Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 2 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMI NISTRACIJA
KOMPLEKSO STADIJA TOMAS METAI NR.U -1338 EB I 2018
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ KOREGAVIMAS
RENGIMO ETAPAS ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
RENGĖJA: UAB „URBANISTIKA “
PAREIGOS VARDAS, PAVARDĖ PARAŠAS
DIREKTORIUS JONAS TREINYS
VYR. ARCHITEKTĖ ANDŽELIKA KAŽIENĖ
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 3 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
PROJEKTO SUDĖTIS
I TOMAS ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
II TOMAS SPRENDINIAI
III TOMAS VISUOMENĖS DALYVAVIMO ATASKAITA
IV TOMAS PROCEDŪRŲ IR DERINIMO DOKUMENTAI
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 4 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
TURINYS
BENDROJI DAL IS ...... 6 psl. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo pagrindas ...... 7 psl. Planavimo sąlygos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo rengimui...... 7 psl. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo tikslai ir uždaviniai...... 8 psl. Teisinė aplinka...... 9 psl. 1. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS, FUNKCINIS ZONAVIMAS IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA...... 11 psl. 1.1. Urbanistinis karkasas ir integracijos ašys...... 13 psl. 1.1.1. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas...... 13 psl. 1.1.2. Urbanistinės integracijos ašys...... 15 psl. 1.2. Gyvenamųjų vietovių vystymas...... 16 psl. 1.2.1. Gyvenamųjų vietovių vystymo kryptys...... 16 psl. 1.2.2. Gyvenamųjų vietovių teritorinė plėtra...... 21 psl. 1.2.3. Funkcins zonavimas...... 23 psl. 1.2.4. Urbanistinės plėtros ypatumai...... 25 psl. 1.2.5. Apibendrinimai ir išvados...... 27 psl. 1.3. Švietimo, mokslo, asmens sveikatos priežiūros, socialinės ir kultūrinės infrastruktūra...... 27 psl. 1.3.1. Švietimas...... 27 psl. 1.3.2. Kultūra ir sportas...... 30 psl. 1.3.3. Sveikatos apsauga...... 32 psl. 1.3.4. Socialinė rūpyba...... 34 psl. 1.4. Sprendinių įgyvendinimo prioritetai...... 36 psl. 2. GAM TINĖ APLINKA ...... 37 psl. 2.1. Fizinė – geografinė aplinka ir geologinė sąranga...... 38 psl. 2.1.1. Fizinė geografinė aplinka...... 38 psl. 2.1.2. Geologinė rajono teritorijos charakteristika...... 40 psl. 2.1.3. Gruntinio vandens gamtinė sauga...... 45 psl. 2.1.4. Apibendrinimai ir išvados...... 46 psl. 2.2. Gamtiniai ištekliai...... 48 psl. 2.2.1. Naudingosios iškasenos...... 48 psl. 2.2.2. Rajono hidrogeologinė charakteristika...... 52 psl. 2.2.3. Paviršinio vandens ištekliai...... 55 psl. 2.2.4. Dirvožemio ištekliai...... 58 psl. 2.2.5. Biotos ištekliai...... 60 psl. 2.2.6. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai...... 63 psl. 2.2.7. Apibendrinimai ir išvados...... 69 psl. 2.3. Kraštovaizdžio apsauga...... 71 psl. 2.3.1. Kraštovaizdžio stabilumas...... 71 psl. 2.3.2. Saugomos gamtinės teritorijos...... 72 psl. 2.3.3. Biologinės įvairovės išsaugojimas...... 77 psl. 2.3.4. Gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo formavimas...... 82 psl.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 5 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.3.5. Apibendrinimai ir išvados...... 87 psl. 3. NEKILNOJAMAS KULT ŪROS PAVELDAS...... 89 psl. 3.1. Kultūros paveldo apsauga galiojančiame Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane...... 90 psl. 3.2. Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorinė sklaida kraštovaizdyje...... 91 psl. 3.3. Šiuo metu galiojančio Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatytos priemonės nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai ir naudojimui ...... 93 psl. 3.4. Šiuo metu galiojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu nustatyti sprendinių įgyvendinimo prioritetai ...... 94 psl. 4. SUSISIEKIMO IR INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 95 psl. 4.1. Susisiekimo infrastruktūra...... 96 psl. 4.1.1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos automobilių kelių tinklo plėtra...... 96 psl. 4.1.2. Automobilizacijos lygis...... 104 psl. 4.1.3. Eismo aptarnavimo infrastruktūra...... 105 psl. 4.1.4. Viešasis transportas...... 106 psl. 4.1.5. Geležinkelių transportas...... 107 psl. 4.1.6. Vidaus vandens transportas...... 109 psl. 4.1.7. Oro transportas...... 110 psl. 4.1.8. Bevariklis transportas...... 111 psl. 4.2. Energetikos infrastruktūra...... 112 psl. 4.2.1. Elektros energijos tiekimas...... 112 psl. 4.2.2. Elektros energijos gamyba...... 115 psl. 4.2.3. Gamtinių dujų tiekimas...... 117 psl. 4.2.4. Centralizuotas šilumos tiekimas...... 123 psl. 4.2.5. Naftotiekiai produktotiekiai...... 124 psl. 4.3. Ekoinžinerinė infrastruktūra...... 127 psl. 4.3.1. Vandentieka...... 127 psl. 4.3.2. Atliekų tvarkymas...... 154 psl. 4.4. Ryšių infrastruktūra...... 157 psl. 4.5. Apibendrinimai ir išvados...... 159 psl. 4.6. Sprendinių įgyvendinimo prioritetai...... 161 psl. 4.6.1. Susisiekimo infrastruktūra...... 161 psl. 5. PRIEDAI ...... 162 psl.
BRĖŽINIAI 1. Stadija. Esamos b ūklės įvertinimas. Žemėnaudos brėžinys M1:50000 2. Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Su sisiekimo ir inžinerinės infrastruktūr os brėžinys M1:50000 3. Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Probleminių situacijų brėžinys M1:50000
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 6 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
BENDROJI DALIS
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 7 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______BENDROJI DALIS
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo rengimo pagrindas Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas - Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas (toliau – Bendrasis planas).
Bendrojo teritorijų planavimo objektas - Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, kurios plotas 1336 kv.km.
Bendrojo teritorijų planavimo dokumento lygmuo – savivaldybės lygmuo.
Bendrojo plano organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai, tel. (8 46) 47 20 25, faks. (8 46) 47 20 05, el. paštas [email protected] Bendrojo plano rengimo pagrindas – • Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. T11-97 ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo sprendinių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pavirtinimo ‘’ koregavimo’’; • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. AV- 316 ,,Dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo sprendinių įgvendinimo stebėsenos ( 2008-2016 m.) ataskaitai’’; • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo planavimo darbų programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus.
Planuojamas laikotarpis – ne trumpesnis kaip 10 metų.
Sprendinių galiojimas – sprendinių galiojimas neterminuotas arba tol, kol bus parengtas jį keičiantis to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentas.
Planavimo sąlygos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo rengimui Bendrojo plano rengimui išduotos planavimo sąlygos: Planavimo sąlygas išdavusios institucijos Planavimo Planavimo sąlygų Eil. Nr. pavadinimas sąlygų Nr. galiojimo data 1. Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos Nr. (4)-1.7-2013 - 2. LITGRID Nr. REG30391 2022-05-08 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros 3. Nr. REG30502 2022-05-08 ministerijos 4. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Nr. REG30535 2020-05-08 5. Pajūrio regioninio parko direkcija Nr. REG30624 2022-05-09 6. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Nr. REG30673 2022-05-16 7. Nemuno deltos regioninio parko direkcija Nr. REG30955 2022-05-11 8. Civilinės aviacijos administracija Nr. REG31019 2020-05-11 9. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Nr. REG31091 2022-05-12 10. Telia Lietuva, AB Nr. REG31097 202 2-05 -12 ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 8 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
11. Valstybės įmonė „KLAIPĖDOS REGIONO KELIAI“ Nr. REG31140 2022 -05 -12 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio 12. Nr. REG31147 2022-05-16 ministerijos 13. Lietuvos Respubliko s aplinkos ministerija Nr. REG31203 2022 -05 -15 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie 14. Nr. REG31205 2020-05-15 Sveikatos apsaugos ministerijos 15. AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ Nr. REG31212 2022-05-10 16. AB „Amber Grid“ Nr. REG31244 2022-05-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija valstybinė 17. Nr. R2-882 - miškų tarnyba Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo 18. Nr. REG30009 2022-05-03 ministerijos 19. Lietuvos kariuomenė Nr. REG31337 2022 -05 -16 20. Aplinkos apsaugos agentūra Nr. REG31338 2022 -05 -16 21. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ Nr. REG31378 2020-05-16
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo tikslai ir uždaviniai Bendrojo plano tikslai: • Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių stebėsenos ataskaitos (2008-2016 m.) išvadomis ir pasikeitusiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu, parengti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą; • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą rengti ir sprendinius detalizuoti, įvertinant kraštovaizdžio tvarkymo kryptis ir gamtinio karkaso apsaugos bei tvarkymo priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu; • Sudaryti sąlygas darniai savivaldybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; • Užtikrinti kraštovaizdžio teritorinės - erdvinės struktūros optimalumą, teritoriškai stiprinant ir palaikant ekologinę pusiausvyrą; • Reglamentuojant perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos arealų zonas, išsaugoti nepažeistas kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus; • Ištaisyti technines klaidas bendrojo plano brėžiniuose ir tekstinėje dalyje, panaikinti sprendinių spragas, išspręsti galiojančių sprendinių kolizijas; • Panaikinti bendrojo plano sprendinių prieštaravimus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; • Keičiami suplanuotos teritorijos privalomieji reikalavimai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam bendrajam planui.
Bendrojo plano uždaviniai: • Tikslinti racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų ir kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones; • Pateikti kraštovaizdžio formavimo, apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo principines nuostatas;
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 9 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
• Įvertinus pakoreguotus ir naujai integruotus kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius, peržiūrėti ir koreguoti kitus bendrojo plano sprendinius, kuriems turi įtakos kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendiniai; • Patikslinti bendrajame plane numatytų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikius, peržiūrėti teritorijų funkcinį zonavimą pagal planuojamą veiklą; • Nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas pagal teritorijos vystymo prioritetus, urbanistinio ir gamtinio karkaso plėtojimo interesus, detalizuoti Savivaldybei svarbių objektų išdėstymą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; • Integruoti Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius, tikslinant gamtinio karkaso, kraštovaizdžio tvarkymo, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo reglamentus; • Peržiūrėti valstybinių miškų schemą nagrinėjamoje teritorijoje ir, nustačius tikslingumą, suplanuoti naudmenų pavertimą į atskiruosius želdynus; • Patikslinti inžinerinės infrastruktūros bei susisiekimo komunikacijų, socialinės, kultūrinės infrastruktūros, rekreacinės, pramonės, komercinės, gyvenamosios ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo sprendinius, atsižvelgiant į planuojamus kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso sprendinius bei šių dienų aktualijas; • Ištaisyti technines klaidas, panaikinti sprendinių spragas, spręsti galiojančių sprendinių kolizijas; • Integruoti galiojančių miestų ir miestelių bendrųjų planų ir specialiųjų planų sprendinius; • Nagrinėti Klaipėdos miesto priemiestinės zonos plėtros problemas, suformuojant gyvenamųjų kvartalų kompleksinės, inžinerinės, susisiekimo, socialinės infrastruktūros plėtros ir, esant poreikiui, pavienių sklypų ir detaliaisiais planais suplanuotų kvartalų perplanavimo nuostatas; • Nagrinėti sodų masyvų integraciją priemiesčių plėtros kontekste, nustatyti aiškius šių teritorijų plėtros prioritetus, kurių įgyvendinimui bus skiriami viešieji finansai. Nagrinėti naujų sodininkų bendrijų steigimo poreikį ir galimybes; • Bendrojo plano sprendiniuose nustatyti bendruosius galimus plėtros ir statybos parametrus, išskiriant prioritetinės plėtros teritorijas; • Apibrėžti numatomų urbanizuoti teritorijų plotus, aiškiai nustatyti prioritetines plėtros teritorijas, numatyti jų planavimo ir plėtros tvarką, socialinės ir inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetus; • Diferencijuoti urbanistinės plėtros parametrus pagal plėtros pobūdį miestai, miesteliai, kaimai, dispersinė plėtra (jeigu tokia yra), Klaipėdos priemiesčio zona. Pateikti pavienės dispersijos plėtros parametrus, žemės paskirties keitimo įvairiose funkcinėse zonose nuostatas, statybos galimybes pavieniuose sklypuose; • Rezervuoti teritorijas vietinės reikšmės gatvėms, keliams ir komunikacijų koridoriams numatomose urbanizuoti teritorijose; • Pateikti bendrąsias nuostatas dėl kraštovaizdžio reprezentacijos – bendrųjų ir lokalių panoraminių vaizdų apsaugos, kultūros paveldo elementų, atpažįstamų kraštovaizdyje eksponavimo, vaizdingų kelio ruožo savybių apsaugos ir kt.; • Suformuoti bendras nuostatos dėl viešųjų erdvių ir atskirų želdynų apsaugos ir plėtros, jų sąsajos su gamtinio karkaso elementais.
Teisinė aplinka Planuojamai teritorijai taikomi galiojančių aukštesnio ir atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių dokumentų bei programų (projektų) nuostatų reikalavimai:
Bendrųjų planų: • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2012 m. spalio 29 d., Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154, T00052507 (100002000075). ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 10 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalis ,,Jurinės teritorijos‘‘, T00076281, 2015-06-19. • Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, T00078865, 2016-08-03. • Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas, T00065561 (003551003200), 2011-02-24. • Gagždų miesto bendrasis planas, T00001162, 2014-02-26. • Kretingalės miestelio bendrasis planas, T00073867, 2014-11-13. • Vėžaičių miestelio bendrasis planas, T00073859, 2014-11-12. • Endriejavo miestelio bendrasis planas, T00078161, 2016-03-18. • Dovilų miestelio bendrasis planas, T00079661, 2017-01-10.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų: • Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, T00077225, 2015-10-26. • Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, T00079169, 2016-09-30. • Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, T00079028, 2016-09-06. • Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, T00053813, 2009-01-30. • Minijos ichtiologinio draustinio ribų planas, T00079545, 2016-12-09. • Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planas, D1-623, 2016-09-19. • Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, T-00001220, 2014-02-28. • Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, T00053714 (100002000415), 2012-07-18. • Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, T00053697 (100002000398), 2011-11-29. • • Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamo kultūros paveldo tinklų schema, T00052657 (100002000313), 2009-07-21. • Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, T00053851 (100002000427), 2011-04-13. • Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘; • Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas, T00053852, (100002000428), 2011- 08-24. • Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų plano (schemos projektas), T00053878 (100002000004). • Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas, T00075435, 2015-04-01. • • ,,NORDBALT‘‘ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas, T00053858 (200212000014), 2012-05-17. • 330 kV elektros perdavimo linijos ,,Klaipėda-Telšiai‘‘ statybos specialusis planas, T00053024 (100002000429), 2010-07-08. • 110 kV elektros oro linijos ,,Klaipėda-Marios 3‘‘ statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas, T00053854 (100002000429), 2011-12-02. • Gargždų dujų skirstymo stoties sanitarinės apsaugos zonos specialusis planas , T00029479 (003552001164), 2007-12-27.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniai integruojami: • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, T000076315.
Ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų: • Klaipėdos rajono savivaldybės 2017-2019 strateginis veiklos planas.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 11 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS, FUNKCINIS ZONAVIMAS IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 12 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______1. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS, FUNKCINIS ZONAVIMAS IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
Gyvenamosios vietovės visais laikais buvo gamybos ir paslaugų gyventojams koncentracijos židiniai, ekonomikos varomoji jėga, gyvenimo kokybės užtikrinimo veiksnys. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, konkrečios teritorijos potencialo, susiklosto gyvenamųjų vietovių hierarchinis tinklas, kurio optimalumą charakterizuoja: • tolygus gyvenamųjų vietovių išsidėstymas, • išvystyti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių, • optimalus gyvenamųjų vietovių teritorijų balansas.
Optimaliai formuojant gyvenamųjų vietovių sistemą galiončiame bendrajame plane buvo siekiama šių tikslų, kurie išlieka aktualus rengiant Bendrojo plano sprendinių koregavimą: • racionalus ir tikslingas gyventojų koncentracijos subalansavimas, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, • užtikrinti urbanistinių jungčių funkcionavimą, sudarant palankias sąlygas ryšiams tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių ir gretimų rajonų urbanistine sistema, • efektyviai panaudoti gyvenamųjų vietovių potencialą, atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir ūkio plėtros galimybes (turizmo vietovės, centrai, kaimo turizmas), • intensyvinti gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimą siekiant racionaliai panaudoti teritorinį potencialą.
Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuolat auga. 2018 m. pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, rajone gyveno 56 131 gyventojas, iš jų 15 128 gyventojų miestuose. Rajone auga kaimo gyventojų skaičius, o miesto gyventojų skaičius – mažėja, todėl urbanizacijos lygis sumažėjo ir 2018 m. siekė 27 proc. (2008 m. – 35,1 proc.).
1.1. pav. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 13 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų akumuliuotais duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 2 miestai (Gargždai ir Priekulė), 7 miesteliai ir 302 kaimai, iš kurių 18 kaimų neturi gyventojų, o 35 kaimų gyventojų skaičius nesiekia 10, ir 1 viensėdis. Vyrauja kaimai iki 100 (imtinai) gyventojų (220 kaimų), tačiau vidutinis kaimų dydis yra didesnis už apskrities vidurkį. Miestai ir miesteliai rajono teritorijoje išsidėstę gana tolygiai ir jie sudaro atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą (1.1 pav.). Kompaktiškai užstatytos miestų, miestelių ir kaimų teritorijos priskiriamos urbanizuotoms teritorijoms.
1.1. Urbanistinis karkasas ir integracijos ašys
Šalies urbanistinis karkasas apibrėžtas ir lokalizuotas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Jį sudaro atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas (apskričių ir esamų bei būsimų savivaldybių centrai) ir skirtingo rango urbanistinės integracijos ašys (urbanistinių centrų jungtys). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas šalies urbanistinėje sistemoje įtvirtino atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą, kurį sudaro šių hierarchinių lygmenų centrai:
I lygmuo – tai didieji miestai, atitinkantys metropolinio centro reikalavimus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). II lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabartinių apskričių centrai ir kiti stambesni miestai, būsimieji regionų centrai. III lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esami ir galimų naujų savivaldybių centrai.
Lietuvos Respublikos urbanistinį karkasą sudarantys svarbiausi atraminio gyvenamųjų vietovių tinklo centrai tarpusavyje jungiasi urbanistinės integracijos ašimis. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija:
• I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys – tai įvairių kategorijų tarptautiniai transporto koridoriai. • II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens centrais bei urbanistinės integracijos ašimis. • III lygmuo – lokalinės jungtys, jungiančios savivaldybių centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirtuose gyvenamųjų vietovių tinklo arealuose vakarų Lietuvos arealas charakterizuojamas kaip mažų tolygiai išsidėsčiusių miestų ir didelių retai išdėstytų kaimo gyvenamųjų vietovių tinklas. Svarbiausią gyvenamųjų vietovių tinklo dalį – atraminį tinklą sudaro miestai, susiję tarpusavyje susisiekimo, administraciniais, gamybiniais ir kitais ryšiais. Miestų ryšiai, gyventojų migracija tarp jų sudaro bendrai veikiančią urbanistinę (gyvenamųjų vietovių) sistemą. Savivaldybės teritorijos galiojantis bendrasis planas parengtas detalesniame mastelyje, todėl savivaldybės teritorijos urbanistinis karkasas buvo konkretizuotas savivaldybės lygmenyje, papildant jį seniūnijų centrais ir lokalinėmis jungtimis. Tokiu būdu savivaldybės teritorijoje yra išskirti IV lygmens lokaliniai centrai – esami ir galimi naui seniūnijų centrai ir IV lygmens lokalines jungtis, jungiančias seniūnijų centrus su savivaldybės centru bei seniūnijų centrus tarpusavyje.
1.1.1. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas
Gyvenamųjų vietovių tinklo plėtojimas ir gyvenamųjų vietovių potencialo stiprinimas yra svarbus veiksnys mažinant socialinę atskirtį, ypač savivaldybės periferinėse teritorijose. Gyvenamųjų vietovių subalansuotas vystymas remiamas regioninės politikos priemonėmis. Rinkos ekonomikos sąlygomis nėra centralizuotų priemonių gyventojų skaičiui gyvenamosiose vietovėse stabilizuoti ir didinti, gyventojų ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 14 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______ekonominiam aktyvumui didinti. Viena iš galimų priemonių, skatinančių miestelių ir kaimų vystymąsi – naujų savivaldybių ar seniūnijų centrų statuso suteikimas. Ši priemonė nėra savitikslė, ji reikalauja ilgo ir kruopštaus pasiruošimo, o jos tikslas – padėti kurtis pilietinei visuomenei, didinti administracinius gebėjimus ir sudaryti palankias sąlygas ekonomikai, infrastruktūrai vystyti ir gyvenimo kokybei gerinti. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis, Klaipėdos rajono gyvenamųjų vietovių sistemoje Bendrojo plano sprendiniuose buvo išskirtas atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro šie hierarchinių lygmenų centrai:
III lygmuo – pagrindinis lokalinis centras – esamas rajono savivaldybės centras – Gargždų miestas. IV lygmuo – vietiniai lokaliniai centrai: • esami palaikomi seniūnijų centrai – Priekulės miestas, Dovilų, Vėžaičių, Veiviržėnų ir Kretingalės miesteliai bei Slengių kaimas. • esami plėtojami seniūnijų centrai – Judrėnų ir Endriejavo miesteliai ir Agluonėnų kaimas. • galimas naujai suformuoti seniūnijos centras – Plikių miestelis.
Dauparų–Kvietinių ir Gargždų seniūnijų būstinės yra Gargždų mieste. Atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą papildo kompaktiškai užstatytos kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios arti 500 ir daugiau gyventojų (1.1 pav.).
1.2. pav. Kompaktiškai užstatytos kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios arti 500 ir daugiau gyventojų.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 15 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių tinkle tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu dominuoja savivaldybės centras Gargždai (13,9 tūkst. gyventojų Statistikos departamento duomenimis). Todėl sprendiniuose buvo numatyta ne tik kokybinė miesto ir priemiesčio teritorijos plėtra, bet ir gana didelė urbanistinė teritorinė miesto ir priemiestinės zonos plėtra. Mažesniu mastu ūkinis gyvenimas reiškiasi vietiniuose seniūnijų centruose. Kadangi šie vietinio lygmens centrai savo tarpusavio ryšiais formuoja svarbiausias atramines rajono teritorijos urbanistinio vystymo ašis, kurios suteikia artimiausiai aplinkai didesnį ar mažesnį urbanistinio vystymo potencialą, sprendiniuose buvo numatyta ir šių lokalių centrų teritorinė urbanistinė plėtra. Gyventojų skiačius miesto ir kaimo gyvenamose vietovėse pateiktas 1 PRIEDE.
1.1.2. Urbanistinės integracijos ašys
Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame pateikta klasifikacija, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išskirtos skirtingų lygmenų urbanistinės integracijos ašys 1. Urbanistinės integracijos ašys (jungtys) pasižymi koncentruojančiu urbanistiniu poveikiu ir yra gyventojų traukos židiniai bei įvairiapusiškos veiklos paspartinto vystymo prielaida, integruojančia į bendrą urbanizacijos procesą kaimiškąsias vietoves ir spartindama teritorijų raidą. Urbanistinės integracijos ašys yra svarbiausias ir aktyviausias gyvenamųjų vietovių tinklo elementas. Klaipėdos rajono teritorijoje susiformavo šios urbanistinės integracijos ašys: I lygmuo – šalies urbanistinės integracijos ašys, kurias rajono teritorijoje sudaro 1B kategorijos ašys Kaunas-Klaipėda (magistralinis kelias A1) ir Klaipėda-Pagėgiai (magistralinis kelias A1 ir krašto kelias 141). Rajono vakariniame pakraštyje yra nedidelė metropolinės 1A kategorijos ašies atkarpa Klaipėda-Kretinga (krašto kelias 168). II lygmens regioninių urbanistinės integracijos ašių Klaipėdos rajone nėra. III lygmuo – lokalinės urbanistinės integracijos ašys, jas rajone atstovauja rajono rytinį pakraštį kertanti ašies atkarpa tarp Švėkšnos ir Rietavo, sutampanti su rajoniniais keliais 2231 ir 3209. IV lygmuo – lokalinės jungtys, kurios jungia seniūnijų centrus tarpusavyje ir su rajono savivaldybės centru. Tik Endriejavo, Vėžaičių ir Dovilų seniūnijų centrai jungiasi su Gargždais krašto keliais 197, 228 ir 227. Kiti seniūnijų centrai su rajono centru ir tarpusavyje jungiasi rajoninių kelių tinklu, kurių trasos kai kuriais atvejais nėra patogios susisiekimui su rajono centru. Ypač tai pasakytina apie Priekulę, neturinčią patogios jungties su Gargždais. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje esantys Judrėnai labiausiai atskirti nuo rajono centro ir vakarinėje dalyje besiformuojančio urbanistinės koncentracijos arealo, tačiau patogios jungtys su gretimų savivaldybių centrais – Rietavu ir Šilale iš dalies kompensuoja periferinių gyvenamųjų vietovių urbanistinę atskirtį.
1 Urbanistinės integracijos ašys traktuojamos kaip urbanistinių centrų ir stambesnių kaimo gyvenamųjų vietovių jungtys, prie kurių yra didesnė gyvenamųjų vietovių ir gyventojų koncentracija, paprastai sutampančios su magistralinių ir krašto kelių (atskirais atvejais ir rajoninių) tinklu. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 16 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Rajono savivaldybės teritorijoje didesniu koncentruojančiu poveikiu pasižymi rajono vakarinė dalis, ypač Klaipėdos miesto prieigos ir nacionalinio lygmens urbanistinės integracijos ašies Kaunas–Kaipėda atkarpa tarp Klaipėdos ir Vėžaičių, dalinai ir iki Endriejavo. Šioje ašyje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas numato didžiausią urbanistinio vystymo galimybę plėtojant pakelės infrastruktūrą, logistiką, pramonę ir komerciją bei gyvenamąsias teritorijas. Šios ašies vystymas svarbus ir viso rajono socialinės ekonominei raidai. Urbanistinės integracijos ašių koridoriuose, apimančiuose žemės ūkio ar kitos pagrindinės tikslinės paskirties teritorijas, leidžiama veikla susijusi su teritorijų panaudojimu susisiekimo infrastruktūros, verslo ir aptarnavimo objektų statybai (degalinės, autoservisai, transporto terminalai, logistikos centrai, moteliai, kavinės ir kitos analogiškos verslo įmonės). I lygmens urbanistinės integracijos ašių koridorių plotis sąlyginai priimtas po 300 m. į abi kelio puses, III lygmens – po 200 m. į abi kelio puses ir lokalinių jungčių – po 100 m. į abi kelio puses. Vienas iš svarbių veiksnių yra miestų ir kaimiškųjų gyvenamųjų vietovių teritorinei ryšiai, kurie palaiko arba skatina kaimiškųjų vietovių gyvybingumą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įvertinant palankias kai kurių teritorijų gamtines ir kultūrines sąlygas, yra visos galimybės kaimiškąsias gyvenamąsias vietoves panaudoti miestų gyventojų poilsiui ir sezoninio būsto statybai.
1.2. Gyvenamųjų vietovių vystymas Galiojančio bendrojo plano sprendiniuose vienas iš numatytų teritorijos vystymo specialiųjų uždavinių yra gyvenamųjų vietovių sistemos vystymas. Formuojant gyvenamųjų vietovių sistemą buvo atsižvelgta į iškeltus bazinius gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo tikslus ir papildomai siekiant: • formuoti rajono teritorijoje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias sąlygas socialiniam, ekonominiam ir ekologiniam vystymui ir prielaidas aukštai žmonių gyvenimo kokybei; • gyvenamųjų vietovių teritorijų planavime užtikrinti ir sudaryti tinkamas sąlygas jų darnai ir efektyviam vystymuisi.
Esamos būklės rengimo metu nustatyta, kad išlieka pakankamai didelė ekonominė socialinė diferenciacija tarp gyvenamųjų vietovių, vietiniai seniūnijų centrai išliko nevienodo potencialo, kas suformuoja atitinkamas gyvenamųjų vietovių tinklo plėtojimo nuostatas. Bendrojo plano sprendiniuose numatytos rajono urbanistinių centrų ir perspektyvių gyvenviečių galimos teritorinės plėtros kryptys. Urbanistinės plėtros zonos pavaizduotos grafinėje dalyje (3 brėžinys. Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Probleminių situacijų brėžinys M1:50000). Bendrojo plano sprendiniuose numatyta, kad rajono savivaldybės atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą sudaro skirtingo rango ir potencialo gyvenamosios vietovės: 1 grupei priskirti Gargždai – rajono savivaldybės ir dviejų seniūnijų (Gargždų ir Dauparių–Kvietinių) centras, 2 grupei priskirti 9 seniūnijų centrai (Agluonėnai, Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Priekulė, Slengiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 3 grupei priskirtos kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios arti 500 ir daugiau gyventojų ir/ar vidutiniškai išvystytą paslaugų infrastruktūrą, 4 grupei priskirtos likusios kaimo gyvenamosios vietovės, turinčios gyventojų, bet neturinčios išvystytos paslaugų infrastruktūros.
1.2.1. Gyvenamųjų vietovių vystymo kryptys
Nuo gyvenamųjų vietovių kryptingo ir diferencijuoto vystymo priklauso visos savivaldybės sėkminga ekonominė ir socialinė pažanga. Bendrojo plano sprendiniuose nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje yra palankios prielaidos urbanizacijai, ypač jos vakarinėje dalyje, kuri patenka į urbanistinės koncentracijos ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 17 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______arealą. Rajono rytinės ir pietinės dalies urbanizacija vykdoma palaikant ir vystant kompaktiškai užstatytus seniūnijų centrus – Priekulę, Agluonėnus, Veiviržėnus, Judrėnus ir Endriejavą ir keletą kitų didesnių kaimo gyvenamųjų vietovių. Visais atvejais urbanistinio ir socialinio ekonominio vystymo pirmenybė suteikiama rajono administraciniam centrui, seniūnijų centrams ir kaimo gyvenamosioms vietovėms, esančioms rekreacijai ir turizmui palankiose gamtinėse sąlygose. Savivaldybės administracinio centro – Gargždų svarbiausios vystymo kryptys ir funkcijos: • teritorijų pramonės ir verslo plėtrai, taip pat „plyno lauko“ investicijoms, rezervavimas, jų inžinerinės infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas, • teritorijų būsto (taip pat socialinio būsto) plėtrai rezervavimas ir inžinerinis parengimas, • viešųjų erdvių ir rekreacinių funkcijų bei teritorijų plėtra, • susisiekimo ir ryšių tobulinimas su gretimų savivaldybių centrais ir rajono kaimiškosiomis vietovėmis, • savivaldybės lygmens švietimo, sveikatos, kultūros ir socialinės infrastruktūros palaikymas ir tobulinimas, • lokalinių centrų (pirmiausia seniūnijų centrų) plėtros palaikymas ir rėmimas, • pagrindinių rajono gamybinių funkcijų (žemės ir miškų ūkio) palaikymas, • kaimiškųjų vietovių integravimas į rekreacinę veiklą ir atitinkamos infrastruktūros plėtojimas, • regioninės politikos vykdymas remiant atokiausiai rajono periferijoje esančias gyvenamąsias vietoves, • miestelių (pirmiausiai seniūnijų centrų) ir potencialių rekreacinių kaimiškųjų vietovių bendrųjų ir specialiųjų planų rengimo organizavimas.
Seniūnijų centrų pagrindinės vystymo kryptys ir funkcijos: • gyvenamųjų vietovių planinės struktūros tobulinimas ir plėtra, įskaitant ir gretimas teritorijas, reikalingas plėtrai, • seniūnijų centrų socialinės, ekonominės ir inžinerinės infrastruktūros palaikymas, renovacija ir plėtra, • paslaugų gyventojams infrastruktūros tinklo plėtojimas, • seniūnijos teritorijoje esančių bendruomenių veiklos inicijavimas ir rėmimas plėtojant smulkųjį verslą, rekreaciją, vietos papročius, • gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą stiprinant seniūnijos potencialą, • seniūnijose esančių stambesnių gyvenamųjų vietovių inžinerinių infrastruktūrų renovacija ir plėtra bei gyventojų aptarnavimo vystymas, • ryšių su seniūnijos gyvenamosiomis vietovėmis, ypač esančiomis periferijoje, gerinimas, • savitų Klaipėdos kraštui kultūros paveldo ir vietinių tradicijų saugojimas ir puoselėjimas.
Kaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai detalizuoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane (T000076315). Specialiajame plane išskirtos urbanistinio prioriteto miestiško ir urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurios pagal paskirtį ir turinį atitinka urbanizuotų teritorijų sąvoką. Vadovaujantis specialiojo plano sprendiniais Bendrojo plano sprendinių koregavime urbanizuotos teritorijos bus papildomos naujomis kompaktiškai užstatytomis kaimų teritorijomis, kurios priskiriamos urbanizuotoms teritorijoms ir kurių plotas 1980 kv.m. Naujų urbanizuotų teritorijų lokalizacija pateikta grafinėje dalyje (3 brėžinys. Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Probleminių situacijų brėžinys M1:50000). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniuse laikomasi nuostatos, kad teritorijose išdėstant funkcinius prioritetus bei jų naudojimo reglamentus užtikrinti, jog suformuota kraštovaizdžio struktūra ne tik užtikrintų kraštovaizdžio ekologinį, bet sąlygotų optimalią socialinių – urbanistinių sistemų kraštovaizdyje raidą. Siekiant minėto tikslo urbanizacija galima sekančiose kraštovaizdžio polifunkcinėse zonose:
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 18 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Polifunkcinės kraštovaizdžio tvarkymo funkcinės zonos Urbanizacijos pobūdis pavadinimas EGK 1.1 / RGK 1.1 – išsaugančios apsaugos su ekstensyvia Urbanizacija rekreacinėse agrarinėse rekreacija miškų teritorijose teritorijoje paremta esama irbanistine sistema, EGK 1.1 / RGK 2.1 – išsaugančios apsaugos su ekstensyvia o urbanizacija galima tik esamų urbanizuotų rekreacija miškų teritorijose teritorijų ribose. EGK 1.2 / RGK 1.1 – atkuriančios apsaugos su ekstensyvia rekreacija mišk ų teritorijose EGK 2.1 / RGK 2.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su ekstensyvaus pritaikymo bendrojo naudojimo vandens telkiniais EGK 2.1 / RGK 1.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su ekstensyvia rekreacija miškų teritorijose EGK 2.2 / RGK 1.1 – specializuotos ekologinės apsaugos su ekstensyvia rekreaci ja miškų teritorijose EGK 1.2 / RKK 1.1 – atkuriančios apsaugos su intensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose EGK 1.2 / RKK 2.1 – atkuriančios apsaugos su ekstensyvia rekreacija miškų teritorijose EGK 2.1 / RKK 1.2 – bendrosos ekologinės apsaugos su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose EGK 2.2 / RKK 1.1 – specializuotos ekologinės apsaugos su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose EGK 1.2 / RKK 2.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su ekstensyvia rekreacija miškų teritorijose EGK 2.1 / UKK 3.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su Ekloginio reguliavimo kaimiška urbanizacija ekologinio reguliavimo kaimiška urbani zacija nedaugiau kaip 30 proc. Urbanizacija galima EGK 2.1 / UKK 4.2 – bendrosos ekologinės apsaugos su tik esamų urbanizuotų teritorijų ribose. ekstensyviu dispersišku užstatymu EGK 1.2 / ŽŪGK 2.1 – atkuriančios apsaugos su Be urbanizacijos. ekstensyviu tr adiciniu ūkininkavimu EGK 2.1 / ŽŪGK 2.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su ekstensyviu tradiciniu ūkininkavimu gamtiškame kraštovaizdyje EGK 2.1 / ŽŪGK 1.1 – bendrosos ekologinės apsaugos su Urbanizacija žemės ūkio teritorijose turėtų būti ekstensyviu tradiciniu ūkininkavimu kaimiškame vykdoma remiantis esama urbanistine kraštovaizdyje struktūra, prioritetą teikiant vidinės urbanistinės EKK 1.2 / RGK 1.1 – atkuriančios apsaugos su ekstensyvia struktūros vystymui ir ribojant išorinę plėtrą. rekreacija miškų teritorijose EKK 1.2 / RKK 1.1 – atkuriančios apsaugos su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose EKK 1.2 / RKK 1.2 – atkuriančios apsaugos su intensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose EGK 1.1 / RKK 1.1 – ekstensyvaus pritaikymo miškų teritorijose su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijos e RGK 1.2 / MŪGK 1.1 – ekstensyvaus pritaikymo miškų Be urbanizacijos. teritorijose su ekstensyviu tradicinu ūkininkavimu miškų teritorijose RGK 3.2 / UKK 3.1 – intensyvaus pritaikymo rekreacinės Gyvenamųjų teritorijų sklypai neturi viršyti 30
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 19 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______maudyklos su ekologinio reguliavimo kaimiška urbanizacija proc . maudyklų pakrančių ploto. RKK 1.1 / UKK 3.1 – ekstensyvaus pritaikymo agrarinėse Ekloginio reguliavimo kaimiškos urbanizacijos teritorijose su ekologinio regulivimo kaimiška urbanizacija teritorijos iki 30 proc. prioritetą teikiant vidinės urbanistinės struktūros vystymui ir ribojant išorinę plėtrą. MŪGK 1.1 / ŽUGK 2.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Be urbanizacijos. su ekstensyviu ūkininkavimu gamtinėse agrarinėse teritorijose MŪGK 1.1 / ŽUGK 2.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo su intensy viu ūkininkavimu gamtinėse agrarinėse teritorijose MŪGK 1.1 / ŽUKK 1.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Urbanizacija žemės ūkio teritorijose turėtų būti su ekstensyviu ūkininkavimu kaimiškose agrarinėse vykdoma remiantis esama urbanistine teritorijose struktūra, prioritetą teikiant vidinės urbanistinės MŪGK 1.1 / ŽUKK 1.2 – intensyvaus tadicinio ūkininkavimo struktūros vystymui ir ribojant išorinę plėtrą, su intensyviu ūkininkavimu kaimiškose agrarinėse siekiant urbanizaciją riboti iki 10-15 proc. teritorijose ŽŪGK 2.2 / EGK 2.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Be urbanizacijos. su bendrąją ekologi ne apsauga ŽŪGK 2.1 / GTK 1.1 – ekstensyvaus tradicinio ūkininkavimo Gamybinės pramonės teritorijos iki 30 proc. su gamybine pramonine fu nkcija Gamybinės pramonės teritorijos turi būti ŽŪGK 2.2 / GTK 1.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo koncentruojamos ties susisiekimo koridoriais. su gamybine pramonine funkcija ŽŪGK 2.2 / MŪGK 1.1 – intensyvaus tadicinio ūkininkavimo Be urbanizacijos. su intensyviu tradicini u ūkininkavimu miškų teritorijose ŽŪGK 2.1 / MŪGK 1.1 – ekstensyvaus tadicinio ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų teritorijose ŽŪGK 2.1 / UKK 3.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Urbanizuotos teritorijos iki 70 proc. su ekologinio reguliavimo kai miška urbanizacija Urbanizacija vykdoma atsižvelgiant į esamą ŽŪGK 2.1 / UKK 4.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo urbanizacijos pobūdį teritorijose, pagal su ekstensyviu kaimiškuoju dispersi šku užstatymu kraštovaizdžio tvarkymo zonoje numatytą ŽŪGK 2.2 / UKK 3.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo urbanizacijos pobūdį. su ekologinio reg uliavimo kaimiška urbanizacija ŽŪGK 2.2 / UKK 4.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Urbanizacija turėtų būti vykdoma remiantis su ekstensyviu kaimiškuoju kompaktišku užstatymu esama urbanistine struktūra, prioritetą teikiant ŽŪGK 2.2 / UKK 4.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo vidinės urbanistinės struktūros vystymui ir su ekstensyviu kaimiš kuoju dispersišku užstatymu ribojant išorinę plėtrą. ŽŪKK 1.2 / MŪGK 1.2 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Urbanizacija žemės ūkio teritorijose turėtų būti su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų teritorijose vykdoma remiantis esama urbanistine ŽŪKK 1.1 / MŪGK 1.2 – ekstensyvaus tradicinio struktūra, prioritetą teikiant vidinės urbanistinės ūkininkavimo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų struktūros vystymui ir ribojant išorinę plėtrą, teritorijose siekiant urbanizaciją riboti iki 10-15 proc. ŽŪKK 1.2 / EGK 2.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo Be urbanizacijos. su bendrąją ekologinę apsaugą UKK 3.1 / EGK 1.2 – ekologinio reguliavimo užstatymo su atkuriančia ekologine apsauga UKK 4.2 / MŪGK 1.1 – ekstensyvaus dispersiško užstatymo Kaimiškos urbanizacijos teritorijos 50 proc. su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu miškų teritorijose UKK 3.1 / ŽŪGK 2.1 – ekologinio reguliavimo užstatymo su Urbanizacijos procesai turėtų būti reguliuojami ekstensyviu ūkininkavimu gamtinėse agrar inėse teritorijose prioritetą teikiant urbanizuotų teritorijų vidinės ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 20 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
UKK 4.1 / ŽŪGK 2.2 – ekstensyvaus kompaktiško struktūros vystymui ir ribojant urbanizuotų užstatymo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu agrarinėse teritorijų išorinę plėtrą. teritorijose UKK 4.2 / ŽŪGK 2.1 – ekstensyvaus dispersiško užstatymo su ekstensyviu tradiciniu ūkininkavimu agrarinėse teritorij ose UKK 4.2 / ŽŪGK 2.2 – ekstensyvaus dispersiško užstatymo su intensyviu tradiciniu ūkininkavimu agrarinėse t eritorijose UKK 3.1 / RKK 1.1 – ekologinio reguliavimo su ekstensyvia Kaimiškos urbanizacijos teritorijos 70 proc. rekreacija agrarinėse teritorijose UKK 4.1 / RKK 1.1 – ekstensyvaus kompaktiško užstatymo Prioritetas teikiamas rekreacinės su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose infrastruktūros ir teritorijų vystymui UKK 4.1 / RKK 1.1 – ekstensyvaus dispersiško užstatymo urbanizuotose ir agrarinėse teritorijose. su ekstensyvia rekreacija agrarinėse teritorijose GTK 1.1 / EGK 1.2 – intensyvaus pritaikymo gamybinis Technogeninis kraštovaizdis iki 70 proc. pramoninis su atkuriančia eko logine apsauga GTK 1.1 / EGK 2.1 – intensyvaus pritaikymo gamybinis pramoninis su benrąją ekologine apsauga GTK 1.2 / EGK 1.2 – intensyvaus pritaikymo technologinis inžinerinis su atkuriančia ekologine apsauga GTK 1.2 / EGK 2.1 – intensyvaus pritaikymo technologinis inžinerinis su bendrąja ekologine apsauga GTK 1.2 / EGK 2.2 – intensyvaus pritaikymo technologinis inžinerinis su specializuota ekologine apsaug a GTK 1.2 / GTK 1.1 – intensyvaus pritaikymo technologinis Urbanizacijai apribojimų nėra. inžinerinis su gamybine pramonine funkcija GTK 1.1 / GTK 1.2 – intensyvaus pritaikymo gamybinis pramoninis / technologinis inžinerinis GTK 1.2 / ŽŪGK 2.1 – intensyvaus pritaikymo technologinis Gamybinės pramonės teritorijos apie 70 proc. inžinerinis su ekstensyviu tradiciniu ūkininkavimu Gamybinės pramonės teritorijos turi būti koncentruojamos ties susisiekimo koridoriais. GTK 1.2 / UKK 4.2 – intensyvaus pritaikymo technologinis Gamybinės pramonės teritorijos apie 80 proc. inžinerinis su ekstensyviu kaimiškuoju dispersišku Kaimiškos urbanizacijos teritorijos iki 20 proc. užstatymu Gamybinės pramonės teritorijos turi būti koncentruojamos ties susisiekimo koridori ais. GTK 1.3 / RGK 2.1 – intensyvaus pritaikymo gavybinis / Be urbanizacijos. eksploatacinis su ekstensyvaus pritaikymo bendrojo naudojimo vandens telkiniais
Rengiant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą bus įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų ribos ir kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų urbanizacijos pobūdis. Siekiant įgyvendinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius yra parengti Gargždų miesto bendrasis planas, T00001162, 204-02-26; Kretingalės miestelio bendrasis planas, T00073867, 2014-11-13; Vėžaičių miestelio bendrasis planas, T00073859, 2014-11-12; Endriejavo miestelio bendrasis planas, T00078161, 2016-03-18 ir Dovilų miestelio bendrasis planas, T00079661, 2017-01-10. Bendrojo plano sprendinių koregavime bus patikslintos miestelių bendraisiais planais suplanuotų teritorijų ribos ir besiribojančios tvarkymo zonos.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 21 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1.2.2. Gyvenamųjų vietovių teritorinė plėtra
Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nežymiai mažėja Gargžduose ir Priekulėje, tuo tarpu kaimo gyvenamosiose vietovėse gyventojų skaičius auga. Gyventojų skaičius (tūkst. gyventojų) pateiktas 1.2.1 lentelėje.
1.2.1 lentelė. Gyventojų skaičiaus prognozė.
Gyvenamosios vietovės 200 8 m. 20 18 m. Prognozuojama 202 9 m. Gargždai 15.062 13.877 14.584 Priekulė 1.531 1.251 1.094 Kaimas 33.895 41.003 57.240 Iš viso 50.488 56.131 72.918
1.2.2 pav. Gyventojų skaičiau kaita seniūnijose 2011 – 2018 m.
Gyvenamųjų vietovių teritorinė plėtra vyksta skirtingai, priklausomai nuo jų dydžio, administracinio statuso, gamtinės ir kultūrinės aplinkos. Nors gyvenamųjų vietovių teritorinė plėtra tiesiogiai susijusi su gyventojų skaičiaus dinamika. Urbanizuotų teritorijų plėtra vyksta ne tik dėl galimų gyventojų skaičiaus pokyčių, o ir dėl prognozuojamo gyvenimo kokybės gerėjimo. Klaipėdos rajono gyvenamosios vietovės nėra ekstensyviai užstatytos (užstatytos nekilnojamo turto registre įregistruotais pastatais teritorijos sudaro 0,34 proc. visos savivaldybės teritorijos), daugelyje gyvenamųjų vietovių yra pakankamai vidinių teritorinių rezervų, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 22 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______kurių panaudojimas priklausys nuo būsto paklausos. Vadovaujantis Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, Gargžduose pastatais užimamas žemės plotas sudaro 36,5 proc. visos teritorijos, o Priekulėje 3,4 proc.. Nedidelis užstatytos teritorijos procentas yra rajono miesteliuose ir didesniuose kaimuose. Iš kitos pusės, teritorinę plėtrą gali nulemti gamybos ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtros poreikiai. Konkretūs poreikiai skirtingi ir priklausio nuo kiekvienos gyvenamosios vietovės situacijos. Ten, kur vienam gyventojui tenka mažiau bendrojo gyvenamojo ploto už savivaldybės vidurkį, teritorinę plėtrą lems būsto statybos poreikis. Naujų teritorijų poreikis gyvenamųjų vietovių plėtrai numatomas bendrojo plano sprendinių galiojimo laikotarpiui – iki 2029 metų. Pastaraisiais metais dėl demografinių priežasčių ir būsto plėtros Lietuvoje didėjant santykinių apsirūpinimo gyvenamuoju plotu rodiklių reikšmėms, strateginiame lygmenyje nebeakcentuojamas gyvenamojo fondo, tenkančios vienam gyventojui, rodiklis ir jo reikšmės atitikmens ES lygiui siekimas. Tačiau siekiant užtikrinti gyvenimo kokybės kaitos tikslingumą, būtina išlaikyti orientyrą į aukštus ES standartus. Paskutiniais Eurostat duomenimis (2011 m.), vidutinis plotas, tenkantis vienam ES gyventojui siekia 42,6 m 2. Atsižvelgiant į duomenų rinkimo metus, į tai, kad rodiklis apima ir stambiausius ES miestus bei į perspektyvinį orientacinio laikotarpio tipą, pagrįstu laikytinas minėtos reikšmės padidinimas 5 proc. ir taikymas kaip normatyvinės gyvenamojo fondo vystymo reikšmės (3 proc. sumažinimo / padidinimo koeficientą taikant diferencijuojant miesto ir kaimo normatyvinę reikšmę).
Naujų teritorijų poreikis būsto statybai pateiktas 1.2.2 lentelėje.
1.2.2 lentelė. Naujų teritorijų poreikis
Vietovė Gyventojų Gyvena - Vienam Iki n ormos Papildomas Bendras skaičius, masis gyventojui trūksta, m 2 gyvenamasis reikalingų tūkst. fondas, tenka fondas, tūkst. teritorijų (Statistikos tūkst. m 2 (RC gyvenamojo m2 plotas, ha departamento ir NŽT fondo, m 2 duomenis) duomenys) Gargždai 13.877 463,7 33,4 10 169,25 131,25 Priekulė 1.251 51 40,7 2,7 3,52 2,96 Kaimo 41.003 1505,7 36,7 9,4 1.133,06 960,27 vietovės Iš viso 56.131 2020,3 36 8,7 1.305.83 1094,48
Statistikos departamento, Nacionalinės žemės tarnybos ir Registrų centro akumuliuotais duomenimis, Klaipėdos rajono miestuose vienam gyventojui tenka vidutiniškai 36 kv. m. gyvenamojo fondo. Daroma prielaida, kad iki 2029 metų abu Klaipėdos rajono savivaldybės miestai pasieks nuodytą orientacinę reikšmę, sudarančią 43,4 kv. m. Klaipėdos rajono kaimo vietovėse vienam gyventojui šiuo metu tenka beveik 37 kv. m. būstų ploto ir yra daroma prielaida, kad iki 2029 metų kaimo vietovių rodiklis pasieks orientacinę reikšmę, sudarančią 46,1 kv. m. Skirtinguose Lietuvos Respublikos administraciniuose vienetuose yra skirtingas gyvenamosios statybos tipų (daugiaaukštė statyba, mažaaukštė statyba ir sodybinis užstatymas) lyginamasis svoris būsto statyboje. Skaičiuojant būsto statybai reikalingas teritorijas priimama, kad Gargždų mieste daugiaaukštei statybai skiriama 10 proc., mažaaukštei – 20 proc., sodybiniam užstatymui – 70 proc., Priekulės mieste miestuose mažaaukštei statybai 20 proc., sodybinei 80 proc. ir Klaipėdos rajono savivaldybės kaimo vietovėse priimama 10 proc. mažaaukštei statybai ir 90 proc. sodybiniam užstatymui. Taikant aukščiau nurodytą metodologiją, prognozuojama, kad 2018-2029 metų periodu bendras poreikis gyvenamajai statybai Klaipėdos rajono savivaldybėje sudarys daugiau nei 1,3 mln.. kv. m., iš jo 169.25 tūkst. kv. m. Gargždų mieste, 3.52 tūkst. kv. m. – Priekulės mieste, 1.133 tūkst. kv. m. – rajono kaimo vietovėse.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 23 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Orientaciniai reikalingų teritorijų plotai gyvenamajai statybai nustatyti atsižvelgiant į vidutinį gyventojų skaičių 1 ha skirtingo tipo ir aukštingumo statyboje. Naujų teritorijų poreikis gyvenamajai statybai skaičiuotas remiantis prielaidomis, kad daugiaaukštės statybos pastatuose gyvens 120 žmonių viename hektare mažaaukštės statybos pastatuose – 29 žmonės viename hektare, Sodybiniame užstatyme gyvens 27 žmonės hektare, Bendras reikalingas teritorijų plotas 2018 – 2029 metų periodu sudarys 1.094,48 ha: 131,25 ha Gargždų mieste, 2,96 ha Priekulės mieste ir 960,27 ha rajono kaimo vietovėse. Konkrečių miestų atveju papildomų teritorijų poreikiai gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo teritorijų plėtros pobūdžio ar gyventojų skaičiaus pokyčio. Taip, keičiantis gyventojų skaičiui, automatiškai didėja arba mažėja gyvenamasis plotas, tenkantis 1 gyventojui, ir tuo pačiu keičiasi papildomų teritorijų poreikis, o sparčiau vystantis gamybos ir paslaugų sferai papildomų teritorijų poreikis gali padidėti. Teritorijų statyboms poreikį taip pat didina ir transporto, inžinerinės, aptarnavimo infrastruktūros vystymo būtinumas, želdynų ir rekreacinės sistemų vystymas. Be to, kiekvieno konkretaus miesto atveju būtina įvertinti ir turimus vidinius teritorinius rezervus (tušti, nebaigti užstatyti plotai, užstatymo sutankinimas ir t. t.), todėl 1.2.2 lentelėje pateikti skaičiai gali būti traktuojami kaip papildomų teritorijų poreikiai, patikslinant ir konkretizuojant juos rengiamuose miestų bendruosiuose planuose.
1.2.3. Funkcinis zonavimas
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija pasižymi didele funkcine ir žemės naudojimo būdų įvairove. Bendrojo plano sprendiniuose savivaldybės teritorija suskirstyta tvarkymo zonomis, kurios nustatytos pagal vyraujančią žemės naudojimo paskirtį. Savivaldybės teritorijoje vyrauja miškų ir žemės ūkio teritorijos. Koregavimo metu integruojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų tvarkymo ir naudojimo režimus turi būti tikslinami tvarkymo zonų naudojimo reikalavimai, tvarkymo zonos turi būti pakeistos funkcinėmis zonomis, o jų turinys turi atitikti Kompleksinio teritorijų planavimo taisyklių, Teritorijų planavimo normų irTeritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos aktualias redakcijas.
