1

KONCEPCIJA

AIŠKINAMASIS RAŠTAS RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

KONCEPCIJA

TURINYS

I . BENDROJI DALIS 2. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI KONCEPCIJOS VARIANTE “A”. 3. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO SKIRTUMAI VARIANTE ‘B’ I.. BENDROJI DALIS

Koncepcinių pasiūlymų visuma remiasi LR Bendruoju planu, Kauno apskrities Bendruoju planu, esamos būklės analize ir įvertinimu, taip pat Raseinių rajono savivaldybės planavimo darbų pažyma. Rajono plėtros viziją galima nusakyti taip: tai arealas, pasižymintis: • Subalansuota erdvine struktūra, harmoningu aktyvių, stabilių, atsvaros funkcinių zonų santykiu. • Dominuojančiu žemės ūkiu ( ypač ekologišku). • Gausiais gamtos, kultūros, dvasinės srities paminklais, rekreacijos objektais, pritaikytais šalies ir užsienio lankytojų srautams. • Patogiais gyventi, gerai inžineriškai įrengtais, gražiose vietose privačių valdų kvartalais nedideliuose miesteliuose, dvaro tipo ūkiuose-palivarkuose, kur ypač branginamas išlikęs architektūros, kraštovaizdžio, kultūros paveldas. • Stiprių vietos bendruomenių, seniūnijų veikla, besiremiančia minėto paveldo respektavimu ir vystymu, taip pat jo eksponavimu gausiems turistams. • Labai gerai paruoštomis, garsėjančiomis pasaulyje proginėmis, metinėmis šventėmis, atlaidais, etnografiniais meno, muzikos, lauko teatro pastatymais ir kitokiomis atsirasiančiomis akcijomis.

Raseinių rajonas – vidurio Lietuvos rajonas, kertamas dviejų I rango transeuropinių transporto koridorių IX B ( Kijevas-Vilnius--Klaipėda E85/28 ir IA (Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas E77-VIA Hanseatica), taip pat to paties maršruto geležinkelio linijos. Transportinė rajono padėtis-dvejopa: • Puikūs tolimieji transportiniai ryšiai. • Prastos kokybės, netiesialinijiniai ryšiai su artimiausiais traukos taškais. Trūksta ryšių tarp Raseinių-Šiaulių, Raseinių-Kėdainių (per Betygalą) Raseinių-Jurbarko. Perspektyvi ir vystytina Kauno-Šiaulių tiesiausioji trasa (per Ariogalą-Šiluvą).

Kadangi rajonas kaimiškas ( 63,1% gyventojų gyvena kaime), ypatingą reikšmę įgauna būtent visaverčių gyvenimo sąlygų visuose regionuose sudarymas. Vietinių kelių tinklo vystymas čia galėtų tapti svarbiausiu veiksniu. Tai matoma ir iš gyventojų klausimų savivaldybės tarnyboms ( dažniausi yra- kada asfaltuos tą ar kitą žvyrkelio atkarpą). Statistiniai duomenys rodo blogiausią Raseinių rajono kelių būklę Kauno apskrityje ir vieną blogiausių šalyje. Iš 575 km rajono kelių net 246 km-žvyrkeliai (43%). Kauno rajone jų 25% , Jonavos –33%, Preenų – 37%. Eismo autoįvykių skaičiumi (17% visos Kauno apskrities autoįvykių, kai gyventojų Raseinių rajone tik 6,3%) rajonas taip pat “pirmauja” apskrityje. Tuo tarpu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas rajone netoks jau mažas: • autostradoje Kaunas-Klaipėda ~ 8-10 tūkstančių automobilių per parą. • Senajame Žemaičių plente 1-1,4 tūkst. • - 2 tūkst. • Raseiniai-Katauskiai 2 tūkst. • Raseiniai-Kaulakiai 2 tūkst. • Raseiniai- (per Kalnujus) 0,5 tūkst.

