Betygala Buvo Valsèiaus Centras
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ISTORIJA 21 1253 m. Betygalos þemë pirmà kartà paminëta raðytiniuose ðaltiniuose (Mindaugo raðte, kuriame jis nurodo, kad pusæ Betygalos padovanoja Livonijos ordinui). 1257 m. Mindaugas kità pusæ Betygalos þemiø uþraðë Lietuvos vyskupui Kristijonui. XIII–XIV a., kovø su kryþiuoèiais metais, netoli Betygalos (Dubysos intako Vaðkutës deðiniajame krante) stovëjusi pilis buvo viena ið svarbesniø þemaièiø gynybiniø piliø. 1384 m. kryþiuoèiø þvalgø kelio ið Marienburgo á Þeimiø kraðtà apraðyme paminëta Betygalos gyvenvietë. Tikëtina, kad XIV a. Betygala buvo valsèiaus centras. 1416 m. Betygaloje pastatyta viena ið pirmøjø baþnyèiø Þemaitijoje (manoma, kad paties Vytauto Didþiojo nurodymu). XVI a. vid. ir XVIII a. pab. ji atnaujinta. Ði baþnyèia stovëjo iki 1852 m. 1516 m. geguþës 15 d. Þygimantas Senasis Betygalai sutei- kë privilegijà rengti turgus. 1723 m. ði privilegija atnaujinta. 1579 m. Betygaloje ásteigta parapinë mokykla, kuri su per- traukomis veikë iki 1867 m., kai buvo reorganizuota á valdinæ. 1592–1609 m. Betygalos klebonu dirbo Mikalojus Daukða, pirmøjø lietuviðkø knygø, iðleistø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð- tystëje („Katekizmo“ ir „Postilës“) vertëjas á lietuviø kalbà. 1612 m. Ugioniø kaime pastatyta kalvinø baþnytëlë. 1650 m. netoli Betygalos esanèiame Ugioniø kaime, prie plaèiai þinomo ðventojo ðaltinio, jau stovëjo koplyèia. 1784 m. M. Dirda netoliese pastatë medinæ baþnyèià. 1831 m. ji sudegë, tada jos vietoje 1836 m. pastatyta mûrinë Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia. Ji stovi iki ðiol. 1706 m. Betygaloje vyko þemaièiø kautynës su Lietuvà nio- Vytauto Didþiojo paminklas Betygaloje, pastatytas 1930 m. kojusia ðvedø kariuomene. Skulptorius Petras Aleksandravièius. Nuotrauka ið Dubysos 1857–1858 m. kunigo Anupro Ðrëderio rûpesèiu Betygaloje regioninio parko archyvo. Audriaus Norkaus nuotrauka pastatyta nauja medinë baþnyèia (sudegë 1915 m.). 1862 m. ant Betygalos II piliakalnio pastatyta koplyèia (te- bestovi iki ðiol). BETYGALA 1863 m. klebonas Anupras Ðrëderis parapijieèiams, perskai- të sukilëliø manifestà (uþ tai rusø valdþios iðtremtas á Nerèinskà). PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS 1900 m. Betygaloje ásteigta beturèiø ðalpos draugija, 1902– 1903 m. pastatyta seneliø prieglauda. Miestelis 1 km atstumu nuo Dubysos kairiojo kranto, Pirmojo pasaulinio karo metais sunaikinta Betygalos baþnyèia. prie nedidelio Vieversos upelio, 90–100 m aukðèiau jûros 1923 m. Betygaloje buvo 46 sodybos, 334 gyventojai. lygio, 15 km á rytus nuo Raseiniø ir 13 km á ðiaurës vakarus 1924–1930 m. kunigo P. Janulaièio ir parapijieèiø rûpesèiu nuo Ariogalos. Anot padavimo, senovëje ðalia Betygalos, pagal architekto Vlado Dubeneckio projektà pastatyta nauja didþiu- Aukaimyje, buvusi þinyèia, o ten gyvenæs pagoniø lë mûrinë neobarokinio stiliaus, klasicizmo bruoþø turinti baþnyèia. vyriausias þynys Gintautas. 1932 m. jà konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Baþnyèios di- dájá altoriø ið medþio ir gipso sukûrë skulptorius Bronius Pundzius Gyvas toks pasakojimas, susijæs su Betygalos vardo (tai antrasis jo padarytas altorius). Greta stovinti varpinë su baþny- kilme: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukda-mas èia sujungta vienos arkos atvira galerija su baliustrada. Baþnyèioje aukðtyn Dubysos upe, ties Ariogala paklausæs, „Ar jau saugoma nemaþai meno vertybiø. Ðventoriuje stovi 1890 m. pasta- galas?