1.2.3 lentelė. Teritorijos tvarkymo zonos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane
Eil. Indeksas Teritorijos tvarkymo zonos pavadinimas Plotas Pastabos Nr. brėžinyje ha procentai Koreguoja ma 1 C Konservacinės paskirties žemė 211,319 9 0,16 ti kslinan t 2 H Vandens ūkio paskirties žemė 10276,25 7,67 Vandens ir kitos paskirties žemės urbanizuotos 3 H,K(R) rekreacijos teritorijos 180,8341 0,13 Koreguoja ma 4 K Kitos paskirties žemė 12525,52 9,35 didina nt Kitos ir miškų ūkio pas kirties žemė 5 K-M (tolygios paskirtys) 160,9559 0,12 Kitos ir žemės ūkio pas kirties žemė Koreguoja ma 6 K-Z (to lygios paskirtys ) 1992,487 1,49 skaidant Kitos paskirties žemės, naudingųjų iškasenų gavybos Koreguoja ma 7 K(N) teritorijos 918,22 81 0,69 tikslinant Kitos paskirties žemės , pramonės sand ėliavimo Koreguoja ma 8 K(P) teritorijos 991,3277 0,74 ti kslinan t Kitos paskirties žemės, urbanizuotos rekreacijos Koreguoja ma 9 K(R) teritorijos 606,7634 0,45 tikslinant Koreguoja ma 10 K(S) Kitos paskirties žemės, ekoinžinėrijos teritorijos 352,5559 0,26 tikslinant
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 24 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Eil. Indeksas Teritorijos tvarkymo zonos pavadinimas Plotas Pastabos Nr. brėžinyje ha procentai Kitos paskirties žemės, ekologinės inžinerijos objektų Koreguojama 11 K(S)"M" sklypai rekultivuojami į miškų ūkio paskirties žemę 46,93333 0,04 naikinant Kitos paskirties žemės, inžinerinių komunikacijų Koreguoja ma 12 K(T) aptarnavimo teritorijos 701,2146 0,52 tikslinant Kitos paskirties žemės, inžinerinių komunikacijų Koreguoja ma 13 K(T),(P) aptarnavimo ir pramonės sandėliavimo teritorijos 1819 ,026 1,36 tikslinant Koreguoja ma Kitos paskirties žemės, inžinerinių komunikacijų tikslinant aptarnavimo ir miškų ūkio paskirties žemė 14 K(T)M (prioritetinė pirma paskirtis ) 362,8504 0,27 Koreguoja ma Kitos paskirties žemės, inžinerinių komunikacijų tikslinant aptarnavimo teritorijs ir žemės ūkio paskirties žemė 15 K(T)Z (prioritetinė pirma paskirtis) 1674,772 1,25 Kitos ir miškų ūkio paskirties žemė Koreguoja ma 16 K,M (prioritetinė pirma paskirtis) 237,2961 0,18 tikslinant Kitos ir žemės ūkio paskirties žemė Koreguoja ma 17 K,Z (prio ritetinė pirma paskirtis ) 6242,273 4,66 tikslinant Koreguoja ma 18 M Miškų ūkio paskirtie s žemė 20610,69 15,38 ti kslinan t Miškų ū kio ir kitos paskirties žemė Koreguoja ma 19 M-K (tolygios paskirtys ) 919,8036 0,69 ti kslinan t Miškų ūkio ir žemės 9kio paskirties žemė Koreguoja ma 20 M-Z (tolygios paskirtys ) 8659,202 6,46 tikslinant Miškų ūkio ir vandens ūkio paskirties žemė Koreguoja ma 21 M,H (prioritetinė pirm a paskirtis ) 171,7344 0,13 tikslinant Miškų ūkio ir kitos paskirties žemė Koreguoja ma 22 M,K (prioritetinė pirma paskirtis ) 640,2262 0,48 tikslinant 23 M,K(R) 8403,34 6,27 Koreguoja ma Miškų ūkio ir kitos paskirties žemės, urbanizuotos tikslinant rekreacijos teriorijos (prioritetinė pirma paskirtis)
Miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemė Koreguoja ma 24 M,Z (prioritetinė pirma paskirtis ) 13686,85 10,21 tikslinant Koreguoja ma 25 Z Žemė s ūkio paskirties žemė 12393,43 9,25 ti kslinan t Žemė s ūkio ir kitos paskirties žemė Kor eguoja ma 26 Z, K (tolygios paskirtys) 3592,195 2,68 tikslinant Žemės ūkio ir miškų ūko paskirties žemė Koreguoja ma 27 Z, M (tolygios paskirtys ) 5975,944 4,46 tikslinant Žemės ūkio žemė, pramonės, sandėliavimo objektų Koreguoja ma 28 Z, K(P) sklypai 149,7953 0,11 tikslinant Žemės ūkio ir kitos paskirties žemė Koreguoja ma 29 Z,K (prioritetinė pirma paskirtis ) 8198,528 6,12 tikslinant Žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemė Koreguoja ma 30 Z,M (prioritetinė pirma paskirtis ) 11290,45 8,43 tikslinant VISO: 133992,8 100
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 25 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1.2.4. Urbanistinės plėtros ypatumai
Klaipėdos rajono teritorija urbanistinės plėtros požiūriu turi specifinių bruožų ir išskirtinių sąlygų. Skirtingai nuo kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių, Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuolat didėja, kas iššaukia papildomo būsto poreikį. Klaipėdos rajono teritorija įeina į pajūrio arealą ir ribojasi Baltijos jūros ir Kuršių marių akvatorijomis, turi patrauklius ir skirtingus nuo kitų šalies regionų rekreacinius išteklius. Tokia situacija taip pat papildomai pritraukia investicijas sezoninių būstų arba antrųjų namų plėtrai, kas padidina ir paspartina teritorijų urbanizaciją. Ir pagaliau vienas iš stipriausiai veikiančių rajono teritorijos urbanizacijos veiksnių – stambaus metropolinio centro, Klaipėdos, turinčios labai ribotus teritorinius rezervus, gretimybė. Visos šios sąlygos sąlygoja, skirtingai nuo kitų regionų, didesnį urbanizacijos krūvį rajono teritorijai. Per laikotarpį nuo 2000 metų iki esamos būklės įvertinimo padžios yra parengta apie 6000 detaliųjų planų ir žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų, 137 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko sodybai parinkti. Nuo 2014 metų priimta apie 818 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos administracijos direktoriaus įsakymų dėl žemės paskirties keitimo, iš jų 575 įsakymai dėl žemės ūkio paskirties keitimo į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą. Tokia sitiuacija patvirtina faktą, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nesipriešina vykstantiems procesams, nes šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo riboti užstatymo fragmentaciją, etapizuoti ir koncentruoti užstatymą urbanistinės plėtros zonose. Galiojančiame bendrajame plane pirmoje eilėje išskirtos kompaktiškai užstatytos ir toliau plečiamos gyvenamosios vietovės, kurioms priskiriami miestai, miesteliai ir stambesni kaimai. Visais atvejais bendrasis planas rajono miestuose, miesteliuose ir stambesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse rekomenduoja naudoti kompaktinį užstatymą, kaip daugiausiai tenkinantį socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius gyvenamųjų vietovių teritorinės plėtros reikalavimus. Tačiau Aktyviausi urbanizacijos procesai vyksta Klaipėdos miesto priemiestinėje zonoje esančiose Mozūriškių, Slengų ir Gendulių seniūnaitijose. Teritorijos Dauparų, Kelmiškės, Jakų, Ketvergių ir Sudmantų apylinkėse suplanuotos detaliais planais, nustatytos jų susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtros kryptys. Visoms potencialiai urbanizuotinoms teritorijoms būdinga fragmentacija, netolygus išsisklaidymas ir lėti statybos tempai. Klaipėdos rajono plėtros tendencijų ir esamų įgyvendintų detaliųjų planų įvertinimo metu nustatyta, kad plėtros ketinimai kelis kartus viršija realią plėtrą.
1.2.4.1 pav. Pletros ketinimai. Šaltinis – Klaipėdos rajono savivaldybė.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 26 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1.2.4.2 pav. Reali plėtra. Šaltinis – Klaipėdos rajono savivaldybė.
Aktyvi sodų teritorijų konversija į gyvenamuosius kvartalus vyksta Vaitelių ir Dituvos sodų masyvuose. Ūkininko sodybos yra pasklidusios po visą savivaldybės teritoriją. Dėl didelės kitos pagrindinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūlos ūkininko sodybos naudojamos pagal paskirtį. Savivaldybėje nėra poreikio kurtis ,,pseudo ūkininkams‘‘, kas ypač būdinga Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėse. 1
1.2.4.3 pav. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ūkininko sodybai parinkti.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 27 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1.2.5. Apibendrinimai ir išvados
1. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas Bendrojo plano sprendniiuose yra tolygus, optimalus, ekonomiškai ir demografiškai pagrįstas. Bendrojo plano sprendinių koregavime turi būti išlaikytas urbanistinių centrų skaičius ir numatytas urbanistinių centrų tolimesnis vystymas juos palaikant, plėtojant ir naujai vystant. 2. Bendrojo plano sprendinių koregavime papildomų žemesnio lygmens urbanistinų urbanistinių ašių išskirimas ir esamų urbanistinės integracijos ašių koridorių pločių koregavimas nėra aktualūs. 3. Bendrojo plano sprendinių koregavime urbanizuotas teritorijas tiskinga papildyti naujomis kompaktiškai užstatytomis kaimų teritorijomis, kurios priskiriamos urbanizuotoms teritorijoms ir kurių plotas 1980 kv.m. 4. Įvertinant plėtros tendencijas vakarinėje dalyje, kuri patenka į urbanistinės koncentracijos arealą, žemės ūkio prioriteto gamtinio ir kaimiškos urbanizacijos kaimiško kraštovaizdžio funkcinę zoną tiksliga keisti į urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio funkcinę zoną. 5. Rengiant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą būtina įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų ribas. 6. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytų funkcinių zonų ribos turi būti tapatinamos su žemės sklypų, gamtinių ir technogeninių elementų ribomis. 7. Bendrojo plano sprendiniuose pažymėti miestų ir miestelių bendrųjų planų nustatytas galiojimo ribas. Miestų ir miestelių teritorijose bendraisiais planais nustatyti naudojimo reikalavimai koregavime nenagrinėjami ir paliekami galioti. 8. Galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nustatytas reikalavimas, kad dispersinio užstatymo teritorijose (indeksas 4.1.1), esančiose žemės ūkio paskirties žemėse, nustatomas maksimalus formuojamo kitos paskirties atskiro žemės sklypo užstatymo tankis 10 % nuo turimo žemės ploto (išskyrus tose teritorijose esančias kompaktiškai užstatytas kaimo gyvenamąsias vietoves, kur užstatymo tankis nustatomas detaliaisiais planais), turi būti keičiamas. 9. Galiojančiame plane nurodytos tvarkymo zonos turi būti pakeistos funkcinėmis zonomis, o jų turinys turi atitikti Kompleksinio teritorijų planavimo taisyklių, Teritorijų planavimo normų irTeritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos aktualias redakcijas. 10. Urbanizuojamuose teritorijose sprendinių konkretizavimo rengimo metu turi būti išskirtos prioritetinės plėtros teritorijos ( pirmo ir antro prioriteto), nustatyti plėtros parametrai integruojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius. 11. Išsklaidytos plėtros teritorijojose sprendinių konkretizavimo rengimo metu turi būti nustatyti statybos galimybės pavieniuose sklypuose integruojant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius. 12. Sprendinių konkretizavimo stadijoje turi būti suformuoti teritorijos naudojimo reikalavimai dėl sodų masyvų integracijos priemiestinės zonos plėtros kontekste.
1.3. Švietimo, mokslo, asmens sveikatos priežiūros, socialinės ir kultūrinės infrastruktūra
1.3.1. Švietimas
Klaipėdos rajono savivaldybės pagrindinis tikslas švietimo sektoriuje – prieinama šiuolaikiška švietimo sistema ir užtikrintas vaikų bei jaunimo užimtumas. Šis tikslas be kitų elementų apima ir diversifikuotą, prieinamą ir optimalų švietimo įstaigų tinklą (lentelė 1.3.1.). Švietimui keliami tikslai įtvirtinti Valstybinėje švietimo strategijoje 2013–2022 m., švietimo svarba akcentuojama ir Nacionalinėje pažangos programoje bei kitose strategijose, kur teigiama, kad švietimas turi tapti tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 28 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1.3.1. lentelė. Švietimo įstaigų tinklas
Eil. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ TINKLAS Nr. MOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS Mokyklos pavadinimas, tipas Planuojama Mokyklos adresas (esama padėtis) padėtis 1 Gargždų Vaivorykštės gimnazija Vingio g. 6, Gargždai be pakeitimų 2 Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija Mokyklos g. 1, Veiviržėnai be pakeitimų 3 Pėžaičių skyrius Pėžaičių k. be pakeitimų 4 Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla Kvietinių g. 28, Gargždai be pakeitimų 5 Gargždų „Minijos“ progimnazija P.Cvirkos g. 25, Gargždai be pakeitimų 6 Goberiškės skyrius Gobergiškės k. be pakeitimų 7 Jakų skyrius Pergalės g. 2, Jakų k. be pakeitimų 8 Endriejavo pagrindinė mokykla Mokyklos g. 21, Endriejavas be pakeitimų 9 Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija Klaipėdos g. 20, Priekulė be pakeitimų 10 Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Klaipėdos g. 6 / Vingio g. 1, Priekulė be pakeitimų Specialiojo ugdymo skyrius 11 Agluonėnų pagrindinė mokykla Mokyklos g. 3, Agluonėnai be pakeitimų 12 Dituvos pagrindinė mokykla Dituvos k. be pakeitimų 13 Dovilų pagrindinė mokykla Klaipėdos g. 35, Dovilai be pakeitimų 14 Drevernos mokykla-darželis Žvejų g. 2, Dreverna be pakeitimų 15 Judrėnų Stepono dariaus pagrindinė mokykla Mokyklos g. 22a, Judrėnai be pakeitimų 16 Ketvergių pagrindinė mokykla Ketvergių k. be pakeitimų 17 Kretingalės pagrindinė mokykla: Klaipėdos g. 32, Kretingalė be pakeitimų 18 Girkalių skyrius Sodų g. 2, Girkalių k. be pakeitimų 19 Lapių pagrindinė mokykla Lapių k. be pakeitimų 20 Pašlūžmio mokykla – daugiafunkcis centras Daukšaičių k. be pakeitimų 21 Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla Mokyklos g. 4, Plikiai be pakeitimų 22 Slengių mokykla – daugiafunkcis centras Saulės g.1, Slengiai be pakeitimų 23 Šiūparių mokykla – daugiafunkcis centras Šiūparių k. be pakeitimų 24 Vėžaičių pagrindinė mokykla: Gargždų g. 28, Vėžaičiai be pakeitimų 25 Girininkų skyrius Girininkų k. be pakeitimų IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS 1 Gargždų lopšelis-darželis „Saulutė“ Vingio g. 16, Gargždai be pakeitimų 2 Gargždų lopšelis-darželis „Gintarėlis“ Melioratorių g. 16, Gargždai be pakeitimų Jaunimo g. 3, Kvietinių k., Kl aipėdos 3 Kvietinių mokykla-darželis be pakeitimų r. 4 Gargždų lopšelis-darželis „Naminukas“ Kranto g. 3, Gargždai be pakeitimų 5 Gargždų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ Žemaitės g. 23, Gargždai be pakeitimų 6 Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“ Mokyklos g. 1, Agluonėnai be pakeitimų 7 Dovilų vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“ Naujosios g. 1, Dovilai be pakeitimų 8 Kretingalės vaikų lopšelis-darželis Gėlių g. 2, Kretingalė be pakeitimų 9 Priekulės vaikų lopšelis-darželis Lietuvininkų g. 11, Priekulė be pakeitimų 10 Vėžaičių lopšelis-darželis Liepų g. 1,Vėžaičiai be pakeitimų NEFORMALIOJO UGDYMO ĮSTAIGOS ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 29 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1 Gargždų muzikos mokykla Kvietinių g. 2, Gargždai be pakeitimų 2 Priekulės muzikos mokykla Naujoji g. 3, Priekulė, Klaipėdos r. be pakeitimų 3 Gargždų sporto mokykla Kvietinių g. 26, Gargždai be pakeitimų 4 Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Laugalių g. 6, Gargždai be pakeitimų 5 Gargždų atviras jaunimo centras Klaipėdos g. 74, Gargždai be pakeitimų
Šiuo metu Klaipėdos rajono teritorijoje švietimo srityje stebimas teigiamai vertintinų faktorių derinys, sudarantis prielaidas švietimo vystymuisi. Pirma, tai yra didėjantis vaikų (0 – 14 m. amžiaus) skaičius (2008 m. – 2018 m. laikotarpiu jų skaičius išaugo 8,5 proc., arba 471 vaiku), o jų santykinė dalis išlaiką stabili – nuo 16,5 proc. iki 17,5 proc. ir didžiausia (kartu su Kalvarijos savivaldybe) visoje šalyje. Tokios tendencijos turėjo apčiuopiamą teigiamą poveikį mokykliniam ugdymui (per pastaruosius 4 m. savivaldybėje stebimas nuoseklus bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus augimas (nuo 4877 2015 m. iki 4927 2018m.)) bei ikimokyklinio ugdymo sričiai, kurioje paklausa didėja visą dešimtmetį (ugdytinių skaičius nuo 20018 iki 2018 m. išaugo 36,5 proc.). Tokia situacija buvo lydima pagrįsto ir nuosaikaus šveitimo įstaigų tinklo pertvarkos proceso, kurio dėka buvo išsaugota didžioji dalis disponuojamo aptarnavimo ir infrastruktūrinio potencialo (per 10 m. uždarytos tik 5 bendrojo ugdymo ir 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga). Pažymėtina, kad augantis paklausos bazė ir efektyvus tinklo valdymas nėra vieninteliai sėkmingo šveitimo sistemos funkcionavimo elementai. Savivaldybės mokytojų išsilavinimo rodikliai kasmet gerėja (bendrojo lavinimo mokytojų dalis su aukštuoju išsilavinimu 2008 m. siekė 95,6 proc., 2017 m. – 98,7 proc.). Tačiau, kalbant apie mokytojus, būtina pažymėti, kad Klaipėdos rajone susiduriama su itin aktualiu jų trūkumo klausimu (2017 – 2018 m.m. metu Klaipėdos rajono mokyklose dirbo 462 mokytojai, palyginimui 2010 – 2011 m.m. jų skaičius siekė 536, o jiems tekęs mokinių skaičius buvo apčiuopiamai mažesnis). Jau dabar nepakankant pedagogų Klaipėdos miesto ir rajono centro - Gargždų atžvilgiu labiausiai atitolusiose rytinės rajono dalies seniūnijose, ateityje jų trūkumas gali kelti rimtų problemų, siekiant užtikrinti kokybiškas ugdymo paslaugas. Savivaldybės bendrojo lavinimo mokykloms labiausiai reikia matematikos ir anglų kalbos bei gamtos mokslų specialistų. Palyginus nedidelis atlyginimas ir sudėtingesnės darbo sąlygos nevilioja rinktis mokytojo specialybės. Pastaroji tendencija ypač ryški kaimo vietovėse, kur vyrauja (daugiau nei 50 proc. sudaro) vyresnio (50 m. ir didesnio) amžiaus pedagogai, dėl ko nesikeičiant situacijai gali nukentėti ugdymo kokybė. Svarbų vaidmenį ugdymo procese užima neformalus vaikų ugdymas, kuris didina švietimo kokybę, skatina asmenybės tobulėjimą bei padeda vaikams įgyti reikiamas kompetencijas. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų lankymo galimybes dažniausiai lemia vaiko gyvenamoji vieta (mokiniai dažniausiai renkasi tas neformaliojo ugdymo įstaigas, kurios yra arčiau namų). Šiuo atžvilgiu geriausias sąlygas lankyti tokio pobūdžio įstaigas turi Gargžduose ir dalinai Priekulėje gyvenantys moksleiviai. Siekiant švietimo strategijoje numatytų tikslų, bei norint visiems Klaipėdos rajono savivaldybės vaikams ir paaugliams užtikrinti kokybišką išsilavinimą, siūlytini šie sprendiniai:
Infrastruktūros vystymo sprendiniai: 1. Saugant infrastruktūrinį šveitimo potencialą, mokyklų tinklo reorganizavimą vykdyti išimtinai atskirų periferinių gyvenviečių įstaigų atžvilgiu remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimais Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų, atliekant mokyklų tinklo stebėseną bei analizuojant mokinių skaičiaus įstaigose dinamiką bei gyvenamojo fondo plėtros tendencijas. 2. Numatyti infrastruktūrinius sprendimus, būtinus didinant ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 30 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Ugdymo kokybės gerinimo sprendiniai: 1. Siekiant gerinti mokymosi ir darbo sąlygas bei užtikrinti atitikimą higienos normų keliamiems reikalavimams, renovuoti rajono mokyklas, prioritetą teikiant pastatams, kuriems reikia kapitalinio remonto bei kurių energetinis efektyvumas yra mažas.
1.3.2. Kultūra ir sportas
Šalies gyventojų kultūrinė veikla, dalyvavimas mėgėjų kūrybinėje veikloje išreiškia visuomenės aktyvumą, jos poreikius ir vertybines nuostatas. Kultūrinis Klaipėdos rajono gyvenimas yra labai aktyvus, o kultūros sektoriaus raida aktyvi, kryptinga ir įvairiapusė. Kultūros plėtra, tradicijų gaivinimas, dėmesys ne tik materialiniams, bet ir dvasiniams turtams, asmenybių ugdymui, jautrumo ir pagarbos žmogui skiepijimas, kultūrinės veiklos pagalba, yra itin reikšmingi prioritetai, sprendžiant rajono socialines, ekonomines problemas. Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros centrai teikia kultūros, kultūrinio švietimo ir kitas paslaugas Klaipėdos rajono gyventojams, tai pat ir kitiems asmenims. Klaipėdos rajono kultūros centrų tinklą sudaro 6 centrai ir jų 15 skyrių (lentelė 1.3.2.). Taip pat Gargžduose veikia Kultūros centro kino teatras. Gana platus kultūros įstaigų ir objektų tinklas sąlygoja ir tai, kad savivaldybės gyventojai aktyviai dalyvauja meno kolektyvų veikloje (2017 m. duomenimis, 3,6 proc. gyventojų dalyvavo kultūros centrų veikloje), šis rodiklis apčiuopiamai didesnis už šalies vidurkį (1,9 proc.), taip pat Klaipėdos apskrities (1,6 proc.), Vilniaus (1,4 proc.) ar Kauno rajonų (2,7 proc.) savivaldybių vidurkius. Pagrindinės Klaipėdos rajono kultūros įstaigų veiklos kryptys yra: mėgėjų meninės kūrybos organizavimas, ugdymas, rajono kultūros programos kūrimas ir įgyvendinimas, liaudies meno ugdymas, lietuviškų tradicijų tęstinumas, vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas, papildomas meninis lavinimas bei kultūros renginių organizavimas. Klaipėdos rajone veikia 25 meno kolektyvai, o jų skaičius nuolat auga (palyginimui, 2008 m. Klaipėdos r. sav., veikė 15 mėgėjų meno kolektyvų). Kasmet organizuojama vis daugiau koncertų, festivalių, konkursų, kitų renginių, dalis kurių yra tapę tradiciniais.
1.3.2. lentelė. Kultūros ir sporto įstaigų tinklas
Eil. KULTŪROS IR SPORTO ĮSTAIGŲ TINKLAS Nr. KULTŪROS CENTRAI IR JŲ SKYRIAI Esama padėtis Adresas Planuojama padėtis 1 Gargždų kultūros centras Klaipėdos g. 15, Gargždai be pakeitimų 2 Dauparų skyrius Kaštonų g. 4, Dauparai be pakeitimų 3 Jakų skyrius Pergalės g. 2, Jakai be pakeitimų 4 Kvietinių skyrius Minijos g. 8, Kvietiniai be pakeitimų 5 Dovilų etninės kultūros centras Gargždų g. 1, Dovilai be pakeitimų 6 Kretingalės kultūros centras Klaipėdos g. 10, Kretingalė be pakeitimų 7 Girkalių skyrius Girklaiai be pakeitimų 8 Plikių skyrius Plikiai be pakeitimų 9 Priekulės kultūros centras Klaipėdos g. 4, Priekulė be pakeitimų 10 Drevernos skyrius Žemaičių g. 2, Dreverna be pakeitimų 11 Agluonėnų skyrius Priekulės g. 4, Agluonėnų k. be pakeitimų 12 Veiviržėnų kultūros centras Mokyklos g. 2, Veiviržėnai be pakeitimų
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 31 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
13 Šalpėnų skyrius Šalpėnų k. be pakeitimų 14 Žadeikių skyrius Liepos g. 8, Žadeikių k. be pakeitimų 15 Judrėnų skyrius Mokyklos g. 8, Judrėnai be pakeitimų 16 Daukšaičių skyrius Daukšaičiai be pakeitimų 17 Endriejavo skyrius Mokyklos g. 1A, Endriejavas be pakeitimų 18 Vėžaičių kultūros centras Liepų g. 3, Vėžaičiai be pakeitimų 19 Girininkų skyrius Girininkai be pakeitimų 20 Lapių skyrius Lapių k. be pakeitimų 21 Tilvikų skyrius Tilvikų k. be pakeitimų VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS Esama padėtis Adresas Planuojama padėtis Klaipėdos rajono savivaldybės Jono 1 Klaipėdos g. 15, Gargždai be pakeitimų Lankučio viešoji biblio teka 2 Agluonėnų filialas Priekulės g. 4, Agluonėnai be pakeitimų 3 Daukšaičių filialas Mokyklos g. 6, Daukšaičių k. be pakeitimų 4 Dauparų filialas Kaštonų g. 4, Gobergiškės k. be pakeitimų 5 Dituvos filialas Dituvos g. 41, Derceklių k. be pakeitimų 6 Dovilų filialas Minijos g. 2, Dovilų k. be pakeitimų 7 Drevernos filialas Žemaičių g. 2, Drevernos k. be pakeitimų 8 Endriejavo filialas Mokyklos g. 1A, Endriejavas be pakeitimų 9 Girininkų filialas Mokyklos g. 6, Girininkų k. be pakeitimų 10 Girkalių filialas Draugystės 11, Girkalių k. be pakeitimų 11 Jakų filialas Pergalės g. 2, Jakų k. be pakeitimų 12 Judrėnų filialas Mokyklos g. 4, Judrėnų k. be pakeitimų 13 Kretingalės filialas Klaipėdos g. 10, Kretingalės k. be pakeitimų 14 Kvietinių filialas Jaunimo g. 5, Kvietinių k. be pakeitimų 15 Lapių filialas Žvelsos g. 17, Lapių k. be pakeitimų 16 Pėžaičių filialas Pėžaičių g. 10, Pėžaičių k. be pakeitimų 17 Plikių filialas Klaipėdos g. 17, Plikių k. be pakeitimų 18 Priekulės filialas Naujoji g. 3, Priekulė be pakeitimų 19 Slengų filialas Žiedų g. 2, Gindulių k. be pakeitimų 20 Šalpėnų filialas Draugystės g. 23, Šalpėnų k. be pakeitimų 21 Tilvikų filialas Žvelsos g. 1, Tilvikų k. be pakeitimų 22 Veiviržėnų filialas Šermukšnių g. 3, Veiviržėnų k. be pakeitimų 23 Venskų filialas Kintų g. 33, Venckų k. be pakeitimų 24 Vėžaičių filialas Liepų g. 3A, Vėžaičių k. be pakeitimų 25 Žadeikių filialas Anužių g. 8, Žadeikių k. be pakeitimų MUZIEJAI Esama padėtis Adresas Planuojama padėtis Stepono Dariaus gimtinė -muziejus 1 (Judrėnų sen., Dariškės k.) - Lietuvos Dariškės k., Judrėnų sen., Klaipėdos r. be pakeitimų aviacijos muziejaus padalinys 2 Gargždų krašto muziejus Sodo g. 5, Gargždai be pakeitimų (filialai): Laisvės kovų ir tremties istorijos 3 Klaipėdos g. 29, Priekulė be pakeitimų muziejus 4 Agluonėnų etnografinė sodyba Aukštųjų g. 5A, Agluonėnai be pakeitimų 5 Ievos Simonaitytės memorialinis Vingio g. 11, Priekulė be pakeitimų ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 32 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
muzi ejus 6 J. Gižo etnografinė sodyba Žvejų g. 13, Dreverna be pakeitimų SPORTO ĮSTAIGOS Esama padėtis Adresas Planuojama padėtis 1 Klaipėdos rajono sporto centras J. Janonio g. 9, Gargždai be pakeitimų
Didelę reikšmę rajono bendruomenės kultūriniam gyvenimui turi bibliotekos, kurios kaimo vietovėse dažnai tampa pagrindine įstaiga, vykdančia kultūros sklaidą. Bibliotekos organizuoja daug švietėjiškų, susitikimų su garsiais žmonėmis, čia diegiamos informacinės technologijos. Rajone funkcionuojančią centralizuotą bibliotekų sistemą sudaro Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka bei 24 jos filialai, iš jų 1 Priekulės mieste bei 23 – kaime (lentelė 1.3.2.). Skaitytojų skaičius Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekoje (ir filialuose) nežymiai didėja, o tai galima sieti su pamažu vykdomu bibliotekų at(si)naujinimo procesu, lydimu demografinio augimo. Siekiant intensyvesnio bibliotekų vystymosi reikia atnaujinti fondus, tęsti bibliotekų kompiuterizavimo ir pajungimo prie interneto darbus, bei spręsti patalpų atnaujinimo klausimus. Pastaraisiais metais Klaipėdos rajono savivaldybėje sportuojančių asmenų skaičius nepasižymi aiškiomis kaitos tendencijomis. Tai iš dalies galima sieti su esama sporto infrastruktūra, kurios išsivystymas negali adekvačiai atitikti augančių dėl demografinės kaitos poreikių: ji labiau išvystyta tik didesniuose miesteliuose (Gargžduose, Priekulėje), o mažesnėse gyvenvietėse padėtis yra prasta: trūksta sporto aikštynų arba jų būklė yra labai bloga, nėra specialistų arba visuomenininkų, galinčių vykdyti sportinę veiklą. Tai verčia rajono gyventojus naudotis kitų savivaldybių siūloma sporto ir sveikatingumo infrastruktūra. Siekiant gerinti kultūrinės ir sporto veiklos sąlygas Klaipėdos rajono savivaldybėje, siūlomi šie sprendiniai:
Infrastruktūros vystymo sprendiniai: 1. Siekiant skatinti konkurenciją tarp kultūros centrų, siūloma išlaikyti rajone esančius atskirą juridinį statusą turinčius kultūros centrus, o siekiant tenkinti augantį poreikį kultūrinei veiklai ir paslaugoms – išlaikyti ir jų filialų struktūrą. 2. Plėtoti sporto infrastruktūrą Klaipėdos rajono centruose, didelį dėmesį skiriant daugiafunkcių objektų, sukūrimui ir vandens sporto infrastruktūrai.
Kultūros paslaugų kokybės gerinimo sprendiniai: 1. Vykdyti muziejų, bibliotekų ir kultūros centrų bei jų filialų renovacijos ir modernizavimo darbus. 2. Atnaujinti esamus stadionus, sporto aikštynus, kitą laisvalaikio praleidimo infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant periferinėms teritorijoms.
1.3.3. Sveikatos apsauga
Siekiant išvengti nepagrįsto valstybės išlaidų sveikatos priežiūrai didėjimo ir jų neigiamo poveikio makroekonominiam stabilumui, būtina užtikrinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, prieinamumą ir paslaugų kokybę. Klaipėdos rajono savivaldybėje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia VšĮ Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras ir atskiri jo padaliniai, VšĮ Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras bei prie jų veikiančios ambulatorijos, medicinos punktai, taip pat IĮ R. Dirginčienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, UAB „Juritmas“ bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, UAB „Paslaugų orbita“ Dituvos ambulatorija ir UAB „Medicina Praktika klinika“ klinika (lentelė 1.3.3.). Taip pat veikia Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas Klaipėdos rajone yra paknakamai išplėtotas geografiškai, tačiau veikiantys medicinos punktai, sudarantys didžiausią kiekybinę tinklo dalį, teikia tik ribotas paslaugas, juose ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 33 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______dažnai dirba pensinio amžiaus gydytojai. Kaimo medicinos punktuose dirbantys medicinos felčeriai savo aptarnaujamuose kaimo apylinkėse vykdo gyventojų sveikatos priežiūrą, teikia skubią medicinos pagalbą, atlieka gydytojų paskyrimus, nėščių moterų, vaikų ir paauglių profilaktines apžiūras, skiepijimus, prekiauja būtinojo asortimento vaistais bei medicinos pagalbos ir slaugos priemonėmis. Be to, nemažai daliai asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra reikalingas remontas, trūksta šiuolaikiškos medicininės įrangos. Klaipėdos rajono gydymo įstaigoms trūksta bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų, taip pat slaugytojų ir akušerių. Didele dalimi tai yra sąlygojama artumo Klaipėdos miestui, kuris tenkina didelę dalį paklausos kvalifikuotų specialistų paslaugoms, tačiau, nepaisant to, rodo šio tipo socialinės infrastruktūros atsilikimą nuo demografinio vystymosi procesų.
1.3.3. lentelė. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas
Eil. ASMENINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ TINKLAS Nr. PIRMINĖS IR ANTRINĖS AMBULATORINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS Planuojama Esama padėtis Adresas padėtis VšĮ Kl aipėdo s rajono savivaldybės Gargždų 1 Tilto g. 2, Gargždai be pakeitimų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) 2 VšĮ Gargždų PSPC, Psichikos sveikatos centras J. Basanavičiaus g. 1, Gargždai be pakeitimų VšĮ Gargždų PSPC, Gargždų šeimos medicinos 3 J. Basanavičiaus g. 1, Gargždai be pakeitimų klinika 4 Dauparų medicinos punktas Kaštonų g. 4, Gobergiškė be pakeitimų 5 Jakų medicinos punktas Šviesos g. 20, Jakai be pakeitimų 6 Kvietinių medicinos punktas Jaunimo g. 3, Kvietiniai be pakeitimų 7 Lapių medicinos punktas Lapiai be pakeitimų 8 Maciuičių medicinos punktas Skinijos g. 12, Maciuičiai be pakeitimų 9 Skomantų medicinos punktas Naujakurių g. 8, Skomantai be pakeitimų 10 Šiūparių medicinos punktas Mokyklos g3, Šiūpariai be pakeitimų 11 VšĮ Gargždų PSPC, Agluonėnų ambulatorija Aukštųjų g. 5A, Agluonėnai be pakeitimų 12 Pėžaičių medicinos punktas Pėžaičių g. 10, Pėžaičiai be pakeitimų 13 VšĮ Gargždų PSPC, Dovilų ambulatorija Klaipėdos g. 31, Dovilai be pakeitimų 14 VšĮ Gargždų PSPC, Veiviržėnų ambulatorija Laisvės g. 26, Veiviržėnai be pakeitimų 15 Daukšaičių medicinos punktas Mokyklos g. 6, Daukšaičiai be pakeitimų 16 Šalpėnų medicinos punktas Draugystės g. 25-1, Šalpėnai be pakeitimų 17 VšĮ Gargždų PSPC, Vėžaičių ambulatorija Gargždų g. 29, Vėžaičiai be pakeitimų 18 Girininkų medicinos punktas Girininkai be pakeitimų 19 Tilvikų medicinos punktas Žvelsos g. 1, Tilvikai be pakeitimų VšĮ Gargždų PSPC, Gargždų greitosios 20 Žemaitės g. 20A, Gargždai be pakeitimų medic inos pagalbos skyrius VšĮ Paupi ų pirminė s sveikato s priežiūros 21 Klaipėdos g. 19, Plikiai be pakeitimų centras 22 VšĮ Paupių PSPC, Plikių ambulatorija Klaipėdos g. 19, Plikiai be pakeitimų 23 VšĮ Paupių PSPC, Kretingalės ambulatorija Klaipėdos g. 36, Kretingalė be pakeitimų 24 Girkalių medicinos punktas Artojų g. 17, Girkaliai be pakeitimų VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės 25 Klaipėdos g. 14, Priekulė be pakeitimų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) 26 Drevernos medicinos punktas Bangų g. 6-1, Drevernos kaimas be pakeitimų
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 34 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
27 UAB „Medica klinika“ klinika Klaipėdos 17A, Gargždai be pakeitimų IĮ R. Dirginčienės bendrosios praktikos gydytojo 28 Gėlių g. 24-12, Endriejavas be pakeitimų kabinetas (Endriejavas) UAB „Juritmas“ bendrosios praktikos gydytojo 29 Liepų g. 1, Endriejavas be pakeitimų kabin etas (Endriejavas) 30 Dituvos Ambulatorija, UAB „Paslaugų Orbita“ Nidos g. 19, Derceklių k. be pakeitimų STACIONARIOS PRIEŽIŪROS, SLAUGOS IR PALAIKOMOJO GYDIMO ĮSTAIGOS Planuojama Esama padėtis Adresas padėtis VšĮ Klaipėdos rajon o savivaldybės Gargždų 1 ligoninė (ir jos Slaugos ir palaikomojo gydimo Tilto g. 2, Gargždai be pakeitimų skyrius) VšĮ Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro 2 Klaipėdos g. 19, Plikių mst. be pakeitimų Plikių slaugos ir palaikomojo gydimo skyrius 3 VšĮ „Gyvenimo gija“ (privati įstaiga). Naujoji g. 3A, Priekulė be pakeitimų
Pagal 10.000 gyventojų tenkantį gydytojų skaičių (mažiau nei 9 gyd. 10.000 gyventojų) Klaipėdos rajono savivaldybė daugiau kaip 5 kartus atsilieka nuo šalies vidurkio. Kokybiškam kaimo gyventojų aptarnavimui trūksta šeimos gydytojų, jų trūkumas neleidžia pirmines sveikatos priežiūros paslaugas priartinti prie kaimo gyventojų. Tačiau tikimybė, kad smulkiose rajono gyvenvietėse bus pakankamai bendrosios praktikos gydytojų, pilnai užtikrinančių pirminės sveikatos priežiūrą, yra maža. Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, akcentuojamas pirminės ir ambulatorinės priežiūros primatas. Savivaldybės turi užtikrinti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir efektyvumą. Pirminės sveikatos priežiūros plėtros 2017–2025 metų veiksmų plane pabrėžiama, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos vis dar yra labiau orientuotos į sveikatos problemų sprendimą, o ne į sveikatos puoselėjimą ar išsaugojimą, tačiau didesnį dėmesį privalu skirti pirminei priežiūrai kaip veiksmingam prevenciniam ir profilaktiniam instrumentui. Klaipėdos rajono atveju tai ypatingai aktualu dėl demografinės struktūros. Kaip rodo statistika, Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena „jaunesnių“ ir labiausiai „jaunėjančių“ (santykinis pensinio amžiaus žmonių mažėjimas, dėl gana ženklaus ir intensyvaus darbingo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimo) Lietuvoje, todėl siekiant prevenciškai gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybėje, siūlomi šie sprendiniai:
Infrastruktūros vystymo sprendiniai: 1. Įvertinti galimybę reorganizuoti mažai gyventojų aptarnaujančius, šalia didesnių gyvenviečių esančius medicinos punktus, juos padarant mobiliais medicinos punktais. 2. Įvertinti poreikį ir, pastarajam esant identifikuotam, numatyti teritorijas galimų privačių slaugos įstaigų steigimui.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo sprendiniai: 1. Plėtoti ambulatorines, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir dienos reabilitacijos paslaugas.
1.3.4. Socialinė rūpyba
Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 35 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės saugumui užtikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Klaipėdos rajono savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos visiems gyventojams, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Socialinių paslaugų tinklas rajone yra formuojamas vadovaujantis LR įstatymais ir kitais teisės aktais. Klaipėdos rajono savivaldybė yra atsakinga už socialinių paslaugų teikimą jų teritorijoje nuolat gyvenantiems asmenims, jos yra didžiosios dalies socialinių paslaugų įstaigų steigėjos. Klaipėdos rajono savivaldybėje socialines paslaugas įvairaus amžiaus gyventojams teikia šešios Klaipėdos rajono įstaigos. Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centrai teikia mišrias socialines Klaipėdos rajono gyventojams, Viliaus Gaigalaičio globos namai yra stacionari socialinės globos biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras teikia tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, Lapių pagrindinės mokyklos globos grupėje teikiamos paslaugos likusiems be tėvų globos vaikams, socialines paslaugas efektyviai teikia ir VšĮ „Gyvenimo viltis“ ir Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centras (Dovilų mstl.) (lentelė 1.3.4.).
1.3.4. lentelė. Socialinių paslaugų įstaigų tinklas
Eil. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ TINKLAS Nr. Esama padėtis Adresas Planuojama padėtis 1 BĮ Gargždų socialinių paslaugų centras Sodo g. 1, Gargždai be pakeitimų BĮ Gargždų socialinių paslaugų centro nakvynės Klaipėdos g. 53, Gargždai 2 be pakeitimų namai 3 BĮ Priekulės socialinių paslaugų centras Naujoji g. 5 a, Priekulė be pakeitimų 4 BĮ Klaipėdos rajono paramos šeimai centras Klaipėdos g. 11, Gargždai be pakeitimų 5 BĮ Viliaus Gaigalaičio globos namai Klaipėdos g. 53, Gargždai be pakeitimų 6 VĮ „Gyvenimo viltis“ (Dovilai) (privati) Lašupio g. 1, Dovilai be pakeitimų Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių Mokyklos g. 9, Endriejavas 7 be pakeitimų socialinės globos di enos centras 8 Lapių pagrindinės mokyklos globos grupė A. Merkio g. 3, Lapės be pakeitimų
Savivaldybės socialines paslaugas teikiančios įstaigos tolygiai išsidėsčiusios teritoriniu atžvilgiu, tačiau veikiantis socialinių paslaugų įstaigų tinklas nėra tiek išplėtotas, kad užtikrintų pakankamą socialinių paslaugų apimtį, įvairovę ir prieinamumą visoms socialinių paslaugų gavėjų grupėms (trūksta paslaugų nepilnametėms motinoms, socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, suaugusiems rizikos asmenims, pvz., grįžusiems iš įkalinimo vietų, ir pan.). Socialines paslaugas, teikiančioms įstaigoms yra reikalinga infrastruktūra, kad būtų galima teikti socialines paslaugas smurtą patyrusioms moterims ir vaikams, kitiems asmenims krizių atvejais ir pan.
Siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir tam reikalingą infrastruktūrą, siūlomi šie sprendiniai:
Infrastruktūros vystymo sprendiniai:
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 36 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
1. Steigti vaikams skirtus socialinių paslaugų dienos centrus (preliminariai – Veiviržėnuose ir Kretingalėje, t.y. centruose, kur tokių centrų dar nėra ir kuriuos tokių centrų įsteigimas didintų socialinių paslaugų prieinamumą rajono gyventojams, kas tuo pačiu mažintų transporto išlaidas. 2. Plėtoti bendruomeninių vaikų globos namų infrastruktūra. 3. Įsteigti Globos centrą. 4. Įvertinti galimybes ir poreikį savarankiško gyvenimo namų (preliminariai skirtų socialinės rizikos motinų ir vaikų poreikiams tenkinti) steigimui. 5. Numatyti teritorijas galimų privačių senų ir neįgalių žmonių globos namų steigimui.
Socialinių paslaugų kokybės gerinimo sprendiniai: 1. Gerinti ir plėtoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, atlikti socialinių paslaugų centrų remonto darbus, rekonstrukcijos ar naujos statybos darbus, sudarant galimybes juose teikti naujas paslaugas (pvz., laikino apnakvindinimo), kelti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą. 2. Plėtoti nestacionarių, kompleksiškų, integralių, namuose teikiamų socialinių paslaugų spektrą bei apimtį, didinant socialinių darbuotojų skaičių bei suteikiant jiems reikiamų įgūdžių, taip pat perkeliant dalies paslaugų teikimą į NVO sektorių.
1.4. Sprendinių įgyvendinimo prioritetai Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti numatyti įgyvendinimo prioritetai prioritetai Vystant gyvenamųjų vietovių tinklą teikti pirmenybę Prioritetas įgyvendinamas ir aktualus. integracijos ašių koncentruojančiam urbanistiniam poveikiui stiprinti.
Gyvenamųjų vietovių tinkle pirmoje eilėje remti Prioritetas įgyvendinamas ir aktualus. rajono ir seniūnijų centrų kompaktišką urbanistinę plėtrą.
Inžinerinės infrastruktūros gyvenamosiose vietovėse Prioritetas įgyvendinamas ir ypač aktualus. plėtra ir tobulinimas, ypač formuojant naujus urbanistinius darinius.
Kaimiškųjų vietovių rekreacinių funkcijų stiprinimas. Įgyvendinamas nuolat.
Gyvenamųjų vietovių, pirmoje eilėje seniūnijų centrų, Įgyvendintas. bendrųjų ir detaliųjų planų rengimo inicijavimas ir organizavimas.
Vystyti ir optimizuoti socialinės infrastruktūros tinklą, Įgyvendinamas nuolat. gerinti jo prieinamumą ir aptarnavimo kokybę.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 37 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2. GAMTINĖ APLINKA ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 38 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______2.1. Fizinė – geografinė aplinka ir geologinė sąranga
2.1.1. Fizinė geografinė aplinka
Klaipėdos rajonas yra vakarinėje šalies dalyje ir savo vakariniu pakraščiu ribojasi su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Klaipėdos miestu. Iš šiaurės, rytų ir pietų rajono teritorija ribojasi su Kretingos, Plungės, Rietavo, Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėmis. Rajono plotas - 1323 km 2, didžioji jo dalis patenka į Žemaičių – Kuršo geomorfologinės srities (B) Vakarų žemaičių geomorfologinį rajoną (BIII). Šiam geomorfologiniam rajonui, užimančiam centrinę rajono dalį, tenka 790 km 2, o tai sudaro apie 59% nuo viso rajono teritorijos. Dar apie 365 km 2 (27,4% rajono ploto) esančių rytiniame, šiaurrytiniame rajono pakraštyje priklauso Vakarų žemaičių plynaukštės geomorfologiniam rajonui (BIV). Tik siaura juosta palei Baltijos jūrą ir Kuršių marias (181 km 2 , 13,5% rajono ploto) patenka į Baltijos jūros duburio srities Baltijos jūros pakrantės geomorfologinį rajoną AI ( 2.1.1 pav .). Palyginti nedideliame rajono plote yra išskirta 16 geomorfologinių mikrorajonų, įskaitant Kuršių nerijos ir Klaipėdos pajūrio lygumos ruožo mikrorajonus, patenkančius į Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją ( 2.1.1 pav ., 2.1.1 lentelė ).
2.1.1 lentelė. Geomorfologiniai mikrorajonai
Eil. Mikrorajonas Indeksas Nr. 1. Aukštumalės pelkėtas duburys Auk 2. Kuršių Nerijos kopų juosta KNr 3. Klaipėdos pajūrio lygumos ruožas Klp 4. Kretingos apskalauta moreninė lyguma Krtg 5. Švėkšnos moreninė lyguma Švkš 6. Drevernos jūrinė lyguma Drvr 7. Būtingės terasuota pajūrio lyguma Btng 8. Salantų gūbriuotas moreninės lygumos ruožas Slnt 9. Kintų moreninis gūbrys Knt 10. Rietavo moreninė lyguma Rtv 11. Karklinių apskalautas moreninis gūbrys Krkln_g 12. Minijos erozinis klonis Mn 13. Rimkų moreninio gūbrio fragmentas Rmk 14. Endriejavo kalvotas moreninis gūbrys Endrj 15. Agluonėnų fliuvioglacialinės deltos lyguma Agln 16. Šilutės limnoglacialinė lyguma Šlt
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 39 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
žemėlapis Guobytę, LGT, 1998)
(pagal R. (pagal Klaipėdos rajono teritorijos geomorfologinis . 2.1.1pav
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 40 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Teritorijos žemės paviršiaus pagrindiniai bruožai susiformavo vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijoje ir holocene. Jame vyrauja vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos glacialinis reljefas, matomas 58% rajono teritorijos plote. Jį paįvairina Baltijos stadijos limnoglacialinio (12,3% teritorijos) ir fliuvioglacialinio (11,0%), holoceno fliuvialinio (7,2%), jūrinio (5,2%), užpelkėjusių vietovių biogeninio (2,1%), ežerų suklostyto limninio (1,9%), vėjo supustyto eolinio reljefo formos. Likusieji 0,9% teritorijos tenka ežerams ir upėms. Kadangi rajono teritorijoje išskiriamų Aukštumalės pelkėtame duburyje, Kretingos, Švėkšnos, Rietavo, Kretingos moreninėse, Drevernos jūrinėje, Būtingės pajūrio, Agluonėnų fliuvioglacialinės deltos, Šilutės limnoglacialinėje lygumose žemės paviršius yra ganėtinai lygus ir jį paįvairina Salantų gūbriuotas moreninės lygumos ruožas, Kintų, Karklinių, Rimkų ir Endrijavo moreniniai gūbriai ir Minijos erozinis klonis, rajono teritorijoje matomas įvairiai banguotas, duburiuotas, vietomis nenuotakus vietovaizdis, dažniausiai suklostytas iš molingų ar priemolingų ir rečiau smėlingų ar žvirgždingų nuogulų.
2.1.2. Geologinė rajono teritorijos charakteristika
Klaipėdos rajono geologinį pjūvį sudaro lūžiais suskaidytas kristalinis pamatas ir ant jo slūgsanti nuosėdinių uolienų danga. Rajone kristalinio pagrindo uolienos, dažniausiai sudarytos iš gneiso, granito gneiso, susiformavo archėjaus ir proterozojaus laikotarpiu (AR-PR). Jos sutiktos gyliuose nuo 2156 iki 2276 m (-2062 ÷ -2199 m abs.a.). Tad nuosėdinės dangos storis rajone siekia 2156 – 2276 m ( 2.1.2 lentelė ). Nuosėdinę dangą sudaro įvairios pokvarterinės ir ledynų suformuotos kvarterinės nuogulos. Pokvarterinių uolienų pjūvyje sutinkamos paleozojaus eros kambro, ordoviko, siluro, devono ir permo, mezozojaus eros triaso, juros ir kreidos periodų dariniai. Nuosėdinės dangos giliausiu ir seniausiu segmentu, susidariusiu daugiau nei prieš 510 mln. metų, yra apatinio paleozojaus apatinio kambro (Cm 1) argilitas, aleurolitas, tiesiogiai slūgsantis ant magminio archėjaus – proterozojaus gneiso, granito gneiso. Apatinio kambro sluoksnio kraigas rajone sutiktas gyliuose nuo 2048 iki 2207 m (nuo -1999 iki -2140 m abs.a.), o storis kinta nuo 22,5 iki 69 m ( 2.1.2 lentelė ). Apatinio kambro uolienas dengia vidurinio – viršutinio kambro (Cm 2-3) smiltainio sluoksnis, kurio kraigas rajone slūgso gyliuose nuo 2000 iki 2136 m (-1999 ÷ -2236 m abs.a.), o storis siekia nuo 30 iki 145 m (vidutinis storis 81,5 m) ( 2.1.2 lentelė ). Virš kambro darinių slūgso paleozojaus eros ordoviko periodo klinties ir mergelio storymė. Jos kraigas randamas gyliuose nuo 1943 iki 2040 m (abs.a. nuo -1995 iki -2026 m). Sluoksnio storis kinta nuo 56 iki 101 m (vidutinis – 75,95 m) ( 2.1.2 lentelė ). Ordoviko nuogulas, susidariusias daugiau nei prieš 440 mln. metų, dengia siluro dariniai, susiklostę bent prieš 410 mln. metų. Juos sudaro klintis ir mergelis, kurių kraigas yra gyliuose nuo 1147 iki 1360 m (abs.a. nuo -1124 iki -1294), o vidutinis storis siekia 685,6 m ir yra tarp 643 ir 747 m ( 2.1.2 lentelė ). Virš silūro darinių slūgso apatinio devono (D 1) Stoniškių, Tilžės, Kemerio ar Šešuvės svitų persisluoksniuojantys aleuritas ar molis, molingas mergelis su smiltainio tarpsluoksniais. Apatinio devono nuogulų kraigas yra gyliuose nuo 983 iki 1139 m (nuo -971 iki -1096 m abs.a.), o jų storis svyruoja nuo 122 iki 246 m (vidut. 246 m) ( 2.1.2 lentelė ).
2.1.2 lentelė . Geologinių sluoksnių slūgsojimo charakteristikos
Indeksas Kraigas Padas Storis Kraigas, NN Padas, NN Min 2156 -2199 AR-PR Vidurkis 2200 -2136 Max 2276 -2062 Min 2048 2070 22,5 -2140 -2198 Cm 1 Vidurkis 2132 2184 51,6 -2077 -2129 Max 2207 2272 69 -1999 -2048
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 41 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Min 2000 2048 30 -2097 -2236 Cm 2-3 Vidurkis 2078 2152 81,5 -2026 -2108 Max 2136 2281 145 -1940 -1999 Min 1943 2000 56 -1995 -2097 O Vidurkis 1999 2077 79,95 -1946 -2026 Max 2040 2136 101 -1858 -1940 Min 1147 1909 643 -1294 -1995 S Vidurkis 1285 1980 685,6 -1233 -1928 Max 1360 2040 747 -1124 -1858 Min 983 1124 122 -1096 -1266 D1 Vidurkis 1088 1269 187 -1040 -1219 Max 1139 1360 246 -971 -1106 Min 795 983 128 -941 -1294 D 1-2 Vidurkis 918 1103 194,5 -870 -1061 Max 968 1339 372 -777 -971 Min 742 841 99 -821 -941 D2 nr Vidurkis 806 930 123 -757 -881 Max 844 968 147 -696 -818 Min 557 742 162 -660 -822 D 3-2šv-up Vidurkis 623 810 186,8 -576 -762 Max 661 873 233 -510 -696 D3fr Min 355 557 196 -440 -660 Vidurkis 391 622 231,7 -340 -572 Max 441 661 257 -275 -510 D3fm Min 264 325 70 -374 -610 Vidurkis 315 465 205 -268 -455 Max 377 655 377 -210 -320 P Min 215 248 40 -356 -440 Vidurkis 278 325 48,2 -234 -285 Max 357 441 64 -179 -210 T Min 87 160 87 -178 -356 Vidurkis 147 273 130 -105 -234 Max 228 357 178 -75,17 -178 J Min 52 87 25 -97,5 -177 Vidurkis 90,4 149 56 -44 -104 Max 140 228 92 -13,5 -75,2 K Min 62 65 3 -63,5 -97,5 Vidurkis 81 101 19 -33 -53 Max 135 140 60 -34,4 -25,6 Q Min 52 52 1,5 -112 Vidurkis 84,2 84,2 44,07 -33,7 Max 135 135 110 -80
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 42 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Dar aukščiau slūgso vidurinio devono (D 1-2) Piarnų svitų dariniai. Tai silpnai sucementuotas smiltainis persisluoksniuojantis su moliu, mergeliu, aleurolitu. Šio, apatinio – vidurinio devono darinių kraigas sutinkamas 795 – 968 m (vid. 918 m) gyliuose ( nuo – 777 iki -941 m. abs.a.). Bendras darinių storis svyruoja tarp 128 ir 372 m, vidutinis storis siekia 194,5 m ( 2.1.2 lentelė ). Viduriniajame devone dar išskiriama hidrodinaminiu atžvilgiu reikšminga molio, kartais su mergeliu, aleuritu ar argilitu, storymė, priskiriama vidurinio devono Narvos (D 2nr) svitai. Jos nuogulų kraigas rajono teritorijoje sutiktas gyliuose tarp 742 – 844 m (vidut. gylis – 806 m), o storis kinta nuo 99 iki 147 m (vidutinis storis siekia 123 m) ( 2.1.2 lentelė ). Aukščiau Narvos svitos plyti hidrodinaminiu požiūriu taip pat aktuali vidurinio – viršutinio devono Šventosios (D 3šv) ir vidurinio devono Upninkų (D 2up) svitų persisluoksniuojančių molio ir smiltainio storymė. Ji sudaro vieningą hidrodinaminį kompleksą, kurio kraigas yra gyliuose nuo 557 iki 661 m (623 m vidutiniame gylyje, -510 ÷ -660 m abs.a.). Vidutinis komplekso storis, kintantis nuo 162 iki 233 m, siekia 186,8 m ( 2.1.2 lentelė ). Virš šio komplekso susiklosčiusią labai margą viršutinio devono famenio ir franio aukštų nuogulų storymę sudaro persisluoksniuojantys dolomitas, mergelis neretai molis, klintis. Viršutinio devono darinių kraigas sutinkamas gyliuose nuo 264 iki 377 m (vidutinis gylis siekia 315 m), o darinių storis siekia 200 ir net 486 m ( 2.1.2 lentelė ). Paleozojaus erą užbaigia daugiau nei prieš 290 mlj. metų susidarę permo periodo dariniai – klintis, rečiau dolomitas ar mergelis. Permo nuogulų kraigas pasiekiamas gyliuose nuo 215 iki 357 m (vidutinis gylis 278 m, vidut. abs .a. - -285 m) ( 2.1.2 lentelė ). Aukščiau slūgso mezozojaus eros nuogulos jau matomos pokvarteriniame paviršiuje ( 2.1.2 pav .). Seniausiomis, susiklosčiusiomis daugiau nei prieš 250 mlj. metų mezozojaus eros nuogulomis yra triaso dariniai – molis, mergelis, aleuritas. Šių darinių kraigas rajono plote sutinkamas gyliuose nuo 87 iki 228 m. vidutinis slūgsojimo gylis siekia 147 m. Kraigo vidutinis absoliutinis aukštis siekia -75 m ir kinta nuo -97,5 iki -105 m. Triaso darinių bendras storis yra tarp 87 ir 178 m (vid. - 130 m) ( 2.1.2 lentelė .). Pokvarteriniame paviršiuje triaso nuogulos matomos nedideliuose ploteliuose šiaurinėje rajono dalyje ( 4.1.2 pav .). Plačiausiai pokvarteriniame paviršiuje yra išplitę juros dariniai – molis, aleuritas, smėlis, smiltainis, klintis, matomi šiaurinėje rajono dalyje. Šių margų darinių kraigas rajone sutinkamas gyliuose nuo 52 iki 140 m, vidutinis kraigo slūgsojimo gylis siekia 90 m. nuogulų storis kinta nuo 25 iki 92 m, vidutinis storis – 56 m. Pokvarterinių darinių storymę užbaigia kreidos smėlis, smiltainis, molis aleuritas. Kreidos darinių paviršius slūgso gyliuose nuo 62 iki 135 m. vidutinis slūgsojimo gylis siekia 81 m. Kreidos darinių storis kinta nuo 3 iki 60 m, vidutinis storis tesiekia 19 m ( 2.1.2 lentelė ). Kreidos dariniai rajono pokvarteriniame paviršiuje matosi pietinėje rajono teritorijos pusėje ir atskirais lopais vakariniame rajono pakraštyje, kur jie išplitę ir didžiojoje Klaipėdos miesto teritorijos dalyje ( 2.1.2 pav .). Rajono teritorijos geologinį pjūvį užbaigia kvartero nuogulos. Tai Nemuno amžiaus, Baltijos stadijos, Vidurio Lietuvos fazės priemolis ar priesmėlis. Jų tarpe sutinkami ir ploni tarpfaziniai ar tarpstadijiniai įvairaus smėlio tarpsluoksniai ir lęšiai. Bendras kvarterinių darinių storis kinta nuo 52 iki 135 (vidutinis – 84,2) m ( 2.1.2 lentelė ). Ledyno sustumti glacialiniai kraštinės ar pagrindinės morenų priemolis ir priesmėlis (gIIIbl) plačiausiai paplitęs ir rajono teritorijos žemės paviršiuje, kur jie dengia net 58,2% paviršiaus ( 2.1.3 pav .). Pagal paplitimą antroje vietoje yra įvairios litologinės sudėties (molis, aleuritas, smulkus, neretai molingas ar aleuritingas, smėlis) limnoglacialiniai dariniai (lgIIIbl), dengiantys iki 13,3% rajono paviršiaus (3 pav.). Ledyno tirpsmo vandenų suklostytas fliuvioglacialinis įvairus smėlis, užima iki 11,6% rajono teritorijos (2.1.3 pav .). Poledynmetinių bei dabartinių upių suklostytas aliuvinis (aIIIbl, aIV) įvairus, dažnai su žvirgždu – gargždu, smėlis, užima iki 6,6% rajono teritorijos. Maždaug 4,5% teritorijos dengia jūrinės kilmės (mIV) smulkus, dažnai molingas smėlis, 2,2% - užpelkėjimuose susidariusi durpė, 1,6% - itin smulkus, molingas, aleuritingas ežeruose susiklostęs (lIV) smėlis ir sapropelis, maždaug 1,2% - nuo šlaitų nubyrėję ar nuplauti molingas smėlis, priesmėlis, o 0,7% - vėjo suklostytas smulkus smėlis ( 2.1.3 pav .).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 43 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
nis žemėlapis žemėlapis nis
žienę; LGT,žienę; 1999) Čy
l J. l (paga Rajono teritorijosRajono pokvarterinio paviršiaus geologi . 2.1.2pav
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 44 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______lapis lapis
Guobytę; LGT, 1998)
(pagal R. (pagal Rajono teritorijosRajono paviršiaus nuogulų kvartero žemė . 2.1.3pav
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 45 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.1.3. Gruntinio vandens gamtinė sauga
Potencialių taršos židinių poveikį požeminiam vandeniui, visų pirma gruntiniam, lemia požeminio vandens gamtinė sauga – geologinių-hidrogeologinių sąlygų visuma, apsprendžianti teršalų patekimo į požeminę hidrosferą galimybę bei greitį. Juos lemia gamtiniai faktoriai, teršalų saugojimo žemės paviršiuje sąlygos bei jų savybės [R. Kanopienė, 2004]. Gamtiniai faktoriai, tai aeracijos zonos storis ir sandara, ją sudarančių nuogulų filtracinės ir sorbcinės savybės, infiltracinės mitybos pobūdis, dydis ir kt. Teršalų slūgsojimo paviršiuje sąlygos – saugojimo techniniai sprendimai: specialūs baseinai, specialiai įrengti arba neįrengti sąvartynai, srutomis laistomi laukai ir kt. Visa tai lemia teršalų prasiskverbimo į gruntinį vandenį pobūdį, o jų migracinė geba, sorbavimosi ypatumai, destrukcijos laikas ir kt. – patekimo į gruntinį vandenį galimybę ir greitį. Įvairiais tyrimais nustatyta (Klimas, 1988, Mažeika, 1993, Mažeika ir Petrošius, 1997), kad Lietuvos sąlygomis drėgmės migracijos laikas moreniniame priemolyje ir priesmėlyje yra nuo 1 iki 1,5 metro per metus, o smėlingose nuogulose - nuo 1.2 iki 2 m. Kadangi moreninis priemolis ar priesmėlis, slūgsantis iki 1,5 m gylio, būna išdūlėjęs ir plyšiuotas, o jo filtracijos koeficiento reikšmės kartais siekia 1 m/d ir daugiau, tai šios nuogulos gali būti laikomos vandeniui laidžiomis (Gaigalas, Marcinkevičius, 1984). Todėl vertinant gruntinio vandens gamtinę saugą ir sudarant žemėlapį, laikoma, kad vidutinis drėgmės migracijos greitis moreniniame priemolyje ar priesmėlyje, slūgsančiame giliau nei 1.5 m, yra lygus 1 m/m. (metrui per metus), o smėlyje – 2 m/m. Tai apibendrintas drėgmės migracijos laikas, pagrįstas eksperimentiniais matavimais. Šio parametro vertės išreiškia keleto faktorių nulemtą rezultatą tam tikrose aeracijos zonos geologinėse sąlygose ( 2.1.3 lentelė ).
