Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas
• •
Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui
,
VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227
•
Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)
v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas)
v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas)
ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 71-118. ISSN 0207-8694 STRAIPSNIAI GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE
D.ZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS
Dangus it titnagas - ieme it varis (lleZinomas rankrastis is K. Biigos palikimo').
I.IVADAS ziaus kliltlirines sitllacijos Lietuvoje koncepcijoms paremti. Vienas pagrindinill sio darbo tikslll yra atnaujinti musll Gludinti titnaginiai kirveliai yra saviti darbo irankiai, sllpratim'l apie minet , Lietuvill kalbos zodynas. Vilnius. 1995. T. XVI, p. 447. 2 Kirvius, kaltus ir kaltelius vienija panasi [onna ir spejarna funkcija - kirsti, skelti, skaptuoti. Be sill. gludinllJ. dirbini4. tiPlL dar randarni grernztukai gludintais asrncnirnis (pajurio ncolitines gyvenvietes), zinomi 2 durklai gludintu pavirsiurni (Kurseliai, Klaipe dos r., ir Varguliai, Anyksci4. r.). GreITIZtukai ir durklai siarne straipsnyjc neaptariarni. 72 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS keliaujant po Suvalkijos muziejus bei pediurint Kretuono tuvos, kuri4 radimviecill neperraso arba neturi (KI1PKOP, gyvenviecillradinius, A. Sidlauskui, E. Ivanauskui, T. Me 1858, c. 9). E. Tiskevicius buvo susizavej((s skandina kui,1. Seiniui ir A. Zilinskui, leidusiems susipazinti su jll viskais radiniais, kai kuriuos jll patalpino Seniem.J. mu turimais radiniais, ir visiems mums padejusiems Alytaus ziejaus ekspozicijoje (I10KPOBCKI1J1, 1892, Ta6Jl. I), v krasto, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Zukausko memo- kurioje "vietiniams" titnago kirviams vietos neatsirado. rialinio, Babtll krastotyros, BirZll krasto "Selos", Kaisiado Nors ir matl'{s daugyb(( titnago dirbinill ivairiuose kras rilL Kedainillkrasto, Leipalingio vid. mokykIos krastotyros, tllose, grafas E. Tiskevicius miglotai isivaizdavo jll ga Valstybinio Kernaves kultiirinio rezervato, Kretingos, Lie myb<\. - kugini skaldytini skeltems skelti mane esant tuvos nacionalinio, Marijampoles krastotyros, Mazosios neuzbaigtu kirviu (Tyszkiewicz, 1850, p. 94, tabl. IV). Lietuvos istorijos, Merkines krastotyros ir genocido, Pa Senieml muziejus daug prisidejo prie to, kad bent dalis nevezio krastotyros, Siaulill "Ausros", Silutes, Taurages archeologinill radinill is XIX a. privacill kolekcijll biitll "Santakos", Traktl istorijos, Ukmerges krastotyros, Ute issaugoti. Siuo meru Lietuvos nacionaliniame muziejuje nos krastotyros, Vytauto Didziojo karo, Vilkaviskio kras- saugomi 51 titnaginis kirvis ir 11 kaltl!.. E. Tiskeviciaus v v to, Zemaicill Naumiescio krastotyros, Zemaicill "Alkos" atveztll. is Svedijos, taip pat per 20 "vietinill" kirvllktl is muziejll darbuotojams. Senieml muziejaus rinkinio. Mokslinius titnago radinill tyrimus pradejo Nocios II. GLUDINTlj AKMENS DIRBINIlj KAUPIMAS. dvarininkas V. Sukevicius. Jo kolekcija is Nemllno auks XIX-XX A. MOKSLlNIAI TYRIMAI tupio smeJynll ispudinga. LNM pavyko apziurdi 70 svei kll kirvelill is V. Sukeviciaus rinkinio, neskaitant fragmentll XIX a. gludinto akmens dirbinius, tarp jll ir titnagi ir nuoskaill. lis neapsiribojo vien radinill kaupimu - dallg nius, kaupe ivairus senienll rinkejai. Privacias senienll. ko rase, rasydamas ieskojo atsakymll ipacius ivairiausius kIau lekcijas pilde dazniausiai dvarininkai, taip pat kunigai, simlls apie seniausi<\. musll krasto praeiti. Gludintus titna gydytojai, kartais net valstieciai (Tarasenka, 1928, p. 33- ginius kirvius ir kaltus bendrai vadino keltais ("celtyH). v 34; I10KPOBCKIIH, 1899, c. 64). Zymus kolekcionieriai 190 I metais V. Sukevicius pateike evoliucinio pobudzio XIX a. bei XX a. pradzioje buvo surinkl'{ ne po vien<\. sim kirvill raidos sek<\.: migdolinis negludintas - gilidintas - t<\. ivairill gludinto akmens dirbinill.. Pvz., P. Vilcinskis bu gludintas ketllrkampio pjuvio - bronzinis; atkreipe deme vo surink((s apie 600 akmens dirbinill (BI1JlY.I1HCKI1, 1850, s~ jog vienll dirbinill. gludinti tik asmenys, kinl - visas c. 414), T. Daugirdas - daugiau nei 400 (Brensztejn, 1922, pavirsius (Szukiewicz, 1901 a, p. 26, 30). Veliau specia p. 5). Kadangi akmeninius ir titnaginius gludintus kirvius liai gludintiems akmens dirbiniams skirtame darbe kirve be skylill kotui vadindavo bendru pleistll vardu ("kliny"), lius suskirste smulkiau - t. y. i 3 grupes (1, II, 1II), kurios siandien nera aisku, kiek pastar~ll galejo buti atskiruose atitinka iki siol naudonls I((sio, ovalo ir keturkampio skersp rinkiniuose. Dazniausiai senienos budavo isigyjamos ke juvio tipus. Autorius mane,jog paskutiniai yra velyviausi, Iiaujant po krast<\. ir bendraujant Sll vietiniais gyventojais. atkreipe demes~ jog siauri ir ilgi kaltai panasus i skandi Sie paprastai nenoriai atiduodavo akmens dirbinills, kar naviskus dirbinius. Be to, V. Sukevicius aptare gludinnl 3 tais prasydavo uzmokesci0 . Valstieciai kirvius rasdavo at akmens dirbinill radimo aplinkybes, nurode 2 titnaginill sitiktinai, ariamuose laukuose arba kasdami zeml'{, kartais kirvill. lobill. radimvietes, pateike dirbinill matmenis, kai uPill vagose, dazniausiai be jokio konteksto (Tyszkiewicz, kurillkirvill svor~ aprase spa Iv<\. ir nurode galim<\. zaliavos 1868, p. 162; Dowgird, 1890, p. 2). ISimtis yra K. Tiske saltini (Szukiewicz, 1904). Jo mintys atsargios, nuosek viciaus aprasytas atsitikimas, kuomet Minsko paviete bu lios, logiskos. Kai kurie jo samprotavimai nesikerta su da vo atkasta konstrukcija is 4 plokscill ant sono sustatytll bartinemis koncepcijomis. V. Sukevicius pastebejo, kad akmenlL 4 puodai (anot alltoriaus, urn~s) ir didziulis balto titnaginiai kirviai kartais bud avo perdirbami ismulkesnius titnago kirvis (Tyszkiewicz, 1868, p. 148-149)4. dirbinelius; mane,jog tai zaliavos trukumo pasekme (Szu Akmens ina gillS kaupe ir zymiausias XIX a. Lietuvos kiewicz, 1901 b, p. 9). lis spejo, kad senoveje titnag<\. skal archeologas grafas E. Tiskevicius. Savo rinkini j is pado dyti mokejo visi, kaip ir jo laikais, valstieciai visk'l., kas vanojo Senieml muziejui Vilniuje. 1858 m. A. Kirkoras reikalinga, pasigamindavo patys, taciau neatmete galimy mini Senienll muziejllje buvus 50 titnaginillkirvill, E. Tis bes, jog galejo buti ir specializuotll amatininkll - titnago keviciaus atvdtll is Svedijos "palyginimui", bei 54 is Lie- skaldytojll (Szukiewicz, 1901 a, p. 23). V. Sukevicius di- 3 Pvz.: Sokiski4. (IgnaJinos r.) laukuose rastus 2 akmeninius kirveJius vietinis dvarininkas pirko uz 90 kap. (IloKpoBcKHH 1899, c. 34), V. Sukevicius uz akmenini kirvi mokcjo 50 kap. (Zabiela, 2002, p. 12). 4 Greiciausiai tai buv«s RAK megalitinis kapas. GLUDlNTI TITNAGlNIAI KIRVIAI L1ETUVOJE 73 dell( dali savo rinkinio padovanojo 1907 m. ikurtai Vil T. Daugirdo, 1. Elisono ir V. Sukeviciaus kraiitotyrinis dar niaus mokslo biciulitt draugijai (Tarasenka, 1928, p. 43). bas (Puzinas, 1938, p. 16- 17). Nuo V. Sukevicialls iki pat II Pasaulinio karo akmens Po II pasaulinio karo archeologijos centras persikelia arnziaus rnoksliniuose tyrimllose pastebimas nuosmllkis, i sostinl( Vilnill., tad didzioji dalis naujtt archeologinil[ ra taciau didziulis sllsidomejimas krasto praeitil1li dave tei dinitL, tiek atsitiktinilJ., tiek po kasinejil1ll!, perduoda111i sau giamtt rezultatq kaupiant archeologinius radinius. Titna goti Vilniaus istorijos-etnografijos 111uziejui (dabar LNM). giniai kirviai i muziejus ar visuomeninius rinkinius IS Moksl tt akaderni jos j is perel1le jau 111inet SIS sio rinkinio LNM yra 6 kirveliai. 6 IS vytauto Didziojo karo muziejalls inventorinitt knygll matyti, kad tarpl1karill uz gautus radinius moketi nebl1vo iPrasta. Tik keli titnaginiai kirvcliai buvo nl1pirkti, vienas uz 2, kitas - lIZ 3 Ii tll S. 7 Kiti V. Sukeviciaus kolckcijos radiniai, tarp kllriq taip pat yra titnaginiq gll1dintq kirveliq is Lietuvos, pakliuvo i Valstybini archcologijos ml1zicjq Varsuvoje (l1060ilb, 1979, c. 3) bci Valstybini ennitazll Peterburge (Bagusiene, Rimanticne, 1974, p. 168- 170). 74 DZIUGAS BRAZAITIS. GYTIS PILICIAUSKAS • darbo renkant infolll1acij<\. visa krasto muziejuose. Sukar 3.1. Zaliava tografavus titnaginilJ. kirvill radimvietes, buvo pastebetas jll pasiskirstymo netolygumas. Paaiskejo, kad kirvilJ. gau Dallgumai Lietuvos teritorijoje rastl[ kirveliq pagarnin su Marijampoles ir Vilkaviskio rajonuose, panemuniais ti reikejo tureti geros kokybes ir ganetinai daug titnago Kauno raj one ir Pietrycill Lietuvoje, beveik nera Siaures zaliavos. PakankamCl:kieki titnago zaliavos, tinkamos kir- • RyttJ. Lietuvoje. Autores nebande ieskoti tokios situacijos veliams gaminti, galima rasti tik titnago zaliavos telkinillo- priezasCill. Dar vienas mums aktualus teiginys - " ... kirve se. Turint galvoje, kad skirtinguose titnago telkiniuose liai galejo buti gaminti Pietll Lietuvoje bei VakaflJ. Balta randamos skirtingosjo riisys, zaliavos identifIkavirnas tam rusijoje, 0 is cia patek€( i LatvijCl: bei EstijCl:" (Bagusiene, pa labai svarbus nllstatant dirbiniq pagaminimo viet<\. ir jq Rimantiene, 1974, p. 86). plitimo kelius bei kryptis. IS musll sukaupttJ. duomenll matyti, kad didziausia da Reikia pripazinti, kad titnago zaliavos identifIkavimas lis atsitiktinai rastll titnaginill kirvill buvo sukaupta XX a. islieka rimta problema pirmiausia todel, kad neturime po pillnojoje puseje (l lent.). Tai galejo lemti didziulis susi zityvistiniq, gamtos mokslq metodais pagristl[ budll, kaip domejimas krasto praeitimi tautines valstybes formavimosi tai padaryti. Siejant titnago radinills su konkreciais zalia vos telkiniais dazniausiai buvo bandoma taikyti geoche 1 lentele. Atsitiktinai rastlJ. titnaginitt kirvitt dinamika min€( analiz€(, taciau vienareiksmiskai patikimll rezultatq be V Sukeviciaus, XX a. privacitt kolekcijtt bei archeologinitt iki siol nebuvo gauta. Chemines titnago slldeties variaci tyrim4 metu rasttt radinitt. Metai rode ne radimo laikl\., jos vieno zaliavos saltinio ribose yra dideles, neretai di bet kada dirbiniai pakliuvo i muziejus. desnes nei tarp keliq skirtingll telkinill. Labai mazllkieki\.l, vadinaml[jq "trace" elementll, tyrimai taip pat iki siol ne XIX a. 20 dave gerq rezultatll. Atrodo, titnago chemine sudetis gali XX a. pirmo·:!....E.use (iki 1945 m.) 136 kisti ir del jo gebejimo absorbuoti vandeni bei patinizaci XX a. antro'i use (iki 2003 m.) 109 jos proceso metu (Olausson, 1983b, p. 11), todel j i tiesio metu. Kita vertus, nezymus radinill sumazejimas xx a. ant giai priklallso ir nuo kirvelio radimvietes aplinkos. Pagaliau rojoje pllseje, net ir esant palyginti palankioms jq radimo atlikti geochemin€( analiz€( nesugadinant dirbinio kol kas s<\.lygoms (pleCiami arimai ir melioracijos darbai), rode, taip pat nera techniniq galimybiq. jog sio tipo archeologiniai istekliai Lietuvoje senka. Ap DeI sill priezasciq kirveliams naudota titnago zaliava zvelgus iki siol atliktus mokslinius tyrimus matyti, kad glu buvo analizuota tik vizualiai, tai gerokai padidina vertini dinto akmens dirbiniais archeologai labiausiai domejosi mo subjektyvum<\.. Nustatydami titnago zaliavos rusis pa XIX a. antrojoje puseje ir pacioje XX a. pradzioje (E. ir gal spalvCl: ir teksturCl: kartu stengiames juos susieti ir su K. TiskeviCiai, T. Daugirdas, V. Sukevicius). XX a. vie zinomais zaliavos telkiniais. Kai kllrie telkiniai pasizymi nintelis svarbus darbas buvo skirtas radiniq registravimui, savitu titnagu, kurt palyginti nesunku identifIkuoti, kituo o ne mokslinems problemoms spr€(sti. Iki pat XXI a. atsi se, esanCiuose geografiskai nutolusillose regionuose, tit tiktiniai gludinto akmens dirbiniai is esmes nenaudoti ty nagas panaslls. TyrimCl: apsunkino ir skirtinga radinill rinejant priesistores kultiirinius procesus. patina, susidariusi konkreciq radimviecill aplinkos itako je. Palyginimui naudojome nedidel€( skandinaviskq kirve III. GLUDINTlj TITNAGINIlj KIRVELIlj liq kolekcijCl: is LNM fondll, taip pat V. Sllkeviciaus • ANALIZE kolekcij<\. is Nemuno aukstupio, tuo tarpu is kitq kaimyni nill regionll palyginamosios medziagos stigo. Tyrinedami gludintus titnaginius kirvelius atlikome Remdamiesi titnago spalva ir tekstura isskyreme 9 kir palyginam'l.i<\. dirbiniq analiz€(, su kurios pagalba bllvo viq gamybai naudotos zaliavos tipus (2 lent.), kurie grei siekta isskirti pagrindinius kirveliq tipus, kuriuos savo ciausiai ne visai atitinka atskirus titnago telkinius. Didzioji ruoztu derinome su kulturiniu chronologiniu konteks dalis Lietuvoje rastll kirvilJ. pagaminti is balta (sviesiai pil tu. Lygindami Lietuvoje rastuosius titnaginius kirvelius ko) neskaidraus B (pavyzdziui, 12, 13 pav.) arba dvispal stengemes i vertinti, is kokios ti tnago rusies j ie paga vio balto matinio ir jllodo skaidraus D (pavyzdzilli, 14 pav.) minti, kokia naudota gamybos technologija ir kaip va titnago. Paskutiniu atveju juodas skaidrus titnagas sudaro rijuoja jq metrines charakteristikos bei forma. Reikia zymiai mazesn€( kirvio turio dali, dazniausiai penties sri pazymeti, kad lyginant dirbinills pagal minetas charak tyje (juodapenciai kirviai). Abiejll spalvq kirviai galejo teristikas buvo susidurta su visomis budingomis tipiza buti gaminami is zaliavos gaballl, kuriq didzi'l.iCl: ir vidin€( vimo problemomis, todel nemaza dalis dirbiniq bruozlJ. dali sudare sviesus neskaidrus titnagas, arciau prie pavir ivertinta subjektyviai. siaus pereinantis i skaidflJ.juod<\.. Panasill eratinill gaballl GLUDINTI T1TNAGINIAI KIRVlAI LI ETUVOJE 75 2 lentele. Titnago zaliavos tip ai, spejami jlJ. saltiniai, kilme. Geologinis Lietuvoje ZaIiavos Vizualinis apibudinimas Paplitimas period as, auksta~ rastll kirvelill tipas skaicius B baltas arba sviesiai pilkas matinis. kartais Nemuno aukstupys kreida 132 su nedideliais skaidriais intarpais arb a kelill Skandinavija? paleogenas (danis) mm storio skaidraus litnago sluoksniu prie Volyne? kreida ZlevesV' • D dvispaIvis - baltas matinis/juodas skaidrus. Nemuno aukslupys kreida 135 DaZniausiai skaidri zona buna rieuulio Skandinavija? kreida isoreje, iskart po zieve. Pasitaiko kelill em Volyne? (mastriehtis) dydZio skaidralls titnago intarpll baltame kreida matiniame DM margas baltas matinis/juodas skaidrus arba Nemuno baseinas kreida 98 mar as-Eilkas skaidrus~lkas drumstas Skandi navi' a? kreida J juodas arba pilkas, daZnai Sll baltais Nemuno bascinas kreida 42 taskais, kartais pavieniais didesniais inlarpais PMM sviesiai pilkas mar as, mallD1S• • Nemllno baseinas? kreida? 