Generalinio) Plano Patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS

DĖL TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1299 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Telšių apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą prie Aplinkos ministerijos bendradarbiaujant ir suderinus su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

______

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1299

TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Telšių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX- 1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1- 263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose. 2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys, pateiktos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir nurodytos priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti. 3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimų apskričių viršininkų administracijomis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Telšių regiono plėtros tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. P.25-21 „Dėl Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2010 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-9). 4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų. 5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108- 3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kituose teisės aktuose.

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO NUOSTATOS IR BENDRŲJŲ TIKSLŲ SISTEMA

6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką. 7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – įgyvendinant ir detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, parengti apskrities teritorijos tvarkymo ir darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas, kurie užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę. 8. Socialinėje plotmėje numatyta:

8.1. suteikti socialinės plėtros impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes; 8.2. tobulinti administracines procedūras ir didinti viešojo administravimo institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus; 8.3. skatinti viešųjų ir privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenamųjų vietovių sistemos centruose; 8.4. optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą, plėtoti paslaugų infrastruktūrą; 8.5. stiprinti apskrities demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą; 8.6. sudaryti sąlygas įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą apskrities demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams; 8.7. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą, remti etnokultūros teritorinę raišką; 8.8. mažinti socialinę atskirtį; 8.9. užtikrinti apskrities gyventojams sveiką ir švarią aplinką. 9. Ekonominėje plotmėje numatyta: 9.1. skatinti diferencijuotą pramonės potencialo plėtrą apskrities teritorijoje – dekoncentruoti pramonės plėtrą, skirtingose apskrities teritorijose plėtoti specifines pramonės sritis; 9.2. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą, skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, ypač apskrities teritorijos upių ir ežerų pakrantėse, plėtoti verslo paslaugas; 9.3. plėtoti geležinkelių ir automobilių kelių tinklą, logistikos infrastruktūrą, naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius; 9.4. modernizuoti Telšių apskrities susisiekimo infrastruktūrą – jungti juos prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, pagerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, plėtoti viešojo susisiekimo sistemą; 9.5. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti jų mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones; 9.6. skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą; 9.7. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, didinti apskrities miškingumą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimą; 9.8. didinti žemės ūkio konkurencingumą – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę; 9.9. plėtoti alternatyvias veiklas kaimo gyvenamosiose vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros sąlygas, skatinti kaimo turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą; 9.10. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas; 9.11. gerinti pramonės ir verslo aplinką. 10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta: 10.1. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti apskrities teritorijos miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius regiono upių ir ežerų pakrantėse; 10.2. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą; 10.3. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą; 10.4. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą.

11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus socialinio ekonominio ir urbanistinio aktyvumo centrų išdėstymo darna, atsižvelgiant į gamtinį karkasą; 11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, pagrįstą šalies gamtinio karkaso palaikymo ir stiprinimo principu; 11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti; 11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus; ypač daug dėmesio teikti transporto ir inžinerinių sistemų plėtojimui ir modernizavimui, turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtojimui, pramonės ir verslo konkurencingumo didinimui; 11.5. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą; 11.6. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti; 11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą.

II. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

12. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis struktūromis, detalizuojant ir konkretizuojant šalies teritorijos erdvinio vystymo nuostatas. 13. Priimti apskrities funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų centrų ir veiklos integracijos ašių teritoriniai-erdviniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį apskrities teritorijoje, įgyvendinant kraštovaizdžio darnos idėją. 14. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis. 15. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro: 15.1. gyvenamųjų vietovių su socialinės ir kultūrinės infrastruktūros koncentracija ir susisiekimo sistemos; 15.2. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir urbanistinės integracijos ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą. 16. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 2 hierarchijos lygmenų centrai (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“): 16.1. II lygmens – regioninis B kategorijos esamas nepakankamo potencialo centras Telšiai; reikia renovuoti ir stiprinti esamą socialinį-ekonominį šio centro potencialą; 16.2. II lygmens – regioninis C kategorijos subcentras Mažeikiai; būtina aktyviai stiprinti ir renovuoti esamą šio centro socialinį-ekonominį potencialą; 16.3. III lygmens – pagrindiniai lokaliniai centrai arba savivaldybių centrai, kurie palaikomi ar plėtojami mažų miestų pagrindu; tai esami ir galimi perspektyvoje nauji aptarnavimo centrai. 17. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija: 17.1. I lygmuo – (IA, IB, IC kategorijos) šalies ekonominės-socialinės plėtros integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu; 17.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis; jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru;

17.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis. 18. Apskrities teritorijos bendroje erdvinėje koncepcijoje (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“) nustatyti: 18.1. urbanistinio koncentruojančio poveikio arealai; 18.2. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui. 19. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys: 19.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkės, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos; 19.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose; tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje; 19.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija. 20. Gamtinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo teritorijų sistemą šalyje nustato Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane patvirtintas gamtinio karkaso elementų lokalizavimas. 21. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. 22. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyti rekreacijos išteklių arealai: 22.1. Plungės–Telšių arealas, esantis vakarinėje apskrities dalyje (Plungės rajono ir Telšių rajono savivaldybėse), priskirtas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniam arealui, sudarančiam nacionalinės reikšmės rekreacinę sistemą; 22.2. didžioji Telšių apskrities teritorijos dalis, priskirta prie gana mažo ir mažo potencialo rekreacinių arealų, sudarančių lokalinės svarbos rekreacines sistemas, tai Rietavo– Tauragės, Kuršėnų–Mažeikių, Akmenės–Žagarės rekreaciniai arealai arba jų dalys, patenkančios į Telšių apskrities ribas. 23. Svarbią vietą rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje užima rekreacinio aptarnavimo centrai Telšiai, Plungė, Mažeikiai, Rietavas, Plateliai, Varniai, Viekšniai ir Seda. 24. Įvairaus potencialo kompleksiniai rekreacijos išteklių arealai, rekreacinio aptarnavimo ir turizmo centrai kartu su išskirtais 8 kultūros paveldo objektų sankaupų arealais sudaro svarbiausias apskrities rekreacinio aktyvumo ašis – savotišką rekreacinio aktyvumo žiedą (1 brėžinys „Teritorijos erdvinė struktūra“). 25. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje numatytas toks kitų rekreacinių teritorijų naudojimas: 25.1. intensyvios rekreacijos plėtros teritorijos – kaimo turizmas, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos; 25.2. rekreacijos plėtra su apribojimais – saugomose teritorijose. 26. Apskrities teritorija suskirstyta į 8 teritorijos prioritetinio vystymo tipų arealus (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“): 26.1. urbanistinio vystymo – apskrities centras Telšiai, regioninio lygmens centras Mažeikiai (taip pat ir Mažeikių naftos perdirbimo įmonė), savivaldybių centrai – Plungė, Rietavas ir plėtojami lokaliniai centrai Seda, Varniai su aplinkiniais nustatytais

perspektyvinės plėtros arealais; kituose esamuose ir perspektyviniuose urbanistinio vystymo centruose jų vystymo kryptį žymi pats urbanistinio karkaso centro lokalizavimas; 26.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo – žymesnių ekologinių ribojimų nekeliantys arealai šiaurinėje (Mažeikių rajono savivaldybė), rytinėje (Telšių rajono savivaldybė), vakarinėje (Plungės rajono savivaldybė) ir pietinėje (Rietavo savivaldybė) apskrities teritorijos dalyse; 26.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo – ekologinių ribojimų reikalingi eroduojamų Žemaičių aukštumos kalvynų (didžioji centrinė apskrities dalis), ežeringų dubaklonių ir paslėnių arealai įvairiose regiono vietose; 26.4. bioprodukcinio-konservacinio vystymo ir konversijos – „Natura 2000“ ir kitų saugomų teritorijų arealai apskrities pietvakarinėje (Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė) ir šiaurinėje (Mažeikių rajono savivaldybė) dalyse; 26.5. konservacinės apsaugos vystymo – išimtinai konservacinio prioriteto arealas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos ribose; 26.6. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos – Žemaitijos nacionalinio parko, Varnių ir Ventos regioninių parkų, Plinkšių, Minijos pralaužos, Varduvos kraštovaizdžio draustinių esamos ir planuojamų valstybinių Germanto ir Cėklio (Plinkšių) regioninių parkų perspektyvinės teritorijos; 26.7. rekreacinio vystymo ir konversijos arealai – nepakankamai naudojamų rekreacinių gamtos išteklių arealai apskrities centrinėje – Tausalo ir Ubiškės (Telšių rajono savivaldybė), Gondingos (Plungės rajono savivaldybė), pietinėje – Jūros (Rietavo savivaldybė) ir šiaurinėje – Tirkšlių (Mažeikių rajono savivaldybė) dalyse; 26.8. gavybinio vystymo ir konversijos – eksploatuojami ir perspektyvūs naudingųjų iškasenų (durpės) telkiniai Mažeikių rajono ir Telšių rajono savivaldybėse. 27. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Telšių apskrityje nustatyti trijų tipų funkcinių struktūrų arealai: 27.1. konversinio vystymo (Tauragės–Raseinių–Rietavo ir Salantų–Sedos arealai), kur reikia esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo; 27.2. palaikomojo tipo (apskrities pakraščiai ties Rietavu ir Plunge), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo; 27.3. plėtojamojo vystymo (Mažeikių–Akmenės arealas), kur numatoma intensyvinti esamą naudojimą.

III. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

28. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize. 29. Didžioji apskrities dalis patenka į Vidurio Žemaičių ir Aukštumų sritį, su vyraujančiais tausojančio miškų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos prioritetais. Šioje zonoje paplitę menkos ūkinės vertės dirvožemiai, sudėtingos ūkininkavimo sąlygos, dėl to joje planuojama didinti miškų ūkio paskirties žemės plotus – sodinti mišką miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Apskrities mažesnioji teritorija patenka į Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritį, kuriai būdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žemės ir miško ūkis, taip pat transportas. 30. Bendrajame (generaliniame) plane (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“) išskirti 6 rajonai pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurių suvestinė su jų polifunkcinio zonavimo indeksais pateikta 1 lentelėje. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais.

1. lentelė. Funkcinių prioritetų rajonai ir porajoniai Telšių apskrityje

Polifunkcinio Funkcinių prioritetų rajonai Funkcinių prioritetų porajoniai zonavimo indeksai 1. Apuolės–Ylakių žmr Ubiškės žmr Varduvos žmc 4. Plungės–Telšių mCR Žemaitijos nacionalinio parko Crm Sedos–Alsėdžių žMu Telšių Urž Plinkšių–Germanto Crm Ruškio žmc Aitros MŽ Tausalo žmr Šateikių–Mišėnų žM Plungės Urž Burbaičių ŽM 15. Kulių–Rietavo Mc Karklėnų Mž Minijos mc Rietavo Už Giliogirio mž Žadvainių Mž 21. Dūseikių–Užvenčio žm Upynos už Duseikių Mž 24. Akmenės–Mažeikių ŽMc Mažeikių Už Tirkšlių urm Ventos žcr Mažeikių naftos Um Varduvos žmr Buknaičių–Purvėnų ŽM Šerkšnėnų–Belinos MŽ Tryškių už Virintos cMm Pinkelių–Raščių MŽ 35. Viekšnių–Žagarės mrc Šernynės–Kamanų Cm Viekšnių Crm

Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; C, c – konservacija (instituciškai ar tik įstatymiškai organizuota), U, u – urbanizacija (aglomeruota ir dispersiška). 31. Funkcinių prioritetų rajonai išskirti į smulkesnius vienetus – porajonius (pagal 17 polifunkcinių tipų), apimančius gana nedideles teritorijas, pasižyminčias panašiomis ūkinėmis ir apsauginėmis funkcijomis, sujungtomis į 7 funkcinių prioritetų kompleksus. Jie pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Funkcinių prioritetų kompleksai Telšių apskrities savivaldybėse

(tūkst. hektarų, procentais) Mažeikių Plungės Funkcinių prioritetų Iš viso Rietavo Telšių rajono rajono rajono kompleksai apskrityje savivaldybėje savivaldybėje savivaldybėje savivaldybėje Ia Cm 2,6 2,6 (instituciškai

organizuota – – –

konservacija ir 0,6 2,1 tausojantis miškų ūkis) II a-b Crm (instituciškai 109,1 12,2 0,1 35,5 61,4 organizuota ekstensyvi konservacija ir rekreacija bei 25,1 10 0,2 32,1 42,7 tausojantis miškų ūkis) III a-c žmc

(tausojantis žemės ir 81 10,2 20,7 31,6 18,5 miškų ūkis ir 18,6 8,4 35,4 28,6 12,9 įstatymiškai

organizuota konservacija) IV a-b žcmr (tausojantis žemės ir 13,9 11,7 2,2 miškų ūkis, – – ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai 3,2 9,6 1,5 organizuota konservacija) V a-c M(m)ž 100,2 35,3 22,8 42,3 (įvairaus pobūdžio – miškų ir tausojantis 23 60,3 20,6 29,4 žemės ūkis) VI a-c M(m)Ž(ž)u 87,3 69,4 – 12,5 5,4 (įvairaus pobūdžio miškų ir žemės ūkis, dispersiška 20,1 56,9 – 11,3 3,8 urbanizacija) VIIa-d U(u)R(r)mž 40,9 15,9 2,4 8,2 14,1 (įvairaus pobūdžio urbanizacija ir rekreacija, tausojantis 9,4 13 4,1 7,4 9,8 miškų ir žemės ūkis) Iš viso 435 122 58,5 110,6 143,9 100 100 100 100 100

32. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus. 33. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje išskirtos tokios svarbiausios funkcinių prioritetų vietovės (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“): 33.1. svarbiausios urbanistinio vystymo (išskiriama 2 lygmenų urbanistinio vystymosi vietovės); 33.2. svarbiausios rekreacinio vystymo (išskiriama 2 lygmenų rekreacinio vystymosi vietovės); 33.3. svarbiausios galimų kasybos interesų (3 eksploatuojamų durpynų telkiniai); 33.4. valstybiniai draustiniai; 33.5. viena gynybinių interesų vietovė.

IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI

34. Telšių apskrityje vadovaujamasi šiais nustatytais teritorijos naudojimo ir apsaugos regioninio reglamentavimo principais: 34.1. juridinio sąlygotumo principu vadovaujamasi siekiant veiklos reguliavimą regioniniu lygmeniu taikyti tik kaip teritorijos naudojimo ir apsaugos politiką nustatančią priemonę vyriausybės ir savivaldos institucijų darbe. Jis ypač svarbus teritorijų planavimą organizuojančioms ir prižiūrinčioms institucijoms, taip pat teritorijų planavimo specialistams. Teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principai, nustatyti bendrajame (generaliniame) plane, netaikomi teisiniam fizinio asmens lygmeniui; 34.2. reguliavimo integralumo principu vadovaujamasi siekiant veiklos regioniniu reglamentavimu užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį tvarų ir darnų vystymąsi; 34.3. kraštovaizdžio optimalumo principu vadovaujamasi siekiant užtikrinti kraštovaizdžio bendrąją ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, teritorijoje esančių gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą; 34.4. funkcinės konvergencijos principu vadovaujamasi, kai aukštesnio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų reglamentai persidengia; tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentų reglamentavimas stiprėja žemesniųjų teritorijų planavimo dokumentų kryptimi; 34.5. hierarchinio konkretizavimo principu vadovaujamasi siekiant teritorinio reglamentavimo procesą nuosekliai vykdyti visais planavimo lygmenimis – regiono, rajono, vietovės – ir jų stadijose – koncepcijos ir sprendinių. 35. Pagal susiklosčiusias veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejant tai su nustatytais teritorijos vystymo tipais (1 brėžinys „Teritorijos vystymo erdvinė struktūra“), nustatytos šios teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principinės nuostatos: 35.1. urbanistinio vystymo teritorijose (1 tipas), apimančiose konkrečias miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių, transporto magistralių ir specializuotų pramonės arealų žemę, plėtra pagrįsta intensyvia urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, atsižvelgiant į žmogui reikalingos švarios ir sveikos aplinkos palaikymo, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus: 35.1.1. apskrities ir savivaldybių centruose prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plotų plėtrai, plėtojama susisiekimo sistema, renovuojami pastatai, plėtojama infrastruktūra, pramonė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastruktūra, palaikomas istorinių miestų dalių urbanistinis architektūros savitumas, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir naudojimas; skatinama formuoti

apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti dviračių transportą, trumpalaikio poilsio ir sporto įrenginių zonas; 35.1.2. magistraliniuose koridoriuose prioritetas teikiamas susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros techninės kokybės gerinimui, skatinamas apsauginių želdinių sistemos formavimas, miestų intensyvaus užstatymo plėtra, rekomenduojama plėtoti pakelių rekreacinę infrastruktūrą; 35.1.3. specializuotuose pramonės arealuose prioritetas teikiamas europinius technologinius standartus atitinkančios pramonės plėtrai, statomos pramonės įmonės ir leidžiama veikla, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, kiekybiškai ir kokybiškai plėtojama susisiekimo sistema, skatinamas apsauginių želdinių sistemos kūrimas; 35.2. esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (2 tipas): 35.2.1. prioritetas teikiamas miškų ūkio arba žemės ūkio plėtrai; 35.2.2. plėtojamas intensyvus miškų ūkis ir intensyvus žemės ūkis; 35.2.3. ribojamas miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį (gyvenamąja, pramonės, naudingųjų iškasenų); 35.2.4. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas valstybės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdinių sistemos, tausojančio žemės ūkio plėtra; 35.2.5. šiose teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių raida vyksta laikantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų rajono ar vietovės lygmens reglamentų; 35.3. tausojančio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (3 tipas) – esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio- kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 35.3.1. žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį ūkį, sodininkystę arba kaimo turizmą, plėtojami namudiniai verslai, ypač daug dėmesio skiriama specialių socialinių-ekonominių programų rengimui ir įgyvendinimui, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 35.3.2. rekomenduojama plėtoti tausojamąją žuvininkystę ir medžioklės ūkį; 35.3.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų; 35.4. bioprodukcinio ir konservacinio vystymo ir konversijos arealuose (4 tipas) gali būti pertvarkomos esamo naudojimo kryptys ir keičiami prioritetai, siekiant plėtoti veiklą, labiausiai atitinkančią gamtinio-kultūrinio komplekso specifiką ir pajėgumą: 35.4.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo, įvairaus pobūdžio žemės ūkio ar miškų ūkio plėtrai; 35.4.2. konservacinį statusą turinčiose ir kitose potencialiose saugomose teritorijose intensyvus žemės ar miškų ūkis nustatytose zonose pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 35.5. konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose taikomas specialus aplinkosauginis reglamentavimas: 35.5.1. prioritetas teikiamas gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui ir atkūrimui; 35.5.2. rekomenduojama ir skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus, atkurianti tradicinės gyvensenos būdą ir amatus, tradicinės architektūros pastatų statyba, kaimo turizmo plėtra, kultūros paveldo vertybių pritaikymas rekreacijai, transporto magistralių kokybės gerinimas; 35.5.3. ribojamas sutankintas užstatymas, žemės ūkio veiklos, kuriai reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, plėtra, naudingųjų iškasenų gavyba, karinių objektų statyba; 35.5.4. neleidžiama veikla, keičianti saugomų urbanistinių ir architektūrinių kompleksų, kitų saugomų objektų vertės požymius, istoriškai susiformavusį kraštovaizdį, pramonės

