VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

Sprendiniai

Planavimo organizatorius: Plano reng ėjai:

Vilkaviškio rajono savivaldyb ės administracija VĮ Valstybinio žem ėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorij ų planavimo skyrius

IĮ „Atkulos projektai“

Vilnius, 2008

Projekt ą iš dalies finansuoja Europos s ąjunga

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai OBJEKTAS: Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorija Marijampol ės apskritis

PLANAS: Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas

PLANAVIMO R ŪŠIS IR LYGMUO: savivaldyb ės lygmens teritorijos bendrasis planas

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Vilkaviškio rajono savivaldyb ės administracijos direktorius

TURINYS: I. Tekstin ė dalis 1. Aiškinamasis raštas

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Rengimo etapas – SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMO STADIJA Data VĮ VALSTYBINIS ŽEM ĖTVARKOS INSTITUTAS KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJ Ų PLANAVIMO SKYRIUS J. Lelevelio 6, 01102 Vilnius tel.8-(5)-261 88 56; tel./faksas 8-(5)- 262 16 72 Skyriaus viršinink ė, projekto administrator ė Rita Pal čiauskait ė Plano reng ėjai IĮ “Atkulos Projektai” 2008-07-20 Algirdo g. 16/4-11, Vilnius. Tel.: 216 28 69 Projekto vadov ė Laimut ė Janulien ė (atestato Nr. A413) UAB “Energetikos linijos” Gedimino g. 47, Kaunas. Tel.: 8-(37)-207 222 Projekt ų vadovas Ram ūnas Bankauskas (atestato Nr. 13687)

318 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai TURINYS ĮVADAS ...... 320 I. BENDROJO PLANO SPRENDINI Ų SUD ĖTIS IR TAIKYMO TVARKA...... 322 II. BENDROJO PLANO SPRENDINIAI ...... 324 1. BENDROSIOS NUOSTATOS ...... 324 2. GAMTOS IR KULT ŪROS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO SPRENDINIAI...... 327 2.1 Kraštovaizdžio apsauga ir naudojimas ...... 327 2.2 Biologin ės įvairov ės apsauga ir tinklo formavimas…………………………………………..330 2.3 Aplinkos kokyb ė...... 332 2.4 Kult ūros paveldo naudojimas ir apsauga...... 332 3. GYVENVIE ČIŲ SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI...... 338 3.1 Centrini ų gyvenvie čių sistema...... 338 3.2 Socialin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas...... 340 3.3 B ūsto pl ėtros sprendiniai ...... 340 3.4 Paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtra...... 342 4. ŪKIO PL ĖTROS SPRENDINIAI...... 344 4.1 Žem ės ir mišk ų ūkio pl ėtra ...... 344 4.2 Turizmo ir rekreacijos pl ėtra ...... 346 4.2.1 Turizmo paslaug ų objekt ų tinklo išvystymo galimyb ės……………………………………347 4.2.2 Vandens, dvira čių, p ėsčiųjų, autoturizmo tr ąsų infrastrukt ūros išvystymo galimyb ės……..348 4.3 Pramon ės ir verslo pl ėtra ...... 358 5. ŽEM ĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI ...... 359 5.1 Žem ės fondo strukt ūra ir jos poky čių prognoz ė ...... 359 5.2 Planuojami žem ės naudojimo prioritetai ...... 361 5.3 Bioprodukcinio ūkio pl ėtra...... 365 5.4 Teritorijos naudojimo reglamentai ...... 366 6. SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI...... 391 6.1 Automobili ų keliai...... 391 6.2 Pasienio kontrol ės punktas ...... 403 6.3 Geležinkelis ...... 404 6.4 Dvira čių takai ...... 404 6.5 Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai valstyb ės ir apskrities svarbos objektams...... 405 7. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS SISTEM Ų PL ĖTROS SPRENDINIAI ...... 407 7.1 Vandentieka ir vandenvala ...... 407 7.2 Atliek ų tvarkymas ...... 413 7.3 Duj ų tiekimas...... 415 7.4 Šilumos ūkis ...... 415 7.5 Elektros energijos tiekimas...... 416 7.6 Telekomunikacijos ir ryšiai ...... ….417 7.7 Rengtini ir perži ūrėtini teritorij ų planavimo dokumentai…………………………………….418 8. TERITORIJOS, KURIOMS B ŪTINA PARENGTI VIETOS LYGMENS TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENTUS ...... 419 9. SENI ŪNIJ Ų IR GYVENAM ŲJŲ VIETOVI Ų TERITORIJ Ų RIB Ų KOREKT ŪRA…………..421 PRIEDAS ...... 426

319 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai ĮVADAS Rengiant Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius buvo įvertintos ši ų patvirtint ų arba rengiam ų teis ės akt ų ir dokument ų nuostatos: Europos s ąjungos dokument ų nuostatos • „Europos erdvin ės pl ėtros perspektyva ESDP“ (pritarta neoficialioje ministr ų, atsaking ų už erdvin į planavim ą, taryboje Potsdame, 1999 m. geguž ės m ėn.); Lietuvos Respublikos Seimo dokument ų nuostatos • „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas“. Seimo sprendimas Nr. IX-1154; 2002 m. spalio 29 d. • Nacionalin ė turizmo pl ėtros programa. LR Seimo 199-07-01 nutarimas Nr. VIII-1284 (Žin.,1999, Nr. 63-2061); • Žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros strategija. LR Seimo 2000 06 13 nutarimas Nr. VIII-1728 (Žin.,2000, Nr. 50-1435); • Nacionalin ė energetikos strategija. Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-10 nutarimas Nr.IX-1130; • Lietuvos respublikos saugaus eismo automobili ų keliais įstatymas (Žin.,2000, Nr. 92-2883); • Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas (Žin.,2000, Nr. 56-1642); • Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2004 m. rugs ėjo 28 d. Nr. IX-2452; • Nacionalin ės integralios strategijos matmenys LR Valstybin ės paminklosaugos komisijos 2004-11-19 sprendimas Nr. 105 (Žin.,2004, Nr. 175-6516); • Lietuvos valstybin ė aplinkos apsaugos strategija, 1995; Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės dokument ų nuostatos • Lietuvos nacionalin ė visuomen ės sveikatos prieži ūros strategija. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001-07-27 nutarimas Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418); • Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl ėtros iki 2015 met ų ilgalaik ė strategija. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2005-06-12 nutarimas Nr. 853; • Nacionalin ė darnaus vystimosi strategija. LR Vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160; • Kaimo pl ėtros plano 2004-2006 m. pagrindin ės nuostatos. LR Vyriausyb ės 2003 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 1317;

320 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai • Dvar ų paveldo išsaugojimo programa ir dvar ų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemon ės. LR Vyriausyb ės 2003-04-18 nutarimas Nr. 481 (Žin.,2003, Nr. 38-1740); • Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos. LR Vyriausyb ės nutarimas (Žin.,1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); • Bendr ųjų buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai. LR Vyriausyb ės 2004 03 15 nutarimas Nr. 276 (Žin.,2004, Nr. 41-1335); Valstybini ų institucij ų dokument ų nuostatos • Miškingumo didinimo programa. LR aplinkos ministro ir LR žem ės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 616/471(Žin., 2003, Nr. 1-10); • Nacionalini ų dvira čių tras ų specialusis planas (rengiamas); Marijampol ės regiono valstybini ų institucij ų dokument ų nuostatos • Marijampol ės regiono pl ėtros planas 2006 - 2013 met ų. Marijampol ė, 2006; • Marijampol ės apskrities teritorijos bendrasis planas. Koncepcija. Sprendiniai. (rengimas); Vilkaviškio rajono savivaldyb ės institucij ų dokument ų nuostatos • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos dali ų šilumos ūkio specialusis planas, patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. B-TS-614; • Vilkaviškio rajono strateginis pl ėtros planas, patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. B-TS-627; • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės viešosios turizmo infrastrukt ūros pl ėtros 2007 met ų programa, patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkri čio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-1393; • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės bendrojo plano koncepcija, patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldyb ės Tarybos 2007 m. rugpj ūč io 31 d. sprendimu Nr. B-TS-147. Vadovautasi ir kit ų teisės akt ų bei dokument ų, nurodyt ų Valstyb ės institucij ų išduotose planavimo s ąlygose, nuostatomis.

321 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai I. BENDROJO PLANO SPRENDINI Ų SUD ĖTIS IR TAIKYMO TVARKA Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų sud ėtis: • Bendrosios nuostatos; (Bendrosios erdvin ės pl ėtros koncepcijos br ėžinys); • Gamtos ir kult ūros ištekli ų naudojimo sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys; Mišk ų išd ėstymo br ėžinys); • Veiklos apribojim ų sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys); • Gyvenvie čių sistemos pl ėtros sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys); • Seni ūnij ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų sprendiniai (Seni ūnij ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų br ėžinys). • Ūkio pl ėtros sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys ir Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys); • Žem ės naudojimo sprendiniai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys, Mišk ų išd ėstymo br ėžinys, Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys ir Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Susisiekimo sistemos pl ėtros sprendiniai (Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai (Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Teritorij ų rezervuojam ų visuomen ės poreikiams s ąrašai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys, Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinys; Teritorijos inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinys); • Teritorij ų, kurioms b ūtina parengti vietos lygmens teritorij ų planavimo dokumentus s ąrašas (schema).

Taikymo tvarka Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos Bendrojo plano sprendiniai išreiškia Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos nuostatas d ėl rajono teritorijos naudojimo, veiklos joje pl ėtojimo s ąlyg ų ir teisi ų. Visi patvirtinti ir savivaldyb ės teritorij ų planavimo dokument ų registre registruoti teritorij ų planavimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiems Bendrojo plano sprendiniams. Visi sprendimai d ėl miesto teritorijos naudojimo ir veiklos joje pl ėtojimo, žem ės naudojimo tikslin ės

322 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai paskirties nustatymo ir keitimo, veiklos apribojim ų, speciali ųjų s ąlyg ų, nekilnojamojo turto rezervavimo ar pa ėmimo visuomen ės poreikiams neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams. Teritorij ų, žem ės sklyp ų, pastat ų, statini ų ir įrengini ų naudotojams, kuri ų nekilnojamojo turto iki Bendrojo plano sprendini ų įsigaliojimo dienos registruota tikslin ė naudojimo paskirtis, būdas ir pob ūdis prieštarauja šiems Bendrojo plano sprendiniams, paliekama teis ė naudotis nekilnojamuoju turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendini ų įsigaliojimo dienos, nekei čiant jo naudojimo paskirties pob ūdžio bei masto. Bet kokie šio turto naudojimo pakeitimai neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis valstyb ės institucijos, savivaldyb ės, visuomenin ės ir nevyriausybin ės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys ar vykdantys veiklą šioje teritorijoje. Jeigu Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose n ėra suformuluotos aiškios nuostatos d ėl konkre čios veiklos, tuomet reikia vadovautis bendrojo plano sprendini ų bendrosiomis nuostatomis (II.1. skyrius) Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai tikslinami, papildomi ir kei čiami teis ės akt ų nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendini ų pakeitimai, tikslinimai ir papildymai neturi bloginti rajono teritorijos ar jo dalies gyvenimo ir aplinkos kokyb ės, mažinti vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams kokyb ės, bloginti veiklos ir verslo s ąlyg ų planuojamoje teritorijoje buveines turintiems ūkio subjektams. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai taikomi: • Priimant sprendimus d ėl teritorijos naudojimo ir veiklos pl ėtojimo s ąlyg ų bei teisi ų; • Derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorij ų planavimo darbams, rengiant statybos projekt ų s ąlyg ų s ąvadus; • Rengiant savivaldyb ės investicij ų programas ir projektus; • Priimant sprendimus d ėl savivaldyb ės nekilnojamojo turto naudojimo, privatizavimo, taip pat privataus nekilnojamojo turto pa ėmimo ar rezervavimo visuomen ės poreikiams. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai galioja savivaldyb ės tarybos ir administracijos kompetencijos ribose.

323 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai II. BENDROJO PLANO SPRENDINIAI 1. BENDROSIOS NUOSTATOS Vadovaujantis parengtomis rajono pl ėtros prognoz ėmis nustatomos svarbiausios planuojamos teritorijos pl ėtros prielaidos, t. y. konkre čių objekt ų ar veiklos sri čių pl ėtra, kuri gal ėtų radikaliai paveikti ne tik konkre čios nedidelio ploto teritorij ą (pvz., seni ūnij ą), ta čiau viso rajono veikl ų ir kraštovaizdžio strukt ūrą.

Prielaidos: • Rekreacijos ir turizmo pl ėtra. • Logistikos infrastrukt ūra. • Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcija. • Žem ės ūkio pl ėtra. Svarbiausia rajono erdvin ės pl ėtros prielaida yra kokybin ė socialini ų ir ekonomini ų proces ų rajone pl ėtra, naudojant vietos išteklius, galimybes ir potencial ą. Erdvin ės pl ėtros koncepcijos paskirtis yra bendroms pl ėtros ašims ar branduoliams planuojamoje teritorijoje formuoti, bendriesiems pl ėtros ir apsaugos prioritetams, gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtros kryptims ir mastams nustatyti. Darniai savivaldyb ės pl ėtrai svarb ūs yra koncepcijoje numatomi rajono pl ėtros pocentriai (gyvenamosios statybos centrai), kurie dekoncentruot ų pl ėtros potencial ą rajono teritorijoje ir b ūtų svarbiais vietin ės reikšm ės aptarnavimo centrais . Pl ėtros pocentriais Vilkaviškio savivaldyb ėje laikytini esami seni ūnijos centrai: Bartninkai, Gižai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Kybartai, Klausu čiai, Pajevonys, Pilviškiai, Virbalis ir Vištytis. P lėtros pocentriuose turi b ūti teikiamos pagrindin ės kokybiškos viešosios paslaugos (sveikatos prieži ūros, socialin ės, kitos gyventoj ų ir ūkio subjekt ų aptarnavimo paslaugos), taip pat skatinama priva čių paslaug ų pl ėtra. Be to, pl ėtros pocentriams priskiriamos specifin ės funkcijos. Ryši ų ir keli ų tinklo pagrindu rajono teritorijoje susiformuoja ekonomin ės-socialin ės integracijos koridoriai (ašys). Gamtin ė ašis formuojama savivaldyb ės pietin ėje dalyje Ryt ų – Vakar ų kryptimis, kartu apimdama Višty čio regioninio parko teritorij ą, bei vakarin ėje savivaldyb ės dalyje apimdama Padvari ų, Virbalgirio botanin į – zoologin į draustin į ir rytin ėje dalyje apima Gurbšilio, Kupreliški ų, Ma čių miško teritorijas. Pietin ėje Vilkaviškio savivaldyb ės dalyje, S ūduvos aukštumose, pasienio su Kaliningradu zonoje, gamtinio karkaso pl ėtros ašis kaitaliojasi su miškininkyst ės ir žem ės ūkio pl ėtra. Pietin ėje Vilkaviškio savivaldyb ės dalyje, S ūduvos aukštumose, pasienio su Kaliningradu zonoje, gamtinio karkaso pl ėtros ašis kaitaliojasi su miškininkyst ės ir žem ės ūkio pl ėtra.

324 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Likusioje centrin ėje ir šiaurin ėje savivaldyb ės dalyje, prioritetas atiduodamas intensyviai žem ės ūkio pl ėtrai. Intensyvus žem ės ūkis yra svarbiausia kaimišk ųjų vietovi ų gyventoj ų veikla. Miškininkyst ė pl ėtojama visoje Vilkaviškio savivaldyb ės teritorijoje nedideliais planuojamais miško plotais (mozaikos principu) persidengia su gamtinio karkaso ir žem ės ūkio pl ėtros ašimis. Palaikyti ir stiprinti esam ą svarbiausi ą ūkio veikl ą – žem ės ūkį, didinti rajono žem ės ūkio gamybos konkurencingum ą. Šiuo poži ūriu svarbu yra pakankamai išpl ėtoti objekt ų, teikian čių paslaugas(konsultacines, finansines, socialines ir kt.) ūkininkams ir kaimo gyventojams, tinkl ą. Pl ėtojant smulk ųjį ir vidutin į versl ą, labai svarbu pakankama verslo paslaug ų įmon ėms pasi ūla ir tolygus j ų pasiskirstymas planuojamoje teritorijoje. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos pl ėtros koncepcijoje Bartnink ų gyvenviet ėje ir Višty čio miestelyje si ūloma, skatinant smulki ų ir vidutini ų versl ų veikl ą, įkurti verslo ir verslo paslaug ų centrus . Skatinama smulk ųjį versl ą pl ėtoti įvairiose savivaldyb ės gyvenviet ėse, sudarant s ąlygas gyventoj ų verslumui pasireikšti ir pagrind ą šiuo metu atsiliekan čioms teritorijoms ekonomiškai pl ėtotis. Beveik visa Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorija, išskyrus rytinius jos pakraš čius, priskirta prie didelio rekreacinio potencialo arealo sudaran čio nacionalin ės svarbos Vilkaviškio – Višty čio rekreacines sistemas . Pagal LR teritorijos bendr ąjį plan ą šiuose arealuose tikslingiausia stiprinti nacionalin ės svarbos rekreacinius arealus, tarp j ų Vilkaviškio – Višty čio nacionalini ų ir regionini ų park ų teritorijose, taip pat pl ėtotinos paslaugos, siejamos su poilsiu gamtoje ir versline rekreacija atnaujinant esamus poilsio namus bei sukuriant kemping ų tinkl ą, pl ėtojant poilsio kaime bei pramog ų paslaugas, sukurti regionines rekreacijos (turizmo) pl ėtros organizacijas bei informacijos centru. Tuo pa čiu LR teritorijos bendrajame plane savivaldyb ė priskirtina teritorijai, kurioje palankiausia yra pl ėtoti pažintin ę ir pramogin ę rekreacij ą, o Višty čio miestelis išskiriamas kaip regionin ės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras, kuriame pl ėtojamas pažintinis turizmas ir poilsis gamtoje. Norint efektyviai išnaudoti visus turimus rekreacinius išteklius Vilkaviškio savivaldyb ės bendrojo plano koncepcijoje si ūloma rekreacij ą intensyviai pl ėtoti pietin ėje savivaldyb ės dalyje prie Duoniški ų gyvenviet ės esan čių ežer ėli ų grupi ų, centrin ėje savivaldyb ės dalyje aplink Paežeri ų ežero bei Širvintos up ės ašyje, šiaurin ės savivaldyb ės dalyje – Šešup ės up ės ašyje. Šiose teritorijose si ūloma pl ėtoti įvairias turizmo ir rekreacijos paslaugas: kaimo turizm ą, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, pramog ų paslaugas. Ši infrastrukt ūra tur ėtų b ūti orientuota ne tik į turist ų, bet ir į vietini ų gyventoj ų poreikius. Vienas didesni ų rekreacin ės pl ėtros areal ų formuojamas prie Višty čio ežero, bet d ėl pakrant ės apsaugos zonos ir d ėl Višty čio regioninio parko apribojim ų si ūloma rekreacijos pl ėtra yra su apribojimais. Turizmo centrais, kuriuose teikiamos platesnio

325 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai spektro paslaugos (apgyvendinimo, pramog ų), si ūloma išskirti Vištyt į, Bartninkus, Paežerius ir Pilviškius. Pl ėtojant vieš ąją turizmo infrastrukt ūrą, pirmiausia si ūloma įrengti ne tik vietin ės, bet ir regionin ės reikšm ės dvira čių tras ą, kuri tur ėtų ryšius su kita Lietuvos teritorija ir ateityje galėtų susijungti su svarbiomis Lietuvos turizmo rinkomis, pvz., Kaunu. Siekiant sumažinti neigiam ą tranzito poveik į Vilkaviškio rajone si ūloma tiesti Pilviški ų aplinkkel į ir Vilkaviškio miesto aplinkkel į bei bendr ą Virbalio-Kybart ų aplinkkel į. Be to, prie kelio atkarpos Virbalis – Kybartai si ūloma kurti logistikos infrastrukt ūros centr ą.

326 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 2. GAMTOS IR KULT ŪROS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO SPRENDINIAI 2.1 Kraštovaizdžio apsauga ir naudojimas Gamtinis karkasas. Gamtinis karkasas yra itin svarbi teritorin ė daugiafunkcijin ė sistema, užtikrinanti bendr ą teritorijos kraštovaizdžio stabilum ą, gyvybingum ą, bei jame vykstan čių migracini ų ryši ų nepertraukiamum ą. Gamtin ės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant ar gausinant gamtinio karkaso element ų kokyb ę teritorijoje savo ruožtu garantuoja didesn į teritorijos ūkin į potencial ą, bei geresn ę gyvenamosios aplinkos kokyb ę. Vilkaviškio rajono teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama bendro Lietuvos Respublikos teritorijos gamtinio karkaso dalis. Visos gamtinio karkaso dalys, lokalizuotos Vilkaviškio rajono teritorijoje, užima apie 45,8 % teritorijos ploto. Jos persidengia su konservacin ėmis bei įvairaus pob ūdžio ir intensyvumo ūkinio naudojimo teritorijomis. Gamtinio karkaso sistema skaidoma į šias dalis: • geoekologin ės takoskyros; • geosistem ų stabilizavimo židiniai; • migracijos koridoriai. Geoekologin ės takoskyros (geosistem ų įeig ų sritys „langai“) – tai teritorijos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, bei požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą.

Vilkaviškio rajone geoekologin ės takoskyroms priskiriami upi ų (Širvintos, Rausv ės, Lieponos ir kit ų) aukštupiai, Višty čio regioninis parkas su ežerais, Suvalk ų (S ūduvos) kalvynu ir didžiosiomis giriomis. Regionin ės reikšm ės geologin ės takoskyros dalis (20045,59 ha) yra Vilkaviškio rajono pietrytin ėje dalyje. Bendroje Vilkaviškio rajono gamtinio karkaso sistemoje geoekologin ės takoskyros užima 34,7 proc., o visoje rajono teritorijoje – 15,9 proc. Rajonin ės reikšm ės geologini ų takoskyr ų Vilkaviškio rajone n ėra. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis geoekologini ų takoskyr ų teritorijoje – kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čių element ų gražinimas ir gausinimas.

Geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys (mazgai ir juostos) – tai teritorijos, užiman čios tarpin ę pad ėtį tarp geoekologini ų takoskyr ų ir migracijos koridori ų, galin čios pakeisti šoninius migracijos srautus (šonin į nuot ėkį), taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai bei grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės, bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms sistemoms.

327 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Vilkaviškio rajone stabilizavimo mazgai ir juostos apima 16627,28 ha plot ą, sudaro 13,2 proc. rajono teritorijos ploto arba 28,8 proc. viso gamtinio karkaso ploto. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis – esamos nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio išlaikymas ir saugojimas. Antra kryptis-palaikomas ir didinamas kraštovaizdžio nat ūralumas, tre čia-gražinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai. Pirmai kraštovaizdžio formavimo kryp čiai priskiriamos teritorijos rytin ėje rajono dalyje, apiman čios Paežeri ų, Antupi ų, Gurbšilio, Kupreliški ų, Ma čių miškus; šiaurin ėje rajono dalyje – Paražni ų, Š ūkli ų, Pracapol ės ir dal į Žaliosios miško; vakarin ėje dalyje – Virbalgirio botanin į-zoologin į draustin į ir Padvari ų mišk ą. Pirmosios krypties kraštovaizdžio tvarkymo arealai užima 46,5 proc. Antrosios krypties tvarkymo arealai, užimantys 16,1 proc. vidinio stabilizavimo areal ų ploto, apima Uosi ų, Padvari ų, Budavon ės miškus bei teritorij ą tarp Paežeri ų ir Patunkiški ų gyvenvie čių prie Paežeri ų ežero. Joms b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas . Tre čiosios krypties tvarkymo arealai užima 37, 4 proc. geosistem ų stabilizavimo mazg ų ir juost ų ploto.

Migraciniai koridoriai – tai sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija.

Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje migracijos koridoriai apima 16,7 proc. rajono teritorijos ploto arba 36,46 proc. viso gamtinio karkaso ploto. Regioniniai ir svarbiausi rajoniniai migracijos koridoriai apima 2036 ha teritorij ą, o kiti rajoniniai ir svarbiausi vietiniai migracijos koridoriai 19010,25 ha. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės migracijos koridoriai daugeliu atveju sutampa su rajono teritorijoje esam ų upi ų ir upeli ų (Šešup ės, Širvintos, Vingrupio, Nenup ės, Zanylos, Karkl ės ir kt.) sl ėniais. Svarbiausia kraštovaizdžio formavimo kryptis – gr ąžinti ir gausinti kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus.

Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo bei ūkinio naudojimo pob ūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo tipai:

1) Išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis;

2) Palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio nat ūralumas;

3) Gražinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai.

Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Ši ų teritorij ų perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų

328 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms.

Rekomenduojamas teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis. Pagrindin ė ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra tausojantis mišk ų ūkis, vykdant sanitarinius kirtimus ir netaikant plyn ų kirtim ų, taip pat veikla, susijusi su racionaliu šalutini ų miško ištekli ų panaudojimu, pažintinis turizmas, bei kit ų pasyvesni ų rekreacijos kryp čių vystymas, derinant naudojim ą su konkre čios teritorijos naudojimo reglamentu (jei toks yra). Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse rekomenduojama skatinti ekologinio ir tausojan čio žem ės dirbimo sistemas, pl ėtoti smulkiasklyp ę daržininkyst ę, sodininkyst ę bei kitus alternatyvius verslus, b ūdingus atskiriems etnografiniams regionams.

Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas rekomenduotinas mišrios žem ės naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, nes reikalingas tiek esam ų funkcij ų suderinimas, tiek atkuriamosios priemon ės gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti.

Rekomenduojamas teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis. Svarbiausia ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra smulkus ūkis su ganyklin ės žemdirbyst ės (pieno ūkiai ir galvij ų bei avi ų auginimas), daržininkyst ės, sodininkyst ės specializacijomis. Esami ūkiai palaipsniui tur ėtų b ūti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbam ų žemi ų laipsniškai ver čiamos į pievas ir ganyklas. Pageidautinas miškingumo didinimas mažai naši ų, nedirbam ų žemi ų sąskaita, apželdinant ir savaimin ės renat ūralizacijos keliu.

Tre čiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimas susij ęs su nat ūralios gamtin ės aplinkos atk ūrimu, formuojant kult ūrin į kraštovaizd į, ir nauju ekologizuotu poži ūriu į žem ės naudojim ą.

Rekomenduojamas teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis. Tikslingas laipsniškas per ėjimas prie tausojamojo ūkininkavimo. Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. Šiose teritorijose b ūtinas žem ėnaudos s ąskaidos didinimas, sukuriant lauk ų ir vandens apsauginius želdinius, taip pat mažesnio našumo žemi ų pavertimas į pievas ir ganyklas. B ūtinas teritorijos miškingumo didinimas, dirbtinai apželdant ir skatinant savaimin į užž ėlim ą, žem ės ūkiui netinkamuose plotuose.

329 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 2.2 Biologin ės įvairov ės apsauga ir tinklo formavimas. Ekologinis tinklas yra gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausi ą bioekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijos koridorius. Iš esm ės, tai tarpusavyje sujungta nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų ekosistem ų, r ūši ų ir bendrij ų su j ų buvein ėmis kraštovaizdyje visuma. Šalyse, įteisinusiose universalesn ę kraštotvarkin ę planin ę strukt ūrą (analogiška gamtinio karkaso id ėjai), apiman čią ir visas biologin ę vert ę turin čias teritorijas, ekologinis tinklas tampa tik papildoma organizacine aplinkosaugos priemone.

Ekologinio tinklo pagrindas yra „ Natura 2000“ teritorij ų tinklas, kuris Vyriausyb ės įgaliotos institucij ų nustatyta tvarka išskiriamas kaip Europos Bendrijos svarbos saugom ų teritorij ų tinklas, susidedantis iš buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti nat ūralius buveini ų tipus ir gyv ūnų bei augal ų r ūšis Europos Bendrijos teritorijoje. Saugomoms teritorijoms, turin čioms tarptautin ės svarbos saugomos teritorijos status ą ir (ar) įrašytoms į tarptautin ės reikšm ės saugom ų teritorij ų s ąrašus, taikomi tarptautin ėse konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai. „ Natura 2000“ teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti tur ėti neigiam ą poveik į saugomoms nat ūralioms buvein ėms, r ūši ų buvein ėms ir saugomoms augal ų bei gyv ūnų r ūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkamą buveini ų ir r ūši ų b ūkl ę. Veikla turi b ūti vykdoma atsižvelgiant į konkre čius buveini ų tipus ar r ūšis ir remiantis teritorij ų planavimo dokumentais ir gamtotvarkos planais. Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų apsaugos režimas nustatomas subalansuotomis priemon ėmis: išsaugojimo (konservacin ėmis), prevencin ėmis priemon ėmis, teritorij ų planavimo dokument ų bei plan ų sprendiniais, taip pat vertinimo priemon ėmis, nustatan čiomis projekt ų poveik į buveini ų apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbios buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb ės patvirtinti Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai. Paukš čių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukš čių r ūšims, j ų buvein ėms, per ėjimo, mitybos, š ėrimosi, poilsio ir migracijos susitelkimo vietose. Jose statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryši ų linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus, galin čius tur ėti poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms, galima tik Saugom ų teritorij ų įstatyme nustatyta tvarka įvertinus j ų poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms ir teis ės akt ų nustatyta tvarka gavus leidim ą.

330 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Biologin ės įvairov ės apsaugai išskirtas ekologinis tinklas kuris patenka į gamtinio karkaso teritorijas ir apima visas „Natura 2000“ teritorijas: Širvintos up ės sl ėnį (LTVLKB001), Virbalgirio mišk ą (LTVIK0001), Drausgirio mišk ą (LTVIK0002), Tadarin ės ir Vištytgirio mišk ą (LTVIK0005), Pavišty čio pievas (LTVIK0003), Grybingirio mišk ą (LTVIK0004). Visose šiose teritorijose turi b ūti laikomasi buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų apsaugos ir tvarkymo reikalavim ų, nustatyt ų Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006-04-19 nutarimu Nr. 380 “D ėl bendr ųjų buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostat ų patvirtinimo”. Nustatyt ą ir su šalies gamtiniu karkasu subordinuota biologin ės apsaugos teritorin ę sistem ą – ekologin į tinkl ą – sudaro: 1) europin ės ir nacionalin ės bei regionin ės svarbos bioekologiniai branduoliai, kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiosios biologin ės įvairov ės arealai, skirti išsaugoti vertingas nat ūralias ar pusiau nat ūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyv ūnijos rūšis ir j ų buveines; 2) ekologiniai koridoriai (bioekologin ės jungtys), kaip biomigracijos (gyv ūnų jud ėjimo, rūši ų plitimo, genetin ės informacijos tarp atskir ų populiacijos keitimosi) ryšius užtikrinan čios vientiso ar segmentiško pob ūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarin ėje ar urbanizuotoje aplinkoje; 3) buferin ės apsaugos zonos, kaip stabilizuojant į (mažinanti neigiam ą antropogenin į poveik į) ekologin į vaidmen į bioekologini ų branduoli ų ar ekologini ų koridori ų atžvilgiu atliekančios prie j ų prisišliejusios gretimos teritorijos. Nustatyti bioekologiniai branduoliai bei ekologiniai koridoriai laikytini pagrindiniais biologin ės įvairov ės apsaugai skirt ų teritorij ų (rezervat ų, draustini ų) steigimo paiešk ų poligonais. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis ateityje gal ės b ūti tikslinamas ir pl ėtojamas žemesniuose planavimo lygmenyse.

Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai: Europin ės svarbos Vištytgirio branduolys, išskirtas botaninio-zoologinio draustini ų ir buveini ų apsaugai svarbi ų „ Natura 2000“ teritorij ų komplekso, pagrindu. Europin ės svarbos Drausgirio branduolys, išskirtas gamtinio rezervato, įeinan čių į Višty čio regionin į park ą pagrindu. Europin ės svarbos Višty čio branduolys, iškirtas Višty čio ežero dalies įeinan čios į Višty čio regionin į park ą pagrindu.

331 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Nacionalin ės svarbos Vygreli ų ežeryno branduolys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos Bendruoju planu, Valstybin ė Saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, organizavo Suvalkijos nacionalinio parko ir jo zon ų rib ų tvarkymo plan ų rengim ą. Pagal pasi ūlyt ą projekt ą Suvalkijos nacionalinis parkas užimt ų 53 tūkst. ha plot ą, 10 t ūkst. jame sudaryt ų Višty čio regioninis parkas. Jo teritorija driekt ųsi vakarin ėje Vilkaviškio rajono savivaldyb ės dalyje nuo Višty čio, apimdama Paežerius (Šeimenos seni ūnija) iki Kudirkos Naumies čio bei apims Šešup ės sl ėnio dal į. Parko Projekte numatyta park ą kurti ne vientis ą, o sal ų principu, kadangi Suvalkijos žem ės daug kur sukult ūrintos ir yra netinkamos parko teritorijai, be to, n ėra tikslo į park ą įjungti ištisas gyvenamas teritorijas, o kuriant salų principu b ūtų galima apimti ir daugiau rajono savivaldyb ės teritorijos vietovi ų. Įkūrus park ą atsiras tam tikr ų apribojim ų. Pagrindiniai trys apribojimai: draudimas žaloti vertybes (nukasti žemes, sunaikinti augalus), darnaus vystymosi principo realizavimas (galimas naudojimas tik suderinus su aplinkosaugininkais) ir tam tikri apribojimai susiję su statybomis. Saugom ų teritorij ų ribos koreguojamos (kei čiamos), naujos saugomos teritorijos (išskyrus savivaldybi ų draustinius) steigiamos saugom ų teritorij ų specialiaisiais planais. Višty čio regioninio parko teritorijos tvarkymo ir apsaugos režim ą nustato atskiras teritorij ų planavimo dokumentas – Višty čio regioninio parko tvarkymo planas. 2.3 Aplinkos kokyb ė Oro, vandens, dirvos tarša priklauso nuo ūkio pl ėtros ir žmoni ų veiklos intensyvumo planuojamoje teritorijoje. Vilkaviškio rajono teritorijoje numatyta pl ėtoti intensyv ų žem ės ūkį, rekreacij ą, turizm ą, gavybos pramon ę. Ger ėjant gyvenimo kokybei bus pl ėtojama inžinerin ė bei susisiekimo infrastrukt ūra, viešosios paslaugos. Atitinkamai intensyv ės teritorijos naudojimas ir did ės galimyb ės teršti or ą, vandenis ir dirv ą. Tod ėl sprendiniai, kurie pad ėtų sumažinti ši ą tarš ą arba jos išvengti (aplinkos kokyb ės sprendiniai) parengti išd ėstyti 7 skyriuje „Inžinerin ės infrastrukt ūros sistem ų pl ėtros sprendiniai“. 2.4 Kult ūros paveldo naudojimas ir apsauga Savivaldyb ės bendrojo plano kult ūros paveldo dalis apibr ėžia savivaldyb ės teritorijoje esamo nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkym ą ir naudojim ą bei prioritetines teritorin ės apsaugos priemones kult ūros paveldo vertyb ėms išsaugoti. S ąvokos ir sprendini ų turinys atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatym ą (Žin., 2004, nr. 153-5571), Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Lietuvos nacionalin ę darnaus vystimosi strategij ą (Žin., 2003, Nr. 89-2039) ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendr ąjį plan ą (Žin., 2002, Nr. 110-4852).

