Betygala Buvo Valsèiaus Centras

ISTORIJA 21

1253 m. Betygalos þemë pirmà kartà paminëta raðytiniuose ðaltiniuose (Mindaugo raðte, kuriame jis nurodo, kad pusæ Betygalos padovanoja Livonijos ordinui). 1257 m. Mindaugas kità pusæ Betygalos þemiø uþraðë Lietuvos vyskupui Kristijonui. XIII–XIV a., kovø su kryþiuoèiais metais, netoli Betygalos (Dubysos intako Vaðkutës deðiniajame krante) stovëjusi pilis buvo viena ið svarbesniø þemaièiø gynybiniø piliø. 1384 m. kryþiuoèiø þvalgø kelio ið Marienburgo á Þeimiø kraðtà apraðyme paminëta Betygalos gyvenvietë. Tikëtina, kad XIV a. Betygala buvo valsèiaus centras. 1416 m. Betygaloje pastatyta viena ið pirmøjø baþnyèiø Þemaitijoje (manoma, kad paties Vytauto Didþiojo nurodymu). XVI a. vid. ir XVIII a. pab. ji atnaujinta. Ði baþnyèia stovëjo iki 1852 m. 1516 m. geguþës 15 d. Þygimantas Senasis Betygalai sutei- kë privilegijà rengti turgus. 1723 m. ði privilegija atnaujinta. 1579 m. Betygaloje ásteigta parapinë mokykla, kuri su per- traukomis veikë iki 1867 m., kai buvo reorganizuota á valdinæ. 1592–1609 m. Betygalos klebonu dirbo Mikalojus Daukða, pirmøjø lietuviðkø knygø, iðleistø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð- tystëje („Katekizmo“ ir „Postilës“) vertëjas á lietuviø kalbà. 1612 m. Ugioniø kaime pastatyta kalvinø baþnytëlë. 1650 m. netoli Betygalos esanèiame Ugioniø kaime, prie plaèiai þinomo ðventojo ðaltinio, jau stovëjo koplyèia. 1784 m. M. Dirda netoliese pastatë medinæ baþnyèià. 1831 m. ji sudegë, tada jos vietoje 1836 m. pastatyta mûrinë Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia. Ji stovi iki ðiol. 1706 m. Betygaloje vyko þemaièiø kautynës su Lietuvà nio- Vytauto Didþiojo paminklas Betygaloje, pastatytas 1930 m. kojusia ðvedø kariuomene. Skulptorius Petras Aleksandravièius. Nuotrauka ið Dubysos 1857–1858 m. kunigo Anupro Ðrëderio rûpesèiu Betygaloje regioninio parko archyvo. Audriaus Norkaus nuotrauka pastatyta nauja medinë baþnyèia (sudegë 1915 m.). 1862 m. ant Betygalos II piliakalnio pastatyta koplyèia (te- bestovi iki ðiol). BETYGALA 1863 m. klebonas Anupras Ðrëderis parapijieèiams, perskai- të sukilëliø manifestà (uþ tai rusø valdþios iðtremtas á Nerèinskà). PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS 1900 m. Betygaloje ásteigta beturèiø ðalpos draugija, 1902– 1903 m. pastatyta seneliø prieglauda. Miestelis 1 km atstumu nuo Dubysos kairiojo kranto, Pirmojo pasaulinio karo metais sunaikinta Betygalos baþnyèia. prie nedidelio Vieversos upelio, 90–100 m aukðèiau jûros 1923 m. Betygaloje buvo 46 sodybos, 334 gyventojai. lygio, 15 km á rytus nuo Raseiniø ir 13 km á ðiaurës vakarus 1924–1930 m. kunigo P. Janulaièio ir parapijieèiø rûpesèiu nuo Ariogalos. Anot padavimo, senovëje ðalia Betygalos, pagal architekto Vlado Dubeneckio projektà pastatyta nauja didþiu- Aukaimyje, buvusi þinyèia, o ten gyvenæs pagoniø lë mûrinë neobarokinio stiliaus, klasicizmo bruoþø turinti baþnyèia. vyriausias þynys Gintautas. 1932 m. jà konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Baþnyèios di- dájá altoriø ið medþio ir gipso sukûrë skulptorius Bronius Pundzius Gyvas toks pasakojimas, susijæs su Betygalos vardo (tai antrasis jo padarytas altorius). Greta stovinti varpinë su baþny- kilme: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukda-mas èia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. Baþnyèioje aukðtyn Dubysos upe, ties Ariogala paklausæs, „Ar jau saugoma nemaþai meno vertybiø. Ðventoriuje stovi 1890 m. pasta- galas?“, o paplaukæs kiek aukðèiau ir apsistojæs tarë: „Bet tytas medinis kryþius su koplytële. yra galas“. Ið to ir kilæs vietovës vardas. 1928 m. Betygalos centre pastatytas dviejø kryþmø Tautos Betygala kovø su kryþiuoèiais metais buvo vienas ið kryþius (meistras J. Kaminskas). Sovietmeèiu (1950 m.) jis buvo svarbesniø gynybiniø objektø Þemaitijoje. nupjautas, o 1989 m. atstatytas (meistrai J. Grabauskas ir R. Ra- Miestelis ásikûræs lygumoje, taèiau aplinkinës kalvos, manauskas). link Dubysos besileidþiantys ðlaitai, Lelyko, Vievirþës 1930 m. Betygalos ðauliø rûpesèiu miestelio centre pastatytas (Vievirþo), Vaðkutës upeliai miesteliui suteikia ypatingo Vytauto Didþiojo paminklas (skulptorius Petras Aleksandravièius). groþio ir jaukumo. Jo centinæ dalá puoðia skulptoriaus Petro 1934 m. Betygaloje buvo 434 gyventojai. Aleksandravièiaus sukurtas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio 1938 m. Betygalos kapinëse atnaujinta Auðros vartø koplyèia. Vytauto paminklas (1930). 1940 m. Betygalos parapijoje gyveno 6 622 katalikai. (Nukelta á 22 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 22 ISTORIJA

Virðuje (kairëje ir deðinëje) – Betygalos baþnyèia ið iðorës ir vidaus. Danutës Mukienës nuotraukos. Deðinëje – 1836 m. pastatyta Ugioniø Betygalos seniûnijos teritorijoje veikia Betygalos Maironio vidurinë mo- baþnyèia. Jono Danausko nuotrauka kykla, Ilgiþiø pagrindinë mokykla, Poþeèiø pradinë mokykla, 3 bibliotekos. Betygalos kraðtà garsina Ilgiþiø kapela, nemaþai kitø meno saviveiklos ko- (Atkelta ið 21 p.) lektyvø. Pastaraisiais metais seniûnijoje aktyviai veikia ðios kaimø bendruo- Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Betygalos menës: Berteðkiø, Betygalos, Ilgiþiø, Saugailiø, Þibuliø. Dauguma Betyga- þydø bendruomenæ, nuþudë nemaþai kitø èia gyvenusiø þmoniø. los ir jos apylinkiø gyventojø verèiasi þemës ûkiu. 1944 m. prie Betygalos piliakalnio esanèio Lelyko upelio 8 km á ðiauræ nuo Betygalos esantá Pasandravio dvarelá XIX a. II p. vyko stiprûs mûðiai tarp rusø ir hitlerininkø kariuomeniø. nuomojo Aleksandras Maèiulis-Maciulevièius. Èia 1862 m. gimë jo sûnus Po karo Betygala buvo apylinkës ir kolûkio centras. Jonas Maèiulis-Maironis. Netoli ðio dvaro esanèiame Bernotø kaime XIX a. 1959 m. Betygaloje buvo 454 gyventojai. A. Maèiulis-Maciulevièius turëjo savo ûká. Èia savo jaunystæ praleido po- 1987 m. spalio 13 d., minint Maironio 125-àsias gimimo me- etas Maironis (iðsamiau apie tai þr. p. 75). Turistø dëmesio ðiose apylinkëse tines, Betygalos mokyklai suteiktas poeto Maironio vardas. sulaukia ir neseniai atstatytas Maslauskiðkiø vandens malûnas. 1986 m. Betygaloje atidarytas Jono Kuzminskio muziejus. Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygaloje per Ðv. Onos atlaidus 2001 m. iðleista M. B. Navakauskienës knyga „Betygalos lankësi Maironis. Tam faktui atminti prie Ðv. Jono ðaltinëlio (jis yra nuo mies- þemë“. telio leidþiantis link Dubysos) árengta atminimo lenta, suolelis pakeleiviui. 2003 m. Betygaloje iðkilmingai paþymëta miestelio 750 Pilkalnio kapinëse – daug ádomiø, vertingø paminklø ir kryþiø. Nemaþai metø sukaktis nuo pirmojo jos paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuo- jø sukûrë vietos tautodailininkas J. Grabauskas. Ðiose kapinëse palaidoti se. Ta proga prie mokyklos pasodintas retøjø rûðiø klevø skveras. poeto Maironio tëvai ir seserys, kun. P. Ðniukðta, dailininko J. Kuzminskio Ðiuo metu Betygalos seniûnijai priklauso 18 395 ha teritori- tëvai. Senosiose Betygalos kapinëse stovi paminklas þuvusiems uþ Lietu- ja. Èia gyvena apie 2 700 gyventojø, yra 76 kaimai. Daugiausia vos laisvæ (jo pastatymà inicijavo ir projektà sukûrë A. Juðka). þmoniø – seniûnijos administraciniame centre Betygaloje, Ilgiþiø, Iðsamiau su Betygalos istorija galima susipaþinti vietos muziejuje, ku- Poþeèiø, Berteðkiø, Þibuliø, Steponkaimio kaimuose. Pastaraisiais riame árengtos istorijos, geologijos, dailës, memorialinës þymiø kraðtieèiø metais pagal tradicijà kasmet vienà kartà iðleidþiamas seniûnijos eks-pozicijos. Maironio vardo vidurinëje mokykloje veikia poetui Maironiui ir Betygalos bendruomenës laikraðtis „Betygalos þemë“. skirta ekspozicija. ISTORIJA IR ARCHITEKTÛRA 23

