LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS KAMERINIO ANSAMBLIO KATEDRA

Greta Garmašaitė

HAMONDO VARGONAI. ŽYMIAUSI ATLIKĖJAI IR INTERPRETACIJOS KRYPTYS

Studijų programa: muzikos atlikimas (šiuolaikinė muzika, vargonai) Magistro darbas

Darbo autorius: Greta Garmašaitė ...... (parašas) Darbo vadovas: doc. dr. Indrė Baikštytė ...... (parašas)

Vilnius, 2019

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

BAIGIAMOJO DARBO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA

2019m. gegužės 6d.

Patvirtinu, kad mano baigiamasis darbas (tema) „Hamondo vargonai. Žymiausi atlikėjai ir interpretacijos kryptys“ yra parengtas savarankiškai.

1. Šiame darbe pateikta medžiaga nėra plagijuota, tyrimų duomenys yra autentiški ir nesuklastoti. 2. Tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių ir/ar autorių citatos ir/ar kita medžiaga pažymėta literatūros nuorodose arba įvardinta kitais būdais. 3. Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą nėra. 4. Jokių įstatymų nenumatytų piniginių sumų už šį darbą niekam nesu mokėjęs (-usi). 5. Su pasekmėmis, nustačius plagijavimo ar duomenų klastojimo atvejus, esu susipažinęs(- usi) ir joms neprieštarauju.

GRETA GARMAŠAITĖ (Parašas) (Vardas, pavardė)

2

SANTRAUKA

Šis baigiamasis magistro darbas nagrinėja muzikos instrumentą – Hamondo vargonus. Apžvelgiamos atsiradimo istorijos priežastys, aplinkybės; apibrėžiama instrumento specifika bei ypatumai; analizuojamos vargonų rinkodaros organizavimo subtilybės ir išryškinama žymiausių Hamondo atlikėjų svarba, parengiant jų atlikimo būdų interpretacijos analizę. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas bei priedai. Įvade nurodomas temos aktualumas, tyrimo tikslas, objektas, uždaviniai bei naudojami metodai. Pirmame skyriuje pristatomas Hamondo vargonų išradėjas Laurensas Hammondas ir jo instrumentas. Pateikiami pagrindiniai šių vargonų tipai ir išskiriami jų esminiai veikimo principai. Antrame skyriuje kalbama apie rinkodaros priemones, padidinusias Hamondo vargonų pardavimų skaičių. Garsių Hamondo atlikėjų kūrybos kelio apžvalga atsispindi trečiajame skyriuje, kur taip pat aptariamos skirtingos atlikimo interpretacijos, jų lyginimas bei analizavimas.

SUMMARY

This final master thesis examines the musical instrument - Hammond organ. The causes and circumstances of the occurrence history are reviewed; defined the specifics and peculiarities of the instrument; analyzed the subtleties of organ marketing and highlighted the importance of the most prominent Hammond performers in developing an analysis of their interpretation. The thesis consists of introduction, three chapters, conclusion list of literature and sources, and appendix. The introduction refers to the relevance of the topic, the purpose of the research, the object, the tasks and the used methods. The first chapter presents Laurens Hammond and his instrument. The main types of these organs are presented and their essential operating principles are distinguished. The second section deals with marketing tools that have increased the number of Hamond's organ sales. The review of the famous Hamond performers track is reflected in the third chapter, which also discusses different interpretations of the performance, their comparison and analysis.

3

TURINYS

ĮVADAS ...... 5 1. HAMONDO VARGONŲ EVOLIUCIJA ...... 8 1.1. Vamzdinių vargonų ypatumai ...... 8 1.2. Laurensas Hammondas: didysis išradimas ...... 9 1.3. Vargonų esminiai veikimo principai ir modeliai ...... 12 2. RINKODARA. VARGONŲ REKLAMOS IR PARDAVIMŲ STRATEGIJOS ...... 19 2.1. Ekonominė ir socialinė instrumento raida...... 19 2.2. Skirtingų rinkodaros modelių taikymo galimybės ...... 21 3. ŽYMIAUSI VARGONININKAI IR ATLIKIMO TENDENCIJOS ...... 25 3.1. Skirtingi vargonininkų tipai ...... 26 3.2. Žymiausi atlikėjai ir interpretacijos kryptys ...... 29 IŠVADOS ...... 40 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 43 PRIEDAI ...... 46

4

ĮVADAS

Hamondo vargonai1 yra autentiškas ir reikšmingas muzikos instrumentas, daręs įtaką ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir viso pasaulio muzikos vystymuisi. Iš Afrikos kilę muzikantai, gausiausiai gyvenę JAV pietuose, skleidė amerikietišku fenomenu tapusią religinę gospelo muziką (angl. gospel music – evangeliškoji muzika). Šis žanras netruko išplisti į kitas šalis, o tai paskatino ir gospelo kūrinių pritariamojo instrumento – Hamondo vargonų migraciją. Tai padarė didelę įtaką muzikantams iš Misisipės, Memfio, tokių šiaurės miesto zonų kaip Niujorkas, Čikaga, Filadelfija ir Detroitas. Susidomėjimo augimas šiuo instrumentu įrodė, kokia populiaria ir prasminga muzikinio meno išraiškos priemone tapo šie vargonai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuolaikinėje amerikiečių kūryboje šio instrumento vaidmuo yra toks pat svarbus kaip ir gitaros ar fortepijono. Kiekviena nauja muzikantų karta išgirdusi Hamondo vargonus, atranda juos iš naujo – unikalus ir iškart atpažįstamas garsas, atsiliepiantis ramiu, slenkančiu, netgi magišku balsu geba spontaniškai pereiti į kriokiantį ir perkusinį skambesį. Pasak Hencho B. Aldridge‘o (1943) „šiandien, kaip ir prieš keliasdešimt metų, Hamondo vargonai išlieka šlovingiausiu muzikos balsu.“2 Vargonų kūrimo pradžioje muzikos kritikų prognozuota sėkmė buvo mažai tikėtina. Instrumento kaina, tuo metu prilygusi naujo automobilio vertei, dėl nepalankių išorės veiksnių (tokių, kaip Didžioji depresija3) įspėjo apie galimas nepalankias pasekmes. Nepaisant to, Hamondo vargonai tapo legenda tiek dėl savo plačių galimybių atliekant muziką, tiek dėl neįtikėtinai veiksmingo rinkodaros strategijos parinkimo. Iš pradžių, kai kurie muzikos kritikai svarstė ar jie gali teisiškai vadintis instrumentu, o ypač vargonais - klasikinės muzikos atstovams tai kėlė didžiausią susirūpinimą. Tačiau visuomenė Hamondą pripažino iš karto, o daugelis žinomų asmenybių, tokių kaip Henry Fordas4 ir George‘as Gershwinas5 - nieko nelaukdami įsigijo pirmuosius modelius. 1935 metais, kuomet buvo pristatytas pirmasis Hamondo prototipas, vamzdiniai vargonai vis dar buvo plačiai naudojami ne tik bažnyčiose, bet ir teatruose, auditorijose ar viešuose pastatuose. Kai kurie jų buvo žinomi tarptautiniu mastu ir turėjo

1Elektriniai vargonai, išrasti Laurenso Hammondo 1935m. The Hammond Organ Company. Hammond T-series Owner's Manual, 2013. 2 Hench B. Aldridge, The Journal Of American Culture ,1996. 3Angl. Great Depression. 1929–1933 m. pasaulinė ekonomikos krizė. Rūta Vainienė, Ekonomikos terminų žodynas, 2005. 4 Henry Fordas (angl. Henry Ford, 1863 m. liepos 30 d. – 1947 m. balandžio 7 d.) – pramonininkas, automobilių gamyklos “Ford Motor Company” savininkas, Enciklopedija.lt 5 George‘as Gershwinas (angl. George Gershwin, 1898 m. rugsėjo 26 d. – 1937 m. liepos 11 d.) – amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų, www.encyclopedia.com/people/

5 išskirtinius pavadinimus. Be to, koncertų salėse visų tipų vargoninė klasikinė muzika buvo daug plačiau atliekama ir klausoma negu šiandien. Mobilaus instrumento atsiradimas ir egzistavimas, sėkmingai aplenkęs įprastų vargonų kainą dešimtadaliu, didino konkurenciją ir kėlė grėsmę įmonėms, užsiimančioms vamzdinių vargonų gamyba. Išsamių straipsnių bei studijų, analizuojančių Hamondo vargonus yra labai mažai, o lietuvių kalba – nėra išvis. Užsienio šalyse šis instrumentas yra tyrinėtas, tačiau reikia pabrėžti, kad jokie lietuvių kūrėjai nėra išleidę savo autorinių leidinių, metodinių priemonių, informacinių straipsnių, recenzijų ar paruošę tyrimų šia tema. Tai sąlygoja šio darbo temos naujumą. Darbo tematikos nagrinėjimas yra aktualus džiazo ir improvizacinės muzikos atlikėjams, siekiantiems kaupti bei nagrinėti kuo platesnį repertuarą, susipažinti su skirtinga šalių muzika ir instrumentais. Įsigilinimas į šio instrumento atsiradimo ir raidos aplinkybes yra svarbus atlikėjo rengimosi viešam atlikimui aspektas, todėl šio darbo objektu ir buvo pasirinktas šis Laurenso Hammondo išradimas – vargonai. Pagrindinis tyrimo tikslas yra nagrinėti muzikos instrumentą - Hamondo vargonus: • apžvelgti atsiradimo istoriją ir aplinkybes; • apibrėžti instrumento ypatumus ir specifiką; • įvertinti vargonų rinkodaros organizavimą; • atskleisti žymiausių Hamondo vargonininkų svarbą, parengiant jų atlikimo būdų interpretacijos analizę. Tikslų įgyvendinimo planui vykdyti, pasirinkti šie tyrimo uždaviniai: • trumpai apžvelgti Hamondo vargonų istoriją; • pristatyti Laurenso Hammondo biografiją; • išskirti geriausius instrumento modelius bei nustatyti stipriuosius ir tobulintinus jų veikimo aspektus; • susisteminti rinkodaros strategijos principus ir metodus; • apibūdinti žymiausius atlikėjus, analizuoti interpretacijos kryptis. Tiriamajame darbe naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai: • mokslinės ir pedagoginės literatūros bei kūrybos analizė; • vizualinės informacijos duomenų susisteminimas; • girdimosios informacijos duomenų sisteminimas; • straipsnių, internetinės spaudos apžvalga; • aprašomojo, analoginio, apibendrinamojo, lyginamojo istorinio, modeliavimo metodai. Literatūra ir šaltiniai. Darbe panaudota literatūra apima užsienio autorių apžvalgas ir tyrimus – nuo pagrindinių ir reikšmingiausių Dave‘o Liminos (1964), Briano Charecho (1972),

6

Johno Lordo (1941-2012), Marko Veilo (1965), Scotto Faragherio (1940) darbų iki kitų užsienio autorių straipsnių, recenzijų, diskografijų, vizualių šaltinių internete. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas bei priedai. Pirmame skyriuje yra supažindinama su Hamondo vargonų atsiradimo istorija, pristatomas jų kūrėjas – Laurensas Hammondas, apžvelgiami pagrindiniai šių vargonų tipai ir išskiriami jų esminiai veikimo principai. Antrame skyriuje kalbama apie rinkodaros priemones, leidusias padidinti Hamondo vargonų pardavimus, efektyviai reklamuoti ir strategiškai planuoti proceso eigą Didžiosios ekonominės krizės metu. Trečiajame skyriuje pateikiama įvairių garsių atlikėjų, grojusių Hamondo vargonais, kūrybos kelio apžvalga ir skirtingų interpretacijų lyginimas bei analizavimas.

7

1. HAMONDO VARGONŲ EVOLIUCIJA

Šiame skyriuje trumpai pristatoma vamzdinių vargonų specifika ir ypatumai prieš atsirandant Hamondo vargonams, apžvelgiama Laurenso Hamondo išradimo istorija ir jos aplinkybės, pagrindiniai momentai, iškeliamos problemos ir jų padariniai, pristatomi kiti išradėjo kūriniai. Supažindinama su geriausiais Hamondo vargonų modeliais – paaiškinami jų veikimo aspektai, nurodomi techniniai duomenys, atliekama lyginamoji analizė.

1.1.Vamzdinių vargonų ypatumai

Prieš pradedant kalbėti apie Hamondo vargonus, būtina trumpai apžvelgti vamzdinių vargonų ypatumus. Anot vargonininko Vido Pinkevičiaus (1976) - ,,šių laikų vargonų konstrukcija yra labai įdomi. Vargonai turi ir manualinę6, ir pedalinę7 klaviatūras. Labai dažnai didesniuose instrumentuose yra trys ar daugiau manualinių klaviatūrų. Norint, kad atsirastų garsas, reikia ištraukti norimo registro traukę, kuri savo ruožtu viršuje esančioje oro dėžėje atidaro sklendę, leidžiančią orui patekti į to registro vamzdžių eilę“.8 Paspaudus klavišą, oro dėžėje atsidaro klapanas, kuris atveria kelią orui patekti į vamzdį. Ten vibracijos būdu oras rezonuoja ir taip išgaunamas garsas tęsiasi tol, kol klavišas atleidžiamas. Kiekvienas registras kontroliuoja tam tikrą konkrečių tembrų vamzdžių eilę. Skirtingas balsas pasirenkamas registro pagalba, o ,,balso lygį nustato pėdų skaičius. Aštuonių pėdų balsas, pav. „principalas 8“, yra normalaus skambesio, keturių pėdų, pav. „oktava 4“ — skamba oktava aukščiau, dviejų pėdų, pav. „dubletė 2“ — dviem oktavomis aukščiau; vienos pėdos, pav. „fleita 1“ — trimis oktavomis aukščiau”9 nuo pirmosios oktavos. Vargonų skambėjimas svyruoja nuo pagrindinio vargonų registro (principalo) iki aukštesnių garsų, imituojančių tokius instrumentus kaip fleita, trimitas, altas ir kt. Vargonininkas gali derinti garsus tarpusavyje arba kontrastuoti vienu tembru prieš kitą, grodamas skirtingais manualais. Naudojant kopuliaciją (kitaip – sankabą), reiškiančią dviejų ar daugiau manualų susijungimą – skambesys tampa sodresnis ir turtingesnis, o garsumas intensyvesnis. Tačiau visgi iškyla vienas keblumas – grojant vargonais, visą laiką vėluoja garsas – ,,nuo klavišo paspaudimo iki pasigirstančio garso praeina kelios sekundės“ (Antanas Jasenka, 2016).

6 Manualas - (lot. manualis - rankinis; sk. manu/alas): muz. vargonų klaviatūra rankoms, lietuviuzodynas.lt 7 Pedalas - (it. pedale < lot. pedalis - kojinis < pes, kilm .pedis - pėda, koja): muz. vargonų klaviatūra kojoms, lietuviuzodynas.lt 8 Vidas Pinkevičius, Straipsnis Kaip Veikia Vargonai: Pažinkite instrumentų Karalių, www.vargonininkai.lt, 2013. Prieiga per internetą: http://vargonininkai.weebly.com/uploads/3/7/6/1/376106/kaipveikiavargonai- perskaitykiteirdalinkites.pdf 9 Konradas Kaveckas, Vargonų registrai ir jų vartojimas, 1938 Nr. 11–12 8

Iliustruojant kaip toli buvo evoliucionavę vamzdiniai vargonai reiktų paminėti žymaus vargonininko Dono Bakerio10 vinilinę plokštelę Tolimos vietos (angl. Far Away Places, 1946m.), kuri buvo įrašyta beveik 8000 kg sveriančiais vargonais su keturiais manualais, 24 eilėm ir 2000 skirtingų ilgių bei diametrų vamzdžiais. Bazinę komplektaciją papildė daugiau nei šimtas registrų ir pedalinė klaviatūra. Didžioji dalis vargonų, įskaitant ir paminėtus, turėjo išskirtinius pavadinimus. D. Bakerio naudotieji buvo pavadinti Roberto Mortono vardu (angl. Robert Morton Organ), o štai 1932 metais Atlantik Sičio konferencijų salėje Boardwalk Hall Naujajame Džersyje įmontuoti vargonai buvo pavadinti Didžiausiais pasaulio vargonais (angl. World‘s Greatest Organ). Kaip teigia Oddmusic muzikos tinklalapis, instrumente įmontuoti net septyni manualai, 1439 registrai ir 33112 vamzdžiai. Vardo davimas asmeniniam instrumentui nebuvo svetimas ir džiazo muzikantams – Dougo Duke‘o11 M-3 modelio vargonai pavadinti Meškiuku (angl. Baby Bear), Merlo Saunderso12 B-3 Džesika (angl. Jessica), Joe Krowno13 Frankenšteinu (angl. Frankenstein), o Elvio Preslio14 – Mažuoju Elviu (angl. Little Elvis). Vamzdiniai vargonai pasiekė savo šlovės zenitą, kuomet vargonininkai gyvai įgarsindavo nebylius filmus. Neilgai trukus, spartus kino industrijos tobulėjimas ir klestėjimas privertė uždaryti teatrus, paliekant vargonus be priežiūros. Pasak rašytojo Scotto Faragherio (1940) amerikiečiai visada mylėjo vargonų muziką – nauji įrašai būdavo išpirkti akimirksniu. Vamzdinių vargonų gamybos procesas tęsėsi juos įrengiant bažnyčiose, koncertų salėse, bet ne namų aplinkoje. Kaip tik tuo metu rinkoje ir atsirado vakuumas – galimybė sėkmingo projekto įgyvendinimui, kuria iniciatyviai pasinaudojo išradėjas Laurensas Hammondas.