Kauno apskrities bendrajame plane paruoštoje “užkampių” schemoje šiaurės rytų rajono dalis esanti už Dubysos slėnio, įvardinta kaip blogai aprūpinta transporto ryšiais, teritorija – užkampiu. Iš jos sunku pasiekti rajonines administracines-visuomenines-socialines įstaigas, problemiški “geltonųjų” moksleivių autobusų maršrutai. Tuo remiantis, rajono teritorijos erdvinio modelio koncepcijos pagrindu priimamas tvirtas modernizuotų rajono autokelių tinklas, papildytas naujais traktais Raseiniai--Kėdainiai ir respublikinės (gal ir Europinės) reikšmės traktu Kaunas- (esamas)- Betygala-Šiluva- Šiauliai. Šie traktai leistų likviduoti užkampių statusą didelei, bet labai prisodrintai turistiniais objektais, rajono daliai. Taptų lengviau pasiekiamais Dubysos regioninis parkas, Betygalos kraštovaizdžio draustinis, Pasandravio memorialinis draustinis. Dubysos, Mūkės, Luknės patvankos ir, žinoma, dvasinis Šiluvos centras su Tytuvėnų regioniniu parku. Ir tai tarnautų žymiai išaugusiam tranzitinių keleivių skaičiui. Trumpiausią ryšį su Šiluva, Šiauliais, Liepoja tuoj pat atrastų Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai. Ten, kur judėjimas, ten gyvybė. Naujasis traktas sudarytų geresnes galimybes atsirasti infrastruktūros objektams, kaimo sodyboms, kalnų sporto, turizmo baidarėmis, dviračiais ir kinkiniais ,objektams. 2. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI KONCEPCIJOS VARIANTE ‘A’

