Angliavandenilių Išteklių Naudojimo Kudirkos – Kybartų Plote Strateginis Pasekmių Aplinkai Vertinimas

ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KUDIRKOS – KYBARTŲ PLOTE STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS

ATASKAITA

Plano organizatorius: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S.Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius; Tel. (8~5) 233 28 89, 233 24 82; Faks. (8~5) 233 61 56

Strateginių pasekmių aplinkai vertinimas ataskaitos rengėjas: UAB „DGE Baltic Soil and Environment“, Olandų g. 3, LT-01100 Vilnius; Tel. (8~5) 2644304; Faks. (8~5) 2153784; El. paštas [email protected] UAB "COWI Lietuva", UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g 369A, LT- 06327 Vilnius; Tel. (8~5)210 7558, Faks. (8~5) 212 4777; El. paštas [email protected]

Vilnius, 2011

ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KUDIRKOS - KYBARTŲ PLOTE STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS

ATASKAITA

Plano organizatorius: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S.Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius; Tel. (8~5) 233 28 89, 233 24 82; Faks. (8~5) 233 61 56

Projekto vadovai: UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ direktorius Gediminas Čyžius

UAB „COWI Lietuva“ SPAV grupės vadovas Albertas Bagdonavičius

Vilnius, 2011

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 1

TURINYS

1. ĮVADAS ...... 3

2. BENDRIEJI DUOMENYS ...... 5 2.1. Plano organizatorius ...... 5 2.2. Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo apimties dokumentų rengėjas ...... 5 2.3. Plano pavadinimas, trumpas aprašymas, pagrindiniai tikslai ir alternatyvos ...... 5 2.4. Plano sąsaja su kitais planais ir programomis ...... 6

3. PLOTO APLINKOS CHARAKTERISTIKOS ...... 9 3.1. administracinė padėtis ...... 9 3.2. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos ...... 11 3.3. Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis ...... 15 3.4. Tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu, kaip rengiant planą atsiţvelgta į šiuos tikslus ir aplinkos apsaugą ...... 16

4. NAGRINĖTINI APLINKOS KOMPONENTAI IR PASEKMĖS ...... 18 4.1. Paviršinis ir poţeminis vanduo ...... 18 4.1.1. Esama situacija ...... 18 4.1.2. Vandens poreikiai ir panaudojimas ...... 29 4.1.3. Galimas poveikis paviršiniam ir poţeminiam vandeniui ...... 30 4.1.4. Priemonės neigiamoms pasekmėms paviršiniam ir poţeminiam vandeniui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 31 4.2. Aplinkos oras ir fizikinė tarša ...... 33 4.2.1. Bendra informacija apie regiono klimato sąlygas ir aplinkos oro foninį uţterštumą ...... 33 4.2.2. Aplinkos oro tarša ...... 34 4.2.3. Galimos pasekmės oro baseino aplinkai ...... 36 4.2.4. Priemonės neigiamoms pasekmėms aplinkos orui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 37 4.2.5. Bendra informacija apie aplinkos fizikinę taršą ...... 40 4.3. Dirvoţemis ...... 42 4.3.1. Bendra vietovėje vyraujančių dirvoţemių charakteristika ...... 42 4.3.2. Galimos pasekmės dirvoţemio taršos iš stacionarių šaltinių ir galimų avarijų atveju ...... 43 4.3.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms dirvoţemiui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 44 4.4. Ţemės gelmės ...... 45 4.4.1. Esama situacija, giluminės ţemės gelmių sandaros charakteristika ...... 45

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 2

4.4.2. Galimos pasekmės ţemės gelmių struktūroms ...... 59 4.4.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms ţemės gelmėms išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 61 4.5. Biologinė įvairovė ...... 62 4.5.1. Esama situacija. Informacija apie ploto biologinę įvairovę, saugomas natūralias buveines ir rūšis ...... 62 4.5.2. Naftos gavybos aikštelių įrengimo ir veiklos galimos pasekmės saugomoms buveinėms, augalų ir gyvūnų rūšims ...... 63 4.5.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms biologinei įvairovei išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 64 4.6. Kraštovaizdis ...... 66 4.6.1. Esama situacija – kraštovaizdţio tipų, įvairovės bendra charakteristika. Kompleksinės saugomos teritorijos. Miškai. Bendra informacija apie ţemės naudmenas ...... 66 4.6.2. Galimos pasekmės kraštovaizdţiui ...... 70 4.6.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms kraštovaizdţiui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti ...... 71 4.7. Socialinė ir ekonominė aplinka ...... 73 4.7.1. Esama situacija – apgyvendintos teritorijos, infrastruktūra ...... 73 4.7.2. Galimos pasekmės kitiems ūkio sektoriams ...... 77 4.7.3. Materialus turtas, kultūros paveldas (įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą) ...... 78 4.7.4. Visuomenės sveikata, gyventojų sergamumo prieţastys ...... 81 4.7.5. Galimas neigiamas pasekmes maţinančios priemonės ...... 84

5. VERTINIMO IR STEBĖSENOS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS ...... 86 5.1. Monitoringo duomenų analizė ...... 86 5.2. Geografinės informacinės sistemos (GIS) metodų bei priemonių taikymas ...... 88 5.3. Teritorijų, kuriose planuojama ūkinė veikla negalima, atranka ...... 89 5.4. Vertinimo, įskaitant visus trūkumus, su kuriais susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas ...... 90

6. SANTRAUKA IR IŠVADA ...... 93

7. LITERATŪRA IR NORMINIAI AKTAI ...... 99

8. TEKSTINIAI PRIEDAI 8.1. Skelbimų apie SPAV apimties nustatymo dokumento rengimo pradţią respublikinėje ir rajoninėje spaudoje kopijos 8.2. SPAV subjektų apie SPAV apimties nustatymo dokumentą išvadų kopijos

9. GRAFINIAI PRIEDAI

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 3

1. ĮVADAS

Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius išduodami konkurso būdu. Angliavandenilių išteklių naudojimo konkursų (toliau – konkursas) organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299 (Ţin., 2003, Nr. 26-1036; 2005, Nr. 30-941). Vadovaujantis Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatais, SPAV procedūrų atlikimas yra būtinas prieš priimant sprendimą dėl angliavandenilių išteklių konkurso organizavimo. Sprendimą dėl SPAV vykdymo priimta konkurso rengėjas, o tuo atveju jei kai ţemės gelmių išteklių naudojimas konkrečioje teritorijoje gali turėti įtakos kitos valstybės ţemės gelmių būklei – Vyriausybė.

Vadovaujantis Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų 8.2 punktu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 273 „Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo, siekiant skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą“ (Ţin., 2008, Nr. 40-1454), 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 273 „Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo, siekiant skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą“ pakeitimo“ (Ţin., 2010, Nr. 15-707), SPAV objektas buvo papildytas.

Angliavandenilių išteklių Kudirkos - Kybartų plote naudojimo planas (toliau tekste - Planas) - teisės aktais numatytoje Lietuvos teritorijos dalyje planuojamas angliavandenilių išteklių naudojimas - naftos ir gamtinių dujų gavyba. Planas įgyvendinamas etapais, apimančiais: - geologinį tyrimą - angliavandenilių paiešką, telkinių ţvalgybą ir išţvalgytų išteklių ekonominės vertės aprobavimą; - angliavandenilių gavybą; - gavybos nutraukimą, antţeminės aplinkos atkūrimą.

Planui yra privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) (Ţin., 2004, Nr. 130 – 4650) 7.1 ir 7.3 punktais. Pagal aprašo 7.1 p., planas yra SPAV objektas, kadangi lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.2 p. (naftos gavyba) ir 2 priedo 2.2 p (gamtinių dujų gavyba) plėtros pagrindus ir kai planų įgyvendinimas susijęs su įsteigta ar potencialia Natura 2000 teritorija ar artima tokios teritorijos aplinka. Svarbus aspektas, sąlygojantis atlikti SPAV, yra didelis nagrinėjamos teritorijos plotas (288 km2) bei gamtos išteklių naudojimo plano reikšmė integruojant aplinkos apsaugos klausimus, ypač siekiant skatinti darnų teritorijų vystymąsi.

SPAV objektas – Aprašo 4.3 punkte nurodyti planai ir programos. Vertinamos Kudirkos - Kybartų ploto angliavandenilių išteklių naudojimo planui rengti galimos vietos ir sprendimai, kurie, įgyvendinant viešąjį administravimą atitinka nacionalinio plano lygmenį ir šio plano įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant teritorijoje galiojančių planų visiškus ar dalinius pakeitimus.

Atliekant Plano įgyvendinimo būdų, priemonių ir alternatyvų vertinimą, šioje SPAV ataskaitoje taikoma Aprašo 26 p. nuostata, kad siekiant išvengti dvejopo vertinimo, planų rengimo organizatorius gali rengiamai ataskaitai tiesiogiai naudoti anksčiau atliktų aukštesnio planavimo

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 4

lygmens planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatus, jeigu tenkinamos šios sąlygos: • rengiamo plano sprendimai nekeičia aukštesniojo planavimo lygmens planų (šiuo atveju - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Marijampolės apskrities bendrojo (generalinio) plano bei Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių bendrųjų planų sprendinių); • anksčiau atliktas aukštesniojo planavimo lygmens planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas išsamus; • per laikotarpį nuo anksčiau atlikto aukštesniojo planavimo lygmens planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo iki atliekamo vertinimo neįvyksta esminių vertinamos aplinkos pokyčių.

Vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455 (Ţin., 2004, Nr. 136-4970), pradėjus rengti SPAV apimties nustatymo dokumentą respublikinėje ir rajonų spaudoje bei plano organizatoriaus – Lietuvos geologijos tarnybos – internetiniame tinklalapyje visuomenė informuota apie plano rengimo organizatoriaus pavadinimą; plano pavadinimą, rengimo pradţią ir tikslą (tekstiniai priedai). Visuomenės pasiūlymų dėl dokumentų plano organizatorius bei SPAV dokumentų rengėjas per nustatytą laikotarpį negavo.

Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) (Ţin., 2004, Nr. 130 – 4650) buvo parengtas ir vertinimo subjektų vertinimui pateiktas angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote SPAV apimties nustatymo dokumentas. Išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas SPAV apimties nustatymo dokumentas buvo papildytas arba į jas buvo atsiţvelgta rengiant SPAV ataskaitą. Vertinimo subjektų išvados pateiktos tekstiniuose prieduose.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 5

2. BENDRI DUOMENYS

2.1. Plano organizatorius:

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S.Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius; Tel. (8~5) 233 28 89, 233 24 82; Faks. (8~5) 233 61 56.

2.2. Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentų rengėjai: UAB „DGE Baltic Soil and Environment“, Olandų g. 3, LT-01100 Vilnius; Tel. (8~5) 2644304; Faks. (8~5) 2153784; El. paštas [email protected] UAB "COWI Lietuva", UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g 369A, LT- 06327 Vilnius; Tel. (8~5)210 7558, Faks. (8~5) 212 4777; El. paštas [email protected]

2.3. Plano pavadinimas, trumpas aprašymas, pagrindiniai tikslai ir alternatyvos

Plano pavadinimas: Angliavandenilių išteklių naudojimas. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Naftos ir gamtinių dujų gavyba. Trumpas plano aprašymas: Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius išduodami konkurso tvarka, vadovaujantis Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299 (Ţin., 2003, Nr. 26- 1036; 2005, Nr. 30-941). Prieš pradedant planuojamą ūkinę veiklą geologinis tyrimas (t.y. naftos ieškojimas ir surastų naftos išteklių įvertinimas) paprastai yra vykdomas etapais - paieškos, parengtinės ir detalios ţvalgybos. Suradus, detaliai išţvalgius ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ţemės gelmių įstatymo (Ţin., 1995, Nr.63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097), 15 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1- 03 „Dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo“ (Ţin., 2005, Nr. 7-232) aprobavus ekonominę vertę turinčius angliavandenilių išteklius (naftą ir joje ištirpusias dujas), pradedamas jų naudojimas (gavyba) telkinyje, t.y. vykdoma veikla, reikalinga pasirengti telkinio angliavandenilių išteklių išgavimui iš ţemės gelmių, jų išgavimas bei, baigus gavybą, ţemės rekultivavimas, gręţinių likvidavimas, kitų būtinų aplinkos elementų atkūrimas be reikšmingo poveikio aplinkai, ţmonių sveikatai ir saugumui.

Naftos susikaupimo vieta yra iš anksto sąlygota giluminės ţemės gelmių sandaros ir savybių. Geologinis angliavandenilių išteklių tyrimas seisminės ţvalgybos, paieškinių ir ţvalgybinių gręţinių gręţimo ir kt. metodais atliekamas platesnėje teritorijoje, o gavyba vykdoma konkrečiame telkinyje. Minima ūkinė veikla yra laikina - jos trukmė priklauso nuo atrasto angliavandenilių kiekio, gavybos technologijos ir reţimo.

Pagrindiniai plano tikslai:

1. Atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą plote, pagal galutinės SPAV ataskaitos išvadas priimti motyvuotą sprendimą dėl Konkurso organizavimo. 2. Organizuoti ir vykdyti angliavandenilių išteklių naudojimo Konkursą, parinkti Konkurso laimėtoją. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti rekomendacijas dėl sprendimo išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius Kudirkos - Kybartų plote priėmimo. 4. Sudaryti sąlygas ieškoti, tirti ir išgauti angliavandenilių išteklius Kudirkos - Kybartų plote. 5. Sudaryti sąlygas angliavandenilių sektoriaus plėtrai ir investicijoms į šį sektorių šalyje.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 6

Plano alternatyvų aprašymas: 1. Plano vietos alternatyvos. Alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos vietų nėra numatyta, nes naftos gavybos ūkinė veikla galima tik angliavandenilių susikaupimo vietose, priklausančiose nuo giluminės ţemės gelmių sandaros ir savybių. Todėl ir plano vietos alternatyvos nėra galimos. Tačiau, Kudirkos - Kybartų plote aptikus ekonominę vertę turinčius angliavandenilių išteklius, konkrečių gavybos aikštelių įrengimo vietų alternatyvos bus detaliai nagrinėjamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą. 2. Technologinės plano alternatyvos. Technologinės plano alternatyvos šiame planavimo etape nėra galimos. Tačiau, Kudirkos - Kybartų plote aptikus ekonominę vertę turinčius angliavandenilių išteklius, konkrečių gavybos aikštelių įrengimo technologinės alternatyvos bus detaliai nagrinėjamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą bei rengiant kitus projektavimo dokumentus.

2.4. Plano sąsaja su kitais planais ir programomis

Planas yra ruošiamas vadovaujantis:

Nacionalinio, regiono ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentai:

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Ţin., 2002, Nr. 110-4852); Marijampolės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1298 (Ţin., 2010, Nr.110-5629);

Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandţio 30 d. sprendimu Nr. T-147;

Kudirkos Naumiesčio miesto bendrasis planas patvirtintas Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandţio 30 d.sprendimu Nr. T-148;

Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrasis planas patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodţio 19 sprendimu Nr.B-TS-659;

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-68;

Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, patvirtintas Lietuvos respublikos ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67.

Miškų ir saugomų teritorijų specialieji planai:

Šakių r. savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Ţin, 1997, Nr. 97-2451; 2008, Nr. 2-57);

Vilkaviškio r. savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema (Ţin, 1997, Nr. 97-2451; 2008, Nr. 2-57);

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 7

Vilkaviškio r. ir Šakių r. savivaldybių kultūros paveldo tinklų schemos, patvirtintos Kultūros ministro 2009 m. balandţio mėn. 3 d. įsakymu Nr. ĮV-171.

Nacionalinio lygmens strateginiai planai ir programos: Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Ţin., 2002, Nr.113 – 5029);

Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430);

Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 (Ţin., 2003, Nr.21-899);

Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programa „Ţemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-743;

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Ţin., 2004, Nr. 133-4786);

Kogeneracijos plėtros planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 4-516 (Ţin., 2008, Nr. 130-5002);

Valstybinė aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.130 (Ţin., 2005, Nr. 19-608);

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti patvirtinta LR aplinkos ministro 2007-10- 04 įsakymu Nr. D1-509;

Nemuno upių baseino rajono valdymo planas ir priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 (Ţin., 2010, Nr. 90 -4756);

Lietuvos miškingumo didinimo programa, patvirtinta aplinkos ministro ir ţemės ūkio ministro 2002 m. gruodţio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Ţin., 2003, Nr. 1-10; 2004, Nr. 188-7039);

2002-2015 metų LR valstybinės reikšmės kelių prieţiūros ir plėtros programa, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas. Kaunas, 2001;

Dvarų paveldo išsaugojimo programa, patvirtinta 2003 m. balandţio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 481 (Ţin., 2007, Nr. 58-2243).

Teritorijų strateginiai plėtros planai:

Marijampolės regiono plėtros planas 2006 -2013 metams, patvirtintas Marijampolės regiono plėtros tarybos 2005 m. gruodţio 29 d. sprendimu Nr. TS-16 (su vėlesniais pakeitimais);

Vilkaviškio rajono savivaldybės 2011–2018 m. strateginis plėtros planas, patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1201;

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 8

Šakių rajono 2011-2017 metų strateginis plėtros planas.

Jeigu, įgyvendinus šį planą, Kudirkos – Kybartų plote bus pradėta naftos gavybos ūkinė veikla, pagal jį bus ruošiami detalūs teritorijų planavimo dokumentai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 9

3. PLOTO APLINKOS CHARAKTERISTIKOS

3.1. Administracinė padėtis

Kudirkos - Kybartų plotas yra Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje. Plotas uţima 280,0 km2 teritoriją. Ploto kampinių taškų koordinatės LKS-94 m. koordinačių sistemoje yra:

Kampinio taško Koordinatės (pagal Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94) eilės numeris X Y 1. 6076635 427455 2. 6076475 431055 3. 6048355 429865 4. 6048945 416000

Vakarinė ploto riba sutampa su Lietuvos Respublikos valstybine siena (1 pav.).

1 pav. Plotų, kuriuose atliekamas strateginis poveikio aplinkai vertinimas (paţymėtų raudona spalva) ir gretimų plotų, kuriems jau išduoti leidimai tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius (paţymėtų mėlyna spalva), išsidėstymo schema.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 10

Ištirtumas Vykdant naftos paiešką ir ţvalgybą plote yra atlikti šie tyrimai: 2D seisminės ţvalgybos tyrimai išilgai 71 profilio, kurių bendras ilgis siekia 446,57 km km ir gręţimo darbai – iš viso plote išgręţtas 31 gręţinys (2 pav.). Pagal šių tyrimų duomenis plote aptikti 2 parengtinai išţvalgyti naftos telkiniai - Kudirkos ir Kybartų. Prognozuojamos naftos susikaupimo zonos Kybartų - Kudirkos plote siejamos su viršutinio ordoviko geologine sistema (Kybartų telkinys) bei silūro rifų naftinga zona (Kudirkos telkinys).

Kudirkos parengtinai išţvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išţvalgyti ištekliai gali siekti 1470,0 tūkst. t., Kybartų parengtinai išţvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išţvalgyti ištekliai gali siekti 451,0 tūkst. t.

2 pav. Kudirkos - Kybartų ploto ištirtumo schema

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 11

3.2. Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos

Analizuojant plote galimų naftos verslovių poveikius aplinkai, vertinimo procese buvo atrenkamos teritorijos (vietovės), kuriose angliavandenilių gavybos plano įgyvendinimas tikėtinai gali būti reikšmingas į poveikio zoną pateksiantiems gamtinės ar kultūrinės aplinkos komponentams ar jų kompleksams (cheminė ir fizikinė tarša) bei gyvenamajai aplinkai (fizikinė tarša - triukšmas).

Socialinei aplinkai plano įgyvendinimo galimi poveikiai pirmiausia sietini su gyvenamosiomis vietovėmis, kuriose parengtinai išţvalgyti naftos telkiniai (ţr. 1 brėţ. ir I grafinį priedą): Kudirkos Naumiesčio pietinė miesto dalis, pagal miesto bendrojo plano sprendinius, skirta pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms. Esamos pramonės įmonių teritorijos kartu su planuojamomis pramonės ir sandėliavimo bei infrastruktūros plėtros zonomis pavers miesto pietinę dalį pramoniniu rajonu su formuojamu nauju pramonės ir verslo pocentriu pietinėje miesto dalyje. Pagal Kudirkos Naumiesčio bendrojo plano koncepcinius sprendinius – naudingųjų iškasenų gavyba miesto ribose nenumatoma.

Pramoninės teritorijos. Kudirkos Naumiestis plėtojamas kaip vienas iš Šakių rajono infrastruktūros ir pramonės plėtros centrų. Miesto bei jo aplinkinės teritorijos yra vienos iš prioritetinių Šakių rajono pramonės ir smulkaus bei vidutinio verslo vystymui.

Miesto teritorijoje numatoma naujų pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra taip pat susijusi su dar vienos transporto jungties su Kaliningrado sritimi atnaujinimu ir esamo kelių tinklo modernizavimu. Planuojama, kad aplink atnaujintą jungtį susidarys palankios sąlygos pramonės, sandėliavimo, komercinių ir turizmo aptarnavimo objektų plėtrai.

Pramonės ir logistikos teritorijų rajonas išlieka pietinėje miesto dalyje (teritorija tarp Vilkaviškio ir Kybartų gatvių bei teritorijos palei pietvakarinę miesto ribą), turintis tąsą į vakarus valstybinės sienos link ir formuojamu nauju verslo plėtros pocentriu pietinėje miesto dalyje. Pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos Kudirkos Naumiestyje uţima 45 ha, kas sudaro 11 % viso miesto ploto.

Uţstatytos (urbanizuotos) ţemės naudmenos plote sudaro maţiau nei 2 % nagrinėjamos teritorijos, taigi teritoriniu aspektu šios veiklos galimų pasekmių tikimybė reikšmingai paveikti socialinę aplinką nėra didelė. Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamo ploto teritorijoje gyventojų skaičius 1 km2 2010 m. pradţioje buvo maţesnis uţ Lietuvos vidurkį (51,0) ir savivaldybių teritorijose pasiskirstė taip: Šakių r. - 24,4, Vilkaviškio r. - 37,5, gyv./km2. Šie apibendrinti rodikliai tik iliustruoja, kad tikimybė paveikti gyvenamųjų vietovių aplinką ir ţmonių sveikatą rečiau gyvenamose vietovėse yra maţesnė, nei tankiai gyvenamose kitose šalies vietose. Kita vertus, gavybos aikštelės vieta miesto ar gyvenvietės pakraštyje bet kokiu atveju negalės būti apsupta gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, o parenkama atokiau nuo koncentruoto uţstatymo, bendrojo naudojimo bei rekreacinių teritorijų.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 13

Paieškiniais gręţiniais nustačius angliavandenilių gavybai ekonomiškai pagristus išteklių kiekius Kybartų ir Kudirkos Naumiesčio priemiesčių ir teritorijų planavimo dokumentais apibrėţtose plėtros teritorijose, kur didesnė nekilnojamojo turto kaina ir kitų ūkinių interesų koncentracija, laikytini kaip galimai reikšmingai būti paveiktos teritorijos socialiniu - ekonominiu aspektu. Galimų gavybos aikštelių išsidėstymas artimoje gyvenamųjų vietovių aplinkoje paskutiniais metais vietos bendruomenėms sukuria neigiamas ir nepagrįstas priešpriešos reakcijas dėl tariamo neigiamo poveikio sveikatai, turimų ţemės sklypų nuvertėjimo arba rekreacijos plėtros perspektyvų. Kaip rodo įgyvendintų analogiškų pramonės ir energetikos projektų Lietuvoje patirtis, dėl objektų atsiradimo kylantys poveikiai daţniausiai reiškiasi tik objektų teritorijų ribose, o tariamos rizikos ţmonių sveikatai ar nuosavybei galiausiai nustatomos tik atliekant poveikio aplinkai procedūras. Dėl šių prieţasčių planuojamos veiklos socialinio turinio pasekmių analizė bei motyvuotas poveikių ir pasekmių pristatymas visuomenei laikytinas itin svarbiu plano įgyvendinimo etapu.

Saugomų gamtos ir kultūros vertybių teritorijos. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Ţin.,2001, Nr. 108-3902, 2010, Nr.81-4229) 9 ir 13 straipsnių nuostatomis, valstybiniuose draustiniuose draudţiama įrengti naujus gręţinius naftos ir dujų ţvalgybai bei gavybai. Nagrinėjamo plano ribose gręţimu patikrintų Kudirkos ir Kubartų telkinių kontūrai nepatenka į saugomų teritorijų ribas, todėl poveikis gamtos vertybėms nenumatomas.

 ekologinės apsaugos zonose - Šešupės, Širvintos, Sen.Širvintos, Lieponos ir kitų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat miestų ir gyvenviečių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose;

 valstybės sienos su Rusijos Federacija, praeinančios Lieponos, Sen.Širvintos ir Šešupės farvateriu, pasienio apsaugos juostoje;

 miškų teritorijose. Laikantis Miško ţemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nuostatų (Ţin., 2010, Nr. 125-6394), paversti miško ţemę kitomis naudmenomis draudţiama: I, II ir III grupės miškuose. II grupės – rekreaciniuose miškuose, III grupės ir IV grupės miškuose miško ţemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, jeigu tai numatyta patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose komunikaciniams koridoriams, inţineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti.

Kadangi naftos darbų paieškos ir gavybos konkrečių vietų - Kudirkos ir Kybartų naftos telkinių, o taip pat galimų lokalių struktūrų, galinčių atsirasti šalia patvirtintų bei potencialių Natura 2000 teritorijų, šiame plano etape nurodyti neįmanoma, tokių darbų tolesnis planavimas saugomų gamtos kompleksų ar vertybių artimoje aplinkoje galimas tik atsiţvelgiant į Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų (Ţin., 2004, Nr. 41-1335, 2006, Nr. 44-1606), reikalavimus.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 15

Ūkinės veiklos teritorijos. Naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos. Kudirkos-Kybartų plote aptikti ir išţvalgyti 2 kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniai, iš kurių – 1 smėlio ir 1 molio (ţiūrėti naudingųjų iškasenų ţemėlapį). Minėtųjų telkinių plotai su parengtinai išvalgytų naftos telkinių kontūrais nepersidengia.

Pagal nagrinėjamo Kudirkos - Kybartų ploto ţemės naudojimo struktūrą, ţemės ūkio naudmenos uţima apie 200 km2 arba maţdaug 75 % ploto teritorijos, miškų ūkio paskirties ţemė - 4 %. Agrarinei veiklai naudojama ţemė uţima dideles Sūduvos lygumų krašto teritorijas. Šiose teritorijose susiformavo pievų ir ganyklų tinklas, jo dėka vystoma pieninė ir mėsinė gyvulininkystė. Agrarinės teritorijos intensyviai naudojamos grūdinių ir pašarinių kultūrų auginimui, nes vyrauja aukštos (40-50 balų) ekonominės vertės ţemės.

Priimant, kad šalyje veikiančių gavybos aikštelių vidutinis plotas neviršija 5 ha, ţemės poreikis net visų teoriškai aptiktų telkinių naudojimui neviršys 10 ha. Taigi, išėmimas iš buvusios ţemėnaudos 10-15 metų laikotarpiui santykinai maţų plotų nesukels reikšmingų padarinių ţemės savininkų/naudotojų ekonominei veiklai. Kitą vertus, ţemės sklypo nuomotojas gali susitarti dėl dydţio pajamų, viršijančių gaunamas uţ tradicinę veiklą ar ES išmokas. Šiuo aspektu galimos netgi teigiamos pasekmės socialinei ekonominei aplinkai.

Infrastruktūros teritorijos. Nagrinėjamos ūkinės veiklos aspektu svarbios teritorijos, kuriose patvirtintuose regionų bei savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais numatytos susisiekimo ir energetikos, infrastruktūros koridoriams įrengti, svarbių komunalinių objektų statybai. Kadangi planuojamai ūkinei veiklai šiose teritorijose nelieka alternatyvų, jos nelaikytinos kaip galimai reikšmingai veikiamos.

3.3. Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis

Nors aptikti pietvakarių Lietuvos ir nagrinėjamo ploto naftos angliavandenilių telkiniai slūgso skirtingos geologinės sandaros sluoksniuose ir įvairiose gamtinėse sąlygose, jų gavybos poveikis antţeminei aplinkai, kaip rodo daugiametė praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu poţiūriu yra trumpalaikis, taigi, gali būti kompensuojamas paţeistų ţemės plotų rekultivacija bei kraštovaizdţio komponentų atkūrimu.

Naftos gavybos plano paieškos ir galimos gavybos vietų Kudirkos - Kybartų plote įgyvendinimas realiai paveiks tik gręţinių ir gavybos aikštelių ţemėnaudą. Pagal mūsų ir kaimyninių šalių naftos gavybos bendrovių patirtį, tokių planų įgyvendinimui būdingas lokalus pobūdis, t.y. ţemės poreikis veiklai nelygintinas su urbanizuotais (miestai, gyvenvietės, keliai) plotais, agrarinėmis ar miškų ūkio teritorijomis. Dėl tokio veiklos ypatumo, ţemiau išskirtų problemų įvardijimas nagrinėtinas vietovės kontekste, bet maţai tikėtinas socialinių ar gamtos apsaugos problemų išplitimas į rajono ar didelių saugomų kraštovaizdţio kompleksų lygmenį.

Vertinant dėl plano įgyvendinimo galinčias atsirasti potencialias grėsmes aplinkai, svarbus argumentas neigiamų pasekmių išvengimui - naftos gavybos pasaulinės patirties ir technologinės paţangos taikymas konkrečioje gavybos aikštelėje. Konkursą laimėjusi bendrovė valstybės institucijoms ir visuomenei turės pateikti angliavandenilių išteklių naudojimo planus bei projektus, kuriuose išlaidos pagrindinei ekonominei veiklai ir neigiamų padarinių prevencijai darnios plėtros poţiūriu būtų proporcingos.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 16

Įgyvendinat planą, t. y. išţvalgius ir aprobavus išteklius konkrečioje vietoje, naftos gavybos verslo ir viešojo intereso gavybos teritorijų aplinkoje tikėtini kraštotvarkos ir ţemėnaudos konfliktai, kurie gali pasireikšti šiose srityse:  vidutinės/ilgalaikės trukmės strateginiuose plėtros, rajonų/miestų bendruose planuose numatytų teritorijų naudojimo prioritetų;  biologinės įvairovės apsaugos, jei pasirinkta gavybos vieta tiesiogiai ribotųsi su Natura 2000 teritorijos saugomų vertybių plotais;  kultūrinio kraštovaizdţio kompleksų/objektų identiteto išsaugojimui išskirtose apsaugos zonose;  nuosavybės teisių atkūrimui teisės aktais numatytose teritorijose (nesant kitų vietos alternatyvų).

Bendruoju atveju, aukščiau išvardintoms viešojo intereso sritims Lietuvos teisės normomis suteikiamas prioritetas prieš privatų, šiuo atvejų - angliavandenilių gavybos plano įgyvendinimo nagrinėjamoje teritorijoje, interesą.

Plano įgyvendinimas Kudirkos - Kybartų ploto dalyje komplikuotas gamtinių geografinės padėties ypatumų. Potvyniai Šešupės baseino upių slėniuose neišvengiami dėl lyguminio reljefo pobūdţio ir ţemės paviršiuje vyraujančių nelaidţių limnoglacialinių sluoksnių. Skirtingo lygio Šešupės ir Širvintos potvyniai kartojasi beveik kiekvienais metais. Metinė Šešupės vandens lygio svyravimo amplitudė prie Kudirkos Naumiesčio atskirais hidrologiniais metais gali siekti 7 m. Plano įgyvendinimo atveju, šių upių paslėniuose, siekiant apsaugoti gavybos aikšteles nuo apsėmimo ir patikimą telkinių eksploataciją iš vienos pusės bei uţtikrinti vandens apsaugą nuo taršos naftos produktais, būtų reikalingos didesnės investicijos paaukštintų grunto aikštelių, apsauginių pylimų statybai. Šiai problemai įvertinti konkursą laimėjusi bendrovė turėtų pasirinkti tas išţvalgytų telkinių vietas ir galimas struktūras, kurios plote išsidėsto uţ Šešupės ir jos intakų apsaugos zonų. Potvynių problemos prevencijai reikia įvertinti uţliejamas zonas ir jose atitinkamai planuoti ūkinę veiklą arba visai nevykdyti.

3.4. Tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu, kaip rengiant planą atsiţvelgta į šiuos tikslus ir aplinkos apsaugą

Angliavandenilių išteklių naudojimo plote planas yra nacionalinio lygmens. Šio plano įgyvendinimas vyktų lokaliose ploto dalyse, todėl šioje ataskaitoje yra nagrinėtini tik su minėtuoju planu susiję nacionalinio lygmens aplinkos apsaugos tikslai.

