LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 71-118. ISSN 0207-8694 STRAIPSNIAI GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE
DŽIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILIČIAUSKAS
Dangits it titnagas - žemė it varis (nežinomas rankraštis iš K. Būgos palikimo').
I. ĮVADAS žiaus kultūrinės situacijos Lietuvoje koncepcijoms paremti. Vienas pagrindinių šio darbo tikslų yra atnaujinti mūsų Gludinti titnaginiai kirveliai yra saviti darbo įrankiai, supratimą apie minėtą laikotarpį, panaudojant visas iki šiol ryškiai išsiskiriantys iš kitų vėlyvojo neolito laikotarpio sukauptas žinias ir naujus duomenis, gautus analizuojant akmens dirbinių. Nenuostabu, kad jie pateko į ankstyviau gludintus kirvius. sias senienų mėgėjų kolekcijas, daug jų sukaupta muziejų Sis darbas parašytas pasinaudojant autorių sukurta ge- rinkiniuose ir asmeninėse kolekcijose. Titnaginių kirvelių oinformacine duomenų baze, kurioje buvo sukaupta in įvairovė, jų paplitimo erdvėje netolygumai ir sudėtingas formacija apie gludintų titnaginių dirbinių, t. y. kirvių kaltų neolito laikotarpio kultūrinis kontekstas atveria puikias ga ir kaltelių2, ir jų fragmentų radimo vietą bei aplinkybes, limybes mokslinei jų analizei. Paradoksalu, tačiau išsa žaliavos spalvą ir tekstūrą, morfologinius, metrinius ir tech mesnių archeologinių tyrinėjimų ši radinių grupė Lietuvoje nologinius požymius. Duomenys papildyti skaitmeniniais iki šiol susilaukė labai nedaug. dirbinių vaizdais iš 2-5 pusių. Buvo stengtasi sukaupti duo Šiuo darbu ryžomės bent iš dalies užpildyti šią arche menis apie visus Lietuvos teritorijoje rastus kirvelius, net ologinių tyrinėjimų spragą. Analizuodami titnaginius kir ir tuos, kurių radimvietės nėra žinomos arba kurie žinomi velius stengėmės laikytis dinamiško požiūrio į akmens tik iš publikacijų. Iš viso buvo sukaupta informacija be įrankius kaip į besikeičiančius žmonių materialinės kultū veik apie 900 radinių, iš kurių 501 buvo sveiki kirveliai, ros elementus, tiesiogiai susijusius su tokiais visuomenės likę - fragmentai arba iš kirvelių nuoskalų padaryti kito organizaciniais parametrais kaip mobilumu, planavimu, kie dirbiniai. Daugiau kaip prieš 30 metų išleistame Lie taupymu ir mainais. Darbe bandėme nustatyti, kur buvo tuvos archeologijos atlase buvo suregistruoti tik 244 gaminami kirveliai, kaip jie plito Lietuvos teritorijoje, kaip dirbiniai, iš jų - tik 63 sveiki kirviai. Apie 780 radinių buvo naudojami ir kokią reikšmę turėjo neolito žmonėms. autoriams pavyko apžiūrėti patiems. Beieškant kirvių te Be utilitarinio įrankio turinio, stengėmės ieškoti senųjų sim ko apsilankyti daugelyje respublikinių ir savivaldybių mu bolinių prasmių, kurių gausiai prisotintas tradicinių visuo ziejų. Taip pat buvo peržiūrėti kelių privačių kolekcijų menių pasaulis. „Juk laukinį mąstymą apibrėžia toks radiniai, pasinaudota netiesiogine informacija apie juos, nepasotinamas troškimas simbolizuoti, kokio žmonija nie Lietuvos archeologijos atlaso duomenimis, kitais rašyti kada daugiau nebepatirs..." (Lévi-Strauss, 1997, p. 248). niais šaltiniais. Analizuodami titnago žaliavą titnaginių kirvelių pro Dėkojame visiems, kurie mums talkino renkant infor porcijas, technologinius požymius ir pasiskirstymo erd maciją apie gludintus dirbinius: archeologams dr. V. Juo- vėje dėsningumus, tikėjomės gauti naujų argumentų dagalviui, A. Luchtanui, G. Zabielai už informaciją apie egzistuojančioms vėlyvojo neolito-senojo bronzos am- privačių kolekcijų radinius, A. Girininkui už pagalbą
1 Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1995. T. XVI, p. 447. 2 Kirvius, kaltus ir kaltelius vienija panaši forma ir spėjama funkcija - kirsti, skelti, skaptuoti. Be šių gludintų dirbinių tipų, dar randami gremžtukai gludintais ašmenimis (pajūrio ncolitinės gyvenvietės), žinomi 2 durklai gludintu paviršiumi (Kurseliai, Klaipė dos r, ir Varguliai, Anykščių r). Gremžtukai ir durklai šiame straipsnyje neaptariami. keliaujant po Suvalkijos muziejus bei peržiūrint Kretuono tuvos, kurių radimviečių neperrašo arba neturi (Knpi 3 Pvz.: Sokiškių (Ignalinos r.) laukuose rastus 2 akmeninius k:irveliu s vietinis dvarininkas pirko už 90 kap. (rioKponcKiiii 1899, c. 34), V. Šukcvičius už akmeninį kirvį mokėjo 50 kap. (Zabiela, 2002, p. 12). 4 Greičiausiai tai buvęs RAK mcgalitinis kapas. delę dalį savo rinkinio padovanojo 1907 m. įkurtai Vil T. Daugirdo, J. Elisono ir V. Šukevičiaus kraštotyrinis dar niaus mokslo bičiulių draugijai (Tarasenka, 1928, p. 43). bas (Puzinas, 1938, p. 16-17). Nuo V. Šukevičiaus iki pat II Pasaulinio karo akmens Po II pasaulinio karo archeologijos centras persikelia amžiaus moksliniuose tyrimuose pastebimas nuosmukis, į sostinę Vilnių, tad didžioji dalis naujų archeologinių ra tačiau didžiulis susidomėjimas krašto praeitimi davė tei dinių tiek atsitiktinių tiek po kasinėjimų, perduodami sau giamų rezultatų kaupiant archeologinius radinius. Titna goti Vilniaus istorijos-etnografijos muziejui (dabar LNM). giniai kirviai į muziejus ar visuomeninius rinkinius Iš Mokslų akademijos jis perėmėjau minėtą Lietuvių moks (draugijų, VAK) patekdavo dažniausiai per tarpininkus. lo draugijos rinkinį (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 100), Valstiečiai (ūkininkai) rastus akmens dirbinius perduoda Vilniaus mokslo bičiulių draugijos radinius kartu su di vo kolekcionieriams, t. y. dvarininkams, mokytojams, ku džiąja dalimi V. Šukevičiaus kolekcijos7. LNM atiteko nigams, gydytojams; šie savo radinių rinkinius dovanodavo I. Jablonskio kolekcija iš Lietuvos smėlynų ir arimų-joje muziejams ir draugijoms. Vilniuje nuo 1905 m. senienas daug gludintų kirvukų fragmentų ir nuoskalų. Per 20 kir kaupė Lietuvių mokslo draugija. Pradžią šiam rinkiniui velių surinko Vilkaviškio krašto muziejus, po keliolika - davė kun. T. Žilinsko ir dr. K. Griniaus dovanoti gludinti Marijampolės, Kauno, Alytaus muziejai. Buvo užfiksuo akmens dirbiniai iš Užnemunės (Tarasenka, 1928, p. 41). tos 2 kirvių lobių radimvietės, rasti pinui kirveliai neolito Iki 1938 m. draugija sukaupė per 20 titnaginių kirvių dau kapuose. giausia iš Suvalkijos. Kelis kirvius iš Rytų Lietuvos turėjo Pinnajame po karo apibendrinamojo pobūdžio darbe - 5 lietuvių švietimo draugija „Rytas" . Didžiulis titnaginių kir „Lietuvos archeologijos bruožuose" - titnaginiai gludinti vių rinkinys iki II pasaulinio karo buvo sukauptas Vytauto kirvukai suskirstomi pagal penties formąįsiaurapentinius, Didžiojo kultūros muziejuje. Šis muziejus paveldėjo Kau plonapentinius ir storapentinius (Kulikauskas, 1961, p. 65). no miesto muziejaus radinius, kurių didelę dalį sudarė Tipai greičiausiai buvo perimti iš O. Montelijaus (gal Mon- 1908 m. dovanota T. Daugirdo kolekcija, kaupta net 30 telius, 1875). metų (Brensztejn, 1922, p. 5). Kauno miesto muziejaus Su mūsų nagrinėjama tema tiesiogiai susijęs rusų ar rinkinyje kartu su T. Daugirdo radiniais buvo apie 20 cheologo D. Krainovo veikalas, skirtas Fatjanovo kultū titnaginių kirvių. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus rai (KpaihioB, 1972). Autorius peržiūrėjo daugybę gludinto 1936 m. perėmė ir Valstybinės archeologinės komisijos akmens dirbinių Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos bei Pa (VAK) įsigytus radinius. Renkant atsitiktines archeolo baltijo muziejuose; remdamasis fonna, penties storiu ir gines vertybes VAK veikė labai aktyviai - tik per 2 me skerspjūvio pavidalu suskirstė titnaginius gludintus kirvius tus, 1935-1936 metais - VAK sugebėjo gauti 25 į 14 tipų. D. Krainovo požiūris į fonnų įvairovę evoliuci titnaginius kirvius, daugumą surinko iš mokyklų, kelis - nis - anot jo, lęšio pjūvio ovaliniai smailiapenčiai kirviai 6 iš bendradarbių . Didžiausią gludintų akmens dirbinių rin „palaipsniui pereina" į keturkampio pjūvio storapenčius. kinį turėjo kun. J. Žiogas. Deja, ši kolekcija po savinin D. Krainovas pastebėjo, kad taqi Lietuvoje ir Vakarų Bal ko mirties 1935 m. buvo išblaškyta (Kulikauskas, Zabiela, tarusijoje rastų kirvių vyrauja pilki-balti, t. y. tokios pa 1999, p. 146). Šiaulių „Aušros" muziejuje šiuo metu sau čios titnago spalvos kaip ir Krasnaselsky šachtose. Jis gomi 6 titnaginiai kirvukai iš J. Žiogo kolekcijos, tačiau pinnasis iškėlė hipotezę, kad šie kirviai pagaminti prie tit visi - praradę metrikas. Be radimviečių liko ir visi Pane nago kasyklų Vakarų Baltarusijoje (KpauuoB, 1972, c. 62- vėžio muziejaus prieš karą surinkti kirviai. Neišliko di 69). Tuomet visoje Europoje, įgaunant pagreitį titnago džioji dalis Rytprūsių muziejų radinių. Šilutėje saugomi kasyklų tyrinėjimams (Krukowski, 1939; Becker, 1959; 5 kirviai iš dvarininkų Sojų rinkinio; dar žinome 3 juos Typiiiia, 1976), plito idėjos apie specializuotągludintųkir- tuoto (?) titnago kirvelių radimvietes iš Klaipėdos krašto vių gamybą mainams. (Gaerte, 1938, p. 37). Svarbiausias darbas Lietuvos archeologijos bibliog Mokslinėse tarpukario publikacijose gludintiems ak rafijoje, susijęs su gludintais titnaginiais kirviais, - Lietu mens radiniams skinama nedaug dėmesio. Tik J. Puzinas vos archeologijos atlaso I tomas. Antras atlaso skyrius yra bandė aiškintis, kodėl jie taip gausiai paplitę Kauno ir Pa skirtas akmeniniams gludintiems dirbiniams (Bagušienė, nevėžio apskrityse bei Pietų Lietuvoje; manė, jog tai lėmė Rimantienė, 1974). Sunku neįvertinti milžiniško autorių ' Iš šio rinkinio LNM yra 6 kirveliai. 6 Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus inventorinių knygų matyti, kad tarpukariu už gautus radinius mokėti nebuvo įprasta. Tik keli titnaginiai kirveliai buvo nupirkti, vienas už 2, kitas - už 3 litus. 7 Kiti V. Šukevičiaus kolekcijos radiniai, taip kurių taip pat yra titnaginių gludintų kirvelių iš Lietuvos, pakliuvo į Valstybinį archeologijos muziejų Varšuvoje (floGoju., 1979, c. 3) bei Valstybinį ermitažą Peterburge (Bagušienė, Rimantienė, 1974, p. 168-170). darbo renkant informaciją viso krašto muziejuose. Sukar- 3.1. Žaliava tografavus titnaginių kirvių radimvietes, buvo pastebėtas jų pasiskirstymo netolygumas. Paaiškėjo, kad kirvių gau Daugumai Lietuvos teritorijoje rastų kirvelių pagamin su Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose, panemuniais ti reikėjo turėti geros kokybės ir ganėtinai daug titnago Kauno rajone ir Pietryčių Lietuvoje, beveik nėra Šiaurės žaliavos. Pakankamą kiekį titnago žaliavos, tinkamos kir Rytų Lietuvoje. Autorės nebandė ieškoti tokios situacijos veliams gaminti, galima rasti tik titnago žaliavos telkiniuo priežasčių. Dar vienas mums aktualus teiginys - „...kirve se. Turint galvoje, kad skirtinguose titnago telkiniuose liai galėjo būti gaminti Pietų Lietuvoje bei Vakarų Balta randamos skirtingos jo rūšys, žaliavos identifikavimas tam rusijoje, o iš čia patekę į Latviją bei Estiją" (Bagušienė, pa labai svarbus nustatant dirbinių pagaminimo vietą ir jų Rimantienė, 1974, p. 86). plitimo kelius bei kryptis. Iš mūsų sukauptų duomenų matyti, kad didžiausia da Reikia pripažinti, kad titnago žaliavos identifikavimas lis atsitiktinai rastų titnaginių kirvių buvo sukaupta XX a. išlieka rimta problema pirmiausia todėl, kad neturime po pirmojoje pusėje (1 lent.). Tai galėjo lemti didžiulis susi zityvistinių, gamtos mokslų metodais pagrįstų būdų, kaip domėjimas krašto praeitimi tautinės valstybės formavimosi tai padaryti. Siejant titnago radinius su konkrečiais žalia vos telkiniais dažniausiai buvo bandoma taikyti geoche minę analizę, tačiau vienareikšmiškai patikimų rezultatų 1 lentelė. Atsitiktinai rastų titnaginių kirvių dinamika be V. Sukcvičiaus, XX a. privačių kolekcijų bei archeologinių iki šiol nebuvo gauta. Cheminės titnago sudėties variaci tyrimų metu rastų radinių. Metai rodo ne radimo laiką, jos vieno žaliavos šaltinio ribose yra didelės, neretai di bet kada dirbiniai pakliuvo į muziejus. desnės nei tarp kelių skirtingų telkinių. Labai mažų kiekių, vadinamųjų „trace" elementų, tyrimai taip pat iki šiol ne XIX a. 20 davė gerų rezultatų. Atrodo, titnago cheminė sudėtis gali 136 XX a. pirmoji pusė (iki 1945 m.) kisti ir dėl jo gebėjimo absorbuoti vandenį bei patinizaci- 109 XX a. antroji pusė (iki 2003 m.) jos proceso metu (Olausson, 1983b, p. 11), todėl ji tiesio metu. Kita vertus, nežymus radinių sumažėjimas XX a. ant giai priklauso ir nuo kirvelio radimvietės aplinkos. Pagaliau rojoje pusėje, net ir esant palyginti palankioms jų radimo atlikti geocheminę analizę nesugadinant dirbinio kol kas sąlygoms (plečiami arimai ir melioracijos darbai), rodo, taip pat nėra techninių galimybių. jog šio tipo archeologiniai ištekliai Lietuvoje senka. Ap Dėl šių priežasčių kirveliams naudota titnago žaliava žvelgus iki šiol atliktus mokslinius tyrimus matyti, kad glu buvo analizuota tik vizualiai, tai gerokai padidina vertini dinto akmens dirbiniais archeologai labiausiai domėjosi mo subjektyvumą. Nustatydami titnago žaliavos rūšis pa XIX a. antrojoje pusėje ir pačioje XX a. pradžioje (E. ir gal spalvą ir tekstūrą kartu stengiamės juos susieti ir su K. Tiškevičiai, T. Daugirdas, V. Šukevičius). XX a. vie žinomais žaliavos telkiniais. Kai kurie telkiniai pasižymi nintelis svarbus darbas buvo skirtas radinių registravimui, savitu titnagu, kurį palyginti nesunku identifikuoti, kituo o ne mokslinėms problemoms spręsti. Iki pat XXI a. atsi se, esančiuose geografiškai nutolusiuose regionuose, tit tiktiniai gludinto akmens dirbiniai iš esmės nenaudoti ty nagas panašus. Tyrimą apsunkino ir skirtinga radinių rinėjant priešistorės kultūrinius procesus. patina, susidariusi konkrečių radimviečių aplinkos įtako je. Palyginimui naudojome nedidelę skandinaviškų kirve III. GLUDINTŲ TITNAGINIŲ KIRVELIŲ lių kolekciją iš LNM fondų, taip pat V. Šukevičiaus ANALIZĖ kolekciją iš Nemuno aukštupio, tuo tarpu iš kitų kaimyni nių regionų palyginamosios medžiagos stigo. Tyrinėdami gludintus titnaginius kirvelius atlikome Remdamiesi titnago spalva ir tekstūra išskyrėme 9 kir palyginamąją dirbinių analizę, su kurios pagalba buvo vių gamybai naudotos žaliavos tipus (2 lent.), kurie grei siekta išskirti pagrindinius kirvelių tipus, kuriuos savo čiausiai ne visai atitinka atskirus titnago telkinius. Didžioji ruožtu derinome su kultūriniu chronologiniu konteks dalis Lietuvoje rastų kirvių pagaminti iš balto (šviesiai pil tu. Lygindami Lietuvoje rastuosius titnaginius kirvelius ko) neskaidraus B (pavyzdžiui, 12, 13 pav.) arba dvispal stengėmės įvertinti, iš kokios titnago rūšies jie paga vio balto matinio ir juodo skaidraus D (pavyzdžiui, 14 pav.) minti, kokia naudota gamybos technologija ir kaip va titnago. Paskutiniu atveju juodas skaidrus titnagas sudaro rijuoja jų metrinės charakteristikos bei forma. Reikia žymiai mažesnę kirvio tūrio dalį, dažniausiai penties sri pažymėti, kad lyginant dirbinius pagal minėtas charak tyje (juodapenčiai kirviai). Abiejų spalvų kirviai galėjo teristikas buvo susidurta su visomis būdingomis tipiza būti gaminami iš žaliavos gabalų, kurių didžiąją ir vidinę vimo problemomis, todėl nemaža dalis dirbinių bruožų dalį sudarė šviesus neskaidrus titnagas, arčiau prie pavir įvertinta subjektyviai. šiaus pereinantis į skaidrų juodą. Panašių eratinių gabalų 2 lentelė. Titnago žaliavos tipai, spėjami jų šaltiniai, kilmė. Geologinis Lietuvoje rastų kirvelių Žaliavos Vizualinis apibūdinimas Paplitimas periodas, aukštas tipas skaičius kreida 132 B baltas arba šviesiai pilkas matinis, kartais Nemuno aukštupys su nedideliais skaidriais intarpais arba kelių Skandinavija? paleogenas (danis) mm storio skaidraus titnago sluoksniu prie Volynė? kreida žievės kreida 135 D dvispalvis - baltas matinis/juodas skaidrus. Nemuno aukštupys Dažniausiai skaidri zona būna riedulio Skandinavija? kreida išorėje, iškart po žieve. Pasitaiko kelių cm Volynė? (mastrichtis) dydžio skaidraus titnago intarpų baltame kreida matiniame kreida 98 DM margas baltas matinis/juodas skaidrus arba Nemuno baseinas margas pilkas skaidrus/pilkas drumstas Skandinavija? kreida Nemuno baseinas kreida 42 J juodas arba pilkas, dažnai su baltais taškais, kartais pavieniais didesniais intarpais kreida? 