2.1.3. lentelė . Apibendrintas drėgmės migracijos greitis skirtingų tipų aeracijos zonos nuogulose
Nuogulų slūgsojimo aeracijos Drėgmės migracijos greitis, Nuogulų tipas zonoje sąlygos m/metus Įvairaus grūduotumo smėlis Bet kuriame gylyje 2 Žvirgždingas smėlis Bet kuriame gylyje 2 – 2,5 * Moreninis priemolis ir priesmėlis < 1,5 m gylyje 1,5 * Moreninis priemolis ir priesmėlis > 1,5 m gylyje 1 Limnoglacialinis molis ir aleuritas Bet kuriame gylyje 0,5 – 1 * * - Tikslių tyrimų duomenų apie drėgmės migracijos greitį šių tipų aeracijos zonos nuogulose nėra. Pateikiamas apibendrintas greitis, atsižvelgiant į nuogulų filtracijos koeficiento verčių skirtumus.
Gruntinio vandens gamtinė sauga regionams vertinama blogiausiomis hipotetinėmis sąlygomis – kai gruntinio vandens lygio gylis yra minimalus. Šis gylis skaičiuojamas pagal tyrimais ir stebėjimais pagrįstą metodiką su 5% ar 10% tikimybe. Žemiau pateikiamas gruntinio vandens gamtinės saugos vertinimas minimaliam gruntinio vandens lygio gyliui su 5% tikimybe, kas reiškia, kad gruntinis vanduo bent kartą per 25 metus pakyla į apskaičiuotą lygį. Drėgmė nuo žemės paviršiaus migruoja per neprisotintą vandeniu nuogulų sluoksnį – aeracijos zoną. Laikas, per kurį drėgmė ir inertiniai teršalai gali pasiekti gruntinį vandenį yra gruntinio vandens gamtinės saugos vertinimo rodiklis. Šios gamtinės saugos kategorijos yra sąlyginės. Vertinant šiuo požiūriu, planuojamoje teritorijoje gruntinis vanduo yra neapsaugotas, teršalų migracijos iki gruntinio vandens laikas nesiekia 1 metų, silpnai apsaugotas, migracijos laikas nuo 1 iki 7 m., ir sąlyginai vidutiniškai apsaugotas, migracijos laikas nuo 7 iki 10 metų ( 2.1.4 pav .). Rajono teritorijoje gruntinis vanduo geriausiai apsaugotas yra nedideliuose plotuose rajono centre, šiaurvakariniame ir pietvakariniame kampuose, kur drėgmės migracijos nuo žemės paviršiaus iki gruntinio vandens lygio laikas siekia nuo 2 iki 7 metų. Jie apima tik 62,8 km 2 plotą, kas sudaro tik 4,99% viso rajono teritorijos. Gruntinis vanduo sąlyginai vidutiniškai apsaugotas tik 1,3 km 2 plote (0,1% teritorijos ploto). Didžiojoje rajono dalyje, 820 km 2 (65,1% teritorijos) gruntinis vanduo yra neapsaugotas, 436 km 2 (34,6% teritorijos), kur teršalų migracijos laikas tėra nuo 1 iki 2 metų, jis yra silpnai apsaugotas ( 2.1.4 pav .). ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 46 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.1.4. Apibendrinimai ir išvados
Fizinė – geografinė aplinka
1. Klaipėdos rajonas yra vakarinėje šalies dalyje ir savo vakariniu pakraščiu ribojasi su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Klaipėdos miestu. Rajono plotas - 1323 km 2. 2. Didžioji rajono ploto dalis patenka į Žemaičių – Kuršo geomorfologinės srities (B) Vakarų žemaičių geomorfologinį rajoną (BIII). Rajone yra išskirta 16 geomorfologinių mikrorajonų, įskaitant Kuršių nerijos ir Klaipėdos pajūrio lygumos ruožo mikrorajonus. 3. Teritorijos žemės paviršiaus pagrindiniai bruožai susiformavo vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijoje ir holocene. Jame vyrauja vėlyvojo Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos, įvairiai banguotas, duburiuotas, vietomis nenuotakus, dažniausiai suklostytas iš molingų ar priemolingų ir rečiau smėlingų ar žvirgždingų nuogulų, glacialinis reljefas, matomas 58% rajono teritorijos plote.
Geologinė rajono teritorijos charakteristika
1. Klaipėdos rajono geologinį pjūvį sudaro lūžiais suskaidytas kristalinis pamatas ir ant jo slūgsanti nuosėdinių uolienų danga. 2. Rajone kristalinio pagrindo uolienos, dažniausiai sudarytos iš gneiso, granito gneiso, susiformuotos archėjaus ir proterozojaus laikotarpiu, sutinkamos gyliuose nuo 2156 iki 2276 m, todėl ir nuosėdinės dangos storis rajone siekia 2156 – 2276 m . 3. Nuosėdinę dangą sudaro įvairios pokvarterinės ir ledynų suformuotos kvarterinės, paleozojaus eros kambro, ordoviko, siluro, devono ir permo, mezozojaus eros triaso, juros ir kreidos periodų dariniai.
Gruntinio vandens gamtinė sauga
1. Rajono teritorijoje gruntinis vanduo dažniausiai yra neapsaugotas ar silpnai apsaugotas, ir tik nedidelėje teritorijos dalyje sąlyginai vidutiniškai apsaugotas. Gruntinis vanduo geriausiai apsaugotas yra nedideliuose plotuose rajono centre, šiaurvakarinėje ir pietvakarinėje dalyse.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 47 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Gruntinio vandens gamtinė sauga Gruntiniovandens gamtinė sauga . (pagal R. Kanopienę; LGT, R. Kanopienę; (pagal 2004) 2.1.4pav
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 48 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2. Gamtiniai ištekliai
2.2.1. Naudingosios iškasenos
Naudingųjų iškasenų potencialas
Pagal „Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją” visi naudingųjų iškasenų ištekliai yra suskirstyti pagal 3 kriterijus: geologinį tyrimą, naudojimo galimybių tyrimą bei ekonominės vertės nustatymą. Šie etapai sudaro vieningą trimatę išteklių tyrimo ir vertinimo sistemą ir identifikuojami triženkliu skaitiniu kodu. Pirmas ženklas rodo jų ekonominę vertę, o antras ir trečias – naudojimo galimybių ir geologinio tyrimo detalumą. Išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, o geologinio tyrimo detalumas nustatomas pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus. Pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus skiriamos šios kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kategorijos: Detaliai išžvalgyti ištekliai (Dž )– tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu sudaryti naudojimo projektą. Pagrindiniai detaliai išžvalgytų išteklių parametrai, naudojami naudingosios iškasenos kasybos ir perdirbimo objektų statybos projektiniams sprendimams priimti bei atlikti planuojamos gavybos poveikio gamtinei aplinkai vertinimą, nustatomi tiesioginiais matavimais ir tyrimais atitinkamu tinklu bei naudingojo klodo ribose naudojant ribotą ekstrapoliaciją, pagrįstą geologiniais, geofiziniais, geocheminiais ir kitais duomenimis. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai (Pž) - tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę. Pagrindiniai šių išteklių parametrai, kurie lemia kasybos ir naudingosios iškasenos perdirbimo būdo pasirinkimą, nustatomi retu (taisyklingu arba netaisyklingu) tinklu atliekant tiesioginius matavimus ir tyrimus, taip pat naudojant ekstrapoliaciją, pagrįstą kitų tiesioginių bei distancinių tyrimų duomenimis arba analogija su detaliai išžvalgytais telkiniais. Prognoziniai ištekliai (P) - tai tikėtini perspektyvių teritorijų arba plotų naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į spėjamus ir aptiktus. Parengtiniai išžvalgytų , o ypač prognozinių išteklių kiekio ir kokybės patikimumas yra mažesnis, o jų slūgsojimo ir kasybos sąlygos dažnai sudėtingesnės, nes pirmiausia detaliau buvo tiriama geresnės kokybės bei palankesnes kasybos sąlygas turintys ištekliai. Realų naudingųjų iškasenų išteklių potencialą sudaro detaliai išžvalgyti ir parengtiniai išžvalgyti ištekliai, o prognoziniai ištekliai – tai rezervas ateičiai, kai bus sunaudoti išžvalgyti ištekliai. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos posėdyje aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgytus ir prognozinius išteklius prieš jų naudojimą reikia detaliai išžvalgyti.
Naudingųjų iškasenų naudojimo reguliavimas
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustato savininkų ir naudotojų teisių apribojimus naudingųjų iškasenų telkiniuose. Pagal šias Sąlygas ,,išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose (pagal klasifikaciją – parengtiniai išžvalgyti) naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms”, o taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė”. Tačiau Sąlygos nenumato jokių apribojimų
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 49 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______prognoziniuose plotuose, o tai reiškia, kad čia žemė gali būti privatizuojama bei naudojama kitoms reikmėms, dėl ko gali sumažėti naudingųjų iškasenų išteklių rezervas. Dalis naudingųjų iškasenų telkinių yra saugomų teritorijų ribose. Tokiu atveju šitoms teritorijoms galioja dar ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal bendruosius apribojimus saugomose teritorijose jau veikiančiuose karjeruose gavyba nedraudžiama, tačiau draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus.
Klaipėdos rajono naudingosios iškasenos
Naudingųjų iškasenų rūšys ir ištekliai priklauso nuo geologinių sąlygų (apžvalga teikiama teksto skyriuje 2.1.2 ). Kvartero Baltijos apledėjimo posvitės dariniai dengia didžiąją rajono teritorijos dalį. Jie sudaryti iš rausvai ar gelsvai rudos morenos, smėlio, žvyro, molio, aleurito. Šiose nuogulose išžvalgyta daug smėlio ir žvyro telkinių. Klaipėdos rajono kvartero geologinis žemėlapis teikiamas 2.1.3 pav . Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje (2018 05 01) buvo 56 detaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai (iš jų 44 kietųjų naudingųjų iškasenų ir 12 angliavandenilių), 18 parengtiniai išžvalgytų telkinių (iš jų 16 kietųjų naudingųjų iškasenų ir 2 angliavandenilių) bei 27 prognozinių išteklių plotai (iš jų 24 kietųjų naudingųjų iškasenų ir 3 angliavandenilių). Klaipėdos rajono naudingųjų iškasenų išteklių suvestinė pateikiama 2.2.1 lentelėje . Telkiniai ir plotai sugrupuoti pagal naudingosios iškasenos rūšis, nurodant telkinio kodą, pavadinimą, išteklių ištyrimo laipsnį, telkinio plotą ir būklę (naudojamas, nenaudojamas) 2018-05-01. Naudingųjų iškasenų telkinių ir perspektyvių plotų teritorinė sklaida pateikiama grafinėje dalyje „Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas. Esama būklė. Žemės naudojimo brėžinys M 1:50 000“ bei kituose esamos būklės analizės brėžiniuose. Žemės ūkio bendrovių, žemės savininkų ir naudotojų sklypuose esantys mažieji karjerai, kuriuose pagrinde eksploatuojamas smėlis ar žvyras, nenagrinėjami.
2.2.1. lentelė. Duomenys apie Klaipėdos rajono naudingųjų iškasenų telkinius ir perspektyvius plotus
Telkinio Naudingųjų Nr. Telkinio Pavadinimas iškasenų Geologinis Būklė Plotas, brėžinyje kodas rūšis ištirtumas ha 1. 2471 Kalotė Sapropelis P nenaudojamas 43,3 2. 2375 Dauparai Durpės Dž naudo jamas 0,89 Pž ne naudojamas 79,27 3. 274 Letausas (Šlepštikai) Durpės Dž nenaudojamas 94,16 Pž nenaudojamas 32,62 4. 958 Paežeris Durpės Dž nenaudojamas 16,8 Pž nenaudojamas 56,58 5. 957 Svencelė Durpės Dž nenaudojamas 1277,51 6. 273 Toli otai (Šlapioji Durpės Pž nenaudojamas 14,32 lanka) 7. 1652 Gintaro II plotas Gintaras P nenaudojamas 114,83 8. 1653 Gintaro III plotas Gintaras P nenaudojamas 161,87 9. 3608 Agluonėnai Nafta Dž nėra duomenų 0,54 P nenaudojamas 339,57 10. 1880 Dieg liai Nafta Dž nėra du omenų 1,34 Pž nenaudojamas 890,48 ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 50 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Telkinio Naudingųjų Nr. Telkinio Pavadinimas iškasenų Geologinis Būklė Plotas, brėžinyje kodas rūšis ištirtumas ha 11. 335 Pietų Šiūpariai Nafta Dž nėra duomenų 1,35 12. 3358 Šiaurės Vėžaičiai Nafta Dž nėra duomenų 0,25 (Antkoptis) 13. 1926 Šiūpariai Nafta Dž nėra duomenų 1,09 14. 1885 Vėžaičiai Nafta Dž nėra duomenų 1,73 15. 4508 Auksoras Nafta Dž nėra duomenų 0,25 16. 4494 Ližiai Nafta Dž nėra duomenų 0,53 17. 1949 Genčai Nafta Dž nėra duomenų 0,87 18. 1898 Girkaliai Nafta Dž nėra duomenų 0,88 19. 1763 Vilkyčiai Nafta Dž nėra duomenų 1,56 20. 1883 Sakučiai Nafta Dž nėra duomenų 1,11 Pž nenaudojamas 198,99 21. 3822 Žadeikiai Nafta P nenaudojamas 7,84 22. 2188 Žvaginiai Nafta P nenaudojamas 567,68 23. 4664 Poškai VI Smėlis Dž nenaudojamas 15,61 24. 4301 Vanagai II Smėlis Dž nenaudojamas 4,54 25. 2261 Diegliai Smėlis Dž naudojamas 8,72 P nenaudojamas 7,77 26. 2259 Dvyliai Smėlis P nenaudojamas 61,65 27. 2260 Aisė Smėlis P nenaudojamas 17,59 28. 2266 Juodikiai II Smėlis P nenaudojamas 9,47 29. 2267 Rokai II Smėlis P nenaudojamas 12,9 9 30. 2269 Rokupis Smėlis P nenaudojamas 207,32 31. 1615 Dovilai II Smėlis Dž nenaudojamas 46,48 32. 1609 Margiai Smėlis Dž naudojamas 29,46 Pž nenaudojamas 2,62 33. 4535 Kojeliai II Smėlis Dž naudojamas 9,77 34. 1621 Kojeliai Smėlis Dž naudo jamas 30,05 Pž nenaudojamas 69,79 P nenaudojamas 17,49 35. 1622 Šernai Smėlis Pž nenaudojamas 61,99 36. 1623 Žydeliai Smėlis Pž nenaudojamas 11,89 37. 1624 Juodupis Smėlis P nenaudojamas 15,59 38. 1613 Ruigiai Smėlis Dž naudojamas 7,23 39. 1612 Kalviai II Smėli s Dž buvęs naudojamas 1,56 40. 1619 Jurjonai Smėlis Pž nenaudojamas 21,74
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 51 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Telkinio Naudingųjų Nr. Telkinio Pavadinimas iškasenų Geologinis Būklė Plotas, brėžinyje kodas rūšis ištirtumas ha 41. 1608 Pakalniškiai Smėlis Dž nenaudojamas 8,04 42. 2270 Spengiai Smėlis Dž nenaudojamas 7,21 P nenaudojamas 19,06 43. 2271 Toleikiai II Smėlis P nen audojamas 13,36 44. 4056 Vanagai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 9,19 45. 2316 Birbinčiai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 30,18 46. 1610 Gelžiniai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 14,52 47. 4266 Piktožiai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 23,92 48. 2263 Kantvainiai Smėlis i r žvyras Dž naudojamas 121,36 P nenaudojamas 39,00 49. 4636 Ruigiai II Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 3,20 50. 2265 Pozingiai II Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 64,35 P nenaudojamas 43,92 51. 1599 Poškai (IV sklypas) Smė lis ir žvyras Dž nau dojamas 45,03 52. 3704 Pozingiai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 15,99 53. 4513 Kairiai Smėlis ir žvyras Dž nenaudojamas 101,61 54. 1620 Kisiniai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 10,34 Pž nenaudojamas 7,08 55. 4895 Kisiniai I I Smėlis ir žvyras Dž nenaudojamas 11,18 56. 4710 Rimkai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 11,99 57. 4461 Šilininkai Smėlis ir žvyras Dž nenaudojamas 24,75 58. 1605 Šnaukštai II Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 133,23
59. 1611 Juodikiai Smėlis ir žvyra s Dž naudojamas 56, 67 Pž nenaudojamas 28,41 60. 1618 Gelžiniai II Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 165,05 Pž nenaudojamas 57,39 P nenaudojamas 24,97 61. 1617 Agluonėnai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 23,28 Pž nenaudojamas 15,29 62 . 4262 Šnaukštai -4 Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 28,40 63. 1598 Kalviai Smėlis ir žvyras Dž naudojamas 58,12 64. 5073 Plikiai II Smėlis ir žvyras Dž nenaudojamas 14,87 65. 4137 Gelžiniai III Žvyras Dž naudojamas 4,80 66. 4088 Piktožiai Žvyras Dž naudojamas 9,05 67. 2310 Eketė Žvyras P nenaudojamas 66,6
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 52 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Telkinio Naudingųjų Nr. Telkinio Pavadinimas iškasenų Geologinis Būklė Plotas, brėžinyje kodas rūšis ištirtumas ha 68. 2256 Pozingiai I Žvyras P nenaudojamas 28,64 69. 2262 Vanagų plotas Žvyras P nenaudojamas 43,50 70. 2272 Klaipėdos kanalas Žvyras P nenaudojamas 255,45 71. 2288 Šnaukštai III Žvyras Dž naud ojamas 7,61 72. 2309 Paupuliai Žvyras P nenaudojamas 12,97 73. 2311 Triušeliai I Žvyras P nenaudojamas 8,20 74. 2312 Triušeliai II Žvyras P nenaudojamas 13,66 75. 2315 Žiobriai Žvyras P nenaudojamas 33,32 76. 4536 Poškai V Žvyras Dž naudojamas 5,65 77. 1607 Paskinis Žvy ras Dž nenaudojamas 22,12 78. 4590 Šnaukštai V Žvyras Dž naudojamas 39,79 79. 1602 Poškai III Žvyras Pž nenaudojamas 26,49 80. 1604 Šnaukštai Žvyras Dž naudojamas 14,85 Pž nenaudojamas 3,11 81. 1616 Plikiai Žvyras Dž naud ojamas 41,18 Pž nenaudojamas 7,47
2018-05-01 duomenimis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje buvo eksploatuojama 30 naudingųjų iškasenų telkinių, iš jų tik vienas durpių, visi kiti smėlio, smėlio ir žvyro bei žvyro. Informacijos apie naftos telkinių eksploatavimą Lietuvos geologijos tarnyba nepateikė. Su žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimu įvairiais aspektais yra susiję daugiau kaip 100 teisės aktų, tačiau tenka konstatuoti, kad veikianti žemės gelmių išteklių tyrimo, naudojimo ir apsaugos sistema nepajėgi apsaugoti nuo problemų, kurios kyla sprendžiant naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo ir ypač tvarkymo (rekultivavimo) klausimus. Klaipėdos rajone šiuo aspektų aktualiausios problemos: paskutiniaisiais metais buvo stebimas suinteresuotumo eksploatuoti naudingąsias iškasenas valstybinių miškų plotuose padidėjimas, nesprendžiami išeksploatuotų telkinių rekultivavimo klausimai. Naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų rekultivavimas turi būti vykdomas pagal telkinio naudojimo – rekultivavimo projektą, kuris rengiamas ir derinamas nustatyta tvarka, vadovaujantis ,,Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodika“ (patvirtinta LR aplinkos apsaugos ministerijos 1996 11 05 įsakymu Nr.166). Baigus eksploatuoti naudingąsias iškasenas, karjerus privaloma rekultivuoti: išlyginti žemės paviršių, šlapiose vietose įrengti vandens telkinius, sausose – žemės paviršių padengti dirvožemio sluoksniu, pasodinti mišką ir pan. Deja, Klaipėdos rajone šių reikalavimų eilėje vietų buvo nepaisoma, todėl gamtosauginiu ir rekreaciniu požiūriu svarbiose zonose likimo valiai palikti nerekultivuoti karjerai apželia krūmais ir kt.
2.2.2. Rajono hidrogeologinė charakteristika
Klaipėdos rajone požeminis vanduo išgaunamas iš kvarterinių ir pokvarterinių vandeningųjų sluoksnių. Kvarterines nuogulas sudaro ribotai paplitę faziniai Baltijos (matomi ir žemės paviršiuje), bei senesnių (Grūdos, Varduvos, Žemaitijos ir Dainavos ar Dzūkijos) ledynų priemolis ar priesmėlis bei jų storymėje įsiterpę ar ant jų slūgsantys nestori, iki keleto metrų, įvairaus (smulkaus, vidutingrūdžio, stambiagrūdžio) smėlio (agIIIbl-gr,
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 53 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______agIIIgr-vr, agIII-IIvr-md) dažniausiai ploni tarpsluoksniai ir lęšiai. Visos kvarterinių nuogulų sistemos storis neviršija 135 m, o vidutinis siekia 84,2 m (2.2.2 lentelė ). Kvarterinėje storymėje išsiskiriami gruntinis ir 5 tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai. Plačiausiai paplitęs ir apimantis visą rajono teritoriją yra gruntinis vandeningasis horizontas. Gruntinis vanduo kaupiasi aliuvinėse (aIIIbl, aIV), jūrinėse (mIV), balų (bIV), fliuvioglacialinėse (ledynų tirpsmo vandenų suklostytose, fIIIbl)) nuogulose bei moreninio priemolio ar priesmėlio (gIIIbl) labiau poringuose ir smėlinguose arealuose. Gruntinio vandens paviršius sutinkamas vidutiniame 3,65 m gylyje. Tačiau vietomis jis sutampa su žemės paviršiumi, o kai kur nusileidžia iki 11 m gylio. Gruntinio vandens paviršius slūgso absoliutiniuose aukščiuose nuo 3,8 m (reljefo pažemėjimuose) iki 97 m abs.a. (aukštumose). Gruntiniame horizonte gręžinių savitieji debitai, rodantys vandens kiekį tenkantį vienam požeminio vandens lygio pažemėjimo gręžinyje metrui, kinta nuo 0,02 iki 8,0 l/s ( 2.2.2 lentelė ). Didesni savitieji debitai, o tuo pačiu ir gruntinio vandens ištekliai, yra susiję su jūrinės kilmės nuogulomis. Gruntinis vanduo iš jūrinės kilmės smėlio yra išgaunami Klaipėdos miesto III-je vandenvietėje. Kitur gruntinio vandens ištekliai yra nedideli ir didesnio poreikio geriamam vandeniui patenkinti negali. Jį, dažniausiai šachtiniais šuliniais, naudoja vietos gyventojai smulkiam geriamo vandens poreikiui tenkinti. Po gruntiniu vandeniu kvarterinėje storymėje sutinkami ribotai išplitę vandeningi smėlingi tarpsluoksniai ir lęšiai, kurie yra susidarę skirtingais laikotarpiais, siejamais su skirtingais tarpledynmečiais. Juose esantis vanduo yra silpnai suslėgtas. Arčiausiai gruntinio vandens horizontui yra žemiau jo sutinkami Baltijos – Grūdos tarpledynmetyje susidarę smėlio – gargždo tarpsluoksniai ir lęšiai. Jie yra vandeningi ir sudaro Baltijos – Grūdos tarpmoreninį vandeningąjį horizontą (ag 3bl-gr). Baltijos – Grūdos tarpledynmečio smėlingų nuogulų kraigas sutinkamas gyliuose nuo 0 iki 71 (vidutinis gylis 21,4 m) m., o storis kinta nuo 2,5 iki 66,0 m, vidutinis storis – 10,15 m. šio horizonto vandens lygis sutinkamas nuo 2,0 m aukščiau žemės paviršiaus (109,0 m abs.a.) iki 29,0 m gylio (- 6,0 m abs.a.). Gręžinių, įrengtų į šiuos smėlingus tarpsluoksnius ir lęšius vidutiniai savitieji debitai siekia 0,3 l/s ir kinta nuo 0,01 iki 16,8 l/s ( 2.2.2 lentelė). Po šiuo horizontu sutinkami Grūdos – Varduvos tarpledynmečio smėlingų darinių tarpsluoksniai (ag 3gr-vr). Jų kraigas randamas gyliuose nuo 15 iki 71 m, jų storis yra tarp 1,5 ir 27 m., vandens lygis juose yra nuo 1,5 iki 36 m žemiau žemės paviršiaus, arba tarp -1,5 ir 109,4 m abs.a. ( 2.2.2 lentelė ). Po Grūdos – Varduvos horizontu slūgsančio Varduvos – Žemaitijos tarpledynmečio (ag 3-2vr-žm) smėlingų darinių kraigas sutinkamas vidutiniame 53,6 m gylyje (tarp 25 ir 80 m), jų storis svyruoja tarp 4 ir 22,2 m (vidutinis storis – 10,6 m). Horizonte vandens paviršius sutinkamas gyliuose nuo 36 m iki 0,5 m aukščiau žemės paviršiaus (nuo -17,7 iki 118,3 m abs.a.). Horizonto darinių savitieji debitai kinta nuo 0,01 iki 5,0 (vidutiniai – 0,43 l/s) l/s ( 2.2.2 lentelė ). Dar žemiau slūgso palyginus rečiau sutinkami Žemaitijos – Dainavos tarpledynmečio tarpmoreninių darinių horizontas (ag 2-1žm-dn). Jų kraigas randamas gyliuose tarp 39 ir 126 m, vidutinis kraigo slūgsojimo gylis siekia 65,3 m. darinių storis svyruoja tarp 4 ir 19 m, vidutinis – 9,1 m. Horizonto vandens lygis sutinkamas gyliuose nuo 2 iki 75 m, vidutinis gylis siekia 17,9 m (abs. aukščiuose nuo -6,75 iki 100 m, vidutinis pjezometrinio spūdžio aukštis - 31,0 m abs.a.). Šio horizonto gręžinių savitieji debitai yra tarp 0,08 ir 38,5 (vid. - 4,95) l/s ( 2.2.2 lentelė ). Giliausiai slūgso Dainavos – Dzūkijos tarpmoreninis horizontas (ag 1dn-dz), kurio kraigas sutinkamas gyliuose nuo 84 iki 125 m. Horizonto storis svyruoja tarp 4 ir 20 m, jo vandens paviršius yra gyliuose nuo 6 iki 49 m, arba abs. aukščiuose nuo 15,2 iki 71,15 m. Horizonto vidutinis savitasis debitas siekia 0,18 l/s, o jo vertės kinta nuo 0,04 iki 0,69 l/s ( 2.2.2 lentelė ). Po kvarterine danga plytinčioje storymėje dar išskiriami bent 5-ios vandeningos sistemos, kurios naudojamos vandens tiekimui. Pietinėje rajono dalyje ir atskiruose plotuose rajono vakariniame pakraštyje sutinkami kreidos (K) vandeningi dariniai, sudarantys kreidos vandeningąją sistemą. Jos kraigas randamas gyliuose nuo 55 iki 143 m., vandeningų sluoksnių storis kinta nuo 4 iki 28 m. Kreidos vandens paviršius yra gyliuose nuo 38 m iki 15 m aukščiau žemės paviršiaus. Atitinkamai vandens pjezometrinis spūdis svyruoja nuo -17,4 iki 80 m abs.a. Kreidos horizonto savitieji debitai kinta nuo 0,02 iki 4 l/s, o jų vidutinė vertė sudaro 0,35 l/s ( 2.2.2 lentelė ).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 54 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2.2. lentelė . Vandeningųjų horizontų slūgsojimo ir požeminio vandens lygių charakteristika Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje
Lygis nuo Pjezometrinis Lyginamasis Kraigas Padas Storis žemės lygis debitas, q l/s pav. Gruntinis Min 0 6 3 0,5 3,8 0,02 Vidurkis 3,65 15,04 11,36 3,65 0,7 2,24 Max 11 18 17 14 96,99 8 ag 3 bl-gr Min 0 9,5 2,5 -2 -6 0,01 Vidurkis 21,35 31,49 10,15 6,69 15,55 0,3 Max 71 82 66 29 109 16,75 ag 3 gr-vr Min 15 19 1,5 1,5 -1,5 0,03 Vidurkis 34,63 43,57 8,93 11,34 30,52 0,47 Max 71 82 27 36 109,42 11,1 ag 3-2 vr- Min 25 39 4 -0,5 -17,7 0,01 žm Vidurkis 53,56 64,19 10,63 12,26 31,06 0,43 Max 80 90 22,2 36 118,34 5 ag 2-1 žm- Min 39 43 4 2 -6,75 0,08 dn Vidurkis 65,33 74,4 9,07 17,94 31,01 4,95 Max 126 135 19 75 100 38,46 ag 1 dn-dz Min 84 93 4 6 15,2 0,04 Vidurkis 101,33 112,83 11,5 28,04 38,01 0,18 Max 125 130 20 49 71,15 0,69 K Min 55 67 4 -15 -17,4 0,02 Vidurkis 80,38 93,28 12,9 10,09 16,02 0,35 Max 143 154 28 38 80 4 J Min 40 52 2 -5 98,99 0,01 Vidurkis 109,66 120,1 10,44 14,15 9,85 0,16 Max 199,6 210 37 50 94,22 1,35 P Min 219 240 6,1 -9,4 -236,1 0,03 Vidurkis 249,77 273,5 23,73 47,49 -24,16 9,81 Max 300 370 70 253 19,23 153,8 P+D 3 žg Min 229,5 265 26 -5 -29,75 0,04 Vidurkis 242,49 300,53 58,04 20,83 -5,87 2,45 Max 256 385,5 140,4 47,5 11 10,75 D3 fm Min 275 290 13 28 -236,1 0,16 Vidurkis 285,25 304,75 19,5 98,75 -82,91 0,7 Max 296 314 30 253 -10,75 1,66
Po kreidos vandeningąja sistema didelėje rajono dalyje sutinkami vandeningi juros (J) dariniai. Jų kraigas rajone slūgso gyliuose nuo 40 iki 199,6 m, storis svyruoja tarp 2 ir 37 m. juros vandens lygis nusistovi nuo 50 m žemiau iki 5 m aukščiau žemės paviršiaus. Juros nuogulas eksploatuojančių gręžinių savitieji debitai yra tarp 0,01 ir 1,35 l/s, vidutinė jų reikšmė siekia 0,16 l/s ( 2.2.2 lentelė ). Visame rajono plote yra išplitęs permo vandeningasis horizontas (P). Jo kraigas slūgso gyliuose nuo 219 iki 300 m, vidutinis gylis – 249,8 m. Horizonto storis kinta nuo 6,1 iki 70 m, vidutiniškai jis siekia 23,7 m. Vandens lygis jame nusistovi nuo 253 m gylio iki 9,4 m aukščiau žemės paviršiaus. Gręžinių savitieji debitai svyruoja tarp 0,03 ir net 153,8 l/s, vidutinė savitojo debito vertė siekia 9,8 l/s ( 2.2.2 lentelė ). ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 55 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Paskutinį, vandens tiekimo požiūriu reikšmingą, kompleksą sudaro viršutinio devono famenio įvairių svitų dariniai, čia vertinami kaip vieninga viršutinio devono famenio sistema (D 3fm). Jos kraigas randamas gyliuose nuo 275 iki 296 m, vidutinis jo slūgsojimo gylis siekia 285,2 m. Vandens lygis komplekse nusistovi gyliuose nuo 28 iki 253 m, o pjezometrinis horizonto vandens lygis yra absoliutiniuose aukščiuose tarp -10,75 ir -236,1 m. Komplekso savitieji debitai varijuoja tarp 0,16 ir 1,66 l/s, vidutinė jų vertė siekia 0,7 l/s ( 2.2.2 lentelė ). Famenio dariniai, ypač Žagarės svitos dolomitas, dažnai yra hidrodinamiškai glaudžiai susiję su aukščiau slūgsančiais permo dariniais ir sudaro vieningą hidrodinaminę sistemą. Ji eksploatuojama Klaipėdos I-je ir II-je vandenvietėse. Šios hidrodinaminės sistemos savitieji debitai yra tarp 0,04 ir 10,75 l/s, jų vidutinė reikšmė siekia 2,45 l/s ( 2.2.2 lentelė ). Požeminio vandens gavybos klausimai detaliau nagrinėjami 4 teksto skyriuje.
2.2.3. Paviršinio vandens ištekliai
Paviršinių vandenų, kuriuos atstovauja Kuršių marios, įvairūs vandentakiai (upės, upeliai), ežerai, tvenkiniai požiūriu Klaipėdos rajono paviršius vienas iš įdomiausių bei savičiausių šalyje. Paviršiniai vandenys rajone užima 11,95 tūkst. ha arba 9,0% teritorijos ploto. Be to, rajonui tenka 9,2 km ilgio Baltijos jūros pakrantės atkarpa šiaurės vakarinėje rajono teritorijos dalyje. Upės. Rajono teritorija pratekančios upės priklauso Nemuno baseino – Minijos ir Jūros pabaseiniams bei Lietuvos pajūrio upių baseinui. Upių baseinų ir pabaseinių ribos pateikiamos 2.2.2 pav. (duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra). Jūros pabaseiniui tenka tik pats rytinis rajono savivaldybės teritorijos pakraštys (apie 3% teritorijos ploto). Jūra vienas iš didesniųjų Nemuno intakų, jos baseino plotas 3994 km 2, vidutinis upių tinklo tankumas 1,19 km/ km 2, nors atskirose baseino dalyse gerokai skiriasi (nuo 0,8 iki 1,68 km/ km 2 ). Jūros baseino vidutinis aukštis 88 m NN, vidutinis paviršiaus nuolydis 0,057 m/km 2, vidutinis metinis nuotėkis jame kaitus – 8- 12 l/s iš km 2. Natūralus baseino ežeringumas menkas, tik 0,04%, tačiau tvenkinių yra kur kas daugiau. Kadangi natūralus metinis nuotėkio pasiskirstymas labai nevienodas, todėl buvusio intensyvaus žemės ūkio, rekreacijos ir buities poreikių tenkinimui Jūros ir kitos baseino upės sureguliuotos užtvankomis. Jūros pabaseinio dalyje, patenkančioje į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos ribas, nėra didesnių upių bei kitų paviršinio vandens telkinių. Minijos pabaseinis apima didžiąją Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalį (66% ploto). Minija – vienas iš didžiųjų Nemuno intakų – jos ilgis 202 km, o baseino plotas - 2942 km 2. Tiesa, pagal šiuos rodiklius Minijai tenka atitinkamai 6-oji ir 8-oji vietos. Pagrindinė Minijos pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys – Žemaičių aukštumoje. Upių tinklo tankumas pabaseinyje (0,95 km/ km 2) yra artimas Lietuvos vidurkiui. Ežerų nedaug (vidutinis ežeringumas 0,6%. Minijos baseino vidutinis metinio nuotėkio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km 2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse – apie 38,5 m 3/s. Per visą savo ilgį upė krinta 178 m, todėl ir jos vagos nuolydis siekia 0,084%. Minijos upynas asimetriškas – ją pagrinde maitina kairieji intakai. Klaipėdos rajono ribose tokie yra: Žvelsa (ilgis 39 km, baseino plotas 132 km 2 ), Skinija (ilgis 21 km, baseino plotas 51 km 2 ), Agluona (ilgis 22 km, baseino plotas 76 km 2 ), Veiviržas (ilgis 68 km, baseino plotas 668 km 2 ) ir kt.. Paminėtina, kad Minijos žemupyje ties Lankupiais atsišakoja Karaliaus Vilhelmo kanalas. Tai 1865-1873 m. prancūzų karo belaisvių iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), taip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25,3 km, plotis - 30 m. Dabar kanalas navigacijai nenaudojamas, Minijos nuotėkį kanalu reguliuoja Lankupių šliuzas. Lietuvos pajūrio upių baseinas užima visą vakarinę Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalį (31% ploto). Baseinas yra išsidėstęs Pajūrio žemumoje, jame jūros ar Kuršių marių link teka savarankiškos upės: Akmena – Danė, Rąžė, Smeltalė, Dreverna, Klišupė ir kt., nesugebėjusios prisijungti prie Nemuno baseino upynų. Baseine skiriama eilė pabaseinių, kurie didesne ar mažesne dalimi patenka ir į Klaipėdos rajono savivaldybės ribas. Tai: Akmenos – Danės, Smeltalės, Karaliaus Vilhelmo kanalo, Rikinės – Cypos, Ražės pabaseniai . Jų tarpe didžiausias Akmenos – Danės pabaseinis, užimantis 580 km 2 plotą. Akmena -Danė yra didžiausia upė visame Lietuvos pajūrio upių baseine. Išteka ji iš Pajūrio žemumos ir per Klaipėdos sąsiaurį
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 56 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
įteka į Baltijos jūrą, jos ilgis - 62,5 km. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau – Dane. Vidutinis metinis šios upės nuotėkio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km 2, vidutinis debitas žiotyse - apie 7,6 m 3/s. Akmenos – Danės pabaseinį nuo jūros skiria mažų, bet savarankiškų upelių - Rąžės (63 km 2 ), Rikinės - Cypos (32 km 2 ) pabaseiniai. Pietvakarinėje savivaldybės dalyje savarankiškus pabaseinius formuoja Kuršių marių intakas Smeltalė (baseino plotas 124 km 2) ir Karaliaus Vilhelmo kanalas, nes juo srūva ir ,,nuosavas“ vanduo, surinktas žemiau Minijos atsišakojimo iš 96 km 2 baseino. Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje Lietuvos upių baseinai pagal paviršinių vandens išteklių dydį, jų savybes, naudojimo sąlygas, charakteringus vandens naudotojus, yra suskirstyti į 4 grupes. Praktiškai visą (97%) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalį užimantys Minijos ir Lietuvos pajūrio upių pabaseiniai priskiriami 4-ajai grupei, kuri sudaro švarių vandenų rezervą, pirmiausia naudotiną rekreacijos tikslams. Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir LR vandens įstatymu LR Vyriausybė yra patvirtinusi valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, į kurį patenka visa eilė per Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją pratekančių upių. ( 2.2.3 lentelė). Vadovaudamasi LR vandens įstatymo 14 str. 3dalimi, LR Vyriausybė yra patvirtinusi ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą į kurį patenka ir eilė Klaipėdos rajono savivaldybės upių ar jų ruožų ( 2.2.3 lentelėje išskiriama pasvirusiu šriftu).
2.2.3 lentelė. Valstybinės reikšmės bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingos upės Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil. Upės Vandens telkinys Upės ilgis Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbi Nr. pavadinimas (vyresnioji upė) (visas), atkarpa, ilgis nuo žiočių km km 1 2 3 4 N e m u n o b a s e i n a s Minijos pabaseinis - 1. Minija Nemunas (Atmata) 201,8 Visa upė 2. Žvelsa Minija 38,6 Visa upė 3. Trumpė Žvelsa 26,4 Iki Greičiūnų užtvankos, 0-1,2 km 4. Skinija Minija 21,1 Iki Maciuičių malūno, 0-2 km 5. Agluona Minija 22 - 6. Veiviržas Minija 67,9 Visa upė 7. Dirsteika Veiviržas 10,8 Visa upė 8. Upita Veiviržas 15,8 Ichtiologinio draustinio ribose, 0-15,7 km 9. U-1 Upita 3,2 - 10. Skiemuo Upita 4,4 - 11. Šliūžmė Upita 18,9 Iki reguliuoto ruožo, 0-13 km 12. Š-1 Šliūžmė 2,4 - 13. Š-3 Šliūžmė 5,5 - 14. Šilupis Šliūžmė 2,8 - 15. Balsė Šliūžmė 7,9 - 16. Šalpė Veiviržas 38 Visa upė 17. Š-2 Šalpė 3,4 - 18. Šalpalė Šalpė 4,5 - 19. Languris Šalpė 3,6 - 20. Purlė Šalpė 4,8 - 1 2 3 4 21. Graumena Šalpė 25,2 Iki reguliuoto ruožo, 0-21 km ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 57 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
22. Švėkšnalė Ašva 12,7 Iki Vilkėno I užtvankos, 0-2,5 23. Aisė Veiviržas 24,7 Ichtiologinio draustinio ribose 24. Gerdaujė Minija 10,4 Visa upė 25. Judrė Šalpė 12,1 Iki Vydeikos žiočių, 0-12,1 km Lietuvos pajūrio upių baseinas 23. Akmena - Danė Kuršių marios 62,5 Iki Burkštino žiočių, 0-35 km 24. Rąžė Baltijos jūra 17,9 Iki Kirnupalio žiočių, 0-7,3 km 25. Eketė Akmena - Danė 23,1 - 26. Smeltalė Kuršių marios 20,9 - 27. Karaliaus Vilhelmo Kuršių marios 24,2 - kanalas 28. Dreverna Kuršių marios 2,3 - 29. Klišupė Kuršių marios 2,4 -
Kuršių marios (seniau vadinta Prūsų jūra) vienintelis tokio tipo vandens telkinys Lietuvoje. Tai Baltijos jūros pietrytinėje dalyje esanti gėlavandenė lagūnos tipo estuarija, atskirta nuo Baltijos jūros siaura nerija, susiformavusia per paskutinius 10 tūkst. metų. Bendras Kuršių marių plotas siekia 1587 km 2, Lietuvai priklausanti dalis tesudaro 415 km 2, Klaipėdos rajono savivaldybei priskirta 102,56 km2 marių dalis. Kuršių marios yra gana seklios: vidutinis gylis 3,8 m, didžiausias gylis – 5,8 m. Į Kuršių marias per metus vidutiniškai suteka 23 km 2 vandens, didžioji jo dalis (98%) Nemunu, dėl ko Kuršių marių aplinkos būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio bei jo vandens kokybės kaitos. Kaip ir daugelio estuarijų, esminis Kuršių marių bruožas yra gana aukštas bioproduktyvumas bei savita druskingo jūrinio bei gėlo upinio vandens kaita. Druskingumas mariose beveik niekada neviršija 8‰, tačiau hidrometeorologinių pakrantės postų duomenimis stebimas druskingumo Kuršių mariose kitimas didėjimo linkme. Druskingumo didėjimas siejamas su jūros lygio kilimu, klimato kaita šiaurės Atlanto regione, Lietuvos jūrų uosto gilinimo darbais bei upių nuotėkiu mažėjimu. Šiaurinėje Kuršių marių dalyje yra Klaipėdos sąsiauris, kuriuo Kuršių marios susijungia su Baltijos jūra ir prie kurio yra įsikūręs Klaipėdos uostas. Ežerai ir tvenkiniai . Ežerai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę labai nevienodai – Baltijos ir Švenčionių aukštumų ribose telkiasi apie 80 % šalies ežerų, tuo tarpu Pajūrio žemumoje, vakarinėse Žemaičių aukštumos nuošlaitėse jų labai nedaug. Rajono teritorijoje, remiantis LR upių, ežerų it tvenkinių kadastro duomenimis yra tik 4 nedideli ežerai, užimantys apie 99 ha arba 0,07 % rajono teritorijos ploto. Palyginimui galima prisiminti, kad vidutinis Lietuvos teritorijos ežeringumas 1,35 %, o turtingiausio ežerais Zarasų krašto - 10 %. Trys iš keturių Klaipėdos rajone esančių ežerų, įvertinant jų svarbą ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais, yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą ( 2.2.4 lentelė ). Du ežerai - Kapstatas ir Kalotės ežeras yra įtraukti į valytinų užpelkėjančių ežerų sąrašą.
2.2.4 lentelė. Valstybinės reikšmės ežerai Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil. Inventoriaus Marių, ežero pavadinimas Plotas, ha Nr. numeris 1. 11-2 Kalotės ežeras 50,6 2. 12-10 Kapstatas 42,9 3. 11-1 Plazė 4,9 Iš viso savivaldybėje:
Tvenkiniai yra dirbtiniai vandens telkiniai, kurie įrengiami užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Rajono teritorijoje priskaičiuojama apie 30 įvairaus
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 58 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______dydžio, amžiaus ir paskirties tvenkinių, užimančių apie 240 ha (0,2% rajono ploto). Dirbtinai suformuoti tvenkiniai bent iš dalies kompensuoja natūralių ežerų trūkumą rajono teritorijoje, kiekybiškai jų daugiausia įrengta Minijos pabaseinyje. Svarbiausi rajono tvenkiniai yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą ( 2.2.5 lentelė ).
2.2.5 lentelė . Valstybinės reikšmės tvenkiniai Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil. Tvenkinio pavadinimas Upė - vandens telkinys Tvenkinio plotas, ha Nr. (vyresnioji upė) 1. Greičiūnų Trumpė - Žvelsa 20,1 2. Laukžemių Eketė – Akmena-Danė 35,6 3. Agluonėnų Agluona - Minija 4,8 4. Plikių Eketė – Akmena-Danė 2,4 5. Kalvių žvyro karjeras - 37,7 Iš viso savivaldybėje: 100,6
Klaipėdos rajono paviršinio vandens telkinių tarpe didžiausią panaudojimo rekreacijai, verslinei žvejybai ir mėgėjiškai žūklei potencialą turi Kuršių marios. Nemažos dalies paviršinio vandens telkinių - du ežerai (Plazė ir Kalotės ežeras) yra Pajūrio regioniniame parke, visa eilė Minijos pabaseinio upių ar jų atkarpų paskelbta hidrografiniais ir ichtiologiniais draustiniais ( 2.3.1 lentelė ), įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą ( 2.2.7 lentelė ), todėl jų naudojimas socialinėms – ūkinėms (tame tarpe rekreacinėms) reikmėms yra griežčiau reguliuojamas. Labai aktuali problema yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir pakrančių apsaugos juostoms keliamų reikalavimų užtikrinimas, nes tinkamai tvarkomos pakrančių apsaugos juostos sumažina galimybę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms, apsaugo krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų, užtikrina vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą ir palankias jų formavimosi sąlygas; saugo vandens telkinių pakrančių natūralų kraštovaizdį bei jo estetines vertybes; sudaryti palankias sąlygas rekreacijai.
2.2.4. Dirvožemio ištekliai
Dirvožemis svarbus ir žmogaus aktyviausiai veikiamas gamtinės aplinkos komponentas, kuriame vykstantys procesai dideliu mastu sąlygoja kitų litosferos komponentų (aeracinės zonos, požeminių vandenų) ir augalijos būklę bei žmonių gyvenimo sąlygas. Remiantis Lietuvos dirvožemių dangos rajonavimo schema (2001m.) iš keturių Lietuvoje dabar išskiriamų dirvožemio dangos struktūros zonų, Klaipėdos rajono teritorija patenka į vieną - Vakarų Lietuvos zoną. Vakarų Lietuvos zona apima Pajūrio žemumą ir Žemaičių aukštumą (didžioji Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalis ir yra Pajūrio žemumoje, rytinė dalis – Žemaičių aukštumoje). Didžiausią įtaką šioje zonoje dirvodarai turi Baltijos jūra. Čia gausiau kritulių, ilgesnis lietingas ruduo, švelnesnė žiema, vėsesnis pavasaris ir vasara. Tokios klimato sąlygos skatina dirvožemių išsiplovimo, jaurėjimo procesus. Dirvodarinės uolienos daugiausiai yra mažiau karbonatingi smėlingi lengvi ir vidutiniai priemoliai, vakarinėje dalyje esama jūrinės kilmės fliuvioglacialinių ir aliuvinių smėlių. Šios zonos dirvožemiai turi 0,5-1,0% daugiau humuso nei Baltijos aukštumų dirvožemiai, bet čia humusas yra daugiau nesuirusios organinė medžiagos, todėl tas kiekis neturi pastebimos reikšmės dirvožemio našumui. Vakarų Lietuvos zonoje skiriami šeši dirvožemių rajonai, trys iš jų didesne ar mažesne dalimi yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Tai:
Baltijos pakrantės smėlžemių ir jauražemių lygumos rajonas ((I-1) , yra išsidėstęs siauru ruožu palei Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Šiame rajone vyrauja įvairaus įmirkimo laipsnio, specifinių savybių, kurias ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 59 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______suformuoja ypatingos klimato sąlygos, lengvi dirvožemiai. Dirvožemių defliacija nėra intensyvi, bet net ir įmirkusiuose, ypač nusausintuose dirvožemiuose jos įtaka dirvodarai yra ženkli. Dirvožemio dangos margumas ir kontrastiškumas nedidelis. Žemės ūkio požiūriu dirvožemių vertė yra 27-30 balų. Rajonas svarbus rekreaciniu požiūriu, todėl čia visus prastesnės vertės dirvožemius ateityje tikslinga apželdinti mišku, o defliacijai pavojingose zonose – sukurti apsauginių želdinių juostas. Nemuno deltos salpžemių lygumos rajonas (I-2) apima Nemuno, iš dalies Jūros upės žemupius, o į Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją siauru pleištu įsiterpia jos pietvakarinėje dalyje. Dirvožemius, pasižyminčius geromis agroūkinėmis savybėmis, suformavo upių vandenys,potvynių metais užklodami aliuvinių sąnašų sluoksnius. Dirvožemių danga vienoda, labai nekontrastiška. Tai vertingiausi pievų, ganyklų dirvožemiai, kurių našumas siekia 35-40 balų. Vakarų Žemaičių lygumos ir Vakarų Žemaičių plynaukštės priesmėlių ir smėlingų priemolių glėjiškųjų balkšvažemių rajonas (I-3). Šio rajono dirvožemio savybes labai veikia jūros klimatas. Kadangi čia ilgesnė periodo be šalčių trukmė, dirvožemiai mažiau įšala. Didesnis kritulių kiekis ir kitos sąlygos lemia žymų dirvožemio išsiplovimą ir pajaurėjimą, rūgščią reakciją. Palyginti lygus arba mažų nuolydžių reljefas, ilgi lietūs lemia, kad dauguma dirvožemių yra sekliai įmirkę ir glėjiškumas yra visame dirvožemio profilyje. Dirvožemio danga daugiausiai vienoda, nekontrastiška ar mažai kontrastiška. Kadangi dirvožemių savybės nėra blogos ir jie tinkami daugumai žemės ūkio augalų, todėl dauguma jų yra nusausinti drenažu. Daugelis šio rajono dirvožemių iš prigimties yra rūgščios reakcijos, todėl juos reikia sistemingai kalkinti. Šio rajono dirvožemiai yra įvertinti 38-43 balais. Valstybinio žemės fondo duomenimis vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas Klaipėdos rajono savivaldybėje 36,46 (vidutinis šalyje 39,1 balai). Mažo našumo žemės (iki 32 balo) Klaipėdos rajone sudaro apie 14% nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Per paskutinįjį dešimtmetį žemės ūkio naudmenų dalis Klaipėdos rajone mažėjo: nuo 55,7% 2007 m. iki 41,6% 2018 m. Aplinkosaugos požiūriu ypač svarbūs yra natūralios dirvožemių dangos degradacijos bei naikinimo procesai, suaktyvinti žmogaus veiklos ir darantys žalą geosistemų stabilumui bei ūkinei veiklai (ypač dėl sumažėjančio dirvų derlingumo arba visiško jų nualinimo). Tai vandens ir vėjo sukeliama dirvožemio erozija, kurios rezultatas degraduoti, vidutiniškai ir stipriai nuardyti dirvožemiai. Klaipėdos rajone dirvožemio erozijos mastus apibūdinanti žemės ūkio mechanizmų ir vandens eroduojamų dirvožemių dalis siekia tik 2,9%. Šiuo požiūriu Klaipėdos rajoną galima priskirti mažo dirvožemio erozijos paplitimo rajonų grupei. Palyginimui galima paminėti, kad pirmaujančiame pagal erozijos mastus Zarasų rajone ši dalis siekia 57%. Be žemdirbystės mechanizmų ir vandens sukeliamos erozijos Klaipėdos rajone labiau aktuali vėjo sukeliama erozija. Ją sąlygoja stiprūs virš 5-6 m/s vėjai, mažai humusingi nepatvarios struktūros neatsparūs išpustymui smėlio dirvožemiai ir dideli bemiškiai dirbamų žemių plotai. Vėjo erozijos pavojingumą parodo erozijai neatsparių smėlio dirvožemių kiekis bendrame žemės ūkio naudmenų plote – Klaipėdos rajone tokių dirvožemių palyginti daug, apie 18,7%. Kadangi detalūs atskirų savivaldybių žemės ūkio naudmenų eroduojamų dirvožemių tyrimai paskutinį kartą buvo atliekami 1985 m., pateikiamus duomenis galima laikyti tik apytikriais ir nepilnai atspindinčiais dabartinę situaciją. Po nepriklausomybės atkūrimo, sumažėjus ūkio gamybos mastams, rajone stebima ariamos žemės pasėlių plotų mažėjimo tendencija. Būtent ariamoji žemė yra labiausiai jautri vėjo ir lietaus erozijai, todėl iš aplinkosauginių pozicijų, vykusius procesus galima vertinti teigiamai, nes jų dėka sąlygos vystytis vandens ir vėjo sukeliamai dirvožemio erozijai pablogėjo. Perspektyvoje rajone, orientuojantis į tausojančios žemdirbystės vystymą, būtina sukurti moksliškai pagrįstą apsauginių želdinių sistemą. Palankiai reikia vertinti miškingumo didinimo programą iki 2020 metų bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, o ypač jos nuostatas dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamose, tame tarpe eroduojamose žemėse.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 60 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2.5. Biotos ištekliai
Biotos išteklius sudaro Lietuvos ūkyje naudojami medienos, medžiojamos faunos, žuvų bei šalutiniai miško (uogos, grybai) ištekliai. Šių išteklių grupėje miškas yra vienas svarbiausių atsinaujinančių gamtos išteklių, plačiausiai paplitusi ir labiausiai naudojama natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų kategorija, reikalaujanti ypatingo dėmesio dėl atliekamų biologinių, ekologinių, ekonominių ir kitų funkcijų. Miškai . Tai vienas svarbiausių Klaipėdos rajono gamtinio kraštovaizdžio komponentų, miško žemė čia užima 35135,84 tūkst. ha (LR žemės fondo duomenys 2018 01 01) arba 26,5% teritorijos ploto. Pagal miškingumo rodiklį rajonas atsilieka nuo šalies vidurkio (33,2%) bei šiuo požiūriu pirmaujančių šalies rajonų (Varėnos, Švenčionių, Trakų), o Klaipėdos apskrities rajonų savivaldybių tarpe užima antrąją vietą po Kretingos rajono savivaldybės, kur miškingumas siekia 34,6%. Per laikotarpį nuo 1993 01 01 iki 2018 01 01 Klaipėdos rajono miškingumas šiek tiek padidėjo - nuo 22,2% iki 26,5 %. Tai susiję su tuo, kad dalis ne miško žemių perėjo į miško žemės kategoriją. Visų pirma tai pelkių, pelkinių augaviečių, užpelkėjusių pievų ar ganyklų, nenaudojamų žemės ūkio paskirčiai ir apaugusių mišku, plotai. LR Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų patvirtintoje Lietuvos miškingumo didinimo programoje laikotarpyje iki 2020 metų numatoma Lietuvos miškingumą padidinti 3%. Klaipėdos rajono savivaldybėje numatyta apželdinti 1797 ha nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemių. Nors Klaipėdos rajone, kaip ir kaimyniniuose rajonuose miškingumas mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau dėl klimatinių ir žmogaus veikos ypatybių, pajūrio regiono miškai savo rūšine sudėtimi, formuojamo kraštovaizdžio bei floros ir faunos buveinių atžvilgiu yra išsiskiriantys. Drėgnesnis oras vegetacijos laikotarpiu ir įmirkę dirvožemiai sudaro palankias sąlygas taigos eglynams. Būdingiausiais Vakarų Žemaičių plynaukštės miškais laikomi mėlyniniai eglynai, kurie atitinka vidurinės taigos zoninį augalijos tipą. Juose auga daug (iki 20%) beržų ir drebulių, vešli samanų paklotė. Vakarų Žemaičių lygumoje, kur klimatas labiau jūrinis, auga pietinės taigos bendrija – kiškiakopūstiniai eglynai su skroblų, ąžuolų priemaiša. Smėlėtuose vietovaizdžiuose vyrauja pušynai su eglynų ir beržynų priemaiša. Tai – žaliašiliai, būdingiausi senovinių aliuvinių lygumų miškai. Didžioji dalis pajūrio lygumos tarp Klaipėdos ir Šventosios apsodinta pajūrio šilais. Žemesnės vietos priaugusios juodalksnių, eglių. Rajono teritorijai būdingas gana tolygiai išsidėsčiusių vidutinių ir mažų miško masyvų tinklas. Dideli bemiškių zonų masyvai plyti vakarinėje, mažiau miškingoje rajono dalyje. Danės ir Minijos tarpupio vandenskyromis šios zonos šiaurės – pietų kryptimi tęsiasi per visą rajoną. Minijos -Veiviržo ir Veiviržo - Šalpės tarpupiai labai miškingi. Didžiausias rajone miško masyvas - Vėžaitynė. Miškų pasiskirstymo rajono teritorijoje ypatumus gana vaizdžiai parodo seniūnijų miškingumo rodikliai ( 2.2.6 lentelė ).