“, o paplaukæs kiek aukðèiau ir apsistojæs tarë: „Bet tytas medinis kryþius su koplytële. yra galas“. Ið to ir kilæs vietovës vardas. 1928 m. Betygalos centre pastatytas dviejø kryþmø Tautos Betygala kovø su kryþiuoèiais metais buvo vienas ið kryþius (meistras J. Kaminskas). Sovietmeèiu (1950 m.) jis buvo svarbesniø gynybiniø objektø Þemaitijoje. nupjautas, o 1989 m. atstatytas (meistrai J. Grabauskas ir R. Ra- Miestelis ásikûræs lygumoje, taèiau aplinkinës kalvos, manauskas). link Dubysos besileidþiantys ðlaitai, Lelyko, Vievirþës 1930 m. Betygalos ðauliø rûpesèiu miestelio centre pastatytas (Vievirþo), Vaðkutës upeliai miesteliui suteikia ypatingo Vytauto Didþiojo paminklas (skulptorius Petras Aleksandravièius). groþio ir jaukumo. Jo centinæ dalá puoðia skulptoriaus Petro 1934 m. Betygaloje buvo 434 gyventojai. Aleksandravièiaus sukurtas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio 1938 m. Betygalos kapinëse atnaujinta Auðros vartø koplyèia. Vytauto paminklas (1930). 1940 m. Betygalos parapijoje gyveno 6 622 katalikai. (Nukelta á 22 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 22 ISTORIJA Virðuje (kairëje ir deðinëje) – Betygalos baþnyèia ið iðorës ir vidaus. Danutës Mukienës nuotraukos. Deðinëje – 1836 m. pastatyta Ugioniø Betygalos seniûnijos teritorijoje veikia Betygalos Maironio vidurinë mo- baþnyèia. Jono Danausko nuotrauka kykla, Ilgiþiø pagrindinë mokykla, Poþeèiø pradinë mokykla, 3 bibliotekos. Betygalos kraðtà garsina Ilgiþiø kapela, nemaþai kitø meno saviveiklos ko- (Atkelta ið 21 p.) lektyvø. Pastaraisiais metais seniûnijoje aktyviai veikia ðios kaimø bendruo- Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Betygalos menës: Berteðkiø, Betygalos, Ilgiþiø, Saugailiø, Þibuliø. Dauguma Betyga- þydø bendruomenæ, nuþudë nemaþai kitø èia gyvenusiø þmoniø. los ir jos apylinkiø gyventojø verèiasi þemës ûkiu. 1944 m. prie Betygalos piliakalnio esanèio Lelyko upelio 8 km á ðiauræ nuo Betygalos esantá Pasandravio dvarelá XIX a. II p. vyko stiprûs mûðiai tarp rusø ir hitlerininkø kariuomeniø. nuomojo Aleksandras Maèiulis-Maciulevièius. Èia 1862 m. gimë jo sûnus Po karo Betygala buvo apylinkës ir kolûkio centras. Jonas Maèiulis-Maironis. Netoli ðio dvaro esanèiame Bernotø kaime XIX a. 1959 m. Betygaloje buvo 454 gyventojai. A. Maèiulis-Maciulevièius turëjo savo ûká. Èia savo jaunystæ praleido po- 1987 m. spalio 13 d., minint Maironio 125-àsias gimimo me- etas Maironis (iðsamiau apie tai þr. p. 75). Turistø dëmesio ðiose apylinkëse tines, Betygalos mokyklai suteiktas poeto Maironio vardas. sulaukia ir neseniai atstatytas Maslauskiðkiø vandens malûnas. 1986 m. Betygaloje atidarytas Jono Kuzminskio muziejus. Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygaloje per Ðv. Onos atlaidus 2001 m. iðleista M. B. Navakauskienës knyga „Betygalos lankësi Maironis. Tam faktui atminti prie Ðv. Jono ðaltinëlio (jis yra nuo mies- þemë“. telio leidþiantis link Dubysos) árengta atminimo lenta, suolelis pakeleiviui. 