Lietuvos Ţemės Ūkio Universitetas Vandens Ūkio Ir Ţemėtvarkos Fakultetas Hidrotechnikos Katedra

LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS HIDROTECHNIKOS KATEDRA

Edita Ţemaitytė

ŠAKIŲ IR VILKAVIŠKIO RAJONŲ HIDROMAZGŲ TECHNINĖ BŪKLĖ IR ŠLAITŲ PASTOVUMAS

TECHNICAL STATE AND SLOPE STABILITY OF HYDROSCHEMES SITUATED IN ŠAKIAI AND VILKAVIŠKIS DISTRICTS

Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Aplinkos inţinerija Studijų programa: Hidrotechnikos inţinerija

Akademija, 2011

Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2011 balandţio 18 d. įsakymu Nr. 101-Kb).

Pirmininkas: Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas doc. dr. Kazys Sivickis. Nariai: 1. LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto prodekanas Vandentvarkos katedros doc. dr. Antanas Dumbrauskas; 2. LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedros vedėjas doc. dr. Liudas Kinčius; 3. LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros doc. dr. Feliksas Mikuckis; 4. LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos katedros vedėjas doc. dr. Algirdas Radzevičius.

Mokslinis vadovas: LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto, Hidrotechnikos katedros doc. dr. A. Šikšnys

Recenzentas: LŢŪU, Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto, Hidrotechnikos katedros doc. dr. J. Vyčius

Katedros vedėjas: LŢŪU, Vandens ir ţemėtvarkos fakulteto, Hidrotechnikos katedros vedėjas doc.dr. A. Radzevičius.

Oponentas: LŢŪU, Vandens ir ţemėtvarkos fakulteto, Statybinių konstrukcijų katedros lekt. dr. R. Šadzevičius.

2 SANTRAUKA

Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse yra 14 valstybinės reikšmės tvenkinių t.y. Girėnų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių, Miknaičių, Ritinių, Sintautų, Šakių miesto, Totorviečių, Valiulių ir Voverių, Karklinių, Kunigiškių, Matlaukio ir Virbalio tvenkiniai. Darbo pradţioje buvo atlikti kameraliniai tyrimai: išsiaiškinta uţtvankų išsidėstymas rajone ir jų techniniai duomenys. Natūrinių tyrimų metu hidromazgai buvo apţiūrėti nufotografuoti ir įvertinti. Visų HTS elementų su juose esančiomis betoninėmis konstrukcijomis, būklė vertinta rizikos balais (Bu) taikant 10 balų sistemą. Atliekant natūrinius tyrimus, buvo pastebėta, jog Totorviečio ţemių uţtvankos sausajame šlaite formuojasi nuošliauţa, todėl buvo atlikti šlaito pastovumo skaičiavimai SEEP/W ir SLOPE/W. Tiriamajame darbe trumpai yra aptariama įvairų pasaulio šalių hidrotechnikos statinių prieţiūra. Hidromazgų gedimai atsiranda palaipsniui, todėl reikalingi nuolatiniai natūriniai stebėjimai HTS techninės būklės nustatymui. Iš tirtų 14 hidromazgų nustatyta, kad techninė būklė vidutinė yra vieno hidromazgo, dešimties hidromazgų techninė būklė – patenkinama, vieno – bloga, dviejų – labai bloga. Natūriniai tyrimai vykdyti 2010 metų pavasarį ir rudenį. Pagrindiniai ţodţiai: ţemių uţtvanka, techninė būklė, SEEP/W programa.

3 SUMMARY

There are 14 water reservoirs of state significance (Girėnai, Kudirkos Naumiestis, Lukšiai, Miknaičiai, Ritiniai, Sintautai, Šakiai town, Totorviečiai, Valiuliai, Voveriai, Karkliniai, Kunigiškiai, Matlaukis and Virbalis) situated in the municipalities of Šakiai amd Vilkaviškis districts. The following laboratory investigations were performed at the beginning of the work: the dislocation of dams in the district as well as their technical data were cleared out. During field investigations hydroschemes were examined, photographed and evaluated. The technical state of elements of all hydraulic structures (with all reinforced concrete constructions existing in them) was evaluated by defectiveness points (Bu) in the ten points criterion system. During field investigations it was noticed that in the dry slope of Totorviečio earth dam landslide was starting to form, therefore, slope stability calculations were carried out using SEEP/W and SLOPE/W programs. The maintenance of hydraulic structures situated in various countries of the world was shortly discussed in the literature revue. Failures in hydroschemes occur gradually; therefore constant field supervisions are necessary for the determination of the technical state of hydraulic structures. From 14 investigated hydroschemes it was determined that their technical state is the following one: the technical state of one hydroscheme was evaluated as average, the technical state of ten hydroschemes – as satisfactory, the technical state of two hydroschemes – as very bad, the technical state of one hydroscheme – as bad. Field investigations were performed in the spring and autumn of 2010.

Keywords: earth dam, technical state, SEEP/W and SLOPE/W programs.

4 TURINYS SUMMARY ...... 4 ĮVADAS ...... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA ...... 7 1.1. Hidrotechninių statinių saugumas ir patikimumas ...... 7 1.2. Teisinė bazė Hidrotechnikos statinių patikimumo ir saugumo klausimais...... 12 1.3. Techninės būklės įvertinimo ypatumai...... 15 1.4. Geofiltracijos skaičiavimų ir modeliavimo teorinis pagrindimas...... 17 1.5. Ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito stabilumo skaičiavimų teorinis pagrindimas..18 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...... 20 3. TYRIMO METODIKA...... 21 4. BENDROS ŢINIOS APIE ŠAKIŲ IR VILKAVIŠKIO RAJONUS ...... 22 5. ŠAKIŲ IR VILKAVIŠKIO RAJONŲ HIDROMAZGŲ TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS IR DARBO REZULTATAI ...... 25 5.1. Šakių ir Vilkaviškio rajonų hidromazgų techninės būklės vertinimas ...... 25 5.2. HTS elementų paţaidų analizė ...... 35 6. LĖŠŲ SKIRIAMŲ HIDROTECHNIKOS STATINIŲ PRIEŢIŪRAI ANALIZĖ . ....42 7. TORVIEČIŲ ŢEMIŲ UŢTVANKOS ŠLAITŲ PASTOVUMO MODELIAVIMAS 43 7.1 Ţemių uţtvankos geofiltracijos skaičiavimas ir modeliavimas...... 43 7.2 Ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito stabilumo skaičiavimas ...... 44 8. IŠVADOS ...... 50 NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 51 DARBO APROBACIJA...... 53 PRIEDAI ...... 54

5 ĮVADAS

Lietuvos uţtvankų techninė būklė pradėta stebėti ir tirti vos pastačius pirmąsias uţtvankas. Labiausiai buvo stebimi ir analizuojami hidromazgai, kuriuos naudojant buvo pastebėta kokių nors paţaidų ar defektų. Uţtvankų tyrimai LŢŪU Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto darbuotojų pastangomis suaktyvėjo ir įgijo sistemmingą kryptį 1997- 1999 m., kai gamybiniams poreikiams tenkinti iškilo būtinumas sukurti hidromazgų vertinimo metodiką. [4] Hidromazgų gedimai atsiranda palaipsniui, todėl reikalingi nuolatiniai natūriniai stebėjimai uţtvankų būklės nustatymui. Pirmame skyriuje – literatūros apţvalga. Literatūros apţvalgoje yra analizuotas hidrotechnikos statinių patikimumas ir saugumas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, pateikiama keletas pavyzdţių avarijų hidromazgų, kurios neseniai buvo įvykusios. Trumpai aptarta teisinė bazė hidrotechnikos statinių patikimumo ir saugumo klausimais. Išanalizuoti techninės būklės vertinimo ypatumai pagal Statybos techninius reglamentus. Antrame skyriuje – tyrimo tikslas ir uţdaviniai. Trečiame skyriuje – tyrimo metodika. Trumpai aprašytas tyrimo objektas ir kaip vyko tyrimas. Ketvirtajame skyriuje – bendros ţinios apie Šakių ir Vilkaviškio rajonus. Čia aptarta geografinė padėtis, rajonų miestai, vandens telkiniai ir jų uţimami plotai. Penktame skyriuje nagrinėjama minėtuose rajonuose esančių hidromazgų natūrinių tyrimų medţiaga. Šakių rajone apţiūrėta, nufotografuota ir pagal Statybos techninį reglamentą įvertinta 10 hidromazgų - Girėnų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių, Miknaičių, Ritinių, Sintautų, Šakių miesto, Totorviečių, Valiulių ir Voverių. Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Karklinių, Kunigiškių, Matlaukio ir Virbalio. Skyriuje patekiama HTS elementų paţaidų analizė. Šeštame skyriuje aptariama 2006 - 2010 metų valstybės biudţeto lėšos skirtos melioracijos darbams, atskirai analizuota kiek lėšų yra skiriama hidrotechnikos statiniams. Septintame skyriuje yra pateikiama Totorviečių ţemių uţtvankos geofiltracijos skaičiavimo ir modeliavimo bei ţemutinio šlaito stabilumo skaičiavimo rezultatai, kurie buvo gauti naudojantis kompiuterinėmis programomis SEEP/W ir SLOPE/W. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedai. Darbo apimtis - 53 puslapiai, jame yra 5 lentelės ir 57 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 34 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikiami 2 priedai, papildantys tyrimo duomenis.

6 1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Hidrotechnikos statinių saugumas ir patikimumas

Ţmonija uţtvankas ėmė statyti, norėdama panaudoti vandenį įvairiausiems tikslams – išgauti energiją, ţemių drėkinimui, laivybai, rekreacijai ir pan. Didėjant ţmonių skaičiui, išaugo ir jų poreikiai, tad ir uţtvankų imta statyti vis daugiau, didėjo ir jų mastai. Šiuo metu didţiausia uţtvanka pasaulyje yra pastatyta Kinijoje („Trijų tarpeklių uţtvanka“). Joje įrengta hidrojėgainė aprūpina 10 procentų Kinijos elektros energijos poreikių.

1.1 pav. Uţtvankų skaičiaus didėjimas pasaulyje [3].

Uţtvankų statybos Lietuvoje pradţią galima sieti su vandens malūnais. Lietuvoje esantys ir vandens rato principu veikiantys malūnai šaltiniuose pirmą kartą minimi XIII a. „Livonijos kronikoje“. Bėgant laikui jų skaičius vis augo, apie tai liudija ir įvestas malūnų mokestis. Vandens malūnų plėtra siejosi su uţtvankų statyba, tvenkinių sudarymu. XVII a. buvo pastatyta viena iš stambesnių Birţų uţtvanka. Jos sudarytas tvenkinys, dabar vadinamas Širvenos eţeru, saugojo Birţų pilį, o tvenkinio vanduo buvo naudojamas vandens ratams sukti. Vėlesniais laikais Lietuvoje uţtvankų statyba ėjo koja kojon su hidroenergetika. XX a. 4-ame dešimtmetyje hidroenergetikos įmonių (su vandens ratais bei su hidroturbinomis) buvo 640, jų bendroji galia buvo apie 9000 kilovatų. 1941 – 44 m. per II pasaulinį karą daug vandens jėgainių buvo sugriauta – 1948 m. jų veikė tik 335 [11].

7 Tarybiniais metais daug uţtvankų buvo pastatyta melioracijos tikslais, tuo tarpu hidroenergetikos ir apsisaugojimo nuo potvynių tikslais buvo pastatyta didţiausia Lietuvoje – Kauno uţtvanka.

1.2 pav. Didţiųjų uţtvankų pasiskirstymas pasaulyje pagal jų pastatymo tikslą [3].

Koks svarbus Kauno miestui yra Kauno hidromazgas, tai galima suprasti panagrinėjus istorinius faktus. Miestą potvyniai niokojo 1715, 1811, 1829, 1855, 1906, 1926, 1931, 1934, 1940, 1942, 1946, 1947, 1951 ir 1958 metais. Potvynio vanduo uţliedavo didelę Kauno senamiesčio dalį ir padarydavo miestui daug ţalos. Didţiausias ţinomas potvynis Kaune kilo 1946 metais, kada per ţiemos ledonešį Nemune ir Neryje susidarė ledo sangrūdų, kurios atšalus orams dar sutvirtėjo. Ledo sangrūdų aukštis siekė 4,5 metro. Staigiai pradėjus tirpti sniegui ledo sangrūdų ties Kaunu patvenktose Neries ir Nemuno upėse vandens lygis kovo 25 dieną pasiekė neregėtą aukštį – 748 cm virš posto nulio [28]. Pastačius hidromazgą, potvyniai reguliuojami, todėl išlaikyti jo saugų ir patikimą darbą yra itin svarbu. Uţtvankos svarbą galima pailiustruoti JAV Kolorado upėje pastatytos hidroelektrinės pavyzdţiu. Iš paveikslo matyti, kad pastačius uţtvanką, pakito upės hidrologinis reţimas, o potvynio metu upėje tekėjęs didelis debitas dabar panaudojmas turbinoms sukti (1.3 pav.).

1.3 pav. Kolorado upės nuotekio reţimo pakitimai pastačius uţtvanką [32].

Uţtvankos naudojimo laikas nėra begalinis. Negalima atmesti fakto, kad ne visos uţtvankos buvo statomos laikantis statybos reikalavimų ir naudojant tinkamas medţiagas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, suirus kolūkiams, daug nedidelių uţtvankų iki šiol neturi šeimininkų, yra nepriţiūrimos, o tai taip pat turi įtakos ilgaamţiškumui. Lietuvos uţtvankų techninė būklė pradėta stebėti ir tirti vos pastačius pirmąsias uţtvankas. Labiausiai buvo stebimi ir analizuojami hidromazgai, kuriuos naudojant buvo pastebėta kokių nors paţaidų ar defektų. Uţtvankų tyrimai LŢŪU Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto darbuotojų pastangomis suaktyvėjo ir įgijo sistemingą kryptį 1997- 1999 m., kai gamybiniams poreikiams tenkinti iškilo būtinumas sukurti hidromazgų vertinimo metodiką. Pirmoji tokia metodika buvo sudaryta ir patvirtinta 2000 m. [5]. Vėliau ji buvo šiek tiek patobulinta ir 2006 m. išleista nauja šios metodikos redakcija, tačiau joje nebuvo pakankamai atsiţvelgta į hidrotechnikos srities mokslininkų ir gamybininkų kai kurias pastabas, ypač apie betoninių ir gelţbetoninių hidromazgų elementų vertinimo rodiklius [4]. 1928 m. įkurta tarptautinė komisija dėl didelių uţtvankų ( ICOLD). ICOLD nariai yra inţinieriai, geologai, mokslininkai iš valstybinių ir privačių organizacijų, universitetų ir laboratorijų. ICOLD sudaro apie 10000 narių iš viso pasaulio. Tarptautinės komisijos centrinis biuras yra Paryţiuje. Šios komisijos tikslai yra pagerinti uţtvankų statybų planavimą, organizavimą, garantuoti kokybišką uţtvankų prieţiūrą. Komisija nėra pelno siekianti organizacija.

