Klaipėdos Rajono Plėtros Strateginis Planas 2009–2020 M

Skiriama: Klaipėdos rajono savivaldybei

KLAIPĖDOS RAJONO PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS 2009–2020 M. SU SITUACIJOS ANALIZE

Parengė: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT Grupė) J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius Tel.: (8~5) 25 26 225, faks.: (8~5) 25 26 226 El. paštas: [email protected]; http:// www.ekt.lt

TURINYS

ĮVADAS ...... 3

1. KLAIPĖDOS RAJONO RAIDOS TENDENCIJOS ...... 4

1.1 DEMOGRAFINĖS TENDENCIJOS ...... 4 1.2 TURIZMAS, VERSLAS IR ŢEMĖS ŪKIO PLĖTRA ...... 15 1.3 ŠVIETIMAS IR SPORTAS ...... 47 1.4 KULTŪRA ...... 69 1.5 SOCIALINĖ APSAUGA ...... 74 1.6 SVEIKATOS APSAUGA...... 95 1.7 TERITORINĖ PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA ...... 119 1.8 INFRASTRUKTŪRA ...... 129 1.9 VIEŠASIS SAUGUMAS ...... 140 1.10 SAVIVALDYBĖS FINANSAI ...... 141 1.11 IŠSKIRIAMI TEIGIAMI IR NEIGIAMI VEIKSNIAI ...... 144

2. KLAIPĖDOS RAJONO VIZIJA IKI 2020 METŲ ...... 150

3. KLAIPĖDOS RAJONO PLĖTROS KRYPTYS ...... 151

3.1 IŠSILAVINUSIOS, KULTŪRINGOS, SVEIKOS IR PAŢANGIOS VISUOMENĖS KŪRIMAS ...... 154 3.2 PALANKIOS APLINKOS VERSLUI, TURIZMUI IR ŢEMĖS ŪKIUI KŪRIMAS ...... 176 3.3 DARNI RAJONO TERITORIJŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ...... 187

4. PLANO RENGIMO EIGA IR DALYVIAI ...... 200

5. PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAI ...... 205

5.1 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ...... 205 5.2 LENTELIŲ SĄRAŠAS ...... 209

ĮVADAS

Strateginis valdymas – tai nuolatinis dinamiškas ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija / institucija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir veiksmingai išnaudoja turimą potencialą vykdydama savo misiją ir funkcijas. Strateginis valdymas realizuojamas per strateginį planavimą (strategijos rengimą) ir strategijos įgyvendinimą (organizavimas, vadovavimas, kontrolė). 2010 metų pabaiga – 2011 metų pradţia buvo planavimo ir apsisprendimo metai, kai buvo parengtas Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas iki 2020 m., kuriame apibrėţta būsimų dešimties metų rajono vizija, plėtros sritys, numatytas išteklių poreikis įgyvendinant iškeltus tikslus. Rengiant strateginį plėtros planą labai daug prisidėjo savivaldybės darbuotojai ir politikai, kurie kasdien susiduria su Klaipėdos rajono gyventojams aktualiausiomis problemomis ir klausimais. Formuluojant rajono perspektyvas, aktyviai dalyvavo visuomenės veikėjai, įvairių sričių ekspertai ir kitos suinteresuotos šalys. Atsiţvelgiant į rajono socialinės-ekonominės situacijos analizės, gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus, diskusijas su įvairiomis suinteresuotomis šalimis apie rajono perspektyvas, suformuluota nauja vizija iki 2020 m.: Klaipėdos rajonas – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neuţgoţia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos. Laikantis pagrindinių darnaus vystymosi principų, numatytos trys strateginės plėtros sritys: išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas; palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas; darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra. Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas iki 2020 m. yra sudedamoji rajono strateginio valdymo sistemos dalis ir skirtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Strateginis planas bus įgyvendinamas jame numatytus veiksmus perkeliant į kiekvienų metų savivaldybės veiklos programas ir uţtikrinant plano įgyvendinimo kontrolę bei poveikio rajono raidai vertinimą. Strateginis planavimas yra nuolatinis procesas, todėl siekiant uţtikrinti plano aktualumą numatyta, kad keičiantis rajono aplinkai, atsiradus naujų poreikių ir galimybių, planas bus perţiūrimas. Strateginio plano dokumente pateikiama: – Klaipėdos rajono socialinės-ekonominės raidos analizė; – Klaipėdos rajono vizija iki 2020 m.; – Strateginiai tikslai, uţdaviniai ir priemonės, detalizuoti pagal tris strateginės plėtros kryptis; – Strateginio plano įgyvendinimo orientacinis lėšų poreikis; – Strateginio plano rengimo eigos apţvalga ir dalyviai.

1. KLAIPĖDOS RAJONO RAIDOS TENDENCIJOS 1.1 Demografinės tendencijos

1.1.1 Gyventojai ir jų kaita Tiksliausiai gyventojų skaičius ir sudėtis tam tikroje teritorijoje nustatomi visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu, kuris paprastai atliekamas kartą per dešimtmetį. Vėliausi prieinami duomenys atspindi 2001 m. surašymo rezultatus, o šiuo metu (2011 m. kovo–geguţės mėnesiais) vykdomo visuotinio gyventojų ir būstų surašymo išankstiniai duomenys turėtų būti paskelbti 2011 m. rugsėjo mėnesį. Laikotarpiuose tarp visuotinių gyventojų ir būstų surašymų gyventojų skaičius ir sudėtis nustatoma naudojant komponenčių metodą, t. y. remiantis surašymo rezultatais, kurie kasmet tikslinami atsiţvelgiant į teritorijoje uţregistruotus gimimo / mirties atvejus ir deklaruotą gyvenamosios vietos pakeitimą. 2010 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone gyvena 52,125 tūkst. gyventojų. Tai sudaro 13,8 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Klaipėdos rajonas pagal gyventojų skaičių Klaipėdos apskrityje nusileidţia tik Klaipėdos m. savivaldybei, kurioje uţfiksuota 48,5 % apskrities gyventojų.

Paveikslas 1. Apskrities gyventojų pasiskirstymas ir tankis

Klaipėdos apskrities gyventojų sudėtis Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

1% Vidinis graf ikas: 2004 m. 2000 1865 5% Išorinis graf ikas: 2010 m. 6% 1600 5% 12% 7% 12% 1% 1200 50% 49% 14% 800 14% 12% 400 223 46 41 39 31 25 14% 0 Klaipėdos Palangos Kretingos Neringos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Šilutės r. sav. m. sav . m. sav . r. sav . sav . r. sav . sav . sav . Kretingos r. sav. Skuodo r. sav. Palangos m. sav. Neringos sav. Gyventojai viename kvadratiniame kilometre

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal uţimamą plotą Klaipėdos rajonas yra antras pagal dydį apskrityje (1336 km2, t. y. 25,6 % apskrities teritorijos), didesnis pagal plotą yra tik Šilutės rajonas (1706 km2, t. y. 32,8 %). Vertinant teritorijų apgyvendinimo tankį, skaičiuojamas rodiklis, atspindintis, kiek ţmonių

vidutiniškai gyvena 1 km2. Klaipėdos rajone apgyvendinimo tankis nagrinėjamu periodu kasmet augo ir 2010 m. pradţioje siekė 39 gyv./km2 (11 % daugiau nei 2004 m.). Bendras Klaipėdos apskrities apgyvendinimo tankis yra 72,3 gyv./km2. Miestai pasiţymi aukštesniu apgyvendinimo tankumu, o rajonai – ţemesniu, tai aiškiai parodo apskrities savivaldybių palyginimas (ţr. Paveikslas 1): Klaipėdos mieste tankis siekia 1865 gyv./km2, Palangoje – 223 gyv./km2, kitose savivaldybėse tankis nesiekia 50 gyv./km2. Paprastai, skaičiuojant įvairius santykinius rodiklius, daugiausia naudojamas vidutinis metinis gyventojų skaičius, apibendrinantis situaciją ataskaitinių metų pradţioje ir pabaigoje. 2009 m. Klaipėdos rajone vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 52 tūkst. Per 2004–2009 m. vidutinis gyventojų skaičius rajone išaugo 4,6 tūkst. arba 9,7 %. Didesnis santykinis gyventojų skaičiaus augimas nagrinėjamu laikotarpiu buvo tik Neringos savivaldybėje – pastarosios dvi savivaldybės pirmauja šalyje pagal gyventojų skaičiaus prieaugį 2004–2009 m. Tačiau vertinant šią informaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prieaugis atspindi oficialius duomenis, tikėtina, dalis jo – ypač kurortinėse vietovėse – yra „popierinis“, o ne realus (dėl neoficialios migracijos, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įsigyjant antrą būstą, nors iš tiesų asmuo jame nuolat negyvena).

Paveikslas 2. Vidutinis metinis gyventojų skaičius

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas

60 40 33,7 50,0 51,2 52,0 47,4 48,1 48,9 50 30

40 20 9,7 30 10 0,0 20 0 -1,3 -3,4 -3,8 10 -10 -7,1

0 -20 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Klaipėdos Palangos Kretingos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. sav . r. sav . m. sav . r. sav . m. sav . sav . sav .

Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst. Pokytis per 2004-2009, %

Šaltinis: Statistikos departamentas

Gyventojų skaičiaus pokyčius lemia natūralūs gyventojų kaitos ir migracijos procesai. Informacija apie gimusius ir mirusius asmenis yra tiksli, o duomenys apie migraciją atspindi

oficialiai deklaruotą migraciją. Neoficialios migracijos mastai savivaldybių lygmeniu įvertinami surašymų metu. Klaipėdos rajone 2004–2005 m. metinis gimusiųjų skaičius svyravo apie 480, tačiau nuo 2006 m. gimstamumas kasmet augo. 2010 m. išankstinio vertinimo duomenimis rajone gimė 673 asmenys (t. y. 40 % daugiau nei 2004 m.). Tūkstančiui rajono gyventojų tenka 12,9 gimusieji (apskrities vidurkis – 11,8 gimusiųjų / 1000 gyv., šalies vidurkis – 11 gimusiųjų / 1000 gyv.). Pagal gimstamumo lygį Klaipėdos rajonas pirmauja apskrityje, ţemiausias rodiklis yra Neringoje ir Palangoje. 2005–2007 m. metinis mirusiųjų skaičius Klaipėdos rajone viršijo 600, o nuo 2008 m. svyravo apie 580–590 mirusiųjų. 2009 m. tūkstančiui gyventojų teko 11,2 mirusieji (apskrities vidurkis – 11,6 mirusiųjų / 1000 gyv., šalies vidurkis – 12,6 mirusiųjų / 1000 gyv.). Mirtingumo lygis rajone lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis yra vidutinis, aukščiausias mirtingumas yra Skuodo r., Kretingos r. ir Šilutės r. savivaldybėse, ţemiausias – miestų savivaldybėse.

Paveikslas 3. Gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

800 16

668 673 700 648 14 12,9 12,9 13,0 626 12,7 602 609 12,3 600 12 11,2 11,2 11,0 529 608 11,0 10,6 10,5 10,6 581 583 589 9,7 9,6 500 10 514 480 477 400 8

300 6 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Klaipėdos Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. Palangos Neringos r. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . m. sav . sav . Gimusiųjų skaičius Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų Mirusiųjų skaičius Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų Šaltinis: Statistikos departamentas

Natūrali gyventojų kaita (prieaugis / sumaţėjimas) – apibendrinanti gimimų ir mirčių rodiklius, skaičiuojama kaip gyvų gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas. Iki 2007 m. Klaipėdos rajone mirusiųjų skaičius viršijo gimstančiųjų skaičių, todėl buvo fiksuojama neigiama natūrali gyventojų kaita, tačiau nuo 2007 m. stebimas natūralus gyventojų prieaugis, kuris kasmet auga: 2007 m. rajone gimė 18 asmenų daugiau nei mirė, 2008 m. – 67 asmenimis, 2009 m. – 85

asmenimis. Lyginant su kitomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis, Klaipėdos rajonas išsiskiria kaip didţiausią natūralų prieaugį turinti savivaldybė – 2009 m. duomenimis tūkstančiui gyventojų tenka 1,7 natūralios kaitos (apskrities vidurkis – 0,2). Paţymėtina, kad Lietuvoje vyrauja natūralaus maţėjimo tendencija, 2009 m. tik 9 savivaldybėse iš 60 natūrali kaita buvo teigiama. Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį uţima 4-ąją vietą ir nusileidţia tik Visagino (3,4), Vilniaus m. (2,9) ir Kauno r. (1,8) savivaldybėms.

Paveikslas 4. Natūrali gyventojų kaita

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

800 3 1,7 2 1,3 600 1

400 0

-1 200 -0,9 85 67 -1,4 18 -2 -1,7 0 -2,1 -49 -3 -2,5 -125 -95 -200 -4 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Klaipėdos Palangos Neringos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. r. sav . m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . sav . Natūrali gyventojų kaita, asmenys Gimusieji 1000 gyventojų tenka natūralios kaitos Mirusieji Šaltinis: Statistikos departamentas

Migracijos srautus apibendrinantis rodiklis yra neto migracija, t. y. atvykusių ir išvykusių asmenų skirtumas. Kaip buvo minėta, migracijos rodikliai atspindi oficialią migraciją (pagal gyvenamosios vietos pakeitimo / išvykimo gyventi į uţsienį deklaravimą). Klaipėdos rajone atvykstančiųjų naujų gyventojų skaičius sparčiai augti pradėjo 2006 m. ir ši tendencija tęsėsi iki 2008 m. Per 2004–2008 m. laikotarpį metinis atvykusiųjų skaičius išaugo nuo 1,7 iki 2,6 tūkst., t. y. 48 %. 2009 m. atvykstančiųjų skaičius sumaţėjo 36 % iki 1,7 tūkst. asmenų. Išvykstančių iš rajono gyventojų kiekis augo visą nagrinėjamą laikotarpį – per 2004–2009 m. pakito nuo 974 iki 1,5 tūkst. asmenų (55 %).

Paveikslas 5. Vidinė ir tarptautinė migracija

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 18,1 3000 20

2500 10 4,9 2000 3,2

1500 1304 0 1191 981 1000 810 -5,1 734 -6,5 -10 -7,8 500 165 -13,4 0 -20 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Klaipėdos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Kretingos sav . m. sav . r. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . Neto migracija, asmenys Atvyko Neto migracija 1000 gyventojų Išvyko Šaltinis: Statistikos departamentas

Įvertinus neto migraciją, paaiškėja, kad Klaipėdos rajone gyventojų prieaugis dėl migracijos iki 2009 m. svyravo apie 1000 gyventojų (tarp 734–1304), tačiau 2009 m. labai sumaţėjo atvykusių asmenų skaičius, be to, toliau didėjant išvykstančiųjų skaičiui, neto migracija sumaţėjo nuo 1191 iki 165 asmenų (7 kartus). Be šio maţėjimo, 2009 m. duomenimis migracijos situacija Klaipėdos rajone, lyginant su kitomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis, yra viena palankiausių – atvykstančių skaičius viršija išvykusiųjų tik trijose apskrities savivaldybėse: Neringos, Palangos m. ir Klaipėdos r. 2004–2008 m. pagal neto migraciją tūkstančiui gyventojų visą laikotarpį pirmavo Neringos savivaldybė, o Klaipėdos rajonas buvo antroje vietoje. Papildomos informacijos apie migraciją teikia migracijos pobūdis. Išskiriama vietinė ir tarptautinė migracija. Vietinė migracija – tai asmens gyvenamosios vietos pakeitimas pačioje šalyje, tarptautinė migracija – tai asmens gyvenamosios vietos pakeitimas, kuomet išvykstama į / atvykstama iš kitos šalies. Klaipėdos rajone didţiąją migracijos srautų dalį sudaro vidinė migracija. Tarp atvykusiųjų tarptautinės migracijos dalis nagrinėjamu laikotarpiu svyravo tarp 3–5 %, likusią dalį (95–97 %) sudarė asmenys, atvykstantys iš kitų Lietuvos vietovių. Išvykusiųjų skaičiaus tarptautinės migracijos dalis buvo šiek tiek didesnė – 2004–2008 m. svyravo tarp 10–12 %, o 2009 m. išaugo iki 18 %. Nagrinėjant apibendrinančius neto rodiklius, galima daryti išvadą, kad visą fiksuojamą gyventojų prieaugį dėl migracijos Klaipėdos rajone nulemia vidinė migracija, o tarptautinės migracijos neto rodiklis visą laikotarpį buvo neigiamas.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad pagal gyventojų skaičiaus pokytį Klaipėdos rajone situacija yra viena geriausių, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis: Klaipėdos rajonas pirmauja pagal natūralios kaitos rodiklius; taip pat yra patrauklus migruojantiems gyventojams (rajoną kasmet papildo daug naujų gyventojų iš kitų savivaldybių). Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad pastarasis teiginys remiasi oficialia statistika. Realią situaciją parodys gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.

1.1.2 Gyventojų sudėtis Duomenys apie gyventojų sudėtį rajone yra gana riboti, daugiau tikslesnės informacijos suteiks vykdomas gyventojų ir būstų surašymas. Šiuo metu prieinamos ţinios apie gyventojų sudėtį pagal lytį, amţių ir gyvenamąją vietą.

Paveikslas 6. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

60 150 122 119 50 111 120 109 109 105 94 40 26,0 26,6 26,7 24,3 24,6 24,9 25,4 90 30 60 20

23,9 24,6 25,3 25,4 30 10 22,8 23,2 23,5

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Palangos Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos Neringos m. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . r. sav . sav .

Vyrai, tūkst. Moterys, tūkst. 100 vyrų tenka moterų

Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone gyventojų sudėtis pagal lytį 2010 m. pradţiai buvo: moterys sudarė 51,2 %, vyrai – 48,8 %. Per 2004–2010 m. moterų skaičius rajone išaugo 10 % (nuo 24,3 iki 26,7 tūkst.), vyrų skaičius – 12 % (nuo 22,8 iki 25,4 tūkst.). Spartesnis vyrų skaičiaus augimas lėmė, kad nagrinėjamu laikotarpiu pastarųjų lyginamoji dalis padidėjo 0,4 procentinio punkto. Gretinant su kitomis apskrities savivaldybėmis, Klaipėdos rajonas pasiţymi santykinai didesne vyrų dalimi: 2010 m. duomenimis didesnė vyrų dalis, siekianti 51,6 %, buvo tik Neringos savivaldybėje, antroje vietoje rikiavosi Klaipėdos rajonas (48,8 %), likusiose savivaldybėse ši dalis svyravo tarp 45–48 %.

Lyginant gyventojų sudėtį pagal lytį taip pat naudojamas santykinis rodiklis, parodantis, kiek šimtui savivaldybės gyventojų vyrų tenka moterų. Klaipėdos rajone 2010 m. šimtui vyrų teko 105 moterys, 2004 m. šis rodiklis buvo 107 moterys (sumaţėjo 2 %). Palyginimui, Lietuvoje šimtui vyrų tenka 115 moterų, Klaipėdos apskrityje – 114 moterų. Atskirai lyginant apskrities savivaldybes, išsidėstymas atitinka aukščiau minėtą: maţiausias santykis yra Neringos savivaldybėje (94) ir Klaipėdos rajone (105), didţiausias – Palangoje (122) ir Klaipėdos mieste (119). Klaipėdos rajone gyventojų vidutinis amţius 2010 m. pradţios duomenimis buvo 37,7 metai, moterų – 39,7 metai, vyrų – 35,6 metai. Lyginant su 2004 m. situacija, vidutinis gyventojų (tiek moterų, tiek vyrų) amţius padidėjo 0,6 metų. Apskrityje vidutinis gyventojų amţius yra 38,8 metai (šalyje – 39,4 metai). Šilutės ir Klaipėdos rajonai apskrityje yra „jauniausi“, o Palangos ir Klaipėdos „vyriausi“ (ţr. Paveikslas 7).

Paveikslas 7. Gyventojų vidutinis amţius

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

42 44 43,4 41,5 41,8 39,7 39,1 39,4 39,3 39,4 39,4 42 40,6 40,7 40,1 39,7 39 39,4 39,4 39,6 40 37,4 37,5 37,7 38,9 38,5 37,1 37,3 37,3 37,7 38 37,3 36 37,7 36 37,2 36,9 36,8 35,4 35,4 35,6 35 35,2 35,2 36,1 35,6 34 33 34,8 32

30 30 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Palangos Klaipėdos Skuodo r. Neringos Kretingos Klaipėdos Šilutės r. m. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . r. sav . sav . Vyrai ir moterys Vyrai Vyrai ir moterys Vyrai Moterys Moterys Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone gyventojų sudėtis pagal amţių 2010 m. pradţioje buvo: vaikai sudarė 17,8 %, darbingo amţiaus gyventojai – 65,5 %, pensinio amţiaus gyventojai – 16,7 %. Atskirai nagrinėjant gyventojų skaičiaus dinamiką skirtingose amţiaus grupėse, išryškėja, kad per 2004– 2010 m. laikotarpį išaugo tik darbino amţiaus gyventojų skaičius (22 %, nuo 28 iki 34,1 tūkst.), vaikų ir pensinio amţiaus gyventojų skaičius sumaţėjo – atitinkamai 7 % (nuo 10 iki 9,3 tūkst.) ir 4 % (nuo 9,1 iki 8,7 tūkst.). Tai atsispindėjo struktūros pokyčiuose: per 2004–2010 m. darbingo amţiaus gyventojų dalis padidėjo 6 procentiniais punktais, vaikų dalis sumaţėjo 3,4 procentinio punkto, pensinio amţiaus gyventojų – 2,6 procentinio punkto.

Paveikslas 8. Gyventojų pasiskirstymas pagal amţių

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

40 1 33,5 34,1 13% 18% 17% 20% 17% 19% 21% 31,0 32,2 29,0 29,9 0,8 30 28,0

0,6 65% 20 73% 67% 66% 65% 64% 62% 0,4 10,0 9,7 9,5 9,4 9,4 9,5 9,3 10 0,2 9,1 9,1 9,0 8,9 9,0 8,9 8,7 14% 15% 18% 15% 19% 18% 18% 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Neringos Klaipėdos Klaipėdos Palangos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. Vaikai (0–15 m.), tūkst. sav . m. sav . r. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . Darbingo amţiaus gyventojai, tūkst. Vaikai (0–15 m.) Darbingo amţiaus Pensinio amţiaus Pensinio amţiaus gyventojai, tūkst. Šaltinis: Statistikos departamentas

Lyginant gyventojų pasiskirstymą apskrities savivaldybėje, Klaipėdos rajonas neišsiskiria pagal nė vieną rodiklį: ▪ Vaikų dalis: bendrai apskrityje vaikų dalis siekia 16,4 %, atskirose savivaldybėse ji svyruoja nuo 13,4 % iki 18,7 %. Apskrityje didţiausia vaikų dalis, siekianti 18,7 %, yra Šilutės rajone, toliau išsidėsto Kretingos, Klaipėdos ir Skuodo rajonai, kur vaikų dalis yra labai panaši – 17,8–17,9 %. Maţiausia vaikų dalis yra Neringoje – 13,4 %. ▪ Darbingo amţiaus gyventojų dalis: bendrai apskrityje darbingo amţiaus gyventojų dalis siekia 65,9 %. Itin išsiskiria Neringos savivaldybė, kur darbingo amţiaus gyventojų dalis yra didţiausia – 72,9 %. Kitose savivaldybėse ji svyruoja tarp 61,7–67,4 %. Pagal darbingo amţiaus gyventojų dalį Klaipėdos rajonas nusileidţia tik jau minėtai Neringai ir Klaipėdos miestui (67,4 %), kitose savivaldybėse darbingo amţiaus gyventojų dalis yra maţesnė (maţiausia Skuodo rajone – 61,7 %). ▪ Pensinio amţiaus gyventojų dalis: bendrai apskrityje pensinio amţiaus gyventojų dalis siekia 17,7 %, o atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 13,3 % iki 20,6 %. Pagal šį rodiklį 20 % ribą perţengia Skuodo r. ir Palangos savivaldybės. Maţiausia vyresnio amţiaus gyventojų dalis apskrityje yra Neringoje – 13,3 %, toliau išsidėsto Šilutės ir Klaipėdos rajonai – atitinkamai 16,6 % ir 16,7 %.

Paveikslas 9. Detalus gyventojų pasiskirstymas pagal amţių (2010)

12% Klaipėdos r. sav. 10% Klaipėdos m. sav.

8% Kretingos r. sav.

6% Neringos sav. Palangos m. sav. 4% Skuodo r. sav. 2% Šilutės r. sav.

0–4 5–9

10–14 15–19 20–24 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 65–69 70–74 75–79 80–84

85 85 ir vyresni Šaltinis: Statistikos departamentas

Detalesnis gyventojų pasiskirstymas pagal amţių (ţr. Paveikslas 9) rodo, kad Klaipėdos rajono gyventojų piramidėje stebimas nenuoseklus 25–44 m. amţiaus gyventojų dalies maţėjimas. Toks gyventojų pasidalijimas būdingas visai Lietuvai. Ši įduba atsiranda dėl darbingo amţiaus gyventojų emigracijos į ekonomiškai patrauklesnes vietoves (paprastai didţiuosius Lietuvos miestus ar Vakarų Europos šalis). Šis reiškinys neaplenkė ir Klaipėdos rajono, tačiau palyginti su situacija kitose apskrities savivaldybėse, Klaipėdos rajone šio reiškinio mastai gerokai maţesni nei, pavyzdţiui, Skuodo ar Šilutės rajonuose, kur minėto amţiaus gyventojų maţėjimas yra didţiausias. Klaipėdos apskrityje šiuo aspektu išsiskiria Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, kur nagrinėjamo amţiaus gyventojų pasiskirstymas yra gana nuoseklus. Klaipėdos miesto situaciją paaiškina ir jo patrauklumą regiono gyventojams lemia Klaipėdos, kaip Vakarų Lietuvos ekonominio centro, statusas. Tuo tarpu Neringoje situacija daugiau grindţiama tuo, kad ekonomikos pakilimo metais labai išaugo kurorto nekilnojamojo turto rinka, dalis šalies gyventojų įsigijo antrąjį būstą Neringos savivaldybėje ir šią vietą deklaravo kaip nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau realiai ten nebūna.

Paveikslas 10. Išlaikomo amţiaus gyventojų koeficientas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

80 80 65 61 59 57 58 56 55 60 55 54 54 60 54 51

38 39 32 29 40 31 40 34 29 31 30 29 28 29 30 21 30 20 28 27 26 26 25 20 27 26 27 25 21 21 18 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Skuodo r. Kretingos Šilutės r. Palangos Klaipėdos Klaipėdos Neringos sav . r. sav . sav . m. sav . r. sav . m. sav . sav .

Bendras 0–14 60 ir vyresni 0–14 60 ir vyresni Bendras

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip apibendrinantis gyventojų struktūros pagal amţių rodiklis yra naudojamas išlaikomo amţiaus gyventojų koeficientas, parodantis, kiek šimtui 15–59 m. amţiaus gyventojų tenka išlaikomo amţiaus ţmonių. Koeficientas susideda iš paros dedamųjų, atspindinčių dvi pagrindines išlaikomų gyventojų grupes: vaikus (0–14 m.) ir senyvo amţiaus ţmones (60 m. ir vyresnius). Klaipėdos rajone per 2005–2010 m. išlaikomo amţiaus gyventojų koeficientas sumaţėjo 11 % – nuo 61 iki 54. Šiuo laikotarpiui vaikų koeficientas maţėjo sparčiau nei senyvo amţiaus ţmonių koeficientas – atitinkamai sumenko 17 % ir 6 %. Be palyginti spartaus išlaikomo amţiaus koeficiento maţėjimo, Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį viršija tiek šalies (56), tiek apskrities (53) vidurkį. Lyginant su Klaipėdos apskrities savivaldybėmis, maţesnis išlaikomo amţiaus koeficientas yra Neringoje ir Klaipėdos mieste. Klaipėdos rajone gyventojų sudėtis pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. pradţiai buvo: 65,3 % gyveno kaime, 34,7 % – mieste. Per 2004–2010 m. kaimo gyventojų skaičius rajone išaugo 14 % (nuo 29,9 iki 34 tūkst.), miesto – 6 % (nuo 17,1 iki 18,1 tūkst.). Sparčiau augantis kaimo gyventojų rodiklis lėmė, kad nagrinėjamu laikotarpiu kaime gyvenančiųjų dalis padidėjo 1,6 procentinio punkto.

Paveikslas 11. Gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

60 100%

50 80% 49% 60% 40 65% 69% 60% 32,9 33,9 34,0 29,9 30,6 31,1 31,7 30 100% 100% 100% 40% 20 51% 20% 40% 35% 10 17,1 17,2 17,4 17,6 17,8 18,0 18,1 31%

0 0% 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Klaipėdos Neringos Palangos Kretingos Šilutės r. Klaipėdos Skuodo r. m. sav . sav . m. sav . r. sav . sav . r. sav . sav .

Mieste, tūkst. gyv. Kaime, tūkst. gyv. Mieste Kaime

Šaltinis: Statistikos departamentas

Bendrai šalyje urbanizacijos lygis yra beveik 2 kartus aukštesnis ir siekia 67 %, o Klaipėdos apskrityje šis rodiklis dar didesnis – 72,5 %. Klaipėdos apskrities rodiklį lemia, kad net 3 iš 7 savivaldybių yra miestai (100 % gyventojų gyvena mieste), tarp jų ir didţiausia Klaipėdos miesto savivaldybė, kurioje yra beveik pusė apskrities gyventojų. Klaipėdos rajonas pasiţymi kaip vienas maţiausiai urbanizuotų apskrityje, menkesnė miesto gyventojų dalis yra tik Skuodo rajone (30,9 %). Tačiau paţymėtina, kad rajonams, esantiems arti didţiųjų miestų, būdingas vienas ţemiausių urbanizacijos lygių, pvz., Panevėţio r. miesto gyventojai sudaro 4 %, Vilniaus r. – 6 %, Alytaus r. – 10 %, Kauno r. – 20 %. Tikslus gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas yra nustatomas surašant gyventojus ir būstus, tačiau šiuo metu prieinami 2001 m. duomenys yra pasenę ir neatspindi realios situacijos. 2011 m. surašymo rezultatai pateiks tikslią situaciją, o kol kas naudojami seniūnijų pateikiami duomenys (ţr. Paveikslas 12).

Paveikslas 12. Klaipėdos rajono gyventojai pagal seniūnijas (2011 m. pradţioje)

Klaipėdos rajono gyventojų sudėtis Gyventojų skaičius Klaipėdos rajono seniūnijose

Agluonėnų; Judrėnų; 1% 20 Endriejav o; 3% 15,8 4% Dauparų- 16 Kv ietinių; 5% Gargţdų; 29% 12 Veiv irţėnų; 8,2 7% 8 5,0 4,9 4,5 4,5 3,8 Sendv ario; 4 2,9 2,1 1,4 8% 0,8 0

Dov ilų; 8%

Dovilų

Judrėnų Gargţdų

Priekulės; Vėţaičių

Priekulės

Sendvario

Veivirţėnų Agluonėnų Endriejavo 15% Kretingalės Vėţaičių ; 9% Kretingalės; 9% Gyventojų skaičius, tūkst. Dauparų-Kvietinių Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Daugiausia Klaipėdos rajono gyventojų koncentruojasi rajono centre – Gargţdų seniūnijoje – 15,8 tūkst. arba 29 %. Priekulės seniūnijoje gyvena 8,2 tūkst. ţmonių, tai sudaro 15 % bendros rajono gyventojų struktūros. Šios dvi seniūnijos yra didţiausios, kitose seniūnijose gyvena daug maţiau gyventojų. Maţiausiai ţmonių gyvena Judrėnų (800 gyv., 1 %) ir Agluonėnų (1372 gyv., 3 %) seniūnijose. Palyginus su apytiksliais gyventojų skaičiaus įvertinimais 2009 m. pradţiai, Gargţdų, Priekulės, Sendvario ir Kretingalės seniūnijose gyventojų skaičius išaugo labiausiai, itin sumaţėjo – Agluonėnų ir Judrėnų seniūnijose.

1.2 Turizmas, verslas ir ţemės ūkio plėtra

1.2.1 Darbo rinka Oficialiais 2010 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone gyvena 34,1 tūkst. darbingo amţiaus gyventojų. Pastarųjų skaičius per 2004–2010 m. padidėjo 6,1 tūkst. asmenų arba 22 %. Šie gyventojai atspindi potencialią darbo pasiūlą rajone, tačiau dalis ţmonių dėl įvairių prieţasčių yra ekonomiškai neaktyvūs, t. y. nedirba ir neieško darbo. Vėliausiai prieinamais duomenimis, atspindinčiais uţimtumo situaciją 2009 m., faktinė darbo pasiūla rajone siekė 22,6 tūkst. asmenų. Lyginant su 2004 m., darbo pasiūla rajone išaugo 0,6 tūkst. arba 3 % (t. y. du kartus maţiau nei darbingo amţiaus gyventojų skaičius). Išskaičiavus santykinį gyventojų ekonominio aktyvumo lygio rodiklį (darbo jėgos ir darbingo amţiaus gyventojų santykis), matyti, kad per 2004–2009 m. ekonominis gyventojų aktyvumas rajone sumaţėjo nuo 78,6 % iki 67,4 %, t. y. 11,1 procentinio

punkto. Tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių pagal šį rodiklį Klaipėdos rajonas viršija tik Šilutės r. (67,1 %) ir Neringos (53,7 %) savivaldybių rodiklius, o nuo apskrities vidurkio (73,3 %) atsilieka 5,9 procentinio punkto. Aukščiausias gyventojų ekonominis aktyvumas yra Klaipėdos mieste – 78,2 %.

Paveikslas 13. Ekonominis gyventojų aktyvumas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 40 100% 33,5 32,2 29,9 31,0 78% 28,0 29,0 80% 71% 70% 70% 30 9% 67% 67% 8% 22,1 22,6 9% 9% 9% 54% 22,0 22,6 22,3 22,1 60% 9% 20 4% 40% 69% 62% 63% 61% 59% 58% 10 50% 20%

0 0% 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Palangos Kretingos Skuodo r. Klaipėdos Šilutės r. Neringos m. sav . m. sav . r. sav . sav . r. sav . sav . sav . Bedarbiai, tūkst. Uţimtieji, tūkst. Bedarbių santykis su darbingo amţiaus gyventojų sk. Darbingo amţiaus gyventojai, tūkst. Uţimtųjų santykis su darbingo amţiaus gyventojų sk. Darbo jėga, tūkst. Darbo jėgos santykis su darbingo amţiaus gyventojų sk. Šaltinis: Statistikos departamentas

Ekonomiškai aktyviais gyventojais laikomi uţimti gyventojai ir asmenys, ieškantys darbo. 2009 m. Klaipėdos rajone buvo 19,7 tūkst. oficialiai uţimtų gyventojų ir 2,9 tūkst. registruotų bedarbių. Uţimtųjų skaičius rajone 2004–2009 m. laikotarpiu kito palyginti neţymiai: augimas buvo stebimas iki 2006 m., vėliau uţimtųjų skaičius kasmet maţėjo. Bendrai per 2004–2009 m. uţimtųjų skaičius sumaţėjo 1,5 %. Bedarbių skaičius kito dinamiškiau: iki 2007 m. nedirbančių maţėjo ir buvo pasiekęs 0,7 tūkst., tačiau suprastėjus ekonominei situacijai nuo 2008 m. ėmė augti ir iki 2010 m. pasiekė 4,6 tūkst. Bendrai per 2004–2010 m. bedarbių skaičius padidėjo 2,3 karto. Nedarbo lygis, pateiktas kaip bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis, Klaipėdos rajone 2010 m. duomenimis yra 13,6 %. Ţvelgiant į nedarbo augimą 2004–2010 m., matyti, kad ekonomikos pakilimo metais nedarbo lygis sparčiai maţėjo ir 2006–2008 m. buvo ţemiau natūralios 3 % ribos, verslas susidūrė su darbuotojų trūkumu, tačiau jau 2008 m. situacija ėmė keistis, o 2009 m. nedarbo lygis išaugo iki 8,7 %, 2010 m. įtampa darbo rinkoje dar labiau sustiprėjo, bedarbystė pasiekė 13,6 %. Nors be taip sparčiai augančio nedarbo lygio, Klaipėdos rajone situacija yra geresnė

nei didesnėje Lietuvos dalyje. Šalyje bedarbystė yra 0,9 procentinio punkto aukštesnė ir siekia 14,5 %. Klaipėdos apskrityje bedarbių ir darbino amţiaus gyventojų santykis yra 13,8 %. Pagal šį rodiklį lyginant apskrities savivaldybes, smarkiai išsiskiria Neringa, kur nedarbo lygis yra 5 % (maţiausias rodiklis šalyje), toliau išsidėsto Klaipėdos miestas (13,5 %) ir Klaipėdos rajonas (13,6 %), kitose savivaldybėse šis rodiklis viršija 14 %.

Paveikslas 14. Nedarbo lygis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) 20% 5 20

16% 4 16 14,9 14,8 14,5 13,6% 14,1 13,6 13,5

12% 3 12 8,7% 7,1% 8% 2 8 5,0 4,2% 4% 2,2% 2,3% 2,6% 1 4

0% 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Palangos Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Klaipėdos Klaipėdos Neringos m. sav . sav . sav . r. sav . r. sav . m. sav . sav . Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis, % Bedarbiai, tūkst. (ašis dešinėje) Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis, %

Šaltinis: Statistikos departamentas

Analogiškai skaičiuojant uţimtumo lygį (uţimtų ir darbingo amţiaus gyventojų santykis), išryškėja, kad uţimtumas rajone per 2004–2009 m. sumenko nuo 71,4 % iki 58,8 %, t. y. 12,7 %. Tačiau šį sumaţėjimą didele dalimi lėmė lyginamosios bazės augimas (darbingo amţiaus gyventojų skaičius išaugo 22 %), uţimtųjų skaičius sumaţėjo 1,5 %. Lyginant 2009 m. situaciją apskrityje, aukščiausias uţimtumo lygis, viršijantis tiek šalies (65,7 %), tiek apskrities (64,5 %) vidurkius, yra Klaipėdos mieste (69,3 %), kitose apskrities savivaldybėse uţimtų ir darbingo amţiaus gyventojų santykis svyruoja tarp 49,9–61,9 %. Klaipėdos rajonas pagal uţimtumo rodiklį lenkia tik Neringą (49,9 %) ir Šilutės rajoną (57,9 %).

Paveikslas 15. Vidutinis bruto darbo uţmokestis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 2500 2500 2224 2092 1988 1988 2000 1759 1759 2000 1712 1685 1665 1659 1637 1426 1500 1500 1212 1098 1000 1000

500 500

0 0 2004 2005 2006 2007 2007 2008 2009 Klaipėdos Klaipėdos Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Neringos Palangos m. sav . r. sav . sav . sav . r. sav . sav . m. sav .

Vidutinis bruto darbo uţmokestis, Lt/mėn. Vidutinis bruto darbo uţmokestis, Lt/mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas

Svarbus darbo rinkos rodiklis yra darbo uţmokestis. Vidutinis metinis bruto darbo uţmokestis – tai vidutinis metinis ikimokestinis darbo uţmokestis, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurią moka darbuotojas. Klaipėdos rajone iki 2008 m. vyravo darbo uţmokesčio didėjimo tendencija ir vidutinis darbo uţmokestis buvo šoktelėjęs iki 2092 Lt/mėn. (91 % viršijo 2004 m. lygį), tačiau 2009 m. sumaţėjo 5 % iki 1988 Lt/mėn. Klaipėdos rajone darbo uţmokestis sudaro 97 % šalies ir apskrities vidurkio (2056 Lt/mėn.). Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, Klaipėdos rajonas nusileidţia tik Klaipėdos miestui (2224 Lt/mėn.).

1.2.2 Verslumas ir verslo sektoriaus struktūra 2011 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone veikia 1237 ūkio subjektai. Lyginant su 2004 m., ūkio subjektų skaičius išaugo 34 % (didţiausias procentinis augimas apskrityje). Minėtas ūkio subjektų skaičius apima visų teisinių formų juridinius vienetus. Subjektus sugrupavus pagal teisinę formą į stambias grupes, išryškėja, kad 980 subjektų – tai privačios pelno siekiančios organizacijos (UAB, IĮ, AB, ŢŪB, TŪB ir pan.), 56 – biudţetinės organizacijos (valstybės ir savivaldybės įstaigos / įmonės), 201 – kito tipo organizacija (asociacijos, bendrijos, viešosios įstaigos ir pan.).

Paveikslas 16. Verslumo lygis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) 25 50

38,3 20 17,5 18,1 18,1 40 16,2 16,4 16,5 15,5 30,7 15 30 27,5

18,1 10 20 15,1 12,2 8,2 5 10

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Neringos Palangos Klaipėdos Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. sav . m. sav . m. sav . r. sav . r. sav . sav . sav . Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis Veikiančių maţų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų 1000 gyventojų Šaltinis: Statistikos departamentas

Siekiant įvertinti verslumo pokyčius rajone ir palyginti, kaip rajonas atrodo šalies ir Klaipėdos apskrities kontekste, suskaičiuotas verslumo lygio rodiklis, atspindintis, kiek maţų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tenka tūkstančiui gyventojų. 2011 m. pradţiai Klaipėdos rajone buvo 975 MVĮ. Lyginant su 2004 m., MVĮ skaičius rajone išaugo 28 %, tai didţiausias procentinis augimas apskrityje. Sparti MVĮ plėtra lėmė, kad verslumo lygis apskrityje per 2004–2010 m. (gyventojų skaičiaus duomenys prieinami tik 2010 m. pradţiai, todėl 2011 m. rodiklis neskaičiuojamas) išaugo 12 % – nuo 16,2 iki 18,1 MVĮ tūkstančiui gyventojų. Be to, 2010 m. pradţios duomenimis, Klaipėdos rajonas pagal įvertintą verslumą atsilieka tiek nuo šalies (19,1), tiek nuo Klaipėdos apskrities (21,7) vidurkių. Atskirai lyginant apskrities savivaldybes, išryškėja, kad Klaipėdoje ir ypač kurortiniuose miestuose verslumo lygis yra daug didesnis nei rajonų savivaldybėse, tačiau Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį lenkia Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybes (ţr. Paveikslas 16).

Paveikslas 17. Verslo sektoriaus* struktūra Klaipėdos rajone

100% 17% 25% 22% 26% 30% 35% 80% 16% Paslaugos (H-S) 22% 11% 20% Prekyba (G) 60% 8% 17% 41% 34% 11% 16% Statyba (F) 40% Pramonė (B,C,D,E) 54% 9% 16% 44% 49% 20% 39% Ţemės ūkis (A) 18% 14% 0% 2% 1% 1% 1% 0% 1% 2005 2008 2005 2008 2005 2008

Padalinių skaičius Dirbančiųjų skaičius Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis

Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą. Ekonominių veiklų detalizavimas: A Ţemės ūkis, miškininkystė ir ţuvininkystė; B_C Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; D_E Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas; F Statyba; G Didmeninė ir maţmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; H Transportas ir saugojimas; I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; J Informacija ir ryšiai; L Nekilnojamojo turto operacijos; M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla; N Administracinė ir aptarnavimo veikla; P_TO_Q Švietimas, sveikatos prieţiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla; R_S Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, kompiuterių ir asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, kita aptarnavimo veikla

Vertinant verslo sektoriaus1 veiklos apimtis ir pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas, išryškėja, kad Klaipėdos rajone labiausiai išvystyta pramonė, sukurianti 39 % darbo vietų ir generuojanti beveik pusę sukuriamos pridėtinės vertės. Pagal indėlį kuriant pridėtinę vertę statybos, paslaugų ir perkybos sektoriai yra labai panašūs – sukuria po 16–17 %, tačiau čia išsiskiria statybos įmonės, sugebančios tą patį rezultatą pasiekti turėdamos maţiau darbuotojų – prekybos ir paslaugų sektoriai įdarbina po 22 % verslo sektoriaus darbuotojų, o statybos įmonės – tik 16 %. Įmonės, kurių pagrindinė veikla yra ţemės ūkis, miškininkystė ir ţuvininkystė, įdarbina 1 % verslo sektoriaus darbuotojų ir sukuria tokią pačią dalį pridėtinės vertės. Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas apima tik verslo sektorių (valstybės ir savivaldybės įmones, AB, UAB, kooperatines bendroves, uţsienio įmonių filialus, individualias įmones ir fizinius asmenis, vykdančius ekonominę veiklą), todėl atspindėti ne visi ţemės ūkio sektoriaus duomenys. Per 2005–2008 m. stebimi struktūriniai pokyčiai: išaugo statybos ir prekybos sektorių reikšmė, o pramonės ir paslaugų – sumaţėjo.

1 Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

1.2.3 Ţemės ūkio sektorius Klaipėdos rajone ţemės ūkio naudmenos uţima 74,4 tūkst. ha, didesnį plotą, lyginant apskrities savivaldybes, ţemės ūkio naudmenos uţima tik Šilutės rajone – 84,6 tūkst. hektarų. Tačiau vertinant procentinį ţemės fondo pasiskirstymą, Klaipėdos apskrityje kaip vykdantis labiausiai specializuotą ţemės ūkio veiklą išsiskiria Skuodo rajonas, kur ţemės ūkio naudmenos sudaro 71 % ţemės fondo, Klaipėdos rajonas uţima antrą vietą – 56 %. Visose ne miestų tipo apskrities savivaldybėse ţemės ūkio naudmenos sudaro pusę ar daugiau teritorijos.

Paveikslas 18. Ţemės ūkio naudmenos

Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

100 100% 84,6

80 74,4 80% 64,5

60 53,4 60%

40% 40 71% 56% 54% 50% 20 20% 25% 20% 2,5 1,6 0,0 0 0% 0% Šilutės r. Klaipėdos Skuodo r. Kretingos Klaipėdos Palangos Neringos Skuodo r. Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Klaipėdos Palangos Neringos sav . r. sav . sav . r. sav . m. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . r. sav . sav . m. sav . m. sav . sav . Ţemės ūkio naudmenos Miškai Ţemės ūkio naudmenos, tūkst. ha Keliai Uţstatyta teritorija Vandenys Kita

Šaltinis: Nacionalinė ţemės tarnyba

2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone buvo naudojama 45,8 tūkst. ha ţemės ūkio naudmenų. Lyginant su 2004 m., naudingas plotas sumaţėjo 7 %. Pastarąjį veiksmą lėmė nuo 23 iki 8,3 tūkst. ha (64 %) sumenkęs naudojamų ganyklų ir pievų plotas, o ariamos ţemės apimtys itin išaugo 2005 m. (65 %, nuo 25 iki 41,4 tūkst. ha) ir nuo tada svyruoja apie 35–40 tūkst. ha. Lyginant naudojamų ţemės ūkio naudmenų struktūrą Klaipėdos apskrities rajonuose (miestuose – nenaudojama), didţiausia ariamos ţemės dalis yra Skuodo (85 %) ir Klaipėdos (80 %) rajonuose, pievų ir ganyklų ploto dalis šiuose rajonuose nesiekia 20 %. Tarp apskrities savivaldybių naudojamų ţemės ūkio naudmenų Klaipėdos rajonas išsiskiria didţiausia sodų ir uogynų dalimi – 1,5 %. Paveikslas 19. Naudojamos ţemės ūkio naudmenos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

60 100% 0,5% 1,5% 0,9% 0,6% 53,7 51,3 52,7 49,2 14% 18% 50 45,2 45,8 33% 10,9 11,8 80% 44% 12,8 40 9,2 8,3 23,0 60% 30 40% 85% 80% 41,4 20 37,3 40,1 36,7 67% 35,3 55% 25,0 10 20%

0 0% 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Skuodo r. sav . Klaipėdos r. sav . Kretingos r. sav . Šilutės r. sav . Sodai ir uogynai, tūkst. ha Kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos, tūkst. ha Sodai ir uogynai Ariama ţemė, tūkst ha Kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos Naudojamos ţemės ūkio naudmenos, tūkst. ha Ariama ţemė Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. Klaipėdos rajone sukurtos bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertė siekė 86,9 mln. Lt. Ţemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus, daugiamečių ir dekoratyvinių sodinių produkcijos, jaunų sodų ir uogynų išauginimo vertė, gyvulių ir paukščių augintos produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų, švelniakailių ţvėrelių išauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis. Čia įtraukiama produkcija, realizuota maisto pramonės perdirbimo, didmeninės prekybos įmonėse, turguje ir kitur, suvartota gamybos reikmėms ir maistui, taip pat šalutinė produkcija (šiaudai, pūkai ir kt.). Bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertės rajone dinamika atskleidţia, kad nuo 2007 m. stebima maţėjimo tendencija. Per 2007–2009 m. vertė sumenko 16 %. Šį pokytį lėmė sumenkusi gyvulininkystės bendroji produkcija (per 2007– 2009 m. sumaţėjo trečdaliu), o augalininkystės produkcijos vertė pastaruosius trejus metus keitėsi palyginti neţymiai (per 2007–2009 m. išaugo 5 %). Pagal ţemės ūkio produkciją Klaipėdos apskrityje pirmauja Šilutės rajonas (apie 30–40 % viršija kitų rajonų produkcijos vertę). Kituose rajonuose sukuriamos bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertė svyruoja palyginti nesmarkiai – 82,5–87,5 mln. Lt. 2009 m. duomenimis Kretingos ir Klaipėdos rajonai labiau specializuojasi augalininkystės srityje, kurios produkcija sudaro didesnę ţemės ūkio produkcijos dalį (atitinkamai 58 % ir 56 %). Tačiau reikėtų paţymėti, kad Klaipėdos rajone situacija pasikeitė tik 2009 m., iki tol didesnę produkcijos dalį sukurdavo gyvulininkystės sektorius. Skuodo ir Šilutės rajonuose gyvulininkystės dalis atitinkamai sudaro 65 % ir 53 % bendrosios produkcijos vertės. Paveikslas 20. Bendroji ţemės ūkio produkcija

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

120 120 117,2 103,0 99,2 100 87,4 86,9 100 82,1 87,5 86,9 62,2 82,5 80 80 38,3 34,5 60 60 56,5

40 40

55,0 48,6 48,0 20 20 31,0

0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Šilutės r. sav . Skuodo r. sav . Klaipėdos r. sav . Kretingos r. sav . Bendroji ţemės ūkio produkcija, mln. Lt Gyvulininkystės produkcija, mln. Lt Augalininkystės produkcija, mln. Lt Augalininkystės produkcija, mln. Lt Gyvulininkystės produkcija, mln. Lt Bendroji ţemės ūkio produkcija, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas

Didţiausią pasėlių plotą Klaipėdos rajone uţima pašarams naudojamos daugiametės ţolės (iki 5 m.). 2009 m. šio tipo augalų uţimama pasėlių dalis siekė 52 % (2004 m. – 38 %), grūdiniai augalai uţėmė 34 % pasėlių ploto (2004 m. – 38 %), rapsai – 8 % (2004 m. – 7 %), bulvės – 3 % (2004 m. – 9 %), sodai ir uogynai – 2 % (2004 m. – 5 %), kitų augalų uţimamas pasėlių plotas kartu sudėjus sudarė 0,1 % (2004 m. – 2 %).

Paveikslas 21. Pagrindiniai augalininkystės produktai Klaipėdos rajone

Pasėlių plotas Klaipėdos rajone, tūkst. ha Derlius Klaipėdos rajone, tūkst tonų 50 50

38,5 40 37,3 40 34,6 34,1 32,2

30 30 21,4 20 20

10 10

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Grūdiniai augalai Pasėliai, iš viso Bulvės Daugiametės ţolės iki 5 metų Daugiamečių ţolių iki 5 metų šienas Grūdiniai augalai Lauko darţovės Rapsai Rapsai Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. duomenimis pagal gautą derlių Klaipėdos rajone svarbiausi augalai buvo: grūdiniai augalai (35,3 tūkst. tonų, 58 % daugiau nei 2004 m.), bulvės (18,1 tūkst. tonų, 22 % maţiau nei

2004 m.), šienas (10,5 tūkst. tonų, 28 % maţiau nei 2004 m.), lauko darţovės (8 tūkst. tonų, 9 % maţiau nei 2004 m.), rapsai (4,4 tūkst. tonų, 24 % daugiau nei 2004 m.). Lyginant pagrindinių augalininkystės produktų derlingumą, Klaipėdos rajone išsiskiria lauko darţovės ir bulvės. Iš vieno hektaro gaunama 21,2 tonų lauko darţovių (74 % daugiau nei 2004 m.) ir 16,7 tonų bulvių (38 % daugiau nei 2004 m.). Kitų augalų rodiklis yra daug maţesnis: grūdinių augalų derlingumas – 3 tonos/ha (12 % daugiau nei 2004 m.), daugiamečių ţolių šieno – 2 tonos/ha (26 % maţiau nei 2004 m.), rapsų – 1,6 tonos/ha (34 % maţiau nei 2004 m.).

Paveikslas 22. Pagrindinių augalininkystės produktų derlingumas

Derlingumas Klaipėdos rajone, 100 kg/ha Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

250 250 212

200 200

167

164

162 161

150 150 138 116

100 100 95

50 36

30 31

22 22

14 14 12 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Lauko Bulv ės Grūdiniai Daugiamečių Rapsai daržov ės augalai žolių iki 5 Grūdiniai augalai metų šienas Bulvės Daugiamečių ţolių iki 5 metų šienas Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Lauko darţovės Skuodo r. sav. Šilutės r. sav. Rapsai Šaltinis: Statistikos departamentas

Lyginant šių augalų derlingumą apskrities savivaldybėse, išryškėja, kad visose nagrinėtose augalų grupėse, išskyrus daugiamečių ţolių šieną, pagal derlingumo rodiklius pirmauja Kretingos rajonas, antrą vietą uţima Klaipėdos rajonas. Šieno derlingumas didţiausias Skuodo rajone, o Klaipėdos rajonas yra antroje vietoje. Gyvulininkystės produktų, tokių kaip pieno, gamybos dinamika rodo, kad Klaipėdos rajone 2004–2007 m. gyvulininkystės produkcija kasmet nuosekliai augo ir buvo pasiekusi 72,1 tūkst. tonų, tačiau per kitus dvejus metus sumaţėjo 30 % – iki 50,6 tūkst. tonų. Šį maţėjimą didţia dalimi lėmė 2008–2009 m. labai smukęs skerdţiamų gyvulių ir paukščių svoris (nuo 7,3 iki 4,1 tūkst. tonų). Nagrinėjamu laikotarpiu rajone taip pat menko primelţto pieno kiekis (per 2004–2009 m. sumaţėjo 18 %), tačiau sparčiai augo vilnos gamyba (padidėjo 2,3 karto). Kiaušinių gavybos apimtys beveik nekito (apie 3,8 mln. vnt.).

Paveikslas 23. Gyvulininkystės produktų gamyba Klaipėdos rajone

Gyvulininkystės produktų, perskaičiuotų pienu, Gyvulininkystės produktų (išskyrus pieną) gamyba gamyba 80 72,1 10 68,3 70,9 70,7 9 8 57,8 8 7,3 60 50,6 6,3 6,8 6,5 6 7 35,8 36,3 37,4 40 35,0 34,0 6 4,6 29,3 4 4,1 4 3,6 3,6 3,7 3,9 3,8 3,8 20 2 3

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Kiaušiniai, mln. v ienetų Gy v ulininky stės produktai perskaičiuoti pienu, tūkst. tonų Vilna (f iziniu sv oriu), 100 kilogramų Primelžta pieno, tūkst. tonų Realizuota skersti gy v ulių ir paukščių gy v uoju sv oriu, tūkst. tonų Šaltinis: Statistikos departamentas

Gyvulių ir paukščių produktyvumas yra skaičiuojamas kaip produkcijos kiekis, gautas iš vieno gyvulio ar paukščio per metus. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone iš vienos karvės per metus buvo primelţiama 4,4 tonos pieno. Karvių našumas rajone iki 2007 m. kasmet augo ir buvo pasiekęs 5,1 tonos, tačiau per 2008–2009 m. sumaţėjo 13 %.

Paveikslas 24. Gyvulių ir paukščių produktyvumas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 6 6 4,9 5,1 5,0 5,1 5,0 4,8 4,7 5 4,3 4,4 5 4,4 4,4 4,1 4 4

3 3 2,5 2,3 2,1 2,1 2,1 1,9 2,0 2 2 2 1,3 1,4

1 1

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Skuodo r. Palangos Kretingos r. Klaipėdos Klaipėdos r. Šilutės r. sav . m. sav . sav . m. sav . sav . sav . Primelţta pieno vidutiniškai iš karvės visuose ūkiuose, tonos Primelţta pieno vidutiniškai iš karvės visuose ūkiuose, tonos Prikirpta vilnos nuo avies visuose ūkiuose, kg Prikirpta vilnos nuo avies visuose ūkiuose, kg Šaltinis: Statistikos departamentas Klaipėdos ir Šilutės rajonuose karvių produktyvumas yra ţemiausias, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Nuo 2006 m. avių vilnos kiekis Klaipėdos rajone svyruoja apie 2 kg per

metus. Pagal šį rodiklį Klaipėdos rajonas apskrityje lenkia tik Skuodo rajoną, kitose savivaldybėse, kur auginamos avys, našumas yra didesnis: Kretingos rajone – 2,1 kg, Šilutės rajone – 2,5 kg.

1.2.4 Pramonė 2011 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone veikia 158 ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla priskiriama pramonės sektoriui. Iš šio skaičiaus142 subjektai uţsiima apdirbamąja gamyba, 9 – elektros, dujų, vandens tiekimu ir atliekų tvarkymu, 7 – kasyba ir karjerų eksploatavimu.

Paveikslas 25. Dirbantys pramonės įmonėse*

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

6 5,7 50% 5,2 5,4 5,3 5 39% 39% 40% 34% 4 29% 30% 23% 3 20% 2 13% 13%

10% 1

0 0% 2005 2006 2007 2008 Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. Klaipėdos Palangos Neringos Pramonėje iš v iso, tūkst. r. sav . sav . r. sav . sav . m. sav . m. sav . sav . B_C Kasy ba ir karjerų eksploatav imas; apdirbamoji gamy ba Dirbančiųjų pramonės (B-E) įmonėse dalis, % D_E Elektros, dujų, v andens tiekimas ir atliekų tv arky mas Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

2008 m. verslo struktūros tyrimo duomenimis Klaipėdos rajone veikė 344 pramonės subjektai. Šis skaičius atspindi įmones, jų padalinius ir fizinius asmenis, uţsiimančius ekonomine veikla pagal verslo liudijimus (apytiksliu įvertinimu apie 170 subjektų yra fiziniai asmenys). Minėto verslo struktūros duomenimis, Klaipėdos rajone pramonės įmonėse 2008 m. dirbo 5273 asmenys. Lyginant su 2004 m., darbuotojų skaičius sumaţėjo 7 %. Visgi būtent pramonėje dirba didţioji dalis verslo sektoriaus darbuotojų – 39 % (2005 m. – 44 %). Pagal pramonės svarbą kuriant darbo vietas Klaipėdos rajonas kartu su Šilutės rajonu pirmauja apskrityje, maţiausiai pramonė išvystyta kurortiniuose miestuose – Neringoje ir Palangoje.

Paveikslas 26. Pramonės įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

500 60% 443,4 49% 375,7 50% 400 42% 41% 295,8 307,5 40% 300 31% 30% 27% 200 20% 14%

100 10% 7%

0 0% 2005 2006 2007 2008 Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos Palangos Neringos Pramonėje iš v iso, mln. Lt r. sav . r. sav . sav . sav . m. sav . m. sav . sav . B_C Kasy ba ir karjerų eksploatav imas; apdirbamoji gamy ba Pridėtinės v ertės gamy bos sąnaudomis dalis, tenkanti pramonės (B-E) D_E Elektros, dujų, v andens tiekimas ir atliekų tv arky mas įmonėms, % Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

2008 m. pramonės įmonės Klaipėdos rajone sukūrė 307,5 mln. Lt pridėtinės vertės (gamybos kainomis). 2005–2007 m. sukuriama pridėtinė vertė kasmet augo ir 2007 m. pasiekė 443,4 mln. Lt (50 % daugiau nei 2005 m.), tačiau 2008 m., prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, sumaţėjo 31 %. Pagal ekonominę svarbą pramonė išlaikė aiškią lyderės poziciją – jai teko 49 % verslo sektoriaus pridėtinės vertės. Pagal šį rodiklį Klaipėdos rajonas išsiskiria kaip labiausiai pramonės srityje besispecializuojanti savivaldybė apskrityje, daugiau nei 40 % pridėtinės vertės pramonė taip pat sukuria Kretingos ir Šilutės rajonuose. Kurortiniuose miestuose pramonės dalis yra maţiausia: Neringoje – 7 %, Palangoje – 14 %. Informacija apie pramonės įmonių veiklą savivaldybių lygmeniu skelbiama gana ribotai (nėra išsamių duomenų apie atskiras pramonės šakas, gaminių gamybą ir pan.). Tokią situaciją lemia konfidencialumo uţtikrinimo reikalavimas, t. y. jei 1–3 įmonės vykdo tam tikrą veiklą, informacija neskelbiama, siekiant, kad nebūtų galima identifikuoti konkrečių įmonių rodiklių. Klaipėdos rajone labiausiai išplėtotas pramonės šakas galima išskirti: statybinių medţiagų, naftos gavybos (Dieglių, Vėţaičių, P. Šiūparių, Vilkyčių telkiniai), chemijos, maisto pramonės. Remiantis 2010 m. I–III ketvirčių rezultatais2, didţiausios rajono įmonės yra: UAB „Mars Lietuva“ (gyvūnų ėdalo gamyba; maisto produktų prekyba), UAB „Agrovet“ (mėsos ir jos produktų

2 Šaltinis: Lietuvos verslo lyderiai 2010/2011

gamyba), „Litana“ grupė (statyba, metalo konstrukcijos), UAB „Hidrostatyba“ (statyba), UAB „Gargţdų mida“ (stogo dangų gamyba, prekyba).

1.2.5 Statyba 2011 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone veikia 123 ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla priskiriama statybos sektoriui. 2008 m. verslo struktūros tyrimo duomenimis Klaipėdos rajone veikė 394 statybos subjektai. Šis skaičius atspindi įmones, jų padalinius ir fizinius asmenis, uţsiimančius ekonomine veikla pagal verslo liudijimus (apytiksliu įvertinimu apie du trečdalius jų sudaro fiziniai asmenys).

