Vilniaus Universitetas Gamtos Tyrim Centro Botanikos

VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS TYRIM CENTRO BOTANIKOS INSTITUTAS

Aurelija Malcit

ŠIAULI UNIVERSITETO BOTANIKOS SODO RODODENDRAI:

BKL, SEZONINS RAIDOS RITMIKA IR GENERATYVINIS

DAUGINIMAS

Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, botanika (04 B)

Vilnius, 2010

Disertacija rengta 2006–2010 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Jonas Remigijus Naujalis (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, botanika – 04 B).

Konsultant: doc. dr. Ingrida Šaulien (Šiauli universitetas, biomedicinos mokslai, botanika – 04 B).

TURINYS

VADAS...... 5

1. KAI KURIOS GALIMAI AKTUALIOS LIETUVAI RODODENDR TYRIM

PROBLEMOS (LITERATROS ŠALTINI APŽVALGA)...... 11

1.1. RODODENDR VIDUGENTIN KLASIFIKACIJA...... 11

1.2. ISTORINIAI RODODENDR INTRODUKCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE...... 16

1.3. RODODENDR PAKANTA ŽEMAI IR NEIGIAMAI TEMPERATRAI...... 18

1.4. RODODENDR SEZONIN RAIDA...... 24

1.5. RODODENDR LIGOS IR KENKJAI...... 29

1.6. RODODENDR INVAZIJOS...... 37

1.7. GENERATYVINIS RODODENDR DAUGINIMAS ...... 42

1.8. RODODENDR KOLEKCIJ VERTINIMO PROBLEMOS...... 45

2. TYRIM MEDŽIAGA, OBJEKTAS IR METODIKA...... 48

2.1. TYRIM MEDŽIAGA ...... 48

2.2. TYRIM OBJEKTAS...... 49

2.3. TYRIM METODIKA...... 51

2.3.1. BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR BIOLOGINI

CHARAKTERISTIK SUDARYMO PRINCIPAI...... 52

2.3.2. RODODENDR KAI KURI BIOLOGINI RODIKLI VERTINIMO

KOLEKCIJOSE KRITERIJAI IR SKALS...... 53

2.3.3. RODODENDR SEZONIN RAID CHARAKTERIZUOJANTYS

RODIKLIAI...... 60

2.3.4. RODODENDR GENERATYVINIO DAUGINIMO TYRIMAI...... 61

2.3.5. KOMPIUTERINS DUOMEN BAZS RODODENDRAI SISTEMA,

STRUKTRA IR PAGRINDINS FUNKCIJOS...... 63

2.3.6. STATISTINIS DUOMEN APDOROJIMAS...... 67

3. DARBO REZULTATAI...... 69

3.1. ŠU BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR BIOLOGINS

CHARAKTERISTIKOS...... 69

3.2. RODODENDR KOLEKCIJ SUDARANI AUGAL BKLS

VERTINIMAS...... 99

3.2.1. RODODENDR BENDROJI BKL...... 100

3.2.2. RODODENDR PAKANTA ŽEMAI IR NEIGIAMAI TEMPERATRAI...... 103

3.2.3. RODODENDR ŽYDJIMO INTENSYVUMAS...... 106

3.2.4. RODODENDR AUGINIMO ŽELDYNUOSE PERSPEKTYVUMAS...... 113

3.3. BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR SEZONINIO RITMO

YPATUMAI...... 119

3.3.1. RODODENDR LAPOJIMO YPATUMAI...... 119

3.3.2. RODODENDR ŽYDJIMO YPATUMAI...... 127

3.3.3. RODODENDR KASMETINIS GLI PRIAUGIMAS...... 151

3.4. RODODENDR GENERATYVINIS DAUGINIMAS: SKL DAIGUMAS IR DAIG

RAIDA...... 165

IŠVADOS...... 178

MOKSLO DARB SRAŠAS...... 181

LITERATRA...... 185

PRIEDAI...... 198

1 PRIEDAS. RODODENDR KOLEKCIJ SUDARANI AUGAL BKLS

VERTINIMO 2007–2009 METAIS PIRMINIAI RODIKLIAI...... 199

2 PRIEDAS. RODODENDR SEZONINS RAIDOS PIRMINIAI RODIKLIAI 2007–2009

METAIS...... 219

VADAS

Lietuvoje rododendro (Rhododendron L.) genties krmai ir krmokšniai pastaraisiais metais neabejotinai yra ypa spariai populiarjantys introdukuoti dekoratyviniai augalai, kasmet vis dažniau ir gausiau auginami ne tik botanikos soduose (PRIBUŠAUSKAIT, 2004; LIAGIEN, 2004; MALCIT, NAUJALIS, 2005), bet ir vairaus pobdžio visuomeniniuose ir privaiuose želdynuose

(JANUŠKEVIIUS, BARONIEN, 2009). Iš kitos puss, rododendr augintojai dažnokai patiria nemažus materialinius ir moralinius nuostolius dl ši augal greito dekoratyvumo sumažjimo ar netgi žties (MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Introdukuotus augalus, tarp j ir rododendrus, tiria, daugina ir praktiškai pritaiko žmonms patogiai ir patraukliai aplinkai formuoti dekoratyvins sodininkysts – taikomosios botanikos šakos, atstovai. Dekoratyvins sodininkysts pltra, lygis ir populiarumas bet kuriame krašte priklauso nuo daugelio veiksni, bet svarbiausi, matyt, yra vien žmoni kitiems nuolat perduodamos aplinkos grožio ir patogumo krimo tradicijos, sodinink išmintis ir profesionalumas, finansins galimybs ir, žinoma, augalai. Pastarasis veiksnys, be joki abejoni, ir yra pats reikšmingiausias, kadangi jokia dekoratyvin sodininkyst be augal tiesiog nemanoma. Pagrindiniai veiksniai, kurie daugeliu atvej riboja rododendr introdukcijos ir aklimatizacijos galimybes Lietuvoje (MALCIT, NAUJALIS, 2010 a), yra (a) nepakankamas ši augal pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai ir (b) netinkamos ši augal auginimo ir priežiros (sodinimo laikas, dirvožemio reakcija ir savybs, šviesos, drgms režimas, mineralinis maitinimas, kova su ligomis ir kenkjais) slygos. Dažnokai rododendr augintojams tiesiog trksta biologini žini apie rododendrus, kuri dauguma pagal kilm yra kaln krmai ir krmokšniai (KONDRATOVI, 1981). Norinti skmingiau auginti rododendrus Lietuvos slygomis reikalingi vairiapusiški išsams tyrimai, kurie leist objektyviai vertinti: (1) auginam rododendr sezonin raid, kuri ypa priklauso nuo pasikeitusi slyg naujose augimo vietose, (2) bendrj rododendr bkl, (3) rododendr poreikius, susijusius su

aplinkos veiksniais, (4) tinkam agrotechnikos priemoni taikym auginamiems rododendrams, (5) rododendr augimo perspektyvas. Esant ne visai palankioms augimo slygoms rododendr gyvybingumas gali greitai sumažti, dl to nyksta j vertingiausios dekoratyvins savybs (MALCIT,

NAUJALIS, 2005), o patys augalai tampa nepakants ligoms ir kenkjams. Šiauli universiteto (toliau ŠU) Botanikos sode sistemingai vykdomi rododendro genties aklimatizaciniai tyrimai neabejotinai yra vertingi ne tik moksliniu požiriu, bet reikšmingi ir dekoratyvins sodininkysts propagavimui. Taiau tik turint patikim speciali tyrim duomen galima atrinkti ne tik dekoratyvius, bet ir pakanius žemai ir neigiamai oro temperatrai rododendrus, tinkamus auginti vairiuose Lietuvos želdynuose. Dl vis išvardyt priežasi rododendr vairiapusiški tyrimai yra itin aktuals dabartiniu metu. Tokie jie bus ir ateityje, kadangi rododendr populiarumas, kur lemia nepaprasta j vairov ir išskirtinis dekoratyvumas, tarp profesionali sodinink ir mgj nuolat didja.

DARBO TIKSLAS – atlikti ŠU Botanikos sodo rododendr kolekcij sudarani krm ir krmokšni sudties, bkls vertinimo, sezonins raidos ir generatyvinio dauginimo tyrimus.

DARBO UŽDAVINIAI: 1) sudaryti diagnostines lenteles, skirtas ŠU Botanikos sodo rododendr taksonams ir veislms apibdinti; 2) vertinti Botanikos sode augani rododendr bendrj bkl; 3) vertinti rododendr pakantum žemai ir neigiamai temperatrai; 4) nustatyti rododendr žydjimo ypatumus pagal vizualin skal; 5) vertinti rododendr auginimo želdynuose perspektyvum; 6) nustatyti rododendr sezonins raidos ypatumus; 7) atlikti rododendr generatyvinio dauginimo tyrimus; 8) tyrim duomenis kaupti ir apdoroti originalioje kompiuterinje duomen bazje Rododendrai.

GINAMI TEIGINIAI. 1) Pagal rododendr morfologinius požymius sukurtos specialios originalios apibdinimo lentels yra tinkamos ši introdukuot krm ir krmokšni taksonams ir veislms pažinti; 2) kolekcij sudarani augal bkls kasmetinis vertinimas yra objektyvus introdukuot rododendr aklimatizacijos lygio rodiklis, leidžiantis prognozuoti ši,

dekoratyviniais tikslais auginam, krm ir krmokšni tolesnes auginimo perspektyvas; 3) vlyvos pavasarins šalnos yra vienas svarbiausi klimato veiksni, mažinani Lietuvoje auginam rododendr dekoratyvines savybes; 4) rododendr skirstymas fenoritmotipines grupes leidžia apibendrintai vertinti ši augal sezonin raid apibdinanius rodiklius, rododendr fenoritmotipins grups gali bti ši augal vairiapusiškesnio ir dekoratyviniu atžvilgiu patrauklesnio grupavimo kolekcijose ar želdynuose pagrindas; 5) substratas nra pagrindinis rododendr skl daigumo veiksnys, bet ši augal daig gyvybingumas ir j raida tiesiogiai priklauso nuo substrato pobdžio.

DARBO NAUJUMAS. Pirm kart Lietuvoje pristatyta mokslini tyrim pagrindu išnagrinta rododendr kolekcija. Darbe apibendrinti 2003–2009 met tyrim duomenys apie ŠU Botanikos sode auginam rododendr kolekcij sudarani krm ir krmokšni bkls kasmetinius vertinimus, ši augal sezonins raidos ypatumus ir fenoritmotipines grupes. Tokio pobdžio rodikliai gali bti dekoratyviniais tikslais auginam rododendr grupavimo vairiose kolekcijose pagrindas. Darbe pateiktos specialios originalios lentels, skirtos ŠU Botanikos sode auginam rododendr taksonams ir veislms apibdinti pagal krm ir krmokšni morfologini požymi vairov. Disertacijoje pristatytas atlikt tyrim pagrindu sukurtas originalus bendros rododendr bkls vertinimo sistemos variantas. Tokios sistemos panaudojimas moksliniams ir praktiniams dekoratyvins sodininkysts uždaviniams sprsti turt leisti patikimai prognozuoti introdukuot rododendr auginimo galimybes Lietuvos želdynuose. Darbe pateikta praktiškai išbandyta generatyvinio rododendr dauginimo metodika, kurios pagrindu gali bti skmingai sprendžiamos rododendr skl sudaiginimo ir tinkamo ši augal daig raidai substrato parinkimo problemos. Rododendr tyrimo duomen analiz atlikta specialiai sukurtos kompiuterins duomen baz Rododendrai pagrindu. Ateityje ši duomen baz

galt tapti bendra tokio pobdžio rododendr tyrimus Lietuvoje jungiania kompiuterine sistema. Atlikt rododendr tyrim pagrindu parengta ir 2010 metais išleista A. Malcits ir J. R. Naujalio mokomoji knyga „Rododendrai dekoratyvinje sodininkystje“.

MOKSLIN IR PRAKTIN DARBO REIKŠM. Pasikeitus klimato slygoms introducentai, tarp j ir rododendrai, neišvengiamai patiria nauj aplinkos faktori poveik ir adaptuojasi dirbtinai sukurtomis slygomis. Šiame darbe atlikta sisteming 2003–2009 metais atlikt rododendr tyrim analiz. Gauti tyrim rezultatai jau leidžia padaryti tam tikrus apibendrinimus apie rododendr introdukcijos Lietuvoje aktualias problemas (MALCIT,

NAUJALIS, 2010 b). ŠU Botanikos sode sukaupta šios genties augal kolekcija vertinga ne tik moksliniu, rekreaciniu ir ekonominiu atžvilgiais, bet ir padeda propaguoti tinkam požir rododendrus kaip dekoratyvinius augalus Lietuvoje. vairaus pobdžio tyrimai su rododendro genties augalais Botanikos sode yra neatsitiktiniai, savalaikiai, aktuals moksliniu ir praktiniu požiriais. Atlikti tyrimai parod, kad ŠU Botanikos sode rododendr kolekcija yra formuojama teisinga linkme. Daugumos introdukuot rododendr tinkamumas augti ŠU Botanikos sode dirbtinai sukurtomis slygomis jau leido atrinkti ir pasilyti perspektyvius rododendrus vairaus pobdžio želdynams. Pagal sezonins raidos tyrim rodiklius kolekcijos rododendrai išskirti fenoritmotipines grupes. Tyrim rezultatai gali tapti pagrindu introdukuojant kitus rododendr taksonus ir veisles. Visi tyrim rezultatai yra kaupiami ir apdorojami specialiai sukurtoje kompiuterinje duomen bazje.

DARBO APROBACIJA. Tyrim rezultatai buvo pristatyti 5 Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose: 1) pranešimas „Erikini (Ericaceae) šeimos augal kolekcija Šiauli universiteto Botanikos sode“ respublikinje konferencijoje „Augal vairovs išsaugojimo teoriniai ir praktiniai aspektai“ (Šiauliai, 2007); 2) pranešimas „Resistance to low temperatures of Rhododendrons (Rhododendron) in the Botanical Garden of Šiauliai

University” tarptautinje konferencijoje „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region“ (Daugpilis, 2007); 3) pranešimas „Estimation of Rhododendron flowering intesity in Botanical Garden of Siauliai University during 2003–2007“ tarptautinje konferencijoje „Symposium on Woody Ornamentals of the Temperate Zone. Pruhonice“ (Pruhonice, 2008); 4) pranešimas „The seasonal development peculiarities of some deciduous rhododendrons in Botanical Garden of Šiauliai University” tarptautinje konferencijoje „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region“ (Daugpilis, 2009); 5) pranešimas „Apie kai kurias aktualias rododendr introdukcijos Lietuvoje problemas” respublikinje konferencijoje „Indlis Lietuvos floros pažinim” (Vilnius, 2009). Darbo rezultatai kasmet buvo svarstomi Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto Botanikos ir genetikos katedros posdžiuose doktorant kasmetini atestacij metu.

PUBLIKACIJOS DARBO TEMA. Rododendr tyrim rezultatai paskelbti 4 leidiniuose, rašytuose Mokslins informacijos instituto (ISI) sraš: „Notulae Botanicae Horti Agrobotanici Cluj-Napoca“ (1), „Acta Horticulturae“ (1) ir „Botanica Lithuanica“ (2); 2 Lietuvos periodiniuose leidiniuose, trauktuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtint tarptautini duomen bazi sraš: „Jaunj mokslinink darbai“; 2 Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose: „Jaunj mokslinink darbai“ (1) ir Botanica Lithuanica“ (1). Paskelbtos mokslini tyrim rezultat tezs 8 konferencij medžiagose. Išleista mokomoji knyga „Rododendrai dekoratyvinje sodininkystje“, kurioje pateikta vairaus pobdžio literatrin ir originali tyrim medžiaga apie rododendrus.

DARBO STRUKTRA. Disertacij sudaro vadas, literatros šaltini apžvalga, tyrim medžiaga, objektas ir metodika, darbo rezultatai, išvados, mokslo darb disertacijos tema srašas, cituotos literatros srašas, priedai. Darbo apimtis 241 puslapis. Darbas iliustruotas 29 lentelmis ir 30 paveiksl. Literatros sraše pateiktas 151 šaltinis. Priede – 8 lentels.

Šiame darbe introdukcija traktuojama kaip žmoni veiklos slygotas augal pernešimo už natralaus arealo rib procesas; aklimatizacija – augal vairiapusišk prisitaikym prie nauj arba pakitusi aplinkos, ypa klimato ir dirvožemio, slyg proces visuma, traktuojama kaip viena iš augal introdukcijos form arba etap; žema temperat

PADKA. Nuoširdžiai dkoju darbo vadovui prof. habil. dr. J. R. Naujaliui už visokeriop pagalb rašant š darb, kantryb, konsultacijas ir patarimus. Taip pat noriu nuoširdžiai padkoti disertacijos konsultantei doc. dr. I. Šaulienei ir doc. dr. Z. Gudžinskui už vertingas pastabas ir nuolatin palaikym. Esu dkinga VU GMF Botanikos ir genetikos katedros kolektyvui už vertingas pastabas ir palaikym rengiant š darb.

1. KAI KURIOS GALIMAI AKTUALIOS LIETUVAI RODODENDR TYRIM

PROBLEMOS (LITERATROS ŠALTINI APŽVALGA) Šiame skyriuje pateikiama užsienio ir lietuvi autori mokslini darb apžvalga apie kai kurias rododendr tyrim kryptis. Remiantis tyrim metu gaut rezultat apžvalga, aptariamos kai kurios ne tik šiuo metu, bet ir ateityje galimai aktualios rododendr introdukcijos Lietuvoje problemos.

1.1. RODODENDR VIDUGENTIN KLASIFIKACIJA

Rododendrus vairiais atžvilgiais tiriantys botanikai (TIWARI,

CHAUHAN, 2005) nurodo, kad pirm kart rododendro gent 1737 metais išskyr šved botanikas K. Linjus (Linnaeus) savo darbe „Genera Plantarum”. Btent K. Linjus tuo metu žinomus rododendrus priskyr dviem Rhododendron ir Azalea L. gentims. Rododendro geniai buvo priskirti visžaliai, o Azalea – vasaržaliai rododendrai. Tuo metu, XVIII amžiuje, toks sprendimas atrod labai pažangus, padedantis geriau suprasti ir objektyviau vertinti rododendr botanin vairov. 1834 metais šias dvi gana dirbtinai pagal išorinius požymius išskirtas gentis S. Endlicheris (Endlicher)

(ALEKSANDROVA, 1989) sujung vien rododendro gent, nes nebuvo nustatyta esmini joms priskiriam augal biologini skirtum. Nuo to laiko dauguma botanik, vairiais aspektais tiriani rododendrus, laikosi S. Endlicherio požirio šios genties augal vientisum. Tiesa, kai kada nurodoma (KONDRATOVI, 1981), kad vien gent rododendrai ir azalijos buvo sujungti G. Dono (Don) 1834 metais leidinyje „General System of Gardening and Botany”. Botanikos istorikai kada nors tikriausiai išsiaiškins, kaip ten iš tikrj buvo. Bet dar ir dabar dažnokai, kaip ir K. Linjaus laikais, rododendrams vardyti sodininkai ir glininkai mgjai pavartoja azalij ir rododendr pavadinimus, nors svaraus mokslinio pagrindo tam nra. Net ir XXI amžiuje dar ne visos rododendr ršys yra pakankamai gerai ištirtos, nes vos ne kasmet botanins ekspedicijos vis aptinka nauj šios genties rši (BROWN, CRAVEN, 2003; BAYES et al., 2006). Be to, gamtoje egzistuoja

daugyb rododendr hibrid, kuriems bdingi keli rši požymiai. Taip yra todl, kad rododendro genties augal savaimin hibridizacij stabdantys biologiniai barjerai yra silpni. Tyrimai rodo, kad vien rši rododendrai tarpusavyje kryžminasi sunkiau, kiti lengviau, bet apskritai gamtoje natrali ši augal hibridizacija pasitaiko gantinai dažnai (MILNE et al., 1999;

CHAMBERLAIN, 2003). Rododendro genties augal skirstymas žemesnio rango taksonomines grupes prieš kelis dešimtmeius buvo vykdomas tik pagal morfologinius požymius (COX, 1979). Tuo tarpu dabar vienos ar kitos ršies rododendr sistematins priklausomybs tikslinimas remiantis vien morfologiniais kriterijais dabartiniu metu praktiškai nra atliekamas. Šiuo metu rododendr skirstymas žemesnio rango taksonomines grupes paprastai vykdomas ne tik pagal morfologinius, bet ir pagal anatominius, biocheminius bei genetinius požymius. Toks požiris rododendrus padeda identifikuoti savaimini hibrid pradinius, arba motininius, augalus, nes hibridins kilms taksonai išties bdingi rododendrams. Pavyzdžiui, dar XIX amžiaus pabaigoje A. Kerneris (Kerner) teig, kad Vidurio Europos Alpse tarpstantis R. x intermedium Tausch. yra hibridins kilms dukterinis R. ferrugineum L. ir R. hirsutum L. taksonas (GRANT, 1981). Nuo tvini rši R. x intermedium skiriasi žied spalva ir edafiniu prieraišumu tam tikriems dirvožemiams. Taip pat A. Kerneris nustat, kad tarp tvini rši ir dukterinio taksono atstov pasireiškia ir biologin izoliacija, nulemta šiuos augalus apdulkinani bii elgsenos Alpse. Todl R. x intermedium tik retsykiais tarpsta tose paiose augavietse kartu su tvinmis formomis, o kur kas dažniau šis hidridins kilms rododendras sudaro vienalytes savarankiškas populiacijas, kuriose individ gausa gerokai lenkia savo pirmtakus. Šis Vidurio Europos Alpse augani rododendr pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad tik genetiniai molekulinio lygmens tyrimai gali padti tiksliai išaiškinti vienos ar kitos rododendro ršies giminysts saitus ir j kilms klausimus. Sprendžiant vienokias ar kitokias rododendr taksonomijos problemas tyrj diskusij centre pastaruoju metu nuolat atsidurdavo Rhododendron ir Ledum L. geni sistematiniai saitai bei pastarosios genties vieta ši augal

klasifikacijose. 1990 metais mokslininkai K. A. Kronas (Kron) ir W. S. Juddas

(Judd) sujung šias dvi mintas gentis vien (KRON, JUDD, 1990). Naujai atlikti tyrimai tik patvirtino (HARMAJA, 1990;1991;1999; KURASHIGE et al.,

1998; GAO et al., 2002), kad Rhododendron ir Ledum gentys taksonomiškai yra monofiletin grup. Todl netrukus Ledum genties augalai buvo perkelti posekcij Ledum genties Rhododendron ribose (HARMAJA, 2002). Toks pakeitimas kai kuriems autoriams (THEQVIST, 2008) sukl nemažai prieštaravim dl augal vard vartojimo korektiškumo. Taiau daugelis kit mokslinink (ARGENT et al., 1998; KELLEHER, WEISSMAN, 1998) pripažsta, kad toks, genetini tyrim rezultat analize pagrstas sprendimas yra teisingas. Todl naujausiose klasifikacijose buvusi gentis Ledum paprastai traktuojama kaip Rhododendron sekcijos atskiras posekcijis. Tiesa, ne visose, netgi gana naujose rododendr klasifikacijose, j autoriai (REILEY, 1992; CULLEN et al.,

1997; CULLEN, 2005) laikosi ši pakeitim. Lietuvoje šis taksonominis pakeitimas taip pat kol kas ignoruojamas, nes visuose naujausiuose literatros

šaltiniuose (JANKEVIIEN, 1998; NAVASAITIS ir kt., 2003; NAVASAITIS, 2004;

VILKONIS, 2008) Ledum ir Rhododendron pateikiamos kaip atskiros gentys. Šiuo metu vienos populiariausi pasaulyje yra Edinburgo Karališkojo Botanikos sodo bei Karališkosios sodininkysts draugijos parengtos rododendr klasifikacins sistemos (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005), kur šios genties augalai skirstomi aštuonis pogenius (1 lent.), o šiems priklausantys augalai dar grupuojami sekcijas ir posekcijus. Ši klasifikacij pagrindas yra anatominiai, morfologiniai, cheminiai ir fiziologiniai rododendr požymiai. Tiesa, sekcij ir posekcij apimtys abiejose klasifikacijose iš dalies skiriasi, nes tai vis dar yra tyrinjim ir diskusij objektas. Pagal ši klasifikacij (1 lent.), ŠU Botanikos sode 2010 metais buvo auginami penki pogeni atstovai. Daugiausia auginam ršies ir žemesnio už rš rango rododendr priklauso pogeniui Hymenanthes ir pogeniui Rhododendron. Tik vienos ršies augalai auginami iš pogenio Therorhodion, kuriam apskritai priklauso tik 2–3 ršys.