9 Uţtvankos saugumui didelis dėmesys turi būti kreipiamas ne tik nacionaliniame lygmenyje, bet ir tarptautiniame. 1987m. ICOLD buvo nustatytos „uţtvankos saugos gairės“. Labai svarbu yra patirtis iš klaidų, uţtvankų stebėjimas, statistikos analizė. ICOLD tyrimų duomenys rodo, kad uţtvankos šlaitų nepastovumą įtakoja didelio debito potvyniai, vandens filtracija pamatuose, vandens filtracija krantinėse [29]. Švedijoje yra 143 didelės uţtvankos. Jų funkcionavimas yra nuolat priţiūrimas, atliekant tiesioginius stebėjimus. Pagrindinės problemos yra šlaitų nepastovumas [19]. Prancūzijoje, norint įvertinti uţtvankų riziką pirmiausia yra analizuojamos galimos nelaimės ir nuostoliai aplink uţtvankas. Rizikos vertinimo tyrime turi būti nurodyta kaip turėtų priţiūrėti uţtvankas savininkai ir kokios galimos pavojingos situacijos. Nurodoma kaip elgtis esant nepageidautiniems pokyčiams. Pagrindinis saugumo apţvalgos tikslas yra pateikti įvertinimą apie uţtvankos elementų saugumą [33]. Anglijoje uţtvankų prieţiūros komisija privalo uţtikrinti tai, kad būtų laikomasi visų reikalavimų susijusių su uţtvankų naudojimu. Komisija yra atsakinga uţ uţtvankos projektuotoją. Prieš nustatant, kad statinys yra leidţiamas naudoti turi būti parengtas uţtvankos vertinimas pagal uţtvankų saugumo įstatymo straipsnius [5]. Jungtinėse Amerikos Valstijose hidromazgų vertinimas atliekamas reguliariai ir išsamiai apţiūrint kiekvieną hidromazgo elementą. Vertinimus atlieka ekspertų grupė. Vertinimo rezultatai yra lyginami su projektiniais duomenimis, jie turi atitikti nustatytus standartus [9]. Sovietmečiu uţtvankos buvo bent minimaliai priţiūrimos, tam kiekviename rajone veikė melioracijos tarnybos, kurioms buvo skiriamos atitinkamos lėšos uţtvankų ir kitų HTS prieţiūrai; buvo atliekami reikalingi prieţiūros, paprastojo remonto arba prireikus, uţtvankų rekonstravimo darbai. Kaimo vietovių ūkinės organizacijos neretai turėjo melioracijos specialistą – inţinierių hidrotechniką sausinimo, drėkinimo sistemoms ir hidromazgams priţiūrėti. Atkūrus nepriklausomybę suţlugo dauguma kaimo ūkinių ir kitokio pobūdţio organizacijų, dėl to nemaţai uţtvankų neteko jas naudojančių šeimininkų; sumaţėjo specialistų ir darbuotojų rajonų melioracijos tarnybose, uţtvankų prieţiūrai buvo skiriama vis maţiau lėšų, todėl jų būklė ėmė blogėti sparčiau negu paprastai normaliai priţiūrint tokio pobūdţio statinius [4]. Hidromazgų gedimai atsiranda palaipsniui, todėl reikalingi nuolatiniai natūriniai stebėjimai uţtvankų būklės nustatymui. Uţtvankos turi būti priţiūrimos ir naudojamos saugiai, remiantis dabartiniais inţineriniais reikalavimais. Pagrindinis tikslas yra greitai

10 nustatyti būklę uţtvankų, kurios kelia didesnį pavojų aplinkai ir atlikti esamos būklės analizę, siekiant paspartinti teisingų sprendimų priėmimą ir apsaugoti visuomenę. Pasaulinė uţtvankų komisija (World Commision of Dams) yra paskaičiavusi, kad per paskutinius dešimtmečius avarijų skaičius uţtvankose maţėja. Iš visų uţtvankų, pastatytų iki 1950 m., avarijos įvyko 2,2 % uţtvankų, tuo tarpu kai pastatytų nuo 1951 m. – 0,5 %. Daugiausia avarijų įvyksta maţo aukščio uţtvankose. Daugiausia gedimų įvyksta naujai pastatytose uţtvankose, apie 70 % gedimų įvyksta 10 metų po pastatymo [3]. Lietuvoje uţtvankų gedimų, pasibaigiančių avarijomis, iki šiol pasitaikė retai. 1994 m. buvo uţfiksuota pavojinga Lėvens uţtvankos prie Kupiškio situacija. Reikiamus ir visiškai pasiteisinusius konstrukciniai sprendimai tuo laiku pasiūlė LŢUA mokslininkai Č.Ramonas ir B.Ruplys. 1997 m. buvo uţfiksuota Šaukoto uţtvankos ant Gomerto upės griūtis. Paskutinė ţinomesnė avarija įvyko 2011 m. pradţioje Šilutės rajone esančioje Tenenio upės uţtvankoje, tačiau ji įvyko ne dėl blogos pačios uţtvankos būklės, o dėl blogai sutankinto grunto statant hidrojėgainę (1.4 pav.).

1.4 pav. Avarijos Tenenio upės uţtvankoje pasekmės Paskutinės ţinomesnės avarijos uţsienyje įvyko 2010 m. JAV, Delhi uţtvankoje (1.5 pav.), Ajovos valstijoje ir Aikos miestelyje Vengrijoje esančioje aliuminio oksidų gamykloje, kur per pralauţtą uţtvanką į aplinką išsiliejo apie 1 milijoną m3 toksinių atliekų – raudonojo šlamo. Jei pirmąją avariją sukėlė iškritęs katastrofiškas kritulių kiekis, perpildęs rezervuarą,

11 tai antrosios avarijos prieţastys nėra iki galo aiškios, spėjama, kad tam galėjo turėti įtakos neįprastai lietingas vasaros laikotarpis.

1.5 pav. Avarijos Delhi uţtvankoje pasekmės Perţvelgus per paskutinį dešimtmetį įvykusias uţtvankų avarijas, nesunku pastebėti tendenciją, kad neretai jos įvyksta dėl neįprastai didelių liūčių ar potvynių. Galima daryti išvadą, kad klimato kaita, keisdama upių nuotekio reţimą ir kritulių pasiskirstymą metų bėgyje, daro įtaką ir uţtvankų darbo sąlygoms. Uţsienyje, skirtingai negu Lietuvoje yra nemaţas kiekis organizacijų, susijusių su uţtvankomis. Tai jau ir minėta Pasaulinė uţtvankų komisija, ir Tarptautinė didelių uţtvankų komisija bei įvairios nacionalinio lygio uţtvankų asociacijos. Tokių organizacijų nėra Lietuvoje todėl, kad jos vienija didelių uţtvankų savininkus bei kitas suinteresuotas grupes. Vienintelė didelė uţtvanka Lietuvoje – Kauno HE priklauso Lietuvos hidroenergetikų asociacijai.

1.2 Teisinė bazė hidrotechnikos statinių patikimumo ir saugumo klausimais

Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo tikslas – neleisti prastėti vandens ekosistemų ir ekosistemų, tiesiogiai priklausomų nuo vandens, būklei, ją apsaugoti ir pagerinti; racionaliai ir subalansuotai naudoti vandenį; maţinti ţalingą vandens poveikį. Įstatyme reglamentuojama, kad vandens telkiniuose gali būti statomi hidrotechnikos statiniai, reikalingi vandens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai nuo ţalingo vandens poveikio saugoti [15]. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos

12 uţbaigimo, statinių naudojimo ir prieţiūros, nugriovimo ir visos išvardytos veiklos prieţiūros tvarką [14]. Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, ţemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaitą bei melioracijos finansavimo tvarką [13] Statybos techniniame reglamente STR 2.02.06:2004 Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos [22]. reglamentuojama, kad projektuojant, statant ir naudojant hidrotechnikos statinius (HTS) turi būti numatyta bei garantuotas statinių patikimumas ir ilgaamţiškumas, pagrįstas tiksliu poveikių ir apkrovų, ypač patvenkto vandens, įvertinimu, tolesnėmis projektavimo ir skaičiavimo procedūromis, statybos ir naudojimo kokybe. Labai svarbi šio STR ypatybė yra tai, kad jame pateikiamas HTS klasifikatorius. Be skirstymų pagal statybos vietą, funkcinę paskirtį, ūkinę priklausomybę ar pan., čia taip pat pateikiamas HTS išskyrimas, susijęs su patikimumo ir saugumo klausimais. Pavyzdţiui, nuolatiniai HTS pagal galimas pasekmes, sutrikus jų veikimui, skirstomi į pagrindinius ir nepagrindinius:

pagrindiniai yra tokie HTS, kurių griūtis arba paţeidimas sutrikdo hidromazgo ar hidrosistemos veiklą (pvz.: paţeidţiama įprasta hidroelektrinės veikla, nutraukiamas arba sutrikdomas vandens tiekimas numatytiems tikslams, patvenkiama sausinamoji arba apsemiama saugomoji teritorija, nutraukiama arba sutrikdoma laivyba ir pan.); nepagrindiniai HTS yra tie, kurių griūtis ar paţeidimas nesukelia anksčiau nurodytų pasekmių. HTS, priskiriami ypatingų statinių kategorijai yra: galingesnės kaip 1 MW jėgainės; HTS, kurių patvankos aukštis > 3 m arba tvenkinio plotas > 5 ha; jūrų ir upių uostai ir jų statiniai. Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimo ypatumai yra statybos techniniame reglamente STR 2.05.14:2005 Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas [23]. Šiame reglamente yra nustatoma naujai statomų, rekonstrujamų ir kapitališkai remontuojamų HTS pagrindų ir pamatų projektavimo pagrindinius reikalavimus, atsiţvelgiant į HTS naudojimo ypatumus.

13 Projektuojant HTS pagrindus ir pamatus reikia įvertinti inţinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrinėjimų ir tyrimų duomenis, vietines statybos sąlygas, HTS statybos analoginėse inţinerinėse geologinėse sąlygose patirtį. Turi būti numatytos inţinerinės priemonės apsaugoti gretimas teritorijas nuo galimo uţliejimo ar patvenkimo; pakrančių šlaitus nuo nuošliauţų. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 Gruntinių medţiagų uţtvankos. Reglamentas [21] nustato gruntinių medţiagų uţtvankų projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto ir naudojimo bendruosius reikalavimus. Projektuojant ir statant gruntinių medţiagų uţtvankas, turi būti atlikti išsamūs inţineriniai tyrinėjimai, būtina įvertinti klimatinius veiksnius. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys gruntinių medţiagų uţtvgankų statybos vietą: topografiniai, nuo kurių priklauso uţtvankos ilgis ir jos masyvo tūris; inţineriniai geologiniai, iš kurių svarbiausi – grunto stiprumo rodikliai, sluoksnių išsidėstymas ir laidumas vandeniui; hidrologiniai, kurie lemia didţiojo tvenkinio pripildymą, vandens naudojimą; hidrotechniniai, susiję su hidromazgo paskirtimi. STR 2.05.18:2005 [20] nustato betoninių ir gelţbetoninių uţtvankų projektavimo, statybos, rekonstravimo ir naudojimo bendruosius reikalavimus. Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos yra reglamentuojami STR 2.05.15:2004 [24]. Šis reglamentas nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų hidrotechnikos statinių poveikius ir apkrovas. Reglamente pateikiamos ledo, bangų, geofiltracijos poveikiai ir apkrovos. HTS saugiam naudojimui didelės įtakos turi tinkama statinių prieţiūra. Hidrotechnikos statinių naudojimo pagrindiniai reikalavimai yra nurodyti LAND 2-95 [31]. Tvenkinio naudojimo ir prieţiūros taisyklėse teigiama, kad naudojant hidrotechnikos statinius turi būti uţtikrintas tinkamas, patikimas, saugus ir efektyvus jų naudojimas, nepaţeidţiami aplinkosaugos reikalavimai. Uţ hidrotechnikos statinių avarinių situacijų išaiškinimą ir likvidavimą atsako hidrotechnikos statinių savininkas. Naudojant hidrotechnikos statinius, būtina reguliariai stebėti:

vandens lygių svyravimą aukštutiniame ir ţemutiniame bjefuose; statinių nusėdimus, deformacijas, plyšių atsiradimą ir siūlių būklę; ţemių uţtvankos šlaitų, keteros ir nuvedančiojo kanalo tvirtinimus; filtraciją per hidrotechnikos statinius; vandens srauto, bangų, kritulių poveikį, dugno, krantų ir risbermų paplovimą ir

14 ardymą; ţemių uţtvankose ir dambose neapsigyvena gyvūnai ar neauga krūmai ir medţiai, galintys ardyti hidrotechnikos statinius; ledo poveikį hidrotechnikos statiniams; uţdorių ir jų keltuvų būklę. Priţiūrint hidrotechnikos statinius, taip pat būtina:

išvalyti groteles ir uţslenkstę nuo susikaupusių ţabarų, šiukšlių ir grunto; pašalinti (neleisti uţaugti) nuo ţemių uţtvankos šlaitų krūmus bei medţius, uţtvankos šlaitus du kartus per metus nušienauti: pirmą kartą iki liepos 1 dienos, antrą kartą – uţaugus ţolei; daţyti metalines hidrotechnikos statinių dalis; stebėti ir hidrotechnikos statinių apţiūrų metu registruoti pjezometrų parodymus. Ypač svarbu atlikti HTS apţiūrą pasibaigus potvyniui. Jam pasibaigus, visi hidrotechnikos statiniuose, ţemutinio bjefo ir šlaitų tvirtinimuose įvykę pasikeitimai bei deformacijos turi būti uţfiksuotos brėţiniuose ir fotonuotraukose. Apţiūros rezultatai turi būti įforminti aktu.

