Disertacija -- Saulius Alijosius -- for WEB.Pdf

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Saulius Alijošius

SKIRTINGŲ MIGLINIŲ ŠEIMOS JAVŲ RŪŠIŲ IR VEISLIŲ GRŪDŲ MAISTINĖS VERTĖS ANALIZĖ IR NEKRAKMOLO POLISACHARIDUS SKAIDANČIŲ FERMENTŲ BEI MANANOOLIGOSACHARIDŲ PANAUDOJIMO TYRIMAI VIŠTŲ DEDEKLIŲ IR VIŠČIUKŲ BROILERIŲ LESALUOSE

Daktaro disertacija Žemės ūkio mokslai, zootechnika (03A)

Kaunas, 2017

1 Disertacija rengta 2013–2017 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Romas Gružauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03A).

Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Zootechnikos mokslo krypties taryboje:

Pirmininkė – prof. dr. Elena Bartkienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03A).

Nariai: dr. Jonas Jatkauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03A); doc. dr. Antanas Šarkinas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T); prof. dr. Gintarė Zaborskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03A); prof. dr. Qendrim Zebeli (Vienos veterinarinės medicinos universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A).

Disertacija ginama viešajame Zootechnikos mokslo krypties tarybos posėdyje 2017 m. gruodžio 20 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. S. Jankausko auditorijoje. Disertacijos gynimo vietos adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, Lietuva.

2 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY

Saulius Alijošius

NUTRITIVE VALUE ANALYSIS OF CEREAL GRAIN (FAMILY POACEAE) SPECIES AND VARIETIES, USAGE INVESTIGATION OF NON STARCH POLYSACCHARIDES DEGRADING ENZYMES, MANANOOLIGOSACCHARIDES IN LAYING HENS AND BROILER CHICKENS FEEDS

Doctoral Dissertation Agricultural Sciences, Zootechnics (03A)

Kaunas, 2017

3 Dissertation has been prepared at the Institute of Animal Rearing Technologies of Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2013–2017.

Scientific supervisor – Prof. Habil. Dr. Romas Gružauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Zootechnics – 03A).

Dissertation is defended at the Zootechnics Research Council of Lithuanian University of Health Sciences.

Chairperson – Prof. Dr. Elena Bartkienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Zootechnics – 03A).

Members: Dr. Jonas Jatkauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Zootechnics – 03A); Assoc. Prof. Dr. Antanas Šarkinas (Kaunas University of Technology, Technological Sciences, Chemical Engineering – 05T); Prof. Dr. Gintarė Zaborskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Zootechnics – 03A); Prof. Dr. Qendrim Zebeli (University of Veterinary Medicine, Vienna, Agricultural Sciences, Veterinary – 02A).

Dissertation will be defended at the open session of the Lithuanian University of Health Sciences on the 20th of December, 2017 at 1:00 p.m. in Dr. S. Jan- kauskas Auditorium of the Veterinary Academy. Address: Tilžės 18, LT-47181 Kaunas, Lithuania.

4 TURINYS

SANTRUMPOS ...... 7

ĮVADAS ...... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 12 1.1. Javų grūdų cheminės sudėties ir maistinės vertės analizė ...... 12 1.1.1. Angliavandeniai ...... 12 1.1.2. Baltymai ...... 13 1.1.3. Krakmolas ...... 13 1.1.4. Riebalai ...... 14 1.2. Nekrakmolo polisacharidai ...... 14 1.2.1. Ligninas ...... 15 1.2.2. Celiuliozė ...... 15 1.2.3. Hemiceliuliozės ...... 16 1.2.4. Arabinoksilanai ...... 16 1.2.5. Beta gliukanai ...... 18 1.3. Nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei ...... 19 1.4. Prebiotikai ir jų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei ...... 22 1.5. Paukščių lesaluose esančių maisto medžiagų virškinimas ir plonųjų žarnų histologija ...... 24

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ...... 27 2.1. Tyrimų vieta, laikas, objektas ir tyrimo etapai ...... 27 2.2. Paukščių laikymas ir lesinimas ...... 29 2.3. Bandymų su paukščiais schemos ...... 29 2.3.1. Medžiagų apykaitos bandymai su viščiukais broileriais ...... 29 2.3.2. Lesinimo bandymas su vištomis dedeklėmis ...... 30 2.3.3. Lesinimo bandymas su viščiukais broileriais ...... 31 2.4. Tirtųjų lesalų priedų charakteristikos ...... 32 2.5. Lesalų gamyba ir jų sudėtis ...... 33 2.6. Tyrimų metodai ...... 33 2.6.1. Skirtingų javų rūšių ir veislių grūdų maistinės vertės tyrimų metodai ... 33 2.6.2. Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais tyrimų metodai ...... 37 2.6.3. Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis tyrimų metodai ...... 38 2.6.3.1. Zootechniniai tyrimų metodai ...... 38 2.6.3.2. Fiziologiniai tyrimų metodai ...... 38 2.6.3.3. Kiaušinių kokybės tyrimų metodai ...... 39 2.6.3.4. Kiaušinių tekstūrinių ir juslinių savybių tyrimo metodai ...... 40

5 2.6.4. Lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tyrimų metodai ...... 41 2.6.4.1. Zootechniniai tyrimų metodai ...... 41 2.6.4.2. Fiziologiniai tyrimų metodai ...... 42 2.6.4.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimo metodai ...... 43 2.6.4.4. Viščiukų broilerių mėsos juslinių savybių tyrimo metodai ...... 44 2.7. Statistinė duomenų analizė ...... 46

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...... 47 3.1. Skirtingų javų veislių grūdų cheminės sudėties rezultatai ...... 47 3.2. Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais rezultatai ...... 69 3.3. Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis rezultatai ...... 71 3.4. Lesinimo bandymo su viščiukais broileriais rezultatai ...... 87

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...... 103

IŠVADOS ...... 110

REKOMENDACIJOS ...... 112

LITERATŪROS ŠALTINIAI ...... 113

PASKELBTOS PUBLIKACIJOS ...... 129

SUMMARY...... 151

PRIEDAI ...... 192

CURRICULUM VITAE ...... 211

PADĖKA ...... 212

6 SANTRUMPOS a* – rausvumas AB – akcinė bendrovė ADF – rūgščiame detergento tirpale netirpi ląsteliena ADL – rūgštyje netirpus ligninas AE – apykaitos energija AI – aterogeniškumo indeksas ALA – alaninas ANOVA – dispersinė analizė ARG – argininas ASP – asparto rūgštis AX – arabinoksilanai b* – gelsvumas C* – sodrumas Ca – kalcis Cu – varis DTL – didelio tankio lipoproteinai EB – Europos bendrija ES – Europos Sąjunga Fe – geležis GLY – glicinas GLU – glutamo rūgštis h* – spalvos intensyvumas h/H – hipocholesterolemijos/hipercholesterolemijos indeksas HIS – histidinas HPLC – aukšto slėgio skysčių chromatografas ILE – izoleucinas KTU – Kauno technologijos universitetas L* – šviesumas LEU – leucinas LYS – lizinas MDA – malonildialdehidų kiekis MET – metioninas Mn – manganas MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys MOS – mananooligosacharidai MTL – mažo tankio lipoproteinai N – azotas n-3 – omega 3 riebalų rūgštys n-6 – omega 6 riebalų rūgštys NDF – neutraliame detergento tirpale netirpi ląsteliena NDSF – neutraliame detergento tirpale tirpi ląsteliena NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos NFC – ląstelienai nepriklausantys angliavandeniai NIRS – artima infroraudonųjų spindulių spekroskopija NKP – nekrakmolo polisacharidai NSC – nestruktūriniai angliavandeniai

7 P – fosforas PHE – fenilalaninas PI – peroksidavimosi indeksas PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys PRO – prolinas SD – standartinis nuokrypis Se – selenas SER – serinas SM – sausosios medžiagos SRR – sočiosios riebalų rūgštys TGRR – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys THR – treoninas TI – trombogeniškumo indeksas TYR – tirozinas TPA – tekstūros profilio analizė VAL – valinas Zn – cinkas

8 ĮVADAS

Grūdai labai plačiai naudojami pašarų ir maisto pramonėje [1]. Viduti- niškai Lietuvoje nukuliama daugiau nei 1288,8 tūkst. hektarų javų. Vasariniai javai užima didžiausius plotus – net apie 800,8 tūkst. hektarų, o žiemkenčiams tenka 488,0 tūkst. hektarų [2]. Grūdų kokybė ir maistinė vertė yra labai svarbi, nes javų racionalus panaudojimas maisto ir pašarų pramonėje priklauso nuo grūdų cheminės sudėties [3, 4], o jų kokybė vertinama tiriant fizikinius cheminius ir mikro- biologinius rodiklius [5]. Varpinių javų grūdai yra pagrindinis angliavande- nių, baltymų ir energijos šaltinis paukščių mityboje. 60–75 proc. paukščių lesinimui naudojamų žaliavų sudaro grūdai, o lesalai sudaro apie 60–70 proc. paukštienos gamybos savikainos [6]. Pagrindiniai javų grūdai, naudojami paukščių lesinimui, yra kukurūzai, kurių apykaitos energija (AE) yra 1651– 4007 kcal/kg [7] ir kviečiai, kurių AE yra 1237–3770 kcal/kg [8]. Javų grūdų panaudojimas paukščių lesinimui yra susijęs su tuo, kad minėtųjų javų grūdų maistinė vertė, antimitybinių medžiagų koncentracija ir kaina skiriasi. Šiuo metu, esant didelėms kukurūzų ir kviečių kainoms, lesalų gamybai svarbu panaudoti pigesnes pašarines žaliavas, tačiau pastarųjų maistinė vertė gali būti mažesnė. Norint užtikrinti paukščių energijos poreikius ir pasiekti aukštą lesalų maistinių medžiagų pasisavinimą bei sumažinti antimitybinių veiksnių poveikį, naudojami įvairūs lesalų priedai. Fitatai ir nekrakmolo polisacharidai (NKP) yra vieni pagrindinių anti- mitybinių faktorių, esančių grūduose [9]. NKP padidina žarnyno chimuso klampumą, sumažina maistinių medžia- gų virškinimą [10] taip lėtindami virškinimo procesą [11]. Endogeniniai fermentai esantys paukščių organizme negali suskaidyti nekrakmolo polisa- charidų, todėl papildomai naudojami egzogeniniai fermentai. Hidrolazių klasės fermentai gyvūnų mityboje naudojami siekiant pagerinti maistinių medžiagų virškinimą ir jų absorbciją žarnyne [12], pagerinti gyvūnų produktyvumą [13]. Svarbiausi fermentai lesalų gamybos pramonėje pastaruoju metu yra beta gliukanazės, ksilanazės, amilazės, α-galaktozidazės ir proteazės [14]. Gliukanazės (ksilanazė ir beta gliukanazė) yra plačiai naudojami fermentai naminių paukščių lesinimui, siekiant pašalinti neigiamą (antimitybinį) poveikį paukščiams, kurie lesinami grūdų pagrindu sudarytais lesalais. Ksilanazė hidrolizuoja β-1,4 ksilozės glikozidiniais ryšiais sujungtus ksilanus ir susidaro ksilopiranozilų mono-, di ir trisacharidų mažos molekulės [15]. Beta gliukanazė (šiam fermentui priklauso endo-1,4-β-D-gliukanazės ir endo-1,3:1,4-β-D-gliukanazės), skaido pagrindinės grandinės beta gliukanų

9 1,3 ir 1,4 jungtis. Į paukščių lesalus pridedant ksilanazių ir beta gliukanazių pagerėja maistinių medžiagų virškinimas [16, 17]. Angliavandenius skaidant ksilanazėmis, susidaro ksilooligosacharidai, kurie pasižymi prebiotiniu veikimu. Mokslinėje literatūroje yra mažai duomenų apie fermentų ir prebiotikų sinergetinį veikimą, taip pat mažai tyrimų apie jų poveikį kiaušinių ir paukštienos kokybei bei jų įtaką omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių santykiui. Efektyvus fermentų panaudojimas ir chimuso klampumas priklauso nuo lesalų gamybai naudojamų javų grūdų veislių ir nuo tirpiosios ir netirpiosios arabinoksilanų frakcijos. Prebiotikai įvardijami kaip nevirškinamos pašarų sudedamosios dalys, pasižyminčios teigiamu poveikiu žarnyno mikroflorai ir imuninei sistemai. Dažniausiai naudojami prebiotikai yra inulinas, laktulozė, oligosacharidai: fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, mananooligosacharidai (MOS) [18, 19]. MOS yra vienas svarbiausių prebiotikų, išgaunamas iš mielių Saccharomyces cerevisiae ląstelių sienelių [20], jis nehidrolizuojamas endo- geninių virškinimo fermentų ir yra naudojamas paukščių lesinimui. MOS savybės turi augimą skatinantį poveikį, gerina pašarų įsisavinamumą ir broilerių gyvybingumą bei turi įtakos kiaušinių gamybai [21]. MOS sumažina patogeninių organizmų kiekį viščiukų broilerių virškinimo kanale [22].

Darbo tikslas Atlikti skirtingų miglinių javų rūšių ir veislių grūdų maistinės vertės analizę ir ištirti ksilanazių, beta gliukanazių, celiulazių bei mananooligosa- charidų įtaką vištų dedeklių ir viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams, kiaušinių bei mėsos kokybei.

Darbo uždaviniai 1. Ištirti skirtingų miglinių javų rūšių ir veislių grūdų maistinę vertę žinant jų auginimo sąlygas. 2. Nustatyti ksilanazių, beta gliukanazių, celiulazių ir mananooligosa- charidų įtaką viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui, virški- nimo kanalo chimuso klampumui. 3. Nustatyti ksilanazių, beta gliukanazių, celiulazių ir mananooligo- sacharidų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, fiziologiniams procesams ir kiaušinių kokybei. 4. Nustatyti ksilanazių, beta gliukanazių, celiulazių ir mananooligo- sacharidų įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, fiziologiniams procesams ir mėsos kokybei.

10 Darbo naujumas ir praktinė reikšmė Šios disertacijos naujumas yra tas, kad nustatyta pagrindinių Lietuvoje registruotų ir auginamų javų veislių grūdų maistinė vertė, nustatant juose tirpiųjų ir netirpiųjų arabinoksilanų kiekius, išanalizuota ksilanazių, beta gliukanazių, celiulazių ir mananooligosacharidų įtaka TGRR koncentracijai aklosiose žarnose, žarnų histomorfometriniams rodikliams, kiaušinių omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių koncentracijai ir jų santykiui, aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksams, MDA kitimui bei kiaušinių ir paukštienos juslinėms ir tekstūrinėms savybėms. Disertacinio darbo praktinė reikšmė vertinga tuo, kad atlikta Lietuvoje auginamų javų grūdų veislių išplėstinė maistinės vertės analizė, nustatyti beta gliukanų ir arabinoksilanų kiekiai, žarnų chimuso klampumas, kurių pagrindu bus galima optimaliai sudaryti kombinuotųjų lesalų receptūras vištoms dedeklėms ir viščiukams broileriams. Išanalizuotas NKP skaidančių fermentų ir mananooligosacharidų poveikis vištų dedeklių ir viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų konversijai, kiaušinių ir paukštienos kokybei bei nustatytos minėtųjų priedų įterpimo normos.

11 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Javų grūdų cheminės sudėties ir maistinės vertės analizė

Javų grūdai auginami visame pasaulyje, įvairiomis klimato sąlygomis šilto ir vidutinio klimato juostose [23] taip pat ir Lietuvoje. Botaniškai javų grūdai priklauso žolinių šeimai (Gramineae), kuri apima kviečius, ryžius, miežius, avižas, rugius [24]. Javų grūdai auginami apie 60 proc. dirbamos žemės, o kviečiai, kukurūzai ir ryžiai sudaro didžiausią dalį auginamų javų visame pasaulyje [25]. Dažniausiai auginamos grūdų rūšys Lietuvoje yra kviečiai (Triticum aestivum, L.), rugiai (Secale cereale L.), kvietrugiai (X Triticosecale, Wittmack), miežiai (Hordeum vulgare L.) ir avižos (Avena sativa, L.). Javų grūdų maistinė vertė ir sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: javų genotipo [26, 27], sėjos laiko [28], klimato sąlygų [29, 30], dirvožemio tipo, tręšimo [31]. Grūdas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: endospermo, sėlenų ir gema- lo. Apie 83 proc. grūdo masės sudaro endospermas, kuris yra sudarytas iš angliavandenių (70–77 proc.) ir baltymų (12–16 proc.), vitaminų ir minerali- nių medžiagų (<2 proc.). Sėlenos sudaro apie 14 proc. grūdo masės ir yra sudarytos iš nedidelio kiekio baltymų (<3 proc.), mikroelementų (3–5 proc.), nekrakmolo polisacharidų (4,5–15 proc.). Gemale yra daugiausia aukštos kokybės baltymų (12–20 proc.), lipidų (1,5–5 proc.) [32, 33].

1.1.1. Angliavandeniai Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis žmonėms ir gyvū- nams. Angliavandeniai yra organiniai junginiai, kurie gali būti klasifikuojami kaip monosacharidai, disacharidai, oligosacharidai ir polisacharidai [34], pektinai ir ligninas [35]. Jie gali būti skirstomi į tirpiuosius angliavandenius (lengvai virškinamus plonojoje žarnoje) ir netirpiuosius angliavandenius (nesuardomus plonojoje žarnoje, bet fermentuojamus storojoje žarnoje). Gliukozė ir fruktozė yra priskiriama prie tirpiųjų angliavandenių, kiti – dauguma oligosacharidų: pektinai, beta gliukanai, celiuliozė, hemiceliuliozės, yra laikomi netirpiais [34, 36]. Angliavandeniai sudaro apie 65–75 proc. viso grūdo masės, apie 1 proc. arba mažiau monosacharidų (gliukozės, fruktozės) ir disacharidų (sacharozės ir maltozės), apie 1 proc. oligosacharidų (rafinozės ir fructooligosacharidų), 1–2 proc. fruktanų, 65–75 proc. krakmolo ir apie 10 proc. ląstelių sienelių polisacharidų: celiuliozės, arabinoksilanų ir beta gliukanų [37, 38] (1.1.1.1 pav.).

1.1.1.1 pav. Grūdų angliavandenių skirstymas pagal Hall [55]

1.1.2. Baltymai Grūdai yra geras baltymų, skaidulinių medžiagų ir vitaminų šaltinis [39]. Grūdų baltymai yra skirstomi į kelias grupes, remiantis jų tirpumo savybėmis, ir aminorūgščių kompozicija [40]. Glitimo baltymai (gliadinai ir gliuteninai) sudaro iki 80–85 proc. visų miltų baltymų [41]. Be glitimo baltymų yra albu- minai ir globulinai, sudarantys 10–22 proc. visų miltų baltymų [42]. Gliadinai – linijiniai, hidrofobiški globulinės struktūros baltymai. Juose sierą turinčios aminorūgštys išsidėsčiusios viename grandinės gale, o disulfidiniai ryšiai gali būti tik intramolekuliniai. Gliadinai, kaip heterogeniniai prolaminų grupės baltymai, gali būti suskirstyti į pogrupius pagal hidrofobiškumo laipsnį, jud- rumą, elektros krūvį, molekulinę masę ir kt. Gliuteninai, kaip ir gliadinai, yra hidrofobiški baltymai (jų aminorūgščių sudėtis panaši į gliadinų), bet jie skiriasi nuo gliadinų struktūriniais ypatumais [3]. Minkštieji kviečiai turi mažą baltymų kiekį, kuris yra nuo 8 iki 11 proc., minkštą endospermą ir silpnas glitimo savybes; kietieji kviečiai pasižymi vidutiniu arba dideliu baltymų kiekiu nuo 10 iki 15 proc. ir stipriomis glitimo savybėmis [43]. Kvietrugių grūdai savo baltymų sudėtimi panašesni į rugius ir juose baltymų yra 10–14 proc. [44], o rugiuose – apie 11–13 proc. [45].

1.1.3. Krakmolas Krakmolas yra sudarytas iš dviejų skirtingų tipų gliukano polimerų: amilopektino 72–75 proc. ir amilozės 25–28 proc. [46]. Abu polimerai yra suformuoti iš α-D-gliukozės, bet jie skiriasi savo atšakų dydžiu; amilozė yra

13 linijinės struktūros polimeras, sudarytas iš 1,4 glikozidinėmis jungtimis su- jungtų α-D-gliukozės grandinių. Amilopektinas labai šakotas polimeras, sujungtas α-1,6 glikozidinėmis jungtimis, kurios jungia linijines grandines [37, 47]. Krakmolo granulės yra skirstomos į tris klases pagal krakmolo gra- nulių dydį endosperme A, B ir C tipo granulės, turinčios unikalias fizikines ir chemines savybes [48]. Kviečių grūduose krakmolas sudaro 70–75 proc. [49]. Kviečių krakmolo grūdeliai yra didesni nei rugių krakmolo. Kviečių krakmolo grūdeliuose vidutiniškai yra 25 proc. amilozės ir 75 proc. amilopektino. Krakmolo kiekis rugiuose sudaro nuo 56 proc. iki 64 proc. SM, kvietrugiuose – 53,0–74,4 proc. [3]. Miežių grūduose krakmolo yra 63–65 proc. [34].

1.1.4. Riebalai Javų grūdų riebalai gali būti skirstomi įvairiai, pvz.: pagal jų dislokacijos vietą grūde, pagal chemines savybes, pagal poliškumą į nepolinius (trigliceridus) ir polinius (monogliceridus, digliceridus, fosfolipidus ir glikolipidus) [50] ir kt. Grūdų riebalai gali būti kompleksuose su krakmolu [51, 52] arba laisvos formos ir (arba) kompeksuose su kitais komponentais [52]. Trigli- ceridai sudaro daugiau kaip 95 proc. visų grūdo lipidų. Dauguma riebalų rūgščių, kurios sudaro trigliceridus yra nesočiosios. Trigliceridų sudėtyje apie 70 proc. yra oleino (18:1) ir linolo (18:2) riebalų rūgščių [50]. Iš esmės grūduose yra mažas lipidų kiekis, tačiau juose yra daug nepa- keičiamųjų riebalų rūgščių ir nedidelis kiekis sočiųjų riebalų rūgščių. Grūdų sudėtyje yra fitosterolių, kurių teigiamas poveikis sveikatai įrodytas moksli- niais tyrimais [53]. Didžiausia riebalų koncentracija yra gemale. Kviečiuose, miežiuose ir rugiuose yra mažesnis riebalų kiekis, palyginti su riebalų kiekiu avižose ar kukurūzuose. Riebalų kiekis kviečiuose yra 2,1–3,8 proc., rugiuose – apie 3,5 proc., kvietrugiuose – 2,6–4,6 proc., o miežiuose – 2,5–4,7 proc. [54].

1.2. Nekrakmolo polisacharidai

Pašarai ir pašarų priedai yra maistinių medžiagų šaltinis, norint gauti maksimalų gyvūnų produktyvumą bei optimaliai palaikyti fiziologinius procesus organizme. Juose yra vandens, angliavandenių, riebalų (lipidų), balty- mų (pastarosios trys medžiagų grupės dar vadinamos pagrindinėmis maisti- nėmis medžiagomis), mineralinių medžiagų ir vitaminų. Be vertingų sudeda- mųjų medžiagų, pašarinėse žaliavose yra medžiagų, turinčių menkesnę maistinę vertę, – tai antrinės augalų sudedamosios medžiagos. Augalams jos svarbios, tačiau tam tikra jų koncentracija pašaruose gali neigiamai veikti gyvūnų produktyvumą, sveikatą, gyvūninių produktų kokybę [56]. Lesalų

14 sudedamosios dalys gali turėti įtakos maistinių medžiagų virškinimui ir absorbcijai. Daugelis grūdų, naudojamų šėrimui, turi skirtingus kiekius anti- maistinių veiksnių, kurie turi įtakos bendram maistinių medžiagų įsisavinimui [57, 58]. Antimitybinių veiksnių identifikavimas ir mažinimas gyvūnų mityboje yra būtinas sėkmingai paukštienos gamybai [59]. Kad būtų išvengta neigiamo poveikio gyvūnų produktyvumui, sveikatingumui, reikia riboti kai kurių pašarų kiekį racionuose, o kai kuriais atvejais jų iš viso atsisakyti. Nors kai kurie krakmolo klasės sacharidai gali būti gerai virškinami, tačiau yra keletas NKP, kurie nevirškinami monogastrinių gyvūnų ir yra išski- riami kaip antimitybiniai veiksniai [60–62]. Terminas NKP plačiai naudojamas gyvūnų mityboje ir apima visas polisacharidų molekules išskyrus krak- molą [59]. Antimitybiniai faktoriai yra šie: gliukozinolatai, fitino rūgštis, taninai, nekrakmolo polisacharidai. NKP yra celiuliozė, pektinai, beta gliukanai, heteroksilanai, ksilogliukanai, oligosacharidai, taip pat arabinoksilanai [59]. NKP yra natūraliai susiję su endospermu grūdo ląstelių sienelėje ir nehidrolizuojami gaminamų fermentų [63]. Rugiai, avižos, miežiai ir keletas kitų žinomų pašarų, nėra plačiai naudojami, nes juose yra didelis kiekis NKP. Beta gliukanai vyrauja miežiuose ir avižose, o arabinoksilanų daugiausia randama rugiuose [64]. Kviečiuose ir miežiuose daugiausia nustatoma gliu- kanų ir pentozanų [65]. Polisacharidai – tai monosacharidai, sujungti glikozidinėmis jungtimis [66], jie sintetinami augaluose kaip kaupiamieji angliavandeniai (krakmolas ir beta gliukanai) arba kaip struktūriniai angliavandeniai (celiuliozė, chitinas ir arabinoksilanai). Nekrakmolo polisacharidai (NKP) gali būti tirpieji, iš dalies tirpieji arba netirpūs vandenyje, įvairaus dydžio ir struktūros [67, 68]. Nekrakmolo polisacharidų: beta gliukanų, arabinoksilanų ir celiuliozės, hemiceliuliozių yra gausu ląstelių sienelėse [69, 70].

1.2.1. Ligninas Ligninas yra kompleksinis polimeras. Ligninas – kietas ir patvarus koniferilo alkoholio, sinaptilio alkoholio ir p-kumarilio alkoholio polimeras, sujungtas per -O-4, alfa-O-4, beta-5, beta-1, 5-5, 4-O-5 ir β-β ryšius [71].

1.2.2. Celiuliozė Celiuliozė yra sudėtingas polisacharidas, sudarytas iš 3000 ar daugiau β-(1–4) glikozidinėmis jungtimis sujungtų D-gliukozės vienetų (1.2.2.1 pav.). Celiuliozė yra pagrindinis augalų ląstelių komponentas ir sudaro apie 33 proc.

15 augalinės medžiagos. Sveikų grūdų celiuliozės kiekis gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir nuo luobelės storio. Ląstelės, kurių sudėtyje yra daugiau celiuliozės, linkusios turėti storesnes ir tvirtesnes ląstelių sieneles [72]. Celiuliozės tinklai yra ilgi linijinės struktūros dariniai, didelės moleku- linės masės. β-(1–4) ryšys dalyvauja jungiant D-gliukozės grandis į plokščią grandinę, todėl celiuliozės tinklai gali susijungti vienas šalia kito sudarydami didesnes mikrofibriles, kurios daro celiuliozę netirpią vandenyje, bet tirpią natrio hidroksido tirpaluose [73]. Celiuliozė turi daug -OH grupių, todėl ji labai hidrofilinė, tačiau dėl didelės molekulinės masės ir tarpusavio jungčių netirpsta, o tik brinksta.

1.2.2.1 pav. Celiuliozės cheminė struktūrinė formulė pagal Wang ir Uchiyama [74]

1.2.3. Hemiceliuliozės Hemiceliuliozės – tai yra antras labiausiai paplitęs augalų struktūrinis polisacharidas [75]. Hemiceliuliozės chemiškai yra labai sudėtingi, šakoti polimerai, kurių struktūrą sudaro pentozės (ksilozės, arabinozės), heksozės (manozės, gliukozės, ir galaktozės) ir cukraus rūgštys (urono rūgštys) [76]. Hemiceliuliozės turi mažesnę molekulinę masę, palyginti su celiulioze, ir trumpas šakotas šonines grandines, kurios yra lengvai hidrolizuojamos [77, 78]. Hemiceliuliozės, skiriasi savo sudėtimi. Hemiceliuliozes, kurios randa- mos žemės ūkio augaluose (šiauduose ir žolėje), sudaro daugiausia ksilanas, o spygliuočių medienos hemiceliuliozės pagrindas yra gliukomananas.

1.2.4. Arabinoksilanai Arabinoksilanai (AX) yra heteropolisacharidai, sudaryti iš pentozių: arabinozės ir ksilozės polimerų [79]. AX – nekrakmolo polisacharidai, kurie randami daugelyje grūdų, pvz., kviečiuose, rugiuose, miežiuose, avižose ir kituose [80]. AX sudaryti iš β-D- ksilopiranozės likučių (β-D-Xylp), sujungtų β-(1→4) jungtimis. AX gali būti sujungti tik β-D-ksilopiranozės likučiais, tačiau gali būti prisijungę vieną, dvi C- (O) -2, C- (O) -3, arba abi C- (O) -2 ir C- (O) -3 α-L-arabinofuranozidazės liekanas. Taip pat svarbi sudėtinė

16 arabinoksilanų dalis yra ferulo rūgštis, kuri jungiasi prie penktojo arabinozės anglies atomo (1.2.4.1 pav.), ferulo rūgštis gali būti pakeista kitomis p- kumaro ir sinapo rūgštimis, kurios dažniausiai susijęs su C- (O) -5 arabinozės vienetų pozicija [81].

1.2.4.1 pav. Arabinoksilanų cheminė struktūrinė formulė pagal Niño-Medina ir kt. [82]

Arabinoksilanų yra apie 70 proc. kviečių sėlenų ir 90 proc. kviečių endospermo [83]. Arabinoksilanų koncentracija javų grūduose: miežiuose, kviečiuose, rugiuose, kvietrugiuose ir avižose pateikiama 1.2.4.1 lentelėje.

1.2.4.1 lentelė. Arabinoksilanų kiekis (proc.) įvairių javų grūduose Javų grūdai Arabinoksilanų kiekis Šaltinis Miežiai 7,1–15,70 [70, 84] Avižos 2,7–3,5 [85] Rugiai 3,11–7,30 [80, 86] Kviečiai 1,66–6,92 [87, 88] Kvietrugiai 5,90–7,55 [89, 90]

17 1.2.5. Beta gliukanai (1–3)(1–4) β-D-gliukanai (beta gliukanai) yra linijinės struktūros vandenyje tirpūs polisacharidai [91]. Beta gliukanai, sudaryti iš gliukozės vienetų sujungtų (1–3), (1–4) glikozidinėmis jungtimis [92]. Beta gliukanai sudaryti iš pasikartojančių β-D-gliukanų, kaip 3-O-β-D-celobiozės-D-gliukozė (trisa- charidų vienetų) ir 3-O-β-D-celotetrozės-D-gliukozės (tetrasacharidų viene- tų) (1.2.5.1 pav.). Trisacharidų ir tetrasacharidų santykis lemia šio polisacha- rido tirpumą.

1.2.5.1 pav. Beta gliukanų cheminė struktūrinė formulė pagal Vasanthan ir Temelli [93]

Beta gliukanų daugiausia randama endospermo ir aleurono sluoksniuose [92]. Beta gliukanų daugiausia yra avižose ir miežiuose, mažesni kiekiai aptinkami rugiuose, kviečiuose, sorguose ir kituose grūduose [94, 95]. Išski- riamo beta gliukano kiekio koncentracijos priklauso nuo grūdų rūšies [96]. Maždaug 75 proc. (1–3) (1–4)-β-D gliukanų pasitaiko endospermo sluoksnyje, o likę 25 proc. aleurono sluoksnyje [97, 98]. Beta gliukanų koncentracija javų grūduose: miežiuose, kviečiuose, rugiuose, kvietrugiuose ir avižose pateikiama 1.2.5.1 lentelėje.

18 1.2.5.1 lentelė. Beta gliukanų kiekis (proc.) įvairių javų grūduose Javų grūdai Beta gliukanų kiekis Šaltinis Miežiai 2,48–6,35 [99–102] Avižos 0,76–7,9 [101, 103–105] Rugiai 0,7–3,1 [80, 101, 106] Kviečiai 0,21–1,80 [88, 107–109] Kvietrugiai 0,50–1,00 [90]

1.3. Nekrakmolo polisacharidus skaidančių fermentų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei

Fermentų panaudojimas paukščių mityboje buvo tiriamas daugelį metų, tačiau tyrimų pastaraisiais metais žymiai padaugėjo. Tyrimų tikslas buvo įvertinti vieno fermento veiklą ar fermentinių mišinių poveikį paukščiams [110–114]. Moksliniai tyrimai siekia nustatyti fermentų įtaką paukščių lesalų pasisa- vinimui, nes, kaip žinoma, jų raciono pagrindą sudaro grūdai ir ląstelienos komponentai [115]. Fermentinių preparatų panaudojimas pašarų pramonėje leidžia naudoti pažangias technologijas, kryptingai reguliuoti biocheminius ir mikrobiolo- ginius procesus pašarų gamybos ir jų naudojimo metu, paspartinti virškinimo procesus ir kt. [116]. Paukščiai natūraliai gamina fermentus, kad suvirškintų lesalų maistines medžiagas. Tačiau jie neturi fermentų, suskaidančių skaidulas, ir reikia į lesalus įterpti išorinių fermentų, kad pagerintų virškinimą. Fermentai yra biologinis katalizatorius, sudarytas iš aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Naudojant fermentus paukščių mityboje, nauda yra ne tik didesnis paukščių produktyvumas ir geresnė lesalų konversija, bet ir aplinkosaugos problemos dėl išmatų sumažėjimo [117]. Fermentinių preparatų pramonėje ir paukščių lesalų gamyboje ypač populiarūs egzogeniniai fermentai: celiulazės, beta gliukanazės, ksilanazės, fitazės, proteazės, lipazės, galaktozidazės [14], karbohidrazės [65]. Tuo tikslu plačiai vartojamos hemiceliulazės, ksilanazės ir kiti nekrakmolo polisacharidus skaidantys fermentiniai preparatai (1.3.1 lentelė) bei atliekami moksliniai tyrimai, siekiant nustatyti šių fermentų poveikį lesalų įsisavinimui, biocheminių procesų eigai ir intensyvumui [118].

19 1.3.1 lentelė. NKP fermentų panaudojimas paukščių mityboje ir jų poveikis fiziologiniams procesams [119, 120] Fermentas Efektas/Nauda Proteazė ir ksilanazė Maistinių medžiagų geresnis virškinimas, padidėja priesvoriai Ksilanazės, α-amilazė Geresnis aminorūgščių virškinimas, arabinoksilanų ir beta ir beta gliukanazė gliukanų skaidymas Fitazė Geresnis fosforo panaudojimas Mikrobinė fitazė Fitatų mažėjimas Celulazės ir Sumažina žarnyno chimuso klampumą ir sustiprina virškinimą, hemicelulazės beta gliukanų skaidymas Beta gliukanazė Sumažina žarnyno chimuso klampumą ir sustiprina virškinimą, padidėja apykaitos energijos įsisavinamumas Pektinazė Sumažina klampumą

Egzogeniniai fermentai, pvz., ksilanazės naudojami broilerių lesinime, norint pašalinti antimitybinį poveikį, kurį sukelia nekrakmolo polisacharidų buvimas [121]. Ksilanazės veikia dvylikapirštėje žarnoje ir skaido nekrakmolo polisacharidus bei arabinoksilanus. Į kviečių ir miežių pagrindu sudarytus lesalus įterpus ksilanazę ir beta gliukanazę: žymiai sumažėja plonųjų žarnų chimuso klampumas ir pagerėja svorio prieaugis, lesalų konversijos koeficientas bei padidėja maistinių medžiagų virškinimas. Tuo pačiu metu fakultatyvinių anaerobinių bakterijų ir E. coli skaičius žymiai sumažėja. Taigi, ksilanazė ir beta gliukanazė gerina kviečių ir miežių pagrindu sudarytų lesalų virškinimą, mažina žarnyno chimuso klampumą ir trukdo bakterijų augimui [122]. Gliukanazės vartojimas neišsprendžia problemų, susijusių su fosforo kiekiu kiaulių ir paukščių išmatose. Tai yra viena iš fitazės panaudojimo prielaidų gyvūnų mityboje. Fitazė padidina fitatų virškinimą nuo 25 proc. iki 50–70 proc. Taip pat fitazė gali pagerinti kitų maistingųjų medžiagų virški- nimą [123]. Pastebėtas teigiamas egzofermentinių preparatų efektas, kai paukščių lesaluose sumažinamas fosforo arba kalcio kiekis. Tyrimai parodė, kad, pridė- jus bakterinės kilmės fitazių į lesalus, pagerėjo fosforo pasisavinimas ir kauli- nio audinio mineralizacija [124]. Įrodyta, kad krakmolo polisacharidus skaidantys fermentai didina maisti- nių medžiagų įsisavinimą naminiams paukščiams, daro poveikį ląstelių siene- lių membranoms ir mažina virškinimo kanalo klampumą [125, 126] (1.3.1 pav.). Taip yra todėl, kad NKP gali surišti daugiavalenčius katijonus [127], turi reikšmės mažinant fosforo bei azoto emisiją [128, 129].

20 Egzogeniniai fermentai, papildomai dedami į pašarus, leidžia efektyviau panaudoti įvairesnes pašarines žaliavas, gerina jų virškinimą ir mažina maistinių medžiagų nuostolius. Egzogeniniai fermentai hidrolizuoja nekrakmolo polisacharidus, kurie gali būti kaip pagrindinis veiksnys, potencialiai didinantis gyvūnų pašarų energijos panaudojimą [130, 131]. NKP fermentų panaudojimas vištų dedeklių racione nėra toks veiksmin- gas kaip viščiukų broilerių, tačiau fermentų priedai gerina vištų dėslumą [132]. Bandymais įrodyta, kad kiaušinių dėjimo pradžioje, naudojant fermentus, yra sunaudojama mažiau lesalų ir pasiekiama geresnė kiaušinių kokybė.

1.3.1 pav. NKP fermentų veikimo modelis pagal Wyatt ir kt. [133]

21 1.4. Prebiotikai ir jų įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams bei produkcijos kokybei

Pastaruoju metu paukščių mityboje dažnai tiriama tokių pašarinių priedų, kaip probiotikai, prebiotikai, fermentai, organinės rūgštys ir kt., poveikis paukščių produktyvumui, produkcijos kokybei, sveikatingumui bei aplinkai [134–136]. Prebiotikai yra apibrėžiami kaip nevirškinami maisto sudedamųjų dalių ingredientai [137], kurie skatina mikroorganizmų augimą virškinimo kanale [18], mažina patogeninių mikroorganizmų kolonizaciją žarnyne, taip pat sudaro palankias sąlygas naudingųjų bakterijų vystymuisi [138]. Šiuo metu paukštienos pramonėje naudojami šie oligosacharidai: fruktooligosacharidai (FOS) [139], mananooligosacharidai (MOS) [140], ksilooligosacharidai (XOS) [141], galaktooligosacharidai (GOS) [142]. Prebiotikai turi atitikti bent tris kriterijus: 1) substratas neturi būti hidrolizuojamas arba absorbuojamas skrandyje arba plonosiose žarnose virškinimo fermentų; 2) nėra absorbuojamas viršutinėje virškinimo kanalo dalyje, yra fermentuojami naudingų bakterijų žarnyne (pvz., bifidobakterijų); 3) fermentavimas turi sukelti teigiamą naudingų žarnyno mikroorganizmų augimą [143, 144]. Pagrindiniai prebiotikų fermentacijos produktai storojoje žarnoje yra CO2, H2, trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR) acto, propiono, sviesto rūgščių gamyba. TGRR turi skirtingą poveikį gaubtinės žarnos morfologijai ir funkcijoms. Jos teikia energiją žarnyno gleivinei, sumažina pH ir stimuliuoja natrio ir kalcio bei vandens absorbciją [145, 146], taip pat slopina potencialiai žalingų bakterijų augimą [147]. Prebiotikų poveikis viršutinėje ir apatinėje virškinimo kanalo dalyse yra pavaizduotas 1.4.1 lentelėje. Prebiotikai yra vis labiau populiaresni, palyginti su probiotikais ir gali būti sėkmingai naudojami kaip paukščių lesalų priedai skatinantys paukščių augimą [148] reguliuojantys žarnyno mikroflorą [149]. Prebiotikai naudojami paukštininkystėje ir lesalų gamyboje, nes teigiamai veikia paukščių virškinimo sistemą: gerėja žarnyno balansas tarp naudingų ir žalingų mikroorganizmų; žarnyne palengvėja mineralinių medžiagų absorbcija; susidaro sąlygos vystytis gerosioms bakterijoms (patogeninės bakterijos slopinamos). Mokslininkai nustatė, kad prebiotikai viščiukams broileriams didina žar- nų gaurelių ilgį, taip gerindami absorbciją [150]. Paukščių, lesinamų lesalais su oligosacharidų priedu, padidėjo žarnų svoris [151]. Sviesto ir propiono rūgštys gali sumažinti naminių paukščių žarnyno S. Enteritidis kolonizavi- mąsi [152].

22 1.4.1 lentelė. Prebiotikų poveikis virškinimo kanale pagal Gaggìa ir kt. [153] Virškinimo kanalo Poveikis segmentai Poveikis viršutinėje Atsparumas virškinimui virškinimo kanalo Lėtas skrandžio chimuso pašalinimas dalyje Ilgesnis tranzito laikas aklosiose žarnose Sumažinta gliukozės absorbcija ir žemas glikemijos indeksas Plonojo žarnyno epitelio hiperplazija Žarnyno hormonų, peptidų sekrecijos stimuliavimas Poveikis apatinėje Veikia kaip storosios žarnos mikrofloros maitintoja virškinimo kanalo Veikia kaip substratas storosios žarnos fermentacijoje dalyje Gamina galutinius fermentacijos produktus (TGRR) Stimuliuoja saccharolytic bakterijų fermentaciją Rūgština storosios žarnos chimusą Storosios žarnos epitelio hiperplazija Storosios žarnos hormonų peptidų sekrecijos stimuliavimas Poveikis išmatų susidarymo kiekiui Išmatų gamybos sureguliavimas (dažnumas ir konsistencija) Greitesnis išmatų pašalinimas tiesiosiojoje žarnoje

MOS yra manozės pagrindu sudaryti oligomerai, sujungti beta-1,4 glikozidinėmis jungtimis. Jie dažniausiai yra gaunami iš mielių (Saccha- romyces cerevisiae) [154]. Kadangi paukščiai neturi fermentų suskaidyti manano stuburą, tai oligosacharidai pasiekia apatinę virškinimo kanalo dalį – nesuvirškinti [155], kur jie stimuliuoja žarnyno florą ir imunologinius procesus [156]. Storosiose žarnose juos skaido intestinalinė mikroflora, daugiausia bifidobakterijos, gaminančios fermentą hidrolazę [143]. MOS turi įtakos virškinimo fermentų aktyvumi, virškinimo kanalo mikroflorai ir žarnyno morfologijai, taip padidindami virškinimą ir maistinių medžiagų absorbciją [157]. MOS pagerina vištų dėslumą ir kiaušinio lukšto kokybę [158, 159]. Gauti rezultatai parodė, kad į vištų lesalus pridėjus prebiotikų padidėja kiaušinio lukšto storis, būna ryškesnė trynio spalva ir didesnis Hafo vienetas, taip pat sumažėjo cholesterolio koncentracija trynyje [160]. MOS sėkmingai naudojami paukštininkystėje, kaip priemonė, mažinanti patoge- ninių bakterijų kolonizaciją, dėl kurių gali pakisti virškinimo kanalo morfolo- gija. Spring ir kt. [22] teigia, kad MOS efektyviai sumažina Salmonella genties bakterijų kolonizaciją, taip pat padidina Bifidobacterium spp., bei Lactobacillus spp. [161, 162].

23 1.5. Paukščių lesaluose esančių maisto medžiagų virškinimas ir plonųjų žarnų histologija

Burnoje esančios seilių liaukos išskiria seiles, kuriose yra gleivių ir amilazės. Seilės suvilgo lesalą ir palengvina jo slinkimą stemple. Stemplėje virškinimas nevyksta, tačiau gūžyje gali prasidėti kai kurių angliavandenių virškinimas dėl amilazės poveikio. Taip pat gūžyje gali būti hidrolizuojamas krakmolas. Paukščių skrandžio liaukų ląstelės išskiria HCl ir pepsinogeną, kuris paverčiamas pepsinu. Vandenilio jonų (H+) ir pepsino sekrecijos skatina regos, uoslės receptorius pamačius maistą. Šis etapas susijęs su klajoklio nervo dirginimu, kuris stimuliuoja skrandžio HCl ir pepsino sekreciją. Fermentų sekrecijoje dalyvauja ir didelė dalis hormonų. Amilazė yra gaminama tiek kasoje, tiek ir žarnyne ir randama visose plonosios žarnos dalyse. Žarnyno fermentai (amilazė, tripsinas, nukleazė, lipazė) vykdo virškinimo procesą. Šie fermentai yra atsakingi už krakmolo, sacharozės, riebalų ir baltymų virškinimą. Krakmolą skaido fermentas amilazė. Baltymus dvylika- pirštėje žarnoje skaido fermentas tripsinas. Kasos gaminamas fermentas lipazė skaido riebalus. Tulžis gaminama ir išskiriama kepenyse, yra labai svarbi riebalų virškinimui. Tulžis skaido riebalus į mažesnius lašelius, taip padidindama jų paviršių ir sustiprindama fermento lipazės veikimą. Tulžis taip pat dalyvauja angliavandenių virškinime [163–165]. Angliavandenių įsisavinimas paukščių organizme vyksta panašiai kaip ir žinduolių. Angliavandenių įsisavinimas greičiau vyksta plonosiose žarnose nei aklosiose žarnose. Gali būti aktyvioji ir pasyvioji pernašos. Cukrūs, kurių sudėtyje yra šešianariai žiedai su hidroksilo grupėmis, yra aktyviai pernešami. Aktyvus pernešimas sudaro apie 80 proc. gliukozės įsisavinimo. D-gliukozė ir D-galaktozė yra įsisavinama greičiau nei D-ksilozė, D-fruktozės ir D- arabinozė. Tačiau išvardyti cukrūs yra įsisavinami greičiau nei L-arabinozė, L-ksilozė, D-ribozė, D-manozė ir D-celobiozė. Gliukozė yra įsisavinama plonosiose žarnose, didžiausias gliukozės įsisavinimas vyksta dvylikapirštėje žarnoje. Suvartotas krakmolas suardomas dvylikapirštėje žarnoje 65 proc., tuščiojoje žarnoje – 85 proc. ir klubinėje žarnoje – 97 proc. Taip pat gliukozės įsisavinimas vyksta ir aklojoje žarnoje. Pagrindinis aminorūgščių įsisavini- mas vyksta plonąjame žarnyne, tačiau neaišku kuriose plonųjų žarnų dalyse vyksta didžiausias aminorūgščių įsisavinimas. Baltymai gali būti įsisavinami greičiau nei aminorūgštys. Lakiosios riebalų rūgštys acto, propiono, sviesto yra suformuotos bakterijų ir absorbuojamos iš virškinimo kanalo. Sviesto ir propiono riebalų rūgščių įsisavinimas vyksta plonosiose žarnose ir aklosiose žarnose, o acto rūgšties įsisavinimas vyksta aklosiose žarnose [163–165].

24 Žarnos sienelė yra sudaryta iš kelių sluoksnių: gleivinės, pogleivinės, raumeninio dangalo ir serozos. Gleivinė yra virškinimo kanalo vidinis sluoksnis ir turi tris funkcijas: apsaugos, absorbcijos ir sekrecijos [166]. Gleivinė sudaryta iš epitelio, savosios gleivinės plokštelės ir raumeninės gleivinės plokštelės (1.5.1 pav.) [167]. Gleivinės epitelis, kuriuo iškloti žarnų gaureliai, sudarytas iš: gaurelių stulpiškųjų epiteliocitų (stulpiškos ląstelės), tauriškųjų egzokrinocitų (taurinės ląstelės) ir M ląstelių. Stulpiškųjų gaurelių epitelio- citai yra gausiausios plonosios žarnos epitelio ląstelės. Jų viršūninėje dalyje yra tarpląstelinių jungčių kompleksas, skiriantis žarnų spindį nuo tarpląste- linių tarpų, kurie yra svarbūs maistinių medžiagų rezorbcijai. Stulpiškųjų gaurelių epiteliocitų viršūninis paviršius padengtas mikrogaurelių ir plono glikokalikso sluoksnio, kuriam būdingas fermentinis aktyvumas. Tauriškieji egzokrinocitai – tai vienaląstės liaukos gaurelio šonuose ir pamatinėje dalyje, tarp stulpiškųjų gaurelio epiteliocitų. Šios liaukos išskiria gleives, kurios vilgo žarnų gleivinę. M ląstelės – modifikuotos epitelinės ląstelės, kurių viršūninė plazmolema formuoja mikroklostes. Šių ląstelių būna žarnų glei- vinės epitelyje, dengiančiame limfoidinio audinio sankaupas arba limfinius mazgelius. M ląstelės endocitozės būdu paima antigenus iš žarnų spindžio ir per suskystėjusią citoplazmą juos perduoda limfocitams. Raumeninis danga- las sudarytas iš dviejų sluoksnių lygiųjų raumenų: vidinio žiedinio sluoksnio ir išorinio išilginio sluoksnio. Žiedinis sluoksnis maišo virškinimo kanalo chimusą. Išilginis sluoksnis valdo peristaltiką ir maisto judėjimą virškinimo kanalu [168].

1.5.1 pav. Plonųjų žarnų histologinė struktūra pagal Mescher [169]

26 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1. Tyrimų vieta, laikas, objektas ir tyrimo etapai

Tyrimai atlikti 2013–2017 metais Lietuvos sveikatos mokslų universite- to, Veterinarijos akademijos, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Gyvulininkystės institute, AB „Vil- niaus paukštynas“, KTU maisto institute, LSMU VA patologijos centre bei Carat laboratorijoje „Adisseo“ (Prancūzija). Siekiant išanalizuoti iškeltus uždavinius, mokslinis tiriamasis darbas buvo atliekamas etapais, kurie pavaizduoti darbo schemoje (2.1.1 pav.).

2.1.1 pav. Principinė darbo schema

2014 m. atrinkti javų grūdai maistinės vertės tyrimams. Kviečių, kvietru- gių ir miežių javų grūdų veislės gautos iš Kauno augalų veislių tyrimo stoties, rugių grūdų veislės – iš Plungės augalų veislių tyrimo stoties. Šiame tyrime buvo naudojamos 7 kvietrugių grūdų veislės, 7 rugių grūdų veislės, 12 kviečių grūdų veislių ir 12 miežių grūdų veislių. Javų grūdų veislės pateikiamos 2.1.1 lentelėje.

27 2.1.1 lentelė. Javų grūdų veislės Javų grūdai Veislės pavadinimas Žieminiai ‘Adverdo’, ‘Grenado’, ‘Remiko’, ‘Sequenz’, ‘SU Agendus’, ‘SW kvietrugiai Talentro’, ‘Toledo’. Žieminiai rugiai ‘Brasetto’, ‘Dankowskie Amber’, ‘KWS Magnifico’, ‘Matador’, ‘Palazzo҆ , ‘SU Stakkato’, ‘Virgiai’. Vasariniai kviečiai ‘Cornetto’, ‘Diskett’, ‘Ethos’, ‘Rospuda’, ‘Sonett’, ‘Tybalt’. Žieminiai kviečiai ‘Agil’, ‘Kovas DS’, ‘Mariboss’, ‘Mulan’, ‘Rigi’, ‘Zentos’. Vasariniai miežiai ‘Explorer’, ‘Iron’, ‘Luokė’, ‘Michelle’, ‘Milford’, ‘Propino’. Žieminiai miežiai ‘Cinderella’, ‘Fridericus’, ‘KWS Keeper’, ‘Lorely’, ‘Marissa’, ‘KWS Meridian’.

Javų augimo, klimatinės sąlygos ir agronominiai rodikliai yra pateikiami 2.1.2 lentelėje. Kviečių, kvietrugių ir miežių tręšimas prieš sėją N11P22K55, papildomai – N68,8 + N68,8, rugių tręšimas prieš sėją buvo N13P26K66, papildomai – N69 + N86. Po nukūlimo javų grūdai valomi, pašalinant šiaudų likučius, žolių sėklas ir fizines priemaišas. Išvalius priemaišas, javų grūdų mėginiai saugomi maždaug 4 °C temperatūroje.

2.1.2 lentelė. Javų grūdų meteorologinės sąlygos augimo metu ir dirvožemio agronominiai rodikliai Rodikliai Vystymosi tarpsniai Kauno augalų veislių tyrimo Plungės augalų stotis veislių tyrimo stotis Žieminiai kviečiai, Vasariniai Žieminiai kvietrugiai, kviečiai, rugiai miežiai miežiai Visiškas sudygimas 7,9 10,0 7,5 Vidutinė oro Krūmijimasis 9,4 13,0 8,2 temperatūra (°C) Visiškas plaukėjimas 10,1 15,6 7,6 Vaškinė branda 16,7 20,2 21,2 Visiškas sudygimas 0,5 1,0 8,3 Vidutinis Krūmijimasis 43,5 36,4 69,8 kritulių kiekis (mm) Visiškas plaukėjimas 132,2 91,5 106,2 Vaškinė branda 107,4 93,1 15,9 Humusas (proc.) 1,65 1,93 1,87 pH 7,6 7,5 5,4 -1 P2O5 (mg kg ) 410 181 205 -1 K2O (mg kg ) 327 178 197

28 Moksliniai tyrimai su gyvūnais atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvū- nų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr. 130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir Europos komisijos rekomendacijas 2007/526 EB „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakan- čių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt).

2.2. Paukščių laikymas ir lesinimas

Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko. Jie lesinami ad libitum. Kiekvienam pogrupiui vanduo tiekiamas iš dviejų vakuuminių girdyklų. Vandens tiekimas viščiukams broileriams neribojamas. Paukštidė šildoma infraraudonaisiais spinduliais, temperatūra reguliuojama sensoriais ir kitik- liais. Paukštidės vėdinimui pritaikyta dinaminė ventiliacinė sistema. Venti- liacijos galingumas buvo nuo 0 m3/per valandą iki maksimumo, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą ir viščiukų amžių [170, 171]. Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos laikytos individualiuose narveliuose (40 × 40 × 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Dėsliosios vištos lesintos granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com). Bandymų pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po penkis paukščius, jie paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų [172, 173].

2.3. Bandymų su paukščiais schemos

2.3.1. Medžiagų apykaitos bandymai su viščiukais broileriais Tyrimo metu atlikti du medžiagų apykaitos bandymai. Medžiagų apykaitos bandymas atliktas su 15 dienų Ross 308 linijų derinio amžiaus viščiukais broileriais. 20 viščiukų broilerių suskirstyti į 4 grupes po 5 viščiukus kiekvienoje grupėje, laikant juos individualiai su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Medžiagų apykaitos bandyme naudojamos dvi kvietrugių grūdų veislės (‘SU Agendus’ ir ‘Sequenz’). Lesinimo bandymo schema pateikta 2.3.1.1 lentelėje.

29 2.3.1.1 lentelė. Medžiagų apykaitos bandymo su skirtingomis kvietrugių grūdų veislėmis schema Rodikliai Grupės K (n=5) E (n=5) P (n=5) EP (n=5) Kvietrugių grūdų veislė + premiksas + + + + Kvietrugių grūdų veislė + premiksas + – + – – Rovabio® Excel AP Kvietrugių grūdų veislė + premiksas + – – + – Agrimos® (2 kg/t) Kvietrugių grūdų veislė + premiksas + Rovabio® Excel AP + Agrimos® – – – + (2 kg/t)

K (kontrolinės) grupės viščiukai broileriai lesinti vienu iš kvietrugių genotipų ‘SU Agendus’ arba ‘Sequenz’ (99 proc.) su premiksu (1 proc.) (premikso sudėtis pateikta prieduose 1 lentelėje), E grupės viščiukai broileriai lesinti viena iš kvietrugių grūdų veislių (99 proc.) su premiksu (1 proc.) ir pridėta fermentinio preparato Rovabio® Excel AP, P grupės viščiukai broileriai lesinami viena iš kvietrugių grūdų veislių (99 proc.) su premiksu (1 proc.) ir pridėta prebiotiko Agrimos® 2 kg/t, EP grupės viščiukai broileriai lesinami viena iš kvietrugių grūdų veislių (99 proc.) su premiksu (1 proc.) ir pridėta fermentinio preparato Rovabio® Excel AP bei prebiotiko Agrimos® 2 kg/t.

2.3.2. Lesinimo bandymas su vištomis dedeklėmis Lesinimo bandymas truko 56 dienas. Bandymas atliktas su 38 savaičių Lohman Brown linijų derinio 60 vnt. vištų dedeklių. Vištos dedeklės suskir- stytos į 6 grupes, kiekvienoje grupėje po 10 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 2.3.2.1 lentelėje. K grupė – kontrolinė; kitos grupės – tiriamosios. Visų grupių vištos dedeklės lesintos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai parametrai atitiko linijų derinio Lohman Brown auginimo rekomendacijas. Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas pateikta prieduose 2 lentelėje.

30 2.3.2.1 lentelė. Bandymo su vištomis dedeklėmis schema Rodikliai Grupės K E P EP P1 EP1 (n=10) (n=10) (n=10) (n=10) (n=10) (n=10) Kombinuotieji lesalai + + + + + + Kombinuotieji lesalai + – + – – – – ® Rovabio Excel AP Kombinuotieji lesalai + – – + – – Agrimos® (1 kg/t) Kombinuotieji lesalai + – – – + – – Rovabio® Excel AP + Agrimos® (1 kg/t) Kombinuotieji lesalai + – – – – + – ,,Agrimos®“ (2 kg/t) Kombinuotieji lesalai + – – – – – + Rovabio® Excel AP + Agrimos® (2 kg/t)

Į E grupės vištoms dedeklėms skirtus lesalus pridėta fermentinio preparato Rovabio® Excel AP, į P grupės lesalus pridėta prebiotiko Agrimos® 1 kg/t lesalų, į EP grupės lesalus pridėta fermentinio preparato Rovabio® Excel AP ir prebiotikų Agrimos® 1 kg/t lesalų, į P1 grupės lesalus pridėta prebiotiko Agrimos® 2 kg/t lesalų ir į EP1 grupės lesalus pridėta fermentinio preparato Rovabio® Excel AP + prebiotiko Agrimos® 2 kg/t.