įmonių statyba ir veikla, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų; 35.6. konservacinio-rekreacinio vystymo ir konversijos arealuose (6 tipas) gali būti pertvarkomos esamo naudojimo kryptys, keičiami prioritetai, siekiant ekologizuoti ūkinę veiklą – atkurti ir gausinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes: 35.6.1. papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios (tam tikrais atvejais ir intensyvios) rekreacijos ir pažintinio turizmo plėtrai; 35.6.2. plėtojama esama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija, pažintinis turizmas, teikiama parama specialioms socialinėms programoms įgyvendinti; 35.6.3. intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba tausojantį miškų ūkį, rekreaciją ir kaimo turizmą, plėtojami tradiciniai verslai ir tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 35.6.4. rekomenduojama didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti tausojantį miškų ūkį ir tausojančią žuvininkystę; 35.6.5. ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu nebūdingu ūkiu, miškų ūkio žemės paskirties keitimas į kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį; 35.6.6. konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose) neleidžiama naujų stacionarių poilsio objektų statyba, miškų ūkio žemės paskirties keitimas į žemės ūkio ir kitą (gyvenamąją, pramonės, naudingųjų iškasenų) paskirtį; 35.7. rekreacinio vystymo arealuose (7 tipas): 35.7.1. prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai; 35.7.2. rekomenduojama statyti stacionaraus poilsio objektus, formuoti miško parkus, kurti želdinių sistemą agrarinėse vandens telkinių pakrantėse, įrengti trumpalaikio poilsio vietas, stovyklavietes; 35.7.3. ribojama naudingųjų iškasenų gavyba, neleidžiama statyti pramonės įmonių ir plėtoti veiklos, kurioms reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų; 35.7.4. ypač daug dėmesio skiriama specialių poilsio, turizmo ir kurortinio gydymo plėtros programų rengimui ir įgyvendinimui; 35.7.5. rekomenduojama žemės ūkio naudmenas keisti į miškų ūkio naudmenas ir agroželdinius, didinti teritorijos miškingumą; 35.7.6. veiklos konversijai teiktina valstybės parama; 35.8. gavybinio vystymo ir konversijos teritorijose (8 tipas): 35.8.1. plėtojamas intensyvus gavybinis naudojimas ieškant optimalių šios veiklos formų, užtikrinant racionalų ir efektyvų turimų išteklių naudojimą; 35.8.2. siekiant sumažinti neigiamą gavybos proceso poveikį aplinkai, operatyviai rekultivuojami panaudoti plotai. 36. Apskrities ir savivaldybių teritorijų planai, strategijos ir programos neturi prieštarauti išvardytiems principams ir reglamentavimo nuostatoms. 37. Telšių apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų specialiųjų planų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių teritorijų planavimo, tvarkymo ir apsaugos principų: 37.1. derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros ir ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės; 37.2. kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose veiklą organizuoti pagal savivaldybių teritorijų bendrųjų planų reglamentus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus ir kitus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus; 37.3. saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus ir poreikį naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms;

37.4. numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti; 37.5. susieti planuojamą ūkinę veiklą su viešosios transporto, inžinerinės, turizmo infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtra, intensyviai plėtoti gyvenamųjų namų statybą prie kompaktiškai apstatytų kaimų ir tik inžineriškai parengtose teritorijose; 37.6. naujų transporto infrastruktūros objektų kūrimo zonose strateginius planavimo ir plėtros klausimus spręsti savivaldybių bendru sutarimu.

V. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS

38. Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama šių strateginių tikslų: 38.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą ir apskrities teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti visais vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regiono unikalumą; 38.2. mažinti gyvenimo kokybės apskrityje disproporciją – socialinius ir ekonominius skirtumus regiono viduje. 39. Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais: 39.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 39.2. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370); 39.3. atskirų ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; 39.4. apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais; 39.5. regioninėmis ir vietinėmis plėtros iniciatyvomis. 40. Bendrasis (generalinis) planas, savivaldybių ir miestų teritorijų bendrieji planai susieti tarpusavyje subsidiarumo principu. Jie detalizuoja ir plėtoja aukštesnio lygmens plano nuostatas ir sprendinius. Antra vertus, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t. y. regioninės politikos struktūra bendrajame (generaliniame) plane koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai. 41. Visi apskrityje rengiami teritorijų specialieji planai ir strategijos neturi prieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatoms. 42. Atsižvelgiant į teritorinius vystymo socialinio-ekonominio ir ekologinio potencialo ypatumus, Telšių apskričiai rekomenduota rengti šias plėtros programas: 42.1. socialinio-ekonominio aktyvinimo programą, apimančią tiek bendrąjį šio probleminio regiono rėmimą, tiek kryptingą rekreacinių centrų ir teritorijų vystymo rėmimą; 42.2. urbanistinės plėtros programą, akcentuojančią naujų vietinių centrų formavimo rėmimą; 42.3. komunikacinės integracijos plėtros programą, numatančia tiek tarptautinio ir nacionalinio lygmens magistralinių ašių, tiek ir svarbiausių regioninių urbanistinių jungčių plėtros rėmimą; 42.4. bioprodukcinio ūkio teritorijų palaikymo rėmimo programą, akcentuojančią žemės ūkio konversijos ir kaimo plėtros rėmimą; 42.5. aplinkosaugos plėtros programą, numatančią gamtinio karkaso formavimo ir saugomų teritorijų tvarkymo rėmimą; 42.6. kultūros paveldo apsaugos programą, akcentuojančią kultūros paveldo teritorinio karkaso formavimo ir regioninio identiteto palaikymo rėmimą; 42.7. pasienio zonų plėtros programą, numatančią pasienio savivaldybių raidos aktyvinimo rėmimą.

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS

I. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI

43. Bendrojo (generalinio) plano urbanistinės sistemos raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas. 44. Urbanistinės sistemos darnaus vystymosi pagrindiniai tikslai: 44.1. formuoti hierarchinę daugiafunkcę gyvenamųjų vietovių sistemą, sudarančią socialinio ir ekonominio apskrities teritorijos plėtros, gyvenimo kokybės gerinimo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos sąlygas; 44.2. siekti racionalios gyventojų koncentracijos gyvenamųjų vietovių sistemos centruose – užtikrinti tolygią inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtrą; 44.3. palaikyti ir plėtoti socialinį-ekonominį Telšių miesto kaip Lietuvos šiaurės vakarų regioninio centro potencialą; 44.4. sudaryti sąlygas apskrities gyvenamųjų vietovių sistemai sąveikauti su šalies kitų regionų, kaimyninių valstybių urbanistine sistema. 45. Telšių apskrities teritorija nepasižymi tolygiu gyvenamųjų vietovių tinklu, būdinga didelė ekonominė socialinė diferenciacija tarp gyvenamųjų vietovių. Nepaisant bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo, urbanizacijos procesas vyks augant ekonomikai ir gerėjant gyvenimo kokybei, juolab kad Telšių apskrities teritorija yra valstybės urbanistinio karkaso aktyvioji sudedamoji dalis. Gyvenamosios vietovės vystysis visų pirma vidinių teritorinių rezervų sąskaita, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimdami gretimas teritorijas. 46. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros plėtojimo modelis, pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, pastaruosius tikslina ir detalizuoja. 47. Numatoma išlaikyti Telšių apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios socialinės ir ekonominės plėtros centrų ir ašių su labiausiai keičiama gamtine aplinka ir intensyviai plėtojamais techninės infrastruktūros kompleksais sistemos, raidos ypatumus. 48. Telšių apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro dviejų hierarchijos lygmenų urbanistinių centrų sistema ir Telšių apskrities kitų centrų sistema, trijų lygmenų socialinės ekonominės plėtros integracijos ašys, kitos regioninės specializuotos plėtros ašys, zonos ir įtakos arealai (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Perspektyviniai urbanistiniai centrai: 48.1. antrojo lygmens – regioninis B kategorijos urbanistinis centras (apskrities centras), esamas nepakankamo potencialo, plėtojamas: 48.1.1. Telšių miestas plėtojamas kaip verslo, technologijų, inovacijų, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams centras; 48.1.2. numatytos teritorinės plėtros kryptys pietryčių, šiaurės vakarų ir rytų kryptimis; pramonės rajono plėtrai tinkama šiaurinė teritorijos dalis, naujai pramonės plėtros zonai tikslinga naudoti neužstatytą teritoriją tarp geležinkelio ir Rainių; tikslinga sustiprinti želdynų zonas ties Masčio ežero pietine pakrante ir Telšių miesto rytinėje pusėje; 48.2. antrojo lygmens – regioninis C kategorijos subcentras, plėtojamas naujas – Mažeikiai; pagrindinės miesto teritorijos plėtros kryptys numatytos šiaurės, pietų ir pietryčių kryptimis; 48.3. trečiojo lygmens – pagrindiniai lokaliniai arba savivaldybių centrai; apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 2 kategorijų trečiojo lygmens centrai (a ir b kategorijų): 48.3.1. vienas a kategorijos pagrindinis lokalinis centras – esamas palaikomas savivaldybės centras – Plungė; 48.3.2. trys b kategorijos pagrindiniai lokaliniai centrai: savivaldybės centras Rietavas ir mažų miestų pagrindu plėtojami vietiniai aptarnavimo centrai Varniai, Seda, formuojami iš naujo ir plėtojami mažų miestų pagrindu;

48.4. kiti lokaliniai apskrities urbanistiniai centrai, kurių prioritetinė funkcija – viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams: 48.4.1. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje – Žarėnai, Luokė, Upyna, Dūseikiai, Viešvėnai, Rainiai, Ryškėnai, Degaičiai, Eigirdžiai, Gadūnavas, Nevarėnai, Tryškiai ir Pavandenė, Janapolė, Lauko Soda, Ubiškė, Nerimdaičiai; 48.4.2. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje – Viekšniai, Tirkšliai, Pikeliai, Kalnėnai, Krakiai, Balėnos, Žemalė, Laižuva, Palnosai, Užlieknė, Šerkšnėnai, Židikai ir Leckava; 48.4.3. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija, Varkaliai, Šateikiai, Prūsaliai, Babrungėnai, Stalgėnai, Grumbliai, Žlibinai; 48.4.4. Rietavo savivaldybės teritorijoje – Tverai, Sauslaukis, Daugėdai, Medingėnai. 49. Esamų savivaldybių centrų – Mažeikių, Plungės ir Rietavo miestų – pagrindinės vystymo kryptys: 49.1. gamybinių funkcijų palaikymas ir aptarnavimas sukuriant atitinkamą infrastruktūrą; 49.2. socialinės, ekonominės ir techninės infrastruktūros plėtra ir renovacija; 49.3. paslaugų gyventojams teikimas. 50. Lokalinių centrų Sedos ir Varnių miestų pagrindinės vystymo kryptys: socialinės infrastruktūros plėtra, viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams, tarp jų rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra. 51. Socialinės infrastruktūros tinklo (viešųjų paslaugų įstaigų) plėtra derinama su urbanistinio karkaso struktūra ir gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros tendencijomis. 52. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“): 52.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais: 52.1.1. IA kategorijos – metropolinė Rytų–Vakarų urbanistinė-ūkinė integracijos ašis, tapdinama su gyventojų ir veiklos koncentracijos zona; jos vaidmuo ypač svarbus išlyginant šalies raidos teritorinės diferenciacijos neigiamas pasekmes visoje šalyje, suformuojant šiam tikslui gana tolygų urbanistinio metropolinio vystymo stuburą. Ašis Klaipėda–Telšiai– Šiauliai–Panevėžys–Daugpilis apskrities teritorijoje sutampa su europiniu magistraliniu keliu A11 (E272); 52.1.2. IB kategorijos – urbanistinė-ūkinė integracijos ašis kerta Rietavo savivaldybės piečiausią pakraštį, ji formuojama magistralinio kelio A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda pagrindu; 52.1.3. IC kategorijos – urbanistinė-ūkinė integracijos ašis Telšių apskrityje eina nuo Tauragės per Varnius, Telšius, Sedą, Mažeikius link Latvijos, formuojama krašto kelių 160, 161, 204, 163 pagrindu. Kita ašis – nuo Mažeikių link Šiaulių, formuojama krašto kelio 155 pagrindu. Šių ašių svarbiausia funkcija – centrų (daugiausia regioninių) integravimas šalies viduje ir prijungimas prie tarptautinių išorinių ryšių tinklų; 52.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios apskrities savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis, jos svarbios formuojant regionines urbanistines sistemas ir jų sąveiką su metropoliniais arealais. Telšių apskrityje tokio lygio ašys numatytos: 52.2.1. nuo Mažeikių link Skuodo (krašto kelio 170 pagrindu), nuo Užvenčio per Varnius, Rietavą, Plungę, Sedą (krašto kelių 223, 164 ir rajoninių kelių pagrindu); 52.2.2. Plungės–Salantų jungtis (krašto kelio 169 pagrindu); 52.2.3. nuo Rietavo iki Žadvainų (rajoninio kelio pagrindu); 52.2.4. nuo Plungės link Vėžaičių (krašto kelio 166 pagrindu);

52.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, jungiančios pagrindinius lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis arba vedančios į žemiausio lygmens valstybės sienos kirtimo punktus. Telšių apskrityje tokios jungtys numatytos: 52.3.1. iš Mažeikių link Latvijos (dvi jungtys); 52.3.2. iš Sedos link Latvijos; 52.3.3. nuo Žadvainių link Švėkšnos, Šilutės ir Kaliningrado srities (Rusija). 53. Urbanistinio karkaso centrai ir integracijos ašys, kaip įvairios veiklos ir gyventojų traukos židiniai, veikia ir perspektyvoje įvairiai veiks šalies ir apskričių teritorijų raidos pobūdį formuodami bendrą urbanistinį karkasą, kurį savo ruožtu papildytų žemesnio lygmens urbanistiniai centrai ir atitinkamos žemesnio lygmens vietinės jungtys. Žemesnio lygmens urbanistinio karkaso elementai detaliau turi būti nagrinėjami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. 54. Siekiant skatinti tolesnę urbanistinės sistemos plėtrą, jų teritorijų racionalų naudojimą ir formavimą, numatyti šie urbanistinės sistemos vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 54.1. stiprinti ir plėtoti apskrities centro potencialą, darniai plėtoti Telšių miestą ir jo priemiesčius; 54.2. stiprinti ryšius tarp apskrities centro ir esamų savivaldybių centrų – plėtoti ir gerinti urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą, ypač daug dėmesio skirti svarbiausios regiono urbanistinės ašies Šiauliai–Telšiai–Plungė–Klaipėda plėtrai; 54.3. rezervuoti teritorijas miestų teritorinei plėtrai, tam tikslui parengti visų miestų naujus bendruosius planus, atitinkančius įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytus teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus; 54.4. numatyti priemones pasienio zonoje esančioms gyvenamosioms vietovėms palaikyti ir plėtoti, jų ryšiams su apskrities centru ir atitinkamų savivaldybių centrais gerinti.

II. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

55. Nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai: 55.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; 55.2. sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 55.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir rekreacinius gamtos išteklius; 55.4. didinti šalies miškingumą; 55.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. 56. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“). 57. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys: 57.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus, jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 57.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės

požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; 57.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija. 58. Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui formuoti: 58.1. geoekologinėms takoskyroms Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 58.1.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos (Žemaitijos–Kuršo aukštumų) geoekologinės takoskyros ruožo dalis Kulių–Žarėnų–Lieplaukės–Platelių–Barstyčių–Židikų atkarpoje, skirianti Minijos–Bartuvos ir Ventos–Jūros baseinus; 58.1.2. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožo dalis Varnių–Luokės atkarpoje, skirianti Ventos ir Jūros baseinus; 58.2. migracijos koridoriams Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai: 58.2.1. regioninės svarbos Minijos migracijos koridoriaus ruožas Žarėnų–Stalgėnų– Aleksandravo atkarpoje; 58.2.2. regioninės svarbos Ventos migracijos koridoriaus ruožas Viekšnių–Mažeikių– Leckavos atkarpoje; 58.2.3. regioninės svarbos Virvytės migracijos koridoriaus ruožas Varnių–Biržuvėnų– Tryškių–Gyvolių atkarpoje; 58.2.4. regioninės svarbos Varduvos migracijos koridoriaus ruožas Gardų–Sedos– Ukrinų–Griežės atkarpoje; 58.2.5. regioninės svarbos Vadaksties migracijos koridoriaus ruožas Laižuvos– Leckavos atkarpoje; 58.2.6. regioninės svarbos Jūros migracijos koridoriaus aukštupio ruožas Rietavo apylinkėse; 58.2.7. rajoninės svarbos Sruojos, Šerkšnės, Viešetės, Ašvos, Lūšio, Pateklos, Aitros, Sausdravo, Babrungo, Salanto migracijos koridoriai; 58.2.8. kiti svarbūs smulkesni migracijos koridoriai Mažeikių rajono savivaldybėje – Pievio, Trimėsėdžio ir Kvistės; Telšių rajono savivaldybėje – Tausalo; Plungės rajono savivaldybėje – Mišupės, D. Sruojos, Vieštovės; 58.3. vidinio stabilizavimo arealams Telšių apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: 58.3.1. regioninės svarbos Pabiržulio–Stervo, Maigų–Kamanų, Purvių–Mickiškės– Pabalvės–Ilgšilio (pakraštys) miškų ir pelkių masyvai; 58.3.2. rajoninės svarbos Sedos, Birbiliškės–Nerimdaičių–Kiršių, Biržuvėnų– Stonkalnės, Falsbergo, Mažeikių, Šateikių, Jėrubaičių–Milašaičių, Naudvarės ir kitų smulkesnių miškų masyvai, Masčio ežero aplinkos, agrarines takoskyras sudarantys Šarnelės– Rotinėnų, Vembūtų–Viešvėnų, Stumbrų–Purplių arealai ir kita. 59. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys: 59.1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šią tvarkymo kryptį atitinka vienas – pirmasis – kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas. Šio tipo teritorijos lokalizuotos ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas regiono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu ir subalansuotu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu, nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms.

59.2. Didinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas – grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Šią kryptį atitinka du kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipai: 59.2.1. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat agrarinėse, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Ventos žemuma ir Vidurio Žemaičių vandenskyra yra vieni iš būdingiausių ekologiškai nuskurdintų arealų visoje šalyje. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu. 59.2.2. Trečiasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas priskirtinas labiausiai ekologiškai nuskurdintoms zonoms, paaiškėjusioms konkretizuojant gamtinį karkasą. Tokioms zonoms siūloma taikyti miškingumo didinimo programą – vieną iš efektyviausių priemonių ekologiškai optimizuoti gamtinio karkaso teritorijas, ypač šiaurinėje, iš dalies vidurinėje regiono dalyje. 60. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais: 60.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas; 60.2. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų ir skatinti šią veiklą; 60.3. aktyviai organizaciškai ir finansiškai remti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas. 61. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma. Apskrities teritorijoje ekologinį tinklą sudaro: 61.1. Europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai (core areas), kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines. Biocentrai, kaip ypatingą europinę ar nacionalinę svarbą ir įteisintą specialią apsaugos organizaciją turinčios branduolių dalys, paprastai gamtiniai rezervatai. 61.2. Ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys), kaip biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje. 61.3. Buferinės apsaugos zonos, kaip stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologiniuose branduoliuose ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos. 62. Ekologinio tinklo pagrindas – „Natura 2000“ teritorijų tinklas, nustatytąja tvarka išskiriamas Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje. 63. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas nustatomas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis), prevencinėmis, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį šioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335).

64. Telšių apskrities ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 64.1. Europinės ir nacionalinės svarbos Platelių–Šarnelės bioekologinis branduolys, išskirtas Žemaitijos nacionalinio parko, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. Jame esančios rezervatinės zonos – Plokštynės ir Rukundžių – traktuotinos kaip potencialūs europinės ir nacionalinės svarbos biocentrai. 64.2. Europinės ir nacionalinės svarbos Lūksto–Biržulio bioekologinis branduolys, išskirtas Varnių regioninio parko sudėtyje esančių Stervo gamtinio rezervato, Biržulio botaninio-zoologinio draustinio, Lūksto hidrografinio, Debesijos telmologinio ir kai kurių kitų draustinių zonų, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. 64.3. Europinės ir nacionalinės svarbos Kamanų bioekologinis branduolys, išskirtas Kamanų gamtinio rezervato, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. Telšių regionui priklauso tik nedidelis vakarinis šio branduolio pakraštys. 64.4. Europinės svarbos Plinkšių bioekologinis branduolys, išskirtas Plinkšių miško biosferos poligono, kaip paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso, pagrindu. 64.5. Europinės svarbos Kulių bioekologinis branduolys, išskirtas paukščių ir buveinių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų (Rietavo miškai, Reiskių ir Aukštojo tyro pelkės) komplekso pagrindu. 64.6. Regioninės svarbos Germanto bioekologinis branduolys, išskirtas teritorijų su vertingų (tarp jų priskirtų „Natura 2000“ tinklui) drėgnų ir mišrių miškų ekosistemų paplitimu pagrindu. 65. Ekologiniams koridoriams Telšių apskrities ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai: 65.1. europinės ir nacionalinės svarbos Ventos vidurupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Viekšnių–Mažeikių–Leckavos atkarpoje; 65.2. europinės ir nacionalinės svarbos Minijos aukštupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Žarėnų–Stalgėnų–Aleksandravo atkarpoje; 65.3. europinės ir nacionalinės svarbos Jūros aukštupio ekologinio koridoriaus ruožas Rietavo apylinkėse; 65.4. europinės svarbos Virvytės ekologinio koridoriaus ruožas Varnių atkarpoje; 65.5. europinės svarbos Varduvos ekologinio koridoriaus ruožas Gardų–Sedos–Ukrinų– Griežės atkarpoje; 65.6. europinės ir nacionalinės svarbos Stalgėnų–Tverų–Žarėnų miškų juostos ekologinio koridoriaus ruožas; 65.7. europinės ir nacionalinės svarbos Paukštakių–Grumblių ir Rotinėnų ekologinės jungtys tarp Platelių–Šarnelės, Plinkšių ir Germanto bioekologinių branduolių; 65.8. europinės ir nacionalinės svarbos Palūksčio–Girgždūtės–Kolainių–Kurtuvėnų ekologinis koridorius Palūksčio–Girgždūtės ruože; 65.9. europinės ir nacionalinės svarbos Bartuvos–Ventos takoskyrinis ekologinis koridorius Žadeikių–Židikų ruože; 65.10. europinės svarbos Mantvydų–Reivyčių–Maigų ir Ilgšilio–Pabalvės–Purvių ekologiniai koridoriai, sudarantys svarbias Ventos baseino ekosistemos jungtis; 65.11. regioninės svarbos Babrungo, Aitros, Sraujos, Šerkšnės, Viešetės, Vadaksties ir Salanto slėniniai ekologiniai koridoriai; 65.12. regioninės svarbos Rubikų–Lėtenių miškingo ruožo ekologinis koridorius. 66. Buferinėms apsaugos zonoms Telšių apskrities ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos: 66.1. europinės ir nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos Jerubaičių– Medingėnų, Lėgų–Volungiškės, Biržuvėnų–Byvainių, Kuodžių, Didmiškio, Juodinkio ir

Šernynės miškų zonos palei Minijos, Jūros, Virvytės ir Varduvos ekologinius koridorius, Kamanų ir Plinkšių bioekologinius branduolius; 66.2. regioninės svarbos teritorijų apsaugai skirti Pašerkšnės ir Paaitrės miškų kompleksai. 67. Bendrąją Telšių apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemą užtikrina saugomų teritorijų tinklas. Telšių regione gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemai priklausančios saugomų teritorijų grupės pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę išsaugančios nacionalinės saugomos teritorijos (nurodyta tik Telšių apskrityje esanti teritorijos dalis)

Saugomų teritorijų Saugomos teritorijos Įsteigimo Plotas, Savivaldybė grupė pavadinimas metai hektarais Valstybiniai Kamanų valstybinis gamtinis 1979 13 Telšių rajono gamtiniai rezervatas (dalis) rezervatai Valstybiniai parkai Žemaitijos nacionalinis parkas 1991 20 935 Plungės rajono (dalis) Varnių regioninis parkas 1992 25 549 Telšių rajono, Rietavo Ventos regioninis parkas (dalis) 1992 3 705 Mažeikių rajono Salantų regioninis parkas (dalis) 1992 289 Plungės rajono Biosferos Plinkšių miško biosferos 2004 6 043 Mažeikių poligonai poligonas rajono, Telšių rajono Valstybiniai Gandingos kraštovaizdžio 1960 255 Plungės rajono draustiniai draustinis Germanto kraštovaizdžio 1960 924 Telšių rajono draustinis Ruškio kraštovaizdžio draustinis 1974 399 Rietavo Plinkšių kraštovaizdžio draustinis 1974 1 261 Mažeikių rajono, Telšių rajono Varduvos 1992 469 Mažeikių rajono Minijos pralaužos kraštovaizdžio 1974 553 Telšių rajono, draustinis Plungės rajono, Rietavo Reiskių tyro telmologinis 1960 3 992 Plungės rajono draustinis (dalis) Aukštojo tyro telmologinis 1986 875 Rietavo draustinis Šernynės telmologinis draustinis 1992 121 Mažeikių rajono Buožėnų geomorfologinis 1992 733 Telšių rajono draustinis Vilkaičių geomorfologinis 1992 846 Plungės rajono draustinis Virvytės hidrografinis draustinis 1992 348 Telšių rajono Šerkšnės hidrografinis draustinis 1992 220 Mažeikių rajono Aitros hidrografinis draustinis 1992 535 Rietavo (dalis) Pavirvyčių botaninis draustinis 1992 43 Mažeikių rajono (dalis) Minijos ichtiologinis draustinis 1974 1 055 Plungės rajono (dalis)

Saugomų teritorijų Saugomos teritorijos Įsteigimo Plotas, Savivaldybė grupė pavadinimas metai hektarais Visos saugomos 1960- 69 163 15,9 procento teritorijos 2004 regiono ploto

68. Gamtinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę saugo ir mažosios saugomos teritorijos – gamtos paveldo objektai. Telšių apskrityje yra 35 paskelbti gamtos paveldo objektai, tarp jų 9 geologiniai ir geomorfologiniai (akmenys, atodanga, daubos), 4 hidrogeologiniai (šaltiniai), 10 hidrografinių (salos, pusiasaliai, ežerėliai) ir 14 botaninių (medžiai). Dauguma jų turi gamtos paminklo statusą. 69. Saugomų teritorijų konkrečios ribos, tvarkymo ir apsaugos reglamentai nustatomi saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja: 69.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis, ieškoti galimybių įsteigti Germanto regioninį parką, skirtą išsaugoti etaloninį Žemaičių aukštumos šiaurrytinių atšlaičių santykinai natūralaus miškingo moreninio-fliuvioglacialinio kraštovaizdžio kompleksą, biologinę įvairovę, kultūros paveldo objektus ir aktyvinti jo rekreacinių ir turistinių išteklių, esančių regioninio centro – Telšių miesto – artimojoje aplinkoje, naudojimą: 69.1.1. Preliminarios Germanto regioninio parko ribos galėtų orientuotis į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytą arealą, jungiantį esamus Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinius draustinius, tačiau turėtų apimti ir prie šio ploto prisišliejusį Dievo krėslo mišką, išsiskiriantį istoriniu asociaciniu kraštovaizdžiu. 69.1.2. Bendras perspektyvinis Germanto regioninio parko plotas šiose ribose būtų iki 10,5 tūkst. hektaro, o jo teritorinio organizavimo koncepcija formuojama pagal didesnę veikimo laisvę teikiantį mažai ir vidutiniškai sukultūrinto rekreacinio-konservacinio tipo kraštotvarkinės struktūros modelį. 69.2. Remiantis 1986 metais patvirtintos Lietuvos kompleksinės gamtos apsaugos schemos nuostatomis ir atsižvelgiant į šios schemos numatytoje teritorijoje esamo Plinkšių miško biosferos poligono atsiradimą, ieškoti galimybių įsteigti Plinkšių (Cėklio) regioninį parką, skirtą išsaugoti ekologiniu požiūriu ypač vertingą miškingo ežeringo Ventos vidurupio žemumos kraštovaizdžio kompleksą, išsiskiriantį didele biologine svarba, reikšmingu kultūros paveldu, aktyvinti rekreacinių ir turistinių išteklių, esančių Telšių ir Mažeikių miestų rekreacinių poreikių perdangoje, naudojimą: 69.2.1. Orientacinės Plinkšių (Cėklio) regioninio parko ribos turėtų orientuotis į esamo Plinkšių miško biosferos poligono ir Plinkšių kraštovaizdžio draustinio arealą, tačiau turėtų apimti ir prie šio ploto prisišliejusį Varduvos slėnį (esamas Varduvos kraštovaizdžio draustinis) ir unikaliu urbanistiniu paveldu išsiskiriantį Sedos miestą, taip būtų užtikrintas istorinės baltiškos Cėklio žemės reprezentavimas. 69.2.2. Bendras perspektyvinis Plinkšių (Cėklio) regioninio parko plotas būtų iki 7,6 tūkst. hektaro, o jo teritorinio organizavimo koncepcija formuojama pagal didesnę veikimo laisvę teikiantį mažai ir vidutiniškai sukultūrinto rekreacinio-konservacinio tipo kraštotvarkinės struktūros modelį. 69.3. Neįsteigus Germanto ir Plinkšių (Cėklio) regioninių parkų pakeisti esamas Germanto ir Plinkšių kraštovaizdžio draustinių ribas – išbraukti iš jų egzistuojančias rekreacines zonas ir taip panaikinti esamą teisinę koliziją – prieštaravimą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), kuris draustinį apibrėžia kaip išimtinai konservacinio prioriteto teritoriją. 69.4. Stiprinti Telšių apskrities gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą plečiant ir subordinuojant oficialiųjų „Natura 2000“ teritorijų tinklą. 70. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sprendinių prioritetai: 70.1. gamtinio kraštovaizdžio apsaugos:

70.1.1. ekologinių kompensacinių funkcijų stiprinimas grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus į labiausiai nuskurdintas regiono gamtinio karkaso teritorijas – agrarines takoskyras ir migracijos koridorius; 70.1.2. reali atsakomybė už nustatytų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostatų vykdymą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose, pakrančių apsaugos juostose ir zonose; 70.1.3. Germanto ir Plinkšių (Cėklio) regioninių parkų įsteigimas; 70.1.4. statybos ir ūkinės veiklos projektų vertinimas pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijus; 70.1.5. gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas regiono ekologinio švietimo programose; 70.2. biologinės įvairovės apsaugos: 70.2.1. buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) tinklo įteisinimo užbaigimas; 70.2.2. numatytų ekologinių koridorių funkcinės biologinės kokybės gerinimas; 70.2.3. reali atsakomybė už nustatytų biologinės įvairovės apsaugos nuostatų vykdymą nacionalinėse saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose; 70.2.4. miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologinės įvairovės palaikymas ir degradavimo sustabdymas; 70.2.5. Plinkšių (Cėklio) regioninio parko įsteigimas.

III. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA

71. Numatyti šie nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos tikslai: 71.1. išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorijos paveldą, puoselėti vietines tradicijas; 71.2. užtikrinti valstybinę kultūros vertybių apskaitą; 71.3. atrinkti kultūros vertybes, kurioms būtina valstybės parama, konservuoti ir pagal galimybes restauruoti reikšmingas kultūros vertybes; 71.4. nustatyti aiškius paveldosaugos reikalavimus kultūros vertybių savininkams ir valdytojams, sukurti tarpusavio teisinį mechanizmą už kultūros vertybių restauravimą; 71.5. susieti kultūros paveldo apsaugą su visuomenės kultūros poreikiais, kultūros paslaugų teikimu. 72. Telšių apskritis – viena charakteringiausių Žemaitijos etnoregiono dalis, garsi istorine praeitimi, turtinga archeologinių objektų ir vietovių. Reikšmingų kultūros paveldo objektų ypač gausu Plungės rajono (Sedos, Platelių, Alsėdžių seniūnijos), Telšių rajono ir Mažeikių rajono savivaldybėse. 73. Apskrities teritorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro vizualiniu požiūriu išraiškingiausios, tautos ir valstybės kultūros raidą atspindinčios kultūros paveldo teritorijos (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“): 73.1. Archeologinio kultūros paveldo vietovės. Gausiausią svarbiausiųjų paveldo objektų grupę sudaro archeologinės vietos (80 reikšmingiausių kraštovaizdžiui objektų). Vyrauja piliakalniai, iš kurių yra 21 kompleksinis darinys su senovės gyvenviete. Kitas archeologines vietas sudaro pilkapynai, pavieniai pilkapiai, kapinynai, senovės gyvenvietės, dvarvietės, piliavietė, senosios miestų vietos, senovės gynybiniai įtvirtinimai. 73.2. Urbanistinės kultūros paveldo vietovės. Į registro sąrašus įtrauktos aštuonios urbanistinės vietovės: Telšių, Viekšnių ir Sedos miestų, Tryškių, Židikų, Alsėdžių miestelių ir Žemalės, Beržoto kaimų istorinės dalys. 73.3. Statiniai ir statinių kompleksai. Statinių ir jų kompleksų sąrašą sudaro 95 statinių ir 58 statinių kompleksų objektai, šiai kategorijai priskiriamos 25 buvusių dvarų sodybos. Pagal dvarų architektūros paveldo regionines ypatybes Telšių apskritis patenka į vakarų Lietuvos zoną. Registre menkai atspindima etninė architektūra, šis paveldas mažai ištirtas ir sparčiai nyksta.

74. Apskrities teritorijoje išskirti charakteringų kultūros paveldo objektų sankaupos arealai (4 lentelė).

4 lentelė. Kultūros paveldo objektų sankaupos arealai

Areal Savivaldyb Pavadinimas Vyraujanti objektų rūšis o Nr. ė 1. Varduvos upės Mažeikių mišraus pobūdžio: urbanistiniai objektai, statinių (Sedos–Ukrinų) rajono kompleksai, archeologiniai objektai, dvarų sodybos ir laidojimo vietos 2. Mažeikių–Tirkšlių Mažeikių mišraus pobūdžio: statiniai, archeologiniai, rajono mitologiniai objektai 3. Viekšnių–Palnosų– Mažeikių mišraus pobūdžio: urbanistinis objektas, Gyvolių rajono statiniai, archeologiniai objektai ir laidojimo vietos 4. Platelių ežero Plungės mišraus pobūdžio: urbanistiniai objektai, statinių rajono kompleksai, statiniai, archeologiniai, mitologiniai objektai 5. Plungės–Prūsalių– Plungės mišraus pobūdžio: archeologiniai, mitologiniai Gandingos rajono objektai ir laidojimo vietos 6. Telšių Telšių mišraus pobūdžio: urbanistinis objektas, statinių (Džiuginėnų–Rainių) rajono kompleksai, statiniai, archeologiniai, mitologiniai objektai ir laidojimo vietos 7. Luokės–Biržuvėnų– Telšių mišraus pobūdžio: urbanistinis objektas, statinių Pašatrijos rajono kompleksai, archeologiniai objektai ir laidojimo vietos 8. Varnių Telšių mišraus pobūdžio: urbanistinis objektas, rajono statiniai, archeologiniai objektai

75. Dauguma kultūros paveldo objektų išsidėstę saugomose teritorijose. Šiose teritorijose kultūros paveldo vertybės integruotos su gamtos vertybėmis ir sudaro gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio visumą. Jeigu nėra parengtų kultūros paveldo vietovių, esančių regioniniuose parkuose, individualių apsaugos reglamentų ir tvarkymo planų, jie saugomi ir tvarkomi vadovaujantis regioninių parkų apsaugos reglamentais ir tvarkymo planais (planavimo schemomis). Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, patenkančių į rekreacinių arealų zoną, naudojimo prioritetas – rekreacinei funkcijai, nustačius jų apsaugos zonas Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486 (Žin., 2006, Nr. 61-2197), nustatyta tvarka. Saugomų teritorijų vertingame kraštovaizdyje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių tvarkymą ir naudojimą lemia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio reikalavimai ir veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. 76. Kultūros paveldo vietų tvarkymo prioriteto zonos Telšių apskrityje: 76.1. Mažeikių rajono savivaldybėje: laidojimo vietų, archeologijos, statinių, statinių kompleksų, urbanistinių vietovių tvarkymo; 76.2. Plungės rajono savivaldybėje: archeologijos, mitologijos vietovių, statinių, statinių kompleksų, urbanistinių vietovių tvarkymo; 76.3. Telšių rajono savivaldybėje: archeologijos, statinių, statinių kompleksų, įvykių vietų tvarkymo; 76.4. Rietavo savivaldybėje: laidojimo vietų, archeologijos, statinių tvarkymo. 77. Išskirtoms kultūros paveldo rūšių apsaugos prioriteto zonoms, atsižvelgiant į objektų bendrą būklę, vertę, ekonomines galimybes, numatomos tvarkymo darbų kryptys: 77.1. archeologinių vietovių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo; 77.2. laidojimo vietoms – konservavimo;

77.3. urbanistinių vietovių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo su daliniu atkūrimu; 77.4. statinių kompleksų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo ir restauravimo, atsižvelgiant į pastatų struktūrą, jų aplinką; 77.5. statinių apsaugos prioriteto zonai – konservavimo, restauravimo ar dalinio atkūrimo (išimtiniais atvejais). 78. Nekilnojamasis kultūros paveldas turėtų būti saugomas vadovaujantis parengtomis valstybinėmis programomis: 78.1. Dvarų paveldo išsaugojimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 (Žin., 2003, Nr. 38-1740); 78.2. Ilgalaike kultūros vertybių išsaugojimo programa, patvirtinta kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 (Žin., 2002, Nr. 80-3479); 78.3. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaike programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2003, Nr. 89-4033). 79. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo objektų specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų. 80. Bendrasis (generalinis) planas numato tokias vykdymo priemones: 80.1. plėtoti su turizmu susijusias paslaugas; 80.2. sukurti apskrities savivaldybių turizmo plėtros programas ir visuomenės informavimo sistemą; skatinti visuomenę domėtis kultūros vertybėmis, jas globoti ir tirti; 80.3. parengti autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo trasas; 80.4. kultūros paveldo objektų tinklo pagrindu numatyti vietinius turistinius maršrutus įvairiomis temomis; 80.5. tvarkant kultūros vertybes, rengiant jų saugojimo programas, skatinti valstybės, savivaldybių institucijų, kultūros vertybių savininkų ir valdytojų bendradarbiavimą ir lėšų kooperavimą; įsteigti apskrities paminklosaugos fondą; 80.6. ieškoti galimybių panaudoti Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę pagalbą, dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos rengiamus projektus; 80.7. rengti pasienio ruožo bendrus projektus ir bendradarbiauti juos įgyvendinant. 81. Kultūros paveldo naudojimo ir išsaugojimo sprendinių prioritetai: 81.1. Statinių ir statinių kompleksų apsauga ir tvarkymas. Išsaugant regionui būdingiausią dvarų kultūros paveldą, parengti specialiuosius teritorijų tvarkymo planus, nustatyti apsaugos zonas, saugojimo ir tvarkymo režimus. Pritaikant ir naudojant dvarų paveldą, išryškinti objektų regioninės architektūros bruožus. Tvarkyti ir restauruoti kulto pastatus, ypač medinės architektūros. 81.2. Urbanistinio paveldo apsauga ir tvarkymas. Miestų ir miestelių istorinių dalių ir regionui būdingo etnografinio paveldo apsaugai parengti specialiuosius teritorijų tvarkymo planus, nustatyti apsaugos zonas, saugojimo ir tvarkymo režimus. Pritaikant ir naudojant etnografinį paveldą, daugiausia dėmesio skirti autentiškumui ir savitumui. 81.3. Archeologinio paveldo apsauga ir tvarkymas. Paveldo objektus naudoti ir pritaikyti atitinkamai infrastruktūrai, atsižvelgiant į objektų reprezentatyvumą, būklę, autento išlikimą.

IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS

82. Bendrajame (generaliniame) plane rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gydantis kurortuose (be susijusių su poilsiu ir krašto pažinimu tarnybinių, komercinių ar panašių kelionių). Pagal

organizavimo pobūdį rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas). 83. Nustatyti šie svarbiausi rekreacijos ir turizmo teritorinio vystymo apskrityje tikslai: 83.1. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą; 83.2. intensyviau apskrityje plėtoti kultūrinį ir kaimo turizmą, stiprinti jo potencialą; 83.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą; 83.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų rajonų savivaldybėms gaivinti; 83.5. reguliuoti vaizdingiausių gamtinių vietovių užstatymą gyvenamųjų namų, komunalinių, pramonės, komercinių statinių kompleksais, techninės infrastruktūros mazgais, kurie naikina rekreacinės vietovės vertybes; 83.6. stabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą. 84. Apskrities pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro: 84.1. gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui susigrąžinti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės, giluminiai mineraliniai vandenys); 84.2. rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimo gyvenamosios vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai); 84.3. specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, centrai, turizmo trasos). 85. Telšių apskrityje nustatyti 37 rekreacijos išteklių arealai, kurių ribas lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas, aplinkos sveikumas, ekologinis atsparumas, socialinės aplinkos saugumas (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“). 86. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacijos išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms (5 lentelė): 86.1. labai didelio potencialo kategorijai (VI) – Platelių rekreacijos išteklių arealas, sudarantis galimybę formuoti nacionalinės ir net tarptautinės svarbos rekreacijos teritorijų sistemas ir kompleksus; 86.2. didelio potencialo kategorijai (V) – Varnių ir Plinkšių–Sedos rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybę formuoti regioninės ir nacionalinės svarbos rekreacijos teritorijų sistemas ir kompleksus; 86.3. didesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (IV) – Plungės, Telšių ir Viekšnių– Ramoniškės rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybę formuoti regioninės (tam tikrais atvejais – nacionalinės) svarbos rekreacijos teritorijų sistemas ir kompleksus; 86.4. vidutinio potencialo kategorijai (III) – Girgždūtės–Šatrijos, Biržuvėnų–Žąsūgalos, Žarėnų–Tverų, Rietavo, Mikytų–Stirbaičių, Jazdauskiškių–Plokštynės, Gardų–Alsėdžių, Šateikių, Mažeikių, Dyburių ir Rindės rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybę formuoti vietinės ir regioninės svarbos rekreacijos teritorijų sistemas ir kompleksus; 86.5. mažesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (II) – Viešvėnų, Giedrimų–Kalnijos, Nevarėnų–Nausodės, Tirkšlių–Ukrinų ir Kaunatavos–Tryškių rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybę kurti vietinės (tam tikrais atvejais – regioninės) svarbos rekreacijos teritorijų sistemas ir kompleksus; 86.6. mažo potencialo kategorijai (I) – Vydeikių–Stanelių, Giliogirio–Labardžių, Kulių, Žadvainių, Vieštovėnų, Sėlenių, Zobielų, Dagių–Židikų, Pikelių, Buknaičių–Laižuvos, Purvėnų, Rekečių, Pievėnų–Šerkšnėnų, Eigirdžių ir Upynos rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybę kurti tik pavienius lokalinės rekreacinės svarbos objektus.

87. Apskrities teritorijos rekreacijos išteklių arealų potencialo svarbiausi ypatumai lemia jų realaus rekreacinio vystymo perspektyvą. Pagal rekreacinės plėtros socialines ekonomines galimybes nustatyti rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmenys: 87.1. R3 – aukštas (galimybė plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą); 87.2. R2 – vidutinis (galimybė plėtoti regioninės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą); 87.3. R1 – žemas (galimybė formuoti lokalinės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą). 88. Atsižvelgdamas į esamą rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygį (A – aukštas, suformuota geros kokybės infrastruktūra; B – vidutinis, tobulintina infrastruktūra; C – žemas, neišvystyta infrastruktūra), vietos gyventojų ekonomines galimybes ir rekreacinio aptarnavimo tradicijas, bendrasis (generalinis) planas nustato tokias plėtotinas rekreacijos rūšis (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“, 5 lentelė): 88.1. poilsis gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas) – g; 88.2. pažintinė rekreacija (kultūrinis, ekologinis turizmas) – t; 88.3. sportinė rekreacija – s; 88.4. pramoginė rekreacija – p; 88.5. verslinė rekreacija – v; 88.6. kurortinė (gydomoji) rekreacija – k.

5 lentelė. Telšių apskrities rekreacijos išteklių arealų vystymo galimybės

Rekreacini Rekreacinės Eil. o Perspektyvinės infrastruktūros Plėtotinos Arealo pavadinimas Nr. potencialo plėtros lygmuo išvystymo rekreacijos rūšys kategorija lygis 1. Varnių–(Bilionių) V R3 A tgv/ps 2. Girgždūtės–Šatrijos III R2 B t/v 3. Biržuvėnų–Žąsūgalos III R2 C tg/vs 4. Žarėnų–Tverų III R2 C tg/v 5. Plungės IV R2 B tgs/vp 6. Rietavo III R2 B t/vsg 7. Platelių VI R3 A tgs/vpk 8. Mikytų–Stirbaičių III R2 B t/v 9. Jazdauskiškių–Plokštynės III R2 C tv/g 10. Gardų–Alsėdžių III R2 B t/gs 11. Šateikių III R2 B t/v 12. Vydeikių–Stanelių I R1 C v/gs 13. Giliogirio–Labardžių I R1 C v/t 14. Viešvėnų II R1 C t/sg 15. Telšių IV R2 B tg/vp 16. Plinkšių–Sedos V R2 B tg/vs 17. Gedrimų–Kalnijos II R1 C t/vg 18. Nevarėnų–Nausodės II R1 C vt/g 19. Mažeikių III R2 B tg/vp 20. Tirkšlių–Ukrinų II R1 C t/vgs 21. Viekšnių–Ramoniškių IV R2 B tg/v 22. Dyburių–(Dauginčių) III R2 B t/gv 23. Rindės–(Grimzdų) III R2 C tg/vs 24. Kulių–(Žadeikių) I R1 C v/t 25. Žadvainių I R1 C v/t 26. Vieštovėnų I R1 C v/t 27. Sėlenių I R1 C v/t 28. Zobielų–(Notėnų) I R1 C t/g 29. Dagių–Židikų I R1 C t/g 30. Pikelių I R1 C t/vg

Rekreacini Rekreacinės Eil. o Perspektyvinės infrastruktūros Plėtotinos Arealo pavadinimas Nr. potencialo plėtros lygmuo išvystymo rekreacijos rūšys kategorija lygis 31. Buknaičių–Laižuvos I R1 C t/g 32. Purvėnų I R1 C t/vg 33. Rekečių I R1 C v/t 34. Pievėnų–Šerkšnėnų I R1 C v/tgs 35. Eigirdžių I R1 C v/t 36. Kaunatavos–Tryškių II R1 C tv/g 37. Upynos I R1 C v/t

89. Atsižvelgiant į turimą planavimo patirtį ir esamą situaciją Telšių apskrityje, išskirtas vienas aukščiausio taksonominio rango teritorinis rekreacinis vienetas (5 brėžinys „Rekreacija ir kultūros paveldo teritorijos“) – Vidurio Žemaičių rekreacinė sritis (A), apimanti visą centrinę apskrities dalį tarp Varnių, Telšių, Sedos, Platelių ir Plungės. 90. Vidurio Žemaičių rekreacinę sritį sudaro į Telšių apskritį patenkantys funkciniais ryšiais apibrėžtą, teritorinę rekreacinę sistemą formuojantys Varnių–(Laukuvos) (A), Plungės–Rietavo (B), Platelių (C) ir Telšių–Sedos (D) rekreaciniai rajonai, jungiantys net 17 arealų rekreacijos išteklius ir infrastruktūrą, paprastai vidutinio ir didesnio potencialo. 91. Atskiriems autonomiškiems rekreacinių sričių neformuojantiems rekreaciniams rajonams Telšių apskrityje priskirti: 91.1. Ventos rekreacinio rajono (E) vakarinė dalis, jungianti Mažeikių, Tirkšlių–Ukrinų ir Viekšnių–Ramoniškių arealų rekreacijos išteklius ir infrastruktūrą; 91.2. Jūros aukštupio slėninio rekreacinio rajono (F) pradžia – Rindės–(Grimzdų) rekreacijos išteklių arealo šiaurinis pakraštys; 91.3. Minijos vidurupio slėninio rekreacinio rajono (G) pradžia – Dyburių–(Dauginčių) rekreacijos išteklių arealo rytinis pakraštys. 92. Pagrindinėmis Telšių apskrities rekreacinių vietovių formavimo ir plėtros kryptimis numatyta laikyti: bendrąjį turizmą, pažintinį turizmą, poilsį gamtoje (kaime); pramoginę rekreaciją; sportinę rekreaciją. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo centrai apskrities teritorinėje sistemoje daugiafunkciai ir jungia dvi ar daugiau rekreacinės specializacijos krypčių. 93. Kurortinio statuso teritorijų perspektyva Telšių apskrityje gali būti siejama su Platelių gyvenamąja vietove, kuri turi turtingą įvairiapusiam poilsiui gamtoje tinkamą aplinką ir galėtų ateityje atlikti ir būdingas kurortinės teritorijos funkcijas, jeigu atsirastų tikslingų investicijų į specialią sveikatinimo (gydomąją) infrastruktūrą. 94. Telšių apskrities teritorijoje numatytos 84 rekreacinės vietovės (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“), galimos naudoti poilsiui ir pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtinėje aplinkoje organizuoti, didžiuma jų iš dalies naudojamos arba pradedamos naudoti, o kitos priklauso prie perspektyvinių rekreacinių teritorijų. 95. Svarbiausioms regioninės svarbos poilsio vietovėms priskirtinos šios Telšių apskrities rekreacinės teritorijos: 95.1. Telšių rajono savivaldybėje – Varnių ir Germanto poilsio vietovės; 95.2. Plungės rajono savivaldybėje – Platelių, Paplatelės, Paežerės Rūdaičių ir Beržoro poilsio vietovės; 95.3. Mažeikių rajono savivaldybėje – Plinkšių, Uikių ir Santeklių poilsio vietovės, 96. Telšių apskrities rekreacinėje sistemoje, be tradicinių turizmo centrų, kuriais yra esami savivaldybių centrai – Telšiai, Plungė, Mažeikiai, Rietavas, svarbiais pažintinio turizmo centrais tampa Žemaitijos nacionalinio parko, Varnių ir Ventos regioninių parkų vietovės – Plateliai, Gardai (Žemaičių Kalvarija), Plokštynė, Varniai ir Viekšniai. Įsteigus rekomenduojamus naujus regioninius parkus – Germanto ir Plinkšių (Cėklio), perspektyvūs pažintinio turizmo centrai būtų Seda, Plinkšės ir Lieplaukė.