1.2. Laurensas Hammondas: didysis išradimas

Hamondo vargonai (angl. the Hammond organ) yra dar įvardinami kaip ,,garsiausias ir šlovingiausias balsas“.15 Savo išskirtiniais tembrais kelis dešimtmečius skambėdavo radijo stočių laidose, sukurdavo jaukią aplinką restoranuose, plačiai skambėdavo koncertų, mokyklų salėse ir namuose. Tačiau instrumentas ne visiems kėlė vienodas emocijas – kai kurie klausytojai šlykštėjosi įmantriom garsų spalvom, o kiti – juo atvirai žavėjosi. Hammondas bandė sukurti nebrangų bažnytinių vargonų pakaitalą, o tuo pačiu taip įgyvendino ir pirmojo sintezatoriaus idėją. Šiandien, po beveik 90 metų nuo šio instrumento atsiradimo, į rinką jų išleista apie 300000, tačiau

10 Donas Bakeris (angl. Don Baker, 1903 m. vasario 26 – 1989 m. birželio 6d.) – JAV vargonininkas. Karjerą pradėjęs kaip vamzdinių vargonų atlikėjas, vėliau nemažai grojo ir Hamondo vargonais. 11 Dougas Duke‘as (angl. Doug Duke, 1920 m. – 1973) – amerikiečių džiazo vargonininkas, pianistas. Alex Henderson, Artist Biography, allmusic.com 12 Merlas Saundersas (angl. Merl Saunders, 1934 m. vasario 14d. – 2008 m. spalio 24d.) – amerikiečių pianistas, vargonininkas, Wikipedia.com 13 Joe Krown‘as (angl. Joe Krown, ??) – amerikiečių vargonininkas, pianistas. Chris Ryan Joe Krown – Bio, Joekrown.com 14 Elvis Aronas Preslis ( angl. Elvis Aron Presley, 1935 m. sausio 8 d. – 1977 m.) - amerikiečių dainininkas (baritonas) ir aktorius, Wikipedia.com 15 Henry B. Aldridge, The Journal Of American Culture ,1996. 9

Hamondo vargonų kompanija (angl. The Hammond Organ Company) dabar priklausanti Suzuki16, tęsia tik skaitmeninių modelių gamybą. Nepaisant to, nusipelnę pagarbos senojo modelio vargonai gyvuoja iki šiol. Dauguma jų naudojami kasdien, o patys seniausi Hamondo tipo vargonai išgraibstyti roko muzikantų, dievinančių išskirtinį jų garsą. Tie, kurie negalėjo ar nespėjo įsigyti autentiškų vargonų, turėjo taikytis prie modernaus varianto, kuris, deja, neperteikia originalaus skambesio. 1930 metais Ilinojuje Laurensas Hammondas išrado elektroninius vargonus. Po keturių sunkaus darbo metų 1934-aisiais buvo užbaigtas pirmasis prototipas ir pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų patentų biurui (angl. U.S. Patent and Trademark Office). Hamondo vargonams sėkmingai suteiktas registracijos numeris, o po metų Rokfelerio centre, Niujorke, pristatyti pirmieji A serijos modeliai. Prototipą išbandė daugybė muzikantų, vienas jų - italų kilmės Šv. Patriko katedros vargonininkas virtuozas bei kompozitorius Pietro Yonas (1886–1943), prisilietęs prie instrumento jis ,,entuziastingai ir energingai išgyrė naujovę.“17 George‘as Gershwinas, tuo metu būdamas populiarumo viršūnėje, vos tik pagrojęs šiuo instrumentu, nedelsiant užsisakė vieną sau. Kelių savaičių bėgyje į eilę dėl Hamondo stojo Henry Fordas ir Rudy Vallee18. Greitu metu Hamondas stovėjo Madison Square Garden, Hollywood Bowl, Metro-Goldwyn-Mayer, United States Naval Academy koncertų salėse ir netgi RMS Aquitania laive. Anglų dirigentas Leopoldas Stokowskis (1882–1977), nors ir nepirko instrumento, tačiau teigė, jog ,,pasitelkus tik keturių Hamondo vargonų pagalbą, galima būtų atkurti visą Filadelfijos simfoninio orkestro skambesį.“19 Šio instrumento autorius Laurensas Hammondas gimė 1894 metais, Evanstone, Ilinojaus valstijoje, pasiturinčių tėvų šeimoje. Po staigios tėvo mirties, motina Laurensą ir kitus vaikus išsivežė į Europą ir apsistojo Ženevoje, Šveicarijoje. Vėliau grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas Hammondas studijavo Kornelio universitete20 ir 1916 metais įgijo mechanikos inžinerijos laipsnį. Po ketverių metų, dirbdamas Detroito automobilių koncerno inžinieriumi, jis vis degė noru ką nors montuoti, tyrinėti, eksperimentuoti, kol galiausiai išrado begarsį laikrodį, pritvirtinęs spyruoklinį variklį garso izoliuotoje dėžutėje. Šis atradimas atnešė jam pakankamai pinigų, kad paliktų darbo vietą ir išsinuomotų kūrybinę erdvę Niujorke (JAV). XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje pradėjo rastis kino pramonė. Nuo pat pradžių, kuomet filmas buvo kuriamas judančių paveikslėlių principu, kūrėjai ieškojo būdų kaip vaizdą parodyti trimatėje erdvėje. Dominuojančia technologija šioje eroje tapo 3D stereoskopija, kuomet filmai buvo transliuojami į du atskirus ekranus. Žiūrovų akys matydamos tokio tipo transliaciją

16 Suzuki Musical Instrument Corporation yra Japonijos kompanija, gaminanti skaitmeninius muzikos instrumentus, wikipedia.org 17 Jeff Snyder. Adventures in the Development of an Electronic Wind Instrument, 10. 18 Rudy Vallee (angl. Hubert Prior "Rudy" Vallée 1901 m. liepos 21 – 1986 m. liepos 3d.) – amerikiečių dainininkas, aktorius, Wikipedia.com 19 The Birl. Musical Instruments in the 21st Century, 13. 20 Kornelio universitetas – privatus universitetas Itakėje, Niujorko valstija. Wikipedia.com 10 sujungdavo du atskirus paveikslus, o tai sudarydavo 3D iliuziją21. Laurensas Hammondas ir Wiliamas F. Kesedis22 1922 metų pabaigoje debiutavo su savąja Teleview sistema. Ši projekcijos forma pasižymėjo greitais kadrų kaitaliojimais iš dviejų filmo juostų. Dėl sudėtingo formato, pagal Teleview sistemą buvo sukurtas tik vienas filmas - The Man from M.A.R.S.23 1928 metais tobulindamas savo elektrinį laikrodį autorius įkūrė kompaniją Hammond Clock Company, o po devynerių metų bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į Hammond Instrument Company. Galiausiai 1953 metais tapo Hamondo vargonų kompanija (angl. Hammond organ company). Nors jis pats nebuvo muzikantas, inžinierius liko sužavėtas garsais, sklindančiais iš jo laboratorijos. Laurensas nusipirko naudotą pianiną ir išardė visas jo dalis. Naudodamas klaviatūrą kaip valdiklį, jis galėjo eksperimentuoti su įvairiais garsą generuojančiais metodais, kol atrado savo garsų generavimo sistemą (angl. tonewheel generator). Daugeliu atvejų, Hamondo vargonai buvo modeliuojami pagal vamzdinius vargonus, tačiau yra keletas esminių skirtumų. Vietoj to, kad garsas būtų kuriamas orui keliaujant vamzdžiu, išradėjas naudojo 96 plieninių ratukų sistemą, maždaug dviejų colių skersmens, kurie sukdamiesi sugeneruodavo toną. Šie ratai turi skirtingą skaičių mažų išpjovų, kitaip dantukus - tai priklausė nuo oktavos, kurią jie turi atgaminti (mažajai oktavai reikia dviejų dantukų, didžiajai - 4 ir t.t.). Garsų generavimo ratas sukosi pastoviai, o jo greitis nustatomas pagal 12 skirtingų dydžių pavarų sistemą. Šalia kiekvieno rato krašto yra lazdelės formos magnetas kartu su vielos rite. Hammondas perėmė vamzdinių vargonų švelerio24 pedalą elektroniniams vargonams, tam, kad galima būtų perteikti garso išraišką tuo pačiu gebant kontroliuoti ir dinamiką. Jis taip pat įtraukė pedalus groti kojoms, tik sumažino jų skaičių iki 25, kai nustatė, jog bažnyčios vargonininkai retai groja trečiąja oktava. Kartu su kitais inžinieriais pradėjo tyrinėti tradicinių muzikinių tonų gamybą elektrine sinteze. Virš klaviatūros buvo sumontuotos harmoningos vilkties sijos, leidžiančios sukurti milijonus skirtingų tonų. Vėlesnis jo išradimas Solovox (1940) (žr. 1 pav.) – tai priedas prie fortepijono klaviatūros. Kūrinio esmė yra ta, kad atlikėjas gali sustiprinti melodiją, papildydamas ją vargonų ar orkestro garsais. Atsirado ir ypatingas vargonų akordų efektas (1950) – paspaudus skydelio mygtuką, akordai gimsta savaime.

1 pav. Solovox, 1940

21 Davis Bertram, William Friese-Greene, p. 144. 22 Viljamas F. Kesedis (angl. William F. Cassedy, 1862 m. – 1914 m.) – amerikiečių advokatas. Russel Headley, The History of Orange County New York, 1908m. 23 Premiere - Selwyn Theatre, New York, December 1922. 24 Šveleris - specialus pedalas, leidžiantis pagarsinti arba patylinti konkretaus manualo registrų skambesį, nes jis atidaro toje vamzdžių spintoje žaliuzes. Vidas Pinkevičius, 3 retos problemos su švelerio pedalu, 2014. 11

1937 m. Donaldas Jamesas Leslie dirbo radijo tarnybos inžinieriumi brolių Barkerių universalinėje parduotuvėje (angl. Barker Brothers Department store) Los Andžele. Tai buvo viena iš pirmųjų parduotuvių, pradėjusių pardavinėti Hamondo vargonus. Leslie nusprendė įsigyti instrumentą po to, kai išgirdo jo skambėjimą pristatymo metu akustiškai suprojektuotoje salėje, tačiau grįžęs nusivylė jo garso kokybe namuose. Donaldas buvo įsitikinęs, kad gali sukurti geresnius garsiakalbius instrumentui. Po kelių metų eksperimentavimo radijo technikos inžinierius pabaigė projektą su naujų garso kolonėlių prototipu ir susisiekė su Hamondo kompanija dėl galimybės parduoti savo produktą. Tačiau nepaisant teigiamų atsiliepimų, kuriuos pateikė garsiakalbių išbandymui pasamdytas vargonininkas, Hammondas nebuvo per daug suinteresuotas. Tuomet Leslis pradėjo savo verslą 1940 metais, kuris tapo labiausiai su Hamondo vargonais konkuruojančia firma. Nuolatinė įtampa ir baimė kompanijų kovoje tęsėsi penkiasdešimt metų. Vienu metu Hammondas netgi išleido atsparius Leslio garsiakalbiams vargonus (angl. Leslie- proof), kurie galėjo veikti tik su originaliom garso kolonėlėm, tačiau tai sužinojęs priešas netrukus perprato sistemą ir sugebėjo tai pakeisti. Visgi abi kompanijos 1992 metais buvo suvienytos ir įgavo Hammond Suzuki pavadinimą. Nors dvi bendrovės išliko nedraugiškame santykyje, džiazo žanro25 gyvavimo laikotarpiu šių abiejų firmų įrangų dalys buvo neatsiejamos daugelio džiazo vargonininkų veikloje.

1.3. Vargonų esminiai veikimo principai ir modeliai

Labiausiai pageidaujami B-3 serijos Hammondo vargonų modeliai išsiskiria savo perkusinėmis funkcijomis ir klasikine išvaizda. Patvarumu pasižymintys C-3 modeliai visgi populiarumu nepranoksta jau lyderiu tapusio B-3 tipo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad abu jie evoliucionavo iš A modelio. Iš viso sukurta daugiau nei 50 skirtingų vargonų modelių. A, B, C, D ir R serijas sudaro du manualai po 61 klavišą. Mažesni, spinetiniai modeliai kaip M, L ir T serijos turi dviejų manualų sistemą su 44 klavišais. Nuo 1970-ųjų, kuomet buvo pradėta elektroninė garsų generavimo gamyba, atsirado J, K, N partijos ir Aurora, Concorde, Phoenix, Grandee, Regent, Maverick, Cougar, Dolphin, Sounder, Elegante modeliai26. Hamondo vargonai iš pradžių buvo sukurti kaip kompaktiška telharmoniumo27 versija. Abu instrumentai derino atskirų elektroninių tonų generavimo metodą, juos kontroliavo, norint susintetinti ar išgauti pageidaujamą skambesį. Kiekvienas garso arba tono ratas susidėjo iš metalinio disko, turinčio griovelio formos ratlankį magnetinio artumo išsidėstyme. Kai diskas

25 Džiazas – profesionali improvizacinės muzikos rūšis, susiformavusi XIXa. pabaigoje – XXa. pradžioje. Džiazas atsirado iš afroamerikietiškos muzikos, kuri jungia Afrikos ir Europos muzikos tradicijas. www.wikipedia.org 26 Bruce Wahler. Hammond Organ Information. 35. 27 Telharmoniumas – tai vienas pirmųjų elektrinių muzikos instrumentų, kitaip dinamofonas. Muzikos enciklopedija, t. 3. Vilnius, 2007. 12 pasisukdavo, veleno grioveliai sukeldavo kintamąją srovę link ritės. Sukurta srovė buvo sinusinė28, o įtampos dažnis priklausė nuo griovelių skaičiaus ir sukimosi greičio. Kiekvienam klavišui manuale buvo priskirta po septynis garsų generavimo ratelius, kurie gebėjo modeliuoti harmoniką29 arba obertonus – virpesių ciklinis dažnis buvo 8 kartai. Ši sistema atitiko visas muzikines pastabas, susijusias su specifine nata. Kadangi vargonų važiuoklės viduje buvo tik nedidelis toninių ratų skaičius, pagaminti harmonikai nebuvo skirti tikslūs dažniai. Tokiais atvejais tonas, kuris pagamindavo artimiausią dažnį – laimėdavo. Vėlesniuose Hamondo vargonų gamybos modeliuose su klavišu susietų toninių ratų skaičius padidėjo iki devynių. Pridėtos dalys buvo oktavos, esančios žemiau pagrindinio dažnio (0,5 karto didesnės) ir kvintos (1,5 karto didesnės). Harmonikos amplitudės buvo reguliuojamos atskirai su slankiojančiais reguliatoriais bei vilkimo sijomis. Originaliame vargonų dizaine buvo du rankomis valdomi manualai, kurie buvo susieti su atskiromis vilkimo sijomis. Be to, originalioje konstrukcijoje taip pat egzistavo rankinis pedalo įtaisas, turintis atskirą trauklę su dviem valdikliais. Vėlesnės gamybos modeliuose pedalo rankinio valdymo velenas buvo sujungtas su kitomis vilkimo sijomis, siekiant sukurti devynių juostų valdiklius. Ankstesniuose modeliuose vilkimo sijos turėjo atskiras vertes nuo nulio (išjungta) iki aštuonių (visiškai įjungta). Vėliau buvo įdiegtos nuolatinės vertės valdikliai, kad būtų užtikrinta patikimesnė kontrolė. Originalus vargonų sumanymas apima iš anksto nustatytus jungiklius, kurie nustato harmonikos didžiausias vertes. Hamondo vargonai garsėja garsinėm išraiškos priemonėm, kurių palaipsnis atsiradimas ar tobulėjimas paliko didelį įspaudą šio instrumento specifikoje bei išgarsino kai kurių modelių vardus. Tremolo30. Hamondo vargonai turi tremolo efektą, kuris gali būti taikomas garso vibracijai išgauti. Tremolo efekto dažnis (penki hercai) buvo nustatytas sinchroninio variklio, jam sukant tonų ratus. Šio efekto atgarsį galima reguliariai valdyti, pasitelkiant panelėje esantį mygtuką. Supaprastintas skaitmeninis vargonų modelis gali būti sukurtas naudojant pridėtinę sintezės techniką. Sinusinių virpesių31 skaičius tiesiogiai nustatomas pagal skiriamų toninių ratų skaičių vienam klavišui. Pasak amerikiečių fiziko Juliano Parkerio (1980), reikia pažymėti, kad sinusoidų amplitudė yra kontroliuojama traukos juostos: kai kurie sinusoidai gali turėti toką silpną amplitudę, kad nėra prasmės sintezuoti apskritai. Be sinusoidų, reikalingų realiai vargonų sintezei, sintezė su fiksuotu dažniu gali būti įtraukta į modelį, kad būtų išreikštas tremolo efektas. Kadangi