Nacionalinės energetikos strategijos 34 p. numatyta, kad vietinių naftos išteklių gavyba Lietuvoje gali būti tęsiama dar kelis dešimtmečius, išlaikant 0,3–0,5 mln. t metinį gavybos lygį. Nors pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti kitų energijos rūšių gamybai, maţės ir iki 2020 metų turėtų sudaryti apie 20–25%, numatoma, kad naftos produktai išliks rezerviniu kuru šiluminėse elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, o įrengus degimo produktų valymo įrenginius, jie konkuruos su gamtinėmis dujomis. Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos 44 p. nurodytomis pagrindinėmis aplinkosaugos kryptimis energetikos srityje, svarbiausi, nacionaliniu lygmeniu nustatyti bei su planu susiję aplinkosaugos tikslai yra:  prioritetinių aplinkosaugos investicijų energetikos sektoriuje skyrimas atmosferos apsaugai, siekiant įgyvendinti ES reikalavimus bei kitus tarptautinius įsipareigojimus atmosferos taršos srityje.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 17

Kiti, nacionaliniu lygmeniu nustatyti, su planu susiję aplinkosaugos tikslai, apibrėţti Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijoje, numato:

 išsaugoti aplinkos kokybę, sumaţinti jai neigiamą poveikį;  stiprinti aplinkos apsaugos priemonių diegimą ir šio tikslo įgyvendinimui:  atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą plotuose, kuriuose numatoma skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursus;  informuoti visuomenę apie naftos darbų eigą, perspektyvas, glaudţiau bendradarbiauti su savivaldybių institucijomis ir vietos bendruomenėmis.

Į Kudirkos - Kybartų plotą patenka 2 Europos bendrijos bei nacionalinį apsaugos statusą turinčios teritorijos.

Europinės svarbos: Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų Dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEC) ir Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEC) reikalavimus, Lietuvoje yra plėtojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos integruotos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi 77 paukščių apsaugai svarbias teritorijas, iš kurių į nagrinėjamą plotą patenka 1 PAST - Širvintos upės slėnis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais yra patvirtintos 24 potencialios buveinių apsaugai svarbios teritorijos, iš kurių plote esanti BAST – Virbalgirio miškas – yra įsteigta LR Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Ţin. 2009, Nr. 34-1287). Natura 2000 teritorijų sąrašas pateiktas 2 lentelėje bei II grafiniame priede. Nagrinėjamo plano vertinime remtasi kertinė nuostata - įgyvendinant 1992 m. Rio de Ţaneire priimtos darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programos „Darbotvarkė 21“ ir deklaracijos pagrindinius darnaus vystymosi principus bei Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslus, šiose teritorijose prioritetas turi būti teikiamas aplinkos apsaugai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 18

4. NAGRINĖTINI APLINKOS KOMPONENTAI IR PASEKMĖS

Angliavandenilių išteklių naudojimo strateginių pasekmių atskiriems aplinkos komponentams vertinimas yra atliekamas dviejų alternatyvų kontekste: “0” alternatyvos, apibrėţiančios esamą aplinkos būklę ir jos pokyčius, jeigu planas nebus įgyvendintas ir ataskaitoje siūlomais sprendiniais pagrįstą alternatyvą jei šis planas bus įgyvendintas.

4.1. Paviršinis ir poţeminis vanduo.

Angliavandenilių išteklių naudojimo metu į paviršinius ir, ypatingai, į poţeminius vandenis gali patekti pavojingos medţiagos, kuriomis tarša yra grieţtai reglamentuojama Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 80/68/EEB “Dėl gruntinio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medţiagų keliamos taršos”. Šios direktyvos pagrindinės nuostatos, skirtos poţeminio vandens apsaugai, yra perkeltos ir papildytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus 2000/60/EB. Todėl, atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, padidintas dėmesys yra skiriamas galimų pasekmių paviršiniam ir poţeminiam vandeniui analizei.

4.1.1. Esama situacija

Pagal orografinį skirstymą Kudirkos-Kybartų ploto didţioji dalis yra Uţnemunės ţemumoje, o piečiausias pakraštys patenka į Sūduvos aukštumą (Lietuvos reljefo ţemėlapis..., 1988). Lietuvos šios dalies reljefas suformuotas vėlyvojo Nemuno ledynmečio bei holocene.

Šiaurinėje Kudirkos-Kybartų ploto dalyje, Kudirkos Naumiesčio apylinkėse, vyrauja vėlyvojo ledynmečio amţiaus moreninės limnoglacialinės lygumos prieledyninis limnoglacialinis reljefas (Guobytė, 1998). Šio reljefo absoliutus aukštis 38-43 m absoliutinio aukščio (abs. a.). Šią Kudirkos Naumiesčio limnoglacialinę daubą perskrodţia fliuvialinis ir fliuvioglacialinio tipo reljefas, kuris juosta driekiasi išilgai Šešupės (3 brėţ.).

Piečiau Kudirkos Naumiesčio, ties Šeimenos upe, prasideda banguota Alvito moreninė- limnoglacialinė lyguma, kur ledo periferijos glacialinis reljefas pakyla iki 48 m, o pietvakarinėje dalyje siekia 61 m abs. a. Uţ Šeimenos upės tęsiasi Alvito moreninė-limnoglacialinė lyguma, tačiau joje vyrauja prieledyninis limnoglacialinis reljefas. Atskiri ledo periferijos glacialinio reljefo plotai aptinkami šios lygumoje šiaurės vakarinėje dalyje, o vidurinėje – plyti limnoglacialinis keiminis reljefas. Centrinėje dalyje taip pat galima aptikti ir holoceno amţiaus biogeninio tipo reljefo, t.y., įvairių formų ir nedidelių, palyginti, pelkėtų plotų. Pietinėje dalyje, ties Kybartais ir Virbaliu atsekamas siauras fliuvioglacialinio reljefo formų ruoţas. Alvito moreninės-limnoglacialinės lygumos šiaurinėje dalyje reljefo aukštis apie 40 m, o pietų kryptimi aukštėja iki 56 m abs. a.

Piečiau Virbalio plyti Sūduvos aukštuma, kuri prasideda Kibeikių kalvota morenine nuolaiduma. Čia siaura juosta platumine kryptimi driekiasi ledyno periferijos glacialinio tipo reljefas, kurio absoliutinis aukštis 70-80 m. Pačiame pietiniame Kudirkos-Kybartų ploto pakraštyje ţemės paviršius iškyla iki 110-115 m abs. a., čia įsivyrauja kalvotas (santykinis kalvų aukštis 10-15 m) ledyno pakraščio ruoţo glacialinio tipo reljefas.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 20

Upių tinklo hidrologiniai bruožai

Kudirkos-Kybartų plotas yra tik Šešupės pabaseinyje, vakarinė ploto riba šiaurėje eina būtent Šešupės dešiniuoju krantu, o taip pat nusitęsia palei Šešupės intaką Širvintą (senoji Širvinta) ir pastarosios intaką – Lieponą. Minėtos upės taip pat sudaro Lietuvos-Rusijos valstybinę sieną (3 brėţ.). Lietuvoje Šešupė teka Uţnemunės ţemuma, o jos pačios ir kairio kranto intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Upių tinklas tankus (1,35 km/km2), didţiąją jo dalį (62 %) sudaro trumpesni kaip 3 km maţi upeliai ir melioravimo grioviai.

Šešupė – ilgiausias Nemuno ţemupio intakas. Jos versmės yra Lenkijoje, apie 18 km į šiaurę nuo Suvalkų, prie Šešupėlės kaimo, greta Juodosios Ančios upės ir Juodosios Ančios eţero. Nuo versmių 270,5 km Šešupė teka Lenkijos teritorija, nuo 270,5 iki 113,0 km vinguriuoja Lietuvos teritorija, nuo 113,0 iki 61,8 km Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado srities) siena ir nuo 61,8 km iki ţiočių – Kaliningrado srities teritorija. Visas Šešupės ilgis 297,6 km, o jos baseino plotas – 6104,8 km² (Lietuvai jo tenka 4899 km2). Kudirkos-Kybartų ploto ribose yra apie 17 km ilgio Šešupės atkarpa, t.y., ploto šiaurinė dalis yra beveik šios upės vidurupyje.

Šešupės slėnis negilus, palyginti siauras (0,3-0,7 km pločio), nesudėtingos struktūros. Šešupės vaga vidurupyje ir ţemupyje 25-40 m pločio. Vyraujantis gylis 1,5 m, srovės greitis 0,2-0,3 m/s. Upė nelabai vandeninga, vaga maţai įsigrauţusi į molingą Sūduvos lygumą, todėl poţeminis maitinimas menkas. Vasarą ir ţiemą upė labai nusenka, pavasarį labai patvinsta, išsilieja iš krantų. Dėl molingo, vandeniui nedaug pralaidaus grunto, maţo baseino miškingumo ir eţeringumo, po lietaus vandens lygis upėje greit kyla; didesnės liūtys sukelia potvynius. Metinė vandens lygio svyravimo amplitudė prie Kalvarijos 2,5 m, prie Marijampolės 3,8 m, prie Kudirkos Naumiesčio 7 m.

Kudirkos-Kybartų plote arba gretimose teritorijose stacionarūs vandens reţimo tyrimai yra vykdomi poroje hidrometrijos stočių (ţr. 3 brėţ.). Vienas iš tokių postų yra Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu, antras – Širvintoje. Kudirkos-Kybartų ploto upių hidrologinio reţimo charakteristika bei nuotėkio pasiskirstymo dinamika parodyta ir 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Kudirkos-Kybartų ploto didesnių upių hidrologinės charakteristikos (Gailiušis ir kt., 2001)

Hidrologinės charakteristikos Įvairių tikimybių Nuotėkio Nuotėkio minimalūs 30 parų debitai, Potvynio debitai, Hidro- nuotėkio debitai, metrijos norma m³/s m³/s Upė m³/s stotis ir jos debitas modu- maţiausias vidutinis numeris didţiau- (Q), lis (q), 50 % 95 % vasaros- vasaros- vidutinis ţiemos ţiemos sias m³/s l/s km² rudens rudens Kudirkos Šešupė Naumiestis, 8,91 5,2 16,8 9,34 1,27 2,27 3,45 8,37 166 61,2 Nr. 131 Zameliukai, Širvinta 6,82 5,4 6,19 2,93 0,16 0,28 0,67 2,34 - - Nr. 140

Kudirkos-Kybartų ploto ribose ištisai išsitenka tik kairysis Šešupės intakas – Širvinta. Ji aukščiau savo intako Šeimenos dar vadinama Senaširvinte. Šios upės ilgis 43,8 km, baseino plotas 1312,9 km2. Nuo ištakų, kurios yra netoli Alvito eţero, iki Lieponos įsiliejimo Širvinta teka Lietuvos teritorija, nuo 25,9 iki 23,5 ir nuo 17,8 km iki ţiočių teka Lietuvos-Rusijos (Kaliningrado srities) siena, o nuo 23,5 iki 17,8 km teka Rusijos teritorija. Nuo versmių iki 40,5 km ši upė yra

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 21

reguliuota (Gailiušis ir kt., 2001). Širvintos hidrologinio reţimo charakteristika bei nuotėkio pasiskirstymo dinamika parodyta ir 4.1 lentelėje. Betarpiškai su Širvintos ţiotimis ir dalimi Šešupės susijęs vienas iš parengtinai išţvalgytas naftos telkinių (ţr. 3 brėţ.).

Šeimena yra Širvintos (Senaširvintės) dešinysis intakas, įteka į Širvintą 8,5 km nuo jos ţiočių. Šeimenos baseino plotas 363,1 km², visas ilgis 54,5 km, iš kurių apie 15 km jos tėkmės tenka Kudirkos-Kybartų plotui. Šeimenos vidutinis nuolydis 209 cm/km, vidutinis debitas aukščiau jos intako Širvintos – 1,27 m³/s, ţiotyse – 3,68 m³/s.

Piečiausia Kudirkos-Kybartų ploto ribose didesnė upė ir viena iš stambesnių Šešupės Širvintos intakų – Liepona teka pietvakariniu ploto pakraščiu. Visas Lieponos ilgis 31,0 km, baseino plotas – 104,6 km2. Netoli šios upės taip pat yra antras parengtinai išţvalgytas naftos telkinys.

Šešupė priskiriama Vidurio Lietuvos hidrologinei sričiai – didţiausiai tokio pobūdţio sričiai Lietuvoje (apima apie 25 tūkst. km2). Šios srities reljefas lygus, todėl upių nuolydţiai menki (vidutinių upių – 0,04–0,1%), jų vagos negiliai įsirėţusios, o baseinus dengia daugiausia sunkios mechaninės sudėties gruntai. Vidurio Lietuvos hidrologinė sritis yra kritulių “šešėlio” zonoje, todėl per metus jai tenka vidutiniškai iki 650 mm kritulių (Šešupės baseine – nuo 450 iki 790 mm per metus). Kadangi suminis garavimas palyginti didelis (nuo 500 mm srities šiaurėje iki 600 mm Šešupės baseine), vidutiniai metiniai nuotėkio moduliai siekia 5-6 l/s km2. Metų nuotėkio daugiametė kaita yra didţiausia Lietuvoje, kai kuriose srities upėse ji siekia 35 % ir daugiau. Šešupė paprastai uţšąla gruodţio pabaigoje ir išbūna uţšalusi vidutiniškai 75 dienas, ledus lauţia tarp kovo ir balandţio vidurio.

Vertinant pagal Kudirkos Naumiesčio hidrologinį postą Šešupės pabaseinio eţeringumas sudaro 2 %, pelkėtumas – 11 %, miškingumas – 17 %, smėlingumas – 10 %, o (Gailiušis ir kt., 2001). Vienintelis ir pakankamai didelis šiame plote esantis eţeras – Alvitas. Jo ilgis – apie 700 m, plotis – 570 m, gylis – apie 4 m.

Kudirkos-Kybartų plotas nėra smarkiai urbanizuotas, todėl nėra ir didesnių aplinkos taršos objektų. Vertinant pagal paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę ir jų ekologinį potencialą, labai gera būklė yra Lieponos atkarpoje ties Kybartais, o gera būklė yra Šešupėje ir jos intake Širvintoje, bet tik tose šių upių dalyse, kuriose yra Lietuvos teritorijoje. Minėtų upių kitose atkarpose ir visos Šeimenos ekologinė būklė yra vidutinė. Apskritai vertinant, visų ploto upių cheminė būklė yra gera.

Hidrogeologinės sąlygos ir sandara

Hidrogeologiniu poţiūriu plotas uţima nedidelę pietvakarinę Baltijos artezinio baseino dalį. Jo geosferoje sutinkami beveik visų geologinių sistemų sluoksniai, visoje ploto teritorijoje po kvartero danga slūgsant prekvarteriniams kreidos dariniams. Didţiausias kvarterinių nuogulų storis yra paleoįrėţiuose, kur siekia 180 m. Pietinėje rajono dalies plynaukštėje paplitę vėlyvojo pleistoceno dariniai, suformavę pagrindinius pakraštinių (gtIIIbl) reljefo darinių bruoţus. Šiaurinės plynaukštės pakraščiais paplitę aplyginti pamatinės (gIIIbl) morenos ruoţai, o šiaurinėje ploto dalyje paţemėjimuose tarp didesnių kalvynų – vėliau ledynų tirpsmo vanduo suklojo nemaţus lygesnius limnoglacialinius (lgIIIbl) plotus. Šioje daugiausia kontinentinių ledynų akumuliacijos procesų sukurtoje iškilesnėje moreninėje plynaukštėje vyrauja daugiasluoksnė kvartero storymės hidrogeologinė sandara, kur moreninis priemolis vyrauja kvartero darinių pjūvyje. Čia kvartero danga yra molinga, vandensparingi moreniniai horizontai

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 22

paplitę visoje teritorijoje, jie yra didelio storio. Smėlingi tarpmoreniniai dariniai teritorijoje paplitę labai sporadiškai ir ištisinius vandeningus tarpsluoksnius suformuoja retai.

Visoje Kudirkos - Kybartų ploto teritorijoje po kvartero nuogulomis slūgso kainozojaus – mezozojaus hidrogeologinis aukštas sudarytas iš nuolauţinių (molio, aleurito, smėlio, smiltainio) ir minkštų karbonatinių (kreidos, mergelio) uolienų. Todėl dar prieš ledynmetį čia egzistavo raiţytas paleoreljefas, kurio neigiamas formas pagilino ir gerokai pakeitė uţslinkę ledynai. Intensyviai kontinentinių ledynų paveiktame ir pakankamai nelygiame prekvarteriniame paviršiuje, glūdinčiame 30-180 m gylyje (20÷-20 m NN), atsidengia kreidos sistemos karbonatingi dariniai.

Gėlas poţeminis vanduo, tinkamas Kudirokos – Kybartų ploto teritorijoje (mitybos sritis) formuojasi iki 150-180 m gylio.

Duomenys apie gruntinius vandenis

Gruntinis vanduo – tai poţeminis nespūdinis vanduo, slūgsantis pirmame nuo ţemės paviršiaus vandeningajame sluoksnyje. Nagrinėjamo rajono teritorijoje gruntinis vanduo daţniausiai slūgso negiliai 1-4 m, rečiau didesniame gylyje. Jis susikaupęs holoceno ir viršutinio pleistoceno fliuvioglacialinėse (fIIIbl, ftIIIbl), limnoglacialinėse (lgIIIbl), glacialinėse (gIIIbl, gtIIIbl), aliuvinėse (aIV), pelkių (bIV) nuogulose – aleurite įvairaus grūduotumo smėlyje, ţvirgţde, gargţde, durpėse, moreninio priemolio plyšiuose.

Pagal litologinę sudėtį ir filtracines savybes galima išskirti du apibendrintus visų šių nuogulų plotų tipus. Pirmajam priklauso molingi ir priemolingi gruntai, kurių filtracijos koeficientai (k) paprastai neviršija 0,01-1 m/d. Dominuoja kraštinių ir pamatinių darinių moreninis priemolis su retais smėlio lęšiais. Šio tipo gruntinis vanduo paplitęs pietinėje ploto dalyje, Sūduvos aukštumoje ir jos šlaituose (4 brėţ.). Gruntinis vanduo šiose nuogulose slūgso negiliai 1-2 m gylyje, kiek giliau (iki 10 m) sutinkamas tik pakilesnėse moreninės aukštumos teritorijose. Čia moreniniame priemolyje yra paplitusios tik sporadiškos smulkių smėlingesnių lęšių bei dūlėjimo plyšių sistemos, kuriose gali kauptis bei labai lėtai migruoti gruntinis vanduo. Todėl gruntinis vandeningasis sluoksnis neištisinis, jį suskaido bei pastebimesnę filtraciją riboja masyvus ir nelaidus vandeniui priemolis. Pastarieji sudaro litologinį ir hidraulinį barjerą ištisiniam gruntiniam srautui. Vandenį talpinančių paminėtų plyšiuotesnių ar smėlingesnių sistemų moreninio priemolio filtracijos koeficientas (k) daţniau svyruoja 0,01-0,5 m/d ribose, tuo tarpu kai filtracijos greitis per tankų vienalytį priemolį, molį ne didesnis kaip 10-3-10-4 m/d.

Reljefas kraštinių ledyninių darinių ruoţe yra gerokai kaitesnis, didesnė ir litologinė įvairovė – greta vyraujančio moreninio priemolio, visuomet pasitaikys smėlingesnių intarpų. Todėl, įvairesnis ir gruntinio vandens lygio slūgsojimo gylis, kiek palankesnės filtracinės srūvos sąlygos. Todėl čia didesni ţvalgybinių gręţinių debitai, kurie kartais siekia 2-4 m³/d. Tokiose vietose molingų – priemolingų nuogulų filtracijos koeficientas yra apie 0,5-5 m/d (Sakalauskienė 1973).

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 24

Vandensparingose nuogulose efektyvus gruntinio vandeningojo horizonto storis yra pakankamai kaitus ir nedidelis, nuo 0,2 iki 1,5 m. Ţemos filtracinės savybės, nelaidi aeracijos zona ir labai lėta apykaita apsunkina ir infiltracinę mitybą, kartu ir intensyvesnės antropogeninės taršos į gilumą galimybes. Limnoglacialiniame molyje, tankiame priemolyje vidutinis vandens atidavimas ar neprisotinimas yra maţesnis uţ 0,1%, išgaravimas ryškiai viršija infiltraciją, todėl infiltracinės mitybos modulis įgyja neigiamas reikšmes (-7÷0 l/s km²). Tokiuose plotuose, priklausomai nuo paviršiaus polinkio laipsnio ir atstumo iki artimiausios paviršinio vandens tėkmės, antropogeninė tarša potencialiai gali reikštis daugiau tik su paviršine nuoplova nelaidţiu gruntu. Jos sklaidos galimybės su gruntinio vandens srautu yra minimalios.

Antrajam birių smėlingų – ţvirgţdingų nuogulų tipui priklauso įvairūs aliuviniai (aIV) smėliai ir ţvirgţdingi, kiek rečiau tik moreninėje plynaukštėje sutinkami, fliuvioglacialiniai (fIIIbl, ftIIIbl) dariniai. Samplovinėje lygumoje vyrauja daugiausia smulkus ir aleuritingas smėlis, nestoru sluoksniu susiklojęs ant vandensparingo molio, kai kuriose plataus prieledyninio limnoglacialinio (lgIIIbl) baseino vietose (4 brėţ.). Aliuvio nuogulos ploto teritorijoje paplitę Šešupės upės slėnyje, kitų upių siauresni ir maţai įsirėţę slėniai jomis uţpildyti menkiau.

Šešupės slėnyje aliuvio gruntinis horizontas – tai limnoglacialinių nuogulų apribotas juostos pavidalo sluoksnis, gausiai uţpildytas aliuvio nuogulomis. Nuogulos daţniausiai sudarytos iš smėlio su ţvirgţdo ir gargţdo priemaiša. Vyraujantis aliuvio storis – 8-14 m. Gruntinio vandeningojo horizonto storis, esant vandens lygiui 1,5-5 m gylyje, siekia nuo 5-10 iki 20-27 m. Gana skirtingos ir uolienų filtracinės savybės. Didesnėje slėnio dalyje filtracijos koeficiento (k) reikšmės – nuo 1-8 iki 20-35 m/d. Gręţinių santykiniai debitai nuo 0,02-0,1 iki 1-1,5 l/s. Gruntinį horizontą Šešupės upės slėnyje maitina atmosferiniai krituliai, atitekantis nuo šlaitų vanduo ir giliau slūgsančių tarpsluoksninių horizontų vandens iškrova. Potvynių metu horizontas pasipildo ir paviršinių tėkmių vandeniu. Daţniausiai ryškesnių ir platesnių slėnių ribose, aliuvio smėlingose nuogulose infiltracinės mitybos modulis pasiekia 1-3 l/s km² reikšmes (5-15% nuo atmosferinių kritulių) (Sakalauskienė, 1973).

Nedideliame (apie 1-2,5 m gylyje) gruntinis vanduo sutinkamas Širvintos ir Šeimenos baseinuose susiformavusiuose dengiančiuose smėlingesniuose limnoglacialiniuose dariniuose, slūgsančiuose virš vandensparingo tankaus ar juostuoto molio. Labai lokaliai ir tik didesnio storio, kiek labiau reljefe iškilusiuose tokių aleuritingų – smėlingų nuogulų plotuose jis ţinomas ir didesniame 4-8 m gylyje. Arčiausiai ţemės paviršiaus (0-1 m gylyje) gruntinis vanduo yra padrėkusiuose tarpupiniuose plotuose ir lėkštuose pelkėtuose paţemėjimuose, daţnai apaugusiuose drėgnais mišriais miškais. Apskritai gruntinio vandens gylio teritorinė kaita yra atvirkštinė paviršiaus kaitai – iškilesnėse ţemės paviršiaus vietose gruntinis vanduo slūgso kiek giliau, o paţemėjimuose – arčiau ţemės paviršiaus. Šiuose birių, tačiau daţnai padidėjusio molingumo plotuose formuojasi nedidelio intensyvumo ištisinis gruntinio vandens srautas, vyraujantis filtracijos (k) koeficientas 0,2-2 m/d. Tokiuose limnoglacialinio priesmėlio, smulkaus, daţnai molingo smėlio plotuose infiltracinės mitybos modulis dar pasiekia 0-1 l/s km² reikšmes (iki 5% nuo atmosferinių kritulių). Nors lokaliai, iškilesniuose bei didesnio storio įvairaus ir geriau išrūšiuoto limnoglacialinio smėlio paplitimo plotuose kartais infiltracinė mityba yra didesnė (mitybos modulis 3-5 l/s km², 15-25% nuo atmosferinių kritulių).

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 26

Abejų ploto teritorijų parengtinai išţvalgytų telkinių aplinkoje smėlingesnių ir laidesnių nuogulų pasitaiko labai retai ir epizodiškai, tik Kudirkos telkinio šiaurės rytinėje dalyje yra aliuvio gruntinis vandeningas sluoksnis Šešupės slėnyje (4 brėţ.). Kybartų parengtinai išţvalgyto telkinio paviršiuje glūdi nelaidūs, vandensparingi moreniniai priemoliai, o daţniausiai – tipiški tankūs limnoglacialiniai moliai. Esant plokščiam reljefui, labai nelaidiems gruntams potenciali taršos grėsmė, ypač iškart uţ slėnio ribų, tiek su paviršine nuoplova, tiek ir su gruntinio vandens srautu bus ribota ir minimali.

Gruntinio vandens lygio paviršius slūgso labai įvairiame gylyje (maţdaug 40-120 m NN altitudėse) ir iš esmės pakartoja moreninės plynaukštės ir limnoglacialinės lygumos pagrindinius reljefo morfometrinius bruoţus, tame tikrame lygmenyje jo srauto kryptį, polinkio intensyvumą ir hidrodinamika įtakoja ir tankus upių tinklas (5 brėţ.). Moreninėje Sūduvos aukštumoje formuojasi sudėtingos struktūros, pakankamai pajėgūs bei intensyvaus polinkio (i=0,005-0,01) srautai, kur be upių drenaţinės įtakos jų tėkmės kryptį dar papildomai hidrodinamiškai koreguoja gausūs uţdari smėlingesnio reljefo paţemėjimai ar vyraujantys pakilimai. Likusioje, dominuojančios nuoţulnios limnoglacialinės lygumos teritorijoje daţniausiai vyrauja menko polinkio srautai (i=0,0005-0,001), kiek didesnį nuolydį įgydami prie didesnių upių slėnių šlaitų. Regioninė gruntinio vandens srauto kryptis išlieka į šiaurę, šiaurės vakarus – pagrindinės poţeminio vandens gamtinės iškrovos drenos, Šešupės ir jos intakų slėnių pusėn. Nuo iškilesnių Sūduvos aukštumos vietų, pakeliui drenuojamas didesnių Šešupės intakų, jis lėtai srūva per plačią, į šiaurę nuolaidţią limnoglacialinę lygumą, kur jo vandeniu pasipildo ir lyguminiai Mituvos ir Šaltuonos upių bei jų intakų ruoţai.

Gamtinių ir antropogeninių veiksnių visuma suformuoja gruntinio vandens cheminę sudėtį. Natūraliuose, antropogeniškai neuţterštuose plotuose paplitęs kalcio hidrokarbonatinis, rečiau magnio kalcio hidrokarbonatinis vanduo, kurio bendroji mineralizacija – 0,35-0,65 g/l, bendras kietumas – 5,8-6,8 mg-ekv/l (beveik visas jis – karbonatinis). Intensyvesnės ţemėnaudos plotuose, urbanizuotoje aplinkoje daugiau dominuoja ClSO4 ar SO4HCO3 anijoninio tipo vanduo, kurio mineralizacija 0,8-1,4 g/l. Jau vandens anijoninė sudėtis pati savaime rodo, kad vanduo yra teršiamas. Tą rodo ir pakankamai didelis vandens kietumas (vietomis net iki 16,6 mg-ekv/l), padidinta permanganatinė oksidacija (iki 30 mgO2/l), daţnai randamas amonis, liudijantis švieţią taršą. Rajone gruntinis vandeningasis horizontas pasiţymi didele cheminės sudėties įvairove ir kaita. Plačiausiai paplitusiose limnoglacialinėse nuogulose besiformuojantis vanduo pagal cheminę sudėtį yra panašus į moreninių nuogulų vandenį, dėl lėtesnės vandens apykaitos čia vandens mineralizacija yra didţiausia. Be to, moreninio priemolio ir molingesni dariniai, kartu su jais ir derlingų dirvoţemių paplitimas paprastai sutampa su intensyvesnės ţemdirbystės plotais. Tokiame gruntiniame vandenyje azoto junginių kiekis taip pat didesnis. Švaresnis ir maţesnę ištirpusių druskų koncentraciją turi natūralesnių miškingų vietovių ir upių slėnių gruntinis vanduo.

Kvartero ir prekvartero spūdinis požeminis vanduo

Aktyvios apykaitos zonos nuosėdinė storymė rajone nepasiţymi gėlo poţeminio vandens gausa. Jos geologiniame pjūvyje vyrauja daugiau vandensparingi ar silpnai laidūs vandeniui dariniai – moreninis priemolis, molis, aleuritas, kreidos mergelis, tanki kreida. Kvartero ir prekvartero vandeningieji horizontai paplitę lokaliai, daţniausiai yra nedidelio storio, uolienų filtracinės ir spūdinės savybės ţemos, todėl ir jų eksploatacinis pajėgumas menkas. Plynaukštės ir limnoglacialinės lygumos sąlygomis tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai paplitę labai fragmentiškai. Kartu su jais vakarinėje rajono dalyje daţniau kaptuojamas ir giliau slūgsantis kreidos vandeningasis kompleksas. Iškart po kvartero danga slūgsančio pastarojo vandeningojo

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 27

komplekso filtracinės savybės ir eksploatacinių išteklių modulis dėsningai intensyviau didėja pietų kryptimi, bet čia jame jau atsiranda didesnės mineralizacijos vandens ţidiniai (K2cm – K1 vandeningame sluoksnyje). Dėl paminėtų prieţasčių geros kokybės geriamo poţeminio vandens kiekis ar ištekliai Kudirkos – Kybartų plote yra riboti.

Kvartero ir viršutinės kreidos kompleksas eksploatuojamas Kybartų vandenvietėje. Kvartero tarpmoreniniai vandeningi sluoksniai labiau paplitę tik pietinėje ploto dalyje, Sūduvos aukštumoje ir jos šlaite. Praktinės reikšmės vandentiekiai šie sluoksniai beveik neturi . Likusioje ploto teritorijoje kvartero tarpmoreninių sluoksnių daţniausiai iš viso nėra, visą kvartero pjūvį sudaro maţai vandeniui laidūs moreniniai priemoliai ir priesmėliai.

Viršutinės kreidos vandeningas sluoksnis yra pagrindinis vandentiekai Kudirkos – Kybartų plote (6 brėţ.). Sluoksnis sudarytas daugiausiai iš karbonatinių kreidos sistemos darinių kreidos ir mergelių, su smulkiais smėlio ir argilito bei molio tarpsluoksniais. Vandeninga daţniausiai būna viršutinė sluoksnių dalis, kuri yra maţiau tanki, plyšiuota. Apatinė sluoksnio dalis, kuri yra tanki, su smulkiais molio tarpsluoksniais yra maţai laidi vandeniui ir sudaro vietinę vandensparą atskiriančią viršutinės kreidos vandeningą sluoksnį nuo cenomanio – apatinės kreidos vandeningojo sluoksnio, kurio vanduo ploto ribose yra mineralizuotas ir vandens tiekimui netinkamas ir nenaudojamas. Tiriamo ploto ribose vandeninga 40-80 m storio sluoksnio dalis. Sluoksnio spūdis siekia 60 – 80 m virš sluoksnio kraigo. Sluoksnio vandens pjezometrinis paviršius ploto ribose nusistovi 40-60 m abs. a. Vandens tėkmės kryptis nukreipta į vakarus, šiaurės vakarus regioninės iškrovos srities Nemuno slėnyje link. Sluoksnio eksploatacinių poţeminio vandens išteklių modulis siekia 0,25-1,0 l s/km2. Sluoksnio filtracijos laidumo reikšmės daţniausiai sudaro 100-200 m2/d, didesnės reikšmės aptinkamos vietomis, didesnio plyšiuotumo zonose. Sluoksnio vanduo ploto ribose daţniausiai gėlas, kalcio, magnio, natrio, hidrokarbonatinis. Bendroji vandens mineralizacija siekia 500-600 mg/l.

Giliaus slūgsantis cenomanio – apatinės kreidos (K2cm-K1) vandeningas sluoksnis ploto teritorijoje nuo viršutinės kreidos sluoksnio atskirtas nelaidţia viršutinės kreidos karbonatinės storymes dalimi. Sluoksnio vanduo ploto teritorijoje yra mineralizuotas ir vandens tiekimui nenaudojamas. Giliau vandeningų sluoksniu turinčių didesnį paplitimą ar geresnes filtracines savybes ploto teritorijoje neaptinkama. Po kreidos uolienomis slūgso vandeniui nelaidţios ar maţai laidţios storymės: apie 100-120 m storio juros sistemos mergeliai ir moliai, apie 200 m storio triaso molio sluoksnis, apie 200 m storio permo sistemos anhidrito ir dolomito sluoksniai. Visi šie vandenspariniai dariniai sudaro patikimą regioninę vandensparą atskiriančią vandeningus kvartero ir kreidos sluoksnius nuo parengtinai išţvalgytų naftos telkinių aptiktų ordoviko ir silūro sistemose 850 – 1200 m gylyje.

Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršinių ir gretimų sluoksnių poţeminiu vandeniu pobūdį tarpmoreniniai bei kreidos vandeningieji sluoksniai priskiriami pusiau uţdariems ir sąlyginai izoliuotiems daugiasluoksnės storymės sluoksniams, o juos eksploatuojančios vandenvietės (arteziniai gręţiniai) – hidrodinamiškai uţdaresnėms ar atviresnėms (HN 44-2006). Tokių vandenviečių eksploatuojami vandeningieji horizontai iš viršaus izoliuoti maţai laidţiais vandeniui sluoksniais, todėl galimos didesnės antropogeninės taršos galimybės čia yra ribotos. Tam tikrą hidrodinaminę apsauginę funkciją didesnėje rajono dalyje atlieka ir į viršų nukreiptas poţeminio srauto veiksnys, būdingas plačiai lyguminei iškrovos sričiai. Progresyvi lokalių naftos struktūrų ţvalgyba (ar gavyba) jaučiamo neigiamo poveikio poţeminei hidrogeosferai neturėtų kelti. Kybartų parengtinai išţvalgytas naftos telkinys patenka į Kybartų miestelio vandenvietės sanitarinės apsaugos (SAZ) zonos III juostą.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 29

Kybartų – Kudirkos ploto teritorijoje yra šios didesnės viešojo vandens tiekimo vandenvietės: Adresas (rajonas, Vandenvietės Eksploatuojamo vandeningojo Vandenvietės miestas, kaimas) pavadinimas sluoksnio geologinis indeksas pogrupis Kudirkos Šakių r. K IIa1 Naumiesčio 2 1 Vilkaviškio r. Kybartų K2 IIa 1 Vilkaviškio r. Kybartų Q(agIII-IIvr-ţm), K2 IIa 1 Vilkaviškio r. Virbalio K2 IIa Visos šios vandenvietės vandens tiekimui naudoja viršutinės kreidos vandeningąjį sluoksnį. Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir prieţiūra“ visos šios vandenvietės priskirtos II grupės – pusiau uţdaros vandenvietės, kurios skirstomos į pogrupiui: uţdaresnės daugiasluoksnėse storymėse (IIa1). Sanitarinės apsaugos zona nustatyta tik Kybartų vandenvietei, kurios III (cheminės taršos apribojimo) juosta apima ir dalį Kybartų parengtinai išţvalgyto telkinio.

Požeminio ir paviršinio vandens būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo planas Kudirkos - Kybartų plote nebus įgyvendintas, poţeminio ir paviršinio vandens būklė nepasikeis.

4.1.2. Vandens poreikiai ir panaudojimas

Naftos ţvalgybos etape galimas tik paviršinio vandens, naudojamo gręţybos procese poreikis (skiedinių gamybai, kolonų cementavimui, gręţinių praplovimui ir pan.). Poţeminis vanduo gali būti naudojamas tik vėliau, pradėjus gavybą. Verslovės buitinėms reikmėms gali būti projektuojamas ir gręţiamas artezinis gręţinys. Pagal patirtį su kitomis dabar jau eksploatuojamomis naftos gavybos aikštelėmis, tokio buitinio – geriamo vandens poreikis bus labai menkas, nedaugiau 0,5 m³/d (20-30 m³/metus). Praktiškai visose lokalių struktūrų teritorijose tokius nedidelius, leistinos kokybės vandens kiekius galima išgauti gręţiniais, įrengiamais į kvartero ir kreidos nuogulas. Kita vertus, toks vanduo gali būti atveţamas ir laikomas specialiose talpose, periodiškai jas papildant. Konkrečiai vandentiekos poreikis ir būdai buitinėms ir priešgaisrinėms reikmėms vėliau bus pagrįsti verslovės eksploatacijos techniniame projekte (kiekvienu konkrečiu atveju).

Betarpiškai į parengtinai išţvalgytų naftos telkinių ribas ar artimiausią jų aplinką patenka šios paviršinio vandens tėkmės, kurias pirmiausia tiesiogiai ar netiesiogiai gali paliesti minimų objektų įsisavinimas:

Kybartų parengtinai išţvalgyto telkinio apylinkėse:  Šešupės pabaseinyje, Širvintos intakų aukštupiai (Eglupis, Rausvė, Pavirţupė);

Kudirkos parengtinai išţvalgyto telkinio apylinkėse:  Šešupė ir jos maţasis intakas Juodupė.

Visi jie, išskyrus Šešupę, savo aukštupiuose yra dar labai menki, silpnai vandeningi, daţnai reguliuoti ir lengvai paţeidţiami net neţymia antropogenine tarša. Sausmečiu kai kurie labai daţnai nusenka. Nuo aplinkinių teritorijų į juos surenkamas vanduo esama drenaţine sistema. Vykdant gręţimo darbus esanti drenaţinė ir atviroji melioracijos sistema neturi būti paţeista, o panaudotas praplovimo skiedinys ar naftos produktais, reagentais uţterštas vanduo neturi patekti

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 30

į šias tėkmes. Vanduo gręţimui imamas iš arčiausiai gręţinio esančio paviršinio telkinio, tam gavus atitinkamą aplinkos departamento leidimą. Jeigu reikalingo vandens kiekio paimti neįmanoma, vanduo atveţamas iš tolimesnių vandens šaltinių, jų panaudojimą numatant ir suderinant nustatyta tvarka. Techninio vandens paėmimui savavališkai uţtvenkinėti melioracines sistemas ar upelius grieţtai draudţiama. Suderinus konkrečius kiekius, vandens periodiškas paėmimas gręţimo reikmėms, atsiveţant iš Šeššupės upės, neturėtų didesnės įtakos jų hidrologiniam reţimui.

Projektuojant gręţinio aikštelę neturi būti paţeisti paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos normatyviniai reikalavimai. Pagal “Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisykles”, atsiţvelgiant į telkinio baseino plotą kanalų ir upelių apsaugos juostos gali siekti nuo 5 iki kelių šimtų metrų. Ši sąlyga turi būti įvertinta ir patikslinta kiekvienam konkrečiam atvejui, priklausomai nuo vietovės hidrografinio tinklo morfometrinių ypatumų.

Visoje Kudirkos - Kybartų ploto teritorijoje spūdinis poţeminis vanduo yra sąlyginai apsaugotas nuo didesnio antropogeninio poveikio ir galimos taršos. Kreidos spūdinis vandeningas sluoksnis net artimoje parengtinai išţvalgytų telkinių aplinkoje plačiai naudojami viešai ir individualiai vandentiekai (3 brėţ.). Todėl prieš pradedant darbus būtina patikima rekognoskuotė vietovėje, įsitikinant ar naftos ţvalgybos (gavybos) projektuojamose aikštelėse bei artimiausioje jų aplinkoje nėra tokių veikiančių, konservuotų ir apleistų gręţinių, skirtų ūkio – buities vandentiekos poreikiams tenkinti. Aikštelės teritorija neturi kirstis su šių pavienių gręţinių ar vandenviečių sanitarinės apsaugos (SAZ) juostomis. Kaip minėjome anksčiau, Kybartų parengtinai išţvalgyto telkinio dalis patenka į Kybartų vandenvietės III SAZ juostą. Kudirkos Nauiesčios ir Virbalio miestelių vandenvietėms SAZ nenustatytos, tačiau telkiniai yra visai šalia šių vandenviečių. Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir prieţiūra“ II tipo vandenviečių (kokios yra Kudirkos – Kybartų plote, eksploatuojančios viršutinės kreidos sluoksnį) sanitarinės apsaugos zonos cheminės taršos apribojimų juostoje naujų gręţinių gręţimas (išskyrus tiriamuosius, stebėjimo ir kt., nesusijusius su vandens išteklių naudojimu, bei atvejus, kai vandens tiekėjas neturi galimybės tiekti vandenį) leidţiamas tik atlikus galimo poveikio vertinimą; naftos produktų saugyklos (degalinės, tepalų, mazuto, krosnių kuro, ţalios naftos ir kt. saugyklos) taip pat leidţiamos tik atlikus galimo poveikio vertinimą.

4.1.3. Galimas poveikis paviršiniam ir poţeminiam vandeniui

Naftos ţvalgyba ar gavyba, kaip ir bet kokia kita ūkinė veikla, daro tam tikrą poveikį ţemės gelmėms ir supančiai aplinkai. Tačiau šio poveikio didesnių ţalingų pasekmių, naudojant paţangią gavybos technologiją ir savalaikiškai taikant gamtosaugines prevencines priemones, galima išvengti ar maksimaliai sumaţinti jų nepageidaujamą mastą normalios eksploatacijos metu.

Didesnis pavojus supančiai aplinkai ar taip vadinamas “antţeminis” poveikis galimas tik avarinių situacijų metu, t.y. naftos gavybos aikštelėje įvykus naftos ar kitų teršalų išsiliejimui, jiems prasiskverbus į gruntą ir uţteršus paviršinį bei gruntinį vandenį. Kai kurių lokalių struktūrų teritorijose plyti mišrūs paviršiaus gruntai, ne tik moreninis priemolis, molis, bet kartais ir birios smėlingos nuogulos. Teritorijose, kur viršutinę geologinio pjūvio dalį sudaro molingi gruntai (morena) didesnį pavojų kelia teršalų migracija su nuoplova nelaidţiu paviršiumi, ypač jo intensyvesnio polinkio vietose. Tuomet, kai teršalų infiltracija į poţemį bus neţymi. Pagrindinis pavojus šiuo atveju gali kilti daugiau paviršinio vandens tėkmėms, kurios pirmiausia pasitaiko

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 31

išsiliejusio teršalų šleifo kelyje. Greitesnei teršalų infiltracinei migracijai į gruntinį vandenį sąlygos yra nepalankios ir išsiliejimo tarša labiau koncentruosis lokaliame tėkmės ruoţe ir sklis pasroviui. Ir atvirkščiai, smėlingų nuogulų paplitimo vietose pakankamai intensyviai gali reikštis tiek taršos sklaida su paviršine nuoplova, tiek migruoti į gruntinį ir paviršinį vandenį laidţiu gruntu. Tokių vietų Kudirkos - Kybartų ploto parengtinai išţvalgytų telkinių aplinkoje nėra daug. Normalios eksploatacijos metu nekontroliuojamas teršalų patekimas į aplinką negalimas, todėl ir poveikis paviršiniam ir gruntiniam vandeniui neprognozuojamas.

Tolimesnį galimą paviršinės taršos prasiskverbimą į giliau esančius spūdinius vandeninguosius horizontus, riboja vietovės geologinė – hidrogeologinė sandara. Jau net pirmieji ir teoriškai labiausiai paţeidţiami tarpmoreniniai (ar subspūdiniai) vandeningieji horizontai daţniausiai jau perdengti 5-10 m storio santykinai vandensparinio (filtracijos koeficientas apie 10-3÷10-4 m/d eilės) izoliuojančio tvirto moreninio priemolio sluoksniu. Gruntinį horizontą taip pat beveik visuomet ąsluoja įvairaus storio vandensparingi Baltijos glacialiniai ar limnoglacialiniai dariniai. Produktyvų kreidos spūdinį vandeningą sluoksnį nuo taršos saugo dengiančios molingos vandensparos. Normalios eksploatacijos ( ir avarinių situacijų) metu teršalų patekimas vertikalios infiltracijos ar pertekėjimo keliu į visus spūdinius vandeninguosius horizontus per dengiančias vandensparas ir daţniausiai per nelaidų limnoglacialinį ţemės paviršių yra labai apsunkintas.

Vandeningų sluoksnių uţteršimo avarinių situacijų metu tikimybė (neigiamas poţeminis poveikis) siejama tik su netobulu ţvalgybinio ar eksploatacinio gręţinio įrengimu ar konstrukcija (esant eksploatacinės kolonos nesandarumui, nekokybiškai uţvamzdinės ertmės cementacijai). Norint realiai išvengti šios problemos, visuose projektuojamuose giliuosiuose naftos ţvalgybos ir gavybos gręţiniuose viena iš pradinių didesnio skersmens apsauginių kolonų privalo ištisai perdengti visą kvartero ir dalį apvandenintos kainozojaus – mezozojaus spūdinės sistemos iki juros ar triaso vandensparinių horizontų viršaus imtinai. Atliekama pilna ir patikima uţvamzdinės ertmės cementacija. Tik pilnai įrengus šią koloną ir įsitikinus jos hermetiškumu tęsiami tolimesni gręţybos darbai gręţinyje.

Laikantis konkrečios naftos struktūrų ţvalgybos (gavybos) projektinės dokumentacijos, gamtosauginių reikalavimų, naudojant šiuolaikinę gręţimo įrangą, technologiją bei atsiţvelgus į hidrologinės situacijos ir hidrogeologinės sandaros ypatumus, neįvyks esminių neigiamų pokyčių vertinamos teritorijos paviršinio ir poţeminio vandens esamai būklei. Atlikus konkretų rajono apţvalginį hidrogeologinį vertinimą konstatuota, kad kokių nors tiesioginių ar netiesioginių reikšmingesnių laikinų, ilgalaikių ir nuolatinių neigiamų pasekmių hidrogeosferos atţvilgiu (paviršinėms tėkmėms, gruntiniam ir spūdiniam vandeniui) galima išvengti, deramai parenkant gręţimo aikšteles vietovėje, iš anksto numatant esmines ir specialiąsias prevencijos priemones.

4.1.4. Priemonės neigiamoms pasekmėms paviršiniam ir poţeminiam vandeniui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Vykdant gręţimą bus naudojama progresyvi technologija, privaloma laikytis galiojančių gamtosauginių reikalavimų ir optimalių prevencinių priemonių komplekso, uţtikrinančių minimalų poveikį supančiai aplinkai, paviršiniam bei poţeminiam vandeniui.

Siekiant išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio paviršiniam ir poţeminiam vandeniui, numatomos šios esminės prevencinės priemonės:

 parenkant gręţinio vietą, atsiţvelgiama į esamą melioracinę – drenaţinę sistemą ir jo padėtį paviršinio vandens telkinio (tėkmės) atţvilgiu;

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 32

 įvertinamos ir nustatyta tvarka suderinamos paviršinio (ir poţeminio) vandens paėmimo galimybės, vietos ir kiekiai, būtini gręţimo ir ūkinėms – buitinėms reikmėms;  kiekvienas projektuojamas naftos ţvalgybos (ar gavybos) gręţinys įrengiamas pagal specialiai parengtą ir su valstybinėmis institucijomis suderintą projektą;  gręţiama naudojant tobulas ir hermetiškas gręţinių konstrukcijas;  numatomas susidarančių nuotėkių, panaudotų gręţimo praplovimo skiedinių ir uţteršto grunto surinkimas, saugojimas ir utilizavimas;  tinkamai sandėliuojamos ir laiku panaudojamos naftos produktus absorbuojančios medţiagos – biosorbentai, durpės, pjuvenos ar specialūs plovikliai, skirti ţalios naftos pašalinimui išsiliejimo atveju;  naftos produktais uţterštas vanduo surenkamas, kaupiamas specialiose talpose, separuojamas vietoje ar išveţamas utilizavimui. Neišvalytas vanduo neturi patekti į melioracijos griovius ar upelius;  nuo galimo naftos išmetimo projektuojamuose gręţiniuose numatomos naudoti šiuolaikinės progresyvios apsaugos, kontrolės ir sandarinimo priemonės bei speciali priešavarinė įranga;  intensyviausios veiklos vietos (gręţinio aikštelė, naftos sandėliavimo ir naftoveţių uţpildymo vietos) apjuosiamos apsauginiais bortais ar pylimais, vėliau – pramoninės gavybos metu naudojamas papildomas padengimas hidroizoliacine plėvele ir betono danga, įrengiama lietaus kanalizacija ar surinkimo sistema, konteineriai su sorbentais ir priešgaisrinės talpos;  lokalių struktūrų artimiausioje aplinkoje konkrečiai rekognoskuojami visi veikiantys, konservuoti ir apleisti arteziniai gręţiniai bei aikštelės įtakos zonoje esantys individualūs šachtiniai šuliniai, ypač esantys ţemiau jos palei gruntinio vandens tėkmę.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 33

4.2. Aplinkos oras ir fizikinė tarša

4.2.1. Bendra informacija apie regiono klimato sąlygas ir aplinkos oro foninį uţterštumą

Klimato ypatumai. Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą nagrinėjama teritorija yra Lietuvos Vidurio ţemumos klimatinio rajono Nemuno ţemupio parajonyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 630 - 750 mm. Šiltuoju metų laiku (04-10 mėn.) iškrenta apie 450–525 mm kritulių, o šaltuoju (11-03 mėn.) – 250–325 mm. Vidutinė metų oro temperatūra – 6,6°C, vidutinė šalčiausio (sausio) mėnesio temperatūra – -5,2°C, šilčiausio (liepos) mėnesio – +17°C. Maksimalus dirvos įšalimo gylis – 120–130 cm. Vidutinis maksimalus sniego dangos storis siekia apie 15-20 cm. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodţio 27 d., nutirpsta – kovo 11 d., laikotarpis su sniego danga trunka vidutiniškai 75-90 dienų. Teritorijai būdingi vyraujantys vakarų ir pietvakarių krypties vėjai, metinis vidutinis vėjo greitis - apie 4 m/s.

4.2.1 lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % (Kybartų meteorologijos stoties duomenys) Kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠV Tyka 5 7 12 11 10 24 21 10 6

Aplinkos oro kokybės vertinimo aspektu galimoms gavybos aikštelių išsidėstymo vietoms nagrinėjamoje teritorijoje aktualiausi yra vyraujančių vėjų greičių, krypčių ir tykos atvejų pasikartojimas. Šie meteorologiniai parametrai ţymia dalimi įtakoja oro teršalų pernašos ir išsisklaidymo sąlygas gyvenamųjų teritorijų atţvilgiu ir lemia gavybos aikštelių vietos parinkimo alternatyvas.

Aplinkos oro uţterštumas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis bendras teršalų kiekis į aplinkos orą 2007 m. iš stacionarių taršos objektų Marijampolės apskrityje sudarė 1760 t (objektams nustatyta DLT - 3633 t). Apskaitomų atmosferos teršalų kiekis 2009 m. apskrityje sumaţėjo iki 1694 t (3035 t). Šie skaičiai iliustruoja nedidelę regiono taršos mastų maţėjimo tendenciją, tačiau negali būti pagrindu teritoriškai vertinti oro kokybės pokyčių nagrinėjamame plote, nes stambiausi energetikos ir pramonės objektai susitelkę apskrities centre, o autotransporto taršos dalis miestuose sudaro per 70%. Kita vertus, naftos gavybos ūkinę veiklą vykdančių įmonių visoje vakarinėje Lietuvos dalyje per 15 metų licenciniuose plotuose nėra nustatyta padidintos oro taršos ţidinių, keliančių visuomenės susirūpinimą bei padidintą kontroliuojančių institucijų dėmesį.

Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. 1999-2004 m. laikotarpyje miestų aplinkos oro kokybės monitoringo tinklas buvo modernizuotas ir 2004 m. jį sudarė 13 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių, nepertraukiamai matuojančių azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno, tolueno koncentraciją, meteorologinius parametrus. Oro kokybės vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). Pagal valstybinio aplinkos monitoringo 2005- 2010 m. programą oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose atliekami 8 oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: didţiuosiuose zonos miestuose - Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėţyje bei stambesniuose pramonės centruose - Jonavoje, Kėdainiuose, Maţeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Nagrinėjamame Kudirkos – Kybartų plote sistemingi oro kokybės tyrimai neatliekami, todėl uţterštumo duomenys pateikiami remiantis Aplinkos apsaugos agentūros metinių ataskaitų išvadomis.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 34

Analizuojant 2003-2009 m. oro kokybės tyrimų duomenis pastebimas kontroliuojamų teršalų koncentracijų maţėjimas. Priklausomai nuo teršalų išsisklaidymo sąlygų ir dalies savivaldybių įgyvendinamų oro kokybės valdymo priemonių, kietųjų dalelių (KD10) azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, švino ir benzeno vidutinės metinės koncentracijos zonos miestuose (Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kybartuose) bei miesteliuose paskutiniais metais neviršijo leistinų normų. Apibendrinant šio laikotarpio duomenis zonos miestuose pastebima nedidelė daugelio teršalų maţėjimo tendencija. Sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) ir benzo(a)pireno vidutinės metinės koncentracijos zonos miestuose taip pat neviršijo siektinų verčių, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EC dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje.

Nesant nuolatinių tyrimo duomenų, Aplinkos apsaugos agentūra aplinkos oro kokybės vertinimui 2009 m. nustatė tokias santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų fonines vidutinių metinių koncentracijų vertes pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stotyse (SO2, NO2) ir modeliavimo (KD10) duomenis:

 kietųjų dalelių (KD10) - 15 µg/m3; 3  azoto dioksido (NO2) - 2,5 µg/m ; 3  sieros dioksido (SO2) - 0,6 µg/m .

Šios oro teršalų koncentracijos priimamos kaip orientacinės oro kokybės normos uţ miestų įtakos zonų prognozuojant galimus angliavandenilių gavybos poveikius aplinkai.

Oro būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Santykinai didesnės uţterštumo zonos CO, NO2 ir KD10 miestų ir miestelių teritorijose ar jų prieigose koncentruojasi tik intensyvaus automobilių eismo gatvių ruoţuose bei kelių – krašto kelio Nr.138, jungiančio Vilkaviškį ir Šakius, krašto kelio Nr.186, jungiantį Kybartus ir Vyštytį, magistralinio kelio A7, jungiančio Marijampolę ir Kybartus, pakelės juostose. Atsiţvelgiant į neţymias teršalų koncentracijas, galima teigti, kad nagrinėjamos teritorijos aplinkos oro kokybė atitinka sąlyginai švaraus kaimo vietovių oro kokybės lygį.

Nepriklausomai nuo galutinio plano organizatoriaus sprendimo, ar angliavandenilių išteklių naudojimo planas Kudirkos-Kybartų plote bus ar nebus įgyvendinamas, planuojamos teritorijos aplinkos oro kokybė iš esmės nesikeistų t.y. išliktų esamos foninio uţterštumo kaitos tendencijos, sąlygojamos tarpvalstybinės teršalų pernašos, persidengiančios su vietinių stambesnių šaltinių lokalios įtakos zonomis.

4.2.2. Aplinkos oro tarša

Teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai (stacionarūs ir mobilūs)

Geologinių tyrimų duomenimis Kudirkos-Kybartų plote yra išskirti 2 parengtinai išţvalgyti naftos telkiniai. Vykdant naftos ir dujų gavybos ūkinę veiklą, stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai atsiras tik naftos gavybos aikštelėse.

Foninius aplinkos oro uţterštumo duomenis planuojamos ūkinės veiklos plote rajonų teritorijas administruojantys regionų aplinkos apsaugos departamentai gali pateikti tik miestų ir miestelių

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 35

teritorijoms, kur didelė stacionarių taršos šaltinių koncentracija arba kaimo vietovėse veikia didesni orą teršiantys objektai.

Naftos gavybos aikštelių teritorijose paprastai įrengiami šie oro taršos šaltiniai: naftos sandėliavimo rezervuarai (001), dujų deginimo fakelai (002) ir dyzeliniai elektros generatoriai (003). Teršalai taip pat išsiskiria iš neorganizuotų šaltinių, perpilant naftą iš rezervuarų į naftoveţius (601) ir nedidelė dalis - iš naftos gavybos aikšteles aptarnaujančių mobilių taršos šaltinių.

Aplinkos orą teršiančios medţiagos naftos gavybos metu išsiskiria iš sandėliuojamos ar perpilamos naftos, degant elektros generatorių ar automobilių kurui bei deginant fakeluose šalutinį naftos gavybos produktą – joje ištirpusias dujas.

Bendra informacija apie susidarančius bei šiltnamio efektą sąlygojančius aplinkos oro teršalus (pagal analogiją su veikiančiomis naftos verslovėmis).

Iš paminėtų aplinkos oro taršos šaltinių naftos gavybos proceso metu į aplinkos orą gali patekti šie teršalai: sieros anhidridas (A kodas – 1753, B kodas – 5897), azoto oksidai (A kodas – 250, B kodas - 5872), anglies monoksidas (A kodas – 177, B kodas - 5917), kietosios dalelės (A kodas – 6493, B kodas - 6488), lakūs organiniai junginiai - LOJ (angliavandeniliai) (kodas – 308).

Įvairiose gavybos stadijose išsiskiriančių oro teršalų tarpe susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) - anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluoroangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavdeniliai (PFCs) ir sieros heksafluoridas (SF6).

Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 1999 m. gruodţio 20 d. įsakymu Nr. 408 su vėlesniais pakeitimais (Ţin., 2000, Nr. 8- 213; 2011 Nr. 16-768) ir Mokesčio uţ aplinkos teršimą įstatymo Apmokestinamų teršalų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 su vėlesniais pakeitimais (Ţin., 2000, Nr. 6-159; 2009, Nr. 111-4723), kaip atskira teršalų grupė (kodas – 308) išskiriami “lakūs organiniai junginiai”. Į šią grupę apjungiami visi iš stacionarių (organizuotų ir neorganizuotų) taršos šaltinių išmetami lakūs organiniai teršalai, atskira pozicija nepateikti anksčiau paminėtų dokumentų sąrašuose. Šiai grupei priskiriami ir iš naftos bei jos produktų išsiskiriantys garai, iš daţų ar skiediklių išgaruojantys lakieji komponentai bei kitų procesų metu galintys išsiskirti lakūs organiniai junginiai.

Naftos gavybos aikštelėse susidarantys suminiai angliavandeniliai registruojami kaip teršalas (trumpinys - LOJ) - lakūs organiniai junginiai (kodas - 308) ir DLK (didţiausia leistina koncentracija) šiam teršalui nustatoma kaip sotiesiems angliavandeniliams.

Naftos gavybos metu išgaunamo fluido sudėtyje visada yra ištirpusių dujų, kurios gavybos proceso metu atskiriamos ir utilizuojamos kaip šalutinis naftos gavybos produktas. Šių dujų kiekį kiekviename telkinyje charakterizuoja dujų faktorius. Dujų faktorius apibūdina dujų kiekį, kuris išsiskiria išgavus iš ţemės gelmių vieną toną (arba kubinį metrą) naftos, skaičiuojamas esant 0,1 MPa slėgiui ir 200 C temperatūrai ir matuojamas kubiniais metrais tonoje (arba kubiniame metre). Dujų faktorius yra nustatytas ir dujų ištekliai apskaičiuoti visuose Lietuvos naftos telkiniuose, tačiau nė viename šiuo metu eksploatuojame naftos telkinyje dujos nėra išgaunamos

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 36

kaip naudinga iškasena. Pagrindinės to prieţastys yra maţos dujų faktoriaus reikšmės bei palyginti nedideli naftos, o tuo pačiu ir naftoje ištirpusių dujų, ištekliai.

Dujos, naftos gavybos metu atskiriamos nuo naftos, pasiţymi specifine sudėtimi. Pagrindinis dujų sudedamasis komponentas yra metanas (apie 40 %), tačiau jo dvigubai maţiau nei gamtinių dujų sudėtyje, kur metano kiekis siekia iki 98 % bendro dujų tūrio. Naftoje ištirpusiose dujose taip pat yra etano (apie 14 %), propano (apie 30 %), azoto ir kitų elementų. Su nafta išgaunamų dujų cheminė sudėtis tampa nepastovi (pradeda kisti) ties 26oC temperatūros riba, kas komplikuoja galimą tolimesnį jų panaudojimą.

Tam, kad naftos verslovėse išskirtos dujos nepatektų į aplinką ir nesukeltų padidintos atmosferos taršos, jos turi būti utilizuojamos. Plačiausiai pasaulyje naftos verslovėse taikomas dujų utilizavimo būdas - deginimas fakeluose.

Deginant iš naftos atskirtas dujas, susidaro įvairių teršalų, priklausomai nuo sudeginamų dujų kiekio. Tarp jų:  anglies monoksidas (B) (kodas 5917),  LOJ (kodas 308),  azoto oksidai (B), (kodas 5872),  sieros anhidridas (B) (kodas 5897),  kietosios dalelės (B) (kodas 6486).

Gaminant elektros energiją dyzeliniame elektros generatoriuje, į aplinkos orą išsiskiria šie teršalai:  anglies monoksidas (A) (kodas 177),  LOJ (kodas 308),  azoto oksidai (A), (kodas 250),  sieros anhidridas (A) (kodas 1753),  kietosios dalelės (A) (kodas 6493).

Pagal Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką teršalams, kurie išsiskiria gaminant šiluminę ir elektros energiją, naudojamas ţymėjimas (A), gamybinių procesų metu deginant kurą – (B). Ţymėjimas (C) naudojamas teršalams, išsiskiriantiems cheminių reakcijų metu. Kai kurie teršalai išsiskiria skirtingos kilmės procesų metu.

Ūmių teršalų išmetimų tikimybė dėl technologinių prieţasčių naftos gavybos metu Lietuvoje aptiktų smulkių telkinių sąlygomis yra nedidelė, todėl pasekmių prognozei remtasi daugiau teoriniais apibendrinimais. Aplinkos oro teršalų rūšys, jų išmetimo galimybės ir kiekiai priklauso nuo konkretaus telkinio naftos išteklių kiekio bei gavybos pobūdţio ir bus vertinami atliekant kiekvienos naftos gavybos aikštelės poveikio aplinkai vertinimą.

4.2.3. Galimos pasekmės oro baseino aplinkai

Priėmus prielaidą, kad iš visų preliminariai naftingų struktūrų bus vykdoma gavyba, vykdant naftos gavybą Kudirkos-Kybartų plote gali būti įkurta 2 naftos verslovės.

Remiantis veikiančiose naftos verslovėse vykdomo aplinkos monitoringo rezultatais, stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių įtaka vietovių oro kokybei nėra ţymi - atskirų teršalų koncentracijos aplinkos ore sudaro tik keletą procentų didţiausių leistinų verčių (Naftos gavybos UAB “Minijos

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 37

nafta” licenciniame plote 2004 m. aplinkos monitoringo rezultatų apibendrinimas). Su nafta pakeliamas į ţemės paviršių ištirpusias dujas ir sudeginant jas fakeluose, gavybos aikštelių aplinkoje neviršijamos TIPK leidimuose nustatytos didţiausios leistinos atmosferos taršos normos. Vykdant naftos gavybą Kudirkos-Kybartų plote, aplinkos oro kokybės pokyčiai netgi lokaliu mastu, t.y. besiribojančiose teritorijose, nebus reikšmingi. Remiantis angliavandenilių gavybos Lietuvoje veikiančių įmonių atliekamo oro monitoringo rezultatais, dėl gavyboje išsiskiriančių teršalų reikšmingos vidutinės trukmės, juo labiau ilgalaikės, pasekmės, dėl kurių reikšmingai keistųsi aplinkos oro uţterštumo situacija Kudirkos- Kybartų plote nenumatomos.

Dujų deginimo fakelo uţgesimų ir dujų išmetimo į atmosferą metu gali būti stebimi trumpalaikiai ir lokalaus pobūdţio teršalų koncentracijos viršijimai, tačiau tokios situacijos nepriskirtinos nei pagal poveikio trukmę, nei pagal oro kokybės pokyčius galimų pasekmių kategorijai.

Tarp laikinų pasekmių išskiriama cheminė tarša, susijusi su dujų degimo produktais iš gavybos aikštelių fakelų. Utilizuojant naftoje ištirpusias dujas sudeginant jas fakeluose, oro kokybės pokyčiai pasireiškia daugiausiai lokaliai. Apibendrinant daroma išvada, kad įgyvendinus angliavandenilių gavybos planą reikšmingos pasekmės aplinkos orui neprognozuojamos.

4.2.4. Priemonės neigiamoms pasekmėms aplinkos orui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Aplinkos oro taršos reguliavimo galimų techninių sprendinių variantai

Siekiant uţtikrinti kuo maţesnį dujų utilizavimo deginant fakeluose poveikį aplinkai, pagal taikomą Lietuvoje patirtį bus diegiamos modernios fakelų konstrukcijos bei technologijos. Pastaraisiais metais bendrovėse įrengiami horizontalūs dujų deginimo fakelai (deginant nesimato liepsnos ir nėra jokios pašvaistės), kai kuriuose gręţiniuose jau keletas metų įdiegtos specialios priemonės, maţinančios fakelo liepsnos šviesos sklidimą gyvenamųjų namų kryptimi.

3 pav. Veikiantis horizontalus fakelas UAB "Minijos nafta" gavybos aikštelėje. Šaltinis: www.minijosnafta.lt

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 38

Pilnam dujų sudeginimo procesui uţtikrinti šiuo metu bendrovėse diegiami deginimo fakelai su priverstiniu oro padavimu ir automatiniu pastoviu fakelo liepsnos palaikymu, uţtikrinantys pilną dujų sudeginimo procesą. Telkinyje susiformavus didesnei gręţinių koncentracijai taip pat taikomos ir gręţinių aikštelių apjungimo priemonės, sąlygojančios maţesnį fakelų skaičių. Šios priemonės sąlygoja minimalią aplinkos oro taršą.

Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės esant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms

Atskirų naftos gavybos aikštelių oro teršalų sklaida vertinama modeliavimo būdu. Vertinant konkrečių naftos gavybos aikštelių aplinkos oro teršalų sklaidą, skaičiavimai paprastai atliekami maksimaliai galimiems išmetimams nepalankiausiomis meteorologinėmis sąlygomis. Anksčiau atlikti skaičiavimai veikiančiose naftos gavybos verslovėse rodo, kad momentinė DLK prieţeminiame sluoksnyje neviršijama nei vienam teršalui ar sumacijos grupei.