36 PMM šviesiai pilkas margas, matinis Nemuno baseinas? jura (viršutinis 2 K juostinis Kžcmionki, Mažoji Lenkija oksfordis) kreida (apatinis 1 S pilkas su baltais taškeliais Svicccchovas, Mažoji Lenkija turonis) jura (apatinis 1 S šokoladinis Mažoji Lenkija kimeridis) 2 Z žalsvai pilkas, sunkiai permatomas - 7 7 „drumzlinas" 51 (nenustatyta) pasitaiko Nemuno aukštupio baseine Baltarusijoje, Varė mainos (J). Ši žaliava dažnai naudota dvipusiams kirve nos rajone. Atrodo, kad tokia žaliavos gabalų struktūra liams Pietų Lietuvoje gaminti. Tai įrodo dirbinių gausa ir būdinga kreidos linzių titnagui prie Ros upės Baltarusijo negludinti jų ruošiniai. Skaidraus titnago atmainos retai je. Negalime atmesti galimybės, kad pavieniai balto ar dvi naudotos ketursienių kirvių gamyboje. spalvio titnago kirviai pagaminti iš Padneprio, Volynės ar Žymiai paprasčiau atskirti dirbinius, pagamintus iš tit Pietų Skandinavijos žaliavos. Vizualiai panaši titnago ža nago, aptinkamo Mažosios Lenkijos Švento Kryžiaus liava sutinkama pirminiuose titnago telkiniuose Jutlandi (Šwięntokrzyskie) kalnų regione. Kirveliai išsiskiria ne tik joje - kreidos periodo mastrichčio aukšte (dvispalvis savo titnago rūšimi, bet ir fonuos bei apdirbimo tobulu balzganas) ir paleogeno periodo danio aukšte (baltas stam mu. Igliškėliuose (Marijampolės r.), Šeimyniškėliuose biagrūdis) (Madsen, 1993, p. 126;Nielsen, 1997, p. 262). (Anykščių r.) rasti kirveliai pagaminti iš juostinio (K) tit Šviesiai pilkas ar baltas (pieniškas) titnagas naudotas kir nago (16:2,3 pav.). Kirvelio, pagaminto iš juostinio titna viams gaminti ir Volynėje (Maleyev, 1996, p. 60, 4:9 pav.; go, fragmentas rastas tyrinėtoje Karaviškių gyvenvietėje Scibior, Koman, 1996, p. 32, pav. 4h), galbūt ir Siaurės (16:1 pav.). Šokoladinio titnago (S) kirvelis rastas Kerna Vokietijoje (Sulimirski, 1960, p. 297). vės Mindaugo sosto piliakalnyje (18:2 pav.). Radimo ap linkybės leidžia spėti, kad kirvelis iš kažkur buvo atsineštas Ne ką lengviau identifikuoti labai įvairios tekstūros, ir į kultūrinį sluoksnį pateko piliakalnio gyvavimo metu. skaidrumo ir atspalvių margo titnago atmainas (DM ir Taisyklingas lęšio pjūvio kirvelis iš pilko-baltai taškuoto PMM tipai, pavyzdžiai 25:1-2; 27 pav.). Gali būti, kad (S) titnago rastas Vidurio Lietuvoje (28:2 pav.). Išsiskiria margi kirviai gaminti iš ŠV Baltarusijoje ir Nemuno ba ir du žalsvai pilko titnago kirveliai (Ž), pagaminti iš kaž seine Lietuvoje randamų eratinių riedulių. Yra duomenų, kokio nevietinio titnago, kurio rūšies dėl palyginamosios kad intensyviai eksploatuoti buvo moreninio titnago telki medžiagos stokos nustatyti nesugebėjome. niai ŠR Lenkijoje - Narevo baseine (Borkovvski, Migai, Salacinski, Zalevvski, 1995). Norint nustatyti titnago kilmės vietą, reikalingi nuo Pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupyje ir žemupyje, vy dugnūs titnago telkinių tyrinėjimai, kurių dar labai trūks rauja skaidraus juodo, pilko ar margo eratinio titnago at ta. Tokia padėtis susidariusi ne tik dėl menko skirtingų 1 pav. Pirminiai ir antriniai Šiaurės Europos titnago telkiniai ir svarbesnės jų eksploatacijos vietos: 1 -Margionys, cratinis titnagas (Lietuva), 2 - Krasnaselsky, kreidos titnagas (Baltarusija), 3- Rybniki, cratinis titnagas (Lenkija), 4 - Šwieciesh6w Lasek, kreidos pilkas su baltais taškais titnagas (Lenkija), 5 - Krzcmionki Opatovvskie, juros juostinis titnagas (Lenkija), 6 - juros šokoladinis titnagas (Lenkija), 7 - Kvarnby, kreidos senonio titnagas (Švedija), 8 - Blegvad, kreidos titnagas (Danija), 9 - Thisted, kreidos titnagas (Danija). šalių mokslininkų bendradarbiavimo šioje srityje, bet menų, kad titnagas buvo gaunamas iš palyginti giliai slūg ir dėl objektyvių sunkumų, susijusių su titnago žaliavos sančių kreidos sluoksnių, kol kas neturime. Fliuvoglacia- vietų lokalizacij a. Dauguma Lietuvoj e rastų kirvelių yra liniame žvyre pasitaikantys titnago gabalai dažniausiai yra pagaminti iš titnago, kuris susiformavo kreidos periode. maži ir prastos kokybės, todėl kirviams gaminti netiko. Tuo laikotarpiu Europoje tyvuliavo milžiniškas vandens Riedulingame moreniniame priemolyje ar molyje galima baseinas, kurio pakraščiuose formavosi kreidos sluoks rasti didesnių ir geros kokybės titnago gabalų, tinkamų vi niai, juose ir susidarė titnago konkrecijos. Taigi pana dutinio dydžio kirviams gaminti. Tokia žaliava galėjo būti šaus titnago galima rasti Skandinavijoje, Šiaurės renkama upių pakrantėse. Ypač dideli antriniai titnago tel Vokietijoje, Nemuno baseine, Volynėje, Padneprėje ir kiniai žinomi Pietų Lietuvoje, kur ledynas suardė kreidos kitur (1 pav.). Pleistocene Šiaurės Europą užkloją le sluoksnius. Šie telkiniai buvo intensyviai naudojami ak dynai daug kur sujaukė geologinius sluoksnius, todėl mens amžiuje, apie tai liudija tyrinėtos titnago kasyklos titnago rieduliai morenose aptinkami visoje Šiaurės Eu prie Margionių kaimo ir Titno ežero (abi Varėnos r.), taip ropos lygumoje iki pat maksimalios apledėjimo ribos. pat gausios stovyklavietės, kuriose titnagas buvo apdirba Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad tose pačiose mo mas. Tačiau Pietų Lietuvos telkiniuose dominuoja skaid renose pasitaiko ledyno sumaišyto skirtingų geologinių rus juodas ir margas titnagas, surasti šviesiai pilko titnago, laikotarpių titnago. iš kurio pagaminta daugelis Lietuvoje rastų kirvelių, yra sunku. Tarp Pietų Lietuvoje rastų kirvelių taip pat domi Lietuvos teritorijoje žinomi titnago telkiniai yra nebe nuoja vietinio titnago dirbiniai. Pietų Lietuvoje iki šiol ne- pirminiuose sluoksniuose, t. y. ledyninėse nuosėdose. Duo žinoma nė viena ketursienių kirvių gamybos vieta iš balto pagamintus iš nuoskalų arba mažų bifasų (2 pav.). Dvipu ar dvispalvio titnago žaliavos.8 sių kirvių bei jų fragmentų ir perdirbinių rasta gerokai dau Gausūs ir gana standartizuoti kirveliai iš likusios Lie giau nei ketursienių, tačiau pastarųjų žymiai daugiau rasta tuvos dalies liudija apie masinę jų gamybą ir verčia ieško sveikų (3 lent.). ti žaliavos šaltinių už Lietuvos ribų. Nepaisant to, jog 3 lentelė. Gludintų dirbinių technologinės grupės. didžiulėje Europos dalyje pasitaiko vizualiai panašaus tit nago atmainų, būtų logiška galvoti, jog dauguma kirvių technologinė grupė visi radiniai sveiki dirbiniai pagaminti jeigu ir ne Lietuvoje, tai kažkur netoliese - gal I 289 253 būt ŠV Baltarusijoje. Kol kas galima konstatuoti, kad ne II 339 204 maža dalis Lietuvoje rastų kirvelių pagaminti ne iš III 38 29 geografiškai artimiausių titnago žaliavos telkinių, o tai ver nenustatyta 213 15 čia pažvelgti į bendrą laikotarpio kultūrinę situaciją ir ja me vykusius procesus. Kirvelių paviršiaus gludinimas - keletą valandą trun kantis procesas. Dirbinių gludinto paviršiaus plotas gana 3.2. Technologija smarkiai įvairuoja ir ši charakteristika neretai naudota kir velių tipologijoms sudaryti. Dvipusių kirvelių kraštų glu- Gludinto titnago kirvelių gamybos technologija nėra dinimo intensyvumas lėmė ir dirbinio skerspjūvio formą- labai sudėtinga ir ne kartą buvo eksperimentais rekonst mažai gludintais kraštais kirveliai yra lęšio pjūvio, o smar ruota. Pirmiausia buvo pagaminamas kirvelio ruošinys, ku kiai nugludintais kraštais kirvelių pjūvis įgauna ovalo for rio paviršius vėliau nugludinamas. mą. Tai, kad pasitaiko rasti visiškai negludintų ruošinių, Pagal ruošinio formą ir skaldymo būdą išskyrėme 3 netgi ruošinių lobių, rodytų, kad nebūtinai buvo gludina technologines gludintų dirbinių grupes. Gludinti kirviai ma iš karto. Yra nuomonė, kad neolite buvo mainomi ne lengvai skirstomi į ketursienius (I) ir dvipusius (II). Pir gludinti kirvelių ruošiniai, tai leisdavo įvertinti jų kokybę mieji būdavo gaminami formuojant keturkampio skerspjū (Olausson, 1983b, p. 22). Tokiu būdu kirvelį užbaigdavo vio ruošinį (17, 22 pąv.), antrieji - iš disko pavidalo gaminti ruošinį įsigijęs asmuo. Dėl šių priežasčių į gludin (28 pav.) ruošinių (bifasų). Nuo ketursienių ir dvipusių kir tą dirbinio plotą ir gludinimo intensyvumą technologiškai vių atskyrėme nedidelius (iki 50 mm ilgio) kaltelius (III), grupuodami neatsižvelgėme. 2 pav. Technologinių grupių morfologija. Stulpeliai žymi ketursienius dirbinius, taškai - dvisienius, apskritimai - kaltelius. 8 Tiesa, prie to galėjo prisidėti ir atsainus archeologų požiūris į gamybos atliekas. Galbūt kirvių gamybos nuoskalos nebuvo identifikuojamos dėl žinių trūkumo. VIDURIO 'F f "V 1/ t. 'v ^ /V Ì --v j VAKARŲ VILKAVIŠKIO - MARIJAMPOLĖS J> ^ . Q £ ' t ^ N _ regionų ribos .* i. s A 'i ketursieniai kirveliai o dvipusiai kirveliai fC(\ PIETŲ IKM A kalteliai 0 12,5 25 50 75 100 3 pav. Titnago kirvelių technologinių grupių paplitimas regionuose. I ir II technologinių grupių radinių paplitime matomi viskio regione ir daugybą kartų - nei kituose regionuose ir gana ryškūs regioniniai skirtumai. Ketursienių dirbinių (4 lent). Kaltelių gausiausiai randama pajūrio ir ŠR Lietu daugiausia randama Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuo vos gyvenvietėse (3 pav.). Manome, kad minėti skirtumai se, dvigubai mažiau - Pietų Lietuvoje, mažiausiai - SR rodo, jog skirtingoms visuomenėms vėlyvajame neolite ir Lietuvoje. Dvipusių dirbinių Pietų Lietuvoje aptinkama bronzos a. pradžioje buvo būdinga skirtinga titnago in daugiau nei 3 kartus daugiau negu Marijampolės ir Vilka- dustrija ir skirtingos gludintų dirbinių technologinės gru pės. Agrarinių kultūrų RAK ir 4 lentelė. Ketursienių (I grupė) ir dvipusių (II) dirbinių tankis VKK žmonės, sprendžiant iš (skaičius 100 km2 plote) regionuose. kapųmedžiagos, naudojo iš ke tursienių ruošinių pagamintus visi sveiki visi sveiki gludintus kirvius ir kaltus. Miš Regionas ketursieniai ketursieniai dvipusiai dvipusiai kų neolito kultūroms Nemuno radiniai dirbiniai radiniai dirbiniai aukštupyje (Nemuno kultūrai) Marijampolės ir Vilkaviškio 2.01 1,90 1.13 1.06 ir PŽV būdingi bifasinc tech Pietų 1.06 0.66 3.95 1.70 nika pagaminti dvipusiai dir Vakaru 0,40 0.36 0.11 0,07 Vidurio 0.34 0.32 0.17 0.15 biniai, Pamarių ir Narvos Šiaurės-rytų 0,09 0,08 0,16 0,13 kultūroms - smulkūs kalteliai. 9 PŽV- Povirvclinė žemdirbių visuomenė, gyvavusi vėlyvajame neolite B ir archeologų kildinama iš RAK, VKK ir vietinių medžiotojų bendruomenių. 3.3. Morfologija standartizuotų dirbinių skirtų mainams. Vėlyvojo neolito specializuotos dirbtuvės žinomos šalia titnago kasyklų Bal Mūsų analizuojamų dirbinių pavidalą lėmė keletas tarusijoje ir Lenkijoje, todėl tikėtina, kad jų produkcija veiksnių - panaudoto titnago žaliavos gabalo dydis ir ko nesunkiai galėjo pasiekti Lietuvoje gyvenusius žmones. kybė, gamybos technologija, funkcinė paskirtis ir gamy Tiesa, kirvių formų įvairovę didino buitinės gamybos (hou bos tradicija, o visa tai bendrai sudėjus sudaro gamybos sehold production) produktai titnagingose Pietų Lietuvos modelį. Meistras, prieš gamindamas dirbinį, tam tikrai vietovėse. Tai, kad buvo bandoma mėgdžioti importuotus funkcijai atlikti turėjo žinoti, kokia reikalinga žaliava, dirbinus, liudija kirvių ruošiniai, pagaminti iš vietinio mar kaip jį pagaminti ir kaip jis turi atrodyti. Tą patį modelį go eratinio titnago (22:1, 2, 5 pav.). galėjo naudoti daug meistrų, kurie pagamindavo reikš Siame tyrimų etape pabandėme intuityviai suskirstyti mingus kiekius labai panašių dirbinių, šie archeologijoje dirbinius pagal kelis pagrindinius ryškiai besiskiriančius sujungiami į dirbinių tipus. Mūsų nuomone, archeologi bruožus (4 pav.). Šias dirbinių grupes, kurias pavadinome nės tipologijos (kitaip tariant, radinių grupavimo pagal tipais, galima skirstyti į smulkesnius ir tiksliau apibrėžtus jų charakteristikas) pagrindinis uždavinys ir yra gamy pogrupius, labiau atspindinčius praeities gamybos mode bos modelių rekonstravimas. Tam, kad dirbinio tipo (re lius. Apsibrėžę teorinius tipizavimo principus atsisakėme konstruoto gamybos modelio) kategoriją galima būtų formalaus visų gludintų titnaginių kirvių skirstymo į smul pritaikyti praeities tyrinėjimui, ji turi atitikti pagrindinę kias, vien tik išoriniais dirbinių bruožais statistiškai api sąlygą - gamintojai turėjo būti susiję erdvėje ir laike, brėžtas morfologines grupes-tipus. Stokodami svarbios t. y. modelis perduodamas tiesiogiai komunikuojant informacijos apie kirveliųpaplitimą ir kultūrinius konteks meistrams (perduodant iš kartos į kartą arba bendraujant tus kaimyniniuose kraštuose, tikslesnių gamybos modelių su kaimynais) arba netiesiogiai, gaminant daiktus pagal rekonstrukciją palikome ateičiai. įsigytą pavyzdį. Kirvelių tipams nustatyti būtina naudoti Išskyrėme 8 morfologinius tipus, kurių pagrindiniais dirbinių chronologijos, erdvinio paplitimo ir kultūrinio skiriamaisiais bruožais pasirinkome gamybos technologi konteksto duomenis. jos, spėjamos funkcinės paskirties ir dirbinio fonuos varia Radinių tipizavimas archeologinėje praktikoje taiky cijas. Pinnieji 4 tipai apima ketursienius kirvius, likusieji - tas labai plačiai, tačiau neretai jis rėmėsi formaliu grupa dvipusius. 3 ir 8 tipai vadinami kaltais ir kalteliais, jų funk vimu pagal pasirinktus dirbinių bruožus ir todėl susilaukė cinė paskirtis greičiausiai skyrėsi nuo likusių kirvelių. pagrįstos kritikos. Rekonstruoti dirbinių tipus, paremtus 1-ajam tipui (5 pav.) priskirti ketursieniai kirviai iš priešistorėje egzistavusiais gamybos modeliais, yra sudė gaubtais, kartais tiesiais, nežymiai ašmenų link platėjan tinga dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia egzistavo uni čiais šonais, dažniausiai gludintu visu paviršiumi ir ryškiai versalūs modeliai, kai sėkmingiausiai praktikoje pritaikomi išgaubtomis plokštumomis (storiausia vieta - per vidurį). dirbiniai buvo daromi pagal panašius, bet tarpusavyje ne Šio tipo kirveliai varijuoja pagal titnago rūšį, dydį, ašme susijusius arba menkai susijusius gamybos modelius. Taip nų ir penties pločio santykį ir gludinto pavidalo plotą. pat visuomet egzistuoja tipologinė dispersija, kai paga Daugiau nei pusė 1-ojo tipo kirvių pagaminti iš balto mintas dirbinys kažkiek skiriasi nuo įsivaizduojamo. Nu matinio arba dvispalvio balto/juodo titnago (12, 13, krypimų nuo normos atsirasdavo dėl daugelio priežasčių- 14 pav.). Didžiąją dalį dvispalvių kirvių tūrio sudarydavo žaliavos trūkumo arba jos savybių, technologinių nukry baltas (šviesiai pilkas) stambiagrūdis titnagas, nedidelė pimą dėl meistro neįgudimo ar laiko stokos, taip pat dėl tamsaus skaidraus titnago zona dažniausiai būdavo penty kitą subjektyvią priežasčių, pavyzdžiui, eksperimentavi je, neretai su išlikusia riedulio žieve. Manoma, kad titna mo siekiant patobulinti arba sukurti naują gamybos mo go zonų išsidėstymas nėra atsitiktinis - stambiagrūdis delį. Kirvį gludinant (jei tai darė kitas asmuo), naudojant, baltas titnagas yra kietesnis, mažiau trapus, todėl labiau taisant jo ašmenis, pakartotinai gludinant, dirbinių įvairo tinkamas darbiniams ašmenims (Nielsen, 1997, p. 266). vė dar labiau didėjo. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar nežy Daugelis šių kirvių matyt, pagaminti dirbtuvėse netoli tit miai besiskiriančios dirbinių grupės priklauso panašiems, nago kasyklų, vėliau plačiai paplito dėl mainų prekybos. bet skirtingiems gamybos modeliams, ar tai yra to paties Atrodo, kad baltas titnagas buvo kasamas iš ledyno nu modelio variacija, yra labai sunku. stumtų, tačiau nesujauktų kreidos luistų prie Rosės upės Kita vertus, yra veiksnią, kurie palengvina gludintų Krasnaselsky vietovėje (Vakarų Baltarusija) vėlyvajame kirvelių tipizavimą. Pietų Skandinavijoje, Vakarų ir Vidu neolite ir senajame bronzos amžiuje. 1925 m. lenkų ar rio Europoje gludintų titnaginių kirvelių gamyba buvo ma cheologo Z. Smito tyrimų metu šachtose pasitaikė ketur- sinė. Beveik neabejojama, kad egzistavo specializuotos sienių ruošinių iš kurių galėjo būti gaminami pinnojo tipo gamybos centrai, kuriuose buvo pagamintas didelis kiekis kirviai (Typima, 1976, c. 82). 4 pav. Gludintų titnaginių kirvių tipai. Kai kurie 1-ojo tipo kirveliai, ypač nedidukai balti ir Danijos Pavienių kapų kultūros kapuose (3000/2800- didesni margo arba skaidraus titnago, galėjo būti gaminti 2200 BC). Nuo Lietuvoje rastųjųjie skiriasi tuo, kad daž vietoje, t. y. Pietų Lietuvoje, iš eratinio titnago gabalų. niausiai būna nežymiai gludinti - labiau prie ašmenų, šonai 1-ojo tipo kirvius iš juostinio titnago gamino RAK ben ir penties dalis - mažai (Furholt, 2003a). Šio tipo kirvelių druomenės Kžemionkų kasyklose (16 pav.). dažnai sutinkama Fatjanovo, Padneprės, Krokuvos- Keli 1-ojo tipo kirveliai išsiskiria savo dydžiu Sandomiro VKK kultūrinių grupių kapuose (KpafmoB, (15 pav.), taip pat yra rasta ir ruošinių jiems gaminti 1972; ApTeMeiiKO, 1967; Kempisty, VVlodarczak, 2000). (17 pav.). Dideli gludinto titnago dirbiniai ypač būdingi Ilgesni, ryškiau ašmenų link platėjantys 1-ojo tipo kir Pietų Skandinavijos neolitui, kur buvo pakankamai žalia veliai (12:6; 13:6,7; 14:2, 4, 6-9 pav.) aiškesnio archeo vos jiems gaminti. Skandinavijos kirvių šonai dažnai bū loginio konteksto Lietuvoje neturi. Tik greta Gripiškių davo menkai gludinti, todėl minėtų Lietuvos radinių kaimo (Prienų r.) kirvelio radimvietės aptikta kol kas ne skandinaviška kilmė tampa dar labiau tikėtina. tyrinėtos gyvenvietės pėdsakų. Tokie kirveliai gana daž Ketursieniai storapenčiai titnaginiai kirveliai dažnai nai pasitaiko RAK kapuose. sutinkami VKK kapuose. Plinkaigalio (Kėdainių r.) ir Gy- Bendrai paėmus atrodo, kad mūsų išskirtas 1-asis ti vakarų (Kupiškio r.) kirveliai trumpi, nežymiai platėjan- pas yra universalus, sutinkamas vėlyvajame neolite didžiu tys ašmenų link. 1-ojo tipo kirvelių gausiai randama lėje teritorijoje įvairių to meto archeologinių kultūrų 5 pav. Ketursienių titnago kirveliu, tipų paplitimas. kontekste. Šio tipo kirveliai buvo gaminami visą vėlyvojo modelio koncepciją. Sprendžiant pagal rytinės RAK gru neolito laikotarpį. pės Europoje datas (Kadrovv, Szmyt, 1996), 2-ojo tipo kir Tarp ketursienių kirvių išsiskiria plokšti arba nežy viai naudoti vėlyvajame neolite A. miai storėjantys ties viduriu, palyginti ploni dirbiniai, daž Siauri ir ilgi dirbiniai lygiagrečiais šonais arba nežy niausiai tiesiais šonais. Juos išskyrėme į 2-ąjį tipą (18, miai platėjantys ašmenų link (20 pav.) archeologų tradi 19 pav.), nors buvo galima laikyti ir pirmojo tipo atmaina. ciškai vadinami kaltais (3 tipas). Šis tipas gana gerai Lietuvoje šio tipo dirbinių reta - žinoma vos keliolika. išsiskiria morfologiškai - reta tarpinių formų tarp kirvių ir Gaminti iš įvairių titnago rūšių: margo, dvispalvio, balto, kaltų (6 pav.). Lietuvoje buvo rasti tik 8 kaltai - visi atsi šokoladinio. Sprendžiant iš RAK kapų Vidurio ir Rytų Eu tiktinai. Lenkijoje ir Baltarusijoje vėlyvajame neolite jie ropoje medžiagos (La Baume, 1943, 10:c,d; ll:a,b lcnt.; daugiausia susiję su RAK paminklais, tačiau pasitaiko ir Szmyt, 2001, 7:4, 13; 13:AI pav.), 2-ojo tipo kirveliai yra VKK kapuose. specifiniai RAK titnago industrijos gaminiai. Greičiausiai Peržiūrint Lietuvos muziejuose sukauptus radinius pa jie buvo pagaminti įvairiose Vidurio ir Rytų Europos tit- vyko aptikti šešis 4-ojo tipo dirbinius, tačiau nė vieno - iš nagingose vietose (Mažoji Lenkija, Volynė, Nemuno aukš Lietuvos teritorijos. Penki buvo grafo E. Tiškevičiaus at tupys), kurias kontroliavo šios kultūros žmonės, ir buvo vežti iš Švedijos XIX a. (21:2 pav.), vienas rastas netoli naudoti visoje šios kultūros teritorijoje. Tokiu būdu antra Lietuvos, Gardino srityje (21:1 pav.). Visi 6 yra skandina sis tipas žymiai geriau atspindi rekonstruoto gamybinio viški plonapenčiai (iliinbitttcd) kirviai, priskiriami PTK. Kirvis iš Baltarusijos yra vėliausio 7-ojo tipo pagal minami iš įvairios struktūros ir spalvų Nemuno aukštupio P. O. Nielsen tipologiją (Nielsen, 1977) ir galėjo būti at eratinio titnago, dažnai prastos kokybės, su intarpais. At vežtas iš Skandinavijos vėlyvajame neolite A, t. y. jau RAK rodo, šie kirveliai daugiausia buvo gaminami miškų ne ir VKK klestėjimo laikotarpiu. olito visuomenės, priskiriamos archeologinei Nemuno 5-ojo tipo kirviai jau priskiriami dvipusio skaldymo kultūrai. Tokių dirbinių rasta tyrinėtose Barzdžio Miško, technologijos produktams. Jie randami tik Pietų Lietuvo Katros 2-ojoje ir kitose gyvenvietėse. Vienalaikėse Šuki- je ir Nemuno aukštupyje Baltarusijoje (dalis V. Šukevi- nės-duobelinės ir Narvos kultūros gyvenvietėse jų labai čiaus radinių). Tai grubios gamybos vidutinio dydžio, ovalo reta, greičiausiai dėl titnago žaliavos stokos. arba netaisyklingo pavidalo, lęšio pjūvio dirbiniai 5-ojo tipo kirveliai primena nuo mezolito laikų nau (23 pav.). Išskirtinis šių kirvių bruožas - visi jie nežymiai dotus vadinamuosius ovalinius kirvelius. Kai kurie auto gludinti - tik ašmenys ir briaunos. 