Kun. Jonas Reitelaitis 124*
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
KALVARIJA (Tęsinys *) III. KALVARIJOS MIESTAS 1. Miesto pradžia Nemunaičio girininkijoje, toje vietoje, kur Šešupė daro vingį, brūzgynuose iš senų laikų vagys ir plėšikai turėjo įsikūrę gūžtą- slėptuvę. Kai šiame didgiryje, paprūsėje, buvo kuriamos gyven vietės, Masalskio laikais buvo pravestas vieškelis nuo Kirsnos į paprūsės Vištytį. Tas vieškelis ėjo kaip tik pro tą Šešupės vingį, ir keleiviai neretai būdavo užpuolami šitų plėšikų. XVII šimt mečio viduryje, kai 1655 m. švedų-rusų karas pasiekė Kirsnos apylinkes, daug valstiečių, vengdami karo žiaurumų, subėgo slėptis pašešupyje į tada dar buvusius miškus. Jų daugumas čia pasiliko ir sukūrė naujų gyvenviečių. Netoli minėto Šešupės vingio apsistojo su nemaža manta at bėgęs Triobius. Jisai buvo pajėgus dirbti: turėjo kelis sūnus ir žentų, dėl to nedelsdamas pasistatė landynes sau ir gyvuliams, o peržiemojęs čia, javams pasisėti prasidirbo dirvų. Jis čia ir įsikūrė gyventi. Kai prie jo apsistojo ir kiti atbėgėliai, tai ir susi darė Triobių kaimas. Kai šiame didgiryje, paprūsėje, buvo ku riamos gyvenvietės, girininko Masalskio laikais buvo pravestas vieškelis ėjo kaip tik pro Triobius. Tuo keliu buvo susisiekiama su Prūsija ir Karaliaučium. Kai per švedų karą visuose didgiriuose žmonės susislėpė pa- šešupiais, atsirado antrasis Triobių kaimas toje vietoje, kur dabar yra Liudvinavas ir Starapolė, vėliau pavadinta Marijampole, su Triobiškiais greta. Atsidarė naujas kelias pašešupiu kažkur nuo Kauno per Starapolę, Kvietiškį, Liudvinavą, Triobius ir tolyn į dabartinius Suvalkus, kurie irgi tik tada buvo kamendulių kuriami. Ir taip Triobiai atsidūrė dviejų vieškelių kryžkelėje. * Pradžia Metraščio III t., 11-132 psl 24 370 KUN. JONAS REITELAITIS 124* Triobių padėtis dar labiau pagerėjo, kai šalia buvo įsteigtas girininkijos valdymo centras. Triobiuose buvo pastatyta keleiviams nakvynių smuklė (austerija). Apsigyveno žydai prekybininkai. Atsi rado amatininkų. Ypač didelis judėjimas įsigalėjo rudeniais, kai dvarai savo ūkio gaminius —- javus, gyvulius ir pieną — veždavo į Karaliaučių. Kiekviena tokia « dvaro krovinių » vežimų virtinė apsistodavo Triobiuose pailsėti ir pasišerti. Pravažiuodavo ka rietoje ir dvarų ponai ar bent jų ūkvedžiai. Triobiai išaugo į didelį kaimą, vystėsi miestu ir 1700 m. jau turėjo « Kalvarijos miesto » vardą. Nemunaičio girininkijos laiky tojas Mykolas Sapiega duoda raštą, kuriuo jis leidžia kun. Sabaliaus kui « užvesti plytinę, statyti bažnyčią », duoda miesteliui namams išsistatyti keturis sklypus : prieglaudai, mokyklai, mokytojui ir vargonininkui, taip pat tris valakus žemės netoli Triobių, kitaip « Kalvarijos miestelio »1. Gana greitai Triobių miestelyje padidėjo apsigyvenusių žydų prekybininkų skaičius. Kad seniūnijos admi nistracija neapdėtų juos savomis prievolėmis, jie kreipėsi į karalių ir 1713 m. rugpiūčio 30 d. gavo iš Augusto II raštą, jog jiems duodamos laisvės, kaip ir kitų karališkų miestų žydams. Karalius tame žydams rašte Triobius jau vadina Kalvarijos miestu. Tuo laiku Nemunaičio girininkiją, jau virtusią seniūnija, valdė našlė Antanina Yalavičienė, buvusi didžiojo maršalkos, Marcijono Valavičiaus žmona 2 . 