1 lentel Rododendr pogeni charakteristikos Pogentis Trumpa anotacija Azaleastrum Aukštoki krmai ar neaukšti medeliai. Vyrauja visžaliai rododendrai. Atskiros Planch. augal dalys apaugusios paprastais ar liaukiniais plaukeliais. Žiedynai šoniniai. Žied vainikliai vairuoja nuo vamzdišk iki varpelio formos, penkiaskiauiai. Kuokeli 5 ar 10. Sklos su priedeliais ar be j. Candidastrum Vasaržaliai rododendrai. Taurels su penkiais taurlapiais. Žied vainikliai (Sleumer) N. M. varpelio formos. Kuokeli 10. Sklos be priedeli. Philipson et Philipson Hymenanthes vairaus dydžio krmai ir medžiai. Vyrauja visžaliai, bet priklauso ir (Blume) K. vasaržaliai rododendrai. Atskiros augal dalys plikos arba tik negausiai Koch apaugusios plaukeliais. Žiedai viršniniuose žiedynuose, su nektarinmis ar be j. Žied vainikliai atviri ar vamzdiško varpelio formos, nuo penkiaskiaui iki dešimtskiaui. Taurels gali bti neryškios, vos pastebimos. Kuokeli 10– 20. Sklos su sparneliais ar be j. Mumeazalea Vasaržaliai rododendrai. Atskiros augal dalys apaugusios plaukeliais. Žied (Sleumer) M. N. vainikliai vairuojantys. Kuokeli 5. Sklos be priedeli. Philipson et Philipson Pentanthera (G. Vasaržaliai krmai ar nedideli medeliai. Atskiros augal dalys plaukuotos. Don) Pojark. Žiedynuose gali bti iki 15 žied. Žiedai zigomorfiniai ar aktinomorfiniai. Žied vainikliai tipiško vamzdelio, varpelio ar plataus piltuvlio formos. Taurels smulkios ir neryškios. Kuokeli 5–10. Mezgins plaukuotos, piestels liemenliai pasvir. Sklos su priedeliais ar be j. Rhododendron vairaus dydžio, kartais žemagiai, panašs visžaliai, reiau vasaržaliai krmokšniai, krmai ar medžiai. Atskiros augal dalys plaukuotos, kartais apaugusios žvyneliais. Žiedai viršniniuose, kartais šoniniuose žiedynuose. Žied vainikliai vairuoja nuo piltuvlio, varpelio iki vamzdelio formos. Kuokeli 5–10. Mezgins apaugusi žvyneliais, plaukeliais arba lygios. Sklos su priedeliais ar be j. Therorhodion Žemagiai visžaliai ar vasaržaliai krmai. Atskiros augal dalys apaugusios (Maxim.) Gray plaukeliais, kartais liaukutmis ar žvyneliais. Žiedai po 1–3 viršniniuose žiedynuose. Žied vainikliai atviri, penkiaskiauiai. Taurlapiai ryšks. Kuokeli 10. Mezgins pkuotos. Sklos be pried. Tsutsusi (Sweet) Visžaliai ir vasaržaliai krmai, kartais jie gali bti žemagiai. Atskiros augal Pojark. dalys apaugusios plaukeliais. Žiedai viršniniuose žiedynuose. Žied vainikliai vamzdišk varpeli form. Taurlapiai smulks ar stambs, bet visada gerai išsivyst. Kuokeli 5–10. Mezgins apaugusios liaukutmis ar plaukeliais. Sklos be pried.

Apžvalginiame darbe „The European Garden Flora“ (CULLEN et al., 1997) rododendrai taip pat grupuojami aštuonis pogenius. Pogeni ribose rododendrai dar detaliau skirstomi sekcijas bei posekcijus.

Kitokio požirio besilaikantys mokslininkai (REILEY, 1992; DAVIDIAN, 1995) rododendrus iš pradži skirsto dvi dideles sekcijas Lepidote ir Elepidote, o šias – serijas ir poserijus. Šios rododendr klasifikacijos pagrindas yra didel naudojam požymi vairov. Lepidote sekcijai priklausani rši atstov lapai apatinje dalyje turi tik jiems bdingus žvynelius. Taip pat šios sekcijos rši atstov pumpurai dengiami išilgini žvyneli, o Elepidote – kitos krypties žvyneli. Dauguma Lepidote sekcijos rododendr yra poliploidai: j 2n kinta plaiose ribose nuo 39 iki 156n. Be to, ši sekcij augal genetiniai skirtumai yra gana akivaizds, nes j atstovai beveik nesikryžmina. Apskritai, tipinms rododendr ršims bdingos 26 chromosomos, taiau tarp ši augal ypa paplitusi poliploidija. Toks reiškinys itin bdingas pogenio Rhododendron ir pogenio Pentanthera rododendr atstovams (JONES et al., 2008). Gana plaiai žinoma Amerikos rododendr asociacijos rododendr klasifikacija (KELLEHER, WEISSMAN, 1998), deja, nra veiksni, nes sudaryta nesilaikant Botanikos nomenklatros kodekso reikalavim. Pavyzdžiui, šioje klasifikacijoje vartojamas terminas Alliance, kuris pagal Botanikos nomenklatros kodekso 17.2 straipsn (MCNEILL et al., 2006) tapatus Order (eil) terminui, o šio vartojimas bet kokia kita prasme takson hierarchijoje yra negalimas. Kultrini augal nomenklatros kodekse terminas Alliance yra tapatus veisli grupei ir šiuolaikinje nomenklatroje nevartojamas.

Latvijos specialist (KONDRATOVI, 1981) teigimu, Rusijos mokslininkai visada turjo savit požir rododendro genties augal klasifikavim. Pavyzdžiui, 1952 metais išleistame leidinyje „SSSR Flora” (18- tas tomas) rododendro genties augalai suskirstyti pogenius neišskiriant sekcij. 1960 met išleistoje knygoje „SSSR medžiai ir krmai” (5-tas tomas) jau nurodomos rododendr serijos ir poserijai, taiau jokie j išskyrimo motyvai ar patys nomenklatrini termin aprašymai nepateikiami. Todl pati

klasifikacija yra menkavert, mat pogeni apimtys tampa nevienareikšms. Dl to kartais artimos ršys išskiriamos skirtingas serijas, o ršys, priklausanios skirtingiems pogeniams, priskiriamos tai paiai serijai. Taiau nepaisant akivaizdži rododendr klasifikavimo trkum, dl savo santykinio paprastumo ir suprantamumo šios klasifikacins sistemos kitados buvo labai paplitusios. Apskritai, visose žinomose rododendr klasifikacijose sistematinms grupms priskirt rši skaiiai nesutampa, nes pai posekcij apimtis vis dar yra tyrinjim ir diskusij objektas.

1.2. ISTORINIAI RODODENDR INTRODUKCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE

Pirm kart Lietuvoje rododendrai rašytiniuose šaltiniuose paminti 1814 met augal kataloge „Index Plantarum Horti Botanici Imperatoriae Universitatis Vilnensis”. š katalog trauktos dvi rododendr – R. dahuricum (dabar R. dauricum L.) ir R. ponticum L., ršys. Manoma, kad Lietuvoje rododendrai pradti auginti Vilniaus universiteto Botanikos sode dar 1814–

1824 metais (SKRIDAILA, 1996). Pirmajame lietuviškame specialiai dekoratyviniams augalams skirtame darbe „Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krmams pažinti“ (SNARSKIS, GALINIS, 1974) rododendrai jau buvo aprašyti, taiau svarbiausiame Lietuvoje botaninio pobdžio veikale

„Lietuvos TSR flora“ (MINKEVIIUS, 1976) šie augalai nebuvo traukti, nors apskritai šiame darbe yra apibdinta nemažai introdukuot augal. Tai rodo, kad XX amžiaus antroje pusje Lietuvoje rododendrai dar nebuvo tokie populiars dekoratyviniai augalai, kaip kad yra dabar. Ko gero, toki padt, visiškai kitoki nei, pavyzdžiui, kaimyninje Latvijoje ir Baltarusijoje

(KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989), lm Vilniaus universiteto Botanikos sodo uždarymas 1842 metais. Savaime suprantama, kad didesn dalis introdukuot augal tarp j ir rododendr, uždarius Botanikos sod nebuvo išsaugoti. Kaip tik dl to ilg laik Lietuvoje nebuvo rododendr auginim želdynuose skatinanio ir koordinuojanio centro. Todl vairaus rango sodininkams labai trko ir bendro pobdžio botanini duomen apie

rododendr biologij, j geografin paplitim, natrali augaviei ekologines slygas ir ši augal auginimo ypatybes. Matyt, tradicij stoka, koordinacinio centro nebuvimas ir rododendr auginim propaguojani entuziast trkumas ir lm, kad net iki XX amžiaus antros puss rododendrai Lietuvoje bent kiek plaiau ir nepaplito. Pastaraisiais dešimtmeiais lyginant su ankstesniais metais Lietuvoje rododendr vieta tarp introdukuot augal yra visiškai pakitusi. Naujausiuose lietuviškuose botaniniuose šaltiniuose (JANKEVIIEN, 1998; NAVASAITIS, 2004) jau pateikta septyniolika rši rododendr ir vairiapusiška informacija apie šios genties augal geografij, fenologij, morfologij ir kitus j biologijos bruožus. Iš esms naujos rododendr kolekcijos sukurtos Vilniaus universiteto (PRIBUŠAUSKAIT, 2004), Vytauto Didžiojo universiteto Kauno

(LIAGIEN, 2004) bei Šiauli universiteto (MALCIT, NAUJALIS, 2005) botanikos soduose. Visos Lietuvos universitet botanikos soduose sukurtos rododendr kolekcijos ne tik yra vertingos moksliniu, edukaciniu, rekreaciniu ir ekonominiu aspektais, bet ir padeda propaguoti teising požir rododendrus, kaip dekoratyvinius augalus, ms krašte. Naujausiais L.

JANUŠKEVIIAUS ir V. BARONIENS duomenimis (2009), privaiose dendrologinse kolekcijose jau auginama apie 38-i takson ir veisli rododendrai. Nors konkrei duomen labai trksta, bet galima teigti, kad išties nemažai rododendr vairaus pobdžio ms krašto želdynus pastaraisiais metais patenka btent iš ms šalies botanikos sod, kur šie augalai skmingai dauginami. Tokie rododendrai jau bna perj pirminius introdukcijos etapus, todl j aklimatizacija paprastai bna gantinai skminga. Btent botanikos sodai, medelynai ir arboretumai turt stabdyti brangi, mažai tinkani Lietuvos klimato slygoms rododendr sodmen import. Savo ruožtu, btent botanikos soduose vykdant specialius tyrimus dka bt galima atrinkti ir rekomenduoti tinkamiausi auginti ms krašte rododendr asortiment.

1.3. RODODENDR PAKANTA ŽEMAI IR NEIGIAMAI TEMPERATRAI

Atskir krašt floros ypatumus pirmiausia nulemia klimato skirtumai. klimato rodikli svarb, aiškinant organizm priklausomyb nuo tam tikr aplinkos slyg, atkreip dmes dar A. HUMBOLDT (1806). Vienas svarbiausi veiksni, dažniausiai apribojani skming rododendr aklimatizacij Lietuvoje, yra j nepakankamas pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai. Tiesa, apskritai rododendr tarpsmo šilumin amplitud yra labai plati, nes šios genties augalai aptinkami itin skirtinguose šilumos atžvilgiu regionuose, kur kai kada minimalios met temperatros nukrinta iki –50 °C. Taiau daugelyje rododendr tarpsmo viet vidutin met temperatra yra apie 15 °C. Tuo tarpu

Lietuvoje vidutin metin oro temperatra yra 6,2 °C (BUKANTIS ir kt., 2001). Augal ekologai teigia, kad žemagiai aukštikalni rododendrai, pavyzdžiui, R. ferrugineum, apskritai yra vieni pakaniausi itin žemos temperatros poveikiui augal Žemje (GORYŠINA, 1979). Rododendrai dl rši gausumo ir didelio paplitimo dažnokai yra naudojami kaip modelis aklimatizacijos ir pasiruošimo ramybs laikotarpiui tyrimams (DIXON et al., 2003; SWIDERSKI et al., 2004). Toki tyrim tikslas – analizuoti rododendr lsteli biochemini proces pokyius, atsirandanius aklimatizacijos metu. Dažniausiai augalams aklimatizuojantis gali pasikeisti lipid sudtis ir sandara, chlorofilo fluorescencijos intensyvumas. Aklimatizacija suintensyvja ruden ir ankstyv žiem, o ramybs laikotarpis prasideda žiemos pradžioje. Žiemos pabaigoje šis ramybs laikotarpis baigiasi, taiau augalai gali išlikti aklimatizacijos bsenos – šitaip jie apsisaugoja nuo nepalanki trumpalaiki oro atšilim. Rododendr pakanta žemai ir neigiamai temperatrai priklauso nuo geografins augalo kilms vietos, bendrj klimato slyg ir paties augalo biologini savybi. Ypa svarbu pabržti, kad augal raidai ir netgi likimui didžiausi reikšm turi ne apskritai neigiama ar teigiama temperatros, o temperatr sumos per vis vegetacijos laikotarp

(GUMBOLDT, 1936). Tam tikrose ekologins normos ribose patys rododendrai

(TIMIŠIN, 2004), kaip ir kiti augalai, gali adaptuotis prie ne visai jiems

palanki tarpsmo slyg. Štai, pavyzdžiui, dažnokai žiem visžali rododendr lap formos ryškiai pasikeiia: paprastai, dar esant teigiamai apie 3 ºC oro temperatrai, ši augal lapai susisuka vamzdel (1 pav.) arba apai užsilenkia j kraštai. Tokiu bdu rododendrai, smarkiai sumažjus j lap transpiracijos paviršiaus plotui, savaime apsisaugo nuo itin augalams pavojingo žiemos išsausjimo (BAO, NILSEN, 1988; NILSEN, 1992; 1993).

1 pav. vamzdel susisuk arba užsivertusiais apai kraštais visžali rododendr lapai žiemos metu

Šiaurs Amerikoje (ARORA et al., 2003) buvo atliekami specials genetinio pobdžio sumedjusi augal paveldimo pakantumo žemai temperatrai tyrimai. Lap pakantumo šaliui tyrimai F2 kartos R. catawbiense Michx. × R. fortunei Lindl. hibrido populiacijose parod, kad pakantumo šaliui skirtumai kyla dl aklimatizacijos. Gaut rezultat analizs metu buvo iškelta hipotez, kad rododendr prisitaikymas prie žiemos šali priklauso nuo augalo fiziologinio amžiaus (ARORA et al., 2003). Tyrimai atskleid, kad per kalendorinius metus 2–5 met amžiaus rododendr lap pakantumas šaliui padidjo 5–6 ºC. Esant neigiamoms aplinkos temperatroms, lsteli funkcij stabilizatoriai yra dehidrinai (LIM et al., 1999). Fiziologinio pobdžio tyrimai parod, kad rododendr lap pakantumas šaliui glaudžiai susijs su 25 kDa dehidrino kiekiu lstelse (LIM et al., 1999; MARIAN et al., 2003). Manoma, kad šis baltymas galt bti genetinis žymuo, padedantis atskirti labiau pakanius šaliui rododendr rši ir žemesnio už rš rango augalus nuo mažiau pakani. Pavyzdžiui, R. brachycarpum G. Don ir R. maximum L. lapai pakelia –60 ºC, o pumpurai –30 ºC ekstremalias neigiamas temperatras.

Tuo tarpu šalio poveikiui jautri rši rododendrus, pavyzdžiui, R. griersonianum Balf. f. et Forrest ir R. barbatum G. Don, lapai ir pumpurai ženklius pažeidimus patiria esant –18 ºC temperatrai. Atlikti tyrimai parod, kad ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai dehidrin skirtumai gali turti didels takos pakantumui šaliams. 25 kDa dehidrinas yra bdingas visiems rododendrams. Išimtis – tropinje Indonezijoje augantis R. brookeanum H. Low ex Lindl., kuris visai neturi žemai temperatrai pakani lapo audini.

Suomi ir lenk mokslininkai (VÄINÖLÄ, REPO, 2000; SWIDERSKI et al., 2004), tyrindami rododendr pakantum žemai temperatrai, daugiausia dmesio yra diagnostini biochemini rodikli analizei. Jie nustat tiesiogin ryš tarp rododendr lapuose esani pigment flavonoid koncentracijos ir augal pakantumo šaliams. Konstatuota, kad kuo mažesn flavonoid koncentracija, tuo rododendrai pakantesni žemai ir neigiamai temperatrai. Taip pat svarbu vertinti atskir augalo dali pakantum žemai temperatrai, nes stiebai ar generatyviniai pumpurai gali bti pažeisti esant vienoms, o lapai

– kitoms temperatroms. Kaip teigia E. G. BAKLANOVA (2007), Uralo Botanikos sode kasmet R. impeditum Franch., R. luteum (L.) Sweet. ir R. vaseyi A. Gray augalams po žiemos bdingos senesni šak, o R. brachycarpum ir R. maximum – generatyvini pumpur pažaidos. Suomi ir norveg mokslininkai (VÄINÖLÄ et al., 1999) eksperimentiškai tyrinjo dviej veisli rododendr pakantum šaliams, esant skirtingoms temperatroms ir vertinant dienos bei nakties trukms santykio skirtumus. Šalio sukelti rododendr pažeidimai buvo analizuojami naudojant elektrolito hermetiškumo test. Tyrimai parod, kad Rhododendron ‘Pohjola’s Daughter’ aklimatizacijai ypa didel reikšm turi dienos ir nakties trukms santykis, o Rhododendron ‘Helsinki University’ svarbiausias veiksnys yra aplinkos temperatra. Nors Lietuvos teritorija nedidel, bet atskirose jos dalyse bendrosios klimato slygos labai nevienodos (BUKANTIS ir kt., 2001). Apie tai byloja skirtingose ms krašto vietose pakankamai ženkliai besikeiiantys vairi klimato veiksni – krituli kiekio, šaln pradžios, pabaigos ir trukms, temperatros, sniego dangos storio, vegetacijos laikotarpio ilgio, rodikliai.

Savaime aišku, kad klimato slyg skirtumai gali lemti labai nevienodas rododendr pažaidas vairiose Lietuvos vietose. Rododendrams ypa nepalanks yra staigs temperatros svyravimai bei vlyvos pavasarins ir ankstyvos rudenins šalnos. Kartais dl to rododendrai netgi gali žti. Pavasarini šaln metu dažnai pažeidžiami generatyviniai pumpurai ar anksiausiai pradedani žydti rododendr žiedai (MALCIT, NAUJALIS,

2005; ŠAULIEN et al., 2008). Lietuvos teritorija pagal svetimžemi medži, krm ir krmokšni apšalimo laipsn bei atsižvelgiant bendrj ekologini slyg tinkamum tokiems augalams tarpti yra dalijama keturis sumedjusi augal introdukcinius rajonus (2 pav.): Pajrio žemumos, Žemaii aukštumos,

Vidurio žemumos bei Ryt Lietuvos (JANUŠKEVIIUS ir kt., 2006). Savo ruožtu, paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.) savaiminio paplitimo arealo šiaurrytin riba Vidurio žemumos ir Ryt Lietuvos augal introdukcinius rajonus dalija du parajonius – šiaurin (3a, 4a) bei pietin (3b ir 4b).

2 pav. Lietuvos sumedjusi augal introdukciniai rajonai: 1 – Pajrio žemumos, 2 – Žemaii aukštumos, 3 – Vidurio žemumos (3a – šiaurinis, 3b – pietinis parajoniai), 4 – Ryt Lietuvos (4a – šiaurinis, 4b – pietinis parajoniai) (pagal NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN, 1983; JANUŠKEVIIUS ir kt., 2006). Trki linija – paprastojo skroblo šiaurrytinio arealo riba

Daugeliui introdukuot sumedjusi augal palankiausios žiemoti palankiausios klimatins slygos yra Pajrio žemumos rajone (1). Mažiau palankios introdukuotiems augalams tarpsmo slygos yra Vidurio žemumos

rajone (3), Žemaii aukštumos (2) ir Ryt Lietuvos (4) introdukciniuose rajonuose. Nepalankiausios atvežtiniams augalams žiemojimo slygos yra Ryt Lietuvos introdukciniame rajone, apimaniame Aukštaii, Švenioni, Medinink bei Dzk aukštumas. ŠU Botanikos sodas, kuriame jau kelet met vykdomi rododendr introdukcijos tyrimai, yra Žemaii aukštumos introdukciniame rajone. Šis rajonas pagal palankum augti sumedjusiems svetimžemiams augalams yra tik treioje vietoje Lietuvoje. Toki padt lemia šio rajono aplinkos, vis pirma, klimato, slygos. Žemaii aukštuma iš kit Lietuvos viet išsiskiria tuo, jog ia dl žemesns vidutins daugiamets temperatros ir didesnio krituli kiekio sniegas paprastai slgso ilgiau ir jo sluoksnis dažniausiai yra storesnis nei kitose ms krašto vietose. Daugiausia krituli (800–900 mm) per kalendorinius metus iškrinta priešvjiniuose Žemaii aukštumos šlaituose. Drgnos jrinio oro mass, atslinkusios iš vakar, kildamos Žemaii aukštumos šlaitais adiabatiškai atvsta, todl ia intensyvja debesodara ir pagausja krituli. Taip pat šiam regionui bdinga tai, jog pavasarins šalnos ia bna stipriausios ir užtrunka 1–2 savaites ilgiau nei kitose šalies dalyse

(BUKANTIS ir kt., 2001).

Lietuvos sumedjusi augal žemlapis buvo sudarytas E. V. NAVIO (2008). Sudarant š žemlap atsižvelgta JAV Agrokultros departamento sistemoje rekomenduojamus naudoti rodiklius, tokius kaip ilgamet vidutin minimali oro temperatra, botaninis-geografinis, dendrologinis, introdukcinis, fenoklimato, mišk gamtinis, agroklimato, geomorfologinis rajonavimai bei sumedjusi augal arealai. Taip pat buvo atsižvelgta svarbiausius procesus, lemianius mikrorajon klimato skirtumus. Augal ištvermingumo žiem zon ribos (3 pav.) parodytos jau mintame (JANUŠKEVIIUS ir kt., 2006) Lietuvos sumedjusi augal introdukcini rajon žemlapyje. Pagal naujj žemlap ŠU Botanikos sodas patenka 5b zon. Šioje zonoje ištvermingumo žiem slygas E. V. NAVYS (2008) apibržia kaip ekstremaliai geras, kur minimalios temperatros vidurkiai svyruoja atskirais metais nuo –23,4 iki –26ºC. Šiais

žemlapiais (JANUŠKEVIIUS ir kt., 2006; NAVYS, 2008) reikt vadovautis

siekiant didesnio svetimžemi dekoratyvini medži ir krm auginimo skirtingose vietovse patikimumo. Panašaus pobdžio tyrimai, kuri pagrindu vykdomas introdukcinis rajonavimas, atliekami ir kaimyninje Baltarusijoje

(SMIRNOVA, 1968).