36 K jlloslini s Kzemionki, Mazoji jura (virsutinis 2 Lenki ia oksfordis) S pilkas su baltais laSkeliais Svieeeehovas, kreida (apalinis I Mazo'i Lenki"a turonis sokoladi nis MaZoji Lenkija jura (apatinis 1 kimeridis) ? ? Z zalsvai pilkas, sllnkiai perl11atol11as - • • 2 "dr1ll11z1 inas" (nenustatyta) 51 pasitaiko Nemuno aukstupio baseine Baltarusijoje, Vare mainos (J). Si zaliava daznai naudota dvipusiams kirve nos raj one. Atrodo, kad tokia zaliavos gabahl struktiira Iiams Pietq Lietuvoje gaminti. Tai irodo dirbiniq gausa ir budinga kreidos Iinziq titnagui prie Ros upes Baltarusijo negludinti jtt ruosiniai. Skaidralls titnago atmainos retai je. Negalime atmesti galimybes, kad pavieniai balto ar dvi nalldotos ketursienill kirviq gamyboje. spalvio titnago kirviai pagaminti is Padneprio, Volynes ar ZYl11iai paprasCiau atskirti dirbinius, pagamintus is tit nago, aptinkamo Mazosios Lenkijos Svento Kryziaus Pietq Skandinavijos zaliavos. Vizualiai panasi titnago za , liava sutinkama pirminiuose titnago telkiniuose Jlltlandi (Swi~ntokrzyskie) kalntt regione. Kirveliai issiskiria ne tik joje - kreidos periodo mastrichcio aukste (dvispalvis savo titnago rusimi, bet ir formos bei apdirbimo tobulll- balzganas) ir paleogeno periodo danio aukste (baltas stam 11111. 19liskeliuose (Marijampoles r.), Seimyniskeliuose biagrudis) (Madsen, 1993, p. 126; Nielsen, 1997, p. 262). (Anyksciq r.) rasti kirveliai pagaminti is juostinio (K) tit Sviesiai pilkas ar baltas (pieniskas) titnagas naudotas kir nago (16:2, 3 pav.). Kirvelio, pagaminto is juostinio titna viams gaminti ir Volyneje (Maleyev, 1996, p. 60,4:9 pav.; go, fragmentas rastas tyrinetoje Karaviskitt gyvenvieteje , v Scibior, Koman, 1996, p. 32, pay. 4h), galbut ir Siaures (16: 1 pav.). Sokoladinio titnago (8) kirvelis rastas Kerna Vokietijoje (Sulimirski, 1960, p. 297). yes Mindaugo sosto piliakalnyje (18:2 pav.). Radimo ap Ne k'llengviau identifikuoti labai ivairios tekstiiros, linkybes leidzia speti, kad kirvelis is kazkur buvo atsinestas skaidrumo ir atspalviq margo titnago atmainas (DM if ir i kulturini sluoksni pateko piliakalnio gyvavimo metu. PMM tipai, pavyzdziai 25: 1- 2; 27 pav.). Gali buti, kad Taisyklingas I~sio pjuvio kirvelis is pilko-baltai taskuoto margi kirviai gaminti is SV Baltarusijoje ir Nemllno ba (S) titnago rastas Vidurio Lietuvoje (28:2 pav.). ISsiskiria v seine Lietuvoje randamlt eratinill riedulilJ.. Yra duomenl!, ir du zalsvai pilko titnago kirveliai (Z), pagaminti is kaz- kad intensyviai eksploatuoti buvo moreninio titnago telki kokio nevietinio titnago, kurio rusies del palyginal11osios niai SR Lenkijoje - Narevo baseine (Borkowski, Migal, medziagos stokos nustatyti nesugebejome. Salacinski, Zalewski, 1995). Norint nustatyti titnago kilmes viet'!, reikalingi nuo Pietq Lietuvoje, Nemuno vidurupyje ir zemupyje, vy dugnus titnago telkiniq tyrinejimai, kuritt dar labai truks rauja skaidraus juodo, pilko ar margo eratinio titnago at- tao Tokia padetis susidariusi ne tik del menko skirtingtt 76 DZIUGAS BRAZAITIS. GYTIS PILICIAUSKAS '5<' • 9 1 '5<' .,. .".... 8" . • , .. •• • • • • .. ••• •• • • ...... •. , ...... • .. 7 .,.."..."'. ; ... .. •• • ...... • • • ••• ..• • • I , .. .. · .. • • ...... , . .. ., • 1 • • ~ ...• 3 • .. .. • • _ ...... ---.. ..• . o 100 200 400 • • • •• • ... • •• • Kreidos periodo pirminiai ir - .. .. ~ • .. .. -. ,· -., .. ... antriniai titnago telkiniai • •• .. • • • • • · - • • • ..• .. •.. • . •• •• • ••• Juros periodo titnago telkiniai • • .....• .. • • ...... • -• • • • •• • · .. • • • .. • Svarbesnes titnago telkinill .. • . . ' • .. eksploatacijos vietos I pay. Pirminiai ir antriniai Siaurcs Europos titnago tclkiniai ir svarbesnes jll eksploatacijos vietos: I - Margionys, eratinis titnagas , (Lictuva), 2 - Krasnaselsky, kreidos titnagas (Baltarusija), 3 - Rybniki, cratinis titnagas (Lenkija), 4 - Swieciesh6w Lasek, kreidos pilkas su baltais taskais titnagas (Lenkija), 5 - Krzcmionki Opatowskic, juros juostinis titnagas (Lenkija), 6 - juros sokoladinis titnagas (Lenkija), 7 - K vamby. kreidos scnonio titnagas (Svedija). 8 - Blcgvad, kreidos titnagas (Oanija). 9 - Thisted, kreidos titnagas (Oanija). saliq mokslininkq bendradarbiavimo sioje srityje, bet menq, kad titnagas buvo gaunamas is palyginti giliai sliig ir del objektyviq sunkumq, susijusiq su titnago zaliavos sanciq kreidos sluoksniq, kol kas neturime. Fliuvoglacia vietqlokalizacija. Dauguma Lietuvoje rash! kirveliq yra liniame zvyre pasitaikantys titnago gabalai dazniausiai yra pagaminti is titnago, kuris susiformavo kreidos periode. mazi ir prastos kokybes, todel kirviams gaminti netiko. Tuo laikotarpiu Europoje tyvuliavo milziniskas vandens Riedulingame moreniniame priemolyje ar molyje galima baseinas, kurio pakrasciuose formavosi kreidos sluoks rasti didesnilt ir geros kokybes titnago gabalq, tinkamq vi niai, juose ir susidare titnago konkrecijos. Taigi pana dutinio dydzio kirviams gaminti. Tokia zaliava galejo biiti sa us titnago galima rasti Skandinavijoje, Siaures renkama llPiq pakrantese. Ypac dideli antriniai titnago tel Vokietijoje, Nemuno baseine, Volyneje, Padnepreje ir kiniai zinomi Piett-t Lietuvoje, kur ledynas suarde kreidos kitur (I pav.). Pleistocene Siaures Europ'l uzkloj(( le sluoksnius. Sie telkiniai buvo intensyviai naudojami ak dynai daug kur sujauke geologinius sluoksnius, todel mens amzillje, apie tai liudija tyrinetos titnago kasyklos titnago rieduliai morenose aptinkami visoje Siaures Eu prie Margionit-t kaimo ir Titno dero (abi Varenos r.), taip ropos Iygumoje iki pat maksimalios apledejimo ribos. pat gausios stovyklavietes, kuriose titnagas buvo apdirba Padett dar labiau komplikuoja tai, kad tose paciose mo mas. Taciau Pietl! Lietuvos telkiniuose dominuoja skaid renose pasitaiko ledyno sumaisyto skirtingt-t geologiniq rus juodas ir margas titnagas, surasti sviesiai pilko titnago, laikotarpit-t titnago. is kurio pagaminta daugelis Lietuvoje rastq kirveliq, yra Lietuvos teritorijoje zinomi titnago telkiniai yra nebe sunku. Tarp Pietq Lietuvoje rastt! kirveliq taip pat domi pirminiuose sluoksniuose, t. y. ledyninese nuosedose. Duo- nuoja vietinio titnago dirbiniai. Pietq Lietuvoje iki siol ne- GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE 77 zinoma ne viena ketursienitt kirvi4. gamybos vieta is balto pagal11intus is nuoskaltt arba maztt bifas4. (2 pav.). Dvipu ar dvispalvio titnago zaliavos. 8 sill kirvill bei jtt fragl11enttt ir perdirbinitt rasta gerokai dau Gausus ir gana standartizuoti kirveliai is likusios Lie giau nei ketursieni4., taCiau pastarl(j4. iymiai daugiau rasta tuvos dalies liudija apie l11asinC'(jllgamybll ir vercia iesko sveiktt (3 lent.). ti zaliavos saltini4. uz Lietuvos ribll. Nepaisant to, jog didziuleje Europos dalyje pasitaiko vizualiai panasaus tit 3 lentele. GludinhJ. dirbinitt technologines grupcs. nago atmainl(, bLit4. logiska galvoti, jog dauguma kirvi4. techno!o ine C1 rl!Q.e visi radiniai sveiki dirbiniai pagaminti jeigu ir ne Lietuvoje, tai kazkur netoliese - gal I 289 253 but Baltarusijoje. Kol kas galima konstatuoti, kad ne SY II 339 204 mah dalis Lietuvoje rast4. kirveli4. pagal11inti ne is III 38 29 geografiskai artil11iausitt titnago zaliavos telkini4., 0 tai ver nenu statyta 213 15 cia pazvelgti i bendrlliaikotarpio kulturinC'( situacij~ ir ja me vykusius procesus. Kirvelitt pavirsiaus gludinimas - keletll valandll trun kantis procesas. Dirbinitt gludinto pavirsiaus plotas gana 3,2, Tcchnologija smarkiai ivairuoja ir si charakteristika neretai naudota kir velitt tipologijoms sudaryti. Dvipusitt kirvelil[ krastll glu Gludinto titnago kirvelitt gamybos technologija nera dinil110 intensyvumas lel11e ir dirbinio skerspjuvio fonnll labai sudetinga ir ne kartll buvo eksperimentais rekonst mazai gludintais krastais kirveliai yra lC'(sio pjuvio, 0 smar ruota. Pinniausia buvo pagaminamas kirvelio rllosinys, ku kiai nugludintais krastais kirveli4.pjuvis igauna ovalo for rio pavirsius veliau nugludinamas. mll. Tai, kad pasitaiko rasti visiskai negludinttt ruosini4., Pagal ruosinio f0n1111 ir skaldymo budll isskyreme 3 netgi ruosinitt 10bi4., rodytll.. kad nebutinai buvo gludina technologines gludinttt dirbinitt grupes. Gludinti kirviai ma is karto. Yra nuomone, kad neolite buvo mainomi ne lengvai skirstomi i kefLlrsienius (I) ir dvipLlSilis (II). Pir gludinti kirvelitt ruosiniai, tai leisdavo ivertinti jtt kokybC'( mieji bud avo gaminami fonnllojant keturkal11pio skerspjii (Olausson, 1983b, p. 22). Tokiu budu kirveli uzbaigdavo vio ruosini (17, 22 pav.), antrieji - is disko pavidalo garninti ruosini isigijC'(s asmllo. Del sitt priezasci4. i gludin (28 pav.) ruosinitt (bifastt). Nuo ketursieni4. ir dvipusi4.kir t'l dirbinio plot'lir gludinimo intensyvul1111 technologiskai vi4. atskyreme nedidelius (iki 50 mm ilgio) kaffefills (III), grup uodami neatsizvelgel11e. " plotis I • • I I I I I , • I, II~I I • II~, I ... 'I. Itll III .' • 'I J Lli I I "I .." I I. I • , • II I ',I~t"11111 ',-, I ' • IIJ "I- y~11 ~I'I i , ...... ,t III' ,I • 4 ~·'II" 0·1 .. .. 11 ..: ,,: I .. ... l .. t .....". 'I'~I '1 .. 1":.1.-. "I I 0' db, I...!1? • I •• I I I I ,." III 0%0 610 • '1 o 00 0 I 2 0 -00 , , , o 0= II 8 I I o 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 ilgis 2 pay. Technologini4. grupitt morfologija. Stulpeliai Zymi ketursienius dirbinius, taskai - dvisienius, apskritimai - kaltelius. 8 Ticsa, pric to galejo prisideti ir atsainus archeologl.l. poziiiris i gamybos atliekas. Galbiit kirvitt gamybos nuoskalos nebuvo identifikuojamos del zinil.l. triikumo. 78 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTlS PIUCIAUSKAS -"'7"~-~- ~ VIDURIO A) _.J. ...- rf;,. ,-~-_"'--, .I !'31 "'" •.. ,,:;. '- _ .... -t, ,-, (I)' ,~ "-,,, "\ ~ _r\.__ '\. I( " i ..... ~7 · ' .. :" - \ ~ \ , \. I,~, . ~ ~ ~. l ... . ,/ (, \ ~ \ ( '-.. ,)_ ..', ,.- " \ I \ t . ""\ .... -" r .... ,. -r-l 't ' ...... ' • -... ~ ~ -"'~-...,..... ~- ~ f \ \ \. , ~,- I I '. .' "" ,.'.... ~.y \ L.J'--" .\., "\ , /' '~/ ' ~ ',' ,.J , t ~ i f"-..., ? I i." f' i . \ :--", C, ,.. r \, ,. I I ••'. • I - J I . ~, .. 1' \ '-"' I' ..... II I _I VAKARV ) • • oJ· " ( ,/ \ ' \ ...-. \ ,I • , " I, ) " j L • (J ,... ~ .j J,... \ __ "... "i i '- ' 4 • I ! ... _...-....~...... , I~· ' \.' I .., ' I .,J it .' - t:.. "'~"""'" ~ ( \.. ) ._ ., .',J ..'" ...,", (~'J~ .. ', I' .. ' .i f - e' .' " . • ,- \ r-.r' -',-,' . I...... / I .. A ~ ", .... - ... _... _---J,...../! .r. . , ~ • 1- , I • .... l ..... - ---...~ ,,-,_... ~ •• \"\, .") I .. RYTV '. I" •- I • I !' J (-1' ...... \ • __..... ": J "..F · " VILKAVISKIO - MARIJAMPOLES;' ~.. ' \ I ~ I • • I • J \ , • • '1 J \. • , .... ; ...... ~J~ - /' - • tt . ;- - regionl{ ribos i ... .. - ,; ';" , t' ... . -...(, .'" ... ' ketursieniai kirveliai \ dvipusiai kirveliai \ ' '''"''' PIETV • J •• ... kalteliai r, KM -~- o 12,5 25 50 75 100 3 pay. Titnago kirvelitt technologinitt grupitt paplitimas regionuosc, I ir II technologini4. grupi4. radinilL paplitime matomi viskio regione ir daugyb(( kalt4. - nei kituose regionuose ir gana ryskus regioniniai skirtumai. KetursienilL dirbiniq (4 lent). KaltelilLgausiausiai randama pajurio ir SR Lietu daugiausia randama Marijampoles ir Yilkaviskio rajonuo vos gyvenvietese (3 pav.). Manome, kad mineti skirtumai se, dvigubai maziau - Piet4. Lietuvoje, maziausiai - SR rodo,jog skirtingoms visuomenems velyvajame neolite ir Lietuvoje, Dvipusiq dirbinilL Piet4. Lietuvoje aptinkama bronzos a. pradzioje buvo budinga skirtinga titnago in daugiau nei 3 kartus daugiau negu Marijampoles ir Yilka- dustrija ir skirtingos gludintq dirbiniq technologines gru pes, AgrarinilL kliiturq RAK ir 4 lentele. Ketursicnitt (I grupe) ir dvipusitt (II) dirbini4. tankis YKK zl11ones, sprendziant is (skaicius 100 km2 plote) rcgionuosc. kapq medziagos, naudojo is ke- .. ~.. . • • • • turSlel1lq ruoS1l1!lL pagam111tlls VIS! sveiki VISI sveiki gludintus kirvius ir kaltus. Mis Regionas ketursieniai ketursieniai d,ipusiai dvipusiai radiniai dirbiniai radiniai dirbiniai k4. neolito kliituroms Nemllno Mari·an222.les ir Vilkaviskio 2.01 1.90 1.13 1.06 allkstllpyje (Nel11l1no kulturai) Pietl 1.06 0,66 3.95 1,70 ir PZY9 budingi bifasine tech Vakan 0,40 0,36 0, II 0,07 nika pagaminti dvipusiai dir Vidurio 0,34 0,32 0,17 0,15 bini ai, Pamariq ir Narvos !S;aures-rytq O,W 0,08 0,16 0,13 kulturoms - sl11ulkus kalteliai. 9 PZV- Povirvcline zcmdirbitt vistlomenc, gyvavusi vclyvajame neolitc B ir archeologtt kildinama is RAK, VKK ir victinil! medziotojtt bendruomcnitt. GLUDlNTI TITNAGINIAI KJRVIAI L1ETUVOJE 79 3.3. Morfologija standartiZllot4 dirbini4., skirt4 mainams. Velyvojo neolito specializuolos dirbtuves zinomos salia titnago kasykl4Ba1- MUS4 analiZllojal11q dirbinil[ pavidal'lleme keletas tarusijoje ir Lenkijoje, todel tiketina, kad j4 produkcija veiksnil[ - panaudoto titnago zaliavos gabalo dydis ir ko nesunkiai galejo pasiekti Lietuvoje gyvenusius zmones. kybe, gal11ybos technologija, funkcine paskirtis ir gamy Tiesa, kirviq fonn4 ivairov« didino buitines gamybos (hou bos tradicija, 0 visa tai bendrai sudejus sudaro gamybos sehold production) produktai titnagingose Piet4 Lietuvos modeli. Meistras, pries gamindamas dirbini, tam tikrai vietovese. Tai, kad buvo bandoma megdzioti importuotus funkcijai atlikti turejo zinoti, kokia reikalinga zaliava, dirbinus, liudija kirvill ruosiniai, pagaminti is vietinio mar kaip ji pagaminti ir kaip jis turi atrodyti. T'l: pati 1110deli go eratinio titnago (22: 1,2, 5 pav.). galejo naudoti daug meistrl[, kurie pagamindavo reiks Siame tyriml[ etape pabandeme intuityviai suskirstyti mingus kiekius labai panasiq dirbini4., sie archeologijoje dirbinius pagal kelis pagrindinius ryskiai besiskiriancius sujungi 2 3 1 8 I I I I 5 6 7 4 pay. Gludint\! titnaginitt kirvil[ tipai. Kai kurie I-ojo tipo kirveliai, ypac nedidukai balti ir Danijos PavieniL!. kapL!. kultiiros kapuose (3000/2800- didesni margo arba skaidraus titnago, galejo buti gaminti 2200 Be). Nuo Lietuvoje rastlUltjie skiriasi tuo, kad daz vietoje, t. y. Pietll Lietuvoje, is eratinio titnago gabaill. niausiai buna nezymiai gIudinti - Iabiau prie asmem[, sonai I-ojo tipo kirvius is juostinio titnago gamine RAK ben ir penties dalis - mazai (Furholt, 2003a). Sio tipo kirveliL!. druomenes KZemionkll kasyklose (16 pav.). daznai sutinkama Fatjanovo, Padnepres, Krokuvos Keli I-ojo tipo kirveliai issiskiria savo dydziu Sandomiro YKK kulturinil!. grupil!. kapuose (KpaiiHoB, (15 pav.), taip pat yra rasta ir ruosinill jiems gaminti 1972; ApTeMeHKo, 1967; Kempisty, Wlodarczak, 2000). (17 pav.). Dideli gludinto titnago dirbiniai ypac budingi ligesni, ryskiau asmenl!.link platejantys I-ojo tipo kir Pietll Skandinavijos neolitui, leur buvo pakankamai zalia veliai (12:6; 13:6,7; 14:2,4,6- 9 pav.) aiskesnio archeo- vos jiems gaminti. Skandinavijos kirvill sonai daznai bu 10ginio konteksto Lietuvoje neturi. Tik greta GripiskiL!. davo menkai gludinti, todel minetll Lietuvos radinill kaimo (Prienl!. r.) kirvelio radimvietes aptikta koI kas ne skandinaviska kilme tampa dar labiau tiketina. tyrinetos gyvenvietes pedsakl!.. Tokie kirveliai gana daz Ketursieniai storapenciai titnaginiai kirveliai daznai nai pasitaiko RAK kapuose. sutinkami YKK kapuose. Plinkaigalio (Kedainill r.) ir Gy Bendrai paemus atrodo, kad musll isskirtas I-asis ti vakarll (Kupiskio r.) kirveliai trumpi, neiymiai platejan pas yra universalus, sutinkamas velyvajame neolite didziu tys asmenll link. I-ojo tipo kirvelill gausiai randama leje teritorijoje ivairiL!. to mete archeologinill kulturl[ GLUDINTI TITNAGINIAI KIRYIAI L1ETUYOJE 8J ------ \ I I f ... " ,( ,... ' . ~ ...... v~ , '.....r', \ ,.. . .-- f ) ... - ".,,/ ...... I , " ' ,. ... \ /'t r , .'