5 tipo kirviai buvo ga riai teigė, kad žvejų ir medžiotojų bendruomenėse gludinti plotis hlpermorflški i i u,i . . . 1 V nl ,'1,1 ,1i ,1 K! 1 1 . 1 | V/ii" Y , 2Z 2 -i T~ T— 200 40 60 80 140 180 20 100 120 160 ilgis 6 pav. 1, 2 ir 3 tipą kctursienių kirvių morfologija. plotis hipermorfiški 60-1 77 7, (5 5 20H I ~1 1G0 200 20 40 60 80 100 120 140 220 ilgis 7 pav. 5, 6 ir 7 tipų dvipusių kirvių morfologija. ovalinių kirvelių ašmenis pradėta jau nuo vėlyvojo mezo dinavijoje (Nielsen, 1577, pav. 2:a), tačiau greičiausiai tai lito (CopoKini, 2002), tačiau šis teiginys nėra pakankamai atsitiktinis panašumas - kol kas nėra jokių kitų tokių anks argumentuotas. Turimais duomenimis, gludinimo techno tyvų (apie 4000 BC) PTK radinių ne tik Lietuvoje, bet ir logijos naudojimas žvejų ir medžiotojų bendruomenėse gretimuose kraštuose. patikimai datuojamas tik vėlyvajame neolite. Daugiausia randama nedidelių, iki 10 cm ilgio dirbinių. 6-ajam tipui priskyrėme dvipusio skaldymo kirvius Labiausiai jie paplitę Pietų ir Vidurio Lietuvoje (ypač palei daugmaž lygiagrečiais kraštais bei į išorę išgaubtais šo Nemuno vidunipį), pavienių randama ir kituose Lietuvos re nais (24, 25, 26 pav.). Nuo 5-ojo tipo kirvelių jie skinasi gionuose. Mažiau taisyklingi, pagaminti iš margo eratinio tit savo taisyklinga fonna, sufonnuotais lygiais ašmenimis ir nago greičiausiai yra vietiniai kruopščiau padaryti 5-ojo tipo intensyviu gludinimu. Kirveliai gaminti tiek iš matinio, tiek kirveliai. Taisyklingų, pagamintų iš šviesiai pilko matinio tit ir iš margo titnago. Šio tipo kirveliai smarkiai varijuoja nago, kilmės reikėtų ieškoti už Lietuvos ribų. skerspjūvio forma ir dydžiu. Priklausomai nuo dirbinio plo Beveik nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie šio ti čio ir gludinimo intensyvumo kirvelių skerspjūviai - nuo po chronologiją ir kultūrinę terpę. Ovalo skerspjūvio kir plono lęšio iki beveik apskrito. Šis tipas, kaip ir pirmasis, velis rastas Šventosios 9-ojoje gyvenvietėje (Rimantienė, taip pat universalus, jame galima išskirti keletą smulkes 1980), kuri datuojama vėlyvuoju neolitu B. Atrodo, kad nių pogrupių. šie kirveliai gali būti kiek vėlesni už ketursienius. Kirvelių ilgis svyruoja nuo 47 iki 220 mm (7 pav.). Nedaug informacijos apie tokius dirbinius turima ir Ryškiai nuo visų matmenimis išsiskiria 2 hipermorfiški kaimyniniuose kraštuose. Ovalinio pjūvio kirviai buvo pa (26 pav.) bei dar 4 dideli kirviai (25 pav.). Jie kažkiek pri plitę Kovos kirvių kultūroje Švedijoje, tačiau pagal mena pačius pimiuosius 1 tipo PTK kirvius, gamintus Skan C. J. Bekerįjie, kitaip nei Lietuvoje, pagaminti iš ketur- A U '> Tx .K / \ r, K \- f—.-J1 ' t .-^\ / ' / ^ v- r- a. t r-' ( \ <*f ' j [< y } f I M t ! \ / { ii >4 /J \ • 5 tipas 6 tipas • 7 tipas A 8 tipas sienių ruošinių, o briaunos labai stipriai nugludintos riai panaudota mūsų sudaryta geoinformacinė duomenų (Knutsson, 1988, p. 196). Daug radiokarboninių datų iš bazė. Visgi reikėtų aptarti šio metodo taikymo patikimu Krasnaselsky šachtų, kuriose buvo masiškai gaminti dvi mą, privalumus ir trūkumus, taip pat gautų duomenų in pusių kirvių ruošiniai, taip pat nurodo minėtų laikotarpį terpretacijos galimybes. (rypmia, 1976, c. 127). Kaip atskirą tipą iš dvipusių kirvelių išskyrėme trum 4.1. Priešistoriniai ir istoriniai faktoriai pus, plonus, platėjančius ašmenų link (27,28 pav.) kirve lius (7 tipas). Jų rasta nedaug - vos keliolika, beveik visi Erdvinio paplitimo analizė grindžiama prielaida, kad pagaminti iš margo titnago. 7-ojo tipo kirviai paplitę Vil dirbinių paplitimo variacijos atspindi praeities realijas, su kaviškio ir Marijampolės rajonuose, Vidurio Lietuvoje, keli sijusias su laikotarpio, kuriuo tie dirbiniai buvo gaminami rasti Pietų Lietuvoje (8 pav.). ir naudojami, kultūriniais procesais. Dauguma gludintų kir Apie jų chronologiją ir gamintojus duomenų mažai. velių rasti atsitiktinai, į muziejų ir asmenines kolekcija pa Yra argumentų, leidžiančių šiuos kirvius priskirti RAK. 2 tekę skirtingu laiku, įvairiais keliais ir būdais, todėl būtų labai panašūs kirviai buvo rasti RAK megalitiniame kape pravartu įsitikinti, kad jų radimviečių paplitimas erdvėje buv. Ortelsburgo apskrityje, į Š nuo dabartinio Ščytno Len nėra atsitiktinis, iškreiptas vėlesnių gamtos procesų ar ant kijoje (La Baume, 1943, p. 69-70, pav. 10:e, f). Taip pat ropogeninių veiksnių. Gludintų akmens dirbinių pasiskirs Vidurio Lietuvoje yra rastas 7-ojo tipo kirvelio ruošinys, tymo Lietuvoje netolygumus iki šiol bandyta aiškinti tik pagamintas iš pilko baltai taškuoto Sviecechovo titnago, istorinių laikų faktoriais: randamo Švento Kryžiaus kalnuose Mažojoje Lenkijoje. 1) gludintų akmens dirbinių pasiskirstymo netolygu Sprendžiant pagal kelis 1 ir 2 tipų juostinio ir šokoladinio mus lėmė tai, jog archeologai ir kraštotyrininkai aktyviai titnago kirvelius, taip pat rastus Lietuvoje, kirvius iš mi rinko iš gyventojų radinius tam tikruose regionuose (Pu- nėto regiono Lietuvoje platino būtent RAK bendruomenės. zinas, 1938, p. 16-17); 7-ojo tipo kirviai galėjo būti pagaminti povirvelinių 2) atsitiktinių akmens radinių gausiau randama vie tradicijų bendruomenių vėlyvajame neolite B ar net se tovėse, XIX ir XX a. sparčiai besivystančiose ekonomiškai - najame bronzos amžiuje. Mažojoje Lenkijoje dvipusiai buvo plečiami arimų ir eksploatuojamų durpynų plotai kirviai buvo paplitę bronzos amžiaus Miežanovicos kul (Juodagalvis, 2002, p. 43-47). tūroje (Balcer, Kowalski, 1978, p. 139, pav. 3). Pagaliau Tiek prieš II pasaulinį karą, tiek po jo daugiausia svei Lietuvoje tyrinėtose Papiškių 4-ojoje, Katros ištakų 1- kų kirvių randama Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose, ojoje gyvenvietėse yra taisyklingo pavidalo lęšio pjūvio mažiau Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, mažiausiai - P ir ŠR gludintų kaltelių. Didesni tokie dirbiniai jau būtų priski Lietuvoje. Tai atsispindi tiek muziejų rinkiniuose, tiek ir riami 7-ajam tipui. asmeninėse kolekcijose. Todėl nei V. Šukevičius, nei T. Dau Paskutinis mūsų išskirtas dirbinio tipas atitinka atskirą girdas, nei J. Elisonas nebūtų sukaupę tiek daug titnaginių kaltelių technologinę grupę10 (8 tipas). Tai 3-5 cm dydžio kirvių, jei būtų gyvenę kur nors Švenčionių apylinkėse. ašmenų link platėjantys arba netaisyklingo pavidalo dirbi Antras istorinis paaiškinimas irgi nėra įtikinamas. Me nėliai, pagaminti iš nuoskalų ar nedidelių dvipusių ruoši lioracijos darbų metu apskritai rasti vos keli kirveliai nių, gludintais ašmenimis. Kalteliai randami vėlyvojo neolito (5 lent.). Iš beveik pusės tūkstančio sveikų radinių vos ke Pamarių gyvenvietėse (Nida), vėlyvojo neolito B gyven turių metrikose buvo pažymėta, kad rasti melioratorių ar vietėse Rytų ir Pietų Lietuvoje (Kretuonas 1C, Katros išta ba durpynuose. Be to, 1945-1997 m. buvo nusausinta 7,5 kos 1, Papiškės 4). Kaltelių gamyba buvo susijusi su žaliavos stygiumi arba specifine jų funkcija. 5 lentelė. Sveikų titnaginių kirvių (be kaltelių) radimo aplinkybės. IV. KIRVIŲ ERDVINIO PAPLITIMO ANALIZĖ duomenų nėra 356 arimas 60 Analizuodami titnaginių kirvelių žaliavą, gamybos archeologiniai gyvenviečių tyrinėjimai 12 technologiją ir tipus ne kartąaptarėme ir jųpaplitimą Lie žvyrduobė, karjeras 11 tuvos teritorijoje pastabose, žemėlapiuose arba lentelėse. kiti žemės kasimo darbai 11 Šie duomenys gauti atlikus erdvinio paplitimo analizę, ku melioracijos darbai, durpynai 4 10 Kad šie dirbiniai nebūtų painiojami su ncgludintais, tačiau dažnai tuo pačiu terminu įvardijamais dvipolio skaldymo ant kieto pagrindo produktais, neretai pasitaikančiais geležies amžiaus bei pajūrio neolitinėse gyvenvietėse, pastaruosius siūlome vadinti dvipoliais. karto daugiau žemių nei 1910-1944 m. (Galminas, Kuda- Geoinformacinės duomenų bazės nuo kitų skiriasi tuo, kas, 1999,1.1. lent.), tačiau kirvelių, palyginti su prieška kad jų įrašuose privalo būti duomenys apie apibūdinamų riu, nepadaugėjo (1 lent.). Ekonominio faktoriaus įtaka objektų padėtį erdvėje. Mūsų sudarytoje duomenų bazėje radinių pasiskirstymui būtų įrodyta, jeigu pavyktų nusta kirvelių radimvietės buvo nurodomos naudojant Lietuvos tyti, kad kirvių skaičius priklauso nuo žemės naudmenų koordinačių sistemą (LKS'94). Pagrindinė problema pil arba ariamos žemės ploto. Tačiau situacija toli gražu ne dant duomenų bazę buvo ta, kad labai skyrėsi informaci tokia-kirvių skaičius, tenkantis 100 km2 žemės ūkio naud jos apie kirvelių radimvietes tikslumas. Kai kurių kirvelių, menų arba ariamos žemės, skirtinguose regionuose ryš ypač rastų archeologinių tyrinėjimų metu, radimvietes ga kiai skiriasi. Kirvių tankio rodiklių skirtumai milžiniški: lima nurodyti kelių metrų tikslumu. Daugumos kirvelių tarp Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų ir likusios Vidu metrikose nurodytas tik kaimo, kurio apylinkėse rastas kir rio Lietuvos siekia 5-6 kartus, tarp Marijampolės- velis, pavadinimas, todėl radimvietės paklaida išauga iki Vilkaviškio rajonų ir SR Lietuvos - apie 8-9 kartus, tarp kelių ar keliolikos kilometrų. Yra nemažai radinių, kurių P Lietuvos ir SR Lietuvos - apie 14 kartų!" Šie apskai radimvietės nurodytos dar abstrakčiau (pavyzdžiui, Aly čiavimai verčia manyti, kad XIX-XX a. ekonominė situa taus apylinkės, Telšių rajonas ar pan.). Pagaliau yra daug cija neturėjo žymios įtakos dabartiniam titnaginių kirvelių radinių, kurie apskritai neturi metrikų12. Laikydamiesi pasiskirstymui. nuostatos, kad regioninių muziejų eksponatai pateko įjuos Galima nurodyti ir daugiau istorinių faktorių, turėju iš aplinkinių rajonų, šiems radiniams nurodėme muziejų sių įtakos erdviniam dirbinių pasiskirstymui: kirveliai bu koordinates, tuo tarpu centriniuose Vilniaus ir Kauno mu vo randami ir perkeliami iš jų pirminės radimvietės visais ziejuose saugomiems radiniams, kurie patekdavo iš visos laikais - jų rasta piliakalnių kultūriniuose sluoksniuose, Lietuvos ar net kitų šalių, koordinačių nenurodėme. Tokiu senamiesčiuose, kaimo žmonių trobose ir pan. Pagaliau būdu buvo panaudota visa informacija apie daikto radimo painiavos atsiranda ir dėl netikslių, supainiotų ar prarastų vietą, kartu įvertinant ir galimą paklaidą. radimviečių metrikų bei kitų aplinkybių. Panaudojant geoinfonnacinę duomenų bazę galima ne Be abejonės, visi paminėti istoriniai faktoriai daugiau sunkiai išdėstyti radinius žemėlapyje, atsirenkant juos pa ar mažiau iškreipė situaciją, susidariusią kirvelių gamy gal reikiamus kriterijus. Žemėlapyje nesunkiai įžvelgiami bos ir naudojimo metu, tačiau manome, kad dėl to atsira radinių pasiskirstymo netolygumai, kuriuos galima ban dusios paklaidos neperžengia statistinio patikimumo ribų. dyti paaiškinti. Interpretacijos galimybės ženkliai prasi Gludintų kirvelių pasiskirstymas iš esmės atspindi realius plečia naudojant kitus geoinformacinius duomenis, jų naudojimo skirtumus vėlyvajame neolite ir bronzos am pavyzdžiui, apie kitų archeologinių radinių grupių ar ob žiaus pradžioje, t. y. yra apspręstas realių priešistorinių jektų paplitimą, dirvožemių derlingumą ir pan. Didžiau gamtinių ir kultūrinių veiksnių. XIX-XX a. didėjantys dir sia problema yra ta, kad kol kas tokių duomenųbazių mažai bamos žemės plotai ir kolekcionierių bei etnografų veikla ir jos sunkiai prieinamos. renkant radinius neiškreipė realios situacijos, tačiau didi Visos šios procedūros remiasi vizualiniu įvertinimu, no archeologams prieinamų radinių skaičių, galimybes kuriame išlieka subjektyvumo aspektas, juolab kad žemė įžvelgti dėsningumus radinių mozaikoje ir teisingos inter lapiuose pavaizduoti simboliai dažnai susiplaka. Analizuo pretacijos tikimybę. jant erdvinį paplitimą norėtųsi pastebėtas variacijas išreikšti kiekybinėmis charakteristikomis, tačiau kai nau 4.2. Rcgionavinias ir erdvinio pasiskirstymo dojamas didesnis duomenų masyvas, vizualiai tai padary analizė ti sunku. Egzistuoja daug statistinių metodų, su kurių pagalba galima išskirti sankaupas, įvertinti jas kiekybiš Radinių kartografavimo metodas archeologijoje sėk kai, tačiau tokioje analizėje nebūtų atsižvelgta į gamtinę- mingai naudojamas nuo pat šios disciplinos atsiradimo. geografinę aplinką, kuri labai svarbi duomenų interpreta Šiuolaikinės geoinformacinės (GIS) technologijos labai cijos požiūriu. praplėtė šio metodo taikymo technines galimybes. Spar Šiame darbe pritaikėme kiek paprastesnį suminį-pro- čiai augant kompiuterių galingumui ir skaitmeninės in porcinį radinių grupavimo ir palyginimo būdą regionuo formacijos kiekiui, metodo taikymo perspektyvos atrodo se. Lietuvos teritorijoje išskyrėme 5 regionus: Vakarų, labai optimistiškai. Vidurio, Marijampolės ir Vilkaviškio, šiaurės-rytų, pietų " Pietą Lietuvoje kirvių tankį padidino šiam regionui priskirti V. Šukcvičiaus radiniai Nočios apylinkėse (11 vienetų arba keliais daugiau), dabartinės Baltarusijos teritorijoje, tačiau ir be jų tankio skirtumas tarp PL ir ŠRL labai dideli. 