Raseinių savivaldybės teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo koncepcijos pagrindas- nuoseklus esamo modelio tobulinimas, siekiant geriausiai išnaudoti stipriąsias kiekvieno urbanistinio elemento savybes ir panaikinti arba sumažinti silpnybes, grėsmes. Rajone, kur dominuoja žemės ūkis , vystymo prioritetai ir turės likti žemės ūkiui. Tačiau turėtų būti skatinamas labiau šiuolaikinis, modernus ir įvairesnis žemės naudojimo būdas, kai dominuoja ne tik maksimalūs žemės ūkio produkcijos kiekiai. Geriau būtų ekologiniai, retų ir vaistinių augalų, retų ir egzotiškų gyvūnų auginimo ūkiai, bitynai,ūkiai susiję su kaimo turizmu, kulinariniu paveldu, žodžiu, labiau atitinkantys trapų, jautrų poveikiui gamtinį ir kultūrinį kontekstą, ūkiai. Čia neturėtų atsirasti stambių gyvulininkystės kompleksų, didelių žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo objektų. Kadangi, didelė savivaldybės teritorijos dalis patenka į Lietuvos bendrajame plane numatytą vidutinio potencialo rekreacinį Šiaulių-Raseinių arealą, į “Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinio” sistemą, dominuoti turėtų tos funkcijos, kurios tiesiogiai susiję su rekreacija. Dėl to teiktinas prioritetas žemės ūkio paskirties sklypams konvertuoti į miškų, ir tai tuo labiau, nes rajono teritorija mažiausiai miškinga apskrityje. Apgyvendinimo sistemoje didelių pokyčių nenumatoma. Ją ir ateityje sudaro du miestai, septyni miesteliai, dvi geležinkelio stoties gyvenvietės ir kaimai su vienkiemiais. Raseiniai ( 12,0 tūkst.gyv.) laikomi plėtotini, ypač stiprinant rajonines administracines funkcijas miestui. Tai numato ir Lietuvos Bendrasis planas. Socialinė –ekonominė plėtra, renovacija ( ypač miesto centro) – svarbiausios artimiausio laikotarpio miesto vystymo kryptys. Miestas yra nutolęs nuo svarbiausių šalies tarptautinių urbanistinių ašių – 5 km iki IX B ir 30 km iki I A (Ryga-Karaliaučius). Tai turi savo pliusų ir minusų. Gerai, kad galima išvengti tranzitinių srautų, o vietiniams ryšiams naudoti senąjį, dar patenkinamos kokybės , Žemaičių plentą. Ant jo, kaip ant siūlo sumauti karoliai – senieji Nemakščiai, Viduklė, , Norgėlai, Verėduva, Didžiuliai ir Ariogala. Blogai, nes netenkama galimybės pakviesti į miestą didesnį kiekį pravažiuojančių miesto ir rajono įžymybių lankytojų, turistų. Dėl to ypatingą reikšmę įgauna Raseinių miesto “ambasadų” prie greitkelio – Girkalnio, Kalnujų, gal ir Paliepių, naujo centro prie Jurbarko trakto sankryžos su greitkeliu vystymas. Tam jau yra gera pradžia – visoje šalyje garsėjantis rekreacijos (ypač mėgėjiškos žvejybos )centras “Karpynė”. Čia ,ir greta esančiose, Raseinių “ambasadose”, galėtų plėstis paslaugų kiekis ir ratas. Ruošiant Raseinių miesto bendrąjį planą didžiausią dėmesį reikėtų skirti centro renovavimui, prisodrinimui ir kompoziciniam apjungimui išsaugant jau susiklosčiusias vertybes ir sukuriant naujas. Miesto įvaizdžiui pagerinti trūksta vertikalių akcentų pvz.: miesto varpinės, kuri matytųsi nuo autostrados, iš miesto įvažiavimo traktų, geriau leistų orientuotis mieste, trūksta didesnių, gerai įrengtų viešųjų erdvių, pritaikytų didesniems žmonių sambūriams, mugėms, šventėms ir t.t. Ariogala (3,6 tūkst.gyv.) žymiai geriau matomas nuo autostrados miestas, tačiau neturi gerų ryšių su ja. Tolimoje ateityje reikėtų rezervuoti galimybę tiesesniam ryšiui nuo autostrados į centrą, gal netgi įkuriant prie autostrados Ariogalos “ambasadą” dešiniajame Dubysos krante. Miestas yra geresnėje padėtyje nei Raseiniai, tuo, kad iki metropolinio Kauno miesto teskiria pusvalandis kelio. Tai yra reikšmingas, miesto raidos faktorius. Čia galima gyventi ir dirbti metropoliniame mieste, naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Galima tikėtis nemažo Kauno regiono gyventojų srauto į gerai įrengtas Dubysos slėnio kasdieninio ir savaitgalio poilsio , sporto ir turizmo bazes. Miestas pasižymi aktyviai konvertuojamomis į šiuolaikines, pramonės įmonėmis, pats gali ateityje pasiūlyti nemažai naujų darbo vietų savo regiono gyventojams, o ir metropolijos aukštesnio lygio specialistams. Pažymėtinos taip pat didelės Ariogalos marių arealo galimybės, konvertuojant esamą karjerą į poilsio-sveikatingumo-gydomąjį kompleksą. Taigi, savivaldybės teritorijoje aiškiai išsiskiria 2 pirmo (aukštesnio) lygio vystymo arealai – Raseinių (autostrados ir senojo Žemaičių plento arealas nuo Girkalnio iki Kryžkalnio) ir Ariogalos ( pagal Dubysos upę, nuo Verėduvos link Čekiškės-Vilkijos).Jie palankiausi gyvenamųjų darinių statybai ( STABILI ZONA) . Juose gali sėkmingai plėtotis darbaviečių kompleksai (AKTYVI ZONA), pvz. Kryžkalnio logistikos ir autotransporto infrastruktūros kompleksas, Viduklės gelžkelio stoties išvystymo kompleksas, Raseinių ir Ariogalos pramonės zonų modernizavimas ir plėtimas. Antro lygio vystymo arealai nusidriekia pagal svarbiausius žvaigždinius Raseinių kelius ( esamus – į Šiluvą ir į Baisiogalą ir būsimą – į Kėdainius). Taigi trys padubysio miesteliai- Katauskiai, Kaulakiai ir Betygala turi didžiausias galimybes vystyti gyvenamąją ir rekreacinę