Betygalos seniûnijos DARBUTØ I PILIAKALNIS

piliakalniai Darbutø I piliakalnis daugelio vadinamas Bielskio vardu, nes jo teritorijoje palaidotas dvarininkas Ignacas Bielskis. Piliakalnis „árengtas aukðtumos kampe, esanèiame Dubysos kairiajame ir BETYGALOS I PILIAKALNIS Kirkðnovës deðiniajame krante, ties jø santaka. Aikðtelë keturkam- pë, pailga PV–ÐR kryptimi, 55x45 m dydþio, nelygi, iðkiliu viduriu. XX a. pradþioje Betygalos I piliakalná ið pietryèiø pusës nuotrau- Jos ÐV–ÐR pusëse supiltas 1 m aukðèio, 16 m ploèio pylimas, koje yra áamþinæs L. Kðivickis (VDKM, inv. nr. 2042). kurio iðorinis 6 m aukðèio ðlaitas leidþiasi á 5 m ploèio, 1 m gylio Ðis „piliakalnis árengtas aukðtumos kyðulyje, Vaðkutës deði- griová, uþ kurio supiltas antras 1 m aukðèio, 5 m ploèio pylimas, niajame krante. Aikðtelë netaisyklingo keturkampio formos, orien- juosiantis piliakalná ir V ðlaite. ÐR ðlaite, 7 m þemiau aikðtelës yra tuota ÐR–PV kryptimi, 30 m ilgio ir 33 m ploèio. Jos ÐR gale supil- 3 m ploèio terasa, kuri 4 m þemiau ÐR pylimo virsta 7 m ploèio, 0,3 tas 1,5 m aukðèio, 15 m ploèio pylimas, kurio 4 m aukðèio iðorinis m gylio grioviu, uþ kurio supiltas antras 0,5 m aukðèio, 5 m ploèio ðlaitas leidþiasi á 22 m ploèio, 1 m gylio griová. Ðlaitai statûs, 20–25 pylimas, nuolaidëjantis ðlaitu þemyn á V. Virðutinë 6–8 m aukðèio m aukðèio. Piliakalnis apardytas arimø, griovio vietoje kasti bul- laitø dalis buvo iðlyginta, stati. Ðlaitai statûs, 20 m aukðèio. Ð pilia- viarûsiai. Aikðtelë dirvonuoja, ðlaituose auga medþiai. kalnio kraðtas nuslinkæs dar XIX a. Piliakalnyje palaidotas XIX a. Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia. viduryje miræs dvarininkas Bielskis, kurio kapà þymi 3,5 m aukðèio Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos plentu pasukus prie Betyga- betoninë stela. Piliakalnis apaugæs puðimis su tankiu lapuoèiø po- los kapiniø (á deðinæ – PV), nuo jø lauko keliuku pavaþiavus 300 m miðkiu. pro kapiniø Ð pakraðtá, laukø kraðtu (yra kairëje).“ 1886 m. piliakalnio aikðtelæ (86,5 m2) kasinëjo T. Daugirdas, aptikæs akmenø grindiniø, þalvariná þiedà, geleþinio peilio virðûnæ, keramikos, gyvuliø kaulø. 1911 m. L. Kðivickis iðtyrë iðlikusius BETYGALOS II PILIAKALNIS aikðtelës pakraðèius – apie 870 m2 plotà. Èia surastas iki 1 m storio kultûrinis sluoksnis, kuriame atkasti akmenø grindiniai, þidi- niai, XII–XIV a. geleþiniai árankiai: peiliai, ylos, raktai, cilindrinë Betygalos „antrasis piliakalnis yra 300 m á PR nuo pirmojo. spyna, pentinas, þirkliø, dalgio dalys ir þalvariniø dirbiniø: raktai, Greièiausiai tai pirmojo piliakalnio átvirtintas papilys. Jis árengtas pasaginës ir apvalios segës, kabutis, ávija, apkalas, smiltainio ir aukðtumos kampe. Aikðtelë netaisyklingo ovalo formos, pailga R– molinis verpstukai, akmeniniai galàstuvai, gintaro gabalëlis, daug V kryptimi, 107x73 m dydþio, nelygintu pavirðiumi. Jos PV kraðtas þiestos keramikos ðukiø, apie 40 kg gyvuliø kaulø. beveik 7 m aukðtesnis uþ likusià dalá. Aikðtelës ÐR pakraðtyje Piliakalnis datuojamas II tûkst. pradþia. supiltas 1,5 m aukðèio, 10 m ploèio pylimas, uþ kurio iðkastas 90 Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu (yra kairëje (V), per- m ilgio, 10 m ploèio, 3 m gylio puslankio formos griovys. V ðlaitas vaþiavus Kirkðnovæ).“ 2 m aukðtyje nuo aikðtelës statintas. Ðlaitai statûs, 18 m aukðèio. Darbutø piliakalná XX a. pr. ið pietø pusës ir kasinëjimø metu Aikðtelës PV kraðtas nuardytas kasant karjerà. Beveik aikðtelës atkastà akmenø grindiná gynybinës sienos vietoje yra fotografavæs centre stovi 1860–1866 m. iðmûryta penkiakampë Jankovskiø kop- L. Kðivickis (nuotraukos saugomos VDKM). lyèia. Griovys R dalyje 5 m plotyje virðuje uþpiltas. Piliakalnis Piliakalná tyrinëjæs Tadas Daugirdas savo raðtuose mini ðio pi- apaugæs miðku, aikðtelës dalis palei koplyèià dirvonuoja. (Nukelta á 24 p.) Piliakalnis datuojamas II tûkst. pradþia. Betygalos I piliakalnis ið pietryèiø pusës XX a. pr. L. Kðivickio Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos keliu pasukus prie kapiniø (á nuotrauka. VDKM, inv. nr. 2042. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniø deðinæ – PV), paëjus per jas á P (yra iðkart uþ kapiniø á PV).“ atlaso“ (V., 2005 m.) Greta Betygalos piliakalniø esanèiose kapinëse palaidoti poeto Maironio tëvai, seserys.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 24 ISTORIJA IR ARCHITEKTÛRA

(Atkelta ið 23 p.)

liakalnio paðlaitëje esantá senkapá. Ðis buvusio Darbutø dvaro þe- mëje esantis senkapis ir jo radiniai minimi ir valstybës archeologi- jos kasinëjimø medþiagoje (VAK, 38, p. 102–104), taèiau XX a. ant- roje pusëje ðiø senkapiø pëdsakø archeologiniø þvalgomøjø eks- pedicijø metu jau nebebuvo galima uþfiksuoti, aplinkiniai þmonës taip pat jø vietos nurodyti nebegalëjo.

DARBUTØ II PILIAKALNIS Roèiðkës piliakalnio pilies rekonstrukcija. Autorius Petras Tarasenka. 1956 m. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniø atlaso“ (V., 2005 m.)

Darbutø „antrasis piliakalnis yra 400 m á ÐV nuo pirmojo. Jis pylimai apardyti arimø. ÐV prieðpilio beveik visas ÐV pylimas nu- árengtas Dubysos aukðtutinës terasos kraðte esanèiame aukðtu- ardytas kasant karjerà. Aikðtelës dirvonuoja, taèiau jau pradeda mos kyðulyje. Aikðtelë keturkampë, pailga P–Ð kryptimi, 25x8 m uþaugti krûmais ir eglaitëmis, Ð ðlaitas apaugæs eglëmis. Piliakal- dydþio. Jos Ð gale supiltas 9 m ilgio, 1,7 m aukðèio, 14 m ploèio nis þinomas ir Raèkiðkiø vardu. pylimas, kurio iðorinis 3 m aukðèio ðlaitas leidþiasi á 9 m ploèio, 1 Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia. m gylio griová. Ðlaitai statûs, 15–20 m aukðèio. Pylime iðkasta Pasiekiamas ið Ariogalos–Betygalos plento, pravaþiavus Kirkð- duobë. Piliakalnis apaugæs miðriu miðku, medþiai nuo aikðtelës novæ, kylant á kalnà pasukus á kairæ (V) keliu, pavaþiavus 2,7 km kirsti. Dubysos kairiojo kranto slëniu iki nykstanèio kelio galo (yra deði- Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia. nëje (Ð), ant Dubysos aukðtutinës terasos (matyti neapaugæs P Pasiekiamas Ariogalos–Betygalos plentu pervaþiavus Kirkðno- ðlaitas).“ væ, pakilus plentu á Dubysos ðlaità, jame pasukus á kairæ (V) þvyr- keliu, vedanèiu Vandþiø link, pavaþiavus 100 m (yra 30 m á deðinæ (Ð), miðke).“