1.3 Techninės būklės vertinimo ypatumai

HTS techninė būklė Lietuvoje iki 2006 m. buvo vertinama vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.03:2000 [26]. Nuo 2006 m. šis STR yra laikomas netekusiu galios. Ji pakeitė Statybos techninis reglamentas STR 1.12.03:2006 [25]. Pastarasis yra naudojamas iki šiol. Hidrotechnikos statinių techninės prieţiūros pagrindinis tikslas – uţtikrinti, kad esant normalioms hidrotechnikos statinių naudojimo sąlygoms, hidrotechnikos statiniai atitiktų esminius statinio reikalavimus per ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę, maksimaliai sumaţinti avarijų tikimybę, grėsmę ţmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Hidrotechnikos statinių apţiūros yra periodiniai jų techninės būklės patikrinimai, atliekant vizualinius, instrumentinius stebėjimus ir tyrimus. Apţiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių techninė būklė, nustatomos lokalinės ir bendros deformacijos, defektai, jų kilmė, galimos pasekmės ir nurodomos priemonės deformacijoms ir defektams pašalinti. Hidrotechnikos statinių techninę prieţiūrą sudaro: apţiūros (techninės būklės įvertinimas); pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų šalinimas;

15 remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimas. Hidrotechnikos statinių apţiūros susideda iš: nuolatinių apţiūrų: kasmetinių apţiūrų; specializuotų apţiūrų; neeilinių apţiūrų; esamų statinių tyrimų; kitų apţiūrų. Nuolatinių apţiūrų metu vizualiai nustatoma hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė. Jos turėtų būti atliekamos ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Kasmetinių apţiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė, pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ir kiti elementai. Hidrotechnikos statinių kasmetinės apţiūros atliekamos du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Specializuotos apţiūros atliekamos baigiantis hidrotechnikos statinių garantiniam laikotarpiui; pastebėjus hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas ar defektus. Specializuotų apţiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė, pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ir kiti elementai, norint nustatyti hidrotechnikos statinių atitiktį esminiams statinio ir statinio projekto reikalavimams. Specializuotos apţiūros atliekamos vieną kartą per penkerius metus. Neeilinės apţiūros atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir pan.) ar kitų reiškinių, galinčių sukelti hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas, dėl kurių gali įvykti statinio avarija, kilti grėsmė ţmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Taip pat pasikeitus HTS savininkui. Neeilinių apţiūrų metu apţiūrimas visas hidrotechnikos statinys arba pagrindiniai ar paţeisti jo elementai. Esamų statinių tyrimai atliekami, jei šie tyrimai reikalingi hidrotechnikos statinių ar atskirų jų elementų techninei būklei įvertinti. Apţiūrų metu atskleidus hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas, defektus ar grubius šių statinių techninės prieţiūros taisyklių paţeidimus, taip pat kai būtina paţeminti vandens lygį tvenkinyje ar uţtvenktame eţere, atsakingas uţ apţiūrą asmuo privalo nedelsdamas informuoti HTS savininką, viešojo administravimo subjektą, atliekantį hidrotechnikos statinių naudojimo prieţiūrą, ir Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą. HTS savininkas privalo atlikti tvenkinio ar uţtvenkto eţero

16 vandens lygio paţeminimą ir imtis kitų priemonių, kai dėl hidrotechnikos statinių techninės būklės galima šių statinių avarija, kyla grėsmė ţmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Hidrotechnikos statinių apţiūrų metu, suskirsčius HTS sudarančius elementus į pagrindinius hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojančius ir kitus elementus, įvertinama šių statinių techninė būklė, nustatomi deformacijos, defektai ar kiti paţeidimai.

1.4 Geofiltracijos skaičiavimų ir modeliavimo teorinis pagrindimas

Principines ţemių uţtvankos geofiltracijos skaičiavimų galimybes atvėrė hidrodinamikos lygčių pritaikymas geofiltracijai apibūdinti, įvykęs XX a. pradţioje. Nagrinėjant nusistovėjusios geofiltracijos plokštuminius profilinius (vertikalioje plokštumoje) uţdavinius ir esant tokiam pat vienalyčiam ir izotropiniam uţtvankos masyvo ir pagrindo gruntui, geofiltracijos reiškinys apibrėţiamas Laplaso lygtimi:

2 h 2 h 0 ; H h 0 ; (1) x 2 y 2 pt

čia h – geofiltracijos slėgio aukštis, x ir y – vertikalaus profilio koordinatės, susiejamos su

Hpt – patvankos aukštis:

H pt Z NPL Zdr.a ;

čia ZNPL ir Zdr.a – atitinkamai NPL ir drenaţo ašies altitudės.

Norint išspręsti (1) lygtį reikia atitinkamai fiksuoti pakraštines geofiltracines sąlygas nagrinėjamo ţemių uţtvankos profilio pakraščiuose: aukštutiniame bjefe hAB H pt ; depresijos kreivėje hd.k. y , ties drenaţu hdr 0 . Iš jų sudėtingiausia įvertinti depresijos kreivę, kuri iš anksto neţinoma. Atskiros matematinės išraiškos taip pat būtinos geofiltracijos slėgio aukščio gradientams, geofiltracijos greičiams bei debitams skaičiuoti. Dar daugiau matematinių komplikacijų iškyla sudėtingesniais, nei aukščiau aprašyta, atvejais, kurie tampa tiksliai neišsprendţiami. Todėl vystėsi apytikriai kombinuoti hidrauliniai ţemių uţtvankų geofiltracijos skaičiavimų būdai, kuriuose buvo panaudojami kai kurių paprastų hidrodinaminių skaičiavimų rezultatai, taip pat natūrinių ir laboratorinių (fizikinių, matematinių) tyrimų duomenys. Iš laboratorinių matematinių geofiltracijos skaičiavimų metodų efektyviausiai uţsirekomendavo elektrohidrodinaminių analogijų (EHDA) metodas. Lietuvoje šis metodas buvo pradėtas naudoti 1953 metais, o ypač intensyviai jis buvo naudotas 1955-1990 m. LŢŪA Hidroįrengimų (dabar LŢŪU Hidrotechnikos) katedroje. Buvo

17 išmodeliuota geofiltracija daugiau nei 50 konkrečių hidrotechninės statybos objektų, daugiausia ţemių uţtvankų. Buvo atlikti gausūs teoriniai ţemių uţtvankų geofiltracijos modeliavimo darbai, kurių rezultatų pagrindu buvo sudarytas gana išsamus inţinerinis ţemių uţtvankų geofiltracijos skaičiavimų būdas. Esminė paţanga geofiltracijos analizėje įvyko ryšium su kompiuterizacija. Tačiau platesnį kompiuterinių skaičiavimų taikymą riboja didelės kompiuterinių programų kainos bei reikalinga aukštesnė skaičiuotojų kvalifikacija, taip pat maţos tokių skaičiavimų reikmės dabartinėje Lietuvoje. LŢŪU Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakultete gana sėkmingai naudojamos kompiuterinės geofiltracijos modeliavimo/skaičiavimų programos PLAFI ir GEO – SLOPE office 5 [34] . Jos tinka tiek planiniams, tiek profiliniams geofiltracijos uţdaviniams modeliuoti, kai geofiltracija yra nusistovėjusi ir (arba) nenusistovėjusi. Geofiltracijos matematinio modelio sudarymas ir modeliavimas yra sudėtingas procesas. Reikia gerai suprasti matematinę modeliavimo esmę, atsiţvelgti į įvairius apribojimus, geologinių duomenų įvedimo specifiką ir daugelį kitų dalykų.

1.5.Ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito stabilumo skaičiavimų teorinis pagrindimas Šlaitų stabilumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ŢU stabilumą, patikimumą ir ilgaamţiškumą. Esant nepakankamam šlaito stabilumui šlaitas gali nušliauţti, t.y., jo grunto tam tikra masė gali nuslinkti ţemyn veikiant svorio jėgai, sudarydama nuošliauţą. Nuošliauţų susidarymo prieţastys skirstomos į tris grupes: 1) šlaito gruntų sudėties ir fizinių – mechaninių savybių pasikeitimas; 2) išorinis šlaito formos ir aukščio kitimas; 3) slėgio į šlaitą padidėjimas. Nuošliauţų susidarymo procesą galima suskirstyti į tris stadijas. Pirmosios stadijos metu šlaito stabilumas laipsniškai maţėja, bet šlaitas dar nešliauţia. Jo viršuje gali susidaryti plyšiai, parodantys viršutinį nuošliauţos pakraštį. Tuo metu dar nesunku apsisaugoti nuo nuošliauţų skubiai imantis atitinkamų priemonių. Antrosios stadijos metu gruntas pradeda šliauţti. Šliauţimo greitis gali kisti, kartais nuošliauţos gali sustoti, o vėliau vėl pradėti judėti. Esant šiai stadijai nebepakanka profilaktinių priemonių, o reikia taikyti konkrečias inţinerines apsaugos priemones. Trečiosios stadijos metu šlaitas nušliauţia. Tuo metu keičiasi ir formuojasi naujos šlaito pastovumo sąlygos.

18 Šlaitų stabilumo skaičiavimas – sudėtingas gruntų mechanikos uţdavinys. Tiksliai teoriškai išsprendţiami tik kai kurie elementarūs uţdaviniai, tokie kaip vienalytė izotropinio grunto uţtvanka ant uolinio pagrindo, kai nėra filtracinės tėkmės, ir panašūs. Ţemės uţtvankų šlaitų stabilumui tikrinti yra sukurta įvairių inţinerinių būdų, kurie gali būti skirstomi į dvi grupes. Pirmai grupei priklauso būdai, kai laikoma, kad šlaito gruntas yra vienalytis, o filtracinės tėkmės nėra. Tokie skaičiavimai duoda tik apytikrius rezultatus. Antrai grupei priklauso būdai, kai laikoma, kad pagrindo, uţtvankos masyvo bei drenaţo gruntai yra skirtingi. Be to, čia įvertinama ir depresijos kreivės padėtis. Skaičiavimai antros grupės būdais yra sudėtingesni, bet daug tikslesni. Praktikoje tikrinant šlaitų stabilumą taikomi tik antros grupės metodai. Jų esmė – šlaito elementui išreiškiama nelygybe: = sin N tg + c l, (2)

o visam slenkančiam masyvui:

= sin N tg + c l, (3)

čia - trinties jėga; - šlaito elemento svoris, t ; N – normalinė jėga, t; - grunto vidinės trinties kampas; c – gruntų sankybis, t/ m2; l – grunto elemento šliauţimo paviršiaus ilgis, m. Šlaito stabilumą galima vertinti pagal jo pastovumo koeficiento dydį: = ( N tg Σc L)/ , (4)

čia L – visas šliauţiančio paviršiaus ilgis, m.

19 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Šakių ir Vilkaviškio rajonuose esančių hidromazgų techninę būklę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius dokumentus. Remiantis atliktais natūriniais tyrimais, įvertinti hidromazguose esančių statinių elementų paţaidas ir gedimų atsiradimo prieţastis. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Šakių ir Vilkaviškio rajonuose esančių hidromazgų techninę būklę. 2. Išnagrinėti labiausiai paţeidţiamus statinių elementus. 3. Apskaičiuoti ţemių uţtvankos geofiltracijos parametrų ir sausojo šlaito pastovumą.

20 3. TYRIMO METODIKA

Tyrimo objektas – Šakių ir Vilkaviškio rajonų hidromazgai, kurių plotas – didesnis nei 5ha. Šakių rajono svaivaldybėje tirta 10 hidromazgų – Girėnų, Kudirkos Naumiesčio, Lukšių, Miknaičių, Ritinių, Sintautų, Šakių miesto, Totorviečių, Valiulių ir Voverių. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tirta keturi hidromazgai – Karklinių, Kunigiškių, Matlaukio ir Virbalio. Darbas buvo rengiamas tokiais etapais: • Literatūros rinkimas ir analizė; • Šakių ir Vilkaviškio rajonuose esančių hidromazgų kameraliniai tyrimai; • hidromazgų vizualiniai-natūriniai tyrimai ir techninės būklės įvertinimas; • hidromazgų HTS elementų paţaidų analizė; • Totorviečio ţemių uţtvankų geofiltracijos parametrų ir sausojo šlaito pastovumo skaičiavimai; • darbo apibendrinimas; • išvados ir pasiūlymai. Literatūros analizėje nagrinėjami šaltiniai susiję su baigiamojo darbo tema. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tiems šaltiniams, kuriuose buvo nagrinėjami hidrotechnikos statinių defektai, jų šalinimo būdai, rekonstrukcijų ypatumai, techninės būklės įvertinimas. Vizualiniai - natūriniai tyrimai, buvo atlikti 2010 metų pavasarį ir rudenį. Natūrinių tyrimų metu buvo apţiūrėti, nufotografuoti ir įvertinti minėtuose rajonuose esantys hidromazgų hidrotechnikos statiniai ir jų elementai. Visų HTS elementų, su juose esančiomis betoninėmis, gelţbetoninėmis ir metalo konstrukcijomis, būklė vertinta rizikos balais (Bu) taikant 10 balų sistemą pagal reikalavimus. Jei bent vienas iš pagrindinių elementų įvertintas 8,1 – 10,0 defektyvumo (rizikos) balų, visos uţtvankos būklė vertinama tokiu pat balu. Kitu atveju norint nustatyti rizikos balą yra skaičiuojamas elementų būklės balų vidurkis. Archyvinės-projektinės medţiagos analizės darbams duomenys gauti iš Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių ţemės ūkio skyrių. Totorviečių ţemių uţtvankos depresijos kreivės padėties nustatymo ir sausojo šlaito pastovumo skaičiavimai atlikti naudojantis kompiuterinėmis geofiltracijos ir šlaito pastovumo modeliavimo programomis SEEP/W ir SLOPE/W.

21 4. BENDROS ŢINIOS APIE ŠAKIŲ IR VILKAVIŠKIO RAJONUS

Vilkaviškio ir Šakių rajonai – tai rajonai kaimynai buvusioje Marijampolės apskrityje, pietvakarių Lietuvoje. Šakių rajono plotas – 1453 km2. Jame gyvena 36 364 gyventojų. Šakių rajono savivaldybė yra didţiausia iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių, įsikūrusi prie sienos su Kaliningrado sritimi [27]. Visa teritorija yra Uţnemunės ţemumoje. Šiaurėje savivaldybės teritorija Nemunu atskirta nuo Jurbarko rajono, vakaruose Šešupe (pro rajoną teka jos intakai Nova, Siesartis, Jotija) – nuo Kaliningrado srities ir Vilkaviškio rajono, Liekės upeliu ir Rūdšilio miškais – nuo Kauno apskrities. Nuo Pavilkijo iki Sudargo driekiasi keliomis dešimtimis upelių ir upeliūkščių, piliakalnių ir pilkapių išmargintos Nemuno pakrantės, formuodamos Panemunių regioninį parką, įsteigtą 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Nemuno ţemupio kraštovaizdį. Ţemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro 68 % viso ploto, miškai – 22,8 %, keliai – 1,9 %, uţstatyta teritorija – 1,7 %, vandenys – 2,1 %, kita ţemė – 3,5 %. Savivaldybėje yra 3 miestai – Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai, ir 8 miesteliai – Barzdai, Griškabūdis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Ţemoji Panemunė, Ţvirgţdaičiai. Rajono savivaldybės centras – Šakiai. Miesto teises Šakiai gavo XIX a. pradţioje. Šakių rajono savivaldybės teritorijoje yra 18 dirbtinių vandens telkinių, kurių bendras plotas 249 ha. Be to, visa rajono teritorija išraizgyta upių ir upelių tinklo [6], kurio krantų ilgis yra 3311,5 km. Iš jų: natūralių upių ir upelių yra 831,7 km, reguliuotų upių ir griovių ilgis – 2435,2 km [12]. Vandens telkinių apsaugos juostos uţima 1044,8 ha, o apsaugos zonos – 29310 ha. Tai sudaro 20 % rajono teritorijos.

4.1 pav. Šakių rajono savivaldės ţemėlapis ir jos herbas Vilkaviškio rajono plotas – 1259 km2, jame gyvena – 47 978 gyventojų. Vilkaviškio rajono savivaldybė yra Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienyje, Uţnemunės ţemumoje. Pietinėje jos dalyje – Sūduvos aukštuma. Per teritoriją teka Šešupė su intakais Rusve ir Širvinta. Yra Virbalgirio botaninis zoologinis draustinis, Vištyčio regioninis parkas, 62 eţerai (didţiausias iš jų – Vištyčio eţeras – yra pasienyje su Kaliningrado sritimi). Ţemės ūkio naudmenos sudaro 77,3 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 10,6 % (miškingumas maţiausias Lietuvoje), keliai – 1,9 %, uţstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 1,9 %, kita ţemė – 5,8 %. Savivaldybėje yra 3 miestai – Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis, ir 5 miesteliai – Bartninkai, Graţiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis. Apskrities centras – Vilkaviškio miestas, įsikūręs prie Šeimenos ir Vilkaujos santakos. Vilkaviškis – vienas senesnių Sūduvos miestų, dar XVII a. gavęs Magdeburgo miesto teises. 1867–1950 m. Vilkaviškis buvo apskrities centras [12].