_' { I , - 4 ,f • ) I f 1 tipas , \ , 2 tipas J • t • , Km , 3 tipas a 12,5 25 50 75 100 ---- 5 pay. Ketursieni4, titnago kirvelil! tiP4 paplitimas. kontekste. Sio tipo kirveliai buvo gaminami vis'l. veJyvojo modelio koncepcij'l.. Sprendziant pagal rytines RAK gru neolito laikotarpl. pes Europoje datas (Kadrow, Szmyt, 1996), 2-ojo tipo kir Tarp ketursienill kirvill issiskiria ploksti arba nezy viai naudoti velyvajame neolite A. miai ston,:jantys ties vidurill, palyginti ploni dirbiniai, daz Siauri ir ilgi dirbiniai lygiagreCiais sonais arba nezy niausiai tiesiais sonais. Juos isskyreme l 2-~i tip'l. (18, miai platejantys asmenq link (20 pay.) archeologq tradi- v 19 pav.), nors buvo galima laikyti if pirmojo tipo atmaina. ciskai vadinami kaltais (3 tipas). Sis tipas gana gerai Lietuvoje sio tipo dirbinill reta - zinoma vos keliolika. issiskiria morfologiskai - reta tarpinill fOImlt tarp kirvilt ir Gaminti is ivairiq titnago rlisiq: margo, dvispalvio, balto, kaltq (6 pav.). Lietuvoje buvo rasti tik 8 kaltai - visi atsi sokoladinio. Sprendziant is RAK kapl! Vidurio ir Rytll Eu tiktinai. Lenkijoje ir Baltarusijoje velyvajame neolite jie ropoje medziagos (La Baume, 1943, 10:c,d; II :a,b lent.; daugiausia susij(( su RAK paminklais, taciau pasitaiko ir Szmyt, 200J, 7:4,13; 13:Al pav.), 2-ojo tipo kirveliai yra VKK kapuose. specifiniai RAK titnago industrijos gaminiai. Greiciausiai Perzilirint Lietuvos muziejuose sukauptus radinills pa jie buvo pagaminti lvairiose Vidurio ir Rytlt Europos tit vyko aptikti sesis 4-ojo tipo dirbinius, taciau ne vieno - is nagingose vietose (Mazoji Lenkija, Volyne, Nemuno auks Lietuvos teritorijos. Penki buvo grafo E. Tiskeviciaus at tupys), kurias kontroliavo sios kultlifOS zmones, ir buvo vezti is Svedijos XIX a. (21:2 pav.), vienas rastas netoli naudoti visoje sios kliltliros teritorijoje. Tokiu blidu antra Lietuvos, Gardino srityje (21: 1 pav.). Visi 6 yra skandina sis tipas zymiai geriau atspindi rekonstruoto gamybinio viski plonapenCiai (thillbutted) kirviai, priskiriami PTK. 82 D2:IUGAS BRAZAITIS. GYTIS PILlCIAUSKAS Kirvis is Baltarusijos yra veliausio 7-ojo tipo pagal minami is ivairios strukturos ir spalv4. Nemuno aukstupio P. O. Nielsen tipologij'l. (Nielsen, 1977) ir galejo buti at eratinio titnago, daznai prastos kokybes, su intarpais. At veztas is Skandinavijos velyvajame neolite A, 1. y.jau RAK rodo, sie kirveliai daugiausia buvo gaminami misk4. ne ir VKK klestejimo laikotarpiu. olito visuomenes, priskiriamos archeologinei Nemuno 5-ojo tipo kirviai jau priskiriami dvipusio skaldymo kulturai. Toki4. dirbini4. rasta tyrinetose Barzdzio Misko, technologijos produktams. lie randami tik Piet4. Lietuvo Katros 2-ojoje ir kitose gyvenvietese. Vienalaikese Suki je ir Nemuno aukstupyje Baltarusijoje (dalis V. Sukevi nes-duobelines ir Narvos kulturos gyvenvietese j4. labai cia us radini4.). Tai grubios gamybos vidutinio dydzio, ovalo reta, greiciausiai del titnago zaliavos stokos. arba netaisyklingo pavidalo, I~sio pjuvio dirbiniai 5-ojo tipo kirveliai primena nuo mezolito laiktt nau (23 pav.). ISskirtinis si4.kirvi4. bruozas - visi jie neiymiai dotus vadinamuosius ovalinius kirvelius. Kai kurie auto gludinti - tik asmenys ir briaunos. 5 tipo kirviai buvo ga- riai teige, kad zvej4. ir medziotojq bendruomenese gludinti 80- plotis , , , , 2 , h iperm orfis ki , 2 ' , so-j , I , , " , '" 1 , , 11 I' , , 2 , , "",,1 ,'~,1 ,', , " , 2 ,\ ' 11~,,\I'l,l' ~ '2 2 , 1~1\111t11'i ,2 2 11 11 2 1 J: 2 - - -3 - " , - - __.. - -3 - • . 3 • - • 3 3 - - 3 \ 80 100 120 140 160 180 200 220 ilgis 6 pay. I, 2 ir 3 tiplt kcnlrsieni4. kirvill morfologija. • plotis \ 7 \ hipermorfiski \ 6 7 6 7 7 \ 6 6 \ 5 66 ffi 6 6 6 5 6 6 \ 6 4 \ \ 5 6 \ 6 6 • o 20 40 so 80 100 120 140 160 180 200 220 ilgis 7 pay. 5, 6 ir 7 tiPll dvipusill kirvill morfologija. GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LlETUVOJE 83 ovaliniLt kirveliLt asmenis pradeta jau nuo velyvojo mezo dinavijoje (Nielsen, 1977, pay. 2:a), taciau greiciausiai tai lito (COpOKHlI, 2002), taciau sis teiginys nera pakankamai atsitiktinis panasllmas - kol kas nera jokil[ kitl[ tokill anks argumentuotas. Turimais duomenimis, gludinimo teehno tyvl[ (apie 4000 BC) PTK radinill ne tik Lietuvoje, bet ir logijos nalldojimas zvejl.l. ir medziotojll bendruomenese gretimuose krastuose. patikimai datuojamas tik velyvajame neolite. Daugiausia randama nedideli4., iki 10 em ilgio dirbinil[. 6-ajarn tipui priskyreme dvipusio skaldymo kirvius Labiausiai jie paplitl( Pietl[ ir Vidurio Lietuvoje (ypac palei daugmaz lygiagreciais krastais bei l iSOff( isgaubtais so Nemuno vidurupi), pavieniLt randama ir kituose Lietuvos re nais (24, 25, 26 pav.). Nuo 5-ojo tipo kirveliLtjie skiriasi gionllose. Maziau taisyklingi, pagaminti is margo eratinio tit savo taisyklinga fonna, sufon1motais lygiais asmenimis ir nago greiCiausiai yra vietiniai kruopsciau padaryti 5-ojo tipo intensyviu gludinimu. Kirveliai gaminti tiek is matinio, tiek kirveliai. Taisyklinglb pagamintl[ is sviesiai pilko matinio tit ir is margo titnago. Sio tipo kirveliai smarkiai varijuoja nago, kilmf:s reiketl[ ieskoti uz Lietuvos ribl[. skerspjuvio fOlma ir dydZiu. Priklausomai nuo dirbinio plo Beveik nera duomenq.. kurie leistl[ sprf(sti apie sio ti Cio ir gludinimo intensyvumo kirvelil.l. skerspjuviai - nuo po ehronologij'l ir kultlirinl( terpf(. Ovalo skerspjuvio kir plono If(sio iki beveik apskrito. Sis tipas, kaip ir pirmasis, vel is rastas Sventosios 9-ojoje gyvenvieteje (Rimantiene, taip pat universal us, jame galima isskirti kelet I , .'\ ~... ~ I, , , I I I \ , ) --- I I \ , ~ \."> T"J) I r c' \ \ I ..< T _ .' .. ' V ~ ~J~ - /" ,. T • 5 tipas .... 6 tipas \ 1 7 tipas \ j 8 tipas (, Km o 12,5 25 50 75 100 8 pay. Dvipusill titnago kirvclill tiPll paplitil1las. 84 D2.IUGAS I3RAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS sieniq ruosiniq, 0 briaunos labai stipriai nugludintos riai panaudota musq sudaryta geoinfonuaeine duomen4. (Knutsson, 1988, p. 196). Daug radiokarboniniq datl[ is baze. Visgi reiketLt aptarti sio metodo taikymo palikimu Krasnaselsky saehtl[, kuriose buvo masiskai gaminti dvi m'l. privalul11us ir trukumus, taip pat gautlt duol11enq in pusiq kirviq ruosiniai, taip pat nurodo minet'llaikotarpi terpretaeijos galimybes. (rypHHa, 1976,e. 127). Kaip atskir'l tip'lis dvipusiqkirvelilt isskyreme trum 4.1. Priesistoriniai ir istoriniai faktoriai pus, pIon us, platejancius asmenq link (27,28 pav.) kirve lius (7 tipas). ht rasta nedaug - vos keliolika, beveik visi Erdvinio paplitimo analize grindziama prielaida, kad pagaminti is margo titnago. 7-ojo tipo kirviai paplitt( Vil dirbinilt paplitimo variacijos atspindi praeilics realijas, Sll kaviskio ir Marijampoles rajonuose, Vidurio Lietuvoje, keli sijusias sulaikotarpio, kuriuo tie dirbiniai buvo gaminami rasti Pietl[ Lietuvoje (8 pav.). ir naudojami, kultliriniais proeesais. Dauguma gludint4. kir Apie jq ehronologij'l ir gamintojus duomenq mazai. velilt rasti atsitiktinai, i muziejq ir asmenines kolekeija pa Yra argumentl[, leidzianciq siuos kirvius priskirti RAK. 2 tekt( skirtingu laiku, ivairiais keliais ir budais, lode I but4. labai panasus kirviai buvo rasti RAK megalitiniame kape pravartll isitikinti, kad jq radimviecill paplitimas erdveje buv. Ortelsburgo apskrityje, is nuo dabartinio Scytno Len nera atsitiktinis, iskreiptas velesnil[ gamtos proeesq ar ant kijoje (La Baume, 1943, p. 69- 70, pav. 10:e, f). Taip pat ropogenini4. veiksniq. Gludinttt akmens dirbiniq pasiskirs Vidurio Lietuvoje yra rastas 7-ojo tipo kirvelio ruosinys, tymo Lietuvoje netolygllmus iki siol bandyta aiskinti tik pagamintas is pilko baltai taskuoto Svieeeehovo titnago, istoriniq laikq faktoriais: randamo Svento Kryziaus kalnuose Mazojoje Lenkijoje. I) gllldintq akmens dirbiniq pasiskirstymo netolygu Sprendziant pagal kelis J ir 2 tipqjuostinio ir sokoladinio mus leme tai, jog areheologai ir krastotyrininkai aktyviai titnago kirvelius, taip pat rastus Lietllvoje, kirvius is mi rinko is gyventojq radinius tam tikruose regionuose (Pu neto regiono Lietuvoje platino burent RAK bendruomenes. zinas, 1938, p. 16-17); 7-ojo tipo kirviai galejo buti pagaminti povirveliniq 2) atsitiktiniq akmens radiniq gallsiau randama vie tradieijq bendruomeniq velyvajame neolite B ar net se tovese, XIX ir XX a. sparCiai besivystanciose ekonomiskai najame bronzos amziuje. Mazojoje Lenkijoje dvipusiai buvo pleciami arimq ir eksploatuojamll dllrpynq plotai kirviai buvo paplitt( bronzos amziaus Miezanovieos kul (JlIodagalvis, 2002, p. 43-47). turoje (Balcer, Kowalski, 1978, p. 139, pav. 3). Pagaliau Tick pries 11 pasaulini kar'l. tiek po jo daugiausia svei Lietuvoje tyrinetose Papiskill 4-ojoje, Katros istakq 1- ht kirviq randama Marijampoles ir Vilkaviskio rajonllose, ojoje gyvenvietese yra taisyklingo pavidalo It(sio pjuvio maziau Vidurio ir Vakafl!. Lietuvoje, maziausiai - P ir SR gl udintll kalteli q. Didesni tokie dirbiniai j au butl[ priski Lietuvoje. Tai atsispindi tiek muziejq rinkinillose, tiek ir riami 7-ajam tipui. asmeninese kolekeijose. Todel nei V. SukeviCius, nei T. Dau Paskutinis musq isskirtas dirbinio tipas atitinka atskir'l girdas, nei 1. Elisonas nebutl[ sukaupt( tiek dallg titnagini4. kalteliq teehnologint( grupt(IO (8 tipas). Tai 3-5 em dydZio kirvil[, jei butq gyvent( kllr nors Svencionill apylinkese. asmenq link platejantys arba netaisyklingo pavidalo dirbi Antras istorinis paaiskinimas irgi nera itikinamas. Me neliai, pagaminti is nuoskalq ar nedideliq dvipusiq ruosi lioraeijos darbq metll apskritai rasti vos keli kirveliai nil[, gludintais aSmenimis. Kalteliai randami velyvojo neolito (5 lent.). IS beveik puses tukstancio sveikq radiniq vos ke Pamariq gyvenvietese (Nida), velyvojo neolito B gyven turill metrikose buvo pazymeta, kad rasti melioratori4. ar vietese Rytq ir Pietq Lietuvoje (Kretuonas 1C, Katros ista ba durpynuose. Be to, 1945-1997 m. bllvo nusallsinta 7,5 kos I, Papiskes 4). KaJteliqgamyba buvo susijusi su Zaliavos stygiumi arba speeifine jq funkeija. 5 lentele. Sveikll titnaginiq kirvill (be kaltclilU radimo aplinkybes . • IV. KIRVIlj ERDVINIO PAPLITIMO ANALIZE duomenll nera 356 anmas• 60 Analizuodami titnaginiq kirveliq zaliav'l. gamybos archeolo iniai envicci• • • t rinejimai 12 teehnologij'l ir tipus ne kart'l aptareme ir j 4. paplitim'l Lie zvyrduobi:, katlcras 11 tuvos teritorijoje pasta bose, zemeIapiuose arba lentelese. kiti zemes k asimo darbai I I Sie duomenys gallti atlikus erdvinio paplitimo analizt(, ku- melioraci ' os darbai, du!:£Y.nai 4 10 Kad sie dirbiniai nebulttpainiojami su negludintais, taciau daznai tuo paciu tcrminu ivardijamais dvipolio skaldymo ant kieto pagrindo produktais, neretai pasitaikanciais gelezies amziaus bci pajurio ncolitinese gyvenvieti:se, pastaruosius siiilome vadinti dvipoliais. GLUDINTI TITNAGINIAJ KJRVIAI LI ETUVOJE 85 karto daugiau zemi4 nei 1910-1944 m. (Galminas, Kuda Geoinfonnacines duomen4 bazes nllo ki14skiriasi tuo, kas, 1999, 1.1. lent.), taciau kirveli\.b palyginti su prieska kad j l[ irasuose privalo buti duomenys apie apibudinamq riu, nepadaugejo (I lent.). Ekonominio faktoriaus itaka objekt4 padeti erdveje. MUS4 slldarytoje duomen4 bazeje radini4 pasiskirstymui bu14 irodyta, jeigu pavykt4 nusta kirveli4radimvietes buvo nllrodomos nalldojant Lietuvos tyti, kad kirvi4 skaiCius priklauso nuo zemes naudmen4 koordinaCi4 sistem'l (LKS'94). Pagrindine problema pil arba ariamos zemes ploto. Taciau situacija toli grazu ne dant duomem[ bazt( bllvo ta, kad labai skyresi informaci tokia - kirvil[ skaicius, tenkantis 100 km2 zemes ukio naud jos apie kirveli4 radimvietes tikslumas. Kai kurill kirveli\.b men4 arba ariamos zemes, skirtinguose regionuose rys ypac ras14 archeologiniq tyrinejiml[ metu, radimvietes ga kiai skiriasi. Kirvi4 tankio rodikli4 skirtumai milziniski: lima nurodyti kelitl metr4 tiksillmu. Dallgumos kirveli4 tarp Marijampoles ir Vilkaviskio rajon4 ir likusios Vidu metrikose nurodytas tik kaimo, kllrio apylinkese rastas kir rio Lietuvos siekia 5-6 kartus, tarp Marijampoles velis, pavadinil1las, todel radil1lvietes paklaida isallga iki Vilkaviskio rajon4 ir SR Lietuvos - apie 8- 9 kartus, tarp kelil[ ar keliolikos kilol1letr4. Yra nemazai radiniq, kuril[ P Lietuvos ir SR Lietuvos - apie 14 kar14! 1\ S ie apskai radimvietes nurodytos dar abstrakciall (pavyzdzilli, Aly ciavimai vercia manyti, kad XIX-XX a. ekonomine situa taus apylinkes, TelSi4 rajonas ar pan.). Pagaliau yra dallg cija neturejo zymios itakos dabartiniam titnaginillkirveli4 radini\.b kurie apskritai netllri metrik412. Laikydamiesi pasiskirstymui. nllostatos, kad regioninil[mllziejl[ eksponatai pateko ijllOS Galima nurodyti ir daugiau istorini4 faktori\.b tureju is aplinkini4 rajon\.b siems radiniams nurodeme muziejl[ siq itakos erdviniam dirbini4pasiskirstymui: kirveliai bu koordinates, tuo tarpu centriniuose Vilniaus ir Kauno 11111- vo randami ir perkeliami is jll pinnines radimvietes visais ziejuose saugomiems radiniams, kurie patekdavo is visos laikais - j4 rasta piliakalniq kulturiniuose sluoksniuose, Lietuvos ar net kitl[ salilb koordinacil[ nenurodeme. Tokiu senamiesciuose, kaimo zmoniq trobose ir pan. Pagaliau blidll buvo panaudota visa infom1acija apie daikto radil110 painiavos atsiranda ir del netiksli\.b sllpainiotll ar prarastq viet'l, kartu ivertinant ir galim'l paklaid'l. radimvieci4 metrikLl bei kit4 aplinkybiq. Panaudojant geoinfonnacint( duol11enq bazt( galima ne Be abejones, visi pamineti istoriniai faktoriai dallgiall sunkiai isdestyti radinius zemeiapyje, atsirenkantjuos pa- • ar maziall iskreipe situacij~ sllsidarillsi<\. kirveliq gamy gal reikiamus kriterijlls. Zemelapyje nestmkiai izvelgiami bos ir nalldojimo metu, taciau manome, kad del to atsira radinil[ pasiskirstymo netolygumai, kuriuos galil1la ban dllSios paklaidos neperiengia statistinio patikimumo ribl[. dyti paaiskinti. Interpretacijos galimybes zenkliai prasi Gilldintl[ kirveli4 pasiskirstymas is esmes atspindi realills plecia nalldojant kitus geoinformacinius duomenis, j4 nalldojimo skirtllmus velyvajame neolite ir bronzos al11- pavyzdziui, apie kitl[ archeologinil[ radini4 grupil[ ar ob zialls pradzioje, t. y. yra apsprt(stas reali4 priesistoriniq jektll paplitim'l, dirvozemi4 derlingum<\. ir pan. Didziau gamtini4 ir kultilriniq veiksnil[. XIX-XX a. didejantys dir sia problema yra ta, kad kol kas tokil[ duomenq bazil[ll1aiai bamos zemes plotai ir kolekcionieril[ bei etnograf4 veikla ir jos sunkiai prieinamos. renkant radinius neiskreipe realios situacijos, taCiau didi Visos sios proceduros remiasi vizualiniu ivertinimu, no archeologams prieinaml[ radinil[ skaicil[, galimybes kuriame islieka subjektyvumo aspektas,juolab kad zeme izvelgti desningumus radinil[ mozaikoje ir teisingos inter lapiuose pavaizduoti simboliai dainai susiplaka. Analizuo pretacijos tikimybt(. jant erdvini paplitim'l noretl[si pastebetas variacijas isreiksti kiekybinemis charakteristikomis, taCiau kai nau 4.2. Regionavimas ir erdvinio pasiskirstymo dojamas didesnis duomenl[ masyvas, vizualiai tai padary analize ti sunku. Egzistuoja daug statistinil[ metodll, su kuriq pagalba galima isskirti sankaupas, ivertinti jas kiekybis Radini4 kartografavimo metodas archeologijoje sek kai, taciau tokioje analizeje nebutl[ atsizvelgta i gamtint( mingai naudojamas nuo pat sios disciplinos atsiradimo. geografint( aplink'l, kuri labai svarbi dllOmem[ interpreta- ...... - . Sillolaikines geoinformacines (GIS) technologijos labai CIJOS POZIUflll. praplete sio metodo taikymo technines galimybes. Spar Sial11e darbe pritaikeme kiek paprastesni sumini-pro ciai augant kompiuteril[ galingumui ir skaitl11enines in porcini radinill grupavimo ir palyginimo bud<\. regionuo forl11acijos kiekiui, metodo taikymo perspektyvos atrodo se. Lietuvos teritorijoje isskyreme 5 regionus: Vakar\.b labai optimistiskai. Vidurio, Marijampoles ir Vilkaviskio, siaures-ryt\.b pietll 11 Pietll Lietuvoje kirvil! tanki padidino siam regionui priskirti V Sukeviciaus radiniai Nocios apylinkese (II vienetll arba keliais daugiau), dabartines BaJtarusijos teritorijoje, taciau ir be jq tankio skirtumas tarp PL ir SRL labai dideli. 