2.3.3. Lesinimo bandymas su viščiukais broileriais Lesinimo bandymai atlikti su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. Bandymo metu 1000 viščiukų broilerių suskirstyta į 5 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su keturiais kiekvienos grupės pakartojimais. K grupė – kontrolinė, kitos – tiriamosios. Nuo 1–35 amžiaus dienos paukščiai lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu. Lesinimo bandymo schema pateikta 2.3.3.1 lentelėje. K (kontrolinės) grupės viščiukai broileriai lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į T grupės broileriams skirtus standartinius kombinuotuosius lesalus pridėta 15 proc. kvietrugių, į TE tiriamosios grupės broileriams skirtus standartinius kombinuotuosius lesalus pridėta 15 proc. kviet- rugių bei fermentinis preparatas Rovabio® Excel LC2, į TP tiriamosios grupės broileriams skirtus lesalus pridėta 15 proc. kvietrugių bei prebiotikas Agrimos® (2 kg/t), į TEP tiriamosios grupės broileriams skirtus lesalus pridėta 15 proc. kvietrugių, fermentinis preparatas Rovabio® Excel LC2 bei prebiotikas Agrimos® (2 kg/t). Viščiukai broileriai lesinami iki soties (ad libitum). Lesalų kokybiniai parametrai atitinka Ross 308 linijų derinio viščiukų broilerių

31 auginimo rekomendacijas [174]. Kombinuotuojo lesalo sudėtis pateikta prieduose, 3 lentelėje. Kombinuotuojo lesalo riebalų rūgščių sudėtis pateikta prieduose, 4 lentelėje.

2.3.3.1 lentelė. Bandymo su viščiukais broileriais schema Rodikliai Grupės K T TE TP TEP (n=200) (n=200) (n=200) (n=200) (n=200) Standartinis kombinuotasis lesalas + + + + + Standartinis kombinuotasis lesalas + – + – – – 15 proc. kvietrugių Standartinis kombinuotasis lesalas + 15 proc. kvietrugių + Rovabio® Excel – – + – – LC2 Standartinis kombinuotasis lesalas + 15 proc. kvietrugių + – – – + – Agrimos® (2 kg/t) Standartinis kombinuotasis lesalas + 15 proc. kvietrugių + Rovabio® Excel – – – – + LC2 + Agrimos® (2 kg/t)

2.4. Tirtųjų lesalų priedų charakteristikos

Rovabio® Excel AP – yra fermentų kompleksas, kuris gerina lesalų virškinimą. Rovabio® Excel fermentinį preparatą (kietą formą) sudaro endo- 1,3 (4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-ksilanazės, kurios gaminamos iš genetiškai nemodifikuotų Penicillium funiculosum padermių. Taip pat į jo sudėtį įeina ir fermentas celiulazė. Endo-1,3(4)-beta-gliukanazės fermentinis aktyvumas – 30000 VU/g; endo-1,4-beta-ksilanazės fermentinis aktyvumas – 22000 VU/g; endo-1,4-beta-gliukanazės (celiulazės) fermentinis aktyvumas – 6400 DNS vnt./g. Rovabio® Excel LC2 – yra fermentų kompleksas, kuris gerina lesalų virškinimą. Rovabio® Excel LC2 fermentinį preparatą (skystą formą) sudaro endo-1,4-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-ksilanazės, kurios gaminamos iš genetiškai nemodifikuotų Penicillium funiculosum padermių. Endo-1,4-beta- gliukanazės (celiulazės) fermentinis aktyvumas – 3200 DNS vnt./ml; endo- 1,4-beta-ksilanazės 11000 VU/ml. Agrimos® – tai mananooligosacharidų (MOS) ir beta gliukanų derinys, išgautas iš mielių ląstelių sienelių Saccharomyces cerevisiae. MOS yra natūralūs oligosacharidai, sudaryti iš įvairių manano grandinių, kurie gali padėti sumažinti nepageidaujamų bakterijų kolonizaciją gyvūno virškinimo

32 kanale. Beta gliukanai – svarbi mielių ląstelių sienelių sudedamoji dalis, padedanti išlaikyti gyvūnų nespecifinę imuninę sistemą. Agrimos® yra gaunamas iš mielių ląstelių, autolizės būdu aukštoje temperatūroje. Jo sudėtis: mananai >24,0 proc., beta gliukanai 25,0 proc., drėgnumas 8 proc., baltymai 25 proc.

2.5. Lesalų gamyba ir jų sudėtis

Lesalai buvo pagaminti AB „Kauno grūdai“, vadovaujantis kokybės standartais ISO 9001 [175] ir ISO 22000 [176] bei kitomis kokybės sis- temomis. Gamybai naudojama tokia įranga: malūnas DFZ K-2 (pajėgumas – 20 t per valandą; pagaminta „Bühler‘, Šveicarija); maišyklė HPB-4000 ir HPB-6000 (pajėgumas – 20 t per valandą; pagaminta „Sprout Matador‘, Danija). Granuliuojama naudojant granuliavimo liniją (pagaminta „Sprot Ma- tador“, Danija). Lesalų analizė atlikta AB „Kauno grūdai“ ir LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje. Lesalų receptūros optimizuotos naudojant optimi- zavimo programą „Hibrymin Win Fumi“, 6 versija. Lesalų receptūrų kokybiniai parametrai atitiko NRC reikalavimus [170, 171].

2.6. Tyrimų metodai

2.6.1. Skirtingų javų rūšių ir veislių grūdų maistinės vertės tyrimų metodai Cheminiam tyrimui grūdai sumalami malūnu Ultra Centrifugal Mill model ZM 100 (Retsch GmbH, Vokietija) per 1 mm sietą. Sausųjų medžiagų nustatymas. Indas su dangčiu pasveriamas 1 mg tikslumu. Maždaug 5 g ėminio pasveriama 1 mg tikslumu, ėminys supilamas į pasvertą indą ir lygiai paskleidžiamas. Neuždengtas indas dedamas į džiovinimo spintą (UFE 400, Memmert, Vokietija), įkaitintą iki 105 °C. Džiovinama keturias valandas, skaičiuojant nuo to momento, kai spintos temperatūra vėl pasiekia 105 °C. Indas uždengiamas dangčiu, išimamas iš džiovinimo spintos, 30–45 min. laikomas eksikatoriuje, kad atvėstų, ir pasveriamas 1 mg tikslumu. Apskaičiavimas: (m – m0) / m × 100, kur m – tiriamojo ėminio pradinis svoris gramais, m0 – išdžiovinto tiriamojo ėminio svoris gramais [177]. Žalių baltymų nustatymas. Žalių baltymų kiekis nustatytas Kjeldalio metodu, nustatant azoto kiekį. Ėminys skaidomas sieros rūgštimi esant katalizatoriui. Rūgštus tirpalas šarminamas natrio hidroksido tirpalu. Gautas amoniakas distiliuojamas ir surenkamas žinomame kiekyje sieros rūgšties,

33 kurios perteklius titruojamas natrio hidroksido standartiniu tirpalu. Kviečių baltymams apskaičiuoti taikytas 5,7 koeficientas, kvietrugių, rugių ir miežių baltymų apskaičiavimui taikytas 6,25 koeficientas [177]. Žalių riebalų nustatymas. Žali riebalai nustatyti mėginį ekstrahuojant petrolio eteriu, naudojant Soxtherm įrangą (Gerhardt GMBH & CO, Vokietija). Žalių pelenų kiekio nustatymas. Žali pelenai nustatyti deginant mėginį mufelinėje krosnyje (СНОЛ-1,6.2,5.1/11-И3, Lietuva) 550 °C temperatūroje. Maždaug 5 g ėminio, pasveriama 1 mg tikslumu ir supilama į ėminiui sudeginti skirtą tiglį, kuris pats prieš tai buvo iškaitintas 550 °C tempera- tūroje, atvėsintas ir pasvertas. Tiglis statomas į mufelinę krosnį nustatytą 550 °C ir iš lėto kaitinamas tol, kol medžiaga suanglėja, kol virsta baltais, šviesiai pilkais ar rausvais pelenais, kuriuose greičiausiai nebeliko anglingųjų dalelių. Tiglis dedamas į eksikatorių atvėsti ir iš karto sveriamas [177]. Žalios ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių nustatymas. Ląstelienos sudedamųjų dalių analizė atlikta su ANKOM 220 Fiber Analyzer (ANKOM Technology, JAV): rūgščiame detergento tirpale netirpi ląsteliena (ADF), neutraliame detergento tirpale netirpi ląsteliena (NDF) ir rūgštyje netirpus ligninas (ADL) kiekiai nustatyti pagal van Soest [178]. Neazotinių ekstraktinių medžiagų nustatymas. Neazotinės ekstrakti- nės medžiagos (NEM) apskaičiuotos taip: NEM (proc.) = 100 – proc. (drėgmė + žali baltymai + žali riebalai + žali pelenai + žalia ląsteliena). Ląstelės sienelės struktūriniai angliavandeniai hemiceliuliozės ir celiuliozė apskai- čiuota kaip šių medžiagų skirtumai: celiuliozė = ADF – ADL ir hemiceliu- liozės = NDF – ADF [179]. Aminorūgščių nustatymas. Mėginių hidrolizė vykdyta kaip aprašyta [177]. Hidrolizatai analizuojami žemo slėgio gradiento efektyviosios skysčių chromatografijos sistema Shimadzu (Shimadzu corporation, Kyoto, Japan). Aminorūgščių išskyrimui naudojama 4 µm dalelių dydžio, 150 mm ilgio ir 3,9 mm vidinio skersmens „Nova-Pak C18“ (Waters Corporation, Miliford, MA) chromatografinė kolonėlė, temperatūra 37 °C. Aminorūgštys identifikuojamos ir kiekybiškai įvertintos matuojant fluorescenciją Eex 250, Eem 395 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris – 10 µl. Mobilią fazę sudarė gradientas A (pagamintas Waters AccQ Tag, 100 ml koncentrato skiedžiama 1 L ultra švaraus distiliuoto vandens) gradientas B (acetonitrilas) ir gradientas C (ultra švarus distiliuotas vanduo). Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, JAV) prog- raminę įrangą [180]. Riebalų rūgščių nustatymas. Riebalų rūgštys nustatytos dujų chromo- tografu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai mėginius ekstrahuojant pagal Folčio metodą [181] ir metilinant pagal Christopherson

34 ir Glass [182]. Gautas riebalų rūgščių metilo esterių mišinys įleidžiamas į dujinį chromatografą GC-2010 SHIMADZU (Shimadzu corp., Kyoto, Japo- nija) su vandenilio liepsnos detektoriumi. Naudojama Restec kapilarinė kolonėlė ,,Rt-2560“ (Restek, Bellefonte, PA, JAV) (100 m, vidinis skersmuo 0,25 mm, storis: 0,2 μm). Kolonėlės temperatūros keitimas programuojamas nuo 140 °C iki 240 °C. Įleidimo temperatūra – 240 °C, detektoriaus tempe- ratūra – 260 °C, kolonėlės temperatūra – 260 °C (5 min.) keliama iki 180 °C (2 °C/min. sparta) ir iki 230 °C (6 °C/min. sparta). Nešančiosios dujos: azotas, greitis – 18,0 cm/s. Analizės trukmė – 55 min. Naudoti etalonai: Supelco 37 comp. FAME Mix, trans FAME mix K110, Linoleic acid methyl ester izomer mix. Riebalų rūgštys identifikuojamos išėjimo laikus palygintas su žinomos sudėties mišinio riebalų rūgščių išėjimo laikais. Riebalų rūgščių kiekis (proc. nuo suminio rūgščių kiekio) apskaičiuojamas taikant chromatografo duomenų apdorojimo programą „GC solution“ (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija). Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991) [183] formulę: AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PNRR + n-3 PNRR + MNRR]; TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MNRR) + (0.5 × n-6 PNRR) + (3 × n-3 PNRR) + n-3/n-6 PNRR]; (h/H) indeksas apskaičiuotas pagal Fernández ir kt. (2007) [184] formulę: h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C 14:0+C16:0). Peroksidavimosi indeksas (IP) apskaičiuotas pagal Song ir kt. (2000) [185] formulę: PI = (proc. mononesočiosios rūgštys × 0,025) + (proc. dinesočiosios rūgš- tys × 1) + (proc. trinesočiosios rūgštys × 2) + (proc. tetranesočiosios rūgštys × 4) + (proc. pentanesočiosios rūgštys × 6) + (proc. heksanesočiosios rūgštys × 8). Fenolinių rūgščių nustatymas. Fenolinių rūgščių nustatymui anali- tinėmis svarstyklėmis (Sartorius BP 210 S, Vokietija) pasveriama 1 g sumaltų javų grūdų ir supilama į 100 ml matavimo kolbą. Užpilama 25 ml 0,1 M NaOH. Kolbos turinys 1 val. purtomas 40 °C vandens vonioje, atvėsinama iki 20 °C, parūgštinama 2 M HCl iki pH 5–6 (pH pamatuojama indikatoriniu popieriumi) (apie 1,1 ml), įpilama 20 ml MeOH. Kolba 30 min. įdedama į ultragarso vonelę, atvėsinama iki 20 °C, iki žymės skiedžiama MeOH. Filtruojama per 0,2 µm membraninį filtrą. Filtratas analizuojamas aukšto slėgio skysčių chromatografijos HPLC sistema (Varian Corporation, JAV). Fenolinių rūgščių išskyrimui naudojama 5 µm dalelių dydžio, 250 mm ilgio ir 4,6 mm vidinio skersmens ,,Phenomenex Gemini C18“ (Phenomenex, JAV) chromatografinė kolonėlė, temperatūra 30 °C. Judrioji fazė sudaryta iš H2O: ACN: acto r. (88: 10: 2), buvo teikiama į sistemą 1,0 ml per min. greičiu

35 [186]. Fenolinės rūgštys identifikuojamos ir kiekybiškai įvertintos matuojant absorbciją 260 ir 320 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris – 10 µl. Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Work- station (Varian Corporation, JAV) programinę įrangą. Katechino nustatymas. Katechino kiekio nustatymui pasveriama 0,5 g sumaltų miežių grūdų ir supilama į 100 ml matavimo kolbą. Užpilama 80 ml EtOH/H2O (10/90), 20 min ultragarsinama. Iki žymės skiedžiama tuo pačiu mišiniu. Gerai išmaišoma. 1 ml ekstrakto perpilamas į Ependorfinį mėgintu- vėlį ir 10 min. centrifuguojama 13000 rpm. Analizuojama HPLC sistema (Varian Corporation, JAV). Katechino išskyrimui naudojama 5 µm dalelių dydžio, 150 mm ilgio ir 4,6 mm vidinio skersmens ,,Discovery HS C18“ (Supelco Park, Bellefonte PA, JAV) chromatografinė kolonėlė, temperatūra 30 °C. Mobili fazė sudaryta iš A 0,1 proc. H3PO4 vandenyje, B 0,1 proc. H3PO4 metanolyje, buvo teikiama į sistemą 1,0 ml per min. greičiu, naudojant gradientą. Katechinas identifikuojamas ir kiekybiškai įvertintas matuojant absorbciją 210 ir 280 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris – 10 µl [187]. Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, JAV) programinę įrangą. Makroelementų nustatymas. Fosforo kiekio nustatymui ėminys mine- ralizuojamas ir įdedamas į rūgšties tirpalą. Tirpalas veikiamas molibdovana- dato reagentu. Taip susidariusio geltonos spalvos tirpalo optinis tankis matuojamas spektrofotometru Spectronic 20 Genesys (Thermo Electron Cor- poration, JAV) esant 430 nm bangos ilgiui [177]. Kalcio kiekio nustatymui naudotas atominės absorbcijos spektrometras ICE 3000 atomic absorption spectrometer, (Thermo Scientific, Jungtinė Karalystė) kaip atomizacijos šaltinį naudojant acetileno-oro liepsną, kalcio kiekis nustatomas remiantis standartu LST EN ISO 6869 [188]. Mikroelementų (Fe, Zn, Mn, Cu) nustatymas. Mikroelementai nustatyti atominės absorbcijos spektrometru ICE 3000 atomic absorption spectrometer (Thermo Scientific, Jungtinė Karalystė) kaip atomizacijos šaltinį naudojant acetileno-oro liepsną, mikroelementų kiekis nustatomas remiantis standartu LST EN ISO 6869 [188]. Seleno nustatymas. Se nustatymui naudojamas standartų pridėjimo metodas. Se kiekis nustatytas atominės absorbcijos spektrometru ICE 3000 atomic absorption spectrometer (Thermo Scientific, Jungtinė Karalystė) naudojant grafitinę gardelę. Beta gliukanų nustatymas. Beta gliukanai nustatyti naudojant Mega- zyme testų rinkinį, kuriame naudojami specifiniai fermentai ir metodas yra paremtas McCleary ir Glennie-Holmes [189] ir McCleary ir Codd [190] metodika. Fermentiniai beta gliukano nustatymo rinkiniai (K-BGLU 11/07) įsigyti iš Megazyme (Airija).

36 Arabinoksilanų nustatymas. Arabinoksilanai nustatyti naudojant Megazyme testų rinkinį. Arabinoksilanų nustatymo rinkiniai (K-Xylose 14/08) įsigyti iš Megazyme (Airija). Tirpiųjų ir netirpiųjų arabinoksilanų nustatymas. Arabinoksilanų nustatymui mėginys hidrolizuojamas 90 min. 100 °C temperatūroje 50 ml užsukamuose mėgintuvėliuose. Hidrolizės metu susidarę monosacharidai arabinozė, gliukozė ir ksilozė atskiriami naudojant Varian skysčių chromato- grafinę sistemą (Varian Corporation, JAV) su Dionex CarboPac PA1 (Thermo Scientific, JAV) analitine kolonėle (4 × 250 mm) bei Dionex CarboPac PA1 (Thermo Scientific, JAV) prieškoloniu (4 × 50 mm). Tuo tikslu 1,0 ml/min. debitu izokratiniu rėžimu tiekiamas 0,001 M NaOH tirpalas (0–45 min). Kolonėlės regeneravimui NaOH koncentracija per 6 min. padidinama iki 0,5 M ir tokios koncentracijos tirpalu eliuojama dar 6 min. Po to grįžtama prie 0,001 M NaOH tirpalo koncentracijos (per 1 min.). Tokios koncentracijos tirpalu kolonėlė lygsvarinama 7 min. Analitinė kolonėlė ir prieškolonis laikomi 30 °C temperatūroje. Siekiant padidinti detektoriaus jautrumą, už analitinės kolonėlės (postcolumn) įrengiama papildoma trišakė jungtis, dėl kurios į detektorių 0,4 ml/min. debitu nuolat tiekiamas 0,25 M NaOH tirpalas. Injekcijos tūris – 10 µl. Monosacharidai įdentifikuojami ir įvertinami kiekybiškai naudojant Decade II Scc (Antec, Olandija) pulsampe- rometrinį detektorių (PAD) su darbiniu 3 mm Au elektrodu. Minėto elektrodo potencialo pokytis buvo suprogramuotas taip: +0,05 V (E1, t1 = 400 ms), +0,75 V (E2, t2 = 200 ms) ir – 0,40 V (E3, t3 = 400 ms). Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, JAV) programinę įrangą. Arabinoksilanų kiekis (proc.) apskaičiuojamas mėginyje nustatytos ksilozės (proc.) ir arabinozės (proc.) kiekių sumą padauginus iš 0,88 [191]. NIRS tyrimo metodas. Javų veislių grūdų kokybiniai parametrai išmatuoti NIRS™ DS2500 (FOSS NIRSystems, Inc., Danija). Javų grūdai sumalami iki 1,0 mm dalelių dydžio. NIRS įrenginiu išmatuoti šie grūdų kokybiniai rodikliai: riebalai, drėgmė, baltymai, žalia ląsteliena, žali pelenai ir aminorūgštys.

2.6.2. Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais tyrimų metodai Klubinės žarnos klampumas. Klampumas nustatytas naudojant viskozi- metrą Sine-wave Vibro Viscometer Sv-10 series (A&D Company Ltd., Japonija). Vidaus organų svoris ir žarnyno ilgis. Po laparotomijos vidaus organai ir žarnynas išimami. Atskiriamos virškinimo kanalo dalys: liaukinis skrandis,

37 kasa, raumeninis skrandis (nuo jo nuimamas riebalų sluoksnis ir pašalinamas chimusas) akloji žarna ir plonasis bei storasis žarnynai ir pasveriami svarstyklėmis KERN PBS/PBJ (Kern & Sohn GmbH, Vokietija). Žarnynas sveriamas su chimusu ir be chimuso [192]. Kiekvieno žarnyno segmentų ilgis išmatuotas lanksčia centimetrine juosta „Hoechstmass“ (Hoechstmass, Vo- kietija). Žarnyno sienelės išplautos distiliuotu vandeniu, nusausintos filtriniu popieriumi ir pasvertos [193].

2.6.3. Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis tyrimų metodai

2.6.3.1. Zootechniniai tyrimų metodai • Kasdien skaičiuoti ir sverti kiaušiniai svarstyklėmis ,,SW-1 S Plius“ (CAS Corporation, JAV); • kas 14 dienų sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų są- naudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti; • kiaušinių masė 1 vištai; • apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas.

2.6.3.2. Fiziologiniai tyrimų metodai Žarnyno chimuso pH nustatymas. Dvylikapirštės žarnos (duodenum), plonosios žarnos (intestinum tenue), aklosios žarnos (caecum) bei storosios žarnos (intestinum crassum) chimuso pH po skerdimo nustatytas prietaisu „InoLab pH 730” (WTW, GmbH, Vokietija). Žarnų chimuso sausųjų medžiagų nustatymas. Žarnų chimuso sausųjų medžiagų nustatymo metodas aprašytas 2.6.1 skyriuje. Vidaus organų svoris ir žarnyno ilgis. Vidaus organų išsivystymo nustatymo metodas aprašytas 2.6.2 skyriuje. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys. Pasveriama 0,2–0,5 g mėginio (žarnų chimuso iš aklųjų maišų) į konusinius mėgintuvėlius užpilta 2 ml distiliuoto vandens. Vorteksuojama esant 1,800–2,200 aps/min. Paliekama 1–2 val. nusistovėti. Įlašinus po 0,05 ml 30 proc. cinko sulfato (ZnSO4 × 7H2O) ir 15 proc. kalio heksacianoferatas (K4[Fe(CN)6] × 3H2O), paskui vorteksuojant. Paliekama 1 val. nusistovėti. 20 min. centrifuguojama 4000 aps/min. greičiu. Filtruojama per membraninį filtrą. Nustatant organines rūgštis naudojama chromatografinė kolonėlė 5 μm, 250×4,6 mm „Prevail Organic Acid“ (Grace Davison Discovery Sciences, JAV), injekcija 10 μl, bangos ilgis UV 210 nm, mobili fazė 25 mM KH2PO4:MeOH (80:20), srauto greitis 1,20 ml/min. [194].

38 2.6.3.3. Kiaušinių kokybės tyrimų metodai Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“ (Robotmation Corporation Ltd., Japo- nija). Kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL- II“ (Robotmation Corporation Ltd., Japonija). Lukšto storis – elektroniniu mikrometru „Mitutoyo Digimatic Micrometer“ (Mitutoyo products, Japo- nija). Kiaušinio lukšto indeksas paskaičiuojamas pagal Ahmed ir kt. (2005) [195] formulę: SI = (SW/S) × 100; kur: SI – kiaušinio lukšto indeksas (g/100 cm2), SW – lukšto svoris (g), S – lukšto plotas (cm2) apskaičiuojamas taip: S = 4,68 × kiaušinio masė (EW)2/3 (g) Baltymo svoris apskaičiuojamas pagal Hahn (2010) [196] formulę: Baltymo svoris = (kiaušinio svoris – (trynio svoris – lukšto svoris)). Kiaušinių trynių riebalų rūgščių tyrimo metodas. Riebalų rūgščių nustatymo metodas aprašytas 2.6.1 skyriuje. Malondialdehido (MDA) kiekio nustatymas. Malondialdehido kiekis vištų dedeklių kiaušinių tryniuose buvo nustatomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu, aprašytu Mendes [197]. Šiam tikslui buvo naudojama aukšto slėgio gradiento efektyviosios skysčių chromatografijos sistema „Varian ProStar“ (Varian Corporation, JAV) susidedanti iš dviejų siurblių „ProStar 210“, automatinio mėginių pėmimo modulio ,,ProStar 410“, fluores- cencinio detektoriaus „ProStar 363“. Malondialdehido-2-tiobarbitūrinės rūgšties (MDA-TBA) junginio išskyrimui naudojama 5 µm dalelių dydžio, 250 mm ilgio ir 4,6 mm vidinio skersmens „Gemini C 18“ (Phenomenex, JAV) chromatografinė kolonėlė. Judrioji fazė, sudaryta iš 50 mM KH2PO4, metilo alkoholio ir acetonitrilo, sumaišytų santykiu 72:17:11, buvo teikiama į sistemą 1,0 ml per min. greičiu. MDA–TBA junginys identifikuojamas ir kiekybiškai įvertintas matuojant fluorescenciją Eex 525, Eem 560 nm ilgių bangose. Injekcijos tūris – 10 µl. Tyrimo rezultatai kiekybiškai įvertinami naudojant Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, JAV) programinę įrangą. 5 g trynio (analitinėmis svarstyklėmis Sartorius BP 210 S, Vokietija) atsveriama į 50 ml centrifuginį mėgintuvėlį ir užpilama 10 ml 7,5 proc. trichloracto rūgšties tirpalu. Mišinys homogenizuotas (IKA T18 basic Ultra-Turrax, IKA Laboratory equipment, Vokietija) 1 min. 5000 aps./min. greičiu ir filtruotas per filtrinį popierių (Albert FP 589/2, Hahenemüle Fine Art GmbH, Vokietija). Filtras 15 min. centrifuguotas 4000 aps./min. greičiu (Sigma 2-5, Sigma Laborzentrifugen, Vokietija). Mėginių atpažinimo reakcija atlikta su 2-tiobarbitūrine rūgštimi (TBA). 0,5 ml

39 supernatanto perkeliama į stiklinį užsukamą mėgintuvėlį, įpilta 1,5 ml 40 mM TBA tirpalo, kruopščiai išmaišyta mažąja purtykle (MS2, IKA Works, Inc. JAV). Mišinys 60 min. dėtas į 97 °C kaitinimo krosnį (UFE 400, Memmert, Vokietija). Atvėsinama vandens srove, tada 25 min. dėta į šaldiklį (–18 °C temperatūroje). Į atšaldytą mišinį įpilta 3 ml metilo alkoholio, kruoščiai išmaišyta. Filtruojama per PTFE membraninį 0,2 µm filtrą (Pall Life Sciences) į chromatografinius buteliukus. Atpažinimo reakcijos metu susidaręs MDA–TBA junginys kiekybiškai įvertintas efektyviosios skysčių chromatografijos būdu, palyginti su etaloninės medžiagos ir ekstrakte esančio MDA–TBA junginio smailių plotais [198].

2.6.3.4. Kiaušinių tekstūrinių ir juslinių savybių tyrimo metodai Kiaušinio mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumenti- niam tyrimui. Mėginio paruošimui tekstūros profilio analizei (TPA) buvo taikoma modifikuota Woodward ir Cotterrill (1987) [199] metodika bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai, ir įdėjus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 13 min. Toliau taikyta minėtuosiuose straipsniuose aprašyta metodika. Paruošti 20 mm aukščio ir 20 mm pločio diametro mėginiai, kurių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi „Universal Testing Machine Instron 3343“ (Instron Engineering Group, High Wycombe, Jungtinė Karalystė). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis –1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Nustatyti šie parametrai: kietumas, rišlumas, tamprumas, stangrumas. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros para- metro reikšmė iš 3. Instrumentinis spalvos charakteristikų tyrimas. Spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje išmatuotos spalvos matuokliu,,Chroma meter CR-410“ ( Konica Minolta Inc., Japonija). Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė yra artima vidutinei dienos šviesai. Prieš kiekvieną matavimą prietaisas kalibruojamas šviesos gaudykle ir baltos spalvos standartu. h*=arctang (b*/a*); C*=((a*)2+(b*)2)1/2 [200]. Juslinių savybių tyrimai. Juslinių savybių įvertinimui buvo taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir

40 aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensy- vumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan. Tiriant kvapą arba skonį, taikyta savybė „netipiška“, kuris buvo apibūdina- mas kaip „pajaučiamas bet koks priimtinas ar nepriimtinas kvapas/skonis, nebūdingas tipiškam kietai virto kiaušinio kvapui ir (arba) skoniui“ [201]. Tyrime dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1 [202]. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 [203] reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations. Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui. Kiaušiniai sudėti į šaltą vandenį ir verdami 10 min., skaičiuojant nuo užvirimo pradžios. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalytas į 4 dalis, o baltymas – į aštuonias. Vertintojų skonio receptoriams atkurti naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietinė duona. Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas visiškai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 9 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 5 – vidutiniškai išreikšta, 9 – labai stipriai išreikšta [204].

2.6.4. Lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tyrimų metodai

2.6.4.1. Zootechniniai tyrimų metodai Lesinimo metu nustatyta: • Individualaus viščiuko kūno masės svoris 1, 8, 21, 35 amžiaus dieną svarstyklėmis „SW-1 S Plius“ (CAS Corporation, JAV); • lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–8, 9– 21, 22–35 amžiaus dienomis, nustatytos svarstyklėmis (iGB, Ishida Co LTD, Kinija); • paukščių gaištamumas per visą bandymo laikotarpį.

41 2.6.4.2. Fiziologiniai tyrimų metodai Kraujo tyrimai. Kraujo serume nustatyti šie rodikliai: cholesterolis, DTL ir MTL cholesterolis, nustatyti kraujo analizatoriumi ,,Cobas Integra 400/700/800“ (Biochemical Analysis System, Vokietija). Žarnyno chimuso pH nustatymas. Žarnyno chimuso pH nustatymo metodas aprašytas 2.6.2 skyriuje. Vidaus organų svoris ir žarnyno ilgis. Vidaus organų išsivystymo nustatymo metodas aprašytas 2.6.2 skyriuje. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių nustatymo metodas aprašytas 2.6.3.2 skyriuje. Žarnų gaurelių aukščio ir kriptų gylio histomorfometriniai matavimai. Histologiniam žarnų gaurelių tyrimui paimama 2 cm audinio (duodenum ir ileum) ir fiksuoti 10 proc. neutraliu formalino tirpalu. Naudo- jant standartines histologines procedūras audiniai buvo įlieti į parafiną, naudojant įliejimo įrangą ,,Tess 99“ (Medite, JAV). Rotaciniu mikrotomu atpjauti 4 µm storio audinių pjūviai, naudojant rotacinį mikrotomą ,,Accu- Cut®SRMTM“ (Sakura, Japonija). Mėginiai nudažyti hematoksilinu ir eozinu, naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį ,,Tissue-Tek ®DRSTM“ (Sakura, Japonija). Paruošti histologiniai preparatai tirti naudojant „Olympus BX63“ mikroskopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kom- piuterinę „Image Pro Plus“ programą, morfometriškai išmatuoti kontrolinės ir tiriamosios grupės broilerių dvylikapirštės, klubinės žarnos gaurelių aukštis ir kriptų gylis (2.6.4.2.1 pav.). Gaurelių aukščio matavimas atliktas nuo gaurelių viršūnės iki gaurelių ir kriptos jungties, o bendras gleivinės storis matuotas nuo gaurelių viršūnės iki gleivinės raumeninio sluoksnio. Kiek- viename žarnų mėginyje atlikta 10 gaurelių matavimų (geriausiai išreikštų) aukščiui išmatuoti ir tose pačiose vietose dar 10 matavimų gleivinės storiui išmatuoti. Iš gleivinės storio atėmus gaurelių aukštį gautas kriptų gylio rodiklis [205].

2.6.4.2.1 pav. Žarnų gaurelių ir kriptų gylio matavimas: A – gaurelio aukščio matavimas, B – kriptos gylis, A, B – bendras gleivinės storis pagal Zarghi [206]

2.6.4.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimo metodai Skerdenos morfologinė sudėtis. Po nukraujinimo paukščiai nuplikomi ir nupešamos plunksnos. Skerdenos išpjaustomos pagal ,,Dissection of Poultry Carcasses“ rekomendacijas [207]. Mėsos pH nustatymas. Viščiukų broilerių krūtinėlių ir blauzdelių raumenų pH praėjus 1, 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo nustatytas prietaisu „InoLab pH 730” (WTW, GmbH, Vokietija). Raumenų histomorfologiniai tyrimai. Tyrimui paimta 1x1 cm krūtinės raumens audinio ir fiksuota 10 proc. neutraliu formalino tirpalu. Naudojant standartines histologines procedūras (aprašytas anksčiau) audiniai buvo įlieti į parafiną, rotaciniu mikrotomu atpjauti 4 µm storio audinių pjūviai, kurie nudažyti hematoksilinu ir eozinu. Paruošti histologiniai preparatai tirti naudojant „Olympus BX63“ mikroskopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kompiuterinę „Image Pro Plus“ programą, išmatuotas kontrolinės ir tiriamųjų grupių broilerių raumeninių skaidulų plotis [205]. Skaidulų plotis įvertintas išmatavus skerspjūvio plotį (µm) 150 skaidulų viename mėginyje, trijuose matymo laukuose, 2.6.4.3.1 pav. [208].

2.6.4.3.1 pav. Krūtinės raumeninio audinio skaidulų matavimas (autoriaus nuotrauka)

Blauzdikaulio Tibia kaulo tvirtumas. Blauzdikaulio lūžimo jėga nustatyta Nexigen TA Plus (Lloyd Instruments Ltd, Jungtinė Karalystė) tekstūros analizatoriumi. Kaulams sulaužyti naudojama vertikali hidraulinė jėga. Lūžimo jėga išreiškiama kiloniutonais (kN). Blauzdikaulio Tibia mineralizacijos laipsnis. Sulaužyti kaulai suren- kami ir džiovinami 105 °C temperatūroje 24 val., taip nustatomos sausosios medžiagos. Išdžiovinti kaulai sveriami ir deginami mufelinėje krosnyje 550 °C ir vėl sveriami po sudeginimo.

2.6.4.4. Viščiukų broilerių mėsos juslinių savybių tyrimo metodai Juslinių savybių tyrimai. Juslinių savybių įvertinimui buvo taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, rodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų inten- syvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan. Teste dalyvavo 5 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal

44 LST ISO 8586-1 [202]. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 [203] reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations. Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės (2.6.4.4.1 lentelė), kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą, jaučiamą burnoje, apibūdinan- čios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

2.6.4.4.1 lentelė. Tirtos juslinės savybės bei jų apibūdinimai Savybė Aprašymas Bendras kvapo Bendro kvapo intensyvumas intensyvumas Virto viščiuko kvapo Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas intensyvumas Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t. t. kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas: mažas – spalva blyški, didelis – ryški. Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio. Susikramtymas Sukandimų skaičius ir (arba) trukmė reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti. Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis. Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas Liekamojo skonio Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas intensyvumas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas

45 Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui. Paruošti krūtinės ir šlaunelių raumenys įdėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui užvirus, mėginys virtas (krūtinėlės 30 min.; šlaunelės 25 min.), išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje ir supjau- stytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio receptorių atkūrimui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei silpna šilta nesaldinta arbata, kvietinė duona. Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas. Sudarant jusli- nių savybių profilį, naudotas visiškai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 5 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas taikant 15 balų skaitmeninę skalę: 1 – savybė nejaučiama, 8 – vidutiniškai išreikšta, 15 – labai stipriai išreikšta [204]. Mėginių spalvos instrumentinis vertinimas. Žalios ir virtos mėsos mėginių spalvingumas nustatytas metodu, aprašytu 2.6.3.4 skyriuje. Tirtos žalios ir virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos. Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant jų virimo nuostolius [209]. Virimo nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo.

2.7. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo rezultatai įvertinti statistiškai. Statistiniai rodikliai įvertinti taikant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA), duomenys pateikiami vidurkis ± standartinis nuokrypis. Skirtumams nustatyti naudotas Duncan’s t- testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p<0,05. ANOVA analizė atlikta naudojant SPSS 22 statistinį paketą.

46 3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Skirtingų javų veislių grūdų cheminės sudėties rezultatai

Lietuvoje užaugintų žieminių javų veislių grūdų cheminė sudėtis pateikta I publikacijoje 2 lentelėje. Vasarinių kviečių veislių grūdų cheminė sudėtis pateikta 3.1.1 lentelėje. Žalių baltymų kiekis tirtuosiuose vasariniuose kviečiuose kito nuo 12,26 iki 14,79 proc. SM. Daugiausia baltymų nustatyta ‘Cornetto’ – 14,79 proc. ir ‘Ethos’ – 14,77 proc. vasarinių kviečių grūduose. Riebalų kiekis nustatytas ‘Diskett’ veislės grūduose yra 0,29 proc. mažesnis nei ‘Tybalt’ veislės grū- duose (p<0,05). Vidutinis žalių pelenų kiekis tirtuosiuose vasariniuose kvie- čiuose buvo 1,35 proc. SM.

3.1.1 lentelė. Vasarinių kviečių veislių grūdų cheminė sudėtis (proc. SM) Veislės SM, proc. Žali baltymai, Žali riebalai, Žali pelenai, NEM, proc. pavadinimas proc. proc. proc. ‘Cornetto’ 88,09d 14,79d 1,38a 1,42a 68,51c ‘Diskett’ 88,12e 14,42a 1,36b 1,40a 68,73a ‘Ethos’ 87,96c 14,77e 1,49c 1,35b 68,59b ‘Rospuda’ 87,48d 13,14c 1,38b 1,39c 69,71e ‘Sonett’ 87,87b 12,26f 1,57d 1,34d 71,04d ‘Tybalt’ 88,04a 13,94b 1,65e 1,17e 69,32f Vidurkis 87,93 13,89 1,47 1,35 69,31 SD ±0,22 ±0,95 ±0,11 ±0,09 ±0,91 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Sausųjų medžiagų kiekis vasariniuose ir žieminiuose miežiuose kito nuo 88,46 proc. iki 89,40 proc. (3.1.2 lentelė). Žalių baltymų didžiausia koncentracija nustatyta vasarinių miežių veislių grūduose ‘Michelle’ – 12,80 proc. SM, mažiausia ‘KWS Keeper’ – 10,59 proc. SM. Nustatyta, kad vidutinis riebalų kiekis žieminiuose miežiuose yra didesnis. Neazotinių ekstraktinių medžiagų koncentracija vasariniuose miežiuose kito nuo 68,37 iki 70,99 proc. SM, o žieminiuose miežiuose – nuo 66,98 iki 69,64 proc. SM. Vidutinis pelenų kiekis vasariniuose miežiuose – 2,25 proc. SM, žieminiuose miežiuo- se – 2,23 proc. SM.

47 3.1.2 lentelė. Vasarinių ir žieminių miežių veislių grūdų cheminė sudėtis (proc. SM) Veislės SM, proc. Žali baltymai, Žali riebalai, Žali pelenai, NEM, pavadinimas proc. proc. proc. proc. Vasariniai ‘Explorer’ 89,10d 11,96a 1,58b 2,32c 68,92a ‘Iron’ 89,40f 10,64b 1,43e 1,99c 70,99d ‘Luokė’ 89,20a 11,72c 1,77b 2,33a 68,99f ‘Michelle’ 88,94e 12,80e 1,51d 2,14bc 69,13e ‘Milford’ 88,46c 11,88d 1,67a 2,43c 68,37c ‘Propino’ 88,97b 10,90e 1,75c 2,27b 70,39b Vidurkis 89,01 11,65 1,62 2,25 69,46 SD ±0,30 ±0,73 ±0,13 ±0,15 ±0,94 Žieminiai ‘Cinderella’ 88,97d 10,79b 1,81e 2,14d 69,00d ‘Fridericus’ 89,04a 12,21f 2,04d 2,17b 66,98f ‘KWS Keeper’ 88,79c 10,59a 1,86c 2,22c 68,99a ‘KWS Meridian’ 88,59b 10,95e 1,96f 2,03b 68,96e ‘Lorely’ 89,06f 10,88c 1,11b 2,39b 69,64c ‘Marissa’ 88,81e 10,87d 1,67a 2,45a 69,04b Vidurkis 88,88 11,05 1,74 2,23 68,77 SD ±0,17 ±0,55 ±0,31 ±0,15 ±0,86 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Žieminių javų veislių grūdų ląstelienos frakcijų sudėtis pateikta I publikacijoje, 3 lentelėje. Didžiausias žalios ląstelienos kiekis vasariniuose kvie- čiuose (3.1.3 lentelė) nustatytas ‘Diskett’ veislės grūduose 2,21 proc. SM, o ‘Sonett’ veislės grūduose 0,55 proc. mažiau (p<0,05). Vasarinių kviečių grūdų vidutinė NDF koncentracija buvo 12,85 proc. SM. Mažiausi kiekiai ADF nustatyti ‘Ethos’ ir ‘Sonett’ grūdų veislėse, didžiausias kiekis ‘Tybalt’ veislės grūduose – 3,65 proc. Vidutiniai celiuliozės ir hemiceliuliozių kiekiai atitinkamai buvo 2,58 ir 9,38 proc. SM.

48 3.1.3 lentelė. Vasarinių kviečių veislių grūdų ląstelienos ir atskirų jos frakcijų bei celiuliozės ir hemiceliuliozių kiekiai (proc. SM) Veislės Žalia NDF ADF ADL Celiuliozė Hemiceliuliozių pavadinimas ląsteliena, proc. ‘Cornetto’ 1,99b 12,66c 3,64b 0,89b 2,75ab 9,02a ‘Diskett’ 2,21a 14,28a 3,55a 1,03c 2,52ab 10,73c ‘Ethos’ 1,76d 13,92b 3,30e 0,83f 2,47b 10,62d ‘Rospuda’ 1,85f 12,23e 3,38d 0,90d 2,48ab 8,85d ‘Sonett’ 1,66e 12,29d 3,33f 0,82e 2,51a 8,96c ‘Tybalt’ 1,97c 11,74f 3,65c 0,92a 2,73ab 8,09b Vidurkis 1,91 12,85 3,48 0,90 2,58 9,38 SD ±0,18 ±0,95 ±0,15 ±0,07 ±0,12 ±1,00 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Vasarinių ir žieminių miežių didžiausias žalios ląstelienos kiekis nustatytas žieminėje grūdų veislėje ‘Cinderella’ 5,24 proc., o mažiausias vasarinių miežių grūdų veislėje ‘Propino’ 3,65 proc. SM (3.1.4 lentelė). Vasariniuose miežiuose NDF kito nuo 13,40 iki 24,73 proc., o žieminiuose miežiuose – nuo 19,41 iki 23,11 proc. SM. ADF didžiausia koncentracija vasariniuose miežiuose nustatyta ‘Explorer’ veislės grūduose, o ‘Michelle’ grūduose 1,03 proc. mažiau (p<0,05). Žieminiuose miežiuose ADF skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios nustatytos vertės yra 0,97 proc. (p<0,05). Celiuliozės vasariniuose miežiuose vidutiniškai buvo 5,11 proc., hemice- liuliozių – 12,76 proc., o žieminiuose miežiuose – atitinkamai 5,61 ir 14,31 proc. SM. Javų grūdų cheminė sudėtis naudojant NIRS (artimąją infraraudonojo spektro sritį) pateikta prieduose, 5–7 lentelėse.

49 3.1.4 lentelė. Vasarinių ir žieminių miežių veislių grūdų ląstelienos ir atskirų jos frakcijų bei celiuliozės ir hemiceliuliozių kiekiai (proc. SM) Veislės Žalia NDF ADF ADL Celiuliozė Hemiceliuliozių pavadinimas ląsteliena, proc. Vasariniai ‘Explorer’ 4,31c 24,73a 7,05c 1,59a 5,46a 17,68b ‘Iron’ 4,35a 19,25e 6,40b 1,42c 4,98a 12,85d ‘Luokė’ 4,39b 13,40f 6,91a 1,40b 5,51a 6,49a ‘Michelle’ 3,83e 19,23c 6,02e 1,21f 4,81a 13,21f ‘Milford’ 4,10f 19,32d 6,36d 1,31d 5,05a 12,96c ‘Propino’ 3,65d 19,45b 6,06f 1,21e 4,85a 13,39e Vidurkis 4,11 19,23 6,47 1,36 5,11 12,76 SD ±0,29 ±3,37 ±0,40 ±0,14 ±0,29 ±3,37 Žieminiai ‘Cinderella’ 5,24c 21,45e 7,63a 1,47a 6,16a 13,82a ‘Fridericus’ 4,64b 19,41f 7,26f 1,27b 5,99ab 12,15b ‘KWS Keeper’ 5,14e 23,11a 6,75b 1,52e 5,23c 16,36f ‘KWS Meridian’ 4,68f 20,57d 6,66e 1,30f 5,36ab 13,91d ‘Lorely’ 5,04a 21,51c 6,76c 1,44d 5,32b 14,75e ‘Marissa’ 4,79d 21,87b 7,02d 1,40c 5,62ab 14,85c Vidurkis 4,92 21,32 7,01 1,40 5,61 14,31 SD ±0,24 ±1,17 ±0,35 ±0,09 ±0,36 ±1,31 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Fenolinių rūgščių analizė žieminių kvietrugių grūduose rodo, kad ferulo rūgštis yra vyraujanti, tarp fenolinių rūgščių (3.1.5 lentelė). Ferulo rūgšties kiekis kito nuo 464,27 mg/kg ‘SU Agendus’ kvietrugių veislėje iki 601,04 mg/kg ‘Adverdo’ veislės grūduose. Sinapo rūgštis kito nuo 78,66 iki 143,32 mg/kg SM. Vidutinis sinapo rūgšties kiekis tirtuosiuose kvietrugių grūduose – 95,74 mg/kg. Daugiausia p-kumaro rūgšties nustatyta ‘Adverdo’ (11,52 mg/kg), mažiausiai – ‘Sequenz’ (8,37 mg/kg) kvietrugiuose. Vidutinis vanilo ir p-hidroksibenzoinės rūgšties kiekis kvietrugiuose buvo 4,35 ir 2,85 mg/kg SM.

50 3.1.5 lentelė. Fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg SM) skirtinguose žieminių kvietrugių veislių grūduose Veislės p-hidroksi- Vanilo r. p-kumaro r. Ferulo r. Sinapo r. pavadinimas benzoinė r. ‘Adverdo’ 1,74a 3,91a 11,52e 601,04f 87,59a ‘Grenado’ 1,78c 3,56a 10,32c 547,68e 91,60a ‘Remiko’ 2,59b 3,55a 10,61d 537,25d 90,61a ‘Sequenz’ 1,62g 4,46a 8,37b 544,94g 93,33a ‘SU Agendus’ 3,84e 4,60a 9,70a 464,27b 143,32a ‘SW Talentro’ 3,82f 4,73a 8,63g 504,76c 78,66a ‘Toledo’ 4,55d 5,64a 10,20f 513,54a 85,08a Vidurkis 2,85 4,35 9,91 530,50 95,74 SD ±1,15 ±0,71 ±1,05 ±46,09 ±20,44 a-g – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

p-hidroksibenzoinės rūgšties vidutinis kiekis tirtuosiuose rugių veislių grūduose buvo 1,37 mg/kg (3.1.6 lentelė). Vanilo rūgšties daugiausia nustatyta grūdų veislėje ‘Virgiai’ (15,37 mg/kg), mažiausiai – ‘Matador’ (5,24 mg/kg). p-kumaro rūgšties kiekiai rugiuose kito nuo 22,82 iki 52,79 mg/kg. Didžiausi šios rūgšties kiekiai nustatyti grūdų veislėse ‘Dankowskie Amber’ ir ‘Palazzo’, o mažiausi – ‘Matador ’ ir ‘SU Stakkato’. Vidutinis ferulo rūgšties kiekis rugiuose buvo 663,38 mg/kg, o kitimo ribos – nuo 553,66 iki 794,53 mg/kg SM. Sinapo rūgšties daugiausia nustatyta ‘KWS Magnifico’ (91,08 mg/kg SM), mažiausia – ‘Dankowskie Amber’ (34,04 mg/kg SM).

51 3.1.6 lentelė. Fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg SM) skirtinguose žieminių rugių veislių grūduose Veislės p-hidroksi- Vanilo r. Siringo r. p-kumaro Ferulo Sinapo pavadinimas benzoinė r. r. r. r. ‘Brasetto’ 1,05d 10,04a n.s 40,95b 794,53d 71,86e ‘Dankowskie 1,83b 10,36a 3,04b 47,47f 645,73c 34,04a Amber’ ‘KWS Magnifico’ 2,00c 10,23a n.s 46,53a 680,43a 91,08d ‘Matador ’ n.s 5,24a n.s 22,82e 681,40f 52,50e ‘Palazzo’ 0,92a 9,66a 3,00d 52,79c 689,96e 59,65b ‘SU Stakkato’ 1,83f 9,84a 2,44a 30,83d 553,66c 56,40c ‘Virgiai’ 1,93e 15,37a 2,29cd 39,19b 597,94b 72,08d Vidurkis 1,37 10,11 1,54 40,08 663,38 62,52 SD ±0,71 ±2,79 ±1,39 ±9,82 ±77,80 ±17,11 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n. s. – nenustatyta.

Ferulo rūgšties kiekis tirtuosiuose kviečiuose pavaizduotas (3.1.7 lente- lėje). Vasariniuose kviečiuose ferulo rūgšties nustatyta 28,89 mg/kg mažiau nei žieminiuose kviečiuose. Vasariniuose kviečiuose ferulo rūgšties daugiausia sukaupė grūdų veislė ‘Tybalt’ (577,35 mg/kg), mažiausia – ‘Cor- netto’ (446,19 mg/kg). Sinapo rūgšties koncentracija vasariniuose kviečiuose kito nuo 44,10 iki 83,41 mg/kg. Mažesni kiekiai nustatyti p-hidroksiben- zoinės, vanilo ir siringo rūgščių. Žieminiuose kviečiuose vidutinė ferulo rūgšties koncentracija buvo 539,22 mg/kg. Žieminiuose miežiuose p-hidro- ksibenzoinės rūgšties kitimo ribos – nuo 2,77 mg/kg (‘Rigi’) iki 4,78 mg/kg (‘Kovas DS’).

52 3.1.7 lentelė. Fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg SM) skirtinguose kviečių veis- lių grūduose Veislės p-hidroksi- Vanilo r. Siringo r. p-kumaro Ferulo r. Sinapo r. pavadinimas benzoinė r. r. Vasariniai ‘Cornetto’ 3,20f 5,62a 5,28a 5,71e 446,19f 44,46e ‘Diskett’ 3,40e 6,36a 5,14a 8,50f 496,80e 44,10f ‘Ethos’ 3,70c 7,61a 8,97a 14,73b 507,88d 61,83d ‘Rospuda’ 5,43a 8,50a 9,87a 22,68c 507,65c 56,02b ‘Sonett’ 5,80d 8,27a 10,22a 12,85d 526,11b 51,60a ‘Tybalt’ 8,77b 8,43a 9,39a 18,12a 577,35a 83,41c Vidurkis 5,05 7,47 8,15 13,77 510,33 56,90 SD ±1,99 ±1,13 ±2,17 ±5,83 ±45,38 ±13,77 Žieminiai ‘Agil’ 3,76e 7,04c 6,33ab 7,92b 499,99c 74,08a ‘Kovas DS’ 4,78b 6,96c 6,04a 17,72a 740,91a 106,78b ‘Mariboss’ 4,42a 5,74c 4,45b 19,69d 648,73b 63,36c ‘Mulan’ 3,73c 6,49a 4,06ab 12,94c 567,38d 67,46d ‘Rigi’ 2,77f 3,36c 3,97a 1,60f 242,62f 25,18e ‘Zentos’ 3,27d 5,74b n.s 9,42e 535,71e 55,03f Vidurkis 3,79 5,89 4,14 11,55 539,22 65,32 SD ±0,69 ±1,28 ±2,13 ±6,27 ±160,59 ±24,93 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n. s. – nenustatyta.

Vanilo rūgšties kiekis tirtuosiuose vasariniuose miežiuose (3.1.8 lentelė) kito nuo 5,71 mg/kg iki 12,83 mg/kg SM. Vanilo rūgšties visose tiriamosiose grūdų veislėse vidutiniškai buvo 8,78 mg/kg SM. Žieminiuose miežiuose vanilo rūgšties vidutiniškai buvo 9,82 mg/kg. p-kumaro rūgšties kiekis tirtuosiuose vasariniuose miežiuose kito nuo 20,65 mg/kg iki 50,47 mg/kg SM, žieminiuose miežiuose – nuo 60,21 iki 72,53mg/kg SM. Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti ‘Milford’ ir ‘Marissa’ miežių grūdų veislėse.

53 3.1.8 lentelė. Fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg SM) skirtinguose miežių veis- lių grūduose Veislės p-hidroksi- Vanilo Siringo p-kumaro Ferulo r. Sinapo r. pavadinimas benzoinė r. r. r. r. Vasariniai ‘Explorer’ 5,47b 8,73c 9,42a 37,94d 411,47cd 12,14b ‘Iron’ 2,63e 5,71f 5,30e 23,71e 287,41e 11,74c ‘Luokė’ 2,61f 6,90e 2,71f 20,65f 395,50d 10,91e ‘Michelle’ 5,51a 12,83a 8,41b 44,61b 436,18bc 14,75a ‘Milford’ 4,36c 9,99b 6,43d 50,47a 455,91ab 3,78f ‘Propino’ 3,90d 8,53d 7,22c 40,76c 476,60a 11,41d Vidurkis 4,08 8,78 6,58 36,36 410,51 10,79 SD ±1,21 ±2,33 ±2,24 ±11,08 ±65,34 ±3,46 Žieminiai ‘Cinderella’ 3,89f 11,43a 9,82a 60,21f 513,05d 2,52e ‘Fridericus’ 3,81c 9,59a 10,23a 66,89e 485,35e 7,14c ‘KWS Keeper’ 4,42b 10,12a 10,36a 68,77b 537,07e 14,89b ‘KWS Meridian’ 3,89e 8,24a 9,22a 65,18c 467,36d 13,26f ‘Lorely’ 3,99d 10,37a 11,95a 66,45d 565,09c 9,93a ‘Marissa’ 5,22a 9,16a 10,03a 72,53d 551,84a 20,61d Vidurkis 4,20 9,82 10,27 66,67 519,96 11,39 SD ±0,51 ±1,03 ±0,86 ±3,82 ±42,16 ±5,94 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Vidutinės katechino koncentracijos žieminiuose miežiuose yra 37,39 proc. didesnės nei vasariniuose miežiuose. Analizuojant žieminių miežių grūdų katechino koncentracijas (3.1.1 pav.) nustatyta, kad daugiausia katechino sukaupė grūdų veislė ‘Marissa’ – 71,38 mg/kg, mažiausiai grūdų veislė ‘Lorely’ – 40,13 mg/kg SM. Vasariniuose miežiuose katechino koncentracijos kito nuo 8,92 mg/kg iki 47,09 mg/kg SM.

3.1.1 pav. Katechino kiekis (mg/kg SM) miežių grūduose: A – vasarinių miežių; B – žieminių miežių

Žieminių kvietrugių grūduose (3.1.2 pav.) tirpiųjų arabinoksilanų kiekis kito nuo 0,51 proc. SM ‘Toledo’ veislės grūduose iki – 0,79 proc. SM. ‘SW Talentro’ veislės grūduose. Netirpiųjų arabinoksilanų mažiausia koncentracija nustatyta ‘SU Agendus’ 4,42 proc. SM, didžiausia ‘Remiko’ 6,37 proc. SM.

3.1.2 pav. Tirpiųjų ir netirpiųjų arabinoksilanų kiekiai (proc. SM) skirtinguose žieminių kvietrugių veislių grūduose

55 Išanalizavus kvietrugių grūdų veislių antimitybinių medžiagų koncentracijas (3.1.3 pav.) nustatyta, kad didžiausias beta gliukanų kiekis buvo ‘Adverdo’ (0,60 proc. SM) ir ‘Sequenz’ (0,61 proc. SM) veislių grūduose, o mažiausias – ‘SU Agendus’ (0,46 proc. SM) veislės grūduose. Arabinoksi- lanų koncentracijų kitimo ribos yra nuo 6,27 proc. SM (‘SU Agendus’ ir ‘Toledo’) veislių grūduose iki 7,57 proc. SM (‘SW Talentro’) veislės grū- duose. Iš pateiktų rezultatų matyti, kad mažiausius antimaistinių medžiagų kiekius turi kvietrugių grūdų veislė ‘SU Agendus.

3.1.3 pav. Beta gliukanų ir arabinoksilanų kiekiai (proc. SM) skirtinguose žieminių kvietrugių veislių grūduose

Beta gliukanų kiekis žieminių rugių mėginiuose (3.1.4 pav.) kito nuo 0,87 proc. iki 1,64 proc. SM. Didžiausia koncentracija nustatyta ‘Brasetto’ rugių veislės grūduose (1,64 proc. SM), o mažiausia – ‘Virgiai’ (0,87 proc. SM). Vidutinė beta gliukanų koncentracija žieminiuose rugiuose yra 1,23±0,36 proc. Arabinoksilanų koncentracijos tirtuosiuose rugiuose kito nuo 8,09 proc. iki 10,15 proc. SM. Vidutinė arabinoksilanų koncentracija žiemi- niuose rugiuose yra 8,88±0,73 proc. Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad didžiausius antimaistinių medžiagų kiekius sukaupė ‘Brasetto’ veislės grūdai, o mažiausius – Lietuvoje išvesta grūdų veislė ‘Virgiai’.