Paveikslas 27. Dirbantys statybos įmonėse*

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

2500 2235 25% 2077 20% 19% 2000 1773 20% 16% 16% 1464 1500 15% 11% 11%

1000 10%

500 5% 2%

0 0% 2005 2006 2007 2008 Skuodo r. Palangos Klaipėdos Šilutės r. Klaipėdos Kretingos Neringos sav . m. sav . r. sav . sav . m. sav . r. sav . sav . Statyba (F), asmenys Dirbančiųjų statybos (F) įmonėse dalis, %

Minėto verslo struktūros duomenimis, Klaipėdos rajone statybos įmonėse 2008 m. dirbo 2235 asmenys. Lyginant su 2004 m., darbuotojų skaičius išaugo 53 %. Pagal sukuriamas darbo vietas statybos sektorius nusileidţia minėtam pramonės, taip pat paslaugų ir prekybos sektoriams. Statybos įmonėse dirba 16 % verslo sektoriaus darbuotojų (2005 m. – 11 %). Klaipėdos apskrityje daugiausia dirbančių statybų sektoriuje yra Skuodo r. (20 %) ir Palangos m. (19 %) savivaldybėse. Klaipėdos rajone ši dalis yra tokia pati kaip Šilutės rajone (16 %), tačiau didesnė nei Klaipėdos mieste (11 %), Kretingos rajone (11 %) ar Neringoje (2 %).

Paveikslas 28. Statybos įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

120 109,0 40%

31% 100 87,3 30% 80 68,2 24% 20% 60 20% 17% 44,5

40 10% 9% 10% 20 3%

0 0% 2005 2006 2007 2008 Palangos Skuodo r. Šilutės r. Klaipėdos Klaipėdos Kretingos Neringos m. sav . sav . sav . r. sav . m. sav . r. sav . sav .

Statyba (F), mln. Lt Pridėtinės v ertės (gamy bos sąnaudomis) dalis, tenkanti staty bos (F) įmonėms, % Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

2008 m. statybos įmonės Klaipėdos rajone sukūrė 109 mln. Lt pridėtinės vertės (gamybos kainomis). Per 2005–2008 m. pridėtinė vertė kasmet augo ir 2008 m. buvo 2,5 karto didesnė nei 2005 m. Statybos dalis kuriant pridėtinę vertę rajone išaugo nuo 8 % iki 17 %. Pagal statybos sektoriaus indėlį kuriant pridėtinę vertę, Klaipėdos rajonas apskrityje vertinamas kaip vidutinis. Didţiausias statybos indėlis tenka Palangai (31 %), Klaipėdos rajono rodiklį taip pat viršija Skuodo ir Šilutės rajonai, tačiau statybos reikšmė yra maţesnė Klaipėdoje, Kretingos rajone ir Neringoje. 2004–2008 m. rajono statybos įmonės rodė sparčius plėtros tempus, atliktų darbų vertė šiuo laikotarpiu išaugo beveik 4 kartus ir buvo pasiekusi 390,8 mln. Lt, tačiau plėtrą sustabdė finansų sektoriaus krizė ir bendras šalies ekonomikos nuosmukis – 2009 m. statybos sektoriaus darbų vertė smuko ţemiau 2005 m. lygio – 58 % iki 163,4 mln. Lt. Visgi pagal darbų vertę Klaipėdos rajonas apskrityje nusileidţia Klaipėdos miestui (516,6 mln. Lt).

Paveikslas 29. Atliktų statybos darbų vertė

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 500 600 516,6 390,8 500 400 332,2 400 300 221,9 300 192,6 200 163,4 200 163,4 99,3 84,0 100 59,8 100 31,9 16,8 7,9 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Klaipėdos Šilutės r. Palangos Kretingos Skuodo r. Neringos m. sav . r. sav . sav . m. sav . r. sav . sav . sav .

Atlikta statybos darbų savo jėgomis (be PVM), to Atlikta statybos darbų savo jėgomis (be PVM), to meto kainomis, mln. Lt meto kainomis, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas

2010 m. Klaipėdos rajone pastatyti 79 gyvenamieji statiniai (2004 m. – 49), kuriuose įrengti 87 butai (2004 m. – 49), naudingas butų plotas – 15,1 tūkst. m2 (2004 m. – 8,4 tūkst. m2). Nagrinėjamu laikotarpiu 2004–2010 m. Klaipėdos rajono gyvenamąjį fondą kasmet papildydavo apie 50–60 butų (apie 10 tūkst. m2), išskirtiniai metai buvo 2008 m., kuomet rinką pagausino 220 naujų butų (19,1 tūkst. m2), gyvenamosios statybos aktyvėjimas taip pat buvo stebimas 2010 m. Pagal gyvenamo nekilnojamojo turto patrauklumą Klaipėdos rajonas apskrityje nusileidţia tik Klaipėdos miestui, šiose dviejose savivaldybėse gyvenamasis fondas plečiamas ir atnaujinamas sparčiausiai, naujos statybų apimtys kitose savivaldybėse yra gerokai maţesnės. Klaipėdos rajone didţioji dalis naujai statomų gyvenamųjų pastatų yra individualūs namai, kuriuose įrengiami 1–2 butai. 2010 m. 98 % naujai pastatytų butų, vertinant pagal plotą, buvo individualiuose namuose (2004 m. – 100 %; tačiau 2007 m. – 77 %, 2008 m. – 55 %). Remiantis 2010 m. duomenimis tokia gyvenamųjų statinių statybos specifika būdinga visoms apskrities savivaldybėms, išskyrus Klaipėdos miestą, kur butai individualiuose namuose (pagal plotą) sudaro tik 29 %, likusi dalis – butai daugiabučiuose. Įdomu, kad Klaipėdos rajone yra stebimas didelis atotrūkis tarp realiai pastatytų (vertinant butų skaičių ir jų plotą) ir pagal leidimus leistų statyti butų: 2010 m. Klaipėdos rajone buvo išduoti leidimai statyti 685 butus (pastatyta – 87), leistinas plotas – 103,2 tūkst. m2 (pastatytų butų – 15,1 tūkst. m2).

Paveikslas 30. Gyvenamoji statyba

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) 200 120 180 160,7 154,8 100 160

80 120 111 103,7 103,2 60

80 56,7 40

40 16,3 15,1 19,1 20 7,3 8,4 10,4 11,0 15,1 7,4 7,8 3,3 2,6 0,9 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Klaipėdos Klaipėdos Kretingos Palangos Šilutės r. Skuodo r. Neringos m. sav . r. sav . r. sav . m. sav . sav . sav . sav . Pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m² Pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m² Leistų statyti butų naudingasis plotas, tūkst. m² Leistų statyti butų naudingasis plotas, tūkst. m² Šaltinis: Statistikos departamentas

Gyventojų apsirūpinimo būstu rodikliai gali iš dalies paaiškinti minėtą atotrūkį tarp statybos apimčių ir ketinimus atspindinčių išduotų leidimų. Nors Klaipėdos rajone butai palyginti dideli (ţr. Paveikslas 31), tačiau juose gyvena daugiau gyventojų, todėl Klaipėdos rajonas apskrityje išsiskiria maţiausiu gyventojų apsirūpinimo būstu rodikliu, kuris skaičiuojamas kaip naudingas gyvenamojo fondo plotas, tenkantis vienam asmeniui. 2009 m. duomenimis vienam Klaipėdos rajono gyventojui priklausė 19,9 m2 naudingojo ploto, kitose apskrities savivaldybėse viršijo 22 m2/gyv., o pirmaujančioje Palangoje siekė 32 m2/gyv.

Paveikslas 31. Gyventojų apsirūpinimas būstu

Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

40 100 32,7 80,3 79,7 79,5 80 71,4 69,5 30 26,6 65,7 24,2 23,3 22,3 22,3 55,1 19,9 60 20 40

10 20

0 0 Palangos Skuodo r. Neringos Kretingos Klaipėdos Šilutės r. Klaipėdos Skuodo r. Kretingos Klaipėdos Palangos Šilutės r. Neringos Klaipėdos m. sav . sav . sav . r. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . r. sav . r. sav . m. sav . sav . sav . m. sav .

Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² Vidutinis buto naudingasis plotas, m²

Šaltinis: Statistikos departamentas

2010 m. Klaipėdos rajone pastatyti 48 negyvenamieji pastatai (2004 m. – 29), kurių bendras plotas lygus 9,7 tūkst. m2 (2004 m. – 13,5 tūkst. m2). Negyvenamoji statyta apima labai įvairių pastatų statybą (nuo pramoninių iki ūkinių), todėl šis skaičius kasmet gana smarkiai svyruoja (pvz., 2005 m. buvo pastatyta 495, 2006 m. – 327 pastatai).

Paveikslas 32. Negyvenamoji statyba

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) 80 80

56,4 60 54,9 60 47,1 39,9 40 40

24,1 20 13,5 13,9 20 9,7 9,7 3,4 3,2 2,3 0,8 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Klaipėdos Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. Palangos Neringos m. sav . r. sav . sav . r. sav . sav . m. sav . sav . Pastaty tų naujų negy v enamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² Leistų staty ti naujų negy v enamųjų pastatų bendrasis plotas, Leistų statyti naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² tūkst. m² Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip ir gyvenamosios statybos atveju, pagal negyvenamosios statybos apimtis Klaipėdos rajonas apskrityje nusileidţia tik Klaipėdos miestui, o visas kitas savivaldybes lenkia. Tai dar kartą patvirtina Klaipėdos rajono nekilnojamojo turto rinkos patrauklumą. Klaipėdos rajone negyvenamųjų pastatų statybos atotrūkis tarp pastatomų ir pagal leidimus leistų statyti pastatų skaičiaus yra maţesnis nei statant gyvenamuosius pastatus ir iš esmės atitinka kitų apskrities savivaldybių situaciją. 2010 m. pagal statybos leidimus leista statyti 50 negyvenamųjų pastatų (pastatyta – 48), kurių bendrasis plotas – 37,8 tūkst. m2 (pastatytųjų plotas – 9,7 tūkst. m2).

1.2.6 Prekyba 2011 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone veikia 303 ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla priskiriama prekybos sektoriui.

2008 m. verslo struktūros tyrimo duomenimis Klaipėdos rajone veikė 836 prekyba uţsiimančios įmonės ir jų padaliniai, į šį skaičių taip pat įtraukti ir prekyba uţsiimantys fiziniai asmenys, turintys verslo liudijimus. Minėto verslo struktūros duomenimis, Klaipėdos rajone prekybos įmonėse 2008 m. dirbo 2927 asmenys. Lyginant su 2004 m., darbuotojų skaičius išaugo 14 %, tačiau dinamika pamečiui rodo, kad prekybos įmonėse darbuotojų skaičius maţėja nuo 2007 m. Pagal sukuriamas darbo vietas rajone prekybos sektorius nusileidţia pramonės ir paslaugų sektoriams. Prekybos įmonėse dirba 22 % verslo sektoriaus darbuotojų (2005 m. – 20 %). Tai yra viena maţiausių dalių apskrityje, santykinai maţiau prekybos darbuotojų yra tik Palangoje (19 %). Didţiausia prekybos darbuotojų dalis yra Skuodo r. (32 %) ir Kretingos r. (27 %) savivaldybėse.

Paveikslas 33. Dirbantys prekybos įmonėse*

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

4000 40%

3114 32% 3030 2927 27% 3000 2557 30% 24% 24% 24% 22% 19% 2000 20%

1000 10%

0 0% 2005 2006 2007 2008 Skuodo r. Kretingos Klaipėdos Šilutės r. Neringos Klaipėdos Palangos sav . r. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . m. sav . Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (G), asmenys Dirbančiųjų prekybos (G) įmonėse dalis, %

2008 m. prekybos įmonės Klaipėdos rajone sukūrė 98,2 mln. Lt pridėtinės vertės (gamybos kainomis). Per 2005–2008 m. sektoriuje pridėtinė vertė išaugo 60 %. Prekybos dalis kuriant pridėtinę vertę rajone padidėjo nuo 11 % iki 16 %. Be augimo, tai yra maţiausia dalis lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis. Didţiausias prekybos indėlis tenka Neringai (26 %), Kretingos ir Skuodo rajonams (po 24 %).

Paveikslas 34. Prekybos įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

120 30% 26% 96,5 98,2 24% 24% 100 25%

74,6 19% 80 20% 17% 17% 61,4 16% 60 15%

40 10%

20 5%

0 0% 2005 2006 2007 2008 Neringos Kretingos Skuodo r. Klaipėdos Šilutės r. Palangos Klaipėdos sav . r. sav . sav . m. sav . sav . m. sav . r. sav . Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto Pridėtinės v ertės (gamy bos sąnaudomis) dalis, tenkanti preky bos (G) priemonių ir motociklų remontas (G), mln. Lt įmonėms, % Šaltinis: Statistikos departamentas. * Įmonių tyrimo duomenys.

Maţmeninės prekybos įmonių apyvarta Klaipėdos rajone 2005–2008 m. kasmet augo ir buvo pasiekusi 261,9 mln. Lt (39 % viršijo 2005 m. lygį), tačiau 2009 m. suprastėjus ekonominei situacijai ir šalyje įsivyravus pesimistinėms nuotaikoms, vartojimas smuko – maţmeninės prekybos įmonių apyvarta rajone sumaţėjo 18 % iki 215,2 mln. Lt. Iš šios sumos maţmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, sudaro 91 %, likusi dalis – variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė, maţmeninė prekyba ir remontas.

Paveikslas 35. Prekybos įmonių apyvarta

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

300 12000 261,9 10727 235,3 9376 250 215,2 10000 199,8 188,6 200 8000

150 6000 4857 4176 4140 3981 100 3503 4000

50 2000 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Palangos Neringos Šilutės r. Klaipėdos Kretingos Skuodo r. Mažemėninė preky ba iš v iso (G45-G47), mln. Lt m. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . r. sav . sav . Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir Mažmeninės preky bos (G45-G47) įmonių apy v arta (be PVM), mažmeninė preky ba bei remontas (G45) Mažmeninė preky ba, išsky rus v ariklinių transporto priemonių ir tenkanti 1 gy v entojui, Lt motociklų preky bą (G47) Šaltinis: Statistikos departamentas

Siekiant palyginti prekybinės veiklos apimtis tarp savivaldybių, skaičiuojamas santykinis rodiklis – maţmeninės prekybos įmonių apyvarta, tenkanti vienam gyventojui. Klaipėdos apskrityje pagal šį rodiklį pirmauja Klaipėdos m. (10727 Lt/gyv.) ir Palangos m. savivaldybės (9376 Lt/gyv.), Klaipėdos rajone šis rodiklis yra daugiau nei 2 kartus maţesnis – 4140 Lt/gyv. Paţymėtina, kad rajoninėse savivaldybėse vienam gyventojui tenkanti maţmeninės prekybos apyvartos suma svyruoja tarp 3503–4176 Lt/gyv. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone veikė 209 parduotuvės, jų plotas siekė 23,9 tūkst. m2. Per 2005–2009 m. parduotuvių skaičius rajone sumaţėjo 16 %, o bendras parduotuvių plotas padidėjo 24 %. Tai rodo, kad parduotuvių skaičius maţėjo smulkių prekyviečių, kurios neatlaikė didţiųjų prekybos tinklų konkurencijos, sąskaita.

Paveikslas 36. Prekybos tinklas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

35 1200 1089 28,4 28,4 30 1000 23,9 25 760 19,3 19 800 20 551 600 510 15 460 429 342 10 400

5 200 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Palangos Skuodo r. Neringos Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Mažemėninė preky ba iš v iso (G45-G47), tūkst. m2 m. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . sav . r. sav . Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė preky ba bei remontas (G45) 1000 gy v entojų tenka parduotuv ių ploto, m2 Mažmeninė preky ba, išsky rus v ariklinių transporto priemonių ir motociklų preky bą (G47) Šaltinis: Statistikos departamentas

Palyginus prekybinio tinklo išvystymą Klaipėdos apskrities savivaldybėse, matyti, kad parduotuvių tinklas labiausiai išplėtotas Klaipėdoje ir Palangoje: tūkstančiui Klaipėdos gyventojų tenka 1089 m2 parduotuvių ploto, Palangos – 760 m2. Klaipėdos rajone tūkstančiui gyventojų tenka 460 m2 parduotuvių ploto, šis rodiklis maţesnis tik Šilutės ir Kretingos rajonuose.

1.2.7 Paslaugos 2011 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone veikia 624 ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla priskiriama paslaugų sektoriui (iš viso: 224 subjektai uţsiima nekilnojamojo turto, nuomos ir kita verslo veikla (L-R), 141 subjektas – įvairia aptarnavimo veikla (S), 132 subjektai – transporto ir saugojimo veikla (H). 2008 m. verslo struktūros tyrimo duomenimis Klaipėdos rajone veikė 850 paslaugų teikimu uţsiimančios įmonės ir jų padaliniai, šiam skaičiui taip pat priklauso prekyba uţsiimantys fiziniai asmenys, turintys verslo liudijimus.

Paveikslas 37. Dirbantys paslaugų įmonėse*

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

5000 80% 4198

4000 59% 3417 3205 60% 3008 48% 3000 41% 40% 2000 26% 22% 18% 17% 20% 1000

0 0% 2005 2006 2007 2008 Neringos Palangos Klaipėdos Kretingos Klaipėdos Skuodo r. Šilutės r. sav . m. sav . m. sav . r. sav . r. sav . sav . sav . Paslaugos (H-S), asmenys Dirbančiųjų paslaugų (H-S) įmonėse dalis, %

Minėto verslo struktūros duomenimis, Klaipėdos rajone paslaugų įmonėse 2008 m. dirbo 3008 asmenys. Šio sektoriaus darbuotojų skaičius gana smarkiai išaugo 2006 m. ir buvo pasiekęs 4198 asmenis, tačiau nuo tol kasmet maţėjo (per 2006–2008 m. sumaţėjo 28 %). Pagal sukuriamas darbo vietas rajone paslaugų sektorius nusileidţia tik pramonės sektoriui. Paslaugų įmonėse dirba 22 % verslo sektoriaus darbuotojų (2005 m. – 25 %). Tarp apskrities savivaldybių, maţesnė darbuotojų dalis paslaugų sektoriuje dirba tik Skuodo (18 %) ir Šilutės (17 %) rajonuose. Pagal paslaugų sektoriuje dirbančių asmenų dalį pirmauja kurortai – Neringa (59 %) ir Palanga (48 %). 2008 m. paslaugų įmonės Klaipėdos rajone sukūrė 106,4 mln. Lt pridėtinės vertės (gamybos kainomis). Sukuriamos pridėtinės vertės dinamika iš esmės atitinka sektoriaus darbuotojų skaičiaus kitimo kryptis: ţenklus augimas 2006 m. (97 %), o per 2006–2008 m. sukuriama pridėtinė vertė sumaţėjo 2,6 karto. Paslaugų sektoriaus indėlis kuriant pridėtinę vertę rajone sumaţėjo nuo 26 % iki 17 %. Tai yra maţiausia dalis lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis (pvz., Neringoje ši dalis siekia 62 %, Klaipėdoje – 44 %, Palangoje – 38 %).

Paveikslas 38. Paslaugų įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2008)

300 278,1 80%

250 62% 60% 200 159,1 44% 141,2 38% 150 40% 106,4 100 21% 21% 18% 17% 20% 50

0 0% 2005 2006 2007 2008 Neringos Klaipėdos Palangos Kretingos Skuodo r. Šilutės r. Klaipėdos sav . m. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . r. sav .

Paslaugos (H-S), mln. Lt Pridėtinės v ertės (gamy bos sąnaudomis) dalis, tenkanti paslaugų (H-S) įmonėms, % Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

Iš pateiktos lentelės (ţr. Lentelė 1), matyti, kad Klaipėdos rajone svarbiausios yra transporto ir saugos paslaugos, būtent šia veikla uţsiimančiose įmonėse dirba didţiausia darbuotojų dalis (46 %) ir sukuriama didţiausia apyvartos dalis (73 %).

Lentelė 1. Paslaugų įmonių darbuotojai ir apyvarta Klaipėdos rajone 2005 2006 2007 2008 Pokytis 2005 2008 Pokytis Darbuotojų skaičius Struktūra H Transportas ir sauga 1972 2603 1241 1383 -30% 62% 46% -16% I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 190 273 491 401 111% 6% 13% 7% J Informacija ir ryšiai 33 90 22 30 -9% 1% 1% 0% L Nekilnojamojo turto operacijos 148 184 203 214 45% 5% 7% 2% M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 229 171 501 228 0% 7% 8% 0% N Administracinė ir aptarnavimo veikla 565 761 817 615 9% 18% 20% 3% P_TO_Q Švietimas, sveikatos prieţiūra ir kita 47 61 87 76 62% 1% 3% 1% R_S Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla ir 21 55 55 61 190% 1% 2% 1% kita H-S PASLAUGOS IŠ VISO 3205 4198 3417 3008 100% 100% Apyvarta, mln. Lt Struktūra H Transportas ir sauga 282,3 517,7 280,7 283,5 0% 85% 73% -12% I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 5,8 10,7 26,9 22,5 289% 2% 6% 4% J Informacija ir ryšiai 1,3 14,7 1,7 3,6 176% 0% 1% 1% L Nekilnojamojo turto operacijos 10,1 13,9 50,1 27,0 168% 3% 7% 4% M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 10,5 13,4 37,3 17,2 63% 3% 4% 1% N Administracinė ir aptarnavimo veikla 17,1 22,4 46,7 26,4 55% 5% 7% 2% P_TO_Q Švietimas, sveikatos prieţiūra ir kita 0,9 2,0 3,3 3,9 308% 0% 1% 1% R_S Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla ir 4,1 7,0 6,4 6,5 59% 1% 2% 0% kita H-S PASLAUGOS IŠ VISO 332,1 601,8 453,1 390,5 100% 100%

Šaltinis: Statistikos departamentas

* Įmonių tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansinės įmonės: valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uţdarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, uţsienio įmonių filialai, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.

Statistikos departamentas atlieka maitinimo įstaigų tyrimą, kuris teikia daugiau informacijos apie šių paslaugų išvystymą rajone. Maitinimo įstaigų apyvarta Klaipėdos rajone 2005–2008 m. kasmet augo ir buvo pasiekusi 3,7 mln. Lt (95 % viršijo 2005 m. lygį), tačiau 2009 m. sumaţėjo 24 % iki 2,8 mln. Lt. Siekiant palyginti maitinimo įstaigų veiklos apimtis tarp savivaldybių, skaičiuojamas santykinis rodiklis – apyvarta, tenkanti vienam gyventojui. Klaipėdos apskrityje pagal šį rodiklį aiškūs lyderiai yra kurortiniai miestai – Neringa (1582 Lt/gyv.) ir Palanga (1347 Lt/gyv.), o maţiausia rodiklio reikšmė tenka Klaipėdos rajonui – 54 Lt/gyv.

Paveikslas 39. Maitinimo įstaigų apyvarta

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

4 3,7 2000 1582 2,8 1600 3 2,6 1347

2,2 1200 1,9 2 800 497 1 400 173 75 67 54 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos sav . m. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . r. sav .

Maitinimo įmonių (I56) apyvarta (be PVM), mln. Lt Maitinimo įmonių (I56) apyvarta (be PVM), tenkanti 1 gyventojui, Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone veikė 19 maitinimo įstaigų, jose buvo 0,9 tūkst. vietų. Nagrinėjant 2005–2009 m. laikotarpį, matyti, kad maitinimo įstaigų tinklas rajone labiausiai buvo išplėtotas 2007 m., kuomet rajone veikė 23 įstaigos, kuriose buvo 1,1 tūkst. vietų, tačiau 2008–2009 m. įsivyravo neigiamos tendencijos – įstaigų skaičius sumaţėjo 4, o vietų skaičius 0,2 tūkst.

Paveikslas 40. Maitinimo įstaigų tinklas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1,5 400

1,2 1,1 295 1 300 258 0,9 0,9 0,7 0,7 200 0,6

100 68 0,3 36 33 25 18

0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. Klaipėdos sav . m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . r. sav .

Restoranų, barų, valgyklų vietų skaičius, tūkst. 1000 gyventojų tenka restoranų, barų, valgyklų vietų

Šaltinis: Statistikos departamentas

Palyginus maitinimo įstaigų tinklo išvystymą Klaipėdos apskrities savivaldybėse, išryškėja, kad labiausiai maitinimo įstaigų tinklas išplėtotas kurortiniuose miestuose, kur tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 250 maitinimo įstaigų vietų, kitose savivaldybėse šis skaičius nesiekia 70. Klaipėdos rajone tūkstančiui gyventojų tenka 18 vietų, tai maţiausia reikšmė apskrityje.

1.2.8 Turizmas Statistikos departamentas atlieka nuolatinį apgyvendinimo įstaigų tyrimą, kurio metu surenkama informacija apie apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros išvystymą ir turizmo srautus. Tyrimo populiaciją sudaro fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys patalpas ir leidimus nuolat arba kartais teikti nakvynę svečiams, nesvarbu, tai subjekto pagrindinė ar papildoma veikla3. Tyrimo populiacijos elementas yra vietos veiklos vienetas. Kaip rodo tyrimo rezultatai, Klaipėdos rajone apgyvendinimo infrastruktūra kiekybiniu aspektu keičiasi neţymiai. 2004 m. rajone veikė 4 apgyvendinimo įstaigos (3 vaikų vasaros stovyklos ir 1 poilsio namai), kuriose buvo įrengtos 856 vietos (836 – vaikų vasaros stovyklose, 20 – poilsio namuose). 2006 m. apgyvendinimo paslaugų rinką papildė dar vieni poilsio namai (34 vietos). Tačiau ši apgyvendinimo paslaugų tinklo plėtra nebuvo ilgalaikė, 2009 m. tokių įstaigų skaičius vėl sumaţėjo, veiklą nutraukė 1 poilsio namai (34 vietos) ir 2009 m. apgyvendinimo pajėgumai rajone buvo tokie pat kaip 2004 m.

3 Ūkio subjektų skaičius (1.2.2 skyriuje) paskirstytas pagal pagrindinę subjekto veiklą, ūkio subjektų tyrimo populiacijos elementas yra juridinis vienetas (nepriklausomai, kiek padalinių turi).

Paveikslas 41. Vietų skaičius apgyvendinimo įstaigose

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1000 12 890 890 890 10,2 856 830 856 10 800 8 600 836 836 836 836 6 836 796 400 4 3,0 2,8

200 2 0,9 0,4 0,1 0,1 20 34 54 54 54 20 0 0 Palangos Klaipėdos Neringos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Kretingos 2004 2005 2006 2007 2008 2009 m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . sav . r. sav . Viešbučiai Moteliai Vaikų vasaros poilsio stovyklos Poilsio namai Kempingai Poilsio namai (nameliai) Nakv y nės namai Sv eikatingumo įstaigos Iš viso Vaikų v asaros stov y klos Priv atus sektorius Iš v iso Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal apgyvendinimo infrastruktūros išvystymą Klaipėdos apskrityje pirmauja Palanga, kur apgyvendinimo įstaigos sezono metu gali priimti 10,2 tūkst. svečių vienu metu. Taip pat palyginti platus apgyvendinimo tinklas yra apskrities centre – Klaipėdoje (3 tūkst. vietų) – ir kurortinėje Neringoje (2,8 tūkst. vietų). Šiose trijose savivaldybėse didţiausia apgyvendinimo įstaigų įvairovė: Palangoje – 7 tipų įstaigos, Klaipėdoje – 5 tipų, Neringoje – 4 tipų. Rajoninėse savivaldybėse apgyvendinimo infrastruktūra išvystyta daug maţiau – tiek lyginant pajėgumus (vietų skaičių), tiek įstaigų įvairovę. Vertinant vietų skaičių Klaipėdos rajone situacija geresnė nei kituose apskrities rajonuose, tačiau panagrinėjus detaliau, išryškėja, kad Klaipėdos rajone didţioji vietų dalis yra vaikų vasaros stovyklose, likusi dalis (20 vietų) – vienuose poilsio namuose. Palyginimui, Šilutėje veikia 5 viešbučiai, 1 poilsio namai ir 1 vaikų vasaros stovykla; Kretingos rajone – 2 viešbučiai ir 1 motelis, Skuodo rajone – 2 viešbučiai. Skirstant vietas pagal jų veikimo laiką į sezonines (tik vasaros sezono metu apgyvendinimui parengtos vietos) ir veikiančias ištisus metus, situacija Klaipėdos rajone yra dar prastesnė. 2009 m. duomenimis visos 856 vietos buvo sezoninės (2006–2008 m. buvo 16 visus metus veikiančių vietų). Kitose apskrities savivaldybėse sezoninių vietų dalis svyruoja nuo 31 % Neringoje iki 0 % Kretingos ir Skuodo rajonuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti duomenys atspindi oficialią statistiką, tačiau realiai Klaipėdos rajone veikia keletas įstaigų, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas, tačiau nėra galutinai

sutvarkę formalių procedūrų ir neturi oficialaus viešbučio statuso (pvz., „Lijo“, „Mingė“, „Trys mylimosios“, Radailių dvaras).

Paveikslas 42. Vietų pasiskirstymas pagal sezoniškumą

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1000 100% 0% 16 16 16 16 31% 800 80% 50% 50% 75% 600 60% 100% 100% 100% 856 874 874 874 856 400 830 40% 69% 51% 50% 200 20% 25%

0 0% 0% 0% Klaipėdos Neringos Šilutės r. Palangos Klaipėdos Kretingos Skuodo r. 2004 2005 2006 2007 2008 2009 r. sav . sav . sav . m. sav . m. sav . r. sav . sav .

Vietų, veikiančių ištisus metus, skaičius Vietų, veikiančių ištisus metus, skaičius Sezoninių vietų skaičius Sezoninių vietų skaičius Šaltinis: Statistikos departamentas

Bendras turistų skaičius, įvertinant vienadienius lankytojus, savivaldybių lygmeniu nėra apskaitomas ir tiriamas, tačiau apgyvendinimo įstaigų tyrimas teikia informacijos apie asmenis, kurie rajone apsistoja vienai ar daugiau nakvynių. Šiuo atveju turistas – tai asmuo, kuris atvyksta į kolektyvinio apgyvendinimo įstaigą ar privataus apgyvendinimo patalpas ir įsiregistruoja. Netaikomas joks amţiaus apribojimas; skaičiuojami ir suaugusieji, ir vaikai.

Paveikslas 43. Apgyvendinimo įstaigų svečiai

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

10 12000 10902 8,2 7,8 7,5 7,8 10000 8976 8 6,6 8000 6 6000 3,7 4 4000

2 2000 619 143 95 70 38 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos Kretingos sav . m. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . r. sav .

Apgyvendinta svečių, tūkst. 1000 gyventojų tenka svečių

Šaltinis: Statistikos departamentas

2004–2008 m. Klaipėdos rajone turistų skaičius augo, šiuo laikotarpiu per metus sulaukiamas šis rodiklis padidėjo 24 % iki 8,2 tūkst. turistų, tačiau 2009 m. poilsiautojų srautas sumaţėjo 2,2 karto – iki 3,7 tūkst. Lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, maţesnis santykinis turistų kiekis (turistų ir gyventojų skaičiaus santykis) yra tik Kretingos rajone (ţr. Paveikslas 43). Tarp Klaipėdos rajone besiilsinčių turistų absoliučią daugumą (nagrinėjamu laikotarpiu 94– 100 %) sudaro Lietuvos gyventojai. 2009 m. rajone vienai ar daugiau nakvynių apsistojo tik 29 uţsieniečiai. Tiesa, ţvelgiant į 2004–2008 m., iš uţsienio atvykusių svečių skaičius buvo daug didesnis: 2006 m. – 264 asmenys, 2007 m. – 439 poilsiautojai, 2008 m. – 144 turistai. Palyginimui, Klaipėdos mieste uţsieniečiai tarp turistų sudaro 58 %, Neringoje – 46 %, Šilutės rajone – 45 %, Kretingos rajone – 37 %, Palangoje – 22 %, o Skuodo rajone (kaip ir Klaipėdos rajone) – 1 %.

Paveikslas 44. Vidutinė viešnagės trukmė

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

10 8,9 10 8,9 7,6 7,7 8 7,3 7,5 7,4 8

6 6 4,9

4 4 2,7 2,0 1,7 2 2 1,3 1,1

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Palangos Neringos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Kretingos r. sav . m. sav . sav . m. sav . sav . sav . r. sav .

Vidutinė viešnagės trukmė, nakvynių skaičius Vidutinė viešnagės trukmė, nakvynių skaičius

Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. Klaipėdos rajone apgyvendinimo įstaigų svečiams buvo suteikta 32,8 tūkst. nakvynių. Per 2004–2009 m. suteiktų nakvynių skaičiaus dinamika buvo panaši turistų skaičiaus dinamikai: per 2004–2008 m. suteiktų nakvynių skaičius išaugo nuo 48,4 tūkst. iki 60,2 tūkst., t. y. 24 %; 2009 m. itin sumaţėjus turistų srautui, suteiktų nakvynių skaičius sumaţėjo 46 %. Išskaičiavus vidutinę viešnagės trukmę, matyti, kad 2004–2008 m. svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleisdavo apie 7–8 nakvynes, 2009 m. vidutinė viešnagė pailgėjo iki beveik 9

nakvynių. Tai didţiausias rodiklis Klaipėdos apskrityje: Palangoje vidutinė viešnagė trunka apie 5 nakvynes, Neringoje – beveik 3 nakvynes, o kitose savivaldybėse – 2 ar maţiau nakvynių.

Paveikslas 45. Suteiktų nakvynių pasiskirstymas pagal sezoną

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 94% 50% 100% 78% 40% 80% 62% 30% 60% 53% 45% 34% 20% 40% 34%

10% 20%

0% 0% M01 M02 M03 M04 M05 M06 M07 M08 M09 M10 M11 M12 Klaipėdos Neringos Šilutės r. Palangos Klaipėdos Skuodo r. Kretingos r. sav . sav . sav . m. sav . m. sav . sav . r. sav . 2005 m. tam tikrą mėnesį suteiktų nakvynių dalis, % Vasarą suteiktų nakvynių dalis,% 2009 m. tam tikrą mėnesį suteiktų nakvynių dalis, % Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajono apgyvendinimo įstaigų specifika (vyraujantis įstaigų tipas – vaikų vasaros stovyklos, didţioji dalis vietų yra sezoninės) lemia, kad rajonas pasiţymi ypač dideliais sezoniniais svyravimais. 2009 m. 94 % suteiktų nakvynių buvo pasiūlyta birţelio-rugpjūčio mėnesiais, lyginant su 2004 m., ši dalis išaugo 4 procentiniais punktais. Kitose Klaipėdos savivaldybėse vasaros metu suteikiamų nakvynių dalis svyruoja nuo 34 % Kretingos ir Skuodo rajonuose iki 78 % Neringoje. Klaipėdos rajone veikia turizmo informacijos centras (TIC), įsikūręs Gargţduose – Gargţdų TIC (GTIC). 2010 m. GTIC sulaukė 6,5 tūkst. lankytojų, t. y. 51 % daugiau nei 2004 m. Ypač GTIC patrauklumas išaugo 2009–2010 m. Didţioji dalis lankytojų yra Lietuvos gyventojai (daugiau nei 80 %), tačiau gana sparčiai auga turistų iš uţsienio skaičius – 2004 m. GTIC apsilankė 108 uţsieniečiai, 2010 m. šis skaičius išaugo iki 1016 asmenų, t. y. 9,4 daugiau (palyginimui, lietuvių lankytojų skaičius išaugo 31 %). Daugiausia sulaukiama asmenų iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, kaimyninių Latvijos, Lenkijos ir kt.

Paveikslas 46. TIC veikla

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

8 80 6,5 66,2

60 6 5,1 4,3 44,7 3,6 4 3,2 40 25,2

2 20 6,5 1,7 0,0 0,0 0 0 2006 2007 2008 2009 2010 Klaipėdos Palangos Neringos Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . r. sav . sav .

TIC lankytojų skaičius, tūkst. TIC lankytojų skaičius, tūkst.

Šaltinis: Statistikos departamentas

2010 m. duomenimis Klaipėdos apskrityje veikia 5 TIC. Didţiausi lankytojų srautai yra Klaipėdos (66,2 tūkst.), Palangos (44,7 tūkst.) ir Neringos miestuose (25,2 tūkst.). Iš rajoninių savivaldybių TIC veikia tik Klaipėdos (6,5 tūkst.) ir Šilutės (1,7 tūkst.) rajonuose. TIC neturi tik Skuodo r. ir nuo 2010 m. Kretingos r. savivaldybės. Palyginus TIC lankytojų ir turistų skaičių, išryškėja, kad tik Klaipėdos rajone TIC lankytojų kiekis viršija turistų skaičių (santykis lygus 138 %), TIC lankytojų kiekis labai artimas turistų skaičiui Šilutės rajone (98 %), o kitose savivaldybėse TIC lankytojų skaičius yra maţesnis nei turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose (pvz., Neringoje TIC lankytojų skaičius sudaro 62 % turistų skaičiaus, Klaipėdos mieste – 57 %, Kretingos rajone – 33 %, Palangoje – 26 %).

1.2.9 Investicijos Materialinės investicijos, nukreiptos diegti ir modernizuoti naujas technologijas ir organizuoti naują gamybą, yra svarbi greitesnės ekonominės plėtros prielaida. Materialinės investicijos apibrėţiamos kaip lėšos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei didinti (įskaitant fizinių asmenų investicijas į gyvenamųjų namų statybą), rodikliai pateikiami to meto kainomis be PVM (išskyrus atvejus, kai PVM įskaitomas į turto įsigijimo vertę). Paţymėtina, kad ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas finansinės nuomos (lizingo) būdu, neįtraukiamas į materialines investicijas.

Paveikslas 47. Materialinės investicijos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

800 6000 4832 592,1 5000 4511 600 4127 4000 419,1 377,0 400 339,6 3000 2568 308,6 1987 1796 214,6 2000 200 1097 1000

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Palangos Klaipėdos Klaipėdos Šilutės r. Neringos Kretingos Skuodo r. m. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . r. sav . sav . Materialinės investicijos, mln. Lt Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą nagrinėjamu periodu smarkiai išaugo tik 2005 m. (74 %), kuomet buvo pasiekę 592,1 mln. Lt, tačiau nuo tol kasmet maţėja – per ketverius metus investicijų apimtys sumenko 2,8 karto ir 2009 m. buvo 214,6 mln. Lt. Pagal materialinių investicijų vertę, tenkančią vienam gyventojui, Klaipėdos rajonas atitinka bendrą šalies rodiklį (4132 Lt/gyv.), o apskrities vidurkį (3642 Lt/gyv.) viršija 13 %. Apskrityje daugiausia į ilgalaikį materialųjį turtą investuojama Palangos m. ir Klaipėdos m. savivaldybėse, o Klaipėdos rajonas uţima trečią vietą (ţr. Paveikslas 47). Tačiau vertinant investicijų apimtis pagal verslo plėtros ir veiksmingumo didinimą, reikėtų atsiţvelgti, kad be investicijų į verslą čia atsispindi ir investicijos į būstą, kurios ekonomikos augimo metu šiose savivaldybėse sudarė didelę investicijų dalį. Tiesioginės uţsienio investicijos (TUI) pagal savo pobūdį iš esmės skiriasi nuo materialinių lėšų. TUI yra laikoma tokia investicija, kuri suformuoja ilgalaikius ekonominius finansinius santykius ir interesus tarp tiesioginio uţsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Šioms investicijoms priskiriamas ne tik pirminis lėšų įdėjimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir įmonės (reinvesticijos, paskolos, prekybinės skolos, dividendai ir t. t.). TUI akcinio kapitalo likučių vertė nustatoma į vertybinių popierių birţos prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių akcinį kapitalą įvertinus rinkos kaina, o į minėtą sąrašą neįtrauktų bendrovių – nominaliąja verte.

TUI šalies ar regiono lygiu yra labai svarbi ekonomikos augimo prielaida, nes pastaroji siejama ne tik su finansavimo galimybėmis, bet ir su naujo know-how diegimu, naujų rinkų ir veiklos erdvių atsiradimu. Be to, ekspertų teigimu, TUI turėtų skatinti fizinio kapitalo tobulinimą ar didinimą.

Paveikslas 48. Sukauptos tiesioginės uţsienio investicijos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1000 20

809,2 793,5 784,4 784,6 753,4 800 16 14,5 11,8 600 12 421,2 400 8 6,6 4,7

200 4 1,9 0,6 0,3 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Klaipėdos Palangos Neringos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. r. sav . m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . sav . Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas

2005 m. sukauptų tiesioginių uţsienio investicijų vertė Klaipėdos rajone labai išaugo (nuo 421,2 iki 809,2 mln. Lt, t. y. 92 %) ir iki 2008 m. svyravo apie 780–800 mln. Lt. 2009 m. investicijų vertė sumaţėjo 5 % iki 753,4 mln. Lt. TUI pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas ir šalis- investuotojas savivaldybėse nėra skelbiamas siekiant uţtikrini konfidencialumo reikalavimus. Klaipėdos rajonas, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, yra pritraukęs santykinai daugiausia TUI (ţr. Paveikslas 48). Rajone vienam gyventojui tenka 14,5 tūkst. Lt sukauptų TUI, palyginimui, bendrai Lietuvoje – 10,1 tūkst. Lt/gyv., Klaipėdos apskrityje – 8,4 tūkst. Lt/gyv. Tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių šalies ir apskrities vidurkį pagal šį rodiklį be Klaipėdos r. savivaldybės viršija tik Klaipėdos m. savivaldybė.

1.3 Švietimas ir sportas

Švietimo sistemos paslaugų poreikį lemia demografiniai procesai ir gyventojų sudėties pokyčiai. Klaipėdos rajone, kaip ir visoje apskrityje, ryški vaikų maţėjimo tendencija, todėl menksta švietimo įstaigų lankytojų kiekiai ir poreikis. Per 2004–2009 m. rajone vaikų (0–14 m.) tarp

lyginamosios gyventojų skaičiaus dalies sumaţėjo 2,8 procentinio punkto – nuo 19,6 % iki 16,7 %, o jaunimo (15–19 m.) dalis – 0,6 procentinio punkto – nuo 8,8 iki 8,2 %.

Paveikslas 49. Švietimo kontekstas

Vaikų (0-14 m.) dalis tarp gyventojų, % Jaunimo (15-19 m.) dalis tarp gyventojų, % 22 11

20 10 19,6

18 18,7 9 17,9 17,3 8,8 8,8 8,7 17,0 8,5 16 16,72 8 8,4 8,2

14 7

12 6 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav. Skuodo r. sav. Palangos m. sav. Skuodo r. sav. Šilutės r. sav. Šilutės r. sav. Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema SVIS

Palyginimas tarp apskrities savivaldybių rodo, kad miestų savivaldybėse santykinė vaikų ir jaunimo dalis yra maţesnė nei rajoninėse savivaldybėse, tai ypač ryšku vaikų atveju: miestų savivaldybėse vaikai sudaro 13,1–13,7 %, rajonuose – 16,6–16,7 %; šie skirtumai ne tokie ryškūs, tačiau taip pat įţvelgiami ir jaunimo atveju. Klaipėdos rajone jaunimo dalis tarp gyventojų yra didesnė nei miestuose, tačiau maţesnė nei kitose rajoninėse savivaldybėse, o pagal vaikų lyginamąją dalį Klaipėdos rajonas pirmauja.

1.3.1 Švietimo įstaigų tinklas ir darbuotojai 2010 m. duomenimis rajone veikė 36 formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigos: 3 gimnazijos, 3 vidurinės ir 13 pagrindinių mokyklų (12 pagrindinių mokyklų ir Priekulės specialioji mokykla, kuri taip pat yra pagrindinė), 2 mokyklos-darţeliai, ugdymo centras, 8 ikimokyklinės įstaigos, Priekulės specialioji mokykla, dvi vaikų muzikos mokyklos, Vaikų ir jaunių sporto mokykla, Gargţdų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras.

Lentelė 2. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų tinklas

------

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2004 2005 2006 2007 2008 20 2010

Ikimokyklinės įstaigos 8 8 6 7 7 8 8 Darţeliai-mokyklos 4 4 4 3 3 2 2 Pradinės mokyklos 1 ------Pagrindinės mokyklos 14 14 14 14 12 12 12 Vidurinės mokyklos 5 4 4 4 4 4 3 Gimnazijos 1 2 2 2 2 2 3 Muzikos mokyklos 2 2 2 2 2 2 2 Sporto mokyklos 1 1 1 1 1 1 1 Moksleivių namai / 1 1 1 1 1 1 1 Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Švietimo centras 1 1 1 1 1 1 Pedagoginė psichologinė tarnyba 1 1 1 1 1 1 1 Ugdymo centras „Naminukas“ 1 1 1 1 1 Specialioji mokykla (pagrindinė) 1

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Svarbiausi pokyčiai švietimo įstaigų tinkle 2004–20010 m.: ▪ 2004–2005 m. pradinės mokyklos pertvarkytos į vidurinių ir pagrindinių mokyklų skyrius, neturinčius juridinio statuso; Endriejavo lopšelis-darţelis priskirtas Endriejavo vidurinei mokyklai. ▪ 2006–2007 m. Gargţdų lopšelis-darţelis ,,Naminukas“ pakeitė pavadinimą į ugdymo centrą ,,Naminukas“ ir Veivirţėnų lopšelis-darţelis prijungtas prie Veivirţėnų gimnazijos. ▪ 2007–2008 m. Gargţdų mokykla-darţelis ,,Ąţuoliukas“ pertvarkytas į lopšelį-darţelį. ▪ 2008–2009 m. uţdarytos Pėţaičių ir Broţių pagrindinės mokyklos. ▪ 2008–2009 m. Gargţdų mokykla-darţelis ,,Gintarėlis“ pertvarkytas į lopšelį-darţelį. ▪ 2010–2011 m. Priekulės I. Simonaitytės vidurinės mokyklos tipas pakeistas į gimnaziją, kai buvo akredituota Vidurinio ugdymo programa. ▪ 2010–2011 m. nelikus apskričių viršininkų administracijų, Priekulės specialioji mokykla perduota Klaipėdos rajono savivaldybei.

Paveikslas 50. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovų kvalifikacija (2010-2011 m. pradţioje)

Atestuotų švietimo įstaigų vadovų dalis,% Atestuotų švietimo įstaigų vadovų dalis pagal kategorijas,% 100 100 100 93 96 100 7 0 0 0 86 89 20 14 13 31 80 80 75 80 67 50 60 60 64 53 71 100 40 40 69

20 20 38 29 33 27 14

0 0 0

centras centras

IŠ VISO

ugd.

Ugdymo Ugdymo

ugd. darţeliai Vidurinės

darţeliai

Mokyklos- Vidurinės

Mokyklos-

Gimnazijos

Pagrindinės

Gimnazijos

Pagrindinės Neformaliojo

Ikimokyklinės

Neformaliojo Ikimokyklinės 2010-2011 III kat. II kat. Neatestuota

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Kasmet gerėja rajono švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacija. 2010–2011 mokslo metų pradţios duomenimis 89 % švietimo įstaigų vadovų buvo atestuoti, lyginant su 2008–2009 m. duomenimis atestuotų įstaigų vadovų dalis išaugo beveik 12 procentinių punktų. Ugdymo centre ir mokyklose-darţeliuose vadovų atestacijos lygis siekė 100 %. Atestuotų vadovų pasiskirstymas pagal kategoriją pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 50).

Paveikslas 51. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų pedagogų kvalifikacija (2010-2011 m. pradţioje)

Atestuotų pedagogų dalis,% Atestuotų pedagogų dalis pagal kategorijas,%

100 98 100 100 1 4 100 94 95 95 94 6 6 1 3 6 1 8 11 3 28 23 33 21 80 80 42 26

60 60 73 52 71 61 40 46 60 40 38 67

20 20 13 20 12 14 18 20 14

0 0 0

centras centras

IŠ VISO ugd.

Ugdymo Ugdymo

ugd. darţeliai Vidurinės

darţeliai

Mokyklos- Vidurinės

Mokyklos-

Gimnazijos

Pagrindinės

Gimnazijos

Pagrindinės Neformaliojo

Ikimokyklinės

Neformaliojo Ikimokyklinės 2010-2011 Moky tojai Vy r. moky tojai Metodininkai Ekspertai Neatestuota

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2010–2011 mokslo metų pradţios duomenimis 96 % rajono pedagogų buvo atestuoti, lyginant su 2008–2009 m. situacija, ši dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didţiausias atestuotų

specialistų skaičius, kaip ir vadovų atveju, buvo ugdymo centre ir mokyklose-darţeliuose – 100 %, kito tipo švietimo įstaigose ši dalis svyravo tarp 94–98 %. Didţiausia neatestuotų pedagogų dalis buvo neformaliojo ugdymo įstaigose, pagrindinėse mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose (~6 %). Pedagogų pasiskirstymas pagal kategoriją pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 51). Paţymėtina, kad eksperto kvalifikaciją turintys pedagogai dirbo gimnazijose, neformaliojo ugdymo įstaigose ir vidurinėse mokyklose; didţiausia metodininkų dalis buvo gimnazijose. Aktuali problema yra pedagogų amţius, didţioji dalis darbuotojų patenka į 45–59 metų amţiaus grupę: 2010–2011 mokslo metų pradţiai tarp auklėtojų ši dalis siekė 57 %, tarp neformalaus ugdymo mokytojų – 56 %, tarp mokytojų – 50 %. Be to, net 17 % neformalaus ugdymo mokytojų buvo 60 metų arba vyresni, tarp kitų pedagogų minėtos amţiaus grupės asmenys sudarė 12 %, tarp auklėtojų – 4 %. Specialistai, jaunesni nei 45 metai, didţiausią dalį sudarė tarp auklėtojų – 40 %, tarp mokytojų – 37 %, tarp neformalaus ugdymo mokytojų – 27 %. Atskirai nagrinėjant specialistų pasiskirstymą pagal amţių pagal švietimo įstaigų tipą, išryškėja, kad vyriausių specialistų (60 metų ir daugiau) dalis didţiausia neformalaus ugdymo įstaigose (17 %) ir pagrindinėse bei vidurinėse (įskaitant gimnazijas) mokyklose – atitinkamai 13 % ir 12 %. Didţiausia jaunesnių (asmenų iki 45 metų amţiaus) specialistų dalis – mokyklose- darţeliuose (52 %) ir lopšeliuose-darţeliuose (44 %), maţiausia – ugdymo centre (15 %) ir neformaliojo ugdymo įstaigose (27 %).

Paveikslas 52. Specialistų pasiskirstymas pagal amţių (2010-2011 m. pradţioje)

Auklėtojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų, mokytojų Mokytojų ir auklėtojų pasiskirstymas pagal amţių pasiskirstymo pagal amţių,% ugdymo įstaigose,% 100 100 0 4 0 4 12 12 17 13 17 80 80 48 57 52 51 60 50 60 51 85 56 56

40 40 48 40 35 29 20 28 30 20 22 22 15 8 9 7

0 5 5 0 4 5 5 0

Nef.

įst.

darţ.

mokyt.

gimn. ugdymo

centras

Mokykl.-

Ugdymo

Pagrind.

Auklėtojai Mokytojai

Vid. m. ir Nef. ugd. Lop.-darţ. iki 29 m. 30-44 m. 45-59 m. 60 m. ir vyresn. iki 29 m. 30–44 m. 45–59 m. 60 m. ir vyr.

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija Išskaičiavus vidutinį specialisto amţių kiekvieno tipo įstaigose, vyriausi darbuotojai buvo neformaliojo ugdymo įstaigose – vidutiniškai 49,4 metų amţiaus, ugdymo centre – 48,9 metų

amţiaus, pagrindinėse mokyklose – 47 metų amţiaus, lopšeliuose-darţeliuose – 46,3 metų amţiaus, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose – 46 metų amţiaus, mokyklose-darţeliuose – 45,8 metų amţiaus. Bendrai 2010–2011 m. duomenimis rajone specialisto amţiaus vidurkis – 46,9 metai.

Paveikslas 53. Auklėtojų/mokytojų, vyresnių nei 50 metų, dalis apskrities savivaldybėse (2009)

Pagrindinės mokyklos (2009) Vidurinės mokyklos (2009)

60 60 51 50 50 43 42 42 43 42 42 42 39 41 40 40 36 29 30 30

20 20

10 10

0 0 Skuodo r. Palangos Klaipėdos Kretingos Klaipėdos Neringos Neringos Klaipėdos Skuodo r. Klaipėdos Kretingos r. Palangos sav . m. sav . r. sav . r. sav . m. sav . sav . sav . m. sav . sav . r. sav . sav . m. sav .

Auklėtojų/mokytojų, vyresnių nei 50 m., dalis, % Auklėtojų/mokytojų, vyresnių nei 50 m., dalis, %

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema SVIS

Švietimo sistemos specialistų amţiaus problema yra aktuali ir kitoms apskrities savivaldybėms, kur situacija yra panaši kaip Klaipėdos rajone (ţr. Paveikslas 53). Šiuo poţiūriu galima išskirti tik Neringos savivaldybę, kur vyresnių nei 50 metų amţiaus specialistų dalis maţiausia: pagrindinėse mokyklose – 29 %, vidurinėse – 36 %.

1.3.2 Ikimokyklinis ugdymas 1–6 metų vaikai ugdomi ikimokyklinėse įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklų mišriose priešmokyklinio ugdymo grupėse. Statistikos departamento duomenimis 2009 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo 1300 planinių vietų. Nagrinėjamu periodu vietų skaičius 2005–2007 m. maţėjo, tačiau 2008–2009 m. išliko nekintantis ~1300. Statistikos departamento duomenimis 2009 m. rajone ikimokyklinio ugdymo įstaigas, įskaitant priešmokyklinį ugdymą, lankė 1366 vaikai. 2008–2009 m. vaikų skaičius šiose įstaigose sumaţėjo 2 % (33 vaikais). Lyginant su atitinkamo amţiaus vaikų skaičiumi, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 47 % rajono vaikų, t. y. 6 procentiniais punktais maţiau nei 2004 m. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, realiai šis lygis yra didesnis, nes dalis vaikų, kurie gyvena arti Klaipėdos miesto, lanko Klaipėdos miesto ugdymo įstaigas. Savivaldybės duomenimis 2009 m.

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankė 1501 vaikas, o tai sudarė 62,8 % 1–6 metų rajone gimusių vaikų. Vertinant ikimokyklinio ugdymo (įskaitant priešmokyklinį) infrastruktūros pakankamumą, yra skaičiuojamas santykinis rodiklis, parodantis, kiek vietų tenka šimtui vaikų. 2009 m. Klaipėdos rajone šimtui vaikų teko 95 vietos (2004 m. – 81 vieta), vadinasi, buvo stebimas trūkumas. Lyginant su situacija kitose apskrities savivaldybėse, Klaipėdos rajone santykinis ikimokyklinių vietų stygius buvo didţiausias, panaši situacija ir Klaipėdos mieste. Ikimokyklinių vietų skaičius viršijo poreikį Neringoje, taip pat Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonuose (ţr. Paveikslas 54).

Paveikslas 54. Ikimokyklinių įstaigų veikla metų pabaigoje (įskaitant priešmokyklinį ugdymą)

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1800 180

1418 1399 147 1500 1373 1369 1370 1366 150 127 117 1200 120 104 99 96 95 900 90

600 60

300 30

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Palangos Klaipėdos Klaipėdos Auklėtinių skaičius (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugd.) sav . sav . sav . r. sav . m. sav . m. sav . r. sav . Vietų skaičius 100 vaikų tenka vietų

Šaltinis: Statistikos departamentas

Toliau atskirai pateikiami priešmokyklinio ir kito ikimokyklinio ugdymo rodikliai4. Lentelėje (ţr. Lentelė 3) pristatyti konkrečių ikimokyklinio ugdymo įstaigų rodikliai (be priešmokyklinio ugdymo). Pagal auklėtinių skaičių didţiausios įstaigos yra Gargţdų lopšelis-darţelis „Ąţuoliukas“ ir Gargţdų lopšelis-darţelis „Gintarėlis“. Maţiausiai auklėtinių yra Kvietinių mokykloje-darţelyje ir Drevernos vaikų darţelyje. Per 2007–2010 m. auklėtinių skaičius labiausiai sumaţėjo Agluonėnų lopšelyje-darţelyje (30 %), taip pat Gargţdų ugdymo centre „Naminukas“ (18 %) ir Drevernos

4 Neţymus duomenų, pateiktų paveiksle (ţr. Paveikslas 54) ir lentelėse (ţr. Lentelė 3 ir Lentelė 4), neatitikimas atsiranda dėl skirtingų duomenų šaltinių ir informacijos fiksavimo laiko. Paveiksle pateikti Statistikos departamento duomenys, lentelėse – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos duomenys.

vaikų darţelyje (15 %), labiausiai išaugo – Kvietinių mokykloje-darţelyje (24 %), Vėţaičių lopšelyje-darţelyje (23 %) ir Gargţdų lopšelyje-darţelyje „Gintarėlis“ (20 %).

Lentelė 3. Ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius pagal įstaigas 2007- 2008- 2009- 2010- Pokytis,% 2008 2009 2010 2011 Gargţdų ugdymo centras „Naminukas“ 114 103 97 93 -18 Gargţdų lopšelis-darţelis „Gintarėlis“ 143 163 170 171 20 Gargţdų mokykla-darţelis „Saulutė“ 114 121 115 119 4 Kvietinių mokykla-darţelis 17 21 19 21 24 Gargţdų lopšelis-darţelis „Ąţuoliukas“ 196 198 193 184 -6 Priekulės vaikų lopšelis-darţelis 113 105 109 108 -4 Agluonėnų lopšelis-darţelis 53 54 45 37 -30 Dovilų lopšelis-darţelis „Kregţdutė“ 64 65 65 67 5 Drevernos vaikų darţelis 26 28 22 22 -15 Kretingalės vaikų lopšelis-darţelis 54 45 54 53 -2 Vėţaičių lopšelis-darţelis 64 78 69 79 23 Iš viso 958 981 958 954 0

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Priešmokyklinio ugdymo grupės veikia visose ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose- darţeliuose ir 11-oje bendrojo lavinimo mokyklų. 2009–2010 mokslo metais rajone buvo formuojamos 34 priešmokyklinio ugdymo grupės, kuriose mokėsi 414 vaikų (4 % maţiau nei 2004– 2005 mokslo metais). Nagrinėjamu laikotarpiu didţiausias priešmokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius buvo 2005–2006 mokslo metais (479), tačiau iki 2009–2010 m. sumaţėjo 14 %. 2009–2010 mokslo metais 94 % vaikų, atėjusių į pirmą klasę, buvo lankę priešmokyklinio ugdymo grupes, t. y. 9 procentiniais punktais daugiau nei 2004–2005 mokslo metais.

Paveikslas 55. Priešmokyklinis ugdymas

Vaikų skaičius priešmokykliniame ugdyme Vaikų, kurie lankė priešmokyklinio ugdymo grupes, dalis,% 600 120 479 500 460 93 95 92 94 432 417 414 100 85 90 382 400 80

300 60

200 40 34 100 34 35 37 35 34 20

0 0

2004–2005 2005–2006 2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010

2004–2005 2005–2006 2006–2007 2007–2008 2008–2009 2009–2010 Procentas to amžiaus v aikų lankiusių priešmoky klinio ugdy mo grupes Vaikų skaičius Grupių skaičius (šis procentas sutampa su atėjusių į pirmąją klasę, kurie lankė priešmoky klines grupes) Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičius, konkrečiose įstaigose pateiktas lentelėje (ţr. Lentelė 4).

Lentelė 4. Priešmokyklinis ugdymas Nr. Įstaiga 2004– 2005– 2006– 2007– 2008– 2009– Pokytis, % 2005 2006 2007 2008 2009 2010 1. Gargţdų l.-d. „Ąţuoliukas“ 49 50 58 43 45 47 -4% 2. Gargţdų l.-d. „Gintarėlis“ 66 63 60 50 50 58 -12% 3. Gargţdų m.-d. „Saulutė“ 44 61 56 56 50 50 14% 4. Gargţdų u. c. „Naminukas“ 35 32 18 35 14 21 -40% 5. Priekulės l.-d. 33 40 29 36 23 29 -12% 6. Dovilų l.-d. „Kregţdutė“ 15 26 29 22 20 15 0% 7. Kretingalės l.-d. 8 13 12 12 30 21 163% 8. Agluonėnų l.-d. 15 14 19 12 14 17 13% 9. Vėţaičių l.-d. 38 41 26 19 14 18 -53% 10. Drevernos d. 10 5 4 12 10 8 -20% 11. Kvietinių m.-d. 4 8 6 6 6 7 75% 12. Veivirţėnų gimn. 18 17 24 18 16 16 -11% Pėţaičių sk. 5 4 7 4 4 5 0% 13. Endriejavo vid. m. 17 15 12 11 9 16 -6% 14. Plikių I. L. pagr. m. 13 12 6 16 3 8 -38% Slengių sk. 6 4 6 1 1 9 50% 15. Šiūparių pagr. m. 4 6 6 3 6 5 25% 16. Lapių pagr. m. 4 8 6 8 6 6 50% 17. Ketvergių pagr. m. 9 6 9 9 14 13 44% 18. Judrėnų S. D. pagr. m. 6 9 7 3 7 5 -17% 19. Pašlūţmio pagr. m. 6 8 10 6 11 6 0% 20. Dituvos pagr. m. 7 10 11 9 6 12 71% 21. Vėţaičių pagr. m. Girininkų sk. 4 4 12 8 3 3 -25% 22. Kretingalės pagr. m. Girkalių sk. 8 9 9 3 2 6 -25% 23. Gargţdų „Minijos“ vid. m. Jakų sk. 4 2 5 2 4 4 0% Gobergiškės sk. 4 8 11 6 5 3 -25% 24. Priekulės I. S. gimn. Venckų sk. 4 2 3 7 4 - Lankupių sk. 4 2 2 - IŠ VISO: 432 479 460 417 382 414 -4%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

1.3.3 Bendrasis mokyklinis ugdymas Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklose 2010–2011 mokslo metus pradėjo 5380 mokinių (pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas). Besimokančiųjų skaičius mokyklose kasmet maţėja, palyginus su 2004–2005 mokslo metais, mokinių skaičius sumaţėjo 20 % (1325 mokiniais). Šį skaičių lėmė stebėtas gimstamumo sumaţėjimas 2000–2005 m. (taip pat dideli emigracijos mastai), tačiau nuo 2006 m. gimstančiųjų skaičius rajone auga, todėl tikėtina, kai minėti vaikai taps mokyklinio amţiaus, maţėjimo tendencija turėtų sustoti.

