VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS KULTŪRŲ STUDIJŲ KATEDRA

Gabrielė Gedutytė

RADIKALUS FEMINIZMAS PIETŲ KORĖJOJE: JUDĖJIMO „IŠSIVADUOK IŠ KORSETO“ ATVEJIS

Bakalauro baigiamasis darbas

Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programa, valstybinis kodas 612U70002 Regiono kultūros studijų kryptis

Vadovas/ė Eglė Petrauskaitė______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (parašas) (data)

Apginta doc. dr. R. Eidukevičienė ______(Fakulteto dekanė) (parašas) (data)

Kaunas, 2020

TURINYS

SANTRAUKA ...... 2 SUMMARY ...... 3 ĮVADAS ...... 4 1. FEMINISTINĖS TEORIJOS PRIEIGA ...... 7 1.1 Moterų priespaudą lemiantys veiksniai ...... 7 1.2 Feminizmo raidos etapai ...... 10 1.3 Radikalaus feminizmo teorija ...... 13 1.3.1 Radikalus libertarinis feminizmas ...... 15 1.3.2 Radikalus kultūrinis feminizmas ...... 16 2. „IŠSIVADUOK IŠ KORSETO“ JUDĖJIMO PIETŲ KORĖJOJE ATVEJO ANALIZĖ ...... 18 2.1 Veiksniai turėję įtakos judėjimo atsiradimui ...... 18 2.1.1 Neokonfucianistinis moters kūno suvokimas ...... 19 2.1.2 Šiuolaikinis moters kūno suvokimas ir grožio svarba Pietų Korėjoje ...... 20 2.1.3 Radikalus feminizmas Pietų Korėjoje ...... 22 2.2 Judėjimo tikslas, eiga ir aktyvizmas ...... 25 2.3 Kritiškas požiūris į judėjimą ...... 27 3. „IŠSIVADUOK IŠ KORSETO“ JUDĖJIMO REIKŠMĖ JO DALYVĖMS PIETŲ KORĖJOJE ...... 29 3.1 Socialinės medijos tyrimo prieiga ...... 29 3.1.1 Kas yra socialinė medija? ...... 29 3.1.2 „Twitter“ mikrotinklaraštis ...... 30 3.1.3 Socialinės medijos tyrimo metodika...... 31 3.2 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo metodologija ...... 34 3.3 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo rezultatų analizė ...... 39 3.4 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo rezultatų išvados ...... 53 IŠVADOS ...... 55 LITERATŪRA ...... 58 ŠALTINIAI ...... 60

1

SANTRAUKA

Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo reikšmę jo dalyvėms Pietų Korėjoje. Darbe analizuojamas judėjimas – vienas radikalaus feminizmo aktyvizmo pavyzdžių Pietų Korėjoje. Socialiniuose tinkluose aktyvus judėjimas, kuriuo priešinamasi griežtiems grožio standartams ir moteriškumo suvokimui, pasireiškia tokiomis priemonėmis kaip plaukų nusikirpimas, makiažo, liemenėlės nešiojimo atsisakymas, aprangos stiliaus keitimas; kitaip tariant, judėjimas reiškiasi nuo seno visuomenėje suvokiamo moteriškumo apraiškų, lemiančių seksualinės objektyvizacijos, diskriminacijos dėl išvaizdos problemas, atsisakymu. Bakalauro darbe naudojami aprašomasis, interpretacinis, kokybinės ir kiekybinės analizės metodai. Aprašomasis, interpretacinis ir mokslinės literatūros analizės metodai naudojami, aprašant feministinės ir radikalaus feminizmo teorijų bei socialinės medijos tyrimo metodikos prieigas, taip pat, siekiant nustatyti darbe analizuojamą judėjimą lėmusius veiksnius, aktyvizmo raiškos būdus, jo raidą bei kritišką požiūrį į judėjimą. Atliekant savarankišką tyrimą duomenų paieškai naudotasi dokumentų peržiūros metodu, o surinktų duomenų analizė vykdyta kokybinės tematinės analizės ir kiekybinės turinio analizės metodais. Darbą sudaro turinys, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, trys dėstymo dalys, išvados ir naudotos literatūros bei šaltinių sąrašai. Pirmoje dėstymo dalyje pateikiamos pagrindinės feministinės ir radikalaus feminizmo teorijų idėjos, moterų priespaudą lemiantys veiksniai, išskiriami ir aprašomi keturi feminizmo raidos etapai. Antroje dėstymo dalyje išskiriami judėjimo atsiradimui įtakos turėję veiksniai, įvardijami judėjimo tikslai, pagrindinės raiškos priemonės, aktyvizmo eiga bei apžvelgiamas kritiškas požiūris į judėjimą. Trečioje dėstymo dalyje pateikiama socialinės medijos tyrimo teorinė prieiga, aprašoma savarankiško tyrimo metodologija, analizuojami gauti tyrimo rezultatai bei pateikiamos jų išvados. Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo metu surinktos 389 „Twitter“ žinutės, priklausančios 202 vartotojų paskyroms. Remiantis tyrimo rezultatais, įvertinta judėjimo reikšmė jo dalyvėms P. Korėjoje. Judėjimo dalyvėms „korseto“ atsisakymo procesas neretai yra nelengvas, kadangi susiduriama su įvairias sunkumais, kuriems įtakos turi pačių dalyvių įpročiai bei aplinkinių požiūris. Palaipsniui atsisakant „korseto“ patiriamos įvairios teigiamos emocijos (pasitenkinimas, džiaugsmas, laimė ir t.t.), vidiniai pokyčiai, tokie kaip: geresnis savęs pažinimas, didesnis pasitikėjimas savimi, patogumo jausmas, pakinta požiūris į grožio suvokimą, pagerėja sveikatos būklė bei sutaupoma laiko ir pinigų, kurie investuojami į ateities planavimą bei geresnę gyvenimo kokybę.

2

SUMMARY

The main purpose of the thesis is to evaluate the significance of the “Escape the corset” movement for its participants in . The movement analyzed in the thesis is one of the most radical examples of feminist activism in South Korea. The movement, which opposes strict beauty standards and perceptions of , is most active on social media and manifests itself through measures such as cutting off long hair, refusal to wear make-up or bra and the change of clothing style; in other words, the movement is all about the abandonment of manifestations that for a long time have been perceived in society as features of femininity and lead to problems such as and discrimination on the basis of appearance. This bachelor thesis uses descriptive, interpretive, qualitative, and quantitative analysis methods. Descriptive, interpretive, and scientific literature analysis methods are used to describe theoretical approaches of feminist, radical theories, and social media research methodology, as well as to identify the factors that led to the emergence of the movement analyzed in this thesis, its expressions of activism, development, and critical approach to movement. During the research, the document review method was used to search for data, and for the analysis of the collected data, methods of qualitative thematic analysis and quantitative content analysis were used. The thesis consists of table of contents, summary in Lithuanian and English, introduction, three main parts, conclusions, and lists of literature and sources used. The first part of the thesis presents the main ideas of feminism and theories, factors determining the oppression of women, distinguishes and describes the four stages of the development of feminism. In the second part of the thesis, factors that influenced the emergence of the movement, goals of the movement, means of expression, progress of activism and critical approach to the movement are identified and reviewed. The third part of the thesis presents the theoretical approach of social media research, describes the methodology of the conducted research, analyses the obtained research results, and presents their conclusions. For the research of the social networking site “Twitter” 389 tweets belonging to 202 user accounts were collected. Based on the results of the research, the significance of the movement for its participants in South Korea was assessed. The process of escaping the corset is often not easy for the participants as they face various difficulties, which are influenced by the participants' own habits and the attitude of those around them. A gradual process of abandoning the "corset" causes a variety of positive emotions (satisfaction, joy, happiness, etc.), changes within participants such as: better self-knowledge, higher self-esteem, a sense of comfort, changes participants’ attitudes to beauty, improves health, also participants save time and money, which can be invested in planning for the future and a better quality of life. 3

ĮVADAS

Darbo aktualumas ir naujumas. Šiai laikais vis dažniau galima išgirsti apie feminizmo idėjas, feministinio pobūdžio veiklą visame pasaulyje ir vis daugiau dėmesio skiriama siekiant atskleisti lyčių nelygybės, moterų teisių, diskriminacijos, priespaudos problemas, egzistuojančias šių dienų visuomenėje. Pietų Korėjoje feminizmas pasižymi ypatingu radikalumu bei judėjimais, reikalaujančiais drastiškų priemonių, kovojant prieš šias socialines problemas. Šiame darbe nagrinėjamas vienas tokių P. Korėjos radikalaus feminizmo aktyvizmo pavyzdžių, – „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas. Prieš kelis metus prasidėjęs ir socialiniuose tinkluose plintantis judėjimas, kuriuo priešinamasi griežtiems P. Korėjos grožio standartams ir moteriškumo suvokimui, sulaukė nemažo susidomėjimo visame pasaulyje. Tai vienas radikaliausių naujosios feminizmo bangos – kovojančios prieš patriarchalinės sistemos nustatytas socialines normas, moterų objektyvizacijos, diskriminacijos bei priespaudos problemas šių dienų P. Korėjos visuomenėje – judėjimų, sulaukęs nemažo sekėjų skaičiaus šalyje. Darbo objektas – radikalus feminizmas Pietų Korėjoje: judėjimo „Išsivaduok iš korseto“ atvejis. Darbo tikslas – analizuojant „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo atvejį ir atliekant socialinio tinklo „Twitter“ tyrimą įvertinti šio judėjimo reikšmę jo dalyvėms Pietų Korėjoje. Tyrimo probleminis klausimas – kodėl moterys P. Korėjoje ryžtasi ypač radikalioms priemonėms, siekdamos pakeisti visuomenėje nusistovėjusį grožio ir moteriškumo supratimą ir koks tokių veiksmų reikšmingumas moterims? Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. Išnagrinėjus skirtingų autorių darbus, atskleisti teorinius radikalaus feminizmo aspektus; 2. Remiantis esama literatūrine medžiaga ir šaltiniais, nustatyti pagrindines „Išsivaduok iš korseto“ judėjimą lėmusias priežastis, įvardinti judėjimo tikslą ir pagrindines raiškos priemones bei apibūdinti aktyvizmo eigą; 3. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais įvertinti judėjimo reikšmę jo dalyvėms Pietų Korėjoje.

Tyrimo metodai: darbe naudojami aprašomasis, interpretacinis, kokybinio duomenų rinkimo ir analizės metodai. Aprašomasis metodas naudojamas feministinės ir radikalaus feminizmo teorijų prieigos aprašymui. Aprašomuoju, interpretaciniu ir mokslinės literatūros analizės metodais remiamasi, siekiant nustatyti „Išsivaduok iš korseto“ judėjimą lėmusius veiksnius, judėjimo raiškos būdus, jų raidą bei kritišką judėjimo vertinimą. Atliekant savarankišką tyrimą duomenų paieškai ir rinkimui socialiniame tinkle „Twitter“ naudotas dokumentų peržiūros metodas, o surinktų duomenų

4 analizei derinti kokybiniai ir kiekybiniai analizės metodai. Tematinės duomenų analizės metodu, grupuojant panašios tematikos informaciją, išskirtos aštuonios kategorijos, kurios vėliau kiekybinės turinio analizės būdu įvertintos statistiškai.

Naudojama literatūra ir šaltiniai. Pirmojoje darbo dalyje remiamasi literatūra, pasirinkta atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į darbų naujumą, siekiant kuo naujesnės informacijos, bei informacijos aktualumą tam tikromis temomis. Pasirinkti autoriai nebūtinai yra pagrindiniai feminizmo teorijos atstovai. Pagrindinę literatūrą sudaro: L. Finlayson (2016) „An Introduction to Feminism“ ir L. Tyson (2011) „Using Critical Theory: How to Read and Write about Literature“, aprašančios pagrindinius feminizmo teorinius aspektus. Teorinei radikalaus feminizmo prieigai, seksizmui ir lesbietiškumui aprašyti remiamasi D. Thompson (2001) knyga „Radical Feminism Today“ ir R. P. Tong knyga (2009) „Feminist Thoughts: A More Comprehensive Introduction“, taip pat V. W. Lestari (2016) bakalauro baigiamuoju darbu „The Ideas of Radical Libertarian Feminism as Reflected in the Main Characters of Anais Nin’s Ladders to Fire”. S. James (2003) moksliniame staripsnyje “” aprašomos moters seksualumo bei moteriškumo suvokimo idėjos. Pagrindiniai naudojami šaltiniai: L. Brunel ir E. Burkett (2019) straipsnis „ Feminism“ ir C. Grady (2018) straipsnis „The waves of feminism, and why people keep fighting over them, explained“, analizuojantys feminizmo raidos etapus.

Antrojoje darbo dalyje pagrindinę literatūrą sudaro: K. Sechiyama (2013) knyga „ in East Asia: A Comparative Sociology of Gender“, aprašanti konfucianizmo ideologijos P. Korėjoje pagrindinius aspektus, taip pat W. T. DeBary ir W. Burton (1960) knyga „Sources of Chinese Tradition, vol I.“ bei T. Kim (2003) mokslinis straipsnis „Neo-Confucian Body Techniques: Women’s Bodies in Korea’s Consumer Society“ ir J. Han, L. H. M. Ling (1998) mokslinis straipsnis „Authoritarianism in the Hypermasculinized State: Hybridity, Patriarchy, and Capitalism in Korea“, analizuojantys neokonfucianistinį moters kūno suvokimą bei padėtį visuomenėje. Kadangi pasirinktas tyrimo objektas, „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas Pietų Korėjoje, yra gana naujas, didžioji dalis naudotos medžiagos randama internetiniuose šaltiniuose. Pagrindiniai naudoti šaltiniai: dienraščių ir naujienų portalų: „The Korea Times“, „Economic & Political WEEKLY”, „The Japan Times”, „The New York Times“, „BBC“, „The Guardian“, „CNN Style“, „Feminist Current“, „Asia News“, „QUARTZ“, „VOGUE“ ir kt. straipsniai, nagrinėjantys radikalų feminizmą P. Korėjoje, „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo fenomeną, Korėjos grožio industriją, grožio standartus ir su tuo susijusias problemas P. Korėjos visuomenėje. Trečiojoje darbo dalyje pagrindinę literatūrą sudaro G. Varanauskaitės (2019) „Socialinės medijos – jaunimo nuomonių formavimo(si) kontekste“, D. Griškuvienės (2013) „Sezoninių virusų diskurso konstravimas Lietuvos žiniasklaidoje“ ir R. Žemaitytės (2017) „Tapatybės paieškos skaitmeninėje kultūroje: socialinių tinklų atvejo analizė“ magistro baigiamieji dabai, kuriuose

5 analizuojama socialinės medijos reikšmė šių dienų visuomenėje ir aprašomas socialinis tinklas „Twitter“. Taip pat remtasi J. Rogers (2019) darbu „The use of social media and its impact for research“, B. Carson (2016) „Social Media as a Research Methodology“ ir Social Media Research Group (2016) „Using social media for social research: An introduction“ internetiniais šaltiniais, kuriuose analizuojama ir aprašoma socialinės medijos tyrimo metodologijos prieiga. Darbo struktūra: darbą sudaro turinys, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, trys dėstymo dalys, išvados bei literatūros ir šaltinių sąrašai. Įvade pristatomas darbo objektas, iškeltas tikslas, tyrimo probleminis klausimas ir uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai, naudojama literatūra, šaltiniai ir darbo struktūra. Pirmoje darbo dėstymo dalyje (Feministinės teorijos prieiga) aprašomos pagrindinės feministinės teorijos idėjos, moterų priespaudą lemiantys veiksniai, išskiriami ir aprašomi keturi feminizmo raidos etapai bei pristatoma radikalaus feminizmo teorija ir jos kryptys. Antroje darbo dalyje („Išsivaduok iš korseto“ judėjimo Pietų Korėjoje atvejo analizė) išskiriami judėjimo atsiradimui įtakos turėję veiksniai, įvardijami pagrindiniai judėjimo tikslai, judėjimo eiga, pagrindinės aktyvizmo priemonės bei apžvelgiamas kritiškas požiūris, kurio judėjimas sulaukė P. Korėjoje. Trečioje darbo dalyje („Išsivaduok iš korseto“ judėjimo reikšmė jo dalyvėms Pietų Korėjoje) aprašoma socialinės medijos tyrimo teorinė prieiga, supažindinama su socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo metodologija, analizuojami gauti tyrimo rezultatai bei pateikiamos tyrimo rezultatų išvados. Galiausiai, išvadose trumpai apibendrinama visa darbo medžiaga, gauti tyrimo rezultatai ir svarbiausios išvados.

6

1. FEMINISTINĖS TEORIJOS PRIEIGA

Feministinė teorija (feminizmo teorija) – feminizmo ideologijos pritaikymas teorinėse ir filosofinėse srityse. Tai apima feministinę politiką įvairiose disciplinose, tokiose kaip antropologija, sociologija, ekonomika, moterų studijos, literatūros kritika, meno istorija, psichoanalizė bei filosofija. Feministinė teorija daugiausia dėmesio skiria lyčių nelygybės analizei, nagrinėjant vyrų ir moterų socialinius vaidmenis, patirtis, interesus, veiklas; ir suvokimui, kokiais būdais moterys patiria socialinę, politinę, ekonominę, psichologinę priespaudą, siekiant ją sumažinti ar visiškai panaikinti. Tačiau, tai nėra teorija, nagrinėjanti vien nelygias materialines vyrų ir moterų galimybes, pvz. gaunamų atlyginimų, pajamų skirtumus, užimamas pozicijas darbe ir t.t.; teorija apima ir pasipriešinimą visuomenėje nusistovėjusioms idėjoms, įsitikinimams priskiriamiems tam tikrai lyčiai. Tai dažniausiai įvardijama seksizmo bei „išankstinio nusistatymo“ terminais (Finlayson 2016, p. 21- 22). Pagrindinė feminizmo siekiamybė – visuomenė, kurioje moterys ir vyrai (moterys akcentuojamos labiau) būtų skatinami pasiekti pilną savo, kaip žmogaus, potencialą, nepriklausomai nuo to, kiek jų sugebėjimai, polinkiai skiriasi nuo tradicinio (patriarchalinio) vyriškumo bei moteriškumo supratimo (Tyson 2011, p. 139; Thompson 2001, p. 13). Labiausiai akcentuojamas moterų teisių ir interesų gynimas, noras atskleisti patirtą žalą, neteisybę ir įrodyti, jog moterys vertos lygiateisio žmogaus statuso. Feminizmo teorija neišvengiamai suinteresuota ginti, palaikyti moteris, kadangi tai moterų judėjimas, nuo kurio priklauso jų išsivadavimas. Ideologija susiformavo iš moterų patirčių, nepasitenkinimo, pasipiktinimo bei išdavystės jausmo, moterims nesuteikiant įvairių lengvatų, privilegijų ir teisių. Nepaisant to, feminizmo nevertėtų sieti vien su moterimis, o moterų problemų akcentavimas nebūtinai suteikia feministinį statusą. Aiškus sistemos, kurioje dominuoja vyrai, suvokimas bei priešinimasis jai išskiria feminizmą nuo kitų moterų padėtimi suinteresuotų teorijų ar procesų (Thompson 2001, p. 64). Feministinė teorija nagrinėja diskriminacijos, stereotipų, objektyvizacijos (ypač seksualinės) problemas, tačiau išskiriami du pagrindiniai elementai esantys feminizmo teorijos centre, tai: 1) patriarchalinės sistemos pripažinimas ir 2) priešinimasis patriarchalinei sistemai – išsilaisvinimas bei moterų gyvenimo pagerinimas (Finlayson 2016, p. 9).

1.1 Moterų priespaudą lemiantys veiksniai

Profesorė Lois Tyson (2011) knygoje „Using Critical Theory: How to Read and Write about Literature“, išskiria keletą ne vieną šimtmetį patriarchalinėje sistemoje egzistuojančių ideologijų, kurios, autorės nuomone, atsakingos už moterų priespaudą visame pasaulyje. Toliau plačiau nagrinėjamos kiekviena iš ideologijų.

7

Patriarchija. Patriarchija tai terminas, dažniausiai vartojamas nusakyti feminizmo keliamai socialinei problemai; sistema, kurioje vyrauja vyriškosios lyties viršenybė (Thompson 2001, p. 59; Beasley 1999, p. 55). Feminizmo šalininkų manymu, ši sistema yra nuo seno įsitvirtinusi žmonių pasąmonėje ir diktuoja lyčių socialinę padėtį visuomenėje. Skirtingų sričių feministai gali nesutikti su patriarchijos prigimtimi, galios ir vyrų patiriamos naudos, turint viršenybę moterų atžvilgiu, supratimu, tačiau visi sutinka su patriarchalinės sistemos egzistavimu (Finlayson 2016, p. 6). Valentina Widya Lestari bakalauro studijų baigiamajame darbe pateikia tokį patriarchijos apibūdinimą: Patriarchija tai tėvų galia; šeimyninė-socialinė, ideologinė, politinė sistema, kurioje vyrai jėga, tiesioginiu spaudimu ar apeigų būdu, tradicijomis, įstatymais ir kalba, papročiais, etiketu, švietimu ir darbo pasidalijimu nustato, kokį vaidmenį moterys gali ar negali atlikti ir, kurioje moteris visada priskiriama vyrui (2016, p. 1, cituojama Eisenstein 1983, p. 5). Pagal feministinę teoriją patriarchalinėje visuomenėje moterys dažniausiai užima žemesnę, „atstumtosios“ lyties poziciją. Ši sistema suteikia vyrams pranašumą, galią, kai tuo tarpu moteriškoji lytis yra nuvertinama ir laikoma nepilnaverte bei silpnesne. Kadangi daugumoje visuomenių vyrai užima svarbesnes pozicijas, tokia galia, pranašumas yra priimami kaip norma (Montagu 1953, p. 23). Tai sukuria stereotipą moters kaip antrosios lyties, kuri yra kontroliuojama sistemos, suteikiančios moterims mažiau galimybių nei vyrams. Patriarchalinėje visuomenėje vyrai ir moterys įsitikinę, jog tie, kurie nusižengia tradiciniams lyčių vaidmenims elgiasi nedorai, nenatūraliai, nesveikai (Tyson 2011, p. 142). Amerikiečių filosofės, feministės, Rosemarie Putnam Tong nuomone, patriarchalinė ideologija perdėtai sureikšmina vyrų ir moterų biologinius skirtumus, užtikrindama, kad vyrų vaidmuo visada būtų dominuojantis, „vyriškas“, o moterų vaidmuo – pavaldus, „moteriškas“ (Tong 2009, p. 52). Taip moterys patriarchalinėje visuomenėje patiria socialinės lyties diskriminaciją. Andrew Nyongesa knygoje „The “ pateikia tokį feminizmo teorijos apibrėžimą: „patriarchija varžo moteris ekonomiškai, socialiai, politiškai ir psichologiškai; kiekvienoje srityje, kurioje viešpatauja patriarchija, moteris yra kita; ji yra atstumta. Visose Vakarų civilizacijose giliai įsišaknijusi patriarchija; biologijai lemiant mūsų lytį, kultūra lemia mūsų socialinę lytį“ (2018, cituojama Tyson 2006, p. 83-92). Tradiciniai socialinių lyčių vaidmenys. Sociologijoje yra atskiriamos asmens biologinė lytis (biologinės vyrų ir moterų savybės: lytiniai organai, chromosomos ir kitos fizinės savybės, pagal kurias asmuo priskiriamas vyrų ar moterų kategorijai) ir socialinė lytis (ang. gender). Socialinė lytis yra kintanti, nepastovi – ji gali, bet ne būtinai turi priklausyti nuo biologinių bruožų (Finlayson 2016, p. 26). Šia sąvoka apibūdinama, kaip visuomenė identifikuoja ir vadovaujasi lyčių kategorijomis ir, kaip patys individai supranta savo tapatumą, įskaitant (bet neapsiribojant) vyro, moters, transseksualo, interseksualo, genderqueer ir kitomis lyčių kategorijomis. Socialinė lytis apima socialines normas,