Specialias priemones nepalankiomis sąlygomis rekomenduojama taikyti tik tuo atveju, kai kyla grėsmė, kad momentinė prieţeminė DLK viršys didţiausią leistiną momentinę koncentraciją. Kadangi tokia situacija neįmanoma net pilnu pajėgumu eksploatuojant naftos gavybos aikšteles prie bet kokių meteorologinių sąlygų, papildomos specialios priemonės momentinės taršos maţinimui nėra būtinos.

Specialių priemonių taikymas padidėjusios taršos atvejais

Angliavandenilių gavybos metu pagrindiniams taršos šaltiniams yra priskirti dujų deginimo fakelas, naftos sandėliavimo rezervuarai, naftos rezervuarų ir naftoveţių uţpildymo įranga. Atlikus atskirų šaltinių taršos sklaidos skaičiavimus ir nustačius, kad netaikant priemonių, teršalų koncentracijos viršija nustatytas didţiausias leistinas normas, turi būti įdiegiamos specialios priemonės:  Naftos talpyklų aprūpinimas vakuuminiais voţtuvais. Kadangi angliavandenilių išmetimai iš naftos talpyklų sandėliavimo metu bei talpyklų ir naftoveţių pildymo metu gali būti nemaţi, būtina sumaţinti jų garavimą įdiegus vakuuminius voţtuvus kiekvienai talpyklai. Tokiu būdu bus galima išvengti angliavandenilių emisijos į atmosferą. Dujų nugaravimą iš talpyklų galima šalinti periodiškai atidarant vienos ar keleto talpyklų vakuuminius voţtuvus.  Fakelo rekonstrukcija. Siekiant sumaţinti fakelo deginimo metu kenksmingų medţiagų emisiją į atmosferą, siūloma reguliuoti deginimo procesą techniniais, gamtinių dujų padavimo ir emisijos į atmosferą išmetimo, sprendimais: dujų greičio didinimu bei emisijos angos maţinimu. Tai leidţia padidinti emisijos greitį nedidinant tūrio bei pagerinti fakelo degimą atmosferoje.  Sistemos, palaikančios pastovų dujų deginimą, įrengimas. Tokia sistema uţtikrina, kad degimas vyks nenutrūkstamai ir leidţia eliminuoti nesudegusių dujų išmetimą į atmosferą (C tipo degimas).  Laikina priemonė – fakelo aukščio padidinimas. Tokia priemonė gali būti taikoma tuomet, kai emisijos sklaida yra nepakankama, t.y. nustatomi sistemingi prieţeminės koncentracijos viršijimai.  Techniniuose projektuose būtina išnagrinėti ir techniškai pagrįsti sprendimus dujų panaudojimui elektros ir šiluminės energijos gamybai generatoriuose. Ši priemonė, dėl esminio degimo skirtumo (vidaus degimo variklyje ir fakele), sumaţintų teršalų kiekius.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 39

Į atmosferą išmetamų, šiltnamio efektą sąlygojančių, teršalų kiekio mažinimo galimybės. Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ)

Nagrinėjamo plano įgyvendinimo rezultate naftos verslovių ūkinėje veikloje, ypač fakelų deginiuose išsiskirs šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD): anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O) bei neţymūs kiekiai kitų ŠESD. Remiantis kitų naftą išgaunančių įmonių monitoringo rezultatais, galima teigti, kad gavybos aikštelėse išmetami ŠESD kiekiai nepatenka į stambesnių teršėjų sąrašus.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos 2010 m. parengtas " Lietuvos Respublikos 5-asis Nacionalinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešimas", pagrindinės priemonės ŠESD maţinimui energetikos sektoriuje apima atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir kogeneracijos plėtros skatinimą.

Siekiant maţinti klimato pokyčius maţinančių dujų išmetimą į atmosferą, pasaulyje gavybos ir perdirbimo įmonėse naudojamos su nafta išsiskiriančių dujų surinkimo ir perdirbimo į suskystintas dujas technologijos. Gavybos plano įgyvendinimo Kybartų-Kudirkos plote atveju, kur išţvalgyti telkiniai bei tikėtinos gavybos vietos nuo šilumos vartotojų būtų nutolę ne daugiau kelių kilometrų atstumu, naftos gavybos šalutinis produktas priemiesčių teritorijose galėtų būti naudojamas verslo ar komunalinėms reikmėms.

TIPK leidime išmetamų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtą geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinį dokumentą. Šiuo atveju nereikalaujama taikyti konkretų gamybos metodą ar technologiją, bet, atsiţvelgiant į ūkinės veiklos vykdytojo technines ir ekonomines galimybes, ūkinės veiklos vietos padėtį ir aplinkos sąlygas, nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės turi būti palyginamos ir pagal galimybę atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose.

Veiklos vykdytojai turi laikytis specialiųjų TIPK leidimų išdavimo reikalavimų - atlikti ūkinės veiklos objekte naudojamų technologijų, veiklos metodų ir priemonių atitikimo GPGB palyginamąjį įvertinimą. Vadovaujantis ES GPGB informaciniais dokumentais, jų santraukomis, anotacijomis nustatomi palyginamieji parametrai (pvz., į orą išmetamų teršalų kiekis, energijos sąnaudos produkcijos vienetui ar kt.). Kai įrenginio veiklos rodikliai neatitinka GPGB lygio, veiklos vykdytojas turi parengti aplinkosauginių veiksmų planą, numatydamas pakeitimus, kurie garantuos aukštesnį aplinkos apsaugos lygį.

Pagal Specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų (Ţin, 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089) XIV sk. nuostatas, naftos ir dujų gavybos objektai priskiriami pavojingų aplinkai I kenksmingumo klasės ūkio objektų kategorijai. Dėl šios prieţasties Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklių priedo 3.1 punkto nuostatas, ţaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavybai nustatoma normatyvinė 1000 m sanitarinės apsaugos zona.

Remiantis šios veiklos įmonių patirtimi Lietuvoje ir atsiţvelgiant į skaičiavimais grindţiamą aplinkos oro teršalų sklaidą, daugelyje veikiančių naftos gavybos aikštelių sanitarinės apsaugos zonos, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, yra sumaţintos iki sklypų ribų.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 40

4.2.5. Bendra informacija apie aplinkos fizikinę taršą

Angliavandenilių gavybos veikla (telkinių ţvalgyba ir gavyba) sukelia dvi aplinkos fizikinės taršos rūšis - triukšmą ir vibraciją.

Triukšmas. Prie nagrinėjamos ūkinės veiklos aplinkos fizikinės taršos šaltinių yra priskiriamas gamybinis triukšmas, kuris susidaro gręţimo metu (agregatų, grunto ir metalo trinties, pagalbinių mechanizmų veikimo garsas), angliavandenilių gavybos metu (elektros variklių, reduktorių, siurblių, dujų fakelo degimo triukšmas) bei transporto keliamas triukšmas. Gamybinis ir transporto triukšmas yra neatsiejama tokio pobūdţio veiklos poveikio aplinkai rūšis, tačiau aplinkos tarša laikytini triukšmo lygiai, kurie gyvenamoje ir visuomeninėje aplinkoje viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2007 “Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (Ţin., 2007, Nr. 75-2990) ribinius lygius.

Trikdantis gavybos aikštelės triukšmo poveikis vietovėje paplitusioms laukinių gyvūnų populiacijoms taip pat nepriskiriamas prie reikšmingų veiksnių, galinčių sukelti neigiamas pasekmes gyvūnų buveinėms, jų paplitimo arealams ar rūšių būklei. Plano įgyvendinimo atveju labiausiai tikėtinas tokių aikštelių įrengimas atviruose agrariniuose biotopuose, kur paukščių ir ţinduolių tankis nėra didelis, o ţemės ūkio ir miškų technikos poveikis ilgainiui jau suformavo adaptacines gyvūnų reakcijas. Foninės natūralių biotopų bei sinantropinės gyvūnų rūšys iš esmės yra prisitaikę prie technogeninių trikdymo veiksnių (transporto, rekreacijos triukšmas ir pan.).

Vibracija. Grunto virpesiai ţemės paviršiuje susidaro paieškos ir eksploatacinių gręţinių gręţimo metu, tačiau betarpiškai gali būti juntami tik aikštelės ribose. Naudojant dabartinę įrangą, į grąţto antgalio zoną pumpuojama molio skiedinys ar kita tepimo masė, palengvinanti kietos uolienos ardymą bei sugerianti grunto virpesius. Gretimoms teritorijoms šio fizikinio veiksnio aspektas praktikoje nėra nustatytas kaip reikšmingas. Vibracija, kaip aplinkos fizikinės taršos rūšis, Lietuvos teisės aktais reglamentuota higienos normose - HN 50:2003 „Visą ţmogaus kūną veikianti vibracija: didţiausi leidţiami dydţiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose" (Ţin., 2005, Nr. 89-3349) ir HN 51:2003 „Visą ţmogaus kūną veikianti vibracija: didţiausi leidţiami dydţiai matavimo reikalavimai darbo vietose (Ţin.,2004, Nr. 45-1490; 2005 Nr. 89-3349) . Kita vertus, gręţinių įrengimo darbai nėra ilgalaikiai (iki 6 mėn.), todėl reikšmingų pasekmių ţemės paviršiaus fizinei aplinkai (ir materialiajam turtui), gyvajai gamtai ir ţmonių sveikatai ar šios srities darbuotojų profesinių ligų Lietuvos praktikoje nenustatyta.

Augalams ir ţemesnių taksonominių rangų gyvūnams fizikinės taršos pasekmės neţinomos ir nevertinamos.

Galimos fizikinės taršos pasekmės ir priemonės jai sumažinti

Triukšmas. Veiklos pradţioje paprastai nustatomas esamas foninis vietovės triukšmo lygis. Vykdant angliavandenilių gavybą triukšmo matavimai pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą atliekami naftos verslovių teritorijose ir prie gyvenamųjų namų, esančių sanitarinės apsaugos zonoje dienos, vakaro ir nakties metu, vadovaujantis Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Ţin., 2007, Nr. 75-2990). Vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklių (Ţin., 2004, Nr. 134-4878; 2009, Nr. 152-

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 41

6849) nuostatomis, naujiems ūkinės komercinės veiklos objektams nustatant sanitarines apsaugos zonas (SAZ), veikloje susidarančių fizikinių veiksnių - gamybinio ir transporto triukšmo - poţiūriu, į jas neturi patekti jau esantys bei negali būti statomi gyvenamieji namai.

Vibracija. Kadangi šio technogeninio reiškinio poveikiai bus lokalūs, įgyvendinant planą reikšmingų pasekmių gyvajai, fizinei bei kultūrinei aplinkai (nekilnojamoms kultūros vertybėms) nenumatoma.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 42

4.3. Dirvoţemis

4.3.1. Bendra vietovėje vyraujančių dirvoţemių charakteristika.

Kudirkos – Kybartų ploto teritorijoje vyrauja sekantys dirvoţemių tipai (Lietuvos dirvoţemių ţemėlapis M 1:300 000, 1998; suderinta su FAO-Unesco dirvoţemių klasifikacija).

Pietinėje ploto dalyje, ant glacialinių ir limnoglacialinių nuogulų:  ant glacialinių nuogulų, Sūduvos aukštumos šiauriniame šlaite – glėjiškieji rudţemiai (RDg) Gleyic Cambisols (CMg)  ant limnoglacialinių nuogulų – pasotinti bazėmis glėjiniai dirvoţemiai (GLb) Eutric Gleysols (GLe);

Centrinėje ploto dalyje, ant limnoglacialinio smėlio ir molio nuogulų:  ant limnoglacialinių nuogulų, Kybartų apylinkėse – paprastieji išmolėję dirvoţemiai (LVp) Haplic Luvisols (LVk);

Šiaurinėje ploto dalyje, ant limnoglacialinių smėlingų ir molingų nuogulų:  ant molingų limnoglacialinių nuogulų, šiaurinėje ploto pusėje – stangiškieji išmolėję dirvoţemiai (LVj) Stagnic Luvisols (LVj).

Pagal Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 ”Pavojingų cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 08 d. įsakymu V-114 (Ţin., 2004, Nr. 41-1357), pateikiamą klasifikaciją, vakarinėje ir centrinėje ploto dalyje paplitę smėlio dirvoţemiai laikomi atspariais cheminei taršai, o rytinėje dalyje paplitę molio dirvoţemiai – neatspariais cheminės taršos paţeidimams. Dirvoţemiai, praturtinti organine medţiaga, t.p. puveninga velėna, linkę kaupti oru pernešamus sunkiuosius metalus, o uţmirkę, prastai drenuojami dirvoţemiai – su gruntiniu vandeniu migruojančius teršalus.

Dirvožemio dabartinė geocheminė būklė.

Kudirkos - Kybartų plote daugumos mikroelementų koncentracijos priklauso nuo dirvoţemio granulinės sudėties ir organinės medţiagos kiekio ir yra gana kaitūs (Kadūnas ir kt., 1999). Pagal 4.3.1 lentelę, matyti, kad dabartinės vykdomos ūkinės veiklos sąlygojama dirvoţemio tarša yra minimali, vidutiniai elementų kiekiai beveik nesiskiria nuo visos Lietuvos dirvoţemių foninių reikšmių. Šakių rajono dirvoţemiuose stebimos didesnės nei vidutinės Lietuvoje chromo, sidarbro, nikelio koncentracijos, tačiau jos maţesnės nei ribinės vertės pagal galiojančius normatyvus (HN 60:2004, Pavojingų cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje).

4.3.1 lentelė. Vidutiniai (medianiniai) elementų kiekiai Kudirkos - Kybartų ploto ir visos Lietuvos dirvoţemiuose, mg/kg. Rajonas Ag As Co Cr Cu Ni Pb Sn Zn Šakių 0,072 2,9 6,4 47,3 12,5 17,0 17,1 2,16 31,3 Vilkaviškio 0,057 3,4 5,5 42,3 12,2 17,4 13,1 2,17 29,6 Visa Lietuva 0,065 2,4 4,6 31,6 8,9 12,6 15,1 2,00 28,1

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 43

Kudirkos - Kybartų ploto upių dugno nuosėdose mikroelementų koncentracijos irgi yra panašios į Lietuvos upių fonines dugno nuosėdų reikšmes. Lyginant su foninėmis stebimos šiek tiek didesnės chromo ir nikelio koncentracijos Šešupės upės dugno nuosėdose, tačiau jos ţenkliai maţesnės nei ribinės vertės.

4.3.2 lentelė. Vidutiniai (medianiniai) elementų kiekiai Kudirkos - Kybartų ploto ir visos Lietuvos upių dugno nuosėdose, mg/kg. Upės baseinas Ag As Co Cr Cu Ni Pb Sn Zn Šešupės 0,061 3,1 5,2 42,2 11,5 16,6 13,8 2,09 26,6 Visų Lietuvos upių 0,077 3,0 5,0 33,3 10,4 13,2 14,9 2,1 42,4

Dirvožemio būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas.

Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo planas Kudirkos - Kybartų plote nebus įgyvendintas, dirvoţemio būklė teritorijoje nepasikeis.

4.3.2. Galimos pasekmės dirvoţemio taršos iš stacionarių šaltinių ir galimų avarijų atveju

Įrengiant gavybos aikšteles bus nuimamas viršutinis, 0,25 m storio, dirvoţemio ariamasis sluoksnis. Pašalinus dirvoţemio ariamąjį sluoksnį, ilgam laikui sumaţės dirvoţemio derlingumas, tačiau, pasikeitus ţemės naudojimo paskirčiai iš ţemės ūkio į gamybinę, šis pokytis tampa nebe reikšmingas. Nuimtas sluoksnis laikinai yra saugojamas tvarkomose teritorijose ir neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai. Darbų metu cheminei, entomologinei, parazitologinei, mikrobiologinei, radiacinei ir pan. dirvoţemio būklei neigiamos pasekmės nenumatomos, avarijų atveju naudojamos apsaugos priemonės, likviduojančios trumpalaikį neigiamą poveikį.

Laikinoje darbo zonoje, betarpiškai šalia įrenginėjamų gavybos aikštelių, galimas tiesioginis trumpalaikis (fizinis) mechaninis dirvoţemio paţeidimas: • miško paklotės (esant miškui) suardymas ir sumaišymas su viršutiniu dirvoţemio sluoksniu; • dirvoţemio tankio padidėjimas veikiant sunkiasvorei technikai bei sandėliuojant medţiagas, iškastą gruntą ir dirvoţemio derlingą sluoksnį.

Dėl dirvoţemio (fizinio) mechaninio dirvoţemio paţeidimo prognozuojamas laikinas dirvoţemio derlingumo ir biologinio aktyvumo sumaţėjimas. Granuliometrinės bei cheminės dirvoţemio sudėties neigiami pokyčiai nėra numatomi. Dėl nedidelių gavybos aikštelių plotų, bei dirvoţemio savybių šie mechaniniai (fiziniai) dirvoţemio paţeidimai neturės įtakos vandens ar vėjo sąlygojamai dirvoţemio erozijai.

Dirvožemio degradacija pabaigus vystyti veiklą

Galimos reikšmingos tiesioginės, netiesioginės pasekmės dirvoţemiui neprognozuojamos. Trumpalaikės pasekmės gali būti susijusios su avariniu naftos išsiverţimu į paviršių. Vidutinės trukmės ir ilgalaikės pasekmės nenumatomos.

Gavybos aikštelių eksploatacijos metu galima neţymi dirvoţemio cheminė tarša, ypač teritorijose, esančiose vyraujančių vėjų pavėjinėje pusėje bei durpinguose dirvoţemiuose, kuriuose gali padidėti V, Ni, kitų sunkiųjų metalų bei daugiaciklių angliavandenilių kiekiai, susiję su dujų degimo produktais iš gavybos aikštelių fakelų. Sunkiųjų metalų kaupimasis, jei jis

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 44

viršija didţiausias leistinas koncentracijas, gali turėti nuolatinį sinergetinį neigiamą poveikį dirvoţemio bei jo biotos sanitarinei būklei. Nuolatinės pasekmės nenumatomos. Teigiamos pasekmės dirvoţemiui nenumatomos. Sunkiųjų metalų kaupimasis, jei jis viršija didţiausias leistinas koncentracijas, gali turėti nuolatinį sinergetinį neigiamą poveikį dirvoţemio bei jo biotos sanitarinei būklei.

4.3.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms dirvoţemiui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Dirvožemio rekultivacija

Įrengus aikšteles, atliekama mechaniškai paţeisto ir laikinai nuimto dirvoţemio rekultivacija: • nuimtas derlingas dirvoţemio sluoksnis panaudojamas aikštelių rekultivacijai (vejų gruntui) bei apsauginio pylimo formavimui; • visoje laikinoje darbo zonoje atliekamas ţemės purenimas ir gilus arimas; • maţai humusingi dirvoţemiai praturtinami durpėmis, tuo minimizuojant laikinai paţeisto dirvoţemio derlingumo bei biologinio aktyvumo atsistatymo laikotarpį.

Ūkinės veiklos pasekmių dirvožemiui sumažinimo priemonės

Gavybos aikštelių įrengimo metu nuimtas derlingas dirvoţemio sluoksnis laikinai sandėliuojamas aikštelių teritorijoje. Avarijų atveju naudojamos atitinkamos numatytos apsaugos priemonės.

Aikštelių eksploatacijos metu dirvoţemio cheminė tarša maţinama naudojant fakelų gaubtus ir filtrus bei naudojant dujas kituose technologiniuose procesuose. Aikšteles eksploatuojančios įmonės nustatyta tvarka vykdo dirvoţemių būklės monitoringą, siekiant, kad visų normuojamų elementų kiekiai neviršytų didţiausių leistinų koncentracijų.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 45

4.4. Ţemės gelmės

4.4.1. Esama situacija, giluminės ţemės gelmių sandaros charakteristika

Kvartero storymės geologinė sandara

Kvartero nuogulos Kudirkos-Kybartų ploto teritorijoje slūgso ant nelygaus, paleoįrėţiais suskaidyto pokvarterinio paviršiaus, jo storis priklauso nuo pokvartero reljefo pobūdţio. Didţiausi kvartero nuogulų storiai Kudirkos-Kybartų ploto ribose siekia 180 metrų (Kudirka-144 ir Dailučiai-24 gręţiniuose), kur pokvarterinis paviršius išraiţytas gilių paleoįrėţių. Vyraujantis kvartero nuogulų storis – 40-70 metrų.

Kvartero nuogulų pjūvis Kudirkos-Kybartų plote yra gana kaitus. Šiaurės vakarinėje ploto dalyje pokvarterinį paviršių dengia Dainavos svitos pagrindinė morena, kurios storis siekia apie 20 m. Tuo tarpu pietrytinėje ploto dalyje pokvartero paviršių dengia Dzūkijos pagrindinė morena. Dzūkijos morenos storis čia siekia 40 metrų. Kvartero storymės pjūvyje vyrauja glacialinės nuogulos. Dainavos, Ţemaitijos, Medininkų ir Viršutinio Nemuno svitų pagrindinės morenos paplitusios visame plote, Pietų Lietuvos fazės kraštinė morena atsidengia pietinėje ploto dalyje.

Dainavos svitos pagrindinė morena sudaryta iš tamsiai pilko, vietomis pilko moreninio priesmėlio, sluoksnio storis siekia 18 - 32 m.

Ţemaitijos svitos pagrindinė morena – tai ţalsvai pilkas moreninis priesmėlis, kurio vyraujantis storis yra 10 – 15 m. Ţemaitijos limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuogulos aptinkamos pavieniuose gręţiniuose ir slūgso atskirų nedidelių lęšių pavidalu.

Medininkų svitos pagrindinę moreną sudaro pilkai rudas moreninis priesmėlis su įvairaus rupumo smėlio lęšiais, storis kinta nuo 12 iki 22 metrų. Medininkų svitos fliuvioglacialinės nuogulos išskirtos tik atskirų pavienių gręţinių pjūviuose, jų storis siekia 7-12 metrų. Daţniausiai tai smulkus ir smulkutis aleuritingas smėlis, rečiau - aleuritas ar molis. Nuosėdos pilkai ar gelsvai rudos bei pilkos su ţalsvu atspalviu.

Viršutinio Nemuno svitos pagrindinės morenos sluoksnio storis kinta nuo 8 iki 20 m. Pagrindinę moreną sudaro moreninis priemolis su ţvirgţdu ir gargţdu bei moreninis priesmėlis, kuriame pasitaiko įvairaus rupumo smėlio lęšių. Ţemės paviršiuje atsidengia Viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės bei Holoceno aliuviniai dariniai. Didesnėje ploto dalyje paviršiuje plyti 3 - 8 m storio Baltijos posvitės limnoglacialinės prieledyninių baseinų nuosėdos, kurias sudaro smulkus ir smulkutis smėlis, aleuritas ir molis. Nuosėdoms būdinga litologinė įvairovė: vyrauja smulkus bei smulkutis karbonatinis-feldšpatinis-kvarcinis smėlis, sutinkamas aleuritas ir molis arba įvairios minėtų litologinių atmainų tarpusavio kombinacijos. Šios nuosėdos dengia Baltijos posvitės dugninę moreną ir Pietų fazės kraštinę moreną, šios savo ruoţtu pietinėje ploto dalyje plyti ţemės paviršiuje. Vyraujanti nuosėdų spalva - gelsvai ar rudai pilka bei pilka, retai su neţymiu ţalsvu ar melsvu atspalviu. Šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje ploto dalyse nedideliais ploteliais paplitusios fliuvioglacialinių terasų nuogulos, kurias sudaro įvairaus rupumo, kartais ţvirgţdingas, geltonai rudas, rečiau rudas ar rudai geltonas karbonatinis-feldšpato-kvarcinios smėlis (storis vietomis siekia 5-10 m), šios nuogulos slūgso ant Baltijos posvitės glacialinių darinių. Holoceno aliuvinėmis nuogulomis (įvairaus rupumo smėliu) uţpildyti visų upių ir upelių slėniai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 49

Kudirkos-Kybartų plote aptikti ir išţvalgyti 2 kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniai, iš kurių – 1 smėlio ir 1 molio (ţiūrėti naudingųjų iškasenų ţemėlapį). Minėtųjų telkinių plotai su parengtinai išvalgytų naftos telkinių kontūrais nepersidengia.

Prekvartero storymės geologinė sandara

Prekvartero uolienos slūgso po kvartero gliaciogenine storyme. Pokvartero paviršiaus reljefas yra sudėtingas ir stipriai išraiţytas paleoįrėţių. Pokvartero reljefo paviršius kinta nuo +20 m (pietrytinėje dalyje) iki –30 metrų (centrinėje dalyje), o paleoįrėţiuose ir daugiau.

Pokvartero paviršių sudaro mezozojaus laikotarpio uolienos. Seniausios pokvarteriniame paviršiuje atsidengiančios uolienos - apatinės kreidos albio aukšto Jiesios svitos uolienos, jos kartu su viršutinės kreidos cenomanio bei turonio aukšto uolienomis pokvarteriniame paviršiuje tik pačiame šiaurės-rytiniame Kudirkos - Kybartų ploto pakraštyje paleoįrėţio dugne. Apatinės kreidos Jiesios svitą sudaro glaukonitiniai smėliai ir aleurolitai, viršutinės kreidos cenomanio ir turonio auštą - kreida ir kreidos mergelis. Visame likusiame plote pokvateriniame paviršiuje atsidengia viršutinės kreidos mastrichčio aukšto uolienos.

Kudirkos-Kybartų ploto geologinį pjūvį sudaro apatinio proterozojaus magminės ir metamorfinės uolienos, paleozojaus ir mezozojaus nuosėdinės uolienos, kurias dengia kvartero nuogulų storymė. Paleozojaus geologinį pjūvį sudaro kambro, ordoviko, silūro ir permo sistemų uolienos. Mezozojaus nuogulas - apatinio triaso moliai, vidurinės ir viršutinės juros smėlingos- molingos ir karbonatinės uolienos, apatinės kreidos glaukonitinis smėlis ir aleurolitas, viršutinės kreidos kreida ir kreidos mergelis. Sluoksniai gelmėje pietvakarių kryptimi.

Kristalinį pamatą daugiausiai sudaro granitai ir gneisai. Apatinio proterozojaus uolienų paviršius aukščiausiai sutinkamas –1250 m abs. aukštyje ir grimzta pietvakarių link pasiekdamas -1335,73 m abs. aukštį Kybartai-22 gręţinyje.

Trečdalį nuosėdinės dangos pjūvio sudaro apatinio paleozojaus uolienos, kurios sudaro kaledoninį struktūrinį kompleksą. Apatinę nuosėdinės dangos pjūvio dalį sudaro kristalinį pamatą dengiančios apatinio ir vidurinio kambro uolienos - argilitai ir aleurolitai su įvairaus rupumo, smulkiagrūdţio ir itin smulkiagrūdţio kvarcinio, kvarcinio-glaukonitinio smiltainio tarpsluoksniais, bendras uolienų storis kinta nuo 61 m (Dailučiai-24 gręţinyje) iki 111 m (Kybartai-22 gręţinyje).

Kambro uolienos paplitusios tik pietvakarinėje ir pietinėje ploto dalyje, centrinėje ir šiaurinėje ploto dalyje kambro uolienos nueroduotos, čia virš kristalinio pamato uolienų slūgso ordoviko klintys, mergeliai, dolomitai, smiltainiai, kurių bendras storis siekia 78-95 m. Ordoviko uolienas dengia apatinio ir viršutinio silūro uolienos. Apatinę silūro pjūvio dalį sudaro apatinio silūro argilitai, mergeliai ir klintys, kurių storis siekia 98-116 metrų. Viršutinio silūro pjūvį sudaro nuo 279 m (Dailučiai-24 gręţinyje) iki 385 m (Kudirkos Naumiestis-58 gręţinyje) storio mergelis ir klintis su molio ir dolomito tarpsluoksniais.

Prognozuojamos naftos susikaupimo zonos Kudirkos-Kybartų plote siejamos su viršutinio ordoviko geologine sistema (Kybartų telkinys) bei silūro rifų naftinga zona (Kudirkos telkinys).

Kaledoninio struktūrinio komplekso viršutinę dalį uţbaigia apatinio devono Gargţdų serijos molinga-aleuritinga storymė (storis 49-55 m), slūgsanti virš viršutinio silūro uolienų ir paplitusi tik šiaurinėje Kudirkos-Kybartų ploto dalyje.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 50

Aukščiau slūgsančios devono ir apatinio permo uolienos yra priskiriamos hercininiam kompleksui. Hercininio komplekso apatinę dalį sudaro apatinio devono terigeninės uolienos – Kemerių horizonto Viešvilės serijos smiltainiai su molio ir aleurolito tarpsluoksniais, bendras storis kinta nuo 17 m Kudirkos Naumiestis-58 gręţinyje iki 47 m Kudirka-144 gręţinyje. Permo uolienos dengia devono sistemos uolienas šiaurinėje ploto dalyje, o centrinėje ir pietinėje Kudirkos-Kybartų ploto dalyse jos slūgso ant silūro sistemos uolienų.

Alpinis struktūrinis kompleksas nedarniai slūgso ant hercininio komplekso uolienų ir apjungia viršutinio permo – holoceno nuosėdas. Permo klintis, dolomitas, gipsas ir anhidritas (storis kinta nuo 51 iki 120 m) sudaro alpinio struktūrinio komplekso apatinę dalį. Aukščiau slūgso mezozojaus laikotarpio uolienos, kurias sudaro apatinio triaso moliai (storis 210-290 m), vidurinės ir viršutinės juros moliai, aleuritas ir vietomis klintis (bendras juros sistemos storis siekia 90-173 m), apatinės kreidos glaukonitinis smėlis ir aleurolitas (storis 29-49 m), viršutinės kreidos kreida ir kreidos mergelis (storis 122-147 m).

Struktūriniu-tektoniniu poţiūriu, Kudirkos-Kybartų plotas yra Baltijos sineklizės rytinėje dalyje. Sluoksniai palinkę pietvakarių kryptimi. Pietvakarinėje ploto dalyje išskirtas ŠV-PR krypties tektoninis lūţis, kertantis kaledoninio komplekso uolienas. Šis lūţis buvo aktyvizuotas įvairiais laikotarpiais, pasireiškia kaip fleksūrinė padidinto plyšiuotumo zona. Turima geofizinė ir geologinė medţiaga neleidţia detalizuoti šių lūţinių struktūrų pobūdţio.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 59

Žemės gelmių būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo planas Kudirkos-Kybartų plote nebus įgyvendintas, ţemės gelmių būklė nepasikeis.

4.4.2. Galimos pasekmės ţemės gelmių struktūroms

Kvartero nuogulų storymės sandara Kudirkos-Kybartų ploto ribose labai kaiti – glacigeniniai dariniai (moreninis priesmėlis ir priemolis), gerai izoliuojantys Ţemės gelmes nuo galimos taršos, atskirti akvaglacialinių (įvairaus rupumo smėlio, aleurito) nuogulų sluoksniais, pasiţyminčiais dideliu pralaidumu. Ţemės paviršiuje slūgsančių nuogulų litologinė sudėtis ir kilmė nėra labai įvairi. Ţemės paviršiuje vyrauja smėlingos – molingos prieledyninių baseinų nuosėdos, pasiţyminčios vidutiniu pralaidumu. Todėl planuojant naftos paieškų ir gavybos darbus būtina laikytis visų gamtosauginių reikalavimų.

Parengtinai išţvalgytas naftos telkiniai Kudirka-Kybartai plote yra susiję su viršutinio ordoviko geologine sistema (Kybartų telkinys) bei silūro rifų naftinga zona (Kudirkos telkinys). Maţai pralaidţios molingos apatinio triaso uolienos yra viršutinio ordoviko ir silūro naftingojo komplekso regioninė vandenspara. Ši regioninė vandenspara uţtikrina patikimą sluoksnių izoliaciją. Hidrodinaminiu poţiūriu kolektorius yra stagnacinėje zonoje, kur beveik nėra poţeminio vandens migracijos, tad reţimo pakitimas sluoksnyje beveik neturi jokio poveikio gelmėms.

Eksploatacijos poveikį ţemės gelmėms sąlyginai galima būtų suskirstyti į poţeminį ir antţeminį. Poţeminiam poveikiui galėtų būti priskirtinos dvi poveikio rūšys:  tiesioginis angliavandenilių siurbimas iš viršutinio ordoviko ir silūro darinių sluoksnių, kintant kokybinei, kiekybinei bei hidrodinaminei sluoksniuose esančių fluidų būklei;  geologinių struktūrų uţteršimas avarinių situacijų metu (pvz., esant eksploatacinės kolonos nesandarumui ar nekokybiškai uţvamzdinės ertmės cementacijai).

Galimos pasekmės aeracijos zonai ir gruntiniam vandeningam horizontui

Ekohidrogeologiniu poţiūriu naftos gavybos aikštelės sklypą reikia vertinti kaip technogeninei taršai nejautrią teritoriją. Tą lemia vietos bei teritorijos geologinės – hidrogeologinės sąlygos: Teritorijos viršutinę geologinio pjūvio dalį sudaro molingi gruntai (morena). Intensyviausios veiklos vietose gruntas buvo ir bus maţai “judintas”.

Normalios eksploatacijos metu poveikis aeracijos zonos gruntui bei gruntiniam vandeningam sluoksniui aikštelės ribose bus minimalus.