Paveikslas 56. Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir mokytojai

Mokinių skaičius Mokytojų ir vadovų skaičius

8000 800 13 6705 6435 6149 6026 5789 592 595 594 573 570 6000 5550 5380 600 540 12 12,1 4000 400 11,4 11 11,0 11,0 10,6 10,7 2000 200 10

0 0 9

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

2004- 2005- 2006- 2007- 2008- 2009- 2010- 2005 2006 2007 2008 2009 2010

2004- 2005- 2006- 2007- 2008- 2009-

Bendrojo lav inimo moky klų moky tojų ir v adov ų skaičius Bendrojo lav inimo ugdy mas Pagrindinis Vidurinis Vienam moky tojui tenka mokinių (ašis kairėje) Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija, Statistikos departamentas

Ne taip sparčiai, tačiau bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų (įskaitant vadovus) skaičius taip pat maţėja. 2009–2010 mokslo metais mokyklose dirbo 540 mokytojų ir vadovų, t. y. 9 % (52 asmenimis) maţiau nei 2004–2005 mokslo metais. Mokytojų ir mokinių santykis, parodantis, kiek mokinių tenka vienam mokytojui, šiuo laikotarpiu sumaţėjo nuo 12,1 mokinių iki 10,7 mokinių5, t. y. 11 %. Rajono pagrindinėse mokyklose 2010–2011 mokslo metų pradţios duomenimis mokėsi 1842 mokiniai. Lyginant su 2004–2005 mokslo metais, mokinių skaičius sumaţėjo 25 % (566 mokiniais). Vidutinis mokinių skaičius pagrindinėse mokyklose sumaţėjo nuo 160 iki 129 (19 %). 2010–2011 mokslo metais rajone veikė 13 pagrindinių mokyklų. Daugiausia mokinių mokėsi Vėţaičių (239 mokiniai), Dovilų (196 mokiniai), Kretingalės (191 mokinys) ir Ketvergių (171

5 Siekiant uţtikrinti rodiklių metodinį suderinamumą, skaičiuojant mokinių skaičių, tenkantį vienam mokytojui, naudoti Statistikos departamento duomenys.

mokinys) pagrindinėse mokyklose, maţiausiai – Priekulės specialiojoje mokykloje (36 mokiniai), Drevernos (71 mokinys) ir Judrėnų (83 mokinai) pagrindinėse mokyklose. Lyginant su 2004–2005 mokslo metais, mokinių skaičius išaugo tik Ketvergių pagrindinėje mokykloje (41 mokiniu arba 32 %), visose kitose – maţėjo. Mokinių skaičius labiausiai sumaţėjo Vėţaičių (99 mokiniais, 29 %), Plikių (75 mokiniais, 36 %) ir Kretingalės (75 mokiniais, 28 %) pagrindinėse mokyklose.

Lentelė 5. Pagrindinių mokyklų mokiniai Mokslo metai Poky- Struktūra,%

tis,%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2005 2011

2011

– – – – – – – – –

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2004 200 2010 Pokytis Agluonėnai 160 153 146 129 139 119 130 -19 7 8 0,6 Broţiai 95 77 52 40 - - - - 4 - - Dituva 122 125 120 129 140 120 120 -2 5 7 1,7 Dreverna 89 92 95 80 83 76 71 -20 4 4 0,3 Dovilai 255 253 243 246 231 220 196 -23 11 12 0,3 Judrėnai 104 91 94 93 85 86 83 -20 5 5 0,3 Ketvergiai 130 129 129 152 159 166 171 32 6 10 4,4 Kretingalė 266 257 237 237 209 204 191 -28 12 11 -0,5 Lapiai 130 115 118 122 140 133 110 -15 6 7 0,8 Paslūţmiai 141 127 116 114 102 104 92 -35 6 6 -0,8 Plikiai 210 199 173 154 153 144 135 -36 9 8 -1,3 Šiūpariai 118 118 103 100 101 100 97 -18 5 6 0,5 Pėţaičiai 79 72 61 52 - - - - 4 - - Vėţaičiai 338 307 294 298 300 257 239 -29 15 14 -0,8 Priekulės specialioji ------36 - - 2 - Viso pagrindinių mokyklų 14 14 14 14 12 12 13 -7 1 1 0,2 Mokinių vidurkis 160 151 142 139 154 144 129 -19 7 8 0,6 Viso moksleivių 2237 2115 1981 1946 1842 1729 1671 -25 100 100 0,0

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Rajono vidurinėse mokyklose ir gimnazijose 2010–2011 mokslo metų pradţios duomenimis mokėsi 3709 mokiniai. Lyginant su 2004–2005 mokslo metais, mokinių skaičius sumaţėjo 17 % (759 mokiniais). Vidutinis mokinių skaičius vidurinėse mokyklose sumenko nuo 745 iki 618 (17 %). 2010–2011 mokslo metais rajone veikė 3 vidurinės mokyklos ir 3 gimnazijos. Daugiausia mokinių mokėsi „Minijos“ vidurinėje mokykloje (1061 mokinys), taip pat „Vaivorykštės“ gimnazijoje (850 mokinių) ir „Kranto“ vidurinėje mokykloje (665 mokiniai), maţiausias mokinių skaičius – Endriejavo vidurinėje mokykloje (210 mokinių). Mokinių maţėjimo tendencija ryškiausia

„Kranto“ vidurinėje mokykloje (sumaţėjo 34 %), „Vaivorykštės“ gimnazijoje (17 %) ir Endriejavo vidurinėje mokykloje (32 %). Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje mokinių skaičius sparčiai maţėjo iki 2007–2008 mokslo metų, tačiau nuo tada lieka nepakitęs. Stabiliausia situacija yra „Minijos“ vidurinėje mokykloje (mokinių skaičius išaugo 3 %) ir Veivirţėnų gimnazijoje (sumaţėjo 5 %).

Lentelė 6. Vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai Poky- Mokslo metai Struktūra,%

tis,%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2005 2011

2011

– – – – – – – – –

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2004 2004 2010 Pokytis „Minija“ 1029 1041 1027 1071 1045 1005 1061 3 23 29 5,6 „Krantas“ 1000 938 902 847 789 739 665 -34 22 18 -4,5 „Vaivorykštė“ 1021 978 955 960 932 906 850 -17 23 23 0,1 Priekulės I. Simonaitytės 666 620 560 505 500 500 500 -25 15 13 -1,4 Endriejavas 307 304 279 258 236 217 210 -32 7 6 -1,2 Veivirţėnai 445 439 445 439 445 454 423 -5 10 11 1,4 Viso vidurinių mokyklų 6 6 6 6 6 6 6 0 - - - Mokinių vidurkis 745 720 695 680 658 637 618 -17 - - - Viso moksleivių 4468 4320 4168 4080 3947 3821 3709 -17 100 100 -

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2010 m. pagrindinio ugdymo programą baigė 556 mokiniai. Trejų pastarųjų metų duomenys rodo, kad pagrindinio ugdymo programą rajone baigia 98–99 % besimokančiųjų: 2010 m. – 98,6 %, 2009 m. – 99 %, 2008 m. 97,5 % (ţr. Paveikslas 55). Didţioji dalis baigusiųjų pagrindinio ugdymo programą tęsia mokslus vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir profesinėse mokyklose. Per 2008– 2010 m. mokslą tęsiančių asmenų dalis išaugo nuo 95,8 % iki 96,7 %. Vis daugiau mokinių siekia vidurinio išsilavinimo – 2008 m. ši dalis siekė 53,2 %, o 2010 m. – 62 %. Mokinių, kurie tęsia mokslus profesinėse mokyklose, skaičius maţėja – per 2008–2010 m. sumaţėjo nuo 42,6 % iki 34,7 %. 2010 m. 1,9 % (2008 m. – 1,7 %) mokinių po pagrindinio ugdymo mokslo toliau nesiekė. Vidurinio ugdymo programą 2010 m. baigė 306 abiturientai, arba 100 % (2008 m. – 99,7 %) besimokiusiųjų. Didţioji dalis baigusių vidurinio ugdymo programą mokslus tęsia toliau. 2010 m. mokslus tęsė 87,2 % (2008 m. – 91,8 %) besimokiusiųjų: 40 % mokėsi universitetuose (2008 m. – 53,6 %), 40,7 % – kolegijose (37 %), 3,9 % (0 %) – aukštojo mokslo įstaigose uţsienyje, 3,2 % (1,2 %) – profesinėse mokyklose. 12,2 % vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių mokslų netęsė, 2008 m. ši dalis siekė 7,9 %.

Paveikslas 57. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas baigusių mokinių tolimesnė veikla

Pagrindinis Vidurinis

120 120

100,0

99,7 99,7

99,0 98,6 100 97,5 100

80 80

62,0 59,3 60 57,5

60 53,6

53,2

42,6

40,7

40,0 37,0 37,0 40

40 34,7 31,1

20 20

4,8

3,9

3,3 3,2 1,2 0 0 Baigė Mokosi 11 (III) kl. Mokosi prof esinėse Baigė Univ ersitetai Kolegijos Prof esinės Aukštosios užsieny je 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2009–2010 mokslo metais bendras rajono mokinių paţangumas išaugo nuo 97,1 % iki 98,8 %, lyginant su situacija 2008–2009 mokslo metais. Nepaţangūs mokiniai, t. y. mokiniai, kurie perkeliami į aukštesnę klasę su neigiamais įvertinimais, ir mokiniai, kartojantys kursą, 2009–2010 mokslo metais sudarė 1,2 %, palyginimui 2007–2008 mokslo metais – 2,9 %. Didţiausias nepaţangumas yra tarp 5–8 ir 9–10 klasių mokinių, tačiau nepaţangių mokinių dalis maţėja. Paţymėtina, kad 2009–2010 mokslo metais išaugo 11–12 klasių mokinių nepaţangumas.

Paveikslas 58. Mokinių paţangumas

Paţangių mokinių dalis, % Nepaţangių mokinių dalis, %

120 6

4,9

99,5 99,8 99,7 99,9 99,5

99,4 98,8

98,4

97,8 97,8

97,1 5

95,5 95,5 95,8

100 95,1

4,5 4,5 4,2 80 4

60 3 2,9

2,2 2,2

40 2

1,6 1,2

20 1

0,6

0,5 0,5

0,3

0,2 0,1 0 0 1-4 kl. 5-8 kl. 9-10 kl. 11-12 kl. Rajone 1-4 kl. 5-8 kl. 9-10 kl. 11-12 kl. Rajone

2007-2008 2008-2009 2009-2010 2007-2008 2008-2009 2009-2010 Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis 2009 m. 16,6 % Klaipėdos rajono mokinių buvo integruotai ugdomi specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jaunuoliai iki 21 metų. Per 2004–2009 m. ši dalis išaugo 4,5 procentinio punkto. Rajone teikiama pagalba mokiniams. Specialistų komandos (psichologas, logopedas ar specialusis ir socialinis pedagogai) dirba 13 bendrojo lavinimo mokyklų ir ugdymo centre ,,Naminukas“. Drevernos pagrindinėje mokykloje neteikiama specialistų pagalba mokiniams dėl maţo mokinių skaičiaus ir mokinio krepšelio lėšų trūkumo. 4 pagrindinėse mokyklose nėra psichologų. Agluonėnų pagrindinėje mokykloje būtina spręsti klausimą dėl teikiamos specialiosios pedagoginės pagalbos. 2010 m. duomenimis socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos specialistams teko 102,7 (2009 m. – 106,6) bendrojo lavinimo mokyklos mokinio.

Paveikslas 59. Specialiųjų poreikių mokiniai ir nemokamas maitinimas

Specialių poreikių mokinių dalis Nemokamai maitinamų mokinių dalis

20 40 17,0 16,6 15,5 15,7 30 16 14,2 30 28 12,1 23 12 19 20 16 8 12

10 4

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių iki 21 metų dalis, % Nemokamai maitinamų mokinių dalis, %

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema SVIS

Nemokamas maitinimas organizuojamas 1–12 bei I–IV gimnazijos klasių maţas pajamas turinčių šeimų vaikams. 2004–2008 m. nemokamai maitinamų mokinių dalis sumaţėjo nuo 28 % iki 12 %, tačiau, pablogėjus ekonominei situacijai, nemokamai maitinamų mokinių dalis 2009 m. išaugo iki 30 % 2010 m. Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis į mokyklas buvo veţiojami 2037 mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo mokyklos. Išanalizavus mokinių kelionės į mokyklą ir į

namus situaciją, buvo sudaryti maršrutai ir pasirašytos sutartys su veţėjais. Nepaveţamų mokinių nėra.

1.3.4 Aprūpinimas Klaipėdos rajone steigėjų skiriama suma mokyklos ūkiui, tenkanti vienam mokiniui, 2009 m. siekė 2,88 tūkst. Lt. Per 2007–2009 m. ši suma išaugo 49 % – nuo 1,93 iki 2,88 tūkst. Lt/mokiniui. Per pastaruosius 15 metų Klaipėdos rajone uţ daugiau nei 1 mln. Lt rekonstruotų švietimo įstaigų dalis siekė 28,6 %, palyginimui 2005 m. tokių įstaigų buvo tik 8,3 %. Lentelėje pateikta informacija apie padarytas ir planuojamas investicijas į švietimo įstaigų renovaciją 2008–2012 metais.

Lentelė 7. Švietimo įstaigų renovavimas rajone Investicijos, Įstaiga Metai tūkst. Lt Šiūparių pagrindinės mokyklos renovacija 2009 268,0 Veivirţėnų gimnazijos pastato (2C2p) rekonstravimas 2008 1455,0 Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statyba 2009 1372,0 2009 1430,0 Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos pastatų rekonstrukcija 2010 1688,2 2011 403,8 Šildymo sistemos projektavimas ir įrengimas Ketvergių pagrindinėje mokykloje 2012 700,0 2010 4021,9 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Gargţdų „Kranto“ vidurinėje mokykloje 2011 126,4 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Dituvos pagrindinėje mokykloje 2011 783,0 2011 135,0 Dovilų lopšelio-darţelio „Kregţdutė“ pastato rekonstrukcija 2012 667,0 Pašlūţmio pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimas 2012 1231,0 (Projektas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“) Plikių pagrindinės mokyklos Slengių skyriaus pastato (1C1p) rekonstravimas 2011 245,0 (Projektas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“) 2012 1089,0 Gargţdų „Minijos“ vidurinės mokyklos pastato rekonstravimas 2011 625,0 („Švietimo įstaigų modernizavimo programa“) 2012 3082,0 Dovilų pagrindinės mokyklos renovacija 2012 3000,0 („Švietimo įstaigų modernizavimo programa“) Priekulės lopšelio-darţelio renovacija 2011 883,0 2011 100,0 Gargţdų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro rekonstravimas 2012 700,0 Drevernos vaikų lopšelio-darţelio rekonstravimas 2012 1039,0

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Bendrojo lavinimo mokyklose 2010 m. buvo 1070 (2009 m. – 826) kompiuterių. 1–4 klasių mokinių mokymui naudojami 326 (2009 m. – 191) kompiuteriai, 5–8 klasių – 418 (2009 m. – 388), 9–10 ir I–II gimnazijos klasių – 527 (2009 m. – 398), 11–12 ir III–IV gimnazijos klasių – 308 (2009 m. – 206) kompiuteriai. 2010–2011 mokslo metais vienu kompiuteriu teko dalytis vidutiniškai 3,5 1–12 klasių mokiniams (2007-2008 m. – 5,8 mokiniams). Kompiuteriais daţniau gali naudotis

vyresnių klasių mokiniai – 2010–2011 mokslo metais vienu kompiuteriu vidutiniškai dalijosi du 9– 12 klasių mokiniai (2007–2008 m. – 3,3 mokiniai). Nuo 2005 m. visos rajono pradinės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos turi prieigą prie interneto. 2010 m. duomenimis 999 (2009 m. – 760) bendrojo lavinimo mokyklų kompiuteriai buvo prijungti prie interneto, mokyklos tinkle veikė 845 (2009 m. – 629). Įgyvendinant Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) reikalavimus, rajono bendrojo lavinimo mokyklose veikia 12 Profesinio informavimo taškų – tai institucijos, kurios turi įrengtus laisvos prieigos prie interneto taškus, priėjimą prie šalies švietimo ir darbo rinkos duomenų bazių. Jie teikia informaciją karjeros pasirinkimo klausimais, apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes šalyje ir uţsienyje, darbo rinkos būklę, profesijas. Paslaugos skirtos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams. Dovilų pagrindinės mokyklos ir Veivirţėnų gimnazijos Profesinio informavimo taškai yra akredituoti.

Lentelė 8. Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos Pokytis 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 (2004-2010) Bibliotekų skaičius 25 25 26 26 23 21 22 -12%

Darbuotojų skaičius 34 32 30 30 30 25 26 -24%

Dokumentų fondas, tūkst. egz. 218,4 214,9 213,4 210,0 195,6 156,1 158,7 -27%

Registruotų vartotojų skaičius 6058 5918 5508 5602 5256 5247 5262 -13%

Kompiuterizuotų bibliotekų skaičius 19 20 20 20 18 18 18 -5%

Kompiuterizuotų bibliotekų dalis, % 76% 80% 77% 77% 78% 86% 82% 8%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklose yra įrengtos 22 bibliotekos, bendras dokumentų fondas jose – 158,7 tūkst. egzempliorių. Per 2004–2010 m. bibliotekų skaičius sumaţėjo 3, dokumentų fondas – 27 %. 2010 m. duomenimis bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekose dirbo 26 darbuotojai (8 asmenimis arba 24 % maţiau nei 2004 m.). Registruotų vartotojų skaičius bibliotekose per šį laikotarpį sumaţėjo 13 % – nuo 6058 iki 5262 asmenų. Didţioji dalis bibliotekų rajone yra kompiuterizuotos, tačiau 2010 m. 4 bibliotekos dar neturėjo kompiuterių.

1.3.5 Neformalusis ugdymas 2010–2011 mokslo metais rajono neformaliojo švietimo įstaigose – Gargţdų ir Priekulės vaikų muzikos, Vaikų ir jaunių sporto mokyklose ir Gargţdų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre – buvo ugdomi 1373 vaikai. Lyginant su 2006–2007 mokslo metais, neformalaus ugdymo uţsiėmimus

lankančių mokinių skaičius sumaţėjo 1 %. Šių įstaigų mokiniams sudarytos sąlygos specialiųjų gebėjimų raidai, plėtotei ir sklaidai, dalyvaujant šalies ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, varţybose. 2010–2011 mokslo metais neformalaus šveitimo įstaigose buvo ugdoma 25,2 % rajono vaikų. Nors ugdomų vaikų skaičius sumaţėjo, tačiau šią veiklą vykdančių mokinių santykinė dalis išaugo nuo 21,8 % iki 25,2 %. Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklose neformaliojo ugdymo uţsiėmimus lankė 67,7 proc. 7–16 metų amţiaus mokinių. Vaikų socializacijos programoms 2010 m. Savivaldybė skyrė 66 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Lėšos skirtos įgyvendinti 22 Vaikų socializacijos programas, iš jų 5 programos skirtos organizuoti vaikų vasaros poilsį. 17 programų buvo vykdomos visus metus (kai kuriose numatytas vaikų uţimtumas vasarą). Įgyvendinant programas dalyvavo 5098 ugdytiniai.

Paveikslas 60. Neformalusis uţimtumas ir nepilnamečių nusikalstamumas

Mokinių dalyvavimas neformaliam ugdyme Nepilnamečių nusikalstamumas

1800 32 20 17 16 1500 1383 1356 1388 1373 30 1335 16 14 14

1200 28 11 12 10 9 900 25,2 26 24,6 8 600 24 22,6 21,8 21,9 4 300 22

0 20 0 2006-2007 2007-2008 2008-2009 2009-2010 2010-2011 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Mokinių skaičius Mokinių dalis, % (ašis kairėje) Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos, palyginti su ištirtomis, % Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija, Statistikos departamentas

Neformalusis ugdymas ir mokinių uţimtumas laisvu nuo mokyklos metu yra svarbus veiksnys kovojant su nepilnamečių nusikalstamumu. Neuţimtumo faktas – akivaizdus padidintos rizikos faktorius. Nedirbantys ir nesimokantys nepilnamečiai sudaro kriminogeniškiausią nepilnamečių grupę, neuţimtumas ir ţemas išsimokslinimo lygis yra vienos ryškiausių nepilnamečių, padariusių nusikaltimus, asmenybės formavimąsi turinčių įtakos aplinkybių.

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. rajone nepilnamečiai įvykdė 55 nusikalstamas veikas, lyginant su 2004 m., šis skaičius sumaţėjo 39 % (90 nusikalstamų veikų). Nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų dalis (tarp ištirtų bylų) per šį laikotarpį sumaţėjo nuo 17 % iki 9 %.

1.3.6 Suaugusiųjų mokymas Klaipėdos rajono savivaldybėje yra sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymuisi Gargţdų „Minijos“ vidurinėje mokykloje. 2009–2010 mokslo metais rajono bendrojo lavinimo mokyklose suaugusiųjų klasėse mokėsi 50 asmenų, tarp jų didţiausią dalį sudarė asmenys, siekiantys vidurinio išsilavinimo (ţr. Lentelė 9). Per 2004–2009 m. besimokančių suaugusiųjų skaičius sumaţėjo 16 asmenų arba 24 %. 2010 m. brandos atestatus gavo 15 suaugusiųjų, palyginimui, 2005 m. šis skaičius siekė 26 (t. y. buvo 42 % didesnis). 2005–2009 m. brandos atestatus gavusių 12 klasės mokinių dalis svyravo tarp 84–96 %, o 2010 m. brandos atestatus gavo visi 12 klasės mokiniai.

Lentelė 9. Mokinių skaičius Gargţdų ,,Minijos“ vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse 2004- 2005- 2006- 2007- 2008- 2009- Pokytis,% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Iš viso mokinių 66 65 57 35 27 50 -24 8 kl. - - - - - 1 - 9 kl. - - - - - 2 - 10 kl. 20 - - 3 2 11 -45 11 kl. 19 41 17 13 11 21 11 12 kl. 27 24 40 19 14 15 -44 12 kl. mokinių, gavusių brandos 26 22 38 16 13 15 -42 atestatus, skaičius 12 kl. mokinių, gavusių brandos 96 92 95 84 93 100 4 atestatus, dalis,%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

1.3.7 Sportas Statistikos departamento duomenimis 2009 m. sporto varţybų ir sveikatingumo renginiuose Klaipėdos rajone dalyvavo 12,7 tūkst. dalyvių. Lyginant su 2004 m., dalyvių skaičius išaugo 22 %, tačiau dinamika pamečiui rodo, kad augimas buvo fiksuojamas 2005 m. (nuo 10,4 iki 13 tūkst.), vėliau metinis dalyvių skaičius svyravo tarp 12,4–13,5 tūkst. Palyginus sporto varţybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičių su gyventojų skaičiumi, gaunamas sąlyginis rodiklis, rodantis, kokia gyventojų dalis dalyvauja sportiniuose renginiuose. 2009 m. šis rodiklis Klaipėdos rajone siekė 24,4 %, nors tai yra 2,4 procentinio punkto daugiau nei

2004 m., tačiau didesnis augimas buvo tik 2005 m., vėlesniais metais ėmė ryškėti neigiamos tendencijos – per 2005–2009 m. sportiniuose renginiuose dalyvaujančių gyventojų dalis sumaţėjo nuo 27,1 % iki 24,4 %.

Paveikslas 61. Sporto renginiuose dalyvavusių gyventojų dalis

Sporto varţybų ir sveikatingumo renginių dalyvių Sporto varţybose ir sveikatingumo renginiuose skaičius Klaipėdos rajone dalyvaujančių gyventojų dalis, % 18 50

15 13,2 13,5 13,0 12,4 12,7 40 12 10,4 30 27,1 27,1 26,3 24,9 24,4 9 22,0 20 6

3 10

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Sporto varţybų ir sveikatingumo renginių dalyvių Kretingos r. sav. Neringos sav. skaičius, tūkst. Palangos m. sav. Skuodo r. sav. Šilutės r. sav. Šaltinis: Statistikos departamentas

Palyginti su situacija kitose apskrities savivaldybėse, Klaipėdos rajone sporto renginiuose dalyvavusių gyventojų dalis yra panaši kaip ir Klaipėdos mieste (24,8 %), Kretingos rajone (25,6 %). Apskrityje itin išsiskiria Skuodo rajonas, kur nuo 2007 m. ši dalis viršija 30 %, o 2009 m. pasiekė 41 %. Maţiausia sporto renginiuose dalyvaujančių gyventojų dalis yra Šilutės rajone (5,9 %). Remiantis „Klaipėdos rajono sporto plėtros strategijoje“ (2011) pateikiamais duomenimis, 2009 m. rajone veiklą vykdė 24 sporto klubai, kurių dauguma turėjo asociacijos teisinį statusą, 1 sporto viešoji įstaiga – VšĮ Gargţdų futbolas, 1 savivaldybės sporto padalinys – Klaipėdos r. sav. BĮ Sporto centras ir 1 švietimo padalinio sporto mokymo įstaiga – Klaipėdos r. sav. BĮ Vaikų ir jaunių sporto mokykla. Pastarosios trys yra pagrindinės organizacijos, teikiančios sporto paslaugas rajone ir atsakingos uţ sporto plėtrą bei populiarinimą. 2010 m. buvo įsteigtas (veiklą pradėjo vykdyti nuo birţelio mėnesio) VšĮ Gargţdų krepšinis.

Lentelė 10. Sporto klubai Klaipėdos rajone Sporto klubų Seniūnija Sporto klubai skaičius Gargţdų seniūnija 10 Gargţdų miesto kultūrizmo klubas „Viktorija“ Gargţdų lauko teniso klubas „Setas“ Gargţdų šachmatų klubas „Mintis“ Gargţdų mėgėjiškos ir sportinės ţūklės klubas „Pyla“ Sporto klubas „Ritmas“ Gargţdų miesto sunkiosios atletikos klubas „Samsonas“ Sporto klubas „Gargţdų taškas“ „Garizda“ sveikuolių klubas Automobilių sporto klubas „Ţaibas“ Ledo ritulio klubas „Gargţdų ledţinga“ Priekulės seniūnija 5 Sporto klubas „Priekulės ţirgai“ Sporto klubas „Vingis“ Lauko teniso sporto veteranų klubas „Kliošys“ Drevernos sporto klubas „Pamarys“ VšĮ Drevernos poilsio ir sporto klubas Dovilų seniūnija 3 Ketvergių sporto klubas „Nika“ Sporto klubas „Dovilai“ Jojimo sporto klubas „Ţemaičiai“ Vėţaičių seniūnija 2 Vaido Meškio sporto klubas Vėţaičių seniūnijos sporto klubas „YES“ Agluonėnų seniūnija 1 Agluonėnų sporto klubas „Agluona“ Endriejavo seniūnija 1 Sportinis techninis klubas „Stumbras“ Judrėnų seniūnija 1 Sporto klubas „Judrė“ Sendvario seniūnija 1 Sporto klubas „Sendvaris“

Šaltinis: Klaipėdos rajono sporto plėtros strategija (2011)

Sporto centro6 duomenimis Klaipėdos rajone sporto klubuose ir sporto viešosiose įstaigose 2010 m. sportavo 1868 asmenys, lyginant su 2007 m., sportuojančių gyventojų skaičius išaugo 1 %. Didţioji jų dalis buvo vyrai, moterys sudarė 22 %. Per 2007–2009 m. sportuojančių moterų skaičius sumaţėjo 10 % – nuo 458 iki 411 moterų, o jų dalis tarp sportuojančiųjų – nuo 25 iki 22 %.

6 Klaipėdos r. sav. BĮ Sporto centro esminis tikslas – sporto populiarinimas ir organizavimas rajone. Centro pagrindinės veiklos apima sporto varţybų ir renginių organizavimą seniūnijose, sporto salių nuomą, statistikos, susijusios su sportu rajone, rinkimą ir pateikimą.

Paveikslas 62. Sportuojančių skaičius sporto klubuose ir sporto viešosiose įstaigose Klaipėdos rajone Pagal įstaigą Pagal sporto šakas

2000 1600 1800 320 320 358 1400 380 1600 475 348 1200 1400 408 394 431 1200 1000 1.094 1.089 1.154 958 1000 1.113 1.079 800 800 600 600 458 419 411 400 308 267 263 400 200 200 0 0 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Sporto klubai Olimpinės sporto šakos Švietimo padalinio SMĮ Sporto viešosios įstaigos Kitos sporto šakos Iš jų moterys Iš jų moterys visose sporto šakose Šaltinis: Klaipėdos rajono sporto plėtros strategija (2011)

Gyventojų sportinei veiklai ir aktyvumui įtaką daro prieinama sporto infrastruktūra ir sporto bazės. Išskiriami 2 jų tipai: sporto bazės bendrojo lavinimo mokyklose (galima nuomoti) ir kito pavaldumo sporto bazės.

Paveikslas 63. Sporto bazės Klaipėdos rajone 2007–2009 m. 50

45 43 43

35 33 32 32 30 26 25 23 21 22 20 14 14 14 15

10 6 6 6 5 2 1 1 1 1 1 1 0 1 0 Stadionai Sporto salės Šaudyklos Krepšinio Tinklinio Futbolo aikštės Teniso aikštelės Automobilių aikštelės aikštelės kroso trasos 2007 m. 2008 m. 2009 m. Bendrojo lavinimo mokyklų sporto bazės Kitos sporto bazės Šaltinis: Klaipėdos rajono sporto plėtros strategija (2011)

Remiantis Sporto centro duomenimis, 2010 m. rajone iš viso buvo registruotos 122 sporto bazės, didţioji dalis – 63 % – bendrojo lavinimo mokyklose (ţr. Paveikslas 63). Per 2007–2010 m. sporto bazių, priklausančių bendrojo lavinimo mokykloms, skaičius, išskyrus papildomai įrengtą vieną sporto salę, nesikeitė. Tačiau kito pavaldumo sporto bazių kiekis per tą patį laikotarpį padidėjo – ypač išaugo krepšinio ir tinklinio aikštelių skaičius. Didţiąją sporto bazių dalį sudaro krepšinio ir tinklinio aikštelės, jų buvo atitinkamai 43 (35 %) ir 32 (26 %). Maţiausią sporto bazių skaičių

sudaro šaudyklos ir automobilių kroso trasos – atitinkamai 1 ir 2. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nebuvo renkami statistiniai duomenys apie futbolo aikšteles, tačiau realiai šios bazės taip pat sudaro nemaţą dalį visų sporto bazių rajone.

Paveikslas 64. Klaipėdos r. vidaus ir lauko sporto bazių skaičius 2010 m. Σ Agluonėnų 1 8 9

Dauparų-Kvietinių 5 5

Dovilų 4 21 25

Endriejavo 2 16 18

Gargţdų 6 29 35

ūnija Judrėnų 1 8 9

Seni Kretingalės 2 10 12

Priekulės 5 28 33

Sendvario 1 5 6

Veivirţėnų 2 19 21

Vėţaičių 1 22 23

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vidaus objektai Lauko objektai Šaltinis: Klaipėdos rajono sporto plėtros strategija (2011)

Remiantis Klaipėdos r. savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, 2010 m. rajone iš viso buvo registruotos 25 vidaus sporto bazės (sporto, gimnastikos, kitos salės) ir 171 lauko sporto bazė (krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštelės, bėgimo takai, šuoliaduobės ir pan.). Daugiausia sporto bazių buvo Gargţdų ir Priekulės seniūnijose, atitinkamai 35 ir 33. Šios seniūnijos taip pat didţiausios pagal gyventojų skaičių. Tuo tarpu maţiausias sporto bazių skaičius buvo registruotas Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – 5, paţymėtina, kad visos sporto bazės buvo lauko sporto objektai. Daugelio sporto objektų atveju sporto infrastruktūros būklė sąlygoja nemaţą investicijų poreikį – dalies objektų būklė itin prasta, o kai kuriose vietovėse sporto infrastruktūra apskritai nėra išvystyta. Visa tai Klaipėdos rajone lemia gana prastą teikiamų sporto paslaugų kokybę. Be to, didţioji dalis sporto objektų Klaipėdos rajone yra lauko, todėl gyventojai susiduria su sezoniniais apribojimais norėdami jomis naudotis. Remiantis „Klaipėdos rajono sporto plėtros strategijoje“ (2011) pateikiamais duomenimis rajone iš viso rengiami 86 kasmetiniai sporto renginiai. Rajono seniūnijų sporto ţaidynės yra vienintelis tradicinis, nuo 1996 m. rengiamas rajono sporto renginys. Seniūnijose per metus organizuojama apie 50 renginių, vidutiniškai kiekvienai seniūnijai tenka po 4,5 renginio. Daugiausia

jų vyksta Vėţaičių seniūnijoje (10 kasmetinių sporto renginių), maţiausia – Dauparų-Kvietinių, Kretingalės ir Veivirţėnų seniūnijose (po 1 renginį).

1.4 Kultūra

1.4.1 Kultūros centrų veikla Klaipėdos rajone 2009 m. kultūros centrų sumaţėjo nuo 20 iki 8. Šis rodiklis susijęs su kultūros centrų pertvarkymu: iki pertvarkos kultūros centrai priklausė seniūnijoms ir buvo laikomi atskirais juridiniais vienetais, 2009 m. buvo įsteigtos biudţetinės įstaigos su joms priklausančiais padaliniais. Realią kultūrinę veiklą vykdančių vienetų skaičius nesumaţėjo. Kultūros centrų skaičiaus palyginimas su kitomis apskrities savivaldybėmis atskleidţia, kad daugumoje jų ši pertvarka buvo padaryta anksčiau. Galima išskirti Kretingos rajoną, kur 2009 m. veikė 20 kultūros centrų, kitose savivaldybėse šis skaičius nesiekė 10. Stebimi tam tikri skirtumai tarp rajoninių ir miesto savivaldybių. Miestų savivaldybėse kultūros centrų skaičius yra maţiausias (Palangoje ir Neringoje – po 2, Klaipėdoje – 3), o rajoninėse savivaldybėse dėl didesnio gyventojų geografinio išsiskaidymo kultūros centrų skaičius yra didesnis: Klaipėdos rajone – 8, Skuodo rajone – 6, Šilutės rajone – 5 centrai.

Paveikslas 65. Gyventojų dalyvavimas mėgėjų meno kolektyvų veikloje

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1500 150 8% 1290

1200 1106 1123 120 5,8% 1046 6% 909 850 900 90 88 86 4% 84 87 84 3,1% 600 70 60 2,5% 1,9% 2% 1,3% 300 30 1,2% 0,2% 0 0 0% 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Kretingos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Palangos Klaipėdos sav . r. sav . r. sav . sav . sav . m. sav . m. sav . Daly v ių skaičius (skalė kailėje) Mėgėjų meno kolekty v ų skaičius Mėgėjų meno kolektyvų dalyvių santykis su gyventojų skaičiumi, %

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kultūros centrų veiklos apimtis atspindi mėgėjų meno kolektyvų ir dalyvių skaičius. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone veikė 84 mėgėjų meno kolektyvai, o dalyvių skaičius siekė 1290. Nuo

2006 m. kolektyvų skaičius svyravo tarp 84–88, o juose dalyvavusių gyventojų skaičius kasmet didėjo – per 2004–2009 m. išaugo 42 % (381 asmuo). Mėgėjų meno kolektyvai organizuoja įvairius renginius ir taip daro įtaką savivaldybės kultūriniam gyvenimui. Klaipėdos r. savivaldybės administracijos duomenimis, 2010 m. mėgėjų meno kolektyvai suorganizavo 154 renginius, kuriuose apsilankė 53,2 tūkst. asmenų. Apskrityje aktyviausi kultūros centrai yra Kretingos savivaldybėje, kur veikia 126 mėgėjų meno kolektyvai, juose dalyvauja 1420 asmenų. Klaipėdos rajonas pagal šiuos rodiklius rikiuojasi antroje vietoje (84 kolektyvai, 1290 dalyvių). Maţiausias mėgėjų meno kolektyvų skaičius yra miestų savivaldybėse: Palangoje veikia 10 kolektyvų, juos lanko 207 dalyviai, Neringoje ir Klaipėdoje yra po 16 kolektyvų, o dalyvių skaičius atitinkamai – 211 ir 291 asmuo. Išvedus santykinį rodiklį, atspindinį, kokia gyventojų dalis vykdo mėgėjišką meno kolektyvų (meno kolektyvų ir gyventojų santykis) veiklą, išryškėja, kad pirmauja Neringa (5,8 %), toliau išsidėsto Kretingos (3,1 %) ir Klaipėdos (2,5 %) rajonai, pasyviausi Klaipėdos (0,2 %) ir Palangos (1,2 %) gyventojai.

1.4.2 Viešosios bibliotekos veikla

Klaipėdos rajone veikia viena viešoji biblioteka7 – Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, turinti 26 filialus, 24 iš jų yra kaimo vietovėse. Bibliotekoje ir jos filialuose dirba 45 bibliotekininkai, iš jų 21 turi aukštąjį išsilavinimą, 23 – aukštesnįjį, 1 – vidurinį išsilavinimą. 2009 m. duomenimis rajono bibliotekos dokumentų fondą sudaro 290 tūkst. egzempliorių (70 % iš jų yra kaimo filialuose). Dokumentų fondas bibliotekoje kasmet maţėja, per 2004–2009 m. sumaţėjo 64 tūkst. egzempliorių (18 %). Lyginant bibliotekų tinklą tarp apskrities savivaldybių, Klaipėdos rajone yra didţiausias filialų skaičius. Paţymėtina, kad visose rajoninėse savivaldybėse bibliotekų filialų skaičius viršija 20 (didţioji jų dalis yra kaimo vietovėse), tačiau šios bibliotekos yra smulkesnės, turi sukaupusios kelis kartu maţesnį dokumentų fondą nei miestų bibliotekos. Klaipėdos rajone vidutinis vienam filialui tenkantis egzempliorių skaičius yra 11,2 tūkst. (maţiausias apskrityje), Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonuose – 12–13 tūkst. egzempliorių. Miestuose dėl maţesnio geografinio išsisklaidymo bibliotekų skaičius yra maţesnis, tačiau jos turi didesnį dokumentų fondą: Palangoje ir Neringoje veikia po 3 bibliotekų filialus, dokumentų fondas atitinkamai – 62,3 ir 39 tūkst. egzempliorių.

7 Biblioteka, pavaldi Kultūros ministerijai. Švietimo ministerijai pavaldţių bibliotekų veikla apţvelgiama 1.3 skyriuje.

Klaipėdos, kaip regiono centro statusas lemia, kad joje yra sukauptas didţiausias fondas (38 % bendro apskrities dokumentų fondo) ir yra net 15 filialų, vidutinis dokumentų skaičius juose siekia 90,6 tūkst. egzempliorių.

Paveikslas 66. Gyventojų naudojimasis viešųjų bibliotekų paslaugomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 16 400 5000 50 354 350 340 320 310 290 4000 40 12 11 11 11 300 3467 10 10 10 3000 30 2333 8 200 2000 20

4 100 1000 10 500 476 385 350 333

0 0 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Palangos Šilutės r. Kretingos Klaipėdos Skuodo r. Neringos m. sav . m. sav . sav . r. sav . r. sav . sav . sav .

Skaitytojų skaičius, tūkst. Vidutiniškai v ienai bibliotekai tenka skaity tojų Išduota dokumentų, tūkst. egz. Vidutiniškai v ienam skaity tojui tenka išduotų dokumentų Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone viešosios bibliotekos paslaugomis 2009 m. naudojosi 10 tūkst. skaitytojų (2004 m. – 11 tūkst.), tarp vietos gyventojų tai sudaro 19 % ir yra maţiausia dalis apskrityje. Palyginimui, Palangos m. savivaldybėje bibliotekos skaitytojų ir gyventojų skaičiaus santykis siekia 40 %, Skuodo rajone – 30 %, kitose savivaldybėse ši dalis svyruoja tarp 22–28 %. Klaipėdos rajone vienam filialui vidutiniškai tenka aptarnauti 385 skaitytojus, panašus skaičius tenka ir kitų rajoninių bibliotekų filialams (Skuodo r. – 350, Kretingos r. – 476, Šilutės – 500), Klaipėdos ir Palangos bibliotekos ir didesnės (ţr. Paveikslas 66). Viešojoje Klaipėdos rajono bibliotekoje skaitytojams per 2009 m. buvo išduota 313 tūkst. egzempliorių (2 % maţiau nei 2004 m.), t. y. vidutiniškai 31 dokumentas vienam skaitytojui per metus. Kitose apskrities rajoninėse savivaldybėse šis rodiklis yra panašus – per metus vienas skaitytojas paima 31–34 egzempliorius, Klaipėdos ir Palangos miestuose šis rodiklis yra 25 dokumentai, o Neringoje – 48 dokumentai per metus.

Lentelė 11. Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos filialų, kuriuose yra įrengta viešoji interneto prieiga, sąrašas

Bibliotekos (filialo) pavadinimas Adresas

Gargţdai, Klaipėdos g. 15 Gargţdai, Ţemaitės g. 5 Agluonėnų filialas Agluonėnai, Priekulės g. 4 Daukšaičių filialas Daukšaičiai Dauparų filialas Dauparai, Kaštonų g. 4 Dovilų filialas Dovilai, Minijos g. 2 Drevernos filialas Dreverna, Ţemaičių g. 2 Endriejavo filialas Endriejavas, Mokyklos g. 1 Girininkų filialas Girininkai Girkalių filialas Girkaliai, Draugystės g. 11 Judrėnų filialas Judrėnai, Mokyklos g. 4 Kalotės filialas Kalotė Kretingalės filialas Kretingalė, Klaipėdos g. 10 Kvietinių filialas Kvietiniai, Jaunimo g. 5 Lapiai filialas Lapiai Pėţaičių filialas Pėţaičiai Plikių filialas Plikiai, Klaipėdos g. 17 Priekulės filialas Priekulė, Naujoji g. 3 Šlapėnų filialas Šalpėnai Slengių filialas Slengiai Tilvikų filialas Tilvikai Veivirţėnų filialas Veivirţėnai, Šermukšnių g. 3 Vėţaičių filialas Vėţaičiai, Liepų g. 16 Ţadeikių filialas Ţadeikiai Jakų filialas Jakai, Pergalės g. 2

Šaltinis: Projektas „Bibliotekos paţangai“ (www.bibliotekospazangai.lt)

Lietuvos nacionalinė Martyno Maţvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija įgyvendina projektą „Bibliotekos paţangai“, kurio metu viešosiose bibliotekose įrengiamos / plečiamos / modernizuojamos viešos interneto prieigos. 2010 m. duomenimis Klaipėdos rajone 92 % bibliotekų turėjo prieigą prie interneto. Aukščiau (ţr. Lentelė 11) pateiktas bibliotekos filialų, kuriuose yra įrengtos viešosios interneto prieigos, sąrašas. Bibliotekose yra 132 bendro naudojimo kompiuteriai.

1.4.3 Muziejų veikla Klaipėdos rajone veikia vienintelis Gargţdų krašto muziejus. Muziejus turi 4 filialus: Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus (Priekulė); Agluonėnų etnografinė sodyba (Agluonėnų k.); Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus (Priekulė); Jono Giţo etnografinė ţvejo sodyba (Drevernos k.). Be to, Judrėnų seniūnijoje veikia Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys Stepono Dariaus gimtinė-muziejus (statistinė informacija atskirai nepateikia padalinių duomenų, todėl

Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus rodikliai neatsispindi Klaipėdos rajono duomenyse, o yra priskiriami Lietuvos aviacijos muziejui). 2009 m. Klaipėdos rajono muziejus aplankė 9 tūkst. lankytojų (neįskaitant Stepono Dariaus gimtinės). Nagrinėjamu laikotarpiu muziejai kasmet pritraukė vis daugiau lankytojų, bendrai per 2004–2009 m. lankytojų skaičiaus išaugo 4,5 karto.

Paveikslas 67. Muziejų lankytojai

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

12 500 401 10 9 400

8 7 300 6 5 5 200 4 2 2 100 67 2 54 13 10 10 9 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Kretingos Neringos Skuodo r. Šilutės r. Palangos Klaipėdos m. sav . r. sav . sav . sav . sav . m. sav . r. sav . Lanky tojų skaičius, tūkst. Lankytojų skaičius, tūkst. Šaltinis: Statistikos departamentas

Lyginant muziejų veiklą apskrityje, išryškėja, kad visose savivaldybėse veikia po 2 muziejus, tik Klaipėdos rajone ir Palangoje – po 1 muziejų. Klaipėdos rajone vyrauja maţiausias muziejų lankytojų skaičius – 9 tūkst., šiek tiek daugiau lankytojų sulaukia Šilutės r. ir Palangos m. muziejuose – po 10 tūkst. Daugiausia lanko Klaipėdos miesto muziejus (401 tūkst.), taip pat Kretingos r. (67 tūkst.) ir Neringos (54 tūkst.) muziejus.

1.4.4 Kultūros paveldas Kultūros paveldas – kelių kartų perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu poţiūriu svarbios kultūros vertybės. Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, Valstybinė kultūros paveldo komisija, muziejai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubai.

Paveikslas 68. Kultūros paveldo objektai, vietovės Klaipėdos rajone

OBJEKTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL VERTĘ, % OBJEKTŲ SKAIČIUS PAGAL TIPĄ

MONUMENTAI 1

ĮVYKIŲ VIETOS 2 NENURO- DYTA URBANISTINIAI 3 29% ISTORINĖ 50% ARCHEOLOGIJOS 89 MĖNINĖ 0% STATINIAI 108 ARCHE- STATINIŲ KOMPLEKSAI 202 OLOGINĖ 5% ARCHITEK- TŪRINĖ LAIDOJIMO VIETOS 222 16% 0 50 100 150 200 250

Šaltinis: Duomenų bazė „Kultūros paveldo objektų, vietovių sąrašas“ (http://195.182.68.156/registrai/)

2011 m. pradţios duomenimis, į Kultūros paveldo objektų ir vietovių sąrašą įtraukti 627 Klaipėdos rajone esantys objektai. Didţiąją dalį kultūros paveldo objektų sudaro laidojimo vietos ir statiniai ar statinių kompleksai (kartu šių tipų objektai sudaro 84 %), visi objektai detalizuojami aukščiau (ţr. Paveikslas 68). Klaipėdos rajone dominuoja istorinės vertės kultūros paveldo objektai, taip pat didelę dalį sudaro architektūrinės ir archeologinės kultūros paveldo vertybės.

1.5 Socialinė apsauga

1.5.1 Nedarbas Vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu, bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amţiaus asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, uţsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo birţoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Darbo birţos duomenimis 2010 m. Klaipėdos rajone buvo 4,6 tūkst. registruotų bedarbių, o nedarbo lygis (bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis) siekė 13,6 %. Nedarbo problema ekonomikos augimo periodu buvo praktiškai išnykusi, nedarbo lygis 2006–2008 m. nesiekė 3 %, tačiau 2008 m. antroje pusėje situacija ėmė keistis ir per 2009–2010 m. bedarbių skaičius rajone išaugo nuo 0,8 iki 4,6 tūkst. asmenų, o nedarbo lygis – nuo 2,6 iki 13,6 %8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis per 2005–2009 m. registruotų bedarbių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, rajone išaugo 2,2 karto – nuo 25 iki 55 bedarbių.

8 Daugiau informacijos pateikta 1.2.1 skyriuje.

Maţesnis bedarbių skaičius tūkstančiui gyventojų apskrityje tenka tik Neringos (23 bedarbiai/1000 gyv.) ir Kretingos r. (51 bedarbis/1000 gyv.) savivaldybėse.

Paveikslas 69. Nedarbo rodikliai

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

5000 4600 500 80

60 60 58 4000 400 56 55 60 51 2869 3000 300 40 2000 200 23 1204 20 1000 651 699 814 100

0 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Palangos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos Kretingos Neringos m. m. r. r. Bedarbių skaičius (ašis kairėje) Registruotų bedarbių skaičius 1000-iui gy v entojų Jaunų (iki 25 m.) bedarbių skaičius (ašis dešinėje) Registruotų ilgalaikių bedarbių skaičius 1000-iui gy v entojų Ilgalaikių bedarbių skaičius (ašis dešinėje) Jaunų, iki 25 metų, registruotų bedarbių skaičius 1000-iui jaunimo Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

2009 m. duomenimis ilgalaikiai bedarbiai tarp rajono bedarbių sudarė 5 %. Santykinė ilgalaikės bedarbystės dalis iki 2009 m. maţėjo – per 2005–2008 m. buvo sumenkusi nuo 14 % iki 2 %, tačiau uţtrukęs ekonominis nuosmukis lėmė, kad 2009 m. ilgalaikių bedarbių dalis išaugo iki 5 %. Lyginamosios dalies tendencijos atitinka ilgalaikę bedarbių skaičiaus dinamiką – per 2005–2008 m. ilgalaikių bedarbių skaičius sumaţėjo nuo 169 iki 18, tačiau 2009 m. išaugo iki 144. Pagal registruotų ilgalaikių bedarbių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Klaipėdos rajone (2,8 ilgalaikiai bedarbiai/1000 gyv.) situacija vertinama geriau nei Šilutės r., Klaipėdos m., Palangos m. ir Skuodo r. savivaldybėse, kur rodiklis viršija 3. Apskrityje tik Kretingos r. ir Neringos savivaldybėse santykinis ilgalaikių bedarbių skaičius yra maţesnis nei Klaipėdos rajone – atitinkamai 2,6 ir 1,8 ilgalaikių bedarbių/1000 gyv. Aktuali problema yra jaunimo (asmenų iki 25 m.) nedarbas. Jaunų bedarbių skaičius rajone pradėjo didėti jau 2007 m. ir iki 2009 m. jų skaičius išaugo nuo 43 iki 426 (ypač didelis jaunų bedarbių skaičius buvo 2009 m. – išaugo 5,5 kartais). Per 2005–2009 m. jaunų bedarbių dalis tarp visų bedarbių padidėjo nuo 6 % iki 15 %. Palyginimui su kitomis apskrities savivaldybėmis naudojant santykinį rodiklį, atspindintį, kiek jaunų bedarbių tenka tūkstančiui jaunų gyventojų,

Klaipėdos rajonas (34 jauni bedarbiai/1000 jaunimo) yra išsidėstęs per vidurį, didţiausias rodiklis Klaipėdos mieste (41,7), maţiausias – Neringoje (14,3). Svarbi problema yra kaimo ir priešpensinio amţiaus gyventojų nedarbas. Klaipėdos teritorinės darbo birţos duomenimis, atspindinčiais 2011 m. vasario mėnesio situaciją, kaimo gyventojai tarp bedarbių sudarė 61 %, vyresni nei 50 m. gyventojai – 15 % (palyginimui, jaunimas – 21 %). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2009 m. Klaipėdos rajone buvo 1057 bedarbiai, gaunantys nedarbo draudimo išmokas (vidutinis metinis skaičius). Palyginimui, 2005 m. – 181, 2006 m. – 140, 2007 m. – 223, 2008 m. – 318 asmenų. Vykdant aktyvios darbo rinkos politiką (profesinis mokymas, remiamas įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti, teritorinis judrumas), 2009 m. Klaipėdos rajone dalyvavo 540 asmenų. Nors nedarbo draudimo išmokas gaunančių asmenų skaičius ir per metus paskiriamų nedarbo draudimo išmokų skaičius augti pradėjo jau 2007 m., aktyviai darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų skaičius 2005–2008 m. kasmet maţėjo (nuo 1663 iki 421), o 2009 m. išaugo iki 540. Intensyviausios priemonės – profesinis mokymas, viešieji darbai.

1.5.2 Senatvė 2010 m. pradţioje Klaipėdos rajone gyveno 8,691 tūkst. pensinio amţiaus gyventojų (tai sudaro 16,7 % rajono gyventojų)9. 2004–2010 m. rajone vyravo pensinio amţiaus gyventojų skaičiaus maţėjimo tendencija – per šį laikotarpį sumaţėjo 361 asmeniu (4 %). Pensinio amţiaus gyventojų skaičius maţėja visose Klaipėdos apskrities savivaldybėse (sumaţėjo 4–10 %), išskyrus Neringą ir Palangą, kur šios amţiaus grupės gyventojų skaičius per 2004–2010 m. išaugo atitinkamai 10 % ir 1 %.

9 Daugiau informacijos pateikta 1.1.2 skyriuje.

Paveikslas 70. Pensinio amţiaus gyventojų rodikliai

Demografinės senatvės koeficientas Klaipėdos Senatvės pensijos gavėjų skaičius 1000-iui gyventojų apskrities savivaldybėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse (2009) 180 250

192 188 160 200 176 175 152 151 140 150 135

120 100 113 108 110 110 110 104 100 50

80 0

2005 2006 2007 2008 2009 2010 r.

Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. r. m.

Kretingos r. sav. Neringos sav. m.

Šilutės r. Neringos

Palangos Skuodo r. Kretingos Klaipėdos Palangos m. sav. Skuodo r. sav. Klaipėdos Šilutės r. sav. Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Populiacijos senėjimo proceso tempams įvertinti naudojamas demografinis senatvės koeficientas dar vadinamas senėjimo koeficientu, parodantis, kiek pagyvenusių (60 m. ir daugiau) ţmonių tenka šimtui vaikų (iki 15 m.). 2010 m. pradţioje Klaipėdos rajone šis koeficientas buvo lygus 118 (šalyje – 140, apskrityje – 130). Lyginant su 2005 m., šimtui vaikų tenkantis pagyvenusių gyventojų skaičius išaugo 14 asmenų. Tarp apskrities savivaldybių Klaipėdos rajono rodikliai teigiami, koeficientas šioje savivaldybėje auga lėčiausiai ir yra vienas maţiausių (ţemesnis tik Šilutės rajone – 108 pagyvenę asmenys šimtui vaikų). Sudėtingiausia situacija yra Palangos m. savivaldybėje, kur senėjimo koeficientas siekia 166 (lyginant su 2005 m., padidėjo 40 asmenų). Kadangi pagrindinis pensinio amţiaus gyventojų pajamų šaltinis yra senatvės pensijos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (kurio pajamas didţia dalimi sudaro darbuotojų įmokos), svarbus rodiklis yra išlaikomo senyvo amţiaus gyventojų koeficientas, rodantis, kiek pagyvenusių (60 m. ir daugiau) asmenų tenka šimtui 15–59 m. amţiaus ţmonių. Klaipėdos rajone šimtui 15–59 m. amţiaus gyventojų tenka 29 pagyvenę asmenys (šalyje – 33, apskrityje – 30). Per 2005–2010 m. šis skaičius sumaţėjo 2 asmenimis. Lyginant situaciją apskrities savivaldybėse, ţemiausias pagyvenusių asmenų koeficientas yra Neringoje (21), Klaipėdos ir Šilutės rajonuose (29), didţiausia pagyvenusių ţmonių našta darbingo amţiaus gyventojams yra Skuodo rajone (38) ir Palangoje (34). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2011 m. pradţioje Klaipėdos rajone buvo 7,9 tūkst. senatvės pensijų gavėjų (ţr. Lentelė 12). Palyginimui išskaičiavus, kiek senatvės

pensijų gavėjų tenka tūkstančiui gyventojų (ţr. Paveikslas 70), matyti, kad apskrityje santykinai didţiausias senatvės pensijų gavėjų skaičius yra Palangoje (192), maţiausias – Neringoje (135), taip pat Šilutės (151) ir Klaipėdos (152) rajonuose.

Lentelė 12. Pensijų gavėjų skaičius (sausio mėn.) 2009 2010 2011 Senatvės pensija 7872 7825 7901 Dirbančių pensijų gavėjų skaičius 761 598 616 Ištarnauto laiko pensija 17 14 14 Išankstinė senatvės pensija 70 54 114

Šaltinis: Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Svarbi šalies socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amţiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės paslaugos skirstomos į: ▪ bendrąsias socialines paslaugas (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabuţiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir prieţiūros paslaugų organizavimas, kitos bendrosios socialinės paslaugos); ▪ specialiąsias socialines paslaugas: - socialinę prieţiūrą (pagalba į namus, socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba). - socialinę globą (dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa, ilgalaikė socialinė globa). Klaipėdos rajone veikia viena globos įstaiga – Viliaus Gaigalaičio globos namai – skirta seniems ţmonėms gyventi ilgesnį laiką ar nuolat, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Įstaigoje yra 235 planinės vietos. Gyvenamasis plotas vienam gyventojui sudaro: miegamojo kambario – 5,56 m2; bendro gyvenamojo ploto – 10,03 m2. Globos namų gyventojai įsikūrę 96 kambariuose, kuriuose gyvena po vieną arba po kelis, yra 6 vienviečiai, 54 dviviečiai, 23 triviečiai, 13 keturviečių kambarių. Globos namuose patvirtinti 126 etatai (iš jų 81 etatas tiesiogiai dirbti su gyventojais), dirba 129 darbuotojai. Personalo ir gyventojų santykis – 0,54

darbuotojo vienam gyventojui. Darbuotojų išsilavinimas: aukštasis – 27 (21 %), aukštesnysis – 7 (5,5 %), specialusis vidurinis – 25 (20 %), vidurinis – 55 (43 %), pagrindinis – 14 (11 %), šiuo metu siekia aukštojo išsilavinimo – 4 (3 %). 2004–2007 m. laisvų vietų įstaigoje nebuvo, 2008 m. pabaigoje įstaigoje gyveno 229 asmenys, buvo 6 laisvos vietos, 2009 m. gyventojų skaičius sumaţėjo iki 219 asmenų, laisvų vietų skaičius išaugo iki 16. Pagal vietų skaičių Viliaus Gaigalaičio globos namai yra didţiausia šios specializacijos įstaiga buvusioje Klaipėdos apskrityje. Panašių apgyvendinimo pajėgumų įstaiga dar yra Kretingoje (230 vietų), kitose savivaldybėse seniems ţmonėms skirtos įstaigos yra daug smulkesnės, o Neringoje tokios įstaigos nėra. Visose savivaldybėse, išskyrus Šilutės r., senų ţmonių globos įstaigose laisvų vietų nėra.

Paveikslas 71. Globos įstaigos seniems ţmonėms

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

300 300

250 235 235 239 235 235 235 250 230 235

200 200

150 150 114 240 239 236 235 229 219 222 219 86 100 100 71 114 40 50 50 71 48 40 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Kretingos Klaipėdos Klaipėdos Skuodo r. Šilutės r. Palangos Neringos r. sav . r. sav . m. sav . sav . sav . m. sav . sav .

Gyventojų skaičius Vietų skaičius Gyventojų skaičius Vietų skaičius

Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų plane teigiama, kad prioritetinės paslaugų rūšys yra paslaugos, teikiamos nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Šių paslaugų tikslas – teikti galimybę asmenims gauti reikiamą socialinę pagalbą savo bendruomenėje, liekant gyventi savo aplinkoje, o ne stacionarioje socialinės globos įstaigoje. Paslaugos namuose ar nestacionarioje socialinės globos įstaigose gerina ţmonių gyvenimo kokybę, asmuo, specialistų priţiūrimas savo namuose ar dalį dienos praleisdamas paslaugų centre, išlaiko ryšį su artimaisiais ir savo bendruomene.

Pagalba namuose teikiama seniems ir pagyvenusiems, neįgaliesiems, vaikams iš šeimų, turinčių socialinių problemų, rizikos grupių ir kitiems asmenims siekiant sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes pilnavertiškai gyventi namuose. Įvertinus savarankiškumo laipsnį gali būti teikiamos šios paslaugos: buto tvarkymas, asmens higienos ir prieţiūros paslaugos, maisto pirkimas ir ruošimas, buto nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas, gydytojo iškvietimas, vaistų pirkimas, skalbimas, patalynės keitimas, ūkinių darbų organizavimas ir pan. Klaipėdos rajono savivaldybėje pagrindinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas namuose senyviems ir neįgaliems asmenims ar jų šeimoms, yra Klaipėdos rajono paramos šeimai centras (jame taip pat teikiamos ir kitos socialinės paslaugos). Centro duomenimis, 2009 m. rajone socialinės paslaugos namuose buvo teikiamos 49 senyvo amţiaus ţmonėms. Turimi trejų metų duomenys rodo, kad paslaugų gavėjų skaičius kasmet auga, per 2007–2009 m. gavėjų skaičius padidėjo 6 asmenimis.

Lentelė 13. Socialinių paslaugų namuose gavėjai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavę 77 91 136 152 173 166 asmenys iš jų: senyvo amţiaus n.d. n.d. n.d. 43 46 49 Pagalbos (globos) pinigų gavėjai 10 8 4 2 2

Šaltinis: Statistikos departamentas, Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų planas

Savivaldybėse, kuriose dėl objektyvių prieţasčių negalima tiesiogiai teikti pagalbos namuose, gali būti mokami globos pinigai. Tai grieţtai apibrėţtą paskirtį turintys pinigai, skirti asmeniui sumokėti uţ suteiktą pagalbą namuose. Globos pinigai savivaldybės sprendimu skiriami atsiţvelgiant į asmens sveikatos būklę, paslaugų poreikį ir rūšis, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą. Klaipėdos rajone pagalbos (globos) pinigai buvo skirti 10-iai gavėjų, šis skaičius kasmet maţėjo ir 2009 m. tokių asmenų nebuvo.

Lentelė 14. Socialinių darbuotojų skaičius ir pasiskirstymas Socialinių darbuotojų etatų skaičius Socialinių Įstaigos iš jų finansuojamų iš darbuotojų iš viso valstybės biudţeto padėjėjų skaičius Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose: biudţetinėse 15 - 48,9 viešosiose 3 2 Savivaldybės administracijoje - - - Seniūnijose 23 11 - Iš viso 41 11 50,9

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų planas

Remiantis Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų plane pateikiama informacija, rajone socialines paslaugas administruoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kuriame dirba 12 darbuotojų (šiuo metu dirba 10 darbuotojų). Be to, rajono seniūnijose dirba 23 socialiniai darbuotojai (iš jų 11 pareigybių skirta darbui su socialinės rizikos šeimomis). Kitose Klaipėdos rajono savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose paslaugas teikia 61 darbuotojas.

1.5.3 Negalia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2009 m. Klaipėdos rajone buvo 9258 neįgalūs asmenys. Pastarųjų skaičius per 2005–2009 m. išaugo 3678 asmenimis arba 66 % (ypač ţenklus padidėjimas buvo uţfiksuotas 2009 m., kuomet neįgalių asmenų skaičius išaugo nuo 6,1 iki 9,3 tūkst., t. y. 51 %). Tarp neįgaliųjų didţioji dalis yra suaugusieji – 97 % (8964 asmenys), vaikai sudaro 3 % (294 vaikai). Per 2005–2009 m. laikotarpį neįgalių suaugusiųjų skaičius išaugo 69 % (3665 asmenimis), neįgalių vaikų skaičius – 5 % (13 vaikų).

Paveikslas 72. Neįgaliųjų skaičius

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

10000 9258 300

250 8000 218 8964 199 6146 5580 200 6000 5052 4680 196 5852 150 173 121 5299 4000 4778 84 82 4411 100 98 69 63 66 38 2000 50 51 269 294 281 274 294 21 26 22 22 17 18 19 0 0 19 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Klaipėdos Šilutės r. Skuodo r. Palangos Kretingos Klaipėdos r. m. r. m. Neįgalių asmenų skaičius Neįgalių asmenų skaičius 1000-iui gy v entojų Neįgalių asmenų, v y resnių kaip 18 metų, skaičius Neįgalių asmenų, v y resnių kaip 18 metų, skaičius 1000-iui gy v entojų Neįgalių v aikų skaičius Neįgalių v aikų skaičius 1000-iui v aikų Šaltinis: Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Palyginimui paskaičiavus, kiek neįgalių asmenų tenka tūkstančiui gyventojų apskrities savivaldybėse, išryškėja, kad Klaipėdos rajone pastarųjų skaičius yra vienas didţiausių. 2009 m. Klaipėdos rajone tūkstančiui gyventojų teko 199 neįgalūs asmenys, didesnis kiekis buvo tik Neringos savivaldybėje (218), kitose šis skaičius svyruoja nuo 38 asmenų Klaipėdoje iki 121 Šilutės

rajone. Atskirai vertinant suaugusiųjų ir vaikų rodiklius, Klaipėdos rajone tūkstančiui gyventojų tenka 173 suaugę neįgalieji (didesnė reikšmė tik Neringoje – 196) ir 26 neįgalūs vaikai (didţiausia reikšmė apskrityje).