3 pav. Patikslintas Lietuvos sumedjusi augal ištvermingumo zon žiem žemlapis: 5a – rytin dalis, 5b – centrin dalis, 6a – vakarin dalis (NAVYS, 2008)

Sausas, nelietingas ruduo taip pat nepalankiai veikia rododendrus, kurie paprastai prisitaik augti drgnokos aplinkos slygomis. Vilniaus universiteto

Botanikos sode atlikti tyrimai (PRIBUŠAUSKAIT, 2004) parod, kad ms krašte rododendrams ypa žalingi pavasariais dažnokai pasitaikanios temperatros kaitos ir gilus ilgai išsilaikantis šalas. Btent dl ši priežasi kartais trksta rododendr stiebai, nes dien visžali rododendr ašinse struktrose kaupiasi drgm, o nakt atvsus oro temperatrai stiebai dlto apledja. Introdukuot augal, tarp j ir rododendr, pagrindinis gajumo veiksnys yra pakanta žemai ir neigiamai temperatrai. ŠU Botanikos sode atlikti tyrimai rodo, kad dauguma dl žemos ar neigiamos temperatros nukentj rododendrai vegetacijos sezono metu ilgainiui tampa gyvybingi ir pasiekia buvus gajumo lyg.

1.4. RODODENDR SEZONIN RAIDA

Introdukuot augal fenologiniai tyrimai gana plaiai atliekami botanikos soduose, kadangi btent tokio pobdžio tyrim metu gauti duomenys padeda vertinti aplinkos slyg tinkamum augalams (ZAJCEV, 1978). Skmingos rododendr aklimatizacijos rodikliai gali bti labai vairs, bet ypa svarbs duomenys apie j gli augimo trukm, apie vegetatyvini ir generatyvini pumpur susidarymo laik ir žydjimo ypatumus. Rododendr, kaip ir kit introdukuot augal, sezonins raidos pobdis itin priklauso nuo klimato slyg pasikeitimo j auginimo vietose. Perklus augalus nauj jiems aplink, paprastai pasikeiia j biologins raidos ciklas. Tai kartais gali netgi lemti nauj morfologini požymi atsiradim ar jau esam pakitimus

(BOTJANOVSKIJ, 1981; ZAJCEV, 1983). Tik žinant konkrei augal šilumos, šviesos, drgms, dirvožemio ir kit aplinkos veiksni poreikius vairiuose augalo vegetacijos laikotarpio etapuose, galima gana objektyviai vertinti j prisitaikym prie klimato slyg naujose jiems auginimo vietose.

M. S. ALEKSANDROVA (1989) tvirtina, kad ypa patikimas kultroje tarpstanio augalo aklimatizacijos vertinimo rodiklis yra introducento raidos ritmo priartjimas prie savaiminio ritmo, bdingo natraliomis gamtinmis slygomis. Rododendr, kaip ir kit augal, sezonins raidos ritm galima

vertinti atliekant klasikinius fenologinius j tyrimus (DAGYS, 1980). Toki tyrim metu paprastai kasdien ar kas kelias dienas yra registruojamas konkrei pavieni augal ar j grupi (NAUJALIS, 1992) pumpur brinkimas, vegetacijos pradžia, lap ir stieb vegetatyvinis augimas, generatyvini pumpur susidarymas, žydjimas, vaisi ir skl atsiradimas, diseminacija, vegetacijos pabaiga ir kiti panašaus pobdžio botaniniai reiškiniai, kurie paprastai vardijami kaip fenologins fazs. Toki ar kitoki fenologini fazi pradžios, pabaigos, intensyvumo ir bendrosios trukms rodikli btina lyginamoji analiz ir svarbiausi klimato veiksni pokyiai per t pat laikotarp parodo konkreios ršies augal sezoninio ritmo ypatumus, nulemtus naujos aplinkos slyg. Be joki abejoni, apie introducento aklimatizacijos lyg

objektyviai galima sprsti tik turint analogišk fenologini duomen apie to paties taksono atstovus, tarpstanius savaiminiame areale. Deja, toki duomen apie daugel introducent, ypa kilusi iš kit žemyn, kaip tik dažniausiai ir nemanoma surasti. Tokiais atvejais fenologini duomen panaudojimas aklimatizacijos lygiui vertinti yra gantinai ribotas. Taiau turint omenyje, kad introdukuoti rododendrai želdynuose auginami dekoratyviniais tikslais, kur kas svarbesn už tradicinius fenologinius rodiklius gali bti informacija apie ši augal fenoritmotipinius, arba fenoritmologinius, duomenis ar požymius. Fenoritmotipas – tai fenologin grup, jungianti skirting rši augalus pagal j vegetacijos trukms pradžios ir pabaigos panašumo rodiklius bei pagal pagrindini fenologini fazi analogišk kait per vegetacijos sezon ar visus kalendorinius metus (NAUJALIS, 1992). Pavyzdžiui, pagal vegetacijos trukm augalai gali bti skirstomi ilgos vegetacijos, vidutins vegetacijos, trumpos vegetacijos ir ypa trumpos vegetacijos fenoritmotipines grupes. Arba pagal vegetacijos ritmik skirting rši augalai gali bti skirstomi visžali ir vasaržali, metani lapus artjant nepalankiam vegetacijos laikotarpiui, fenoritmotipines grupes. Taip sudarytos rododendr grups turt tapti patrauklesns botanikos sod lankytojams kur kas ilgesn laik nei dažnokai yra dabar. Kai kurios rododendr fenoritmotipins grups surašytos 2 lent.

Viena žymiausi Rusijos introdukuot rododendr tyrintoja M. S.

ALEKSANDROVA (1989) pagal gli augimo trukm rododendrus silo skirstyti penkias grupes (2 lent.). Pirmai fenoritmotipinei grupei priklauso rododendrai, kuri gli augimo trukm vos iki 30 dien. O štai penktai fenoritmotipinei grupei priklauso rododendrai, kuri gli augimas trunka labai ilgai, net iki 90 dien. Jau vien toks rododendr suskirstymas rodo, kad ši augal sezonin raida yra labai skirtinga. Apskritai, rododendr gli augimo laikotarpio trukm priklauso nuo fiziologini proces intensyvumo. Daugiameiai stebjimai rodo, kad rododendr gli prieaugis paprastai itin sumažja po sausring met (BOTJANOVSKIJ, 1981; ALEKSANDROVA, 1989). Be to, kai kuri

rododendr gliams gali bti bdingas pakartotinis, arba antrinis, augimas t pat vegetacijos sezon.

2 lentel Kai kurios galimos rododendr fenoritmotipins grups M. S. Aleksandrovos (ALEKSANDROVA,1989) duomenys su ms papildymais Fenorit- gli Pirm kart pradedani Žydjimo motipi- augimo trukm žydti augal amžius laikotarpis n Diagnoz Pavyzdys Diagnoz Pavyzdys Diagnoz Pavyzdys grup 1 Labai R. hirsutum, Iki 5 met R. dauricum, Ypa anksti R. trumpa (iki R. amžiaus R. luteum, žydintys canadense, 30 dien) myrtifolium R. canadense (III–IV R. dauricum, Scott and (L.) Torr. mn.) R. schlippen- Kotschy bachii 2 Neilga (31– R. smirnowii 6–10 met R. arbo- Pusanksiai R. cataw- 45 dienos) Trautv. amžiaus rescens žydintys (V biense Torr., mn.) R. catawbiense, R. hirsutum, R. yedoense Maxim. 3 Vidutinio R. schlippen- 11–15 met R. aureum Anksti R. vaseyi ilgumo (46– bachii amžiaus Georgi, žydintys (V 55 dienos) Maxim. R. mn. 3-ia – impeditum, VI mn 1-a R. maximum dekados) 4 Ilga (56–75 R. camtscha- – – Vlokai R. dienos) ticum Pall. žydintys (VI japonicum, mn. R. luteum 1-a–2-a dekados) 5 Labai ilga R. japonicum – – Vlai R. cataw- (76–90 (A. Gray) žydintys (VI biense, dien) Suring. mn. R. smirnowii 2-a–VII mn. 2-a dekados)

Vidutinio klimato regionuose dauguma introdukuot rododendr visiškai sulapoja gegužs pabaigoje ar birželio pradžioje. Visžali rododendr lapai gyvena dvejus ir daugiau kalendorini met. Paprastai vasar rododendr lap spalva labai keiiasi. Pavyzdžiui, apatiniai R. catawbiense lapai paraudonuoja, o R. smirnowii pageltonuoja ir pradeda laipsniškai kristi vos tik naujos kartos jauni lapai visai susiformuoja. Šie rododendrai gana dažnai auginami ms šalies želdynuose dl dekoratyvi lap bei dideli, labai

išvaizdži kompaktišk žiedyn. R. smirnowii jauni gliai yra dengiami pkuot plaukeli, o tai dažnai suklaidina nepatyrusius rododendr augintojus, kurie paprastai mano, jog rododendr gliai pažeisti pelsini gryb. rododendr lap spalvos sezoninius pokyius dar nepakankamai atsižvelgiama formuojant dekoratyviniu atžvilgiu dar patrauklesnes ši augal grupes želdynuose.

Ta pati M. S. ALEKSANDROVA (1989) pagal pirm kart pradedani žydti augal amži rododendrus silo skirstyti tris fenoritmotipines grupes (2 lent.). Akivaizdu, kad dauguma introdukuot rododendr generatyvin brandos amži pasiekia dar nesulauk dešimties met amžiaus. Tokie duomenys irgi yra labai svarbs želdynuose, nes rododendrai vis pirma auginami dl j žied dekoratyvumo. Kadangi vairi rši rododendrai žydi skirtingu metu, M. S. ALEKSANDROVA (1989) pagal žydjimo laikotarp introdukuotus rododendrus, tarpstanius vidutinio klimato juostoje, silo skirstyti penkias fenoritmotipines grupes (2 lent.). Toks rododendr skirstymas pagal žydjimo laik tikt ir ms kraštui, nes ir Lietuvoje pirmieji rododendrai jau gali pradti žydti kovo pabaigoje; na, o paskutinieji, esant pakankamai didelei rododendr vairovei, galt žydti netgi liepos viduryje. Apskritai, žydjimo pobdis ir intensyvumas yra vienas svarbiausi bet koki introdukuot augal teigiamos aklimatizacijos rodikli. Atogržinse Kalimantano salose ir Naujojoje Gvinjoje augantys rododendrai žydi beveik nuolat, per visus kalendorinius metus (NELSON, 2000), o kitose geografinse platumose augantiems rododendrams, taip pat ir introdukuotiems vairius regionus bdingos žydjimo pertraukos, arba žydjimo trkiai. J pernelyg dažnas pasikartojamumas gali bti nulemtas koki nors biologini priežasi, pavyzdžiui, jauno rododendr kalendorinio amžiaus, bet dažniausiai tai susij su ne visai tinkamomis rododendrams augti aplinkos slygomis. Yra žinoma, kad prastas konkretiems rododendrams žydjimo laikas paprastai sutrumpja trkstant dirvožemyje drgms arba esant pernelyg aukštai oro temperatrai

(BOTJANOVSKIJ, 1981; KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989).

Nagrinjant sezonins raidos ypatumus, rododendr žydjimo pobdis paprastai dar vertinamas pagal t pai augal lap sklaid. Vieni rododendrai žydi iki išsiskleidžiant lapams, kiti – kartu su besiskleidžianiais lapais, treti – visiškai išsiskleidus lapams ir susiformavus naujos kartos gliams. Kartais rododendrams bdingas ir antrinis, arba pakartotinis, žydjimas per t pat vegetacijos sezon. Antr kart per t pat vegetacijos sezon žydintiems rododendrams bdingi dviej tip – trumpo ramybs laikotarpio ir ilgo ramybs laikotarpio – generatyviniai pumpurai. Pirmojo tipo generatyvini pumpur ramybs laikotarpis yra tik keli vasaros mnesiai ir tokie augalai pražysta ruden. Dar labai svarbus rododendr sezonins raidos informacinis rodiklis yra j pumpur susidarymas. Vegetatyvini pumpur užuomazgos lap pažastyse susidaro intensyviausio gli ir lap augimo laikotarpiu, o generatyviniai pumpurai – tik prajus 1,5–3 mnesiams nuo vegetacijos pradžios. Todl paprastai rododendr generatyviniai pumpurai visiškai susidaro tik liepos–rugpjio mnesiais. Vegetatyviniai rododendr pumpurai gali bti vairi form – nuo kgišk iki trumpai kiaušinišk. Generatyviniai pumpurai visada yra gerokai didesni už vegetatyvinius, nors j formos taip pat gali bti labai vairios – nuo kgiškai kiaušinišk iki beveik apvali. Pagal tai rododendrai irgi galt bti papildomai grupuojami sudarant j fenoritmotipines grupes. Vaisi su sklomis susiformavimas yra vienas pagrindini skmingo augal prisitaikymo tarpti kultivuojamomis slygomis rodikli. Taiau tik nedaugelis kultivuojam rododendr subrandina kokybiškas sklas (ALEKSANDROVA, 1989). Rododendr sklos paios daigiausios yra iš karto po j susidarymo. Kokybišk švieži rododendr skl daigumas apskritai siekia 80–90 %, o kai kuri rši netgi 100 %. Paprastai rododendr sklos greitai sensta, todl dažniausiai netgi 2–3 met amžiaus sklos jau nebenaudojamos rododendr dauginimui (BOTJANOVSKIJ, 1981;

KONDRATOVI, 1981). Apskritai, J. NAUJALIO (1992) teigimu, skl biologinio nevisavertiškumo priežasi gali bti labai daug ir vairi, tarp j svarbiausios yra: (1) neefektyvus apdulkinimas; (2) maisto atsarg stoka; (3) fitofag ar patogenini mikroorganizm pažaidos. Rododendr, kaip ir kit augal,

žiedadulki sklaida kasmet gali vairuoti kaip atsakas sezonini apdulkintoj veiklos pakitimus (HIRAO et al., 2006; ŠAMROV, BABRO, 2008). Augal neefektyvaus apdulkinimo biogenins priežastys gali bti labai vairios, tarp j tokios kaip: žiedadulki defektai, pernelyg ankstyva žiedadulki žtis, apdulkintoj stoka, vyriškj individ stygius, priverstin savidulka, žydjimo ritmo sutrikimas (NAUJALIS, 1992). Žiedadulki gyvybingumo tyrimai yra vienas iš test augal gajumui nustatyti. Rododendr žiedadulki gyvybingum daugiausia lemia pai žiedadulki brandos laipsnis, augalo ršies reprodukcins galimybs ir klimato slygos (KAUROV, 1959;

KOKŠEEVA, 2004). Rododendr žiedadulki gyvybingum vertinti galima vairiais bdais, taiau dabartiniu metu itin populiarus yra žiedadulki sudaiginimo ant dirbtini mitybini terpi metodas (KOKŠEEVA, 2004). Paprastai žiedadulks renkamos anksti ryte, vos prasiskleidus rododendr žiedams. Rododendr žiedadulki daigumas padidja, jeigu mitybin terp papildoma citrinos rgštimi. Taip pat nustatyta, kad kuo tankiau ant mitybins terps pastos žiedadulks, tuo j sudygimo procentas yra didesnis (KAUROV,

1959; KOKŠEEVA, 2004). Gerai išsivyst gliai, pumpurai ir lapai, gausios generatyvins struktros charakterizuoja skming augal sezonin vystymsi ir prisitaikym prie kultivuojam slyg. Rododendr sezonins raidos rodikliai neabejotinai yra svarbs, siekiant objektyviai vertinti augal aklimatizacijos lyg, galim pritaikomum j auginimui želdynuose.

1.5. RODODENDR LIGOS IR KENKJAI

Ilg laik buvo manoma, kad ne tik savaiminiai, bet netgi j vairi veisli rododendrai apskritai neserga patogeninmis grybinmis ligomis ir netgi yra pakants patiems žinomiausiems augal kenkjams (KONDRATOVI, 1981). Taiau, didjant rododendr introdukcijos mastams, ilgainiui išryškjo, kad ši nuomon buvo klaidinga, susiformavusi tiesiog dl informacijos stokos. Šiuo metu introdukuot rododendr ligos yra didžiul dekoratyvins

sodininkysts problema. Rododendr ligas gali sukelti ne tik patogeniniai grybai, bet ir bakterijos ar virusai. Didžiuli nuostoli rododendrams padaro fitoftoros (Phytophthora de Bary) geniai priskiriami organizmai, pasižymintys gryb ir rudadumbli savybmis. Pastaruoju metu daugelyje šali specialiems j tyrimams skiriama išties daug dmesio (ERWIN, RIBEIRO, 1996; WERRES et al., 2001; ŽERJAV et al., 2004, NELSON, 2005). Mokslininkai nuolat ieško vairi rododendr ligotumo problem sprendimo bd, dl to atliekami netgi specials genetiniai lygiagrets rododendr ir kit augal tyrimai. Tuo tikslu netgi mginta transplantuoti rododendr afrikins varls gen (ANONYMOUS, 2004). vairiose užsienio šalyse aktyviai tyrinjami ir kiti rododendr lig sukljai. Nemažai nuostoli rododendrams padaro ir 1981 metais Europoje identifikuoti netikrosios miltligs sukljai, kuri aptikta tiek ant vasaržali, tiek ant visžali rododendr lap (INMAN et al., 2000). Lietuvoje rododendr miltlig yra palyginti nauja ši augal liga (GRIGALINAIT, PRIBUŠAUSKAIT, 2005). Šios ligos sukljas rododendrinis pelenis (Microsphaera azaleae U. Braun) ant rododendr lap pirm kart aptiktas tik 2003 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto botanikos soduose. Labiausiai paplitusios rododendr ligos yra fitoftoroz, lap dmtlig, tikroji miltlig, rododendr rdlig, generatyvini pumpur puvinys, kekerinis puvinys, lap psltumas, fuzarioz ir verticilioz bei sausasis baltasis rododendr šaknies kaklelio puvinys. Fitoftoroz (maras). Šios ligos sukljai yra fitoftoros genties organizmai, kurie paprastai gyvena dirvožemyje ir esant šiltiems bei drgniems orams labai greitai dauginasi. Patogenini fitoftor sporos dažniausiai plinta per vanden. Nuo fitoftoros genties atstov sukeliam lig kenia ne tik rododendrai, bet ir daugelis kit kultivuojam augal (KONDRATOVI, 1981;

ALEKSANDROVA, 1989; KONDRATOVI et al., 2003; GREER, 2008). Dažniausias rododendr fitoftorozs sukljas yra kaktusin fitoftora (Phytophthora cactorum (Leb. et Cohn) Schröt). Pirmieji šios augal ligos simptomai paprastai pasirodo pavasar, kai dar neišsiskleid pažeist rododendr pumpurai pradeda ruduoti ir sausti. Po pumpur pradeda ruduoti

gli viršns ir išsausja j žiev. Paprastai greitai plintanti infekcija pasirodo ir ant rododendr lap, kur atsiranda didels, rudos vairi form dms, patys lapai pašviesja, vliau tampa pilkai žalsvi, rudi, susisuka ir pernelyg anksti nukrinta. Kitas rododendr fitoftorozs sukljas yra cinamonin fitoftora (P. cinnamoni Rands.). Šios fitoftoros sukeliamos ligos simptomai vis pirma pasireiškia rododendrams, augantiems nepakankamo rgštumo ir pernelyg drgms sotinto dirvožemio slygomis. Labiausiai nukenia jauni rododendrai, kuri šaknys akivaizdžiai patamsja ir suminkštja, tampa vandeningomis. Šakn puvinys bdingas ir alyvoms (Syringa L.), nuo kuri fitoftorozs sukljas lengvai gali patekti ant rododendr. Apsaugos priemons: fitoftoroz yra labai pavojinga patogenin liga, kurios pažeisti augalai dažniausiai žsta. Norint išvengti fitoftorozs, prieš sigyjant rododendrus reikia labai atidžiai apžirti ir sitikinti, ar išsirinkti augalai yra sveiki. Taip pat labai svarbu tinkamai parinkti nuolatin rododendr augimo viet. Pastebjus serganius rododendrus, ligotas j dalis reikia nedelsiant pašalinti ir sudeginti. Jei yra galimybi, fitoftoroze užsikrtusi rododendr augimo vietose viršutin dirvožemio sluoksn btina nukasti ir pakeisti nauju arba bent dezinfekuoti fungicidais. Vegetacijos metu rododendrus reikia purkšti fungicidais Euparen M50 WG, Ditan M45, Effector 70 WG ir kt. Fitoftoroz mažiau plinta, jeigu rododendr substrat sudaro rgšios reakcijos durps ir medži žiev (KONDRATOVI, 1981;

ALEKSANDROVA, 1989; MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Lap dmtlig. Pagrindiniai šios ligos sukljai – žolinis juodgrybis (Cladosporium herbarum (Pers.) Link), Diplodina eurhododendri W. Voss., Gloesporium rhododendri Br. et Cov., Phyllosticta maxima Ell. et Ev.,

Septoria rhododendri Cooke ir kt. (KONDRATOVI, 1981; KONDRATOVI et al.,

2003; GREER, 2008). Lap dmtlig – viena labiausiai paplitusi rododendr lig, kurios sukljus galima identifikuoti pagal specifines lap dmes. Pirmieji lap dmtligs simptomai paprastai išryškja pavasar, kai ant abiej rododendr lap pusi atsiranda rud, vairi form, kartais labai ryškiais

apvadais dmi. Vliau pažeist lap audini zonos padidja, pradžioje nedidels dmels susilieja tarpusavyje, dl to sutrinka rododendr fotosintezs eiga ir sultja augimo procesai, o bendrasis pažeist augal gyvybingumas smarkiai sumažja. Vieni nuo kit dmtlige rododendrai užsikreia patogenini gryb sporomis, kurias platina vjas, vabzdžiai ar vanduo. Lap dmtligs sukljai dažniausiai parazituoja pernelyg gausiai laistomus rododendrus. Apsaugos priemons: rododendrams optimalaus dirvožemio rgštumo lygio (pH 4,5–5,5) palaikymas, pažeist lap nuolatinis šalinimas ir sudeginimas. Vegetacijos metu kas 2–3 savaites rododendrus btina purkšti fungicidais Euparen M50 WG, Previcur 607 SL ir kt (KONDRATOVI, 1981;

MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Tikroji miltlig. Šios rododendr ligos sukljai – pelenio (Microsphaera Lev.) genties grybai, kurie rododendrus infekuoja nuo liepos iki rudens. Infekcijos pradžioje ant pavieni rododendr lap atsiranda pilkšv apnaš, vliau jos išplinta abiejose lap pusse. Taip pat ligos sukljai infekuoja jaunus, dar nesumedjusius rododendr glius. Miltligs sukljai gali labai greitai plisti, užkrsdami vis daugiau gli, ypa t augal, kurie auga pernelyg užpavsintoje aplinkoje. Miltligs pažeisti rododendr lapai susisuka, o gliai visai nustoja augti. Tikrsias miltliges sukeliani gryb sporas atneša vjas, vanduo, savo ruožtu miltligs sukljai žiemoja ant nukritusi šakeli ir lap bei rododendr pumpuruose (ALEKSANDROVA, 1989;

GREER, 2008). Apsaugos priemons: pažeistas rododendr dalis reikia iškirpti ir sudeginti. Vegetacijos laikotarpiu rododendrus purkšti fungicidais Euparen

M50 WG, Candit (MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Rododendr rdlig. Pagrindinis rododendr rdži sukljas – Chrysomyxa rhododendri D.C. Rdys dažniausiai bdingos smulkialapiams visžaliams rododendrams. Ruden ant ligot rododendr lap apaios paprastai atsiranda gelton ar raudon su rudu apvadu dmi, ko pasekoje pernelyg anksti kristi j pažeisti rododendr lapai. Pavasar ant pažeist visžali

rododendr lap atsiranda tamsiai rudos spalvos apnaš su ligos sukljo sporomis. Patogeninio grybo sporas platina vjas (KONDRATOVI, 1981;

GREER, 2008). Apsaugos priemons: pažeistus rododendr lapus reikia nedelsiant nuskinti ir sudeginti. Vegetacijos laikotarpiu rododendrus kas 2–3 savaites purkšti fungicidais (KONDRATOVI, 1981; MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Generatyvini pumpur puvinys. Šios rododendr ligos sukljai – Briosia azaleae (Peck). Dearn. patogeniniai grybai. Puviniai bdingi ne tik vegetatyviniams, bet ir generatyviniams pumpurams. Puviniu pažeist rododendr pumpur dengiamieji žvyneliai sutrkinja, papilkja, o j viršnse išryškja tamsiai rudos dmels. Vliau pirminio puvinio sukljo grybienos hifai auga pumpuro vid ir stabdo vandens bei maisto medžiag pernaš. Dl to rododendr pumpurai greitai išsausja ir nukrinta. Kartais grybas pažeidžia ir rododendr glius – tada jie pradeda ruduoti, kol pagaliau išsausja. Paviens puvinio sukljo sporos žiemoja pumpuruose. Grybo sporos plinta vandeniu, j, ypa rododendr žydjimo metu, gali atnešti ir vabzdžiai apdulkintojai (KONDRATOVI, 1981; GREER, 2008). Apsaugos priemons: puvinio pažeisti rododendr pumpurai nuskinami ir sudeginami. Vegetacijos laikotarpiu nuo puvinio rododendrai profilaktiškai purškiami fungicidais, kuri sudtyje yra vario (KONDRATOVI, 1981). Kekerinis puvinys. Šios rododendr ligos sukljas yra pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.). Šis patogeninis grybas rododendr lapus dažniausiai infekuoja ruden esant lietingiems orams (KONDRATOVI, 1981). Dažniausiai kekerinis puvinys pasireiškia per tankiai susodintiems arba po uždanga auginamiems rododendr sodinukams. Ligos sukljai ant rododendr gli patenka iš substrato. Vliau ant rododendr lap viršnli atsiranda mažos rudos dmels, kurios greitai didja ir virsta netaisyklingomis vairaus dydžio dmmis. Po kiek laiko, dmms susiliejus, ant j atsiranda pilk apnaš. Kekerinis puvinys gali pažeisti rododendr pumpurus ir žiedus. Kekerinio puvinio pažeisti rododendrai beveik neauga, pradeda sausti j gliai ir pernelyg anksti kristi lapai.

