Acdsee PDF Image

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Acdsee PDF Image Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui , VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227 • Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas) v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas) ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 71-118. ISSN 0207-8694 STRAIPSNIAI GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE D.ZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS Dangus it titnagas - ieme it varis (lleZinomas rankrastis is K. Biigos palikimo'). I.IVADAS ziaus kliltlirines sitllacijos Lietuvoje koncepcijoms paremti. Vienas pagrindinill sio darbo tikslll yra atnaujinti musll Gludinti titnaginiai kirveliai yra saviti darbo irankiai, sllpratim'l apie minet<llaikotarpi., panaudojant visas iki siol ryskiai issiskiriantys is kittt velyvojo neolito laikotarpio sukauptas zinias ir naujus duomenis, galltlls analizuojant akmens dirbinill. Nenuostabu, kad jie pateko i ankstyviau­ gllldintus kirvius. v sias senienll megejll kolekcijas, daugjll sukaupta muziejll Sis darbas parasytas pasinaudojant autorill sukurta ge- rinkiniuose ir asmeninese kolekcijose. Titnaginill kirvelill oinformacine dllomeml baze, kurioje buvo sukallpta in­ ivairove, jll paplitimo erdveje netolygumai ir sudetingas fonnacija apie gllldintll titnaginill dirbinil!, t. y. kirvil!, kalttt neolito laikotarpio kultlirinis kontekstas atveria puikias ga­ ir kaltelile, ir jll fragmentll radimo viet'l. bei aplinkybes, limybes mokslinei jll analizei. Paradoksalu, taciau issa­ zaliavos spalv<l ir tekstUr'l, morfologinius, metrinills ir tech­ mesnill archeologinill tyrinejimll si radinill grupe Lietuvoje nologinius pozymius. Duomenys papildyti skaitmeniniais iki siol susilauke labai nedaug. dirbinill vaizdais is 2-5 pusill. Buvo stengtasi sukaupti duo­ Siuo darbu ryzomes bent is dalies uzpildyti si<l arche­ menis apie visus Lietuvos teritorijoje rastus kirvelius, net ologinill tyrinejimll sprag<l. Analizuodami titnaginius kir­ ir tuos, kurill radimvietes nera zinomos arba kurie zinomi velius stengemes laikytis dinamisko poziurio i akmens tik is publikacijll. IS vi so buvo sukaupta informacija be­ irankius kaip i besikeiciancius zl110nill materialines kultu­ veik apie 900 radinil!, is kuri1l50 1 buvo sveiki kirveliai, ros elementus, tiesiogiai susijusius su tokiais visuol11enes lik(( - fragmentai arba is kirvelill nuoskalll padaryti kito­ organizaciniais parametrais kaip mobilumu, planavimu, kie dirbiniai. Daugiau kaip pries 30 metll isleistame Lie­ taupymu ir mainais. Darbe bandeme nustatyti, kur buvo tuvos archeologijos atlase buvo suregistruoti tik 244 gaminami kirveliai, kaip jie plito Lietuvos teritorijoje, kaip dirbiniai, is jll - tik 63 sveiki kirviai. Apie 780 radinill buvo naudojami ir koki<l reiksm(( turejo neolito zmonel11s. autoriams pavyko apziureti patiems. Beieskant kirvill te­ Be utilitarinio irankio turinio, stengemes ieskoti SentUll sim­ ko apsilankyti daugelyje respublikinill ir savivaldybillmu­ bolinill prasmill, kurill gausiai prisotintas tradiciniq vi suo­ ziejll. Taip pat buvo perziureti kelill privacill kolekcijll menill pasaulis. "Juk laukini m<lstym<l apibrezia toks radiniai, pasinaudota netiesiogine infomlacija apie juos, nepasotinamas troskimas simbolizuoti, kokio zmonija nie­ Lietuvos archeologijos atlaso duomenimis, kitais rasyti­ kada daugiau nebepatirs ... " (Levi-Strauss, 1997, p. 248). niais saltiniais. Analizuodami titnago zaliav'l, titnaginill kirvelill pro­ Dekojame visiems, kurie mums talkino renkant infor­ porcijas, technologinills pozymius ir pasiskirstymo erd­ macij<l apie gludintus dirbinius: archeologams dr. V. Juo­ veje desningumus, tikejomes gauti naujll argumentll dagalviui, A. Luchtanui, G. Zabielai uz informacij<l apie egzistuojancioms velyvojo neolito-senojo bronzos am- privacill kolekcijll radinius, A. Girininkui uz pagalb<l , Lietuvill kalbos zodynas. Vilnius. 