11 Pavyzdziui, PKM visi 16 kirviq be metriktj, SAM - 12 is 17. Kituose muziejuose tokiq mazuma, taciau irgi pasitaiko. 86 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILI CIAUSKAS (3 pav.). Jie nevisiskai sutampa su tradiciniu Lietuvos gam virsiuje surinktose titnago radinil!. kolekcijose is suarhl ar tiniu-geografiniu suskirstymu, todel ivardijant musl!. isskir ba ispustytl!. gyvenviecil!.. Sios kolekcijos buvo surinktos tl[ regionl!. pavadinimus vengeme zodzio "Lietuvos". Pietl!. Lietuvos smelynuose, taip pat Nemuno vidurupio ir Brezdami regiontl ribas rememes isankstinemis subjekty Neries zel11upio pakrantese. Kirvelil!. ar jl!. dalil!. rasta dau viomis izvalgomis, kilusiomis kaupiant titnaginiq kirvil!. gelyje archeologiskai tyrinetll Pietl!. Lietuvos smelinil!. gy duomenl!. baz(( (isskiriant Marijampoles ir Vilkaviskio re venviecil!.. Deja, pavirsinese kolekcijose ir sl11elinill gionq), taip pat archeologinill tyril11l!. duomenil11is (ypac gyvenviecil!. kulturiniuose sluoksniuose buna susimais(( atskiriant siaures-rytll ir pietlt regionus) bei Lietuvos dir ivairil[ laikotarpill radiniai, todel sunku kirvelius susieti vozemil!. zemelapiu (atskiriant derlingesni vidurio regio su kitais radiniais.lvairialaikese Papiskil!. 4-ojoje, Katros nl!. nuo V, P ir SR). Toks bud as zymiai suniveliuoja istaktL DubiCil!. l-ojoje, Barzdzio misko l-ojoje, taip pat radimviecil!. paklaidas. Gautus duomenis galima sekmin Kretuono J -ojoje gyvenvietese rastos palyginti dideles glu gai panaudoti svarstant atskirl!. regiontl apgyvendinimlt dintl[ titnago dirbinil!. serijos, kurias galima gana patiki chronologiniu ir kulturiniu aspektu. l11ai susieti su kitais radiniais ir juos datuoti. Visose pal11inetose Rytq ir Pietlt Lietuvos gyvenvietese rasti glu V. TlTNAGINllJ KlRVIlJ RADIMO dinti dirbiniai siejal11i su miskq neolito kultUrol11is, ypac • APLlNKYBES veliausiais jl!. gyvavil110 laikotarpiais. Gyvenvietese rasta pedsaktL liudijanCill apie kirvelil[ gal11yb'l, naudojiml!. ir Gludinti titnaginiai kirveliai i muziejl!. ir aSl11enines perdirbil11lt· kolekcijas pateko labai ivairiu laiku ir keliais. Sie dirbi Kur kas maziau zinomos ir tyrinetos agrarinio neolito niai ryskiai skiriasi nuo natUralil!.akInens rieduliqsavo tai kulturoms priklausanCios gyvenvietes. Gludintl!. titnaginitl syklinga forma ir glotniu pavirsiumi, todel nesunkiai kaltelil!. rasta Nidos gyvenvieteje, priskirial110je Pamarill pastebimi. Titnagas mazai jautrus aplinkos poveikilli, jo kulturai. VKK ir RAK gyvenviecil!. pedsakai dazniausiai dirbiniai gerai islieka ivairiomis aplinkybemis. Del sil[prie aptinkami susil11ais(( su kitlt laikotarpil!. l11edziaga, todel zascil!. siandien archeologai disponuoja gausiomis titnago radinil!. sl!.sajos nera patikil11os. Galima tik pastebeti, kad dirbiniq kolekcijomis. kai kuriose VKK gyvenvietese apskritai nera titnago ap Kiekvienas titnaginis kirvelis nuo to momento, kai bu dirbiI110 pedsakl!.. vo pagamintas, iki pateko i archeologo rankas, turi savo ZYl11iai tikslesnil!. duomenl[ apie kirvelil!. datavil11l!. ir istorij'l., kuril!. atkurti imanol11a tik is dal ies. Musl!. tyrime kulturini kontekstl!. pavyksta gauti tuol11et, kai j ie randami svarbiausia yra ankstyviallsia (pirmine) kirvelil!. istorija, kapuose, kurie archeologijoje traktuojami kaip uzdari apimanti dirbinio pagaminim'l., jo savininkl! pasikeitim'l., kompleksai. Paprotys deti titnaginius kirvius i kapus su naudojim'l., taisyml!. arba perdirbim'l., ismetimc¥pametiml!. tinkamas praktiskai visoje agrarinio neolito teritorijoje, kur arba ritualini atsisakyml!.. Tas kirvelitl radimvietes, kllrios jie buvo gaminami. Kirveliq daznai randama RAK ir VK.K po sio istorijos etapo nepasikeite, vadiname pirminemis. kapuose. Lietuvoje rasta palyginti nedaug VKK priskiria Sl!.moningus zmonil!. veiksmus su atsitiktinai surastais ml!. kapl!. ir tik d viejuose is jl!. buvo rasti titnaginiai kirveliai: titnago dirbiniais vadinsime antriniais veiksniais. Atrasti I) Plinkaigalyje, Kedainiq r., rastas ketursienis kirvis titnaginiai kirviai galejo buti perdirbami, suskaldomi kaip suardytame kape. Netoliese rasti dar 2 kapai, viename jll zaliavos saltinis, vel panaudoti kaip kirviai ar parsinesti buvo titnagine skeJte-peilis (Butrimas, Kazakevicius, namo ir saugomi suteikiant naujl!. simbolin(( prasm((. Gall!. 1985); gale surastieji galejo buti vel pamesti; ir taip ne vienl!. kar 2) Gyvakaruose, Kupiskio r., suardytame kape rastas tl!.. Antrinil!. kultlirinil!. procesl!. veikiamas titnaginis kirvis ketursienis titnaginis kirvis, taip pat ir kitos ikapes: titna prarasdavo pirmin(( palikimo viet'l., galejo pakeisti forml!.. go skelte-peilis, laivinis kovos kirvis ir kaulinis smeigtu Tokiame dirbinyje uzkoduota informacija apie kelioms ne kas (Jankauskas, TebelSkis). vienalaikems bendruomenems priklausiusil!. zmonil!. elgesi. Plinkaigalio ir Gyvakarl!. kapl!. titnago ikapes stebeti Pumines radimvietes lengviausia identifikuoti, kai kar nai panasios - abu kirveliai nedideli, balta titnago. Titna tu aptinkama kitl!. susij usil!. radinil!.. Paprastai tai buna gy go skeltes taip pat identiskos, todel siek tiek glumina gana venvieCil!. kulturiniai sluoksniai, kapai ir lobiai. skirtingos jq radiokarbonines datos. Latvijoje ir Estijoje Daug infonmcijos teikia kirveliai, rasti gyvenvieCiq VKK kapl!. su titnaginiais kirviais taip pat labai reta. Yie kulturiniuose sluoksniuose. Sveikl!. kirvelitl pavyksta rasti nas toks tyrinetas Ardu kapinyne (Indreko, 1938). retai, dazniausiai aptinkami jl!. fragmentai, atsirad(( kirve Lobiu vadinama dviejtl ar daugiau radinitL rastl!. ne lius naudojant arba perdirbant. Nemazai tokil!. fragmentl!. kapuose ir uz senoves gyvenviecitl ribtL grupe. Lietuvoje yra V. Sukeviciaus, K. Jablonskio ir kitl!. archeologq pa- zinomi tik 3 titnaginil!. kirvil!.lobitl radimo atvejai: GLUDINTI TITNAGf:\IlAI KIRVIAI L1ETUVOJE 87 I) Drucminai, Varenos r. XIX a. pab. cia rasta kelioli netolima radimviete, patinos nebuvimas, ta pati zaliava, ka keturkampio skerspjuvio kirvil.l, is kuriq 2 gavo V. Su isskirtinis dydis, negludintas pavirsius ir tokia pat forma kevicius (Szukiewicz, 1904, p. 15-16)13. (6:2 pav.). 2) Norunai, Alytaus r. 1961 m. smelio karjere rastas Labai daug titnaginiq kirvilllobill rasta Pietq Skandi lobis. h sudare 5 titnaginiai kirviai, 2 akmeniniai laiviniai navijoje ir Siaures Vokietijoje, Jutlandijoje. Kovos kirviq kirviai ir 2 titnagines skeltes (29 pav.). Visi radiniai sau periodui priskiriama ne maziau kaip 70 titnaginiL[ kirvill ir gomi LNM. kaltq lobil[, Pavieniq kapq kultLirai - 4 I. Lobiai kartais 3) Paduoblis, Prienq r. IS 3 titnaginiq kirviq 1 pakliu dedami po kelis kartus toje pacioje vietoje, stebima tam vo iLNM (15:1 pav.). tikra kirviq isdestymo tvarka juose (pvz., "saulute"). Di Svarstant apie zmoniq, kurie paslepe lobi us, motyva dzioji dalis lutlandijoje rastl[ ir Pavienill kapq kulturai pri cij'l, paprastai apsistojama ties dviem prielaidomis: pir skiriamq lobill yra is pelkiq ar stovincio vandens telkinill ma, lobiai buvo paslepti del iskilusios gresmes ar kitq (Rech, 1979; Ebbesen, 1982, p. 142- 143, 158; Ebbesen, priezasciq, turint tiksl&. veliau juos pasiil11ti (tai pagrindi 1993, p. 123- 124). Sios aplinkybes rodo, jog bent dalis ne motyvacija slepti istoriniq laikq lobius); antra, 10biai Skandinavijos 10biq yra ritualiniq veiksmq rezultatas, 0 atsirado kaip ritualinis veiksmas aukojant vertingus daik ne racionalus turto slepimas tikintis veliau pasiimti. Toks tus. Toliau kiek issamiau aptarsime abi galimybes. paprotys Skandinavijoje ir Siaures Vokietijoje gyvavo nuo Lobiq Lietuvoje rasta nedaug, todel tai negalejo buti PTK laikq. Vidurio ir RytL[ElIropoje paprotys aukoti kelis paplitusi ritualine praktika. Norunll. ir Paduoblio 10biai ar daugiau titnaginiq kin'iq nebuvo paplitf(s. [ rytus nllo (greiCiausiai ir Drucl11inq), priesingai negu didzioji dalis Lietuvos mums zinomi tik 2 titnaginiq kirveliqlobiai. 5 pavieniq radinil.l, gulejo sausoje vietoje - kirviai be pati If(sio pjuvio kirvelills, rastus laukuose prie Nocios, mini nos. Reikia manyti, jog Lietuvoje rasti lobiai del mums V. SlIkeviCius (Szllkiewicz, 1904, p. IS). Kitas lobis bllvo nezinol11q priezasciq yra pasleptos vertybes. Visi jie rasti rastas i rytus nuo Desnos (Oriolo sritis, Rusija). 1i slldare titnagingose Lietuvos vietose, taciau greiCiausiai ne vieti 10 titnaginiq kirviq ir kaltl[ruosiniq (fuXOHOB, 1968). Ap nes gamybos. Tik Drucminuose galejo buti jq gal11ybos skritai rytiniuose regionuose titnaginiu kirvi4 randama zy vieta, taciau radiniams neislikus, to irodyti neil11anol11a. miai maziau, be to, "misk4 neolito" zonose (tarp jll Rytq Norunq ir Paduoblio kirviai pagal11inti is balto ir dvispal Lietuvoje) Sill dirbiniq paskirtis buvo grynai utilitarine. vio titnago. Tokio Nel11uno vidurupyje nera. Apie nevieti Didziausi&. Lietuvoje rastq kirvelill dali slldaro atsi nf( Norunqlobio kill11f( byloja ir kiti radiniai. Prof. habil. dr. tiktinai rasti pavieniai sveiki dirbiniai. Sveikq kirviq skai A. Gaigalas nustate, kad Norunq lobio laiviniai kirviai pa cius Lietuvoje beveik 3 kartus virsija kirvill fragmentll ir gal11inti is uolienl.l, kilusill. is Lenkijos ar Volynes: gabro ir perdirbinilll4 (6 lent.). Kai kuriuose regionuose sis skirtu uralitinio porfyrito. Tarp Norunq titnaginiq kirviq irgi gali mas dar didesnis. Daugelio sveiktl dirbiniq radimvietes buti nevietines kilmes dirbiniq - j ie pagal11inti is skirtingq 6 lentele. Gludintt[ titnago kirvitt fragmcntiskumas tipq titnago zaliavos. Norunq ir Paduoblio lobiai rasti prie (be kaltelitt). patogaus l11igracijq kelio - Nemuno, nutolf( por&. kilol11et rll nuo upes i vakarus - t. y. ketursieniq kirviq gausa issi sveiki 456 ~ skiriancio Marijampoles ir Vilkaviskio regiono link. stambios dalys 100 Abiejuose lobiuose yra negludintqkirvillruosini4. Mano nlloskalos, perdirbiniai 71 ma, kad is negludinto pavirsiaus lengviau sprf(sti apie kir vio zaliavos ir gamybos kokybf(, todel daznai ruosiniai muziejq metrikose nurodytos tik labai apytiksliai. Pagal cirkuliavo mainq prekyboje (Olausson, 1983b, p. 22). No jas sie dazniausiai randami ariamuose laukuose, reciau - rUl1ll ir Paduoblio radinius galejo uzkasti is pietLl keliau kitq zemes kasimo darbq metu (5 lent.). Tik labai nedaug jantys ir l11ainais uzsiil11antys zmones, galbut pajutf(, kad radimviecill aplanke archeologai, ieskodami kokiq nors su jq dirbiniai naujose teritorijose nesaugus arb a susidurf( su kirveliais susij usi q radinill. transportavimo sunkumais (pvz., nuo keliones upe perei Kyla klausimas, kaip paaiskinti toki dideli skaiCiq svei nant i sausumos zygi). Su panasiomis aplinkybemis gali kl.l, tinkamq naudoti darbui titnaginiq kirvil.l, issibarsciu buti susijf(s ir pavienis kirvis (is suardyto lobio?) is Aly siqpo vis&. Lietuv&.. Sunku patiketi, kad tai tiesiog atsitiktinai taus apylinkiq. Su Paduoblio ir Norun4 radiniais ji sieja pamesti ar ismesti dirbiniai. Kaip mineta, archeologiskai 13 LNM sit[ kirvit[ nera. Jie gali biiti Lenkijojc ar Pcterburgc. 14 Tai strelit[ antgaliai, pciliai, pagaminti is nuo gludintt[ kirvil[ nuskcltl[ nuoskaltt., taip pat kirviai, suskaldyti kaip skaldytiniai nuoskaloms gauti. 88 D:l:IUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS kasinetose gyvenvietese sveik:tt kirvelitt pasitaiko retai. An Galima speti, kad dalis pavienill kirvillyra buvl( suar tra vertus, teritorijose, kur rasta daug kirvelitt, daznai ne dyt\.l kapq ikape. Labiausiai tiketina, kad tokill yra tarp olito laikotarpio gyvenvietes apskritai nezinomos. nepatinuOtll ar pasidengusitt balta patina, susidarancia sau Gyvenvietes, matyt, buvo isikurusios derlingose vietose, suose zvyrynuose ir sme!ynuose. Manoma, kad nemaZa kuriose ir siandien vyksta intensyvi Ukine veikla, tode! ap dalis atsitiktinai rastll akmeninilliaiviniq kovos kirvill taip tikti jttpedsakus sunku. Taigi tikimybe, kad dalis pavienill pat yra is sunaikintll VKK kaptt, taciau nera uzregistruoto kirvelill yra susijl( su apardytais gyvenvieCill kultiiriniais atvejo, kad titnago kirvelis butll pristatytas i muziejll kar sluoksniais, islieka. tu su laiviniu kovos kirviu. Velyvojo neolito B laikotarpio Kai kuritt kirvelitt radimo aplinkybes vercia manyti, kaplli galejo priklausyti kirvelis, rastas kartu su akmeni kad jie ne siaip pamesti ar paslepti, tiki ntis veliau surasti, niu kirviu apvalia pentimi Kedainillose (9 pav.). taciau s'l1110ningai palikti tam tikrll ritualll metu. Gripiske Be abejo, nemaza dalis pavienill kirvill rasti nebe pir se (Prieml r.) geltonai patinuotas titnago kirvelis rastas gi minese radimvietese. Kartais jll pasitaiko velesnillose ar linant tvenkini. Greta rasta ir gyvenvietes pedsaktl. cheologinill pam inkl II kultiiriniuose sluoksniuose. J II rasta Kirveliai rasti tyrinejant Sarneles (Butrimas, 1996) ir Sven piliakalniuose (Kernaves Mindaugo sosto, Vosgelitt, Pa tosios 9- 15 Dvipolio skaldymo metu skaldytinis apacioje remiasi i kietq pagrindq, 0 is virsalls dauzomas kietu mustllkll (Knutsson, 1988, p. 39-40). Tai gana racionalus mazll gabaritlt nekokybiskos zaliavos skaldymobiidas, naudotas velyvajame neolite titnago zaliavos stokojanciuose regionuose - Pamarill ir Narvos kultiiros gyvenvietcse. Taip skaldc ir Pajautos slcnio gyventojai Kernaveje senajame gelezies amziuje. GLUDINTI TITNAG1NIAI K1RVIAI UETUVOJE 89 gis (Olausson, 1998, 2 lent.). Visi sie pozymiai tinka glu dintiems dirbiniams, rastiems velyvosios Narvos ir Piet4.. Lietuvos gyvenvietese. Liku sioje Lietuvos dalyje aptinka mi kirviai atitinka masines gamybos produkn[ pozymius aukstct standartizacijos lygL tobulct technologij'l. ir pan. Tai, kad Siaures Europo je neolito laikotarpiu egzista 1 vo masine titnaginil[ kirvelill gamyba, irodyml.[ netruksta. IV tlikst. pr. Kr. plonapenciai titnaginiai kirveliai buvo ma siskai gaminti Skandinavijos 2 krastuose, kuriuose gausu tam tikslui tinkamo titnago zalia 9 pay. Spejamo suardyto kapo radiniai is Kedaini4. m. (KKM 917 ir 918). vos telkinil.[. Svedijoje ir Da nijoje yra aptikta titnago kasykl4.., greta kuril.[ rasta suomenes ekonol11ine bei socialine struktura. Pietq Lietu titnaginil.[ kirvelill ruosinill. III tukst. pro Kr. titnago telki voje esantys eratinio titnago telkiniai masinei kirvelil.[ ga niai intensyviai eksploatuoti Vidurio Europoje. Savo mas l11ybai naudojami nebuvo. Eratinil.[ riedulill., nors ir ne tais issiskiria juostinio titnago kasyklos Kzemionkl.