2.2.6 lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų miškingumas
Eil. Nr. Seniūnija Miš ki ngumas, % 2008 m. 2018 m. 1. Agluonėnų 23,0 21,7 2. Dauparų - Kvietinių 17,3 17,7 3. Dovilų 21,5 18,9 4. Endriejavo 36,8 36,8 5. Gargždų 1,7 3,4 6. Judrėnų 48,1 47,6 7. Kretingalės 14,9 14,8 8. Priekulės 21,6 24,1 9. Sendvario 6,2 6,8 10. Veiviržėnų 43,2 43,7 11. Vėžaičių 36,8 36,8 Viso rajone: 25,8 26,5
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 61 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Yra kelios seniūnijos (Judrėnų, Veiviržėnų, Vėžaičių, Endriejavo), kuriose miškingumas didesnis už vidutinį rajone bei tokių, kurių miškingumą galima vertinti kaip labai neoptimalų ir nepakankamą (Sendvario, Kretingalės, Dauparų - Kvietinių). Nemaža dalis upių, upelių pakrančių perimetro neturi apsauginių miško želdinių juostų, vakarinėje rajono dalyje didelius plotus užima zonos, kur reikalinga ekologinė ir priešdefliacinė miško įtaka. Todėl rajone aktualus išlieka ne tik miškingumo didinimo, bet ir ekologiškai pagrįsto miškų išdėstymo teritorijoje klausimas. Klaipėdos rajono savivaldybė pagal medienos išteklių kiekį kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių tarpe užima trečiąją vietą (po Šilutės ir Kretingos raj. sav.). Miškuose sukauptos medienos tūris siekia 7807,17 tūkst. m 3 (2018 01 01), o tai sudaro 25,3% apskrities ir 1,6 % šalies medienos išteklių. Apie pusę medienos kiekio yra sukaupta spygliuočių medynuose –49,3 %, minkštųjų lapuočių medynuose – 44,1 %, palyginti maža dalis - 6,5 % kietųjų lapuočių medynuose. Labai svarbus pastarąjį dešimtmetį vykęs procesas – miškų reforma. Jau 1992 m. teisiškai buvo registruoti pirmieji privatūs miškai. 2018 01 01 duomenimis rajone buvo užregistruota 16,88 tūkst. ha privačių miškų (48,2 % bendro miškų ploto). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinti valstybinės reikšmės miškai ( 2.2.3 pav. ). Klaipėdos rajono savivaldybėje užima 15,86 tūkst. ha plotą (2018 01 0 1 miškų apskaitos duomenimis 15,89 tūkst. ha), tai sudaro apie 45,4% bendro miškų ploto. Valstybinės reikšmės miškus Klaipėdos rajono teritorijoje patikėjimo teise valdo, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą Valstybinės miškų urėdijos Kretingos, Rietavo ir Šilutės regioniniai padaliniai. Miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti šiame rajone yra likę palyginti nedaug - apie 6,4% bendro miškų ploto. Siekiant geriau suderinti biologinės įvairovės išsaugojimo ir miškų produktyvumo didinimo bei jų naudojimo funkcijas, Klaipėdos rajono, kaip ir visos Lietuvos miškai, pagal ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į grupes ir visą eilę pogrupių. I grupė – rezervatiniai miškai . Tai Plazės gamtinio rezervato Pajūrio regioniniame parke miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti plačialapių miškų bendrijas, kaip Lietuvos zoninės augalijos etaloną. II grupė – specialios paskirties miškai . Joje skiriami: A – ekosistemų apsaugos miškai . Tai gamtinių ir kompleksinių saugomų teritorijų (valstybinių draustinių ar jų dalių, Pajūrio RP dalių), priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas arba atskirus jų komponentus. Šioje grupėje Klaipėdos rajone išskiriami sekantys pogrupiai: draustinių miškai ; saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypai;- Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai; priešeroziniai miškai. B – rekreaciniai miškai . Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šioje grupėje Klaipėdos rajone išskiriami sekantys pogrupiai: miško parkai ; miestų miškai ; rekreaciniai miško sklypai . III grupė – apsauginiai miškai . Tai gamtinių ir kultūrinių draustinių (tame tarpe valstybiniuose parkuose) ir apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šioje grupėje Klaipėdos rajone išskiriami sekantys pogrupiai: draustinių miškai , valstybinių parkų apsauginių zonų miškai , valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai; kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai , laukų apsauginiai miškai , miško sėkliniai medynai , vandens telkinių apsaugos zonų miškai. IV grupė – ūkiniai miškai . Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Klaipėdos rajono miškų pasiskirstymas grupėse ir pogrupiuose pateikiamas 2.2.7 lentelėje , 1 brėžinyje „Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Žemės naudojimo brėžinys M 1:50 000“ - miškų pasiskirstymas grupėse.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 62 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2.7 lentelė . Klaipėdos rajono savivaldybės miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams
Miškų grupės, pogrupiai Plotas, ha % I grupė.Rezervatiniai miškai 156,8 0,5 II grupė. Specialios paskirties miškai 5856,3 16,9 A. Ekosistemų apsaugos miškai 5636,2 16,3 - draustinių miškai 4336,8 12,5 - saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių 100,7 0,3 ir gamtos išteklių skly pų miškai - Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai 392,8 1,1 - priešeroziniai miškai 805,9 2,3 B. Rekreaciniai miškai 220,1 0,6 - miško parkai 65,8 0,2 - miestų miškai 18,5 0,0 - rekreaciniai miško sklypai 135,8 0,4 III grupė. Apsauginiai miškai 3648,1 10,5 - draustinių miškai 316,6 0,9 - valstybinių parkų apsauginių zonų miškai 34,0 0,1 - valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos 30,3 0,1 zonų miškai - gamyklų sanitarinių zonų miškai 128,8 0,4 - kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai 12,7 0,0 - laukų apsauginiai miškai 293,4 0,8 - miško sėkliniai medynai 15,8 0,0 - vandens telkinių apsaugos zonų miškai 2816,5 8,2 IV grupė. Ūkiniai miškai 24986,4 83,0 Iš viso rajone: 34647,6 100
Patvirtinta: LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1651 ,,Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 780 redakcija).
Miškai sudaro reikšmingą potencialą rajono ir ne tik jo, ūkio reikmėms tenkinti, atlieka labai svarbias gamtosaugines, socialines, biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijas, juose gaunama daugybė kitokių vertingų produktų – grybų, uogų, vaistinių augalų ir kt. Apie ketvirtadalį rajono teritorijos ploto užimančiuose miškuose sutinkamos praktiškai visos ūkinė reikšmę turinčios miško uogos, grybai, vaistiniai augalai, tačiau dėl vyraujančios miškų struktūros, didesnių miško masyvų trūkumo minėtieji ištekliai tenkina tik vietinių gyventojų poreikius. Naudojamos laukinės augalijos ištekliai rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, tebėra neinventorizuoti, todėl dėl duomenų trūkumo nėra galimybės detaliau paanalizuoti naudojamos laukinės augalijos išteklių teritorinio ir kiekybinio pasiskirstymo, šių plotų kaitos tendencijų bei jų dabartinės būklės. Medžiojamoji fauna . Miško išteklių naudojime ji užima neabejotinai svarbią vietą. Medžiojamos faunos ištekliams priskiriama beveik pusė Lietuvos žinduolių ir 1/5 paukščių. Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Pajūrio regionas, kuriame yra ir Klaipėdos rajono savivaldybė, nepasižymi medžiojamos faunos išteklių gausumu. . Kaip ir visoje šalyje, taip ir Klaipėdos rajone, per kelis paskutinius dešimtmečius medžiojamų žvėrių populiacijos išaugo. Be medžiojamųjų stambiųjų kanopinių žvėrių (briedžių, tauriųjų elnių, stirnų, šernų) Klaipėdos rajono miškuose yra vilkų, kiškių, kiaunių, barsukų, kanadinių audinių, lapių, mangutų, bebrų, ondatrų ir kt..
Žuvų ištekliai yra pagrindas žuvininkystės ir žvejybos vystymui. Žuvininkystės vandenų fondą ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 63 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
rajone sudaro paviršiniai vandens telkiniai: ežerai ir tvenkiniai didesni nei 0,5 ha ploto bei upės ilgesnės nei 10 km ir žinoma Kuršių marios. Kuršių marios tiek pagal ichtiofaunos biomasę, tiek pagal sužvejojamų žuvų kiekius bei struktūrą priklauso vertingiausiems Lietuvos vidaus vandens telkiniams. Kuršių mariose sutinkamos beveik visos gėlavandenės (karšiai, sterkai, plakiai, kuojos, ešeriai ir kt.), migracijų metu praeivės (stintos, perpelės, žiobriai, lašišos, šlakiai, sykai) ir dalis jūrinių (strimelės, menkės, plekšnės) žuvų rūšių. Ilgamečių tyrimų duomenimis, Kuršių mariose užregistruotos 58 žuvų rūšys. Dėl intensyvios verslinės ir intensyvėjančios mėgėjiškos žvejybos Kuršių mariose kai kurių rūšių žuvų ištekliai gali žymiai sumažėti, todėl būtina pastoviai reguliuoti verslinės žvejybos intensyvumą bei vykdyti žuvų išteklių atkūrimo darbus. Klaipėdos rajono upės ir upeliai – praeivių žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) paplitimo arealas. Šios, švarų vandenį mėgstančios žuvys plaukia neršti į Miniją ir jos intakus bei į kai kurias Lietuvos pajūrio upių baseinui priklausančias upes – Akmeną – Danę, Smeltalę, Klišupį ir kt.. Retųjų žuvų nerštavietėms apsaugoti rajone skirti Veiviržo ir Minijos ichtiologiniai draustiniai. Klaipėdos rajono vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių marias, verslinė žvejyba, kaip žuvų gaudymas pardavimui, yra neefektyvi ir nekonkurencinga, todėl prioritetas teiktinas mėgėjiškos žvejybos – rekreacinės žuvininkystės ir žvejybinio turizmo plėtrai. Tokios žvejybos atmainos gali būti reikšmingos kaip etnografinio paveldo ar kaimo turizmo verslo dalis, išsaugant regionines žvejybos tradicijas (žvejybos įrankių gamybos ir būdų, tradicinės žuvų kulinarijos ir kt.). Verslinė ir mėgėjiška žvejyba, kai išžvejojama tik vertingos rūšys, gali privesti prie vandens telkinių produktyvumo sumažėjimo. Todėl siekiant palaikyti ir gausinti vidaus vandenų žuvų išteklius, būtina gerinti žuvų išteklių kontrolę ir apsaugą, žuvininkystės plėtrą derinti su biologinės įvairovės išsaugojimu ir išteklių gausinimu.
2.2.6. Gamtiniai rekreaciniai ištekliai
Klaipėdos rajonas - Lietuvos pajūrio regiono dalis, per kurią nenutrūkstamai juda turistų srautai. Patogi geografinė padėtis, unikalūs pajūrio ir pamario kraštovaizdžiai, saugomos teritorijos – Pajūrio regioninis parkas, gausūs gamtiniai draustiniai, artimoje kaimynystėje - Kuršių nerijos nacionalinis ir Nemuno deltos regioninis parkai, sudaro sąlygas turizmo ir rekreacijos vystymui. Rekreaciniai ištekliai – tai gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Gamtinius rekreacinius išteklius - vieną iš svarbiausių turizmo ir rekreacijos organizavimui reikalingų išteklių grupę sudaro gamtiniai kraštovaizdžio elementai ir jų dariniai: vandens telkiniai (jūra, marios ežerai, tvenkiniai, upės ir upeliai), želdiniai (miškai, miško parkai, parkai), saugomos bei kitos gamtinės teritorijos ir vertybės bei vaizdingas (aukšto estetinio potencialo) kraštovaizdis . Teritorijos turtingumas gamtiniais rekreaciniais ištekliais didele dalimi apsprendžia rekreacinių teritorijų diferencijavimą, naudojimo ir tvarkymo kryptis. LR teritorijos bendrojo plano sudėtyje yra išskirta 40 rekreacinių resursinių arealų, kurių ribas lemia rekreacinis gamtinės bei kultūrinės aplinkos turtingumas. Didžioji dalis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos pateko į vidutinio potencialo rekreacinių arealų (vidutiniškai turtingi gamtinės aplinkos rekreaciniais ištekliais bei vidutinio kultūrinės aplinkos turtingumo), sudarančių regioninės ir lokalinės svarbos rekreacines sistemas, ribas. Visa vakarinė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalis pateko į labai didelio potencialo Pajūrio rekreacinį arealą, sudarantį nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą. Vandens telkiniai – vieni iš svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje, nes daugeliu atveju mūsų krašte be vandens telkinio neįsivaizduojama bendro profilio poilsio zona, su vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos: stacionarus poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis valtimis, vandens turizmas, žvejyba ir kt. Klaipėdos rajonas vienas iš turtingiausių šalyje paviršinio vandens telkiniais (jiems tenka 9,5% teritorijos ploto). Per rajono teritoriją pratekančių didžiausių upių – Minijos ir Akmenos-Danės bei gausių jų intakų slėniuose svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra: galimybės poilsiauti ir vandens turizmo galimybės. Rajono upės svarbios tiek tenkinant vietos gyventojų rekreacinius poreikius, tiek sudaro geras galimybes vystyti tokias turizmo sritis, kaip kaimo turizmas, vandens pramogos ir pan. Pagrindinė
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 64 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______turizmo plėtros kryptis – poilsio gamtoje (stovyklaviečių) paslaugos. Tikslinga šiuos vandens telkinius išnaudoti kaimo turizmo paslaugų paketui didinti bei poilsio zonoms gamtoje formuoti, pramogoms plaukiojant mažais laivais vystyti. Šiuo metu vandens turizmui intensyviausiai panaudojama Minijos upė (joje yra suformuotas vandens turizmo trasos maršrutas). Minija viena iš srauniausių, rėvingiausių ir įdomiausių vandens turizmo arterijų. Tinkamiausias ja plaukti – balandžio-spalio mėnesiais. Maršrutai Minijos upe yra priskiriami I ir II sudėtingumo kategorijoms (www.klaipedos-r.lt/turizmas). Nuo Lankupių iki žiočių Minija yra tinkama laivybai. Ppopuliarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta yra Vilhelmo kanalas. Žvelsos upė tinka ekstremalų vandens turizmą praktikuojantiems turistams. Maršrutas priskiriamas III sudėtingumo kategorijai. Rajonui tenka dalis (102 kv. km) Kuršių marių - didžiausio šalyje gėlo vandens telkinio ir apie 25,7 km ilgio marių pakrantės atkarpa (plačiau apie Kuršių marias teksto sk. 2.2.3 ). Marių pakrančių ir atabrado pobūdis Klaipėdos rajono savivaldybės ribose nėra tinkamas arba mažai tinkamas poilsiavimui. Kuršių marių krantuose morfologiniu požiūriu rekreacijai palankios: atskiros užliejamų pievų ar palvės aikštelės, smėlėti kranto iškyšuliai; palankumą rekreacijai šioje zonoje didina šiltas vanduo, kuris vyrauja didžiąją poilsiavimo sezono dalį; geros ir patrauklios sąlygos žvejybai, tiek nuo kranto tiek ir iš plaukiojimo priemonių ar nuo ledo žiemą. Marios pritraukia didelius vandens turistų bei žvejų mėgėjų srautus, tad pagrindinė problema turi būti ne naujų poilsiautojų paieška, o racionalus marių išnaudojimas rekreacinėms reikmėms. Pagrindinės turizmo vystymo kryptys: vandens turizmo plėtra (plaukiojimas mažaisiais laivais), vandens iškylų organizavimas, vandens trasų priekrantėje įrengimas, licencijuota mėgėjiška žvejyba, nardymo paslaugos, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas) ir t.t. Didžiausią potencialą vystant turizmą visame Klaipėdos regione turi Baltijos jūra. Baltijos jūroje galimos įvairios pramoginės ir sportinės veiklos: iškylos jūroje, kurioms priskiriamos tokios pramogos kaip plaukiojimas laivais, plaukimas kanojomis, baidarėmis, burlentėmis, banglentėmis, burvaltėmis, vandens motociklais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, nardymas, jėgos aitvarų naudojimas, rekreacinė žvejyba, vandens paukščių stebėjimas, mobilių pirčių naudojimas ir t.t. Paplūdimyje tikslinga vystyti aktyvų ir pasyvų poilsį, o apsauginiame paplūdimio kopagūbryje tik pažintines – edukacines veiklas. Visi pajūryje įsikūrę kurortai (Palangos, Šventosios, Neringos) bei svarbiausios rekreacinės zonos (Smiltynės, Melnragės, Girulių ir kt.) yra už Klaipėdos rajono savivaldybės ribų, o visa jai tenkanti pakrantės atkarpa yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje (plačiau apie regioninį parką teksto sk. 2.3.2 ). Gamtinių rekreacinių išteklių naudojimas regioninio parko ribose yra griežčiau reguliuojamas bei turi būti vykdomas remiantis šios saugomos teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais. Rajonas neturtingas tik ežerais, jų yra 3 (Plazės, Kalotės, Kapstato) ežerai , o ir tie patys dėl jų technologinio potencialo (ploto, vandeningumo, pakrančių ir atabrado pobūdžio ir kt.) nėra tinkami arba mažai patrauklūs poilsiavimui. Du ežerai – Plazės ir Kalotės, yra Pajūrio regioniniame parke, kur jų pritaikymą ir naudojimą rekreacijai reguliuoja šio parko apsaugos reikalavimai ir planavimo dokumentai. Kapstato ežeras (42,6 ha) esantis šalia Endriejavo yra svarbus vandens telkinys, tenkinantis vietos gyventojų rekreacinius poreikius. Ežerų trūkumą iš dalies kompensuoja tvenkiniai (Greičiūnų, Vėžaičių, Agluonėnų, Plikių ir kt.), tačiau ir jie dėl mažo rekreacinio talpumo naudotini vietinio lygmens poreikių tenkinimui. Sutvarkius bei šalia įrengus rekreacinę infrastruktūrą ženkliai padidėtų tvenkinių rekreacinis potencialas. Siekiant patenkinti rajono gyventojų trumpalaikio poilsiavimo prie vandens poreikius, svarstytinos Klaipėdos rajone esančių karjerų (Egliškių, Slengių, Dovilų, Šniaukštų, Poškų, Sausių, Žadvainų ir kt.) pritaikymo rekreacinei veiklai (maudymuisi, mėgėjiškai žūklei) galimybės. Rekultivavus 5 km nuo Gargždų miesto esančius žvyro karjerus, šie dirbtini vandens telkiniai tapo patrauklia vietos gyventojų (Gargždų miesto ir Dovilų gyvenvietės) poilsio vieta. Miškai yra antrasis gamtinio kraštovaizdžio veiksnys, lemiantis poilsiavimo galimybes. Miškai pagal poilsiavimo sąlygų technologinį tinkamumą yra skirstomi į: tinkamus poilsiavimui (sausi ir normalaus drėgnumo pušynai); iš dalies tinkamus poilsiavimui (sausi mišrūs bei lapuočių miškai, sausi beržynai, sausi eglynai bei kiti lapuočių miškai ); esamos būklės mažai tinkamus , tačiau perspektyvoje naudotinus poilsiavimui (pušų jaunuolynai); esamos būklės poilsiavimui netinkamus (drėgni mišrūs bei lapuočių miškai, užpelkėję
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 65 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______miškai). Šiuo vertinimo aspektu Klaipėdos rajone vyraujančią miškų struktūrą galima vertinti kaip ne itin palankią poilsiavimui: vyrauja iš dalies tinkami poilsiavimui . Nepaisant to, rajono miškai gerai papildo kitų gamtinių išteklių rekreacinį potencialą ir sudaro palankias sąlygas ekologinio – pažintinio turizmo plėtrai. Tinkamiausi poilsiavimui Klaipėdos rajono miškai, užimantys 220,1 ha (0,6% rajono miškų ploto) yra priskirti specialios paskirties rekreacinių miškų grupei (II B). Pagal funkcinės paskirties ypatumus šios grupės miškai yra dalijami į kelis pogrupius: Miško parkus , skirtus tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikščiojimui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugant šių miškų stabilumą; šie miškai užima 65,8 ha; Miestų miškus , skirtus tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamus medynus; šie miškai užima 18,5 ha; Rekreacinius miško sklypus , skirtus tenkinti visuomenės poreikius trumpam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimams, sportui, stovyklavimui, pritaikant miškus šioms funkcijoms atlikti; šie miškai užima 135,8 ha. Rekreacinių miškų sklaida Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pateikiama 1 brėžinyje „Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Žemėnaudos brėžinys M1:50000‘‘ (pogrupiai plane dėl mastelio smulkumo neišskiriami). Tenka konstatuoti, kad rekreacinių miškų grupei (IIB) Klaipėdos rajone atstovaujami labai negausiai ir akivaizdžiai netenkina vietinių bei atvykstančių poilsiautojų poreikių. Labai svarbus urbanizuotų vietovių gamtinis rekreacinis išteklius yra parkai. Šiandien parkas - miesto bendruomenės psichologinės savijautos bei fizinės sveikatos gerinimo vieta. Didžiausią turizmo potencialą Klaipėdos rajono savivaldybėje turi Gargždų miesto parkas, Priekulės Vingio parkas, Kliošių parkas ir Vėžaičių miestelio parkas. Paminėtieji parkai yra sudėtinė nekilnojamojo kultūros paveldo dalis. Saugomos bei kitos gamtinės teritorijos ir vertybės. Įgyvendinant subalansuotos plėtros principus, saugomos teritorijos tampa labai svarbiu faktoriumi plėtojant sveikatingumo turizmą, ekologinį – pažintinį turizmą, aktyvaus poilsio turizmą, kaimo turizmą. Gamtinių rekreacinių išteklių naudojimas saugomose teritorijose yra griežčiau reguliuojamas bei turi būti vykdomas remiantis šios saugomos teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais. Nemažas saugomų teritorijų kiekis - 11 valstybinių draustinių, Pajūrio regioninis parkas (dalis rajone) parodo gamtinių išteklių potencialą, kurį galima panaudoti turizmo sektoriaus vystymui. Valstybiniai draustinių (iš jų paminėtini - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Svencelės pievų botaninis – zoologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Stemplių kraštovaizdžio draustinis) yra gana perspektyvūs vystant ekologinį – pažintinį turizmą bei edukacinę veiklą, įrengiant pažintinius takus bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Dalyje šių teritorijų pagrindinės rekreacinės vertybės – kraštovaizdis bei vandens telkiniai. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys – ekologinis pažintinis turizmas, įvairios poilsio gamtoje formos, kaimo turizmas. Didelį rekreacinį potencialą turinti saugoma teritorija rajone - Pajūrio regioninis parkas. Dėl parke esančių vertingų gamtinių ir kultūrinių objektų bei dėl kraštovaizdžio estetinės vertės ši teritorija yra labai patraukli turizmo vystymui. Čia galima vystyti ekologinį pažintinį turizmą, pėsčiųjų ir dviračių turizmą, poilsį gamtoje, stovyklavimą gamtoje, taip pat edukacinę veiklą. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra 13 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, kurie yra svarbūs vystant pažintinį turizmą. Klaipėdos rajono saugomose teritorijose, išskyrus Pajūrio regioninį parką, beveik neišvystyta rekreacinė infrastruktūra. Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, visuomenės poreikiams yra vienas iš regioninių parkų bei draustinių steigimo tikslų. Išvystyta rekreacinė infrastruktūra vienas iš būdų reguliuoti lankytojų srautus. . Geoterminiai vandenys. Pajūrio regione, o tame tarpe ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje glūdi unikali gamtos vertybė – Vakarų Lietuvos geoterminio vandens telkinys. Telkinio vandens temperatūra 2 km gylyje, remiantis Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto duomenimis, siekia 80–90 laipsnių pagal Celsijų, 1 km gylyje jo temperatūra siekia 30–45 laipsnius pagal Celsijų. Geoterminio vandens telkinio ištekliai gali būti panaudojami vandens pramogoms ir gydymo procedūroms. Pagrindinės turizmo vystymo kryptys: sveikatinimo paslaugų, balneologijos ir vandens pramogų plėtra. Geoterminė balneoterapija ir rekreacija – viena perspektyviausių sveikatos turizmo sričių, nes šių paslaugų tinklo plėtra susijusi su žmonių poreikiu ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 66 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______išsaugoti ir pagerinti savo sveikatą. Kraštovaizdžio vizualinė struktūra. Kraštovaizdžio vizualinė struktūra vertinama galimo emocinio poveikio žmogui kriterijais: gyvybingumu, raiškumu, įvairumu, individualumu, kompoziciniu harmoningumu, prasmingumu ir kt. Naujausias nacionalinis vizualinio kraštovaizdžio potencialo vertinimo darbas yra kraštovaizdžio vizualinės struktūros analizė, pateikiama Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane. Vadovaujanti Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu, nagrinėjama Klaipėdos rajono teritorija didesne ar mažesne dalimi patenka į kelių Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipų ribas ar su jais ribojasi ( žr. 2.2.1 pav., 2.2.8 lentelę ). Didžiojoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje vyrauja nedidelio estetinio potencialo - neišreikštos vertikaliosios sąskaidos įvairaus pražvelgiamumo erdvių kraštovaizdis ( V0H0; V0H1; V0H2; V0H3. Kiek didesnio estetinio potencialo - nežymios vertikaliosios sąskaidos įvairaus pražvelgiamumo erdvių kraštovaizdis (V1H0; V1H2; V1H3 ) lokalizuojamas vakarinėje (Klaipėdos gūbrio ruožas) ir rytinėje rajono dalyse. Santykinai didžiausio estetinio potencialo - ypač ir vidutiniškai raiškios vertikaliosios sąskaidos pusiau uždarų ir uždarų erdvių kraštovaizdis ( V2H1 ; V2H2 ; V3H2 ) užima palyginti nedidelę rajono teritorijos ploto dalį. Visais atvejais tai yra urbanizacijos nesudarkyti, vaizdingi Akmenos - Danės ir Minijos slėnių ruožai.
2.2.1 pav . Ištrauka iš Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano esamos būklės kraštovaizdžio vizualinės struktūros brėžinio.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 67 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2.8. lentelė . Kraštovaizdžio vizualinė struktūra
Vizualinės Kraštovaizdžio Kraštovaizdžio Vizualinis dominavimas struktūros vertikalioji vizualinė horizontalioji vizualinė kraštovaizdyje tipo indeksas sąskaida (V) sąskaida (H) V0H0 - a Neraiški vertikalioji Vyraujančių uždarų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (lyguminis neperžvelgiamų (miškingų struktūroje išreikštas kraštovaizdis su vieno ar užstatytų) erdvių vertikalių ir horizontalių lygmens videotopais) kraštovaizdis dominančių kompleksas V0H1 - b Neraiški vertikalioji Vyraujančių pusiau uždarų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (lyguminis iš dalies pražvelgiamų struktūroje išreikštos tik kraštovaizdis su vieno erdvių kraštovaizdis horizontalūs dominantai lygmens videotopais) V0H2 - d Neraiški vertikalioji Vyraujančių pusiau atvirų Kraštovaizdžio erdvinė sąskaida (lyguminis didžiąja dalimi apžvelgiamų struktūra be raiškių vertikalių kraštovaizdis su vieno erdvių kraštovaizdis ir horizontalių dominančių lygmens videotopais) V0H3 - c Neraiški vertikalioji Vyraujančių atvirų gerai Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (lyguminis apžvelgiamų erdvių struktūroje išreikštas kraštovaizdis su vieno kraštovaizdis vertikalių ir horizontalių lygmens videotopais) dominančių kompleksas V0H3 - d Neraiški vertikalioji Vyraujančių atvirų gerai Kraštovaizdžio erdvinė sąskaida (lyguminis apžvelgiamų erdvių struktūra be raiškių vertikalių kraštovaizdis su vieno kraštovaizdis ir horizontalių dominančių lygmens videotopais) V1H0 - d Silpna vertikalioji Vyraujančių uždarų Kraštovaizdžio erdvinė sąskaida (banguotasis bei nepražvelgiamų (miškingų struktūra be raiškių vertikalių lėkštašlaičių slėnių ar užstatytų) erdvių ir horizontalių dominančių kraštovaizdis su dviejų kraštovaizdis lygmenų videotopų kompleksais V1H2 - a Silpna vertikalioji Vyraujančių pusiau atvirų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (banguotasis bei didžiąja dalimi apžvelgiamų struktūroje išreikštas lėkštašlaičių slėnių erdvių kraštovaizdis vertikalių ir horizontalių kraštovaizdis su dviejų dominančių kompleksas lygmenų videotopų kompleksais V1H3 - a Silpna vertikalioji Vyraujančių atvirų gerai Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (banguotasis bei apžvelgiamų erdvių struktūroje išreikštas lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis vertikalių ir horizontalių kraštovaizdis su dviejų dominančių kompleksas lygmenų videotopų kompleksai s V1H3 - c Silpna vertikalioji Vyraujančių atvirų gerai Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (banguotasis bei apžvelgiamų erdvių struktūroje išreikštas lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis vertikalių ir horizontalių kraštovaizdis su dviejų dominančių kompleksas lygmenų videotopų kompleksais ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 68 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
V1H3 - d Silpna vertikalioji Vyraujančių atvirų gerai Kraštovaizdžio erdvinė sąskaida (banguotasis bei apžvelgiamų erdvių struktūra be raiškių vertikalių lėkštašlaičių slėnių kraštovaizdis ir horizontalių dominančių kraštovaizdis su dviejų lygmenų videotopų kompleksais V2H1 - c Vidutinė vertikalioji Vyraujančių pusiau uždarų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida – kalvotas bei iš dalies pražvelgiamų struktūroje išreikštas išreikštų slėnių erdvių kraštovaizdis vertikalių ir horizontalių kraštovaizdis su trijų dominančių kompleksas lygmenų videotopų kompleksais V2H2 - b Vidutinė vertikalioji Vyraujančių pusiau atvirų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida – kalvotas bei didžiąja dalimi apžvelgiamų struktūroje išreikštos tik išreikštų slėnių erdvių kraštovaizdis horizontalūs dominantai kraštovaizdis su trijų lygmenų videotopų ko mpleks ais V3H2 - a Ypač raiški vertikalioji Vyraujančių pusiau atvirų Kraštovaizdžio erdvinėje sąskaida (gilių slėnių didžiąja dalimi apžvelgiamų struktūroje raiškūs vertikalių kraštovaizdis su keturių- erdvių kraštovaizdis ir horizontalių dominančių penkių lygmenų kompleksai vi deotop ų kompleksais)
Atlikta svarbiausių gamtinių rekreacinių išteklių apžvalga rodo, kad Klaipėdos rajonas pasižymi vertingais gamtiniais rekreaciniais ištekliais – jame gausūs vandens ištekliai (Baltijos jūra, Kuršių marios, Akmenos – Danės, Minijos kitos upės), miškingos teritorijos, pažintiniam lankymui įdomios saugomos teritorijos. Esami gamtiniai rekreaciniai ištekliai sukuria tinkamas sąlygas vystyti įvairias turizmo rūšis ir formas: sveikatingumo turizmą, dalykinį (konferencijų) turizmą, ekologinį – pažintinį turizmą, vandens turizmą, kultūrinį turizmą, kaimo turizmą, aktyvaus poilsio turizmą, sveikatingumo turizmą ir t.t. Šių išteklių pagrindu rajone plėtotinos ne tik nacionalinės ar regioninės reikšmės, bet ir žemesnių lygmenų (rajoninio, lokalinio) rekreacinės sistemos, nes kiekvienoje rajono seniūnijoje galima rasti patrauklių, rekreacijai tinkamų vietovių ar lankytinų gamtinių vertybių, jose mažiau pasireiškia poilsiautojų koncentracija, tuo pačiu yra daugiau galimybių pilnaverčiam poilsiautojų kontaktui su gamta. Iki šiol svarbiausias rajono gamtinių rekreacinių išteklių problemas formuoja: intensyvus ir vis intensyvėjantis, dažnai stichiškas jų naudojimas – didžiausia apkrova tenka teritorijoms, kuriose pastatyti poilsio namai, įrengtos stovyklavietės; paskutiniaisiais metais itin suaktyvėjęs naujų statybų veržimasis į pačias vaizdingiausias gamtines teritorijas, ypač į Pajūrio regioninį parką ir jo buferinės apsaugos zoną, ir dėl to mažėjanti rekreacinė gretimų teritorijų vertė. Nagrinėjamo rajono atveju aktualus gamtinių rekreacinių išteklių panaudojimo netolygumas (didžiausia apkrova tenka pajūrio zonai), kiti gi ištekliai išnaudojami nepakankamai, netenkina augančių poreikių rekreacinės infrastruktūros plėtra, tame tarpe nesukurta vandens, dviračių, pėsčiųjų takų sistema, nepakankama aptarnavimo bazė, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų juridinis neįteisinimas, problemos susijusios su paviršinių vandenų užterštumu. Per laikotarpį, praėjusį nuo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo buvo parengta visa eilė studijų, nagrinėjančių turizmo ir rekreacijos vystymo galimybes Klaipėdos rajono savivaldybėje. Tai: Regioninė transporto sistemos optimizavimo galimybių studija; Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studija; Gargždų miesto parko vystymo galimybių studija; Vandens telkinių (karjerų) teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai vystyti galimybių studija; Karklės atlasas; Olandų kepurės darnaus naudojimo -išsaugojimo koncepcija; Klaipėdos rajono Turizmo rinkodaros strategija 2016-2021 m.; Pajūrio regioninio parko teritorijos pritaikymo rekreacijai ir turizmui programa 2015 -2025 metams;
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 69 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2.7. Apibendrinimai ir išvados
Žemės gelmių ištekliai
1. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra surasta daugiau nei 80 naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių išteklių plotų, pagrindinės naudingosios iškasenos yra žvyras, smėlis ir žvyras, smėlis, durpės, nafta, gintaras. 2. Daugiausiai išžvalgytų žvyro, smėlio bei žvyro ir smėlio telkinių yra centrinėje, durpių – pietrytinėje, o naftos vakarinėje rajono dalyse; 3. Šalyje veikianti žemės gelmių išteklių tyrimo, naudojimo ir apsaugos sistema nepajėgi apsaugoti nuo problemų, kurios kyla sprendžiant naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo ir ypač tvarkymo (rekultivavimo) klausimus. Klaipėdos rajone šiuo aspektų aktualiausios problemos: paskutiniaisiais metais stebimas suinteresuotumo eksploatuoti naudingąsias iškasenas valstybinių miškų plotuose padidėjimas, ne visais atvejais sprendžiami išeksploatuotų telkinių rekultivavimo klausimai. 4. Klaipėdos rajone požeminis vanduo išgaunamas iš kvarterinių ir pokvarterinių vandeningųjų sluoksnių. Kvarterinėje storymėje išsiskiriami gruntinis ir 5 tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai. Pokvarterinėje storymėje išskiriami kreidos (K), juros (J), permo (P), ir viršutinio devono famenio vandeningoji sistema (D 3fm).
Paviršinio vandens ištekliai
1. Paviršinių vandenų, kuriuos atstovauja Kuršių marios, įvairūs vandentakiai (upės, upeliai), ežerai, tvenkiniai požiūriu Klaipėdos rajono paviršius vienas iš įdomiausių bei savičiausių šalyje. Paviršiniai vandenys rajone užima apie 9% teritorijos ploto. Be to, rajonui tenka 9,2 km ilgio Baltijos jūros pakrantės atkarpa šiaurės vakarinėje rajono teritorijos dalyje. 2. Rajono teritorija patenka į Nemuno baseino - Minijos (66% rajono ploto) ir Jūros (3% rajono ploto) pabaseinių bei Lietuvos pajūrio upių baseino (31% rajono ploto) ribas. Praktiškai visą (97%) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalį užimantys Minijos ir Lietuvos pajūrio upių pabaseiniai priskiriami 4-ajai grupei, kuri sudaro švarių vandenų rezervą, pirmiausia naudotiną rekreacijos tikslams. 3. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais rajono vandens telkiniai yra įtraukti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą: 1 marios, 29 upės; 3 ežerai; 5 tvenkiniai. 4. Dabartiniu metu yra ženkliai sumažėjęs paviršinių vandenų panaudojimas žemės ūkyje, pramonėje, žuvininkystėje, tuo tarpu vis intensyvesnis tampa jų panaudojimas rekreacijoje.
Dirvožemiai
1. Vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas Klaipėdos rajono savivaldybėje 36,46 (vidutinis šalyje 39,1 balai); mažo našumo žemės (iki 32 balo) Klaipėdos rajone sudaro apie 14% nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto; 2. Per paskutinįjį dešimtmetį žemės ūkio naudmenų dalis Klaipėdos rajone mažėjo: nuo 55,7% 2007 m. iki 41,6% 2018 m. 3. Aplinkosaugines su dirvožemio būkle susijusias problemas sąlygoja vandens ir vėjo sukeliamos dirvožemio erozijos paplitimas. Klaipėdos rajone žemės ūkio naudmenų vandens eroduotų dirvožemių dalis nedidelė - tik 2,9%, tuo tarpu vėjo sukeliamai erozijai neatsparių dirvožemių palyginti daug – 18,7%. 4. Erdvinis erozijos paplitimo mastas, lemiamas gamtinių veiksnių, ateityje neturėtų iš esmės keistis, o pačių dirvožemio išteklių likimas labai priklausys nuo bendrosios kraštotvarkos politikos, sėkmingo priešerozinės žemdirbystės plėtojimo, apsauginių želdynų sistemos vystymo.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 70 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Biotos ištekliai 1. Miško žemė Klaipėdos rajone užima 26,5% teritorijos ploto. Pagal miškingumo rodiklį rajonas atsilieka nuo šalies vidurkio (33,2%) bei šiuo požiūriu pirmaujančių šalies rajonų (Varėnos, Švenčionių, Trakų), o Klaipėdos apskrities rajonų savivaldybių tarpe užima antrąją vietą po Kretingos rajono savivaldybės; 2. Per laikotarpį nuo 1993 01 01 iki 2018 01 01 Klaipėdos rajono miškingumas šiek tiek padidėjo - nuo 22,2% iki 26,5%. 3. Klaipėdos rajonas negarsėja medžiojamos faunos ištekliais, tačiau gausūs paviršinio vandens ištekliai sudaro palankias sąlygos vystyti mėgėjišką ir verslinę žuvininkystę. Biotos išteklių (išskyrus medienos) teritorinio ir kiekybinio pasiskirstymo bei naudojimo apskaita vykdoma labai silpnai, duomenų patvirtinančių šių išteklių gausėjimo arba mažėjimo tendencijas nėra. 4. Esamą situaciją biotos išteklių grupėje reikėtų gerinti. Vienas iš svarbiausių uždavinių būtų miškingumo padidinimas, tame tarpe miškų rūšinės bei amžiaus struktūros optimizavimas.
Gamtiniai rekreaciniai ištekliai
1. Klaipėdos rajonas pasižymi vertingais gamtiniais rekreaciniais ištekliais – jame gausūs vandens ištekliai (Baltijos jūra, Kuršių marios, Akmenos -Danės, Minijos ir kitos upės), miškingos teritorijos, pažintiniam lankymui įdomios saugomos teritorijos; 2. Esami gamtiniai rekreaciniai ištekliai sukuria tinkamas sąlygas vystyti įvairias turizmo rūšis ir formas: sveikatingumo turizmą, dalykinį (konferencijų) turizmą, ekologinį – pažintinį turizmą, vandens turizmą, kultūrinį turizmą, kaimo turizmą, aktyvaus poilsio turizmą, sveikatingumo turizmą ir t.t.; 3. Turtingiausia gamtinės aplinkos rekreaciniais ištekliais yra vakarinė savivaldybės teritorijos dalis – čia yra daug rekreacijai tinkamų vandenų akvatorijų, miškų plotų, vietovės pasižymi dideliu vaizdingumu; 4. Kiekvienoje rajono seniūnijoje galima rasti patrauklių, rekreacijai tinkamų vietovių ar lankytinų gamtinių vertybių, jose mažiau pasireiškia poilsiautojų koncentracija, tuo pačiu yra daugiau galimybių pilnaverčiam poilsiautojų kontaktui su gamta; 5. Didelį rekreacinį potencialą turi Pajūrio regioninis parkas, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Svencelės pievų botaninis – zoologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis. Šiose teritorijose tikslinga vystyti ekologinį – pažintinį bei kultūrinį turizmą. 6. Didžiojoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje vyrauja nedidelio estetinio potencialo kraštovaizdis. Santykinai didžiausio estetinio potencialo - ypač ir vidutiniškai raiškios vertikaliosios sąskaidos pusiau uždarų ir uždarų erdvių kraštovaizdis užima tik nedidelę rajono teritorijos ploto dalį (vaizdingi Akmenos - Danės ir Minijos slėnių ruožai). 7. Klaipėdos rajono savivaldybėje aktualus gamtinių rekreacinių išteklių panaudojimo netolygumas (didžiausia apkrova tenka pajūrio zonai), kiti gi ištekliai išnaudojami nepakankamai, netenkina augančių poreikių rekreacinės infrastruktūros plėtra, tame tarpe nesukurta vandens, dviračių, pėsčiųjų takų sistema, nepakankama aptarnavimo bazė, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų juridinis neįteisinimas, problemos susijusios su paviršinių vandenų užterštumu.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 71 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______2.3. Kraštovaizdžio apsauga
2.3.1. Kraštovaizdžio stabilumas
Lietuvoje medžiaginį kraštovaizdžio pamatą formavo daugiausia su buvusiu apledėjimu susiję, o kai kuriose vietose jau po apledėjimo prasidėję geomorfologiniai procesai, kurie veikia ir dabar. Atitinkamų geomorfologinių procesų suformuoti paviršiaus plotai, kurie skiriasi kraštovaizdžio komponentais – gruntu, reljefu, vidaus vandenimis, pažemio oru, dirvožemiu, augalija, gyvūnija ir kitais komponentais, yra vadinami žemėvaizdžiais. Iš devynių Lietuvos teritorijoje išskiriamų žemėvaizdžių tipų, Klaipėdos rajone sutinkami septyni: moreninių, senovinių aliuvinių, prieledyninių ežerinių lygumų, kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų, jūros pakrantinės ir deltinės lygumos bei upių slėnių. Iš rajone vyraujančių lyguminių žemėvaizdžių tipų didžiąją rajono teritorijos ploto dalį užima moreninių lygumų žemėvaizdis su įsiterpiančiais (taip pat lyguminiais) senovinių aliuvinių ar prieledyninių ežerinių lygumų fragmentais. Rajone dominuojantį monotonišką lygumų kraštovaizdį pagyvina gana tankus hidrografinis tinklas – Minijos, Veiviržo, Akmenos – Danės, Žvelsos, Eketės, Smeltaitės, Skinijos, Šalpės, Šiūžmės ir kitų upių bei upelių slėniai, o šiaurės vakarinėje ir rytinėje rajono teritorijos dalyse keli išraiškingesnio ir vaizdingesnio kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų žemėvaizdžio ruožai. Nepaminėti liko du - jūros pakrantinės ir deltinės lygumos žemėvaizdžiai, plytintys vakariniame rajono savivaldybės pakraštyje ir kurie yra unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių mastu. Kiekvienas žemėvaizdžio tipas turi tik jam būdingus gamtinius ryšius, pasižymi skirtingomis sąlygomis žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai, jų atžvilgiu turėtų būti taikomi diferencijuoti kraštotvarkos principai. Klaipėdos rajonui priklauso dalis Baltijos jūros (apie 9,2 km) ir Kuršių marių pakrantė (apie 25,7 km). Ne tik savivaldybės, bet ir visos šalies mastu jūros ir marių krantai, pajūrys ir pamarys yra pats vertingiausias gamtinis resursas. Pagrindinis kultūrinio kraštovaizdžio požymis, apsprendžiantis jo ekologinį stabilumą – žemėnaudos teritorinė struktūra. Būtina pažymėti, kad intensyvūs žemėnaudos kaitos procesai ir neracionali jos struktūra negali užtikrinti gamtinio kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkoje ima reikštis geoekologinės krizės požymiai – dirvožemio erozija, vandenų eutrofikacija, nuotėkio svyravimai, bioįvairovės nykimas, užterštumo didėjimas ir pan. Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ypatingai svarbios daugiamete augmenija padengtos žemės naudmenos - miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai, daugiamečių žolių plotai. Urbanizacijos plėtrai įvertinti atskirose savivaldybėse nustatomas natūralių ir pusiau natūralių teritorijų bei urbanizuotų teritorijų santykis (natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotas padalijamas iš urbanizuotų teritorijų ploto). LR žemės fondo duomenimis (2007 01 01) šis santykis šalyje buvo – 8,2, Klaipėdos apskrityje – 8,7, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 9,1 . Kaimyninėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse: Kretingos raj. – 8,6; Skuodo raj.– 5,4; Šilutės raj. – 14,5, Neringos sav. – 35,4. Per dešimties metų laikotarpį šis santykis visoje šalyje keitėsi natūralių ir pusiau natūralių teritorijų nenaudai (didėjo užstatytų teritorijų plotas), tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės atveju šis pasikeitimas ypač ženklus. 2018 01 01 duomenimis šis santykis šalyje buvo – 7,9, Klaipėdos apskrityje – 6,7, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 5,35. Kaimyninėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse: Kretingos raj. – 7,3; Skuodo raj.– 5,5; Šilutės raj. – 11,5, Neringos sav. – 36,9. Per paskutinius kelis dešimtmečius Klaipėdos rajone vykstančius natūralių ir pusiau natūralių bei urbanizuotų teritorijų santykio pokyčius – stebimas šio santykio sumažėjimas nuo 9,1 (2007 m.) iki 5,3 (2018 m.), reikėtų vertinti kaip probleminius, mažinančius kraštovaizdžio geoekologinį ir estetinį potencialą, naikinančiu kaimiškųjų vietovių kraštovaizdžio tapatybę ir etnokultūrines vertybes bei derlingos dirbamos žemės išteklius, todėl vykstančią žemėnaudos kaitą galima įvardinti kaip vieną didžiausių antropogeninių poveikių kraštovaizdžiui. Aktuali ne tik natūralių ir pusiau natūralių teritorijų mažėjimo, bet ir šių teritorijų sklaidos netolygumo problemą. Užstatomų teritorijų plėtra lokalizuojasi vakarinėje savivaldybės dalyje - daugiausia užstatomos prie Klaipėdos miesto ir magistralinio kelio Kaunas – Klaipėda, arčiau Palangos miesto ir Kretingos rajono esančios teritorijos. Susiklosčiusią padėtį galima vertinti kaip itin nepalankią kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimo požiūriu, nes žemės sklypo savininkai paprastai siekia užstatyti kuo daugiau jam priklausančios teritorijos ir nepaiso visuomenės poreikių bei aplinkosauginių reikalavimų. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 72 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Siekiant kraštovaizdžio gyvybingumo svarbu jo natūralu pobūdį išlaikyti slėniuose, takoskyrose ir kituose svarbiuose gamtinio kraštovaizdžio arealuose (plačiau teksto skyriuje 2.3.4). Geoekologiniu požiūriu ne itin palankus, o kai kurias atvejais ir nepalankus yra miškų išsidėstymas – ryškus jų trūkumas stebimas centrinėje ir visoje vakarinėje (išskyrus dalį Priekulės sen. teritorijos) rajono dalyse. Reikia pažymėti, kad kraštovaizdžio kokybė priklauso ne tik nuo bendro natūralių ir artimų natūralioms teritorijų ploto, bet ir nuo šių teritorijų vientisumo. Tuo tarpu didelėje dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos stebima nepakankama žemėnaudos fragmentacija – natūralios daugiametės augmenijos bei pelkiniais žemėveiksliais nesuskaidytų agrarinių naudmenų plotų vyravimas. Siekiant palaikyti ir stiprinti kraštovaizdžio stabilumą Klaipėdos rajono savivaldybėje perspektyvoje viena iš svarbiausių subalansuoto kultūrinio kraštovaizdžio formavimo krypčių turėtų būti naudmenų biogenizavimas (želdinimas, renatūralizavimas) agrarinėse ar urbanizuotose vietovėse, kraštovaizdžio žemėnaudos struktūros bendrojo mozaikiškumo formavimas arba esamo išlaikymas atsižvelgiant į vietos sąlygas, urbanizacijos plėtros į gamtinio kraštovaizdžio teritorijas reglamentavimas.
2.3.2. Saugomos gamtinės teritorijos
Saugomų teritorijų paskirtis yra išsaugoti gamtos kultūros paveldo kompleksus bei objektus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, darnų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Tokiu būdu saugomos teritorijos yra ypač svarbus kraštovaizdžio ekologinės struktūros formantas ir jos sudėtinė dalis.
Saugomų teritorijų sistemą, remiantis LR Saugomų teritori jų įstatymu, sudaro šios sau gomų teritorijų kategorijos: konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos - rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai; atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos – atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai; ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – ekologinės apsaugos zonos; kompleksinės saugomos teritorijos – valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), įsteigtos ir potencialios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis kar kasas, tačiau jis nėra saugo ma teritorija.
Klaipėdos rajono savivaldybėje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijas atstovauja: 12 valstybinių draustinių. Tai: vertingo gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti skirti kraštovaizdžio – Minijos senslėnio, Veiviržo, Kliošių, tipiškų bei unikalių reljefo kompleksų apsaugai skirtas geomorfologinis – Ablingos; atskirų hidrografinio tinklo elementų ar jų dalių apsaugai skirtas hidrografinis – Graumenos; retoms bei nykstančioms laukinių augalų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti skirtas botaninis – Lužijos, retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti skirtas botaninis – zoologinis – Svencelės pievų, retoms bei nykstančioms žuvų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti skirti ichtiologiniai – Veiviržo, Minijos; tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti skirti telmologiniai – Reiskių tyro, Svencelės; genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti skirtas genetinis – Mažeikių miško beržo draustiniai. Konservacinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos užima 8443,4 ha, t.y. 6,4% rajono teritorijos ploto ir 44,2% rajone esančių visų saugomų teritorijų ploto. Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldybės saugomų draustinių. Likusią didesniąją dalį (apie 55,8% valstybės saugomų teritorijų ploto ir 8,1% rajono teritorijos ploto užima 4 kompleksinės saugomos teritorijos ( 2.3.1 lentelė ). Iš jų dvi - Pajūrio regioninis parkas ir Kuršių marių biosferos poligonas rajone užima nemažą rajono teritorijos ploto dalį, kitos dvi - Kuršių nerijos nacionaliniu parkas ir Vainuto miškų biosferos poligonas įsiterpia labai nedidele ploto dalimi. Pajūrio regioninis parkas yra šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje. Klaipėdos rajone parkas užima 2378,7 ha (tai sudaro 40,7% viso jo ploto). Parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I -2913 ,,Dėl regioninių ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 73 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 ,,Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ yra išsaugoti Lietuvos pajūrio žemyninės dalies kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinės lygumos Placio ežeru, litoralinės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais žemyniniais skardžiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą. Pajūrio regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Pajūrio regioninio parko direkcija. Pajūrio regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes yra skirstoma į konservacinės apsaugos, ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamosios ir krašto apsaugos prioriteto bei parko buferinės apsaugos zonas:
• Konservacinei zonai priskirtos: Plazės gamtinis rezervatas, Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis, Šaipių kraštovaizdžio draustinis, Kalotės botaninis zoologinis draustinis, Karklės botaninis draustinis, Karklės etnokultūrinis draustinis.
• Ekologinės apsaugos prioriteto zonai priskirtos agrarinės teritorijos nepasižyminčios gamtos ar kultūros paveldo vertybėmis, tačiau atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos, funkcijas. Išskirtą bendros ekologinės apsaugos zoną sudaro Karklės -Dargužių – Kalotės agrarinės žemės ūkio naudmenos.
• Rekreacinio prioriteto zonai priskirtos: Karklės, Bendikų ir Kukuliškų rekreacinės teritorijos bei Karklės pliažų zonos.
• Gyvenamosioms funkcinėms parko zonoms priskirtos: Kalotės ir Zeigių gyvenviečių teritorijos.
• Parko buferinės apsaugos teritorijai priskirtos Bruzdeilyno – Grabių – Dargužių – Kunkių –Zeigių – Normantų agrarinės teritorijos iki Palangos plento.