3.1.4 pav. Beta gliukanų ir arabinoksilanų kiekiai (proc. SM) skirtinguose žieminių rugių veislių grūduose

Beta gliukanų kiekis vasarinių kviečių grūduose (3.1.5 pav.) kito nuo 0,28 proc. iki 0,50 proc. SM, o žieminiuose kviečiuose – nuo 0,27 proc. iki 0,50 proc. SM. Mažiausia beta gliukanų koncentracija nustatyta žieminių kviečių ‘Agil’ veislės grūduose, didžiausia – vasarinių kviečių ‘Sonett’ veislės grūduose ir žieminių kviečių grūdų veislėse ‘Kovas DS’, ir ‘Mariboss’. Vidutinės beta gliukanų koncentracijos vasariniuose ir žiemi- niuose kviečiuose yra atitinkamai 0,35 ir 0,42 proc. SM. Arabinoksilanų koncentracijos vasarinių kviečių grūduose (3.1.5 pav.) kito nuo 5,64 proc. iki 6,53 proc., žieminiuose kviečiuose nuo 5,47 proc. iki 7,09 proc. SM Vidutinės arabinoksianų koncentracijos vasariniuose ir žieminiuose kviečiuose yra atitinkamai 6,17 ir 6,31 proc. SM Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausius antimaistinių medžiagų kiekius sukaupė žieminių kviečių grūdų veislė ‘Kovas DS’.

3.1.5 pav. Beta gliukanų ir arabinoksilanų kiekiai (proc. SM) skirtinguose kviečių veislių grūduose

Beta gliukanų kiekis vasarinių miežių grūduose (3.1.6 pav.) kito nuo 1,11 proc. iki 2,42 proc. SM, o žieminiuose miežiuose – nuo 2,24 proc. iki 4,04 proc. SM. Mažiausia beta gliukanų koncentracija nustatyta vasarinių miežių grūdų veislėje ‘Iron’, didžiausia žieminių miežių grūdų veislėje ‘Lorely’. Vidutinės beta gliukanų koncentracijos vasariniuose ir žieminiuose miežiuose yra atitinkamai 1,69 ir 2,96 proc. SM. Arabinoksilanų koncentracijos vasarinių miežių grūduose kito nuo 5,93 proc. iki 7,94 proc. SM žieminiuose miežiuose – nuo 7,78 proc. iki 9,16 proc. SM. Vidutinės arabin- oksilanų koncentracijos vasariniuose ir žieminiuose miežiuose yra atitinkamai 6,66 ir 8,26 proc. SM.

3.1.6 pav. Beta gliukanų ir arabinoksilanų kiekiai (proc. SM) skirtinguose miežių veislių grūduose

Kvietrugių makroelementų ir mikroelementų kiekis pateiktas 3.1.9 len- telėje. Kalcio kiekis skirtingose kvietrugių veislių grūduose kito nuo 0,067 g/100g iki 0,075 g/100 g. Kvietrugiuose nustatytas didesnis fosforo kiekis. Fosforo kiekis kito nuo 0,397 g/100 g (‘SW Talentro’) iki 0,497 g/100 g (‘Adverdo’). Didžiausias vario kiekis nustatytas 3,54 mg/kg (‘SU Agendus’), mažiausias – 2,88 mg/kg (‘SW Talentro’). Vidutinis vario kiekis kvietrugiuose buvo 3,23 mg/kg. Iš kvietrugių veislių grūdų tirtųjų mikroelementų didžiausiomis nustatytomis koncentracijomis pasižymėjo geležis. Geležies kiekis kito nuo 19,25 (‘Remiko’) mg/kg iki 29,12 mg/kg (‘Toledo’). Nustatyti nedideli kiekiai seleno, jo kitimo ribos – nuo 0,08 mg/kg ‘Sequenz’ ir ‘SU Agendus’ veislių grūduose iki 0,15 mg/kg ‘Remiko’ veislės grūduose.

59 3.1.9 lentelė. Makroelementų (g/100 g SM) ir mikroelementų (mg/kg SM) kiekiai skirtinguose žieminių kvietrugių veislių grūduose Veislės pavadinimas Ca P Cu Mn Zn Fe Se ‘Adverdo’ 0,072f 0,497c 3,50a 13,85f 21,12a 21,10e 0,12c ‘Grenado’ 0,067e 0,429b 3,38c 13,18g 18,67b 22,63d 0,12b ‘Remiko’ 0,075g 0,480a 2,93f 14,04e 16,23f 19,25g 0,15a ‘Sequenz’ 0,068d 0,491e 3,09e 15,95b 15,75g 20,15f 0,08f ‘SU Agendus’ 0,074b 0,490f 3,54b 15,75c 17,04e 24,83c 0,08g ‘SW Talentro’ 0,070a 0,397g 2,88g 18,71a 18,11c 27,74b 0,11e ‘Toledo’ 0,070c 0,417d 3,25d 15,05d 17,68d 29,12a 0,11d Vidurkis 0,071 0,457 3,23 15,22 17,80 23,55 0,11 SD ±0,01 ±0,04 ±0,27 ±1,75 ±1,69 ±3,62 ±0,02 a-g – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Rugiuose (3.1.10 lentelė) kalcio ir fosforo vidutinės koncentracijos buvo 0,063 ir 0,422 g/100 g. Daugiausia kalcio nustatyta ‘Matador ’, mažiausia – ‘SU Stakkato’ veislės grūduose. Mangano kiekis tirtuosiuose rugių veislių grūduose kito nuo 14,58 mg/kg iki 42,68 mg/kg. Didžiausia mangano koncentracija nustatyta Lietuvoje išvestoje grūdų veislėje ‘Virgiai’ – 42,68 mg/kg. Šioje grūdų veislėje taip pat nustatyti ir didžiausi cinko, geležies ir seleno kiekiai.

3.1.10 lentelė. Makroelementų (g/100 g SM) ir mikroelementų (mg/kg SM) kiekiai skirtinguose žieminių rugių veislių grūduose (SM) Veislės pavadinimas Ca P Cu Mn Zn Fe Se ‘Brasetto’ 0,063e 0,515c 3,62c 33,49c 26,22b 28,37a 0,13a ‘Dankowskie Amber’ 0,063a 0,414d 4,44a 32,56d 25,42c 27,37b 0,12b ‘KWS Magnifico’ 0,065d 0,430d 3,20e 31,60e 23,14e 22,98d 0,12b ‘Matador ’ 0,067b 0,472a 2,18g 14,58f 19,45g 21,26f 0,07d ‘Palazzo’ 0,062f 0,410c 3,95b 32,54d 24,66d 21,39e 0,08c ‘SU Stakkato’ 0,059c 0,347b 3,03f 35,69b 22,14f 25,81c 0,12b ‘Virgiai’ 0,060a 0,363e 3,34d 42,68a 28,15a 28,44a 0,13a Vidurkis 0,063 0,422 3,39 31,87 24,17 25,09 0,11 SD ±0,00 ±0,06 ±0,68 ±8,07 ±2,72 ±3,01 ±0,02 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

60 Palyginti vasarinius ir žieminius kviečius, matyti, kad didesnius kalcio ir fosforo kiekius sukaupė vasariniai kviečiai (3.1.11 lentelė). Vasariniuose kviečiuose kalcio kiekis kito nuo 0,074 iki 0,084 g/100 g SM, fosforo kiekis kito nuo 0,410 iki 0,539 g/100 g SM. Vasariniuose kviečiuose daugiausia vario nustatyta grūdų veislėje ‘Cornetto’ (5,21 mg/kg), mažiausia – ‘Tybalt’ (4,05 mg/kg). Geležies kiekis tirtosiose skirtingose vasarinių kviečių grūdų veislėse kito nuo 33,66 iki 43,78 mg/kg SM, vidutinis geležies kiekis tirtuosiuose vasarinių kviečių grūduose buvo 38,50 mg/kg SM. Žieminiuose kviečiuose mikroelementų kiekiai buvo mažesni nei vasariniuose kviečiuose atitinkamai vario 1,92, mangano 0,75, cinko 1,55, geležies 12,66 ir seleno 0,01 mg/kg SM.

3.1.11 lentelė. Makroelementų (g/100 g SM) ir mikroelementų (mg/kg SM) kiekiai skirtinguose kviečių veislių grūduose (SM) Veislės pavadinimas Ca P Cu Mn Zn Fe Se Vasariniai ‘Cornetto’ 0,076a 0,539e 5,21a 23,15d 26,10b 43,78a 0,11d ‘Diskett’ 0,075b 0,531d 4,26d 23,74c 20,06c 42,80b 0,11f ‘Ethos’ 0,074a 0,510e 4,23e 17,97e 26,24a 38,97c 0,11e ‘Rospuda’ 0,082d 0,457b 4,47b 25,67b 19,02e 36,64d 0,12b ‘Sonett’ 0,084e 0,439a 4,43c 16,87f 18,26f 33,66f 0,12c ‘Tybalt’ 0,080c 0,410c 4,05f 26,31a 19,41d 35,12e 0,12a Vidurkis 0,079 0,481 4,44 22,28 21,51 38,50 0,12 SD ±0,01 ±0,05 ±0,38 ±3,72 ±3,43 ±3,87 ±0,01 Žieminiai ‘Agil’ 0,077d 0,338c 2,57d 24,10a 19,57a 28,46a 0,12c ‘Kovas DS’ 0,084f 0,386a 2,75b 21,46c 17,33d 24,77e 0,12a ‘Mariboss’ 0,071e 0,265f 2,89a 21,04d 16,76e 25,92c 0,08f ‘Mulan’ 0,073b 0,311d 2,28e 21,45c 16,22f 25,15d 0,11d ‘Rigi’ 0,069c 0,283b 2,69c 19,23e 19,13b 24,51f 0,11e ‘Zentos’ 0,079a 0,300e 1,91f 21,91b 18,73c 26,22b 0,12b Vidurkis 0,070 0,314 2,52 21,53 19,96 25,84 0,11 SD ±0,01 ±0,04 ±0,34 ±1,47 ±1,29 ±1,35 ±0,02 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Žieminiai miežiai sukaupė didesnius kalcio ir fosforo kiekius nei vasariniai miežiai. Mikroelemento vario kiekis Lietuvoje išaugintuose vasariniuose ir žieminiuose miežiuose (3.1.12 lentelė) kito nuo 1,96 mg/kg iki 5,37 mg/kg SM. Didesnis vario kiekis nustatytas ‘Luokė’ (5,37 mg/kg), ‘Propino’ (4,80

61 mg/kg) miežių grūdų veislėse. Mažesni vario kiekiai nustatyti ‘KWS Meridian’ (1,96 mg/kg), ‘Fridericus’ (2,04 mg/kg) miežių grūdų veislėse. Mangano kiekis vasariniuose miežiuose kito nuo 5,95 iki 8,54 mg/kg. Vidutinis mangano kiekis vasarinių miežių grūduose – 7,31 mg/kg, žieminių miežių grūduose – 7,63 mg/kg SM. Cinko kiekis vasariniuose miežiuose kito nuo 12,86 mg/kg iki 16,61 mg/kg SM. Geležies kiekis vasariniuose miežiuose kito nuo 38,57 iki 51,85 mg/kg SM. Žieminiai miežiai sukaupė mažesnį kiekį cinko, jo vidutinis kiekis žieminiuose miežiuose buvo 12,78 mg/kg. Didesni šio mikroelemento kiekiai nustatyti ‘Fridericus’ (13,74 mg/kg) ir ‘Lorely’ (13,34 mg/kg) miežių grūdų veislėse, mažesni – ‘KWS Meridian’ (11,67 mg/kg) ir ‘Cinderella’ (12,21 mg/kg) miežių grūdų veislėse. Žieminių miežių grūduose geležies ir seleno buvo vidutiniškai 29,68 ir 0,11 mg/kg SM.

3.1.12 lentelė. Makroelementų (g/100 g SM) ir mikroelementų (mg/kg SM) kiekiai skirtinguose miežių veislių grūduose (SM) Veislės pavadinimas Ca P Cu Mn Zn Fe Se Vasariniai ‘Explorer’ 0,045b 0,291d 3,77e 5,95f 14,96d 39,10e 0,17a ‘Iron’ 0,046f 0,291a 3,83d 8,54a 16,61a 46,41b 0,16b ‘Luokė’ 0,048d 0,321d 5,37a 7,94b 16,16b 40,66d 0,14c ‘Michelle’ 0,044a 0,298c 3,46f 6,46e 13,04e 45,28c 0,12d ‘Milford’ 0,044c 0,292e 4,74c 7,69c 12,86f 38,57f 0,08f ‘Propino’ 0,042e 0,305b 4,80b 7,28d 15,77c 51,85a 0,09e Vidurkis 0,045 0,300 4,33 7,31 14,90 43,64 0,13 SD ±0,01 ±0,01 ±0,70 ±0,90 ±1,51 ±4,84 ±0,03 Žieminiai ‘Cinderella’ 0,061d 0,280b 2,76a 6,51f 12,21e 30,72a 0,11d ‘Fridericus’ 0,055a 0,313c 2,04e 9,05a 13,74a 30,20c 0,17a ‘KWS Keeper’ 0,035e 0,293b 2,33c 8,47b 12,54d 28,85e 0,11c ‘KWS Meridian’ 0,058c 0,314b 1,96f 7,92c 11,67f 29,54d 0,08e ‘Lorely’ 0,048b 0,311b 2,28d 6,70e 13,34b 30,53b 0,12b ‘Marissa’ 0,055c 0,328a 2,41b 7,14d 13,19c 28,23f 0,08f Vidurkis 0,052 0,307 2,29 7,63 12,78 29,68 0,11 SD ±0,01 ±0,02 ±0,27 ±0,95 ±0,73 ±0,93 ±0,03 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

62 Iš visų aminorūgščių paukščių mityboje svarbiausios aminorūgštys yra cisteinas, lizinas ir metioninas. Lietuvoje užaugintų žieminių javų amino- rūgščių sudėtis pateikta I publikacijoje, 4 lentelėje. Analizuojant Lietuvoje užaugintų vasarinių kviečių veislių grūdų aminorūgščių sudėtį nustatyta, kad didžiausias lizino kiekis buvo ‘Cornetto’ (4,44 g/kg SM), mažiausias – ‘Sonett’ (3,23 g/kg SM) grūdų veislėse (3.1.13 lentelė). Daugiausia iš aminorūgščių nustatyta glutamo rūgšties nuo 40,78 iki 51,94 g/kg SM. Prolino koncentracija kito 12,25 – 16,15 g/kg SM, treonino didžiausia koncentracija buvo ‘Sonett’ (3,69 g/kg SM) mažiausia − ‘Ethos’ (4,39 g/kg SM). Vasarinių kviečių veislių grūduose didžiausias suminis aminorūgščių kiekis nustatytas ‘Ethos’ (152,69 g/kg SM), mažiausias ‘Sonett’ (123,88 g/kg SM). Didžiausias lizino kiekis nustatytas vasarinių miežių ‘Milford’ ir ‘Propino’ veislių grūduose (3,99 g/kg SM), mažiausias – žieminiuose mie- žiuose ‘Lorely’ (3,29 g/kg SM) (3.1.14 lentelė). Metionino kiekis vasariniuose miežiuose kito nuo 0,75 iki 1,09 g/kg SM, o žieminiuose miežiuose – 0,71–0,85 g/kg SM. Daugiausia prolino nustatyta vasariniuose miežiuose ‘Michelle’ (13,38 g/kg SM), žieminiuose miežiuose − ‘Fridericus’ (12,53 g/kg SM). Suminis aminorūgščių kiekis vasariniuose miežiuose kito nuo 88,90 g/kg SM (‘Michelle’) iki 117,74 g/kg SM (‘Iron’), o žieminiuose miežiuose nuo – 93,04 g/kg SM (‘KWS Keeper’) iki 107,09 g/kg SM (‘Fridericus’). Javų grūdų aminorūgščių sudėtis naudojant NIRS (artimąją infraraudonojo spektro sritį) pateikta prieduose, 8–10 lentelėse.

3.1.13 lentelė. Aminorūgščių kiekiai (g/kg SM) skirtingų vasarinių kviečių veislių grūduose Veislės Lys Met Thr Ile Val Leu His Phe Tyr Arg Asp Ser Glu Pro Gly Ala pavadinimas ‘Cornetto’ 4,44a 1,57c 4,25b 5,35b 6,22c 9,41b 4,58c 6,94b 3,60d 9,21b 7,16c 6,78b 50,11b 14,44c 6,09b 5,06d ‘Diskett’ 4,33b 1,61b 4,17d 5,31c 6,42b 9,42b 4,83a 6,63c 3,95b 9,12c 7,43b 6,27d 48,02c 14,98b 5,97c 5,13c ‘Ethos’ 3,77d 1,68a 4,39a 5,59a 6,65a 10,06a 4,77b 7,28a 4,08a 9,29a 8,25a 6,90a 51,94a 16,15a 6,41a 5,49a ‘Rospuda’ 3,30e 1,31e 4,01e 4,63e 5,64e 8,54d 4,34e 5,93e 3,57e 8,35e 6,40e 6,44c 44,37e 13,42e 5,69e 4,78e ‘Sonett’ 3,23f 1,29f 3,69f 4,47f 5,32f 8,30e 4,13f 5,83f 3,33f 8,43d 6,81d 5,95f 40,78f 12,25f 5,53f 4,53f ‘Tybalt’ 4,01c 1,48d 4,24c 4,94d 5,90d 8,98c 4,46d 6,45d 3,75c 9,11c 6,25f 6,22e 45,40d 14,03d 5,93d 5,26b Vidurkis 3,85 1,49 4,13 5,05 6,02 6,13 4,52 6,51 3,71 8,92 7,05 6,42 46,77 14,21 5,94 5,04 SD ±0,48 ±0,15 ±0,23 ±0,41 ±0,47 ±0,69 ±0,25 ±0,53 ±0,26 ±0,39 ±0,69 ±0,34 ±3,83 ±1,25 ±0,29 ±0,32 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

64 3.1.14 lentelė. Aminorūgščių kiekiai (g/kg SM) skirtingų miežių veislių grūduose Veislės Lys Met Thr Ile Val Leu His Phe Tyr Arg Asp Ser Glu Pro Gly Ala pavadinimas Vasariniai ‘Explorer’ 3,77d 1,00c 3,83b 4,11b 5,53c 7,55c 3,81c 5,20d 2,95d 7,66b 7,22a 4,98b 28,32b 11,57c 4,80c 4,81c ‘Iron’ 3,48e 0,80e 3,27e 3,60e 4,75f 6,60e 3,47d 4,22f 2,59f 6,69f 6,11e 4,15e 21,23e 9,05f 4,55d 4,34f ‘Luokė’ 3,80c 1,01b 3,82b 3,89c 5,29d 7,61b 3,34e 5,51b 2,97c 7,43c 6,96b 4,36d 26,93c 12,78b 5,25a 4,92b ‘Michelle’ 3,85b 1,09a 4,06a 4,56a 6,08a 8,21a 4,08a 5,86a 3,26a 7,97a 7,23a 5,17a 32,68a 13,38a 5,24a 5,03a ‘Milford’ 3,99a 0,83d 3,78c 4,12b 5,58b 8,20a 3,86b 5,42c 3,00b 7,29d 6,49c 4,57c 28,35b 11,00d 5,12b 4,51e ‘Propino’ 3,99a 0,75f 3,59d 3,85d 5,12e 7,49d 3,46d 4,91e 2,79e 7,19e 6,38d 4,35d 25,79d 10,84e 4,82c 4,58d Vidurkis 3,81 0,92 3,72 4,02 5,39 7,61 3,67 5,19 2,93 7,37 6,73 4,59 27,22 11,43 4,96 4,70 SD ±0,18 ±0,13 ±0,25 ±0,31 ±0,43 ±0,56 ±0,27 ±0,54 ±0,21 ±0,41 ±0,44 ±0,38 ±3,52 ±1,44 ±0,27 ±0,25 Žieminiai ‘Cinderella’ 3,69c 0,71d 3,60d 3,54d 4,67e 7,31d 3,43b 5,02d 2,92c 6,69c 5,69d 4,36e 25,93e 10,18d 4,59d 4,23d ‘Fridericus’ 3,98a 0,79b 3,79b 3,82b 5,11b 8,04a 3,37c 5,73a 2,99b 6,64d 6,08b 4,99a 30,09a 12,53a 4,74c 4,37b ‘KWS Keeper’ 3,35e 0,73c 3,42e 3,53e 4,85c 6,80e 2,83d 4,57f 2,56f 6,41f 5,84c 4,60c 25,35f 9,83e 4,29f 4,07f ‘KWS 3,90b 0,85a 3,77c 3,86a 5,15a 7,97b 3,37c 5,59b 3,37a 7,04b 6,35a 4,75b 28,26c 12,25c 4,93b 4,27c Meridian’ ‘Lorely’ 3,29f 0,73c 3,41e 3,47f 4,62f 6,82e 2,84d 4,87e 2,62e 6,47e 5,82c 4,30f 26,82d 10,19d 4,35e 4,18e ‘Marissa’ 3,59d 0,79b 3,93a 3,63c 4,81d 7,74c 3,62a 5,49c 2,79d 7,09a 5,52e 4,53d 28,54b 12,35b 4,99a 4,68a Vidurkis 3,63 0,77 3,66 3,64 4,87 7,44 3,24 5,21 2,88 6,72 5,88 4,59 27,50 11,22 4,65 4,30 SD ±0,26 ±0,05 ±0,20 ±0,15 ±0,21 ±0,52 ±0,31 ±0,43 ±0,27 ±0,27 ±0,27 ±0,24 ±1,68 ±1,20 ±0,27 ±0,20 a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

65 Skirtingose javų rūšyse buvo išanalizuota riebalų rūgščių cheminė sudėtis (3.1.15 lentelė). Riebalų rūgščių sudėtis kito nuo 0,01 proc. vasariniuose kviečiuose iki 60,62 proc. žieminiuose kvietrugiuose. Mononesočio- sios riebalų rūgštys (MNRR), tokios kaip palmitoleino rūgšties (C16: 1 n-7) ir oleino rūgšties (C18: 1 n-9) sumažina bendrą ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį. Oleino rūgšties daugiausia nustatyta vasariniuose kvie- čiuose 17,12 proc., mažiausiai žieminiuose kvietrugiuose 10,56 proc. Žiemi- niai ir vasariniai miežiai santykinai turi aukštesnį C18:0 santykį. Iš poline- sočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) visuose grūduose vyrauja C18:2n-6 (Linolo) rūgštis, jos kitimo ribos yra nuo 52,93 proc. vasariniuose miežiuose iki 60,62 proc. žieminiuose kvietrugiuose. omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių kiekis organizme priklauso nuo suvalgomo maisto, nes organizmas nesugeba pasigaminti šių riebalų rūgščių. Omega 6 riebalų rūgščių kiekis grūdų rūšyse yra didesnis nei omega 3 riebalų rūgščių. Didžiausias n-6/n-3 santykis nustatytas vasariniuose kviečiuose 15,49; mažiausias – 6,74 žieminiuose rugiuose. Javų grūdų veislių riebalų rūgščių sudėtis pateikta prieduose 11–14 lentelėse.

66 3.1.15 lentelė. Javų grūdų riebalų rūgščių kiekis (proc. SM) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio RR pavadinimas RR formulė Žieminiai Žieminiai Vasariniai Žieminiai Vasariniai Žieminiai kvietrugiai rugiai kviečiai kviečiai miežiai miežiai Miristo C14:0 0,10±0,02d 0,15±0,02b 0,10±0,01d 0,09±0,03d 0,33±0,06c 0,19±0,03a Pentadekano C15:0 0,11±0,01bc 0,12±0,01d 0,10±0,01a 0,09±0,02b 0,09±0,01a 0,07±0,00c Palmito C16:0 17,52±0,76a 16,47±0,78a 15,42±1,05a 16,51±0,60a 21,27±0,76b 19,57±0,29a Palmitoleno C16:1n-9 0,10±0,01b 0,12±0,01b 0,09±0,01c 0,08±0,01a 0,06±0,01b 0,05±0,01b Heksadekaeno C16:1n-7 0,14±0,02b 0,24±0,04c 0,17±0,04c 0,18±0,03b 0,18±0,05a 0,13±0,03b Margarino C17:0 0,09±0,01b 0,08±0,01cd 0,11±0,01b 0,10±0,01c 0,07±0,01a 0,08±0,01d Margarinoleno C17:1 0,05±0,01a 0,05±0,01c 0,07±0,01a 0,07±0,01b 0,02±0,01c 0,03±0,01d Stearino C18:0 0,83±0,08d 0,78±0,16b 1,18±0,05c 0,94±0,09e 1,64±0,26d 1,37±0,26a Elaido C18:1n-9 trans n.s 0,05±0,05b n.s n.s 0,01±0,02a n.s Oleino C18:1n-9 10,56±1,01c 14,58±1,16ab 17,12±1,11b 14,10±1,61c 14,25±1,90a 14,96±0,64ab Vakeno C18:1n-7 0,83±0,05a 1,31±0,05c 0,92±0,10a 0,96±0,03b 0,76±0,03c 0,60±0,09d Linolelaido C18:2n-6 ranst 0,03±0,02c 0,06±0,01d 0,01±0,02a 0,04±0,00d n.s 0,01±0,02b Oktadieno C18:2n-6 -cis,-trans 0,05±0,00b 0,03±0,03c 0,05±0,01d 0,04±0,00a 0,04±0,01e 0,05±0,02c Linolo C18:2n-6 60,62±1,26c 54,27±1,36c 58,96±1,17c 60,60±0,99b 52,93±1,85a 54,68±0,53b γ-linoleno C18:3n-6 0,02±0,06b n.s 0,01±0,01a n.s n.s n.s α-linoleno C18:3n-3 6,68±0,41b 7,71±0,51c 3,77±0,29b 4,46±0,33bc 4,67±0,28a 4,99±0,33c Arachido C20:0 0,11±0,02e 0,15±0,01b 0,17±0,02f 0,12±0,01c 0,23±0,01d 0,21±0,03a Eikozoeno C20:1n-9 0,76±0,10c 0,97±0,35b 0,72±0,08bc 0,65±0,07bc 0,69±0,18a 0,82±0,06c Eikozodieno C20:2n-6 0,13±0,01c 0,14±0,00d 0,09±0,01b 0,10±0,01e 0,09±0,01a 0,09±0,01d Eikozotrieno C20:3n-3 0,07±0,03d 0,09±0,01cd 0,02±0,02b 0,04±0,02e 0,06±0,02a 0,05±0,01bc Arachidono C20:4n-6 0,06±0,00cd 0,08±0,02d 0,06±0,01b 0,05±0,00b 0,06±0,01a 0,05±0,00bc

67 3.1.15 lentelės tęsinys RR pavadinimas RR formulė Žieminiai Žieminiai Vasariniai Žieminiai Vasariniai Žieminiai kvietrugiai rugiai kviečiai kviečiai miežiai miežiai Eikozopentaeno C20:5n-3 0,09±0,01e 0,35±0,05b 0,36±0,01d 0,05±0,00e 0,55±0,04c 0,38±0,02a Begeno C22:0 0,17±0,01c 0,25±0,07b 0,19±0,03bc 0,15±0,02b 0,24±0,03a 0,19±0,01a Eruko C22:1n-9 0,13±0,03c 0,27±0,03b 0,08±0,02b 0,08±0,01c 0,13±0,01a 0,12±0,02b Dokozodieno C22:2n-6 0,06±0,01e 0,12±0,01c 0,03±0,04c 0,01±0,01d 0,10±0,04a 0,07±0,01b Dokozotetraeno C22:4n-6 0,02±0,02 n.s n.s n.s n.s n.s Lignocerino C24:0 0,15±0,03b 0,20±0,02b 0,17±0,02a 0,15±0,02b 0,17±0,01b 0,15±0,01b Nervono C24:1n-9 0,16±0,03c 0,19±0,09c 0,09±0,01d 0,08±0,00a 0,16±0,03b 0,16±0,01c SRR suma 19,07±0,79b 18,19±0,96d 17,44±1,12a 18,17±0,69c 24,03±0,93c 21,83±0,42e MNRR suma 12,73±1,09b 17,78±1,08cd 19,27±1,13b 16,20±1,65c 16,25±1,98c 16,89±0,79d PNRR suma 67,83±1,34d 62,83±1,79b 63,05±1,05c 65,39±1,21e 58,50±2,00d 60,36±0,35a neidentifikuotų r.r. 0,37±0,02c 1,20±0,07d 0,24±0,03b 0,24±0,03b 1,22±0,08d 0,92±0,06a suma Trans izomerų suma 0,08±0,02d 0,14±0,05c 0,07±0,02b 0,08±0,01e 0,05±0,02a 0,05±0,03c Santykis PNRR/SRR 3,57±0,20c 3,45±0,27e 3,61±0,26b 3,60±0,12c 2,43±0,14a 2,77±0,05d n-3 suma 6,84±0,40d 8,14±0,48b 3,85±0,28e 4,55±0,32c 5,28±0,30e 5,42±0,35a n-6 suma 60,99±1,27c 54,69±1,36b 59,20±1,18d 60,84±1,01c 53,22±1,87d 54,94±0,51a n-6/n-3 8,92±0,58a 6,72±0,28c 15,38±1,28b 13,37±0,85a 10,08±0,54b 10,14±0,72d AI 0,22±0,01d 0,21±0,01b 0,19±0,02c 0,21±0,01e 0,30±0,02d 0,26±0,01a TI 0,22±0,01b 0,21±0,02c 0,23±0,02a 0,23±0,01d 0,32±0,02a 0,29±0,01bc h/H 4,50±0,24b 4,74±0,31d 5,25±0,42c 4,85±0,22a 3,40±0,16b 3,84±0,08e PI 75,59±1,47d 73,03±2,06c 67,82±0,96b 70,70±1,42e 66,54±2,21a 67,86±0,52d a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n. s. – nenustatyta.

68 3.2. Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais rezultatai

Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais vidaus organų išsivystymo rezultatai, lesinant juos kvietrugiais ‘SU Agendus’, pateikti 3.2.1 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad viščiukų svorio, žarnyno svorio su chimusu ir kiti duomenys statistiškai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau P grupės viščiukų broilerių, kurie buvo lesinami ‘SU Agendus’ veislės kvietrugiais, ir MOS žarnyno svoris be chimuso padidėjo 7 proc. (p<0,05). Žarny- no ilgis su aklosiomis žarnomis EP grupėje padidėjo 10 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). P grupėje padidėjo širdies ir raumeninio skrandžio masė atitinkamai 3 ir 10 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

3.2.1 lentelė. Viščiukų broilerių vidaus organų svoris (g) ir žarnų ilgis (cm) Rodikliai Grupės K E P EP kvietrugių kvietrugių kvietrugių kvietrugių veislė ‘SU veislė ‘SU veislė ‘SU veislė ‘SU Agendus’ + Agendus’ + Agendus’ + Agendus’ + premiksas premiksas + premiksas + premiksas + fermentinis prebiotikas fermentinis preparatas preparatas + prebiotikas Viščiukų svoris, g 840,80±129,06a 886,00±37,82a 920,40±63,00a 926,40±77,11a Žarnyno svoris su 67,87±8,60a 64,63±13,12a 71,44±16,64a 81,47±9,35a chimusu, g Žarnyno svoris be 35,84±1,39a 36,93±4,17ab 38,74±1,01b 34,99±0,85ab chimuso, g Žarnyno ilgis + 188,40±11,26a 176,20±22,35ab 185,20±13,61ab 208,80±4,97b aklosios žarnos, cm Širdies svoris, g 5,94±1,22a 5,80±1,06ab 6,13±0,51b 6,58±1,15ab Kepenų svoris, g 26,94±4,04a 29,18±7,37a 26,96±4,73a 31,84±7,42a Kasos svoris, g 2,73±0,23a 2,24±0,35ab 1,64±0,34ab 2,37±0,71b Raumeninis 16,62±0,61a 17,37±2,69ab 18,35±2,21b 15,97±2,32ab skrandis, g Liaukinis 5,30±1,11a 4,52±0,82ab 5,68±0,20b 5,65±0,71ab skrandis, g Klampumas 607±2,67a 366±5,25a 415±2,00a 592±1,11a klubinėje žarnoje, (mPa.s) a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

69 Medžiagų apykaitos bandymų su viščiukais broileriais vidaus organų išsivystymo rezultatai, lesinant juos kvietrugiais ‘Sequenz’, pateikti 3.2.2 len- telėje. Tarp daugelio tirtųjų duomenų statistiškai patikimų rezultatų nenustatyta. Tačiau kepenų ir kasos svoris P grupėje padidėjo atitinkamai 3 ir 10 proc. (p<0,05).

3.2.2 lentelė. Viščiukų broilerių vidaus organų svoris (g) ir žarnų ilgis (cm) Rodikliai Grupės K E P EP kvietrugių kvietrugių kvietrugių kvietrugių veislė veislė veislė veislė ‘Sequenz’+ ‘Sequenz’+ ‘Sequenz’+ ‘Sequenz’+ premiksas premiksas + premiksas + premiksas + fermentinis prebiotikas fermentinis preparatas preparatas + prebiotikas Viščiukų 946,20±14,08a 923,40±52,90a 905,80±72,49a 880,60±39,76a svoris, g Žarnyno svoris 72,16±16,72a 64,74±6,51a 81,38±15,91a 69,26±10,11a su chimusu, g Žarnyno svoris 31,17±3,95a 37,28±9,32a 38,74±5,98a 38,44±5,80a be chimuso, g Žarnyno ilgis + 190,80±22,54a 184,20±18,86a 209,60±17,87a 191,80±30,87a aklosios žarnos, cm Širdies svoris, g 5,25±0,80a 4,45±1,03a 4,36±0,25a 4,46±0,76a Kepenų svoris, g 25,44±6,78a 29,02±4,89ab 26,13±3,35b 24,61±5,42ab Kasos svoris, g 1,81±0,10a 2,03±0,24ab 2,00±0,54b 2,14±0,09ab Raumeninis 16,48±2,12a 14,20±2,52a 14,99±2,08a 15,58±2,89a skrandis, g Liaukinis 4,05±0,86a 4,09±0,94a 4,08±0,57a 4,06±0,75a skrandis, g Klampumas 680±1,17a 349±4,65a 435±9,32a 709±59,83a klubinėje žarnoje, (mPa.s) a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

70 3.3. Lesinimo bandymo su vištomis dedeklėmis rezultatai

Tyrimų rezultatai apie fermentų ir prebiotikų įtaką vištų dedeklių lesalų sąnaudoms ir produktyvumo rodikliams pateikti 3.3.1 lentelėje. Per visą bandymo laikotarpį 38–46 sav. amžiaus lesalų sąnaudoms statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Analizuojant vištų dedeklių lesalų sąnaudas vienam kiaušiniui pagaminti pastebima tendencija, jog bandymo laikotarpiu 38–46 sav. lesalų sąnaudos sumažėjo 5–6 proc. E,P ir EP grupėse (p>0,05). Vidutiniai kiaušinio svorio duomenys rodo, kad kiaušinių svoris per visą bandymo laikotarpį nuo 38 iki 46 savaitės tiriamosiose grupėse didėjo, tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai pastebimi tik E grupėje, kur svoris padidėjo 6 proc. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bandymo metu tiriamosiose grupėse 38–46 sav. kiaušinių dėjimo intensyvumui ir vištų dėslumui naudoti lesalų priedai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Lesalų sąnaudos 1 kilogramui kiaušinių masės pagaminti E ir EP grupėje statistiškai reikšmingai sumažėjo atitinkamai 11 ir 9 proc. (p<0,05).

3.3.1 lentelė. 38–46 savaičių amžiaus vištų dedeklių lesalų sąnaudos ir produktyvumo parametrai, lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Grupės K E P EP E1 EP1 Bendras lesalų sunaudojimas, (g) 1714,05± 1694,61± 1702,03± 1698,40± 1698,80± 1678,98± 64,99a 68,34a 55,71a 75,11a 66,99a 98,37a Lesalų sunaudojimas vienam kiaušiniui pagaminti, (g) 147,05± 138,92± 140,35± 137,75± 153,23± 148,10± 21,76a 22,18a 20,42a 15,45a 30,43a 24,81a Vidutinis kiaušinio svoris, (g) 63,68±5,22a 67,71±4,60b 64,78±4,26ab 65,58±3,88ab 66,28±3,89ab 65,53±4,28ab Kiaušinių dėjimo intensyvumas, (proc.) 84,8±10,76a 88,9±12,17a 88,2±11,39a 89,1±9,85a 81,8±14,11a 82,9±12,52a Vištų dėslumas, (vnt.) 11,88±1,51a 12,45±1,70a 12,35±1,59a 12,48±1,38a 11,45±1,97a 11,60±1,75a Lesalų sunaudojimas 1 kg kiaušinių masės pagaminti, (kg) 2,32±0,36a 2,07±0,39b 2,17±0,29abc 2,10±0,21c 2,32±0,46abc 2,26±0,36abc a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

71 pH kiekis įvairiuose virškinimo kanalo segmentuose parodytas 3.3.2 len- telėje. Duomenys rodo, kad dvylikapirštėje, klubinėje ir aklosiose žarnose, tarp grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau tiesiojoje žarnoje pH reikšmingai padidėjo EP1 grupėje 6 proc. (p<0,05).

3.3.2 lentelė. Virškinimo kanalo chimuso pH, lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Atskiri virškinimo Grupės kanalo segmentai K E P EP P1 EP1 Dvylikapirštė žarna 5,89± 5,88± 5,60± 5,95± 5,73± 5,85± 0,12a 0,19a 0,12a 0,21a 0,45a 0,19a Klubinė žarna 5,93± 5,57± 5,21± 5,70± 5,66± 5,14± 0,66a 0,40a 0,40a 0,56a 0,65a 0,27a Akloji žarna 6,13± 6,79± 5,86± 5,73± 5,70± 5,80± 0,48a 0,32a 0,31a 0,29a 0,52a 0,38a Tiesioji žarna 5,75± 7,14± 5,22± 5,45± 5,97± 6,07± 0,23a 0,00ab 0,23ab 0,70ab 0,84ab 1,44b a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Tyrimų rezultatai apie fermentinio preparato ir MOS priedo įtaką virški- nimo kanalo SM kiekiui pateikti 3.3.3 lentelėje. EP grupėje (fermentinis preparatas ir 1 kg/t MOS) sausųjų medžiagų kiekį klubinėje žarnoje padidino (p>0,05), tačiau sausųjų medžiagų kiekį aklojoje žarnoje sumažino, palyginti su kontroline grupe (p>0,05) .

3.3.3 lentelė. Virškinimo kanalo chimuso sausųjų medžiagų kiekis, (proc.), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Atskiri virškinimo Grupės kanalo segmentai K E P EP P1 EP1 Dvylikapirštė žarna 14,95± 18,25± 16,35± 15,69± 16,09± 16,06± 2,35a 2,69a 1,57a 2,14a 3,19a 2,78a Klubinė žarna 18,41± 18,09± 16,96± 26,70± 18,93± 17,59± 1,79a 2,03a 1,76a 16,61a 0,71a 0,69a Akloji žarna 24,45± 22,74± 21,12± 19,86± 22,27± 22,03± 2,67a 2,22a 3,13a 8,55a 2,63a 1,87a Tiesioji žarna 21,73± 19,12± 21,31± 21,52± 19,11± 22,01± 0,50a 0,00a 1,43a 1,73a 1,46a 1,83a

72 Iš pateiktų duomenų 3.3.4 lentelėje matyti, kad žarnų svoris be chimuso turėjo tendenciją mažėti P1 (2 kg/t MOS) ir EP1 grupėje (fermentinis preparatas + 2 kg/t MOS), atitinkamai 12 proc. ir 8 proc. (p<0,05). MOS įterpimas 2 kg/t lesalų, sumažino širdies svorį P1 grupėje 15 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Liaukinio skrandžio svoris E grupėje buvo 19 proc. mažesnis (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. Kitų tiriamųjų vidaus organų rodiklių skirtumai statistiškai nepatikimi, palyginti su kontroline grupe.

3.3.4 lentelė. Vištų dedeklių vidaus organų svoris, (g) ir žarnų ilgis (cm), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Rodikliai Grupės K E P EP P1 EP1 Žarnyno svoris 96,19± 88,17± 81,94± 81,95± 67,61± 75,88± su chimusu 16,06a 9,71a 9,79a 7,36a 5,03a 6,62a Žarnyno svoris 66,03± 64,47± 61,56± 59,23± 57,90± 60,56± be chimuso 14,96a 11,64ab 10,13ab 9,45ab 4,74b 3,83b Žarnyno ilgis + 208,10± 198,60± 186,70± 204,60± 191,90± 192,20± aklosios žarnos 13,89a 14,38a 11,68a 12,07a 13,55a 9,68a Širdies svoris 8,88± 7,52± 7,54± 8,10± 7,51± 8,06± 1,64a 0,54ab 1,31ab 0,71ab 0,24b 0,75ab Kepenų svoris 43,90± 32,43± 36,99± 38,79± 32,35± 40,27± 3,98a 2,42a 3,20a 3,06a 3,84a 2,48a Kasos svoris 4,52± 4,69± 3,77± 3,44± 3,57± 3,78± 0,84a 0,58a 0,68a 0,89a 0,37a 0,53a Raumeninis skrandis 22,93± 19,10± 20,96± 20,14± 19,06± 18,85± 3,53a 2,29a 3,02a 2,71a 3,25a 2,78a Liaukinis skrandis 8,79± 7,09± 7,14± 8,62± 8,18± 7,62± 1,90a 0,67b 1,30ab 2,54ab 1,30ab 1,84ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Duomenys apie acto, propiono, sviesto rūgščių kiekius vištų dedeklių aklųjų žarnų chimuse pateikti 3.3.5 lentelėje. Nustatyta, kad mažesni acto rūgšties kiekiai yra P ir P1 tiriamosiose grupėse, t. y. 10,65 ir 19,56 μmol/g, palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Propiono rūgšties kiekiai visose tiriamosiose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Sviesto rūgšties kiekis aklosios žarnos chimuse P1 tiriamojoje grupėje (2 kg/t MOS) buvo mažesnis 9,58 μmol/g, palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

73 3.3.5 lentelė. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekis vištų dedeklių aklųjų žarnų chimuse (μmol/g), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS TGRR Grupės K E P EP P1 EP1 Acto r. 67,77± 62,17± 57,12± 50,58± 48,21± 65,73± 2,01a 7,90a 5,54b 6,82bc 10,81c 12,11bc Propiono r. 14,57± 14,50± 14,67± 13,35± 13,44± 12,96± 5,35a 3,57a 1,48a 4,01a 3,30a 4,01a Sviesto r. 16,21± 11,49± 11,76± 4,76± 6,63± 6,38± 4,35a 2,12a 4,32acd 1,69b 2,71c 3,13d a-d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Kiaušinių kokybės tyrimų rezultatai, pateikti (3.3.6 lentelėje) parodė, kad bandyme naudotas fermentinis preparatas ir MOS daugeliui rodiklių, tokiems kaip, kiaušinio svoris, lukšto stiprumas, baltymo aukštis, Hafo vienetas, lukšto svoris, baltymo pH, trynio ir baltymo svoriui bei lukšto plotui reikš- mingos įtakos neturėjo (p>0,05). Tačiau P grupėje (1 kg/t MOS) ir EP1 tiriamojoje grupėje (fermentinis preparatas +2 kg/t MOS) sumažėjo trynio spalvos intensyvumas atitinkamai 0,27 balo ir 0,25 balo (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. E1 grupėje (2 kg/t MOS) trynio pH statistiškai reikšmingai padidėjo 0,02, palyginti su kontroline grupe. E1 grupėje (fermentinis preparatas +2 kg/t MOS) padidėjo lukšto indeksas 0,82 g/100 cm2, palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

74 3.3.6 lentelė. 38–46 savaičių amžiaus vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai, lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Rodikliai Grupės K E P EP P1 EP1 Kiaušinio svoris, g 63,91±6,66a 67,31±4,60a 64,84±5,37a 64,40±4,96a 67,53±4,65a 67,03±9,66a Lukšto stiprumas, kg/m2 3,30±0,74a 3,34±0,96a 3,41±0,62a 3,49±0,65a 3,44±0,64a 3,28±0,70a Lukšto stiprumas, N 31,45±8,83a 32,74±9,38a 33,40±6,10a 34,23±6,36a 33,76±6,33a 32,19±6,85a Baltymo aukštis, mm 6,75±1,47a 6,95±1,47a 6,51±1,36a 7,09±0,98a 6,68±1,30a 7,52±1,42a Hafo vienetas 79,58±12,34a 79,28±11,97a 77,67±10,60a 81,47±8,33a 78,14±9,97a 83,73±9,31a Trynio spalvos intensyvumas, balais 4,00±0,50a 3,82±0,58ab 3,73±0,65b 3,91±0,56ab 3,79±0,59ab 3,75±0,57b Lukšto svoris, g 5,61±0,54a 6,11±0,66ab 5,77±0,51ab 5,74±0,52ab 5,97±0,56b 5,88±0,70ab Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,35±0,04a 0,36±0,03a 0,35±0,03a 0,35±0,02a 0,36±0,04a 0,34±0,03a Lukšto storis, mm Viduryje 0,35±0,04a 0,37±0,03b 0,35±0,03ab 0,35±0,03ab 0,36±0,03ab 0,35±0,03ab Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,34±0,04a 0,36±0,03a 0,35±0,03a 0,35±0,03a 0,35±0,03a 0,34±0,03a Trynio pH 6,04±0,06a 6,06±0,09ab 6,01±0,09ab 6,01±0,07ab 6,06±0,12b 6,07±0,07ab Baltymo pH 8,29±0,24a 8,25±0,21a 8,29±0,19a 8,30±0,23a 8,30±0,28a 8,38±0,17a Trynio svoris, g 16,83±2,84a 16,74±1,31a 16,29±1,24a 16,59±1,68a 17,10±1,41a 17,03±3,36a Baltymo svoris, g 39,42±4,71a 42,00±3,61a 40,32±4,77a 39,31±3,99a 41,72±4,06a 41,74±6,54a Lukšto plotas, cm2 72,68±4,95a 75,26±3,42a 73,41±3,99a 73,09±3,72a 75,42±3,45a 69,66±9,50a Lukšto indeksas (g/100 cm2) 7,74±0,80a 8,10±0,73ab 7,87±0,66ab 7,84±0,55ab 7,92±0,76ab 8,56±1,36b a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

75 Kiaušinių trynių cheminės sudėties tyrimai parodyti 3.3.7 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad sausųjų medžiagų kiekis P1 grupėje padidėjo 1,26 proc., baltymų kiekis P1 grupėje sumažėjo 1,44 proc. (p<0,05) ir pelenų kiekis sumažėjo 0,11 proc. (p<0,05).

3.3.7 lentelė. Kiaušinių trynių cheminė sudėtis, (proc.), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS Rodikliai Grupės K E P EP P1 EP1 SM 49,54± 50,74± 50,60± 50,47± 50,80± 50,52± 0,32b 0,69ab 0,53ab 0,42ab 0,72a 0,71b Baltymai 19,46± 18,97± 19,85± 19,43± 17,99± 18,08± 0,62a 0,89ab 0,64ab 1,43ab 0,67b 1,12a Riebalai 28,01± 29,88± 28,66± 29,06± 31,05± 30,69± 0,72c 0,54abc 0,87bc 1,12abc 0,78a 1,16ab Pelenai 1,96± 1,83± 1,96± 1,85± 1,66± 1,65± 0,15a 0,19ab 0,09ab 0,04ab 0,14b 0,14b a-c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Duomenys apie lipidų oksidacijos laipsnį šviežių ir 28 dienas laikytų šaldytuve vištų dedeklių kiaušinių trynyje pateikti 3.3.8 lentelėje, šviežiuose kiaušiniuose E ir P grupėse MDA kiekis nežymiai sumažėjo palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Duomenys 28 dienas laikytų šaldytuve kiaušinių rodo, kad EP1 tiriamojoje grupėje MDA koncentracija išliko tokia pati kaip kontrolinėje grupėje 0,28 µmol/kg. E tiriamojoje grupėje 0,01 µmol/kg padi- dėjo, o EP grupėje 0,02 µmol/kg sumažėjo.

76 3.3.8 lentelė. MDA kiaušinio trynyje, (µmol/kg), lesaluose naudojant fermen- tinį preparatą ir MOS Kiaušiniai Grupės K E P EP P1 EP1 Šviežių 0,23±0,04a 0,21±0,02b 0,21±0,02b 0,24±0,02bc 0,19±0,02ab 0,24±0,01bc Po 28 0,28±0,03a 0,29±0,04b 0,30±0,02ab 0,26±0,02c 0,23±0,02bc 0,28±0,04a dienų a-c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Kiaušinių tryniuose buvo atlikta riebalų rūgščių cheminės sudėties analizė. Šviežių kiaušinių trynių riebalų rūgštys pateiktos 3.3.9 lentelėje. Šviežių kiaušinių tryniuose vyravo palmitino, palmitoleino, oleino riebalų rūgštys. Palmitoleino riebalų rūgšties E grupėje padaugėjo 0,17 proc., o EP tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,12 proc. (p>0,05). E grupėje sumažėjo arachidono riebalų rūgšties 0,26 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. Visose tiriamosiose grupėse sumažėjo eikozoeno ir begeno riebalų rūgščių kiekiai. AI indeksas EP1 tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,02 proc. (p>0,05), o h/H indeksas padidėjo 0,12 (p>0,05). Peroksidavimosi indeksas P1 tiriamojoje grupėje sumažėjo 1,98 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 28 dienas laikytų šaldytuve kiaušinių tryniuose vyravo palmitino, oleino, linolo riebalų rūgštys (3.3.10 lentelė). Palmitino riebalų rūgšties P1 tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,19 proc. (p>0,05), arachidono riebalų rūgšties padau- gėjo 0,14 proc. (p>0,05), palyginti su kontroline grupe. Visose tiriamosiose grupėse trans-palmitoleino ir eikozoeno riebalų rūgščių kiekis nepasikeitė arba labai nežymiai padidėjo (p>0,05). Begeno riebalų rūgšties kiekis visose tiriamosiose grupėse nepakito (p>0,05). P, EP ir P1 tiriamųjų grupių trombo- geniškumo indeksas buvo mažesnis 0,01 proc. (p>0,05).

77 3.3.9 lentelė. Kiaušinių trynių riebalų rūgščių kiekis (proc.) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio (0 dienų), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS RR pavadinimas RR formulė Grupės K E P EP P1 EP1 Laurino C12:0 0,04±0,01a 0,02±0,00a 0,03±0,01a 0,03±0,01a 0,03±0,01a 0,03±0,01a Miristino C14:0 0,65±0,11a 0,43±0,04a 0,52±0,06a 0,57±0,10a 0,56±0,10a 0,62±0,06 a Miristoleino C14:1 n-7 0,09±0,01a 0,07±0,01a 0,07±0,01a 0,08±0,01a 0,08±0,01a 0,07±0,01a Pentadekano C15:0 0,08±0,01a 0,07±0,02a 0,07±0,01a 0,06±0,01a 0,07±0,01a 0,07±0,01a Palmitino C16:0 24,01±0,52a 23,70±0,64a 23,74±0,28a 22,83±0,87a 23,10±1,02a 23,07±0,20a trans-palmitoleino C16:1 n-7 t 0,04±0,02a 0,03±0,01a 0,04±0,01a 0,04±0,01a 0,03±0,00a 0,04±0,0a Heksadekaeno C16:1 n-9 0,67±0,06a 0,68±0,09a 0,66±0,06a 0,75±0,09a 0,70±0,08a 0,68±0,06a Palmitoleino C16:1 n-7 1,84±0,10a 2,01±0,26a 1,75±0,17a 1,73±0,42a 1,72±0,22a 1,51±0,22a Margarino C17:0 0,18±0,01a 0,17±0,01a 0,19±0,03a 0,19±0,03a 0,19±0,03a 0,21±0,04a Heptadekaeno C17:1 n-9 0,09±0,01a 0,09±0,01a 0,09±0,00a 0,09±0,01a 0,09±0,00a 0,08±0,01a Stearino C18:0 8,23±0,60a 7,90±0,47a 8,18±0,47a 8,52±0,79a 8,37±0,20a 8,88±0,41a Elaido C18:1 n-9t 0,11±0,02a 0,09±0,01a 0,11±0,01a 0,10±0,01a 0,11±0,02a 0,10±0,01a Oleino C18:1 n-9 34,73±1,17a 36,73±1,52a 37,07±2,36a 36,81±1,31a 36,56±1,08a 35,37±2,26a Vakeno C18:1 n-7 1,27±0,07a 1,34±0,10a 1,27±0,02a 1,30±0,05a 1,25±0,11a 1,25±0,07a Linolelaido C18:2 n-6t 0,04±0,01a 0,04±0,00a 0,04±0,00a 0,04±0,01a 0,03±0,01a 0,03±0,01a Linolo C18:2 n-6 23,15±1,13a 22,36±1,80a 21,62±1,66a 22,32±0,86a 22,56±1,07a 23,15±2,11a γ-linoleno C18:3 n-6 0,12±0,03a 0,10±0,02a 0,11±0,02a 0,10±0,01a 0,11±0,01a 0,10±0,02a α-linoleno C18:3 n-3 0,42±0,05a 0,41±0,05a 0,44±0,04a 0,43±0,03a 0,41±0,03a 0,44±0,03a Arachido C20:0 0,03±0,01a 0,03±0,00a 0,03±0,00a 0,02±0,01a 0,03±0,00a 0,03±0,00a Eikozoeno C20:1 n-9 0,23±0,05a 0,21±0,01a 0,23±0,02a 0,22±0,01a 0,21±0,01a 0,22±0,02a Eikozodieno C20:2 n-6 0,23±0,04a 0,20±0,04a 0,20±0,03a 0,21±0,03a 0,21±0,03a 0,26±0,05a Eikozotrieno C20:3 n-6 0,14±0,01a 0,13±0,01a 0,14±0,02a 0,14±0,02a 0,13±0,01a 0,15±0,02a Eikozotrieno C20:3 n-3 0,01±0,01a 0,01±0,00a 0,02±0,00a 0,01±0,00a 0,01±0,01a 0,01±0,00a

78 3.3.9 lentelės tęsinys RR pavadinimas RR formulė Grupės K E P EP P1 EP1 Arachidono C20:4 n-6 2,07±0,10ab 1,81±0,12b 1,93±0,15ab 1,97±0,12ab 1,92±0,1ab 2,13±0,21ab Eikozopentaeno C20:5 n-3 0,02±0,01a 0,01±0,00a 0,02±0,01a 0,01±0,00a 0,02±0,02a 0,02±0,01a Begeno C22:0 0,02±0,01a 0,02±0,00a 0,03±0,01a 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,00a Eruko C22:1 n-9 0,01±0,00a 0,01±0,00a 0,01±0,01a 0,02±0,00a 0,01±0,01a 0,01±0,00a Dokozotetraeno C22:4 n-6 0,20±0,05a 0,15±0,03a 0,16±0,04a 0,15±0,01a 0,18±0,04a 0,20±0,03a Dokozopentaeno C22:5 n-3 0,07±0,01a 0,05±0,01a 0,05±0,01a 0,05±0,01a 0,06±0,01a 0,06±0,01a Dokozoheksaeno C22:6 n-3 0,51±0,07a 0,39±0,02a 0,47±0,05a 0,49±0,05a 0,45±0,04a 0,46±0,06a SRR suma 33,24±1,04a 32,34±0,38a 32,79±0,67a 32,24±0,54a 32,37±1,04a 32,93±0,50a MNRR suma 39,08±1,29a 41,26±1,78a 41,30±2,49a 41,14±1,49a 40,76±1,05a 39,33±2,53a PNRR suma 26,98±1,07a 25,66±1,92a 25,20±1,86a 25,92±1,07a 26,09±1,05a 27,01±2,44a neidentifikuotų r.r. suma 0,70±0,11a 0,74±0,09a 0,71±0,07a 0,70±0,04a 0,78±0,10a 0,73±0,04a Santykis PNRR/SRR 0,81±0,04a 0,79±0,07a 0,77±0,05a 0,79±0,03a 0,81±0,05a 0,82±0,07a trans izomerų suma 0,19±0,03a 0,17±0,01a 0,19±0,02a 0,17±0,02a 0,17±0,02a 0,17±0,02a n-3 suma 1,03±0,02a 0,87±0,06a 1,00±0,06a 0,99±0,07a 0,95±0,06a 0,99±0,09a n-6 suma 25,95±1,08a 24,79±1,87a 24,20±1,81a 24,93±1,02a 25,14±1,03a 26,02±2,37a n-6/n-3 25,19±1,47a 28,49±0,63a 24,20±1,11a 24,54±1,21a 26,46±1,65a 26,28±1,25a AI 0,40±0,02a 0,38±0,01a 0,39±0,01a 0,37±0,02a 0,38±0,03a 0,38±0,01a TI 0,92±0,04a 0,90±0,02a 0,91±0,02a 0,89±0,02a 0,89±0,04a 0,91±0,02a h/H 2,56±0,10a 2,64±0,09a 2,62±0,05a 2,74±0,13a 2,70±0,18a 2,68±0,03a PI 39,47±0,65a 36,26±2,12a 36,89±2,33a 37,72±1,70a 37,67±1,26a 39,32±3,38a a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

79 3.3.10 lentelė. Kiaušinių trynių riebalų rūgščių kiekis (proc.) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio (28 dienų), lesaluose naudojant fermentinį preparatą ir MOS RR pavadinimas RR formulė Grupės K E P EP P1 EP1 Laurino C12:0 0,03±0,01a 0,03±0,01a 0,03±0,00a 0,02±0,00a 0,03±0,01a 0,04±0,01a Miristino C14:0 0,49±0,06a 0,45±0,03a 0,52±0,04a 0,47±0,06a 0,53±0,10a 0,64±0,09a Miristoleino C14:1 n-7 0,08±0,02a 0,07±0,01a 0,09±0,01a 0,08±0,01a 0,09±0,02a 0,10±0,01a Pentadekano C15:0 0,07±0,01a 0,07±0,01a 0,07±0,00a 0,07±0,01a 0,06±0,01a 0,07±0,01a Palmitino C16:0 23,96±1,0a 23,66±0,9a 24,08±0,4a 24,01±0,7a 23,78±0,3a 23,92±0,6a trans-palmitoleino C16:1 n-7 t 0,03±0,00a 0,04±0,01a 0,03±0,01a 0,03±0,00a 0,03±0,01a 0,04±0,01a Heksadekaeno C16:1 n-9 0,60±0,05a 0,67±0,07a 0,65±0,08a 0,65±0,06a 0,6±0,10a 0,72±0,09a Palmitoleino C16:1 n-7 2,19±0,33a 2,02±0,32a 2,12±0,12a 2,00±0,14a 2,14±0,17a 1,98±0,14a Margarino C17:0 0,16±0,03a 0,19±0,05a 0,18±0,01a 0,18±0,02a 0,16±0,01a 0,17±0,01a Heptadekaeno C17:1 n-9 0,09±0,00a 0,10±0,02a 0,10±0,00a 0,09±0,00a 0,09±0,01a 0,09±0,01a Stearino C18:0 8,14±0,56a 7,89±0,58a 7,7a±0,12a 7,93±0,42a 8,00±0,43a 7,82±0,64a Elaido C18:1 n-9t 0,10±0,00a 0,10±0,01a 0,10±0,01a 0,10±0,01a 0,11±0,01a 0,09±0,01a Oleino C18:1 n-9 36,38±1,8a 36,08±0,4a 36,36±1,1a 35,74±2,1a 37,29±2,1a 35,67±1,7a Vakeno C18:1 n-7 1,20±0,13a 1,25±0,10a 1,37±0,14a 1,27±0,05a 1,40±0,12a 1,34±0,08a Linolelaido C18:2 n-6t 0,03±0,01a 0,04±0,01a 0,04±0,01a 0,04±0,00a 0,03±0,01a 0,04±0,01a Linolo C18:2 n-6 22,17±1,8a 22,92±1,1a 22,35±0,8a 22,94±1,4a 21,00±1,8a 22,55±1,1a γ-linoleno C18:3 n-6 0,10±0,02a 0,11±0,01a 0,10±0,01a 0,11±0,01a 0,10±0,02a 0,12±0,03a α-linoleno C18:3 n-3 0,41±0,04a 0,42±0,04a 0,42±0,02a 0,44±0,06a 0,36±0,04a 0,44±0,03a Arachido C20:0 0,02±0,00a 0,03±0,00a 0,03±0,01a 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,00a Eikozoeno C20:1 n-9 0,21±0,02a 0,23±0,03a 0,22±0,01a 0,20±0,01a 0,20±0,02a 0,19±0,02a Eikozodieno C20:2 n-6 0,20±0,07a 0,21±0,03a 0,21±0,02a 0,20±0,04a 0,19±0,02a 0,18±0,03a Eikozotrieno C20:3 n-6 0,12±0,00a 0,12±0,00a 0,14±0,01a 0,13±0,02a 0,12±0,02a 0,13±0,02a Eikozotrieno C20:3 n-3 0,02±0,01a 0,01±0,00a 0,01±0,01a 0,01±0,01a 0,01±0,01a 0,00±0,01a

80 3.3.10 lentelės tęsinys RR pavadinimas RR formulė Grupės K E P EP P1 EP1 Arachidono C20:4 n-6 1,81±0,04a 1,84±0,09a 1,72±0,10a 1,82±0,08a 1,95±0,19a 2,12±0,21a Eikozopentaeno C20:5 n-3 0,02±0,01a 0,01±0,01a 0,01±0,01a 0,01±0,01a 0,01±0,00a 0,01±0,01a Begeno C22:0 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,00a 0,02±0,01a Eruko C22:1 n-9 0,02±0,00a 0,01±0,01a 0,01±0,00a 0,01±0,00a 0,01±0,01a 0,01±0,00a Dokozotetraeno C22:4 n-6 0,16±0,02a 0,16±0,02a 0,15±0,02a 0,16±0,02a 0,20±0,02a 0,16±0,01a Dokozopentaeno C22:5 n-3 0,06±0,01a 0,06±0,01a 0,05±0,00a 0,05±0,01a 0,06±0,01a 0,05±0,01a Dokozoheksaeno C22:6 n-3 0,41±0,06a 0,42±0,04a 0,41±0,04a 0,43±0,04a 0,44±0,05a 0,49±0,06a SRR suma 32,89±0,84 a 32,34±0,62a 32,63±0,48a 32,72±0,53a 32,60±0,54a 32,70±1,11a MNRR suma 40,90±2,00 a 40,57±0,68a 41,05±1,31a 40,17±2,11a 41,96±2,48a 40,23±1,78a PNRR suma 25,51±1,97a 26,32±1,05a 25,61±1,00a 26,34±1,57a 24,47±1,98a 26,29±1,32a neidentifikuotų r.r. suma 0,70±0,07a 0,77±0,07a 0,71±0,08a 0,77±0,09a 0,97±0,09a 0,78±0,08a Santykis PNRR/SRR 0,78±0,07a 0,81±0,05a 0,77±0,03a 0,80±0,04a 0,75±0,05a 0,80±0,05a trans izomerų suma 0,15±0,01a 0,17±0,02a 0,17±0,01a 0,16±0,01a 0,18±0,03a 0,17±0,02a n-3 suma 0,92±0,07a 0,92±0,06a 0,90±0,06a 0,94±0,08a 0,88±0,08a 0,99±0,07a n-6 suma 24,59±1,92 a 25,40±1,05a 24,71±0,95a 25,40±1,51a 23,59±1,93a 25,30±1,27a n-6/n-3 26,72±1,41a 27,60±2,07a 27,45±1,19a 27,02±1,54a 26,80±1,78a 25,55±1,50a AI 0,39±0,02a 0,38±0,02a 0,39±0,01a 0,39±0,02a 0,39±0,01a 0,40±0,02a TI 0,92±0,04a 0,90±0,03a 0,91±0,02a 0,91±0,02a 0,91±0,02a 0,91±0,05a h/H 2,58±0,15a 2,64±0,13a 2,57±0,07a 2,59±0,11a 2,60±0,06a 2,58±0,12a PI 36,29±2,04a 37,21±0,62a 36,00±1,49a 37,24±1,80a 36,06±2,47a 38,55±1,99a

81 Vertinant tekstūros savybes instrumentiniu metodu nustatyta, kad švieži kiaušiniai skyrėsi tik baltymo ir trynio kietumu (3.3.11 lentelė). P1 tiriamosios grupės baltymas buvo minkštesnis (p<0,05) nei E tiriamosios grupės, o kitų grupių baltymo kietumo vertės nors buvo platesniame intervale, tačiau reikšmingai nesiskyrė. Rišlumas, stangrumas ir tamprumas baltymo statistiš- kai reikšmingai nesiskyrė. Trynio kietumas taip pat skyrėsi, priklausomai nuo naudotų lesalų sudė- ties. Kontrolinės grupės trynys buvo kietesnis nei visų kitų grupių. Rišlumas, tamprumas ir stangrumas nepriklausė nuo lesalų sudėties.