332 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 3 str. 1 p. visi objektai, saugotini kaip nekilnojamosios kult ūros vertyb ės, pagal įstatymo „D ėl Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsn į pripaž įstami Kult ūros vertybi ų registre registruotomis nekilnojamosiomis kult ūros vertyb ėmis. Nekilnojamosios kult ūros vertyb ės yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos objektas. J ų išsaugojimas ir tvarkymas laikomas integralia Vilkaviškio rajono savivaldyb ės pl ėtros dalimi. Kult ūros paveldo išsaugojimas, atgaivinimas ir tinkamas naudojimas ypa č svarbus rajono savitumo raiškai. Registre įregistruot ų nekilnojam ųjų kult ūros paveldo vertybi ų skai čius Vilkaviškio rajone pagal j ų tipus pateiktas 2.3.1 lentel ėje . 2.3.1 lentel ė. Kult ūros paveldo objektai įtraukti į Kult ūros vertybi ų registr ą Valstyb ės Kult ūros paveldo Dalis saugomi objektai, kuriems Paveldas pagal verting ųjų bendrame Kult ūros Skai čius kult ūros taikoma pradin ė savybi ų pob ūdį ar j ų derin į skai čiuje paminklai paveldo teisin ė apsauga % objektai Archeologinis paveldas 22 9,09 12 6 4 Architekt ūrinis, inžinerinis, 71 30,17 1 33 37 istorinis, sakralinis paveldas Urbanistinis paveldas 1 0,41 - 1 - Kitas nekilnojamasis kult ūros 145 60,33 - 122 23 paveldas IŠ VISO: 239 100 13 162 64

Valstyb ės saugomi kult ūros paveldo objektai sudaro 66,94 %, o kult ūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradin ė teisin ė apsauga – 27,69 % bei valstyb ės saugomi kult ūros paveldo objektai - tik 5,37 % j ų yra suteiktas kult ūros statusas. Dauguma kult ūros paminklo status ą turin čių objekt ų yra archeologijos objektai (piliakalniai, senov ės gyvenviet ės). Tarp kult ūros paminkl ų statusą turin čių objekt ų išskirtinas statini ų kompleksas J. Basanavi čiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Apsaugos teritorin ės priemon ės konkretizuojamos teritorij ų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objekt ų, įrašyt ų į Lietuvos Respublikos Kult ūros vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kult ūros ministro įsakymu ĮV-190 „D ėl Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr.58-2034) kult ūros paveldo objektai pagal apsaugos tikslus skirstomi (180 objekt ų): 1) saugotini moksliniam pažinimui (6 objektai): A242P; A1896; A1893; A1894; A1895; A1897. Šiai grupei yra priskirti kapinynai, senojo miesto vieta bei senov ės gyvenviet ės.

333 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 2) saugotini moksliniam pažinimui bei saugoti vieš ėjam pažinimui ir naudojimui (14 objekt ų): A248KP; A244P; A245KP; A246KP; A249KP; A247KP; A240KP; A250KP; A251; A252KP; A241KP; A243P; A240KP; A247KP; tai daugiausia piliakalniai su gyvenviet ėmis. 3) saugotini moksliniam pažinimui ir saugoti viešajai pagarbai; pagal š į apsaugos tiksl ą Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje nei vienas kult ūros paveldo objektas n ėra priskirtas. 4) saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (26 objektai): G252K; S75, G142K; S193, S211, S615, S76; M157; I149; S614; I148; U25; S195; G233K; I147; G380K; G381K; G382K; G383K; S895; G451K; I286; G527K; G531K; S1043; S1058. tai daugiausia sudaro statini ų ansambliai keletas pastat ų ir Virbalio istorinis centras. 5) saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai (134 objektai): G199KP; I146, I53; S210; S212; S1037; L902; L898; L893; L904; L216; L217; L218; L219; L220; L221; L222; L223; L224; L225; L226; L227; L228; L229; L230; L231; L232; L233; L234; L235; L236; L237; L238; L239; L240; L241; L242; L243; L244; L424; L425; L426; L427; L428; L429; L430; L431; L432; L433; L434; L435; L436; L437; L438; L439; L440; L441; L442; L443, L444, L445; L446, L447; L448; L449; L450; L451; L452; L453; L454; L455; L456; L457; L458; L459; L460; L461; L462; L463; L464; L465; L466; L467; L468; L504; L505; L506; L507; L508; L509; L869; L870; L871; L872; L873; L874; L875; L876; L877; L878; L879; L880; L881; L882; L883; L884; L885; L886; L887; L888; L889; L890; L891; L892; L894; L895; L896; L897; L899; L900; L901; L903; L905; L988; L989; L990; L991; L992; L993; L994; L995; L996; I145; S878; tai daugiausia sudaro laidojimo vietos, keletas statinių, įvyki ų vietos ir vienas statini ų ansamblis J. Basanavi čiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992-08-10, Nr. 22-652). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma konservacin ė (saugojimo) paskirtis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str.). Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal Kapini ų tvarkymo taisykles. J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė tikslin ė konservacin ė žem ės naudojimo paskirtis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str.). Jei objekt ų, įrašyt ų į Lietuvos Respublikos Kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos n ėra nustatytos, joms taikomi nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai. „Institucija, pri ėmusi sprendim ą inicijuoti kult ūros paveldo objekto skelbim ą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savyb ės nustatym ą bei apsaugos reikalavim ų pakeitim ą, gali iki 6 m ėnesi ų apriboti ar uždrausti darbus, kurie pa čiame objekte, jo teritorijoje ar

334 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai apsaugos zonoje gal ėtų pažeisti verting ąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metr ų atstumu nuo objekto. Jeigu d ėl nepalanki ų klimato sąlyg ų tr ūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali b ūti prat ęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali b ūti ilgesnis negu 8 m ėnesiai. Per š į termin ą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti tr ūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos rib ų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kult ūros paveldo objekto skelbimo saugomu proced ūros veiksmai.“ Nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai naudojami, atsižvelgiant į j ų verting ąsias savybes ir teritorin į kontekst ą. Prioritetiniai tvarkomi reikšmingiausi valstyb ės ir savivaldyb ės saugomi nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai. Dvar ų sodyb ų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo pl ėtra ir turizmu. Į Lietuvos Respublikos Kult ūros paveldo objekt ų registr ą įtrauktos dvar ų sodybos tvarkomos pagal j ų apsaugos reikalavimus. Kult ūros objektai, įtraukti į turizmo maršrutus, ženklinami prioriteto tvarka ir rengiami intensyvesniam lankymui. Dvar ų sodybos, esan čios rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo pl ėtros zonoje ir netoli jos pritaikomos turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų objektams kurti. Prioritetiškai lankymui pritaikomi kult ūros paveldo objektai, esantys turizmo pl ėtros zonoje ir arti jos: - Paežeri ų dvaro sodyba (Paežeri ų kaimas); - J. Basanavi čiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas (Ožkabali ų kaimas); - Kunigiški ų, Pajevonio piliakalnis su gyvenviete (Pajevonio kaimas); - Piliakalnis su papiliu (Piliakalni ų kaimas); - Piliakalnis, vad. Juodkalniu (Pajevonio kaimas); - Piliakalnis su gyvenviete (Višty čio Lauko II kaimas); - Piliakalnis su gyvenviete (Dabravol ės kaimas); - Šaki ų piliakalnis (Šaki ų kaimas); - Šuki ų piliakalnis su gyvenviete (Šuki ų kaimas); - Piliakalnis su gyvenviete (Kaupiški ų kaimas); - Pavišty čio piliakalnis II su gyvenviete (Pavišty čio kaimas); - Pavišty čio piliakalnis (Pavišty čio kaimas); - Višty čio akmuo, vadinamas Stebuklingu akmeniu (Neb ūtkiemio kaimas). Vilkaviškio rajono savivaldyb ės kaimiškojoje teritorijoje žem ės ūkis yra b ūtina s ąlyga vertingosioms savyb ėms, b ūdingoms jos istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio s ąskaida,

335 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai tradicin ės medžio architekt ūros paveldo objekt ų gausa ir autentiškumas, nedidel ės dvaro sodybos) išsaugoti (Lietuvos etnografini ų kaim ų išlikimo ilgalaik ė programa, Žin., 2003, Nr. 89-4033). Planuojama gyvenvie čių pl ėtra įgyvendinama atsižvelgiant į verting ąsias urbanistikos paveldo savybes. Rengiant detaliuosius planus privaloma iš esm ės nekeisti susiklos čiusios planin ės strukt ūros, verting ų gamtos ar kult ūros element ų, numatyti b ūdus jiems išryškinti ar atkurti. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijoje yra valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas – Virbalio miestelio istorinis centras U25. Šio urbanistinio kult ūros paveldo objekto vertingosios savyb ės yra gatvi ų tinklas, aikšt ės planas ir kapitalinio užstatymo fragmentai. Virbalio miestelio istorinio centro teritorijoje veikla reglamentuojama nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais ir dokumentais bei nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiuoju planu. Kult ūros paveldo objekt ų sankaupos arealai tvarkomi išryškinant dominuojan čių kult ūros paveldo objekt ų s ąveika su kitais kult ūros paveldo objektais ir gamtine aplinka. Areal ų teritorin ės apsaugos priemon ės nustatomos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais (Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų rengimo taisykl ės, Žin., 2005, Nr. 81-2973). Apsaugos teritorin ės priemon ės konkretizuojamos teritorij ų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta). Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registre registruot ų kult ūros paveldo objekt ų, vietovi ų teritorijose ir apsaugos zonose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais ir dokumentais bei nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiais planais. Siekiant išsaugoti Vilkaviškio rajono istorini ų miesteli ų ir kaimo gyvenvie čių patrauklum ą, tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialin ės pl ėtros priemones, skirtas: - išlaikyti ir stiprinti vietos bendruomenes; - įtraukti bendruomenes į teritorij ų planavimo ir kult ūros paveldo išsaugojimo procesus; - pl ėtoti medžio statybos tradicijas; - atgaivinti turgaus tradicijas rajono miesteliuose; - stiprinti istoriškai susiklos čiusias kult ūrines religines tradicijas. 1 priede pateikiami rajono teritorijoje esan čių kult ūros paveldo objekt ų s ąrašai sudaryti pagal Kult ūros paveldo centro nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apskaitos duomenis 2006 met ų liepos 1 dienos. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinyje pažymimi visi

336 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Vilkaviškio rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo objektai (valstyb ės saugomi objektai ir įrašyti į Kult ūros vertybi ų registr ą).

337 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 3. GYVENVIE ČIŲ SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI 3.1 Centrini ų gyvenvie čių sistema Vadovaujantis Vilkaviškio rajono tarybos aprobuota Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrosios erdvin ės pl ėtros koncepcija savivaldyb ėje pl ėtojami du 3 lygmens lokaliniai a ir b kategorijos centrai: - Vilkaviškis (a kategorija) – esamas savivaldyb ės centras, susiformav ęs mažas miestas, pakankamo pl ėtros potencialo, palyginti stiprus; - Kybartai - Virbalis (b kategorija) – naujai pl ėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, , šiuo metu dar palyginti silpnas, ta čiau turintis pl ėtros potencial ą, formuojamas dvej ų maž ų miest ų pagrindu. Tai geografiškai artimi, ekonomine veikla susij ę miestai. Šioje teritorijoje gali b ūti kei čiama žem ės naudojimo paskirtis iš žem ės ūkio į kit ą paskirt į ir žem ė naudojama intensyviai ne žem ės ūkio ir ne mišk ų ūkio veiklai.

4 lygmens a kategorija (polifunkciniai centrai) priskiriama šioms gyvenviet ėms: - Bartninkai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, verslo paslaug ų centras, turizmo centras); - Gižai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Pilviškiai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, verslo paslaug ų centras, viešosios turizmo infrastrukt ūros ir paslaug ų centras).

4 lygmens b kategorija (monofunkciniai) priskiriama šioms gyvenviet ėms: - Gražiškiai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Keturvalakiai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Klausu čiai (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras); - Pajevonys (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ė funkcija – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras);

338 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai - Vištytis (esamas seni ūnijos centras, prioritetin ės funkcijos – vieš ųjų paslaug ų gyventojams ir ūkio subjektams centras, verslo paslaug ų centras, turizmo centras). Centrini ų gyvenvie čių sistem ą papildo 4 lygmens c kategorijos lokalin ės reikšm ės centrai, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnas. Ši ų centr ų pagrindin ė funkcija – gyventoj ų, žem ės ūkio ir smulkaus verslo subjekt ų aptarnavimas, tod ėl j ų sklaida rajono teritorijoje yra tolydi. Šiai kategorijas priskiriamos tokios Vilkaviškio rajono teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės: Kuos ėnai, Lakštu čiai, Pašeimeniai, Ba čkiškiai, Karkliniai, Gudkaimis, Matlaukys, Vilkupiai, Andriškiai, Augalai, Daržininkai, Giedriai, Slabadai, Teiberiai, Karalkr ėslis, Alksn ėnai, Padurpinytis, Paežeriai, Ramoniškiai, Stirn ėnai, Stotis, Alvitas, Čyčkai, Giedriai, Klampu čiai, Mald ėnai, Serdokai, Kaupiškiai. Šiuose Vilkaviškio rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos gyvenamosiose vietov ėse rekomenduojama koncentruoti rajono kaimo gyventojus (nauj ų gyvenam ųjų nam ų statyb ą) kartu pl ėtojant inžinerin ę infrastrukt ūrą ir vieš ąsias paslaugas. Rengiant ši ų gyvenam ųjų vietovi ų detaliuosius planus turi b ūti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastrukt ūrai ir viešosioms paslaugoms pl ėtoti. Nekategorizuotos vietov ės – tai yra tankiai apgyvendintos vienkiemi ų ir smulki ų kaim ų teritorijos, kurios neturi pl ėtros potencialo ir ateityje j ų raid ą lems žem ės ir kitos rinkos santykiai bei demografini ų procesų (nat ūralaus prieaugio, gyventoj ų sen ėjimo) tempai. Rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos pl ėtra yra daugiau kokybin ė socialini ų ir ekonomini ų proces ų pl ėtra, o ne kiekybin ė ar teritorin ė. Ta čiau tik ėtinos iki planuojamo periodo pabaigos urbanizacijos plėtros teritorijos pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje. Vadovaujantis Marijampol ės apskrities teritorijos bendruoju planu, Vilkaviškio rajono teritorijoje išskiriamos regionin ės ir lokalin ės svarbos urbanistin ės integracijos ašys. Jos tarpusavyje apjungia visus Vilkaviškio rajone išskirtus 3 ir 4 lygmens urbanistinius centrus ir yra siejamos su aukštesnio lygmens urbanistin ės integracijos ašimis. Vilkaviškio miestas yra įvardijamas kaip vienas iš Marijampol ės apskrities ekonomin ės-socialin ės pl ėtros centr ų. Virbalio ir Kybart ų miestams priskirtas regiono ekonomin ės-socialin ės pl ėtros pocentri ų statusas. Kaip aktyvios ekonomin ės pl ėtros arealas išskirtos teritorijos nuo Vilkaviškio iki Pilviški ų tarp geležinkelio ir krašto kelio 136. Aprobuotoje Vilkaviškio rajono erdvin ėje koncepcijoje Vilkaviškio miesto teritorija, Giedri ų gyvenviet ė ir netoli miesto esan čios kitos gyvenviet ės (Vokišk ėliai, Kisiniškiai, B ūdežeriai, Serdokai, Gudeliai) ir Paežeri ų ežero pakrant ės teritorija su Paežeri ų, Mald ėnų, Patunkiški ų gyvenviet ėmis formuoja ekonomin ės-socialin ės pl ėtros branduol į. Šioje teritorijoje palaikomas ir stiprinamas esamas urbanistin ės pl ėtros, intensyvios rekreacijos ir infrastrukt ūros pl ėtros potencialas bei susitelk ę pagrindiniai savivaldyb ės gyventojus aptarnaujantys objektai.

339 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Atsižvelgiant į pl ėtros centro ir pocentri ų aglomeracin ės pl ėtros potencial ą, automobili ų eism ą, prognozuojam ą keli ų apkrovim ą ir reikšm ę, šiuo metu esamus ir perspektyvinius ūkio ir verslo interesus, aktyv ūs ekonomin ės pl ėtros ryšiai (ekonomin ės-socialin ės pl ėtros ašis) formuojama magistralinio kelio A7 (Kybartai – Marijampol ė), bei krašto kelio 138 (Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis) ašyje. Ši ašis apima koncepcijoje numatytus pl ėtoti Kybart ų, Virbalio miestus, Giž ų miestel į, o Vilkaviškio miest ą – ekonomin ės – socialin ės pl ėtros centr ą.

3.2 Socialin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas Socialin ės infrastrukt ūros (vieš ųjų paslaug ų) pl ėtojimo sprendiniai neatsiejami nuo urbanistini ų centr ų bei urbanistin ės integracijos aši ų sistemos pl ėtros sprendini ų. Lietuvos 2007-2013 m. Europos S ąjungos strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategijos projekte (2006 m.) nurodoma, kad savivaldyb ės ir apskritys atsakingos ne tik už bendr ąjį lavinim ą, bet ir už profesin į mokym ą, special ųjį ugdym ą ir t ęstin į suaugusi ųjų mokym ą. Švietimo srityje ir ateityje turi b ūti remiama sistemos reforma ir švietimo institucij ų tinklo optimizavimas bei j ų infrastrukt ūros modernizavimas, siekiant gerinti teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Rengiant miest ų, miesteli ų ir kaim ų (kuriems suteiktos 3, 4 lygmens centro kategorijos) bendruosius planus, gyvenam ųjų kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus turi b ūti rezervuojamos teritorijos ar esami statiniai visuomen ės poreikiams (viešosioms paslaugoms teikti), t.y. ikimokyklin ėms, pradžios mokykloms ir kito pob ūdžio švietimo įstaigoms statyti, viešosios paskirties želdynams įrengti ar eksploatuoti. Sveikatos prieži ūros srityje turi b ūti aktyviai investuojama į sveikatingumo veiklos tobulinim ą bei kokybiškesnes ir prieinamas sveikatos prieži ūros paslaugas. Rengiant miest ų, miesteli ų ir kaim ų bendruosius (detaliuosius) planus, gyvenam ųjų kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus turi b ūti numatytos teritorijos bendro naudojimo želdynams, viešo naudojimo sporto įrenginiams įrengti. Bendrojo lavinimo mokyklos pertvarkomos pagal sudarytus mokykl ų tinklo pertvarkos planus. Nauj ų bendrojo lavinimo mokykl ų steigimas Vilkaviškio rajone nenumatytas. Socialini ų paslaug ų ir paramos infrastrukt ūra pl ėtojama didinant socialini ų paslaug ų įvairov ę ir kokyb ę, nemažinant stacionari ų paslaug ų apimties, pl ėtojant nestacionarias socialines paslaugas.

3.3 Būsto pl ėtros sprendiniai Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvum ą ir kelti gyvenimo kokyb ę daugiabu čiai gyvenamieji namai Vilkaviškio, Kybart ų ir Virbalio miestuose ir Vilkaviškio rajono kaimo

340 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai gyvenamosiose vietov ėse atnaujinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės patvirtinta „Lietuvos b ūsto strategija“ (2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, Žin., 2004, Nr. 13-387) ir „Daugiabu čių nam ų modernizavimo finansavimo programa“ (2004 m. rugs ėjo 23 d. nutarimas Nr.1213, 2005 m. birželio 21 d.). Daugiabu čių nam ų modernizavimo finansavimo programoje numatoma sudaryti s ąlygas bendrijoms, įgyvendinan čioms daugiabu čio namo modernizavimo projektus, Vyriausyb ės įsteigtoje Būsto paskol ų draudimo bendrov ėje gauti apdraudus ilgalaikius kreditus komerciniuose bankuose be turto įkeitimo. Valstyb ė remia mažas pajamas turin čius but ų savininkus, padengdama šio kredito draudimo įmokas ar j ų dal į bei pradin į įnaš ą projektui įgyvendinti. Asmenims (šeimoms), turintiems teis ę į kompensacij ą už šilumos energij ą, karšt ą bei šalt ą vanden į, kuri teikiama pagal Pinigin ės socialin ės paramos mažas pajamas gaunan čioms šeimoms įstatym ą, kompensuojama dalis išlaid ų, susijusi ų su kredito gr ąžinimu bei pal ūkanomis. Privatus mažaaukštis b ūstas atnaujinamas savinink ų iniciatyva, naudojantis Europos s ąjungos ir valstybin ės paramos galimyb ėmis.

Socialinis b ūstas. Si ūloma pl ėsti b ūsto pasirinkimo galimybes visoms Vilkaviškio rajono socialin ėms gyventoj ų grup ėms ir patenkinti socialinio b ūsto poreik į. Socialinio b ūsto fondo metin ę apimt į didinti nuosekliai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstyb ės biudžeto skiriam ų asignacij ų dyd į ir savivaldyb ės biudžeto galimybes. L ėšas planuoti programiniu principu. Socialinio b ūsto fondo pl ėtoti vadovaujantis Socialinio b ūsto fondo pl ėtros programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554), Lietuvos Respublikos valstyb ės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116-5189; 2005, Nr. 47-1556), Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „D ėl Valstyb ės remiam ų b ūsto kredit ų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97- 2458; 2006, Nr. 27-886) ir Lietuvos b ūsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387). Šios Programos tikslas – padidinti savivaldybi ų socialinio b ūsto fond ą, kuris b ūtų nuomojamas mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), turintiems teis ę į socialin į b ūst ą pagal Lietuvos Respublikos valstyb ės paramos b ūstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabu čiams namams modernizuoti įstatym ą, siekiant Lietuvos b ūsto strategijoje numatyt ų šio b ūsto fondo pl ėtros rodikli ų savivaldyb ėms pagal socialinio b ūsto poreik į, įvertinus savivaldybi ų pateiktus konkre čius šio fondo pl ėtros projektus.

341 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Socialinio b ūsto fondo pl ėtrai gali b ūti panaudoti esami savivaldybei ar valstybei priklausantys pastatai ir patalpos, parengiant juos tinkamais gyventi. Naujos gyvenam ųjų nam ų statybos pl ėtra. Vilkaviškio rajone si ūloma pl ėtoti daugiabu čių (iki 5 aukšt ų), dvibu čių ir vienbu čių mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyb ą. Miestuose. Daugiabu čiai pastatai ir j ų grup ės pl ėtotinos tik miestuose Vilkaviškyje, Kybartuose ir Virbalyje. Daugiabu čių gyvenam ųjų pastat ų teritorijose žem ė gali b ūti naudojama gyvenamiesiems namas statyti, smulkaus verslo ir vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos, sporto) patalpoms įrengti arba statiniams statyti, bendro naudojimo želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos ploto), gatv ėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 5 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,8; negyvenamosios paskirties sklypams – 2,0. Kaimo vietov ėse. Nauja gyvenamoji statyba gali b ūti pl ėtojama prie kompaktiškai apstatyt ų (gatvinio ar kupstinio tipo) kaim ų ir miesteli ų jungiant naujai statomus kvartalus prie esamos inžinerin ės infrastrukt ūros arba diegiant nauj ą bendr ą (kaimo ir naujai statomo urbanistinio darinio) inžinerin ę infrastrukt ūrą. Naujos nam ų valdos sklypas kaimo vietov ėje turi b ūti ne mažesnis kaip 15 ar ų, o kaimo turizmo sodybos sklypas turi b ūti ne mažesnis kaip 50 ar ų. Prioritetin ės gyvenamosios statybos pl ėtros zonos - 4 lygmens a, b, c, kategorijos urbanistiniai centrai. Prioritetin ės kaimo turizmo pl ėtros zonos – rekreacin ės teritorijos. Urbanizuotin ų teritorij ų (jose naujos gyvenam ųjų nam ų statybos pl ėtros) ribos nurodytos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje. Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi pl ėtojam ų kaim ų ir miesteli ų detaliaisiais planais. Kaimo vietov ėse prie kompaktiškai apstatyt ų (gatvinio ar kupstinio tipo) kaim ų ir miesteli ų gyvenamai statybai skirtos teritorijos žem ė gali b ūti naudojama gyvenamiesiems namas statyti, smulkaus verslo ir vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos, sporto) statiniams statyti arba patalpoms įrengti, bendro naudojimo želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos ploto), gatv ėms ir inžineriniams tinklams, įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2.

3.4 Paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtra Paslaugos gyventojams ir verslui turi b ūti pl ėtojamos visuose Vilkaviškio rajono centrini ų gyvenvie čių sistemos centruose. Siekiant skatinti kaimo vietovi ų pl ėtr ą prioritet ą si ūloma teikti 4

342 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai lygmens c kategorijos centrams Kuos ėnai, Lakštu čiai, Pašeimeniai, Ba čkiškiai, Karkliniai, Gudkaimis, Matlaukys, Vilkupiai, Andriškiai, Augalai, Daržininkai, Giedriai, Slabadai, Teiberiai, Karalkr ėslis, Alksn ėnai, Padurpi činys, Paežeriai, Ramoniškiai, Stirn ėnai, Stotis, Alvitas, Čyčkai, Giedriai, Klampu čiai, Mald ėnai, Serdokai, Kaupiškiai . Rengiant vis ų lygi ų ir kategorij ų centr ų bendruosius ar detaliuosius planus juose numatyti teritorijas - „centro“ pl ėtros teritorijas, kuriose gal ėtų kurtis arba pl ėtotis esamos viešosios (švietimo, sveikatos, sporto, informacijos ir konsultacij ų, socialin ės globos ir r ūpybos, kt.) ir komercin ės (mažmenin ės prekybos, remonto, statybos, nekilnojamojo turto, finansin ės, teisin ės, sveikatos, ikimokyklinio ugdymo, maitinimo, apgyvendinimo, nuomos, kt.) paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams.

343 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 4. ŪKIO PL ĖTROS SPRENDINIAI Žem ės ūkio teritorij ų vystymo ir naudojimo tikslai: • žem ės ūkio ir kit ų ūkio šak ų specializavimasis pagal vietos potencialo ir rinkos poreikio ypatumus, išsaugant tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir didinant bendr ąją veiklos įvairov ę; • skatinti melioracijos sistem ų rekonstrukcij ą; • derling ų dirvožemi ų našumo išsaugojimo bei pagerinimo skatinimas; • žem ės ūkio funkcionavimui b ūtin ų infrastrukt ūros objekt ų vystymo skatinimas; • užtikrinti aplinkos apsaug ą ir išsaugoti biologin ę įvairov ę; • žemdirbystei netinkam ų ir eroduojam ų žemi ų apsodinimo mišku skatinimas; • alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, mišk ų sodinimo, žuvininkyst ės, amat ų ir kit ų ne žem ės ūkio versl ų) skatinimas nepalanki ų ūkininkavimo s ąlyg ų teritorijose.

4.1 Žem ės ir mišk ų ūkio pl ėtra Žem ės ūkis. Pagal LR bendrojo plano sprendinius, Vilkaviškio rajonas priskiriamas II ir IV potencialo „Baltijos kalvyno“ ir Vidurio Lietuvos“ agrarin ėms zonoms. Didžioji dalis rajono pasižymi dideliu agrarin ės teritorijos panaudojimu žem ės ūkiui. Dirvožemis nelabai jautrus intensyviam žem ė dirbimui, žem ės ūkio naudmen ų žem ė naši, yra galimyb ė suformuoti stambius ūkinink ų ir žem ės ūkio įmoni ų ūkius. Įvertinus esam ą planuojamos teritorijos ekonomin ę situacij ą, esamus išteklius ir pl ėtros potencial ą, numatoma esamos svarbiausios ūkio veiklos – žem ės ūkio – palaikymas (stiprinimas). Svarbiausios kryptys, didinan čios Vilkaviškio rajono žem ės ūkio konkurencingum ą, yra įstaig ų, teiksian čių paslaugas (konsultacines, finansines, socialines ir kt.) ūkininkams ir kaimo gyventojams tinklo pl ėtra ( žr. skyrel į „Pramon ės ir verslo pl ėtra“ ) bei ūki ų modernizavimas. Ūkininkavimas leistinas visame Vilkaviškio rajono žem ės ūkio naudmen ų plote, kuris sudaro 83,19 proc. bendro Vilkaviškio rajono teritorijos ploto: gamtinio karkaso zonose – tausojantis ūkininkavimas, kitose teritorijose – intensyvus žem ės ūkis. Labiausiai žem ės ūkio pl ėtra rekomenduojama teritorijose Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendroje erdvin ės pl ėtros koncepcijoje įvardintose kaip žem ės ūkio pl ėtros teritorijos. Jos apima 85 380 ha ploto teritorijas ir sudaro 67,82 proc. bendro Vilkaviškio rajono ploto.

344 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos specializacijos: pagrindin ės augalininkyst ės šakos – kvie čių, cukrini ų runkeli ų, lin ų, raps ų auginimas, o pagalbin ė augalininkyst ės šaka – kit ų jav ų auginimas; pagrindin ės gyvulininkyst ės šakos – pienininkyst ė ir kiauli ų auginimas. Nekilnojamojo turto registre Vilkaviškio rajone įregistruot ų žem ės sklyp ų vidutinis dirvožemi ų našumo balas yra 45,6, t.y. didelis. Nors Suvalkija – lygum ų kraštas, ta čiau Vilkaviškio rajonui b ūdinga reljefo įvairov ė. Šiaurin ėje dalyje – lygumos, pietvakarin ėje – aukštumos. Rajono teritorijoje geografini ų aukš čių skirtumai iki 250 m. D ėl verting ų rajono dirvožemi ų, galimyb ės panaudoti ariamajai žemei (vienme čiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai pl ėtojam ą ūki ų specializacij ą. Ši specializacija – tai yra dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, cukriniai runkeliai, linai, rapsai, miežiai) ir jav ų auginimas pašariniams gr ūdams (daugiausia kiaulininkyst ės poreikiams tenkinti). Kaip min ėta anks čiau, gamtinio karkaso teritorijoje rekomenduojamas tausojamasis ūkininkavimas, laikantis teis ės aktais nustatyt ų žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo reikalavim ų. Siekiant išvengti aplinkosaugini ų problem ų ateityje si ūloma nekoncentruoti gyvulininkyst ės (m ėsin ės galvijininkyst ės, kiaulininkyst ės ir pieno ūkio objekt ų) vienoje kurioje rajono vietoje. Numatoma gyvulininkyst ę pl ėtoti visoje rajono teritorijoje, išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas, naudojant buvusius kol ūki ų ūkinius statinius ir įrenginius. Gyvulininkyst ės kompleksai ir stambios pavien ės fermos, patenkan čios į gamtinio karkaso zonas, taip pat saugomas teritorijas, kitas teritorijas, kurioms teikiamas prioritetas gamtai, rekreacijai, turizmui, privalo įsirengti valymo įrenginius gamybos atliekoms nukenksminti. Kitas gyvulininkyst ės gamybos atliekas si ūloma nukenksminti valymo įrenginiais arba traktuoti kaip atsinaujinant į energijos šaltin į ir ieškoti galimybi ų j į panaudoti. Įvertinant naši ų dirvožemi ų apsaugos reikalavimus, rajono žem ės ūkio naudmen ų plotuose rekomenduojama planuoti subalansuot ą tr ęšim ą organin ėmis ir mineralin ėmis tr ąšomis, pirmaeil į apleist ų žemi ų gr ąžinim ą žem ės ūkio veiklai ir reikiam ą sausinimo sistem ų rekonstrukcij ą. Planuojant žem ės naudmen ų sud ėties pakeitim ą, gamtin ės įvairov ės padidinimas spr ęstinas b ūdais, kurie tik minimaliai mažint ų patogi ų mechanizuotam dirbimui nusausint ų žem ės ūkio naudmen ų plotus. Nauj ų teritorij ų iš miško ūkio paskirties žem ės ir kitos paskirties žem ės įsavinti žem ės ūkio veiklai nenumatoma. Mišk ų ūkis. Vilkaviškio rajono miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindinius Lietuvos mišk ų politikos tikslus, numatytus tiek Lietuvos Respublikos, tiek Marijampol ės apskrities teritorij ų bendruose planuose, t.y.:

345 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai - daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas, subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas; - rajono teritorijos miškingumo didinimas; - biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas; - pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena. Vilkaviškio rajono miškingumas yra 10,56 %. Rajono miškingum ą reik ėtų padidinti minimaliai bent 1695 ha, kasmet vidutiniškai apsodinant po 121 ha. Didesn ę dal į mišk ų sudaro rezervaciniai ir specialios paskirties miškai - 52 %, o ūkiniai miškai sudaro tik 48 %. Didinant bendr ą Vilkaviškio rajono miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Savivaldyb ės teritorij ų apželdinimas mišku turi b ūti vykdomas pagal V Į Valstybinio žem ėtvarkos instituto parengt ą Vilkaviškio rajono savivaldyb ės mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schem ą. Iš viso teritorijos, skirtos rajono miškingumui didinti, apima 11 916 ha plot ą ir sudaro 9,5 proc. bendro savivaldyb ės ploto.

4.2 Turizmo ir rekreacijos pl ėtra Vilkaviškio rajono turizmo pl ėtros projektai turi orientuotis į Lietuvos turist ų rink ą (Marijampol ės apskrities viduriniosios klas ės gyventojai, moksleivi ų ir pagyvenusi ų žmoni ų ekskursijos), taip pat Lenkijos ir Kaliningrado pasienio region ų viduriniosios klas ės gyventojus. Pirmajame etape tikslinga sukurti potencialios rinkos rajonuose Vilkaviškio rajono turizmo įvaizd į ir minimal ų turizmo paslaug ų ir produkt ų paket ą, atitinkant į rinkos poreikius bei perkam ąją gali ą. Tikslinga pl ėtoti turizmo infrastrukt ūrą ir paslaugas skirtas: • patogiam turist ų jud ėjimui rajone svarbiausiais keliais ir maršrutais; • savaitgalio poilsiui; • šeimyniniam atostog ų poilsiui; • trumpalaik ėms atrakcijoms ir netik ėtiems įsp ūdžiams (ž ūkl ė, proginiai ir tradiciniai renginiai, medžiokl ė, tematin ės ekskursijos ir kt.); • vietos amat ų kult ūrai reprezentuoti; • įsijungti į esamus arba sukurti naujus turizmo trasas (vandens turizmo, dvira čių turizmo, autoturizmo). • edukacin ėms programoms. Konkre čios teritorijos, kuriose si ūloma pl ėtoti rekreacij ą, iš viso apima 8757 ha ploto. Ši ų teritorij ų žem ė naudojama kaimo turizmo pl ėtrai, viešiems papl ūdimiams įrengti bei eksploatuoti,

346 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai kempingams, stovyklaviet ėms, poilsiaviet ėms ir kitiems rekreacijos objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Pastatai ne aukštesni kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai turi neviršyti 0,4. Vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos aprobuota Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos erdvine pl ėtros koncepcija, ple čiant si ūlom ų turizmo paslaug ų spektr ą, be pažintinio ir poilsinio turizmo paslaug ų savivaldyb ėje pl ėtotina pramogin ė rekreacija (poilsis gamtoje ar tam tikslui pritaikytoje dirbtin ėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pob ūdžio pramogose). Siekiant efektyviai naudoti žem ę, kurti pramog ų kompleks ą numatoma prie Pajevonio kaimo. Ši teritorija apima 116,12 ha plot ą. Pramogin ės rekreacijos teritorij ų žem ė gali b ūti naudojama pramog ų kompleks ų, sporto įrengini ų statybai, viešojo naudojimo želdynams, papl ūdimiams įrengti, viešbu čiams, poilsio namams, viešojo maitino įstaigoms ir kitiems poilsio ir turizmo objektams statyti ir eksploatuoti. Višty čio, Bartnink ų, Pilviški ų miesteliai ir Paežeri ų gyvenviet ė išskirti kaip turizmo centrai, kuriuose teikiamos platesnio spektro paslaugos (apgyvendinimo, pramog ų). Iš viso turizm ą, rekreacij ą, turizmo paslaugas ir pramogas numatoma pl ėtoti 8757 ha teritorijas, kas sudaro 6,95 proc. bendro Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos plot ą.