Piečiau Klaipėdos miesto esančioje Kuršių marių dalyje yra įsteigtas Kuršių marių biosferos poligonas (2.3.1 lentelė ). Klaipėdos rajone biosferos poligonas užima 8228,6 ha (tai sudaro 26,4% viso jo ploto). 2009 m. rugsėjo 17 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-549 patvirtintų Kuršių marių biosferos poligono nuostatų III skyriaus 5.1.1 papunktis nurodo, kad visoje Biosferos poligono teritorijoje draudžiama vykdyti ūkinę ar kitą veiklą, jeigu tai pažeistų hidrologinį režimą ir cheminę vandens sudėtį, keistų ar kitaip reikšmingai pablogintų saugomos natūralios buveinės ir rūšių buveinės būklę. Dabartiniu metu ši saugoma teritorija ir joje taikomi apribojimai neturi esminės įtakos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje vykdomai veiklai ir jau įgyvendinamiems projektams. Visos aukščiau pristatytos konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinės ir atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomos teritorijos rajone užima 19113,7 ha arba 14,4 % teritorijos ploto (rodiklis yra artimas vidutiniam šalyje – 17,63%). Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų grupę Klaipėdos rajono savivaldybėje sudaro - 14 objektų, vienas iš jų (Lapiškės akmuo) paskelbtas gamtos paminklu. Pilnas saugomų teritorijų sąrašas, jų plotai ir apsaugos tikslai pateikiami 2.3.1 lentelėje ; valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas 2.3.2 lentelėje ; teritorinė sklaida brėžinyje ,,Esama būklė. Žemės naudojimas“.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 74 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.3.1 lentelė . Valstybės saugomos teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybėje
Plotas, Eil. Pavadinimas ha /dalis Savivaldybė Apsaugos tikslai Nr. rajone 1 2 3 4 5 N a c i o n a l i n i a i p a r k a i 1. Kuršių nerijos 27388,7/ Neringos, Išsaugoti vertingiausią gamtiniu bei kultūrini u požiūriu ...... 25,1 Klaipėdos m., Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Šilutės raj., Europoje kopagūbriu bei etnokultūrinio paveldo vertybes. Klaipėdos raj. R e g i o n i n i a i p a r k a i 2. Pajūrio 5847/ Palangos m., Išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę 2378,7 Klaipėdos raj. ek osistemą bei kultūros paveld o vertybes B i o s f e r o s p o l i g o n a i 3. Vainuto miškų 14687/ Šilutės raj., Išsaugoti Vainuto miškų komplekso ekosistemą, ypač 1,2 Šilalės raj., siekiant išlaikyti juodojo g andro (Ciconia nigra) ir Klaipėdos raj. vapsvaėdžio (Pernis apivorus) populiacijas teritorijoje
4. Kuršių marių 31138,0 / Neringos, Išsa ugoti vertingą Kuršių marių vandens ekosistemą, ypač 8228,6 Klaipėdos m., siekiant išlaikyti: prioritetinę Europos Bendrijos svarbo s Šilutės raj., natūralią buveinę 1150 *La gūnas, Europos Bendrijos svarbos Klaipėdos raj. žuvų ir nėgių rūšių: perpelių ( Alosa fallax ), ožkų ( Pelecus cultratus ), salačių ( Aspius aspius ) buveines, lašišų ( Salmo salar ), upinių nėgių ( Lampetra fluviatilis ) ir kitų saugomų žuvų rūšių, verslinių žuvų neršto vietas ir migracijos kelią; migruojančių paukščių rūšių: mažųjų gulbių ( Cygnus columbianus ), smailiauodegių ančių ( Anas acuta ), didžiųjų dančiasnapių ( Mergus merganser ), mažųjų dančiasnapių (Mergus albellus ), mažųjų kirų ( Larus mintus ), jūrinių erelių (Haliaetus albicilla ) reguliarių sankaupų vietas
K r a š t o v a i z d ž i o d r a u s t i n i a i 5. Minijos 1655,7/ Klaipėdos raj., Išsaugoti raiškų Minijos upės erozinio senslėnio kraštovaizdį senslėnio 1654,8 Šilutės raj. 6. Veiviržo 1777,9/ Klaipėdos raj., Išsaugoti Veiviržo ir Ašvos upių slėnių miškingą kraštovaizdį 691,7 Šilutės raj 7. Kliošių 2618,9 Klaipėdos raj. Išsaugoti pamario lygumos šlapių miškų ir pelkių 2618,9 kraštovaizdį su botaninėmis i r zoologinėmis vertybėmis G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 8. Ablingos 452,5/ Klaipėdos raj. Išsaugoti Endrijavo moreninio kalvagūbrio fragmentą 452,5 H i d r o g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i 9. Graumenos 273,4/ Klaipėdos raj., Išsaugoti negilaus salpinio slėnio stipriai vingiuotą 131,6 Šilutės raj. Graumenos žemupį B o t a n i n i a i d r a u s t i n i a i 10. Lužijos 67,6/ Klaipėdos raj. Išsaugoti pamario smėlio paplūdimių bendrijas su retomis 67,6 halofitinėmis rūšim is bei Kuršių marių pakrantės užliejamas pievas su retais augalais ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 75 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
B o t a n i n i a i – z o o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 11. Svencelės 49,8/49,8 Klaipėdos raj. Išsaugoti meldines nendrinukes (Acrocephalus paludicola) pievų I c h t i o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 12. Veiviržo 1710,1/ Šilutės raj., Išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes 1384,8 Klaipėdos raj. 13. Minijos 2020,9/ Klaipėdos raj., Išsaugoti upėtakių lašišų, šlakių ir žiobrių nerštavietes 525,2 Kretingos, Plungės raj., Šilutė s raj T e l m o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 14. Aukšto tyro 1294,5 / Klaipėdos raj., išsaugoti Žemaičių aukštumos takoskyrinį komp leksą, 0,15 Rietavo teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, augalų bendrijas, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę: švylinį kūlingyną ir kimininį saidryną; aukštąją gegūnę, raudonąją gegūnę, dėmėtąją gegūnę ir baltijinę gegūn ę, kupstinę kūlingę, statųjį atgirį, raistinę viksvą, retažiedę miglę; juodąjį gandrą, mažąjį erelį rėksnį, vapsvaėdį, vištvanagį, sketsakalį, teterviną, jerubę, ger vę, dirvinį sėjiką, didžiąją kuolingą, tikutį, lėlį, paprastąją medšarkę, plėšriąją medšarkę; ūdrą, lūšį, baltąjį kiškį ; pleištinę skėtę; juodąjį piengrybį, geltonąjį piengrybį, tikrąją raudonpintę, skaisčiąją raudonpintę; 3160 natūralius distrofinius ežer us, 6430 eutrofinius aukštuosius žolynus, 6450 aliuvines pievas , 6510 šienaujamas mezofitų pievas, 7110 *aktyvias aukšt apelkes, 7140 tarpines pelkes ir liūnus, 7150 plikų durpių saidrynus, 7160 nekalkingus šaltinius ir šaltiniuotas pelke s, 9010 *vakarų taigą, 9050 žolių turtingus eglynus, 9080 *pelkėtus lapuočių mišku s, 91D0 *pelkinius miškus, 91E0 *aliuvinius miškus; užtikrinti kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir ekologinę pusiausvyrą; vykdyti natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti inform aciją apie biologinę įvairovę 15. Reiskių tyro 4045,7/ Plungės raj., Išsaugoti pelkinį kompleksą Žemaičių aukštumos 47,6 Klaipėdos raj. vakariniame šlaite 16. Svencelės 1206,7/ Šilutės raj., Išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą 813,0 Klaipėdos raj. Svencelės aukštapelkę G e n e t i n i a i d r a u s t i n i a i 17. Mažeikių 5,88 / Klaipėdos raj. Išsaugoti Mažeikių miško karpotojo beržo (Betula pendula miško beržo 5,88 Roth.) populiacijos genetinę įvairovę kintanči os aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga A t k u r i a m i e j i s k l y p a i 18. Kalvių 36,7/36,7 Klaipėdos raj. Apsaugoti gausiausią Lietuvoje upinių žuvėdrų (Stern a hirundo) koloniją jų veisimosi vieto je Viso rajone : 19113,7
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 76 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.3.2 lentelė . Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai Klaipėdos rajono savivaldybėje
Eil. Pavadinimas Vietovė, saugoma teritorija Nr. G e o l o g i n i a i o b j e k t a i 1. Lapiškės akmuo ∗ (riedulys) Vėžaičių sen., Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių g-jos (8 kv.) teritorija, Lapiškės miškas, Minijos senslėnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis 2. Kalniškės akmuo Vėžaičių sen. Kalniškės k. 3. Šernų akmuo Dovilų sen., Šernų k., Kretingos miškų urėdijos Šernų g-jos (25 kv., 5 skl.) teritorija, Šernų miškas G e o m o r f o l o g i n i a i o b j e k t a i 4. Olandų kepurės skardis Kretingalės sen., Karklės k., Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos g-jos (1 kv., 3, 6-7, 12-14 skl.; 2 kv., 1, 3-5, 17 skl.) teritorija, Kukuliškių miškas, Pajūrio regioninis parkas, Olandų kepurės kraštovaizdž io draustinis B o t a n i n i a i o b j e k t a i 5. Svencelės ąžuolas Priekulės sen., Šilutės miškų urėdijos Kintų g-jos (3 kv.) teritorija , Svencelės k. 6. Šernų ąžuolas Dovilų sen., Kretingos miškų urėdijos Šernų g-jos (25 kv.) teritorija, Šern ų miškas 7. Rudaičių ąžuolas Vėžaičių sen., Rudaičių k., Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių g-jos (904 kv., 7 skl.) teritorija, Minijos senslėnio valstybinis krašt ovaizdžio draustinis 8. Lūžgalių ąžuolas ..... 9. Šperberių ąžuolas ..... 10. Vingio parko ąžuolas ..... 11. Trakių vinkšna Kretingalės sen., Trakių k. 12. Ievos Simonaitytės bukas .... 13. Kliošų parko bukas .... 14. Kliošų parko kėnis ....
∗ - Vertingiausi gamtos paveldo objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 ,,Dėl gamtos paminklų paskelbimo” paskelbti gamtos paminklais .
Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane yra teikiamos rekomendacijos dėl perspektyvinės kraštovaizdžio teritorinės apsaugos, atitinkamai pakoreguojant, papildant saugomų teritorijų tinklą ir (ar) steigiant naujus kraštovaizdžio teritorinei apsaugai ir racionaliam naudojimui skirtus teritorinius vienetus. Šios rekomendacijos paliečia ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją. Rekomenduojamos perspektyvinės saugomos teritorijos: Lamatos (Švėkšnos – Veiviržėnų) istorinis regioninis parkas (dalis); Kiškėnų geomorfologinis draustinis; Pylpelkių telmologinis draustinis; Samališkių botaninis draustinis. Kraštovaizdžio plane pateikiamas rekomendacijas, kitus siūlymus saugomų ir kitų teritorijų plėtros klausimais gali įgyvendinti valstybės valdymo ir (ar) savivaldos institucijos, šių teritorijų steigimo pagrindimą, ribas, teritorijų apsaugos ir naudojimo reglamentus nagrinėjant savivaldybės, vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat strateginio planavimo dokumentuose. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų specialiuose planavimo dokumentuose - tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi šių saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys dokumentai, teisinis negatyvių procesų vyksmo ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 77 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______galimybių pristabdymo garantas. Iš rajone esančių saugomų teritorijų parengtus ir patvirtintus tvarkymo planus turi dvi svarbiausios saugomos kompleksinės saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis ir Pajūrio regioninis parkai. Tuo tarpu konservacinės apsaugos prioriteto saugomų teritorijų (draustinių) grupė neturi parengtų tvarkymo planų. Esant tokiai situacijai saugomose teritorijose daug sudėtingiau užtikrinti reikiamą kraštovaizdžio vertybių apsaugą, juo labiau, kad didelė saugomų teritorijų ploto dalis yra privataus sektoriaus žemė, o jos savininkų interesai dažnai nesutampa su gamtosauginiai interesais. Saugomų teritorijų būklei paskutiniuoju metu labiausiai turi įtakos procesai, susiję su žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas, administracinės tvarkos ir atsakomybės bei informacijos nepakankamumas. Aplinkos būklę saugomose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose lemia ir ateityje darys didelę įtaką valstybės tarnautojų, naujųjų žemės ir miško savininkų bei dalies visuomenės egoistiškas požiūris į gamtines vertybes, žemas ekologinės kultūros lygis. Valstybinių gamtosaugos institucijų veikla daugiausia susieta su realaus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo užtikrinimu. Tačiau dėl vykstančios žemės reformos tampa sudėtingesnė šių teritorijų kontrolė, nes didėja smulkių žemės ir miško savininkų skaičius. Priėmus pataisas Žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Lietuvos Respublikos piliečiams įstatyme, buvo grąžinami žemės sklypai vaizdingiausiose vietovėse, kurios dažnai yra saugomose teritorijose arba ribojasi su jomis, o naujieji savininkai inicijuoja planavimo bei techninių projektų, dažnai nesiderinančių su saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo režimu, rengimą. Visi paminėtieji procesai nėra aplenkę ir Klaipėdos rajono saugomų teritorijų. Problematiškiausios šiuo požiūriu yra ir ateityje bus Pajūrio regioninio parko bei jo apsaugos zonos teritorijos, kur ypatingai pasireiškia įvairių asmenų suinteresuotumas turėti didesnį ar mažesnį žemės sklypą kuo arčiau jūros smėlingose natūraliose pievose, toli gražu ne aplinkosauginiais tikslais. Kitose Klaipėdos rajono savivaldybės saugomose teritorijose užfiksuojami pažeidimai daugiausia susiję su draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimais, teršimu ir šiukšlinimu, stovyklaviečių įrengimu nenustatytose vietose, žolės deginimu, brakonieriavimu bei pavieniai savavalės statybos darbų atvejai.
2.3.3. Biologinės įvairovės išsaugojimas
Šalyje egzistuoja gamtinės ir dalinai pakeistos (miškų, pelkių, pievų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, žemyninių smėlynų ir kt.) bei antropogeninės aplinkos (agro-, urbo- ir ruderalinės) ekosistemos. Didžiausią plotą tarp jų užimančios antropogeninės aplinkos ekosistemos dėl savo santykinio skurdumo nevaidina pagrindinio vaidmens biologinės įvairovės palaikyme. Biologinei įvairovei išsaugoti ypatingai svarbūs yra gamtinių ekosistemų - miškų, pelkių, pievų, gėlųjų vandenų biotopai. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų Lietuvoje, su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Ypatingai paskutiniame šimtmetyje nuskurdo natūralių pievų, pelkių augalų bendrijos. Kiek stabilesnė augalijos padėtis išliko miško ir vandens ekosistemose. Didelė rajono teritorijos dalis paveikta sausinamosios melioracijos, transformuoti netgi netinkami žemės ūkiui kai kurių upių slėniai. Dėl intensyvaus žemės ūkio (tręšimo, pesticidų ir herbicidų naudojimo) upių slėniai virto trąšų sankaupų vietomis – ko pasėkoje čia suvešėjo azotą mėgstančių augalų bendrijos, išstumiančios natūralios gamtos likučius. Nepaisant minėtųjų aplinkybių, rajono teritorijoje dar yra nemažai plotų, kuriuose yra sutinkamos vertingiausios biologinės įvairovės požiūriu buveinės su retomis augalų, gyvūnų ir paukščių rūšimis. Labai svarbų vaidmenį saugant biologinę įvairovę atlieka saugomos gamtinės teritorijos (draustiniai, valstybiniai parkai, biosferos poligonai, kurių tarpe nemažai skirtų biologinės įvairovės išsaugojimui. Tai telmologiniai (Reiskių tyro, Svencelės ), botaniniai (Lužijos), botanininiai – zoologiniai (Svencelės pievų), ichtiologiniai (Minijos, Veiviržo) draustiniai, Plazės gamtinis rezervatas, Kalotės botaninis – zoologinis ir Karklės botaninis draustinis Pajūrio regioniniame parke, Kalvių atkuriamasis sklypas, skirti retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 78 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Remiantis ES Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimais Europos Sąjungos šalyse kuriamas bendras specialių saugomų teritorijų ekologinis tinklas "Natura 2000". Jis skirtas palaikyti ir išsaugoti natūralias, pusiau natūralias buveines, nykstančių gyvūnų bei augalų rūšis jų paplitimo vietose. Lietuva tapdama Europos Sąjungos nare įsipareigojo parinkti ir įsteigti paukščių bei natūralių buveinių apsaugai svarbias teritorijas įjungiant jas į „Natura 2000“ tinklą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, į administracines Klaipėdos rajono ribas patenka visa eilė „Natura 2000“ teritorijų. Informacija apie jas pateikiama 2.3.3 – 2.3.4 lentelėse , teritorinė lokalizacija grafinėje dalyje - visuose Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo esamos būklės brėžiniuose.
2.3.3 lentelė . Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) Klaipėdos rajono savivaldybėje
Paukščių Saugomos Plotas Aptinkama europinės Pastabos dėl apsaugai Eil. teritorijos /dalis svarbos saugomų rūšių paukščių apsaugai svarbi Nr. arba jų rajone paukščių, teritorijos svarba svarbios teritorijos teritorija, ES dalys (ha) migruojantiems paukščiams ribų kodas 1. Baltijos jūros Pajūrio 17096,7 Sibirinių gagų (Polysticta Paukščių apsaugai priekrantė regioninio / 2,1 stelleri), klykuolių (Bucephala svarbi teritorija užima LTPALB001 parko dalis clangula), didžiųjų dalį Pajūrio regioninio dančiasnapių (Mergus parko merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos apsaugai 2. Kalvių Kalvių 36,7 / Upinės žuvėdros (Sterna Paukščių apsaugai karjeras atkuriamasis 36,7 hirundo) apsaugai svarbios teritorijos LTKLAB003 sklypas ribos sutampa su patvirtintomis Kalvių atkuriamojo sklypo ribom is 3. Kuršių marios Kuršių marių 6648,2/4 Migruojančių mažųjų gulbių Paukščių apsaugai LTKLAB010 biosferos 807,1 (Cygnus columbianus), svarbios teritorijos poligonas smailiauodegių ančių (Anas ribos sutampa su acuta), didžiųjų dančiasnapių patvirtintomis Kuršių (Mergus merganser), mažųjų marių biosferos dančiasnapių (Mergus poligono ribomis albellus), mažųjų kirų (Larus minutus), jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vietų apsaugai 4. Kuršių nerijos Kuršių nerijos 23859,1 Jūrinių erelių (Haliaeetus Paukščių apsaugai nacionalinis nacionalinio / 25,1 albicilla), ligučių (Lullula svarbios teritorijos parkas parko dalis arborea), dirvoninių kalviukų ribos sutampa su LTKLAB001 (Anthus campestris); patvirtintomis Kuršių migruojančių mažųjų kirų nerijos nacionalinio (Larus minutus) ir upinių parko ribomis, žuvėdrų (Sterna hirundo) išskyrus šio parko ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 79 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
sankaupų vietų Kuršių mariose rekreacinio, ūkinio ir Baltijos jūroje ir žiemojančių komunalinio ir kitos nuodėgulių (Melanitta fusca) ir paskirties prioriteto alkų (Alca torda) sankaupų funkcines zonas. vietų Baltijos jūroje, taip pat paukščių migracinių srautų susilieji mo vietų apsaugai 5. Minijos upės Minijos 2175,4 / Griežlės (Crex crex), tulžių Paukščių apsaugai slėnis ichtiologinio 1081,4 (Alcedo atthis) apsaugai svarbi teritorija užima LTKLAB005 draustinio dalį saugomų dalis, Minijos teritorijų senslėnio kraštovaizdži o draustinio dalis, Minijos upės apsaugos zonos dalis 6. Nemirsetos Pajūrio 150,7 / Dirvoninių kalviukų (Anthus Paukščių apsaugai smiltpievės regioninio 150,7 campestris) apsaugai svarbi teritorija užima LTKREB001 parko dalis dalį saugomos teritorijos 7. Aukštojo tyro Aukštojo tyro 1294,5 / Dirvinių sėjikų (Pluvialis Paukščių apsaugai pelkė telmologinis 0,15 apricaria), tikučių (Tringa svarbios teritorijos LTPLUB003 draustinis glareola) apsaugai ribos sutampa su patvirtintomis Reiskių tyro telmologinio draustinio ribomis 8. Reiskių tyro Reiskių tyro 4045,7 / Dirvijinių sėjikų (Pluvialis Paukščių apsaugai pelkė telmologinis 47,6 apricaria), tikučių (Tringa svarbios teritorijos LTPLUB002 draustinis glareola) apsaugai ribos sutampa su patvirtintomis Reiskių tyro telmologinio draustinio ribomis 9. Svencelės Svencelės 55,0 / Meldinės nendrinukės Paukščių apsaugai pievos pievų 49,9 (Acrocephalus paludicola) svarbi teritorija apima LTKLAB009 botaninis – apsaugai Svencelės pievų zoologinis botaninį – zoologinį draustinis, draustinį ir užima dalį Kintų Kintų botaninio botaninio draustinio draustinio dalis 10. Tyrų pelkė Kliošių 2234,5 / Juodkrūčių bėgikų (Calidris Paukščių apsaugai LTKLAB002 kraštovaizdži 2234,5 alpina), meldinės nendrinukės svarbios teritorijos o draustinis (Acrocephalus paludicola) ribos sutampa su apsaugai patvirtintomis Kliošių kraštovaizdžio draustinio ribomis 11. Vainuto Vainuto 14679,4 Juodųjų gandrų (Ciconia nigra), Paukščių apsaugai ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 80 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
miškai miškų / 1,2 vapsvaėdžių (Pernis apivorus) svarbios teritorijos LTSLUB004 biosferos apsaugai ribos sutampa su poligonas patvirtintomis Vainuto miškų biosferos poligono ribomis
2.3.4 lentelė . Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje
Pastabos dėl vietovių, Vietovės Plotas / atitinkančių gamtinių Eil. pavadinimas dalis buveinių apsaugai Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė Nr. ES kodas rajone (ha) svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ribų 1 2 3 4 5 1. Baltijos jūros 12633,6 / Ribos sutampa su 1170, Rifai; Upinė nėgė priekrantė 2,1 Baltijos jūros LTPAL0001 talasaloginio draustinio ribomis ir Pjūrio regioninio parko Karklės talasaloginio draustinio ribomis 2. Graumena ir 273,4 / Ribos sutampa su 9160 Skroblynai; 6510 Šienaujamos jos slėniai 131,6 Graumenos hidrografinio mezofitų pievos; 9180 Griovų ir šlaitų LTSIU0016 draustinio ribomis miškai; 91E0 Aliuviniai miškai; 9190 Sausieji ąžuolynai; 6270 Rūšių turtingi smilgynai; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos; 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai; 9010 Vakarų taiga; 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 3. Kuršių marios 37909,9/ Kuršių marių dalis 1130, Upių žiotys; 1150, Lagūnos; LTSIU0012 8228,7 Baltijos lašiša; Kartuolė; Ožka; Paprastasis kirtiklis; Perpelė; Salatis; Upinė nėgė 4. Lužijos ir Tyrų 2686,5/ Ribos sutampa su 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai; 6120 pelkės 2686,5 Kliošių kraštovaizdžio Karbonatinių smėlynų smiltpievės; 6410 LTKLA0005 draustinio ir Lužijos Melvenynai; 6430 Eutrofiniai aukštieji botaninio – zoologinio žolynai; 6450 Aliuvinės pievos; 6510 draustinio ribomis Šienaujamos mezofitų pievos; 7120 Degradavusios aukštapelkės; 91D0 Pelkiniai miškai; Kraujalakinis melsvys 5. Minijos upė 1869,9/ Patenka į Minijos Kartuolė; Ovalioji geldutė; Paprastasis LTKLA0007 586,6 ichtiologinį draustinį kirtiklis; Paprastasis kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Ūdra; Upinė nėgė 6. Minijos upės 1620,6 / Ribos sutampa su 3260 Upių sraunumos su kurklių slėnis 1619,8 Minijos senslėnio bendrijomis; 6210 Stepinės pievos; 6430 LTKLA0003 kraštovaizdžio draustinio Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510 ribomis Šienaujamos mezofitų pievos; 8220 Silikatinių uolienų atodangos; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos; 9160 Skroblynai; 9180 Griovų ir šlaitų miškai; ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 81 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
91E0 Aliuviniai miškai; 91F0 Paupių guobynai; Ūdra; Paprastasis kirtiklis; Kartuolė; Paprastasis kūjagalvis; Ovalioji geldutė 7. Pajūrio kopos 425,0 / Patenka į Pajūrio 2110, Užuomazginės pustomos kopos; LTKLA0009 291,9 regioninį parką (dalis 2120, Baltosios kopos; 2130, Pilkosios Nemirsetos, Šaipės kopos; 2170, Kopų gluosnynai; 2180, kraštovaizdžio draustinių Medžiais apaugusios pajūrio kopos; ir Plazės rezervatas). 2320, Pajūrio smėlynų tyruliai; 6210, Stepinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; Pajūrinė linažolė 8. Rietavo 30109,5/ Į šią teritoriją patenka 3160, Natūralūs distrofiniai ežerai; 6450, miškai 6263,2 Reiskių Tyro ir Aukštojo Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos LTPLU0010 Tyro telmologiniai mezofitų pievos; 7110, Aktyvios draustiniai aukštapelkės; 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 7150, Plikų durpių saidrynai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 9010, Vakarų taiga; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9160, Skroblynai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Kraujalakinis melsvys; Lūšis; Ovalioji geldutė; Pleištinė skėtė 9. Svencelės 1206,7/ Ribos sutampa su 7120 Degradavusios aukštapelkės; 3160 pelkė 813,1 Svencelės telmologinio Natūralūs distrofiniai ežerai; 7110 LTKLA0001 draustinio ribomis Aktyvios aukštapelkės; 91D0 Pelkiniai miškai 10. Veiviržo ir 1713,5/ Patenka į Veiviržo Didysis auksinukas; Kraujalakinis Šalpės upės 1389,1 ichtiologinį draustinį melsvys; Ovalioji geldutė; Paprastasis LTKLA0010 (dalis) ir Veiviržo kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Ūdra; Upinė kraštovaizdžio draustinį nėgė (dalis) 11. Veiviržo upės 1729,4/ Ribos sutampa su 2330 Nesusivėrusios žemyninės slėnis 675,3 Veiviržo kraštovaizdžio smiltpievės; 3150 Natūralūs eutrofiniai LTKLA0006 draustinio ribomis ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis; 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis; 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpeivės; 6210 Stepinės pievos; 6410 melvenynai; 6450 Aliuvinės pievos; 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 6530 Miškapievės; 9010 Vakarų taiga; 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 9180 Griovų ir šlaitų miškai; 9190 Sausieji ąžuolynai; 91E0 Aliuviniai miškai; Kraujalakinis melsvys; Pleištinė skėtė; Didysis auksinukas; Ovalioji geldutė
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 82 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Aukščiau pristatytų Europos bendrijos svarbos teritorijų apsauga rūpinamasi valstybiniame lygmenyje, tačiau paskutiniuoju metu vykstantys aktyvūs žemėnaudos kaitos, ne itin sėkmingai reguliuojami gamtinių teritorijų užstatymo bei ūkinės veiklos procesai daro didžiulę žalą ne tik reikšmingiausioms, bet ir visoms kitoms išlikusioms natūralioms bei pusiau natūralioms teritorijoms.
2.3.4. Gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo formavimas
Pagrindinės nuostatos
1. Mūsų šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvinė koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme ir Gamtinio karkaso nuostatuose įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą , gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. 2. Gamtinio karkaso, kaip kraštotvarkinės struktūros, nustatymą formuoja siekiai: 1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingumą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. 3. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Remiantis aukščiau minėta geoekologine koncepciją gamtinį karkasą sudaro: 1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; 3) migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. 4. Pagal svarbą gali būti skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir rajoninės svarbos gamtinio karkaso dalys. Lokaliniame planavimo lygmenyje gali būti skiriami ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso elementai. 5. Gamtiniame karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (stebėsenos) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sudėtį patenkančių žemės naudmenų ūkines kategorijas. Apskritai, gamtinio karkaso teritorijose saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Jam priklausančiose rekreacinės, miškų bei žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 83 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo teritorinė sudėtis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame planuose Įgyvendinant ekologinio kompensavimo sistemos koncepciją, 2002 metais gamtinis karkasas įteisintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, o rengiant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą lokalizuotas stambesniame mastelyje (M 1:50000). Dar stambesniame mastelyje (M 1:25000) Klaipėdos rajono savivaldybės gamtinis karkasas buvo konkretizuotas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane (2015 m.). Šiame specialiajame plane išlaikoma principinė gamtinio karkaso struktūra, nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, ją papildant trūkstamais migracijos koridorių fragmentais bei detalizuojant (patikslinant) gamtinio karkaso ribas. Specialiajame plane teikiamos ribos atitinka kartografinio mastelio (1:25 000) raiškos georeferencines galimybes. Rengiant kitus planavimo dokumentus, šios ribos gali būti tikslinamos pagal tų planų mastelio kartografinės raiškos reikalavimus. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo esamos būklės rengimo etape yra teikiamos dvi gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimo versijos, nustatytos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame planuose. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija pateikiama 3 brėžinyje ,,Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Probleminių situacijų brėžinys M1:50000‘‘. Gamtinio karkaso teritorinę sudėtį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje formuoja: 1. Geoekologinėms takoskyroms Klaipėdos rajono savivaldybės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano versija: 1.1. Europinę svarbą turinčios Baltijos pajūrio geoekologinės takoskyros pakrantinio ruožo fragmentai pačioje šiaurvakarinėje savivaldybės dalyje Karklės apylinkėse (Pajūrio regioninio parko teritorija) bei Kuršių marių akvatorija palei Kuršių nerijos rytinį krantą; 1.2. Nacionalinės svarbos pamario geoekologinės takoskyros ruožo fragmentas Drevernos-Klaipėdos atkarpoje; 1.3. Nacionalinės svarbos Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožo fragmentas Girininkų- Raukų-Ablingos atkarpoje, skiriantis Minijos ir Jūros baseinus; 1.4. Regioninės svarbos Minijos-Dangės (Akmenos) geoekologinės takoskyros ruožo fragmentas Lingių-Lėbartų-Šakinių-Vaitelių atkarpoje, skiriantis Minijos ir Dangės (Akmenos) bei Smeltalės baseinus; 1.5. Rajoninės svarbos Minijos-Veiviržo geoekologinės takoskyros ruožas Ažpurvių-Gelžinių- Medsėdžių-Stirbių ruože, skiriantis Minijos ir Veiviržo baseinus. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano versija : 1.1. Tarptautinės svarbos Pajūrio – Kuršių marių priekrantės žemumų ruožas; 1.2. Rajoninės svarbos Dumpių – Lėbartų – Dauparų – Smilgynų (Smilgynų miškas) Vaitelių miškų ruožas; 1.3. Rajoninės svarbos Ažpurvių – Liekno – Stirbių miškų ruožas; 1.4. Rajoninės svarbos Kelvėtų – Uždvario – Judrenų – Lelinų – Patyrio – Ablingos miškų ruožas. 2. Geoekologiniams migracijos koridoriams Klaipėdos rajono savivaldybės gamtiniame karkase duotajame planavimo lygmenyje priskiriami šie slėnių teritorijų ruožai: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano versija: 2.1. Regioninę svarbą turintis Minijos migracinio koridoriaus ruožas, kertantis savivaldybės teritoriją šiaurės-pietų kryptimi;
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 84 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.2. Regioninę svarbą turinčio Dangės-Tenžės migracinio koridoriaus ruožo fragmentas Kretingalės- Aukštkiemių atkarpoje, kertantis šiaurvakarinę rajono dalį; 2.3. Rajoninės svarbos Veiviržo ir Šalpės migracijos koridoriai, kertantys rytinę rajono dalį; 2.4. Vietinę svarbą turintys Aisės, Upitos, Šlūžmės, Judrės, Smeltalės, Vilhelmo kanalo, Eketės, Žvelsos, Trumpės, Dirsteikos, Skinijos, Agluonos, Piktvardės, Gerdaujos ir Juodupio ir kai kurių kitų smulkesnių upelių migracijos koridoriai. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano versija : 2.1. Regioninę svarbą turintis Minijos upės migracinio koridoriaus ruožas, kertantis savivaldybės teritoriją šiaurės – pietų kryptimi, Pikteikių – Gargždų – Pirekulės atkarpoje; 2.2. Rajoninę svarbą turinčio Danės upės migracinio koridoriaus ruožo fragmentas rajono teritoriją kertantis šiaurės rytų – pietvakarų kryptimi, Egliškių – Kretingalės – Purvalių atkarpoje; 2.3. Rajoninę svarbą turinčio Veiviržo upės migracinio koridoriaus ruožo fragmentas rajono teritoriją kertantis šiaurės - pietų kryptimi, Endriejavo – Veiviržėnų – Šarkiškių atkarpoje; 2.4. Rajoninę svarbą turinčios Šalpės upės migracinio koridoriaus ruožo fragmentas rajono teritoriją kertantis pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi; 2.5. Vietinę svarbą turintys Agluonos, Aisės, Apšriuočio, Balsės, Baukštės, Bonės, Cinkupio, Cypos, Dirsteikos, Drevernos, Drobūkšties, Drūkties, Dumblės, Dūmešies, Eketės, Galupalio, Gargždupio, Gerdaujės, Graumenos, Graužupio, Gruodės, Judrės, Juodupio, Kirnupalio, Kisupės, Klietės, Klišupės, Lašiupio, Lungurio, Pašaltinio, Piktvardės, Purlės, Rąžės, Rikinės, Rokupio, Šalpalės, Šilupio, Šliūžmės, Skinijos, Smeltaitės, Smeltalės, Šveistralio, Švėkšnalės, Trumpės, Upitos, Vėžių upelio, Vinkurės, Vytauto, Žiogupio, Žirgupalio, Žvelsos ir Žvizdrės ir kai kurių kitų smulkesnių upelių migracijos koridoriai. Vietinę svarbą turi ir Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) bei dauguma Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių kanalų, kurių vandenys nuteka į smulkesnes ir didesnes upeles. 3. Vidinio stabilizavimo arealams Klaipėdos rajono savivaldybės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano versija: 3.1. Regioninę svarbą turintys Pažvelsio ir Mikužių-Pėžaičių apylinkių miškų masyvai, 3.2. Rajoninės svarbos Mataičių-Rudgalvių apylinkių miškų masyvai, 3.3. Vietinę svarbą turintys Šernų, Katkų, Samališkių, Lyverių, Brožių ir kitų smulkesnių miškų masyvai, taip pat kai kurie nuotėkio formavimosi zonas sudarantys agrariniai arealai. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano versija : 3.1. Regioninę svarbą turintys Raiskių ir Paalantės miškų masyvai; 3.2. Regioninę svarbą turintys Padumblės, Aisėnų, Piliakalnio ir Šiuraičių miškų masyvai; 3.3. Regioninę svarbą turintys Kelmynės, Liepaičių, Mataičių ir Bareikių miškų masyvai; 3.4. Rajoninės ir vietinės svarbos Lapieniškių, Radailių, Baukštkaralės, Dauparų, Šernų ir Ąžuolijos miškai. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos ribose išskirtos gamtinio karkaso teritorijos, vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano versija, užima 57,6% rajono teritorijos ploto. Struktūriškai gamtinio karkaso teritorijų tarpe vyraujančią dalį (47,8%) sudaro geoekologinės takoskyros, migraciniams koridoriams bei geosistemų vidinio stabilizavimo arealams tenka atitinkamai 17% ir 33,5% gamtinio karkaso teritorijų ploto. 0,9% gamtinio karkaso teritorijų sudaro devastuoti gamtinio karkaso plotai. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano versija, gamtinio karkaso teritorijos užima 57% rajono teritorijos ploto, t.y. 0,6% mažiau nei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano versijoje (2.3.5. lentelė).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 85 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2.3.5 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos (tūkst. ha / %) Klaipėdos rajono savivaldybėje
Klaipėdos rajono savivaldybė (tūkst. ha / %) Gamtinio karkaso sudėtinės dalys Klaipėdos raj. sav. Klaipėdos raj. sav. Pokytis BP (2008 m.) kraštovaizdžio SP (2015 m.) 36,47 36,90 +0,43 GEOEKOLOGINĖS TAKOSKYROS ------27,6% 27, 9% +0,3% 12,99 13,53 +0,54 MIGRACIJOS KORIDORIAI ------
9,8% 10,2% +0,4% 25,54 25,09 -0,45 VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI ------19,3% 19,0% -0,3% 1,26 ..... nevertinta DEVASTUOTI GAMTINIO KARKASO ------PLOTAI 0,9% ...... 76,26 75,52 (-0,74) -0,74 VISAS GAMTINIS KARKASAS ------57,6% 57,0% -0,6%
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame planuose yra nustatytos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (pateikiamos 3 brėžinyje „Stadija. Esamos būklės įvertinimas. Probleminių situacijų brėžinys M1:500000 ‘‘). 1) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, 2) palaikomas ir stiprinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas, 3) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Pirmasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – tai turimas rajono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis. Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų palaipsniui pereinant nuo vyraujančių plynų, prie atvejinių arba grupinių kirtimų. Taip pat veikla susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių panaudojimu. Poilsinis turizmas rekreaciniu požiūriu atraktyviose vietose, bei medžioklė, derinant naudojimo pobūdį su konkrečių teritorijų naudojimo reglamentu. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse, ekologinio - tausojančio žemės dirbimo sistemos diegimas. Smulkiasklypė daržininkystė, sodininkystė, bei kiti alternatyvūs verslai. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sudėtingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti.
Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis. Svarbiausia šių teritorijų naudojimo kryptis yra vidutinio stambumo ir smulkus ūkis su ganyklinės žemdirbystės (pieno ūkiai ir galvijų auginimas), daržininkystės, sodininkystės ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 86 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______specializacijomis. Esami ūkiai palaipsniui turėtų būti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbamų žemių laipsniškai verčiamos į pievas ir ganyklas. Didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida įveisiant apsaugines želdinių grupes bei juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogeninių medžiagų kaupimo - akumuliavimo baseinus). Pageidautinas miškingumo didinimas mažiau našių, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemių sąskaita, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos keliu. Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistuose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško nesubalansuoto žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai sovietinės žemės ūkio didžiojo intensyvinimo politikos rezultatas, ypač palietęs vakarinę Klaipėdos rajono dalyje esančias geoekologines takoskyras, migracinius koridorius bei vidinio stabilizavimo arealus. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu. Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis. Būtinas orientavimasis ir laipsniškas perėjimas prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio su pašarų gamybos, gyvulininkystės, augalininkystė bei sodininkystės specializacijomis. Skatintinas ekologinių ūkių kūrimas. Šiose teritorijose būtinas žemėnaudos sąskaidos didinimas įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas bei grupes ar masyvus, taip pat dirbtinių pelkių ir vandens telkinių formavimas (biogeninių medžiagų kaupimo - akumuliavimo baseinus). Būtų tikslingas teritorijos miškingumo didinimas dirbtinai apželdant ir savaiminės renatūralizacijos keliu, naudojamų mažai našių ir nenaudojamų žemių sąskaita. Šiai zonai būtini dideli žemėnaudos struktūros pakeitimai ir žemės dirbimo sistemos perorientavimo mastai. Dėl intensyvios kraštovaizdžio antropogenizacijos, neapgalvoto ir intensyvaus kraštovaizdį sudarančių komponentų išteklių naudojimo, dabartinis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantis gamtinis karkasas nepilnai užtikrina kraštovaizdžio ekologines funkcijas. Tik šiek tiek daugiau nei pusė gamtinio karkaso teritorijų pasižymi patikima kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcija, likusios gamtinio karkaso dalies funkcionavimas yra ribotas, silpnas arba labai silpnas. Tokia situacija Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdyje ir tuo pačiu gamtiniame karkase susidarė dėl teritorijos intensyvios agrarizacijos, miškų kirtimo bei užstatomų teritorijų plėtros. Rajono gamtinio karkaso teritorijose vyksta intensyvūs žemės naudojimo būdo keitimo inicijavimo procesai. Žemės naudojimo būdo keitimas yra susijęs su naujų ūkininkų ūkio sodybų, gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų atsiradimu, natūralaus ar santykinai natūralaus kraštovaizdžio plotų mažėjimu. Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo planavimo darbų programos 10.6 punktu, sprendinių etape bus integruojami Klaipėdos rajono kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniai, tikslinant gamtinio karkaso, kraštovaizdžio tvarkymo, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo reglamentus . Biologinės įvairovės apsaugos kontekste gamtiniame karkase išskiriamos teritorinės struktūros yra įvardijamos kaip ekologinis tinklas. Tai gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Į jo sudėtį taip pat įeina ir Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, kurį sudaro buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Ekologinis tinklas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje užima apie 47,60% jos ploto ir tai yra apie 10% mažiau nei gamtinis karkasas. Klaipėdos rajono savivaldybės ekologinį tinklą formuoja šie bioekologiniai branduoliai: • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Kuršių marių regiono bioekologinis branduolys, išskirtas Kuršių nerijos nacionalinio parko, Kliošių bei Svencelės valstybinių draustinių bei Kuršių marių, kaip gamtinių buveinių ir paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų komplekso, pagrindu. Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso šiaurrytinė šio branduolio dalis. • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Rytų Baltijos priekrantės bioekologinis branduolys, išskirtas Baltijos jūros talasologinių draustinių bei Pajūrio regioniniame parke esančio Plazės gamtinio rezervato ir dalies Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio draustinių, kaip paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 87 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Natura 2000 teritorijų komplekso, pagrindu. Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso tik rytinis šio branduolio pakraštys (Plazės gamtinis rezervatas ir dalis Šaipių kraštovaizdžio draustinio). • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Veiviržo-Ašvos bioekologinis branduolys, išskirtas Veiviržo kraštovaizdžio ir ichtiologinio draustinių bei gretimų miško masyvų, kaip gamtinių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų komplekso, pagrindu. Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso šiaurinė šio branduolio dalis (Stirnaičių-Bilviečio miškai). • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Kulių bioekologinis branduolys, išskirtas paukščių ir buveinių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų (Rietavo miškai, Reiskių ir Aukštojo tyro pelkės) komplekso, pagrindu. Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso tik pietvakarinė šio branduolio dalis (Vėžaitinės, Margių ir Šakinių miškai). • Europinės svarbos Vainuto bioekologinis branduolys, išskirtas Vainuto miškų biosferos poligono, kaip paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų komplekso, pagrindu. Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso tik šiaurrytinis šio branduolio pakraštys (Kelvėtų miškas). Ekologiniams koridoriams Klaipėdos rajono savivaldybės ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių bei agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai: • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Minijos žemupio bei vidurupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožas Pikteikių-Gargždų-Priekulės-Lankupių atkarpoje. • Europinės (ir nacionalinės) svarbos Veiviržo ir Šalpės-Graumenos slėnių ekologiniai koridoriai. • Europinės svarbos Meškių-Spraudės-Plunkėnų-Judrėnų miškų ekologinio koridoriaus ruožas Stančaičių Judrėnų rytinėse apylinkėse. • Nacionalinę svarbą turintys Aisės, Upitos ir Šlužmės slėninių ekologiniai koridoriai. Buferinėms apsaugos zonoms Klaipėdos rajono savivaldybės ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos: • Europinės ir nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtas Rudgalvių, Pašalpės, Kelmynės, Liepaičių, Kalno, Dauskių ir Mataičių miškų kompleksas palei Veiviržo, Šalpės ir Upitos ekologinius koridorius. • Europinės ir nacionalinės svarbos teritorijų apsaugai skirtas Piliakalnio, Aisėnų, Padumblės ir Ganyklų miškų kompleksas palei Veiviržo ir Aisės ekologinius koridorius. • Regioninės svarbos teritorijų apsaugai skirti Pašerkšnės bei Paaitrės miškų kompleksai. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane taikomas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytas ekologinio tinklo modelis, neatliekant jo konkretizavimo. Įvertinant tai ir aplinkybę, kad ekologinio tinklo formavimo sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, šių bendrojo plano sprendinių koregavimas nebus atliekamas.
2.3.5. Apibendrinimai ir išvados
Kraštovaizdžio stabilumas
1. Klaipėdos rajone dominuojantį monotonišką lygumų kraštovaizdį pagyvina gana tankus ų upių bei upelių slėnių tinklas, o šiaurės vakarinėje ir rytinėje rajono teritorijos dalyse keli išraiškingesnio ir vaizdingesnio kalvotųjų moreninių ežeringų aukštumų žemėvaizdžio ruožai. Vakariniame rajono pakraštyje plyti - jūros pakrantinės ir deltinės lygumos žemėvaizdžiai, kurie yra unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių mastu. 2. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų Lietuvoje – pusę teritorijos ploto (52,4%) užima žemės ūkio naudmenos, didžioji teritorijos dalis paveikta sausinamosios melioracijos, transformuotos daugumos mažųjų vandentėkmių vagos, rajono miškingumas mažesnis už vidutinį Lietuvoje. 3. Per paskutinius kelis dešimtmečius Klaipėdos rajone vykstančius natūralių ir pusiau natūralių bei urbanizuotų teritorijų santykio pokyčius – stebimas šio santykio sumažėjimas nuo 9,1 (2007 m.) iki 5,3 (2018 m.), reikėtų vertinti kaip probleminius, mažinančius kraštovaizdžio geoekologinį ir estetinį
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 88 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
potencialą, naikinančiu kaimiškųjų vietovių kraštovaizdžio tapatybę ir etnokultūrines vertybes bei derlingos dirbamos žemės išteklius. 4. Rajono teritorijoje, o ypač centrinėje, ir vakarinėje jos dalyse susiklosčiusią žemėnaudos struktūrą galima vertinti kaip nepakankamai palankią kraštovaizdžio stabilumo požiūriu – stebimas natūralių ar pusiau natūralių teritorijų, tame tarpe miškų trūkumas, nepakankama žemėnaudos fragmentacija 5. Įvertinant susiklosčiusią situaciją, agrarinių ir technogeninių naudmenų biogenizavimas (želdinimas, renatūralizavimas), kraštovaizdžio žemėnaudos struktūros bendrojo mozaikiškumo formavimas arba esamo išlaikymas atsižvelgiant į vietos sąlygas, urbanizacijos plėtros į gamtinio kraštovaizdžio teritorijas reglamentavimas, perspektyvoje turėtų būti viena iš svarbiausių subalansuoto kultūrinio kraštovaizdžio formavimo krypčių.
Saugomos teritorijos
1. Valstybės saugomų konservacinės apsaugos prioriteto, kompleksinių ir atkuriamosios apsaugos prioriteto saugomų teritorijų skaičius ir jų užimamas plotas per laikotarpį praėjusi nuo Klaipėdos raj. sav. BP parengimo ženkliai padidėjo: nuo 8,5% 2008 m. iki 14,4 % 2017 m., tačiau vietinio lygmens – savivaldybės saugomų draustinių tinklas tebelieka nesuformuotas. 2. Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas Klaipėdos raj. sav. teritorijoje rekomenduojama perspektyvines saugomas teritorijas: Lamatos (Švėkšnos – Veiviržėnų) istorinis regioninis parkas (dalis); Kiškėnų geomorfologinis draustinis; Pylpelkių telmologinis draustinis; Samališkių botaninis draustinis. 3. Saugomų teritorijų būklei labiausiai turi įtakos procesai, susiję su žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas, statybų invazija, administracinės tvarkos ir atsakomybės bei informacijos nepakankamumas. Įvertinant esamą padėtį, didžiausią dėmesį rajone reikėtų skirti reikiamam saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų užtikrinimui, specialiojo planavimo dokumentų rengimui, vietinio lygmens saugomų teritorijų tinklo plėtojimui. 4. Klaipėdos rajono kraštovaizdis vienas iš labiausiai sukultūrintų Lietuvoje, ypatingai nuskurdusios yra natūralių pievų ir pelkių augalų bendrijos. Nepaisant aukšto kraštovaizdžio sukultūrinimo laipsnio rajono teritorijoje dar yra išlikę nemažai plotų, kuriuose sutinkamos vertingiausios biologinės įvairovės požiūriu buveinės su retomis augalų, gyvūnų ir paukščių rūšimis. 5. Svarbų vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojime atlieka Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo ,,Natura 2000“ teritorijos, kurių tinklas persidengia su valstybės saugomomis teritorijomis (draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos poligonai ir kt.). 6. Gamtinio kraštovaizdžio, kaip teritorinės sistemos apsaugos garantija būtų pilnaverčio gamtinio karkaso – kompensacinės ekologinės sistemos su atitinkama reglamentų sistema suformavimas. 7. Siekiant užtikrinti tinkamą gamtinio karkaso teritorijų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi, esamos būklės įvertinimo etape yra atliekama Klaipėdos raj. sav. BP ir Klaipėdos raj. sav. kraštovaizdžio tvarkymo SP ribose nustatytų gamtinio karkaso teritorijų ribų ir tvarkymo krypčių palyginamoji analizė. Šios analizės rezultatais bus remiamasi sekančiuose darbo etapuose tikslinant gamtinio karkaso teritorijų ribas, nustatant jų tvarkymo ir kt. priemones.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 89 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
3. NEKILNOJAMAS KULTŪROS PAVELDAS ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 90 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______3.1. Kultūros paveldo apsauga galiojančiame Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane
Šiuo metu galiojančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje buvo detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Bendrojo plano dalies „Kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga“ tikslas – užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje savivaldybės teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų ir objektų apsaugos užtikrinimui numatytas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Skyriuje „Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga“ buvo nagrinėjami visi teritoriniai kultūros paveldo objektai, atstovaujantys šio Lietuvos regiono kultūrinį paveldą. Visi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bendrajame plane buvo klasifikuojami pagal rūšį: archeologinis, urbanistinio paveldo objektai, statinių kompleksai, statiniai, laidojimo, įvykių vietos. Mažosios Lietuvos regionus atstovauja etnoarchitektūrinės sodybos ir senosios kapinės. Klaipėdos rajono savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, nagrinėjamų bendrajame plane registro sąrašas buvo pateiktas vadovaujantis KPD skelbiamais duomenimis internete. Šiuo metu galiojančio Plano sprendiniai parengti vadovaujantis Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų; Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) bei kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių nacionalinių ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuris įtvirtina principą, kad kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbų veiksnį, įtakojantį vietovės ekonominę plėtrą (1 str. 3 sk, Žin., 2002, Nr. 110-4852). Pateikiami sprendiniai taip pat atitinka tikslus, numatytus Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str.; Žin., 1997, Nr. 19-411). Pateikiami sprendiniai yra siejami su kraštovaizdžio ir gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621)
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 91 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______3.2. Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorinė sklaida kraštovaizdyje
Svarbu paminėti, kad vakarinė Klaipėdos rajono teritorija patenka į Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, pasižymintį išskirtiniu savitumu.
Mažosios Lietuvos etnografiniame regione yra pastebima visai kitokia nei Didžiojoje Lietuvoje senesniųjų pastatų stilistika. Archaiškiausią šio paveldo sluoksnį sudaro medinė liaudies architektūra. Mediniai lietuvininkų pastatai iki pat XX a. pradžios išlaikė etninei kultūrai būdingus bruožus. Įspūdinga trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais ar kitokiais lėkiais. Seniau tikėta, kad lėkiai saugo sodybą nuo blogio. Taip pat būdingas medinių namų apkalimas vertikaliomis lentelėmis, paaukštintos pastogės su mažais langeliais. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bendrajame plane buvo klasifikuojami pagal rūšį: archeologijos, urbanistikos objektai, statinių kompleksai, statiniai, mitologinės vietos, laidojimo, įvykių vietos, monumentai, kiti objektai (lurdai).
Šiuo metu galiojančio bendrojo plano esamos būklės išvadose teigiama: • Gausiausias Klaipėdos rajone yra savitas Mažosios Lietuvos regiono laidojimo vietų paveldas, kuris pasklidęs daugiausia vakarinėje teritorijos dalyje. • Reikšmingiausi kultūriniam kraštovaizdžiui yra piliakalniai, kurie dislokuojasi daugiausia prie Minijos ir Veiviržo upių, atskiri objektai yra įvairiose rajono vietose. Saviti kraštovaizdžio formantai yra ir kiti archeologijos paveldo objektai. • Rajone yra vienas urbanistikos paveldo, statinių ir statinių kompleksų sankaupos arealas – Priekulės miestas. • Dvarų sodybų paveldas nėra gausus. • Rajono vakarinėje (Mažosios Lietuvos) dalyje pasklidęs būdingos šiam regionui architektūros evangelikų liuteronų, o rytinėje (Žemaitiškoje) dalyje – katalikų sakralinių statinių paveldas. • Rytinėje rajono dalyje yra daugiau medinių sakralinių ir kitos paskirties statinių būdingų Žemaitijos regionui.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 92 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
• Rajono savitumą atspindi Priekulės miesto mūriniai pastatai, etnoarchitektūrinės sodybos, Karklės etnoarchitektūrinis draustinis, sodyba – S. Dariaus memorialinis parkas, technikos paveldo objektas – Karaliaus Vilhelmo kanalo kompleksas, Ablingos memorialinis skulptūrinis ansamblis, senosios evangelikų liuteronų kapinės. • Rajono teritorijoje yra dar pilnai neištyrinėtų, neįrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bet potencialių turizmo požiūriu objektų – Molotovo gynybinės linijos statinių. • Rajone vyrauja išlikęs kolūkinis kraštovaizdis su pavieniais istorinių tipų kraštovaizdžio elementais.
Dabartiniu metu Klaipėdos rajono teritorijoje yra 452 nekilnojamųjų kultūros paveldo (NKP) objektų – įskaitant pavienius, kompleksus (į kompleksus įeinantys objektai neskaičiuojami) ir vietoves (Visas sąrašas pridedamas priede Nr.1). Kompleksų yra 58 objektai, vietovių – 1 objektas. Pagal statusą Klaipėdos rajone yra ir atskirai paminėtini 30 kultūros Paminklai (neskaičiuojant į jų kompleksus įeinančių sudėtinių NKP objektų): 1. Laistų, Liliškių piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23767), 2. Antkalnio, Gribžinių piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23769), 3. Eketės, Kalotės piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23771), 4. Skomantų piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23775), 5. Gerduvėnų piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23777), 6. Kalniškės, Gargždų, Anielino piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23779), 7. Šiūparių piliakalnio su gyvenviete kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23806), 8. Veiviržėnų, Vilkių piliakalnio su papiliu piliakalnis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5195), 9. Dieglių senovės gynybinis įtvirtinimas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5171), 10. Žvaginių, Žadeikių piliakalnis, vad. Žvaginkalniu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5172). 11. Dovilų, Gedminų piliakalnis, vad. Gedminų pilimi, Muškalniu, Pelalės kalnu, Pelutės kalnu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5173), 12. Laistų, Liliškių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5175), 13. Norgėlų, Mataičių piliakalnis, vad. Vytauto kalnu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5180), 14. Norgėlų, Lelėnų kapinynas, vad. Švedkapiais (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5181), 15. Girkalių, Ramučių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5183), 16. Daukšaičių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5190), 17. Mockaičių kapinynas, vad. Gintariniu kalnu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5191), 18. Skomantų kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5193), 19. Mockaičių, Šiuraičių piliakalnis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5194), 20. Vyskupiškių piliakalnis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5196), 21. Kvietinių pilkapynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 6187), 22. Veiviržėnų, Dūdinėlių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 6209), 23. Slengių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 13072), 24. Mikužių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 13073), 25. Dvylių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16132), 26. Bareikų kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16133), 27. Šlikių pilkapynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16200), 28. Šernų kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 5171), 29. Aukštkiemių, Plūcių kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16498), 30. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio gimtosios sodybos vieta (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16992).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 93 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Tuo pačiu visi šie objektai, išskyrus Šiūparių piliakalnio su gyvenviete kompleksą (unikalus kodas kultūros vertybių registre 23806) yra Nacionalinio reikšmingumo lygmens NKP vertybės. Valstybės saugomi yra 275 NKP objektai (neskaičiuojant į jų kompleksus įeinančių sudėtinių NKP objektų). Iš jų 8 yra Nacionalinio reikšmingumo lygmens: 1. Lakūno Stepono Dariaus gimtinės ir memorialinio parko kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10968), 2. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 25965), 3. Veiviržėnų, Vilkių piliakalnis su papiliu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 30705), 4. Papilio, Skomantų kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 6206), 5. Jakų, Mozūriškių, Sudmantų senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Piltine (unikalus kodas kultūros vertybių registre 20626), 6. Veiviržėnų žydų žudynių vieta ir kapas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 20666), 7. Mižeikių, Mišeikių pilkapynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 24262), 8. Kalnuvėnų kapinynas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 26637).
3.3. Šiuo metu galiojančio Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatytos priemonės nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai ir naudojimui
Šiuo metu galiojančiame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Rekreacinių teritorijų vystymo ir kultūros paveldo dalyje yra išskiriami kultūros paveldo rūšių teritoriniai prioritetai ir tvarkymo kryptys, kurios pateikiamos kaip Kultūros paveldo vietovių apsaugą, pritaikymą ir naudojimą užtikrinančios valstybinės ilgalaikės programos: Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, Ilgalaikė dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programa, LR Vyriausybės nutarimas: Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo, Kultūrinio turizmo plėtros programa, Klaipėdos rajono medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008-2010 m. programa.
Šiuo metu galiojančio Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai buvo įgyvendinami remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis: • išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą; • stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Klaipėdos rajono kultūros paveldo apsauga realizuojama pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos jas tinkamai naudojant. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų. Objektams ir teritorijoms, kurioms neparengti detalieji ar specialieji planai, būtina juos parengti nustatant ir įteisinant individualius apsaugos reglamentus.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 94 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______3.4. Šiuo metu galiojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu nustatyti sprendinių įgyvendinimo prioritetai
1. Formuojant Klaipėdos rajono savivaldybės perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą prioritetais pripažįstama: 1.1. Rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse, ypač dabar eksploatuojamų žvyro karjerų Agluonėnų rekreaciniame rajone rekultivacija pritaikant juose suformuotus vandens telkinius rekreaciniam naudojimui. 1.2. Numatytų turizmo centrų formavimas ir stiprinimas. 1.3. Funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Karklės-Girulių, Drevernos- Juodkrantės, Judrėnų-Mataičių ir Veiviržėnų-Mockaičių rekreaciniuose rajonuose. 1.4. Svarbiausių regiono rekreacinių rajonų (Šernų, Drevernos-Juodkrantės, Priekulės-Lankupių), įskaitant priemiestinius (Gargždų-Dovilų, Kretingalės-Kretingos, Kairių-Smiltynės) - naudojimo intensyvinimas. 1.5. Vandens turizmo Kuršių mariose aktyvinimas. 1.6. Kurortinės teritorijos statuso siekimas Kukuliškių-Girulių urbanistiniam kompleksui.
2. Vystant Klaipėdos rajono savivaldybės rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą prioritetinėmis kryptimis nustatoma: 2.1. Esamo Pajūrio regioninio parko bei kraštovaizdžio draustinių pažintinio turizmo infrastruktūros kūrimas. 2.2. Numatytų dviračių turizmo trasų sistemos ir jų infrastruktūros formavimas. 2.3. Poilsio kaime (kaimo turizmo) plėtojimas numatytose poilsio vietovėse. 2.4. Minijos ir Veiviržo vandens kelių trasų įsisavinimui reikalingos rekreacinės infrastruktūros sukūrimas. 2.5. Reprezentacinių rajoninės svarbos sportinės-pramoginės arba pažintinės-pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų (parkų, golfo laukų) ženkliai įtakojančių viso rajono (netgi regiono) turistinį konkurentiškumą, kūrimo inicijavimas.