ROÈIÐKËS PILIAKALNIS

Ðio piliakalnio pilies rekonstrukcijà 1956 m. padarë P. Tarasen- ka. XX a. pradþioje piliakalná yra fotografavæs L. Kðivickis (ðiø jo nuotraukø saugoma VDKM). „Piliakalnis árengtas Dubysos deðiniojo kranto aukðtutinës terasos kraðte, santakoje su bevardþiu upeliu. Aikðtelë ovali, pailga PR–ÐV kryptimi, 42x20 m dydþio, buvusi apjuosta 0,5 m aukðèio, 4 m ploèio pylimu, kuris geriausiai iðliko ÐV pusëje. Uþ pylimo iðkas- tas 4 m ploèio, 0,3 m gylio griovys, uþ jo supiltas antras 0,5 m aukðèio, 4 m ploèio pylimas, kuris ÐV gale yra 2 m aukðèio, 15 m ploèio, PR gale – 1,5 m aukðèio, 11 m ploèio. ÐV pylimo iðorinëje pusëje iðkastas 14 m ploèio, 1,5 m gylio griovys 6 m ploèio dugnu, uþ kurio supiltas 0,2–0,7 m (Ð) aukðèio, 6 m ploèio pylimas, kurio galai pereina á 4–5 m ploèio terasà piliakalnio Ð ir P ðlaituose, apjuosdami já treèiu pylimø þiedu. Á PR ir ÐV nuo aikðtelës árengti prieðpiliai. Á ÐV nuo piliakalnio esanèio prieðpilio aikðtelë keturkampë, pailga PR–ÐV kryptimi, 65x15 m dydþio, iðkilusiu per 1 m viduriu. Jos ÐV pusëje supiltas 1 m aukðèio, 10 m ploèio pylimas (iðliko tik Ð kraðtas), kurio 2 m aukðèio iðorinis ðlaitas leidþiasi á 12 m ploèio, 1,5 m gylio griová. Á PR nuo piliakalnio esanèio prieðpilio aikðtelë keturkampë, irgi pailga PR–ÐV kryptimi, 35x11 m dydþio, iðkilusiu per 1 m viduriu. Jos PR pusëje supiltas 1 m aukðèio, 14 m ploèio pylimas. Meèislovo Sakalausko nuotraukoje – kryþius Betygalos apylinkëse. Piliakalnio ir prieðpiliø ðlaitai á Dubysos slëná statûs, 20 m aukð- Fotografuota apie 1960 m. èio, á upelá – nuolaidesni, 10–15 m aukðèio. Jie ir aikðtelës bei ISTORIJA 25

ADMINISTRAVIMAS,

TEISMAI ÞEMAITIJOJE XV–XVIII A.

PARENGTA PAGAL DR. VACIO VAIVADOS TEKSTÀ „ÞEMAITIJA XV– XVIII AMÞIUJE“. ÞEMAITIJOS ISTORIJA. - VILNIUS, 2000, P. 117–123

Iliustracijoje –Þemaièiø kunigaikðtystës Raseiniø repatricijos teismo antspaudas. Saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio Þukausko muziejuje Anykðèiuose. Iliustracija ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø

„XV–XVIII a. galima áþvelgti gal du svarbesnius Þemaitijos 1566 m. Bresto seime þemaièiø bajorija jø pateikë ðeðis. Svarbûs administravimo modelio raidos etapus. Pirmasis apimtø XV a. ir yra ðie: leisti patiems rinkti pretendentà, kaip ir seniûnà, á kaðtelio- tæstøsi iki 1565–1566 m. teisminiø ir administraciniø reformø, o no pareigas, neleisti lengvai atsieti þemës nuo vaikø ir giminaièiø, antrasis – XVI a. pab. ~ XVIII a. pab. Kiekvienà ið ðiø etapø galima leisti Pilies teismà sujungti su Þemës teismu, kad dël teismø ávai- bûtø suskirstyti á smulkesnius periodus. (...) rovës nebûtø vilkinimo, o teismo sprendimo vykdymà pavesti Pi- Pirmuoju etapu Þemaitija mëgino surasti savo vietà visame lies teismo urëdui. Teismø klausimu dar buvo pageidaujama, kad LDK gyvenime, sutvarkyti savo vidaus gyvenimo organizacijà. Ðis teismø sesijos vyktø kas aðtuonios, o truktø dvi savaites. Taip pat laikotarpis nebuvo ramus. Kiekvienas Didþiojo kunigaikðèio þings- praðyta leisti apeliacijas nagrinëti vietoje, ðias funkcijas atiduodant nis, paþeidþiantis nusistovëjusias vietines tradicijas, èia buvo su- seniûnui kartu su kaðtelionu ir kitais urëdininkais reguliariose jø tinkamas nepalankiai. Galiausiai 1441 m. po Þygimanto Kæstutai- sesijose. Apeliacija, praðanèiøjø Þemaitijos bajorø supratimu, uþ èio nuþudymo pasireiðkusiuose Þemaitijos bajorø nesutarimuose Nevëþio turëtø bûti siunèiama tik tuo atveju, jei apeliuojantysis liktø su LDK ponija dël pretendento á Didþiojo kunigaikðèio sostà, þe- nepatenkintas. Ðiuo atveju praðoma, kad tokios apeliacijos Didþia- maièiø bajorijai pavyko uþtikrinti Þemaitijos seniûnystës, kuri LDK jam kunigaikðèiui bûtø pateikiamos ne tiesiogiai, bet per seniûnà ir titule pradedama vadinti kunigaikðtyste, lygiavertæ padëtá kitø LDK per já gaunamas atsakymas. Jau ið ðiø praðymø matyti, kad Þemai- vaivadysèiø ir seniûnijø atþvilgiu. 1441 m. DLK Kazimiero suteikta tijos bajorija norëjo sukurti savità, skirtingà nuo LDK teismø siste- privilegija, nors tiesiai apie tai ir nekalbëdama, bent jau bendriau- mà. Þygimantas Augustas patenkino, suprantama, ne visus praðy- siais bruoþais nubrëþë ir Þemaitijos administravimà – Þemaitijos mus. Buvo pripaþinta Nevëþio upës riba, uþ kurios prasideda Þe- bajorija gavo teisæ pati rinkti seniûnus. (...) maitijos kunigaikðtystë, patenkintas bajorø reikalautas Palangos Svarbiausia Þemaitijos administracijos figûra XV–XVIII a. buvo bei Jurbarko iðpirkimas, taèiau þemës atsiejimo klausimas atmes- seniûnas. Taèiau jo padëtis keitësi. XV a., kai á ðias pareigas Didy- tas kaip prieðtaraujantis Statuto nutarimams; seniûno institucijos sis kunigaikðtis daþniausiai skirdavo Kæsgailas, seniûno kompe- pakeitimo vaivados institutu klausimas buvo atidëtas iki kito Sei- tencija Þemaitijoje buvo labai didelë. Su Kæsgailø sprendimais mo, kaðteliono skyrimo tvarkà paliko senàjà, bet buvo atmestas vietinë bajorija turëjo skaitytis beveik besàlygiðkai. (...). atskiros teisminës sistemos ávedimo Þemaitijoje praðymas. Tad Kitas átakingas Þemaitijos administravimo institutas buvo tijû- Þemaitijos Þemës teismo teisëjas, pateisëjis ir raðtininkas turëjo nai. Valsèiø skaièius ne visada lëmë tijûnø skaièiø. Kartais vienas pradëti vykdyti savo pareigas. Jø darbà privalëjo uþtikrinti seniû- tijûnas galëjo administruoti kelis valsèius, todël tijûnø skaièius nas, turëjæs priþiûrëti, kad veiktø abu teismai, kad bûtø pildomos keitësi. (...) Tijûnø institutas Þemaitijos administravimo sistemoje dvi knygos – Þemës ir Pilies teismø. Paliktas ir anksèiau numaty- iðliko reikðmingas iki pat Lietuvos-Lenkijos valstybës þlugimo. tas teismø sesijø grafikas: jie turëjo vykti tris kartus per metus – po Vilniaus seimas 1564–1566 m. perskirstë LDK á 30 pavietø, Ðvè. Trejybës, ðv. Mykolo ir Trijø Karaliø ðvenèiø. kurie sudarë 13 vaivadysèiø2". Þemaitijos seniûnija, kaip ir Poloc- Kaip galima spræsti ið Henriko Valua privilegijos, prie ðio klausi- ko, Mstislavlio, Podolës, Breslaujos vaivadijos, savo sudëtyje tu- mo Þygimanto Augusto valdymo pabaigoje nebebuvo gráþta. Be to, rëjo po vienà pavietà, t. y. jø teritorijos smulkiau nebuvo padalytos. iki 1574 m. balandþio 9 d., kai Henrikas Valua pasiraðë senøjø Bûtent ðiais metais vykdytas reformas galima bûtø laikyti antrojo privilegijø patvirtinimo aktà, þemaièiams patiems naujoji tvarka, Þemaitijos administravimo laikotarpio pradþia. matyt, pradëjo patikti, nes privilegijoje raðoma, jog praðant Þemai- Iki XVI a. vid. nusistovëjæs LDK valdymo organizavimo modelis tijos seniûnui ir pageidaujant visiems Þemaitijos þemës urëdinin- tenkino Þemaitijos bajorijà. Tai rodo ir 1564–1566 m. reforma. Vyk- kams, ðlëktai ir riterijai, paliekamos kaðtelionø, pakamariø ir karu- dant jà bajorija ið pradþiø pasiprieðino naujovëms, nors ðios ir þos institucijos, taip pat Þemës teismo teisëjai, pateisëjai ir raðti- þadëjo jai kur kas didesnes laisves. (...) Þemaitijos bajorija vis ninkai, kuriø anksèiau èia nebuvo ir atsirado tik Þygimantui Augus- dëlto siekë XVI a. vid. iðlaikyti senuosius institutus, o siûlomà tui valdant. (...) Henriko Valua privilegijoje esama ir kai kuriø Di- naujàjà tvarkà pajungti senajai. Daugelio pavietø bajorija siuntë dþiojo kunigaikðèio nuolaidø. Jau minëjome, kad Þygimantas Au- DLK seimeliuose priimtus praðymus, pretenzijas dël kai kuriø reformos punktø. Praðymus buvo pateikusi ir Þemaitijos bajorija. (Nukelta á 26 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 26 ISTORIJA