4.2 pav. Vilkaviškio rajono ţemėlapis ir herbas Vilkaviškio rajone yra daug eţerų. Turistai ir ţvejai mėgsta Vištyčio, Paeţerių, Podvarko, Dotamų, Vygrelių, Berţinio, Armudiškių, Talaikės ir kitus eţerus bei Pajevonio, Virbalio, Keturvalakių ir Karklinių tvenkinius. Pats didţiausias ir giliausias – Vištyčio eţeras. Šiuo metu rajone intensyviai yra vystomas kaimo turizmo infrastruktūra. Vandens tvenkiniai uţima 51,6 ha savivaldybės teritorijos ploto Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 5 valstybinės reikšmės tvenkiniai: [30] Karklinių tvenkinys; Klausučių tvenkinys; Kunigiškių tvenkinys; Matlaukio tvenkinys; Virbalio tvenkinys. Didţiausi jų Kunigiškių ( tvenkinio plotas 15,8 ha ) ir Karklinių ( tvenkinio plotas 12,4 ha )

24 5. ŠAKIŲ IR VILKAVIŠKIO RAJONŲ HIDROMAZGŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAI IR DARBO REZULTATAI

5.1 Šakių rajono hidromazgų techninės būklės įvertinimai

5.1.1 Girėnų hidromazgas Girėnų hidromazgas pastatytas 1974 metais, Marijampolės apskrityje Šakių rajone ant Siesarties upės. Uţtvanka nuo ţiočių nutolusi 0,8 km. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – ţvejybinė, rekreacinė kraštovaizdţiui pagerinti.

5.1 pav. Girėnų hidromazgo esama situacija

25 5.1.2 Kudirkos Naumiesčio hidromazgas Kudirkos Naumiesčio hidromazgas pastatytas 1933 metais, Šakių rajone ant Šešupės upės. Uţtvanka nuo ţiočių nutolusi 114,60 km, baseino plotas 3180,00 km2. hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir slenkstinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – pramoninė, pagrindinis naudotojas AB“ Suvalkijos linas“.

5.2 pav. Kudirkos Naumiesčio hidromazgo ištekėjimo dalis

5.3 pav. Kudirkos Naumiesčio hidromazgo slenkstis

26 5.1.3 Lukšių hidromazgas Lukšių hidromazgas pastatytas 1970 metais, Šakių rajone ant Lenkupio upės. Uţtvanka nuo ţiočių nutolusi 0,80 km, baseino plotas 29,00 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.4 pav. Lukšių hidromazgo aukštutinio bjefo vaizdas

5.5 pav. Lukšių hidromazgo ţemutinio bjefo vaizdas

27 5.1.4 Miknaičių hidromazgas Šis hidromazgas pastatytas 1975 metais, Šakių rajone ant Nopaičio upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 7,60 km, baseino plotas 26,80 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – suprojektuota pramoniniams tikslams, o šiuo metu naudojama rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.6 pav. Miknaičių hidromazgo įtekėjimo dalies vaizdas

5.7 pav. Miknaičių hidromazgo ţemutinio bjefo vaizdas

28 5.1.5 Ritinių hidromazgas Šis hidromazgas pastatytas 1983 metais, Šakių rajone ant Bevardţio Orijos upės intako. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 0,1 km, baseino plotas 2,30 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.8 pav. Ritinių hidromazgo įtekėjimo dalis

5.9 pav. Ritinių hidromazgo ištekėjimo dalies vaizdas

29 5.1.6 Sintautų hidromazgas Sintautų hidromazgas pastatytas 1985 metais, Šakių rajone ant Pentos upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 7,7 km, baseino plotas 13,80 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.10 pav. Sintautų hidromazgo įtekėjimo dalies vaizdas

5.11 pav. Sintautų hidromazgo ištekėjimo dalies vaizdas

30 5.1.7 Šakių hidromazgas Šakių hidromazgas pastatytas 1979 metais, Šakių rajone Voverių kaime ant Jotijos upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 20,60 km, baseino plotas 174,00 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinė perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.12 pav. Šakių hidromazgo aukštutinio bjefo vaizdas

5.13 pav. Ištekėjimo dalis

31 5.1.8 Totorviečių hidromazgas Totorviečių hidromazgas pastatytas 1975 metais, Šakių rajone ant Pentos upės intako. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 3,00 km, baseino plotas 112,2 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinė perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.14 pav. Totorviečių hidromazgo aukštutinis šlaitas

5.15 pav. Pratekėjimo dalis

32 5.1.9. Valiulių hidromazgas Valiulių hidromazgas pastatytas 1988 metais, Šakių rajone Valiulių kaime ant Siesarties upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 36,30 km, baseino plotas 128,80 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir slenkstinio tipo perteklinė vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.16 pav. Valiulių hidromazgo pratekėjimo dalis

5.17 pav. Valiulių hidromazgo ištekėjimo dalis

33 5.1.10. Voverių hidromazgas Voverių hidromazgas pastatytas 1979 metais, Šakių rajone Voverių kaime ant Jotijos upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 20,60 km, baseino plotas 174,00 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – rekreacijai ir landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.18 pav. Voverių hidromazgo aukštutinis bjefas

5.19 pav. Voverių hidromazgo ţemutinis bjefas

34 5.2. Vilkaviškio rajono hidromazgų techninės būklės įvertinimai

5.2.1. Karklinių hidromazgas Karklinių hidromazgas pastatytas 1982 metais, Vilkaviškio rajone Karklinių kaime ant Rausvės upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 28,80 km, baseino plotas 66,60 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.20 pav. Karklinių hidromazgo aukštutinis bjefas

5.21 pav. Karklinių hidromazgo ţemutinis bjefas

35 5.2.2. Kunigiškių hidromazgas Kunigiškių hidromazgas pastatytas 1969 metais, Vilkaviškio rajone Kunigiškių kaime ant Zanylos upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 9,50 km, baseino plotas 34,00 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.22 pav. Kunigiškių tvenkinys

5.23 pav. Kunigiškių hidromazgo ţemutinis bjefas

36 5.2.3. Matlaukio hidromazgas Matlaukio hidromazgas pastatytas 1980 metais, Vilkaviškio rajone Matlaukio kaime (dalis tvenkinio yra Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje. Charakteristikos nurodytos pagal bendrą tvenkinio plotą) ant Lieponos upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 21,60 km, baseino plotas 38,00 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – landšaftiniams poreikiams, mėgėjiškai ţvejybai.

5.24 pav. Matlaukio hidromazgo tarnybinis tiltelis

5.25 pav. Matlaukio hidromazgo ţemutinis bjefas

37 5.2.4. Virbalio hidromazgas Virbalio hidromazgas pastatytas 1986 metais, Vilkaviškio rajone Virbalio miestelyje ant Pavirţupės upės. Uţtvanka priklauso Šešupės baseinui, o nuo ţiočių nutolusi 2,0 0 km, baseino plotas 13,80 km2. Hidromazgą sudaro supiltinė ţemių uţtvanka ir šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida. Tvenkinio paskirtis – buitiniams landšaftiniams poreikiams tenkinti.

5.26 pav. Virbalio hidromazgo aukštutinis bjefas

5.27 pav. Virbalio hidromazgo ištekėjimo dalis

38 2011 m. Šakių ir Vilkaviškio rajonų hidromazgų techninės būklės įvertinimo suvestinė pateikiama 5.1 lentelėje, o kiekvieno elemento techninės būklės vertinimai - 1 priede (ţr. 55 psl). 5.1 lentelė Šakių ir Vilkaviškio rajonų hidromazgų techninės būklės įvertinimo suvestinė Eil.nr. Pavadinimas Defektyvumo balas Būklės apibūdinimas 1. Girėnų 9,0 Labai bloga 2. Kudirkos Naumiesčio 10,0 Labai bloga 3. Lukšių 3,9 Vidutinė 4. Miknaičių 5,9 Patenkinama 5. Ritinių 4,5 Patenkinama 6. Sintautų 4,3 Patenkinama 7. Šakių miesto 6,6 Bloga 8. Totorviečių 5,4 Patenkinama 9. Valiulių 5,4 Patenkinama 10. Voverių 5,4 Patenkinama 11. Karklinių 5,0 Patenkinama 12. Kunigiškių 5,6 Patenkinama 13. Matlaukio 4,6 Patenkinama 14. Virbalio 5,0 Patenkinama

5.3 HTS elementų paţaidų analizė

Keturiolikai hidromazgų Šakių ir Vilkaviškio rajonuose atlikti natūriniai tyrimai. Nustatyta jų techninė būklė ir įvertintas kiekvienas elementas atskirai. Išsiaiškinta, kad iš 14 hidromazgų, vieno hidromazgo būklė vidutinė, 10 – patenkinama, vieno hidromazgo techninė būklė bloga, o dviejų – labai bloga.

14%

72% 7%

bloga labai bloga vidutinė patenkinama

5.28 pav. Hidromazgų būklės kategorijų grafikas

39 Analizuojant tyrinėtų uţtvankų būklę nustatyta, kad labiausiai paţeidţiamos yra viršutinio ir ţemutinio šlaitų tvirtinamos vietos kintamojo vandens lygio zonoje, kur šlaitai labiausiai patiria bangų ir ledo apkrovų poveikį. Šlaitai yra veikiami įvairių veiksnių, kaip bangų mūšos į krantą, atsitrenkdamas vanduo per ilgesnį laiką deformuoja tvirtinimo plokštes iš po jų išplauna gruntą ir jos tada išsikilnoja; nuo keteros kritulių kiekis nuteka į aukštutinio ir ţemutinio šlaito puses.

6 aukštutinis šlaitas 5 žemutinis šlaitas 4

Girėnų Lukšių Ritinių Sintautų Valiulių Voverių Virbalio Miknaičių Karklinių Totorviečių KunigiškiųMatlaukio Šakių miesto

Kudirkos Naumiesčio

5.29 pav. Hidromazgų aukštutinio ir ţemutinio šlaito būklės grafikas

Girėnų Lukšių Ritinių Valiulių Voverių Virbalio Miknaičių Sintautų Karklinių Matlaukio Totorviečio Kunigiškių

5.30 pav. Šakių ir Vilkaviškio rajonų hidromazgų GMU keteros būklė

40 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 GMU ketera GMU GMU Šachtinės Šachtinės Šachtinės Šachtos Nutekėjimo aukštutinis žemutinis PVP įtekėjimo PVP PVP tarnybos dalis šlaitas šlaitas dalis pratekėjimo ištekėjimo tiltelis dalis dalis

5.31 pav. Girėnų hidromazgo būklės grafikas

41 6. LĖŠŲ SKIRIAMŲ HIDROTECHNIKOS STATINIŲ PRIEŢIŪRAI ANALIZĖ Analizuojant praėjusių penkių metų valstybės biudţeto lėšas melioracijos darbams, galima pastebėti, jog finansavimas pastaruosius dvejus metus t.y. 2009 ir 2010 ţenkliai maţėja (6.1 pav.). Iš valstybės skirtų lėšų melioracijos darbams hidrotechnikos statinių prieţiūrai skiriama pakankamai maţai t.y. maţiau nei 50%.

2500000

2000000

1500000

1000000

500000

0 2006 2007 2008 2009 2010

Valstybės biudžeto lėšos melioracijos darbams Hidrotechniniams statiniams

6.1 pav. Valstybės biudţeto lėšos 2006-2010 m. skirtos melioracijos darbams.

Šakių rajono savivaldybė lėšų melioracijos statiniams dvejus metus iš eilės (2007 ir 2008) visiškai nebuvo skyrusi ( 6.2 pav.). Tai galėjo turėti didelę įtaką rajono uţtvankų būklei (iš analizuotų dešimties uţtvankų būklių nustatyta, kad vienos uţtvankos būklė – labai bloga, o dvejų – bloga).

200000 180000 160000 140000 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0 2006 2007 2008 2009 2010

Šakių savivaldybės lėšos melioracijos statiniams Hidrotechniniams statiniams

6.2 pav. Šakių rajono savivaldybės lėšos skirtos melioracijos darbams.

42 7. TOTORVIEČIŲ ŢEMIŲ UŢTVANKOS ŠLAITŲ PASTOVUMO MODELIAVIMAS

7.1. Geofiltracijos skaičiavimai ir modeliavimas Geofiltracijos matematinio modelio sudarymo sudėtingumą lemia dar ir tai, kad pradiniai geofiltracijos parametrai nustatomi atsiţvelgiant į hidrogeologines tiriamos teritorijos sąlygas, kurios išaiškinamos remiantis lauko (natūrinių) tyrimų duomenimis. Šių tyrimų patikimumas taip pat daţnai nėra pakankamas. Totorviečio ţemių uţtvankos geofiltracija buvo modeliuota ties mūsų natūroje tirtais skersiniais uţtvankos pjūviais I-I ir II-II (ţr. 2 priedą 75 psl.). Naudota kompiuterinė programa SEEP/W iš internetinės svetainės [34] nurodyto programų komplekso. Modeliavimui reikalingi duomenys buvo nustatyti natūriniais tyrimais bei panaudojant turimą uţtvankos projekto archyvinę medţiagą bei literatūrą. Modeliuoti 8 variantai natūroje tyrinėtuose 2 uţtvankos skersiniuose pjūviuose. Modeliuose išskirti 5 geologinius sluoksnius su jų filtracijos koeficientais (7.1, 7.2, 7.3 pav. ir 7.1 lentelė). Filtracijos koeficientai parinkti pagal [18]. Uţtvankos I – I pjūvis modeliuotas penkiais variantais (I – I; II – II; III – III; IIII – IIII; IIV – IIV ir IV – IV ), o II – II pjūvis buvo modeliuotas trimis variantais (II – II, III – III ir IIII – IIII), kurie skyrėsi ir uţtvankos drenaţo konstrukcija, ir pagrindo gruntais (7.2 ir 7.3 pav.). Modeliuota naudojant kompiuterinę programą SEEP/W. Pagrindinis dėmesys skirtas depresijos kreivių nustatymui.

7.1 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos I-I skersinis pjūvis

7.2 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos I-I skersinis pjūvis su moliniais gruntais trečiame sluoksnyje

7.3 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos II-II skersinis pjūvis su moliniais gruntais trečiame sluoksnyje

7.1 lentelė. Gruntų filtracijos koeficientai Grunto nr. Grunto pavadinimas Grunto filtracijos koeficientas 1 Supiltas sunkus priemolis 0,001 m/d 2 Dulkiškas smėlis 1,0 m/d 3 Dulkiškas smėlis 1,0 m/d 4 Priesmėlis 0,5 m/d 5 Vandenspara 0,0 m/d

P.S. Nustatyti geofiltracijos parametrų ir šlaito stabilumo bendras tendencijas, naudojami duomenys, artimi teoriniams. Patikslinti parametrai bus, gavus geologų tyrimų duomenis, nes gruntų geofiltracijos koeficientų reikšmės ir kitos geotechninės charakteristikos gali keistis, todėl bus papildomai atliekami modeliavimo darbai.