3.3.11 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu Savybės Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo Kietumas 5,77± 7,35± 5,07± 7,30± 5,60± 7,06± 2,21ab 0,22b 1,06ab 0,29ab 0,02a 2,21ab Rišlumas 0,62± 0,48± 0,61± 0,55± 0,52± 0,58± 0,06a 0,09a 0,03a 0,04a 0,08a 0,06a Tamprumas 7,43± 7,73± 6,78± 7,55± 7,38± 7,91± 1,02a 0,02a 0,02a 0,26a 0,03a 0,21a Stangrumas 26,5± 27,52± 21,08± 30,32± 21,51± 31,96± 11,26a 5,79a 5,99a 2,18a 3,34a 7,76a Trynio Kietumas 28,54± 16,08± 22,72± 25,36± 19,39± 17,97± 2,95c 2,92a 3,61ab 1,36b 3,59ab 4,12ab Rišlumas 0,51± 0,45± 0,49± 0,48± 0,47± 0,48± 0,02a 0,00a 0,01a 0,01a 0,09a 0,07a Tamprumas 6,49± 6,73± 6,94± 7,02± 5,72± 6,64± 0,64a 0,78a 0,02a 0,12a 1,39a 0,15a Stangrumas 93,26± 49,48± 77,83± 86,00± 54,97± 58,59± 4,43a 15,04a 10,69a 1,95a 32,36a 23,38a a, c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Kaip ir buvo galima tikėtis, naudoti priedai neturėjo reikšmingos įtakos (p>0,05) šviežių kiaušinių baltymo spalvos charakteristikoms (3.3.12 lente- lė). Tačiau trynio spalvos charakteristikoms lesalų sudėtis buvo reikšminga. EP tiriamosios grupės kiaušinio trynys buvo šviesesnis nei kontrolės bei E, P1 ir EP1 tiriamųjų grupių. Geltonumo vertė b* mažiausia buvo E tiriamosios grupės iš visų analizuotų mėginių. P1 tiriamosios grupės trynio geltonumo

82 charakteristika buvo mažesnė (p<0,01) nei E ir EP1 tiriamųjų grupių mėginių. Nustatyti spalvų charakteristikų skirtumai lėmė, kad spalvingumo C* vertė P ir EP1 tiriamųjų grupių buvo didesnės nei E ir P1 tiriamųjų grupių.

3.3.12 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu Spalvos Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo L* 93,01± 93,96± 94,91± 94,61± 93,43± 94,60± 2,29a 0,81a 0,67a 1,11a 1,06a 1,22a a* -5,36± -5,40± -1,80± -1,30± -5,42± -1,40± 0,43a 0,57a 1,89a 1,63a 0,33a 0,39a b* 8,68± 8,90± 9,76± 9,00± 9,43± 9,54± 1,06a 1,90a 0,66a 2,65a 0,36a 1,80a h* -1,01± -1,02± -0,38± -0,30± -1,05± -1,05± 0,07a 0,07a 1,25a 1,26a 0,01a 0,08a C* 10,22± 10,43± 11,03± 10,21± 10,88± 10,98± 0,92a 1,83a 0,64a 2,55a 0,47a 1,61a Trynio L* 90,26± 90,82± 91,92± 91,69± 89,86± 90,60± 1,09a 0,66ab 0,23bc 0,18c 0,40a 0,07a a* -6,87± -6,52± -6,15± -5,75± -7,44± -6,03± 0,92ab 0,37bc 0,04bc 0,12c 0,22a 0,21c b* 36,92± 32,13± 38,10± 36,60± 35,22± 38,67± 1,66bc 1,46a 1,11c 1,01bc 0,90b 1,19c h* -1,39± -1,37± -1,41± -1,42± -1,36± -1,42± 0,03ab 0,02b 0,00a 0,00a 0,00b 0,01a C* 37,56± 32,79± 38,60± 37,05± 35,99± 39,14± 1,60bc 1,36a 1,09c 1,01bc 0,93b 1,14c a, b, c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Kiaušinių baltymo ir trynio juslinės savybės buvo labai artimos (3.3.13 lentelė). Nenustatyta, kad pakeitus lesalų sudėtį būtų pasikeitę baltymo ar trynio kvapo intensyvumas, taip pat nė vienai iš tirtųjų grupių nenustatytas nebūdingas kvapas. Vertinant vizualiai, baltymo spalva buvo tolygi, trynio spalva vidutinio intensyvumo. Skonio savybėms naudoti lesalai reikšmingos įtakos neturėjo, palyginti su kontrolinio mėginio skonio savybėms. Vienintelė baltymo ir trynio juslinė savybė kuri priklausė nuo lesalų sudėties, buvo

83 kietumas. Vertinant baltymą, P1 tiriamosios grupės baltymas buvo minkš- tesnis nei kontrolinės grupės, kitų grupių ši savybė reikšmingai nesiskyrė. Tačiau trynio kietumas EP1 tiriamosios grupės buvo mažesnis nei kontrolinės ir P tiriamosios grupės (p<0,05). Instrumentiniai tyrimai (3.3.13 lentelė) pa- tvirtino šiuos rezultatus.

3.3.13 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui Savybės Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo Bendras kvapo intensyvumas 7,3a 7,3a 7,4a 7,5a 7,1a 7,6a Pašalinio kvapo intensyvumas 1,1a 1,3a 1,2a 1,2a 1,1a 1,3a Spalvos vienodumas 8,2a 8,1a 7,8a 7,9a 7,7a 7,6a Kietumas 5,5b 4,6ab 4,7ab 4,5ab 4,1a 4,7ab Bendras skonio intensyvumas 7,1a 7,0a 6,7a 7,1a 6,9a 7,0a Pašalinio skonio intensyvumas 1,0a 1,0a 1,2a 1,4a 1,5a 1,6a Priimtinumas 7,3a 6,7a 7,3a 7,3a 6,7a 6,8a Trynio Bendras kvapo intensyvumas 6,4a 6,2a 6,7a 6,4a 6,8a 6,5a Pašalinio kvapo intensyvumas 1,0a 1,0a 1,0a 1,0a 1,0a 1,0a Spalvos intensyvumas 4,1a 3,8a 3,8a 3,8a 3,9a 4,0a Kietumas 5,6c 4,5abc 5,3bc 4,2abc 4,1ab 3,8a Kruopėtumas 3,6a 3,8a 4,4a 3,9a 3,6a 4,0a Bendras skonio intensyvumas 7,1a 7,2a 7,3a 7,2a 7,0a 7,1a Pašalinio skonio intensyvumas 1,1a 1,4a 1,5a 1,7a 1,6a 1,6a Liekamojo skonio intensyvumas 5,3a 5,4a 4,9a 5,7a 5,6a 5,7a Priimtinumas 6,7a 7,1a 6,2a 7,2a 7,2a 7,0a a-c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

28 paras laikytų šaldytuve kiaušinių baltymo tekstūros instrumentiniai tyrimai (3.3.14 lentelė) parodė, kad tirtuosius mėginius pagal baltymo kietu- mą galima suskirstyti net į penkias, reikšmingai besiskiriančias (p<0,05) grupes. Tik E ir P tiriamoji grupė nesiskyrė pagal baltymo kietumą (p>0,05). Rišlumas, tamprumas ir stangrumas visų grupių buvo analogiškas (p>0,05). EP1 tiriamosios grupės trynio kietumas buvo didesnis nei E, P, EP, P1 tiriamųjų grupių (3.3.14 lentelė). Trynio rišlumu ir stangrumu visų grupių mėginiai nesiskyrė, o tamprumas priklausė nuo lesalų sudėties. Didžiausiu

84 rišlumu pasižymėjo kontrolinės grupės mėginiai. E tiriamosios grupės mėginių trynio rišlumas buvo didesnis nei kitų tiriamųjų grupių mėginių.

3.3.14 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka 28 paras laikytų šaldytuve kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu Savybės Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo Kietumas 5,91± 10,60± 10,53± 7,74± 15,67± 9,05± 0,72a 0,71d 0,08d 0,05b 1,19e 0,09c Rišlumas 0,48± 0,43± 0,49± 0,51± 0,51± 0,57± 0,05a 0,08a 0,00a 0,10a 0,04a 0,00a Tamprumas 8,16± 7,46± 7,94± 7,77± 7,94± 7,61± 0,18a 0,78a 0,16a 0,04a 0,17a 0,26a Stangrumas 23,42± 34,60± 40,74± 30,85± 62,90± 39,32± 4,57a 12,29a 1,18a 5,79a 1,13a 1,97a Trynio Kietumas 22,8± 18,57± 16,98± 16,30± 16,69± 21,95± 8,50ab 3,00a 4,55a 2,11a 1,08a 0,25b Rišlumas 0,52± 0,49± 0,56± 0,54± 0,52± 0,43± 0,06a 0,07a 0,02a 0,01a 0,03a 0,06a Tamprumas 7,27± 6,88± 6,30± 6,34± 6,56± 5,61± 0,41c 0,02b 0,91a 0,73a 0,34a 1,11a Stangrumas 83,95± 63,49± 61,84± 56,46± 56,51± 53,46± 17,37a 19,24a 26,87a 14,52a 2,97a 18,16a a-d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

28 paras laikytų šaldytuve kiaušinių spalvos charakteristikų instrumentiniai matavimai parodė (3.3.15 lentelė), kad šviesiausi buvo E ir EP1 tiriamųjų kiaušinių baltymo mėginiai. Reikšmingai skyrėsi ir gelsvumo charakteristikos b* vertės. EP1 tiriamosios grupės baltymo gelsvumas buvo labiau išreikštas nei kontrolinės arba E, P arba P1 tiriamųjų grupių. Tai lėmė inten- syvesnį EP ir EP1 tiriamųjų grupių baltymo mėginių spalvingumą. Trynio spalvos charakteristikoms lesalų sudėtis taip pat turėjo reikš- mingą įtaką. EP1 tiriamosios grupės trynio gelsvumas buvo intensyviau išreikštas nei kontrolinės grupės arba P1 tiriamosios grupės mėginių. Tai lėmė intensyvesnį EP1 grupės mėginių spalvingumą C* nei kontrolinės grupės arba P1 tiriamosios grupės mėginių.

85 3.3.15 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka 28 paras laikytų šaldytuve kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu Spalvos Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo L* 92,35± 93,57± 92,23± 92,28± 92,32± 93,72± 0,92a 0,35b 0,90a 0,26a 0,65a 0,49b a* -5,75± -5,90± -5,80± -6,94± -5,82± -5,94± 0,15b 0,21b 0,25b 0,39a 0,54b 0,20b b* 9,33± 9,07± 8,80± 10,48± 8,20± 11,33± 1,72ab 0,81ab 0,83ab 0,90bc 0,44a 0,81c h* -1,01± -0,99± -0,99± -0,98± -0,95± -1,09± 0,10ab 0,05ab 0,04ab 0,06ab 0,06b 0,02a C* 11,00± 10,86± 10,54± 12,58± 10,07± 12,79± 1,37a 0,65a 0,77a 0,66b 0,35a 0,80b Trynio L* 92,54± 92,06± 92,18± 91,40± 91,61± 91,69± 0,70a 0,55a 0,77a 1,19a 0,70a 0,28a a* -6,26± -6,79± -2,42± -6,99± -6,95± -6,24± 0,42a 0,47a 7,33a 0,44a 0,43a 0,38a b* 33,22± 34,40± 35,50± 35,93± 33,89± 39,06± 1,56a 1,46ab 2,18ab 2,11ab 2,88a 4,03b h* -1,38± -1,38± -0,46± -1,38± -1,37± -1,41± 0,01a 0,02a 1,61a 0,02a 0,02a 0,02a C* 33,80± 35,06± 35,88± 36,61± 34,60± 39,57± 1,61a 1,39ab 2,16ab 2,08ab 2,82a 3,96b a-d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Juslinės kiaušinių baltymo ir trynio savybės visų grupių mėginių buvo labai artimos (3.3.16 lentelė), nenustatyta, kad pakeitus lesalų sudėtį būtų pasikeitęs skonio arba kvapo intensyvumas. Laikymo metu neišryškėjo pašalinis skonis arba kvapas, kurie būtų galėję atsirasti dėl naudotų lesalų sudėties. Vienintelė savybė, kuri priklausė nuo lesalų sudėties, buvo baltymo kietumas. P ir EP tiriamosios grupių baltymo kietumas buvo didesnis nei P1 tiriamosios grupės (p<0,05).

86 3.3.16 lentelė. Fermentų ir MOS įtaka 28 paras šaldytuve laikytų kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui Savybės Grupės K E P EP P1 EP1 Baltymo Bendras kvapo intensyvumas 8,2a 8,2a 8,0a 7,7a 8,0a 8,1a Pašalinio kvapo intensyvumas 2,1a 1,9a 2,1a 1,9a 1,7a 1,9a Spalvos vienodumas 7,7a 7,5a 7,2a 7,1a 7,7a 7,3a Kietumas 5,0ab 5,1ab 5,6b 5,9b 4,3a 5,2ab Bendras skonio intensyvumas 7,0a 6,7a 6,9a 7,1a 6,7a 6,8a Pašalinio skonio intensyvumas 1,5a 1,0a 1,3a 1,4a 1,3a 1,3a Priimtinumas 6,2a 7,0a 6,8a 6,8a 6,4a 7,1a Trynio Bendras kvapo intensyvumas 6,9a 6,7a 6,8a 7,2a 6,7a 6,7a Pašalinio kvapo intensyvumas 1,4a 1,2a 1,4a 1,2a 1,4a 1,4a Spalvos intensyvumas 3,4a 3,8a 3,8a 3,7a 3,7a 3,5a Kietumas 4,2a 4,0a 4,2a 3,8a 4,3a 4,0a Kruopėtumas 2,9a 3,6a 2,7a 2,8a 3,5a 2,8a Bendras skonio intensyvumas 7,1a 6,8a 7,1a 6,8a 7,1a 7,1a Pašalinio skonio intensyvumas 1,5a 1,4a 1,7a 1,7a 1,5a 1,8a Liekamojo skonio intensyvumas 5,4a 5,6a 5,5a 5,5a 5,3a 5,6a Priimtinumas 6,7a 7,0a 6,9a 6,7a 6,9a 6,7a

3.4. Lesinimo bandymo su viščiukais broileriais rezultatai

Viščiukų broilerių kūno masė pirmą amžiaus dieną, 7 dienų, 21 dienos, 35 dienų amžiaus pateikti 3.4.1 lentelje. Pirmąją amžiaus dieną kontrolinėje grupėje ir T ir TE tiriamosiose grupėse vidutinis viščiuko svoris buvo 41,67 g, TP ir TEP tiriamosiose grupėse viščiuko svoris buvo 41,68 g. 7 dienų amžiaus TP ir TEP tiriamųjų grupių vidutinis viščiukų broilerių svoris buvo didesnis atitinkamai 4 ir 8 proc. (p<0,05). Tačiau bandymo pabaigoje, 35 amžiaus dieną, TP tiriamosios grupės viščiukų broilerių svoriai buvo 1 proc. mažesni nei kontrolinėje grupėje (p<0,05).

87 3.4.1 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių kūno masei (g) Amžius dienomis Grupės K T TE TP TEP grupė 1 41,67± 41,67± 41,67± 41,68± 41,68± 1,41a 1,34a 1,14a 1,03a 1,16a 7 159,81± 169,19± 171,20± 166,43± 172,35± 18,96a 21,89ab 18,46ab 34,06b 22,88b 21 1024,31± 1018,84± 1003,40± 989,76± 1022,65± 104,97a 149,45a 132,66a 138,92a 144,16a 35 2658,79± 2647,63± 2641,02± 2632,94± 2696,43± 286,34a 234,53ab 231,86ab 240,35b 254,08ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Fermentinio preparato ir MOS įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms pavaizduota 3.4.2 lentelėje. Matome, jog lesalų sąnaudos 1–7 amžiaus dienomis visose tiriamosiose grupėse buvo mažesnės 3–6 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Kitais tyrimo periodais iki 35 dienų amžiaus viščiukų broilerių lesalų sanaudos tiriamosiose grupėse statistiškai reikšmin- gai nesiskyrė.

3.4.2 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, (kg) Amžius dienomis Grupės K T TE TP TEP 1–7 1,36±0,12a 1,31±0,08b 1,28±0,04b 1,31±0,06b 1,27±0,05b 8–21 1,30±0,08a 1,36±0,06a 1,40±0,06a 1,39±0,05a 1,37±0,04a 22–35 1,60±0,06a 1,68±0,06a 1,58±0,06a 1,65±0,09a 1,58±0,05a 1–35 1,51±0,03a 1,55±0,03a 1,51±0,06a 1,54±0,04a 1,49±0,03a a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Viščiukų broilerių išsaugojimo rezultatai (3.4.3 lentelė) rodo, kad TEP tiriamojoje grupėje išsaugojimas buvo 100 proc., o T grupėje 1 proc. (p>0,05) geresnis nei kontrolinėje grupėje.

88 3.4.3 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui (proc.) Amžius dienomis Grupės K T TE TP TEP 1–7 100a 100a 100a 100a 100a 8–21 100a 99,5a 100a 99a 100a 22–35 98a 99,5a 99,5a 97a 100a 1–35 98a 99a 99,5a 96a 100a

Viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekis pateiktas 3.4.4 len- telėje. 7-ą ir 21-ą amžiaus dieną statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta tiriamosiose grupėse palyginti su kontroline grupe. Tačiau ištyrus viščiukų kraiką 35-ą amžiaus dieną matyti, kad sausųjų medžiagų kiekis T tiriamojoje grupėje sumažėjo 14,53 proc. (p<0,05).

3.4.4 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių kraiko SM Amžius dienomis Grupės K T TE TP TEP 7 83,39± 84,13± 86,23± 81,04± 81,81± 5,75a 5,89a 1,46a 5,92a 5,53a 21 63,92± 71,03± 68,15± 64,12± 74,81± 11,15a 4,79a 10,87a 8,69a 5,45a 35 69,86± 55,33± 68,80± 66,22± 71,37± 3,97a 14,69b 3,37ab 5,45ab 4,14ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Duomenys apie lipidų koncentraciją viščiukų broilerių kraujyje pateikta 3.4.5 lentelėje. Bendro cholesterolio kiekiai DTL-cholesterolio koncentracija, MTL-cholesterolio koncentracija viščiukų broilerių kraujyje mažėjo. TE grupėje cholesterolio kiekis sumažėjo 11,7 proc., DTL mažėjo 13,4 proc. (p<0,05). Analizuojant trigliceridų koncentracijas viščiukų broilerių kraujyje statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

89 3.4.5 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams Rodikliai Grupės K T TE TP TEP Cholesterolis, 4,35±0,17a 4,03±0,31ab 3,84±0,30b 3,77±0,39b 3,87±0,26b mmol/l DTL-cholesterolis, 3,36±0,26a 2,96±0,34b 2,91±0,27b 3,02±0,27ab 2,98±0,14ab mmol/l MTL-cholesterolis, 1,26±0,46a 0,65±0,49b 0,59±0,41b 0,71±0,36ab 0,65±0,35b mmol/l Trigliceridai, 0,68±0,52a 0,93±0,54a 1,02±0,53a 1,08±0,45a 0,90±0,33a mmol/l a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Viščiukų broilerių pH duomenys įvairiose virškinimo kanalo dalyse pateikti 3.4.6 lentelėje. Visose tiriamosiose grupėse, palyginti su kontroline grupe, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

3.4.6 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių virškinimo kanalo chimuso pH Atskiri virškinimo Grupės kanalo segmentai K T TE TP TEP Dvylikapirštė žarna 5,55±0,41a 5,81±0,22a 5,64±0,50a 5,82±0,11a 5,80±0,20a Plonoji žarna 5,73±0,76a 5,07±0,59a 5,23±0,38a 5,28±0,45a 5,87±0,66a Akloji žarna 6,40±0,25a 6,04±0,00a 6,35±0,59a 6,27±0,41a 6,32±0,11a Tiesioji žarna 6,06±0,80a 5,21±0,36a 6,39±0,08a 5,14±0,07a 5,26±0,51a

Duomenys apie viščiukų broilerių sausųjų medžiagų kiekius įvairiose virškinimo kanalo dalyse pateikti 3.4.7 lentelėje. Duomenys rodo, kad naudojant MOS sausųjų medžiagų kiekis viščiukų broilerių plonojoje žarnoje sumažėjo 1,36 proc., palyginti su kontroline grupe (p <0,05). Sausųjų medžia- gų kiekis T tiriamojoje grupėje (15 proc. kvietrugių) reikšmingai sumažėjo plonojoje žarnoje 1,81 proc., bet storojoje žarnoje reikšmingai padidėjo 5,96 proc. (p<0,05). TEP tiriamojoje grupėje reikšmingai padidėjo SM kiekis storojoje žarnoje 5,91 proc. (p<0,05).

90 3.4.7 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių virškinimo kanalo chimuso sausųjų medžiagų kiekiui (proc.) Atskiri virškinimo Grupės kanalo segmentai K T TE TP TEP Dvylikapirštė žarna 17,51± 15,46± 14,83± 17,56± 15,19± 1,38a 1,80a 0,96a 3,88a 1,53a Plonoji žarna 16,44± 14,63± 16,24± 15,08± 15,54± 4,00a 1,32b 3,13ab 0,59b 3,09ab Akloji žarna 17,42± 17,26± 13,19± 15,47± 19,90± 5,45a 0,00a 0,84a 3,26a 1,57a Tiesioji žarna 13,19± 19,15± 17,90± 18,66± 19,10± 5,71a 1,21b 0,14ab 0,30ab 1,91b a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Viščiukų broilerių žarnų svoris ir ilgis bei vidaus organų svoris pateikti 3.4.8 lentelėje. Bandyme naudoti kvietrugiai, fermentinis preparatas ir MOS daugeliui rodiklių, tokiems kaip žarnyno svoris su chimusu ir be chimuso, žarnyno ilgiui, kepenų svoriui, raumeninio skrandžio svoriui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Širdies svoris T tiriamojoje grupėje buvo 47 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Kasos svoris TEP tiriamosiose grupėse padidėjo 22 proc. (p<0,05).

91 3.4.8 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir žarnų ilgiui Rodikliai Grupės K T TE TP TEP Žarnyno svoris su 105,26± 145,58± 147,96± 151,93± 142,28± chimusu, g 46,35a 48,26a 42,13a 33,00a 9,90a Žarnyno svoris be 52,51± 61,92± 59,78± 68,02± 67,40± chimuso, g 10,99a 9,52a 8,16a 13,81a 9,06a Žarnyno ilgis + aklosios 234,80± 252,20± 267,88± 264,50± 265,80± žarnos, cm 39,03a 138,33a 38,74a 24,94a 14,48a Širdies svoris, g 9,14± 13,42± 12,40± 12,74± 12,33± 0,76a 1,87b 2,18ab 0,85ab 1,83ab Kepenų svoris, g 56,06± 62,55± 61,74± 59,73± 60,14± 10,29a 13,14a 15,78a 10,25a 5,32a Kasos svoris, g 3,81± 4,79± 4,17± 5,20± 4,64± 0,78a 0,78b 0,40ab 0,80ab 0,11b Raumeninis skrandis, g 17,21± 18,61± 18,75± 18,98± 17,65± 1,14a 2,13b 1,16a 1,56a 1,44a Liaukinis skrandis, g 11,65± 11,58± 11,58± 10,50± 10,06± 4,04a 1,13b 3,69ab 3,42ab 2,10ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Duomenys apie trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekus viščiukų broi- lerių aklosios žarnos chimuse pateikti 3.4.9 lentelėje. Nustatyta, kad pieno rūgšties TP grupėje yra 31,12 μmol/g mažiau, palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Acto rūgšties kiekiai visose tiriamosiose grupėse statistiškai reikš- mingai nesiskyrė (p>0,05). Propiono rūgšties TEP grupėje sumažėjo 0,34 μmol/g. Sviesto rūgšties kiekis aklosios žarnos chimuse T tiriamojoje grupėje buvo mažesnis 9,73 μmol/g, palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

92 3.4.9 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių ir pieno rūgšties kiekiui viščiukų broilerių aklųjų žarnų chimuse (μmol/g) TGRR Grupės K T TE TP TEP Pieno r. 55,88± 64,49± 54,51± 24,76± 139,48± 20,24a 74,69ab 30,71ab 1,69b 139,49ab Acto r. 85,97± 91,14± 100,33± 91,14± 107,83± 28,73a 10,38a 3,22a 33,10a 23,55a Propiono r. 17,22± 19,92± 14,49± 16,95± 16,88± 3,11a 4,98ab 2,71ab 4,82ab 9,05b Sviesto r. 32,81± 23,08± 30,68± 23,93± 38,33± 21,37a 7,62b 8,47bc 13,19ab 5,39bd a-c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Žarnų gaurelių tyrimų rezultatai pavaizduoti 3.4.10 lentelėje. Tyrimai rodo, kad 35 dienų amžiaus viščiukų broilerių dvylikapirštės ir klubinės žar- nos gaurelių ilgis statistiškai reikšmingai skyrėsi TP grupėje. Žarnų gaurelių ilgis padidėjo dvylikapirštėje žarnoje 54,76 µm, o klubinėje žarnoje – 117,34 µm, palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Analizuojant dvylika- pirštės žarnos kriptų gylius, reikšmingai kriptų gylis padidėjo TP tiriamojoje grupėje 31,91 µm, aklosios žarnos gaurelių kriptų gylis sumažėjo T tiriamojoje grupėje 19,61 µm (p<0,05).

3.4.10 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka žarnų gaurelių ilgiui ir kriptų gyliui (µm) Grupės Žarnų gaurelių ilgis Kriptų gylis Dvylikapirštė Klubinė Dvylikapirštė Klubinė (Duodenum) (Ileum) (Duodenum) (Ileum) K 1969,89±609,53a 1397,14±421,07a 232,93±26,46a 176,27±36,54a T 1856,38±570,49ab 1294,48±388,14ab 203,76±5,14b 156,66±17,04b TE 2015,66±611,75ab 1387,50±397,80ab 236,99±19,43ab 198,08±4,00c TP 2024,65±605,17b 1514,48±437,36b 269,40±6,52b 201,34±2,03d TEP 1962,58±587,38ab 1516,76±438,32b 242,87±5,09c 196,26±7,16e a-e – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

93 Blauzdikaulio tvirtumo duomenys pateikti 3.4.11 lentelėje. Iš tyrimų duomenų matyti, kad T tiriamosios grupės (su 15 proc. kvietrugių) blauzdikaulio tvirtumą padidino 34 proc. (p>0,05), o TP tiriamosios grupės (su MOS) viščiukų broilerių blauzdikaulio tvirtumas padidėjo 27 proc.

3.4.11 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių blauzdikaulio tvirtumui Rodikliai Grupės K T TE TP TEP Blauzdikaulio 0,32±0,05a 0,43±0,09a 0,44±0,08a 0,41±0,10a 0,41±0,07a tvirtumas, kN a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Analizuojant blauzdikaulio Tibia mineralizacijos laipsnio rezultatus (3.4.12 lentelė), nustatyta, kad TP tiriamojoje grupėje mineralizacijos laipsnis statistiškai reikšmingai nepakito, palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

3.4.12 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių blauzdikaulio (Tibia) SM ir mineralizacijos laipsniui Rodikliai Grupės K T TE TP TEP grupė SM, proc. 45,30±0,63a 46,00±0,77a 47,42±2,74a 47,03±2,28a 46,34±2,06a Mineralizacija, 47,24±3,32a 48,53±3,48a 46,36±3,33a 47,42±1,19a 47,71±1,66a proc.

Viščiukų broilerių išpjaustymo rezultatai ir mėsos morfologinė sudėtis pateikta 3.4.13 lentelėje. TEP tiriamojoje grupėje 8 proc. padidėjo blauzdų raumenų masė be kaulo ir odos (p<0,05) Krūtinės raumenų masė be odos T tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc., TP tiriamojoje grupėje sumažėjo 6 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Krūtinės raumenų plotis TP ir TEP tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 10 ir 4 proc. (p<0,05). Krūtinės filė aukštis ir vidinės filė masė TP tiriamojoje grupėje padidėjo atitinkamai 4 ir 3 proc. (p<0,05), Kitų rodiklių tiriamosiose ir kontrolinėje grupėse esminių ir statistiškai patikimų skirtumų nustatyta.

94 3.4.13 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių skerdimo rezultatams Rodikliai Grupės K T TE TP TEP Masė prieš skerdimą, g 2384,40±303,34a 2524,60±221,74a 2510,20±217,04a 2470,60±51,82a 2554,60±220,95a Pilnai skrostos skerdenos masė, g 1779,54±188,58a 1876,37±136,61a 1869,77±148,04a 1833,49±36,36a 1903,68±190,86a Sparnų masė, g 163,54±9,09a 159,81±8,92a 172,13±16,36a 174,55±16,69a 183,16±19,99a Širdies masė su riebalais, g 9,14±0,76a 13,49±1,93b 12,40±2,18ab 12,74±0,85ab 12,33±1,83ab Kepenų masė, g 56,06±10,29a 62,55±13,14a 61,74±15,78a 59,73±10,25a 60,14±5,32a Skrandžio (be kutikulos) su riebalais masė, g 24,60±6,09a 28,28±2,20a 29,81±4,62a 30,17±3,26a 29,19±9,10a Skrandžio (be kutikulos) be riebalų masė, g 17,21±1,14a 18,61±2,13a 18,75±1,16a 18,98±1,56a 17,65±1,44a Kojų raumenų masė su oda ir kaulu, g 524,50±58,80a 521,28±38,22a 544,55±56,25a 503,87±81,68a 564,14±59,39a Šlaunelių raumenų masė (su kaulu ir oda), g 300,24±38,95a 294,65±26,26a 313,07±35,81a 282,47±52,16a 314,74±48,51a Blauzdų raumenų masė (su kaulu ir oda), g 224,26±21,68a 226,63±19,16a 231,48±25,98a 221,40±37,76a 249,40±14,13a Kojų raumenų masė be odos ir kaulų, g 356,74±48,79a 351,73±35,32a 374,67±46,74a 413,30±72,83a 390,45±37,03a Šlaunų raumenų masė (be kaulo ir odos), g 209,40±31,69a 196,96±43,70a 227,56±34,28a 241,75±45,10a 231,24±29,02a Blauzdų raumenų masė (be kaulo ir odos), g 147,34±18,75a 154,77±22,07ab 147,11±15,19ab 171,55±38,07ab 159,21±9,91b Krūtinės raumenų masė su oda, g 557,36±124,70a 603,66±53,34a 576,18±45,42a 559,68±37,41 a 603,43±85,59a Krūtinės raumenų masė be odos, g 536,98±105,54a 559,54±57,06a 525,56±46,57a 504,75±40,15a 554,59±78,72a Krūtinės raumenų ilgis, cm 18,32±1,22a 18,76±1,13a 18,86±1,11a 18,50±1,66a 17,64±0,86a Krūtinės raumenų plotis, cm 11,10±2,28a 10,56±1,49ab 10,50±1,49ab 10,00±1,02b 10,68±0,84b Išorinės filė masė, g 456,05±83,82a 458,67±71,28a 448,61±42,62a 420,72±42,68a 474,80±61,80a Vidinės filė masė, g 80,62±21,78a 83,27±16,67ab 74,43±18,10ab 83,80±5,36b 79,68±21,66ab Krūtinės filė aukštis, cm 2,40±0,70a 2,80±0,42ab 2,42±0,45ab 2,46±0,35b 2,20±0,53ab

95 3.4.13 lentelės tęsinys Rodikliai Grupės K T TE TP TEP Abdominalinių riebalų masė, g 14,81±3,68a 16,32±3,54a 15,41±6,13a 21,47±7,31a 17,87±7,01a Visų riebalų masė, g 19,56±12,93a 26,00±6,19a 26,47±7,81a 32,66±8,82a 29,41±13,47a Odos ir poodinio riebalų sluoksnio masė, g 179,62±55,18a 159,62±21,50a 157,95±12,66a 155,90±16,45a 175,59±28,47a Krūtinės keteros ilgis, cm 11,54±1,82a 10,50±0,91a 10,78±1,04a 10,26±0,83a 10,84±1,11a Šlaunies kaulo ilgis, cm 8,34±1,01a 7,76±0,43a 8,46±1,39a 7,38±0,73a 7,84±0,50a Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,32±1,74a 9,84±0,32a 9,90±1,52a 9,90±0,82a 10,54±1,43a Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g 448,56±48,32a 437,62±50,80a 483,87±56,01a 447,54±34,06a 471,63±32,90a Krūtinės raumenų išeiga, proc. 29,97±2,74a 29,80±1,30a 28,14±2,00a 27,53±2,07a 29,06±1,22a Kojų raumenų išeiga, proc. 20,04±1,87a 18,60±1,14a 20,01±1,73a 22,54±3,96a 20,56±1,52a Riebalų išeiga, proc. 0,91±0,66a 1,38±0,26a 1,45±0,50a 1,78±0,45a 1,57±0,83a Odos ir poodinio riebalų sluoksnio išeiga, proc. 10,17±3,48a 8,50±1,00a 8,46±0,58a 8,52±1,04a 9,21±1,09a Skerdenos išeiga proc. 74,81±2,40a 74,41±1,38a 74,71±1,52a 74,23±1,51a 74,45±1,44a a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

96 Viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH pateikta 3.4.14 lentelėje. Iš pa- teiktų duomenų matyti, kad po skerdimo visais tyrimo laikotarpiais (1; 24; 48; 72 val.) visose tiriamosiose grupėse statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta, palyginti su kontroline grype (p>0,05).

3.4.14 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH Laiko tarpsnis Grupės (val.) K T TE TP TEP 1 6,00±0,12a 5,89±0,16a 5,82±0,06a 5,93±0,12a 5,88±0,15a 24 5,97±0,13a 5,91±0,25a 5,80±0,05a 5,94±0,10a 5,84±0,09a 48 6,03±0,16a 5,95±0,22a 5,86±0,07a 5,99±0,13a 5,91±0,14a 72 6,06±0,14a 6,01±0,18a 5,87±0,07a 5,83±0,40a 5,96±0,14a

Viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH pateikta 3.4.15 lentelėje. Iš pa- teiktų duomenų matyti, kad po skerdimo praėjus 1 val. pH padidėjo TP tiriamojoje grupėje 9 proc., o praėjus 24 val. ir 48 val. sumažėjo 2 proc. (p>0,05). Praėjus 72 val. po skerdimo tiriamosiose grupėse statistiškai patiki- mų skirtumų nenustatyta.

3.4.15 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH Laiko tarpsnis Grupės (val.) K T TE TP TEP 1 5,55±1,54a 5,97±0,29a 6,00±0,20a 6,04±0,12a 6,01±0,19a 24 6,13±0,34a 5,98±0,30a 5,81±0,38a 5,98±0,15a 6,01±0,20a 48 6,14±0,35a 5,98±0,31a 5,85±0,51a 6,02±0,14a 5,99±0,16a 72 6,20±0,36a 6,03±0,29a 6,08±0,19a 6,04±0,18a 5,84±0,40a a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Krūtinės raumenys sudaro didžiąją dalį naminių paukščių skerdenos svorio, kuriam turi įtakos rūšis, veislė, lytis. Histopatomorfologinė analizė parodė, kad viščiukų broilerių krūtinės raumenų mėginių skersmuo tiriamosiose grupėse buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje (3.4.16 lentelė). Grupėje su fermentu (EP) raumenų skaidulų skersmuo sumažėjo 10,09 µm (p<0,05).

97 3.4.16 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka krūtinės raumeninių skaidulų histomorfologijai (µm) Grupės K T TE TP TEP Ramenų skaidulų 121,09± 116,54± 111,80± 101,92± 107,63± skersmuo 5,60a 7,53ab 12,92b 7,41ab 9,23ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Žalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu (3.4.17 lentelė), parodė, kad šviesumas L* visų tiriamųjų mėginių buvo artimas, tačiau didesnis (p>0,05) nei kontrolinio mėginio. Iš visos tirtosios mėginių grupės išsiskyrė kontrolinė grupė, kurios L*, a*, b* bei C* vertės buvo mažesnės nei tiriamųjų grupių. Kitų grupių mėginių žalios mėsos charakteristikos tarpusavyje nesiskyrė. Šis spalvos charakteristikų skirtumas pranyko mėginius termiškai apdorojus.

3.4.17 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka krūtinės raumenų spalvos charakteristikoms Spalvos Grupės K T TE TP TEP Žalia mėsa L* 48,10±1,44a 51,33±1,67b 53,89±1,89b 52,26±1,14b 51,60±0,82b a* 1,19±0,07a 2,78±1,20b 1,95±0,18b 2,43±0,49b 1,79±0,20b b* 1,10±0,48a 2,50±0,08b 2,86±0,44b 2,23±0,29b 2,66±0,15b h 0,72±0,18a 0,76±0,20a 0,97±0,09ab 0,75±0,04a 0,98±0,03b C 1,64±0,38a 3,79±0,87b 3,47±0,34b 3,30±0,56b 3,21±0,23b Virta mėsa L* 81,78±0,23a 82,76±0,69a 82,15±0,55a 82,02±45,97a 83,10±0,23a a* 3,74±0,04b 2,94±0,50a 2,61±0,44a 3,39±0,26b 2,76±0,54ab b* 12,10±0,06a 11,22±0,19a 11,44±0,54a 11,48±0,14a 11,73±0,54a h 1,27±0,00a 1,32±0,04a 1,35±0,03a 1,28±0,02a 1,34±0,04a C 12,66±0,07b 11,60±0,26a 11,73±0,62a 11,97±0,10a 12,06±0,43ab a-b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

98 Vertinant šlaunelių raumenų žalios ir virtos mėsos mėginius (3.4.18 len- telė), nustatyta, kad pašarų sudėtis neturėjo reikšmingos įtakos mėsos spalvos charakteristikoms. Virti mėginiai tarpusavyje nesiskyrė instrumentiniu būdu nustatytomis spalvos charakteristikomis, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad verčių išsibarstymas yra gana plačiame intervale, tai greičiausiai galima paaiškinti tuo, kad mėginiai buvo maži ir gana nevienalytiški (mažos šlaunelės).

3.4.18 lentelė. Lesalų, papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka šlaunelių raumenų spalvos charakteristikoms Spalvos Grupės K T TE TP TEP Žalia mėsa L* 52,74±3,41a 50,21±5,57a 53,76±1,93a 47,57±1,21a 51,20±4,16a a* 11,35±2,81a 12,48±2,75a 13,81±1,29a 12,04±4,56a 12,20±0,64a b* 9,93±2,87a 7,89±4,07a 11,76±1,37a 8,82±1,93a 9,45±2,35a h 0,72±0,14a 0,54±0,14a 0,73±0,07a 0,66±0,17a 0,61±0,05a C 15,17±3,46a 14,85±4,40a 17,70±0,63a 15,06±4,38a 16,37±3,00a Virta mėsa L* 71,19±3,84a 71,28±6,37a 75,54±1,77a 79,03±1,42a 75,31±3,09a a* 6,87±0,99a 6,17±0,87a 5,38±0,45a 5,60±0,31a 7,36±0,80a b* 12,94±0,35a 12,08±0,22a 12,56±0,23a 9,99±0,85a 11,94±0,85a h 1,08±0,06a 1,10±0,07a 1,17±0,03a 1,06±0,03a 1,02±0,07a C 14,68±0,46a 13,57±0,16a 13,67±0,35a 11,46±0,85a 14,05±0,56a

Virimo nuostolių rezultatai pateikti (3.4.1 pav.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad visose tiriamosiose grupėse krūtinės raumenų mėginiai prarado didesnį kiekį drėgmės nei kontrolinės grupės mėginiai. Tačiau į lesalus įterpus kvietrugių ir fermentinio priedo šlaunelių virimo nuostoliams reikšmingos įtakos mėginių gebai sulaikyti surištą drėgmę juos verdant neturėjo.

3.4.1 pav. Krūtinės ir šlaunelių raumenų virimo nuostoliai proc., priklausomai nuo priedų kiekio pašaruose

Vertinant mėginius jusliškai, matyti, kad krūtinėlių mėsos kvapo ir spalvos savybėms pašarų sudėties įtaka buvo nereikšminė (p>0,05) (3.4.19 lentelė). Visiems mėginiams buvo būdingas intensyvus kvapas, kuriame vyravo aiškiai išreikštas tipiškas virtai vištienai kvapas, pašalinio kvapo naudojant įvairias kvietrugių kombinacijas su prebiotiku arba fermentiniu preparatu mėsoje neatsirado. Nors mėginių tekstūra skyrėsi, tačiau šie svyravimai buvo nustatyti grupės viduje ir juos greičiausiai lėmė tai, kad vertinimo metu vienam vertintojui galėjo tekti skirtingų paukščių mėsa arba mėginio gabalėlis iš to paties paukščio skirtingų krūtinėlės arba šlaunelės dalių ir turėjo įtakos skirtingoms tekstūros savybėms. Pašarų sudėties įtaka nenustatyta ir krūtinėlių skonio savybėms. Preliminarus priimtinumo vertinimas parodė, kad neatsirado neigiamų mėsos pokyčių, kurie sumažintų mėsos priimtinumą vartotojų požiūriu.

100 3.4.19 lentelė. Lesalų papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka šviežių krūtinės raumenų juslinėms savybėms Savybės Grupės K T TE TP TEP Bendras kvapo intensyvumas 13,63a 13,50a 13,00a 13,25a 13,13a Viščiuko kvapas 12,75a 12,88a 12,38a 12,50a 12,50a Pašalinis kvapas 1,25a 1,25a 1,38a 1,25a 1,25a Spalvos intensyvumas 5,25a 3,88a 6,5a 4,38a 5,25a Kietumas 8,25a 6,38a 7,25a 8,50a 7,75a Pluoštiškumas 10,13a 9,75a 10,25a 10,38a 10,13a Sultingumas 5,63a 6,00a 5,25a 7,13a 6,25a Susikramtymas 10,25a 9,75a 8,88a 10,63a 10,38a Gurgždumas 8,25a 8,75a 9,38a 8,75a 9,13a Pojūtis burnoje 4,38a 4,25a 3,75a 4,13a 4,13a Bendras skonio intensyvumas 13,25a 13,00a 13,00a 13,00a 13,13a Skonio sodrumas 12,38a 12,13a 12,38a 12,50a 12,25a Viščiuko skonis 12,50a 12,50a 12,38a 12,50a 12,00a Pašalinis skonis 1,13a 1,25a 1,25a 1,38a 1,50a Liekamasis skonis 7,50a 7,38a 7,75a 7,63a 8,25a Kvapo priimtinumas 13,88a 13,88a 13,63a 13,88a 13,63a Skonio priimtinumas 13,75a 13,75a 13,50a 13,75a 13,13a Tekstūros priimtinumas 12,38a 13,88a 12,88a 13,00a 12,75a Bendras priimtinumas 13,38a 13,88a 13,50a 13,75a 13,25a

Vertinant šlaunelių mėsą nustatyta (3.4.20 lentelė), kad nors visų mėginių kvapas buvo intensyvus ir nesijautė pašalinio kvapo, tačiau kontrolinės grupės mėginių kvapas buvo intensyvesnis nei grupės su kvietrugių ir prebiotikų deriniu, o tekstūros ir skonio savybėms pašarų sudėties įtaka buvo nereikš- minga.

101 3.4.20 lentelė. Lesalų papildytų 15 proc. kvietrugių, fermentinių preparatų ir prebiotikų, įtaka šviežių šlaunelių raumenų juslinėms savybėms Savybės Grupės K T TE TP TEP Bendras kvapo intensyvumas 13,13c 13,13c 12,88bc 12,50ab 12,13a Viščiuko kvapas 12,38c 12,13bc 12,13bc 11,88ab 11,63a Pašalinis kvapas 1,38a 1,63a 1,50a 1,38ab 1,25a Spalvos intensyvumas 9,75b 8,25ab 7,63a 8,00ab 6,38a Kietumas 8,75a 8,50a 7,38a 8,63a 8,38a Pluoštiškumas 7,25a 7,63a 7,88a 7,50a 7,25a Sultingumas 8,13a 7,75a 7,88a 9,38a 8,88a Susikramtymas 9,50a 9,50a 9,13a 9,13a 9,38a Gurgždumas 7,50a 7,75a 7,25a 8,13a 8,00a Pojūtis burnoje 7,63a 7,63a 6,88a 8,00a 7,25a Bendras skonio intensyvumas 12,88a 12,63a 12,75a 12,88a 12,75a Skonio sodrumas 12,00a 11,63a 12,13a 12,00a 12,38a Viščiuko skonis 11,88a 11,75a 11,88a 11,88a 12,25a Pašalinis skonis 1,75a 1,75a 1,38a 1,50a 1,13a Liekamasis skonis 7,38a 7,25a 7,38a 7,75a 7,13a Kvapo priimtinumas 13,75a 13,50a 13,63a 13,75a 14,00a Skonio priimtinumas 13,25a 13,25a 13,50a 13,63a 14,00a Tekstūros priimtinumas 13,50a 13,00a 13,75a 13,38a 13,88a Bendras priimtinumas 13,75a 13,38a 13,50a 13,63a 14,00a a-c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

102 4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Javų grūdai sukaupia didelius angliavandenių kiekius, taip pat svarbios sudedamųjų dalių grupės yra baltymai, riebalai, mineralinės medžiagos. Javų grūdų mitybinė vertė yra labai svarbi, nes tai lemia jų panaudojimą žmonių ir gyvūnų mityboje. Kritulių kiekis, temperatūra, dirvožemio tipas ir sudėtis, tręšimas gali turėti įtakos grūdų maistinėms ir techninėms savybėms. Kadangi yra kuriamos naujos ir patobulintos veislės, todėl svarbu išsiaiškinti, kurios veislės geriausiai tinka auginti mūsų klimato sąlygomis ir kurios veislės sukaupia didesnius maistinių medžiagų kiekius. Literatūros duomenimis, baltymų kiekis skirtingose kvietrugių veislėse kinta ribose nuo 9,71 iki 13,33 proc. SM [210], miežiuose – 11,74–13,64 proc. SM [211], kviečiuose – 7,5– 12,8 proc. SM [212], rugiuose – 11,6–13,1 proc. SM [213]. Oliete ir kt. (2010) [210] nustatė, kad kviečių veislėse vidutiniškai buvo 15,52 proc. SM, kitimo ribos – 12,05–19,16 proc. SM. Mūsų atliktuose tyrimuose vasariniuose kvie- čiuose žalių baltymų kiekis kito nuo 12,26 iki 14,79 proc. SM, žieminiuose kviečiuose 10,36–11,71 proc. SM. Mūsų atliktuose tyrimuose kvietrugių ir rugių baltymų kiekis nustatytas mažesnis nei aprašo kiti mokslininkai [210, 213]. Mažai yra duomenų apie javų grūdų ląstelienos frakcijas bei jų koncentracijas skirtingose javų veislėse. Ištyrus ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių kiekius, nustatyta, kad didžiausia frakcija yra NDF, nuo kurios priklauso javų apykaitos energijos kiekis. NDF didžiausias kiekis nustatytas vasariniuose ir žieminiuose miežiuose – 19,23 ir 21,32 proc. SM, mažiausias kvietrugiuose – 11,44 proc. SM. Mažiausia ADF koncentracija nustatyta kvietrugiuose 2,68 proc. SM, o mažiausia ADL koncentracija – vasariniuose kviečiuose 0,90 proc. SM. Mokslininkas Jondreville ir kt. (2001) [214] savo tyrimuose nustatė mažesnes NDF koncentracijas miežiuose ir rugiuose, tačiau NDF koncentracijos kviečiuose ir kvietrugiuose buvo panašios į mūsų tyrime nustatytas koncentracijas. Celiuliozės mūsų tirtuosiuose mėginiuose daugiausia nustatyta žieminiuose miežiuose vidutiniškai 5,61 proc. SM (5,23–6,16 proc. SM), o hemiceliuliozių daugiausia žieminiuose miežiuose – vidutiniškai 14,31 proc. SM (12,15–16,36 proc. SM) ir rugiuose – vidutiniškai 14,23 proc. SM (12,10– 17,70 proc. SM), bet mažiau nei nustatė Žilic ir kt. (2011) [215]. Fenolinės rūgštys pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taip pat mano- ma, kad fenolio rūgščių koncentracija grūduose turi įtakos krakmolo hidrolizei. Grūduose esantis didelis kiekis fenolinių rūgščių rodo tai, kad jos gali būti puikus maisto šaltinis. Fenoliniai junginiai, ypač fenolinės rūgštys, yra pagrindiniai antioksidantai apsaugantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei nuo tam tikrų vėžio formų [216]. Mūsų atliktuose tyrimuose nustatyta p-hidroksiben-

103 zoinė, vanilo, siringo, p-kumaro, ferulo, sinapo fenolinės rūgštys. Visuose grūdų mėginiuose vyraujanti rūgštis yra ferulo. Ferulo rūgšties kvietrugių mėginiuose nustatyta nuo 464,27 iki 601,04 mg/kg, vidutiniškai 530,50 mg/kg SM, sinapo rūgšties nuo 78,66 iki 143,32 mg/kg, vidutiniškai 95,74 mg/kg SM, p-hidroksibenzoinės rūgšties nuo 1,62 iki 4,55 mg/kg, vidutiniškai 2,85 mg/kg SM, vanilo nuo 3,55 iki 5,64 mg/kg, vidutiniškai 4,35 mg/kg SM. Mokslininkai kvietrugiuose nustatė mažesnes ferulo rūgšties koncentracijas (483,70 μg/g), tačiau didesnes p-hidroksibenzoinės rūgšties koncentracijas (7,40 μg/g) [217]. Rugiuose ferulo rūgšties koncentracija mūsų tirtuosiuose mėginiuose kito nuo 553,66 iki 794,53 mg/kg SM, sinapo rūgšties – nuo 34,04 iki 91,08 mg/kg SM. Andreasen ir kiti mokslininkai nustatė, kad skirtingose rugių veislėse ferulo rūgšties kitimo ribos – 900–1170 μg/g, sinapo rūgšties – 70–140 μg/g, p- kumaro – 40–70 μg/g [218]. Išanalizavus vasarinių ir žieminių kviečių veislių mėginius nustatyta, kad ferulo ir sinapo rūgščių buvo daugiau žieminiuose kviečiuose nei vasariniuose kviečiuose, tokius pat rezultatus pateikia Vaher ir kiti mokslininkai (2010) [219]. Vasariniuose kviečiuose ferulo rūgšties nustatyta 446,19–577,35 mg/kg SM, sinapo rūgšties – 44,10–83,41 SM, vanilo rūgšties – 5,62–8,50 mg/kg SM. Kliševičiūtė ir kt. [220], ištyrę kviečių veisles nustatė didesnes ferulo rūgšties kitimo ribas (440,89–659,03 mg/kg SM), bet mažesnes vanilo rūgšties koncentracijas (3,49–4,41 mg/kg SM), nei mūsų tirtuosiuose mėginiuose. Žieminių kviečių mėginiuose ferulo rūgšties kiekis kito 242,62 iki 740,91 SM, sinapo rūgšties – nuo 25,18 iki 106,78, vidutiniškai 65,32 m/kg SM, vanilo – 3,36–7,04 mg/kg SM. Zuchowski ir kiti (2011) [221] tirtosiose žieminių kviečių veislėse nustatė mažesnį kiekį ferulo ir sinapo rūgščių nuo 464,90 iki 501,17 μg/g ir 18,70–37,80 μg/g, tačiau didesnius vanilo rūgšties kiekius – 11,62–13,21 μg/g SM. Ištyrus vasarinius ir žieminius miežius nustatyta, kad vasariniuose ir žieminiuose miežiuose ferulo rūgšties atitinkamai buvo 287,41–476,60 ir 467,36–565,09 mg/kg SM. Literatūros duomenimis, miežiuose ferulo rūgštis yra vyraujanti, tai mes pastebėjome ir savo tyrime. Mokslininkai Holtekjølen ir kiti (2006) [222] nustatė didesnius ferulo rūgšties kiekius 403–723 μg/g bei p-kumaro rūgšties kiekius 67,0–206,7 μg/g [223], nei mes nustatėme savo tyrimuose. Antimitybinių medžiagų koncentracija kvietrugių, rugių, kviečių ir miežių grūduose rodo, kad vidutinis beta gliukanų kiekis kvietrugiuose – 0,52 proc. SM, rugiuose – 1,23 proc. SM, vasariniuose kviečiuose – 6,17 proc. SM, žieminiuose kviečiuose – 6,31 proc. SM, vasariniuose miežiuose – 1,69 proc. SM, žieminiuose miežiuose – 2,69 proc. SM. Jøzefiak ir kt. (2007) [224] nustatė didesnes beta gliukanų koncentracijas, taip pat didesnes koncentracijas nustatė ir Rodehutscord ir kt. (2016) [225] miežiuose – 46,7 g/kg, rugiuose – 20,1 g/kg, kvietrugiuose – 6,6 g/kg, kviečiuose – 6,1 g/kg. Rakha ir kt. (2011) [90] nustatė, kad beta gliukanų kvietrugių veislėse išaugintose toje pačioje