12 Pavyzdžiui, PKM visi 16 kirvių bc metrikų, ŠAM - 12 iš 17. Kituose muziejuose tokių mažuma, tačiau irgi pasitaiko. (3 pav.). Jie nevisiškai sutampa su tradiciniu Lietuvos gam- viršiuje surinktose titnago radinių kolekcijose iš suartų ar tiniu-geografmiu suskirstymu, todėl įvardijant mūsų išskir ba išpustytų gyvenviečių. Šios kolekcijos buvo surinktos tų regionų pavadinimus vengėme žodžio „Lietuvos". Pietų Lietuvos smėlynuose, taip pat Nemuno vidurupio ir Brėždami regionų ribas rėmėmės išankstinėmis subjekty Neries žemupio pakrantėse. Kirvelių ar jų dalių rasta dau viomis įžvalgomis, kilusiomis kaupiant titnaginių kirvių gelyje archeologiškai tyrinėtų Pietų Lietuvos smėlinių gy duomenų bazę (išskiriant Marijampolės ir Vilkaviškio re venviečių. Deja, paviršinėse kolekcijose ir smėlinių gioną), taip pat archeologinių tyrimų duomenimis (ypač gyvenviečių kultūriniuose sluoksniuose būna susimaišę atskiriant šiaurės-rytų ir pietų regionus) bei Lietuvos dir įvairių laikotarpių radiniai, todėl sunku kirvelius susieti vožemių žemėlapiu (atskiriant derlingesni vidurio regio su kitais radiniais. įvairialaikėse Papiškių 4-ojoje, Katros ną nuo V, P ir ŠR). Toks būdas žymiai suniveliuoja ištakų, Dubičių 1-ojoje, Barzdžio miško 1-ojoje, taip pat radimviečių paklaidas. Gautus duomenis galima sėkmin Kretuono 1-ojoje gyvenvietėse rastos palyginti didelės glu gai panaudoti svarstant atskirų regionų apgyvendinimą dintų titnago dirbinių serijos, kurias galima gana patiki chronologiniu ir kultūriniu aspektu. mai susieti su kitais radiniais ir juos datuoti. Visose paminėtose Rytų ir Pietų Lietuvos gyvenvietėse rasti glu V. TITNAGINIŲ KIRVIŲ RADIMO dinti dirbiniai siejami su miškų neolito kultūromis, ypač APLINKYBĖS vėliausiais jų gyvavimo laikotarpiais. Gyvenvietėse rasta pėdsakų, liudijančių apie kirvelių gamybą naudojimą ir perdirbimą. Gludinti titnaginiai kirveliai į muziejų ir asmenines kolekcijas pateko labai įvairiu laiku ir keliais. Šie dirbi Kur kas mažiau žinomos ir tyrinėtos agrarinio neolito niai ryškiai skiriasi nuo natūralių akmens riedulių savo tai kultūroms priklausančios gyvenvietės. Gludintų titnaginių syklinga forma ir glotniu paviršiumi, todėl nesunkiai kaltelių rasta Nidos gyvenvietėje, priskiriamoje Pamarių pastebimi. Titnagas mažai jautrus aplinkos poveikiui, jo kultūrai. VKK ir RAK gyvenviečių pėdsakai dažniausiai dirbiniai gerai išlieka įvairiomis aplinkybėmis. Dėl šių prie aptinkami susimaišę su kitų laikotarpių medžiaga, todėl žasčių šiandien archeologai disponuoja gausiomis titnago radinių sąsajos nėra patikimos. Galima tik pastebėti, kad dirbinių kolekcijomis. kai kuriose VKK gyvenvietėse apskritai nėra titnago ap Kiekvienas titnaginis kirvelis nuo to momento, kai bu dirbimo pėdsakų. vo pagamintas, iki pateko į archeologo rankas, turi savo Žymiai tikslesnių duomenų apie kirvelių datavimą ir istoriją, kurią atkurti įmanoma tik iš dalies. Mūsų tyrime kultūrinį kontekstą pavyksta gauti tuomet, kai jie randami svarbiausia yra ankstyviausia (pirminė) kirvelių istorija, kapuose, kurie archeologijoje traktuojami kaip uždari apimanti dirbinio pagaminimą, jo savininkų pasikeitimą kompleksai. Paprotys dėti titnaginius kirvius į kapus su naudojimą taisymą arba perdirbimą, išmetimą/pametimą tinkamas praktiškai visoje agrarinio neolito teritorijoje, kur arba ritualinį atsisakymą. Tas kirvelių radimvietes, kurios jie buvo gaminami. Kirvelių dažnai randama RAK ir VKK po šio istorijos etapo nepasikeitė, vadiname pirminėmis. kapuose. Lietuvoje rasta palyginti nedaug VKK priskiria Sąmoningus žmonių veiksmus su atsitiktinai surastais mų kapų ir tik dviejuose iš jųbuvo rasti titnaginiai kirveliai: titnago dirbiniais vadinsime antriniais veiksniais. Atrasti 1) Plinkaigalyje, Kėdainių r., rastas ketursienis kirvis titnaginiai kirviai galėjo būti perdirbami, suskaldomi kaip suardytame kape. Netoliese rasti dar 2 kapai, viename jų žaliavos šaltinis, vėl panaudoti kaip kirviai ar parsinešti buvo titnaginė skeltė-peilis (Butrimas, Kazakevičius, namo ir saugomi suteikiant naują simbolinę prasmę. Galų 1985); gale surastieji galėjo būti vėl pamesti; ir taip ne vieną kar 2) Gyvakaruose, Kupiškio r., suardytame kape rastas tą. Antrinių kultūrinių procesų veikiamas titnaginis kirvis ketursienis titnaginis kirvis, taip pat ir kitos įkapės: titna prarasdavo pirminę palikimo vietą, galėjo pakeisti formą. go skeltė-peilis, laivinis kovos kirvis ir kaulinis smeigtu Tokiame dirbinyje užkoduota informacija apie kelioms ne kas (Jankauskas, Tebclškis). vienalaikėms bendruomenėms priklausiusių žmonių elgesį. Plinkaigalio ir Gy vakarų kapų titnago įkapės stebėti Pirmines radimvietes lengviausia identifikuoti, kai kar nai panašios - abu kirveliai nedideli, balto titnago. Titna tu aptinkama kitų susijusių radinių. Paprastai tai būna gy go skeltės taip pat identiškos, todėl šiek tiek glumina gana venviečių kultūriniai sluoksniai, kapai ir lobiai. skirtingos jų radiokarboninės datos. Latvijoje ir Estijoje Daug informacijos teikia kirveliai, rasti gyvenviečių VKK kapų su titnaginiais kirviais taip pat labai reta. Vie kultūriniuose sluoksniuose. Sveikų kirvelių pavyksta rasti nas toks tyrinėtas Ardu kapinyne (Indrcko, 1938). retai, dažniausiai aptinkami jų fragmentai, atsiradę kirve Lobiu vadinama dviejų ar daugiau radinių, rastų ne lius naudojant arba perdirbant. Nemažai tokių fragmentų kapuose ir už senovės gyvenviečių ribų, grupė. Lietuvoje yra V. Šukevičiaus, K. Jablonskio ir kitų archeologų pa žinomi tik 3 titnaginių kirvių lobių radimo atvejai: 1) Drucminai, Varėnos r. XIX a. pab. čia rasta kelioli netolima radimvietė, patinos nebuvimas, ta pati žaliava, ka keturkampio skerspjūvio kirvių, iš kurių 2 gavo V. Šu- išskirtinis dydis, negludintas paviršius ir tokia pat forma kevičius (Szukiewicz, 1904, p. 15-16)13. (6:2 pav.). 2) Norūnai, Alytaus r. 1961 m. smėlio karjere rastas Labai daug titnaginių kirvių lobių rasta Pietų Skandi lobis. Jį sudarė 5 titnaginiai kirviai, 2 akmeniniai laiviniai navijoje ir Šiaurės Vokietijoje, Jutlandijoje. Kovos kirvių kirviai ir 2 titnaginės skeltės (29 pav.). Visi radiniai sau periodui priskiriama ne mažiau kaip 70 titnaginių kirvių ir gomi LNM. kaltų lobių, Pavienių kapų kultūrai - 41. Lobiai kartais 3) Paduoblis, Prienų r. Iš 3 titnaginių kirvių 1 pakliu dedami po kelis kartus toje pačioje vietoje, stebima tam vo į LNM (15:1 pav.). tikra kirvių išdėstymo tvarka juose (pvz., „saulutė"). Di Svarstant apie žmonių, kurie paslėpė lobius, motyva džioji dalis Jutlandijoje rastų ir Pavienių kapų kultūrai pri ciją, paprastai apsistojamą ties dviem prielaidomis: pir skiriamų lobių yra iš pelkių ar stovinčio vandens telkinių ma, lobiai buvo paslėpti dėl iškilusios grėsmės ar kitų (Rech, 1979; Ebbesen, 1982, p. 142-143, 158; Ebbesen, priežasčių, turint tikslą vėliau juos pasiimti (tai pagrindi 1993, p. 123-124). Šios aplinkybės rodo, jog bent dalis nė motyvacija slėpti istorinių laikų lobius); antra, lobiai Skandinavijos lobių yra ritualinių veiksmų rezultatas, o atsirado kaip ritualinis veiksmas aukojant vertingus daik ne racionalus turto slėpimas tikintis vėliau pasiimti. Toks tus. Toliau kiek išsamiau aptarsime abi galimybes. paprotys Skandinavijoje ir Šiaurės Vokietijoje gyvavo nuo Lobių Lietuvoje rasta nedaug, todėl tai negalėjo būti PTK laikų. Vidurio ir Rytų Europoje paprotys aukoti kelis paplitusi ritualinė praktika. Norūnų ir Paduoblio lobiai ar daugiau titnaginių kirvių nebuvo paplitęs. į rytus nuo (greičiausiai ir Drucminų), priešingai negu didžioji dalis Lietuvos mums žinomi tik 2 titnaginių kirvelių lobiai. 5 pavienių radinių, gulėjo sausoje vietoje - kirviai be pati- lęšio pjūvio kirvelius, rastus laukuose prie Nočios, mini nos. Reikia manyti, jog Lietuvoje rasti lobiai dėl mums V. Šukevičius (Szukievvicz, 1904, p. 15). Kitas lobis buvo nežinomų priežasčių yra paslėptos vertybės. Visi jie rasti rastas į rytus nuo Desnos (Oriolo sritis, Rusija). Jį sudarė titnagingose Lietuvos vietose, tačiau greičiausiai ne vieti 10 titnaginių kirvių ir kaltų ruošinių (TIIXOHOB, 1968). Ap nės gamybos. Tik Drucminuose galėjo būti jų gamybos skritai rytiniuose regionuose titnaginiu kirvių randama žy vieta, tačiau radiniams neišlikus, to įrodyti neįmanoma. miai mažiau, be to, „miškų neolito" zonose (tarp jų Rytų Norūnų ir Paduoblio kirviai pagaminti iš balto ir dvispal Lietuvoje) šių dirbinių paskirtis buvo grynai utilitarinė. vio titnago. Tokio Nemuno vidurupyje nėra. Apie nevieti- Didžiausią Lietuvoje rastų kirvelių dalį sudaro atsi nęNorūnų lobio kilmę byloja ir kiti radiniai. Prof. habil. dr. tiktinai rasti pavieniai sveiki dirbiniai. Sveikų kirvių skai A. Gaigalas nustatė, kad Norūnų lobio laiviniai kirviai pa čius Lietuvoje beveik 3 kartus viršija kirvių fragmentų ir gaminti iš uolienų, kilusių iš Lenkijos ar Volynės: gabro ir perdirbinių1,4 (6 lent.). Kai kuriuose regionuose šis skirtu uralitinio porfyrito. Tarp Norūnų titnaginių kirvių irgi gali mas dar didesnis. Daugelio sveikų dirbinių radimvietės būti nevietinės kilmės dirbinių-jie pagaminti iš skirtingų 6 lentelė. Gludintų titnago kirvių fragmentiškumas tipų titnago žaliavos. Norūnų ir Paduoblio lobiai rasti prie (be kaltelių). patogaus migracijų kelio - Nemuno, nutolę porą kilomet rų nuo upės į vakarus -1, y. ketursienių kirvių gausa išsi sveiki 456 skiriančio Marijampolės ir Vilkaviškio regiono link. stambios dalys 100 Abiejuose lobiuose yra negludintų kirvių ruošinių. Mano nuoskalos, perdirbiniai 71 ma, kad iš negludinto paviršiaus lengviau spręsti apie kir vio žaliavos ir gamybos kokybę, todėl dažnai ruošiniai muziejų metrikose nurodytos tik labai apytiksliai. Pagal cirkuliavo mainų prekyboje (Olausson, 1983 b, p. 22). No jas šie dažniausiai randami ariamuose laukuose, rečiau - rūnų ir Paduoblio radinius galėjo užkasti iš pietų keliau kitų žemės kasimo darbų metu (5 lent.). Tik labai nedaug jantys ir mainais užsiimantys žmonės, galbūt pajutę, kad radimviečių aplankė archeologai, ieškodami kokių nors su jų dirbiniai naujose teritorijose nesaugūs arba susidūrę su kirveliais susijusių radinių. transportavimo sunkumais (pvz., nuo kelionės upe perei Kyla klausimas, kaip paaiškinti tokį didelį skaičių svei nant į sausumos žygį). Su panašiomis aplinkybėmis gali kų, tinkamų naudoti darbui titnaginių kirvių, išsibarsčiu būti susijęs ir pavienis kirvis (iš suardyto lobio?) iš Aly sių po visą Lietuvą. Sunku patikėti, kad tai tiesiog atsitiktinai taus apylinkių. Su Paduoblio ir Norūnų radiniais jį sieja pamesti ar išmesti dirbiniai. Kaip minėta, archeologiškai 13 LNM šių kirvių nėra. Jie gali būti Lenkijoje ar Peterburge. " Tai strėlių antgaliai, peiliai, pagaminti iš nuo gludintų kirvių nuskeltų nuoskalų, taip pat kirviai, suskaldyti kaip skaldytiniai nuoskaloms gauti. kasinėtose gyvenvietėse sveikų kirvelių pasitaiko retai. An Galima spėti, kad dalis pavienių kirvių yra buvę suar tra vertus, teritorijose, kur rasta daug kirvelių, dažnai ne dytų kapų įkapė. Labiausiai tikėtina, kad tokių yra tarp olito laikotarpio gyvenvietės apskritai nežinomos. nepatinuotų ar pasidengusių balta patina, susidarančia sau Gyvenvietės, matyt, buvo įsikūrusios derlingose vietose, suose žvyrynuose ir smėlynuose. Manoma, kad nemaža kuriose ir šiandien vyksta intensyvi ūkinė veikla, todėl ap dalis atsitiktinai rastų akmeninių laivinių kovos kirvių taip tikti jųpėdsakus sunku. Taigi tikimybė, kad dalis pavienių pat yra iš sunaikintu VKK kapų, tačiau nėra užregistruoto kirvelių yra susiję su apardytais gyvenviečių kultūriniais atvejo, kad titnago kirvelis būtų pristatytas į muziejų kar sluoksniais, išlieka. tu su laiviniu kovos kirviu. Vėlyvojo neolito B laikotarpio Kai kurių kirvelių radimo aplinkybės verčia manyti, kapui galėjo priklausyti kirvelis, rastas kartu su akmeni kad jie ne šiaip pamesti ar paslėpti, tikintis vėliau surasti, niu kirviu apvalia pentimi Kėdainiuose (9 pav.). tačiau sąmoningai palikti tam tikrų ritualų metu. Gripiškė- Be abejo, nemaža dalis pavienių kirvių rasti nebe pir se (Prienų r.) geltonai patinuotas titnago kirvelis rastas gi minėse radimvietėse. Kartais jų pasitaiko vėlesniuose ar linant tvenkinį. Greta rasta ir gyvenvietės pėdsakų. cheologinių paminklų kultūriniuose sluoksniuose. Jų rasta Kirveliai rasti tyrinėjant Šarnelės (Butrimas, 1996) ir Šven piliakalniuose (Kernavės Mindaugo sosto, Vosgėlių Pa- tosios 9-ąją (Rimantienė, 1980) gyvenvietes, kurias iš tie verknių), senamiesčiuose (Anykščiuose). Jų rasta ant ke sų reikėtų laikyti žvejybinių užtvarų vietomis. Tarp lių išpiltame žvyre, atvežtose durpėse. įtarimų kelia pavienių kirvelių yra labai didelis skaičius geltona-ruda- patinuoti dirbiniai, kurių ašmenys arba pentis „šviežiai" ir rausva patina pasidengusių dirbinių (7 lent.). Kai kuriuo stipriai nudaužyti (išskalos aiškiai ne gamtinės kilmės), se regionuose tokia patina pasidengę daugiau negu pusė taip pat dvipoliu būdu apskaldyti kirviai, ypač rasti Pietų rastų kirvių (8 lent.). Geltona-ruda-rausva patina atsiran Lietuvoje15. V. Šukevičius mini, kad Drucminų kaimo gy da titnagui gulint vandenyje arba šlapiame grunte. Visi šie ventojas, radęs keliolikos ketursienių kirvių lobį, dalį jų suskaldė savo reikmėms (Szukievvicz, 1904, p. 15). 7 lentelė. Sveikų dirbinių patinizacija (be kaltelių). Apibendrinus visus turimus duomenis apie pirmines nepatinuoti 227 pavienių kirvelių radimvietes susidaro įspūdis, kad tik ne didelė jų dalis yra atsitiktinai pamesti arba išmesti. Dau geltona-ruda-rausva patina 178 guma jų greičiausiai susiję su gyvenviečių kultūriniais nenustatyta patina 35 sluoksniais, suardytais kapais arba vėlyvojo neolito laiko balta patina 16 tarpiu praktikuotais ritualinio aukojimo papročiais. No rint tiksliau nustatyti atsitiktinių sveikų kirvių radimo 8 lentelė. Rudai, geltonai ir rausvai patinuotų sveikų dirbinių kontekstus, pavienių dirbinių radimvietes reikėtų detaliau kiekis regionuose (be kaltelių). tirti patiems archeologams. Marijampolės ir Vilkaviškio 63% Vidurio 53% VI. MASINĖ GAMYBA, ŽALIAVOS TELKINIŲ Vakarų 27,9% KONTROLĖ, MAINAI Pietų 20,4% Šiaurės-rytų 20% Aptardami titnago dirbinius ne kartą užsiminėme apie nevietinę jų kilmę ir palyginti aukštąją standartizacijos duomenys signalizuoja, kad didelė dalis radinių ilgai lygį. Kartu pastebėjome, kad kirveliai buvo gaminti ir vie pragulėję vandenyje. Paprotys aukoti daiktus vandenyje toje. Visa tai liudija, kad vėlyvajame neolite egzistavo ir vėlyvajame neolite buvo plačiai paplitęs Pietų Skandi masinė, specializuota, skirta mainams ir buitinė, savo po navijoje (Ebbesen, 1993) ir kitose šalyse, jis plačiai prak reikiams skirta kirvelių gamyba. tikuotas ir vėliau, bronzos amžiuje - vandens telkiniuose Pagal D. Olausson modelį, vietinės gamybos (House yra aptikta labai daug bronzinių dirbinių lobių ir pavie hold industry) požymiai turėtų būti tokie: didelis objektų nių dirbinių. Panašu, kad vėlyvajame neolite aukojimo skaičius, netolygus žaliavos pasiskirstymas, vidutinis ob vandenyje paprotys buvo praktikuojamas taip pat ir Lie jektų dydis, trumpas gamybos laikas, nedideli gamybos tuvoje. įgūdžiai, didelis klaidų skaičius, žemas standartizacijos ly- 15 Dvipolio skaldymo metu skaldytinis apačioje remiasi į kietą pagrindą, o iš viršaus daužomas kietu muštuku (Knutsson, 1988, p. 39-40). Tai gana racionalus mažų gabaritų nekokybiškos žaliavos skaldymo būdas, naudotas vėlyvajame neolite titnago žaliavos stokojančiuose regionuose - Pamarių ir Narvos kultūros gyvenvietėse. Taip skaldė ir Pajautos slėnio gyventojai Kernavėje senajame geležies amžiuje. gis (Olausson,1998, 2 lent.). Visi šie požymiai tinka glu • 7\ dintiems dirbiniams, rastiems vėlyvosios Narvos ir Pietų Lietuvos gyvenvietėse. Liku I sioje Lietuvos dalyje aptinka h'' mi kirviai atitinka masinės gamybos produktų požymius - I aukštą standartizacijos lygį, tobulą technologiją ir pan. Tai, kad Šiaurės Europo P';';. V.r v S je neolito laikotarpiu egzista vo masinė titnaginių kirvelių J * ""i ••: -' j gamyba, įrodymų netrūksta. IV tūkst. pr. Kr. plonapenčiai titnaginiai kirveliai buvo ma siškai gaminti Skandinavijos 2 ^^^ÄIIÄ^^^ kraštuose, kuriuose gausu tam tikslui tinkamo titnago žalia 9 pav. Spėjamo suardyto kapo radiniai iš Kėdainiam. (KKM 917 ir 918). vos telkinių. Švedijoje ir Da nijoje yra aptikta titnago kasyklų, greta kurių rasta suomenės ekonomine bei socialine struktūra. Pietų Lietu titnaginių kirvelių ruošinių. III tūkst. pr. Kr. titnago telki voje esantys eratinio titnago telkiniai masinei kirvelių ga niai intensyviai eksploatuoti Vidurio Europoje. Savo mas mybai naudojami nebuvo. Eratinių riedulių, nors ir ne tais išsiskiria juostinio titnago kasyklos Kžemionkų tokios geros kokybės kaip iš kreidos luistų, tačiau tinka vietovėje, kurias eksploatavo titnago kasėjai ir skaldyto mų vidutinio dydžio ir nedideliems kirviams gaminti, aps jai, siejami su RAK (Borkovvski, 1995). Kalnakasybos dar tu įvairiose regiono vietose. Jų aplinkoje per visą neolito bų mastas buvo toks didelis, kad nekyla abejonių, jog laikotarpį tebegyvavo medžiotojų bendruomenės, kurios titnagą kasė specializuota, vien tik titnago kasimu ir ap vargu ar galėjo kontroliuoti antrinius moreninio titnago dirbimu užsiimanti bendruomenė. Mažai tikėtina, kad žmo telkinius. Greičiausiai jie buvo prieinami įvairioms ben nės kastų titnagą sudėtingu bei daug laiko užimančiu druomenėms ir naudojami įvairių titnago dirbinių gamy šachtiniu būdu, gamintų didelius titnaginių kirvių kiekius, bai, tarp jų ir buitinių kirvelių gamybai. aiškiai viršijančius jųpačiųporeikius, nežinodami, kur juos Artimiausias ir neabejotinai akmens amžiuje eksplo realizuos, ir nesitikėdami aiškios ekonominės naudos. Ma atuotas pirminio titnago telkinys yra Krasnaselsky ir Kar- noma, kad ekonominio pobūdžio mainų santykiai egzista paucy vietovėse Baltarusijoje (Charniausky, 1995). vo tarp RAK bendruomenių Vislos baseine (Balcer, Titnagas čia randamas apie 10 km dydžio teritorijoje išsi Kowalski, 1978;Borkowski, 1995). Apie tai liudija juos barsčiusiuose, ledyno perstumtuose kreidos luistuose. Mi tinio titnago kirveliai, paplitę visoje šios kultūros teritori nėtoje vietovėje aptikta įvairių kultūrų mobilių medžiotojų joje ir dažnai aptinkami RAK kapuose. ir gyvulių augintojų pėdsakų: RAK kapinynas, VKK ka Pripažinus, kad neolito epochoje egzistavo speciali pas šachtoje, PŽV šachtos. Gali būti, kad baltas matinis zuota gamyba, savaime iškyla daugybė su šiuo reiškiniu Krasnaselsky titnagas skaldytas net vėlyvosios Narvos kul susijusių klausimų-kaip ir kieno buvo kontroliuojami ža tūros gyvenvietėse, pavyzdžiui, Papiškių 4-ojoje (Brazai liavų telkiniai, kokiu būdu vyko mainai šios gamybos pro tis, 2003b). Atrodo, kad Krasnaselsky telkinys buvęs duktais, kokios visuomenės buvo susijusios su šiuo prieinamas įvairių kultūrinių tradicijų bendruomenėms arba reiškiniu, kiek ši gamyba buvo svarbi jų ekonomikai ir būdavo kontroliuojamas tam tikrų grupių palyginti trum pan. Be abejo, vienareikšmiškai atsakyti į visus šiuos klau pą laiką. Panašu, kad intensyviausia šio telkinio eksploa simus vargu ar įmanoma, tačiau jau vien šių klausimų svars tacija, turinti masinės gamybos požymių, vyko vėlyvajame tymas ženkliai praplečia mūsų supratimą apie neolito neolite B ir yra susijusi su dvipusių kirvelių gamyba. Situ laikotarpį. acijos, kuomet gausūs žaliavos telkiniai prieinami visiems, Sprendžiant iš etnografinių