2. Kalvarija virsta miestu a. Bendros žinios. — Tų pat 1713 m. lapkričio 25 d. Vala- vičienė formaliai įsteigė Kalvarijos miestą. Ji tą dieną parašytu raštu nustatė miestui duodamos žemės plotą ir davė įstatus, kaip mieste gali kurtis laisvi gyventojai ir kaip jie miestiškai turi tvarkytis, valdytis bei teistis su apeliacija į dvaro vyresnybę. Tas jos duotas miestiečių laisves ir prievoles patvirtino 1720 m. rug sėjo 3 d. savo raštu Kirsnos-Kalvarijos seniūnijos laikytojas 1 G. Valavičius, Revizja puść i perechodov zverinnych v byvšem Veti kom Kniazestve Litovskom , Vilnius 1867. 2 Marcijonas Valavičius 1704. II. 4 d. paskirtas didžiuoju maršalkų. Mirė 1712 m. Jósef Wolff, Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego, 1386-1793, Krokuva 1885, 171 psi. 125* KALVABIJA : III. KALVAKIJOS MIESTAS 371 Mykolas Kaributas Vyšnioveckis. Ir taip Kalvarija, nors nebuvo karaliaus miestas, bet jau turėjo savo išrinktą savivaldybinę val džią — magistratą ir teismą, o žydai — kahalą. 1737 m. Kalvarijos seniūnijos inventorius neduoda miesto gyventojų sąrašo, bet mini « daug smulkių krautuvių ir malūnų ». Miestiečiai už sklypus ir krautuves moka dvarui činšo 1049 zlotus ir 14 grašių, o už smukles ir malūną moka nuomos 3.539 zlotus ir 24 grašius. 1752 m. vokietis Vilhelmas Šlemyleris važiavo iš Gum binės į Gardino seimą ir parašė kelionės dienyną. Štai to dienyno ištrauka, kurioje randame žinių apie Kalvariją : «Nuo Vištyčio važiavome per labai didelį mišką nepaprastai blogu keliu. Tik išlindę iš miško pamatėme Pajavonį. Labai malonų reginį padarė bažnyčia, esanti ant gana aukšto kalno, apsupta me džiais. Bažnyčia medinė, turi įrašą, kad ji statyta 1586 m. Toje bažnyčioje mums parodė labai didelius briedžio ragus. Pasakojo, kad tas briedis, vejamas medžiotojų šunų, įbėgo pro atviras duris į bažnyčią ir čia jis pas didįjį altorių buvo užmuštas. Pravažiavę tolyn tris mylias, jau temstant, pasiekėme Karal krėslio dvarą. To dvaro laikytojas, Lietuvos kariuomenės rotmistras, ponas Galezis, buvo išvažiavęs Gardinan eiti savo pareigų, o ponia irgi nepasirodė, nes sunkiai sirgo. Čia pernakvoję, rugsėjo 23 d. anksti rytą išvykome tolyn. Buvo žiauri dargana ir smarki audra. Pasiekėme Bartininkų kaimą, kuriame buvo bažnyčia. Dar pravažiavę dvi mylias, dalinai per Kalvarijos mišką, apie vidurdienį įvažiavome į Kalvarijos miestą. Šešupės upelis skiria miestą į dvi dalis. Upelis nedidelis. Jis prasideda apytikriai už penkių mylių ; pratekėjęs pro Kalvariją, susilieja su Kirsnos upeliu ir padidėjęs teka į Prūsų Lietuvą, čia įteka į Nemuną. Kalvarija priklauso kuni gaikščiui Sapiegai. Visi miestelio pastatai mediniai. Čia katalikų bažnyčia, žydų sinagoga ir kunigaikščio rūmai, nors ir mediniai, verti paminėti. Rūumus su miestu jungia labai ilgas ąžuolinis tiltas. Dar kitas menkesnis ąžuobnis tiltas eina per Šešupę. Kalvarijos miškuose beveik nėra kitokių medžių, kaip vien tik ąžuolai, kurie ir teikia gausiai ąžuolinės statybinės medžiagos. Kalvarijos mieste gyvena daug žydų ir tai turtingų, išsistačiusių labai puošnių namų. Pas vieną tokį turtuolį žydą valgėme pietus. Čia bevalgant atėjo ponas Pilkauskas, rotmistras, pasvei kinti mūsų žygio vadovą Vernerį. Išvažiavę iš miesto