8 požiūrį ir elgseną, kurią visuomenė ir pats individas laiko priimtina vienos ar kitos lyties atžvilgiu. Remiantis tradiciniais socialinių lyčių vaidmenimis vyrai laikomi iš prigimties stipriais, racionaliais, ryžtingais, gebančiais apginti. Priešingai, moterys – iš prigimties emocionalios (patriarchalinėje visuomenėje emocionalumas = iracionalumas), silpnos, paklusnios. Feministinė teorija pabrėžia, jog socialinių lyčių vaidmenys nėra įgimti, o sukonstruoti patriarchalinės sistemos (Tyson 2011, p. 142). Socialinė lytis, kaip ir visos socialinės tapatybės, yra sukonstruotos pačios visuomenės. Feministė Simone de Beauvoir knygoje „“ (pran. Le Deuxième Sexe) teigia, jog moterimi negimstama, o tampama, taip iškeldama socialinio konstruktyvizmo klausimą, kuris aktualus ir šiomis dienomis (James, 2003, p. 503-504). Socialinis konstruktyvizmas yra viena iš pagrindinių teorijų, kurią sociologai naudoja siekdami suvokti socialinę lytį istoriniame ir kultūriniame kontekste. Socialinis konstruktyvizmas – teorija pagrindžianti prasmės sukūrimą per socialinę sąveiką – per tai, kaip bendraujame su aplinkiniais. Ši teorija įrodo, kad socialinė lytis nėra fiksuota ar įgimta, bet gali kisti priklausomai nuo vietos ir laiko (Zevallos, 2014). Moterų objektyvizacija. Vadovaujantis patriarchaline ideologija, moterys, kurios laikosi tradicinių socialinių vaidmenų, yra laikomos „geromis“. „Geros“ moterys yra idealizuojamos, gerbiamos, o jų savivertė dalinai arba visiškai priklauso nuo jų naudingumo vyrams, tėvams, broliams. Priešingai moterys, kurios nesilaiko tradicinių socialinių lyčių vaidmenų, ypač jei pažeidžia moterų seksualinio elgesio normas (pvz. elgiasi ar rengiasi provokuojančiai), laikomos „blogomis“. Pagal šią ideologiją, tik „geros“ moterys vertos tapti žmonomis ir pratęsti vyro giminę. Feminizmo teorija pabrėžia, kad ir „geros“ ir „blogos“ moterys yra objektyvizuojamos patriarchalinės sistemos – moterų vertė nustatoma pagal jų naudingumą vyrams. Taigi, patriarchalinėje visuomenėje moterys – patriarchalinės sistemos objektai (Tyson 2011, p. 142). Seksizmas. Hobarto moterų veiklos grupė (ang. The Hobart Women‘s Action Group; HWAG) seksizmą įvardina, kaip „žmonių skirstymą pagal lytį ir seksualinę elgseną, ir, lyties pagrindu, skirtingų elgesio, asmenybės, statuso bruožų priskyrimą žmonėms“ (Thompson 2001, p. 63, cituojama Refractory , 1974a, p. 30). Patriarchalinė sistema remiasi seksizmo ideologija – įsitikinimu, jog moterys iš prigimties prastesnės už vyrus: ne tokios protingos, racionalios, drąsios ir t.t. Dėl šios priežasties seksizmą pripažįstantys asmenys mano, kad patriarchalinės sistemos suformuoti tradiciniai socialinių lyčių vaidmenys – vaizduojantys vyrus, priimančius svarbius sprendimus, o moteris kaip pareigingas pasekėjas – yra teisingi ir įgimti. Su seksizmu susiję terminai seksistas, seksistinis taikomi visiems asmenims, kurie pripažįsta seksizmo idėjas, bei bet kokiai praktikai, politikai ir papročiams, kurie nepalankūs moterims tik dėl jų lyties (Tyson 2011, p. 143). Suvokus visuomenėje egzistuojančias priespaudos, moterų objektyvizacijos, seksizmo, socialinės lyties diskriminacijos problemas, susiformavo feministinis aktyvizmas, kuris laikui bėgant plito ir keitėsi, tačiau pagrindinis feminizmo tikslas – pasipriešinti patriarchalinei sistemai bei siekti

9 lyčių lygybės visuose socialiniuose aspektuose – išliko nepakitęs. Pasak amerikiečių feministės Jo Freeman, „visuotinės lygybės idėja reiškia, kad nepaisant skirtumų vyrai ir moterys gimsta turėdami vienodą teisę. Tokiu atveju moterys turėtų turėti tokias pačias teises ir pareigas gyvenime kaip ir vyrai“ (Freeman 1975, p. 439). Toliau apžvelgiama feminizmo raida nuo vėlyvo XIX amžiaus iki šių dienų.

1.2 Feminizmo raidos etapai

Prancūzų rašytoja, teoretikė, Simone de Beauvoir rašė: „ pirmą kartą matome moterį, kuri ima rašiklį, gindama savo lytį“, tai buvo Christine de Pizan, XV a. parašiusi knygą „Laiškas Meilės Dievui“ (pran. L'Epistre au Dieu d'Amour), kurioje demonstravo savo kaip moters identitetą ir galią (GWANET). Tai buvo vienas pirmųjų feminizmo veiklos pavyzdžių. Norint sužinoti feminizmo pradžią, pirmiausia, reikėtų išskirti terminą feminizmas ir fenomeną, kurį šis terminas nurodo. Pats terminas feminizmas yra gana naujas. Terminas, nusakantis kovą už lygias moterų teises, moterų priespaudos problemą visuomenėje, kaip manoma, nebuvo naudojamas, iki pat vėlyvo XIX a. Tik po pirmosios tarptautinės moterų konferencijos Paryžiuje 1892 m. terminas pradėtas vartoti pagal dabartinę reikšmę. Nors pats terminas yra gana naujas, feministų idėjos, keliamos problemos ir veiksmai nėra naujas reiškinys. Aktyvizmo reiškiniai, gynę moterų padėtį, iškeliantys idėjas apie visuomenėje egzistuojančias moterų diskriminacijos, priespaudos problemas, gali būti pastebimi ir anksčiau nei XVIII ar XIX a. (Finlayson 2016, p. 56-57). Feminizmo šalininkai ir mokslininkai feminizmo raidą skirto į bangas. Bangų metafora tapo būdu apibūdinti ir atskirti skirtingas feminizmo epochas ir kartas. Toks skirstymas neretai sulaukia kritikos, kadangi feminizmo istorijos skirstymas į atskirus etapus (šiuo atveju bangas), gali sudaryti įspūdį, jog kiekvienas etapas yra atskira struktūra su savo idėjomis, kai, iš tiesų, tarp kiekvieno etapo pastebimas aiškus idėjų, veiksmų tęstinumas (Grady 2018). Kadangi nėra aiškių feminizmo bangų pradžios ir pabaigos ribų, skirtingų feminizmo šalininkų, mokslininkų nuomone, bangų skaičius gali skirtis: vieni išskiria keturias, kiti tris, o dar kiti pripažįsta esant tik dvi feminizmo bangas. Šiame darbe skiriami keturi feminizmo raidos etapai. Pirmoji banga daugiausia susijusi su XIX ir XX a. moterų rinkimų teise (pagrinde su moterų balsavimo teise). Antrosios bangos idėjos ir veikla, siejama su XX a. septintame dešimtmetyje prasidėjusiu moterų išsivadavimo judėjimu (agitavusiu už moterų teisines ir socialines teises). Taip pat šio etapo metu, feminizmas iškėlė moterų priespaudos patriarchalinėje visuomenėje priežasčių teorinę analizę ir pasiūlė problemos spendimo būdus. Feminizmui subrendus aštuntame ir devintame dešimtmečiuose, suprasta, jog feminizmo idėjos siekia pakeisti ne vien moterų padėtį visuomenėje, bet ir visuomenės išankstinį nusistatymą, lūkesčius tradiciniams socialinių lyčių vaidmenims (Tirosh-Samuelson 2012, p. 154).

10

Trečioji banga tęsia antrosios bangos feminizmo idėjas, veiklą ir reaguodama į suvokiamus nesėkmių atvejus performuoja moters įvaizdį visuomenėje. Ketvirtosios bangos feminizmo metu kovojama prieš šioms dienoms aktualias socialines problemas, tokias kaip seksualinis priekabiavimas, grožio standartai, prievartavimo kultūra ir panašiai. Toliau plačiau apie kiekvieną etapą. Pirmosios bangos feminizmas. Pirmas feminizmo etapas vyko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir susidarė urbanistinio industrializmo ir liberalios socialistinės politikos aplinkoje. Pirmosios bangos pradžia laikoma „Seneca Falls“ moterų teisių konvencija, vykusi 1848 m., kurios metu pirmą kartą oficialiai aptarta moterų socialinė, pilietinė, religinė padėtis ir teisės. Pirmosios bangos feministai septynis dešimtmečius žygiavo gatvėmis, protestavo, skaitė paskaitas ir taip skleidė feministines idėjas, susidurdami su pajuokomis, smurtu ar net areštu (Grady 2018). Iš pradžių feministai kovojo už lygias moterų teises, nuosavybės teisių skatinimą ir pasipriešinimą santuokoms bei vyro nuosavybės teises į ištekėjusias moteris ir jų vaikus. Vėliau pagrindinis pirmosios bangos feminizmo tikslas buvo praplėsti moterų galimybes, daugiausia dėmesio skiriant rinkimams (Rampton 2015). Tuo pat metu tokios feministės kaip Voltairine de Cleyre ir Margaret Stanger aktyviai dalyvavo kompanijose už moterų seksualines, reprodukcines ir ekonomines teises (Presley 2000). Manoma, jog Amerikos pirmoji feminizmo banga baigėsi devynioliktuoju JAV konstitucijos pakeitimu 1919 m., suteikusiu moterims balsavimo teisę visose valstijose. Antrosios bangos feminizmas. Po pirmosios feminizmo bangos praėjus keliems dešimtmečiams pastebėta, kad pirmosios bangos feminizmo pasiekimai daugelyje sričių labai riboti, pvz. darbo užmokesčio, teisių į pensiją ar lygių profesinių galimybių srityje oficialios lygybės nebuvo pasiekta. Taip pat pastebėta, jog darbo pasidalijimas šeimoje beveik nepakito, o tose srityse, kur moterys turėjo tas pačias teises kaip vyrai, moterys nesugebėjo pilnai pasinaudoti gautomis teisėmis. Taigi, lyčių lygybė išliko labiau formali nei reali. Tuomet feminizmo kampanijų veikla atsinaujino, tik šįkart buvo atsižvelgiama į pirmosios feminizmo bangos silpnybes ir problemas (James 2003, p. 502). Antrosios feminizmo bangos terminas buvo pradėtas vartoti norint apibūdinti naują feministinio judėjimo aktyvumo laikotarpį nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų, kuris daugiausia dėmesio skyrė kovai su socialine ir kultūrine nelygybe, nei politine nelygybe. JAV prasidėjęs moterų išsivadavimo judėjimas, kurio pagrindinės keliamos problemos – seksualumas ir reprodukcinės teisės, o aktyvizmas nukreiptas į Lygių teisių konstitucijos pataisų, užtikrinančių socialinę lygybę nepriklausomai nuo lyties, priėmimą, paplito ir kitose šalyse (Rampton 2015). Prie judėjimo prisijungė tūkstančiai šalininkų iš Kanados, Meksikos, daugelio Europos šalių, Australijos, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Naujosios Zelandijos ir kt. Feministės, rašytojos, 1969 m. išleista esė pavadinimu „Asmeniška yra politiška“ (ang. The Personal Is Political) sulaukė didelio susidomėjimo to meto visuomenėje ir tapo šūkiu, kuris pradėtas laikyti antrosios feminizmo bangos sinonimu. Šiuo šūkiu buvo siekiama paviešinti asmenines/privačias moterų problemas. Teigiama, jog

11

„privačios“ problemos, tokios kaip smurtas šeimoje, seksualinis išnaudojimas, diskriminacija, turi būti viešinamos ir visuomenė turi sužinoti apie tokių problemų egzistavimą (Thompson 2001, p. 7). Antrosios feminizmo bangos metu išpopuliarėjo „sąmoningumo ugdymo“ grupės (ang. „consciousness-raising“), kurių metu moterys renkasi į uždarus susitikimus nedidelėse grupėse ir dalijasi savo problemomis ir išgyvenimais, aptaria lyčių priespaudos problemą, kurios anksčiau, galbūt, nepastebėjo ar nepripažino. Šis metodas – vienas esminių feminizmo veiklos elementų, tam tikra ideologijos kritikos praktika (Finlayson 2016, p. 22-23). Antrosios bangos feminizmas išliko ir egzistuoja šiomis dienomis kartu su vadinamuoju ketvirtosios bangos feminizmu. Trečiosios bangos feminizmas. Tikslios trečiosios feminizmo bangos pradžios ir pabaigos ribos nėra nustatytos. Portale „Encyclopædia Britannica“, Brunell ir Burkett (2019) parašytame straipsnyje „Feminism“, įvardinamos tokios trečiojo feminizmo etapo ribos – XX a. devintas dešimtmetis - XXI a. pirmas dešimtmetis. Susan Osborne (2001) trečios bangos feminizmo pradžia laiko Trečiosios Bangos Fondo (ang. Third Wave Foundation) įkūrimą, 1996 m. (kituose šaltiniuose fondo įkūrimo data laikoma 1992 m.). Naujajai feminizmo bangai įtakos turėjo pokolonijinis ir postmodernus mąstymas, prieš tai buvusio feminizmo laikotarpio nesėkmių, bei kilo kaip atsakas į antrosios feminizmo bangos iniciatyvas ir judėjimus. Trečiosios bangos feminizmo atstovės pagrinde buvo moterys, kurios užaugo antrosios bangos laikotarpiu, tikėdamos praėjusiais feminisčių laimėjimais bei suvokdamos kliūtis, kurias kelia visuomenėje vyraujantis seksizmas, rasizmas ir klasizmas. Trečiosios bangos feministės siekė kovoti prieš seksistinius, rasistinius ir klasistinius simbolius, pasitelkdamos ironiją priešinosi patriarchalinei sistemai, atsakydavo į smurtą pasakojimais apie nukentėjusių išgyvenimus ir t.t (Brunel ir Burkett 2019). Feminizmo šalininkės, be kita ko, siekė panaikinti, persvarstyti ir iš naujo apibrėžti idėjas, įsitikinimus ir žiniasklaidą, kurios formavo požiūrį į moterišką prigimtį, socialinę lytį, grožį, seksualumą, moteriškumo ir vyriškumo suvokimą. Buvo nuspręsta pakeisti požiūrį į lytį, pagal kurį kai kurios savybės identifikuojamos kaip griežtai vyriškos ar griežtai moteriškos. Žvelgiant iš šios perspektyvos, kiekvienas asmuo turi, išreiškia ar slopina bruožus, kurie anksčiau buvo siejami tik su viena ar kita lytimi. Taigi trečiosios bangos feministėms „seksualinis išsivadavimas“, pagrindinis antrosios bangos feminizmo tikslas, buvo išplėtotas ir įgavo reikšmę proceso, kurio metu pirmiausia suprantama kaip visuomenė formuoja savo lytinę tapatybę ir seksualumą, o vėliau asmeniškai konstruoja (laisvai išreiškiant) autentišką socialinės lyties tapatybę

(Brunel ir Burkett 2019). Trečioji banga, priešindamasi ir reaguodama į stereotipinius pasyvių, silpnų, nekaltų ir ištikimų arba, priešingai, viešpataujančių, reiklių, pasileidusių moterų įvaizdį, iš naujo apibrėžė moteris ir merginas kaip tvirtas, galingas ir kontroliuojančias savo seksualumą. Populiariojoje kultūroje moters įvaizdžio performavimas paskatino stiprios, savimi pasitikinčios moters įvaizdžio plitimą (pvz. Madonna), pakito moters vaizdavimas televizijoje, žiniasklaidoje. Programos vaikams vis dažniau vaizdavo protingas, nepriklausomas merginas, atliekančias

12 pagrindinius vaidmenis, tokius kaip „Disney“ herojė, Mulan (1998), televizijos personažus, tokius kaip Dora („Dora the Explorer“) ir t.t. Ketvirtosios bangos feminizmas. Naujosios feminizmo bangos, kuri priskiriama šiandienai, pradžia diskutuotina, tačiau, daugelio nuomone, ketvirtosios bangos feminizmas prasidėjo apie 2012 m., kilus daugybei aukšto lygio incidentų. 2012 m. gruodžio mėn. Indijoje žiauriai grupės vyrų išprievartauta jauna moteris, kuri vėliau mirė. Šis incidentas paskatino vietinius protestus ir tarptautinį pasipiktinimą (Brunel ir Burkett 2019). Vienas esminių elementų davęs pradžią ir nusakantis ketvirtosios bangos feminizmą – socialiniai tinklai. Būtent socialiniuose tinkluose feministai susiburia, planuoja aktyvizmo judėjimus, ten vyksta feministiniai diskursai ir diskusijos. Dažnai naujosios bangos feminizmo aktyvizmas vyksta tik socialiniuose tinkluose. Iš tiesų ketvirtosios bangos feminizmo pradžia gali būti laikoma 2008 m., kai įsitvirtino tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“, o feministiniai dienoraščiai (ang. blogs) ( „Jezebel“ ir „Feministing“) pradėti kurti internete (Grady 2018). Naujasis feminizmas didžiausią dėmesį skiria seksualiniam priekabiavimui, moters kūno, grožio kritikavimui dėl svorio, kūno formų (ang. body shaming) ir prievartavimo kultūrai, o tokie judėjimai kaip „#MeToo“, „#YesAllWomen“, „#StandWithWendy“, „Time's Up“, „SlutWalks“ – ketvirtosios bangos feminizmo kampanijos (Grady 2018). Esminiai aktyvizmo bruožai – masiniai judėjimai, eitynės, protestai, socialinių tinklų, žiniasklaidos pasitelkimas. Būtent socialiniai tinklai, medija leido feminizmo bei visuomenėje vyraujančioms idėjoms greitai plisti visame pasaulyje (Brunel ir Burkett 2019).

1.3 Radikalaus feminizmo teorija

Kaip jau minėta anksčiau, feministai įsitikinę, jog patriarchalinės sistemos problema – pagrindinis veiksnys lėmęs visuotinę moterų priespaudą, tačiau skirtingų sričių feministų nuomonės gali išsiskirti kai kalbama apie priespaudą patriarchalinėje visuomenėje lėmusius veiksnius, būdus siekiant moterų išsilaisvinimo. Dėl šios priežasties feminizmo atstovai susiskirstė į skirtingas feminizmo teorijos kryptis: liberalų feminizmą, radikalų feminizmą, marksistinį feminizmą, socialistinį feminizmą, egzistencialistinį feminizmą, postmodernistinį feminizmą, trečiojo pasaulio feminizmą, ekofeminizmą ir kt. Šias kryptis viena nuo kitos skiria pagrindinės keliamos idėjos, tokios kaip seksualumas, reprodukcija, šeima, darbas, švietimas, politika, pornografija, prostitucija, lesbietiškumas ir t.t. Tokia feminizmo įvairovė įrodo ne tik teorijos veiklos sričių įvairumą, bet ir supratimą, kad nepakanka remtis vien lytimi norint suprasi moterų padėties visuomenėje problemas (Tirosh-Samuelson 2012, p. 154-155). Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas radikalaus feminizmo teorijos krypčiai.

13

Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, termino radikalus reikšmę ir įvertinti, kokią reikšmę radikalumas įgyja radikaliame feminizme. Lietuvių žodyne radikalus – tai esminis, griežtas, kraštutinių pažiūrų, ryžtingas. Finlayson (2016) terminą, apibūdina kaip kažką susijusį su pradžia / šaknimis, pagrindu. Remiantis šiuo apibrėžimu, radikalumas radikalaus feminizmo teorijoje gali būti: 1) siekis nustatyti, išanalizuoti, panaikinti patriarchalinės sistemos „šaknis“, pagrindus ar 2) patriarchalinės sistemos kaip visų socialinių problemų pagrindo, pagrindinės priežasties suvokimas (Finlayson 2016, p. 89). Radikalaus feminizmo atstovai vyrų kontroliuojamą visuomenės sistemą, kurią feministės apibūdina kaip seksistinę, laiko esmine moterų priespaudos priežastimi. Remiantis šiuo požiūriu, moterys vyrų dominuojamoje visuomenėje patiria priespaudą ne dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, klasei, tačiau vien dėl buvimo moteriškos lyties. Dėl šios priežasties, moterų teisių suvaržymo paaiškinimas slypi seksualinėje priespaudoje. Moterys patiria priespaudą dėl savo lyties. Tokia moteris vienijanti priespaudos idėja glaudžiai siejasi su moterų „seserystės“ akcentavimu (Beasley 1999, p. 54). Feminisčių nuomone, buvimas moterimi pats savaime yra teigiamas dalykas, tačiau patriarchalinėse visuomenėse, kur moterys patiria priespaudą, vyrauja priešinga nuomonė. Radikalaus feminizmo atstovai pabrėžia, jog patriarchalinei visuomenei būdinga moterų prievarta, objektyvizavimas pateisinamas kaip normalus reiškinys. Dėl šios priežasties smurtas, prievartavimas, pornografija, seksualinė vergovė paveikia tik vieną konkrečią „blogų“ moterų grupę, o „geros“ moterys nenukenčia (Gunew 1990, p. 287). Minimos praktikos, radikalių feminisčių teigimu, yra daug labiau paplitusios nei pripažįstama ir dažniausiai nėra įvardijamos kaip seksualinio smurto aktai. Pavyzdžiui, prievartavimas dažnai interpretuojamas kaip savanoriškas lytinis aktas arba kaip paslauga, atsidėkojimas moteriai. Taigi, moterų priespaudą lemia moterų seksualumo interpretavimas, apibūdinantis moteriškąją lytį kaip paklusnią, ir pavaldžią vyrams (James 2003, p. 506). Radikalus feminizmas susiformavo antrosios bangos feminizmo laikotarpiu. Priešingai nei to meto liberalios feministės, kurios save laikė reformatorėmis, radikaliojo feminizmo šalininkės save vadino revoliucionierėmis. Revoliucionierės siekia pačios savo jėgomis pakeisti nusistovėjusią visuomenės sistemą (Finlayson 2016, p. 90). Manoma, kad situaciją galima pakeisti moterims pripažįstant savo vertę ir galią, užmezgant bendruomeniškus ryšius su kitomis moterimis ir konfrontuojant priespaudą visuomenėje, suformuojant moterų separatistinius tinklus privačiose ir valstybinėse sferose (Crossman, 2019). Radikalus feminizmas siekia sugriauti griežtus lyčių vaidmenis, nustatytus pačios visuomenės, ir taip išlaisvinti tiek vyrus, tiek moteris. Pasak moterų studijų koordinatorės, profesorės, Maggie Humm, radikalios feministės „kartais mano, kad turi pradėti karą prieš patriarchalinę visuomenę ir lyčių sistemą“ (Humm 1994, p. 183), jų nuomone, moterys gali išsilaisvinti tik visiškai atsisakydamos to, kas iš prigimties varžo ir yra patriarchalinės sistemos priespaudos priemonės. Kai kurios radikalaus feminizmo atstovės nemato jokių kitų

14 alternatyvų tik visišką egzistuojančios patriarchalinės sistemos panaikinimą ir atstatymą tam, kad įgautų teisę į savo seksualinę ir reprodukcinę laisvę. Toks griežtas radikalaus feminizmo požiūris yra vienas iš esminių šios feminizmo krypties bruožų. Radikalaus feminizmo atstovai linkę kalbėti apie moterų priespaudą, išnaudojimą, prievartą, vyrų dominavimą, pasitelkiant grafinius, nepagražintus aprašymus ir pavyzdžius, akcentuojant konkrečius galios santykius: ką tikrose situacijose vyrai daro su moterimis. Dar vienas radikalaus feminizmo bruožas – pastebimas negatyvumas. Vietoj analizavimo, kokias teises, galimybes turėtų turėti moterys, moterų savarankiškumą, radikalios feministės pirmiausia siekia išanalizuoti ir atskleisti nepagražintą patriarchalinės sistemos realybę (Finlayson 2016, p. 88-89). Dėl visų anksčiau minėtų priežasčių radikalus feminizmas neretai apibūdinamas kaip „feminizmas nuėjęs per toli“; kraštutinis feminizmo pavyzdys, prie kurio „nei vienas sveikas žmogus nenorėtų“ prisijungti (Mackay 2015, p, 322). Laikui bėgant, pasak Lestari (2016), atsirado keletas skirtingų moters seksualumo suvokimo perspektyvų ir radikalus feminizmas skilo į kelias kategorijas: radikalų libertarinį ir radikalų kultūrinį feminizmus. Toliau plačiau apibūdinama kiekviena iš kategorijų.