4.2.1 Turizmo paslaug ų objekt ų tinklo išvystymo galimyb ės Kaimo turizmo pl ėtra. Kaimo turizmo sodybas tikslinga pl ėtoti Višty čio ežero apylink ėse, taip pat miesteliuose ir kaimuose, kurie yra prie poilsiui ir žvejybai tinkam ų ežer ų (Paežeri ų, Dunajevo, Talaik ės, Vygrio) bei vandens turizmui tinkam ų Šešup ės ir Širvintos upi ų. Kaimo turizm ą galima pl ėtoti visur, ta čiau kaimo turizmo sodybos plotas turi b ūti ne mažesnis, kaip 50 ar ų. Prioritetin ės kaimo turizmo pl ėtros teritorijos yra lengvai pasiekiamos nuo kelio Marijampol ė – Vilkaviškis – Kybartai - Karaliau čius, taip pat nuo kelio Vilkaviškis – Gražiškiai - Vištytis. Kemping ų pl ėtra. Si ūloma įrengti du kempingus prie Paežeri ų ežero, Šeimenos seni ūnijoje. Vien ą kemping ą si ūloma įrengti sklype šalia Vilkaviškio miesto poilsio zonos, šiaur ės rytiniame Paežeri ų ežero krante (2 ha). Kit ą kemping ą - Patunkiški ų kaime, šiaur ės vakariniame Paežeri ų ežero krante. Moteli ų ir viešbu čių plėtra. Moteli ų (viešbu čių) paslaugas si ūlome pl ėtoti Kybartuose bei palei keli ą Marijampol ė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliau čius. Tur ėtų atsirasti bent keli viešbu čiai ar moteliai, kuriuose galima b ūtų apgyvendinti iki 50 turist ų. J ų teikiamos paslaugos tur ėtų atitikti Lietuvos turist ų poreikius ir perkam ąją gali ą. Aukštesn ės kokyb ės paslaugos pirmajame pl ėtros etape gal ėtų b ūti teikiamos tik Vilkaviškyje.

347 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Maitinimo įstaig ų pl ėtra. Maitinimo paslaugas si ūlome pl ėtoti Vilkaviškyje, Kybartuose bei palei keli ą Marijampol ė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliau čius. J ų teikiamos paslaugos tur ėtų atitikti Lietuvos turist ų poreikius ir perkam ąją gali ą. Maitinimo įstaigoms ir kaimo turizmo sodyboms si ūlome pl ėtoti kulinarijos paveldo program ą ir jungtis į tokias paslaugas teikian čių įstaig ų rajono tinkl ą.

4.2.2 Vandens, dvira čių, p ėsčiųjų, autoturizmo tras ų infrastrukt ūros išvystymo galimyb ės Vilkaviškio rajono teritorijose, esan čiose prie rekreacijai tinkam ų vandens telkini ų (tvenkini ų, upi ų ir upeli ų), patraukli ų kult ūrinio paveldo objekt ų, kit ų turistinio patrauklumo objekt ų, numatyta rekreacijos pl ėtra. Rekreacijos pl ėtra numatyta šiose teritorijose: • Paežeri ų ežero; • Keturvalaki ų tvenkinio; • Karklini ų tvenkinio; • Dotam ų ežero; • Kybart ų molio karjero; • Pilviški ų molio karjero; • Svirkalnio tvenkinio; Intensyvi rekreacija labiau pl ėtojama pietin ėje savivaldyb ės dalyje prie Duoniški ų gyvenviet ės esan čių ežer ėli ų (Talaikio, Vygrio, Beržinio) grupi ų, centrin ėje dalyje aplink Paežeri ų ežer ą bei Širvintos up ės, o šiaurin ėje savivaldyb ės dalyje pagal Šešup ės up ę. Vienas didesni ų rekreacin ės pl ėtros areal ų suformuotas prie Višty čio ežero, bet d ėl pakrant ės apsaugos zonos ir d ėl Višty čio regioninio parko apribojim ų numatyta rekreacijos pl ėtra su apribojimais. Vandens turizmo trasos numatomos Šešup ės upe, Rausv ės upe iki Keturvalaki ų miestelio, bei Širvintos upe nuo Vai člaukio iki Duonelai čių kaim ų. Šiose teritorijose si ūloma pl ėtoti įvairias turizmo ir rekreacijos paslaugas: kaimo turizm ą, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, pramog ų paslaugas. Dvira čių turizmo infrastrukt ūra . Nacionalin ė dvira čių trasa t ęsiasi nuo Višty čio miestelio dviem kryptimis: 1) šalia krašto kelio (Nr. 186) per Neb ūtkiemio, Totorkiemio, Gir ėnų, Matlaukio, Kebeiki ų kaimus ir Kybart ų miest ą, toliau trasa t ęsiasi šalia rajoninio kelio (Nr.5103) per Varpu čių, Kurmiški ų, Keturkaimio kaimus iki Kudirkos Naumies čio;

348 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 2) šalia krašto kelio (Nr.200) per Gražiški ų miestel į (atšaka link Kalvarijos), Bartnink ų miestel į, toliau trasa t ęsiasi šalai rajoninio kelio (Nr. 5106) per Lakštu čių Maž ųjų B ūdežeri ų kaimus per Vilkaviškio miest ą toliau šalia rajoninio kelio (Nr. 5110) per Gudelių, Suvalk ų, Paežeri ų (Pilviški ų seni ūnija) Striel čiški ų kaimus Antanavo link (žr. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžin į). Pėsčiųjų tako infrastrukt ūrą sukurti aplink Paežeri ų ežer ą ir Uosijos miško park ą. Nutiesti dvira čių tak ą, įrengti poilsio aikšteles, sustatyti reikalingus ženklus. Taip pat įrengti tras ą kaln ų dviratininkams Pajevonio seni ūnijoje, Kylinink ų kraštovaizdžio draustinyje. • Pėsčiųjų zon ų infrastrukt ūra . Vietiniam susisiekimui įrengti p ėsčiųjų-dvira čių takus Antanavas-Pilviškiai, Pilviškiai-Gabrišk ė, Pilviški ų geležinkelio stotis - Stoties gatv ė (Pilviški ų mstl.), Pilviškiai-Juoz ūnišk ė, Paežeriai-Gižai-Pilviškiai, Virbalis-Alvito kaimas, Katau čiznos, Teiberi ų, Žaliosios, S ūdavos, Žyni ų gyvenviet ėse.

Teritorijos rezervuojamos bendram naudojimui (visuomen ės poreikiams) pateiktos 4.2.2.1 lentel ėje pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje; Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ėtojimo br ėžinyje . Šie žem ės sklypai negali b ūti parduodami, perleidžiami ar kaip nors kitaip perduodami priva čion nuosavyb ėn iki planuojamo periodo pabaigos. Ši ų sklyp ų žem ė turi b ūti naudojama gyventoj ų ramiam ir aktyviam poilsiui, sportui, sveikatingumui stiprinti, kult ūros renginiams organizuoti, viešajai turizmo ir poilsio infrastrukt ūrai įrengti.

4.2.2.1. lentel ė. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės naudojam ų ir rezervuojam ų visuomen ės poreikiams žem ės sklyp ų s ąrašas Eil. Sklypo adresas Sklypo Pagrindin ė tikslin ė Naudojimo Naudojimo Indeksas Nr. plotas, žem ės naudojimo būdas pob ūdis ha paskirtis Bartnink ų seni ūnija 1. Bartnink ų mstl. 0,52 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 2. Bartnink ų mstl. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 3. Bartnink ų mstl. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Kapini ų B2 teritorijos 4. Bartnink ų mstl. 1,80 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 5. Bartnink ų mstl. 0,10 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 6. Bartnink ų mstl. 0,30 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3

349 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 7. Geisteriški ų k. 1,00 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 8. Šilbali ų k. 8,20 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 9. Lakštu čių k. 1,30 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 10. Pašeimeni ų k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvių 11. Vart ų k. 0,32 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 12. Vart ų k. 2,30 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 13. Grajausk ų k. 0,20 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 14. Kuos ėnų k. 2,20 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 15. Piliakalni ų k. 4,00 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 16. Ožkabali ų k. 0,45 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 17. Bartnink ų mstl. 6,00 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 18. Bartnink ų mstl. 40,0 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 19. Rasi ų k. 5,10 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų) Giž ų seni ūnija 20. Akademiko K. 0,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B Baršausko t ėvišk ė teritorijos 21. Poeto K. 0,35 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B Kubilinsko t ėvišk ė teritorijos 22. Giž ų k. 3,00 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 23. Rimavi čių k. 0,70 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 24. Rūdos k. 2,00 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 25. Rūdos k. 4,00 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 26. Paik ų k. 13,0 Kitos paskirties žem ė Inžinerin ės Susisiekimo ir I1

350 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai infrastrukt ūros inžinerini ų teritorijos komunikacij ų aptarnavimo objekt ų statybos 27. Antupi ų k. 1,00 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Kapini ų B2 teritorijos Gražiški ų seni ūnija 28. Armudiški ų k. 0,10 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 29. Beržini ų k. 0,76 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 30. Duoniški ų k. 0,10 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 31. Duoniški ų k. 0,20 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 32. Gražiški ų k. 0,55 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 33. Gražiški ų k. 0,83 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 34. Gražiški ų k. 2,76 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 35. Rūkšt ėnų k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 36. Tupik ų k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 37. Vaitkabali ų k. 2,00 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 38. Stirniškių k. 34,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 39. Graužini ų k. 9,24 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų) 40. Bambini ų k. 3,56 Kitos paskirties žem ė Teritorijos krašto - A apsaugos tikslams Keturvalaki ų seni ūnija 41. Karklini ų k. 1,20 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ė teritorijos Trumpalaikio R2 poilsio statini ų statybos 42. Ba čkiški ų k. 2,75 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 43. Bardausk ų k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 44. Degu čių k. 0,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 45. Degu čių k. 1,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 46. Karklini ų k. 5,90 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 47. Keturvalaki ų k. 12,60 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų

351 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai vieš ųjų erdvi ų 48. Patil čių k. 4,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 49. Keturvalaki ų mstl. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Kapini ų B2 teritorijos 50. Rugiag ėli ų k. 4,41 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų) Klausu čių seni ūnija 51. Katau čiznos k. 10,5 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 52. Matarn ų k. 8,0 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 53. Bu čiūnų k. 3,15 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 54. Daržinink ų k. 0,54 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 55. Katau čiznos k. 0,66 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 56. Klausu čių k. 3,0 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 57. Pūstelnik ų k. 0,08 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 58. Slabad ų k. 0,07 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B3 teritorijos 59. Sūdavos k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 60. Sūdavos k. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 61. Sūdavos k. 0,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 62. Žyni ų k. 0,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 63. Rementiški ų k. 0,20 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 64. Skliaus čių k. 3,67 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 65. Andriški ų k. 1,00 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Kapini ų B2 teritorijos Kybart ų seni ūnija 66. Kybart ų m. 1,00 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 67. Kybart ų m. 0,72 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 68. Kybart ų m. 0,70 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3

352 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 69. Daug ėlai čių k. 4,62 Kitos paskirties žem ė Inžinerin ės Susisiekimo ir I1 infrastrukt ūros inžinerini ų teritorijos komunikacij ų aptarnavimo objekt ų statybos 70. Miestlaukio k. 8,0 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 71. Stanai čių k. 3,20 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 72. Gustai čių k. 13,7 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 73. Matlaukio k. 7,00 Kitos paskirties žem ė Inžinerin ės - I infrastrukt ūros teritorijos 74. Gudkaimio k. 0,70 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 75. Gudkaimio k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B3 teritorijos 76. Gudkaimio k. 0,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B3 teritorijos 77. Gudkaimio k. 0,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 78. Gudkaimio k. 0,35 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 79. Gudkaimio k. 0,25 Vandens paskirties Rekreaciniai vandens - H2 žem ė telkiniai 80. Keturkaimio k. 1,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 81. Šiaudiniški ų k. 0,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 82. Kybeiki ų k. 0,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 83. Kybeiki ų k. 1,00 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 84. Peletr ūnų k. 4,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 85. Daug ėlai čių k. 3,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 86. Kybart ų m. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 87. Kybart ų m. 0,28 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 88. Kybart ų m. 0,24 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos Pajevonio seni ūnija 89. Pajevonio k. 1,70 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 90. Pajevonio k. 3,71 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2

353 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai teritorijos poilsio statini ų statybos 91. Pajevonio k. 9,00 Žem ės ūkio paskirties Rekreacinio - Z3 žem ė naudojimo žem ės sklypai 92. Pajevonio k. 2,00 Žem ės ūkio paskirties Rekreacinio - Z3 žem ė naudojimo žem ės sklypai 93. Karalkr ėslio k. 1,50 Žem ės ūkio paskirties Rekreacinio - Z3 žem ė naudojimo žem ės sklypai 94. Pajevonio k. 0,02 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 95. Pajevonio k. 0,04 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 96. Pajevonio k. 0,23 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 97. Pajevonio k. 0,27 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 98. Pajevonio k. 0,23 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 99. Pajevonio k. 0,75 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 100. Pajevonio k. 1,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 101. Trilaukio k. 3,25 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės - R teritorijos 102. Pajevonio k. 0,22 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 103. Užbali ų k. 0,16 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 104. Šaki ų k. 4,00 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 105. Šaki ų k. 1,20 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 106. Kylinink ų k. 120,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 107. Dabravol ės k. 2,54 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 108. Pajevonio k. 2,50 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 109. Pajevonio k. 3,90 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 110. Pajevonio k. 15,0 Vandens ūkio Rekreaciniai vandens - H2 paskirties žem ė telkiniai Pilviški ų seni ūnija

354 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 111. Alksn ėnų k. 0,25 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 112. Opšr ūtų k. 0,03 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 113. Paežeri ų k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 114. Pasodos k. 0,15 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 115. Pilviški ų mstl. 0,03 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 116. Pilviški ų mstl. 0,05 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 117. Pilviški ų mstl. 5,06 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 118. Pilviški ų mstl. 2,61 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 119. Pilviški ų mstl. 1,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 120. Ži ūri ų k. 0,90 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 121. Pili ūnų k. 0,40 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai Šeimenos seni ūnija 122. Alvito k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 123. Alvito k. 5,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 124. Čyčkų k. 0,84 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 125. Čyčkų k. 0,90 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 126. Gudeli ų k. 0,16 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 127. Karali ų k. 1,45 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 128. Klampu čių k. 0,35 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 129. Klampu čių k. 9,30 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 130. Kume čių II k. 8,00 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 131. Lankeliški ų k. 4,33 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 132. Mald ėnų k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B

355 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai teritorijos 133. Misvie čių k. 0,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 134. Maž ųjų B ūdežeri ų 0,15 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B k. teritorijos 135. Paežeri ų k. 0,60 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 136. Paežeri ų k. 0,31 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 137. Paežeri ų k. 12,0 Kitos paskirties žem ė Inžinerin ės Susisiekimo ir I1 infrastrukt ūros inžinerini ų teritorijos komunikacij ų aptarnavimo objekt ų statybos 138. Patunkiški ų k. 11,90 Kitos paskirties Rekreacin ės - R teritorijos 139. Patunkiški ų k. 0,70 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 140. Patunkiški ų k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 141. Patunkiški ų k. 0,15 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 142. Serdok ų k. 0,15 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 143. Serdok ų k. 0,80 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 144. Stirniški ų k. 0,90 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 145. Suvalk ų k. 0,10 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 146. Didži ųjų Šelvi ų k. 0,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 147. Viš čiakaimio k. 0,50 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 148. Vokišk ėli ų k. 12,0 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 149. Uosi ų k. 0,82 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 150. Šuki ų k. 3,41 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 151. Misvie čių k. 1,60 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 152. Pagramd ų k. 4,00 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Kapini ų B2 teritorijos 153. Stirniški ų k. 0,15 Kitos paskirties žem ė Bendrojo naudojimo Kapini ų B2 teritorijos 154 Kisiniški ų k. 4,96 Kitos paskirties žemė Rekreacin ės Ilgalaikio R1 teritorijos poilsio statini ų statybos Virbalio seni ūnija

356 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 155. Virbalio m. 0,80 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 156. Dailu čių k. 0,29 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 157. Virbalio m. 1,70 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 158. Virbalio m. 0,90 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos 159. Virbalgirio miškas 1,70 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 160. Virbalio m. 1,16 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 161. Virbalio Miesto 0,32 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 Lauk ų k. teritorijos poilsio statini ų statybos Višty čio seni ūnija 162. Višty čio m. 3,5 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 163. Višty čio m. 6,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 164. Višty čio m. 3,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 165. Višty čio II lauko 21,6 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 k. paskirties žem ė žem ės sklypai 166. Bakšiški ų k. 42,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 167. Višty čio mstl. 4,00 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 168. Višty čio mstl. 1,0 Kitos paskirties žem ė Rekreacin ės Trumpalaikio R2 teritorijos poilsio statini ų statybos 169. Višty čio mstl. 12,0 Konservacin ės Gamtini ų rezervat ų - C1 paskirties žem ė žem ės sklypai 170. Višty čio mstl. 0,25 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 171. Kaupiški ų k. 4,40 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 172. Pavišty čio k. 4,90 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 173. Višty čio Lauko II 2,40 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 k. paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 174. Neb ūtkiemio k. 0,05 Konservacin ės Kult ūros paveldo - C2 paskirties žem ė objekt ų žem ės sklypai 175. Meili ūnų k. 12,30 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų)

357 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 176. Totorkiemio k. 4,60 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų) 177. Totorkiemio k. 6,55 Kitos paskirties žem ė Nauding ųjų iškasen ų Nauding ųjų N1 teritorijos iškasen ų gavybos atvir ų kasini ų (karjer ų) Vilkaviškio miesto seni ūnija 178. Vilkaviškio m. 5,40 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 179. Vilkaviškio m. 2,00 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 180. Vilkaviškio m. 6,60 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 181. Vilkaviškio m. 0,36 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo Urbanizuot ų B3 teritorijos teritorij ų vieš ųjų erdvi ų 182. Vilkaviškio m. 0,20 Kitos paskirties žem ė Bendro naudojimo - B teritorijos

4.3 Pramon ės ir verslo pl ėtra Rinkos ekonomikos s ąlygomis veikiant ūkio subjektams, ekonominiai procesai bet kokioje teritorijoje vyksta priklausomai nuo susiformavusi ų arba susiformuosian čių ekonomini ų interes ų toje teritorijoje, nuo išorini ų veiksni ų ir vidini ų savivaldyb ės ištekli ų. Tod ėl bendrajame plane n ėra tikslinga planuoti konkre čių pramon ės šak ų pl ėtr ą, jos mast ą ir pan. Tuo labiau Vilkaviškio rajone esant derlingoms žem ėms, tradiciškai žem ės ūkis yra pagrindin ė gyventoj ų ūkinė veikla. Tr ūkstant vidini ų Vilkaviškio rajono ištekli ų, tinkam ų pramonei pl ėtoti, keisti tradiciškai susiklos čiusi ą ūkio strukt ūrą galima b ūtų tik skatinant gyventoj ų verslum ą, sudarant geresnes s ąlygas smulkiam verslui pl ėtoti. Taigi, pagrindinis šio teritorij ų planavimo dokumento uždavinys – išpl ėtoti verslo paslaugas (informavimo, konsultavimo, mokym ų, finansini ų, nekilnojamo turto, komunikacij ų ir kt.) teikian čių centr ų tinkl ą (ži ūr. poskyris Paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtra). Vilkaviškio rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie Vilkaviškio, Kybart ų miest ų, Pilviški ų miestelio si ūloma planuojamu laikotarpiu rezervuoti pramonei bei smulkiam ir vidutiniam verslui pl ėtoti.

358 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 5. ŽEM ĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI 5.1 Žem ės fondo strukt ūra ir jos poky čių prognoz ė Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorija d ėl palanki ų gamtini ų s ąlyg ų didesn ėje dalyje įsavinta žem ės ūkio veiklai ir turi geras pl ėtros perspektyvas. Pagal fizin į geografin į rajonavim ą rajono šiaurin ė dalis patenka į Šešup ės žemup į, o pietin ė – S ūduvos aukštum ą. Didžiajai rajono ploto daliai b ūdingi derlingi dirvožemiai, labai tinkami pl ėtoti žemdirbystei. Vilkaviškio rajone dirvožemiai yra vieni derlingiausi ų Lietuvoje. Bendras žem ės ūkio naudmen ų našumo balas rajone – 44,10 (Lietuvos vidurkis – 39,1 balo). Prioritetine žem ės naudotoj ų veikla rajono teritorijoje išlieka žem ės ūkis. Kitai veiklai žem ės plotus numatoma panaudoti didinant miškingum ą, pl ėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti nauding ąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikaling ų žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika pateikiama 5.1.1 lentel ėje :

5.1.1 lentel ė. Žem ės fondo poky čiai (%) Metai Poky čiai Pagrindin ė tikslin ė žem ės Prognoz ė Poky čiai vidut. per naudojimo paskirtis 2005 2007 2027 metais per 20 met ų metus Žem ės ūkio 83,51 83,19 -0,32 67,82 -15,37 Mišk ų ūkio 9,52 9,92 +0,40 20,02 +10,10 Vandens ūkio 0,82 0,82 - 0,82 - Konservacin ė 0,52 0,52 - 0,52 - Kita 5,60 5,52 -0,08 10,82 +5,34 Laisvas žem ės fondas 0,03 0,03 - 0 - Iš viso: 100,00 100,00 X 100,00 X

83,19 %

9,92 %

0,82 % 0,52 % 5,52 % 0,03 %

Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė Konservacin ės paskirties žem ė Kitos paskirties žem ė Laisvas žem ės fondas

5.1.1 pav. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės žem ės fondo sud ėtis 2007-01-01

359 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Esama ir 2027 m. numatoma žem ės fondo sud ėtys pateikiamos 5.1.1 ir 5.1.2 paveiksluose .

67,82%

20,02% 0,52% 0,82% 10,82%

Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė Konservacin ės paskirties žem ė Kitos paskirties žem ė

5.1.2 pav. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės numatoma žem ės fondo sud ėtis 2027 m.

Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarpiu 2007-2027 metais Vilkaviškio rajono teritorijoje numatomi žem ės plotai:

• žem ės ūkio paskirties žem ės – 85,38 t ūkst. ha; • mišk ų ūkio paskirties žem ės – 25,2 t ūkst. ha; • vandens ūkio paskirties žem ės – 1,03 t ūkst. ha; • konservacin ės paskirties žem ės – apie 656 ha; • kitos paskirties žem ės – 13,6 t ūkst. ha. Esamo žem ės naudojimo transformacija (iš vienos paskirties į kit ą) sprendžiama teis ės akt ų nustatyta tvarka išduodant leidimus miško įveisimui ar rengiant detaliuosius planus ir j ų pagrindu pakei čiant pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į. Žem ės ūkio veiklos prioritetai svarbesni seni ūnijose (Klausu čių ir Pilviški ų seni ūnijos), kuriose yra našiausios žem ės ir intensyvesn ė žem ės ūkio gamyba.

Mišk ų ūkio paskirties žem ės did ėjimas siejamas su miško įveisimu, gavus leidim ą, arba apleist ų žem ės ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žem ės plot ų did ėjimas siejamas su Vilkaviškio, Kybart ų, Virbalio miest ų ir perspektyvi ų vietin ės reikšm ės centr ų pl ėtra, ūkin ės-komercin ės, rekreacin ės, paslaug ų veiklos pl ėtra, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimu, vietin ės reikšm ės keli ų tinklo sutvarkymu, išjungiant juos iš žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirties žem ės.

360 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 5.2 Planuojami žem ės naudojimo prioritetai (Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos Teritorijos žem ės naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinys). Teritorijoms žem ės naudojimo paskirties (funkciniai) prioritetai yra nustatyti vadovaujantis bendrojo plano Koncepcijos sprendini ų II skyriaus 1 dalies “Kraštotvarkin ės ašys ir pl ėtros kryptys” nuostatomis, taip pat Marijampol ės apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytais teritorij ų funkcinio naudojimo prioritetais Vilkaviškio rajono teritorijai. Bendrojo plano sprendiniuose išskiriamose funkcini ų zon ų teritorijose žem ė naudojama pagal įvairias paskirtis, t.y. daug skirtingos žem ės naudojimo tikslin ės paskirties sklyp ų. Bendrojo plano koncepcijos Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje nustatomas tik žem ės naudojimo prioritetas, t.y. vyraujanti sklyp ų žem ės naudojimo paskirtis (pažymima indeksu). Greta indeksais pažymima ir kita leistina pagrindin ė žem ės naudojimo paskirtis – pavyzdžiui ŽPU, Ržm ir t.t . Didžiojoje Vilkaviškio rajono teritorijos dalyje kaip vienas iš teritorijos naudojimo prioritet ų išlieka intensyvus arba tausojantis (ekologinis) žem ės ūkis, intensyvus ( ūkininkavimas pagal IV grup ės mišk ų tvarkymo reikalavimus) arba tausojantis ( ūkininkavimas pagal II-III grup ės mišk ų tvarkymo reikalavimus) mišk ų ūkis. Intensyviai ūkinei veiklai (pramonei, infrastrukt ūrai, rekreacijai, gavybai, gyvulininkystei) naudotina teritorija, turinti didžiausi ą potencial ą pl ėtrai ir d ėl šios priežasties koncepcijoje priskirta svarbiausiam rajono pl ėtros branduoliui. Rekreacijos veikla yra skatinama teritorijose, turin čiose rekreacinius išteklius (upi ų ir tvenkini ų pakrant ėse). Esant situacijai, kai toje pa čioje teritorijoje susikerta gamtosauginiai interesai (koncepcijoje įvardintos gamtin ės ašys) ir galimyb ė pl ėsti kitas sritis, prioritetas teikiamas gamtos apsaugai ir tausojimui. Tokiu b ūdu tokiose teritorijose visos veiklos dalinai apribojamos, nustatant tam tikrus reikalavimus (tausojantis žem ės ir mišk ų ūkis, konservacija). Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos pasiskirstymas pagal teritorijai priskirtas prioritetines naudojimo funkcijas: - Intensyvus žem ės ūkis, intensyvus mišk ų ūkis 64900,89 ha – 51,55 %; - Konservacija, tausojantis mišk ų ūkis, tausojantis žem ės ūkis 8801,86 ha – 6,99 %; - Tausojantis žem ės ūkis, tausojantis mišk ų ūkis, konservacija 6562,98 ha – 5,21 %; - Intensyvus žem ės ūkis, pramon ės pl ėtra, infrastrukt ūros pl ėtra, intensyvi rekreacija, urbanizacija 3067,35 ha – 2,44 %; - Intensyvi rekreacija, urbanizacija 116,75 ha – 0,09 %; - Intensyvi rekreacija, tausojantis žem ės ūkis, tausojantis mišk ų ūkis 4248,45 ha – 3,37 %; - Pramon ės pl ėtra, infrastrukt ūros pl ėtra 226,99 ha – 0,18 %. - Intensyvus mišk ų ūkis, ekstensyvus žem ės ūkis, konservacija 29899,20 ha – 23,75 % - Intensyvi rekreacija, ekstensyvi gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtra,

361 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai ekstensyvus žem ės ūkis 196,8 ha – 0,15 % - Intensyvi rekreacija, ekstensyvus žem ės ūkis 64,0 ha – 0,05 % - Intensyvi rekreacija, ekstensyvus žem ės ūkis, ekstensyvus vandens ūkis 6337,58 ha – 5,03 % - Ekstensyvi rekreacija, ekstensyvus žem ės ūkis, ekstensyvus mišk ų ūkis 1330,0 ha – 1,06 % - Aglomeruota urbanizacija, ekstensyvi rekreacija 99,0 ha – 0,08 % - Aglomeruota urbanizacija, pramon ės pl ėtra, intensyvi rekreacija 131,0 ha – 0,10 %

Kitos paskirties prioritetai: - Rekreacijos pl ėtros teritorija 8181,475 ha – 6,50 %; - Pramog ų kompleksai 116,118 ha – 0,09 %; - Turizmo pl ėtros zonos 459,35 ha– 0,36 %; - Gavybos pl ėtros teritorijos 246,132 ha – 0,20 %; - Pl ėtros branduolio teritorijos plotas 2130,40 ha – 1,69 %.

Žem ės ūkio veiklos prioriteto teritorijos Intensyvaus ūkininkavimo zona. (Br ėžinyje pažym ėta indeksu Ž). Dėl verting ų dirvožemi ų galimyb ės panaudoti ariamajai žemei (vienme čiams augalams), ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystom ą ūki ų specializacij ą. Tai – dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, miežiai, cukriniai runkeliai, linai, rapsai) bei jav ų auginimas pašariniams gr ūdams (kiaulininkyst ės poreikiams tenkinti), pienininkyst ė. Pagalbin ės gamybos šakos gali b ūti vystomos tik d ėl s ėjomainose b ūtin ų auginti neprekini ų žem ės ūkio pas ėli ų ir ūkiuose išauginam ų pašar ų pagrindu. Nepalankios s ąlygos rajone yra auginti grikius. Zonose su rekomenduojama intensyvia žem ės ūkio veikla gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos paj ėgumus ir sustambinus ūki ų žem ėvaldas. Perspektyvi ų ūki ų dydžiai priklauso nuo jų verslo planuose numatyt ų gamybos apim čių. Esant tradiciniam ūkininkavimui, siektinas ūkio dydis turi b ūti ne mažesnis nei rekomenduojamos ūkiuose, taip pat kiauli ų auginimui specializuotuose ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų, mišrios gyvulininkyst ės – augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų. 2006 metais daugiausia deklaruota: žiemini ų kvie čių, vasarini ų mieži ų, ganykl ų – piev ų (iki 5 met ų), vasarini ų rapsų. Skatintinas ūki ų stamb ėjimas iki ekonomiškai efektyvi ų dydži ų (ne mažiau 100 ha žem ės ūkio naudmen ų). Tausojamojo žem ės ūkio zona (Br ėžinyje pažym ėta indeksu ž ) labai geros ir geros ūkin ės vert ės žem ėse. Žem ė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūki ų veiklai, auginant prekin ę augalininkyst ės produkcij ą ir dal į pašarini ų augal ų, reikaling ų gyvulininkystei pl ėtoti. Naudojant žem ę, rekomenduotina diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas, laikytis Geros ūkininkavimo praktikos reikalavim ų:

362 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai • ariamoje žem ėje turi b ūti auginami žem ės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Žem ės ūkio augal ų laukuose neturi b ūti juos stelbian čių piktžoli ų, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius j ų kupstus. Juod ąjį p ūdym ą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokyb ę; • ganyklos arba pievos, taip pat daugiamet ės ganyklos arba pievos turi b ūti geros b ūkl ės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpj ūč io 1 d. turi b ūti bent kart ą nuganytos) arba ne re čiau kaip kart ą per metus (iki rugpj ūč io 1 d.) nušienaujamos; • šienas ar žalioji mas ė ganyklose arba pievose, taip pat daugiamet ėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpj ūč io 1 d.; • ariamoje žemėje bei ganykl ų arba piev ų, taip pat daugiame čių ganykl ų arba piev ų plotuose neturi b ūti medži ų ir kr ūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis; • ganykl ų arba piev ų, taip pat daugiame čių ganykl ų arba piev ų plotuose neturi b ūti sustabar ėjusi ų, taip pat s ėklas subrandinusi ų arba išbars čiusi ų piktžoli ų (kie čių, pelyn ų, usni ų, varnal ėšų, dilgeli ų ir kt.); • ganyklose arba pievose, daugiamet ėse ganyklose arba pievose žol ė negali b ūti deginama. Žol ės ir ražien ų deginimas laikomas ty činiu reikalavim ų pažeidimu. Mišk ų ūkio veiklos prioriteto teritorijos. Intensyvaus ūkininkavimo zonai ( br ėžinyje pažym ėta indeksu M ) priskirti ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Mišk ų ūkio veikla turi skatinti efektyv ų daugiatiksl į mišk ų naudojim ą, siekiant užtikrinti ekonomin į gyvybingum ą ir plat ų aplinkosaugini ų bei socialini ų funkcij ų spektr ą. Ta čiau kartu ūkin ė veikla šios grup ės miškuose turi išsaugoti biologin ę įvairov ę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožem į, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizd į, išlaikyti miško ekologines funkcijas bei mišk ų vientisum ą. Tausojamojo ūkininkavimo zonai (br ėžinyje pažym ėti indeksu m) priskirti ekosistem ų apsaugos miškai (IIA mišk ų grup ė) – draustini ų miškai, buveini ų ir gamtos ištekli ų miškai ir priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (IIB mišk ų grup ė) – miško park ų miškai bei rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III mišk ų grup ė) – draustiniuose esantys miškai, lauk ų apsauginiai miškai, miško s ėkliniai medelynai ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai. Tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrintu miško ekosistem ų stabilum ą, esam ų gamtini ų bei kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, o taip pat ekonomini ų klausim ų sprendim ą.