2003 m. Betygaloje iðkilmingai paþymëta miestelio 750 Pilkalnio kapinëse – daug ádomiø, vertingø paminklø ir kryþiø. Nemaþai metø sukaktis nuo pirmojo jos paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuo- jø sukûrë vietos tautodailininkas J. Grabauskas. Ðiose kapinëse palaidoti se. Ta proga prie mokyklos pasodintas retøjø rûðiø klevø skveras. poeto Maironio tëvai ir seserys, kun. P. Ðniukðta, dailininko J. Kuzminskio Ðiuo metu Betygalos seniûnijai priklauso 18 395 ha teritori- tëvai. Senosiose Betygalos kapinëse stovi paminklas þuvusiems uþ Lietu- ja. Èia gyvena apie 2 700 gyventojø, yra 76 kaimai. Daugiausia vos laisvæ (jo pastatymà inicijavo ir projektà sukûrë A. Juðka). þmoniø – seniûnijos administraciniame centre Betygaloje, Ilgiþiø, Iðsamiau su Betygalos istorija galima susipaþinti vietos muziejuje, ku- Poþeèiø, Berteðkiø, Þibuliø, Steponkaimio kaimuose. Pastaraisiais riame árengtos istorijos, geologijos, dailës, memorialinës þymiø kraðtieèiø metais pagal tradicijà kasmet vienà kartà iðleidþiamas seniûnijos eks-pozicijos. Maironio vardo vidurinëje mokykloje veikia poetui Maironiui ir Betygalos bendruomenës laikraðtis „Betygalos þemë“. skirta ekspozicija. ISTORIJA IR ARCHITEKTÛRA 23 Betygalos seniûnijos DARBUTØ I PILIAKALNIS piliakalniai Darbutø I piliakalnis daugelio vadinamas Bielskio vardu, nes jo teritorijoje palaidotas dvarininkas Ignacas Bielskis. Piliakalnis „árengtas aukðtumos kampe, esanèiame Dubysos kairiajame ir BETYGALOS I PILIAKALNIS Kirkðnovës deðiniajame krante, ties jø santaka. Aikðtelë keturkam- pë, pailga PV–ÐR kryptimi, 55x45 m dydþio, nelygi, iðkiliu viduriu. XX a. pradþioje Betygalos I piliakalná ið pietryèiø pusës nuotrau- Jos ÐV–ÐR pusëse supiltas 1 m aukðèio, 16 m ploèio pylimas, koje yra áamþinæs L. Kðivickis (VDKM, inv. nr. 2042). kurio iðorinis 6 m aukðèio ðlaitas leidþiasi á 5 m ploèio, 1 m gylio Ðis „piliakalnis árengtas aukðtumos kyðulyje, Vaðkutës deði- griová, uþ kurio supiltas antras 1 m aukðèio, 5 m ploèio pylimas, niajame krante. Aikðtelë netaisyklingo keturkampio formos, orien- juosiantis piliakalná ir V ðlaite. ÐR ðlaite, 7 m þemiau aikðtelës yra tuota ÐR–PV kryptimi, 30 m ilgio ir 33 m ploèio. Jos ÐR gale supil- 3 m ploèio terasa, kuri 4 m þemiau ÐR pylimo virsta 7 m ploèio, 0,3 tas 1,5 m aukðèio, 15 m ploèio pylimas, kurio 4 m aukðèio iðorinis m gylio grioviu, uþ kurio supiltas antras 0,5 m aukðèio, 5 m ploèio ðlaitas leidþiasi á 22 m ploèio, 1 m gylio griová. Ðlaitai statûs, 20–25 pylimas, nuolaidëjantis ðlaitu þemyn á V. Virðutinë 6–8 m aukðèio m aukðèio. Piliakalnis apardytas arimø, griovio vietoje kasti bul- laitø dalis buvo iðlyginta, stati. Ðlaitai statûs, 20 m aukðèio. Ð pilia- viarûsiai. Aikðtelë dirvonuoja, ðlaituose auga medþiai. kalnio kraðtas nuslinkæs dar XIX a. Piliakalnyje palaidotas XIX a. Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia. viduryje miræs dvarininkas Bielskis, kurio kapà þymi 3,5 m aukðèio Pasiekiamas Betygalos–Ariogalos plentu pasukus prie Betyga- betoninë stela. Piliakalnis apaugæs puðimis su tankiu lapuoèiø po- los kapiniø (á deðinæ – PV), nuo jø lauko keliuku pavaþiavus 300 m miðkiu. pro kapiniø Ð pakraðtá, laukø kraðtu (yra kairëje).“ 1886 m. piliakalnio aikðtelæ (86,5 m2) kasinëjo T. Daugirdas, aptikæs akmenø grindiniø, þalvariná þiedà, geleþinio peilio virðûnæ, keramikos,