Depresijos kreivės skaičiavimai atlikti pagrindiniu skaičiavimo atveju, - kai aukštutiniame bjefe vandens lygis yra NPL 38,00, o ţemutiniame bjefe yra šie vandens lygiai:– I - I pjūvyje uţtvankos vidinio vamzdinio drenaţo (VVD) – Zvdr= 32,70, o nutekėjimo kanalo yra Znk = 30,90;

– II - II pjūvyje uţtvankos vidinio vamzdinio drenaţo (VVD) – Zvdr= 32,70 ir tolesnis kontūras – visa uţtvankos papėdė.

7.4 pav. Depresijos kreivės padėtis I-I pjūvyje, kai dulkini smėliai yra trečiame sluoksnyje

7.5 pav. Depresijos kreivės padėtis I-I pjūvyje, kai moliniai gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.6 pav. Depresijos kreivės padėtis I-I pjūvyje, kai priesmėlio gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.7 pav. Depresijos kreivės padėtis II-II pjūvyje, kai dulkini smėliai yra trečiame sluoksnyje

7.8 pav. Depresijos kreivės padėtis III-III pjūvyje, kai priesmėlio gruntai yra trečiame sluoksnyje

Nagrinėtuose pjūviuose depresijos kreivės padėtis ţemių uţtvankos masyve ir pagrinde yra bloga, nes depresijos kreivė išeina į ţemutinį šlaitą ir papėdę arba yra prie pat ţemės paviršiaus įšalo zonoje, todėl ţemių uţtvankos papėdė yra uţmirkusi ir įtakoja ţemutinio šlaito stabilumą. Tai derinasi su natūrinių stebėjimų duomenimis.

45 7.2. Ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito stabilumo skaičiavimas

Totorviečio ţemių uţtvankos parinktiems pjūviams šlaitų stabilumo skaičiavimui reikalingos depresijos kreives padėtys įvertintos pagal kalibruoto modelio duomenis, grunto sluoksnių geotechninės charakteristikos nustatytos ir pateiktos 7.2 lentelėje.

7.2 lentelė. Gruntų geotechninės charakteristikos Savitasis svoris Sankybis Vidines trinties Grunto nr. Grunto pavadinimas γ, kN/m3 C, kPa kampas φ, 0 1 Supiltas priemolis 27,0 24,0 7,0 2 Priemolis 27,0 36,0 12,0 3 Dulkinas smėlis 26,2 6,0 34,0 4 Priesmėlis 26,7 13,0 24,0 5 Vandenspara - - -

Skaičiavimai buvo atlikti pagal 3 metodus: Bishop, Janbu ir Ordinary metodus su kompiuterine šlaitų pastovumo modeliavimo programa SLOPE/W. Skaičiavimo rezultatai pateikti 7.9, 7.10, 7.11, 7.12 ir 7.13 paveiksluose bei 7.3 lentelėje.

7.9 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito II – II pjūvio pavojingiausia šliauţimo prizmė, kai dulkini smėliniai gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.10 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito III – III pjūvio pavojingiausia šliauţimo prizmė, kai priesmėlio gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.11 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito IIII – IIII pjūvio pavojingiausia šliauţimo prizmė, kai moliniai gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.12 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito III – III pjūvio pavojingiausia šliauţimo prizmė, kai dulkini smėliniai gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.13 pav. Totorviečio ţemių uţtvankos ţemutinio šlaito IIII – IIII pjūvio pavojingiausia šliauţimo prizmė, kai moliniai gruntai yra trečiame sluoksnyje

7.3 lentelė. Šlaito stabilumo atsargos koeficientų pjūviuose skaičiavimo rezultatai. Pjūviai Bishop metodas Ordinary metodas Janbu metodas II – II 1,12 1,11 1,10 III – III 0,95 0,91 0,89 IIII – IIII 0,95 0,91 0,89 IIV – IIV 1,12 1,11 1,10 III – III 2,14 1,89 1,97 IIII – IIII 0,98 0,94 0,91

Minimalus šlaito stabilumo atsargos koeficientas Kmin = 1,1. Pagal geotechninius ţemės uţtvankos ir pagrindo duomenis skaičiavimais nustatyta, kad ţemių uţtvankos ţemutinis šlaitas nagrinėtuose pjūviuose nėra stabilus (išskyrus III – III pjūvį), arba atsargos koeficientas yra ribinis.

47 Pakartotinai, gavus iš geologų gruntų geotechnines charakteristikas ir numačius kai kuriuos techninius ţemių uţtvankos rekonstrukcijos sprendinius, geofiltracijos procesui per ţemių uţtvanką tiksliau įvertinti ir ţemutinio šlaito stabilumui nustatyti, buvo sudaryti 2 pjūviai: I-I (0+35 D) ir II-II (0+15 K). Depresijos kreivės ir šlaito stabilumo skaičiavimai atlikti pagrindiniu skaičiavimo atveju, - kai aukštutiniame bjefe vandens lygis yra NPL 38,00, o ţemutiniame bjefe yra šie vandens lygiai:

– I - I pjūvyje uţtvankos vidinio vamzdinio drenaţo (VVD) – Zvdr= 31,60, o nutekėjimo kanalo yra Znk = 30,90;

– II - II pjūvyje uţtvankos vidinio vamzdinio drenaţo (VVD) – Zvdr= 33,50 ir tolesnis kontūras – visa uţtvankos papėdė. Atlikus modeliavimą, buvo gauti tokie rezultatai:

7.14 pav II-II pjūvis, kai ţemių uţtvankos sausajame šlaite yra smėlio – ţvyro intarpas su vamzdiniu drenaţu ir ţvyro prizme .

7.15 pav III-III pjūvis, kai ţemių uţtvankos sausajame šlaite yra vamzdinis drenaţas su ţvyro prizme .

7.16 pav III-III pjūvis, kai ţemių uţtvankos sausajame šlaite yra smėlio – ţvyro intarpas su vamzdiniu drenaţu ir ţvyro prizme terasoje .

7.17 pav. IIII-IIII pjūvis, kai ţemių uţtvankos sausajame šlaite yra vamzdinis drenaţas su ţvyro prizme .

Analizuojant depresijos kreivės padėtį, reikia paţymėti, kad I-I pjūvio abiejuose variantuose jos padėtis yra priimtina. II- II pjūvio nagrinėtuose variantuose depresijos kreivės padėtis nėra priimtina, nes išeina į papėdę. Reikia paţeminti vidinio vamzdinio drenaţo ašies altitudę bent 1,0 – 1,5 m. arba papėdėje suprojektuoti papildomą vamzdinio drenaţo liniją. Atstumus tarp tranšėjų galima didinti iki 10,0 m. Ţemių uţtvankos sausojo šlaito stabilumas, nagrinėjamais atvejais, yra pakankamas. Tą rodo gauti šlaito stabilumo atsargos koeficientai.

7.4 lentelė. Šlaito stabilumo atsargos koeficientų pjūviuose skaičiavimo rezultatai. Pjūviai Bishop metodas Ordinary metodas Janbu metodas II – II 1,23 1,22 1,22 III – III 1,97 1,90 1,84 III – III 2,34 2,21 2,14 IIII – IIII 2,30 2,00 1,98

49 IŠVADOS

Iš tyrinėtų 14 hidromazgų, esančių Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, vieno būklė – vidutinė ( 2,1 – 4,0 balai ), dešimties – patenkinama ( 4,1 – 6,0 balai ), vieno – bloga ( 6,1 – 8,0 balai), dviejų hidromazgų būklė labai bloga ( 8,1 – 10,0 balai ). Pagal hidromazguose atliktus tyrimus, galima spręsti, jog daţniausiai pasitaikantys defektai yra: nuo keteroje esančio kelio nėra įrengtos paviršinio vandens nuovados, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas; netinkamai priţiūrimi arba visiškai nepriţiūrimi aukštutiniai ir ţemutiniai šlaitai; blogai veikia drenaţas. Natūriniais tyrimais ir atliktais skaičiavimais nustatyta, kad Totorviečio hidromazge šlaito nuošliauţa formuojasi dėl ţemių uţtvankos masyvo gruntų nevienalytiškumo ir paviršinio vandens srauto, kuris teka ant šlaito nuo keteros, o ne dėl sausojo šlaito statumo.

50 NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Academic Press Dictionary 2. Aplinkos ministerija. [interaktyvus]. 3. Dams and Development. A New Framework for Decision-making. The Report of the World Commision of Dams. London, 2000. 4. Damulevičius V., Patašius A., Šadzevičius R., Vyčius J. Lietuvos gruntinių medţiagų uţtvankų būklės įvertinimas. Vandens ūkio inţinerija, 2009. 5. Desmond N.D. Hartford, Gregory B. Baecher, Risk and Uncertainty in Dam Safety 6. GAILIUŠIS B., JABLONSKIS J., KOVALENKOVIENĖ M. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis. – Kaunas: LEI, 2001. 7. Hidrotechnikos statinių projektavimas. Metodiniai patarimai. Sudarė Z. Rimkus. Akademija: LŢŪU leidybinis centras, 2001. 8. Hidrotechninė statyba. Metodiniai patarimai. Sudarė Č. Ramonas. Akademija: LŢŪU leidybinis centras, 2000. 9. Hydropower & Dams, Issue Three, 2000. 10. KATKEVIČIUS L., KINČIUS L., ŢALTAUSKAS J. Melioracijos įrenginių techninė būklė ir jos vertinimas. - Kn. Lietuvos ţemės ūkio universiteto ir Lietuvos vandens ūkio instituto mokslo darbai. Vandens ūkio inţinerija, 1994,4(26) p. 158- 163. 11. Lietuvos hidroenergetikų asociacija. [interaktyvus]. [perţiūrėta 2011.05.06]. Puslapis internete: . 12. Lietuvos regionų portretas. [interaktyvus]. Puslapis internete: 13. LR Melioracijos įstatymas (Ţin., 2001, Nr. 110-3985) 14. LR Statybos įstatymas ( Ţin., 2001, Nr. 101-3597) 15. LR Vandens įstatymas ( Ţin., 2003, Nr. 36-1544) 16. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo rengimo metodika. Aplinkos inţinerijos ir kraštotvarkos studijų krypties magistrantams, 2005. LŢŪU, VŪŢF. 17. Melioracijos įrenginių privatizavimo ir efektyvaus naudojimo sistema, 1999. Kaunas. LŢŪU. 18. RUPLYS, B. Hidrotechniniai statiniai. Vilnius: Mokslas. 1988. 19. Sam Johansson. Seepage Monitoring in Embankment Dams. 1997.

51 20. STR 2.05.18:2005 “ Betoninės ir gelţbetoninės uţtvankos ir jų konstrukcijos” (Ţin., 2006, Nr. 23 – 758). 21. STR 2.05.17:2005 “Gruntinių medţiagų uţtvankos” (Ţin., 2006, Nr. 19 – 664). 22. STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (Ţin., 2004, Nr. 154 - 5624). 23. STR 2.05.14:2005 “Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas“ (Ţin., 2005, Nr. 36). 24. STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“ (Ţin., 2004, Nr. 130 - 4681). 25. STR 1.12.03:2006 “Hidrotechnikos statinių techninės prieţiūros taisyklės” (Ţin., 2007, Nr.1 – 28). 26. STR 1.12.03:2000 “Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“ (Ţin., 2000, Nr. 2). 27. Šakių rajono savivaldybė. [interaktyvus]. Puslapis internete 28. TAMINSKAS J., 2002. Sausumos vandenų tyrimai. Potvynių grėsmė Lietuvoje. Geografijos metraštis. 35 t., Vilnius. 29. Tarptautinė uţtvankų komisija. Puslapis internete 30. Tvenkinių katalogas, Aplinkos apsaugos ministerija Hidrografinio tinklo tarnyba.- Kaunas, 1998 m. 31. Tvenkinių naudojimo ir prieţiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95). Valstybės ţinios, 2004, Nr. 96-3563. 32. United States Geological Survey. USGS National Center, Virginia, 2000. 33. www.hydroworld.com 34. www.geo-slope.com

52 DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose: ŢEMAITYTĖ E. Šakių rajono hidromazgų patikimumo ir saugumo tyrimai. Studentų mokslinė konferencija „ Jaunasis mokslininkas 2011“. Kaunas, Akademija 2011.

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose: ŢEMAITYTĖ E. Šakių rajono hidromazgų patikimumo ir saugumo tyrimai. // LŢŪU Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakultetas. Studentų mokslo darbų rinkinys „ Jaunasis mokslininkas – 2011“. Kompaktinė plokštelė. 2011.

53 1. PRIEDAS

1.1 priedas. Girėnų hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţemių – molio dangos vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 4,0 m. Nėra įrengtų paviršinio vandens nuovadų, 8,0 todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir ţemutinį uţtvankos šlaitus, o tai GMU ketera sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu kelio ant kelio matėsi išvaţinėtos provėţos didesnės, kaip 5cm sunkiojo transporto, o jose laikėsi paviršinis vanduo. Šlaituose auga krūmai ir medţiai, pastebimi įlinkiai. Aukštutinis šlaitas apaugęs medţiais, krūmais šlaitas labai išplauti vandens bangų lūţių. Šlaitas tvirtintas gelţbetonio plokštėmis 150×50×12 mm, GMU šlaito koeficientas m=2,2. Tvirtinimo plokščių aukštutinis 9,0 paviršius yra paveiktas gamtos veiksnių, visos šlaitas plokštės ties PVP po vandeniu. Plokščių sandarinimo siūlėse tuščios viskas išplauta vandens. Nusėdusių ir iškilusių plokščių yra. Ţemutinis šlaitas apleistas, nušienautas, apaugęs

krūmais medţiais. Šlaite dėl atmosferinių kritulių 8,0 GMU susiformavusios išgrauţos, kurių gylis didesnis nei ţemutinis 10 cm. Matyti ţymūs grunto iškilimai šlaite šlaitas (išspaudimo deformacijos), papėdė uţmirkusi. Vietomis šlaitas ir jo papėdė ištrypti gyvulių. Pagrindiniai Šachtos forma keturkampė, gelţbetonio paviršius Šachtinės PVP aptrupėjęs, apaugęs samanomis, matyti filtracijos 6,0 įtekėjimo dalis poţymiai. Pro šachtą apţiūros metu vanduo netekėjo. Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis Šachtinės PVP keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros pakėlimo dantračiai nesutepti, pavogtas korpuso dangtelis. 8,0 mechanizmai Metalinis paviršius nudaţytas, nors matyti korozijos poţymiai. Šachtinės PVP Pratekėjimo dalis įrengta iš 0,8 metro skersmens pratekėjimo vamzdţio. Jo ilgis 8 metrai. Dugnas uţneštas 9,0 dalis dumblu, vanduo netekėjo.

Šachtinės PVP Ištekėjimo dalis apaugusi medţiais, krūmais aukšta 9,0 ištekėjimo dalis ţole. Ištekėjimas vyksta tiesiai į upės vagą.

Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius aptrupėjęs, Šachtos stabilus. Apsauginiai turėklai sulankstyti, matosi 8,0 tarnybos tiltelis korozijos poţymiai, nenudaţyti, nestabilūs, bet neišlauţyti.

54 Nutekėjimo kanalas uţneštas, vanduo sunkiai Nutekėjimo prateka į Siesarties upės vagą. Krantai apaugę 9,0 kanalas aukštais medţiais ir ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 9,0

1.2 priedas. Lukšių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas asfaltbetonio vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 3,0m. Vidutinė kelio viršaus altitudė ties vandens pralaida 3,0 – 59,20 m. Yra įrengta paviršinio vandens nuovada, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo GMU ketera teka į aukštutinį šlaitą, tik į ţemutinį uţtvankos šlaitą nubėga krituliu vanduo, o tai sąlygoja šlaito deformacijas. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinis šlaitas nušienautas tvirtintas GMU molbetoniu ir jis uţpiltas ţemėmis. Prie kranto aukštutinis 5,0 linijos auga iki 15 cm ţolė. Kairiajame krante auga šlaitas švendrai. Ţemutinis šlaitas nušienautas, jo viršus sutvirtintas GMU gyvatvore. Dešinėje uţtvankos pusėje auga didelė 6,0 ţemutinis eglė, krūmai įvairūs, kairėje krūmai, tolėliau matosi šlaitas medţiai. Įrengti du vandens surinkimo latakai. Šachtos forma apskritimo, paviršius gelţbetoninis; į šachtos vidų įdėtas plastmasinis vamzdis aplinkui Šachtinės PVP uţtvankos įtekėjimo daly apibetonuota apsauginė 3,0 įtekėjimo dalis

Pagrindiniai sienutė paviršius atnaujintas po rekonstrukcijos. Pro šachtą apţiūros metu vanduo tekėjo. Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis Šachtinės PVP keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros pakėlimo dantračiai nesutepti, pavogta korpuso rankena. 5,0 mechanizmai Metalinis paviršius nudaţytas antikoroziniais daţais. Šachtinės PVP Vandens pralaidos gelţbetoninis į jį įvilktas kitas pratekėjimo plastmasinis (matmenys 0,80 m), ilgis 15 m. Būklė 4,0 dalis gera. PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa (greitviete), tėkmei raminti įrengtos trys šukų eilės. Greitvietės ilgis 7,0 m, šukų aukštis 1,20 m. Šachtinės PVP Ištekėjimo dalis įrengta iš monolitinio gelţbetonio. 6,0 ištekėjimo dalis VRB yra pastovaus skerspjūvio. Tiek kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius padengtas apsauginiu betono mišiniu. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai.

55 Paviršinio Ţemutiniame šlaito pusėje kairioje ir dešiniojoje vandens pusėje įrengti du latakai 30×30 cm. Latakai apleisti, 6,0 surinkimo juos uţgoţianti ţolė trukdo vandeniui tekėti, matosi latakas sąnašų ir šiukšlių juose. Grotų strypai nepaţeisti, nesurūdiję, privirinimo Šachtinės PVP prie karkaso siūlės ir kitos detalės nudaţytos 2,0 grotos antikoroziniais daţais. Gelţbetoninių tiltelių plokštės tvarkingos, nėra betono įtrūkimų, plyšių, nutrupėjimų. Metalinių Šachtos tiltelių perdanga tvarkinga, neišlankstyta, nėra jokių 2,0 tarnybos tiltelis

mechaninių paţeidimų, paviršius nudaţytas.

Tvarkingi nudaţyti apsauginiai turėklai. Kiti Šachtos Šachtos taurelių būklė gera. 4,0 taureliai Risberma 8 m ilgio normaliai funkcionuoja, tačiau netinkamai atliekami jos prieţiūros darbai, plokščių Šachtinės PVP siūlių vietose priaugę ţolių. Šlaitai sutvirtinti 4,0 risberma monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 200×200×12, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Lenkupio Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir sena 5,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 3,9

1.3 priedas. Miknaičių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas asfaltbetonio rajoninės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 10,0 m, su 0,5 m pločio šalikelėmis. Nėra įrengtų paviršinio 4,0 vandens nuovadų, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir ţemutinį uţtvankos GMU ketera šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu kelio šalikelėje buvo matomos neţymios

Pagrindiniai duobutės, kuriose laikėsi neţymus paviršinis vanduo. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas.

56 Aukštutiniame šlaite įrengtas iš monolitinio gelţbetonio bangolauţis 35×15 šlaitas tvirtintas monolitinio gelţbetonio plokštėmis 400×400×12 mm, šlaito koeficientas m=1,8. Tvirtinimo plokščių paviršius, kuris yra iškilęs virš vandens paveiktas GMU gamtos veiksnių, apaugęs ţolėmis. Pastebėtos aukštutinis nusėdusios ir iškilusios keletas plokštės. Vandens 6,0 šlaitas linija nevienoda, todėl galima spręsti jog kai kurios plokštės yra paplautos ir pasėdusios. Dešinėje aukštutinio šlaito pusėje matomas uţaugusios švendrės ir krūmai. Kairiajame krante, ties tvirtinimo plokščių pabaiga, auga medţiai ir švendrės. Ţemutinio šlaito viršus šienautas, o visa papėdė GMU nešienauta apaugusi sena ţole, matomas vienas 6,0 ţemutinis kitas krūmas, medis. Matyti dėl atmosferinių šlaitas kritulių susiformavusios šlaito išgrauţos, plyšiai išilgai šlaito, neţymūs grunto iškilimai. Įrengtas vidinis vamzdinis drenaţas iš keramikinių, 200 mm skersmens vamzdţių. Drenaţas patvenktas, o tai rodo, kad jis neatlieka savo funkcijų. Drenaţo kairysis ir dešinysis kontrolinis GMU drenaţas 8,0 šulinys pilni vandens ir šiukšlių. Papėdėje susiformavę įmirkę plotai, kuriuose auga viksvos, šyviai, krūmai. Drenaţo ţiotyse matyti sąnašų sluoksnis. Šachtos forma šešiakampė, gelţbetonio paviršius Šachtinės PVP aptrupėjęs, matyti filtracijos poţymiai. Pro šachtą 4,0 įtekėjimo dalis apţiūros metu vanduo tekėjo. Šachtos sienoje įrengta anga 0,85×0,85 m Šachtinės PVP vandeniui iš tvenkinio išleisti ir gamtosauginiam 4,0 uţdoriai debitui praleisti. Anga uţdaryta metaliniu skydeliu, kurio būklė patenkinama. Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis Šachtinės PVP keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros pakėlimo dantračiai nesutepti. Metalinis paviršius nudaţytas, 8,0 mechanizmai nors matyti korozijos poţymiai. Matyti, kad mechanizmas jau seniai netikrintas ar veikia. Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš vieno linijinio gelţbetoninio monolitinio vamzdţio Šachtinės PVP (matmenys 1,7×1,5 m), ilgis 30 m, vamzdţių pratekėjimo 6,0 paviršius koroduotas, matosi technologinės siūlės. dalis Vamzdţių išsikreivinimo ţymių nėra. Būklė patenkinama.

57 PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa (greitviete), tėkmei raminti įrengtas šulinys ir šaškės. Greitvietės ilgis 6,0 m, šulinio ilgis 6 m, gylis 1,30 m, šaškių aukštis 0,65 m. Ištekėjimo Šachtinės PVP dalis įrengta iš monolitinio gelţbetonio. VRB yra 7,0 ištekėjimo dalis pastovaus skerspjūvio. Tiek kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius susidėvėjęs, apaugęs samanomis ir ţolėmis švendrėmis. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai. Paviršinio vandens - - surinkimo latakas Šachtos Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius aptrupėjęs. 8,0 tarnybos tiltelis Apsauginiai turėklai pavogti. Šachtos Šachtos taurelių būklė gera. 4,0

taureliai

Kiti Risberma platėjanti, 14 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti Šachtinės PVP monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 6,0 risberma 200×200×15, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Nutekėjimo kanalas patvenktas vanduo pakilęs ir Nutekėjimo teka į Nopaičio upės vagą. Krantai apaugę aukštais 8,0 kanalas medţiais ir ţole, kaupiasi sąnašos. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,9

1.4 priedas. Naumiesčio hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas - - GMU ketera GMU Ţemutinis šlaitas nušienautas. Nuardytas ţemutinis atmosferinių kritulių. Vietomis šlaitas ir jo papėdė 8,0 šlaitas ištrypti gyvulių. Slenkstis perlūţęs per pusę, betonas išneštas į upės Šachtinės PVP vagą. Padėtis katastrofinė. 10,0 įtekėjimo dalis

Pagrindiniai Šachtinės PVP Šachtos sienoje įrengta trys pakėlimo uţdoriai, bet 10,0 uţdoriai visi pavogti. Šachtinės PVP Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis pakėlimo keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros 10,0 mechanizmai dantračiai nesutepti, pavogta korpuso dangtelis.

58 Paviršinio vandens - - surinkimo latakas

Šlaitai sutvirtinti monolitinėmis gelţbetoninėmis Šachtinės PVP

plokštėmis 200×200×15, kurių paviršius apardytas, 8,0 risberma

apaugęs samanomis ir ţole. Kiti Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas įrengtas iš gelţbetoninių galinis plokščių 200×150×0,30 m, kurios dar sutvirtintos 7,0 tvirtinimas metaline sija. Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Šešupės Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 7,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 10,0

1.5 priedas. Ritinių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţvyro dangos vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 4,0 m. Nėra įrengtų paviršinio vandens nuovadų, todėl nuo 4,0 kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir GMU ketera ţemutinį uţtvankos šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Ant keteros apţiūros metu pastebėtos

duobės. Matomas neţymus įlinkis iki 10 cm. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinio šlaito viršus nušienautas, bet prie vandens auga didelės ţolės 15-25cm Šlaitas Pagrindiniai sutvirtintas molbetoniu šlaito koeficientas m=2,0. GMU Šlaitas nugludintas poilsiautojų, matomos šiukšlės. aukštutinis Vandens kranto linija netolygi, daug kur pastebėta 8,0 šlaitas kranto deformacijų, kurios atsiradusios nuo vandens bangų mūšos į jį. Uţ tvirtinio pabaigos dešiniajame ir kairiajame krante auga ţolės, krūmai.

59 Ţemutinis šlaitas buvo nušienautas, bet ţolė ataugusi. Matyti vienas kitas krūmelis šlaito 6,0 koeficientai ir bermos matmenys atitinka projektinius. Nėra šlaito filtracinių ir kitokių GMU deformacijos poţymių. Pastebima atmosferinių ţemutinis kritulių išgrauţos. Šlaito papėdėje matyti sena šlaitas nudţiūvusi ţolė, krūmai, medţiai pastebima pelkėtumo poţymių. Šlaite įrengti laiptai aptrupėję bet geros būklės. Ţemutinio šlaito kairėje pusėja matyti jog formuojasi grunto nuošliauţa, kurios matmenys 45×55 cm. PVP forma keturkampė, gelţbetonio paviršiuje Šachtinės PVP nematyti filtracijos poţymių. Pro šachtą apţiūros 2,0 įtekėjimo dalis metu vanduo tekėjo. Normaliai praleidţia nustatytą debitą, atitinka statinio projekto reikalavimus. Šachtinės PVP Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš monolitinio pratekėjimo vamzdţio 500 mm skersmens, ilgis 12 m. Būklė 4,0 dalis pakankamai gera. PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa (greitviete) tėkmei raminti. Greitvietės ilgis 4 m, gylis 1,0 m. Ištekėjimo dalis įrengta iš monolitinio Šachtinės PVP gelţbetonio. VRB yra pastovaus skerspjūvio. Tiek 6,0 ištekėjimo dalis kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius susidėvėjęs, apaugęs samanomis. VRB dugnas uţneštas nešmenimis, plaukioja šiukšlės. Paviršinio vandens - - surinkimo latakas Grotų strypai yra visi, 5–10% visų strypų yra neţymiai įlenkti nuo atsitrenkiančių plaukiančių Šachtinės PVP daiktų smūgių; strypų ir karkaso paviršius 3,0 grotos nesurūdijęs, antikorozinė daţų danga paţeista iki 10% paviršiaus.

Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius vietomis Šachtos

aptrupėjęs. Apsauginiai turėklai geros būklės, 3,0 tarnybos tiltelis Kiti patikimi, nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai. Šachtos Šachtos taurelių būklė gera. 3,0 taureliai

Šachtinės PVP Risberma platėjanti, 3,5 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti 5,0 risberma molbetoniu bei ţemėmis.

Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Orijos Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę ţole, kranto šlaitai 6,0 kanalas išgriauţti vandens tėkmės, vanduo pakilęs, o tai rodo jog yra bebrų uţtvankų. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 4,5

1.6 priedas. Sintautų hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţvyro dangos vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 7,0 m, su 0,5 m pločio šalikelėmis. Nėra įrengtų paviršinio 3,0 vandens nuovadų, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir ţemutinį uţtvankos GMU ketera šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu ant kelio paviršiaus matomos duobutės, kuriose kai kur laikėsi paviršinis vanduo. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinis šlaitas tvirtintas monolitinio gelţbetonio plokštėmis 3000×150×12 mm, šlaito koeficientas m=2,0. Tvirtinimo plokščių paviršius GMU yra paveiktas gamtos veiksnių, apaugęs samanomis, aukštutinis 4,0 kerpėmis. Plokščių sandarinimo siūlėse auga iki 10 šlaitas cm aukščio ţolė. Nusėdusių ar iškilusių plokščių nėra. Uţ tvirtinio plokščių pabaigos dešiniajame ir

kairiajame krante auga švendrės. Ţemutinis šlaitas buvo nušienautas, bet ţolė gana GMU stipriai atţėlusi. Matyti vienas kitas krūmelis, šlaito 3,0 ţemutinis koeficientai ir bermos matmenys atitinka šlaitas projektinius. Nėra šlaito filtracinių ir kitokių Pagrindiniai deformacijos poţymių. Įrengtas vidinis vamzdinis drenaţas iš keramikinių, 200 mm skersmens vamzdţių. Drenaţas veikia gerai. Vidiniame vamzdţio drenaţe iki 10% drenų skersmens yra nuosėdų, sėdimo deformacijų GMU drenaţas 3,0 drenaţo linijoje nėra. Prie ţemutinio šlaito esančioje papėdėje nesimato įmirkimo poţymių. Kairėje ir dešinėje pusėse drenaţo kontrolinių šulinių nėra. Šachtos forma šešiakampė, gelţbetonio paviršius aptrupėjęs, kai kurios vietos apaugusios Šachtinės PVP samanomis, matyti filtracijos poţymiai. Aplink 4,0 įtekėjimo dalis šachtą pastebėti vandens augalai, ţolės. Pro šachtą apţiūros metu vanduo tekėjo. Šachtos sienoje įrengta anga 0,80×0,80 m Šachtinės PVP vandeniui iš tvenkinio išleisti ir gamtosauginiam 4,0 uţdoriai debitui praleisti. Anga uţdaryta metaliniu skydeliu, kurio būklė patenkinama.