šaltinių, žaliavos telkinių dažnos medžiotojų bei primityvių žemdirbių, ypač mobi kontrolė yra susijusi su telkinio dydžiu, žaliavos gausa bei lių, etnografijoje (Sillitoe, Hardy, 2003, p. 558; Stout, kokybe, jos poreikiu aplink gyvenusiems žmonėms ir vi- 2002, p. 702; Grooth, 1997, p. 71). Klausimas, kokiuose telkiniuose buvo gaminti Lie galėjo būti pagaminti iš kasyklų titnago, galbūt - iš Kras tuvoje rasti ketursieniai kirveliai iš matinio titnago, labiau naselsky žaliavos. siai atitinkantys masinės gamybos požymius, tebelieka Vidurio Lietuvoje plyti artimiausios derlingos žemės atviras. Klausimą išspręsti galbūt padėtų kirvelių papliti į S nuo titnago kasyklų, t. y. pasroviui Nemunu. Apie mo analizė didesnėje teritorijoje, apimančioje ir titnago 390 km atstumą Rosės ir Nemuno upėmis nuo Krasnasels telkinius, taip pat papildomi pačių telkinių tyrinėjimai. Lie ky šachtų Baltarusijoje iki Neries žiočių luotu buvo gali tuvos teritoriją pasiekė keli masinės gamybos kirveliai iš ma įveikti per 8-10 dienų. Tai, kad Nemunas buvusi svarbi juostinio, šokoladinio ir Sviecechovo titnago, tačiau šių prekybos arterija, liudija ir faktas, jog pusė visų dvispal dirbinių procentinė dalis maža, todėl didesnės reikšmės jų vių 6-ojo tipo kirvių (18 iš 36) buvo rasti netoli jo viduru importas neturėjo. pio - Alytaus, Prienų, Kaišiadorių ir Kauno rajonuose. Apie intensyvius mainus neolito epochoje liudija ne Galima manyti, kad Vidurio Lietuvoje gyvenusios bendruo tik titnago dirbiniai, bet ir daiktai, pagaminti iš gintaro, menės kirvių gamintojams atsilygindavo pagrindiniais jų kitų akmens rūšių ir net vario, atsidūrę toli nuo savo paga ūkio, t. y. gyvulininkystės, produktais. Naujojoje Gvinė minimo vietos. Galima spėti, kad vyko mainai maisto pro joje kirvių gamintojai už negludintus ruošinius iš mobilių duktais, audiniais, kailiais ir kitais produktais, kurie galbūt žemdirbių gaudavo kiaulienos ir daržovių (Stout, 2002, mainuose užėmė net svarbesnę vietą. Mainai tenkina du p. 702). Specializuotiems titnago meistrams patiems apsi glaudžiai persipynusius visuomenės poreikius: socialinį ir rūpinti maistu buvo sunku - nederlingose smėlėtose Ne ekonominį. Pirmu atveju mainai nėra būtini ekonomiškai, muno aukštupio žemėse gerų ganyklų buvo reta. Be to, tačiau naudingi kuriant ir palaikant ryšius tarp bendruo žymiąją laiko dalį užimdavo titnago kasimas, skaldymas, menių. Dovanojimas yra seniausia ir visuotinė mainų for kasimo ir skaldymo inventoriaus gamyba. ma, praktikuojama nuo seniausių laikų iki dabar. Egzistuojant ekonominio pobūdžio mainams, prekės Dovanojantis išreiškia pagarbą gavėjui, priimantis įsipa įgaudavo tam tikrą vertę kitų prekių atžvilgiu, todėl atsi reigoja atsilyginti lygiaverte dovana ar kitokia parama. randa objektyvus vertės ekvivalento poreikis. Kartais spė Keitimosi dovanomis papročiai ne kartą užfiksuoti et jama, kad titnaginiai kirveliai galėjo tokią funkciją atlikti. nografiškai tradicinėse žvejyba ir medžiokle besiverčian Kad Lietuvos teritorijoje titnaginiai kirviai galėjo atlikti čiose bendruomenėse. panašias į pinigų funkcijas, mažai tikėtina. Juos kaupti Vėlyvajame neolite atsiranda bendruomenės, kurios nebuvo įprasta - labai retai sveiki dirbiniai randami gy savo gyvybinius poreikius galėjo patenkinti tik egzis venviečių kontekstuose, nėra didelio kiekio kapuose, re tuojant stabiliems mainams. Pirmiausia tai pasakytina ti ir negausūs jų lobiai. Titnaginis kirvis buvo ilgalaikis apie specializuotus gamintojus, kuriems buvo būtina re darbo įrankis, o jo valdytojas visuomet žinojo, kad šiam alizuoti savo gaminamus produktus. Bendruomenės, ku nepataisomai sulūžus galės pasigaminti arba mainais įsi rios sugebėdavo visais gyvybiškai svarbiais resursais gyti kitą. apsirūpinti pačios, tokiuose mainuose dalyvaudavo siek Norint giliau suvokti ekonominio pobūdžio mainų damos įsigyti prestižinių, sunkiai gaunamų daiktų. Esant struktūrą, reikėtų nustatyti, kaip tie mainai vyko. Galimi ekonominiam mainų pobūdžiui, niveliuojami gamtinių keli modeliai - mainai galėjo vykti tarp dviejų kaimynys išteklių pasiskirstymo erdvėje netolygumai. Ekonomi tėje gyvenančių bendruomenių tokiu būdu daiktai keliau nę gamintojų naudą turėtų didinti masinė gamyba ir ža davo iš rankų į rankas, kol pasiekdavo geografiškai liavos telkinių kontrolė. Mainų plėtrai turėjo įtakos ir nutolusias teritorijas. Archeologijoje tai turėtų atsispindė transporto priemonių vystymasis, susisiekimas galėjo ti tolygiai ir palaipsniui mažėjančiu radinių kiekiu, tols vykti tiek sausuma, naudojant jojamuosius arklius, tiek tant nuo jų gamybos vietos. Kita galimybė, kad atsirado ir vandeniu. žmonės ar net ištisos bendruomenės, kurios specializavo Atrodo, kad stabili mainų sistema buvusi Nemuno ba si mainų prekyboje. Šiuo atveju radinių paplitimas galėtų seine bent jau vėlyvajame neolite B ir bronzos amžiaus būti ir netolygus, labiau susijęs su prekybiniais maršru pradžioje, kuomet tampa ryškūs masinės kirvių ruošinių tais. Vienareikšmiškai įvertinti prekybai naudotų daiktų pa gamybos požymiai Krasnaselsky vietovėje. Sunkiau kal plitimą kol kas sunku, galima rasti argumentų ir vienam, ir bėti apie masinę gamybą vėlyvajame neolite A. Ketursie- kitam modeliui pagrįsti. Panašu, kad mainai RAK apgy nių, RAK ir VKK būdingų ruošinių šachtų prieigose rasta vendintoje teritorijoje vyko tarp kaimynų, tuo tarpu mobi labai nedaug. Be to, nei VKK kape šachtoje, nei RAK ka lios VKK bendruomenės, išplitusios didžiulėje teritorijoje pinyne titnaginių kirvių nerasta (rypiiua, 1976, c. 128; ir gyvenusios greta kitų kultūrų žmonių, galėjo būti smar Charniausky, 1995). Visgi sprendžiant iš titnago spalvos kiai įsitraukusios į mainų prekybą ir platinti prekes nuke- (baltas ir dvispalvis), didelė dalis Lietuvoje rastų kirvių liaudamos didelius atstumus. VII. KIRVIŲ PANAUDOJIMAS desnį, buvo išnaudotas visas dvispalvio žaliavos gabalo ilgis. Penties ir ašmenų galuose liko juodo skaidraus ir Dauguma titnaginių kirvių buvo kasdieniniai darbo labai skalaus, iškart po riedulio žieve buvusio titnago zo įrankiai. Apie tai byloja „darbinės" išskalos ašmenyse, kar nos. Jeigu jis būtų naudojamas darbui, juodo titnago aš tais ilgos ir siekiančios dirbinio vidurį, bandymai aštrinti menys greit susiskaldytų. Išvystyta bifasinė technika rodo, kirvių ašmenis juos pakartotinai šlifuojant. Pietryčių Lie jog abu kirviai gali būti palyginti vėlyvi, durklų laikotar tuvos smėlinėse gyvenvietėse pasitaiko dalių kirvių, kurių pio gaminiai (vėlyvas neolitas B-bronzos a. pradžia). To lūžęs paviršius lenktas, banguotas, kartais primenantis S kie kirviai greičiausiai buvo skirti demonstruoti švenčių ir raidę (angl. „bending fracture"). Tokie dirbiniai sulūžę nuo ritualų metu. Etnografiniai pavyzdžiai rodo, kad tie patys vidinės įtampos jais dirbant. Sprendžiant iš etnografinių kirviai dažnai naudojami tiek kasdieniniuose darbuose, tiek analogijų, tiek metaliniai, tiek akmeniniai kirviai dažniau ritualuose (Olausson, 1983b, p. 13), todėl išskirti ceremo siai naudoti medžiui apdirbti. Kad dalis dirbinių buvo įtve ninius kirvius į atskirą tipą vargu ar tikslinga. riami įkotus būtent kaip kirviai, ne skaptai ar kaltai, liudija Kaip rodo eksperimentiniai tyrimai, titnaginis kirvis pasitaikantys nesimetriški ašmenys. Kaip parodė eksperi nebuvo nepakeičiamas neolito epochos įrankis. Tuos pa mentiniai tyrimai, titnaginiai kirviai, ypač ploni ir ilgi, ker čius darbus galima atlikti ir kirveliais, pagamintais iš kitų tant storus medžius dažnai lūžta. Tikėtina, kad kertant akmens rūšių arba rago. Gerai pagamintas iš sunkiai gau miškus titnaginiai kirviai naudoti ribotai, dažniau taikyti namo titnago kirvelis greičiausiai buvo prestižinis daik alternatyvūs iš etnografinių šaltinių žinomi būdai (Olaus- tas, kuris buvo noriai įsigyjamas mainų būdu. Toks daiktas son, 1983, p. 67-69). Tačiau titnaginiai kirviai, įtvirtinti tiko ne tik kasdieniniams darbams, jį buvo galima panau medinėse rankenose, labai tiko kertant jaunuolynus ir ruo doti aukojimo ritualams arba įdėti mirusiajam į kapą. šiant pašarą gyvuliams iš šakelių. Tai gali būti viena svar besnių priežasčių kodėl juos gausiai naudojo RAK ir VKK gyvulių augintojai Europos miškų ir miškastepių zonoje. Be to, sunkūs ir stori dirbiniai yra efektyvūs skeliant medį išilgai pluošto. Luotams skaptuoti ar dailidės darbams la biau tiko plonesni ašmenys. Nuo Skandinavijos iki Rusi jos kaltai randami lobiuose ir kapuose kartu su kitų tipų kirviais - matyt, buvo naudoti specifiniams darbams, t. y. kur tiko labiau nei ašmenų link platėjantys kirviai-me dienai skelti ar siauriems grioveliams skaptuoti. Dar vienas funkcinis gludintų dirbinių tipas, aiškiai susijęs su specifiniu panaudojimu, yra kalteliai. Spren džiant iš kitų radinių, jie naudoti kartu su didesniais titna giniais, kitų akmens rūšių ir raginiais kirviais. Šio tipo dirbinėliai galėjo būti naudojami specifinėms medžio ar kaulo ir rago apdirbimo operacijoms atlikti - skaptuoti ne didelio tūrio ertmes. Jie būdavo įtveriami į palyginti nedi deles ragines ir medines rankenas (Girininkas, 1994, pav. 231; Rimantienė, 1980, pav. 24:2). Atrodo, jog didelė dalis vidutinių ir dideliųkirvių bu vo universalūs dirbiniai, tinkantys įvairiems darbams. Skir tumai tarp ketursieniųir dvipusiųkirviųglūdi ne skirtingose jų funkcijose, bet buvo apspręsti kirvių gamybos techno logijos kultūrinės tradicijos. Keli Lietuvoje rasti kirviai buvo pagaminti aiškiai ne utilitariniais tikslais. Jie išsiskiria įspūdingu dydžiu ir pre cizišku apdirbimu. Pirmasis yra toks platus ir plonas, kad jeigu ne tiesūs ir buki galai, galėtų būti laikomas durklu (26:1 pav.). Jis visiškai ncgludintas ir sveikas. Antrasis, irgi lęšio pjūvio, dailiai nugludintas, tačiau nc itin funk 10 pav. Perdirbiniai iš tyrinėtą smėlinių gyvenviečių Varėnos r.: cionalus (26:2 pav.). Kadangi stengtasi pagaminti kuo di 1 - Karaviškės 6, 2 - Dubičiai 1,3- Gribaša 4. Dar viena titnaginių kirvių panaudojimo galimybė yra gremžtomis dulkėmis barstomos žaizdos, jos vartojamos susijusi su jų perdirbimu. Mažos kirvio ašmenų nuoskalos nuo dieglių, dantų skausmo, gyvuliams gydyti ir pan. (Tysz- t su gludinto paviršiaus žymėmis liudija dirbinio utilizaci kiewicz, 1850, p. 81;Dowgird, 1890, p. 3-9; ryKOBCKiifi, ją, palyginti didelės, nuskeltos nuo įvairių kirvio vietų ro 1892, c. 74; rioKpoBCKiiii, 1899, c. 18; Szukievvicz, 1904, do, kad dirbinys buvo suskaldytas kaip skaldytinis. Iš gautų p. 2-3). Gludinto akmens dirbiniai buvo siejami su perkū nuoskalų gaminti širdiniai strėlių antgaliai, labiau pailgos nijos reiškiniu arba dievybe, jiems priskiriama magiška naudotos kaip peiliai (10 pav.). V. Šukevičius manė, kad galia. Tokio požiūrio laikėsi tradicinės visuomenės nuo titnaginiai kirviai kartais būdavo perdirbami į smulkesnius Britanijos iki Rusijos. Net Kinijoje ir Korėjoje užrašyti dirbinėlius dėl žaliavos trūkumo (Szukievvicz, 1901b, p. 9). panašūs papročiai (Seonbok, 2002). Tačiau dauguma perdirbimo atvejų fiksuoti kaip tik titna Ar iš tiesų XIX a. tradicinė visuomenė neišsaugojo go gausa pasižyminčiose Lietuvos vietose. Galimas dar senųjų, priešistorinių simbolinių prasmių? XIX a. Lietu vienas racionalus gludintų kirvių perdirbimo aiškinimo bū voje pilkapiai vadinami milžinų ar švedų kapais. Tikroji das. Bifasinio apdirbimo privalumas tas, kad skaldant vie kapų prasmė išlieka, tačiau apipinama mitinėmis būtybė ną ir tą patį gabalą tuo pačiu metu formuojamas mis ir atmintin įsirėžusiais istoriniais įvykiais. Gali būti, makrolitinio dirbinio (kirvio, durklo) ruošinys bei gauna kad titnaginių kirvių sąsajos su dangaus sfera, t. y. perkū mos nuoskalos, tinkančios smulkių ir vidutinio dydžio dir nijos reiškiniu arba dievybe, siekia pačius kirvių gamybos binių gamybai. Nepataisomai sugadintas gludintas kirvis laikus. Skeliančio kibirkštį titnago ir žaibo analogija labai skaldytojui vėl tapdavo paprastu bifasu, tinkančiu ruoši- ryški. Titnagas lietuvių tautosakoje siejamas būtent su dan niams-nuoskaloms gauti. Be to, atrodo, kad nuoskalos glu gumi (Lietuvių kalbos žodynas, 1995, p. 447). Skandina dintu buvusio kirvio paviršiumi turi tam tikrų privalumų vijoje žinomas atvejis, kuomet titnaginis kirvis rastas su prieš paprastas, iš jų gaminant plokščiai retušuotus dirbi mažu puodeliu duobėje po neolitinio pastato grindimis nius. Danijoje, gaminant IV tipo durklus, prieš pat baigia (Olausson, 1983, p. 16). Toks paprotys labai primena XIX a. mąjį retušavimą šie būdavo specialiai gludinami (Stafford, lietuvių valstiečius, slepiančius titnaginius kirvius po tro 1998). bų slenksčiais ir tikinčius, kad jie apsaugos statinius nuo žaibo. Lietuvoje rasti kirviai pagaminti daugiausia iš švie VIII. PERKŪNO KULKOS sių spalvų, balto ir pilko, titnago. Žaliavos pasirinkimą ga lėjo lemti ne vien utilitarinės savybės, bet ir estetiniai Akivaizdu, kad matuojant titnaginį dirbinį slankma- jausmai, pasaulėžiūra, ritualų taisyklės. Jeigu išties kirvis čiu archeologas turi mažiau galimybių suklysti, nei ban buvo dangaus dievybės simbolis, tuomet laukuose ar miš dydamas suprasti, ką akmens amžiaus žmonės galvojo. kuose iškaišioti, pelkėse ar ežeruose paskandinti dirbiniai Tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios reikėtų nesistengti turėjo saugoti žmones ar jų turtą nuo priešiškų jėgų ribi nors kažkiek apčiuopti tai, ko negalime išmatuoti. Priešis nėse namų/gamtos vietose. Alternatyvi pavienių radinių toriniam žmogui titnaginis kirvis buvo įprastas darbo įran interpretacija galėtų būti susijusi su dovanojimu. Daugy kis, tačiau kartu galėjo kelti įvairias asociacijas, turėti tam bė atsitiktinai laukuose rastų titnaginių kirvių, sveikų ir tikrą simboliną prasmę. Šiame skyriuje teigiame, kad prie tinkamų naudoti, galėjo būti „dovanoti" protėviams ar die simbolinio kirvių turinio archeologai gali priartėti taiky vybėms, tikintis iš jų palankumo ir pagalbos. dami etnografines analogijas bei tyrinėdami reiškinį, kaip Yra dar vienas simbolinio požiūrio į titnaginius kir keičiasi kultūros objektų turinys žmonių sąmonėje. vius aspektas, susijqs su žaliavos šaltiniu (Whittle, 1995, XIX a. kolekcionieriai ir etnografai užfiksavo, ką to p. 253). Supratimas apie nevietinės gamybos titnaginio kir meto valstiečiai galvojo apie jų randamus priešistorinius vio kilmą turėjo priklausyti nuo gavėjo žinių apie kitus dirbinius. Lietuviai gludintus akmeninius ir titnaginius kir titnago žaliavos šaltinius, jo patirties naudojant kitus tit vius vadino perkūno kulkomis, baltarusiai - strėlėmis (lenk. naginius dirbinius, taip pat nuo to, kaip toli yra įgyto dir „strzaly piorunovvy"). Valstiečiai manė, kad kirviai krinta binio gamybos vieta ir kokiu būdu jis buvo gautas. Jeigu perkūnijos metu ir giliai įsminga žemėn. Tariamai neže kirvis gautas tiesiogiai iš gamintojo arba per vieną ar kelis miškos kilmės perkūno kulkos buvo apipintos prietarais. tarpininkus, jo savininkas galėjo realiai įsivaizduoti, kas Kirviai būdavo dedami po naujo pastato slenksčiu ar ant ir kur jį pagamino. Gavėjas kartu su daiktu sužinos realią stogo gegnių16, tikint, kad apsaugos nuo žaibo, nuo jų nu- jo gamybos vietą, apie kurią galbūt jau turės žinių ir iš 16 Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune direktorius T. Mekas vienam iš šio straipsnio autorių parodė kirvelį, kuris buvo rastas 1926 m. statybos name Žaliakalnyje, virš stogo gegnės. Greičiausiai kirvį užkišo radėjo senelis, būvąs Turžėnų girininkas. savo ar pažįstamų patirties, ypač jei žaliavos šaltinis pa čiųkirvelių Lietuvoje nerasta, žinomas tik vienas atsitikti lyginti netoli. Tokia situacija tikėtina Nemuno baseine, nis plonapentis kirvis iš Baltarusijos (21:1 pav.) ir tas pats kur titnagas plačiai naudotas įvairiems įrankiams gamin tipologiškai iš vėlesnio laikotarpio. Lenkijos PTK žmo ti, patogūs vandens keliai, tarp kirvių gamybos vietų ir nės gamino ir naudojo įvairių tipų kirvelius, nepasižymin rajonų, kur naudoti įvežtiniai dirbiniai, vyrauja nedideli čius kokiais nors išskirtiniais bruožais. Nedaug ką galima atstumai (iki 200 km). Tačiau jeigu toks daiktas, kaip pasakyti ir apie vidurinio neolito vietinią žvejų ir medžio juostinio titnago kirvukas, pagamintas Mažojoje Lenki tojų naudotus kirvelius, nes praktiškai visų šio laikotarpio joje, keliaudamas iš rankų į rankas per kelerius ar kelio tyrinėtų gyvenviečių radiniai yra mechaniškai persimaišę lika metų pasieks už 600 km tiesiąja esantį Šventosios su vėlesniais. Tenka konstatuoti, kad apie gludintų kirve aukštupį (Šeimyniškėliai, Anykščių r.) ar dar tolimesnes lių atsiradimą Lietuvoje viduriniame neolite bus galima Latvijos apylinkes (rpayiioHiic, 1967, pav. 111:8), šių vie kalbėti tik tuomet, kai jų bus rasta su kitais gerai datuoja tų gyventojų supratimas apie jų turimo dirbinio kilmę gali mais radiniais. būti iškreiptas, fantastinis, apipintas legendomis. Pana IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje visoje Šiaurės Europoje šią prasmę galėjo turėti nuo juostinio titnaginio kirvio pastebimos ryškios permainos - palaipsniui pradeda nykti nuskelta nuoskala, rasta VKK gyvenvietėje Karaviškėse sėslia žemdirbyste besiverčiančios bendruomenės, jas pa (Varėnos r., pav. 16:1). Šio titnago šaltinis yra maždaug keičia mobilesnės, užsiimančios