Galimos pasekmės gilesniems vandeningiems horizontams

Gręţiant gręţinius paţeidţiamas gelmių uţdarumas ir teoriškai atskiri horizontai gali būti paveikti gręţinio praplovimo skysčio bei sudaryti sąlygas fluidų pertekėjimui iš vieno horizonto į kitą. Vengiant gelmių uţteršimo gręţinių skiediniai yra gaminami iš nekenksmingų medţiagų. Jų parametrai (lyginamasis svoris, klampumas, filtracijos indeksas) yra pakankami, kad faktiškai nevyktų skiedinio infiltracija (priešingu atveju, prarandamas brangus skiedinys, o tai ekonomiškai nenaudinga). Išimtis gali būti permo karbonatinis vandeningas horizontas, kur

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 60

pasitaiko kavernų, ypatingai šalia lūţių. Pastebėjus sugėrimą permo uolienose, gręţiniai praplaunami naudojant gėlą vandenį. Kad skirtingos sudėties poţeminis vanduo nepertekėtų gręţimo metu, gręţiniai yra tvirtinami apsauginėmis kolonomis, o tarpas tarp gręţinio sienelių ir vamzdţių kolonos cementuojamas.

Vienas iš potencialios rizikos faktorius yra su nafta išgauto poţeminio vandens grąţinimas į gelmes. Paprastai grąţinama į nenaudojamus sūrius vandeningus horizontus, kuriuos izoliuoja patikima vandenspara. Kadangi poţeminio vandens srautai nukreipti į baseino centrinę dalį, įpilto ordoviko ar silūro vandens patekimas į periferinius eksploatuojamus vandeniningus horizontus nėra įmanomas. Išimtį sudaro galimi paţeidimai, susiję su tektoninėmis zonomis. Tačiau, kompleksiška, geologinių, paleogeografinių, tektoninių duomenų analizė, paremta seisminio zondavimo medţiaga, leidţia teigti, kad regioniniai lūţiai, su kurias tiesiogiai susijusi padidinta angliavandenilių migracijos į aukštesnius geologinius horizontus tikimybė, pilnai uţgęsta vidurinio devono sluoksniuose. Tam tikros padidintų amplitudţių fleksūros (sluoksnių išlinkimas virš lūţio) kai kuriuose seisminiuose profiliuose atsekamos iki viršutinio devono - t.y. maţdaug iki 600 m gylio nuo ţemės paviršiaus, ir yra perdengtos ekranuojančia triaso-permo storyme. Aprašomoje teritorijoje aukščiau slūgsančiuose permo, mezozojaus ir kainozojaus dariniuose tektoninių dislokacijų, susijusių su giluminėmis struktūromis, beveik nestebima - visi lūţiai plote nėra aktyvūs.

Jau pats naftos migracijos ir susikaupimo struktūrinio tipo kaupvietėse mechanizmas kai nafta, kaip atskira fazė, drauge su porų vandeniu juda lateraliai maţesnio slėgio srities link, parodo didelio laipsnio ţemės gelmių uţdarumą. Padidintas plyšiuotumas ekranuojančio lūţio zonoje arba nepakankamas regioninės naftosparos izoliuotumas sąlygotų telkinių išsiformavimą ir naftos nutekėjimą iš kaupvietės į kitus geologinius sluoksnius. Šiuolaikiniai telkiniai pradėjo formuotis vėlyvojo silūro-vidurinio devono metu. Savo ilgalaikio geologinio vystymosi eigoje, veikiant kontrastingiems ţemės plutos judesiams, telkiniai ne kartą persiformavo ir pasipildė, iki įgavo savo dabartinį pavidalą. Tai yra natūralaus gamtinio proceso dalis, neturinti ţalingos įtakos ţemės gelmėms.

Kaip minėta, lūţiai pagrindinai uţgęsta kaledoninio komplekso kraige ir beveik neprasiskverbia į aukštesnius sluoksnius – čia galimos vietomis fleksūros ir padidinto plyšiuotumo zonos. Yra ţinoma, kad gana ramių ţemės plutos grimzdimų ar kilimų fone egzistuoja zonos, susijusios su lūţiais, išilgai kurių vyksta kontrastingi plutos blokų judėjimai. Virš lūţių susidaro fleksūros (sluoksnių išlankstymas) ir padidinto plyšiuotumo zonos. Tokios zonos vadinamos neotektoniškai aktyviomis linijinėmis zonomis (NALZ) ir laikomos padidintos rizikos zonomis. NALZ būdingos pasikeitusios uolienų savybės: jos yra labiau plyšiuotos, sueiţėjusios, kas apsprendţia greitesnį ir lengvesnį teršiančių medţiagų prasiskverbimą į giliuosius sluoksnius ir atvirkščiai - fluidų migraciją link ţemės paviršiaus. Tačiau turima hidrogeocheminė medţiaga rodo, kad vertikalus pertekėjimas išilgai tektoninių zonų plote yra retas reiškinys, be to migracijos masteliai yra nepalyginami su tais minimaliais kambro vandens kiekiais, kuriuos numatoma infiltruoti į sūrius vandeningus horizontus.

Detalūs geodeziniai tyrimai rodo, kad ţemės plutos judėjimų intensyvumas šalies teritorijoje nėra didelis – tesiekia tik kelis milimetrus per metus. Tokie tektoniniai judesiai nėra pavojingi nei pastatams, nei kitiems padidinto stabilumo reikalaujantiems objektams.

Nors naftos telkiniai daţnai šliejasi prie neotektoninių lineamentų, per visą jų eksploatacijos laikotarpį nebuvo nustatytos sūrių poţeminių vandenų iškrovų į kreidos-juros ar kvartero gėlo

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 61

vandens horizontus. Angliavandenilių išteklių naudojimo plotas neotektoniškai stabilus. Telkinių eksploatacija yra per menka, kad aktyvizuotų neotektoninius lūţius.

Galimas teršalų išsiliejimas ir žemės gelmių teršimo mastas avarinių situacijų metu

Gruntiniai ir paviršiniai vandenys gali būti uţteršti, jeigu avarijos metu šie skysčiai išsilietų. Kad to neatsitiktų, įrengiant gręţimo aikštelę išskiriama zona, kurioje teoriškai galimi išsiliejimai. Po visa tokia zona klojami izoliuojanti plėvelė, teritorija betonuojama, įrengiami specialūs nutekėjimo kanalai, aplinkui įrengiamas bortelis.

Be numatytų techninių priemonių, paviršinės taršos prasiskverbimą į gilesnius vandeningus horizontus, riboja ir vietovės geologinės – hidrogeologinės sąlygos. Pirmas ir teoriškai labiausiai paţeidţiamas intramoreninis (lęšinis) vandeningas horizontas slūgso kelių – keliolikos metrų gylyje ir yra perdengtas daugiau santykinai vandensparinio (filtracijos koeficientas kf = 10-4 m/p) kieto moreninio priemolio sluoksniu.

Galimos reikšmingos tiesioginės įtakos gelmėms neprognozuojama. Netiesioginės, sinenergetinės – taip pat. Trumpalaikės pasekmės gali būti susijusios su avariniu naftos išsiverţimu į paviršių. Vidutinės trukmės poveikis nenumatomas.

Tarp ilgalaikių poveikių išskiriamas sūraus vandeningo horizonto lokalus cheminės sudėties keitimas infiltruojant iš naftingo sluoksnio gautą poţeminį vandenį. Gelmėse tai gali pakeisti chemines pusiausvyras, kurios gali lemti vienos ar kitos sudėties cemento iškritimą (arba, atvirkščiai, tirpinimą) nedideliame plote, tačiau tai negalima priskirti prie neigiamų faktorių. Antrinio fluido aureolės dėl difuzijos ir pertekėjimo gana greitai išsilygina talpinančiuose fluiduose. Nuolatinio poveikio nenumatoma. Teigiamo poveikio ţemės gelmėms nenumatyta.

4.4.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms ţemės gelmėms išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Siekiant išvengti gelmių uţteršimo gręţinio praplovimo skysčiu, šie skiediniai yra gaminami iš nekenksmingų medţiagų. Jų parametrai (lyginamasis svoris, klampumas, filtracijos indeksas) yra parenkami taip, kad faktiškai nevyktų skiedinio infiltracija (priešingu atveju, prarandamas brangus skiedinys, o tai ekonomiškai nenaudinga). Išimtinės priemonės gali būti taikomos gręţiant per permo karbonatinį vandeningą horizontą, kur pasitaiko kavernų, ypatingai šalia lūţių. Pastebėjus sugėrimą permo uolienose, gręţiniai praplaunami naudojant gėlą vandenį. Kad skirtingos sudėties poţeminis vanduo nepertekėtų gręţimo metu, gręţiniai yra tvirtinami apsauginėmis kolonomis, o tarpas tarp gręţinio sienelių ir vamzdţių kolonos cementuojamas. Skirtingos sudėties poţeminio vandens pertekėjimo gręţimo metu prevencijai, gręţiniai yra tvirtinami apsauginėmis kolonomis, o tarpas tarp gręţinio sienelių ir vamzdţių kolonos cementuojamas.

Gruntinio ir paviršinio vandens uţteršimo avarijos metu išsiliejusiais fluidais prevencijai taikomos technologinės priemonės, t.y. įrengiant gręţimo aikštelę išskiriama zona, kurioje teoriškai galimi išsiliejimai. Po visa tokia zona klojama izoliuojanti plėvelė, teritorija betonuojama, įrengiami specialūs nutekėjimo kanalai, aplinkui įrengiamas bortelis.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 62

4.5. Biologinė įvairovė

4.5.1. Esama situacija. Informacija apie ploto biologinę įvairovę, saugomas natūralias buveines ir rūšis

Tyrimais pagrįstų ir susistemintų duomenų apie visos nagrinėjamos teritorijos biologinės įvairovės struktūrą nėra. Biologinės įvairovės visumą sudarančių dalių geriau ištirtos tik atskiros rūšys ir gamtinės buveinės. Kita vertus, šios ataskaitos tikslas yra galimų pasekmių biologinei įvairovei vertinimas tik labiausiai tikėtinose angliavandenilių telkinių (struktūrų) ir teisės aktais tokiai veiklai leidţiamose vietose, kur saugomų ekosistemų ar rūšių populiacijų tankis yra ţymiai maţesnis, nei jų apsaugai skirtose teritorijose.

Pagrindinį vaidmenį saugant šalies (dalinai ir Europos) biologinę įvairovę atlieka gyvosios gamtos vertybių apsaugai skirtos saugomos teritorijos.

Širvintos upės slėnis (LTVLKB001). Ornitologiniu atţvilgiu labai svarbi kaip tarptautinės ir nacionalinės reikšmės teritorija. Aptinkama europinės svarbos saugomų paukščių rūšis - grieţlė (Crex crex). Paukščių apsaugai svarbi teritorija uţima dalį Širvintos ir Šeimenos upių apsaugos zonų (495,82 ha).

Virbagirio miškas (LTVIK0001). Saugomos vertybės: miškų buveinės - 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai ir bestuburių rūšies - didţiojo auksinuko (Lycaena dispar) buveinės. BAST ribos sutampa su Virbalgirio valstybinio botaninio - zoologinio draustinio (367,89 ha) ribomis.

Į saugomų teritorijų tinklą nepatenkantys miškai, pelkės, Šešupės, Širvintos, jų intakų slėniai taip pat vertintinos kaip bioįvairove pasiţyminčios sąlygiškai natūralios ekosistemos - regioninio ir vietinio lygmens gamtinio karkaso dalys.

Biologinės įvairovės apsaugai svarbios teritorijos pateiktos II ir III grafiniuose prieduose.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 63

4 pav. Kudirkos – Kybartų ploto ribos bei išţvalgyti angliavandenilių telkiniai. Pagrindas: Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano gamtinio kraštovaizdţio ir biologinės įvairovės apsaugos brėţinio ištrauka.

“0” alternatyva – esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas.

Kadangi nagrinėjamo ploto ribose skaitlingiausia rūšių, bendrijų ir ekosistemų lygmeniu biologinė įvairovė sutelkta bei gamtos vertybės teisinės apsaugos statusą turi specializuoto profilio saugomos teritorijos, šios alternatyvos atveju biologinės įvairovės būklė nepatirs nei reikšmingų teigiamų, nei reikšmingų neigiamų pasekmių. Šiai gamtos sričiai saugoti minėtos teritorijos uţimą apie 8,6 km2 arba 3 % nagrinėjamo ploto, persidengiančių su Natura 2000 ir miškų teritorijomis, galima teigti, jog likusiose ploto dalyse "0" alternatyvos situacija būtų palankesnė biologinės įvairovės foninių populiacijų būklei.

4.5.2. Naftos gavybos aikštelių įrengimo ir veiklos galimos pasekmės saugomoms buveinėms, augalų ir gyvūnų rūšims

Kadangi biologinės įvairovės apsaugai skirtose saugomose teritorijose planuojama ūkinė veikla draudţiama, maţai tikėtina, kad saugomų ir grieţtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo rūšių palitimo arealai atsidurtų ţvalgybos ar gavybos aikštelių sklypuose. Antra vertus, prieš įrengiant šiuos objektus pasirinktose vietose bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 64

šio proceso metu būtų tiksliai identifikuotos galimos grėsmės konkrečioms radvietėms ar biotopams.

Naftos gavybos aikštelių įrengimo pasekmės biotopams, augalų ir gyvūnų populiacijoms gali būti tiesioginės, kaupiamosios, bet trumpalaikės – vykdant net ir ribotos apimties darbus visuomet yra tikimybė, kad dėl įrengimų transportavimo, darbų triukšmo, gausesnio ţmonių skaičiaus atskiros gyvūnų rūšys bus priverstos kiek atsitraukti iš uţimtų buveinių, gali būti pakenkta nedideliems laukinės/kultūrinės augalijos plotams. Vis tik, pagal poveikio mastą ir gamtinių buveinių sunaikinimo tikimybę, reikšmingos veiklos pasekmės neprognozuojamos.

Bet kurioje aikštelėje uţ saugomų teritorijų ribų pastatyta naftos gavybos įranga teturėtų menkos įtakos migruojantiems ţinduoliams ar paukščiams. Esamas ţemės naudojimo būdas potencialiose gavybos teritorijose yra ţymiai svarbesnis faktorius gyvūnų mitybos, veisimosi ar migracijos sąlygoms.

Aplink naftos gavybos įrengimus įrengti pylimai bei pagrindo hidroizoliacija efektyviai apsaugos paviršinius vandens telkinius, tad neigiamos įtakos, juo labiau pasekmių, ţuvų ir kitų vandens gyvūnų populiacijoms nenumatoma.

Taip pat didţioji ploto dalis patenka į miškų ūkio paskirties ţemę. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, miško ţemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Pagal dabartinį ūkinės veiklos ribojimų ir apsaugos statusą, valstybinių ir privačių miškų teritorijos nebus perspektyvios nagrinėjamo plano įgyvendinimui.

4.5.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms biologinei įvairovei išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Biologinių išteklių apsauga, visų pirma, turi būti suprantama kaip tausojantis darbų planavimas. Pasirenkant konkretaus gręţinio vietą, prioritetas turi būti teikiamas ūkinei veiklai naudojamų biotopų, pavyzdţiui, atvirų dirbamų ir dirvonuojančių laukų plotams.

Vadovaujantis Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais (Ţin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606) ţemiau pateikiami ūkinės veiklos apribojimai ir reikalavimai, kurių įgyvendinimas privalomas siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių natūralių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

Paieškinių ir ţvalgybos (gręţimo, seisminiai tyrimai) darbai šalia paukščių apsaugai svarbių teritorijų rekomenduojami ne paukščių perėjimo laikotarpiu.

Naftos paieškos ir gavybos gręţinių aikštelėse turės būti įrengta hermetiška hidroizoliacinė danga bei reikiamo aukščio grunto (betono) pylimai, tad išsiliejusi nafta ar fluidas nepateks į paviršinius ar gruntinius vandenis. Iš gavybos aikštelių į paviršinio vandens telkinius išleidţiamas išvalytas vanduo turi uţtikrinti Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės ţuvys, apsaugos reikalavimų aprašo (Ţin., 2006, Nr. 5-159) priede nurodytus vandens kokybės rodiklius. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika (Ţin., 2010, Nr. 29-1363) į paviršinio vandens telkinius - upelius, melioracijos griovius ir kt., išleidţiamo išvalyto vandens kokybė turės tenkinti paviršinio vandens telkinių būklės reikalavimus, nebloginant esamos būklės.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 65

Nepageidaujamą vizualinį techninės įrangos poveikį gamtovaizdţiui iš dalies galima sušvelninti aplink teritoriją pasodinus krūmų ir medţių juostas.

Sklypuose apie aikšteles naudinga būtų įrengti nedideles kūdras, apsuptas pievų ar kitokios ţolinės augalijos, kad jose galėtų veistis varliagyviai.

Kita vertus, įgyvendinant planą bus vykdomas gręţinių vietovių gyvosios gamtos nuolatinis monitoringas. Bendruoju atveju, angliavandenilių išteklių paieškos konkurso laimėtojas turės skirti reikiamą dėmesį Kudirkos - Kybartų plote esančių gamtinių draustinių, saugomų ţeldinių deklaruotuose laukuose apsaugai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 66

4.6. Kraštovaizdis

4.6.1. Esama situacija – kraštovaizdţio tipų, įvairovės bendra charakteristika. Kompleksinės saugomos teritorijos. Miškai. Bendra informacija apie ţemės naudmenas

Geografiniai teritorijos paviršiaus ypatumai. Lietuvos fizinio-geografinio rajonavimo aspektu Kudirkos - Kybartų plotas yra Nemuno ţemupio (Karšuvos) lygumoje. Šiaurės vakarinėje ploto dalyje Šešupės ţemumoje yra ţemiausia vieta – 24 m virš jūros lygio. Pietų kryptimi Sūduvos aukštumų link ţemės paviršius laipsniškai kyla, tačiau išlaiko lyguminį, stambiai banguoto reljefo pobūdį.

Kultūrinis kraštovaizdis. Regiono ar vietovės rango kraštovaizdţio bruoţus ir savitumą formuoja gamtinių procesų ir ţmogaus ūkinės veiklos sąveikoje atsirandanti kraštovaizdţio tipų teritorinė visuma.

Geriausiai išlikusiems nagrinėjamo regiono istorinio kultūrinio kraštovaizdţio arealams būdingas vidinis integralumas ir kompozicinė vienovė su gamtinio kraštovaizdţio struktūra. Reikšmingiausi šio kraštovaizdţio erdvių struktūros komponentai - senieji miestai ir miesteliai - Kybartai, Virbalis, Kudirkos Naumiestis. Verčių kompleksiškumu šiame kraštovaizdyje išsiskiria dvarų sodybos. Ypatingas erdvinis kompozicinis ir semantinis vaidmuo tenka piliakalniams, daugelis jų yra neatsiejami nuo miestelių ir dvarų sodybų. Šios teritorijos pasiţymi kompleksiškumu ir autentiškumu, jų kultūros paveldas neatskiriamas nuo gamtinio kraštovaizdţio.

Pagrindinis kultūrinio kraštovaizdţio poţymis, apsprendţiantis jo ekologinį stabilumą - ţemėnaudos teritorinė struktūra. Aplinkosaugos poţiūriu ypatingą reikšmę turi daugiamete augmenija padengtos ţemės naudmenos - miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai, daugiamečių ţolių plotai. Šiuo poţiūriu nagrinėjama teritorija pasiţymi ţemesniu nei vidutinis laipsniu kraštovaizdţio atsparumo antropogeniniams veiksniams.

Vyrauja atvirų, pilnai ir iš dalies praţvelgiamų apţvelgiamų erdvių, lyguminis, erdvių kraštovaizdis. Tokį savitą vietovių tipą formuoja silpnai banguotas limnoglacialinė ir moreninė lyguma.

Kraštovaizdţio morfotopų įvairovės poţiūriu nagrinėjama ploto teritorija nėra turtinga. Galima išskirti nedidelių miškų, agrarinės bei urbanizuotos aplinkos plotus. Nuo seno Suvalkija garsėja kaip derlingų ţemių kraštas, todėl teritorija išsiskiria agrariniu kraštovaizdţiu, kuriame dominuoja dirbamos ţemės, kultūrinės pievos. Taip pat būdingas gausus gyvenviečių tinklas, daug apţeldintų sodybų.

Miškai. Kudirkos - Kybartų ploto miškingumas maţas, tesudaro apie 4 %. Didesni miškų masyvai, patenkantys į tiriamą plotą – Šuklių miškas, Virbalgirio, Padvarių miškai, Vinco Kudirkos miškas.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 69

2010 m. sausio 1 d. privatūs miškai Lietuvoje sudarė 38,3 %, rezervuoti nuosavybės teisės atkūrimui miškai – 12,2 % visų šalies miškų. 2010 m. šalyje vyravo smulkios valdos, vidutinė valdos dydis - 3,28 ha, o didţiausios valdos dydis pasiekė 4875 ha. Miško savininkai, valdantys iki 5 ha miško, sudaro 85% visų savininkų, o valdomi miškai - 40 % privačių miškų ploto. Panaši nuosavybės struktūra būdinga ir nagrinėjamam plotui. Laikmečio ypatumai miškų ţemėvaldoje pasireiškia tuo, kad nesibaigianti ţemės reforma dalinai stabdo šalies miškingumo didinimo programą. Savaime atsiţeldinančiuose miškų plotuose gali susiformuoti blogesnės kokybės sumaţėjusio produktyvumo medynai, yra pavojus, kad miškas atsiţeldins nepageidaujamose vietose, turinčiose visai kitą funkcinę paskirtį. Vadovaujantis Miškų įstatymo (Ţin., 2001, Nr. 35-1161) 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miško ţemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

4.6.1 lentelė. Ţemės fondo struktūra (%) savivaldybėse 2009 m. Ţemės ūkio Miško Uţstatyta Kita* Vandenys Keliai naudmenos ţemė teritorija ţemė Vilkaviškio 77,3 10,6 2,5 5,8 1,9 1,9 Šakių 68,0 22,9 1,7 3,5 2,1 1,8 Šaltinis:Valstybinis ţemės fondas * kita ţemė (medţių ir krūmų ţeldiniai, pelkės, paţeista, nenaudojama ţemė);

“0” alternatyva. Esamos būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo planas Kudirkos - Kybartų plote nebus įgyvendintas, bendra kultūrinio kraštovaizdţio būklė dėl to nesikeis (nepablogės). Tolesnė jo raida bus įtakojama laikmečiui svarbesnių ir ilgalaikių agrarinės politikos, miškų plėtros, urbanizacijos, rekreacijos, atsinaujinančios energetikos ir kt. sričių sąlygojamų ţemėnaudos pokyčių.

4.6.2. Galimos pasekmės kraštovaizdţiui

Estetinei kraštovaizdţio vertei, gamtinio karkaso geoekologiniam potencialui

Lietuvos bei nagrinėjamo ploto poveikio aplinkai mastais angliavandenilių gavybos teritorijos nepriskirtinos prie kraštovaizdį reikšmingai transformuojančio technogeninio veiksnio dėl jų maţos teritorinės raiškos. Pagal metodologinę sampratą jie priskirtini tiesiog kraštovaizdţio techniniams įrenginiams.

Eksploatacinių medţiagų ir išgautos produkcijos sandėliavimo veiksnys - atviroje erdvėje susikuria naujos, tačiau nepastovios (priklausomai nuo sandėliavimo trukmės) kraštovaizdţio formos. Teritorijos, kuriose reiškiasi šis technogeninis veiksnys, paprastai yra stipriai technogenizuotos, čia aktyvi transporto priemonių ir kitokių techninių įrengimų veikla, praktiškai nėra augalijos arba ji suniokota, nors aplink šią teritoriją gali būti santykinai natūrali aplinka.

Nagrinėjami technogeniniai veiksniai reiškiasi kraštovaizdyje lokaliai, t.y. pagal vizualinės aprėpties mastą neperţengia vietovės rango ribų. Analizuojant kraštovaizdţio sandarą ploto regioniniame lygmenyje, šie technogeniniai veiksniai neakcentuojami dėl jų daromo poveikio lokalumo ir nėra laikytini reikšmingais, agresyviais ar laikmečiui nepriimtinais dariniais.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 70

Tokio pobūdţio technogeninių naujadarų atsiradimo kraštovaizdyje vertinime racionaliausia akcentuoti objektyviai analizei pasiduodančius kraštovaizdţio vaizdingumo (estetinės vertės) kriterijus, tokius kaip jo sandaros raiškumą, struktūros įvairovę, panoraminių reginių formavimosi potencialą, taip pat galimą vizualinį atsparumą. Vizualinės taršos poveikio aspektu naujų objektų atsiradimas agrarinio, urbanizuoto ar subnatūralaus kraštovaizdţio fone būna skirtingas ir negali būti išreikštas visuotinai priimtinais kriterijais. Potencialių gavybos vietų esamą sukultūrinimo laipsnį tikslinga laikyti esmine suvokiamo kraštovaizdţio kategorija, o ne vaizdingumo laipsnį diferencijuojančiu veiksniu, kur visi santykiniai groţio vertinimai galimi visuose kraštovaizdţio tipuose.

Galimas kraštovaizdţio mozaikiškumo, estetinės kraštovaizdţio vertės, gamtinio karkaso kitimas

Įrengus naftos gavybos aikšteles, gavybos vietovių kraštovaizdyje neišvengiamai atsiras lokalaus masto vizualiniai pokyčiai. Tokie inţinieriai objektai neabejotinai išryškės buvusios aplinkos fone, tačiau aukščiu ir tūriais nedominuos tarp kitų agrarinio kraštovaizdţio gamtinių ir kultūrinių elementų (miškai, baţnyčios, kalvos) ar ūkinių statinių (pašarų bokštų, fermų, katilinių ir pan.). Dėl naftos telkinių/struktūrų išsidėstymo ypatumų ploto teritorijoje ir tikėtino nedidelio gavybos aikštelių skaičiaus, galima teigti, jog šių aikštelių veikla, įskaitant ir transportavimo kelių bei poţeminių vamzdynų infrastruktūrą, nesukels reikšmingos nei vietovių reljefo, nei bendros kraštovaizdţio struktūros sąskaidos. Šio verslo praktika pateikia pavyzdţių, kada baigus eksploatuoti telkinius ir pašalinus techninę įrangą, yra atkuriama pirminė kraštovaizdţio elementų būklė, jų potencialas bei estetinės savybės. Preliminarūs negausių angliavandenilių išteklių duomenys sudaro prielaidas, kad trukmės poţiūriu planuojama veikla nebus ilgalaikė, t.y. nesitęs dešimtmečiais, todėl civilizuotos eksploatacijos sąlygomis negrįţtamų aplinkos padarinių, kurie pakeistų kraštovaizdţio pobūdį, nesukels. Galimų gavybos aikštelių dispersinė sklaida didelėje teritorijoje, netgi koncentruojantis gręţiniams telkinių kontūruose nesudarys tokio inţinierinių statinių tinklo, kuris fragmentuotų esamas kraštovaizdţio erdves, didintų gamtos elementų sąskaidą ir mozaikiškumą, sukurtų neįveikiamus barjerus augalų/gyvūnų migracijai ar sudėtingus ţemėnaudos atskyrimus ţemės savininkams ir valdytojams.

Kultūrinio kraštovaizdţio erdvės struktūros pokyčiai yra objektyvūs ir neatskiriami nuo joje vykstančios ir ją formuojančios veiklos. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje tradicinės veiklos kaimo teritorijose nuosmukis kol kas didėja. Didţiausia grėsmė kyla šalia miestų išlikusioms kultūrinio kraštovaizdţio teritorijoms, kur daţniausiai yra vaizdinga gamtinė aplinka. Jos tampa gyvenamaisiais priemiesčių rajonais, komercinės veiklos zonomis. Plano atveju, angliavandenilių naudojimas bendraisiais planais numatytose pramonei ir sandėliavimui teritorijose nesukeltų neigiamų pasekmių intensyviai urbanizuotam kraštovaizdţiui.

Nagrinėjamo plano įgyvendinimo bei aplinkos apsaugos derinimo aspektu svarbios yra gamtinio karkaso geoekologinių takoskyrų bei migracinių koridorių teritorijos, kuriuose nustatytas silpnas ekologinio kompensavimo laipsnis. Gamtinio karkaso nuostatuose (Ţin., 2010, Nr.87-4619) reglamentuojama, kad vandens apsaugos zonose, neturinčiose apsauginių ţeldinių, agrarinėse ir nemiškingose atvirose teritorijose statybos yra ribojamos.

Likusioje ploto dalyje angliavandenilių išteklių paieškos/ţvalgybos ir gavybos darbai, taikant lokalias poveikį maţinančias priemones, gali būti vykdomi be reikšmingų pasekmių kraštovaizdţio kompleksų ar atskirų jo komponentų funkciniams pokyčiams.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 71

Galimos pasekmės saugomoms teritorijoms ir jų apsaugos bei naudojimo režimui

Realiai įvertinamas veiklos poveikis saugomoms teritorijoms, gali reikštis technogeninių objektų vizualine tarša, pasireiškianti kultūros vertybių teritorijų panoramose nuo masiškai lankomų apţvalgos taškų, turistinių maršrutų.

Planuojant išţvalgytame telkinyje naftos ir dujų gavybos ūkinę veiklą bus vertinama ir avarinių naftos išsiliejimų į hidrografinį tinklą, susijusį su draustinių vandens ekosistemomis, tikimybė. Labiausiai tikėtinų gavybos vietų -naftos telkinių ribos tiesiogiai nepatenka į artimiausias saugomas gamtines teritorijas: Virbalgirio botaninį-zoologinį draustinį, Širvintos upės slėnį (PAST).

Vadovaujantis a priori nuostata, jog planuojama veikla saugomose teritorijose bei apsaugos zonose (kur jos nustatytos teisės aktais ar teritorijų planavimo dokumentais), negalima, tiesioginio pobūdţio ir ilgalaikės reikšmingos neigiamos pasekmės šių teritorijų vertybėms ar kompleksams neprognozuojamos.

4.6.3. Priemonės neigiamoms pasekmėms kraštovaizdţiui išvengti, sumaţinti ar kompensuoti

Pasekmių kraštovaizdţiui sumaţinimo ar kompensavimo galimybės Analizuojant veikiančių naftos verslovių išsidėstymo teritorijas kitose šalies vietose, labiausia tikėtina, jog maţiausia apribojimų Kudirkos-Kybartų plote naftos paieškos ir gavybos vietoms įrengti iškils agrariniame arba pramonės ir sandėliavimo veiklos paveiktame kraštovaizdyje.

Siekiant išvengti galimų neigiamų plano įgyvendinimo pasekmių kraštovaizdţio stabilumo potencialui makro ir vietovės lygmenyje, būtina laikytis patvirtintų apskričių ir rajonų (miestų) bendrųjų planų sprendinių:  neplanuoti aikštelių išdėstymo teritorijose, kuriose siūloma įveisti mišką;  nepaţeisti konservacinės paskirties teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, rekreacinių teritorijų tinklo;  derinti gavybos vietas su ūkinės veiklos subjektais, kurių veiklos planai atitinka planuose rekomenduojamos ūkinės veiklos kryptis, specializaciją ir uţtikrina saugomų teritorijų apsaugą.

Kraštovaizdţio fizinio pagrindo ir biotos komponentų išteklių apsauga turi būti sudėtinė ūkio subjekto poveikio aplinkai monitoringo dalis, grindţiama tausojančiu darbų aplinką planavimu. Siekiant sumaţinti naftos ţvalgybos ir gavybos darbų galimas pasekmes kraštovaizdţiui, veiklos planuose reikėtų:  planuoti vietas atokiau nuo kompaktiškai uţstatytų gyvenamųjų teritorijų, nesukeliant nepalankių ţemėnaudos ir veiklos perspektyvos pokyčių vietos bendruomenėms;  neplanuoti aikštelių saugomų teritorijų apsaugos (buferinėse) zonose, nes ekstremalių situacijų metu gali būti paveiktos net ir subnatūralios (foninės) augalų ar gyvūnų buveinės;  numatomiems darbams pagal galimybes pasirinkti aikšteles, kuriose, baigus darbus, efektyviausia būtų įmanoma atkurti pirminį vietovaizdį.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 72

Teritorijų rekultivacijos ir renatūralizacijos galimybės ir priemonės

Teritorijų, kuriose bus atliekami ţemės paviršiaus pertvarkymai, baigus paieškos darbus, o ypač telkinio eksploataciją, iš anksto turi būti numatyta ţemėnaudos reikalavimus atitinkanti darbų programa, numatanti:  atkurti vietovei būdingą reljefo pobūdį;  atstatyti (jei buvo pertrauktas statiniais) natūralų vietovės drenaţą ar sunaikintas laukų sausinimo drenaţo sistemas;  dirbtines gavybos aikštelių dangas išardyti arba, suderinus su vietos bendruomene, išvalius nuo veiklos atliekų, palikti jos reikmėms;  atkurtas viršutinis dirvoţemio sluoksnis ir pagal ţemės nuomotojo sąlygas tinkamai paruoštas tolesnei veiklai (agrarinei, miško auginimui ar pan.).

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 73

4.7. Socialinė - ekonominė aplinka

4.7.1. Esama situacija – apgyvendintos teritorijos, infrastruktūra

Bendra demografinė situacija. Statistikos departamento duomenimis nuo 2006 iki 2010 m. pradţios tiek Lietuvoje, tiek nagrinėjamos teritorijos rajonuose gyventojų skaičius maţėjo.