Lentelė 15. Pensijų gavėjų skaičius (sausio mėn.) 2009 2010 2011 Invalidumo pensija 1237 1157 1070 Dirbančių pensijų gavėjų skaičius 132 95 90 Netekto darbingumo pensija 1437 1693 1793 Dirbančių pensijų gavėjų skaičius 423 412 453

Šaltinis: Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2011 m. pradţiai rajone buvo 1070 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Per 2009–2011 m. gavėjų skaičius sumaţėjo 14 % (167 asmenimis). Dirbančių asmenų, gaunančių invalidumo pensijas, skaičius per šį laikotarpį sumaţėjo nuo 132 iki 90, t. y. 42 asmenimis (32 %). Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija mokama nuo 2005 m. liepos 1 d. asmenims, kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripaţinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amţiaus. Rajone 1793 asmenys gauna netekto darbingumo pensijas, šio tipo pensijų gavėjų skaičius, lyginant su 2009 m., išaugo 356 asmenimis (25 %). Dirbančių netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį išaugo nuo 423 iki 453 asmenų (7 %). Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos rajone nėra specializuotos suaugusiųjų su negalia globos įstaigos. Apskrityje vienintelė tokio tipo įstaiga yra Šilutės rajone, joje įrengtos 495 planinės vietos, jos visos uţimtos. Socialinių paslaugų prieţiūros departamento duomenimis 2009 m. pabaigoje Viliaus Gaigalaičio globos namuose gyveno: 10 neveiksnių asmenų, 99 asmenys, turintys aukštą specialiųjų poreikių lygį, 51 – vidutinį specialiųjų poreikių lygį, 69 asmenims neįgalumo grupė nenustatyta. Pagal negalios tipą: 79 asmenys su fizine negalia, 48 – su psichine negalia, 23 – proto negalia, 76 – sunki negalia. Dienos socialinę globą namuose ir pagalbos į namus paslaugas Klaipėdos rajone teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras. Didţioji dalis paslaugų namuose gavėjų sudaro būtent neįgalūs asmenys (ţr. Lentelė 16). 2009 m. socialines paslaugas namuose gavo 117 neįgalių asmenų (iš jų 31 ţmogus – su sunkia negalia).

Lentelė 16. Socialinių paslaugų namuose gavėjai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Pagalbą į namus ir socialinę globą namuose gavę 77 91 136 152 173 166 asmenys iš jų: neįgalūs asmenys n.d. n.d. n.d. 109 119 117

Šaltinis: Statistikos departamentas, Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų planas

Teisę būti aprūpintiems techninės pagalbos priemonėmis turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat uţsieniečiai, nustatyta tvarka deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kuriems nustatyti specialieji poreikiai nuolat naudoti techninės pagalbos priemones. Įsigyti techninės pagalbos priemones turi teisę: ▪ asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis; ▪ neįgalūs vaikai; ▪ asmenys, sulaukę senatvės pensijos amţiaus; ▪ asmenys po ūmių traumų ar suţeidimų su akivaizdţiais neįgalumo poţymiais, esantys sveikatos prieţiūros stacionarioje įstaigoje arba medicininės reabilitacijos įstaigoje ir ambulatorinio gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu.

Lentelė 17. Aprūpinimas techninės pagalbos (TP) priemonėmis

2007 2008 2009 Aprūpinta asmenų 287 275 309 Pritaikyta naujų TP priemonių vnt. 295 283 253 Pritaikytų TP priemonių vertė tūkst. Lt 73,41 78,34 63,67

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų planas

2009 m. duomenimis Klaipėdos rajono paramos šeimai centras aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą suteikė 309 asmenims (8 % daugiau nei 2007 m.), kuriems buvo pritaikytos 253 naujos priemonės (14 % maţiau nei 2007 m.), jų vertė – 63,67 tūkst. Lt (13 % maţiau nei 2007 m.).

1.5.4 Šeima ir vaikai Socialinės rizikos šeima – tokia, kurioje auga vaikas(-ai) iki 18 metų amţiaus ir bent vienas iš tėvų piktnaudţiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medţiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdţių stokos nemoka ar negali tinkamai priţiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaiko(-ų) fiziniam, protiniam,

dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui(-ams) įstatymų nustatyta tvarka yra skirta laikinoji globa (rūpyba). Klaipėdos rajone 2009 m. buvo uţregistruotos 178 socialinės rizikos šeimos, jose augo 398 vaikai. Socialinės rizikos šeimų statistika rodo, kad situacija rajone kasmet gerėja – per 2005–2009 m. socialinės rizikos šeimų skaičius sumaţėjo 2,4 karto (nuo 435 iki 178), o tokiose šeimose augančių vaikų skaičius – 2,5 karto (nuo 977 iki 398). Situacijos apskrities savivaldybėse palyginimui naudojant santykinį rodiklį, parodantį, kiek tiriamų šeimų / vaikų tenka tūkstančiui gyventojų, išryškėja, kad Klaipėdos rajone socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius – 36 vaikai/1000 gyv. – yra vienas didţiausių. Aukštesnis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius tūkstančiui gyventojų yra tik Šilutės rajone (48 vaikai/1000 gyv.), kitose savivaldybėse šis rodiklis svyruoja tarp 14–28. Paţymėtina, kad miestuose santykinis rizikos šeimose augančių vaikų skaičius yra maţesnis (14 vaikų/1000 gyv.) nei rajoninėse savivaldybėse.

Paveikslas 73. Socialinės rizikos šeimos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1200 50 48 977 1000 40 36

800 28 30 25 600 502 20 472 435 398 20 14 14 400 435 10 5 5 200 3 3 2 2 2 209 204 206 178 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Šilutės r. Klaipėdos Skuodo r. Kretingos Neringos Palangos Klaipėdos r. r. m. m. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius 1000-iui vaikų Socialinės rizikos šeimų skaičius Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000-iui gyventojų Šaltinis: Lietuvos socialinis ţemėlapis (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

2009 m. Klaipėdos rajone globa buvo nustatyta 45 vaikams. Nėra aiškios šio rodiklio kitimo krypties (2005–2007 m. maţėjo, 2008 m. – smarkiai išaugo), tačiau išvedus 2004–2009 m. vidurkį, galima teigti, kad per metus nustatoma apie 50 naujų globos atvejų. Apskrityje didesnis rodiklis yra tik Klaipėdos mieste, Šilutės rajone situacija yra panaši kaip ir Klaipėdos rajone, kitose savivaldybėse nustatomų globos atvejų skaičius per metus yra maţesnis.

Paveikslas 74. Vaikų globa

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

150 600 511 118 500 120 97 102 99 84 400 249 90 102 88 300 257 79 83 60 68 200 86 118 117 262 83 30 18 19 16 100 16 16 11 171 83 18 34 13 102 9 34 65 11 0 0 25 2 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Šilutės r. Klaipėdos Skuodo r. Kretingos Palangos Neringos m. sav . sav . r. sav . sav . r. sav . m. sav . sav . Globojamų vaikų skaičius, iš viso Vaikų globojamų šeimose skaičius Vaikų globos įstaigose skaičius Vaikų globojamų šeimose skaičius Vaikų globos įstaigose skaičius Globojamų vaikų skaičius, iš viso Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone 2009 m. buvo 118 globojamų vaikų. Lyginant su 2004 m. tokių vaikų skaičius išaugo 40 % (34 vaikais). Didţioji dalis vaikų yra globojami šeimose – 86 % (102 vaikai), o 14 % (16 vaikų) – vaikų globos įstaigose. Šeimose globojamų vaikų skaičius per 2004–2009 m. išaugo nuo 68 iki 102 (50 %), o vaikus globojančių šeimų skaičius padidėjo nuo 58 iki 79. Rajone yra 2 vaikų globos įstaigos: Gargţdų ugdymo centras „Naminukas“ (grupė) ir Lapių pagrindinė mokykla (grupė). Nagrinėjamu laikotarpiu įstaigose nebuvo laisvų vietų. 2009 m. įstaigose buvo globojama 16 vaikų (planinių vietų skaičius – 16 vietų). 2004–2009 m. laikotarpiu globojamų vaikų skaičius šiose įstaigose svyravo tarp 11–19. Tarp apskrities savivaldybių pagal globojamų vaikų skaičių Klaipėdos rajono rodiklius viršija tik 2 savivaldybės, tai Klaipėdos miestas (511 vaikų) ir Šilutės rajonas (257 vaikai). Skuodo rajone globojamų vaikų skaičius (117 vaikų) yra artimas Klaipėdos rajono rodikliui, kitose šis skaičius yra daug maţesnis. Klaipėdos rajone yra didţiausia šeimose globojamų vaikų dalis – 86 %, kitose savivaldybėse – 15–78 %. Institucinės vaikų globos infrastruktūra yra geriausiai išplėtota Klaipėdoje (įstaigos gali priimti daugiau kaip 300 vaikų), taip pat Skuodo ir Šilutės rajonuose (vietų skaičius viršija 80), todėl natūralu, kad globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičius šiose savivaldybėse yra didţiausias.

Lentelė 18. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir vaikams Klaipėdos rajone Klaipėdos rajono Gargţdų Priekulės paramos socialinių socialinių šeimai centras paslaugų centras paslaugų centras Poreikis (2009) Namuose Institucijoje Institucijoje Dienos socialinė globa 50 33 31 Socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas 88 42 64 Socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas: Šeimos Vaikai Vaikai paslaugų gavėjai 2008 185 44 41 2009 88 42 64

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų planas

Socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir socialinės rizikos vaikams10 rajone teikia Savivaldybės institucijos dienos socialinės globos centrai: Gargţdų socialinių paslaugų centras ir Priekulės socialinių paslaugų centras. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro teiktas socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo socialinės rizikos šeimoms jų namuose paslaugas nuo 2007 m. įsteigus pareigybes pamaţu perėmė seniūnijų socialiniai darbuotojai (dirbti su socialinės rizikos šeimomis). Aktyvi Labdaros ir paramos fondo Gargţdų vaikų globos agentūra (vaikų dienos centras ,,Pastogė“), kurios pagrindinė veikla – vaikų iš socialinės rizikos šeimų socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas. Nepasiturinčioms šeimoms yra skiriama piniginė parama – socialinė pašalpa. Ji teikiama šeimai, kurios pajamos vienam šeimos nariui maţesnės uţ valstybės remiamas pajamas (350 Lt), jeigu šeima atitinka numatomus reikalavimus. Pašalpa skiriama 3 mėnesiams ir sudaro 90 % skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį. Socialinės pašalpos gavėjų šeimos, auginančios ikimokyklinę įstaigą lankančius vaikus, yra atleidţiamos nuo mokesčio uţ darţelį. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone socialinę paramą gavo 727 asmenys, jiems išmokėta 1,776 tūkst. Lt (tai atitinka 204 Lt vidutinę mėnesinį pašalpą). Nagrinėjamo laikotarpio pradţioje socialinės pašalpos gavėjų skaičius rajone kasmet menko ir 2006 m. buvo sumaţėjęs iki 340 (2,5 karto, lyginant su 2004 m.). Situacija ypač suprastėjo dėl ekonominės krizės sąlygoto šeimų pajamų maţėjimo 2009 m., kuomet socialinės pašalpos gavėjų skaičius padvigubėjo ir viršijo 2005 m. lygį.

10 Socialinės rizikos vaikas – vaikas iki 18 metų amţiaus, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudţiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medţiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiką, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių prieţasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.

Išmokėta suma augo dar sparčiau, vidutinis mėnesinės pašalpos dydis per 2004–2009 m. padidėjo 3 kartus – nuo 66 iki 204 Lt.

Paveikslas 75. Socialinės pašalpos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

1000 50 837 800 727 40 35 30 600 508 30

340 369 364 17 400 20 14 204 10 162 9 200 106 10 66 75 89 4

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Klaipėdos Palangos Klaipėdos Neringos sav . sav . r. sav . r. sav . m. sav . m. sav . sav .

Gavėjų (šeimų) skaičius Socialinių pašalpų gavėjų (šeimų) skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų Vidutinė išmoka, Lt/mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas

Nepasiturinčioms šeimoms kompensuojamos būsto šildymo išlaidos ir mokestis šaltam bei karštam vandeniui. 2009 m. Klaipėdos rajone išlaidos būsto ir vandens išlaidų kompensacijoms siekė 598,7 tūkst. Lt, t. y. beveik 3 kartus daugiau nei 2006 m. Šeimoms, auginančioms mokyklinio amţiaus vaikus, skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas mokykloje, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 525 Lt (1,5 VRP). Ypač sunkiai materialiai gyvenančioms šeimoms (skurdo, stichinės nelaimės, sunkios ligos ir kitais ekstremaliais atvejais), gali būti skiriama vienkartinė pašalpa. 2009 m. duomenimis vienkartinę pašalpą Klaipėdos rajone gavo 208 asmenys, bendra pašalpų suma – 72,1 tūkst. Lt. Lyginant su 2006 m. vienkartinių pašalpų gavėjų skaičius sumaţėjo 65 %, išlaidos šioms pašalpoms – 77 %. Numatytais atvejais Savivaldybės lėšomis gali būti dengiamos ir susidariusios šeimų skolos uţ komunalines paslaugas.

Lentelė 19. Kitos išmokos nepasiturintiems asmenims 2006 2007 2008 2009 Pokytis,% Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos Išlaidos, tūkst. Lt 209,4 346,1 533,8 598,7 186% Iš savivaldybių biudţeto mokamos vienkartinės pašalpos socialiai remtiniems asmenims Gavėjų skaičius 586 521 346 208 -65% Išlaidos, tūkst. Lt 307,8 269,2 149,4 72,1 -77%

Šaltinis: Statistikos departamentas

1.5.5 Būstas Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos maţas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas. Savivaldybių institucijose sudaromi šie atskiri sąrašai asmenų (šeimų), turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą: jaunų šeimų; našlaičių ir likusių be tėvų globos; neįgalių asmenų; bendrasis ir socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

Paveikslas 76. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, Klaipėdos rajone

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010)

350 30 27 288 300 25 249 250 221 20 200 172 15 12 150 126 98 10 8 8 6 100 74 6 5 3 50

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Neringos Klaipėdos Šilutės r. Palangos Kretingos Klaipėdos Skuodo r. sav . m. sav . sav . m. sav . r. sav . r. sav . sav .

Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui būstui nuomoti nuomoti tūkstančiui gyventojų

Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone socialinio būsto poreikis kasmet auga: 2004 m. į sąrašus socialiniam būstui nuomoti buvo įrašytos 74 šeimos (236 šeimų nariai), iki 2010 m. šis skaičius išaugo beveik 4 kartus – iki 288 šeimų (758 šeimų nariai). 2010 m. šeimų pasiskirstymas pagal tipą: 89 jaunos šeimos (2004 m. – 29), 72 neįgalūs asmenys (šeimos) (2004 m. – 15), 66 įtrauktos į bendrąjį sąrašą (2004

m. – 28), 38 šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, 23 našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys (2004 m. – 2). Stebimas ţenklus atotrūkis tarp poreikio ir socialinio būsto pasiūlos: kaip rodo 2004– 2010 m. statistika, per metus savivaldybės būsto patalpos išnuomojamos 2–7 šeimoms. Tarp apskrities savivaldybių didţiausias santykinis socialinio būsto poreikis (šeimų, įrašytų socialiniam būstui nuomoti, skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų) yra Neringoje (27 šeimos/1000 gyv.), Klaipėdos rajone šis rodiklis yra palyginti ţemas – 6 šeimos/1000 gyv., maţesnis tik Skuodo rajone – 3 šeimos/1000 gyv. Rajone paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos asmenims11 yra nepakankama. Asmenims, laikinai neturintiems būsto ar gyvenamosios vietos, yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos laikino apgyvendinimo įstaigose. Statistikos departamento duomenimis 2009 m. Klaipėdos rajone laikinojo apgyvendinimo paslaugas teikė 1 įstaiga – Gargţdų socialinių paslaugų centras (priskiriama laikinojo apgyvendinimo įstaigų motinoms ir vaikams tipui). Centre yra 2 planinės vietos, 2009 m. jame gyveno 3 gyventojai. Nakvynės namų rajone nėra. Remiantis Klaipėdos r. savivaldybės 2010 m. socialinių paslaugų plane pateikiama informacija, 2011 m. planuojama prie Viliaus Gaigalaičio globos namų įsteigti nakvynės namus, kuriuose būtų 12–15 vietų benamiams. Šiam projektui įgyvendinti numatytos ES struktūrinių fondų lėšos. Socialinės rizikos asmenims teikiamos maitinimo (2009 m. suteiktos 27 asmenims), socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo paslaugos, vienkartinė piniginė parama.

1.5.6 Socialines paslaugas teikiančios įstaigos Klaipėdos rajono savivaldybėje pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai visoms gyventojų socialinėms grupėms yra šie: ▪ Gargţdų socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas Dauparų-Kvietinių, Dovilų, Gargţdų, Endriejavo, Kretingalės, Sendvario ir Vėţaičių seniūnijų gyventojams. ▪ Priekulės socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas Agluonėnų, Judrėnų, Priekulės ir Veivirţėnų seniūnijų gyventojams. ▪ Klaipėdos rajono paramos šeimai centras teikia socialines paslaugas visų seniūnijų gyventojams.

11 Socialinės rizikos suaugęs asmuo – darbingo amţiaus asmuo, esantis socialiai atskirtas dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudţiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medţiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

▪ Viliaus Gaigalaičio globos namai teikia socialines paslaugas Klaipėdos rajono, pagal galimybes – ir kitų savivaldybių gyventojams.

Lentelė 20. Socialinių paslaugų teikėjų suteiktos paslaugos Paslaugų gavėjų skaičius

2008 2009 2010 Klaipėdos rajono paramos šeimai centras ▪ transporto organizavimas 87 68 73 ▪ pagalba į namus 105 116 104 ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas 185 88 17 ▪ dienos socialinė globa 60 50 49 Gargţdų socialinių paslaugų centras ▪ transporto organizavimo 56 60 59 ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas 44 42 45 ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas asmenims su proto negalia 10 8 7 ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas asmenims su psichine negalia 5 10 10 ▪ dienos socialinė globa senyvo amţiaus asmenims 11 16 13 ▪ dienos socialinė globa asmenims su negalia 30 33 37 ▪ sociokultūrinės paslaugos 13 6 5 ▪ laikinas apnakvindinimas (krizių įveikimo pagalba) 7 - 8 Priekulės socialinių paslaugų centras ▪ informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas 56 55 73 ▪ transporto organizavimas 21 42 42 ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas socialinės rizikos, socialiai remtinų šeimų 41 64 68 vaikams ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas asmenims su negalia ir suaugusiems socialinės - 3 2 rizikos asmenims ▪ dienos socialinė globa senyvo amţiaus asmenims 15 20 24 ▪ dienos socialinė globa asmenims su negalia 30 31 34 ▪ sociokultūrinės paslaugos 38 85 64 ▪ laikinas apnakvindinimas (krizių įveikimo pagalba) - 3 - Viliaus Gaigalaičio globos namai ▪ ilgalaikė socialinė globa 229

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 m. socialinių paslaugų planas

Gargţdų socialinių paslaugų centras įregistruotas 2003 m. rugsėjo 1 d. Įstaigos steigėjas yra Klaipėdos rajono savivaldybė. Ši įstaiga Klaipėdos rajone aptarnauja Gargţdų, Dauparų- Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Kretingalės, Sendvario ir Vėţaičių seniūnijų gyventojus. Tai mišrių socialinių paslaugų biudţetinė įstaiga, teikianti skirtingų rūšių socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms vienos įstaigos bazėje. Socialinės paslaugos orientuotos į šias tikslines grupes: suaugę asmenys su proto negalia, suaugę asmenys su fizine (kompleksine) negalia, suaugę asmenys su psichikos sutrikimais, senyvo amţiaus asmenys (Alzheimerio, Parkinsono liga, senatvinės dimensijos), vaikai iš socialinės rizikos šeimų, socialinių problemų turinčios šeimos ir jose augantys

vaikai (socialinės rizikos šeimos, smurtą patyrę ţmonės, asmenys krizinių situacijų metu), asmenys, pageidaujantys įvaikinti ar globoti vaikus. Centro veikla stiprina Klaipėdos rajono gyventojų socialinio dalyvavimo galimybes, uţtikrina socialinį saugumą ir maţina socialinę atskirtį: ▪ informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, ▪ transporto paslaugų organizavimas, ▪ dienos globos paslaugos suaugusiems asmenims su proto negalia, ▪ dienos globos paslaugos suaugusiems asmenims su fizine (kompleksine) negalia, ▪ dienos globos paslaugos senyvo amţiaus asmenims, ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas socialinės rizikos šeimų vaikams, ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas suaugusiems asmenims su proto negalia, ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas suaugusiems asmenims su psichikos sutrikimais, ▪ krizių įveikimo ir laikino apnakvindinimo paslaugos, ▪ sociokultūrinės paslaugos suaugusiems su negalia ir senyvo amţiaus asmenims, ▪ globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieška, rengimas, atranka, konsultavimas ir pagalbos jiems paslaugų teikimas, ▪ dienos centro paslaugos Klaipėdos rajono visuomeninėms organizacijoms, ▪ savarankiško gyvenimo namai. Projektinė veikla: ▪ Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuota programa „Galiu būti globėju“, skirta globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškai, rengimui, atrankai, konsultavimui ir pagalbos jiems paslaugų teikimui. Gauta suma 2010 metais – 19 400 Lt; ▪ Vaikų dienos centro lankytojams ir jų tėvams (globėjams) skirtas projektas „Kartu mes galime nuveikti daug“, finansuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gauta suma 2010 metais – 41 879 Lt; ▪ Savivaldybės socialinių paslaugų plėtros projektas „Noriu būti globėju“. Gauta suma – 300 Lt. Gargţdų socialinių paslaugų centro veiklos ir paslaugų teikimo trūkumai:

▪ dėl nepakankamo finansavimo darbuotojų darbo uţmokestis ne visada atitinka jų darbo sudėtingumą ir atsakomybę, nėra galimybių materialiai paskatinti aktyviausių darbuotojų, stinga lėšų kelti darbuotojų kvalifikaciją; ▪ atsiţvelgiant į tai, kad vienos įstaigos bazėje teikiama daug skirtingų paslaugų, sudėtinga išgryninti vienos paslaugos materialines sąnaudas, nes skiriasi paslaugų apimtys ir teikiamų dienų (valandų, vienetų) kiekiai, paslaugų sudėtis ir esamų klientų skaičiai; ▪ dalį atokiau gyvenančių dienos globos paslaugų gavėjų įmanoma atsiveţti vos vieną, dvi ar tris dienas per savaitę, nes neleidţia vairuotojo etatinis vienetas ir trūksta lėšų kurui, kitoms transporto išlaidoms; ▪ dėl nepakankamo finansavimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės ypatingai trūksta lėšų transportui; ▪ iš atokesnių kaimo vietovių prastas susisiekimas visuomeniniu transportu (į socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo, sociokultūrines paslaugas lankytojai vyksta savarankiškai). Priekulės socialinių paslaugų centras. Centras įsteigtas 2003 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T11-109 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Priekulės socialinių paslaugų centro įsteigimo“. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T11-431 „Dėl Priekulės socialinių paslaugų centro pertvarkymo“ įstaiga pertvarkyta į biudţetinę įstaigą – Priekulės socialinių paslaugų centrą. 2009 m. gruodţio 2 d. Lietuvos darbo rinkos ir mokymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V(12)-252 „Dėl socialinio darbo metodinių centrų tvirtinimo“ Priekulės socialinių paslaugų centras patvirtintas socialinio darbo metodiniu centru. Tai mišrių socialinių paslaugų biudţetinė įstaiga, teikianti skirtingų rūšių socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms. Centre socialinės paslaugos teikiamos Priekulės, Agluonėnų, Veivirţėnų, Judrėnų seniūnijų gyventojams. 2010 m. centras teikė bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas: ▪ informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, ▪ transporto paslaugų organizavimas ir teikimas, ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas, ▪ dienos globa suaugusiems asmenims su negalia, ▪ dienos globa senyvo amţiaus asmenims,

▪ krizių įveikimas ir laikinas apnakvindinimas, ▪ sociokultūrinės paslaugos. 2010 m. sėkmingai parengta ir įgyvendinta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikų dienos centrų programa „Būkime drauge“ – gautas finansavimas 51 179 Lt. Programoje dalyvavo 64 vaikai iš socialinės rizikos šeimų ir jų tėvai. Priekulės socialinių paslaugų centras, atsiţvelgdamas į specifinius rajono gyventojų poreikius, vykdė projektinę veiklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompleksinių paslaugų vaikui ir motinai (tėvui), esant krizinėje situacijoje, teikimo programa „Mūsų veikla – pagalba vaikui, šeimai krizinėje situacijoje“ – gautas finansavimas 8050 Lt. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. bendradarbiauja su Labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Maisto produktais aprūpintos 36 šeimos, maisto paketų išdalyta uţ 4181 Lt. Kartu su „ Maisto banku“ dalyvauja gerumo akcijose, skatina savanorišką veiklą. Priekulės socialinių paslaugų centro veiklos ir paslaugų teikimo trūkumai: ▪ dėl nepakankamo finansavimo iš Klaipėdos rajono savivaldybės, darbuotojų darbo uţmokestis neatitinka darbo sudėtingumo, atsakomybės, nėra galimybių materialiai paskatinti aktyviausių darbuotojų; ▪ atsiţvelgiant į tai, kad vienos įstaigos bazėje teikiama daug skirtingų paslaugų, sudėtinga išgryninti vienos paslaugos materialines sąnaudas, nes skiriasi paslaugų apimtys ir teikiamų dienų (valandų, vienetų) kiekis, paslaugų sudėtis ir esamų klientų skaičius; ▪ dėl nepakankamo finansavimo ypatingai trūksta lėšų kurui, transportui, todėl atokiau gyvenantiems paslaugų gavėjams teikiamos paslaugos dvi, tris dienas per savaitę. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras teikia tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, aprūpina techninės pagalbos priemonėmis Gargţdų miesto ir Klaipėdos rajono gyventojus. 2010 m. kartu su „Maisto banku“ dalyvavo prieškalėdinėje akcijoje, nuo 2010 m. geguţės mėnesio centras, bendradarbiaudamas su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ kasdien maistu aprūpina socialiai remtinus, maţas pajamas gaunančius Gargţdų miesto gyventojus (211 asmenų). Neteikiamos tik trumpalaikės socialinės globos paslaugos – ,,atokvėpio“, asmenims, kurie dėl tam tikrų prieţasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) negali priţiūrėti artimųjų, kuriems reikalinga nuolatinė prieţiūra. Pagrindinė veikla: ▪ informavimas, konsultavimas, atstovavimas,

▪ transporto paslaugų organizavimas, ▪ pagalba į namus senyviems, neįgaliems asmenims ir šeimoms, ▪ dienos socialinės globos paslaugos klientų namuose, ▪ socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas, ▪ aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. Paramos šeimai centro veiklos ir paslaugų teikimo trūkumai: ▪ dėl nepakankamo finansavimo darbuotojų darbo uţmokestis ne visada atitinka jų darbo sudėtingumą ir atsakomybę, nėra galimybių materialiai paskatinti aktyviausių darbuotojų, nėra lėšų kelti darbuotojų kvalifikaciją; ▪ atsiţvelgiant į tai, kad vienos įstaigos bazėje teikiama daug skirtingų paslaugų, sudėtinga išgryninti vienos paslaugos materialines sąnaudas, nes skiriasi paslaugų apimtys ir teikiamų dienų (valandų, vienetų) kiekis, teikiamų paslaugų sudėtis ir klientų skaičius; ▪ siekiant įgyvendinti LR įstatymų ir nutarimų numatomus reikalavimus biudţetinėms įstaigoms, įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas, ir siekiant teikiamų paslaugų kokybės, trūksta darbuotojų etatų. Viliaus Gaigalaičio globos namų steigėjo teises nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmė Klaipėdos rajono savivaldybė. Globos namai yra stacionari socialinės globos biudţetinė įstaiga. Joje gali gyventi pensinio amţiaus asmenys, turintys didelį specialiųjų poreikių lygį (75 metų ir vyresniems didelių specialiųjų poreikių lygis nebūtinas), kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas, suaugę darbingo amţiaus asmenys su fizine negalia, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir visiškas nesavarankiškumas. Globos namų tikslas – padėti seniems ţmonėms, ţmonėms su negalia patenkinti savo būtinus poreikius, saugoti ir ginti jų teises ir interesus, sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, atkurti sugebėjimus, kad patys galėtų savimi pasirūpinti ir skatinti integruotis į visuomenę. Viliaus Gaigalaičio globos namų uţdaviniai, vykdyti 2010 m.: ▪ teikti socialinę globą, atitinkančią kiekvieno asmens poreikius ir savarankiškumo lygį, ▪ kurti saugią, privatumą uţtikrinančią, specialius poreikius tenkinančią aplinką.

Be Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų, socialines paslaugas rajono gyventojams teikia Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninė, Paupių PSPC Plikių palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius.

Ilgalaikės socialinės globos paslaugas Klaipėdos rajono gyventojams teikia šios įstaigos: Padvarių pensionatas, Macikų socialinės globos namai, Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“, „Smiltelė“. Likusias reikalingas socialines paslaugas Savivaldybė apmoka kituose rajonuose esančioms įstaigoms: Klaipėdos nevalstybinėje specialioje pagrindinėje mokykloje ,,Svetliačiok“. Pagal poreikį paslaugos gali būti perkamos kitų savivaldybių globos namuose, ligoninėse. Socialines paslaugas veiksmingai teikia keletas privačių įstaigų: Labdaros ir paramos fondo Gargţdų vaikų globos agentūra, VšĮ ,,Gyvenimo gija“ (Priekulės m.), VšĮ „Gyvenimo viltis“ (Dovilų mstl.). Kitos daugiausia bendrąsias socialines paslaugas rajono gyventojams teikiančios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos rajono filialas, sutrikusio intelekto ţmonių globos bendrija „Gargţdų viltis“, organizacija „Caritas“, pagyvenusių ţmonių klubas ,,Uţuovėja“, Dovilų klubas ,,Sidabrinė gija“ ir keletas kitų. Nevyriausybinės organizacijos vykdo projektinę veiklą ir yra skatinamos Klaipėdos rajono gyventojams suteikti kuo daugiau bendrųjų socialinių paslaugų. Akyviausiai šią veiklą vykdo Labdaros ir paramos fondo Gargţdų vaikų globos agentūra, kurios pagrindinė veikla – vaikų iš socialinės rizikos šeimų socialinių įgūdţių ugdymas ir palaikymas, VšĮ ,,Gyvenimo gija“. Nuosekliai ir kryptingai dirba Sutrikusio intelekto ţmonių globos bendrija „Gargţdų viltis“, dalyvavusi 3 tarptautiniuose projektuose. 2010 metais NVO projektinei veiklai teikti socialines paslaugas dėl ekonominio sunkmečio skirta tik 10 tūkst. litų.

1.6 Sveikatos apsauga

1.6.1 Sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas Klaipėdos rajone veikia 9 asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris teikia rajono gyventojams visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugas.

Ambulatorinės pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugos Ambulatorines pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas rajone teikia VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų pirminės sveikatos prieţiūros centras, VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos prieţiūros centras, Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Paupių pirminės sveikatos prieţiūros centras, Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga

Kretingalės ambulatorija, IĮ R. Dirginčienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, UAB „Juritmas“, UAB „Paslaugų orbita“.

Lentelė 21. Įstaigos ir jų padaliniai, teikiantys ambulatorines pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas Klaipėdos rajone (2011 m.) Padalinių skaičius Įstaigos (juridinio asmens) pavadinimas 2006 2007 2008 2009 Šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos 1. Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos: 1.1. Gargţdų PSPC: Šeimos medicinos klinikų skaičius 1 1 1 1 Ambulatorijų skaičius 4 4 4 4 Medicinos punktų skaičius 12 12 12 12 1.2. Priekulės PSPC: Medicinos punktų skaičius 1 1 1 1 1.3. Paupių PSPC: Ambulatorijų skaičius 2 2 2 2 1.4. Kretingalės ambulatorija Medicinos punktų skaičius 1 1 1 1 2. Privačios įstaigos: 2.1. IĮ R. Dirginčienės BPG kabinetas Medicinos punktų skaičius 1 1 1 1 2.2. UAB „Juritmas“ Medicinos punktų skaičius 1 1 1 1 2.3. UAB „Paslaugų orbita“ Ambulatorijų skaičius 1 Psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos 1. Gargţdų PSPC Psichikos sveikatos centras 1 1 1 1

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Ambulatorinių pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, teikiančių šeimos gydytojo paslaugas, ir jų padalinių tinklas rajone yra gana platus ir nesikeičia jau daug metų. Per 2006–2010 m. buvo įsteigta tik viena privati įstaiga – Dituvos ambulatorija (UAB „Paslaugų orbita“), kuri teikia šeimos gydytojo paslaugas.

Paveikslas 77. Sveikatos prieţiūros įstaigų geografinis išsidėstymas

PSPC

AMBULATORIJA

BPG KABINETAS SU MEDICINOS PUNKTU

PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS PADALINYS

MEDICINOS PUNKTAS

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2009 m. rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms priklauso viso 42,9 tūkst. asmenų (82,2 % visų rajono gyventojų). Lyginat su 2006 m., prisirašiusių gyventojų skaičius padidėjo tik 0,8 % (326 asmenimis), tačiau gyventojų skaičius rajone per šį laikotarpį išaugo 3,7 tūkst. arba 8 %. Galima manyti, kad neprisirašę prie rajono asmens sveikatos prieţiūros įstaigų gyventojai (17,8 %) naudojasi Klaipėdos miesto ar kitų savivaldybių sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis. Rajone didţiausias gyventojų srautas tenka savivaldybės viešosioms asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms – jos aptarnauja 76,3 % (2006 m. – 82,2 %) gyventojų. Privačioms įstaigoms tenka 5,9 % (2006 m. – 5 %) ţmonių. Neprisirašiusių (yra iš vis neprisirašę arba prisirašę kitoje administracinėje teritorijoje) prie rajono sveikatos prieţiūros įstaigų gyventojų dalis yra 17,8 % (2006 m. – 12,8 %).

Paveikslas 78. Gyventojai, prisirašę prie ambulatorines pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančių rajono įstaigų (% nuo rajono gyventojų)

Klaipėdos rajono gyventojų pasiskirstymas Dinamika Klaipėdos rajone

100 87,2 Vidinis graf ikas: 2006 m. 86,3 83,7 82,3 82,2 17,8 Išorinis graf ikas: 2010 m. 80 82,2 81,3 12,8 78,5 77,6 1,4 76,3 2,3 2,6 60 2,3 3,8 2,5 3,4 6,4 40 59,8 55,7 6,0 12,2

20 5,0 5,0 5,2 4,7 5,9 11,3 0 2006 2007 2008 2009 2010 Gargţdų PSPC Priekulės PSPC Prisirašiusių gy v entojų skaičius iš v iso, % nuo v isų gy v entojų Paupių PSPC Kretingalės ambulatorija sav iv aldy bės v iešosiose įstaigose R. Dirginčienės BPG kabinetas UAB „Juritmas“ priv ačiose įstaigose UAB „Paslaugų orbita“ Neprisirašę rajono PSP įstaigose Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos Stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas rajone teikia 3 įstaigos: VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Paupių PSPC Plikių palaikomojo gydymo, slaugos skyrius ir nuo 2005 m. VšĮ „Gyvenimo gija“ Priekulėje (privati įstaiga). Klaipėdos rajono savivaldybė vykdydama Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane 2004–2012 m. numatytą priemonę „Privačių struktūrų kūrimosi skatinimas, sudarant tokias pat veiklos sąlygas kaip ir savivaldybės slaugos įstaigoms“ suteikė VšĮ „Gyvenimo gija“ patalpas ir sudarė sutartį dėl gyventojams teikiamų paslaugų.

Lentelė 22. Stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas rajone teikiančių

įstaigų rodikliai

Gargţdų „Gyvenimo Paupių PSPC Iš viso: ligoninė Gija“

Pokytis,% Pokytis,% Pokytis,% 2005 2010 Pokytis,% 2005 2010 2005 2010 2005 2010 Lovų skaičius 30 50 67 8 10 25 5 6 20 43 66 53 (metų pabaigoje) Gydytų pacientų 184 344 87 77 66 -14 50 47 -6 311 457 47 stacionare skaičius Lovadienių 10,3 16,2 58 3,6 3,4 -5 1,7 2,2 31 15,5 21,8 41 skaičius, tūkst. Vidutinė gulėjimo 55,6 47,1 -15 46,3 51,4 11 35,0 55,0 57 47,0 47,7 1 trukmė Lovos funkcionavimo 342 344 1 356 340 -4 336 368 10 345 330 -4 rodiklis Lovos apyvarta 6,1 7,3 19 9,8 9,3 -5 9,6 7,0 -27 7,3 7,0 -4

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Per 2005–2010 m. lovų skaičius stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose padidėjo 53 % – nuo 43 iki 66 lovų. Rajone pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-18 nutarimu Nr. 335 patvirtintoje Sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijoje nustatyti medicininei slaugai ir ilgalaikiam palaikomajam gydymui siekiami rezultatai: 2010 m. lovų skaičius 1000 rajono gyventojų – 1,27 lovos, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje teikiama 76 % šių paslaugų, bendras lovos uţimtumas – 330 dienų. Nuo 2007 m. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje teikiamos paliatyvios slaugos paslaugos – 3 lovos. 2010 m. palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos buvo suteiktos 457 pacientams, lyginant su 2005 m., gavusių šią paslaugą asmenų skaičius išaugo 47 %. Lentelėje (ţr. Lentelė 22) pateikti kiekvienos įstaigos rodikliai.

Ambulatorinės psichikos sveikatos paslaugos Ambulatorines psichikos sveikatos paslaugas Klaipėdos rajono gyventojams teikia VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų pirminės sveikatos prieţiūros centro Psichikos sveikatos centras. 2010 m. uţregistruota 8,2 tūkst. pacientų apsilankymų įstaigoje, vidutiniškai vienas asmuo įstaigoje per metus apsilankė 0,19 karto. Lyginant su 2006 m., vidutinis vizitų skaičius išaugo 90 %, o bendras apsilankymų skaičius – 31 %. 2010 m. uţregistruoti 443 pacientų apsilankymai pas psichologus, t. y. 33 % daugiau nei 2006 m.

Lentelė 23. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų pirminės sveikatos prieţiūros centro Psichikos sveikatos centro veiklos rodikliai 2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis, % Aptarnaujamų pacientų skaičius 42526 42524 42469 42085 42402 0% Bendras apsilankymų skaičius įstaigoje 6223 6810 7330 7927 8182 31% Apsilankymų skaičius, tenkantis vienam gyventojui 0,10 0,14 0,17 0,18 0,19 90% Apsilankymų skaičius pas psichologus 332 317 305 468 443 33%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Odontologijos paslaugos Odontologijos paslaugas Klaipėdos rajone teikia pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, ir privatūs odontologijos kabinetai, nesudarę sutarčių su teritorine ligonių kasa.

Įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa: ▪ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų PSPC: Gargţdų šeimos medicinos klinika, Agluonėnų ambulatorija, Vėţaičių ambulatorija, Veivirţėnų ambulatorija. ▪ Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės PSPC. ▪ Klaipėdos rajono savivaldybės Paupių PSPC: Paupių skyrius. ▪ Kretingalės ambulatorija. ▪ IĮ R. Dirginčienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. ▪ UAB „Juritmas“. Pacientų, gyvenančių arčiau Klaipėdos miesto, patogumui Gargţdų PSPC dėl teikiamų paslaugų yra sudariusi sutartį su Paupių PSPC ir Klaipėdos miesto odontologijos poliklinika. Paveiksle (ţr. Paveikslas 79) pateiktas odontologijos įstaigų (be privačių) geografinis išsidėstymas.

Paveikslas 79. Odontologijos įstaigų (be privačių) geografinis išsidėstymas

PAUPIAI

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Greitosios medicinos pagalbos paslaugos Greitosios medicinos pagalbos paslaugas rajone teikia Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyrius, daliai Klaipėdos rajono gyventojų paslaugas

100

pagal sutartį tarp įstaigų teikia Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (5000 gyventojų).

Lentelė 24. Greitosios medicinos pagalbos skyriaus veiklos rodikliai: Perveţimai į Klaipėdos Iškvietimų skaičius Pacientų miesto gydymo įstaigas hospitalizacijos Vidutiniškai Kaimo Miesto Be gydytojo Su gydytojo Iš viso rodiklis,% per parą gyv. gyv. siuntimo siuntimu 2008 7152 19,6 3875 3277 65,0 n.d. n.d. 2009 7022 19,0 3888 3134 66,2 1651 830 2010 7210 19,8 4008 3202 67,5 2161 960

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Per parą Klaipėdos rajone sulaukiama vidutiniškai 19–20 greitosios medicinos pagalbos iškvietimų (trejų paskutinių metų duomenys rodo, kad ţymios kitimo tendencijos nėra). 2010 m. per parą buvo vidutiniškai 19,8 iškvietimų, bendras jų skaičius per metus siekė 7210. Nors absoliutine išraiška iškvietimų skaičius rajone svyruoja, tačiau suteiktos medicinos pagalbos atvejų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų per pastaruosius trejus metus, sumaţėjo nuo 163,1 iki 135,4 iškvietimų/1000 gyv. (17 %). Stebimos šios greitosios medicinos pagalbos paslaugų tendencijos: ▪ auga kaimo gyventojų iškvietimų dalis: 2008 m. ji sudarė 54 %, 2009 m. – 55 %, 2010 m. – 56 %; atitinkamai maţėja miesto gyventojų dalis; ▪ didėja paguldytųjų į ligoninę rodiklis – per 2008–2010 m. tokių grietosios medicininės pagalbos pacientų dalis išaugo nuo 65 iki 67,5 %; ▪ restruktūrizavus VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės paslaugas, įstaigoje nebeteikiamos stacionarinės chirurgijos ir reanimacijos II paslaugos, tai lėmė, kad 2010 m. į Klaipėdos miesto gydymo įstaigas perveţtų pacientų skaičius išaugo 26 % lyginant su 2009 m., perveţtų pacientų santykinė dalis padidėjo nuo 35 % (2009 m.) iki 43 % (2010 m.).

Antrinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugos Antrinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas (ambulatorines ir stacionarines) Klaipėdos rajone teikia VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninė. Gargţdų ligoninėje nuo 2010 m. yra 73 lovos (be slaugos lovų). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-07 nutarimo Nr. 1654 „Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ nuostatas, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninė tapo rajoninio lygio

101

ligonine ir nuo 2010-04-01 nebeteikia stacionarinių chirurgijos ir reanimacijos II paslaugų. Todėl lovų skaičius, lyginant su 2010 m., ligoninėje sumaţėjo 17 vienetų.

Lentelė 25. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės veiklos rodikliai (be slaugos lovų) 2004 2005 2007 2009 2010 Pokytis,% Lovų skaičius (metų pabaigoje) su reanimacijos lovomis 105 100 90 90 73 -30% Gydytų pacientų stacionare skaičius 3602 3953 3363 3634 3034 -16% Lovadienių skaičius, tūkst. 31,4 29,2 23,9 23,7 19,9 -37% Vidutinė gulėjimo trukmė 7,4 7,4 6,6 6,5 6,6 -11% Lovos funkcionavimo rodiklis 298,6 297,6 305,7 291,2 290,8 -3% Lovos apyvarta 40,4 40,3 46,6 44,6 44,3 10%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2010 m. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje gydėsi 3034 pacientai, t. y. 17 % maţiau nei 2009 m. Atitinkamai nuo 23,7 iki 19,9 tūkst. (16 %) sumaţėjo lovadienių skaičius. Šių rodiklių maţėjimas siejamas su 2010 m. įvykusiu paslaugų restruktūrizavimu (nuo 2010-04-01 įstaigoje nebeteikiamos stacionarinės chirurgijos ir reanimacijos II paslaugos). VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės veiklos rodiklių pokyčiai: ▪ vidutinė gydymosi stacionare trukmė sutrumpėjo nuo 7,4 iki 6,6 dienų (0,8 dienos arba 11 %), ▪ lovos apyvarta (rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai vienoje stacionaro lovoje gulėjo ligonių per metus) pagerėjo nuo 40 iki 44 pacientų, ▪ bendras lovos uţimtumas sumaţėjo nuo 298 dienų (2004 m.) iki 291 dienų (2010 m.), siekiamas rodiklis – 320 dienų, ▪ padidėjo dienos chirurgijos paslaugų apimtys nuo 189 pacientų (2006 m.) iki 438 pacientų (2010 m.), ▪ per 2006–2010 m. ambulatorinių paslaugų apimtys padidėjo 8,8 %.

Pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugos Pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugas nuo 2007 m. teikia savivaldybės biudţetinė įstaiga Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras). Pagrindinės Biuro veiklos kryptys: visuomenės sveikatos stebėsena, vaikų ir moksleivių pirminė visuomenės sveikatos prieţiūra, visuomenės sveikatos stiprinimas, ugdymas ir kita veikla. Biuras paslaugas teikia ir Skuodo rajono bei Rietavo savivaldybių gyventojams.

102

1.6.2 Sveikatos prieţiūros personalas

Pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugos Šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose Klaipėdos rajone 2010 m. buvo uţimta 32,75 šeimos gydytojo etato, kuriuose dirbo 39 asmenys. Šiuo metu rajone trūksta 3 šeimos gydytojų, tačiau jų stygius vėliau bus didesnis, nes: ▪ Tarp uţimtų etatų tik 71,8 % sudaro šeimos gydytojai, 28,2 % etatų uţima kiti šeimos gydytojo komandos nariai (siekiamas rodiklis – turėtų dirbti tik šeimos gydytojai); ▪ 48,7 % šeimos gydytojų ir jo komandos narių yra vyresni nei 56 metų amţiaus. 69 % (27 asmenys) gydytojų, dirbančių šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose, dirba pagrindinėse pareigose, 31 % (12 asmenų) – antraeilėse pareigose. Tarp šeimos gydytojų daugiau nei vienoje įstaigoje dirba 23 % (6 asmenys) specialistų, o tarp šeimos gydytojų komandos narių ši dalis yra didesnė – svyruoja nuo 33 % iki 100 %. Rajono šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose yra 77,5 slaugytojų ir 3,25 akušerių etatai. Vienam šeimos gydytojo ir jo komandos nario etatui tenka 2,5 slaugytojų ir akušerių etato. Šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose yra 13 uţimtų odontologų etatų, kuriuose dirba 20 asmenų. 70 % (14 asmenų) odontologų pareigos įstaigoje yra pagrindinės, 30 % (6 asmenų) įstaigoje dirba antraeilėse pareigose. Šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose yra 12,75 odontologų padėjėjų etatų (dirba 13 asmenų) ir 0,5 burnos higienisto etato (dirba 1 asmuo). Vienam odontologo etatui vidutiniškai tenka 0,98 padėjėjo etato.

Lentelė 26. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai (2010 m. pabaigoje) Dirba Dirba Uţimta Dirba Trūksta pagrindinėse antraeilėse

etatų asmenų asmenų pareigose pareigose skaičius % skaičius % I. Šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose Šeimos gydytojai: 32,75 39 3 27 69% 12 31% šeimos gydytojai 23,5 26 3 20 77% 6 23% vidaus ligų 1 3 2 67% 1 33% vaikų ligų 5,5 6 4 67% 2 33% chirurgai 1,25 2 0 0% 2 100% ginekologai 1,5 2 1 50% 1 50% Slaugytojai 77,5 81 Akušeriai 3,25 4

Odontologai 13 20 2 14 70% 6 30% Odontologų padėjėjai 12,75 13 0 0% 13 100% Burnos higienistai 0,5 1 1 100% 0 0%

103

Dirba Dirba Uţimta Dirba Trūksta pagrindinėse antraeilėse

etatų asmenų asmenų pareigose pareigose skaičius % skaičius % II. Psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose įstaigose Psichiatrai 2,25 2 2 100% 0 0% Medicinos psichologai 1 2 0 0% 2 100% Slaugytojai 2,5 2 2 100% 0 0% Socialiniai darbuotojai 1,75 2 2 100% 0 0%

III. GMP paslaugas teikiančiose įstaigose Gydytojai 0 Slaugytojai 22,5 19 17 89% 2 11%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje Gargţdų PSPC Psichikos sveikatos centre 2010 m. buvo uţimti 2,25 psichiatrų etatai, kuriuose faktiškai dirbo 2 asmenys. Abiems specialistams pareigos įstaigoje buvo pagrindinės. Be to, įstaigoje taip pat yra 1 medicinos psichologo etatas (dirbo 2 asmenys), 2,5 slaugytojų etatai (dirbo 2 asmenys) ir 1,75 socialinių darbuotojų etato (dirbo 2 asmenys). Vienam psichiatro etatui vidutiniškai tenka 1,1 slaugytojo etatas. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančioje įstaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriuje 2010 m. buvo 22,5 slaugytojų etatai, kuriuose dirbo 19 asmenų.

Lentelė 27. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų pasiskirstymas pagal amţių (2010 m. pabaigoje)

Skaičius Dalis,%

55 55 m. 65 m. 55 m. 65 m.

- - - -

Iš viso Iš viso

46 56 46 56

Iki 45 m. Iki 45 m. Virš 65 m. Virš 65 m. I. Šeimos gydytojo paslaugas teikiančiose įstaigose Šeimos gydytojai: 6 14 16 3 39 15% 36% 41% 8% 100% šeimos gydytojai 5 10 10 1 26 19% 38% 38% 4% 100% vidaus ligų 1 1 1 3 33% 33% 33% 0% 100% vaikų ligų 2 4 6 0% 33% 67% 0% 100% chirurgai 2 2 0% 0% 0% 100% 100% ginekologai 1 1 2 0% 50% 50% 0% 100% Odontologai 9 5 4 18 50% 28% 22% 0% 100% II. Psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose įstaigose Psichiatrai 2 2 0% 100% 0% 0% 100% Medicinos psichologai 1 1 2 0% 50% 50% 0% 100%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

104

Aktualus klausimas yra medikų amţius, ypač šeimos gydytojų. Šias paslaugas teikiančiose įstaigose 48,7% (19 asmenų) gydytojų (be odontologų) yra vyresni nei 55 metų amţiaus, iš jų 3 asmenys vyresni nei 65 metų amţiaus. Tarp odontologų ši problema nėra ryški – 50 % specialistų yra jaunesni nei 46 metų amţiaus. Psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje dirbantys psichiatrai ir medicinos psichologai yra 46–65 metų amţiaus, nėra asmenų, vyresnių nei 65 metų amţiaus.

Antrinės sveikatos prieţiūros paslaugos Antrinės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje 2010 m. pabaigoje buvo 119,7 uţimtų etatų (dirbo 125 asmenys). 2010 m. dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės restruktūrizavimo įstaigoje pradėta teikti gydytojo endokrinologo paslauga, tačiau atleista dalis darbuotojų: ▪ dirbantys nepagrindiniame darbe vidaus ligų gydytojai (2 asmenys/0,5 etato) ir gydytojai anesteziologai-reanimatologai (4 asmenys); ▪ dalis slaugytojų (17 asmenų/18,25 etato; iš jų penkiems įstaiga buvo nepagrindinė darbovietė); ▪ dalis kitų darbuotojų (15 asmenų/15,5 etato).

Lentelė 28. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės personalas (2010 m. pabaigoje) Dirba pagrindinėse Dirba antraeilėse Uţimta Dirba Trūksta pareigose pareigose etatų asmenų asmenų skaičius dalis,% skaičius dalis,% Iš viso: 119,7 125 9 109 87% 16 13% Gydytojai: 36,5 43 9 27 63% 16 37% Medicinos gydytojai 1 1 1 100% - - Vidaus ligų 4,75 4 2 4 100% - - Odos ligų 1 1 1 100% - - Endokrinologai 0,25 1 - - 1 100% Gastroenterologai 0,25 1 - - 1 100% Kardiologai 0,25 1 1 - - 1 100% Neurologai 3 2 2 100% - - Vaikų ligų 2,5 4 3 75% 1 25% Chirurgai 6,75 6 4 67% 2 33% Urologai 0,5 2 1 50% 1 50% Traumatologai 0,25 1 1 - - 1 100% Reanimatologai 5 6 3 50% 3 50% Ginekologai 1,75 2 1 50% 1 50% Oftalmologai 0,75 1 1 1 100% - - Otorinolaringologai 1,75 3 1 2 67% 1 33% Psichiatrai 0,25 1 - - 1 100% Fizinės medicinos ir reabilitacijos 1,5 1 1 1 100% - - Laborantai 4 4 1 4 100% - - Radiologai 1 1 1 - - 1 100% Slaugytojai 82,25 81 81 100% - -

105

Dirba pagrindinėse Dirba antraeilėse Uţimta Dirba Trūksta pareigose pareigose etatų asmenų asmenų skaičius dalis,% skaičius dalis,% Akušeriai 1 1 1 100% - - Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija 2010 m. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje buvo uţimti 36,5 gydytojų etatai, juose dirbo 43 asmenys. Ligoninėje trūksta 9 gydytojų: 2 vidaus ligų gydytojų, kardiologo, traumatologo, oftalmologo, otorinolaringologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialisto, laboranto, radiologo. 63 % (27 asmenims) ligoninėje dirbančių gydytojų pareigos įstaigoje yra pagrindinės, 37 % (16 asmenų) – antraeilės. 2010 m. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninėje buvo uţimti 82,25 slaugytojų etatai (dirbo 81 asmuo) ir 1 akušerio etatas (1 asmuo). Vidutiniškai vienam gydytojo etatui teko 2,3 slaugytojų ir akušerių etatų.

Lentelė 29. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės personalas pagal amţių (2010 m. pabaigoje)

Skaičius Dalis,%

65 65 m. 65 m.

55 55 m. 65 m. 55 m. 65 m.

- - - -

Iš viso Iš viso

46 56 46 56

Iki 45 m. Iki 45 m. Per Per Iš viso: 52 42 23 8 125 42% 34% 18% 6% 100% Gydytojai: 8 10 17 8 43 19% 23% 40% 19% 100% Medicinos gydytojai 1 1 - - 100% - 100% Vidaus ligų 2 2 4 - - 50% 50% 100% Odos ligų 1 1 - - - 100% 100% Endokrinologai 1 1 - - 100% - 100% Gastroenterologai 1 1 - 100% - - 100% Kardiologai 1 1 - - 100% - 100% Neurologai 2 2 - - 100% - 100% Vaikų ligų 2 2 4 - 50% 50% - 100% Chirurgai 1 1 3 1 6 17% 17% 50% 17% 100% Urologai 1 1 2 50% - - 50% 100% Traumatologai 1 1 100% - - - 100% Reanimatologai 4 2 6 67% 33% - - 100% Ginekologai 1 1 2 - 50% 50% - 100% Oftalmologai 1 1 - - 100% - 100% Otorinolaringologai 1 1 2 - - 50% 50% 100% Psichiatrai 1 1 - 100% - - 100% Fizinės medicinos ir reabilitacijos 1 1 - - 100% - 100% Laborantai 2 1 1 4 - 50% 25% 25% 100% Radiologai 1 1 - - 100% - 100%

Slaugytojai 44 31 6 81 54% 38% 7% - 100% Akušeriai 1 1 - 100% - - 100%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Dirbančių gydytojų amţius rodo, kad Gargţdų ligoninėje trūks gydytojų specialistų artimiausiu metu – 59 % VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės gydytojų yra vyresni

106

nei 55 metų amţiaus, iš jų net 19 % vyresni nei 65 metų amţiaus. Ligoninėje dirba vienas odos ligų gydytojas ir jo amţius viršija 65 metus, be to, 50 % vidaus ligų gydytojų (2 gydytojai), urologų (1 gydytojas) ir otorinolaringologų (1 gydytojas) taip pat yra vyresni nei 65 metų amţiaus.

Visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugos Pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose įstaigose 2010 m. pabaigoje buvo uţimta 19 etatų, juose dirbo 19 asmenų. Tarp jų didţiausią dalį – 13,5 arba 71 % etatų – sudaro Klaipėdos rajono ir Skuodo rajono mokyklų visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai. Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų uţimtų etatų skaičius siekė 4, tačiau trūko dar 2 asmenų. 47,4 % darbuotojų yra iki 45 metų amţiaus.

Lentelė 30. Pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai (2010 m. pabaigoje)

Skaičius Dalis, %

etatų

Dirba

65 65 m. 65 m.

55 55 m. 65 m. 55 m. 65 m.

Uţimta

asmenų asmenų

Trūksta

- - - -

Iš viso Iš viso

46 56 46 56

Iki 45 m. Iki 45 m.

Per Per Per

Iš viso: 19 19 2 9 9 1 19 47% 47% 5% - 100% Visuomenės sveikatos 4 4 2 3 1 4 75% 25% - - 100% prieţiūros specialistai Klaipėdos r. mokyklų visuomenės sveikatos 8,5 8 3 4 1 8 38% 50% 13% - 100% prieţiūros specialistai Skuodo r. mokyklų visuomenės sveikatos 5 5 2 3 5 40% 60% - - 100% prieţiūros specialistai Kiti 1,5 2 1 1 2 50% 50% - - 100%

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

1.6.3 Visuomenės ir asmens sveikata Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – vienas pagrindinių gyventojų sveikatos rodiklių, tiksliausiai parodantis gyventojų mirtingumo skirtumus. Klaipėdos rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per 2006–2009 m. pailgėjo 2,8 metais iki 72,22 (Lietuvoje vidurkis – 71,77 m.). Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 67,01 metai, moterų – 77,67 metai (beveik 11 metų ilgesnė).

Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliai Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis 2009 m. uţregistruota 372,5 tūkst. gyventojų apsilankymų rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros

107

įstaigose. Vienas prisirašęs gyventojas per metus įstaigoje vidutiniškai apsilanko 9 kartus. Lyginant su 2007 m., vizitų skaičius išaugo 6 %.

Lentelė 31. Apsilankymų skaičius pirminėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose Iš viso, tūkst. Vienam prisirašiusiam gyventojui

2007 2008 2009 Pokytis,% 2007 2008 2009 Pokytis,% Iš viso 350,7 360,5 372,5 6% 8,25 8,51 8,72 6% Pas šeimos gydytoją 188,8 192,7 202,4 7% 4,44 4,55 4,74 7% (ar jo komandos narius) Pas odontologus 18,7 19,9 23,2 24% 0,44 0,47 0,54 24% iš jų: vaikų apsilankymai 6,3 6,6 8,8 39% Pas psichiatrus 6,8 7,3 7,9 16% 0,16 0,17 0,19 16% Pas slaugytojus 143,3 147,9 147,9 3% 3,37 3,49 3,46 3%

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Apsilankymų pas šeimos gydytoją ar jo komandos narius skaičius per 2007–2009 m. išaugo 7 % – nuo 188,8 iki 202,4 tūkst. 2009 m. vidutiniškai vienas prisirašęs gyventojas pas šeimos gydytoją per metus apsilankė 4,74 kartų (2007 m. – 4,44 kartų). 2009 m. pas odontologus uţregistruota 23,2 tūkst. apsilankymų, tarp jų 8,8 tūkst. (38 %) sudaro vaikų apsilankymai. Lyginant su 2007 m., bendras apsilankymų pas odontologus skaičius išaugo 24 %, vaikų – 39 %. Per nagrinėjamą laikotarpį vidutinis vizitų skaičius pas odontologus, tenkantis vienam prisirašiusiam gyventojui, išaugo nuo 0,44 iki 0,54. Apsilankymų skaičius pas psichiatrus 2009 m. siekė 7,9 tūkst. ir 16 % viršijo 2007 m. rodiklį. Per šį laikotarpį vizitų skaičius vienam prisirašiusiam gyventojui išaugo nuo 0,16 iki 0,19. Per 2007–2009 m. gyventojų apsilankymų skaičius pas slaugytojus išaugo nuo 143,3 iki 147,9 tūkst., t. y. 3 %. Vidutiniškai vienas prisirašęs gyventojas pas slaugytojus per metus apsilankė 3,46 kartų (2007 m. – 3,37 kartų).

Mirtingumas Bendri rajono mirtingumo rodikliai ir jų dinamika pateikti 1.1.1 skyriuje (ţr. Paveikslas 3). Apibendrinant, 2005–2007 m. metinis mirusiųjų skaičius Klaipėdos rajone viršijo 600, o nuo 2008 m. svyruoja apie 580–590 mirusiųjų. Pagal gyventojų mirtingumo lygį, Klaipėdos rajone situacija yra geresnė nei apskrityje ar šalyje. 2009 m. tūkstančiui Klaipėdos rajono gyventojų teko 11,2 mirusiųjų, apskrityje šis rodiklis siekė 11,6, šalyje – 12,6.

108

Daţniausios penkios mirties prieţastys Klaipėdos rajone yra: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai augliai, išorinės mirties prieţastys, kvėpavimo sistemos ligos ir virškinimo sistemos ligos (ţr. Paveikslas 80).