97. Kaip lokalinius turizmo aptarnavimo centrus apskrityje numatyta plėtoti Žarėnus ir Tryškius (Telšių rajono savivaldybė), Alsėdžius (Plungės rajono savivaldybė), Renavą ir Leckavą (Mažeikių rajono savivaldybė). 98. Konkrečių rekreacinės infrastruktūros objektų, pirmiausiai sklypinių, lokalizavimo klausimai iš esmės turi būti sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose arba specialiojo rekreacinio planavimo dokumentuose. Bendrasis (generalinis) planas dėl savo teritorinio mastelio formuoja tik principines rekomendacijas dėl šių objektų rūšių ir išdėstymo: 98.1. rekreacinės infrastruktūros objektai numatyti pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) (viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos, specialaus apgyvendinimo paslaugos (sanatorijos, kurortų reabilitacijos centrai ir panašiai), kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinės stovyklos, vandens turizmo, turizmo informacijos paslaugos); 98.2. specializuoti kompleksai ir parkai (pliažai, miško parkai, sporto aikštynai, golfo laukai, hipodromai, pramoginiai restorano-svetainės kompleksai, SPA kompleksai, vandens parkai, akvaparkai, skulptūrų, slidinėjimo parkai, „teminiai kaimai“, muziejinės ekspozicijos ir panašiai); 98.3. pažintinio turizmo objektai (ypač valstybiniuose parkuose), eksponuojantys gamtos, istorijos, regiono kultūros savitumo, kraštovaizdžio vertybes. 99. Nustatytas rekreacinės linijinės infrastruktūros vystymas: 99.1. bendrasis (generalinis) planas akcentuoja ne visuotinai žinomus bendruosius tranzitinių turistų judėjimo kelius, dažniausiai atitinkančius svarbiausias šalies transporto magistrales, o prioritetą teikia kryptingam Vidurio Žemaičių krašto pažinimui tarnaujančios regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimui; 99.2. regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro du Telšių apskritį pristatantys autoturizmo maršrutų ir dviračių turizmo trasų žiedai (5 brėžinys „Rekreacija ir kultūros paveldo teritorijos“): 99.2.1. autoturizmo maršrutas „Vidurio Žemaičių žiedas“ – siūlomas naujas regioninis maršrutas; 99.2.2. dviračių turizmo trasa „Vidurio Žemaičių dviračių žiedas“ – regioninė dviračių turizmo trasa maršrutu Telšiai–Luokė–Požerė–Varniai–Tverai–Rietavas–Endriejavas–Kuliai– Plungė–Plateliai–Gardai (Žemaičių Kalvarija)–Ukrinai–Mažeikiai–Viekšniai–Papilė– Tryškiai–Nerimdaičiai–Telšiai, jungianti visus apskrities savivaldybių bei svarbiausius turizmo centrus ir leidžianti susipažinti su vaizdingiausiomis gamtos ir kultūros vertybėmis išsiskiriančiomis Vidurio Žemaitijos teritorijomis, pirmiausiai nacionaliniais ir regioniniais parkais; 99.3. teikiamas regioninis automobilių ir dviračių turizmo pagrindinių ir trumpinamųjų trasų tinklas leidžia papildomai įrengti po keletą laisvai pasirenkamų rajoninio lygmens pažintinių žiedinių maršrutų, t. y. mažuosius automobilių ir velomobilių turizmo žiedus; 99.4. bendrasis (generalinis) planas taip pat teikia dvi papildomas nacionalinių autoturizmo maršrutų atšakas, einančias per apskrities teritoriją: maršruto „Lietuvos kultūros– istorijos vėrinys“ atkarpą Plungė–Plateliai–Seda–Telšiai–Rietavas–Varniai–Luokė ir „Piligrimų kelio“ maršruto vakarinę atšaką Varniai–Telšiai–Alsėdžiai–Gardai (Žemaičių Kalvarija); 99.5. Telšių apskrityje numatytos dvi nacionalinės dviračių turizmo trasos, sudarančios jame savotišką dviračių turizmo „kryžių“: vakarų–rytų kryptimi paralelinės trasos Palanga– Zarasai atkarpa (Plungė–Plateliai–Alsėdžiai–Telšiai–Luokė) ir pietų–šiaurės kryptimi meridianinės trasos Panemunė–Leckava atkarpa (Varniai–Žarėnai–Telšiai–Seda–Mažeikiai); 99.6. vandens turizmo sistemos pagrindą Telšių apskrityje sudaro: 99.6.1. nacionalinės svarbos vandens turizmo trasos – Minijos ir Ventos vandens keliai, kurių turistinio naudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su rekreacinės infrastruktūros plėtimu pakrantėse ir rinkodaros suaktyvinimu;

99.6.2. regioninės svarbos Virvytės vandens kelias, skirtas vandens turizmui baidarėmis (kanojomis) arba valtimis; 99.6.3. kitos didesnės Telšių apskrities upės (Varduva, Babrungas, Vadakstis) vandens turizmui dėl nepakankamo vandeningumo gali būti naudojamos gana ribotai, todėl specialios vandens turizmo infrastruktūros kūrimas prie jų nėra prioritetinis; 99.7. specifinė problema – kai kurių esamų savivaldybių aukščiausių vietų naudojimas regiono pažintinio turizmo sistemoje; ypač daug žinomų aukštų kalvų Telšių rajono savivaldybėje, kurios didieji „kalnai“, dažniausiai esantys ir piliakalniais, jau seniai tapo svarbiais nacionalinio ir regioninio turizmo objektais, šio krašto, netgi šalies, identiteto simboliais: Šatrijos kalva (plk.), Girgždūtės kalva (plk.), Moteraičio kalva (plk.), Sprūdės kalva (plk.), Jomantų kalva, Žąsūgalos kalva ir Kietkalnio kalva. 100. Rekreacinių teritorijų vystymo sprendinių prioritetai: 100.1. formuojant Telšių apskrities perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą: 100.1.1. funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Varnių, Platelių, Telšių ir Plinkšių–Sedos rekreaciniuose rajonuose; 100.1.2. svarbiausių poilsio vietovių (Platelių, Varnių, Germanto, Plinkšių) ir rekreacinių priemiestinių zonų (Telšių, Plungės, Mažeikių) naudojimo intensyvinimas; 100.1.3. numatytų naujų turizmo centrų formavimas; 100.1.4. kurortinės teritorijos statuso siekimas Plateliams; 100.1.5. rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse; 100.2. vystant Telšių apskrities rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą: 100.2.1. esamų nacionalinių ir regioninių parkų, perspektyvinių Germanto ir Plinkšių (Cėklio) regioninių parkų pažintinio turizmo infrastruktūros kūrimas; 100.2.2. numatytų dviračių turizmo regioninės sistemos trasų ir jų infrastruktūros kūrimas; 100.2.3. poilsio kaime (kaimo turizmo) plėtojimas numatytose poilsio vietovėse; 100.2.4. Minijos ir Ventos vandens kelių trasoms naudoti reikalingos rekreacinės infrastruktūros kūrimas; 100.2.5. reprezentacinių regioninės svarbos sportinės-pramoginės arba pažintinės- pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų (parkų, golfo laukų), smarkiai veikiančių viso regiono turistinį konkurencingumą, kūrimo inicijavimas.

IV. BIOPRODUKCINIO ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

101. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti šie svarbiausi bioprodukcinio ūkio perspektyvinės raidos tikslai: 101.1. optimizuoti žemės naudmenų struktūrą; 101.2. derinti gamybos ir aplinkos interesus; 101.3. nustatyti bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalią teritorinę pusiausvyrą; 101.4. skatinti efektyvią bioprodukcinio ūkio rėmimo politiką. 102. Bendrajame (generaliniame) plane numatytas ekonominio augimo skatinimas ir bioprodukcinio ūkio vystymas planuojami diferencijuotai, atsižvelgiant į teritorinio potencialo ypatumus. Numatyta išlaikyti racionalų žemės naudmenų balansą, modernizuoti tradicines ūkio šakas, skatinti ekologinę žemdirbystę. 103. Bendrasis (generalinis) planas įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindinės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Telšių apskrityje – žemės ūkis ir miškų ūkis. 104. Telšių apskrities bioprodukcinio ūkio vystymas atitinka Telšių regiono (apskrities) plėtros plano 2006–2013 metų (patvirtintas Telšių plėtros tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. P.25-18) prioritetinius tikslus: didinti pramonės ir verslo konkurencingumą,

suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žemės ūkio regioną.

I. ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS

105. Specialieji žemės ūkio teritorijų vystymo tikslai: 105.1. specializuoti žemės ūkio ir kitas ūkio šakas pagal vietos potencialo ir rinkos poreikio ypatumus, drauge išsaugoti tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir didinti bendrąją veiklos įvairovę; 105.2. išsaugoti derlingų dirvožemių našumą ir skatinti jo pagerinimą, rekonstruoti melioracijos sistemas, kalkinti rūgščias dirvas; 105.3. skatinti žemės ūkiui funkcionuoti būtinų infrastruktūros objektų plėtrą; 105.4. užtikrinti aplinkos apsaugą ir išsaugoti biologinę įvairovę; 105.5. skatinti žemdirbystei netinkamos ir eroduojamos žemės apsodinimą mišku; 105.6. skatinti alternatyvias veiklas (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų ne žemės ūkio verslų) nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose. 106. Dėl gamtinių geografinių sąlygų Telšių apskrities teritorija mažiau nei vidutiniškai šalyje naudojama žemės ūkio veiklai ir turi ribotas šių teritorijų plėtros perspektyvas. 107. Bendrajame (generaliniame) plane numatyti žemės naudojimo pokyčiai pagrįsti esamomis žemės ūkio ir urbanistinės plėtros tendencijomis (6 lentelė).

6 lentelė. Prognozuojami žemės naudmenų plotų pokyčiai apskrityje

Savivaldybės Iš viso Rodikliai Mažeikių Plungės Telšių Rietavo apskrityje rajono rajono rajono Žemės ūkio naudmenų plotas 2007 m. 70,3 54,8 21,5 71,7 218,3 sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties žemėje, be sodininkų bendrijų sodų) Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai (sumažėjimas): pakeitus paskirtį 0,2 0,2 0,1 0,2 0,7 apsodinus mišku 1,3 2,3 0,7 3,3 7,6 apleistai žemei savaime virtus miškais ir 3,8 3,3 2,7 3,2 13 kitomis natūraliomis naudmenomis Iš viso 5,3 5,8 3,5 6,7 21,3 Prognozuojamas plotas 65 49 18 65 197

108. Pakitus žemės naudojimui, atitinkamai pakis ir žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės plotai. Tačiau žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas didesnės įtakos žemės ūkio gamybos plėtrai neturės: likusiame plote bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti intensyvią ūkinę veiklą – užtikrintas subalansuotas tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, reikiamos agrotechninės priemonės, dirvožemio savybes atitinkantis pasėlių struktūros optimizavimas. 109. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Telšių apskrities teritorija priskirta trims skirtingoms agrarinio potencialo zonoms (6 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“): 109.1. Žemaitijos aukštumų zona, į kurią įeina centrinė, didžioji apskrities teritorijos dalis. Zona apibūdinama vidutiniu teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsniu, jautria erozijai ir nenašia žeme, palankiomis sąlygomis suformuoti vidutinio dydžio ir smulkius ūkininkų ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys – žolinių pašarų ir javų auginimas, mėsinių galvijų auginimas, pagalbinės šakos – pienininkystė ir kiaulininkystė. 109.2. Vakarų Lietuvos zona, į kurią įeina Rietavo savivaldybė, šiaurinė Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalis ir pietinė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos dalis. Zona

pasižymi dideliu teritorijos naudojimo žemės ūkiui laipsniu, vidutiniškai našia žeme, galimybe derinti įvairaus dydžio ir tipo ūkius. Rekomenduojamos pagrindinės žemės ūkio gamybos kryptys – javų auginimas ir pienininkystė. 109.3. Vidurio Lietuvos zona, į kurią įeina šiaurrytinė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos dalis. Zonos dalis, įeinanti į Telšių apskrities teritoriją, apibūdinama dideliu naudojimo žemės ūkiui laipsniu, našia žeme, palankiomis sąlygomis suformuoti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius. Rekomenduojamos žemės ūkio gamybos kryptys – javų, linų ir rapsų auginimas, kiaulininkystė ir pienininkystė. 110. Telšių apskrities teritorijoje suformuotos 6 agrarinių teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų (specializuotos žemės ūkio plėtros) zonos, kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius. Siūloma žemės ūkio specializacija rekomenduojamojo pobūdžio: 110.1. I (priemiestinio ūkininkavimo) zona. Ši zona apima kaimo gyvenamąsias vietoves prie Telšių, Plungės ir Mažeikių miestų, kuriose numatoma su šiais miestais funkciškai susijusi gyvenamoji, ūkinė, komercinė ir rekreacinė statyba. Zona apima stambesnes priemiestines kaimo gyvenamąsias vietoves, taip pat kitas tinkamas užstatyti teritorijas arti magistralinių kelių. Šioje zonoje prioritetinis žemės naudojimas – kitai paskirčiai. Zona skirta aglomeruotos urbanizacijos, turizmo plėtrai. Jai būtina pirmiausia rengti teritorijų planavimo dokumentus, lemiančius infrastruktūros plėtrą, gyvenamosios, visuomeninės, pramoninės, komercinės paskirties statiniams išdėstyti reikalingų žemės sklypų formavimą. Žemės ūkio gamybą šioje zonoje rekomenduojama specializuoti – pritaikyti miesto gyventojų poreikiams (sodų ir uogynų įveisimas, daržininkystė, gėlininkystė, pienininkystė ir kita). Atsižvelgiant į didėjančią gyventojų koncentraciją, rekomenduojamas tankus smulkių specializuotų intensyvios veiklos ūkių tinklas, derinant jų sodybų (ūkinių centrų) vietą ir planuojamas statybas su miestų plėtrą numatančiais bendraisiais ar specialiaisiais planais. 110.2. II (prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių) zona. Šiai zonai priskirta Mažeikių rajono savivaldybės Laižuvos seniūnija ir dalis Reivyčių seniūnijos, Mažeikių apylinkės ir Viekšnių seniūnija. Vyraujantys dirvožemiai – giliau karbonatingi sekliai glėjiški rudžemiai, kurių granuliometrinė sudėtis – vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Dėl vertingų dirvožemių, galimybės naudoti ariamajai žemei (vienmečiams augalams) ir artimos neutraliai reakcijos ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai plėtojamą ūkių specializaciją. Tai – dirvai reiklių žemės ūkio augalų auginimas parduoti (kviečiai, miežiai, linai, rapsai), javų auginimas pašariniams grūdams. Pagalbinės gamybos šakos (kiaulininkystė, pienininkystė ir kitos) gali būti plėtojamos tik dėl sėjomainai būtinų auginti neprekinių žemės ūkio pasėlių ir ūkiuose išauginamų pašarų pagrindu. 110.3. III (mišrios specializacijos ūkių) zona. Zonoje vyraujantys dirvožemiai – karbonatingi stagniškieji ir sekliai glėjiški išplautžemiai, kurių granuliometrinė sudėtis – priesmėliai ir priemoliai. Jų ūkinė vertė vidutiniška ir gera. Teritorijos reljefo formos įvairios, upių slėnuose ir įlomėse daugiau pievų ir ganyklų. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susietos su geresniu dirvožemių naudojimu: laikant pievas ir ganyklas, auginant daugiametes žoles, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta pienininkystei, veislinei galvijininkystei ir kiaulininkystei. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų ir javų auginimas. Dalis pašarinių grūdų turėtų būti naudojama kiaulininkystei, o ūkiai su didesniais pievų plotais – specializuotis pieno gamybai. Šiai zonai priskirta: 110.3.1. likusi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos dalis, išskyrus Sedos seniūniją ir pietinę Šerkšnėnų seniūnijos dalį; 110.3.2. Telšių rajono savivaldybės Tryškių ir Upynos seniūnijų rytinės dalys; 110.3.3. Plungės rajono savivaldybės Stalgėnų seniūnijos vakarinė dalis; 110.3.4. Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijos vakarinė dalis. 110.4. IV (prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių) zona. Šiai zonai priskirti žemės masyvai su didesniais durpinių dirvožemių (daugiausia – nusausintų) plotais, kuriuose