statybą (STABILI ZONA, ATSVAROS ZONA). Čia matome, kokia svarbia taptų šių miestelių jungtis, t.y. modernizuotas traktas Kaunas-Ariogala-Šiluva-Šiauliai. Jis padarytų gerai pasiekiamu pagrindinį gamtinį - kultūrinį rajono turtą - Dubysos regioninį parką. Be to, turėtų likviduoti vieną iš Kauno apskrities “užkampių” – teritoriją tarp Dubysos ir Šušvės upių. Taigi kelių sistemos vystymas tampa svarbiausiu švelninant gyvenimo kokybės regioninės disproporcijas ir sudarant sąlygas regionų savasties išsaugojimui ir panaudojimui. Rajono ATSVAROS (žaliosios, rekreacinės) ZONOS ašį sudaro visą rajoną kertantis Dubysos regioninis parkas ir šiaurės rytų dalyje besidriekiantys didžiausieji miškų masyvai. Šios teritorijos didžioji dalis yra Dubysos upės takoskyrinėje sferoje, taigi rekomenduojamas žemės ūkio pobūdis čia tik TAUSOJANTIS. Neleistini stambūs gyvulininkystės , paukščių kompleksai. Dominuoti turėtų smulkūs ir vidutiniai ekologiškos produkcijos ūkiai, bitininkystė, retų ir vaistinių augalų, aptarnaujantys kaimo sodybas, kulinarinio paveldo ir panašaus pobūdžio ūkiai. Šioje zonoje prioritetą turi žemės ūkio sklypų konversija į miškų ūkio pobūdį. Naujos statybos mastai čia nedideli – esamų miestelių ir kaimų ribose, arba, išimtinais atejais, greta jų. Plėtimo prioritetas tenka tik ant žvaigždinių Raseinių autokelių esantiems Betygalos, Kaulakių, Katauskių ir Šiluvos miesteliams. Šiuose miesteliuose statytina statyba susijusi su rekreacija, turizmo infrastruktūra, bendruomenių veikla. Šie miesteliai galėtų tapti rekreacinės Dubysos regioninio parko veiklos pagrindiniais centrais. Būtent čia turėtų atsirasti ir vystytis turizmo informaciniai centrai, vandens turizmo, dviračių, kinkomųjų ekipažų, pėsčiųjų maršrutų pradiniai, galiniai ir tarpiniai aptarnavimo taškai. Kiti, papildomi centrai, turėtų atsirasti jau betarpiai parko objektuose - esamuose kaimo turizmo sodybose, būsimose (senų sodybų pagrindu) sodybose, prie naujų kalnų slidinėjimo, meškeriojimo centrų, apžvalgos ir kitose įžymiose vietose. Pietinė, dešiniakrantė Dubysos atžvilgiu, teritorija turi įgauti kitokį vystymo pobūdį. Takoskyrinė linija čia netoli Dubysos upės, taigi didžioji teritorijos dalis turi nuotekį į Nemuno baseino upelius: Balčią, Upynę, Šešuvį, Upę, Šaltuoną, Mituvą, ir daugelį smulkesnių upelių, suraižančių savo gražiai apžėlusiais slėniais Žemaičių plynaukštę. Šie, formuojantys kraštovaizdį, smulkiųjų upelių žalieji kaspinai laikomi svarbia gamtinės aplinkos dalimi ir saugomi. Jie tampa svarbiausiu atsvaros sistemos komponentu, nulemiančiu vietovės landšafto identitetą. Kadangi šioje savivaldybės teritorijos dalyje numatoma žymiai aktyvesnė urbanizacinė veikla transporto infrastruktūros, logistikos, pramonės įmonių vystymas Kryžkalnyje, Viduklės gelžkelio stotyje, Eržvilko trakto sankryžoje, Raseinių ir Ariogalos pramonės rajonuose, šių gamtinio karkaso elementų išsaugojimas, panaudojimas ir gausinimas nulems šios rajono dalies plėtros subalansavimą. Ši, pietvakarinė, rajono dalis mažai miškinga. Be Blinstrubiškių miško, stambesnių miškų nėra. Dėl to prioritetas teiktinas žemės ūkio teritorijos keitimui į miškų teritorijas trijose vietovėse ( kur jau yra želdinių). Tai Raseinių miesto “plaučiai”- Paliepių ir Kalnųjų seniūnijose ir Ariogalos miesto “plaučiai” pietinėje miesto dalyje. Čia siūloma sujungti esamus miškelius tarp Butkiškės ir Kilupių į stambesnį žaliąjį masyvą. Paminėti subalansuotos plėtros principai, būdai ir arealai pilnai atitinka Europos Sąjungos paramos Sanglaudos fondo tikslų reikalavimus. Taigi, remiantis savivaldybės Bendruoju planu, galima būtų rengti specialiuosius transporto ir aplinkosaugos projektus fondo lėšų įsisavinimui. 3. TERITORIJOS PLANINĖS IR ERDVINĖS STRUKTŪROS VYSTYMO SKIRTUMAI KONCEPCIJOS VARIANTE “B” Šį koncepcijos variantą galima vadinti DISPERSINIU. Jame neišskiriami privilegijuoto (aukštesnio) lygio vystymo arealai kaip variante “A”. Vienodi vystymo prioritetai teikiami visiems 32 miesteliams ir gyvenvietėms, esančioms prie gerų (asfaltuotų, arba numatytų asfaltuoti) autokelių. Išskiriami tik rajono centras Raseiniai (12,0 tūkst.gyventojų), Ariogala ( 3,6 tūkst.gyventojų) ir dvasinis rajono (ir ne tik…) centras – Šiluva. Jų vystymo klausimai numatomi spręsti ruošiant konkrečius kiekvienu atveju Bendruosius planus. Aktyviosios zonos numatytos dvi: prie autostrados Kryžkalnyje ir Viduklės gelžkelio stoties areale. Raseiniuose ir Ariogaloje numatomas esamų pramonės įmonių rekonstravimas ir saikingas pramoninių teritorijų plėtimas. Skirtingai nei variante “A” trasuojama automagistralė Ariogala-Šiauliai. Ji numatoma padubysiais, jungiant Betygalą, Kaulakius su Šiluva naujomis trasomis ir išnaudojant esamus žvyrkelius. Šiame variante nenumatoma žymiai padidinti rajono teritorijos miškingumą. Motyvas- nekeisti patrauklaus kraštovaizdžio atvirų ir miško erdvių santykio. Čia dominuoja dirbamų laukų, pievų vaizdas, ritmingai sudalintas upelio slėnių želdynais ir retais, nedideliais miškų gojais. Šį kraštovaizdį variante “B” siūloma išlaikyti nepakeistą.