1.3.1 Radikalus libertarinis feminizmas

Radikalaus libertarinio feminizmo atstovai mano, kad individai, nepaisant tai vyras ar moteris, turėtų pažinti abi savo puses – vyrišką ir moterišką ( „vyriški“ ir „moteriški“ bruožai pagal tradicinių socialinių lyties vaidmenų ideologiją). Kiekviena moteris turėtų seksualiai eksperimentuoti su savimi, kitais vyrais ar kitomis moterimis. Lestari darbe (2016) išskiriamos keturios pagrindinės radikalaus libertarinio feminizmo idėjos. Pirmoji idėja – androgeniškumas. Pats terminas reiškia: Androgyny, senovės graikų kalbos žodis iš andro (vyras) ir gyn (moteris) <...> siekia išlaisvinti asmenį iš tinkamumo ribų. <...> [Tai] siūlo <...> suteikti visapusišką patirtį asmenims, kurie gali, kaip moterys, būti agresyvūs, kaip vyrai, švelnūs (Lestari 2016, p. 17, cituojama Eisenstein 1995, p. 60). Remiantis šia citata, androgeniškumą galima suprasti, kaip išsivadavimą, neapsiribojant tradiciniais socialinės lyties vaidmenimis bei priimant savo vyriškas ir moteriškas savybes. Radikalių libertarinių feminisčių nuomone, priimdama vien tik moteriškas savybes, moteris negali visapusiškai savęs atskleisti. Taigi jos skatina moteris priimti androgeniškumą; priimti tiek vyriškas, tiek moteriškas savybes. Antroji idėja – lesbietiškumo skatinimas. Lesbietiškumas – pasipriešinimas vyrų valdžiai, moters suvokimo performavimas (Thompson 2001, p. 14). Sąvoka lesbietė – apibūdina moterį, išsivadavusią iš įprasto moteriškumo suvokimo ir atsisakiusią būti apribojama visuomenės keliamų lūkesčių ir įsitikinimų apie „tikros moters“ įvaizdį. Šių feminisčių teigimu, heteroseksualumas sudaro sąlygas moterų priespaudai visuomenėse, kuriose dominuoja vyrai, be to moterims nereikia vyro kūno,

15 norint pasiekti seksualinį malonumą, todėl nebūtina užmegzti seksualinius santykius su vyru, nebent ji pati to nori (Lestari 2016, p. 17-18). Trečioji idėja – natūralaus reprodukcijos būdo keitimas dirbtiniu. Pagal radikalaus libertarinio feminizmo idėją reprodukcija suvokiama kaip pagrindinė moters silpnybė ir moterų priespaudos patriarchalinėje visuomenėje priežastis. Ši idėja prieštarauja biologinei motinystei ir teigia, jog vienintelis būdas panaikinti priespaudą – sustabdyti natūralią reprodukciją ir ją pakeisti dirbtine (Gibbs 2006). Ketvirtoji idėja – pornografijos palaikymas. Pornografija apibrėžiama kaip seksualinio pobūdžio medžiaga, vaizduojanti ir skatinanti smurtą bei seksualinę prievartą. Pornografija socialiai vertinama kaip prieštaravimas visuomenės normoms ir vertybėms (Lestari 2016, p. 19). Pasak Tong, radikaliojo libertarinio feminizmo atstovių manymu, pornografijos žiūrėjimas gali padėti įveikti seksualines baimes ir sužadinti seksualines fantazijas (Tong 2009, p. 68). Radikalus libertarinis feminizmas pornografiją laiko moterų seksualinės laisvės išraiška.

1.3.2 Radikalus kultūrinis feminizmas

Radikalaus kultūrinio feminizmo šalininkės moteris laiko geresnėmis nei vyrai. Jos moteriškas savybes iš prigimties laiko geromis, o vyriškas savybes – iš prigimties blogomis. Taip vyriškosios lyties dominuojamos patriarchalinės sistemos terminas įgauna plačią reikšmę ir prilyginamas visų problemų priežasčiai. Dėl šio požiūrio radikalus kultūrinis feminizmas sulaukia kritikos teigiant, kad moterys tokie pat žmonės kaip vyrai ir gali klysti ar turėti nepageidaujamų savybių, nesiejamų su vyriškumu. Radikalaus kultūrinio feminizmo šalininkės mano, kad moteriškumas suteikia galios, todėl moterys raginamos pripažinti ir pabrėžti savo moteriškąsias savybes, tokias kaip bendruomeniškumas, švelnumas, seksualumas ir t.t. Radikalus kultūrinis feminizmas prieštarauja radikalaus libertarinio feminizmo požiūriui į pornografiją ir ją (pornografiją) prilygina seksualinei prievartai prieš moteris, kur moterys – seksualinio malonumo objektas. Manoma, jog pornografija lemia seksualinį priekabiavimą, skatinantį moterų priespaudą. Radikalios kultūrinės feministės atmeta visas pornografijos ir prostitucijos formas, kurios vaizduoja moteris kaip vyrų seksualinio pasitenkinimo objektus (Lestari 2016, p. 20). Taip pat radikalus kultūrinis feminizmas kritikuoja radikalaus libertarinio feminizmo požiūrį į reprodukciją ir teigia, jog natūrali reprodukcija – vienintelis moterų koziris siekiant galios. Radikalaus kultūrinio feminizmo atstovės palaiko biologinę motinystę, tačiau yra prieš surogatinę motinystę, kuri, jų nuomone, gimdymą paverčia procesu, kurį galima pirkti ar parduoti (Gibbs 2006). Šio radikalaus feminizmo požiūriu, moterų priespaudą lemia ne moters biologinės ar reprodukcinės savybės, o vyrų pavydas moterų reprodukcinių gebėjimų ir noras kontroliuoti moteris pasinaudojant dirbtinės reprodukcijos

16 technologijas (Feminist Perspectives on Media 2000). Remiantis šiuo požiūriu, radikalus kultūrinis feminizmas atmeta bet kokį natūralios reprodukcijos ribojimą, kuris prilyginamas vyrų galios išraiškai.

17

2. „IŠSIVADUOK IŠ KORSETO“ JUDĖJIMO PIETŲ KORĖJOJE ATVEJO ANALIZĖ

Šioje darbo dalyje remiantis moksline literatūra bei internetinių portalų šaltiniais įvedama į darbo temą – apžvelgiamas bei analizuojamas „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo Pietų Korėjoje atvejis. Pirmiausia pasitelkiant Pietų Korėjos istorinį ir kultūrinį kontekstą apžvelgiami pagrindiniai judėjimo atsiradimą lėmę veiksniai. Toliau analizuojama „korseto“ termino reikšmė, remiantis feministinės ir radikalaus feminizmo teorijomis įvardijami pagrindiniai judėjimo tikslai, raida ir aktyvizmo raiškos priemonės. Galiausiai apžvelgiamas kritiškas požiūris, kurio sulaukė „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas Pietų Korėjoje.

2.1 Veiksniai turėję įtakos judėjimo atsiradimui

Visų pirma, norint išanalizuoti „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo Pietų Korėjoje atvejį, reiktų pažvelgti į šalies istorinį bei kultūrinį kontekstus, kurie padėjo pamatus tokio judėjimo atsiradimui. Vienas pagrindinių istorinių ir kultūrinių aspektų grindęs Korėjos kultūros pagrindus – konfucianizmo ideologija. Konfucianizmo ideologija Korėjos pusiasalį pasiekė Trijų karalysčių laikotarpiu (kor. 삼국시대/三國時 Samgug sidae, 313–676). Neokonfucianizmas – Kinijoje, Tangų dinastijos laikotarpiu (kin. 唐 Tang) susiformavusi nauja konfucianizmo kryptis, siekianti pašalinti budizmo ir daoizmo įtaką konfucianizmui, Džiosono laikotarpiu (kor. 대조선국/大朝鮮國 Dae

Joseongug, liet. „Didžiojo Džiosono Karalystė“, 1392-1897) Korėjoje tapo dominuojančia šalies ideologija. Džiosono laikotarpį Korėjoje galima vadinti neokonfucianizmo epocha, kadangi tuo metu neokonfucianizmo idėjos, mokymai formavo, veikė svarbiausias šalies sritis: politiką, griežtą socialinę hierarchiją, šeimos sistemą, tradicijas, kultūrą bei filosofiją (Sechiyama 2013, p. 141-142). Neokonfucianizmo idėjos taip pat turėjo įtaką ir šiuolaikinei Pietų Korėjos šeimos sistemai, tradicijoms, kultūrai ir visuomenei. Neokonfucianizmas didelę reikšmę skyrė švietimui, kuris buvo paremtas Konfucijaus mokymais. Vienintelis būdas, norint užimti svarbias pareigas valstybės institucijose, buvo Karališkosios Konfucijaus akademijos egzaminų išlaikymas. Taip formavosi sistema, kur švietimas formavo socialinę hierarchiją, kurioje išsilavinusi, pasiturinti visuomenės dalis buvo priskiriama šalies elitui (Hourihan Digital Portfolio). Jangbanai (kor. 양반/兩班 yangban) – Korėjos valstybės tarnautojų ir karo pareigūnų klasė, kuri priklausė šalį valdančiai valstybinei biurokratinei sistemai (Encyclopaedia Britannica, 2018). Jangbanų statusas buvo paveldimas iš kartos į kartą, o santuokos stiprino abipusius ryšius tarp elitinių

18

šeimų, taip užtikrinant jangbanų klasės gyvavimą. Korėjos visuomenėje neokonfucianizmo idėjos plito jangbanų klasės dėka, kadangi šios socialinės klasės atstovai visose gyvenimo srityse (šeimos santykiuose, kasdienėse pareigose, elgesio manierose, vestuvių, laidotuvių, protėvių garbinimo ceremonijose ir t.t) vadovavosi konfucianizmo nustatytomis normomis. Laikui bėgant jangbanų klasės narių skaičius augo, kai valstybinių biurokratinių institucijų atstovai pradėjo pardavinėti socialinius titulus, padirbinėti genealoginių ir šeimos registrų duomenis (Sechiyama 2013, p. 143). Net ir po Džiosono dinastijos bei oficialaus jangbanų statuso panaikinimo, žmonių noras priklausyti elitinei visuomenės daliai neišnyko. Priešingai, išnykus jangbanų sistemai, žemesnės ir vidutinės klasės gyventojams tapo lengviau perimti neokonfucianizmo idėjas, gyvenimo būdo vertybes, taip dar labiau skleidžiant neokonfucianizmo ideologiją šalyje. Džiosono visuomenė buvo paremta socialiniais lyčių vaidmenimis, o neokonfucianizmo ideologija pabrėžė skirtumus tarp vyrų ir moterų, vyriškumo ir moteriškumo, in ir jang (kin. 阴阳 yīnyáng). Vyriškoji jang energija buvo prilyginama dangui, o moteriškoji in energija – žemei. Dangus yra aukščiau, dominuoja žemės atžvilgiu, todėl vyrai dominuoja moterų atžvilgiu (Hourihan Digital Portfolio). Buvo manoma, jog toks skirtumų suvokimas ir pripažinimas garantuoja harmoniją ir gerovę (Han ir Ling 1998, p. 65). Tokia ideologija formavo patriarchalinę sistemą, kurioje moterys laikytos žemesnio statuso nei vyrai. Toliau, plačiau apžvelgiama moterų padėtis bei moteriškumo suvokimas neokonfucianistinėje visuomenėje.

2.1.1 Neokonfucianistinis moters kūno suvokimas

Tam, kad būtų galima geriau suprasti neokonfucianistinį moters kūno suvokimą, būtina išsiaiškinti gi sąvokos reikšmę. Gi (kor. 기/氣 gi) – gyvybinė jėga, esanti visose gyvose būtybėse bei sujungianti protą ir kūną į vieną visumą, suteikdama jiems formą bei gyvybingumą. Gi tarsi individo gyvenimo patirtis, „siela“, iš kartos į kartą tėvų perduodama vaikams, taip veikdama kaip materialusis ryšys tarp protėvių ir palikuonių (DeBary 1960, p. 457; Lee 1993, p. 606). Neokonfucianizmo ideologija moko pamiršti savojo „aš“ vertę, atsisakyti savanaudiškumo ir pasiekti būseną, kurioje „aš“ įgauna šeimos, bendruomenės reikšmę, kadangi protėvių gyvybinė jėga, tekanti individo kūne, laikyta svarbesne nei jo Ši neokonfucianizmo idėja pagrindžia šių dienų Pietų Korėjos kolektyvinės visuomenės sampratą, kurioje siekiama pritapti, įsilieti į bendruomenę ir būti neatskiriama jos dalimi. Savęs tobulinimas pagal neokonfucianizmo mokymus buvo vykdomas analizuojant konfucianistinius tekstus ir laikantis griežtų elgesio ir tarpasmeninių santykių normų bei protėvių garbinimo ritualų. Tačiau toks savęs lavinimas buvo prieinamas tik vyrams, kadangi manyta, jog moterys neturi reikiamų gebėjimų ir joms nėra būtinybės siekti savęs tobulinimo (Kim 2003, p. 99-100). Moterys buvo suvokiamos kaip kūniški objektai, kurių pagrindinė savybė – reprodukciniai sugebėjimai.

19

Neokonfucianizmo mokiniai teigė, jog moterų gi silpnesnė nei vyrų, nes ji savyje neturi gyvybę suteikiančios jėgos, kurią turi vyrų gi. Moters kūnas laikytas tam tikra „talpykla“, kurioje užmezgama vyriško gi gyvybė, o moters pagrindinis vaidmuo ir tikslas – ištekėti bei pratęsti vyro giminę gimdant vaikus, ypač sūnus (Kim 2003, p. 100). Džiosono dinastijos laikotarpiu moters reprodukciniai gebėjimai buvo svarbiausia savybė vyrui renkantis žmoną. Ištekėjusi mergina būdavo tarsi atiduodama vyro šeimai, kur iš jos buvo tikimasi paklusti trims dorybėms: 1) patarnauti vyro tėvams, 2) paklusti ir visapusiškai aprūpinti savo vyrą, 3) rūpintis ir auklėti savo vaikus (Han ir Ling 1998, p. 67). Moters išvaizda ir turtai nebuvo tokie svarbūs kaip sveikas, vaisingas kūnas, todėl Džiosono laikotarpiu moterys pradėtos saugoti, ribotas jų rodymasis viešumoje, moterų kūnai disciplinuojami, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti moters kūną, kuriame augs būsimas kūdikis. Moterys turėjo kontroliuoti savo emocijas, kalbą, mintis, atsargiai renkantis žodžius bei nekalbant blogai apie kitus; taip pat moteris turėjo atrodyti padoriai, laikytis švaros bei higienos (Han ir Ling 1998, p. 66; Hourihan Digital Portfolio). Neokonfucianizmo ideologija moteris laikė kūniškais objektais, o moterų kūnai turėjo būti nepastebimi, kadangi jų vieta – namai. Moterys priklausė privačiai namų erdvei, kur privalėjo paklusti, patarnauti tėvams, vyrui ir vaikams. Jei moteris pasirodydavo viešumoje, jos apranga turėjo dengti visą kūną neparodant odos, taip apsisaugant nuo svetimų žvilgsnių. Priešingai, vyrai buvo priskiriami viešajai erdvei ir tvarkė išorės reikalus (Kim 2003, p. 101; Hourihan Digital Portfolio). Taigi, jau ankstyvaisiais Korėjos gyvavimo periodais susiformavo patriarchalinės visuomenės sistema, kurioje vyriškoji lytis laikoma viršesne bei dominuojančia moterų atžvilgiu. Tokia sistema lėmė lyčių nelygybės ir moterų diskriminacijos problemas. Korėja daugiau nei 500 metų neokonfucianizmą pripažino oficialia šalies ideologija. Neokonfucianistai žmogaus kūną laikė šventu ir vadovavosi nuomone, jog kūnas yra tarsi savo tėvų palikimas, todėl turi būti gerbiamas ir išlikti nepakeistas (DeBary 1960, p. 469). Ilgametis principas, pasisakantis prieš bet kokią kūno modifikaciją, per paskutinius kelis dešimtmečius buvo visiškai apleistas, o plastinių operacijų, grožio priemonių „patobulintas“ kūnas vis dažniau laikomas siekiamybe. Toliau siekiama išsiaiškinti, kaip ir kas paskatino tokį moters kūno suvokimo pasikeitimą.

2.1.2 Šiuolaikinis moters kūno suvokimas ir grožio svarba Pietų Korėjoje

XX a. septintame-aštuntame dešimtmečiuose prasidėjus sparčiai modernizacijai bei industrializacijai moterys tapo svarbia augančios darbo jėgos dalimi. Moterys iš privačios, namų erdvės persikėlė į viešąją erdvę, o moterų kūnai tapo reikšminga šalies kūrimo dalimi – kaip žmonos, motinos namuose ir darbo jėga gamyklose. Galiausiai devintame dešimtmetyje susiformavus postindustrinei, vartotojiškai, kapitalistinei visuomenei moterys tapo svarbios kaip vartotojos, o jų

20 kūnai tapo naudingi ne kaip darbo jėga šalies gamyklose, bet kaip vartotojiški objektai. Taeyon Kim (2003) teigimu, moterų kūnai tapo kapitalistiniais kūnais. Moterys nebeturėjo vadovautis neokonfucianistine ideologija, kuri teigė, jog moterų kūnai turi būti „nematomi“, apsaugoti nuo svetimų žvilgsnių, prisilietimų, ar išlikti nepakeisti. Vietoj to, iškeliama moteriškumo svarba bei pabrėžiamas moters kūno grožis. Moterų kūnai tapo matomi viešose erdvėse, stebimi, vertinami ir komentuojami. Moteriškumas, išvaizda, grožis tapo naujomis vertybėmis, o moterys kiek įmanoma stengėsi pabrėžti šias vertybes pasitelkdamos įvairias priemones (Kim 2003, p. 103). Kosmetika ir kitos grožio priemonės Korėjoje vartotos nuo seno. Manoma, jog kosmetikos naudojimas Korėjoje iš dalies kilo iš šamanizmo, kuris giliai įsišaknijęs kiekvieno korėjiečio pasąmonėje. Šamanistinių apeigų metu ritualus dažniausiai atlikdavo moterys arba moteriškais rūbais persirengę vyrai. Būdingas kosmetikos naudojimas ir puošnūs rūbai (Choi 2015, p. 25-27). Nuo pat Trijų Karalysčių periodo korėjiečiai manė, kad patraukli išvaizda ne tik išoriškai maloni akiai, bet ir padeda vidiniam žmogaus pasauliui ir savijautai. Pradėta rūpintis išvaizda, naudojamos makiažo priemonės siekiant atrodyti kuo sveikiau. Naudojama kosmetika buvo gaminama iš natūralių produktų – įvairūs spalvoti milteliai, skruostams, antakiams. Be makiažo priemonių naudotos ir natūralios veido, kūno priežiūros priemonės, tokios kaip milteliai veido šveitimui, losjonai, kremai ir aliejai veidui, kūnui bei plaukams (Chung, 2013). Džiosono periodu, neokonfucianizmo ideologija pabrėžė kuklumo svarbą, moterys stengėsi pabrėžti savo vidinį, natūralų grožį, tačiau kosmetikos gamyba nesustojo. XIX amžiaus pabaigoje kapitalizmo ir Vakarų kultūros dėka kosmetikos priemonių paklausa išaugo, pradėta masinė gamyba. Šiomis dienomis Korėjos grožio industrija, „K-Beauty“, sulaukia vis didesnio populiarumo visame pasaulyje. Korėjoje paplitusi 10 „žingsnių“ odos priežiūros rutina, kurios daugelis korėjiečių laikosi kasdien. Tai sudaro 10 odos priežiūros produktų naudojamų tam tikra eilės tvarka, siekiant sveikos, lygios, be raukšlių, porų, skaisčios veido odos. Tokia odos priežiūra reikalauja daug laiko ir išlaidų. 22-ejų metų Seulo gyventojos Ji-Yeon Kim teigimu, moteris kasdien odos priežiūrai skiria daugiau nei dvi valandas ir kas mėnesį išleidžia apie 200 JAV dolerių (Suciu, 2019). Pietų Korėjoje populiarus „tobulos išvaizdos“ moters prototipas: liekna smėlio laikrodžio figūra (S line), lygi nepriekaištinga šviesi veido oda, ryškūs skruostikauliai, nedidelės vyšnią primenančios lūpos, didelės akys, mažas ovalus / V formos veidas (V line) (Dhoop, 2019). Gėdijimas dėl kūno išvaizdos/formų (ang. body shaming) ir išvaizdos diskriminacija/lukizmas (ang. lookism) – du terminai skirti apibūdinti diskriminacinės paskirties elgesiui, pašaipiai kritikuojant kitą asmenį dėl jo „nepatrauklios“ išvaizdos. Korėjoje ši problema labai aktuali, žmonės atvirai kritikuoja kitų išvaizdą, kadangi tai laikoma socialiai priimtina. Dėl itin griežtų grožio standartų be galo sunku pritapti visuomenėje, todėl siekdama patobulinti savo išvaizdą beveik kas trečia moteris Pietų Korėjoje ryžtasi plastinei operacijai (Dhoop, 2019). Seulas laikomas pasaulio

21 plastinės chirurgijos sostine, o Pietų Korėjos grožio rinkos pajamos įvertintos 13 milijardų JAV dolerių (Mintel 2017). Žiniasklaidoje, televizijoje, spaudoje orientuotoje į moterų rinką dominuoja plastinės chirurgijos klinikų, kosmetikos, dietos produktų reklamos, grožio patarimai, skatinantys moterų savęs nuvertinimą ir vaizduojantys moterų kūnus kaip objektus, kuriuos galima modifikuoti, pertvarkyti, siekiant pašalinti ar paslėpti tariamus trūkumus (Kim 2003, p. 104). Dar vienas P. Korėjos grožio industrijos požymis – vienodumas. Amerikiečių korėjietė Jeniffer požiūrį į plastines operacijas ir vienodumą aiškina taip: Kai grįžtu į Korėją, visi rengiasi vienodai. Kai kažkas tampa madinga, visi tuo seka; toks gyvenimo būdas.<...> jei populiarus sunkus makiažas, tuomet visi seka madą. Mes tai [kosmetinę chirurgiją] suprantame labiau kaip mados dalyką. Tai panašu į mini sijono nešiojimą; jei sekate tendenciją, tai ir darote. (Kim 2003, p. 105 cituojama Inoue 1996) Tokį korėjiečių požiūrį galima paaiškinti neokonfucianistiniu požiūriu į save kaip bendruomenės dalį, gebėjimas pritapti bendruomenėje vertinamas labiau nei individualumas ar siekis išsiskirti. Toks požiūris lėmė korėjiečių vartotojiškumą, spartų grožio industrijos augimą bei grožio suvokimą P. Korėjos visuomenėje. Taip pat iki šių dienų išlikusi moterų objektyvizacijos problema.

2.1.3 Radikalus feminizmas Pietų Korėjoje

Modernioje, tačiau patriarchalinėje Pietų Korėjos visuomenėje vis dar jaučiama konfucianizmo ideologijos įtaka moterų padėties visuomenėje ir jų seksualumo suvokimui. Tai įrodo 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) statistika, kurioje pagal visuotinį lyčių atotrūkio indeksą P. Korėja užima 108 vietą iš 153 pasaulio šalių (Beh 2020). Moterys dažnai užima mažiau apmokamas ir nereguliarias darbo vietas. Pagal 2018 m. Korėjos ekonomikos tyrimo rezultatus, moterų užimtumo lygis P. Korėjoje siekia 56,1%, o vyrų 75,9%. Taip pat moterys užima 39,5% gyventojų, dirbančių pilną darbo dieną (Parmanand 2019). Kadangi pagal konfucianizmo ideologiją tradiciškai iš moters tikimasi užimti šeimos globėjos vaidmenį, rūpintis vaikais ir namais, nemaža dalis moterų po santuokos palieka darbo vietas ir į jas nebegrįžta net užaugus vaikams. Šios tendencijos neigiamai atsiliepia darbo rinkoje, kadangi darbdaviai nenori investuoti į darbuotojus, kurie vėliau turės palikti darbo vietą, kas lemia mažesnį moterų įdarbinimo lygį (Sener 2019). Lyčių atotrūkis P. Korėjos visuomenėje pastebimas ne tik darbo rinkoje. Pagal 2013 m. policijos duomenis, moterys P. Korėjoje sudarė 86% visų smurtinių nusikaltimo aukų, iš kurių daugelis buvo seksualinio pobūdžio, taip pat pranešama apie didėjantį pranešimų skaičių apie vyrų smurtą prieš moteris šeimoje (Koo 2016). Esant tokiai situacijai P. Korėjoje atsirado vyrų ir moterų, feministų ir antifeministų, aktyvizmo grupės, kovojančios viena prieš kitą, šis fenomenas dažnai vadinamas socialinių lyčių karais (ang. gender wars).