įrengtos pievos ir ganyklos. Vyraujantys ariamųjų žemių dirvožemiai – nepasotinti bazėmis sekliai glėjiški išplautžemiai, taip pat giliau karbonatingi šlynžemiai. Didesni jų plotai šiaurrytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje ir Rietavo savivaldybėje. Šių teritorijų žemė naudotina daugiausia žolinių pašarų gamybai. Ūkiai turėtų būti specializuojami pieno gamybai ir mėsinių galvijų auginimui. Be intensyvaus ūkininkavimo (maksimaliai didinant pašarams skirtų žemės ūkio augalų plotus ir derlingumą), ekologiškai jautriose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas, o vietomis – apleistų pievų su neveikiančiomis drenažo sistemomis išbraukimas iš žemės ūkio naudmenų. 110.5. V (ūkininkavimo kalvotose dirvose) zona. Šiai zonai priskirta Plungės rajono savivaldybės teritorijos didžioji dalis ir pietinė Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalis. Zonoje vyrauja stambiai ir smulkiai kalvotas reljefas. Dirvožemiai – vidutiniškai eroduoti tipiški ir sekliai glėjiški nepasotintieji balkšvažemiai, vietomis – įsiterpę smėlžemiai. Dėl mažos ūkinės vertės dirvožemių šios seniūnijos priskirtos nepalankioms ūkininkauti teritorijoms. Didžioji zonos dalis įeina į gamtinio karkaso teritoriją. Joje rekomenduojama naudoti žemę tausojamajam ūkininkavimui ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai – miškams įveisti žemės ūkio ir kitose naudmenose, kaimo turizmui (ekstensyviai rekreacijai) plėtoti ir kitkam. Kituose plotuose, neįeinančiuose į gamtinio karkaso teritoriją, nepatogius mechanizuotai dirbti nenašius žemės plotus tikslinga apsodinti mišku ar naudoti alternatyviai žemės ūkio veiklai. Plėtojant žemės ūkio veiklą, būtina laikytis priešerozinės agrotechnikos reikalavimų ir didinti daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų plotus, o šių augalų produkciją naudoti mėsinei galvijininkystei, avininkystei ir pienininkystei. 110.6. VI (saugomų teritorijų) zona. Jai priskiriama žemės ūkio paskirties žemė, įeinanti į Kamanų valstybinio gamtinio rezervato, valstybinių ir savivaldybių draustinių, Žemaitijos nacionalinio parko, Varnių, Ventos, Salantų regioninių parkų ir projektuojamų naujų regioninių parkų teritorijų ribas, „Natura 2000“ teritorijas, žemės plotus, įtrauktus į paukščių ar buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus. Šiose teritorijose žemės naudojimas turi būti reglamentuojamas atitinkamų draustinių ir parkų nuostatų, planavimo schemų ir tvarkymo planų, taip pat teisės aktų, nustatančių žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus. 111. Telšių apskrities agrarinių teritorijų funkciniai prioritetai, nustatyti bendrojo (generalinio) plano koncepcijos stadijoje, apima pasiūlymus dėl ūkinės veiklos diferencijavimo atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir teritorijos ekologinį jautrumą – priskyrimą valstybiniams parkams, draustiniams ir kitoms gamtinio karkaso teritorijoms. Apskrityje palankiausios ūkininkavimo sąlygos per 26 procentus žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš jos apie 45,5 procento ploto ūkinę veiklą reikia derinti su saugomose teritorijose ir kitose gamtinio karkaso teritorijose nustatytais žemės naudojimo reglamentavimo ypatumais (7, 8 lentelės ir 6 brėžinys „Žemės ūkio teritorijos“).

7 lentelė. Agrarinių teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai (procentais) Pažymėta Gamtinio karkaso Kitose Zonų apibūdinimas Iš viso plane teritorijose teritorijose I-ZU Priemiestinio ūkininkavimo 1,6 11,8 5,5 II-ZA Prioritetinės augalininkystės 3,3 9,2 5,5 specializacijos ūkių III-ZAg Mišrios specializacijos ūkių 15,7 28,8 20,6 IV-ZG Prioritetinės galvijininkystės 26,2 25,8 26,1 specializacijos ūkių V-KZ Ūkininkavimo kalvotose dirvose 20,8 20,7 20,7 VI-ST Saugomų teritorijų 32,4 3,7 21,6 Iš viso 100 100 100

8 lentelė. Siūlomi žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo ypatumai (principai)

Pažymėta Funkciniai prioritetai Reglamentuojama veikla I-ZU Intensyvi siaurai specializuotų ūkių skatinama miestų gyventojų poreikius veikla priemiestinėse teritorijose, tenkinanti veikla; leidžiama rengti detaliuosius urbanizuotinų ir kitai paskirčiai planus ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo naudotinų teritorijų plėtra paskirtį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka II-ZA Intensyvi žemės ūkio veikla labai skatinama prekinės augalininkystės geroje ir geroje žemėje produkcijos gamyba iš jų esančioje gamtinio karkaso skatinamas tausojamasis ir ekologinis teritorijoje ūkininkavimas III-ZAg Intensyvi žemės ūkio veikla geros skatinami mišrios specializacijos ūkiai, ir vidutinės ūkinės vertės žemėje derinantys gyvulių auginimą su prekinės augalininkystės produkcijos gamyba iš jų esančioje gamtinio karkaso skatinamas tausojamasis ir ekologinis teritorijoje ūkininkavimas IV-ZG Intensyvi žemės ūkio veikla skatinama pašarų gamyba, specializuojantis vidutinės ūkinės vertės žemėje pieno ir mėsos galvijininkystei iš jų esančioje gamtinio karkaso skatinamas tausojamasis ir ekologinis teritorijoje ūkininkavimas V-KZ Ekstensyvi žemės ūkio veikla ar jai skatinama pieno ir mėsos galvijininkystės ir alternatyvi veikla mažiau avininkystės specializacija, alternatyvi žemės palankiose ūkininkauti teritorijose, ūkiui veikla, miško įveisimas netikslinguose kalvotoje žemėje su nuardytais naudoti žemės ūkio veiklai žemės sklypuose dirvožemiais ir lengvoje žemėje iš jų esančioje gamtinio karkaso skatinamas miško įveisimas ir alternatyvi teritorijose žemės ūkiui veikla VI-ST Žemės ūkio veikla saugomose veiklą reglamentuoja valstybinių parkų, kiti teritorijose saugomų teritorijų nuostatai, apsaugos reglamentai ir teritorijų planavimo dokumentai; skatinamas specializuotas ūkininkavimas arba naudojimas rekreacijai ar kitai alternatyviai žemės ūkio veiklai

112. Žemės ūkio teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 112.1. Nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų efektyvios žemės ūkio veiklos pagrindą. Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai; specializuoti netradicinės žemės ūkio veiklos ūkiai; sodininkystės, daržininkystės ar kitos veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią (gyvulininkystės ir augalininkystės) prekinę produkciją auginantys ūkiai, specializuoti prekinės augalininkystės produkcijos auginimo ūkiai. Atsižvelgiant į vietovės ekologines sąlygas, diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas: intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo. 112.2. Vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigyti nuosavybėn žemės sklypai išsidėstę nekompaktiškai ir tai sunkina žemės ūkio gamybos organizavimą, rekomenduotina pirmiausiai rengti žemės konsolidavimo projektus ir spręsti racionalių ūkių žemės valdų formavimo klausimą. 112.3. Detalizuoti suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis, nustatyti planavimo sąlygas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – teritorijų bendriesiems ir specialiesiems planams rengti. Rengiant planavimo sąlygas, būtina vadovautis šiomis nuostatomis: 112.3.1. sudaryti sąlygas aktyvinti žemės ūkio veiklą: pagerinti melioracijos sistemų būklę, formuoti atitinkamos specializacijos ilgalaikes ūkines struktūras;

112.3.2. planuoti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, laikytis žemės ūkio augalų auginimui rekomenduojamos žemdirbystės sistemos ir sąlygų, užtikrinančių dirvožemių našumo išsaugojimą ir pagerinimą; 112.3.3. visose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui, šią rekomendaciją diegti valstybės ekonominio reguliavimo priemonėmis; 112.3.4. išskirti arealus miškui įveisti ne miško žemėje, daugiausia IV ir V specializuotos žemės ūkio plėtros zonose, laikantis teisės aktų, leidžiančių įveisti mišką, reikalavimų ir miško įveisimo prioritetų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais); 112.3.5. nemažinti žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, plotų ir nusausintų žemės plotų, o jeigu nėra alternatyvos, planuoti tik minimaliai būtiną plotą kitai paskirčiai ir spręsti klausimą dėl atlyginimo valstybei už vertingų žemės ūkiui naudmenų plotų sumažinimą (derlingojo dirvožemio sunaikinimą) teritorijų planavimo organizatoriaus lėšomis; 112.3.5. planuoti rekreacinę ar kitą netradicinę veiklą daugiausia vietovėse, įeinančiose į I, V ir VI specializuotos žemės ūkio veiklos zonas; 112.4. žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai tik pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir tik esant šioms sąlygoms: 112.4.1. kai žemė paimama visuomenės poreikiams teisės aktų nustatytais atvejais (naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, bendrojo naudojimo keliams tiesti, infrastruktūros objektams statyti ir kitkam); 112.4.2. naudojant žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo ir rekreacijos arealuose; 112.4.3. esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemės valdų planus (projektus) formuojamiems žemės sklypams prie statinių ir įrenginių; 112.4.4. priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams, kai mišku apaugę arba apsodinti daugiau kaip 90 procentų žemės sklypo ploto; 112.4.5. suformuojant žemės sklypus saugomose teritorijose ir prie kultūros paveldo objektų, kai pagal specialiuosius planus jiems nustatytas konservacinio naudojimo režimas, priskiriant konservacinės paskirties žemės sklypams.

II. MIŠKŲ ŪKIO TERITORIJŲ VYSTYMAS

113. Miškų ūkio teritorijų vystymo tikslai: 113.1. svarbiausias miškų teritorijų naudojimo tikslas – išsaugoti miško išteklius ir gausinti pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus miškų ūkio principus; 113.2. intensyvinti miškų naudojimą rekreacinėms reikmėms; 113.3. racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti miškų produktyvumą, gerinti medienos kokybę; 113.4. didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą; 113.5. užtikrinti ekosistemų tvarumą; 113.6. išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, gerinti miškų sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą; 113.7. reglamentuoti ūkininkavimą saugomų teritorijų miškuose pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius; 113.8. didinti apaugusios mišku (medynų) žemės plotus, plėtoti miškingumą; 113.9. tenkinti apskrities mastu visuomenės reikmes, susijusias su miškų naudojimu. 114. Telšių apskrities teritorija pagal numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane strategines miškininkystės plėtros zonas ir pozones patenka į tris miškų plėtros zonas: vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišrių eglynų zoną, pietvakarių Žemaitijos našių mišrių eglynų ir vidurio Lietuvos mišrių lapuočių ir spygliuočių miškų zoną.

115. Siekiant įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programą, patvirtintą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10), iki 2020 metų Telšių apskrityje numatyta apsodinti mišku 15 888 hektarus žemės ūkio naudmenų. 116. Miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, kuriose nurodomi prioritetiniai plotai, kuriuose įveisti mišką leidžiama (tačiau neprivaloma). Apskrities teritorijoje pirmiausia siūloma apželdinti: 116.1. nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Spraudžio–Aukštojo Tyro–Bubėnų–Giliogirio–Girkantiškės–Kegų–Brazdeikių–Lieplaukės– Grumblių–Platelių–Pūčkorių–Grūstės–Petraičių–Palūšės atkarpoje; 116.2. nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Tauravo– Drobūkščių–Didžiojo Palūksčio–Pavandenės–Viekšnalių atkarpoje; 116.3. projektuojamas naujas rekreacinio naudojimo teritorijas. 117. Telšių apskrityje 2007–2017 metais miško plotų galėtų padidėti 16,3 tūkst. hektarų. Miškų plėtrai sudarytų 38 procentus apskrities teritorijos (9 lentelė).

9 lentelė. Galimas miškų plotų padidėjimas Telšių apskrityje 2007–2017 metais (tūkst. hektarų) Mažeikių Plungės Rietavo Telšių rajono Eil. rajono rajono Iš viso Rodikliai savivaldybėj savivaldybėj Nr. savivaldybėj savivaldybėj apskrityje e e e e 1. Miškų plotas 36 38,2 30 45,2 149,4 2007 m. sausio 1 d. 2. Miškų plotų pokyčiai: įveisus miškus 1,3 2,3 0,7 3,3 7,6 žemės ūkio paskirties ir kitoje žemėje savaime apaugus 2,2 2,3 1,7 2,5 8,7 mišku žemės ūkio ir kitos žemės naudmenoms Iš viso 3,5 4,6 2,4 5,8 16,3

118. Miškų teritorijų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į: 118.1. gamtinį žemės ir miškų našumą; 118.2. esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą; 118.3. vyraujančių medynus formuojančių medžių rūšių paplitimą; 118.4. miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą; 118.5. miškotvarkos duomenų analizę. 119. Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios pagrindinės miško žemės naudojimo ir tvarkymo kryptys: 119.1. Mk – konservacinė (rezervatų miškai) kryptis. Šiai tvarkymo krypčiai priskiriami rezervatiniai miškai – I grupės miškai. Jiems priskirti Žemaitijos nacionalinio parko gamtinio rezervato miškai, valstybiniuose parkuose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir konkrečių rezervatų nuostatuose numatytais atvejais. Rezervatiniai miškai Telšių apskrityje užima 0,4 procento miškų ūkio paskirties žemės. Šios grupės miškai turėtų padidėti nežymiai. 119.2. Ms – ekosistemų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal šią kryptį tvarkomi daugiausia apsauginiai IIA ir III grupių miškai. Jie užims 24,6 procento apskrities miškų teritorijų ir vyraus Plungės rajono savivaldybėje, užimdami 32,7 procento miškų teritorijų.

Šiuose miškuose užtikrinama ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal šią kryptį numatyta tvarkyti miškų plotus palei vandens telkinius, draustinių, laukų apsauginius, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškus. 119.3. Mr – rekreacijos kryptis. Ši miškų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grupės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistemų tvarkymas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas. Šių miškų plotus numatyta didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. Jie užims 1,5 procento apskrities miškų teritorijų, kurios vyraus Telšių rajono savivaldybėje. 119.4. Mgk – ekstensyvios miškų ūkio plėtros kryptis. Ši veikla numatyta gamtinio karkaso teritorijose, kuriose vyrauja ūkiniai miškai (IV miškų grupė). Jie sudarys 16,9 procento apskrities miškų žemės. Ekstensyvi miškų ūkio plėtra (gamtinio karkaso teritorijose) vyraus Rietavo rajono savivaldybėje, jie užims 40,6 procento miško žemės teritorijos. 119.5. Mū – intensyvios miškų ūkio veiklos kryptis. Ši veikla yra arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą šių miškų išteklių naudojimą ir miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą. Tokie miškai sudarys 56,6 procento apskrities miško žemės teritorijos ir vyraus Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, užimdami 74,8 procento miško žemės teritorijos. 120. Apskrityje vyraujanti miškų teritorijų naudojimo kryptis – intensyvi miškų ūkio veikla. Pagal šią tvarkymo kryptį numatyta naudoti 56,6 procento miško žemės (10 lentelė).