(Atkelta ið 25 p.) tik paviete gyvenantis bajoras. Pareigas jis eidavo iki gyvos galvos. Po iðrinkimo pakamarë turëdavo prisiekti savo urëdui. Pa- gustas palyginti atkakliai laikësi Þemaitijos kaðteliono rinkimo ið grindinë pakamarës teismo funkcija – aiðkintis ávairius nesutari- vietos bajorø klausimu. Naujai iðrinktas Henrikas Valua 1574 m. mus, ypaè þemës valdø ribø klausimais. Ðiaip bylas á Pakamarës balandþio 9 d. privilegijoje ðià teisæ þemaièiø bajorams pripaþino. teismà turëjo nukreipti Þemës teismas, taèiau daugiausia ðio teis- Be to, pagal ðià privilegijà ið vietos bajorø turëjo bûti renkami ir mo knygose uþfiksuota bylø yra nukreiptø ið Pilies teismo ir net pakamariai bei karuþos. Vadinasi, Þemaitijos bajorija lyg ir susigrà- Tribunolo. Pakamarës institutas buvo svarbus Þemës urëde. Sàra- þino visiðkà savivaldà, kuri buvo paþeista vykdant administracinæ ðe jis minimas ið karto po marðalkos, prieð vëliavininkà bei Þe- reformà. Visos vietiniø pareigûnø skyrimo privilegijos bent jau for- mës teismo pareigûnus. Svarbi jo funkcija ir bajorø seimeliø metu maliai vël atsidûrë þemaièiø bajorijos rankose. – jo paraðas visada bûdavo tarp pirmøjø pareigûnø. Viena ið administracinës reformos ágyvendinimo Þemaitijoje Svarbûs Þemaitijos kunigaikðtystës teismø praktikoje buvo ir problemø ta, kad èia nebuvo stipresniø miesteliø. Iki reformos vie- vazniai, t. y. teismo vykdytojai. Ðios pareigos susiformavo susilie- tinës bajorijos seimeliai vyko ir Vilkijoje, ir Kraþiuose. Nuolatinio jus viþams ir deckiams. Vaznys atliko kelias funkcijas: pirmiausia seimeliø centro nebuvo. Tad ta paèia privilegija Henrikas Valua lei- jis buvo teismo vykdytojas, be to, oficialus liudytojas, ypaè nusta- do tokia vieta pasirinkti Raseinius ir jø svarba Þemaitijos gyvenime tant padarytus nuostolius. Vazniai turëdavo palaikyti tvarkà teisme, iðaugo. Ne ðiaip sau dar ir dabar Raseiniai kartkartëmis pavadina- iðneðioti kvietimus. Dël vazniø atliekamø funkcijø, jø buvo renkami Þemaitijos sostine. Taèiau ir ðiame miestelyje teismai ásitvirtino ma tiek, kiek reikia teismø darbui uþtikrinti. ne ið karto. Dar 1581 m. Þemaitijos pasiuntiniai Varðuvos seime Po XVI a. vidurio teisminës reformos tvarka nesikeitë iki XVIII a. (Dirvënø tijûnas Merkelis Vaitiekus Ðemeta, Povilas Stanislovas antrosios pusës. Pakraðèiø gyventojams buvo nepatogu vykti tvar- Daumantas Siesickis) visos þemaièiø bajorijos vardu Steponà Ba- kyti svarbiausiø þemëvaldos klausimø á Raseinius, taèiau tik torà praðë leisti iðsipirkti uþ 1 200 kapø graðiø valdovui priklau- 1764 m. Þemaitijai buvo suteikta privilegija ir ákurta dar viena teis- siusius Raseinius ið Motiejaus Petkevièiaus naðlës, kad èia galëtø minë teritorija – Telðiø reparticija, kuri turbût dël to, kad èia teisæ vykti bajorø seimeliai, savo sesijas rengti teismai. Steponas Bato- savarankiðkai ðaukti savo seimelius gavo vietos bajorija, buvo ras tokiam þemaièiø praðymui neprieðtaravo. Þemaièiø seniûnui vadinama Telðiø pavietu (plaèiàja prasme). Naujai sukurtai teis- Jonui Kiðkai buvo liepta vykti á Raseinius ir èia iðmatuoti vietà, minei apygardai 1764 m. Seimo nutarimu turëjo priklausyti Telðiø, kurioje turëjo bûti pastatytas teismo pastatas. Beje, praðyme buvo Rietavo, Pajûrio, Vieðvënø, Karðuvos, Ðauduvos, Gondingos, Tve- áraðyta, kad Raseiniuose turëtø vykti ir Þemaitijos tribunolo, kuris èia dël vietos bajorijos nesugebëjimo já suformuoti taip ir nepradëjo rø, Patumðiø, Birþinënø, Palangos, Pavandenës, Medingënø, Kar- veikti, sesijos. Þemaièiams DLK Zigmantas Vaza leido savo atsto- klënø ir Þarënø pavietai. 1766 m. Seimo nutarimu prie Telðiø teis- vus deleguoti á Vyriausiàjá LDK tribunolà Vilniuje. Þemës teismo minës apygardos dar buvo prijungti Didþiøjø ir Maþøjø Dirvënø sesijos Raseiniuose vyko jau XVI a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigoje. pavietai. Jø prijungimas motyvuotas susisiekimo nepatogumais. Þemës teismo urëdas, kurá sudarë teisëjas, pateisëjis ir raðtinin- Pastarajame Seime taip pat buvo nutarta, kad atsiradus problemø kas, buvo renkamas bajorø seimelyje. Èia jie iðkeliami kaip kandi- dël Þemës urëdo bei Vyriausiojo Tribunolo atstovø rinkimø, kurie datai, o iðrinkimà tvirtindavo DLK. Tik po to pastarieji gaudavo vi- vykdavo Raseiniuose Trijø Karaliø sesijos metu, Telðiø teismams siðkà veiklos laisvæ. Ðiaip daþniausiai seimeliai siûlydavo ne vie- buvo leista á ðio laikotarpio sesijà rinktis tuoj po Pelenø dienos. nà, o keturis kandidatus, ið kuriø valdovas pasirinkdavo. Taèiau jei Atsiradus dviem teisminëms apygardoms, Raseiniø teismas ið- bajorija nuspræsdavo, kad pateisëjis po teisëjo mirties ar pasitrau- saugojo savo prioritetines teises. Á ðio teismo archyvà turëjo bûti kimo turi eiti teisëjo pareigas, valdovui pateikiama tik viena kandi- siunèiamos ir Telðiuose vedamos knygos. datûra. Þemës teismo kompetencija buvo gana didelë – apëmë dau- Telðiø reparticija veikë iki 1775 m. Tø metø Seimas jà perkëlë á giausia þemëvaldos problemas. Be teisminiø ágaliojimø, Þemës teis- Ðiaulius, kur labai aktyviai ekonomijos reikalus tvarkë Antanas mas dar veikë ir kaip notariatas – á teismo knygas buvo áraðomi Tyzenhauzas. Buvo pakeistos Ðiauliø teisminës apygardos ribos. ávairiausi svarbûs to meto bajorijos gyvenimo dokumentai, tarp jø – Jai turëjo priklausyti Ðiauliø, Didþiøjø ir Maþøjø Dirvënø, Berþënø, net seimeliø instrukcijos ar liaudos. Tendþiogalos, Josvainiø, Palangos bei Plateliø, Telðiø, Rietavo, Pa- Pilies teismas susiformavo ið seniûno teismo. Jo sudëtyje buvo tumðiø, Birþinënø, Pavandenës, Medingënø ir Karklënø pavietai. pats seniûnas, kuris pasirinkdavo ir Pilies teismo teisëjà bei raðti- Teismø vedimo tvarka palikta tokia, kokia buvo susiklosèiusi. Ta- ninkà. Prieð pradëdamas eiti pareigas teisëjas turëjo prisiekti. Ðio èiau Ðiauliø ir Raseiniø teisminiø apygardø teritorijos, matyt, nela- teismo teisëjai tarnybà gaudavo ið seniûno rankø, todël skundai dël bai tenkino vietos bajorijà, nes jau kitame, 1776 m. Seime, buvo neteisëtø sprendimø ir t. t. pirmiausia turëdavo bûti atiduoti svarsty- nutarta, kad Raseiniø teismams turi priklausyti Ariogalos, Veliuo- ti seniûnui ir tik nesutikus su jo sprendimu – valdovo nuoþiûrai. nos, Vilkijos, Josvainiø, Tendþiogalos, Raseiniø, Viduklës, Kraþiø, Pilies teismas daþniausiai nagrinëdavo kriminalines bylas, taèiau Karðuvos, Pajûrio, Ðauduvos, Telðiø, Tverø, Rietavo ir Palangos neretai jo knygose randame áraðytø ir þemëvaldos bylø, ir seimeliø pavietai. Ðiauliø teisminei apygardai liko Ðiauliø, Maþøjø ir Didþiø- instrukcijø, liaudø. jø Dirvënø, Berþënø, Uþvenèio, Vieðvënø, Gondingos, Birþinënø, Be Þemës ir Pilies teismø, vykdant valstybinæ reformà, buvo Pavandenës, Medingënø, Karklënø, Þarënø ir Patumðiø pavietai, o ásteigtas ir Pakamarës teismas. Priimant Antràjá LDK Statutà jau ið Veliuonos pavieto – Dotnuvos bei Laudos traktai. Tokia teismø dalyvavo ir Þemaitijos pakamarë, Ariogalos tijûnas Mikalojus Stan- struktûra iðliko iki 1790 m., kai Þemaitijos atstovams praðant buvo kevièius Bilevièius. Tad Þemaitijoje pakamarës institutas ir jo teis- leista ásteigti dar vienà, jau treèià, teisminæ apygardà Telðiuose, mas atsirado veikiausiai dar 1565 m. Nors Antrajame LDK Statute kuri turëjo apimti Telðiø ir Palangos pavietus. Toks buvo paskutinis buvo nurodyta, kad pakamaræ skiria valdovas, taèiau Treèiajame ði teisminiø apygardø perskirstymas iki Lenkijos-Lietuvos valstybës teisë buvo perduota vietos bajorijai. Pakamare iðrinktas galëjo bûti paskutiniojo padalijimo.“ ISTORIJA 27