28 Sinusinė srovė – paprasčiausia ir taisyklingiausia kintamoji elektros srovė, kurios momentinis stipris kinta harmoningai. Fizikos terminų elektroninis žodynas, 2005. 29 Harmonika – fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagrindinio dažnio kartotinis. Lietuvių žodynas, 2019. 30 Tremolo – ypatinga amplitudinio vibrato rūšis, amplitudės keitimo dažnis. Quizlet, 2019. 31 Sinusiniai virpesiai apibūdinami dviem susijusiais parametrais – dažniu ir bangos ilgiu. Fizikos terminų elektroninis žodynas, 2005. 13 vilkimo sijos buvo naudojamos kontroliuojamam garso stiprintuvo tembrui, nustatant atskiras amplitudes, yra keletas galimų derinių, net jei naudojamos diskrečiosios vertės. Tikslūs harmonikiniai komponentai, naudojami pavyzdiniame tone, yra prima, sekunda, tercija ir oktava, kai pagrindinis dažnis yra virš 130 Hz (nata C3). Žemiau šio dažnio primos ir oktavos harmonika naudojama kartu su subkontroktavos virštoniais ir kvintomis. Hamondo vargonai metė iššūkį pianistams – reikalaudami priprasti prie lengvesnio klavišų svorio ir pasipriešinimo bei mokytis groti boso linijas kojų pedaluose. Atsižvelgiant į techninius grojimo reikalavimus, grojimas vargonais šiuo atžvilgiu yra šiek tiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, jei atlikėjas nori groti tremolo naudodamas dvi natas ir įsijungti perkusijos efektą, muzikantas turi būti labai tikslus nuimdamas pirštus nuo kiekvieno klavišo arba perkusijos efektas neskambės. Taigi, šuolis nuo pianino link vargonų reikalauja naujos atlikimo technikos, muzikavimo gebėjimų bei įvairialypių žinių. Perkusija. Kitas svarbus vargonų veikimo aspektas – harmoninis perkusijos efektas. Jis buvo pristatytas 1955 metais. Atsižvelgiant į vargonų platų technikos spektrą ir galimybes, šio poveikio esmė buvo atkurti specifinių perkusinių instrumentų skambesį, panašių į marimbos, ksilofono ir varpelių. 2008 metais amerikiečių atlikėjas ir grafikos dizaineris Craigas Dockeris, analizuodamas šį efektą, išryškino svarbiausius bruožus. Anot jo ,,norint naudoti vargoninę perkusiją grojimo metu, svarbu nepamiršti, kad pirmiausia nusistatome registrų bazę, kurią efektas papildys. Taip pat labai svarbus momentas yra ataka, tikslus klavišo smūgis. Praktiškai, legato32 grojimą galite pamiršti – vis tiek atsilieps tik viena nata. Perkusija veikia tik viršutiniame manuale, todėl groti dviem rankom nepavyks. Sprendimas yra perkelti kairę ranką į apatinį manualą, o dešinę, kaip soliuojantį balsą, palikti viršuje.“33 Senesni Hamondo vargonų modeliai, pagaminti prieš pasirodant 3 serijai (pvz. B-2, C-2 ir t.t.) perkusinių funkcijų neturi. ,,Kiekvienas džiazo atlikėjas - vargonininkas mano, kad naudoti perkusijos efektą yra tiesiog būtinybė! Vienu metu tai absoliuti subtilybė, o kitu – perversmas džiazo muzikoje”34, savo knygoje teigė amerikiečių muzikos kritikas ir muzikantas Joshas Stevensas. Atlikėjai, neturintys galimybės išbandyti šios funkcijos savo vargonuose, gali papildomai ją įsigyti originaliose Hamondo vargonų detalių ir aksesuarų parduotuvėse. Pedalai. Hamondo vargonų apačioje įtaisyta medinė pedalinė klaviatūra, skirta muzikantams, norintiems boso partijas atlikti kojomis. Klavišų skaičius svyruoja skirtingai visuose modeliuose: dažniausiai naudojami 25 klavišai, o štai koncertiniuose instrumentuose kaip RT-2, RT-3 bei D100 – 32. Šie išskirtiniai modeliai turėjo netgi atskirą solo pedalams skirtą bloką, kurį

32 Legato – rišlus perėjimas nuo vieno į kitą garsą. Antanas Krutulys. Muzikos terminų žodynas, Vilnius, VAGA, 1975. 33 Craig Dockery. Video pamoka Rock and Roll Organ Lessons : Using Hammond Organ Percussion, 2008. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=IvFk_CNv0GQ 34 Josh Gray Stevens. Let‘s talk about music techniques. 1989, Boston. 14 sudarė 32, 16, 18 ir 4 pėdų balsai. O štai spinetiniai modeliai turėjo tik po 12 klavišų kojų klaviatūroje. Žemas ir sodrus pedalų tembras, skirtingai nei kontraboso ar bosinės gitaros, nedelsiant atkreipia klausytojo dėmesį. Tačiau nepaisant šio išskirtinio garso vis tiek iškyla problema: kad ir kokia būtų greita vargonininko reakcija ar ištreniruoti pėdų raumenys – kojomis neįmanoma sparčiu tempu tiksliai atlikti smulkių natų partijos. Taip atsitinka dėl ne itin aiškios atakos, kuri priklauso nuo pedalo paspaudimo greičio ir momento, kai garsas atsiliepia garsiakalbiuose. Šie veiksmai tarpusavyje vėluoja, kas sukelia nedidelį diskomfortą grojimu metu. Dėl šios priežasties dauguma muzikos grupių, ypatingai atliekančių roko stilių, verčiau rinkosi elektrinės bosinės gitaros tikslumą. Pedalų klaviatūra atrodo lygiai taip pat kaip manualas rankoms, tik kelis kartus didesnis (žr. 2 pav.). Atrodytų, jog atlikimo technika yra gana paprasta – identiškos natos, kurias reikia paspausti kojomis, atliekant tam tikrą partiją, paremtą ritmo motyvais. Tačiau iš tiesų vargonininkui patikėta spręsti žymiai didesnes ir sudėtingesnes užduotis:

. gebėti susikoncentruoti į pedalų partiją, kai viena 2 pav. Vargonų klaviatūra kojoms su švelerio pedalu ranka akompanuoja apatiniame manuale, o kita atlieka melodiją viršutiniame; . prireikus, viena koja valdytų švelerio pedalą; . rankomis arba kojomis perjunginėti registrus; . grojant nežiūrėti į pedalų klaviatūrą.

Mokėti valdyti vargonus - aukštasis pilotažas. Šimtai valandų, praleistų tobulinant pedalinę techniką, atlikėjams tampa natūraliu dalyku. Laurenso vargonų pedalų instrukcijoje nurodyta, kad nuolatinis žiūrėjimas į kojų klaviatūrą sumažina muzikanto gebėjimą atsipalaiduoti, jaustis komfortabiliai ir tiesiog neleidžia pačioms kojoms įsisavinti pedalų struktūros. Jimmy Smith’as35 antrino kūrėjui: praktikos metu, muzikantas pedalų schemą pasikabindavo ant sienos, kad nereikėtų žiūrėt žemyn į kojas. Tačiau ne visiems buvo priimtinos tokios instrukcijos. Štai vargonininkas bei straipsnių autorius Orville’as Fosteris, 1959 metais žurnale Hammond Times pastebėjo, kad pradėjus mokytis groti vargonais, jam nebuvo leista prisiliesti prie manualų, kol nepripras prie kojų klaviatūros: ,,Šešias valandas per dieną, šešis mėnesius grojau tik kojomis. Idealiausia, kai melodines linijas paverčiame pedalų solo. Rankos net nereikalingos – pastūmėkite

35 Jimmy Smith‘as (angl. James Oscar Smith, 1925m. – 2005m.) – amerikiečių džiazo muzikantas, vargonininkas, pianistas. www.wikipedia.com 15 suolelį šiek tiek atgal, kad matytumėte tai, ką darote ir grokite. Žiūrėjimas į pedalus? Žinoma! Po kelių kartų galite užmerkti akis ir įsitikinsite, kokius stebuklus daro kojos.“36 Diskutuodami apie pedalų technikos subtilybes dauguma vargonininkų pagrindinį vaidmenį atiduoda kairei kojai. O Fosteris vėlgi nesutinka, siūlydamas naudoti ,,abi kojas melodijoms atlikti.“37 Kai kalba krypsta apie avalynę, kuomet siekiama nustatyti ar geriau groti tik kojinėmis, ar batais plonu padu, Orville‘as skatino vargonininkus niekada negroti basomis, o stengtis pajusti klavišus avint bet kokia avalyne: ,,tai tik prasimanymas. Batai negali daryti įtakos grojimui.“38 Hamondo vargonų pedalų naudojimas džiazo muzikoje kėlė daug abejonių ir diskusijų. Neatsiejama šio muzikos stiliaus dalis buvo kontrabosas - akustinis ir subtilus instrumento skambėjimas užtvirtindavo harmoninį pagrindą. Vargonininkai, labiau vertinę kontraboso tembrą, pedalais negrodavo, bet pasirinkę tokį sprendimą būdavo išvadinti tinginiais arba nepakankamai kvalifikuotais muzikantais. Garsus džiazo muzikos kritikas Leonardas Featheris (1914 – 1994) pastebėjo, kad ši problema bus išspręsta tik tada, kuomet vargonininkai ir kontrabosistai stengsis vienas kitą suprasti, stebėti ir sekti, plėtojant naujas idėjas, papildančias ir prisidedančias prie bendro instrumentų skambesio.39 Registrai. Garso tembras vargonuose reguliuojamas registrų pagalba. Registras, tai slankiklis, reguliuojantis tam tikro garso intensyvumą, efektyvumą. Palaipsniui jį traukiant į save – garsas didėja, įstumiant į vidų – mažėja.40 Kaip ir vamzdinių vargonų sistemoje, registrų ženklinimas išlieka toks pat – taikant pėdų aukščio būdą. Originaliame produkte vienam 3 pav. Hamondo vargonų registrai manualui tenka po devynių registrų komplektą (žr. 3 pav). Nors kiekvienas registras turi išskirtinį skambesį, juos miksuojant galima sukurti per 253 milijonų kombinacijų.41 Registrai skirstomi į tris garsų ir spalvų grupes: . baltieji – registrai, sudaryti tik iš konsonansinių intervalų; . juodieji – disonansiniai intervalai; . rudieji – subkontroktavos efekto registrai. Vienas iš jų konsonansinis, kitas – disonansinis.

36 Orville Foster. Hammond Times, 1959. 37 Orville Foster. Hammond Times, 1959. 38 Orville Foster. Hammond Times, 1959. 39 Leonard Feather. The New Encyclopedia of Jazz, 1960. 40 Murray Campbell; Clive Alan Greated; Arnold Myers. Musical Instruments: History, Technology, and Performance of Instruments of Western Music, 2004. 41 Hammond Organ Company. Drawbars and percussion. 16

Kai kurių vargonininkų dėka, tam tikri specifiniai registrų nustatymai išgarsėjo visame muzikos pasaulyje. Pats populiariausias 888000000 išdėstymas priklauso Jimmy Smith‘ui.42 Jis pripažintas klasikiniu Hamondo vargonų garsu. Kadangi kiekviena instrumento serija atitiko skirtingus standartus, keitėsi jų funkcijų ir techninių duomenų specifikacija. Šios pagrindinės išraiškos priemonės tapo paskata muzikantams išbandyti ir palyginti kuo daugiau vargonų modelių. A serija. A serijos vargonų modelių gamyba prasidėjo 1935 metais vasarą. Tai buvo pradžia ir atspirties taškas visų kitų modelių tolimesniam vystymuisi. Prabangi apdaila tik iš amerikietiško riešutmedžio ir bendra viso instrumento išvaizda labai nesiskyrė nuo vėlesnio B-3 modelio: suolas, natų stovas, manualai, nuimama pedalinė klaviatūra. Dauguma svarstė, kodėl prasidėjus naujai vargonų erai, remiamasi tradicine vamzdinių vargonų konstrukcija ir vietoje vienos klaviatūros paliktos tos pačios dvi. Anot Laurenso: ,,vargonų ir fortepijono klaviatūros labai skiriasi – jei stipriau spustelsime fortepijono klavišą, jis garsiau ir atsilieps, o vargonuose taip nėra. Kaip tuomet grojant vienu manualu galima išryškinti melodiją, kai ten pat skamba akompanimentas? Atsakymas yra - kontrastuojantis antras manualas.“43 Keli reikšmingi, ilgalaikiai bei išskirtiniai instrumento bruožai debiutavę su A serija yra registrai, išankstinė registruotės nusistatymo sistema bei tremolo paliko įspaudą vargonų muzikos pasaulyje. Sėkminga pradžia leido judėti toliau ir tobulinti instrumentų gamybą. B serija. Kilus susirūpinimui dėl nepakankamo vargonų garso, po metų, 1936 m. pristatytas B serijos modelis BC. Platesnė ir gilesnė instrumento konstrukcija atvėrė įmontavimo galimybes choruso44 efektui, kas leisdavo šiek tiek paaštrinti skambesį.45 2002-aisiais metais Hamondo vargonų bendrovė atnaujino B serijos B-3 modelius, pervardinę juos Naujaisiais B-3. Originalus instrumentas sukurtas naudojant šiuolaikinę elektroniką ir modernią garso generavimo sistemą. Išvaizda atitinka legenda tapusį B-3, be to kūrėjai stengėsi atkurti net subtiliausius modelio garsų niuansus. Apžvalgininkai instrumentą įvertino kaip tikrą B-3 modelio kopiją, atsižvelgiant į išvaizdą, išdėstymą ir tikrąjį garsą. Analogą išbandė Jimmy Smith‘as ir trimitininkas bei vargonininkas Joey DeFrancesco46, taip pat jį naudojo dauguma įžymių grupių ir atlikėjų kaip Bookeris T. Jones‘as, Deep Purple, Bobas Dylanas. Vėliau kompanija išleido nešiojamą B-3 modelį, o C serijos C-3 modelio kopija tapo naujasis XK3.

42 4 pav. C serijos vargonų ornamentika Rod Spark. The History Of The Hammond, 1997. 43 Barry Stuyvesant. Hammond As In Organ: The Laurens Hammond Story, 1974. 44 Choruso efektas – garso signalo padalinimas į dvi dalis, kuomet viena jų moduliuoja. Tc electronic .User‘s manual. 2008. 45 Mark Vail. Beauty in the B, 2002. 46 Joey DeFrancesco (g. 1971m.) – amerikiečių džiazo vargonininkas, trimitininkas ir vokalistas. 17

C serija. Šios serijos modeliai atstovavo tradicinius, vamzdinius, bažnyčioms skirtus vargonus. Priešingai nei Wurlitzer47, kurių teatrinių vargonų dizainas išsiskyrė įmantrumu, puošnumu bei sudėtinga ornamentika, C serija buvo gana kukli. Horizontaliai puošti vargonų šonai dobilų ar gėlių lapais tapo ryškiu apipavidalinimo bruožu, suteikusiu instrumentui unikalumo (žr. 4 pav.). Tuo pačiu, vargonininkas galėdavo groti žiūrėdamas į publiką, o moterys mūvėti sijonus, nes priekinė vargonų dalis buvo uždengta, dėl ko nesimatė kojų. Kaip ir vėlesnių B serijos vargonų, C-3 medinio korpuso galinės panelės buvo pakeistos į pigesnes ir patvaresnes – plastikines. Buvo laikomasi nuomonės, jog šis technikinis sprendimas pagerino instrumento skambėjimą. D serija. Serija pradėta gaminti 1939 m.. Modelis DV, kur raidė „V“ reiškė vibrato48, instrumentą papildė naujo efekto rinkiniu. Jis veikė abiejuose manualuose, įskaitant ir pedalinę klaviatūrą. Buvo planuota, kad šios serijos vargonai kaip ir C modeliai turi būti skirti bažnyčios rinkai. Per kelis dešimtmečius B, C, RT, D, E, H ir A serijos buvo daugiausia naudojamos džiazo ir bliuzo žanrams atlikti, bažnyčiose, gyvos muzikos koncertuose, filmuose arba viešuose stadionuose sporto ar švenčių metu bei ledo čiuožyklose. M serija. Skirtingi M serijos modeliai buvo gaminami nuo 1948 iki 1951-ųjų. Tuo metu amerikiečių vargonų derintojas Tomas Petro teigė, kad ,,M-3 modelio skambesys labiausiai primena legendinio B-3. Jis netgi turi „krioklio“ įjungimo mygtuką, palengvinantį glissando49.“50 L serija. Ši serija buvo gaminama nuo 1961 iki 1972 metų. L-100 modelis inžinierių dėka skamba kiek kitaip nei B-3. Hamondo gamykloje buvo pašalintas specifinis klavišo paspaudimo garsas, kuris džiazo vargonininkams teikė didelę reikšmę, o technikai jį vertino kaip gamyklinį broką. Šių pakeitimų šalutinis poveikis – nebe toks aktyvus perkusinio efekto rezultatas. Vibrato „arba per daug, arba per mažai. Trūksta B-3 turtingumo“.51 Keith'as Emersonas, progresyvios roko grupės Emerson Lake and Palmer narys, koncertų metu naudojo modelį L-100. Dave'as Greenfieldas su grupe The Stranglers pirmuose trijuose albumuose klavišinių partiją įrašė būtent šiuo L serijos modeliu. T serija. Ši serija pagaminta 1968–1975 metais, buvo pirmoji kolekcija, naudojanti tranzistorių52. Šios prietaisų detalės, išrastos 1948m., dėka – patobulėjo vargonų veikimas, sustiprinant srovės signalus, įtampą. Kitos tranzistorinės serijos, pagamintos 1970-ųjų viduryje ir

47 Franz Rudolph Wurlitzer įmonė, įkurta 1853 metais Vokietijoje, gaminanti muzikos instrumentus. 48 Vibrato – muzikos artikuliacijos rūšis, kurios metu virpinamas garsas. 49 Glissando – muzikos atlikimo artikuliacijos rūšis, kurios metu slystant pereinama nuo vieno garso prie kito. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985. 50 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 51 Hammond USA. Console Organs, 2013. 52 Tranzistorius – puslaidininkinis įtaisas, paprastai naudojamas elektroniniams signalams sustiprinti ar nukreipti. Vincas Tamošiūnas. Tranzistorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2015. 18 pabaigoje, priskiriamos romantiškajam tipui dėl švelnesnio registrų atsiliepimo bei didesnio reverbo53 efekto rezultato. V serija. V serijos vargonai, tokie kaip Hammond Cadette, buvo sukurti pradedantiesiems, todėl jie neturėjo registrų. Laurence'as norėjo, kad pradedantieji vargonininkai galėtų išstudijuoti instrumento specifiką ir įsigytų geresnius vargonus. Cadette turėjo du manualus su vienos oktavos pedalų klaviatūra ir šveleriu. Šių vargonų skambesys skyrėsi nuo daugelio kitų Hamondo modelių. Viršutinį manualą sudarė trijų instrumentų grupė, o apatinį – dviejų. Kiekvienai serijai pagaminta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių modelių. Vieni jų susilaukė ypatingo pasisekimo ir šlovės, kiti – mažiau.