[ tokios geros kokybes kaip is kreidos luistll., taCiau tinka vietoveje, kurias eksploatavo titnago kasejai ir skaldyto ml[ vidutinio dydzio ir nedideliems kirviams gaminti, aps jai, siejami su RAK (Borkowski, 1995). Kalnakasybos dar tll ivairiose regiono vietose. Jl.[ aplinkoje per vis'l. neolito bl.[ mastas buvo toks didelis, kad nekyla abejonill., jog laikotarpi tebegyvavo medziotojtt bendruomenes, kurios titnag'l. kase specializuota, vien tik titnago kasimu ir ap vargu ar galejo kontrolilloti antrinius moreninio titnago dirbimu uzsiimanti bendruomene. Mazai tiketina, kad zmo telkinius. Greiciausiai jie buvo prieinami ivairioms ben nes kastl.[ titnag'l. sudetingu bei daug laiko uzimanciu druomenems ir naudojami ivairil.[ titnago dirbini4.. gamy sachtiniu bUdu, gamintl.[ didelius titnaginil.[ kirvil.[ kiekius, bai, tarp jl.[ ir buitinil.[ kirvelil.[ gamybai. aiskiai virsijanCius jl.[paCittPoreikius, nezinodami, kur juos Artimiausias ir neabejotinai akmens amziuje eksplo realizuos, ir nesitikedami aiskios ekonomines naudos. Ma atuotas pinninio titnago telkinys yra Krasnaselsky ir Kar noma, kad ekonominio pobudzio mainl.[ santykiai egzista paucy vietovese Baltarusijoje (Charniausky, 1995). vo tarp RAK bendruomenill Vislos baseine (Balcer, Titnagas cia randamas apie 10 km dydzio teritorijoje issi Kowalski, 1978; Borkowski, 1995). Apie tai liudija juos barsciusiuose, ledyno persnlmtuose kreidos luistuose. Mi tinio titnago kirveliai, paplit(( visoje sios kulturos teritori netoje vietoveje aptikta ivairiq kultlifl[ mobiliq medziotoj4.. joje ir daznai aptinkami RAK kapllose. ir gyvulil.[ augintojq pedsakq: RAK kapinynas, VKK ka Pripazinus, kad neolito epochoje egzistavo speciali pas sachtoje, PZV sachtos. Gali buti, kad baltas matinis zuota gamyba, savaime iskyla daugybe su siuo reiskinill Krasnaselsky titnagas skaldytas net velyvosios Narvos kul susijusil[ klausimll- kaip ir kieno buvo kontroliuojami za turos gyvenvieti:se, pavyzdziui, Papiskil[4-ojoje (Brazai liaVl[ telkiniai, kokiu budu vyko mainai sios gamybos pro tis, 2003b). Atrodo, kad Krasnaselsky telkinys buv((s duktais, kokios visuomenes buvo susijusios su siuo prieinamas ivairil.[ kultlirinitt tradicijtt bendruomenems arba reiskiniu, kiek si gamyba buvo svarbi j4.. ekonomikai ir budavo kontroliuojamas tam tikr4.. grupil.[ palyginti trum pan. Be abejo, vienareiksmiskai atsakyti i visus siuos klau p'l.laik'l.. Panasu, kad intensyviausia sio telkinio eksploa simus vargu ar imanoma, taCiaujau vien sittklausiml.[svars tacija, turinti masines gamybos poiymill, vyko velyvajame tYl11as zenkliai praplecia musl.[ supratim'l. apie neolito neolite B ir yra susijusi su dvipusi4.. kirvelittgamyba. Situ laikotarpi· acijos, kuomet gausus zaliavos telkiniai prieinami vi siems, Sprendziant is etnografinil.[ saltinill, zaliavos telkinil.[ daznos medziotoj4.. bei primityvil.[ zemdirbill., ypac mobi kontrole yra susijusi su telkinio dydziu, zaliavos gausa bei lil.[, etnografijoje (Sillitoe, Hardy, 2003, p. 558; Stout, kokybe, jos poreikiu aplink gyvenusiems zmonems ir vi- 2002, p. 702; Grooth, 1997, p. 71). 90 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS Klausimas. kokiuose telkiniuose buvo gaminti Lie galejo buti pagaminti is kasykll[ titnago, galbut - is Kras tuvoje rasti ketursieniai kirveliai is matinio titnago, labiau naselsky zaliavos. siai atitinkantys masines gamybos pozymius, tebelieka Vidurio Lietuvoje plyti artimiausios derlingos zemes atviras. Klausim~ issprl'(sti galbut padetll kirveli4. papliti i S nuo titnago kasykll[, t. y. pasrovilli Nemunll. Apie mo analize didesneje teritorijoje, apimancioje ir titnago 390 km atstum~Roses ir Nemllno upemis nuo Krasnasels telkinius, taip pat papildomi paci4. telkini4. tyrinejimai. Lie ky sachtl[ Baltarusijoje iki Neries ziocil[ luotu bllVO gali tuvos teritorij~ pasieke keli masines gamybos kirveliai is ma iveikti per 8-10 dienl[. Tai, kad Nemunas buvusi svarbi juostinio, sokoladinio ir Sviecechovo titnago, taCiau si4. prekybos arterija, lilldija ir faktas, jog puse visl[ dvispal dirbini4. procentine dalis maZa, todel diclesnes reiksmes j4. vi4. 6-ojo tipo kirvi4. (J 8 is 36) buvo rasti netoli jo viduru importas neturejo. pio - Alytaus, Prienl[, Kaisiadori4. ir Kauno rajonuose. Apie intensyvius main us neolito epochoje lilldija ne Galima manyti, kad Vidurio Lietuvoje gyvenusios bendruo tik titnago dirbiniai, bet ir daiktai, pagaminti is gintaro, menes kirvi4. gamintojams atsilygindavo pagrindiniais j4. kit4. akmens rusi4. ir net vario, atsidurl'( toli nuo savo paga ukio, t. y. gyvulininkystes, produktais. Naujojoje Gvine minimo vietos. Galima speti, kad vyko mainai maisto pro joje kirvil[ gamintojai uz negludintus ruosinius is mobili4. duktais, audiniais, kailiais ir kitais produktais, kurie gal but zemdirbi4. gaudavo kiaulienos ir darzovill (Stout, 2002, mainuose uzeme net svarbesnl'( viet~. Mainai tenkina du p. 702). Specializuotiems titnago meistrams patiems apsi glaudziai persipynusius visuomenes poreikius: socialini ir rlipinti maistu buvo sunku - nederlingose smeletose Ne ekonomini. Pirmu atveju mainai nera butini ekonomiskai, muno aukstupio zemese ger4. ganyklll buvo reta. Be to, taciau naudingi kuriant ir palaikant rysius tarp bendruo zymi,l,jl[ laiko dali uzimdavo titnago kasimas, skaldymas, meni4.. Dovanojimas yra seniallsia ir visuotine main4. for kasimo ir skaldymo inventoriaus gamyba. ma, praktikuojama nuo seniausi4. laik4. iki dabar. Egzistllojant ekonominio pobudzio mainams, prekes Dovanojantis isreiskia pagarb~ gavejui, priimantis isipa igaudavo tam tikr~ vertl'( kit4. prekil[ atzvilgill, todel atsi reigoja atsilyginti Iygiaverte dovana ar kitokia parama. rand a objektyvus vertes ekvivalento poreikis. Kartais spe Keitimosi dovanomis paprociai ne kart~ uzfiksuoti et jama, kad titnaginiai kirveliai galejo toki~ funkcij~ atlikti. nografiskai tradicinese zvejyba ir medziokle besivercian Kad Lietuvos teritorijoje titnaginiai kirviai galejo atlikti Ciose bendruomenese. panasias i pinig4. fllnkcijas, mazai tiketina. ]uos kaupti Velyvajame neolite atsiranda bendruomenes, kurios nebuvo iPrasta - labai retai sveiki dirbiniai randami gy savo gyvybinius poreikius galejo patenkinti tik egzis venviecil[ kontekstuose, nera didelio kiekio kapuose, re tuojant stabiliems mainams. Pirmiausia tai pasakytina ti ir negallsus j4.lobiai. Titnaginis kirvis buvo ilgalaikis apie specializuotus gamintojus, kuriems buvo butina re darbo irankis, 0 jo valdytojas visuomet zinojo, kad siam alizuoti savo gaminamus produktus. Bendruomenes, ku nepataisomai suluzus gales pasigaminti arba mainais isi rios sugebedavo visais gyvybiskai svarbiais resursais gyti kit~. apsirupinti pacios, tokiuose mainuose dalyvaudavo siek Norint giliau suvokti ekonominio pobudzio main4. damos isigyti prestizini4., sunkiai gaunam4. daiktl[. Esant struktur VII. KIRVItJ PANAUDOJIMAS desni., buvo isnaudotas visas dvispalvio zaliavos gabalo ilgis. Penties ir asmen4. galuose liko juodo skaidraus ir Dauguma titnaginill kirvi4. buvo kasdieniniai darbo labai skalaus, iskart po riedulio zieve buvusio titnago zo irankiai. Apie tai byloja "darbines" isskalos asmenyse, kar nos. leigu jis bu14. naudojamas darbui, juodo titnago as tais ilgos ir siekianCios dirbinio viduri., bandymai astrinti menys greit susiskaldY14..lSvystyta bifasine teclmika rodo, kirvill asmenis juos pakartotinai sl ifuojant. Pietryci4. Lie jog abu kirviai gali bliti palyginti velyvi, durkl4.laikotar tuvos smelinese gyvenvietese pasitaiko dalillkirvi4., kuri4. pio gaminiai (velyvas neolitas B-bronzos a. pradiia). To lUi~s pavirsius lenktas, banguotas, kartais primenantis S kie kirviai greiciausiai buvo skirti demonstruoti svenci4. ir raid~ (angl. "bending fracture"). Tokie dirbiniai sulUz~ nuo ritual4. metu. Etnografiniai pavyzdiiai rodo, kad tie patys vidines itampos jais dirbant. Sprendiiant is etnografinill kirviai dainai naudojami tiek kasdieniniuose darbuose, tiek analogij4., tiek metaliniai, tiek akmeniniai kirviai dainiau ritualuose (Olausson, 1983b, p. 13), todel isskirti ceremo siai naudoti medziui apdirbti. Kad dalis dirbinill buvo itve ninius kirvius i atskir&. tip&' vargu ar tikslinga. riami i kotus butent kaip kirviai, ne skaptai ar kaltai, liudija Kaip rode eksperimentiniai tyrimai, titnaginis kirvis pasitaikantys nesimetriski asmenys. Kaip parode eksperi nebuvo nepakeiciamas neolito epochos irankis. Tuos pa mentiniai tyrimai, titnaginiai kirviai, ypac ploni ir ilgi, ker CillS darblls galima atlikti ir kirveliais, pagamintais is kit4. tant storus medzius daznai !Uzta. Tiketina, kad kertant akmens rusi4. arba rago. Gerai pagamintas is sunkiai gau miskus titnaginiai kirviai naudoti ribotai, dazniau taikyti namo titnago kirvelis greiciausiai buvo prestiiinis daik altematyvus is etnografinill saltini4. zinomi budai (Olaus tas, kuris bllvo noriai isigyjamas main4. blidu. Toks daiktas son, 1983, p. 67-69). Taciau titnaginiai kirviai, itvirtinti tiko ne tik kasdieniniams darbams, j i buvo galima panau medinese rankenose, labai tiko kertantjaunuolynus ir ruo doti aukojimo ritualams arba idHi mirusiajam i kap&.. siant pasar&.gyvuliams is sakelil.l. Tai gali buti viena svar besnill priezasci 4., kodel j uos gausiai naudoj 0 RAK ir VKK gyvuli4. augintojai Europos miskl.l ir miskastepil.l zonoje. Be to, sunkus ir stori dirbiniai yra efektyvus skeliant medi isilgai pluosto. Luotams skaptuoti ar dailides darbams la biau tiko plonesni asmenys. Nuo Skandinavijos iki Rusi jos kaltai randami lobiuose ir kapuose kartu su ki14. tiptt kirviais - matyt, buvo naudoti specifiniams darbams, t. y. kur tiko labiau nei asmenq link platejantys kirviai - me dienai skelti ar siauriems grioveliams skaptuoti. Dar vienas funkcinis gludin14. dirbiniq tipas, aiskiai susij~s su specifiniu panaudojimu, yra kalteliai. Spren 1 dziant is kitq radini4., j ie naudoti kartu su didesniais titna , giniais, kittt akmens rusiq ir raginiais kirviais. Sio tipo dirbineliai galejo buti naudojami specifinems medzio ar kaulo ir rago apdirbimo operacijoms atlikti - skapttlOti ne didelio turio ertmes. lie budavo itveriami i palyginti nedi deles ragines ir medines rankenas (Girininkas, 1994, pay. 231; Rimantiene, 1980, pay. 24:2). Atrodo, jog didele dalis vidutiniq ir didelitt kirvill bu vo universalus dirbiniai, tinkantys ivairiems darbams. Skir tumai tarp ketursieniq ir dvipusi q kirvi II g!Udi ne skirtingose jll funkcijose, bet buvo apspr~sti kirvi4. gamybos techno logijos kulturines tradicijos. 3 Keli Lietuvoje rasti kirviai buvo pagaminti aiskiai ne utilitariniais tikslais. lie issiskiria ispudingu dydziu ir pre 2 cizisku apdirbimu. Pinnasis yra toks platus ir pion as, kad jeigu ne tiesus ir buki galai, galettt buti laikomas durklu • (26: 1 pav.). lis visiskai negilidintas ir sveikas. Antrasis, irgi l~sio pjuvio, dailiai nugludintas, taCiau ne itin funk 10 pay. Perdirbiniai is tyrinctq smeliniq gyvenvieciq Yarenos r.: cionalus (26:2 pav.). Kadangi stengtasi pagaminti kuo di- 1 - Karaviskes 6, 2 - Dubiciai 1, 3 - Gribasa 4. 92 DilUGAS BRAZAITIS, GYTIS PIUl:IAUSKAS Dar viena titnaginitt kirviq panaudojimo galimybe yra gremztomis dulkemis barstomos zaizdos, jos vartojamos susijusi su jtt perdirbimu. Mazos kirvio asmentt nuoskalos nuo diegli4., danttt skausmo, gyvuliams gydyti ir pan. (Tysz su gludinto pavirsiaus zymemis liudija dirbinio utilizaci kiewicz, 1850, p. 81; Dowgird, 1890, p. 3- 9; fYKOBCKl1H, j~ palyginti dideles, nuskeltos nuo lvairittkirvio viehlro 1892, c. 74; DOKPOBCKl1H, 1899, c. 18; Szukiewicz, 1904, do, kad dirbinys buvo suskaldytas kaip skaldytinis. IS gauttt p. 2- 3). Gludinto akmens dirbiniai buvo siejami su perku nuoskaltt gam inti sirdiniai strelitt antgaliai, labiau pailgos nijos reiskiniu arba dievybe, j iems priskiriama magiska naudotos kaip peiliai (10 pav.). V. Sukevicius mane, kad galia. Tokio poziurio laikesi tradicines visuomenes nuo titnaginiai kirviai kartais budavo perdirbami i smulkesnius Britanijos iki Rusijos. Net Kinijoje ir Korejoje uzrasyti dirbinelius del zaliavos trukumo (Szukiewicz, 1901 b, p. 9). panasus paprociai (Seonbok, 2002). Taciau dauguma perdirbimo atvejtt fiksuoti kaip tik titna Ar is tiestt XIX a. tradicine visuomene neissaugojo go gausa pasizyminciose Lietuvos vietose. Galimas dar senttj4., priesistorinitt simbolinitt prasmitt? XIX a. Lietu vienas racionalus gludinttt kirvittperdirbimo aiskinimo bu voje pilkapiai vadinami milzimt ar svedq kapais. Tikroji das. Bifasinio apdirbimo privalumas tas, kad skaldant vie kaptt prasme islieka, taciau apipinama mitinemis butybe n~ ir t~ pati gabal~ tuo paciu metu formuojamas mis ir atmintin isirezusiais istoriniais ivykiais. Gali buti, makrolitinio dirbinio (kirvio, durklo) ruosinys bei gauna kad titnaginitt kirvitt s~sajos su dangaus sfera, t. y. perku mos nuoskalos, tinkancios smulkitt ir vidutinio dydzio dir nijos reiskiniu arba dievybe, siekia pacius kirvitt gamybos binitt gamybai. Nepataisomai sugadintas gludintas kirvis laikus. Skeliancio kibirksti titnago ir zaibo analogija labai skaldytojui vel tapdavo paprastu bifasu, tinkanciu ruosi ryski. Titnagas lietuvitt tautosakoje siejamas butent su dan niams- nuoskaloms gauti. Be to, atrodo, kad nuoskalos glu gumi (Lietuvitt kalbos zodynas, 1995, p. 447). Skandina dintu buvusio kirvio pavirsiumi turi tam tikrtt privalul11tt vijoje zinomas atvejis, kuomet titnaginis kirvis rastas su pries paprastas, is jtt gaminant ploksCiai retusuotus dirbi mazu puodeliu duobeje po neolitinio pastato grindimis nius. Danijoje, gaminant IV tipo durklus, pries pat baigia (Olausson, 1983, p. 16). Toks paprotys labai prin1ena XIX a. m 16 Lietuvos medicinos ir fannacijos istorijos muziejaus Kaune direktorius T. Mekas vienam is sio straipsllio autorill parode • kirveli, kuris buvo rastas 1926 m. statybos name Zaliakalllyje, virs stogo gegnes. Greiciausiai kirvi uzkiso radejo senelis, buv!(s Turzenll girillinkas. GLUDINTI TlTNAGlNIAI KIRVIAI LlETUVOJE 93 savo ar pazistamll patirties, ypac jei zaliavos saltinis pa cill kirvelill Lietuvoje nerasta, zinomas tik vienas atsitikti lyginti netoli. Tokia situacija tiketina Nemuno baseine, nis plonapentis kirvis is Baltarusijos (21: 1 pav.) ir tas pats kur titnagas placiai naudotas ivairiems irankiams gamin tipologiskai is velesnio laikotarpio. Lenkijos PTK zmo ti, patogus vandens keliai, tarp kirvill gamybos vietll ir nes gamine ir naudojo ivairill tipllkirvelius, nepasizymin rajonll., kur naudoti iveztiniai dirbiniai, vyrauja nedideli cius kokiais nors isskirtiniais bruoZais. Nedaug k'i galima atstumai (iki 200 km). Taciau jeigu toks daiktas, kaip pasakyti ir apie vidurinio neolito vietinit[ zvejt[ ir medzio juostinio titnago kirvukas, pagamintas Mazojoje Lenki tojll naudotus kirvelius, nes praktiskai viSll sio laikotarpio joje, keliaudamas is ranhl i rankas per kelerius ar kelio tyrinetll gyvenviecit[ radiniai yra mechaniskai persimais(( lika metll pasieks uz 600 km tiesi'l;ia esanti Sventosios su velesniais. Tenka konstatuoti, kad apie gludintq kirve aukstupi (Seimyniskeliai, Anykscill r.) ar dar tolimesnes lit[ atsiradim'i Lietuvoje viduriniame neolite bus galima Latvijos apylinkes (rpay.