Paveikslas 80. Mirtingumas pagal prieţastis, atvejų skaičius/100 000 gyventojų

Mirtingumas pagal prieţastis (2009) Mirtingumas Klaipėdos rajone (2009)

800 800 Vyrai Moterys 698 Lietuva

Klaipėdos apskr. Miestas Kaimas

597

592 566

600 Klaipėdos raj. sav. 600 559

452 410

400 400

288

244

236

218

219

184 183

200 200

134

125

120

39 11 0 0 Kraujotakos Piktybiniai Išorinės Kvėpavimo Virškinimo Kraujotakos Piktybiniai Išorinės Kvėpavimo Virškinimo sist. ligos augliai mirties sist. ligos sist. ligos sist. ligos augliai mirties sist. ligos sist. ligos prieţastys prieţastys

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Klaipėdos rajone 2009 m. šimtui tūkstančių gyventojų teko 592 mirties atvejai nuo kraujotakos sistemos ligų, t. y. 15 % maţiau nei šalyje ir 1 % maţiau nei apskrityje. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rajone pastaraisiais metais maţėja sparčiau nei šalyje ar apskrityje: per 2006–2009 m. mirtingumo lygis rajone sumaţėjo 8 %, šalyje – 3 %, Klaipėdos apskrityje – 1 %. Stebimi ryškūs skirtumai tarp lyčių ir miesto / kaimo gyventojų. Klaipėdos rajone 2009 m. vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 38 % didesnis nei moterų. Miesto gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 23 % didesnis nei kaimo gyventojų. Piktybiniai augliai yra antra pagal daţnumą mirties prieţastis. 2009 m. Klaipėdos rajone šimtui tūkstančių gyventojų teko 219 mirties atvejų nuo piktybinių auglių, t. y. 10 % maţiau nei šalyje ir 7 % maţiau nei apskrityje, tačiau per 2006–2009 m. mirtingumas nuo piktybinių auglių Klaipėdos rajone išaugo 19 %, šalyje – 1 %, apskrityje – 11 %. Klaipėdos rajone 2009 m. miesto gyventojų mirtingumas nuo piktybinių auglių buvo 18 % didesnis nei kaimo gyventojų, vyrų mirtingumas nuo piktybinių auglių moterų rodiklį viršija 2 kartus. Pagal lokalizaciją (ţr. Lentelė 32):

109

▪ Didţiausias mirtingumas rajone yra nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių auglių, tačiau šis rodiklis rajone sparčiai gerėja – per 2007–2009 m. mirtingumas sumaţėjo 36 % (nuo 54 iki 34,6 atvejų/100 000 gyv.). Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai augliai yra daţniausia mirties nuo vėţinių susirgimų prieţastis tarp vyrų. ▪ Rajone stebimas didėjantis mirtingumas nuo skrandţio piktybinių auglių – per 2007–2009 m. išaugo 18 % ir siekė 30,8 atvejų/100 000 gyv. Skrandţio augliai yra antra pagal paplitimą mirties nuo piktybinių auglių prieţastis tarp vyrų ir trečia – tarp moterų. Mirties atvejų skaičius nuo skrandţio piktybinių auglių didėja tarp abiejų lyčių. ▪ Per 2007–2009 m. mirtingumas nuo stotosios ţarnos piktybinių auglių išaugo beveik 3 kartus ir 2009 m. siekė 17,3 atvejų/100 000 gyv. 2009 m. ypač išaugo (nuo 3,7 iki 16 atvejų/100 000 gyv.) moterų mirtingumas, tuo tarpu vyrų mirties atvejų nuo storosios ţarnos piktybinių auglių maţėja. ▪ Daţniausia moterų mirties prieţastis dėl piktybinių auglių yra krūties vėţys. 2009 m. moterų mirtingumas nuo krūties piktybinių auglių siekė 24,2 atvejų/100 000 gyv. ▪ Sparčiai maţėja moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių auglių – per 2007– 2009 m. sumaţėjo 90 % – nuo 36,1 iki 3,7 atvejų/100 000 gyv. ▪ Vyrų mirtingumas nuo priešinės liaukos piktybinių auglių per 2007–2009 m. sumaţėjo 21 % – nuo 32,2 iki 25,5 atvejų/100 000 gyv.

Lentelė 32. Mirtingumas nuo piktybinių auglių pagal lokalizaciją, atvejų skaičius/100 000 gyventojų 2007 2008 2009 Pokytis,% Iš viso: Trachėjos, bronchų ir plaučių p. a. 54,0 44,9 34,6 -36% Skrandţio p. a. 26,0 27,3 30,8 18% Storosios ţarnos p. a. 6,0 7,8 17,3 188% Krūties p. a. 14,0 3,9 13,5 -4% Priešinės liaukos p. a. 12,0 17,6 13,5 13% Gimdos kaklelio p. a. 20,0 5,9 1,9 -91% Moterys: Krūties p. a. 23,9 7,8 24,2 1% Storosios ţarnos p. a. 2,8 3,7 16,0 471% Skrandţio p. a. 13,4 4,0 14,7 10% Trachėjos, bronchų ir plaučių p. a. 16,7 15,7 6,5 -61% Gimdos kaklelio p. a. 36,1 5,9 3,7 -90% Vyrai: Trachėjos, bronchų ir plaučių p. a. 97,2 83,9 74,2 -24% Skrandţio p. a. 28,6 51,7 52,1 82% Priešinės liaukos p. a. 32,2 37,6 25,5 -21%

110

2007 2008 2009 Pokytis,% Storosios ţarnos p. a. 13,9 11,4 3,4 -76%

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Išorinės mirties prieţastys yra trečia pagal daţnumą mirties prieţastis. Per 2006–2009 m. mirtingumas dėl išorinių prieţasčių Klaipėdos rajone sumaţėjo 47 %, šalyje – 21 %, apskrityje – 24 %. 2009 m. Klaipėdos rajone šimtui tūkstančių gyventojų teko 98 mirties atvejai dėl išorinių prieţasčių, t. y. 21 % maţiau nei šalyje ir 18 % maţiau nei apskrityje. Klaipėdos rajone 2009 m. miesto gyventojų mirtingumas dėl išorinių prieţasčių buvo 18 % didesnis nei kaimo gyventojų. Vyrų mirtingumas dėl išorinių prieţasčių moterų rodiklį viršija 17 kartų. Transporto įvykiai yra daţniausia išorinės mirties prieţastis. Per 2006–2009 m. mirtingumas dėl transporto įvykių rajone sumaţėjo 59 %, Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje – 48 %. 2009 m. Klaipėdos rajone mirtingumas dėl transporto įvykių šimtui tūkstančių gyventojų siekė 19 atvejų, t. y. 40 % daugiau nei šalyje ir 37 % daugiau nei Klaipėdos apskrityje. Mirtingumo dėl kitų išorinių prieţasčių rodikliai pateikti lentelėje (ţr. Lentelė 33).

Lentelė 33. Mirtingumas dėl išorinių prieţasčių, atvejų skaičius/100 000 gyventojų 2008 2009 Pokytis,% Pagal prieţastis: Transporto įvykiai 15,6 19,2 23% Tyčiniai susiţalojimai 39,0 17,3 -56% Atsitiktinis paskendimas 13,7 13,5 -1% Nukritimai 13,7 7,7 -44% Intensyvus natūralaus šalčio poveikis 9,8 7,7 -21% Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu 3,9 5,8 49% Pasikėsinimas 3,9 3,8 -3%

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kvėpavimo sistemos ligos yra ketvirta pagal daţnumą Klaipėdos rajono gyventojų mirties prieţastis. Per 2006–2009 m. mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų Klaipėdos rajone išaugo 66 %, apskrityje – 1 %, o šalyje sumaţėjo 7 %. 2009 m. Klaipėdos rajone šimtui tūkstančių gyventojų teko 71 mirties atvejis dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. 52 % daugiau nei šalyje ir 29 % daugiau nei apskrityje. Klaipėdos rajone 2009 m. miesto gyventojų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų 2009 m. buvo 41 % maţesnis nei kaimo gyventojų. Vyrų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų moterų rodiklį viršija 2,3 karto. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų Klaipėdos rajone 2009 m. siekė 60 mirties atvejų/ 100 000 gyv. ir buvo 12 % maţesnis nei šalies lygis. Rajono mieto gyventojų mirtingumas nuo

111

virškinimo sistemos ligų buvo 31 % maţesnis nei kaimo gyventojų. Vyrų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų moterų rodiklį viršijo 48 %.

Suaugusiųjų sergamumas Klaipėdos rajone 2009 m. suaugusiųjų bendras sergamumas, uţregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, siekė 1531,5 susirgimų/1000 gyv. ir buvo 20 % maţesnis nei šalyje ar Klaipėdos apskrityje. Sergamumo lygis rajone 2006–2009 m. laikotarpiu svyravo neţymiai 1531,5– 1571,3 susirgimų/ 1000 gyv. Šalyje stebima sergamumo didėjimo tendencija – per 2006–2009 m. sergamumas išaugo 8 %. Klaipėdos rajone, kaip ir visoje šalyje, uţregistruotas moterų sergamumas ir bendras sergamumas didesnis nei vyrų. 2008 m. moterų sergamumas 37 % viršijo vyrų sergamumą.

Paveikslas 81. Bendras suaugusiųjų sergamumas, uţregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, 1000 gyv.

Suaugusiųjų sergamumas Suaugusiųjų sergamumas pagal lytį Klaipėdos rajone 2500 2500 2017 2000 1992

2000 1864

1857 2000

1839 1837 1840

1816

1787

1709

1553 1535 1532 1455 1447 1452 1500 1500

1000 1000

500 500

0 0 2006 2007 2008 2009 2006 2007 2008 Lietuva Klaipėdos apskritis Klaipėdos raj. sav. Vyrai Moterys

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Klaipėdos rajone tarp suaugusiųjų labiausiai paplitusios ligos yra kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos, urogenitalinės sistemos ir akių ligos. Sergamumas pagal prieţastis pateiktas lentelėje (ţr. Lentelė 34). Klaipėdos rajono gyventojų sergamumas kvėpavimo sistemos, jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos ligomis yra didesnis nei šalyje (šalies lygį atitinkamai viršija 4 % ir 1 %), tačiau sergamumas kraujotakos sistemos ligomis yra maţesnis uţ šalies vidurkį 6 %, urogenitalinės sistemos ligomis – 1 %, akių ligomis – 25 %.

112

Lentelė 34. Bendras suaugusiųjų sergamumas pagal ligas, 1000 gyv. (2009) Klaipėdos raj. Lietuva Klaipėdos apskr. sav. Kvėpavimo sist. ligos 409,7 420,3 427,1 Kraujotakos sist. ligos 275,0 258,0 258,4 Jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sist. ligos 178,6 185,5 180,9 Urogenitalinės sist. ligos 118,1 132,9 117,4 Akių ligos 145,6 136,1 109,9

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Lentelėje (ţr. Lentelė 35) pateiktas Klaipėdos rajono gyventojų sergamumas tarp 18–64 metų amţiaus ir vyresnių nei 65 metų amţiaus gyventojų. 18–64 metų amţiaus gyventojai daţniausiai serga kvėpavimo sistemos, jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos, kraujotakos sistemos, urogenitalinės sistemos ligomis. Vyresni nei 65 metų amţiaus gyventojai daţniausiai serga kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio, griaučių-raumenų sistemos ir akių ligomis.

Lentelė 35. Sergančiųjų Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius 1000 gyventojų pagal amţių ir pagal ligas (2009) 18-64 m. 65+ m. Kraujotakos sist. ligos 105,2 552,8 Jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sist. ligos 121,8 236,8 Kvėpavimo sist. ligos 160,7 202,3 Urogenitalinės sist. ligos 100,0 160,5 Akių ligos 52,0 152,5 Nervų sist. ligos 46,7 117,2 Psichikos ir elgesio sutrikimai 38,5 109,4 Virškinimo sist. ligos 50,5 106,1 Endokrininės sist. ligos 44,7 104,2 Traumos ir kiti išorinių prieţasčių padariniai 79,6 78,7 Odos ir poodţio ligos 48,4 65,2 Infekcinės ir parazitinės ligos 33,4 32,7

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Per 2006–2009 m. sergamumas piktybiniais augliais Klaipėdos rajone išaugo 16 %, šalyje – 22 %, apskrityje – 18 %. Klaipėdos rajone šios ligos paplitimas tarp gyventojų buvo maţiausias nei šalyje ar Klaipėdos apskrityje. Lentelėje (ţr. Lentelė 36) pateiktas Klaipėdos rajono gyventojų sergamumas piktybiniais augliais pagal lokalizaciją.

Lentelė 36. Klaipėdos rajono savivaldybės vyrų ir moterų, sergančių piktybiniais augliais pagal lokalizaciją, skaičius, 1000 gyv. (2009) Vyrai Moterys Trachėjos, bronchų ir plaučių p. a. 0,99 0,3 Odos p. a. 1,1 1,7 Krūties p. a. - 3,1 Gimdos kaklelio p. a. - 1,3

113

Vyrai Moterys Priešinės liaukos p. a. 7,8 - Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

2009 m. Klaipėdos rajone tūkstančiui gyventojų teko 258,4 sergantieji kraujotakos sistemos ligomis, t. y. 5 % maţesnis rodiklis nei bendrai šalyje, skirtumas lyginant su Klaipėdos apskrities rodikliu yra neţymus. Per 2006–2009 m. sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Klaipėdos rajone išaugo 6 %, šalyje – 14 %, apskrityje – 6 %. Klaipėdos rajone 2009 m. moterų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis siekė 198 sergantieji/1000 gyv. ir 73 % viršijo vyrų sergamumo lygį – 114,5 sergančiųjų/1000 gyv. Per 2006–2009 m. moterų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis lygis padidėjo 5 %, vyrų – 1 %.

Vaikų sergamumas Klaipėdos rajone 2009 m. vaikų (0–17 metų amţiaus) bendras sergamumas, uţregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, siekė 2596,5 susirgimų/1000 gyv. Šalyje vaikų sergamumas yra 8 % maţesnis, apskrityje – 5 % maţesnis nei Klaipėdos rajone. Vaikų sergamumo lygis rajone per 2006–2009 m. išaugo 8 %, šalyje – 6 %, Klaipėdos apskrityje – 1 %. Klaipėdos rajono vaikai daţniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, akių ligomis, odos ir poodţio ligomis, jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos ligomis, virškinimo sistemos ligomis. Sergamumo lygis pagal šias ligas pateiktas lentelėje (ţr. Lentelė 37). Klaipėdos rajono vaikų sergamumas šiomis ligomis yra didesnis nei šalyje: kvėpavimo sistemos ligomis – 3 %, akių ligomis – 3 %, odos ir poodţio ligomis – 13 % jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos ligomis – 5 %, virškinimo sistemos ligomis – 7 %.

Lentelė 37. Vaikų bendras sergamumas pagal susirgimus, uţregistruotus ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, 1000 gyv. (2009) Klaipėdos Klaipėdos Lietuva apskr. raj. sav. Bendras sergamumas 2392,8 2458,7 2596,5 Pagal ligas: Kvėpavimo sist. ligos 567,8 576,6 583,6 Akių ligos 174,0 187,1 178,8 Odos ir poodţio ligos 105,6 111,7 119,8 Jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sist. ligos 107,9 94,6 113,3 Virškinimo sist. ligos 102,8 92,5 110,1

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

114

Per 2006–2009 m. vaikų sergamumas akių ligomis Klaipėdos rajone išaugo 13 %, šalyje – 20 %, apskrityje – 24 %. 2009 m. Klaipėdos rajone tūkstančiui vaikų teko 178,8 sergančiųjų akių ligomis, t. y. 3 % daugiau nei šalyje ir 4 % maţiau nei apskrityje. 2009 m. Klaipėdos rajone tūkstančiui vaikų teko 113,3 sergančiųjų jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos ligomis, t. y. 5 % daugiau nei šalyje ir net 20 % daugiau nei apskrityje. Vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir griaučių-raumenų sistemos ligomis Klaipėdos rajone 2006–2008 m. augo, tačiau 2009 m. sumaţėjo iki 2006 m. lygio. Šalyje vaikų sergamumas šiomis ligomis per 2006–2009 m. išaugo 12 %. Klaipėdos apskrityje šis rodiklis 2008–2009 m. maţėjo ir 2009 m. buvo 2 % maţesnis nei 2006 m. 2009 m. Klaipėdos rajone tūkstančiui vaikų teko 110,1 sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis, t. y. 7 % daugiau nei šalyje ir 19 % daugiau nei apskrityje. Nuo 2007 m. vaikų sergamumas virškinimo sistemos ligomis Klaipėdos rajone didėja (išaugo 17 % – nuo 94,5 iki 110,1 sergančiųjų/1000 gyv.). Šalyje ir Klaipėdos apskrityje nėra aiškios vaikų sergamumo šiomis ligomis kitimo krypties. 2004–2009 m. kūdikių ir vaikų, paskiepytų pagal skiepų kalendorių, dalis kasmet maţėjo ir bendrai per šį laikotarpį sumenko 8 procentiniais punktais. Klaipėdos rajone 2009 m. kūdikių ir vaikų, paskiepytų pagal skiepų kalendorių, dalis siekė 90,7 %.

Suaugusiųjų gyvensena 2007 m. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų sveikatos ţinių ir įpročių tyrimą (anketinė apklausa, respondentų skaičius – 387). Tyrimo tikslas – išanalizuoti Klaipėdos rajono gyventojų sveikatos ţinias ir gyvensenos įpročius. Apklausos metu gauti rezultatai atskleidė, kad pusė (50,2 %) Klaipėdos rajono respondentų gyvenimo kokybę vertino gerai (40,7 %) arba labai gerai (9,5 %). Palyginimui, bendrai šalyje gerai arba labai gerai gyvenimo kokybę vertinusių respondentų dalis buvo 19,8 procentinių punktų maţesnė – 30,4 %. Siekiant įvertinti fizinį gyventojų aktyvumą, respondentų buvo klausiama, kaip daţnai jie mankštinasi. Atsakymus, kad mankštinasi 1 kartą per savaitę ar daţniau pasirinko 51,2 % rajono respondentų (kasdien – 14,2 %, 4–6 kartus per savaitę – 7,7 %, 2–3 kartus per savaitę – 18,6 %, 1 kartą per savaitę – 10,7 %), 27,1 % nurodė, kad mankštinasi kelis kartus per metus (ar rečiau), 9,3 %

115

– negali mankštintis dėl ligos. Lyginant su visos šalies gyventojų apklausos rezultatais, Klaipėdos rajone situacija yra prastesnė: ▪ bent kartą per savaitę besimankštinančių respondentų dalis rajone yra 8,8 procentinio punkto maţesnė nei bendrai šalyje (60 %), ▪ kelis kartus per metus ar rečiau besimankštinusiųjų dalis rajone yra 6,2 procentiniais punktais didesnė nei bendrai šalyje (20,9 %), ▪ dėl ligos negalinčių mankštintis respondentų dalis rajone yra 3,2 procentinio punkto didesnė nei bendrai šalyje (6,1 %). Tyrimo metu Klaipėdos rajono gyventojų buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir svorį. Vidutinis Klaipėdos rajono gyventojų ūgis buvo 172 cm, svoris – 75,22 kg. Kūno masės indekso (toliau – KMI) vidurkis – 25,5. Moterų KMI vidurkis buvo kiek didesnis nei vyrų – atitinkamai 25,5 ir 25,3. Kuo vyresni asmenys, tuo KMI vidurkis buvo didesnis. Tačiau rajone buvo maţiau antsvorio turinčių ir nutukusių vyrų ir moterų nei Lietuvoje – atitinkamai 46,4 % ir 52 %. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti rūkymo paplitimą. 32 % Klaipėdos rajono respondentų nurodė, kad rūko kasdien. Rūkymas labiau paplitęs tarp vyrų nei moterų: kad kasdien rūko nurodė 50 % vyrų ir 16,4 % moterų. Lyginant su Lietuvos pasiskirstymu, Klaipėdos rajone rūkančiųjų kasdien dalis yra didesnė tarp visų grupių: bendrai rajone rūkančiųjų dalis yra 5,5 procentiniais punktais didesnė nei šalyje (26,5 %), vyrų dalis didesnė 6,6 procentiniais punktais, moterų – 1,9 procentinio punkto. Siekiant įvertinti gyventojų poţiūrį į saugaus eismo priemones ir jų naudojimą, respondentų buvo klausiama apie saugos dirţus vaţiuojant automobiliu ant priekinės / uţpakalinės sėdynės. Kad vaţiuodami automobiliu ant priekinės sėdynės beveik visada uţsisega saugos dirţą nurodė 57 % Klaipėdos rajono respondentų, ant uţpakalinės sėdynės – 12,3 %. Kad vaţiuodami automobiliu ant priekinės sėdynės saugos dirţų niekada nesisega nurodė 17 % respondentų, vaţiuodami automobiliu ant uţpakalinės sėdynės – 58 %. Klaipėdos rajone vaţiuojant automobiliu ant priekinės sėdynės saugos dirţai segami daug rečiau nei vidutiniškai šalyje: kone nuolat saugos dirţus naudoja 73,9 % šalies gyventojų, Klaipėdos rajone ši dalis 16,9 procentinių punktų maţesnė; niekada saugos dirţų nesega 2,8 % šalies gyventojų, Klaipėdos rajone – 14,2 procentinių punktų daugiau. Vaţiuojant automobiliu ant uţpakalinės sėdynės saugos dirţai segami rečiau nei ant priekinės sėdynės. Įdomu, kad Klaipėdos rajone respondentų dalis, atsakiusi, kad beveik visada

116

uţsisega saugos dirţus, yra beveik 2 kartus didesnė nei Lietuvoje (6,2 %), o atsakiusiųjų, kad niekada nenaudoja – 0,5 procentinio punkto didesnė nei Lietuvoje (57,5 %). Beveik visada šviesos atšvaitus, eidami neapšviesta gatve tamsiu paros metu, rajono gyventojai naudoja du kartus daţniau nei šalies gyventojai (atitinkamai 5,3 % ir 2,6 %), kartais rajono gyventojai juos sega taip pat du kartus daţniau nei šalies gyventojai (atitinkamai 13 % ir 6 %), tačiau 9,3 procentinių punktų daugiau šalies nei rajono gyventojų teigė nevaikštantys neapšviestomis gatvėmis.

Vaikų gyvensena 2008 m. spalio ir lapkričio mėn. Klaipėdos rajono mokyklose buvo atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas (apie jaunų ţmonių gyvenimo būdą ir sveikatą). Tyrime buvo apklausiami trijų amţiaus grupių – 11, 13 ir 15 metų – moksleiviai (5, 7, 9 kl.). Buvo išdalyta 1174 anketų, kurių grįţtamumas – 97,2 proc. (1141 anketos). Pusė tyrime dalyvavusių moksleivių savo sveikatą apibūdino kaip gerą, ketvirtadalis – kaip vidutinę. Labai gera savo sveikatą laiko 23,4 %, bloga ar labai bloga – 1,9 % mokinių. Ne daugiau kaip 30 minučių per dieną pėsčiomis lauke vaikšto 25,2 % mokinių; daugiau kaip valandą – 55,3 % moksleivių. Kasdien ne pamokų metu, laisvalaikiu mankštinasi arba sportuoja ketvirtadalis apklaustųjų, 2 ir daugiau kartų – 47,3 %, kelis kartus per mėnesį arba niekada nesportuoja 27,3 % mokinių. 17,1 % moksleivių svoris pagal tyrimo metu atliktus matavimus buvo per maţas, 5,8 % turėjo antsvorio ir 1,3 % mokinių buvo nutukę. Likusieji 75,8 % moksleivių turėjo normalų kūno svorį. Kada nors rūkę, prisipaţino 60 % mokinių, visai nerūkantys nurodė 77,2 % apklaustųjų, rūko kelis kartus per mėnesį – 10,4 %, kelis kartus per savaitę – 3,8 % moksleivių, rūko kasdien nurodė 8,6 % apklaustųjų. Saugos dirţais vaţiuodami automobiliu ant priekinės sėdynės visada prisisega 77,8 %, kartais – 19,5 %, niekada – 2,1 % mokinių. Saugos dirţais vaţiuodami automobiliu ant uţpakalinės sėdynės visada prisisega gerokai maţiau – tik 40,1 % mokinių, kartais tai daro 36,7 %, niekada – 22,5 % moksleivių. Eidami neapšviesta gatve ar keliu tamsiu paros metu šviesos atšvaitus visada naudoja ketvirtadalis, kartais – 39,7 %, niekada – 32,1 % mokinių.

117

1.6.4 Finansinė informacija 2010 m. Klaipėdos rajono asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimui skirtos lėšos iš visų šaltinių siekė 19,7 mln. Lt, iš šios sumos 11,2 mln. Lt (57 %) sudaro pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų lėšos, 8,5 mln. Lt (43 %) – antrinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų lėšos (ţr. Lentelė 38). Per 2006–2010 m. pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas išaugo 29 % – nuo 8,7 iki 11,2 mln. Lt. 2010 m. lėšų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: PSDF lėšos – 91 %, savivaldybės biudţeto lėšos – 1 %, kitos lėšos – 8 %. Iš viso per 2006–2009 m. iš savivaldybės biudţeto pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms buvo skirta 2,1 mln. Lt. Per 2006–2008 m. laikotarpį įstaigos gavo 2,6 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų. Antrinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas per 2006–2010 m. išaugo 21 % – nuo 7 iki 8,5 mln. Lt. 2010 m. lėšų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: PSDF lėšos – 87 %, savivaldybės biudţeto lėšos – 3 %, kitos lėšos – 10 %. Iš viso per 2006–2009 m. iš savivaldybės biudţeto antrinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms buvo skirta 1,9 mln. Lt.

Lentelė 38. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas pagal lėšų šaltinius, tūkst. Lt ES struktūrinių fondų Savivaldybės biudţeto PSDF lėšos Kitos lėšos lėšos lėšos Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų lėšos 2006 m. 7243,7 492,09 342,4 621,5 2007m. 7984,1 569,41 1333,8 682,5 2008 m. 10573,3 1690,44 241,5 579,1 2009 m. 10254,6 0 101,1 913,2 2010 m. 10248,9 0 98,1 869,8 Iš viso: 2751,94 2116,9 Antrinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų lėšos 2006 m. 6094,2 0 239,1 647,9 2007m. 7555,9 0 152,3 377,2 2008 m. 9039,8 0 576,6 463,0 2009 m. 8982,4 0 633,5 243,3 2010 m. 7370,8 0 249,2 857,4 Iš viso: 0 1850,7

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

2010 m. visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansavimui skirtos lėšos iš visų šaltinių siekė 1,1 mln. Lt (be Rietavo ir Skuodo rajonų savivaldybių lėšų), t. y. 3 kartus daugiau nei 2007 m. (pirmaisiais veiklos metais). Iš viso per 2007–2010 m. įstaigos finansavimui skirta 2,7 mln. Lt, lėšų pasiskirstymas pagal šaltinį: 27 % – Klaipėdos rajono savivaldybės biudţetas, 26 % – valstybės biudţetas, 24 % – ES struktūriniai fondai

118

(ES struktūrinių fondų lėšos buvo skirtos tik 2010 m. ir sudarė 59 % tų metų įstaigos biudţeto), 17 % – PSDF, 6 % – kiti šaltiniai.

Lentelė 39. Visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas pagal lėšų šaltinius, tūkst. Lt Savivaldybės biudţeto Valstybės biudţeto lėšos ES struktūrinių fondų PSDF Kitos lėšos* lėšos** lėšos lėšos Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2007m. 43,9 200,0 0 87,8 32,85 2008 m. 231,8 300,0 0 108,3 52,9 2009 m. 207,0 150,0 0 108,5 53,3 2010 m. 235,5 39,0 643,33 147,3 31,3 Iš viso: 718,2 689,0 643,33 451,9 170,35

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija * be Skuodo r. ir Rietavo savivaldybių skirtų lėšų ** su mokyklų sveikatos prieţiūrai lėšomis

2010 m. vienam Klaipėdos rajono gyventojui asmens sveikatos prieţiūrai (pirminei ir antrinei sveikatos prieţiūrai skirtos lėšos be ES struktūrinių fondų lėšų) teko 378 Lt, o visuomenės sveikatos prieţiūrai – 9 Lt (be ES struktūrinių fondų lėšų). Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų finansavimas vienam gyventojui 2006–2008 m. išaugo 35 % (nuo 314 iki 424 Lt/gyventojui), bet per 2009–2010 m. sumaţėjo 11 %. Visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugų finansavimas vienam gyventojui 2007–2008 m. išaugo nuo 7 iki 14 Lt, tačiau 2010 m. sumaţėjo iki 9 Lt/gyventojui. 2010 m. iš savivaldybės biudţeto asmens sveikatos prieţiūros paslaugoms vienam gyventojui buvo skirta 6,7 Lt, o visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugoms – 4,5 Lt.

1.7 Teritorinė plėtra ir aplinkos apsauga

1.7.1 Teritorinė plėtra Klaipėdos rajono teritorijos plotas yra 133,6 tūkst. ha ir uţima 25,6 % apskrities teritorijos. 2010 m. pradţios duomenimis Klaipėdos rajone 74,4 % teritorijos uţima ţemės ūkio naudmenos, 34,5 % – miškai, 12,6 % – vandenys, uţstatyta teritorija ir keliai – 5,7 %. Kita ţemė (medţių ir krūmų ţeldiniai, pelkės, paţeista ţemė, nenaudojama ţemės) – 6,4 %. Lyginant su 2004 m. pasiskirstymu, 2,1 procentinio punkto nenaudojamos ţemės ir pelkių sąskaita išaugo miško ţemės dalis.

119

Lentelė 40. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos pasiskirstymas pagal tikslą Plotas, tūkst. ha Struktūra, %

2004 2010 Pokytis,% 2004 2010 Pokytis Bendras plotas 133,6 133,6 0,0 100,0 100,0 - Ţemės ūkio naudmenos 74,5 74,4 -0,2 55,8 55,7 -0,1 Miškai 31,8 34,5 8,7 23,8 25,9 2,1 Keliai 2,7 2,7 0,1 2,0 2,0 0,0 Uţstatyta teritorija 2,9 3,0 3,3 2,2 2,3 0,1 Vandenys 12,6 12,6 0,0 9,4 9,5 0,0 Kita 9,1 6,4 -30,1 6,8 4,8 -2,0

Šaltinis: Klaipėdos r. savivaldybės administracija

Kompaktiškai uţstatytos miestų, miestelių ir kaimų teritorijos priskiriamos urbanizuotoms teritorijoms, kurios yra ekonomikos ir paslaugų gyventojams koncentracijos ţidiniai. Gyvenamųjų vietovių tinklo plėtojimas ir gyvenamųjų vietovių potencialo stiprinimas yra svarbus veiksnys maţinant socialinę atskirtį, ypač savivaldybės periferinėse teritorijose. Rajono teritorijos urbanizacijai itin didelį poveikį daro Klaipėdos, turinčios labai ribotus teritorinius rezervus, kaimynystė. Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 2 miestai (Gargţdai ir Priekulė), 7 miesteliai ir 303 kaimai, iš kurių 11 neturi gyventojų. Vyrauja kaimai iki 100 gyventojų (245 kaimai), tačiau vidutinis kaimų dydis yra didesnis uţ apskrities vidurkį. Miestai ir miesteliai rajono teritorijoje išsidėstę gana tolygiai ir sudaro atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą, kuris susideda iš šių elementų12:  Pagrindinio lokalinio centro – rajono savivaldybės centro – Gargţdų miesto.  Vietinių lokalinių centrų: ▪ esamų palaikomų seniūnijų centrų – Priekulės miesto, Dovilų, Vėţaičių, Veivirţėnų ir Kretingalės miestelių bei Slengių kaimo; ▪ esamų plėtojamų seniūnijų centrų – Judrėnų ir Endriejavo miestelių ir Agluonėnų kaimo; ▪ galimas naujai suformuoti seniūnijos centras – Plikių miestelis. Patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane optimaliai formuojant gyvenamųjų vietovių sistemą iškelti šie tikslai: ▪ racionalus ir tikslingas gyventojų koncentracijos subalansavimas, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis,

12 Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2011 m.)

120

▪ uţtikrinti urbanistinių jungčių funkcionavimą, sudarant palankias sąlygas ryšiams tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių ir gretimų rajonų urbanistine sistema, ▪ efektyviai panaudoti gyvenamųjų vietovių potencialą, atsiţvelgiant į gamtines sąlygas ir ūkio plėtros galimybes (turizmo vietovės, centrai, kaimo turizmas), ▪ intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą siekiant racionaliai panaudoti teritorinį potencialą. Tarp rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių ţmonių skaičiumi ir ekonominiu socialiniu potencialu dominuoja savivaldybės centras Gargţdai. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane skirtos šios svarbiausios Gargţdų vystymo kryptys ir funkcijos: ▪ teritorijų pramonės ir verslo plėtrai, taip pat „plyno lauko“ investicijoms, rezervavimas, jų inţinerinės infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas, ▪ teritorijų būsto (taip pat socialinio būsto) plėtrai rezervavimas ir inţinerinis parengimas, ▪ viešųjų erdvių ir rekreacinių funkcijų bei teritorijų plėtra, ▪ susisiekimo ir ryšių tobulinimas su gretimų savivaldybių centrais ir rajono kaimiškosiomis vietovėmis, ▪ savivaldybės lygmens švietimo, sveikatos, kultūros ir socialinės infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas, ▪ lokalinių centrų (pirmiausia seniūnijų centrų) plėtros palaikymas ir rėmimas, ▪ pagrindinių rajono gamybinių funkcijų (ţemės ir miškų ūkio) palaikymas, ▪ kaimiškųjų vietovių integravimas į rekreacinę veiklą ir atitinkamos infrastruktūros plėtojimas, ▪ regioninės politikos vykdymas remiant atokiausiai rajono periferijoje esančias gyvenamąsias vietoves, ▪ miestelių (pirmiausia seniūnijų centrų) ir potencialių rekreacinių kaimiškų vietovių bendrųjų ir specialiųjų planų rengimo organizavimas. Maţesniu mastu ūkinis gyvenimas veikia vietiniuose seniūnijų centruose, kurie savo tarpusavio ryšiais formuoja svarbiausias atramines rajono teritorijos urbanistinio vystymo ašis. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išskirtos šios svarbiausios seniūnijų centrų pagrindinės vystymo kryptys ir funkcijos: ▪ gyvenamųjų vietovių planinės struktūros tobulinimas ir plėtra, įskaitant ir gretimas plėtrai reikalingas teritorijas.

121

▪ seniūnijų centrų socialinės, ekonominės ir inţinerinės infrastruktūros palaikymas, renovacija ir plėtra, ▪ paslaugų gyventojams infrastruktūros tinklo plėtojimas, ▪ seniūnijos teritorijoje esančių bendruomenių veiklos inicijavimas ir rėmimas plėtojant smulkųjį verslą, rekreaciją, vietos papročius, ▪ gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą stiprinant seniūnijos potencialą, ▪ seniūnijose esančių stambesnių gyvenamųjų vietovių inţinerinių infrastruktūrų renovacija ir plėtra bei gyventojų aptarnavimo vystymas, ▪ ryšių su seniūnijos gyvenamosiomis vietovėmis, ypač esančiomis periferijoje, gerinimas, ▪ Klaipėdos kraštui savitų kultūros paveldo ir vietinių tradicijų saugojimas ir puoselėjimas. Pramonės ir verslo vystymui Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išskirtos esamos ir ateityje numatomos pramoninės teritorijos pateiktos lentelėje (ţr. Lentelė 41). Klaipėdos rajono savivaldybėje numatytos penkios planuojamo pramonės vystymo teritorijos, kurios uţima bendrą 1290,0 ha plotą.

Lentelė 41. Esamos ir ateityje numatomos pramoninės teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje Vietovė Siūloma pramonės teritorijos plėtra, ha Laistai (Dovilų sen.) ~ 490,0 Spengiai (Priekulės sen.) ~ 130,0 Kopūstai (Kretingalės sen.) ~ 90,0 Gargţdų pramonės zona ~ 300,0 Rimkai (Dovilų sen.) ~ 280,0

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas 2011 m.)

Bendrajame plane taip pat numatyta, kad Klaipėdos rajono teritorijos vakarinėje dalyje – Klaipėdos miesto kaimynystėje, turi būti sudaromos palankios teritorinės ir infrastruktūrinės sąlygos vystyti gamybą, rezervuojant atitinkamas teritorijas ir jose išlaikant, tobulinant bei kuriant naują inţinerinę infrastruktūrą. Klaipėdos rajono savivaldybėje esamas gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma veiklą, siūloma rezervuoti ateičiai, vystant naują apdirbamąją pramonę, komerciją ir smulkųjį bei vidutinį verslą.

1.7.2 Saugomos teritorijos Klaipėdos rajone 2010 m. pradţios duomenimis 437,17 ha (0,3 %) teritorijos yra konservacinės paskirties. Tai saugomų teritorijų ţemė, kuriai priskiriami rezervatai, rezervacinės apyrubės ir kultūros paveldo objektais uţimti ţemės sklypai. Tai valstybės saugomi ţemės plotai,

122

kuriuose draudţiama bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su šių saugomų teritorijų specialia prieţiūra, tvarkymu ir apsauga. Konservacinės paskirties ţemei Klaipėdos rajono savivaldybėje priskiriamas Pajūrio regioninio parko Plazės gamtinis rezervatas, kuris saugo šiam kraštui būdingų rūšių augalus ir gyvūnus, savitą ţemyninio pajūrio ruoţo gamtinį kraštovaizdį, liekaninės kilmės Plazės eţerą su apyeţeriu ir Maţąjį klifą (pajūrio skardį). Valstybinių rezervatų konservacinės paskirties uţimamas plotas rajone – 233,33 ha (53 % rajono konservacinės ţemės). Šioje zonoje yra grieţčiausias apsaugos reţimas, nevykdoma jokia ūkinė veikla. Konservacinei paskirčiai taip pat priskiriamos neveikiančios senosios kapinės, kurių apsauga uţtikrinama pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Rajone saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų valstybinė konservacinės paskirties ţemė uţima 203,56 ha (47 % rajono konservacinės ţemės). Privati konservacinės paskirties ţemė – 0,28 ha.

Paveikslas 82. Saugomos teritorijos Klaipėdos rajone

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://gis.gamta.lt/), Saugomų teritorijų valstybės kadastras

Klaipėdos rajono saugomų teritorijų ţemėlapis ir teritorijų pasiskirstymas pagal tipą yra pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 82). Rajono teritorijoje yra išsidėsčiusi dalis Pajūrio regioninio parko ir dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko. Rajone yra 2 gamtiniai rezervatai (Naglių, Plaţės), 21 draustinis (10 iš jų priklauso Pajūrio regioniniam parkui arba Kuršių nerijos nacionaliniam

123

parkui), 1 gyvūnijos atkuriamasis sklypas (Kalvių), 2 biosferos poligonai (Kuršių marių, Vainutos miškų), 11 buveinių apsaugai svarbių teritorijų ir 10 paukščių apsaugai svarbių teritorijų. Klaipėdos rajone yra 6 gamtos objektai: akmuo Baravykas, Lapiškės akmuo, Olandų kepurės skardis, Vingio kopa, Svencelės ąţuolas, Šernų ąţuolas.

1.7.3 Oro tarša Oro taršos šaltiniai skirstomi į mobilius ir stacionarius. Klaipėdos regione mobilių taršos šaltinių atitikimą taršos normoms tikrina Jūrinių tyrimo centro kokybės kontrolės skyrius, pavieniai rajonai nėra išskiriami. Bendrai Lietuvoje išmetamų teršalų pasiskirstymas pagal mobilumą yra: 60 % tenka stacionariems objektams, 40 % – mobiliems. Jūrinių tyrimo centro duomenimis ryškėja nuostata, kad automobilių, neatitinkančių reikalavimų pagal išmetamų CO ir CH dujų kiekį, skaičius maţėja. Tai sietina su jaunėjančiu automobilių parku, daugėjančiu skaičiumi tobulesnių automobilių su išmetamųjų dujų katalizatoriais, suodţių filtrais, kurie atitinka Euro 2,3 reikalavimus. Iš stacionarių oro taršos šaltinių (daugiausia energetika ir pramonė) 2009 m. į atmosferą pateko 651,2 tonų teršalų. Iki 2007 m. teršalų emisija rajone gana sparčiai augo ir buvo pasiekusi 940,3 tonas (per 2004–2007 m. padidėjo 27 %). Ši tendencija sustojo 2007 m., per 2008–2009 m. metinis į atmosferą išmestų teršalų kiekis sumaţėjo 31 % (iki 651,2 tonų) ir netgi buvo maţesnis uţ 2004 m. lygį. Tarp teršalų dominuoja dujinės ir skystosios medţiagos, sudarančios 95–96 % teršalų emisijos, kietosios dalelės sudaro 4–5 %. Bendrus Klaipėdos rajono taršos rodiklius didţia dalimi lemia pasikeitęs anglies monoskido išmetimas (ţr. Paveikslas 83) – per 2004–2007 m. anglies monoksido emisija išaugo nuo 326,6 iki 475,7 tonų, bet per 2008–2009 m. sumaţėjo iki 263,2 tonų. Anglies monoksidas tarp į atmosferą patekusių teršalų sudaro 40 %. Remiantis AM Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pagrindiniai anglies monoksido išmetimo šaltiniai yra energetikos sektoriaus objektai. Vertinant bendrą teršalų emisiją, 39 % kiekio tenka lakiesiems organiniams junginiams. 2004–2008 m. šių teršalų emisija svyravo tarp 280–300 tonų, o 2009 m. sumaţėjo ik 256,3 tonų (t. y. 8 % maţiau nei 2004 m.). AM Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento duomenimis pagrindinis šio teršalo šaltinis yra pramonė (daugiausia naftos gavybos įmonės UAB „Minijos nafta“, AB „Geonafta“ ir chemijos pramonės įmonė AB „Neo Group“).

124

Paveikslas 83. Išmetami teršalai Klaipėdos rajone (stacionarūs šaltiniai)

Teršalų išmetimas (tonos) Dujinių ir skystųjų medţiagų išmetimas (tonos) 1000 904,6 940,3 500 776,6 794,3 738,5 905,6 800 865,2 400 651,2 743,8 755,9 600 704,7 300 627,2

400 200

200 100 33,8 32,8 39,4 34,7 38,4 24 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Visi teršalai, tonos Sieros dioksidas Azoto oksidai Kietosios medţiagos, tonos Anglies monoksidai Lakūs organiniai junginiai Dujinės ir skystosios medţiagos, tonos Fluoras ir kiti teršalai Šaltinis: Statistikos departamentas

Azoto oksidų dalis vertinant bendrą rajono teršalų emisiją siekia 14 %, tai atitinka 90,8 tonas. Ţenkliai išaugęs azoto oksidų išmetimas į atmosferą buvo uţfiksuotas 2005–2006 m. (66 %), tačiau nuo tol kinta palyginti nesmarkiai. AM Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento duomenimis pagrindinis šio teršalo šaltinis yra energetikos objektai. Fluoras ir kiti teršalai vertinant bendrą teršalų emisiją sudaro 2 %. Per 2004–2009 m. šių teršalų išmetimas rajone išaugo nuo 1,6 iki 16,2 tonų. 2009 m. į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių pateko 0,7 tonos sieros dioksido, tai sudaro 0,1 % vertinant bendrą struktūrą. Per 2004–2009 m. šio išmetamo teršalo rajone sumaţėjo nuo 38,3 iki 0,7 tonos. AM Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento duomenimis pagrindinis šio teršalo šaltinis yra energetikos objektai.

Paveikslas 84. Taršos ţidinių išsidėstymo schema (2008)

Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba (www.lgt.lt)

125

Taršos ţidinių išsidėstymo schema pateikta paveiksle (ţr. Paveikslas 84). Didţiausia taršos šaltinių koncentracija yra pietinėje rajono dalyje – Veivirţėnų ir Priekulės seniūnijų paribiuose su Agluonėnų seniūnija ir pačioje Agluonėnų seniūnijoje. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone vienam gyventojui tenka 12,5 kg teršalų emisijos, t. y. daug maţiau nei apskrityje (21 kg/gyv.) ar šalyje (19,3 kg/gyv.). Tarp apskrities savivaldybių maţesnis santykinis teršalų išmetimas yra tik Kretingos (10,3 kg/gyv.) ir Skuodo (1,5 kg/gyv.) rajonuose. Didţiausias teršalų išmetimas yra Šilutės rajone (28,5 kg/gyv.) ir Klaipėdos mieste (27,1 kg/gyv.). Nors santykinis teršalų išmetimo rodiklis vienam gyventojui rajone yra palyginti geras, apskrities teršalų pasiskirstymas pagal savivaldybę rodo, kad Klaipėdos miestas (78 % apskrities teršalų emisijos) ir Klaipėdos rajonas (18 %) yra pagrindiniai apskrities teršalų išmetimo ţidiniai.

1.7.4 Vandens telkinių tarša Paviršinių vandenų kokybė priklauso nuo teršalų, patenkančių į vandens telkinius kiekių ir savybių bei pačių vandens telkinių ypatybių. Tarp pagrindinių vandens telkinių teršėjų yra komunalinis (namų ūkis), pramonė ir ţemės ūkis. Gyventojų ir pramonės išleidţiami nutekamieji vandenys priskiriami taškinei taršai, o tarša iš ţemės ūkio vadinama pasklidąja, tuo nurodant skirtingą sklaidos pobūdį.

Paveikslas 85. Nuotekų išleidimas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 300 25 23,0 258 245 244 250 232 20 199 200 169 15 150 10 100 69 6,3 56 4,6 41 5 3,8 3,7 50 22 21 30 0,3 0,0 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Neringos Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Klaipėdos Palangos r. sav . sav . sav . sav . r. sav . m. sav . m. sav . Nuotekų išleidimas iš v iso, tūkst. m3 Išleista uţterštų ar nepakankamai išv aly tų nuotekų, tūkst. m3 Išleista užterštų ar nepakankamai išvalytų nuotekų,%

Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. Klaipėdos rajone išleista 244 tūkst. m3 buitinių ir gamybinių nuotekų. Lyginant su 2004 m., per metus išleistų nuotekų kiekis išaugo 44 %, tačiau dinamika pamečiui rodo, kad 2004–

126

2006 m. buvo stebimi ţenklūs svyravimai, o nuo 2007 m. išleidţiamų nuotekų kiekis daugmaţ panašus. Iki normos išvalytų nuotekų dalis taip pat labai svyruoja: 2004 m. iki normos išvalytos nuotekos sudarė 59 %, 2005–2008 m. – apie 80–90 %, o 2009 m. ši dalis sumaţėjo iki 75 % (2 % nuotekų valyti nereikėjo). Atitinkamai, nepakankamai išvalytų nuotekų dalis 2004 m. siekė 41 %, 2005–2008 m. svyravo apie 10–20 %, o 2009 m. padidėjo iki 23 %. Pagal 2009 m. rezultatus Klaipėdos rajone išleistų uţterštų ar nepakankamai išvalytų nuotekų dalis tarp apskrities savivaldybių yra didţiausia ir stipriai viršija apibendrintą apskrities rodiklį – 1,5 %. 2009 m. Klaipėdos rajone į paviršinius vandenis išleista 321 tūkst. m3 lietaus kanalizacijos paviršinių nuotekų, iš jų 277 tūkst. m3 (86 %) sudarė iki normos išvalytos nuotekos, 18 tūkst. m3 (6 %) nepakankamai išvalytų nuotekų ir 26 tūkst. m3 (8 %) nuotekų be valymo. Bendra Klaipėdos rajono paviršinių vandens telkinių būklė pateikta ţemėlapyje (ţr. Paveikslas 86).

Paveikslas 86. Bendra paviršinių vandens telkinių būklė

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (http://gis.gamta.lt/) Lentelėje (ţr. Lentelė 42) pateiktas upių, kurių atkarpose nėra pasiekta gera bendroji būklė, sąrašas, iš kurio matyti, kad visų upių, išskyrus Akmenos-Danės, ekologinė būklė vertinama

127

vidutiniškai, cheminė būklė yra gera, pagrindinė rizika yra susijusi su ištiesinimu. Akmenos-Danės upėje ekologinė būklė vienoje atkarpoje vertinama blogai (kitose – vidutiniškai), gera cheminė situacija nepasiekta, ir ji priskiriama kokybės rizikos grupei.

Lentelė 42. Upių, kurių atkarpose nepasiekta gera bendra būklė, duomenys Upės, kurios atkarpa yra probleminė, Bendra Rizikos Cheminė Ekologinė pavadinimas būklė grupė būklė būklė Aisė nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Agluona nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Skinija nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Ţelsva nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Trumpė nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Eketė nepasiekta dėl ištiesinimo gera vidutinė Akmena-Danė nepasiekta dėl kokybės nepasiekta gera vidutinė/bloga

Šaltinis: sudaryta remiantis Lietuvos upių baseinų rajonų ţemėlapiu (http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas/)

Viena aktualiausių Klaipėdos rajono paviršinių vandenų kokybės problemų, kaip ir visoje šalyje, yra uţterštumas biogeninėmis (azoto ir fosforo junginiai) ir organinėmis medţiagomis. 2009 m. iš pateiktų upių didţiausias uţterštumas organinėmis medţiagomis buvo Eketės upėje, kur BDS713 siekė 3,03 mgO2/l bei Akmenos-Danės upėje – 2,82 mgO2/l. Visose atrinktose upėse BDS7 rodiklis viršijo 2 mgO2/l, išimtis tik Aisės upė, kur BDS7 siekė 1,43 mgO2/l. Organinės medţiagos į upes patenka su gamybinėmis ir buitinėmis nuotekomis, taip pat gausūs šių medţiagų kiekiai susidaro eutrofikuotose upėse vandens augmenijos irimo procesų metu.

Lentelė 43. Upių uţterštumo rodikliai (2009) BDS7, Bendras N, Bendras P, Upė mgO2/l mg/l mg/l Eketė – ţemiau Plikių 3,03 2,350 0,104 Akmena-Danė – ţiotyse 2,82 2,217 0,089 Skinija – ţemiau Macuičių 2,65 2,325 0,147 Minija – ties Baičiais 2,63 1,525 0,313 Veivirţas – ties Veivirţėnais 2,33 1,039 0,052 Karaliaus Vilhelmo kanalas – 2,13 1,332 0,057 ties Dreverna Aisė – ţemiau Pėţaičių 1,43 1,228 0,036

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra (Valstybinio upių monitoringo duomenys)

Pagrindiniai vandens taršos biogeninėmis medţiagomis šaltiniai yra pasklidoji tarša iš ţemės ūkio teritorijų, ypač azoto ir fosforo trąšų naudojimas, bei ūkio buities ir gamybinės nuotekos, su kuriomis į vandens telkinius patenka teršalai. 2009 m. duomenimis, bendrojo azoto didţiausia

13 Biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras. Rodiklis parodo ištirpusio deguonies kiekį, reikalingą vandenyje esančioms organinėms medţiagoms biochemiškai oksiduoti.

128

leistina koncentracija (2,5 mg/l) nebuvo viršyta nė vienoje iš pateiktų upių. Didţiausias bendrojo azoto kiekis buvo uţfiksuotas Eketės (2,35 mg/l), Skinijos (2,325 mg/l) ir Akmenos-Danės (2,217 mg/l) upėse, maţiausias – Veivirţo upėje (1,039 mg/l). Bendrojo fosforo didţiausia leistina koncentracija yra 0,1 mg/l. 2009 m. Ši norma labiausiai buvo viršijama Minijos upėje (0,313 mg/l), taip pat buvo viršijama Skinijos (0,147 mg/l) ir Eketės (0,104 mg/l) upėse. Maţiausia bendra fosforo koncentracija Aisės upėje – 0,036 mg/l. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 3 nuolat stebimos maudyklos: Minijos upė ties Gargţdais, Minijos upė ties Priekule, Gargţdų karjeras. Klaipėdos rajono savivaldybės vykdomų visuomenės sveikatos prieţiūros funkcijų įgyvendinimo 2010 m. ataskaitos duomenimis, 2010 m. maudymosi sezono metu 68,8 % paimtų vandens ėminių atitiko normas (2009 m. – 100 %).

1.8 Infrastruktūra

1.8.1 Transporto sistema Automobilinių kelių transporto sistema. Klaipėdos rajone labiausiai išvystyta automobilinių kelių transporto sistema. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (patvirtintas 2011 m.) išskiriamos šios urbanistinės integracijos ašys (svarbiausias ir aktyviausias gyvenamųjų vietovių tinklo elementas): ▪ Šalies urbanistinės integracijos ašys, kurias rajono teritorijoje sudaro 1B kategorijos ašys Kaunas-Klaipėda (magistralinis kelias A1) ir Klaipėda-Pagėgiai (magistralinis kelias A1 ir krašto kelias 141). Rajono vakariniame pakraštyje yra nedidelė metropolinės 1A kategorijos ašies atkarpa Klaipėda-Kretinga (krašto kelias 168). ▪ Regioninių urbanistinės integracijos ašių Klaipėdos rajone nėra. ▪ Lokalinės urbanistinės integracijos ašys, jas rajone atstovauja rajono rytinį pakraštį kertanti ašies atkarpa tarp Švėkšnos ir Rietavo, sutampanti su rajoniniais keliais 2231 ir 3209. ▪ Lokalinės jungtys, kurios jungia seniūnijų centrus tarpusavyje ir su rajono savivaldybės centru. Tik Endriejavo, Vėţaičių ir Dovilų seniūnijų centrai jungiasi su Gargţdais krašto keliais 197, 228 ir 227. Kiti seniūnijų centrai su rajono centru ir tarpusavyje jungiasi rajoninių kelių tinklu, kurių trasos kai kuriais atvejais nėra patogios susisiekimui su rajono centru. Ypač tai pasakytina apie Priekulę, neturinčią patogios jungties su Gargţdais.

129

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje esantys Judrėnai labiausiai atskirti nuo rajono centro ir vakarinėje dalyje besiformuojančio urbanistinės koncentracijos arealo, tačiau patogios jungtys su gretimų savivaldybių centrais – Rietavu ir Šilale iš dalies kompensuoja periferinių gyvenamųjų vietovių urbanistinę atskirtį. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyti šie svarbiausi automobilių keliai, jungsiantys Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją su kitais šalies administraciniais centrais ir uţsienio valstybėmis: ▪ transeuropinis IXB transporto koridorius: magistralinis kelias A1 (E85) Klaipėda-Kaunas- Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis; ▪ transeuropinio tinklo koridorius: magistralinis kelias A13 (E272) Vilnius-Panevėţys- Šiauliai-Palanga-Klaipėda; ▪ TEN-T tinklo kelias: Mikytų sankryţa-Šilutė-Klaipėda (dalis krašto kelio 141 Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) su Priekulės aplinkkeliu. Pastarieji du keliai sudaro reikšmingą šiaurės-pietų kryptimi besitęsiantį transporto koridorių, kuris ir vėliau tarnaus tranzitiniams srautams judant tarp Latvijos Respublikos ir Karaliaučiaus srities bei perskirstant poilsiautojų srautus į rekreacines ir poilsines teritorijas vasaros sezono metu. Taip pat numatomas magistralinės reikšmės Klaipėdos pietinis aplinkkelis, kuris tarnaus saugiam tranzitinio ir krovininio transporto srautų judėjimui į Klaipėdos jūrų uostą ir viešąjį logistikos centrą.

130

Paveikslas 87. Klaipėdos rajono kelių tinklas

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija

2009 m. duomenimis Klaipėdos rajono savivaldybėje vietinės reikšmės kelių ilgis siekė 1064 km. Vietinės reikšmės keliai – tokie, kurie naudojami vietiniam susisiekimui, t. y. viešieji keliai (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus keliai (juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai). 2009 m. duomenimis 99 % rajono vietinės reikšmės kelių buvo su danga (bendrai Klaipėdos apskrityje – 89 %, šalyje – 84 %), iš jų 16 % – su patobulinta danga, 83 % – ţvyro danga, likusi dalis, t. y. 1 % – priskiriami grunto kelių kategorijai (t. y. keliai be dangos). Pagal kelių su patobulinta danga dalį Klaipėdos rajonas nesiekia šalies (17 %) ir apskrities (22 %) vidurkio. Atskirai lyginant situaciją apskrities savivaldybėse, labai skiriasi miestų ir rajoninių savivaldybių skirtumai: Neringoje keliai su patobulinta danga sudaro 89 %, Klaipėdos mieste – 69 %, Palangoje – 43 %, o rajoninėse savivaldybėse ši dalis svyruoja nuo 11 % Šilutės rajoje iki 18 % Kretingos rajone. Nagrinėjant gyventojų mobilumo galimybes, svarbi ne tik transporto infrastruktūra, bet ir transporto priemonių prieinamumas, automobilizacijos lygis. Išskiriamos dvi pagrindinės sritys: ▪ individualus mobilumas, t. y. apsirūpinimas individualiomis transporto priemonėmis;

131

▪ kolektyvinis mobilumas, t. y. viešojo transporto paslaugų išvystymas. Klaipėdos rajone uţregistruotų kelių transporto priemonių parką 2009 m. duomenimis sudaro 33,4 tūkst. priemonių, iš jų 81 % (27,1 tūkst.) – individualūs lengvieji automobiliai. Per 2004–2009 m. transporto parkas išaugo 56 % (11,9 tūkst.), individualių lengvųjų automobilių skaičius – 54 % (9,5 tūkst.). Automobilizacijos lygis, pateiktas kaip individualių lengvųjų automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų, per šį laikotarpį rajone išaugo 41 % – nuo 368 iki 520 individualių lengvųjų automobilių/1000 gyv. Pagal automobilizacijos lygį Klaipėdos rajonas apskrityje nusileidţia tik Neringos savivaldybei (633 aut./1000 gyv.) bei viršija tiek apskrities (474 aut./1000 gyv.), tiek šalies (468 aut./1000 gyv.) vidurkį.

Paveikslas 88. Kelių transporto parkas ir automobilizacijos lygis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 40 800 33,4 32,7 633 29,5 30,2 30 600 520 25,0 504 495 477 475 449 21,5 27,1 24,3 26,3 20 23,9 400 20,8 17,6 10 200

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Klaipėdos Palangos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. Klaipėdos sav . r. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . m. sav .

Kelių transporto priemonės iš viso, tūkst. Automobilizacijos lygis (1 000 gyventojų tenka individualių lengvųjų Individualūs lengvieji automobiliai, tūkst. automobilių) Šaltinis: Statistikos departamentas

Nors ir auga automobilizacijos lygis, didelės rajono gyventojų dalies mobilumas priklauso nuo viešojo transporto. Viešojo susisiekimo paslaugas rajone teikia 2 pagrindinės įmonės: UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Veţeta“. 2009 m. Statistikos departamento duomenimis (apima autobusų parko ir kitų privačių veţėjų veiklą) Klaipėdos rajone viešojo transporto autobusai keleivius veţė 28 maršrutais (palyginimui, 2004 m. – 25 maršrutais). Per metus buvo perveţta 601,4 tūkst. keleivių, pastarųjų apyvarta (suminis keleivių nuvaţiuoto atstumo rodiklis) – 26,8 mln. keleivio-kilometrų. Išvedus vidutinius rodiklius, išryškėja, kad vienam gyventojui tenka 11,6 kelionių autobusu per metus, nuvaţiuoto atstumo vienos kelionės metu vidurkis – 44,6 km. Vidutinis vienam gyventojui tenkančių kelionių skaičius per 2004–2009 m. svyravo tarp 11,4–15,2

132

kelionių, o vidutinis kelionės atstumas – 2004–2008 m. svyravo apie 20–30 km, o 2009 m. padidėjo iki 44,6 km (šiuos svyravimus didţia dalimi lemia uţsakomųjų ir specialiųjų reisų pokyčiai).

Paveikslas 89. Naudojimasis keleivių veţimo autobusais paslaugomis

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 40 757,8 739,6 800 80 200

633,5 597,7 601,4 180 30 548,9 32 28 600 60 150 28 48,9 28 23 44,6 25 26,8 36,7 20 400 40 100 18,2 27,9 15,2 18,0 14,0 15,8 10 12,6 200 20 29 50 10,7 17 7,4 9 12 38 29 0 0 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Klaipėdos Palangos Šilutės r. Skuodo r. Kretingos Klaipėdos sav . r. sav . m. sav . sav . sav . r. sav . m. sav . Keleivių apyvarta, mln. keleivio-kilometrų Keleivių veţimas, tūkst. (ašis kairėje) Vidutinis vieno keleivio nuvažiuotas atstumas, km Maršrutų skaičius Vidutiniškai vienam gyventojui tenka kelionių autobusu (ašis kairėje) Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal gyventojų naudojimosi viešųjų autobusų paslaugomis daţnumą Klaipėdos rajono rodiklis viršija tik Neringos savivaldybės rodiklį, tačiau šiose savivaldybėse vidutinis kelionės metu nuvaţiuojamas atstumas yra didţiausias. Klaipėdos miesto specifika lemia, kad gyventojai naudojasi viešojo transportavimo paslaugomis daţniau nei kitose savivaldybėse, tačiau jų nuvaţiuojamas atstumas yra trumpiausias. Didţiausią paklausą Klaipėdos rajone turi reguliarūs vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutai. 2009 m. vietiniams (priemiestiniams) maršrutams teko 71 % keleivių kelionių (vidutinis atstumas – 16,1 km), 19 % – specialiems reisams (vidutinis atstumas – 160,2 km), 7 % – vietiniams (miesto) maršrutams (vidutinis atstumas – 12,5 km), 4 % – uţsakomiesiems reisams (vidutinis atstumas – 60 km).

133

Paveikslas 90. Naudojimasis keleivių veţimo autobusais paslaugomis pagal tipą

Keleivių skaičius, tūkst. Keleivių apyvart, tūkst. keleivio-kilometrų 800 20000

16000 600

12000 400 8000

200 4000

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Reguliarus reisas Reguliarus reisas Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas Tarptautinio susisiekimo maršrutas Tarptautinio susisiekimo maršrutas Specialus reisas Specialus reisas Uţsakomasis reisas Uţsakomasis reisas Šaltinis: Statistikos departamentas

Svarbus kelių transporto sistemos rodiklis yra kelių eismo įvykiai. Klaipėdos rajone 2009 m. buvo uţfiksuoti 79 kelių eismo įvykiai, kurių metu buvo suţeista 90 ţmonių, o 11 asmenų ţuvo. Analizuojat kelių eismo įvykių dinamiką ţenklus situacijos pagerėjimas stebimas 2008 m. Kelių eismo įvykių skaičius, iki tol svyravęs apie 190 (suţeistųjų skaičius 250–300, ţuvusiųjų – 30–40), sumaţėjo iki 109 (suţeistųjų iki 137, ţuvusiųjų iki 7). Nors 2009 m., lyginant su 2008 m., tiek eismo įvykių, tiek suţeistųjų skaičius sumaţėjo, ţuvusiųjų skaičius išaugo nuo 7 iki 11 asmenų. Vidutiniškai Lietuvoje tūkstančiui gyventojų 2009 m. duomenimis tenka 1,1 eismo įvykis, Klaipėdos apskrityje šis rodiklis yra šiek tiek didesnis – 1,3 eismo įvykiai/1000 gyv. Maţiausias avaringumo lygis apskrityje yra Skuodo rajone – 0,5 kelių eismo įvykio/1000 gyv., didţiausias – Neringos savivaldybėje (1,6 eismo įvykiai/1000 gyv.) ir Klaipėdos rajone (1,5 eismo įvykiai/1000 gyv.). Paveiksle (ţr. Paveikslas 91) pateiktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos „juodųjų dėmių“ ţemėlapis. „Juodoji dėmė“ – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruoţe per ketverius metus įvyko ne maţiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (įskaitinis eismo įvykis toks, per kurį ţūva ar suţalojami ţmonės). Tokios pavojingos vietos daţniausiai būna riboto matomumo vieno lygio sankryţos, nepakankamo matomumo kelio ruoţai su maţo spindulio vertikaliomis ir horizontaliomis kreivėmis, kelio ruoţai, kur arti auga medţiai, t. y. ruoţai, kur didesnė rizika pakliūti į eismo įvykį. Didţiausia „juodųjų dėmių“ sankaupa yra krašto kelyje 141. „Juodosios dėmės“ taip pat yra netoli

134

rajono centro Gargţdų, kur magistralinis kelias A1 susikerta su krašto keliais 166 ir 216, tačiau vertinant pagal įvykių skaičių, jų rizikingumas yra maţesnis nei krašto kelyje 141.