Apsaugos priemons: kekerinio puvinio galima išvengti nuolat vdinant šiltnamius, taip pat reikia ne per tankiai statyti vazonlius ar kitas sodinink naudojamas priemones su rododendr sodinukais. Vegetacijos laikotarpiu kas

10 dien rododendr sodinukus btina purkšti fungicidais (KONDRATOVI,

1981; MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Lap psltumas. Šios ligos pagrindiniai sukljai – brukngrybio (Exobasidium Erikss.) genties grybai. Dl j poveikio ant rododendr gli ir lap susiformuoja msingos, rutulio formos, žirnio ar graikinio riešuto dydžio pslels. Grybin infekcij nuo vien rododendr kitiems perduoda sporos. Rododendr želdynuose labiausiai išplits šios ligos sukljas Exobasidium rhododendri Cram. Lap psltumas gana dažnas auginamiems aukštikalni rododendrams R. ferrugineum ir R. hirsutum (KONDRATOVI, 1981; NAGAO et al., 2003; GREER, 2008). Paprastasis brukngrybis (Exobasidium vaccinii Woronin.) infekuoja pastaraisiais metais gana dažnai želdynuose auginam brukni (Vaccinium vitis-idaea L.) lapus, nuo kuri apsikreia ir rododendrai. Ant paprastojo brukngrybio pažeist rododendr lap atsiranda specifini balt išaug. Dar vienas brukngrybis Exobasidium burtii Zeller. ant pažeist rododendr lap sukelia apvali, greitai didjani dmi pavidalo pažaidas. Toki lap apatinse pusse paprastai išryškja baltos spalvos spor telkiniai. Ypa tokios pažaidos bdingos R. ponticum ir R. luteum rši rododendrams. Kitas brukngybis Exobasidium vaccinii-uliginosi Bond. infekuoja vaivoro (Vaccinium uliginosum L.) ir R. minus Michx. lapus, sudarydamas vadinamsias ragan šluotas. Grybo pažeisti lapai tampa gelsvai rudi, o j apatins puss pasidengia panašiomis miltus apnašomis. Dar vienas brukngrybis Exobasidium japonicum Shir. parazituoja daugelio rododendr lapus ir j gli viršnes. Infekuot rododendr lapai akivaizdžiai sustorja, tampa blyškiai žali, pasidengia baltomis, panašiomis miltus apnašomis. Tokie rododendr lapai greitai susiraukšlja, pradeda sausti ir pernelyg anksti nukrinta.

Apsaugos priemons: psltus rododendr lapus reikia nedelsiant išskinti ir sudeginti. Vegetacijos laikotarpiu rododendrus btina purkšti fungicidais (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989). Fuzarioz ir verticilioz. Ši augal lig sukljai – lieliaus (Fusarium Link.) ir menturgrybio (Verticillium Ness.) geni grybai. Jie infekuoja rododendr lapus ir pastarieji labai anksti pradeda kristi. Vliau gryb hifai prasiskverbia rododendr šaknis ir sukelia j puvin. Nuo ši gryb kenia ne tik rododendrai, bet ir pušys, obelys, brašks bei kiti kultivuojami vairi gyvenimo form augalai (ALEKSANDROVA, 1989; KONDRATOVI et al., 2003). Apsaugos priemons: vegetacijos laikotarpiu rododendrus purkšti fungicidais (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989). Sausasis baltasis rododendr šaknies kaklelio puvinys. Šios ligos sukljas – grybas paprastasis kelmutis (Armillaria mellea (Vahl: Fr.) P. Kumm.), infekuojantis rododendr šaknies kaklel – tarpin viet tarp šaknies ir augalo glio ašies. Sergani rododendr šakn kaklelius visada apgaubia pilkai baltos spalvos grybienos sluoksnis. Ši liga ypa apninka tuos rododendrus, kuri šakn kakleliai sodinimo metu bna mechaniškai pažeisti

(KONDRATOVI, 1981). Apsaugos priemons: sodinant rododendrus j šakn kakleliai neturi bti padengti muliumi (KONDRATOVI, 1981). Didžiausi ekonominiai rododendr nuostoliai patiriami daig raidos metu, nes paties jauniausio brandos amžiaus rododendrai yra ypa jautrs, beveik visai neatspars patogenini gryb poveikiui. Todl sodinant rododendrus btina griežtai laikytis tinkamos agrotechnikos. Kai kuri grybini patogen poveik gana nesunkiai galima sumažinti ruošiamus substratus maišant kimin, nes jie pasižymi dezinfekcinmis savybmis

(JOHNSON, DAMMAN, 1993; MALMER, 1993). Tai kur kas ekologiškesnis bdas apsaugoti rododendr daigus nuo lig nei naudoti cheminius preparatus. Be patogenini gryb ar kit patogenini organizm, kultivuojami rododendrai ne mažiau biologins žalos ir ekonomini nuostoli patiria dl bestuburi fitofag, mintani vairiomis ši augal struktromis, poveikio.

Labiausiai rododendrus pažeidžiantys bestuburiai fitofagai priklauso gentims Sitona Germ., Stephanitis Stài, Otiorrhynchus Germ., Trialeurodes Cockerell bei Tetranychus Dufour (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989;

KONDRATOVI et al., 2003; GYELTSHEN, HODGES, 2006; GREER, 2008). Gumbelinis straubliukas (Sitona lineatus L.). Šis augaldis vabalas masiškai gali apgraužti rododendr lapus. Gumbelinio straubliuko pažeisti lap pakrašiai tampa labai specifiškai karpytos formos. Apsaugos priemons: rododendrus vegetacijos laikotarpiu purkšti insekticidais (KONDRATOVI, 1981). Stephanitis rhododendri Horvath. Šis fitofagas maitinasi rododendr lap sultimis. Fitofag pažeisti rododendr lapai iš pradži pasidengia lyg biriais gelsvais ar rausvais taškeliais. Ypa smarkiai nuo fitofag nukentj rododendr lapai tampa blyšks, neprastai gelsvai žalios spalvos. Apsaugos priemons: rododendrus vegetacijos laikotarpiu purkšti insekticidais (KONDRATOVI, 1981). Otiorrhynchus sulcatus Fabr. Suaug šios ršies vabalai gali apgraužti rododendr lapus, pumpurus, metinius glius, o j lervos pažeidžia šaknis. Apsaugos priemons: rododendrus vegetacijos laikotarpiu profilaktiškai ar pasirodžius šiems kenkjams nedelsiant purkšti insekticidais

(KONDRATOVI, 1981). Šiltadaržinis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum Westw.). Šis fitofagas maitinasi rododendr lap sultimis. Šiltadaržinio baltasparnio pažeistose lap vietose atsiranda gelsv dmi, dl to rododendr lapai per anksti pradeda senti, greitai pagelsta ir nukrinta. Apsaugos priemons: rododendrus vegetacijos laikotarpiu profilaktiškai ar pasirodžius šiems kenkjams nedelsiant purkšti insekticidais

(KONDRATOVI, 1981). Paprastoji voratinklin erk (Tetranychus urticae C. L. Koch.). Šis fitofagas siurbia rododendr lap sultis, dl to lapai tampa pilkai rudi ir pernelyg anksti nukrinta.

Apsaugos priemons: rododendrus vegetacijos laikotarpiu profilaktiškai ar pasirodžius šiems kenkjams purkšti insekticidais (KONDRATOVI, 1981;

ALEKSANDROVA, 1989). Labiausiai paplitusi rododendr lig ir kenkj bei j daromos žalos apžvalga galima teigti, kad neleisti išplisti grybinms arba kitoms patogenini organizm sukeliamoms ligoms ir kenkjams yra daug lengviau ir ekonomiškai pigiau negu nuolat vienaip ar kitaip kovoti su jomis. Tik esant optimalioms rododendr augimo ir priežiros slygoms nuostoliai, atsirandantys dl augal lig ir kenkj, bus palyginti mažai reikšmingi.

1.6. RODODENDR INVAZIJOS

Svetimžemi, arba adventyvini, rši atsiradimas daugelio šali gamtinse sistemose pastaraisiais dešimtmeiais itin suintensyvjo

(RABOTNOV, 1978; GUDŽINSKAS, 1997; GELTMAN, 2006). Botanini invazij metu visada kokie nors svetimžemiai konkreiam kraštui (RABOTNOV, 1978) rši augalai pasklinda tos šalies natraliose ar pusiau natraliose bendrijose, paprastai ne tik užimdami vis naujus plotus, bet neretai ir darydami žal vietini augal vairovei ar j gyvybingumui. Konkreios svetimžemi augal atsiradimo bet kurio krašto savaiminse ar iš dalies sukultrintose bendrijose priežastys (istorins, ekonomins, biologins ir panašios) yra labai vairios, bet dažniausiai jos yra susijusios su konkrei augal introdukcija vien ar kit krašt. Todl tinkamomis slygomis daugelis bet kokioms gyvenimo formoms priklausani introdukuot augal gali tapti invaziniai. Ne išimtis yra ir dekoratyviniai rododendrai. Didžiojoje Britanijoje, anksiau nei bet kur kitur, Europoje, svetimžemiai rododendrai introdukuojami jau nuo XVIII amžiaus vidurio

(KONDRATOVI, 1981; PETERKEN, 2001; ANONYMOUS, 2005). Šioje šalyje daugelis rododendr ne tik lengvai aklimatizuojasi, bet ir intensyviai natralizuojasi. Todl kartais vietinse augal bendrijose rododendrai smarkiai keiia aplink, tuo apribodami savaimins floros atstov pltros procesus.

Ypa tai pasakytina apie R. ponticum, kuris yra visžalis 2–8 m aukšio krmas ar neaukštas medis su violetiškai purpuriniais 3,5–5 cm skersmens žiedais, savaime tarpstantis Armnijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje, Ispanijoje, Libane, Portugalijoje, Šiaurs Turkijoje. Didžiojoje Britanijoje R. ponticum yra natralizavsis daugelyje viet, o kai kuriose mišk bendrijose, pavyzdžiui, Quercus robur-Pteridium aquilinum-Rubus fruticosus bei Quercus spp.-Betula spp.-Deschampsia flexuosa, netgi yra krm ardo dominantas, Anglijos botanik dažnai traktuojamas kaip mišk piktkrmis, kur išnaikinti dabar nra nei veiksming bd, nei ekonomini galimybi (RODWELL, 2003). Lengva R. ponticum aklimatizacija ir natralizacija Didžiojoje Britanijoje stebtis nereikia jau vien dl paleobotanini duomen teikiamos informacijos, kuri rodo, kad Piet ir Vakar Europoje iki ledynmeio, maždaug prieš 20 000 met, R. ponticum savaiminis paplitimas buvo kur kas didesnis nei dabar. R. ponticum ir vietini miško augal tarpusavio saitai yra regresyvaus pobdžio, nes šis intensyviai plintantis ir sžalynus sudarantis rododendras dažnai trukdo ar net visiškai stabdo kit augal savaimins regeneracijos procesus (PETERKEN, 2001). R. ponticum ekologiškai labai skmingos invazijos Didžiojoje Britanijoje pagrindiniai etapai bt tokie: 1) introdukcija arboretumuose pradedant 1760 metais; 2) padauginimas komerciniuose šiltnamiuose ir kaip dekoratyvinio augalo sodinimas kai kuriuose miškuose XIX amžiaus pradžioje; 3) laipsniška natralizacija, vis pirma žuolynuose; 4) sivyravimas kai kuri mišk krm arde ir vietini bendrij rši augal išstmimas iš j. Kai invaziantai bendrijose tarpsta tik nedideliuose, tarpusavyje nesusisiekianiuose ploteliuose, dl to tik padidja bendrij mozaikiškumas. Bet kai invaziantai pasklinda gantinai dideliuose plotuose, tai sukelia ilgalaikius bendrij ne tik sudties, bet ir struktros pokyius, kai kuri botanik vadinamus ypatingomis singenetinmis sukcesijomis (RABOTNOV, 1992). R. ponticum invazijos užfiksuotos ne tik daugelyje Didžiosios Britanijos sal, bet ir kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje (MILNE,

ABBOTT, 2000). O štai Pietryi Ispanijoje R. ponticum yra reliktinis endemas, kurio paplitimas spariai mažja dl klimato kaitos vlyvojo terciaro ir

pleistoceno periode (MEJIAS et al., 2002). Lietuvoje R. ponticum dažniausiai yra apie 80–100 cm aukšio krmas, paprastai žydi ne itin gausiai, bent kiek šaltesnmis žiemomis gerokai apšla, todl vargu ar gali artimiausiu metu natralizuotis. Vakar Europoje vieni dažniausiai auginam rododendr yra R. ponticum poršio R. ponticum L. ssp. baeticum (Boiss. et Reuter) Hand-Mazz. atstovai. Jokiame krašte introdukuojant rododendrus nebuvo numatytas galimas neigiamas j poveikis kitiems augalams, todl šiuo metu Didžiojoje Britanijoje daug dmesio skiriama rododendr kolonizuot viet natralumui atkurti

(PETERKEN, 2001; ANONYMOUS, 2005). Tai gana sudtingas darbas, nes visžali rododendr lapai yra dengiami vaškinio sluoksnio, todl naudojam herbicid sudtyje turi bti tam tikr chemini medžiag, kurios t sluoksn suardyt. Išnaikinus rododendrus dar btina pašalinti ir toksini medžiag sukaupus dirvožemio humusing sluoksn, kuriame augo šie augalai. Be to, visada išlieka galimyb naujiems rododendrams atsirasti iš aplinkoje esani pradmen. Žinoma, pateikti R. ponticum natralizacijos Didžiojoje Britanijoje faktai dar jokiu bdu nereiškia, kad bet kur kitur Europoje rododendr invazijos yra dažnas reiškinys. Daug kas tokiais atvejais, matyt, priklauso nuo bendrosios ekologins aplinkos ir ypa klimato slyg. Štai, pavyzdžiui, palyginti netoli Lietuvos esanti viena žinomiausi rododendr kolekcij yra sukaupta Suomijos Mustilos arboretume

(TIGERSTEDT, 1986). Apskritai Europoje didžiausia sumedjusi augal vairov yra sukaupta Miuncheno, Diuseldorfo (abu Vokietijos), Korniko (Lenkija), Dubrovniko (Kroatija) ir Mustilos (Suomija) arboretumuose. Todl savaime suprantama, kad Mustilos arboretume auga gausyb egzotini Šiaurs Europai medži, krm ir krmokšni rši augal. Mustilos arboretumas steigtas 1900 metais, jo apie 120 ha teritorijoje, esanioje 40-yje metr virš jros lygio, tarpsta apie 60 spygliuoi medži, apie 150 lapuoi medži ir apie 800 krm, krmokšni bei daugiamei žolini rši augal. Introdukuoti augalai intensyviausiai pradti sodinti po 1920 met. Mustilos arboretumo vadinamajame Rododendr slnyje kartu skmingai auga apie 30

rododendr rši augal, kilusi iš vairi pasaulio viet. Štai, pavyzdžiui, R. smirnovii yra iš Kaukazo, R. catawbiense iš JAV Apalai kaln, R. brachycarpum G. Don ssp. tigerstedtii Nitz. iš Šiaurs Korjos, R. degronianum Carr. iš Japonijos, o R. przewalskii Maxim. bei R. rufum Batalin iš skirting Kinijos viet. Kai kuri rododendr aukštis siekia 4 metrus, vietomis jie yra taip išvešj, kad sudaro sžalynus, sukurianius tikrai egzotiško miško spd. Arboretume auga ir daugyb rododendr hibrid. Dauguma Mustilos arboretumo rododendr buvo pasodinti 1930 metais, gavus sodinamosios medžiagos iš Vokietijos. Dalis rododendr buvo išauginta iš skl, gaut iš j kilms šali. Nors rododendrai Mustilos arboretume kasmet gausiai žydi, bet savaimins j regeneracijos reiškiniai labai retai pasireiškia. Taip yra dl dviej pagrindini priežasi. Pirma, didesn dalis iš skl atsiradusi jaun augal žsta vasaros pradžioje, sivyravus sausiems orams. Antra, arboretume smulkios rododendr sklos dirvožemyje nesudaro ilgalaiki skl bank, be to ir pai skl gyvybingumas menkas. Todl galima sakyti, kad nors introdukuoti rododendrai labai skmingai tarpsta Mustilos arboretume, j natralizacija miškuose per gana ilg tarpsmo laik beveik nepasireiškia. Matyt, pagrindin priežastis, galinti apriboti rododendr natralizacij, yra klimato slygos. Patys suomiai Mustilos arboretumo klimat apibdina kaip tarpin tarp žemyninio ir vandenyninio. Vidutin met temperatra 3,5 ºC, šaliausias met mnuo – vasaris, šio mnesio vidutin temperatra –8 ºC. Žemiausia arboretumo teritorijoje užfiksuota temperatra 1940 met vasar buvo –43,5 ºC. Metinis krituli kiekis tik apie 600 mm, bet net apie 65 % j iškrinta antroje met pusje. Žiemos viduryje sniego danga siekia 50–100 cm. Tai ir gelbsti iš vairi krašt kilusi rododendr šaknis nuo žties šaltuoju met laiku. Skmingas rododendr tarpsmas, bet ne j natralizacija tokio klimato slygomis, kokios yra Mustilos arboretume, labai priklauso nuo augaviets mikroekologini slyg. Vis pirma, rododendr tarpsmo vietose dirvožemiai turi bti bent vidutinio drgnumo. Ir antra, btinas dalinis rododendr pavsingumas, kuris paprastai susidaro po spygliuoi medži lajomis.

Rododendrai gali bti susij ir su alelopatijos reiškiniais, kartais pasireiškianiais gamtinse bendrijose (RABOTNOV, 1992). Alelopatinis aktyvumas nustatytas R. maximum, gausiai auganiam Apalai kaln (JAV) mišk pakrašiuose. Šis visžalis rododendras yra 1,3–4,5 m aukšio krmas ar nedidelis medelis, savaime paplits Šiaurs Amerikoje ir Kanadoje. Tyrimai parod (BAKER, VAN LEAR, 1998; CLINTON, 2003), kad dl šio rododendro poveikio aplinkai smarkiai sumažja kit bendrij rši augal vairov ir gyvybingumas. Labai dažnai po R. maximum krmais itin negausiai auga ar visai nepasitaiko kit sumedjusi ir žolini rši augal. Stambs visžaliai rododendr krmai su gausia lapija, vyraudami vidurinijame miško arde, labai užpavsina kitus augalus ir šie dl to pradeda nykti. Šio rododendro daigai skmingai sitvirtina pavsingame, drgname, rgšiame dirvožemyje, todl miškuose užima vis didesnius plotus. Kai kurie mokslininkai (NILSEN et al., 1999) teigia, kad iš R. maximum šakn ir lap liekan aplink patenka fenolini jungini turinios toksins medžiagos, kurios alelopatiškai slopina kit, šalia esani augal vystymsi. Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais

(MILNE, ABBOTT, 2000; RODWELL, 2003; ANONYMOUS, 2005) nustatyta, kad invaziniai rododendrai naujus plotus gali sisavinti plisdami ne tik vegetatyviškai, bet ir sklomis. Daugiausia žalos šie augalai pridaro žoldžiams gyvnams, kurie gali apsinuodyti lapuose esaniomis toksinmis medžiagomis. Fenolini jungini daugiausia yra jaunuose rododendr audiniuose, ypa lapuose ir pumpuruose. Be to, anksti pavasar miškuose žydintys ryškiais žiedais rododendrai nuvilioja vabzdžius apdulkintojus nuo kit, net ir aukštesniuose arduose tarpstani augal, bet turini ne tokius pastebimus žiedus. Dl to kartais netgi gali sutrikti kai kuri vietini miško augal skl susidarymas ir plitimas. Kartais introdukuoti rododendrai gali tapti patogenini organizm platintojais ar tarpininkais (MYERS, BAZELY, 2005). Maždaug 2005 metais JAV, Kalifornijoje, buvo pradti fiksuoti keisti trij rši vietini žuol žties, kuri greitai pasiek epidemijai bding lyg, atvejai. Medžiai, pasireiškus pažaid simptomams, ždavo palyginti labai greitai – vos per šešias–aštuonias

savaites. Tokie žuol greitos žties atvejai netgi gavo special vard – netiktos žties sindromas. Per kelerius metus Kalifornijoje žuvo tkstaniai medži. Po intensyvi ne vienus metus trukusi tyrim nustatyta, kad žuol žties priežastis tikriausiai yra kažkoks negalutinai identifikuotas patogeninis organizmas iš genties Phytophthora sp. Seniau šios genties atstovai buvo priskiriami grybams, o dabar vis dažniau traktuojami kaip savarankiški organizmai, užimantys tarpin padt tarp gryb ir rudadumbli. Bet svarbiausia, kad šie žuol epidemijos sukljai buvo identifikuoti ir ant medelyne auginam iš Europos vežt rododendr. Vadinasi, rododendrai gali bti tarpininkais, per kuriuos epidemijas sukeliantys organizmai plinta po pasaul. Vliau tie patys ar labai artimi Phytophthora sp. atstovai buvo rasti ant Vokietijoje ir Olandijoje auginam rododendr, bet su jais siejama kokia nors

žala vietiniams žuolams ar kitiems medžiams nebuvo nustatyta (KAN-RICE, 2001). Šie faktai rodo, kad introdukuojamiems rododendrams, žinoma, esant galimybms, tam tikr laik turt bti taikomas karantino režimas. Nors rododendrai vis dažniau ir gausiau auginami Lietuvoje, bet kol kas jokie ši augal natralizacijos ir su šiuo reiškiniu susijusi invazini proces pasireiškimai ms krašte nežinomi. Bet tai nereiškia, kad Lietuvoje negali kada nors prasidti introdukuot rododendr natralizacijos procesai.