61 Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros Šachtinės PVP dantračiai nesutepti. Metalinis paviršius nudaţytas. pakėlimo 5,0 Uţdorio apţiūrai ir remontui skirtos medinės mechanizmai kopėčios prie šachtos apsauginių grotelių pritvirtintos šniūrais, virvėmis. Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš vieno Šachtinės PVP linijinio gelţbetoninio monolitinio vamzdţio pratekėjimo (matmenys 2,0×1,5 m), ilgis 18 m, vamzdţių 5,0 dalis paviršius koroduotas, matosi technologinės siūlės. Būklė pakankamai gera. PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa (greitviete), tėkmei raminti įrengtas šulinys. Greitvietės ilgis 6,5 m, šulinio ilgis 17 m, gylis 1,50 m. Ištekėjimo dalis įrengta iš monolitinio Šachtinės PVP gelţbetonio. VRB yra pastovaus skerspjūvio. Tiek 6,0 ištekėjimo dalis kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius susidėvėjęs, matosi sujungimo vietose plyšiai, apaugęs samanomis. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai. Paviršinio Latakai įrengti kairiajame ir dešiniajame ţemutinio vandens šlaito pusėje. Latakų plotis apie 35 cm. Prie latakų 4,0 surinkimo šlaitai nenušienauti ir ţolė trukdo vandens tėkmei, latakas pastebimos minimalios sąnašų sankaupos. Šachtinės PVP Grotos geros būklės, nudaţytos, korozijos 3,0 grotos nesimato. Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius vietomis Šachtos aptrupėjęs. Apsauginiai turėklai geros būklės, 4,0 tarnybos tiltelis patikimi, nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai. Šachtos

Šachtos taurelių būklė gera. 3,0

taureliai Kiti Risberma platėjanti 22 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti Šachtinės PVP monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 6,0 risberma 200×200×15, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas įrengtas iš akmenų ir uţpiltas galinis ţeme, apaugęs ţole ir krūmais. 6,0 tvirtinimas Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Pentos Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 5,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 4,3

62 1.7 priedas. Šakių miesto hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas

GMU ketera - - GMU Šlaitas apaugęs dideliais medţiais, kranto linija aukštutinis nevienoda, pastebimos deformacijos kranto 8,0 šlaitas išgrauţos, kurios susidarė dėl bangų lūţių į krantą. GMU Ţemutinis šlaitas nušienautas. Apaugęs įvairia 8,0 ţemutinis augmenija. Šlaito papėdė uţmirkusi. šlaitas Šachtos forma keturkampė, gelţbetonio plokščių Šachtinės PVP dalis apaugusi samanomis, paviršius aptrupėjęs, 6,0 įtekėjimo dalis matyti filtracijos poţymiai. Pro šachtą apţiūros

Pagrindiniai metu vanduo tekėjo. Šachtos dugne matėsi šiukšlės. Šachtinės PVP Vandens pralaidos vamzdis gelţbetoninis jo pratekėjimo matmenys 0,8 m, ilgis 200 m, vamzdţių 6,0 dalis paviršius koroduotas. Būklė patenkinama. PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa Šachtinės PVP (greitviete), tėkmei raminti įrengtos šaškės. 8,0 ištekėjimo dalis Greitvietės ilgis 2,0 m, šaškių aukštis 0,75×0,40 m. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Paviršinio vandens - - surinkimo latakas Šachtinės PVP Grotos geros būklės, daţai nutrupėję, matyti 7,0 grotos korozijos poţymiai. Uţneštos šiukšlėmis, lapais. Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius aptrupėjęs. Šachtos Apsauginiai turėklai geros būklės, patikimi, 5,0 tarnybos tiltelis

nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai.

Risberma 1,5 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti keturiomis Kiti Šachtinės PVP monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 6,0 risberma 150×50×10, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas apaugęs ţole ir medţiais. galinis 6,0 tvirtinimas Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Siesarties Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 6,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 6,6

63 1.8 priedas. Totorviečio hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţvyro dangos vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 7,0 m, su 0,5 m pločio šalikelėmis. Vidutinė kelio viršaus 4,0 altitudė ties vandens pralaida – 40,24 m. Nėra įrengtų paviršinio vandens nuovadų, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir ţemutinį GMU ketera uţtvankos šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu kelio paviršius buvo nulygintas greideriu, duobių nebuvo, nors kai kuriose vietose laikėsi paviršinis vanduo. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinis šlaitas tvirtintas monolitinio gelţbetonio plokštėmis 400×400×12 cm, šlaito koeficientas m=2,5. Tvirtinimo plokščių paviršius yra paveiktas gamtos veiksnių, apardytas, beveik GMU visas apaugęs samanomis, kerpėmis ir ţole. aukštutinis Plokščių sandarinimo siūlėse auga iki 30 cm 5,0 šlaitas aukščio ţolė, neaukšti krūmai. Nusėdusių ar iškilusių plokščių nėra. Dešinėje aukštutinio šlaito

pusėje matomas neţymus uţtvankos masyvo nuosėdis. Kairiajame krante, ties tvirtinimo plokščių pabaiga, auga medţiai ir švendrės. Ţemutinis šlaitas nušienautas. Dešinėje uţtvankos ţemutinio šlaito pusėje nuo pat kelio sankasos 8,0 Pagrindiniai viršaus (tiksliau tarp piketų 0+20D ir 0+50D) yra susiformavusi apie 30,0m2 ploto nuošliauţa, kartu nuslinkę ir išvirtę 2 kelio sargšuliai. Nuošliauţos vietoje šlaitas nenušienautas, ţolės aukštis yra iki GMU 50 cm. Ruoţe tarp piketų 0+00 iki Pk 0+60 apie 3,2 ţemutinis m nuo šlaito papėdės susiformavusios šlaitas netaisyklingos formos, įvairių matmenų įdubos, kuriose auga uţmirkusioms vietoms būdingi augalai. Įdubų matmenys: 0,80 ×0,80×0,3 m; 4,8×1,2×0,5 m; 1,2×2,0×0,3 m; 4,8×4,0×0,30 m ir 1,6×3,2×0,5 m. Vietomis šlaitas ir jo papėdė ištrypti gyvulių. Įrengtas vidinis vamzdinis drenaţas iš keramikinių 200 mm skersmens vamzdţių; dešinėje pusėje drenaţas savo funkcijų neatlieka – vanduo iš vamzdţio neteka, vamzdis uţneštas 60-90 proc. GMU drenaţas nešmenimis. Kairėje pusėje drenaţas veikia 8,0 patenkinamai, nors filtracijos debitas yra labai maţas. Drenaţo ţiotyse matyti sąnašų sluoksnis. Dešinėje pusėje drenaţo vamzdis pasėdęs. Kairėje ir dešinėje pusėse drenaţo kontrolinių šulinių nėra.

64 Šachtos forma šešiakampė, gelţbetonio paviršius Šachtinės PVP aptrupėjęs, apaugęs samanomis, matyti filtracijos 5,0 įtekėjimo dalis poţymiai. Pro šachtą apţiūros metu vanduo netekėjo. Šachtos dugne matėsi šiukšlės. Šachtos sienoje įrengta anga 0,80×0,80 m Šachtinės PVP vandeniui iš tvenkinio išleisti ir gamtosauginiam 4,0 uţdoriai debitui praleisti. Anga uţdaryta metaliniu skydeliu, kurio būklė patenkinama. Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros Šachtinės PVP dantračiai nesutepti, pavogtas korpuso dangtelis. pakėlimo Metalinis paviršius nudaţytas, nors matyti 7,0 mechanizmai korozijos poţymiai. Uţdorio apţiūrai ir remontui skirtos medinės kopėčios, prie šachtos apsauginių grotelių pritvirtintos virvėmis. Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš dviejų linijų Šachtinės PVP gelţbetoninių monolitinių vamzdţių (matmenys pratekėjimo 1,2×1,7 m), ilgis 30 m, vamzdţių paviršius 6,0 dalis koroduotas, matosi technologinės siūlės. Būklė patenkinama. PVP ištekėjimo dalis su nuoţulnia pakopa (greitviete), tėkmei raminti įrengtas šulinys ir šaškės. Greitvietės ilgis 7,0 m, šulinio ilgis 17 m, gylis 1,30 m, šaškių aukštis 0,75 m. Ištekėjimo Šachtinės PVP dalis įrengta iš monolitinio gelţbetonio. VRB yra 7,0 ištekėjimo dalis pastovaus skerspjūvio. Tiek kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius susidėvėjęs, apaugęs samanomis ir kerpėmis. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai. Paviršinio vandens - - surinkimo latakas Šachtinės PVP Grotos geros būklės, daţai nutrupėję, matyti 3,0 grotos korozijos poţymiai. Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius aptrupėjęs. Šachtos Apsauginiai turėklai geros būklės, patikimi, 4,0 tarnybos tiltelis

nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai. Šachtos Kiti Šachtos taurelių būklė gera. 4,0 taureliai Risberma platėjanti, 20 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti Šachtinės PVP monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 6,0 risberma 200×200×15, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas įrengtas iš akmenų metinio, galinis apaugęs ţole ir medţiais. 5,0 tvirtinimas

65 Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Pentos Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 5,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,4

1.9 priedas. Valiulių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas asfaltbetonio rajoninės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 11,0 m su 1,0 m pločio šalikelėmis. Nėra įrengtų paviršinio 4,0 vandens nuovadų, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir ţemutinį uţtvankos GMU ketera šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu ant šalikelių paviršius buvo matomos neţymios duobutės, kuriose laikėsi paviršinis vanduo. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinis šlaitas nušienautas tvirtintas gelţbetonio plokštėmis 300×150×15 mm, šlaito koeficientas m=2,3. Tvirtinimo plokščių paviršius yra paveiktas gamtos veiksnių, apardytas, apaugęs samanomis, kerpėmis ir ţole. Plokščių sandarinimo

siūlėse auga iki 30 cm aukščio ţolė, neaukšti GMU krūmai. Pastebėtos nusėdusios ir iškilusios aukštutinis 6,0 plokštės. Plokščių tvirtinimo siūlės teis kranto linija šlaitas išplautos vandens. Šlaite įrengta 3 m berma. Jos paviršius padengtas asfaltbetoniu, virš tvirtinimo Pagrindiniai plokščių paviršiaus įrengti apsauginiai turėklai 0,90 m, jie nudaţyti, jų būklė gera. Kairiajame ir dešiniajame krante ties tvirtinimo plokščių pabaiga auga medţiai ir švendrės. Ţemutinis šlaitas nušienautas, matyti dėl atmosferinių kritulių susiformavusios šlaito 8,0 išgrauţos. Jų gylis nuo 5 iki 10 cm. Matyti GMU neţymūs grunto iškilimai. Vietomis šlaitas ir jo ţemutinis papėdė ištrypti gyvulių. Šlaite įrengti laiptai šlaitas aptrupiję, matyti plyšiai tarp kelio paviršiaus ir laiptų, kurie atsiradę dėl atmosferinių kritulių išplovimų. Šachtos forma - pusė apskritimo, gelţbetonio paviršius aptrupėjęs, matyti filtracijos poţymiai. Šachtinės PVP Pro šachtą apţiūros metu vanduo tekėjo. PVP 2,0 įtekėjimo dalis normaliai praleidţia nustatytą debitą, atitinka statinio projekto reikalavimus.

66 Šachtos sienoje įrengti du uţdoriai vandeniui iš Šachtinės PVP tvenkinio išleisti ir gamtosauginiam debitui 4,0 uţdoriai praleisti. Angos uţdarytos metaliniais skydais, kurių būklė patenkinama. Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - du Šachtinės PVP sraigtiniai keltuvai su rankine pavara. Sraigtinių pakėlimo 7,0 pavarų dantračiai nesutepti. Metalinis paviršius mechanizmai nudaţytas, nors matyti korozijos poţymiai. Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš linijinio Šachtinės PVP gelţbetoninių monolitinių vamzdţių, ilgis 15 m, pratekėjimo 6,0 vamzdţių paviršius koroduotas, matosi dalis technologinės siūlės. Būklė patenkinama. PVP ištekėjimo dalis su greitviete, tėkmei raminti įrengtas šulinys. Greitvietės ilgis 15,0 m, šulinio Šachtinės PVP ilgis 17 m, gylis 1,30 m. Ištekėjimo dalis įrengta iš 7,0 ištekėjimo dalis monolitinio gelţbetonio. VRB yra pastovaus skerspjūvio. VRB dugnas uţneštas nešmenimis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai. Paviršinio Kairiajame ir dešiniajame šlaite įrengti paviršinio vandens vandens surinkimo latakai 35×35 cm, juose 5,0 surinkimo pastebėtos sąnašos, latakai apaugę aukšta ţole, kuri latakas trukdo laisvai tekėti paviršiniui vandeniui. Šachtinės PVP Grotos geros būklės, daţai nutrupėję, matyti 4,0 grotos korozijos poţymiai. Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius aptrupėjęs. Šachtos Apsauginiai turėklai geros būklės, patikimi, 4,0 tarnybos tiltelis nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai. Šachtos Šachtos taurelių būklė gera. 4,0

taureliai Kiti Risberma 12 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti Šachtinės PVP monolitinėmis gelţbetoninėmis plokštėmis 6,0 risberma 150×150×12, kurių paviršius apardytas, apaugęs samanomis ir ţole. Įrengtas vidinis kūgis. Šachtinės PVP galinis Galinis tvirtinimas, apaugęs ţole ir medţiais. 6,0 tvirtinimas Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Siesarties Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 6,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,4

1.10 priedas. Voverių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas

67 Keteroje įrengtas ţvyro dangos vietinės reikšmės kelias. Kelio vaţiuojamosios dalies plotis 8,0 m, su 0,5 m pločio šalikelėmis. Vidutinė kelio viršaus 4,0 altitudė ties vandens pralaida – 40,50 m. Nėra įrengtų paviršinio vandens nuovadų, todėl nuo kelio viršaus kritulių vanduo teka į aukštutinį ir GMU ketera ţemutinį uţtvankos šlaitus, o tai sąlygoja šlaitų deformacijas. Apţiūros metu kelio paviršius buvo lygus, duobių nebuvo, nors kai kuriose vietose laikėsi paviršinis vanduo. Pastebėti du maţi įlinkimai keteroje iki 5 %. Keteros plotis ir aukštis atitinka projektinius dydţius, skersinis nuolydis nepaţeistas. Aukštutinis šlaitas nušienautas, tvirtintas monolitinio surenkamojo gelţbetonio plokštėmis 400×400×12 mm, šlaito koeficientas m=2,5. Tvirtinimo plokščių paviršius yra paveiktas gamtos veiksnių, apardytas, beveik visas apaugęs GMU samanomis, kerpėmis ir ţole. Plokščių sandarinimo aukštutinis siūlėse auga iki 10 cm aukščio ţolė. Pastebėtos 7,0

šlaitas nusėdusios ir iškilusios plokštės, keliose vietose rasta plokščių išplovimų. Matosi, kad kranto linija netolygi ties PVP, ten plokštės nusėdusios ir vanduo pakilęs aukščiau. Dešiniajame ir kairiajame agrindiniai krante, ties tvirtinimo plokščių pabaiga auga P medţiai ir švendrės. Ţemutinis šlaitas nušienautas. Matyti dėl GMU atmosferinių kritulių susiformavusios šlaito 6,0 ţemutinis išgrauţos. Matyti iki 2 cm plyšiai išilgai šlaito, šlaitas neţymūs grunto iškilimai. Vietomis šlaitas ir jo papėdė ištrypti gyvulių. Įrengtas vidinis vamzdinis drenaţas iš keramikinių, 200 mm skersmens vamzdţių; dešinėje ir kairėje pusėje drenaţas savo funkcijų neatlieka – vanduo iš GMU drenaţas vamzdţio neteka, vamzdis uţneštas 60-90 proc. 8,0 nešmenimis bei patvenktas apie 15 cm vandeniu kiekiu . Kairėje ir dešinėje pusėse drenaţo kontrolinių šulinių nėra. Šachtos forma stačiakampė, gelţbetonio paviršius Šachtinės PVP apaugęs samanomis, matyti filtracijos poţymiai. 4,0 įtekėjimo dalis Pro šachtą apţiūros metu vanduo tekėjo. Šachtos sienoje įrengta anga 0,75×0,75 m Šachtinės PVP vandeniui iš tvenkinio išleisti ir gamtosauginiam 5,0 uţdoriai debitui praleisti. Anga uţdaryta metaliniu skydeliu, kurio būklė patenkinama.