[(oHI1C, 1967, pay. III:8), sill vie- kalbeti tik tuomet, kai jq bus rasta su kitais gerai datuoja 14 gyventojll supratimas apie jll turimo dirbinio kilm(( gali mais radiniais. buti iskreiptas, fantastinis, apipintas legendomis. Pana IV tukst. pr. Kr. pabaigoje visoje Siaures Europoje si'i prasm(( galejo tureti nuo juostinio titnaginio kirvio pastebimos ryskios pennainos - palaipsniui pradeda nykti nuskelta nuoskala, rasta VK.K gyvenvieteje Karaviskese seslia zemdirbyste besiverciancios bendruomenes,jas pa (Varenos r., pay. 16: 1). Sio titnago saltinis yra mazdaug keicia mobilesnes, uzsiil11ancios daugiausia gyVUlill augi uz 400 km tiesi'l;ia nuo Piehl Lietuvos,j i eksploatavo PTK nimu. Viena svarbiausill siq permaiml prielaidq buvo ir RAK, ne VK.K zmones. Gali buti, kad Karaviskese jojam4.it[ arklitl atsiradimas, kas leido ne tik pereiti prie nuoskal'i ismet((s (pamet((s?) Zl110gus kirvio neturejo - mobiliq ukio strategijl6 bet ir zymiai pletoti mainus. Ar l7 nuoskala ne pi1l11ine, 0 jokit[ kitlljuostinio kirvio suskal cheologijoje sis laikotarpis vadinamas velyvuoju neolitu • dymo pedsakll nebuvo rasta. Nuoskala nebuvo patogi nei Velyvajame neolite A susiformuoja Rutulinill amfofll darbui, nei irankiui gaminti; matyt, buvo atsinesta be ra kultura (RAK), jos paplitimo siaures rytine riba bemaz cionalios prieZasties. siekia Lietuvos teritorij'i. 1q megalitiniai kapai aptinkami dideleje Lenkijos Pamario ir Mozurijos teritorijoje, iki pat IX. GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVELIAI Didzi4.iq ezerq krasto (La Baume, 1943, p. 81). RAK zmo LIETUVOS NEOLITE niqmaterialine kultiira pasizymi vienodumu visoje jos pa plitimo teritorijoje, budingi vienodi laidojimo paprociai, Siame skyriuje pabandysime apibendrinti must[ tyri gaminti panasus keramikos indai. Tai liudija apie intensy mo rezultatus Lietuvos velyvojo neolito chronologiniame vius RAK bendruomenes tarpusavio kontaktus. RAK gy ir kulturiniame kontekste. Vertindami sio laikotarpio situ venvietes paprastai nedideles, tik kai kuriose jq rasta v acij'i daugiausia rememes kiek anksciau suformuluota Lie nedideliq keturkampiq pastatq liekaml. Zmones augino tuvos apgyvendinimo neolite ir bronzos all1ziaus pradzioje ivairius naminius gyvulius, daznai keisdavo gyvenam'l;i'i koncepcija ir periodizacija (Brazaitis, 2003a). viet'i. Gyvenvietese buna mazai titnago apdirbimo lieka IV tukst. pro Kr., atsiradus ariamajai zell1dirbystei, di nq- titnago irankius gaudavo mainais arba pasigaminda deles Siaures Europos teritorijos buvo apgyvendintos ses vo telkiniq vietose. Iiai gyvenancillzemdirbit[. Antroje IV tLikst. pr. Kr puseje RAK zmones placiai naudojo ir patys gamino ketur Vidurio Europoje ivyko eneolito epochos technologinis sienius titnaginius kirvelius. Jiems priklause ir ispudingo luzis - Tripolio ir Piltuvelinitl tauriqkulturose Volyneje ir dydzio sachtines titnago kasyklos KZemionki vietoveje, Skandinavijoje pradeta gall1inti gludintus titnaginius kir kur buvo masiskai gaminami kirveliai is juostinio titnago. vius, galbut varin it[ dirbiniqkopijas (Balcer, 1988, p. 80). Sie keliaudavo Kamiennos ir Vislos upemis i siaur((, po to Titnago gludinimo technologija sparciai plito, 0 kirveliq nuo Vislos intakais ar sausuma plito i rytus ir vakarus. Ypac gamybos apimtys greitai pasieke ispuding'i mast'i. daug kirvelit[ randama derlingoje Kulmo zemeje (Balcer, Sunku pasakyti, ar siuo laikotarpiu (musq chronolo Kowalski, 1978, pay. 7). Titnaginiai kirveliai, pagaminti gijoje tai vidurinis neolitas) gludinti kirveliai pasirode ir tiek is jllostinio, tiek ir is ki14 rusiq titnago, daznai aptin Lietuvos teritorijoje. Pirl11iausia neaisku, ar tuo ll1etu Lie kami RAK kapuose. Kai kurie kirveliai pasizymi savito tuvoje jau buvo isikur(( pirmieji zel11dirbiai, kurie naudojo mis fonnomis, musq tipologijoje atitinka 2-aji ir 3-i'l;ii tipus. siuos kirvelius. Nedaug cia gali padeti ir atsitiktiniai radi Klausimas, ar buvo RAK kultLiros zmones apgyven niai - Skandinavijos piltuvelininkams budingq p!onapen- din(( Lietuvos teritorij 11 Siarne darbe vclyvojo neolito laikotarpis skirstornas i du pcriodus: A (3200/3100- 2300/2200 rn. pro Kr.) ir B (2300/2200- 1800/ 1700 rn. pr. Kr.). 94 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PIUC':IAUSKAS Lietuvoje turime nemazai siai kulturai budingttkeramikos muno upemis nuplukdyti iki Vidurio Lietuvos. Cia juos, radinitt (Brazaitis, 2002, Rimantiene, 2002). Tarp kirvelitt matyt, isigydavo derlinguose upill sleniuose bei plaCiala yra 2 padaryti is juostinio ir vienas is sokoladinio titnago. pill l11iskuose gyvulius auginanCios RAK grupes. Dar du juostinio titnago kirveliai is Klaipedos krasto mi Velyvajame neolite A Baltijos pajuryje susiformavo nimi literaillroje (Gaerte, 1938, p. 37) 18, vienas rastas net labai savita Pamariq kulillra. Sios kulturos zmones dau Latvijoje (fpaY)lOHI1C, 1967). Nera abejon"ilL kad jie bu giausia naudojo jfuos resursus - zvejojo, medziojo juros vo pagaminti RAK bendruomenillMazojoje Lenkijoje, t.y. zinduolills, rinko gintarll.. Gyveno jie sesliai dideliuose na uz 400-500 km nuo radimo viettt ir mainais pasieke Lie muose. Del nepalankill Sll.lygtt zemdirbyste vertesi mazai, v tuvos teritorijll.. manoma, kad augino kiaules, kurias sere zuvil11i. Sios kul- Atskirll RAK paminklll yra rasta nutolusiq nuo pa turos bendruomenes laikomos vienomis pagrindiniq gin grindines jll apgyvendintos teritorijos, t. y. Mozurijos ir taro papuosalq tiekejl[. Mainais i gintarll. greiCiausiai jos Volynes: Krasnaselsky kapinynas Nemuno aukstupyje gaudavo trUkstaml[ zemdirbystes produknl. Titnaginiai kir (Charniausky, 1996), Tiurinscinos kapas Dnepro aukstu veliai, kaip ir kitokie titnaginiai irankiai, nelabai domino pyje (Shmidt, Szmyt, 1996), gal but K. Tiskeviciaus apra sios kulturos zmones. Didelese ir placiai tyrinetose gyven sytas megalitinis kapas Minsko paviete (Tyszkiewicz, vietese rasta vos keletas titnaginill kirvelill, placiau nau 1868, p. 148-149). Sie paminklai gaJi bUti vertinami kaip doti akmeniniai itverial11iej i kirvukai. Gludinimo RAK visuomenes bandymas prasiskverbti i naujas terito technologija Pamariqkulillros zmonems bllvo gerai zino rijas bandantjas apgyvendinti arba siekiant tarpkulturiniq rna. IS vietinittpajliryje randamq titnago rieduliukqjie pa kontaktlt. Lietuvoje kiek didesnis keramikos RAK kom sigamindavo gludintll kalte Iitt ir net gremztllkll gludintais pleksas rastas tik Jaros l-ojoje gyvenvieteje (Anyksciq r.). asmenimis. Nemazai tokiq dirbiniq rasta Nidos (Riman- v • Kartu rastas ir titnago nuoskaltt lobis (Girininkas, 1977). tiene, 1989) ir Zucevo (Zurek, 1954) gyvenvietese. Sprendziant is titnago zaliavos, kruvoje rastos placios ir 1Il illkst. pro Kr. pradzioje milziniskoje Siaures Euro plonos bifasinio skaldymo nuoskalos (540 g) buvo nuskel pos teritorijoje atsiranda gYVllliq augintojll bendruomenes, tos ir atsinestos kazkur is Pietq Lietuvos arba Baltarusi archeologijoje ivardijamos bendru Virvelines keramikos jos. Rutulines amforos Sventosios radimvietese greiciausiai kulturos (VKK) vardu. Si kultura istoriografijoje yra su yra tarpkulillrinitt mainttpasekme. Taigi RAK radiniai Lie silaukusi tiek daug priestaringll vertiniml.l, kad net trumpa tuvoje gali buti vertinami tik kaip pavieniai bandymai pra nuomonill apzvalga uzim1tt labai daug vietos. Apsiribosi siskverbti i naujas teritorijas arba kaip mainll pasireiskimas. me pateikdami tik svarbiausias ir, musq nuomone, arciau Atliktoje ketursieniq kirvelitt paplitimo analizeje isrys siai tiesos esancias sios kulturos charakteristikas. kejo didele sankallpa Vilkaviskio ir Marijampoles rajonuo VKK visoje jos paplitimo teritorijoje geriausiai pa se (3 pav.), didesne koncentracija pastebeta ir Nemuno zistama is kapll, kurie pasizymi gana vienodu ikapill zemupyje. Tarp jq nemazai yra RAK budingtt 2-ojo ir 3- kOl11plektu, - dazniausiai l11irusiajam buvo idedamas lai iojo tipo dirbiniq. Siuose regionuose velyvojo neolito gy vinis kovos kirvis, titnago skelte-peilis, titnago kirvelis, venviecitt nezinome, taCiau atsitiktiniai radiniai liudija, kad kaulinis sl11eigtukas, kartais molinis indas, gintaro papllo kraStas buvo intensyviai apgyvendintas, 0 jame gyvenf( zmo salll, titnaginiq streliq antgalill. Labai mazai zinoma sios nes placiai naudojo titnaginius kirvelius. Savaime persasi kulturos gyvenviecill, todell11anol11a, kad zl110nes gyve prielaida, kad velyvajame neolite Suvalkijoje buvo isikiiru no labai mobiliai, jll ukio strategija buvo artil11a klajokli sios RAK arba glaudziai su ja susijusios bendruomenes. nei gyvulininkystei. Yra nel11azai zooarcheologiniq Sprendziant pagal kirvelill patinq, siame regione naudotas duol11enlL rodanCilL kad daugiausia sios bendruomenes ir ritualinio aukojil11o vandenyje paprotys. augino avis. Taip pat manoma, kad VKK zmones galejo Titnago kirveliai i siuos regionus patekdavo mainais, buti neolito laikotarpio mainll tarpininkai tarp ivairiq to taciau dallguma jq pagal11inti ne Mazosios Lenkijos tel meta visuomeniq. kiniuose, 0 kazkur arciau. Atrodo, l11atinio sviesaus arba Lietuvoje rasta iki dvidesimties VKK kaplL dviejuo dvispalvio sviesaus/juodo titnago zaliava buvo eksploa se is jq buvo rasti titnaginiai kirveliai. Be didesnill abejo tuojama Krasnaselsky kasyklose Volkovisko rajone, Va nill VKK galil11a priskirti ir Norunq (Alytaus r.) 10bL kurio karq Baltarusijoje. Toje vietoje buvo tyrinetas RAK sudetis beveik tiksliai atkartoja Gyvakafl! (Kupiskio r.) ka kapinynas (Chamiausky, 1996). Masiskai prie kasykJq ga po inventorill. VKK priklauso ir apie simtll.ivairiose Lietu minal11us titnaginius kirvius budavo nesunku Ros ir Ne- vos vietose rastlliaiviniqkovos kirvill, kurie koncentruojasi 18 Gali biiti, jog V. Gertes pamineti kirviai pagaminti ne is juostinio, bet is juostuoto ar margo kreidos periodo titnago. GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE 95 , ,. , I ' , .... I \ I , I • I , 1-ojo tipo titnago kirveliai \ ,,I laiviniai kovos kirviai "<.- Km o 12,5 25 50 75 100 II pay. I-ojo tipo titnago kirvelilJ. ir laivinilJ. kovos kirvill paplitimas. daugiausia vakarineje Lietuvos dalyje (J 1 pay,). Greiciau nes, nuoskala (16: 1 pav.). Lieka neaisku, ar praktikavo siai nemazai titnaginill. kirvelill is sio regiono taip pat sie VK.K zl110nes ritualini kirvelill. aukojil11'l. Skandinavijoje, tini su VKK, kaip ir kirveliai, rasti Latvijoje ir Estijoje. Pavienill. kapll kultliros teritorijoje, sis paprotys buvo pa Lietuvoje, skirtingai nei kituose krastuose, aptikta paly p1itt<.s, tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje nera uzfiksuotas. VKK ginti daug VKK gyvenviecill. pedsakll., kai kurios gyven bendruol11enes dali kirviq greiciausiai gaminosi buitines vietes (Sventoji lA, Daktariskes l-oji ir 5-oji, Karaviskill. gamybos s'llygol11is is vietines zaliavos. VKK keramikos 6-oji, Kretuono lA) pasizymi gana dideliais keramikos in daznai randama titnago turinCiose Pie1ll. Lietuvos vietose, dll. kompleksais, taciau apie titnago apdirbim'ljose beveik ten pat pasitaiko SU1UZllSiq ketursienill.kirviq ruosinill. Visgi nieko negalima pasakyti. labiallsiai nalldotas baltas (sviesiai pilkas) matinis, grei Sprendziant is kapq radinill. tiek Lietuvoje, tiek ir kai ciausiai nevietinis, kasyklq titnagas. Mineti Krasnaselsky myniniuose krastllose, VKK budingiausi nedideli l-ojo ti telkiniai, matyt, nebuvo kontroliuojami kurios nors vie po ketursieniai kirveliai. Daug jll randal11a Vakarq ir nos grupes arba skirtingos kulrurines grupes eksploatavo Vidllrio Lietuvoje, palyginti mazai - Vilkaviskio ir Mari juos periodiskai. VKK bllvim'l kasyklq rajone lilldija pa jal11poles rajonuose, kllrie greiciausiai buvo apgyvendinti laidojimas sachtoje crYPI1Ha, 1976, c. 128). Gali buti, kad RAK grupiq. Artimlls rysius tarp Sill kulturinill. gruPillliudi dalis VKK bendruol11eni4., kaip ir RAK, llzsieme speciali ja Karaviskill. 6 VKK gyvenvieteje rasta juostinio kirvio, zllota titnago gavyba ir masine kirvill gamyba. Svarbus kuriq gamyba ir paskirstYl11u uzsieme RAK bendruol11e- VKK klajoklill. kelias buvo Nemunas - jo krantuose rasti 96 DZIUGAS BRAZAITIS. GYTlS PILICIAUSKAS keli lobiai su negludintais dvispalvio titnago kirvi4. ruosi elito islaikol114. specialist\.i.. Visgi nel11aza dalis sio laikotar niais (17 pav.). Turint galvoje, kad VKK bendruomenes pio kilVeli4., matyt, priklauso buitines gamybos produktal11s. pasiekdavo ir Skandinavij<\, kirvelillkilmes galima iesko Velyvajal11e ncolite B Rytll ir Piet4. Lietllvoje tebegy ti ir tuose krastuose. vavo zvej4. ir l11edziotoj4. bendll.lomenes, kuriose sillo lai Velyvajame neolite A gludinimo technologij1:1 eme tai kotarpiu taip pat ivyko reiksmingtt pennainl.J.. Oalis sill kyti ir misk4. neolito zmones. Misk4. neolito bendruome bendruomeni4. pradejo gyventi sesliai polines konstll.lkci nes Nemllno aukstupyje intensyviai skalde titnag1:1 jos pastatuose (Kretllono 1C, Zemaitiskes 2-oj i gyvenvie gyvenvietese, gaminosi arba gaudavo is kaimynini4. gru tes). Medziotojai intensyviai bendravo su zemdirbiais, pi4. dvipusius kirvius. Kirveliai buvo gaminami ir naudo greiciausiai vyko gana stabilUs mainai, apie k'l.liudija smar jami grynai utilitariniais tikslais,jokie ritualiniai aukojimo kiai isaugusi kailini4. zverelill medziokle ir gyvenvietese paprociai nera uzftksuoti. Smelinese Nemuno aukstupio randami importiniai daiktai - gintaro papuosalai, skalUno v baseino gyvenvietese kartais pasitaiko negrabiai pagamint\.i. dirbiniai. Siuo laikotarpiu misk4. neolito bendruomenes ovalo ar netaisyklingos formos I((sio pjuvio kirvi4. gludin naudojo gerai isvystyt1:1 titnago industrijq, parel11t1:1 placi4 tais asmenimis ir briaunomis (23 pav.). Toki4. dirbini4. ne nuoskal4. gamyba. Oaug bllvo gaminal11a smulki4. gludin sutinkama niekur kitur, isskyrus Piet\.i. Lietuv1:1 (8 pav.). t4. kaltelill. Gilidinimui buvo naudoti sl11iltainio gal1:1stu Mazdaug apie 2300/2200 m. pro Kr. Vidurio Europo vai, kuri4. gausiai randama gyvenviecill kulturiniuose je prasidejo bronzos gamyba, kartu ir nauja priesistores sluoksniuose. Neretai titnaginiai kirveliai buvo naudoja epocha - bronzos amzius. Pietll Lenkijos ir Cekijos terito mi kaip zaliava kitiems dirbiniams gam inti, suskaldytas rijoje susiformuoja UnetiCi4. kultiira, kurios bronzos in ketursienis kirvelis yra rastas Papiskill 4-ojoje gyvenvie dustrijos produktai paplito toli uz sios kulturos rib4.. teje. IS gludintll kirvi4. nuoskal4. padaryt4. dirbini4. gausiai Titnaginiai kirveliai pradejo nebetekti tos reiksmes, kuri1:1 rasta Kretuono Ie, Papiskill 4-ojoje, Piehl Lietuvos gy turejo anksciau, pagrindiniai j4. gamybos centrai pradejo venvietese. Visa tai rode, kad siose visuomenese gilidinti nykti. Kirveliai buvo gaminami ir toliau ivairiuose telki titnago dirbiniai neuzeme kokios nors isskirtines vietos niuose, taciau j4. gamyba nebebuvo tokia masine, smar tai buvo buityje naudojami irankiai. kiai isaugo buitines gamybos apimtys, labai padidejo Apie 180011700 m. pro Lietuvoje fonnuojasi nauja kirvelil.J. ivairove. kulturine situacija, 0 tai zymi bronzos al11ziaus pradzi1:1. Mus4. chronologijoje bronzos amziaus pradzia Vidu Galutinai sunyksta zvejtt ir medziotoj4. visuol11ene, susi rio Europoje sinchronizuojama su velyvojo neolito B pra fonnuoja visuomene, kuriai pavadinti taikomas TSineco dzia Lietuvoje. Apie zemdirbyste ir gyvulininkyste kultliros (horizonto) terminas. Nors apie silaikotarpi I11U besiverCianci1:1 visuomen(( siuo laikotarpiu mus4. suprati S4. zinios taip pat menkos, atrodo, kad titnaginiai kirveliai mas dar labai miglotas. IS negausill gyvenvieci4. ir pavie siuo laikotarpiu jau nebebuvo gaminami. Panasiu metu tit ni4. radinill atrodo, kad velyvajame neolite B gyveno naginill kirveli4. gamyba nlltruko ir Skandinavijoje (Apel, zmones, kuri4.materialineje kultiiroje galima izvelgti VKK, 200 I). RAK bei mi§kL( neolilo bendruomeni4. tradicij4. t1:1S1:1. Ne Apibendrinant galima pasaJ...