363 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas b ūtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose. Konservacin ės veiklos prioriteto teritorijos. (Br ėžinyje pažym ėtos indeksu K) Joms priskirtos valstybini ų draustini ų ir regioninio parko taip pat kit ų saugom ų teritorij ų ir gamtinio karkaso teritorijos. Šiose teritorijose galima pl ėtoti veikl ą tausojan čią gamtos išteklius, gausinan čią biologin ę įvairov ę, puosel ėjan čią vietos kraštovaizd į ir tradicin į ūkininkavim ą. Kitos ūkin ės veiklos prioriteto teritorijos. Joms priskirtos: Gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtros teritorijos. (Br ėžinyje pažym ėtos indeksu G. Tai teritorijos prie miest ų, miesteli ų ir kaim ų, kuriose pagal parengtus bendruosius planus (Vilkaviškio, Virbalio, Kybart ų miestams), specialiuosius planus (pl ėtros branduolio teritorijai) ir detaliuosius planus vystytina gyvenamoji, visuomenin ės, komercin ės, pramonin ės paskirties statyba bei kita ne žem ės ūkio veikla. Teritorijos, skirtos nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui . (Br ėžinyje pažym ėtos indeksu PI - pramon ės ir infrastrukt ūros pl ėtra). Tai žem ės plotai su balansiniais nauding ųjų iškasen ų telkiniais, kurie gali b ūti eksploatuojami teis ės akt ų nustatyta tvarka. Numatom ų tyrin ėti nauding ųjų iškasen ų telkini ų paieškos gali b ūti visoje rajono savivaldyb ės teritorijoje, išskyrus konservacin ės paskirties žem ę, draustini ų teritorijas ir gamtos bei kult ūros paveldo teritorijas. Gavus leidim ą eksploatuoti šias nauding ąsias iškasenas, žem ės sklypai leidim ą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teis ės akt ų nustatyta tvarka. Teritorijos, skirtos intensyviai rekreacijai. (Br ėžinyje pažym ėtos indeksu R). Šios teritorijos išskirtos prie valstybin ės reikšm ės vandens telkini ų. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (papl ūdimiams, poilsio infrastrukt ūrai ir paslaugoms pl ėtoti), turizmo infrastrukt ūros, pramog ų ir paslaug ų pl ėtrai. Nedideliais mastais gali b ūti pl ėtojamas ir tausojantis žem ės bei mišk ų ūkis, gyvenamoji bei visuomenin ė statyba. Vandens ūkio paskirties žem ė. Šios žem ės objektai – vandens telkiniai (up ės, tvenkiniai) išliks nepakit ę. (Br ėžinyje paryškinti visi rajone esantys vandens telkiniai.)

364 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 5.3 Bioprodukcinio ūkio pl ėtra (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys; Mišk ų išd ėstymo br ėžinys ) Žem ės ūkio veikla. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nustatytos žem ės ūkio paskirties teritorijos. Orientacinis žem ės plotas, skirtas žem ės ūkio veiklai 2027 metais: 85,380 tūkst. ha (67,82 % nuo viso rajono ploto. (2006 m. deklaruotas plotas sudaro 82,88 t ūkst., t. y. 85,29 % vis ų rajone esan čių žem ės ūkio naudmen ų). Žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiamas žem ės sklyp ų pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitim ąsi ne žem ės ūkio paskirt į (kit ą paskirt į) paskirt į išskyrus atvejus nustatytus teis ės aktuose. Rekomenduojama intensyvios žem ės ūkio paskirties teritorijose pl ėtoti prekin ę žem ės ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta Lietuvos Respublikos Žem ės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ės-gyvulininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ės specializacijos arba vien augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų. Siekiant įgyvendinti Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius žem ės ūkio paskirties teritorijoms rekomenduojam rengti kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus arba seni ūnij ų kompleksinius žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros planus, taip pat žem ės konsolidacijos projektus. Rekomenduojam ų teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniais nustatomas: • vietin ės reikšm ės keli ų tinklas; • rekomenduojamas racionalus stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstymas bei j ų gamybos apim čių ribos; • sausinimo sistem ų remonto ar rekonstrukcijos poreikis; • miško želdini ų detalesnis išd ėstymas ir j ų funkcijos (miško grup ė); • žem ės ūkio naudmen ų lauk ų masyvai, tinkami naudoti tam tikroms augal ų grup ėms; • žem ės gerinimo priemon ės; • nat ūrali ų kraštovaizdži ų, dirvožemio ir vandens apsaugos priemon ės. Mišk ų ūkio veikl ą si ūloma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties teritorijose (Mišk ų išd ėstymo br ėžinys), taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Bendr ą mišk ų plot ą numatoma padidinti nuo 13,3 t ūkst. ha 2007 m. iki 25,2 t ūkst. ha 2027 metais.

365 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Mišk ų išd ėstymo br ėžinyje pažym ėtos teritorijos žem ės ūkio paskirties žem ėje, kuriose galima įveisti mišk ą, vadovaujantis specialiuoju žem ėtvarkos teritorij ų planavimo dokumentu - Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema M 1:50 000. Mišk ų ūkis Vilkaviškio rajono teritorijoje turi b ūti pl ėtojamas laikantis Lietuvos mišk ų ūkio politikos nuostat ų, iš kuri ų pažym ėtinos: • miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas; • racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokyb ės gerinimas; • mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; • miško ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; • biologin ės įvairov ės išsaugojimas bei mišk ų sveikatingumo gerinimas; • visuomen ės bendr ųjų su miškais susijusi ų visuomen ės bendr ųjų reikmi ų tenkinimas; • valstybinio ir privataus mišk ų ūkio pl ėtra bendrosios kaimo pl ėtros kontekste.

5.4 Teritorijos naudojimo reglamentai (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys) Bendrosios nuostatos Bendrojo plano žem ės naudojimo sprendiniai pagr įsti šiomis nuostatomis: • Teritorijose, kuriose nenumatoma galimyb ė keisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, žem ė turi b ūti naudojami pagal žem ės nuosavyb ės dokumentuose įrašyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, bendrojo plano reglamentais (lentel ė 5.4.1), kitais teritorij ų planavimo dokumentais bei teis ės aktais nustatyt ą naudojimo b ūdą ir pob ūdį; • Teritorijose, kuriose numatoma galimyb ė keisti pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, žem ė, gali b ūti naudojama pagal žem ės nuosavyb ės dokumentuose įrašyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, naudojimo b ūdą ir pob ūdį arba gali b ūti kei čiama į kit ą paskirt į rengiant teritorij ų planavimo dokumentus. Vilkaviškio rajono teritorijos bendrojo plano reglament ų nuostatos (lentel ė 5.4.1) turi b ūti įrašytos išduodant sąlygas teritorij ų planavimo dokumentams rengti; • Vilkaviškio rajono teritorijos bendrojo plane numatytose rekreacin ėse teritorijose, turizmo zonoje, taip pat pl ėtros branduolio teritorijose, miest ų, miesteli ų ir kompaktiškai apstatyt ų kaim ų urbanizuotinose teritorijose žem ės naudojimo tikslin ė paskirtis gali b ūti kei čiama į kit ą tik savivaldybei parengus ši ų teritorij ų pl ėtros specialiuosius arba detaliuosius planus.

366 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Vilkaviškio rajono teritorijos bendrojo plano reglament ų nuostatos (lentel ė 5.4.1) turi b ūti įrašytos išduodant s ąlygas teritorij ų planavimo dokumentams rengti. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje rajono savivaldyb ės teritorija suskirstyta į zonas pagal vyraujan čią pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į. Br ėžinyje pažym ėti visi veiklos apribojimai (tarp j ų gamtinis karkasas), kuriuos galima pažym ėti duotamame mastelyje. Teritorija kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų ir infrastrukt ūros pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai ir kt.) gali b ūti parinkta ir projektuojama tik Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nurodytose zonose, išskyrus nedidelius žem ės sklypus, kurie negali b ūti išreikšti ši ų br ėžini ų mastelyje (t.y. mažesnius kaip 5-10 ha); Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje žem ės ūkio paskirties teritorijose esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė su veikian čiais melioracijos įrenginiais turi b ūti saugoma nuo j ų ploto sumaž ėjimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje (didesnis kaip 39 balai) taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų j ų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“ (Žin., 2004, Nr. 28-868). Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje , gamtinio prioriteto teritorijos pažym ėtos Teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje. Siekiant jose nustatyti ekologiškai nuskurdint ų teritorij ų ribas turi b ūti atlikti papildomi skai čiavimai.

Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenam ųjų nam ų kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“(Žin., 2001, Nr. 108-3902), LR aplinkos ministro 2007-02-14 d, įsakymu Nr. D1-96 patvirtintais gamtinio karkaso nuostatais (Žin., 2007, Nr. 22-858) bei kitais teis ės aktais.

Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nustatytose atitinkamos paskirties teritorijose veiklos reglamentai pateikti 5.4.1 lentel ėje.

367 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai 5.4.1 lentel ė. Teritorij ų naudojimo ir apsaugos reglamentai Tikslin ė žem ės Žym ėjimas Leistina kita naudojimo paskirtis, naudojimo (Ženklas ir Teritorijos požymiai būdai ir pob ūdžiai Reglamentai paskirtis spalva) Žem ės ūkio pl ėtros Ūkininkavimas leistinas visame Skatinama prekin ės augalininkyst ės produkcijos gamyba Žem ės ūkio teritorijoje Vilkaviškio rajono žem ės ūkio Prioritetin e šaka laikoma kiaulininkyst ė, pl ėtojama galvijininkyst ė, paskirties žem ė Intensyvi žem ės ūkio naudmen ų plote, kuris sudaro 83,19 % pienininkyst ė. veikla nuo bendro Vilkaviškio rajono Žem ės sklypuose galima žem ės ūkio veikla: žem ės ūkio, maisto (Žem ės teritorijos ploto. produkt ų gamyba ir apdorojimas, savo pagamint ų ir apdorot ų naudojimo ir žem ės ūkio, maisto produkt ų perdirbimas ir ši ų produkt ų apsaugos Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų realizavimas, taip pat paslaug ų žem ės ūkiui teikimas ir geros reglament ų tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, agrarin ės bei aplinkosaugin ės žem ės b ūkl ės išlaikymas. br ėžinys) amatai ir smulk ūs pagalbiniai verslai (bitininkyst ė, žvejyba, medžio Šiuose sklypuose galima tik ūkinink ų sodyb ų bei žem ės ūkio apdirbimas, žem ės ūkio produkcijos veiklai reikaling ų ūkini ų pastat ų statyba ar rekonstrukcija. perdirbimas, technikos remontas ir kt.). Vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. „nerengiant detali ųjų plan ų žem ės ūkio paskirties žem ėje ūkininkas gali statyti vien ą Vadovaujantis parengtais ir ūkininko sodyb ą <...> Ūkininko sodyba <...> statoma nuosavyb ės patvirtintais detaliaisiais planais teise priklausan čiame žem ės ūkio paskirties žem ės sklype, ne buvusiuose ir apleistose kol ūki ų mažesniame kaip 0,5 hektaro. gamybiniuose centruose ir technikos kiemuose galima pl ėtoti smulk ų ir Paukštynai, kiauli ų, galvij ų, avi ų, žv ėreli ų ir triuši ų stambios vidutin į versl ą (mechanizm ų remonto, (daugiau kaip 1000 vienet ų gyvuli ų) pavien ės fermos, medienos apdorojim ą, bald ų ar patenkan čios į gamtinio karkaso zonas, taip pat saugomas statybini ų medžiag ų gamyb ą, teritorijas, arba daran čios poveik į kitoms teritorijoms, kuriose sand ėliavimo, komercijos ir kitas teikiamas prioritetas gamtai, rekreacijai, turizmui, privalo įsirengti veiklas) kuris nedaro neigiamo įrenginius ir įdiegti technologijas, skirtas gamybos atliekoms poveikio aplinkin ės žem ės dirvožemio (skystam ar kietam m ėšlui, srutoms, biologin ėms atliekoms ir kt.) savyb ėms, gyventoj ų sveikatai. nukenksminti bei dezodoruoti, taip pat buitin ėms ir paviršinio vandens nuotekoms valyti. Be toki ų įrengini ų ir technologij ų gyvulininkyst ės, paukštynai, avi ų, žv ėreli ų ir triuši ų stambios (daugiau kaip 1000 vienet ų gyvuli ų) pavien ės fermos, rajono teritorijoje negali b ūti statomi.

368 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai ė ū ų ų ū ų ū ū ė Saugomose teritorijose Inžinerin s infrastrukt ros ir keli Skatintinas ekologini ki k rimas. B tinas žem naudos Tausojanti žem ės ūkio tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, sąskaidos didinimas, sukuriant priešerozinius, lauk ų ir vandens veikla amatai ir smulk ūs pagalbiniai verslai apsauginius želdinius, taip pat mažesnio našumo žemi ų pavertimas (bitininkyst ė, žvejyba, medžio į pievas ir ganyklas. apdirbimas, žem ės ūkio produkcijos perdirbimas, techn ikos remontas ir kt.). Pl ėtojant gamyb ą, gyvenamąją statyb ą, amatus ir smulk ųjį versl ą būtina įrengti vietinius nuotek ų valymo įrenginius arba statomus objektus prijungti prie veikian čios centralizuotos nuotekyn ės.

Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų bendrieji ir individual ūs nuostatai, taip pat saugom ų teritorij ų planavimo dokumentai. Draudžiama laistyti laukus gyvulininkyst ės kompleks ų gamybos atliekomis (skystu m ėšlu). Gamtinio karkaso Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR teritorijoje tinklo pl ėtra, kaimo turizmo veikla, aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin. Tausojanti žem ės ūkio amatai ir smulk ūs pagalbiniai verslai 2007, 22-857). veikla (bitininkyst ė, žvejyba, medžio apdirbimas, žem ės ūkio produkcijos Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. B ūtinas žem ėnaudos perdirbimas, technikos remontas ir kt.). sąskaidos didinimas, sukuriant priešerozinius, lauk ų ir vandens apsauginius želdinius, taip pat mažesnio našumo žemi ų pavertimas į pievas ir ganyklas.

Pl ėtojant gamyb ą, gyvenam ąją statyb ą, amatus ir smulk ųjį versl ą būtina įrengti vietinius nuotek ų valymo įrenginius arba statomus objektus prijungti prie veikian čios centralizuotos nuotekyn ės.

Draudžiama laistyti laukus gyvulininkyst ės kompleks ų gamybos atliekomis (skystu m ėšlu), statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Statyba galima tik savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane pažym ėtose statyb ų pl ėtros zonose.

369 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Požemini ų vandens Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo telkini ų (vandenvie čių) tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 apsaugos zonose veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- nustatytiems apribojimams. 43) Teis ės aktais reglamentuota žem ės Pirmojoje (griežtojo režimo) požemini ų vandens telkini ų ūkio veikla (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrengini ų rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; Antrojoje (sugriežtinto naudojimo) požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • teršti teritorij ą buitin ėmis, nuodingosiomis, pramonin ėmis atliekomis, m ėšlu; • statyti tepal ų, degal ų, mineralini ų nuoding ųjų medžiag ų sand ėlius, degalines, atliek ų rinktuvus, pramonini ų atliek ų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; • steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, m ėšlo saugyklas, siloso tranš ėjas, statyti gyvulininkyst ės ir paukštininkyst ės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; • naudoti tr ąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; • imti iš up ės dugno sm ėlį, gilinti dugn ą; Tre čiojoje (apriboto naudojimo) požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • statyti mineralini ų tr ąšų, nuoding ųjų medžiag ų, degal ų ir tepal ų sand ėlius, įrengti nuoding ųjų atliek ų saugojimo aikšteles, sąvartynus; naudoti chemikalus, kurie gali s ąlygoti vandenviet ės chemin ę tarš ą.

370 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo Gamybini ų ir Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

komunalini ų objekt ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- (kapini ų, buitini ų atliek ų veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose 43) surinkimo ir utilizavimo nustatytiems apribojimams.

įrengini ų, pramonin ės Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali gyvulininkyst ės objekt ų, tikslinti Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin., buitini ų nuotek ų valymo 2004, Nr. 21-617 ) numatyti planavimo organizatoriai, turintys teis ę

įrengini ų) sanitarin ės tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, apsaugos ir taršos detaliuosius, specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų poveikio zonose planavimo dokumento sprendini ų poveik į žmoni ų sveikatai bei

Teis ės aktais aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos reglamentuota žem ės apsaugos ministerija. ūkio veikla Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama : • statyti pramon ės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kuri ų gamybos teršalai gali pakenkti jau esan čios įmon ės darbuotoj ų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkcij ą, taip pat padidinti gyvenamosios zonos tarš ą; • statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaik ų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. • Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir koki ų kenksming ų medžiag ų jose esama, gali b ūti leidžiama verstis žem ės ūkiu, reglamentuojant kul tūrų s ėjomain ą ir sud ėtį, ūkio pob ūdį, suderinus š į klausim ą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žem ės ūkio ministerija.

Kiaulininkyst ės, galvijininkyst ės, paukštininkyst ės ir žem ės ūkio įmoni ų pastat ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus . Esamos žem ės ūkio įmon ės ar objektai, kuri ų sanitarin ėse apsaugos zonose yra sodyb ų ar visuomenini ų objekt ų, gali b ūti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos s ąlygas, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinus neigiam ą poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus.

371 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Elektros oro linijos apsaugos zonoje Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 Teis ės aktais (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- reglamentuota ūkin ė 43). veikla

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vėjo j ėgain ės apsaugos įsakymu patvirtintas Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir

zona režimo taisykl ėmis (2004 m. rugpj ūč io 19 d. nutarimas Nr. V-586, Teis ės aktais Žin., 2004, Nr.134-4878), v ėjo j ėgain ėms n ėra apibr ėžtas SAZ rib ų dydis. SAZ teritorijoje negali b ūti statomi gyvenamieji namai, reglamentuota ūkin ė veikla viešbu čiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos prieži ūros ir slaugos įstaigos, neturi b ūti įrengiamos vandenviet ės, kurioms turi b ūti nustatomos sanitarin ės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramogini ų įrengini ų atviri ar uždari statiniai. SAZ teritorija negali b ūti naudojama aplink ą teršian čių objekt ų (taršos šaltini ų) pl ėtrai, jei d ėl tokios pl ėtros chemin ės, fizikin ės, biologin ės taršos ribin ė vert ė viršys nustatytas DLK. SAZ naudotojai privalo j ą tvarkyti laikydamiesi nustatyt ų ūkin ės komercin ės veiklos apribojim ų, taip pat privalo r ūpintis SAZ apželdinimu, želdini ų prieži ūra, j ų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltini ų poveikio aplinkai steb ėjimus ir prireikus imtis priemoni ų aplinkos taršai mažai. Infrastrukt ūros Leistina bet kuri ūkin ė veikla, Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, koridoriuose nesukurianti materialaus nekilnojamojo inžinerin ėms komunikacijoms pl ėtoti. Teis ės aktais turto. reglamentuota ūkin ė Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo veikla sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43).

372 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Pl ėtros branduolyje Galimas žem ės ūkio žem ės paskirties Vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Vilkaviškio rajono pl ėtros (Pažym ėtas Bendros keitimas į kit ą paskirt į Teritorij ų branduolio specialiuoju planu žem ė sklypai gali b ūti naudojami erdvin ės koncepcijos planavimo įstatymo nustatyta tvarka, nauding ųjų iškasen ų gavybai, pramon ės ir infrastrukt ūros pl ėtrai, br ėžinyje). vadovaujantis parengtu ir patvirtintu gyvenam ųjų nam ų, komercinei ir kitai statybai, turizmo Vilkaviškio rajono pl ėtros branduolio paslaugoms ir verslui, bendro naudojimo teritorijoms pl ėtoti, taip (Pažym ėtas specialiuoju planu, Vilkaviškio miesto pat komercinei veiklai, smulkiam ir vidutiniam verslui. bendros erdvin ės Intensyvus žem ės ūkis. bendruoju planu, pl ėtojam ų kaim ų ir koncepcijos Žem ės ūkio konversija į teritorij ų detaliaisiais planais. Inžinerin ė infrastrukt ūra pl ėtojama iš dalies savivaldyb ės ir br ėžinyje) kit ą paskirt į. statytojo l ėšomis. Galima inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų tinklo pl ėtra, mišk ų, žem ės ūkio ir kita intensyvi ūkin ė veikla.

373 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Statyb ų pl ėtros Leistina veikla, numatyta Vadovaujantis parengtais ir patvirtintais statybos pl ėtros zon ų teritorijose prie galiojan čiame pl ėtojamo kaimo detaliaisiais planais žem ės sklypai gali b ūti naudojami nauding ųjų

kompaktiškai apstatyt ų teritorij ų planavimo dokumente, iškasen ų gavybai, pramon ės ir infrastrukt ūros pl ėtrai, intensyviai (gatvinio, savaiminio ar statybos pl ėtros zonos detaliajame gyvenam ųjų nam ų, komercinei ir kitai statybai, turizmo padriko tipo) kaim ų plane. paslaugoms, verslui ir viešosioms paslaugoms, bendro naudoji mo teritorijoms pl ėtoti.

Galimas žem ės ūkio žem ės paskirties Žem ės ūkio konversija į keitimas į kit ą paskirt į parengus Gyvenamoji statyba gali b ūti pl ėtojama prie kompaktiškai kit ą paskirt į. pl ėtojamo kaimo detal ųjį plan ą. apstatyt ų (gatvinio, savaiminio ar padriko tipo) kaim ų jungiant naujai statomus kvartalus prie esamos inžinerin ės infrastrukt ūros arba diegiant nauj ą bendr ą (kaimo ir naujai statomo urbanistinio darinio) inžinerin ę infrastrukt ūrą.

Rengiant miest ų bendruosius planus, miesteli ų ir kaim ų detaliuosius planus, gyvenam ųjų kvartal ų ar kompleks ų detaliuosius planus turi b ūti numatytos teritorijos, bendro naudojimo želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos) , viešo naudojimo sporto įrenginiams įrengti, komunikacij ų koridoriams, komercinei veiklai.

Žem ės sklypuose pl ėtotina gyvenamoji statyba, rezervuojant teritorijas želdynams, sportui ir poilsiui, švietimo, sveikatos apsaugos, socialin ės globos įstaigoms pl ėtoti.

Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams – 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2. Gyvenamosios statybos sklypo plotas ne mažesnis kaip 10 ar ų.

Inžinerin ė infrastrukt ūra pl ėtojama iš dalies savivaldyb ės ir statytojo l ėšomis.

374 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Nauding ųjų iškasen ų Leistinas žem ės ūkio žem ės paskirties Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo išžvalgyt ų telkini ų keitimas į kit ą paskirt į teis ės akt ų sąlygos, patvirtintos VLV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 žem ėje (karjeruose) nustatyta tvarka. (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- Žem ės ūkio veikla 43). ribojant kapitalini ų statini ų statyb ą. Išžvalgytuose nauding ųjų iškasen ų telkiniuose, kuri ų ištekliai patvirtinti, ir prie j ų esan čiuose perspektyviuose nauding ųjų iškasen ų plotuose žem ės savininkui, naudotojui draudžiama : • statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; • kasti nauding ąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikm ėms.

Ribojama veikla, kuri sukuria nauj ą ilgalaik į materialin į nekilnojam ąjį turt ą. Mėgėjišk ų sod ų žem ės Galimas žem ės ūkio žem ės paskirties Skatintina konversija į gyvenamuosius kvartalus pagal parengtus sklypuose ir sodinink ų keitimas į kit ą paskirt į teis ės akt ų detaliuosius planus. Kartu pl ėtojama inžinerin ė ir susisiekimo bendrij ų bendro nustatyta tvarka infrastrukt ūra. naudojimo žem ėje Žem ės ūkio konversija į kit ą paskirt į.

375 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Turizmo pl ėtros zonoje Galimas žem ės ūkio žem ės paskirties Žem ės sklypuose pl ėtotina kaimo turizmo, viešbu čių, pramog ų keitimas į kit ą paskirt į rekreacin į veikla ir paslaugos, pl ėtojami amatai. Gali b ūti pl ėtojama ir kita

Žem ės ūkio konversija į žem ės naudojimo b ūdą, parengus ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. kit ą paskirt į rekreacijos rekreacini ų teritorij ų pl ėtros naudojimo b ūdą. detaliuosius planus. Rekreacin ėse teritorijose žem ės naudotojui draudžiama :

• naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose j ų naudojimo nuostatuose; • statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat

rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacini ų teritorij ų normatyv ų bei teisini ų nuostat ų (atstumas nuo vandens, aukštis, kult ūros paveldo naudojimas turizmo

reikm ėms), išskyrus statyb ą esamose nam ų valdose; • teršti aplink ą ar kitaip trukdyti ils ėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavoj ų poilsiaujan čiųjų saugumui, naikinti esamas stovyklavietes ar j ų įrang ą; • užtverti nustatyt ąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirt ų vandens telkini ų, j ų pakran čių, papl ūdimi ų, lankytin ų objekt ų, apžvalgos aikšteli ų; .užtverti kelius ar takus, vedan čius į rekreacijos vietas iš poilsio nam ų, autobus ų stoteli ų, automobili ų aikšteli ų; • trukdyti stovyklavie čių įrengimo, apželdinimo, turistini ų tak ų įrengimui, kai šie darbai vykdomi pagal parengtus projektus.

Teritorijos pramog ų Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų ir Teritorijos skirtos pramog ų kompleks ų (žiemos ir vasaros kompleksams ir turizmo gatvi ų tinklo pl ėtra. pramog ų, sveikatingumo ir sveikat ingumo kompleks ų, golfo lauk ų paslaugoms pl ėtoti ir kt.), taip pat turizmo paslaug ų (viešbu čių, moteli ų, kemping ų, Galimas tikslin ės žem ės paskirties sve čių ir nakvyn ės nam ų, kavini ų, restoran ų, informacijos, keitimas į kit ą (rekreacinio arba inventoriaus nuomos ir kt. paslaug ų) įrengimui ir eksploatavimui. komercinio naudojimo b ūdą) parengus pl ėtojamos teritorijos detaliuosius Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba. planus.

376 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Regioninio turizmo ašies Pakel ės viešosios ir paslaug ų Teritorijos, skirtos pakel ės infrastrukt ūros (stov ėjimo ir poilsio zona 500 metr ų į abi infrastrukt ūros pl ėtra, vadovaujantis aikšteli ų, kelio ir informacini ų ženkl ų bei stend ų įrengimui, puses nuo kelio juostos viešosios turizmo infrastrukt ūros degalini ų, turistinio inventoriaus remonto, nakvyn ės ir maitinimo ribos pl ėtros specialiaisiais planais, turizmo paslaug ų, papl ūdimi ų) pl ėtrai. pl ėtros programomis ir ve iksm ų planais. Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba.

Galimas tikslin ės žem ės paskirties keitimas į kit ą (rekreacinio arba komercinio naudojimo b ūdą) parengus sklypo ar sklyp ų grup ės detaliuosius planus.

Vietinio turizmo ašies Pakel ės viešosios ir paslaug ų Teritorijos, skirtos pakel ės infrastrukt ūros (stov ėjimo ir poilsio zona 300 metr ų į abi infrastrukt ūros pl ėtra, vadovaujantis aikšteli ų, kelio ir informacini ų ženkl ų bei stend ų įrengimui, puses nuo kelio juos tos viešosios turizmo infrastrukt ūros degalini ų, turistinio inventoriaus remonto, nakvyn ės ir maitinimo ribos pl ėtros specialiaisiais planais, turizmo paslaug ų, papl ūdimi ų) pl ėtrai. pl ėtros programomis ir veiksm ų planais. Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba.

Galimas tikslin ės žem ės paskirties keitimas į kit ą (rekreacinio arba komercinio naudojimo b ūdą) parengus sklypo ar sklyp ų grup ės detaliuosius planus. Rekreacijos pl ėtra su Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų, Galima neintensyvi rekreacin ė veikla, kuri nepažeidžia teis ės apribojimais pėsčiųjų ir dvira čių tak ų, atokv ėpio aktais nustatyt ų veiklos apribojim ų. aikšteli ų ir kit ų turizmo infrastrukt ūros Saugomose teritorijose rekreacijos veikla pl ėtojama, vadovaujantis objekt ų tinklo pl ėtra. bendraisiais ir individualiais saugomos teritorijos apsaugos reglamentais.

Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba.

377 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Kult ūros paveldo Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos zonos teritorija apsaugos zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir Teis ės aktais Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai patvirtin ti LRV 1992 reglamentuota ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja teis ės aktais m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nustatytiems apribojimams veikla nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).

Jei objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos nėra nustatytos, joms taikomi LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai (Žin., 2004, Nr. 153- 5571).

Iki 25 metr ų plo čio kult ūros ir gamtos paminkl ų apsaugos zonose draudžiami vis ų r ūši ų miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medži ų, kuri ų šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.

378 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Intensyvios mišk ų ūkio Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo Mišk ų ūkio veiklos teritorijose tinklo pl ėtra sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

paskirties žem ė (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43). (Mišk ų ūkio pl ėtros br ėžinys) Pagal Lietuvos Respublikos mišk ų įstatym ą (Žin., 2001, Nr. 35- 1161 ) miško naudojimo teis ės gali b ūti apribotos visuomen ės,

aplinkos bei miško apsaugos interesais.

Privat ūs miškai turi b ūti tvarkomi pagal Priva čių mišk ų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 26 d. nutarimu Nr. 632 „D ėl č ų ų ų Priva i mišk tvarkymo ir naudojimo nuostat patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3117 ).

Nauji miškai įveisiami pagal Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu 2005 m. spalio 26 d. Nr. B-TS-904 patvirtint ą Vilkaviškio rajono savivaldyb ės mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schem ą. Nauj ų mišk ų įveisimas yra rekomendacinio pob ūdžio.

Rekreacin ėse teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Miško parkai, miesto miškai, ir kiti miškai, naudojami gyventoj ų Intensyvi mišk ų ūkio tinklo pl ėtra, poilsio ir turizmo poilsiui.

veikla Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43).

ų ų Vykdomi sanitariniai ir netaikant plyn kirtim , taip pat veikla, susijusi su racionaliu šalutini ų miško ištekli ų panaudojimu, poilsinis turizmas bei kit ų pasyvesni ų rekreacijos kryp čių vystymas, derinant naudojim ą su konkre čios teritorijos naudojimo reglamentu.

Saugomose teritorijose Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų planavimo dokumentai. Tausojanti mišk ų ūkio tinklo pl ėtra Ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso

veikla teritorijose, išsaugojusiose nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Ši ų teritorij ų perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms.

379 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai -gamtinio karkaso Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR teritorijoje tinklo pl ėtra aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin. 2007, 22-857). Skatinamas tausojamasis mišk ų ūkis; draudžiama keisti pagrindin ę tikslin ę konservacin ę ir mišk ų ūkio žem ės naudojimo paskirt į, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomen ės poreikiams užtikrinti arba siekiant išsaugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugom ų teritorij ų tvarkymo plan ų (planavimo schem ų) sprendiniams ir reglamentams.

-vandens telkini ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo apsaugos zonose sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 Tausojanti mišk ų ūkio (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- veikla 43).

- nauding ųjų iškasen ų Bet kuri veikla, kuri nesukuria naujo Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo išžvalgyt ų telkini ų ilgalaikio nekilnojamojo turto sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 žem ėje (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- Intensyvi mišk ų ūkio 43). veikla Ribojama veikla, kuri sukuria nauj ą ilgalaik į materialin į nekilnojam ąjį turt ą.

Pl ėtros branduolyje Leistina nauding ųjų iškasen ų žvalgyba Veikl ą reglamentuoja Vilkaviškio rajono pl ėtros branduolio Intensyvi mišk ų ūkio ir eksploatacija specialusis planas. veikla Požemini ų vandens Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo telkini ų (vandenvie čių) tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

sanitarin ės apsaugos veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- zonose nustatytiems apribojimams. 43).

380 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Gamybini ų ir Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo

komunalini ų objekt ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (kapini ų, buitini ų atliek ų veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- surinkimo ir utilizavimo nustatytiems apribojimams. 43).

įrengini ų, pramonin ės gyvulininkyst ės objekt ų, Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali buitini ų nuotek ų valymo tikslinti Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin.,

įrengini ų) sanitarin ės 2004, Nr. 21-617 ) numatyti planavimo organizatoriai, turintys teis ę apsaugos ir taršos tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, poveikio zonose detaliuosius, specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų

Teis ės aktais planavimo dokumento sprendin ių poveik į žmoni ų sveikatai bei reglamentuota mišk ų aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos ūkio veikla apsaugos ministerija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vėjo j ėgain ės apsaugos įsakymu patvirtintas Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir

zona režimo taisykl ėmis (2004 m. rugpj ūč io 19 d. nutarimas Nr. V-586, Teis ės aktais Žin., 2004, Nr.134-4878), v ėjo j ėgain ėms n ėra apibr ėžtas SAZ rib ų reglamentuota ūkin ė dydis. SAZ teritorijoje negali b ūti statomi gyvenamieji namai, veikla viešbu čiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos prieži ūros ir slaugos įstaigos, neturi b ūti įrengiamos vandenviet ės, kurioms turi b ūti nustatomos sanitarin ės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramogini ų įrengini ų atviri ar uždari statiniai. SAZ teritorija negali b ūti naudojama aplink ą teršian čių objekt ų (taršos šaltini ų) pl ėtrai, jei d ėl tokios pl ėtros chemin ės, fizikin ės, biologin ės taršos ribin ė vert ė viršys nustatytas DLK. SAZ naudotojai privalo j ą tvarkyti laikydamiesi nustatyt ų ūkin ės komercin ės veiklos apribojim ų, taip pat privalo r ūpintis SAZ apželdinimu, želdini ų prieži ūra, j ų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltini ų poveikio aplinkai steb ėjimus ir prireikus imtis priemoni ų aplinkos taršai mažai.

381 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Infrastrukt ūros Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, koridoriuose inžinerin ėms komunikacijoms pl ėtoti. Teis ės aktais reglamentuota ūkin ė Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo veikla sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43).

Kult ūros paveldo Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų apsaugos zonos teritorija apsaugos zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir Teis ės aktais Leistina žem ės, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalavimai patvirtinti LRV 1992 reglamentuota ūkin ė veikla, kuri neprieštarauja teis ės aktais m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nustatytiems apribojimams nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo veikla objekt ų tvarkybai nustatoma konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, kuri gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).).

Jei objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos nėra nustatytos, joms taikomi LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai (Žin., 2004, Nr. 153- 5571).

Iki 25 metr ų plo čio kult ūros ir gamtos paminkl ų apsaugos zonose draudžiami vis ų r ūši ų miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medži ų, kuri ų šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.

382 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Konservacin ės Kult ūros paveldo objekt ų Apsaugos teritorin ės priemon ės konkretizuojamos teritorij ų paskirties žem ė teritorija Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objektų, įrašyt ų į Kult ūros

Teis ės aktais vertybi ų registr ą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniai (Žem ės reglamentuota ūkin ė apsaugos reglamentai, jei individuali ų reglament ų n ėra nustatyta) ir naudojimo ir veikla Apsaugos sutartimis. apsaugos reglament ų Vis ų objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, teritorijoms ir j ų br ėžinys) apsaugos zonoms yra taikomi LR Vyriausyb ės Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. reikalav imai patvirtinti LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43). Archeologijos paveldo objekt ų tvarkybai nustatoma konservavimo kryptis (Lietuvos teritorijos bendrasis planas, 21 str. (Žin., 2002, Nr. 110-4852)). Visos neveikian čios kapin ės tvarkomos pagal LRV 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 144 patvirtintas Kapini ų tvarkymo taisykles, (Žin., 2006, Nr. 22-695). J ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo pas kirtis, kuri gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę (LR nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571).

Jei objekt ų, įrašyt ų į Kult ūros vertybi ų registr ą, apsaugos zonos nėra nustatytos, joms taikomi LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p. reikalavimai (Žin., 2004, Nr. 153- 5571).