daugiausia gyvulių augi už 400 km tiesiąja nuo Pietų Lietuvos, jį eksploatavo PTK nimu. Viena svarbiausių šių permainų prielaidų buvo ir RAK, ne VKK žmonės. Gali būti, kad Karaviškėse jojamųjų arklių atsiradimas, kas leido ne tik pereiti prie nuoskalą išmetęs (pametęs?) žmogus kirvio neturėjo - mobilių ūkio strategijų, bet ir žymiai plėtoti mainus. Ar nuoskala ne pirminė, o jokių kitų juostinio kirvio suskal cheologijoje šis laikotarpis vadinamas vėlyvuoju neolitu17. dymo pėdsakų nebuvo rasta. Nuoskala nebuvo patogi nei Vėlyvajame neolite A susiformuoja Rutulinių amforų darbui, nei įrankiui gaminti; matyt, buvo atsinešta be ra kultūra (RAK), jos paplitimo šiaurės rytinė riba bemaž cionalios priežasties. siekia Lietuvos teritoriją. Jųmegalitiniai kapai aptinkami didelėje Lenkijos Pamario ir Mozūrijos teritorijoje, iki pat IX. GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVELIAI Didžiųjų ežerų krašto (La Baume, 1943, p. 81). RAK žmo LIETUVOS NEOLITE nių materialinė kultūra pasižymi vienodumu visoje jos pa plitimo teritorijoje, būdingi vienodi laidojimo papročiai, Šiame skyriuje pabandysime apibendrinti mūsų tyri gaminti panašūs keramikos indai. Tai liudija apie intensy mo rezultatus Lietuvos vėlyvojo neolito chronologiniame vius RAK bendruomenės tarpusavio kontaktus. RAK gy ir kultūriniame kontekste. Vertindami šio laikotarpio situ venvietės paprastai nedidelės, tik kai kuriose jų rasta aciją daugiausia rėmėmės kiek anksčiau suformuluota Lie nedidelių keturkampių pastatų liekanų. Žmonės augino tuvos apgyvendinimo neolite ir bronzos amžiaus pradžioje įvairius naminius gyvulius, dažnai keisdavo gyvenamąją koncepcija ir periodizacija (Brazaitis, 2003a). vietą. Gyvenvietėse būna mažai titnago apdirbimo lieka IV tūkst. pr. Kr., atsiradus ariamajai žemdirbystei, di nų- titnago įrankius gaudavo mainais arba pasigaminda delės Šiaurės Europos teritorijos buvo apgyvendintos sės vo telkinių vietose. liai gyvenančių žemdirbių. Antroje IV tūkst. pr. Kr pusėje RAK žmonės plačiai naudojo ir patys gamino ketur- Vidurio Europoje įvyko eneolito epochos technologinis sienius titnaginius kirvelius. Jiems priklausė ir įspūdingo lūžis - Tripolio ir Piltuvėlinių taurių kultūrose Volynėje ir dydžio šachtinės titnago kasyklos Kžemionki vietovėje, Skandinavijoje pradėta gaminti gludintus titnaginius kir kur buvo masiškai gaminami kirveliai iš juostinio titnago. vius, galbūt varinių dirbinių kopijas (Balccr, 1988, p. 80). Šie keliaudavo Kamiennos ir Vislos upėmis į šiaurę, po to Titnago gludinimo technologija sparčiai plito, o kirvelių nuo Vislos intakais ar sausuma plito į rytus ir vakanis. Ypač gamybos apimtys greitai pasiekė įspūdingą mastą. daug kirvelių randama derlingoje Kulmo žemėje (Balcer, Sunku pasakyti, ar šiuo laikotarpiu (mūsą chronolo Kowalski, 1978, pav. 7). Titnaginiai kirveliai, pagaminti gijoje tai vidurinis neolitas) gludinti kirveliai pasirodė ir tiek iš juostinio, tiek ir iš kitą rūšių titnago, dažnai aptin Lietuvos teritorijoje. Pirmiausia neaišku, ar tuo metu Lie kami RAK kapuose. Kai kurie kirveliai pasižymi savito tuvoje jau buvo įsikūrę pirmieji žemdirbiai, kurie naudojo mis fonnomis, mūsų tipologijoje atitinka 2-ajį ir 3-iąjį tipus. šiuos kirvelius. Nedaug čia gali padėti ir atsitiktiniai radi Klausimas, ar buvo RAK kultūros žmonės apgyven niai - Skandinavijos piltuvėlininkams būdingą plonapcn- dinę Lietuvos teritoriją, iki šiol nėra visiškai išspręstas. 17 Šiame darbe vėlyvojo neolito laikotarpis skirstomas į du p riodus: A (3200/3100-2300/2200 m. pr. Kr.) ir B (2300/2200- 1800/1700 m. pr. Kr.). Lietuvoje turime nemažai šiai kultūrai būdingų keramikos muno upėmis nuplukdyti iki Vidurio Lietuvos. Čia juos, radinių (Brazaitis, 2002, Rimantienė, 2002). Tarp kirvelių matyt, įsigydavo derlinguose upių slėniuose bei plačiala yra 2 padaryti iš juostinio ir vienas iš šokoladinio titnago. pių miškuose gyvulius auginančios RAK grupės. Dar du juostinio titnago kirveliai iš Klaipėdos krašto mi Vėlyvajame neolite A Baltijos pajūryje susiformavo nimi literatūroje (Gaerte, 1938, p. 37)18, vienas rastas net labai savita Pamarių kultūra. Šios kultūros žmonės dau Latvijoje (rpay/j,oniic, 1967). Nėra abejonių, kad jie bu giausia naudojo jūros resursus - žvejojo, medžiojo jūros vo pagaminti RAK bendruomenių Mažojoje Lenkijoje, t.y. žinduolius, rinko gintarą. Gyveno jie sėsliai dideliuose na už 400-500 km nuo radimo vietų ir mainais pasiekė Lie muose. Dėl nepalankių sąlygų žemdirbyste vertėsi mažai, tuvos teritoriją. manoma, kad augino kiaules, kurias šėrė žuvimi. Šios kul Atskirų RAK paminklų yra rasta nutolusių nuo pa tūros bendruomenės laikomos vienomis pagrindinių gin grindinės jų apgyvendintos teritorijos, t. y. Mozūrijos ir taro papuošalų tiekėjų. Mainais į gintarą greičiausiai jos Volynės: Krasnaselsky kapinynas Nemuno aukštupyje gaudavo trūkstamų žemdirbystės produktų. Titnaginiai kir (Charniausky, 1996), Tiurinščinos kapas Dnepro aukštu veliai, kaip ir kitokie titnaginiai įrankiai, nelabai domino pyje (Shmidt, Szmyt, 1996), galbūt K. Tiškevičiaus apra šios kultūros žmones. Didelėse ir plačiai tyrinėtose gyven šytas megalitinis kapas Minsko paviete (Tyszkievvicz, vietėse rasta vos keletas titnaginių kirvelių, plačiau nau 1868, p. 148-149). Šie paminklai gali būti vertinami kaip doti akmeniniai įtveriamieji kirvukai. Gludinimo RAK visuomenės bandymas prasiskverbti į naujas terito technologija Pamarių kultūros žmonėms buvo gerai žino rijas bandant jas apgyvendinti arba siekiant tarpkultūrinių ma. Iš vietinių pajūryje randamų titnago rieduliukųjie pa kontaktų. Lietuvoje kiek didesnis keramikos RAK kom sigamindavo gludintų kaltelių ir net gremžtukų gludintais pleksas rastas tik Jaros 1-ojoje gyvenvietėje (Anykščių r.). ašmenimis. Nemažai tokių dirbinių rasta Nidos (Riman Kartu rastas ir titnago nuoskalų lobis (Girininkas, 1977). tienė, 1989) irŽucevo (Žurek, 1954) gyvenvietėse. Sprendžiant iš titnago žaliavos, krūvoje rastos plačios ir III tūkst. pr. Kr. pradžioje milžiniškoje Šiaurės Euro plonos bifasinio skaldymo nuoskalos (540 g) buvo nuskel pos teritorijoje atsiranda gyvulių augintojų bendruomenės, tos ir atsineštos kažkur iš Pietų Lietuvos arba Baltarusi archeologijoje įvardijamos bendru Virvelinės keramikos jos. Rutulinės amforos Šventosios radimvietėse greičiausiai kultūros (VKK) vardu. Ši kultūra istoriografijoje yra su yra tarpkultūrinių mainų pasekmė. Taigi RAK radiniai Lie silaukusi tiek daug prieštaringų vertinimų, kad net trumpa tuvoje gali būti vertinami tik kaip pavieniai bandymai pra nuomonių apžvalga užimtų labai daug vietos. Apsiribosi siskverbti įnaujas teritorijas arba kaip mainų pasireiškimas. me pateikdami tik svarbiausias ir, mūsų nuomone, arčiau Atliktoje ketursienių kirvelių paplitimo analizėje išryš siai tiesos esančias šios kultūros charakteristikas. kėjo didelė sankaupa Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuo VKK visoje jos paplitimo teritorijoje geriausiai pa se (3 pav.), didesnė koncentracija pastebėta ir Nemuno žįstama iš kapų, kurie pasižymi gana vienodu įkapių žemupyje. Tarp jų nemažai yra RAK būdingų 2-ojo ir 3- komplektu, - dažniausiai mirusiajam buvo įdedamas lai iojo tipo dirbinių. Šiuose regionuose vėlyvojo neolito gy vinis kovos kirvis, titnago skeltė-peilis, titnago kirvelis, venviečių nežinome, tačiau atsitiktiniai radiniai liudija, kad kaulinis smeigtukas, kartais molinis indas, gintaro papuo kraštas buvo intensyviai apgyvendintas, o jame gyvenę žmo šalų, titnaginių strėlių antgalių. Labai mažai žinoma šios nės plačiai naudojo titnaginius kirvelius. Savaime peršasi kultūros gyvenviečių, todėl manoma, kad žmonės gyve prielaida, kad vėlyvajame neolite Suvalkijoje buvo įsikūru- no labai mobiliai, jų ūkio strategija buvo artima klajokli- sios RAK arba glaudžiai su ja susijusios bendruomenės. nei gyvulininkystei. Yra nemažai zooarcheologinių Sprendžiant pagal kirvelių patiną, šiame regione naudotas duomenų, rodančių, kad daugiausia šios bendruomenės ir ritualinio aukojimo vandenyje paprotys. augino avis. Taip pat manoma, kad VKK žmonės galėjo Titnago kirveliai į šiuos regionus patekdavo mainais, būti neolito laikotarpio mainų tarpininkai tarp įvairių to tačiau dauguma jų pagaminti ne Mažosios Lenkijos tel meto visuomenių. kiniuose, o kažkur arčiau. Atrodo, matinio šviesaus arba Lietuvoje rasta iki dvidešimties VKK kapų, dviejuo dvispalvio šviesaus/juodo titnago žaliava buvo eksploa se iš jų buvo rasti titnaginiai kirveliai. Be didesnių abejo tuojama Krasnaselsky kasyklose Volkovisko rajone, Va nių VKK galima priskirti ir Norūnų (Alytaus r.) lobį, kurio karų Baltarusijoje. Toje vietoje buvo tyrinėtas RAK sudėtis beveik tiksliai atkartoja Gyvakani (Kupiškio r.) ka kapinynas (Charniausky, 1996). Masiškai prie kasyklų ga-. po inventorių. VKK priklauso ir apie šimtą įvairiose Lietu minamus titnaginius kirvius būdavo nesunku Ros ir Ne vos vietose rastų laiviniųkovos kirvių, kurie koncentruojasi 18 Gali būti, jog V. Gcrtės paminėti kirviai pagaminti nc iš juostinio, bet iš juostuoto ar margo kreidos periodo titnago. 11 pav. 1-ojo tipo titnago kirvelių ir laivinių kovos kirvių paplitimas. daugiausia vakarinėje Lietuvos dalyje (11 pav.). Greičiau nės, nuoskala (16:1 pav.). Lieka neaišku, ar praktikavo siai nemažai titnaginių kirvelių iš šio regiono taip pat sie VKK žmonės ritualinį kirvelių aukojimą. Skandinavijoje, tini su VKK, kaip ir kirveliai, rasti Latvijoje ir Estijoje. Pavienių kapų kultūros teritorijoje, šis paprotys buvo pa Lietuvoje, skirtingai nei kituose kraštuose, aptikta paly plitęs, tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje nėra užfiksuotas. VKK ginti daug VKK gyvenviečių pėdsakų, kai kurios gyven bendruomenės dalį kirvių greičiausiai gaminosi buitinės vietės (Šventoji 1A, Daktariškės 1-oji ir 5-oji, Karaviškių gamybos sąlygomis iš vietinės žaliavos. VKK keramikos 6-oji, Kretuono 1 A) pasižymi gana dideliais keramikos in dažnai randama titnago turinčiose Pietų Lietuvos vietose, dų kompleksais, tačiau apie titnago apdirbimų jose beveik ten pat pasitaiko sulūžustųketursieniųkirvių ruošinių. Visgi nieko negalima pasakyti. labiausiai naudotas baltas (šviesiai pilkas) matinis, grei Sprendžiant iš kapų radinių tiek Lietuvoje, tiek ir kai čiausiai nevietinis, kasyklų titnagas. Minėti Krasnaselsky myniniuose kraštuose, VKK būdingiausi nedideli 1 -ojo ti telkiniai, matyt, nebuvo kontroliuojami kurios nors vie po ketursieniai kirveliai. Daug jų randama Vakarų ir nos grupės arba skirtingos kultūrinės grupės eksploatavo Vidurio Lietuvoje, palyginti mažai - Vilkaviškio ir Mari juos periodiškai. VKK buvimą kasyklų rajone liudija pa jampolės rajonuose, kurie greičiausiai buvo apgyvendinti laidojimas šachtoje (Typima, 1976, c. 128). Gali būti, kad RAK gnipių. Artimus ryšius tarp šių kultūrinių grupių liudi dalis VKK bendruomenių, kaip ir RAK, užsiėmė speciali ja Karaviškių 6 VKK gyvenvietėje rasta juostinio kirvio, zuota titnago gavyba ir masine kirvių gamyba. Svarbus kurių gamyba ir paskirstymu užsiėmė RAK bendruome VKK klajoklių kelias buvo Nemunas - jo krantuose rasti keli lobiai su negludintais dvispalvio titnago kirvių ruoši elito išlaikomų specialistų. Visgi nemaža dalis šio laikotar- „ niais (17 pav.). Turint galvoje, kad VKK bendruomenės pio kirvelių, matyt, priklauso buitinės gamybos produktams. pasiekdavo ir Skandinaviją, kirvelių kilmės galima ieško Vėlyvajame neolite B Rytų ir Pietų Lietuvoje tebegy ti ir tuose kraštuose. vavo žvejų ir medžiotojų bendruomenės, kuriose šiuo lai Vėlyvajame neolite A gludinimo technologiją ėmė lai kotarpiu taip pat įvyko reikšmingų permainų. Dalis šių kyti ir miškų neolito žmonės. Miškų neolito bendruome bendruomenių pradėjo gyventi sėsliai polinės konstrukci nės Nemuno aukštupyje intensyviai skaldė titnagą jos pastatuose (Kretuono 1C, Žemaitiškės 2-oji gyvenvie gyvenvietėse, gaminosi arba gaudavo iš kaimyninių gru tės). Medžiotojai intensyviai bendravo su žemdirbiais, pių dvipusius kirvius. Kirveliai buvo gaminami ir naudo greičiausiai vyko gana stabilūs mainai, apie kąliudija smar jami grynai utilitariniais tikslais, jokie ritualiniai aukojimo kiai išaugusi kailinių žvėrelių medžioklė ir gyvenvietėse papročiai nėra užfiksuoti. Smėlinėse Nemuno aukštupio randami importiniai daiktai - gintaro papuošalai, skalūno baseino gyvenvietėse kartais pasitaiko negrabiai pagamintų dirbiniai. Šiuo laikotarpiu miškų neolito bendruomenės ovalo ar netaisyklingos formos lęšio pjūvio kirvių gludin naudojo gerai išvystytą titnago industriją, paremtą plačių tais ašmenimis ir briaunomis (23 pav.). Tokių dirbinių ne nuoskalų gamyba. Daug buvo gaminama smulkių gludin sutinkama niekur kitur, išskyrus Pietų Lietuvą (8 pav.). tų kaltelių. Gludinimui buvo naudoti smiltainio galąstu Maždaug apie 2300/2200 m. pr. Kr. Vidurio Europo vai, kurių gausiai randama gyvenviečių kultūriniuose je prasidėjo bronzos gamyba, kartu ir nauja priešistorės sluoksniuose. Neretai titnaginiai kirveliai buvo naudoja epocha - bronzos amžius. Pietų Lenkijos ir Čekijos terito mi kaip žaliava kitiems dirbiniams gaminti, suskaldytas rijoje susiformuoja Unetičių kultūra, kurios bronzos in ketursienis kirvelis yra rastas Papiškių 4-ojoje gyvenvie dustrijos produktai paplito toli už šios kultūros ribų. tėje. Iš gludintų kirvių nuoskalų padarytų dirbinių gausiai Titnaginiai kirveliai pradėjo nebetekti tos reikšmės, kurią rasta Kretuono 1C, Papiškių 4-ojoje, Pietų Lietuvos gy turėjo anksčiau, pagrindiniai jų gamybos centrai pradėjo venvietėse. Visa tai rodo, kad šiose visuomenėse gludinti nykti. Kirveliai buvo gaminami ir toliau įvairiuose telki titnago dirbiniai neužėmė kokios nors išskirtinės vietos - niuose, tačiau jų gamyba nebebuvo tokia masinė, smar tai buvo buityje naudojami įrankiai. kiai išaugo buitinės gamybos apimtys, labai padidėjo Apie 1800/1700 m. pr. Lietuvoje formuojasi nauja kirvelių įvairovė. kultūrinė situacija, o tai žymi bronzos amžiaus pradžią. Mūsų chronologijoje bronzos amžiaus pradžia Vidu Galutinai sunyksta žvejų ir medžiotojų visuomenė, susi rio Europoje sinchronizuojama su vėlyvojo neolito B pra formuoja visuomenė, kuriai pavadinti taikomas Tšineco džia Lietuvoje. Apie žemdirbyste ir gyvulininkyste kultūros (horizonto) terminas. Nors apie šį laikotarpį mū besiverčiančią visuomenę šiuo laikotarpiu mūsų suprati sų žinios taip pat menkos, atrodo, kad titnaginiai kirveliai mas dar labai miglotas. Iš negausių gyvenviečių ir pavie šiuo laikotarpiu jau nebebuvo gaminami. Panašiu metu tit nių radinių atrodo, kad vėlyvajame neolite B gyveno naginių kirvelių gamyba nutrūko ir Skandinavijoje (Apel, žmonės, kurių materialinėje kultūroje galima įžvelgti VKK, 2001). RAK bei mišku neolito bendruomenių tradicijų tąsą. Ne Apibendrinant galima pasakyti, kad vėlyvajame ne sigilinant į keramikos, taip pat ir spėjamus ūkio struktūros olite agrarinių ir miškų neolito kultūrų titnago industrija skirtumus, visas šias bendruomenes sujungėme į povirve- ryškiai skyrėsi tiek apsirūpinimo žaliava strategija, tiek ga linio laikotarpio žemdirbių visuomenę (PŽV). mybos technologija, tiek dirbinių formomis. Panaši titna Kai kurios PŽV grupės vertėsi masine ovalaus pjūvio go industrija buvo būdinga vienodo ūkinio tipo kultūrinėms kirvelių (6 tipas) gamyba Krasnaselsky titnago kasyklose. grupėms. RAK ir VKK mobilūs gyvulių augintojai nau PŽV titnago skaldymo specialistai pasirinko kirvių gamy dojo ketursienius kirvius ir kaltus, Nemuno aukštupio me bos iš bifasų metodą, susijusį su miškų neolito titnago skal džiotojai - dvisienius nežymiai gludintus kirvius, Pamarių dymo tradicijomis bei užtikrinantį didesnį ruošinių skaičių ir Narvos kultūrų sėslūs ruonių medžiotojai ir žvejai - vie per tąpatį laikąnegu gaminant ketursienius kirvius. Spren tinės gamybos smulkius gludintus kaltelius. Neolito pa džiant iš radiokarboninių datų, kirvių gamyba klestėjo vė baigoje, matyt, dėl kultūrinės integracijos bei išvystytos lyvojo neolito pabaigoje. Taisyklingų 6-ojo tipo šviesaus masinės kirvių gamybos prie kasyklų šie skirtumai nive ir dvispalvio titnago kirvelių, atitinkančių masinės gamy liavosi - visuotinai naudoti dvisieniai kirviai, tačiau ima bos požymius, rasta įvairiose Lietuvos vietose. Masiškai skirtis masinės ir buitinės gamybos produktų formos. Iš prie kasyklų gaminamus titnaginius kirvius būdavo nesunku kasyklų titnago gaminami vidutinio dydžio dvisieniai kir atsiplukdyti Ros ir Nemuno upėmis. Keli hipermorfiški, veliai, iš vietinio titnago gyvenvietėse - nedidukai kalte preciziškai pagaminti, tačiau ne itin funkcionalūs prestiži liai gludintais ašmenimis. Kai kurie itin didžiuliai ir niai kirviai galėjo būti pagaminti profesionalių meistrų, preciziškai apdirbti kirviai buvo pagaminti priklausomų 12 pav. 1-ojo tipo ketursieniai kirviai: 1 - Darsūniškis (Kaišiadorių r., VDKM 1985:4), 2 - Palumpiai (Klaipėdos r., MLIM 455 (1470)), 3 - Šakališkė (Švenčionių r LNM EM-231), 4 - Karklė (Klaipėdos r., SM A-530 (GK7751)), 5 - Jonaičiai (Telšių r., ŽMA 5993) 6 - Nartas (Marijam polės r., M KM A-225), 7 - Baraučizna (Ukmergės r., VDKM 102). ' 13 pav. 1-ojo tipo kctursieniai kirviai: 1 - Rudnia (Varėnos r., LNM EM-96:13), 2 - Ariogala (Kėdainių r., KKM 453), 3 - Šarnclės gyvenvietė (Plungės r., LNM EM 2237.72), 4 - Pakarklis (Kėdainių r., KKM 435), 5 - Punia (Alytaus r., UKKM A-l 19 (4378)), 6 - be radimvietės (LNM EM 179:1), 7 - Juodupiai (Vilkaviškio r., LNM EM-139). 