-yti, kad velyvajal11e ne sigilinant i keramikos, taip pat ir spejamus ukio struktiiros olite agrarini4. ir misk4. neolito kulturq titnago industrija skirtumus, visas sias bendruomenes sujungeme i povirve ryskiai skyresi tiek apsirupinimo zaliava strategija, tiek ga linio laikotarpio zemdirbi4. visuomen(( (PZV). mybos technologija, tiek dirbini4. fonnomis. Panasi titna • Kai kurios PZV grupes vertesi masine ovalaus pjuvio go industrija buvo budinga vienodo ukinio tipo kultlirinems kirveli4. (6 tipas) gamyba Krasnaselsky titnago kasyklose. grupems. RAK ir VKK mobilUs gyvulill augintojai nau PZV titnago skaldymo specialistai pasirinko kirvill gamy dojo ketursienius kirvius ir kaltus, Nemuno aukstupio me bos is bifasll metod<\, susijusi su misk4. neolito titnago skal dziotojai - dvisienius neZymiai gludintus kirvius, Pamaritt dymo tradicijomis bei uztikrinanti didesni ruosini4. skaici4. ir Narvos kultuflJ. seslUs ruoniql11edziotojai ir zvejai - vie per t1:1patilaik'l. negu gal11inant ketursienius kirvius. Spren tines gamybos smulkius gludintus kaltelius. Neolito pa dziant is radiokarboninill dahL kirvi4.gamyba klestejo ve baigoje, matyt, del kultiirines integracijos bei isvystytos Iyvojo neolito pabaigoje. Taisykling4. 6-ojo tipo sviesaus masines kirvi4. gal11ybos prie kasykl4. sie skirtumai nive ir dvispalvio titnago kirveli4., atitinkanci4. masines gamy liavosi - visuotinai naudoti dvisieniai kirviai, taciau il11a bos pozYl11ius, rasta ivairiose Lietuvos vietose. Masiskai skirtis masines ir buitines gal11ybos produkt4. formoso IS prie kasykl4. gaminamus titnaginills kirvills budavo nesunku kasykl4. titnago gaminal11i vidutinio dydzio dvisieniai kir atsiplukdyti Ros ir Nemuno upemis. Keli hipermorfiski, veliai, is vietinio titnago gyvenvietese - nedidukai kalte preciziskai pagaminti, taciau ne itin funkcionalus prestizi liai gludintais asmenimis. Kai kurie itin didziuliai ir niai kirviai galejo buti pagal11inti profesionali4. l11eistr4., preciziskai apdirbti kirviai buvo pagal11inti priklausomtt 97 • 1 2 3 4 5 6 7 12 pay. l-ojo tipo ketursieniai kirviai: • • 1 - Darsuniskis (Kaisiadori4 r., VDKM J985:4),2 - Palumpiai (Klaipedos r., MUM 455 (1470»,3 - Sakaliske (Svencioni4 r., • • LNM EM-23 1), 4 - Karkle (Klaipedos r., SM A-530 (GK775 J »,5 - lonaiCiai (Telsi4 r., ZMA 5993), 6 - Nartas (Marijam- poles r., MKM A-225), 7 - BarauCizna (Ukmerges r., VDKM 102). 98 > • • • • • • r > 1 2 3 • • • 4 5 > • • • • • • • • • • 6 7 13 pay. 1-ojo tipo ketursieniai kirviai: v 1-Rudnia (Varenos r., LNM EM-96:13), 2 - Ariogala (Kedaini4 r., KKM 453), 3 - Sarneles gyvenviete (Plunges r., LNM EM- 2237.72),4 - Pakarklis (Kedainiq r., KKM 435), 5 - Punia (A1ytaus r., UKKM A-119 (4378)), 6 - be radimvietes (LNM EM- 179:1),7 - Juodupiai (Vilkaviskio r., LNM EM-139). 99 1 3 2 6 5 4 7 8 9 14 pay. l-ojo tipo ketursieniai kirviai: • 1 - Gridionys (Ukrnerges r., VDKM tOl), 2 - Kiaulupiai (Saki4 r., VDKM 2454), 3 - Meinartai (Plunges r., VDKM 92), 4- • • Girininkai (Silutes r., ZNKM 7745), 5 - Kursiai (Kelmes r., VDKM 91), 6 - Kalno Grikstas (Kretingos r., KRM 6834), 7 - Gripiskes (Prien4 r., LNM EM-25 13-I), 8 - Siaudiniskiai (Vilkaviskio r., VKM 802), 9 - Valakiukai (Kelmes r., SAM 1571). 100 . "" . • ,• • , 1 • 2 15 pay. l-ojo tipo ketursieniai kirviai: 1 - Strevos miskas (Trak4 r., TIM AlO08 (GEK932», 2 - Elektren4 marios (Trak4 r., TIM A1519/1765 (GEK12781)). 101 1 3 2 16 pay. luostinio titnago ketursienio kirvio nuoskala (1) ir sveiki dirbiniai (2,3): 1 - Karaviski4 6-oji gyvenviete (Varenos r., LNM Kar6-1729), 2 - IgliskeIiai (Marijampoles r., VDKM 100), Seimyniskeliai (Anyksci4 r., privatus rinkinys Anyksciuose). 1 2 17 pay. I-ojo tipo ketursieni4 kirvi4 ruosiniai; is labia (1) ir atsitiktinis (2): 1 - Paduoblis (A1ytaus r., LNM EM-1897), 2 - Alytaus apylinkes (AKM 10232). 102 1 2 3 4 5 6 18 pay. 2-ojo tipo ketursieniai kirviai: 1 - Vidurio Lietuva (KKM 417), 2 - Kernave, Mindaugo sosto pUc (Sirvint4 r., VKKRM A-4020), 3 - Rugiageliai (Vilkaviskio r., MKM A-172), 4 - Valkininkai (Varenos r., LNM EM-135), 5 - Vosiskiai (Kauno r., BBKM 1847), 6 - TUrZen4 apylinkes (Kauno r., privatus rinkinys Kaune). 1 3 2 19 pay. Ketursieniai kirviai is Nemuno zemupio: 1 - Taurages apylinkes (TMS 1530), 2 - Taurages apylinkes (TMS 1532), 3 - Luisenhof (K1aipedos m., SM A-433 (GK1525». ..... 8 104 • • 1 2 3 • 4 • • • , 5 6 7 20 pay. 3-iojo tipo ketursieniai kirviai (kaltai): 1- Kai;etos (Varenos r., LNM EM-1JO:2), 2 - Sudintai (Mazeiki4 r., LNM EM-1908), 3 - Kasetos (Varenos r., LNM EM- 60:41),4- Kisai (Vilkaviskio r., VKM 4101), 5 - Migonys (Kaisiadori4 r., LNM EM-2116:2), 6 - Danieliskiai (Marijampoles r., LNM EM-2112: 1), 7 - Darsiiniskis (Kaisiadori4 r., VDKM 1985:5) . • 105 1 - ===:J_ c::::=_ 21 pay. Plonapenciai ketursieniai kirviai is Baltarusijos (1) ir Svedijos, (2): 1 - Zavieze, kazkur prie Ozery, Gardino sritis (LNM EM-I 920), 2 _ Svedija (LNM EM-ISOl). 106 1 2 3 4 5 22 pay. Ketursieni4 kirvi4 ruosiniai: ] - Nocia (Gardino sritis, Baltarusija, LNM EM-26:53), 2 - Nemuno aukstupio baseinas (LNM EM-l77), 3 - Skirvainiai (Raseini4 r., VDKM 1106),4 - Pali4 pelkes (Prien4 r., YKM 2928). 5 - Rudnia (Yarenos r., LNM EM-128:40). 107 • 3 1 2 4 6 5 ,. .. to ....•• 7 • 9 8 23 pay. 5-ojo tipo dyipusiai kirviai is Van!nos rajono: 1-Barzdzio misko gyvenyiete (LNM EM-2255:311), 2-Gribasa (LNM EM-19:167), 3 - Rudnia (LNM EM-128:55), 4-Rudnia (LNM EM-128:49), 5 - Kasetos (LNM EM-60:5), 6 - Kasetos (LNM EM-95:6), 7 - Rudnia (LNM EM-12B:53), 8 - Nemuno aukStupio baseinas (LNM EM-93:1250), 9 - Rudnia (LNM EM-128:46). 108 1 2 3 4 5 6 7 8 9 24 pay. 6-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - Martinonys (Utenos r., UKM A-J23 (2834)), 2 - Prien4 apylinkes (YDKM 80), 3 - Darsuniskis (Kaisiadori4 r., KM 30), 4 - Daugirdai (MarijampoIes r.. LNM EM-2327), 5 - Kukutcliai (Ignalinos r., NM AI-3 (Gekl-759», 6 - Sventosios 9-oji gyvenvietc (Kretingos r., LNM EM- 2140:1), 7 - ava~iolkai (Alytaus r., YUKM 2034), 8 - Ruunia (Yan!nos r., L M EM-%:12), 9 - Pilviski4 apylinkcs (Yilkaviskio r., YKM 2886). 109 1 2 3 25 pay. 6-ojo tipo dyipusiai kirviai: v 1-Jukneliske (Lazdij4 r., VDKM 72), 2 - Zaliakalnis (Kauno m., VDKM 73), 3 - Ponkiskiai (Alytaus r., AKM GEK-4128). 1 2 26 pay. 6-ojo tipo dyipusiai kirviai: 1 - Dauksiai (Marijampoles r., VDKM 2323), 2 - Eiguliai (Kauno m., VDKM 2028). 110 • 1 2 3 6 4 5 27 pay. 7-ojo tipo dvipusiai kirviai: 1 - be radimvietes (Kupiskio r., PKM 45), 2 - Vidurio Lietuva (PKM 1921),3 - Vidurio Lietuva (PKM 225),4 - Pasliduonys (Marijampoles r., LNM EM-143), 5 - Puvociai (Varenos r., AKM-1255), 6 - Didvyziai (Vilkaviskio r. , VKM 4056). 111 1 3 2 28 pay. Dvipusiq kirviq ruosiniai: 1 - Miroslavo apylinkes (A1ytaus r., AKM GEK-919), 2 - Vidurio Lietuva (VDKM 105:1), 3 - Kirsnos durpynas (Lazdijq r. , MKM A-241). 112 4 1 3 2 5 6 7 8 9 29 pay. Noriin4 (A1ytaus r.) lobio radiniai. LNM 1990:1-9. GLUDfNTI TITNAGfNIAI KlRVIAI LIETUVOJE 113 amatininkl!., naudoti ceremonij4. metu valdziai ir prestizui Brazaitis Oz., 2003 - Ryt4. Lietuva neolito ir bronzos demonstruoti. Senajame bronzos amziuje, gimstant hie amziaus sanduroje (daktaro disertacijos santrauka). Vilnius, rarchinei visuomenei, titnago industrija degradavo, utili 2003. tarinl( ir socialines funkcijas suderinancius gludinto titnago Brazaitis Oz., 2003b - Papiski4. 4-oji durpynine gyven kirvius pakeite prestiziniai metaliniai, taip pat mazai ga viete II Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 25, p. 191- mybos igudzi4. reikalaujantys bei is visiems prieinamos 224. zaliavos, t. y. akmens ir rago, gaminami darbo kirviai. Brensztejn M., 1922 - Tadeusz Dowgird. Wspomnie nie posmierlne II Wiadomosci archeologiczne. Warszawa, 1922. T. VII. PABAIGOS ZODIS v Butrimas A., 1996 - Sameles neolito gyvenviete II Lie- tuvos archeologija, Vilnius, 1996. T. 14, p. 174--191. Daugelis siame straipsnyje pateikiamll. teigini4. yra hi Butrimas A., Kazakevicius v., 1985 - Ankstyvieji Vir potetinio pobudzio izvalgos, reikalaujancios zymiai dau velines keramikos kulturos kapai Lietuvoje II Lietuvos ar giau jas paremianci4. argument4.. Maneme, kad, nepaisant cheologija. Vilnius, 1985. T. 4, p. 14--19. duomen4. trukumo ir priestaravim4., geriau yra tureti gal Charniausky M., M., 1995 - Ancient flint mines in Be ir menkiau pagrist Gyvakarai in the Context of Current Archaeological and Ant Olausson D., S., 1993 - Report on an ongoing research hropological Knowledge. Archaeologia Baltica. T. 6 (spau project: Craft specialization and prehistoric society II doje). Fornvlinnen, 1993. Vol. 88(1), p. 1-8. Juodagalvis V., 2002 - Stray ground stone axes from UZ Olaussol1 D., S., 2000 - Talking axes, social daggers II nemune II Archaeologia Baltica 5, Vilnius, 2002, p. 41 - 50. D. Olausson & H. Vandkilde (ed.). Fonn, Function & Con Kadrow S., Szmyt M., 1999 - Absolute chronology of text. Material culture studies in Scandinavian archaeology. the eastern group of Globular amphora culture II Eastern exo Acta Archaeologica Lundensia. Series in 8. Lund, 2000, dus of the Globular amphora people: 2950- 2350 Be. Bal No 31, p. 121-133. tic- Pontic studies. Poznan, 1999. Vol. 4, p. 103- 111. Puzinas J., 1938 - NaujausilJ. proistorinilJ. tyrinejim4 Kempisty A., Wlodarczak P., 2000 - Cemetery of the duomenys. Kaunas, 1938. Corded Ware Culture in Zerniki Gorne II Swiatowit. Supple Rimantiene R., 1980 - Sventoji. Kn. 2. Pamari4 kultu ment Series P: Prehistory and Middle Ages, Warsaw, 2000. ros gyvenvietes. Vilnius, 1980. Vol. V. Rimantiene R., 1984 - Akmens amzius Lietuvoje. Vil Knutsson K., 1988 - Making and Using Stone Tools. nius, 1984. AUN 11, Uppsala, 1988. Rimantiene R., 1989 - Nida. SenlJ.jlJ. baltlJ. gyvenvielC. Krukowski S., 1939 - Krzemionki opatowskie. Wars Vilnius, 1989. zawa, 1939. Rimantiene R., 2002- RutulinilJ. amfortt kultura Vaka Kulikauskas P., 1961 - Akmens amzius II Lietuvos ar rLl Lietuvoje II Lietuvos archeologija. Vilnius, 2002. T. 23, cheo1ogijos bruozai. Vilnius, 1961, p. 34- 86. p.41-50. Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeolo Rech M., 1979 - Studien zu Depotfunden der Trichter gijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999. becher- und Einzelgrabkultur des Nordens. Neumlinster, La Baume W., 1943 - Die jungsteinzeitliche Kugelamp 1979. horen-Kultur in Ost- und WestpreuBen II Prussia 35. Konigs Scibior J., Koman W., 1996 - Grave of the Globular , berg, 1943. amphora culture from site No. 27 in Swierszczo (prov. Of Levi-Strauss c., 1997 - Laukinis m'l.stymas. Vilnius, Zamosc, Poland) II Eastern exodus of the Globular amphora 1997. people: 2950- 2350 Be. Baltic- Pontic studies. Poznan, 1996. Lietuvitl kalbos zodynas, 1995 - Vilnius, 1995. T. XVI. Vol. 4, p. 28- 34. Madsen B., B., 1993 - Flint - extraction, manufacture Seonbok Y., 2002 - "Thunder-axes" and the traditional and distribution II S. Hvass & B. Storgaard (ed.). Digging view of stone tools in Korea II Journal of East Asian Archa into the past. 25 years of archaeology Denmark, Kobenhavn, eology 4, Brill, Leiden, 2002, p. 1-4. 1933, p. 126-129. Shmidt E., A., Szmyt M., 1996 - Ritual complex of the Maleyev Y., 1996 - Selected graves of Globular amp Globular amphora culture on the upper Dnieper basin (Rus hora culture from Volhynia and Podolia (Ukraine) II Eastern sia) II Eastern exodus of the Globular amphora people: 2950- exodus of the Globular amphora people: 2950- 2350 Be. Bal 2350 Be. Baltic- Pontic studies. Poznan, 1996. Vol. 4, tic- Pontic studies. Poznan, 1996. Vol. 4, p. 53- 61. p. 79- 86. Montelius 0.,1875 - De svenska flintyxornas olika ty Sillitoe P., Hardy K., 2003 - Living lithics: ethnoar per II Tidskrift fOr Antropologi och Kulturhistoria, 1875. chaeology in highland Papua New Guinea II Antiquity, 2003, Vol. 1(3), p. 1873-1877. 77:555-566. Nielsen L., E., 1997 - Raw material provenance in the Stafford M., 1998 - In search ofHindsgavl: experiments Early Neolithic. A comparative study of thin butted flint axes in the production of Neolithic Danish flint daggers II Anti from two regions in Jutland, Denmark II R. Shild and Z. Sul quity 72,1998, p. 338-349. gostowska (ed.). Man and flint. Proceedings of the VIlth In Stout D., 2002 - Skill and cognition in stone tool pro ternational Flint Symposium. Warszawa - Ostrowiec , duction II Current anthropology, 2002. Vol. 43, No.5, p. 693- Swi«tokrzyski. September 1995, p. 261 --267. 722. Nielsen P., 0., 1977 - Die Flintbeile der frlihen Trich Szmyt M., 2001 - Spolecznosci kultury amfor kulis terbecherkultur in Dlinemark II Acta archaeologica 48, 1977, tyeh w Europie Wschodniej II Od neolityzacji do pocz!!.tkow p.61-128. epoki br!!.zu. Poznan, 2001, p. 167- 193. Olausson D., S., 1983a - Flint and groundstone axes in Szukiewicz W., 1901 a - Szkice z archeologi i przedhis the Scanian Neolithic. An evaluation of raw materials based torycznej Litwy. Cz. I. Epoka kamienna w gub. Wilenskiej . on experiment II Scripta minora regiae societatis humanio Wilno, 190 I. rum-litterarum Lundensis 1982-1983:2. Szukiewicz W., 1901b - Poszukiwania archeologiczne Olausson D., S., 1983b - Lithic technological analysis w powiecie Lidzkim i Trockim (gub. Wilenska) II Swiato of the thin-butted axe II Acta archaeologica 53, 1983, p. 1- wit, 1901. T. Ill, p. 3- 29. 87. Szukiewicz W., 1904 - Narz«dzia kamienne gtadzone GLUDTNTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE 115 w pow. Lidzkim i Trockim (gub. Wilenska) II Swiatowit, 6poH3asara seKY 3 ECJlapyci y GROUND FLINT AXES IN LITHUANIA Dziugas Brazaitis, Gytis Piliciauskas Summary Ground flint axes are unique work tools, distinctively gies, supposed variations of the functional purpose and the distinguished among other Neolithic period stone artefacts. form of artefacts (Fig. 4). Most of the axes of Type I which In 19th century ground stone artefacts, including flint were likely produced in workshops not far from flint mines, artefacts, were collected by private collectors - the landed later spread widely due the exchange. Axes of Type I were gentry and intelligentsia. During the interwar period due to produced of banded flint in the Krzemionky mines by com the increased interest in the country's history, a number of munities of the Globular Amphora Culture (Fig. 16). The ground store tools in the collections of science societies and mass production might have taken place near flint mines in museums also increased (Table I). However, until the 21 st the western Belarus. Much rarer finds in Lithuania were thin century, stray found ground stone artefacts were not used square axes of Type 2 (Fig. 18, 19) which are specific prod while exploring prehistoric cultural processes. This article is ucts of the flint industry of the Globular Amphora Culture. written having used the geoinfonnation database created by Nanow and long artefacts with collateral sides or a slightly the authors, which has the infoJlnation about find spots and flared blade (Fig. 20) were traditionally called chisels by circumstances of ground flint artefacts, the colour and tex archaeologists (Type 3). The artefacts of Type 4, i.e. Scan ture of raw material, morphological, metrical and technologi dinavian thin-butted axes, have not been found in Lithuania. cal features. The data were supplemented with digital pic Only one axe of this type is found in Belarus (Fig. 21: I). tures of the artefacts taken from 2- 5 angles. The infonnation Axes of Type 5 were found only in the southern Lithuania has been gathered about 900 finds in total, where 50 I finds and at the upper reaches of the Nemunas in Belarus, and were unbroken axes. they are characteristic to the Neolithic Nemunas culture As the methods of the exact sciences have given no reli (Fig. 23). Axes ofType 6 (Fig. 24,25,26) might be slightly able results for identification sources of flint raw material later than square axes, belonging to the Post Corded Ware yet, the flint raw material used to make axes was analysed period, while some of them might be products of the mass visually only. Based on the flint colour and texture, 9 types production near flint mines. There is little information about of the raw material used to make axes were singled out the chronology and producers of axes of Type 7 (Fig. 27, (Table 2), which do not conespond separate flint mining sites. 