22

Feminizmas P. Korėjoje atsirado palyginus neseniai, tačiau jau spėjo išsiskirti iš kitų Vakarų šalių ypatingu radikalumu. Feminizmas šalyje neturėjo didelės reikšmės iki 2015 m. kai susikūrė pirmosios internetinės radikalaus feminizmo bendruomenės ir feminizmas P. Korėjos visuomenėje sulaukė vis didesnio susidomėjimo. Viena pirmųjų ir žinomiausių bendruomenių – „Megalia“ (kor. 메갈리아 Megallia). Bendruomenės atsiradimas siejamas su Artimųjų Rytų respiracinio sindromo infekcijos epidemijos protrūkiu 2015 m. (ang. Middle East Respiratory Syndrome/MERS), kai pasklido žinia, jog dvi P. Korėjos pilietės kelionės užsienyje metu užsikrėtė MERS virusu, bet atsisakė gydymo, tam kad galėtų eiti apsipirkinėti. Išgirdę tokią žinią korėjiečiai vyrai išreiškė neapykantą moterims internete, vadindami jas žeidžiančiomis pravardėmis ir teigdami, jog moterys savanaudės ir gadina šalies reputaciją užsienyje. Išaiškėjus, jog istorija buvo išgalvota, moterys pasipiktino tokiais kaltinimais ir įkūrė internetinę bendruomenę, kurioje parodijos ir mėgdžiojimo taktika feministės išreiškė neapykanta vyrams ir skleidė feministines idėjas P. Korėjos visuomenėje (Steger 2016). Vienas iš „Megalia“ pasiekimų – nelegalios pornografijos svetainės Sora.net panaikinimas. Ilgai gyvavusi svetainė, kurioje buvo viešinami slapta persirengimo kabinose, namuose, miegamuosiuose, voniose ir t.t nufilmuoti moterų prievartavimo ir panašaus turinio vaizdo įrašai, po daug bandymų buvo panaikinta (Darmawan 2018). Dar viena internetinė radikalių feminisčių bendruomenė – „WOMAD“ (kor. 워마드 Womadeu), kurioje moterys laisvai be cenzūros, reiškia neapykantą vyriškai lyčiai, įskaitant seksualinių ir fizinių išpuolių grasinimus ir vaizdo įrašus. Dėl savo veiklos abi internetinės bendruomenės sulaukia nemažai kritikos ir skatina tolimesnius nesutarimus tarp vyrų ir moterų P. Korėjoje (Kuk, Park ir Norma 2018). 2016 m. prasidėjo dar viena feminizmo plitimo banga P. Korėjoje. Staigų feminizmo idėjos plitimą lėmė Seulo Gangnamo (kor. 강남 Gangnam) rajono metro stotyje įvykdyta žmogžudystė. 23 metų moteris nuėjusi į stotyje esantį viešąjį tualetą buvo nužudyta jauno vyriškio. Kaip teigiama, vyriškis kurį laiką tualete laukė savo aukos, kaip vėliau išaiškėjo – moters, taigi nužudyta moteris buvo atsitiktinė auka. Paklaustas apie nužudymo motyvus, vyriškis teigė, jautęs pyktį, neapykantą moterims, dėl to, jog šios vyriškį visada ignoruoja. Vėliau paskelbta, jog užpuolikas serga šizofrenija ir buvo nuteistas 30 metų laisvės atėmimo (Steger 2016). „(Nužudymas) paskatino jaunas moteris suvokti, kad seksualinis smurtas yra problema, kuri jas veikia tiesiogiai“, – teigė K-pop grupės SixBomb narė So-Young Lee, – „Tai tapo lemiamu faktoriumi korėjiečių feministėms, kurios reiškėsi internete, kalbėti už jo ribų“ (Jeong 2019). P. Korėjoje išaugo susidomėjimas moterų diskriminacijos problemomis, kuris lėmė nemažą skaičių protestų, nukreiptų prieš slaptą filmavimą ir fotografavimą moterų tualetuose, viešbučių kambariuose, moteliuose, persirengimo kabinose ir panašiose vietose įrengtomis slaptomis kameromis, keršto pornografiją (ang. revenge porn). „#MeToo“ judėjimo dėka, dešimtys tūkstančių 23 moterų susirinko gatvėse protestuoti, skanduodamos „Mano gyvenimas, nėra tavo pornografija“ (ang. „My Life is Not Your Porn“). Pietų Korėjos nacionalinėje policijos agentūroje nustatyta, kad per metus gaunamų pranešimų apie nelegalaus filmavimo atvejus padaugėjo nuo 1300 pranešimų 2011 m. iki daugiau nei 6000 pranešimų 2017 m. „Upskirt“ nuotraukas (nuotraukos, padarytos slapčia, fotografuojant pakišus kamerą po moters sijonu) ir slaptus vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamos moterys persirengimo kambariuose ar net savo namuose, galima rasti daugybėje tam skirtų forumų ir svetainių internete (Jeong 2019).Vienas didžiausių protestų vyko 2018 m. spalio mėn. prie Hyehwa metro stoties (kor. 혜화역 Hyehwa yeog). 60 tūkstančių dalyvių sulaukęs protestas buvo penktasis tokio tipo protestas prieš slaptas kameras ir nusikaltimus prieš moteris dėl lyties. Be masinių protestų radikalaus feminizmo aktyvizmas P. Korėjoje reiškiasi ir ypač radikaliais judėjimais. Keletas tokių: „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas, kuris plačiau aptariamas kitame skyriuje, bei „4B“ judėjimas. „4B“ arba dar kitaip žinomas kaip „Keturių Ne“ judėjimas pasisako prieš romantinius santykius, motinystę, santuokas ir lytinius santykius. Judėjimo šalininkių nuomone šie keturi aspektai – pagrindinės patriarchalinės sistemos priemonės, lemiančios moterų priespaudą šalies visuomenėje. Pastebimi pokyčiai ir korėjiečių požiūryje į santuoką. Prieš dešimtmetį 47% vienišų nesusituokusių P. Korėjos moterų teigė manančios, jog santuoka yra būtina, o 2018 m. šis skaičius krito iki 22,4%. Taip pat sumažėjo ir santuokų skaičius, kuris 1996 m. siekė 434 900 santuokų per metus, o 2018 m. registruotų santuokų skaičius sumažėjo beveik perpus – iki 257 600 santuokų (Asia News 2019). Dėl tokių rodiklių feminizmas sulaukia nemažai kritikos bei susirūpinimo, kadangi analitikų teigimu, toks aktyvizmas gali sustiprinti artėjančią demografinę katastrofą šalyje. Pietų Korėjos bendras gimstamumas – vaikų skaičius, kurių moteris turėtų susilaukti per savo gyvenimą, 2018 m. sumažėjo iki 0,98, o tai yra gerokai žemiau skaičiaus reikalingo išlaikyti stabilų gyventojų skaičių šalyje, kuris yra 2,1. Vyriausybė prognozuoja, kad P. Korėjos gyventojų skaičius, kuris dabar siekia 55 milijonus 2067 m. sumažės iki 39 milijonų gyventojų, kurių pusę sudarys 62 metų ar vyresni asmenys (Agence France-Presse 2019). Pasak JAV Stanfordo universiteto sociologo Gi Wook Shin „4B ir Išsivaduok iš korseto judėjimai yra pačios radikaliausios kada nors matytos feminizmo formos“, kuriomis grindžiamas ketvirtosios bangos radikalaus feminizmo judėjimas P. Korėjoje (Agence France-Presse 2019; Asia News 2019). Amerikos korėjietė, psichologė, Anastasia S. Kim drastišką, pilną pykčio, Korėjos radikalių feminisčių elgseną, aiškina taip: Pyktis yra paviršinio lygio emocija. Po juo slypi baimė ir nerimas, kuris daugelį metų ar dešimtmečius slypėjo žmonių sąmonėje. Taigi net ir nedidelis įvykis gali sukelti giliai įsitvirtinusių emocijų sprogimą, priversdamas kitus susimąstyti, kodėl jie per stipriai reagavo.<...> Pietų Korėja vyrauja pasaulyje pagal plastinių operacijų skaičių, taip pat istorija apie paguodos moteris... Moterų kūnai, moteriškumas komercializuojami ir su 24

moterimis elgiamasi ne kaip su asmeniu, vietoj to moterys – kūniški objektai. Manau, kad tai yra šios šalies kultūrinė dalis <...> ir jei tai tęsis karta iš kartos, prasiverš pyktis, kuris yra paviršiniame emocijų lygyje. Po juo slypi metai, tikriausiai šimtmečiai žaizdų ir priespaudų (Kang, 2019).

2.2 Judėjimo tikslas, eiga ir aktyvizmas

Pirmiausia, norint suprasti šio judėjimo idėją, reikia išsiaiškinti paties pavadinimo reikšmę. „Išsivaduok iš korseto“ (kor. 탈코르셋/탈코 Talkoreuset/Talko) – socialinėje erdvėje plintantis judėjimas, kuriuo moterys priešinasi griežtiems Pietų Korėjos grožio standartams ir socialinėms šalies normoms. Kaip minėta anksčiau, tai viena iš radikaliausių feministinės revoliucijos Pietų Korėjoje aktyvizmo priemonių, kurios atsiradimui didelę įtaką turėjo jau anksčiau prasidėjęs „#MeToo“ judėjimas. Korsetai niekada nebuvo svarbi Korėjos moters drabužio dalis, tačiau ši prieš grožio standartus nukreipta kampanija, buvo pavadinta tokiu vardu „korsetui“ suteikiant netiesioginę prasmę (Kuk 2018). „Korsetas“ šiuo atveju – tai patriarchalinės šalies sistemos nustatyti grožio standartai bei grožio suvokimas, tapę šalies norma. Tai visa, kas varžo moters laisvę išreikšti tikrąją save, nebandant pritapti prie kitų nustatytų standartų, vilkint nepatogius rūbus ar gausybę makiažo. Taip pat tai siekis pakeisti moters kaip objekto suvokimą. Terminas gyvuoja jau nuo 2015 m., o aktyvizmo raiška, metodai bei tikslai bėgant laikui kinta. Šiame darbe analizuojamas „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas išpopuliarėjo 2018 m., kai nedidelės radikaliojo feminizmo aktyvisčių grupės narės socialiniuose tinkluose pasidalino „Išsivaduok iš korseto“ idėja ir nuotraukomis, kuriose vaizdavo savo sugadintas kosmetikos priemones (Lee 2019). Netrukus šis judėjimas tapo interneto sensacija, vis daugiau merginų pradėjo fotografuoti, filmuoti save kerpantis plaukus, gadinant kosmetikos priemones, viešinti savo nuotraukas su ir be makiažo. Pagrindinės priemonės, kurių imasi judėjimo šalininkės – ilgų plaukų nusikirpimas, makiažo bei kitų grožio priemonių, liemenėlių nešiojimo atsisakymas, kontaktinių lęšių nešiojimo atsisakymas ir keitimas į akinius, aprangos stiliaus keitimas iš aptemptų, figūrą pabrėžiančių, į laisvesnius, per didelius (ang. oversized) drabužius, aukštakulnių keitimas į sportbačius. Sudėtingą ir daug priemonių reikalaujančią K-beauty odos priežiūros rutiną judėjimo dalyvės keičia į paprastesnę, naudodamos tik būtiniausias priemones sveikos odos palaikymui (Sharp 2019). Staigiam judėjimo idėjų paplitimui P. Korėjoje didelę įtaką turėjo socialinio tinklo „YouTube“ grožio influencerės Linos Bae 2018 m. birželio mėn. pasidalintas vaizdo įrašas pavadinimu „Aš nesu graži“ (kor. 나는 예쁘지 않습니다 Naneun yeppeuji anhseubnida). Vaizdo įraše Lina Bae vaizduojama daranti sau makiažą, o šalia ekrane galima matyti pašaipius, žeidžiančius komentarus apie jos išvaizdą. Galiausiai vaizduojama, kaip mergina nusivalo makiažą, vėl užsideda 25 akinius, susiriša plaukus ir paskutinėje vaizdo įrašo dalyje pateikiama antraštė su užrašu „Aš nesu graži, bet viskas gerai ... Negalima lyginti savęs su (medijos) įvaizdžiu. Tu esi ypatinga tokia, kokia esi.“ (배리나 Lina bae 2018). Idėja sukurti tokios tematikos vaizdo įrašą merginai kilo padaugėjus komentarų, kuriuose jaunos merginos pasakoja apie savo išgyvenimus, patiriamas patyčias dėl išvaizdos, nepasitikėjimą savimi. Vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 9 milijonai žmonių. Linos Bae pasakojimu, po vaizdo įrašo patalpinimo mergina sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų iš kitų moterų, kurios patiria patyčias dėl „nepatrauklios“ išvaizdos, tačiau buvo ir tokių, kurie išreiškė nepasitenkinimą, palikdami neapykantos pilnus komentarus ar net siųsdami grasinimus susidoroti (Scott 2019). Tai ne vienintelis atvejis, kai grožio srityje dirbantys influenceriai prisideda prie šio radikalaus feminizmo judėjimo ir padeda sparčiau skleisti idėją visuomenėje. Judėjimas sulaukė palaikymo ir iš žymesnių žmonių, o tai lėmė vis didesnį skaičių Korėjos gyventojų, žinančių apie tokio judėjimo egzistavimą. Žinių vedėja Hyeonju Lim MBC ryto laidoje, atsisakiusi kontaktinių lęšių, pirmą kartą tiesioginiame eteryje pasirodė su akiniais. Tai buvo gana drąsus žingsnis, kadangi P. Korėjos televizijoje nėra įprasta matyti moteris žurnalistes nešiojančias akinius eterio metu (Scott 2019). Lim neslepia, jog prieš pasiryždama tokiam poelgiui jaudinosi ir bijojo žiūrovų kritikos ir neigiamos reakcijos, tačiau atvirkščiai, sulaukė nemažai palaikymo. Vėliau Lim pakeitė ir savo apsirengimo stilių į patogias kelnes, marškinius – tai kas jai patinka ir yra patogu. Žurnalistė džiaugiasi pagaliau eteryje galinti jaustis patogiai, laisvai ir labiau savimi (Bicker 2018). Judėjimui sulaukus didelio visuomenės susidomėjimo pagrindinės radikalaus feminizmo idėjos, siekiai šalyje išplito gan greitai ir prie aktyvizmo prisijungė nemažas skaičius korėjiečių. Socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ galima rasti vaizdo įrašų bei nuotraukų vaizduojančių moterų pasikeitimus prieš ir po plaukų nusikirpimą, stiliaus pakeitimą, makiažo nebenaudojimą. Moterys dalijasi savo išgyvenimais, džiaugiasi išsilaisvinusios iš „korseto“ ir pagaliau galėdamos gyventi nepriklausomai nuo aplinkinių nuomonės. Vienas tokių komentarų: Man visada patiko gražūs dalykai. Aš norėjau būti graži. Nekenčiau savo bjauraus veido. Tomis dienomis, kai mano makiažas neatrodė gerai, nevažiuodavau į mokyklą. Dabar suprantu, kad neprivalau būti graži. Aš nusiėmiau kaukę, kuri žlugdė mano gyvenimą (Frost 2018). P. Korėjos visuomenėje taip pat pastebimi pokyčiai, siejami su „Išsivaduok iš korseto“ judėjimu. Pavyzdžiui, kai kurios oro linijos palengvino darbuotojų aprangos kodą – „Jeju Air“ oro linijos leidžia stiuardesėms nešioti akinius skrydžio metu (Koo 2018). Medijoje vis dažniau keliama grožio standartų, didelio dėmesio skiriamo išvaizdai problema. Vienas tokių atvejų – JTBC drama „Mano ID – Gangnamo gražuolė“ (kor. 내 아이디는 강남미인 Nae aidineun Gangnam miin, 26

2018), kurioje vaizduojama grožio svarba P. Korėjoje bei dviprasmiškas požiūris į plastines operacijas. Grožio suvokimo problema pastebima ir Korėjos populiarioje muzikoje. Merginų grupė CLC 2019 m. sausio mėn. išleido dainą pavadinimu „No“, kurioje pasipriešinama vienodiems P. Korėjos grožio standartams ir skatinamas individualumas bei meilė savo išvaizdai (1theK 2019). Judėjimas taip pat įkvėpė ir menininkes prisidėti savo darbais prie feminizmo idėjų skleidimo. Viena tokių – fotografė Bora Jeon, kuri savo darbais siekia moterims parodyti, jų tikrąjį, natūralų grožį, o ne kokias jas nori matyti visuomenė. Fotografė naudoja monochromines nuotraukas, nekoreguotas ir nepagražintas – tik tokias, kokios jos yra iš tiesų. Pasak Jeon, ji skatina moteris pažvelgti į save nuotraukose be makiažo ar nuotraukų koregavimo. Jos teigimu, daugeliui iš pradžių yra nepatogu, nemalonu, pasitaiko ir moterų, kurios verkia pamačiusios savo nuotraukas, tačiau galų gale visos pradeda įžvelgti ir įvardinti gražiausias savo išvaizdos detales bei labiausiai patinkančias nuotraukas (Kuhn 2019). Radikalaus feminizmo atstovės pradėjo „Išsivaduok iš korseto“ judėjimą siekdamos išlaisvinti moteris iš griežtų visuomenės nustatytų grožio standartų, skatinti moterų individualumą bei pakeisti moters-objekto požiūrį. Sulaukus susidomėjimo judėjimo idėjos pasiekė vis daugiau žmonių. Moterų, išsivadavusių iš „korseto“ istorijų, medijos dėka P. Korėjoje pamažu pastebimi pokyčiai grožio, moteriškumo suvokime.

2.3 Kritiškas požiūris į judėjimą

„Išsivaduok iš korseto“ judėjimas sulaukė nemažai kritikos iš liberalaus feminizmo atstovių, kurių teigimu, neteisinga vienareikšmiškai teigti, jog visos moterys yra priverstos gražiai atrodyti, prisižiūrėti savo išvaizdą, puoštis ir t.t (Kuk 2018). Tokios pat kritikos buvo sulaukta ir iš moterų, kurios pripažįsta feminizmo idėjas, interesus, tačiau, dėl drastiško „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo šalininkų nusistatymo prieš makiažą, moteriškus rūbus ar bet kurį kitą moteriškumo pabrėžimą, jaučiasi nevertos save vadinti feministėmis. „Mėgstu ilgus plaukus, makiažą, griežtas sukneles. Ar galėčiau save laikyti feministe? Gera girdėti iš savo draugų, kad esu feministė, dėl savo interesų, kovojimo už moterų teises ir tikėjimo vyrų ir moterų lygybe“ – pasisakė viena iš moterų (Bicker 2018). Feministės, kurioms patinka moteriški, figūrą pabrėžiantys rūbai, makiažas susiduria su dilema – joms patinka gražintis, pabrėžti savo moteriškumą, jos nejaučia visuomenės spaudimo pritapti prie nustatytų grožio standartų, tačiau dėka judėjimo ideologijos jaučia spaudimą šių grožio praktikų atsisakyti, norint būti „tikromis“ feministėmis. Kiti kritikuoja moterų pasirinkimą nusikirpti plaukus trumpai, teigdami, jog trumpi plaukai nebūtinai suteikia, radikalių feminisčių siekiamo, patogumo, laisvės, kadangi trumpi plaukai taip pat reikalauja priežiūros, įvairių priemonių trumpiems plaukams stilizuoti naudojimą. Taip pat

27 kritikuojamas kai kurių feminisčių atsisakymas naudoti apsaugą nuo saulės spindulių. Feminisčių nuomone, apsauga nuo saulės naudojama tik siekiant apsisaugoti nuo įdegio (P. Korėjoje šviesi oda – vienas iš grožio idealų), tačiau kritikai prieštarauja teigdami, jog apsauga nuo saulės gali būti naudojama ir siekiant apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių ir apsaugoti savo sveikatą. Jų nuomone, kai kurios „Išsivaduok iš korseto“ šalininkės imasi per daug radikalių priemonių (Koo 2018). Nepaisant sulauktos kritikos „Išsivaduok iš korseto“ judėjimui pavyko atkreipti žmonių dėmesį ir sutelkti patriarchalinėje visuomenėje gyvenančias moteris, kurios ir toliau patiria diskriminaciją namuose, darbo vietoje ir viešumoje, bendram tikslui pasiekti. Judėjimas suteikė progą moterims išdrįsti nepaklusti visuomenės nuomonei, idealistiniam grožio suvokimui, išsilaisvinti ir atrasti tikrąsias save. „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas – dalis didesnio pasipriešinimo, nuo seno Pietų Korėjos visuomenėje įsitvirtinusiai, patriarchalinei sistemai. Pasipriešinimo, kurio metu į gatves protestuoti susirinko rekordiniai skaičiai moterų kovojančių už lygias vyrų ir moterų teises, prieš nelegalius filmavimus ir seksualinę prievartą. Lee Na-Young, Seulo Chung-Ang universiteto moterų studijų profesorės teigimu: „judėjimu siekiama ne tik užginčyti seksualinį moterų objektyvizavimą, bet ir pakeisti moterų, kaip pavaldžių vyrams, statusą.“ (Haas 2018).

28

3. „IŠSIVADUOK IŠ KORSETO“ JUDĖJIMO REIKŠMĖ JO DALYVĖMS PIETŲ KORĖJOJE

Šioje darbo dalyje siekiama įvertinti „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo reikšmingumą jo dalyvėms P. Korėjoje. Tikslui pasiekti pasirinkta socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo metodika, derinant kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus. Tyrimas orientuotas į socialiniame tinkle „Twitter“ viešinamų judėjimo dalyvių patirčių, istorijų bei nuomonių analizę. Šioje dalyje pirmiausia aprašoma teorinė socialinės medijos tyrimo prieiga, toliau pristatoma empirinio tyrimo metodologija, taikant radikalaus feminizmo teorijos aspektus tematinės ir turinio analizės metodais aprašomi tyrimo rezultatai, galiausiai suformuluojamos tyrimo išvados.

3.1 Socialinės medijos tyrimo prieiga

Socialinė medija – tai neatskiriama šių laikų kasdienio gyvenimo dalis, kuri vartotojams suteikia galimybę užmegzti bei palaikyti ryšius su kitais vartotojais nuotoliniu būdu, nesusitinkant akis į akį. Tokia bendravimo forma suteikia galimybę individualiems vartotojams, įmonėms bei tyrėjams pasiekti didelės imties auditoriją bei informaciją (Rogers 2019).

3.1.1 Kas yra socialinė medija?

Šiandienos pasaulyje socialinė medija yra viena pagrindinių informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. G. Varanauskaitė (2019) magistro baigiamajame darbe socialinę mediją įvardija, kaip “naujos kartos kompiuterinę ar tinklo informaciją ir komunikaciją”. Jos teigimu, socialinės medijos įtaką kasdieniame gyvenime jaučia visi aplink, aktyvūs ir ne tokie aktyvūs socialinės medijos vartotojai. Daugelyje televizijoje, radijuje, žurnaluose, laikraščiuose, internete ar kitur viešinamose reklamose galima rasti vienokiu ar kitokiu būdu paminėtą dalyvavimą socialinėje medijoje. Tai gali pasireikšti tokiomis frazėmis kaip “Mus galite rasti Facebook paskyroje”, “sekite mūsų kanalą socialiniame tinkle YouTube”, “apsilankykite mūsų Instagram paskyroje”, ir t.t. (Rogers 2019). Socialinė medija tapo prieinamu ir patogiu būdu įmonėms, prekiniams ženklams ir pan., plėsti savo populiarumą, žinomumą ir lengvai pasiekti tam tikrą tikslinę auditoriją. Socialinės medijos vartotojai, iš kurių viena aktyviausių grupių – jaunimas, turi susikūrę profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose, kuriuose „greitai tampama tam tikros grupės nariu, susirandama realių arba virtualių draugų, keičiamasi ne tik informacija, bet ir nuotaikomis, įspūdžiais, dienotvarke, įvykiais” (Varanauskaitė 2019). N. Vilkaitė-Vaitonė (2015, p. 588) savo darbe socialinius tinklus apibūdina, kaip interneto tinkle teikiamas paslaugas, kurių vartotojai 1) kuria viešus arba pusiau viešus profilius,

29

2) atsirenka kitus socialinio tinklo dalyvius, kuria ryšius tinkle bei 3) gauna prieigą prie kitų socialinio tinklo dalyvių paskyrų. Taigi, socialiniai tinklai suteikia patogią terpę vartotojams jungtis į tam tikras interesų grupes, kuriose toliau dalijamasi informacija, plečiami interesai, kuriamos naujos pažintys. Įvairios socialinės medijos platformos, pagal savo funkcionalumą, Kaplan ir Haenlein (2010) teigimu, gali būti suklasifikuotos į šešias grupes: 1. Tinklaraščiai ir mikrotinklaraščiai (pvz., „Twitter“, „Tumblr“). 2. Socialinių tinklų svetainės (pvz., „Facebook“, „MySpace“). 3. Turinio bendruomenės (pvz., „YouTube“, „Daily Motion“, „Pinterest“, „Instagram“). 4. Bendradarbiavimo projektai (pvz., „Vikipedija“). 5. Virtualūs žaidimo pasauliai (pvz., „World of Warcraft“). 6. Virtualūs socialiniai pasauliai (pvz., „Second Life“, „Farmville“).