10 lentelė. Apskrities teritorijos pagal vyraujančias miškų teritorijų naudojimo kryptis

Miškingumas Siūlomos vyraujančios miško žemės naudojimo ir (procentais) tvarkymo kryptys (teritorijos procentais) Savivaldybės esama projektuoj Mk Ms Mr Mgk Mū s amas Mažeikių rajono 29,5 32,4 0,1 18,1 1 6 74,8 Plungės rajono 34,5 38,7 1 32,7 1,8 18,2 46,3 Rietavo 51,2 55,3 10,1 1,6 40,6 47,7 Telšių rajono 31,4 35,4 0,5 29,9 1,9 12,5 55,2 Iš viso apskrityje 34,3 38 0,4 24,6 1,5 16,9 56,6

121. Miškų teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 121.1. padidinti miško plotus nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruože Spraudžio–Aukštojo Tyro–Bubėnų–Giliogirio–Girkantiškės–Kegų– Brazdeikių–Lieplaukės–Grumblių–Platelių–Pūčkorių–Grūstės–Petraičių–Palūšės atkarpoje, nacionalinės svarbos Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruože Tauravo–Drobūkščių– Didžiojo Palūksčio–Pavandenės–Viekšnalių atkarpoje ir projektuojamose naujose rekreacinio naudojimo teritorijose; 121.2. remiantis numatomu teritorinių žemės naudmenų pertvarkymo nuostatomis, miškų ūkio paskirties žemės plote teritorijos naudojimo ir naujų miškų sodinimo klausimus spręsti miškotvarkos projektuose; įveisiant ir ugdant miškus, užtikrinti medienos išteklių eksporto ir vidaus poreikį; 121.3. sudaryti sąlygas naudoti miško žemę kitiems gyventojų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško išteklių naudojimui); skatinti efektyvų ir racionalų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės miškuose išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą;

121.4. tobulinti ūkininkavimo sistemą, kad miškų urėdijos ir privatūs ūkiai mišką naudotų efektyviai ir racionaliai; siekti privačių miškų ūkių stambėjimo, gerinti privačių miškų tvarkymą – remti miškų valdytojų kooperatyvų steigimą ir veiklą.

V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS TERITORIJŲ VYSTYMO SPRENDINIAI

I. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

122. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai: 122.1. integruoti Telšių apskritį į bendrą Lietuvos susisiekimo sistemą, o per ją ir į Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos multimodalinio transporto tinklą ir paslaugų rinką; 122.2. užtikrinti apskrityje palankias sąlygas plėtoti tranzitą, taip formuoti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį; 122.3. plėtoti darnią transporto sistemą, tam kuo geriau naudoti turimą įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir didinti vežimo greitį ir operatyvumą, gerinti kitus vežimo kokybinius rodiklius; 122.4. techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių centrų ir seniūnijų; 122.5. didinti viešojo transporto vaidmenį miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių susisiekimo sistemoje, teikti šiam transportui prioritetą, atnaujinti jo parką, diegti integralias informavimo priemones, gerinti susisiekimą su viešojo transporto stotimis; 122.6. gerinti visų kategorijų kelių, tarp jų ir vietinių, kokybę, mažinti žvyrkelių, gerinti dangos kokybę; 122.7. tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą, tranzitinio transporto eismą apskrities miestų teritorijoje organizuoti taip, kad jis aplenktų miestų centrines dalis, gyvenamuosius rajonus, tiesti aplinkkelius ar integralius transporto koridorius, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, pritaikyti miestų susisiekimo sistemas žmonėms su negalia. 123. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių pagrindu bendrajame (generaliniame) plane numatyta plėtoti ir modernizuoti automobilių kelių transporto infrastruktūrą (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“): 123.1. modernizuoti ir praplėsti magistralinį kelią Šiauliai–Telšiai–Palanga, kad jis taptų ne 4, o 2 kategorijos keliu; 123.2. formuoti iš esamų krašto kelių Nr. 164 ir 147 regioninį Žemaitijos magistralinį maršrutą Mažeikiai–Plungė–Rietavas–Šilalė–Tauragė–Smalininkai, kuris Telšių apskrityje taps kelių tinklo pagrindu šiaurės ir pietvakarių kryptimis, sujungs apskrities centrus ir aukštesnio prioriteto kelius, užtikrins susisiekimą su kaimyninėmis valstybėmis; 123.3. siekiant mažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą, nutiesti Varnių miesto rytinį aplinkkelį, Rietavo vakarinį aplinkkelį, o po planuojamojo laikotarpio – Mažeikių miesto šiaurinį aplinkkelį; 123.4. gerinti susisiekimo sistemos kokybę – rekonstruoti labiausiai apkrautus magistralinius kelius, avaringiausius krašto ir rajoninių kelių ruožus; 123.5. didėjant žmonių judumui ir gausėjant krovinių, gabenamų per Lietuvos–Latvijos valstybės sieną, gerinti pasienio kelių techninius parametrus, asfaltuoti žvyrkelius, diegti eismo saugumo priemones. Konkretizuoti Telšių apskrities automobilių kelių sistemos sprendiniai su kelių modernizavimo ir plėtros priemonėmis pateikiami 11 lentelėje.

11 lentelė. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir Įgyvendinimo Iki Po Trasa Nr. pavadinimas priemonės 2015 metų 2015 metų 1 Varnių rytinis aplinkkelis kelio tiesimas nauja + (160 Telšiai–Varniai–Laukuva) 2 Rietavo vakarinis aplinkkelis kelio tiesimas nauja + (vietinės reikšmės kelias) 3 Kelias A11 Šiauliai–Palanga kelio ruožų esama rekonstravimas 4 Kelias Nr. 160 Telšiai–Varniai– kelio ruožų esama Laukuva rekonstravimas 5 Kelias Nr. 164 Mažeikiai–Plungė– kelio ruožų esama + + Tauragė rekonstravimas 6 Kelias Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai kelio ruožų esama rekonstravimas 7 Kelias Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas kelio ruožų esama + rekonstravimas 8 Kelias Nr. 169 Skuodas–Plungė kelio ruožų esama + rekonstravimas

Pastaba. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo priemonių įgyvendinimas ir jų etapiškumas gali būti tikslinami atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų programų pakeitimus.

124. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai: 124.1. Telšių apskrities teritoriją kerta svarbus IXB transporto koridorius, kuriuo vežami kroviniai į rytus ir vakarus, todėl numatyta geležinkelio linijas modernizuoti – susisiekimo greitį didinti iki įprastų europinių standartų, įrengti antruosius kelio ruožus; 124.2. geležinkelio tinklą plėtoti Telšių apskrityje galima tik atlikus techninius- ekonominius skaičiavimus, parengus galimybių studiją, visų pirma geležinkelio jungties Skuodas–Mažeikiai, kuri numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane; 124.3. Telšių apskričiai svarbi geležinkelio linija Mažeikiai–Klaipėda, pagreitinanti ir palengvinanti susisiekimą su pajūriu ir Klaipėdos jūrų uostu, taigi numatyta atgaivinti traukinių eismą šia jungtimi, taip pat siekiant palengvinti susisiekimą numatyta Mažeikių apvažiavimo trasa, kurios būtinumo klausimas turi būti sprendžiamas rengiant žemesnio lygio planus. Konkretizuoti Telšių apskrities geležinkelių infrastruktūros plėtros sprendiniai, jų modernizavimo ir plėtros priemonės pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Eil. Ruožas Įgyvendinimo priemonės Trasa Nr. 1. Šiauliai–Klaipėda atkarpos rekonstravimas ir modernizavimas pagal esama (IXB) AGC reikalavimus – pritaikymas 120/160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių statybą ir signalizavimo sistemos modernizavimą, linijos elektrifikavimas 2. Kužiai–Mažeikiai atkarpos rekonstravimas ir modernizavimas – esama (Bugeniai) pritaikymas 120 km/h greičiui, signalizavimo ir energijos tiekimo modernizavimas 3. Skuodas–Mažeikiai kelio atkarpos įrengimas naujas

125. Telšių apskrities geležinkelių rekonstravimas, tiesimas ir modernizavimas, šių darbų etapiškumas turi būti numatyti atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų programų pakeitimus, bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo plane. 126. Numatyta plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius aerodromus Telšiuose ir Mažeikių rajono savivaldybėje (Tirkšliuose) pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Valstybė turi sudaryti atitinkamas teisines sąlygas plėtoti mažąją aviaciją, skirtą vidaus susisiekimui, oro turizmui ir aviaciniam sportui. 127. Bevariklio transporto trasomis numatyta sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų transporto sistemomis (bevariklis transportas skirtas miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimui nedideliais atstumais, o rekreacijos ir turizmo tikslams – įvairiais atstumais). 128. Pasienio kontrolės punktų plėtros ir modernizavimo sprendiniai: 128.1. Telšių apskrities teritorijoje svarbiausias išliks tarptautinis Buknaičių pasienio kontrolės punktas; 128.2. vadovaujantis Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m. balandžio 26 d. sprendimu ir Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 24 (Žin., 2008, Nr. 8-282), Telšių apskrityje panaikinti kliūtis prie vidinės Europos Sąjungos sienos, nes Lietuvos Respublikai tapus visateise Šengeno erdvės nare pasienio ir muitinės kontrolė prie vidinių Europos Sąjungos sienų nebevykdoma, ji gali būti atnaujinama tik išskirtiniais atvejais. 129. Transporto infrastruktūros vystymo prioritetai: 129.1. modernizuoti ir praplėsti magistralinį kelią Šiauliai–Telšiai–Palanga, kelią Mažeikiai–Plungė–Rietavas–Šilalė–Tauragė formuoti į regioninį Žemaitijos magistralinį maršrutą, tai spartins esamo kelių tinklo integraciją į europinį kelių tinklą; 129.2. modernizuoti visų geležinkelių linijas, visų pirma IXB transporto koridoriaus, įrengti antruosius kelio ruožus, tai leis užtikrinti greitesnį krovinių gabenimą, skatins pramonės ir logistikos plėtrą; 129.3. įrengti Varnių, Rietavo aplinkkelius ir modernizuoti intensyvaus eismo kelius, tai leis gerinti eismą apskrities teritorijoje, mažins neigiamą transporto poveikį aplinkai; 129.4. parengti geležinkelio atkarpos Skuodas–Mažeikiai, kuri gerintų susisiekimą, įrengimo galimybių studiją ir ekonominius-techninius skaičiavimus.

II. EKOINŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

130. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo tikslai: 130.1. plėtoti vandentiekio, nuotekų surinkimo, valymo sistemas: 130.1.1. modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti apskrities darnaus vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant minimalią žalą aplinkai; 130.1.2. siekti, kad nuotekų valymo sistemos atsipirktų ekonomiškai; 130.2. plėtoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą. 131. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“): 131.1. Plėtoti vandentiekos sistemą – centralizuoto vandens tiekimo paslaugas suteikti 95 procentams apskrities gyventojų. Šiuo tikslu numatyta smarkiai plėsti esamus vandentiekio skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 82- 3260), numatyta parengti savivaldybių teritorijų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus:

131.1.1. plėtoti esamą vandentiekio sistemą Telšių mieste – nutiesti 15 kilometrų naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamas Telšių ir Rainių vandenvietes, uždaryti senus gręžinius, vandens gerinimo įrenginius, prie esamos vandentiekio sistemos prijungti Želvaičių, Degaičių, Berkinėnų, Siraičių, Gaudikaičių ir Ryškėnų gyvenamąsias vietoves; 131.1.2. plėtoti esamą Varnių vandentiekio sistemą – nutiesti 6 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius, išplėsti Varnių vandentiekio sistemą į Razmų, Šauklių, Gintalų, Šerpaičių ir Ožtakių gyvenamąsias vietoves; 131.1.3. plėtoti esamą Tryškių vandentiekio sistemą – nutiesti 5 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius, išplėsti Tryškių vandentiekio sistemą į Bėdukų, Sukančių, Leilėnų ir Pavirvyčio gyvenamąsias vietoves; 131.1.4. plėtoti esamą Mažeikių–Tirkšlių vandentiekio sistemą – nutiesti 5 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, palaikyti esamų vandens gerinimo įrenginių gerą techninę būklę; 131.1.5. plėtoti esamą Sedos vandentiekio sistemą, rekonstruoti esamą vandenvietę, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, nutiesti 7 kilometrus naujų tinklų; 131.1.6. plėtoti esamą Viekšnių vandentiekio sistemą, rekonstruoti esamą vandenvietę, įrengti 4 naujus gręžinius, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, nutiesti 8 kilometrus naujų tinklų; 131.1.7. plėtoti esamą Plungės vandentiekio sistemą – palaikyti esamos vandenvietės ir vandens gerinimo įrenginių gerą techninę būklę, prijungti prie esamos Plungės–Varkalių vandentiekio sistemos Jovaišiškių, Babrungo, Priesalių ir Kaušėnų gyvenamąsias vietoves; 131.1.8. plėtoti esamą Platelių vandentiekio sistemą, rekonstruoti ir sujungti abi vandenvietes, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius; 131.1.9. plėtoti esamą Alsėdžių vandentiekio sistemą, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, išplėsti Alsėdžių vandentiekio sistemą į Ylių gyvenvietę; 131.1.10. plėtoti esamą Rietavo vandentiekio sistemą, palaikyti esamos vandenvietės gerą techninę būklę (išgaunamo vandens kokybė gera – vandens gerinimo įrenginiai nebūtini); 131.2. numatyti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose kitų gyvenamųjų vietovių vandentiekos sistemų plėtrą; 131.3. tiekiamo vandens kokybei gerinti numatyta: 131.3.1. įrengti visas vandenvietes pagal galiojančias higienos normas; 131.3.2. vykdyti eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą, vandens kokybės kontrolę; 131.3.3. vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną. 131.4. Plėtoti vandenvalos sistemą – nuotekų surinkimo paslaugas suteikti 95 procentams gyventojų. Išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos privalo atitikti Europos Sąjungos direktyvos dėl miesto nuotekų valymo, priimtos Europos Bendrijų Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. (91/271/EEB), reikalavimus. Pertvarkant apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkį, numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“): 131.4.1. plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Telšių mieste, prie Telšių nuotekų surinkimo sistemos prijungti Želvaičių, Degaičių, Berkinėnų, Siraičių, Gaudikaičių ir Ryškėnų gyvenamąsias vietoves, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 9,5 kilometro slėginio vamzdyno ir 19 kilometrų savitakių nuotekų surinkimo tinklų; 131.4.2. plėtoti esamą Varnių nuotekų surinkimo sistemą, prie esamos nuotekynės prijungti Razmų, Šauklių, Gintalų, Šerpaičių ir Ožtakių gyvenamąsias vietoves, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 11 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų; 131.4.3. plėtoti esamą Tryškių nuotekų surinkimo sistemą, prie esamos nuotekynės prijungti Bėdukų, Sukančių, Leilėnų ir Pavirvyčio gyvenamąsias vietoves, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 14 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų;

131.4.4. plėtoti esamą Mažeikių nuotekų surinkimo sistemą, palaikyti naujų nuotekų valymo įrenginių gerą techninę būklę, nutiesti 6,7 kilometro slėginio vamzdyno ir 16 kilometrų savitakių nuotekų surinkimo tinklų; 131.4.5. plėtoti esamą Sedos nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 11 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų; 131.4.6. plėtoti esamą Viekšnių nuotekų surinkimo sistemą, įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius, nutiesti 12 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų; 131.4.7. plėtoti esamą Plungės–Varkalių nuotekų surinkimo sistemą, prijungti prie esamos Plungės–Varkalių nuotekų surinkimo sistemos Jovaišiškių, Babrungo, Priesalių, Macenių ir Kaušėnų gyvenamąsias vietoves; 131.4.8. plėtoti esamą Platelių nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius; 131.4.9. plėtoti esamą Alsėdžių nuotekų surinkimo sistemą, prie esamos Alsėdžių nuotekų surinkimo sistemos prijungti Ylių gyvenamąją vietovę, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius; 131.4.10. plėtoti esamą Rietavo nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius. 131.5. Rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatyti kitų gyvenamųjų vietovių vandenvalos sistemų plėtrą. 131.6. Plėtoti atliekų tvarkymą, nes atliekų planuojamą laikotarpį daugės iki 30– 40 procentų. Atliekų tvarkymo sprendiniai parengti atsižvelgiant į Telšių apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes ir Telšių regiono atliekų tvarkymo planą. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“): 131.6.1. uždaryti Telšių apskrityje visus smulkius sąvartynus, jų funkcijas turi perimti vienas regioninis sąvartynas, kurį numatyta įrengti Plungės rajono savivaldybėje, Jerubaičių kaime; 131.6.2. rekultivuoti uždaromus sąvartynus; 131.6.3. įrengti atliekų perkrovimo stotis Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, ir Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime; 131.6.4. šalinti sąvartyne mažiau biodegraduojamųjų atliekų – pasiekti, kad 2020 metais į sąvartyną jų patektų ne daugiau kaip 35 procentai; 131.6.5. įrengti biodegraduojamųjų atliekų kompostavimo aikšteles Plungės rajono savivaldybėje, Jerubaičių kaime, Rietavo savivaldybėje, Kalakutiškės kaime, Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, ir Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime; 131.6.6. įrengti atliekų priėmimo aikšteles Plungėje, Lentpjūvės g. 12, Rietavo savivaldybėje, Kalakutiškės kaime, Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, ir Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime, Mažeikiuose, Algirdo g. 12; 131.6.7. rinkti stambiagabarites ir pavojingąsias atliekas planuojamose atliekų priėmimo aikštelėse; 131.6.8. įrengti antrinių žaliavų aikšteles Telšiuose (39 aikšteles), Tryškiuose (2 aikštelės), Rainiuose (vieną aikštelę), Varniuose (2 aikšteles), Luokėje (vieną aikštelę), Mažeikiuose (53 aikšteles), Sedoje (2 aikšteles), Viekšniuose (3 aikšteles), Tirkšliuose (2 aikšteles), Plungėje (31 aikštelę), Plateliuose (vieną aikštelę), Alsėdžiuose (vieną aikštelę), Varkeliuose (vieną aikštelę), Rietave (5 aikšteles), Sauslaukyje (vieną aikštelę) ir Tveruose (vieną aikštelę). 132. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 132.1. vandentiekos ir vandenvalos sistemos plėtros: 132.1.1. plėtoti ir rekonstruoti nuotekų surinkimo tinklus, statyti naujus valymo įrenginius (prioritetinė veiklos kryptis, sietina su Europos Sąjungos direktyva dėl miestų nuotekų valymo, kuri visiškai įsigalioja nuo 2010 metų);

132.1.2. gerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę, siekti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), atitikties; naudotinos priemonė – vandens gerinimo įrenginių statyba ir esamo vamzdyno rekonstravimas; 132.1.3. plėtoti centralizuoto vandentiekio tinklus aglomeracijose, prijungti priemiestines zonas prie miestų vandentiekų; 132.1.4. rengti kompleksinius vandentiekos ir vandenvalos projektus, ieškoti optimalių problemų sprendimų ir lėšų naudojimo būdų; 132.2. atliekų tvarkymo sistemos plėtros: 132.2.1. įrengti naują regioninį sąvartyną; 132.2.2. uždaryti ir rekultivuoti esamus sąvartynus; 132.2.3. toliau plėtoti konteinerinę komunalinių atliekų surinkimo sistemą, leidžiančią gyventojams rūšiuoti atliekas jų surinkimo stadijoje.

III. ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS

133. Energetikos infrastruktūros vystymo tikslai nustatyti vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430): 133.1. plėtoti elektros energijos tiekimo ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą: 133.1.1. efektyviausiai naudoti sukauptą potencialą, jį tobulinti ir plėtoti ateityje; 133.1.2. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso; 133.1.3. užtikrinti apskrities urbanizuotų vietovių aprūpinimą šilumine energija, modernizuoti esamus šilumos tinklus, kad nuostoliai skirstymo tinkluose būtų minimalūs, kurti naujus modernius šilumos skirstymo tinklus, plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pirmenybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams; 133.1.4. mažinti neigiamą poveikį aplinkai – modernizuoti energetikos sektorių; 133.2. plėtoti gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą: 133.2.1. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos apskrities energetikos įmonėms, parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą; 133.2.2. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos visiems galimiems vartotojams, pripažįstant, kad gamtinių dujų tiekimo sistemos perdavimo ir skirstymo tinklai būtų plėtojami pagal licencijoje numatytas teritorijas. 134. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta: 134.1. elektros energijos tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“): 134.1.1. išlaikyti esamą 110 ir 330 kV elektros tinklą, atnaujinti susidėvėjusius įrengimus; 134.1.2. įrengti naują 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Telšius su Klaipėda; 134.1.3. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10–0,4kV), pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias; 134.1.4. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą, užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams; 134.1.5. kabeliuoti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijose; 134.1.6. intensyvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, atlikti potencialių vietų hidroelektrinėms įrengti galimybių studiją; 134.2. centralizuoto šilumos tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūta ir teritorijų rezervavimas“):

134.2.1. plėsti dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti Rietavo katilines, pritaikyti jas deginti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir atliekinių medžiagų; 134.2.2. numatyti galimybę Telšių, Plungės ir Rietavo rajonines katilines pritaikyti elektros ir šilumos kombinuotai gamybai; 134.2.3. išsaugoti visų gyvenamųjų vietovių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumines trasas, naudoti bekanalius vamzdynus; 134.2.4. rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuoti jų šildymo sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas; 134.3. gamtinių dujų tiekimo srityje (8 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“): 134.3.1. nutiesti magistralinio dujotiekio Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda antrąją giją esamame komunikacijos koridoriuje, nutiesti magistralinį dujotiekį nuo Telšių dujų skirstymo stoties iki akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, pastatyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ dujų skirstymo stotį; 134.3.2. užtikrinti dujų skirstymo stočių normatyvinę sanitarinę apsaugos zoną – 500 metrų, kuri nustatyta sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse; atlikus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, sanitarinės apsaugos zonos riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu; Rietavo dujų skirstymo stoties sanitarinė apsaugos zona – 200 metrų; 134.3.3. užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, vadovautis Specialiosiomis žemės ir miškų naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652). 135. Energetikos infrastruktūros vystymo sprendinių prioritetai: 135.1. plėtoti gamtinių dujų magistralinius vamzdynus ir skirstomojo vamzdyno tinklus; 135.2. pritaikyti katilines kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai; 135.3. rekonstruoti šilumines trasas, naudoti bekanalius vamzdynus; 135.4. didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių; 135.5. renovuoti skirstomuosius elektros tinklus.

IV. KITOS FUNKCINĖS TERITORINĖS STRUKTŪROS

136. Telšių apskrityje šiuo metu eksploatuojami 27 pagrindiniai karjerai 297,4 hektaro kasybos pramonės teritorijoje. Apskrityje svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras ir smėlis. Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybėse eksploatuojamos 9 (atitinkamai 148,6 ir 92,8 hektaro), Plungės rajono savivaldybėje – 6 (19,7 hektaro), Rietavo savivaldybėje – 3 (36,3 hektaro) pagrindinės kasybos pramonės teritorijos. 137. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pramonės ir verslo perspektyvų požiūriu didžioji dalis Telšių apskrities įtraukta į Šiaurės Vakarų pramonės koncentravimo arealą, apimantį pagrindinius Mažeikių, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Naujosios Akmenės ir Kretingos pramonės centrus. Didžiausios Telšių apskrities pramonės ir apdirbamosios gamybos įmonės išsidėsčiusios 1228,6 hektaro teritorijoje. Šioms įmonėms plėtoti reikėtų dar 14 hektarų. 138. Didžiausias pramoninės ir apdirbamosios gamybos plėtros potencialas – Mažeikiuose. Mažeikiuose ir jo aglomeracinėje zonoje pirmiausia turėtų būti kuriami ir plėtojami nauji perspektyviniai gamybos procesai. 139. Telšių apskrityje esamas gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma gamyba, numatyta 2007–2017 metais rezervuoti naujai apdirbamajai gamybai, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. 140. Numatyta įsteigti Mažeikių verslo inkubatorių – naują paramos verslui įstaigą. 141. Bendrieji pramonės teritorijų vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

141.1. sudaryti palankias sąlygas vietos ir užsienio investicijoms, formuoti patrauklias investicijoms teritorijas, didinti apskrities investicinį patrauklumą; 141.2. pagal rinkos poreikius plėsti esamas ir steigti naujas pramonines ir verslo zonas; 141.3. sudaryti palankias verslo plėtros ir įmonių kooperacijos sąlygas; 141.4. rezervuoti esamas neefektyviai naudojamas pramonines teritorijas perspektyviniam, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. 142. Bendrajame (generaliniame) plane socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai apėmė tik apskrities savivaldybių centrus ir miesto statusą turinčias apskrities gyvenamąsias vietoves. Kitų gyvenamųjų vietovių socialinę infrastruktūrą numatyta nagrinėti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. 143. Švietimo ir mokslo infrastruktūros tinklą Telšių apskrityje sudaro ikimokyklinės ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos, profesinė mokykla ir aukštojo mokslo įstaigos. Apskrities savivaldybių švietimo įstaigos pertvarkomos remiantis savivaldybių tarybų patvirtintais ilgalaikiais mokyklų pertvarkos planais, sudaromais atsižvelgiant į demografines tendencijas, paslaugų gavėjų poreikius ir racionalų turimų išteklių naudojimą. Numatyta, kad perspektyviniu laikotarpiu naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų reikės daugiau, nes mažėja moksleivių esamose didelėse įstaigose. Be to, vis daugiau moksleivių pageidaus mokytis gimnazijose ir specialiosiose švietimo įstaigose. 144. Telšių apskrityje skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje numatyta statyti naujo tipo kultūros centrus. Skatinamas glaudus tarpinstitucinis apskrities kultūros įstaigų bendradarbiavimas, numatyta gerinti sąlygas apskrities gyventojams ir jo svečiams gauti reikiamą kultūrinę informaciją. 145. Nors demografinės tendencijos neigiamos, siekiama išlaikyti pakankamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą paslaugų gavėjams – 2007–2017 metais savivaldybių centruose ir gyvenamosiose vietovėse, turinčiose miesto statusą, numatyta išlaikyti esamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, o prireikus steigti naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kitose gyvenamosiose vietovėse, kur yra seniūnijų buveinės, 2007– 2017 metais numatyta ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą siaurinti. Sprendimus dėl konkrečios ikimokyklinės ugdymo įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo priima savivaldybių tarybos, bendradarbiaudamos su valstybės atitinkamomis institucijomis. 146. 2007–2017 metais Telšių apskrities centre, savivaldybių centruose ir apskrities gyvenamosiose vietovėse, turinčiose miesto statusą, numatyta išlaikyti esamą bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, o prireikus steigti naujas mokyklas. Miesto statuso neturinčiose Telšių apskrities savivaldybių gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra seniūnijų buveinės, numatoma išlaikyti esamą bendrojo lavinimo mokyklų tinklą. 147. Esamas profesinių mokyklų tinklas (5 įstaigos) tenkina pagrindinius paslaugų gavėjų poreikius, todėl 2007–2017 metais Telšių apskrityje siūloma išlaikyti esamą jo apimtį. 148. Kolegijų tinklas Telšių apskrityje nepakankamas, todėl sprendinių laikotarpiu siūloma inicijuoti kolegijos filialo steigimą Mažeikių mieste. Po skaičiuojamojo laikotarpio siūloma apsvarstyti kolegijos filialo steigimo Plungės mieste galimybę. 149. 2007–2017 metais Telšių apskrities centre, savivaldybių centruose ir kitose miesto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse numatyta išplėsti esamą kultūros įstaigų tinklą: išlaikant esamas kultūros įstaigas, inicijuoti naujų kino teatrų steigimą Mažeikių ir Telšių miestuose. 150. 2007–2017 metais numatyta išlaikyti esamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Telšių apskrities centre, savivaldybių centruose ir kitose miesto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse. Prireikus sprendimą dėl naujos asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigimo inicijavimo priima centrinės Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su savivaldybių institucijomis. 151. Esamas socialinių įstaigų tinklas Telšių apskrities, savivaldybių ir savivaldybių seniūnijų centruose nepakankamas, todėl sprendinių laikotarpiu numatyta steigti nakvynės namus Telšių mieste, socialinių paslaugų centrą Telšių ir Mažeikių miestuose. Prireikus

centrinės valdžios ar vietos valdžios iniciatyva Telšių apskrities teritorijoje siūloma steigti kito tipo socialines įstaigas. 152. Bendrieji socialinės infrastruktūros tinklo vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 152.1. išlaikyti esamą asmens sveikatos įstaigų tinklą, modernizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas; 152.2. atnaujinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų techninę bazę, pritaikyti įstaigas prie šiuolaikinių klientų poreikių; 152.3. optimizuoti apskrities švietimo įstaigų tinklą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę; 152.4. tobulinti profesinio rengimo ir perkvalifikavimo sistemą; 152.5. išplėsti esamą aukštųjų mokyklų, kolegijų tinklą apskrityje; 152.6. išplėsti esamą socialinių įstaigų tinklą apskrityje; 152.7. sumažinti socialinę atskirtį, didinti socialinių paslaugų įvairovę; 152.8. išplėsti apskrities kultūrai plėtoti reikalingą infrastruktūrą, skatinti bendruomenės kultūrines iniciatyvas; 152.9. renovuoti fizinę kultūrinės infrastruktūros bazę.

V. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS VALSTYBĖS POREIKIAMS

153. Numatyta rezervuoti teritorijas šioms saugomoms teritorijoms (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 153.1. Germanto regioniniam parkui, preliminarios teritorijos ribos numatytos jungiant Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinių draustinių arealus ir Dievo krėslo mišką; bendras plotas – apie 10,5 tūkst. hektaro; 153.2. Plinkšių (Cėklio) regioniniam parkui, orientacinės ribos – Plinkšių miško biosferos poligono ir Plinkšių kraštovaizdžio draustinio arealas, prišliejant Varduvos slėnį ir Sedos miestą; bendras plotas – apie 7,6 tūkst. hektaro; 153.3. ieškoti galimybių plėsti „Natura 2000“ teritorijų tinklą. 154. Numatyta rezervuoti teritorijas susisiekimo infrastruktūros plėtros sprendiniams įgyvendinti: 154.1. Varnių rytiniam aplinkeliui tiesti (kelias Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva); 154.2. Rietavo vakariniam aplinkeliui tiesti (vietinės reikšmės kelias); 154.3. IXB transporto koridoriaus geležinkelio antriesiems kelio ruožams tiesti atkarpoje Telšiai–Lieplaukė; 154.4. geležinkelio atkarpai Skuodas–Mažeikiai įrengti. 155. Numatytos rezervuoti teritorijos stambiausiems susisiekimo infrastruktūros objektams nurodytos 8 brėžinyje „Techninė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas“. Teritorijos smulkesniems objektams statyti rezervuojamos savivaldybių teritorijų bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose. 156. Numatyta rezervuoti teritorijas inžinerinės infrastruktūros plėtros sprendiniams įgyvendinti: 156.1. plėtoti Telšių mieste vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus, nutiesti 15 kilometrų naujų vandentiekio ir 28,5 kilometro nuotekų surinkimo tinklų, prijungti prie esamų sistemų Želvaičių, Degaičių, Berkinėnų, Seraičių, Gaudikaičių ir Ryškėnų gyvenamąsias vietoves; 156.2. nutiesti Varnių mieste 6 kilometrus naujų vandentiekio ir 11 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų, rezervuoti teritorijų naujiems vandens gerinimo įrenginiams statyti, išplėsti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą į Razmų, Šauklių, Gintalų, Šerpaičių, Ožtakių gyvenamąsias vietoves; 156.3. plėtoti Tryškių vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą, nutiesti 5 kilometrus vandentiekio ir 14 kilometrų naujų nuotekų surinkimo tinklų;

156.4. plėtoti Mažeikių–Tirkšlių vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemas, nutiesti 5 kilometrus vandentiekio ir 22,7 kilometro nuotekų surinkimo tinklų; 156.5. plėtoti Sedos vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą, nutiesti 7 kilometrus naujų vandentiekio tinklų, rezervuoti teritoriją ir pastatyti naujus vandens valymo įrenginius, nutiesti 11 kilometrų nuotekų surinkimo tinklų; 156.6. plėtoti Viekšnių vandentiekio sistemą, nutiesti 8 kilometrus naujų tinklų, rezervuoti teritoriją naujiems vandens gerinimo įrenginiams statyti, plėtoti nuotekų surinkimo tinklų sistemą ir nutiesti 12 kilometrų tinklų, rezervuoti vietą naujiems valymo įrenginiams statyti; 156.7. plėtoti Plungės vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą, numatyti tinklų plėtrą į Jovaišiškių, Babrungo, Priesalių, Macenių ir Kaušėnų gyvenamąsias vietoves; 156.8. rezervuoti teritoriją naujiems vandens valymo įrenginiams Plateliuose statyti; 156.9. plėtoti Alsėdžių vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą – išplėsti į Ylių gyvenvietę, rezervuoti teritoriją naujiems vandens gerinimo įrenginiams statyti; 156.10. plėtoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą Rietave; 156.11. įrengti regioninį sąvartyną Plungės rajono savivaldybėje, Jerubaičių kaime; 156.12. įrengti atliekų perkrovimo stotis Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, ir Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime; 156.13. įrengti biodegraduojamųjų atliekų kompostavimo aikšteles Plungės rajono savivaldybėje, Jerubaičių kaime, Rietavo savivaldybėje, Kalakutiškės kaime, Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime; 156.14. įrengti atliekų priėmimo aikšteles Plungėje, Rietavo savivaldybėje, Kalakutiškės kaime, Telšių rajono savivaldybėje, Gaudikaičių kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, Dargių kaime, Mažeikiuose; 156.15. nutiesti 330 kV elektros perdavimo liniją Telšiai–Klaipėda; 156.16. nutiesti magistralinį dujotiekį Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda; 156.17. nutiesti magistralinį dujotiekį Telšiai–akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“; 156.18. pastatyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ dujų skirstymo stotį. 157. Numatytos rezervuoti teritorijos stambesniems inžinerinės infrastruktūros objektams nurodytos 8 brėžinyje „Techninė infrastruktūra ir teritorijos rezervavimas“. Teritorijos smulkesniems objektams statyti numatomos rezervuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose. 158. Krašto apsaugai Telšių apskrityje naudojamos ir rezervuojamos šios teritorijos: 158.1. Telšių apskrityje – teritorija šalia Plinkšių (Mažeikių rajono savivaldybė); 158.2. kitos nedidelės teritorijos, nurodytos detalesniuose žemesnio lygmens bendruosiuose planuose (savivaldybių ir miestų teritorijų); 158.3. prireikus – teritorijos, rezervuojamos nustatytąja tvarka.

______