Paveikslas 91. Klaipėdos rajono „juodųjų dėmių“ ţemėlapis (2010)

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija

Geleţinkelis. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje yra dvi geleţinkelio linijos, glaudţiai susijusios su Klaipėdos geleţinkelio mazgu: šiaurės vakarinę dalį kertantis tarptautinis magistralinės reikšmės IXB geleţinkelių transporto koridorius Kijevas-Minskas-Vilnius-Šiauliai- Klaipėda ir pietvakarinę savivaldybės dalį kertanti regioninės reikšmės geleţinkelio linija Klaipėda- Pagėgiai-Radviliškis. Pastaroji naudojama kaip rezervinė geleţinkelio šaka. Oro transportas. Klaipėdos rajone, Dirvupių k., 7 km į rytus nuo Klaipėdos miesto centro, yra įsikūręs Klaipėdos aerodromas. Vidaus vandens transportas. Vienintelis Klaipėdos rajono teritorijoje esantis valstybinės reikšmės vandens kelias yra Karaliaus Vilhelmo kanalas (tęsiasi 22 km nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki Minijos upės). Šiuo metu Karaliaus Vilhelmo kanalas yra populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės ţvejybos vieta. 2008 m. rudenį atidaryta Drevernos prieplauka, kurioje įrengta 30 laivų švartavimo vietų, gali priimti maţos gramzdos motorinius laivus arba jachtas su pakeliamu kyliu.

135

1.8.2 Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas Statistikos departamento duomenimis Klaipėdos rajone 2009 m. paimta 1625,6 tūkst. m3 vandens (83 % sudaro poţeminis vanduo), sunaudota – 1642,6 tūkst. m3. Vandens paėmimas iš esmės atitinka sunaudojamo vandens dinamiką (išimtis tik 2006 m.). Klaipėdos rajone praktiškai visas vanduo naudojamas dviem tikslams: ūkio ir buities reikmėms (40 %) ir pramonės reikmėms (60 %). Per 2004–2009 m. vandens kiekis, sunaudotas ūkio ir buities reikmėms sumaţėjo nuo 887 iki 658,4 tūkst. m3 (26 %), vandens kiekis, sunaudotas pramonės reikmėms 2005 m. išaugo 7 kartus (nuo 130 iki 920 tūkst. m3) ir nuo tol svyruoja tarp 748–1241 tūkst. m3, šiuos pasikeitimus lemia gamybinės veiklos apimčių pokyčiai. Vidutinis bendras vandens sunaudojimas vienam gyventojui Klaipėdos apskrityje 2009 m. buvo 62 m3, Klaipėdos rajone šis rodiklis yra beveik 2 kartus maţesnis – 32 m3/gyv. Tarp apskrities savivaldybių maţesnis vandens sunaudojimas yra tik Skuodo (19 m3/gyv.) ir Kretingos (14 m3/gyv.) rajonuose.

Paveikslas 92. Vandens paėmimas ir sunaudojimas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 4000 150 126 120

3000 2838

2682 2595

2156 90 2083

1905 70

2000 62

1642,6

1622 1625,6 1610 53

1164 1073 1000 32 30 19 14

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Šilutės r. Klaipėdos Neringos Palangos Klaipėdos Skuodo r. Kretingos Paimta vandens, tūkst. m3 sav . m. sav . sav . m. sav . r. sav . sav . r. sav . Sunaudota vandens, tūkst. m3 Sunaudota vandens ūkio ir buities reikmėms Sunaudota vandens vineam gyventojui, m3 Sunaudota vandens pramonės reikmėms Šaltinis: Statistikos departamentas

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. 80,4 % rajono gyvenamojo fondo buvo aprūpinti vandentiekio patogumais (patalpose išvedţioti vandentiekio vamzdţiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš gatvės tinklų arba iš artezinių ar kiemo šulinių): miestuose – 95,3 %, kaimuose – 72,2 %. Lyginant su 2004 m., gyvenamųjų patalpų aprūpinimas vandentiekiu rajone išaugo 1,9 procentinio punkto (miestuose – 0,5 procentinio punkto, kaimuose – 2,6 procentinio

136

punkto), tačiau paţymėtina, kad Statistikos departamento surenkami duomenys apie gyventojų aprūpinimą vandentiekio patogumais apima ir aprūpinimą vandeniu iš artezinių ar kiemo šulinių, iš kur tiekiamas vanduo daţnai yra labai blogos kokybės, neatitinka higienos normų reikalavimų. 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone aprūpinimo vandentiekiu lygis buvo aukštesnis nei bendrai šalyje (76,5 %), tačiau nesiekė Klaipėdos apskrities lygio (88,6 %). Tarp apskrities savivaldybių pirmauja miestai, kur apsirūpinimo vandentiekiu lygis viršija 95 %. Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį lenkia tik Šilutės ir Skuodo rajonus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne maţiau kaip 95 % Klaipėdos rajono gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2009 m. tik 56,2 % rajono gyventojų gavo centralizuotai tiekiamą vandenį. Šias paslaugas siūlo AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir pajininkai (29 smulkios centralizuoto vandens tiekimo teritorijos). Eksploatuojama 61 vandenvietė Klaipėdos rajono teritorijoje. AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų tinklų ilgis yra 73,4 km, informacija apie UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ eksploatuojamų tinklų ilgį nepateikta.

Paveikslas 93. Gyvenamojo fondo, kuriame yra vandentiekis ir kanalizacija, dalis, %

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

120 120 2004 Vandentiekis 2009 Kanalizacija

100

94,8 95,3 94,8 95,2

99,3 99,2 96,6

100 96,8

95,2

95,0

80,4

78,5 76,7

80 76,3

72,2

69,6

81,7

80,4

66,5

66,1 78,7

80 76,7

71,1

69,4

67,9 66,7

40 60

Kanalizacija Kanalizacija Kanalizacija

Vandentiekis Vandentiekis Vandentiekis Klaipėdos Palangos Neringos Kretingos Klaipėdos Skuodo r. Šilutės r. Miestas ir kaimas Miestas Kaimas m. sav . m. sav . sav . r. sav . r. sav . sav . sav .

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal pateiktas vandenviečių geriamojo vandens programinės prieţiūros 2009 m. ataskaitas Klaipėdos rajone vandenviečių tiekiamas geriamasis vanduo viršijo toksinių (fluorido), cheminių rodiklių (amonio ir geleţies) leistinas vertes:

137

▪ fluorido leidţiama vertė viršijama 10 vandenviečių; ▪ amonio leidţiama vertė viršijama 48 vandenvietėse; ▪ bendrosios geleţies leidţiama vertė viršijama 39 vandenvietėse. Mikrobiologinių rodiklių (ţarninė lazdelė E. coli ir ţarninis enterokokas) leistinų verčių viršijimas Klaipėdos rajone vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje nenustatytas. Tiekiamas geriamasis vanduo visus reikalavimus atitiko 6 vandenvietėse. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, rajone numatoma plėsti vandentiekio sistemas devyniasdešimt dviejose atskirose gyvenvietėse (Bendrajame plane pateikiamas detalus sąrašas). Bendrai Klaipėdos rajono teritorijoje numatomi vandentiekių tvarkymo darbai: naujų vandentiekių tinklų plėtra; trisdešimties esamų vandenviečių rekonstravimas; dvylikos naujų vandenviečių įrengimas; keturiasdešimt šešių naujų vandens ruošyklų įrengimas. Informacija apie nuotekų išleidimą pateikta 1.7.4 skyriuje. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. 76,7 % rajono gyvenamųjų patalpų turėjo kanalizacijos patogumų (patalpose yra ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius): miestuose – 95,2 %, kaimuose – 66,5 %. Lyginant su 2004 m., bendras miesto ir kaimo lygis išaugo 0,4 procentinio punkto (miestuose – 0,7 procentinio punkto, kaimuose – 0,4 procentinio punkto). 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone aprūpinimo kanalizacija lygis buvo šiek tiek aukštesnis nei bendrai šalyje (75,1 %), tačiau nesiekė Klaipėdos apskrities lygio (87,2 %). Tarp apskrities savivaldybių pirmauja miestai, kur apsirūpinimo vandentiekiu lygis viršija 95 %. Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį lenkia tik Šilutės ir Skuodo rajonus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne maţiau kaip 95 % Klaipėdos rajono gyventojų būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos duomenimis (2011 m.) 28 % rajono savivaldybės gyventojų centralizuotų nuotekų tvarkymo paslaugomis aprūpina AB „Klaipėdos vanduo“, dalį gyventojų centralizuotu nuotekų tvarkymu aprūpina UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ (tikslūs duomenys nepateikti). Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų ilgis yra 96,3 km, informacija apie UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ eksploatuojamų tinklų ilgį nepateikta. Paţymėtina, kad iki 2013 m. centralizuotu nuotekų tvarkymo paslaugomis aprūpinamų gyventojų procentas itin augs, nes tiek AB „Klaipėdos vanduo“, tiek UAB „Klaipėdos rajono

138

vandenys“ šiuo metu įgyvendina ES finansuojamus centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inţinerinės infrastruktūros plėtros projektus. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatoma vystyti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemą devyniasdešimt dviejose gyvenvietėse. Bendrai Klaipėdos rajono teritorijoje numatomi nuotekų ūkio tvarkymo darbai: naujų nuotekų surinkimo tinklų plėtra; rekonstruoti septynias esamas nuotekų valyklas; pastatyti dvidešimt aštuonias naujas nuotekų valyklas; vykdyti išleidţiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę.

1.8.3 Centrinis šildymas Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. 70,6 % rajono gyvenamųjų patalpų turėjo centrinį šildymą (patalpos aprūpintos centrinio šildymo prietaisais, be šilumos šaltinio): miestuose – 89,2 %, kaimuose – 60,1 %. Lyginant su 2004 m., gyvenamųjų patalpų su centriniu šildymu dalis išaugo 0,6 procentinio punkto (miestuose – 0,5 procentinio punkto, kaimuose – 0,6 procentinio punkto). 2009 m. duomenimis Klaipėdos rajone aprūpinimo centriniu šildymu lygis buvo ţemesnis nei bendrai šalyje (73,5 %) ar Klaipėdos apskrityje (81,2 %). Tarp apskrities savivaldybių Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį lenkia tik Šilutės ir Skuodo rajonus.

Paveikslas 94. Gyvenamojo fondo, kuriame yra centrinis šildymas, dalis, %

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

100 100 96,8 89,2 89,7 84,6 77,7 80 80 74,4 70,0 70,6 70,6

59,5 60,1 56,8 60 60 53,6

40 40 Miestas ir kaimas Miestas Kaimas Klaipėdos Palangos Neringos Kretingos Klaipėdos Skuodo r. Šilutės r. m. sav . m. sav . sav . r. sav . r. sav . sav . sav .

2004 2009 Aprūpinimas centriniu šildymu,%

Šaltinis: Statistikos departamentas

Šiluminiai tinklai išvystyti tik Gargţduose ir Vėţaičiuose. Kitose gyvenamosiose vietovėse nesant daugiaaukščių pastatų statybai, juos rengti netikslinga. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta atlikti šiuos Klaipėdos rajono šilumos ūkio patobulinimus:

139

▪ rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; ▪ šilumos gamybai naudoti gamtines dujas ir biokurą; ▪ rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas.

1.9 Viešasis saugumas

2010 m. Klaipėdos rajone buvo uţregistruota 1041 nusikalstama veika, iš jų 945 (91 %) nusikaltimai (iš jų vagystės – 40 %), 96 (9 %) baudţiamieji nusiţengimai. Įvykdomų nusikaltimų skaičius kasmet maţėjo iki 2007 m. (per 2004–2007 m. sumaţėjo 28 %), tačiau suprastėjus ekonominei situacijai nusikalstamumas vėl ėmė augti – per 2007–2010 m. įvykdomų nusikaltimų skaičius išaugo 17 % (didţiąją dalį šio didėjimo lėmė išaugęs vagysčių skaičius). Bendras nusikalstamumo lygis, pateikiamas kaip nusikaltimų skaičius tenkantis 100 000 gyventojų, rajone per 2004–2009 m. sumaţėjo 22 % – nuo 2324 iki 1806 nusikaltimų/100 000 gyv. Palyginimui šalyje 2010 m. nusikalstamumas buvo 2285 nusikaltimai/100 000 gyv., apskrityje – 2249 nusikaltimai/100 000 gyv. Tarp apskrities savivaldybių aukščiausiu nusikalstamumo lygiu pasiţymi Palangos ir Klaipėdos miestai. Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį neišsiskiria.

Paveikslas 95. Nusikalstamumas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009) 1500 4000 250 1243 203 3033 192 1200 1076 200 1041 3000 2873 951 983 853 887 900 1102 150 973 939 945 1851 2000 1806 873 833 1561 600 793 100 114 107 1153 873 1000 300 73 50 45 70 49 52 31 38 61 48 34 0 0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Palangos Klaipėdos Šilutės r. Klaipėdos Neringos Kretingos Skuodo r. Nusikalstamos veikos m. sav . m. sav . sav . r. sav . sav . r. sav . sav . Nusikaltimai 100 000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai 100 000 gyventojų tenka užregistruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Šaltinis: Statistikos departamentas Klaipėdos rajone 2010 m. 56 % uţregistruotų nusikalstamų veikų buvo ištirtos, tai didţiausia dalis per visą nagrinėjamą laikotarpį, ir 2004 m. lygį viršija 13 procentinių punktų. Iki 2009 m. išaiškinamų nusikaltimų dalis nesiekė 50 %, bet 2010 m. nusikaltimų ištyrimo lygis padidėjo 10

140

procentinių punktų (lyginant su 2009 m.) – nuo 45 % iki 55 %. Ištiriamų baudţiamųjų nusiţengimų dalis yra didesnė nei nusikaltimų ir 2010 m. siekė 69 %.

Paveikslas 96. Nusikaltimų ištyrimas

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2010) 100 93 93 87 100

75 74 80 70 69 80 62 70 56 55 55 60 60 54 51 50 50 47 47 43 46 45 55 40 48 47 40 41 43 44 45

20 20

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Neringos Skuodo r. Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Palangos Klaipėdos Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, % sav . sav . r. sav . r. sav . sav . m. sav . m. sav . Ištirtų nusikaltimų dalis, % Ištirtų nusikaltimų dalis, % Ištirtų baudţiamųjų veikų dalis, % Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajonas pagal išaiškinamų nusikaltimų dalį lenkia tiek Lietuvos vidurkį (40 %), tiek Klaipėdos apskrities apibendrintą rodiklį (50 %). Didţiausia nusikaltimų dalis apskrityje išaiškinama Neringoje (93 %) ir Skuodo rajone (70 %). Kitose savivaldybėse ji svyruoja tarp 47–55 %.

1.10 Savivaldybės finansai

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybės biudţeto išlaidos 2009 m. buvo 96,5 mln. Lt. Biudţeto išlaidų augimo tendenciją, vyravusią iki 2008 m., nutraukė ekonomikos nuosmukis ir finansų krizė. Per 2004–2008 m. metinės biudţeto išlaidos padidėjo 79 % – nuo 55,3 iki 99 mln. Lt, o 2009 m. buvo fiksuojamas 3 % sumaţėjimas iki 96,5 mln. Lt. Nagrinėjamu laikotarpiu biudţeto išlaidos viršijo pajamas 2004 m. (0,2 mln. Lt; 0,4 % nuo išlaidų sumos), 2006 m. (1,1 mln. Lt; 1,3 %) ir 2009 m. (0,2 mln. Lt; 0,2 %).

141

Paveikslas 97. Savivaldybės biudţeto pajamos ir išlaidos

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

120 10000

100,6 8000

99,0 96,5

100 96,3

6902 6742

6000

81,2 81,7 81,5 80 80,1

4000

3445 3438

63,8

63,0

2273

2242

2124

2064

1979 1947 1954

60 1937

1852 1856 55,3 55,1 2000

40 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Skuodo r. Šilutės r. Kretingos Klaipėdos Klaipėdos sav . m. sav . sav . sav . r. sav . m. sav . r. sav .

Pajamos, mln. Lt Išlaidos, mln. Lt Pajamos, Lt/gyv. Išlaidos, Lt/gyv.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajone vienam gyventojui tenka 1856 Lt savivaldybės biudţeto išlaidų. Palyginimui, vidutiniškai šalyje – 2049 Lt/gyv. (Klaipėdos rajono rodiklis siekia 90 % šalies lygio), Klaipėdos apskrityje – 2102 Lt/gyv. (Klaipėdos rajono rodiklis siekia 88 % apskrities lygio). Tarp apskrities savivaldybių Klaipėdos rajone savivaldybės išlaidų suma, tenkanti vienam gyventojui, yra maţiausia. Didţiausios išlaidos vienam gyventojui yra Neringos savivaldybėje – 6742 Lt/gyv., tai didţiausia suma šalyje. Detaliau panagrinėjus situaciją šalyje, išryškėja, kad didţiausiuose šalies miestuose ir šalia esančiuose rajonuose savivaldybių išlaidos vienam gyventojui yra vienos maţiausių, pvz., tarp dešimties ţemiausias vietas pagal šį rodiklį Lietuvoje uţimančių savivaldybių patenka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestai ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonai. 2009 m. Klaipėdos rajono savivaldybės biudţeto išlaidų pasiskirstymas pagal funkcijas buvo: 61,2 % sudarė švietimas, 13,1 % – bendros valstybės paslaugos, 9,1 % – socialinė apsauga, 6,4 % – poilsis, kultūra ir religija, 5,1 % – ekonomika, 2 % – aplinkos apsauga, 1,1 % – sveikatos apsauga, 1 % – viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, 0,6 % – būstas ir komunalinis ūkis, 0,1 % – gynyba. Apie du trečdalius biudţeto išlaidų augimo nagrinėjamu laikotarpiu lėmė 86 % (nuo 31,8 iki 59,1 mln. Lt) padidėjusios išlaidos švietimui, švietimo dalis vertinant bendrą išlaidų struktūrą kilstelėjo nuo 57,4 % iki 61,2 %. Per 2004–2008 m. išlaidos bendroms valstybės paslaugoms išaugo 4,4 karto (nuo 5 iki 21,6 mln. Lt), 2009 m. šios išlaidos sumaţėjo 41 % (iki 12,7 mln. Lt). Bendrų valstybės paslaugų sričiai skiriama išlaidų dalis per 2004–2009 m. išaugo nuo 9 % iki 13,1 %. Sveikatos apsaugai tiek 2004 m., tiek 2009 m. buvo skirta 1,1 % biudţeto išlaidų. Visoms kitoms

142

funkcijoms skiriamų biudţeto išlaidų dalis sumaţėjo, labiausiai – 3,7 procentinių punktų (nuo 12,8 % iki 9,1 %) sumaţėjo socialinei apsaugai skiriamų lėšų dalis, taip pat aplinkos apsaugai skiriamų lėšų dalis – 2,6 procentinio punkto (nuo 4,6 % iki 2 %).

Paveikslas 98. Savivaldybės biudţeto išlaidos pagal funkciją

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas, % (2009)

60 3 3 3 2 100 6 4 2 2 2 1 4 0 8 8 5 5 6 3 6 4 6 20 50 8 17 80 8 9 11 10 9 21 5 40 13 14 7 12 6 12 60 11 20 12 30 2

40 25 20 62 61 61 57 54 20 45 10 24

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Klaipėdos Klaipėdos Šilutės r. Kretingos Skuodo r. Palangos Neringos m. sav . r. sav . sav . r. sav . sav . m. sav . sav . CG090 Švietimas, mln. Lt CG090 Šv ietimas CG010 Bendros v alsty bės paslaugos CG010 Bendros valstybės paslaugos, mln. Lt CG100 Socialinė apsauga CG080 Poilsis, kultūra ir religija CG100 Socialinė apsauga, mln. Lt CG040 Ekonomika CG050 Aplinkos apsauga Kitos funkcijos, mln. Lt Kitos f unkcijos Šaltinis: Statistikos departamentas

Klaipėdos rajono savivaldybės biudţeto išlaidų struktūra yra artima kaip ir daugelyje kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių, išsiskiria tik Palangos ir Neringos kurortai, kur maţiau lėšų tenka švietimui, bet didesnė dalis skiriama bendroms valstybės paslaugoms, ekonomikai, o Neringoje – ir aplinkos apsaugai. Taip pat galima išskirti Skuodo rajoną, kur didesnė nei kitose savivaldybėse išlaidų dalis tenka socialinei apsaugai (ţr. Paveikslas 98). Klaipėdos rajono savivaldybės pajamos per 2004–2009 m. padidėjo 75 %, pajamos augo iki 2008 m, o 2009 m. sumaţėjo 4 %. Tarp 2009 m. pajamų 49,6 % sudarė lėšos iš gyventojų pajamų mokesčių, 5,6 % – kitų mokesčių (bendrai iš mokesčių – 55,2 %), 40,3 % – dotacijos, 4,5 % – kitos pajamos. Per 2004–2009 m. pajamos iš mokesčių išaugo 2,4 karto – nuo 22,2 iki 53,2 mln. Lt, mokesčių dalis vertinant pajamas padidėjo nuo 40,4 % iki 55,2 %. Pajamos iš dotacijų per nagrinėjamą laikotarpį išaugo 36 % – nuo 28,5 iki 38,8 mln. Lt, dotacijų dalis vertinant bendrą struktūrą sumaţėjo nuo 51,7 % iki 40,3 %. Pajamos iš kitų šaltinių 2009 m. siekė 4,3 mln. Lt ir buvo 0,4 % maţesnės nei 2004 m., lyginamoji dalis sumaţėjo nuo 7,9 % iki 4,5 %.

143

Paveikslas 99. Savivaldybės biudţeto pajamos pagal šaltinį

Dinamika Klaipėdos rajone Klaipėdos apskrities savivaldybių palyginimas (2009)

60 100 7 11 5 11 4 4 4 50 12 80 25 40 49 40 39 53 53 60 30 40 81 20 65 55 50 47 43 43 10 20

0 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Neringos Palangos Klaipėdos Klaipėdos Kretingos Šilutės r. Skuodo r. sav . m. sav . r. sav . m. sav . r. sav . sav . sav . Mokesčiai, mln. Lt Dotacijos, mln. Lt Mokesčiai, % Dotacijos, % Kitos pajamos, % Kitos pajamos, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas

Vertinant apibendrintus visų šalies savivaldybių duomenis, mokesčiai vertinant biudţeto pajamų struktūrą sudaro 47,8 %, dotacijos – 46,6 %, kitos pajamos – 5,5 %. Apskrityje šis pasiskirstymas yra: 51,2 % – mokesčiai, 41,1 % – dotacijos, 7,7 % – kitos pajamos. Tarp Klaipėdos rajone pajamų mokesčių dalis yra didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (48 %) ar Klaipėdos apskrityje (51 %). Tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių iš mokesčių santykinai daugiau surenkama tik kurortinėse savivaldybėse – Neringoje (81 %) ir Palangos mieste (65 %). Klaipėdos rajone dotacijų dalis vertinant pajamas yra maţesnė nei vidutiniškai šalyje (47 %) ar apskrityje (41 %). Tarp apskrities savivaldybių maţesnė dotacijų dalis yra Neringos (12 %) ir Palangos m. (25 %) ir Klaipėdos m. (39 %) savivaldybėse. Klaipėdos ir Palangos miestuose palyginti didelę dalį sudaro kitos pajamos – apie 11 %, kai kitose savivaldybėse 4–7 %.

1.11 IŠSKIRIAMI TEIGIAMI IR NEIGIAMI VEIKSNIAI

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI Demografija

▪ Gyventojų skaičiaus augimas. Per 2004–2009 ▪ 2009 m. labai suprastėjo migracijos balansas: m. vidutinis gyventojų skaičius rajone gyventojų prieaugis dėl migracijos iki 2009 m. padidėjo 9,7 %, didesnis santykinis augimas svyravo apie 1000 gyventojų, tačiau 2009 m. buvo tik Neringos savivaldybėje. Šios dvi labai sumaţėjus atvykusių asmenų skaičiui bei savivaldybės pirmauja šalyje. toliau augant išvykstančiųjų skaičiui, neto migracija sumaţėjo 7 kartus. ▪ Nuo 2006 m. kasmet daugėja gimstančiųjų. Pagal gimstamumo lygį Klaipėdos rajonas ▪ Tarp emigravusiųjų tarptautinės migracijos

144

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI pirmauja apskrityje. dalis 2004–2008 m. svyravo tarp 10–12 %, o 2009 m. išaugo iki 18 %. ▪ Nuo 2007 m. stebimas didėjantis natūralus gyventojų prieaugis, pagal 2009 m. duomenis ▪ Netolygus gyventojų skaičiaus pasiskirstymas: Klaipėdos rajonas pagal šį rodiklį uţima 4-ąją 41 % ţmonių gyvena keturiose seniūnijose, vietą šalyje. besiribojančiose su Klaipėdos miestu, 29 % – rajono centre Gargţduose, 30 % – likusiose ▪ Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena „jauniausių“ ir labiausiai „jaunėjančių“: šešiose seniūnijose. gyventojų vidutinis amţius 2010 m. pradţios duomenimis buvo 37,7 metai, apskrityje pagal vidutinį gyventojų amţių Šilutės ir Klaipėdos rajonų gyventojai yra „jauniausi“. Turizmas, verslas, ţemės ūkis ▪ MVĮ plėtra. 2011 m. pradţiai Klaipėdos ▪ Nedarbo augimas. Bedarbių skaičius nuo 2008 rajone buvo 975 MVĮ, lyginant su 2004 m., m. ėmė augti ir iki 2010 m. pasiekė 4,6 tūkst., MVĮ skaičius rajone išaugo 28 %, tai t. y. 2,3 karto daugiau nei 2004 m. didţiausias procentinis augimas apskrityje. ▪ Nesiekiama aktyviai pritraukti investicijų ir ▪ Klaipėdos rajone labiausiai išvystyta skatinti veiklą. pramonė, sukurianti 39 % darbo vietų ir ▪ Trūksta sklypų, kuriuos būtų galima pasiūlyti generuojanti beveik pusę sukuriamos investuotojams. pridėtinės vertės. ▪ Nepakankamai išvystytos turizmo paslaugos ir Klaipėdos rajonas, lyginant su kitomis ▪ infrastruktūra: apgyvendinimo, prekybos ir apskrities savivaldybėmis, yra pritraukęs maitinimo. santykinai daugiausia TUI. Rajone vienam gyventojui tenka 14,5 tūkst. Lt sukauptų TUI, ▪ Nėra reikšmingo dydţio turizmo traukos palyginimui, bendrai Lietuvoje – 10,1 tūkst. objektų, o tie, kurie galėtų potencialiai tokiais Lt/gyv., Klaipėdos apskrityje – 8,4 tūkst. tapti, nepakankamai išvystyti. Lt/gyv. ▪ Menka informacijos sklaida. ▪ Klaipėdos rajonas yra patogiai geografiškai išsidėstęs ir turi gerai išvystytą infrastruktūrą (geleţinkelis, autostrada, uostas, dujos). ▪ Klaipėdos rajonas turi turizmo potencialą: teritorija įeina į pajūrio arealą ir ribojasi su Baltijos jūros ir Kuršių marių akvatorijomis, turi patrauklius ir skirtingus nuo kitų šalies regionų rekreacinius išteklius. Švietimas ir sportas ▪ Kasmet gerėja specialistų kvalifikacijos ▪ Ikimokyklinio ugdymo vietų trūkumas (ypač rodikliai (beveik nėra kaitos). Gargţduose), nėra privačių įstaigų. Klaipėdos rajone šimtui vaikų tenka 95 ikimokyklinio ▪ Sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymuisi Gargţdų „Minijos“ vidurinėje mokykloje. ugdymo vietos, tai yra didţiausias santykinis ikimokyklinių vietų trūkumas apskrityje.

145

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI

▪ Plėtojamas neformalus ugdymo tinklas. ▪ Mokinių skaičiaus maţėjimas. Per 2004–2010 m. mokinių skaičius bendrojo lavinimo ▪ Aktyviai vykdomi mokyklų renovavimo projektai ir gerinamas mokyklų aprūpinimas mokyklose sumenko 20 %. Mokinių skaičiaus (visos mokyklos turi prieigą prie interneto, maţėjimą lemia stebėtas gimstamumo siekiama įsigyti kompiuterius). sumaţėjimas 2000–2005 m., tačiau nuo 2006 m. gimstančiųjų skaičius rajone auga, todėl ▪ Aktyviai dalyvaujama vykdant ES projektus. tikėtina, kai minėti vaikai pasieks mokyklinį ▪ Seniūnijos sportiškai aktyvios, rengiami amţių, mokinių maţėjimo tendencija turėtų tradiciniai sportiniai renginiai. sustoti. ▪ Aktuali problema yra mokytojų amţius, nėra pritraukiama jaunų specialistų, 2010–2011 m. duomenimis, rajone specialisto amţiaus vidurkis yra 46,9 metai, 42 % specialistų yra vyresni nei 50 metų, apie 13 % mokytojų yra pensinio amţiaus. ▪ Susiduriama su mokytojų trūkumu: pedagogų stinga Klaipėdos miesto ir rajono centro labiausiai nuo Gargţdų atitolusiose rytinės rajono dalies seniūnijose, ateityje jų trūkumas gali kelti rimtų problemų, siekiant uţtikrinti kokybiškas ugdymo paslaugas. ▪ Stinga logopedų ir kitų mokiniui pagalbą teikiančių specialistų: 2010 m. duomenimis socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo specialistams tenka 102,7 bendrojo lavinimo mokyklos mokinio. ▪ Netolygus neformaliojo ugdymo paslaugų prieinamumas. Šių įstaigų lankymo galimybes daţniausiai lemia vaiko gyvenamoji vieta, šiuo atţvilgiu geriausias sąlygas lankyti tokio pobūdţio įstaigas turi Gargţduose ir Priekulėje gyvenantys moksleiviai. ▪ Sporto bazės išvystymas ir būklė, uţdarų sporto bazių trūkumas kaimuose. Sporto infrastruktūra labiau išvystyta tik miestuose (Gargţduose, Priekulėje). ▪ Ţemas moterų ir vaikų domėjimais sportine veikla. ▪ Nepakankamai dėmesio skiriama mėgėjiškai sportinei veiklai.

146

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI

Kultūra ▪ Mėgėjiškų meno kolektyvų veikloje ▪ Netolygus kultūros įstaigų tinklas rajone. dalyvauja 2,5 % rajono gyventojų (apskrityje ▪ Rekonstrukcijos reikalaujanti kultūros įstaigų daugiau tik Neringoje (5,8 %) ir Kretingos infrastruktūra, prasta materialinė bazė. Ypač rajone (3,1 %). Dalyvių skaičius per 2004– prasta kaimų kultūros centrų techninė 2009 m. išaugo 42 % (381 asmeniu). infrastruktūra. Kultūros centrų, namų, bendruomenių ▪ ▪ Trūksta įsteigtų etatų kultūros srities savitumas, specializacija (pvz. Endriejavas – specialistams bei kvalifikuotų, kultūrinį humoras, Gargţdai – choreografija ir pan.). išsilavinimą turinčių darbuotojų. Nuolat vykstantys, tam tikras tradicijas įgavę ▪ ▪ Pasenęs bibliotekos ir jos filialų knygų ir kasmetiniai seniūnijų, miestelių kultūriniai leidinių fondas. Trūksta naujų, populiarių renginiai. knygų, periodinių leidinių, nepakanka specializuotos literatūros įvairia moksline tema (teisė, ekonomika, socialiniai mokslai). ▪ Ne visi bibliotekos padaliniai yra kompiuterizuoti ir turi prieigą prie interneto. Socialinė apsauga ▪ Rajone maţėja išlaikomo senyvo amţiaus ▪ Maţas NVO įsitraukimas teikiant socialines gyventojų koeficientas: šimtui 15–59 m. paslaugas, ypač trūksta paslaugų smurto ir amţiaus gyventojų tenka 29 pagyvenusių prekybos ţmonėmis aukoms, buvusiems asmenų (šalyje – 33, apskrityje – 30), per kaliniams, sergantiesiems priklausomybių 2005–2010 m. šis skaičius sumaţėjo 2 ligomis ir kt. asmenimis. ▪ Neteikiamos ,,atokvėpio“ paslaugos šeimoms, ▪ Rajono gyventojams teikiamos kokybiškos globėjams ar rūpintojams, dėl tam tikrų socialinės paslaugos namuose ir socialinės prieţasčių (ligos, darbo uţduočių, šeimos globos įstaigose (nestacionariose įstaigose ir reikalų ir pan.) kurį laiką negalintiems stacionarioje – globos namuose). priţiūrėti šeimos narių, kuriems reikalinga prieţiūra. ▪ Renovuotos ir modernizuotos socialinių paslaugų įstaigos gerai pritaikytos paslaugų ▪ Neteikiamos švarinimo ir higienos paslaugos gavėjų poreikiams. socialinės atskirties ir socialiai remtiniems ţmonėms, kurie dėl nepakankamų pajamų ar ▪ Socialines paslaugas teikia ne tik Savivaldybės, bet ir privačios įstaigos, taip skurdo negali pasirūpinti savo švara. uţtikrinama socialinių paslaugų rinkos plėtra. ▪ Trūksta trumpalaikės socialinės globos paslaugų (nakvynės namų) socialinės rizikos ▪ Socialines paslaugas teikiančios įstaigos palyginti tolygiai išsidėsčiusios teritoriniu asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos atţvilgiu, taip uţtikrinamas paslaugų ar jos netekusiems. prieinamumas ir decentralizacija. ▪ Augantis bedarbių skaičius. Per 2009–2010 m. bedarbių skaičius rajone išaugo nuo 0,8 iki 4,6 ▪ Globėjų ir įtėvių rengimas (šią paslaugą teikia ne kiekviena savivaldybė, rajono specialistai tūkst. asmenų. Jaunimo dalis tarp bedarbių per 2005–2009 m. padidėjo nuo 6 % iki 15 %.

147

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI vyksta į kitas savivaldybes vesti mokymus šia ▪ Nepakankama kai kurių socialinių paslaugų tema). decentralizacija ir prieinamumas (pvz. kai kurių Kretingalės, Veivirţėnų, Judrėnų, Endriejavo seniūnijų kaimų gyventojus sudėtinga ir brangu atsiveţti į dienos centrus). ▪ Ţemas apsirūpinimo būstu lygis rajone: 2009 m. duomenimis vienam Klaipėdos rajono gyventojui teko 19,9 m2 naudingojo ploto, kitose apskrities savivaldybėse viršijo 22 m2/gyv., o pirmaujančioje Palangoje siekė 32 m2/gyv. ▪ Socialinio būsto stoka. Per 2004–2010 m. socialinio būsto poreikis išaugo nuo 74 iki 288 šeimų, t. y. beveik 4 kartus. Sveikatos apsauga ▪ Pakankamai sutvarkyta šeimos gydytojų ▪ Šalyje nėra visuomenės sveikatos prieţiūros (ambulatorijų) tinklo materialinė bazė. paslaugų nomenklatūros, metodikų. ▪ Įsteigtas ir savo veiklą aktyviai vykdantis ▪ Chaotiška visuomenės sveikatos prieţiūros visuomenės sveikatos biuras. finansavimo sistema savivaldybėse (finansavimas iš kelių šaltinių). ▪ Klaipėdos rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per 2006–2009 m. pailgėjo ▪ Trūksta gyventojų atsakomybės uţ savo 2,8 metais iki 72,22 ir viršija šalies vidurkį – sveikatą. 71,77 m. ▪ Neaktyvios bendruomenės, vykdančios NVO sveikatinimą. ▪ Nepakankamas šeimos gydytojų skaičius. Šeimos gydytojo komandoje dirba ir kiti gydytojai (vaikų, vidaus ligų, ginekologas, chirurgas). ▪ Gydytojų amţiaus (senėjimo) problema: 48,7 % šeimos gydytojų ir 59 % Gargţdų ligoninės gydytojų yra vyresni nei 56 metų amţiaus. ▪ Šalyje vykdoma antro lygio sveikatos prieţiūros ir paslaugų restruktūrizacija. Teritorinė plėtra ir aplinkos apsauga ▪ Klaipėdos rajono savivaldybėje yra palankios Rajono teritorijos periferinė padėtis ir pakankamai prielaidos urbanizacijai. Vienas iš stipriausiai didelė ekonominė socialinė diferenciacija tarp veikiančių rajono teritorijos urbanizacijos gyvenamųjų vietovių: veiksnių – Klaipėdos, turinčios labai ribotus ▪ Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos teritorinius rezervus, gretimybė. rytinėje dalyje esantys Judrėnai labiausiai

148

TEIGIAMI VEIKSNIAI NEIGIAMI VEIKSNIAI atskirti nuo rajono centro ir vakarinėje dalyje ▪ Patogi Klaipėdos rajono geografinė padėtis (tranzitinis rajonas) ir turi gerai išvystytą besiformuojančio urbanistinės koncentracijos infrastruktūrą (geleţinkelis, autostrada, arealo. uostas, dujos). ▪ Rajono savivaldybės teritorijoje didesniu koncentruojančiu poveikiu pasiţymi rajono ▪ Vykdoma intensyvi gatvių rekonstrukcija. vakarinė dalis, ypač Klaipėdos miesto prieigos ▪ Paviršinio lietaus vandens sferinių planų ir nacionalinio lygmens urbanistinės rengimas. integracijos ašies Kaunas–Klaipėda atkarpa ▪ Įrengiamos lietaus kanalizacijos tinklų tarp Klaipėdos ir Vėţaičių, iš dalies ir iki techninės priemonės, įrenginiai. Endriejavo. ▪ Gyvenviečių aprūpinimas atliekų rūšiavimo Kitos probleminės sritys: konteineriais. ▪ Geriamo vandens kokybė. ▪ Paviršinių vandens telkinių tarša. ▪ Lėta nemotorinių transporto priemonių tinklo plėtra. ▪ Nenuosekliai vykdoma aplinkos taršos monitoringo, stebėsenos sistema. Savivaldybės veikla ▪ Patalpų trūkumas, nėra galimybių padidinti darbo vietų. ▪ Pasenusi ir nedokumentuota informacinių technologijų materialinė / programinė bazė ir tinklai. ▪ Nėra galimybės (dėl patalpų trūkumo) įdiegti klientų aptarnavimo modelio taikant „vieno langelio“ principą. ▪ Didelė dalis projektų vykdomi iš savivaldybės biudţeto, o ne pritraukiant išorinius finansavimo šaltinius. ▪ Netikslinių mokymų perteklius. ▪ Pozityvios informacijos apie savivaldybės vykdomą veiklą trūkumas viešose erdvėse. ▪ Glaudţių ir nuolatinių ryšių, bendradarbiavimo su uţsienio institucijomis trūkumas. ▪ Nėra savivaldybės ilgalaikių investicinių prioritetų.

149

2. KLAIPĖDOS RAJONO VIZIJA IKI 2020 METŲ

KLAIPĖDOS RAJONAS – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neuţgoţia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos.

Aktyvus – aktyvaus turizmo ir rekreacijos centras regione

Jaukus – sutvarkytos viešosios erdvės, parkai, išvystytas pėsčiųjų-dviračių takų tinklas

Patogus – geras susisiekimas, rajono poreikius atitinkanti moderni inţinerinių tinklų infrastruktūra

Švarus – grynas oras, švarus vanduo, ekologiška aplinka

Savitas – rajonas, turintis savo kultūrinį tapatumą, kuriame skatinama kiekvieno ţmogaus pilietinė, kultūrinė ir meninė saviraiška Unikalus – 4 vandenų kraštas, apsuptas natūralios gamtos, tausojantis aplinką

Verslus – išvystyta pramoninė zona prie Klaipėdos, ekologinė ţemdirbystė, aukštas gyventojų uţimtumas tiek mieste, tiek kaime Atviras – išplėtota viešo ir privataus sektoriaus partnerystė ir bendradarbiavimas partnerystei Išprusęs – sudarytos sąlygos vaikų ir jaunimo ugdymui (-si), bendruomenės švietimo plėtrai

Draugiškas – gyvena paslaugūs, draugiški ir bendruomeniški ţmonės

150

3. KLAIPĖDOS RAJONO PLĖTROS KRYPTYS

Atlikus atnaujinamo Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2004–2012 metams įgyvendinimo iki 2011 metų ekspertinį vertinimą, plėtros strateginio plano įgyvendinimo rezultatų statistinę analizę, išanalizavus gyventojų apklausos, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų pasitenkinimo lygį rajono strateginiais pokyčiais, rezultatus ir išsiaiškinus savivaldybės Tarybos narių, administracijos darbuotojų, miesto gyventojų nuomonę bei poziciją miesto plėtros klausimais, atlikus įvairių lygių programinių dokumentų analizę, išsiaiškinant plėtros strateginių krypčių, priemonių ir finansavimo šaltinių bei intensyvumo pokyčius, buvo nustatyta 4 lygių plano hierarchija: plėtros sritys, tikslai, uţdaviniai ir priemonės. Laikantis pagrindinių darnaus vystymosi principų, Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane iki 2020 m. numatytos 3 strateginės plėtros sritys:

I. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas II. Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas III. Darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra

Įgyvendinant šias sritis siekiama geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos sritys derinamos tarpusavyje ir papildo viena kitą. Kiekviena plėtros sritis iškelia strateginius tikslus (ţr. Lentelė 44).

Lentelė 44. Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. plėtros sritys ir tikslai PLĖTROS SRITIS TIKSLAS 1 Išsilavinusios, kultūringos, 1.1 Prieinama šiuolaikiška švietimo sistema ir uţtikrintas vaikų bei sveikos ir paţangios visuomenės jaunimo uţimtumas kūrimas 1.2 Išvystyta kultūrinė veikla ir modernizuota jos aplinka 1.3 Atnaujinta sporto infrastruktūra ir aktyvi su sportu susijusių paslaugų plėtra 1.4 Išplėtota socialinių paslaugų sistema 1.5 Kokybiška ir prieinama sveikatos prieţiūra, nukreipta į ligų prevenciją, sveikatos ugdymą, išsaugojimą bei plačiai paplitusių ligų gydymą 1.6 Efektyvi savivaldybės veikla ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė

2 Palankios aplinkos verslui, 2.1 Efektyviai išnaudotas rajono turizmo potencialas turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas 2.2 Palanki ekonominė aplinka verslui, investicijoms ir sėkmingai kaimo plėtrai

151

PLĖTROS SRITIS TIKSLAS 3 Darni rajono teritorijų ir 3.1 Uţtikrinta aplinkos apsauga ir efektyvus atliekų tvarkymas infrastruktūros plėtra 3.2 Optimizuota viešojo transporto sistema ir darni susisiekimo infrastruktūros plėtra 3.3 Atnaujinti ir išplėtoti inţineriniai tinklai 3.4 Tvarkinga, saugi gyvenamoji aplinka ir subalansuota teritorinė plėtra

Orientacinis lėšų poreikis Klaipėdos rajono plėtros strateginiam planui iki 2020 metų įgyvendinti viršija 462 mln. Lt. Šiam tikslui reikalinga suma nurodo bendrą finansinių išteklių būtinybę, reikalingą numatytiems strateginiams tikslams įgyvendinti, įskaitant savivaldybės biudţeto (58 mln. Lt), valstybės biudţeto skiriamas lėšas (65 mln. Lt), Europos sąjungos ir kitų uţsienio fondų paramą (310 mln. Lt), privačių investuotojų lėšas ir kitus finansinius šaltinius (29 mln. Lt). Savivaldybės biudţeto lėšos šiame strateginiame plane apima tokius stambiausius finansavimo šaltinius – savivaldybės biudţeto lėšos, aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa, pajamos uţ patalpų nuomą ir teikiamas paslaugas, savivaldybės privatizavimo fondas ir pan. Valstybės biudţetas apima – valstybės biudţeto, valstybės investicijų programos, valstybės biudţeto specialiosios tikslinės dotacijos, tikslinės dotacijos moksleivio krepšeliui finansuoti, kelių prieţiūros ir plėtros programos lėšas. Europos sąjungos lėšos apima ne tik ES struktūrinės paramos skiriamą finansavimą (įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas), bet ir kitų uţsienio fondų galimą gauti paramą. Kiti finansavimo šaltiniai didţiąja dalimi yra planuojami tokie, išoriniai finansavimo šaltiniai, kaip privačios lėšos, fizinių ar juridinių asmenų savanoriškas finansinis prisidėjimas prie priemonių įgyvendinimo. Lėšų poreikis nustatomas siekiant įvertinti, kiek gali „kainuoti“ numatytos rajono plėtros strategijos įgyvendinimas, ar tikėtina įvykdyti visas numatytas priemones per ateinančius 9 metus, skatina kitų galimų finansavimo šaltinių paiešką planuojamoms priemonėms įvykdyti. Įgyvendinant priemones numatant lėšų poreikį iš savivaldybės biudţeto ir Europos sąjungos fondų / valstybės biudţeto / kitų finansavimo šaltinių galimybes, daroma prielaida, kad iš savivaldybės biudţeto pinigai bus skiriami tik tuo atveju, jei bus gautas ir numatytas Europos sąjungos ar kitų minėtų išorinių šaltinių finansavimas.

152

Paveikslas 100. Lėšų poreikis pagal plėtros sritis (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal sritis % Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal sritis mln. Lt

250 215,2

200 1 sritis 26% 150 125,0 3 sritis 121,2 47% 100

2 sritis 50 27%

0 1 sritis 2 sritis 3 sritis

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Preliminarus lėšų poreikis Klaipėdos rajono plėtros strateginiam planui iki 2020 metų įgyvendinti numatomas nurodant priemonių įvykdymo finansavimo šaltinius. Orientacinis lėšų poreikio pasiskirstymas pagal priemonių finansavimo šaltinius pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 101).

Paveikslas 101. Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius šaltinius SB 200 KT 13% 6% 150 4,9 149,5 VB 22,0 14% 100 74,0 86,3 50 34,5 21,3 9,0 21,1 28,6 ES 7,8 67% 0 1 sritis 2 sritis 3 sritis

SB VB ES KT Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

153

3.1 Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas

Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 m. I plėtros sritis „Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas“ detalizuojama šiais tikslais ir uţdaviniais:

Lentelė 45. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas: tikslai ir uţdaviniai TIKSLAS UŢDAVINYS 1.1 Prieinama šiuolaikiška švietimo 1.1.1 Didinti švietimo prieinamumą sistema ir uţtikrintas vaikų bei 1.1.2 Teikti kokybiškas ir šiuolaikiškas ugdymo paslaugas jaunimo uţimtumas 1.1.3 Modernizuoti ir atnaujinti ugdymo įstaigų infrastruktūrą 1.1.4 Sudaryti sąlygas skatinti vaikų ir jaunimo uţimtumą bei socializaciją 1.2 Išvystyta kultūrinė veikla ir 1.2.1 Sutvarkyti ir modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą modernizuota jos aplinka 1.2.2 Išsaugoti ir pagerinti kultūros vertybių būklę 1.2.3 Sudaryti sąlygas teikti kokybiškas kultūrinės veiklos paslaugas 1.3 Atnaujinta sporto infrastruktūra 1.3.1 Kurti naują ir modernizuoti esamą sporto infrastruktūrą ir aktyvi su sportu susijusių 1.3.2 Vykdyti aktyvią sporto politiką ir plėtoti įvairias sporto paslaugas paslaugų plėtra 1.4 Išplėtota socialinių paslaugų 1.4.1 Uţtikrinti kokybišką esamų socialinių paslaugų teikimą sistema 1.4.2 Inicijuoti naujų, trūkstamų socialinių paslaugų teikimą 1.4.3 Pagerinti esamus ir pastatyti naujus socialinių paslaugų infrastruktūros objektus 1.5 Kokybiška ir prieinama 1.5.1 Skatinti ir remti ambulatorinių paslaugų plėtrą sveikatos prieţiūra, nukreipta į ligų prevenciją, sveikatos 1.5.2 Skatinti paslaugų, orientuotų į pagyvenusių ţmonių sveikatos ugdymą, išsaugojimą bei problemas, plėtojimą plačiai paplitusių ligų gydymą 1.5.3 Saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą 1.6 Efektyvi savivaldybės veikla ir 1.6.1 Tobulinti savivaldybės darbo organizavimą ir skatinti aukšta teikiamų paslaugų bendradarbiavimą kokybė 1.6.2 Plėtoti el. paslaugų teikimą visuomenei ir stiprinti savivaldybės IT bazę 1.6.3 Efektyviai valdyti ir atnaujinti savivaldybės valdomus pastatus ir statinius

Strateginiame plane ypatingas dėmesys skiriamas siekiant uţtikrinti palankias sąlygas vystant išsilavinusią, kultūringą, sveiką ir paţangią visuomenę. Ši sritis yra gana įvairialypė, t. y. apima daug rajono gyventojams aktualių sričių (švietimas, kultūra, sveikata, socialinė apsauga ir t. t.), kurios asocijuojasi su patrauklios gyvenamos aplinkos formavimu būtent Klaipėdos rajone. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimo sritis daugiau apima ne infrastruktūros, fizinės gyvenamosios aplinkos gerinimą, kuriant rajono patrauklumą lemiančius veiksnius, o kokybiškų ugdymo, asmens saviraiškos, sveikatos prieţiūros ir stiprinimo, socialinio saugumo uţtikrinimo ir pan. paslaugų teikimą. Plėtojant šią strateginę kryptį iškelti 6 tikslai (kitose srityse 2–4 tikslai), kurie detalizuoti į 18 uţdavinių.

154

Siekiant uţtikrinti aukštą visuomenės išsilavinimo lygį yra iškeltas tikslas 1.1 „Prieinama šiuolaikiška švietimo sistema ir uţtikrintas vaikų bei jaunimo uţimtumas“. Įgyvendinant šį tikslą planuojama didinti švietimo prieinamumą pertvarkant mokyklų tinklą, didinant mokymo programų (atsiţvelgiant į įvairių socialinių grupių poreikius) ir teikiamų paslaugų formos įvairovę. Gerinant ugdymo paslaugų kokybę numatyta modernizuoti ir atnaujinti ugdymo įstaigų infrastruktūrą, taip pat numatytos įgyvendinti priemonės nukreiptos į vaikų ir jaunimo iniciatyvumo skatinimą, gabumų realizavimą, socializaciją ir uţimtumą, pagalbos mokiniui teikimo paslaugų gerinimą. Be to, siekiant tobulinti švietimo paslaugų teikimą planuojama organizuoti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą, dalyvauti projekte ,,Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“, taip pat ES paramos ir bendradarbiavimo programose, kvalifikacijos kėlimo projektuose. Kultūros srityje iškeltas tikslas – 1.2 „Išvystyta kultūrinė veikla ir modernizuota jos aplinka“. Įgyvendinant šį tikslą numatyta rasti geriausias galimybes ir modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą optimizuojant mokyklų ir viešųjų bibliotekų tinklą, rekonstruojant / renovuojant kultūros įstaigų patalpas, aprūpinant jas pagrindinėmis priemonėmis. Siekiant išsaugoti ir pagerinti kultūros vertybių būklę suplanuoti darbai lakūno Stepono Dariaus sodyboje, Ablingos memorialiniame skulptūrų ansamblyje, kituose religiniuose objektuose ir statiniuose. Be to, siekiant rajone uţtikrinti aktyvų kultūrinį gyvenimą, planuojama parengti rajono vietovių tradicinių renginių ir švenčių nepertraukiamo finansavimo programą. 1.4 „Išplėtota socialinių paslaugų sistema“ tikslas bus realizuojamas optimizuojant socialinės paskirties infrastruktūrą (ieškoti galimybių įsteigti savarankiško gyvenimo namus (butus), didinti socialinio būsto fondą, privatizuoti naudojimui nebetinkamus socialinius būstus, pastatyti nakvynės namus Gargţduose), plečiant teikiamų socialinių paslaugų kompleksą (pvz., trumpalaikės socialinės globos paslaugos, mobilios krizių įveikimo komandos, paslaugos globėjams ir įtėviams ir pan.) bei uţtikrinant esamų socialinių paslaugų kokybišką teikimą. Siekiant sudaryti sąlygas sveikos visuomenės vystymuisi, iškeltas tikslas 1.5 „Kokybiška ir prieinama sveikatos prieţiūra, nukreipta į ligų prevenciją, sveikatos ugdymą, išsaugojimą bei plačiai paplitusių ligų gydymą“. Įgyvendinant šį tikslą pastangos telkiamos trimis kryptimis. Pirmoji, ambulatorinių paslaugų plėtros skatinimas ir rėmimas plėtojant teikiamas paslaugas, didinant jų prieinamumą, modernizuojant medicininę įrangą. Taip pat numatyta sukurti e-sveikatos tinklą Klaipėdos rajono asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir parengti Gargţdų ligoninės ilgalaikę

155

strategiją. Antroji kryptis – skatinti paslaugas, orientuotas į pagyvenusių ţmonių sveikatos problemų plėtojimą. Vystant paslaugas numatoma išsiaiškinti jų būtinybę, plėsti geriatrinės pagalbos paslaugas. Be to, norima pritraukti privačius slaugos teikėjus, skatinti šių paslaugų teikimą namuose ir integruoti sveikatinimo paslaugų teikimą senjorams į uţimtumo centrų veiklą. Trečioji kryptis – visuomenės sveikatos saugojimas ir stiprinimas. Planuojamos įgyvendinti įvairios priemonės gerinant ir plėtojant visuomenės sveikatos prieţiūrą rajone ir nuo ankstyvo amţiaus skatinant gyventojų sveikatos sąmoningumą. Siekiama ne šalinti su nepakankamai gera visuomenės sveikata susijusias pasekmes, bet vykdyti prevencinius veiksmus, t. y. skatinti gyventojų atsakomybę uţ savo sveikatą. Susijęs šios srities tikslas yra 1.3 „Atnaujinta sporto infrastruktūra ir aktyvi su sportu susijusių paslaugų plėtra“, kuriuo siekiama rajone skatinti aktyvų gyvenimo būdą ir sudaryti tam palankias sąlygas. Numatoma iš pagrindų pagerinti rajono sporto infrastruktūrą: atnaujinti esamas ir įrengti naujas lauko / vidaus sporto bazes, pastatyti baseiną ir sporto salę-manieţą Gargţduose. Taip pat planuojama vykdyti aktyvią sporto politiką, optimizuoti sportinės veiklos organizavimą ir valdymą, plėtoti įvairias sporto paslaugas: įkurti ţiemos slidinėjimo centrus, parengti ţirginio sporto koncepciją, parengti buriavimo sporto, skraidymo sporto, auto moto kroso trasų vystymo rajone galimybių studijas. Kaip vienas iš tikslų, kuriant išsilavinusią, kultūringą, sveiką ir paţangią visuomenę, yra išskirtas 1.6 „Efektyvi savivaldybės veikla ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė“, kadangi efektyvus savivaldybės darbo organizavimas yra viena pagrindinių prielaidų kuriant visavertę visuomenę. Įgyvendinant šį tikslą iškelti 3 uţdaviniai: savivaldybės darbo organizavimo tobulinimui ir bendradarbiavimo skatinimui, el. paslaugų plėtojimui ir savivaldybės IT bazės stiprinimui bei efektyviam savivaldybės valdomų pastatų ir statinių valdymui ir atnaujinimui. Tobulinant savivaldybės darbo organizavimą, planuojama įvykdyti savivaldybės administracijos procesų ir procedūrų optimizavimą, diegti modernius vadybos metodus, organizuoti specializuotus mokymus (darbuotojams, politikams), parengti savivaldybės viešųjų ryšių strategiją, gerinti bendradarbiavimą su vietos veiklos grupėmis, kartu su jomis įgyvendinant įvairius aplinkos gerinimo projektus. Didinant savivaldybės veikos efektyvumą ir teikiamų paslaugų kokybę, didelis dėmesys numatomas informacinių technologijų panaudojimui. Planuojama sukurti reklaminių stendų valdymo sistemą, inţinerinių tinklų bazės publikavimo sistemą, savivaldybės nekilnojamojo turto

156

registrą GIS bazėje, taip pat plėtoti el. paslaugas visuomenei: viešinti teritorijų planavimo banko duomenis interaktyviame ţemėlapyje, įdiegti probleminių situacijų registrą savivaldybėje, sukurti e. demokratijos instrumentai. Siekiant uţtikrinti sklandų darbą ir sistemų veikimą, bus atnaujinta informacinė savivaldybės administracijos bazė, parengtas IT plėtros planas iš savivaldybės biudţeto išlaikomose įstaigose. Priemonės, numatytos įgyvendinant trečiąjį uţdavinį, apima veiksmus, susijusius su savivaldybės valdomu nekilnojamuoju turtu – efektyviai didinant jo naudojimą ir atnaujinimą: numatoma gausinti įrengtų darbo vietų skaičių savivaldybės administracijai, didinti energijos vartojimo efektyvumą seniūnijų administracinėse patalpose.