Buvusios dvaro sodybos Leistina turizmo paslaug ų ir viešosios Saugom ų kult ūros paveldo objekt ų ar vietovi ų teritorijose teritorija infrastrukt ūros pl ėtra, gyvenamoji suformuoti žem ės sklypai, kuriems nustatomos ši ų sklyp ų ir kit ų

Teis ės aktais veikla, taip pat kita veikla, kuri nekilnojam ųjų daikt ų tvarkymo ir naudojimo specialiosios s ąlygos. reglamentuota ūkin ė neprieštarauja teis ės aktais Specialiosios žem ės ir miško naudojimo s ąlygos, patvirtintos LRV veikla nustatytiems veiklos apribojimams. 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2-43).

383 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Registruotos urbanistikos Leistina turizmo ir technin ės Planuojama gyvenvie čių pl ėtra įgyvendinama atsižvelgiant į vertyb ės: infrastrukt ūros pl ėtra verting ąsias urbanistikos paveldo savybes. Virbalio miestas Valstyb ės saugomo nekilnojamojo kult ūros paveldo objekto – Teis ės aktais Virbalio miestelio istorinio centro U25 vertingosios savyb ės yra reglamentuota ūkin ė gatvi ų tinklas, aikšt ės planas ir kapitalinio užstatymo fragmentai. veikla Virbalio miestelio istorinio centro teritorijoje veikla reglamentuojama nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais ir dokumentais bei nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiuoju planu. Virbalio miesto kult ūros paveldo tvarkyba reglamentuojama specialiaisiais apsaugos planais. Rengiant detaliuosius planus privaloma iš esm ės nekeisti susiklos čiusios planin ės strukt ūros, verting ų gamtos ar kult ūros element ų, numatyti b ūdus jiems išryškinti ar atkurti. Vandens ūkio Vandens telkiniai Visi Vilkaviškio rajono vandens telkiniai teis ės akt ų nustatyta paskirties žem ė tvarka naudojami plaukiojimo priemon ėms, m ėgėjiškai ž ūklei,

Teis ės aktais vandens sportui, poilsiui, turizmui. (Žem ės reglamentuota vandens Veikl ą reglamentuoja Aplinkosaugos s ąlygos plaukioti vandens naudojimo ir ūkio veikla telkiniuose plaukiojimo priemon ėmis nuostatos, patvirtintos LR apsaugos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu nr.D1-164 (Žin., reglament ų Nr.43 -1389). br ėžinys) Kitos paskirties Užstatytos Gyvenam ųjų pastat ų teritorijose žem ė Vilkaviškio mieste pl ėtojama daugiabu čių (iki 5 aukšt ų), dvibu čių žem ė teritorijos: Kybartuose, gali b ūti naudojama gyvenamiesiems ir vienbu čių mažaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyba bendrai

Virbalyje, Vilkaviškyje namas statyti, smulkaus verslo ir sprendžiant j ų inžinerin ę infrastrukt ūrą bei pl ėtojant vieš ąsias (Ž em ės vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos, paslaugas. naudojimo ir Teis ės aktais ir sporto) patalpoms įrengti arba Daugiabu čiai pastatai ir j ų grup ės pl ėtotinos tik Vilkaviškio,

apsaugos teritorij ų planavimo statiniams statyti, bendro naudojimo Virbalio ir Kybart ų miestuose. Užstatymo aukštingumas neturi b ūti reglament ų dokumentais želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos didesnis kaip 5 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: br ėžinys) reglamentuota veikla ploto), gatv ėms ir inžineriniams gyvenamosios paskirties sklypams - 0,8; negyvenamosios tinklams, įrenginiams statyti ir paskirties sklypams – 2,0. eksploatuoti. Mažaaukš čio užstatymo aukštingumas neturi b ūti didesnis kaip 3 a., užstatymo intensyvumo rodikliai neturi viršyti: gyvenamosios paskirties sklypams - 0,4; negyvenamosios paskirties sklypams – 1,2. Užstatytos teritorijos Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi kompaktiškai apstatyt ų pl ėtojamuose kaimuose – Gyvenam ųjų pastat ų teritorijose žem ė kaim ų bendraisiais arba detaliaisiais planais.

gyvenvie čių sistemos 3 gali b ūti naudojama gyvenamiesiems lygmens centruose namas statyti, smulkaus verslo ir Teis ės aktais ir vieš ųjų paslaug ų (švietimo, sveikatos,

teritorij ų planavimo sporto) patalpoms įrengti arba dokumentais statiniams statyti, bendro naudojimo reglamentuota veikla želdynams (ne mažiau 10 % teritorijos

384 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Užstatytos teritorijos ploto ), gatv ėms ir inžineriniams Pl ėtojam ų teritorij ų reglamentai nustatomi kompaktiškai apstatyt ų pl ėtojamuose kaimuose – tinklams, įrenginiams statyti ir kaim ų bendraisiais arba detaliaisiais planais.

gyvenvie čių sistemos 4 eksploatuoti. lygmens centruose Teis ės aktais ir

teritorij ų planavimo dokumentais reglamentuota veikla Rekreacin ės teritorijos Inžinerin ė infrastrukt ūra Pl ėtojamos turizmo ir verslo paslaugos, viešoji turizmo Keli ų tinklo pl ėtra infrastrukt ūra. Gali b ūti pl ėtojama ir kita ūkin ė veikla suderinama

Veikla teikianti turizmo su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. ir rekreacijos paslaugas Rekreacin ėse teritorijose žem ės naudotojui draudžiama : • naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta

patvirtintuose j ų naudojimo nuostatuose; • statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka

rekreacini ų teritorij ų normatyv ų bei teisini ų nuostat ų (atstumas nuo vandens, aukštis, kult ūros paveldo naudojimas turizmo reikm ėms), išskyrus statyb ą esamose nam ų valdose; • teršti aplink ą ar kitaip trukdyti ils ėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavoj ų poilsiaujan čiųjų saugumui, naikinti esamas stovyklavietes ar j ų įrang ą; • užtverti nustatyt ąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirt ų vandens telkini ų, j ų pakran čių, papl ūdimi ų, lankytin ų objekt ų, apžvalgos aikšteli ų; .užtverti kelius ar takus, vedan čius į rekreacijos vietas iš poilsio nam ų, autobus ų stoteli ų, automobili ų aikšteli ų; trukdyti stovyklavie čių įrengimo, apželdinimo, turistini ų tak ų žym ėjimo ir įrengimo darbams, kai šie darbai vykdomi pagal parengtus projektus

Nauding ų iškasen ų Pramon ės ir sand ėliavimo objekt ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo teritorijos (veikiantys statyba sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

karjerai) Keli ų tinklo pl ėtra. (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43).

Baigti eksploatuoti karjer ų žem ė naudojama vadovaujantis Vilkaviškio rajono pl ėtros branduolio specialiuoju planu. Pramog ų kompleks ų Inžinerin ė infrastrukt ūra Žem ės sklypai naudojami pramog ų ir poilsio verslui pl ėtoti teritorijos vadovaujantis Vilkaviškio rajono pl ėtros branduolio specialiuoju Keli ų ir gatvi ų tinklo pl ėtra Pramog ų turistams planu. pl ėtra.

385 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Vilkaviškio rajono 23 savivaldyb ės naudojam ų

ir rezervuojam ų visuomen ės poreikiams Žem ės sklypai negali b ūti parduodami, perleidžiami ar kaip nors bendro naudojimo žem ės kitai perduodami priva čion nuosavyb ėn iki 2027 m. Ši ų sklyp ų sklypai žem ė turi b ūti naudojama gyventoj ų ramiam ir aktyviam poilsiui, Bendram viešam sportui, sveikatingumui stiprinti, kult ūros renginiams organizuoti, naudojimui viešajai turizmo ir poilsio infrastrukt ūrai įrengti. (mokykloms, darželiams, sporto ir poilsio įrenginiams, papl ūdimiams, parkams, rengini ų aikšt ėms įrengti) Pramon ės pl ėtros Pramon ės ir sand ėliavimo objektams, Vilkaviškio rajono teritorijoje esamas pramon ės teritorijas prie teritorijos komercin ės paskirties objektams, Vilkaviškio ir Kybart ų miest ų ir Pilviški ų miestelio si ūloma inžinerinei infrastrukt ūrai pl ėtoti. planu ojamu laikotarpiu rezervuoti pramonei bei smulkiam ir Pramon ės ir komercijos vidutiniam verslui pl ėtoti. pl ėtros veikla Galimas žem ės naudojimo paskirties keitimas parengus teritorij ų detaliuosius planus, vadovaujantis Vilkaviškio ir Kybart ų miest ų bei Pilviški ų miestelio bendraisiais planais (j ų papildymais) Infrastrukt ūros koridoriai Inžinerini ų komunikacij ų pl ėtra Teritorijos skirtos inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerin ėms komunikacijoms pl ėtoti. Inžinerini ų komunikacij ų pl ėtros Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo veikla sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- 43). Požemini ų vandens Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo telkini ų (vandenvie čių) tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

sanitarin ės apsaugos veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- zonose nustatytiems apribojimams. 43). Pirmojoje (griežtojo režimo) požemini ų vandens telkini ų

Teis ės aktais (vandenvie čių) juostoje draudžiama: reglamentuota ūkin ė • vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo veikla įrengini ų rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus,

nesusijusius su vandens tiekimu; Antrojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama:

• teršti teritorij ą buitin ėmis, nuodingosiomis, pramonin ėmis atliekomis, m ėšlu;

386 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai • statyti tepal ų, degal ų, mineralini ų nuoding ųjų medžiag ų sand ėlius, degalines, atliek ų rinktuvus, pramonini ų atliek ų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; • steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, m ėšlo saugyklas, siloso tranš ėjas, statyti gyvulininkyst ės ir paukštininkyst ės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; • naudoti tr ąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; • imti iš up ės dugno sm ėlį, gilinti dugn ą; Tre čiojoje požemini ų vandens telkini ų (vandenvie čių) juostoje draudžiama: • statyti mineralini ų tr ąšų, nuoding ųjų medžiag ų, degal ų ir tepal ų sand ėlius, įrengti nuoding ųjų atliek ų saugojimo aikšteles, sąvartynus; • naudoti chemikalus, kurie gali s ąlygoti vandenviet ės chemin ę tarš ą. Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo Gamybini ų ir Inžinerin ės infrastrukt ūros ir keli ų sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343

komunalini ų objekt ų tinklo pl ėtra, mišk ų ūkio ir kita ūkin ė (red. 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- (kapini ų, buitini ų atliek ų veikla, neprieštaraujanti teis ės aktuose 43) surinkimo ir utilizavimo nustatytiems apribojimams.

įrengini ų, pramonin ės Gamybini ų ir komunalini ų objekt ų sanitarines apsaugos zonas gali gyvulininkyst ės objekt ų, tikslinti Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatyme (Žin., buitini ų nuotek ų valymo 2004, Nr. 21-617 ) numatyti planavimo organizatoriai, turintys teis ę įrengini ų) sanitarin ės tvirtinti teritorij ų planavimo dokumentus (bendruosius, apsaugos ir taršos detaliuosius, specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorij ų poveikio zonose planavimo dokumento sprendini ų poveik į žmoni ų sveikat ai bei

Teis ės aktais aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos reglamentuota ūkin ė apsaugos ministerija.

veikla Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama : • statyti pramon ės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kuri ų gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmon ės darbuotoj ų

sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkcij ą, taip pat padidinti gyvenamosios zonos tarš ą; • statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaik ų įstaigas,

mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. • Gamybini ų objekt ų sanitarin ėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į

tai, kiek ir koki ų kenksming ų medžiag ų jose esama, gali b ūti

387 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai leidžiama verstis žem ės ūkiu, reglamentuojant kult ūrų s ėjomain ą ir sud ėtį, ūkio pobūdį, suderinus š į klausim ą su Sveikatos

apsaugos ministerija ir Žem ės ūkio ministerija.

Kiaulininkyst ės, galvijininkyst ės, paukštininkyst ės ir žem ės ūkio

įmoni ų pastat ų sanitarin ėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus . Esamos žem ės ūkio įmon ės ar objektai, kuri ų sanitarin ėse apsaugos zonose yra sodyb ų ar visuomenini ų objekt ų, gali b ūti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos s ąlygas, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinus neigiam ą poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus.

Elektros oro linijos

apsaugos zonoje Veikl ą reglamentuoja Specialiosios žem ės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LRV 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 Teis ės aktais (red. 1995 m. vasario 29 d. nutarimas Nr.1640, Žin., 1996, Nr. 2- reglamentuota ūkin ė 43). veikla Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Vėjo j ėgain ės apsaugos įsakymu patvirtintas Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir

zona režimo taisykl ėmis (2004 m. rugpj ūč io 19 d. nutarimas Nr. V-586, Žin., 2004, Nr.134-4878), v ėjo j ėgain ėms n ėra apibr ėžtas SAZ rib ų dydis. SAZ teritorijoje negali b ūti statomi gyvenamieji namai, Teis ės aktais reglamentuota ūkin ė viešbu čiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, veikla sveikatos prieži ūros ir slaugos įstaigos, neturi b ūti įrengiamos vandenviet ės, kurioms turi b ūti nustatomos sanitarin ės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramogini ų įrengini ų atviri ar uždari statiniai. SAZ teritorija negali b ūti naudojama aplink ą teršian čių objekt ų (taršos šaltini ų) pl ėtrai, jei d ėl tokios pl ėtros chemin ės, fizikin ės, biologin ės taršos ribin ė vert ė viršys nustatytas DLK. SAZ naudotojai privalo j ą tvarkyti laikydamiesi nustatyt ų ūkin ės komercin ės veiklos apribojim ų, taip pat privalo r ūpintis SAZ apželdinimu, želdini ų prieži ūra, j ų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltini ų poveikio aplinkai steb ėjimus ir prir eikus imtis priemoni ų aplinkos taršai mažai.

388 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų ir Žem ės sklypuose gali b ūti teikiamos kaimo turizmo, viešbu čių, Turizmo pl ėtros zonoje gatvi ų tinklo pl ėtra, kita ūkin ė veikla, pramog ų paslaugos, pl ėtojami amatai. Gali b ūti pl ėtojama ir kita

neprieštaraujanti teis ės aktuose ūkin ė veikla suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. nustatytiems apribojimams.

Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų ir Teritorijos skirtos pramog ų kompleks ų (žiemos ir vasaros Teritorijos pramog ų gatvi ų tinklo pl ėtra. pramog ų, sveikatingumo ir sveikatin gumo kompleks ų, golfo lauk ų

kompleksams ir turizmo ir kt.), taip pat turizmo paslaug ų (viešbu čių, moteli ų, kemping ų, paslaugoms pl ėtoti Galimas tikslin ės žem ės paskirties sve čių ir nakvyn ės nam ų, kavini ų, restoran ų, informacijos, keitimas į kit ą (rekreacinio arba inventoriaus nuomos ir kt. paslaug ų) įrengimui ir eksploatavimui.

komercinio naudojimo b ūdą) parengus pl ėtojamos teritorijos detaliuosius Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba. planus. Pakel ės viešosios ir paslaug ų Teritorijos, skirtos pakel ės infrastrukt ūros (stov ėjimo ir poilsio Regioninio turizmo ašies infrastrukt ūros pl ėtra, vadovaujantis aikšteli ų, kelio ir informacini ų ženkl ų bei stend ų įrengimui,

zona 500metr ų į abi puses viešosios turizmo infrastrukt ūros degalini ų, turistinio inventoriaus remonto, nakvyn ės ir maitinimo nuo kelio juostos ribos pl ėtros specialiaisiais planais, turizmo paslaug ų, papl ūdimi ų) pl ėtrai. pl ėtros programomis ir veiksm ų planais. Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba. Galimas tikslin ės žem ės paskirties keitimas į kit ą (rekreacinio arba komercinio naudojimo b ūdą) parengus sklypo ar sklyp ų grup ės detaliuosius planus.

Pakel ės viešosios ir paslaug ų Teritorijos, skirtos pakel ės infrastrukt ūros (stov ėjimo ir poilsio Vietinio turizmo ašies infrastrukt ūros pl ėtra, vadovaujantis aikšteli ų, kelio ir informacini ų ženkl ų bei stend ų įrengimui,

zona 300met rų į abi puses viešosios turizmo infrastrukt ūros degalini ų, turistinio inventoriaus remonto, nakvyn ės ir maitinimo nuo kelio juostos ribos pl ėtros specialiaisiais planais, turizmo paslaug ų, papl ūdimi ų) pl ėtrai. pl ėtros programomis ir veiksm ų planais. Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba. Galimas tikslin ės žem ės paskirties keitimas į kit ą (rekreacinio arba komercinio naudojimo b ūdą) parengus

389 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai sklypo ar sklyp ų grup ės detaliuosius planus. Inžinerin ės infrastrukt ūros, keli ų , Galima neintensyvi rekreacin ė veikla, kuri nepažeidžia teis ės Rekreacijos pl ėtra su pėsčiųjų ir dvira čių tak ų, atokv ėpio aktais nustatyt ų veiklos apribojim ų

apribojimais aikšteli ų ir kit ų turizmo infrastrukt ūros Saugomose teritorijose rekreacijos veikla pl ėtojama, vadovaujantis objekt ų tinklo pl ėtra. bendraisiais ir individualiais saugomos teritorijos apsaugos reglamentais. Draudžiama gyvenam ųjų kvartal ų statyba.

390 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6. SUSISIEKIMO SISTEMOS PL ĖTROS SPRENDINIAI 6.1 Automobili ų keliai Susisiekimo sistemos pl ėtros sprendiniai si ūlomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendro plano sprendinius, ilgalaik ę (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos strategij ą bei kitus Lietuvos ir ES dokumentus ir ruošiamo Marijampol ės apskrities bendro plano koncepcij ą. Vilkaviškio rajono valstybini ų keli ų technin ė b ūkl ė turi b ūti tobulinama rekonstruojant kelius, stiprinant bei atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, tiesiant aplinkkelius, kaip tai numatyta 2002-2015 met ų Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės Strateginio planavimo komiteto 2002 m. kovo 7 d. pos ėdžio protokolo Nr. 8. Pagal 2002–2015 met ų Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą po 2015 met ų numatytas magistral ės A7 Marijampol ė – Kybartai - Kaliningradas Virbalio ir Kybart ų miest ų apvažiavimo įrengimas. Anks čiau sudarytuose planuose bendr ą Virbalio ir Kybart ų miest ų apvažiavim ą buvo si ūloma tiesti aplenkiant min ėtus miestus iš piet ų pus ės. Ta čiau tuo atveju aplinkkelio užbaigimas turėtų b ūti Kaliningrado srities teritorijoje ir jo realizavimui būtina sutartis su Rusija, be to pietin ėje Kybart ų miesto dalyje yra vandenviet ės apsaugos sugriežtinto naudojimo zona. Vilkaviškio rajono bendrajame plane si ūloma aplinkkel į rengti aplenkiant Virbal į ir Kybart ų miest ą iš šiaur ės pus ės ir aplinkkel į užbaigti prie esamo Kybart ų pasienio kontrol ės punkto. Marijampol ės apskrityje 2005-2015 m. laikotarpiu numatoma rekonstruoti 58,5 km magistralini ų, 129,9 km krašto ir 2,5 km rajonin ės reikšm ės keli ų. Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje 2006-2015 m rajonini ų keli ų rekonstruoti nenumatyta. Kelio dang ų stiprinimas pagal keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą taip pat daugiausiai numatytas krašto keliuose. Pagal keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą Respublikoje numatyta, kad 2015 m. valstybin ės reikšm ės žvyrkeliai sudarys: Lietuvoje – 32,3 %, Marijampol ės apskrityje – 28,2 %, Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje - 30,5 %. Tarp valstybin ės reikšm ės rajonini ų keli ų 2015 m. Marijampol ės apskrityje žvyrkeliai sudaryt ų 40,9 %, Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje - 44,4 %. Programoje planuojama iki 2015 m. sumažinti žvyrkeli ų dal į valstybin ės reikšm ės keliuose Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje nuo 37,0 % iki 30,5 %, kai Marijampol ės apskrityje nuo 37,0 % iki 28,2 %. Valstybinės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programa, vykdoma Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje keli ų b ūkl ės iš esm ės nepakei čia.

391 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Keli ų b ūkl ės analiz ė rodo, kad Vilkaviškio rajono keli ų b ūkl ė n ėra pras čiausia, gretinant j ą su kitomis Marijampol ės apskrities bei besiribojan čiomis savivaldyb ėmis. Ta čiau keli ų tinklo techniniai parametrai n ėra pakankami, didži ąją dal į Vilkaviškio rajono keli ų sudaro žvyrkeliai. Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje bendrame keli ų tinkle žvyrkeliai sudaro 65,4 %, o tarp vietini ų keli ų ir gatvi ų bendrai – 78,18 %. Kai vietini ų keli ų tinkle žvyrkeliai sudaro 87,97 %, keliai be dangos - 6,21 %. Gatvi ų tinkle žvyrkeliai sudaro 37,5 %, gatv ės be dangos – 0,08 %. Daugiausia vietin ės reikšm ės keli ų ir gatvi ų be dangos yra Giž ų seni ūnijoje – 26,2 %. Vietin ės reikšm ės keli ų tinklo tankumas Vilkaviškio rajone vienas iš didžiausi ų tarp Marijampol ės apskrities savivaldybi ų ir yra 4,6 % didesnis už Marijampol ės apskrities vidurk į ir 3,3 % mažesnis už šalies vidurk į. Kadangi rajono savivaldyb ė kaimiška (2006 m. – 57,8 % gyventoj ų gyvena kaime), keli ų tinklo b ūkl ę galima laikyti vienu iš svarbiausi ų regionin ės politikos vertybi ų įgyvendinimo veiksni ų. Pagal projekt ą „IXD transporto koridoriaus pl ėtra 2004-2006 metais“, finansuojam ą iš ES Sanglaudos fondo ir Keli ų prieži ūros ir pl ėtros programos finansavimo l ėšų iki 2010 met ų numatyta rekonstruoti IXD transporto koridoriaus ruožus, kurie neatitinka transporto koridoriams keliamus reikalavimus. Gerinant susisiekimo kokyb ę tarp ES vidaus valstybi ų, Vilkaviškio rajone numatyta rekonstruoti magistral ę A7 Marijampol ė-Kybartai-Kaliningradas iki AII technin ės kategorijos reikalavim ų. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje numatytas papildomo krašto kelio Vištytis-Lenkijos siena tiesimas. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės ir Lenkijos Respublikos Vyriausyb ės susitarimu Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje numatyta įsteigti sienos per ėjimo punkt ą Varteliai – Vižainis. Papildomas krašto kelias reikalingas numatomo tarptautinio pasienio kontrol ės punkto infrastrukt ūrai sukurti. Esant Višty čio regioninio parko apribojimams, Vilkaviškio rajono savivaldyb ės bendrajame plane si ūloma papildom ą krašto keli ą Vištytis-Lenkijos siena tiesti esamo rajoninio kelio Nr. 5144 Vištytis –Varteliai trasa, j į rekonstruojant į aukštesn ės kategorijos krašto keli ą. Įsteigus tarptautin į sienos per ėjimo punkt ą Varteliai-Vižainis, žymiai padid ėtų transporto srautas, tod ėl tiesiant papildom ą krašto keli ą Vištytis- Lenkijos siena, reikalingas Višty čio miestelio aplinkkelis ir pakel ės infrastrukt ūra. Lietuvos ir Lenkijos pasienio zon ų infrastrukt ūrai gerinti yra paruoštas Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerin ės infrastrukt ūros specialusis planas (KTU ASI, 2005-2006 m.), kuriame projektuojama 15 kelio ruož ų tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybi ų, 4 ruožai iš j ų

392 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai numatyti Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje. Keli ų trasos derintos su Lenkijos valstyb ėje numatytais ši ų tras ų t ęsiniais. Pagal Žvyrkeli ų asfaltavimo program ą 2006-2008 metais Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje tur ėtų b ūti išasfaltuota 6,36 km rajonini ų keli ų: kelio Nr.5118 Slabadai – S ūduva - Opšr ūtai 2,98 km ilgio ruožas, kelio Nr.5121 Ramoniškiai - Antanavas 1,58 km ilgio ruožas ir kelio Nr.5144 Vištytis - Varteliai 1,80 km ilgio ruožas. Šis projektas finansuojamas iš Keli ų prieži ūros ir pl ėtros programos. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės keli ų tinklo pl ėtros sprendiniai, užtikrinantys keli ų ir gatvi ų tinklo pl ėtr ą artimiausiems 10 - čiai met ų, prioritetine tvarka b ūtų šie: • Mažinant neigiam ą tranzitinio poveikio, gatvi ų apkrovim ą, transporto sukeliam ą tarš ą bei avaringum ą rajono savivaldyb ėje, Marijampol ės apskrities teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatoma įrengti (tiesti) bendr ą Virbalio ir Kybart ų miesto aplinkkel į, Vilkaviškio miesto (transporto srautui rytai - šiaur ė nukreipti) bei Pilviški ų miestelio aplinkkelius. Prie kelio atkarpos Virbalis – Kybartai si ūloma kurti logistikos infrastrukt ūros centr ą. Pirmiausia tur ėtų b ūti įgyvendintas Vilkaviškio miesto rytinis apvažiavimas. Šio aplinkkelio b ūtinyb ę parodo didelis avaringumas Vilkaviškio mieste. • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijoje formuoti Marijampol ės regiono strateginio plano koncepcijoje numatytus infrastrukt ūros koridorius: iš ėjim ą į Taurag ės apskrit į – Gelgaudiškis – Šakiai – Sintautai - Kudirkos Naumiestis - Virbalis (jungtis su kitu infrastrukt ūros koridoriumi) - iš ėjim ą į Kaliningrado srit į (kryptis į Kaliningrad ą) ir iš ėjim ą į Kaliningrado srit į – Vištytis – Gražiškiai – Vilkaviškis – Pilviškiai - Kazl ų R ūda - iš ėjim ą į Kauno apskrit į (kryptis į Kaišiadorys). Pl ėtojant numatytus infrastrukt ūros koridorius, gerinti technin ę krašto keli ų Nr. 136, 185, 200 ir rajoninio kelio Nr.5103 b ūkl ę, bei statyti kitus infrastrukt ūros objektus. • Modernizuoti valstybin ės reikšmės kelius, patenkan čius į koncepcijoje numatytas regionines jungtis bei turizmo pl ėtros zonas. • Rajonini ų keli ų kokyb ės gerinimas, rekonstruojant ir asfaltuojant pirmiausia tuos, kurie jungia seni ūnijas su rajono savivaldyb ės centru. Rekonstruotais, stiprintos dangos ir asfaltuotais krašto ir rajoniniais keliais sujungti savivaldyb ės miestus (lokalinius centrus) bei asfaltuotais vietin ės reikšm ės keliais daugiausiai gyventoj ų turin čias gyvenam ąsias vietoves, t.y. modernizuoti vietin ės reikšm ės kelius, jungian čius gyvenam ąsias vietoves. • Asfaltuoti (ar kitaip gerinti keli ų dangos b ūkl ę) privažiavimus prie teritorij ų, koncepcijoje numatyt ų pramog ų kompleks ų, turizmo bei rekreacijos pl ėtros objekt ų.

393 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

• Gerinti (asfaltuoti žvyrkelius ir gruntkelius) kelių dangas, kuriais numatomi viešojo transporto maršrutai. • Asfaltuoti kitus valstybinius rajonin ės ir vietin ės reikšm ės kelius. Si ūloma modernizuoti vietin ės reikšm ės kelius (atlikti kapitalinius remontus, atnaujinti kelio dang ą skalda arba žvyru, žvyruoti ar asfaltuoti kelius be dangos, jungian čius gyvenam ąsias vietoves seni ūnijose (šis s ąrašas gali b ūti koreguojamas) ( žr. 6.1.1 1entel ę). • Kitose kaimo gyvenamosiose vietovi ų grup ėse, turin čiose ne mažiau 50 gyventoj ų, išasfaltuoti žvyro ar be dangos svarbiausias gatves. Įvertinant esam ą situacij ą, atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Marijampol ės apskrities teritorijos ruošiamu bendruoju planu bei kitais teritorij ų planavimo dokumentais, strateginiais ir kitais planais, 6.1.1 lentel ėje pateikiamos Vilkaviškio rajono savivaldyb ės automobili ų keli ų sistemos sprendini ų priemon ės.

394 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6.1.1 lentel ė. Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo sprendiniai Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas, kategorija/dangos plotis,m Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. 1. Vilkaviškio miesto aplinkkelis II/9 kelio tiesimas nauja 2. Virbalio ir Kybart ų miest ų aplinkkelis II/9 kelio tiesimas nauja (V Į „Marijampol ės regiono keliai“ ) 3. Pilviški ų miesto aplinkkelis III/8 kelio tiesimas nauja 4. Kelias Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai 0-24,05 km ruože, II-V/6-7,5 24,05 km kelio dangos stiprinimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 5. Kelias Nr. 186 Kybartai-Vištytis 1-21,49 km ruože, III-V/6-7,5 20,49 km kelio dangos stiprinimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 6. Kelias Nr. 5103 Kudirkos Naumiestis-Kybartai 15,85-17,22 km ruože, III-IV/6,5-7,2 1,37 km kelio dangos stiprinimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 7. Kelias 136 Vin čai-Pilviškiai- Vilkaviškis 13,1-16,8 km ruože, III/8 3,7 km kelio rekonstrukcija esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 8. Kelias 136 Vin čai-Pilviškiai- Vilkaviškis 16,8-30,3 km ruože, III/8 13,5 km kelio dangos stiprinimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 9. Papildomas krašto kelias Vištytis-Lenkijos siena (rajoninis kelias Nr.5144), III/8 9,8 km kelio rekonstrukcija esama (parengti specialiojo plano sprendiniai) 10. Kelias Nr. 5144 Vištytis – Varteliai 5,7-7,5 km ruože 1,9 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 11. Kelias Nr. 5106 Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškiai 17,7-23,51 km ruože 8,81 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 12. Kelias Nr.5107 Vilkaviškis-Kalvarija 5,1-9,47 ir 10,1-19,8 km ruože 15,07 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 13. Kelias Nr.5118 Slabadai-Sūduva-Opšr ūtai 12,94-15,92 km ruože 2,98 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 14. Kelias Nr.5109 Opšr ūtai-Paežeriai-Šunskai 1,5-3,4 km ruože 1,9 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 15. Kelias Nr.5109 Opšr ūtai-Paežeriai-Šunskai 3,4-4,3 km ruože 0,9 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 16. Kelias Nr.5109 Opšr ūtai-Paežeriai-Šunskai 6,3-13,12 km ruože 6,82 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 17. Nr.5132 Privaž. Prie Pašeimeni ų nuo kelio Vilkaviškis-Kalvarija 0-1,4 km ruože 1,4 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“)

395 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6.1.1 lentel ės t ęsinys Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. 18. Nr.5132 Privaž. Prie Pašeimeni ų nuo kelio Vilkaviškis-Kalvarija 2,3-3,0 km ruože 0,7 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 19. Kelias Nr.5116 Gižai-Keturvalakiai 0-5,3 ir 7,3-7,9 km ruožai 5,9 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 20. Kelias Nr.5122 Ožkabaliai-Turgalaukis-Liudvinavas 0-9,7 km ruože 9,7 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 21. Kelias Nr.5121 Ramoniškiai-Antanavas 3,9-4,9 km ruože 1,0 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 22. Kelias Nr.5121 Ramoniškiai-Antanavas 0-0,7 km ruože 0,7 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 23. Kelias Nr.5121 Ramoniškiai-Antanavas 1,7-3,9 km ruože 2,2 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 24. Kelias Nr.5124 Putinai-Slabadai-Janukiškiai-Barzdai 0-2,58 km ruože 2,58 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 25. Kelias Nr.5124 Putinai-Slabadai-Janukiškiai-Barzdai 3,48-3,6 km ruože 0,12 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 26. Kelias Nr.5124 Putinai-Slabadai-Janukiškiai-Barzdai 5,7-7,0 km ruože 1,3 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 27. Kelias Nr.5112 Virbalis-Žalioji 0,4-12,2 km ruože 11,8 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 28. Kelias Nr.5114 Pavištytis–Lankup ėnai 0-1,9 km ruože 1,9 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 29. Kelias Nr.5114 Pavištytis–Lankup ėnai 2,1-12,2 km ruože 10,1 km kelio juodos dangos įrengimas esama (V Į „Marijampol ės regiono keliai“) 30. Si ūloma asfaltuoti rajoninius kelius, gerinant susisiekim ą viešuoju transportu Kelias Nr.5102 Virbalis-Vištytis 0-21,38 km ruože 21,38 km asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Nr.5111 Vilkaviškis –Stirn ėnai 0-8,8 km ruože 8,8 km asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Nr. 5131 Pilviškiai-Kurkš ų I k. 0-3,4 ruože 3,40 km asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Nr. 5115 Patil čiai-Bartninkai-Kaupiškiai 0-26,79 km ruože 26,79 km asfaltbetonio dangos įrengimas esama

396 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6.1.1 lentel ės t ęsinys Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. 31. Pasienio zonoje projektuojami keli ų ruožai Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerin ės infrastrukt ūros specialus planas 1 ruožas Varteliai-Bolce. Dvira čių takas 0,73 km dvira čių tako tiesimas nauja 2 ruožas Varteliai-Burniškiai.IV kat.rajoninis kelias 0,96 km kelio tiesimas nauja 4 ruožas Duoniškiai-Vilkupiai I kat. Vietinis kelias 1,41 km kelio tiesimas nauja 5 ruožas Vygreliai-Sūduva.V kat. Rajoninis kelias 1,17 km kelio tiesimas nauja 32. Si ūlomi modernizuoti vietin ės reikšm ės keliai (pateikiami keli ų ruožai pagal atlikti kapitalinius remontus, atnaujinti kelio dang ą jungian čias gyvenvietes skalda arba žvyru, žvyruoti ar asfaltuoti kelius be dangos (gruntkelius), tiesti naujus kelius 32.1 Bartnink ų seni ūnija Kelias Bartninkai-Pašeimeniai kelio rekonstrukcija esama Kelias Lakštu čiai-Mockab ūdžiai kelio rekonstrukcija esama Bartnink ų, Piliakalni ų, Vart ų, Lakštu čių, Pašeimeni ų, asfaltbetonio dangos įrengimas esama Sausnink ų gyvenvie čių gatv ės 32.2 Gražiški ų seni ūnija Gražiški ų miestelio Vygreli ų, Skardupi ų, Beržini ų gatv ės asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Gražiškiai-Ožkabaliai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Dotamai-Aistiškiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Skardupiai-Gudeliai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Gražupiai-Šilsodis kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Gražiškiai-Karpiejai-Svirkalnis kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Vaitkabaliai-Dotamai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Dambauka-Dotamai kelio tiesimas nauja Kelias Lankup ėnai-Bambiniai kelio tiesimas su tilteliu per Gražupio upel į nauja 32.3 Giž ų seni ūnija Kelias Vilkaviškis-Stirniškiai-Rimavi čiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama 32.4 Keturvalaki ų seni ūnija Kelias Karkliniai-iki kelio Vilkaviškis Liudvinavas asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Ba čkiškiai-Bardauskai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Antupi ų gyvenviet ės gatv ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Keturvalakiai-Bardauskai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Bardauskai-iki kelio Vilkaviškis-Turgalaukiskis kelio su žvyro danga tiesimas nauja

