Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui , VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227 • Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas) v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas) ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 71-118. ISSN 0207-8694 STRAIPSNIAI GLUDINTI TITNAGINIAI KIRVIAI LIETUVOJE D.ZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS Dangus it titnagas - ieme it varis (lleZinomas rankrastis is K. Biigos palikimo'). I.IVADAS ziaus kliltlirines sitllacijos Lietuvoje koncepcijoms paremti. Vienas pagrindinill sio darbo tikslll yra atnaujinti musll Gludinti titnaginiai kirveliai yra saviti darbo irankiai, sllpratim'l apie minet<llaikotarpi., panaudojant visas iki siol ryskiai issiskiriantys is kittt velyvojo neolito laikotarpio sukauptas zinias ir naujus duomenis, galltlls analizuojant akmens dirbinill. Nenuostabu, kad jie pateko i ankstyviau­ gllldintus kirvius. v sias senienll megejll kolekcijas, daugjll sukaupta muziejll Sis darbas parasytas pasinaudojant autorill sukurta ge- rinkiniuose ir asmeninese kolekcijose. Titnaginill kirvelill oinformacine dllomeml baze, kurioje buvo sukallpta in­ ivairove, jll paplitimo erdveje netolygumai ir sudetingas fonnacija apie gllldintll titnaginill dirbinil!, t. y. kirvil!, kalttt neolito laikotarpio kultlirinis kontekstas atveria puikias ga­ ir kaltelile, ir jll fragmentll radimo viet'l. bei aplinkybes, limybes mokslinei jll analizei. Paradoksalu, taciau issa­ zaliavos spalv<l ir tekstUr'l, morfologinius, metrinills ir tech­ mesnill archeologinill tyrinejimll si radinill grupe Lietuvoje nologinius pozymius. Duomenys papildyti skaitmeniniais iki siol susilauke labai nedaug. dirbinill vaizdais is 2-5 pusill. Buvo stengtasi sukaupti duo­ Siuo darbu ryzomes bent is dalies uzpildyti si<l arche­ menis apie visus Lietuvos teritorijoje rastus kirvelius, net ologinill tyrinejimll sprag<l. Analizuodami titnaginius kir­ ir tuos, kurill radimvietes nera zinomos arba kurie zinomi velius stengemes laikytis dinamisko poziurio i akmens tik is publikacijll. IS vi so buvo sukaupta informacija be­ irankius kaip i besikeiciancius zl110nill materialines kultu­ veik apie 900 radinil!, is kuri1l50 1 buvo sveiki kirveliai, ros elementus, tiesiogiai susijusius su tokiais visuol11enes lik(( - fragmentai arba is kirvelill nuoskalll padaryti kito­ organizaciniais parametrais kaip mobilumu, planavimu, kie dirbiniai. Daugiau kaip pries 30 metll isleistame Lie­ taupymu ir mainais. Darbe bandeme nustatyti, kur buvo tuvos archeologijos atlase buvo suregistruoti tik 244 gaminami kirveliai, kaip jie plito Lietuvos teritorijoje, kaip dirbiniai, is jll - tik 63 sveiki kirviai. Apie 780 radinill buvo naudojami ir koki<l reiksm(( turejo neolito zmonel11s. autoriams pavyko apziureti patiems. Beieskant kirvill te­ Be utilitarinio irankio turinio, stengemes ieskoti SentUll sim­ ko apsilankyti daugelyje respublikinill ir savivaldybillmu­ bolinill prasmill, kurill gausiai prisotintas tradiciniq