1923 m. Girkalnyje buvo 451 gyventojas, 1959 m. – 488. 1941 m. prie Girkalnio naciai nuþudë apie 800 nespejusiø pasitraukti Raseiniø þydø, komunistø aktyvistø. GIRKALNIS 1944 m. vasarà ir rudená pro Girkalná ëjo fronto linija. PARENGË JURGA PALANGYTË 1944 m. Girkalnyje kilo gaisras, sunaikinæs beveik visà miestelá, taip pat ir baþnyèià. Po to apie 20 metø pamaldos vykdavo Gyvenvietë 10 km á pietus nuo Raseiniø, prie Þemaièiø parapijos salëje (sudegë 1964 m.). Po gaisro baþnyèiai pritaikytas plento. Èia þmonës gyveno jau III–IV a. po Kr. Tai rodo ir ið Vengerskiø kaimo atkeltas gyvenamasis namas. archeologo L. Kðivickio 1910 m. vykdyti kasinëjimai 1944 m. ásteigta Girkalnio progimnazija. Gabrieliðkës (Naukaimio) piliakalnyje. 1945–1950 m. Girkalnyje veikë septynmetë mokykla (1956 m. Anot legendos, senovëje ðiø apylinkiø miðkuose medþiojo reorganizuota á vidurinæ mokyklà. Dabar ji – pagrindinë). ponas Jurgis. Netikëtai já uþpuolë vilkai. Nenorëdamas tapti 1990–1997 m. pastatyta nauja Girkalnio ðv. Jurgio baþnyèia jø grobiu, ponas Jurgis pasiþadëjo Dievui toje vietoje pastatyti (architektas F. Sakalauskas). baþnyèià. Kai tik prisiekë tai padaryti, vilkai iðbëgiojo. Baþnyèià Ðiuo metu Girkalnio seniûnija uþima 10 475 ha plotà. Èia jis pastatë ir savo patrono ðv. Jurgio vardu pavadino. Vëliau gyvena daugiau negu 2 tûkst. þmoniø. Seniûnijos teritorijoje yra 40 vietovæ pavadinæ Girkalniu, nes visa atsitikæ girioje. kaimø. Didþiausi ið jø yra ðie: Girkalnis (apie 1 tûkst. gyventojø), Pramedþiava, Raþaitëliai, Þvirgþdþiai. Seniûnijoje plëtojamas þemës ûkis, maisto produktø gamyba. 1370 m. kryþiuoèiø kronikose pirmà kartà paminëta Girkalnio apylinkëse esanti Pramedþiava. 1417 m. (kitais duomenimis – 1421 m.) pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Girkalnis. GABRIELIÐKËS PILIAKALNIS Anot legendos, 1427 m. Girkalnio apylinkëse pastatyti Biliûnø dvaro rûmai. 1515 m. jie buvo restauruoti. XVI a. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Girkalnio dvaras. Ðis piliakalnis daugelio vadinamas Naukaimiu. Já XX a. pr. yra XVII a. Girkalnyje jau stovëjo Romos katalikø baþnyèia. fotografavæs L. Kðivickis (nuotraukos saugomos VDKM). 1622 m. jà atnaujino vyskupas S. Kiðka. „Piliakalnis árengtas atskiroje kalvoje. Aikðtelë ovali, pailga ÐV– 1637 m. Girkalnyje veikë mokykla. PR kryptimi, 34x23 m dydþio. 2 m þemiau aikðtelës yra tarsi terasa. 1702 m. Biliûnø dvaro rûmuose buvo apsistojæs Ðvedijos Ðlaitai statûs, 6–7 m aukðèio. Aikðtelë apardyta apkasø, arimø. karalius Karolis XII. Piliakalnis dirvonuoja, ÐR ir ÐV paðlaitëse auga pavieniai berþai. 1745 m. Girkalnio valsèius, þemës atiteko þemaièiø vyskupams. P papëdëje, 0,3 ha plote yra papëdës gyvenvietë. 2 XIX a. pr. Girkalnyje veikë mokykla (1820 m. joje mokësi 40 1910 m. L. Kðivickis iðtyrë aikðtelës P pusæ (350 m ). Aptiktas vaikø). Vyskupo M. Valanèiaus laikais buvo atkurta parapinë mo- iki 1 m storio III–IV a. kultûrinis sluoksnis su akmenø grindiniais, kykla, kuri po 1863 m. uþdaryta. lygia ir grublëta keramika, geleþiniais (ietigaliai, peiliai) ir þalvari- Pirmoji baþnyèia Girkalnyje stovëjo jau prieð 1613 m. Baþ- niais (antkakliø ir apyrankiø fragmentai, þiedai) dirbiniais. Aikðtelë- nyèia atnaujinta, savarankiðka parapija ásteigta 1622 m. je rasta 2x2,5 m dydþio duobë siaurëjanèiu dugnu su suanglëjusiais 1621 m. lapkrièio 6 d. oficialiai ákurtas Girkalnio miestelis. grûdais, 6 Romos monetomis. Piliakalnis datuojamas I tûkst. I p. 1744 m. senosios baþnyèios vietoje pastatyta nauja medinë. Pasiekiamas Girkalnio–Plingiø keliu Naukaimyje pasukus á kai- XIX a. pr. Girkalnyje pradëjo veikti nauja mokykla. ræ (P), pavaþiavus 700 m (yra á kairæ (ÐR).“ 1812 m. Biliûnuose lankësi Napoleono marðalas Makdonaldas. 1826 m. Girkalnio baþnyèia buvo suremontuota. 1841 m. Girkalnyje buvo 442 gyventojai, 1897 m. – 648. 1831, 1863 m. Girkalnio gyventojai dalyvavo sukilimuose. 1861–1950 m. Girkalnis buvo valsèiaus centras (Girkalnio valsèiumi vadintas tik nuo 1918 m., iki to laiko – Mankûnø valsèiumi). 1866 m. Girkalnyje pradëjo veikti rusiðka mokykla. 1890 m. rugpjûèio 20 d. sudegë Girkalnio katalikø baþnyèia. 1898 m. uþbaigta statyti nauja Girkalnio katalikø baþnyèia.