Socialinė medija palaipsniui keičiasi ir tobulėja, todėl jos platformų klasifikavimas taip pat kinta. Pavyzdžiui, socialinis tinklas „Twitter“ iš pradžių buvo sukurtas kaip mikrotinklaraštis, tačiau laikui bėgant plėtėsi ir dabar priskiriamas socialinių tinklų kategorijai (Social Media Research Group 2016, p. 3-4). Pastebimas spartus socialinės medijos vartotojų augimas. „Datareportal“ svetainėje pateiktos Skaitmeninės 2020 m. pasaulinės apžvalgos ataskaitos duomenimis, 2020 m. pradžioje pasaulyje buvo daugiau nei 4.5 milijardo interneto vartotojų, iš kurių 3.8 milijardai yra aktyvūs socialinės medijos vartotojai. Vidutiniškai vartotojui priskiriamos 5.54 socialinių tinklų paskyros (Rogers 2019). Šis skaičius nuo 2019 m. per metus padidėjo daugiau nei 9% (321 milijonais naujų vartotojų). Taigi jau beveik 60% pasaulio populiacijos yra prisijungę prie interneto, o remiantis tendencijomis, numanoma, jog metų viduryje daugiau nei pusė pasaulio gyventojų naudosis socialinės medijos platformomis (Chaffey 2020).

3.1.2 „Twitter“ mikrotinklaraštis

„Twitter“ – nemokama, realaus laiko mikrotinklaraščių (ang. microblog) platforma. Tai viena iš lankomiausių ir žinomiausių socialinių tinklų platformų, kurioje vartotojai dalijasi savo mintimis, bendrauja trumpomis žinutėmis. Platforma pasirodė viešumoje 2006 m. liepos mėn. Vienas išskirtiniausių socialinio tinklo „Twitter“ bruožų – griežtos žinučių ilgio ribos. Iš pradžių įrašų ilgis buvo ribojamas iki 140 simbolių, bet 2017 m. limitas buvo padidintas daugelyje kalbų iki 280 simbolių. Šiame socialiniame tinkle talpinami įrašai/žinutės vadinamos „sučiulbėjimais“ (ang. tweets), kurie simbolizuoja nedidelės apimties, nenuoseklius, galbūt nedidelės reikšmės informacijos protrūkius, primenančius paukščių čiulbėjimą. Toks 140 simbolių limitas buvo

30 nustatytas, siekiant suderinamumo su SMS žinučių ilgio limitais, kadangi vartotojai gali siųsti ir gauti žinutes per „Twitter“ svetainę, SMS arba kitas išorines programas (Žemaitytė 2017, p. 41-42). Šio socialinio tinklo vartotojai gali pasirinkti sekti (ang. follow) kitų vartotojų paskyras ir jų žinutes matyti savo sklaidos kanale, taip pat ir vartotojo sukuriamos žinutės rodomos jo sekėjų sklaidos kanaluose. Vartotojai turi galimybę savo žinutes leisti matyti visiems arba tik savo draugų, sekėjų ratui (Iqbal 2020). Laikui bėgant, „Twitter“ pasipildė interneto kultūrai būdingomis funkcijomis. 2007 m. oficialiai buvo įvestas „@” ženklas, skirtas atsakyti kitam vartotojui ar jį paminėti, o 2009 m. įvestas „#” ženklas (grotos), skirtas raktažodžiams ir temoms pažymėti. Žodžių junginiai prie grotų rašomi be tarpų. Dar viena funkcija – žinučių persiuntimas (ang. retweet/ RT) taip pat įvestas tik 2009 m. (Žemaitytė 2017, p. 42). 2017 m. įvesta nauja funkcija – „siūlas“ (ang. thread), leidžianti sujungti keletą to paties vartotojo žinučių, taip aplenkiant žinučių simbolių limitą, kas lėmė minčių išplėtimą, galimybę žinutei suteikti kontekstą, pasakoti ilgesnes istorijas (Lua 2018). Ši socialinio tinklo platforma yra viena pagrindinių žiniasklaidos, žinomų visuomenės veikėjų ir pramogų pasaulio įžymybių informacinės sklaidos kanalų. Pagrindinė to priežastis – realaus laiko platforma, kurioje labai didelis informacijos srautas (kas sekundę įvyksta kažkas naujo). Neretai „Twitter“ platformoje pirmiausia pasklinda karščiausios naujienos, skandalai, prasideda virusinio marketingo efektas (Žemaitytė 2017, p. 42). Taip pat „Twitter“ vis dažniau pasirenkamas tyrėjų socialinių tinklų duomenų rinkimui, analizavimui bei rezultatų viešinimui. Tam įtakos turi lengvas įrašų prieinamumas, kadangi viešai paskelbtas žinutes galima peržiūrėti, rasti ir neturint „Twitter“ paskyros, lengvas informacijos filtravimas naudojant grotinius raktažodžius „#” bei didelės auditorijos pasiekiamumas (Iqbal 2020).

3.1.3 Socialinės medijos tyrimo metodika

Socialinės medijos duomenys turi potencialiai didelę vertę padedant giliau suprasti jos vartotojus. Socialiniuose tinkluose ir kitose platformose vartotojai išreiškia savo įsitikinimus, nuomonę tam tikromis temomis ar apie tam tikrus produktus, paslaugas, dalijasi savo istorijomis, išgyvenimais, dienotvarke, kasdienio gyvenimo aktualijomis. Būtent ši informacija leidžia įžvelgti, analizuoti vartotojų jausmus, mąstymą, juos dominančius bei nerimą keliančius dalykus, poreikius ir norus. Taigi B. Carson nuomone, nepasinaudojimas tokias gausiais, potencialiai vertingais ir naujais duomenimis, būtų praleista proga papildyti savo tyrimo duomenų rinkinį vertinga informacija (Carson 2016). Socialinės medijos tyrimo sąvoka apibrėžia bet kokio pobūdžio tyrimą, kurio metu naudojami duomenys, gauti socialinės medijos šaltiniuose; socialinės medijos duomenų analizės procesas, atliekant kiekybinius, kokybinius ar mišrius tyrimus bei pasitelkiant specialias duomenų

31 rinkimo ir apdorojimo įrangas, programas, siekiant suprasti socialinės medijos auditorijos ryšį su tam tikromis temomis. Socialinės medijos tyrimus gali suskirstyti į dvi kategorijas: 1) socialinės medijos terpės kaip tyrimo priemonės, naudojimas (pvz., apklausų platinimas socialinės medijos platformose) ir 2) socialinės medijos turinio, vartotojų veiklos tyrimas (Social Media Research Group 2016, p. 6). Šio tipo tyrimams nuolat tobulėjant tyrėjai kuria naujas metodikas ir metodus, pagalbines priemones, programas, kurios kuo efektyviau leistų rinkti, filtruoti, kaupti bei analizuoti socialinės medijos duomenis. Socialinė medija suteikia galimybę rinkti autentiškus, nešališkus duomenis apie vartotojų jausmus, nuomones, kuriems tyrimo procesas įtakos neturėjo. Kiekybinio tyrimo atveju tokius duomenis turėtų išgauti patys tyrėjai vykdydami anketines ir tikslinių grupių apklausas, tokiu atveju duomenys gali nukentėti nuo tyrėjo šališkumo ar išankstinių įsitikinimų. Vykdant socialinės medijos tyrimo analizę, tyrimo pobūdis panašus į kokybinių tyrimų analizės metodus, todėl svarbu suvokti kaip žmonės elgiasi, bendrauja internete, kaip veikia tam tikri socialiniai tinklai ir pan., kad būtų galima efektyviai analizuoti bei interpretuoti renkamą medžiagą. Nemaža duomenų imtis socialinės medijos tyrimuose suteikia unikalią galimybę – kiekybiškai atskleisti kokybines tyrimo įžvalgas (Smith 2016). Atliekant socialinės medijos tyrimą galimos kelios duomenų analizės perspektyvos. Pirmoji perspektyva – kiekybiniai metodai, analizuojant atskirų ar kategorinių kintamųjų dažnius duomenų rinkiniuose. Šiai perspektyvai priklauso tokie metodai, kaip: apimties analizė (duomenų apimties susietos su tam tikra grupe arba tam tikro raktinio žodžio paminėjimo per nustatytą laiką apimties analizė), santykių analizė (analizuojama vartotojų tarpusavio sąveikos apimties analizė, pvz., vartotojų draugų, sekėjų skaičiaus analizė), koreliacijos (lyginant tam tikro laikotarpio socialinės medijos duomenis su kitų šaltinių duomenimis), regresija/klasifikacija (naudojant koreliuotus duomenis, sudaromi modeliai norint nuspėti priklausomų kintamųjų kategorijas ar vertes), klasterių analizė/klasterizacija (kiekybinis segmentavimo metodas, kai naudojant algoritmą duomenys priskiriami tam tikrai grupei, kurioje visi elementai turi panašias savybes), geografinės informacijos sistemos/GIS (erdvinis elementas dažnai pateikiamas su socialinės medijos duomenimis – kompiuterių IP adresais/GPS lokacijomis, jei naudojami duomenys iš mobiliojo telefono – kas leidžia duomenis susieti su žemėlapiais ir pateikti vaizdinį realaus laiko ar istorinio įvykio paplitimą ) (Social Media Research Group 2016, p. 10). Antroji perspektyva – kokybiniai metodai. Atsižvelgiant į tai, jog daugelis socialinės medijos duomenų yra kokybinio pobūdžio, juos analizuojant kokybiniais metodais galimos įvairios analitinės įžvalgos. Šiai perspektyvai priskiriami tokie metodai, kaip: aktyvus/pasyvus etnografinis metodas (įsiliejant arba iš šalies stebint tam tikrą tikslinę socialinės medijos vartotojų grupę, jų veiklą), segmentacija/grupės identifikavimas (socialinės medijos duomenys kaip papildomas duomenų

32

šaltinis, jau esamam kokybiniam tyrimui), tematinė analizė (duomenys koduojami ir analizuojami pagal tam tikras temas, siekiant identifikuoti emocinį turinio pobūdį ar svarbiausias temos sritis), sentimentų analizė (ankstesni algoritmai gali būti pritaikyti vykdant automatizuotą sentimentų analizę, tam kad butų nustatytas teksto perteikiamas teigiamas arba neigiamas požiūris), grafinė medijos analizė (analizuojama vaizdo ir vaizdo įrašų medžiaga) (Social Media Research Group 2016, p. 10- 11). Būtų galima išskirti keletą pagrindinių socialinės medijos tyrimo privalumų (Social Media Research Group 2016): 1. Autentiški, nešališki duomenys, kurie nebuvo sukurti mokslinio tyrimo tikslais. 2. Duomenų įvairumas: vartotojų profilių informacija, tekstinė, vaizdinė, garso medžiaga, socialinio tinklo vartotojų tarpusavio sąveika (pvz. įrašų įvertinimai, komentarai ir persiuntimai), statistinė informacija (pvz. pranešimų apimtys). 3. Socialinės medijos duomenys dažnai yra vieši, todėl lengvai prieinami. 4. Duomenys gali būti surinkti realiu metu arba, esant poreikiui, filtruojami senesni duomenys. 5. Socialinės medijos tyrimų metodai dažnai yra pigesnis didelės duomenų imties analizės būdas.

Prieš vykdant tokio tipo tyrimą reikėtų atsižvelgti ir į kai kuriuos iššūkius, su kuriais galima susidurti socialinės medijos tyrimo metu. Vienas jų – reprezentaciniai iššūkiai. Socialinės medijos duomenys yra sukurti savarankiškai susikūrusių grupių, kurios nebūtinai gali reprezentuoti didesnės populiacijos interesus. Dėl šios priežasties gali kilti klausimas: ar surinktus duomenis galima naudoti norint išsiaiškinti didesnės populiacijos grupės ar tik tam tikros socialinės medijos vartotojų grupės požiūrį pasirinkta tema? Tiesa, kad socialinėje interneto terpėje surinkti duomenys greičiausiai pilnai neatspindės socialinėje medijoje neaktyvios visuomenės dalies interesų, kadangi socialiuose duomenyse egzistuoja pasirinkimo šališkumas. Tačiau tai nereiškia, jog neįmanoma įžvelgti socialinėje medijoje neaktyvių visuomenės narių interesų aspektus (Carson 2016). Taigi antrasis iššūkis – šališkumas. Norint sumažinti šališkumo apraiškas socialinės medijos tyrime pirmiausia reiktų pripažinti ir suprasti egzistuojančią problemą. Tokio tipo tyrime šališkumas gali pasireikšti tikslinės auditorijos, tam tikrų kriterijų nusistatymo metu vykdant duomenų atranką. Norint išvengti šališkumo reikėtų daugiau dėmesio skirti atidžiai tam tikros temos raktinių žodžių, frazių pirminei paieškai. Reikėtų pagalvoti apie galimus slengo terminus, rašybos klaidas raktažodžiuose. Taip galima išvengti didesnės duomenų atrankos paklaidos. Šališkumas gali pasireikšti ir duomenų kategorizavimo, segmentavimo metu, todėl svarbu skirti daugiau laiko analizuojant, tiriant tam tikras temas pasireiškiančias surinktuose duomenyse. Taip galima išvengti tyrimo nukreipimo tyrinėtojo išankstine nuomone ar jau žinomomis tendencijomis paremta linkme. 33

Geriausias metodas siekiant išvengti šališkumo duomenų segmentavimo etape, paimti atsitiktinį reprezentatyvų duomenų segmentą ir jį koduoti pagal tam tikra temas, palaipsniui atrandant ir prijungiant naujas temas. Galiausiai, šališkumas gali pasireikšti tyrimo rezultatų analizės ir interpretavimo metu. Siekiant sumažinti šališkumą svarbiausia pačiam tyrėjui suprasti šališkumo galimybę ir atsiminti, jog interpretuojama ne paties tyrėjo nuomonė, tačiau socialinės medijos vartotojų istorijos (Carson 2016). Dar keletas galimų iššūkių: „natūralūs“ realiojo laiko duomenys – atliekant tyrimą reikėtų prisiminti, jog socialinės medijos vartotojai gali kolektyviniu būdu reklamuoti, skatinti tam tikrą informaciją, požiūrį, o individualiame lygyje, aktyviai įsitraukiant į duomenų stebėjimą, tyrėjo reputacija gali nulemti gaunamus duomenis. Elgesys internete ir realiame gyvenime – dar vienas iššūkis su kuriuo galima susidurti. Sunku arba neįmanoma identifikuoti kaip vartotojo elgesys socialinėje medijoje atspindi jo elgesį už interneto ribų. Paprastai manoma, jog ir teigiami ir neigiami internetinėje erdvėje išreiškiami jausmai yra perdėti ir nebūtinai turi įtakos realiems tolimesniems veiksmams. Taip yra dėl „aido efekto“, kuris sukuriamas socialinės medijos platformai iškreipiant turinį, kuris vartotojams pateikiamas pagal jų interesus, taip ribojant vartotojus pasiekiančios įvairesnės informacijos kiekius. Galiausiai, atliekant socialinės medijos tyrimą galima susidurti su duomenų nuosavybės problema. Prieigą prie duomenų reglamentuoja įmonės, kurioms priklauso duomenys ir susitarimai su vartotojais dėl duomenų privatumo. Daugelis kompanijų neišduoda prieigos prie tam tikros informacijos, kas gali lemti svarbių niuansų ar konteksto trūkumą analizuojant duomenis (Social Media Research Group 2016, p. 14-15).

3.2 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo metodologija

Empirinio tyrimo objektas: „Išsivaduok iš korseto“ P. Korėjoje dalyvės. Pasirinktos tyrimo metodikos pagrindimas. Kaip minėta ankstesnėje darbo dalyje, „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas prasidėjo ir yra aktyvus socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti judėjimo reikšmingumą jo dalyvėms P. Korėjoje, tinkamiausia tyrimo metodika pasirinkta būtent socialinės medijos tyrimo metodika, kurios metu renkami ir analizuojami socialinės medijos duomenys. Kadangi judėjimas vyksta socialiniuose tinkluose, daugiausia informacijos apie dalyvių patirtis galima rasti socialinių tinklų platformose, kuriose vartotojai buriasi į bendrų interesų grupes, jose sąveikauja tarpusavyje, aktyviai dalijasi savo istorijomis, interesais, mintimis ir nuomone tam tikromis temomis. Socialiniuose tinkluose gausu pirminės, vartotojų žodžiais išreikštos informacijos, kuri sukurta ne mokslinio tyrimo tikslais, todėl ši informacija gali tapti potencialiai naudingais, dažniausia nešališkais tyrimo duomenimis.

34

Tyrimo laukas. Tyrimo lauku pasirinkta socialinio tinklo „Twitter“ platforma. Ši socialinio tinklo platforma pasirinkta dėl kelių priežasčių: 1. Informacijos prieinamumas. „Twitter“ suteikia galimybę vartotojams riboti įrašų, veiklos matomumą tik draugų ir sekėjų ratui, tačiau jei tokie apribojimai nenustatyti, tuomet veiklos, įrašų informacija viešai prieinama visiems tinklo vartotojams. Viešų įrašų paieška ir peržiūra laisvai prieinama ir neturint „Twitter“ paskyros. Paskyrų profilio informacija taip pat viešai prieinama visiems, todėl informaciją galima naudoti mokslinių tyrimų duomenims. 2. Anonimiškumas. „Twitter“ suteikia teisę vartotojams vietoj savo tikrojo vardo naudoti slapyvardžius, vietoj profilio nuotraukos naudoti bet kokį paveikslėlį ar palikti profilį be nuotraukos. Taip užtikrinamas vartotojų anonimiškumas, kas lemia laisvesnį vartotojų elgesį, nuomonių raišką tinkle. P. Korėjos „Twitter“ vartotojai vertina anonimiškumą, todėl dažnai socialiniame tinkle reiškia savo pažiūras, nuomonę politinėmis, socialinėmis temomis ir pan. 3. Realaus laiko informacija. Šioje socialinio tinklo platformoje vyksta greitas informacijos judėjimas, nenutrūkstamai kuriami nauji duomenys. Dėl šios priežasties karščiausios naujienos, tendencijos pirmiausia pastebimos šiame socialiniame tinkle. Taigi, „Twitter“ socialiniame tinkle galima stebėti, rinkti duomenis apie tam tikru metu pasaulyje, visuomenėje ar pasirinktoje tikslinėje grupėje vyraujančias tendencijas, aktualijas, interesus.

Tyrimo tikslas. Analizuojant „Išsivaduok iš korseto“ P. Korėjoje dalyvių socialiniame tinkle „Twitter“ viešinamus įrašus, kuriuose pasakojamos dalyvių istorijos, patirti pojūčiai, sunkumai su kuriais teko susidurti judėjimo metu bei pokyčiai prisijungus prie judėjimo, siekiama įvertinti judėjimo reikšmę jo dalyvėms P. Korėjoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Surinkti socialiniame tinkle „Twitter“ esančius ir nustatytus kriterijus atitinkančius duomenis tolimesnei jų analizei. 2. Surinktą empirinę medžiagą išanalizuoti pasitelkiant kokybinės ir kiekybinės duomenų analizės metodais. 3. Atskleisti judėjimo dalyvių P. Korėjoje patirtus pojūčius, savijautą judėjimo metu. 4. Nustatyti su kokiais sunkumais teko susidurti judėjimo dalyvėms P. Korėjoje. 5. Atskleisti „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo dalyvių P. Korėjoje patirtus pokyčius ir judėjimo privalumus.

35

Tyrimo metodai. Atliekant socialinės medijos tyrimus, neretai naudojami mišrūs tyrimai pasitelkiant ir kiekybinius, ir kokybinius metodus. Kokybiniai tyrimai naudojami siekiant gilesnės įžvalgos, norint geriau interpretuoti tam tikrus reiškinius, apie kuriuos vis dar mažai žinoma ar atlikta nepakankamai tyrimų. Taip pat kokybinio tyrimo metodai taikomi norint aprašyti pasirinktą reiškinį, atskleisti naujas perspektyvas apie jau žinomus dalykus, surinkti gilesnius duomenis, kuriuos sunkiau gauti kiekybiniais metodais. Kokybinių tyrimu metu pirmiausia identifikuojami kintamieji, kuriamos kategorijos, kurias vėliau galima naudoti kiekybinio tyrimo metu, siekiant statistinių rezultatų (Griškuvienė 2013, p. 27). Tokio tyrimo metu tyrimas pradedamas nuo atvirų klausimų, problemų ar hipotezių iškėlimo, iš anksto nenusistačius duomenų imties ribos, tyrėjas numano tyrimo metodus, pagrindinius veiksmus, tačiau leidžia tyrimui natūraliai plėtotis taip randant naujos informacijos. Kokybinio tyrimo metu tyrėjas yra pagrindinis instrumentas, kuris interpretuoja surinktus duomenis. Skirtingi žmonės tą pačią informaciją suvokia, interpretuoja skirtingai, todėl kokybinės prieigos tyrimai nesiekia kartotinumo. Dėl šios priežasties svarbus autentiškumas – kiek įmanoma objektyvesnis informacijos interpretavimas, pristatant skirtingus požiūrius ir vengiant tyrėjo vertybių įtakos duomenų analizės procesui (Griškuvienė 2013, p. 27, 29). Šiame darbe prioritetas skiriamas kokybinei prieigai. Kokybiniais metodais naudojamasi empirinės medžiagos rinkimo ir pirminės analizės etape. Empirinės medžiagos antrinės analizės etape naudojamas kiekybinis turinio analizės metodas, siekiant pateikti kokybinės analizės metu gautų rezultatų statistinį vertinimą. Empirinių duomenų rinkimas. Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo empirinių duomenų rinkimui naudotas dokumentų peržiūros metodas. Dokumentų peržiūra – kokybinis duomenų rinkimo metodas kai informacijos šaltiniais yra įvairaus tipo rašytiniai, sakytiniai tekstai (audio įrašai), grafiniai vaizdai (fotografijos, paveikslai, vaizdo įrašai) (Telešienė 2008). Šio tyrimo atveju analizuojami pirminiai dokumentai – „Twitter“ platformoje viešinamos analizuojamo judėjimo dalyvių žinutės. Toks metodas pasirinktas dėl to, kad analizuojamas atvejis „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas aktyvus jau keletą metų ir nėra galimybės realiu metu stebėti tiriamųjų (judėjimo dalyvių) veiklos socialiniame tinkle „Twitter“, siekiant surinkti pakankamą duomenų kiekį reikalinga ankstesnių žinučių analizė. Empirinių duomenų rinkimas vykdytas trimis etapais, kurie pateikti 1 paveiksle. 1 etapas: Pirminė paieška. Pirmas duomenų rinkimo etapas prasidėjo 2020 m. gegužės mėnesį, jo metu vykdyta pirminė paieška, kuria siekta identifikuoti ir išbandyti pagrindinius raktažodžius ir nustatyti tiriamo laikotarpio ribas. Pirmiausia, socialiniame tinkle „Twitter“ išbandyta žinučių paieška naudojantis „#” (toliau – grotomis) ir „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo pavadinimo bei pavadinimo trumpinio korėjiečių kalba raktažodžiais: „탈코르셋“ ir „탈코“. Vykdant paiešką naudojantis šiais raktažodžiais pastebėta, jog raktažodžiai pradėti vartoti 2018 m., todėl nuspręsta tirti 36

„Twitter“ žinutes, kurių sukūrimo data priklauso laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pav. 1: Empirinių duomenų rinkimo etapai

•Pagrindinių raktažodžių identifikavimas Pirminė •Tiriamo laikotarpio ribų nustatymas paieška •Tikslinė, kriterinė „Twitter“ žinučių atranka •Atrinktų įrašų fotokopijų darymas, informacijos Antrinė perkėlimas į surinktų duomenų sąrašą paieška

•Dublikatų pašalinimas Duomenų •Žinučių priklausančių tai pačiai paskyrai grupavimas valymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus 2 etapas: Antrinė paieška. Identifikavus raktažodžius ir tiriamo laikotarpio pradžios ir pabaigos ribas pradėtas antrinis paieškos etapas, kurio metu vykdyta tikslinė, kriterinė duomenų atranka. Duomenų filtravimo funkcijų pagalba „Twitter“ žinučių buvo ieškoma nustačius korėjiečių kalbos ir tiriamo laikotarpio filtrą bei įvedant atskirai po vieną raktažodį. Kadangi empirinio tyrimo objektas – „Išsivaduok iš korseto“ dalyvės P . Korėjoje, nuspręsta rinkti vien korėjiečių kalba parašytas žinutes. Atrinkus visas kriterijus atitinkančias žinutes pagal vieną raktažodį buvo pradedamas naujas paieškos ciklas naudojant kitą raktažodį. Duomenų paieškos metu „sniego gniūžtės“ principu (tyrimo metu rasti duomenys nukreipia, padeda identifikuoti naujus duomenis ar atrankos kriterijus, šiuo atveju – raktažodžius) identifikuoti aštuoni nauji raktažodžiai – „탈코르셋_인증“, „#탈코르셋인증“, „#탈코_인증“, „#탈코인증“, „탈코르셋_전시“, „탈코르셋전시“, „탈코_전시“, „탈코전시“ – kurie naudoti kartu su pirminės paieškos metu nustatytais pagrindiniais raktažodžiais. Nauji raktažodžiai skyrėsi nuo pradinių tuo, kad prie jų buvo pridėti žodžiai „pažymėjimas“ (kor. 인증 injeung) arba „paroda/parodymas“ (kor. 전시 jeonsi). Identifikavus naujus raktažodžius toliau su kiekvienu atskirai vykdyta „Twitter“ žinučių paieška. Žinutės buvo atrenkamos pagal šiuos kriterijus: 1. Žinutės sukūrimo data priklauso 2018 m. sausio 1 d.-2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiui. 2. Žinutė parašyta korėjiečių kalba. 3. Žinutėje yra bent vienas iš paieškos raktažodžių. 4. Žinutė sukurta kaip atskiras įrašas ir neturi nuorodų į kitus interneto puslapius. Persiųstos žinutės (ang. retweets), komentarai nebuvo atrenkami, nebent komentaras priklausė žinutės „siūlui“ (ang. thread), tokiu atveju žinutė galėjo būti atrinkta. 5. Iš žinutės turinio suprantama, jog paskyros savininkė dalyvauja „Išsivaduok iš korseto“ judėjime. 37

6. Žinutės turinyje atsispindi paskyros savininkės pojūčiai ir/ar savijauta, ir/ar patirti sunkumai, ir/ar patirti pokyčiai judėjimo metu, ir/ar išreiškiami judėjimo privalumai.