2. RINKODARA. VARGONŲ REKLAMOS IR PARDAVIMŲ STRATEGIJOS

Tinkamai parinkti reklamos ir pardavimų strategijos būdai užtikrina socialinių ir ekonominių funkcijų vykdymą. Tokiu būdu informuojama apie mokslo ir technikos pasiekimus, auklėjami ir šviečiami pirkėjai, lavinamas estetinis skonis, daroma įtaka kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, tobulinami ir skatinami nauji gyventojų poreikiai, spartinamas prekių judėjimas.54 Didžiosios depresijos, vykusios 1929–1933 metais, pasekmės paveikė visą pasaulio ekonomiką. Masinis nedarbingumas, įmonių, bankų bankrotas, pinigų nuvertėjimas (infliacija), skurdo ir socialinės atskirties vyravimas laikinai sustabdė gamybos procesus. Naujo verslo kūrimas kėlė daug abejonių ir baimių, skatino prisiimti riziką. Vienintelis būdas išlaikyti klientų dėmesį, didinti pardavimus ir skatinti verslo plėtrą buvo atitinkamas strateginis marketingo planavimas.55 Hamondo kompanija atsakingai organizavo verslo tikslus ir siekė augti bei keistis kartu su tuometine rinka.

2.1. Ekonominė ir socialinė instrumento raida

Laurensas Hammondas buvo ne tik legendinių vargonų išradėjas, bet ir rinkodaros genijus. Jau po metų nuo pirmojo viešo instrumento pasirodymo Niujorke buvo parduota 1400 originalių A modelių. Išradimo kaina siekė 1,250 JAV dolerių.56 Hamondas greitai atsidūrė populiarumo viršūnėje – instrumentas stovėjo bažnyčiose, laidojimo namuose, viešose auditorijose ar privačiose salėse. Laurenso kompetencija, rinkodaros įgūdžiai ir gebėjimas sukurti žmonių komandą, galinčią prisitaikyti prie aplinkybių bei suprasti kūrėjo ketinimus – tapo šio verslo atspirties tašku.

53 Reverbas – (reverberation sutr.) muz. dirbtinis garso fonas, aido efektas. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985. 54 R. Urbanskienė, O. Obelenytė. Reklama ir Rėmimas. 1995, Kaunas. 216 p. 55 William Zikmund. Marketing, 1993. 56 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 19

Vieni iš svarbesnių veiklas vykdančių įstaigų ekonominėje ir socialinėje instrumento raidoje buvo muzikos instrumentų prekybos centrai. Tai buvo ne tik pardavimams skirtos vietos, bet ir tuo laikotarpiu populiarūs bendruomenės centrai. Pasitelkus prekybos atstovybių finansinę paramą, buvo organizuojami koncertai, dalykiniai susitikimai, seminarai, rengiamos konferencijos bei demonstruojami nauji produktai jų patalpose. Tarp tokių prekių kaip pianinai, natos, su muzika susiję aksesuarai bei kiti instrumentai, dėmesio sulaukė ir Hamondo vargonai. Kai kurie prekybos centrai turėjo ir mažesnes auditorijas, kur buvo teikiamos privačios pamokos vaikams bei suaugusiems. Apatiniuose aukštuose arba rūsiuose veikė instrumentų remonto dirbtuvės ir pritaikytos sandėliavimo patalpos, kur buvo laikomos dar neišpakuotos prekės. Dauguma šių atstovybių dirbo visą parą. Pirmąjį vargonų egzistavimo dešimtmetį, Hammondas įsteigė pardavimų salonus Niujorko, Hiustono ir Čikagos miestuose. 1960 m. tokių studijų skaičius siekė 80, jos vykdė veiklą pagal franšizės sutartį. Kai kurių šaltiniu teigimu, Laurensas kartais neišsiųsdavo vargonų į prekybos centrus, tačiau reikalaudavo grynų pinigų už prekes, nors šimtaprocentinis finansavimas, neskaitant pramoninės nuosavybės objekto, jau buvo sutartas iš komercinės kredito korporacijos.57 Naujas pardavimo salono atidarymas tapdavo šventiniu renginiu visam miestui. Būdavo kviečiami svarbūs garbės svečiai, miesto pareigūnai, žinomi veidai, menininkai, vargonininkai ir kiti muzikantai. Kvinsyje, Masačusetse 1961 metais, atnaujinta studija sulaukė ypatingo dėmesio – renginyje apsilankė Bostono ir Kvinsio merai, dirigentas Arthuras Fiedleris (1894– 1979) bei vargonininkė Ethel Smith (1902–1996).58 1970 m. dideles patalpas turinčios prekybos atstovybės atsidūrė keblioje padėtyje. Nors sparčiai augo perskraidintų krovinių (instrumentų) skaičius ir taip kūrėsi geresnės verslo, darbo, populiarumo sąlygos visuose regionuose - tiek daug prekybos vietų nebereikėjo. Kai kurie verslininkai užsidarė nuspėdami, jog artėja prie kritinės bankroto ribos, kiti dar rizikavo, persikraustę į priemiestinius rajonus. Praėjus keliems metams, centruose įsikūrusios didelio ploto instrumentų parduotuvės tapo praeities dalimi. Prasidėjusi automobilių era sulaukė nemažo suinteresuotų žmonių dėmesio, taip pat atpigusi vaizdo ir garso technika, investavimas į nekilnojamąjį turtą, pinigų taupymo fondai, planuojamos ateities kelionės. Visa tai pianinų ir vargonų verslą paliko už borto.59 Išradėjas Laurensas Hammondas norėjo, kad visi žmonės turėtų jo vargonus.60 Tačiau instrumento kaina, deja, neatitiko realios tuometinės rinkos vertės. Tuomet Hamondo kompanija tikslingai įvertino įmonės finansinę situaciją ir pritaikė galimybę kiekvieno pirkėjo poreikiams patenkinti – pradinė įmoka tik 25 doleriai ir itin žemi mėnesiniai mokėjimai. 1961 m., A-100

57 John Majeski. The Music Trades, 1960. 58 Curt Sachs. The history of musical instruments, 1940. 59 Tom Zafrig. Geschichte der Musik. Wirtschaftsgeschichte, 1986. 60 Josh Gray Stevens. Let‘s talk about music techniques. 1989, Boston. 20 modelio kaina siekė 2,395 JAV dolerių su pradine 25 dolerių įmoka.61 Šis finansinis planas sudomino visuomenę ir didžioji dalis muzikos mylėtojų įstengė turėti vargonus namuose. Kitas Laurenso sumanymas buvo pristatyti spinetinio tipo modelius į namus 30-čiai dienų, kartu su šešiomis privačiomis pamokomis už 25 dolerius, be jokių įsipareigojimų. Hammondo rinkodaros strategijos valdymo ir planavimo dėka, instrumento pardavimai pradėjo augti dar sparčiau.

2.2. Skirtingų rinkodaros modelių taikymo galimybės

Marketingas ir tikslingai parinkta jo metodika yra vienas svarbiausių dalykų versle. Strategiškai suplanuota veikla padidina pardavimų skaičių, klientų suinteresuotumo lygį ir praplečia verslo galimybes. Išanalizavus vartotojų poreikius, išnagrinėjus vidinę bei išorinę aplinkas ir išsiaiškinus įmonės vietą rinkoje, Hamondo vargonų kompanija ėmėsi iniciatyvos – išleido žurnalą Hammond Times (žr. 5 pav.). Pradėtas publikuoti maždaug 1938 m. leidinys susilaukė daug dėmesio tiek iš tuometinių vargonininkų, tiek iš kitų muzikantų ar tiesiog mėgėjų. Žurnalo apimtis nebuvo didelė, apie 15 puslapių, tačiau kūrėjai sugebėjo sutalpinti visą reikiamą informaciją - atsiliepimus apie naujausius muzikos įrašus, pateikiamos Hamondo vargonų asociacijos narių susitikimų ataskaitos, profesionalių vargonininkų grojimo patarimai, plakatai, atvirukai ir kartais muzikiniai kryžiažodžiai. Pasitaikydavo ir tokių kompozitorių kaip Richardo Rogerso (1902–1979) parašyti straipsniai ar džiazo vargonininkų Jackie Daviso (1920–1999) ir 5 pav. Hammond Times žurnalas, 1962. Jimmy Smith‘o. Laurensas žurnalo pagalba tiesiogiai kreipėsi į skaitytoją, siųsdamas konkrečią žinutę dėl instrumento įsigijimo. Hammondas stebino visuomenę savo marketingo būdų parinkimo sugebėjimais. 1967-ųjų metų spalio/lapkričio mėnesių numeryje buvo išspausdintas namų dekoratorės, stilistės bei interjero dizainerės Elizabeth Hillyer straipsnis. Patalpintos juodai baltos įvairių erdvių nuotraukos nepasižymėjo labai puikia kokybe, tačiau vis tiek išryškino pagrindinį kambario akcentą – vargonus. Stilistė teigė: ,,Kompaktiški ir šiuolaikiški vargonai įsilieja į bet kokią aplinką: ar tai būtų svetainė, ar valgomasis. Įsivaizduokite, kokį didelį įspūdį sukelsite svečiams, kai jūsų namuose stovės ne tik pramogos elementas, bet ir modernaus interjero akcentas.“62 Hammond Times tapo labai gera platforma pateikti panašumus bei esminius skirtumus tarp senųjų ir naujųjų vargonų modelių. Įkeltos instrukcijos kaip naudotis registrų sistema ar kaip

61 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 62 Hammond Times. October/November, 1967. 21 pritaikyti patobulintų efektų naudojimą – palengvino tuometinio vargonininko kasdienybę. Visgi leidinys neišvengė netikslumų – ankstesni žurnalo numeriai nebuvo pažymėti tiksliomis išleidimo datomis, todėl vėliau tapo sudėtinga atsekti jų eiliškumą. Tačiau žurnalo leidyba nebuvo vienintelis marketingo plano metodas. Išradėjas Laurensas Hammondas, greitai priėmęs sprendimus, plaukė į platesnius vandenis.63 Populiarūs žurnalai Holiday64 ar Saturday Evening Post65 paskutiniuose puslapiuose turėjo skelbimų skiltis. Hammondas, norėjęs užimti visą žiniasklaidos eterį, pasinaudojo galimybe patalpinti instrumento reklamą. Nors vargonų kaina buvo gana aukšta, Laurensas viešai ją skelbė, tikėdamas, kad taip gali padidinti pardavimus. Galima teigti, jog išradėjo hipotezė iš esmės pasitvirtino. Pirkėjams, pamačius realias instrumento kainas, nebekildavo klausimų ar spėjimų, kokia vargonų vertė. Trečias marketingo strategijos plano modelis buvo tuometinių vargonininkų muzikinių turų rėmimas. Tokie atlikėjai kaip Billas Irwinas (1923–2016), Eddie Laytonas (1925–2004) ir Halas Shutzas (1914–1978) koncertuodami demonstruodavo Hamondo vargonus. Publika stebėdama savo mėgstamų muzikantų naudojamą instrumentą iškart juo susidomėdavo, o kai kurie, nieko nelaukdami, pirkdavo. Turų esmė buvo ne tik koncertuoti, bet ir kelti vargonų pedagogų lygį, organizuojant mokytojų praktikos ir teorijos kursus. Populiariausios ir dažniausios kursų temos buvo: . vargonų mokytojo galimybės; . mokymo psichologija; . pradedančiųjų vargonininkų mokymas; . registruotės pagrindai; . ritmika ir tempas; . rankų ir kojų koordinacija; . akordų jungimas dviejomis rankomis; . pažengusių mokinių mokymas.66 Muzikantai, pedagogai ir atlikėjai džiaugėsi kursų teikiama nauda, o Laurensas Hammondas ir jo komanda – gausiu dalyvių skaičiumi, didėjančiu populiarumu ir parduotais instrumentų kiekiais. Hamondo vargonų asociacija - savanoriškas, visuomeninis vargonininkų klubas, kurio pagrindiniai tikslai buvo: . prisidėti prie kultūrinės ir švietimo srities plėtojimo; . palaikyti ryšius su kiekvieno regiono muzikantais;

63 Tom Zafrig. Geschichte der Musik. Wirtschaftsgeschichte, 1986. 64 Holiday – populiarus Amerikos kelionių žurnalas, pradėtas leisti 1946-aisiais metais. Leidykla Curtis Publishing Company. 65 Saturday Evening Post – populiarus Amerikos žurnalas, publikuotas 1821-aisiais. Leidykla Curtis Publishing Company. 66 Frank Abrahams, Paul D. Head. The Oxford Handbook of Choral Pedagogy, 2017. 22

. propaguoti idėjas bei skelbti veiklos informaciją, jos rezultatus; . konsultuoti jaunuosius vargonininkus; . bendradarbiauti su aukštesnėmis institucijomis. Svarbu paminėti, jog pats Laurensas nebuvo asociacijos steigėjas. Siekdami geresnio bendradarbiavimo ir komunikavimo, atlikėjai į grupes vienijosi savo noru. Tokio tipo susitikimai tapo savaime suorganizuota marketingo veikla – vienas iš labiausiai augančių reklamos kanalų. Finansinę paramą susirinkimams rengti klubas gaudavo iš specializuotų muzikos prekių parduotuvių. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, vargonininkai rinkdavosi kažkurio nario namuose arba nuomotoje patalpoje. Susitikimų pradžią skelbdavo pakviesto svečio užgroti pirmieji akordai. Kadangi klubas neturėjo nustatytų bendruomenės taisyklių, susirinkimai vykdavo laisva forma – kartais demonstruojamos naujai atrastos vargonų grojimo technikos, organizuojami koncertai, vedamos pamokos. Artimiausios asociacijos susitikimų vietos ir datos buvo paskelbiamos žurnale Hammond Times. Augantis klubo populiarumas suvienijo dar daugiau Hamondu grojančių vargonininkų. Maži bendruomenės susitikimai peraugo į masinius socialinius renginius, kuriuose dalyvavo muzikantų šeimos ir artimiausi draugai. Tokio tipo renginiai pasibaigdavo triukšmingais vakarėliais. ,,Daugumai sunku įsivaizduoti, kaip tokie susirinkimai sukviesdavo tiek daug vargonininkų ir kaip jie turėjo laiko bei noro juose dalyvauti, tačiau Hamondo vargonų asociacija buvo viena reikšmingiausių bendruomenių. Tapti klubo nariu buvo, praktiškai, privaloma!”67 teigė Scottas Faragheris. Klubas ankstesniais laikais surinkdavęs tūkstantinę minią - vis dar nepadėjo galutinio taško. Nūdienos vargonininkai taip pat buriasi į grupes, aptarinėja, diskutuoja aktualiomis Hamondo temomis. Tiems, kas norėjo groti vargonais natomis parašytą muziką taip pat problemų nekilo. Muzikos natų spausdinimo kompanijos kaip Belwin, Dorsey Brothers Music, Theodore Presser Co., Plymouth Music, Abingdon Press ir daugybė kitų, leido visiems Hamondo modeliams skirtus natų leidinius. Natų sąsiuviniai, muzikos vadovėliai, knygos ar tiesiog vieno puslapio hitų leidiniai užimdavo muzikos parduotuvių, knygynų vitrinas. Populiariausi džiazo standartai, choralai, giesmės, dainos, pedalų pratimai – visa tai suteikė galimybę muzikantui ar mėgėjui praktikuotis savarankiškai. Tačiau didelę dalį vadovėlio sudarė ne tik natos – papildomai buvo nurodyta kiekvieno kūrinio rekomenduojama registruotė, pirštuotė ar sudėtingesnių muzikinių funkcijų paaiškinimai. Lietuvių pianistas, pedagogas bei muzikologas Darius Kučinskas (1966) išryškina rašytinės muzikos svarbą: ,,Natų leidyba yra reikšminga muzikinės kultūros dalis. Ji apima platų spektrą mokslinių, meninių ir technologinių klausimų, kurių sėkmingas sprendimas ir realizavimas vienaip ar kitaip veikia ir visuomenės socialinę raidą. Be platesnės muzikos kūrinių sklaidos