157 Lentelė 46. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimo srityje numatytos priemonės Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** I. IŠSILAVINUSIOS, KULTŪRINGOS, SVEIKOS IR PAŢANGIOS VISUOMENĖS KŪRIMAS 1.1 TIKSLAS. Prieinama šiuolaikiška švietimo sistema ir uţtikrintas vaikų bei jaunimo uţimtumas 1.1.1 UŢDAVINYS. Didinti švietimo prieinamumą Teikti kompleksinę pagalbą Kompleksinę pagalbą 200,0 16,0 2012–2020 Švietimo skyrius Seniūnijos vaikams (iki 7 metų), gaunančių vaikų skaičius 1.1.1.1 nelankantiems ugdymo įstaigų, ir jų tėvams (globėjams) Kaimo vietovėse įsteigti Įsteigti universalūs 446,0 2.142,0 2012–2015 Švietimo skyrius Statybos ir kelių universalius daugiafunkcinius daugiafunkciniai centrai prieţiūros skyrius, centrus Slengiuose (2013 m.) ir Sendvario, Pašlūţmyje (2015 m.). Veivirţėnų 1.1.1.2 Vykdomų ikimokyklinio, seniūnijos, priešmokyklinio, pradinio Švietimo įstaigos ugdymo ir kitų programų skaičius Didinti vietų skaičių darţeliuose Įsteigtos naujos grupės 310,0 1.000,0 2012–2020 Švietimo skyrius Statybos ir kelių Gargţdų ikimokyklinėse prieţiūros skyrius, 1.1.1.3 įstaigose, Dovilų lopšelyje- Švietimo įstaigos darţelyje ir kitose seniūnijose Didinti formaliojo ir Padidintas formaliojo ugdymo 10,0 100,0 2013–2020 Švietimo skyrius Švietimo centras, neformaliojo švietimo formų ir mokymo formų skaičius: Švietimo įstaigos, programų įvairovę eksternas, nuotolinis, J. Lankučio neakivaizdinis ir kt. biblioteka, 1.1.1.4 Neformaliojo – staţuotės, seniūnijos trumpi mokymai, parama kolegai, mokytojai patarėjai, modulinis mokymas ir kt. Gargţduose įsteigti „Trečiojo Parengtų mokymo programų 10,0 30,0 2014–2015 Švietimo skyrius Kultūros skyrius, amţiaus universitetą“ skaičius, sudarytos mokymų Švietimo centras, 1.1.1.5 modulių grupės seniūnijos, J. Lankučio viešoji biblioteka Rengti uţsienio kalbų, Surengtų mokymų ir juos 12,0 100,0 100,0 2012–2020 Švietimo skyrius Švietimo centras, informacinių kompiuterinių baigusių gyventojų skaičius seniūnijos, J. 1.1.1.6 technologijų ir kitus naujų per metus Lankučio viešoji kompetencijų mokymus rajono biblioteka gyventojams Parengti 2012–2015 ir 2016–2020 Parengti planai, vykdoma 2012, 2016 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos 1.1.1.7 metų mokyklų tinklo pertvarkos pertvarka

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** planus

Iš viso uţdaviniui: 542,0 562,0 2.272,0 1.100,0 1.1.2 UŢDAVINYS. Teikti kokybiškas ir šiuolaikiškas ugdymo paslaugas Inicijuoti papildomas veiklas su Sukurtos naujos darbo formos, 90,0 20,0 2012–2020 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos, gabiais ir talentingais mokiniais metodai, mentorystės, Švietimo centras, bendrojo lavinimo mokyklose lyderystės programos; Jaunimo reikalų organizuoti kvalifikacijos koordinatorius tobulinimo renginiai 1.1.2.1 pedagogams, mokinių dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varţybose; bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis Įdiegti e-dienyną bendrojo Įdiegti e-dienynai pagrindinį ir 15,0 20,0 20,0 2012–2015 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos 1.1.2.2 lavinimo mokyklose vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose Dalyvauti ES paramos ir Parengtų projektų, pedagogų, 200,0 2012–2020 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos, bendradarbiavimo programose, dalyvaujančių ES paramos ir Švietimo centras 1.1.2.3 kvalifikacijos kėlimo projektuose bendradarbiavimo programose, skaičius Ugdyti mokinių verslumą, Kvalifikaciją kėlusių 120,0 2012–2020 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos, lyderystę mokytojų skaičius; įsteigtų Švietimo centras, funkcionalių profesinio Jaunimo reikalų 1.1.2.4 informavimo taškų skaičius; koordinatorius partnerystės sutarčių su verslo įmonėmis kiekis; parengtų naujų programų skaičius ir kt. Įgyvendinti ES Struktūrinių fondų Taikomas naujas neformaliojo 200,0 2012–2013 Švietimo skyrius Neformaliojo lėšomis finansuojamą projektą (pasirenkamojo) vaikų švietimo įstaigos, 1.1.2.5 ,,Pasirenkamojo vaikų švietimo švietimo finansavimo modelis VšĮ ,,Gargţdų finansavimo modelio sukūrimas ir futbolas", klubai. išbandymas savivaldybėse“ Organizuoti bendrojo lavinimo Įvertintų mokyklų skaičius 4,0 160,0 2012–2020 Švietimo skyrius Bendrojo 1.1.2.6 mokyklų veiklos kokybės išorės lavinimo vertinimą mokyklos Gerinti pagalbos mokiniui Švietimo įstaigose dirbančių ir 190,0 2012–2020 Švietimo skyrius Švietimo įstaigos 1.1.2.7 teikimo paslaugų kokybę pagalbą mokiniui teikiančių specialistų kiekis Iš viso uţdaviniui: 109,0 510,0 400,0 20,0

159

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** 1.1.3 UŢDAVINYS. Modernizuoti ir atnaujinti ugdymo įstaigų infrastruktūrą Parengti ir įgyvendinti rajono Parengta programa; mokyklų, 1.000,0 260,0 2013–2016 Švietimo skyrius Statybos ir kelių 1.1.3.1 mokyklų aprūpinimo ir aprūpintų atnaujintu prieţiūros skyrius, atnaujinimo transportu programą transportu, skaičius Švietimo įstaigos Uţtikrinti saugumą mokyklose Aptvertų mokyklų ir įrengtų 600,0 2013–2020 Švietimo skyrius Informacinių kamerų mokyklose skaičius technologijų 1.1.3.2 tarnyba, Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Energijos vartojimo efektyvumo Energijos taupymo poţiūriu 15,0 115,2 652,8 2012 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.3 didinimas Klaipėdos rajono atnaujintas viešosios paskirties prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Dituvos pagrindinėje mokykloje objektas Renovuoti Gargţdų „Minijos“ Renovuota mokykla 750,0 2.957,0 2012–2013 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.4 mokyklą prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Renovuoti Gargţdų „Minijos“ Renovuotas mokyklos skyrius 150,0 2015 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.5 mokyklos Gobergiškės skyrių prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Įrengti maitinimo patalpas Įrengta maitinimo patalpa 380,0 2013–2014 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.6 Judrėnų Stepono Dariaus prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga pagrindinėje mokykloje Renovuoti Veivirţėnų gimnazijos Renovuotas bendrabučio 125,0 2012–2013 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.7 bendrabučio pastatą pastatas prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Renovuoti Endriejavo vidurinės Renovuotas darţelio pastatas 108,0 607,0 2012 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.8 mokyklos darţelio pastatą prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Rekonstruoti Dovilų vaikų Rekonstruotas ir 241,0 561,0 2012–2014 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, lopšelį-darţelį bendruomenės poreikiams prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga 1.1.3.9 pritaikytas vaikų lopšelis- darţelis Renovuoti Dovilų pagrindinę Renovuota pagrindinė 810,0 2.250,0 2012–2013 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.10 mokyklą mokykla prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Rekonstruoti Gargţdų vaikų ir Rekonstruotas vaikų ir 300,0 500,0 2012–2013 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.11 jaunimo laisvalaikio centrą jaunimo laisvalaikio centras prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Rekonstruoti Drevernos vaikų Rekonstruotas vaikų darţelis 200,0 800,0 2018–2020 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.12 darţelį prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Renovuoti Kretingalės pagrindinę Renovuota pagrindinė 750,0 2.250,0 2014–2015 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.13 mokyklą mokykla prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga Rekonstruoti Lapių pagrindinės Rekonstruotas bendrabutis 270,0 1.530,0 2014–2016 Statybos ir kelių Švietimo skyrius, 1.1.3.14 mokyklos bendrabutį prieţiūros skyrius Švietimo įstaiga

160

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Parengti ir įgyvendinti švietimo Parengta ir įgyvendinama 200,0 800,0 2015–2018 Švietimo skyrius Statybos ir kelių 1.1.3.15 įstaigų pastatų šiltinimo programą švietimo įstaigų pastatų prieţiūros skyrius, šiltinimo programa Švietimo įstaigos Iš viso uţdaviniui: 5.899,0 2.705,2 10.577,8 0,0 1.1.4 UŢDAVINYS. Sudaryti sąlygas skatinti vaikų ir jaunimo uţimtumą bei socializaciją Skatinti vaikų ir jaunimo Įgyvendinamų vaikų ir 540,0 2012–2020 Švietimo skyrius Vaiko teisių socializaciją jaunimo socializacijos, apsaugos skyrius, 1.1.4.1 savanorystės programų Socialinės skaičius paramos skyrius, Švietimo įstaigos Įgyvendinti socialinio emocinio Socialinio emocinio ugdymo 60,0 77,0 2012–2020 Švietimo skyrius Socialinės ugdymo programas programų ir jose paramos skyrius, dalyvaujančių švietimo įstaigų Vaiko teisių skaičius apsaugos skyrius, 1.1.4.2 Visuomenės sveikatos biuras, Jaunimo reikalų koordinatorius, Švietimo įstaigos Atlikti jaunimo laisvalaikio ir Perengta ataskaita 12,0 2012 Jaunimo reikalų 1.1.4.3 uţimtumo paslaugų poreikio koordinatorius analizę Įkurti atvirą jaunimo uţimtumo, Įsteigtas atviras jaunimo 300,0 300,0 1.300,0 2013–2020 Jaunimo reikalų Kultūros skyrius, laisvalaikio centrą Gargţduose uţimtumo, laisvalaikio centras koordinatorius Švietimo skyrius, 1.1.4.4 Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Vystyti projektinės veiklos Jaunimo uţimtumo, 2014–2020 Jaunimo reikalų finansavimo modelį atvirame laisvalaikio centras iš dalies koordinatorius 1.1.4.5 jaunimo uţimtumo, laisvalaikio finansuojamas iš projektinės centre veiklos Seniūnijose steigti Įsteigtų daugiafunkcinių 250,0 150,0 1.000,0 50,0 2013–2020 Seniūnijos Kultūros skyrius, daugiafunkcinius vaikų ir laisvalaikio ir uţimtumo Švietimo skyrius, 1.1.4.6 jaunimo laisvalaikio ir uţimtumo centrų skaičius Jaunimo reikalų centrus koordinatorius Sukurti pasirengimo šeimai ir Sukurta pasirengimo šeimai, 15,0 15,0 2012–2014 Jaunimo reikalų Civilinės jaunų šeimų puoselėjimo jaunų šeimų puoselėjimo koordinatorius metrikacijos 1.1.4.7 mokymų, tarpusavio bendravimo programa, modelis skyrius programą, modelį Iš viso uţdaviniui: 637,0 1.082,0 2.300,0 50,0 1.2 TIKSLAS. Išvystyta kultūrinė veikla ir modernizuota jos aplinka

161

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** 1.2.1 UŢDAVINYS. Sutvarkyti ir modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą Įgyvendinti kultūros įstaigų Kultūros įstaigų, aprūpintų 500,0 2012–2020 Kultūros skyrius 1.2.1.1 aprūpinimo pagrindinėmis būtiniausiomis pagrindinėmis priemonėmis programą priemonėmis, skaičius Rekonstruoti Kultūros centro kino Rekonstruotas pastatas 1.141,0 794,0 2012–2020 Kultūros skyrius Statybos ir kelių 1.2.1.2 teatro pastatą prieţiūros skyrius Renovuoti BĮ Gargţdų kultūros Renovuotas pastatas 500,0 2.000,0 4.000,0 2013–2015 Kultūros skyrius Strateginio centro pastatą planavimo ir investicijų skyrius, Statybos 1.2.1.3 ir kelių prieţiūros skyrius, BĮ Gargţdų kultūros centras Renovuoti Veivirţėnų kultūros Renovuotas kultūros centras 200,0 2014–2015 Kultūros skyrius Veivirţėnų centrą ir kiemo statinius kultūros centras, 1.2.1.4 Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Renovuoti Dovilų etninės Renovuotas kultūros centro 150,0 1.000,0 2014–2018 Kultūros skyrius Dovilų etninės kultūros centro pastatą pastatas kultūros centras, 1.2.1.5 Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Renovuoti Kretingalės kultūros Renovuotas kultūros centras 123,0 1.514,0 2012–2013 Kultūros skyrius Kretingalės centrą kultūros centras, 1.2.1.6 Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Priekulės sporto salę pritaikyti Renovuota ir kultūros 400,0 2012 Kultūros skyrius Priekulės kultūros kultūros poreikiams poreikiams pritaikyta sporto centras, Statybos 1.2.1.7 salė ir kelių prieţiūros skyrius Renovuoti kultūros centrų filialus Renovuotų kultūros centrų ir 903,0 5.720,0 2012–2020 Kultūros skyrius Strateginio ir jiems priskirtus kultūros namus jiems priskirtų kultūros namų planavimo ir rajone skaičius investicijų 1.2.1.8 skyrius, Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Renovuoti ir restauruoti Gargţdų Renovuotas I. Simonaitytės 150,0 1.000,0 2015–2020 Kultūros skyrius Priekulės krašto muziejaus filialus memorialinis muziejus seniūnija, 1.2.1.9 Statybos ir kelių prieţiūros skyrius

162

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Iš viso uţdaviniui: 4.067,0 2.000,0 14.028,0 0,0 1.2.2 UŢDAVINYS. Išsaugoti ir pagerinti kultūros vertybių būklę Įgyvendinti lakūno Stepono Atstatyta jauja ir įkurtas 150,0 2017–2020 Kultūros skyrius Statybos ir kelių Dariaus sodybos jaujos atstatymo memorialinis parkas prieţiūros skyrius, 1.2.2.1 ir memorialinio parko įkūrimo Judrėnų seniūnija programą Atkurti Ablingos memorialinį Atkurtas Ablingos 56,6 86,0 140,2 2012 Kultūros skyrius Endriejavo 1.2.2.2 skulptūrų ansamblį memorialinis skulptūrų seniūnija ansamblis Sutvarkyti ir rekonstruoti Sutvarkytos ir rekonstruotos 300,0 2012–2020 Kultūros skyrius Statybos ir kelių 1.2.2.3 religinius kultūros paveldo baţnyčios, koplyčios, prieţiūros skyrius objektus ir jų statinius kapinaitės ir pan. Iš viso uţdaviniui: 356,6 236,0 140,2 0,0 1.2.3 UŢDAVINYS. Sudaryti sąlygas teikti kokybiškas kultūrinės veiklos paslaugas Parengti rajono vietovių Rajono vietovių tradiciniai 2013 Kultūros skyrius tradicinių renginių, švenčių renginiai finansuojami pagal 1.2.3.1 nepertraukiamo finansavimo programinį principą programą Parengti mokyklų ir viešųjų Parengtas optimizavimo 2012 Kultūros skyrius Švietimo skyrius 1.2.3.2 bibliotekų optimizavimo planą planas Iš viso uţdaviniui: 0,0 0,0 0,0 0,0 1.3 TIKSLAS. Atnaujinta sporto infrastruktūra ir aktyvi su sportu susijusių paslaugų plėtra 1.3.1 UŢDAVINYS. Kurti naują ir modernizuoti esamą sporto infrastruktūrą Atnaujinti lauko sporto aikšteles, Atnaujintų sporto aikštelių, 1.350,0 1.800,0 2012–2020 Vyr. specialistas Švietimo skyrius, 1.3.1.1 mokyklų stadionus ir sporto mokyklų stadionų ir sporto (sporto plėtrai) Statybos ir kelių aikštynus aikštynų skaičius prieţiūros skyrius Suremontuoti Gargţdų miesto Apšiltinta sporto salė 95,0 536,0 2012–2013 Statybos ir kelių VšĮ Sporto sporto salę prieţiūros skyrius centras, Vyr. 1.3.1.2 specialistas (sporto plėtrai) Gargţduose pastatyti baseiną Pastatytas baseinas 702,0 3.979,0 2012–2020 Vyr. specialistas Statybos ir kelių 1.3.1.3 (sporto plėtrai) prieţiūros skyrius Gargţduose pastatyti sporto salę- Pastatyta sporto salė-manieţas 2.120,0 12.014,0 2012–2020 Vyr. specialistas Statybos ir kelių 1.3.1.4 manieţą (sporto plėtrai) prieţiūros skyrius Atlikti poreikio analizę ir Parengta ataskaita 2014–2015 Vyr. specialistas Statybos ir kelių 1.3.1.5 galimybių vertinimą statyti naują (sporto plėtrai) prieţiūros skyrius sporto salę Gargţduose

163

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Iš viso uţdaviniui: 1.350,0 2.917,0 18.329,0 0,0 1.3.2 UŢDAVINYS. Vykdyti aktyvią sporto politiką ir plėtoti įvairias sporto paslaugas Optimizuoti sportinės veiklos Sukurta sporto įstaigų veiklos 2012 Vyr. specialistas 1.3.2.1 organizavimą ir valdymą vertinimo sistema (sporto plėtrai) Parengti ir įtvirtinti Parengta profesionalaus sporto 2012–2014 Vyr. specialistas 1.3.2.2 profesionalaus sporto vystymo ir vystymo, finansavimo (sporto plėtrai) finansavimo sistemą koncepcija Parengti galimybių studiją Parengta galimybių studija 20,0 2012–2013 Vyr. specialistas Drevernos 1.3.2.3 „Buriavimo sporto plėtra (sporto plėtrai) buriavimo klubas Drevernos kaime“ Parengti galimybių studiją ir Parengta galimybių studija 20,0 2015–2020 Vyr. specialistas Klaipėdos rajono modernizuoti auto moto kroso (sporto plėtrai) automobilių trasą sporto klubas 1.3.2.4 "Ţaibas", kitų techninių sporto šakų klubai Rengti vandens sporto šakų Parengtų galimybių studijų 50,0 2013–2020 Vyr. specialistas Privatūs asmenys 1.3.2.5 vystymo galimybių studijas skaičius (sporto plėtrai) Įkurti ţiemos slidinėjimo centrus Įkurti centrai Gargţdų miesto 90,0 1.100,0 2012–2020 Vyr. specialistas Strateginio Klaipėdos rajone parke, Pikteikių kaime (sporto plėtrai) planavimo ir investicijų skyrius, Lapių 1.3.2.6 kaimo bendruomenė, VšĮ „Ţelsva“, privatūs asmenys Parengti ţirginio sporto vystymo Parengta ţirginio sporto 2013–2015 Vyr. specialistas Privatūs asmenys 1.3.2.7 koncepciją rajone vystymo koncepcija (sporto plėtrai) Iš viso uţdaviniui: 90,0 0,0 1.100,0 90,0 1.4 TIKSLAS. Išplėtota socialinių paslaugų sistema 1.4.1 UŢDAVINYS. Uţtikrinti kokybišką esamų socialinių paslaugų teikimą Plėtoti globos ir slaugos Stacionariose socialinės 80,0 1.152,0 0,0 0,0 2013–2020 Socialinės Paramos šeimai paslaugas, prioritetą teikiant globos įstaigose teikiamų paramos skyrius centras, Gargţdų dienos globai ir paslaugoms socialinių paslaugų atvejų ir Priekulės 1.4.1.1 namuose skaičius; socialinių paslaugų socialinių apimtys dienos centruose ir paslaugų centrai, asmens namuose Sveikatos apsaugos skyrius

164

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Nestacionarių socialinių paslaugų Naujai teikiamų socialinių 200,0 2012–2020 Socialinės Klaipėdos rajono 1.4.1.2 plėtra Klaipėdos rajono paramos paslaugų skaičius paramos skyrius paramos šeimai šeimai centre centras Stiprinti rizikos šeimų socialinę Sustiprintas metodinis 2012–2020 Socialinės Vaiko teisių prieţiūrą vadovavimas socialines paramos skyrius apsaugos skyrius, paslaugas socialinės rizikos Gargţdų ir 1.4.1.3 šeimoms teikiantiems Priekulės darbuotojams ir parama socialinių paslaugos teikimui paslaugų centrai Parengti kompleksines NVO Parengtų NVO socialinių 27,0 2012–2014 Socialinės 1.4.1.4 socialinių projektų finansavimo projektų finansavimo paramos skyrius programas programų skaičius Iš viso uţdaviniui: 80,0 1.179,0 0,0 200,0 1.4.2 UŢDAVINYS. Inicijuoti naujų, trūkstamų socialinių paslaugų teikimą Inicijuoti teikiamas trumpalaikės Šeimų, kurioms teikiamos 90,0 450,0 2012–2020 Socialinės Gargţdų ir socialinės globos („atokvėpio“) trumpalaikės socialinės globos paramos skyrius Priekulės paslaugas paslaugos, priţiūrintiems socialinių 1.4.2.1 senus ir neįgalius asmenis, paslaugų centrai, skaičius Viliaus Gaigalaičio globos namai Sukurti mobilių krizių įveikimo Sukurtas mobilių krizių 2013–2014 Socialinės Vaiko teisių komandų veiklos ir veikimo įveikimo komandos veiklos paramos skyrius apsaugos skyrius, sistemą funkcionavimo modelis Gargţdų ir 1.4.2.2 Priekulės socialinių paslaugų centrai Siūlyti globėjų (rūpintojų) ir Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių 80,0 2012–2020 Vaiko teisių Socialinės įtėvių paieškos, rengimo, paieškos, rengimo, atrankos, apsaugos skyrius paramos skyrius atrankos, konsultavimo ir konsultavimo ir pagalbos 1.4.2.3 pagalbos jiems paslaugų teikimo jiems paslaugos teikimas iš dalinį finansavimą dalies finansuojamas savivaldybės biudţeto lėšomis Sukurti laikinos vaikų globos – Sukurtas „Budinčios šeimos“ 2013–2015 Vaiko teisių Socialinės 1.4.2.4 „Budinčios šeimos“, paslaugos veikimo modelis apsaugos skyrius paramos skyrius teikimo veiklos modelį Teikti nuolatinės institucinės Institucinės globos paslaugos 2012–2020 Vaiko teisių Socialinės 1.4.2.5 globos vaikams paslaugą rajone teikimas perkeltas į Klaipėdos apsaugos skyrius paramos skyrius rajoną

165

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Steigti maţus socialinių paslaugų Įsteigti 2 maţi socialinių 42,0 425,0 2014–2020 Socialinės Seniūnijos, centrus maţesnėse seniūnijose, paslaugų centrai arba paramos skyrius Priekulės ir atitinkamoms tikslinėms grupėms veikiančių įstaigų filialai, Gargţdų kurių tikslinės grupės – socialinių senyvi, suaugę neįgalūs paslaugų centrai 1.4.2.6 asmenys, socialinės rizikos šeimų vaikai ir socialinės rizikos šeimos, teikiamos bendrosios, sociokultūrinės ir socialinių įgūdţių ugdymo paslaugos Skatinti privačių senų ir neįgalių Sukurta privačių struktūrų 450,0 2012–2020 Socialinės Privatūs asmenys ţmonių globos namų steigimą steigimo skatinimo programa, paramos skyrius 1.4.2.7 Klaipėdos rajone susikūrusių privačių senų ţmonių ir asmenų su negalia globos namų skaičius Iš viso uţdaviniui: 212,0 450,0 425,0 450,0 1.4.3 UŢDAVINYS. Pagerinti esamus ir pastatyti naujus socialinių paslaugų infrastruktūros objektus Atlikti poreikių analizę ir Atlikta poreikių analizė ir 2015–2020 Socialinės Gargţdų ir galimybes įrengti savarankiško identifikuotos galimybės paramos skyrius Priekulės gyvenimo namus (butus) rajone savarankiško gyvenimo namų socialinių atsiradimui rajone paslaugų centrai, 1.4.3.1 Viliaus Gaigalaičio globos namai, Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Pastatyti nakvynės namus Pastatyti nakvynės namai 145,0 955,0 2012 Socialinės Gargţdų Gargţduose-Gargţdų socialinių paramos skyrius socialinių 1.4.3.2 paslaugų centro struktūrinį paslaugų centras, padalinį Statybos ir kelių prieţiūros skyrius Organizuoti naujų specialiojo Socialinių paslaugų centrų, 200,0 2015–2017 Socialinės Gargţdų ir transporto priemonių įsigijimą aprūpintų specialiuoju paramos skyrius Priekulės 1.4.3.3 socialines paslaugas teikiantiems transportu, skaičius socialinių centrams paslaugų centrai Padidinti socialinio būsto fondą Įsigytų socialinių būstų 100,0 9.000,0 2012–2020 Turto valdymo 1.4.3.4 skaičius skyrius Privatizuoti naudojimui Privatizuota daugiau kaip 70 2012–2020 Turto valdymo 1.4.3.5 nebetinkamus socialinius būstus % naudojimui nebetinkamų skyrius

166

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** būstų

Išanalizuoti poreikį bei galimybes Atlikta poreikių ir galimybių 2012–2020 Socialinės Strateginio rekonstruoti ir panaudoti šalia analizė paramos skyrius planavimo ir Priekulės soc. paslaugų centro investicijų 1.4.3.6 esantį nenaudojamą pastatą teikti skyrius, Priekulės socialines paslaugas socialinių paslaugų centras Iš viso uţdaviniui: 445,0 9.000,0 955,0 0,0 TIKSLAS. Kokybiška ir prieinama sveikatos prieţiūra, nukreipta į ligų prevenciją, sveikatos ugdymą, išsaugojimą bei plačiai 1.5 paplitusių ligų gydymą 1.5.1 UŢDAVINYS. Skatinti ir remti ambulatorinių paslaugų plėtrą Parengti Gargţdų ligoninės Parengta Gargţdų ligoninės 2012 Sveikatos Gargţdų ligoninė 1.5.1.1 strategiją iki 2020 metų strategija apsaugos skyrius Plėtoti gydytojų specialistų Ne maţiau kaip 5 % 2012–2020 Sveikatos Gargţdų ligoninė teikiamas ambulatorines padidėjusi teikiamų paslaugų apsaugos skyrius 1.5.1.2 paslaugas apimtis, gavusių paslaugą pacientų skaičius Plėsti ambulatorinės reabilitacijos Ne maţiau kaip 5 % 250,0 2012–2020 Sveikatos Gargţdų ligoninė paslaugas padidėjusi teikiamų paslaugų apsaugos skyrius 1.5.1.3 apimtis, įsigytos įrangos skaičius, pacientų, gavusių paslaugą, skaičius Sukurti e-sveikatos tinklą Prie e-sveikatos tinklo 500,0 2012–2015 Sveikatos Asmens sveikatos 1.5.1.4 Klaipėdos rajono asmens priskirtų įstaigų skaičius apsaugos skyrius prieţiūros įstaigos sveikatos prieţiūros įstaigose Pagerinti pirminės sveikatos Padidėjęs šeimos gydytojų 2012–2020 Sveikatos Asmens sveikatos 1.5.1.5 prieţiūros paslaugų prieinamumą skaičius, paslaugų dalis apsaugos skyrius prieţiūros įstaigos perduota slaugytojams Atnaujinti medicininę įrangą Atnaujintos įrangos % nuo 635,0 2.033,0 2012–2020 Sveikatos Asmens sveikatos 1.5.1.6 asmens sveikatos prieţiūros reikiamos atnaujinti įrangos apsaugos skyrius prieţiūros įstaigos įstaigose Plėtoti dienos stacionaro ir dienos Ne maţiau kaip 8 % 250,0 2012–2020 Sveikatos Gargţdų ligoninė chirurgijos paslaugas padidėjusi teikiamų paslaugų apsaugos skyrius 1.5.1.7 apimtis, įsigytos įrangos skaičius, pacientų, gavusių paslaugą, skaičius Iš viso uţdaviniui: 0,0 635,0 500,0 2.533,0 1.5.2 UŢDAVINYS. Skatinti paslaugų, orientuotų į pagyvenusių ţmonių sveikatos problemas, plėtojimą

167

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Nustatyti pagyvenusių ţmonių Atlikta paslaugų poreikio 2013 Sveikatos Asmens sveikatos 1.5.2.1 sveikatos prieţiūros paslaugų studija apsaugos skyrius prieţiūros įstaigos poreikį Skatinti ir sudaryti palankias Sukurta ir savivaldybės 2012–2020 Sveikatos Turto valdymo 1.5.2.2 sąlygas privačių slaugos įstaigų taryboje patvirtinta privačių apsaugos skyrius skyrius steigimuisi struktūrų skatinimo sistema Plėsti geriatrinės pagalbos Padidėjusios teikiamų 408,0 2012–2020 Sveikatos Gargţdų ligoninė 1.5.2.3 paslaugas paslaugų apimtys, pacientų, apsaugos skyrius gavusių šią paslaugą, skaičius Skatinti pacientų namuose Padidėjusios teikiamų 80,0 2012–2020 Sveikatos Asmens sveikatos 1.5.2.4 teikiamų slaugos paslaugų plėtrą paslaugų apimtys, paslaugų apsaugos skyrius prieţiūros įstaigos ir apimtis gavėjų skaičius Integruoti sveikatinimo paslaugų Biuro teikiamų visuomenės 60,0 2012–2020 Sveikatos Visuomenės teikimą senjorams į uţimtumo sveikatos paslaugų apimties apsaugos skyrius sveikatos biuras 1.5.2.5 centrų veiklą padidėjimas, gyventojų, gavusių paslaugą, skaičius Iš viso uţdaviniui: 80,0 0,0 60,0 408,0 1.5.3 UŢDAVINYS. Saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą Atlikti visuomenės sveikatos Atlikta paslaugų poreikio 6,0 2013 Sveikatos Visuomenės 1.5.3.1 prieţiūros paslaugų poreikio studija apsaugos skyrius sveikatos biuras analizę Plėtoti visuomenės sveikatos Gyventojų, gavusių paslaugą 128,0 52,0 2012–2020 Sveikatos Visuomenės 1.5.3.2 prieţiūros paslaugas savivaldybės skaičius, įsigytų priemonių ir apsaugos skyrius sveikatos biuras gyventojams įrangos skaičius Maţinti gyventojų sergamumą Paskiepytų vaikų dalis, 2012–2020 Sveikatos Asmens ir uţkrečiamomis ligomis paskiepytų nuo gripo rizikos apsaugos skyrius visuomenės 1.5.3.3 grupės ţmonių dalis sveikatos prieţiūros įstaigos Skatinti gyventojų atsakomybę uţ Sumaţėjęs rizikos veiksnių 2012-2020 Sveikatos Visuomenės savo ir kitų sveikatą maţinant paplitimo tarp gyventojų apsaugos skyrius sveikatos biuras 1.5.3.4 lėtinių neinfekcinių ligų rizikos procentas veiksnių paplitimą Aprūpinti ugdymo įstaigų Įranga aprūpintų kabinetų 76,0 2012–2020 Sveikatos Visuomenės 1.5.3.5 sveikatos prieţiūros kabinetus skaičius, atnaujintos įrangos apsaugos skyrius sveikatos biuras technine įranga skaičius Skatinti mokyklas tapti sveikatą Mokyklų, įsijungusių į 6,0 2012–2020 Sveikatos Visuomenės stiprinančiomis mokymo sveikatą stiprinančių mokyklų apsaugos skyrius sveikatos biuras 1.5.3.6 įstaigomis tinklą, kiekis, mokinių skaičius

168

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Sukurti sveikatos ambasadorių Sukurta sveikatos 4,5 2012–2014 Sveikatos Visuomenės Klaipėdos rajono savivaldybės ambasadorių sistema rajone, apsaugos skyrius sveikatos biuras 1.5.3.7 bendruomenėse sistemą bendruomenių, turinčių sveikatos ambasadorius, skaičius Kelti ikimokyklinių įstaigų Kėlusių kvalifikaciją 4,0 112,0 2012–2015 Sveikatos Visuomenės 1.5.3.8 sveikatos prieţiūros darbuotojų darbuotojų skaičius apsaugos skyrius sveikatos biuras kvalifikaciją Skatinti jaunimo atsakomybę uţ Jaunimo savanorių, dirbančių 20,0 2013–2014 Sveikatos Visuomenės 1.5.3.9 sveikatą, maţinant rizikos sveikatinimo srityje, skaičius apsaugos skyrius sveikatos biuras veiksnių paplitimą tarp jaunimo Sukurti darbo organizavimo Sukurta darbo organizavimo 2013–2015 Sveikatos Visuomenės sistemą su rizikos grupės sistema su rizikos grupės apsaugos skyrius sveikatos biuras, pacientais pacientais asmens sveikatos 1.5.3.10 prieţiūros įstaigos, Seniūnijų socialiniai darbuotojai Iš viso uţdaviniui: 244,5 0,0 112,0 52,0 1.6 TIKSLAS. Efektyvi savivaldybės veikla ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė 1.6.1 UŢDAVINYS. Tobulinti savivaldybės darbo organizavimą ir skatinti bendradarbiavimą Organizuoti specializuotus Darbuotojų, per metus kėlusių 180,0 630,0 2012–2020 Bendrasis skyrius administracijos darbuotojų ir kvalifikaciją, skaičius 1.6.1.1 politikų mokymus pagal tikslines grupes Parengti savivaldybės viešųjų Parengtas savivaldybės 2012 Ryšių su 1.6.1.2 ryšių strategiją, veiksmų planą viešųjų ryšių planas visuomene skyrius Įvykdyti savivaldybės Atliktas administracijos 50,0 2012–2013 Administracijos 1.6.1.3 administracijos procesų ir procesų ir procedūrų auditas direktorius procedūrų optimizavimą Diegti modernius vadybos Įdiegtų naujų vadybos 41,0 230,0 2012–2020 Administracijos 1.6.1.4 metodus, sistemas metodų, sistemų skaičius direktorius Sukurti reklamų stendų valdymo Sukurta sistema 30,0 2012 Geodezijos ir 1.6.1.5 sistemą GIS skyrius Sukurti sistemą inţinerinių tinklų Sukurta sistema 30,0 2013 Geodezijos ir 1.6.1.6 bazės publikavimui GIS skyrius Sukurti savivaldybės nekilnojamo Sukurtas registras 30,0 2014 Geodezijos ir Turto valdymo 1.6.1.7 turto registrą GIS bazėje GIS skyrius skyrius

169

Matavimo rodiklis / Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Rezultatas SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Prisidėti prie Vietos veiklos Įgyvendintų projektų 1.400,0 20.000,0 2012–2020 Strateginio Statybos ir kelių grupių strategijų įgyvendinimo bendradarbiaujant su VVG planavimo ir prieţiūros skyrius 1.6.1.8 skaičius investicijų skyrius Iš viso uţdaviniui: 1.761,0 0,0 20.860,0 0,0 1.6.2 UŢDAVINYS. Plėtoti el. paslaugų teikimą visuomenei ir stiprinti savivaldybės IT bazę Elektroninė demokratija: Sukurtų e. demokratijos 200,0 2012 Informacinių Bendrasis skyrius 1.6.2.1 regionams instrumentų skaičius technologijų tarnyba Viešinti teritorijų planavimo Veikiantis, nuolat 2012 Geodezijos ir Architektūros ir 1.6.2.2 banko duomenis interaktyviame atnaujinamas interaktyvus GIS skyrius urbanistikos ţemėlapyje ţemėlapis skyrius Įdiegti probleminių situacijų Įdiegtas registras 2012 Geodezijos ir Informacinių 1.6.2.3 registrą savivaldybėje GIS skyrius technologijų tarnyba Parengti ir įgyvendinti IT plėtros Parengtas ir įgyvendintas 100,0 2012–2020 Informacinių Strateginio 1.6.2.4 planą iš savivaldybės biudţeto planas technologijų planavimo ir išlaikomose įstaigose tarnyba investicijų skyrius Įsigyti ir atnaujinti tarybos narių Įsigytos ir atnaujintos 1.800,0 2012–2020 Informacinių ir savivaldybės administracijos kompiuterinės techninės, technologijų 1.6.2.5 kompiuterinę techninę ir programinės įrangos skaičius tarnyba programinę įrangą, kompiuterinius tinklus ir įrangą Iš viso uţdaviniui: 1.900,0 0,0 200,0 0,0 1.6.3 UŢDAVINYS. Efektyviai valdyti ir atnaujinti savivaldybės valdomus pastatus ir statinius Didinti įrengtų darbo vietų Naujai įrengtų darbo vietų 3.000,0 2012–2014 Ūkio dalies Statybos ir kelių 1.6.3.1 skaičių savivaldybės skaičius tarnyba prieţiūros skyrius administracijai Didinti energijos vartojimo Parengtas seniūnijų 300,0 1.700,0 2012–2020 Statybos ir kelių efektyvumą seniūnijų administracinių patalpų prieţiūros skyrius administracinėse patalpose energijos efektyvumo 1.6.3.2 didinimo planas; renovuotų ir rekonstruotų seniūnijų administracinių patalpų skaičius Iš viso uţdaviniui: 3.300,0 0,0 1.700,0 0,0

170 Preliminarus lėšų poreikis pagal I srities tikslus, pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 102). Paveikslas 102. I srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus

35 28,8 29,7 1.6 30 1.1 24% 23,9 24% 25 20,8 20

15 13,4

10 4,6 1.5 1.2 5 4% 17% 0 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 1.4 1.3 11% 20%

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Lėšų poreikis Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų, I srities įgyvendinimui buvo numatomas ir pagal galimus priemonių vykdymo finansavimo šaltinius. Orientacinis lėšų poreikio pasiskirstymas pagal priemonių finansavimo šaltinius pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 103).

Paveikslas 103. I srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius šaltinius KT 35 SB 4% 17% 30 1,2

25 0,1

20 15,5 22,8 0,7 15 14,2 19,4 VB 1,4 10 18% 4,9 5 2,2 10,6 3,0 7,2 7,0 ES 4,4 0,7 0,6 61% 0 1,4 0,7 0,3 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6

SB VB ES KT Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane iki 2020 metų numatomų įgyvendinti veiksmų, darbų poveikis bus matuojamas ne tik pagal pasiektus kiekvienos priemonės rodiklius / rezultatus atskirai, bet ir vertinami aukštesnio lygmens rodikliai. Strateginio plano stebėsenos metodika ir tvarka numato kiekybinių efekto rodiklių sistemą, pagal kurią vertinamas Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano įgyvendinimo poveikis rajonui. Rodiklių sistema sudaryta siekiant atspindėti visas tris Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano sritis. Lentelėje (ţr. Lentelė 47) pateikiamas I srities rodiklių sąrašas, kartu su uţ atitinkamas sritis atsakingais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, rodiklio informacijos šaltiniu, paskutinių metų rodiklio reikšmėmis, ir siekiama rodiklio kaitos tendencija. Sudarant sąrašą atsiţvelgta į kiekvieno rodiklio prieinamumą (fizine, laiko ir piniginių sąnaudų prasme) ir prasmingumą (rodiklio teikiamą informaciją). Siekiama, kad parinkti rodikliai kokybiškai atspindėtų socialinius, ekonominius ir aplinkos pokyčius Klaipėdos rajone.

172 Lentelė 47. I plėtros srities efekto rodikliai Informacijos teikėjas Esama Esama Rodiklio Mato Inf. Nr. Rodiklio pavadinimas (Savivaldybės būklė 2009 būklė kaitos vnt. šaltinis padalinys) m. 2010 m. tendencija Įstojančių į universitetines ir neuniversitetines mokyklas 1. % SA Švietimo skyrius 88,5 80,7 Stabilizuoti abiturientų dalis (nuo visų gavusiųjų brandos atestatą) 2. Mokinių pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas Švietimo skyrius Mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis nuo visų 2.1. % SA 99,7 100 Stabilizuoti abiturientų Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, dalis nuo visų 2.2. besimokančiųjų 10-ose bendrojo lavinimo mokyklų ir 2-ose % SA 99 98,6 Stabilizuoti gimnazijų klasėse Mokinių, lankančių neformaliojo ugdymo įstaigas, dalis nuo 3. % SA Švietimo skyrius 22,6 24,6 Stabilizuoti visų besimokančiųjų 4. Mokinių, dalyvaujančių respublikinėse olimpiadose, skaičius asm. SA Švietimo skyrius 19 20 Didinti Pirmųjų klasių mokinių, lankiusių priešmokyklinio ugdymo 5. % SA Švietimo skyrius 91,4 94,1 Didinti grupes, dalis 6. Atestuotų pedagogų dalis švietimo įstaigose % SA Švietimo skyrius 89,9 96,3 Stabilizuoti 7. Švietimo įstaigų specialistų amţius Švietimo skyrius Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 7.1. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, vyresnių nei 59 m., % SA n.d. 10,5 Maţinti dalis Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 7.2. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, jaunesnių nei 29 m., % SA n.d. 7,3 Didinti dalis Ugdymo įstaigų kompiuterizacijos lygis (mokinių skaičius, 8. asm. ŠVIS Švietimo skyrius 5,1 4,8 Stabilizuoti tenkantis vienam kompiuteriui) Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių lankomumas (1-am 9. mokiniui tenkančių praleistų pamokų skaičius per mokslo vnt. SA Švietimo skyrius 62,9 60,1 Maţinti metus) Paliktų kartoti kursą mokinių procentas nuo visų 10. % SA Švietimo skyrius 0,6 0,4 Maţinti besimokančiųjų Švietimo ir ugdymo įstaigų dalis pagal pastatų būklę 11. % SA Švietimo skyrius 47,2 55,6 Didinti priskiriama I ir II grupei14 Vyr. specialistas 12. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos vnt. SD (jaunimo reikalų 47 55 Maţinti koordinatorius)

14 I grupei priskiriamos renovuotos mokyklos, II grupei priskiriamos mokyklos, jei nors vienai pastato daliai reikia paprasto remonto.

Informacijos teikėjas Esama Esama Rodiklio Mato Inf. Nr. Rodiklio pavadinimas (Savivaldybės būklė 2009 būklė kaitos vnt. šaltinis padalinys) m. 2010 m. tendencija Renovuotų ir atnaujintų kultūros įstaigų dalis nuo reikalingų 13. vnt. SA Kultūros skyrius 15/45 25/45 Didinti atnaujinti 14. Kultūrinių ir meninių renginių skaičius vnt. SA Kultūros skyrius 692 759 Stabilizuoti asm., 15. Kultūrinių ir meninių renginių lankytojų skaičius SA Kultūros skyrius 36,1 53,2 Stabilizuoti tūkst. 16. Mėgėjų meno kolektyvų / dalyvių skaičius vnt. SD Kultūros skyrius 84 83 Stabilizuoti asm., 17. Dalyvių mėgėjų meno kolektyvuose skaičius SA Kultūros skyrius 1,3 1,2 Didinti tūkst. asm., 18. Skaitytojų skaičius bibliotekose SD Kultūros skyrius 10,5 20,3 Didinti tūkst. vnt., 19. Dokumentų fondas bibliotekose SD Kultūros skyrius 200,9 277,6 Didinti tūkst. asm., 20. Lankytojų skaičius muziejuose SD Kultūros skyrius 8,6 10,5 Didinti tūkst. Vyr. specialistas (sporto 21. Sporto bazių skaičius rajone15 vnt. SA 122 122 Didinti plėtrai) Sporto varţybų ir sveikatingumo renginių dalyviai metų asm., Vyr. specialistas (sporto 22. SD 12,7 15,3 Didinti pabaigoje tūkst. plėtrai) Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui Socialinės paramos 23. asm. SD 249 288 Maţinti nuomoti, metų pabaigoje skyrius Socialinės paramos 24. Socialinės rizikos šeimų skaičius asm. SADM 178 167 Maţinti skyrius Nemokamai maitinamų mokinių dalis nuo bendro mokinių Socialinės paramos 25. % SA 36,8 36,5 Stabilizuoti skaičiaus skyrius Socialinės paramos 26. Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis % KTDB 8,5 13,2 Maţinti skyrius Registruotų jaunimo bedarbių ir darbingo jaunimo santykis Socialinės paramos 27. % KTDB 5,4 8,9 Maţinti (iki 25 m.) skyrius Paslaugų gavėjų skaičius nestacionariose socialinių paslaugų Socialinės paramos 28. asm. SD 796 717 Didinti įstaigose skyrius Socialinės paramos 29. Šeimų, gaunančių piniginę paramą, skaičius asm. SD 9267 7858 Maţinti skyrius tūkst. Socialinės paramos 30. Lėšos, panaudotos piniginei paramai teikti SA 13.618,26 11.417,25 Maţinti Lt skyrius

15 Sporto bazės – stadionai, sporto salės, šaudyklos, krepšinio aikštelės, futbolo aikštės, teniso aikštelės, automobilių kroso trasos

174

Informacijos teikėjas Esama Esama Rodiklio Mato Inf. Nr. Rodiklio pavadinimas (Savivaldybės būklė 2009 būklė kaitos vnt. šaltinis padalinys) m. 2010 m. tendencija Socialinių paslaugų (išskyrus informavimo, konsultavimo, Socialinės paramos 31. vnt. SA 922 1052 Didinti tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas) gavėjų skaičius skyrius Gyventojų, labai gerai ir gerai vertinančių savo sveikatą, Sveikatos apsaugos 32. % Biuras16 45 47 Didinti dalis, proc. skyrius Sveikatos apsaugos 33. Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė m. Biuras 73,95 n.d. Didinti skyrius Savivaldybės darbuotojų, per metus pakėlusių kvalifikaciją, 34. % SA Bendrasis skyrius n.d. n.d. Didinti dalis Elektroninių paslaugų vartotojų ir bendro interesantų 35. % SA Bendrasis skyrius n.d. n.d. Didinti skaičiaus santykis Viešųjų paslaugų, perkeltų į 3 elektroninių paslaugų teikimo Informacinių 36. % SA n.d. n.d. Didinti brandos lygį, dalis technologijų tarnyba Savivaldybės įsisavintų ES struktūrinių ir kitų fondų tūkst. 37. SA Centrinė buhalterija 1.540,7 7.842,0 Didinti finansinės paramos lėšos Lt Finansinių skolų santykis su savivaldybės biudţetu (metų Biudţeto ir ekonomikos 38. % SA 0,24 0,26 Maţinti pabaigoje) skyrius Biudţeto ir ekonomikos 39. Biudţeto asignavimai vienam gyventojui Lt SA 1860 1785 Didinti skyrius Biudţeto ir ekonomikos 40. Biudţeto įplaukų ir išlaidų santykis koef. SA 1,03 1,06 Stabilizuoti skyrius

16 Biuras – Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras

175

3.2 Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas

Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 m. II plėtros sritis „Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas“ yra detalizuojama į šiuos tikslus ir uţdavinius:

Lentelė 48. Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas: tikslai ir uţdaviniai TIKSLAS UŢDAVINYS 2.1 Efektyviai išnaudotas rajono 2.1.1 Plėtoti vandens turizmą turizmo potencialas 2.1.2 Vystyti vandens telkinių rekreacinę infrastruktūrą 2.1.3 Plėtoti miestų rekreacinių zonų infrastruktūrą ir turizmo reikmėms pritaikyti naujus objektus 2.1.4 Sukurti patogią infrastruktūrą keliaujant automobiliais ir dviračiais 2.1.5 Parengti turizmo plėtros planavimo dokumentus ir atlikti tyrimus 2.1.6 Plėtoti įvairias turizmo rūšis ir tobulinti teikiamas turizmo paslaugas 2.2 Palanki ekonominė aplinka 2.2.1 Sukurti palankią aplinką investicijoms ir verslo plėtrai verslui, investicijoms ir 2.2.2 Skatinti kaimo plėtrą ir gerinti ţemės naudmenų būklę sėkmingai kaimo plėtrai

Plėtojant šią strateginę kryptį iškelti 2 tikslai, kurie detalizuoti į 8 uţdavinius. Daugiausia priemonių numatyta įgyvendinant tikslą 2.1 „Efektyviai išnaudotas rajono turizmo potencialas“. Pagrindinis rajono turizmo potencialas siejamas su vandens turizmu. Šioje srityje planuojama vystyti vandens turizmo ir vandens telkinių rekreacinę infrastruktūrą (paplūdimius, automobilių stovėjimo aikšteles, prieplaukas); rekreacijai pritaikyti Minijos upės baseiną, Karklės kaimo aplinką, Gargţdų karjerus; siekti įrengti nardymo centrą prie Rikinės prieplaukos, vandens turizmo informacinį centrą Svencelėje. Papildomai planuojama didinti regiono turistinį patrauklumą plėtojant sausumos rekreacines zonas ir infrastruktūrą: numatyta sutvarkyti ir pritaikyti rekreacijai Gargţdų ir Priekulės parkus, senąją Priekulės turgaus aikštę, inicijuoti kempingų atsiradimą rajone; ne tik išplėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, bet ir parengti dviračių trasų specialųjį planą, kad būtų numatyta tolygi bemotorio transporto plėtra. Be to, plėtojant įvairias turizmo rūšis ir tobulinant teikiamas turizmo paslaugas numatyta vystyti gamtinio, kultūrinio, nelaimių turizmo sritis, bendradarbiauti su pajūrio savivaldybėmis, sukurti vieningą nuorodų sistemą, kelti turizmo paslaugų teikėjų kvalifikaciją. 2011 metais savivaldybės administracijos uţsakymu buvo parengtas „Klaipėdos rajono turizmo plėtros planas iki 2020 metų“, kuriame detaliau ir smulkiau aprašomi turizmo srities plėtros veiksmai. Antrasis tikslas, kuriuos siekiama didinti rajono ekonominį konkurencingumą, yra 2.2 „Palanki ekonominė aplinka verslui, investicijoms ir sėkmingai kaimo plėtrai“.

176

Įgyvendinant šį tikslą plane numatyta parengti rajono investicijų pritraukimo strategiją ir veiksmų planą, planuojant pramoninę zoną siekiama bendradarbiauti su Klaipėdos miesto savivaldybe (laisvosios ekonominės zonos plėtra) ir tokiu būdu didinti rajono patrauklumą ir potencialą. Taip pat bus vykdoma viešinimo veikla, siekiant didinti investuotojų domėjimąsi Klaipėdos rajonu kaip potencialia vieta konkurencingų verslo paslaugų plėtojimui, inicijuojamas rajono, uţsienio šalių verslininkų ir asocijuotų verslo struktūrų bendradarbiavimas. Siekiant sudaryti sąlygas sėkmingai kaimo plėtrai iškeltas uţdavinys skatinti kaimo plėtrą ir gerinti ţemės naudmenų būklę. Numatoma populiarinti naujas ţemės ūkio šakas, skatinti ekologinę ţemdirbystę ir kitų ţemės ūkio sričių plėtrą, iš dalies remti ţemės ūkio paslaugų verslo planų ruošimą ir netradicinių, ţemės ūkiui alternatyvių verslų projektų įgyvendinimą, inicijuoti mokymo programas ūkininkų aktyvumui skatinti ir ugdyti, organizuoti tradicinius ţemės ūkio veiklą skatinančius renginius, konkursus. Priemonės, nukreiptos gerinti ţemės naudmenų būklę, daugiausia yra susijusios su melioracijos sistemos gerinimu: planuojama rekonstruoti ir sutvarkyti nusidėvėjusius melioracijos įrenginius pagal melioracijos programą (skatinant steigti asociacijas įrenginių remontui) ir teikti paramą projektams (juos parengti), susijusiems su miško plėtra maţo našumo ţemėje, pertvarkant melioracijos sistemą.

177

Lentelė 49. Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimui numatytos priemonės Eil. Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas Nr. SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** II. PALANKIOS APLINKOS VERSLUI, TURIZMUI IR ŢEMĖS ŪKIUI KŪRIMAS 2.1 TIKSLAS. Efektyviai išnaudotas rajono turizmo potencialas 2.1.1 UŢDAVINYS. Plėtoti vandens turizmą Minijos upės baseino pritaikymas Įrengtos stovyklavietės, maudyklos 2012–2020 Statybos ir kelių Komunalinio ūkio ir 2.1.1.1 rekreacijai 75,0 350,0 75,0 prieţiūros skyrius aplinkosaugos skyrius, privatūs asmenys Įrengti prieplaukas Minijos Įrengtos prieplaukos Minijos 2012–2020 Statybos ir kelių Strateginio planavimo slėnyje (Gargţdų mieste), slėnyje (Gargţdų mieste), prieţiūros skyrius ir investicijų skyrius, 2.1.1.2 280,0 29.620,0 1.000,0 Svencelėje ir prie Rikinės upelio Svencelėje ir prie Rikinės upelio Privatūs asmenys ţiočių ţiočių Parengti prieplaukos Minijos Parengtas detalus planas 2012–2015 Architektūros ir Priekulės seniūnija 2.1.1.3 slėnyje (Priekulės mieste) 50,0 urbanistikos detalųjį planą skyrius Paplūdimių (Gargţduose, Įrengti ir įteisinti paplūdimiai prie 2012–2015 Komunalinio Statybos ir kelių Priekulėje) prie Minijos Minijos Gargţduose ir Priekulėje ūkio ir prieţiūros skyrius 2.1.1.4 160,0 įrengimas ir įteisinimas aplinkosaugos skyrius Pritaikyti Karklės kaimo Įrengti Karklės kaimo paplūdimiai 2012–2017 Statybos ir kelių paplūdimius ir jų aplinką prieţiūros skyrius 2.1.1.5 300,0 1.700,0 turistiniams bei rekreaciniams poreikiams Įrengti automobilių stovėjimo Įrengtos automobilių stovėjimo 2012–2015 Statybos ir kelių aikšteles prie vandens turizmo aikštelės kelyje Klaipėda- prieţiūros skyrius 2.1.1.6 800,0 kelio maršrutų Darguţiai, greta Olando kepurės kraštovaizdţio draustinio, Karklėje Įrengti nardymo centrą prie Įrengtas nardymo centras ir 2012–2020 Statybos ir kelių Privatūs asmenys Rikinės prieplaukos ir stovyklavietė prieţiūros skyrius 2.1.1.7 33,0 220,0 stovyklavietę (vakarinė kelio Nr. 2217 pusė) Karklės kaime Įkurti vandens turizmo Įkurtas vandens turizmo 2012–2020 Strateginio Svencelės krantas, informacinį centrą Svencelėje informacinis centras Svencelėje planavimo ir Gargţdų TIC, privatūs 2.1.1.8 200,0 investicijų asmenys skyrius Iš viso uţdaviniui: 898,0 800,0 31.670,0 1.495,0 2.1.2 UŢDAVINYS. Vystyti vandens telkinių rekreacinę infrastruktūrą Parengti Gargţdų karjerų detalųjį Parengtas Gargţdų karjerų detalusis 105,0 595,0 2012–2015 Architektūros ir Statybos ir kelių 2.1.2.1 planą ir techninį projektą planas ir techninis projektas urbanistikos prieţiūros skyrius

178

Eil. Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas Nr. SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** skyrius

Pritaikyti Gargţdų karjerus Įrengta prieplauka, maitinimo 3.000,0 20.000,0 20.000,0 2014–2020 Strateginio Statybos ir kelių turizmui ir rekreacijai įstaigos, vandens ir paplūdimio planavimo ir prieţiūros skyrius, 2.1.2.2 priemonių nuomos punktai ir t. t. investicijų Komunalinio ūkio ir skyrius aplinkosaugos skyrius, privatūs asmenys Įteisinti ir įrengti vandens Įteisintos ir įrengtos Klaipėdos 275,0 2012–2020 Komunalinio telkinių (Greičiūnų, Agluonėnų, rajono vandens telkinių maudyklos ūkio ir 2.1.2.3 Plikių, Slengių ir kt.) maudyklas aplinkosaugos skyrius Išvalyti Kapstato eţerą ir įrengti Išvalyta Kapstato eţero dalis, 800,0 8.000,0 2012–2020 Komunalinio stovyklavietę įrengta stovyklavietė ūkio ir 2.1.2.4 aplinkosaugos skyrius Iš viso uţdaviniui: 4.180,0 0,0 28.595,0 20.000,0 2.1.3 UŢDAVINYS. Plėtoti miestų rekreacinių zonų infrastruktūrą ir turizmo reikmėms pritaikyti naujus objektus Parengti Gargţdų miesto parko Parengtas sklypo planas ir techninis 23,0 127,0 2012–2013 Statybos ir kelių Strateginio planavimo 2.1.3.1 ţemės sklypo planą ir techninį projektas prieţiūros skyrius ir investicijų skyrius projektą Pritaikyti Gargţdų miesto parką Gargţdų miesto parko ir šalia 500,0 4.500,0 2013–2020 Statybos ir kelių Strateginio planavimo 2.1.3.2 ir šalia esančią teritoriją esančios teritorijos pritaikytos prieţiūros skyrius ir investicijų skyrius rekreacijai rekreacijai Sutvarkyti Priekulės Vingio Sutvarkytas Priekulės Vingio 300,0 1.700,0 2015–2020 Priekulės Statybos ir kelių 2.1.3.3 parką parkas seniūnija prieţiūros skyrius Įrengti etnografinį pramogų Įrengtas etnografinis pramogų 30,0 270,0 2013–2020 Kultūros skyrius Agluonėnų seniūnija, 2.1.3.4 parką Agluonėnų seniūnijoje parkas Agluonėnuose privatūs asmenys Atkurti senąją turgaus aikštę Atkurta senoji turgaus aikštė 104,7 1.291,0 2012–2013 Statybos ir kelių Kultūros skyrius, 2.1.3.5 Priekulėje Priekulėje prieţiūros skyrius Priekulės seniūnija Iš viso uţdaviniui: 957,7 0,0 7.618,0 270,0 2.1.4 UŢDAVINYS. Sukurti patogią infrastruktūrą keliaujant automobiliais ir dviračiais Inicijuoti kempingų įkūrimą Parengti kempingų detalieji planai 150,0 2012–2020 Architektūros ir Strateginio planavimo Klaipėdos rajone Drevernoje, Karklėje (rytinė kelio urbanistikos ir investicijų skyrius 2.1.4.1 Nr. 2217 pusė), Svencelėje, skyrius Kukuliškių kaime Įrengti pėsčiųjų ir dviračių tako Atstatytas pėsčiųjų ir dviračių takas 25,0 2012–2016 Dauparų- Statybos ir kelių 2.1.4.2 maršrutą Gargţdai-Kvietiniai prie Minijos upės Kvietinių prieţiūros skyrius prie Minijos upės seniūnija

179

Eil. Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas Nr. SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Parengti techninį projektą ir Įrengtas dviračių-pėsčiųjų takas 1.360,0 2012–2020 Statybos ir kelių įrengti dviračių-pėsčiųjų taką prieţiūros skyrius 2.1.4.3 Klaipėda-Tauralaukis (Ţaliakelis E) per Slengių karjerą Išvystyti dviračių-pėsčiųjų takų Nutiestų naujų turizmui patrauklių 630,0 2.800,0 1.500,0 2014–2020 Statybos ir kelių 2.1.4.4 tinklą pagal parengtą dviračių dviračių-pėsčiųjų takų trasų ilgis prieţiūros skyrius takų specialųjį planą Iš viso uţdaviniui: 780,0 4.185,0 1.500,0 0,0 2.1.5 UŢDAVINYS. Parengti turizmo plėtros planavimo dokumentus ir atlikti tyrimus Parengti Klaipėdos rajono Parengtas Klaipėdos rajono 58,0 2012–2013 Architektūros ir 2.1.5.1 dviračių trasų specialųjį planą dviračių trasų specialusis planas urbanistikos skyrius Parengti Vilhelmo kanalo Parengta Vilhelmo kanalo 15,0 2012–2013 Strateginio pritaikymo turizmui galimybių pritaikymo turizmui galimybių planavimo ir 2.1.5.2 studiją studija investicijų skyrius Parengti rekreacinės ţvejybos Parengta Klaipėdos rajono 10,0 50,0 2012–2015 Strateginio plėtros galimybių studiją rekreacinės ţvejybos plėtros planavimo ir 2.1.5.3 galimybių studija investicijų skyrius Ištirti Kalotės ir Kapstato eţerų Parengtos Kalotės ir Kapstato eţerų 150,0 2012–2015 Komunalinio Privatūs asmenys sapropelį dėl panaudojimo SPA sapropelio panaudojimo SPA ir ūkio ir 2.1.5.4 ir sveikatinimo tikslais sveikatinimui tyrimų ataskaitos aplinkosaugos skyrius Parengti Stepono Dariaus Parengta Stepono Dariaus 45,0 2012–2015 Judrėnų seniūnija Privatūs asmenys memorialinio parko pritaikymo memorialinio parko pritaikymo 2.1.5.5 turizmo ir aviacinio sporto turizmo ir aviacinio sporto reikmėms galimybių studiją reikmėms galimybių studija Parengti Pylos uţtvankos ir Parengta galimybių studija 30,0 2012-2015 Strateginio gretutinių teritorijų atkūrimo planavimo ir 2.1.5.6 galimybių studiją investicijų skyrius Iš viso uţdaviniui: 113,0 0,0 50,0 195,0 2.1.6 UŢDAVINYS. Plėtoti įvairias turizmo rūšis ir tobulinti teikiamas turizmo paslaugas Vystyti gamtinį turizmą Paruoštų maršrutų, gidų skaičius; 200,0 2012–2020 Strateginio Gargţdų TIC, Statybos Klaipėdos rajone įrengta gamtos stebėjimo planavimo ir ir kelių prieţiūros 2.1.6.1 infrastruktūra investicijų skyrius skyrius

180

Eil. Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas Nr. SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Vystyti kultūrinį (piliakalnių Įrengta piliakalnių rekreacinė 20,0 130,0 2012–2020 Strateginio Gargţdų TIC, Statybos lankymo) turizmą infrastruktūra; parengtų maršrutų planavimo ir ir kelių prieţiūros 2.1.6.2 skaičius investicijų skyrius skyrius Viešinti kultūrinį turizmą Parengtų ir išleistų informacinių 20,0 2012–2020 Strateginio Gargţdų TIC turistinių leidinių skaičius planavimo ir 2.1.6.3 investicijų skyrius Plėtoti nelaimių (mūšių vietos, Parengtų maršrutų, išleistų leidinių 20,0 2012–2020 Strateginio Gargţdų TIC kapinės, karo memorialinės skaičius planavimo ir 2.1.6.4 vietos, gamtos katastrofų vietos investicijų ir pan.) turizmą Klaipėdos rajone skyrius Kelti turizmo paslaugų teikėjų Suorganizuotų kaimo turizmo 45,0 300,0 2012–2020 Strateginio Gargţdų TIC kvalifikaciją paslaugų tiekėjų mokymų dienų planavimo ir 2.1.6.5 skaičius investicijų skyrius Inicijuoti bendrus savivaldybės Organizuotų bendrų projektų su 40,0 2012–2020 Strateginio turistinį potencialą pristatant pajūrio savivaldybėmis skaičius planavimo ir 2.1.6.6 projektus su pajūrio investicijų savivaldybėmis skyrius Sukurti vieningą informacinių Sukurta ir veikianti sistema 45,0 300,0 2012–2015 Strateginio Gargţdų TIC, Statybos nuorodų sistemą planavimo ir ir kelių prieţiūros 2.1.6.7 investicijų skyrius skyrius Iš viso uţdaviniui: 390,0 0,0 730,0 0,0 2.2 TIKSLAS. Palanki ekonominė aplinka verslui, investicijoms ir sėkmingai kaimo plėtrai 2.2.1 UŢDAVINYS. Sukurti palankią aplinką investicijoms ir verslo plėtrai Parengti rajono investicijų Parengta investicijų pritraukimo 40,0 2012–2013 Strateginio pritraukimo strategiją, programą, strategija planavimo ir 2.2.1.1 veiksmų planą investicijų skyrius Inicijuoti rajono, uţsienio šalių Parengta ir aprobuota rajono ir 280,0 2012–2020 Strateginio verslininkų ir asocijuotų verslo uţsienio šalių verslininkų planavimo ir 2.2.1.2 struktūrų bendradarbiavimą bendradarbiavimo programa, investicijų tarptautiniai renginiai; paţintinių, skyrius prezentacinių vizitų skaičius

181

Eil. Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendinimo Koordinuojantis Kiti atsakingi, Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas Nr. SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Skleisti informaciją, skatinančią Suorganizuotų rajono pristatymų 140,0 2012–2020 Strateginio Viešųjų ryšių skyrius investuotojų domėjimąsi potencialiems investuotojams planavimo ir Klaipėdos rajonu kaip potencialia skaičius; parengtų informacinių investicijų 2.2.1.3 vieta plėtoti konkurencingo leidinių skaičius; atnaujinama skyrius verslo paslaugas reprezentacinė informacija virtualioje erdvėje Iš viso uţdaviniui: 420,0 0,0 0,0 0,0 2.2.2 UŢDAVINYS. Skatinti kaimo plėtrą ir gerinti ţemės naudmenų būklę Populiarinti naujas ţemės ūkio Išleistų lankstinukų, suorganizuotų 2012–2020 Ţemės ūkio Ţemės ūkio 2.2.2.1 šakas konferencijų, gerosios patirties skyrius konsultavimo tarnyba pristatymų skaičius Inicijuoti mokymo programas Organizuotų mokymų pagal 2012–2020 Ţemės ūkio 2.2.2.2 ūkininkų aktyvumui skatinti ir konsultavimo tarnybos ir NMA skyrius ugdyti mokymo programas skaičius Iš dalies remti ţemės ūkio Iš dalies finansuojama paslauga iš 24,0 2012–2020 Ţemės ūkio Seniūnijos 2.2.2.3 paslaugų verslo planų ruošimą ūkininkų rėmimo fondo (apie 3–4 skyrius tūkst. Lt per metus) Iš dalies remti netradicinių, Paremtų projektų skaičius (po 1 per 3,0 5,0 2012–2020 Ţemės ūkio Seniūnijos 2.2.2.4 ţemės ūkiui alternatyvių verslų metus) skyrius projektų įgyvendinimą Skatinti ekologinę ţemdirbystę ir Organizuotų mokymų pagal 5,0 8,0 2012–2020 Ţemės ūkio Ţemės ūkio 2.2.2.5 kitų ţemės ūkio sričių plėtrą konsultavimo tarnybos ir NMA skyrius konsultavimo tarnyba, mokymo programas skaičius seniūnijos Organizuoti tradicinius ţemės Organizuotų seminarų, renginių, 40,0 8,0 2012–2020 Ţemės ūkio Ţemės ūkio 2.2.2.6 ūkio veiklą skatinančius rinkimų skaičius skyrius konsultavimo tarnyba renginius, konkursus Pagal melioracijos programą Rekonstruotų ir sutvarkytų 4.000,0 8.000,0 2012–2020 Ţemės ūkio rekonstruoti ir sutvarkyti melioracijos įrenginių skaičius skyrius 2.2.2.7 nusidėvėjusius melioracijos įrenginius Skatinti ūkininkus, siekiančius Paramą gavusių projektų skaičius 8.000,0 2012–2020 Ţemės ūkio LR ţemės ūkio atnaujinti ir rekonstruoti jų (po 1 per metus) skyrius ministerija 2.2.2.8 ţemėje esančius melioracijos įrenginius. Steigti asociacijas įrenginių remontui Teikti paramą projektams (jų Paramą gavusių projektų skaičius 80,0 2012–2020 Ţemės ūkio Seniūnijos 2.2.2.9 parengimui), susijusiems su (po 1 per metus) skyrius miško plėtra maţo našumo

182

Iš viso uţdaviniui: 67,0 4.005,0 16.101,0 0,0

183

Preliminarus lėšų poreikis pagal II srities tikslus pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 104).

Paveikslas 104. II srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus

140

2.2 120 16% 104,4 100

60 2.1 84% 40 20,6 20

0 2.1 2.2

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

II srities priemonių įgyvendinimo lėšų poreikis pagal galimus priemonių vykdymo finansavimo šaltinius pateikiamas paveiksle (ţr. Paveikslas 105).