Visus kriterijus išpildžiusių žinučių informacija buvo perkeliama ir kaupiama atrinktų duomenų sąraše, sudarytame Microsoft Excel skaičiuoklėje. Atrinktų duomenų sąraše registruota žinučių sukūrimo data ir laikas, pilnas žinutės tekstas, žinutėje esantys grotiniai raktažodžiai, trumpas nuotraukos turinio aprašymas (jei žinutėje be teksto buvo ir nuotrauka) bei žinutės puslapio adresas internete (URL). Taip pat buvo daromos atrinktų žinučių fotokopijos, tolimesniam duomenų registravimui ir saugojimui tyrimo empiriniame aplanke. 3 etapas: Duomenų valymas. Baigus paiešką naudojant visus dešimt raktažodžių ir duomenų sąraše užregistravus visas atrinktas socialinio tinklo „Twitter“ žinutes pradėtas trečias duomenų rinkimo etapas. Duomenų valymo metu pirmiausia ieškoti ir iš surinktų duomenų sąrašo pašalinti žinučių dublikatai, kuriuose buvo daugiau nei vienas raktažodis ir tokiu būdu žinutė atrinkta kelis kartus. Tyrimo prasminiu vienetu pasirinkta „Twitter“ vartotojo paskyra, dėl šios priežasties paskutinis žingsnis duomenų rinkimo procese buvo sugrupuoti žinutes priklausančias tai pačiai paskyrai. Sugrupavus žinutes viso empiriniam tyrimui atrinktus duomenis sudarė 389 žinutės, priklausančios 202 „Twitter“ vartotojų paskyroms. Empirinių duomenų analizė. Empirinio tyrimo duomenų analizė buvo vykdoma dviem etapais, kurie pavaizduoti 2 paveiksle.

Pav. 2: Empirinių duomenų analizės etapai •Tematinės analizės metodas •Žinučių skaitymas, vertimas ir pagrindinių minčių užsirašymas • Informacijos kategorizavimas pagal nusistatytas temas Pirminė duomenų • Grafinis sudarytų kategorijų vaizdavimas analizė •Turinio analizės metodas •Tematinės analizės metu sudarytų kategorijų klasifikacija •Formuojama statistinė duomenų matrica Antrinė duomenų •Grafinis, diagramų pavidalo rezultatų vaizdavimas analizė

Šaltinis: sudaryta autoriaus Pirminė duomenų analizė. Šiame duomenų analizės etape naudotasi tematinės analizės metodu. Tematinė analizė, kaip jau minėta anksčiau, socialinės medijos tyrimo kokybinės perspektyvos duomenų analizės metodas. Jos metu surinkti socialinės medijos duomenys koduojami ir analizuojami pagal tam tikras temas, siekiant identifikuoti svarbiausius temų aspektus (Social Media Research Group 2016, p. 11). Tematinė duomenų analizė vykdyta remiantis J. Creswello kokybinės duomenų analizės metodu, kurį sudaro keturi etapai: duomenų tvarkymo etapas, duomenų skaitymo ir aprašymo etapas, duomenų kategorizavimo, kodavimo etapas bei duomenų tekstinio, grafinio demonstravimo etapas

38

(Morkevičius 2008, remiamasi Creswell 2007. p. 148-164). Pirmas, duomenų tvarkymo etapas vykdytas paskutiniame duomenų rinkimo etape – duomenų valyme, todėl tematinė analizė pradėta nuo duomenų skaitymo ir aprašymo etapo. Šiame etape buvo skaitomos visos surinktos „Twitter“ žinutės, išverčiamos ir atskirame Excel duomenų sąrašo stulpelyje prie kiekvienos žinutės užsirašomos pagrindinės mintys, kurios suteiktų naudingos informacijos tyrimo tikslui įgyvendinti. Kitame tematinės analizės etape vykdyta informacijos kategorizacija pagal tam tikras temas. Temos buvo pagrįstos koncepcija (apibrėžtos iš anksto) ir duomenimis (gautais tyrimo eigoje koduojant duomenis ir identifikuojant naują informaciją) (Snelson 2016, p. 5). Koncepcija pagrįstos temos pasirinktos pagal tyrimo uždavinius: „Išsivaduok iš korseto“ dalyvių pojūčiai, savijauta, sunkumai su kuriais susidurta dalyvaujant judėjime, pokyčiai ir judėjimo privalumai. Kategorizacijai atlikti naudoti praėjusiame etape užsirašyti pagrindiniai „Twitter“ žinučių duomenys juos grupuojant, apjungiant panašias mintis. Atlikus kategorizacijos etapą, gauti duomenys – sudarytos kategorijos pavaizduotos grafiškai ir aprašomos tyrimo rezultatų analizės ir interpretavimo dalyje. Antrinė duomenų analizė. Baigus pirminę duomenų analizę gauti kokybiniai duomenys (kategorijos) toliau analizuojami siekiant pateikti statistinį tiriamo reiškinio vertinimą. Šiam tikslui pasiekti naudotasi kiekybiniu turinio analizės metodu. „Turinio analizė – kiekybinis metodas, nagrinėjantis tekste pasikartojančius tam tikrus prasminius vienetus, o naudojama dažniausiai turinio aprašymui ir klasifikavimui pagal iš anksto nusistatytas kategorijas, kai siekiama išskirti objektyvų, išmatuojamą turinio kiekį.“ (Griškuvienė 2013, p. 29). Tyrimo prasminiu vienetu pasirinkta socialinio tinklo „Twitter“ vartotojo paskyra, o klasifikacija vykdyta pagal iš anksto nustatytas kategorijas, gautas kokybinės teminės analizės metu. Turinio analizės metu Microsoft Excel skaičiuoklėje buvo formuojama statistinė duomenų matrica (kur eilutės – prasminiai vienetai/vartotojų paskyros, o stulpeliai – kategorijos). Gauti rezultatai analizuojami ir grafiškai, diagramų pavidalu pateikiami ir aprašomi empirinio tyrimo rezultatų analizės ir interpretavimo dalyje.

3.3 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo rezultatų analizė

Pirmame surinktų duomenų analizės etape tematinės duomenų analizės metodu, grupuojant panašios tematikos informaciją, buvo sudarytos aštuonios kategorijos, pagal kurias toliau vykdytas antras duomenų analizės etapas. Išskirtos kategorijos pavaizduotos 3 paveiksle.

39

Pav. 3: Pagrindinės tyrimo metu išskirtos kategorijos

Žinutės sukūrimo metai Priežastys Priemonės Procesas

Judėjimo privalumai Vidiniai pokyčiai Savijauta Nuotraukos

Šaltinis: sudaryta autoriaus Toliau kiekviena kategorija analizuojama atskirai, aprašant jai priklausančias subkategorijas bei pateikiant statistinę duomenų analizę. Žinutės sukūrimo metai. Šia kategorija siekta nustatyti laikotarpį, kurio metu „Išsivaduok iš korseto” judėjimo dalyvės socialiniame tinkle „Twitter“ reiškėsi aktyviausiai, dalindamosi savo istorijomis, patirtais sunkumais, pojūčiais ir nuotraukomis, kuriose vaizduojami išvaizdos pasikeitimai, prisijungus prie judėjimo sugadinti, išmesti daiktai ir pan. (žiūrėti 52 psl.). Pav. 4: Surinktų žinučių pasiskirstymas pagal sukūrimo metus

2018 m. 2019 m. 2020 m.

323 žinutės 63 žinutės 3 žinutės

83% 16% 1%

Šaltinis: sudaryta autoriaus Kaip pavaizduota 4 paveiksle, tyrimo rezultatai parodė, jog net 83% atrinktų, visus kriterijus atitinkančių, „Twitter“ žinučių sukurtos 2018 m., toliau skaičius mažėja – 2019 m. parašytų žinučių kiekis siekia 16%, o 2020 m. sukurtų žinučių dalis siekia vos 1% surinktų duomenų. „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas, kaip minėta II darbo dalyje, didžiausio populiarumo sulaukė 2018 m., taigi tyrimo duomenų pasiskirstymo rezultatai patvirtina 2018 m. jaučiamą didžiausią judėjimo aktyvumą. Nors socialiniame tinkle „Twitter“ judėjimas ir duomenų paieškai naudoti raktažodžiai vis dar aktyvūs, 2018 m. judėjimui išpopuliarėjus prie jo prisijungė nemažai moterų, kurios aktyviai dalijosi savo istorijomis, pirmaisiais patirtais pojūčiais ir nuotraukomis, siekdamos įrodyti atsisakyto „korseto“ pasiekimus, įkvėpti kitas moteris prisijungti prie judėjimo bei skleisti „Išsivaduok iš korseto“ idėją P. Korėjos visuomenėje. 2019-2020 m. „Twitter“ viešinamose žinutėse daugiausia dalijamasi ilgesnį laiką judėjime dalyvaujančių moterų patirtimis, mažiau žinučių, kuriose aprašomi pirmieji pojūčiai prisijungus prie judėjimo ar vaizduojamos atsisakytos „korseto“ priemonės, moterų išvaizdos pasikeitimai. Taigi, tokiam atrinktų žinučių pasiskirstymui įtakos galėjo turėti nusistatyti duomenų atrankos kriterijai, pagal kuriuos surinktos tyrimui naudingos informacijos turinčios žinutės. Priežastys. Ši kategorija susiformavo tyrimo eigos metu, nagrinėjant judėjimo dalyvių „Twitter“ žinutes, jose minimas pasirinktas priemones, kurių imtasi siekiant atsikratyti „korseto“, bei

40 dalyvių patirtus pokyčius ir judėjimo privalumus. Kadangi žinučių kiekis, kuriose būtų tiesiogiai įvardytos prisijungimą prie judėjimo lėmusios priežastys, buvo nedidelis, o informacija gauta konteksto pagrindu, šios kategorijos duomenys nebuvo analizuojami statistiniu būdu. „Twitter“ žinutėse judėjimo dalyvės įvardija nepatogumo jausmą: dėl ilgų plaukų ir liemenėlės nešiojimo jaučiamas karštis vasarą, kaklo prakaitavimas, ilgi plaukai turi būti rišami, segami, tam, kad nesiplaikstytų, nekristų ant veido ar į maistą valgant, prausiantis, palenkus galvą, slenkantys ilgi plaukai prilimpa prie drabužių, plaunantis galvą užkemša kanalizacijos vamzdžius, makiažas sukelia diskomfortą, kadangi negalima veido liesti, nusivalyti prakaito, dienos eigoje makiažą reikia vis pasitvarkyti. Nepatogumo jausmą sukelia ir moteriški rūbai, kurie dažnai pasižymi trumpumu (trumpi sijonai, pilvą, pečius apnuoginančios palaidinės), aptemptumu, kūno formų išryškinimu, kas lemia judesių suvaržymą bei moterų seksualinę objektyvizaciją. Judėjimo dalyvės „Twitter“ žinutėse tokius drabužius prilygina saldainių popierėliams (kor. 사탕껍질 옷 satang kkeobjil ot). Taip pat minima varginanti ir brangi ilgų plaukų, veido, kūno priežiūra – ilgai trunkantis galvos plovimas ir plaukų džiovinimas, plaukų dažymas, daug pinigų reikalaujančios plaukų, veido odos priežiūros, makiažo priemonės, varginantis kūno plaukelių šalinimo procesas. Dar viena nustatytų priežasčių – įvairus fizinis skausmas. Pagrindiniai skausmą sukeliantys veiksniai: aukštakulniai ir kita nepatogi avalynė, nuo kurios atsiranda nuospaudos, nutrynimai ar pavargsta pėdos, kontaktiniai lęšiai, nuo kurių pavargsta, ašaroja ar peršti akys, auskarai, kurie gali sukelti ausų uždegimą, plaukų šalinimo metu patiriamas skausmas ar sudirgusios odos pojūtis, liemenėlės nešiojimas, kuris gali sukelti kvėpavimo, virškinimo sunkumus, pečių, šonkaulių skausmą. Judėjimo dalyvės supratusios visuomenės moteriškumo suvokimo ir grožio standartų daromą neigiamą įtaką moterų psichologinei, fizinei būklei bei socialinei padėčiai išreiškė jau kurį laiką norinčios, bet neišdrįstančios atsisakyti „korseto“. Žinutėse minimas prisijungimas prie judėjimo pajutus įkvėpimą, ir drąsos jausmą matant, skaitant kitų judėjimo dalyvių teigiamas patirtis, pojūčius ir skatinimus išsivaduoti iš „korseto“. Priemonės. Trečiąja tyrime analizuota kategorija siekta nustatyti „Išsivaduok iš korseto“ priemones, kurių imasi judėjimo dalyvės, bei priemonių populiarumo pasiskirstymą pagal paminėjimo „Twitter“ žinutėse dažnumą. Teminės duomenų analizės metu išskirtos devynios priemonių subkategorijos: 1. Plaukų nusikirpimas. 5. Nagų lakavimo, priauginimo atsisakymas. 2. Makiažo atsisakymas. 6. Liemenėlės nešiojimo atsisakymas. 3. Kontaktinių lęšių nešiojimo 7. Aksesuarų nešiojimo atsisakymas. atsisakymas. 8. Kūno plaukelių šalinimo atsisakymas. 4. Aprangos stiliaus keitimas. 9. Neįvardyta.

41

Pirmoji subkategorija – plaukų nusikirpimas. Šiai priemonių grupei priskiriami visi plaukų kirpimo procesai, kurių metu trumpinamas plaukų ilgis. Norėdamos atsikratyti nepatogumo jausmo, varginančios ilgų plaukų priežiūros bei vieno pagrindinių moteriškumo požymių judėjimo dalyvės ryžtasi plaukų kirpimui. Išskiriami keturi plaukų kirpimo stiliai: karė kirpimas (dar kitaip vadinamasis – bobas), trumpas vyriškas kirpimas, P. Korėjoje išpopuliarėjęs „dviejų blokų“ (kor. 투블럭 tubeulleog, ang. two block) kirpimo stilius, kai galvos užpakalinės dalies apačia ir šonai nuskutami trumpai, o galvos viršuje paliekami ilgesni plaukai, bei skustų plaukų kirpimas. Antrajai subkategorijai priskiriamas makiažo priemonių sugadinimas, išmetimas, makiažo darymo atsisakymas, odos priežiūros supaprastinimas. Trečiajai subkategorijai priskiriamas atsisakymas nešioti kontaktinius lęšius ir jų keitimas į akinius. Ketvirtajai subkategorijai – aprangos stiliaus keitimas – priskiriamas nepatogių drabužių, avalynės atsisakymas ir keitimas į patogesnius, judesių nevaržančius drabužius, avalynę, taip pat nepatogių drabužių, avalynės išmetimas. Nagu lakavimo, priauginimo atsisakymo kategorijai priskiriamas perėjimas prie natūralių, nelakuotų nagų, paprasčiausios nagų priežiūros (nagų kirpimas, formavimas). Šeštoji subkategorija – liemenėlės nešiojimo atsisakymas, kuriai priskiriamas visiškas liemenėlės atsisakymas arba jos keitimas į silikoninius spenelių lipdukus. Aksesuarų atsisakymo subkategorijai priskiriamas auskarų, kaklo papuošalų sugadinimas, išmetimas, nešiojimo atsisakymas. Aštuntajai subkategorijai priskiriami bet kokios kūno dalies (kojų, rankų, pažastų) plaukelių šalinimo atsisakymas. Paskutinei kategorijai priskirtos tos „Twitter“ vartotojų paskyros, kurios neįvardijo tikslių priemonių, kurių imtasi judėjimo metu.

Pav. 5:Procentinis judėjimo dalyvių pasirinktų priemonių pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus

42

Pav. 6:Procentinis dalyvių pasirinkto plaukų kirpimo stiliaus pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Atlikus kiekybinę turinio analizę judėjimo dalyvių pasirinktos priemonės pasiskirstė taip: 1) populiariausia priemonė, kurios ėmėsi 75% atrinktų „Twitter“ vartotojų – plaukų nusikirpimas, o dažniausi plaukų kirpimo stiliai – „dviejų blokų“ kirpimas ir trumpas vyriškas kirpimas, kuriuos paminėjo atitinkamai 56% ir 34% „Twitter“ vartotojų pasirinkusių palukų kirpimą (žiūrėti 6 paveikslą); 2) antroji dažniausiai pasirinkta priemonė – makiažo atsisakymas, kurį pasirinko 34% procentai atrinktų „Twitter“ paskyrų vartotojų; 3) dar keletas dažniau pasitaikančių priemonių – aprangos stiliaus keitimas ir liemenėlės nešiojimo atsisakymas, kurie buvo paminėti atitinkamai 23% ir 13% „Twitter“ vartotojų; 4) kontaktinių lęšių nešiojimo atsisakymas (4%), aksesuarų nešiojimo atsisakymas (3%), nagų lakavimo, priauginimo atsisakymas (1%) ir kūno plaukelių šalinimo atsisakymas (1%) pasirinktose „Twitter“ žinutėse minimi rečiausiai; 5) 2% „Twitter“ vartotojų konkrečių atsisakytų „korseto“ priemonių nepaminėjo. Iš gautų rezultatų galime spręsti, jog ilgi plaukai, makiažas ir nepatogi, moteriškumą pabrėžianti apranga laikomos svarbiausiomis P. Korėjos visuomenės nustatyto „korseto“ apraiškomis. Procesas – ketvirtoji tyrime analizuojama kategorija, kuria siekta išsiaiškinti kaip judėjimo dalyvėms sekėsi prisijungus prie judėjimo bei su kokiais sunkumais teko susidurti judėjimo metu. Teminės analizės metu išskirtos trys subkategorijos ir smulkesnės grupės, pagal kurias analizuotas dalyvių patirtas judėjimo procesas. Skirstymas pavaizduotas 7 paveiksle.

Pav. 7: Judėjimo procesą apibūdinančių bruožų skirstymas 1. Palaipsniui vykdomas procesas • Palaipsniui atsisakoma makiažo • Palaipsniui trumpinami plaukai • Palaipsniui atsisakoma „korseto“ priemonių 2. Nelengvas procesas • Nelengva pakeisti įpročius, mąstymą • Neigiamas aplinkinių požiūris • Neįvadyta 3. Lengvas procesas Šaltinis: sudaryta autoriaus 43

Pirmoji subkategorija – palaipsniui vykdymas procesas. Analizuojant surinktus duomenis pastebėtas palaipsniui vykdomo proceso būdas, kuris pasireiškė 1) palaipsniui vykdomu makiažo atsisakymu, po truputį mažinant naudojamų makiažo priemonių kiekį, vis dažniau pasirodant viešumoje be makiažo ir t.t; 2) palaipsniui vykdomas plaukų trumpinimas, pvz., pradedant nuo karė kirpimo, kitą kartą kerpantis trumpo vyriško kirpimo stiliumi, po to „dviejų blokų“ stiliumi ir galiausiai nusiskutant plaukus; 3) palaipsniui vykdomas „korseto“ atsisakymas, t.y., judėjimo dalyvės pradeda nuo vienos priemonės ir po truputį atsisako kitų „korseto“ priemonių, pavyzdžiui, pirmiausia nusikerpami plaukai, po to atsisakoma makiažo, dar vėliau pakeičiama apranga ir atsisakoma liemenėlės. Palaipsniui vykdomas procesas tol, kol visiškai atsisakoma „korseto“ (visų 5 paveiksle minimų priemonių). Palaipsniui vykdomam „korseto“ atsisakymui įtakos turi, judėjimo dalyvių nuomone, nelengvas „korseto“ atsisakymo procesas – antroji subkategorija. Analizuojant atrinktas „Twitter“ vartotojų žinutes nustatytos dvi sunkumų su kuriais susiduria judėjimo dalyvės rūšys: 1) sunkumai keičiant nusistovėjusius įpročius ir mąstymą. Judėjimo dalyvėms nelengva pakeisti požiūrį į savo išvaizdą, įgauti pasitikėjimo savimi ir pasirodžius viešumoje be makiažo, liemenėlės ir trumpais plaukais jaustis patogiai, nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę; 2) sunkumai susiduriant su neigiamu aplinkinių požiūriu. Dėl P. Korėjoje nusistovėjusių griežtų grožio standartų ir moteriškumo suvokimo, aplinkiniai dažniausiai neigiamai žiūri į „Išsivaduok iš korseto“ dalyvių išvaizdos pasikeitimus, atvirai juos kritikuodami. Kritiškas požiūris į judėjimą, jau aptartas anksčiau (žiūrėti 27 psl.), dažnai pasireiškia požiūriu, jog mergina trumpais plaukais praranda moteriškumą ir tampa panaši į vyrą, plaukų nusikirpimas laikomas vienu iš nutrūkusių romantinių santykių požymių, nepasidažiusių moterų klausiama kodėl jos nesidažo, kodėl atrodo pavargusios ar sergančios. Judėjimo dalyvės susiduria su artimųjų priešiškumu, darbdavių nepasitenkinimu, todėl kai kurios dalyvės ryžtasi prisijungti prie judėjimo tik po įsidarbinimo, kadangi galvoja, jog darbo pokalbių metu trumpi plaukai, makiažo atsisakymas gali neigiamai paveikti potencialių darbdavių pasirinkimą. „Neįvardyta“ grupei priklauso pasisakymai, kurie neįvardijo tikslios sunkumus sukėlusios priežasties. Trečioji subkategorija – lengvas procesas. Šiai subkategorijai priskiriamas požiūris, jog „korseto“ atsisakymo metu su sunkumais nesusiduriama. Kai kurios dalyvės pasisakė jautusios nerimą, baimę prieš prisijungimą prie judėjimo, tačiau po prisijungimo pastebėjusios, jog yra lengviau nei įsivaizdavo.

44

Pav. 8:Procentinis judėjimo proceso apibūdinimo pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Kiekybinės turinio analizės metodu gauti rezultatai pasiskirstė taip: 1) 38% „Twitter“ vartotojų pasirinko palaipsniui vykdomą judėjimo procesą; 2) 12% „Twitter“ vartotojų susidūrė su sunkumais ir, jų nuomone, „korseto“ atsisakymo procesas nėra lengvas; 3) tik 3% atrinktų „Twitter“ vartotojų nesusidūrė su sunkumais ir mano, kad judėjimo procesas lengvas.