1995. T. XVI, p. 447. 2 Kirvius, kaltus ir kaltelius vienija panasi [onna ir spejarna funkcija - kirsti, skelti, skaptuoti. Be sill. gludinllJ. dirbini4. tiPlL dar randarni grernztukai gludintais asrncnirnis (pajurio ncolitines gyvenvietes), zinomi 2 durklai gludintu pavirsiurni (Kurseliai, Klaipe­ dos r., ir Varguliai, Anyksci4. r.). GreITIZtukai ir durklai siarne straipsnyjc neaptariarni. 72 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS keliaujant po Suvalkijos muziejus bei pediurint Kretuono tuvos, kuri4 radimviecill neperraso arba neturi (KI1PKOP, gyvenviecillradinius, A. Sidlauskui, E. Ivanauskui, T. Me­ 1858, c. 9). E. Tiskevicius buvo susizavej((s skandina­ kui,1. Seiniui ir A. Zilinskui, leidusiems susipazinti su jll viskais radiniais, kai kuriuos jll patalpino Seniem.J. mu­ turimais radiniais, ir visiems mums padejusiems Alytaus ziejaus ekspozicijoje (I10KPOBCKI1J1, 1892, Ta6Jl. I), v krasto, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Zukausko memo- kurioje "vietiniams" titnago kirviams vietos neatsirado. rialinio, Babtll krastotyros, BirZll krasto "Selos", Kaisiado­ Nors ir matl'{s daugyb(( titnago dirbinill ivairiuose kras­ rilL Kedainillkrasto, Leipalingio vid. mokykIos krastotyros, tllose, grafas E. Tiskevicius miglotai isivaizdavo jll ga­ Valstybinio Kernaves kultiirinio rezervato, Kretingos, Lie­ myb<\. - kugini skaldytini skeltems skelti mane esant tuvos nacionalinio, Marijampoles krastotyros, Mazosios neuzbaigtu kirviu (Tyszkiewicz, 1850, p. 94, tabl. IV). Lietuvos istorijos, Merkines krastotyros ir genocido, Pa­ Senieml muziejus daug prisidejo prie to, kad bent dalis nevezio krastotyros, Siaulill "Ausros", Silutes, Taurages archeologinill radinill is XIX a. privacill kolekcijll biitll "Santakos", Traktl istorijos, Ukmerges krastotyros, Ute­ issaugoti. Siuo meru Lietuvos nacionaliniame muziejuje nos krastotyros, Vytauto Didziojo karo, Vilkaviskio kras- saugomi 51 titnaginis kirvis ir 11 kaltl!.. E. Tiskeviciaus v v to, Zemaicill Naumiescio krastotyros, Zemaicill "Alkos" atveztll. is Svedijos, taip pat per 20 "vietinill" kirvllktl is muziejll darbuotojams. Senieml muziejaus rinkinio. Mokslinius titnago radinill tyrimus pradejo Nocios II. GLUDINTlj AKMENS DIRBINIlj KAUPIMAS. dvarininkas V. Sukevicius. Jo kolekcija is Nemllno auks­ XIX-XX A. MOKSLlNIAI TYRIMAI tupio smeJynll ispudinga. LNM pavyko apziurdi 70 svei­ kll kirvelill is V. Sukeviciaus rinkinio, neskaitant fragmentll XIX a. gludinto akmens dirbinius, tarp jll ir titnagi­ ir nuoskaill. lis neapsiribojo vien radinill kaupimu - dallg nius, kaupe ivairus senienll rinkejai. Privacias senienll. ko­ rase, rasydamas ieskojo atsakymll ipacius ivairiausius kIau­ lekcijas pilde dazniausiai dvarininkai, taip pat kunigai, simlls apie seniausi<\. musll krasto praeiti. Gludintus titna­ gydytojai, kartais net valstieciai (Tarasenka, 1928, p. 33- ginius kirvius ir kaltus bendrai vadino keltais ("celtyH). v 34; I10KPOBCKIIH, 1899, c. 64). Zymus kolekcionieriai 190 I metais V. Sukevicius pateike evoliucinio pobudzio XIX a. bei XX a. pradzioje buvo surinkl'{ ne po vien<\. sim­ kirvill raidos sek<\.: migdolinis negludintas - gilidintas - t<\. ivairill gludinto akmens dirbinill.. Pvz., P. Vilcinskis bu­ gludintas ketllrkampio pjuvio - bronzinis; atkreipe deme­ vo surink((s apie 600 akmens dirbinill (BI1JlY.I1HCKI1, 1850, s~ jog vienll dirbinill. gludinti tik asmenys, kinl - visas c. 414), T. Daugirdas - daugiau nei 400 (Brensztejn, 1922, pavirsius (Szukiewicz, 1901 a, p. 26, 30). Veliau specia­ p. 5). Kadangi akmeninius ir titnaginius gludintus kirvius liai gludintiems akmens dirbiniams skirtame darbe kirve­ be skylill kotui vadindavo bendru pleistll vardu ("kliny"), lius suskirste smulkiau - t. y. i 3 grupes (1, II, 1II), kurios siandien nera aisku, kiek pastar~ll galejo buti atskiruose atitinka iki siol naudonls I((sio, ovalo ir keturkampio skersp­ rinkiniuose. Dazniausiai senienos budavo isigyjamos ke­ juvio tipus. Autorius mane,jog paskutiniai yra velyviausi, Iiaujant po krast<\. ir bendraujant Sll vietiniais gyventojais. atkreipe demes~ jog siauri ir ilgi kaltai panasus i skandi­ Sie paprastai nenoriai atiduodavo akmens dirbinills, kar­ naviskus dirbinius. Be to, V. Sukevicius aptare gludinnl 3 tais prasydavo uzmokesci0 . Valstieciai kirvius rasdavo at­ akmens dirbinill radimo aplinkybes, nurode 2 titnaginill sitiktinai, ariamuose laukuose arba kasdami zeml'{, kartais kirvill. lobill. radimvietes, pateike dirbinill matmenis, kai uPill vagose, dazniausiai be jokio konteksto (Tyszkiewicz, kurillkirvill svor~ aprase spa Iv<\. ir nurode galim<\. zaliavos 1868, p. 162; Dowgird, 1890, p. 2). ISimtis yra K. Tiske­ saltini (Szukiewicz, 1904). Jo mintys atsargios, nuosek­ viciaus aprasytas atsitikimas, kuomet Minsko paviete bu­ lios, logiskos. Kai kurie jo samprotavimai nesikerta su da­ vo atkasta konstrukcija is 4 plokscill ant sono sustatytll bartinemis koncepcijomis. V. Sukevicius pastebejo, kad akmenlL 4 puodai (anot alltoriaus, urn~s) ir didziulis balto titnaginiai kirviai kartais bud avo perdirbami ismulkesnius titnago kirvis (Tyszkiewicz, 1868, p. 148-149)4. dirbinelius; mane,jog tai zaliavos trukumo pasekme (Szu­ Akmens ina gillS kaupe
Recommended publications
  • Cmentarzysko Kultury Kurhanów Wschodniolitewskich Z Okresu Wędrówek Ludów W Vilkiautinis (Dawn
    MateriałY / materials Wiadomości Archeologiczne LXX, 2019: 133–172 https://doi.org/10.36154/wa.70.2019.07 Justyna Rosowska CMENTARZYSKO KULTURY KURHANÓW WSCHODNIOLITEWSKICH Z OKRESU WęDRÓWEK LUDÓW W VILKIAUTINIS (DAWN. WYSOKIEM) NA LITWIE W śWIETLE BADAń Z 1913 ROKU The Cemetery of East Lithuanian Barrow Culture from the Migration Period at Vilkiautinis, in Lithuania, in Light of Excavation in 1913 Abstract: In 1913, Stefan Krukowski excavated a cemetery at Vilkiautinis (former Wysokie) in southern Lithuania. The cemetery belonged to the people of East Lithuanian Barrow Culture and was used mostly in the late phase I (2nd/3rd – half of the 5th c.) and phase II (half of 5th – 6th/7th c.) of this culture. 22 barrows were excavated containing 18 graves. Four inhumation graves belong to the oldest group, while the cremation graves found in Vilkiautinis (14 in all) are relatively younger. Currently, preserved sources (41 objects of 65 survived, kept in the State Archaeological Museum in Warsaw) allow us to recover knowledge about this cemetery. The example of the Vilkiautinis cemetery is further proof of the im- portance of archive studies in the archaeology of the Balts. It is an essential complement to the research conducted on this cemetery in the second half of the 20th century. Słowa kluczowe: kultura kurhanów wschodniolitewskich, okres wędrówek ludów, kurhan, cmentarzysko, Vilkiautinis, Stefan Krukowski Keywords: East Lithuanian Barrow Culture, Migration Period, barrow, cemetery, Vilkiautinis, Stefan Krukowski Nekropola ludności kultury kurhanów wschodniolitew- O pierwszych znaleziskach poinformował redakcję skich znajduje się kilkaset metrów na wschód od wsi Vil- czasopisma „Światowit” Witold Roszkowski, właściciel kiautinis, r.