vėl gana ilgai važiavome per Kalvarijos mišką ir tik už trijų mylių pasiekėme Kirsnos dvarą su labai puoš niu mediniu namu. Ir Kirsna priklausė tam pačiam Sapiegai. Čia mus labai draugingai priėmė šio dvaro, kaip ir Kalvarijos, ūkvedys ponas Zavackis, rotmistras. Tasai buvo labai aukšto ūgio vyras, 372 KUN. JONAS REITELAITIS 126* sergąs vandens liga, vaišingas, viengungis, turįs apie 50 metų ir dviejų šimtų tūkstančių turtą. Jis nemokėjo kitaip kalbėti, kaip tik lenkiškai, tai ir negalėjau su juo pasikalbėti. Rugsėjo 24 d. sekmadienis. Anksti išvykome iš Kirsnos ir, pervažiavę didelį mišką, daug kalnų, prisikapstėme prie Dusios ežero. Jame sugaunama labai skanių seliavų. Pasakoja, kad Dusios pakrantėse randama gintaro nuotrupų. Dusios krantu važiuodami, gėrėjomės labai gražiais reginiais ; kalnai apžėlę miškais, pakalnėse — pievos ir Dusios blizgąs vanduo. Pravažiavę krantu arti mylios, pasiekėme kulčiaus sulenkėjusio bajoro Bičkausko dvarelį. Tai buvo pagarsėjęs lokių medžiotojas. Parodė mums jo paties ranka nudob tų lokių galvas, sukabintas prie tam tikro pastato. Suskaičiau jų daugiau kaip trisdešimt. Bičkauskas buvo aštuoniasdešimt metų ir turėjo prieš dvejus metus vestą žmoną, visai jauną mergelę 3 ... » Čia nors trumpai, bet gana daug pasakyta apie tuometinį Kalvarijos miestą, turtingai gyvenančius žydus, miesto pastatus ir apylinkę, kurioje dar buvo nemaža didelių ąžuolynų, čia buvo daug medžiojamų žvėrių, lokių. 1765 m. karaliaus iždo apžiūros protokole apie patį Kalvarijos miestą įrašyta labai nedaug. Pasakyta, kad mieste ir kaimuose esančių smuklių nuoma duodavo 15.516 zlotų ir 20 grašių metinių pajamų. Tačiau tai buvusi per sunki nuoma, ir Kalvarijos turtų laikytoja Aleksandra Oginskienė ją sumažino į 11.438 zlotus ir 20 grašių. Taigi Kalvarijos miestas, nors turėjo miestų tvarką, bet buvo nesavarankus, priklausė nuo dvaro laikytojos ponios Oginskienės valios. b. Pirmasis gyventojų sąrašas. — Pirmasis žinomas Kalvarijos miesto gyventojų sąrašas sudarytas 1790 m. gruodžio mėn. Turi dvi dalis : viena skirta žydams surašyti, kita — krikščionims. Žydai gyveno prie prekyvietės ir gatvės centro. Krikščionių daugumas buvo ūkininkai ir šiek tiek amatininkų; jie gyveno miesto pa kraščiuose. Krikščionių gyventojų sąrašas, kuris prasideda nuo klebonijos, duodamas priede 4. Sąrašo dalyje, skirtoje žydams surašyti, įrašyta tik antraštė : « Pranešimas apie žydus gyventojus, esančius Kalvarijos mieste, seniūnijoje, laikomoje didžiosios Lietuvos kunigaikštijos didžiosios 3 Šis dienynas atspausdintas žurnale Litwa i Rus , 1912 m. II tome. 4 Žr. Pirmąjį priedą, 411-419 psl. 127* KALVARIJA : III. KALVARIJOS MIESTAS 373 etmonienės». Ir daugiau nieko. Matyt, žydai nedavė žinių ar atskirą padarė sąrašą, nes žydų mieste gyveno daug ir turtingai; jie vertėsi laisvais verslais, karališkųjų miestų gyventojų pavyzdžiu. c. Savivaldos teisės. — Tuoj po šio sąrašo sudarymo Kalva rijos miesto gyventojai, kaip karališkųjų turtų žemėje gyveną, padavė karaliui Stanislovui Augustui prašymą, kad jų miestui suteiktų nepriklausomos savivaldybės teises, ir jas gavo 1791 m. gruodžio 27 d. privilegija 5. Šitas privilegijų diplomas atskleidžia Kalvarijos savivaldybės atsiradimo pradžią, kalba