vi suo­ ziejll. Taip pat buvo perziureti kelill privacill kolekcijll menill pasaulis. "Juk laukini m<lstym<l apibrezia toks radiniai, pasinaudota netiesiogine infomlacija apie juos, nepasotinamas troskimas simbolizuoti, kokio zmonija nie­ Lietuvos archeologijos atlaso duomenimis, kitais rasyti­ kada daugiau nebepatirs ... " (Levi-Strauss, 1997, p. 248). niais saltiniais. Analizuodami titnago zaliav'l, titnaginill kirvelill pro­ Dekojame visiems, kurie mums talkino renkant infor­ porcijas, technologinills pozymius ir pasiskirstymo erd­ macij<l apie gludintus dirbinius: archeologams dr. V. Juo­ veje desningumus, tikejomes gauti naujll argumentll dagalviui, A. Luchtanui, G. Zabielai uz informacij<l apie egzistuojancioms velyvojo neolito-senojo bronzos am- privacill kolekcijll radinius, A. Girininkui uz pagalb<l , Lietuvill kalbos zodynas. Vilnius. 1995. T. XVI, p. 447. 2 Kirvius, kaltus ir kaltelius vienija panasi [onna ir spejarna funkcija - kirsti, skelti, skaptuoti. Be sill. gludinllJ. dirbini4. tiPlL dar randarni grernztukai gludintais asrncnirnis (pajurio ncolitines gyvenvietes), zinomi 2 durklai gludintu pavirsiurni (Kurseliai, Klaipe­ dos r., ir Varguliai, Anyksci4. r.). GreITIZtukai ir durklai siarne straipsnyjc neaptariarni. 72 DZIUGAS BRAZAITIS, GYTIS PILICIAUSKAS keliaujant po Suvalkijos muziejus bei pediurint Kretuono tuvos, kuri4 radimviecill neperraso arba neturi (KI1PKOP, gyvenviecillradinius, A. Sidlauskui, E. Ivanauskui, T. Me­ 1858, c. 9). E. Tiskevicius buvo susizavej((s skandina­ kui,1. Seiniui ir A. Zilinskui, leidusiems susipazinti su jll viskais radiniais, kai kuriuos jll patalpino Seniem.J. mu­ turimais radiniais, ir visiems mums padejusiems Alytaus ziejaus ekspozicijoje (I10KPOBCKI1J1, 1892, Ta6Jl. I), v krasto, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Zukausko memo- kurioje "vietiniams" titnago kirviams vietos neatsirado. rialinio, Babtll krastotyros, BirZll krasto "Selos", Kaisiado­ Nors ir matl'{s daugyb(( titnago dirbinill ivairiuose kras­ rilL Kedainillkrasto, Leipalingio vid. mokykIos krastotyros, tllose, grafas E. Tiskevicius miglotai isivaizdavo jll ga­ Valstybinio Kernaves kultiirinio rezervato, Kretingos, Lie­ myb<\. - kugini skaldytini skeltems skelti mane esant tuvos nacionalinio, Marijampoles krastotyros, Mazosios neuzbaigtu kirviu (Tyszkiewicz, 1850, p. 94, tabl. IV). Lietuvos istorijos, Merkines krastotyros ir genocido, Pa­ Senieml muziejus daug prisidejo prie to, kad bent dalis nevezio krastotyros, Siaulill "Ausros", Silutes, Taurages archeologinill radinill is XIX a. privacill kolekcijll biitll "Santakos", Traktl istorijos, Ukmerges krastotyros, Ute­ issaugoti. Siuo meru Lietuvos nacionaliniame muziejuje nos krastotyros, Vytauto Didziojo karo, Vilkaviskio kras- saugomi 51 titnaginis kirvis ir 11 kaltl!.. E. Tiskeviciaus v v to, Zemaicill Naumiescio krastotyros, Zemaicill "Alkos" atveztll. is Svedijos, taip pat per 20 "vietinill" kirvllktl is muziejll darbuotojams. Senieml muziejaus rinkinio. Mokslinius titnago radinill