    [Show full text]
  • Aldona Snitkuvienė M.K
    Światowit • LVII • 2018 Aldona SnitkuvienĖ M.K. Čiurlionis National Museum of Art in Kaunas [email protected] HISTORY OF SOME ANTIQUITIES FROM THE COLLECTION OF MIChał TYSZKIEWICZ IN GRÓDEK1 Abstract The palace in Gródek, one of the palaces built The mirror, decorated with tusks of wild pigs, was offered by the Tyszkiewicz family in Lithuania, was located in to King Augustus II on the occasion of his coronation in present-day Belarus, a dozen kilometres from Minsk. 1697. In the middle of the 19th century it was purchased The founder of the building was Count Michał by Michał Tyszkiewicz, who then added it to the furnish- Tyszkiewicz. Built in 1855, the palace remained in the ings of a tent offered as a resting place for Tsar Alexander hands of the family until 1918. Among the antique pieces during a hunting trip organised by Michał Tyszkiewicz of furniture documented on photographs and paintings are and his brother in 1858 near Vilnius. This event was a table and a mirror, today kept in Lithuanian museums. recorded by journalists and artists on some lithographs. Keywords: Count Michał Tyszkiewicz, palace in Gródek, mirror, King Augustus II, Tsar Alexander, hunting In 1855, in Gródek (a locality in the Minsk gu- old arms, coming in their majority from the 16th and 17th berniya, c. 3 miles from Minsk), in a picturesque forest centuries. The arms were lost in 1863. There were several region and by a large lake, Count Michał Tyszkiewicz dozens of old and contemporary paintings by first-class (1828–1897) and his spouse, Maria (1830–1902), built artists.
    [Show full text]
  • Vilnius University
    VILNIUS UNIVERSITY GABRIELĖ GUDAITIENĖ THE FIRST INHABITANTS IN THE WESTERN PART OF THE NERIS RIVER BASIN IN LITHUANIA Doctoral dissertation Humanitarian sciences, History (05 H) Vilnius, 2018 Dissertation was written in 2013–2017, in Vilnius University Supervisor – Assoc. Dr Aleksiejus Luchtanas (Vilnius University, humanitarian sciences, 05 H) English text reviewed by F. Petroševičius VILNIAUS UNIVERSITETAS GABRIELĖ GUDAITIENĖ LIETUVOS PANERIO BASEINO VAKARINĖS DALIES PIRMINIS APGYVENDINIMAS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, Istorija 05 H Vilnius, 2018 metai Disertacija rengta 2013–2017 metais Vilniaus universitete Mokslinis vadovas – Doc. dr. Aleksiejus Luchtanas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Anglų kalbą redagavo Feliksas Petroševičius CONTENTS 1. INTRODUCTION …………………………………………………………7 2. HISTORY OF RESEARCH …………………………………………… 14 3. METHODS…………………………………………………………………23 3.1 Typological identification of the finds……..………………………23 3.2 Drawing of flint tools………………………………………………..28 3.3 Excavation of newly discovered sites ………………………………29 3.4 Comparison of previously collected and newly recovered archaeological material………………………………………………30 3.5 AMS 14C dating ……………………………………………… 31 3.6 Microscopic analysis of some artefacts ………………………… 33 3.7 Archaeobotanical analysis ………………………..…………………34 3.8 Geochemical and geophysical analysis of the archaeological features and their surroundings ………………………………… 35 3.9 Spatial analysis of the find distribution ………………………………39 3.10 The analysis of LiDAR images of earth surface………………
    [Show full text]
  • Gludinti Titnaginiai Kirviai Lietuvoje
    LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 71-118. ISSN 0207-8694 STRAIPSNIAI GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE DŽIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILIČIAUSKAS Dangits it titnagas - žemė it varis (nežinomas rankraštis iš K. Būgos palikimo'). I. ĮVADAS žiaus kultūrinės situacijos Lietuvoje koncepcijoms paremti. Vienas pagrindinių šio darbo tikslų yra atnaujinti mūsų Gludinti titnaginiai kirveliai yra saviti darbo įrankiai, supratimą apie minėtą laikotarpį, panaudojant visas iki šiol ryškiai išsiskiriantys iš kitų vėlyvojo neolito laikotarpio sukauptas žinias ir naujus duomenis, gautus analizuojant akmens dirbinių. Nenuostabu, kad jie pateko į ankstyviau­ gludintus kirvius. sias senienų mėgėjų kolekcijas, daug jų sukaupta muziejų Sis darbas parašytas pasinaudojant autorių sukurta ge- rinkiniuose ir asmeninėse kolekcijose. Titnaginių kirvelių oinformacine duomenų baze, kurioje buvo sukaupta in­ įvairovė, jų paplitimo erdvėje netolygumai ir sudėtingas formacija apie gludintų titnaginių dirbinių, t. y. kirvių kaltų neolito laikotarpio kultūrinis kontekstas atveria puikias ga­ ir kaltelių2, ir jų fragmentų radimo vietą bei aplinkybes, limybes mokslinei jų analizei. Paradoksalu, tačiau išsa­ žaliavos spalvą ir tekstūrą, morfologinius, metrinius ir tech­ mesnių archeologinių tyrinėjimų ši radinių grupė Lietuvoje nologinius požymius. Duomenys papildyti skaitmeniniais iki šiol susilaukė labai nedaug. dirbinių vaizdais iš 2-5 pusių. Buvo stengtasi sukaupti duo­ Šiuo darbu ryžomės bent iš dalies užpildyti šią arche­ menis apie visus Lietuvos teritorijoje
    [Show full text]
  • Forgotten Wars Central and Eastern Europe, 1912–1916
    WŁODZIMIERZ BORODZIEJ MACIEJ GÓRNY FORGOTTEN WARS CENTRAL AND EASTERN EUROPE, 1912–1916 Translated by Jasper Tilbury TABLE OF CONTENTS Introduction . 5 Part One: The Fronts . 17 Chapter One: The Road to War . 19 Chapter Two: Prelude: The Balkans 1912–1913 . 45 Chapter Three: Before the Leaves Fall from the Trees… . 71 Chapter Four: Breakthrough . 141 Part Two: The Rear . .. 163 Chapter One: The Hinterland . 165 Chapter Two: The Hunger for Information . 205 Chapter Three: Loyalties . 225 Part Three: Occupation . 251 Chapter One: The First Moments . 253 Chapter Two: New Orders . 294 Chapter Three: Mission Civilisatrice . 322 Bibliographical Commentary . 361 Select Bibliography . 373 INTRODUCTION How many people have heard of Przasnysz? Probably not many . In 1914, it was a small Mazovian town close to the southern border of East Prussia . Depending on the point of view, whether Russian or German, Przasnysz was situated on one of the main roads leading to East Prussia or, going in the opposite direction, to Warsaw . In November and December 1914, and again in February and July of the following year, hundreds of thousands of Russian and German soldiers fought three great battles in Przasnysz . In the July 1915 engagement, the Germans suffered 16,000 killed or wounded, while the Russian losses amounted to nearly 40,000 men . The total number of dead, wounded, and missing is unknown, but it certainly far exceeded 100,000 . Why is it, then, that so few people have heard of Przasnysz? There are three answers to this question, and each has contributed to the genesis of this book . Contrary to what a Russian or an inhabitant of Central and Southern-Eastern Europe might think, it is only to the east and south-east of Germany that the First World War has been all but forgotten .
    [Show full text]
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]