1.7. GENERATYVINIS RODODENDR DAUGINIMAS

Gamtinmis slygomis rododendrai dažniausiai savaime dauginasi sklomis (KONDRATOVI, 1981). Rododendr sklos labai smulkios, todl vjas arba paukšiai jas gali išplatinti vairiais, netgi gantinai dideliais atstumais. Tipiškais atvejais natraliame areale rododendr sklos greitai be jokio ramybs laikotarpio sudygsta drgname ir puriame dirvožemyje. Paprastai rododendr skl daigumas yra labai aukšto lygmens, todl iš skl dažniausiai išauga daug daig, bet laikui bgant iš j išlieka tik patys stipriausi ir gyvybingiausi. Iš skl išaug rododendrai miškuose arba aukštikalnse neretai sudaro ištisinius, netgi žmogui kartais sunkiai veikiamus krmynus.

Dažniausiai taip yra todl, kad rododendrai gamtoje gali pasidauginti ir vegetatyviškai – atlankomis (KONDRATOVI, 1981). Auginamus rododendrus geriausia dauginti sklomis, nes taip padauginti rododendrai geriau prisitaiko prie konkretaus gamtinio regiono klimato slyg ir tampa pakantesni žiemos šaliams. Patartina sklomis dauginti tik rši ar žemesnio už rš rango takson atstovus, mat dauginant bet kokius augalus, tarp j ir rododendrus, generatyvins kilms pradmenimis dažnokai pasireiškia heterozigotini palikuoni (antrosios kartos augal) požymi išsiskyrimas (RANELIS, 2000). Ypa problemiška veisli rododendrus padauginti sklomis, nes tik nedaugelis tokiu bdu atsiradusi rododendr gali paveldti pradins veisls pageidaujamus dekoratyviuosius požymius. Visuose želdynuose kaip tik ir vyrauja vairi veisli rododendrai.

Latvijos specialistai (KONDRATOVI, 1981) mano, kad ršies rango takson rododendr dauginimui galima visai skmingai naudoti introdukuot augal sklas, nes iš j išaug krmai ar krmokšniai visai gerai auga ir vystosi, o svarbiausia – pasižymi normaliu pakantumu žemai ir neigiamai temperatrai bei ligoms. Lietuvoje paprastai visžali rododendr sklos subrsta rugsjo– spalio mnesiais, vasaržali – spalio–lapkriio mnesiais. Introdukuot augal sklos beveik visada yra gerokai smulkesns nei produkuotos natraliose augavietse (KONDRATOVI, 1981). Iš skl išauginti visžaliai rododendrai paprastai pradeda žydti bdami 6–8 met amžiaus, o vasaržaliai kur kas anksiau – neretai jau 3-iais metais po skl sjos.

Rododendr sklos yra labai smulkios ir dygsta tik šviesoje (EEN,

2000). M. S. ALEKSANDROVA (1989) rododendrus pagal j skl svor silo skirstyti tris grupes: (1) labai lengvos (0,02–0,05 g); (2) lengvos (0,10–0,15 g) ir (3) vidutins (0,2–0,4 g). Rododendr skloms nebdinga ramybs bsena

(RADISHCHEV, 1972; KONDRATOVI, 1981), todl j nereikia stratifikuoti. Iš karto po susidarymo pastos rododendr sklos ir yra paios daigiausios

(BOTJANOVSKIJ, 1981). Daigiomis laikomos tos sklos, kuri gemalai išleidžia pirmines šakneles. Literatros šaltiniuose nurodoma (ALEKSANDROVA, 1989; 2001), jog rododendr skl daigumas bgant laikui greitai mažja, todl

paprastai 2–3 met amžiaus sklos jau nebesjamos. Sti galima tik gerai išvalytas rododendr sklas, nes prie skl esanios priemaišos paprastai tampa pelsini gryb atsiradimo priežastimi. Po rododendr skl sjos patalpoje btina palaikyti tinkamos drgms ir šilumos režimus. Substrato paviršius rododendr skloms dygstant turi bti nuolat drgnas, bet vanduo neturi užsistovti, optimali patalpos oro temperatra – apie 18–20 °C. Nors M. S.

ALEKSANDROVA (1989) teigia, kad optimalios slygos rododendr skloms sudygti yra 15–18 °C oro temperatra ir 80 % santykin oro drgm, taiau esant tokioms slygoms sklos tik išbrinksta, bet dl drgms stokos pradeda džiti ir nesudygsta (MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Aukštesn temperatra (18–20 °C) ir didesn santykin oro drgm (80–100 %), kaip silo latvi mokslininkas R. KONDRATOVI (1981), turi takos ne tik rododendr skl pakankamai greitam sudygimui, bet ir gerokai apriboja potenciali ši augal lig suklj dauginimosi ir sklaidos galimybes. Rododendr sklos paprastai pradeda dygti po 2–3 savaii po sjos. Lt rododendr daig vystymsi pradinmis j raidos stadijomis gali pagreitinti tinkamas substratas. Rododendr poreikius atitinkantis optimalus substratas btinai turi bti purus, rgšios reakcijos, sulaikantis drgm. Tinkamiausias substratas – aukštapelki durps. Ruošiamiems naudoti rododendr substratams ypa tinka ne tik vanden intensyviai absorbuojantys, bet dar ir baktericidinmis savybmis pasižymintys, aukštapelkse dažniausiai tarpstantys kiminai (JOHNSON,

DAMMAN, 1993; MALMER, 1993). Durpes su priedais reikia gerai išmaišyti ir sudrkinti prieš rododendr skl sjim. Šarminiame substrate augantys rododendrai greitai suserga chloroze (KONDRATOVI, 1981; GREER, 2008), dl to sultja j augimo tempai, lapai tampa gelsvai žali, o paius augalus lengviau pažeidžia ligos ir kenkjai. Jeigu rododendrai negauna reikiamo geležies kiekio, sutrinka chlorofilo sintez j lstelse. Džuts su pastomis rododendr sklomis paprastai uždengiamos plastikine plvele, bet jas nuolat reikia stebti, kad skloms užtekt drgms ir išbrinkusios jos neperdžit. Apie mikroklimato palankum dygstanioms skloms byloja ant vidins plastikins plvels puss pakib vandens lašeliai. Pasjus daigias sklas ir

esant tinkamoms kitoms slygoms, džutse paprastai išdygsta daugyb rododendr daig, kuriuos btinai reikia pikuoti. Tinkamiausias rododendr daig pikavimo laikas yra tada, kai jie turi

3–4 tikruosius lapelius (EREVKO et al., 1973). Pernelyg ankstyvas pikavimas neigiamai veikia jaun rododendr raidos procesus, btent dl to nemažai augal gali bti pernelyg smulks ir todl blogai prigyti. Pradinmis augimo stadijomis rododendrai geriau auga bdami ariau vieni kit, todl daigus sodinti reikt paliekant tarp j 2–3 cm tarpus. Pikirantai substrat terpiami iki skilialapi. Turkijoje (VAR, DINÇER, 2006) paprastai pikuojami 6–7 lapelius turintys rododendrai. Džutes ar vazonus su pikuotais rododendrais geriausia laikyti daliniame pavsyje, nes rododendr daigai gana jautrs tiesioginiams sauls spinduliams (VAR, DINÇER, 2006). Pikuotus rododendrus naudinga nupurkšti augimo stimuliatoriumi Ruter–AA, kuris skatina šakn susidarym pirmosiomis augimo dienomis ir jaun augal tolesnius raidos procesus. Rododendr daigus reikia tinkamai paruošti žiemai, nes jie dar nra pakants ne tik neigiamai, bet ir žemai teigiamai temperatrai. Džutes ar vazonus su rododendr daigais geriausia pridengti eglišakmis arba j pavirši atsargiai užpilti durpmis ar pjuvenomis. Taip sulaikomas ne tik vandens garavimas iš substrato, bet ir jauni rododendrai apsaugomi nuo galimo neigiamo pernelyg žemos temperatros poveikio.

1.8. RODODENDR KOLEKCIJ VERTINIMO PROBLEMOS

Introdukuot rododendr kolekcijas sudarani augal bkls vertinimas yra aktuali ne tik teorin, bet ir praktin reikšm turinti problema

(MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Teoriniu atžvilgiu ypa reikšminga parinkti kuo informatyvesnius ir biologiškai patikimus augal bkls vertinimo kriterijus. Praktiniu atžvilgiu labai svarbu gautus vertinimo rezultatus panaudoti augal bklei gerinti. Taiau ir teoriškai, ir praktiškai itin svarbu parinkti augal bkls vertinimo bd. Taiau tie bdai turi bti gana paprasti

ir universals, kad prireikus jais galt naudotis ne pavieniai, o daugelis tyrj. Augal bkls vertinimo bdai, be vis kit reikalavim, btinai turi bti ekonomiški, nebrangs. Daugelio kart botanik sukaupta patirtis rodo, kad vieni pai paprasiausi naudoti ir universaliausi ne tik nebrangi, bet ir praktiškai visiems tyrjams prieinam, o kartu ir pakankamai objektyvi yra vizuals augal vienoki ar kitoki rodikli vertinimo bdai (RABOTNOV, 1995). Pagrindinis tokio vertinimo bdo universalus gamtinis instrumentas – žmogaus akys, kurios, esant sukauptai tam tikrai patiriai, gali vertinti beveik be priekaišt. Naudodami vizualius vertinimo bdus, pagal tam tikrus kriterijus botanikai diferencijuotai geba vertinti augal rši gausum ar dalyvavimo dyd bendrijose, socialum, projekcin antžemini dali padengim, medži ar krm laj suglaustum, augal gyvybingum ir dar daugel kit svarbi rodikli. Vizuals vairi augal rodikli vertinimai botanikoje pradti naudoti dar XIX amžiaus treiajame dešimtmetyje (RABOTNOV, 1995). Privalomas toki vizuali vertinim atributas – specialiai sukurtos skals, kuriose diferencijuotos dažniausiai kokybins, reiau kiekybins augal arba j grupi požymi verts išreiškiamos balais, indeksais arba specialiais ženklais. Tokiam reikalui galima skmingai naudoti užsienio šalyse ir Lietuvoje sudarytas ir jau patikrintas praktikoje sumedjusi augal bkls vizualaus vertinimo skales, kurios po tam tikr transformacij specialiai gali bti pritaikytos kolekcijas sudarani rododendr bklei vertinti (MALCIT, NAUJALIS, 2009, 2010 a). Jomis remiantis kiekvienais metais bt galima vertinti rododendr kolekcij sudarani augal tokius rodiklius, kaip (1) bendroji bkl; (2) pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai; (3) žydjimo intensyvumas; (4) auginimo želdynuose perspektyvumas. Vertinami turt bti tik biologin brand pasiek generatyvins bkls vairi takson bei veisli rododendrai. Vizuals kolekcijas sudarani rododendr bkls vertinimai turt bti atliekami augalams sulapojus ir pražydus, nes btent intensyvaus žydjimo metu akivaizdžiausiai pasireiškia temperatrini ar kit klimato veiksni sukelt augal pažeidim pobdis, mastai bei poveikis vertinam objekt gajumui.

Siekiant gauti patikimus duomenis apie rododendr aklimatizacijos skm Lietuvoje, bet kokiose kolekcijose geriausia bt naudoti bendras ši augal vertinimo sistemas.

2. TYRIM MEDŽIAGA, OBJEKTAS IR METODIKA Šio skyriaus pradžioje pateikiami bendro pobdžio duomenys apie ŠU Botanikos sodo rododendr kolekcij. Po to bendrais bruožais botaniškai, geografiškai ir ekologiškai apibdinama rododendro gentis. Didžij šio skyriaus dal sudaro rododendrams tirti naudot metod apibdinimas.

2.1. TYRIM MEDŽIAGA

Darbe apibendrinti 2003–2009 metais ŠU Botanikos sode atlikti rododendr tyrim duomenys. 2009 metais ŠU Botanikos sode tarpo 178-iems taksonams ir veislms priklausantys rododendrai. Tyrim metu vairiais aspektais vertinti ir analizuoti tik generatyvin biologins brandos lyg pasiek 126-i takson ir veisli rododendrai. Kiekvieno tokio taksono ar veisls rododendr tirta nuo 1 iki 7 individ (1 ir 2 priedai). Pirmosios rododendr sklos, davusios pradži dabartinei ŠU Botanikos sodo rododendr kolekcijai, buvo gautos 2002 metais iš šiaulieio glininko A.

Žakeviiaus (MALCIT, NAUJALIS, 2005). Tais paiais metais rododendr skl pavyzdžiai pradti užsakinti iš vairi pasaulio botanikos sod leidžiam speciali skl katalog (Index Seminum). Pirmieji 12-os takson rododendr skl pavyzdžiai tokiu bdu buvo gauti iš Latvijos, Ispanijos, Pranczijos botanikos sod bei iš Babte rododendr augyno Latvijoje. Pradiniame kolekcijos formavimo etape (2002–2003 metai) pagrindinis dmesys buvo skiriamas rši ir žemesnio už rš rango rododendr sigijimui. Tik vliau kolekcijoje atsirado skirting veisli rododendr, daugiausia sigyt iš Latvijos Babte rododendr augyno. 2004–2005 metais kolekcija pildyta jau daugiausia veisli rododendrais. Dabartiniu metu dauguma kolekcij papildani rododendr yra išauginti paiame ŠU Botanikos sode iš main keliu gaunam skl, kurios atkeliauja paštu iš vairi pasaulio viet. Todl, palyginti su ankstesniais metais, bendras takson skaiiaus didjimas kolekcijoje yra sultjs. Tokia rododendr kolekcijos formavimo tendencija, matyt, išliks ir ateityje.

2.2. TYRIM OBJEKTAS

Rododendro (Rhododendron) geniai (Dilleniidae, Ericaceae), vairi autori duomenimis (POLETIKO, 1960; MIESSNER, 1968; GÜNTHER, 1981;

KONDRATOVI, 1981; GALLE, 1987; MOSER, 1991; CHAMBERLAIN et al.,

1996; ALEKSANDROVA, 2001), priklauso nuo 600 iki 1300 rši. Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau nurodoma (MINGYUAN et al., 2005), jog mintai geniai priklauso apie 1000 rši. Rododendrai – tai visžaliai, pusiau visžaliai ar vasaržaliai krmokšniai, krmai ar net ir medžiai. Tarp rododendr pasitaiko ir sumedjusi epifit. Vidurio Europoje augantys vos keleto rši rododendrai (R. ferrugineum, R. x intermedium ir R. hirsutum) priskiriami chamefitams

(ELLENBERG, 1974). Botaniniu geografiniu atžvilgiu rododendrai – daugiausia Šiaurs pusrutulio vidutinio klimato juostos augalai (KONDRATOVI, 1981). Ypa daug savaimini rši rododendr yra Ryt ir Pietryi Azijoje bei Šiaurs Amerikoje, kur abiej žemyn kalnuose ar apskritai kalnuotose vietovse šie augalai dažnokai sudaro ištisinius sžalynus. Drgnuose Azijos atogrž miškuose epifitiniai rododendrai (R. javanicum (Bl.) Benn) auga kaln šlaituose tarpstani medži viršnse, o medži pavidalo rododendrai – upi pakrantse ar slniuose. Australijoje aptinkami tik vienos savaimins ršies (R. lochae F. Muell) rododendrai. Piet Amerikoje ir Afrikoje šios genties augalai savaime apskritai neauga, o vairiuose Europos regionuose tarpsta apie 10-ies rši rododendrai, kuri daugumos natralios augaviets yra aukštikalnse. Kadangi rododendrai yra palyginti plaiai po vairius pasaulio žemynus pasklid augalai, tai ir j kai kurios bendrosios ekologins amplituds yra plaios ar net labai plaios. Štai, pavyzdžiui, rododendrai esti prieraišs augavietms, kurios yra lokalizuotos nuo 200 iki 6000 m aukšio virš jros lygio (VAL’TER, 1975; ARGENT et al., 1998; TIWARI, CHAUHAN, 2005). Beveik visoms natralioms rododendr augavietms bdinga itin didel santykin oro bei dirvožemio drgm. Nors, pavyzdžiui, Rusijos Sibiro maumedynuose tarpstanio R. dauricum augavietse vidutin oro drgm per vegetacijos

laikotarp svyruoja nuo 51,5 iki 75,0 %, labai nedidelis yra ir bendrasis per metus iškrintani krituli kiekis (nuo 220 iki 326 mm), bet užtat maždaug pus metinio krituli kiekio iškrinta per augalams tarpti palank vegetacijos laikotarp (BEIDEMAN, 1983). Pagal šilumos poreik Europoje augantys rododendrai yra indiferentiniai augalai. Kaip jau buvo minta, pagal žaliavimo tip rododendrai gali bti visžaliai, pusiau visžaliai ar vasaržaliai augalai. Rododendr gliai pliki, plaukuoti ar padengti žvyneli pavidalo liaukomis. Ši augal lapai pražanginiai, gali bti vienmeiai, dvimeiai ar daugiameiai. Dažniausiai rododendr lapai lygiakrašiai, kartais dantyti ir bna itin vairi form bei matmen. Aukštikalnse augani rododendr lapai smulks, kartais beveik mikroskopiniai, nes nemažos dalies j ilgis vos 25–30 mm (KONDRATOVI,

1981; CULLEN, 2005). Daugumos vidutinio klimato regionams prieraiši rododendr lapai yra vidutinio dydžio, j ilgis dažniausiai svyruoja nuo 1 iki 15 cm (R. vernicosum Franch.). Tuo tarpu švelnaus klimato regionuose

(KONDRATOVI, 1981; CULLEN, 2005), kur iškrinta gerokai daugiau nei Lietuvoje krituli, rododendr lap ilgis gali siekti 30 cm (R. calophytum Franch.), 60 cm ar net ir vis 100 cm (R. sinogrande Balf et W. W. Sm.). Taip pat rododendr lapai tarpusavyje gali gerokai skirtis plaukuotumo laipsniu ir lapkoi ilgiu (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). Dažniausiai vidutinio dydžio ar net stambs, paprastai labai ryški spalv rododendr žiedai bna susitelk kekiškus, sktiškus ar skydiškus žiedynus; tik kartais ši augal žiedai esti pavieniai. Himalajuose auganio krmo arba nedidelio medelio R. nuttallii Booth žied skersmuo siekia 12,5 cm

(CULLEN, 2005; MINGYUAN et al., 2005). Rododendr generatyviniai pumpurai viršniniai ar šoniniai, o j žiedynus sudaro nuo 2 iki 30 žied. Rododendro genties augal žiedai gali bti tiek zigomorfiniai, tiek ir aktinomorfiniai (ALEKSANDROVA, 2001). Rododendr žied taureles sudaro nuo penki iki aštuoni taurlapi. Tuo tarpu rododendr žied vainikliai esti ne tik vairi spalv, bet ir labai skirting form, jie gali bti piltuviški, vamzdiški, varpiški, lkštels pavidalo ir net trimitiški. Patys vainiklapiai

paprastai penkiaskiauiai, reiau skiaui skaiius svyruoja nuo šeši iki dešimties, suaugtiniai. Vainiklio vidin pus dažniausiai taškuota ar dmta. Rododendr kuokelyn sudaro nuo 5 iki 10 kuokeli, kartais j žieduose esti net iki 27 (MINGYUAN et al., 2005). Kuokeli koteliai gali bti nevienodo ilgio. Rododendr vaislapynas cenokarpinis, mezgin paprastai penkializd, reiau joje bna nuo šeši iki dvylikos lizd. Daugumos rododendr sklos pailgos, bet taip pat jos gali bti ovalios, elipsiškos, reiau trapeciškos. Rododendr skl paviršius plikas, kartais blizgus ar matinis. Sklos labai smulkios, pavyzdžiui, R. ferrugineum viena skla sveria vos 0,000025 g (HEGI, 1975), anemochorins, platinamos vjo. Paios sklos gali bti sparnuotos ar besparns, su priedeliais ar be j

(RADISHCHEV, 1972; KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989;

MINGYUAN et al., 2005). Sklos susidaro džutse, kuri spalva vairuoja nuo šviesiai geltonos iki pilkos ar net tamsiai rudos. Džuts viršnl – apvali ar nusmailjusi. Rododendr džutse vidutiniškai subrsta nuo 3000 iki 7000 skl (ANONYMOUS. 2005). Vadinasi, vidutinio dydžio rododendras per vien vegetacijos sezon gali subrandinti net kelet milijon skl, kuri daigumas paprastai siekia 80–90 % (KONDRATOVI, 1981).

2.3. TYRIM METODIKA

Naujai kurtame ŠU Botanikos sode 2001 metais rododendr ir kit erikini šeimos augal kolekcijai buvo paskirtas 0,04 ha plotas sename obel sode. Nuo pat šios šeimos augal kolekcijos formavimo pradžios didžiausias dmesys formuojant, dl išskirtinio dekoratyvumo buvo skiriamas rododendro genties augalams. Prieš pradedant sodinti rododendrus buvusiame sode viršutinis 30–50 cm dirvožemio sluoksnis buvo nukastas ir pakeistas durpmis iš natralios aukštapelks. Siekiant sukurti tinkamas rododendrams augti slygas, tarp obel buvo pasodinta vairaus taksonominio statuso pušies (Pinus L.) genties augal, pati rododendrariumo teritorija 2 metr aukštyje uždengta specialiu apsauginiu tinklu. Vliau, puš lajoms susiveriant tarpusavyje,

savaime susidar rododendrams tarpti tinkama lengvai užpavsinta aplinka ir apsauginio tinklo buvo atsisakyta. Rododendrariumo teritorijoje auganios obelys pamažu buvo nupjaunamos. Formuojant rododendr kolekcij pirmiausia buvo atsižvelgiama augal aukšt, vliau augalai šiek tiek pergrupuoti pagal žied vainikli spalvas. Kadangi ŠU Botanikos sodas orientuotas ne tik mokslini tyrim vykdym, bet ir edukacini veikl pltot, grupuojant rododendrus buvo siekiama, kad pats kolekcinis skyrius bt patogus lankytojams, norintiems susipažinti su dekoratyvinmis augal savybmis. Btent tuo tikslu 2008 metais rododendrariume rengti dolomitiniai takai. Tai, ko gero, nebuvo pats geriausias sprendimas, nes dolomito išplovos šarmina dirvožem, be to, dl neigiamos temperatros poveikio dolomitas trkinja ir skyla. Norint išvengti monotonijos ir pagyvinti kolekcij spalviniais akcentais bei augal form vairove, tarp didesni rododendr buvo pasodinta Abies Mill., Chamaecyparis Spach., Juniperus L., Taxus L., Thujopsis Siebold et Zucc. ex Endl. jaun augal. Tuo tarpu žemagiai rododendrai kartu su kitais erikini šeimos augalais buvo sugrupuoti pagal gyvenimo formas prie pagrindinio kolekcinio skyriaus esaniame atskirame plotelyje. Šalia j auga ir vairios lianos, kurios žemagiams, smulkesnius lapus ir didesn šviesos poreik turintiems rododendrams iš dalies suteikia natral užpavsinim. Šiuo metu bendras erikini šeimos kolekcinis skyrius ŠU Botanikos sode užima apie 0,08 ha.