4.7.1 lentelė. Gyventojų skaičius savivaldybėse metų pradţioje 2006 2007 2008 2009 2010 Šakių r. sav. 37200 36805 36364 35880 35507 Vilkaviškio r.sav. 48835 48380 47978 47593 47204

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pradţioje Vilkaviškio rajone gyveno 47 204 gyventojai, iš jų 20 141 (arba 42,7 % visų gyventojų) miesto vietovėje, 27 063 (arba 57,3 %) asmenys – kaimiškoje vietovėje. Pagal lytį – 22 467 (arba 47,6 %) vyrai, 24737 (arba 52,4 %) – moterys. Statistikos duomenys rodo, kad darbingo amţiaus ţmonių nuo 15 iki 64 metų grupė, palyginus su visais rajono gyventojais sudaro 63 % (29 867 asmenys, iš kurių 14 427 vyrai, 15 440 moterys) ir tai yra maţiau nei vidutiniškai Lietuvoje (66,4 %).

2010 metų pradţioje Šakių rajone gyveno 35 507 gyventojai, iš jų 10 165 (arba 28,6 % visų gyventojų) miesto vietovėje, 25 342 (arba 71,4 %) asmenys – kaimiškoje vietovėje. Pagal lytį – 16 901 (arba 47,6 %) vyrai, 18 606 (arba 52,4 %) – moterys. Statistikos duomenys rodo, kad darbingo amţiaus ţmonių nuo 15 iki 64 metų grupė, palyginus su visais rajono gyventojais sudaro 64 % (22 900 asmenys, iš kurių 11 634 vyrai, 11 266 moterys) ir tai yra maţesnis vidurkis nei Lietuvoje (66,4%).Maţėjantis natūralus gyventojų prieaugis, didėjanti migracija lemia ir gyventojų skaičiaus maţėjimą, tačiau, atsiţvelgiant į pastarųjų metų šalies ir Europos tendencijas, galima prognozuoti, jog nagrinėjamų savivaldybių gyventojų skaičius ateityje taip pat gali maţėti. Prognozuojama, kad to prieţastimis greičiausiai bus vis maţėjantis gimstamumas ir didėjantis mirtingumas, didėsianti gyventojų migracija į uţsienio valstybes, kurią skatina ES darbo rinkos. Išliekant neigiamomis migracijos tendencijomis ir maţėjančiu demografiniu potencialu, savivaldybės praranda galimybes pritraukti daugiau darbo jėgos ir uţtikrinti spartų vietos ekonomikos augimą.

Ţemiau pateikiama informacija apie nagrinėjamo ploto savivaldybių dalis, pilnai ir dalinai patenkančias į nagrinėjamo ploto ribas bei gyventojus.

Vilkaviškio rajono teritorijos plotas yra 1 259 km2. Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamoje savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius 1 km2 2010 m. pradţioje buvo 37,5. Šis rodiklis yra maţesnis uţ Lietuvos vidurkį, kuris yra 51,0 gyventojų į 1 km2. Rajone yra 12 seniūnijų. Į nagrinėjamą Kudirkos – Kybartų plotą patenka Kybartų, Virbalio seniūnijos, maţesnė dalis Klausučių, Šeimenos, Pajevonio seniūnijų teritorijų plotų. Didţiausi tiriamam plote esantys rajono miestai: Kybartų, Virbalio, gyvenvietės: Šiaudiniškių kaimas, Matlaukio kaimas, Gudkaimio kaimas, Kataučiznos kaimas, Virbalio Miesto Laukų kaimas, Alvito kaimas.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 74

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

Šakių rajono teritorijos plotas yra 1 453 km2. Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamoje savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius 1 km2 2010 m. pradţioje buvo 24,4. Šis rodiklis yra dvigubai maţesnis uţ Lietuvos Respublikos vidurkį, kuris yra 51,0 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Rajone yra 14 seniūnijų. Į nagrinėjamą Kudirkos – Kybartų plotą patenka Kudirkos Naumiesčio seniūnijos ploto maţesnioji dalis bei Kudirkos – Kybartų ploto riba kabina labai maţą Sintautų seniūnijos teritorijos dalį. Į tiriamo ploto teritoriją patenka vienas miestas – Kudirkos Naumiestis, bei kelios didesnės gyvenvietės: Bublelių, Kubilėlių kaimai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 75

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

4.7.2 lentelė. Gyventojų skaičius ir gyvenamosios vietovės (seniūnijos lygmeniu), pilnai ar dalinai patenkančios į Kudirkos - Kybartų plotą Miestų ir miestelių gyventojų Savivaldybė Seniūnija Kaimo gyventojų skaičius* skaičius Kybartų Kybartai, 6556 gyv.. 39 kaimai, 9419 gyv. Virbalio Virbalis, 1205 gyv. 9 kaimai, 2250 gyv. Vilkaviškio Klausučių - 36 kaimai, 3275 gyv. Šeimenos - 63 kaimai, 6338 gyv. Pojevonio - 22 kaimai, 1742 gyv. Kudirkos Kudirkos Naumiestis, 1910 gyv. 30 kaimų, 3322 gyv. Šakių Naumiesčio Sintautų 25 kaimai, 1976 gyv. * - kaimų gyventojų skaičius 2001 m. Duomenimis

Daliai Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių teritorijos, o kartu ir gyvenamosioms vietovėms, kurios patenka į pasienio ruoţo teritoriją (500 m atstumas nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija), galioja pasienio teisinis reţimas. Bet kokia planuojama veikla tokiose teritorijose vykdoma laikantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei jo poįstatyminiu aktų nuostatų. Valstybės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) jokia veikla, išskyrus valstybės sienos apsaugą, negalima.

Kudirkos – Kybartų plote į pasienio ruoţo teritoriją patenka Vilkaviškio rajono Kybartų seniūnijos teritorija. Kybartų seniūnijoje pasienyje išsidėstę vienas miestas ir 10 gyvenamųjų vietovių: Kybartų miestas, Kybartų kaimas, Daugėlaičių kaimas, Kybeikių kaimas, Bajorų kaimas, Stanaičių kaimas, Slibinų kaimas, Šūklelių kaimas, Miestlaukio kaimas, Remeikių kaimas, Matlaukio kaimas.

Šakių rajone į nagrinėjamą Kudirkos – Kybartų plotą pasienio zonoje patenka Kudirkos Naumiesčio seniūnija: Kudirkos Naumiesčio miestas, Meištų kaimas bei Kubilėlių kaimas.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 76

Nagrinėjamo plano įgyvendinimo aspektu, vietos alternatyva arba ryšys su gyvenamosiomis teritorijomis svarbus ţemiau išvardintais poţiūriais tiek, kur gavybos vietos (aikštelės) gali būti pasirinktos:  arti prie gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų - galimos oro ir akustinės taršos;  ūkinei veiklai naudojamuose ţemės sklypuose - savininkų ar naudotojų ekonominio intereso;  visuomenės reikmėms skirtose teritorijose (rekreacinės, parkai, ţeldynai, kultūros vertybės) - viešojo intereso.

Infrastruktūra. Nagrinėjamos teritorijos susisiekimo sistemos pagrindą sudaro kelių transportas, taip pat reikšmingą tarptautinių perveţimų dalį sudaro geleţinkelio transportas.

Teritorijos pietinę dalį rytų -vakarų kryptimi kerta magistralinis kelias A7 Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas, šiaurės-pietų kryptimi kerta krašto kelias Nr. 138 Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis – Šakiai bei rajoninis kelias Nr. 3802 Kiduliai-Kudirkos Naumiestis.

Nagrinėjamo ploto miestus taip pat jungia valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5103 Kudirkos Naumiestis - Kybartai, kuris yra jungtis su IXD tarptautiniu transporto koridoriumi (Vilkaviškio rajone), Kauno - Kybartų geleţinkelio linija. Nagrinėjamo plano atveju svarbu tai, kad automobilių keliai ir geleţinkelio linija praeina netoli išţvalgytų naftos telkinių. Vietinės reikšmės kelių tinklo tinkamumas veiklai nagrinėtinas tolesniuose plano etapuose. Nagrinėjamoje teritorijoje pakankamai išvystytas elektros skirstomasis tinklas.

Ekonominės sąlygos ir veikla, gyventojų užimtumas

Statistikos departamento 2010 m.duomenimis nagrinėjamose savivaldybėse ūkio subjektų skaičius buvo: Vilkaviškio r. - 608, Šakių - 473. Regione dominuoja agrarinė ūkio struktūra, vyrauja maţos įmonės, vis dar nepakankamas verslumo lygis. Pagrindinės ekonominės veiklos sritys - prekyba, ţemės ūkis, miškininkystė, pramonė. Lyginant su šalies vidurkiu, savivaldybėse daugiau ūkio subjektų dirba ţemės ūkyje, maţiau – prekyboje, pramonėje, statyboje, statybos ir sandėliavimo bei apgyvendinimo paslaugų sektoriuose. Vyraujančios pramonės produkcijos rūšys rajonuose išlieka tradiciškai tos pačios: mėsos produktų gamyba, pieno ir pieno produktų perdirbimas ir gamyba, duonos ir pyrago gaminių gamyba, medienos perdirbimas, kombinuotųjų pašarų gamyba, tekstilės bei baldų gamyba.

Oficialiai skelbiamos informacijos duomenimis, pagal gyventojų pajamas bei nedarbo rodiklius Šakių ir Vilkaviškio rajonai priskiriami maţesnio gyventojų pajamų ir didesnio nei šalies vidurkis nedarbo lygio grupei.

Pagal Lietuvos darbo birţos duomenis bedarbių procentas nuo darbingo amţiaus ţmonių yra maţesnis Vilkaviškio, ir Šakių rajonuose nei Lietuvos vidurkis. Bedarbių procentas nuo darbingo amţiaus ţmonių 2005-2010 m. pateikiamas 7 lentelėje.

4.7.3 lentelė. Bedarbių procentas nuo darbingo amţiaus ţmonių 2005-2010 m. 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 4,8 3,4 3,2 3,4 9,4 14,5 Marijampolės apskritis 5,3 3,4 2,6 2,8 8,3 13,3 Vilkaviškio rajonas 6,0 3,9 3,4 3,4 8,6 13,6 Šakių rajonas 6,8 4,6 3,5 3,3 8,1 12,9

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 77

Didelis bedarbių skaičius kaime bei maţos dirbančiųjų pajamos nulėmė ţemą pragyvenimo lygį, didelį atotrūkį tarp kaimo ir miesto gyventojų šeimų pajamų. Kaimo gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam šeimos nariui, yra maţesnės nei miesto gyventojų.

Vilkaviškio rajone pagal darbuotojų skaičių dominuoja smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Iš 608 veikiančių ūkio subjektų 2010 metais labai maţų įmonių, iki 10 darbuotojų, rajone buvo 447 arba 73 %, maţų – 122, arba 20 %, vidutinių įmonių – 36, arba 6 % visų rajono įmonių. Vilkaviškio rajone veiklą vykdo 3 įmonės turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, tai sudaro 0,5% visų rajono įmonių.

Šakių rajone pagal darbuotojų skaičių dominuoja smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Iš 473 veikiančių ūkių subjektų 2010 metais, įmonių, kuriose darbuotojų skaičius yra iki 4 buvo 280 arba 60 % visų ūkio subjektų rajone. Labai maţų įmonių, iki 10 darbuotojų, rajone buvo 338, arba 72 %, vidutinių – 134, arba 28 % visų rajono įmonių. Šakių rajone veikia viena įmonė turinti daugiau nei 250 darbuotojų.

4.7.2. Galimos pasekmės kitiems ūkio sektoriams

Ūkinė veikla gavybos aikštelėse ar jų įrengimo vietovėse ţemės paviršiuje negali įtakoti angliavandenilių išteklių, slūgsančių apie 2 km gylyje kiekio ar kokybės. Regiono tradiciniams ūkio sektoriams - ţemės ūkiui ir produktų perdirbimo pramonei, prekybos ir paslaugų įmonėms, miškų ūkiui ir kt. - plano įgyvendinimas nesukels tokio laipsnio poveikių, dėl kurių atskirose teritorijose pasikeistų ūkinės veiklos specializacija, numatyti veiklos prioritetai ar sumaţėtų gamybos apimtys. Lietuvoje taip pat nėra skelbiama informacija, jog esamos naftos verslovės būtų neigiamai paveikę savivaldybių ekonominius rodiklius, suţlugdę vietovėse veikusias įmones, nualinę ūkininkų ţemes ar kitaip paveikę fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus. Dėl šių prieţasčių neigiamos plano pasekmės teritorijos ekonominei aplinkai nenumatomos.

Bendrame visos nagrinėjamos teritorijos raidos kontekste naftos gavybos aikštelių įrengimo reikšmingos neigiamos pasekmės teritorijos esamam materialiniam turtui, socialinei aplinkai bei jos istorinio palikimo formai - kultūros paveldui - nenumatomos, nes joms kilti esamos būklė padėtis, struktūra ir kaitos tendencijos tam nesudaro prielaidų. Ūkinės veiklos keliami sinergetinio (sąveikaujančio) pobūdţio laikini, trumpalaikiai ar vidutinės trukmės poveikiai socialinės aplinkos komponentams bei ţmonėms nebūtinai turi pasiekti reikšmingų pasekmių lygmenį. Tai patvirtina per 15 metų naftos gavybos praktika besiribojančių ir tolimesnių licencinių angliavandenilių naudojimo plotų socialinės aplinkos būklei.

Naftos gavybos telkinių eksploatavimui naudotojas privalės parengti Taršos integruotos prevencijos leidimą (TIPK), kurio pagrindu yra mokami mokesčiai į valstybės biudţetą. Šiuo aspektu numatomos teigiamos vidutinės trukmės pasekmės valstybės ekonominei aplinkai, nes planuoti ilgalaikes mokesčių įplaukas nesuteikia riboti ištekliai.

Energetika. Atsiţvelgiant į negausius aptiktus bei prognostinius angliavandenilių išteklių kiekius, išgauta produkcija realios įtakos energetinių išteklių šalies rinkos pokyčiams neturės, todėl šiuo aspektu neprognozuojamos nei teigiamos, nei neigiamos pasekmės sektoriaus (gavybos, perdirbimo ar energijos gamybos) ekonominei aplinkai. Ekonomine prasme, tradicinių išteklių gavyba ribotoje teritorijoje ir ribotomis apimtimis taip pat nesukeltų konkurencijos

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 78

biomasės, kitų atsinaujinančių šaltinių plėtrai.

Turizmas. Uţnemunės ir Suvalkijos kraštas savaip patrauklus šalies ir uţsienio kelionių mėgėjams. Autoturizmo maršrutas „Suvalkijos ţiedas“ – tai naujai siūlomas maršrutas, sudarytas kiek pakoregavus LR teritorijos bendrajame plane rekomenduoto Suvalkijos parkų ţiedo maršrutą. Šio maršruto atkarpos: Vištytis – Kybartai –Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis – Šakiai, kerta nagrinėjamą plotą bei tolesnės jo dalys apjungia visus regiono savivaldybių bei svarbiausius turizmo centrus ir leidţia susipaţinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis.

Turistai ne tik uţsuka į miestelius ir jų apylinkes apţiūrėti lankytinas vietas, bet ir apsistoja nakvynei. Planuojant naftos versloves artimoje saugomų kultūros paveldo objektų ar gamtinių teritorijų kaimynystėje tektų derinti turizmo plėtros interesus, galimai teikiant pagalbą šios srities plėtrai. Tinkamai reprezentuojant veiklą, naftos verslovės galėtų būti kaip vieni iš paţintinio turizmo objektų, susijusių su Sūduvoje populiarėjančiu turistų aptarnavimo verslu. Vakarų Lietuvoje veikiančių naftos gavybos bendrovių organizuojamos ekskursijos į esamas naftos gavybos vietas parodė, kad ţmonių susidomėjimas Lietuvoje neseniai atsiradusia šia naudingųjų iškasenų gavybos šaka pakankamai didelis. Šiuo poţiūriu plano įgyvendinimas gali turėti teigiamas pasekmes.

Atsiţvelgiant į paminėtus ekonominės aplinkos aspektus, galima konstatuoti, kad nagrinėjamos teritorijos atsparumas naujoms antropogeninės veiklos apkrovoms svyruoja nuo neutralaus iki didelio jautrumo laipsnio. Tose ploto dalyse, kur koncentruojasi socialinio-kultūrinio bei ekonominio turinio interesai, angliavandenilių išteklių paieškos/ţvalgybos ir gavybos darbai galės būti vykdomi tik garantuojant tradicinių gamtos išteklių bei kultūros vertybių apsaugą.

4.7.3. Materialus turtas, kultūros paveldas (įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą)

Atskirą kultūros ir istorijos palikimo dalį sudaro istorinės kapinės ir memorialinės vietos. Saugomi kapinynai ir kitos senovės laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai. Liaudiški memorialiniai paminklai (kryţiai, koplytstulpiai) yra vienas savičiausių meno reiškinių Europoje. Didţiąją senųjų kapinių dalį sudaro katalikų kapinės. Taip pat nemaţa išlikusių ir valstybės saugomų kitų religijų kapinių: ţydų, evangelikų-liuteronų, evangelikų-reformatų, stačiatikių ir kt.

Archeologinių vietų (senovės gyvenvietė, piliakalnis, kapinynas, piliakalnis su gyvenviete), esančių neurbanizuotose vietovėse, miškuose ar laukuose aplinkoje parenkant gavybos vietas apsauga turi būti ypač akcentuojama, kadangi šie objektai vietovėse ne visada turi aiškiai išreikštus fizinius išskirtinumo poţymius bei ribų ţenklinimą.

Nagrinėjamos teritorijos valstybės saugomi kultūros paveldo objektai yra paţymėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro (NKVR) ţemėlapiuose, taip pat Marijampolės apskrities bei savivaldybių kultūros paveldo tinklų schemose.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 79

Saugomų kultūros vertybių sąrašų perrašymas iš patvirtintų teritorijų planavimo bei registro dokumentų šioje ataskaitoje, rengėjų nuomone, nėra tikslingas.

Dalis registrinių objektų (vietovių) turi pakankamą apsaugos statusą, nes yra miestų, miestelių ir kaimų urbanizuotose dalyse, kur angliavandenilių naudojimo plano įgyvendinimas yra negalimas.

Dalis pavienių saugomų kultūros vertybių dispersiškai paplitę po visą nagrinėjamą plotą, tačiau didesnės jų sankaupos koncentruojasi potencialiose gavybos Kudirkos Naumiesčio ir Kybartų - Virbalio telkinių vietovėse. (IV grafinis priedas).

Lietuvos Respublikos bendrajame plane kultūros paveldo tvarkymo tipologinių prioritetų zonavimo aspektu Šakių rajono savivaldybės teritorijoje Kudirkos Naumiestis išskiriamas kaip kultūros paveldo reprezentacinis centras.

Į Kudirkos Naumiesčio naftos telkinio kontūrą patenka arba netoli jo registruotos šios nekilnojamosios kultūros vertybės:  V. Kudirkos paminklas (unikalus objekto kodas - 10045) Kudirkos Naumiesčio m.centrinėje dalyje;  baţnyčia (1615), Kudirkos Naumiesčio m. centrinėje dalyje. Šv. Kryţiaus Atradimo baţnyčia. Pastatyta 1783 m., vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo elementų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside ir bokšteliu.;  miestelio istorinis centras (17093), teritorijos plotas - 74,2 ha, objekto vertingos savybės: gatvių tinklas, aikštelės planas, kapitalinio uţstatymo fragmentai, miesto panorama. Šio paveldo objekto teritorijos vakarinė dalis (apie 8 ha) patenka į naftos telkinio ribas.

V.Kudirkos paminklas ir baţnyčia yra Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinio centro teritorijos ribose. Pagal nustatytus kultūros vertybių apsaugos tikslus Kultūros ministro 2005 m. balandţio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripaţinimo saugomomis“ (Ţin., 2005, 58-2037), V. Kudirkos paminklas, V. Kudirkos kapas saugomi viešajam paţinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai.

Į šio telkinio ploto ribas Vilkaviškio r. pilnai patenka holokausto aukų kapai, nekilnojamosios kultūros vertybės pilnas pavadinimas – Kapinės I (11181).Teritorijos plotas yra 0,38 ha, fizinio apsaugos zonos pozonio plotas – 1,1ha.

Iš vakarų pusės prie telkinio ribų yra Miestlaukio, Kudirkos Naumiesčio piliakalnis su gyvenviete (22987), Miestlaukio k. (Kybartų sen.). Kompleksą sudaro piliakalnis (16272) ir gyvenvietė (22988). Teritorijos plotas – 8ha, vizualinės apsaugos zonos pozonio plotas – 116,6 ha. Vizualinės apsaugos zonos pozonio ploto rytinės dalis patenka į naftos telkinio plotą.

Į Miestlaukio, Kudirkos Naumiesčio piliakalnio su gyvenviete vizualinės apsaugos zonos pozonio plotą patenka kita nekilnojamoji kultūros vertybė – Vokiečių senosios kapinės – unikalus objekto kodas 22221, adresas – Vilkaviškio r. sav., Miestlaukio k. (Kybartų sen.).

Rytinėje Kudirkos naftos telkinio ploto dalyje yra kultūros paveldo vertybė – Kataučiznos buv. dvaro sodyba (864), adresas –, Kataučiznos k. (Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav.).

Į Kybartų-Virbalio naftos telkinio plotą patenka šios nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės:

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 80

 ţydų senosios kapinės II (20681), Virbalio Miesto Laukų (Virbalio sen.);  vokiečių senosios kapinės (23080), Virbalio m., teritorijos plotas – 2,6 ha;  miestelio istorinis centras (17125), Virbalio m., teritorijos plotas 86,13 ha;  Puniškos buv. dvaro sodybos fragmentai (870), Virbalio m.;  Virbalio senojo miesto vieta (20557), Virbalio m.. Visas teritorijos plotas – 58,33 ha, vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis.

Kultūros paveldo objektai - Puniškos buv. dvaro sodybos fragmentai ir Virbalio senojo miesto vieta patenka į kultūros vertybės – Virbalio miestelio istorinio centro teritoriją.

Plano įgyvendinimas saugomų teritorijų atţvilgiu šiose (ir kitose) ploto vietose turi būti tikslinamas atliekant aikštelių poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

“0” alternatyva. Tikėtini socialinės ir ekonominės būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos - Kybartų plote planas nebus įgyvendinamas, ši alternatyva neturės nei reikšmingų teigiamų, nei reikšmingų neigiamų pasekmių kultūros paveldo būklei, apsaugos bei naudojimo perspektyvoms.

Galimos plano įgyvendinimo pasekmės

Plano įgyvendinimo atveju tikėtini dvejopo pobūdţio poveikio nekilnojamo kultūros paveldo vertingosioms savybėms bei šių vertybių aplinkai pasireiškimai:  paieškos/išteklių ţvalgybos metu kultūros vertybių apsaugos statuso neturinčiose teritorijose galimi archeologiniai radiniai;  angliavandenilių gavybos aikštelės, nesant kitų vietos ir techninių alternatyvų, gali patekti į kultūros vertybių registrą (NKVR) įrašytų objektų/vietovių vizualinės apsaugos pozonių gretimybes.

Pirmuoju atveju, vykdant ţemės darbus bet kurioje ploto vietoje išlieka tikimybė, kad gali būti aptikti archeologiniai radiniai. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 str. 3 dalies nuostatomis (Ţin., 2004, Nr. 153-5571), t.y. jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių, darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui. Tokiu veiksmu prevenciškai sudaroma galimybė išsaugoti nuo sunaikinimo/paţeidimo radinių vertingąsias savybes ir išvengti neigiamų pasekmių archeologiniam paveldui.

Antrasis atvejis galimų neigiamų pasekmių kultūros paveldo aplinkai dabartinėje plano stadijoje būtų neapibrėţtas, kadangi esminė to prieţastis - neţinoma konkrečios aikštelės vieta. Maţai tikėtina, jog gavybos aikštelė atsirastų kultūros vertybės vietovės/objekto panoramoje ar siluete (ţvelgiant iš nusistovėjusių apţvalgos vietų ar turistinių maršrutų), todėl tokios prielaidos atveju pasekmės aplinkai nebūtų reikšmingos.

Galimas neigiamas pasekmes mažinančios ar išvengimo priemonės

Siekiant išvengti galimų neigiamų plano įgyvendinimo pasekmių nekilnojamojo kultūros paveldo aplinkai reikia:

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 81

 planuojant gavybos objektų vietas, vadovautis rajonų (miestų) bendrųjų planų kultūros paveldo apsaugos sprendiniais bei parengtais/rengiamais paveldosaugos specialiaisiais planais;  kultūrinės vertės poţymiais pasiţyminčiose, tačiau apsaugos statuso neturinčiose teritorijose numatyti priemones vertingųjų savybių poţymių išsaugojimui;  nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, jų apsaugos zonų artimoje aplinkoje išteklių naudojimo plano įgyvendinimo būdai ar metodai gali būti taikomi tiek, kiek neprieštarauja individualiuose apsaugos reglamentuose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems paveldosaugos reikalavimams;  kultūros vertybių apsaugos poţiūriu jautriose planuojamų paieškos/gavybos teritorijų vietose, atsiradus tikimybei neigiamai paveikti saugomų objektų vertingąsias savybes, darbų metu būtina archeologijos specialisto prieţiūra, o aptikus naujus radinius - nustatyta tvarka turi būti atliekami archeologiniai jų tyrimai.

4.7.4. Visuomenės sveikata, gyventojų sergamumo prieţastys

Šiame skyriuje pateikiama paskutinių kelių metų Marijampolės apskrities bei Vilkaviškio ir Šakių rajonų visuomenės sveikatos būklės ir sergamumo duomenys. Reikia paţymėti, kad nesant konkrečių gavybos vietų, nustatyti plano įgyvendinimo sukeliamus sveikatingumo pokyčius bei galimas neigiamas tiesiogines veiklos pasekmes būtų netikslu ir nekorektiška. Dėl šios prieţasties pateikiama planuojamos teritorijos apibendrinto pobūdţio informacija apie susirgimus ir jų tendencijas.

Lietuvoje daţniausia gyventojų mirties prieţastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. Jos sudaro daugiau nei pusę visų mirties prieţasčių ir trečdalį neįgalumo prieţasčių.

Vilkaviškio rajono gyventojų mirtingumo prieţastys yra šios: kraujotakos sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir mirtys dėl išorinių mirties prieţasčių. 2009 metais dėl kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyventojų teko 848,1 mirčių, dėl piktybinių navikų – 270,1, dėl išorinių mirties prieţasčių – 130,8 dėl kvėpavimo sistemos ligų – 48,5 mirtys 100 000 gyventojų. Šakių rajone didţiausias gyventojų mirtingumas taip pat nuo kraujotakos sistemos ligų, 100 000 gyventojų 2009 metais teko 854,5 mirtys, dėl piktybinių navikų – 302,6, išorinių mirties prieţasčių – 112,1, kvėpavimo sistemų ligų – 56,0 mirčių 100 000 gyventojų.

Bendras sergamumas piktybiniais navikais Vilkaviškio ir Šakių rajonuose 2006-2009 metais tenkantis 1 000-iui gyventojų kasmet didėjo. 2006 metais bendras sergamumas piktybiniais navikais 1 000-iui gyventojų buvo 11,21 atvejų Vilkaviškio ir 10,62 atvejų Šakių rajonuose, o 2009 metais atitinkamai 14,56 ir 14,15 atvejų, tenkančių 1 000-iui gyventojų – tai yra beveik 1,3 karto daugiau atvejų, lyginant su 2006-aisiais metais.

Marijampolės apskrities bendras sergamumas piktybiniais navikais tenkantis 1 000-iui gyventojų 2006-2009 metais buvo didesnis lyginant su Vilkaviškio ir Šakių rajonais. 2009 metais bendras sergamumas piktybiniais navikais Marijampolės apskrityje buvo 1,06 karto didesnis nei Vilkaviškio rajone ir 1,09 karto didesnis nei Šakių rajone.

Bendras sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 1 000-iui gyventojų Vilkaviškio rajone 2009 metais buvo 340,27 atvejai. Tai 1,23 karto maţiau nei Marijampolės apskrityje. Šakių rajono savivaldybėje bendras sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 1 000-iui gyventojų 2009

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 82

metais buvo 355,67 atvejų. Tai 1,17 karto maţesnis sergamumas tenkantis 1 000-iui gyventojų nei Marijampolės apskrityje, ir 1,04 karto didesnis nei Vilkaviškio rajone 2009 metais.

Pagal statistikos departamento duomenis 1 000-iui gyventojų tenkantis mirusiųjų skaičius Vilkaviškio rajone 2006-2009 metais buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu 1,01-1,12 karto. 2009 metais Vilkaviškio rajone 1 000-iui gyventojų teko 14,1 mirusiųjų, Lietuvoje – 12,6, Marijampolės apskrityje 1 000-iui gyventojų teko 13,1 mirusiųjų.

Pagal statistikos departamento duomenis 1 000-iui gyventojų tenkantis mirusiųjų skaičius Šakių rajone 2006-2009 metais buvo didesnis nei Lietuvos. 2009 metais Šakių rajone 1 000-iui gyventojų teko 14,4 mirusiųjų, Lietuvoje – 12,6 arba 1,14 maţiau negu Šakių rajone, Marijampolės apskrityje 1 000-iui gyventojų teko 13,1 mirusiųjų arba 1,10 karto maţiau negu Šakių rajone.

Šachtinių šulinių geriamojo vandens tyrimo rezultatai. 2009-ųjų metų Marijampolės visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, apskrityje daugiau nei pusė šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki pusės metų amţiaus, uţteršti nitratais ir kitomis kenksmingomis medţiagomis. VSC 2009 metais ištyrė 154 šulinių vandenį ir pateikė išvadas: 89-iuose šuliniuose aptikta pernelyg didelė mikrobinė tarša (ţarninės lazdelės bei ţarniniai enterokokai), 80-yje šulinių fiskuota ir cheminė tarša: padidėjęs nitratų, nitritų bei amoniako kiekis. Kaimo vietovėse uţterštas vanduo šuliniuose pasitaiko daţniau. Pagrindinė ir didţiausia problema – didesnis nei nustatytos normos nitratų kiekis. Vilkaviškio rajono savivaldybėje – iš 57 šulinių 23-uose didesnis nei leidţiama nitratų kiekis, 2-uose – nitritų ir 7-iuose – amoniako kiekis. Uţteršti šuliniai minėtoje savivaldybėje sudaro net 56 % (tik iš ištirtųjų). Šakių rajono savivaldybėje tirtas 25 šulinių vanduo, 10-yje rasta didesnis nei nustatyta leistina norma nitratų kiekis, viename – per daug nitritų ir dar viename – per didelis amoniako kiekis. Uţteršti šuliniai sudaro 48 % iš ištirtųjų.

“0” alternatyva. Tikėtini socialinės ir ekonominės būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Gyventojai. Veiklos nevykdymo atveju, dėl galimų keliolikos darbo vietų sukūrimo, nei kaimo vietovių, nei gyvenviečių ar miestų darbingi ţmonės juntamų pokyčių darbo rinkoje nepatirs. Šios alternatyvos atveju nagrinėjamoje teritorijoje visuomenės sveikatos lygio pokyčiai toliau bus įtakojami reikšmingesnių aplinkos veiksnių, nei planuojamos veikla.

Ţemės ūkis. Analizuojant "nulinę" alternatyvą, t.y. situaciją, kai ţemės ūkio paskirties ţemės sklypai paliekami ţemės ūkio veiklai, matomos pastarajam laikmečiui būdingos tendencijos. Šiuo metu nemaţoje dalyje naudmenų ţemės ūkio veikla nevykdoma ar vykdoma ekstensyviai, dalis laukų dirvonuoja ir virsta mišku. Uţsitęsus ţemės reformai, agrarinėse teritorijose susidarė mozaikiška ţemėvalda, nepalanki vientisų valdų ir didelių prekinių ūkių formavimui, ţemės konsolidacijai. Neišspęrsti ţemės ūkio paskirties ir miško ţemės pardavimo uţsienio asmenims klausimai smulkių sklypų savininkams sukūrė dilemą - ateityje pelningai parduoti turtą ar nuomoti/parduoti ţemę vietos ūkininkams. Kaimų ir vienkiemių nykimas dėl senstančių ţmonių galimybių dirbti turimą ţemę bei emigracijos mastai prisideda prie šios problemos gilėjimo. Nesant aiškios ES ţemės ūkio politikos perspektyvos dėl tiesioginių išmokų uţ ţemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus po 2014 m., ţemės rinkos ir naudojimo prognozė tampa prielaidų rinkiniu. Šie neapibrėţtumai suponuoja situaciją, kad dalis ţemės išteklių naudojama neracionaliai. Dabartinės ekonominės situacijos kontekste, kaip viena iš alternatyvų

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 83

ekstensyviam privačios ţemės naudojimui, 5-20 metų laikotarpiui potencialios gavybos teritorijose galėtų būti naftos atsargų paieška ar gavyba.

Turizmas. "Nulinės" alternatyvos atveju, dėl apribojimų statyti tokius objektus kultūriniu ir gamtiniu poţiūriu vertingose vietose, nenumatomos nei reikšmingos teigiamos, nei reikšmingos neigiamos pasekmės regiono turizmo sektoriui ar atskiroms turizmo sritims.