3. Įgyvendinant kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų apsaugą užtikrinančius bendrojo plano sprendinius, išskirti šie kultūros paveldo naudojimo ir apsaugos prioritetai: 3.1. Prioritetą teikti savitam Mažosios Lietuvos regiono kultūros paveldui: statiniams, jų kompleksams, etnoarchitektūros objektams, numatant jų tinkamiausią pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms ir priemones, įgalinančias pritraukti investicijas. 3.2. Prioritetą taip pat teikti archeologinio paveldo – piliakalnių tvarkymui, pritaikant juos lankymui. 3.3. Saugant Priekulės istorinį centrą parengti specialųjį planą – paveldotvarkos projektą, patikslinantį kultūros vertybės ribas ir numatantį teritorijos tvarkybos priemones. Remiantis tyrimais į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti originalios architektūros statinius (sąrašas pateiktas esamos būklės analizės skyriuje). 3.4. Pagrindinis Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas yra kultūros paveldo teritorijų integravimas į krašto gyvenimą, užtikrinant kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms bei apsaugos zonoms teisės aktais nustatytus apsaugos tikslus.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 95 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4. SUSISIEKIMO IR INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 96 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______4.1. Susisiekimo infrastruktūra
4.1.1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos automobilių kelių tinklo plėtra
Svarbiausias Europos Sąjungos tikslas susisiekimo srityje – sistemingai kurti ekonomišką transporto sistemą naikinant barjerus tarp skirtingų susisiekimo rūšių, maksimaliai panaudojant kelių transporto infrastruktūros pajėgumus, optimizuojant eismo srautus, integruojant eismo saugos sprendimus, kuriant naujas intelektualias mobilumo sistemas urbanistinei aplinkai. Taigi, ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai numatomas svarbus vaidmuo kuriant veiksmingą, lanksčią ir saugią susisiekimo sistemą, skatinančią šalies ūkio raidą, ekonominį patrauklumą, užtikrinančią būtiną žmonių mobilumą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją su kitais šalies administraciniais centrais bei užsienio valstybėmis jungs šie svarbiausi automobilių keliai (žr. 4.1.1 pav.): • Pagrindinio TEN-T tinklo kelias IXB transeuropinis koridorius: magistralinis kelias A1 (E85) Vilnius- Kaunas-Klaipėda; • Papildomo TEN-T tinklo kelias: magistralinis kelias A11 (E272) Šiauliai-Palanga; krašto kelias Nr. 168 Klaipėda-Kretinga; • Papildomo TEN-T tinklo kelias: krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda atkarpa su Priekulės aplinkkeliu; magistralinis kelias A13 Klaipėda-Liepoja.
4.1.1 pav. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos BP
Pastarieji du keliai sudaro reikšmingą šiaurės – pietų kryptimi besitęsiantį transporto koridorių, kuris ir ateityje tarnaus tranzitinių srautų judėjimui tarp Latvijos Respublikos ir Karaliaučiaus srities bei poilsiautojų srautų perskirstymui į rekreacines ir poilsines teritorijas vasaros sezono metu. Taip pat parengtas ir patvirtintas specialusis planas Klaipėdos pietinio aplinkkelio, kuris tarnaus transporto srautų judėjimui į Klaipėdos jūrų uostą.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 97 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.1.2 pav. Klaipėdos rajono valstybinės reikšmės kelių tinklas
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos krašto ir rajoninių kelių tinklas atlieka svarbų vaidmenį susisiekimui su seniūnijų bei gretimų savivaldybių centrais. Šis tinklas papildomas nauja jungtimi (4.1.2 pav.) numatant tiesti Dovilų aplinkkelį, kuriuo tranzitinis transportas bus nukreiptas nuo tankiai apgyvendintų teritorijų.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 98 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Atsižvelgiant į aukščiau minėtų valstybinės reikšmės automobilių kelių svarbą bei atliktą transporto eismo intensyvumo analizę, 4.1.1 lentelėje ir 4.1.2 pav. pateikiamas prognozuojamas valstybinės reikšmės keliuose transporto eismo intensyvumas 2017 m.
4.1.1 lentelė. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose ir jo prognozė 2017 metams bei faktas
Eismo Esama Eil. intensyvumas, Prognozė 2017 Kelias kelio Faktas 2017 m. Nr. aut./parą m. reikšmė 2007 A1 (E85) Vilnius- automa- 9124-10393- 10943 – 12689 – 1. 12000-30000 Kaunas -Klaipėda gistr alė 23199 25271 A13 (E272) Klaipėda- magistra- 11045-10929- 13721 – 33273 2. 12000-29000 Liepoja linis 21069 141 Kaunas-Jurbarkas- 5245 – 12447 3. krašto 5442-11123 7000-15000 Šilutė -Klaipėda 4. 166 Plungė -Vėžaičiai kr ašto 3842 5000 3862 5. 168 Klaipėda -Kretinga krašto 8300 -13459 10000 -160 00 8916 – 14460* 197 Kryžkalnis- 1735 6. krašto 1533 2000 Riet avas -Vėžaičiai 7. 216 Gargždai-Kretinga krašto 3113 4500 3765 8. 217 Klaipėda-Jokūbavas krašto 1833 2500 1482 227 Jakai-Dovilai- 5148 – 5183 9. krašto 3883-5833 5000-8500 Laugaliai 228 Dauparai-Gargždai- 4577 10. krašto 5484 6500 Vėžaičiai
*- matavimo postas panaikintas, apskaičiuota proporcingai pagal matavimo postą 12,99 km
Palyginę faktinius duomenis su prognozuotais matome, kad kelyje A13 Klaipėda – Liepoja eismo intensyvumo augimas viršijo prognozuotą. Eismo srautai intensyviai augo Klaipėdos miesto priemiestinėse teritorijose, taip pat kelyje Gargždai – Kretinga, tuo tarpu keliuose, esančiuose toliau nuo Klaipėdos miesto, eismo intensyvumo prieaugis buvo mažesnis arba jo nebuvo. Būtina pabrėžti, kad ekonominės krizės metu srautai ženkliai sumažėjo ir kai kuriuose keliuose 2017 m. nepasiekė 2007 m. lygio ar yra jam artimi (Keliai Nr. 166 Plungė-Vėžaičiai, Nr. 197 Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai, Nr. 217 Klaipėda – Jokūbavas, Nr. 227 Jakai-Dovilai-Laugaliai, Nr. 228 Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai). Remdamiesi KTR „Automobilių keliai“ 13.3 punkto nuostatomis 2, prognozuojame tokį magistralinių ir krašto kelių eismo intensyvumo pokytį laikotarpiui iki 2028 m. (4.1.3 pav.)
2 13.3. ... Kasmetinis eismo padidėjimas nustatomas atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 99 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.1.3 pav.
Didžiausias eismo intensyvumas prognozuojamas tarptautinės reikšmės keliuose A1 (E85) Vilnius- Kaunas-Klaipėda, A13 (E272) Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda, 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- Klaipėda bei krašto kelyje 168 Klaipėda-Kretinga Klaipėdos miesto, reikšmingiausio šalyje transporto centro, link.
4.1.2 lentelėje parodytas intensyviausio eismo (>1000 automobilių per parą) rajoninių kelių VMPEI kitimas 2013 – 2017 m.
4.1.2 lentelė. Klaipėdos rajono intensyviausio eismo rajoninių kelių VMPEI pokytis 2013-2017 m.
Kelio Matavimo 2013 2014 2015 2016 2017 Kelio pavadinimas Nr. vieta, km m. m. m. m. m. 2201 Priekulė -Sakučiai -Ventė 2,9 1073 1459 1503 1565 1645 2202 Klaipėda -Veivir žėnai -Endriejavas 7,4 6568 6531 6729 7011 7369 2202 Klaipėda -Veiviržėnai -Endr iejavas 9,4 5235 5470 5636 4386 46 10 2202 Klaipėda -Veiviržėnai -Endriejavas 12 2825 2952 2130 2219 2332 2202 Klaipėda -Veiviržėnai -Endriejavas 16,8 1483 1404 1393 1361 1457 2203 Dituva -Priekulė -Dreižiai 0,8 - - 6335 6602 6939 2203 Dituva -Priekulė -Dr eižia i 3,3 - - 4080 4251 4468 2203 Dit uva -Priekulė -Dreižiai 6,6 - - 1464 1526 1604 2205 Maciuičiai -Pėžaičiai 4,06 1218 1202 1260 1297 1354 2205 Maciuičiai -Pėžaičiai 7,5 1400 1463 1506 1382 1452 2207 Dreižiai -Agluonėnai 1 4205 4382 4605 ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 100 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Kelio Matavimo 2013 2014 2015 2016 2017 Kelio pavadinimas Nr. vieta, km m. m. m. m. m. 2207 Dreižiai -Aglu onėnai 4,24 1240 1116 1163 1222 2212 Klaipėda -Triušeliai -Kretinga 4,32 7490 7826 8064 8403 13507 2212 Klaipėda -Triušeliai -Kretinga 5,09 2866 3324 3905 4817 5817 2212 Klaipėda -Triušeliai -Kretinga 8,08 1103 1995 2055 2142 2759 2213 Veiviržėnai -Brož iai -Vėžiaičiai 10,7 1065 1161 1195 1244 1307 2213 Veiviržėnai -Brožiai -Vėžiaičiai 12 1259 1316 1481 1542 1621 2213 Veiviržėnai -Brožiai -Vėžiaičiai 16 900 1702 919 958 1007 2217 Klaip ėda -Karklė -Dargužiai 9,1 992 1076 1109 1155 1214 2220 Eglynai -Dauparai 5,5 23 54 2460 2535 2777 2919 2221 Kisin ai -Baičiai -Šniaukštai 1,2 - - 1066 1110 1167 2221 Kisinai -Baičiai -Šniaukštai 3,26 1037 1034 1059 1104 1160 2221 Kisinai -Baičiai -Šniaukštai 6 1195 1230 1283 1348 2228 Dovilai -Baičiai 1,2 2505 2617 2334 2433 2557 Privažiuojamasis kelias prie Kvietinių 2233 nuo kelio Gargždai -Kretinga 0,2 1013 1020 1050 1093 1149 2253 Palanga -Nemirseta -Graudūšiai 6,1 - - 3272 3409 3583
Kaip matome iš lentelės, keliuose Nr. 2212 Klaipėda-Triušeliai-Kretinga, 2202 Klaipėda-Veiviržėnai- Endriejavas VMPEI viršija 7 tūkst. automobilių per parą. Didelis eismo intensyvumas ties Priekule (keliai Nr. 2203 ir 2207) susijęs su Priekulės aplinkkelio įrengimu ir trasų pakeitimu. Vykstančių eismo intensyvumo pokyčių analizė rodo, kad Klaipėdos rajono susisiekimo sistemą galima charakterizuoti taip: • sparčiai auga eismo srautai Klaipėdos miesto kryptimi (ypač sudėtinga padėtis įvažiavime į Klaipėdos miestą ties Jakų sankryža, kurioje piko valandomis formuojasi eismo spūstys) ir Klaipėdos prieigose bei ašyje Gargždai-Kretinga; • lėtai auga eismo srautai kitose rajono savivaldybės teritorijose.
4.1.3 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai numatyti sprendiniai A13 Klaipėda-Liepoja. Klaipėdos miesto Vykdoma: prieigose šį kelią planuojama rekonstruoti iki Kelio ruožas 4-12,1 km rekonstruotas į 4 eismo juostas, keturių eismo juostų, įgyvendinti saugaus įrengta skirtingų lygių sankryža. eismo priemones Parengtas ir patvirtintas „Magistralinio kelio A13 Klaipėda– Liepoja ruožo nuo 12,10 iki 19,20 km rekonstravimo specialusis“ planas numatant panaikinti apsisukimus skiriamojoje juostje, įrengti jungiamuosius kelius, pėsčiųjų viadukus per kelią bei kitas saugaus eismo priemones Jakų sankryžos, jungiančios kelius A1 Vykdoma: Vilnius-Kaunas-Klaipėda, A13 Klaipėda- Įgyvendinama etapais: I ir II etapai užbaigti, III etapas Liepoja, 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- neįgyvendintas Klaipėda, rekonstrukcija į tris skir tingus
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 101 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai numatyti sprendiniai lygius Perspektyvoje iškils realus poreikis sujungti Dalinai vykdoma Klaipėdos pietinį pramonės rajoną su Parengtas ir patvirtintas Pietinės jungties tiesimo tarp automagistrale A1 aplenkiant Jakų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto transporto mazgą. Būsimos kelio trasos koridoriaus detalusis planas. patikslinimui būtina atlikti detalesnę analizę Parengtas ir patvirtintas kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas- ir parengti specialųjį planą įvertinant galimus Šilutė-Klaipėda ruožo 222,52-228,92 specialusis planas, transporto srautus bei žemės naudotojų ir paimta žemė visuomenės poreikiams, parengtas techninis savininkų interesus. projektas. Planavimo procesas trasos nustatymui tarp Dumpių ir A1 kelio nepradėtas Rajoninis kelias Nr. 2217 Klaipėda- Neaktualu. Dargužiai-Susikirtimas su magistraliniu keliu Klaipėdos jūrų uosto bendrajame plane nenumatyta A13 numatomas kaip šiaurinis išvažiavimas šiaurinio išvažiavimo trasa keliu Nr. 2217 iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, tačiau jo kategorijos pakeitimas turi būti išnagrinėtas Pajūrio regioninio parko specialiajame plane, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.
Priekulės aplinkkelis Vykdoma. Įgyvendintas Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas (6,5 km ilgio). Vėžaičių aplinkkelis. Kelio tiesimas esama, Neaktualu. nauja trasa Vėžaičių miestelio bendrajame plane suplanuota aplinkkelio Aplinkkelių trasos turi būti tikslinamos miestų trasa. Eismo srautams augant neženkliai bei esant bendruosiuose, teritorijų specialiuosiuose ar nedideliems transportiniams ryšiams tarp kelių Nr. 197 ir detaliuosiuose planuose Nr. 166 tikslinga numatyti trasą Voveriškių ir Perkūnų gatvėmis jas asfaltuojant. 2015-2020 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje aplinkkelis nenumatytas. Dovilų aplinkkelis. Kelio tiesimas nauja Dalinai vykdoma. trasa. Dovilų miestelio bendrajame plane suplanuota aplinkkelio Aplinkkelių trasos turi būti tikslinamos miestų trasa. bendruosiuose, teritorijų specialiuosiuose ar 2015-2020 metų Lietuvos Respublikos valstybinės detaliuosiuose planuose reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje aplinkkelis nenumatytas. Skirtingų lygių sankryžų įrengimas Dalinai vykdoma: A1 kelyje Judrėnų sankryža rekonstruota. A1 kelyje Kuliškių sankryža 294,9 km nenumatyta A13 kelyje Pajūrio g. sankryža 6,2 km įrengta A13 kelyje 7,14 km Aukštkiemių k. parengti tunelinio pravažiavimo projektiniai pasiūlymai 141 kelio 222,52 – 228,92 km rekonstravimo specialiojo plano sprendiniuose numatyta įrengti skirtingų lygių ar rekonstruoti sankryžas 223,2 km, 226,1 km, 226,2 km, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 102 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai numatyti sprendiniai 227,7 km Žaliojo slėnio“ teritorijos jungtis su Klaipėdos Vykdoma. miesto gatvių tinklu turi būti sprendžiama Papildomai parengta: detaliuoju ar specialiuoju planu. - Kalotės – Purmalių gyvenvietės susisiekimo sistemos ir Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas; susisiekimo brėžinyje pateikiamos ir kelios - Girkalių gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos bei naujos vietinės reikšmės kelių jungtys inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas; Slengų bei aplinkinių kaimų teritorijose ir - Dauparų – Gobergiškės gyvenvietės aplinkos Jakų gyv. Jos numatomos vadovaujantis susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros patvirtintais projektais: vystymo specialusis planas (numatytas jungiamasis palei - „Klaipėdos r. sav. teritorijos dalies, A1 kelią); apimančios Slengų, Mazūriškių, Trušelių, - Ketvergių gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos bei Gindučių kaimus ir gretimos teritorijos inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas; vietovių komunikacinių koridorių ir - Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros specialusis inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas; planas“; - Jakų gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas“. Žvyrkelių asfaltavimo darbai (kaip, pvz., Vykdoma: rajoninio kelio Nr. 2223 Vėžaičiai-Žadeikiai- Asfaltuotų kelių tinklo augimas, esama situacija ir planai iki Endriejavas ir kitų Klaipėdos rajono 2020 m. parodyti 4.1.4 - 4.1.6 pav. savivaldybės teritorijos žvyrkelių asfaltavimo darbai),
4.1.4 pav. Klaipėdos rajono kelių ilgio pokytis pagal dangas 2009 – 2017 m..
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 103 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.1.5 pav. Klaipėdos rajono valstybinės reikšmės kelių dangos (juoda spalva – pagerinta, geltona spalva - žvyras)
4.1.6 pav. 2018-2020 metų žvyrkelių asfaltavimo programa (žalia spalva – 2018 m.; ruda spalva – 2019 m., mėlyna spalva – 2020 m.)
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 104 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Iš viso 2018-2020 m. numatyta asfaltuoti kelius: • 2018 m. Nr. 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai 0,81–6,74 km ir 8,1-11,76 km; • 2019 m. Nr. 2232 Dreižiai-Pėžaičiai 0–7,68 km; Nr. 2208 Pėžaičiai–Švėkšna 5,52–6,93 km; Nr. 2238 Privažiuojamasis kelias prie Rudaičių 0–0,99 km; • 2020 m. Nr. 2223 Vėžaičiai-Žadeikiai-Endriejavas 0,44–2 km; Nr. 2231 Legučiai-Šalpėnai- Judrėnai 5,06–6,04 km.
Kalipėdos rajone intensyviai vykdoma vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstrukcija. Asfaltuotos Užuovėjos, Ramunių, Laukų, Vyšnių, Pievų ir kitos gatvės ar jų atkarpos Gargžduose, Sendvario g. Sudmantuose, Ąžuolų g. Endriejave, Liepų g. Kvietiniuose, gatvės kituose gyvenvietėse, keliai Maciučiai – Ėžaičiai, Agluonėnai – Vanagai ir kt. 2018 m. atliekama: Sodų ir Vingio gatvių Judrėnuose kapitalinis remontas, Aukštkiemių k. Lenkviečių g. rekonstravimas, kelio Klaipėda–Karklė–Dargužiai (Placio g. Karklėje) rekonstravimas; Dovilų seniūnijos kelio Kiškėnai–Lėbartai–Ketvergiai (H. Šojaus g.) rekonstravimas; Priekulės seniūnijos kelio Mickai–Traubiai statyba; Pušų g. tęsinio Gargžduose statyba ir kt.
4.1.2. Automobilizacijos lygis
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje automobilizacijos lygis pastaruosius 10 metų nuolat augo ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį. Augant ekonomikai, spartėjant gyvenimui, didėjant gyventojų pajamoms bei intensyvėjant Klaipėdos raj. savivaldybės konvergenciniams ryšiams su Klaipėdos miestu, kaip itin svarbiu ekonominiu, socialiniu, susisiekimo traukos punktu, iki šiol augo ir mobilumo poreikis. Mobilumas keičiasi kartu su makroekonomikos ir kitais pokyčiais, todėl tikėtina, jog automobilizacijos lygis Klaipėdos raj. savivaldybėje augs dėl didelio Klaipėdos miesto potencialo.
4.1.7 pav. Automobilizacijos lygio kitimas Klaipėdos rajono savivaldybėje. Pastaba: 2014 m. automobilizacijos lygis sumažėjo dėl automobilių perregistravimo
Bendrajame plane buvo prognozuota, kad prisotinimo lygis – 600 automobilių/1000-iui gyventojų bus pasiektas 2019 m. Prielaida nepasitvirtino dėl pradinių duomenų netikslumo. Atsižvelgdami į 2014-2017 m. faktinį automobilizacijos lygio augimą, prognozuojame, kad 2028 m. automobilizacijos lygis rajone sudarys apie 550 automobilių/1000-iui gyventojų ir bus artimas prisotinimo lygiui.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 105 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.1.3. Eismo aptarnavimo infrastruktūra
Lietuvai, kaip tranzito ir turizmo šaliai, svarbu, kad automobilių keliai būtų įdomūs keliauti ir užtikrintų galimybę kelionės metu turistams ir kitiems keleiviams gauti būtinas paslaugas, taip pat ir susisiekimo priemonių techninio aptarnavimo paslaugas. Tam patogiose vietose prie automobilių kelių turi būti tinkamai įrengti eismo aptarnavimo kompleksai: moteliai, svečių namai, kempingai, poilsio aikštelės, kavinės, degalinės ir t. t.
4.1.4 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Degalinės. Įgyvendinta. Klaipėdos rajono savivaldybėje 25 tūkstančius lengvųjų automobilių Šiuo metu yra 17 veikiančių aptarnauja 10 veikiančių degalinių (žr. Teritorijos inžinerinės degalinių infrastruktūros ir susisiekimo brėžinį). STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ taikomą normatyvą – 1 degalinė turi aptarnauti ne daugiau kaip 1500 automobilių – galime priimti ir rajono savivaldybės teritorijai. Pagal tai matome, kad norminio reikalavimo netenkins ne tik prognozuojamas automobilių skaičiaus augimas, bet ir esama situacija, rodanti, jog yra poreikis didesniam degalinių skaičiui. Siekiant užtikrinti tranzito krovininių automobilių eismo aptarnavimą, keliaujančių žmonių turistiniais poilsiniais tikslais bei vietos gyventojų poreikius, ateityje siūloma papildomai įrengti ne mažiau kaip 6 degalines. Patekimas į degalines iš valstybinės reikšmės kelių turi būti sprendžiamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose). Logistikos centras – tai kompleksas įrenginių, paskirstytų transporto Neįgyvendinta: sustabdyta punkte ir užtikrinantis įvairių transporto rūšių bendradarbiavimą vežant 2012 metais buvo parinkta vieta krovinius. Logistikos centru pagal mokslinėje literatūroje pateikiamus Klaipėdos viešajam logistikos apibrėžimus galime vadinti tik tokį įrenginių kompleksą, kuris turi centrui šiaurinėje Draugystės intermodalumo požymius (intermodalinis transportas – tai krovinių geležinkelio stoties pusėje vežimas viename ir tame pačiame krovimo vienete ar transporto Klaipėdos miesto teritorijoje. priemonėje, kuri naudoja paeiliui keletą transporto rūšių, o patys kroviniai, 2014 m. Klaipėdos viešojo keičiant transporto rūšį, nėra perkraunami). logistikos centro projektas Planuojant viešųjų logistikos centrų ir jų infrastruktūros plėtrą, numatomos sustabdytas. Ateityje, įvertinus teritorijos šalia pagrindinių geležinkelių, automobilių, jūros uosto ir kitos situaciją, numatoma priimti transporto infrastruktūros leisiančios užtikrinti intermodalumą. Svarbiausia sprendimą dėl Klaipėdos viešojo logistikos infrastruktūra Klaipėdos apskrityje planuojama prie logistikos centro įkūrimo transeuropinio Rytų–Vakarų IXB transporto koridoriaus. Klaipėdos tikslingumo. apskrities teritorijos bendrajame plane yra numatyta atlikti logistikos centrų sukūrimo apskrities teritorijoje galimybių studiją. Vadovaujantis studijos išvadomis, numatyti teritorijas logistikos centrams steigti. Nagrinėtinos viešųjų logistikos centrų steigimo vietos - teritorija šalia Draugystės geležinkelio stoties, Klaipėdos aerodromo teritorijoje, verslo trikampyje prie Jakų žiedo ir teritorijoje šalia Kretingalės geležinkelio stoties. Numatoma, kad be viešojo logistikos centro, Klaipėdos raj. savivaldybės Vykdoma: teritorijoje kursis tik privataus kapitalo terminalai ir sandėliai (ties Priekule, Privataus kapitalo terminalai ir Vėžaičiais, Dirvupių k.), kadangi intermod alini s transportas gali būti sandėliai veikia Ga rgžduose, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 106 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai konkurencingas lyginant su vežimais kelių transportu tik esant minimaliam Priekulėje, Laistų km., 300 km atstumui. Gobergiškėse, Sudmantuose, Maciuičiuos e ir kt.
Patekimas į logistikos centrus, transporto terminalus iš valstybinės reikšmės kelių turi būti sprendžiamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose).
4.1.4. Viešasis transportas
4.1.4 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Galiojančiame bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai sprendiniai Viešojo susisiekimo paslaugas Klaipėdos raj. Įvyko pokyčiai teigiama kryptimi. savivaldybės teritorijoje teikia 2 pagrindinės įmonės: UAB Klaipėdos rajone keleivius veža UAB „Vežeta“, „Klaipėdos autobusų parkas“ bei UAB „Vežeta“. Dėl UAB „Kintas“ ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis dotacijų stokos UAB „Klaipėdos autobusų parkas vis transportas“. dažniau atsisako maršrutų per Klaipėdos raj. Priemiestiniuose autobusuose galioja ir savivaldybės teritoriją. Daugumą jų perima UAB „Vežeta“ elektroninis bilietas, pavyzdžiui, maršrute ar kitos smulkių vežėjų įmonės. Tačiau tuomet didinami Klaipėda–Ginduliai–Klemiškės–Slengiai– autobusų eismo intervalai, koreguojamos maršrutų Smilgynai. trasos, kas ne visada būna palanku gyventojams. Prioriteto teikimas viešajam transportui susisiekimo Vykdoma: sistemoje atitinka šiuolaikinę planavimo koncepciją, Plečiamas maršrutų tinklas: 2017 m. maršrutų darniąją plėtrą, ir yra vienas šios koncepcijos požymių. skaičius padidintas iki 24 (2014-2016 m. buvo Taigi, viešajam susisiekimui Klaipėdos r. sav. teritorijoje 17). Mokiniams vežti rajono savivaldybė turi 25 numatomas reikšmingas vaidmuo, juolab, kad viešasis geltonuosius autobusiukus. Atskirai finansavimas transportas atlieka svarbų socialinį vaidmenį vežant skiriamas specialiesiems reisams, kuriais moksleivius, socialiai remtinus gyventojus. mokiniai, kurių negali pavežti geltonieji autobusiukai, specialiai vežami į ir iš mokyklos. Keleivių pervežimo autobusais augimas parodytas 4.1.8 pav.
Modernizuojamas keleivinis susisiekimas geležinkeliu sudarys galimybę Priekulės ir Kretingalės gyventojams patogiau pasiekti Klaipėdą (žr. 4.1.5 skyrelį) Žemi viešojo transporto darbo rodikliai bei aukštas Tobulinama. automobilizacijos lygis Klaipėdos raj. savivaldybėje rodo, Viešojo transporto sistema ir darbo rodikliai jog gyventojai nagrinėjamoje savivaldybėje dėl nedidelio ženkliai pagerėjo. Atsiranda perspektyvos atstumo iki Klaipėdos miesto gerokai dažniau naudoja mažinti lengvųjų automobilių naudojimą lengvąjį automobilį ir tikėtina, jog ši tendencija išliks ateityje. Tačiau būtina dėti pastangas šios transporto rūšies darbo Vykdoma. gerinimui atnaujinant transporto priemones, optimizuojant Nuolat tiriamas poreikis, vykdomos gyventojų maršrutinį tinklą, mažinant eismo intervalus. Tam tikslui apklausos. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 107 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Galiojančiame bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai sprendiniai būtina atlikti visos savivaldybės autobusų maršrutinio Klaipėdos miesto strateginiuose dokumentuose tinklo tiriamąjį darbą, kuriame būtų įvertinti konkretūs numatyta sukurti visiškai integruotą regioninę savivaldybės gyventojų susisiekimo poreikiai viešuoju viešojo transporto sistemą, kurioje transportu tarp miestų bei atskirų jų dalių, gyvenamųjų nepriklausomai nuo administracinio teritorijos vietovių, keleivių srautai pagal maršrutus, stotelių ir pavaldumo ir vežėjo nuosavybės formos būtų autobusų apkrovimai, keleivių srautų paros dinamika. galima naudotis bendru elektroniniu bilietu, tikro Tokius tyrimus svarbu atlikti sistemingai siekiant laiku laiko režimu mobiliajame telefone pasižiūrėti reaguoti į iškilusius naujus susisiekimo poreikius ir važiuojančių autobusų tinklą ir t. t. užtikrinti efektyvų viešojo transporto darbą. Taip pat svarbu gerinti viešojo transporto informacinį lygį transporto priemonėse bei stotelėse skelbiant visų maršrutų tvarkaraščius jose bei internete.
4.1.8 pav. Keleivių pervežimo kitimas autobusais Klaipėdos rajono savivaldybėje 2013-2017 m.
4.1.5. Geležinkelių transportas
4.1.5 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Klaipėda – svarbiausias bei didžiausias Lietuvos Respublikos transporto Atlikta/vykdoma centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir 2018 m. pradedamas vakarų. Klaipėdos jūrų uosto potencialo geresnis panaudojimas ir geležinkelio linijos Kaišiadorys- konkurencingumo didinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos Klaipėda elektrifikavimo augimo programos tikslų, todėl Klaipėdos geležinkelio mazgo, kuris projektas, kurį įgyvendinus aprūpina kroviniais Klaipėdos jūrų uostą, plėtrą AB „Lietuvos geležinkeliai“ projektin is gr eitis keleiviniams
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 108 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai laiko vienu kertinių savo strategijos prioritetu. traukiniams padidės iki 160 Su Klaipėdos geležinkelio mazgu glaudžiai susijusios ir dvi geležinkelio km/val. linijos, kertančios Klaipėdos raj. savivaldybės teritoriją: šiaurės vakarinę dalį kertantis tarptautinis magistralinės reikšmės IXB geležinkelių transporto koridorius Kijevas-Minskas-Vilnius-Šiauliai-Klaipėda bei pietvakarinę savivaldybės dalį kertanti regioninės reikšmės geležinkelio linija Klaipėda- Pagėgiai-Radviliškis. Pastaroji naudojama kaip rezervinė geležinkelio šaka, kadangi IXB koridoriaus linijai nebeužtenka pralaidumo sparčiai augantiems krovinių srautams. Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sąveikos svarbą rodo tai, jog apie 70 proc. per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių yra vežami geležinkeliais. Todėl net ir ekonominio sunkmečio periodu vykdomi anksčiau numatyti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros projektai (geležinkelio kelių ir kelynų rekonstrukcija bei tiesimas) panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros 2008-2015 m. programoje numatyti Klaipėdos stoties, Pauosčio kelyno, „Draugystės“ ir Rimkų stočių modernizavimo ir plėtros projektai. Rimkų stotyje numatyta ilginti kelius, nes, atgabenus krovinius iš „Draugystės“ geležinkelio stoties, perkabinamas lokomotyvas ir ilgam uždaromas vienas iš pagrindinių Klaipėdos miesto automobilių išvažiavimo kelių. Didelės investicijos numatytos „Draugystės“ geležinkelio stotyje: ją rekonstruojant planuojama pakloti du naujus priėmimo kelius, pailginti dabartinius, o svarbiausia – bus įrengtas naujas įvažiavimas į „Draugystės“ geležinkelio stotį iš linijos Klaipėda-Pagėgiai-Radviliškis. Įgyvendinus šį sprendinį bus „nukrautas“ traukinių judėjimas per Klaipėdos ir Rimkų geležinkelio stotis, rečiau bus uždaroma pervaža. Taigi, rekonstruodama krovinių gabenimo į uostą kelius, AB Atlikta. „Lietuvos geležinkeliai“ išsaugos ir rezervinį kelią Klaipėda-Pagėgiai- Abu projektai įgyvendinti. Radviliškis. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje 2011 m. planuojama Nuo 2018-10-01 atnaujinamas rekonstruoti Klaipėdos - Pagėgių geležinkelio linijos kelius. Rekonstravimo keleivių vežimas moderniais metu bus atlikta viršutinės kelio konstrukcijos (iešmų, bėgių, pabėgių, traukiniais ruože Klaipėda- skaldos) keitimas nauja, pervažų signalizacijos įrenginių pertvarkymas. Šilutė. Numatyta, kad Taip pat 2010-2011 m. planuojama šioje geležinkelio linijoje rekonstruoti Klaipėdos rajone traukinys stos geležinkelio kelio statinius: akmenų ir plytų mūro arkinį tiltą per Smeltalės Pagėgių geležinkelio stotyje. upę (už Rimkų geležinkelio soties, Laistų gyvenvietė) ir metalinį tiltą per Perkaso upę Rimkų-Vilkyčių tarpstotyje. Projektuose numatomas esamos linijos modernizavimas atliekant konfigūracijos korekcijas, kelio komponentų atnaujinimą ir sankasos sutvarkymą siekiant išvystyti 120 km/val. greitį: - Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas - Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenis (2009-04-16 raštas Nr. 2-1497) Įvykdyta/neaktualu. 4.4.1 lentelėje pateikiami Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybių teritorijose Projektai įgyvendinti Klaipėdos šiuo metu vykdomi ir numatomi įgyvendinti geležinkelių plėtros ir m. teritorijoje modernizavimo projektai: Klaipėdos stoties pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, Papildomo įvažiavimo iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną įrengimas, Rimkų stoties kelyno rekonstrukcija, Geležinkelio kelio Nr.54 rekonstrukcija, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 109 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Garsą slopinančių sienučių Klaipėdos stotyje įrengimas, Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija, Draugystės stoties Perkėlos kelyno rekonstrukcija, Geležinkelio viaduko per Varnėnų g. Klaipėdoje rekonstravimas/įrengimas, Anglinės EC rekonstrukcija, Klaipėdos stoties Pauosčio kelyno rekonstrukcija, Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija, Antrojo geležinkelio kelio EC ir Nemuno kelyno EC Klaipėdoje įrengimas
Galimybė Klaipėdos rajone plėsti geležinkelio infrastruktūrą po Neatlikta planuojamojo laikotarpio, suderinti regiono viešuosius interesus su pervežimų geležinkeliu verslo plėtros tikslais nagrinėjama Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane numatomose parengti geležinkelio infrastruktūros plėtros Klaipėdos apskrityje galimybių st udijo se. Mobilaus ryšio GSM-R įrenginiai numatomi: Įvykdyta/neaktualu. Klaipėda - 21º8'6,98''E; 55º43'14,19''N; bokšto aukštis 30 m; Įrenginių vieta yra Klaipėdos Pauostis - 21º6'11,78''E; 55º44'16,99''N; bokšto aukštis 30 m; m. teritorijoje Giruliai - 21º5'44,02''E; 55º46'8,48''N; bokšto aukštis 30 m; Draugys tė - 21º11'32,16''E; 55º38'45,92''N; bo kšto aukštis 30 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastaraisiais metais investuoja nemažai lėšų į Vykdoma. šiuolaikinę transporto infrastruktūrą, naujas technologijas, traukinių Prognozė ne visai pasitvirtino, modernizavimą, saugumo užtikrinimą siekiant patenkinti vartotojų stebimas geležinkelių lūkesčius, tačiau tikėtina, jog dėl didėjančios konkurencijos su automobilių transporto populiarėjimas.2017 transporto vežėjais, padidintų keleivių vežimo vietiniais maršrutais tarifų bei m. lyginant su 2015 m. vidaus kitų objektyvių priežasčių geležinkelių transportas ir ateityje nusileis kitoms keleivių vežimas geležinkelių transporto rūšims kelionės trukmės bei komforto atžvilgiu. transportu Lietuvoje išaugo 12 proc. Pokyčiai rodo, kad geležinkelių transportas yra perspektyvus, tikslinga svarstyti priemiestinių stotelių skaičiaus didinimo g alimybes
4.1.6. Vidaus vandens transportas
Vandens transportas yra saugus, sąlyginai pigus ir gali teikti aukšto komforto paslaugas, tačiau kelionės trukmė plaukiant laivu yra didesnė nei kitų transporto rūšių. Todėl tikėtina, kad vidaus vandenų transportu žmonės keliaus poilsiniais, pramoginiais ir pažintiniais tikslais.
4.1.6 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki Minijos upės besitęsiantis 22 km Vykdoma. ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas yra vienintelis Klaipėdos raj. savivaldybės Atidarytas Lankupių šliuzas teritorijoje valstybinės reikšmės vandens kelias. Įrengti geresnį įplaukimą iš sudarė galimybę kanalu Kuršių marių į Drevernos upę paskatintų Vilhelmo kanalo pritaikymas naudotis ne tik baidarėmis, bet turizmo reikmėms ir 20-30 žmonių talpinančiais Kitas valsty binės reikšmės vandens kelias Minijos ž iotys -Lankupiai baigiasi laivais ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 110 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai ties pietine savivaldybės teritorijos riba – Lankupių kaimu. Šiuo metu Karaliaus Vilhelmo kanalas yra populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta. 2008 m. rudenį atidaryta Drevernos prieplauka, kurioje įrengta 30 laivų Vykdoma. švartavimo vietų, galės priimti ir mažos gramzdos motorinius laivus arba Farvaterio gilinimas pagal BP jachtas su pakeliamu kyliu. Sparčiai suplanuotos ir statytos pamario pasiūlymus neįgyvendintas, verslininkų turistinės prieplaukos (Šturmų, Ventės ir kt.) turėjo garantuoti ir tačiau atidarytas reguliarus užsieniečių antplūdį, tačiau juos stabdo pernelyg maži gyliai – jūrinėmis keleivinis susisiekimas keltu jachtomis plaukioti yra seklu tiek mariose, tiek ir palei Kuršių neriją einančiu maršrutu Dreverna – laivybos keliu. Drevernos upės žiotys taip pat yra pernelyg seklios – Juodkrantė – Dreverna nuo įplaukimo iš Kuršių marių kanale gylis tėra 1,1 m, o jūrinėms jachtoms birželio 1 iki rugsėjo 2 d. reikalingi 2,5 m. Taigi, norint skatinti vandens turizmą, Kuršių mariose būtina atlikti farvaterio gilinimo ir žymėjimo darbus palei žemyninį krantą, kuris jungtų Dreverną, Svencelę, Kintus, Šturmus su farvateriu, einančiu palei Kuršių nerijos krantą. . Vidaus vandens kelių direkcijos atlikti batimetriniai matavimai nuo Lankupių iki Klaipėdos parodė, jog Vilhelmo kanalo gylis yra didesnis nei 2 m, vadinasi yra puikios galimybės išsprendus problemines įplaukimo ir išplaukimo iš kanalo vietas, pritaikyti šį valstybinės reikšmės vidaus vandens kelią pramoginei laivybai. Stingant lėšų, pirmiausia galima būtų laivybą pradėti Vilhelmo kanale nuo Lankupių iki Drevernos upės į Kuršių marias. Šis maršrutas gerokai pagyvintų turizmą Nemuno žemupyje ir Kuršių mar iose.
4.1.7. Oro transportas
4.1.7 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės nebeliko pasų kontrolės, o tai Situacija nepasikeitė, reiškia, kad aviacijos mėgėjai ir profesionalai galės naudotis besiplečiančiu privažiavimas užtikrinamas. mažų aerodromų tinklu negaišdami laiko tarptautiniuose oro uostuose, kur tekdavo mokėti ir didelius mokesčius. Lietuvoje ilgainiui turėtų atsirasti 2023 metais nustos galioti aerodromų tinklas, pasiruošęs priimti aviacijos turistus (panašu į kempingų sutarties su privačiu savininku sistemą), kai apsistojęs vienoje vietoje, kitą dieną turistas galės vykti į kitą sąlyga, kad 25 metus turi būti aerodromą. Visa tai Klaipėdos aerodromui, įsikūrusiam 7 km į rytus nuo užtikrinama aviacinė veikla. Klaipėdos miesto centro, Dirvupių k, padės integruotis į Lietuvos bei Jeigu savininkas nuspręs tarptautinio sporto, turizmo ir verslo pramogų tinklą. Nedidelis atstumas iki netęsti aviacinės veiklos, Klaipėdos miesto, patraukli rajono gamtinė aplinka leis sujungti turizmo ir tikslinga svarstyti teritorijos bendrosios aviacijos galimybes plečiant taip pat ir poilsio, kultūrinės numatymą kitoje Klaipėdos infrastruktūros tinklą. rajono vietoje. Aerodromas priklauso ypatingų statinių kategorijai, jo naudojimas susijęs su poveikiu aplinkai bei aplinkos poveikiu skrydžių saugai. Todėl 2007 metais buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos aerodromo sanitarinių apsaugos zonų ribų specialusis planas, kuriame nustatytos aerodromo apsaugos (AZ) ir sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), reglamentuojančios objektų statybą. Šie veiklos apri bojimai (AZ ir SAZ) parodyti ir Klaipėdos raj. savivaldybės ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 111 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Planuojamame laikotarpyje Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai įgyvendinti sprendiniai teritorijos bendrojo plano Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos brėžinyje. Aerodromo pasiekiamumą ir integraciją į Klaipėdos raj. savivaldybės bei Klaipėdos miesto susisiekimo sistemas ir ateityje užtikrins šalia besitęsiantis tarptautinės reikšmės automobilių kelių koridorius A1 (E85) Vilnius -Kaunas -Klaipėda.
Klaipėdos raj. savivaldybės gyventojai tolimajam susisiekimui oro transportu naudosis tarptautiniais Palangos, Kauno oro uostais.
4.1.8. Bevariklis transportas
Bevariklis transportas turi būti skatinama susisiekimo rūšis dėl jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Bevariklis transportas yra universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemonė, turinti prioritetą mažesniuose miestuose, gyvenamose vietovėse bei rekreacinėse teritorijose.
4.1.8 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai Bevariklis transportas ateityje turi užimti svarbias pozicijas tiek Vykdoma. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos susisiekimo Dviračių takų tinklo ilgio pokyčiai Klaipėdos sistemoje, tiek ir vystant rekreacinės infrastruktūros tinklą, raj. sav. teritorijoje: juolab, kad savivaldybėje tam yra palankios gamtinės sąlygos. 2013 m. – 9 km; Dviračių takų tinklą būtina plėtoti apjungiant Klaipėdos rajono 2014 m. – 10 km; savivaldybės bei jos miestų ir gretimų savivaldybių teritorijų 2015 m. – 11,7 km trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius 2016 m – 14,7 km darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų 2017 m – 14,7 km objektus. Paskutiniais metais nutiesti dviračių takai Bevariklio transporto takų tinklas turi būti kuriamas palei kelią Gargždai-Dovilai (2,6 km ilgio), vadovaujantis ne tik funkcionalumo, ekologiškumo, bet ir palei kelią Nr. 2217 Klaipėda-Karklė- eismo saugumo principais, t. y. pagrindinės dviračių trasos turi Dargužiai ruože 8,6 – 11,7 km, Gargžduose būti apšviestos, pažymėtos kelio ženklais, rodyklėmis. palei Vyturių gatvę (1,76 km ilgio) ir kt. Užmiesčio teritorijoje bevariklio transporto trasos turi būti Artimiausiu metu numatyta nutiesti dviračių tiesiamos už kelio juostos ribų atsižvelgiant į kraštovaizdžio taką kelio Nr. 226 atkarpoje Gargždai- ypatumus, taikant reikalingas gamtosaugines priemones, Kalniškė (1,12 km ilgio) įrengiant apšvietimą, vandens nutekėjimo griovius, pralaidas Tačiau vientisa dviračių takų sistema nėra bei kanalizaciją, pažymint reikiamais kelio ženklais bei sukurta. laikantis kitų projektavimo normomis nustatytų reikalavimų. Klaipėdos raj. savivaldybės teritorijos dviračių takų tinklas pateiktas Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 112 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______4.2. Energetikos infrastruktūra
Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane iki 2020 metų prioritetas teikiamas aplinkos apsaugos užtikrinimui ir efektyviam atliekų tvarkymui bei inžinerinių tinklų atnaujinimui ir plėtojimui, kur didžiausias dėmesys skiriamas • nuoseklios viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo inžinerinių sistemų plėtros užtikrinimą; • rajono gyventojų aprūpinimą kokybišku, viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu; • lietaus kanalizacijos tinklų ir įrenginių atnaujinimui ir plėtrai; • energetikos sistemų modernizavimui ir plėtojimui.
4.2.1. Elektros energijos tiekimas
Nors galiojančiame Klaipėdos rajono bendrajame plane buvo numatomas elektros energijos panaudojimo mažėjimas, elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ duomenimis, lyginant su 2016 metais, galutinis elektros energijos suvartojimas padidėjo 2,8 proc. (4.2.1 pav.), o bendrasis elektros energijos suvartojimas padidėjo 2,6 proc. Tai didžiausias bendras elektros energijos suvartojimas per visą dešimtmetį. Kaip ir 2016 m., taip ir 2017 m. didžiausias elektros energijos suvartojimo augimas buvo užfiksuotas žemės ūkio ir pramonės sektorių (atitinkamai 4,4 ir 3,9 proc.). Pramonės sektorius sudaro didžiausią galutinio suvartojimo dalį. Gyventojų sektoriaus elektros energijos suvartojimo augimas siekė 2,3 proc., aptarnavimo sektoriaus augimas 1,8 proc., o transporto – 0,1 proc. mažesnis nei 2016 m. Atitinkamai, pastarasis sektorius pasižymi mažiausia galutinių elektros energijos suvartojimo dalimi (0,1 TWh). Didžiausia suminė apkrova 2017 m. buvo Kauno ir Vilniaus regionuose, atitinkamai apie 586 MW ir 577 MW. Didžiausios apkrovos yra didžiuosiuose šalies miestuose bei pramoniniuose rajonuose esančiose pastotėse.
4.2.1 pav. 2007-2017 m. galutinis suvartotos elektros energijos kiekis pagal vartotojų grupes (Šaltinis: AB Litgrid, www.litgrid.eu)
Elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdo ir atsako už jo plėtrą. AB „Litgrid“ kasmet planuoja Lietuvos elektros perdavimo tinklo plėtrą, rekonstruoja tinklo įrenginius – aukštos įtampos elektros perdavimo linijas, transformatorių pastotes, tiesia naujas aukštos įtampos oro ir kabelines elektros linijas. Be to, įmonė įgyvendina šalies strateginį siekį – perorientuoti elektros sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais (4.2.2 pav.).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 113 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.2 pav. 400, 330, 110 kV perdavimo tinklas 2027 metams (Šaltinis: AB Litgrid, www.litgrid.eu)
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje Kiškėnų k. apie 2 km nuo Klaipėdos miesto ribos įrengta Klaipėdos 330/110 kV transformatorių pastotė (toliau - TP). Šalia Klaipėdos 330/110/10 kV TP įrengtas vienas svarbiausių elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų įrenginių – nuolatinės srovės keitiklis. Didinant šalies vakarinės dalies elektros perdavimo patikimumą bei ruošiantis tarpsisteminės elektros jungties su Švedija „NordBalt“ eksploatacijai 2014 m. rudenį nuo Klaipėdos 330/110/10 kV TP iki Telšių 330/110 kV TP nutiesta 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda – Telšiai. Taip didinamas energijos tiekimo patikimumas elektra aprūpinant vakarinę Lietuvos dalį, dažnai pažeidžiamą stichinių oro sąlygų. Prie Klaipėdos 330/110/10 kV TP prijungtas apie 450 km ilgio, 700 MW galios, 300 kV įtampos nuolatinės srovės požeminis ir povandeninis kabeliai.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją kerta: • 330 kV elektros perdavimo oro linijos; • 110 kV elektros perdavimo oro linijos.
Klaipėdos rajono savivaldybėje įrengtos 330/110/10, 110/10, 110/6 kV transformatorių pastotės (toliau – TP) (4.2.1 lent.).
4.2.1 lentelė. Transformatorių pastočių sąrašas
Eil. Nr. Transformatorių pastotė 1. Klaipėdos 330/110/10 kV TP 2. Smeltės 110/10 kV TP 3. Dumpių 110/6 kV TP 4. Gargždų 110/10 kV TP 5. Endriejavo 110/10 kV TP ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 114 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.2 lentelė. Galiojančio Klaipėdos r. sav. bendrojo plano sprendinių energetikos srityje vertinimas
Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai numatyti sprendiniai Išlaikyti esamą 330 kV, 110 kV, 35 kV Vykdoma elektros tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrengimus; Išplėsti 330 kV Klaipėdos TP teritoriją Vadovaujantis Žemės sklypo (kad.Nr. 5544/0002:205, laisvos keitiklio statybai; valst. ž. sklp.) Kiškėnų k. detalaus suplanavimo projektu (prijung. sklp.,numat. kitą pagr. tiksl. ž. naud. pask.), atlikta Klaipėdos 330/110/10 kV TP rekonstrukcija, kuri buvo būtina didinant Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo patikimumą. Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija vykdyta ruošiantis elektros jungties „NordBalt“ su Švedija eksploatacijai. Šalia pastotės pastatytas vienas svarbiausių elektros jungties įrenginių – nuolatinės srovės keitiklis. Taip didinamas energijos tiekimo patikimumas elektra aprūpinant vakarinę Lietuvos dalį, dažai pažeidžiamą stichinių oro sąlygų.
Nutiesti naują 330 kV elektros Vadovaujantis 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda- perdavimo liniją, jungiančią Telšius su Telšiai statybos specialiuoju planu, nutiesta 330 kV elektros Klaipėda; perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai. Šis projektas buvo itin svarbus Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijai į Europos elektros energetikos sistemą ir Europos elektros rinką. Linija reikalinga tam, kad būtų galima išnaudoti visus elektros jungties „NordBalt“ privalumus. 2015 m. pabaigoje pradėjus elektros jungties eksploataciją, per elektros liniją Klaipėda–Telšiai į Lietuvą bus galima perduoti iš Skandinavijos tiekiamą elektrą. Iki šiol vakarinėje Lietuvos dalyje veikė tik 330 kV įtampos tarpsisteminės jungtys, sujungiančios Klaipėdą su Karaliaučiumi ir Latvija. Klaipėdos, Telšių ir Plungės gyventojams ši linija sustiprino elektros perdavimo patikimumą.
Nutiesti 110 kV įtampos elektros Vadovaujantis 110 kV elektros oro linijos "Klaipėda-Marios 3" perdavimo kabelinę liniją Klaipėda- statybos Klaipėdos apskrityje specialiuoju planu, vykdoma Marios; Klaipėda–Marios 3 elektros perdavimo linijos statyba, kuria siekiama užtikrinti elektros tiekimo patikimumą Klaipėdos rajonui, Klaipėdos uostui ir Neringos miesto vartotojams. Nutiesti aukštos įtampos nuolatinės Vadovaujantis "Nordbalt" jungties statybos Klaipėdos apskrityje srovės elektros perdavimo kabelį tarp specialiuoju planu, įgyvendintas strateginis elektros energetikos Lietuvos ir Švedijos energetikos „NordBalt“ projektas, nutiesta tarpsisteminę elektros jungtį tarp sistemų, prijungiant jį prie 330 kV Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Klaipėdos TP įrengto keitiklio; Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Šio strateginio projekto neatsiejamos dalys yra Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija, kuri baigta 2014 m. gruodį, ir 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai, kuri sėkmingai įjungta 2014 metų spalio viduryje. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 115 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Modernizuoti ir plėsti esamą elektros Vykdoma energijos skirstomąjį tinklą (10 - 0,4 kV), keičiant susidėvėjusius įrengimus ir optimizuojant transformatorinių galias; Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti Vykdoma elektros energijos paskirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose;
AB „Litgrid“ Tinklų plėtros plane 2018 – 2027 m. numatyta iki 2025 m. pab. Esamą 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda – Šyša – Bitėnai rekonstruoti į dvigrandę (4.2.3 pav.). Klaipėdos raj. naujiems vartotojams prijungti numatyta įrengti naują Dirvupių TP. Pastotė bus prijungta prie 110 kV oro linijos Klaipėda-Kretinga (4.2.3 pav.). Remiantis Lietuvos geležinkelių infrastruktūros direkcijos pateiktais planais, po 2020 m. elektrifikuojamų ruožų užtikrinimui planuojama pastatyti Rimkų traukos pastotę, tačiau 2018-2027 m. investicijų plane AB Litgrid stoties statyba nevertinta.
4.2.3 pav. Lietuvos EES 400-110 kV perdavimo tinklų schema 2027 m. (Šaltinis: AB Litgrid, www.litgrid.eu)
Kabelių linijos naudojamos tais atvejais, kur negalimas priėjimas oro linijomis bei fizinių ir juridinių asmenų prašymu, kai jų plėtrai trukdo esamos oro linijos. Dažniausiai oro linijos kabeliuojamos didžiuosiuose šalies miestuose fizinių ir juridinių asmenų lėšomis vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127.
4.2.2. Elektros energijos gamyba
Klaipėdos rajono savivaldybėje gaminama elektros energija panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius: vėjo, saulės energiją, biodujas ir sąvartynų dujas. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos duomenimis Klaipėdos rajono savivaldybėje įrengtos 174 jėgainės, kurių įrengtoji suminė galia – 6,80513 MW. Jėgainių sąrašas pateikiamas 4.2.3 lentelėje.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 116 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.3 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių sąrašas (Šaltinis: www.avei.lt)
Įrengtoji Įrengtoji Eil. Jėgainės galia galia Energijos Adresas Nr. pavadinimas (šiluma), (elektra), išteklius MW MW Glaudėnų sąvartyno Glaudėnų k., Sendvario sen., Sąvartynų 1. 0 1,64 elektrinė Klaipėdos r. sav. dujos Dumpių nuotekų 2. valymo įrenginių Dumpių k., Klaipėdos r. sav. 0,886 0,654 Biodujos biodujų elektrinė Kalotės k., Kretingalės sen., 3. „VJ vėjo elektrinė“ 0 0,01 Vėjo energija Klaipė dos r. sav. Klaipėdos r., Jokulių k., Saulės 4. L-208 0 0,3499 Juod upio g. 10 energija Vėžaičių mst., Klaipėdos r. Saulės 5. "JON" foto elektrinė 0 0,09984 sav. energija Jubiliejaus g. 30, Jakų k., Jakų kaimo Saulės 6. Jakų k.v., Sendvario sen., 0 0,0989 fotoelektrinė-1 energija Klaipėdos r. sav. Jubiliejaus g. 15, Jakų k., Energmetos Budrikų Saulės 7. Sendvario sen. , Klaipėdos r. 0 0,0989 fotoelektrinė energija sav. 8.- Saulės Saulės elektrinės Klaipėdos r. sav. 0 iki 0,03 174. en ergija Suminė galia: 0,886 6,80513
Lietuvos energetikos instituto parengtoje Perspektyvinių vėjo elektrinių plėtrai teritorijų ir prijungimo prie elektros tinklų Lietuvoje galimybių studijoje įvertinta vėjo energetikos plėtros perspektyva Klaipėdos rajono savivaldybėje: Klaipėdos rajono savivaldybėje vėjo elektrinių (toliau – VE) nėra pastatyta, specialiajame plane numatytų teritorijų VE plėtrai taip pat nėra. Potencialiai VE statybai buvo rengti net 26 PAV atrankos dokumentai, kuriuose buvo numatyta 69 MW suminės galios elektrinių plėtra. VE prijungimo galimybės prie skirstomojo tinklo yra 3,4 MW, prie 110 kV elektros perdavimo tinklo – 60 MW, yra 330 kV perdavimo tinklas. Vėjingumo sąlygos rodo, jog vėjo energetika šioje savivaldybėje perspektyvi: vėjo galios tankis siekia 342 W/m2 , vidutinis vėjo greitis – 6,42 m/s. Teritorijos miškingumas – 26,4 %. Vėjo energetikos perspektyvas savivaldybėse lemia ne tik vėjingumo sąlygos, bet ir prisijungimo prie elektros tinklo galimybės. Lietuvoje didesnės kaip 6 MW galios VE parkai jungiami prie 110 kV perdavimo sistemos tinklo linijų (4.2.4 lent.).
4.2.4 lentelė. Prisijungimo į elektros tinklus galimybės
Eil. Savivaldybės Prisijungimo prie 110 kV maksimali Galimybė prisijungti prie 330 Nr. pavadinimas leistina galia, MW kV tinklo 1. Klaipėdos rajono 60 Taip
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 117 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Esamos prisijungimo prie tinklo galimybės gali apriboti vėjo energetikos perspektyvas, nes naujų VE parkų statyba pareikalautų statyti ir naujas 110 kV linijas. AB „Litgrid“ iniciatyva nauji elektros tinklo elementai nėra statomi, išskyrus tuos atvejus, kai tas būtina sistemos patikimo darbo užtikrinimui, pilnavertei integracijai į kontinentinės Europos tinklą, bendrą elektros energijos rinką ir tarpsisteminių pralaidumų didinimui. Tai reiškia, kad naujų 110 kV linijų statyba turėtų būti vykdoma VE parkų statytojų iniciatyva ir lėšomis, o tai ženkliai padidintų investicijas į VE projektus ir padidintų VE gaminamos elektros energijos savikainą. Dėl šios priežasties prisijungimo prie elektros tinklo galimybės turi įtakos vėjo energetikos plėtros perspektyvoms.
4.2.5 lentelė. Galiojančio Klaipėdos r. sav. bendrojo plano sprendinių elektros energijos gamybos srityje vertinimas
Galiojančiame bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai sprendiniai Vystyti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių Savivaldybės teritorijoje įrengta viena vėjo jėgainė. energijos šaltinių, įrengiant vėjo jėgaines, vėjo Intensyviau vyksta saulės elektrinių iki 0,03 MW jėgainių grupes ir vėjo jėgainių parkus. galios plėtra. Vėjo energetikos vystymui būtina parengti 2012 m. parengta alternatyvios energijos šaltinių – alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių plėtros vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialųjį planą, kuris nustatytų Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija, energetikos plėtrai tinkamas žemės ūkio ir pramonės tačiau specialusis planas nėra patvirtintas teritorijas bei reglamentuotų žemės paskirtį šių objektų statybai.
Lietuvos kariuomenės 2017 m. gegužės 16 d. teritorijų planavimo sąlygose numatyti apribojimai vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimui ir statybai: • Dalyje teritorijos draudžiama projektuoti ir statyti vėjo elektrines, nes ji yra Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ patvirtintame žemėlapyje nurodytose teritorijose, kuriose minėta veikla yra draudžiama.
Bendrojo plano keitimo esamos būklės Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje vaizduojamos esamos 330 kV, 110 kV, 35 kV elektros oro linijos, esamos transformatorinės pastotės. Skirstomasis 10 kV ir 0,4 kV elektros tinklas dėl pasirinkto mastelio nėra vaizduojamas.
4.2.3. Gamtinių dujų tiekimas
Gamtinės dujos Lietuvoje transportuojamos perdavimo ir skirstymo sistemomis.
Magistraliniai dujotiekiai
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą, yra AB „Amber Grid“. AB „Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos (4.2.4 pav.).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 118 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.4 pav. Lietuvos dujų perdavimo sistema ( Šaltinis: www.ambergrid.lt )
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įrengti magistraliniai dujotiekiai (toliau – MD) ir objektai pateikti 4.2.6, 4.2.7 lentelėse.