Paveikslas 105. II srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius šaltinius SB 50 6% VB 70,2 KT 7% 18% 40

20 16,1 5,0 ES 10 69% 7,3 4,0 0 0,5 2.1 TIKSLAS 2.2 TIKSLAS

SB VB ES KT Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Kaip jau buvo minėta I plėtros srities aprašyme, Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane iki 2020 metų numatomų įgyvendinti veiksmų, darbų poveikis bus matuojamas ne tik pagal atskirai pasiektus kiekvienos priemonės rezultatus, bet ir vertinami aukštesnio lygmens

184

rodikliai, kuriais remiantis vertinamas Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano įgyvendinimo poveikis rajonui. Lentelėje (ţr. Lentelė 50) pateikiamas II srities rodiklių sąrašas.

185

Lentelė 50. II plėtros srities efekto rodikliai Esama Esama Rodiklio Inf. Informacijos teikėjas Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. būklė būklė kaitos šaltinis (Savivaldybės padalinys) 2009 m. 2010 m. tendencija Strateginio planavimo ir 1. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įstaigose asm. SD 3663 4923 Didinti investicijų skyrius Suteiktų nakvynių skaičius visų tipų apgyvendinimo Strateginio planavimo ir 2. vnt. TIC 32773 34664 Didinti įstaigose investicijų skyrius Strateginio planavimo ir 3. Vidutinė viešnagės trukmė d. SD 8,9 n.d. Stabilizuoti investicijų skyrius Strateginio planavimo ir 4. TIC paslaugomis pasinaudojusių turistų skaičius asm. TIC 5064 6640 Didinti investicijų skyrius Strateginio planavimo ir 5. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui tūkst. Lt SD 4289 n.d. Didinti investicijų skyrius Strateginio planavimo ir 6. Vidutinis bruto darbo uţmokestis Klaipėdos rajone tūkst. Lt SD 1988 1944 Didinti investicijų skyrius Tiesioginės uţsienio investicijos, tenkančios vienam Strateginio planavimo ir 7. tūkst. Lt SD 14455 n.d. Didinti gyventojui investicijų skyrius 8. Ţemės ūkio produkcija mln., Lt SD Ţemės ūkio skyrius 105,8 112,6 Didinti 9. Ūkių skaičius metų pradţioje (Ūkininkų registras) vnt. NŢT Ţemės ūkio skyrius 3372 3411 Stabilizuoti Naudojamų (deklaruotų) ţemės ūkio naudmenų plotas metų 10. ha NŢT Ţemės ūkio skyrius 43270 43119 Stabilizuoti pradţioje

186

3.3 Darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra

Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 m. III plėtros sritis „Darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra“ detalizuojama į šiuos tikslus ir uţdavinius:

Lentelė 51. Darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra: tikslai ir uţdaviniai TIKSLAS UŢDAVINYS 3.1 Uţtikrinta aplinkos apsauga ir 3.1.1 Efektyviai ir saugiai tvarkyti atliekas efektyvus atliekų tvarkymas 3.1.2 Uţtikrinti ekologišką rajono gamtinę aplinką 3.2 Optimizuota viešojo transporto 3.2.1 Tobulinti teikiamas viešojo transporto paslaugas sistema ir darni susisiekimo 3.2.2 Plėtoti susisiekimo infrastruktūros tinklą infrastruktūros plėtra 3.3 Atnaujinti ir išplėtoti inţineriniai 3.3.1 Uţtikrinti nuoseklią viešai tiekiamo geriamojo vandens ir tinklai nuotekų tvarkymo inţinerinių sistemų plėtrą 3.3.2 Aprūpinti rajono gyventojus kokybišku, viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu 3.3.3 Atnaujinti ir plėsti lietaus kanalizacijos tinklus ir įrenginius 3.3.4 Modernizuoti ir plėtoti energetikos sistemas 3.4 Tvarkinga, saugi gyvenamoji 3.4.1 Sukurti patogią, saugią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką rajone aplinka ir subalansuota teritorinė 3.4.2 Kurti jaukią ir savitą rajono aplinką, rengiant teritorijų planavimo plėtra dokumentus 3.4.3 Skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Bendrojo plano sprendinius

Plėtojant šią strateginę kryptį iškelti 4 tikslai, kurie detalizuoti į 11 uţdavinių. Įgyvendinant pirmąjį tikslą 3.1 „Uţtikrinta aplinkos apsauga ir efektyvus atliekų tvarkymas“, suplanuotos priemonės nukreiptos dviem kryptimis – atliekų tvarkymas ir gamtinė aplinka. Gerinant atliekų tvarkymo sistemą pagal strateginį planą bus rekultivuoti Baičių, Medikių, Kiškėnų sąvartynai, įrengtos stambiųjų atliekų surinkimo ir biodegraduojančių atliekų saugojimo aikštelės, tobulinamos antrinio atliekų panaudojimo paslaugos. Be to, numatoma parengti ir įvesti vietinę rinkliavą uţ mišrių komunalinių atliekų tvarkymą rajone ir vykdyti priemones didinant gyventojų informatyvumą ir aktyvų dalyvavimą sprendţiant atliekų tvarkymo klausimus. Siekiant uţtikrinti ekologišką rajono gamtinę aplinką, strateginiame plane numatyta sistemiškai vykdyti ir tobulinti aplinkos apsaugos monitoringo programą, įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo ir asbesto šalinimo iš aplinkos programas, atlikti rajono eţerų, tvenkinių, priešgaisrinių tvenkinių ir jų aplinkos valymo ir tvarkymo darbus. 3.2 tikslas „Optimizuota viešojo transporto sistema ir darni susisiekimo infrastruktūros plėtra“ bus įgyvendinamas plėtojant viešojo transporto paslaugas ir susisiekimo infrastruktūros tinklą. Siekiant, kad viešojo transporto paslaugos atitiktų gyventojų poreikius, suplanuota perţiūrėti visuomeninio transporto maršrutus, parengti eismo organizavimo ir viešojo transporto vystymo galimybių studiją. Plėtojant susisiekimo infrastruktūros tinklą strateginiame

187

plane numatyta parengti susisiekimo sistemos infrastruktūros objektų vystymo schemas, atlikti vietinės reikšmės kelių ir gatvių inventorizavimą, kadangi šiuo metu rajone yra labai daug neinventorizuotų ir neįteisintų kelių bei gatvių, o tai sąlygoja ir maţesnes lėšas, skiriamas kelių prieţiūrai, rekonstrukcijai ir statybai iš kelių prieţiūros ir plėtros programos. Inventorizavus kelius ir gatves svarbu parengti veiksmingą susisiekimo infrastruktūros vystymo projektų atrankos vertinimo kriterijų sistemą, kuri leistų pagal objektyvius parametrus vertinti gatvių, kelių, takų, tiltų ar kitų infrastruktūros objektų plėtos kryptis. Remiantis naujai sukurta sistema, parengus ilgalaikį susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo planą, numatoma vykdyti kelių tiesimo ir statybos darbus. Siekiant uţtikrinti darnią infrastruktūros plėtrą, iškeltas tikslas 3.3 „Atnaujinti ir išplėtoti inţineriniai tinklai“. Įgyvendinant šį tikslą plane didelis dėmesys skiriamas gerinti ir plėtoti vandens ir nuotekų infrastruktūros – siekiama, kad rajono gyventojai būtų aprūpinami kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, kad būtų nuosekliai vykdoma šios infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas. Plėtojant infrastruktūrą, Klaipėdos rajone konkurso būdu numatoma atrinkti viešą vandens tiekėją, parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, vandenviečių apsaugos zonų specialiuosius planus, panaikinti bešeimininkius vandens gręţinius, parengti poţeminio vandens stebėsenos programą, atnaujinti ir plėsti lietaus kanalizacijos tinklus. Uţtikrinant rajono gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, suplanuota vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtrą, įgyvendinti geriamojo vandens kokybės gerinimo projektus, išgręţti vandens gręţinius esamose ir naujose vandenvietėse. Atnaujinant ir plėtojant inţinerinius tinklus taip pat yra iškeltas uţdavinys didinti energijos naudojimo efektyvumą modernizuojant ir vystant energetikos sistemas. Numatoma atlikti modernizacijos darbus savivaldybei priklausančiuose visuomeninės paskirties pastatuose (pradėti naudoti alternatyvią energiją, įrengti šildymo sistemų vidaus tinklus); be to, numatoma parengti koklinių šildymo krosnių keitimo centralizuotais šildymo tinklais programą ir modernizuoti šildymo sistemų tinklus bei įrenginius alternatyvią energiją naudojančiais įrenginiais. Kita sritis, kur siekiama sumaţinti energijos naudojimą, yra apšvietimas, strateginiame plane numatyta rekonstruoti gatvių apšvietimo tinklus, įdiegiant ekonomiškus šviestuvus, automatizuoti šių tinklų valdymą; autobusų stotelių apšvietimui planuojama montuoti stulpus su vėjo jėgainėmis (generatoriais) arba saulės baterijomis. Ketvirtasis darnios rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtros srities tikslas – 3.4 „Tvarkinga, saugi gyvenamoji aplinka ir subalansuota teritorinė plėtra“. Realizuojant šį tikslą iškelti 3 uţdaviniai. Įgyvendinant pirmąjį – patogios, saugios ir tvarkingos gyvenamosios aplinkos kūrimas – uţdavinį numatytos priemonės daugiausia nukreiptos tvarkyti gyvenamąją aplinką /

188

viešąsias erdves ir didinti jų patogumą (tarp jų, iškelti garaţus, sutvarkyti vaikų ţaidimo aikšteles, pastatyti viešuosius tualetus ir kt.). Be to, rajone planuojama įrengti naujas kapines ir praplėsti esamų kapinių ribas, Gargţdų naujosiose kapinėse įrengti kolumbariumą; inventorizuoti rajono teritorinį pasiskirstymą pagal seniūnijas; miestuose plėsti techninių saugumo, paţeidimų fiksavimo priemonių diegimą; viešinti informaciją apie daugiabučių namų renovaciją. Įgyvendinant antrąjį uţdavinį, kuriuo siekiama kurti jaukią ir savitą rajono aplinką, numatyta rengti urbanizuotų vietovių bei teritorijų, esančių prie daugiabučių namų, detaliuosius planus, parengti rajono tyliųjų zonų, kraštovaizdţio specialiuosius planus, taip pat numatoma parengti Gargţdų miesto ir rajono architektūrinį įvaizdį gerinančią programą, miestų, miestelių urbanizuotų erdvių tvarkymo projektus. Įgyvendinant trečiąjį uţdavinį siekiama uţtikrinti skaidrų ir nuoseklų Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą. Tam tikslui strateginiame plane numatyta sudaryti Bendrojo plano ir jo sprendinių prieţiūros grupę bei vykdyti Bendrojo plano ir jo sprendinių stebėseną ir viešinimą. Be to, planuojama nustatyti Bendrojo plano ir jo sprendinių įgyvendinimui rengtinų projektų, planų prioritetus, paruošti atskirų veiklos rūšių specialiuosius planus, miestelių, seniūnijų centrų bendruosius arba detaliuosius planus.

189

Lentelė 52. Darniai rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtrai numatytos priemonės Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** III. DARNI RAJONO TERITORIJŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 3.1 TIKSLAS. Uţtikrinta aplinkos apsauga ir efektyvus atliekų tvarkymas 3.1.1 UŢDAVINYS. Efektyviai ir saugiai tvarkyti atliekas Parengti ir įvesti vietinę Parengta ir patvirtinta vietinės 2012 Komunalinio ūkio Paslaugų teikėjas 3.1.1.1 rinkliavą uţ mišrių komunalinių rinkliavos tvarka ir aplinkosaugos atliekų tvarkymą rajone skyrius Tobulinti antrinio atliekų Įsigytų antrinių atliekų rūšiavimo 200,0 2012– Komunalinio ūkio Paslaugų teikėjas 3.1.1.2 panaudojimo paslaugos teikimą konteinerių skaičius 2020 ir aplinkosaugos skyrius Informuoti ir bendradarbiauti su Organizuotų viešųjų susirinkimų su 20,0 2012– Komunalinio ūkio Viešųjų ryšių visuomene, spendţiant atliekų bendruomenėmis, atliekų tvarkymo 2020 ir aplinkosaugos skyrius, seniūnijos 3.1.1.3 tvarkymo klausimus ir sveikos gyvensenos klausimais skyrius skaičius Rekultivuoti Baičių k. sąvartyną Rekultivuotas Baičių k. sąvartynas 320,0 2012– Komunalinio ūkio Dovilų seniūnija, 3.1.1.4 2015 ir aplinkosaugos paslaugų teikėjas skyrius Rekultivuoti Medikių k. Rekultivuotas Medikų k. sąvartynas 350,0 2012– Komunalinio ūkio Kretingalės 3.1.1.5 sąvartyną 2015 ir aplinkosaugos seniūnija, paslaugų skyrius teikėjas Įrengti stambiagabaritinių Įrengtos 3 stambiagabaritinių 4.997,0 873,0 2012– Komunalinio ūkio Paslaugų teikėjas 3.1.1.6 atliekų surinkimo aikšteles atliekų surinkimo aikštelės 2020 ir aplinkosaugos skyrius Įrengti laikinas Įrengtos 7 laikinos 7.000,0 2012– Komunalinio ūkio Paslaugų teikėjas stambiagabaritinių ir stambiagabaritinių ir 2020 ir aplinkosaugos 3.1.1.7 biodegraduojančių atliekų biodegraduojančių atliekų skyrius saugojimo aikšteles saugojimo aikštelės Įrengti biodegraduojančių ir Įrengta biodegraduojančių ir 1.483,0 261,0 2012– Komunalinio ūkio Paslaugų teikėjas 3.1.1.8 stambiagabaritinių atliekų stambiagabaritinių atliekų 2015 ir aplinkosaugos saugojimo aikštelę saugojimo aikštelė Vėţaičiuose skyrius Iš viso uţdaviniui: 690,0 200,0 13.480,0 1.134,0 3.1.2 UŢDAVINYS. Uţtikrinti ekologišką rajono gamtinę aplinką Tobulinti ir sistemiškai vykdyti Sukurta ir veikianti duomenų bazė 800,0 2012– Komunalinio ūkio 3.1.2.1 aplinkos apsaugos monitoringo apie gamtinės aplinkos komponentų 2020 ir aplinkosaugos programą būklę skyrius

190

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Įgyvendinti aplinkos oro Veiksmingai ir nuolatos 2012– Komunalinio ūkio 3.1.2.2 kokybės valdymo programą įgyvendinama oro kokybės 2020 ir aplinkosaugos valdymo programa skyrius Įgyvendinti asbesto šalinimo iš Sukurtas asbesto turinčių gaminių 450,0 1.500,0 2.500,0 500,0 2012– Komunalinio ūkio Privatūs asmenys 3.1.2.3 aplinkos programą šalinimo iš aplinkos skatinimo 2020 ir aplinkosaugos mechanizmas skyrius Atlikti rajono eţerų ir tvenkinių Išvalytų rajono eţerų, tvenkinių 500,0 5.000,0 2015– Komunalinio ūkio 3.1.2.4 valymo darbus skaičius 2020 ir aplinkosaugos skyrius Parengti vandens telkinių Parengtas specialusis planas 90,0 2014– Komunalinio ūkio Architektūros ir 3.1.2.5 apsaugos juostų ir zonų 2015 ir aplinkosaugos urbanistikos skyrius specialųjį planą skyrius Uţtikrinti priešgaisrinių Išvalytų ir sutvarkytų priešgaisrinių 500,0 500,0 2013– Komunalinio ūkio Seniūnijos tvenkinių ir jų aplinkos tvenkinių skaičius (Judrėnų, 2020 ir aplinkosaugos 3.1.2.6 išvalymą, sutvarkymą Vėţaičių, Dovilų, Endriejavo skyrius seniūnija ir kt.) Iš viso uţdaviniui: 2.340,0 1.500,0 7.500,0 1.000,0 3.2 TIKSLAS. Optimizuota viešojo transporto sistema ir darni susisiekimo infrastruktūros plėtra 3.2.1 UŢDAVINYS. Tobulinti teikiamas viešojo transporto paslaugas Parengti eismo organizavimo ir Atlikti transporto srautų, gyventojų 80,0 2012 Statybos ir kelių 3.2.1.1 viešojo transporto vystymo mobilumo tyrimai, parengta prieţiūros skyrius galimybių studiją galimybių studija Į visuomeninio transporto Parengta galimybių studija, 2013 Statybos ir kelių sistemą integruoti maršrutus, paruoštos visuomeninio transporto prieţiūros skyrius 3.2.1.2 atitinkančius vietos gyventojų judėjimo schemos poreikius Kartu su Klaipėdos miesto Įdiegti vieningi e-bilieto sistemos 30,0 200,0 2014– Statybos ir kelių 3.2.1.3 savivaldybe įdiegti vieningą e- elementai 2016 prieţiūros skyrius bilieto sistemą Iš viso uţdaviniui: 110,0 0,0 200,0 0,0 3.2.2 UŢDAVINYS. Plėtoti susisiekimo infrastruktūros tinklą Sukurti susisiekimo Taryboje patvirtinta sistema 2012 Statybos ir kelių infrastruktūros vystymo prieţiūros skyrius 3.2.2.1 projektų atrankos vertinimo kriterijų sistemą

191

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Parengti ilgalaikį susisiekimo Parengtas ir savivaldybės taryboje 2012 Statybos ir kelių 3.2.2.2 infrastruktūros objektų vystymo patvirtintas planas prieţiūros skyrius planą Parengti susisiekimo sistemos Atlikta analizė, parengtos schemos 300,0 2013– Statybos ir kelių 3.2.2.3 infrastruktūros objektų vystymo 2014 prieţiūros skyrius schemas Atlikti vietinės reikšmės kelių ir Inventorizuotų ir įteisintų vietinės 200,0 2012– Statybos ir kelių 3.2.2.4 gatvių inventorizavimą, reikšmės kelių ir gatvių dalis 2020 prieţiūros skyrius įteisinimą Tiesti ir rekonstruoti Nutiestų susisiekimo infrastruktūros 9.000,0 32.500,0 13.000,0 2012– Statybos ir kelių infrastruktūros objektus pagal objektų ilgis / skaičius; 2020 prieţiūros skyrius 3.2.2.5 parengtą infrastruktūros objektų rekonstruotų susisiekimo vystymo planą infrastruktūros objektų ilgis / skaičius Iš viso uţdaviniui: 9.200,0 32.800,0 13.000,0 0,0 3.3 TIKSLAS. Atnaujinti ir išplėtoti inţineriniai tinklai 3.3.1 UŢDAVINYS. Uţtikrinti nuoseklią viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo inţinerinių sistemų plėtrą Parengti Klaipėdos rajono Parengtas specialusis planas 2012 Komunalinio ūkio Architektūros ir vandens tiekimo ir nuotekų ir aplinkosaugos urbanistikos skyrius 3.3.1.1 tvarkymo infrastruktūros plėtros skyrius specialųjį planą Parengti rajono vandenviečių Parengtas specialusis planas 60,0 2012– Komunalinio ūkio Architektūros ir 3.3.1.2 apsaugos zonų specialųjį planą 2015 ir aplinkosaugos urbanistikos skyrius, skyrius Vandens tiekėjas Parengti poţeminio vandens Parengta programa 66,0 2012 Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas stebėsenos programą ir aplinkosaugos 3.3.1.3 (vandenviečių, kurių pajėgumas skyrius 100 m3 /per parą) Konkurso būdu parinkti viešą Parinktas viešas vandens tiekėjas 2013– Komunalinio ūkio 3.3.1.4 vandens tiekėją Klaipėdos 2014 ir aplinkosaugos rajone skyrius Panaikinti bešeimininkius Panaikintų bešeimininkių vandens 80,0 2012– Komunalinio ūkio 3.3.1.5 vandens gręţinius gręţinių skaičius 2015 ir aplinkosaugos skyrius Iš viso uţdaviniui: 206,0 0,0 0,0 0,0 3.3.2 UŢDAVINYS. Aprūpinti rajono gyventojus kokybišku, viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu

192

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Įgyvendinti geriamojo vandens Įgyvendintų projektų pagal ES 2.250,0 22.500,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas tiekimo ir nuotekų tvarkymo sanglaudos fondų 2007–2013 metų 2015 ir aplinkosaugos 3.2.2.1 projektus finansinę paramą (Nemuno skyrius ţemupio I, II etapai) skaičius Įrengti geriamojo vandens Vandenvietėse įrengtų vandens 30,0 270,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas kokybės gerinimo sistemas gerinimo sistemų skaičius, 2020 ir aplinkosaugos 3.2.2.2 rajono vandenvietėse vadovaujantis Klaipėdos rajono skyrius viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo programa Projektuoti ir statyti nuotekų Suprojektuotų ir pastatytų nuotekų 500,0 5.000,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas 3.2.2.3 tvarkymo įrenginius tvarkymo įrenginių skaičius 2020 ir aplinkosaugos skyrius Vykdyti vandens tiekimo ir Įgyvendintų naujų projektų 2.500,0 25.000,0 2013– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas nuotekų tvarkymo sistemų skaičius, pagal parengtą Klaipėdos 2020 ir aplinkosaugos 3.2.2.4 plėtrą rajone rajono vandens tiekimo ir nuotekų skyrius tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą Išgręţti vandens gręţinius Kasmet išgręţiamas bent 1 104,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas 3.2.2.5 esamose ir naujose geriamojo vandens gręţinys 2015 ir aplinkosaugos vandenvietėse skyrius Uţtikrinti aprūpinimą Įsigytos gabenimui skirtos vandens 300,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas 3.2.2.6 geriamuoju vandeniu talpyklos 2020 ir aplinkosaugos ekstremalių situacijų atvejais skyrius Iš viso uţdaviniui: 5.384,0 0,0 52.770,0 300,0 3.3.3 UŢDAVINYS. Atnaujinti ir plėsti lietaus kanalizacijos tinklus ir įrenginius Parengti Klaipėdos rajono Parengtas specialusis planas 150,0 2012– Komunalinio ūkio Architektūros ir 3.3.3.1 lietaus vandens surinkimo 2015 ir aplinkosaugos urbanistikos skyrius sistemų plėtros specialųjį planą skyrius Parengti lietaus vandens Parengti techniniai projektai 500,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas 3.3.3.2 surinkimo sistemų techninius 2020 ir aplinkosaugos projektus skyrius Įrengti lietaus vandens Įgyvendintų projektų skaičius, 5.000,0 45.000,0 2012– Komunalinio ūkio Vandens tiekėjas surinkimo sistemas rajone pagal parengtą Klaipėdos rajono 2020 ir aplinkosaugos 3.3.3.3 lietaus vandens surinkimo sistemų skyrius plėtros specialųjį planą Iš viso uţdaviniui: 5.650,0 0,0 45.000,0 0,0 3.3.4 UŢDAVINYS. Modernizuoti ir plėtoti energetikos sistemas

193

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Pradėti naudoti alternatyvią Visuomeninės paskirties pastatų 500,0 5.000,0 2013– Komunalinio ūkio energiją savivaldybei skaičius, kuriuose šildymui 2020 ir aplinkosaugos 3.3.4.1 priklausančiuose visuomeninės naudojama alternatyvi energija skyrius paskirties pastatuose Parengti koklinių šildymo Parengta programa 2012 Komunalinio ūkio 3.3.4.2 krosnių keitimo centralizuotais ir aplinkosaugos šildymo tinklais programą skyrius Parengti šilumos tiekimo Parengtas specialusis planas 130,0 2013– Komunalinio ūkio Architektūros ir 3.3.4.3 infrastruktūros plėtros specialųjį 2014 ir aplinkosaugos urbanistikos skyrius planą skyrius Įrengti šildymo sistemų vidaus Visuomeninės paskirties pastatų 185,0 10,0 1.850,0 2013– Komunalinio ūkio tinklus savivaldybei skaičius, kuriuose įrengti nauji 2020 ir aplinkosaugos 3.3.4.4 priklausančiuose visuomeninės šildymo sistemų vidaus tinklai skyrius paskirties pastatuose Modernizuoti šildymo sistemų Alternatyvią energiją naudojančių 300,0 3.000,0 2013– Komunalinio ūkio tinklus ir įrenginius alternatyvią šildymo sistemų tinklų ilgis, 2020 ir aplinkosaugos 3.3.4.5 energiją naudojančiais įrenginių skaičius skyrius įrenginiais Rekonstruoti gatvių apšvietimo Rekonstruotų gatvių apšvietimo 300,0 3.000,0 2013– Komunalinio ūkio tinklus, įdiegiant ekonomiškus tinklų ilgis; įdiegtų šviesos diodų 2020 ir aplinkosaugos energiją taupančių šviesos (LED) lempų šviestuvų skaičius; skyrius 3.3.4.6 diodų (LED) lempų šviestuvus, automatizuotas šių tinklų valdymas automatizuoti šių tinklų valdymą Vykdyti apšvietimo tinklų Naujai įrengtų apšvietimo tinklų 100,0 1.000,0 2012– Komunalinio ūkio 3.3.4.7 plėtrą gyvenvietėse ilgis 2020 ir aplinkosaugos skyrius Autobusų stotelių apšvietimui Naujai apšviestų stotelių skaičius 50,0 500,0 2013– Komunalinio ūkio montuoti stulpus su vėjo 2020 ir aplinkosaugos 3.3.4.8 jėgainėmis (generatoriais) arba skyrius saulės baterijomis Iš viso uţdaviniui: 1.565,0 10,0 14.350,0 0,0 3.4 TIKSLAS. Tvarkinga, saugi gyvenamoji aplinka ir subalansuota teritorinė plėtra 3.4.1 UŢDAVINYS. Sukurti patogią, saugią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką rajone Sutvarkyti vaikų ţaidimo Sutvarkytų vaikų ţaidimo aikštelių 680,0 2012– Vyr. specialistas Statybos ir kelių 3.4.1.1 aikšteles skaičius 2020 (sporto plėtrai) prieţiūros skyrius

194

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Inicijuoti pilotinį projektą – Savivaldybės, seniūnijos, 40,0 280,0 30,0 2014– Seniūnijos Bendruomenės rajono seniūnijoje švarinimo bendruomenių iniciatyva įsteigtas 2020 3.4.1.2 paslaugų centro steigimas švarinimo centras su dušine, skalbykla ir pan. Iškelti garaţus iš Gargţdų Parengta dokumentacija dėl garaţų 25,0 2019– Architektūros ir Statybos ir kelių 3.4.1.3 miesto centrinės dalies (P. iškėlimo 2020 urbanistikos skyrius prieţiūros skyrius Cvirkos g.) Pastatyti viešuosius tualetus Pastatytų viešųjų tualetų skaičius 280,0 2014– Statybos ir kelių Seniūnijos 3.4.1.4 Klaipėdos rajone 2020 prieţiūros skyrius Inventorizuoti rajono teritorinį Inicijuotas teritorinis perskirstymas 2012– Seniūnijos Architektūros ir pasiskirstymą pagal seniūnijas ir identifikuotos seniūnijos, kuriose 2014 urbanistikos skyrius 3.4.1.6 tam tikras vientisas teritorinis vienetas padalytas tarp atskirų seniūnijų Viešinti informaciją apie Organizuotų renginių, išleistų 2012– Komunalinio ūkio Ryšių su visuomene 3.4.1.7 daugiabučių namų renovaciją lankstinukų skaičius 2020 ir aplinkosaugos skyrius skyrius Plėsti techninių saugumo ir Įdiegtų techninių saugumo ir 800,0 2012– Informacinių saugaus eismo, paţeidimų saugaus eismo priemonių skaičius 2020 technologijų 3.4.1.8 fiksavimo priemonių diegimą tarnyba Klaipėdos rajone Sutvarkyti rajono viešąsias Sutvarkytų viešųjų erdvių, parkų, 150,0 2013– Statybos ir kelių Seniūnijos erdves, parkus, skverus skverų pagal parengtą 2020 prieţiūros skyrius 3.4.1.9 kraštovaizdţio specialųjį planą skaičius Įrengti kolumbariumą Gargţdų Įrengtas kolumbariumas 250,0 100,0 2013– Statybos ir kelių Privatūs asmenys 3.4.1.10 naujosiose kapinėse 2015 prieţiūros skyrius Įrengti naujas kapines rajone ir Parengti teritorijų planavimo 400,0 2013– Architektūros ir Statybos ir kelių praplėsti esamų kapinių ribas dokumentai, įrengtos naujos 2020 urbanistikos skyrius prieţiūros skyrius 3.4.1.11 kapinės (Kretingalėje, Agluonėnuose, Slengiuose ir kt.) Iš viso uţdaviniui: 2.625,0 0,0 280,0 130,0 3.4.2 UŢDAVINYS. Kurti jaukią ir savitą rajono aplinką, rengiant teritorijų planavimo dokumentus Parengti miestų, miestelių Parengtų bendrųjų, detaliųjų planų, 50,0 450,0 2012– Architektūros ir Statybos ir kelių viešųjų urbanizuotų erdvių galimybių studijų skaičius 2020 urbanistikos skyrius prieţiūros skyrius 3.4.2.1 sutvarkymo teritorijų planavimo dokumentus

195

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. lt) Įgyvendini Koordinuojantis Kiti atsakingi, Eil. Nr. Priemonė Matavimo rodiklis / Rezultatas mo SB VB ES KT terminas padalinys* vykdytojai** Parengti Gargţdų miesto ir Taryboje patvirtinta programa 30,0 2012 Architektūros ir rajono architektūrinį įvaizdį urbanistikos skyrius 3.4.2.2 gerinančią programą (pastatų spalviniai deriniai, apţeldinimo ir apšvietimo sistemos ir kt.) Parengti urbanizuotų teritorijų Parengtų urbanizuotų teritorijų 50,0 450,0 2012– Architektūros ir Statybos ir kelių 3.4.2.3 detaliuosius planus detaliųjų planų skaičius 2020 urbanistikos skyrius prieţiūros skyrius Rengti detaliuosius planus prie Parengtų detaliųjų planų prie 20,0 180,0 2012– Architektūros ir 3.4.2.4 esamų daugiabučių namų daugiabučių namų skaičius 2020 urbanistikos skyrius Parengti rajono tyliųjų zonų Parengtas specialusis planas 60,0 2012 Architektūros ir Strateginio 3.4.2.5 nustatymo specialųjį planą urbanistikos skyrius planavimo ir investicijų skyrius Parengti kraštovaizdţio Parengtas specialusis planas 20,0 180,0 2013– Architektūros ir 3.4.2.7 specialųjį planą 2014 urbanistikos skyrius Iš viso uţdaviniui: 230,0 0,0 1.260,0 0,0 3.4.3 UŢDAVINYS. Skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Bendrojo plano sprendinius Sudaryti Bendrojo plano ir jo Patvirtinta Bendrojo plano 2012 Administracijos Architektūros ir sprendinių prieţiūros grupę prieţiūros grupė, nustatyti Bendrojo direktorius urbanistikos skyrius 3.4.3.1 plano ir jo sprendinių įgyvendinimui rengtinų projektų prioritetai Pagal prioritetą parengti atskirų Parengtų atskirų veiklos rūšių 186,0 240,0 2013– Architektūros ir 3.4.3.2 veiklos rūšių specialiuosius specialiųjų planų skaičius 2020 urbanistikos skyrius planus Pagal prioritetą parengti Parengtų ţemesnio lygmens 380,0 1.020,0 2013– Architektūros ir miestelių, seniūnijų centrų bendrųjų, detaliųjų planų skaičius 2020 urbanistikos skyrius 3.4.3.3 bendruosius arba detaliuosius planus Pabaigti rengti pradėtus Parengti Kretingalės ir Vėţaičių 63,6 360,4 2012 Architektūros ir Kretingalės 3.4.3.4 miestelių bendruosius planus miestelių bendrieji planai urbanistikos skyrius seniūnija, Vėţaičių seniūnija Iš viso uţdaviniui: 629,6 0,0 1.620,4 0,0

196

Preliminarus lėšų poreikis pagal III srities tikslus, pateiktas paveiksle (ţr. Paveikslas 106). Paveikslas 106. III srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus

140 3.4 3.1 125,2 3% 13% 120

100

80 55,3 60 3.2 26% 40 27,8 3.3 58% 20 6,8

0 3.1 3.2 3.3 3.4

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija III srities priemonių įgyvendinimo lėšų poreikis pagal galimus priemonių vykdymo finansavimo šaltinius yra pateikiamas paveiksle (ţr. Paveikslas 107).

Paveikslas 107. III srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (proc. ir mln. Lt)

Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius šaltinius 140 KT SB 0,3 1% 13% 120

100

80 VB 112,1 16% 60 13,2 40 2,1 ES 32,8 70% 20 21,0 3,2 1,7 12,8 0 3,0 9,3 3,5 3.1 TIKSLAS 3.2 TIKSLAS 3.3 TIKSLAS 3.4 TIKSLAS

SB VB ES KT

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

III srityje numatomų įgyvendinti veiksmų, darbų poveikis bus matuojamas ne tik pagal pasiektus kiekvienos priemonės rodiklius / rezultatus atskirai, bet ir vertinant efekto, poveikio rajonui rodiklius. įvardytus Lentelėje Nr. 53.

197

Lentelė 53. III plėtros srities efekto rodikliai Esama Esama Rodiklio Mato Inf. Informacijos teikėjas Nr. Rodiklio pavadinimas būklė būklė kaitos vnt. šaltinis (Savivaldybės padalinys) 2009 m. 2010 m. tendencija Išmestų teršalų į atmosferą kiekis, tenkantis vienam gyventojui per Komunalinio ūkio ir 1. metus aplinkosaugos skyrius 1.1. Azoto oksidų kg/gyv. SA 1,75 2,22 Maţinti 1.2. Anglies monoksidų kg/gyv. SA 5,07 5,38 Maţinti 1.3. Kietųjų dalelių kg/gyv. SA 0,46 0,41 Maţinti 1.4. Lakiųjų organinių junginių kg/gyv. SA 4,9 5,29 Maţinti Komunalinio ūkio ir 2. Gyventojų dalis, kuriems teikiama atliekų tvarkymo paslauga % SA 85 87 Didinti aplinkosaugos skyrius Komunalinio ūkio ir 3. Surinktų mišrių komunalinių atliekų kiekis per metus t/m SA 13,6 13 Stabilizuoti aplinkosaugos skyrius Surinktų perdirbimui antrinių ţaliavų dalis, nuo visų buityje Komunalinio ūkio ir 4. SA susidariusių surinktų atliekų aplinkosaugos skyrius 4.1. Stiklas % SA 0,75 0,51 Didinti 4.2. Plastikas % SA 0,04 0,08 Didinti 4.3. Kartonas % SA 0,39 0,17 Didinti Statybos ir kelių 5. Vietinės reikšmės kelių dalis su pagerinta kelių danga % SD 16 n.d. Didinti prieţiūros skyrius Statybos ir kelių 6. Kelių eismo įvykių skaičius vnt. SD 79 n.d. Maţinti prieţiūros skyrius asm. Statybos ir kelių 7. Perveţta keleivių autobusais SD 601,4 n.d. Didinti tūkst. prieţiūros skyrius Statybos ir kelių 8. Autobusų maršrutų skaičius vnt. SD 28 n.d. Stabilizuoti prieţiūros skyrius Komunalinio ūkio ir 9. Gyventojų aprūpinimas centralizuotu vandens tiekimu % SA 80 85 Didinti aplinkosaugos skyrius Komunalinio ūkio ir 10. Gyventojų aprūpinimas centralizuotu nuotekų tvarkymu % SA 80 85 Didinti aplinkosaugos skyrius Komunalinio ūkio ir 11. Poţeminio geriamojo vandens kokybė (vidutinė fluoridų koncentracija) mg/l SA 2,6 2,4 Maţinti aplinkosaugos skyrius Komunalinio ūkio ir 12. Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų dalis nuo visų išleistų nuotekų % SD 23 n.d. Maţinti aplinkosaugos skyrius

198

Esama Esama Rodiklio Mato Inf. Informacijos teikėjas Nr. Rodiklio pavadinimas būklė būklė kaitos vnt. šaltinis (Savivaldybės padalinys) 2009 m. 2010 m. tendencija Komunalinio ūkio ir 13. Vandenviečių skaičius, kuriose atstatytos ribinės vertės vnt. SA 0 0 Didinti aplinkosaugos skyrius Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame Komunalinio ūkio ir 14. % SA 0 0 Didinti energijos suvartojime aplinkosaugos skyrius Parengtų rajono miestų ir miestelių bendrųjų planų dalis, nuo Architektūros ir 15. % SA 2/11 2/11 Didinti reikalingų parengti urbanistikos skyrius Architektūros ir 16. Pramonės teritorijų plotas ha SA n.d. 91 Stabilizuoti urbanistikos skyrius Architektūros ir 17. Rekreacinių teritorijų plotas ha SA n.d. 271 Didinti urbanistikos skyrius 18. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius vnt. SA Turto valdymo skyrius 2 5 Didinti Komunalinio ūkio ir 19. Uţregistruotų nusikalstamų veikų skaičius tenkantis 1 00000 gyventojų vnt. SD 983 1041 Maţinti aplinkosaugos skyrius

199 4. PLANO RENGIMO EIGA IR DALYVIAI

Remiantis sutartimi su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą 2009–2020 m. su situacijos analize parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pagal projektą „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. atnaujinimas su situacijos analize“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-31-002) iš dalies finansuotą Europos socialinio fondo lėšomis (85 proc.). Projekto pradţioje (2010 m. lapkričio mėn.) buvo atliktas Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2004–2012 metams įgyvendinimo vertinimas, vėliau įvykdytas Klaipėdos rajono gyventojų nuomonės tyrimas (300 gyventojų) apie Klaipėdos rajoną – jo dabartines problemas, ateities tikslus, savivaldybės darbo vertinimą. Kovo–balandţio mėnesiais su visų rajono seniūnijų gyventojais organizuoti susitikimai (iš viso 11) dėl rengiamo strateginio plano, kuriuose dalyvavo daugiau nei 200 rajono gyventojų. Įvyko susitikimai su savivaldybės įstaigų, įmonių atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, aktyvių visuomeninių ir privačių organizacijų atstovais, suorganizuoti kokybiniai „Focus grupės“ tyrimai. Siekiant nustatyti dabartinę situaciją rajone, pagrindines opiausias sritis, rodiklius ir nuokrypius nuo šalies, tam tikrų regionų vidurkio, buvo atlikta socialinės, ekologinės, ekonominės aplinkos analizė. Parengtos 2 svarbios projekto sudėtinės dalys – „Turizmo plėtros planas iki 2020 metų“ ir „Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studija“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir plano rengėjų iniciatyva, geguţės 9 dieną įvyko strateginė sesija su rajono Tarybos nariais, nes politikai vaidina svarbų vaidmenį formuojant ilgalaikius rajono plėtros prioritetus, nustatant plėtros viziją, strateginius rajono plėtros tikslus. Sesijoje, kurioje buvo aptariami strateginio plano plėtros prioritetai ir formuluojama Klaipėdos rajono vizija iki 2020 metų, pirmą kartą buvo taikytas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pasiūlytas Lietuvoje dar visai naujas vietovių, miestų strateginio planavimo simuliacinis modelis „Ateities miestas“ (angl. Future city game). Svarbus plėtros strateginio plano rengimo elementas – sudarytos 7 teminės darbo grupės (Švietimas ir sportas; Kultūra; Socialinė apsauga; Sveikatos apsauga; Turizmas, Verslas ir ţemės ūkis; Aplinkos apsauga, Transportas ir infrastruktūra; Rajono savivaldos vystymas ir teritorinė plėtra), atskirų sričių problemoms, pasiekimams, numatomiems projektams analizuoti ir planuoti. Strateginio plano rengimo projekto koordinavimui Klaipėdos rajono savivaldybėje mero potvarkiu

sudaryta Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. atnaujinimo su situacijos analize įgyvendinimo prieţiūros grupė. 2011 metų kovo–birţelio mėnesiais Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų rengėjai, aktyviai bendradarbiaudami su Savivaldybės administracijos darbuotojais ir teminių darbo grupių nariais, parengė Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų metmenų projektą, kuriame pateikta Klaipėdos rajono vizija ir plėtros sritys, pagal atitinkamas veikimo šakas suformuoti strateginiai tikslai, uţdaviniai ir priemonės, numatyti pastarųjų įgyvendinimo terminai, nustatyti uţ priemonių koordinavimą ir vykdymą atsakingi Savivaldybės administracijos padaliniai. Strateginio plano metmenys pristatyti visuomenei (dokumentas paskelbtas Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipedos-r.lt ir informacija apie galimybę susipaţinti su parengtais plano metmenimis paskelbta vietos laikraštyje), gyventojai kviesti teikti savo pasiūlymus ir aktyviai prisidėti formuojant rajono strategiją. Visuomenę, Savivaldybės administraciją, Tarybos narius supaţindinus su parengtu plėtros strateginio plano metmenų projektu ir patvirtinus gautas pastabas pradėtas rengti Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų dokumento projektas. 2011 m. liepos mėnesį suorganizuotas viešas Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano iki 2020 metų dokumento projekto pristatymas visuomenei, aktyvioms bendruomenėms ir kitoms suinteresuotoms šalims. Lygiagrečiai rengiant strateginį planą pradėta ruošti Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano stebėsenos metodika ir tvarka (apimanti bendrąsias nuostatas, plėtros strateginio plano vykdymo, stebėsenos ir koregavimo nuostatas, stebėsenos tvarkaraštį), kurių paskirtis – sudaryti sąlygas kontroliuoti plėtros strateginio plano įvykdymo poveikį, taip pat vertinti plano įgyvendinimo poveikį rajono plėtrai. 2011 m. liepos mėnesį Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. su situacijos analize dokumento projektas ir Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano stebėsenos metodika ir tvarka pateikti Tarybos komitetams, 2011 m. liepos 28 d. Taryboje jiems pritarta.

Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą rengiant dalyvavusios šalys:

Projekto „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. atnaujinimas su situacijos analize“ įgyvendinimo priežiūros grupė Vilma Daukšienė – Kontrolės ir audito tarnyba, kontrolierė (tuo metu ėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pavaduotojos, grupės pirmininkės pareigas); Irena Gailiuvienė – Biudţeto ir ekonomikos skyriaus vedėja, narys;

201

Gintautas Bareikis – Kultūros skyriaus vedėjas, narys; Valdas Pučkorius – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas, grupės pirmininkės pavaduotojas, narys; Egidijus Gedrimas – Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, narys (tuo metu ėjęs Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas);

Projekto vadovė – Vitalija Ilginytė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja (tuo metu ėjusi Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas); Projekto finansininkė – Audronė Vainiuvienė, Centrinės buhalterijos vyriausioji specialistė; Projekto koordinatorius – Mindaugas Šatkus, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Strateginių planų rengimo ir įgyvendinimo priežiūros grupė Aivaras Vasylius – administracijos direktoriaus pavaduotojas, grupės pirmininkas; Algirdas Petravičius – Švietimo skyriaus vedėjas; Audrius Kampas – Turto valdymo skyriaus vedėjas; Daiva Dţervienė – Centrinės buhalterijos vyriausioji specialistė; Dalia Gumuliauskienė – Socialinės paramos skyriaus vedėja; Giedrius Staponas – Statybos ir kelių prieţiūros skyriaus vedėjas (tuo metu ėjęs pareigas); Gintautas Bareikis – Kultūros skyriaus vedėjas; Gytis Kasperavičius – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas; Irena Gailiuvienė – Biudţeto ir ekonomikos skyriaus vedėja; Jonas Valinčius – Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas; Laima Kaveckienė – Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja; Tomas Pranys – Vyriausiasis specialistas (sporto plėtra); Valdas Pučkorius – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas; Vincas Letukas – Ţemės ūkio skyriaus vedėjas.

Plėtros strateginio plano ir situacijos analizės koordinavimo bei rengimo darbo grupės

Švietimas ir sportas Adelija Radţienė – Vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė); Algirdas Petravičius – Švietimo skyriaus vedėjas; Julius Adomkus – Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkas; Nijolė Gotlibienė – Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja; Tomas Pranys – Vyriausiasis specialistas (sporto plėtrai); Steponas Norvilas – BĮ „Sporto centras“ direktorius.

Kultūra Alanta Zapalskienė – Priekulės kultūros centro direktorė; Birutė Oţelienė – Gargţdų kultūros centro direktorė; Gintautas Bareikis – Kultūros skyriaus vedėjas; Jolita Latakienė – Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė;

202

Mėčislovas Raštikis – Švietimo, kultūros ir sporto komiteto Tarybos narys; Raminta Jurgulienė – Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

Socialinė apsauga Aistė Stankuvienė – Gargţdų socialinių paslaugų centro direktorė; Dalia Gumuliauskienė – Socialinės paramos skyriaus vedėja; Irena Šaulytė – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja; Jolanta Poškaitė – Klaipėdos rajono paramos šeimai centro direktorė (tuo metu ėjusi pareigas); Rita Stonkienė – Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė; Viktorija Lygnugarienė – Gargţdų socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja; Vilija Lingienė – Priekulės socialinių paslaugų centro direktorė.

Sveikatos apsauga Laima Kaveckienė – Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja; Neringa Tarvydienė – Visuomenės sveikatos biuro direktorė; Alma Grikšienė – Gargţdų ligoninės direktorė; Petras Serapinas – Gargţdų pirminės sveikatos prieţiūros centro direktorius; Vytautas Čeledinas – Gargţdų miesto bendruomenės pirmininkas;

Turizmas, Verslas ir ţemės ūkis Algirdas Liaudanskis – Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros komiteto Tarybos narys; Audrius Kampas – Turto valdymo skyriaus vedėjas; Daiva Buivydienė – Gargţdų turizmo informacijos centro direktorė; Regina Kernagienė – Ţemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė; Valdas Pučkorius – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas; Vilma Daukšienė – Kontrolės ir audito tarnyba, kontrolierė (tuo metu ėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pavaduotojos, grupės pirmininkės pareigas); Vincas Letukas – Ţemės ūkio skyriaus vedėjas; Vitalija Ilginytė – Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Aplinkos apsauga, transportas ir infrastruktūra Feliksas Ţemgulys – Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas; Giedrius Staponas – Statybos ir kelių prieţiūros skyriaus vedėjas (tuo metu ėjęs pareigas); Jonas Valinčius – Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas; Kristina Jokubaitytė – Statybos ir kelių prieţiūros skyriaus vyriausioji specialistė; Loreta Grigalaitienė – Statybos ir kelių prieţiūros skyriaus vyriausioji specialistė; Vidmantas Buivydas – UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius; Vilma Daukšienė – Kontrolės ir audito tarnyba, kontrolierė (tuo metu ėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pavaduotojos, grupės pirmininkės pareigas).

Rajono savivaldos vystymas ir teritorinė plėtra

203

Česlovas Banevičius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius (tuo metu ėjęs pareigas); Daiva Beliokaitė – Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė; Gytis Kasperavičius – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (l. e. p.) (tuo metu ėjęs architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas); Irena Gailiuvienė – Biudţeto ir ekonomikos skyriaus vedėja; Raimonda Vaičekauskienė – Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė; Rasa Mizaraitė – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė; Saulius Martinkus – Informacinių technologijų tarnybos vedėjas.

Kokybinio tyrimo („Focus grupių“) dalyviai

Alina Petkevičienė – Maciuičių-Kalniškių bendruomenės pirmininkė; Antanas Blinstrubas – Vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius; Alma Slušnytė – Vėţaičių kultūros centro direktorė; Dainius Šatkus – Gargţdų miesto bendruomenės narys; Daivydas Kura – VšĮ „Gargţdų krepšinis“ direktorius; Elena Kundrotienė – Lapių bendruomenės centro valdybos narė; Jonas Steponas Edvardas Mockus – Antkopčio bendruomenės pirmininkas; Juozas Gutauskas – Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius; Jūratė Jonienė – Gargţdų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktoriaus pavaduotoja; Nijolė Ilginienė – Dovilų seniūnė; Nerijus Galvanauskas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius (tuo metu ėjęs VšĮ „Gargţdų futbolas“ direktoriaus pareigas); Rekvita Bagdonienė – NVO Sutrikusio intelekto ţmonių globos bendrijos „Gargţdų viltis“ pirmininkė; Rimantas Ramanauskas – Viliaus Gaigalaičio globos namų direktorius; Roma Paplauskienė – Jaunimo iniciatyva „Gyva upė“ projekto kuratorė, Gargţdų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja; Valė Krauleidienė – Veivirţėnų bendruomenės pirmininkė; Vidutis Normantas – Gargţdų vaikų muzikos mokyklos direktorius; Vytautas Švanys – Gedminų bendruomenės pirmininkas.

Rengiant Klaipėdos rajono plėtros strateginį planą prisidėjo Klaipėdos rajono turizmo taryba, savivaldybės taryba, kitos suinteresuotos šalys, rajono gyventojai, kurie dalyvavo apklausose, susitikimuose seniūnijose, teikė pasiūlymus raštu ir t. t. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ dėkoja visiems, savo idėjomis, pasiūlymais ir darbais prisidėjusiems prie rengiamo plano.

204

5. PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAI 5.1 Paveikslų sąrašas

Paveikslas 1. Apskrities gyventojų pasiskirstymas ir tankis ...... 4 Paveikslas 2. Vidutinis metinis gyventojų skaičius ...... 5 Paveikslas 3. Gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius ...... 6 Paveikslas 4. Natūrali gyventojų kaita ...... 7 Paveikslas 5. Vidinė ir tarptautinė migracija...... 8 Paveikslas 6. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ...... 9 Paveikslas 7. Gyventojų vidutinis amţius ...... 10 Paveikslas 8. Gyventojų pasiskirstymas pagal amţių ...... 11 Paveikslas 9. Detalus gyventojų pasiskirstymas pagal amţių (2010) ...... 12 Paveikslas 10. Išlaikomo amţiaus gyventojų koeficientas ...... 13 Paveikslas 11. Gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę ...... 14 Paveikslas 12. Klaipėdos rajono gyventojai pagal seniūnijas (2011 m. pradţioje) ...... 15 Paveikslas 13. Ekonominis gyventojų aktyvumas ...... 16 Paveikslas 14. Nedarbo lygis ...... 17 Paveikslas 15. Vidutinis bruto darbo uţmokestis ...... 18 Paveikslas 16. Verslumo lygis ...... 19 Paveikslas 17. Verslo sektoriaus* struktūra Klaipėdos rajone ...... 20 Paveikslas 18. Ţemės ūkio naudmenos ...... 21 Paveikslas 19. Naudojamos ţemės ūkio naudmenos ...... 21 Paveikslas 20. Bendroji ţemės ūkio produkcija ...... 22 Paveikslas 21. Pagrindiniai augalininkystės produktai Klaipėdos rajone ...... 23 Paveikslas 22. Pagrindinių augalininkystės produktų derlingumas ...... 24 Paveikslas 23. Gyvulininkystės produktų gamyba Klaipėdos rajone ...... 25 Paveikslas 24. Gyvulių ir paukščių produktyvumas ...... 25 Paveikslas 25. Dirbantys pramonės įmonėse* ...... 26 Paveikslas 26. Pramonės įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis ...... 26 Paveikslas 27. Dirbantys statybos įmonėse* ...... 28 Paveikslas 28. Statybos įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis ...... 28 Paveikslas 29. Atliktų statybos darbų vertė...... 29 Paveikslas 30. Gyvenamoji statyba ...... 30 Paveikslas 31. Gyventojų apsirūpinimas būstu ...... 31

205

Paveikslas 32. Negyvenamoji statyba ...... 32 Paveikslas 33. Dirbantys prekybos įmonėse* ...... 33 Paveikslas 34. Prekybos įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis ...... 34 Paveikslas 35. Prekybos įmonių apyvarta ...... 34 Paveikslas 36. Prekybos tinklas ...... 35 Paveikslas 37. Dirbantys paslaugų įmonėse* ...... 36 Paveikslas 38. Paslaugų įmonių* sukurta pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis ...... 37 Paveikslas 39. Maitinimo įstaigų apyvarta ...... 39 Paveikslas 40. Maitinimo įstaigų tinklas ...... 39 Paveikslas 41. Vietų skaičius apgyvendinimo įstaigose ...... 41 Paveikslas 42. Vietų pasiskirstymas pagal sezoniškumą ...... 42 Paveikslas 43. Apgyvendinimo įstaigų svečiai ...... 42 Paveikslas 44. Vidutinė viešnagės trukmė ...... 43 Paveikslas 45. Suteiktų nakvynių pasiskirstymas pagal sezoną ...... 44 Paveikslas 46. TIC veikla ...... 45 Paveikslas 47. Materialinės investicijos ...... 46 Paveikslas 48. Sukauptos tiesioginės uţsienio investicijos ...... 47 Paveikslas 49. Švietimo kontekstas ...... 48 Paveikslas 50. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovų kvalifikacija (2010-2011 m. pradţioje) ...... 49 Paveikslas 51. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų pedagogų kvalifikacija (2010-2011 m. pradţioje) ...... 50 Paveikslas 52. Specialistų pasiskirstymas pagal amţių (2010-2011 m. pradţioje) ...... 51 Paveikslas 53. Auklėtojų/mokytojų, vyresnių nei 50 metų, dalis apskrities savivaldybėse (2009) ...... 52 Paveikslas 54. Ikimokyklinių įstaigų veikla metų pabaigoje (įskaitant priešmokyklinį ugdymą) ...... 53 Paveikslas 55. Priešmokyklinis ugdymas ...... 54 Paveikslas 56. Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir mokytojai ...... 56 Paveikslas 57. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas baigusių mokinių tolimesnė veikla ...... 59 Paveikslas 58. Mokinių paţangumas ...... 59 Paveikslas 59. Specialiųjų poreikių mokiniai ir nemokamas maitinimas ...... 60 Paveikslas 60. Neformalusis uţimtumas ir nepilnamečių nusikalstamumas ...... 63 Paveikslas 61. Sporto renginiuose dalyvavusių gyventojų dalis ...... 65 Paveikslas 62. Sportuojančių skaičius sporto klubuose ir sporto viešosiose įstaigose Klaipėdos rajone...... 67 Paveikslas 63. Sporto bazės Klaipėdos rajone 2007–2009 m...... 67 Paveikslas 64. Klaipėdos r. vidaus ir lauko sporto bazių skaičius 2010 m...... 68 Paveikslas 65. Gyventojų dalyvavimas mėgėjų meno kolektyvų veikloje ...... 69

206

Paveikslas 66. Gyventojų naudojimasis viešųjų bibliotekų paslaugomis ...... 71 Paveikslas 67. Muziejų lankytojai ...... 73 Paveikslas 68. Kultūros paveldo objektai, vietovės Klaipėdos rajone ...... 73 Paveikslas 69. Nedarbo rodikliai ...... 75 Paveikslas 70. Pensinio amţiaus gyventojų rodikliai ...... 77 Paveikslas 71. Globos įstaigos seniems ţmonėms ...... 79 Paveikslas 72. Neįgaliųjų skaičius ...... 81 Paveikslas 73. Socialinės rizikos šeimos ...... 84 Paveikslas 74. Vaikų globa ...... 85 Paveikslas 75. Socialinės pašalpos ...... 87 Paveikslas 76. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, Klaipėdos rajone ...... 88 Paveikslas 77. Sveikatos prieţiūros įstaigų geografinis išsidėstymas ...... 96 Paveikslas 78. Gyventojai prisirašę prie ambulatorines pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančių rajono įstaigų (% nuo rajono gyventojų) ...... 98 Paveikslas 79. Odontologijos įstaigų (be privačių) geografinis išsidėstymas ...... 100 Paveikslas 80. Mirtingumas pagal prieţastis, atvejų skaičius/100 000 gyventojų ...... 109 Paveikslas 81. Bendras suaugusiųjų sergamumas, uţregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, 1000 gyv...... 112 Paveikslas 82. Saugomos teritorijos Klaipėdos rajone ...... 123 Paveikslas 83. Išmetami teršalai Klaipėdos rajone (stacionarūs šaltiniai) ...... 125 Paveikslas 84. Taršos ţidinių išsidėstymo schema (2008) ...... 125 Paveikslas 85. Nuotekų išleidimas ...... 126 Paveikslas 86. Bendra paviršinių vandens telkinių būklė ...... 127 Paveikslas 87. Klaipėdos rajono kelių tinklas ...... 131 Paveikslas 88. Kelių transporto parkas ir automobilizacijos lygis ...... 132 Paveikslas 89. Naudojimasis keleivių veţimo autobusais paslaugomis ...... 133 Paveikslas 90. Naudojimasis keleivių veţimo autobusais paslaugomis pagal tipą ...... 134 Paveikslas 91. Klaipėdos rajono „juodųjų dėmių“ ţemėlapis (2010) ...... 135 Paveikslas 92. Vandens paėmimas ir sunaudojimas ...... 136 Paveikslas 93. Gyvenamojo fondo, kuriame yra vandentiekis ir kanalizacija, dalis, % ...... 137 Paveikslas 94. Gyvenamojo fondo, kuriame yra centrinis šildymas, dalis, % ...... 139 Paveikslas 95. Nusikalstamumas...... 140 Paveikslas 96. Nusikaltimų ištyrimas ...... 141 Paveikslas 97. Savivaldybės biudţeto pajamos ir išlaidos ...... 142

207

Paveikslas 98. Savivaldybės biudţeto išlaidos pagal funkciją ...... 143 Paveikslas 99. Savivaldybės biudţeto pajamos pagal šaltinį ...... 144 Paveikslas 100. Lėšų poreikis pagal plėtros sritis (proc. ir mln. Lt) ...... 153 Paveikslas 101. Lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. Lt) ...... 153 Paveikslas 102. I srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt) ...... 171 Paveikslas 103. I srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. Lt) ...... 171 Paveikslas 104. II srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt) ...... 184 Paveikslas 105. II srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (proc. ir mln. Lt) ...... 184 Paveikslas 106. III srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal tikslus (proc. ir mln. Lt) ...... 197 Paveikslas 107. III srities lėšų poreikio pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (proc. ir mln. Lt) ...... 197

208

5.2 Lentelių sąrašas

Lentelė 1. Paslaugų įmonių darbuotojai ir apyvarta Klaipėdos rajone ...... 38 Lentelė 2. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų tinklas ...... 49 Lentelė 3. Ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius pagal įstaigas ...... 54 Lentelė 4. Priešmokyklinis ugdymas ...... 55 Lentelė 5. Pagrindinių mokyklų mokiniai ...... 57 Lentelė 6. Vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai ...... 58 Lentelė 7. Švietimo įstaigų renovavimas rajone ...... 61 Lentelė 8. Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos ...... 62 Lentelė 9. Mokinių skaičius Gargţdų ,,Minijos“ vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse ...... 64 Lentelė 10. Sporto klubai Klaipėdos rajone ...... 66 Lentelė 11. Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos filialų, kuriuose yra įrengta viešoji interneto prieiga, sąrašas ...... 71 Lentelė 12. Pensijų gavėjų skaičius (sausio mėn.) ...... 78 Lentelė 13. Socialinių paslaugų namuose gavėjai ...... 80 Lentelė 14. Socialinių darbuotojų skaičius ir pasiskirstymas ...... 80 Lentelė 15. Pensijų gavėjų skaičius (sausio mėn.) ...... 82 Lentelė 16. Socialinių paslaugų namuose gavėjai ...... 83 Lentelė 17. Aprūpinimas techninės pagalbos (TP) priemonėmis ...... 83 Lentelė 18. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir vaikams Klaipėdos rajone ...... 86 Lentelė 19. Kitos išmokos nepasiturintiems asmenims ...... 88 Lentelė 20. Socialinių paslaugų teikėjų suteiktos paslaugos ...... 90 Lentelė 21. Įstaigos ir jų padaliniai, teikiančios ambulatorines pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas Klaipėdos rajone (2011 m.) ...... 96 Lentelė 22. Stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas rajone teikiančių įstaigų rodikliai ...... 98 Lentelė 23. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų pirminės sveikatos prieţiūros centro Psichikos sveikatos centro veiklos rodikliai ...... 99 Lentelė 24. Greitosios medicinos pagalbos skyriaus veiklos rodikliai: ...... 101 Lentelė 25. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės veiklos rodikliai (be slaugos lovų) ...... 102 Lentelė 26. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai (2010 m. pabaigoje) ...... 103

209

Lentelė 27. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų pasiskirstymas pagal amţių (2010 m. pabaigoje) ...... 104 Lentelė 28. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės personalas (2010 m. pabaigoje) ...... 105 Lentelė 29. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargţdų ligoninės personalas pagal amţių (2010 m. pabaigoje) ...... 106 Lentelė 30. Pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai (2010 m. pabaigoje) ...... 107 Lentelė 31. Apsilankymų skaičius pirminėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ...... 108 Lentelė 32. Mirtingumas nuo piktybinių auglių pagal lokalizaciją, atvejų skaičius/100 000 gyventojų ...... 110 Lentelė 33. Mirtingumas dėl išorinių prieţasčių, atvejų skaičius/100 000 gyventojų ...... 111 Lentelė 34. Bendras suaugusiųjų sergamumas pagal ligas, 1000 gyv. (2009) ...... 113 Lentelė 35. Sergančiųjų Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius 1000 gyventojų pagal amţių ir pagal ligas (2009) ...... 113 Lentelė 36. Klaipėdos rajono savivaldybės vyrų ir moterų, sergančių piktybiniais augliais pagal lokalizaciją, skaičius, 1000 gyv. (2009) ...... 113 Lentelė 37. Vaikų bendras sergamumas pagal susirgimus, uţregistruotus ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose, 1000 gyv. (2009) ...... 114 Lentelė 38. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas pagal lėšų šaltinius, tūkst. Lt ...... 118 Lentelė 39. Visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas pagal lėšų šaltinius, tūkst. Lt ...... 119 Lentelė 40. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos pasiskirstymas pagal tikslą ...... 120 Lentelė 41. Esamos ir ateityje numatomos pramoninės teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje ...... 122 Lentelė 42. Upių, kurių atkarpose nepasiekta gera bendra būklė, duomenys ...... 128 Lentelė 43. Upių uţterštumo rodikliai (2009) ...... 128 Lentelė 44. Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. plėtros sritys ir tikslai ...... 151 Lentelė 45. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimas: tikslai ir uţdaviniai ...... 154 Lentelė 46. Išsilavinusios, kultūringos, sveikos ir paţangios visuomenės kūrimo srityje numatytos priemonės ...... 158 Lentelė 47. I plėtros srities efekto rodikliai ...... 173 Lentelė 48. Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimas: tikslai ir uţdaviniai ...... 176 Lentelė 49. Palankios aplinkos verslui, turizmui ir ţemės ūkiui kūrimui numatytos priemonės ...... 178 Lentelė 50. II plėtros srities efekto rodikliai ...... 186 Lentelė 51. Darni rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtra: tikslai ir uţdaviniai ...... 187 Lentelė 52. Darniai rajono teritorijų ir infrastruktūros plėtrai numatytos priemonės ...... 190 Lentelė 53. III plėtros srities efekto rodikliai ...... 198

210