104 vietovėje tik skirtinguose regionuose koncentracijos skiriasi Svalöv regione (0,6–1,0 proc.) ir Kölbäck regione (0,5–0,7 proc.). Arabinoksilanų kiekis tirtuosiuose kvietrugiuose buvo 6,93 proc. SM, rugiuose – 8,8 proc. SM, vasariniuose kviečiuose – 6,17 proc. SM, žieminiuose kviečiuose – 6,31 proc. SM, vasariniuose miežiuose – 6,66 proc. SM, žiemi- niuose miežiuose – 8,26 proc. SM. Šiame tyrime nustatytas kviečių arabinoksilanų kiekis atitinka kitų autorių pateiktus duomenis [225]. Rakha ir kt. (2011) [90] kvietrugiuose nustatė mažesnius arabinoksilanų kiekius (5,9– 7,4 proc.) vidutiniškai 6,7 proc. Kitų mokslininkų duomenimis, rugiuose arabinoksilanų koncentracija yra didesnė 9,6–10,9 g/100 g SM [226]. Vidutinis kalcio kiekis mūsų tirtuosiuose mėginiuose kito nuo 0,045 g/100 g vasariniuose miežiuose iki 0,079 g/100 g vasariniuose kviečiuose. Fosforo kiekis nuo – 0,300 g/100 g vasariniuose miežiuose iki 0,481 g/100 g vasariniuose kviečiuose. Anjum ir kt. (2014) [227] nustatė, kad jų tirtosiose kviečių veislėse kalcio kiekis kito nuo 0,06 iki 0,14, o fosforo kiekis – nuo 0,35 iki 0,55 proc. SM. Kiti mokslininkai nustatė mažesnes kalcio koncentracijas tirtuosiuose rugių, kviečių ir kvietrugių mėginiuose, tačiau didesnes kalcio koncentracijas miežiuose [225], nei mes gavome savo tyrimuose. Išanalizavus mikroelementų koncentracijas, nustatyta, kad didžiausios koncentracijos yra geležies. Geležies kiekis mūsų tirtuosiuose javų grūduose kito nuo 23,55 mg/kg SM (kvietrugiuose) iki 43,64 mg/kg SM (vasariniuose miežiuose).Vario vidutiniai kiekiai kvietrugiuose buvo 3,23 mg/kg. SM, rugiuose – 3,39 mg/kg SM, vasariniuose kviečiuose – 4,44 mg/kg SM, žieminiuose kviečiuose – 2,52 mg/kg SM, vasariniuose miežiuose – 4,33 mg/kg SM, žieminiuose miežiuose – 2,29 mg/kg SM. Kiti mokslininkai nustatė, kad mažiausiai geležies turi rugiai (29,8 mg/kg), o didžiausius geležies kiekius sukaupia miežiai (44,4 mg/kg) [225]. Lietuvoje išaugintuose javų grūduose mangano didžiausia koncentracija nustatyta rugiuose 31,87 mg/kg, mažiausia – vasariniuose miežiuose 7,63 mg/kg. Kiti mokslininkai nustatė didesnes šio mikroelemento koncentracijas nuo 16,8 mg/kg vasariniuose miežiuose iki 46,40 mg/kg rugiuose [228] arba 15,0 mg/kg miežiuose iki 32,1 mg/kg kviečiuose [225]. Žmonės ir gyvūnai sugeba sintetinti tik 9 nepakeičiamas aminorūgštis iš 22. Likusios nepakeičiamos aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu. Kviečių ir kvietrugių baltymai pasižymi dideliu kiekiu aminorūgščių [229]. Svarbiausios aminorūgštys žmonių ir paukščių mityboje yra lizinas, metioninas, treoninas. Mūsų atliktuose tyrimuose didžiausias kiekis lizino nustatytas vasariniuose miežiuose ir vasariniuose kviečiuose atitinkamai 3,81 g/kg SM ir 3,85 g/kg SM. Mažiausi lizino kiekiai nustatyti kvietrugiuose 3,01 g/kg SM. Metionino didžiausios koncentracijos nustatytos vasariniuose kviečiuose 1,49 g/kg SM (1,29–1,68 g/kg SM), mažiausios – žieminiuose miežiuose 0,77 g/kg SM (0,71–0,85 g/kg). Treonino koncentracija javų mėginiuose kito nuo

105 3,02 g/kg kvietrugiuose iki 4,13 g/kg vasariniuose kviečiuose. Bleidere (2011) [230] vasariniuose miežiuose nustatė lizino 3,7 g/kg SM, metionino – 1,0 g/kg SM‘ treonino – 3,5 g/kg SM. Mickowska ir kt. (2012) [231], ištyrę vasarinius ir žieminius kviečius, kvietrugius, vasarinius ir žieminius miežius, nustatė mažesnes lizino ir treonino koncentracijas, nei mes gavome savo tyrimuose. Šiame darbe tirtuosuose grūduose didžiausios koncentracijos nustatytos palmitino (C16:0) ir linolo (C18:2n-6) riebalų rūgščių. Palmitino riebalų rūgšties koncentracija įvairiose javų rūšyse kito nuo 15,42 proc. vasariniuose kviečiuose iki 21,27 proc. vasariniuose miežiuose. Mažiausia linolo koncentracija nustatyta vasariniuose miežiuose 52,93 proc., o didžiausia žieminiuose kvietrugiuose 60,62 proc. SRR didžiausias kiekis nustatytas vasariniuose miežiuose 24,03 proc., mažiausia vasariniuose kviečiuose 17,44 proc. PNRR daugiausia kvietrugiuose 67,83 proc. Liu (2011) [232] ištyrė dvi kviečių veisles ir nustatė, kad Jefferson kviečių veislėje C18:1 riebalų rūgšties – 12,36 proc., o C18:2 – 61,50 proc., Brundage veislėje C18:1 riebalų rūgšties – 12,15 proc., o C18:2 – 57,85 proc. Ryan ir kt. (2007) bei Youssef ir kt. (2012) [233, 234] ištyrė miežius ir nustatė mažesnes C16:0 koncentracijas. Ryan ir kt. (2007) [233] rugiuose nustatė C16:0 – 14,98 proc., o mūsų atliktuose tyrimuose rugiuose palmitino koncentracija buvo 16,47 proc. Mokslininkas Jia ir kiti (2008) [235] nustatė, kad lesinant linų sėmenimis su fermento priedu padidėjo kiaušinių n-3 riebalų rūgščių kiekis. Kvietrugių veislės ʻSU Agendusʼ ir ʻRemikoʼ su fermentiniu preparatu sumažino klampumą klubinėje žarnoje, taip pat sumažėjo klampumas ir kitose tiriamosiose grupėse kuriose buvo įterptas prebiotikas ir fermentas. Atlikta įvairių tyrimų norint išsiaiškinti NKP poveikį paukščių produktyvumui. Atsižvelgiant į šiuos tyrimus pastebimi akivaizdūs skirtumai tarp paukščių lesinimo be fermentinio preparato ir naudojant fermentinį preparatą. Įvairių mokslininkų atliktuose tyrimuose su vištomis dedeklėmis ir viščiukais broileriais, kuriose įterpiami NKP skaidantys fermentai pastebima, kad virškinamosios masės chimuso klampumas sumažėja [236–241], tai sutampa su mūsų atliktų tyrimų duomenimis. Analizuojant NKP skaidančių fermentų įtaką vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei nustatyta, kad grupėje su fermentiniu preparatu kiaušinių masė padidėjo 6 proc. (p<0,05), grupėse su prebiotiku – 2 ir 3 proc. (p>0,05), o lesalų sąnaudos sumažėjo. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad ksilanazės įterpimas į lesalus pagerino kiaušinių dėjimo intensyvumą, kiauši- nių svorius ir sumažino lesalų sąnaudas [240,242]. Radu-Rusu ir Pop (2009) [243] savo tyrimuose įvertino MOS poveikį vištoms dedeklėms ir nustatė, kad prebiotikai kiaušinių dėjimo intensyvumą padidino 2,2 proc., kiaušinių masė padidėjo 1,7 proc., o lesalų sąnaudos sumažėjo 2,0 proc. Kocher ir kt. (2005) bei Hassan ir Ragab (2007) tyrimais nustatė, kad į vištų dedeklių lesalus

106 pridėjus MOS, lesalų sąnaudos sumažėjo [244, 245]. Išanalizavus kiaušinių kokybės parametrus matyti, kad padidėjo kiaušinių svoris visose tiriamosiose grupėse, bet sumažėjo trynio spalvos intensyvumas. Gauti rezultatai parodė, kad lukšto svoris yra didesnis vištų, lesintų su MOS preparatu, tačiau grupėje lesintoje lesalais su fermentiniu preparatu, nustatytas storesnis lukštas (p<0,05). Mūsų rezultatai buvo panašūs į kitų mokslininkų gautus tyrimų rezultatus [246, 247]. Mirzaie ir kt. (2012) [242] tyrimai parodė, kad lesalai su fermentiniu priedu neturėjo įtakos kiaušinių kokybei, kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad fermentinis priedas sumažino kiaušinio trynio indeksą ir lukšto storį [248]. Skaidantis angliavandeniams žarnyne susidaro pieno rūgštis ir vyksta trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (acto, propiono, sviesto) gamyba. Pagrin- dinė TGRR funkcija – teikti energiją organizmui, taip pat jos mažina virški- nimo kanalo chimuso pH. Pieno rūgštis skatina fermentų išsiskyrimą į žarnyną, kurie gerina virškinimo procesus ir maistinių medžiagų absorbciją [249]. Išanalizavę fermentinio preparato ir prebiotikų įtaką vištų dedeklių TGRR nustatėme, kad tiriamosiose grupėse tiek su fermentu, tiek su prebiotiku acto rūgšties koncentracija sumažėjo 2,04–19,56 μmol/g. Sviesto rūgšties koncentracija grupėse su prebiotiku bei fermentu ir prebiotiku statistiškai reikšmingai sumažėjo 9,58–11,45 μmol/g. Lázaro ir kt. (2003) [240] nustatė, kad acto ir sviesto rūgšties koncentracijos padidėjo į lesalus įterpus fermento, o propiono rūgšties koncentracija sumažėjo. Choct ir kt. (1999) [250] nustatė, kad paukščius lesinant lesalais su fermentų priedu visų TGRR rūgščių koncentracija aklosiose žarnose padidėjo. Wang ir kt. (2005) [30] taip pat tyrė fermentų įtaką TGRR susidarymui ir nustatė, kad tiriamosiose grupėse su skirtingomis fermento koncentracijomis acto rūgšties koncentracija buvo didesnė, o propijono ir sviesto rūgšties mažesnė nei kontrolinėje grupėje. Kiaušinių kokybė gali būti vertinama ne tik pagal cheminę sudėtį, bet ir juslinėmis savybėmis. Kiaušinių juslinės savybės priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau pagrindinis veiksnys yra lesalai ir jų sudėtis [251] bei kiaušinių laikymo sąlygos ir laikymo trukmė [252]. Kiaušinių juslinės ir spalvos savybės gali kisti priklausomai nuo priedų terpiamų į lesalus (pvz., žuvų miltų, aliejų, česnako, fitogeninių priedų, pigmentų ir kt.). Į lesalus pridėjus fermentinių priedų ar prebiotikų, kiaušinių skonio ir kvapo intensyvumas nepasikeičia, palyginti su kontrolinės grupės mėginiais. Šviežiuose mėginiuose nenustatyta nebūdingo kvapo arba skonio, tai patvirtinta ir jusliškai įvertinti 28 paras laikyti kiaušiniai. Lesalų sudėtis turėjo reikšmingą įtaką virto kiaušinio baltymo ir trynio kietumui, įvertinus jį instrumentiškai. Priedai neturėjo įtakos ir kiaušinių juslinėms savybėms. Šie duomenys sutampa su mokslininkų Świątkiewicz ir Koreleski (2006) [253] duomenimis, kurie tyrė fermentų poveikį, taip pat su mokslininkų duomenimis, kurie tyrė organinių rūgščių poveikį Grashorn ir kt.

107 (2013) [254] ir nenustatė neigiamo efekto kiaušinių juslinėms savybėms. Buckiūnienė ir kt. [255] nustatė, kad organinės ir neorganinės geležies įterpi- mas į lesalus neturėjo įtakos kiaušinių tekstūrinėms savybėms. Kai kurie mokslininkai nustatė, kad vištų lesalų papildymas geležies turinčiais junginiais turėjo įtakos kiaušinių trynių spalvai. Gonzalez-Esquerra ir Leeson (2000) [256] nustatė, kad lesaluose naudojant aliejus kiaušinių priimtinumas vartotojams sumažėjo. Išanalizavę kvietrugių, fermentinio preparato ir MOS įtaką viščiukų broi- lerių augimo rodikliams nustatėme, kad viščiukų broilerių svoris grupėje su kvietrugiais ir prebiotiku sumažėjo (p<0,05), tačiau mūsų gauti tyrimų rezultatai prieštarauja Reginatto ir kitų mokslininkų (2011) [257] rezultatams, kurie nustatė, kad paukščiai, lesinami lesalais su MOS priedu, turėjo geresnius priesvorius. Moharrery ir kiti (2015) [258] nustatė, kad lesinant su padidintu kvietrugių kiekiu viščiukų broilerių masė padidėjo. Mokslininkų Narasimha ir kt., (2015) ir Pinheiro ir kt. (2004) [259, 260] paskelbti duomenys sutampa su mūsų tyrimo duomenimis, kad NKP skaidantys fermentai neturėjo įtakos broilerių kūno masei. Mūsų atliktuose tyrimuose nustatyta, kad fermentinis preparatas ir MOS lesalų sąnaudoms reikšmingos įtakos neturėjo, tačiau kai kuriose grupėse lesalų sąnaudos padidėjo (p>0,05). Daugelio mokslininkų duomenys apie lesalų sąnaudas skiriasi. Mokslininkas Eseceli ir kt., (2010) [261] nustatė, kad viščiu- kų broilerių lesalų sąnaudos sumažėjo, kai į lesalus buvo pridėta MOS priedas. Blauzdikaulio stiprumas buvo didesnis broilerių, kurie su pašaru gavo MOS priedą, šie rezultatai sutampa su Reginatto ir kitais (2011) [257], kurie aprašė, kad prebiotikai pagerina blauzdikaulio stiprumą. Ištyrus virškinimo kanalo skirtingų segmentų pH vertes reikšmingų skirtu- mų nenustatyta. Broilerių, lesinamų su MOS priedu, pieno rūgšties koncentracija aklosiose žarnose padidėjo (p<0,05), o Zdunczyk ir kiti (2004) [262] nustatė, kad lesalai kuriuose buvo MOS, sumažino virškinimo kanalo chimuso pH. Juśkiewicz ir kiti (2003) [263] nustatė, kad į lesalus pridėjus MOS padidėjo propiono rūgšties koncentracija 0,4 proc. (p <0,05). Į broilerių lesalus įterpus kvietrugius, fermentą ir prebiotiką matome, kad lesinant kvietrugiais reikšmingai sumažėjo cholesterolio, DTL koncentracija. Zarghi ir Golian (2009) [264] nustatė, kad lesinant su kvietrugiais viščiukų kraujo serumo cholesterolio ir DTL koncentracija buvo sumažinta, o lesinant su fermentu šie rodikliai padidėjo. Kvietrugiai ir MOS, įterpti į lesalus, padidino žarnų gaurelių ilgį dvylika- pirštėje ir klubinėje žarnose 54,76 ir 117,34 µm (p<0,05). 15 proc. kvietrugių dvylikapirštės ir klubinės žarnų kriptų gylį sumažino atitinkamai 29,17 µm ir 19,61 µm (p<0,05). Markovic ir kt. (2009) [265] nustatė, kad lesalo papildymas su Bio-MOS® padidino dvylikapirštės žarnos, klubinės žarnos ir aklųjų

108 žarnų gaurelių aukštį ir plotį bei kriptų gylį. Kiti mokslininkai gavo priešingus rezultatus ir nustatė, kad MOS neturėjo reikšmingos įtakos kriptos gyliui plonojoje žarnoje [266]. Baurhoo ir kt. (2007) [267] atlikę tyrimus nustatė, kad MOS priedas padidino žarnų gaurelių aukštį (p<0,05). Mūsų atlikti tyrimai sutampa su (Oliveira ir kt. (2008) [268] atliktais tyrimais. Viščiukų broilerių skerdimo ir skerdenų išpjaustymo metu nustatyta, kad grupėje TEP (kvietrugiai+fermentas+MOS) 8 proc. padidėjo blauzdų raumenų masė be kaulo ir odos (p<0,05) Krūtinės raumenų masė be odos T grupėje (15 proc. kvietrugių) padidėjo 4 proc. Krūtinės raumenų masė TP (15 proc. kvietrugių+MOS) sumažėjo 6 proc. Krūtinės filė aukštis ir vidinės filė masė TP tiriamojoje grupėje padidėjo atitinkamai 4 ir 3 proc. (p<0,05). Abdel- Raheem ir Abd-Allah (2011) [269] nustatė, kad lesinant broilerius lesalais su MOS buvo gauti mažesni skerdenos svoriai, mažesnė skerdenos išeiga, Baur- hoo ir kiti (2007) [267] nustatė mažesnius krūtinės raumenų svorius lesinant su MOS priedu. Nustatyta, kad kontrolinės grupės L*, a*, b* bei C* vertės buvo mažesnės nei tiriamųjų grupių. Kitų grupių žalios mėsos spalvos charakteristikos tarpusavyje nesiskyrė. Vertinant šlaunelių raumenų žalios ir virtos mėsos mėginius, nustatyta, kad pašarų sudėtis neturėjo reikšmingos įtakos mėsos spalvos charakteristikoms. Vertinant mėginius jusliškai, matyti, kad krūtinėlių mėsos kvapo savybėms pašarų sudėties įtaka buvo nereikšminga. Dominavo aiškiai išreikštas tipiškas virtai vištienai kvapas, pašalinio kvapo naudojant įvairias kvietrugių kombinacijas su prebiotiku ar fermentiniu preparatu mėsoje neatsirado. Vertinant šlaunelių mėsą nustatyta, kad nors visų mėginių kvapas buvo intensyvus ir nesijautė pašalinio kvapo, tačiau kontrolinės grupės mėginių kvapas buvo intensyvesnis nei grupių su kvietrugių ir prebiotikų deriniu. Kliševičiūtė ir kt. [270] bei Gardzielewska ir kt. (1992) [271] mokslininkų duomenimis, lesaluose naudojant skirtingas kvietrugių koncentracijas virtos ir žalios mėsos spalvai ir juslinėms savybėms statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

109 IŠVADOS

1. Ištyrus pagrindinių Lietuvoje registruotų ir auginamų skirtingų miglinių javų grūdų maistinę vertę nustatyta:

1.1. Vasariniuose kviečiuose baltymų kiekis buvo didžiausias 13,89 proc. SM, o mažiausias baltymų kiekis rugiuose – 10,37 proc. SM. Žalių riebalų daugiausia buvo žieminiuose ir vasariniuose miežiuose atitinkamai 1,74 proc. ir 1,62 proc. SM, mažiausia kvietrugiuose 1,19 proc. SM. Žieminiuose miežiuose daugiausia nustatyta žalios ląstelienos 4,92 proc. ir jos frakcijų NDF – 21,32 proc.; ADF – 7,01 proc.; ADL – 1,40 proc. SM, o rugiuose žalios ląstelienos nustatyta 3,79 proc. SM, NDF – 4,2 proc.; ADF – 4,21 proc.; ADL – 0,49 proc. mažiau nei žieminiuose miežiuose (p<0,05). 1.2. Rugiuose arabinoksilanų kiekis didžiausias. Juose arabinoksilanų koncentracijos kito nuo 8,09 iki 10,15 proc. SM. Mažiausias arabinoksilanų ir beta gliukanų kiekis buvo Lietuvoje išvestoje veislėje ‘Virgiai’. Žieminiuose miežiuose nustatytos didelės beta gliukanų (2,24–4,04 proc. SM) ir arabinoksilanų (7,78–9,16 proc. SM) koncentracijos. Mažiausi beta gliukanų kiekiai buvo vasariniuose ir žieminiuose kviečiuose, arabinoksilanų mažiausios koncentracijos buvo vasariniuose kviečiuose 6,14 proc. SM. 1.3. Didžiausios lizino koncentracijos buvo vasariniuose kviečiuose ir vasariniuose miežiuose atitinkamai 3,85 ir 3,81 g/kg SM. Mažiausius lizino kiekius sukaupė žieminiai kvietrugiai 3,01 g/kg SM. Metionino didžiausios koncentracijos buvo vasariniuose kviečiuose 1,49 g/kg, mažiausios žieminiuose miežiuose 0,77 g/kg SM. 1.4. Kvietrugių veislėse tirpiųjų arabinoksilanų kiekis kito nuo 0,51 proc. SM iki 0,79 proc. SM. Vidutinis tirpiųjų arabinoksilanų kiekis kviet- rugių veislių grūduose buvo 0,66 proc. SM. Netirpiųjų arabinoksilanų kiekis kito ribose nuo 4,42 proc. SM iki 6,37 proc. SM, vidutinis netirpiųjų arabinoksilanų kiekis kvietrugių veislių grūduose buvo 5,83 proc. SM

2. Vištų dedeklių lesaluose naudojant ksilanazes, beta gliukanazes, celiulazes ir mananooligosacharidus nustatyta:

2.1. Lesalų priedai vištų dedeklių dėslumui įtakos neturėjo, o lesalų są- naudos 1 kilogramui kiaušinių masės pagaminti sumažėjo (p<0,05), padidėjo trynio spalvos intensyvumas bei virto kiaušinio baltymo kietumas (p<0,05).

110 2.2. Vištų dedeklių lesaluose naudojant mananooligosacharidus 1 kg/t ir 2 kg/t aklųjų žarnų chimuse nustatyti mažesni acto rūgšties kiekiai 10,65 ir 19,56 μmol/g (p<0,05). Naudojant 2 kg/t mananooligo- sacharidų priedą, sviesto rūgšties kiekis aklosios žarnos chimuse sumažėjo 9,58 μmol/g (p<0,05).

3. Broilerių lesaluose naudojant kvietrugius, ksilanazes, celiulazes ir mananooligosacharidus nustatyta: 3.1. 15 proc. kvietrugių ir jų mišinio su fermentais ir mananooligosacharidais priedas viščiukų broilerių lesaluose turėjo teigiamą poveikį kūno svoriui ir lesalų sąnaudų rodikliams iki 7 amžiaus dienos. Vėlesniais viščiukų broilerių auginimo periodais fermentai ir mananooligosacharidai esminės įtakos lesalų sąnaudoms, viščiukų broilerių priesvoriams neturėjo.

3.2. 15 proc. kvietrugių, fermentų bei 2 kg/t mananooligosacharidų priedas turėjo teigiamą įtaką bendram cholesterolio ir didelio tankio lipoproteinų kiekiui, kurių koncentracija sumažėjo atitinkamai 11,0– 13,3 proc. (p<0,05) ir 11,9–13,4 proc. (p<0,05). Organinės pieno rūgšties koncentracija aklosiose žarnose sumažėjo 31,12 μmol/g (p<0,05). Naudojant fermentų ir prebiotikų mišinį propiono rūgšties kiekis sumažėjo 0,34 μmol/g, o naudojant kvietrugius, be minėtųjų lesalų priedų, sviesto rūgšties kiekis aklosios žarnos chimuse suma- žėjo 9,73 μmol/g (p<0,05). 3.3. Naudoti priedai virškinimo trakto dalių chimuso pH įtakos neturėjo, tačiau 15 proc. kvietrugių ir jų mišinys su mananooligosacharidais mažina SM kiekį plonojoje žarnoje. Mananooligosacharidų priedas didina žarnų gaurelių ilgį dvylikapirštėje ir klubinėje žarnoje atitinkamai 54,76 µm ir 117,34 µm (p<0,05). Kvietrugiai be minėtųjų lesalų priedų, aklosios žarnos gaurelių kriptų gylį sumažino 19,61 µm (p<0,05).

111 REKOMENDACIJOS

Disertacijoje pateiktus Lietuvoje auginamų miglinių javų rūšių ir veislių maistinės vertės analizės tyrimų duomenis siūlome naudoti sudarant lesalų receptūras vištoms dedeklėms ir viščiukams broileriams. Lietuvoje išaugintų kvietrugių veislės savo maistine verte analogiškos kviečiams, todėl jų maistinės vertės gerinimui fermentų ir prebiotikų panaudojimas yra būtinas. Didinant kvietrugių panaudojimo efektyvumą vištų dedeklių ir viščiukų broilerių virškinimo procesuose siūlome jų lesalus papildyti ksilanazėmis 11 000 vnt./ml – 22 000 vnt./g, beta gliukanazėmis 30 000 vnt./g, celiulazėmis 3200 DNS vnt./g – 6400 DNS vnt/ml ir mananooligosacharidais 2 kg/t lesalų.

112 LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Black JL. Animal feed. In: Wrigley C, Corke H, Wolker CE, editors. Encyclopedia of grain science. Amsterdam: Academic press; 2004. p. 11-20. 2. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas; 2015. p. 703. 3. Juodeikienė G, Bašinskienė L, Repečkienė A. Grūdų cheminės sudėties ir technologinių savybių nustatymas. Kaunas: Technologija; 2008. p. 141. 4. Váňová M, Palík S, Hajšlová J, Burešová I. Grain quality and yield of spring barley in field trials under variable growing conditions. Plant Soil and Environment 2006;52(5):211-219. 5. Lugauskas A. Mikotoksinų kaupimosi maiste dėsningumai ir prevencinių saugos priemonių paieška. Maisto chemija ir technologija 2006;40(2):16-27. 6. Lawrence JD, Mintert J, Anderson JD, Anderson DP. Feed grains and livestock: impacts on meat supplies and prices. Choices 2008;23(2):11-15. 7. Zhai SW, Zhang ML. Comparison of true metabolisable energy and true amino acid availability between normal maize and quality protein maize. Italian Journal of Animal Science 2007;6(3):289-294. 8. Scott TA, Silversides FG, Classen HL, Swift ML, Bedford MR, Hall JW. A broiler chick bioassay for measuring the feeding value of wheat and barley in complete diets. Poultry Science 1998;77(3):449-455. 9. Jacob JP, Ibrahim S, Blair R, Namkung H, Paik IK. Using enzyme supplemented, reduced protein diets to decrease nitrogen and phosphorus excretion of broilers. Asian- Australasian Journal of Animal Sciences 2000;13(11):1561-1567. 10. Pirgozliev VR, Birch CL, Rose SP, Kettlewell PS, Bedford MR. Chemical composition and the nutritive quality of different wheat cultivars for broiler chickens. British Poultry Science 2003;44(3):464-475. 11. Langhout DJ, Schutte JB, De Jon J, Sloetjes H, Verstegen MWA, Tamminga S. Effect of viscosity on digestion of nutrients in conventional and germ-free chicks. British Journal of Nutrition 2000;83(5):533-540. 12. Marquardt RR. Enzyme enhancement of the nutritional value of cereals: role of viscous, water-solube nonstarch polysaccharides in chick performance. In: Marquardt RR, Zhengkang H, editors. Enzymes in poultry and swine nutrition. Canada: International Development Research Centre; 1997. p. 5-18. 13. Smeets N, Nuyens F, Campenhout LV, Niewold T. Enhancement of xylanase efficacy in the precence of other polysaccharidases and protease. XIVth European Poultry Conference. Stavanger: Norway; 2014. p. 430. 14. Munir K, Maqsood S. A review on role of exogenous enzyme supplementation in poultry production. Emirates Journal of Food and Agriculture 2013;25(1):66-88. 15. Polizeli MLTM, Rizzatti ACS, Monti R, Terenzi HF, Jorge JA, Amorim DS. Xylanases from fuingi: properties and industrial applications. Applied Microbiology and Biotechnology 2005;67(5):577-591. 16. Iji PA, Khumalo K, Slippers S, Gous RM. Intestinal function and body growth of broiler chickens on diets based on maize dried at different temperatures and supplemented with a microbial enzyme. Reproduction Nutrition Development 2003;43(1): 77-90. 17. Troche C, Sun X, Mcelroy AP, Remus J, Novak CL. Supplementation of avizyme 1502 to corn-soybean meal-wheat diets fed to Turkey tom poults: the first fifty-six days of age. Poultry Science 2007;86(3):496-502.

113 18. Alloui MN, Szczurek W, Świątkiewicz S. The usefulness of prebiotics and probiotics in modern poultry nutrition: a review. Annals of Animal Science 2013;13(1):17-32. 19. Shashidhara RG, Devegowda G. Effect of dietary mannan oligosaccharide on broiler breeder production traits and immunity. Poultry Science 2003;82(8):1319-1325. 20. Sang HM, Fotedar R, Filer K. Effects of dietary mannan oligosaccharide on the survival, growth, immunity and digestive enzyme activity of freshwater crayfish, Cherax destructor. Aquaculture Nutrition 2011;17(2):629-635. 21. Shane SM. Mannan oligosaccharides in poultry nutrition: mechanism and benefits. Science and technology in the feed industry. Proceedings of Alltech's 17th Annual Symposium: a time for answers. Nottingham: Nottingham University Press; 2001. p. 65-67. 22. Spring P, Wenk C, Dawson KA, Newman KE. The effects of dietary mannaoligo- saccharides on cecal parameters and the concentrations of enteric bacteria in the ceca of salmonella-challenged broiler chicks. Poultry Science 2000;79(2):205-211. 23. Lage J, Trethowan RM, Hernandez E. Identification of site similarities in western and central Asia using CIMMYT international wheat yield data. Plant Breeding 2008;127(4):350-354. 24. Belderok B, Mesdag H, Donner DA. Bread- making quality of wheat: A Century of Breeding in Europe. Springer Netherlands: Springer Science+Business Media B.V.; 2000. p. 3-18. 25. FAOSTAT.Food and Agriculture Organization of the United Nations. http:// faostat.fao.org/site/567/default.aspx#ancor. 26. Maniee M, Kahrizi D, Mohammadi R. Genetic variability of some morpho-physiological traits in durum wheat (Triticum turgidum var. Durum). Journal of Applied Sciences 2009;9(7):1383-1387. 27. Bnejdi F, El Gazzah M. Epistasis and genotype-by-environment interaction of grain protein content in durum wheat. Genetics and Molecular Biology 2010;33(1):125-130. 28. [28] Kong Z, Ye-ju L, Peng Q. Wheat generation adding in Xundian county of Yunnan province in summer. Journal of Northeast Agricultural University 2014;21(4):1-9. 29. Jing Q, Jiang D, Dai TB, Cao WX. Effects of genotype and environment on wheat grain quality and protein components. Chinese Journal of Applied Ecology 2003; 14(10):1649-1653. 30. Ma DY, Guo TC, Wang CY, Zhu YJ, Zhang XL. Analyzing the stability of wheat quality traits with AMMI model. Journal Northwest Sci-Tech University of Agriculture Forestry 2005;33(4):74-78. 31. Manès Y, Gomez HF, Puhl L, Reynolds MP, Braun HJ, Trethowan R. Genetic yield gains of the CIMMYT international semi-arid wheat yield trialsfrom 1994 to 2010. Crop Science 2012;52(4):1543-1552. 32. Ravindran VR, Amerah AM. Wheat: composition and feeding value for poultry. In: Davies S, Evans G, editors. Soybean and wheat crops: growth, fertilization and yield. UK: Nova Science Publishers; 2009. p. 245-259. 33. Slavin J. Whole grains and human health. Nutrition Research Reviews 2004;17(1):99- 110. 34. Chibber RN, Ganeshan S, Baga M, Khandelwal RN. Carbohydrate metabolism. In: Wrigley C, Corke H, Walker C, editors. Encyclopedia of grain science. Amsterdam: Elsevier Academic Press; 2004. p. 168-179. 35. Cervantes-Pahm SF. In vivo and in vitro disappearance of energy and nutrients in novel carbohydrates and cereal grains by pigs. USA: University of Illinois; 2011. p. 202.

114 36. Bach Knudsen KE, Hedemann MS, Laerke HN. The role of carbohydrates in intestinal health of pigs. Animal Feed Science and Technology 2012;173((1-2)):41-53. 37. Stone B, Morell MK. Carbohydrates. In: Khan K, Shewry PR, editors. Wheat: Chemistry and Technology; 2009. p. 299-362. 38. Andersson AAM, Andersson R, Piironen V, Lampi AM, Nyström L, Boros D, et al. Contents of dietary fibre components and their relation to associated bioactive components in whole grain wheat samples from the HEALTHGRAIN diversity screen. Food Chemistry 2013;136((3-4)):1243-1248. 39. Shewry PR. Improving the protein content and composition of cereal grain. Journal of Cereal Science 2007;46(3):239-250. 40. Loponen J, Mikola M, Katina K, Sontag-Strohm T, Salovaara H. Degradation of HMW Glutenins During Wheat Sourdough Fermentation. Journal of Cereal Chemistry 2004;81(1):87-93. 41. Shewry PR, Napier JA, Tatham AS. Seed storage proteins: structures and biosynthesis. The Plant Cell 1995;7(7):945-956. 42. Singh H, MacRitchie F. Application of polymer science to properties of gluten. Journal of Cereal Science 2001;33(3):231-243. 43. Lukow OM. Wheat flour classification. In: Hui XH, Corke H, De Leyn I, Nip W, Cross N, editors. Bakery Products Science and Technology Oxford: Blackwell Publishing; 2006. p. 69-86. 44. Gružauskas R, Racevičiūtė-Stupelienė A, Kliševičiūtė V, Šašytė V, Bliznikas S, Švirmickas GJ. Pašarų žaliavų, naudojamų kombinuotųjų pašarų gamyboje, cheminės sudėties ir maistingumo lentelės paukščiams, kiaulėms, triušiams, arkliams ir galvijams. Kaunas: LSMU Leidybos namai; 2013. p. 69. 45. Morkūnas M. Vietiniai paukščių lesalai. Baisogala: Lietuvos gyvulininkystės institutas; 2002. p. 158. 46. Morita N, Maeda T, Miyazaki M, Yamamori M, Miura H, Ohtsuka I. Dough and baking properties of high-amylose and waxy wheat flours. Cereal Chemistry 2002;79(4):491- 495. 47. Jeon JS, Ryoo N, Hahn TR, Walia H, Nakamura Y. Starch biosynthesis in cereal endosperm. Plant Physiology and Biochemistry 2010;48(6):383-392. 48. Zhang C, Jiang D, Liu F, Cai J, Dai T, Cao W. Starch granules size distribution in superior and inferior grains of wheat is related to enzyme activities and their gene expressions during grain filling. Journal of Cereal Science 2010;51(2):226-233. 49. Goesaert H, Brijs K, Veraverbeke WS, Courtin CM, Gebruers K, Delcour JA. Wheat flour constituents: how they impact bread quality, and how to impact their functionality. Trends in Food Science & Technology 2005;16(1-3):12-30. 50. Serna Saldivar SO editor. Cereal grains: properties, processing, and nutritional attributes. Boca Raton: CRC Press; 2010. p. 81-108. 51. Arendt EK, Zannini E editors. Cereal grains for the food and beverage industries. Cambridge: Woodhead Publishing Limited; 2013. p. 1-66. 52. Shahidi F editor. Nutraceutical and specialty lipids and their co-products. Boca Raton: CRC Press; 2006. p. 57-72. 53. Serna Saldivar SO, Caballero B. Cereals: dietary importance. In: Caballero B, Trugo L, Finglas P, editors. Encyclopedia of food science and nutrition. London: Academic Press; 2003. p. 1027-1033. 54. Day L. Lipids chemistry. In: Wrigley CW, Corke H, Seetharaman K, Faubion J, editors. Encyclopedia of food grains. Oxford ed.: Elsevier; 2016. p. 248-256.

115 55. Hall MB. Challenges with nonfiber carbohydrate methods. Journal Animal Science 2003;81(12):3226-3232. 56. Jeroch H, Sederevičius A, Pilipavičius V, Mikulionienė S, Steinhöfel O, Matusevičius P, et al. Pašarai tradiciniai ir ekologiški. Kaunas: Vitae Litera; 2010. p. 423. 57. Hebert K, Tactacan GB, Dickson TM, Guenter W, House JD. The effect of cereal type and exogenous enzyme use on total folate content of eggs from laying hens consuming diets supplemented with folic acid. Journal of Applied Poultry Research 2011; 20(3): 303-312. 58. Akande KE, Doma UD, Agu HO, Adamu HM. Major antinutrients found in plant protein sources: their effect on nutrition. Pakistan Journal of Nutrition 2010;9(8):827-832. 59. Choct M. Non-starch polysaccharides: Effect on nutritive value. Poultry feedstuffs. Supply, Composition and Nutritive Value Poultry science symposium series 2002; 26:221-235. 60. Moreira IS, Peres H, Couto A, Enes P, Oliva-Teles A. Temperature and dietary carbohydrate level effects o performance and metabolic utilisation of diets in European sea bass (Dicentrarchus labrax) juveniles. Aquaculture 2008;274(1):153-160. 61. Kraugerud OF, Penn M, Storebakken T, Refstie S, Krogdahl A, Svilhus B. Nutrient digestibilities and gut function in Atlantic salmon (Salmo salar) fed diets with cellulose or non starch polysaccharides form soy. Aquaculture 2007;273(1):96-107. 62. Ovrum-Hansen J, Storebakken T. Effects of dietary cellulose level on pellet quality and nutrient digestibilities in rainbow trout (Oncorhynchus mykiss). Aquaculture 2007;272(1-4):458-465. 63. Rotter BA, Friesen OD, Guenter W, Marquardt RR. Influence of enzyme supplementation on the bioavailable energy of barley. Poultry Science 1990;69(7):1174-1181. 64. Mohammadbeygi M, Imanpour MR, Taghizadeh V, Shabani A. Endo beta 1 – 3(4) glucanase supplementation of barley based diet and its effects on some hematological parameters of common carp (Cyprinuscarpio). African Journal of Agricultural Research 2012;7(49):6624-6629. 65. Berford MR. Exogenous enzymes in monogastric nutrition – their current value and future benefits. Animal Feed Science and Technology 2000;86(1-2):1-13. 66. Căpriţă R, Căpriţă A, Julean C. Biochemical aspects of non – starch polysaccharides. Animal Science and Biotechnologies 2010;43(1):368-375. 67. Choct M, Kocher A. Non–starch carbohydrates: digestion and its secondary effects in monogastrics. Proceedings of the Nutrition Society of Australia 2000;24:31-38. 68. McDonald DE, Pethick DW, Mullan BP, Hampson DJ. Increasing viscosity of the intestinal contents alters small intestinal structure and intestinal growth, and stimulates proliferation of enterotoxigenic Escherichia coli in newly – weaned pigs. British Journal of Nutrition 2001;86(4):487-498. 69. Kumar V, Sinha AK, Makkar HPS, de Boeck G, Becker K. Dietary roles of non-starch polysachharides in human nutrition: a review. Critical Reviews in Food Science and Nutrition 2012;52(10):899-935. 70. Holtekjølen AK, Uhlen AK, Brathen E, Sahlstrøm S, Knutsen SH. Contents of starch and non-starch polysaccharides in barley varieties of different origin. Food Chemistry 2006;94(3):348-358. 71. Buranov AU, Mazza G. Lignin in straw of herbaceous crops. Industrial crops and products 2008;28(3):237-259. 72. Brett C, Waldron K. Physiology and biochemistry of plant cell walls. London: Springer Science & Business Media; 1996. p. 256.

116 73. Fincher GB, Stone BA. Chemistry of non-starch polysaccharides from cereal grains. In: Wrigley C, Corke H, Walker CE, editors. Encyclopedia of grain science.: Oxford. Elsevier Academic Press; 2004. p. 206-223. 74. Wang X, Uchiyama S. Polymers for biosensors construction. In: Rinken T, editor. State of the Art in Biosensors - General Aspects. Croatia: InTech; 2013. p. 67-86. 75. Bhat M, Hazlewood G. Enzymology and other Characteristics of Cellulases and Xylanases. In: Bedford MR, Partridge GG, editors. Enzyme in Farm Animal Nutrition. Wallingford: CABI Publishing; 2001. p. 11-60. 76. Gírio FM, Fonseca C, Carvalheiro F, Duarte LC, Marques S, Bogel-Łukasik R. Hemi- celluloses for fuel ethanol: A review. Bioresource Technology 2010; 101(13): 4775- 4800. 77. Saha BC. Hemicellulose bioconversion. Journal of Industrial Microbiology and Bio- technology 2003;30(5):279-291. 78. Scheller HV, Ulvskov P. Hemicelluloses. Annual Review of Plant Biology 2010;61:263-289. 79. Vaičiulytė-Funk L, Kraujutienė I. Grūdinė žaliava duonos gamybai. Kaunas: Kauno kolegija; 2012. p. 65. 80. Ragaee SM, Campbell GL, Scoles GJ, McLeod JG, Tyler RT. Studies on Rye (Secale cereale L.) lines exhibiting a range of extract viscosities. I. Composition, molecular weight distribution of water extracts, and biochemical characteristics of purified waterextractable arabinoxylan. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2001; 49(5):2437-2445. 81. Andersson R, Aman P. Cereal arabinoxylan: Occurrence, structure and properties. In: McCleary BV, Prosky L, editors. Advanced Dietary Fiber Technology. Oxford: Blackwell; 2001. p. 299-314. 82. Niño-Medina G, Carvajal-Millán E, Rascon-Chu A, Marquez-Escalante JA, Guerrero V, Salas-Muñoz E. Feruloylated arabinoxylans and arabinoxylan gels: structure, sources and applications. Phytochemistry Reviews 2010;9(1):111-120. 83. Lu ZX, Walker KZ, Muir JG, Mascara T, O’Dea K. Arabinoxylan fiber, a byproduct of wheat flour processing, reduces the postprandial glucose response in normoglycemic subjects. American Journal of Clinical Nutrition 2000;71(5):1123-1128. 84. Han JY. Structural characteristics of arabinoxylan in barley, malt, and beer. Food Chemistry 2000;70(2):131-138. 85. Izydorczyk MS, Biliaderis CG. Arabinoxylans: Technologically and nutritionally functional plant polysaccharides. In: Izydorczyk MS, Biliaderis CG, editors. Functional food carbohydrates. Boca Raton ed.: CRC Press, Taylor & Francis Group; 2007. p. 249- 290. 86. Nyström L, Lampi AM, Andersson AAM, Kamal-Eldin A, Gebruers K, Courtin CM, et al. Phytochemicals and dietary fiber components in rye varieties in the HEALTHGRAIN Diversity screen. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2008; 56(21):9758-9766. 87. Ordaz-Ortiz JJ, Saulnier L. Structural variability of arabinoxylans from wheat flour. Comparison of water-extractable and xylanase-extractable arabinoxylans. Journal of Cereal Science 2005;42(1):119-125. 88. Pritchard JR, Lawrence GJ, Larroque O, Li Z, Laidlaw HK, Morell MK, et al. A survey of β-glucan and arabinoxylan content in wheat. Journal of the Science of Food and Agriculture 2011;91(7):1298-1303.

117 89. McGoverin CM, Snyders F, Muller N, Botes W, Fox G, Manley M. A review of triticale uses and the effect of growth environment on grain quality. Journal of the Science of Food and Agriculture 2011;91(7):1155-1165. 90. Rakha A, Åman P, Andersson R. Dietary fiber in triticale grain: variation in content, composition, and molecular weight distribution of extractable components. Journal of Cereal Science 2011;54(3):324-331. 91. Talati R, Baker WL, Pabilonia MS, White CM, Coleman CI. The effects of barley- derived soluble fiber on serum lipids. Annals of Family Medicine 2009;7(2):157-163. 92. Irakli M, Biliaderis CG, Izydorczyk MS, Papadoyannis IN. Isolation, structural features and rheological properties of water-extractable b-glucans from different Greek barley cultivars. Journal of the Science of Food and Agriculture 2004;84(10): 1170-1178. 93. Vasanthan T, Temelli F. Grain fractionation technologies for cereal β-glucan concentration. Food Research International 2008;41(9):876-881. 94. Ragaee SM, Wood PJ, Wang Q, Tosh S, Brummer Y. Extractability, structure and molecular weight of β-glucan from Canadian rye (Secalecereale L.) whole meal. Cereal Chemistry 2008;85(3):283-288. 95. Tiwari U, Cummins E. Factors influencing β-glucan levels and molecular weight in cereal-based products. Cereal Chemistry 2009;86(3):290-301. 96. Wood PJ. Review oat and rye β-glucan: properties and function. Cereal Chemistry 2010;87(4):315-330. 97. Izydorczyk MS, Storsley J, Labossiere D, Macgreggor AW, Rossnagel BG. Variation in total and soluble β-glucan content in hulless barley: Effects of thermal, physical and enzymic treatments. Journal of Agriculture and Food Chemistry 2000;48(4):982-989. 98. Yu Z, Li-Qiong L, Huan L, Jie B, Man-Ye Y, Chen M, et al. RAPD markers in diversity detection and variety identification of Tibetan hulless barley. Plant Molecular Biology Reporter 2002;20(4):369-377. 99. Kato T, Sasali A, Taleda G. Genetic variation of β-glucan contents and β-glucanase activities in barley, and their relationships to malting quality. Japanese Journal of Breeding 1995;45(4):476-477. 100. Wang J, Zhang G, Chen J, Wu F. The changes of b-glucan content and b-glucanase activity in barley before and after malting and their relationships to malt qualities. Food Chemistry 2004;86:223-228. 101. Demirbas A. β-Glucan and mineral nutrient contents of cereals grown in Turkey. Food Chemistry 2005;90(4):773-777. 102. Zhang G, Chen J, Wang J, Ding S. Cultivar and environmental effects on (1→3,1→4)- β-D-glucan and protein content in malting barley. Journal of Cereal Science 2001; 34(3):295-301. 103. Cho KC, White PJ. Enzymatic analysis of β-glucan content in different oat genotypes. Cereal Chemistry 1993;70(5):539-542. 104. Ajithkumar A, Andersson R, Åman P. Content and molecular weight of extractable β- glucan in American and Swedish oat samples. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2005;53(4):1205-1209. 105. Saastamoinen M, Hietaniemi V, Pihlava JM, Eurola M, Kontturi M, Tuuri H, et al. β- glucan contents of groats of different oat cultivars in official variety, in organic cultivation, and in nitrogen fertilization trials in Finland. Agricultural and Food Science 2004;13(1):68-79. 106. Genç H, Özdemir M, Demirbaş A. Analysis of mixed-linked (1→3), (1→4)-β-d- glucans in cereal grains from Turkey. Food Chemistry 2001;73(2):221-224.

118 107. Güler M. Nitrogen and irrigation effects on β-glucan content of wheat grain. Acta Agriculturae Scandinavica, Section B — Soil & Plant Science 2003;53(3):156-160. 108. Güler M. The effect of different nitrogen and irrigation levels on grain β-glucan content in some durum wheat cultivars. Turkish Journal of Agriculture and Forestry 2010;34(2):101-108. 109. Lazaridou A, Biliaderis CG. Molecular aspects of cereal β-glucan functionality: physical properties, technological applications and physiological effects. Journal of Cereal Science 2007;46(2):101-118. 110. Cowieson AJ, Acamovic T, Bedford MR. Supplementation of diets containing pea meal with exogenous enzymes: effects on weight gain, feed conversion, nutrient digestibility and gross morphology of the gastrointestinal tract pf growing broiler chicks. British Poultry Science 2003;44(3):427-437. 111. Cowieson AJ, Adeola O. Carbohydrases, protease, and phytase have an additive beneficial effect in nutritionally marginal diets for broiler chicks. Poultry Science 2005;84(12):1860-1867. 112. Juanpere J, Pérez-Vendrell AM, Angulo E, Brufau J. Assessment of potential interaction between phytase and glycosidase enzyme supplementation on nutrient digestibility in broilers. Poultry Science 2005;84(4):571-580. 113. Mushtaq T, Sarwar M, Ahmad G, Mirza MA, Nawaz H, Haroon Mushtaq MM, et al. Influence of canola meal – based diets supplemented with exogenous enzyme and digestible lysine on performance, digestibility, carcass, and immunity response of broiler chickens. Poulry Science 2007;86(10):2144-2155. 114. Olukosi OA, Cowieson AJ, Adeola O. Age – related influence of cocktail of xylanase, amylase, and protease or phytase individually or in combination in broilers. Poultry Science 2007;86(1):77-86. 115. Hogberg A, Lindberg JE. Influence of cereal non-starch polysaccharides and enzyme supplementation on digestion site and gut environment in weaned piglets. Animal Feed Science and Technology 2004;116(1-2):113-128. 116. Martínez-Anaya MA, Jiménez T. Functionality of enzymes that hydrolyse starch and nonstarch polysacharide in breadmaking. Food Research and Technology 1997;205(3):209-214. 117. Khattak FM, Pasha TN, Hayat Z, Mahmud A. Enzymes in poultry nutrition. The Journal of Animal and Plant Science 2006;16(1-2):1-7. 118. Penstone K. Zooming on enzymes. Food Review 1996;36(8):39-41. 119. Anjum MS, Chaudhry AS. Using enzymes and organic acids in broiler diets. The Journal of Poultry Science 2010;47(2):97-105. 120. Bhat MK. Cellulases and related enzymes in biotechnology. Biotechnology Advances 2000;18(5):355-383. 121. Murphy TC, Mccracken JK, Mccann MEE, George J, Bedford MR. Broiler performance and in vivo viscosity as influenced by a range of xylanases, varying in ability to effect wheat in vitro viscosity. British Poultry Science 2009;50(6):716-724. 122. Mathlouthi N, Mallet S, Saulnier L, Quemener B, Larbier M. Effects of xylanase and β-glucanase addition on performance, nutrient digestibility, and physico – chemical conditions in the small intestine contents and caecal microflora of broiler chickens fed a wheat and barley – based diet. Animal Research 2002;51(5):395-406. 123. Ravindran V, Cabahug S, Ravindran G, Selle PH, Bryden WL. Response of broiler chickens to microbial phytase supplementation as influenced by dietary phutic acid and non – phytate phopophorus levels: II. Effects on apparent metabolisable energy, nutrient digestibility and nutrient reteneiton. 2000;41(92):193-200.

119 124. Sebastian S, Touchbum SP, Cavez ER, Lague PC. The effects of supplemental microbial phytase on the performance and utilization of dietary calcium, phosphorus, copper and zinc in broilers chickens fed a corn – soybean diets. World’s Poultry Science 1996;75:729-736. 125. Kim JC, Simmins PH, Mullan BP, Pluske JR. The digestible energy value of wheat for pigs, with special reference to the post–weaned animal. Animal Feed Science and Technology 2005;122(3-4):257-287. 126. Esmaeilipour O, Shivazad M, Moravej H, Aminzadeh S, Rezaian M, van Krimpen MM. Effects of xylanase and citric acid on the performance, nutrient retention, and characteristics of gastrointestinal tract of broilers fed low-phosphorus wheat-based diets. Poultry Science 2011;90(9):1975-1982. 127. Debon SJJ, Tester RF. In vitro binding of calcium, iron and zinc by non – starch polysaccharides. Food Chemistry 2001;73(4):401-410. 128. Bedford MR. Mechanism of action and potential environmental benefits from the use of enzymes. Animal Feed Science and Technology 1995;53(2):145-155. 129. Margardt RR, Bedford RM. Recommendations for future research on the use of enzymes in animal feeds. Proceedings of the First Chinese Symposium on Feed Enzymes China 1996:5-14. 130. Campestrini E, da Silva VTM, Appelt MD. Utilização de enzimas na alimentação animal. Revista Eletrônica Nutritime 2005;2(6):254-267. 131. Slominski BA, Meng X, Campbell LD. The use of enzyme technology for improved energy utilization from full – fat oilseeds. Part II: flaxseed. Poultry Science 2006; 85(6):1031-1037. 132. Scheideler SE, Beck MM, Abudabos A, Wyatt CL. Multiple-enzyme (Avizyme) supplementation of corn–soy-based layer diets. The Journal of Applied Poultry Research 2005;14(1):77-86. 133. Wyatt CL, Parr T, Bedford M. Mechanisms of action for supplemental NSP and phytase enzymes in poultry diets. Carolina Feed Industry Association. 35th Poultry Nutrition Conference. 2008. p. 12-22. 134. Pelícia K, Mendes AA, Saldanha ESPB, Pizzolante CC, Takahashi SE, Garcia RG, et al. Probiotic and prebiotic utilization in diets for free – range broiler chickens. Brazilian Journal of Poultry Science 2004;6(2):99-104. 135. Richards JD, Gong J, de Lange CFM. The gastrointestinal microbiota and its role in monogastric nutrition and health with an emphasis on pigs: Current understanding, possible modulations and new technologies for ecological studies. Canadian Journal of Animal Science 2005;85(4):421-435. 136. Grashorn MA, Gruzauskas R, Dauksiene A, Raceviciute-Stupeliene A, Zdunczyk Z, Juśkiewicz J, et al. Influence of organic acids supplement to the diet on functioning ofthe digestive system in laying hens. Archiv für Geflügelkunde 2013;77(3):155-159. 137. Gibson GR. From probiotics to prebiotics and a healthy digestive system. Journal of Food Science 2004;69(5):141-143. 138. Hajati H, Rezaei M. The application of prebiotics in poultry production. International Journal of Poultry Science 2010;9(3):298-304. 139. Kim GB, Seo YM, Kim CH, Paik IK. Effect of dietary prebiotic supplementation on the performance, intestinal microflora, and immune response of broilers. Poultry Science 2011;90(1):75-82. 140. Xiao R, Power RF, Mallonee D, Routt K, Spangler L, Pescatore AJ, et al. Effects of yeast cell wall-derived mannan-oligosaccharides on jejunal gene expression in young broiler chickens. Poultry Science 2012;91(7):1660-1669.

120 141. Sun Z, Wenting L, Ruikui Y, Jia L, Honghong L, Wei S, et al. Effect of a straw-derived xylooligosaccharide on broiler growth performance, endocrine metabolism, and immune response. Canadian Journal of Veterinary Research 2013;77(2):105-109. 142. Faber TA, Dilger RN, Iakiviak M, Hopkins AC, Price NP, Fahey GCJ. Ingestion of a novel galactoglucomannan oligosaccharide-arabinoxylan (GGMO-AX) complex affected growth performance and fermentative and immunological characteristics of broiler chicks challenged with Salmonella typhimurium. Poultry Science 2012; 91(9): 2241- 2254. 143. Gibson GR, Roberfroid MB. Dietary modulation of the human colonic microbiota: introducing the concept of prebiotics. Journal of Nutrition 1995;125(6):1401-1412. 144. Scantlebuy-Manning T, Gibson GR. Prebiotics. Best Practice and Research Clinical Gastroenterology 2004;18(2):287-298. 145. Scheppach W. Effects of short chain fatty acids on gut morphology and function. Gut 1994;35(1):35-38. 146. Scheppach W, Luehrs H, Menzel T. Beneficial health effects of lowdigestible carbohydrate consumption. British Joutnal of Nutrition 2001;85(1):23-30. 147. Wong JMW, de Souza R, Kendall CWC, Emam A, Jenkins DJA. Colonic health: Fermentation and short chain fatty acids. Journal of Clinical Gastroenterology 2006; 40(3):235-243. 148. Kabir SML. The role of probioics in the poultry industry. International Journal of Molecular Sciences 2009;10(8):3531-3546. 149. Sims MD, Dawson KA, Newman KE, Spring P, Hoogell DM. Effects of dietary mannan oligosaccharide, bacitracin methylene disalicylate, or both on the live performance and intestinal microbiology of turkeys. Poultry Science 2004;83(7): 1148-1154. 150. Awati A, Williams BA, Bosch MW, Gerrits W.J.J. VMWA. Effect ofinclusion of fermentable carbohydrates in the diet on fermentation end-productproﬁle in feces of weanling piglets. Journal of Animal Science 2006;84(8):2133-2140. 151. Trevino J, Centeno C, Brenes A, Yuste P, Rubio L. Effect of dietary oligosaccharides on the digestion of pea starch by growing chicks. Animal Feed Science and Technology 1990;30(3-4):313-319. 152. Van Immerseel F, Flievez V, de Buck J, Pasmans F, Martel A, Haesebrouck F, et al. Microencapsulated short-chain fatty acids in feed modify colonization and invasion early after infection with Salmonella enteritidis in young chickens. Poultry Science 2004;83(1):69-74. 153. Gaggìa F, Mattarelli P, Biavati B. Probiotics and prebiotics in animal feeding for safe food production. International journal of food microbiology 2010;141(1):15-28. 154. Lomax AR, Calder PC. Prebiotics, immune function, infection and inflammation: A review of the evidence. British Journal of Nutrition 2009;101(5):633-658. 155. Dhawan S, Kaur J. Microbial mannanases: an overview of production and applications. Critical Reviews in Biotechnology 2007;27(4):197-216. 156. Dobicki A, Pres J, Zachwieja A, Mordak R, Jakus W. The effect of yeast preparations on selected biochemical blood parameters and the composition of cow's milk. Medicin Wet 2007;63(8):955-959. 157. Yang Y, Iji PA, Kocher A, Thomson E, Mikkelsen LL, Choct M. Effects of mannanoligosaccharide in broiler chicken diets on growth performance, energy utilisation, nutrient digestibility and intestinal microflora. British Poultry Science 2008; 49(2): 186- 194.