4.2.6 lentelė. Klaipėdos r. sav. esančių magistralinių dujotiekių ir objektų sąrašas
Eil. Magistraliniai dujotiekiai ir objektai Nr. 1. MD Klaipėda-Kuršėnai, kurio skersmuo – d813 mm, slėgis – 54 bar ir katodinės apsaugos įrenginių požeminiai elektros kabeliai 2. MD Šiauliai-Klaipėda, kurio skersmuo – d325 mm, slėgis – 54 bar ir katodinės apsaugos įrenginių po žeminiai elektros kabeliai 3. MD atšaka į Gargždų dujų skirstymo stotį, kurios skersmuo – d325 mm, slėgis – 54 bar ir katodinės apsaugos įrenginių požeminiai elektros kabeliai 4. MD atšaka į Palangos dujų skirstymo stotį, kurios skersmuo – d273 mm, slėgis – 54 bar ir katodinės aps augos įrenginių požeminiai elektros kabeliai 5. MD Tauragė -Klaipėda, kur io sk ersmuo – d324 mm ir d406 mm, slėgis – 54 bar
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 119 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.7 lentelė. Klaipėdos r. sav. esančių dujų skirstymo stočių (toliau – DSS) sąrašas
Eil. Pavadinimas Adresas Žemės sklypo kad. Nr. Nr. Dujų skirstymo stotys (toliau – DSS) Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Kiškėnų 2. Klaipėdos-2 DSS 5544/0005:1200 k., Birbinčių g. 52 Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių 3. Gargždų DSS sen., Saulažolių k., Kretingos Plento g. 5538/0016:97 45 Dujų slėgio ribojimo mazgas (toliau – DSRM) Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių 4. DSRM 5510/0005:1328 sen., Dauparų k., Grybų g. 15
Magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių bendruosius eksploatavimo priežiūros principus nustato Lietuvos Respublikos pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), Magistralinių dujotiekių apsaugos zonos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213, Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija). Magistralinių dujotiekių bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugą užtikrina: • magistralinių dujotiekių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, • vietovės klasių teritorijos ir jose taikomi užstatymo normatyvai, • mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių bei kitų objektų. Magistralinio dujotiekio vamzdynas (toliau – MDV), taip pat teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo MDV bei besitęsianti per visą MDV ilgį ir 200 m nuo kraštinių MDV taškų, yra skirstomi pagal vietovės klases, kiekvienam MDV arba jo dalims (atkarpoms), taip pat nurodytai 200 m atstumu į abi puses nuo MDV arba atitinkamos jo dalies (atkarpos) esančiai teritorijai priskiriant tam tikrą vietovės klasę. Išskiriamos keturios vietovės klasės nuo žemiausios 1 vietovės klasės iki aukščiausios 4 vietovės klasės. Teritorijos vietovės klasė yra tapati šioje teritorijoje nutiesto MDV vietovės klasei, kuri nustatoma pagal MDV projektą. MDV, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo šio MDV, priskiriami 1 vietovės klasei. Nuo teritorijos, esančios po 200 m į abi puses nuo MDV ašies, vietovės klasės priklauso šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (4.2.8 lent.), t.y.: Didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius bet kuriame atitinkamos vietovės klasės vienete. Nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienetuose kiekvienas vienbutis gyvenamasis namas, taip pat kiekvienas butas ar bet kokia kita gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas bet kurios paskirties pastate, laikoma atskiru pastatu, skirtu žmonėms būti. Kiekvienas gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatas, jeigu jis nėra padalintas į patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai bei visos viename gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastate esančios negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriame (kuriose) vienu metu būna ar gali būti iki 5 žmonių, yra laikomas (laikomos) vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; kuriame (kuriose) būna nuo 6 iki 10 žmonių – laikomas (laikomos) dviem pastatais, skirtais žmonėms būti, ir taip toliau. Visais atvejais laikoma, kad bet kuris negyvenamosios paskirties pastatas, išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, bei pastatus ir patalpas, kurie (kurios) yra magistralinio dujotiekio priklausiniai ir (arba) nuosavybės teise priklauso magistralinio dujotiekio savininkui, yra laikomas mažiausiai vienu pastatu. Tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra pagrindinio pastato, pagalbinio ūkio paskirties pastatas laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti. Tuo atveju, jeigu žemės sklype yra keli pagalbinio ūkio paskirties pastatai, tačiau nėra pagrindinio pastato, kuriam ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 120 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______jie turėtų tarnauti, bent vienas iš pagalbinio ūkio paskirties pastatų yra laikomas mažiausiai vienu pastatu, skirtu žmonėms būti; • didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius; • mažiausias leistinas atstumas nuo MDV iki viešam žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrenginių.
4.2.8 lentelė. Vietovės klasėse taikomi užstatymo normatyvai
Vietovės klasė Užstatymo normatyvai 1 2 3 4 Didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, 10 46 - - skaičius v ietov ės klasės vienete Didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius 3 3 3 - Mažiausias leistinas atstumas nuo MDV iki viešam 90 90 - - žmonių susibūrimui skirtų statinių ir įrengin ių, m
Atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies iki pastatų, skirtų žmonėms nuolat būti ir dirbti, turi būti pakankamas, kad apsaugotų jų sveikatą ir gyvybę nuo įrenginių skleidžiamo triukšmo, vibracijos, oro taršos, nemalonių kvapų, taip pat įvykus magistralinio dujotiekio avarijai.
4.2.9 lentelė. Magistralinių dujotiekių gretimybėje esančių teritorijų priskyrimas vietovės klasei
Eil. Magistraliniai dujotiekiai ir Magistralinių dujotiekių gretimybėje esančių teritorijų Nr. objektai priskyrimas vietovės klasei Teritorija po 200 m abi pus MD vamzdyno ašies ir besitęsianti išilgai vamzdyno atkarpos nuo Klaipėdos r. sav. ribos iki taško, kurio koordinatės X=6180668, Y=344142 priskiriama pirmai vietovės klasei. 1. MD Klaipėda-Kuršėnai Teritorija po 200 m abipus MD vamzdyno ašies ir besitęsianti išilgai vamzdyno atkarpos nuo taško, kurio koordinatės yra X=6180668, Y=344142, iki Klaipėdos -2 DSS priskiriama trečiai vietovės klasei Teritor ija po 200 m abipus MD vamz dyno ašies ir besitęsianti išilgai 2. MD Šiauliai-Klaipėda vamzdyno atkarpos priskiriama pirmai vietov ės klasei Teritorija po 200 m abipus MD vamzdyno ašies ir besitęsianti išilgai 3. MD atšaka į Gargždų DSS vamzdyno atkarpos priskiriama pirmai vietovės klasei Teritorija po 200 m abipus MD vamzdyno ašies ir besitęsianti i šilga i 4. MD atšaka į Palangos DSS vamzdyno atkarpos priskiriama pirmai vietovės klasei Teritorija po 200 m abipus MD vamzdyno ašies ir besitęsianti išilgai 5. MD Tauragė-Klaipėda vam zdyno atkarpos priskiriama trečiai vietovės klasei
Mažiausi atstumai nuo MDV iki inžinerinių tinklų ir kitų objektų turi būti išlaikomi vadovaujantis Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėmis. Dujų skirstymo stotims nustatoma normatyvinė sanitarinė apsaugos zona (toliau – SAZ). Atlikus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą SAZ riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijos planavimo dokumentu. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T11-431 patvirtino 150 metrų sanitarinę apsaugos zonos ribą Gargždų dujų skirstymo stočiai. Klaipėdos DSS Nr. 2 ir suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo jungties dujų apskaitos stoties (toliau – DAS) SAZ nustatytas Klaipėdos DSS Nr.2 ir Klaipėdos DAS detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 121 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Galiojančiame bendrajame plane numatytas Planuojamame laikotarpyje pasikeitusių teisės reglament avima s aktų reglamentavimas Rengiant statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. projektinę dokumentaciją būtina derinti gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų magistralinius dujotiekius eksploatuojančioje žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ organizacijoje. pakeitimo 350 metrų atstumas sumažintas iki 200 m bei 25.4 papunktis išdėstytas taip: rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija).
Numatoma plėsti magistralinių dujotiekių ir jų priklausinių tinklą (4.2.10 lent.).
4.2.10 lentelė. Galiojančio Klaipėdos r. sav. bendrojo plano sprendinių gamtinių dujų perdavimo srityje vertinimas
Galiojančiame bendrajame plane Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti numatyti sprendiniai sprendiniai Nutiesti magistralinį dujotiekį Tauragė-Klaipėda; Vadovaujantis Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-267, nutiestas magistralinis dujotiekis Tauragė -Klaipėda Nutiesti magistralinį dujotiekį į Klaipėdos dujų MD Tauragė - Klaipėda nutiestas iki Klaipėdos DSS skirstymo stotį (DSS) Nr. 2 nuo magistralinio Nr. 2, dujotiekio Tauragė-Klaipėda; nuo Klaipėdos DSS Nr. 2 lygiagrečiai esamam MD Šiauliai - Klaipėda nutiestas MD Klaipėda – Kuršėnai. Įrengti Klaipėdos dujų skirstymo stotį (DSS) Nr.2; Vadovaujantis Žemės sklypo (kad. Nr. 5544/0005:526) detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T11-100, įrengta Klai pėdos DSS Nr. 2 Nutiesti antrą magistralinio dujotiekio į Klaipėdos Antra magistralinio dujotiekio į Klaipėdos DSS Nr.1 DSS Nr.1 liniją; linija nėra nutiesta. Pageidaujant Vilniaus plento – Tilžės g. rajoną užstatyti prestižiniais statiniais, siekiant kokybiškai gerinti Klaipėdos miesto vizualinę panoramą, Klaipėdos m. savivaldybės planuose yra Klaipėdos DSS Nr. 1 iškėlimas už Klaipėdos m. ribų į mažiu vertingą priemiesčio teritoriją. Tuo tikslu parengta Klaipėdos DSS Nr. 1 iškėlimo galimybių studija. AB „Amber Grid“ neplanuoja DSS iškėlimo, todėl nėra parinktas sklypas (AB „Amber Grid“ 2018 -02 - ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 122 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
12 d. raštas Nr. 7-211-136). Prieš perkeliant DSS Nr. 1 reikia išspręsti būtinuosius parengiamuosius darbus, t.y. teritorijų planavimo įskaitant (SPAV), PAV ir projektavimo darbus, servitutų ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų registravimo, statybos darbus. Prieš perkeliant DSS Nr. 1 reikia išspręsti ne tik magistralinio, bet ir skirstomojo dujotiekio rekonstravimą (AB ESO 2018-01-29 d. raštas Nr. 43013 -18 39). Pastatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje Įrengta kartu su MD Tauragė - Klaipėda kontrolinio įtaiso priėmimo kameros aikštelę esamo magistralinio dujotiekio į Klaipėdą ir kontrolinio įtaiso priėmimo kameros bei čiaupų aikšteles magistralinio dujotiekio Tauragė -Klaipėda trasose. Vadovaujantis Magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybos specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-158, nuo Klaipėdos DSS Nr. 2 nutiestas MD Klaipėda – Kuršėnai. MD Klaipėda – Kuršėnai nuo taško, kurio koordinatės yra X=6180668, Y=344142, nutiestas lygiagrečiai MD Šiauliai - Klaipėda Vadovaujantis Odetos Raklevičienės, Laimiaus Raklevičiaus žemės sklypo (kad. Nr. 5544/0005:526), esančio Kiškėnų kaime, Dovilų seniūnijoje, detaliuoju planu, parengtu Klaipėdos DSS Nr. 2 gretimybėje, įrengta dujų apskaitos stotis DAS. Vadovaujantis Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130, įrengtas SGD terminalas, nuo kurio nutiesta aukšto slėgio dujotiekio jungtis iki Kla ipėdos DAS ir Klaipėdos DSS Nr. 2.
Numatoma plėtoti skirstomųjų dujotiekių tinklą (4.2.11 lent.).
4.2.11 lentelė. Galiojančio Klaipėdos r. sav. bendrojo plano sprendinių gamtinių dujų skirstymo srityje vertinimas
Galiojančiame bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai sprendiniai Nuo Klaipėdos į vakarus Slengių, Mazūriškių, Nors Klaipėdos m. gretimybėje esančios teritorijos Trušelių, Gindulių kaimuose ir gretimose teritorijose; ir dujofikuotos, tačiau ir toliau sparčiai vykdoma skirstomojo dujotiekio plėtra. Dujofikuotos teritorijos: į šiaurę nuo Klaipėdos m. – Karklė, Kunkiai, Zeigiai, Normantai; ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 123 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
į vakarus nuo Klaipėdos m. - Kalotė, Aukštkiemiai, Klipščiai, Mazūriškiai, Slengiai, Trušeliai, Klemiškės I k., Martinai, Leliai, Sudmantai, Jakai, Budrikai, Švepeliai, Kiškėnai. Šiuo metu patvirtintos skirstomojo dujotiekio prijungimo sąlygos ir sodininkų bendrijų teritorijose Purmaliuose, Kiškėnuose, Gručeikiuose. Nuo planuojamos Klaipėdos DSS Nr. 2 iki Dovilų; Vadovaujantis Žemės sklypo (kad. Nr. 5544/0005:526) detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T11-100, įrengta Klaipėdos DSS Nr. 2. Iki Dovilų m. skirstomasis dujotiekis nėra nuti estas. Nuo planuojamos Klaipėdos DSS Nr. 2 iki Klaipėdos Nuo Klaipėdos DSS Nr. 2 lygiagrečiai Palangos pl. ir Neringos miestų savivaldybių teritorijų. naujai nutiestas didelio slėgio skirstomasis dujotiekis iki Glaudėnų k. su atšakomis į Klaipėdos m. Tokiu būdu sustiprintas dujų tiekimo patikimumas Klaipėdos m. gyventojams. Į Neringos m. savivaldybę skirstomasis dujotiekis nėra tiesiamas.
Gargždų vartotojams dujos tiekiamos nuo Gargždų DSS, į kurią nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka. Kretingalės vartotojams dujos tiekiamos nuo Kretingos DSS, į kurią nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka Esamoje būklėje numatoma dujotiekių plėtra Gargžduose, Dauparuose. Nuo Gargždų nutiestas skirstomojo dujotiekio linija į Vėžaičius, kur dujofikavimas yra pageidaujamas. Bendrojo plano keitimo esamos būklės Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje vaizduojami esami magistraliniai bei skirstomieji dujotiekiai, dujų skirstymo stotys. Vaizduojamos dujų skirstymo stočių sanitarinės apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių vietovės klasės vieneto teritorijos, kuriose ribojama gyvenamųjų pastatų statyba.
4.2.4. Centralizuotas šilumos tiekimas
Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Klaipėdos rajono savivaldybėje eksploatuojamos tik Gargžduose ir Vėžaičiuose. Kitose gyvenamosiose vietovėse nesant daugiaaukščių pastatų statybai, juos rengti netikslinga. Tvarkant Klaipėdos rajono šilumos ūkį numatoma: • rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; • šilumos gamybai naudoti gamtines dujas bei biokurą; • rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas. Gargždams šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“. Gargždų šilumos tinklų katilinėse sumontuota 14 vandens šildymo katilų ir 1 kogeneracinė jėgainė. Bendra naudojama šiluminė galia – 54,7 MW. Vėžaičiams šilumą tiekia UAB „Klaipėdos rajono energija“ Nepriklausomi šilumos gamintojai UAB „Klaipėdos Ugnė“, UAB „Šiluminininkas“. Šilumos tiekimą Gargžduose reglamentuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-10-142 „Dėl energetikos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šilumos tiekimui Gargždų mieste specialiojo plano neatnaujinimo“.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 124 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.5. pav. Šilumos gamybos šaltiniai Klaipėdos r. sav. (Šaltinis: valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, www.regula.lt)
Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programoje (toliau - Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284, apibrėžtas “Strateginis Lietuvos tikslas šilumos ūkio sektoriuje – didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, kartu, kur ekonomiškai pagrįsta, pakeisti šilumos gamybai naudojamas importuojamas gamtines dujas tvariais vietiniais ir atsinaujinančiais energijos ištekliais, taip siekiant mažinti šilumos kainas. Teikiant finansinę paramą, numatoma plėtoti ir vietinės elektros energijos gamybą – naudoti didelio naudingumo kogeneraciją; užtikrinti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių tvarumą, jų kainų patrauklumą, siekiant išvengti investicijų į šilumos gamybą, kurios savikaina galėtų viršyti kitų gamybos šaltinių savikainą.” Programoje “prognozuojama, kad, palyginti su 2014 metais, iki 2021 metų Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos vartojimas mažės apie 5 proc. Numatoma, kad didžiausią įtaką šilumos vartojimo mažėjimui turės vykdoma daugiabučių namų ir viešųjų pastatų renovacija.” Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T11-252 pritarė Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų grupių kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) mokslinei metodikai ir technologijų taikymo rekomendacijoms. Parengta moksline metodika skirta visiems daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo proceso dalyviams.
4.2.5. Naftotiekiai produktotiekiai
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4–113 patvirtino AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą, kuris yra pagrindas pradėti rengti valstybinės svarbos energetikos objektų – naftos produktų bei naftos transportavimo vamzdynų – investicijų projektus, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, projektavimo užduotis, o vėliau ir techninių projektų dokumentaciją. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 125 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Plėtros plane siūlomi du naftos produktų transportavimo keliai: Alternatyva I – tiesti dar vieną vamzdyną nuo naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose iki naftos terminalo ties Būtinge; Alternatyva II – pakloti produktotiekį nuo naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose iki Klaipėdos, kur naftos produktai gabenami geležinkeliu. Tinkamiausi žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo ir krovos variantai turėtų būti parinkti ir konkretizuoti parengus specialųjį planą ir atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Jas užbaigus turėtų būti teisiškai patvirtintos naftos ir naftos produktų transportavimo vamzdynų trasos bei šių įrenginių statybos ir eksploatavimo galimumas pasirinktoje vietoje. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769, sprendiniuose (31.4.3 p.) numatoma naftos bei naftos transportavimo ir krovos plėtra. Tinkamiausi planuojamo naftotiekio-produktotiekio sprendiniai konkretizuojami specialiojo teritorijų planavimo dokumente ir, tinkamai pagrindus, gali skirtis nuo Bendrojo (generalinio) plano sprendinių, be kita ko, grafinėje dalyje rodomų trasų vietų (sprendinių). Nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja numatomas infrastruktūros koridorius valstybinės svarbos objektams ir savivaldybei svarbiems objektams. Žemė šiems objektams rezervuojama parengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Numatomi šie naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno variantai: 1. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje; 2. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno tiesimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos link Būtingės terminalo iki Laukžemės, tiesiant vamzdyną iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų; 3. naftos produktų ir / ar naftos transportavimo vamzdyno statyba nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų saugojimą ir krovą jūroje, taip pat vamzdyno tiesimas nuo Laukžemės iki Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių terminalų. Rengiant naftotiekio-produktotiekio ir skirstomojo dujotiekio tiesimui skirtą specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – nustatant tikslias jų tiesimo trasas, šios trasos neturi būti planuojamos kultūros paveldo objektų teritorijose ar jų dalyse, jeigu jose nėra atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir / ar juose tiesimo darbai pažeistų kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų bei teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams sprendiniuose numatyti planuojamų naftotiekių – produktotiekių variantai, numatyti AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros plane (4.2.6 pav.). Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-222 nusprendė rengti regiono lygmens Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos magistralinio naftotiekio ir produktotiekio bei susijusios infrastruktūros specialųjį planą. Planavimo organizatorius – Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“. Planuojamos teritorijos vieta: Mažeikių rajono, Skuodo rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto savivaldybių ir Lietuvos jūros teritorijos. Parengtas Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, koncepcinės alternatyvos Mažeikiai – Būtingė, Būtingė - Klaipėda. Specialiojo plano planavimo procedūros nevykdomos. Teritorijų planavimo sąlygos galioja iki 2018 m. lapkričio mėn. Klausimas, ar jos bus pratęstos.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 126 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.2.6 pav. Ištrauka iš Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinio (Šaltinis: www.tpdr.lt)
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 127 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______4.3. Ekoinžinerinė infrastruktūra
4.3.1. Vandentieka
Rajono hidrogeologinė charakteristika Lietuvos geologijos tarnyba pateikė duomenis apie 75 požeminio vandens telkinius, kuriuos eksploatuoja viešasis vandens tiekėjas, privačios įmonės, gyventojų bendrijos (4.3.1 lent.).
4.3.1 lentelė. Požeminio vandens telkinių Klaipėdos rajone sąrašas
Eil. Registro Pavadinimas Eksploatacinis Išteklių rūšis Išteklių kodas Būklė Nr. Nr. sluoksnis 1. 3362 Vėžaičių senoji J2cl Geriamasis A - ,188; B - ,094; Naudojamas gėlas va ndu o P - ,018 2. 3363 Vėžaičių naujoji J3cl Geriamasis B - ,099; P - ,05 Naudojamas gėlas vanduo 3. 4012 Endriejavo J3ox Geriamasis B - ,13; P - 1,078 Naudojamas gėlas vanduo 4. 4016 Lapių J3cl; agl III nm3 Geriamasis B - ,049; B - ,099; Naudojamas gėl as vanduo B - ,05; P - ,2 5. 4162 Antkopčio agII Geriamasis A - ,005; B - ,094; Naudojamas gėlas vanduo P - 1,15 6. 4170 Rudaičių agII Geriamasis A - ,03; B - ,069; P Naudojamas gėlas vanduo - ,05 7. 4192 Tilvikų agl III-II Geriamasis A - ,03; B - ,069; P Naudojamas gėlas vanduo - 1,3 8. 4193 Žadeikių K1; agIII Geriamasis A - ,04; B - ,059; P Naudojamas gėlas vanduo - ,3 9. 4362 Ežaičių agl III bl-gr Geriamasis A - ,005; B - ,037; Naudojamas gėlas vanduo P - ,008 10. 4753 Dūdinėlių agl II Geriamasis A - ,02; B - ,079 Naudojamas gėlas vanduo 11. 4005 Veiviržėnų I K1 Geriamasis A - ,115; B - ,027; Naudojamas gėlas vanduo P - ,158 12. 4006 Veiviržėnų II K1 Geriamasis A - ,12; A - ,06; B Naudojamas gėlas vanduo - ,08; B - ,022; P - ,158 13. 4014 Judrėnų agI II md-žm; Geriamasis B - ,12; P - 2 Naudojamas K1js gėlas vanduo 14. 4164 Balsėnų agIIIbl-gr Geriamasis A - ,02; B - ,079; P Naudojamas gėlas vanduo - ,201 15. 4166 Girininkų agIII; agII Geriamasis A - ,05; B - ,049; P Naudojamas gėlas vanduo - ,05 16. 4169 Pėžaičių K1js; J3 Geriamasis B - ,099; P - ,1; P Naudojamas gėla s vanduo - ,4 17. 4174 Šiūparių agIII-II Geriamasis A - ,05; B - ,049; P Naudojamas gėlas vanduo - ,05 18. 4181 Auksoro J3 Geriamasis A - ,03; B - ,069; P Naudojamas
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 128 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
gėlas vanduo - 1,101 19. 4183 Daukšaičių K1 Geriamasis A - ,04; B - ,059; P Naudojamas gėlas vanduo - ,201 20. 4191 Šalpėnų K1 Geriamasis A - ,04; B - ,059; P Naudojamas gėlas vanduo - ,2 21. 4495 Rudgalvių agIII Geriamasis A - ,02; B - ,079; P Naudojamas gėl as vanduo - ,4 22. 4649 Šiūparių J3ox Gamybinis B - ,17 Naudojamas (Gr. Nr. 55 652) vanduo 23. 2662 Dumpių nuotėkų J3cl Geriamasis A - ,7; B - ,3; P - Naudojamas valyklos gėlas vanduo ,5 24. 4015 Dovilų J2cl Geriamasis A - ,122; B - ,059; Naudojamas gėlas vanduo P - ,069 25. 4048 Jakų agIII+agIII-II Geriamasis P - ,15 Naudojamas gėlas vanduo 26. 4182 Baičių agl II; J3 Geriamasis B - ,01; B - ,09; P Naudojamas gėlas vanduo - ,25 27. 4189 Rokų K1; agl III-II gr- Geriamasis B - ,099; B - ,049; Naudojamas md gėlas vanduo B - ,05; P - ,2 28. 4361 Kalniškės J3cl Geriamasis A - ,02; B - ,079; P Naudojamas gėlas vanduo - ,1 29. 4363 Mickų J3cl2 Geriamasis P - ,3 Naudojamas gėlas vanduo 30. 4364 Dituvos J3cl Geriamasis B - ,099; P - ,09 Naudojamas gėlas vanduo 31. 4402 Budrikų žiburiai J3cl Geriamasis P - ,3 Naudojamas gėlas vanduo 32. 4274 Ketvergių J3cl Geriamasis B - ,099; P - ,2 Naudojamas gėlas vanduo 33. 4396 UAB J3 Geriamasis A - ,3; A - ,3 Naudojamas "Kontvainiai" gėlas vanduo 34. 5034 Kairių mIV Geriamasis A - ,004; B - ,095 Naudojamas gėlas vanduo 35. 4864 AB "LOTOS J3cl Geriamasis B - ,1 Naudojamas Geonafta" gėlas vanduo 36. 4577 UAB "Melt J3cl2 Geriamasis B - ,08 Naudojamas Water" gėlas vanduo 37. 4171 Stragnų I K2cm-K1 Geriamasis B - ,099 Naudojamas gėlas vanduo 38. 4003 Priekulės II km. K1 Geriamasis P - ,4 Nenaudojamas gėlas vanduo 39. 4002 Priekulė Žalgirio K1 Geriamasis B - ,099; P - ,3 Naudojamas g. gėlas vanduo 40. 4004 Drevernos K2 Geriamasis A - ,129; A - ,1; B Naudojamas gėlas vanduo - ,018; P - ,053 41. 4010 Agluonėnų K1; agl III-II gr- Geriamasis B - ,09; B - ,03; P Naudojamas md gėlas vanduo - ,18 42. 4167 Gropiškių K1 Geriamasis A - ,02; B - ,079; P Naudojamas gėlas vanduo - ,25
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 129 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
43. 4172 Stragnų II J3ox Geriamasis B - ,14 Naudojamas gėlas vanduo 44. 4173 Svencelės K2cm-K1 Geriamasis A - ,009; B - ,099; Naudojamas gėlas vanduo P - ,2 45. 4187 Mėželių K1; agl II md- Geriamasis B - ,05; B - ,049; P Naudojamas žm gėlas vanduo - ,3 46. 4188 Priekulės Minijos K1 Geriamasis A - ,02; B - ,079; P Naudojamas g. gėlas vanduo - ,3 47. 4365 Daugmantų K1j Geriamasis B - ,1; P - ,15 Naudojamas gėlas vanduo 48. 4919 Vilkyčių-3 D1km-D2pr Mineralinis A - ,05 Nepradėtas vanduo naudoti 49. 4937 Sakučių (Gręž. K1 Geriamasis A - ,3 Naudojamas Nr. 61992) gėlas vanduo 50. 4981 Lankupių Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 51. 4442 UAB K1 Geriamasis A - ,01; B - ,089; P Naudojamas "Bridimekso" gėlas vanduo - ,25 veisl. ferma 52. 4366 Voveriškių K2cm-K1 Geriamasis A - ,003; B - ,096; Naudojamas gėlas vanduo P - ,3 53. 4904 Pleškučių J3ox; agl II md- Geriamasis B - ,049; B - ,05 Naudojamas žm gėlas vanduo 54. 4906 Dreižių K2cm-K1 Geriamasis A - ,002; B - ,026 Naudojamas gėlas vanduo 55. 5104 Vilkyčiai-1 Gamybinis Naudojamas vanduo 56. 176 Gargždų J3 Geriamasis A - 1,5; B - 5,5 Naudojamas (Laugalių) gėlas vanduo 57. 2725 Klaipėdos J2 Geriamasis Naudojamas "Šaltinėlio" gėlas vanduo 58. 3069 Kretingalės P2 Geriamasis A - ,387; B - ,143 Naudojamas gėlas vanduo 59. 3070 Šlikių P2 Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 60. 3071 Girkalių P2; J2 Geriamasis B - ,1; B - ,11 Naudojamas gėlas vanduo 61. 3072 Grauminės-Plikių P2; J2 Geriamasis B - ,1; B - ,16 Naudojamas gėlas vanduo 62. 4112 Trušelių P2 Geriamasis B - ,099 Naudojamas gėlas vanduo 63. 4163 Aukštkiemių P2 Geriamasis B - ,099 Naudojamas gėlas vanduo 64. 4165 Dauparų agIImd-žm; J3 Geriamasis B - ,12; P - ,05; P Naudojamas gėlas vanduo - ,3 65. 4168 Kalotės P2 Geriamasis Naudojamas gėlas van duo 66. 4184 Karklės J2cl Geriamasis A - ,045; B - ,025 Naudojamas gėlas vanduo
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 130 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
67. 4185 Klemiškės P2 Geriamasis A - ,102; B - ,042 Naudojamas gėlas vanduo 68. 4186 Kvietinių P2 Geriamasis B - ,099 Naudojamas gėlas vanduo 69. 4190 Saulažolių P2 Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 70. 4194 Kalnuvėnų P2 nk; agl II Geriamasis B - ,05; B - ,049 Naudojamas md -žm gėlas vanduo 71. 3810 Sanitexo UAB J3 Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 72. 4316 Klipščių agII Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 73. 4729 Slengių J2cl3 Geriamasis B - ,099 Naudojamas gėlas vanduo 74. 4899 UAB "Sakuona" agl II-I Geriamasis Naudojamas gėlas vanduo 75. 4903 Vaitelių P2 Geriamasis A - ,005; B - ,094 Naudojamas gėlas vanduo
Vandenviečių apsaugos zonos
Požeminio vandens vandenviečių apsaugai nuo užteršimo pavojingomis medžiagomis, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 1 straipsnį, nustatomos požeminio vandens apsaugos zonos, kuriose nustatyti ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimai. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“ pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 patvirtintu Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, kuriuo nustatomi reikalavimai, kuriais vadovaujantis nustatomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos ir jų sudėtinės dalys. • I grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu neturinti ryšio uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose po regionine vandenspara; • II grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu silpną ryšį turinti pusiau uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta iš dalies izoliuotuose vandeninguosiuose sluoksniuose; • III grupės požeminio vandens vandenvietė – atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turinti ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildanti atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais. Požeminio vandens vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kuriai nustatytos ūkinę veiklą ribojančios sąlygos, vadinama požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona (toliau – VAZ), kuri, atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį ir paimamą jo kiekį, gali būti sudaryta iš trijų apsaugos juostų: • 1-oji juosta – atsižvelgiant į požeminio vandens vandenvietės grupę nustatyto pločio arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, kurios paskirtis – apsaugoti vandenvietę nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos ir kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu; • 2-oji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama mikrobiologinę ir cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla;
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 131 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
• 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla. Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – LGT) patvirtintame VAZ projekte suprojektuotos VAZ ribos skelbiamos LGT tinklalapyje (4.3.2 lent.).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinė bazė
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimą ir organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybių institucijos, turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), kurioje: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali būti skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos. Skiriant Europos Sąjungos fondų lėšas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, pirmiausia turi būti užtikrinama, kad visoje šalies teritorijoje geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų, kad kuriama (sukurta) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema sudarytų sąlygas užtikrinti geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir nuotekų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančias ir ekonominiu požiūriu pagrįstas (įperkamas) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas abonentams ir vartotojams. Europos Sąjungos fondų lėšos gali būti skiriamos ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247 redakcija ) teigiama, kad vandens naudojimas (neskaitant jo naudojimo energetikos reikmėms) pastaruosius 15 metų sumažėjo beveik 3 kartus, 1,5 karto sumažėjo ir nuotekų. Pastaruoju metu pastatyta nemažai naujų nuotekų valymo įrenginių ir modernizuota esamų: 99 proc. buitinių ir gamybinių nuotekų valomos. Organinių ir skendinčių medžiagų iš sutelktosios taršos šaltinių patekimas į atvirus vandens telkinius sumažėjo daugiau kaip 6 kartus, naftos produktų – daugiau kaip 5 kartus, azoto – apie 3 kartus, fosforo – apie 4 kartus. Sukurta vandens valdymo sistema, pagrįsta natūraliomis geografinėmis upių baseinų ribomis. Nuo 2005 metų vykdoma nauja ES reikalavimus atitinkanti Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, sudaranti galimybes įvertinti paviršinių vandens telkinių esamą būklę, taršos pobūdį ir mastą, parinkti tinkamas priemones jų būklei pagerinti. Lietuvoje geriamasis vanduo tiekiamas beveik tik iš požeminių vandens šaltinių. Jo ištekliai gausūs – suvartojama tik apie trečdalį išžvalgytų geriamojo vandens išteklių. Sudarytos palankios sąlygos tobulinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 74 proc., nuotekų tvarkymo paslauga – apie 63 proc. visų Lietuvos gyventojų. Sukurta didžiuma viešai tiekiamam geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros. Išplėtota suvartojamo vandens kiekio apskaitos sistema.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 132 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.3.2 lentelė. Klaipėdos rajono vandenviečių duomenys
Eil. Registro Pavadinimas Adresas Eksploatuojantis VAZ Nr. Nr. subjektas projektas 1. 3362 Vėžaičių senoji Vėžaičių sen., Vėžaičių Viešasis vandens Yra mstl. tiekėjas 2. 3363 Vėžaičių naujoji Vėžaičių sen., Vėžaičių Viešasis vandens Yra mstl. tiekėjas 3. 4012 Endriejavo Endriejavo sen., Endriejavo Viešasis vandens Yra mstl. tiekėjas 4. 4016 Lapių Vėžaičių sen., Lapių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 5. 4162 Antkopčio Vėžaičių sen., Antkopčio k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 6. 4170 Rudaičių Vėžaičių sen., Rudaičių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 7. 4192 Tilvikų Vėžaičių sen., Tilvikų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 8. 4193 Žadeikių Endriejavo sen., Žadeikių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 9. 4362 Ežaičių Vėžaičių sen., Ežaičių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 10. 4753 Dūdinėlių Veiviržėnų sen., Dūdinėlių Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 11. 4005 Veiviržėnų I Veiviržėnų sen., Veiviržėnų Viešasis vandens Yra mstl. tiekėjas 12. 4006 Veiviržėnų II Veiviržėnų sen., Veiviržėnų Viešasis vandens Yra mstl. tiekėjas 13. 4014 Judrėnų Judrėnų sen., Judrėnų mstl. Viešasis vandens Yra tiekėjas 14. 4164 Balsėnų Veiviržėnų sen., Balsėnų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 15. 4166 Girininkų Vėžaičių sen., Girininkų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 16. 4169 Pėžaičių Veiviržėnų sen., Pėžaičių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 17. 4174 Šiūparių Dovilų sen., Šiūparių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 18. 4181 Auksoro Endriejavo sen., Auksoro k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 19. 4183 Daukšaičių Veiviržėnų sen., Daukšaičių Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 20. 4191 Šalpėnų Veiviržėnų sen., Šalpėnų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 21. 4495 Rudgalvių Endriejavo sen., Rudgalvių Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 22. 4649 Šiūparių Dovilų sen., Šiūparių k. Privatus vandens tiekėjas Yra (Gr . N r. 55652) 23. 2662 Dumpių nuotėkų Dovilų sen., Dumpių k. Viešasis vandens Yra
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 133 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
valyklos tiekėjas 24. 4015 Dovilų Dovilų sen., Dovilų mstl. Viešasis vandens Yra tiekėjas 25. 4048 Jakų Sendvario sen., Jakų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 26. 4182 Baičių Dovilų sen., Baičių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 27. 4189 Rokų Priekulės sen., Rokų k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 28. 4361 Kalniškės Vėžaičių sen., Kalniškės k. Viešasis vandens Yra tiekėj as 29. 4363 Mickų Priekulės sen., Mickų k. Viešasis vandens Nėra tiekėjas 30. 4364 Dituvos Priekulės sen., Dituvos k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 31. 4402 Budrikų žiburiai Sendvario sen., Budrikų k. Gyvenamųjų namų Nėra savini nkų bendrija 32. 4274 Ketvergių Dovilų sen., Ketvergių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 33. 4396 UAB "Kontvainiai" Agluonėnų sen., Agluonėnų Privatus vandens tiekėjas Yra k. 34. 5034 Kairių Priekulės sen., Kairių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 35. 4864 AB "LOTOS Gargždų sen., Gargždų m., Privatus vandens tiekėjas Yra Geon aft a" Gamyklos g. 36. 4577 UAB "Melt Water" Dovilų sen., Švepelių k., Privatus vandens tiekėjas Yra Pamiškės g. 37. 4171 Stragnų I Priekulės sen., Stragnų I k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 38. 4003 Priekulės II km. Priekulės sen., Voveriškių Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 39. 4002 Priekulė Žalgirio g. Priekulės sen., Priekulės Viešasis vandens Yra m., Žalgirio g. tiekėjas 40. 4004 Drevernos Priekulės sen., Drevernos Viešasis vandens Yra k. tiekėj as 41. 4010 Agluonėnų Agluonėnų sen., Agluonėnų Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 42. 4167 Gropiškių Priekulės sen., Gropiškių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 43. 4172 Stragnų II Priekulės sen., Stragnų II k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 44. 4173 Svencelės Priekulės sen., Svencelės Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 45. 4187 Mėželių Priekulės sen., Mėželių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 46. 4188 Priekulės Minijos Priekulės sen., Priekulės Viešasis vandens Yra g. m., Minijos g. tiekėjas 47. 4365 Daugmantų Priekulės sen., Daugmantų Viešasis vandens Yra k. tiekėjas
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 134 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
48. 4919 Vilkyčių-3 Priekulės sen., Venckų k. Privatus vandens tiekėjas Yra 49. 4937 Sakučių (Gręž. Nr. Priekulės sen., Svencelės Privatus vandens tiekėjas Yra 61992) k. 50. 4981 Lankupių Priekulės sen., Lankupių k. Privatus vandens tiekėjas Nėra 51. 4442 UAB "Bridimekso" Agluonėnų sen., Vanagų k. Privatus vandens tiekėjas Nėra veisl. ferma 52. 4366 Voveriškių Priekulės sen., Voveriškių Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 53. 4904 Pleškučių Priekulės sen., Pleškučių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 54. 4906 Dreižių Agluonėnų sen., Dreižių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 55. 5104 Vilkyčiai-1 Priekulės sen., Liaunų k. Privatus vandens tiekėjas Nėra 56. 176 Gargždų Gargždų sen., Gargždų m. Viešasis vandens Yra (Laugalių) tiekėjas 57. 2725 Klaipėdos Klaipėdos m. sav., Privatus vandens tiekėjas Nėra "Šaltinėli o" Klaipėdos m. 58. 3069 Kretingalės Kretingalės sen., Viešasis vandens Yra Kretingalės mstl. tiekėjas 59. 3070 Šlikių Kretingalės sen., Šlikių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 60. 3071 Girkalių Kretingalės sen., Girkalių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 61. 3072 Grauminės-Plikių Kretingalės sen., Viešasis vandens Yra Grauminės k. tiekėjas 62. 4112 Trušelių Sendvario sen., Trušelių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 63. 4163 Aukštkiemių Sendvario sen., Viešasis vandens Yra Aukštkiemių k. tiekėjas 64. 4165 Dauparų Dauparų-Kvietinių sen., Viešasis vandens Yra Dauparų k. tiekėjas 65. 4168 Kalotės Kretingalės sen., Kalotės k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 66. 4184 Karklės Kretingalės sen., Karklės k. Viešasis vandens Yra tiekėjas 67. 4185 Klemiškės Sendvario sen., Klemiškės I Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 68. 4186 Kvietinių Dauparų-Kvietinių sen., Viešasis vandens Yra Kvietinių k. tiekėjas 69. 4190 Saulažolių Dauparų-Kvietinių sen., Viešasis vandens Nėra Saulažolių k. tiekėjas 70. 4194 Kalnuvėnų Sendvario sen., Kalnuvėnų Viešasis vandens Yra k. tiekėjas 71. 3810 Sanitexo UAB Sendvario sen., Sudmantų Privatus vandens tiekėjas Nėra k. 72. 4316 Klipščių Sendvario sen., Klipščių k. Gyvenamųjų namų Nėra savininkų bendrija 73. 4729 Slengių Sendvario sen., Slengių k. Viešasis vandens Yra tiekėjas ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 135 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
74. 4899 UAB "Sakuona" Kretingalės sen., Plikių Privatus vandens tiekėjas Nėra mstl. 75. 4903 Vaitelių Dauparų-Kvietinių sen., Viešasis vandens Yra Vaitelių k. tiekėjas
Viešajam geriamojo vandens tiekimui naudojamų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose atsižvelgiant į LGT patvirtinto VAZ projekto duomenis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitais atvejais VAZ nustatomos, atsižvelgiant į LGT patvirtinto VAZ projekto duomenis arba Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nustatytus VAZ juostų dydžius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiantis teisės aktams, šiuo metu Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos numato ūkinės veiklos apribojimus požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinių apsaugos zonų , bet ne apsaugos zonų ribose.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose rengdamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą atitinkančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra numatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713 (4.3.1 pav.), numatoma, kad vandentiekių ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra Klaipėdos rajone bus skirstoma į du etapus: Pirmajam etapui priskiriamos teritorijos, kuriose jau yra įrengtas funkcionuojantis vandentiekis bei teritorijos, kurioms parengti vandentiekio ir nuotekų tinklų vystymo techniniai projektai, yra parengti specialūs inžinerinės infrastruktūros vystymo planai, o juose numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas; antrajam etapui priskiriamos mažosios gyvenamosios vietovės, kuriose nėra vandentiekio ar nuotekų tinklų ir nėra parengtų planavimo dokumentų tokiems tinklams rengti. Taip pat antrajam etapui priskiriamos teritorijos, kuriose pagal Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas numato urbanistinę plėtrą. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu Klaipėdos rajone numatoma vystyti: 22 vandentiekio sistemas aptarnaujančias dvi ir daugiau gyvenamųjų vietovių, 22 atskiros vandentiekio sistemos pavienėse gyvenamosiose vietovėse. Kiekvienoje gyvenamojoje vietovėje, ar jų grupėje su planuojama bendra vandentiekio sistema yra numatomas naujų vandentiekio tinklų, vandens ruošyklų poreikis. Visose gyvenamosiose vietovėse, kur yra numatomi vandentiekiai, kartu planuojama ir buitinė nuotekynė, išskyrus Kairius, Rokus ir Dreižius. Šiose trijose gyvenamosiose vietovėse numatomas decentralizuotas nuotekų tvarkymas.
4.3.1 pav. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano brėžinys (Šaltinis: www.klaipeda-r.lt)
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 136 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Esama vandentvarkos ūkio būklė
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje viešąjį geriamojo vandens tiekimą vykdo AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 metų pradžios pilnai perėmusi tuometinės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ funkcijas. AB „Klaipėdos vanduo" centralizuotai geriamuoju vandeniu aprūpina Klaipėdos, Gargždų, Priekulės miestų ir Klaipėdos rajono gyventojus.
Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoja 49 rajono vandenvietes . AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojama Klaipėdos miesto 1-oji (Liepų g. 49, Klaipėdos m.) ir 3-ioji (Kairių g. 13, Klaipėdos m.) vandenvietės aptarnauja Klaipėdos miesto ir priemiesčio gyventojus. Gargždų (Laugalių) vandenvietė (Laugalių g. 2b) tiekia vandenį Gargždų miesto gyventojams, įmonėms ir komunaliniam sektoriui (4.3.3 lent.).
4.3.3 lentelė. Pagrindinių vandenviečių, tiekiančių geriamą vandenį Klaipėdos r. sav. vartotojams, sąrašas
1. Klaipėdos m. 1 -oji vandenvietė Vandenvietė priskirtina uždarų vandenviečių grupei. Šioje vandenvietėje eksploatuojami viršutinio Permo (P 2) ir viršutinio Devono (D 3žg) vandeningi horizontai. Šiuo metu vandenvietė eksploatuoja aštuonis požeminio vandens gręžinius, kurių gylis 240-285 m. Vandens gamybai naudojami šeši gręžiniai, du gręžiniai yra konservuoti. 1 – osios vandenvietės projektinis pajėgumas - 19 tūkst. m³/parą. Faktiškai vartotojams patiekiama apie 10 tūkst. m³/parą. 2. Klaipėdos m. 3 -ioji vandenvietė ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 137 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Vandenvietėje ruošiami paviršiaus vandenys. Visa vandenvietė užima 170 ha plotą. 3-iojoje vandenvietėje horizonto eksploatacinių išteklių kiekis yra 80 tūkst. m 3/parą. Jų paėmimui vandenvietėje pritaikyta dirbtinės mitybos sistema. Vandenvietės debitas sudaro apie 45 tūkst. m³/parą. Faktiškai vartotojams geriamojo vandens patiekiama apie 22 tūkst. m 3/parą. Vandenvietė priskiriama IIIb² pogrupiui - atvira infiltracinio tipo vandenvietė. Eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas - Q(mIV). Vandeningų uolienų storis greta Karaliaus Vilhelmo kanalo siekia 10-12 m, link Kuršių marių – iki 22 m. Karaliaus Vilhelmo kanalo gylis yra apie 3 m. Vanduo apvandeninimo siurbliais iš Karaliaus Vilhelmo kanalo pumpuojamas į skirstomąjį kanalą, o iš jo patenka į 3 infiltracinius kanalus (ilgis – po 3,1 km), kuriuose tekantis vanduo filtruojasi į vandeniui laidų smėlio ir žvyro gruntą. Tokiu būdu palaikomas aukštas vandens lygis. Drenomis surinktas požeminiuose smėlio ir žvyro sluoksniuose dalinai apsivalęs vanduo siurbliais paduodamas į vand ens ruošyklą. 3. Gargždų (Laugalių) vandenvietė Vandenvietėje yra 4 eksploatuojami gręžiniai įrengti 1982 – 1991 m. Vanduo išgaunamas iš 140 m gylio. Eksploatuojamas J3 vandeningasis sluoksnis. Vandenvietės požeminio vandens eksploataciniai ištekliai siekia 7000 m 3/parą. Kasdien išgaunama apie 2100 m 3/parą vandens. Vandenvietės į renginių pajėgumas apie 4800 m 3/parą.
Istoriškai susiklostęs vandentvarkos ūkis rajone yra sudėtingas, daugumos vandenviečių vanduo neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija). Didžiausia požeminio vandens kokybės problema – toksinių (cheminių) rodiklių (boro, fluorido) ir indikatorinių rodiklių (drumstumo, kvapo, amonio, geležies, mangano, permanganato indekso, natrio, chloridų) neatitikimas nustatytiems norminiams geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimams. Tik 3 vandenvietėse (Gargždų, Gropiškės ir Vėžaičių (senosios)) iš gręžinių išgaunamo geriamojo vandens kokybė atitinka HN 24:2017 nustatytus reikalavimus. 6 vandenvietėse (Agluonėnų, Endriejavo, Girkalių, Kretingalės, Kvietinių, Karklės) reikalavimai geriamojo vandens kokybei buvo pasiekti 2012-2014 m. pastačius modernius vandens gerinimo įrenginius (4.3.4 lent.).
4.3.4 lentelė. Pagrindinių vandens ruošyklų, tiekiančių geriamą vandenį Klaipėdos r. sav. vartotojams, sąrašas Šaltinis: AB „Klaipėdos vanduo“, www.vanduo.lt
Ruošyklos Eil. Pavadinimas pajėgumas, Pagrindiniai technologiniai procesai Nr. m3/h 1. Klaipėdos miesto vandens ruošyklos 1.1. Klaipėdos m. 1- 19 000 m3/parą Iš gręžinių vanduo tiekiamas į aeracinius koštuvus, osios vandenvietės kuriuose pašalinamas sieros vandenilis, suteikiantis vandens ruošykla vandeniui nemalonų kvapą; amonio, vandens drumstumo šalinimas dvejų laipsnių slėginiuose filtruose; fluoridų šalinimas atvirkštinio osmoso įrenginio pagalba; vandens stabilizavimas; vandens dezinfekavimas natrio hipochlorito tirpalu. 1.2. Klaipėdos m. 3- 45 410 m³/parą Vandens ruošykloje vanduo pereina dviejų pakopų iosios vandenvietės valymą: vandens ruošykla cheminis valymas, taikant oksidacijos, krekinimo ir dr ibs niavimo procesus, dėl kurių teršalai "surišami" į ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 138 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
dribsnius, o šie nusodinami ir pašalinami. Nuskaidrinimo proceso pagreitinimui į reakcijos kameras pastoviai tiekiamas mikrosmėlis, kuris dribsniams suteikia didesnį svorį. Nuskaidrintas vanduo paduodamas į filtrus; nuskaidrintas vanduo filtruojamas atviruose greitaeigiuose filtruose per daugiasluoksnę smėlio ir žvyro įkrovą; išvalytas vanduo dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu. 2. Klaipėdos rajono vandens ruošyklos 2.1. Kretingalės 25 m3/h Vandens aeravimas slėginiame aeratoriuje; vandenvietės vandenilio sulfido, geležies, amonio šalinimas slėginiuose vandens ruošykla filtruose; fluoridų šalinimas atvirkštinio osmoso įrenginio pagalba; vandens dezinfekavimas natrio hipochlorito tirpalu. Papildomai sumontuoti vandens stabilizavimo įrenginiai, kurie pagerino į Kretingalės gyvenvietės vandentiekio tinklus tiekiamo geriamojo vandens stabilumo rodiklį, tokiu būdu sustabdytas intensyvus tinklų vamzdynų korozijos procesas. 2.2. Agluonėnų 8 m 3/h Vandens aeravimas slėginiame aeratoriuje; vandenvietės vandenilio sulfido, geležies, amonio šalinimas slėginiuose vand ens ruošykla filtruose; 2.3. Endriejavo 8 m 3/h fluoridų šalinimas atvirkštinio osmoso įrenginio pagalba; vandenvietės vandens dezinfekavimas natrio hipochlorito tirpalu. vandens ruošykla 2.4. Girkalių 8 m 3/h Biologinis vandenilio sulfido šalinimas; vandenvietės katalitinis geležies oksidavimas; vandens ruošykla organinių medžiagų šalinimas; geležies hidroksido, sieros nukošimas slėginiuose filtruose; vandens prisotinimas deguonimi; biologinis amonio oksidavimas (nitrifikacija); fluoridų šalinimas atvirkštinio osmoso membranų pagalba; praėjusio pro atvirkštinį osmosą vandens stabilizavimas; nugeležinto vandens ir vandens, praėjusio pro osmosą ir stabilizavimo įrangą, sumaišymas; vandens dezinfekavimas natrio hipochlorito tirpa lu. 2.5. Kvietinių 4 m 3/h Vandens aeravimas atvirame aeratoriuje; vandenvietės vandenilio sulfido, amonio biologinis oksidavimas vandens ruošykla slėginiuose filtruose; siero s n ukošimas slėginiuose filtruose 2.6. Karklės 3 m 3/h Vandens prisotinimas deguonimi; vandenvietės geležies hidroksido nukošimas; vandens ruošykla biologinis amonio oksidavimas (nitrifikacija); vandens dezinfekavimas natrio hipochlor ito tirpalu
Visų vandens ruošyklų darbas valdomas nuotoliniu būdu iš Klaipėdos mieste esančios AB „Klaipėdos vanduo“ centrinės dispečerinės. Sistemingam ir efektyviam rajono vandentvarkos ūkio tvarkymui parengtas ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T11-248 patvirtintas AB „Klaipėdos vanduo“ viešai ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 139 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje programos 2013- 2020 m. priemonių planas“. 2017 m. sausio mėn. duomenimis, Klaipėdos rajone nutiesta 373,8 km centralizuoto vandens tiekimo tinklų. 2016 m. gruodžio mėnesio duomenimis Klaipėdos rajone nutiesta apie 300 km centralizuoto nuotekų šalinimo tinklų. Klaipėdos, Priekulės, Agluonėnų, Dovilų bei Gargždų miestų buitinės nuotekos siurblių pagalba per slėgines linijas yra transportuojamos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, esančią Dumpių kaime. Priklausomai nuo nuotekų tinklų ilgio, kuris gali siekti net iki 30 km, buitinės nuotekos gali būti pumpuojamos ir per kelias nuotekų siurblines, išsidėsčiusias visame Klaipėdos mieste, kol pasiekia nuotekų valyklą. Eksploatuojamų nuotekų siurblinių skaičius vis kinta, nes pastoviai statomi nauji nuotekų tinklai, įvedami į eksploataciją nauji objektai, taip pat nuotekų siurblinių eksploatacija perimama iš bendrovės vartotojų. Išvalytos buitinės nuotekos iš nuotekų valyklos 2 m skersmens ir 9 km ilgio savitakine linija išleidžiamos į Kuršių marias. AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajone eksploatuoja 14-os gyvenviečių nuotekų valyklas (4.3.5 lent.). Nuotekų valyklos išsidėsčiusios visame Klaipėdos rajone, bendras atstumas tarp jų yra apie 300 km. Gyvenvietės kuriose įrengtos nuotekų valyklos – Vėžaičiai, Šiūpariai, Veiviržėnai, Judrėnai, Endriejavas, Žadeikiai, Lapiai, Kvietiniai, Plikiai, Kretingalė, Girkaliai, Kalnuvėnai, Dreverna ir Dauparai.