67 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 23

(leidybos) neįmanomas pastovus koncertinio gyvenimo organizavimas ir palaikymas, edukacinis procesas, bendra visuomenės kultūrinė ir socialinė raida.“68 Pastovus Hamondo vardo minėjimas leidybos sferoje tapo dar vienu sėkmingu rinkodaros strategijos plano modeliu. Masiniai natų rinkinių pirkimai padidino ir instrumentų pardavimų skaičių. Nors Hamondo kompanija ir pats išradėjas orientavosi į namų rinką, remiantis žurnalu Hammond Times, ankstyvaisiais 1960 metais daugumoje JAV bažnyčių stovėjo būtent Hamondo vargonai. Viso jų buvo suskaičiuota per 40,000. Didesnėse bažnyčiose pagrindinį vaidmenį vis dar užėmė vamzdiniai vargonai dėl savo garsinių galimybių, gausaus registrų pasirinkimo ir gebėjimo labiau prisitaikyti prie liturginės programos (akompanuojant ansambliams, chorams, solistams, kunigui ar grojant solo). Dėl šios priežasties, Hammondo instrumentas buvo statomas mažesnėse koplyčiose, repeticijų patalpose ar susitikimų kambariuose. Juodaodžių bažnyčiose Hamondas susilaukė ypatingo dėmesio – savo unikaliu skambesiu išsiskiriantis gospelo muzikos atlikimas buvo sustiprintas džiazinių vargonų pagalba. Anot Konektikuto valstijos universiteto pasaulio muzikos profesoriaus Roberto Stephenso: ,,Instrumentas tapo nepakeičiamu kompanionu tiek mišių metu, tiek garbintojų susitikimuose. Solo kūriniai ir ne tik imituodavo tradicines bliuzo stiliaus giesmes, himnus ir sukurdavo visiems artimą šlovinimo atmosferą.“69 Šiandien, Hammond-Suzuki kompanijos 60% pardavimų priklauso bažnyčioms, o jų didžioji dauguma būtent juodaodžių šventykloms. Laurensas nenusisuko nuo jokios galimybės parduoti savo išradimą. Plečiantis komunikacijai tarp bažnyčių, Hammondas atvėrė duris ir laidojimo namams. Laidojimo paslaugas teikiančios institucijos greitai priėmė vargonus į savo gretas. Šarvojimo salėse matyti Hamondą buvo įprasta, dėl to dar labiau išaugo instrumento paklausos kreivė. Laurensas pripažino, kad vargonų rinka dar niekada šioje srityje nebuvo tokia aktyvi, tačiau vengė tai skelbti ir talpinti reklamas siejančias instrumentą su laidotuvių tema Hammond Times žurnale. Laikui bėgant, gyvai atliekamą liturginę programą pakeitė įrašai.

Pasirašytos sutartys su garso įrašų studijomis atnešė 6 pav. Vinilinė plokštelė, 1958m. didelę sėkmę – pradėta leisti tik Hamondo vargonais atliekama muzika vinilinės plokštelės formatu (žr. 6 pav.). Įrašus įgrojo pakviesti žymiausi to laikmečio muzikantai. Plokštelės kaina siekė nuo 6 JAV dolerių, o įrašų reklamos buvo talpinamos Hammond Times žurnale. Gudrus

68 Darius Kučinskas. Natų leidyba Lietuvoje 1990-2013 metais. Kaunas, 2014. 69 Robert Stephens. African rhytms, ideas of sin and the Hammond organ: a brief history of gospel music's evolution. Connecticut, 2018. 24 kompanijos sumanymas buvo pardavinėti vinilus tik tose vietose, kur buvo parduodami originalūs vargonų modeliai. Tokiu būdu klientus priviliodavo netradicinei investicijai. Vienas efektyviausių marketingo metodų – reklama televizijoje. 1960 metais Čikagos televizija WTTW70 pradėjo transliuoti šešių su puse minutės programą - ,,Susitikimas su vargonais“ (angl. Meet The Organ). Laidos vedėjas vargonininkas Porteris Heapsas (1906–1999) trumpai papasakodavo apie vargonų istoriją, pristatydavo naujausius modelius, kalbėdavo apie instrumento specifiką bei nagrinėdavo veikimo principus. Programos eigoje kartais būdavo numatytas susitikimas su svečiais-muzikantais, kurie paįvairindavo transliaciją atlikdami kokį kūrinį ar papasakodami ką nors apie Hamondo vargonus. Taigi, nepaisant pernelyg aukštos instrumento kainos, Hamondo kompanija sugebėjo sukurti ir išlaikyti pranašumą bei organizuoti įmonės veiklą taip, kad nuolat augtų pardavimai ir didėtų vargonų žinomumas. 1950 m. Hamondo kompanijos metinė apyvarta siekė 5,5 mln. JAV dolerių, o po devynerių metų padidėjo iki 110 mln. JAV dolerių.71 Skirtingi rinkodaros modelių metodai - žurnalo, natų leidyba, spausdinta reklama, muzikantų rėmimas, bendradarbiavimas su bažnyčiomis ir laidotuvių namais, vargonininkų asociacija, įrašai bei televizija tapo produktyviais, informatyviais ir novatoriškais strategijos parinkimo būdais.

3. ŽYMIAUSI VARGONININKAI IR ATLIKIMO TENDENCIJOS

Šiame skyriuje greta žymiausiųjų bus pristatomi ir gerokai mažiau girdėti Hamondo vargonų atlikėjai. Besikeičiant muzikos stiliams, kito ir grojimo vargonais grojimo tendencijos. Kuomet buvo išleisti pirmieji modeliai, jų įrašų kokybė nebuvo pati geriausia dėl netobulos tuometinės garso technikos. Jeigu lygintume su dabartiniais garso įrašais, senuosiuose girdimas traškesys, triukšmas, trūksta konkretumo ir ryškumo, kai tuo tarpu nūdienos įrašai sukuria aukščiausią garso kokybę, išsiskiria garso švarumu bei detalumu. Svarbu pažymėti, jog tyrime buvo naudotos būtent pirmosios vinilinės plokštelės, kurios išleistos naudojant A vargonų modelio tipą bei vėlesnius, patobulintus B ar C, kuriuose funkcionavo jau papildyta efektų sistema. Tyrimas atliekamas atsižvelgiant ne į instrumento kondiciją, o į skirtingas muzikantų grojimo vargonais interpretacijas. Apžvelgiamos atlikėjų, muzikinių grupių biografijos, išryškinamos įvairios atlikimo technikos, supažindinama su skirtingais muzikos stiliais.

70 WTTW – 1955-aisiais įkurtas televizijos kanalas Čikagoje, JAV. Savininkas National Educational Television. Wikipedia.org 71 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 25

3.1.Skirtingi vargonininkų tipai

Vargonininkai gali būti skirstomi į kelias kategorijas ne tik pagal atliekamą muzikos žanrą, bet ir skirtingus technikos būdus. Vienas atlikėjų tipų yra vargonininkas – pedalininkas. Tai tokie muzikantai, kurie grodami manualais, naudoja ir pedalinę klaviatūrą. Amerikiečių vargonininkas Eddie Landsbergas savo knygoje rašo: ,,Yra dauguma vargonininkų, kurie tiesiog negali groti kojomis, kiti – gali, bet bijo apsikvailinti.“72 Bet kokiu atveju, visais laikais vargonininkas, kuris įvaldęs ir pedalinę, ir manualinę technikas, kėlė didesnį susižavėjimą. Išskirtinis boso tembras, privertęs visus suklusti – sodrus, ryškus bei tobulai palaikantis harmonijos pagrindą ir yra vienas esminių aspektų, skiriančių vargonininką nuo pianisto. Klavišininkas Moe Denhamas (1946) teigia, kad norint save vadinti tikru vargonininku, yra privaloma groti pedaline klaviatūra: ,,Muzikantas turi groti visu instrumentu. Tai reiškia groti kojomis, visais manualais ir valdyti registrų sistemą – kitaip jis tiesiog pianistas. Yra tikrai gerų pianistų, kurie kartais pagroja Hamondu, bet jie lieka pianistais, o ne staiga tampa vargonininkais.“73 Denhamas ir dauguma kitų džiazo vargonininkų puikiai grojo kojomis, todėl kai kurie svarstė, kodėl ne visi vargonininkai stengėsi įvaldyti šią techniką. Anot lietuvių vargonininko ir pedagogo Leopoldo Digrio (1934) - ,,pradedant groti vargonais svarbu įsisąmoninti, kad groti pedalais nėra taip sudėtinga, kaip atrodo pradžioje. Ko gero, grojimo vargonais mene tai viena lengviausių problemų. G. Neihauzas savo knygoje Menas groti fortepijonu tvirtino, kad mokiniui svarbiausia patikėti, jog groti fortepijonu yra lengva. Groti vargonais – dar lengviau. Tik svarbu iš pat pradžių išvengti fizinio ir psichologinio įsiveržimo. Todėl per pirmąsias pamokas patartina ne bandyti išgroti kažkieno parašytą tekstą, o paprasčiausiai improvizuoti.“74 Kaip jau buvo minėta pirmame skyriuje, didžioji dalis vargonininkų, grojusių kokiose nors muzikos grupėse ar projektuose, labiau vertino akustinį kontraboso, o vėliau elektrinės bosinės gitaros skambesį. Pavyzdžiui, atliekant specifinę roko stiliaus muziką, bosistai užima vis dar aktyvesnį ir svarbesnį grupės vaidmenį, klausytojai lankosi koncertuose, tikėdamiesi išgirsti bosinės gitaros solo, kuris atliekamas greičiau ir tiksliau nei vargonininko kojų pasažai, tačiau pasitaiko ir išimčių. Štai 7 pav. Vinilinės plokštelės viršelis, 1967.

72 Eddie Landsberg. Hammond Organ Bass Lines Demystified (The 7 Secrets of Jazz and Soul). 7 Secrets; First (revised) edition, 2015. 73 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 74 Leopoldas Digrys. Kaip groti vargonais, 1998. 26 amerikiečių roko grupės The Young Rascals (žr. 7 pav.) (1965–1972; 1988; 2012–2013) buvęs narys Felixas Cavaliere‘as (1942) – dainavo, grojo vargonais ir naudojo pedalinę klaviatūrą boso partijai palaikyti. Šalia Hamondo kompanijos vargonų koncertuose kartais skambėdavo ir kitų įmonių gamybos produktų arba klonai. Savo pedalinę techniką jis apbūdina labai paprastai: ,,Žinote, tai tiesiog primityvus grojimas: pirštas-kulnas, pirštas-kulnas. Daugiau nieko.“75 Tačiau, jeigu lygintume roko muzikos atlikimo ypatumus dabar ir anksčiau, galima būtų drąsiai teigti, kad šiandien kojomis atliekamos boso partijos tikrai nepakaktų, norint koncertuoti didelėje ir triukšmingoje scenoje. ,,Bosistas savo rankose turi grupės galybę. Atlikti boso partiją reiškia palaikyti ritmą ir harmoniją, o kur dar papildoma virtuoziška technika... Tai visa ko bazė ir pamatai.“76 Kitas tipas yra vargonininkas - dainininkas. Nuostabaus balso savininkai kaip Earlas Grantas (1931–1970), Jackie Davisas, Joey DeFrancesko, Greggas Allmanas (1947–2017), Charlie Woodas (1967) bei kiti, puikiai gebėjo groti vargonais ir dainuoti vienu metu. Tačiau būta ir tokių, kaip pavyzdžiui, Shirley Scott (1934–2002), kurie turėjo gerus vokalo techninius duomenis, bet jų neišnaudojo ir apsistojo tik ties grojimu vargonais. ,,Tu žinai, kad gali sugroti kūrinį. Tu gali sudainuoti dainą. Bet viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai bandai sujungti šiuos abu veiksmus. Dainavimas grojant daugeliui tampa bauginančiu iššūkiu. Tikslus laiko pojūtis, ritmas ir gebėjimas koordinuoti kelis dalykus vienu metu – kosmosas!”77 Muzikos atlikimo interpretacija – subjektyvus dalykas, tačiau pasak Scotto Faragherio ,,kai kurių atlikėjų dainavimas sugadina grojimo kokybę, tik niekas nedrįsta to pasakyti muzikantui į akis.“78 Bet kuriuo atveju atsižvelgus į užduoties sudėtingumą – valdyti instrumentą kojomis, rankomis, pačiam gebėti perjungti registrus ir dar dainuoti - galima neabejotinai pripažinti, kad tai reikalauja daug intensyvaus darbo, laiko, pastangų bei kartais išskirtinių sugebėjimų. Ne visi vargonininkai grojo vien tik Hamondo kompanijos instrumentu. Nors visų trokštamas ir mylimas produktas buvo būtent šios firmos, atsirado ir puikių muzikantų, grojančių pigesniais vargonų variantais. Tokie muzikantai tapo dar vienu vargonininkų tipu bei buvo praminti ne hamondistais, kai tuo tarpu Laurenso išradimu besidžiaugiantys – hamondistais. Tokie modeliai kaip Conn, Allen, Rodgers ar Kimbel buvo populiarūs tarp tų vargonininkų, kurie nepaisė instrumento vardo, jo reklamos ir žinomumo, o labiau kreipė dėmesį į rinkos kainą. Nuo 1950 m., kuomet pasirodė pirmosios elektrinių vargonų reklamos, dauguma atlikėjų stengėsi gauti kuo daugiau pasiūlymų koncertuoti, kad užsidirbtų pragyvenimui. Pasirašydavo sutartis su mažesnėmis instrumentų gamybos bendrovėmis dėl finansinės paramos, tačiau kai geriausių ir galingiausių

75 Karen Ann Krieger, Stephan Foust. Learn from the legends, 2000. 76 Andrew Pouska. The Role Of The Bass, 2015. 77 Kathy Dickson. 11 Tricks to Singing and Playing Guitar at the Same Time, 2011. 78 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 27 vargonų sąrašo viršūnėje karaliavo Hamondas, nenuostabu, kad didžioji dalis muzikantų tikėjosi didesnio palaikymo ir iš savo rėmėjų. Nepaisant to, svajonės ne visąlaik tampa realybe, o atlikėjai buvo priversti verstis iš to, ką turi ir neatsisakyti kitų kompanijų pasiūlymų. Kai kurie profesionalūs ne hamondistai kaip Sir Julian (1915 – 1977) neturėjo nieko prieš kitų prekinių ženklų instrumentus ir kaip tik juos labai gerbė. Glennas Derringeris (1945) dar būdamas vaiku, jau buvo atpažįstamas ir kviečiamas pagroti įvairiuose renginiuose. Kartu su seserimi Brenda, 1960 m. išleido vinilinę plokštelę ,,Mano sesuo ir aš“ (angl. My Sister and I). Po kelių metų tapo vargonų muzikos interpretacijos meistru – bet kokius vargonus priversdavo skambėti taip kaip jis užsimanydavo. Jo išskirtinė muzika nepriklausė nuo vargonų modelio ir nevengė apie tai kalbėti: ,,Instrumentai sukurti tam, kad jais groti. Kiekvienas jų turi savitą tembrą, specifikaciją, tačiau tai neturi trukdyti muzikantui ir jo galimybėms. Reikia mokėti prieiti ir bet kokie vargonai uždainuos!” 79 Vieni populiariausių instrumentų modelių tarp ne hamondistų buvo Allen Theater kompanijos, kuri savo veiklą pradėjo 1937 m. ir Conn įmonės, pirmuosius elektroninius vargonus pristačiusi 1947 m. Muzikos kritikai, muzikantai, pedagogai ar tiesiog Hamondo mėgėjai, visapusiškai išlavinę klausymo gebėjimus, kartais negalėjo atspėti, kokie tiksliai vargonai groja įrašuose. Štai Carltonas Lattimore‘as (1941) grodamas projekte Joey Dee and the Starliters savo partijas atliko ir įrašinėjo Lowrey (žr. 8 pav.) vargonais, o klausytojai drąsiai teigė, jog skamba Hamondas. Identiška situacija buvo susiklosčiusi ir su sunkiojo roko, bliuzroko, metalo grupe Steppenwolf – pirmieji jų du albumai įrašyti vargonininko Goldy John‘o taip pat Lowrey vargonais, o 8 pav. Lowrey kompanijos vargonai ne Hamondu. Pasirodo, ne tik hamondistai grojo tuo metu populiarią muziką kaip džiazas, bliuzas ar roko ir kitų subžanrų muziką. Interpretacijos rezultatas nepriklauso nuo instrumento dydžio, modelio ar pavadinimo – vargonai buvo sukurti teikti džiaugsmą ir malonumą, o tie, kurie tikrai gebėjo jais groti – priversdavo instrumento garsą švytėti įvairiom spalvom. Tačiau Hamondo gerbėjas Scottas Faragheris savo knygoje rašo: ,,Visų pirma, nereiktų lyginti Hamondo su kitais vargonais. Visų antra, norintys pasiekti akimirką ar momentą, kai iš tikrųjų gali girdėti kokybę ir muzikos profesionalumą – pasiklausykite Hamondo. Jokie kiti modeliai jam neprilygs. Žinoma, instrumentai lieka instrumentais, tačiau vienas nuo kito jie skiriasi kaip diena ir naktis.“80 Įžymus hamondistas Vincentas Crane‘as (1943 – 1989) grojęs grupėse Crazy World of Arthur Brown, Katmandu ar Greggas Rolie (1947) iš Santana bei Journey neužsilikdavo viename projekte - gan dažnas muzikinės komandos keitimas skatino tobulėjimą, augino pasitikėjimą bei

79 Hal Leonard. Hal Leonard Artist Series Presents Glenn Derringer. Volume 1, 1976. 80 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 28 leido realizuoti savo asmenines idėjas, dažniausiai solo albumų leidimus. Kiekvienas vargonininkas turėjo savo išskirtinį braižą – ar tai būtų įspūdingai pritaikyta kojų partija, ar netradiciškai parinktas muzikos stilius, kuriame skamba vargonų garsai, ar specifinis efektų naudojimas, ar kvapą gniaužiančios improvizacijos bei profesionaliai pritaikyta ekscentriška registruotė. Visus šiuos atlikimo interpretacijos modelius galima išgirsti įrašuose. Amerikiečių muzikos kritikas Nathanas Garley (1978) tikina, jog nesvarbu, kokie prekiniai ženklai dominavo būtent tuo laikotarpiu, ar tai būtų Hamondas, ar tai būtų Lowrey, Rodgers ar kiti. Anot jo ,,vargonai niekada nebebus tokie ryškūs kaip anksčiau. Taip, tiesa, Hamondas paėmė viršų, bet kiti instrumentai lygiai tokios pačios paskirties – jie skirti grojimui. Pasiklausykite įrašų. Įsijunkite youtube ir pasiklausykite, koks žvėris slypi vargonuose. O tada įvertinkite tą žvėrį sutramdžiusį vargonininką. Pamatysite, tai yra neįtikėtina.“81 Vargonininkas – tai žmogus orkestras. Kompetencija, efektyvumas, menas, darbas ir sugebėjimai padeda atlikėjui pasisakyti ir skirtingai atskleisti bei interpretuoti muziką.