Nuotraukose: apaèioje – Gabrieliðkës piliakalnis ið pietø pusës XX a. pr. L. Kðivickio nuotr. VDKM, nr. 2135. Iliustracija ið „Lietuvos piliakalniø atlaso“ (V., 2005); deðinëje – Girkalnio baþnyèia. A. Norkaus nuotrauka ið Raseiniø kraðto istorijos muzjaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 28 ISTORIJA

RASEINIØ PRAEITIES

FRAGMENTAI Raseiniø seniûnijos inventoriaus titulinis lapas, 1775 m. LVIA. DR. ALGIRDAS BALIULIS Iliustracija ið leidinio (XVI–XVIII A.) „Raseiniø kraðto istorijos muziejus 1975–2005“ (V., 2005, p. 3)

Apie Raseinius ir jø apylinkes prieð keletà deðimèiø metø yra bai). Palyginimui galima nurodyti, kad tuo laiku Vilkija ir Veliuona nemaþai raðæs ir informacijos paskelbæs Bronius Kviklys tokiuose mokëjo po 10 kapø graðiø7 . jo emigracijoje parengtuose leidiniuose, kaip „Mûsø Lietuva“ (vë- Kaip paþymi J. Minkevièius „Lietuvos architektûros istorijos“ I liau pakartotas leidimas jau Lietuvoje)1 , „Lietuvos baþnyèios“2 . tome, iki XVI a. pabaigos Raseiniø miesto planas buvo netaisyklin- Raseiniø baþnyèiø istorijà pakankamai tiksliai yra apraðæs vysku- gas, radialinis, ðiek tiek pritaikytas prie kalvotos vietovës. Èia kir- pas Motiejus Valanèius „Þemaièiø vyskupystëje“, beje, jis bene tosi svarbûs Þemaitijos keliai. Raseiniams tapus teismø centru, pirmasis paraðë (nenurodydamas datos, galbût turëjo omenyje iðaugo jo administracinës ir prekybinës funkcijos, nuo 1585 m. 1792 m.), kad Raseiniai turëjo Magdeburgo teisæ („Mandaburija nuolat rinkdavosi seimeliai, ið pradþiø posëdþiavæ parapijos baþny- buvo ðiuose miesteliuose: Raseiniuose…“), ten pat suminëda- èioje, vëliau bajorai pasistatë tam reikalui skirtà bûstinæ. Uþmies- mas ir kitus miestelius, taip pat tokios teisës neturëjusius3. tyje buvo apmokoma ðauktinë kariuomenë. XVI a. pabaigoje miesto Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero valdymo metais (1440– vakarinëje dalyje buvo iðmatuota kvadratinë didþiulë turgaus aikð- 1492) Lietuvos Metrikoje yra keletas áraðø, nurodanèiø, kad bajo- të. Jos planas ir gatviø ájungimas á jà yra renesansinio pobûdþio. rams duodami þmonës ir þemë4 , taèiau ar tai buvo Raseiniø mies- Suplanuotoji dalis buvo gerai susieta su senomis radialinëmis gat- telis, ar kokie dvarai ðalia jo, tuo metu vadinti bendru Raseiniø vëmis, o naujoji aikðtë tapo funkciniu ir kompoziciniu miesto centru. vardu, ðiandien sunku pasakyti. Tik neabejotina, kad Raseiniai tuo Miesto architektûrà XVII a. I p. pakeitë nauji statiniai. Prie aikð- laiku buvo vienas ið administraciniø centrø. Yra pagrindo manyti, tës iðkilæ prekybos ir visuomeniniai pastatai savo tûriais maþai kuo kad Raseiniø miestelis jau turëjo egzistuoti Lietuvos didþiojo kuni- skyrësi nuo greta stovinèiø. Miestà papuoðë jo pakraðtyje vietoje gaikðèio Vytauto valdymo metu, nes èia apie 1421 m. buvo pasta- medinës baþnyèios pastatyta barokinë dominikonø baþnyèia8 . tyta baþnyèia. J. Minkevièiaus „Lietuvos architektûros istorijoje“ kalbama ir apie 1528 m. Raseiniai minimi kaip valsèiaus centras. Valsèiaus savivaldos teises bei rotuðæ prie aikðtës. Su tuo negalime sutikti, bajorai (kariuomenës sàraðe nurodytos 193 pavardës) tuo metu á nes Raseiniai tuo metu savivaldos teisiø neturëjo, tad nebuvo ir karà turëjo siøsti 218 ginkluotø raiteliø, taigi dauguma siuntë po rotuðës, o þemës ir pilies teismø namai negali bûti laikomi rotuðe. vienà, vos keli – po keletà kariø5. Naujos aikðtës sukûrimà reikëtø sieti su Valakø reforma, kuri Þe- Nuo 1536 m. Raseinius ir Skirsnemunæ – didþiojo kunigaikðèio maitijoje, valdovo dvaruose, vyko apie 1560 m., taigi ne amþiaus dvarus, miestelius ir kaimus – valdë valdovo lotyniðkøjø raðtø pabaigoje. K. Jablonskio nuomone, 1553–1558 m. Valakø nuostatai raðtininkas Povilas Naruðevièius. 1537 m. didþiojo kunigaikðèio buvo skirti ne tik dvarams ir sodþiams, bet ir miestams, kuriems pasiøstas revizorius Andrius Mackavièius Raseiniø miestelyje su- nebuvo suteiktos magdeburginës privilegijos. Ðiuo ástatymu buvo raðë 25 gyventojus. Dauguma jø darë midø ir alø (iðskyrus porà tvarkomas, pavyzdþiui, toks miestas kaip Raseiniai. Jis nustatë neseniai ásikûrusiø) ir juos pardavinëjo. Smuklininkai mokëjo 26 miestieèiø mokesèius uþ sklypus, laukus, þemes, karèemas, më- kapas graðiø. Nurodoma, kad nuo praëjusiø metø gaunama 7 ka- sininkø mokesèius ir t. t.9 pomis graðiø daugiau. Tas pats revizorius 1538 m. raðo, kad Ra- Siekiant modernizuoti valstybës sandarà, 1564–1566 m. buvo seiniø miestelyje yra 27 gyventojai, taèiau uþ alaus ir midaus ga- vykdoma administracinë ir teismø reforma. Antrasis Lietuvos Sta- mybà ir ðinkavimà mokëjo tik 23 kapas graðiø, vadinasi, vienas tutas (1566 m.) nustatë kiekvieno pavieto Þemës teismo sudëtá – kitas gyventojas buvo atsisakæs laikyti smuklæ. Ið viso Raseiniø pavietø seimeliuose turëjo bûti iðrinkta po 4 kandidatus á teisëjo, valsèiaus didþiojo kunigaikðèio pajamos buvo padidëjusios 11 ka- pateisëjo ir raðtininko vietà. Ið jø valdovas parinkdavo po vienà pø ir 37 graðiais ir dvarø valdytojas valdovo iþdui turëjo mokëti 167 asmená ir ðie jiems patikëtas pareigas eidavo daþniausiai iki gyvos kapas ir 57 graðius6 . Taigi Raseiniø miestelis kasmet pamaþu au- galvos arba iki bus pakelti á aukðtesnes pareigas. Þemaitijoje pir- go, taèiau vis dëlto buvo menkas. 1551 m. á valdovo iþdà mokëjo tik muoju teisëju tapo Stanislovas Viekavièius. Jam mirus, nuo 1570 m. 5 kapas graðiø sidabrinës mokesèio (mokestis valstybës gyny- iki 1594 m. teisëjo pareigas ëjo Kazimieras Orvidas; pateisëju iki ISTORIJA 29