397 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6.1.1 lentel ės t ęsinys Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. 32.5 Kybart ų seni ūnija Kybart ų miesto Gedimino gatv ė gatv ės su asfaltbetonio danga rekonstrukcija esama Kelias Gudkaimis-Stulgeliai kelio rekonstrukcija esama Kelias Vilkupiai-Šūkliai kelio rekonstrukcija esama Kelias Šikšniai-Šiaudiniškiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama 32.6 Klausu čių seni ūnija Klausu čių miestelio Klausu čių, Bili ūnų, Rumok ų, Žaliosios, asfaltbetonio dangos įrengimas esama Slabad ų, Žyni ų, Teiberi ų, M.Šelvi ų gatv ės Sūduvos ir Katau čiznos gyvenviet ės keli ų su asfalto danga rekonstrukcija esama 32.7 Pajevonio seni ūnija Pajevonio, Užbali ų, B ūdvie čių, Vaišvil ų, Karklupėnų, An člaukio asfaltbetonio dangos įrengimas esama gyvenvie čių gatv ės Kelias į Pajevonio poilsiaviet ę asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias į Pajevonio girininkij ą asfaltbetonio dangos įrengimas esama 32.8 Pilviški ų seni ūnija Bebrininkai-Ramoniškiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Paežeriai-Opšr ūtai asfaltbetonio dangos įrengimas esama 32.9 Pilviški ų seni ūnija Opšr ūtai-Šunskai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Opšr ūtų gyvenviet ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Jurgeliai-Parausiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Pilviškiai-Jurkš ų I k. asfaltbetonio dangos įrengimas esama Gabrišk ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Vilkaviškis-Stirn ėnai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Alksn ėnai-Didvyžiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Gabrišk ė-Jurkšai I -Pasoda kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Pilviškiai-Varakišk ė kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Sausbaliai-Visgirdai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Bal čiūnai-Omentiškiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Būdvie čiai-Parausiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Sausbaliai-Bebrininkai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Jurgeliai-Sausbaliai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Bebrininkai-Ži ūriai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Juodupiai-Kupreliškiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Dum čiai-Oželiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama 398 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

6.1.1 lentel ės t ęsinys Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ė Trasa Nr. Gurbšilis-Paežeriai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kalviai-Gulbiniškiai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Gudeli ų gyvenviet ės Alyv ų gatv ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Maž ųjų B ūdežeri ų gyvenviet ės Berž ų gatv ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Privažiuojamasis kelias prie Masikvietiškio kaimo kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Alvitas-Kiršai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Alvitas-Gražul ėnai kelio rekonstrukcija, įrengiant žvyro dang ą esama Kelias Bazau čiznos kaime ( į E.A.Veli čkien ės vienkiem į) kelio tiesimas su žvyro danga nauja 32.10 Vilkaviškio miesto seni ūnija Vilkaviškio miesto gatv ės su žvyro danga asfaltbetonio dangos įrengimas esama Vilkaviškio miesto Statybinink ų-Vytauto gatvi ų sankryža žiedin ės sankryžos įrengimas nauja 32.11 Virbalio seni ūnija Kelias Dailu čiai-Mažu čiai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Kelias Virbalis-Nevadol ė asfaltbetonio dangos įrengimas esama Privažiuojamasis kelias prie Švitr ūnų kaimo asfaltbetonio dangos įrengimas esama 32.12 Višty čio seni ūnija Kelias Pavištytis-Žirg ėnai asfaltbetonio dangos įrengimas esama Višty čio miestelio gatv ės asfaltbetonio dangos rekonstrukcija esama

Pastaba: Pilka spalva pažym ėti keli ų pl ėtros ir modernizavimo darbai, numatyti keli ų pl ėtros programoje po 2015 met ų. Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo priemoni ų įgyvendinimas gali b ūti koreguojamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos poky čius ar Vyriausyb ės nutarimais priimant program ų pakeitimus

399 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Pakel ės infrastrukt ūra: • Si ūloma pl ėtoti degalini ų tinkl ą šalia intensyviausi ų krašto reikšm ės keli ų ir palei Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano erdvin ės pl ėtros koncepcijoje numatytas regiono jungtis: palei krašto kelius Nr. 138 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, Nr.185 Vilkaviškis-Gražiškiai, Nr.136 Vin čai-Pilviškiai-Vilkaviškis, Nr.200 Kalvarija-Gražiškiai- Vištytis, Nr.186 Kybartai-Vištytis, Nr.187 Gižai-Pilviškiai ir rajoninius kelius Nr. 5112 Virbalis-Žalioji, Nr.5106 Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškiai, Nr.5103 Kudirkos Naumiestis- Kybartai, Nr.5117 Gražiškiai-Vygreliai-Beržynai. • Su institucijomis ir įmon ėmis, kompetentingomis spr ęsti keli ų aptarnavimo infrastrukt ūros klausimus, nustatyti tikslingum ą ir prioritetus, ruošiant automobili ų ir dvira čių aptarnavimo objekt ų, degalini ų išd ėstymo schemas (parengti pakel ės infrastrukt ūros speciali ųjų plan ų dokumentus), užtikrinan čius kokybišk ą aptarnavim ą ir optimal ų tinkl ą. - rajono seni ūnij ų pageidavimu reik ėtų įrengti degalines Pilviški ų ir Bartnink ų miesteliuose, Ramoniški ų, Alksn ėnų, Paežeri ų gyvenviet ėse (Pilviški ų seni ūnija), Gražiški ų miestelyje (Gražiški ų seni ūnija), Virbalio Miesto Lauk ų kaime, Višty čio-Pajevonio-Gražiški ų keli ų sankryžoje arba šalia Višty čio miestelio, ties Pajevonio miesteliu prie rajonini ų keli ų Nr.5102 Virbalis-Vištytis ir Nr.5115 Patil čiai-Bartninkai-Kaupiškai sankryžos. • Si ūloma pl ėtoti pakel ės infrastrukt ūrą, kokybiškai pl ėtoti paslaug ų infrastrukt ūros objektus (maitinimo įstaig ų (restoran ų, kavinių ar kt.), poilsio aikšteli ų (automobili ų stov ėjimo aikšteli ų), viešbu čių (nakvyn ės nam ų, moteli ų ar kt.), parduotuvi ų ir techninio aptarnavimo sto čių tinkl ą turizmo pl ėtros zonose: magistral ės A7 Marijampol ė-Kybartai (Paežeriuose, Alvite), krašto reikšm ės keli ų Nr.186 Kybartai-Vištytis, Nr.138 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, rajonini ų keli ų Nr. 5102 Virbalis-Vištytis, Nr.5103 Kudirkos Naumiestis- Kybartai, Nr.5106 Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškiai, Nr.5109 Opšr ūtai-Paežeriai-Šunskai, Nr.5110 Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai, Nr.5121 Ramoniškiai-Antanavas kryptimis. Svarbiausiose turist ų ir poilsiautoj ų maršrutuose eism ą aptarnaujan čius įrenginius išd ėstyti taip, kad jie tenkint ų vietos gyventoj ų ir tarptautinius reikalavimus. • Si ūloma svarbiausiose rekreacinio vystymo funkcin ėse vietov ėse rengti kempingus – prie Paežeri ų, Višty čio ežer ų, ir Duoniški ų gyvenviet ės esan čių ežer ėli ų grup ės, Vygreliuose, prie Dotam ų ežero šalia krašto kelio Nr.200 Kalvarija-Vištytis, Matarn ų poilsiaviet ėje ir Katau čiznoje prie Šešup ės up ės, Klausu čių ir Bu čiūnų kaime (Guzeli ų dvarviet ėje) prie Šeimenos up ės, prie Pajevonio tvenkinio, prie Pajevonio tvenkinio, prie Svirkalnio kalvos bei Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano turizmo pl ėtros zonose bei teritorijose pramog ų kompleksams ir turizmo paslaugoms pl ėtoti.

400 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

• Si ūloma įrengti prieplaukas Paežeri ų ežere: Vilkaviškio jachtklube ir prie Paežeri ų dvaro. • Prie magistralinio kelio A7 Marijampol ė-Kybartai ties Gižais pastatyti maitinimo įstaig ą, įrengti poilsio aikštel ę. • Sukurti automobili ų stov ėjimo aikšteli ų tinkl ą: - suplanuoti Vilkaviškio, Kybart ų miestuose, Virbalio, Pilviški ų, Bartnink ų ir kt. miesteliuose prie pastat ų naudojamus žem ės plotus tinkamus automobili ų stov ėjimo aikštel ėms, inventorizuoti ir sutvarkyti automobiliams statyti viešojo naudojimo aikšteles bei gatves. - detaliais planais suformuoti žem ės sklypus prie daugiabu čių gyvenam ųjų nam ų Vilkaviškio ir Kybart ų miestuose. Siekti, kad stov ėjimo aikšteli ų viet ų skai čius b ūtų tolygus daugiabu čio namo but ų skai čiui. • Įrengti automobili ų stov ėjimo aikšteles prie visuomenini ų objekt ų: - Vilkaviškio mieste prie turgaus, kult ūros centro, pirminio sveikatos centro, ligonin ės zonose; - Gražiški ų miestelyje S ūduvos gatv ėje prie seni ūnijos, įrengti asfaltbetonio dang ą aikštel ėje Gražiški ų centre prie parduotuvi ų ir bendruomen ės nam ų; - prie Keturvalaki ų miestelio ir Antupi ų kaimo veikian čių kapini ų; - prie Kybart ų pasienio punkto atvykstantiems lengvaisiais automobiliais ir per sien ą vykstantiems p ėsčiomis; - prie Kunigiški ų piliakalnio, Pajevonio poilsiaviet ės, Pajevonio miestelyje; - Pilviški ų miestelyje prie pirminio sveikatos centro, Stoties gatv ėje prie policijos nuovados ir parko, prie sankryžos Stoties g.-Vasario 16-osios g.-Vilniaus g.; - Stirn ėnų, Opšr ūtų, Paežeri ų, Ramoniški ų gyvenviet ėse (Pilviški ų seni ūnija); - Alvito miestelyje prie bažny čios, kapini ų, bendruomen ės nam ų, Serdokuose, P ūstap ėdžiuose, Karaliuose prie bendruomen ės nam ų; - prie Višty čio ežero; - įrengti automobili ų stov ėjimo aikšteles prie civilini ų kapini ų Žaliojoje, Augaluose, Slabaduose. Rekonstruoti esamas aikšteles Klausu čiuose, Žaliojoje, Katau čiznoje, Slabaduose, Sūduvoje (Klausu čių seni ūnija). • Įrengti ar rekonstruoti gatvi ų apšvietim ą : - rekonstruoti vis ų gatvi ų apšvietim ą Vilkaviškio mieste, įrengti ir rekonstruoti gatvi ų apšvietim ą Pilviški ų miestelio gatv ėse, įrengti gatvi ų apšvietim ą Ožkabali ų (Bartnink ų seni ūnija), Vygreli ų, Skardupi ų, Beržini ų gyvenviet ėse (Gražiški ų seni ūnija), Bardausk ų, Degu čių ir Patil čių gyvenviet ėse (Keturvalaki ų seni ūnija), Stulgeli ų, Keturkaimio, Š ūkli ų gyvenviet ėse (Kybart ų seni ūnija), Maž ųjų Šelvi ų, Augal ų, Šapal ų gyvenviet ėse (Klausu čių seni ūnija), Trilaukio, An člaukio, Sod ėnų gyvenvie čių (Pajevonio seni ūnija), Gudeli ų, Didži ųjų

401 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Šelvi ų ir Šuki ų gyvenviet ėse (Šeimenos seni ūnija), Varteliuose, Naujinink ų gyvenviet ėje, Višty čio miestelio prieigose (Višty čio seni ūnija), renovuoti gatvi ų apšvietim ą Geisteriški ų gyvenviet ėje (Bartnink ų seni ūnija), Klausu čių, S ūdavos, Daržinink ų, Andriški ų, Slabad ų, Katau čiznos, Žyni ų, Teiberi ų gyvenviet ėse (Klausu čių seni ūnija), Pajevonio miestelyje. • Įrengti gars ą ir triukšm ą izoliuojan čias sieneles Kybart ų mieste palei geležinkel į. • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės 3 lygmens lokalinius a ir b kategorijos urbanistiniuose centruose šalia pagrindini ų gatvi ų įrengti šaligatvius bei kaimo gyvenamosiose vietov ėse šalia pagrindini ų gatvi ų nutiesti šaligatvius, p ėsčiųjų - dvira čių takus: - Kybart ų mieste įrengti p ėsčiųjų tak ą su apšvietimu, jungiant į Kybart ų pagrindin ę mokykl ą su Nepriklausomyb ės gatve, rekonstruoti šaligatvius Darvino gatv ėje; - įrengti šaligatvius pagrindin ėse Pilviški ų, Gražiški ų, Višty čio miesteli ų, Gir ėnų, Totorkiemio, Sūduvos, Teiberi ų, Katau čiznos, Slabad ų, Žaliosios, Didvyži ų gyvenvie čių gatv ėse, Bartnink ų seni ūnijos gyvenviet ėse, Pajevonio miestelio gatv ėse, link Pajevonio mokyklos ir Kunigiški ų piliakalnio. - įrengti šaligatvius Virbalio miesto Pajevonio, Kauno, Birut ės, Maironio, Vyd ūno, Vai čai čio, Sod ų gatv ėse, Alvito miestelio Ežero gatv ėje, Paežeriuose nuo stotel ės ir į park ą; rekonstruoti šaligatvius Klausu čių gyvenviet ėje. • Įrengti šviesaforus Vilkaviškio miesto Kap ų - S. Daukanto gatvi ų sankryžoje.

Viešasis transportas: • Si ūloma didinti viešojo transporto vaidmen į susisiekimo sistemoje, suteikiant prioritetą šiai transporto r ūšiai, atnaujinant transporto park ą, diegiant integruotas informavimo priemones, gerinant susisiekim ą su visuomeninio transporto stotimis. • Si ūloma palaikyti ir tobulinti vieš ąjį susisiekim ą iš Vilkaviškio gyvenam ųjų vietovi ų į Vilkavišk į ir Kybartus (atitinkamai 3 lygmens lokaliniai a ir b kategorijos centrai) ir kitus pl ėtros pocentriais Vilkaviškio savivaldyb ėje laikytinus esam ų seni ūnij ų centrus: Bartninkus, Gižus, Gražiškius, Keturvalakius, Klausu čius, Pajevonys, Pilviškius, Virbal į ir Vištyt į, kaimynini ų rajon ų centrus, Vilni ų, Kaun ą, Alyt ų, Druskininkus, Šakius, Jurbark ą, Palang ą ir kitus didmies čius. • Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje si ūloma pl ėtoti vieš ąjį susisiekim ą tankiausio gyvenam ųjų vietovi ų tinklo vietov ėse. Gerinti susisiekim ą viešuoju transportu: - pagerinti Rimavi čių kaimo gyventoj ų susisiekim ą su Marijampol ės miestu.

402 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

- Keturvalaki ų seni ūnijoje žymiai pagerinti Patil čių ir Degu čių gyvenvie čių gyventoj ų susisiekim ą su seni ūnijos ir rajono centrais, Pajevonio gyventoj ų susisiekim ą su rajono centru Vilkaviškiu moksleivi ų atostog ų metu. - gyventoj ų pageidavimu įvesti papildomus maršrutus Vygreliai-Vilkaviškis ir Norvydai- Vilkaviškis, Vilkaviškis-Stirniškiai, Pašeimeniai-Bartninkai-Sausninkai. - atnaujinti autobus ų maršrut ą Slabadai-Putinai-Vilkaviškis. • Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijoje įrengti stogines autobus ų stov ėjimo aikšteles (stoteles). • Numatyti dengt ą autobus ų stotel ę Kybart ų mieste prie pastato J.Basanavi čiaus g. 84, Višty čio miestelio centre. • Organizuoti konkursus viešojo transporto naujiems maršrutams eksploatuoti (mažos talpos autobusams).

6.2 Pasienio kontrol ės punktai Lietuvos Respublikos įstojimas į Europos S ąjung ą ir rengimasis prisijungti prie Šengeno erdv ės įgalioja užtikrinti išorin ės ES sienos saugum ą. Siekiant sudaryti palankias s ąlygas keleivi ų ir krovini ų jud ėjimui per valstyb ės sien ą, b ūtina sukurti pasienio kontrol ės punkt ų infrastrukt ūrą, atitinkan čią ES bei Šengeno teisyno reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 „D ėl pasienio kontrol ės punkt ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“ yra nustatyti prioritetai ir pl ėtros priemoni ų įgyvendinimo tvarka. Siekiant įgyvendinti strategin į institucijos tiksl ą, numatoma pastatyti PKP, atitinkan čius ES ir Šengeno reikalavimus, kurie pagerins sienos apsaug ą bei padidins pralaidum ą. Kad įgyvendinti pasienio kontrol ės punkt ų (toliau - PKP) pl ėtros uždavinius Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 „D ėl Pasienio kontrol ės punkt ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2935; 2002, Nr. 118-5313; 2006, Nr. 61-2188) 2006 m. geguž ės 29 d. nauja redakcija patikslino PKP pl ėtros strategijos įgyvendinimo priemones. Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM 2006 m. strateginiame veiklos plane patvirtintos 7 programos. Kokybiškai įgyvendinti projektai iš Šengeno priemon ės leis užtikrinti patikim ą ES išor ės sienos kontrol ės apsaug ą bei užtikrins Lietuvos įsiliejim ą į Šengeno erdv ę. Kybart ų PKP yra vienas svarbiausi ų kontrol ės punkt ų su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi). Įgyvendinant Tarptautini ų PKP modernizavimo pagal Šengeno teisyno reikalavimus projekt ą, numatyta ir Kybart ų PKP rekonstrukcija. Vykdyti Šengeno l ėšomis finansuojam ą projekt ą „1.17/05 sienos apsaugos priemoni ų prie valstyb ės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) įrengimas“.

403 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006–2008 met ų programos įsipareigojim ų įgyvendinimo priemones, numatyta prad ėti valstyb ės sienos su Rusijos Federacija demarkavimo darbus. Pag ėgi ų rinktinei anks čiau priklausiusi Kybart ų užkarda nuo 2007 met ų pradžios priskirta Lazdij ų rinktinei. Įgyvendinant Šentgeno sutarties reikalavimus ir stiprinant išorin ės sienos su Rusija Federacija apsaug ą, 2007 m. rugpj ūč io m ėn. atidaryta nauja Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdij ų rinktin ės Višty čio užkarda. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės ir Lenkijos Respublikos Vyriausyb ės susitarimu Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje numatyta įsteigti sienos per ėjimo punkt ą Varteliai – Vižainis.

6.3 Geležinkelis Sutinkamai su ilgalaike (iki 2025 met ų) Lietuvos transporto sistemos pl ėtros strategija, numatomas trans-europini ų geležinkeli ų transporto koridori ų bei su jais susijusi ų transporto mazg ų modernizavimas bei rekonstravimas. 2004 metais baigta Kybart ų pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija. Ši Lietuvos Respublikos pasienio su Rusijos Federacija (Karaliau čiaus sritimi) stotis atitinka ES pasienio stotims keliamus reikalavimus. Detalizuojant Vilkaviškio rajono savivaldyb ės geležinkeli ų infrastrukt ūros pl ėtros sprendinius, jų modernizavimo ir pl ėtros priemon ės pateikiamos 6.3.1 lentel ėje.

6.3.1 lentel ė. Geležinkeli ų infrastrukt ūros pl ėtros ir modernizavimo sprendiniai Ruožas Eil. Įgyvendinimo priemon ės Trasa Nr. Pilviškiai-Vilkaviškis- 1 Atkarpos rekonstrukcija ir modernizavimas pagal esama Kybartai (IX-D) AGC reikalavimus 120/160 km/h grei čiui 2 Antr ųjų keli ų statyba ir dviej ų lygi ų pervaž ų esama statyba 3 Linijos elektrifikacija esama 4 Signalizacijos sistem ų modernizavimas esama Stirn ėnai-Taurag ė 1 Naujos geležinkelio linijos tiesimas nauja Pastaba: Geležinkeli ų pl ėtros ir modernizavimo priemoni ų įgyvendinimas gali b ūti koreguojamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos poky čius ar Vyriausyb ės nutarimais priimant program ų.

6.4 Dvira čių takai

Pagal Keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą (Eismo saugos ir aplinkosaugini ų priemoni ų diegimas 2006-2010 m.) numatyta šalia magistral ės A7 Marijampol ė-Kybartai tarp 26,57-29,59km įrengti 3,02km ilgio p ėsčiųjų ir dviratinink ų tak ą (tarp Paežeri ų ir Alvito gyvenviet ės) ir tarp 40,36- 41,4km dviratininkams skirtas juostas-takus 1,06 km ilgyje. Šalia krašto kelio 138 Vilkaviškis- K.Naumiestis-Šakiai kair.p. tarp 17,3-18,4km (Kataučizna - K. Naumiestis) numatytas 1,1 km ilgio,

404 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

šalia 17,5-17,75km (Katau čiznos gyv.) - 0,25km ilgio p ėsčiųjų ir dviratinink ų takas. Šalia krašto kelio 186 Kybartai-Vištytis tarp 0,9-3,64km numatytas 2,74km ilgio p ėsčiųjų ir dviratinink ų takas. Šalia rajoninio kelio 5106 Vilkaviškis-Bartninkai-Aistiškiai tarp 16,14-17,1km, 17,1-17,59km ir 1,5-2,5km numatytas p ėsčiųjų ir dviratinink ų tak ų įrengimas 0,96km, 0,49km ir 1,0km ilgio. Šalia rajoninio kelio 5115 Patil čiai-Bartninkai-Kaupiškiai (Bartnink ų gyv.). tarp 4,48-5,49 km ir 5,54-5,85 numatytas p ėsčiųjų ir dviratinink ų tak ų įrengimas 1,01 km ir 0,3 km ilgio. 2011-2015m. šalia krašto kelio 186 Kybartai-Vištytis Matlaukio gyv.) tarp 7,0-7,62km numatytas 0,62km ilgio ir tarp 11,335-12,86km (Gir ėnų gyv.) – 1,53km ilgio p ėsčiųjų ir dviratinink ų takas. Šie projektai bus finansuojami iš Keli ų prieži ūros ir pl ėtros programos. Pasienio zonoje įrengti dvira čių tak ą Varteliai-Bolce pagal Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos susisiekimo ir inžinerin ės infrastrukt ūros specialus plan ą.

Numatoma: • Įrengti dvira čių takus pagal si ūlomas Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano bendrosios erdvin ės pl ėtros koncepcijos turizmo pl ėtros zonas. Pl ėtoti dvira čių tak ų tinkl ą palei krašto reikšm ės keli ų Nr. 186 Kybartai-Vištytis, Nr. 200 Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis ir rajonini ų keli ų Nr. 5103 Kudirkos Naumiestis-Kybartai, Nr.5106 Vilkaviškis-Bartninkai- Aistiškiai, Nr. 5110 Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai, Nr. 5109 Opšrutai-Paežeriai-Gižai, Nr. 5121 Ramoniškiai-Antanavas kryptimis. • Vilkaviškio mieste įrengti dvira čių takus pagal Vilkaviškio rajono savivaldyb ės ekonomin ės pl ėtros skyriaus sudarytus turistini ų maršrut ų žem ėlapius, palei Višty čio ežer ą. • Suprojektuoti p ėsčiųjų-dvira čių takus upi ų sl ėni ų, rekreacin ės pl ėtros teritorijose, Pajevonio apylink ėse. • Vietiniam susisiekimui įrengti p ėsčiųjų-dvira čių takus Antanavas-Pilviškiai, Pilviškiai- Gabrišk ė, Pilviški ų geležinkelio stotis - Stoties gatv ė (Pilviški ų mstl.), Pilviškiai-Juoz ūnišk ė, Paežeriai-Gižai-Pilviškiai, Virbalis-Alvito kaimas, Katau čiznos, Teiberi ų, Žaliosios, S ūdavos, Žyni ų gyvenviet ėse, rekonstruoti susid ėvėjus į dvira čių tak ą apie Gražiški ų miestel į.

6.5 Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai valstyb ės ir apskrities svarbos objektams Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje naujo kelio Vištytis - Lenkijos siena tiesimas ir teritorijos valstyb ės poreikiams teritorij ų susisiekimo sistemos pl ėtrai rezervavimas.

405 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane autotransporto sistemos pl ėtroje numatoma techniškai pertvarkant esamus žemesn ės kategorijos kelius, tiesti naujus aplinkkelius, kelius. Ši ų keli ų rekonstravimas yra tiesiogiai susij ęs su padid ėjusiomis sanitarin ėmis juostomis, nauj ų teritorij ų poreikiu aplinkkeli ų tiesimui bei keli ų platinimui. Remiantis šiuo planu reikalinga rezervuoti teritorijas Vilkaviškio, Pilviški ų, Kybart ų ir Virbalio aplinkkeliams. Tiksl ūs rezervuojam ų teritorij ų plotai nustatomi specialiuosiuose planuose. LR teritorijos bendrajame plane ir Marijampol ės apskrities ruošiamame plane geležinkeli ų pl ėtrai numatoma rezervuoti naujos geležinkelio linijos Stirn ėnai - Taurag ė teritorij ą, esan čią Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje. Detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose turi b ūti nustatyti žem ės plotai, kurie paimami visuomen ės poreikiams miesto aplinkkeliams, keliams, naujai geležinkelio linijai ir komunikacijos koridoriams tiesti. Tik po to galima leisti prad ėti žem ės ūkio paskirties keitimo proced ūras.

406 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

7. INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA SISTEM Ų PL ĖTROS SPRENDINIAI Artimiausiu metu nenumatomas žymus rajono nuolatinių gyventoj ų prieaugis, kuris padidint ų šilumos poreik į. Ta čiau turizmo ir rekreacijos sektoriaus pl ėtra rajone gali padidinti nenuolatini ų gyventoj ų skai čių, kuriems reik ės papildom ų šilumin ės energijos galingum ų. Be to centralizuoto šilumos tiekimo sistema, tokia kokia ji šiuo metu yra, mažuose miestuose yra nuostolinga ir brangi paslauga. Tik ėtina, kad per planuojamo periodo pabaigoje naudojant naujas technologijas ir atsinaujinan čius energijos išteklius ji iš esm ės pasikeis. Tik ėtina, kad Europos S ąjungos aplinkos apsaugos politikos įtakoje bus išpl ėstos vandens tiekimo ir nuotek ų surinkimo sistemos ir rajono gyventojams bus tiekiamas geros kokyb ės geriamasis vanduo, o vandens telkiniai nebus teršiami nevalytomis ar mažai valytomis nuotekomis. Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje reik ėtų pl ėsti nuotek ų surinkimo sistem ą į tas teritorijas, kur gyventojai išleidžia nuotekas į septikus arba per nelegalius išleistuvus į atvirus vandens telkinius. Geriamojo vandens kokyb ės problemoms išspr ęsti reikalingi ne tik vandens gerinimo įrenginiai bet ir vandentiekio tinkl ų renovacija. Magistralini ų tinkl ų renovacija turi apimti ir armat ūros pakeitim ą bei strategini ų magistrali ų sužiedinim ą. Vandens paskirstymo sistemoje, esant vamzdyn ų susid ėvėjimui iškyla problema d ėl vandens nutraukimo dideliam vartotoj ų skai čiui. Papildomo vandens padavimo sistemos įrengimas strategin ėse magistral ėse, sumažint ų vandens tiekimo nutraukimo rizik ą avarij ų vamzdynuose metu. Būtina nuotek ų tinkl ų renovacija. Daugelyje Vilkaviškio rajono savivaldyb ės kaim ų n ėra nuotek ų tinkl ų ir valymo įrengini ų. Tod ėl nuotek ų tinkl ų išpl ėtimas ir nauj ų nuotek ų valykl ų statyba yra b ūtina, norint apsaugoti nuo dirvožemio, paviršinių ir požemini ų vanden ų taršos. Lietaus kanalizacijos b ūkl ė yra bloga visame Vilkaviškio rajone, b ūtina numatyti lietaus kanalizacijos pl ėtr ą ir jo išvalym ą. Nuo 2007 m. rajone prad ėjus veikti regioninei atliek ų tvarkymo sistemai bus uždaryti ir rekultivuoti esami s ąvartynai. Inžinerin ę infrastrukt ūrą vystyti pritraukus valstyb ės, Europos S ąjungos strukt ūrini ų fond ų, savivaldyb ės, juridini ų ir fizini ų asmen ų l ėšas.

7.1. Vandentieka ir vandenvala Pagal LR Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuot ėkų šalinimo) pl ėtros strategij ą, Geriamo vandens ir nuot ėkų infrastrukt ūros tvarkymo ir pl ėtros finansavimas galimas Sanglaudos (SF) ir Europos regionin ės pl ėtros (ERPF) fond ų l ėšomis. Sanglaudos fondo l ėšos bus skiriamos gyvenviet ėms virš 500 gyventoj ų, o ERPF – iki 500 gyventoj ų. Iki 2010 m. numatytos l ėšos vandentvarkos objekt ų rekonstrukcijai ir pl ėtrai gyvenviet ėse virš 2000 gyventoj ų . Kitos gyvenviet ės SF (virš 500 GE) ar ERPF (iki 500 GE) bus finansuojamos iki 2020 met ų. Įgyvendinant Sanglaudos

407 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai fondo projektus turi b ūti laikomasi ši ų Europos S ąjungos direktyv ų bei Lietuvos Respublikos teis ės akt ų įgyvendinimo: • Miesto nuot ėkų valymo direktyva 91/271/EEB;

• Bendroji vanden ų direktyva 2000/60/EC;

• Žmon ėms vartoti skirto vandens kokyb ės direktyvos 98/83/EEC, 91/692/EEB, 90/656/EEB, 81/858/EEB ir 80/778/EEB;

• Direktyva nustatanti Bendrijos veiksm ų vandens politikos srityje pagrindus 2000/60/EK;

• Maudykl ų direktyva 76/190/EEB;

• Gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kur į reikia gerinti, kad b ūtų išsaugota žuv ų gyvyb ė, kokyb ės direktyva 78/659/EEB;

• Pavojing ų medžiag ų vandenyje direktyva 76/464/EEB;

• Požeminio vandens apsaugos nuo kai kuri ų pavojing ų medžiag ų direktyva 80/68/EEB;

• Paviršinio vandens direktyva 75/440/EEB;

• ir kt.

Si ūloma Vilkaviškio rajono centralizuoto apr ūpinimo vandeniu, buitini ų ir lietaus nuotek ų sprendiniai: 1. Išlaikyti esam ą situacij ą neseniai sutvarkytoms vandentvarkos ūkio sistemoms, ateityje numatant vandentvarkos sistem ų pl ėtr ą ir tankinim ą (pagal poreik į). 2. Siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 % Vilkaviškio rajono gyventoj ų naudot ųsi centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu, si ūloma įrengti vandentvarkos sistemas tose gyvenviet ėse, kuriuose šiuo metu ši ų sistem ų n ėra. Ši ų projekt ų įgyvendinimo eiliškumas priklausys nuo gyventoj ų skai čiaus. Vandentvarkos ūkį tvarkyti si ūloma pirmiausia tose gyvenviet ėse ar j ų dalyse, kur šiuo metu gyvena didesnis gyventoj ų skai čius arba yra numatomas gyventoj ų skai čiaus augimas (d ėl įvairi ų socialini ų ir ekonomini ų sąlyg ų). Derinant teritorij ų planavimo dokumentus d ėl vandentvarkos objekt ų įrengimo būtina laikytis Lietuvos Respublikoje galiojan čių teis ės dokumentuose pateikt ų reikalavim ų. 3. Vykdant Nemuno up ės vidurupio baseino vandentvarkos ūkio investicin į plan ą, etapais modernizuoti Vilkaviškio rajono vandentvarkos ūkį: I ETAPAS
Vilkaviškio vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų išpl ėtimas;

408 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Kybart ų nuotek ų valymo įrengini ų statyba;
Virbalio vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų prijungimas prie Kybart ų;
Pilviški ų vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų išpl ėtimas.

II ETAPAS
Vilkaviškio vandens gerinimo įrengini ų statyba;
Vilkaviškio nuotek ų valymo įrengini ų rekonstrukcija;
Vilkaviškio vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų rekonstrukcija ir išpl ėtimas;
Kybart ų tinklai vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų rekonstrukcija ir išpl ėtimas;
Virbalio tinklai vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų rekonstrukcija ir išpl ėtimas;
Pilviškiai-Stotis nuotek ų valymo įrengini ų statyba;
Pilviškiai-stotis vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų rekonstrukcija ir išpl ėtimas;
Pilviškiai-Stotis vandens gerinimo įrengini ų statyba. III ETAPAS
Bartnink ų, Gražiški ų, Karklini ų, Pajevonio ir Višty čio gyvenvie čių vandentiekos ir vandenvalos sistem ų statyba.