3.2.Žymiausi atlikėjai ir interpretacijos kryptys

Voodoo Organist

Tikrasis vardas ir pavardė - Scottas Wextonas (1975). Unikalus gotų, pankų ir bliuzo muzikos atstovas. Šio vieno žmogaus projektas absoliučiai išsiskiria iš dabartinių tradicinių muzikos atlikimo būdų. Keliais grojama cimbolais, pėdomis spaudžiami būgnų pedalai, skirtingi pučiamieji instrumentai pakabinti netoliese burnos, gitara, mandolina, smuikas ir vargonai – visa tai valdoma vienu metu. Netolimoje praeityje vieno žmogaus orkestras buvo tapęs amerikietiška tradicija. Ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje egzistavo keletas tokio tipo vargonininkų, koncertavusių muzikos klubuose, paviljonuose, baruose ir kitose pasirodymų patalpose. Šio muzikanto koncertuose ant scenos dažniausiai stovėdavo Hamondo A modelis, muzikantų nudažytas balta spalva. Daugybė spalvotų lempučių, veidrodžių, girliandų, papuošalų, dekoracijų ir skirtingų instrumentų sukurdavo eklektišką meną, tačiau atlikėjai to ir siekė. Wextonas taip pat scenoje norėjo sukurti ryškią šventę. Kai kuriuose Scotto kūriniuose įmanoma pastebėti ir etninės muzikos stilistikos elementų. Šalia dominuojančio bliuzo, pankroko, psichodelinio roko ir kitų sunkiųjų muzikos krypčių, galima išgirsti ir regio, rumbos, tango ar džiazo. Tačiau muzikos skambesys nėra lengvas: jis įtemptas, intriguojantis bei apgaubtas paslapties šydu. Labai įdomus visų išvardintų žanrų ir atlikimo vargonais santykis: kojomis atliekama boso partija, pasirinkti kartais labai aukšti, o kartais žemi obertonų registrai, kurių pritaikymas priklauso nuo atliekamo stiliaus. Laisvos

81 Josh Gray Stevens. Let‘s talk about music techniques. 1989, Boston. 29 struktūros improvizacijos prisitaiko prie stilistinės medžiagos ir lyg įrėmina sukurtos kompozicijos nuotaiką. The Voodoo Organist (žr. 9 pav.) šiuo metu tęsia savo muzikinę veiklą kurdamas, aranžuodamas, koncertuodamas ir įrašinėdamas savo autorines kompozicijas. Jo pasirodymų skaičius siekia maždaug 160 kartų per metus.82 Tuo pačiu užsiiminėja ir asmenine projektų vadyba. Kompozitorius pripažįsta, kad didžiausią įtaką jam darė dainininkas Screamin‘ Jay Hawkinsas (1929 – 2000), o Lenny Dee (1923 – 2006), 9 pav. The Voodoo Organist (Scott Wexton) Sir Julian Gouldas, Buddy Cole‘as (1916 – 1964) ir

Dickas Hymanas (1927) buvo mėgstamiausi vargonininkai.83 Atlikėjas išreiškia savo nuomonę, kad vargonų muzika gali būti labai baugi arba pernelyg saldi. Su tuo jis susipažino dar vaikystėje, kai tėvai jam nupirko Hamondo vargonus. Pradėjęs valdyti šį instrumentą vos dešimties metų, Scottas lankė privačias pamokas. Po kelių metų jau grojo vietinėse Detroito džiazo grupėse vargonais ir pianinu, kai 1980 m. įsimylėjo sintezatorius. Naujai atrasti muzikos skambesiai, improvizacijos ir bandymai sukurti kažką savito paskatino Wextoną kraustytis į Nashville miestą Tenesio valstijoje, kur prisijungė prie grupės Today Is The Day. 2001 - išbandymų metai, kuomet Scottui diagnozuota Krono liga. Atlikėjas susidūrė akis į akį su mirtimi ir po šio incidento - pradėjo solo The Voodoo Organist projektą. Savo asmeniniame interneto puslapyje muzikantas apibūdina savo muzikinę veiklą: ,,Jau kuris laikas the Voodoo Organist skelbia savo išsigelbėjimo Evangeliją per nuodėmes. Voodoo nėra čia tam, kad išvarytų piktąsias dvasias, jis čia, kad jomis pasinaudotų!”84 Toks požiūris į kūrybą lėmė ir Scotto kompozicijų pavadinimus, kaip pavyzdžiui Šventasis Vaiduoklių Miestas (angl. Holy Ghost Town), Egzotiškas Demoniškas Bliuzas (angl. Exotic Demonic Blues) ar Šokit, Demonai, Šokit! (angl. Dance, Demons, Dance!). Viename populiariausių jo kūrinių Kažkas Beldžiasi (angl. Somebody’s Knocking) girdimas groteskiškas, niūrus ir netradicinis tekstas. Atlikėjas puikiai suderina vokalo melodinę liniją kartu su vargonų partija, kuri sukuria minorinio bliuzo ir baladiško roko atspalvį. Vidutinis tempas išryškina registruotės pasirinkimo skambesį: tai sąlygoja kūrinio interpretacijos stilistiką, paremtą Hamondo vargonų išmanymu. Šiandien kompozitorius apsistojęs Yucca Valley mieste, Kalifornijoje, kur atidarė ir vadovauja komiksų, įrašų, knygų ir specifinių daiktų parduotuvei. Taip pat aktyviai koncertuoja ir dalinasi projekto informacija socialiniuose tinklalapiuose.

82 Andy Smetanka. Theremin Lies the Rub: The Voodoo Organist's One Man, Two-Hand Band, 2015. 83 Ernest Jasmin. Make a Scene: From Altar Boy to Voodoo Organist, 2013. 84 About The Voodoo Organist. Prieiga per internetą: http://www.voodooorganist.com/index.php?about-the- voodoo-organist=yes 30

Van der Graff Generator

1949 metais Didžiojoje Britanijoje gimęs vargonininkas Hugh Bantonas daugumai žinomas kaip muzikos eksperimentuotojas. Atlikimo menas Bantonui nebuvo svetimas nuo vaikystės, kadangi didelę įtaką jam padarė muzikų giminės aplinka. Tėvas grojo pianinu, mama dainavo, o abu dėdės buvo bažnyčios vargonininkai, tad Hugh nekilo abejonių kuriuo gyvenimo keliu eiti. Vienas išskirtinių Bantono muzikos atlikimo bruožų yra pedalinė technika. Dar ankstyvoje vaikystėje pradėjęs groti vargonais, muzikantas tobulai išlavino koordinaciją – tikslų rankų ir kojų valdymą, dėl ko vėliau jis tapo ypač pripažintu vargonininku roko muzikos pasaulyje. Nors Hugh kilo iš Anglijos, atlikėjas pažymėjo, kad jam didesnę įtaką darė amerikiečių muzikantai Eddie Cochranas (1938 – 1960), Buddy Holly (1936 – 1959) ar Elvis Presley (1935 – 1977).85 Pirmieji Bantono vargonai buvo kompanijos Thomas86, kuriais grodamas jis pristatė save būsimiems projekto Van der Graff Generator nariams Peteriui Hammilliui (1948) ir Chrisui Judge Smithui (1948). 1968 m. vargonai buvo pakeisti į Farfisa Compact Duo87 modelį, tokį patį, kokį naudojo grupė Pink Floyd. Po metų grupės įranga buvo pavogta, tačiau atlikėjai atsinaujino ir Hugh įsigijo Farfisa Professional gyvo garso koncertams, o Hamondo C-3 modelį 10 pav. Hugh Bantono modifikuotas Hamondo E-112 modelis įrašams. Pats atlikėjas teigia, kad būdamas keturiolikos, su būtent šiuo vargonų tipu susipažino dar grodamas bažnyčioje ir teigia, kad Anglijoje daugiau C-3 modelių nei legendinių B-3 ir yra didelė M-3 ar A-100 pasiūla.88Išskirtinė Bantono savybė atlikimo interpretacijoje buvo vargonų garso modifikacija. Papildomai pajungtas garso iškraipymo arba deformavimo efektas. „Deformavimas (angl. distortion) plačiausiai aptinkamas, paverčiant elektrinės gitaros skambesį džeržgiančiu, dažnai girdimą metalo stiliaus muzikoje. Tačiau šį efektą sėkmingai galima taikyti ir kitiems instrumentams, o kūrybiškai galbūt pritaikyti net vokalui“ – taip iškraipymo efektą aiškina Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė ir Titas Petrikis kompiuterinės muzikos technologijų knygoje89. Kitas jo populiarus garso modifikatorius buvo fazės (angl. phase) pedalas. Šio efekto pagalba garso signalas skaidomas į kelias dalis. Studentas Valdas Valančius savo bakalauro baigiamajame

85 Tom Locke. The Hugh Banton Interview, 2011. 86 Thomas Organ Company – vargonų kompanija, įkurta 1875 metais Los Andžele, Kalifornijoje, JAV. 87 Farfisa – italų kompanija, pradėjusi elektroninų vargonų gamybos procesą 1964-aisiais. 88 Jim Christopulos, Phil Smart. Van der Graaf Generator, The Book: A History of the Band Van der Graaf Generator 1967 to 1978, 2005. 89Kristina Žebrauskaitė–Šileikienė, Titas Petrikis. Kompiuterinės muzikos technologijos: mokytojo knyga. Vilnius, 2014. Prieiga per internetą: http://galimybes.ugdome.lt/uploads/KOMPIUTERIN%C4%96S%20MUZIKOS%20TECHNOLOGIJOS%2012 0113.pdf 31

darbe apibūdina efekto specifiką: „Taip apdorojus signalą, girdime garsą tarsi su dažnių svyravimu, girdisi tai aukštų dažnių, tai žemų dažnių išnykimas.“90 1970 m., kuomet grupės gretas paliko bosistas, Hugh įsigijo Hamondo E-112 modelį (žr. 10 pav.) ir boso partijas atliko kojomis. Pats muzikantas teigia, kad šie vargonai yra vieni jo mėgstamiausių ir įdomiausių grupės Van der Graff Generator veikloje. Tai kaip jis juos modifikavo visiems paliko didelį įspūdį. Kiekvienam manualui pajungta vieno nuo kito nepriklausomų efektų eilė – tai reiškia, kad kol skamba kojoms pritaikytas deformavimo garso efektas, antras manualas gali skambėti pasitelkiant kitą, savotiškai grubų, zyziantį, o kartais primenantį net pučiamųjų instrumentų garsą, angliškai vadinamą fuzzo efektą.91 Pasak Scotto Faragherio, Hugh Bantonas yra vienintelis roko muzikos stiliaus vargonininkas, naudojęs E serijos Hamondo vargonus.92 Klausant grupės įrašų, galima pastebėti, kad vargonininkas retai naudoja instrumente įmontuotą vibrato efektą, o išskirtinę Hamondo perkusiją dar rečiau. Atsižvelgiant į grupės muzikos žanrą – progresyvųjį roką – galima būtų interpretuoti, jog toks stilius, džiazo atlikėjų pripažinto ir mėgiamo perkusinio efekto tiesiog nereikalauja. ,,Aš ypatingai retai naudoju išankstinius registrų nustatymus. Man patinka pačiam juos kontroliuoti tuo pačiu momentu, kai aš groju.“– apie registrų valdymą atsiliepia Van der Graff Generator narys Hugh Bantonas. 93 1972 m. muzikantas pradėjo užsiiminėti vargonų meistrystės veikla. Sukonstravo vargonus HB-1. Pavadinimą reglamentuoja pirmosios vardo ir pavardės raidės: H - Hugh, B - Bantonas. Atlikėjas išbandė ir kitų kompanijų vargonų modelius kaip Roland VKs, kurį modifikavo pridėdamas midi94 (angl. Musical Instrument Digital Interface) pedalinę klaviatūrą. Hamondo XK-3c tipą Bantonas pripažino kaip geriausią iš skaitmeninių vargonų modelių serijos.95 Apibendrinant galima būtų teigti, kad Van der Graff Generator grupės vargonininko Hugh Bantono eksperimentavimas su instrumento galimybėmis įnešė naujų vėjų į vargonų muzikos atlikimą. Progresyvaus roko stilius ir Hamondo garsų suderinimas praplėtė interpretacijos alternatyvas. Projektas tapo dideliu indėliu į sėkmingą ir kokybišką vargonų muzikos atlikimo vystymąsi.

90 Valdas Valančius. Garsinio signalo apdorojimo realiame laike įtaisas, 2012. Bakalauro baigiamasis darbas. Prieiga per internetą: http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:1795771/datastreams/MAIN/content?gathStatIcon=true 91 Justas Juškevičius. Garso modifikatoriais realizuojamų efektų taikymo galimybių įtaka muzikinėse kūrybinėse veiklose, 2018. Magistro baigiamasis darbas. 92 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 93 Tom Locke. The Hugh Banton Interview, 2011. 94 MIDI – standartinis duomenų perdavimo protokolas, naudojamas elektroniniuose muzikos instrumentuose, leidžiantis perduoti duomenis apie grojamas natas garsų generatoriui, wikipedia.org 95 Tom Locke. The Hugh Banton Interview, 2011. 32

Klaus Wunderlich

Išskirtinė asmenybė, šypseną kelianti vargonų panaudojimo idėja ir nepaprastumu žavintis konceptas. Klausas Wunderlichas (1931 – 1997, žr. 11 pav.) užima pop muzikos vargonininko poziciją. Įrašyta beveik virš šimto muzikos albumų, kuriuose skamba įžymūs muzikos pasaulio kūriniai, estradinės dainos, šlageriai, operų muzikinės temos, Brodvėjaus miuziklai, džiazo standartai ar tiesiog klasika.96 Be jų, Klausas dirbo ir ties autorinių kompozicijų kūryba, tačiau tai, ką jis išdarinėjo grodamas Hamondu ir atlikdamas populiariąją muziką yra tiesiog neįtikėtina.

Klausant albumų ,,Hammond Pops 4“, ,,Hammond 11 pav. Klaus Wunderlich Pops 5“ ir kitų dalių, kur naudojami Hamondo X-66 ir X-77 modeliai su praturtintomis efektų sistemomis, sudėtinga netgi patikėti, kad visos partijos atliekamos vargonais. Klausas trumpai naudojo ir Moog kompanijos sintezatorius, o ritmo partijas palaikė būgnininkas. Akivaizdu, kad kojomis atliekami boso partijos pasažai kartais dubliuojami kartu su kaire ranka, tačiau preciziškai parinkta registruotė išduoda, kad kiekviena galūnė atskirai dirbo savo darbą. Greiti kūrinių nuotaikų pasikeitimai byloja apie išankstinius registrų nustatymus, nes fiziškai suspėti kardinaliai pakeisti registruotę yra neįmanoma, nebent pasitelkiama asistento pagalba. Vokiečių muzikanto aktyvumo laikotarpis buvo nuo 1947 m. iki 1997 m. Klausytojams jis kėlė didžiausią nuostabą dėl gebėjimo Hamondo vargonais tiksliai atkartoti tam tikrus garsus. Pvz. švilpimą, skraidančius vabzdžius, sprogimą, orkestrą, trimitą, dūdmaišį ar bėgančių arklių bėgimą. Kai kurių šaltinių teigimu, Wunderlichas vargonus modifikavo elektronikos pagalba, tačiau specifinių garsų skambėjimą galima pasiekti ir taisyklingai suderinus registruotę – naudojant daugiau aukštų obertonų turinčius registrus, sumažinus vibrato bei tremolo efektus.97 Nors vargonininkas buvo labiau žinomas Vokietijoje ir tik vėliau išpopuliarėjo visoje Europoje, vistik nenuostabu, kad šiandien žmonės atradę jo vinilines plokšteles muzikos parduotuvėse ar internete - atlikėją atpažįsta. Didelė tikimybė, kad taip yra ne tik dėl išskirtinio

96 Okey Magazine. Klaus Wunderlich (1931 – 1997) in einem Portrait von Ralf Hoffmann, 2016. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20160415062947/http://www.okey-online.de/artikel/020_report/index.html 97 Okey Magazine. Klaus Wunderlich (1931 – 1997) in einem Portrait von Ralf Hoffmann, 2016. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20160415062947/http://www.okey-online.de/artikel/020_report/index.html 33 albumų dizaino, kur ant viršelio puikuojasi pusnuogės dailiosios lyties atstovės, bet ir dėl unikalios Hamondo vargonų interpretacijos. Klausas Wunderlichas įrodė, kad vargonais įmanoma groti ne tik bažnytinį repertuarą, sunkiąją muziką (kaip prieš tai aptarti atlikėjai), džiazines improvizacijas, bet ir šokių muziką.