28). The last Type 8 represents a separate technological Majority of the axes found in Lithuania (white and two group of small chisels. coloured) might have been produced in mines in the north The analysis of the spatial distribution is based on the western Belarus and of the local enatic flint from the south presumption that the variations of the artefact distribution ern Lithuania. Some axes might have been brought from the reflect the past realities related with the cultural processes of area near Dnieper, Volhynia or the southern Scandinavia. Be the period when these artefacts have been produced and used. sides, several artefacts found in Lithuania were produced of Our collected data and calculations confillned that historical the raw material which was found merely in Poland: 2 banded factors distorted the situation very slightly. flint axes (Fig. 16:2- 3), I - chocolate (Fig. 18:2) and I grey Axes and their parts were found in many archaeologically white-spotted (Svieciech6v) (Fig. 28:2). investigated sanddy settlements in the southern Lithuania. According to the forJll of the blank and the method of Most of the finds were related with the Forest Neolithic cul knapping,3 technological groups of ground artefacts were dis tures. Small chrisels were found in the settlements of the tinguished: square axes, bifacial axes and small chisels. Square Rzucewo culture. In Lithuania, ground flint axes were found artefacts were mostly found in Marijampole and Vilkaviskis only in two burials and in three hoards. The axes found in districts, the least number of artefacts was found in the north the hoards are likely to be valuables hidden due to unknown eastern Lithuania. Most of the bifacial artefacts were detected reasons. They are objects of the exchange (6: I, Fig. 18), but in the southern Lithuania (Table 4). According to the burial not the traces of the ritual practice. The majority of the axes material, the inhabitants of the agrarian cultures - the Globu found in Lithuania are isolated unbroken artefacts (Table 6). lar Amphora culture and the Corded Ware culture - used square They are usually found in arable lands, more rarely - during axes and chisels. Fanners ofthe Post-Corded Ware culture and the other earthworks (Table 5). A part of the isolated axes people of the Forest Neolithic cultures at the upper reaches of are related with the disturbed cultural layers of the settle the Nemunas used bifacial axes, while small chisels are char ments or destroyed burials (Fig. 9), other ones were purpo acteristic to the Rzucewo and Narva cultures. sively lea during the certain rituals. A number ofthe isolated Ground artefacts were intuitionally classified into 8 types axes were found in the places of secondary deposition: where the main chosen criteria were the production technolo- hillforts, medieval towns, etc. GLUDINTI T1TNAGINIAI KrRVIAI L1ETUVOJE 117 It appears that in the Late Neolithic B and at the begin territories of the Southern Lithuania, where broken blanks of ning of the Bronze Age, there was a permanent exchange square axes were also found. White (bright grey) opaque flint, system in thc Nemunas basin since significant features of most likely from mines, was most often used. In the Late the mass production of axes were observed in the Neolithic A, the Forest Neolithic communities at the upper Krasnaselsky site in the western Belarus. In the Middle reaches of the Nemunas started producing bifacial axes of Lithuania, northwards from flint mines, i.e. downstream on Type 5, which were used only for utilitarian purposes. the Nemunas River, the nearest fertile soils were situated. It In the Late Neolithic B (2300/2200-180011700 B.C.) is likely that inhabitants of the Middle Lithuania exchanged there were people in Lithuania in whose material culture the their stock breeding products into axes. However, flint axes prolongation of the traditions of the Corded Ware culture, did not serve as money and they were not stockpiled. the Globular Amphora culture and the Forest Neolithic com Most of flint axes were daily work tools. It is likely that munities might be envisaged. Some groups of these commu during deforesting the usage of axes was limited and the al nities were engaged in mass production of axes with oval temative methods were more often used. However, flint axes cross-section (Type 6) in the Krasnaselsky flint mines in the suited perfectly for cutting coppice woods and preparing fod western Belarus. In the Late Neolithic B, in the eastern and der from small tree branches for domestic animals. Heavy southern Lithuania the fishing and hunting communities who and thick tools are effective for splitting a tree along its fi produced and used small chisels still existed. bre. Chisels were found in hoards and burials with axes of In the Early Bronze Age, a new cultural situation fOlmed other types - it is likely that they were used for specific job. up in Lithuania. The comunities of hunters and fishers dis A big number of axes were universal tools suitable for vari appeared. A new society fOlmed which was called using a ous jobs. Ground axes which were damaged beyond repair term of the Trzciniec horizon. Though our knowledge about were often used as flint raw material for smaller tools. The this period is also scanty, it is likely that flint axes were no symbolic meanings of flint axes might be found in the ethno longer produced during this period. graphical sources of the 19th century. In the Late Neolithic A, the Globular Amphora culture LIST OF ILLUSTRATIONS formed up. The northeastern border of it almost reached the territory of Lithuania. People of the Globular Amphora Cul Fig. I. Primary and secondary flint sources in the north ture widely produced and used square flint axes. Impressively ern Europe and important flint mining sites. 1 - Margionys, large flint mines in the Krzemionky site where the mass pro erratic flint (Lithuania); 2 - Krasnaselsky, Cretaceous flint duction of axes of banded flint was based, also belonged to (Belarus); 3 - Rybniki, erratic flint (Poland), 4 - swieciesh6w them. According to the collection of square flint axes in Lasek, grey white-spotted Cretaceous flint (Poland), 5 - Marijampole and Vilkaviskis districts (Fig. 5), communities Krzemionki Opatowskie, Jurassic banded flint (Poland), 6 - of the Globular Amphora culture settled in Suvalkija. In those Jurassic chocolate flint (Poland), 7 - Kvarnby, Cretaceous territories flint axes occurred by exchange, but most of them senonian flint (Sweden); 8 - Blegvad, Cretaceous flint (Den were produced not in mines of the southern Poland, but nearer, mark), 9 - Thisted, Cretaceous flint (Denmark). likely in adits of the mines in the western Belarus. Flint axes Fig. 2. Morphology of the technological groups. Col on a mass scale produced near the mines were easily drifted umns represent square axes, dots - bifacial tools, circles - by the Ros and Nemunas Rivers up to the Middle Lithuania, small chisels. where they were purchased by people of the Globular Am Fig. 3. Distribution of the technological groups of flint phora culture settled in fertile river valleys and leafy forests. axes in the regions. In the Late Neolithic A on the Baltic coast a very unique Fig. 4. Types of ground flint axes. culture - the Rzucewo culture - fOllned. The people of this Fig. 5. Distribution of square flint axe types. culture mostly used the sea resources: they were fishing, hunt Fig. 6. Morphology of square axes of Types 1,2 and 3. ing sea mammals, and collecting amber. They were not very Fig. 7. Morphology ofbifacial axes of Types 5, 6 and 7. interested in flint axes. They more often used stone axes and Fig. 8. Distribution of bifacial flint axe types. small flint chisels made by themselves. Fig. 9. Finds from the supposed destroyed burial from At the beginning of the 3th millennium B.C. in the huge Kedainiai city (KKM 917 and 9 I 8). territory of the Northern Europe, mobile stockbreeder com Fig. 10. Reworked tools from excavated sandy settle munities appeared. In archaeology they are called the Corded ments in Varena district: I - Karaviskes 6, 2 - Dubiciai I, Ware culture. People of the Corded Ware culture might have 3 - Gribasa 4. been middlemen of the Neolithic period among various com Fig. 1I. Distribution of flint axes of Type I and boat munities of those times. According to the finds in burials battle axes. both in Lithuania and other neighbouring countries, the Fig. 12. Square axes of Type 1: 1 - Darsiiniskis Corded Ware Culture is characterised by small square axes (Kaisiadoriai district, VDKM 1985:4),2 - Palumpiai (Klai of Type I. People of the Corded Ware culture produced a peda district, MUM 455 (1470», 3 - 8akaliske (8vencionys part of axes by themselves using the local raw material. The district, LNM EM-231), 4 - Karkle (Klaipeda district, 8M v pottery of the Corded Ware culture is often found in flint A-530 (GK775 1»,5 - Jonaiciai (Telsiai district, ZMA 5993), 118 DZIUGAS BRAZAlTlS, GYTIS PILlCIAUSKAS 6 - Nartas (Marijampole district, MKM A-225), 7 - Danieliskiai (Marijampole district, LNM EM-2112: 1), 7 - Baraucizna (Ukmerge district, VDKM 102). Darsuniskis (Kaisiadorys district, VDKM 1985:5). Fig. 13. Square axes of Type I: 1- Rudnia (Varena dis Fig. 21. Thinbutted axes from Belarus (I) and Sweden trict, LNM EM-96: 13), 2 - Ariogala (Kedainiai district, KKM (2): I - Zavieze, somewhere near Ozery, Grodno region (LNM 453), 3 - Sarnele settlement (Plunge district, LNM EM- EM-1920), 2 - Sweden (LNM EM-1801). 2237.72), 4 - Pakarklis (Kedainiai district, KKM 435), 5 - Fig. 22. Blanks for square axes: I - Nochia (Grodno Punia (Alytus district, UKKM A-1l9 (4378)), 6 - unknown region, Belarus, LNM EM-26:53), 2 - the upper reaches of locality (LNM EM-179: I), 7 - luodupiai (Vilkaviskis dis the Nemunas (LNM EM-I77), 3 - Skirvainiai (Raseiniai dis trict, LNM EM-139). trict, VDKM 1106), 4 - Palios wetland (Marijampole dis Fig. 14. Square axes of Type I: I - Griezionys (Ukmerge trict, VKM 2928), 5 - Rudnia (Varena district, LNM EM- district, VDKM 101),2 - Kiaulupiai (Sakiai district, VDKM 128:40). 2454), 3 - Meinartai (Plunge district, VDKM 92), 4 - Fig. 23. Bifacial axes of Type 5 from Varena district: 1- Girininkai (Silute district, ZNKM 7745), 5 - Kursiai (Kelme Barzdis Forest settlement (LNM EM-2255:311), 2 - Gribasa district, VDKM 91), 6 - Kalno Grikstas (Kretinga district, (LNM EM-19:167), 3 - Rudnia (LNM EM-128:55), 4 - KRM 6834), 7 - Gripiskes (Prienai district, LNM EM-25 13-1 ), Rudnia (LNM EM-128:49), 5 - Kasetos (LNM EM-60:5), 8 - Siaudiniskiai (Vilkaviskis district, VKM 802), 9 - 6 - Kasetos (LNM EM-95:6), 7 - Rudnia (LNM EM-128:53), Valakiukai (Kelme district, SAM 1571). 8 - upper reaches of the Nemunas (LNM EM-93: 1250), 9- Fig. 15. Square axes of Type 1: I - Streva forest (Trakai Rudnia (LNM EM-128:46). district, TIM AI 008 (GEK932)), 2 - Elektrenai dam (Trakai Fig. 24. Bifacial axes of Type 6: I - Martinonys (Utena district, TIM A 151911765 (GEKI2781)) district, UKM A-123 (2834)), 2 - Pricnai environs (VDKM Fig. 16. Banded flint flake (1) and unbroken axes (2, 3): 80), 3 - Darsuniskis (Kaisiadorys district, KM 30), 4 - I - Karaviskes 6th settlement (Varena district, LNM Kar6- Daugirdai (Marijampole district, LNM EM-2327), 5 - 1729),2 - 19liskeliai (Marijampole district, VDKM 100), Kukuteliai (lgnalina district, NM AI-3 (Gekl-759)), 6 . Seimyniskeliai (Anyksciai district, a private collection in Svcntoji 9th settlement (Kretinga district, LNM EM-2140: I), Anyksciai) 7 - Navasiolkai (Alytus district, VDKM 2034), 8 - Rudnia Fig. 17. Blanks for square axes of Type I; from the hoard (Varena district, LNM EM-96: 12), 9 - Pilviskes environs (I) and stray find (2): I - Paduoblis (Alytus district, LNM (Vilkaviskis district, VKM 2886). EM-1897), 2 - Alytus environs (AKM 10232). Fig. 25. Bifacial axes ofType 6: 1- Jukneliske (Lazdijai v Fig. 18. Square axes of Type 2: I - Middle Lithuania district, VDKM 72), 2 - Zaliakalnis (Kaunas city, VDKM (KKM 417), 2 - Kernave, Mindaugas Throne hill fort 73),3 - Ponkiskiai (Alytus district, AKM GEK-4128). (Sirvintos district, VKKRM A-4020), 3 - Rugiageliai Fig. 26. Bifacial axes ofTypc 6: J - Dauksiai (Marijam (Vilkaviskis district, MKM A-I72), 4 - Valkininkai (Van~na pole district, VDKM 2323), 2 - Eiguliai (Kaunas city, VDKM district, LNM EM-135), 5 - Vosiskiai (Kaunas district, BBKM 2028). 1847), 6 - Tunenai environs (Kaunas district, a private col Fig. 27. Bifacial axes of Type 7: I - unknown locality lection in Kaunas). (Kupiskis district, PKM 45), 2 - Middle Lithuania (PKM Fig. 19. Square axes from the Nemunas River's lower 1921), 3 - Middle Lithuania (PKM 225), 4 - Pasuduonys reaches: I - Taurage environs (TMS 1530), 2 - Taurage en (Marijampole district, LNM EM-143), 5 - Puvociai (Varena virons (TMS 1532),3 - Luisenhof (Klaipeda city, SM A-433 district, AKM-1255), 6 - Didvyziai (Vilkaviskis district, VKM (GKI525)). 4056). Fig. 20. Square axes of Type 3 (chisels): I - Kasetos Fig. 28. Blanks for bifacial axes: 1 - Miroslavas environs (Varena district, LNM EM-II 0:2), 2 - Sudintai (Mazeikiai (Alytus district, AKM GEK-919), 2 - Middle Lithuania (VDKM district, LNM EM-1908), 3 - Kasetos (Varena district, LNM 105: 1),3 - Kirsna moor (Lazdijai district, MKM A-241). EM-60:41), 4 - Kisai (Vilkaviskis district, VKM 4101), 5 - Fig. 29. Finds from Norunai hoard (Alytus district). LNM Migonys (Kaisiadorys district, LNM EM-2116:2), 6 - EM 1990:1-9. Gytis Piliciauskas Gauta 2005 02 04 Lietuvos istorijos institutas, Areheologijos skyrius, KraZi4. g. 5,01108, Vilnius, tel. 261 4935. el. pa~tas : [email protected] Dr. Dziugas Brazaitis Lietuvos istorijos institutas, Areheologijos skyrius, Krazi4. g. 5, 01108, Vilnius, tel. 2614935. el. pa~tas: [email protected]