2.3.1. BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR BIOLOGINI

CHARAKTERISTIK SUDARYMO PRINCIPAI

Kaip jau buvo minta literatros apžvalgos skyriuje, introducent perklimas nauj jiems aplink gali bti kai kuri augal morfologini požymi pakitim priežastimi (BOTJANOVSKIJ, 1981; ZAJCEV, 1983). Btent todl botanikos soduose yra tikslinga vertinti kolekcijose auginam rododendr morfologinius ir artimai su ši augal išorinmis struktromis susijusius požymius. Kaip tik tokie duomenys ir yra pagrindas sudaryti originalia tyrim

medžiaga paremtus rododendr takson ir veisli aprašymus, kurie faktiškai yra rododendr biologins charakteristikos. Kaupiant duomenis biologinms charakteristikoms sudaryti, ŠU Botanikos sode buvo vizualiai nustatyta rododendr žaliavimo tipas, lap forma, lap spalva, ašini struktr plaukuotumas/pkuotumas/žvynuotumas, žied skaiius žiedyne, žied skersmuo, vainiklio forma ir spalva bei kuokeli skaiius. 2008–2009 metais atlikt matavim metu liniuote buvo nustatomi generatyvins bkls rododendr lap ilgio ir ploio bei žied skersmens rodikliai. Kiekvieno rododendro buvo išmatuota po aštuonis lapus ir žiedus. Darbo rezultat skyriuje pateikti ši rododendr rodikli matavim aritmetiniai vidurkiai. Greta morfologini ir artimai su jais susijusi požymi, sudarant auginam rododendr biologines charakteristikas, panaudota ir geografinio pobdžio informacija. Pastaroji pateikta remiantis užsienio šali mokslinink domenimis (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). ŠU Botanikos sode tirt rododendr biologins charakteristikos pristatomos 9 lent. Joje takson ar veisli rododendrai išdstyti alfabeto tvarka. Lietuviški rododendr vardai pateikti remiantis Valstybins lietuvi kalbos komisijos patvirtintu lietuvišk augal vard srašu.

2.3.2. RODODENDR KAI KURI BIOLOGINI RODIKLI VERTINIMO

KOLEKCIJOSE KRITERIJAI IR SKALS

Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vairiapusiški tyrimai ŠU Botanikos sode atliekami nuo 2003 met. Toki tyrim metu pagal vizualaus vertinimo skales kasmet buvo nustatinjama 1) rododendr bendroji bkl, 2) rododendr pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai, 3) rododendr žydjimo intensyvumas ir 4) rododendr auginimo želdynuose perspektyvumas. Tyrim pradžioje kolekcij sudarani rododendr bkl buvo nustatinjama panaudojant kit mokslinink (JANUŠKEVIIUS,

BUDRINAS, 1987; JANUŠKEVIIUS ir kt., 1990; LUKASIEWICZ, 1992; NAVYS, 1999) sukurtas sumedjusi augal vertinimui skirtas skales. Štai, pavyzdžiui,

rododendr bendroji bkl buvo vertinama pagal trij bal skal

(JANUŠKEVIIUS ir kt., 1990). Visžali rododendr pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai vertintas pagal Poznans Adomo Mickeviiaus universiteto Botanikos sode (LUKASIEWICZ, 1992) parengt skal, vasaržali rododendr – remiantis E. V. NAVIO (1999) sudaryta dešimties bal skale. Rododendr žydjimo intensyvumas vertintas pagal keturi bal skal

(JANUŠKEVIIUS, BUDRINAS, 1987). Auginimo želdynuose perspektyvumas vertintas pagal trij bal skal (JANUŠKEVIIUS ir kt., 1990). Visos šios skals buvo pasirinktos atrankos bdu atlikus kit mokslinink (SKHIERELI, 1950;

KAPPER, 1954; SOKOLOV, 1957; LAPIN et al., 1975; MARTYNOV, 1982;

CINOVSKIS, 1987; EBAN, 2005) tokiam reikalui naudot skali lyginamj analiz. Analizs metu paaiškjo, kad kai kurios skals (SKHIERELI, 1950;

MARTYNOV, 1982) gali bti pritaikytos tik t region, kur žiemos metu apskritai nebna teigiamos temperatros, o sniegas neištirpsta iki pavasario augalams. Tuo tarpu Lietuvos klimatui žiem greta neigiam labai bdingos ir teigiamos temperatros, susijusios su atlydžiais, kurie greta kit veiksni gali turti neigiam tak rododendrams. Lietuvoje dažnos ir pavasarins šalnos

(BUKANTIS ir kt., 2001), kurios rododendrams gali bti ypa žalingos. Šaln metu paprastai pažeidžiami rododendr generatyviniai pumpurai ar anksiau pradjusi žydti ši augal žiedai. Vertinant pavasarini šaln poveik ŠU Botanikos sode auginamiems rododendrams, meteorologiniai duomenys gauti iš Šiauli meteorologijos stoties. Taigi, btent praktinis jau sukurt skali panaudojimas rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimui, buvo paskata transformuoti užsienio šalyse ir Lietuvoje vairi mokslinink sudarytas sumedjusi augal bkls vizualaus vertinimo skales, specialiai pritaikant jas rododendr vertinimui (MALCIT, NAUJALIS, 2009; 2010 a). Esaniose skalse transformavimo metu buvo vesti papildomi vertinimo kriterijai, procentine išraiška pateikti kai kurie rododendr vertinimo rodikliai. Taip pat buvo atlikta botanini svok ir termin korekcija. Pradini tyrim metu sukaupti rododendr bkls vertinimo rodikliai darbo eigoje buvo pertvarkyti pagal naujose skalse taikytus kriterijus.

Rododendr bendrajai bklei vertinti apskritai tinka L. JANUŠKEVIIAUS ir kt. (1990) parengta tribal apskritai bet koki sumedjusi augal vertinimo skal, pagal kuri augal bkl vertinama kaip „gera“, „vidutin“ ar „bloga“ (3 lent.).

3 lentel Originali (JANUŠKEVIIUS ir kt., 1990) ir ms transformuota rododendr ir kit sumedjusi augal bendrosios bkls vertinimo tribals skals Balas L. Januškeviius, A. R. Budrinas, V. A. Malcit ir J. R. Naujalis Baronien, S. Tamošauskien, K. Žeimaviius 1 Gera bkl (augalas gerai išsivysts, sveikai Labai gera ar gera bkl (augalo gajumas atrodo, gerai išsivyst gliai, pumpurai ir aukšto lygmens: gerai išsivyst gliai, lapai, gausiai žydi) pumpurai ir lapai, bdingos gausios generatyvins struktros) 2 Vidutin bkl (bendras augalo Vidutin bkl (augalo gajumas vidutinio išsivystymas pastebimai silpnesnis, lygmens: nedidelis gli metinis prieaugis ir mažesnis gli prieaugis ir sulapojimas, sulapojimas, generatyvini struktr nedaug) silpniau žydi) 3 Bloga bkl (augalas aiškiai nusilps, Bloga bkl (augalo gajumas žemo lygmens: nežymus gli prieaugis, retesn lapija, menkas gli prieaugis, retesn lapija, pastebimi lig, kenkj ir mechaniniai akivaizdžios lig, kenkj ir mechanins pažeidimai, augalas silpnai žydi) pažaidos, generatyvini struktr beveik nra)

Po padaryt patais transformuotoje, labiau rododendrams pritaikytoje taip pat tribalje skalje augal bendroji bkl gali bti „labai gera ar gera“, „vidutin“ ar „bloga“ (3 lent., A. Malcit ir J. R. Naujalis). Transformuotoje vertinimo skalje pakoreguoti kai kurie botanikos terminai. Visžali rododendr pakantum žemai teigiamai ir neigiamai temperatrai skmingai galima vertinti remiantis Poznans Adomo

Mickeviiaus universiteto Botanikos sodo darbuotoj (LUKASIEWICZ, 1992) parengta dešimties indeks skale (4 lent.), pagal kuri bet koki sumedjusi augal bkl po žiemos gali bti diferencijuotai vertinama nuo puikios – „augalai nepažeisti“ (indeksas 0) iki visiškai blogos – „augalai visiškai iššal“ (indeksas i). Pagal ši skal, vertinant po žiemos atsiradusias augal pažaidas, nevisada pasiseka pakankamai tiksliai vertinti esam pažaid lygmen. Pavyzdžiui, vertinant augal lap pažaidas, originalioje skalje silomas

vertinimo kriterijus „lapai iš dalies/ištisai iššal“. Taiau tyrimo metu skirtingi vertintojai gali savaip suvokti svok „iš dalies/ištisai“. Vien dlto vertinimo rezultatai gali tapti nepakankamai patikimi. Transformuotoje, labiau rododendr bklei vertinti skirtoje jau dvylikabalje skalje trauktos po žiemos atsirandani pažaid konstatavimo dalins kiekybins verts leidžia vizual augal bkls vertinimo proces padaryti biologiškai objektyvesn. Taip pat sukurti papildomi vertinimo kriterijai rododendr generatyvini pumpur pažaid vertinimui. Tai padaryti buvo btina, nes, vertinant rododendr bkl, labai dažnos yra ši augal generatyvini pumpur pažaidos. Žydjimo intensyvumas yra vienas svarbiausi kriterij atrenkant augalus vairaus pobdžio želdynams, todl rododendr generatyvini pumpur pakantum žemai ir neigiamai temperatrai btina specialiai vertinti. Transformuotoje skalje pakoreguoti ir kai kurie botanikos terminai. Šioje skalje (4 lent., A. Malcit ir J. R. Naujalis) geriausiai peržiemojusi rododendr „vegetatyvins ir generatyvins struktros nepažeistos“ (balas 1), o blogiausiai peržiemojusi rododendr „antžemins ir požemins augalo dalys žuvusios“ (balas 12).

4 lentel Originali (LUKASIEWICZ, 1992) dešimties indeks ir po ms padaryt patais dvylikos bal visžali rododendr ir kit sumedjusi augal pakantumui žemai teigiamai ir neigiamai temperatrai vertinti pritaikytos skals Indeksas A. Lukasiewicz A. Malcit ir J. R. Naujalis Balas 0 Augalai nepažeisti Augalo vegetatyvins ir generatyvins 1 struktros nepažeistos a Lapai iš dalies iššal Pažeista iki 30 % lap 2 b Lapai ištisai iššal Pažeista iki 70 % lap 3 c gli augimas nevyksta per vis Iš dalies (iki 30 %) pažeisti pirm met 4 vegetacijos period gliai d Iššalusios vienmei gli viršns Pažeista iki 70 % pirm met gli 5 - – Iš dalies (iki 30 %) pažeistos ir ankstesni 6 met ašins struktros e Iššals vienmei gli luobas, gyvi tik Pažeista iki 70 % ankstesni met ašini 7 j pamatai struktr f Iš dalies iššal taip pat senesns šakos Iš dalies (iki 30 %) pažeistos 8 generatyvins struktros

4 lentels tsinys g Visas augalas iššals iki sniego Pažeista iki 70 % generatyvini struktr 9 (dirvožemio) paviršiaus, taiau yra nepažeist j dali (nauji pumpurai atsiranda iš gli pamat arba šakn luobo) h Sueižjs pašutusio kelmo luobas Augalo vegetatyvins ir generatyvins 10 struktros pažeistos iki sniego (dirvožemio) paviršiaus, taiau yra visai nepažeist struktr (nauji pumpurai atsiranda iš gli pamat arba šakn luobo) i Augalai visiškai iššal (atsistatyti nra Sueižjs pašutusio stiebo luobas 11 galimybi) – – Antžemins ir požemins augalo dalys 12 žuvusios

Vasaržali rododendr pakantum žemai ir neigiamai temperatrai galima vertinti pagal E. V. NAVIO (1999) parengt sumedjusi augal bkls vertinimo dešimtbal skal. Rododendr bklei vertinti j geriau naudoti atsižvelgiant kai kurias padarytas pataisas (5 lent., A. Malcit ir J. R. Naujalis). Transformuotoje vertinimo skalje pakoreguoti kai kurie botanikos terminai. Abiejose skalse fiksuojami ne tik kokybiniai žiemos pakenkim požymiai, bet ir nustatomos pažaid kiekybins išraiškos. Tai leidžia pakankamai tiksliai ir kokybiškai vertinti rododendr generatyvini ir vegetatyvini struktr pažaidas, kuri priežastis gali bti žema ar neigiama temperatra.

5 lentel Originali (NAVYS, 1999) ir ms transformuota vasaržali rododendr ir kit sumedjusi augal pakantumo žemai teigiamai ir neigiamai temperatrai vertinimo dešimtbals skals Balas E. V. Navys A. Malcit ir J. R. Naujalis 1 Neapšla Augalo vegetatyvins ir generatyvins struktros nepažeistos 2 Iššla iki 70 % žiedpumpuri Pažeista iki 70 % generatyvini struktr 3 Iššla iki 70 % vegetatyvini pumpur ir iki Pažeista iki 70 % vegetatyvini struktr ir 30 % vienmei gli iki 30 % pirm met gli 4 Iššla ištisai arba iš dalies nuo 30 iki 100 % Iš dalies arba visiškai pažeisti pirm met vienmei gli ir iki 30 % ankstesni kart gliai ir iki 30 %ankstesni met ašini šak struktr 5 Iššla iki 70 % dvimei ir dar ankstesni Pažeista iki 70 % ankstesni met ašini kart šak (arba krm stieb) struktr 6 Pažeisti kamienai žiemospirgiais (plyšimai Pažeisti stiebai žiemospirgi (plyšimai iki 3 iki 3 cm ploio) virš sniego dangos cm ploio) virš sniego dangos

5 lentels tsinys 7 Pažeisti kamienai žiemospirgiais iki 3 cm Pažeisti stiebai žiemospirgi iki 3 cm ploio ploio šaknies kaklelyje arba bet kuriame šaknies kaklelyje arba bet kuriame aukštyje aukštyje žiev atsiknojusi ir pašutusi žiev atsiknojusi ir pašutusi platesniuose kaip platesniuose kaip 3 cm plyšimuose 3 cm plyšimuose 8 Iššla antžemin dalis (per 70 %), taiau Pažeista antžemin augalo dalis (daugiau nei augalas gali atsinaujinti iš gyvybingo luobo 70 %), taiau augalas gali atsinaujinti iš gyvybingo luobo 9 Antžemin dalis žuvusi, taiau išlieka gyvos Antžemin augalo dalis žuvusi, taiau šaknys ir augalas duoda kelmelio ataugas ir išlikusios gyvos šaknys ir augalas gali šakn atžalas savaime atželti 10 Iššalusi antžemin dalis ir šakn sistema Antžemins ir požemins augalo dalys žuvusios

Labai svarbus rododendr bkls rodiklis yra j žydjimo intensyvumas. Rododendr žydjimo intensyvumui vertinti galima naudoti L.

JANUŠKEVIIAUS ir A. R. BUDRINO (1987) parengt sumedjusi augal šio rodiklio vertinimo keturbal skal, pagal kuri žemiausios bkls augalai visai „nežydi ir nedera“, o aukšiausios bkls augalai „gausiai žydi ir dera“ (6 lent.). Po padaryt patais jau pagal penkiabal skal žemiausios bkls augalai (balas 0) „visai nežydi“, o aukšiausios bkls augalai (balas 4) pasižymi „itin gausiomis generatyvinmis struktromis“ (6 lent., A. Malcit ir J. R. Naujalis). Btent ši transformuot skal reikt naudoti rododendr žydjimo intensyvumo kasmetiniam vertinimui.

6 lentel Originali (JANUŠKEVIIUS, BUDRINAS, 1987) keturbal ir po ms padaryt patais penkiabal rododendr ir kit sumedjusi augal žydjimo intensyvumo vertinimo skals Balas L. Januškeviius ir A. R. Budrinas A. Malcit ir J. R. Naujalis 0 Augalas nežydi ir nedera Augalas vegetacijos laikotarpiu visai nežydi 1 Augalas silpnai žydi ir dera (išsiskleidžia Augalas beveik nežydi (išsiskleidžia tik tik pavieniai žiedai, subrsta pavieniai pavieniai žiedai) vaisiai) 2 Augalas vidutiniškai žydi ir dera Augalas vidutiniškai žydi (išsiskleidžia apie 50 (išsiskleidžia apie 50 % žied, subrsta % žied, palyginti su gausiu to paties taksono ar apie 50 % vaisi, lyginant su gausiu vieno veisls individo žydjimu) ar kito augal taksono žydjimu ar derjimu) 3 Augalas gausiai žydi ir dera Augalas su gausiomis generatyvinmis struktromis (išsiskleidžia apie 75 % žied) 4 – Augalas su itin gausiomis generatyvinmis struktromis (išsiskleidžia beveik visi žiedai)

Kadangi introdukuoti rododendrai beveik visuose kraštuose auginami tik kaip dekoratyviniai augalai, labai svarbu turti patikim duomen apie bendrj j tinkamum želdynams. Tokius duomenis apie augalus galima sukaupti panaudojant j auginimo želdynuose perspektyvumo vertinimo skales. Sumedjusi augal auginimo želdynuose perspektyvum galima visai skmingai vertinti remiantis L. JANUŠKEVIIAUS ir kt. (1990) parengta tribale skale (7 lent.). Pagal ši skal tinkamiausi želdynams augalai traktuojami kaip „perspektyvs“ (balas 1), o netinkamiausi – „nelabai perspektyvs ir neperspektyvs“ (balas 3). Tuo tarpu rododendr tinkamum želdynams geriau vertinti naudojant pataisyt jau keturbal skal (7 lent., A. Malcit ir J. R. Naujalis), pagal kuri tinkamiausi želdynams rododendrai traktuojami kaip „perspektyvs“ (balas 1), o netinkamiausi – kaip „neperspektyvs“ (balas 4).

7 lentel Originali (JANUŠKEVIIUS ir kt., 1990) tribal ir po ms padaryt patais keturbal rododendr ir kit sumedjusi augal auginimo želdynuose perspektyvumo vertinimo skals Balas L. Januškeviius, A. R. Budrinas, A. Malcit ir J. R. Naujalis V. Baronien, S. Tamošauskien, K. Žeimaviius 1 Perspektyvs (augalai neapšla, labai Perspektyvs (augalo generatyvins ir puošns, pasižymi plaiomis vegetatyvins struktros po žiemos nepažeistos, pritaikymo želdynuose galimybmis) patys augalai ypa dekoratyvs, gero gajumo, su itin gausiomis ar gausiomis generatyvinmis struktromis, pasižymi plaiomis auginimo želdynuose galimybmis) 2 Vidutinio perspektyvumo (augalai Vidutinio perspektyvumo (augalas dekoratyvus, pakankamai dekoratyvs, bet gajus, bet po žiem kartais bna pažeistos šaltesnmis žiemomis daugiau ar vegetatyvins ar generatyvins struktros, mažiau apšla) žydjimo intensyvumas vidutinis) 3 Nelabai perspektyvs ir neperspektyvs Mažai perspektyvs (vegetatyvins ir (stipriai apšalantys augalai, nesvarbu, generatyvins struktros po žiemos beveik visada kokios j dekoratyvins savybs) su pažaidomis, patys augalai ne itin gajs, beveik nežydi; tokiems augalams reikia speciali priežiros slyg) 4 – Neperspektyvs (augalai dekoratyvs, bet po žiemos j vegetatyvins ir generatyvins struktros visada smarkiai pažeistos)

Vizualaus vertinimo bdu pagal šiame skirsnyje pateiktas skales surinkti duomenys apie botanines kolekcijas sudarani rododendr bkl leidžia gana

objektyviai prognozuoti ši introdukuot ms krašte augal auginimo želdynuose galimybes. Visas rododendr bklei vertinti pritaikytas skales galima naudoti ir kit sumedjusi augal analogiškam vertinimui. Taiau, matyt, tokiu atveju jas gali tekti koreguoti, atsižvelgiant konkrei rši augal biologijos ypatumus.

2.3.3. RODODENDR SEZONIN RAID CHARAKTERIZUOJANTYS RODIKLIAI

Introdukuotiems rododendrams reikalingos specifins aklimatizacijos, auginimo ir priežiros slygos. Esant netinkamoms ar ne visai tinkamoms auginimo slygoms rododendr bkl greitai prastja, o augalai praranda savo dekoratyvin vert. Siekiant vertinti ŠU Botanikos sode auginam atskir rši ir žemesnio už rš rango bei veisli rododendr prisitaikym tarpti kultivuojamomis slygomis, 2007–2009 metais buvo atlikti specials ši augal sezonins raidos tyrimai. Toki tyrim metu didžiausias dmesys skirtas (1) rododendr lapojimo pradžios ir pabaigos fiksavimui; (2) rododendr žydjimo pradžios ir pabaigos fiksavimui ir (3) rododendr metini gli prieaugio vertinimui. Rododendr lapojimo pradžia yra laikas kai, lapams pradjus pavasar augti išryškja j paviršiaus plotas, o pats lapas, nors dar ir nepasieks bding matmen, tampa tipiškos taksonui ar veislei formos. Rododendr lapojimo pabaigos kriterijus – sezoninis apie 50 % augalo lap praradimas. Rododendr žydjimo trukm – laikotarpis nuo pirmo žiedo išsiskleidimo iki paskutiniojo nuvytimo. Tokie patys rododendr sezonins raidos vertinimo kriterijai buvo naudoti tiek pirminio, tiek ir pakartotinio ši augal žydjimo metu. Statistinio tyrimo duomen apdorojimo metu, pusiau visžaliai rododendrai priskirti prie visžali. Darbo rezultat skyriuje toki rododendr žydjimo rodikliai pateikti atskirai nuo vasaržali. Rododendr gli prieaugio tyrimai buvo atliekami vasaros pabaigoje– rudens pradžioje, baigiantis ši augal vegetacijos laikotarpiui. Tyrim metu rulete buvo išmatuota po aštuonis kiekvieno rododendro metglius. Gautus

duomenis apdorojant statistiškai buvo nustatytas minimalus ir maksimalus kiekvieno rododendro metgli ilgis (cm) bei atitinkami aritmetiniai vidurkiai. Darbo rezultat skyriuje visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo rodikliai pateikti atskirai nuo vasaržali rododendr. ŠU Botanikos sode auginami rododendrai pagal j sezonins raidos rodiklius buvo suskirstyti konkreias fenoritmotipines grupes.

2.3.4. RODODENDR GENERATYVINIO DAUGINIMO TYRIMAI

Rododendr generatyvinio dauginimo tyrimai atlikti panaudojant 12-os visžali, pusiau visžali ir vasaržali rši ir žemesnio už rš rango rododendr skl pavyzdžius. Generatyvinio dauginimo tyrimams naudotos rododendr sklos gautos main keliu iš botanikos sod ir specializuoto rododendr augyno (8 lent.).