121 158. Gürbüz E, Balevi T, Kurtoğlu V, Öznurlu Y. Use of yeast cell walls and Yucca schidigera exctract in layer hens’ diets. Italian Journal of Animal Science 2011; 10(2): 134-138. 159. Li X, Liu L, Li K, Hao K, Xu C. Effect of fructooligosaccharides and antibiotics on laying performance of chickens and cholesterol content of egg yolk. British Poultry Science 2007;48(2):185-189. 160. Collins T, Gerday C, Feller G. Xylanases, xylanase families and extremophilic xylanases. FEMS Microbiology Reviews 2005;29(1):3-23. 161. Fernandez F, Hinton M, Van Gils B. Dietary mannan-oligosaccharides and their effect on chicken caecal microflora in relation to Salmonella Enteritidis colonization. Avian Pathology 2002;31(1):49-59. 162. Pourabedin M, Xu Z, Baurhoo B, Chevaux E, Zhao X. Effects of mannan oligosaccharide and virginiamycin on the cecal microbial community and intestinal morphology of chickens raised under suboptimal conditions. Canadian Journal of Microbiology 2014;60(5):255-266. 163. Scanes CG. Sturkie's avian physiology. Denbow D. M. Gastrointestinal Anatomy and Physiology. Amsterdam: Academic Press; 2015. p. 337-366. 164. Reece WO editor. Dukes' physiology of domestic animals. Ames: Wiley Blackwell; 2015. p. 467-564. 165. Sjaastad ØV, Sand O, Hove K. Physiology of domestic animals. Oslo: Scandinavian Veterinary Press; 2016. p. 629-724. 166. Uni Z, Geyra A, Ben-Hur H, Sklan D. Small intestinal development in the young chick: crypt formation and enterocyte proliferation and migration. British Poultry Science 2000;41(5):544-551. 167. Young B, Heath JW. Wheater's functional histology. 2000. London. Churchill Livingstone. P. 249–273. 168. Padaiga A, Lasys V, Sederevičius A. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija. Kaunas: Naujasis lankas; 2006. p. 79-88. 169. Mescher AL. Junqueira's basic histology: text and atlas. New York: McGraw-Hill Education; 2013. p. 289-322. 170. Barštys T. Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškini- mo procesams ir produkcijos kokybei. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2014. p. 153. 171. Kliševičiūtė V. Skirtingų miežių, kvietrugių ir kviečių genotipų maistinės vertės analizė bei nesmulkintų javų grūdų panaudojimo efektyvumas viščiukų broilerių mityboje. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2014. p. 249. 172. Close B, Banister K, Baumans V, Bernoth EM, Bromage N, Bunyan J, et al. Recommendations for euthanasia of experimental animals: Part 2. DGXT of the European Commission. Laboratory animals 1997;31(1):1-32. 173. Close B, Banister K, Baumans V, Bernoth EM, Bromage N, Bunyan J, et al. Recommendations for euthanasia of experimental animals: Part 1. DGXI of the European Commission. Laboratory animals 1996;30(4):293-316. 174. Ross broiler management handbook. Aviagen; 2014. p. 131. 175. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST EN ISO 9001:2015. Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai. 176. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST EN ISO 22000:2005. Maisto saugos vadybos sistemos. Bet kuriai maisto gamybos grandinės organizacijai keliami reikalavimai.

122 177. Europos, Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 152/2009Nustatantis oficialiai pašarų kont- rolei taikytinus Bendrijos ėminių ėmimo ir analizės metodus. http://eur-lex.europa.eu/l egal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32009R0152-[prisijungta 16 11 2015]. 178. Faithfull NT. Methods in agricultural chemical analysis: a practical handbook. London: CABI Publishing; 2002. p. 206. 179. Hindrichsen IK, Kreuzer M, Madsen J, Bach Knudsen KE. Fiber and lignin analysis in concentrate, forage, and feces: detergent versus enzymatic-chemical method. Journal of Dairy Science 2006;89(6):2168-2176. 180. Waters AccQ Tag chemistry Package Instruction Manual. Millipore Corporation. Milford, MA. 1993. 181. Folch J, Less M, Sloanc-Stanley GH. A simple method for isolation and purification of total lipids from animal tissues. The Journal of Biological Chemistry 1957;226(1):497- 509. 182. Christopherson SW, Glass RL. Preparation of milk fat methylesters by alcoholysis in an essentially nonalcoholic solution. Journal of Dairy Science 1969;52(8):1289-1290. 183. Ulbricht TLV, Southgate DAT. Coronary desease seven dietary factors. Lancet 1991;338(8773):985-992. 184. Fernández M, Ordóñez JA, Cambero I, Santos C, Pin C, Hoz L. Fatty acid compositions of selected varieties of Spanish ham related to their nutritional implications. Food Chemistry 2007;101(1):107-112. 185. Song JH, Fujimoto K, Miyazawa T. Polyunsaturated (n-3) fatty acids susceptible to peroxidation are increased in plasma and tissue lipids of rats fed docosahexaenoic acid- containing oils. The Journal of Nutrition 2000;130(12):3028-3033. 186. Kvasnička F, Čopikova J, Ševčik R, Krátká J, Syntytsia A, Voldřich M. Determination of phenolic acids by capillary zone electrophoresis and HPLC. Central European Journal of Chemistry 2008;6(3):410-418. 187. Wang H, Provan GJ, Helliwell K. HPLC determination of catechins in tea leaves and tea extracts using relative response factors. Food chemistry 2003;81(2):307-312. 188. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST EN ISO 6869:2003. Pašarai. Kalcio, vario, geležies, magnio, mangano, kalio, natrio ir cinko kiekių nustatymas. Metodas, naudojant atominę absorbcinę spektrometriją. 189. McCleary BV, Glennie-Holmes M. Enzymic quantification of (1-3),(1-4)-b-D-glucan in barley and malt. Journal- Institute of Brewing 1985;91(5):285-295. 190. McCleary BV, Codd R. Measurement of (1-3),(1-4)-b-D-glucan in barley and oats: a streamlined enzymic procedure. Journal of the Science of Food and Agriculture 1991;55(2):303-312. 191. Houben R, de Ruijter CF, Brunt K. pDetermination of the Pentosan content of wheat products by hydrolysis, glucose oxidase treatment and analysis by HPAEC/PAD. Journal of Cereal Science 1997;26:37-46. 192. Itani K. Eating Patterns of Broiler Chickens Fed Insoluble Grit and its Effect on Intake Variation, Retention Time, Performance and Gizzard Development. Norway: Norwegian University of Life Sciences; 2015. p. 55. 193. Lentle RG, Stafford KJ, Poter MA, Springett BP, Haslett S. Factors affecting the volume and macrostructure of gastrointestinal compartments in the tammar wallaby (Macropus eugenii Desmarest). Australian Journal of Zoology 1998;46:529-545. 194. Kliseviciute V, Gruzauskas R, Grashorn MA, Raceviciute-Stupeliene A, Sasyte V, Svirmickas GJ, et al. Effect of different supplementation levels of whole Triticale grown in Lithuania to broiler diets on performance and parameters of functioning of the digestive tract. European Poultry Science 2014;78:1-13.

123 195. Ahmed AMH, Rodriguez-Navarro AB, Vidal ML, Gautron J, Garcia-Ruiz JM, Nys Y. Changesin eggshell mechanical properties, crystallographictexture and in matrix proteins induced by moult inhens. British Poultry Science 2005;46(3):268-279. 196. Hahn DL. The effects of phytase and an enzyme combination in moderate and low nutrient dense diets in laying hens. Lincoln, Nebraska. University of Nebrasha-Lincoln. 2010. P. 69. 197. Mendes R, Cardoso C, Pestana C. Measurement of malondialdehyde in fish: A comparison study between HPLC methods and the traditional spectrophotometric test. Food Chemistry 2009;112(4):1038-1045. 198. Vaitukaitytė R. Kalakutų pododermatito, artrito-tendovaginito ir kojų kaulų deforma- cijų įtaka mėsos kokybei. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2014. p. 123. 199. Woodward SA, Cotterrill OJ. Texture and microstructure of cooked whole egg yolks and heat-formed gels of stirred egg yolk. Journal of food Science 1987;52(1):63-67. 200. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO 11037:2003. Juslinė analizė. Maisto produktų spalvos vertinimas. Bendrieji nurodymai ir tyrimo metodai. 201. Parpinello GP, Meluzzi A, Sirri F, Tallarico N, Versari A. Sensory evaluation of egg products and eggs laid from hens fed diets with different fatty acid composition and supplemented with antioxidants. Food Research International 2006;39(1):47-52. 202. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO 8586-1:1997.Juslinė analizė. Degustatorių atranka, mokymas ir įvertinimas. 1-oji dalis. Degustatorių parinkimas. 203. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO 8589:2007. Juslinė analizė Bendrieji tyrimo kambarių projektavimo reikalavimai. 204. Lietuvos standartizacijos departamentas. LST ISO 4121:2003. Juslinė analizė. Metodika. Kiekybinių atsakų skalių taikymo nurodymai. 205. Pockevičius A, Slausgalvis V, Gružauskas R, Kurklietis A, Racevičiūtė-Stupelienė A, Kliševičiūtė V, et al. Sviesto, laurino ir propiono organinių rūgščių mišinio įtaka viščiukų broilerių virškinimo sistemos organų sveikatingumui. International Scientific Conference “Nutrition, Health and Quality of Food of Animal Origin - Challenges and Opportunities”. 2014. p. 81-85. 206. Zarghi H, Golian A, Kermanshahi H, Reza Raji A, Reza Heravi A. The effect of triticale and enzyme in finisher diet on performance, gut morphology and blood chemistry of broiler chickens. Journal of Animal and Veterinary Advances 2010;9(17):2305-2314. 207. Marche, G.CD Room. Dissection of poultry carcasses-chicken, duck, turkey. Inra. 2000. 208. Alves MFR, Abe FR, Boleli IC. Influence of enclosure size on growth of breast and leg muscle fibers in domestic fowl. International Journal of Poultry Science 2012; 11(5):361-367. 209. Kouba M. Quality of organic animal products. Livestock Production Science 2003; 80(1-2):33-40. 210. Oliete B, Pérez GT, Gόmez M, Ribotta PD, Moiraghi M, Leόn AE. Use of wheat, triticale and rye flours in layer cake production. International Journal of Food Science and Technology 2010;45(4):697-706. 211. Biel W, Jacyno E. Chemical composition and nutritive value of spring hulled barley varieties. Bulgarian Journal of Agricultural Science 2013;19(4):721-727. 212. Vidmantiene D, Juodeikiene G. Endoxylanase and endoxylanase inhibition activities in the grain of winter rye cultivars. Zemdirbyste-Agriculture 2010;97(1):3-10. 213. Kunkulberga D, Linina A, Kronberga A, Kokare A, Lenenkova I. Grain quality of winter rye cultivars grown in Latvia. 11th Baltic Conference on Food Science and

124 Technology "Food science and technology in a changing world", Jelgava, April 27-28, 2017:121-125. 214. Jondreville C, van den Broecke J, Gâtel F, Grosjean F, van Cauwenberghe S, Sève B. Ileal digestibility of amino acids and estimates of endogenous amino acid losses in pigs fed wheat, triticale, rye, barley, maize and sorghum. Animal Research 2001;50(2):119- 134. 215. Žilic S, Dodig D, Milašinovic Šeremešic M, Kandic V, Kostadinovic M, Prodanovic S, et al. Small grain cereals compared for dietary fibre and protein contents. Genetika 2011;43(2):381-395. 216. Abdel-Aal ESM, Rabalski I. Effect of baking on free and bound phenolic acids in wholegrain bakery products. Journal of Cereal Science 2013;57(3):312-318. 217. Kandil A, Li J, Vasanthan T, Bressler DC. Phenolic acids in some cereal grains and their inhibitory ffect on starch liquefaction and sacchariﬁcation. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2012;60(34):8444-8449. 218. Andreasen MF, Christensen LP, Meyer AS, Hansen A. Content of phenolic acids and ferulic acid dehydrodimers in 17 rye (Secale cereale L.) varieties. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2000;48(7):2837-2842. 219. Vaher M, Matso K, Levandi T, Helmja K, Kaljurand M. Phenolic compounds and the antioxidant activity of the bran, flour and whole grain of different wheat varieties. Procedia Chemistry 2010;2(1):76-82. 220. Kliseviciute V, Gruzauskas R, Raceviciute-Stupeliene A, Bliznikas S, Relandeau C. The nutritional analysis of different wheat genotypes grown in Lithuania. Tagungsband: 13. BOKU-Symposium Tierernährung. 2014. p. 212-218. 221. Zuchowski J, Jonczyk K, Pecioa L, Oleszeka W. Phenolic acid concentrations in organically and conventionally cultivated spring and winter wheat. Journal of the Science of Food and Agriculture 2011;91(6):1089-1096. 222. Holtekjølen AK, Kinitz C, Knutsen SH. Flavanol and bound phenolic acid contents in different barley varieties. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2006;54(6): 2253-2260. 223. Szwajgier D, Pielecki J, Targoñski Z. Changes of free ferulic and coumaric acid contents during malting of barley grain. Polish Journal of Food and Nutrition Sciences 2005;55(4):423-429. 224. Jøzefiak D, Rutkowaki A, Jensen BB, Engberg RM. Effects of dietary inclusion of triticale, rye and wheat and xylanase supplementation on growth performance of broiler chickens and fermentation in the gastrointestinal tract. Animal Feed Science and Technology 2007;132(1-2):79-93. 225. Rodehutscord M, Rückerta C, Maurerb HP, Schenkelc H, Schipprackd W, Bach Knudsen KE, et al. Variation in chemical composition and physical characteristics of cereal grains from dfferent genotypes. Archives of Animal Nutrition 2016;70(2):87- 107. 226. Hansen HB, Møller B, Andersen SB, Jørgensen JR, Hansen A. Grain characteristics, chemical composition, and functional properties of rye (Secale cereale L.) as influenced by genotype and harvest year. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2004;52(8):2282-2291. 227. Anjum MI, Ghazanfar S, Begum I. Nutritional composition of wheat grains and straw influenced by differences in varieties grown under uniform agronomic practices. International Journal of Veterinary Science 2014;3(3):100-104.

125 228. Kowieska A, Lubowicki R, Jaskowska I. Chemical composition and nutritional characteristics of several cereal grain. Acta Scientiarum Polonorum Zootechnica 2011;10(2):37-50. 229. Sidhu JS, Kabir Y, Hoffman FG. Functional foods from cereal grain. International Journal of Food Properties 2007;10(2):231-244. 230. Bleidere M. Amino acid composition of spring barley genotypes with different protein content. Acta Biologica Universitatis Daugavpiliensis 2011;11(1):35-42. 231. Mickowska B, Socha P, Urminská D, Cieślik E. The comparison of prolamins extracted from different varieties of wheat, barley, rye and triticale species: amino acid composition, electrophoresis and immunodetection. Journal of Microbiology, Biotechnology and Food Sciences 2012;1(4):742-752. 232. Liu K. Comparison of lipid contentand fatty acid composition and their distribution within seeds of 5 small grain species. Journal of Food Science 2011;76(2):334-342. 233. Ryan E, Galvin K, O’Connor TP, Maguire AR, O’Brien NM. Phytosterol, squalene, tocopherol content and fatty acid profile of selected seeds, grains, and legumes. Plant Foods for Human Nutrition 2007;62(3):85-91. 234. Youssef MKE, El-Fishawy FA, El-Naby Ramadan ESA, El-Rahman AMA. Assessment of total lipid fractions and fatty acids composition in raw, germinated barleys and talbina products. Food and Public Health 2012;2(1):16-23. 235. Jia W, Slominski BA, Guenter W, Humphreys A, Jones O. The effect of enzyme supplementation on egg production parameters and omega-3 fatty acid deposition in laying hens fed flaxseed and canola seed. Poultry Science 2008;87(10):2005-2014. 236. Petersen ST, Wiseman J, Bedford MR. Effects of age and diet on the viscosity of intestinal contents in broiler chicks. British Poultry Science 1999;40(3):364-370. 237. Amerah AM, van de Belt K, van Der Klis JD. Effect of different levels of rapeseed meal and sunﬂower meal and enzyme combination on the performance, digesta viscosity and carcass traits of broiler chickens fed wheat-based diets. Animal 2015;90(7):1131-1137. 238. Kiarie E, Romero LF, Ravindran V. Growth performance, nutrient utilization, and digesta characteristics in broiler chickens fed corn or wheat diets without or with supplemental xylanase. Poultry Science 2014;93(5):1186-1196. 239. Lázaro R, García M, Medel P, Mateos GG. Inﬂuence of enzymes on performance and digestive parameters of broilers fed rye-based diets. Poultry Science 2003;82(1):132- 140. 240. Lázaro R, García M, Araníbar MJ, Mateos GG. Effect of enzyme addition to wheat-, barley- and rye-based diets on nutrient digestibility and performance of laying hens. British Poultry Science 2003;44(2):256-265. 241. Silva SSP, Smithard RR. Effect of enzyme supplementation of a rye-based diet on xylanase activity in the small intestine of broilers, on intestinal crypt cell proliferation and on nutrient digestibility and growth performance of the birds. British Poultry Science 2002;43(2):274-282. 242. Mirzaie S, Zaghari M, Aminzadeh S, Shivazad M, Mateos GG. Effects of wheat inclusion and xylanase supplementation of the diet on productive performance, nutrient retention, and endogenous intestinal enzyme activity of laying hens. Poultry Science 2012;91(2):413-425. 243. Radu-Rusu CG, Pop IM. Improvement of laying hen performances by dietary mannanoligosaccharides supplementation. Universitatea de Ştiinţe Agricole şi Medicină Veterinară Iaşi Lucrări Ştiinţifice - Seria Zootehnie 2009;52:201-219.

126 244. Kocher A, Garcia P, Tucker LA. Effects of Bio-Mos for laying hens 20-52 weeks under commercial conditions. In: World Poultry Science Association, 15th European Symposium on Poultry Nutrition Balatonfured Hungary 2005:25-29. 245. Hassan HA, Ragab MS. Single and combined effects of mannan oligosaccharide (MOS) and dietary protein on the performance and immunity response of laying hens. Egyptian Poultry Science Journal 2007;27:969-987. 246. Zaghini A, Martelli G, Roncada P, Simioli M, Rizzi L. Mannanoligosaccharides and aflatoxin B1 in feed for laying hens: effects on egg quality, aflatoxins B1 and M1 residues in eggs, and aflatoxin B1 levels in liver. Poultry Science 2005;84(6):825-832. 247. Hashim M, Fowler J, Haq A, Bailey CA. Effects of yeast cell wall on early production laying hen performance. The Journal of Applied Poultry Research 2013;22(4):792-797. 248. Shahbazi HR. Dietary inclusion of guar meal supplemented by B-mannanase II evaluation egg quality characteristics and blood parameters of laying hens. Global Veterinaria 2012;9(1):67-72. 249. Kopp-Hoolihan L. Prophylactic and Therapeutic Uses of Probiotics: A review. Journal of the American Dietetic Association 2001;101(2):229-241. 250. Choct M, Hughes RJ, Bedford MR. Effects of a xylanase on individual bird variation, starch digestion throughout the intestine, and ileal and caecal volatile fatty acid production in chickens fed wheat. British Poultry Science 1999;40(3):419-422. 251. Zaheer K. An updated review on chicken eggs: production, consumption, management aspects and nutritional benefits to human health. Food and Nutrition Sciences 2015;6(13):1208-1220. 252. Bozkurt M, Küçükyilmaz K, Catli AU, Cinar M, Bintas E, Cöven F. Performance, egg quality, and immune response of laying hens fed diets supplemented with mannan- oligosaccharide or an essential oil mixture under moderate and hot environmental conditions. Poultry Science 2012;91(6):1379-1386. 253. Świątkiewicz S, Koreleski J. Effect of maize distillers dried grains with solubles and dietary enzyme supplementation on the performance of laying hens. Journal of Animal and Feed Sciences 2006;15(2):253-260. 254. Grashorn M, Gruzauskas R, Dauksiene A, Raceviciute-Stupeliene A, Jarule V, Mieželiene A, et al. Influence of dietary organic acids on quality and sensory attributes of chicken eggs. Archiv für Geflügelkunde 2013;77(1):29-34. 255. Buckiuniene V, Grashorn MA, Gruzauskas R, Kliseviciute V, Raceviciute-Stupeliene A, Svirmickas G, et al. Effect of organic and inorganic iron in the diet on yolk iron content, fatty acids profile, malondialdehyde concentration, and sensory quality of chicken eggs. European Poultry Science 2016;80. 256. Gonzalez-Esquerra R, Leeson S. Effect of feeding hens regular or deodorized menhaden oil on production parameters, yolk fatty acid proﬁle, and sensory quality of eggs. Poultry Science 2000;79(1):1597-1602. 257. Reginatto AR, Menconi A, Londero A, Lovato M, Pires Rosa A, Shivaramaiah S, et al. Effects of dietary Aspergillus meal prebiotic on turkey poults production parameters and bone qualities. International Journal of Poultry Science 2011;10(7):496-499. 258. Moharrery A, Asadi E, Rezaei R. Performance characteristics and nutritional comparison of broiler chickens fed with barley and triticale based diets. Iranian Journal of Applied Animal Science 2015;5(2):369-376. 259. Narasimha J, Nagalakshmi D, Viroji Rao ST, Venkateswarlu DM, Ramana Reddy Y. Synergistic effect of non-starch polysaccharide enzymes and synbiotics on performance, nutrient retention, gut health and carcass characteristics of broiler chicken

127 fed corn-soybean meal based low energy diets. Indian Journal of Animal Research 2015;49(5):631-637. 260. Pinheiro DF, Cruz VC, Sartori JR, Vicentini Paulino ML. Effect of early feed restriction and enzyme supplementation on digestive enzyme activities in broilers. Poultry Science 2004;83(9):1544-1550. 261. Eseceli H, Demir E, Degirmencioglo N, Bilgic M. The effects of Bio-Mos mannan oligosaccharide and antibiotic growth promoter on performance of broilers. Journal of Animal and Veterinary Advances 2010;9(2):392-395. 262. Zdunczyk Z, Jankowski J, Juskiewicz J, Stanczuk J, Wroblewska M. Response of young turkeys to diets containing flavomycin, mannan-oligosaccharide or inulin. Veterinarija ir zootechnika 2004;25(47):94-96. 263. Juśkiewicz J, Zduńczyk Z, Jankowski J. Effect of adding mannan-oligosaccharide to the diet on the performance, weight of digestive tract segments, and caecal digesta parameters in young turkeys. Journal of Animal and Feed Sciences 2003;12(1):133- 142. 264. Zarghi H, Golian A. Effect of triticale replacement and enzyme supplementation on performance and blood chemistry of broiler chickens. Journal of Animal and Veterinary Advances 2009;8(7):1316-1321. 265. Marković R, Šefer D, Krstić M, Petrujkić B. Effect of different growth promoters on broiler performance and gut morphology. Archivos de Medicina Veterinaria Journal 2009;41(2):163-169. 266. Yang Y, Iji PA, Choct M. Effects of different dietary levels of mannanoligosaccharide on growth performance and gut development of broiler chickens. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2007;20(7):1084-1091. 267. Baurhoo B, Phillip L, Ruiz-Feria CA. Effects of purified lignin and mannan oligosaccharides on intestinal integrity and microbial populations in the ceca and litter of broiler chickens. Poultry Science 2007;86(6):1070-1078. 268. Oliveira MC, Rodrigues EA, Marques RH, Gravena RA, Guandolini GC, Moraes VMB. Performance and morphology of intestinal mucosa of broilers fed mannanoligosaccharides and enzymes. Arquivo Brasileiro de Medicina Veterinária e Zootecnia 2008;60(2):442-448. 269. Abdel-Raheem SM, Abd-Allah MS. The effect of single or combined dietary supplementation of mannan oligosacharide and probiotics on performance and slaughter characteristics of broilers. International Journal of Poultry Science 2011; 10(11):854-862. 270. Kliševičiūtė V, Gružauskas R, Racevičiūtė-Stupelienė A, Daukšienė A, Švirmickas GJ, Mieželienė A, et al. Influence of different amount of whole triticale on productivity and meat quality of broiler chickens. Veterinarija ir Zootechnika 2014;66(88):20-27. 271. Gardzielewska J, Kortz J, Uziębło L, Tarasewicz Z, Karamuck T. The effect of feeding triticale and rape seed products on sensory characteristics of broiler meat. Journal of Animal and Feed Sciences 1992;1(1):59-63.

128 PASKELBTOS PUBLIKACIJOS

Leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“ ir turinčiuose citavimo rodiklį: 1. Alijošius, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Bliznikas, Saulius; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Daukšienė, Agila. Grain chemical composition of different varieties of winter cereals. Žemdirbystė = Agriculture. 2016, vol. 103, no. 3, p. 273-280. [Citav. rod.: 0.644].

Recenzuojamuose mokslo leidiniuose, referuojamuose kitose duomenų bazėse: 1. Alijošius, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Gružauskas, Romas; Daukšienė, Agila; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliše- vičiūtė, Vilma. The Application of triticale in nutrition of broiler chickens. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), p. 3-8. 2. Alijošius, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Kliševičiūtė, Vilma; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Daukšienė, Agila; Dailidavičienė, Jurgita. The Chemical composition of different barley varieties grown in Lithuania. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), p. 9-13.

Kitos paskelbtos publikacijos 1. Kliševičiūtė, Vilma; Švirmickas, Gintautas Juozas; Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta. Nutritional value and digestible energy of different genotypes of oats in the horses nutrition. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), suppl. 2016, p. 78-81. 2. Šašytė, Vilma; Gružauskas, Romas; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Daukšienė, Agila; Alijošius, Saulius. The Application of extruded full-fat rapeseed in Isa Brown laying hens’ diets. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), p. 88-94. 3. Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Gružauskas, Romas; Bliznikas, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Alijošius, Saulius. The Effect of inorganic selenium on productivity and meat quality of fattening pigs. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), suppl. 2016, p. 105-108. 4. Gružauskas, Romas; Kudlinskienė, Ieva; Stanytė, Guoda; Alijošius, Saulius; Stankevičius, Rolandas; Šašytė, Vilma; Bliznikas, Saulius;

129 Kliševičiūtė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta. The Potential of native raw materials in the animal nutrition and its effects on the production quality: a review. Veterinarija ir zootechnika. 2016, t. 73(95), suppl. 2016, p. 42-50.

Dalyvavimas konferencijose

Tarptautinės konferencijos: 1. Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Bajorinaitė, Aušra; Daukšienė, Agila. Effects of xylanases, β-glucanases and mannanoligosaccharides on laying hens productivity and eggs quality. International Scientific Conference “Nutrition, Health and Quality of Food of Animal Origin - Challenges and Opportunities”, the conference is devoted to the 20th anniversary of Laboratory of Poultry Nutrition and Products Quality. 25 September, 2014, Kaunas. 2. Alijošius, Saulius; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Gružauskas, Romas; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Bajorinaitė, Aušra; Daukšienė, Agila. Effects of supplementation of prebiotic and NSP enzymes on production performance and egg quality in laying hens. World's Poultry Science Journal: XVI European Symposium on the Quality of Eggs and Egg Products. XXII European Symposium on the Quality of Poultry Meat: 10-13 May, 2015, Nantes – France. 3. Alijošius, Saulius; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Gružauskas, Romas; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Bajorinaitė, Aušra; Daukšienė, Agila. Effects of mannanoligosaccharides on broiler chickens intestinal physiology and tibia bone strength. Tagungsband. 13. Tagung Schweine- und Geflügelernährung: 24-26 November 2015, Lutherstadt Wittenber/ Naturwissenschaftliche Fakultät III. 4. Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Daukšienė, Agila. Single and combined effects of mannanoligosaccharides and dietary endo-1,4-β- xylanase and endo-1,3/1,4-β-glucanase on the performance and some intestinal function of laying hens. Tagungsband: 15. BOKU-Symposium Tierernährung “Verarbeitung von Futtermitteln für die Mischfutter- herstellung”: 7. April 2016, Wien. 5. Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupe- lienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Daukšienė, Agila; Pockevičius, Alius. Effects of NSP enzymes and prebiotic on growth performance and digestive physiology of broilers. The Proceedings of XXV World's Poultry

130 Congress 2016 – WPC2016: abstracts: September 5-9, 2016, Beijing, China. 6. Alijošius, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Kliševičiūtė, Vilma; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Daukšienė, Agila; Dailidavičienė, Jurgita. The Chemical composition of different barley varieties grown in Lithuania. International scientific conference “The Use of local raw material in the animal nutrition: benefits and limitations regarding digestive physiology, products quality and animal health”: 6 October, 2016, Kaunas. 7. Alijošius, Saulius; Švirmickas, Gintautas Juozas; Gružauskas, Romas; Daukšienė, Agila; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma. The Application of triticale in nutrition of broiler chickens. International scientific conference “The Use of local raw material in the animal nutrition: benefits and limitations regarding digestive physiology, products quality and animal health”: 6 October, 2016, Kaunas. 8. Alijošius, Saulius; Bliznikas, Saulius; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Vilienė, Vilma; Daukšienė, Agila. Triticale varieties in broiler chickens diets. Proceedings of the 21st European Symposium on Poultry Nutrition: 8-11 May, 2017, Salou/Vila-Seca, Spain. 9. Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Šašytė, Vilma; Racevičiūtė Stupe- lienė, Asta; Vilienė, Vilma; Daukšienė, Agila; Mieželienė, Aldona; Alen- čikienė, Gitana; Stanytė, Guoda. Effect of NSP degrading enzymes and prebiotics on quality and texture profile of laying hen’s eggs. VIII Inter- national Scientific Agriculture Symposium “AGROSYM 2017”: book of abstracts: Jahorina, October 05-08, 2017, Bosnia and Herzegovina.

Nacionalinės konferencijos: 1. Alijošius, Saulius; Gružauskas, Romas; Racevičiūtė Stupelienė, Asta; Kliševičiūtė, Vilma; Šašytė, Vilma; Bajorinaitė, Aušra; Daukšienė, Agila. Vištų dedeklių kiaušinių kokybės kitimas naudojant jų lesaluose NKP skaldančius fermentus ir mananooligosacharidus. III Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“, 2014 m. lapkričio mėn. 6 d., Vilnius.

131 I publikacija

132 133 134 135 136 137 138

139 II publikacija

140 141 142 143 144

145 III publikacija

146 147 148 149

150 SUMMARY

1. INTRODUCTION

Grains are widely used in animal feeds and food production [1]. In Lithuania, on average cereal grain are cultivated on the land area over 1288.8 thousand hectares. Summer grains comprise largest areas (about 800.8 thousand ha), whereas winter grains – 488.8 thousand hectares [2]. Grain quality and nutritive value are very important because rational usage of grains, both for food and feeding production, depends on grains’ chemical composition [3, 4], and assessment of their quality is based on physical, chemical and microbiological criteria [5]. Grain is the basic source of carbohydrates, protein and energy in poultry nutrition. Grain comprises between 60 to 75 per cent of raw materials used for poultry; feeds account for 60–70 per cent of the total poultry manufacturing cost [6]. Corn is the main cereal grain, metabolic energy (ME) of which is between 1651–4007 kcal/kg [7] and wheat (ME 1237–3770 kcal/kg) [8]. The use of grain for poultry nutrition is related to its difference in nutritive value, concentration of antinutrients and price. At present, having high prices of maize and wheat, usage of cheaper feeding raw materials (however, their nutritive value might be lower) is of considerable importance. To ensure poultry energy requirements, to acquire consumption of feed nutrients and to reduce impact of anti-nutrients, a variety of feed additives is used. Fitates and non-starch polysaccharides (NSP) are among the main anti- nutritive factors in grain [9]. Non starch polysaccharides increase the viscosity of the intestine, slowing down the digestibility of nutrients [10], thereby interfering with the digestive process [11]. Endogenous enzymes in birds’ organism are not able to properly digest non starch polysaccharides, therefore exogenous enzymes are used. Enzymes of hydrolases class are usually used in animal nutrition to improve nutrients digestibility and absorption in the intestines [12] and also to improve productivity of animals [13]. At present, beta-glucanases, xylanases, amylases, α-galactosidase and proteases are essential enzymes in poultry production [14]. Glucanases (xylanase and beta-glucanase) are enzmes widely used in poultry nutrition to avoid negative (anti-nutritional) impact on poultry consuming feeding composed basically from grain. Xylanase under hydrolysis destroys xylans bond with a β-1,4 xylose glicosidal linkage, and small molecules of xylopiranozil mono-, di and trisaccharides are composed [15]. The enzyme beta-glucanase (endo-1,4 β-D-glucanases and endo-1,3:1,4- β-D- glucanases) degrade beta-glucans 1,3 and 1,4 linkages in the main chain.

151 Enriching poultry feeds with xylanases and beta-glucanases, the digestibility of nutrients increases [16, 17]. Xylooligosaccharides (having probiotic activity) are formed degrading carbohydrates with xylanases. Scientific literature does not provide much data on the synergistic effects of enzymes and prebiotics, as well as little research on their effects on the quality of eggs and poultry, and on the relationship between omega 3 and omega 6 fatty acids. Effective use of enzymes and viscosity of digesta depend on cereal varieties, fibre components and NSP, soluble and insoluble fractions of arabinoxylases, in particular. Prebiotics are considered as non-digestible feed components characterised by positive effect on intestinal micro flora and immune system. The most frequently used prebiotics are inulin, lactulose oligosaccharides: fructooligosaccharides galacto-oligosaccharides mannan-oligosaccharides (MOS) [18, 19]. One of the most important prebiotics, extracted from cell walls of yeast Saccharomyces cerevisiae [20], – is MOS. The prebiotic is not hydro- lysable by endogenous digestive enzymes and is supplemented in poultry diets. The properties of MOS include growth increasing factor, improve feed digestibility and viability of broilers, and influence production of eggs [21]. MOS decrease the number of pathogenic organisms in the digestive tract of broiler chickens [22].

2. AIM AND OBJECTIVES

2.1. The aim of the study

To conduct the analysis for nutritive value of Poaceae family cereal grain varieties and to investigate impact of xylanases, beta-glucanases, cellulases and mananooligosaccharides on productivity, digestive processes, eggs and meat quality of laying hens and broiler chickens.

2.2. Objectives of the study

1. To investigate nutritive value of Poaceae family cereal grains varieties being aware of their growing conditions. 2. To determine impact of xylanases, beta-glucanases, cellulases and mananooligosaccharides on development of internal organs in broiler chickens and on chymus viscosity in their digestive tract. 3. To determine impact of xylanases, beta-glucanases, cellulases and mananooligosaccharides on productivity, physiological processes and eggs quality of laying hens.

152 4. To determine impact of xylanases, beta-glucanases, cellulases and mananooligosaccharides on productivity, physiological processes and meat quality of broiler chickens.

2.3. Novelty and practical significance of the study

Novelty of the doctoral thesis is the determination of nutritious value for main cereal grain varieties registered and cultivated in Lithuania, determining concentrations of soluble and insoluble arabinoxylans in them; the effects of xylanases, beta-glucanases, cellulases and mananooligosaccharides on SCFA concentration in caecum, on hystomorphometric intestinal indices, on concentration of fat acids omega 3 and omega 6 and their ratio indices of atherogenity and trombogenity, MDA variation, sensory and textural characteristics of eggs and poultry meat were analysed. Practical significance of the doctoral thesis is valuable for comprehensive analysis of nutrients’ assessment in cereal grains varieties cultivated in Lithuania; concentrations of beta-glucans and arabinoxylases, intestinal chymus viscosity were determined which provides a basis to optimise making formulations of compound feeds for laying hens and broilers. Impact of NSP degrading enzymes and mananooligosaccharides on productivity, feed conversion, eggs and meat quality of layer hens and broiler chickens was analysed, and standards for the mentioned additives were defined.

2.4. Characteristics of feed additives

Rovabio® Excel AP is a range of enzyme solutions that improve the digestibility of feeds. Enzymatic preparation Rovabio® Excel (solid form) is derived from endo-1,3(4)-β-glucanases) and endo-1,4-β-xylanases obtained from a fermentation broth of Penicillium funiculosum. Enzymatic activity of endo-1,3(4)-beta-glucanases – 30 000 visco units/g; that of endo-1,4-β- xylanases – 22 000 visco units /g; enzymatic activity of endo-1,4-β-glucanases (cellulase) – 6400 DNS units/g. Rovabio® Excel LC2 – a complex of enzymes improving digestibility of feeds. Liquid form of enzymatic preparation Rovabio® Excel LC2 is composed of endo-1,4-beta-glucanase and endo-1,4-beta-xylanases obtained from a fermentation broth of Penicillium funiculosum. Enzymatic activity of endo-1,4- beta-glucanases (cellulase) – 3200 DNS units/mL; that of endo-1,4-beta- xylanases – 11 000 visco units /mL. Agrimos® is a combination of mannanoligosaccharides (MOS) and beta- glucans, extracted from the yeast cell walls of Saccharomyces cerevisiae.

153 Mannanoligosaccharides are natural oligosaccharides derived from various mannose chains which can contribute to reduction of non- beneficial bacteria colonisation in the digestive tract of animals. Beta-glucans represent an important component of yeast cell walls facilitating in maintaining nonspecific immune system of animals. Agrimos® is extracted from yeast cells by autolysis at high temperature. It comprises mannans >24.4%, β-glucans – 25.0%, moisture – 8%, protein – 25%.

3. MATERIALS AND METHODS

3.1. Investigation venue

The experiments were conducted between 2013 and 2017 at the Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Animal husbandry technology, Institute of Animal Rearing Technologies, Animal productivity laboratory and SC “Vilniaus Paukštynas”, Laboratory of Sensory Science, Food institute of Kaunas University of Technology, Department of Veterinary Pathobiology, Pathology centre.

Fig. 3.1. Principal scheme of the study

3.2. Material and methods

Sample collection and preparation. Grain samples of the varieties of winter wheat (‘Agil’, ‘Kovas DS’, ‘Mariboss’, ‘Mulan’, ‘Rigi’, ‘Zentos’), spring wheat (‘Cornetto’, ‘Diskett’, ‘Ethos’, ‘Rospuda’, ‘Sonett’, ‘Tybalt’), winter barley (‘Cinderella’, ‘Fridericus’, ‘KWS Keeper’, ‘Lorely’, ‘Marissa’, ‘KWS Meridian’), spring barley (‘Explorer’, ‘Iron’, ‘Luokė’, ‘Michelle’, ‘Milford’, ‘Propino’) and winter triticale (‘Adverdo’, ‘Grenado’, ‘Remiko’, ‘Sequenz’, ‘SU Agendus’, ‘SW Talentro’, ‘Toledo’) were collected from the Kaunas Plant Variety Testing Station (PVTS) and winter rye (‘Brasetto’, ‘Dankowskie Amber’, ‘KWS Magnifico’, ‘Matador’, ‘Palazzo҆ , ‘SU Stakkato’, ‘Virgiai’) –

154 from Plungė PVTS. Seven triticale varieties, twelve wheat varieties, seven rye varieties and twelve barley varieties were used for this study. Wheat and triticale and barley were fertilised with N11P22K55, additionally with N68.8 + N68.8: the soil characteristics were: humus – 1.65%, pH – 7.6, P2O5 – 140 mg -1 -1 kg , K2O – 327 mg kg . Rye was fertilised with N13P26K66, additionally with N69 + N86 and the soil characteristics were: humus – 1.87%, pH – 5.4, P2O5 – -1 -1 205 mg kg , K2O – 197 mg kg . Metabolism trials were performed with broiler chickens (15 day of age) feeding them on triticale. Each trial contained 20 broiler chickens divided into 4 groups (5 chickens in each group). The chickens were kept individually with stationary waterer and feeder, a tray for excrement collection, under equal feeding and handling conditions. Broiler chickens of control group were fed on triticale (99 %) with addition of premix (1%). Broiler chickens of E group were fed on triticale (99%), supplemented with premix (1%) and enzymes. Broilers in trial group P were fed triticale (99%), supplemented with premix (1%) and prebiotic 2 kg/t. and EP group – were fed on triticale (99%), supplemented with premix (1%), prebiotic 2 kg/t and enzymes. During the feeding trial, the laying hens were held in the individual cages (40 × 40 × 50 cm) with stationary drinking-bowl and feed box under the same feeding and holding conditions. The birds were fed with compound feed 125 g per day and matched Lohman brown cross hens recommendations (www.isapoultry.com). The feeding trial was performed with 60 laying hens of Lohman Brown at the age of 38 weeks. The laying hens were divided into 6 groups, 10 birds in each group. The Control group (C) received a based diet. The E group received basal diet supplemented with NSP degrading enzymes (Rovabio® Exel AP); P group received basal diet supplemented with prebiotics (MOS Agrimos® –1 kg/t of feed); EP group received basal diet supplemented with MOS and NSP degrading enzymes (MOS Agrimos® – 1 kg/t of feed and Rovabio® Exel AP); P1 group received basal diet supplemented with prebiotics (MOS Agrimos® – 2 kg/t of feed); EP1 group received basal diet supplemented with MOS and NSP degrading enzymes (MOS Agrimos® – 2 kg/t of feed and Rovabio® Exel AP). A total of one thousand one-day-old Ross 308 broiler chicks were random- ly allocated to 5 groups (200 chickens in each group) with four replications of each group. All chickens had ad libitum access to feed and clean water throughout the experiment. The birds were fed for 5 weeks with a standard wheat-soybean meal compound diet (Control group); T group received basal diet supplemented with 15% triticale of the variety ‘SU Agendus’; TE group received basal diet supplemented with 15% triticale of the variety ‘SU Agendus’ + NSP degrading enzymes (Rovabio® Excel LC2); TP group

155 received basal diet supplemented with 15% triticale of the variety ‘SU Agendus’ + mannanoligosaccharides (Agrimos® 2.0 kg/t of feed); TEP group received basal diet supplemented with 15% triticale of the variety ‘SU Agendus’ + (Rovabio® Excel LC2) + mannanoligosaccharides (Agrimos® 2.0 kg/t of feed).

3.2.1. Cereal grain nutrition vlue analysis Chemical analysis. Grain samples were taken and analysed in accordance with the Commission regulation (EU) No 691/2013 of 19 July 2013 amending Regulation (EC) No 152/2009 [177] as regards methods of sampling and analysis. Grain samples with three subsamples for chemical analyses were ground in an Ultra Centrifugal Mill model ZM 100 (Retsch GmbH, Germany) with 1.0 mm sieve. Dry matter yield of grain, was determined by drying the sample in an oven at 105oC until a constant weight was obtained. Crude protein content was determined by the Kjeldahl method, and conversion factors of 5.7 wheat and triticale, rye and barley − 6.25 were used to convert total nitrogen to crude protein. Crude fat was extracted with petroleum ether (boiling range of 40−60 °C) by the Soxhlet extraction method. Crude ash was determined by incineration in a muffle furnace at 550 °C for 3 h (Commission Regulation (EC) No. 152/2009) [177]. Crude fibre was determined as the residue after sequential treatment with hot H2SO4 (conc. 1.25%) and hot NaOH (1.25%) according to Weende method. The samples were subjected to the fibre component analyses for ANKOM 220 Fiber Analyzer (ANKOM Technology, USA): acid detergent fibre (ADF) and neutral detergent fibre (NDF), acid detergent lignin (ADL) using a cell wall detergent fractionation method according to van Soest [178]. Nitrogen–free extract (NFE) was calculated as follows: NFE (%) = 100 − (moisture % + crude protein % + crude fat % + crude ash % + crude fibre %) [179]. Amino acid. Hydrolysis of samples was proceeded as described in Commission regulation No 152/2009. For amino acid analyses in samples was used Shimadzu (Shimadzu corp., Kyoto Japan) low pressure gradient HPLC system was used. Amino acid derivatives were separated on Nova-Pak C18, 4 µm, 150 × 3.9 mm (Waters Corp., Miliford, MA) chromatography column by temperature 37 °C. 10 µL of derivatives were injected to separation. Separated derivatives were detected at Ex 250 nm – Em 395 nm. For HPLC system control and data collection was used Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, USA) [180]. Fatty acids. Extraction of lipids for fatty acid analysis was performed with chloroform/methanol (2:1 v/v) as described by Folch J. et al. (1957) [181]. Fatty acid methyl esters (FAME) were prepared using the procedure of

156 Christopherson S. W. and Glass R. L. (1969) [182]. The resulting fatty acid methyl esters mixture is injected into the gas chromatograph Shimadzu GC- 2010 (Shimadzu corp., Kyoto, Japan) with a hydrogen flame detector. Use Restec kapilarinė column,, Rt-2560 (Restek, Bellefonte, PA, USA) (100 m, internal diameter 0.25 mm, thickness: 0,2μm). To change the temperature the column was programmed from 140 °C to 240 °C. Temptemperatūra inlet 240 °C, detector temperature: 260 °C Column temperature: 260 °C (5 min) increased up to 180 °C (2 °C / min) up to 230 °C (6 °C / min). Carrier gas: nitrogen, speed - 18.0 cm / sec. Analysis duration - 55 minutes. Use standards: Supelco 37 comp. FAME Mix trans FAME mix K110, Linoleic acid methyl ester isomers mix. Lipid quality indices, i.e., atherogenic index (AI) and thrombogenenicity index (TI), were calculated according to Ulbricht T. L. V. and Southgate D. A .T. (1991) [183]. AI = [C12:0 + (4 × C14:0) + C16:0]/[n- 6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA]; TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA]. The hypocholestero- lemic/hypercholesterolemic (h/H) ratio was calculated according to Fernandez et al. (2007) [184]. Peroxidability index (PI) of eggs was calculated as fallows Song et al. (2000) [185]. PI = (% monoenoic FA × 0.025) + (% dienoic FA × 1) + (% trienoic FA × 2) + (% tetraenoic FA × 4) + (% pentaenoic FA × 6) + (% hexaenoic FA × 8). Phenolic acid. One gram of grain samples was weighed into a 100-mL volumetric flask and 25 mL of 0.1 M NaOH added. The slurry was shaken at 40 °C for one hour, cooled to 20 °C, acidified with 2 M HCl to pH 5–6 (indicator paper) and 20 mL of methanol was added. The flask was placed in an ultrasonic bath for 30 minutes, cooled to 20°C and made up to volume with methanol. The filtrate (0.2 mm membrane filter) was analysed by HPLC (Varian Corporation, USA). Phenolic acid derivatives were separated on Phenomenex Gemini C18, 5 μm, 250 × 4.6 mm (Phenomenex, USA) chromate- graphy column by temperature 30 °C. The mobile phase consisted of H2O; ACN; acetic acid (88:10:2) 10 μL of derivatives were injected to separation. Separated derivatives were detected at Ex 260 nm – Em 320 nm. For HPLC system control and data collection was used Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, USA) [186]. Catechins determination. About 0.5 g ground barley samples were accurately weighed and extracted with 80 mL of a solution of ethanol/water (10:90, v/v) by sonication for 20 min. The extraction solution was made to volume with the same solvent to 100 mL. Approximately 1 mL of the sample solution was centrifuged at 13,000 rpm for 10 min prior to HPLC analysis. Analysed by HPLC (Varian Corporation, JAV). Catechins derivatives were separated on Discovery HS C 18, 5 μm, 150 × 4.6 mm (Supelco Park, Bellefonte PA, USA) chromatography column by temperature 30 °C. Mobile

157 phases consisted of 0.1% orthophosphoric acid in water (v/v) (eluent A) and 0.1% orthophosphoric acid in methanol (v/v) (eluent B). Separated derivatives were detected at Ex 210 nm – Em 280 nm. For HPLC system control and data collection was used Galaxie Chromatography Workstation (Varian Corporation, USA) [187]. Trace elements. Cu, Mn, Zn, Fe in grains were determined using atomic absorption spectrometer as source of atomization applying air-acetylene flame Thermo scientific ICE 3000 series (Thermo Fisher Scientific, UK). Minerali- zation was done with Mars Xpress CEM Corporation USA. Trace elements were determined on the standard [188]. Se determination. After mineralization, the samples were diluted. Data using atomic absorption spectrometer as source of atomization applying air- acetylene flame Thermo scientific ICE 3000 series (Thermo Fisher Scientific, UK). Beta-glucans analysis. The Beta-glucans was determined using a Megazyme test kit which uses the specific enzymes and follows the method of McCleary and Glennie-Holmes (1985) [189] and McCleary and Codd (1991) [190]. Fermented Beta-glucans detection kit (K-BGLU 11/07) obtained from Megazyme (Ireland). Details of the method are available at www.megazyme.com. Arabinoxylans determination. The content of arabinoxylans was determined using a Megazyme test kit (K-Xylose 14/08) obtained from Megazyme (Ireland). Details of the method are available at www.megazyme.com. Soluble and insoluble arabinoxylans determination. For determination of the total arabinoxylan content, the sample (ca. 0.5 g) was dispersed in water (2.0 mL) and 4.0 M HCl (2.0 mL) and then hydrolysed for 90 min at 100 °C in a 50 mL screw cap tube. During hydrolysis, the samples were mixed frequently to aid dispersion. The air present in the tube was not removed. Following hydrolysis, the sample was cooled and subsequently neutralized by addition of 4.0 M NaOH (2.0 mL). Excess glucose was removed by addition of glucose oxidase/catalase solution (2.0 mL) in 2.0 M acetate buﬀer and 60 min incubation at room temperature. During incubation the sample was mixed continuously with the air present in the tube to enhance dissolution of oxygen. Finally the pH of the solution was lowered by addition of 4.0 M HCl (1.0 mL) and an aliquot (0.5mL) of internal standard was added (1 mg/mL of 2-deoxy- D-galactose in 0.04 M HCl). The amount of water-extractable arabinoxylan can also be determined; this requires only minor adjustments. The sample (ca. 0.4 g) was extracted with water (8.0 mL) for 2 h at 30 °C. After centrifugation, an aliquot (2.0 mL) of the supernatant was removed, 4.0 M HCl (2.0 mL) was added and the sample was hydrolysed as described before. The monosaccharides were separated using a CarboPac PA1 precolumn and a CarboPac PA1 analytical column (Dionex, USA).The monosaccharides were separated iso

158 cratically with 0.001 M NaOH (45 min, flowrate 1 mL/min). To maintain a high detector sensitivity, 0.25M NaOH was added to the effluent post column at a flow rate of 0.4 mL/min. Monosaccharides were detected using a Decade II Scc (Antec, Netherlands) PED detector with a 3 mm gold working electrode The potential of the electrode was programmed +0,05 V (E1, t1 = 400 ms), +0,75 V (E2, t2 = 200 [191]. NIRS analysis. Quality parameters of grain varieties were measured with NIRS ™ DS2500 (FOSS NIRSystems, Inc., Denmark). Cereal grains were ground to 1.0 mm particle device size. With NIRS the following grain indices were measured: fat, moisture, protein, crude fiber, ash and starches, amino acids.

3.2.2. The evaluation methods of the broiler chicken (metabolic experiment) Viscosity of digesta. The viscosity of ileum was determined using conic viscometer Sine-wave Vibro Viscometer Sv-10 series (A&D Company Ltd., Japan). Length and weight of intestines. After laparotomy internal organs and digestive tract were removed and weighed. The weight of every intestinal segment was weighed (with chymus and without chymus) [192]. The length of every intestinal segment was measured with flexible tape “Hoechstmass” (Hoechstmass, Germany) on a glass surface. The intestinal walls were washed with physiological solution, dried up with filter paper and weighed [193].

3.2.3. The evaluation methods of the laying hens

The methods of zootechnical analysis of laying hens • all the eggs were daily calculated and weighed, egg weight of the group was calculated; • individual hen body weighed every 28 days; • every 14 days remaining feed weighed and feed conversion ratio calculated (of 1 kg of egg mass produced); • every 14 days, number of eggs, dynamics and egg production intensity were determined;

Physiological methods pH determination. Digesta pH of duodenum intestinum tenue, caecum and intestinum crassum determination was carried out using “Inolab 730” equipment.

159 Dry matter determination. Dry matter of chymus, was determined by drying the sample in an oven at 105oC until a constant weight was obtained. Length and weight of intestines. Length and weight of intestines analysis is described above 3.2.2. chapter. SCFA determination. The content of short chain fatty acids (SCFA) in caecum was determined by high performance liquid chromatography method using ESC AccQ Tag (Waters inc., USA) technology. For the SCFA analysis, 0.20–0.50 g of the sample (weighing accuracy of four decimal places) was weighed into conical tubes, flushed with 2 mL of distilled water, and the tube was continuously vortexed for 1 min by MS2 Minishaker (IKA Works, Inc.) at 18002200 rpm/min. After mixing the tubes with samples, they were allowed to stand for 1–2 hours. Dropwise 0.05 mL of 30 per cent zinc sulphate (ZnSO4 × 7H2O) and 15 per cent potassium ferocyanide (K4[Fe(CN)6] × 3H2O) was added. The tubes were vortexed for 1 min and then allowed to stand for 1 h. After that, the samples were centrifuged 4000 × g for 20 min, and the resulting solution was filtered through a membrane filter. Prevail organic acid column (250 × 4.6 mm, Grace Davison Discovery Sciences, USA), with an injection volume of 10 μL, wavelength 210 nm, a mobile phase of 25 mM KH2PO4 (pH 2.5): MeOH (80:20), and the flow rate 1.20 mL/min were employed. The concentration of SCFA was measured by the HPLC system (Varian Inc., USA) [194].

Methods of egg quality evaluation Every 14 days egg weight, albumen height were established. Haugh unit was determined using multifunctional automatic egg characteristics analyzer „Robotmation (Japan) Egg Multi-Tester EMT-5200“, hardness of eggshell – with „Egg Shell Force Gauge MODEL-II“ device, and thickness of egg shell – with electronic micrometer „MITUTOYO Digimatic Micrometer“ (sharp and blunt ends, and equator). The egg shell index was calculated according Ahmed et al. (2005) [195] as: SI (shell index) = (SW/S) × 100, where: SW = shell weight; S = shell surface (cm2) calculated as S = 4.68 × egg weight (EW)2/3. Yolk fatty acid analysis. Yolk fatty acid analysis is described above 3.2.1. chapter. MDA determination. The malondialdehyde content in egg yolk was determined by high performance liquid chromatography method described by R. Mendes (MENDES et al., 2009). For this purpose, a high pressure gradient HPLC system Varian ProStar (Varian Corp., USA) was used, consisting of two ProStar 210 pumps, automatic sampling module Prostar 410 and Prostar 363 fluorescence detector. The separation of the Malondialdehyde-2-thiobarbituric acid (MDA – TBA) compound was performed by HPLC using a 5 μm particle

160 size, 250 mm long and 4.6 mm internal diameter Gemini C18 (Phenomenex, USA) chromatographic column. The mobile phase consisting of 50 mM KH2PO4, methanol and acetonitrile with a mixing ratio of 72/17/11 was supplied with 1.0 mL per 1 min increments. MDA-TBA compound was identified and quantified by measuring the fluorescence at Eex 525, Eem 560 nm wavelengths. The sample injection volume was of 10 μl. Data collection and evaluation was performed by using Galaxy Workstation (Varian Corp., USA) operating system. The egg yolk of 5 g was extracted with 10 mL of 7.5% trichloroacetic acid solution by homogenization (IKA T18 basic Ultra-Turrax, IKA Laboratory equipment, Germany) for 1 min. at 5000 rpm (rotations per minute) speed and filtered through filter paper (AlbetFP 589/2, Hahnemühle Fine Art GmbH; Germany). The filtrate was centrifuged for 15 minutes at 4000 rpm (Sigma 2-5, Sigma Laborzentrifugen; Germany). The derivatization of samples was performed with 2-thiobarbituric acid (TBA). This was performed by extracting 0.5 mL of the supernatant layer, which was then transferred into a glass screw tube, and a further 1.5 mL of 40 mM TBA solution was added and mixed thoroughly (MS2, IKA Works, Inc. USA). The mix was placed in the heating furnace at 97 °C for 60 min (UFE 400, Memmert; Germany). The mix was then cooled under running water and then placed in a freezer (-18°C) for a duration of 25 minutes. Following the freezing, 3 mL of methyl alcohol was added to the cooled mixture, mixed thoroughly and filtered through a 0.2 μm PTFE membrane filter (Acrodisc CR 25 mm Syringe Filter, Pall Life Sciences) into the chromatography vials. The MDA-TBA compound was quantified by comparison between peak area of MDA-TBA compound in sample and peak area of this compound in standard solution [198].

Methods of egg sensory and texture properties evaluation Eggs texture and sensory analysis. Instrumental measument of texture properties. For preparation of the egg sample for texture analysis, the modified Woodward and Cotterill method (Woodward and Cotterill, 1987) [199] was applied adjusting to the present conditions. The egg albumen was separated carefully from the yolk. The acquired samples of albumen and yolk were put into plastic cylindrical boxes designed for boiling. The contents were mixed lightly in order to eliminate air bubbles and put into special holding form; it was boiled in water-bath for 12 minutes. Samples were removed from the water bath and allowed to cool to room temperature then refrigerated at 6 °C for 40 min. The texture characteristics were determined with the universal texture analyzer Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK) equipped with a 1kN load cell and Bluehill software. The samples, measuring 2.0 × 2.0 × 2.0 cm, were compressed perpendicularly using

161 a 50 mm diameter cylindrical probe. The testing conditions were two consecutive cycles at 50% compression, cross-head movement at a constant speed of 1 mm/s. Texture variables (rigidity in Newtons, N), cohesiveness (ratio of positive area during second compression to that during the first compression), springiness and resilience (the energy required to mastificate a solid food product to prepare for swallowing) were calculated. The boiling process ensured that the inherent egg flavor was preserved. Eggs were prepared by boiling them in water bath for 10 min after the water came to a boil. Eggs were removed from heat, placed under a stream of cold running water for 5 min, peeled, quartered lengthwise, and served immediately to a sensory panel, along with room temperature water, tea and unsalted crackers. Intensity of egg yolk and albumen attributes, such as overall odour, non typical odour, hardness, taste of yolk or albumen, non-typical taste, yolk color intensity, granularity of yolk was determined. Non typical odour or taste was evaluated as any acceptable or not acceptible odour or taste not typical for hard boiled egg. On the basis of the profile, it was possible to compare products according to separate characteristics and their intensity and to establish relationships between sensory quality and separate characteristics The sensory evaluation was performed according to a standardized sensory descriptive method. The sensory attributes of the hard-boiled egg (albumen and yolk separately) were analyzed. A sensory panel for the descriptive analysis was composed of 6 assessors. A structured numerical scale was used for evaluation of the intensity of each attribute. The left side of scale corresponding to the lowest intensity of attribute was given value of 1, and the right side corresponding to the highest intensity was given value of 9. A structured numerical scale was used for evaluation of the intensity of each attribute. The left side of scale corresponding to the lowest intensity of attribute was given value of 1, and the right side corresponding to the highest intensity was given value of 9 (0 = no difference, 3 = slightly different, 5 = moderately different, 7 = largely different, and 9 = extremely different). A panel of evaluators trained to work in compliance with the LST ISO 8586-1 participated in the test. All sessions were conducted in a climate-controlled sensory analysis laboratory KTU Food institute set following the LST ISO 8589 requirements, equipped with individual booths. The order of sample presentation was randomized. A data collection system for automatic acquisition of the assessors scores and data analysis was used (FIZZ, Biosystems, France). Colour characteristics evaluation method. The colour characteristics were evaluated at three different positions of the surface using CIELab system (CromaMeter CR-410, Conica Minolta, Japan). The measurements were averaged and colour for each sample was expressed in terms of CIE L*a*b*

162 values for lightness (L*), redness (a*) and yellowness (b*). h*=arctan (b*/a*); C*=((a*)2+(b*)2)1/2 [200].