68 Šachtinės PVP pakėlimo mechanizmas - sraigtinis Šachtinės PVP keltuvas su rankine pavara. Sraigtinės pavaros pakėlimo dantračiai nesutepti. Metalinis paviršius nudaţytas, 7,0 mechanizmai nors matyti korozijos poţymiai. Uţdorio apţiūrai ir remontui skirtų kopėčių nėra. Vandens pralaidos vamzdis įrengtas iš vieno linijinio gelţbetoninio vamzdţių (matmenys Šachtinės PVP 2,5×1,7 m), ilgis 20 m, vamzdţių paviršius pratekėjimo 6,0 koroduotas, matosi technologinės siūlės. Vamzdţio dalis nusėdimo ţymių nėra – išilginė vamzdţių ašis vizualiai tiesi. Būklė patenkinama. PVP ištekėjimo dalis su greitviete, tėkmei raminti įrengtas šulinys. Greitvietės ilgis 8,0 m, šulinio ilgis 15 m, gylis 1,50 m. Ištekėjimo dalis įrengta iš Šachtinės PVP monolitinio gelţbetonio. VRB yra pastovaus 6,0 ištekėjimo dalis skerspjūvio. Tiek kairiojo tiek dešiniojo ramtų paviršius susidėvėjęs, deformacinės siūlės apaugusios samanomis ir kerpėmis. Atraminėse sienose formuojasi plyšiai. Kairiajame ir dešiniajame ţemutinio šlaito papėdėje Paviršinio įrengtas paviršinio vandens surinkimo latakai. Jų 6,0 vandens matmenys 30 × 30 cm. Jie apaugę ţole pastebimos surinkimo šiukšlės, kurios trukdo vandeniu laisvai tekėti į latakas upės vagą. Juose taip pat matyti dumblo sąnašos. Šachtinės PVP Grotos geros būklės, daţai nutrupėję, matyti 3,0 grotos korozijos poţymiai. Tarnybos tiltelio gelţbetonio paviršius geras. Šachtos Apsauginiai turėklai geros būklės, patikimi, 3,0 tarnybos tiltelis nudaţyti, nors matyti korozijos poţymiai.

Šachtos Šachtos taurelių būklė gera. 4,0 taureliai Kiti Risberma pastovaus skerspjūvio, 18 m ilgio. Šlaitai sutvirtinti monolitinėmis gelţbetoninėmis Šachtinės PVP plokštėmis 200×200×15, kurių paviršius apardytas, 6,0 risberma apaugęs samanomis ir ţole. Plokščių viršus sutvirtintas surenkamojo gelţbetonio mase. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas įrengtas iš akmenų metinio, galinis apaugęs ţole ir medţiais. 6,0 tvirtinimas Nutekėjimo kanalas sklandţiai pereina į Jotijos Nutekėjimo upės vagą. Krantai apaugę aukštais medţiais ir 6,0 kanalas ţole. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,4

69 1.11 priedas. Karklinių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţvyro dangos kelias apie 4 m 5,0 GMU ketera pločio, jo būklė patenkinama. GMU Aukštutinis šlaitas tvirtintas gelţbetoninėmis aukštutinis plokštėmis, 10x15. Tarp plokščių siūlėse priaugę 5,0 šlaitas ţolės. Didesnė plokščių dalis yra po vandeniu. GMU Šlaitas priţiūrimas, nušienautas. 4,0 ţemutinis šlaitas

Yra įrengtas vidinis vamzdinis drenaţas. Drenaţo

vamzdţio sėdimo deformacijų nesimato, tačiau GMU drenaţas 6,0 vamzdis yra paveiktas korozijos, iš jo silpna srovele teka vanduo su rūdimis. Šachta apvali. Sienutėse matosi samanų, betono

Pagrindiniai Šachtinės PVP korozijos ir filtracijos poţymiai. 7,5 įtekėjimo dalis

Šachtinės PVP Pratekėjimo dalis yra stačiakampio skerspjūvio pratekėjimo anga. Jos paviršius truputį aptrupėjęs, nusėdimų 5,5 dalis nepastebėta.

Šachtinės PVP Yra šeši vandens energijos slopintuvai – šaškės. Jų 4,0 ištekėjimo dalis būklė gera.

Paviršinio Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų, 3,5 vandens sankaupų iki 10% latako skerspločio, šlaitai surinkimo nenušienauti ir ţolė trukdo vandens tėkmei, latakas latakuose vietomis telkšo vanduo. Šachtinės PVP Grotų tvorelė tvarkinga. Detalės vietomis aprūdiję, 4,0 grotos daţai nusitrynę. Gelţbetoninio tiltelio paviršiuje yra smulkių Šachtos įtrūkimų, nutrupėjimų. Armatūros nematyti. 5,5 tarnybos tiltelis

Turėklai daţyti, tačiau vietomis daţai jau aptrupėję.

Kiti Dėl nepakankamų prieţiūros darbų risbermos Šachtinės PVP plokščių siūlių vietose auga ţolės, yra plokščių 5,0 risberma įtrūkimų, filtracijos vandens išsisunkimų risbermos šonuose, plaunamas gruntas iš po plokščių; Šachtinės PVP Galinio tvirtinimo būklė patenkinama. galinis 5,0 tvirtinimas Nutekėjimo Nutekėjimo kanalas normaliai funkcionuoja; 5,5 kanalas krantuose auga medţiai. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,0

70 1.12 priedas. Kunigiškių hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas ţvyro dangos kelias, vietomis yra 5,0 GMU ketera nelygumų, banguotas. Keteros būklė patenkinama. Aukštutinis šlaitas tvirtintas gelţbetoninėmis GMU plokštėmis. Tarp plokščių siūlių priaugę ţolės. aukštutinis 7,0 Plokščių paviršius aptrupėjęs. Pastebima plokščių šlaitas deformacija. GMU Šlaitas priţiūrimas. Šlaito kairėje pusėje formuojasi 6,5 ţemutinis nuošliauţa. šlaitas Yra įrengtas vamzdinis drenaţas. Sėdimo deformacijų drenaţo linijoje nesimato. Vamzdis GMU drenaţas 6,0 paveiktas korozijos, nes iš jo silpna srovele teka vanduo su rūdim. PVP sienelėse yra įtrūkimų iki 5 mm, bet armatūros Šachtinės PVP nesimato, nėra sėdimo ar pakrypimo poţymių. 4,5 įtekėjimo dalis

Pratekėjimo dalyje yra 1 apvalus gelţbetoninis Šachtinės PVP vamzdis apie 1, 5 m skersmens. Vamzdţio

pratekėjimo paviršiuje yra negilių įtrūkimų iki 10 mm pločio, 5,0 dalis nusitrynęs, sutrūkinėjęs betono paviršiaus sluoksnis. Vertikaliose šoninėse sienutėse matosi išplauto Šachtinės PVP kalcio dėmės ir filtracijos poţymių, taip pat 7,0 Pagrindiniai ištekėjimo dalis vietomis yra nutrupėjęs apsauginis betono sluoksnis. Išlauţta arba kitaip paţeista iki 5% pavienių grotų strypų, tačiau grotos dar gerai sulaiko plaukiančius Šachtinės PVP daiktus, šiukšles. Grotų strypų tvirtinimo karkasai 5,5 grotos nepaţeisti; iki 20% grotų paviršiaus nusitrynę antikoroziniai daţai, tos vietos paveiktos korozijos. Gelţbetoninių tiltelių paviršiuje yra smulkių Šachtos įtrūkimų, yra nedidelių nutrupėjimų. Turėklai 3,0 tarnybos tiltelis saugūs. Dėl nepakankamų prieţiūros darbų risbermos plokščių siūlių vietose auga ţolės, yra plokščių Šachtinės PVP įtrūkimų, yra filtracijos vandens išsisunkimų 6,0 risberma risbermos šonuose; matyti neţymūs plokščių nusėdimai. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas apaugęs ţolėm. galinis 6,0 tvirtinimas Nutekėjimo Nutekėjimo kanale pastebimi profilio 6,0 kanalas persiformavimo procesai, krantuose matosi kelmai. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,6

71 1.13 priedas. Matlaukio hidromazgas Vertinimo Elementai Defektų aprašymas balas Ketera yra kreivalinijinės ašies, jos paviršiuje GMU ketera uţpiltas smėlio – ţvyro grunto mišinio sluoksnis. 4,0 Bendra keteros techninė būklė gera. Šlaitas tvirtintas gelţbetoninėmis plokštėmis su uţdaromis siūlėmis, pirmos dvi eilės plokščių nuo viršaus deformuotos: siūlių sandarinimo betonas GMU bangų veikimo zonoje iškilnotas, g/b plokštės aukštutinis įkritusios, nes iš po jų išplautas smėlio – ţvyro 7,5 šlaitas pasluoksnis. Siūlėse auga ţolės, o vietomis ir krūmai. Šios deformacijos paplitusios visame šlaito tvirtinimo dalies ilgyje ir toliau veikiant gamtiniams

veiksniams ir bangoms turi tendenciją didėti. GMU ţemutinis Šlaitas nušienautas, šlaite deformacijų nėra. 3,0 šlaitas Drenaţą atstoja ţemės uţtvankos pašlaitėje iškastas Pagrindiniai griovys. Drenaţas veikia patenkinamai, nes griovys GMU drenaţas vietomis uţţėlęs ţolėmis ir krūmais, todėl nėra gero 6,5 vandens nutekėjimo į upę. Griovys pavalytas tik prie upės vagos apie 100 m. Šachtinės PVP Šachtinės PVP įtekėjimo dalis stačiakampė, betono 4,5 įtekėjimo dalis paviršius aptrupėjęs, būklė gera. Pakėlimo Pakėlimo mechanizmai tvarkingi, būklė gera 2,0 mechanizmai Šachtinės PVP Ištekėjimo dalis pastovaus pločio iš monolitinio ištekėjimo gelţbetonio su nuoţulnia plokštuma, šaškėmis ir 4,0 dalis sienute, vandens energijai slopinti. Būklė gera. Paviršinio vandens Šiame hidromazge (PVS) yra neįrengti. - surinkimo latakai Grotos įrengtos ant šachtinės PVP įtekėjimo dalies Grotos 3,0 viršaus iš metalinių strypų, jie nudaţyti, būklė gera. Tarnybinis Tarnybinis tiltelis iš metalinių konstrukcijų, pati jo 6,0 tiltelis būklė gera, bet ledo poveikyje jis – deformuotas. Kiti Krantai ir dugnas sutvirtinti gelţbetoninėmis Risberma 3,0 plokštėmis Deformacijų nematyti. Būklė gera. Galinis Galinio tvirtinimo krantai apaugę ţolėmis ir 6,0 tvirtinimas pavieniais krūmais. Būklė - patenkinama. Nutekėjimo kanalas sklandţiai susilieja su upės Nutekėjimo vaga. Krantai apaugę ţolėmis ir pavieniais krūmais. 6,0 kanalas Būklė - patenkinama.

Hidromazgo techninės būklės balas Bu 4,6

72 1.14 priedas. Virbalio hidromazgas Defektyvumo Elementai Defektų aprašymas balas Keteroje įrengtas apie 7m pločio ţvyro dangos 4,0 GMU ketera kelias, banguotas. Būklė patenkinama. GMU Aukštutinio šlaito tvirtinitas surenk. g/b plokštėmis, aukštutinis su uţdaromis siūlėmis. Plokščių paviršius geros 4,0 šlaitas būklės. GMU Šlaitas pakankamai gerai priţiūrėtas. Nesimato 4,0 ţemutinis šlaito filtracinių ar kitokių deformacijos poţymių. šlaitas

Drenaţo vamzdţiai yra abejose šlaito pusėse. GMU drenaţas Ţemutiniame šlaite uţmirkimų nesimato, todėl 6,0 manoma, kad drenaţas veikia. Sienelėse nesimato įtrūkimų ar vandens Šachtinės PVP prasiverţimų, tik truputį aptrupėjęs sienelių Pagrindiniai 7,0 įtekėjimo dalis paviršius. Šachtinės PVP Pratekėjimo dalyje yra 1 apvalus gelţbetoninis pratekėjimo vamzdis, apie 1,5 m skersmens. Pratekėjimo dalies 6,5 dalis sienutė paveikta korozijos. Ištekėjimo dalis veikia normaliai. Vertikaliose Šachtinės PVP šoninėse sienutėse 2–3 vietose teka filtracijos 6,0 ištekėjimo dalis vanduo. Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų, šlaitai 5,0 Paviršinio nenušienauti ir ţolė trukdo vandens tėkmei, vandens latakuose vietomis telkšo vanduo. Kai kur surinkimo pastebimos latakų deformacijos, yra sienelių latakas įtrūkimų. Grotų strypai nepaţeisti, nesurūdiję, privirinimo 2,0 Šachtinės PVP prie karkaso siūlės ir kitos detalės nudaţytos grotos antikoroziniais daţais. Gelţbetoninių tiltelių paviršiuje yra smulkių Šachtos

įtrūkimų iki 5 mm gylio, yra nedidelių nutrupėjimų. 3,0 tarnybos tiltelis Turėklai saugūs. Kiti Dėl nepakankamų prieţiūros darbų risbermos Šachtinės PVP plokščių siūlių vietose auga ţolės, yra plokščių 6,5 risberma įtrūkimų, filtracijos vandens išsisunkimų risbermos šonuose; matyti neţymūs plokščių nusėdimai. Šachtinės PVP Galinis tvirtinimas apaugęs ţolėmis. galinis 5,0 tvirtinimas Nutekėjimo kanalas normaliai funkcionuoja, tačiau Nutekėjimo po didesnių potvynių pastebimi profilio 5,5 kanalas persiformavimo procesai. Hidromazgo techninės būklės balas Bu 5,0