1594 m. buvo Kristupas Belevièius, raðtininku 1566–1576 m. Sta- laisves, todël jai buvo palikta teisë sudaryti atskirà Tribunolà. Jo nislovas Gruzdis, po jo iki 1591 m. ðias pareigas ëjo Adomas Rus- bûstinë turëjo bûti Raseiniuose arba kitame Þemaitijos miestelyje. teikaitis10 . Tø visø pareigûnø sàraðà nesunku sudaryti remiantis Þemaitija nesugebëjo pasinaudoti ðia jai suteikta teise ir po 7 metø áraðais Lietuvos Metrikoje ir Þemaièiø þemës teismo knygose iki prisijungë prie visos Lietuvos tribunolo. Zigmantas Vaza 1588 m. pat XVIII a. pab. Vis dëlto reikia paþymëti, kad teismø reformos vasario 1-àjà, karûnavimo dienà, seime patvirtino ðá prisijungimà metu ir po 1569 m. Liublino unijos Þemaitijoje nebuvo nuolatinës ir leido þemaièiams kasmet rinkti á Tribunolà po tris deputatus. teismø vietos. 1574 m. balandþio 9 d. iðrinktasis valdovas Henri- Þemaitija, kaip ir Trakø vaivadija, buvo priskirta prie Vilniaus ka- kas, Þemaièiø seniûnui Jonui Chodkevièiui pageidaujant visø Þe- dencijos, t. y. tos teritorijos bajorø apeliacinës bylos buvo spren- maitijos bajorø vardu, tvirtindamas jø teises, nustatë, kad pareigû- dþiamos Vilniuje17. Nors viename 1614 m. dokumente kalbama, nai patvirtinami iki gyvos galvos arba iki bus paaukðtinti, o Þemai- kad Raseiniai yra áprastinë Tribunolo vieta (gal apsirikus ir supai- tijos centru, kur jie turi reziduoti eidami pareigas, skiriami Rasei- niojus Þemës teismà su Tribunolu), todël bûtø saugiau ne Kraþiuo- niai. Taèiau Raseiniai ne ið karto tapo pavieto centru. Tokiu centru se, bet Raseiniuose, kaip Þemaièiø sostinëje, steigti jëzuitø kolegi- jie tapo tik valdant Steponui Batorui. 1581 m. pasiuntiniai á Varðuvos jà18 . Jëzuitø generolas Mucijus Viteleskis á raðtà, kuriuo praðoma seimà – Dirvënø tijûnas Merkelis Ðemeta ir Povilas Daumantas kolegijà statyti Raseiniuose, atsakë, jog kolegijà leista statyti Kra- Siesickis – Þemaitijos bajorø vardu praðë Steponà Batorà leisti þiuose ir jau patvirtinta; atrodo, jog ðiuo metu kità statyti Þemaitijo- bajorams iðpirkti Raseiniø miestelá, kurá Þygimantas Augustas uþ je nëra reikalo19 . Galima paminëti, kad Lietuvos vyriausiojo tribu- 1 200 kapø graðiø buvo ákeitæs Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys- nolo sprendimu prasikaltæ Þemaitijos bajorai bausmæ atlikdavo tës taurininkui Motiejui Petkevièiui, nes Raseiniai esà reikalingi Raseiniø kalëjime. Ðtai 1635 m. rugpjûèio 6 d. Lietuvos vyriausiojo bajorams suvaþiuoti á seimelius, þemës, pilies ir Tribunolo teis- tribunolo sprendimu bajoras Augustinas Kelpða su þmona, nuniokojæ mams bei saugoti teismø knygoms. Steponas Batoras liepë Þemai- ið Merkelio Kontauto iðsinuomotà sodybà ir nenorëjæ gràþinti turto èiø seniûnui Jonui Kiðkai nuvykti á Raseinius ir iðmatuoti sklypà savininkui bei sumokëti nuomos, buvo nuteisti atlyginti Kontautui teismo pastatui (dokumente raðoma – dvarui) pastatyti ir perduoti padarytà þalà ir uþ bausmæ su þmona atsëdëti Raseiniø kalëjime bajorams; tame pastate ir vyks Þemaitijos þemës teismai, bus sau- ketvirtá metø, taèiau tø metø pasëlius ir pievas galëjo nusipjauti20 . gomos teismø knygos. Tà sklypà valdovas Þemaitijos bajorams Raseiniuose XVI a. buvo ir uþsienieèiø amatininkø. Pavyzdþiui, suteikë amþinai naudotis, taèiau dël Raseiniø miestelio pasakyta, 1590 m. gruodþio 12 d. balbieriui (t. y. barzdaskuèiui arba, kaip kad jis pereis valdovui, kai tik bajorai surinks Petkevièiaus naðlei ir dabar sakytume, gydytojui) Fridrichui Kompui leidþiama pasistatyti vaikams sumokëtus 1 200 kapø graðiø. Tuos pinigus turëjo surinkti uþvaþiavimo namus ðalia prekyvietës, juose ðinkuoti gërimus. Tai ið miestelio, Minioniø kaimo èinðo ir kitø mokesèiø. Nesupranta- smuklei pasistatyti atmatuotas 24 sieksniø ilgio ir tiek pat ploèio ma, kodël prireikë dar vienos valdovo privilegijos (1585 m. vasario þemës sklypas21 . 16 d.), kuria vël leidþiama iðpirkti ið Petkevièiaus paveldëtojø Ra- 1620 m. rugsëjo 30 d. á Raseinius atvykæ valdovo revizoriai seinius. Vis dëlto jau 1581 m. Þemaièiø þemës teismas posëdþiavo nustatë mokesèiø ir prekybos taisykles arba miestelio nuostatus, Raseiniuose11 . Pagal K. Jablonská, bajorai atpirkti Raseiniø ið Pet- kuriuos patvirtino Vladislovas Vaza. Jie 1644 m. liepos 10 d. áraðyti kevièiaus ápëdiniø neástengë. 1586 m. Raseiniø laikytoju dar buvo á Þemaièiø pilies teismo knygà: Vilniaus þemës teismo raðtininkas Merkelis Petkevièius. Tik Ste- Raseiniø miesto nuostatai, duoti mûsø, Mikalojaus Pasamov- ponui Batorui mirus, Þemaièiø bajorai, suvaþiavæ á seimelá Këdai- skio ir Luko Ðilansko, jo karaliðkosios didenybës Þemaitijos seniû- niuose, pavedë Lukoðiui Þdanui atpirkti Raseinius savo pinigais. nijos revizoriø, 1620 metø rugsëjo 30 dienà Raseiniuose. 1589 m. vasario 17 d. L. Þdanas gavo ið Þygimanto III patvirtinimà Uþ sklypus, esanèius turgavietëje ir prie gatviø, taip pat kaima- laikyti Raseinius su Minioniais, kol Didysis kunigaikðtis arba Þe- vietes ir darþus raseiniðkiai, kaip ir kiti valdovo LDK miestai ir mies- maièiø bajorai negràþinsià jam jo sumokëtø M. Petkevièiui pinigø12 . teliai, turi mokëti po 6 lietuviðkus graðius. Uþ ariamos þemës mar- Iki to laiko Þemaièiø seniûnai reziduodavo savo dvaruose, ten teisda- gus – po 6 graðius, uþ ðienaujamø pievø margus – po 3 graðius, uþ vo valdinius, pavyzdþiui 1542 m. Motiejus Janavièius (Kæsgaila) sa- dirbamos þemës valakus – po vienà kapà, o daugiau nieko duoti ar vo sprendimà priëmë Ðaukënuose13 . dirbti neprivalo. 1579 m. apaðtaliðkasis nuncijus Tarkvinijus Pekulas vizitavo Mokëdami èinðà uþ valakus, jie turi mokëti raðtininkui uþ uþraðy- kai kurias Þemaitijos baþnyèias. Per vizitacijà buvo aplankyti ir mà po 3 lenkiðkus graðius, o mokëdami uþ margus ir sklypus, uþ Raseiniai. Tuo metu Raseiniø klebonas Jonas Mieþevskis buvo áraðymà turi mokëti po pinigëlá. ápareigotas dëvëti dvasininko drabuþius, per metus priimti kunigo Uþ gërimø pardavimà nuo midaus ir alaus karèemø á valdovo ðventimus, pataisyti varpinës stogà bei ðventoriaus tvorà, jau gra- iþdà kasmet turi mokëti (svaigalø mokesèio) po kapà, uþ degtinës sant 10 kapø bauda ir kitomis bausmëmis14 . Beje, tuo metu, plintant karèemà – pusæ kapos lietuviðkø graðiø, o uþ áraðymà nuo visø tø kalvinizmui, katalikø dvasininkø, ypaè mokanèiø lietuviø kalbà, la- karèemø – po 12 lietuviðkø pinigëliø. bai trûko. Verta priminti, kad K. Jablonskis, raðydamas apie minë- Skerdikai – kiekvienas uþ save – nuo kiekvieno akmens lajaus á tàjà vizitacijà, paþymi, kad tuo metu Þemaièiuose vienintelis ka- valdovo iþdà turi mokëti po 15 lietuviðkø graðiø. Nuo kiekvieno pa- nauninkas Mikalojus Daukða dëvëjo kunigo drabuþiais15 . Beje, skersto gyvulio sekmadieniais ir turgadieniais turi duoti administ- 1637 m. minima Raseiniuose buvusi evangelikø reformatø baþny- racijai po kumpá mësos arba – pagal Þygimanto Augusto iðduotus èia, kuriai Mikalojus Slavoèinskis testamentu uþraðë 200 kapø gra- nuostatus – uþ jautienos kumpá – 2 lietuviðkus graðius, uþ kiaulës – 5 ðiø ir praðë joje palaidoti16 . pinigëlius, uþ verðelio, avino, oþio – irgi 5 lietuviðkus pinigëlius. 1581 m. ákûrus Lietuvos vyriausiàjá tibunolà (arba bajorø apelia- ciná teismà), Þemaitija tuo metu turëjo savo teisës paproèius ir (Nukelta á 30 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 30 ISTORIJA