Barbara Dennerlein

Vokietė Barbara Dennerlein (1964, žr. 12 pav.) užima itin svarbią vietą Hamondo vargonų atlikėjų tarpe. Ji išsiskiria ne tik tuo, jog yra viena iš nedaugelio moterų, grojanti šiais vargonais, bet ir tuo, kad jos atlikimo būdo autentiškumas, ypatingi gebėjimai, polinkis ir pasiekimai grojant amerikietiškąjį džiazo muzikos stilių ją padarė žinomą visoje hamondistų bendruomenėje.98 B. Dennerlein atlikimo stilius pasižymi išlavintu vargonų pedalinės klaviatūros valdymu ir profesionalumu, atliekant kūrinius ansamblyje kartu su kitais instrumentais. Jos kojų technika iš tikrųjų priverčia suklusti - kai kuriuose video įrašuose galima stebėti, kad ji neseka savo žaibišku greičiu judančių pėdų ir visiškai laisvai improvizuoja dešine ranka, kairei palaikant harmoninius akordų junginius. Muzikos kritiko Rono Wynno muzikantė buvo apibūdinta kaip ,,pati įdomiausia džiazo vargonininkė“99 1980 m. metų laikotarpyje. Jos 1990 m. išleistas albumas ,,Hot Stuff”, įrašytas kartu su gitaristu Mitch Watkins (1952), demonstruoja grupės tarpusavio harmoniją. Kiekvienam instrumentui sukuriama terpė parodyti savo galimybes, tačiau nėra ypatingo, dažnai džiazo muzikoje pasireiškiančio, vieno ar kito instrumento išskirtinumo. Šiame albume atlikėja išlaiko ramų, subtilų grojimo stilių, tuo tarpu 1997 metų ,,Junkanoo” albumas išryškina ekspresyvesnį grojimo skonį. Čia prisijungia ir pučiamųjų instrumentų sekcija, galima išgirsti tarpusavio bendravimą bei išlaikomą balansą, atsiskleidžia atlikėjo savitumas bei individualumas.100 Viename iš singlų - ,,Nightowls” vyrauja vibrafono melodijos, 12 pav. Barbara Dennerlein akomponuojamos tūbos bei saksofono garsų, profesionaliai valdomo atlikėjo David Murray (1955) rankose. Kitas svarbus aspektas nagrinėjant Barbaros grojimą ir jos vargonų atlikimo būdus, tai būtų gebėjimas bažnytiniais vargonais groti džiazo muziką. Dėl akustikos svarbu pasirinkti

98 Scott Yanow. Barbara Dennerlein, 2009. 99 Ron Wynn. All Music Guide to Jazz, 1994. 100 Wayne Enstice, Janis Stockhouse. Jazzwomen: Conversations with Twenty-one Musicians, Volume 1. Indiana University Press, 2004. 34 atitinkamą tempą bei tikslingai sudėlioti registruotę, su kuo Dennerlein puikiai susitvarko. Įdomu tai, jog savo tobulą kojų partijos techniką vargonininkė pritaiko ir bažnyčios erdvėje. 2008 metais, vargonų muzikos festivalyje Niujorke, Barbara interpretavo Johano Sebastiano Bacho (1685 – 1750) kūrinį - Tokatą ir fugą d-moll (BWV 565). Laisvos formos improvizacija kartkartėmis persipina su modernios džiazo kalbos elementais. Girdėti etninės muzikos akcentų, klasterių sąskambiai bei kampuotos ritminės figūros, kurios galiausiai susijungia su pagrindinėmis tokatos temomis. Įspūdingas atlikimas ir dar įspūdingesnė ekspromtiška interpretacija išryškina energijos nestokojantį hamondistės Barbaros Dennerlein charakterį ir talentą groti vargonais.

Sugarloaf

Tokata ir fuga d-moll buvo populiari ir tarp roko muzikantų. Štai grupės Sugarloaf vargonininkas Jerry Corbetta (1947 – 2016) nepriekaištingai atliko solo įžangą kūrinyje ,,Bach Doors Man“ – improvizaciškai paremta partija, pripildyta smulkios technikos elementais, profesionaliai susijungia su Johano Sebastiano Bacho melodijomis. Šiame devynių minučių stilių kratinyje galima išgirsti baladiškų motyvų, šaižų roką ir unikalų grupės skambesį.101 Iš Denverio kilusią grupę kurios ankstesnis pavadinimas buvo Chocolate Hair (liet. šokoladiniai plaukai) sudarė gitaristas Bobas Webberis (1945), būgnininkas Bobas MacVittie (1935), bosistas Bobas Raymondas (1943 – 2012) ir vargonininkų-dainininkų tipui priskiriamas hamondistas Jerry Corbeta. Kūrinys ,,Green Eyed Lady“ (liet. Žaliaakė mergina) yra vienas geriausių roko muzikos stiliaus įrašų, paremtų vokalo ir vargonų bazės santykiu.102 Corbetta žinojo visus Hamondo niuansus ir buvo vienas pirmųjų vargonininkų, pradėjusių įjungimo/išjungimo efektą. Jo rezultatas išties stulbinantis – staiga viduryje kūrinio, kol dar sujungti visi

13pav. Sugarloaf grupės logotipas registrai, laikant nuspaudus klavišus paspaudžiamas išjungimo (angl. off) mygtukas ir visi vargonai, tarsi, lėtu glissando visiškai išsijungia. Tai tapo pavyzdžiu visiems kitiems vargonininkams. Klausant kitų Sugarloaf grupės hitais tapusių kompozicijų, galima išgirsti Corbettos meistriškumą: akcentai, vargonų efektų panaudojimas ir registrų kombinacijos. Klausytojai, kurie galvoja, kad Hamondo vargonai geriausiai yra skirti roko muzikai atlikti, pasiklausę Sugarloaf dainų, šiuo atveju gali tuo net neabejoti. Kiekvieno instrumento

101 Dave Lifton. Jerry Corbeta, Lead Singer For Sugarloaf, Dies, 2016. 102 Scott Faragher. The Hammond Organ: An introduction to the instrument and the players who made it famous, 2011. 35 originalus tembras ir ansamblio suderinamumas komplektuojamas kartu su vokalo linija įprasmina Hamondo vargonų panaudojimą.

Quintron

Quintron arba Robertas Rolstonas (1967), amerikietis, gimęs Vokietijoje - hamondistas, atliekantis alternatyvųjį, eksperimentinį, dar kitaip žinomą kaip avantgardinį roką. Šiam žanrui būdingos standartinio garso naujos paieškos, netradiciniai atlikimo būdų pasirinkimai, išskirtinė instrumentuotė. Ekscentrišku elgesiu išsiskiriantis vargonininkas išsiskiria ne tik savo atlikimo interpretacijomis, bet ir koncertiniu pateikimu. Vienas įdomiausių jo atlikimų buvo koncertuoti važiuojant – pikapo bagažinėje įmontavęs vargonus, atlikėjas grojo riedant Naujojo Orleano kvartalais.103 Quintron yra labai paslaptingas žmogus ir retai kada atskleidžia savo asmeninio gyvenimo ypatumus. Tačiau kartais Robertas žurnalistams pasako tikrai stulbinančių dalykų, pavyzdžiui 1996 metais vykusio interviu, skirto „Times-Picayune“104 straipsniui metu, Rolstonas išsidavė, kad jis ir jo žmona – pusseserė ir pusbrolis.105 Taip pat jis atskleidė savo požiūrį į spaudą: ,,Aš žinau, kad interviu yra žaidimas. Ir aš niekada nepasakysiu ar nepatvirtinsiu to, ką sakiau praeitame pokalbyje. Aš galiu būti nepatikimas, prieštaringas ir nenuoseklus pašnekovas.“106 Robertas išrado nemažai novatoriškų muzikos prietaisų. Jo pirmasis išradimas, pavadintas „Spit Machine“ (liet. Seilių mašina) - rankiniai vargonai, kurie seiles naudojo kaip derinimo laidininką.107 Kitas išradimas ,,Disco Light Machine“ (liet. Disco šviesos mašina) – prietaisas, kuris atitiko garso ėmiklių sistemą. Prikabinus garso nuėmėjus prie būgnų komplekto, instrumento garsas suaktyvina elektroninius garsus ir šviesas, kurie dera kartu su mušamų būgnų ritmu. Kuo garsiau grojama būgnais, tuo ryškesnė šviesa ir

14pav. Quintron kartu su žmona Miss Pussycat aktyviau atsiliepia elektroniniai garsai.108 Visgi svarbiausias jo autorinis prietaisas yra ,,Drum Buddy“ (liet. bičiulis būgnininkas), kuris užima ypatingai svarbią vietą jo koncertinėje veikloje. Tai mechaniškai besisukantis, sintezatoriaus

103 Steven Howell. Robert Rolston: Biography, Allmusic. Macrovision Corporation, 2008. 104 The Times-Picayunne – amerikiečių laikraštis, pradėtas leisti 1837 metais Naujajame Orleane. 105 Phil Hunt. The Odyssey: An Interview with Mr. Quintron, 2014. 106 Phil Hunt. The Odyssey: An Interview with Mr. Quintron, 2014. 107 Official Bio. Prieiga per internetą: quintronandmisspussycat.com 108 Phil Hunt. The Odyssey: An Interview with Mr. Quintron, 2014. 36

pavidalo, šviesos suaktyvintas būgninis įrenginys, kuris gali būti automatiškai nustatytas iš anksto arba tiesioginiu metu, norint išgauti kuo daugiau skirtingų garso efektų.109 Quintron yra multiinstrumentalistas, daugiafunkcinė vieno žmogaus grupė. Pasirodymo metu jis naudoja pagal specialų užsakymą pagamintus Hamondo vargonus ir Fender Rhodes sintezatorių. Prie instrumento galinės dalies prikabintos automobilio priekinės grotelės su žibintais. Tai išskirtinis Roberto sceninis įvaizdis. Koncerto metu jam dažnai talkina jo išradimas ,,Drum Buddy“, efektiniai pedalai, kurių vienas populiariausių yra wah-wah, paįvairinęs muzikos koloristiką. Wah-wah efektas keisdamas filtro dažnių spektrą (slystama nuo žemiausio iki aukščiausio dažnio aukštyn–žemyn) sukuria savotišką, kvaksintį efektą, vietomis panašų į žmogaus balsą.110 Svarbu paminėti ir tai, jog grodamas vargonininkas dainuoja, tad yra priskiriamas vargonininkų-dainininkų tipui. Pagrindinis jo instrumentas, be abejonės, lieka Hamondas, kurio pagalba Quintron savotiškai interpretuoja savo kūrybą. Koncertuodamas kartu su savo žmona dainininke Miss Pussycat, atlikėjas surenka dideles minias klausytojų ir yra žinomas kaip išskirtinis hamondistas.

Deep Blue Organ Trio

Deep Blue Organ Trio projekto sudėtyje groja hamondistas Chrisas Foremanas (1956), gitaristas Bobby Broomas (1961) ir būgnininkas Gregas Rockinghamas (1959). Visi šie muzikantai turėjo neįkainojamą patirtį grojant džiazo ir bliuzo muziką su skirtingais atlikėjais dar prieš susikuriant Deep Blue Organ Trio grupei. Foremanas bendradarbiavo kartu su gitaristu Albertu Collinsu (1932 – 1993), Gregas turėjo galimybę pagroti su legendiniu Charlesu Earlandu (1941 – 1999), o gitaristas Bobby ant scenos stovėjo kartu su trimitininku Miles Davisu (1926 – 1991) , Dr. John (1941) ir dauguma kitų.111 Nagrinėjant grupės diskografiją ir klausantis įrašų, galima pajusti, kad kiekvienas trio narys jaučiasi itin komfortabiliai būdamas šios grupės dalimi. Tarpusavio balansas išryškina pagarbą solo improvizacijų metu. Albumas ,,Goin' to Town: Live at the Green Mill“ (2006) pasižymi švelniomis būgnų partijomis, stilingais gitaros rifais ir profesionaliu Hamondo susiliejimu su kitais instrumentais.

15pav. Deep Blue Organ Trio nariai. Iš kairės Gregas Vargonininko atlikimo intensyvumas augmentuoja Rockinghamas, Chrisas Foremanas ir Bobby Broomas atsižvelgiant į būgnininko iniciatyvumą, solo improvizacija išsiskiria tylaus perkusinio efekto pasirinkimu, o greitų natų pasažai pasižymi

109 McDonnell, E. Bayou Beat, The Miami Herald, September 26, 2002. 110 Morales G. C. Multieffects processor. Bachelor's thesis. Universitat Politècnica de Catalunya, 2013. 111 Al Campbell. Deep Blue Organ Trio Biography, 2007. 37

skrupulinga technika ir šviesiais motyvais. Chrisas retai kada pereina į pilną vargonų tutti kaip kūrinyje ,,Ceora“ aštuntoje minutėje, bet kai tai įvyksta – perėjimas yra sklandus ir negąsdinantis. Deep Blue Organ Trio dar kartą patvirtino šių trijų instrumentų suderinamumą ir taip pratęsė populiarumą. Kokybiškai atlikta muzika liudija apie kiekvieno muzikanto profesionalumą ir gebėjimą perduoti klausytojams tai, ką jaučia, mato ir girdi.112

Bill Black Combo

Williamas Pattonas Black Jr. (1926 – 1965) – amerikiečių muzikantas, buvęs Elvio Preslio trio bosistas, Bill Black Combo projekto lyderis bei rokenrolo pionierius. Kaip būdinga to meto grupėms, šis muzikos profesionalų sambūris taip pat neišvengė narių kaitos. 1957 m., kuomet galutinai susiformavo grupės sudėtis: gitaros, bosinės gitaros, saksofono ir būgnų ansamblį papildė klavišininkas Carlas McVoyus (1931 – 1992).113 Jis buvo puikus pianistas ir hamondistas. Bill Black Combo kompozicijos nesensta – jos populiarios ir tarp nūdienos klausytojų. Savo populiarumo laikotarpiu projektas pardavė labai daug įrašų vinilinės plokštelės formatu. Vėliau buvo pradėtos leisti ir debiutinės kompaktinės plokštelės - geriausiai 16pav. Grupės Bill Black Combo albumas Let‘s Twist Her. 1961m. reprezentuojantys grupės veidą yra ,,Saxy Jazz“ ir ,,Solid and Raunchy“ albumai. Nagrinėjant Hamondo vargonų vaidmenį šiuose albumuose, pastebimas susiliejimas su fonine (angl. background) muzika ir ryškia pagrindinio instrumento role. Tarp hamondistų, McVoy‘us išsiskiria savo unikaliu stiliumi – tiek požiūriu, tiek vargonų nustatymais.114 Vienas esminių šio atlikėjo interpretacijos aspektų yra kuo mažesnis efektų naudojimas. Carlas stengėsi nenaudoti choruso, vibrato ar perkusijos. Jokių šliaužiojimų ar uždelstų natų – viskas laiku ir greitai prie pagrindinės melodijos tikslo. Kūriniai ,,Don‘t Be Cruel“, ,,Mack the knife“ ir ,,Singin‘ the Blues“ geriausiai atskleidžia hamondisto Carlo McVoyaus interpretaciją.

Išnagrinėjus aštuonis labiausiai pasižymėjusius Hamondo vargonininkus, galima drąsiai teigti, kad kiekvienas muzikantas muzikos atlikimą interpretuoja labai skirtingai. Interpretacijos

112 Mark F. Turner. Deep Blue Organ Trio: Goin' To Town - Live At The Green Mill, 2006. 113 Craig Morrison. Go Cat Go!: Rockabilly Music and Its Makers, 1996. 114 Craig Morrison. Go Cat Go!: Rockabilly Music and Its Makers, 1996. 38 kryptys priklauso nuo muzikinio žanro pasirinkimo, jam būdingų niuansų bei kitų muzikinės kalbos išraiškos elementų. Paaiškėjo, kad kiekvienas vargonininkas susižavėjo Laurenso Hamondo išradimu – to pagrindinės priežastys buvo šio instrumento kokybė, o kai kuriems ir lengvos galimybės jį modifikuoti. Analizės metu išryškėjo ir įvairių efektų panaudojimas interpretacijoje. Pasirodo, tai vienas esminių instrumento bruožų: vibrato, tremolo, perkusija ar chorusas – vieni atlikėjai to vengdavo, o kiti naudodavo kuo daugiau. Muzikantai turi labai daug mėgstamų grojimo vargonais technikų. Boso grojimas kojomis, rankomis arba dubliuojant, vargonavimas ir dainavimas vienu metu, registrų išankstinių nustatymų parinkimas. Taigi, hamondistų interpretacijų sudėtingumas priklauso nuo konkretaus atlikėjo sugebėjimų, žinių, noro ir aplinkos veiksnių. O visi atlikėjų pasiekti rezultatai praturtino ne tik vargonininkų, bet ir kitų muzikantų žinias bei praplėtė pasaulėžiūrą, patobulino atlikimo technikas.