Pav. 9:Procentinis palaipsniui vykdymo proceso Pav. 10:Procentinis nelengvą judėjimo procesą pasiskirstymas lėmusių veiksnių pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Šaltinis: sudaryta autoriaus Palaipsniui judėjimo procesą vykdantys „Twitter“ vartotojai pasiskirstė taip: 1) dažniausiai renkasi palaipsniui vykdomą „korseto“ priemonių atsisakymą – tokių net 78%; 2) palaipsniui makiažo priemonių atsisako 34%; 3) mažiausia dalis vartotojų (18%) nesiryžta iš karto nusikirpti plaukų labai trumpai, todėl trumpina plaukus palaipsniui. „Twitter“ vartotojai, kuriems „korseto“ atsisakymo metu nebuvo lengva, pagal patirtus sunkumus pasiskirstė taip: 1) didžiausia dalis susidūrė su neigiamu aplinkinių požiūriu, tokių buvo net 60%; 2) 48% vartotojų susidūrė su sunkumais keičiant savo požiūrį ir mąstymą; 3) likę 8% konkrečių sunkumus sukėlusių veiksnių neįvardijo. Spendžiant iš gautų rezultatų, nemažai P. Korėjos „Išsivaduok iš korseto“ dalyvių renkasi palaipsniui vykdomą „korseto“ atsisakymą, taip siekdamos palengvinti procesą ir pamažu, įgaudamos

45 pasitikėjimo savimi, keisdamos savo įpročius, mąstymą, nebekreipti dėmesio į neigiamą aplinkinių požiūrį. Judėjimo privalumai – penktoji ir didžiausia tyrime analizuojama kategorija, kuria siekiama atskleisti teigiamus judėjimo aspektus, fizinius pojūčius ir materialinius privalumus, patiriamus judėjimo metu. Atlikus tematinę duomenų analizę išskirtos šešios subkategorijos: 1. Sveikatos būklės pagerėjimas 4. Gaivumo/vėsumos pojūtis 2. Pinigų sutaupymas 5. Lengvumas 3. Laiko sutaupymas 6. Patogumas

Pirmajai subkategorijai priskiriami visi su fizine sveikata susiję aspektai, lemiantys bendrą sveikatos būklės pagerėjimą. Išskirti septyni fizinės sveikatos aspektai, kuriems judėjimas turėjo teigiamą įtaką: 1. Pagerėjęs virškinimas, palengvėjęs kvėpavimas (atsisakius liemenėlės). 2. Praėjęs skausmas, kurį sukeldavo „korseto“ priemonės (pvz., pėdų skausmas, nutrynimai, nuospaudos, dėl nepatogios avalynės, liemenėlės sukeliamas šonkaulių, pečių skausmas. 3. Praėjęs akių perštėjimas, nuovargis (atsisakius kontaktinių lęšių ir juos pakeitus į akinius). 4. Pagerėjusi veido odos būklė (atsisakius makiažo veido oda kvėpuoja, odos poros nebeužkemšamos makiažo priemonėmis). 5. Pagerėjusi plaukų būklė (nukirpti plaukai atsigauna, nustojus juos dažyti plaukai tampa sveikesni, švelnesni). 6. Pagerėjusi psichinė sveikata (patiriama mažiau streso, įtampos, nepasitenkinimo savo išvaizda, neapykantos sau). 7. Pagerėjusi, visavertė mityba (pradedama sveikai maitintis, atsisakoma dietos, todėl nenualinamas kūnas).

Antroji subkategorija – pinigų sutaupymas. Pinigų sutaupoma, atsisakius makiažo, sumažinus odos, plaukų priežiūrai naudojamų produktų kiekį, perkant tik reikalingiausius drabužius. Sutaupytus pinigus judėjimo dalyvės investuoja į svarbesnius, kokybiškesnius pirkinius, laisvalaikio užsiėmimus ir t.t. Trečioji subkategorija – laiko sutaupymas. Atsisakius makiažo, turint mažiau drabužių, pagreitėja apsirengimo, pasiruošimo procesas, taip pat nusikirpus ilgus plaukus sutrumpėja ir galvos plovimo, plaukų džiovinimo laikas, kas lemia laiko sutaupymą. Sutaupius laiko jis yra išnaudojamas produktyviau, svarbesniems užsiėmimams ar naujoms veikloms. Judėjimo dalyvės įvardija tokias naujas veiklas: sportą, kovos menus, jogą, keliones. Ketvirtoji ir penktoji subkategorijos susijusios su pojūčiais, kuriuos dažniausiai įvardija judėjimo dalyvės kalbėdamos apie plaukų nusikirpimą – 46 gaivumo/vėsumos pojūtis, kai plaukai nedengia kaklo, nugaros ir vėjui papūtus jaučiamas gaivumas (vienas „Twitter“ vartotojas tai įvardija kaip neigiamą trumpų plaukų aspektą žiemą, nes jaučiamas šaltis) ir nusikirpus ilgus plaukus jaučiamas lengvumo pojūtis. Šeštoji subkategorija taip pat susijusi judėjimo metu jaučiamais patogumais. Šioje kategorijoje išskiriami šeši patogumo aspektai: 1. Patogumas nusikirpus plaukus (plaukai nesivelia, nesiplaiksto pučiant vėjui, nelenda į veidą, nereikia jų rišti ir t.t). 2. Patogūs drabužiai, avalynė (drabužiai nevaržo judesių, neaptempia, nešiojant patogią avalynę nepavargsta pėdos). 3. Patogumas nešiojant akinius (ryte, vakare nereikia įsidėti/išsiimti kontaktinių lęšių, nejaučiamas akių diskomfortas). 4. Patogumas nenešiojant auskarų (gulint ant šono auskarai neduria). 5. Patogumas atsisakius nešioti liemenėlę (laisvumo pojūtis, krūtinės sritis nebeprakaituoja). 6. Supaprastėjusi plaukų, veido odos priežiūra, apsirengimas. Šiam aspektui priskiriamas sumažėjęs naudojamų produktų kiekis, sutrumpėjęs bendras pasiruošimo laikas, apsirengimo laikas ir galvos plovimo, plaukų džiovinimo laikas.

Pav. 11:Procentinis judėjimo privalumų pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Atlikus kiekybinę turinio analizę gauti tokie rezultatai: 1) daugiausia „Twitter“ vartotojų džaugiasi prisijungus prie judėjimo patirtu patogumu, tokių buvo 64%; 2) 26% „Twitter“ vartotojų džiaugiasi sutaupydami laiko ir galėdami jį panaudoti produktyviau, skirti naujoms veikloms; 3) Sveikatos būklės pagerėjimu ir gaivumo/vėsumos pojūčiu džiaugiasi po 21% „Twitter“ vartotojų; 4) 14% atrinktų „Twitter“ paskyrų vartotojų mėgaujasi sutaupomais pinigais ir galimybe juos investuoti į svarbesnes sritis, kokybiškesnius produktus; 5) galiausiai 9% mėgaujasi nusikirpus plaukus jaučiamu lengvumu.

47

Pav. 12:Procentinis sveikatos būklės pagerėjimo aspektų pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Pagal anksčiau minėtus aspektus sveikatos būklės pagerėjimą paminėję „Twitter“ vartotojai pasiskirstė taip: 1) didžiausia dalis – 33% teigia pastebėję veido odos pagerėjimą; 2) 29% džiaugiasi atsisakius liemenėlės pagerėjusiu virškinimu ir lengvesniu kvėpavimu; 3) pagerėjusia psichine sveikata džiaugiasi 21% sveikatos pagerėjimą pajutusių „Twitter“ vartotojų; 4) panašią dalį sudaro „Twitter“ vartotojai, kuriems pagerėjo mityba ir praėjo „korseto“ priemonių keliamas skausmas, tokių atitinkamai buvo 19% ir 17 %; 5) sveikesniais, švelnesniais plaukais džiaugiasi 12% sveikatos pagerėjimu patenkintų „Twitter“ vartotojų; 6) 7% pradėjus nešioti akinius pajautė, jog praėjo akių perštėjimas ir nuovargis.

Pav. 13:Procentinis patogumo aspektų pasiskirstymas Pav. 14:Procentinis supaprastėjusią plaukų, odos priežiūrą, apsirengimą įtakojusių veiksnių pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Šaltinis: sudaryta autoriaus Patogumą patyrę „Twitter“ vartotojai pagal anskčiau minėtus patogumo aspektus pasiskirstė taip: 1) daugiau nei pusė (52%) patenkinti, supaprastėjusia odos, plaukų priežiūra ir apsirengimu. Iš jų 58% pastebėjo, kad mažiau laiko užima galvos plovimas ir plaukų džiovinimas, po 42% džiaugiasi sumažėjusiu naudojamų priemonių kiekiu ir mažiau laiko reikalaujančiu pasiruošimu (pvz., pasiruošimu prieš miegą, ar atsikėlus ryte, nes nebereikia darytis/nusivalyti makiažo) ir 13% džiaugiasi skirdami mažiau laiko apsirengimui; 2) panašus kiekis mėgaujasi patogumu nešiojant patogius drabužius ir avalynę bei trumpų plaukų teikiamu komfortu, tokių atitinkamai 15% ir 11%;

48

3) atsisakius nešioti liemenėlę patogumą jaučia 7% „Twitter“ vartotojų; 4) mažiausia dalis „Twitter“ vartotojų paminėjo patogumą nešiojant akinius – 3% bei 2% paminėjo patogumą nebenešiojant auskarų. Remiantis gautais rezultatais pagrindiniu „Išsivaduok iš korseto“ privalumu, judėjimo dalyvių P. Korėjoje nuomone, laikomas patirtas patogumas, kuris siejamas su paprastesne plaukų, odos priežiūra, patogiu apsirengimo stiliumi, kuris nereikalauja daug laiko. Taip pat judėjimo dalyvės pabrėžia sutaupančios laiko ir pinigų, kuriuos gali skirti svarbesnėms veikloms, kokybiškesnėms prekėms ir investavimui į ateitį. Judėjimas turi teigiamos įtakos ir moterų sveikatai: pagerėja virškinimas, praeina varginantis skausmas, sustiprėja plaukai, pagerėja odos būklė. Vidiniai pokyčiai. Šeštąja kategorija siekiama išsiaiškinti, kokius vidinius pokyčius patyrė judėjimo dalyvės P. Korėjoje. Šioje kategorijoje tematinės analizės metodu išskirti septyni pokyčiai, kurie dažniausiai minimi judėjimo dalyvių „Twitter“ žinutėse: 1. Atsiradęs pasitikėjimas savimi. 4. Išsilaisvinimo jausmas. 2. Savęs pažinimas. 5. Gyvenimo kokybės pagerėjimas. 3. Savo natūralios išvaizdos 6. Pasijutimas žmogumi. pripažinimas, pamilimas. 7. Pakitęs požiūris.

Pirmasis pokytis – atsiradęs pasitikėjimas savimi, kuris pasireiškia savivertės padidėjimu ir kreipiamo dėmesio į aplinkinių nuomonę sumažėjimu. Antrasis judėjimo dalyvių patirtas pokytis – savęs pažinimas. Judėjimo dalyvės žinutėse dažnai pasakoja asmenines istorijas apie tai, kaip iš naujo bandoma pažinti save, sužinoti savo pomėgius, asmenybės bruožus, kurti ateities planus. Trečiasis pokytis siejamas su savęs, savo natūralios išvaizdos pripažinimu, pamilimu. Judėjimo dalyvės džiaugiasi praleidžiančios mažiau laiko žiūrėdamos į veidrodį ir vertindamos savo išvaizdos trūkumus, lygindamos save su kitomis moterimis. Ketvirtasis pojūtis – išsilaisvinimo jausmas. Išsilaisvinimas skirstomas į dvi sritis: išsilaisvinimo iš „korseto“/visuomenės nustatytų grožio standartų pojūtį ir išsilaisvinimo iš seksualinės objektyvizacijos pojūtį, kadangi atsisakius „korseto“ sumažėja ir vyrų dėmesys bei išsivaduojama nuo vyrų žvilgsnių gatvėse ar kitose viešose erdvėse. Judėjimo dalyvės įvardina ir gyvenimo kokybės pagerėjimo jausmą prisijungus prie judėjimo – penktasis pokytis. Šeštasis pokytis – pasijutimas žmogumi. Nemažai moterų prisijungusių prie judėjimo išreiškia pagaliau pasijutusios žmogumi, o būseną laikantis „korseto“ prilygina būvimui lėle. Toks požiūris išreiškiamas fraze „Iš lėlės į žmogų“ (kor. 인형에서 사람으로 inhyeongeso sarameuro) (žiūrėti 14 paveikslą). Septintas pokytis susijęs su judėjimo dalyvių požiūrio pasikeitimu į 1) grožio suvokimą – grožis nebetenka prasmės, svarbiausia patogumas, buvimas savimi; 2) „korseto“ įtaką – suprantama, kad seniau puošėsi, siekė grožio ne dėl savęs, bet dėl aplinkinių nuomonės; 3) aplinkiniams daromą įtaką – suprantama, jog laikantis „korseto“ daroma įtaka kitoms

49 moterims, skatinamas „korseto“ laikymasis; 4) puošimąsi – moterys nebejaučia pasitenkinimo puošdamosi, atvirkščiai, jaučiamas gėdos jausmas, nepatogumas.

Pav. 15:Procentinis judėjimo metu patirtų pokyčių pasiskirstymas Pav. 16: „Iš lėlės į žmogų“

Šaltinis: Nam Hyeri (Thinkwomenfirst). Twitter įrašas. 2018 m. gegužės 22 d. (17:18 val.) https://twitter.com/Thinkwomenfirst/status/9 Šaltinis: sudaryta autoriaus 98931232867020800

Atlikus turinio analizę gauti tokie statistiniai duomenys. Patirtus pokyčius įvardijo 51% visų atrinktų „Twitter“ vartotojų, iš kurių: 1) dažniausiai įvardijamas pakitęs požiūris, jį įvardijo beveik pusė atrinktų „Twitter“ vartotojų – 48%; 2) truputį mažiau nei trečdalis „Twitter“ vartotojų vėl pasijuto žmogumi; 3) išsilaisvinimo jausmą įvardijo 17% „Twitter“ vartotojų iš kurių 56% jaučiasi išsivadavę iš „korseto“ ir 50% jaučiasi išsivadavę iš seksualinės objektyvizacijos; 4) 16% „Twitter“ vartotojų džiaugiasi atsiradusiu pasitikėjimu savimi; 5) iš naujo save pažino ir pripažino savo natūralią išvaizdą po 12% „Twitter“ vartotojų; 6) galiausiai, 9% „Twitter“ vartotojų džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Pav. 17:Procentinis „pakitusio požiūrio“ pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus

50

„Twitter“ vartotojai dažniausiai įvardija požiūrio į grožio suvokimą pasikeitimą, tokių buvo 55%. Panašiai pasiskirstė „Twitter“ vartotojai supratę „korseto“ įtaką ir pakeitę požiūrį į puošimąsi, atitinkamai 33% ir 29%. Aplinkiniams daromą įtaką suvokė 6% „Twitter“ vartotojų. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, galima teigti, jog „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas turėjo nemažos įtakos jo dalyvių P. Korėjoje požiūriui į grožio suvokimą, neigiamą „korseto“ įtaką ir supratimui, jog moterys viena kitai daro įtaką paklusdamos „korsetui“, prisitaikydamos prie aplinkinių nuomonės, visuomenės nustatytų grožio standartų. Tai supratus puošimasis nebeteikia džiaugsmo, pradedamos savęs paieškos, ugdomas pasitikėjimas savimi. Savijauta – septintoji kategorija, kuria siekiama įvertinti judėjimo dalyvių savijautą judėjimo metu. Tematinės duomenų analizės metodu identifikuotos šešios pagrindinės savijautos rūšys: 1. Laimės jausmas. 2. Pasididžiavimo jausmas (džiaugsmas pasiryžus dalyvauti judėjime ir didžiavimasis savo pasiekimais). 3. Pasitenkinimo jausmas. 4. Gailestis (nemažai judėjimo dalyvių įvardija gailestį, kad taip ilgai kentėjo ir anksčiau neišdrįso atsisakyti „korseto“. Gailimasi iššvaistyto laiko, pinigų, sveikatos). 5. Džiaugsmas galint įkvėpti kitas moteris (džiaugsmas, galint būti pavyzdžiu kitoms, suteikti drąsos ir skatinimas kitas moteris prisijungti prie judėjimo). 6. Palengvėjimo jausmas (jaučiamas palengvėjimas, atsipalaidavimas, streso, įtampos sumažėjimas).

Pav. 18:Procentinis judėjimo dalyvių savijautos pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Atlikus turinio analizę, rezultatai parodė, kad savijautą įvardijo 36% atrinktų „Twitter“ vartotojų, iš kurių: 1) daugiau nei pusė (56%) jaučia pasitenkinimą; 2) 39% gailisi anksčiau neišdrįsę atsisakyti „korseto“; 3) 15% ir 14% „Twitter“ vartotojų, įvardijusių savijautą judėjimo metu,

51 jaučiasi laimingi ir didžiuojasi savimi; 4) džiaugsmą galint įkvėpti kitas moteris jaučia 8%, o palengvėjimo jausmą pajuto 6% „Twitter“ vartotojų. Remiantis rezultatų duomenimis daugiau nei trečdalis tyrimui atrinktų „Twitter“ paskyrų vartotojų įvardija vienokią ar kitokią teigiamą savijautą. Galima manyti, jog nepaisant sunkumų su kuriais tenka susidurti „Išsivaduok iš korseto“ dalyvėms P. Korėjoje, moterų savijauta judėjimo metu išlieka gera, jaučiamas pasitenkinimas, laimės jausmas, gailimasi neišsivadavus iš „korseto“ anksčiau, tačiau nepaisant to, didžiuojamasi savo pasiekimais. Nuotraukos. Pastebėjus, jog daugelis atrinktų „Twitter“ paskyrų vartotojų sukurtose žinutėse talpina ir nuotraukas, įrodančias ir pavaizduojančias „korseto“ priemonių atsisakymą, judėjimo dalyvių išvaizdos pasikeitimus, nuspręsta ištiri nuotraukų turinį. Atlikus duomenų analizę nustatyta, jog 70% atrinktų „Twitter“ vartotojų žinutėse viešina nuotraukas, siekdami vizualiai parodyti pasikeitimus, sustiprinti įspūdį ir taip pritraukti daugiau moterų prisijungti prie judėjimo. „Twitter“ žinutės, kuriose vaizduojamos nuotraukos, dažniausiai pažymimos „Išsivaduok iš korseto“ „pažymėjimą“ (kor. 인증 injeung) arba „parodą/parodymą“ (kor. 전시 jeonsi) indikuojančiais raktažodžiais.

Pav. 19:Procentinis atrinktų „Twitter“ vartotojų žinutėse vaizduojamų nuotraukų turinio pasiskirstymas

Šaltinis: sudaryta autoriaus Nuotraukų turinys pasiskirstė taip: 1) 91% vaizduoja išvaizdos pasikeitimus nusikirpus plaukus arba tiesiog nukirptus plaukus laikomus rankose ar nukritusius ant žemės ir t.t. Tokiomis nuotraukomis siekiama pavaizduoti nukirptų plaukų kiekį ir vizualiai parodyti kaip atrodo vienoks ar kitoks trumpų plaukų kirpimas; 2) pakeistą aprangos stilių arba sukarpytus, išmestus drabužius vaizduoja 9% nuotraukų. Siekiant pabrėžti aprangos patogumą neretai keliamos nuotraukos iš kelionių ar sportinių veiklų, taip pavaizduojant aprangos patogumą ir funkcionalumą; 3) Makiažo atsisakymą vaizduoja 8% nuotraukų. Kadangi judėjimo dalyvės labai vertina anonimiškumą, visose keliamose nuotraukose užpaišomas, naudojantis lipdukų aplikacijomis uždengiamas, iškerpamas ar 52 kaip kitaip užmaskuojamas veidas, todėl vaizduojant makiažo atsisakymą, dažniausiai naudojamos nuotraukos, įamžinančios sugadintas, išmestas makiažo priemones; 4) sugadintus aksesuarus vaizduoja 2% nuotraukų; 5) galiausiai po 1% nuotraukų vaizduoja sportuoti pasiektus kūno formų pokyčius (pabrėžiami raumenys, kūno stiprumas), nenulakuotus nagus arba senesnes nuotraukas, kuriose vaizduojami nulakuoti, sutvarkyti nagai, pabrėžiant, kad nebebus grįžtama prie senų įpročių, taip pat 1% nuotraukų vaizduoja rankas ir kojas po kūno plaukelių šalinimo atsisakymo ir nuotraukas vaizduojančias maistą, pabrėžiant, jog nebesilaikoma dietos. Taigi, remiantis rezultatais, galime matyti, jog populiariausias nuotraukų turinys (plaukų nusikirpimo, pakeisto aprangos stiliaus ir makiažo atsisakymo vaizdavimas) sutampa su anksčiau minėtomis populiariausiomis „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo dalyvių P. Korėjoje pasirenkamomis priemonėmis. Nuotraukos suteikia galimybę kitoms moterims vizualiai pamatyti prisijungus prie judėjimo pasiekiamus pasikeitimus ir įgauti drąsos atsisakant „korseto“.

3.4 Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo rezultatų išvados

1. Socialinio tinklo „Twitter“ tyrimo duomenims surinkti naudotas kokybinis duomenų rinkimo metodas – dokumentų peržiūra, kuris vykdytas trimis etapais. Šio tyrimo atveju dokumentai – socialiniame tinkle „Twitter“ vartotojojų viešinamos žinutės. Žinučių paieška ir atranka vykdyta naudojant pagrindinius identifikuotus raktažodžius bei nusistatytus kriterijus. Užbaigus duomenų rinkimo etapą, viso buvo 389, kriterijus atitinkančios žinutės, priklausančios 202 „Twitter“ vartotojų paskyroms. 2. Surinkti duomenys analizuoti dviem etapais: 1) tematinės analizės metodu panašios žinutėse išreiškiamos mintys buvo grupuojamos ir sudarytos aštuonios duomenų kategorijos, naudotos tolimesnei analizei: „Žinutės sukūrimo metai“, „Priežastys“, „Priemonės“, „Procesas“, „Judėjimo privalumai“, „Vidiniai pokyčiai“, „Savijauta“ ir „Nuotraukos“; 2) turinio analizės metodu pagal sudarytas kategorijas gautas statistinis tiriamo reiškinio vertinimas, rezultatų analizės metu pavaizduotas grafiškai. 3. Atlikus tyrimą pastebėta, jog dažniausios priemonės, kurių imasi „Išsivaduok iš korseto“ dalyvės P. Korėjoje – plaukų nusikirpimas, aprangos stiliaus keitimas ir makiažo atsisakymas. Galima spręsti, jog šios priemonės laikomos svarbiausiomis visuomenės nustatyto „korseto“ apraiškomis, sukeliančios diskomfortą, psichinės ir fizinės sveikatos negalavimus, todėl prisijungus prie judėjimo šių priemonių atsisakoma pirmiausia. 4. „Korseto“ atsisakymo procesas daugiau nei trečdaliui nėra lengvas, kadangi susiduriama su įvairiais sunkumais, tokiais kaip neigiamas aplinkinių požiūris, vienas

53 dažniausių judėjimo dalyvių P. Korėjoje minimų sunkumų, ar nelengvai keičiami judėjimo dalyvių įpročiai ir mąstymas. Siekdamos palengvinti šį procesą judėjimo dalyvės renkasi palaipsnio vykdymo metodą. Tokio vykdymo metu pamažu atsisakoma „korseto“ priemonių, pamažu trumpinami plaukai ar mažinamas naudojamo makiažo kiekis, kas leidžia judėjimo dalyvėms pamažu priprasti prie savo natūralios išvaizdos, įgauti pasitikėjimo savimi ir nebekreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę. 5. Remiantis tyrimo rezultatais išsiaiškinti judėjimo dalyvių patiriami vidiniai pokyčiai, įvardijami judėjimo privalumai ir dalyvių P. Korėjoje savijauta judėjimo metu. Vienu pagrindinių judėjimo privalumų nustatytas patogumas, kurį įvardija daugiau nei pusė tirtų „Twitter“ vartotojų. Patogumas pasireiškia supaprastėjusia plaukų, odos priežiūra, apsirengimo procesu, kas lemia mažesnį streso, įtampos kiekį bei sutaupomą laiką, kuris panaudojamas produktyviau svarbesnėms veikloms arba naujiems užsiėmimams ir sutaupomus pinigus, kurie investuojami į kokybiškesnius produktus, laisvalakį bei ateities planus. Taip pat pabrėžiama judėjimo įtaka sveikatos būklės pagerėjimui: virškinimo pagerėjimas, praėjęs varginantis skausmas, sveikesni plaukai ir veido oda. 6. Judėjimo metu patiriami vidiniai pokyčiai siejami su atsiradusiu pasitikėjimu savimi, geresniu savęs pažinimu, savo išvaizdos pripažinimu bei pakitusiu požiūriu. Judėjimo dalyvės P. Korėjoje įvardija pakitusį požiūrį į grožio suvokimą, „korseto“ daromą neigiamą įtaką moterims bei supratimą, jog moterys daro įtaką viena kitai, t.y., laikantis „korseto“ formuojamas neigiamas pavydys kitoms moterims, sudaromas įspūdis, jog puošimasis būtinas norint pritapti visuomenėje. Pakitus požiūriui prarandamas džiaugsmas, pasitenkinimas puošiantis, darantis makiažą ir palaipsniui pradedama šių priemonių atsisakyti. 7. Prisijungus prie judėjimo ir atsisakius „korseto“ moterys patiria pasitenkinimo jausmą, jaučiasi laimingesnės, atsiranda pasidižiavimas savo pasiekimais bei išsilaisvinimo iš visuomenės nustatytų griežtų grožio standartų ir seksualinės objektyvizacijos pojūtis. Judėjimo dalyvės išreiškia gailestį, kad nesiėmė „korseto“ atsisakymo veiksmų anskčiau, todėl ilgą laiką kentėjo skausmą, diskomfortą bei iššvaistė nemažai laiko ir pinigų. Daugelis judėjimo dalyvių pajutusios palengvėjimo, laisvės jausmą nebegali įsivaizduoti savęs su „korsetu“ ir neketina grįžti prie senų įpročių.