8 lentel Generatyvinio dauginimo tyrimui naudoti rododendrai, j žaliavimo tipas, skl gavimo vieta ir metai Eil. Augalo vardas Žaliavimo Skl gavimo vieta, metai nr. tipas 1. R. canadense (L.) Vasaržalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 Torr. var. album 2. R. dauricum Pusiau Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 visžalis 3. R. decorum Franch. Visžalis Statgrün Bremen Botanischer Garten u. ssp. diaprepes Rhododendronpark, 2005 (Balf. et W. W. Sm.) 4. R. insigne Hemsl. Visžalis National Botanic Garden of National Academy of et Wilson Sciences of Ukraine, 2004 5. R. yakushimanum Visžalis Ökologisch Botanischer Garten Universität Bayreuth, ssp. makinoi Tagg* 2002 6. R. luteum Vasaržalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 7. R. maximum Visžalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 8. R. minus Michx. Visžalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 var. abum 9. R. mucronulatum Pusiau Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 Turcz. visžalis 10. R. schlippenbachii Vasaržalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 11. R. smirnowii Visžalis Hortus Botanicus Tallinnensis, 2003 12. R. viscosum (L.) Vasaržalis Rhododendron nursery Babte, University of Latvia, 2002 Torr. * Naudotas tik pradiniame tyrim etape.

Rododendr generatyvinio dauginimo tyrimai atlikti trimis etapais. Pirmojo tyrim etapo metu buvo vertintas main keliu gaut rododendr skl laboratorinmis slygomis (imtis – kiekvieno taksono po 100 skl). Antrjame tyrim etape atlikta rododendr skl sja eksperimentiniuose ir kontroliniame substratuose (imtis – po 100 skl). Treiojo tyrim etapo metu buvo nustatytos rododendr daig raidos ypatybs, pikuojant jaunus augalus skirtingus substratus (imtis – po 30 daig). Rododendr kokybišk skl daigumas apskritai siekia 80–90 %, o kai kuri augal šis rodiklis bna netgi

100 % (KONDRATOVI, 1981). Rododendr skloms nebdinga ramybs bsena, todl jas galima sti iš karto po j subrendimo ir surinkimo. Btent šviežios rododendr sklos pasižymi geriausiu daigumu. Baltarusijos mokslininkai (BOTJANOVSKIJ, 1981), atlik rododendr skl daigumo tyrimus, teigia, jog ši augal skl daigumas laikui bgant greitai mažja, todl paprastai 2–3 met amžiaus sklos jau netgi nenaudojamos dauginimui. Pirmjame tyrim etape rododendr skl pirminis daigumas buvo vertintas laboratorinmis slygomis Petri lkštelse ant drgno medicininio lignino džiovinimo spintoje Memmert ule 600 (imtis 100 skl) prie 22 °C temperatros. Daigiomis laikytos tos rododendr sklos, kuri gemalai išaugino šakneles. Antrjame tyrim etape 2005 met kov rododendr sklos pastos (imtis – po 100 skl) trij tip eksperimentinius ir vien kontrolin substratus. Eksperimentams naudotas pramoniniu bdu pagamintas rgštus (pH 4,2–4,8) ir purus specialiai rododendrams skirtas substratas su geležies, mangano, vario ir kt. mikroelementais. Mikroelement kiekis: azoto – 80–180, fosforo – 120–150, kalio – 150–350 mg/l. Substrato drgm – ne daugiau kaip 65 %, elektrinis laidis 1,3–2,0 mS/cm. Pramoninis substratas buvo sumaišytas su skirtingais priedais santykiu 3:1. Kaip priedai naudoti (1) kiminai, (2) perpuv žuolo lapai ir (3) pušies spygliai. Kontrolei naudotas pramoninis rododendr substratas be joki pried. Prieš sj iš rododendr skl buvo mechaniškai išvalytos priemaišos, siekiant išvengti pelsini gryb užkrato.

Rododendr sklos yra labai smulkios (0,5–2 mm) ir dygsta tik šviesoje (EEN,

2000). Paruoštos sklos rankomis buvo tolygiai išberiamos ant substrato paviršiaus. Medins 42 cm ilgio ir 27 cm skersmens džuts su pastomis sklomis laikytos šiltnamyje esant 20–22 °C temperatros. Rododendr sklos pradjo dygti po 2–3 savaii. Iš skl išaugusi rododendr sjinuk apskaita buvo atliekama kas dešimt dien. 2005 met vasaros pabaigoje, treiojo tyrim etapo metu, buvo atliktas rododendr daig pikavimas (imtis 30 vnt.). Prieš persodinant rododendrus substratus su skirtingais priedais, buvo vertintos daig raidos ypatybs pagal tris rodiklius: (a) aukštis, cm; (b) plotis, cm; (c) lap skaiius, vnt. 2006 met vasaros pradžioje, prieš augalus perkeliant nuolatin j augimo viet rododendrariume, buvo atlikta pakartotin rododendr daig apskaita. Pikavimui naudoti rododendr sjinukai su 3–4 tikraisiais lapeliais. Ukrainos mokslinink teigimu (EREVKO et al., 1973), skilialapi stadija yra pats jautriausias augal raidos laikotarpis, todl sjinuk geriausia apskritai neliesti.

Analogiškus tyrimus atlik Turkijos mokslininkai (VAR, DINÇER, 2006) rekomenduoja pikuoti 6–7 lapelius turinius rododendrus. Džuts su išpikuotais rododendrais buvo laikomos puspavsyje. Rododendr daigai po savaits buvo nupurkšti preparatu Ruter–AA, kuris skatina šakn susidarym ir kitus augal raidos procesus pirmaisiais augimo tarpsniais.

2.3.5. KOMPIUTERINS DUOMEN BAZS RODODENDRAI SISTEMA, STRUKTRA

IR PAGRINDINS FUNKCIJOS

Dažniausiai duomen baz traktuojama kaip kartu saugom ir tarpusavyje susijusi rodikli, skirt apdoroti komiuteriu, visuma

(DZEMYDIEN, NAUJIKIEN, 2004). Kompiuterin duomen baz Rododendrai buvo sukurta ŠU Botanikos sode auginam rododendr tyrim rezultat kaupimui ir vairiapusiškam j apdorojimui. Mokslins medžiagos sisteminis archyvas yra suformuotas atlikt rododendr tyrim pagrindu ir ateityje nuolat gals bti papildomas naujais duomenimis.

Kompiuterin duomen baz Rododendrai sukurta ACCESS duomen valdymo sistemos aplinkoje. Sukurtoje bazje apie ŠU Botanikos sode auginamus rododendrus pateikti vairaus pobdžio duomenys, tokie kaip (1) sistematin padtis, (2) biologins charakteristikos, (3) atsiradimo Botanikos sode forma, vieta bei laikas, (4) identifikuotos rododendr ligos ir kenkjai, (5) kasmetiniai rododendr bkls vertinimai, (6) metiniai rododendr gli prieaugio rodikliai. Taip pat duomen bazje Rododendrai sukauptas rododendrus tiesiogiai ar netiesiogiai lieiani mokslini ir pažintini literatros šaltini apie šiuos augalus srašas. Todl duomen bazs sisteminis archyvas gali atlikti mokslins rodykls, padedanios greitai ieškoti informacijos apie Botanikos sode auginamus rododendrus, funkcijas. Duomen baz užtikrina patikim statistin surinkt tyrimo duomen apie rododendrus apdorojim. Sisteminiuose žinynuose esani informacij pildyti, redaguoti, vykdyti duomen išrank, ršiavim bei analiz gali tik administratorius. Vartotojas negali keisti duomen baz vestos informacijos. Duomen bazi valdymo sistemos ACCESS instrumentins priemons užtikrina galimybes iš vienos ar keli lenteli išrinkti ir modifikuoti identifikuot duomen grup. Duomen ršiavimas vykdomas ne tik pagal vartotojo užklausimus, bet ir automatiškai, vedus rododendr tyrimo duomenis. Pavyzdžiui, pagal skirtingus literatros šaltinius ta pati rododendro ršis gali bti vardyta skirtingais vardais, kuri vienas yra validus ršies vardas, o kitas – sinonimas. Kompiuterin duomen baz Rododendrai sudaro tarpusavyje susijusios per bendrus laukus lentels, kurios sudaro galimyb iš bazs išrinkti tarpusavyje susijusius duomenis apie rododendrus. Kiekvienoje lentelje saugoma informacija tik apie tam tikr objekt. Bet kuri lentel susideda iš stulpeli (lauk) ir eilui (raš). Lentelje paryškintu šriftu pažymtas laukas, kuris gali turti tik unikali reikšm, vienareikšmiškai identifikuojani kiekvien lentels raš. Informacija apie vien objekt gali bti išskaidyta per kelias lenteles. Duomen bazs lenteles struktriškai galima suskirstyti du pagrindinius blokus: žinyn bei tyrim rezultat vedimo ir organizavimo.

Žinyn blokas (4 pav.) yra skirtas duomen vedimo palengvinimui, užtikrinti vedam duomen kontrolei, skirtingais vardais identifikuojam vien ir t pai duomen interpretavimui ir apdorojimui unifikuoti. Žinyno blok sudaro šešiolika tarpusavyje glaudžiai susijusi duomen pildymo lenteli. Žinynus pildyti ir redaguoti gali tik sistemos administratorius. Visi kiti asmenys žinynais naudojasi netiesiogiai per duomen vedimo blok arba tiesiogiai – vykdydami žinynuose esanios informacijos paiešk ir ršiavim.

4 pav. Originalios kompiuterins duomen bazs Rododendrai žinyno blok struktra

Lentelje „Hierarchija“ nurodyti rododendr taksonominiai rangai, kurie vliau susiejami su kitoje lentelje „Klasifikacija“ pateiktais Botanikos sodo kolekcijos ršims, žemesnio už rš rango bei veislms priklausani rododendr vardais. Greta rši ir žemesnio už rš rango rododendr nurodoma j vieta klasifikacinje sistemoje pagal posekcijus, sekcijas ar pogenius. Šalia atskir rododendr takson ir veisli nurodoma j kilms ar selekcin vieta, taip pat augalins medžiagos atsiradimo ŠU Botanikos sode pobdis bei augalo žaliavimo tipas. Iš pradži visi šie duomenys suvedami atskiras lenteles „Atsiradimo Botanikos sode forma“, „Žaliavimo tipas“, „Kilms vieta“ ir „Gavimo vieta“. Iš viso lentelje „Klasifikacija“ atlikti 252 tokio pobdžio rašai. Lentelje „Tyrimo vieta“ paprastai nurodoma konkreti vieta, kur atlikti kokie nors specials rododendr tyrimai, šiuo atveju – ŠU Botanikos sodas. Duomen bazs lentelje „Sinonimai“ nurodomi rši ar

žemesnio už rš rango rododendr vard sinonimai. Iš viso šioje lentelje yra 76 tokio pobdžio rašai. Apskritai, net trisdešimt ŠU Botanikos sode tarpstani ršies rango rododendr turi sinonimus (KONDRATOVI, 1981;

ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). Duomen bazs lentelje „Klasifikacija“ nurodyti vairi šali botanikos sodai, arboretumai, medelynai, augynai ir bandym stotys, iš kuri gauta konkrei rododendr medžiaga. Duomen bazs žinyno bloko lentelse „Ligos“ ir „Kenkjai“ nurodomos bdingiausios infekcins ir neinfekcins rododendr ligos ir kenkjai, pateikiant konkrei pažaid fotovaizdus. Šiose lentelse iš viso atlikti 27 rašai. Duomen bazs lentelje „Vainiklio spalva“ nurodytos ŠU Botanikos sodo kolekcij sudarani rododendr vainikli spalvos. Iš viso duomen bazje padaryti 84 rašai apie rododendr žied vainikli spalv. Keturios duomen bazs lentels „Bendrosios bkls vertinimas“, „Žydjimo intensyvumas“, „Bendrosios bkls vertinimas“ ir „Auginimo želdynuose perspektyvumas“ yra skirtos kolekcij sudarani rododendr bklei vertinti pagal 2.3.2 skirsnyje nagrintus rodiklius. Duomen bazs žinyn blok sudaranti lentel „Literatra“ skirta moksliniams ir pažintiniams literatros šaltiniams apie rododendrus kaupti. Šioje lentelje nurodomas konkretaus literatros šaltinio pobdis, bibliografinis šaltinio aprašas ir trumpa jo anotacija. Iš viso šioje duomen bazs lentelje atlikta 111 raš. Tyrim rezultat vedimo ir organizavimo blokas yra skirtas duomen baz Rododendrai tyrim duomenims vesti vartotojui suvokiamoje formoje (5 pav.) ir sugrupuoti juos struktras, leidžianias vartotojui vykdyti duomen išrank bei ršiavim pagal pasirinktus požymius, taip pat atlikti j statistin analiz.

5 pav. Originalios duomen bazs Rododendrai tyrimo duomen vedimo laukas

Duomen bazs tyrimo bloke vesti apibendrinti 2007–2009 met rododendr tyrim ŠU Botanikos sode rezultatai. Iš viso duomen bazs tyrim bloke vesti 126-iems taksonams ir veislms priklausani rododendr tyrim duomenys.

2.3.6. STATISTINIS DUOMEN APDOROJIMAS

Rododendr tyrim duomenys statistiškai apdoroti naudojant Microsoft Excel ir Statistica program paketus. Darbe panaudoti aprašomosios statistikos rodikliai, tokie kaip aritmetinis vidurkis, moda ir standartinis nuokrypis (SAKALAUSKAS, 1998;

KASIULEVIIUS, DENAPIEN, 2008). Statistiniam surinkt kai kuri duomen apie rododendrus apdorojimui buvo panaudota ir klasterin analiz. Šios analizs metu skiriant rododendr požymius klasterius buvo siekiama, kad skirtumai j viduje bt kuo mažesni, o tarp klasteri – kuo didesni (ANONIMAS, 2010). Vienoje dendrogramos ašyje buvo atidedami rododendr vardai, kitoje – atstumai. Objektus jungianti laužt parodo, kada objektai susijungia klasterius ir koks atstumas tarp j. Rododendr panašumas pagal vienokius ar kitokius požymius

vertintas pagal Euklido atstumus. Dendrogramoms sudaryti naudoti pilnosios jungties (artimiausio ir tolimiausio kaimyno) atstumai (Complete Linkage). Darbe klasterin analiz panaudota analizuojant rododendr sezonin raid charakterizuojanius rodiklius, tokius kaip (a) rododendr lapojimo pradžia ir pabaiga, (b) rododendr žydjimo pradžia bei pabaiga ir (c) kasmetinis gli priaugimas. Rododendr lapojimo ir žydjimo rodikliai prieš statistin duomen apdorojim buvo pertvarkyti Julijaus kalendoriaus pagrindu.

3. DARBO REZULTATAI Šio skyriaus pradžioje pateiktos apibdinimo lentels, skirtos ŠU Botanikos sode rododendr kolekcij sudarantiems augalams pažinti, taip pat glausti vis tirt rododendr takson ir veisli botaniniai aprašai. Didžij skyriaus dal sudaro rododendr bkls vertinimo, sezoninio ritmo ypatum ir generatyvinio dauginimo tyrim rezultat analiz. Kiekvieno poskyrio gale pateiktas trumpas rezultat apibendrinimas ir aptarimas.

3.1. ŠU BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR BIOLOGINS

CHARAKTERISTIKOS

Šio poskyrio pradžioje, remiantis augal morfologiniais požymiais, pateikiamos specialios apibdinimo lentels tirtiems rododendrams pažinti. Po to pateikiami vis tirt takson ir veisli rododendr specials originals botaniniai aprašai (9 lent.).

Rododendrai morfologiškai yra labai vairuojantys augalai (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). Todl ir ŠU Botanikos sode auginam rododendr gliai gali bti rausvai žali, šviesiai žali, rausvai rudi, rudi, šviesiai rudi, plaukuoti, žvynuoti, pkuoti ar lygs. Rododendr lapai pagal form gali bti elipsiški, siaurai elipsiški, atvirkšiai elipsiški, pailgai elipsiški, apskritai elipsiški, pailgai ovals, ovals, pailgi, apvals, atvirkšiai kiaušiniški, lancetiški, atvirkšiai lancetiški, elipsiškai lancetiški, siaurai lancetiški, pailgai lancetiški. Žiedyn gali sudaryti iki 20 žied, kuri vainikliai labai vairuoja pagal savo spalvas ir formas. Žied vainikliai gali bti varpelio, atviro varpelio, piltuviško varpelio, vamzdiško varpelio, plataus varpelio, trimito, piltuvlio, atviro piltuvlio, plataus piltuvlio ar vamzdiško piltuvlio form. Svarbus diagnostinis požymis yra kuokeli ilgis; jie gali bti ilgesni ar trumpesni už vainikl. Originalios, specialios apibdinimo lentels rododendr taksonams ir veislms pažinti buvo sudarytos panaudojant tik morfologinius tirt krm ir krmokšni vegetatyvini ir generatyvini struktr požymius. Rododendr

takson ir veisli apibdinimo lentels sudarytos atskirai, kadangi tirt augal identifikavimui buvo panaudota santykinai nedidelis diagnostini požymi skaiius.

Lentel ŠU Botanikos sode tirtoms rododendr ršims ir žemesnio už rš rango taksonams apibdinti

1. Vasaržaliai krmai arba krmokšniai...... 2 – Visžaliai ar pusiau visžaliai krmai arba krmokšniai...... 13

2 (1). Lapai su lapkoiais...... 3 – Lapai bekoiai R. camtschaticum – kamiatkinis rododendras

3 (2). Lapai šviesiai žali...... 4 – Lapai melsvoki...... 5

4 (3). Žiedai vidutinio stambumo, 3,5–6 cm skersmens...... 6 – Žiedai labai stambs, 6,5–7 cm skersmens...... 7

5 (3). Žied vainikliai balti. Žied skersmuo apie 2,5 cm R. canadense var. album – Žied vainikliai šviesiai violetiniai. Žied skersmuo apie 3 cm R. canadense

6 (4). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 8 – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 9

7 (4). Žied vainikliai rausvai balti. Kuokeliai ilgesni už vainikl. Žiedyn sudaro iki 5 žied. Žiedai apie 6,5 cm skersmens. gliai rausvai žali R. schlippenbachii – Žied vainikliai rausvai oranžiniai. Kuokeliai trumpesni už vainikl. Žiedyn sudaro iki 10 žied. Žiedai apie 7 cm skersmens. gliai šviesiai rudi R. japonicum

8 (6). Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Kuokeli 10. Lapkoiai lygs R. vaseyi – Žiedai apie 5 cm skersmens. Kuokeli 5. Lapkoiai plaukuoti R. molle (Blume) G. Don

9 (6). Lapkoiai plaukuoti...... 10 – Lapkoiai lygs R. austrinum Rehder

10 (9). Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos...... 11 – Žied vainikliai atviro varpelio formos R. albrechtii Maxim. 11 (10). Apatins lap puss lygios, neplaukuotos R. viscosum – Apatins lap puss plaukuotos...... 12

12 (11). Žied vainikliai geltoni R. luteum – Žied vainikliai oranžiniai R. calendulaceum var. croceum

13 (1). Žiedai labai smulks, iki 2 cm skersmens...... 14 – Žiedai smulks ar vidutinio stambumo, 2,5–5 cm skersmens...... 15

14 (13). Žied vainikliai varpelio formos...... 16 – Žied vainikliai piltuvlio formos...... 17

15 (13). Žied vainikliai varpelio formos...... 18 – Žied vainikliai piltuvlio formos...... 19

16 (14). gliai lygs R. aureum var. aureum – gliai plaukuoti ar žvynuoti...... 20

17 (14). Žied vainikliai rausvi...... 21 – Žied vainikliai šviesiai violetiniai...... 22

18 (15). gliai lygs...... 23 – gliai plaukuoti, pkuoti ar žvynuoti...... 24

19 (15). Žied vainikliai rausvi...... 25 – Žied vainikliai šviesiai violetiniai...... 26

20 (16). Lapkoiai plaukuoti. Lapai atvirkšiai kiaušiniški, j pakrašiai blakstienoti. gliai apaug plaukeliais. Žiedai iki 2 cm skersmens R. hirsutum – Lapkoiai žvynuoti. Lapai siaurai elipsiški, j pakrašiai lygs. gliai apaug žvyneliais. Žiedai iki 1 cm skersmens R. ferrugineum 21 (17). Žied vainikliai labai plataus piltuvlio formos R. mucronulatum – Žied vainikliai atviro piltuvlio formos...... 27

22 (17). gliai lygs...... 28 – gliai žvynuoti

R. impeditum

23 (18). Žied vainikliai rausvi R. orbiculare Decn. – Žied vainikliai gelsvi ar geltoni...... 29

24 (18). Žied vainikliai rausvi ar šviesiai violetiniai...... 30 – Žied vainikliai balti...... 31

25 (19). gliai lygs...... 32 – gliai plaukuoti, pkuoti ar žvynuoti...... 33

26 (19). Kuokeliai trumpesni už vainikl. Žiedynus sudaro iki 3 žied. Žiedai apie 5 cm skersmens. gliai žvynuoti R. calostrotum Balf. et Kingdom-Ward ssp. keleticum (Balf. f et Forrest) Cullen – Kuokeliai ilgesni už vainikl. Žiedynus sudaro iki 6 žied. Žiedai apie 3 cm skersmens. gliai lygs R. yungningense Balf.

27 (21). Žied išorins puss link pagrindo lygios. Lap viršns nusmailjusios R. searsiae Rehder et Wilson – Žied išorins puss link pagrindo plaukuotos. Lap viršns apvalios R. dauricum

28 (22). Lapai elipsiški. Viršutins ir apatins lap puss žvynuotos R. nitidulum var. omeiense M. N. Philipson at Philipson – Lapai atvirkšiai kiaušiniški. Viršutins ir apatins lap puss lygios R. racemosum Franch.

29 (23). Lapai elipsiški. Lapkoiai lygs. Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Žied vainikliai geltoni. Kuokeliai ilgesni už vainikl R. aureum – Lapai apskritai ovals. Lapkoiai apaug baltais žvyneliais. Žiedai apie 4 cm skersmens. Žied vainikliai gelsvi. Kuokeliai trumpesni už vainikl R. wardii W. W. Smith

30 (24). Viršutins ir apatins lap puss lygios...... 34 – Viršutins arba apatins lap puss plaukuotos, pkuotos ar žvynuotos...... 35

31 (24). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 36 – Kuokeliai ilgesni už vainikl R. micranthum Turcz.

32 (25). Žiedai apie 3,5 cm skersmens, šešiaskiauiai. Jaun augal apatins lap puss plaukuotos, augalui subrendus – lygios

R. vernicosum Franch. – Žiedai apie 5 cm skersmens, septyniaskiauiai. Abi lap puss lygios, neplaukuotos R. fortunei 33 (25). Kuokeliai ilgesni už vainikl R. × obtusum Planch. – Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 37

34 (30). Žied vainikliai blyškiai rausvi su tamsiomis dmmis. Žiedynus sudaro iki 5 žied. Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Lapai ovals. Lapkoiai plaukuoti R. williamsianum Rehder et Wilson

– Žied vainikliai šviesiai violetiniai su blankiomis dmelmis. Žiedynus sudaro iki 20 žied. Žiedai apie 5 cm skersmens. Lapai elipsiški ar atvirkšiai kiaušiniški. Lapkoiai lygs R. catawbiense

35 (30). Lapkoiai lygs R. brachycarpum – Lapkoiai pkuoti ar žvynuoti...... 38

36 (31). Jauni gliai pkuoti...... 39 – Jauni gliai žvynuoti R. minus var. album 37 (33). Jauni gliai pkuoti. Žiedai apie 3 cm skersmens. Žied vainikliai rausvi su ryškiomis dmelmis R. degronianum Carr. var. heptamerum – Jauni gliai plaukuoti. Žiedai apie 4 cm skersmens. Žied vainikliai violetiškai rausvi R. yedoense Maxim. var. poukhanense (H. Lev.) Nakai

38 (35). Lapkoiai pkuoti...... 40 – Lapkoiai žvynuoti R. oreotrephes W. W. Sm. 39 (36). Viršutinis vainiklapis su gelsvai žalia dme. Lapai 10,5 cm ilgio. Lapkoiai pkuoti R. maximum – Viršutinis vainiklapis su geltona dme.Lapai 5,5 cm ilgio. Lapkoiai plaukuoti R. caucasicum Pall.