3.2.4. The evaluation methods of the broiler chickens The methods of zootechnical analysis of broiler chickens

During feeding, the following issues were being determined: • Using scales CAS SW-1 S PLUS individual weight of a chicken body mass on age day 1, 7, 21, 35. • Feeding input for 1kg weight gain in each subgroup at the age of 1– 7, 8–21, 22–35 days. • Chicks’ mortality during the whole period of the trial. Necropsy of all dead broiler chickens was performed and causes of their death were being determined. At the end of the trials (40 days of age) 5 broiler chickens were selected from each group and euthanized in accordance with the recommendations for euthanizing of experimental animals [172]. The trials and their techniques.

Physiological methods Blood parameters. HDL- and LDL-cholesterol, triglycerides levels were determined using blood analyzer INTEGRA 400/700/800. Dry matter determination. Dry matter of chymus, was determined by drying the sample in an oven at 105 °C until a constant weight was obtained. Length and weight of intestines. Length and weight of intestines analysis is described above 3.2.2 chapter. SCFA determination. The content of short chain fatty acids (SCFA) analysis is described above 3.2.3 chapter. Intestinal villi height and crypt depth histomorphometric measurements. Post-mortem and histopathological (duodenum, ileum) mucosal histomorphometry. Samples were fixed with 10 % neutral formalin solution. Using standard procedures for histologic evaluation the tissues were embedded into paraffin, cut with rotary microtome by 4 μm thick tissue sections, which were painted with hematoxylin and eosin. Prepared histological samples were examined using an “Olympus BX63” microscope, “Olympus DP72” video camera and the computer “Image Pro Plus” program (Olympus) system, control and test groups of broiler duodenum, ileum villi height and crypt depth, caecum crypt depth were morphometrically measured and microscopically. Villi height measurement were carried out from top of the villi to villi-crypt connector and total mucosal thickness was measured from the top of the papillae to the muscularis mucosa (caecum samples was carried out only one – the latter

163 measurement). Each sample was subjected to 10 intestinal villi measurements (best expressed) to measure the height and in the same places for 10 measurements to measure the thickness of the lining. The thickness of the lining of the villi height was obtained by subtracting the crypt depth ratio [205].

The methods of broiler chickens meat quality analysis Broiler chicken cutting. Morphological composition of carcass was assessed according to Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000). Fibre CSA. The following parameters were computed: cross-sectional area (CSA) of each fiber type (μm2). An average of 50 muscle fibers/sample from 3 slide fields representative of the whole sample was analyzed. Every field measured 200 μm2 [208]. Strengtheness of shinbone Tibia. Strengtheness of shin bone Tibia was analysed with texture analyser Nexigen TA Plus (Lloyd Instruments Ltd, UK). Mineralization degree in shin bone Tibia. Weigh out to the nearest mg approximately 5 g of the sample and place in a crucible for ashing which has first been heated at 550 °C, cooled down and tared. Place the crucible on the hot-plate and heat gradually until the substance carbonises. Put the crucible into the calibrated muffle furnace set at 550 °C. Keep at this temperature until white, light grey or reddish ash is obtained which appears to be free from carbonaceous particles. Place the crucible in a desiccator, leave to cool and weigh immediately [177].

Methods of meat sensory properties evaluation Meat sensory analysis. A sensory panel for the descriptive analysis consisted of 5 assessors experienced in sensory evaluation of different food products. The assessors were selected and trained according to the ISO 8586-1 [202]. The assessors were selected and trained according to the international standards. The sensory evaluation was performed according to a standardized sensory descriptive method. The sensory attributes of the boiled chicken meat (breast and thigh) were analyzed. A structured numerical scale was used for evaluation of the intensity of each attribute. The left side of scale corresponding to the lowest intensity of attribute was given value of 1, and the right side corresponding to the highest intensity was given value of 15. All sessions were conducted in a climate-controlled sensory analysis laboratory equipped with individual booths. A data collection system for automatic acquisition of the assessors scores and data analysis was used (FIZZ, Biosystems, France). The samples were prepared by placing them in a boiled water and stayed boiling for 30 min (breast) or 25 min (thigh) after the water had started boiling as described earlier. The samples were quartered lengthwise and served

164 immediately to panelists along with room temperature water, tea and white bread for neutralization of receptors. The assessors were instructed to clean the palate with water or tea between evaluations of each sample. The following characteristics were assessed: intensity of overall odour, boiled chicken odour, non typical odor, intensity of color, hardness, chewiness, juiciness, fibriness, mouthfeel, boiled chicken taste, non-typical taste and aftertaste.

3.3. Statistical analysis

Statistical significance was established using one-way analysis of variance (ANOVA), and the data were reported as a mean of standard deviation. Mean comparison and separation were done using Duncan’s t-test (P<0.05). ANOVA were conducted using the statistical package SPSS 22. Means in the same column/rows with different superscript letters are significantly different.

4. RESULTS

The amount of dry matter in summer and winter varieties ranged from 87.48% to 91.03% (Table 4.1.). The average of dry matter in triticale was determined to be 89.81%; in rye – 89.82%; in summer wheat – 87.93%; in winter wheat – 89.15%; in summer barley – 89.01; in winter barley – 88.88. The content of crude protein in variety of cereal ranged from 9.40% DM (in rye ‘Palazzo’) up to 14.79% DM (in summer wheat ‘Cornetto’). The lowest average of protein concentration was determined in rye – 10.37% DM; the highest – in summer wheat 13.89% DM. Examination of different cereal variety revealed winter barley ‘Fridericus’ to contain the highest content of fat– 2.04% DM; and the least – triticale ‘SW Talentro’ 1.01% DM. The highest average content of crude fat was determined in winter barley 1.74% DM, whereas the least content of crude fat (1.19% DM) was discovered in triticale. In winter and summer cereals under investigation the average content of crude ash varied from 1.10% DM (in triticale) to 2.25% DM (in winter barley). Concentration of nitrogen free extractive substances (NFE) in summer and winter cereals ranged between 66.98% DM in winter barley (‘Fridericus’) – up to 77.51% DM for triticale (‘Remiko’). The highest average of NFE content was determined in rye (75.92% DM) and the lowest – in winter barley (68.77% DM).

165 Composition of fibrous fractions for varieties of winter cereals is presented in Table 4.1. Among the determined fibrous fractions, the largest is NDF; its amount in winter wheat ranged from 11.59% to 13.79%; in winter rye – from 14.79% to 20.59%; whereas in winter triticale – from 10.32% to 13.10% DM. The largest ADF content was discovered in winter wheat variety ‘Rigi’ – 3.85%; the least – in triticale variety ‘Grenado’ – 2.50% DM. The largest content of crude fibre in summer wheat was found in ‘Diskett’ variety (2.21% DM), whereas in ‘Sonett’ variety the parameter was less by 0.55% (P<0.05). The average concentration of NDF in summer wheat varieties was 12.85% DM. The lowest ADF amounts were determined in ‘Ethos’ and ‘Sonett’ varieties, whereas the largest (3.65%) – in variety ‘Tybalt’. The average amounts of cellulose and hemicellulose were 2.58% DM and 9.38% DM, respectively. The largest amounts of crude fibre for summer and winter barley were determined in winter variety ‘Cinderella’ (5.24% DM), whereas the least – in summer barley variety ‘Propino’ (3.65% DM). In summer barley NDF varied between 13.40 and 24.73% DM, whereas in winter barley – from 19.41% to 23.11% DM. The largest ADF concentration for summer barley was found in in ‘Explorer’ variety, and in ‘Michelle’ variety the parameter was lower by 1.03% DM (P<0.05). In winter barley ADF difference, determined between the highest and lowest values is 0.97% (P<0.05). In summer barley the average amount of cellulose was 5.11%, hemicellulose – 12.76%, whereas in winter barley – 5.61% and 14.31% DM, respectively. Chemical composition of cereal grains (% dry matter) applying NIRS is presented in annexes, Tables 5–7.

166 Table 4.1. Chemical composition of cereal grain (% dry matter) Dry matter Crude protein Crude fat Crude fibre NFE Crude ash NDF ADF ADL Winter Triticale Mean 89.81cd 10.79b 1.19d 1.33b 75.01de 1.50c 11.44c 2.68c 0.92c (n=7) SD 0.37 1.14 0.13 0.23 1.61 0.10 0.97 0.17 0.13 Min 89.46 9.45 1.01 1.02 73.11 1.33 1032 2.50 0.81 Max 90.47 12.51 1.37 1.61 77.51 1.63 13.10 2.90 1.07 Winter Rye Mean 89.82a 10.37a 1.30a 1.13c 75.92a 1.10c 17.12a 2.88a 0.91a (n=7) SD 0.71 0.66 0.15 0.21 0.94 0.18 2.21 0.19 0.16 Min 88.99 9.40 1.13 0.80 74.61 0.75 14.79 2.59 0.70 Max 91.03 11.25 1.56 1.36 76.99 1.31 20.59 3.15 1.12 Spring Wheat Mean 87.93e 13.89c 1.47b 1.91a 69.31e 1.35a 12.85c 3.48d 0.90e (n=6) SD 0.22 0.95 0.11 0.18 0.91 0.09 0.95 0.15 0.07 Min 87.48 12.26 1.36 1.66 68.51 1.17 11.74 3.30 0.82 Max 88.12 14.79 1.65 2.21 71.04 1.42 14.28 3.65 1.03 Winter Wheat Mean 89.15c 11.13c 1.39c 1.80d 73.66d 1.18a 12.56c 3.50c 1.08c (n=6) SD 0.27 0.50 0.16 0.22 0.72 0.12 0.83 0.30 0.15 Min 88.68 10.36 1.13 1.62 72.94 1.04 11.59 3.12 0.91 Max 89.42 11.71 1.56 2.19 74.86 1.31 13.79 3.85 1.26 Spring Barley Mean 89.01d 11.65c 1.62d 4.11a 69.46c 2.25b 19.23a 6.47e 1.36d (n=6) SD 0.30 0.73 0.13 0.29 0.94 0.15 3.37 0.40 0.14 Min 88.46 10.64 1.43 3.65 68.37 1.99 13.40 6.02 1.21 Max 89.40 12.80 1.77 4.39 70.99 2.43 24.73 7.05 1.59 Winter Barley Mean 88.88b 11.05a 1.74a 4.92bc 68.77b 2.23c 21.32b 7.01b 1.40b (n=6) SD 0.17 0.55 0.31 0.24 0.86 0.15 1.17 0.35 0.09 Min 88.59 10.87 1.11 4.64 66.98 2.03 19.41 6.66 1.27 Max 89.06 12.21 2.04 5.14 69.64 2.45 23.11 7.63 1.52 Means in the same column with different superscript letters are significantly different; a-d – P<0.05.

167 In winter triticale varieties (Fig. 4.1), concentration of soluble araboxylans ranged from 0.51% (Toledo variety) to 0.79% DM (‘SW Talentro’). The lowest concentration of insoluble araboxylans was detected in ‘SU Agendus’ (4.42% DM), the highest – in ‘Remiko’ 6.37% DM.

Fig. 4.1. Soluble and insoluble arabinoxylans concentration in triticale varieities (% DM)

The analysis of antinutrients concentrations in triticale varieties (Table 4.2) revealed the largest beta-glucanes amount in ‘Adverdo’ (0.60% DM) and ‘Sequenz’ (0.61% DM) varieties and the lowest – in ‘SU Agendus’ (0.46% DM), whereas concentration of arabinoxylans ranged from 6.27% in ‘SU Agendus’ and ‘Toledo’ varieties to 7.57% in ‘SW Talentro’ variety. The content of beta-glucanes in the samples of winter rye varied from 0.87% up to 1.64% DM. The largest concentration was determined in rye variety ‘Brasetto’ (1.64% DM), and the lowest – in ‘Virgiai’ (0.87% DM).The average beta-glucanes concentration in winter rye – 1.23±0.36%. Concentra- tions of arabinoxylans in the samples under examination varied between 8.09% and 10.15% DM; the average arabinoxylans concentration in winter rye – 8.88±0.73%. The content of beta-glucanes in the samples of summer wheat ranged between 0.28% and 0.50 % DM and in winter wheat – between 0.27 and 0.50% DM. The lowest concentration of beta-glucanes was determined in winter wheat variety ‘Agil’, and the highest – in summer wheat variety ‘Sonett’ and in winter wheat varieties ‘Kovas DS’, ‘Mariboss’. The average beta-glucanes concentrations in summer and winter wheat were 0.35 and 0.42% DM, respectively. Concentrations of arabinoxylans in summer wheat samples ranged between 5.64% and 6.53%, whereas in winter wheat – between 5.47% and 7.09% DM. The average concentrations of arabinoxylans in summer and winter wheat samples are 6.17 and 6.31% DM, respectively. The findings show winter

168 wheat variety ‘Kovas DS’ to accumulate the largest amounts of antinutrients. The content of beta-glucanes in summer barley samples ranged from 1.11% to 2.42% DM, whereas in winter barley – from 2.24% to 4.04% DM. The lowest concentration of beta-glucanes was determined in summer barley ‘Iron’; the largest – in winter barley variety ‘Lorely’. The average concentrations of beta- glucanes in summer and winter barley samples were 1.69 and 2.96% DM. Concentrations of arabinoxylans in summer barley samples ranged between 5.93% and 7.94% DM, whereas in winter barley samples – ranged between 7.78% and 9.16% DM. The average arabinoxylans concentrations in summer and winter barley were 6.66 and 8.26% DM, respectively.

Table 4.2. Arabinoxylan and beta-glucan content of cereal grain (% dry matter) Dry matter AX Beta-glucan Winter Triticale Mean 89.81cd 6.93de 0.52d (n=7) SD 0.37 0.60 0.11 Min 89.46 6.27 0.46 Max 90.47 7.57 0.61 Winter Rye Mean 89.82a 8.88b 1.23a (n=7) SD 0.71 0.73 0.36 Min 88.99 8.09 0.87 Max 91.03 10.15 1.64 Spring Wheat Mean 87.93e 6.14c 0.35d (n=6) SD 0.22 0.30 0.10 Min 87.48 5.64 0.28 Max 88.12 6.53 0.50 Winter Wheat Mean 89.15c 6.31e 0.42d (n=6) SD 0.27 0.64 0.11 Min 88.68 5.47 0.27 Max 89.42 7.09 0.50 Spring Barley Mean 89.01d 6.66a 1.69c (n=6) SD 0.30 0.65 0.59 Min 88.46 5.93 1.11 Max 89.40 7.94 2.42 Winter Barley Mean 88.88b 8.26cd 2.96b (n=6) SD 0.17 0.44 0.79 Min 88.59 7.78 2.24 Max 89.06 9.16 4.04 Means in the same column with different superscript letters are significantly different; a-e – P<0.05.

169 Analysis of phenolic acids in winter triticale varieties revealed ferulic acid to be dominant among the phenolic acids. The content of ferulic acid varied from 464.27 mg/kg in the ‘SU Agendus variety’ up to 601.04 mg/kg in ‘Adverdo’variety. Sinapic acid varied from 78.66 up to 143.32 mg/kg DM. The average content of sinapic acid in investigated triticale varieties comprised 95.74 mg/kg. The largest content of p-coumaric acid was discovered in ‘Adverdo‘ (11.52 mg/kg), the lowest – in triticale variety ‘Sequenz‘ (8.37 mg/kg). In triticale, the average concentrations of vanillic and p-hydroxybenzoic acids were 4.35 and 2.85 mg/kg DM, respectively. In rye variety under investigation, the average amount of p-hydroxybenzoic acid was 1.37 mg/kg. The variety ‘Virgiai‘ contained the largest concentration of vanillic acid (15.37 mg/kg); the lowest content of vanillic acid was in ‘Matador’ variety (5.24 mg/kg). In rye, the content of p-coumaric acid ranged from 22.82 up to 52.79 mg/kg. The largest contents of p-coumaric acid were found in ‘Dankowskie Amber’ and ‘Palazzo’varieties, and the least – in ‘Matador’ and ‘SU Stakkato’. In rye, the average content of ferulic acid was 663.38 mg/kg (ranging within 553.66 and 794.53 mg/kg DM). The largest content of sinapic acid was found in ‘KWS Magnifico’(91.08 mg/kg DM), the least – in ‘Dankowskie Amber’ (34.04 mg/kg DM). In summer wheat, the content of ferulic acid comprised 28.89 mg/kg less than that in winter wheat. In summer wheat the concentration of ferulic acid was the largest in ‘Tybalt’ variety (577.35 mg/kg; the least – in ‘Cornetto’(446.19 mg/kg). The concentration of sinapic acid in summer wheat varied from 44.10 up to 83.41 mg/kg. Lower amounts were determined for p-hydroxybenzoic, vanillic and syringic acids. In winter wheat, the average concentration of ferulic acid was 539.22 mg/kg. In winter barley, the concentration of p-hydroxybenzoic acid ranged within 2.77 mg/kg (‘Rigi’) and 4.78 mg/kg (‘Kovas DS’). Content of vanillic acid in summer barley under investigation varied from 5.71 mg to 12.83 mg/kg DM. On average vanillic acid concentration in all varieties under investigation was 8.78 mg/kg SM. Concentration of vanilic acid in winter barley under investigation was 9,82 mg/kg. The content of p-coumaric acid in summer barley under investigation ranged from 20.65 mg/kg to 50.47 mg/kg DM; in winter barley – from 60.21 to 72.53 mg/kg DM. Larger amounts of the acid were discovered in barley variety ‘Milford’ and Marisa’. The average catechin concentrations in winter barley are higher by 37.39% compared to that in summer barley. The analysis of catechin concentrations in winter barley revealed the highest accumulation to be in the ‘Marisa’ variety (71.38 mg/kg ), whereas the lowest – in ‘Lorely’ variety (40.13 mg/kg DM). In summer barley catechin concentrations fluctuated from 8.92 mg/kg to 47.09 mg/kg DM.

170 The content of calcium in different triticale varieties varied from 0.067 g/100g to 0.075 g/100g. In triticale, a higher amount of phosphorus was detected. The amount of phosphorus ranged between 0.397g/100g (‘SW Talentro) up to 0.497g/100g (‘Adverdo). The highest amount of copper (3.54 mg/kg) was detected in ‘Su Agendus’; the lowest (2.88 mg/kg) – in ‘SW Talentro’. In triticale, the average copper amount was 3.23 mg/kg. Iron concentration was the highest from trace elements detected in triticale varieties. The content of iron ranged from 19.25 mg/kg (‘Remiko’) up to 29.12 mg/kg (‘Toledo’). Contents of selenium were detected to be not high – within 0.08 mg/kg (‘Sequenz’, ‘SU Agendus’) and 0.15 mg/kg (‘Remiko’). In rye, the average concentrations of calcium and phosphorus varied between 0.063 and 0.422 g/100g. The highest amount of calcium was detected in ‘Matador’ variety, the lowest – in ‘SU Stakkato’. The content of manganese in the investigated variety of rye varied between 14.58 mg/kg and 42.68 mg/kg. The highest concentration of manganese was found in ‘Virgiai’ (created in Lithuania) – 42.68 mg/kg. The highest concentrations of zinc, iron and selenium were also detected in this variety. The comparison of summer and winter wheat revealed higher amounts of calcium and phosphorus to be accumulated in summer wheat. In summer wheat, calcium content ranged between 0.074 and 0.084 g/100g DM, that of phosphorus – between 0.410 and 0.539g/100g DM. In summer wheat, the highest content of copper was detected in variety ‘Cornetto’ (5.21 mg/kg), whereas the lowest –in ‘Tybalt’ (4.05 mg/kg). In different summer wheat varieties under investigation, the content of iron varied from 33.66 to 43.78 mg/kg DM, whereas the average iron content in summer wheat samples under investigation was 38.50 mg/kg DM. The content of trace elements in winter wheat variety was lower than that in summer wheat i.e. copper – 1.92, manganese – 0.75, zinc – 1.55 , iron – 12.66 and selenium – 0.01 mg/kg DM. Winter barley accumulated higher amounts of calcium and phosphorus comparing to that of summer barley. The amount of trace element copper in summer and winter barley varieties( cultivated in Lithuania) ranged from 1.96 mg/kg to 5.37 mg/kg DM. Higher iron amounts were detected in barley varieties ‘Luoke’ (5.37 mg/kg), ‘Propino’ (4.80 mg/kg). Lower amounts of copper were determined in barley varieties ‘KWS Meridian’ (1.96 mg/kg), ‘Fridericus’ (2.04 mg/kg. The amount of manganese in summer barley varied between 5.95 and 8.54 mg/kg. The manganese average concentration in summer barley samples – 7.31 mg/kg, whereas that in winter barley samples – 7.63 mg/kg DM. The amount of zinc in summer barley fluctuated from 12.86 mg/kg up to 16.61 mg/kg DM. The amount of iron in summer barley varied from 38.57 to 51.85 mg/kg DM. In winter barley zinc concentration was less (average – 12.78 g/kg). Larger amounts of this trace element were detected in barley varieties ‘Fridericus’

171 (13.74 mg/kg) and ‘Lorely’ (13.34 mg/kg); less – in barley variety ‘KWS Meridian’ (11.67 mg/kg ) and ‘Cinderella’ (12.21 mg/kg). In winter barley varieties, average zinc, iron and selenium concentrations were 12.78; 29.68; and 0.11 mg/kg DM, respectively. Cysteine, lysine and methionine are amino acids the most important in poultry nutrition. The composition of amino acids for winter cereal grains, cultivated in Lithuania, is presented in Table 4 of Publication 1. Analysing composition of amino acids in summer wheat variety grown in Lithuania, the largest amount of lysine was determined in ‘Cornetto’ (4.44 g/kg DM); the least – in variety ‘Sonett’ (3.23 g/kg DM). Glutamic acid comprised the highest amount among amino acids (from 40.78 g/kg DM up to 51.94 g/kg DM. Proline concentration varied between 12.25 and 16.15 g/kg DM; the highest threonine concentration was detected in ‘Sonett’ (3.69 g/kg DM); the lowest – in ‘Ethos’ (4.39 g/kg DM). variety The highest total content of amino acids for summer wheat variety was detected in variety ‘Ethos’ (152.69 g/kg DM), whereas the lowest – in ‘Sonett’(123.88 g/kg DM). The highest lysine concentration was determined in summer barley ‘Milford’ and ‘Propino’ variety (3.99 g/kg DM), and the lowest – in winter barley ‘Lorely’(3.29 g/kg DM). In summer barley the amount of methionine ranged from 0.75 to 1.09 g/kg, whereas in winter barley – between 0.71 and 0.85 g/kg DM. The highest amount of proline was detected in summer barley ‘Michelle’ (13.38 g/kg DM); in winter barley ‘Fridericus’ – 12.53 g/kg SM. Total content of amino acids in summer barley ranged between 88.90 g/kg SM (‘Michelle’) and 117.74 g/kg DM (‘Iron’), whereas in winter barley – between 93.04 g/kg (‘KWS Keeper’) and 107.09 g/kg (‘Fridericus’). The composition of amino acids in cereal grains, determined using Near-infrared spectroscopy, (NIRS), is given in Annex (Tables 8–10). The composition of fatty acids ranged between 0.01% in summer wheat and 60.62% in winter triticale. Monounsaturated fatty acids (MUFA), such as palmitoleic (C16:1n-7) and oleic acid (C18: 1 n-9) reduce concentration of total and low density lipoproteins cholesterol. The highest concentration of oleic acid was detected in summer wheat (17.12%), the lowest – in winter triticale (10.56 %). Winter and summer barley have relatively a higher C18:0 ratio. Among polyunsaturated fatty acids (PUFA), C18:2n-6 (linolic acid) prevails in all grains – its limits range from 52.93% in summer barley to 60.62% in winter triticale. The organism is not capable to produce the acids, therefore concentration of omega-6 and omega-3 acids depends on food consumed. In grain varieties, the content of omega-6 fatty acids is higher than that of omega-3.The highest ratio of n-6/n3 is detected for summer wheat – 15.49; the lowest 6.74 – for winter rye. The composition of fatty acids in cereal grain variety is given in Annex (Tables 11–14).

172 The results of internal organs development (having performed the trial for metabolism in triticale variety ‘SU Agendus’), revealed no statistical difference in chicken weight, intestinal weight with digesta and other indices (P>0.05). However, chicken broilers’ (P group, fed on ‘SU Agendus’ triticale and MOS) intestinal weight without digesta increased by 7% (P<0.05); the length of intestines including cecum (EP group) increased by 10%, compared to the control group (P<0.05). In group P, the masses of the heart and gizzard muscles increased by 3 and 10%, respectively – compared to the control group (P<0.05). The trial for metabolism in triticale variety ‘Sequenz’ revealed no statistically significant results for development of internal organs. However, in group P liver and pancreas weight increased by 3 and 10%, respectively (P<0.05). During the trial period (38–46 wk), analysis of feeds input (for all laying hens to produce an egg) revealed that the feeds input tended to decrease by 5–6% in groups E, P and EP (P>0.05). In the treatment groups, the average eggs weight findings show the weight to increase throughout the 38–46 wk trial period, however statistically significant differences were detected only in group E – weight increased by 6%. The data presented demonstrate that feed additives had no statistically significant impact on intensity and efficiency of eggs laying in treatment groups during the 38–46 wk trial period The feed input to produce 1 kg of egg mass in groups E and EP shows statistically significant reduction by 11 and 9%, respectively (P<0.05). The analysis of the given findings show that the weight of intestines without digesta tended to decrease: in group P1 (2 kg/t MOS) and in group EP1 (enzyme preparation + (2 kg/t MOS) – by 12 and 8%, respectively (P<0.05). Addition of MOS (2 kg/t of feeds) decreased the heart weight by 15% in group P1 compared to the control group (P<0.05). In group E, the weight of glandular stomach was lower compared to that in the control group (P<0.05). The findings of other internal organs under investigation were statistically insignificant, compared to the control group. SCFA results are presented in Table 4.3. The lower concentrations of acetic acid are detected in treatment groups P and P1, i.e. 10.65 and 19.56 µmol/g, compared to the control group (P<0.05). Concentrations of propionic acid in all treatment groups showed no statistically significant difference (P>0.05). Concentration of butyric acid in cecal digesta of treatment group P1 (2 kg/t MOS) was lower by 9.58 µmol/g compared to the control group (P<0.05).

173 Table 4.3. The content of short chain fatty acids in cecal content (µmol/g) of laying hens, adding enzyme preparation and MOS in feeds TGRR Groups K E P EP P1 EP1 Acetic 67.77± 62.17± 57.12± 50.58± 48.21± 65.73± 2.01a 7.90a 5.54b 6.82bc 10.81c 12.11bc Propionic 14.57± 14.50± 14.67± 13.35± 13.44± 12.96± 5.35a 3.57a 1.48a 4.01a 3.30a 4.01a Butyric 16.21± 11.49± 11.76± 4.76± 6.63± 6.38± 4.35a 2.12a 4.32acd 1.69b 2.71c 3.13d a-d – averages in the table distinguished by letters have statistically significant differences compared with one another (P<0.05).

The trial results for egg quality (Table 4.4.) revealed that enzymatic preparation and MOS (used in the trial) had no significant influence on many indices: egg weight, shell strength, albumen height, Haugh unit, shell thickness, albumen pH, yolk and albumen weight and shell area (P>0.05). However, in group P (1 kg/t MOS) and EP1 treatment group (enzyme preparation + 2 ckg/t MOS), yolk colour intensity decreased by 0.27 scores and 0.25 scores, respectively (P<0.05) compared to the control group. In group E1 (2 kg/t MOS) the increase in yolk pH was statistically significant (0.02) compared to the control group. In group E1 (enzyme preparation + 2 kg/t MOS) shell index increased by 0.82 g/100 cm2 compared to the control group (P<0.05).

174

Table 4.4. Quality trials for eggs of laying hens (38–46 wk of age) in feeds adding enzyme preparation and MOS Parameters Groups K E P EP P1 EP1 Egg weight (g) 63.91±6.66a 67.31±4.60a 64.84±5.37a 64.40±4.96a 67.53±4.65a 67.03±9.66a Shell breaking strength (kg/m2) 3.30±0.74a 3.34±0.96a 3.41±0.62a 3.49±0.65a 3.44±0.64a 3.28±0.70a Shell breaking strength (N) 31.45±8.83a 32.74±9.38a 33.40±6.10a 34.23±6.36a 33.76±6.33a 32.19±6.85a Albumen height (mm) 6.75±1.47a 6.95±1.47a 6.51±1.36a 7.09±0.98a 6.68±1.30a 7.52±1.42a Haugh unit 79.58±12.34a 79.28±11.97a 77.67±10.60a 81.47±8.33a 78.14±9.97a 83.73±9.31a Yolk colour intensity 4.00±0.50a 3.82±0.58ab 3.73±0.65b 3.91±0.56ab 3.79±0.59ab 3.75±0.57b Shell weight (g) 5.61±0.54a 6.11±0.66ab 5.77±0.51ab 5.74±0.52ab 5.97±0.56b 5.88±0.70ab Shell thickness (mm) sharp end 0.35±0.04a 0.36±0.03a 0.35±0.03a 0.35±0.02a 0.36±0.04a 0.34±0.03a Shell thickness (mm) equator 0.35±0.04a 0.37±0.03b 0.35±0.03ab 0.35±0.03ab 0.36±0.03ab 0.35±0.03ab Shell thickness (mm) blunt end 0.34±0.04a 0.36±0.03a 0.35±0.03a 0.35±0.03a 0.35±0.03a 0.34±0.03a Yolk pH 6.04±0.06a 6.06±0.09ab 6.01±0.09ab 6.01±0.07ab 6.06±0.12b 6.07±0.07ab Albumen pH 8.29±0.24a 8.25±0.21a 8.29±0.19a 8.30±0.23a 8.30±0.28a 8.38±0.17a Yolk mass (g) 16.83±2.84a 16.74±1.31a 16.29±1.24a 16.59±1.68a 17.10±1.41a 17.03±3.36a Albumen mass (g) 39.42±4.71a 42.00±3.61a 40.32±4.77a 39.31±3.99a 41.72±4.06a 41.74±6.54a Shell area (cm2) 72.68±4.95a 75.26±3.42a 73.41±3.99a 73.09±3.72a 75.42±3.45a 69.66±9.50a Shell index (g/100 cm2) 7.74±0.80a 8.10±0.73ab 7.87±0.66ab 7.84±0.55ab 7.92±0.76ab 8.56±1.36b a-b – averages, in the table distinguished by letters have statistically significant differences compared with one another (P<0.05).

175 Studies of yolk chemical composition show (Table 4.5) the dry matter content in group P1 to increase by 1.26%; the protein concentration In group 1 decreased by 1.44% (P<0.05), and ash concentration decreased by 0.11% (P<0.05).

Table 4.5. Chemical composition of egg yolks in feeds adding enzymatic preparation and MOS (%) Parameters Groups K E P EP P1 EP1 Dry matter 49.54± 50.74± 50.60± 50.47± 50.80± 50.52± 0.32b 0.69ab 0.53ab 0.42ab 0.72a 0.71b Protein 19.46± 18.97± 19.85± 19.43± 17.99± 18.08± 0.62a 0.89ab 0.64ab 1.43ab 0.67b 1.12a Fat 28.01± 29.88± 28.66± 29.06± 31.05± 30.69± 0.72c 0.54abc 0.87bc 1.12abc 0.78a 1.16ab Ash 1.96± 1.83± 1.96± 1.85± 1.66± 1.65± 0.15a 0.19ab 0.09ab 0.04ab 0.14b 0.14b a-c – averages, in the table distinguished by letters have statistically significant differences compared with one another (P<0.05).

Findings concerning lipid concentration in egg yolks of laying hens revealed: MDA content in fresh eggs of groups E and P inconsiderably decreased compared to the control group (P<0.05). The findings of eggs, stored in refrigerator for 28 days, showed MDA content to remain the same in treatment group EP1 as in the control group (0.28 µmol/kg). In treatment group E it increased by 0.01 µmol/kg, whereas in group EP – decreased by 0.02 µmol/kg. In egg yolks analysis of fatty acids chemical composition was performed. In fresh eggs yolks palmitic, palmitoleic, oleic fatty acids prevailed. The content of palmitoleic fatty acid increased in group E by 0.17%, whereas it decreased by 0.12% in treatment group EP (P>0.05). In group E the content of arachidonic fatty acid decreased 0.26% (P<0.05) compared to the control group. In all treatment groups eicosenoic and behenic contents in fatty acids decreased. In treatment group EP1, index AI decreased by 0.02% (P>0.05), and h/H index increased by 0.12% (P>0.05). In treatment group P1 peroxidation index decreased by 1.98% compared to the control group (P>0.05). Yolks of eggs stored in refrigerator for 28 d contained dominating concentrations of palmitic, oleic, linolic fatty acids. The content of palmitic fatty acid in treatment group P1 decreased by 0.19% (P>0.05), arachidonic fatty acid content increased by 0.14% (P>0.05) compared to the control group. In all treatment groups content of trans-palmitoleic and eicosenoic

176 fatty acids did not change or changed insignificantly (P>0.05). The content of behenic acid in all treatment groups did not change (P>0.05). The index of thrombogenity in treatment groups P, EP, and P1 was reduced by 0.01% (P>0.05). Assessing textural properties applying instrumental method, fresh eggs were determined to differ only in hardness of albumen and yolk. Albumen of eggs in treatment group P1 was softer (P<0.05) than that in treatment group E, whereas albumen hardness values of eggs in other groups did not differ significantly, although varied in a wider range. The difference in adhesiveness, elasticity, resiliency, of egg yolk was not statistically significant. Hard- ness of egg yolk varied depending on the composition of consumed feed. In the control group egg yolk was harder compared to that in the rest groups. Adhesiveness, elasticity, resiliency of egg yolk did not depend on the feed composition. As it could have been expected, the additives used did not affect significantly (P>0.05) albumen colour properties of fresh eggs. However, feed composition influenced yolk colour properties significantly. Yolks, in eggs of treatment group EP, were of lighter colour than that in the control group and treatment groups E, P1, and EP1. From analysed samples, the lowest value of yellowness b* was in treatment group E. In eggs of treatment group P1, yolk yellowness characteristics were lower (P<0.01) compared to that in samples of treatment groups E and EP1. Detected differences in colour characteristics determined the value of colour palette C* in treatment groups P and EP1 to be higher than in treatment groups E and P1. Sensory characteristics of egg yolk and albumen were very similar. After changing feed composition, the change in odour intensity of albumen and yolk was not detected and any atypical smell was detected in neither of treatment groups. Homogenous albumen colours, moderate intensity of yolk colour were determined evaluating visually. The feeds didn’t affect taste characteristics considerably compared to that of the control sample. The only sensory characteristic of albumen and yolk that depended on the feeds composition was hardness. Albumen evaluation determined softer albumen to be in treatment group P1 compared to the control group. In other groups the property differed insignificantly. The egg hardness in eggs of treatment group EP1 was lower than that of control treatment P groups (P<0.05). Instrumental investigation confirmed the results. Instrumental investigations of albumen texture in eggs stored for 28 d showed that the samples under investigation can be allotted in to five, significantly different groups (P<0.05). Only treatment groups E and P showed no difference in albumen hardness (P>0.05). Adhesiveness elasticity, resiliency was revealed to be analogous (P>0.05). In treatment group EP1 yolk hardness was higher than in treatment groups E, P, EP, P1. Yolk adhesiveness and resiliency did not differ in the

177 samples of all groups, whereas elasticity depended on feed constituents. The highest adhesiveness was detected in samples of the control group. Instrumental measurements of colour characteristics, in samples stored for 28 d, determined that egg samples from treatment groups E and EP1 were of the lightest colour. Considerable difference was detected in b* values of yellowness characteristics. Yellowness in albumen samples of treatment group EP1 was more intensive, than that in control or treatment E, P or P1 groups. It conditioned more intensive colour palette of albumen samples from treatment groups EP and EP1. Feed composition influenced considerably yolk colour characteristics as well. Yellowness in yolk samples of treatment group EP1 was more intensive, than that in control or treatment P1 groups. It conditioned more intensive colour palette C* than that in samples of control and treatment P1 groups. Sensory characteristics of egg yolk and albumen from all groups were proximate; after changing feed composition, the change in taste or odour intensiveness was not detected. Side taste or odour (which could have appeared because of the feed composition) was not developing during storage. The only characteristic depending on feed composition was albumen hardness. It was higher in treatment groups P and EP than that in treatment group P1 (P<0.05). Impact analysis of enzymatic preparation and MOS on broilers’ weight gain revealed the weight gain to be less by 1% in treatment group T than that in the control group (P<0.05). In treatment groups, feed consumption by broiler chickens (35 days of age) did not show statistically significant difference (Table 4.6).

Table 4.6. The effect of feeds enriched with 15% triticale, enzyme preparation and prebiotics on broilers’ body mass (g), and feeds input for 1 kg of weight gain (kg) Broiler chickens Groups age in days K T TE TP TEP Body weight (g) 35 2658.79± 2647.63± 2641.02± 2632.94± 2696.43± 286.34a 234.53ab 231.86ab 240.35b 254.08ab Feed conversion ratio (kg/kg) 1–35 1.51± 1.55± 1.51± 1.54± 1.49± 0.03a 0.03a 0.06a 0.04a 0.03a a-b – means in the table, distinguished with different superscripts, refer to statistically significant differences between themselves (P<0.05).

178

In blood of broiler chickens content of total cholesterol, HDL, LDL concentrations decreased (Table 4.7). In group TE, cholesterol content decreased by 11.7%; HDL decreased by 13.4% (P<0.05). Analysis of LDL and triglycerides cocentration in broilers‘ blood did not detect statistically significant differences (P>0.05).

Table 4.7. Impact of feeds with addition of 15% triticale, enzymatic preparation and prebiotic on blood indices of broiler chickens Parameters Groups K T TE TP TEP Cholesterol (mmol/l) 4.35±0.17a 4.03±0.31ab 3.84±0.30b 3.77±0.39b 3.87±0.26b High-density lipoprotein 3.36±0.26a 2.96±0.34b 2.91±0.27b 3.02±0.27ab 2.98±0.14ab (mmol/l) Low-density lipoprotein 1.26±0.46a 0.65±0.49b 0.59±0.41b 0.71±0.36ab 0.65±0.35b (mmol/l) Triglycerides (mmol/l) 0.68±0.52a 0.93±0.54a 1.02±0.53a 1.08±0.45a 0.90±0.33a a-b – means in the table, distinguished with different superscripts, refer to statistically significant differences between themselves (P<0.05).

The findings show the DM content in small intestine of broiler chickens to decrease by 1.36% compared to that in the control group (P<0.05). In treatment group T, the amount of DM (triticale 15%) reduced significantly in small intestine (1.81%), however – increased significantly (5.96%) in large intestine (P<0.05). In treatment group TEP, dry matter amount increased significantly in large intestine (5.91%; P<0.05). Triticale, enzyme preparation and MOS did not impact significantly a lot of indices ( weight of intestines with and without digesta, intestinal length, weight of liver, gizzard (P>0.05). In treatment group T, heart weight was higher by 47% compared with that in the control group (P<0.05). In treatment groups TEP, pancreas weight increased by 22% (P<0.05). Findings concerning SCFA contents in caecum of broiler chickens are presented in Table 4.8. In group TP, lactic acid content was determined to be less by 31.12 µmol/g, compared to that in the control group (P<0.05). Statistically significant difference in the contents of acetic acid between treatment groups was not detected. The content of propionic acid in group TEP decreased by 0.34 µmol/g. Content of butyric acid in caecum digesta of treatment group T was lower by 9.73 µmol/g, compared with that in the control group (P<0.05).

179 Table 4.8. Impact of feeds (with addition of 15% triticale, enzymatic preparation and prebiotic) on SCFA and Lactic acid concentration in caecum digesta of broiler chickens (µmol/g) SCFA Groups K T TE TP TEP Lactic 55.88± 64.49± 54.51± 24.76± 139.48± 20.24a 74.69ab 30.71ab 1.69b 139.49ab Acetic 85.97± 91.14± 100.33± 91.14± 107.83± 28.73a 10.38a 3.22a 33.10a 23.55a Propionic 17.22± 19.92± 14.49± 16.95± 16.88± 3.11a 4.98ab 2.71ab 4.82ab 9.05b Butyric 32.81± 23.08± 30.68± 23.93± 38.33± 21.37a 7.62b 8.47bc 13.19ab 5.39bd a-c – means, distinguished with superscripts, had statistically significant differences between themselves (P<0.05).

In group TP the study of intestinal villi shows statistically significant difference in length of duodenum and illeal villi. The length of duodenum villi increased by 54.76 µm and of illeal – by 117.34 µm, compared to that in the control group (P<0.05). Analysing duodenum crypt depth, statistically significant higher crypt depth (31.91) µm was detected in treatment group TP; in treatment group T, depth of cecal villi crypts reduced by 19.61 µm (P<0.05). The data analysis demonstrate the increase in broilers’ tibia strength by 34% (P<0.05) in treatment group T (with 15% triticale), whereas in treatment group TP (with MOS) broiler chickens’ tibia strength increased by 27%. Analysis of results for tibia mineralization degree revealed that no statistically significant changes of the mineralization degree were detected in treatment group TP compared to that of the control group (P<0.05). After broiler chickens slaughter, morphological analysis of composition was performed. In treatment group TEP, shin muscle mass (boneless and skinless) increased by 8% (P<0.05). In treatment group T, the mass of breast (skinless) increased by 4%, whereas in treatment group TP – decreased by 6% compared to the control group (P<0.05). The width of breast muscle in treatment groups TP and TEP decreased by 10 and 4%, respectively (P<0.05). In treatment group TP the height of breast filet and mass of tender filet increased by 4 and 3%, respectively (P<0.05). Between Control groups and statistically significant differences other indices were not detected. Breast muscles comprise a larger part of birds carcass weight, which is influenced by variety, breed, sex. Histopathomorphologic analysis showed the muscle diameter of broilers breast samples to be smaller in treatment

180 groups then that in the control group. Diameter of muscle fibre in group with enzyme (EP) reduced by 10.09 µm (P<0.05). Colour characteristics of raw breast meat samples (evaluated applying instrumental method) showed the lightness L* of all analysed samples to be proximate but greater (P<0.05) than that of the control sample. The control group with values L*,a*,b*,C* lower than in the treatment groups was distinguishing from all other groups. Characteristics of raw meat samples from other groups did not differ between themselves. The difference in colour characteristics disappeared under thermal treatment. Evaluating raw and cooked meat samples from leg muscles, composition of feeds was determined not to impact significantly colour characteristics of meat. Cooked samples did not show difference in colour characteristics, detected using instrumental methods, however attention should be paid to the fact that values are from a wide interval which might be justified by small and rather heterogenous samples (small thighs). Results of cooking losses show that breast muscle samples in all treatment groups lost a higher moisture amount than samples in the control group. However, addition of triticale and enzyme additive did not influence considerably cooking losses of thighs, samples ability to retain bound moisture under cooking process. Sensory evaluation of breast meat samples revealed that effect of feed composition on odour and colour properties was insignificant (P>0.05). All samples were characterised by intensive odour with dominating smell, typical for cooked chicken meat; using a variety of triticale and prebiotic or enzymatic combinations, no side odour appeared. Although texture of samples differed, the fluctuations were within the group and could be conditioned by the fact that during evaluation, one assessor tested meat of different birds, or meat sample of the same bird, but from various parts of breast or thigh, hence influencing various textural characteristics. Impact of feed composition on taste characteristics of breasts has not been detected. Preliminary assessment of acceptability revealed no negative changes in meat to appear, which could reduce meat acceptability, considering consumers. Evaluating meat of thighs, the meat odour in control group was detected to be more intensive then that of samples from the group fed on combination with triticale and prebiotics, although the odour was intensive and had no side smell in all samples. However, feeds composition did not affect significantly characteristics of texture and taste.

181 5. DISCUSSION

Cereal grains accumulate high contents of carbohydrates, proteins, fat; mineral substances are also important groups of constituents. Nutrient value of cereal grains is of considerable importance because it determines grain use in human and animal nutrition. Precipitation quantity, temperature, soil type, composition and fertilization can impact nutritive and technical characteristics of grain. Because of new, updated species being created, it is important to determine which varieties are most suitable under our climatic conditions and which species accumulate higher amounts of nutrients. According to literature data, protein concentration in a variety of triticale species ranges from 9.71- 13.33% DM [210], in barley – 11.74 –13.64% DM [211], in wheat – 7.5– 12.8% DM [212], in rye – 11.6–13.1% DM) [213]. Oliete et al. (2010) [210] determined the protein content in wheat to be 15.52% DM on average, ranging from 12.05 to 19.16% DM. In our trials, crude protein concentration ranged between 12.26 to 14.79% DM in summer wheat, whereas that in winter wheat – between 10.36 and 11.71% DM. In our trials, the protein content of triticale and rye was detected to be lower than that described by other researchers [210, 213]. The data concerning fibre fractions and their concentrations in various cereal grain varieties is scarce. Content investigation of fibre and its components determined the largest fraction to be NDF (responsible for cereal energy conversion). The highest NDF content was detected in summer and winter barley (19.23 and 21.32% DM); the lowest – in triticale 11.44% DM. The lowest ADF concentration was determined in triticale (2.68% DM); the lowest ADL concentration – in summer wheat (0.90% DM). Jondreville et al. (2001) [214] detected lower concentrations in barley and rye, however NDF concentrations in wheat and triticale were similar to the ones detected in our trials. In our trials cellulose content was the highest in samples of winter barley – on average 5.61% DM ( 5.23–6.16% DM), and hemicellulose content was the highest in winter barley – on average 14.31% DM (12.15–16.36% DM, and in rye – on average 14.23% DM (12.10–17.70% DM), however it was lower than findings determined by Zilic et al. (2011) [215]. Phenolic acid is characterised by antioxidative properties; it is also supposed to impact starch hydrolysis in grain. A high content of phenolic acid in grain indicate that they can be an excellent nutrient source. Phenolic combinations, phenolic acids in particular, are essential antioxidants protecting from cardiovascular diseases and from a certain types of cancer [216]. In our trials, we have determined phenolic acids: p-hydroxybenzoic, vanillic, syringic, p-coumaric, ferulic and sinapic. In all grain samples ferulic

182 acid is dominating. In triticale samples, ferulic acid comprised from 464.27 to 601.04 mg/kg, on average 530.50 mg/kg DM; synapic acid – between 78.66 and 143.32 mg/kg, (on average 95.74 mg/kg DM); p-hydroxybenzoic – between 1.62 to 4.55 mg/kg DM (on average 2.85 mg/kg DM; vanillic acid – from 3.55 to 5.64 mg/kg (on average 4.35 mg/kg DM). Scientists detected lower concentrations of ferulic acid in triticale (483.70 µg/g), but higher concentrations of p-hydroxybenzoic acid (7.40 µg/g) [217]. Ferulic acid concentration in our samples of rye ranged from 553.66 to 794.53 mg/kg DM; synapic – from 34.04 to 91.08 mg/kg DM. Andreasen et al. determined that in different rye varieties, ferulic acid ranged between 900 and 1170 µg/g; synapic – between 70-140 µg/g, p-coumaric content – between 40–70 µg/g [218]. Sample analysis of summer and winter wheat varieties revealed ferulic and synapic acids content to be higher in winter wheat than in summer wheat. The same results are presented by Vaher et al. (2010) [219]. In summer wheat, content of ferulic acid ranged from 446.19–577.35 mg/kg DM; synapic acid – from 44.10 to 83.41 mg/kg DM; vanillic acid – from 5.62 to 8.50 mg/kg DM. Kliseviciute et al. [220] determined higher ranges of ferulic acid in wheat varieties (440.89–659.03 mg/kg DM), but lower concentrations of vanillic acid (3.49–4.41 mg/kg DM), compared to the concentrations in our samples. In our samples of winter wheat, ferulic acid content ranged from 242.62 to 740.91 mg/kg DM; synaptic acid – from 25.18 to 106.78 mg/kg DM, (on average 65.32 mg/kg DM); vanilic acid from 3.36 to 7.04 mg/kg DM. In winter wheat varieties, Zuchowsky et al. (2011) [221] detected a lower concentration of ferulic and synapic acids (from 464.90 to 501.17µg/g and from 18.70 to 37.80 µg/g, however – higher concentrations of vanillic acid (from 11.62 to 13.21 µg/g DM). After investigation of summer and winter barley, ferulic acid content was determined to range from 287.41 to 476.60 mg/kg DM and from 467.36 to 565.09 mg/kg DM, respectively. According to literature data, ferulic acid is dominant in barley, which was found in our trial as well. Holtekjølen et al. (2006) [222] determined higher concentrations of ferulic acid (403–723 µg/g) and p-coumaric acid (67.0–206.7 µg/g) [223] than we detected in our trials. The analysis of beta-glucanes in triticale, rye, wheat, and barley revealed the average beta-glucanes amount in triticale 0.52% DM, in rye – 1.23% DM, in summer wheat 6.17% DM, in winter wheat – 6.31% DM, in summer barley – 1.69% DM, in winter barley – 2.69% DM. Jøzefiak et al. (2007) [224] detected higher concentrations of beta-glucanes. Higher beta-glucanes concentrations were determined by Rodehutscord et al. (2006) [225]: in barley (46.7 g/kg), in rye (20.1 g/kg), in triticale (6.6 g/kg), in wheat (6.1 g/kg). Rakha et al. (2011) [90] determined that concentrations of beta- glucanes varieties in triticale cultivated on the same venue, but in different

183 regions differed: in Svalöv region (0.6–1.0%) and in Kölbäck region (0.5– 0.7%). The concentration of arabinoxylans in triticale was 6.93% DM, in rye – 8.8% DM, in summer wheat – 6.17% DM, in winter wheat – 6.31% DM, in summer barley 6.66% DM, in winter barley – 8.26% DM. The determined content of arabinoxylans, is consistent with the data given by other authors [225]. Rakha et al. (2011) [90] determined lower arabinoxylans concentrations in triticale (5.9–7.4%, on average 6.7%. According to the data of other researchers, arabinoxylans concentration is higher in rye (9.6–10.9 g/100 g DM [226]. In our samples, the average calcium concentration ranged from 0.045 g/100 g in summer barley to 0.079 g/100 g in summer wheat. In wheat varieties Anjum et al. (2014) [227] detected the range of calcium from 0.06 to 0.14%, whereas phosphorus concentration – from 0.35 to 0.55% DM. Other researchers determined lower calcium concentrations in rye, wheat, and triticale samples under their investigation, however – higher calcium concentrations in barley [225], compared to our results. Having analysed concentrations of trace elements, the highest concentrations were determined in iron. The content of iron in cereal grains under our investigation ranged from 23.55 mg/kg DM (in triticale) up to 43.64 mg/kg DM (in summer barley). Average contents of copper were: in triticale – 3.23 mg/kg DM, in rye – 3.39 mg/kg DM, in summer wheat – 4.44 mg/kg DM, in winter wheat – 2.52 mg/kg DM, in summer barley 4.33 mg/kg DM, in winter barley – 2.29 mg/kg DM. Other scientists determined that rye contains the lowest iron concentration (29.8 mg/kg) , whereas the highest content is accumulated by barley (44.4 mg/kg) [225]. In cereal grain (cultivated in Lithuania) the highest content of manganese was detected in rye (31.87 mg/kg); the lowest (7.63 mg/kg) – in summer barley. Other scientists detect higher concentrations of the element – from 16.8 mg/kg (in summer barley) to 46.40 mg/kg (in rye) [228] or from 15.0 mg/kg (in barley) to 32.1 mg/kg (in wheat) [225]. People and animals are capable to synthesise only 9 irreplaceable acids out of 22. The rest irreplaceable amino acids should be received with food. Wheat and triticale protein are characterised by high concentration of acids [229]. Lysine, methionine, threonine are essential amino acids in human and birds nutrition. In our trials the highest content of lysine was detected in summer barley and summer wheat 3.81 g/kg DM and 3.85 g/kg DM, respectively. The lowest lysine contents were in triticale 3.01 g/kg DM. The highest concentrations of methionine were detected in summer wheat 1.49 g/kg DM (1.29–1.68 g/kg DM); the lowest – in winter barley 0.77 g/kg DM (0.71– 0.81 g/kg). Concentration of threonine in cereal ranged from 3.02 g/kg in triticale to 4.13 g/kg in summer wheat. In summer barley Bleidere (2011)

184 [230] determined: 3.7 g/kg DM lysine, 1.0 g/kg DM methionine, 3.5 g/kg DM threonine. After investigating summer and winter wheat, triticale, summer and winter barley, Mickowska et al. (2012) [231] detected lower lysine and threonine concentrations compared to our findings. The grain in our study showed the highest concentrations of palmitic (C 16:0) and linoleic (C 18:2n-6) fatty acids. The concentration of palmitic fatty acid in a variety of grains ranged between 15.42% in summer wheat up to 21.27% in summer barley; whereas the lowest linoleic acid concentration was detected in summer barley 52.93%, and the highest – in winter triticale 60.62%. The highest SSR concentration was in summer barley (24.03%); the lowest – in summer wheat (17.44%). The highest PUFA content was found in triticale (67.83%). Liu (2011) [232] studied two wheat varieties and detected 12.36% of fatty acid C 18:1, and 61.50% of fatty acid C 18:2 in Jefferson wheat variety; in Brundage variety fatty acid C 18:1 comprised 12.15% and C 18:2 – 57.85%. Ryan et al. (2007) and Youssef et al. (2012) [233, 234] determined lower C 16:0 concentrations in barley. Ryan et al. (2007) [233] detected C 16:0 fatty acid to comprise 14.98% in rye, whereas in rye of our trials, palmitic concentration was 16.47%. Scientist Jia et al. (2008) [235] found out that feeding on linseed with enzymatic addition, concentration of fatty acid n-3 increased in eggs. The trials, investigating impact of different triticale varieties and NSP breaking enzymes on broiler chickens, indicated that triticale varieties ‘SU Agendus’ and ‘Remiko’ with added enzymatic preparation reduced ileal viscosity. The viscosity decreased in other treatment groups with addition of prebiotic and enzyme as well. Various trials were performed to find out the impact of NSP on productivity of poultry. Taking the trial results under consideration, obvious differences between poultry feeding without enzymatic preparation and using enzymatic preparation were discovered. Various scientists carried out trials with laying hens and broilers (adding enzymes degrading NSP), and determined the digesta viscosity to decrease [236–241], which is consistent with the results of the trials that we have performed. Analysing the impact of NSP degrading enzymes on laying hens productivity and eggs quality, it was determined that in the group receiving enzymatic preparation, egg mass increased by 6% (P<0.05), in the groups receiving prebiotic – by 2 and 3% (P>0.05), whereas the feed input decreased. The trials performed by scientists showed xylanases addition to improve egg laying intensity, egg weight and to reduce feed input [240, 242]. Radu-Rusu and Pop (2009) [243] assessed MOS effect on laying hens and found out prebiotics to increase egg laying intensity by 2.2%, egg mass – by 1.7%; and feed input decreased by 2.0%. Kocher et al. (2005) and Hassan, Ragab (2007), performing trials detected feed input to decrease when MOS is added into

185 laying hens feeds [244, 245]. After analysing parameters of eggs quality, it is evident that egg weight increased in all treatment groups, but yolk colour intensity decreased. The obtained results revealed a higher shell weight to be of eggs laid by hens having received MOS preparation in feeds, however a thicker shell was determined in the group, receiving feeds with added enzymatic preparation (P<0.05). Our results were similar to the results of trials performed by other scientists [246, 247]. Mirzaie et al. (2012) [242] determined feeds with enzymatic addition not to influence quality of eggs, whereas other scientists found out that enzymatic additive reduced egg yolk index and shell thickness [248]. Undergoing carbohydrates degrading in the intestines, lactic acid is formed and the process of SCFA (acetic, propionic, butyric) production occurs. The main SCFA function is to provide organism with energy; they reduce pH of digesta also. Lactic acid promotes enzymatic secretion into intestines, which contributes to digestive processes and absorption of nutrients [249]. The analysis of enzymatic preparation and prebiotics impact on SCFA of laying hens revealed the reduction in acetic acid (by 2.04–19.56 µmol/g) in treatment groups both with enzymatic additive and with prebiotic. Reduction of butyric acid concentration in groups receiving prebiotic and in groups receiving enzyme plus prebiotic was statistically significant (9.58– 11.45 µmol/g). Lazaro et al. (2003) [240] detected concentrations of acetic and butyric acids to increase adding enzyme to the feeds, whereas concentration of propionic acid was determined to decrease. Choct et al. (1999) [250] found out that concentration of all SCFA in caecum increased. Wang et al. (2005) [30] investigating enzymatic impact on SCFA formation and determined higher acetic acid concentration in treatment groups where feeds contained different enzymatic concentrations, whereas concentrations of propionic and butyric acids were lower than in the control group. Egg quality can be assessed not only on the basis of chemical composition but taking sensory characteristics in to the account as well. Sensory characteristics of eggs depend on many factors, but feeds and their compositions [251], eggs storage conditions and duration are of considerable importance [252]. Sensory and colour properties of eggs are influenced by feeds additives (e.g. fish meal, oils, garlic, phytogenic additives, pigments, etc.). The trials that we performed do not indicate the enzymatic preparation or prebiotic additive to impact eggs taste and colour intensity (compared to the samples of control group). In fresh samples neither atypical smell nor taste was detected (confirmed by sensorial assessment of eggs stored for 28 days). Instrumental assessment detected feed composition to considerably affect albumen and yolk hardness of boiled eggs. Additives had no influence on eggs sensorial characteristics. The data is consistent with the data determined

186 by scientists Świątkiewicz and Koreleski (2006) [253], who examined enzymatic effect and with the data of Grashorn et al. (2013) [254], who investigated acids impact and did not detect negative influence on sensorial characteristics of eggs. Buckiùniene et al. [255] determined that addition of organic and non-organic iron to feeds made no negative influence on textural properties of eggs. Some scientists determined the colour of egg yolks to be impacted by the addition of iron containing combinations to feeds. Gonzalez- Esquera and Leeson (2000) [256] indicate that oil usage in feeds reduced consumers acceptability. Analysing impact of triticale, enzymatic preparation and MOS on broiler chickens growing indexes we determined the broilers weight to decrease in the group fed on triticale with prebiotic additive (P<0.05), however the results of our trial contradict to the results of Reginatto et al. (2011) [257], who determined the birds receiving MOS additive to have better weight gain. Moharrery et al. (2015) [258] determined the mass of broiler chickens to increase when broilers feed contains a higher triticale amount. The data published by Narasimha et al. (2015) and Pinheiro et al. (2004) [259, 260] are consistent with the data of our trials indicating that NSP enzymes did not impact broilers’ body mass. Our trials indicate that enzymatic preparation and MOS did not affect significantly input of feeds, however in some groups feed input increased (P>0.05). The data concerning feeds input differ among scientists. Eseceli et al. (2010) [261] detected the feeds input to increase when MOS is added to the diet. Tibia strength increased in broilers, receiving MOS in the feeds. The results are consistent with the data of Reginatto et al. (2011) [257] who ascertain prebiotics to improve tibia strength. The significance analysis of pH values in different segments of digestive tract did not reveal statistically significant differences. Concentration of lactic acid in caecum increased in broilers fed diet with MOS additive (P<0.05), whereas Zdunczyk et al. (2004) [262] detected the feeds with MOS additive to decrease pH of digesta. Juśkiewicz et al. (2003) [263] determined feeds with MOS to increse concentration of propionic acid by 0.4% (P<0.05). Adding triticale, enzyme and prebiotic to broilers feeds, we evidence considerable decrease in concentration of cholesterol, HDL. Zarghi and Golian (2009) [264] found out that feed diet of triticale decreased concentration of cholesterol and HDL, whereas the indices increased adding enzyme to the feeds. Addition of triticale and MOS increased length of villi in duodenum and caecum by 54.76 and 117.34 µm (P<0.05), repectively. Addition of 15% triticale diminished the depth of duodenum and caecum crypts by 29.17 µm

187 and 19.61 µm, respectively (P<0.05). Markovich et al. (2009) [265] determined feed with Bio-MOS® to increase villi height, width, crypts depth of duodenum, ileum and caecum. Other scientists received opposite results and detected MOS not to impact significantly crypts’ depth in small intestine [266]. Baurhoo et al. (2007) [267] performed trials and determined MOS additive to increase height of intestinal villi (P<0.05). Results of our trials coincide with the results received by Oliveira et al. (2008) [268]. After slaughter and carcasses cutting, muscle mass of calves (boneless and skinless) was detected to increase by 8% (P<0.05) in the group TEP (triticale+enzyme+MOS). Skinless breast muscle mass in group T (triticale 15%) increased by 4%. Breast muscle mass in group TP (15% triticale +MOS) decreased by 6%. The height of breast fillet and the mass of tender fillet in TP treatment group increased by 4% and 3%, respectively (P<0.05). Abdel-Raheen and Abd-Allah (2011) [269] determined that feeding broilers on diets with MOS, the carcasses weights were lower and carcass output was lower also. Baurhoo et al. (2007) [267] detected lower weights of breast muscles (adding MOS into feeds). Values L*, a*, b* and C* in control group were determined to be lower than that in treatment groups. Raw meat colour characteristics in other groups indicated no difference between themselves. Assessing raw and cooked meat samples of leg muscles, feed composition was determined not to significantly influence colour characteristics of meat. Sensorial assessment of samples revealed feeds composition not to impact considerably odour characteristics of breast meat. The dominating odour was obviously typical for cooked chicken; using various triticale combinations with prebiotic or enzymatic preparation side odour did not appear. Assessment of leg meat determined that although the odour of all samples was intensive and no side odour was felt, the odour of control group samples was more intensive than that of groups with combination of triticale and prebiotic. Kliševičiūte et al. [270] and Gardzielevwska et al. (1992) [271] did not detect statistically significant differences in colour and sensorial characteristics of raw and cooked meat using different triticale concentrations in feeds.