54

IŠVADOS

1. Feministinė teorija – tai feminizmo ideologijos pritaikymas teorinėse ir filosofinėse srityse. Feminizmo ideologija per ilgą laiką susiformavo remiantis moterų patirtimis, pasakojimais ir nepasitenkinimu esama moterų padėtimi visuomenėje. Feministinė teorija analizuoja socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, jų patirtis, veiklas, interesus siekdama įrodyti patriarchalinėje visuomenėje egzistuojančias lyčių nelygybės, moterų diskriminacijos ir priespaudos problemas. Labiausiai akcentuojamas moterų teisių ir interesų gynimas, siekis pakeisti moteriškumo suvokimą ir suteikti moterims lygias teises bei išvaduoti jas iš patiriamos priespaudos. Tarp feministinės teorijos nagrinėjamų temų (lyčių nelygybės, diskriminacijos, stereotipų, objektyvizacijos) pagrindinis dėmesys skiriamas patriarchalinės sistemos pripažinimui bei priešinimuisi šiai sistemai – moterų išsilaisvinimui iš priespaudos. L. Tyson (2011) teigimu patriarchijos, tradicinių socialinių lyčių vaidmenų, moterų objektyvizacijos bei seksizmo ideologijos yra atsakingos už moterų priespaudą patriarchalinėje visuomenėje. Feministų teigimu, patriarchalinėje visuomenėje moterys dažniausiai užima žemesnę padėtį – „atstumtosios“ lyties poziciją. Patriarchalinė sistema suteikia vyriškajai lyčiai pranašumą, galią, kai tuo tarpu moteriškoji lytis yra nuvertinama ir laikoma silpnesne, nepilnaverte. Sukuriamas stereotipas moters – kaip antrosios lyties, kontroliuojamos sistemos, suteikiančios moterims mažesnį galimybių pasirinkimą. Feminizmo siekiamybė – visuomenė, kurioje visi (moterys ir vyrai) skatinami pasiekti pilną savo, kaip asmens, potencialą nepaisant nusistovėjusių tradicinių socialinių lyčių vaidmenų. Antrosios bangos feminizmo laikotarpiu susiformavęs radikalus feminizmas patriarchalinę sistemą, kurią feministės apibūdina kaip seksistinę, laiko esmine moterų priespaudos priežastimi. Remiantis šiuo požiūriu moterys patiria priespaudą, diskriminaciją vien dėl savo lyties, t.y. moterys kenčia dėl seksualinės priespaudos. Radikalaus feminizmo atstovės save laiko revoliucionierėmis ir siekia savo jėgomis sugriauti bei pakeisti nusistovėjusią visuomenės sistemą, griežtus lyčių vaidmenis, taip išlaisvinant tiek moteris, tiek vyrus. Radikalus feminizmas pasižymi griežtumu, kraštutinumu ir negatyvumu, atskleidžiant nepagražintą realybę, realius seksualinės priespaudos įvykius bei pasitelkiant kraštutines aktyvizmo priemones – atsisakant visko, kas varžo moterų laisvę. Išskiriamos dvi radikalaus feminizmo rūšys: radikalus libertarinis feminizmas ir radikalus kultūrinis feminizmas. Radikalus libertarinis feminizmas palaiko visapusišką, laisvą individo savęs pažinimą. Šiai radikalaus feminizmo sričiai priskiriama androgeniškumo idėja, lesbietiškumo, pornografijos palaikymas bei natūralaus reprodukcijos būdo keitimo dirbtiniu idėja. Antroji rūšis – radikalus kultūrinis feminizmas, pabrėžiantis moteriškosios lyties pranašumą. Šio feminizmo šalininkų nuomone, moteriškumas, reprodukcinės galimybės suteikia galios, todėl moterys neturėtų

55 stengtis tapti panašios į vyrus, atvirkščiai, turėtų lyčių lygybės siekti pabrėždamos savo moteriškąsias vertybes. 2. „Išsivaduok iš korseto“ (kor. 탈코르셋/탈코 Talkoreuset/Talko) – socialinėje erdvėje plintantis judėjimas, kuriuo moterys priešinasi griežtiems Pietų Korėjos grožio standartams ir socialinėms šalies normoms. Judėjimo tikslas – išlaisvinti moteris iš griežtų visuomenės nustatytų grožio standartų, skatinti individualumą. „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas tai tik dalis didesnio P. Korėjos radikalaus feminizmo aktyvizmo, kuris siekia pasipriešinti patriarchalinei P. Korėjos sistemai bei moterų objektyvizacijai. Darbe išskiriami 3 pagrindiniai veiksniai turėję įtakos judėjimo atsiradimui. Pirmasis veiksnys – neokonfucianistinis moters kūno suvokimas. Konfucianizmas ilgą laiką buvo pripažintas kaip pagrindinė šalies ideologija. Džiosono laikotarpiu pagrindinėse šalies valdymo, kasdienio gyvenimo srityse buvo vadovaujamasi neokonfucianizmo idėjomis, kurios vyriškąją lytį laikė dominuojančia ir svarbesne, o moterų pagrindinė paskirtis – pratęsti vyro giminę, rūpintis šeima ir namais. Į moteris žiūrėta kaip į kūniškus objektus, kurių kūnai būtini reprodukcijai. Laikui bėgant moters padėtis visuomenėje kito, tačiau objektyvizacijos problema išliko. XX a. devintame dešimtmetyje pradėta vertinti moterų išvaizda, grožis tapo svarbi vertybė, formavosi griežti P. Korėjo grožio standartai ir grožio suvokimas – antrasis judėjimą lėmęs veiksnys. Šių dienų P. Korėjos visuomenėje egzistuoja griežtų grožio standartų, gėdijimo dėl kūno išvaizdos/formų (ang. body shaming) ir išvaizdos diskriminacijos/lukizmo (ang. lookism) problemos. Žmonių išvaizda viešai kritikuojama, todėl norėdamos pritapti visuomenėje beveik kas trečia moteris P. Korėjoje ryžtasi plastinei operacijai, taip pat didelė grožio, dietos produktų paklausa. Trečiasis veiksnys – radikalus judėjimas P. Korėjoje. 2016 m. po moters žmogžudystės šalia Gangnamo metro stoties, P. Korėjos visuomenėje išaugo susidomėjimas moterų diskriminacijos, objektyvizacijos problemomis, kas lėmė nemažą skaičių protestų, nukreiptų, prieš slaptą filmavimą ir fotografavimą viešose erdvėse bei privačiose erdvėse įrengtomis slaptomis kameromis, keršto pornografiją (ang. revenge porn). P. Korėjos radikalus feminizmas pasižymi ypatingu radikalumu, ir tokiais judėjimais kaip „4B“ (judėjimas prieš romantinius, seksualinius santykius, santuokas ir motinystę) ir „Išsivaduok iš korseto“ judėjimas. 2018 m. išpopuliarėjęs judėjimas prasidėjo nuo nedidelės radikalaus feminisčių grupelės paviešintų „Išsivaduok iš korseto“ idėjų ir sugadintų makiažo priemonių nuotraukų. Prie judėjimo prisijungė ir socialinių tinklų grožio nuomonės lyderės (ang. influencers) šalyje žinomi asmenys, populiariosios muzikos atlikėjai, menininkai, kurie savo darbais prisidėjo prie judėjimo idėjos skleidimo P. Korėjos visuomenėje. Sulaukus susidomėjimo socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Twitter“, „YouTube“, „Facebook“ ir „Instagram“ pradėjo daugėti moterų įkeltų nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami moterų išvaizdos, aprangos pasikeitimai bei moterų pasidalintų istorijų 56 apie savo išgyvenimus prieš ir po pasiryžimo dalyvauti judėjime. Pagrindinės priemonės, kurių imasi judėjimo šalininkės – ilgų plaukų nusikirpimas, makiažo bei kitų grožio priemonių, liemenėlių nešiojimo atsisakymas, kontaktinių lęšių nešiojimo atsisakymas ir keitimas į akinius, aprangos stiliaus keitimas iš aptemptų, figūrą pabrėžiančių, į laisvesnius, per didelio (ang. oversized) tipo rūbus, aukštakulnių keitimas į sportbačius. Dėl judėjimo dalyvių istorijų, televizijos, žiniasklaidos skleidžiamų judėjimo idėjų, šalyje pamažu pastebimi pokyčiai grožio, moteriškumo suvokime. 3. Savarankiškam tyrimui atlikti pagal nusistatytus kriterijus suriktos 389 socialinio tinklo „Twitter“ žinutės, priklausančios 202 vartotojų paskyroms. Surinkti duomenys analizuoti naudojantis kokybiniu tematinės analizės (nustatant pagrindines duomenų kategorijas) ir kiekybiniu turinio analizės (analizuojant gautas kategorijas ir pateikiant statistinį tiriamo reiškinio vertinimą) metodais. Atlikus tyrimą atsakyta į darbo probleminį klausimą ir iškeltą tikslą. Remiantis radikalaus feminizmo teorija, „Išsivaduok iš korseto“ dalyvės P. Korėjoje, siekdamos pakeisti šalies visuomenėje nusistovėjusius grožio standartus ir moteriškumo suvokimą imasi ypač radikalių priemonių, iš kurių populiariausios – plaukų nusikirpimas, makiažo atsisakymas, „saldainių popierėlius primenančių“ drabužių atsisakymas ir keitimas į laisvesnius, patogesnius drabužius, liemenėlės atsisakymas. Šios priemonės laikomos patriarchalinės sistemos suformuoto „korseto“ raiškos priemonėmis, kurių priežiūra reikalauja daug laiko ir piniginių išlaidų bei, kurios kelia diskomforto jausmą, fizinės ir psichinės sveikatos negalavimus. „Korseto“ atsisakymo procesas ne visada yra lengvas ir judėjimo dalyvėms tenka susidurti su tokiais sunkumais kaip neigiamas aplinkinių požiūris, kritika, dalyvavimo judėjime neigiama įtaka asmeniniame ir profesiniame gyvenime bei nelengvu ir daug laiko reikalaujančiu įpročių ir mąstymo pakeitimu. Siekdamos palengvinti šį procesą moterys renkasi palaipsniui vykdomą judėjimo procesą. „Korseto“ atsisakymo metu judėjimo dalyvės P. Korėjoje patiria įvairių teigiamų emocijų, tokių kaip laimės, palengvėjimo, pasididžiavimo jausmas bei, dažniausiai minimas, pasitenkinimo jausmas lydimas gailesčio iššvaistytam laikui ir pinigams anksčiau neatsisakius „korseto“. „Išsivaduok iš korseto“ judėjimo reikšmė jo dalyvėms P. Korėjoje pasireiškia moterų įvardijamais judėjimo privalumais ir patirtais vidiniais pokyčiais. Pagrindinis privalumas – nustatytas remiantis tyrimo rezultatais – patogumas, pasireiškiantis supaprastėjusia veido, odos priežiūra ir apsirengimu. Taip pat įvardijamas pinigų, laiko sutaupymas, sveikatos būklės pagerėjimas. Patiriami vidiniai pokyčiai pasireiškia atsiradusiu pasitikėjimu savimi, geresniu savęs pažinimu bei pakitusiu požiūriu į grožio suvokimą, „korseto“ ir moterų tarpusavio daromą įtaką viena kitai. Pakitus požiūriui sumažėja patiriamas stresas, įtampa, grožis, puošimasis netenka prasmės bei patiriamas išsilaisvinimo pojūtis.

57

LITERATŪRA

1. Beasley, C. 1999, What is Feminism? An introduction to feminist theory. Sage Publications Inc., Thousand Oaks Calif, London. 2. Choi, J. ir Kim A. E. 2015, Contemporary Korean Culture: The Persistance of Shamanistic and Confucian Values and Practices. Korea University Press, . 3. DeBary, W. T., Chan, W. ir Burton W. 1960, Sources of Chinese Tradition, vol I. Columbia University Press, New York. 4. Finlayson, L. 2016, An Introduction to Feminism. Cambridge University Press, Cambridge. 5. Freeman, J. 1975, Women: A Feminist Perspective, trečias leidimas. Mayfield Publishing Company, Michigan. 6. Griškuvienė, D. 2013, Sezoninių virusų diskurso konstravimas Lietuvos žiniasklaidoje. Magistro baigiamasis darbas, Vytauto Didžiojo Universitetas. 7. Gunew, S. 1990, Feminist knowledge: critique and construct. Routledge, London, New York, t. 12, p. 287. 8. Han, J. ir Ling, L. H. M. 1998, „Authoritarianism in the Hypermasculinized State: Hybridity, Patriarchy, and Capitalism in Korea“, International Studies Quarterly, 42(1), 53-78. Prieiga per internetą: JSTOR [žiūrėta 2020 m. gegužės 5 d.]. 9. Humm, M. 1994, A Reader’s Guide to Contemporary Literary Criticism. Harvester Wheatsheaf, New York, p. 183. 10. James, S. 2003, „Feminisms”. Iš Ball, T ir Bellamy, R. sud. 2003. The Cambridge History of Twentieth-Century Political Thought. The Cambridge University Press, Cambridge, p. 493-516. Prieiga per internetą: CambrideCore [žiūrėta 2020 m. balandžio 16 d.]. 11. Kaplan, A. M. ir Haenlein, M. 2010, „Users of the world, unite! The challenges and opportunities of Social Media”, Business horizons, 53(1). 12. Kim, T. 2003, „Neo-Confucian Body Techniques: Women’s Bodies in Korea’s Consumer Society”, Body & Society, 9(2), p. 97–113. 13. Lee, P. H. 1993, Sourcebook of Korean Civilization, vol I: From Early Times to the 16th Century. Columbia University Press, New York. 14. Lestari, V. W. 2016, The Ideas of Radical Libertarian Feminism as Reflected in the Main Characters of Anais Nin‘s Ladders to Fire. Bakalauro darbas. Sanata Dharma University. 15. Mackay, F. 2015, „Radical Feminism“, Theory, Culture & Society special section. TCS Website Highlights, 32(7-8), p. 332-336. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 15 d.]. 58

16. Montagu, A. 1953, The Natural Superiority of Women. The Macmillan Company, New York. 17. Nyongesa, A. 2018, „The Feminist Theory“, Tintinnabulation of Literary Theory: Traversing Genres to Contemporary Experience. Mwanaka Media and Publishing, Zimbabwe, p. 30-31. Prieiga per internetą: JSTOR [žiūrėta 2020 m. balandžio 16 d.]. 18. Osborne, S. 2001, Feminism. Pocket essentials, Harpenden, Herts, p. 32-33. 19. Rogers, J. 2019, „The use of social media and its impact for research”, BioRes, 14(3), 5022-5024. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. 20. Sechiyama, K. 2013, Patriarchy in East Asia: A Comparative Sociology of Gender. BRILL, Leiden. 21. Snelson, C. L. 2016, „Qualitative and Mixed Methods Social Media Research: A Review of the Literature“, International Journal of Qualitative Methods, 15 (1). Prieiga per internetą: SAGE journals [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. 22. Thompson, D. 2001, Radical Feminism Today. Sage Publications, London, Thousand Oaks, New Delhi. 23. Tirosh-Samuelson, H. 2012, „Feminism and Gender“. Iš Kavka, M. Ir Novak, D. sud. 2012. The Cambridge History of Jewish Philosophy: The Modern Era. Cambridge University Press, Cambridge, p. 154-190. Prieiga per internetą: CambridgeCore [žiūrėta 2020 m. balandžio 16 d.]. 24. Tyson, L. 2011, Using Critical Theory: How to Read and Write about Literature, antras leidimas. Routledge, London. 25. Tong, R. P. 2009, Feminist Thoughts: A More Comprehensive Introduction, trečias leidimas. Westview Press, Colorado. 26. Varanauskaitė, G. 2019, Socialinės medijos – jaunimo nuomonių formavimo(si) kontekste. Magistro baigiamasis darbas. Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. 27. Vilkaitė-Vaitonė, N. 2015, „Komunikacija su tiksline auditorija per socialinius tinklus: Apgyvendinimo įstaigų atvejis“, Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 37(4), Aleksandras Stulginskis University, p. 586-597. 28. Žemaitytė, R. 2017, Tapatybės paieškos skaitmeninėje kultūroje: socialinių tinklų atvejo analizė. Magistro baigiamasis darbas. Kauno Technologijų universitetas.

59

ŠALTINIAI

29. Agence France-Presse, 2019, „4B is the persuading South Korean women to turn their backs on sex, marriage and children“, South China Morning Post. 2019 gruodžio 7. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gruodžio 11 d.]. 30. Asia News, 2019. „South Korean radical feminism: No dating, sex, marriage or children“, AsiaNews.it. 2019 gruodžio 12. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 11d.]. 31. Beh, L. 2020, „No sex, no babies: South Korea's emerging feminists reject marriage“, Reuters. 2020 sausio 20. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 11 d]. 32. Bicker, L. 2018, „Why are cutting 'the corset'“, BBC. 2018 gruodžio 10. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 16 d.]. 33. Brunel, L. ir Burkett, E. 2019, „ Feminism “, Encyclopædia Britannica. 2019 vasario 8. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 13 d.]. 34. Carson, B. 2016, „Social Media as a Research Methodology“, Market Research Blog. 2016 gruodžio 8. Prieiga per internetą: < https://blog.marketresearch.com/social-media-as-a-research- methodology> [žiūrėta 2020 m. gegužės 28 d.]. 35. Chaffey, D. 2020. „Global social media research summary 2020“, Smart Insights. 2020 balandžio 17. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 29 d.]. 36. Chung, A. 2013, ,,Tracing history of cosmetics“, The Korea Times. 2013 sausio 31. Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2019 m. gruodžio 15d.]; 37. Crossman, A. 2019, „Feminist Theory in Sociology: An Overview of Key Ideas and Issues“, ThoughtCo. 2019 spalio 25. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 15 d.]. 38. Darmawan, D. 2018, „Is This the Face of South Korea's New Anti-Feminist Movement?“, VICE. 2018 gruodžio 6. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 25 d.]. 60

39. Dhoop, P. 2019, „South Korea's 'Escape the Corset' Breaks Away from the Patriarchal 'Ordering' of Beauty“, Economic & Political WEEKLY. 2019 kovo 29. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 10 d.]. 40. Encyclopaedia Britannica, 2018, „Yangban“, Encyclopædia Britannica. 2018 gegužės 27. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 9 d.]. 41. Feminist Perspectives on Media, 2000. „radfem2“, Feminist Perspectives on Media and Technology. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 26 d.]. 42. Frost, N. 2018, „Korean women are destroying their make-up to protest the unpaid labor of beauty“, QUARTZ. 2018 spalio 27. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 15 d.]. 43. Gibbs, M. 2006, „Tong06“, OregonCourses. 2006 gegužės 11. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 26 d.]. 44. Grady, C. 2018, „The waves of feminism, and why people keep fighting over them, explained“, Vox. 2018 liepos 20. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balanžio 20 d.]. 45. Haas, B. 2018, „'Escape the corset': South Korean women rebel against strict beauty standards“, The Guardian. 2018 spalio 26. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 17d.]. 46. Hourihan Digital Portfolio. „Neo- and Women“, Craig Hourihan Digital Portfolio. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 gegužės 9 d.]. 47. Iqbal, M. 2020, „Twitter Revenue and Usage Statistics (2020)“, BusinessofApps. 2020 balandžio 24. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 29 d.]. 48. Jeong, S. 2019, „Escape the corset: How South Koreans are pushing back against beauty standards“, CNN Style. 2019 sausio 12. Prieiga per internetą:

61

[žiūrėta 2019 m. gruodžio 17 d.]. 49. Kang, H. 2019, „Radical feminists, misogynists: why are they so angry?“, The Korea Times. 2019 rugpjūčio 7. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 16 d.]. 50. Koo, J. 2018, „선크림도 바르지 말자” 탈코르셋 확산 '갑론을박”, Naver News. 2018 birželio 6. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 13 d.]. 51. Koo, S. 2016, „South Korea’s “, The New York Times. 2016 birželio 13. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 11 d.]. 52. Kuhn, A. 2019, „South Korean Women 'Escape The Corset' And Reject Their Country's Beauty Ideals“, National Public Radio. 2019 gegužės 6. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 17 d.]. 53. Kuk, J., Park, H. ir Norma, C. 2018, „Radical feminism paves the way for a resurgent South Korean women’s movement” Feminist Current. 2018 lapkričio 7. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 20 d.]. 54. Lee, S. 2019, „South Korean women ditch makeup and 'escape the corset' in rebellion against ideals of beauty“, The Japan Times. 2019 vasario 22. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 18 d.]. 55. LIETUVIUZODYNAS.LT. „Radikalus reikšmė“, LIETUVIUZODYNAS.LT. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 26 d.]. 56. Lua, A. 2018, „Can Twitter Threads Increase Reach, Engagement, and Referral Traffic? An Experiment”, Buffer. 2018 gruodžio 6. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. 57. Mintel, 2017. „A Bright Future: South Korea Ranks Among the Top 10 Beauty Markets Globally,”, Mintel Press Office. 2017 balandžio 4. Prieiga per internetą:

62

[žiūrėta 2019 m. gruodžio 17 d.]. 58. Morkevičius, V. 2008, „Kokybinių duomenų analizės perspektyvos: 4.1. Kokybinė perspektyva“. Iš Morkevičius, V., Telešienė, A. ir Žvaliauskas, G. sud. 2008, „Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVivo ir Text Analysis Suite”, Pavyzdinis metodologinis mokomasis studijų paketas, Kauna. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 29 d.]. 59. Parmanand, T. 2019, „We can learn a lot about feminism from South Korea“, The Boar. 2019 spalio 12. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 11 d.]. 60. Presley, S. 2000, „Libertarian Feminist Heritage Series: Voltairine de Cleyre“, Anarchy Archives. 2000 vasario 18. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 14 d.]. 61. Rampton, M. 2015, „Four Waves of Feminism“, Pacific University Oregon. 2015 spalio 25. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 15 d.]. 62. Scott, S. 2019, „The story behind South Korea’s backlash against K-Beauty“, VOGUE. 2019 liepos 19. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 15 d.]. 63. Sener, B. 2019. „The Rise Of Feminism In South Korea“, The Perspective. 2019 balandžio 15. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 11 d.]. 64. Sharp, A. 2019, „Escape the Corset: #탈코“, Leeds Human Rights Journal. 2019 lapkričio 29. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 13 d.]. 65. Smith, K. 2016, „Conducting Social Media Research: How to Find Real Consumer Insights”, Brandwatch. 2016 rugsėjo 6. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 gegužės 30 d.]. 66. Social Media Research Group, 2016. „Using social media for social research: An introduction”, Government Social Research. 2016 gegužė. Prieiga per internetą:

63

file/524750/GSR_Social_Media_Research_Guidance_- _Using_social_media_for_social_research.pdf> [žiūrėta 2020 m. gegužės 30 d.]. 67. Steger, I. 2016, „An epic battle between feminism and deep-seated misogyny is under way in South Korea“, QUARTZ. 2016 spalio 24. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 10 d.]. 68. Suciu, C. 2019. „Are Unrealistic Beauty Standards Repressing Women?“ ProQuest. 2019 gegužės 16. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. balandžio 26 d.]. 69. Telešienė, A. 2008, „Kokybinių duomenų rinkimo metodai“. Iš Morkevičius, V., Telešienė, A. ir Žvaliauskas, G. sud. 2008, „Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVivo ir Text Analysis Suite”, Pavyzdinis metodologinis mokomasis studijų paketas, Kauna. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 29 d.]. 70. Zevallos, Z. 2014, „Sociology of Gender“, The Other Sociologist. 2014 lapkričio 28. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2019 m. gruodžio 15 d.]. 71. 1theK (원더케이), 2019. „[MV] CLC _ No“, YouTube. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 13 d.]. 72. 배리나 Lina bae, 2018. „나는 예쁘지 않습니다.“, YouTube. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2020 m. gegužės 13 d.].

64