4. Pastatyti ir apjungti į bendras vandentiekio ir nuotek ų sistemas šiose gyvenviet ėse:
Prie Giž ų gyvenviet ės prijungti Rimavi čių, R ūdos kaimus;
Prie Bartinink ų prijungti Pašeimeni ų, Lakštu čių, Geisteriški ų (Bartinink ų sen.), Ožkabali ų, Kuos ėnų, Patil čių kaimus;
Prie Karklini ų prijungti Degu čių, Keturvalaki ų, Geisteriški ų kaimus;
Prie Gražiški ų prijungti Donelai čių, Trilaukio kaimus;
Prie Pajevonio prijungti An člaukio, Vaišvil ų, B ūdvie čių ir Užbali ų kaimus;
Alksn ėnų ir Stirn ėnų kaimuose;
Prie Katau čiznos prijungti Daržinink ų, Keturkaimio kaimus;
Prie Paežeri ų (Pilviški ų sen.) prijungti Opšr ūtų, Ramoniški ų kaimus;
Prie Šiaudiniški ų prijungti Šikšni ų ir Vilkupi ų kaimus;
Prie Bardausk ų prijungti Antupi ų ir Ba čkiški ų kaimus;
Prie S ūdavos prijungti Žyni ų, Bobi ų, Slabad ų, Teiberi ų, Augal ų kaimus;

409 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Prie Kybart ų prijungti Bajor ų, Kybeiki ų, Daug ėlai čių ir Matlaukio kaimus.
Prie Klausu čių kaimo prijungti Andriški ų kaim ą;
Prie Klampu čių prijungti Vai člaukio ir Šuki ų kaimus;
Prie Vilkaviškio miesto tinkl ų prijungti Pustap ėdži ų kaim ą. 5. Spr ęsti problemas susijusias su vandentvarkos sistem ų inventorizacijos nebuvimu bei parengti vandenvie čių perdavimo viešajam vandens tiek ėjui plan ą. 6. Siekiant garantuoti tinkam ą geriamojo vandens kokyb ę reikalinga užtikrinti sanitarin ėms apsaugos zonoms keliam ų reikalavim ų laikym ąsi. Vandenvie čių sanitarines apsaugos zonas įregistruoti savivaldybi ų teritorij ų planavimo registre bei Žem ės gelmi ų registre. Statant ar rekonstruojant nuotek ų mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, laikytis sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymo ir režimo taisykl ėse numatyt ų SAZ dydži ų priklausomai nuo įrengini ų našumo ir esamos pad ėties:

7.1.1 lentel ė. Nuotek ų valymo įrengini ų Sanitarin ės apsaugos zon ų (SAZ) parametrai. SAZ dydis metrais, kai valymo įrengini ų našumas t ūkst. kub. metr ų /Per par ą Iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 100 150 200 400 500 * Pastaba: Tikslus SAZ dydis tur ės b ūti nustatytas rengiant atskir ų nuotek ų valykl ų detaliuosius planus

7. B ūtina laikytis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 44:2006 (patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2006 liepos 17 d.). 8. Vandenviet ėse, kuriose išgaunamo vandens kokyb ė neatitinka reikalavim ų (gyvenviet ės yra išvardintos Vilkaviškio rajono bendrojo plano esamos b ūkl ės aiškinamajame rašte), įrengti vandens kokyb ę gerinan čius įrenginius. 9. Renovuoti senus ir nebetinkamus eksploatuoti nuotekų valymo įrenginius bei užtikrinti, kad nuotekos b ūtų išvalomos iki nuotek ų tvarkymo reglamente ir ES direktyvoje d ėl miesto nuotek ų valymo išd ėstyt ų reikalavim ų. Iki 2015 m. centralizuota nuotek ų valymo sistema turi b ūti įrengta visose gyvenviet ėse, kur gyventoj ų skai čius viršija 2000. Taip pat iki 2015 m. nuotek ų valymo įrenginiuose, kurie aptarnauja didesnes nei 10000 gyventoj ų aglomeracijas turi b ūti valomas azotas ir fosforas. 10. Numatyti gaisrinio vandentiekio sistem ų reikalingos įrangos diegim ą tose Vilkaviškio rajono gyvenviet ėse, kur esami paj ėgumai netenkina poreikio. Parengti gaisrinio vandentiekio special ųjį plan ą arba priešgaisrinio vandentiekio problem ų sprendim ą numatyti vandentvarkos specialiajame plane. Kaimiškose teritorijose, kur esamo vandentiekio paj ėgumai neužtikrina gero gaisrini ų hidrant ų darbo, numatyti kitas priemones priešgaisrinio vandens apr ūpinimui organizuoti. Derinant teritorij ų planavimo dokumentus

410 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

skirtus gaisrinio vandentiekio įrangai instaliuoti turi b ūti laikomasi reikalavim ų išd ėstyt ų „Lauko priešgaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisykl ės“, PAGD direktoriaus įsakymas 2007 02 22 Nr.1-66, Vilnius. 11. Įrengti lietaus nuotek ų sistemas visose didesn ėse gyvenviet ėse, pirmenyb ę teikiant gyvenviet ėms su didesniu gyventoj ų skai čiumi, transporto srautu bei labiau išpl ėtota, taršesne ūkine veikla. Si ūloma lietaus nuotakyn ės problemas spr ęsti vandentvarkos ūkio specialiajame plane. Jame numatant tinkl ų išd ėstym ą, vietas paviršini ų nuotek ų valymo įrenginiams. Šiame plane numatant ir lietaus nuotakyn ės inventorizacij ą. Lietaus nuotek ų šalinimo sistem ų projektavimo ir renovavimo darbai tur ėtų b ūti derinami su kelio rekonstrukcijos projektais. Si ūloma lietaus nuotek ų sistemos įrengimo ar renovacijos darbus įtraukti į keli ų rekonstrukcijos projektus. 12. Planuojant teritorijas ir jose numatom ą vykdyti ūkin ę veikl ą, projektuojant paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistemas, išnagrin ėti ir, esant galimybei, taikyti techninius sprendimus:
sumažinan čius paviršinių nuotek ų susidarym ą ir (ar) surinkim ą (turi b ūti įrengiama kiek galima mažiau nelaidži ų pavirši ų (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švari ų paviršini ų nuotek ų sugerinimo į grunt ą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesn ės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
sumažinan čius kiek į centralizuotai į aplink ą išleidžiam ų paviršini ų nuotek ų (pvz., numatomas paviršini ų nuotek ų panaudojimas gamybos, žali ųjų plot ų laistymo, gaisr ų gesinimo reikm ėms ir pan.);
sumažinan čius susidaran čių paviršini ų nuotek ų užterštum ą (pvz., numatyti saus ą galimai teršiam ų teritorij ų valym ą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.). • Projektuojant paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistemas, apskai čiuojant paviršini ų nuotek ų projektin į sraut ą ir kt., vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. „Vandentiekis ir nuotek ų šalintuvas. Pastato inžinerin ės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804); • Projektuojant paviršini ų nuotek ų valymo įrenginius, li ūč ių metu susidaran čių sraut ų apvedimas be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas turi b ūti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotek ų valymo įrengini ų našumo, bus praleidžiamas toks srautas, koks parodytas 7.1.2 lentel ėje :

7.1.2 lentel ė. Nuotek ų srautai Kai nuotekos surenkamos nuo ne didesni ų kaip 3 ha žem ės ploto (pavirši ų, nuo kuri ų surenkamos nuotekos, plotas) teritorij ų:

Plotas, ha 0,1 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0

Valytinas nuotek ų srautas, l/s 3,0 9,0 15 20 24 27 30

411 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Kai nuotekos surenkamos nuo didesni ų kaip 3 ha teritorij ų – nuotek ų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 15 procent ų didžiausio skai čiuotino momentinio srauto (l/s). Reikalavimai konkretaus objekto paviršini ų nuotek ų išleidimui į aplink ą nustatomi statybos projekte ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (toliau – TIPK) leidime, o paviršini ų nuotek ų išleidimui į kitiems asmenims priklausan čius nuotakynus – nuotek ų tvarkymo paslaug ų pirkimo–pardavimo sutartyje. Paviršines nuotekas, susidaran čias ant galimai teršiam ų teritorij ų, surinkti atskira paviršini ų nuotek ų surinkimo sistema (nuotakynu), kurioje turi b ūti įdiegtos priemon ės, leidžian čios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkan čią nuotek ų apskait ą, laboratorin ę kontrol ę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo pri ėmimo uždaryti nuotek ų išleistuvas. Galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri d ėl joje vykdomos veiklos yra arba gali b ūti teršiama (eksploatacijos ar avarin ės taršos atvejais) kenksmingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žem ės ūkio technikos, kit ų savaeigi ų mechanizm ų remonto, ardymo, technin ės prieži ūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesn ė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikm ėms – priži ūrima ne daugiau kaip 20 mechanizm ų); tr ąšų, augal ų apsaugos produkt ų, buitin ės chemijos, naftos produkt ų ir kit ų kenksming ųjų medžiag ų perpylimo, perkrovimo ar sand ėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodyt ų medžiag ų vartotojus); didesn ė kaip 0,5 ha autotransporto stov ėjimo aikštel ė, išskyrus vieš ąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalin ės, naftos baz ės teritorija, degal ų ir kit ų naftos produkt ų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, m ėsos, žuvies perdirbimo, celiulioz ės ir popieriaus, od ų dirbimo, cukraus pramon ės objekto teritorija; atliek ų tvarkymo objekto, pab ėgi ų mirkyklos teritorija. Paviršin ės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorij ų, kuriose n ėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltini ų (pvz., parkai, p ėsčiųjų zonos, vejos, žaidim ų aikštel ės, pastat ų stogai ir pan.), gali b ūti išleidžiamos į aplink ą be valymo, apskaitos ir kokyb ės kontrol ės. Miest ų ir miesteli ų paviršin ės nuotekos, į bendr ą paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistem ą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirt ų vieš ųjų teritorij ų (gatvi ų, privažiavim ų, stov ėjimo aikšteli ų), prieš išleidžiant į aplink ą turi b ūti valomos paviršini ų nuotek ų valymo įrenginiuose, kuri ų valymo efektyvumas atitikt ų nustatytus reikalavimus. Paviršini ų nuotek ų, surenkam ų nuo transportui skirt ų bendro naudojimo visuomenini ų teritorij ų (miest ų gatvi ų, viešo naudojimo transporto stov ėjimo aikšteli ų, keli ų ir pan.), kuri ų bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius privalo tur ėti nuotek ų išleidimo į aplink ą uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis avariniu teršal ų patekimo į nuotek ų tvarkymo sistem ą atveju arba

412 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai valymo įrengini ų valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 min. gal ėtų nutraukti nuotek ų patekim ą į aplink ą. Į paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksming ų medžiag ų patekimas ant teritorij ų arba tiesiogiai į paviršini ų nuotek ų tvarkymo sistemas su dulk ėmis ir krituliais ar d ėl reikalavimus atitinkan čios teritorijoje vykdomos ūkin ės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarking ų transporto priemoni ų, kitoki ų mechanizm ų, purvas nuo padang ų ir pan.).

Vandens poreikio ir nuotek ų susidarymo prognoz ė Šiuo metu Vilkaviškio rajone centralizuotu vandentiekiu naudojasi apie 40 % gyventoj ų, o vieš ąja nuotek ų tvarkymo sistema tik apie 28 % vis ų rajono gyventoj ų. Pajungimo lygis skirtingose rajono gyvenviet ėse smarkiai skiriasi. Pagal turimus duomenis vienas Vilkaviškio rajono gyventojas, besinaudojantis vieš ąja vandentiekio sistema, šiuo metu sunaudoja vidutiniškai tik 45 l/d. Vandens suvartojimas perspektyviniu laikotarpiu priklausys nuo daugelio veiksni ų, toki ų kaip paslaug ų (vandens tiekimo ir šalinimo) kokyb ė, gyventoj ų koncentracija tam tikruose rajono centruose, vartojimo. Akivaizdu, kad pajungus prie esam ų Vilkaviškio rajono centralizuoto vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų aplinkini ų gyvenvie čių vartotojus, suvartojamo vandens kiekis gali žymiau pasikeisti. Numatyta, kad vandens suvartojimo ir nuotek ų susidarymo normos did ės. Iki 2018 m. pabaigos ji kasmet tur ėtų padid ėti apie 4-10 l/gyv./d, nuo 2019 iki 2028 met ų apie 4-5l/gyv./d .

7.1.3 lentel ė. Vandens poreikis bei nuotek ų susidarymas perspektyviniu laikotarpiu Metai 2008 2018 Vandens suvartojimo norma 45,0 95-145 [l/gyv./d] Nuotek ų susidarymo norma 44,7 95-145 [l/gyv./d]

7.2. Atliek ų tvarkymas Si ūloma Vilkaviškio rajono centralizuoto atliek ų surinkimo, atliek ų kaupimo, perdirbimo sprendiniai: 1. Įrengti poreikius atitinkant į konteinerini ų aikšteli ų skai čių Vilkaviškio rajone. Konteinerin ėse aikštel ėse reikalingas įrengti konteineri ų kiekis ir t ūris turi atitikti atliek ų susidarymo kiekius. Nesant galimybi ų įrengti didesnio t ūrio ar daugiau konteineri ų, numatyti dažnesn į konteineri ų tuštinimo grafik ą. Konteinerin ėse aikštel ėse turi b ūti tenkinantis poreikius, atskirtam antrini ų atliek ų r ūšiavimui skirt ų, konteineri ų skai čius.

413 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Pagal valstybin į strategin į atliek ų tvarkymo plan ą iki 2008 m. tur ėtų b ūti įrengtos antrini ų žaliav ų surinkimo konteinerin ės aikštel ės (po 1 aikštel ę 600 gyventoj ų didžiuosiuose miestuose ir po 1 aikštel ę 800 gyventoj ų kitose gyvenviet ėse). 2. Skatinti atliek ų r ūšiavim ą j ų susidarymo vietoje. Užtikrinti, kad centralizuota atliek ų surinkimo sistema b ūtų prieinama visiems rajono gyventojams. Iki 2010 m. per metus turi būti surenkama perdirbti ne mažiau kaip 6 % popieriaus, 3 % stiklo, 2 % plastik ų lyginant su vis ų komunalini ų atliek ų kiekiu, iki 75 % biodegraduojan čių atliek ų lyginant su 2000 m. sąvartynuose šalintu ši ų atliek ų kiekiu; 90 % netinkam ų eksploatuoti transporto priemoni ų ir sukurta atskira kombinuot ųjų pakuo čių surinkimo ir perdirbimo sistema ir/ar prad ėti jas deginti išgaunant energij ą. 3. Derinant teritorij ų planavimo dokumentus skirtus atliek ų šalinimo sistemos įrangos instaliavimui turi b ūti laikomasi Lietuvos Respublikos Atliek ų tvarkymo įstatymo (patvirtintas 1998 m. birželio 16 d., Nr. VIII-787), LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „D ėl sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir režimo taisykli ų patvirtinimo“ (patvirtinta 2004 m. rugpj ūč io 19 d. Nr. V-586), LR Aplinkos ministro įsakymo „D ėl atliek ų s ąvartyn ų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir prieži ūros po uždarymo taisykli ų patvirtinimo“ (patvirtinta 2000 m. spalio 18 d. Nr. 444), Komunalinio ūkio paslaug ų departamento prie LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo „D ėl rekomendacij ų organini ų atliek ų kompostavimui patvirtinimo“ (patvirtinta 1997 m. gruodžio 16 d. Nr. 66) ir kit ų teis ės akt ų. 4. Pasir ūpinti, kad toksin ės ir pavojingos, elektros ir elektronin ės įrangos atliekos susidariusios nam ų ūkiuose b ūtų saugiai surenkamos specialiai tam įrengtuose surinkimo punktuose arba apvažiavimo b ūdu bei perduodamos utilizuoti ar perdirbti. 5. Baigti likviduoti ir rekultivuoti visus Vilkaviškio rajono seni ūnij ų s ąvartynus (s ąvartynai yra išvardinti Vilkaviškio rajono bendrojo plano esamos b ūkl ės aiškinamajame rašte). Remiantis Valstybini ų strateginiu atliek ų tvarkymo planu šie darbai turi b ūti baigti iki 2012 m. S ąvartyn ų uždarymui keliami reikalavimai išd ėstyti LR Aplinkos ministro įsakyme „D ėl atliek ų s ąvartyn ų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir prieži ūros po uždarymo taisykli ų patvirtinimo“ (patvirtintas 2000 m. spalio 18 d. Nr. 444). Užtikrinti regioninio s ąvartyno apsaugos zonoms keliam ų apribojim ų laikymosi pagal LR Vyriausyb ės nutarim ą „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ (patvirtintas 1992 m. geguž ės 12 d. Nr. 343). 6. Įrengti daugiau viešo naudojimo šiukšliad ėži ų, stengiantis, kad miest ų ir didesni ų gyvenvie čių viešosiose vietose – parkuose, skveruose, aikšt ėse – b ūtų mažinama aplinkos tarša.

414 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

7.3. Duj ų tiekimas Vilkaviškio rajono teritorijos apr ūpinimo dujomis sprendiniai: 1. Rezervuoti teritorij ą skirstomojo dujotiekio į Kybart ų miest ą ir Pilviški ų gyvenviet ę tiesimui komunikaciniame koridoriuje, dujofikuojant aplinkines gyvenam ąsias vietoves: Alvito, Virbalio, Karali ų, Šeimenos, Paežeri ų (Šeimenos sen.) gyvenvietes, Gudeli ų, Serdok ų, Bal čiūnų kaimus. Užtikrinant saug ų ir patikim ą gamtini ų duj ų tiekim ą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, planuojant kitas teritorijas taikyti speciali ąsias ir ūkin ės veiklos ribojimo s ąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 „D ėl Speciali ųjų žem ės ir mišk ų naudojimo s ąlyg ų“. 2. Nauj ų skirstom ųjų dujotieki ų statyb ą ir Vilkaviškio rajono miesteli ų ir gyvenvie čių dujofikavim ą t ęsti įvertinus ekonomin į pagr įstum ą, potenciali ų vartotoj ų skai čių ir j ų poreikius, ekonominius, finansinius rodiklius, konkurencij ą su anglimis, suskystintomis naftos dujomis ir vietiniais bei atsinaujinan čiais energijos ištekliais. 3. Planuojant naujas užstatytas vietoves, jose turi b ūti rezervuojamos komunikaciniams koridoriams skirtos teritorijos, atsižvelgiant į galimyb ę šiose vietov ėse pl ėtoti duj ų tiekimo sistem ą. 4. Si ūloma įrengti duj ų skirstymo stot į (DSS) prie Bal čiūnų gyvenviet ės. Nustatyti sanitarines apsaugos zonas duj ų skirstymo stotims pagal LR teis ės akt ų reikalavimus. Sanitarin ės apsaugos zonos dydis turi b ūti nustatomas pagal teršian čiųjų medžiag ų ir triukšmo sklaidos skai čiavimus, taip pat atsižvelgiant į ši ų objekt ų fizin į poveik į. Neatliekant poveikio visuomen ės sveikatos vertinimo sanitarin ė apsaugos zona nustatoma pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpj ūč io 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintas „Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir režimo taisykles“. Vykdyti ši ų sanitarini ų apsaugos zon ų įgyvendinimo kontrol ę. 5. Gamtini ų duj ų perdavimo ir paskirstymo tinkl ų pl ėtra turi b ūti detalizuota rengiant žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentus. 6. Parengti Vilkaviškio rajono savivaldyb ės gamtini ų duj ų tiekimo special ųjį plan ą.

7.4. Šilumos ūkis Vilkaviškio rajono teritorijos apr ūpinimo šiluma sprendiniai: 1. Siekiant, kad šilumos vartotojai Vilkaviškio rajone b ūtų apr ūpinami šiluma mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant didžiausio leidžiamo poveikio aplinkai, turi b ūti ir toliau įgyvendinamos Vilkaviškio rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. B TS-614 patvirtinto Vilkaviškio, Kybart ų ir Virbalio miest ų, Pilviški ų miestelio,

415 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Paežeri ų kaimo, Šeimenos seni ūnijoje šilumos ūkio specialiojo plano nuostatos. Pasikeitus situacijai atnaujinti šilumos ūkio special ųjį plan ą, kaip tai numato Šilumos ūkio speciali ųjų plan ų rengimo taisykl ės (Žin. 2004, Nr. 12-360). 2. Didinti šilumos gamybos efektyvum ą ir patikimum ą, siekti, kad modernizuojant esamas katilines ar įrengiant naujas, b ūtų užtikrinamas moderni ų efektyvesni ų ir ekologiškesni ų technologij ų pritaikymas, įvertinamos atsinaujinan čių energijos ištekli ų ir atliekin ės šilumos panaudojimo bei šilumos ir elektros gamybos bendrame cikle (kogeneracijos) pritaikymo galimyb ės. 3. Siekiant didinti šilumos tiekimo patikimum ą ir mažinti šilumos nuostolius trasose, palaipsniui keisti senas šilumos trasas naujomis. 4. Siekiant efektyvesnio šilumos vartojimo, įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo priemones savivaldybei priklausan čiuose pastatuose, atnaujinant ir modernizuojant švietimo, kult ūros ir medicinos įstaig ų šilumos ūkius. Parengti Vilkaviškio rajono daugiabu čių modernizavimo program ą ar kitas finansavimo schemas efektyvaus energijos vartojimo priemoni ų įgyvendinimui gyvenamuosiuose b ūstuose, organizuoti gyventojams informacines kampanijas. 5. Planuojant naujas tankiai užstatytas vietoves, jose turi b ūti rezervuojamos komunikaciniams koridoriams skirtos teritorijos, atsižvelgiant į galimyb ę šiose vietov ėse pl ėtoti centralizuota šilumos tiekimo sistem ą. Skatinti ši ų sistem ų įrengim ą ar pl ėtr ą teritorijose, kuriose tiekti šilum ą centralizuotai naudinga ekonominiu ir ekologiniu poži ūriu. 6. Nustatyti sanitarines apsaugos zonas šilumos gamybos įrenginiams, kuriems ši ų zon ų nustatym ą numato LR teis ės aktai. Katilini ų sanitarin ės apsaugos zonos dydis turi b ūti nustatomas pagal teršian čiųjų medžiag ų ir triukšmo sklaidos skai čiavimus, taip pat atsižvelgiant į ši ų objekt ų fizin į poveik į. Vykdyti ši ų sanitarini ų apsaugos zon ų įgyvendinimo kontrol ę.

7.5. Elektros energijos tiekimas Vilkaviškio rajono elektros energijos tiekimo sprendiniai: 1. Palaikyti esam ą apr ūpinimo elektra schem ą. 2. Iki 2010 met ų parengti Vilkaviškio rajono savivaldyb ės elektros ūkio analiz ę, nustatyti pagrindines elektros energijos tiekimo problemas ir numatyti priemones didinti elektros energijos tiekimo bei vartojimo efektyvum ą. Studijos parengim ą tur ėtų inicijuoti elektros energij ą tiekianti įmon ė, tarpininkaujant su Vilkaviškio rajono savivaldybe, kurios vaidmuo būtų laiku pateikti reng ėjo prašom ą informacij ą;

416 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

3. Turi b ūti rekonstruojami nusid ėvėję oriniai elektros tinklai į kabelines linijas Vilkaviškio, Kybart ų, Virbalio miestuose ir Šeimenos seni ūnijoje, siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumo ir kokyb ės reikalavimus, didinti elektros tiekimo efektyvum ą. Ties esamais ir planuojamais elektros tiekimo tinklais ir įrenginiais turi b ūti išlaikomos apsaugos zonos bei jų tvarkymo režimas. 4. Rekonstruojant orinius elektros tiekimo tinklus, ypa č urbanizuotose teritorijose, tur ėtų b ūti įvertinta galimyb ė tinklus pakloti po žeme, nes tai sudaryt ų s ąlygas elektros tiekimo patikimumui ir saugumui didinti, nat ūralaus kraštovaizdžio išlaikymui. Naujai užstatomose teritorijose elektros tiekimo tinklai, kai techniškai pagr įsta, turi b ūti klojami po žeme. 5. Rajone turi b ūti skatinamas efektyvus elektros vartojimas. Tam turi b ūti rengiamos informacin ės kampanijos apie elektros taupym ą. Rekonstruojant esamas ir įrengiant naujas gatvi ų apšvietimo sistemas, turi b ūti diegiamos efektyvaus elektros vartojimo priemon ės. 6. Vilkaviškio rajone, ypa č esamose centralizuoto apr ūpinimo šiluma sistemose, tur ėtų b ūti nagrin ėjamos galimyb ės įrengti kogeneracinius įrenginius, pirmenyb ę teikiant įrenginiams, naudojantiems biokur ą ar biomas ę, jei yra galimyb ė – ir gamtines dujas. 7. Pritraukiant priva čią iniciatyv ą, tur ėtų b ūti įrengtos nedidel ės galios v ėjo elektrin ės. V ėjo elektrini ų įrengimo potencialui įvertinti turi b ūti atlikta potenciali ų viet ų naujoms hidroelektrin ėms įrengti studija. Esamos ir planuojamos v ėjo elektrin ės Vilkaviškio rajone turi b ūti eksploatuojamos užtikrinant minimal ų neigiam ą poveik į aplinkai teis ės akt ų numatyta tvarka.

Skatinti atsinaujinan čių ir vietini ų energijos ištekli ų panaudojim ą elektros energijos gamybai. Si ūloma leisti įrengti v ėjo j ėgaines elektros energijai gaminti, atlikus poveikio aplinkai, poveikio sveikatai ir strategin į pasekmi ų aplinkai vertinim ą.

7.6. Telekomunikacijos ir ryšiai Vilkaviškio rajono telekomunikacij ų ir ryši ų sprendiniai: 1. Turi b ūti užtikrinama fiksuotojo ir judriojo telefoninio ryšio infrastrukt ūros pl ėtra tam, kad vartotojams b ūtų pasi ūlytos vis kokybiškesn ės ir modernesn ės paslaugos. 2. Turi b ūti sudarytos s ąlygos pla čiajuos čio interneto infrastrukt ūros pl ėtrai pagal vykdom ą projekt ą „RAIN“ ir kitus projektus, kad b ūtų galima pla čiajuos čiu internetu pasinaudoti didžiojoje Vilkaviškio rajono teritorijos dalyje. 3. Turi b ūti ple čiamas vieš ųjų interneto prieigos tašk ų tinklas. Svarbu, kad nauji taškai b ūtų diegiami labiausiai lankomose visuomenin ės paskirties įstaigose – pašto skyriuose,

417 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

bibliotekose ir pan. Rajono gyventoj ų kompiuteriniam raštingumui skatinti, tur ėtų b ūti organizuojami seminarai ir mokymai informacini ų technologij ų klausimais. 4. Turi b ūti numatytos teritorijos planuojamiems telekomunikacij ų ir ryši ų įrenginiams ir j ų apsaugos zonoms. 5. Inicijuoti seminarus ir apmokymus rajono gyventojams informacini ų technologij ų klausimais.

7.7. Rengtini ir perži ūrėtini teritorij ų planavimo dokumentai

1. Parengti Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą.

2. Parengti Vilkaviškio rajono atliek ų surinkimo aikšteli ų išd ėstymo special ųjį plan ą.

3. Parengti Vilkaviškio rajono savivaldyb ės gamtini ų duj ų tiekimo special ųjį plan ą.

4. Atnaujinti Vilkaviškio rajono šilumos ūkio special ųjį plan ą, kaip tai numato Šilumos ūkio speciali ųjų plan ų rengimo taisykl ės (Žin. 2004, Nr. 12-360).

418 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

8. TERITORIJOS, KURIOMS B ŪTINA PARENGTI VIETOS LYGMENS TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENTUS Įgyvendinant Vilkaviškio rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius reikia parengti šiuos teritorij ų planavimo dokumentus: • Bendruosius planus:
Vilkaviškio, Kybart ų - Virbalio miestams; • Detaliuosius planus:
Bartnink ų, Giž ų, Gražiški ų, Keturvalaki ų, Klausu čių, Pajevonio, Pilviški ų, Višty čio , Kuos ėnų, Lakštu čių, Pašeimeni ų, Ba čkiški ų, Karklini ų, Gudkaimio, Matlaukio, Vilkupi ų, Andriški ų, Augal ų, Daržinink ų, Giedri ų, Slabad ų, Teiberi ų, Karalkr ėslio, Alksn ėnų, Padurpini čių, Paežeri ų, Ramoniški ų, Stirn ėnų, Stoties, Alvito, Čyčkų, Giedri ų, Klampu čių, Mald ėnų, Serdok ų, Kaupiški ų kaimams - statyb ų, inžinerin ės infrastrukt ūros, paslaug ų gyventojams ir verslui pl ėtrai reguliuoti;
Vilkaviškio, Kybart ų ir Virbalio miest ų ir Pilviški ų miestelio pramon ės zon ų; • Specialiuosius planus:
Rekreacini ų teritorij ų prie Vilkaviškio rajono teritorijoje esan čias upes: Šešup ę, Širvint ą, Senaširvint ę, Šeimen ą, Rausv ę) prie ežer ų bei tvenkini ų, taip pat Pajevonio miestelyje ir jo apylink ėse pl ėtros specialiuosius planus;
Vilkaviškio pl ėtros branduolio vystymo special ųjį plan ą;
Leitmargi ų – Alksn ėnų g.s. pl ėtros teritorijos special ųjį plan ą;
Seni ūnij ų kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus ;
Pakel ės infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą;
Vilkaviškio, Kybart ų, Vilbalio miest ų, Pilviški ų miestelio aplinkkeli ų specialiuosius planus;
Paviršini ų vandens telkini ų apsaugos zon ų ir pakran čių apsaugos juost ų specialiuosius planus; Parengti nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiuosius planus: 1) Virbalio miestelio istorinio centro U25 specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto ir teritorijos rib ų plano; 2) Paežeri ų dvaro sodybos G252K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 3) Kybart ų geležinkelio stoties statini ų pirmojo komplekso G380K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zon ų rib ų plano. 4) Kybart ų geležinkelio stoties statini ų antrojo komplekso G381K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano;

419 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

5) Kybart ų geležinkelio stoties statini ų tre čiojo komplekso G382K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano;; 6) Kybart ų geležinkelio stoties statini ų ketvirtojo komplekso G383K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 7) Pilviški ų geležinkelio stoties statini ų komplekso G531K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 8) Vilkaviškio geležinkelio stoties pastat ų komplekso G233K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 9) Sodybos - J. Basanavi čiaus memorialinio muziejaus ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno G199KP specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 10) Spirito rektifikavimo fabriko statini ų komplekso G142K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 11) Spirito varyklos S193 specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 12) Mal ūno-elektrin ės S76 specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 13) Višty čio v ėjo mal ūno su technologine įranga pastat ų komplekso G451K specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 14) Aliejin ės su technologine įranga S89513 specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; 15) Bartnink ų Šv. apaštal ų Petro ir Povilo bažny čios pastato liekan ų S878 specialusis planas, susidedantis iš paveldotvarkos projekto bei teritorijos ir apsaugos zonos rib ų plano; • Kitus projektus ir programinius dokumentus:
Miesto ir kaimo gyvenam ųjų vietovi ų gatvi ų asfaltavimo techninius projektus, pagal nustatytus prioritetus;
Parengti viešojo susisiekimo maršrutų schem ą, susiet ą su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis;

420 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

9. SENI ŪNIJ Ų IR GYVENAM ŲJŲ VIETOVI Ų TERITORIJ Ų RIB Ų KOREKT ŪRA Seni ūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldyb ės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenam ųjų vietovi ų ar dalies miesto teritorijos. Seni ūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinim ą.

Gyvenamosios vietov ės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenam ąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietov ėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietov ėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietov ės, turin čios daugiau kaip 3 t ūkst. gyventoj ų, kuri ų daugiau kaip 2/3 dirban čiųjų dirba pramon ėje, verslo bei gamybin ės ir socialin ės infrastrukt ūros srityse. Mažiau kaip 3 t ūkst. gyventoj ų turintys miestai, rajon ų miestai bei miesto tipo gyvenviet ės, tur ėję miesto status ą, kaip gyvenamosios vietov ės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracini ų vienet ų ir j ų rib ų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietov ės, turin čios nuo 500 iki 3000 gyventoj ų, kuri ų daugiau kaip pus ė dirban čiųjų dirba pramon ėje, verslo bei gamybin ės ir socialin ės infrastrukt ūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietov ės, neturin čios miesto ir miestelio požymi ų. 2007 m. birželio 01 d. adres ų registre buvo įregistruota 12 seni ūnij ų (Bartnink ų, Giž ų, Gražiški ų, Keturvalaki ų, Kybart ų, Klausu čių, Pajevonio, Pilviški ų, Vilkaviškio miesto, Šeimenos, Virbalio ir Višty čio seni ūnija) ir 388 gyvenamosios vietov ės iš kuri ų 3 gyvenamosios vietov ės turi miesto status ą (Vilkaviškio, Kybart ų ir Virbalio miestai), 5 gyvenamosios vietov ės turi miestelio status ą (Bartnink ų, Gražiški ų, Keturvalaki ų, Pilviški ų, Višty čio miesteliai), likusios kaimo vietov ės. Gyvenam ųjų vietovi ų problemos Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje: • Gyvenamosios vietov ės padalintos administracini ų vienet ų rib ų (Marg ų, Norvyd ų, Valavi čių, Beržnavien ės, Stainišk ės, Pincišk ės, Putin ų, Miknai čių, Raugal ų kaimai); • Gyvenamosios vietov ės padalintos seni ūnij ų rib ų (Švitr ūnų, Boblaukio, Kuosi ų, Pavembri ų, Didži ųjų Šelvi ų, Giedri ų, Stolauk ėlio, Žvangu čių, Dambaukos, Kuosi ų, Mockab ūdži ų, Vaisb ūniški ų, Skerpievi ų, Šapkin ų); • Ne įteisintos gyvenamosios vietov ės (Aspertavo, Kairi ų, Kunigiški ų, Ragaiši ų, Vaišni ų, Vaišvilai čių, Egliniški ų, Sv ėri ų, D ūmeli ų, Parausi ų Antaniški ų, Gulbin ų, Pracapol ės Raugal ų, Miknai čių, Pocvie čio, R ūdži ų, Skliaus čių, Šilkai čių, Zom čin ės, Ostankino I, Ostankino II, Versnupi ų, Butkiški ų kaimai); • Panaikintos gyvenamosios vietov ės;

421 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

• Teritorijos nepriskirtos gyvenamosioms vietov ėms (pasienio su Lenkija teritorijos, ne įteisint ų kaim ų teritorijos, panaikint ų kaim ų teritorijos); • Susiliejusios gyvenamosios vietov ės (Stoties, Padurpiny čio, Dvarn ųjų kaimai susiliej ę su Pilviški ų miesteliu); Pagrindin ės priežastys d ėl kuri ų reikia keisti gyvenam ųjų vietovi ų ribas: • ne įteisintos gyvenamosios vietov ės; • panaikintos gyvenamosios vietov ės; • teritorijos nepriskirtos gyvenamosioms vietov ėms; • gyvenam ųjų vietovi ų vietovi ų ribos kerta žem ės sklypus; • susiliejusios vietov ės; • nekilnojamojo turto valdymas; • gyvenamosios vietos deklaravimas; • adres ų suteikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54 „D ėl administracini ų vienet ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų ir pavadinim ų tvarkymo“ (Žin., 2006, Nr. 9-333) buvo koreguojamos seni ūnij ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų ribos ( ži ūr. seni ūnij ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų plan ą). Gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų nustatymo pagrindiniai principai: • gyvenam ųjų vietovi ų teritorijos nedalomos administracini ų vienet ų teritorij ų ribomis; • vientisas žem ės sklypas nedalomas dviem ar daugiau gyvenam ųjų vietovi ų (išskyrus tuos atvejus, kai greta įsigyjamas žem ės sklypas v ėliau, jau nusta čius gyvenamosios vietov ės teritorijos ribas); • gyvenamosios vietov ės teritorijai priskiriami į j ą įsiterp ę ar prie jos prisišliej ę nedideli (iki 5 hektar ų) miško žem ės plotai ir vandens telkiniai). Jeigu gyvenam ųjų vietovi ų teritorijas skiria up ė, melioracijos griovys, geležinkelis, valstybin ės ar vietin ės reikšm ės kelias arba kiti nat ūral ūs ar dirbtiniai nekilnojamojo turto objektai, gyvenam ųjų vietovi ų ribos nustatomos pagal šiems objektams priskirt ų žem ės sklyp ų ribas. Žem ės sklypas su nekilnojamojo turto objektu priskiriamas vienai iš gyvenam ųjų vietovi ų, kuri ribojasi su šiuo žem ės sklypu. • gyvenamoji vietov ė, kurios visa teritorija priskiriama kit ų gyvenam ųjų vietovi ų teritorijoms, panaikinama. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų pakeitimai pateikiami 9.1.1 lentel ėje ir 9.1.2 letel ėje bei seni ūnij ų ir gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų plane.