tyrimus pradejo Nocios II. GLUDINTlj AKMENS DIRBINIlj KAUPIMAS. dvarininkas V. Sukevicius. Jo kolekcija is Nemllno auks­ XIX-XX A. MOKSLlNIAI TYRIMAI tupio smeJynll ispudinga. LNM pavyko apziurdi 70 svei­ kll kirvelill is V. Sukeviciaus rinkinio, neskaitant fragmentll XIX a. gludinto akmens dirbinius, tarp jll ir titnagi­ ir nuoskaill. lis neapsiribojo vien radinill kaupimu - dallg nius, kaupe ivairus senienll rinkejai. Privacias senienll. ko­ rase, rasydamas ieskojo atsakymll ipacius ivairiausius kIau­ lekcijas pilde dazniausiai dvarininkai, taip pat kunigai, simlls apie seniausi<\. musll krasto praeiti. Gludintus titna­ gydytojai, kartais net valstieciai (Tarasenka, 1928, p. 33- ginius kirvius ir kaltus bendrai vadino keltais ("celtyH). v 34; I10KPOBCKIIH, 1899, c. 64). Zymus kolekcionieriai 190 I metais V. Sukevicius pateike evoliucinio pobudzio XIX a. bei XX a. pradzioje buvo surinkl'{ ne po vien<\. sim­ kirvill raidos sek<\.: migdolinis negludintas - gilidintas - t<\. ivairill gludinto akmens dirbinill.. Pvz., P. Vilcinskis bu­ gludintas ketllrkampio pjuvio - bronzinis; atkreipe deme­ vo surink((s apie 600 akmens dirbinill (BI1JlY.I1HCKI1, 1850, s~ jog vienll dirbinill. gludinti tik asmenys, kinl - visas c. 414), T. Daugirdas - daugiau nei 400 (Brensztejn, 1922, pavirsius (Szukiewicz, 1901 a, p. 26, 30). Veliau specia­ p. 5). Kadangi akmeninius ir titnaginius gludintus kirvius liai gludintiems akmens dirbiniams skirtame darbe kirve­ be skylill kotui vadindavo bendru pleistll vardu ("kliny"), lius suskirste smulkiau - t. y. i 3 grupes (1, II, 1II), kurios siandien nera aisku, kiek pastar~ll galejo buti atskiruose atitinka iki siol naudonls I((sio, ovalo ir keturkampio skersp­ rinkiniuose. Dazniausiai senienos budavo isigyjamos ke­ juvio tipus. Autorius mane,jog paskutiniai yra velyviausi, Iiaujant po krast<\. ir bendraujant Sll vietiniais gyventojais. atkreipe demes~ jog siauri ir ilgi kaltai panasus i skandi­ Sie paprastai nenoriai atiduodavo akmens dirbinills, kar­ naviskus dirbinius. Be to, V. Sukevicius aptare gludinnl 3 tais prasydavo uzmokesci0 . Valstieciai kirvius rasdavo at­ akmens dirbinill radimo aplinkybes, nurode 2 titnaginill sitiktinai, ariamuose laukuose arba kasdami zeml'{, kartais kirvill. lobill. radimvietes, pateike dirbinill matmenis, kai uPill vagose, dazniausiai be jokio konteksto (Tyszkiewicz, kurillkirvill svor~ aprase spa Iv<\. ir nurode galim<\. zaliavos 1868, p. 162; Dowgird, 1890, p. 2). ISimtis yra K. Tiske­ saltini (Szukiewicz, 1904). Jo mintys atsargios, nuosek­ viciaus aprasytas atsitikimas, kuomet Minsko paviete bu­ lios, logiskos. Kai kurie jo samprotavimai nesikerta su da­ vo atkasta konstrukcija is 4 plokscill ant sono sustatytll bartinemis koncepcijomis. V. Sukevicius pastebejo, kad akmenlL 4 puodai (anot alltoriaus, urn~s) ir didziulis balto titnaginiai kirviai kartais bud avo perdirbami ismulkesnius titnago kirvis (Tyszkiewicz, 1868, p. 148-149)4. dirbinelius; mane,jog tai zaliavos trukumo pasekme (Szu­ Akmens ina gillS kaupe