14 pav. 1-ojo tipo kctursieniai kirviai: 1 - Gricžionys (Ukmergės r., VDKM 101), 2 - Kiaulupiai (Šakių r., VDKM 2454), 3 - Meinartai (Plungės r., VDKM 92), 4 - Girininkai (Šilutės r., ŽNKM 7745), 5 - Kuršiai (Kelmės r., VDKM 91), 6 - Kalno Grikštas (Kretingos r., KRM 6S34),'7 - Gnpiškės (Prienų r., LNM EM-2513-1), 8 - Šiaudiniškiai (Vilkaviškio r., VKM 802), 9 - Valakiukai (Kelmės r., ŠAM 1571). 16 pav. Juostinio titnago ketursienio kirvio nuoskala (1) ir sveiki dirbiniai (2,3): 1 - Karaviškių 6-oji gyvenvietė (Varėnos r., LNM Kar6-1729), 2 - Igliškėliai (Marijampolės r., VDKM 100), Šeimyniškėliai (Anykščių r., privatus rinkinys Anykščiuose). 17 pav. 1-ojo tipo ketursienių kirvių ruošiniai; iš lobio (1) ir atsitiktinis (2): 1 - Paduoblis (Alytaus r., LNM EM-1897), 2 - Alytaus apylinkės (AKM 10232). 18 pav. 2-ojo tipo ketursieniai kirviai: 1 - Vidurio Lietuva (KKM 417), 2 - Kernavė, Mindaugo sosto pik. (Širvintų r., VKKRM A-4020), 3 - Rugiagėliai (Vilkaviškio r., M KM A-172), 4 - Valkininkai (Varėnos r., LNM EM-135),,5 - Vosiškiai (Kauno r., BI3KM 1847), 6 - Turžėnų apylinkės (Kauno r., privatus rinkinys Kaune). 19 pav. Ketursieniai kirviai iš Nemuno žemupio: 1 - Tauragės apylinkės (TMS 1530), 2 - Tauragės apylinkės (TMS 1532), 3 - Luisenhof (Klaipėdos m., ŠM A-433 (GK1525)). 20 pav. 3-ioio tipo ketursieniai kirviai (kaltai): • ,.„„../,,• i MM niu 1 - Kašėtos (Varėnos r LNM EM-110:2), 2 - Sūdintai (Mažeikių r., LNM EM-1908), 3 - Kašėtos (Varėnos r., LNM EM- 60:41) 4 - Kišai (Vilkaviškio r., VKM 4101), 5 - Migonys (Kaišiadorių r., LNM EM-2116:2), 6 - Danieliškia. (Marijampolės r., LNM EM-2112:1), 7 - Darsūniškis (Kaišiadorių r., VDKM 1985:5). 21 pav. Plonapenčiai ketursieniai kirviai iš Baltarusijos (1) ir Švedijos (2): 1 - Zavieže, kažkur prie Ozery, Gardino sritis (LNM EM-1920), 2 - Švedija (LNM EM-1801). 22 pav. Ketursienių kirvių ruošiniai: 1 - Nočia (Gardino sritis, Baltarusija, LNM EM-26:53), 2 - Nemuno aukštupio baseinas (LNM EM-177), 3 - Skirvainiai (Raseinių r., VDKM 1106), 4 - Palių pelkės (Prienų r., VKM 2928), 5 - Rudnia (Varėnos r., LNM EM-128:40). 23 pav. 5-ojo tipo dvipusiai kirviai iš Varėnos rajono: 1 - Barzdžio miško gyvenvietė (LNM EM-2255:311), 2 - Gribaša (LNM EM-19:167), 3 - Rudnia (LNM EM-128:55), 4 - Rudnia (LNM EM-128:49), 5 - Kašėtos (LNM EM-60:5), 6 - Kašėtos (LNM EM-95:6), 7 - Rudnia (LNM EM-128:53), 8 - Nemuno aukštupio baseinas (LNM EM-93:1250), 9 - Rudnia (LNM EM-128:46). 24 pav. 6-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - Martinonys (Utenos r., UKM A-123 (2834)), 2 - Prienų apylinkės (VDKM 80), 3 - Darsūniškis (Kaišiadorių r., KM 30), 4 - Daugirdai (Marijampolės r., LNM EM-2327), 5 - Kukutėliai (Ignalinos r., NM Al-3 (Gekl-759)), 6 - Šventosios 9-oji gyvenvietė (Kretingos r., LNM EM-2140:1), 7 - Navasiolkai (Alytaus r., VDKM 2034), 8 - Rudnia (Varėnos r., LNM EM-96:12), 9 - Pilviškių apylinkės (Vilkaviškio r., VKM 2886). 25 pav. 6-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - Jukneliškė (Lazdijų r., VDKM 72), 2 - Žaliakalnis (Kauno m., VDKM 73), 3 - Ponkiškiai (Alytaus r., AKM GEK-4128). 26 pav. 6-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - Daukšiai (Marijampolės r., VDKM 2323), 2 - Eiguliai (Kauno m., VDKM 2028). 27 pav. 7-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - be radimvietės (Kupiškio r., P KM 45), 2 - Vidurio Lietuva (PKM 1921), 3 - Vidurio Lietuva (PKM 225), 4 - Pasūduonys (Marijampolės r., LNM EM-143), 5 - Puvočiai (Varėnos r., AKM-1255), 6 - Didvyžiai (Vilkaviškio r., VKM 4056). 28 pav. Dvipusių kirvių ruošiniai: 1 - Miroslavo apylinkės (Alytaus r., AKM GEK-919), 2 - Vidurio Lietuva (VDKM 105:1), 3 - Kirsnos durpynas (Lazdijų r., M KM A-241). 29 pav. Norūnų (Alytaus r.) lobio radiniai. LNM 1990:1-9. amatininkų, naudoti ceremonijų metu valdžiai ir prestižui Brazaitis Dž., 2003 - Rytų Lietuva neolito ir bronzos demonstruoti. Senajame bronzos amžiuje, gimstant hie amžiaus sandūroje (daktaro disertacijos santrauka). Vilnius, rarchinei visuomenei, titnago industrija degradavo, utili 2003. tarinę ir socialines funkcijas suderinančius gludinto titnago Brazaitis Dž., 2003b - Papiškių 4-oji durpyninė gyven kirvius pakeitė prestižiniai metaliniai, taip pat mažai ga vietė // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 25, p. 191— mybos įgūdžių reikalaujantys bei iš visiems prieinamos 224. žaliavos, t. y. akmens ir rago, gaminami darbo kirviai. Brensztejn M., 1922 - Tadeusz Dowgird. Wspomnie- nie pošmiertne // Wiadomosci archeologicznc. Warszawa, 1922. T. VII. PABAIGOS ŽODIS Butrimas A., 1996-Sarnelės neolito gyvenvietė //Lie tuvos archeologija, Vilnius, 1996. T. 14, p. 174-191. Daugelis šiame straipsnyje pateikiamų teiginių yra hi Butrimas A., Kazakevičius V., 1985 - Ankstyvieji Vir potetinio pobūdžio įžvalgos, reikalaujančios žymiai dau velinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje // Lietuvos ar giau jas paremiančių argumentų. Manėme, kad, nepaisant cheologija. Vilnius, 1985. T. 4, p. 14-19. duomenų trūkumo ir prieštaravimų, geriau yra turėti gal Charniausky M., M., 1995 - Ancient flint mines in Be ir menkiau pagrįstą priešistorės viziją, negu neturėti jo larus // Archaeologia Plolona, 1995. Vol. 33, p. 262-270. kios. Tokie klausimai, kaip žaliavos identifikavimas ir Charniausky M., M., 1996 - Materials of Globular dirbinių panaudojimas, ateityje turėtų būti tiriami taikant Amphora culture in Belorus// Baltic-Pontic Studies, 1996. šiame darbe nenaudotus tiksliųjų mokslų ir eksperimenti- Vol. 4, p. 87-97. nius-trasologinius metodus. Vėlyvasis neolitas ir senasis Dowgird T., 1890 - O wyrobach z kamienia gladzone- bronzos amžius Europoje yra aiškiai paženklinti tolimų go znalezionych na Žmujdzi i Litwie // Odbitka z Pamiętnik migracijų ir mainų, todėl į daugelį klausimų atsakymų teks Fizyograficzny, 1890. T. X. ieškoti susipažįstant su kitų Europos šalių archeologine Ebbesen K., 1982 - Flint celts from single-grave bu medžiaga ir bendradarbiaujant su tų kraštų mokslininkais. rials and hoards on the Jutlandic Peninsula // Acta archaeo- Tikime, kad šis straipsnis yra tik įvadas į gilesnius ir la logica. K0benhavn, 1982. Vol. 53. biau specializuotus, tačiau kartu žymiai platesnius geog Ebbesen K., 1993 - Sacrifices to powers of nature// rafiškai minėto laikotarpio tyrimus. S. Hvass&B. Storgaard (ed.). Digging into the past. 25 years of archaeology Denmark, Kobenhavn, 1993, p. 122-125. Furholt M., 2003a - Die absolutchronologische Datie ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS rung der Schnurkeramik in Mitteleuropa und SUdskandina- vien. Bonn, 2003. Apel J., 2001 - Daggers, Knowledge & Power. Uppsa Furholt M., 2003b - Absolutchronologie und die Ent la, 2001. stehung der Schnurkeramik // www.jungsteinSITE.de. Bagušienė O., Rimantienė R., 1974 - Akmeniniai glu Gaerte W., 1938 - Gebänderte Feuersteingeräte aus Ost- dinti dirbiniai //Lietuvos archeologijos atlasas. Vilnius, 1974. preussen // Elbinger Jahrbuch, 15. Elbing, 1938, p. 34-38. T. 1, p. 84-205. Galminas Z., Kudakas V., 1999 - Melioracija ir aplin Baker B., 1988 - The Neolithic flint industries in the kosauga. Vilnius, 1999. Vistula and Odra basins// Przcgląd archeologiczny, 1988. Girininkas A., 1977 - Šiaurės rytų Lietuvos akmens am T. 35, p. 49-100. žiaus paminklai. 1. Jaros I neolito (III tūkstantmetis prieš m. e.) Baker B., Kowalski K., 1978 - Z badai'i nad krzemie- gyvenvietė//MAD'A. Vilnius, 1977. T. 4(61), p. 77-91. niem pasiastym w pradzicjach // Wiadomosci Archcologic- Girininkas A., 1994 - Baltų kultūros ištakos. Vilnius, znc. Warszawa, 1978. T. XLIII, z. 2. p. 127-142. 1994. Becker C, J., 1959 - Flint mining in Neolithic Den Grinevičiūtė G., 2002 - Gribašos 4-oji akmens amžiaus mark // Antiquity 1959, 33(130), p. 87-92. gyvenvietė // Archaeologia Lituana 3. Vilnius, 2002, p. 5-33. Borkowski W., 1995 - Prehistoric flint mines complex Grooth M., E., Th., De, 1997 - The social context of in Krzemionki (Kielce Province) // Archaeologia Plolona, Neolithic flint mining in Europe // R. Shild and Z. Sulgos- 1995. Vol. 33, p. 506-524. towska (ed.). Man and flint. Proceedings of the Vllth Interna Borkowski YV., Migal W., Salaciiiski S., Zalewski M., tional Flint Symposium. Warszawa - Ostrowiec Swiejokrzyski. 1995 - Prehistoric flint mining complex at Rybniki - „Krzc- September 1995, p. 71-75. mianka" (Bialystok Province) - present state of research and Indreko R., 1938 - Ein Hockergrab in Ardu, Ksp. Ko prospects//Archaeologia Plolona, 1995. Vol. 33, p. 524-531. se // Öpetatud Eesti Seltsi Toimetustest XXX. Tartu, 193S, Brazaitis Dž., 2002 - Rutulinių amfoni kultūra Lietu p. 185-200. voje - reiškinys ar epizodas? // Lietuvos archeologija. Vil Jankauskas R., Tebclškis P. -Late Neolithic Grave from nius, 2002. T. 23, p. 29-40. Gyvakarai in the Context of Current Archaeological and Ant Olausson D., S., 1993 - Report on an ongoing research hropological Knowledge. Archaeologia Baltica. T. 6 (spau project: Craft specialization and prehistoric society // doje). Fomvannen, 1993. Vol. 88(1), p. 1-8. Juodagalvis V., 2002 - Stray ground stone axes from Už Olausson D., S., 2000 - Talking axes, social daggers // nemunė // Archaeologia Baltica 5, Vilnius, 2002, p. 41-50. D. Olausson & H. Vandkilde (ed.). Form, Function & Con Kadrow S., Szmyt M., 1999 - Absolute chronology of text. Material culture studies in Scandinavian archaeology. the eastern group of Globular amphora culture // Eastern exo Acta Archaeologica Lundensia. Series in 8. Lund, 2000, dus of the Globular amphora people: 2950-2350 BC. Bal- No 31, p. 121-133. tic-Pontic studies. Poznan, 1999. Vol. 4, p. 103-111. Puzinas J., 1938 - Naujausių proistorinių tyrinėjimų Kempisty A., YVlodarczak P., 2000 - Cemetery of the duomenys. Kaunas, 1938. Corded Ware Culture in Žerniki Góme // Swiatowit. Supple Rimantienė R., 1980 - Šventoji. Kn. 2. Pamarių kultū ment Series P: Prehistory and Middle Ages, Warsaw, 2000. ros gyvenvietės. Vilnius, 1980. Vol. V. Rimantienė R., 1984-Akmens amžius Lietuvoje. Vil Knutsson K., 1988 - Making and Using Stone Tools. nius, 1984. AUN 11, Uppsala, 1988. Rimantienė R., 1989 - Nida. Senųjų baltų gyvenvietė. Krukowski S., 1939 - Krzemionki opatowskie. Wars- Vilnius, 1989. zavva, 1939. Rimantienė R., 2002- Rutulinių amforų kultūra Vaka Kulikauskas P., 1961 - Akmens amžius // Lietuvos ar rų Lietuvoje // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2002. T. 23, cheologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 34-86. p. 41-50. Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeolo Rcch M., 1979 - Studien zu Depotfunden der Trichter- gijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. becher- und Einzelgrabkultur des Nordens. Neumunster, La Baume W., 1943 -Diejungsteinzeitliche Kugelamp- 1979. horen-Kultur in Ost- und Westpreußen // Prussia 35. Königs Scibior J., Koman \V., 1996 - Grave of the Globular berg, 1943. amphora culture from site No. 27 in Swierszczo (prov. Of Lévi-Strauss C, 1997 - Laukinis mąstymas. Vilnius, Zamošė, Poland) // Eastern exodus of the Globular amphora 1997. people: 2950-2350 BC. Baltic-Pontic studies. Poznah, 1996. Lietuvių kalbos žodynas, 1995 - Vilnius, 1995. T. XVI. Vol. 4, p. 28-34. Madsen B., B., 1993 - Flint - extraction, manufacture Sconbok Y., 2002 - „Thunder-axes" and the traditional and distribution// S.Hvass & B. Storgaard (ed.). Digging view of stone tools in Korea // Journal of East Asian Archa into the past. 25 years of archaeology Denmark, Kobenhavn, eology 4, Brill, Leiden, 2002, p. l^t. 1933, p. 126-129. Shniidt E., A., Szmyt M., 1996 - Ritual complex of the Maleyev Y., 1996 - Selected graves of Globular amp Globular amphora culture on the upper Dnieper basin (Rus hora culture from Volhynia and Podolia (Ukraine) // Eastern sia) //Eastern exodus of the Globular amphora people: 2950- exodus of the Globular amphora people: 2950-2350 BC. Bal- 2350 BC. Baltic-Pontic studies. Poznan, 1996. Vol. 4, tic-Pontic studies. Poznan, 1996. Vol. 4, p. 53-61. p. 79-86. Montelius O., 1875 - De svenskaflintyxornas olika ty Sillitoc P., Hardy K., 2003 - Living lithics: ethnoar- per// Tidskrift for Antropologi och Kulturhistoria, 1875. chaeology in highland Papua New Guinea // Antiquity, 2003, Vol. 1(3), p. 1873-1877. 77:555-566. Nielsen L., E., 1997 - Raw material provenance in the Stafford M., 1998 -In search of Hindsgavl: experiments Early Neolithic. A comparative study of thinbutted flint axes in the production of Neolithic Danish flint daggers // Anti from two regions in Jutland, Denmark // R. Stiild and Z. Sul- quity 72,1998, p. 338-349. gostowska (ed.). Man and flint. Proceedings of the Vllth In Stout D., 2002 - Skill and cognition in stone tool pro ternational Flint Symposium. Warszawa - Ostrowiec duction //Currentanthropology,2002. Vol. 43,No. 5,p. 693- Švviątokrzyski. September 1995, p. 261-267. 722. Nielsen P., O., 1977 - Die Flintbeile der frühen Trich Szmyt M., 2001 - Spolecznošci kullury amfor kulis- terbecherkultur in Dänemark // Acta archaeologica 48,1977, tych w Europic Wschodniej // Od neolityzacji do poczatkow p. 61-128. epoki brązu. Poznan, 2001, p. 167-193. Olausson D., S., 1983a - Flint and groundstone axes in Szukicwicz W., 1901a - Szkice z archeologii przedhis- the Scanian Neolithic. An evaluation of raw materials based torycznej Litwy. Cz. I. Epoka kamienna w gub. Wilcnskiej. on experiment// Scripta minora regiae societatis humanio- Wilno, 1901. rum-litterarum Lundensis 1982-1983:2. Szukicwicz W., 1901b - Poszukiwania archcologiczne Olausson D., S., 1983b - Lithic technological analysis w powiccic Lidzkim i Trockim (gub. Wilcriska) // Swiato of the thin-butted axe // Acta archaeologica 53, 19S3, p. 1- wit, 1901. Till, p. 3-29. 87. Szukicwicz W., 1904 - Narzqdzia kainiennc gladzone w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wileriska) // Swiatowit, 6poii33Bara Beny 3 Eejiapyci y (bon,n,ax BapmaycKara 1904. T. V, p. 9-16, 50-58. apxeaJiariHiiara My3ea //' ricrapbiHiia - apxeajiarimibi 36opniK Tarasenka P., 1928 - Lietuvos archeologijos medžia 14. MincK, 1999, c. 68-82. ga. Kaunas, 1928. IToGojib JI. /J,., 1979-/J,peBiiocTii Bejiopycim B My3estx Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1988 - Vilnius, 1988. nojibimi. MHHCK, 1979. Tyszkiewicz E., 1842 - Rzut oka na žrodla archcologii IloKpoBCKiiii U>. B., 1892 - Bii.TCHCKiifi My3eii krajowej. Wilno, 1842. apoBiiocTeu. Biuibiia, 1892. Tyszkiewicz E., 1850 - Badania archeologiczne nad za- Itoicpoisciciiii . B., 1899 - ApxeojiormiecKa>i napTa bytkami przedmiotow sztuk i rzemiosl i t. d. w dawnej Lit- KOBCHCKOU ryGcpniiii. Biuibiia, 1899. wie i Rusi litewskiej. Wilno, 1850. CopoKim A. H., 2002 - Me30niiT }Kii3flpimcKoro Tyszkiewicz K., II., 1868 - O kurhanach na Litwie i iionccbH. MocKBa, 2002. Rusi zachodniej. Berlin, 1868. TIIXOIIOB B. T., 1968 - HoBoniopnieBCKiifi Kjiaa Whittle A., 1995 - Gifts from die earth: symbolic dimen KJiiiHOBiianbix TonopoB // CoBCTCKafl apxeononifl, 1968, Nu 2, sions of the use and production of Neolithic flint and stone c. 242-246. axes // Archaeologia Plolona, 1995. Vol. 33, p. 247-259. Zabiela G., 2002 - Vandalinas Šukcvičius - akmens am SANTRUMPOS žiaus gyvenviečių tyrinėtojas (150-ųjų gimimo metinių su kakčiai pažymėti) // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2002. Archeologinės kultūros: T. 23, p. 9-28. PTK - Piltuvėlinių taurių kultūra Žurek J., 1954 - Osada z mlodszej epoki kamiennej w PŽV - Povirvelinė žemdirbių visuomenė Rzucewie, pow. Wejherowski i kultūra rzucewska// Fontes RAK - Rutulinių amforų kultūra Archeologici Posnanienses. 