39

IŠVADOS

1. Hamondo vargonai yra autentiškas ir reikšmingas muzikos instrumentas, daręs įtaką ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir viso pasaulio muzikos vystymuisi. Išsamių straipsnių bei studijų, analizuojančių Hamondo vargonus yra labai mažai, o lietuvių kalba – nėra išvis. Užsienio šalyse šis instrumentas yra tyrinėtas, tačiau reikia pabrėžti, kad jokie lietuvių kūrėjai nėra išleidę savo autorinių leidinių, metodinių priemonių, informacinių straipsnių, recenzijų ar paruošę tyrimų šia tema.

2. 1930 metais Ilinojuje Laurensas Hammondas išrado elektroninius vargonus. Po keturių sunkaus darbo metų 1934-aisiais buvo užbaigtas pirmasis prototipas ir pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų patentų biurui (angl. U.S. Patent and Trademark Office). Hamondo vargonams sėkmingai suteiktas registracijos numeris, o po metų Rokfelerio centre, Niujorke, pristatyti pirmieji A serijos modeliai.

3. Iš viso sukurta daugiau nei 50 skirtingų vargonų modelių. Kadangi kiekviena instrumento serija atitiko skirtingus standartus, keitėsi jų funkcijų ir techninių duomenų specifikacija. Kiekvienai serijai pagaminta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių modelių. Vieni jų susilaukė ypatingo pasisekimo ir šlovės, kiti – mažiau.

4. Didžiosios depresijos, vykusios 1929–1933 metais, pasekmės paveikė visą pasaulio ekonomiką. Masinis nedarbingumas, įmonių, bankų bankrotas, pinigų nuvertėjimas (infliacija), skurdo ir socialinės atskirties vyravimas laikinai sustabdė gamybos procesus. Vienintelis būdas išlaikyti klientų dėmesį, didinti pardavimus ir skatinti verslo plėtrą buvo atitinkamas strateginis marketingo planavimas. Hamondo kompanija atsakingai organizavo verslo tikslus ir siekė augti bei keistis kartu su tuometine rinka.

5. Hamondo kompanija sugebėjo sukurti ir išlaikyti pranašumą bei organizuoti įmonės veiklą taip, kad nuolat augtų pardavimai ir didėtų vargonų žinomumas. Svarbiausi rinkodaros modelių metodai - žurnalo, natų leidyba, spausdinta reklama, muzikantų rėmimas, bendradarbiavimas su bažnyčiomis ir laidotuvių namais, vargonininkų asociacija, įrašai bei televizija tapo produktyviais, informatyviais ir novatoriškais strategijos parinkimo būdais.

6. Vargonininkai gali būti skirstomi į kelias kategorijas ne tik pagal atliekamą muzikos žanrą, bet ir skirtingus technikos būdus. Vienas iš atlikėjų tipų yra vargonininkas–

40

pedalininkas. Kitas tipas vargonininkas-dainininkas. Tokie muzikantai, kurie grojo kitų kompanijų vargonais tapo dar vienu vargonininkų tipu bei buvo praminti ne hamondistais, kai tuo tarpu Laurenso išradimu besidžiaugiantys – hamondistais.

7. Kai kuriuose The Voodoo Organist kūriniuose įmanoma pastebėti ir etninės muzikos stilistikos elementų. Negana to, kad dominuoja bliuzas, pankrokas, psichodelinis rokas ir kitos sunkiosios muzikos kryptys, galima išgirsti ir regio, rumbos, tango ar džiazo. Vargonų interpretacijos santykis: kojomis atliekama boso partija, pasirinkti kartais labai aukšti, o kartais žemi obertonų registrai, kurie priklauso nuo atliekamo stiliaus.

8. Išskirtinė Hugh Bantono savybė atlikimo interpretacijoje buvo vargonų garso modifikacija. Van der Graff Generator grupės vargonininko Hugh Bantono eksperimentavimas su instrumento galimybėmis įnešė naujų vėjų į vargonų muziką. Progresyvaus roko stilius ir Hamondo garsų suderinamumas praplėtė interpretacijos alternatyvas. Projektas tapo didelio indėlio dalimi į sėkmingą ir kokybišką vargonų muzikos atlikimo vystymąsi.

9. Klausas Wunderlichas užima pop muzikos vargonininko poziciją. Įrašyta beveik virš šimto muzikos albumų, kuriuose skamba įžymiausi pasaulio kūriniai, estradinės dainos, šlageriai, operų muzikinės temos, Brodvėjaus miuziklai, džiazo standartai ar tiesiog klasika. Klausytojams jis kėlė didžiausią nuostabą dėl gebėjimo tiksliai atkartoti tam tikrus garsus kaip pavyzdžiui švilpimą, skraidančius vabzdžius, sprogimą, orkestrą, trimitą, dūdmaišį ar bėgančių arklių bėgimą Hamondo vargonais. Klausas Wunderlichas įrodė, kad vargonais įmanoma groti ne tik bažnytinį repertuarą, sunkiąją muziką kaip prieš tai aptarti atlikėjai ar džiazines improvizacijas, bet ir šokių muziką.

10. Vokietė Barbara Dennerlein užima itin svarbią vietą Hamondo vargonų atlikėjų tarpe. Ji išsiskiria ne tik tuo, jog yra viena iš nedaugelio moterų, grojanti šiais vargonais, bet ir tuo, kad jos autentiškumas ir talentas grojant amerikietiškąjį džiazo muzikos stilių ją padarė žinomą visoje Hamondistų bendruomenėje. B.Dennerlein atlikimo stilius pasižymi išlavintu vargonų pedalinės klaviatūros valdymu ir profesionalumu, atliekant kūrinius ansamblyje kartu su kitais instrumentais.

11. Iš Denverio kilusi grupė, kurios ankstesnis pavadinimas buvo Chocolate Hair (liet. Šokoladiniai plaukai) susidarė iš gitaristo Bobo Webberio (1945), būgnininko Bobo MacVittie (1935), bosisto Bobo Raymondo (1943 – 2012) ir vargonininkų-dainininkų tipui priskiriamo Hamondisto Jerry Corbeta. Klausant Sugarloaf grupės hitais tapusių

41

kompozicijų, galima išgirsti Corbettos meistriškumą: akcentai, vargonų efektų panaudojimas ir registrų kombinacijos.

12. Quintron arba Robertas Rolstonas Hamondo vargonais atlieka alternatyvųjį, indie, noise roką. Interpretuoja savo kūrybą pasitelkdamas autorinius išradimus ir papildomus efektorių pedalus. Koncertuodamas kartu su savo žmona dainininke Miss Pussycat, atlikėjas surenka dideles minias klausytojų ir yra žinomas kaip išskirtinis Hamondistas.

13. Deep Blu Organ Trio vargonininko Chriso atlikimo intensyvumas priklauso nuo būgnininko iniciatyvumo. Solo improvizacija išsiskiria tylaus perkusinio efekto pasirinkimu, o greitų natų pasažai pasižymi skrupulinga technika ir šviesiais motyvais. Chrisas retai kada pereina į pilną vargonų tutti, bet kai tai įvyksta – perėjimas būna sklandus ir ne gąsdinantis.

14. Bill Black Combo kompozicijos nesensta – jos populiarios ir tarp nūdienos klausytojų. Vienas esminių grupės vargonininko Carlo McVoy‘aus instrumento interpretacijos aspektų yra kuo mažesnis efektų naudojimas. Carlas stengėsi nenaudoti choruso, vibrato ar perkusijos. Jokių šliaužiojimų ar uždelstų natų – viskas laiku ir greitai keliaujant prie pagrindinės melodijos tikslo.

15. Interpretacijos kryptys priklauso nuo muzikinio žanro pasirinkimo, jam būdingų niuansų bei kitų muzikinės kalbos elementų. Hamondistų interpretacijų sudėtingumas priklauso nuo instrumento valdymo sugebėjimų, žinių, noro ir aplinkos veiksnių. Visi atlikėjų pasiekti rezultatai praturtino ne tik vargonininkų, bet ir kitų muzikantų žinias bei praplėtė pasaulėžiūrą ir atlikimo technikas.

42

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Abrahams, Frank; Paul D. Head (2017). The Oxford Handbook of Choral Pedagogy 2. Aldridge, B. Henry (1996). The Journal Of American Culture. 3. Bertram, Davis. William Friese-Greene, p. 144. 4. Campbell, Al (2007). Deep Blue Organ Trio Biography. 5. Campbell, Murray; Clive Alan Greated; Arnold Myers (2004). Musical Instruments: History, Technology, and Performance of Instruments of Western Music. 6. Charette, Brian (2014). 101 Hammond B3 Tips (Book/Audio). 7. Christopulos, Jim Phil Smart (2005). Van der Graaf Generator, The Book: A History of the Band Van der Graaf Generator 1967 to 1978. 8. Dickson, Kathy (2011). 11 Tricks to Singing and Playing Guitar at the Same Time. 9. Digrys, Leopoldas (1998). Kaip groti vargonais, Lietuvos Muzikų Draugija. Religinės Muzikos Centras. 10. Dockery, Craig (2008). Video pamoka Rock and Roll Organ Lessons : Using Hammond Organ Percussion. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=IvFk_CNv0GQ 11. Enstice, Wayne; Janis Stockhouse (2004). Jazzwomen: Conversations with Twenty-one Musicians, Volume 1. Indiana University Press. 12. Faragher, Scott (2011). The Hammond Organ: An Introduction to the Instrument and the Players Who Made It Famous. U.S.A. 13. Feather, Leonard (1960). The New Encyclopedia of Jazz. 14. Fizikos terminų elektroninis žodynas (2005). 15. Foster, Orville (1959). Hammond Times. 16. Hammond Organ Company. Drawbars and percussion. 17. Hammond USA (2013). Console Organs. 18. Headley, Russel (1908). The History of Orange County New York. 19. Howell, Steven (2008). Robert Rolston: Biography, Allmusic. Macrovision Corporation. 20. Hunt, Phil (2014). The Odyssey: An Interview with Mr. Quintron. 21. Yanow, Scott (2009). Barbara Dennerlein. 22. Jasmin, Ernest (2013). Make a Scene: From Altar Boy to Voodoo Organist. 23. John, Fordham (2010). 50 great moments in jazz: Jimmy Smith and the Hammond organ, The Guardian. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/music/musicblog/2010/jun/02/jimmy-smith-hammond-organ 24. Jussi, Pekonen, Pihlajamäki, Tapani, Välimäki, Vesa. Computationally efficient hammond organ synthesis, Aalto University School of Electrical Engineering Espoo, Finland.

43

25. Juškevičius, Justas (2018). Garso modifikatoriais realizuojamų efektų taikymo galimybių įtaka muzikinėse kūrybinėse veiklose. Magistro baigiamasis darbas. 26. Kaveckas, Konradas (1938). Vargonų registrai ir jų vartojimas, Nr. 11–12. 27. Krieger, Karen Ann; Stephan Foust (2000). Learn from the legends. 28. Kučinskas, Darius (2014). Natų leidyba Lietuvoje 1990-2013 metais. Kaunas. 29. Landsberg, Eddie (2015). Hammond Organ Bass Lines Demystified (The 7 Secrets of Jazz and Soul). 7 Secrets; First (revised) edition. 30. Leonard, Hal (1976). Hal Leonard Artist Series Presents Glenn Derringer. Volume 1. 31. Lietuvių žodynas (2019). 32. Lifton, Dave (2016). Jerry Corbeta, Lead Singer For Sugarloaf, Dies. 33. Limina, Dave (2002). Hammond Organ Complete. Berklee Press Publications. 34. Locke, Tom (2011). The Hugh Banton Interview. 35. Lord, Jon (2015). Jon Lord - Keyboards & Organ Anthology. Hal Leonard. 36. Majeski, John (1960). The Music Trades. 37. Mark, Deming. Jimmy Smith biografija Prieiga per internetą: https://www.allmusic.com/artist/jimmy-smith-mn0000781172/biography 38. McDonnell (2002). E. Bayou Beat, The Miami Herald, September 26. 39. Morales G. C. (2013) Multieffects processor. Bachelor's thesis. Universitat Politècnica de Catalunya. 40. Morrison, Craig (1996). Go Cat Go!: Rockabilly Music and Its Makers. 41. Muzikos enciklopedija (2007), t. 3. Vilnius. 42. Muzikos terminų žodynas (1975), Vilnius, VAGA. 43. Official Bio. Prieiga per internetą: QUINTRONANDMISSPUSSYCAT.COM 44. Okey Magazine. Klaus Wunderlich (1931 – 1997) in einem Portrait von Ralf Hoffmann, 2016 45. Pinkevičius, Vidas (2013). Straipsnis Kaip Veikia Vargonai: Pažinkite instrumentų Karalių, www.vargonininkai.lt 46. Pinkevičius, Vidas (2014). 3 retos problemos su švelerio pedalu. 47. Pouska, Andrew (2015). The Role Of The Bass. 48. Sachs, Curt (1940). The history of musical instruments. 49. Santi, Marija (2010). Improvisation. Between Technique and Spontaneity. 50. Smetanka, Andy (2015). Theremin Lies the Rub: The Voodoo Organist's One Man, Two- Hand Band. 51. Smith, Jimmy (2016). Jimmy Smith: Jazz Play-Along Volume 184. Hal Leonard. 52. Snyder, Jeff. Adventures in the Development of an Electronic Wind Instrument, psl. 10. 53. Spark, Rod (1997). The History Of The Hammond.

44

54. Stephens, Robert (2018). African rhytms, ideas of sin and the Hammond organ: a brief history of gospel music's evolution. Connecticut. 55. Stevens, Josh Gray (1989). Let‘s talk about music techniques. Boston. 56. Stuyvesant, Barry (1974). Hammond As In Organ: The Laurens Hammond Story. 57. Tamošiūnas, Vincas (2015). Tranzistorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 58. Tarptautinių žodžių žodynas (1985). 59. Tc electronic (2008). User‘s manual. 60. The Birl. Musical Instruments in the 21st Century, psl. 13. 61. Turner, Mark F. (2006). Deep Blue Organ Trio: Goin' To Town - Live At The Green Mill. 62. Urbanskienė, R., Obelenytė, O (1995). Reklama ir Rėmimas. Kaunas, psl. 216 63. Vail, Mark (2002). Beauty in the B. 64. Vail, Mark (2002). The Hammond Organ - Beauty in the B: Second Edition. Backbeat Books. 65. Valančius, Valdas (2012). Garsinio signalo apdorojimo realiame laike įtaisas. Bakalauro baigiamasis darbas. Prieiga per internetą: http://talpykla.elaba.lt/elaba- fedora/objects/elaba:1795771/datastreams/MAIN/content?gathStatIcon=true 66. Wahler, Bruce. Hammond Organ Information. psl. 35. 67. Wynn, Ron (1994). All Music Guide to Jazz. 68. Zafrig, Tom (1986). Geschichte der Musik. Wirtschaftsgeschichte, Berlin. 69. Zikmund, William (1993). Marketing. 70. Žebrauskaitė–Šileikienė, Kristina; Petrikis, Titas (2014). Kompiuterinės muzikos technologijos: mokytojo knyga. Vilnius.

45

PRIEDAI

1 priedas. Populiariausi Hamondo vargonų modeliai

Modeliai A, AB (1935-1938) Modelis BC (1936-1942)

Modelis E (1937-1942) Modelis C (1939-1942)

2 priedas. The Voodoo Organist

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Exotic Demonic Blues [2002]; The Return of the Voodoo Organist [2003]; Holy Ghost Town [2005].

www.voodooorganist.com

46

3 priedas. Van Der Graff Generator Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Real Time [2007]; Pawn Hearts [1971]; Godbluff [1975].

www.vandergraafgenerator.co.uk

4 priedas. Klaus Wunderlich

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Hits Again [1971]; Hammond for Lovers [1974]; Hammond Pops 2 [1968].

5 priedas. Barbara Dennerlein

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

The Best of Barbara Dennerlein [2006]; Junkanoo [1997]; Bebab [1985].

www.barbaradennerlein.com

47

6 priedas. Sugarloaf

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Sugarloaf [1970]; Alive in America [2006]; Spaceship Earth [1970].

7 priedas. Quintron

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Are You Ready For An Organ Solo? [2003]; Quintron & Miss Pussycat - Live At Third Man [2012]; The Frog Tape [1998].

8 priedas. Deep Blue Organ Trio

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Goin' To Town (Live At The Green Mill) [2006]; Folk Music [2007]; Wonderful! [2011].

48

9 priedas. Bill Black Combo

Klausyta ir nagrinėta diskografija:

Let's Twist Her [1961]; Bill Black Combo Goes West [1963]; Soulin' The Blues [1968].

49