Apibendrinimas. Jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos - Kybartų plote planas nebus įgyvendinamas, ši alternatyva neturės reikšmingos įtakos nagrinėjamos teritorijos socialinės-ekonominės aplinkos būklei.

Galimos pasekmės žmonių gyvenimo sąlygoms ir rizikos veiksnių padidėjimui

Gyventojai. Pagrindiniai poveikio aplinkai šaltiniai, eksploatuojant naftos gręţinius, yra išgautos naftos sandėliavimo talpyklos, naftos talpyklų ir naftoveţių uţpildymo įranga bei dujų degimo fakelai.

Psichologinis poveikis gyventojams tikėtinas tik ūkinės veiklos pradiniame etape, kol vyktų paieškinių gręţinių ar struktūrų tyrimo darbai ir vėlesniuose - pasirinktų gavybos vietų poveikio aplinkai vertinimo ir detaliojo planavimo etapuose. Angliavandenilių išteklių tyrimo ir gavybos gręţinių įrengimo metu sukeliamas triukšmas būna laikinas ir jaučiamas tik statybų metu aikštelių aplinkoje, todėl nelaikytinas rizikos veiksniu ir nesukelia prieţasčių atsirasti reikšmingoms pasekmėms gyventojų sveikatai.

Naftos gavybos įmonių kituose licenciniuose plotuose atliekami oro monitoringo duomenys leidţia teigti, jog gavybos aikštelių įtakos zonoje aplinkos ore nefiksuojama azoto dioksido, sieros dioksido, LOJ, kietųjų dalelių bei anglies monoksido koncentracijų ribinių verčių, kurios viršytų gyvenamajai aplinkai nustatytas reikšmes.

Atsiţvelgiant į šios veiklos sritį reguliuojančius teisės aktus, angliavandenilių gavyba negali būti vykdoma betarpiškoje gyvenamųjų zonų aplinkoje, nes šios ūkinės veiklos vietos dėl cheminės oro (ir fizikinės) taršos neigiamų poveikių prevencijos ţmonių sveikatai įrengiamos reglamentuotais atstumais, t.y. nustatant sanitarinės apsaugos zonas.

Dirbantieji. Angliavandenilių paieškos ir gavybos metu gręţinių įrengimui bei eksploatacijai bus naudojamos šioje srityje praktikoje patikrintos technologijos ir medţiagos. Kenksmingų ir dirginančių praplovimo priedų kiekis vienam gręţiniui neviršys kelių kilogramų, o šių medţiagų koncentracijos aplinkoje atitiks saugos duomenų lapuose nurodytas vertes. Pagal analogiškų objektų patirtį, didţiausią gręţimui naudojamų medţiagų kiekį sudarys: gręţskylės sandarinimo ir hermetinimo mineraliniai priedai - bento nitas (molis), natrio karbonatas, lubrikantai, putų stabilizatoriai, filtrų valikliai, demulgatoriai, plovikliai ir neţymūs kiekiai kitų medţiagų. Dirbančiųjų sveikatai bei geologinei aplinkai uţteršti pavojingų medţiagų naudojama nebus. Laikantis darbų saugos su šiomis medţiagomis tvarkos ir taisyklių, neigiamos tiesioginės/netiesioginės pasekmės ţmonių sveikatai, aplinkos orui, vandens telkiniams nenumatomos.

Remiantis Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais (Ţin., 2008, Nr. 109-4159), gavybos aikštelėms bus

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 84

parengti pasirengimo avarijoms planai, kuriuose numatomi galimi pavojai ir organizuojamas specialus mokymas objekte dirbantiems, įskaitant subrangovų darbuotojus.

Taigi, naftos gavybos aikštelių įrengimo reikšmingos pasekmės socialinei aplinkai, įvertinus rizikos veiksnių prevencijos gyventojų sveikatai priemones, nenumatomos. Be to, į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą įrašytai ūkinei veiklai turės būti taikomos geriausiai prieinamo gamybos būdo (GPGB) technologijos, kurios minimaliai veikia aplinką.

4.7.5. Galimas neigiamas pasekmes maţinančios priemonės

Gyvenamosios aplinkos kokybės kontrolė ir kompensacinių priemonių taikymo galimybės

Teisės aktų nustatyta tvarka planavimo procedūrų metu ţemės sklypų savininkai/naudotojai dokumentų viešinimo laikotarpiu turės galimybę gauti informaciją apie nustatytus poveikius jų sveikatai, gyvenimo kokybei ir nekilnojamam turtui bei pareikšti savo reikalavimus galimų jiems nepalankių pasekmių sumaţinimui. Atsiţvelgiant į kituose skyriuose išnagrinėtus veiklos poveikius, galima teigti, kad bent jau pradiniame angliavandenilių geologinio tyrimo etape vykdomi darbai neigiamos įtakos Kudirkos-Kybartų ploto miestų ir gyvenviečių ekonomikai bei socialinei aplinkai sveikatos apsaugos poţiūriu neturės.

Aplinkos monitoringas. Planuojamai ūkinei veiklai privaloma rengti ir įgyvendinti aplinkos monitoringo programas ir planus vadovaujantis Aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintais Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais (Ţin., 2009, Nr. 113-4831) - taršos šaltinių išmetamų/išleidţiamų teršalų monitoringą ir poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą.

Socialinis dialogas. Ţenkliausias teigiamas ir ilgalaikes veiklos pasekmes gali uţsitikrinti gyvenviečių ir kaimų vietos bendruomenės, jeigu su konkursą laimėjusia įmone, prieš tai atlikus gavybos aikštelės poveikio aplinkai vertinimą, būtų susitarta dėl neigiamą poveikį maţinančių kompensacinių ir priimtinų abiems pusėms priemonių taikymo. Šakių rajone įregistruoti 33 bendruomenių centrai, Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija vienija 31 bendruomenės centrą.

Viena svarbiausių konkursą laimėjusios įmonės socialinių programų, kurios pagrindu uţtikrinamas nuolatinis bendruomenės supratimas - įmonės vykdomo aplinkos monitoringo duomenų viešumas. Kaip viena ţemėnaudos pokyčių sukeltų kompensavimo formų gali būti įmonės investuojamos lėšos į besiribojančių su gavybos teritorijomis gyvenamųjų vietovių gerbūvį (kelių sutvarkymas, finansinė parama socialinių grupių veiklai, sveikatos patikrinimo išlaidų apmokėjimas ir pan.).

Techninės priemonės. Maţinant psichologinį poveikį vietos gyventojams, dujų fakelo degimo šviesos sklaidos sumaţinimui aikštelėse gali būti įrengiami šviesą sulaikantys ekranai.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 85

Siekiant išvengti gyventojų ramybės trikdymo, naftos transportavimas neturi būti vykdomas vakaro ir nakties metu.

Angliavandenilių paieškos darbų metų sunkiasvorės technikos sugadinti privaţiavimo keliai ar ţemės naudmenų plotai suderintais terminais turi būti nedelsiant atkuriami.

Sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) rekomendacijos. Planuojamai naftos ir dujų gavybos veiklai pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisykles (Ţin., 2004, Nr. 134-4878; 2009, Nr. 152-6849) naftos paieškinių gręţinių ir gavybos aikštelėms rekomenduojama 1000 m pločio normatyvinė (t.y. pagal teisės aktų nustatytus dydţius) sanitarinės apsaugos zona (SAZ). Pagal šių taisyklių 35 p. nuostatas, SAZ gali būti tikslinama, atsiţvelgiant į naudojamą technologiją, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės uţterštumą (pagal faktinius stebėjimų duomenis), vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, išmetamų teršalų sudėtį, jų suminį poveikį ir kt. Pagal šalyje veikiančių naftos gavybos įmonių patirtį SAZ dydis daţnai maţinamas (atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą) ir sutapatinamas su teritorijos ribomis, bet kokiu atveju uţtikrinant šiuos gyvenimo kokybės ir ţmonių sveikatos prioritetus:

 nebloginti iki veiklos pradţios buvusių gyvenamosios aplinkos kokybės (oro, vandens, triukšmo) verčių ir ţmonių sveikatos bendrųjų rodiklių;  išlaikyti visuomenės sveikatos poţiūriu tinkamą darbo ir poilsio aplinką;  suderinti valstybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų bei fizinių asmenų siektinus ir patvirtintus strateginiais dokumentais sveikos gyvensenos tikslus.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 86

5. VERTINIMO IR STEBĖSENOS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

5.1. Monitoringo duomenų analizė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos aspektus (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin., 1992, Nr. 5-75; 2010, Nr. 70-3472), Aplinkos monitoringo įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 112-2824; 2003, Nr. 61-2766; 2006, Nr. 57- 2025), nuostatomis, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais (Ţin., 2009, Nr., 113-4831; 2011, Nr., 16-757) naftos gavybos ūkinės veikos metu turi būti vykdoma aplinkos monitoringo programa, kuria siekiama uţtikrinti minėtosios ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir ţmonių sveikatai įvertinimą bei savalaikių prevencinių priemonių taikymo galimybės įtvirtinimą. Planuojant angliavandenilių išteklių naudojimą (konkrečiau naftos gavybos gręţinių gręţimą) šalia gyvenamųjų teritorijų bei pačiose darbo zonose turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos normų HN 35:2007 „Didţiausia leidţiama cheminių medţiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (Ţin., 2007, Nr. 55-2162) ir HN 23:2007 „Cheminių medţiagų profesinio poveikio ribiniai dydţiai. matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (Ţin., 2007, Nr. 108-4434) nuostatomis, siekiant išvengti tiek gyventojų, tiek naftos gavybos gręţinių eksploatuojančių darbuotojų susirgimų. Angliavandenilių naudojimą kituose plotuose šiuo metu vykdančios naftos bendrovės atlieka paviršinio ir poţeminio vandens, oro kokybės, dirvoţemio, triukšmo ir socialinės-ekonominės aplinkos monitoringą. Šių, aukščiau išvardytų, monitoringo tyrimų duomenys ir buvo vienas iš svarbesnių duomenų šaltinių, kurių pagrindu, taikant analogijų, geografinės informacinės sistemos (GIS) bei kitus metodus ir buvo atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros.

Ūkio subjektų monitoringas

Prieš pradedant naftos gavybą, būsimoje gavybos aikštelėje reikėtų atlikti ekogeologinius tyrimus, ir parengti ekogeologinių tyrimų ataskaitą, pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą (Ţin., 2008, Nr. 71-2759). Ekogeologinis tyrimas šiuose objektuose privalomas pagal Cheminėmis medţiagomis uţterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (Ţin., 2008, Nr. 53-1987) 1 priedą: naftos gavybos aikštelėse, kai naftos išgavimas vidutiniškai siekia daugiau kaip 50 m3 per parą.

Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais (Ţin., 2009, Nr., 113-4831; 2011, Nr., 16-757) poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą privalo vykdyti ūkio subjektai, kuriems poveikio aplinkos orui monitoringo vykdymas numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (toliau – PAV ataskaita), statinio projekte ar poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitoje (toliau – PAOV ataskaita), parengtuose teisės aktų nustatyta tvarka; poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą privalo vykdyti ūkio subjektai, kuriems poveikio paviršiniam vandeniui monitoringo vykdymas numatytas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar statinio projekte, parengtuose teisės aktų nustatyta tvarka; poveikio poţeminiam vandeniui monitoringą ūkio subjektai, vykdantys naftos gavybą ir jos perdirbimą, bei naftos bei naftos produktų, aplinkai pavojingų cheminių medţiagų krovimą (terminalai, kuriuose perkrauna ne maţiau kaip 100 m3 per dieną) ir saugojimą (sandėliai, saugyklos, kurių talpyklose telpa 500 m3 ir daugiau naftos produktų ar aplinkai pavojingų cheminių medţiagų).

Vadovaujantis ūkio subjektų poveikio poţeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. 1-190

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 87

(Ţin., 2009, Nr. 157-7130), ūkinės veiklos objektuose, kurių veikla gali turėti įtakos poţeminio vandens išteklių kiekio bei kokybės pokyčiams, nurodytiems Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, turi būti vykdomas poţeminio vandens monitoringas, t.y. poţeminio vandens būklės stebėjimas, poveikio poţeminei hidrosferai vertinimas ir prognozė. Pagrindinis jo tikslas laiku perspėti apie galimą ţalą aplinkai ir gyventojams, kaupti objektyvius duomenis apie vykdomos naftos gavybos poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Tokį ūkio subjektų poţeminio vandens monitoringą privalo vykdyti ir naftos gavybos bei perdirbimo bendrovės savo objektuose. Veikiančiose naftos gavybos aikštelėse poţeminio vandens monitoringas turi būti vykdomas pagal parengtas ir suderintas programas. Monitoringo rezultatų apibendrinimas pateikiamas tarpinėse ir baigiamosiose ataskaitose. Atsiţvelgiant į gautus rezultatus, tolimesnio monitoringo darbų apimtys bei jų vykdymo tvarka ateityje gali būti keičiama – didinamas arba maţinamas (optimizuojamas) monitoringo tinklas, stebėjimų daţnis, nustatomų rodiklių kiekis ir t.t.

Kudirkos - Kybartų plote, monitoringo programa turėtų aprėpti šiuos aspektus:

Poveikis aplinkso oro kokybei. Ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais: nuolatinių matavimų būdas taikomas teršalams, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, kuriems teisės aktuose yra nustatyta 1 valandos ribinė vertė, o jų koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninių koncentracijų, viršija teisės aktuose nustatytą viršutinę vertinimo ribą. Atliekant nuolatinius matavimus, teršalų koncentracija ore matuojama kasmet, o minimalus duomenų surinkimas per metus turi siekti 90% galimų surinkti duomenų; nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai: teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninių koncentracijų, neviršija teisės aktuose nustatytos maţiausio vidurkinimo laikotarpio viršutinės vertinimo ribos, nustatytos ţmonių sveikatos apsaugai. Šiuo atveju atlikus taršos šaltinių inventorizaciją teršalų koncentracijos ore matuojamos nenuolatiniu būdu ne maţiau kaip kartą per 5 metus, o matavimų minimali laiko aprėptis turi siekti bent 14% metinio laiko, t. y. vienas atsitiktinai pasirinktos dienos matavimas per savaitę ištisus metus arba 8 pasirinktų savaičių, tolygiai paskirstytų per metus, matavimai.

Poveikis paviršiniam vandeniui. Ūkio subjektų poveikio paviršiniam vandeniui monitoringas turi būti vykdomas laikantis šių reikalavimų: tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose (upės, upeliai, kanalai) mėginiai turi būti imami aukščiau nuotekų išleistuvo ūkio subjekto išleistų teršalų nepaveiktoje vietoje ir po visiško nuotekų susimaišymo apytiksliai 0,5 km ţemiau išleistuvo. Mėginys, paimtas ţemiau nuotekų išleidimo vietos, turi charakterizuoti bendrą vandens sudėtį pagal tėkmę, t. y. paėmimo vietoje turi būti pakankamas nuotekų susimaišymas (ne maţiau 80 %) su upės, upelio, kanalo vandeniu. Stebimoje upės, upelio, kanalo atkarpoje, esant keletui taršos šaltinių, vienas mėginys imamas aukščiau pirmojo taršos šaltinio, kitas – ţemiau paskutiniojo; pratakiuose vandens telkiniuose (eţerai, tvenkiniai) su greita vandens apykaita vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, t. y. aukščiau išleistuvo, kitas – 0,5 km atstumu ţemiau išleistuvo; vandens telkiniuose (eţerai, tvenkiniai) su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu mėginių ėmimo skaičius priklauso nuo telkinio dydţio. Vienas mėginys imamas antropogeninės taršos nepaveiktoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti (ne maţiau 2 mėginių) – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Tuo atveju, kai vandens telkinys yra maţesnis nei 0,5 km2, vienas mėginys imamas teršalų išleidimo vietoje, o kitas – ne toliau kaip 0,5 km nuo išleistuvo. Paviršiniuose vandens telkiniuose turi būti nustatomi šie parametrai: pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medţiagos, biocheminis

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 88

deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas; ūkinei veiklai būdingi teršalai, kurie yra nustatomi nuotekose (įskaitant ir biologinės taršos parametrus); vandens debitas (tekančiuose vandens telkiniuose).

Poveikis poţeminiam vandeniui. Ūkio subjektas poveikio poţeminiam vandeniui monitoringą turi vykdyti pagal Monitoringo programą, kurioje turi būti pateikta ši informacija: ūkio subjekto teisinė forma, pavadinimas ir adresas (jeigu Monitoringo programa rengiama tik poţeminiam vandeniui); ūkio subjekto padėtis, nurodant potencialius galimo poveikio objektus; ūkinės veiklos charakteristika, nurodant galimo poveikio aplinkai pobūdį, potencialių teršiančių medţiagų kiekius, fizinius ir cheminius procesus, lemiančius jų migracijos galimybę; hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė;. monitoringo uţdaviniai ir jų įgyvendinimo būdai; monitoringo tinklas ir jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręţinių pasai, parengti pagal Ţemės gelmių registro reikalavimus); monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis, periodiškumas, matavimų kokybės uţtikrinimas ir kontrolė), rezultatų vertinimo kriterijai; laboratorinių darbų metodika; monitoringo informacijos analizės forma ir periodiškumas.

Poveikis dirvoţemiui. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo plano dalis, skirta drenaţinio vandens ir dirvoţemio monitoringui, rengiama atsiţvelgiant į nurodymus numatytus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar statinio projekte, parengtuose teisės aktų nustatyta tvarka.

Rengiant angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso organizavimo strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) apimties nustatymo dokumentus, esama sveikatos situacija Kudirkos - Kybartų plote buvo fragmentiškai vertinama gyventojų skaičiaus, gimstamumo ir demografinės situacijos apskritai, mirtingumo, mirtingumo nuo konkrečių susirgimų, gyventojų uţimtumo, susirgimų daţnumo, laikinų apmokėtų nedarbo dienų vienam darbuotojui bei kitais aspektais. Minėtieji bendrojo pobūdţio duomenys pateikti ataskaitos skyriaus “Socialinė – ekonominė aplinka” skirsnyje “ Visuomenės sveikata, gyventojų sergamumas”.

Išsami visuomenės sveikatos monitoringo rodiklių apţvalga, parengta vadovaujantis visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-837 (Ţin., 2004, Nr. 174-6465) bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 (Ţin., 2004, Nr. 106-3947), nuostatomis, bus pateikiama tuo atveju, jeigu angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos - Kybartų plote planas bus įgyvendinamas - vykdant poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą

5.2. Geografinės informacinės sistemos (GIS) metodų bei priemonių taikymas

Atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą Kudirkos – Kybartų plote motyvuoto sprendimo dėl angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso skelbimo priėmimui, reikėjo atlikti kruopščią įvairių duomenų masyvų, apibendrinančių skirtingo pobūdţio informaciją (kaip antai topografinių duomenų, saugomų teritorijų angliavandenilių išteklių ištirtumo, įvairių geologinių, hidrogeologinių ir kt. ţemėlapių) analizę. Geologinėje informacinėje sistemoje yra saugomi grafiniai ir atributiniai geologiniai duomenys, o pati sistema – tai kompleksas metodinių- technologinių priemonių, reikalingų informacijos kaupimui, apdorojimui, analizei ir atvaizdavimui.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 89

Detaliai duomenų erdvinei analizei atlikti buvo naudojamasi GIS standartinėmis priemonėmis, bei įrankiais. Infrastruktūros schemos paruošimas buvo pradėtas nuo Kudirkos - Kybartų ploto ribų grafinio atvaizdavimo pagal nurodytas ploto koordinates. Taipgi buvo naudojamasi saugomų teritorijų (draustiniai, regioniniai parkai, rezervatai, nacionaliniai parkai, ichtiologiniai draustiniai) grafine informacija, gręţinių posistemėje sukauptais duomenimis, seisminio ištirtumo informacija. Schemoje paţymėtos naftos sankaupų ir lokalių struktūrų vietos.

Ne maţiau svarbus buvo atitinkamo ploto topografinio pagrindo paruošimas skirtingus aplinkos komponentus analizuojančių ţemėlapių sudarymui. Visi vertinimo procese naudoti geologiniai, hidrogeologiniai ir kt. ţemėlapiai buvo sudaryti kompiuteriniu būdu, naudojant GIS įrangą. Skaitmeninių duomenų naudojimas įvairiuose darbuose yra kur kas platesnis ir efektyvesnis, nei duomenų naudojimas analoginėje formoje.

5.3. Teritorijų, kuriose planuojama ūkinė veikla negalima, atranka

Vienas angliavandenilių išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių vertinimo ypatumų yra tas, kad negalima vienareikšmiškai susieti dabartinių turimų duomenų pagrindu išskirtų naftingumo poţiūriu perspektyvių vietovių (lokalių struktūrų) su ateityje galimos naftos eksploatacijos vietovėmis (konkrečiomis naftos gavybos aikštelėmis). Todėl tikslios vietos, kur planuojama ūkinė veikla negalima turės būti įvertintos rengiant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Saugomų gamtos ir kultūros vertybių teritorijos. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Ţin.,2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229) 9 ir 13 straipsnių nuostatomis, valstybiniuose parkuose ir draustiniuose draudţiama įrengti naujus gręţinius naftos ir dujų ţvalgybai bei gavybai.

 ne valstybiniuose parkuose esančiuose gamtiniuose ir kultūriniuose draustiniuose, jų apsaugos zonose, gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir šių objektų fizinės apsaugos zonose;  ekologinės apsaugos zonose - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat miestų ir gyvenviečių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose;  valstybės sienos su Rusijos Federacija, pasienio apsaugos juostoje.  miškų teritorijose. Laikantis Miško ţemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nuostatų (Ţin., 2010, Nr. 125-6394), paversti miško ţemę kitomis naudmenomis draudţiama: I, II ir III grupės miškuose.  vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (III juostoje naujų gręţinių gręţimas leidţiamas atsiţvelgiant į galimo poveikio vertinimą.).

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 90

5.4. Vertinimo, įskaitant visus trūkumus, su kuriais susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas

Angliavandenilių išteklių naudojimo plano Kudirkos - Kybartų plote strateginio pasekmių vertinimas buvo atliekamas taikant įvairius metodus ir būdus, iš kurių pagrindinis buvo analogijų metodas – t.y. vertinimo procese buvo nagrinėjami, apibendrinami šiuo metu naftos eksploataciją vykdančių bendrovių geologiniai, technologiniai, monitoringų duomenys, rodikliai ir parametrai, kurie buvo analizuojami bendrame turimų geologinių, tektoninių, hidrogeologinių, geografinių, geocheminių ir kt. duomenų kontekste. Minėtasis analogijų metodas šiame ištirtumo lygyje yra geriausias prieinamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo būdas.

Vienas iš svarbiausių angliavandenilių išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių vertinimo ypatumų yra susijęs su naftos gavybos ūkinės veiklos specifika, t.y su daugeliu neatsiejamai susijusiais angliavandenilių išteklių geologinio tyrimo bei pramoninės eksploatacijos etapais. Viena iš tokių charakteristikų yra ta, kad įtaka aplinkai gali būti daroma jau geologinio tyrimo (paieškos ir ţvalgybos) metu – atliekant seiminės ţvalgybos tyrimus, gręţiant paieškos ar ţvalgybos gręţinius, vykdant bandomąją gavybą ir kt., kai, kita vertus, tolimesnė naftos eksploatacija, priklausanti nuo geologinio tyrimo rezultatų, atrastų angliavandenilių išteklių kiekio, jų ekonominės vertės bei kitų prieţasčių gali ir nebūti vykdoma.

Kitas angliavandenilių išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių vertinimo ypatumų yra tas, kad negalima vienareikšmiškai susieti dabartinių turimų duomenų pagrindu išskirtų naftingumo poţiūriu perspektyvių vietovių (lokalių struktūrų) su ateityje galimos naftos eksploatacijos vietovėmis (konkrečiomis naftos gavybos aikštelėmis). Ekonominiu poţiūriu perspektyvios naftos sankaupos ir nauji telkiniai gali būti atrasti netirtose ar nepakankamai ištirtose ploto teritorijose, taigi yra sunku įvertinti būsimą angliavandenilių išteklių kiekį, gavybos būdus, reţimą, galimą telkinių, verslovių, gręţinių, fakelų ir kt. skaičių, kas, savo ruoţtu, apsunkina analogijų metodo taikymą vertinimo proceso metu. Turint tik labai apytikslius duomenis apie angliavandenilių išteklius ir jų gavybos būdus ir priemones sudėtinga įvertinti daugelio iš galimai paveikiamų aplinkos komponentų, kaip antai orą, kraštovaizdţio, dirvoţemio ir kt. galimą būklę ateityje.

Analogijos metodo taikymas vertinant pasekmes aplinkos orui nėra tinkamas metodas, nes galimo oro uţterštumo vertinimas reikalauja tikslių skaičiavimų.

Strateginis pasekmių dirvoţemiui vertinimas Kudirkos - Kybartų plote buvo atliktas remiantis turimais administracinių rajonų dirvoţemių ţemėlapiais masteliu 1:50 000, Lietuvos dirvoţemių ţemėlapiu M 1:300 000, gyvenamų, rekreacinių ir ţemės ūkio teritorijų dirvoţemio sanitarinę būklę reglamentuojančiu dokumentu Lietuvos higienos norma HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje“ bei gausiais geocheminiais

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 91

duomenimis, sukauptais LGT duomenų bazėje ir publikuotais Lietuvos geocheminiame atlase. Vertinimą apsunkino ankstesnių tipologinių dirvoţemio vienetų, naudotų dirvoţemių ţemėlapių sudarymui, pritaikymas naujajai dirvoţemio klasifikacijai. Trūko bendros informacijos apie ţemės naudmenas (ne visų rajonų tinklalapiuose pateikiami statistiniai duomenys), apie ţemėnaudos struktūros kitimą rajonuose. Trūko duomenų ir apie gamtinio karkaso kitimą bei gamtosaugos reikalavimus, keliamus kiekvienam gamtinio karkaso elementui.

Vertinant poveikį ţemės gelmėms buvo išnagrinėti licenzinio ploto geologinės sąrangas ypatumai, remiantis turima gręţimo ir geofizines medţiaga, kuri yra gana gausi šioje Lietuvoje dalyje. Naudota Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazė “Geolis”, perţiūrėtos geologinės ataskaitos (naftos paieškų, geologinio kartografavimo). Surinkti seisminio aktyvumo, šiuolaikinių tektoninių blokų judėjimų medţiaga. Apribojimų, renkant techninę informaciją, nebuvo.

Strateginių pasekmių biologinei įvairovei bei socialinei ekonominei aplinkai Kudirkos - Kybartų plote vertinimas buvo atliekamas renkant, kaupiant, sisteminat, analizuojant ir apibendrinant įvairaus pobūdţio turimą teorinę informaciją, dokumentus ir duomenis. Atliekant strateginių pasekmių biologinei įvairovei bei socialinei ekonominei aplinkai Kudirkos - Kybartų plote vertinimą daugiausia buvo naudoti įvairūs interneto šaltiniai. Informacijos buvo ieškoma savivaldybių, valstybės institucijų, regioninių parkų, urėdijų ir regionų kultūros informacijos bei kitokiose svetainėse. Dėl pernelyg bendrų, vertinamojo ploto specifikos neatspindinčių duomenų, beveik nenaudota apskričių tinklalapiuose pateikiama medţiaga. Tarp kitų informatyvių šaltinių galima paminėti Statistikos departamento, Lietuvos sveikatos informacijos centro, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo centro, Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos darbo birţos ir dar daugelį svetainių. Parinkta nemaţa medţiagos iš specializuotų grafinių (fotografijų, ţemėlapių ir kita) tinklalapių. Pagrindinis vertinimo metodas – plotų, kuriuose jau vykdomas angliavandenilių išteklių naudojimas bei Kybartų - Kudirkos ploto palyginamoji analizė, taip pat panaudojant ir apibendrintą naują informaciją, informaciją apie atskirų vietovių biologinę įvairovę.

Pagrindinė, ţenkliai lėtinanti darbą problema – didţiulė duomenų pateikimo įvairovė savivaldybių svetainėse akcentuojant vienus ar kitus aspektus. Be to, neretai pateikiami 2000 – 2002 metų duomenys, tokiu atveju naujesnių ţinių ieškant, tarkim, Standartizacijos departamento tinklalapyje, galima pastebėti, kad savivaldybių svetainėse duomenys, pateikti uţ tą patį laikotarpį, nuo jų gali ir gerokai skirtis. Kadangi teritorijų planavimo dokumentų kūrimo procesas daugelyje savivaldybių tik prasideda, ne visada lengvai prieinami uţbaigti ir informatyvūs dokumentai.

Galimų pasekmių nustatymas arba prognozės nagrinėjamo nacionalinio lygmens planams iš esmės yra variantinės, t.y. susiję su makroekonominiais, gyventojų migracijos ir gyvenimo kokybės procesais, kurių prognozė dėl šalį paskutiniais metais veikiančių išorinių ekonominių poveikių nėra tiksli. Dalis prognozuojamų pasekmių, kurios iš esmės yra prielaidos plano alternatyvos įgyvendinimo sprendimams, yra išnagrinėtos ploto teritorijoje esančių savivaldybių bendrųjų planų erdvinės plėtros koncepcijose, tačiau jų sprendiniuose angliavandenilių gavybos sritis praktiškai nenagrinėta (ar sąmoningai nutylėta), potencialios gavybos teritorijos nėra nei apibrėţtos, nei rezervuotos.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 92

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas ir jo priedai taip pat nėra pilnai pritaikyti analitiškai vertinti tokio lygmens planus. Prognozuoti pasekmes aplinkai dėl kintančios ekonominės situacijos bei socialinių grupių interesų sudėtinga, vertinimas tampa deklaratyvus, o gyvenimo kokybės ir ţmonių sveikatai atţvilgiu - galimai subjektyvus.

Paminėtini vertinimo metu iškilę neapibrėţtumai ir duomenų trūkumas:  Seniūnijų lygmenyje nėra tikslios statistinės informacijos apie nagrinėjamų vietovių gyventojų skaičiaus, ūkinės veiklos, nuosavybės, ţemėvaldos naujausius pokyčius.  Kompleksiškam naftos ţvalgybos/gavybos veiklos techniniams sprendimams potencialiose vietose prognozuoti (numatyti) nepakanka esamų aplinkos monitoringo duomenų.  Lietuvos miško ūkio statistikos leidiniuose dauguma duomenų, charakterizuojančių miškų bioprodukcinius išteklius pateikiami urėdijų lygmenyje, todėl sudėtinga šio darbo apimtyje išskirti privačių miškų dalį gana mozaikiškoje ţemės naudmenų struktūroje vietovių lygmeniu.  Šalies sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sistemos oficialūs statistiniai duomenys neatspindi aplinkos taršos sukeltų susirgimų ir ligų prieţasčių.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 93

6. SANTRAUKA IR IŠVADA

Planui yra privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Ţin., 2004, Nr. 130 – 4650) 7.1 ir 7.3 punktais. Pagal aprašo 7.1 p., planas yra SPAV objektas, kadangi lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.2 p. (naftos gavyba) ir 2 priedo 2.2 p (gamtinių dujų gavyba) plėtros pagrindus ir kai planų įgyvendinimas susijęs su įsteigta ar potencialia Natura 2000 teritorija ar artima tokios teritorijos aplinka. Svarbus aspektas, sąlygojantis atlikti SPAV, yra didelis, kelias apskritis apimantis nagrinėjamos teritorijos plotas (288 km2) bei gamtos išteklių naudojimo plano reikšmė integruojant aplinkos apsaugos klausimus, ypač siekiant skatinti darnų teritorijų vystymąsi.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote plano tikslai yra: atlikus SPAV plote, pagal galutinės SPAV ataskaitos išvadas priimti motyvuotą sprendimą dėl Konkurso organizavimo; organizuoti ir vykdyti angliavandenilių išteklių naudojimo Konkursą, parinkti Konkurso laimėtoją, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti rekomendacijas dėl sprendimo išduoti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote priėmimo; sudaryti sąlygas ieškoti, tirti ir išgauti angliavandenilių išteklius Kudirkos – Kybartų plote; sudaryti sąlygas angliavandenilių sektoriaus plėtrai ir investicijoms į šį sektorių šalyje. Planas rengiamas remiantis Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430); Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 (Ţin., 2003, Nr.21-899); Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programa „Ţemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-743.

Alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos vietų nėra numatyta, nes naftos gavybos ūkinė veikla galima tik angliavandenilių susikaupimo vietose, priklausančiose nuo giluminės ţemės gelmių sandaros ir savybių. Todėl ir plano vietos alternatyvos nėra galimos. Tačiau, Kudirkos – Kybartų plote aptikus ekonominę vertę turinčius angliavandenilių išteklius, konkrečių gavybos aikštelių įrengimo vietų ir technologinės alternatyvos bus detaliai nagrinėjamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą bei rengiant kitus projektavimo dokumentus.