1954. T. IV, p. 1-42. VKK - Virvelinės keramikos kultūra ApTeiueiiKO H. H., 1967 - rineiueHa Bepxnero n cpefluero noflHenpoBta B 3noxy 6pon3M, MocKBa, 1967. Muziejai: Biiji'iiiiicicu O., 1850 - ApxcojionmecKiie IIOIICKH B AKM - Alytaus kraštotyros muziejus JTIITBC // 3amicKii Caiucr rteTepSyprcKoro apxeojioninecKO- BBKM - Babtų kraštotyros muziejus nyMii3MaTniecKori o o6mecTBa. CaiiKT rieTep6yp, 1850. T. II, BKM - Biržų krašto muziejus „Sėla" c 411-415. KKM - Kėdainių krašto muziejus Tpay/ioiiiic JI., ] 967- JlaTBiia B onoxy n03jtnen 6poii3bi KM - Kaišiadorių muziejus n paimero >KCJic3a. Pnra, 1967. KRM - Kretingos muziejus ryKOBciciiu K., 1892 - KOBCHCKIIU yc3^// ElaMJiTiiaH LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje Kiui/KKa KoBeįicKoii ry6epiiiin ita 1892 roA. KoBita, 1892. MKM - Marijampolės kraštotyros muziejus Typinia H. H., 1973-K Bonpocy 06 OGMCHC B iiconirai- MLIM - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdoje •įecKyio Dnoxy // KpaTKiic cooSmemiH HiiCTiiTyTa apxeo- NM - Nalšios muziejus Švenčionyse Jionui CCCP. Bun. 138, MocKBa, 1973, c. 12-23. PKM - Panevėžio kraštotyros muziejus Typniia H. H., 1976 - /JpcBime KpeMHeAo6biBaioinne ŠAM - Šiaulių „Aušros" muziejus uiaxTu na TepiiTopmi CCCP. MocKBa, 1976. ŠM - Šilutės muziejus KnpKop A., 1858 - nepeMHCBbiu KaTajior npe^MOTOB, TIM - Trakų istorijos muziejus XpallHimiXCH B BlIJlbllIOCCKOM My3CC apeBHOCTCfi, BlIJlbHO, TMS - Tauragės muziejus „Santaka" 1858. UKM - Utenos kraštotyros muziejus KoBiiypico T. M., 1971 - Cocian, npoiicxo>Kflciiiie u UKKM - Ukmergės kraštotyros muziejus Bonpocbi iiariiuinauiiii KoiiKpeuiiii KpcMiin. ABTopcd). KanaVDK. M - Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune auc. Jlciiinirpafl, 1971. VKKRM - Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato KpaiiiiOB ĮX. A., 1972-JlTicBiiermiaa įicropiia Bonro- muziejus OKCKoro MOKflypewbH, OaTbHiiOBCKaa KyjibTypa. II TUCHMC- VKM - Vilkaviškio krašto muziejus JICTIIC no II. e. MocKiia, 1972. ŽMA - Žemaičių muziejus „Alka" Telšiuose Kpi>iuaju,iicBi'i M. M., 1999 - Maiopmuibi ncaiiita i ŽNKM - Žemaičių Naumiesčio kraštotyros muziejus. GROUND FLINT AXES IN LITHUANIA Džiugas Brazaitis, Gytis Piličiauskas Summary Ground flint axes are unique work tools, distinctively gies, supposed variations of the functional purpose and the distinguished among other Neolithic period stone artefacts. form of artefacts (Fig. 4). Most of the axes of Type 1 which In 19th century ground stone artefacts, including flint were likely produced in workshops not far from flint mines, artefacts, were collected by private collectors - the landed later spread widely due the exchange. Axes of Type 1 were gentry and intelligentsia. During the interwar period due to produced of banded flint in the Krzemionky mines by com the increased interest in the country's history, a number of munities of the Globular Amphora Culture (Fig. 16). The ground store tools in the collections of science societies and mass production might have taken place near flint mines in museums also increased (Table 1). However, until the 21st the western Belarus. Much rarer finds in Lithuania were thin century, stray found ground stone artefacts were not used square axes of Type 2 (Fig. 18, 19) which are specific prod while exploring prehistoric cultural processes. This article is ucts of the flint industry of the Globular Amphora Culture. written having used the geoinformation database created by Narrow and long artefacts with collateral sides or a slightly the authors, which has the information about find spots and flared blade (Fig. 20) were traditionally called chisels by circumstances of ground flint artefacts, the colour and tex archaeologists (Type 3). The artefacts of Type 4, i.e. Scan ture of raw material, morphological, metrical and technologi dinavian thin-butted axes, have not been found in Lithuania. cal features. The data were supplemented with digital pic Only one axe of this type is found in Belarus (Fig. 21:1). tures of the artefacts taken from 2-5 angles. The information Axes of Type 5 were found only in the southern Lithuania has been gathered about 900 finds in total, where 501 finds and at the upper reaches of the Nemunas in Belarus, and were unbroken axes. they are characteristic to the Neolithic Nemunas culture As the methods of the exact sciences have given no reli (Fig. 23). Axes of Type 6 (Fig. 24,25,26) might be slightly able results for identification sources of flint raw material later than square axes, belonging to the Post Corded Ware yet, the flint raw material used to make axes was analysed period, while some of them might be products of the mass visually only. Based on the flint colour and texture, 9 types production near flint mines. There is little information about of the raw material used to make axes were singled out the chronology and producers of axes of Type 7 (Fig. 27, (Table 2), which do not correspond separate flint mining sites. 28). The last Type 8 represents a separate technological Majority of the axes found in Lithuania (white and two group of small chisels. coloured) might have been produced in mines in the north The analysis of the spatial distribution is based on the western Belarus and of the local erratic flint from the south presumption that the variations of the artefact distribution ern Lithuania. Some axes might have been brought from the reflect the past realities related with the cultural processes of area near Dnieper, Volhynia or the southern Scandinavia. Be the period when these artefacts have been produced and used. sides, several artefacts found in Lithuania were produced of Our collected data and calculations confirmed that historical the raw material which was found merely in Poland: 2 banded factors distorted the situation very slightly. flint axes (Fig. 16:2-3), 1 - chocolate (Fig. 18:2) and 1 grey Axes and their parts were found in many archaeologically white-spotted (Švieciechov) (Fig. 28:2). investigated sanddy settlements in the southern Lithuania. According to the form of the blank and the method of Most of the finds were related with the Forest Neolithic cul knapping, 3 technological groups of ground artefacts were dis tures. Small chriscls were found in the settlements of the tinguished: square axes, bifacial axes and small chisels. Square Rzuccwo culture. In Lithuania, ground flint axes were found artefacts were mostly found in Marijampolė and Vilkaviškis only in two burials and in three hoards. The axes found in districts, the least number of artefacts was found in the north the hoards are likely to be valuables hidden due to unknown eastern Lithuania. Most of the bifacial artefacts were detected reasons. They arc objects of the exchange (6:1, Fig. 18), but in the southern Lithuania (Table 4). According to the burial not the traces of the ritual practice. The majority of the axes material, the inhabitants of the agrarian cultures - the Globu found in Lithuania arc isolated unbroken artefacts (Table 6). lar Amphora culture and the Corded Ware culture - used square They are usually found in arable lands, more rarely - during axes and chisels. Farmers of the Post-Corded Ware culture and the other earthworks (Table 5). A part of the isolated axes people of the Forest Neolithic cultures at the upper reaches of arc related with the disturbed cultural layers of the settle the Nemunas used bifacial axes, while small chisels arc char ments or destroyed burials (Fig. 9), other ones were purpo- acteristic to the Rzuccwo and Narva cultures. sivcly left during the certain rituals. A number of the isolated Ground artefacts were intuitionally classified into 8 types axes were found in the places of secondary deposition: where the main chosen criteria were the production technolo hillforts, medieval towns, etc. It appears that in the Late Neolithic B and at the begin territories of the Southern Lithuania, where broken blanks of ning of the Bronze Age, there was a permanent exchange square axes were also found. White (bright grey) opaque flint, system in the Nemunas basin since significant features of most likely from mines, was most often used. In the Late the mass production of axes were observed in the Neolithic A, the Forest Neolithic communities at the upper Krasnaselsky site in the western Belarus. In the Middle reaches of the Nemunas started producing bifacial axes of Lithuania, northwards from flint mines, i.e. downstream on Type 5, which were used only for utilitarian purposes. the Nemunas River, the nearest fertile soils were situated. It In the Late Neolithic B (2300/2200-1800/1700 B.C.) is likely that inhabitants of the Middle Lithuania exchanged there were people in Lithuania in whose material culture the their stock breeding products into axes. However, flint axes prolongation of the traditions of the Corded Ware culture, did not serve as money and they were not stockpiled. the Globular Amphora culture and the Forest Neolithic com Most of flint axes were daily work tools. It is likely that munities might be envisaged. Some groups of these commu during deforesting the usage of axes was limited and the al nities were engaged in mass production of axes with oval ternative methods were more often used. However, flint axes cross-section (Type 6) in the Krasnaselsky flint mines in the suited perfectly for cutting coppice woods and preparing fod western Belarus. In the Late Neolithic B, in the eastern and der from small tree branches for domestic animals. Heavy southern Lithuania the fishing and hunting communities who and thick tools are effective for splitting a tree along its fi produced and used small chisels still existed. bre. Chisels were found in hoards and burials with axes of In the Early Bronze Age, a new cultural situation formed other types - it is likely that they were used for specific job. up in Lithuania. The comunities of hunters and fishers dis A big number of axes were universal tools suitable for vari appeared. A new society fonned which was called using a ous jobs. Ground axes which were damaged beyond repair term of the Trzciniec horizon. Though our knowledge about were often used as flint raw material for smaller tools. The this period is also scanty, it is likely that flint axes were no symbolic meanings of flint axes might be found in the ethno longer produced during this period. graphical sources of the 19th century. In the Late Neolithic A, the Globular Amphora culture LIST OF ILLUSTRATIONS formed up. The northeastern border of it almost reached the territory of Lithuania. People of the Globular Amphora Cul Fig. 1. Primary and secondary flint sources in the north ture widely produced and used square flint axes. Impressively ern Europe and important flint mining sites. 1 - Margionys, large flint mines in the Krzemionky site where the mass pro erratic flint (Lithuania); 2 - Krasnaselsky, Cretaceous flint duction of axes of banded flint was based, also belonged to (Belarus); 3 - Rybniki, erratic flint (Poland), 4 - swiecieshow them. According to the collection of square flint axes in Lasek, grey white-spotted Cretaceous flint (Poland), 5 - Marijampolė and Vilkaviškis districts (Fig. 5), communities Krzemionki Opatowskie, Jurassic banded flint (Poland), 6 - of the Globular Amphora culture settled in Suvalkija. In those Jurassic chocolate flint (Poland), 7 - Kvarnby, Cretaceous territories flint axes occurred by exchange, but most of them senonian flint (Sweden); 8 - Blegvad, Cretaceous flint (Den were produced not in mines of the southern Poland, but nearer, mark), 9 - Thisted, Cretaceous flint (Denmark). likely in adits of the mines in the western Belarus. Flint axes Fig. 2. Morphology of the technological groups. Col on a mass scale produced near the mines were easily drifted umns represent square axes, dots - bifacial tools, circles - by the Ros and Nemunas Rivers up to the Middle Lithuania, small chisels.. where they were purchased by people of the Globular Am Fig. 3. Distribution of the technological groups of flint phora culture settled in fertile river valleys and leafy forests. axes in the regions. In the Late Neolithic A on the Baltic coast a very unique Fig. 4. Types of ground flint axes. culture - the Rzuccwo culture - formed. The people of this Fig. 5. Distribution of square flint axe types. culture mostly used the sea resources: they were fishing, hunt Fig. 6. Morphology of square axes of Types 1, 2 and 3. ing sea mammals, and collecting amber. They were not very Fig. 7. Morphology of bifacial axes of Types 5, 6 and 7. interested in flint axes. They more often used stone axes and Fig. 8. Distribution of bifacial flint axe types. small flint chisels made by themselves. Fig. 9. Finds from the supposed destroyed burial from At the beginning of the 3th millennium B.C. in the huge Kėdainiai city (KKM 917 and 918). territory of the Northern Europe, mobile stockbreeder com Fig. 10. Reworked tools from excavated sandy settle munities appeared. In archaeology they arc called the Corded ments in Varėna district: 1 - Karaviškės 6,2- Dubičiai 1, Ware culture. People of the Corded Ware culture might have 3-Gribaša4. been middlemen of the Neolithic period among various com Fig. 11. Distribution of flint axes of Type 1 and boat munities of those times. According to the finds in burials battle axes. both in Lithuania and other neighbouring countries, the Fig. 12. Square axes of Type 1: 1 - Darsūniškis Corded Ware Culture is characterised by small square axes (Kaišiadoriai district, VDKM 1985:4), 2 - Palumpiai (Klai of Type 1. People of the Corded Ware culture produced a peda district, MLIM 455 (1470)), 3 - Šakališkė (Švenčionys part of axes by themselves using the local raw material. The district, LNM EM-231), 4 - Karklė (Klaipėda district, ŠM pottery of the Corded Ware culture is often found in flint A-530 (GK7751)), 5 - Jonaičiai (Telšiai district, ŽM A 5993), 6 - Nartas (Marijampolė district, MKM A-225), 7 - Danieliškiai (Marijampolė district, LNM EM-2112:1), 7 - Baraučizna (Ukmergė district, VDKM 102). Darsūniškis (Kaišiadorys district, VDKM 1985:5). „ Fig. 13. Square axes of Type 1:1— Rudnia (Varėna dis Fig. 21. Thinbutted axes from Belarus (1) and Sweden trict, LNM EM-96:13), 2 - Ariogala (Kėdainiai district, KKM (2): 1 -Zavieže, somewhere near Ozcry, Grodno region (LNM 453), 3 - Šarnelė settlement (Plunge district, LNM EM- EM-1920), 2 - Sweden (LNM EM-1801). 2237.72), 4 - Pakarklis (Kėdainiai district, KKM 435), 5 - Fig. 22. Blanks for square axes: 1 - Nochia (Grodno Punia (Alytus district, UKKM A-l 19 (4378)), 6 - unknown region, Belarus, LNM EM-26:53), 2 - the upper reaches of locality (LNM EM-179:1), 7 - Juodupiai (Vilkaviškis dis the Nemunas (LNM EM-177), 3 - Skirvainiai (Raseiniai dis trict, LNM EM-139). trict, VDKM 1106), 4 - Palios wetland (Marijampolė dis Fig. 14. Square axes of Type 1:1 - Griežionys (Ukmergė trict, VKM 2928), 5 - Rudnia (Varėna district, LNM EM- district, VDKM 101), 2 - Kiaulupiai (Šakiai district, VDKM 128:40). 2454), 3 - Meinartai (Plungė district, VDKM 92), 4 - Fig. 23. Bifacial axes of Type 5 from Varėna district: 1 - Girininkai (Šilutė district, ŽNKM 7745), 5 - Kuršiai (Kelmė Barzdis Forest settlement (LNM EM-2255:311), 2 - Gribaša district, VDKM 91), 6 - Kalno Grikštas (Kretinga district, (LNM EM-19:167), 3 - Rudnia (LNM EM-128:55), 4 - KRM 6834), 7 - Gripiškės (Prienai district, LNM EM-2513-1), Rudnia (LNM EM-128:49), 5 - Kašėtos (LNM EM-60:5), 8 - Šiaudiniškiai (Vilkaviškis district, V KM 802), 9 - 6 - Kašėtos (LNM EM-95:6), 7 - Rudnia (LNM EM-128:53), Valakiukai (Kelmė district, ŠAM 1571). 8 - upper reaches of the Nemunas (LNM EM-93:1250), 9 - Fig. 15. Square axes of Type 1:1- Strėva forest (Trakai Rudnia (LNM EM-128:46). district, TIM A1008 (GEK932)), 2 - Elektrėnai dam (Trakai Fig. 24. Bifacial axes of Type 6: 1 - Martinonys (Utena district, TIMA1519/1765 (GEK12781)) district, UKM A-123 (2834)), 2 - Prienai environs (VDKM Fig. 16. Banded flint flake (1) and unbroken axes (2,3): 80), 3 - Darsūniškis (Kaišiadorys district, KM 30), 4 - 1 - Karaviškės 6th settlement (Varėna district, LNM Kar6- Daugirdai (Marijampolė district, LNM EM-2327), 5 - 1729), 2 - Igliškėliai (Marijampolė district, VDKM 100), Kukutėliai (Ignalina district, NM Al-3 (Gekl-759)), 6 - Šeimyniškėliai (Anykščiai district, a private collection in Šventoji 9th settlement (Kretinga district, LNM EM-2140:1), Anykščiai) 7 - Navasiolkai (Alytus district, VDKM 2034), 8 - Rudnia Fig. 17. Blanks for square axes of Type 1 ; from the hoard (Varėna district, LNM EM-96:12), 9 - Pilviškės environs (1) and stray find (2): 1 - Paduoblis (Alytus district, LNM (Vilkaviškis district, VKM 2886). EM-1897), 2-Alytus environs (AKM 10232). Fig. 25. Bifacial axes of Type 6: 1 - Jukneliškė (Lazdijai Fig. 18. Square axes of Type 2: 1 - Middle Lithuania district, VDKM 72), 2 - Žaliakalnis (Kaunas city, VDKM (KKM 417), 2 - Kernavė, Mindaugas Throne hillfort 73), 3 - Ponkiškiai (Alytus district, AKM GEK-4128). (Širvintos district, VKKRM A-4020), 3 - Rugiagėliai Fig. 26. Bifacial axes of Type 6:1 - Daukšiai (Marijam (Vilkaviškis district, MKM A-172), 4 - Valkininkai (Varėna polė district, VDKM 2323), 2 - Eiguliai (Kaunas city, VDKM district, LNM EM-135), 5 - Vosiškiai (Kaunas district, BBKM 2028). 1847), 6 - Turžėnai environs (Kaunas district, a private col Fig. 27. Bifacial axes of Type 7: 1 - unknown locality lection in Kaunas). (Kupiškis district, PKM 45), 2 - Middle Lithuania (PKM Fig. 19. Square axes from the Nemunas River's lower 1921), 3 - Middle Lithuania (PKM 225), 4 - Pasūduonys reaches: 1 - Tauragė environs (TMS 1530), 2 - Tauragė en (Marijampolė district, LNM EM-143), 5 - Puvočiai (Varėna virons (TMS 1532), 3 - Luisenhof (Klaipeda city, ŠM A-433 district, AKM-1255), 6 - Didvyžiai (Vilkaviškis district, VKM (GK1525)). 4056). Fig. 20. Square axes of Type 3 (chisels): 1 - Kašėtos Fig. 28. Blanks for bifacial axes: 1 - Miroslavas environs (Varėna district, LNM EM-110:2), 2 - Sūdintai (Mažeikiai (Alytus district, AKM GEK-919), 2 - Middle Lithuania (VDKM district, LNM EM-1908), 3 - Kašėtos (Varėna district, LNM 105:1), 3 - Kirsna moor (Lazdijai district, MKM A-241). EM-60:41), 4 - Kišai (Vilkaviškis district, VKM 4101), 5 - Fig. 29. Finds from Norūnai hoard (Alytus district). LNM Migonys (Kaišiadorys district, LNM EM-2116:2), 6 - EM 1990:1-9. Gytis Piličiauskas Gauta 2005 02 04 Lietuvos istorijos institutas, Archeologijos skyrius, Kražių g. 5, 01108, Vilnius, tcl. 261 49 35. cl. paštas: [email protected] Dr. Džiugas Brazaitis Lietuvos istorijos institutas, Archeologijos skyrius, Kražių g. 5, 01108, Vilnius, tcl. 261 49 35. cl. paštas: [email protected]