4.3.5 lentelė. Klaipėdos r. sav. nuotekų valyklų sąrašas Šaltinis: AB „Klaipėdos vanduo“, www.vanduo.lt
1. AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojama Klaipėdos miesto nuotekų valykla Dumpių k. Nuotekų valykloje nuotekos valomos naudojant mechaninį ir biologinį valymo metodus. Mechaninio valymo pradžioje grotose sulaikomi stambesni nešmenys, papildomai nuspaudžiami presuose. Smėliagaudėse nusodinamas smėlis ir kitos sunkios medžiagos. Sulaikytas smėlis bei nešmenys apie periodiškai išvežami į buitinių atliekų sąvartyną. Iš smėliagaudžių nuotekos nuvedamos į radialinius sėsdintuvus, kur nuosėdos nusėda ir tvarkomos kaip pirminis dumblas, o nuotekos persipila per nusodintuvo briaunas ir toliau valomos biologinio valymo dalyje - aerotankuose. Mechaniškai valytos nuotekos pirmiausia valomos anaerobinėje zonoje, kurios paskirtis - biologinis fosforo šalinimas. Aerobinėje zonoje atliekamas tolesnis nuotekų valymas - naudojantis aktyvaus dumblo biocheminėmis savybėmis sumažinti nuotekose esančius teršalus juos suoksidinant iki CO2, NO2, NO3 ir kitų mažiau gamtai žalingų junginių. Nuotekose esantis bendrasis azotas išvalomas nitrifikacijos/denitrifikacijos procesais. Užtikrinti bendrojo fosforo pastoviai žemas koncentracijas vien biologinio valymo būdu yra sudėtinga, todėl už aerotankų yra įdiegtas automatinis likutinio fosforo nuotekose cheminis valymas, kuris naudojamas tik tuo atveju, jei biologinis valymas neužtikrina pakankamo bendrojo fosforo išvalymo rodiklio. Iš aerotankų aktyvus dumblas teka į antrinius nusodintuvus, kur jis nusėda ir grąžinamas į aerotankų pradžią. Nuskaidrėjęs vanduo patenka į nuvedimo latakus, o iš čia išvalyto vandens kolektoriumi savitaka nuteka iki Kuršių marių. Klaipėdos nuotekų valyklos dumblo tvarkymo sistema apima baigtinį dumblo utilizavimo procesą – dumblo kiekio sumažinimą, jo saugų sukaupimą, blogų kvapų panaikinimą, biodujų efektyvų panaudojimą. Toks džiovintas dumblas yra visiškai išvalytas ir gali būti naudojamas žemės ūkyje arb a sudeginamas. 2. Vėž aič ių miestelio nuotekų valykla. Projektinis našumas - 270 m 3/d (pastatyta 2012 m .) Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Atvežtos nuotekos patenka į septinių nuotekų talpą. Pramonės nuotekos patenka į pramonės nuotekų talpą. Toliau į parengtinį valymą - gamykloje pagamintą parengtinio valymo įrenginį susidedantį iš: automatinių grotų, aeruojamos smėliagaudės, riebalų gaudyklės. Įrenginys atlieka šias funkcijas: sąšlavų, smėlio, riebalų atskyrimą iš nuotekų, sąšlavų presavimą, plovimą, pakrovimą į konteinerį, smėlio plovimą, nuvandeninimo, pakrovimą į konteinerį, riebalų nukreipimą į riebalų talpą. Apvalytos nuotekos iš parengtinio valymo įrenginio vamzdžiu nuvedamos į nuotekų paskirstymo kamerą. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 140 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Paskirstytos nuotekos standartiškai įteka į biologinio valymo įrenginį po 50% srauto į kiekvieną liniją. Biologinį reaktorių sudaro dvi lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu. Per visas minėtas zonas pratekėjusios nuotekos yra išvalomos. O antriniame nusodintuve dumblas yra atskiriamas nuo išvalyto vandens, t.y dumblas sėda į nusodintuvo dugną, o išvalytas vanduo susirenka separatoriaus paviršiuje iš kur per įgilintą surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą. Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo prieštankintuvo talpą. Iš čia dumblas siurbliu paduodamas į dumblo rezervuarą. Iš dumblo rezervuaro aerobiškai stabilizuotas ir sutirštintas dumblas išvežamas tolimesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k.. Siekiant užtikrinti geresnį išvalymo laipsnį, po biologinio valymo grandies yra sumontuotas papildomas tretinio valymo būgninio tipo gamyklinis mikro sietas, skirtas smulkių skendinčių dalelių surinkimui. Kad garantuotume apibrėžtą fosforo išvalymo laipsnį – įrengta chemikalų dozavimo stotis, kurios pagalba, esant nepakankamam biologiniam fosforo šalinimui, naudojami tirpalai (geležies sulfatas, aliuminio sulfatas). 3. Endriejavo miestelio nuotekų valykla. Projektinis našumas - 85 m 3/d (pastatyta 2013 m.) Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginių teritorijoje esančią nuotekų siurblinę, kurioje siurblių pagalba yra pakeliamos į nuotekų priėmimo kamerą. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėje nuo smėlio ir stambių nešmenų keliauja į dviejų linijų biologinį reaktorių. Kiekvieną liniją sudaro atskiros zonos: anaerobinė, denitrifikavimo, nitrifikavimo ir separavimo (antrinio nusosdintuvo). Visos zonos tarpusavyje sujungtos vamzdynais arba sienelėmis susisiekiančių indų principu. Nuotekos pratekėję per visas minėtas zonas virsta švariu vandeniu, kuris kildamas į paviršių netenka greičio ir susirenka separatoriaus paviršiuje iš kur per įgilinta surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą. Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo tankinimo talpą. Joje dumblas stabilizuojamas aerobinėmis sąlygomis ir išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k. tolimesniam apdorojimui. 4. Kretingalės nuotekų valykla. Projektinis našumas - 228 m 3/d (pastatyta 2005 m., rekonstruota 2013 m., 2016 m.) Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į rankinių grotų pastatą, kuriame surenkami stambūs nešmenys. Toliau nuotekos per paskirstymo kamerą patenka į debito išlyginimo talpą, kuri turi 2 sekcijas. Šiose talpose nuotekos aeruojamos ir galutinai sumaišomos. Iš debito išlyginimo talpos nuotekos nuvedamos į grubaus valymo įrenginius, kur mechanizuotai atskiriami stambūs plūduriuojantys nešmenys ir sulaikomas smėlis. Toliau nuotekos paduodamos į paskirstymo kamerą, iš kurios savitaka patenka į tris biologinio valymo technologines linijas, kurias sudaro: pirminiai nusodintuvai, aerobiniai reaktoriai ir antriniai nusodintuvai. Žalias ir perteklinis dumblas iš pirminių nusodintuvų ir aeracinės kameros šalinamas į dumblo tankintuvą, kuriame nuvandeninamas ir vėliau išvežamas autocisterna arba spec. technika į AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k. tolimesniam apdorojimui. Visuose trijuose aerobiniuose reaktoriuose įrengta nauja aeravimo sistema (difuzoriai, jungiamoji armatūra ir kt.) ir sumontuoti stacionarūs deguonies matavimo prietaisai, leidžiantys daug jautriau reaguoti į atitekančią taršą, deguonies padavimas naujomis orapūtėmis pilnai automatizuotas ir reguliuojamas pagal poreikį. To pasekoje organiniai teršalai geriau oksiduojami ir pasiekiami geresni išvalymo rodikliai. Sumontuota papildoma buferinė nuotekų srauto perviršio išlyginamoji talpa, siekiant sumažinti persipylimų per apvadinę liniją skaičių. 5. Dauparų nuotekų valykla. Projektinis našumas - 70 m 3/d (pastatyta 2005 m., rekonstruota 2015- 2016 m.) Nuotekos atitekėję į valymo įrenginius patenka į nuotekų priėmimo kameras. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėse nuo smėlio ir stambių nešmenų keliauja į pirminius nusodintuv us. Čia veikiamos ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 141 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
gravitacinių jėgų sėsdintuvuose nusėda smulkios mechaninės dalelės. Sekantis nuotekų valymo etapas – keičiamo režimo (anoksinės – aeracinės) aerotanko kameros. Jose prasideda biologinis nuotekų valymas bei azoto šalinimas. Po keičiamo režimo kamerų nuotekos patenka į aeracines kameras, kuriose palaikoma projektinė aktyviojo dumblo koncentracija 4 g/l. Perteklinis aktyvusis dumblas iš aeracinių kamerų siurblių pagalba patenka į pirminius nusodintuvus ir kartu su žaliu dumblu šalinamas į dumblo tankintuvus. Dumblas iš tankintuvų išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k. tolimesniam apdorojimui. Po aeracinių kamerų dumblo mišinys patenka į antrinius sėsdintuvus, iš kurių nusėdęs dumblas grąžinamas į kintamo režimo kameras, o nuska idr ėjusios nuotekos išleidžiamos į aplinką. 6. Lapių nuotekų valykla. Projektini s našumas - 99 m 3/d (rekonstruota 2016 -2017 m.) Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų siurblinę. Iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, o iš jos į smėliagaudę, kurioje sumontuotos ir rankinės grotos. Pro smėliagaudę/rankines grotas pratekėjusios nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, iš kurio per švaraus vandens surinkimo latakus nuotekos nukreipiamos į išleistuvą. Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 85 m 3 buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu. Biologinio valymo metu susidaręs dumblas kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu per atitinkamas PEROT jungtis perpumpuojamas į autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k. 7. Kalnuvėnų nuotekų valykla. Projektinis našumas - 41 m 3/d (pastatyta 1976 m.) Centralizuotais nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio slopinimo šulinį, iš jo nuotekos nukreipiamos į vieną iš dviejų aerotankų su mechanine aeracija. Toliau nuotekos prateka per du biotvenkinius ir yra nukreipiamos į išvalytų nuotekų išleistuvą. Perteklinis dumblas periodiškai nusiurbiamas iš aerotanko dugno ir išvežamas autocisterna tolesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpių k. 8. Žade ikių nuotekų valykla. Projektinis našumas - 48 m 3/d (pastatyta 1970 m.) Į valymo įrengimus atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio gesinimo šulinį, toliau patenka į biotvenkinį ir iš jo nukreipiamos į išleistuvą. 9. Šiūparių nuotekų valykla. Projektinis našumas - 7 m 3/d (pastatyta 1966 m.) Nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į septikus (2 linijos), iš kurių nuotekos nukreipiamos į biotvenk inius (2 vnt.), o po t o i švalytos nuotekos patenka į išleistuvą. 2017 -2018 m. rekonstruojamos nuotekų valyklos: 10. Veiviržėnų nuotekų valykla. Projektinis našumas - 99 m 3/d (36135 m 3/metus) 11. Kvietinių nuotekų valykla. Projektinis našumas - 99 m 3/d (36135 m 3/metus) 12. Dre vernos nuotekų valykla. Projektinis našumas - 99 m 3/d (36135 m 3/metus) 13. Ju drėnų nuotekų valykla. Projektinis našumas – 130 m 3/d (47450 m 3/metus) 14. Girkalių nuotekų valykla. Projektinis našumas – 150 m 3/d (54750 m 3/metus) 15 . Plikių nuotekų valyk la. Projektinis našumas – 190 m 3/d (69350 m 3/metus)
Nuotekų išvalymo kokybė Klaipėdos rajono nuotekų valyklose atitinka Taršos leidime bei Nuotekų tvarkymo reglamente keliamus reikalavimus
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 142 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Vandentvarkos ūkio plėtra Klaipėdos rajone
Klaipėdos rajone efektyviai vykdoma gręžinių pergręžimo programa, kuomet atliekami žvalgybiniai gręžimai ir kituose vandeninguose sluoksniuose ieškoma geros kokybės ar didesnio kiekio vandens. Radus geresnės kokybės vandenį, pergręžiamas vandenvietės gręžinys ir vanduo tiekiamas vartotojams. Taip 2014- 2016 m. vandens kokybė pagerinta Plikių, Girkalių, Daugmantų, Judrėnų, Agluonėnų, Kalnuvėnų, Lapių, Mėželių, Rokų, Pleškučių, Svencelės ir Šiūparių gyvenvietėse. 2015 m. buvo atlikti visi rangos darbai pagal sutartį „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos mieste ir rajone (Priekulėje, Mickuose, Dituvoje, Kuodžiuose, Agluonėnuose, Stragnuose II, Dauparuose, Šlapšilėje, Gobergiškėje, Jonušuose)“ 1 dalis Nr. 2014/SUT.03-11. Šiuo projektu buvo nutiesta 13,4 km magistralinio vandentiekio linija iš Klaipėdos miesto iki Priekulės mstl. su atšakomis į Mickų, Dituvos, Kuodžių gyvenvietes. Geriamasis vanduo minėtoms gyvenvietėms tiekiamas iš Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės, kuris pilnai atitinka higienos normos reikalavimus. 2016 m. bendrovė gavo finansavimą pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Šiuo metu yra vykdomos rangos sutartys: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone (Lapiuose, Kvietiniuose, Trušeliuose, Mazūriškėse, Klipščiuose, Kalotėje, Ketvergiuose, Kalviuose)“, „Geriamojo vandens įrenginių statyba Klaipėdos rajone (Veiviržėnai, Dauparai (Gobergiškė), Plikiai (Grauminė), Dreverna, Judrėnai, Lapiai)“, kurių apimtyse 2018 m. IV ketvirtyje numatyta: Trušelių, Mazūriškių, Kalotės gyvenviečių vandentiekio tinklus prijungti prie Klaipėdos m. vandens tiekimo sistemos, pakloti magistralinę vandentiekio liniją Klaipėda-Ketvergiai, pastatyti modernius vandens gerinimo įrenginius Veiviržėnų, Dauparų, Plikių, Drevernos, Judrėnų, Lapių gyvenvietėse. 2017 m. AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė rangos sutartis „Geriamojo vandens ruošyklos ir vandens tiekimo tinklų statyba Daugmantų ir Lankupių k., Klaipėdos raj.“ ir „Geriamojo vandens ruošyklų statyba Tilvikų ir Rudaičių k., Klaipėdos r.“. Vandens gerinimo įrenginius minėtose gyvenvietėse planuojama pastatyti 2019 m. AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis.
4.3.6 lentelė. Vandenviečių, vandens ruošyklų sąrašas
Geros kokybės 2014-2016 m. Esami vandens Numatomi rekonstruoti vandens vanduo vandens kokybė gerinimo gerinimo įrenginiai vandenvietėje pagerinta įrenginiai ES fondų AB „Klaipėdos vandenvietėje lėšomis vanduo“ lėšomis Gargždų Plikių Agluonėnų Veiviržėnų Tilvikų Gropiškės Girkalių Endriejavo Dauparų Rudaičių Vėžaičių (senoji) Daugmantų Girkalių Plikių Judrėnų Kretingalės Drevernos Agluonėnų Kvietinių Judrėnų Kalnuvėnų Karklės Lapių Lapių Mėželių Rokų Pleškučių Svencelės Šiūparių
2017-2018 metais įgyvendinus investicinį projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“, unikalus kodas 05.3.2-APVA-R-014-31-0004,
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 143 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______finansuojamo pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą (2016 m. gruodžio 21d. pasirašyta rangos sutartis Nr. 2016/SUT.03-65 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas Klaipėdos rajone (Veiviržėnai, Plikiai (Pakamoriai), Girkaliai, Dreverna, Judrėnai, Kvietiniai) “ su UAB „Norus“), bus rekonstruoti Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Judrėnų, Kvietinių ir Drevernos nuotekų valymo įrenginiai (4.3.7 lent.).
4.3.7 lentelė. Nuotekų valyklų sąrašas
2017-2018 m. numatomi Esamos nuotekų valyklos rekonstruoti Dumpių Vėžaičių Šiūp arių Veiviržėnų Veiviržėnų Judrėnų Judrėnų Endriejavo Žadeikių Lapių Kvietinių Kvietinių Plikių Plikių Kretingalės Girkalių Girkalių Kalnuvėnų Drevernos Drevernos Dauparų
Galiojančiame Klaipėdos rajono bendrajame plane buvo numatyta plėsti vandentiekio sistemas 95- iose atskirose gyvenvietėse, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant naujus ir rekonstruojant esamus tinklus (4.3.8 lent.).
4.3.8 lentelė. Atskirų gyvenviečių Klaipėdos r. sav. vandentvarkos ūkio plėtra
Klaipėdos r. bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje sprendiniai įgyvendinti sprendiniai Eil. Gyvenvietė Numatoma Numatoma Nr. vandentiekio vandenvalos įrenginių įrenginių pertvarka pertv ark a Gargždų sen. 1. Gargždai Rekonstruoti Nuotekas nukreipti į Vandens kokybė atitinka (pagal SP) vandenvietę. Dumpių nuotekų valyklą, norminius reikalavimus. numatyti papildomą Įrengta slėginė linija, kuria atsarginę slėginę liniją į nuotekos nukreipiamos į Dumpių nuotekų valyklą. Klaipėdos m. NV Dumpių k. Vykdyta infrastruktūros plėtra sodų bendrijų teritorijoje Kulių k. tarp Gargždų ir Dovilų Agluonėnų sen. 2. Agluonėnai Pastatyti vandens - Išgręžtas naujas gręžinys; ruošyklą. 2013 m. pastaty ta vandens
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 144 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
ruošykla. Nuotekos nukreipiamos į Priekulę, iš kur slėgine linija transportuojamos į Klaipėdos m. NV Dumpių k.; 2015 m. vykdyta infrastruktūros plėtra. 3. Kantvainiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, tiekti iš Agluonėnų nuotekas nukreipti į vandenvietės. Agluonėnų nuotekų valyklą.
4. Vanagai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, tiekti iš Agluonėnų nuotekas nukreipti į vandenvietės. Agluonėnų nuotekų valyklą.
5. Dreižiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
6. Grobštai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus, įrengti surinkimo sistemą, vandenvietę ir pastatyti naują nuotekų vandens ruošyklą. valyklą.
Dauparų-Kvietinių sen. 7. Laugaliai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Gargždų prijungti prie Gargždų vandenvietės. nuotekynės.
8. Saulažoliai - Įrengti nuotekų surinkimo sistemą ir prijungti prie Gargždų nuotekynės.
9. Kalniškiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą ir pastatyti vandens prijungti prie Gargždų ruošyklą. nuotekynės.
10. Kvietiniai Pastatyti vandens Rekonstruoti esamą 2015 m. pastatyta vandens ruošyklą. nuotekų valyklą. ruošykla. Esama nuotekų valykla, numatoma rekonstruoti 2017-2018 m. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 145 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2016 m. vykdyta infrastruktūros plėtra 11. Dauparai Pastatyti vandens - Numatoma pastatyti vandens Gobergiškės ruošyklą. gerinimo įrenginius ES fondų lėšomis pagal 2014-2020 m. programą. 2015-2016 m. rekonstruota nuotekų valykla. 2015 m. vykdyta infrastruktūros plėtra 12. Šlapšilė Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų 2015 m. vykdyta infrastruktūros tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, plėtra tiekti iš Dauparų nuotekas nukreipti į vandenvietės. Dauparų nuotekų valyklą.
13. Jonušai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų 2015 m. vykdyta infrastruktūros tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, plėtra tiekti iš Dauparų nuotekas nukreipti į vandenvietės. Dauparų nuotekų valyklą.
14. Smilgynai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus, įrengti surinkimo sistemą, vandenvietę ir pastatyti naują nuotekų vandens ruošyklą. valyklą.
15. Vaiteliai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
Dovilų sen. 16. Kuliai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Vykdyta infrastruktūros plėtra tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir sodų bendrijų teritorijoje Kulių k. tiekti iš Gargždų prijungti prie Gargždų tarp Gargždų ir Dovilų. vandenvietės. nuotekynės.
17. Dovilai Rekonstruoti Esamą nuotekų valyklą Įrengta slėginė linija, kuria vandenvietę, naikinti. Nuotekas nuotekos nukreipiamos į pastatyti vandens nukreipti į Dumpių NVĮ. Klaipėdos m. NV Dumpių k. ruošyklą. Pagal SP numatoma likviduoti vandenvietę ir vandenį tiekti iš Gargždų (Laugalių) vandenvietės.
18. Baičiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Pagal SP numatoma likviduoti vandenvietę, surinkimo sistemą, vandenvietę ir vandenį tiekti iš pastatyti vandens nuotekas nukreipti į Dovilų (Gargždų (Laugalių) ruošyklą. Dovilų nuotekynę. vandenvietės).
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 146 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
19. Šiūpariai Rekonstruoti Rekonstruoti esamą Išgręžtas naujas gręžinys. vandenvietę, nuotekų valyklą. Esama nuotekų valykla (1966 m.). pastatyti vandens ruošyklą. 20. Kiškėnai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų (pagal SP tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, +Švepeliai, tiekti iš Klaipėdos. nuotekas nukreipti į Rimkai) Klaipėdos nuotekynę.
21. Ketvergiai Pastatyti vandens Įrengti nuotekų 2016 m. vykdyta infrastruktūros Kalviai ruošyklą. surinkimo sistemą, plėtra. nuotekas nukreipti į Nutiesta magistralinė vandentiekio Dumpių nuotekų valyklą. linija Klaipėda-Ketvergiai.
22. Lėbartai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Per Lėbartus nutiesta slėginė tinklus, įrengti surinkimo sistemą, nuotekų linija į Klaipėdos m. NV vandenvietę ir nuotekas nukreipti į Dumpių k. vandens ruošyklą. Dauparų nuotekų valyklą.
23. Kaspariškės, Pagal SP numatoma vandenį tiekti Laistai iš Klaipėdos m., nuotekas nukreipti į Klaipėdos m. NV Dumpių k.
24. Medsėdžiai Pagal SP numatoma įrengti vandenvietę, įrengti infrastruktūrą, nuotekas nukreipti į Girininkus. Endriejavo sen. 25. Endriejavas Rekonstruoti Pastatyti naują nuotekų 2013 m. pastatyta vandens vandenvietę, valyklą. ruošykla. pastatyti vandens 2013 m. pastatyta nuotekų valykla ruošyklą.
26. Auksorai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą ir pastatyti vandens prijungti prie Endrejavo ruošyklą. nuotekynės.
27. Paežeris Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Auksoro prijungti prie Endrejavo vandenvietės. nuotekynės.
28. Žadeikiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Esama nuotekų valykla (1970 m.) vandenvietę. surinkimo sistemą, pastatyti naują nuotekų valyklą.
29. Rudgalviai Pastatyti vandens Įrengti nuotekų ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 147 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
ruošyklą. surinkimo sistemą, pastatyti naują nuotekų valyklą.
30. Ližiai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų vandentiekio tinklus, surinkimo sistemą, įrengti ir vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
31. Kapstatai Judrėnų sen. 32. Judrėnai Pastatyti vandens Rekonstruoti esamą Išgręžtas naujas gręžinys, ruošyklą. nuotekų valyklą. numatoma pastatyti vandens gerinimo įrenginius ES fondų lėšomis pagal 2014-2020 m. programą. Esama nuotekų valykla, numatoma rekonstruoti 2017-2018 m. 33. Mataičiai Pagal SP numatoma įrengti vandenvietę, vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengti nuotekų valyklą.
Kretingalės sen. 34. Kretingalė Rekonstruoti - 2012 m. pastatyta vandens vandenvietę, ruošykla. pastatyti vandens 2013 m. rekonstruota nuotekų ruošyklą. valykla
35. Šlikiai Apjungti su Įrengti nuotekų Kretingalės surinkimo sistemą ir vandentiekiu. prijungti prie Kretingalės nuot ekynės. 36. Plikiai Pastatyti vandens - Išgręžtas naujas gręžinys, ruošyklą. numatoma pastatyti vandens gerinimo įrenginius ES fondų lėšomis pagal 2014-2020 m. programą. Esama nuotekų valykla, numatoma rekonstruoti 2017-2018 m. 37. Grauminė Vystyti bendrą su Vystyti bendrą su Plikiais Plikiais vandentiekio nuotekų surinkimo sistemą. sistemą
38. Girkaliai Pastatyti vandens Rekonstruoti esamą Išgręžtas naujas gręžinys, ruošyklą. nuotekų valyklą. 2014 m. pastatyta vandens ruošykla. Esama nuotekų valykl a, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 148 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
numatoma rekonstruoti 2017-2018 m. 39. Kalotė Rekonstruoti Įrengti nuotekų 2016 m. vykdyta infrastruktūros vandenvietę, surinkimo tinklus, plėtra pastatyti vandens nuotekas nukreipti į ruošyklą. Kalnuvėnų nuotekų valyklą. 40. Karklė Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų 2017 m. pastatyta vandens tinklus, įrengti surinkimo sistemą, ruošykla. vandenvietę ir pastatyti naują nuotekų Įrengta slėginė linija, kuria vandens ruošyklą. valyklą. nuotekos nukreipiamos į Klaipėdos m. NV Dumpių k. Priekulės sen. 41. Priekulė Įrengti naują - 2015 m. iki Priekulės nutiesta vandenvietę, vandentiekio linija iš Klaipėdos m. pastatyti vandens 3-iosios vandenvietės. ruošyklą. 2015 m. vykdyta infrastruktūros plėtra 42. Dercekliai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Priekulės prijungti prie Priekulės vandenvietės. nuotekynės.
43. Dreverna Rekonstruoti Rekonstruoti esamą Numatoma pastatyti vandens vandenvietę, nuotekų valyklą. gerinimo įrenginius ES fondų pastatyti vandens lėšomis pagal 2014-2020 m. ruošyklą. programą. Esama nuotekų valykla, numatoma rekonstruoti 2017-2018 m. 44. Dituva Rekonstruoti Įrengti nuotekų 2015 m. iki Priekulės su atšaka į vandenvietę. surinkimo sistemą ir Dituvą nutiesta vandentiekio linija prijungti prie Priekulės iš Klaipėdos m. 3-iosios nuotekynės. vandenvietės. Vykdyta infrastruktūros plėtra 45. Stragnai II Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų 2015 m. vykdyta infrastruktūros Priekule surinkimo sistemą ir plėtra vandentiekio prijungti prie Priekulės sistemą. nuotekynės.
46. Žiaukos Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, vandentiekio tinklus. nuotekas nukreipti į Dumpių nuotekų valyklą.
47. Venckai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų Išgręžtas naujas gręžinys Mėželiai vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, vandentiekio tinklus. pastatyti naują nuotekų valyklą.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 149 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
48. Pleškučiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Išgręžtas naujas gręžinys tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Priekulės prijungti prie Priekulės vandenvietės. nuotekynės.
49. Priekulė II Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų Priekule surinkimo sistemą ir vandentiekio prijungti prie Priekulės sistemą. nuotekynės.
50. Svencelė Rekonstruoti Įrengti nuotekų Išgręžtas naujas gręžinys vandenvietę, surinkimo sistemą ir pastatyti vandens prijungti prie Drėvernos ruošyklą. nuotekynės.
51. Drukiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Priekulės prijungti prie Priekulės vandenvietės. nuotekynės.
52. Lingiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Priekulės prijungti prie Priekulės vandenvietės. nuotekynės.
53. Lankupiai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų 2017 m. vykdyta vandentiekio vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, tinklų plėtra vandentiekio tinklus. pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.
54. Pangesai Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų Priekule surinkimo sistemą ir vandentiekio prijungti prie Priekulės sistemą. nuotekynės.
55. Gropiškė Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų Vandens kokybė atitinka HN Priekule surinkimo sistemą ir 24:2017 nustatytus reikalavimus vandentiekio prijungti prie Priekulės sistemą. nuotekynės.
56. Kuodžiai Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų 2015 m. iki Priekulės su atšaka į Priekule surinkimo sistemą ir Kuodžius nutiesta vandentiekio vandentiekio prijungti prie Priekulės linija iš Klaipėdos m. 3-iosios sistemą. nuotekynės. vandenvietės. Vykdyta infrastruktūros plėtra 57. Mickai Rekonstruoti Įrengti nuotekų 2015 m. iki Priekulės su atšaka į vandenvietę. surinkimo sistemą, Mickus nutiesta vandentiekio linija nuotekas nukreipti į iš Klaipėdos m. 3-iosios Dumpių nuotekų valyklą. vandenvietės. Vykdyta ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 150 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
infrastruktūros plėtra 58. Stragnai I Vystyti bendrą su Įrengti nuotekų Priekule surinkimo sistemą ir vandentiekio prijungti prie Priekulės sistemą. nuotekynės.
59. Voveriškės Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą ir pastatyti vandens prijungti prie Priekulės ruošyklą. nuotekynės.
60. Rokai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Išgręžtas naujas gręžinys vandenvietę surinkimo sistemą ir prijungti prie Žiaukų nuotekų valyklos.
61. Kairiai Pagal SP numatoma rekonstruoti vandenvietę; Įrengti individualius NVĮ arba rinkti rezervuaruose ir išvežti Klaipėdos m. NV Dumpių k.
62. Daugmantai Išgręžtas naujas gręžinys, 2017 m. vykdyta vandentiekio tinklų plėtra Sendvario sen. 63. Jakai - Įrengti nuotekų Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemą ir tvarkymo sistema prijungta prie prijungti prie Kaipėdos centralizuotos Klaipėdos m. nuotekynės. sistemos
64. Sudmantai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Vandens tiekimo ir nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tvarkymo sistema prijungta prie tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos centralizuotos Klaipėdos m. vandenvietės. nuotekynės. sistemos
65. Ginduliai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Vandens tiekimo ir nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tvarkymo sistema prijungta prie tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos centralizuotos Klaipėdos m. vandenvietės. nuotekynės. sistemos
66. Klemiškė I Esamą vandenvietę Įrengti nuotekų Vandens tiekimo ir nuotekų likviduoti, vandenį surinkimo sistemą ir tvarkymo sistema prijungta prie tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos centralizuotos Klaipėdos m. vandenvietės. nuotekynės. sistemos
67. Klemiškė II Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų Vandens tiekimo ir nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tvarkymo sistema prijungta prie tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos centralizuotos Klaipėdos m. vandenvietės. nuotekynės. sistemos ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 151 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
68. Slengiai 69. Mazūriškiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų 2016 m. vykdyta infrastruktūros tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir plėtra tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
70. Aukštkiemiai Esamą vandenvietę Įrengti nuotekų naikinti, vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
71. Klipščiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų 2016 m. vykdyta infrastruktūros tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir plėtra tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
72. Trušeliai Esamą vandenvietę Įrengti nuotekų 2016 m. vykdyta infrastruktūros naikinti. Vandenį surinkimo sistemą ir plėtra tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
73. Purmaliai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
74. Kalnuvėnai Rekonstruoti Rekonstruoti nuotekų Išgręžtas naujas gręžinys. vandenvietę, valymi įrenginius. Esama nuotekų valykla (1976 m.) pastatyti vandens ruošyklą.
75. Baukštininkai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą ir tiekti iš Klaipėdos prijungti prie Kaipėdos vandenvietės. nuotekynės.
76. Žemgrindžiai Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, tiekti iš Grauminės - pastatyti naują nuotekų Plikių vandenvietės. valyklą.
Veiviržėnų sen. 77. Veiviržėnai Apjungti dvi Seną nuotekų valyklą Numatoma pastatyti vandens vandentiekio naikinti, įrengti naują . gerinimo įrenginius ES fondų sistemas, lėšomis pagal 2014-2020 m. rekonstruoti programą. vandenvietę, Esama nuotekų valykla, pastatyti vandens numatoma rekonstruoti 2017-2018 ruošyklą. m. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 152 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
78. Pėžaičiai Pastatyti vandens Įrengti nuotekų Aisėnai ruošyklą. surinkimo sistemą, pastatyti naują nuotekų valyklą.
79. Daukšaičiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Pagal SP numatoma rekonstruoti vandenvietę, surinkimo sistemą, vandenvietę; infrastruktūrą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų įrengti nuotekų valyklą. ruošyklą. valyklą.
80. Petraičiai 81. Šalpėnai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
82. Šukaičiai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, vandentiekio tinklus. pastatyti naują nuotekų valyklą.
83. Balsėnai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
84. Skomantai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų Pagal SP numatoma įrengti vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, vandenvietę; infrastruktūrą, vandentiekio tinklus. pastatyti naują nuotekų įrengti nuotekų valyklą. valyklą.
85. Mikužiai Vėžaičių sen. 86. Vėžaičiai Rekonstruoti Rekonstruoti esamą Vandens kokybė atitinka HN vandenvietę, nuotekų valyklą. 24:2017 nustatytus reikalavimus. pastatyti vandens Esama nuotekų valykla, pastatyta ruošyklą. 2012 m.
87. Maciuičiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Pagal SP numatoma vandenvietę Kalniškė vandenvietę, surinkimo sistemą, likviduoti; vandentiekį tiekti iš pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų Gargždų, ruošyklą. valyklą. Nuotekas nukreipti į Gargždų nuotekynę. 88. Girininkai Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
89. Lapiai - Rekonstruoti esamą Išgręžtas naujas gręžinys, ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 153 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
nuotekų valyklą. numatoma pastatyti vandens gerinimo įrenginius ES fondų lėšomis pagal 2014-2020 m. programą. 2017 m. pastatyta nuotekų valykla. 2016 m. vykdyta infrastruktūros plėtra 90. Tilvikai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Numatoma pastatyti vandens vandenvietę, surinkimo sistemą, gerinimo įrenginius AB „Klaipėdos pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų vanduo“ lėšomis pagal 2019 m. ruošyklą. valyklą. programą
91. Rudaičiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Numatoma pastatyti vandens vandenvietę, surinkimo sistemą, gerinimo įrenginius AB „Klaipėdos pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų vanduo“ lėšomis pagal 2019 m. ruošyklą. valyklą. programą
92. Brožiai Įrengti vandenvietę, Įrengti nuotekų Stirbiai vandens ruošyklą ir surinkimo sistemą, vandentiekio tinklus. pastatyti naują nuotekų valyklą.
93. Antkoptis Rekonstruoti Įrengti nuotekų vandenvietę, surinkimo sistemą, pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų ruošyklą. valyklą.
94. Samališkės Įrengti vandentiekio Įrengti nuotekų tinklus. Vandenį surinkimo sistemą, tiekti iš Vėžaičių pastatyti naują nuotekų vandenvietės. valyklą.
95. Ežaičiai Rekonstruoti Įrengti nuotekų Pagal SP numatoma nuotekas vandenvietę, surinkimo sistemą, nukreipti į Gargždų nuotekynę. pastatyti vandens pastatyti naują nuotekų Nuotekų valyklos įrengimas kaip ruošyklą. valyklą. alternatyva.
Sutartiniai žymėjimai: Gyvenvietės nagrinėjamos Klaipėdos rajono bendrajame plane ir Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane Gyvenvietės nagrinėjamos tik Klaipėdos rajono bendrajame plane Gyvenvietės nagrinėjamos tik Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 154 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės iškėlimas
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD) vertindama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros poreikius, apibrėžtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcijoje, nagrinėja Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybę ir rengia Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybių studiją. Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės perkėlimas, jos įrengimas ir eksploatacija naujoje teritorijoje galėtų būti tik atlikus vandenvietės iškėlimo galimybių studiją ir įvertinus techninius – ekonominius parametrus, aplinkosauginius reikalavimus, vandenvietės iškėlimo įtaką geriamojo vandens kokybei ir tiekiamo vandens kainai, įvertinus vandenvietės iškėlimo ir su tuo susijusių vandens tiekimo magistralinių linijų statybos finansavimo klausimus.
Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema
Klaipėdos rajone lietaus nuotekų tinklų eksploatacija rūpinasi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Dalis Klaipėdos priemiestinių teritorijų, esančių Klaipėdos rajone, griovių ir upelių sistemos lietaus nuotekų patenka į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų sistemą papildomai ją apkraudamos ir įtakodamos. Požiūris į paviršinio vandens surinkimą ir transportavimą į paviršinio vandens telkinius turėtų būti iš esmės keičiamas. Urbanizuotuose ir planuojamose urbanizuoti teritorijose turėtų būti įrengiamas lietaus vandens valyklos ir kaupyklos.
4.3.2. Atliekų tvarkymas
Klaipėdos regiono teritorijoje surinktos mišrios komunalinės atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį sąvartyną (Dumpių k., Klaipėdos r.), kurio I-II sekcijos pradėtos eksploatuoti 2008 m. balandžio 1 d. Šis regioninis sąvartynas yra įrengtas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje 14 km atstumu nuo didžiausio atliekų susidarymo šaltinio Klaipėdos regione – Klaipėdos miesto. Klaipėdos regioninį sąvartyną eksploatuoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC). Senieji neekologiški rajoniniai sąvartynai 2010- 2012 metais uždaryti ir rekultivuoti. Juose KRATC specialistai nuolat stebi atliekų irimo procesus, prižiūri aplinką ir išveža į valymo įrenginius rezervuaruose susikaupusias sąvartyno išskyras – filtratą. Dumpių sąvartyne, kuris užima 21,3 ha plotą, tilps apie 2 mln. tonų atliekų. Planuojama, kad jis veiks apie 20 metų. Regioniniame sąvartyne 2017-2028 m. planuojama šalinti apie 49 tūkst. t nepavojingųjų komunalinių atliekų kasmet. 2015 m. pabaigoje įrengti mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai, kurie sudaro galimybę kuo didesnę dalį atliekų išrūšiuoti, perdirbti ir kuo mažesnę šalinti sąvartynuose. Didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdos rajono teritorijoje įrengtos Gargžduose (Geležinkelio Pylimo g. 6) ir Vėžaičiuose (Ąžuolo g. 54). Vėžaičiuose kartu įrengta ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Klaipėdos rajono savivaldybėje Glaudėnų k. Kaukėnų g. 21 įrengta Klaipėdos miesto žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios elektros ir elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuvės bei taisyklos kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama atliekų susidarymo (4.3.9 lent.):
4.3.9 lentelė. Remonto dirbtuvių ir taisyklų Klaipėdos r. sav. sąrašas
Eil. Įmonės pavadinimas Veiklos pobūdis Kontaktinė informacija Nr. 1. UAB „Egrema“ Stacionarių ir nešiojamų Klaipėdos g. 68, Gargždų m. kompiuterių, mobiliųjų telefonų, jų priedų bei televizorių remontas ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 155 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
2. UAB „Utrė“ Dr abužių taisymas, siuvimas Klaipėdos g. 6, Gargždų m. 3. BTR SERVISAS UAB Buitinės technikos remontas Klaipėdos g. 6, Gargždų m.
4. PAJŪRIO BUITIS, IĮ Buitinės technikos remontas Palangos g. 4, Girkalių k.,
5. Pučinsko, Komercinė Buitinės technikos remontas Jūros g. 4, Derceklių k. Firma 6. UAB „ARVESTA“ Avalynės taisykla Klai pėdos g. 6, Gargždų m.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkymą administruoja VšĮ "Gargždų švara". Atliekos Klaipėdos rajone yra išvežamos pagal iš anksto suderintus grafikus. Komunalinių atliekų tvarkymo, antrinių žaliavų išvežimo, žaliųjų atliekų išvežimo grafikai nuolat skelbiami atliekų tvarkymo administratoriaus interneto svetainėje www.gargzdusvara.eu . Svetainėje taip pat pateikiama antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo bei VšĮ „Gargždų švara“ duomenų bazėje registruotų vietinės rinkliavos mokėtojų schema. 2012 m. liepos mėnesį KRATC pasirašė sutartį su biokuro ir atliekų deginimo kogeneracine jėgaine UAB „Fortum Klaipėda“ Klaipėdos LEZ teritorijoje dėl netinkančių perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų deginimo biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje. UAB „Fortum Klaipėda“ iš išrūšiuotų ir nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro gamina elektros bei šilumos energiją, o sąvartyne šalinamos tik degimui netinkamos atliekos (pvz. inertinės) ir deginimo procese susidarę nepavojingi dugno pelenai ir šlakas. Aplinkos ministerija 2015 m. pabaigoje inicijavo diskusiją dėl naujo teisinio reguliavimo, kurio pagrindu būtų galima realizuoti atliekų deginimo įrenginiuose susidarančių nepavojingų dugno pelenų ir šlakų bei juose esančių metalų antrinio panaudojimo galimybes (pasaulyje egzistuoja daug pavyzdžių kai iš šlakų ir pelenų atskiriami vertingi juodieji ir spalvotieji metalai, o iš šlako ir pelenų gaminami statybos produktai, pvz., mineraliniai užpildai kelių statybai arba nesudėtingų betono gaminių gamybai). Iniciatyvos pagrindu 2016 m. lapkričio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-805 „Dėl atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“, todėl tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu Klaipėdos regioniniame sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekiai mažės dar labiau (rengiant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planą ši iniciatyva ir jos galima įtaka šalinamų komunalinių atliekų kiekiams nebuvo vertinta). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 4 punktu sąvartyne šalinamos atliekos yra mokesčio objektas. Tai sudaro dar didesnį spaudimą mažinti šalinamų komunalinių atliekų kiekius. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, juose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios Valstybinio atliekų tvarkymo plano užduočių įgyvendinimą. Valstybinis atliekų tvarkymo planas numato, kad „<...> atliekos šalinamos tik moderniuose teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose“ (137 p.), o sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis turi būti mažinamas (227.2 p.). Atsižvelgiant į pasakytą akivaizdu, kad naujo regioninio sąvartyno poreikis yra labai tolimos perspektyvos klausimas, kuris būtų sprendžiamas Klaipėdos regiono, o ne Klaipėdos miesto, lygiu. Planuojant regioninius sąvartynus paprastai vietos ieškoma atsižvelgiant į atliekų gamintojų pasiskirstymą regione ir susisiekimo racionalumą, kad optimizuoti atliekų pervežimų logistiką. Šiame kontekste mažai tikėtina, kad toks sąvartynas būtų planuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnis numato, kad įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti leidimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 156 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
Taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – Paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus ir tvarką. Įstatymų nustatyta tvarka priskirtų sklypų, faktiškai naudojamų teritorijų, viešųjų teritorijų ir kitus tvarkymo ir švaros reikalavimus Klaipėdos rajone reglamentuoja Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-180. Atliekų tvarkymas Klaipėdos rajone vykdomas vadovaujantis Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010 – 2019 m. nuostatomis. Atsižvelgiant į Klaipėdos rajono socialinių, ekonominių rodiklių prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliekų kiekiai augs. Numatomas bendras atliekų susidarymo kiekio augimas skaičiuojamuoju laikotarpiu 30-40 %. 4.3.10 lentelė. Galiojančio Klaipėdos r. sav. bendrojo plano sprendinių atliekų tvarkymo srityje vertinimas
Galiojančiame bendrajame plane numatyti Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti sprendiniai sprendiniai Numatoma rekultivuoti visas užterštas teritorijas Įvykdyta buvusių mažųjų są var tynų vietose; Mišrias komunalines ir buitines atliekas šalinti Klaipėdos regiono teritorijoje surinktos mišrios regioniniame sąvartyne Dumpių kaime; komunalinės atliekos šalinamos Klaipėdos regioniniame sąvartyne Dumpi ų k., Klaipėdos r. Endriejavo seniūnijoje, Raukų kaime įrengti atliekų perkrovimo aikštelę; Buitinių atliekų surinkimui naudoti konteinerinę Vykdoma sistemą. Plėsti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą; Biodegraduojančias (žaliąsias) atliekas atskirti nuo Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės įrengtos bendro komunalinių atliekų srauto. Šalia Vėžaičių ir Vėžaičiuose (Ąžuolo g. 54), buvusio Glaudėtų sąvartyno vietose įrengti Glaudėnų k. (Kaukėnų g. 21). biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles; Šalia Vėžaičių įrengti didžiųjų atliekų surinkimo Didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje aikštelę; susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdos rajono teritorijoje įrengtos Gargžduose (Geležinkelio Pylimo g. 6), Vėžaiči uose (Ąžuolo g. 54) Kitose savivaldybės gyvenvietėse stambiagabarites Vykdoma atliekas rinkti apvažiavimo būdu; Sukurti specializuotų buityje susidarančių pavojingu atliekų surinkimo tinklą; Pavojingas atliekas šalinti per regioninę pavojingų Vykdoma atliekų t varkymo aikštelę Dumpių k aim e; Išvystyti konteinerinių aikštelių, skirtų atliekų Vykdoma rūšiavimui, tinklą, rūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius; Statybos ir griovimo atliekas nukreipti į Klaipėdos Vykdoma įmones, perdirbančias ati tinkamas atliekas.
Bendrojo plano Teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje vaizduojama didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų ir buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo aikštelės, regioninis sąvartynas ir jo sanitarinė apsaugos zona. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 157 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.4. Ryšių infrastruktūra
Elektroninių ryšių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. Elektroninių ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti. Elektroninių ryšių veiklą reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos.
Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos sritys: • Elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimas; • Geležinkelių transporto rinkos reguliavimas • Pašto sektoriaus reguliavimas; • Aparatūros ir įrenginių rinkos priežiūra; • Numerių, domenų ir kitų išteklių valdymas ir priežiūra; • Tinklų ir informacijos saugumas, žalingo interneto turinio prevencija; • Patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūra; • Radijo spektro valdymas ir priežiūra. • Telekomunikacijų (fiksuotojo ir judriojo telefoninio ryšio, interneto) infrastruktūra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu ir Klaipėdos rajone, yra pakankamai išplėtota.
Fiksuotas telefoninis ryšys
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2016 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad ūkio subjektas „Teo LT“, AB (nuo 2017 m. vasario 1 d. – AB „Telia Lietuva“) yra pripažintas turinčiu didelę įtaką Prieigos prie viešojo ryšio tinklo, teikiamo fiksuotoje vietoje, rinkoje ir dėl to yra įpareigotas teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas. Universaliųjų elektroninių paslaugų teikėjas yra įpareigotas suteikti prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo fiksuotoje vietoje, užtikrinti, kad viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje galima būtų siųsti ir gauti vietinius, nacionalinius ir tarptautinius telefono skambučius, fakso pranešimus ir duomenis tokiu pajėgumu, kad būtų užtikrinta veiksminga interneto prieiga, atsižvelgiant į daugumos abonentų naudojamas technologijas ir technologines galimybes, ir užtikrinti ne mažesnę nei 144 kb/s duomenų siuntimo ir priėmimo spartą. Universaliųjų elektroninių paslaugų teikėjas taip pat yra įpareigotas teikti paslaugas taksofonu, sudaryti galimybę naudotis universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis neįgaliesiems šių paslaugų gavėjams ir teikti informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus.
Judrusis telefoninis ryšys
Remiantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Nacionalinio tarptinklinio ryšio (roamingo) Lietuvoje 2018 m. kovo 15 d. galimybių studijos ataskaita Nr.LD-755, pagrindinių judriojo ryšio operatorių UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“ teikiamų judriojo ryšio paslaugų kokybė yra gera bei tarpusavyje iš esmės nesiskiria. ______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 158 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“ valdomų GSM, UMTS ir LTE tinklų padengiamumas iš esmės nesiskiria ir bent silpnu, tačiau pakankamu paslaugoms gauti, GSM signalu dengia ne mažiau nei 99,4 proc., UMTS signalu - ne mažiau nei 98,5 proc. ir LTE signalu - ne mažiau nei 86,1 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos. Šie operatoriai konkuruoja vystydami savo tinklus. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ valdomas LTE tinklas minimaliu pakankamu signalu dengia apie 16,6 proc. Konkurencija mažmeninėje judriojo ryšio paslaugų rinkoje yra veiksminga. Trijų didžiausių paslaugas šioje rinkoje teikiančių operatorių rinkų dalys, vertinant įvairiais pjūviais (pvz., pagal aktyvių SIM kortelių skaičių, pagal pokalbių trukmę, bendras pajamas, perduotų duomenų kiekį ir t.t.), svyravo 20–40 proc. intervalo ribose ir nei vienas iš šių operatorių neturėjo didelės įtakos rinkoje. Lietuvoje teikiamų judriojo ryšio paslaugų kainų pokyčių, ARPU, Lietuvoje teikiamų judriojo ryšio paslaugų įvairovės ir prieinamumo analizė, Lietuvoje taikomų judriojo ryšio paslaugų kainų palyginimas su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomomis judriojo 88 ryšio paslaugų kainomis nerodo, jog konkurencija teikiant mažmenines judriojo ryšio paslaugas nėra veiksminga. Rinkos dalyviai konkuruoja ne tik kaina, bet ir tinklo padengimu bei paslaugų kokybe. Atlikus rinkos analizę, nerasta veiksmingą konkurenciją ribojančių veiksnių. Skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 šiuo metu galima 99,9 proc. Lietuvos teritorijos UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir AB ir „Telia Lietuva“ ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ judriojo ryšio tinklų atveju. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje judriojo ryšio situacija yra tokia pati kaip ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Interneto paslauga
Projektų „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN" (RAIN) ir „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra" (RAIN-2) sukurta ir kuriama infrastruktūra, kuria teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos. Projekto RAIN tikslas - suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms. Sukurtomis projekto galimybėmis jau gali naudotis ryšio operatoriai ir teikti paslaugas galutiniams vartotojams: kaimo mokykloms, bibliotekoms, vietos valdžios įstaigoms, kaimiškųjų vietovių gyventojams ir verslo įmonėms. Įgyvendinus projektą 98,7 proc. šalies gyventojų turi galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, sudaryta konkurencinė aplinka plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimui, pagrindiniai žinių centrai kaimiškosiose vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ planuoja įgyvendinti projektą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 02.1.1-CPVA-V-521 „Naujos kartos prieigos plėtra“. Projekto metu bus įrengiama naujos kartos interneto prieigos, šviesolaidinių kabelinių linijų ir ryšio bokštų infrastruktūra, kuria bus sudaryta galimybė teikti naujos kartos prieigos paslaugas komerciškai nepatraukliose vietovėse, kuriose šiuo metu tokios galimybės nėra ir iki 2020 m. nebus sudaryta. 2018 m. kovo 20 d. viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ direktoriaus įsakymu Nr. V-20 sudarytas projekto priežiūros komitetas ir patvirtintas priežiūros komiteto darbo reglamentas.
Paštas
Didžiausia ir žinomiausia pašto ir pasiuntinių paslaugas teikianti įmonė yra AB „Lietuvos paštas“. Šiuo metu AB „Lietuvos paštas“ universaliąsias pašto paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje teikia 9 pašto skyriai (4.4.1 lent.):
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 159 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
4.4.1 lentelė. Pašto paslaugų punktų Klaipėdos r. sav. teritorijoje sąrašas (Šaltinis: AB „Lietuvos paštas“, www.post.lt)
Eil. Pašto skyrius Adresas Nr. Gargždų paštas, AB Lietuvos 1. Kvietinių g. 4, 96001 Gargždai, Klaipėdos r. sav. paštas, 728 -asis „PayPost“ skyriu s Gedimino g. 109, Kaišiadorių m., Kaišiadorių miesto sen., 2. LP EXPRESS terminalas Kaišiadorių r. sav., LT -56150 3. Pašto dėžutė J. Basanavičiaus g. 21, Gargždai, Klaipėdos r. s av. 4. Klaipėdos g. 42, Ga rgždai, Klaipėdos r. sav. 5. Melioratorių g. 14, Gargždai, Klaipėdos r. sav. 6. Vėžaičių paštas Gargždų g. 25, 96008 Vėžaičiai, Klaipėdos r. sav. 7. Veiviržėnų paštas Laisvės g. 4, 96026 Veiviržėnai, Klaipėdos r. sav. 8. Kr etingalės paštas Klaipėdo s g . 12, 96044 Kretingalė, Klaipėdos r. sav. 9. Judrėnų paštas Mokyklos g. 4, 96 032 Judrėnai, Klaipėdos r. sav. 10. Priekulės paštas Žirgų g. 41, Priekulės II k., Klaipėdos r. 11. Agluonėnų paštas Mokyklos g. 4, 96020 Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav. 12 . Endriejavo paštas Mokyklos g. 3, 96035 Endriejavas, Klaipėdos r. sav. 13. Pašt o dėžutė (Jakų k.) Pašto g. 1, Jakų k., Klaipėdos r. sav. 14. Dovilų paštas Klaipėdos g. 17, 96011 Dovilų mstl., Klaipėdos r. sav. 15. Pašto dėžutė (Plikiai) Klaipėdos g. 14 , P likiai, Klaipėdos r. sav. 16. Pašto dėžutė (Laugalių k.) Klaipėdos g. 53, Lau galių k., Klaipėdos r. sav. 17. Pašto dėžutė (Pėžaičių k.) Pėžaičių k., Klaipėdos r. sav. 18. Pašto dėžutė (Dreverna) Žemaičių g. 2, Dreverna, Klaip ėdos r. sav. 19. Pašto d ėžu tė (Lapių k.) Žvelsos g. 10, Lapių k., Klaipėdos r. sav. 20. Pašto dėžutė (Ka lotės k.) Kalotės k., Klaipėdos r. sav. 21. Pašto dėžutė (Aukštkiemių k.) Aukštkiemių k., Klaipėdos r. sav. 22. Pašto dėžutė (Girkalių k.) Draugystė s g. 13, Girkalių k., Kla ipė dos r. sav. 23. Pašto dėžutė (Karklės k.) Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r. sav. 24. Pašto dėžutė (Dituvos k.) Dituvos k., Klaipėdos r. sav.
4.5. Apibendrinimai ir išvados
1. Lietuvos energetikos instituto parengtoje Perspektyvinių VE plėtrai teritorijų ir prijungimo prie elektros tinklų Lietuvoje galimybių studijoje įvertinta, jog vėjo energetika Klaipėdos rajono savivaldybėje perspektyvi. 2. 2012 m. parengta alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcija., tačiau specialusis planas nėra patvirtintas. 3. Dalyje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos draudžiama projektuoti ir statyti vėjo elektrines, nes ji yra Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ patvirtintame žemėlapyje nurodytose teritorijose, kuriose minėta veikla yra draudžiama. 4. AB „Litgrid“ Tinklų plėtros plane 2018 – 2027 m. Klaipėdos raj. naujiems vartotojams prijungti iki 2025 m. pab. numatyta įrengti naują Dirvupių TP. Pastotė bus prijungta prie 110 kV oro linijos Klaipėda-Kretinga 5. Pageidaujant Vilniaus plento – Tilžės g. rajoną užstatyti prestižiniais statiniais, siekiant kokybiškai gerinti Klaipėdos miesto vizualinę panoramą, Klaipėdos m. savivaldybės planuose yra Klaipėdos DSS iškėlimas už Klaipėdos m. ribų į mažiau vertingą priemiesčio teritoriją. Tuo tikslu parengta Klaipėdos DSS Nr. 1 iškėlimo galimybių studija. Prieš perkeliant DSS Nr. 1 reikia išspręsti būtinuosius parengiamuosius darbus,
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 160 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
t. y. teritorijų planavimo įskaitant (SPAV), PAV ir projektavimo darbus, servitutų ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų registravimo, statybos darbus. Tuo pačiu reikia išspręsti ne tik magistralinio, bet ir skirstomojo dujotiekio rekonstravimą. 6. Nuo Klaipėdos DSS Nr. 2 lygiagrečiai Palangos pl. naujai nutiestas didelio slėgio skirstomasis dujotiekis iki Glaudėnų k. su atšakomis į Klaipėdos m. Tokiu būdu sustiprintas dujų tiekimo patikimumas Klaipėdos m. gyventojams. Prie šio dujotiekio sparčiai jungiasi Klaipėdos priemiestyje gyvenantys Klaipėdos r. sav. gyventojai. 7. Gargždų vartotojams dujos tiekiamos nuo Gargždų DSS, į kurią nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka. Kretingalės vartotojams dujos tiekiamos nuo Kretingos DSS, į kurią nutiesta magistralinio dujotiekio atšaka. Numatomas dujotiekių plėtra Gargžduose, Dauparuose. Nuo Gargždų nutiestas skirstomojo dujotiekio linija į Vėžaičius, kur dujofikavimas yra pageidaujamas. 8. Į Neringos m. savivaldybę skirstomasis dujotiekis nėra tiesiamas. 9. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769, sprendiniuose (31.4.3 p.) numatoma naftos bei naftos transportavimo ir krovos plėtra. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano ūkio, infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų bei teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams sprendiniuose numatyti planuojamų naftotiekių – produktotiekių variantai, numatyti AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros plane. Tinkamiausi planuojamo naftotiekio-produktotiekio sprendiniai konkretizuojami specialiojo teritorijų planavimo dokumente ir, tinkamai pagrindus, gali skirtis nuo Bendrojo (generalinio) plano sprendinių, be kita ko, grafinėje dalyje rodomų trasų vietų (sprendinių). 10. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos Klaipėdos rajono savivaldybėje eksploatuojamos tik Gargžduose ir Vėžaičiuose. Kitose gyvenamosiose vietovėse nesant daugiaaukščių pastatų statybai, juos rengti netikslinga. 11. Per Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano galiojimo laikotarpį Klaipėdos rajone eksploatuojama trigubai daugiau vandenviečių (galiojančio BP esamoje būklėje buvo pateikti duomenys apie 25 vandenvietes, 2018 m. gegužės mėn. LGT pateikti duomenys apie 75 vandenvietes. Viešasis vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoja 49 vandenvietes: 3 vandenvietės vandens būklė atitinka Lietuvos HN 24:2003 reikalavimus, 6 vandenvietėse įrengti modernūs vandens gerinimo įrenginiai. 12. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra išvystyta gerai, bet nepakankamai, kad tenkintų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. 13. Klaipėdos rajone eksploatuojamos 14-os gyvenviečių nuotekų valyklos. 14. Nuotekų surinkimo tinklai gerai išvystyti Gargžduose, Priekulėje, Jakuose, Sudmantuose, Doviluose, Purmaliuose ir Ginduliuose. Kitose kaimo vietovėse centralizuoto nuotekų surinkimo beveik nėra. 15. Vandenviečių apsaugos zonos (AZ) ir nuotekų valyklų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) visiems objektams nėra nustatytos. Tai apsunkina kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. 16. Dalis Klaipėdos rajono bendrojo plano vandentvarkos ūkio bei Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių įgyvendinta. 17. Vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija), vandentiekio sistemų plėtra turi būti pritaikyta gaisrų gesinimui. Teritorijose, kur nebus numatomas vandentiekis, turi būti įrengti gaisriniai rezervuarai, susisiekimo sistema turi užtikrinti privažiavimą prie gaisrinių rezervuarų, atvirų vandens telkinių, vandens šulinių. 18. Spręsti beveik nevystomą paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymą. Renovuoti esamą paviršinių (lietaus) nuotekų tinklą, plėsti naują tinklą, siekti, kad į paviršinius vandenis išleidžiamų išvalytų nuotekų užterštumas neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, nustatytų koncentracijų. 19. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD) vertindama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros poreikius, apibrėžtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 161 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcijoje, nagrinėja Klaipėdos m. 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybę ir rengia Klaipėdos m. 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybių studiją. 20. Klaipėdos m. 3-iosios vandenvietės perkėlimas, jos įrengimas ir eksploatacija naujoje teritorijoje galėtų būti tik atlikus vandenvietės iškėlimo galimybių studiją ir įvertinus techninius – ekonominius parametrus, aplinkosauginius reikalavimus, vandenvietės iškėlimo įtaką geriamojo vandens kokybei ir tiekiamo vandens kainai, įvertinus vandenvietės iškėlimo ir su tuo susijusių vandens tiekimo magistralinių linijų statybos finansavimo klausimus.
4.6. Sprendinių įgyvendinimo prioritetai
4.6.1. Susisiekimo infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūros tobulinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių uždavinių, kurio įgyvendinimas turės didelę reikšmę Klaipėdos rajono savivaldybėje kuriant socialinę gerovę, gyvybingą ekonomiką ir sveiką aplinką. Todėl pagrindiniai susisiekimo sistemos prioritetai Klaipėdos rajono savivaldybėje yra:
4.5.1 lentelė. Galiojančiame bendrajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimas
Planuojamame laikotarpyje įgyvendinti Galiojančiame bendrajame plane numatyti sprendiniai sprendiniai techninės automobilių kelių būklės gerinimas juos Vykdoma. Pagrindinis prioritetas rekonstruojant, stiprinant bei atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, diegiant eismo saugumo priemones aplinkkelių tiesimas siekiant didinti eismo saugumo sąlygas Iš dalies vykdoma: nutiestas Priekulės miestų bei gyvenamųjų vietovių teritorijose mažinant aplinkkelio I etapas. avaringumo rodiklius, aplinkos taršą automobilių Dėl didelių investicijų, gyventojų skaičiaus išmetamosiomis dujomis bei transportiniu triukšmu mažėjimo kai kuriose Klaipėdos rajono dalyse, besikeičiančio požiūrio į fizinę transporto infrastruktūros plėtrą tikslinga prioritetą sumažinti geležinkelių infrastruktūros modernizavimas siekiant vežimų Vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai“. operatyvumo bei veiklos efektyvumo Tikslinga svarstyti galimybę statyti naujas stoteles Klaipėdos rajono teritorijoje viešojo logistikos centro bei transporto terminalų steigimas ir Klaipėdos viešojo logistikos centro plėtra, kuri skatintų viso Klaipėdos regiono ekonomikos steigimas sustabdytas. augimą, sukurtų palankias verslo sąlygas, stiprintų skirtingų Transporto terminalų steigimas ir plėtra transporto rūšių sąveiką ir susisiekimo sistemos efektyvumą vyksta privačiomis lėšomis teritorijose, kurios turi būti numatytos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Tikslinga svarstyti prioriteto pašalinimą iš priorit etų sąrašo. viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas ir darbo Vykdoma. optimizavimas siekiant įtvirtinti didesnę reikšmę keleivių Tikslinga perkelti į antrąją prioritetų sąrašo vežimuose. vietą
______UAB „Urbanistika“, 2018 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimas 162 Rengimo etapas. Esamos būklės įvertinimas ______
5. PRIEDAI
______UAB „Urbanistika“, 2018