422 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

9.1.1 lentel ė. Gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų korekt ūra Eil. Seni ūnijos pavadinimas Panaikintos gyvenamosios Priskirtos gyvenamosios vietov ės Nr. vietov ės pavadinimas pavadinimas 1 Bartnink ų Antaniški ų Akelai čių 2 Bartnink ų Dūmeli ų Lakštu čių 3 Bartnink ų Šapkin ų Skerspievi ų 4 Bartnink ų Norvyd ų k. dalis Vilkabali ų 5 Gražiški ų Dambraukos k. dal į Dambaukos 6 Keturvalaki ų Parausi ų Rugiag ėli ų 7 Keturvalaki ų Valavi čių Navinink ų 8 Keturvalaki ų Gulbin ų Juodupi ų 9 Kybart ų Rutkiški ų Šiaudiniški ų, Boblaukio 10 Kybart ų Gervin ės Grieb čių 11 Kybart ų Geguži ų Vilkupi ų 12 Kybart ų Kregždži ų Skardupi ų 13 Klausu čių Skliaus čių Bobi ų 14 Klausu čių Raugal ų Krykli ų 15 Klausu čių Miknai čių Putin ų 16 Klausu čių Rudži ų Didlapi ų 17 Klausu čių Pracapol ės Augal ų 18 Klausu čių Luiši ų Augal ų 19 Klausu čių Pocvie čio Klausu čių 20 Klausu čių Didvydži ų Augal ų 21 Klausu čių Saugu čių Andriški ų 22 Klausu čių Jušk ų Šapal ų 23 Klausu čių Žvangu čių k. dal į Bili ūnų 24 Klausu čių Giedri ų k. dal į Bu čiūnų 25 Klausu čių Didži ųjų Šelvi ų Maž ųjų Šelvi ų 26 Klausu čių Boblaukio k dal į Drebulin ės 27 Klausu čių Gustai čių k. dal į Andriški ų 28 Pajevonio Aspertavo Pajevonio 29 Pajevonio Ragaiši ų Pajevonio 30 Pajevonio Kunigiški ų Pajevonio 31 Pajevonio Vaišni ų Navadol ės 32 Pajevonio Egliniški ų Karklup ėnų 33 Pajevonio Kairi ų Vaišvil ų 34 Pajevonio Vaišvilai čių Vaišvil ų 35 Pajevonio Sv ėri ų Vaišvil ų 36 Pajevonio Mėšlini ų Būdvie čių 37 Pajevonio Santaros Būdvie čių 38 Šeimenos Ožnugario Stirniški ų 39 Šeimenos Paramoniški ų Pagramd ų 40 Šeimenos Zom čin ės Pagramd ų 41 Šeimenos Šilkai čių Kisiniški ų 42 Šeimenos Smilgi ų k. dal į Navinink ų 43 Šeimenos Švitr ūnų k. dal į Kirš ų 44 Šeimenos Saugioni ų k. dal į Kirš ų 45 Šeimenos Boblaukio k. dal į Kirš ų 46 Šeimenos Rutkiški ų k. dal į Kirš ų 47 Virbalio Ostankino I Virbalio Miesto Lauk ų 48 Virbalio Ostankino II Virbalio Miesto Lauk ų 49 Virbalio Versnupi ų Dailu čių

423 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

9.1.2 lentel ė. Vilkaviškio rajono savivaldyb ės seni ūnijos ir gyvenam ųjų vietovi ų pavadinimai Eil. Seni ūnijos pavadinimas Gyvenam ųjų vietovi ų pavadinimai Nr. 1. Bartnink ų Bartnink ų miestelis ir Akelai čių, An člaukio, Aruodiški ų, Auks ėnų, Bajor ų, Dalg ėnų, Daukšai čių, Galioriški ų, Geisteriški ų, Grajausk ų, Kunigiški ų, Kuos ėnų, Kuosi ų, Lakštu čių, Marg ų (k. dalis Kalvarijos sav.), Moliniški ų, Ožkabali ų I, Ožkabali ų II, Padvari ų, Pagerniav ės I, Pagerniav ės II, Pašeimeni ų, Piliakalni ų, Putin ėli ų, Rasi ų, Sausinink ų, Skerpievi ų, Skrobl ų, Šeškini ų, Šilbali ų, Šul ų, Vaizb ūniški ų, Vart ų, Vilkabali ų, Vinkšnupi ų kaimai 2. Giž ų Adamarinos, Antupi ų, Baltakio, Dabravol ės, Dapkiški ų, Deivoniški ų, Drebulyn ės, Giž ų, Giž ų Daržinink ų, Išlandži ų, Kr ūzmargio, Lapankos, Marijanavo, Naujakaimio, Naujien ėlės, Nauj ųjų Giž ų, Oran ų, Pagramd ų, Paiki ų, Pal ūkiški ų, Rimavi čių, R ūdos, Senkiški ų, Skriaudupio, Strazdži ų, Viktorin ės, Žvirgždai čių kaimai 3. Gražiški ų Gražiški ų miestelis ir Armudiški ų, Aštriakalnio, Bambini ų, Beržini ų, Dambraukos, Dotam ų, Duonelai čių, Duoniški ų, Egliniški ų I, Egliniški ų II, Graužini ų, Gražupi ų, Jakiški ų, Karpiej ų, Kauniški ų, Kregždži ų, Lankup ėnų, Lankupkos, Norvyd ų, Ramoviet ės, R ūkšt ėnų, Skardupi ų, Stirniški ų, Strazdin ės, Šilsodžio, Tupik ų, Vaitkabali ų, Varteli ų, Vidgiri ų, Vygreli ų kaimai 4. Keturvalaki ų Keturvalaki ų miestelis ir Augiški ų, Ba čkiški ų, Bardausk ų, Beržini ų, Būdvie čių, Degsniški ų, Degu čių, Dub ėnų, Geisteriški ų, Gobiški ų, Ind ūriški ų, Juodupi ų, Kami čių, Karklini ų, Kirš ų, Lukšiški ų, Merkšiški ų, Mockab ūdži ų, Mudri ų, Navavol ės, Navinink ų, Palaimos, Paplab ūdiški ų, Paraus ėli ų, Patil čių, Pavilkauj ų, Penkini ų, Pe čiuliški ų, Pilotiški ų, Rakausk ų, Rugiag ėli ų, Tabar ų, Vienbiski ų, Vižaid ų kaimai 5. Kybart ų Kybart ų miestas ir Bajor ų, Beržyno, Boblaukio, Daug ėlai čių, Grieb čių, Gudkaimio, Gustai čių, Keturkaimio, Kybart ų, Kybeiki ų, Kurmiški ų, Kurpik ų, Lauckaimio, Lygum ų, Matlaukio, Medinink ų, Miestlaukio, Molini ų, Obeliški ų, Opšr ūtėli ų, Paražni ų, Peletr ūnų, Prapuoleni ų, Remeiki ų, Sakalupio, Skardupi ų, Slibin ų, Stanai čių, Stulgeli ų, Šiaudiniški ų, Šikšni ų, Š ūkleli ų, Š ūkli ų, Vaidot ų, Varpu čių, Vilkupi ų, Žagr ėnų kaimai 6. Klausu čių Andriški ų, Armin ų, Augalų, Bili ūnų, Bobi ų, Bu čiūnų, Daržinink ų, Didlapi ų, Drebulin ės, Gudai čių, Iškart ų, Jan čių, Juodup ėnų, Juozapavo, Jušk ų, Katau čiznos, Klausu čių, Krykli ų, Matarn ų, Maž ųjų Šelvi ų, Mier čių, Norvaiš ų, Puodžiški ų, P ūstelnink ų, Putin ų, Rementiški ų, Rumok ų, Saugu čių, Slabad ų, S ūdavos, Šapal ų, Teiberi ų, Zanavyk ų, Žyni ų kaimai 7. Pajevonio An člaukio, Baland ėli ų, B ūdvie čių, Dabravol ės, Ėglupi ų, Gudeli ų, Ivanovkos, Karalkr ėslio, Karklup ėnų, Kylinink ų, Kl ėtkinink ų, Liubiški ų, Navadol ės, Pajevonio, Santaros, Sod ėnų, Stolaukio, Šaki ų, Torieliški ų, Trilaukio, Užbali ų, Užupi ų, Vaišvil ų, Vasiliavo kaimai 8. Pilviški ų Pilviški ų miestelis ir Alksn ėnų, Bal čiūniški ų, Bal čiūnų, Bebrinink ų, Beržnavien ės, B ūdos, B ūdvie čių, Čižiški ų, Dabravol ės, Dugn ų, Dum čių, Dvarn ųjų, Gabrišk ės, Galiakauši ų, Garšvini ų, Gulbiniški ų, Gurbšilio, Juodupi ų, Juoz ūnišk ės, Jurgeli ų, Jurkš ų I, Jurkš ų II, Kalv ų, Kauši ų, Kup čiški ų, Kupreliški ų, Labušiški ų, Leitmargi ų, Maišeli ų, Mažu čių, Meistišk ės, Nadrausv ės, Našiški ų, Naudži ų, Omentiški ų, Opšr ūtų, Oželi ų, Padurpiny čio, Paežeri ų, Pakalviški ų, Pan čeki ų, Papr ūdži ų, Parausi ų, Pasodos, Penkvalaki ų, Pili ūnų, Pincišk ės, Ramoniški ų, Sarma čin ų, Sausbali ų, Smaliny čios, Smilgi ų, Stainišk ės, Stark ų, Stirn ėnų, Stoties, Striel čiški ų, Ša čkų, Pergali ų, Švarpliški ų, Talkiški ų, Užpr ūdži ų, Vait ų, Varakišk ės, Vizgird ų, Vladiški ų, Ži ūri ų

424 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

kaimai 9. Vilkaviškio miesto Vilkaviškio miestas 10. Šeimenos Alvito, Barau čiznos, Baziliški ų, Beragin ės, B ūdežeri ų, Čyčkų, Didži ųjų Būdežeri ų, Didži ųjų Šelvi ų, Dvarkeli ų, Giedri ų, Gražul ėnų, Gudeli ų, Gužu čių, Juodvarnio, Karali ų, Kaukalnio, Kirš ų, Kisiniški ų, Klampu čių, Kume čių I, Kume čių II, Kumelbali ų, Kunigiški ų, Lankeliški ų, Lobiški ų, Majoriški ų, Mald ėnų, Marg ų Tupik ų, Masikvietiškio, Matuliški ų, Maž ųjų B ūdežeri ų, Misvie čių, Navinink ų, Obelupi ų, Osijos, Ožkabali ų, Paežeri ų, Pagramd ų, Pašili ų, Patunkiški ų, Pavembri ų, Purviniški ų, Pūstap ėdži ų, Serdok ų, Siman ėliški ų, Stepon ų, Stirniški ų, Stolauk ėlio, Suvalk ų, Šapkin ų, Šuki ų, Uosi ų, Užbali ų, Vai člaukio, Vanagin ės, Varpinink ų, Vekeriotiški ų, Vilkiški ų, Viš čiakaimio, Vižaid ų, Vokišk ėli ų, Zno čkų, Žvangu čių kaimai 11. Virbalio Virbalio miestas ir Bijot ų, Dailu čių, Mažu čių, Santaros, Staugai čių, Šeštini ų, Švitr ūnų, Virbalio Miesto Lauk ų kaimai 12. Višty čio Višty čio miestelis ir Bakšiški ų, Čižiški ų, Dobilyn ų, Galkiemio, Gir ėnų, Janaukos, Kaupiški ų, Liuki ų, Meili ūnų, Naujinink ų, Neb ūtkiemio, Padvarniški ų, Pakalni ų, Pavarteli ų, Pavišty čio, R ėč iūnų, Totorkiemio, Varteli ų, Višty čio Lauko I, Višty čio Lauko II, Žirg ėnų kaimai

Vilkaviškio rajono savivaldyb ėje ateityje si ūlomi tokie gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų rib ų pakeitimai: 1. Pilviški ų seni ūnijoje, Stoties, Padurpiny čio, Dvarn ųjų kaim ų ir Pilviški ų miestelio teritorijas apjungti į vien ą gyvenam ąją vietov ę ir suteikti pavadinimą Pilviški ų miesteliu . 2. Klausučių seni ūnijoje, Andriški ų kaim ą pavadinti Žaliosios kaimu. 3. Šeimenos seni ūnijoje, apjungti Čyčkų, Alvito kaim ų teritorij ų dal į bei Mald ėnų kaim ą ir suformuojant nauj ą gyvenam ąją vietov ę pavadinimu Alvito miestelis. 4. Pajevonio seni ūnijoje, Pajevonio kaimui suteikti miestelio status ą. 5. Klausu čių seni ūnijoje, Klausu čių kaimui suteikti miestelio status ą.

425 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

PRIEDAS

426 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

2-1 PRIEDAS VILKAVIŠKIO RAJONO NEKILNOJAM ŲJŲ KULT ŪROS VERTYBI Ų S ĄRAŠAS Eil. MC KULT Ū- KULT ŪROS Nr. ROS PAVADINIMAS ADRESAS PAVELDO VERTY- OBJEKTO BĖS STATUSAS " KODAS ARCHEOLOGINIS PAVELDAS 1. 3696 A244P Piliakalnis Klausu čių sen. Rementiški ų k. kp 2. 30324 A1895 Senov ės gyvenviet ė Klausu čių sen., Skliaus čių k. vs 3. 22993 A247KP Piliakalnis su gyvenviete Pilviški ų sen., Pili ūnų k. kp 4. 16193 AV2024 Piliakalnis, vad. Juodkalniu Pajevonio sen., Pajevonio k. kvr 5. 16295 A243P Piliakalnis Kybart ų sen., Virbalgirio miškas kp 6. 3704 AR1428 Piliakalnis Višty čio sen., Šaki ų k. kvr 7. 30322 A1893 Senov ės gyvenviet ė Klausu čių sen., Skliaus čių k. vs 8. 30325 A1897 Kapinynas Višty čio sen., Kaupiški ų k. vs 9. 23001 A252KP Piliakalnis su gyvenviete Višty čio sen. Višty čio Lauko II k. kp 10. 3703 A251 Piliakalnis Višty čio sen., Pavišty čio k. vs 11. 22999 A250KP Piliakalnis su gyvenviete Višty čio sen., Kaupiški ų k. kp 12. 22997 A249KP Piliakalnis su gyvenviete Šeimenos sen., Šuki ų k. kp 13. 22995 A248KP Piliakalnis su gyvenviete Šeimenos sen., Misvie čių k. kp 14. 22991 A246KP Piliakalnis su gyvenviete Pajevonio sen., Pajevonio k. kp 15. 22989 A245KP Piliakalnis su gyvenviete Pajevonio sen., Dabravol ės k. kp 16. 16324 A242P Kapinynas Kybart ų sen., Stanai čių k. kp 17. 22987 A241KP Piliakalnis su gyvenviete Kybart ų sen., Miestlaukio k. kp 18. 22985 A240KP Piliakalnis su papiliu Bartnink ų sen., Piliakalni ų k. kp 19. 30323 A1894 Senov ė gyvenviet ė Klausu čių sen., Skliaus čių k. vs 20. 20557 A1896 Senojo miesto vieta Kybart ų sen., Virbalio mst. vs 21. 31076 Pavišty čio piliakalnis II su Višty čio sen., Pavišty čio k. kvr gyvenviete 22. 7197 AV1800 Ožkabali ų senkapis su dg.kp. Bartnink ų sen., Ožkabali ų k. kvr Paaiškinimai: "kp – kult ūros paminklas; "vs – valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas; "kvr – esantis Kult ūros vertybi ų registre; ARCHITEKT ŪRINIS, INŽINERINIS, ISTORINIS, SAKRALINIS PAVELDAS 1. 1761 S211 Svirnas Keturvalaki ų sen., Keturvalakių mstl. vs 2. 1760 S210 Koply čia Keturvalaki ų sen., Keturvalaki ų mstl. vs 3. 16114 S212 Koply čia Keturvalaki ų sen., Antupi ų k. vs 4. 1758 S193 Spirito varykla Šeimenos sen., Alvito k. vs 5. 28190 S878 Bažny čios pastato liekanos Bartnink ų sen., Bartnink ų mstl. vs 6. 2173 S76 Mal ūnas - elektrin ė Pilviški ų sen., Naudži ų k. vs 7. 30652 S1058 Geležinkelio tiltas Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs 8. 11333 S614 Pastatas Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio vs mst. 9. 2143 S615 Pastatas Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs 10. 16117 S1037 Koply čia Pilviški ų sen., Parausi ų k. vs 11. 28266 S895 Aliejin ė su technologine įranga Višty čio sen., Višty čio mstl. vs 12. 30638 S1043 Pastatas Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs 13. 950 S75 Mal ūnas - aliejin ė Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio vs mst. 14. 22197 S195 Tiltas Klausu čių sen., Slabad ų k. vs 15. 11336 IV732 Sodyba Giž ų sen., Giž ų k. kvr 16. 11337 IV733 Sodybos vieta Giž ų sen., R ūdos k. kvr 17. 11338 I53 Žudyni ų vieta ir kapai Klausu čių sen., Žyni ų k. vs 18. 11346 I148 Sodybos vieta Pilviški ų sen., Nadrausv ės k. vs 19. 10588 I149 Sodybos vieta Šeimenos sen., Kirš ų k. vs 20. 10592 IR262 Sodyba Pilviški ų sen., Naudži ų k. kvr 21. 10593 IR263 Sodybos vieta Pilviški ų sen., Paežeri ų k. kvr 22. 10594 IR264 Kl ėtis ir sodybos vieta Pilviški ų sen., Ži ūri ų Gudeli ų k. kvr

427 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

23. 2757 I146 Žuvimo vieta Bartnink ų sen., Budavon ės miškas vs 24. 30511 I286 Sodybos vieta Klausu čių sen., Andriški ų k. vs 25. 26430 I147 Sodybos vieta Pilviški ų sen., Penkvalaki ų k. vs 26. 26429 I145 Žuvimo vieta Bartnink ų sen., Bartnink ų mstl. vs 27. 11347 IV743 Namas Pilviški ų sen., Ži ūrų Gudeli ų k. kvr 28. 16069 AtV1099 Bažny čia Šeimenos sen., Paežeri ų k. kvr 29. 16070 AtV1100 Bažny čia Giž ų sen., Giž ų k. kvr 30. 952 IP995 Gyv. namas Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio kvr mst. 31. 2462 IP1422 Pastatas Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio vs mst. 32. 2159 IP1105 Klebonija Giž ų sen., Giž ų k. kvr 33. 17065 IV1309 Pastatas Pilviški ų sen., Paežeri ų k. kvr 34. 2463 IP1423 Pastatas Šeimenos sen., Vilkaviškio mst. kvr 35. 2715 IP1692 Pastatas Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio kvr mst. 36. 2743 IP1720 Evangelik ų – liuteron ų bažny čia Višty čio sen., Višty čio mstl. kvr 37. 953 IP996 Mokykla Kybart ų sen., Kybart ų mst. kvr 38. 28293 G451K Višty čio v ėjo mal ūno su Višty čio sen., Višty čio mstl. vs technologine įranga pastat ų kompleksas 39. 30593 G531K Geležinkelio stoties statini ų Pilviški ų sen., Pilviški ų mstl. vs kompleksas 40. 30579 G527K Gimtoji sodyba Klausu čių sen., D. Šelvi ų k. vs 41. 25115 G233K Geležinkelio stoties pastat ų Klausu čių sen., D. Šelvi ų k. vs kompleksas 42. 1029 G252K Dvaro sodyba Šeimenos sen., Uosi ų k. vs 43. 10590 G199KP Sodyba - ąžuolynas Bartnink ų sen., Ožkabali ų k. kp 44. 27471 G380K Geležinkelio stoties statini ų Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs kompleksas 45. 27479 G381K Geležinkelio stoties statini ų Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs kompleksas 46. 27483 G382K Geležinkelio stoties statini ų Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs kompleksas 47. 27486 G383K Geležinkelio stoties statini ų Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs kompleksas 48. 23557 G142K Spirito rektifikavimo fabriko Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio vs statini ų kompleksas mst. 49. 880 IP878At Vilkaviškio buv.dvaro sodybos Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio kvr fragmentai mst. 50. 861 IP859 At Bartnink ų buv.dvaro sodybos Bartnink ų sen., Bartnink ų mstl. kvr fragmentai 51. 864 IP862 At Katau čiznos buv.dvaro sodyba Klausu čių sen., Katau čiznos k. kvr 52. 862 IP860 At Didvyži ų (Geišter ų) buv.dvaro Klausu čių sen., Didvyži ų k. kvr sodyba 53. 873 IP871 At Rumok ų buv.dvaro sodybos Klausu čių sen., Rumok ų k. kvr fragmentai 54. 866* IP864 At Mier čių buv.dvaro sodybos Klausučių sen., Mier čių k. kvr fragmentai 55. 875* IP 873 At Šapal ų buv.dvaro sodyba Klausu čių sen., Šapal ų k. kvr 56. 871 IP869 At Putin ų buv.dvaro sodybos Klausu čių sen., Putin ų k. kvr fragmentai 57. 868 IP866 At Patil čių buv.dvaro sodybos Keturvalaki ų sen., Patil čių k. kvr fragmentai 58. 877 IP875 At Šūkli ų buv.dvaro fragmentai Kybart ų sen., Š ūkli ų k. kvr 59. 870 IP868 At Puniškos buv.dvaro sodybos Kybart ų sen., Virbalio mstl. kvr fragmentai 60. 881* IP879 At Vilkupi ų buv.dvaro sodybos Kybart ų sen., Vilkupi ų k. kvr fragmentai 61. 879* IP877 At Versnupi ų (Dailu čių) buv. Kybart ų sen., Dailu čių k. kvr

428 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

dvaro sodybos fragmentai 62. 876* IP874 At Šiaudiniški ų buv dvaro sodybos Kybart ų sen., Šiaudiniški ų k. kvr fragmentai 63. 874* IP872 At Siman ėliški ų buv dvaro sodybos Šeimenos sen., Siman ėliški ų k. kvr fragmentai 64. 865 IP863 Klampu čių buv dvaro sodybos Šeimenos sen., Klampu čių k. kvr fragmentai 65. 878* IP876 At Vembri ų (Lakštu čių) buv dvaro Bartnink ų sen., Lakštu čių k. kvr sodybos fragmentai 66. 882 IP880 At Vinkšnupi ų buv dvaro sodybos Bartnink ų sen., Vinkšnupi ų k. kvr fragmentai 67. 872 IP870 At Rasi ų buv.dvaro sodyba Bartnink ų sen., Rasi ų k. kvr 68. 869* IP867 At Piliakalni ų buv dvaro sodybos Bartnink ų sen., Piliakalni ų k. kvr fragmentai 69. 863 IP861 At Giž ų buv dvaro sodybos Giž ų sen., Gižų k. kvr fragmentai 70. IP2588/I Ži ūri ų Gudeli ų buv. pradin ės Pilviški ų sen., Ži ūrų Gudeli ų k. kvr mokyklos pastatas 71. 3706 M157 Akmuo Višty čio sen., Višty čio mstl. vs Paaiškinimai: "kp – kult ūros paminklas; "vs – valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas; "kvr – esantis Kult ūros vertybi ų registre; URBANISTINIS PAVELDAS 1. 17125 U25 Miestelio istorinis centras Virbalio sen., Virbalio mst. vs Paaiškinimai: "kp – kult ūros paminklas; "vs – valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas; "kvr – esantis Kult ūros vertybi ų registre; KITAS NEKILNOJAMASIS KULT ŪROS PAVELDAS 1. 23065 L447 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Bijot ų k. vs 2. 23069 L451 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Švitr ūnų k. vs 3. 23056 L438 Vokie čių senosios kapin ės Šeimenos sen., Kaukakalnio k. vs 4. 23055 L437 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Vai člaukio k. vs 5. 23054 L436 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Čyčkų k. vs 6. 23052 L434 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Viš čiakaimio k. vs 7. 23053 L435 Senosios kapin ės Šeimenos k. Patunkiški ų k. vs 8. 23079 L461 Vokie čių senosios kapin ės Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs 9. 20679 L893 Žyd ų senosios kapin ės Kybart ų sen., Kybart ų mst. vs 10. 22220 L222 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Skardupi ų k. vs 11. 22219 L221 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Geguži ų k. vs 12. 22054 L216 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Prapuoleni ų k. vs 13. 22216 L218 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Stulgeli ų k. vs 14. 22224 L226 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Lauckaimio k. vs 15. 22222 L224 Vokie čių senosios kapin ės Kybart ų sen., Lauckaimio k. vs 16. 22223 L225 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Lauckaimio k. vs 17. 22221 L223 Vokie čių senosios kapin ės Kybart ų sen., Miestlaukio k. vs 18. 22217 L219 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Keturkaimio k. vs 19. 22218 L220 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Keturkaimio k. vs 20. 25043 L991 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Keturkaimio k. vs 21. 25042 L990 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Keturkaimio k. vs 22. 22241 L243 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Klausu čių k. vs 23. 23057 L439 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Giedri ų k. vs 24. 22242 L244 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Daržinink ų k. vs 25. 22238 L240 Senosios kapin ės Klausu čių sen. Augal ų k. vs 26. 22239 L241 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Teiberi ų k. vs 27. 22234 L236 Vokie čių senosios kapin ės Pilviški ų sen., Smilgi ų k. vs 28. 22236 L238 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Jurkš ų k. vs 29. 22235 L237 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Stark ų k. vs 30. 20678 L898 Žyd ų sen ųjų kapini ų dalis Pilviški ų sen., Pilviški ų mstl. vs 31. 23078 L460 Vokie čių senosios kapin ės Pilviški ų sen., Pilviški ų mstl. vs

429 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

32. 22237 L239 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Pili ūnų k. vs 33. 22230 L232 Vokie čių senosios kapin ės Pilviški ų sen., Parausi ų k. vs 34. 22228 L230 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Paežeri ų k. vs 35. 22229 L231 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., B ūdvie čių k. vs 36. 22233 L235 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Opšr ūtų k. vs 37. 22232 L234 Vokie čių senosios kapin ės Pilviški ų sen., Opšr ūtų k. vs 38. 23060 L442 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Pagramd ų k. vs 39. 23061 L443 Vokie čių senosios kapin ės Šeimenos sen., Pagramd ų k. vs 40. 23082 L464 Senosios kapin ės Vilkaviškio miesto sen., vs Vilkaviškio mst. 41. 20677 L902 Žyd ų senosios kapin ės Vilkaviškio miesto sen., vs Vilkaviškio mst. 42. 23081 L463 Vokie čių senosios kapin ės Vilkaviškio miesto sen., vs Vilkaviškio mst. 43. 24006 L900 Senosios kapin ės Šeimenos sen., M. B ūdežeri ų k. vs 44. 23063 L445 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Serdok ų k. vs 45. 23062 L444 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Gudeli ų k. vs 46. 23058 L440 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Masikvietiškio k. vs 47. 23059 L441 Vokie čių senosios kapin ės Šeimenos sen., Masikvietiškio k. vs 48. 22226 L228 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Oželi ų k. vs 49. 22227 L229 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Gudeli ų k. vs 50. 22225 L227 Senosios kapin ės Pilviški ų sen., Bebrinink ų k. vs 51. 22248 L425 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Keturvalaki ų vs mstl. 52. 22250 L427 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Karklini ų k. vs 53. 24005 L899 Senosios kapin ės Šeimenos sen., D. B ūdežeri ų k. vs 54. 25041 L989 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Pavembri ų k. vs 55. 25045 L993 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Ožkabali ų k. vs 56. 23076 L458 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Lakštu čių k. vs 57. 23074 L456 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Geisteriški ų k. vs 58. 23075 L457 Vokie čių senosios kapin ės Bartnink ų sen., Geisteriški ų k. vs 59. 23983 L875 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Pašeimeni ų k. vs 60. 22695 L428 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Rugiag ėli ų k. vs 61. 22697 L430 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Rugiag ėli ų k. vs 62. 23980 L872 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Bartnink ų mstl. vs 63. 22700 L433 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Rugiag ėli ų k. vs 64. 22698 L431 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Rugiag ėli ų k. vs 65. 22699 L432 Vokie čių senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Navinink ų k. vs 66. 23068 L450 Totori ų senosios kapin ės Bartnink ų sen., Vinkšnupi ų k. vs 67. 23067 L449 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Vinkšnupi ų k. vs 68. 23077 L459 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Piliakalni ų k. vs 69. 23985 L877 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Rasi ų k. vs 70. 23066 L448 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Vilkabali ų k. vs 71. 23984 L876 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Rasi ų k. vs 72. 23988 L880 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Skrobl ų k. vs 73. 24000 L892 Vokie čių senosios kapin ės Bartnink ų sen., Vidgiri ų k. vs 74. 23994 L886 Senosios kapin ės Višty čio sen., Bambini ų k. vs 75. 23996 L888 Senosios kapin ės Višty čio sen., Lankup ėnų k. vs 76. 23123 L507 Senosios kapin ės Višty čio sen. Ramoviet ės k. vs 77. 23124 L508 Vokie čių senosios kapin ės Višty čio sen., Pakalni ų k. vs 78. 23997 L889 Vokie čių senosios kapin ės Višty čio sen., Skardupi ų k. vs 79. 25044 L992 Kapin ės Višty čio sen., Norvyd ų k. vs 80. 23122 L506 Senosios kapin ės Višty čio sen., Stirniški ų k. vs 81. 25048 L996 Senosios kapin ės Višty čio sen., Kauniški ų k. vs 82. 23998 L890 Senosios kapin ės Višty čio sen., Strazdin ės k. vs 83. 24009 L905 Vokie čių senosios kapin ės Višty čio sen., Višty čio mstl. vs 84. 20680 L904 Žyd ų senosios kapin ės Višty čio sen., Višty čio mstl. vs 85. 24008 L903 Žyd ų senosios kapin ės Višty čio sen., Višty čio mstl. vs 86. 23125 L509 Senosios kapin ės Višty čio sen., R ėč iūnų k. vs 87. 23120 L504 Senosios kapin ės Višty čio sen., Meili ūnų k. vs

430 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

88. 23121 L505 Senosios kapin ės Višty čio sen., Liuk ų k. vs 89. 25047 L995 Senosios kapin ės Višty čio sen., Liuk ų k. vs 90. 23086 L468 Senosios kapin ės Višty čio sen., Gir ėnų k. vs 91. 23085 L467 Senosios kapin ės Višty čio sen., Gir ėnų k. vs 92. 23084 L466 Senosios kapin ės Višty čio sen., Kaupiški ų k. vs 93. 24001 L894 Senosios kapin ės Pajevonio sen., An člaukio k. vs 94. 23999 L891 Senosios kapin ės Višty čio sen., Šilsodžio k. vs 95. 23991 L883 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Vart ų k. vs 96. 24007 L901 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Ožkabali ų k. vs 97. 23990 L882 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Šilbali ų k. vs 98. 23987 L879 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Sauginink ų k. vs 99. 24004 L897 Evangelik ų liuteron ų senosios Pajevonio sen., Užbali ų k. vs kapin ės 100. 23986 L878 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Sauginink ų k. vs 101. 23073 L445 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Moliniški ų k. vs 102. 24003 L896 Senosios kapin ės Pajevonio sen., Stolaukio k. vs 103. 25040 L988 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Lankeliški ų k. vs 104. 23989 L881 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Stolauk ėlio k. vs 105. 25046 L994 Senosios kapin ės Šeimenos sen., Purviniški ų k. vs 106. 23072 L454 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Mažu čių k. vs 107. 23083 L465 Senosios kapin ės Višty čio sen., Šaki ų k. vs 108. 23064 L446 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Kurpik ų k. vs 109. 23071 L453 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Kybeiki ų k. vs 110. 23070 L452 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Remeiki ų k. vs 111. 22055 L217 Senosios kapin ės Kybart ų sen., Gudkaimio k. vs 112. 22231 L233 Vokie čių senosios kapin ės Pilviški ų sen., Gulbiniški ų k. vs 113. 23992 L884 Senosios kapin ės Giž ų sen., Deivoniški ų k. vs 114. 22247 L424 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Mockab ūdži ų k. vs 115. 22696 L429 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., Bardausk ų k. vs 116. 22249 L426 Senosios kapin ės Keturvalaki ų sen., B ūdvie čių k. vs 117. 23995 L887 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Dotam ų k. vs 118. 23993 L885 Senosios kapin ės Višty čio sen., Bambini ų k. vs 119. 23981 L873 Senosios kapin ės Bartnink ų sen., Grajausk ų k. vs 120. 23080 L462 Vokie čių senosios kapin ės Kybart ų sen., Virbalio mst. vs 121. 22240 L242 Senosios kapin ės Klausu čių sen., Skliaus čių k. vs 122. 21002 L895 Senosios kapin ės Pajevonio sen., Gudeli ų k. vs 123. 11343 IV739 Kapin ės Kybart ų sen., Kybart ų mst. kvr 124. 20681 IP2758 Žyd ų senosios kapin ės II Kybart ų sen., Virbalio Miesto kvr Lauk ų k. 125. 11351 IV747 Kapin ės Kybart ų sen., Virbalio Miesto lauk ų kvr k. 126. 11339 IV735 Kapin ės Klausu čių sen., Iškart ų k. kvr 127. 11349 IV74 Kapin ės Pilviški ų sen., Pilviški ų mstl. kvr 128. 11331 IV727 Kapin ės II Vilkaviškio miesto sen., kvr Vilkaviškio mst. 129. 11332 IV728 Kapin ės III Vilkaviškio miesto sen., kvr Vilkaviškio mst. 130. 11335 IV731 Kapin ės Giž ų sen., R ūdos k. kvr 131. 11353 IV749 Kapin ės Višty čio sen., Višty čio mstl. kvr 132. 11348 IV744 Kapin ės Pajevonio sen., Pajevonio k. kvr 133. 11352 IV748 Kapinės I Višty čio sen., Višty čio mstl. kvr 134. 11334 IV730 Kapin ės Bartnink ų sen., Bartnink ų mstl. kvr 135. 16807 IV1050 Kapas Pajevonio sen., Pajevonio k. kvr 136. 16808 IV1051 Kapas Šeimenos sen., Paežeri ų k. kvr 137. 2313 IP1271 Paminklas Lietuvos Vilkaviškio miesto sen., kvr nepriklausomybei Vilkaviškio mst. 138. 14583 DV3439 Lietuvos Didžiojo kunigaikš čio Pajevonio sen., Pajevonio k. kvr Vytauto paminklas 139. 14580 DV3436 Vinco Kudirkos paminklas Pilviški ų sen., Paežeri ų k. kvr 140. 2175 IP1124 Kryžius Vilkaviškio miesto sen., kvr

431 VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS: Sprendiniai

Vilkaviškio mst. 141. 14584 DV3440 Kryžius Pajevonio sen., Pajevonio k. kvr 142. 14971 DV4060 Isako Levitano paminklinis Kybart ų sen., Kybart ų mst. kvr biustas 143. 15762 DV4834 Antkapinis paminklas su Vilkaviškio miesto sen., kvr „Kario mirties alegorija“ Vilkaviškio mst. 144. 14578 DV3434 Stogastulpis dviaukštis Kybart ų sen., Šiaudiniški ų k. kvr 145. 14589 DV3445 Kryžius su koplyt ėle Virbalio sen., Virbalio m. kvr Paaiškinimai "kp – kult ūros paminklas; "vs – valstyb ės saugomas kult ūros paveldo objektas; "kvr – esantis Kult ūros vertybi ų registre;

Pastaba * Dvar ų sodybos, kurioms 1996 m. Lietuvos Respublikos Kult ūros vertybi ų apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 139 buvo prad ėta ne įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registrą proced ūra.

432