188 CONCLUSIONS

1. The nutrient value investigation of cereal grain varieties registered and cultivated in Lithuania revealed: 1.1. The highest protein concentration (13.89% DM) to be in summer wheat; whereas the lowest – in rye (10.37% DM). The highest content of crude fat was in winter and summer barley (1.74% and 1.62% DM respectively); the lowest content – in triticale (1.19% DM). In winter barley the highest amounts of crude fibre (4.92%) and its fractions were determined in: NDF – 21.32%, ADF – 7.01%, ADL – 1.40% DM; whereas in rye, crude fibre content comprised 3.79% DM, NDF – 4.2%; ADF – 4.21%; ADL – 0.49% less than that in winter barley (P<0.05). 1.2. The highest concentration of arabinoxylans was detected in rye. Their concentrations ranged from 8.09 to 10.15% DM. The lowest amount of arabinoxylans and beta-glucanes was in ‘Virgiai’, the variety created in Lithuania. In winter barley high concentrations of beta-glucanes (2.24 – 4.04% DM) and arabinoxylans (7.78 – 9.16% DM) were detected. The lowest amounts of beta-glucanes were in summer and winter wheat; the lowest concentrations of arabinoxylans – in summer wheat (6.14% DM). 1.3. The highest lysine concentration was in summer wheat and summer barley (3.85 g/kg DM 3.81 g/kg DM, respectively). The lowest lysine concentration was accumulated in winter triticale (3.01 g/kg DM). Methionine concentrations were the highest in summer wheat (1.49 g/kg), and the lowest – in winter barley (0.77 g/kg DM). 1.4. In triticale varieties the concentration of soluble arabinoxylans ranged from 0.51% DM to 0.79% DM. The average concentration of soluble arabinoxylans in triticale grains was 0.66% DM. The content of insoluble arabinoxylans ranged within 4.42% DM and 6.37% DM; the average of insoluble arabinoxylans in grains of triticale varieties comprised 5.83% DM. 2. Addition of xylanases, beta glucanases, cellulases and mananooligosaccharides in feeds for laying hens revealed: 2.1. The additives did not affect intensity of egg laying, whereas feed expenditure per 1 kg of egg mass production decreased (P<0.05); yolk colour intensity and albumen hardness of boiled eggs also increased (P<0.05).

189 2.2. Using mananooligosaccharides in feeds for laying hens (1 kg/t and 2 kg/t), lower concentrations of acetic acid were detected in caecal chymus 10.65 and 19.56 µmol/g (P>0.05). Using mananooligosaccharides additive (2 kg/t), butyric acid content in caecal chymus decreased by 9.58 µmol/g (P<0.05). 3. Using triticale, xylanases, cellulases and mananooligosaccharides in feeds for broilers revealed: 3.1. The additive of triticale and its combination with enzymes and mananooligosaccharides in broiler chickens feeds positively affected weight and feed conversion indices up to 7 days of age. At later periods of broiler chickens’ raising, enzymes and mananooligosaccharides did not influence considerably their feed conversion, weight gain. 3.2. The 15% additive of triticale, enzymes and 2 kg/t mananooligosaccharides positively affected amount of total cholesterol and HDL, the concentration of which decreased by 11.0 – 13.3%, (P<0.05) and 11.9–13.4% (P<0.05), respectively. Concentration of organic lactic acid in caecal chymus decreased by 9.73 μmol/g (P<0.05). 3.3. The used additives did not impact chymus pH of digestive tract organs. However, 15% triticale and its combination with mananooligosaccharides decreased DM amount in small intestines. Mananooli- gosaccharides addition increased the villi length of duodenum and ileum by 54.76 μm and 117.34 μm, respectively (P<0.05). Triticale, without the mentioned feed additives, decreased the crypt depth in caecal villi (P<0.05).

190 PRACTICAL RECOMMENDATIONS

Having performed comprehensive nutrients value analysis of cereal grain varieties grown in Lithuania, we recommend to use the dissertation data composing formulations for laying hens and broiler chickens. Nutritive value of triticale varieties grown in Lithuania is analogous to wheat, therefore enzymes and prebiotics are necessary to improve their usage. Increasing efficiency of triticale in the digestive process of laying hens and broiler chickens we recommend to add: xylanases 11 000 visco units /mL – 22 000 visco units/g; beta-glucanases 30 000 visco units/g; cellulases 3200 DNS units/g – 6400 DNS units/g, and mannanoligosaccharides 2 kg/t.

191 PRIEDAI

1 lentelė. Premikso sudėtis, proc. Komponentai Sudėtis Kalcis proc. 8,74 Fosforas proc. 0,22 Chloras proc. 3,28 Magnis proc. 0,08 Lizinas proc. 0,21 Metioninas proc. 0,08 Metioninas+cistinas proc. 0,19 Triptofanas proc. 0,07 Treoninas proc. 0,19 Cistinas proc. 0,11 Argininas proc. 0,25 Etoksikvinas mg/kg 17,16 Capsquin 66% mg/kg 26 Vitaminas A I.U 3640,00

Vitaminas D3 I.U 1170,00 Vitaminas E mg/kg 26000

Vitaminas K3 mg/kg 1298,72

Vitaminas B1 mg/kg 778,72

Vitaminas B2 mg/kg 3118,71

Vitaminas B6 mg/kg 1298,72

Vitaminas B12 µg/kg 7798,67

Nikotininė rūgštis (B3) mg/kg 12998,64

Pantoteninė rūgštis (B5) mg/kg 3378,70

Folinė rūgštis (B9) mg/kg 518,72 Biotinas (H) µg/kg 78000,00

Cholin chloridas (B4) mg/kg 140400,00 Geležis mg/kg 9999,02 Manganas mg/kg 23999,02 Cinkas mg/kg 21999,02 Varis mg/kg 3199,02 Jodas mg/kg 399,02 Selenas mg/kg 59,02

192 2 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis ir maistingumas, proc. Komponentai Sudėtis, proc. Kukurūzai 25,000 Kviečiai 12 % 24,038 Sojų rupiniai ADM 17,942 Kvietrugiai 12,000 Pašarinis kalkamenis 8,144 Saulėgrąžų rupiniai 8,000 Augalinis aliejus 1,212 Lydyti taukai 1,200 Monokalcio fosfatas 0,993 Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,5 % 0,500 Krakmolas 0,400 Druska 0,289 Metioninas 0,172 Pentacid liquid 0,100 Santoqun 66 % 0,010 Lesalų kokybiniai rodikliai, 1 kg Sausosios medžiagos 88,67 Žali baltymai* 17,25 Žali riebalai* 4,60 Žalia ląsteliena* 3,80 Žali pelenai* 12,09 Kalcis (Ca) 3,39 Fosforas (P) 0,65 Fosforas (įsisavinamas) 0,36 Natris (Na) 0,15 Magnis (Mg) 0,11 Kalis (K) 0,72 Chloras (Cl) 0,22 Apykaitos energija MJ* 11,21 Apykaitos energija paukščiams kcal/kg 2,677 Druska 0,310 Krakmolas 37,85 Cukrus 3,05 Lizinas 0,76 Metioninas 0,41 Metioninas+cistinas 0,71 Treoninas 0,57 Triptofanas 0,21

193 Cistinas 0,32 Argininas 1,15 Leucinas 1,32 Izoleucinas 0,71 Valinas 0,82 * Analizuotos vertės.

Premikso sudėtis: Antioksidantas Etoksikvinas – 68,08 mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, cholinas – 1313,392 Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas, proc. Komponentai Grupės K T TE TP TEP Proc. Kviečiai 48,905 32,670 34,300 32,282 33,912 Sojų rupiniai 29,996 29,949 29,622 30,027 29,699 Kukurūzai 10,000 10,000 10,000 10,000 10,000 Augalinis aliejus 3,439 4,750 3,437 4,859 3,547 Fatty acid mix 1,500 1,500 1,500 1,500 1,500 Pašarinis kalkakmenis 1,092 1,103 1,111 1,102 1,109 Žuvų miltai 2,000 2,000 2,000 2,000 2,000 Monokalcio fosfatas 0,726 0,714 0,698 0,717 0,701 Premiksas Nr. 7 0,500 0,500 0,500 0,500 0,500 broilerių startinis 0,5 % Metionino hidroski 0,410 0,411 0,408 0,412 0,409 analogas Lizino sulfatas 0,343 0,326 0,335 0,324 0,333 Krakmolas 0,200 0,200 0,200 0,200 0,200 Druska 0,180 0,180 0,180 0,180 0,180 Natrio sulfatas 0,135 0,131 0,130 0,131 0,131 Treoninas 0,133 0,137 0,138 0,137 0,138 Biotox 0,100 0,100 0,100 0,100 0,100

Vitaminas B4 0,080 0,080 0,080 0,080 0,080 (75 % cholino chloridas) Kokciodiostatikas 0,062 0,062 0,062 0,062 0,062 Maxiban Lizoforte 0,050 0,050 0,050 0,050 0,050 Bredol 0,050 0,050 0,050 0,050 0,050

194 Butipearl 0,030 0,030 0,030 0,030 0,030 Vitaminas C 0,025 0,025 0,025 0,025 0,025 Rovabio Excel LC2 0,012 0,012 0,012 Finazė EC 5L skystas 0,012 0,012 0,012 0,012 0,012 Vitaminas E Promix 0,010 0,010 0,010 0,010 0,010 Etoksikvinas 0,010 0,010 0,010 0,010 0,010 Kvietrugiai 15,000 15,000 15,000 15,000 Agrimos 0,200 0,200 Apskaičiuotos vertės, proc. Apykaitos energija 13,08 13,08 13,08 13,08 13,08 (MJ/kg)* Žali baltymai* 21,00 21,00 21,00 21,00 21,00 Žali riebalai* 7,01 8,21 6,94 8,31 7,04 Žalia ląsteliena* 2,52 2,50 2,53 2,50 2,53 Žali pelenai* 5,59 5,56 5,56 5,56 5,56 Kalcis 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 Fosforas 0,61 0,61 0,61 0,61 0,61 Įsisavinamas fosforas 0,40 0,40 0,40 0,40 0,40 Natris 0,16 0,16 0,16 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,08 0,08 0,08 0,08 Kalis 0,94 0,94 0,94 0,94 0,94 Chloras 0,20 0,19 0,19 0,19 0,19 Druska 0,28 0,27 0,28 0,27 0,28 Krakmolas 37,21 35,71 36,65 35,49 36,43 Cukrus 4,23 4,14 4,16 4,13 4,16 Lizinas 1,24 1,24 1,24 1,24 1,24 Įsisavinamas lizinas 1,13 1,13 1,13 1,13 1,13 Metioninas 0,64 0,64 0,64 0,64 0,64 Įsisavinamas 0,62 0,62 0,62 0,62 0,62 metioninas Metioninas+cistinas 0,96 0,96 0,96 0,96 0,96 Įsisavinamas 0,89 0,89 0,89 0,89 0,89 metionisnas+cistinas Treoninas 0,83 0,83 0,83 0,83 0,83 Įsisavinamas treoninas 0,78 0,78 0,78 0,78 0,78 Triptofanas 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 Įsisavinamas 0,23 0,23 0,23 0,23 0,23 triptofanas Cistinas 0,35 0,34 0,35 0,34 0,35 Argininas 1,39 1,40 1,39 1,40 1,40 Įsisavinamas argininas 1,28 1,28 1,28 1,28 1,28 Leucinas 1,55 1,53 1,53 1,53 1,53 Įsisavinamas leucinas 1,45 1,42 1,42 1,42 1,42

195 Izoleucinas 0,88 0,88 0,88 0,88 0,88 Įsisavinamas 0,78 0,79 0,78 0,79 0,78 izoleucinas Valinas 0,97 0,97 0,97 0,97 0,97 Įsisavinamas valinas 0,88 0,87 0,87 0,87 0,87 Rovabio Excel LC2 120,00 120,00 120,00 mg/kg Linolinė rūgštis % 2,67 3,32 2,63 3,38 2,69 Linoleninė rūgštis % 0,33 1,20 1,10 1,21 1,11 Ksilanazė EU 1320000,04 1320000,04 1320000,04 Glikanazė EU 120000,00 120000,00 120000,00 6-fitazė FYT 900 900 900 900 900 6-fitazė FTU 600 600 600 600 600 Premikso sudėtis Etoksikvinas mg/kg 66,10 66,10 66,10 66,10 66,10 Narazin mg/kg 49,60 49,60 49,60 49,60 49,60 Nikarbazinas mg/kg 49,60 49,60 49,60 49,60 49,60 Vitaminas A I.U 12,00 12,00 12,00 12,00 12,00

Vitaminas D3 I.U 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 Vitaminas E mg/kg 90,00 90,00 90,00 90,00 90,00

Vitaminas K3 mg/kg 3,50 3,50 3,50 3,50 3,50

Vitaminas B1 mg/kg 2,50 2,50 2,50 2,50 2,50

Vitaminas B2 mg/kg 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00

Vitaminas B6 mg/kg 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00

Vitaminas B12 µg/kg 29,98 29,98 29,98 29,98 29,98

Nikotininė rūgštis (B3) 55,00 55,00 55,00 55,00 55,00 mg/kg Pantoteninė rūgštis 15,00 15,00 15,00 15,00 15,00 (B5) mg/kg

Folinė rūgštis (B9) 1,75 1,75 1,75 1,75 1,75 mg/kg Biotinas (h) µg/kg 149,94 149,94 149,94 149,94 149,94

Cholin chloridas (B4) 600,00 600,00 600,00 600,00 600,00 mg/kg Cholinas mg/kg 2043,863 1934,569 1943,221 1932,513 1941,164 Geležis mg/kg 39,99 39,99 39,99 39,99 39,99 Manganas mg/kg 112,50 112,50 112,50 112,50 112,50 Cinkas mg/kg 99,97 99,97 99,97 99,97 99,97 Varis mg/kg 16,00 16,00 16,00 16,00 16,00 Jodas mg/kg 1,98 1,98 1,98 1,98 1,98 Selenas mg/kg 0,32 0,32 0,32 0,32 0,32 * Analizuotos vertės.

196 4 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo riebalų rūgščių sudėtis, proc. RR pavadinimas RR formulė Grupės K E P EP P1 EP1 Kaprilo C8:0 0,41a 0,14a 0,31a 0,29a 0,35a 0,36a Kaprino C10:0 0,42a 0,17a 0,39a 0,35a 0,40a 0,42a Laurino C12:0 5,09 a 4,12a 5,11a 4,45a 4,93a 5,27a Miristino C14:0 1,96a 0,93a 2,03a 1,78a 1,96a 2,11a Pentadekano C15:0 0,04a 0,03a 0,03a 0,03a 0,04a 0,03a Palmitino C16:0 10,20a 10,10a 9,94a 9,99a 9,76a 9,87a Heksadekaeno C16:1 n-9 0,06a 0,05a 0,04a 0,04a 0,04a 0,04a Palmitoleino C16:1 n-7 0,19a 0,22a 0,18a 0,19a 0,17a 0,17a Margarino C17:0 0,06a 0,06a 0,06a 0,06a 0,06a 0,05a Heptadekaeno C17:1 n-9 0,03a 0,03a 0,03a 0,02a 0,03a 0,02a Stearino C18:0 2,97a 2,86a 2,74a 2,69a 2,81a 2,83a Oleino C18:1 n-9 22,94a 23,18a 23,00a 22,72a 22,59a 22,50a Vakeno C18:1 n-7 0,86a 0,80a 0,85a 0,84a 0,81a 0,85a cis-9,trans-12- C18:2 n-6 c, t 0,04a 0,05a 0,04a 0,04a 0,05a 0,05a Oktadekaeno Linolo C18:2 n-6 51,47a 54,29a 52,27a 53,77a 53,23a 52,60a α-linoleno C18:3 n-3 1,80a 1,74a 1,78a 1,80a 1,67a 1,72a Arachido C20:0 0,26a 0,27a 0,25a 0,24a 0,24a 0,25a Eikozoeno C20:1 n-9 0,25a 0,26a 0,26a 0,25a 0,24a 0,25a Eikozotrieno C20:3 n-3 0,10 n.s n.s n.s n.s n.s Arachidono C20:4 n-6 0,09a 0,03a n.s n.s n.s n.s Eikozopentaeno C20:5 n-3 0,12a 0,12a 0,12a 0,05a 0,13a 0,15a Begeno C22:0 0,34a 0,37a 0,32a 0,30a 0,32a 0,32a Dokozotetraeno C22:4 n-6 n.s 0,03a 0,03a n.s 0,04a n.s Dokozoheksaeno C22:6 n-3 0,09a n.s 0,06a n.s n.s n.s Lignocerino C24:0 0,16a 0,15a 0,14a 0,10a 0,12a 0,13a Nervono C24:1 n-9 0,06a n.s n.s n.s 0,02a 0,02a SRR suma 21,91a 19,20a 21,32a 20,28a 20,99 a 23,38a MNRR suma 24,08a 24,28a 24,10a 23,81a 23,64a 23,85a PNRR suma 53,71a 56,26a 54,30a 55,66a 55,12a 54,52a neidentifikuotų r.r. 0,30a 0,26a 0,28a 0,25a 0,25a 0,26a suma trans-isomerų suma 0,04a 0,05a 0,04a 0,04a 0,05a 0,05a PNRR/SRR 2,45a 2,93a 2,55a 2,74a 2,63a 2,52a n-3 suma 2,11a 1,86a 1,96a 1,85a 1,80a 1,87a n-6 suma 51,56a 54,35a 52,30a 53,77a 53,27a 52,60a n-6/n-3 24,4a 29,2a 26,7a 29,1a 29,6a 28,1a

197 AI 0,30a 0,22a 0,29a 0,27a 0,29a 0,30 a TI 0,34a 0,31a 0,33a 0,32a 0,33a 0,34a h/H 6,35a 7,27a 6,52a 6,72a 6,69a 6,49a PI 57,7a 59,4a 57,8a 58,3a 58,1a 57,6a n.s – nenustatyta.

5 lentelė. Kvietrugių genotipų cheminė sudėtis (g/100 g) (NIRS) Veislės pavadinimas SM Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Žalia ląsteliena ‘Adverdo’ 86,70a 8,94a 1,80a 1,79a 2,06a ‘Grenado’ 88,09a 8,71b 1,65b 1,77b 1,78b ‘Remiko’ 87,72a 8,48b 1,62c 1,68b 1,86c ‘Sequenz 87,39a 9,00bc 1,67c 1,86c 2,22d ‘SU Agendus’ 87,62a 8,60bc 1,83c 1,68d 2,02d ‘SW Talentro’ 87,35a 9,55c 1,33d 1,72d 1,49e ‘Toledo’ 87,24a 8,68c 1,68e 1,67d 1,86f Vidurkis 87,44 8,85 1,65 1,74 1,90 SD ±1,52 ±0,37 ±0,16 ±0,07 ±0,22

6 lentelė. Kviečių veislių grūdų cheminė sudėtis (g/100 g) (NIRS) Veislės pavadinimas SM Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Žalia ląsteliena Vasariniai ‘Cornetto’ 85,71a 13,28b 2,44d 1,70c 3,10d ‘Diskett’ 86,13a 13,17b 2,99a 1,83a 4,25a ‘Ethos’ 85,74a 13,97a 2,67b 1,75b 3,78b ‘Rospuda’ 85,61a 12,31c 2,25f 1,64d 2,68f ‘Sonett’ 84,85a 11,53d 2,58c 1,62d 3,15c ‘Tybalt’ 85,24a 12,86b 2,31e 1,69c 2,93e Vidurkis 86,11 11,65 2,36 1,70 3,03 SD ±0,71 ±1,43 ±0,27 ±0,06 ±0,49 Žieminiai ‘Agil’ 86,51a 10,55b 2,19c 1,73a 2,82a ‘Kovas DS’ 87,06a 9,87c 2,12d 1,71ab 2,65d ‘Mariboss’ 86,03a 9,68c 2,38a 1,7ab 2,81ab ‘Mulan’ 86,86a 10,73ab 2,15d 1,65d 2,78c ‘Rigi’ 86,83a 10,85ab 2,05e 1,66cd 2,67d ‘Zentos’ 86,78a 11,00a 2,24b 1,69bc 2,79bc Vidurkis 86,11 11,65 2,36 1,70 3,03 SD ±0,71 ±1,43 ±0,27 ±0,06 ±0,49

198 7 lentelė. Miežių veislių grūdų cheminė sudėtis (g/100 g) (NIRS) Veislės pavadinimas SM Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Žalia ląsteliena Vasariniai ‘Explorer’ 86,82a 10,17a 2,78a 2,06a 4,50a ‘Iron’ 86,50a 8,82b 2,80ab 2,04a 4,39b ‘Luokė’ 86,50a 10,42b 2,74abc 2,04a 4,87c ‘Michelle’ 86,53a 10,90b 2,79bc 2,05a 4,62d ‘Milford’ 86,05a 10,18c 2,69c 1,99a 3,99e ‘Propino’ 86,84a 8,89c 2,84d 2,04b 4,23f Vidurkis 86,63 9,66 2,75 1,99 4,50 SD ±0,24 ±0,71 ±0,05 ±0,07 ±0,28 Žieminiai ‘Cinderella’ 86,86a 9,41a 2,68a 2,05a 4,06a ‘Fridericus’ 86,91a 10,11b 2,73a 1,97b 4,85b ‘KWS Keeper’ 86,47a 8,81b 2,72ab 1,86bc 4,63bc ‘KWS Meridian’ 86,56a 9,66b 2,7b 1,93cd 4,60c ‘Lorely’ 86,77a 8,89c 2,78b 1,90d 4,53d ‘Marissa’ 86,74a 9,70c 2,78b 1,95e 4,67e Vidurkis 86,63 9,66 2,75 1,99 4,50 SD ±0,24 ±0,71 ±0,05 ±0,07 ±0,28

199

8 lentelė. Aminorūgščių kiekiai (g/100 g) skirtinguose kvietrugių veislių grūduose (NIRS) Veislės pavadinimas Lys Met Cys Thr Trp Val Ile Leu Phe His Arg ‘Adverdo’ 0,29a 0,14a 0,16a 0,24a 0,12a 0,35a 0,27a 0,39a 0,32a 0,19a 0,46a ‘Grenado’ 0,28b 0,14a 0,16b 0,24b 0,11a 0,35b 0,27b 0,37b 0,32b 0,19b 0,44b ‘Remiko’ 0,28b 0,14b 0,17b 0,23b 0,11b 0,34c 0,26c 0,34b 0,30b 0,18c 0,44c ‘Sequenz 0,31c 0,15b 0,17c 0,24b 0,13b 0,37d 0,29d 0,43c 0,33b 0,20c 0,49d ‘SU Agendus’ 0,27c 0,14b 0,16c 0,24b 0,11c 0,35d 0,27d 0,42d 0,33c 0,19c 0,42d ‘SW Talentro’ 0,29c 0,15b 0,18c 0,25b 0,13c 0,39d 0,31d 0,50e 0,38c 0,21c 0,47d ‘Toledo’ 0,28d 0,14b 0,16c 0,24c 0,12c 0,36e 0,28e 0,43f 0,33d 0,19d 0,44e Vidurkis 0,29 0,14 0,17 0,24 0,12 0,36 0,28 0,41 0,33 0,19 0,45 SD ±0,01 ±0,00 ±0,01 ±0,01 ±0,01 ±0,02 ±0,02 ±0,05 ±0,02 ±0,01 ±0,02

200 9 lentelė. Aminorūgščių kiekiai (g/100 g) skirtinguose kviečių veislių grūduose (NIRS) Veislės pavadinimas Lys Met Cys Thr Trp Val Ile Leu Phe His Arg Vasariniai ‘Cornetto’ 0,34c 0,22b 0,30b 0,43b 0,17b 0,63b 0,50b 1,01b 0,66b 0,29c 0,63c ‘Diskett’ 0,38b 0,21c 0,29c 0,42c 0,16c 0,62c 0,48c 0,92e 0,64c 0,30a 0,66b ‘Ethos’ 0,39a 0,23a 0,31a 0,45a 0,18a 0,68a 0,54a 1,07a 0,72a 0,32b 0,71a ‘Rospuda’ 0,33d 0,21c 0,28d 0,41d 0,16c 0,60e 0,47d 0,93d 0,62d 0,29c 0,59e ‘Sonett’ 0,33d 0,20d 0,27e 0,39e 0,15d 0,57f 0,43e 0,85f 0,58e 0,27d 0,58f ‘Tybalt’ 0,33d 0,21c 0,29c 0,42c 0,17b 0,61d 0,48c 0,97c 0,64c 0,29c 0,61d Vidurkis 0,32 0,20 0,27 0,38 0,15 0,56 0,43 0,85 0,58 0,27 0,57 SD ±0,04 ±0,02 ±0,03 ±0,04 ±0,02 ±0,07 ±0,06 ±0,13 ±0,08 ±0,03 ±0,07 Žieminiai ‘Agil’ 0,30a 0,19a 0,25b 0,35b 0,15a 0,51c 0,39b 0,74d 0,52c 0,25a 0,52d ‘Kovas DS’ 0,29b 0,18b 0,23c 0,33c 0,14b 0,48d 0,36c 0,70e 0,48d 0,24b 0,49e ‘Mariboss’ 0,27c 0,17c 0,22d 0,31d 0,12c 0,44e 0,34d 0,65f 0,44e 0,22c 0,46f ‘Mulan’ 0,30a 0,19a 0,25b 0,36a 0,15a 0,51c 0,39b 0,78b 0,53b 0,25a 0,53c ‘Rigi’ 0,30a 0,19a 0,26a 0,36a 0,15a 0,52b 0,40a 0,77c 0,54a 0,25a 0,54b ‘Zentos’ 0,30a 0,19a 0,26a 0,36a 0,15a 0,53a 0,40a 0,80a 0,54a 0,25a 0,55a Vidurkis 0,32 0,20 0,27 0,38 0,15 0,56 0,43 0,85 0,58 0,27 0,57 SD ±0,04 ±0,02 ±0,03 ±0,04 ±0,02 ±0,07 ±0,06 ±0,13 ±0,08 ±0,03 ±0,07

201 10 lentelė. Aminorūgščių kiekiai (g/100 g) skirtinguose miežių veislių grūduose (NIRS) Veislės pavadinimas Lys Met Cys Thr Trp Val Ile Leu Phe His Arg Vasariniai ‘Explorer’ 0,35a 0,15a 0,19a 0,32a 0,14a 0,43a 0,32a 0,50a 0,47a 0,22a 0,45a ‘Iron’ 0,31a 0,14a 0,18b 0,26b 0,13a 0,37b 0,26b 0,40b 0,38b 0,19b 0,40b ‘Luokė’ 0,36b 0,15a 0,20b 0,31c 0,15b 0,44c 0,32b 0,51c 0,48c 0,22b 0,45b ‘Michelle’ 0,36c 0,15a 0,19b 0,33d 0,15b 0,45c 0,34c 0,56c 0,51d 0,23b 0,46c ‘Milford’ 0,34d 0,15a 0,19c 0,30e 0,14c 0,43d 0,31d 0,50d 0,45e 0,22c 0,43d ‘Propino’ 0,33e 0,14a 0,18c 0,28f 0,13c 0,38e 0,27e 0,39e 0,40f 0,19c 0,41e Vidurkis 0,34 0,15 0,18 0,30 0,14 0,42 0,30 0,50 0,45 0,21 0,44 SD ±0,01 ±0,01 ±0,01 ±0,02 ±0,01 ±0,03 ±0,02 ±0,06 ±0,04 ±0,01 ±0,02 Žieminiai ‘Cinderella’ 0,34a 0,15a 0,18a 0,30a 0,15a 0,41a 0,30a 0,50a 0,43a 0,20a 0,43a ‘Fridericus’ 0,35b 0,16b 0,18a 0,32b 0,15a 0,43a 0,32b 0,56b 0,47a 0,22b 0,45b b b a b b c b b b ‘KWS Keeper’ 0,33b 0,15 0,17a 0,30 0,14 0,39 0,28 0,47 0,43 0,20 0,43 ‘KWS Meridian’ 0,34b 0,15b 0,18a 0,31c 0,15a 0,42c 0,31c 0,54d 0,46c 0,21b 0,44b ‘Lorely’ 0,34b 0,15b 0,17b 0,30c 0,14b 0,40d 0,28d 0,50d 0,43c 0,21c 0,44c ‘Marissa’ 0,34c 0,15b 0,18b 0,31c 0,15b 0,43e 0,31d 0,55e 0,47c 0,21c 0,44c Vidurkis 0,34 0,15 0,18 0,30 0,14 0,42 0,30 0,50 0,45 0,21 0,44 SD ±0,01 ±0,01 ±0,01 ±0,02 ±0,01 ±0,03 ±0,02 ±0,06 ±0,04 ±0,01 ±0,02

202 11 lentelė. Kvietrugių veislių riebalų rūgščių kiekis (proc. SM) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio RR pavadinimas RR formulė Adverdo Grenado Remiko Sequenz SU Agendus SW Talentro Toledo Miristo C14:0 0,09b 0,08c 0,09b 0,09b 0,09b 0,14a 0,09b Pentadekano C15:0 0,11d 0,09f 0,11d 0,11e 0,13a 0,13b 0,12c Palmito C16:0 18,69a 18,24a 17,76a 16,87a 16,57a 17,73a 16,81a Palmitoleno C16:1n-9 0,10c 0,10d 0,11e 0,10b 0,10a 0,11b 0,11f Heksadekaeno C16:1n-7 0,13d 0,11f 0,12e 0,16b 0,15c 0,17a 0,13d Margarino C17:0 0,08a 0,09b 0,09b 0,08c 0,11b 0,10c 0,11a Margarinoleno C17:1 0,04g 0,05e 0,05b 0,06c 0,06d 0,06f 0,05a Stearino C18:0 0,85a 0,78b 0,85d 0,71f 0,87g 0,96c 0,76e Oleino C18:1n-9 10,88a 10,03e 9,64e 11,45c 11,65d 11,44c 8,87b Vakeno C18:1n-7 0,82g 0,79e 0,75b 0,86c 0,87d 0,88f 0,86a Linolelaido C18:2n-6 ranst 0,05g 0,04c 0,04b n.s 0,04d n.s 0,05a Oktadieno C18:2n-6 -cis,-trans 0,05f 0,05g 0,05d 0,05a 0,05c 0,05b 0,05e Linolo C18:2n-6 58,47a 60,29e 61,57f 61,24g 60,55c 59,68d 62,55b γ-linoleno C18:3n-6 n.s n.s 0,16 n.s n.s n.s n.s α-linoleno C18:3n-3 6,91a 7,27b 6,69b 6,08c 6,53b 6,25c 7,05a Arachido C20:0 0,14a 0,10e 0,09f 0,10e 0,12b 0,11d 0,11c Eikozoeno C20:1n-9 0,96a 0,67e 0,63f 0,78b 0,77c 0,72d 0,77c Eikozodieno C20:2n-6 0,13c 0,13c 0,13b 0,12d 0,13c 0,13bc 0,14a Eikozotrieno C20:3n-3 0,09b 0,05d 0,09b 0,04e 0,06c 0,11a 0,06c Arachidono C20:4n-6 0,06c 0,07b 0,06c 0,06c 0,06c 0,07a 0,06c Eikozopentaeno C20:5n-3 0,08c 0,08c 0,08c 0,08c 0,09b 0,10a 0,10a Begeno C22:0 0,19a 0,17c 0,17c 0,18b 0,16e 0,17c 0,17d Eruko C22:1n-9 0,18a 0,11f 0,09g 0,12d 0,12e 0,13c 0,16b

203 Dokozodieno C22:2n-6 0,06b 0,06b 0,05c 0,07a 0,06b 0,07a 0,07a Dokozotetraeno C22:4n-6 0,04a n.s n.s n.s 0,04a 0,04a n.s Lignocerino C24:0 0,19b 0,13b 0,12a 0,11b 0,15b 0,15b 0,17b Nervono C24:1n-9 0,20d 0,13e 0,13f 0,15b 0,14a 0,15c 0,19g SRR suma 20,34g 19,68c 19,28b 18,25d 18,20e 19,49f 18,34a MNRR suma 13,31e 11,99d 11,52d 13,68e 13,86b 13,66c 11,14a PNRR suma 65,94a 68,04b 62,23c 67,74e 67,61g 66,50d 70,13f neidentifikuotų 0,41a 0,29b 6,97c 0,33d 0,33e 0,35f 0,39g r.r. suma Trans izomerų 0,10c 0,09a 0,09d 0,05g 0,09e 0,05f 0,10b suma Santykis 3,24bc 3,46c 3,23a 3,72c 3,71d 3,41a 3,82b PNRR/SRR n-3 suma 7,08c 7,40d 6,86c 6,20f 6,67b 6,46a 7,21e n-6 suma 58,85a 60,63c 62,06c 61,54d 60,92e 60,03b 62,92f n-6/n-3 8,31c 8,19b 9,05b 9,93a 9,13a 9,29a 8,73b AI 0,24a 0,23b 0,23c 0,21d 0,21d 0,23bc 0,21d TI 0,23d 0,22b 0,22a 0,21f 0,21f 0,23e 0,20c h/H 4,13f 4,30e 4,45c 4,71b 4,80a 4,40d 4,72b PI 73,96c 76,24a 76,73d 74,78g 75,24e 74,02f 78,19b a-g – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n.s – nenustatyta.

204 12 lentelė. Rugių veislių riebalų rūgščių kiekis (proc. SM) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio RR pavadinimas RR formulė Brasetto Dankowskie KWS Matador Palazzo SU Virgiai Amber Magnifico (Dotnuva) Stakkato Miristo C14:0 0,11f 0,14d 0,14c 0,13a 0,18a 0,17b 0,17b Pentadekano C15:0 0,12c 0,10e 0,11d 0,13a 0,11d 0,12b 0,12b Palmito C16:0 15,74c 15,19b 17,14c 16,02b 17,20a 17,25a 16,75c Palmitoleno C16:1n-9 0,12b 0,12e 0,12d 0,15g 0,11a 0,13f 0,13c Heksadekaeno C16:1n-7 0,22e 0,20f 0,23d 0,22e 0,26b 0,32a 0,25c Margarino C17:0 0,08d 0,08b 0,08b 0,08a 0,08b 0,09c 0,10a Margarinoleno C17:1 0,06c 0,05b 0,06e 0,04a 0,06g 0,05d 0,06f Stearino C18:0 0,58f 0,66g 0,68d 0,72e 1,03a 0,91b 0,91c Elaido C18:1n-9 trans n.s n.s 0,10b n.s 0,06d 0,09c 0,11a Oleino C18:1n-9 15,55b 14,51d 14,54e 12,69e 16,12e 13,34c 15,30d Vakeno C18:1n-7 1,34c 1,24b 1,28e 1,24a 1,33g 1,34d 1,39f Linolelaido C18:2n-6 ranst 0,05c 0,06b 0,06e 0,07a 0,06g 0,06d 0,07f Oktadieno C18:2n-6 -cis,-trans n.s 0,05b n.s 0,05d 0,06a 0,06c n.s Linolo C18:2n-6 55,43f 55,62c 53,68e 55,84a 52,09d 54,24c 52,98b α-linoleno C18:3n-3 7,70f 8,13e 7,57c 8,56d 6,81b 7,57a 7,64b Arachido C20:0 0,13f 0,16b 0,14e 0,16a 0,15c 0,15c 0,15d Eikozoeno C20:1n-9 0,16g 1,12d 1,15c 1,17b 1,22a 1,02e 0,94f Eikozodieno C20:2n-6 0,14c 0,14d 0,15b 0,14c 0,14c 0,15a 0,15b Eikozotrieno C20:3n-3 0,12a 0,08c 0,09b 0,08c 0,07d 0,08c 0,08c Arachidono C20:4n-6 0,07c 0,06d 0,07c 0,09b 0,11a 0,07c 0,07c Eikozopentaeno C20:5n-3 0,32e 0,28f 0,39b 0,28g 0,36d 0,41a 0,38c Begeno C22:0 0,19f 0,22d 0,19e 0,24c 0,40a 0,27b 0,27b Eruko C22:1n-9 0,29b 0,27c 0,29b 0,30a 0,30a 0,26d 0,21e Dokozodieno C22:2n-6 0,12b 0,11e 0,12b 0,13a 0,11d 0,12c 0,11d

205 Lignocerino C24:0 0,17a 0,21a 0,18a 0,22a 0,19a 0,21a 0,22a Nervono C24:1n-9 0,28c 0,28e 0,10d 0,29g 0,10a 0,13f 0,12b SRR suma 17,12c 16,76b 18,66e 17,70a 19,34g 19,17d 18,69f MNRR suma 18,02d 17,79c 17,87d 16,10c 19,56c 16,68b 18,51a PNRR suma 63,95f 64,53g 62,13c 65,24e 59,81b 62,76a 61,48d neidentifikuotų r.r. 0,91a 0,92c 1,34b 0,96e 1,29d 1,39f 1,32g suma Trans izomerų suma 0,05c 0,11b 0,16f 0,12a 0,18g 0,21e 0,18d Santykis 3,74d 3,85e 3,33d 3,69a 3,09f 3,27b 3,29c PNRR/SRR n-3 suma 8,14f 8,49e 8,05d 8,92c 7,24a 8,06b 8,10b n-6 suma 55,81c 56,03d 54,07b 56,32c 52,57a 54,69b 53,38b n-6/n-3 6,86a 6,60b 6,72a 6,31c 7,26a 6,77b 6,59a AI 0,20d 0,19e 0,22b 0,20c 0,23a 0,23a 0,22b TI 0,19c 0,19e 0,22g 0,19a 0,24f 0,22b 0,22d h/H 5,08b 5,22a 4,50e 4,88c 4,44f 4,43g 4,61d PI 74,02c 74,76b 72,38e 75,92a 69,31f 73,07e 71,76d a-g – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n.s – nenustatyta.

206 13 lentelė. Kviečių veislių riebalų rūgščių kiekis (proc. SM) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio RR pavadi- RR Vasariniai kviečiai Žieminiai kviečiai nimas formulė Cornetto Diskett Ethos Rospuda Sonett Tybalt Agil Kovas Mari- Mulan Rigi Zentos DS boss Miristo C14:0 0,10c 0,09d 0,12a 0,12b 0,08e 0,10c 0,09b 0,08d 0,08d 0,09b 0,15a 0,08c Pentadekano C15:0 0,09c 0,09c 0,11a 0,11a 0,10b 0,10b 0,08d 0,11b 0,08d 0,09c 0,13a 0,07e Palmito C16:0 14,98a 13,99c 17,28d 16,02a 15,10bc 15,19b 15,72c 17,04bc 15,96ab 16,39bc 17,41a 16,56bc Palmitoleno C16:1n-9 0,08b 0,08a 0,09d 0,09e 0,08c 0,10f 0,07b 0,09f 0,09a 0,08c 0,11e 0,07d Heksadekaeno C16:1n-7 0,15d 0,14e 0,24a 0,18c 0,13f 0,22b 0,17c 0,17c 0,17b 0,18b 0,23a 0,14d Margarino C17:0 0,11b 0,11b 0,11b 0,13a 0,12b 0,11a 0,10b 0,11a 0,09b 0,09a 0,12a 0,09b Marga- C17:1 0,08c 0,07e 0,05f 0,08d 0,07b 0,07a 0,07d 0,07a 0,07f 0,05c 0,08e 0,05b rinoleno Stearino C18:0 1,18e 1,15f 1,20a 1,24b 1,22c 1,09d 0,88f 0,91b 0,99e 0,88d 1,11a 0,90c Oleino C18:1n-9 17,55d 19,18a 16,74c 16,12b 17,21e 15,93f 15,09bc 12,20cd 16,92a 14,00ab 12,71d 13,72a Vakeno C18:1n-7 0,93c 0,88e 1,04f 0,90d 0,77b 1,03a 0,97d 0,98a 0,94f 0,99c 0,99e 0,91b Linolelaido C18:2n-6 n.s n.s n.s 0,04b n.s 0,04a 0,03e 0,04a 0,03f 0,04c 0,04b 0,03d ranst Oktadieno C18:2n-6 0,06d 0,05b 0,04e 0,06f 0,05c 0,06a 0,04b 0,04e 0,05a 0,04d 0,05f 0,04c -cis,-trans Linolo C18:2n-6 59,41e 58,55b 56,98a 58,60c 59,49b 60,71d 60,73c 61,64b 58,66a 60,76a 60,44d 61,41c γ-linoleno C18:3n-6 n.s n.s n.s n.s n.s 0,03 n.s n.s n.s n.s n.s n.s α-linoleno C18:3n-3 3,61c 3,51d 4,03e 4,28a 3,67d 3,54b 4,17c 4,80b 4,04c 4,60b 4,90a 4,29c Arachido C20:0 0,17b 0,18a 0,18a 0,16c 0,18a 0,14d 0,11e 0,13b 0,15c 0,12c 0,11d 0,12bc Eikozoeno C20:1n-9 0,69d 0,84a 0,75c 0,69d 0,77b 0,58e 0,69b 0,60e 0,74a 0,63d 0,55f 0,68c Eikozodieno C20:2n-6 0,08d 0,08d 0,08d 0,10a 0,09c 0,10b 0,10c 0,11b 0,07e 0,11a 0,11a 0,09d Eikozotrieno C20:3n-3 0,04b 0,05a n.s n.s n.s 0,03c 0,08a n.s 0,04c 0,05b 0,04b 0,03d Arachidono C20:4n-6 0,04e 0,06c 0,09a 0,07b 0,06c 0,06d 0,06b 0,06a 0,05c 0,05cd 0,05d 0,05cd

207 Eikozopen- C20:5n-3 0,06d 0,06c 0,06c 0,08a 0,05d 0,07b 0,05b 0,05ab 0,05c 0,05a 0,05a 0,04c taeno Begeno C22:0 0,16f 0,20c 0,23a 0,22b 0,18d 0,18e 0,14e 0,16c 0,18a 0,17b 0,15d 0,14e Eruko C22:1n-9 0,08c 0,10a 0,10a 0,08c 0,09b 0,06d 0,07c 0,08c 0,09a 0,08c 0,08c 0,08b Dokozodieno C22:2n-6 n.s 0,11a n.s 0,04b n.s n.s n.s 0,03 n.s n.s n.s n.s Lignocerino C24:0 0,14b 0,19b 0,20b 0,17b 0,19b 0,16a 0,15a 0,15a 0,18a 0,18a 0,14a 0,15a Nervono C24:1n-9 0,09b 0,11a 0,10d 0,10e 0,09c 0,08f 0,08b 0,08f 0,08a 0,08c 0,07e 0,08d SRR suma 16,93c 16,00e 19,43f 18,17d 16,80b 16,96a 17,27e 18,69a 17,71f 17,13c 18,21d 18,11b MNRR suma 19,65c 21,26d 19,11c 18,24a 19,21b 18,07cd 17,21c 14,27b 19,10cd 16,09d 14,82a 15,73e PNRR suma 63,30e 62,47f 61,28a 63,27b 63,32d 64,61c 65,26f 66,77b 62,99e 65,70d 65,68a 65,98c Neidentifi- 0,12a 0,27b 0,18c 0,32d 0,67e 0,36f 0,26b 0,27c 0,20a 1,08d 1,29e 0,18f kuotų r.r. suma Trans izomerų 0,06d 0,05f 0,04b 0,10a 0,05c 0,09e 0,07e 0,08b 0,08f 0,08c 0,09a 0,08d suma Santykis 3,74c 3,90d 3,15b 3,48b 3,77c 3,81a 3,78c 3,57b 3,56b 3,83b 3,60a 3,64c PNRR/SRR n-3 suma 3,71d 3,61e 4,09c 4,35a 3,72b 3,63f 4,29e 4,85c 4,12b 4,70f 4,99a 4,36d n-6 suma 59,59c 58,85d 57,19a 58,91b 59,69c 60,98c 60,96e 61,92c 58,86b 61,00d 60,69a 61,62c n-6/n-3 16,06a 16,30b 13,98d 13,54a 16,04bc 16,80c 14,21b 12,76c 14,22c 12,98d 12,16a 14,13e AI 0,19c 0,17d 0,22a 0,20b 0,19c 0,19c 0,19d 0,21b 0,20d 0,20c 0,22a 0,21c TI 0,22b 0,21a 0,26d 0,23f 0,23e 0,22c 0,22c 0,23a 0,23e 0,22b 0,24a 0,23d b a e c d a e b c f d h/H 5,43 5,86 4,54f 4,97 5,36 5,34 5,14 4,66 5,04 4,89 4,52 4,84 PI 67,83d 67,02f 66,33b 68,57a 68,02c 69,15e 70,33e 72,37b 67,92f 71,16c 71,39a 71,04d a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n.s – nenustatyta.

208 14 lentelė. Miežių veislių riebalų rūgščių kiekis (proc. SM) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio RR pavadi- RR Vasariniai miežiai Žieminiai miežiai nimas formulė Explo- Iron Luokė Michelle Milford Pro- Cinde- Fride- KWS KWS Lorely Marissa rer pino rella ricus Keeper Meridian Miristo C14:0 0,22f 0,36c 0,37b 0,40a 0,32d 0,31e 0,24a 0,21c 0,16e 0,22b 0,16e 0,16d Pentadekano C15:0 0,08e 0,10b 0,09c 0,10a 0,08e 0,08d 0,08a 0,07c 0,07b 0,07b 0,07b 0,07ab Palmito C16:0 21,05b 20,92a 21,14ab 22,51d 21,84b 20,18c 19,56cd 19,73c 19,41b 20,04d 19,13a 19,60cd Palmitoleno C16:1n-9 0,05f 0,09a 0,06c 0,07d 0,05e 0,05b 0,06f 0,05c 0,05e 0,04d 0,06a 0,06b Heksa- C16:1n-7 0,12d 0,26a 0,16c 0,22b 0,16c 0,16c 0,16a 0,13b 0,09d 0,13b 0,16a 0,10c dekaeno Margarino C17:0 0,07a 0,09a 0,08a 0,08a 0,06a 0,07a 0,09b 0,07b 0,09b 0,07b 0,07a 0,08b Margarino- C17:1 n.s n.s 0,03a 0,02b 0,02c 0,03d 0,03d 0,04b n.s 0,04a 0,04c 0,04e leno Stearino C18:0 1,60e 1,99c 1,37d 1,96a 1,39b 1,54f 1,82a 1,19e 1,55d 1,17b 1,11f 1,41c Elaido C18:1n-9 n.s 0,04 n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s trans Oleino C18:1n-9 11,88e 17,76b 14,61d 13,53a 12,97d 14,75c 14,26d 15,02c 14,54d 14,56ab 16,11b 15,31a Vakeno C18:1n-7 0,71a 0,79f 0,76c 0,77e 0,75d 0,78b 0,51d 0,66b 0,49c 0,68a 0,73e 0,55f Linolelaido C18:2n-6 n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s n.s 0,04 n.s ranst Oktadieno C18:2n-6 0,05c 0,05d 0,05b 0,03e 0,05f 0,04a 0,04d 0,04b 0,05e 0,04a 0,09c 0,04f -cis,-trans Linolo C18:2n-6 55,58ab 49,85d 53,45b 51,64a 53,20ab 53,86c 54,90a 55,04a 55,03b 55,15c 54,21d 53,77b α-linoleno C18:3n-3 4,81b 4,32a 4,52b 4,84d 5,12b 4,45c 5,11cd 4,64c 5,16b 4,55d 4,98a 5,50cd Arachido C20:0 0,21d 0,23c 0,22c 0,25a 0,22c 0,24b 0,23c 0,17e 0,25a 0,18d 0,17f 0,23b Eikozoeno C20:1n-9 0,74d 0,74e 0,30f 0,80a 0,78c 0,79b 0,74f 0,84c 0,76e 0,90b 0,90a 0,81d Eikozodieno C20:2n-6 0,09c 0,09d 0,09d 0,10b 0,10a 0,09d 0,08d 0,10b 0,09c 0,10a 0,10b 0,10b

209 Eikozotrieno C20:3n-3 0,05c 0,09a 0,07b 0,07b 0,04d 0,05c 0,05c 0,05b 0,04cd 0,05c 0,04d 0,08a Arachidono C20:4n-6 0,05c 0,06b 0,05e 0,08a 0,05cd 0,05de 0,05a 0,05bc 0,05cd 0,04e 0,04d 0,05ab Eikozopen- C20:5n-3 0,58b 0,49f 0,55d 0,59a 0,57c 0,52e 0,40a 0,38c 0,39b 0,38c 0,36d 0,39b taeno Begeno C22:0 0,23d 0,22e 0,21f 0,29a 0,25b 0,23c 0,19d 0,19d 0,22a 0,18e 0,19c 0,20b Eruko C22:1n-9 0,14b 0,11d 0,13c 0,14b 0,15a 0,14b 0,08f 0,13c 0,11e 0,14b 0,16a 0,12d Dokozo- C22:2n-6 0,17a 0,05e 0,08d 0,09c 0,10b 0,09c 0,07bc 0,07b 0,07bc 0,07a 0,06c 0,08a dieno Lignocerino C24:0 0,18a 0,15a 0,17a 0,18a 0,18a 0,16a 0,17a 0,14a 0,16a 0,14a 0,13a 0,16a Nervono C24:1n-9 0,13f 0,19a 0,14c 0,22d 0,14e 0,18b 0,15f 0,17c 0,15e 0,17d 0,17a 0,18b SRR suma 23,64a 24,06f 23,65d 25,77e 24,34b 22,81c 22,38b 21,77d 21,91a 22,07c 21,03f 21,91e MNRR suma 13,77d 19,98a 16,19b 15,77b 15,02d 16,72c 15,99a 17,04c 16,19a 16,66b 18,33c 17,17b PNRR suma 61,38d 55,00e 58,86c 57,44a 59,23b 59,15f 60,70d 60,37b 60,88e 60,38a 59,92f 60,01c Neidentifi- 1,21e 0,96c 1,30a 1,02b 1,41d 1,32f 0,93e 0,82b 0,82d 0,89a 0,72c 0,91f kuotų r.r. suma Trans izo- 0,05c 0,09f 0,05d 0,03b 0,05a 0,04e 0,04c 0,04e 0,05b 0,04f 0,13d 0,04a merų suma Santykis 2,60e 2,29a 2,49c 2,23b 2,43d 2,59d 2,72a 2,78d 2,78c 2,74d 2,85b 2,74a PNRR/SRR n-3 suma 5,43c 4,89a 5,13f 5,49b 5,72e 5,01d 5,55a 5,06d 5,59b 4,97e 5,38f 5,97c n-6 suma 55,94c 50,11a 53,71b 51,94a 53,51b 54,12c 55,13b 55,29b 55,28c 55,40a 54,53d 54,02c d d a b c a c bc d a b n-6/n-3 10,30 10,24 10,47 9,46 9,35 10,80 9,93 10,93 9,89 11,15bc 10,14 9,05 d c a b e b bc d a e cd AI 0,29 0,30c 0,30 0,33 0,31 0,28 0,27 0,27 0,26 0,27 0,25 0,26 TI 0,30c 0,35a 0,32b 0,35e 0,32f 0,31d 0,29c 0,29b 0,28e 0,29f 0,28a 0,28d h/H 3,47b 3,45c 3,44d 3,13f 3,28e 3,64a 3,81d 3,81d 3,87b 3,72e 3,97a 3,83c PI 69,64c 62,52f 66,69d 65,90b 67,74a 66,78e 68,38c 67,48e 68,56b 67,37f 67,30d 68,09a a-f – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05). n.s – nenustatyta.

210 CURRICULUM VITAE

Name, Surname: Saulius Alijošius Address: Institute of Animal Rearing Technologies, Lithuanian University of Health Sciences, Tilžės 18, LT-47181 Kaunas, Lithuania E-mail: [email protected]

Education:

2013–2017 PhD studies in Zootechnics, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas 2009–2011 Master degree in Public Health, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas 2005–2009 Bachelor in Public Health, Lithuanian Veterinary Academy, Kaunas

Professional Activity: from 2017–until now Assistant at the Institute of Animal Rearing Technologies, Lithuanian University of Health Sciences 14/01/2013–28/04/2015 Junior researcher at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Husbandry Technologies, Laboratory of Poultry Nutrition and Products Quality

Additional information:

Member of Lithuanian Department of World’s Poultry Science Association.

211 PADĖKA

Dėkoju darbo vadovui prof. habil. dr. Romui Gružauskui už pagalbą, patarimus, vertingas pastabas, palaikymą, rūpestį ir kantrybę ruošiant disertacinį darbą. Dėkoju LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto darbuoto- joms: prof. dr. Astai Racevičiūtei-Stupelienei, doc. dr. Vilmai Vilienei, Gyvūnų produktyvumo laboratorijos jaunesniajai mokslo darbuotojai Vilmai Šašytei, už pagalbą ruošiant disertacinį darbą. Dėkoju Kauno technologijos universiteto Maisto instituto juslinės analizės laboratorijos vadovei dr. Aldonai Mieželienei, vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Gitanai Alenčikienei, už pagalbą atliekant kiaušinių ir mėsos juslinių savybių tyrimus. Dėkoju LSMU Gyvulininkystės instituto chemijos laboratorijos vyres- niajam mokslo darbuotojui dr. Sauliui Bliznikui už pagalbą atliekant tyrimus. Dėkoju AB Vilniaus paukštyno kolektyvui ir AB „Kauno Grūdai“ kombinuotųjų pašarų cecho laboratorijos vedėjai Skirmantei Tumienei ir vyr. veterinarijos gydytojui Žydrūnui Totilui už suteiktą pagalbą atliekant mokslinius tyrimus. Dėkoju Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriui ir Patologijos centro vadovui Aliui Pockevičiui už pagalbą atliekant histologinius tyrimus. Taip pat dėkoju Prancūzijos mokslininkei Caroline Joos „Addiseo“ (Prancūzija) už sudarytas sąlygas ir pagalbą atliekant tyrimus.

212