(Atkelta ið 29 p.) Skelbiame ðiuo mûsø raðtu visiems apskritai, kam privalu tai þinoti, kad mes ið mûsø karaliðkosios áprastos malonës ir labdary- Muitas (turgaus mokestis) uþ bet kokiø grûdø statinæ – graðis, uþ bës norëdami, kad mûsø valstybiø miestai kaskart vis labiau graþë- arklá ar suaugusá gyvulá – graðis, uþ nedidelá gyvulá, t. y. avá, oþkà ar tø, turtëtø ir plëstøsi, kilmingojo Eustachijaus Kierdëjaus, Gardino verðelá, – 8 pinigëliai, uþ uolektá sermëginio audeklo ir kitokio nami- pateisëjo, Raseiniø seniûno ir mûsø raikytojo bei dvarionio, taip pat nio audeklo – po ðilingà, uþ kapà skiedrø arba malksnø – lietuviðkas kai kuriø mûsø Tarybos ponø ir dvaro pareigûnø, mums áteiktà praðy- graðis, uþ ràstus ir kartis – po 2 pinigëlius, uþ druskos statinæ – po mà dël jo iki gyvos galvos valdomo Raseiniø miesto, kuriame ið graðá, uþ silkiø statinæ – po graðá. Muità turi mokëti kiekvienas, seno vyksta seimeliai ir kiti vieði suvaþiavimai, taip pat Þemaitijos nieko neiðskiriant. þemës ir pilies teismai, sumanëme paskirti ir nustatyti kas savaitæ Taip pat perpirkëjai paslapèiomis dël savo naudos në vienas penktadieniais áprastinius turgus ir tris iðkilmingus prekymeèius, negali prekiø perpirkinëti prieð iðauðtant dienai ir pakeliui á miestà, bûtent pirmàjá per Grabnyèiø ðventæ, kità per Ðv. Jonà Krikðtytojà, kad dël to jos nepabrangtø. Kiekvienas, kuris perpirkinëjant bûtø treèià per Ðvè. Mergelës Marijos ëmimà á dangø pagal Romos nau- sugautas ir bûtø árodyta, prekes praranda valdþios naudai. Tas pats jàjá kalendoriø, ir ðiuo mûsø raðtu skiriame ir nustatome ir tam taikoma ir tiems, kurie prekes perka ir parduoda prieð auðrà pake- miestui amþinai suteikiame, leisdami be jokio trukdymo tiek pa- liui á miestà. Taigi në vienas negali drásti pardavinëti ar pirkti neið- tiems vietiniams dabartiniams ir po jø bûsiantiems miestieèiams, auðus dienai ir uþ miesto. Prekiauti galima tik turgavietëje ir tik tiek pirkliams, amatininkams ir kitiems visokios padëties þmonëms tada, kai prasideda diena, kai vaitas nuima lentelæ, kurià privalo (iðskyrus tuos, su kuriais áprastinë teisë bendrauti draudþia), taip kiekvienà turgaus dienà, dienai prasidedant, iðkabinti prieðais savo kaip ir kituose kaimyniniuose miestuose ir miesteliuose, kuriuose namus. Kai lentelë nuimama, tada kiekvienas gali laisvai pirkti ir vyksta turgûs ir prekymeèiai, prekiauti visokiomis prekëmis, parduo- parduoti bet kokias prekes. O kol lentelë kabo turgavietëje prieðais ti, pirkti ar mainyti (áprastà turgaus mokestá atiduodant Raseiniø dva- vaito namus, niekas neturi drásti nei pirkti, nei parduoti, nes ið nepa- rui), taèiau su sàlyga, kad tie Raseiniø prekymeèiai ir turgûs nekliu- klusniø turi bûti atimamos prekës administracijos naudai. dytø kitø mûsø aplinkiniø miestø ir miesteliø turgams ir prekyme- Vaitas grûdø matavimui privalo turëti Vilniaus statinæ, keturiø èiams. Kad bûtø patikimiau, pasiraðëme mûsø ranka ir liepëme pri- Krokuvos gorèiø dydþio, ir dar kelias vienodas. Seikëti grûdus turi jø spausti LDK antspaudà. Duota Vilniuje, 1643 metø gruodþio mënesio netrypdamas, nepurtydamas, nepildamas su kaupu. Uþ matavimà 31 dienà, mûsø karaliavimo Lenkijoje XI, o Ðvedijoje XII metais. statine [vaitas] gali imti po 2 pinigëlius. Miestieèiai turi savo lëðo- Vladislovas, karalius. mis vidury turgavietës tvarkingai pastatyti ávairiø prekiø ir mësos Pranciðkus Isaikovskis, LDK referendorius ir raðtininkas.23 krautuviø taip, kad jos stovëtø viena prieð kità ir bûtø 12 porø. Jas Vis dëlto tai nereiðkia, kad Raseiniuose seniau turgûs nevykda- pastaèius, vaitas ir miestieèiai uþ jas ið kromininkø ir skerdëjø, vo. Pavyzdþiui, nurodoma, kad 1593 m. sausio 29 d. Betygalos mies- pardavinëjanèiø mësà, ima mokestá. Tuðèiuose sklypuose ðeimi- telënà Grigà Tamoðevièiø, vykstantá ið turgaus Raseiniuose, primu- ninkai turi per metus pasistatyti tvarkingus namus, o jeigu neásteng- ðë Motiejaus Gratausko valdinys ir jam dingæ 26 kapos graðiø24 . tø pasistatyti, tada privalo tuos sklypus parduoti kitiems, o valdþia Raseiniø turgavietëje vykdavo ne tik turgûs ir kiti vieði miestelë- turi teisæ tuos sklypus iðdalinti tiems, kurie norës statytis. nø susirinkimai. Èia bûdavo kankinami ir verèiami prisipaþinti þmo- Kad miestieèiai noriau rûpintøsi miesto groþiu ir galëtø vienas nës, átariami padaræ tikrus ar tariamus nusikaltimus. 1655 m. gegu- kitam padëti, turi bûti laisvi nuo bet kokiø darbø ir tolimø pastoèiø. Á þës 10–11 dienomis Þemaièiø pilies teisme buvo nagrinëjama Gau- pastotes gali bûti pasiøsti tik uþ 4 myliø, t. y. á Tytuvënus, Ariogalà, reliø dvarininkës Izabelës Burbienës rykûnës Gertrûdos Zaputkai- Nemakðèius; su Raseiniø dvaro administratoriaus ar Þemaièiø se- tienës, kaltinamos Lubiø dvarininko Jono Ðostovickio þmonos pa- niûno laiðkais ið eilës turi vykti patys, o arkliø á pastotes ar urëdnin- kerëjimu, byla. G. Zaputkaitienë buvo apkaltinta raganavimu ir pri- kams duoti neprivalo. Gali bûti pasiøsti, kai reikës, tik su jo karalið- sipaþinimas iðgautas kankinant turgavietëje. Á bylà buvo átraukta, kosios didenybës kamarninko laiðkais, ir tai tik uþ 4 myliø, ir uþ apkaltinta ir penkiolikmetë I. Burbienës kambarinë Sofija Talaèkai- pastotinius pinigus. Kad niekas nuo laiðkø neðiojimo neatsipirktø, të, taèiau jos kaltæ prisiëmë tëvas siuvëjas Matijoðius Talaèkaitis, turi priþiûrëti vaitas ir grieþtai tokius bausti. Urëdininkas gali imti tad buvo sudegintas jis, o duktë palikta gyva, nors kankinama ir baudas uþ muðtynes: kai teisiðkai árodoma ir susitaikoma – 12 prisipaþino nusikaltusi. Gertrûda Zaputkaitienë buvo dar kartà kan- lietuviðkø graðiø, uþ þaizdø apraðymà – lietuviðkà graðá. Piktadario kinama turgavietëje ant kankinimø suolo, dalyvaujant 4 vazniams ir bauda, jeigu þala bûtø didesnë uþ kapà graðiø, – 50 lietuviðkø gra- daugeliui þmoniø (turbût mëgusiø tokius reginius), ávairiais instru- ðiø, o kuri maþiau kapos – 6 lietuviðki graðiai. Uþ kalëjimà, uþ mentais, 3 kartus iðtempta, ir patvirtino vaznio parodymus. Teis- sëdëjimà kaladëse, uþ þemës matavimà ir teismo mokesèius bei mas nuteisë jà sudeginti. Deginimo vieta buvo uþ Raseiniø miesto, iðraðus ið teismo knygø turi mokëti pagal dabar galiojantá Lietuvos prie kartuviø. Uþtempta ant lauþo ji ðaukë, kad reikia deginti I. Bur- Statutà. Daugiau, negu nurodyta Lietuvos Statute, neprivalo nieko bienæ, kaip didþiausià raganà25 . Raganavimu, þmoniø ir gyvuliø ke- daryti ir mokëti. (...)22 rëjimu tais laikais buvo apkaltinta ir daugiau þmoniø; vieni jø iðsi- Raseiniø seniûnas Eustachijus Kierdëjus iðsirûpino leidimà Ra- sukdavo, kiti, po keliø kankinimø turgavietëje, prisipaþindavo ir bû- seiniuose rengti turgus penktadieniais ir 3 prekymeèius – per Grab- davo sudeginami. Tai buvo ano meto þmoniø tamsumo, prietarø, nyèias, Ðv. Jonà Krikðtytojà ir Ðvè. Mergelës Marijos ëmimo á tarpusavio nesutarimø pasekmë. Dokumente minima deginimo vieta dangø dienà (Þolinæ). Privilegija buvo iðduota 1643 m. gruodþio prie kartuviø; kartuvës buvo vienas ið to meto miestelio atributø – 31 d. Toliau pateikiamas privilegijos vertimas á lietuviø kalbà. kartuvëse kabantis nusikaltëlis turëdavo atgrasyti kitus nusikalsti. TURGAUS IR PREKYMEÈIØ SUTEIKIMAS RASEINIØ MIESTELIUI XVII a. viduryje Raseiniuose pradëjo atsirasti þydø. Be abejo, tas Vladislovas IV. jø kûrimasis mieste buvo susijæs su 1643 m. gruodþio 31 d. ir 1646 m.