Angliavandenilių išteklių naudojimas gali turėti įtakos poţeminiam ir paviršiniam vandeniui, ţemės gelmėms, dirvoţemiui, orui, kraštovaizdţiui, augalijai, gyvūnijai bei socialinei- ekonominei aplinkai. Paţymėtini taip pat ir tokie, aplinką veikiantys, faktoriai kaip gavybos metu sukeliamas triukšmas, šviesa, vibracija ir kt. Tačiau, naudojant šiuolaikinę naftos eksploatacijos įrangą ir technologiją bei savalaikiškai taikant gamtosaugines prevencines priemones, galima išvengti, maksimaliai sumaţinti ar kompensuoti nepageidaujamas pasekmes.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 94

Ataskaitoje pateikiama su angliavandenilių išteklių naudojimo planu susijusių aplinkos apsaugos problemų, angliavandenilių išteklių geologinio tyrimo bei gavybos galimų pasekmių įvairiems aplinkos komponentams detali analizė bei aprašomos priemonės neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumaţinti ir/ar kompensuoti.

Kudirkos - Kybartų plotas yra Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje. Plotas uţima 280,0 km2 teritoriją. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Ţin.,2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229) 9 ir 13 straipsnių nuostatomis, valstybiniuose parkuose ir draustiniuose draudţiama įrengti naujus gręţinius naftos ir dujų ţvalgybai bei gavybai. Nagrinėjamo plano ribose gręţimu patikrintų Kudirkos ir Kubartų telkinių kontūrai nepatenka į saugomų teritorijų ribas, todėl poveikis gamtos vertybėms nenumatomas.

Plano įgyvendinimas dėl ūkinės veiklos draudimų/ribojimų arba tikėtinų reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai rizikos taip pat negalimas šiose Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Ţin., 2000, Nr. 42-1192; 2010, Nr. 137-7001), Saugomų teritorijų įstatyme, Miškų įstatyme (Ţin., 2001, Nr. 35-1161; 2010, Nr. 145-7431) išskirtose saugomų teritorijų kategorijose: ne valstybiniuose parkuose esančiuose gamtiniuose ir kultūriniuose draustiniuose, jų apsaugos zonose, gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir šių objektų fizinės apsaugos zonose; ekologinės apsaugos zonose - Šešupės, Širvintos, Sen.Širvintos, Lieponos ir kitų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat miestų ir gyvenviečių vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose; valstybės sienos su Rusijos Federacija, praeinančios Lieponos, Sen.Širvintos ir Šešupės farvateriu, pasienio apsaugos juostoje; miškų teritorijose.

Strateginis pasekmių paviršiniam ir poţeminiam vandeniui vertinimas Kudirkos-Kybartų plote buvo atliekamas remiantis hidrogeologinio kartografavimo, poţeminio vandens monitoringo ir vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų hidrogeologiniais duomenimis. Kudirkos-Kybartų plotas yra Šešupės pabaseinyje, vakarinė ploto riba šiaurėje eina Šešupės dešiniuoju krantu, o taip pat nusitęsia palei Šešupės intaką Širvintą (senoji Širvinta) ir pastarosios intaką – Lieponą. Kudirkos-Kybartų ploto didesnėje paviršiaus dalyje viršutinę geologinio pjūvio dalį sudaro ledynų akumuliacinių procesų sukurta kvartero nuogulų danga. Abejų ploto teritorijų parengtinai išţvalgytų telkinių aplinkoje smėlingesnių ir laidesnių nuogulų pasitaiko labai retai ir epizodiškai, tik Kudirkos telkinio šiaurės rytinėje dalyje yra aliuvio gruntinis vandeningas sluoksnis Šešupės slėnyje. Kybartų parengtinai išţvalgyto telkinio paviršiuje glūdi nelaidūs, vandensparingi moreniniai priemoliai, o daţniausiai – tipiški tankūs limnoglacialiniai moliai. Visoje ploto teritorijoje po kvartero nuogulomis slūgso kainozojaus–mezozojaus hidrogeologinis aukštas. Viršutinės kreidos vandeningas sluoksnis yra pagrindinis vandentiekai Kudirkos – Kybartų plote. Šio sluoksnio vandenį eksploatuoja Kudirkos Naumiesčio, Kybartų, Virbalio miestelių ir apylinkių maţosios vandenvietės. Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršinių ir gretimų sluoksnių poţeminiu vandeniu pobūdį tarpmoreniniai bei kreidos vandeningieji sluoksniai priskiriami pusiau uţdariems ir sąlyginai izoliuotiems daugiasluoksnės storymės sluoksniams, o juos eksploatuojančios vandenvietės (arteziniai gręţiniai) – hidrodinamiškai uţdaresnėms ar atviresnėms. Tokių vandenviečių eksploatuojami vandeningieji horizontai iš viršaus izoliuoti maţai laidţiais vandeniui sluoksniais, todėl galimos didesnės antropogeninės taršos galimybės čia yra ribotos. Kybartų parengtinai išţvalgytas naftos telkinys patenka į Kybartų miestelio vandenvietės sanitarinės apsaugos (SAZ) zonos III juostą. Siekiant išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio paviršiniam ir poţeminiam vandeniui, turi būti numatomos esminės prevencinės priemonės: parenkant gręţinio vietą, atsiţvelgiama į esamą melioracinę – drenaţinę sistemą ir jo padėtį paviršinio vandens telkinio (tėkmės) atţvilgiu; įvertinamos ir nustatyta tvarka suderinamos paviršinio (ir poţeminio) vandens paėmimo galimybės, vietos ir

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 95

kiekiai, būtini gręţimo ir ūkinėms – buitinėms reikmėms; kiekvienas projektuojamas naftos ţvalgybos (ar gavybos) gręţinys įrengiamas pagal specialiai parengtą ir su valstybinėmis institucijomis suderintą projektą; numatomas susidarančių nuotėkių, panaudotų gręţimo praplovimo skiedinių ir uţteršto grunto surinkimas, saugojimas ir utilizavimas; intensyviausios veiklos vietos (gręţinio aikštelė, naftos sandėliavimo ir naftoveţių uţpildymo vietos) apjuosiamos apsauginiais bortais ar pylimais, vėliau – pramoninės gavybos metu naudojamas papildomas padengimas hidroizoliacine plėvele ir betono danga, įrengiama lietaus kanalizacija ar surinkimo sistema, konteineriai su sorbentais ir priešgaisrinės talpos; lokalių struktūrų artimiausioje aplinkoje identifikuojami visi veikiantys, konservuoti ir apleisti arteziniai gręţiniai bei aikštelės įtakos zonoje esantys individualūs šachtiniai šuliniai, ypač esantys ţemiau jos pagal gruntinio vandens tėkmę.

Strateginis pasekmių aplinkos orui vertinimas Kudirkos-Kybartų plote buvo atliekamas remiantis hidrometeorologine informacija, kitų, naftos gavybą vykdančių, bendrovių įvairių veikiančių naftos gavybos aikštelių poveikio aplinkai vertinimo duomenimis. Naftos gavybos aikštelių teritorijose paprastai esantys oro taršos šaltiniai yra: naftos sandėliavimo rezervuarai (001), dujų deginimo fakelai (002) ir dyzeliniai elektros generatoriai (003). Teršalai taip pat išsiskiria iš neorganizuotų šaltinių, perpilant naftą iš rezervuarų į naftoveţius (601) bei iš naftos gavybos aikštelės teritorijoje būsiančių mobilių taršos šaltinių. Tam, kad naftos verslovėse išskirtos dujos nepatektų į aplinką ir nesukeltų pavojingos atmosferos taršos, jos utilizuojamos sudeginant fakeluose. Siekiant uţtikrinti kuo maţesnį dujų utilizavimo deginant fakeluose poveikį aplinkai bus diegiamos modernios fakelų konstrukcijos bei technologijos: įrengiami horizontalūs dujų deginimo fakelai (deginant nesimato liepsnos ir nėra jokios pašvaistės), deginimo fakelai su priverstiniu oro padavimu ir automatiniu pastoviu fakelo liepsnos palaikymu, uţtikrinantys pilną dujų sudeginimo procesą. Atskirų naftos gavybos aikštelių oro teršalų sklaida vertinama modeliavimo būdu. Vertinant konkrečių naftos gavybos aikštelių aplinkos oro teršalų sklaidą, skaičiavimai paprastai atliekami maksimaliai galimiems išmetimams nepalankiausiomis meteorologinėmis sąlygomis. Anksčiau atlikti skaičiavimai veikiančiose naftos gavybos verslovėse rodo, kad momentinė DLK prieţeminiame sluoksnyje neviršijama nei vienam teršalui ar sumacijos grupei. Galimos fizikinės taršos pasekmės ir priemonės jai sumaţinti: Veiklos pradţioje nustatomas esamas foninis vietovės triukšmo lygis. Vykdant angliavandenilių gavybą triukšmo matavimai pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą atliekami naftos verslovių teritorijose ir prie gyvenamųjų namų, esančių sanitarinės apsaugos zonoje dienos, vakaro ir nakties metu, vadovaujantis Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Ţin., 2007, Nr. 75-2990). Vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklių (Ţin., 2004, Nr. 134-4878; 2009, Nr. 152-6849) nuostatomis, naujiems ūkinės komercinės veiklos objektams nustatant sanitarines apsaugos zonas (SAZ), veikloje susidarančių fizikinių veiksnių - gamybinio ir transporto triukšmo - poţiūriu, į jas neturi patekti jau esantys bei negali būti statomi gyvenamieji namai. Vibracija. Kadangi šio technogeninio reiškinio poveikiai bus lokalūs, įgyvendinant planą reikšmingų pasekmių gyvajai, fizinei bei kultūrinei aplinkai nenumatoma.

Vakarinėje ir centrinėje Kudirkos-Kybartų ploto dalyje paplitę smėlio dirvoţemiai laikomi atspariais cheminei taršai, o rytinėje dalyje paplitę molio dirvoţemiai – neatspariais cheminės taršos paţeidimams. Galimai veiksiančių aikštelių įrengimo metu numatomas atitinkamos fizinio (mechaninio) poveikio pasekmės dirvoţemiui aikštelių ribose ir betarpiškoje jų aplinkoje. Gavybos aikštelių eksploatacijos metu galima neţymi atitinkamos trukmės dirvoţemio cheminė tarša, ypač teritorijose, esančiose vyraujančių vėjų pavėjinėje pusėje bei durpinguose

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 96

dirvoţemiuose, kuriuose gali padidėti sunkiųjų metalų bei policiklių aromatinių angliavandenilių kiekiai, susiję su dujų degimo produktais iš gavybos aikštelių fakelų. Įrengus aikšteles, atliekama mechaniškai paţeisto ir laikinai nuimto dirvoţemio rekultivacija, aikštelių eksploatacijos metu dirvoţemio cheminė tarša maţinama naudojant fakelų gaubtus ir filtrus.

Eksploatacijos pasekmes ţemės gelmėms buvo nagrinėtos dviem aspektais - poţeminiu ir antţeminiu. Poţeminiu aspektu buvo analizuotas: (1) tiesioginis naftos siurbimas iš kambro darinių sluoksnio, kintant kokybinei, kiekybinei bei hidrodinaminei sluoksnyje esančių fluidų būklei; antţeminių aspektu buvo sprendţiamas (2) geologinių struktūrų uţteršimas avarinių situacijų metu (pvz., esant eksploatacinės kolonos nesandarumui ar nekokybiškai uţvamzdinės ertmės cementacijai). Siekiant išvengti gelmių uţteršimo gręţinio praplovimo skysčiu, šie skiediniai yra gaminami iš nekenksmingų medţiagų. Jų parametrai (lyginamasis svoris, klampumas, filtracijos indeksas) yra parenkami taip, kad faktiškai nevyktų skiedinio infiltracija. Kad skirtingos sudėties poţeminis vanduo nepertekėtų gręţimo metu, gręţiniai yra tvirtinami apsauginėmis kolonomis, o tarpas tarp gręţinio sienelių ir vamzdţių kolonos cementuojamas. Gruntinio ir paviršinio vandens uţteršimo avarijos metu išsiliejusiais fluidais prevencijai taikomos technologinės priemonės, t.y. įrengiant gręţimo aikštelę išskiriama zona, kurioje teoriškai galimi išsiliejimai. Po visa tokia zona klojama izoliuojanti plėvelė, teritorija betonuojama, įrengiami specialūs nutekėjimo kanalai.

Kudirkos – Kybartų plote ekologiniame tinkle nustatyti šie biologinės įvairovės natūralių buveinių apsaugos struktūriniai elementai. Nacionalinės svarbos Virbalgirio-Padvarių bioekologinis branduolys išskirtas botaninio-zoologinio draustinio - buveinių apsaugai svarbių fragmentinių Natura 2000 teritorijų pagrindu. Ekologiniams koridoriams šiame tinkle priskiriamas nacionalinę svarbą turintis Šešupės ekologinis koridorius bei agrarinių ar miškingų teritorijų ruoţai.Grieţtai saugomos bei įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga grieţta apsauga, sąrašą nagrinėjamame plote buveinės susitelkę saugomose teritorijose. Kadangi biologinės įvairovės apsaugai skirtose saugomose teritorijose planuojama ūkinė veikla draudţiama, maţai tikėtina, kad saugomų ir grieţtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo rūšių paplitimo arealai atsidurtų ţvalgybos ar gavybos aikštelių sklypuose. Prieš įrengiant šiuos objektus pasirinktose vietose bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir šio proceso metu būtų tiksliai identifikuotos galimos grėsmės konkrečioms radimvietėms ar biotopams. Suradus telkiniuose/naftingose struktūrose ekonomiškai pagrįstus naftos išteklius ploto dalyse, besiribojančiose su Natura 2000 teritorijomis, turi būti ieškoma kompromiso ir įgyvendinamos priemonės pagal aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-959 patvirtintą Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo, informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Lietuvos fizinio-geografinio rajonavimo aspektu Kudirkos - Kybartų plotas yra Nemuno ţemupio (Karšuvos) lygumoje. Regiono ar vietovės rango kraštovaizdţio bruoţus ir savitumą formuoja gamtinių procesų ir ţmogaus ūkinės veiklos sąveikoje atsirandanti kraštovaizdţio tipų teritorinė visuma. Reikšmingiausi šio kraštovaizdţio erdvių struktūros komponentai - senieji miestai ir miesteliai. Ypatingas erdvinis kompozicinis ir semantinis vaidmuo tenka piliakalniams, daugelis jų yra neatsiejami nuo miestelių ir dvarų sodybų. Kudirkos - Kybartų ploto miškingumas maţas, tesudaro apie 4 %. Didesni miškų masyvai, patenkantys į tiriamą plotą – Šuklių miškas, Virbalgirio, Padvarių miškai, Vinco Kudirkos miškas. Siekiant išvengti galimų neigiamų plano įgyvendinimo pasekmių kraštovaizdţio stabilumo potencialui, būtina

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 97

laikytis patvirtintų apskričių ir rajonų (miestų) bendrųjų planų sprendinių: nepaţeisti konservacinės paskirties teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, rekreacinių teritorijų tinklo; derinti gavybos vietas su ūkinės veiklos subjektais, kurių veiklos planai atitinka planuose rekomenduojamos ūkinės veiklos kryptis, specializaciją ir uţtikrina saugomų teritorijų apsaugą. Kraštovaizdţio fizinio pagrindo ir biotos komponentų išteklių apsauga turi būti sudėtinė ūkio subjekto poveikio aplinkai monitoringo dalis, grindţiama tausojančiu darbų aplinką planavimu. Siekiant sumaţinti naftos ţvalgybos ir gavybos darbų galimas pasekmes kraštovaizdţiui, veiklos planuose reikėtų: planuoti vietas atokiau nuo kompaktiškai uţstatytų gyvenamųjų teritorijų, nesukeliant nepalankių ţemėnaudos ir veiklos perspektyvos pokyčių vietos bendruomenėms; neplanuoti aikštelių saugomų teritorijų apsaugos (buferinėse) zonose, nes ekstremalių situacijų metu gali būti paveiktos net ir subnatūralios augalų ar gyvūnų buveinės.

Nagrinėjamo ploto ribose reikšmingą kultūros paveldo dalį sudaro Sūduvos kultūrinio kraštovaizdţio identitetą reprezentuojančios vietovės – piliakalniai su gyvenvietėmis, dvaro sodybos, senovinės gyvenvietės. Atskirą kultūros ir istorijos palikimo dalį sudaro istorinės kapinės ir memorialinės vietos. Saugomi kapinynai ir kitos senovės laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai. Archeologinių vietų (senovės gyvenvietė, piliakalnis, kapinynas, piliakalnis su gyvenviete), esančių neurbanizuotose vietovėse, miškuose ar laukuose aplinkoje parenkant gavybos vietas apsauga turi būti ypač akcentuojama, kadangi šie objektai vietovėse ne visada turi aiškiai išreikštus fizinius išskirtinumo poţymius. Plano įgyvendinimas saugomų teritorijų atţvilgiu šiose (ir kitose) ploto vietose turi būti tikslinamas atliekant aikštelių poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Galimas trumpalaikes lokalaus pobūdţio neigiamas pasekmes socialinei ekonominei aplinkai gali sukelti skirtingi ţemėnaudos, miškų ūkio ir ūkinę naftos ir angliavandenilių išteklių tyrimą ar naftos ir dujų gavybos veiklą vykdančių ūkio subjektų interesai. Siekiant išvengti naftos verslo ir vietovėje veikiančių interesų konflikto būtinas suderintas darbų planavimas, siekiant teikti naudos ir angliavandenilių išteklių tyrimo ir/ar naudojimo objektų kaimynystėje esantiems ūkio subjektams. Teisės aktų nustatyta tvarka planavimo procedūrų metu ţemės sklypų savininkai/naudotojai dokumentų viešinimo laikotarpiu turės galimybę gauti informaciją apie nustatytus poveikius jų sveikatai, gyvenimo kokybei ir nekilnojamam turtui bei pareikšti savo reikalavimus galimų jiems nepalankių pasekmių sumaţinimui. Atsiţvelgiant į kituose skyriuose išnagrinėtus veiklos poveikius, galima teigti, kad bent jau pradiniame angliavandenilių geologinio tyrimo etape vykdomi darbai neigiamos įtakos Kudirkos - Kybartų ploto miestų ir gyvenviečių ekonomikai bei socialinei aplinkai sveikatos apsaugos poţiūriu neturės.

Planuojamai naftos ir dujų gavybos veiklai pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisykles (Ţin., 2004, Nr. 134-4878; 2009, Nr. 152-6849) naftos paieškinių gręţinių ir gavybos aikštelėms rekomenduojama 1000 m pločio normatyvinė sanitarinės apsaugos zona (SAZ). Pagal šių taisyklių 35 p. nuostatas, SAZ gali būti tikslinama, atsiţvelgiant į naudojamą technologiją, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės uţterštumą (pagal faktinius stebėjimų duomenis), vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, išmetamų teršalų sudėtį, jų suminį poveikį ir kt. Pagal šalyje veikiančių naftos gavybos įmonių patirtį SAZ dydis daţnai maţinamas (atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą) ir sutapatinamas su teritorijos ribomis, bet kokiu atveju uţtikrinant šiuos gyvenimo kokybės ir ţmonių sveikatos prioritetus: nebloginti iki veiklos pradţios buvusių gyvenamosios aplinkos kokybės (oro, vandens, triukšmo) verčių ir ţmonių sveikatos bendrųjų rodiklių; išlaikyti visuomenės sveikatos poţiūriu tinkamą darbo ir poilsio aplinką; suderinti valstybės,

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 98

savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų bei fizinių asmenų siektinus ir patvirtintus strateginiais dokumentais sveikos gyvensenos tikslus.

Angliavandenilių išteklių naudojimo plano Kudirkos - Kybartų plote strateginis pasekmių vertinimas buvo atliekamas taikant įvairius metodus, būdus ir priemones. Tokius kaip analogijų metodas, geografinės informacinės sistemos (GIS) metodų bei priemonių taikymas, įvairių monitoringų duomenų analizė bei stebėsenos rodiklių taikymas, teritorijų, kuriose planuojama ūkinė veikla negalima, atranka. Vienas pagrindinių buvo analogijų metodas – t.y. atliekant vertinimo procedūras buvo taikomi, ir palyginami šiuo metu naftos eksploataciją vykdančių bendrovių duomenys, rodikliai ir parametrai. Minėtas analogijų metodas šiame ištirtumo lygmenyje yra geriausiai prieinamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metodas.

Išvada

Įvertinus galimas angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos - Kybartų plote pasekmes ataskaitoje nagrinėtiems komponentams (taikant analogijų metodą) reikšmingos, neigiamos, tiesioginės, ilgalaikės, nuolatinės, kaupiamosios ir sąveikaujančios pasekmės nebuvo nustatytos. Todėl daroma išvada, kad Kudirkos - Kybartų plote angliavandenilių išteklių veiklos planavimas yra galimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymo (Ţin. 1995, Nr. 63- 1582; 2001, Nr.35-1164, 2004, Nr. 167-6097; 2010, Nr. 86-4526), Saugomų teritorijų įstatymo (Ţin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229), Miškų įstatymo (Ţin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2010, Nr. 145-7431), Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguţės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 (Ţin., 2006, Nr. 61-2214) bei kitų teisės aktų nuostatomis.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 99

7. LITERATŪRA IR NORMINIAI AKTAI

1. A. Klimas. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Vilnius, 2005. 2. Cheminėmis medţiagomis uţterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandţio 30 d. įsakymas Nr. D1-230. (Ţin., 2008, Nr. 53-1987). 3. Čyţienė J. (ats. vykd.), Baliukevičius A., Lazauskienė J., Bitinas J., Šliaupa S., 2006. Lietuvos prekvartero stratonų struktūriniai ţemėlapiai / Lietuvos geologijos tarnyba. - Vilnius, 2006. - 26 p.+ 21 ţml. + CD : 20 pav. - M 1:200 000. - (LGT fondas; Nr.8621). 4. Čyţienė J., 2003. Lietuvos-Latvijos pasienio teritorijos prekvartero geologinis ţemėlapis M 1:200 000 / Lietuvos geologijos tarnyba. - Vilnius, 2003. - 16 p.+ 4 ţml. (5 lapai) + CD. - (LGT fondas; Nr.6685). 5. Čyţienė J., Šliaupa S., Lazauskienė J., 1999. Revizuotas prekvartero geologinis ţemėlapis M1:200 000. LGT fondinė medţiaga. 6. Domaševičius A., Giedraitienė J., Gregorauskienė V. ir kt. „Poţeminio vandens monitoringas“. (Metodinės rekomendacijos). Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius, 1999. 7. Ekogeologinių tyrimų reglamentas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birţelio 17 d. įsakymas Nr.1-104 (Ţin., 2008, Nr. 71- 2759). 8. Gaigalis K., Jurgelevičienė I., Lasinskas M., Tautvydas A. Nevėţio, Dubysos, Mituvos ir Jūros baseinai. – Vilnius “Mokslas”, 1979. 9. Gailiušis B., Jablonskis J., Kavalenkovienė M. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis. – Kaunas, 2001. 10. Garunkštis A. Lietuvos vandenys. – Vilnius “Mokslas”, 1988. 11. Giedraitienė J., Minkevičius V. Lietuvos gruntinio vandens lygio (slūgsojimo gylio) ţemėlapiai masteliu 1:200 000 = Mapping of unconfined groundwater levels in Lithuania at a scale 1:200 000 // Lietuvos geologijos tarnybos 2008 metų veiklos rezultatai : [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey : Annual Report 2008. - Vilnius : LGT, 2009. - P. 23-25 : iliustr. - Liet., angl. 12. Gręţinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka” (LAND 4-99). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodţio 23 d. įsakymas Nr. 417. (Ţin., 1999, Nr. 112-3263; 2008, Nr. 144-5800; 2009, Nr. 145-6457). 13. Guobytė R., 1998-2000. Lietuvos geomorfologinis ţemėlapis M 1:200 000. LGT fondinė medţiaga. 14. http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas 15. http://lt.wikipedia.org/wiki/Minija 16. http://www.upės.co.cc/sh/sesupes-baseinas 17. J. Paškevičius. Baltijos respublikų geologija. Valstybinis leidybos centras, Vilnius, 1994. 18. Jurbarko rajono savivaldybės interneto tinklalapis. www.jurbarkas.lt. 19. Jusienė A., 2007. Kvartero pjūvių stratigrafinė ir genetinė revizija . - Ataskaita. Lietuvos geologijos tarnyba. - Vilnius, 2007. - 11 p. + CD : 1 pav. + 46/15 graf. dok. - (LGT fondas; Nr.12101). 20. Kadūnas V., Budavičius R., Gregorauskienė V., Katinas V., Kliaugienė E., Radzevičius A., Taraškevičius R. Lietuvos geocheminis atlasas (Geochemical Atlas of Lithuania). Geologijos institutas, Lietuvos geologijos tarnyba.Vilnius, 1999. 21. Klaipėdos apskrities interneto tinklalapis www.klaipeda.aps.lt.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 100

22. Laškovas J. ir kt. 1996. Įvairiagenetinių kaupviečių išplitimo dėsningumų nustatymas sausumoje bei Baltijos jūroje, naftos telkinių prognozavimo tobulinimas. Vilnius, Lietuvos geologijos tarnyba. Ataskaita (fondinis Nr. 4486). 23. Lietuvos dirvoţemių klasifikacija LTDK-99. V.V. Buivydaitė, M. Vaičys, J. Juodis, A. Motuzas. „Lietuvos mokslo“ redakcija. Vilnius, 2001. 24. Lietuvos dirvoţemių ţemėlapis M 1:300 000. LTSR ŢŪM, Respublikinis ţemėtvarkos institutas, Kaunas, 1985. 25. Lietuvos geologija. Sudarė A. Grigelis ir V. Kadūnas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1994. 26. Lietuvos geologijos tarnybos interneto tinklalapis www. lgt.lt. 27. Lietuvos higienos norma HN 24:2003. „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos mėn. 23 d. įsakymas Nr. V-455 (Ţin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194). 28. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 “Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir prieţiūra”. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 (Ţin., 2006, Nr. 81-3217). 29. Lietuvos higienos norma HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medţiagų didţiausios leistinos koncentracijos dirvoţemyje”. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114 (Ţin., 2004, Nr. 41-1357). 30. Lietuvos higienos norma HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. V- 1055 (Ţin., 2007, Nr. 139-5716; 2008, Nr. 32-1121; 2009, Nr. 66-2642). 31. Lietuvos reljefo ţemėlapis M 1:300000. Respublikos ţemėtvarkos projektavimo institutas. 1988. 32. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. (Ţin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57- 1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093; 2000, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 36-1179; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558; 2008, Nr. 120-4550; 2010, Nr. 54-2646; 2010, Nr. 70-3472). 33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 1-455 „Dėl visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 136-4970; 2010, Nr. 53-26025). 34. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas. (Ţin., 1997, Nr. 112-2824; 2003, Nr. 61-2766; 2006, Nr. 57-2025). 35. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. (Ţin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90- 2776; 2002, Nr. 13-475; 2002, Nr. 72-3016; 2003, Nr. 61-2768; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111; 2008, Nr. 76-2999; 2008, Nr. 81-3180; 2009, Nr. 154-6961; 2010, Nr. 54- 2645). 36. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas. (Ţin., 2001, Nr. 64-2327). 37. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. (Ţin., 2006, Nr. 82-3260). 38. Lietuvos Respublikos kraštovaizdţio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. Aplinkos ministerija. Vilnius, 2006. 39. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas. (Ţin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr.61-1816; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 4-44; 2004, Nr. 54-1833; 2004, Nr. 73-2528; 2009, Nr. 154- 6955). 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 299 „Dėl angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“ (Ţin., 2003, Nr. 26- 1036; 2005, Nr. 30-941).

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 101

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967 „ Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 130-4650). 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 273 „Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo, siekiant skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą“ (Ţin., 2008, Nr. 40-1454). 43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 273 „Dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo, siekiant skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą“ pakeitimo“ (Ţin., 2010, Nr. 15-707). 44. Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymas (Ţin., 1995, Nr. 63-1582, 1997, Nr. 66- 1600; 1997, Nr. 117-3012; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097; 2010, Nr. 86-4526). 45. Lietuvos TSR atlasas.- Maskva, 1981. 46. Lietuvos upių baseinų rajonų informacinis ţemėlapis. http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas 47. Mokesčio uţ aplinkos teršimą įstatymas. (Ţin., 1999, Nr. 47-1496; 2000, Nr. 90-2774; 2002, Nr. 13-474; 2002, Nr. 123-5550; 2003, Nr. 48-2108; 2003, Nr. 61-2761; Ţin., 2004, Nr. 25-746; 2004, Nr. 61-2188; 2005, Nr. 47-1560; 2006, Nr. 32-1111; 2008, Nr. 18-631; 2009, Nr. 61-2404). 48. Naftos produktais uţterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (LAND 9- 2009). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. D1- 694 (Ţin., 2009, Nr.140-6174). 49. Nemuno upių baseino rajono (UBR) valdymo planas. Aplinkos apsaugos agentūra, 2009. 50. Nuotekų tvarkymo reglamentas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguţės 17 d. įsakymas Nr. D1-236. (Ţin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522; 2009, Nr.83- 3473; 2009, Nr. 159-7267; 2010, Nr. 59-2938). 51. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Ţin., 2001, Nr. 95-3372, 2007, 23-892). 52. Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarka ir kokybės normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 525 (Ţin., 2001, Nr. 93- 3295). 53. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. balandţio 2 d. įsakymas Nr. D1-193. (Ţin., 2007, Nr. 42-1594). 54. Pavojingų medţiagų išleidimo į poţeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymas Nr.1-06 (Ţin., 2003, Nr. 17-770). 55. Radzevičienė D., 2010. Valstybinių hidrogeologinių ţemėlapių revizija ir atnaujinimas M 1:200 000 topografiniuose 40-59/20-39, 60-79/20-39, 80-99/20-39, 40-59/00-19, 60-79/00- 19 lapuose / Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. - Vilnius, 2010. - 31 p. + apl. + CD : 1 pav. + 3 graf. dok. - (LGT fondas; Nr.13976). 56. Radzevičienė D., Marcinkevičienė G., 2009. Valstybinių hidrogeologinių ţemėlapių revizija ir atnaujinimas M 1:200 000 topografiniuose 40-59/40-59, 60-79/40-59 ir 80- 99/40-59 lapuose / Lietuvos geologijos tarnyba. - Vilnius, 2009. - 178 p. + 1 apl. + CD : 3 pav. + 4 graf. dok. - (LGT fondas; Nr.12773). 57. Radzevičienė D., Marcinkevičienė G., Gedţiūnas P., 2006. Valstybinių hidrogeologinių ţemėlapių revizija ir atnaujinimas M 1:200 000 topografiniuose 20-39/60-79 ir 20-39/40- 59 lapuose / Lietuvos geologijos tarnyba. - Vilnius, 2006. - 116 p. + 1 apl. + CD : 2 pav. + 4 graf. dok. - (LGT fondas; Nr.9286). 58. Raulinaitis M., Auglys V., Bučiūnaitė I., Laurutėnaitė B., Revoldienė R., Kontio P.,

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 102

Punkari M., 2001. Poveikio aplinkai vertinimo vadovas. Aplinkos ministerija, Suomijos aplinkos institutas. 76 p. 59. Strategic enviromental assesment and land use planning. „Earthscan“ London, Sterling, VA, 2005. 60. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas. 2004. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija, Olandų tarptautinio verslo ir bendradarbiavimo agentūra (EVD). 22 p. 61. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-546 (Ţin., 2009, Nr.113-4831). 62. Ūkio subjektų poţeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodţio 24 d. įsakymas Nr. 1- 190 (Ţin., 2009, Nr.157-7130). 63. V. Juodkazis. Pabaltijo hidrogeologijos pagrindai. Leidykla „Mokslas“, Vilnius, 1979. 64. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidţiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 171. (Ţin., 2001, Nr. 29-941; 2005, Nr. 24-705). 65. Vandenų taršos pavojingomis medţiagomis maţinimo programa. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71 (Ţin., 2004, Nr. 46-1539; 2008, Nr. 58-2186). 66. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medţiagomis maţinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. D1-623. (Ţin., 2002, Nr. 14-522; 2002, Nr. 62-2533; 2010, Nr. 59-2938). 67. Ţemės gelmių registro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. geguţės 11 d. nutarimo Nr. 448 redakcija (Ţin., 2002, Nr. 44-1676; 2004, Nr. 93-3415; 2006, Nr. 54- 1961). 68. Ţemės gelmių registro tvarkymo taisyklės. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.1-70 redakcija (Ţin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386). 69. Биндеман Н.Н., Язвин Л.С. Оценка эксплоатационных запасов подземных вод. Москва “Недра”, 1970. 70. Иодказис В. И., Зузявичюс А. П. и др. Региональная оценка эксплуатационных запасов пресных подземных вод Прибалтийского артезианского бассейна. Вильнюс: ЛитНИГРИ. 1977. 71. Орадовская А.Е., Лапшин Н.Н. Санитарная охрана водозаборов подземных вод. Москва “Недра”, 1987. 72. Региональная гидрогеология прибалтики. Под общей редакцией В.И.Иодказиса. Вильнюс: "Мокслас", 1989. 73. Ресурсы поверхностных вод ССР. Описание рек, озер и водохранилищ. Том 4. Прибалтийский район. – Вильнюс, 1973. 74. Сакалаускене Д. Закономерности гидродинамического режима грунтовых вод Лит. ССР и оценка их естественных ресурсов. Канд. дисс. Вильнюс, 1978.

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 103

8. TEKSTINIAI PRIEDAI

Angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos – Kybartų plote strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 104

9. GRAFINIAI PRIEDAI