40 (38). Žiedkoiai pkuoti. Žiedai apie 4 cm skersmens. Lapai siaurai lancetiški R. yakushimanum ssp. makinoi

– Žiedkoiai plaukuoti. Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Lapai atvirkšiai lancetiški ar elipsiški R. smirnowii

Lentel ŠU Botanikos sode tirt rododendr veislms apibdinti

1. Vasaržaliai krmai arba krmokšniai...... 2 – Visžaliai ir pusiau visžaliai krmai arba krmokšniai...... 24

2 (1). Žiedai vidutinio stambumo, 4–6 cm skersmens...... 3 – Žiedai labai stambs, 6,5–8 cm skersmens...... 4

3 (2). Žied vainikliai plataus ar atviro piltuvlio formos...... 5 – Žied vainikliai vamzdiško piltuvlio formos...... 6

4 (2). Kuokeliai trumpesni už vainikl Rhododendron ‘Lva’ – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 7

5 (3). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 8 – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 9

6 (3). Lapai elipsiški, rausvai žali. gliai plaukuoti. Žiedynus vidutiniškai sudaro 5 žiedai. Žied vainikliai gelsvai rausvi. Kuokeli nra R. luteum ‘Canon’s Double’ – Lapai lancetiški, šviesiai žali. gliai lygs. Žiedynus sudaro iki 10 žied. Žied vainikliai šviesiai geltoni. Kuokeliai trumpesni už vainikl Rhododendron ‘Narcissiflora’

7 (4). Žiedai 6,5–7 cm skersmens...... 10 – Žiedai 7,5–8 cm skersmens...... 11

8 (5). Žied vainikliai rausvi...... 12 – Žied vainikliai gelsvi ar gelsvai oranžiniai...... 13 9 (5). Žied vainikliai 4–4,5 cm skersmens...... 14 – Žied vainikliai 5–6 cm skersmens...... 15

10 (7). Žied vainikliai oranžiniai...... 16 – Žied vainikliai rausvi Rhododendron ‘Pasacina’ 11 (7). Žied vainikliai oranžiniai...... 17 – Žied vainikliai balti R. luteum ‘Persil’ 12 (8). Viršutinis vainiklapis su geltonai oranžinmis dmelmis R. viscosum ‘Soir de Paris’

– Viršutinis vainiklapis su šviesiai gelsva dme Rhododendron ‘Mazais Jefinš’

13 (8). Lapai elipsiški. Žied vainikliai gelsvi R. japonicum ‘Album’ – Lapai lancetiški. Žied vainikliai gelsvai oranžiniai Rhododendron ‘Ilze’

14 (9). Lapai lancetiški Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ – Lapai elipsiški...... 18

15 (9). Jauni lapai rausvi Rhododendron ‘Hotspur Red’ – Jauni lapai šviesiai žali...... 19

16 (10). Žied vainikliai rausvai oranžiniai...... 20 – Žied vainikliai gelsvai oranžiniai Rhododendron ‘Madame Debene’

17 (11). Žied vainikliai raudonai oranžiniai. Viršutinis vainiklapis su oranžiškai gelsva dme Rhododendron ‘Skaidrte’

– Žied vainikliai oranžiniai. Viršutinis vainiklapis su geltona dme Rhododendron ‘Laura’ 18 (14). Žied vainikliai ryškiai raudoni R. molle ‘Satan’ – Žied vainikliai gelsvai oranžiniai R. gandavense ‘Unigue’ 19 (15). Viršutinis vainiklapis su geltona dme...... 21 – Viršutinis vainiklapis su geltonai oranžiška dme Rhododendron ‘Lidija’ 20 (16). Jauni lapai šviesiai žali Rhododendron ‘Alina’ – Jauni lapai rausvai žali R. luteum ‘Royal Command’

21 (19). Žied vainikliai balti Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ – Žied vainikliai raudoni ar rausvai oranžiniai...... 22

22 (21). Lapai elipsiški...... 23 – Lapai pailgi R. luteum ‘Gibraltar’

23 (22). Žied vainikliai rausvai oranžiniai. Žiedai apie 6 cm skersmens Rhododendron ‘Inga’ – Žied vainikliai raudoni. Žiedai apie 5 cm skersmens Rhododendron ‘Anita’

24 (1). Žiedai labai smulks, iki 3,5 cm skersmens...... 25 – Žiedai vidutinio stambumo ar labai stambs, 4–9,5 cm skersmens...... 26

25 (24). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 27 – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 28

26 (24). Žiedai vidutinio stambumo, 4–6 cm skersmens...... 29 – Žiedai labai stambs, 6,5–8 cm skersmens...... 30

27 (25). Lapkoiai plaukuoti...... 31 – Lapkoiai žvynuoti...... 32

28 (25). Lapkoiai lygs R. impeditum ‘Bili Nowinka’ – Lapkoiai apaug žvyneliais ar plaukeliais...... 33

29 (26). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 34 – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 35

30 (26). Kuokeliai trumpesni už vainikl...... 36 – Kuokeliai ilgesni už vainikl...... 37

31 (27). Žied vainikliai rausvi...... 38 – Žied vainikliai šviesiai violetiniai R. obtusum ‘Kermesina Rosea’

32 (27). Lapai elipsiški. Viršutins lap puss plaukuotos. Žied vainikliai rausvai violetiniai Rhododendron ‘Praecox’ – Lapai lancetiški. Viršutins lap puss žvynuotos. Žied vainikliai šviesiai violetiniai R. impeditum ‘Moerheim’ 33 (28). Lapkoiai apaug plaukeliais. Lapai lancetiški, viršutins lap puss plaukuotos. Žied vainikliai šviesiai violetiniai Rhododendron ‘Bielicy’ – Lapkoiai apaug žvyneliais. Lapai elipsiški, viršutins lap puss žvynuotos. Žied vainikliai raudoni R. obtusum ‘Geisha’ 34 (29). Žied vainikliai piltuvlio ar varpelio formos...... 39

– Žied vainikliai trimito formos R. forrestii ‘Bengal’

35 (29). Lapkoiai lygs...... 40 – Lapkoiai apaug žvyneliais Rhododendron ‘Gold Crone’ 36 (30). Lapkoiai lygs...... 41 – Lapkoiai apaug plaukeliais, pkeliais ar žvyneliais...... 42

37 (30). Žied vainikliai ryškiai rausvi. Vainiklapi pakrašiai banguoti. Lapai atvirkšiai kiaušiniški. gliai apaug žvyneliais Rhododendron ‘Germania’ – Žied vainikliai šviesiai violetiniai. Vainiklapi pakrašiai lygs. Lapai pailgai elipsiški. gliai lygs R. catawbiense ‘Humboldt’

38 (31). Žied vainikliai gelsvai rausvi. Lapai lancetiški Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ – Žied vainikliai skaisiai rausvi. Lapai pailgi R. indicum ‘Macrantha’

39 (34). Žied vainikliai piltuvlio formos...... 43 – Žied vainikliai varpelio formos...... 44

40 (35). Žied vainikliai violetiniai...... 45 – Žied vainikliai raudoni R. catawbiense ‘Nova Zembla’

41 (36). Žied vainikliai balti...... 46 – Žied vainikliai rausvi ar violetiniai...... 47

42 (36). Žied vainikliai balti...... 48 – Žied vainikliai rausvi, rausvai raudoni ar violetiniai...... 49

43 (39). Žied skersmuo 4–4,5 cm ...... 50 – Žied skersmuo5–6 cm ...... 51

44 (39). Lapkoiai apaug pkeliais ar žvyneliais...... 52 – Lapkoiai lygs...... 53

45 (40). Viršutinis vainiklapis su didele gelsvai oranžine dme R. catawbiense ‘Uldis’ – Viršutinis vainiklapis su alyviškai žalia dme Rhododendron ‘Sprdtis’ 46 (41). Viršutinis vainiklapis su tamsiai raudona dme...... 54

– Viršutinis vainiklapis su gelsvai žalia dme Rhododendron ‘Eskimo’ 47 (41). Vainiklapi pakrašiai lygs...... 55 – Vainiklapi pakrašiai banguoti...... 56

48 (42). Lapai apvals, 5,5 cm ilgio. Lapkoiai negausiai žvynuoti. gliai žvynuoti. Žied vainikliai tipiško varpelio formos. Viršutinis vainiklapis su raudonais taškeliais R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’

– Lapai pailgi ar elipsiški, 10 cm ilgio. Lapkoiai negausiai pkuoti. gliai pkuoti. Žied vainikliai piltuvlio formos. Viršutinis vainiklapis su gelsvai žalia dme Rhododendron ‘Album Novum’

49 (42). Vainiklapi pakrašiai banguoti...... 57 – Vainiklapi pakrašiai tiess R. smirnowii ‘Dace’

50 (43). Lapkoiai lygs...... 58 – Lapkoiai pkuoti ar plaukuoti...... 59

51 (43). Lapkoiai lygs...... 60 – Lapkoiai plaukuoti, pkuoti ar žvynuoti...... 61

52 (44). Žied vainikliai gelsvi ar geltoni...... 62 – Žied vainikliai raudoni...... 63

53 (44). Žied vainikliai rausvi ar raudoni...... 64 – Žied vainikliai balti...... 65

54 (46). Lapai elipsiški. gliai pkuoti. Vainiklapi pakrašiai rausvi R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’ – Lapai pailgi. gliai lygs. Vainiklapi pakrašiai balti R. catawbiense ‘Calsap’

55 (47). Lapai ovals. Žied vainikliai rausvai violetiniai su gelsva dme R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ – Lapai elipsiški. Žied vainikliai tamsiai violetiniai su tamsia dme

Rhododendron ‘Jnis’

56 (47). Žied vainikliai šviesiai violetiniai. Žiedkoiai plaukuoti Rhododendron ‘Rasputin’ – Žied vainikliai tamsiai violetiniai. Žiedkoiai pkuoti

Rhododendron ‘Emls’

57 (49). Žied vainikliai ryškiai rausvi. gliai pkuotai plaukuoti. Lapai elipsiški R. yakushimanum ‘Fantastica’ – Žied vainikliai rausvai raudoni. gliai pkuoti. Lapai pailgi R. smirnowii ‘Hellikki’

58 (50). Žied vainikliai rausvi ar violetiniai...... 66 – Žied vainikliai geltoni R. yakushimanum ‘Flava’

59 (50). Lapkoiai pkuoti. gliai lygs. Lapkoiai pkuoti Rhododendron ‘Corinna’ – Lapkoiai plaukuoti. gliai žvynuoti. Lapkoiai plaukuoti R. obtusum ‘Maruschka’ 60 (51). Žied vainikliai rausvi ar šviesiai violetiniai...... 67 – Žied vainikliai geltoni R. dichroanthum ‘Karibia’

61 (51). Lapkoiai pkuoti ar plaukuoti...... 68 – Lapkoiai žvynuoti...... 69

62 (52). Lapkoiai ir gliai žvynuoti R. wardii ‘Goldbukett’ – Lapkoiai ir gliai pkuoti R. wardii ‘Lachsgold’

63 (52). Žiedkoiai plaukuoti. gliai pkuoti R. forrestii var. repens ‘Elviira’ – Žiedkoiai pkuoti. gliai lygs R. forrestii ‘Baden Baden’

64 (53). Lapai elipsiški. Žied vainikliai rausvi R. yakushimanum ‘Polaris’ – Lapai atvirkšiai kiaušiniški. Žied vainikliai raudoni Rhododendron ‘Gertruda’

65 (53). Viršutinis vainiklapis su žaliais taškeliais. gliai pkuotai plaukuoti R. yakushimanum ‘Kullervo’ – Viršutinis vainiklapis su geltona dme. gliai lygs R. ponticum ‘Chionoides’

66 (58). Lapai ovals. Žied vainikliai skaisiai rausvi Rhododendron ‘P. J. Mezitt’

– Lapai pailgai elipsiški. Žied vainikliai violetiškai rausvi R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’

67 (60). Žiedkoiai pkuoti...... 70 – Žiedkoiai plaukuoti...... 71

68 (61). Žied vainikliai rausvi ar rausvai violetiniai...... 72 – Žied vainikliai balti Rhododendron ‘Mikkeli’

69 (61). Lapai elipsiški...... 73 – Lapai atvirkšiai kiaušiniški Rhododendron ‘Irina’

70 (67). Lapai elipsiški...... 74 – Lapai pailgi Rhododendron ‘Scintillation’

71 (67). Žied skersmuo apie 6 cm Rhododendron ‘Krlis’ – Žied skersmuo apie 5 cm...... 75

72 (68). Lapai pailgi ar pailgai elipsiški...... 76 – Lapai atvirkšiai kiaušiniški R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’

73 (69). Žied vainikliai geltoni. gliai pkuotai plaukuoti. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai geltoni. Viršutinis vainiklapis su tamsiai raudonais taškeliais R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ – Žied vainikliai balti. gliai lygs. Žiedkoiai pkuoti. Žied vainikliai balti. Viršutinis vainiklapis su ruda dme R. caucasicum ‘Cunningham’s White’

74 (70). Viršutinis vainiklapis su raudonais taškeliais. Žied vainikliai blyškiai rausvi Rhododendron ‘Schneekrone’ – Viršutinis vainiklapis su oranžine dme. Žied vainikliai šviesiai violetiniai Rhododendron ‘Lavanda’

75 (71). Lapai ovals. gliai lygs. Žied vainikliai skaisiai rausvi Rhododendron ‘Erich’ – Lapai lancetiški. gliai pkuoti. Žied vainikliai šviesiai violetiniai R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’

76 (72). Lapai pailgi

– Lapai pailgai elipsiški R. yakushimanum ‘Kalinka’

77 (76). Žiedkoiai pkuoti. Lapai pkuoti R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ – Žiedkoiai plaukuoti. Lapai lygs R. yakushimanum ‘Blurettia’

9 lentel ŠU Botanikos sode tirt takson ir veisli rododendr biologins charakteristikos Eil. Augalo vardas Žaliavimo gliai Lapai Generatyvins struktros Kilms/ nr. tipas selekcin vieta 1. R. albrechtii – Vasaržalis Gausiai Atvirkšiai kiaušiniški, 5,4 cm ilgio ir 2,9 Žiedynus sudaro 2–5 žiedai, kuri skersmuo apie 5 Japonija gaurometinis pkuoti cm ploio. Viršutins lap puss ryškiai cm, skleidžiasi anksiau arba kartu su lapais, kvaps. rododendras žalios su rausvu atspalviu, apatins – Žied vainikliai atviro varpelio formos, ryškiai pilkai žalios, plaukuotos. Pagrindin lapo rausvi. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl gysla ir lapkoiai plaukuoti 2. R. austrinum Vasaržalis Jauni Kiaušiniški, 4,5 cm ilgio ir 2,5 cm Žiedynus sudaro iki 12 žied. Generatyvini Šiaurs plaukuoti ploio. Apatins lap puss plaukuotos, pumpur dengiamieji žvyneliai plaukuoti. Žiedkoiai Amerika bet kartais gali bti lygios. Lapkoiai plaukuoti. Žiedai iki 4 cm skersmens, išsiskleidžia neplaukuoti anksiau nei lapai, kvaps. Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, rausvi. Kuokeli 5, jie ilgesni už vainikl 3. R. aureum Visžalis Neplaukuoti Elipsiški, 4,5 cm ilgio ir 3,5 cm ploio, Žiedynus sudaro iki 8 žied. Žiedai apie 2,5 cm Japonija, apvaliomis viršnmis. Viršutins lap skersmens. Žied vainikliai plataus varpelio formos, Rusija, Šiaurs puss tamsiai žalios, apatins – pilkai geltoni. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl Kinija žalios. Lapkoiai neplaukuoti 4. R. brachycarpum Visžalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, 9 cm ilgio ir 4 cm Žiedynus sudaro iki 10 žied. Žiedai apie 2,5 cm Japonija, – trumpavaisis plaukuoti ploio, nusmailjaniomis viršnmis. skersmens. Žied vainikliai tipiško varpelio formos, Korja rododendras Viršutins lap puss tamsiai žalios, šviesiai rausvi. Kuokeli 10, jie trumpesni už apatins – rusvai geltonai plaukuotos. vainikl Lapkoiai neplaukuoti 5. R. camtschaticum Vasaržalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, 3,5 cm ilgio ir 2 Žiedynus sudaro iki 3 žied. Žied skersmuo apie JAV, Ryt plaukuoti cm ploio, j viršns apvalios. Lapai 2,5 cm. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Rusija, Šiaurs bekoiai, šviesiai žali. Lap kraštai penkiaskiauiai, atviro piltuvlio formos, šviesiai Japonija dantyti, blakstienotais pakrašiais. violetiniai, su tamsiomis dmelmis. Kuokeli 10, jie Apatins lap puss pkuotos ilgesni už vainikl 6. R. canadense – Vasaržalis Jauni Elipsiški, pailgi, 6 cm ilgio ir 1,8 cm Žiedynus sudaro iki 8 žied. Žiedai apie 3 cm Ryt Kanada, kanadinis negausiai ploio, melsvo atspalvio. Apatins lap skersmens, išsiskleidžiantys anksiau nei lapai, Šiaurs Ryt rododendras plaukuoti, puss ir lapkoiai plaukuoti kvaps. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Amerika melsvai rudi atviro piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 7. R. catawbiense – Visžalis Jauni Elipsiški ar atvirkšiai kiaušiniški, 9,5 cm Žiedynus sudaro iki 20 žied. Žiedai apie 5 cm Šiaurs Ryt amerikinis plaukuoti ilgio ir 4 cm ploio, j viršns bukos. skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Amerika rododendras Apatins ir viršutins lap puss ir piltuviško varpelio formos, šviesiai violetiniai su lapkoiai neplaukuoti blankiomis dmelmis. Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl 8. R. caucasicum Visžalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški ar elipsiški, 5,5 Žiedai apie 3 cm skersmens. Žied vainikliai Kaukazas pkuoti ilgio ir 1,5 cm ploio, j viršns bukos plataus varpelio formos, balti su geltona dme ant ar nusmailjusios. Viršutins lap puss viršutinio vainiklapio. Kuokeliai trumpesni už lygios, neplaukuotos, apatins – rusvai vainikl plaukuotos. Lapkoiai negausiai apaug tankiais, trumpais plaukeliais 9. R. dauricum – Pusiau Jauni Odiški, elipsiški ar ovals, 3 cm ilgio ir Žiedai iki 2 cm skersmens, išorins j puss link Japonija, daurinis visžalis apaug 1,5 cm ploio, viršns apvalios, j pagrindo plaukuotos. Žydi anksiau nei išsiskleidžia Mongolija, rododendras žvyneliais viršutins lap puss lygios, apatins lapai. Žied vainikliai atviro piltuvlio formos, Rusija, Šiaurs tankiai apaugusios žvyneliais rausvi. Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl Kinija 10. R. ferrugineum – Visžalis Jauni Siaurai elipsiški, 3 cm ilgio ir 1 cm Žiedai iki 1 cm skersmens, išorin j pus plaukuota. Europa rdtasis apaug ploio, j viršns smailios, kraštai lygs. Žiedkoiai žvynuoti. Žied vainikliai vamzdiško (Austrija, rododendras žvyneliais Viršutins lap puss tamsiai žalios, varpelio formos, rausvi. Kuokeli 10, jie trumpesni Italija, apatins – rausvai rudos, apaugusios už vainikl Pranczija, tankiais žvyneliais. Lapkoiai žvynuoti Vokietija, Šveicarija) 11. R. fortunei Visžalis Neplaukuoti Atvirkšiai kiaušiniški, 11 cm ilgio, ir 4 Žiedynus sudaro iki 5 žied. Žiedai apie 5 cm Centro, Piet cm ploio. Abi lap puss lygios, skersmens, kvaps. Žied vainikliai atviro ir Ryt Kinija neplaukuotos piltuvlio formos, septyniaskiauiai, blyškiai rausvi 12. R. hirsutum – Visžalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, 2 cm ilgio ir 1 cm Žiedynus sudaro iki 10 žied. Žiedai iki 2 cm Europos Alps plaukuotasis negausiai ploio, j viršns smailios, pakrašiai skersmens. Žiedkoiai žvynuoti. Žied vainikliai rododendras plaukuoti blakstienoti. Apatins lap puss vamzdiško varpelio formos, rausvi. Kuokeli 10, jie apaugusios gelsvais žvyneliais. Lapkoiai trumpesni už vainikl plaukuoti 13. R. impeditum – Visžalis Jauni rudai Apskritai elipsiški ar pailgi, 1 cm ilgio ir Žiedynuose gali bti iki 4 žied. Žiedkoiai apaug Kinija tankusis žvynuoti 0,3 cm ploio, viršns smailios ar bukos. baltais žvyneliais. Žiedai apie 2 cm skersmens. Žied rododendras Apatins lap puss ir lapkoiai apaug vainikliai plataus piltuvlio formos, šviesiai rdži spalvos garbanotais žvyneliais violetiniai. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl 14. R. yungningense Visžalis Lygs, Elipsiški ar pailgi, 1,5 cm ilgio ir 0,5 cm Žiedynus sudaro iki 6 žied. Žiedai apie 3 cm Kinija neplaukuoti ploio. J viršns smailios ar bukos. skersmens. Žiedkoiai žvynuoti. Žied vainikliai Apatins lap puss ir lapkoiai apaug plataus piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. rusvai rudais žvyneliais Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 15. R. japonicum – Vasaržalis Šviesiai Atvirkšiai kiaušiniški ar elipsiški, 6,5 cm Žiedynus sudaro iki 10 žied. Žiedai apie 7 cm Japonija, japoninis rudi, ilgio ir 2,5 cm ploio. Viršutins ir skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Kinija rododendras plaukuoti apatins lap puss plaukuotos. Lapkoiai plataus piltuvlio formos, rausvai oranžiniai, gausiai plaukuoti penkiaskiauiai. Viršutinis vainiklapis su tamsia dme. Kuokeli 5, jie trumpesni už vainikl 16. R. luteum – Vasaržalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, elipsiški, 10,5 cm Žiedynus sudaro apie 15 žied. Generatyviniai Kaukazas, geltonžiedis plaukuoti ilgio ir 3,5 cm ploio. Apatins lap puss pumpurai apaug žvyneliais, plaukuoti. Žiedai apie Ryt Europa, rododendras pilkšvai žalsvos, plaukuotos. Lapkoiai 3,5 cm skersmens, kvaps. Žiedkoiai plaukuoti. Turkija plaukuoti Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, geltoni. Viršutinis vainiklapis su tamsiai geltona dme. Kuokeli 5, jie ilgesni už vainikl 17. R. maximum – Visžalis Jauni Atvirkšiai lancetiški ar elipsiški, 10,5 cm Žiedynus sudaro apie 15 žied. Žiedai iki 3 cm Kanada bei didysis pkuoti ilgio ir 3,5 cm ploio. Apatins lap puss skersmens. Žied vainikliai tipiško varpelio formos, Šiaurs rododendras plaukuotos. Lapkoiai negausiai pkuoti balti su gelsvai žalia dme. Kuokeliai trumpesni už Amerika vainikl 18. R. micranthum Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, 3,5 cm ilgio ir 1 cm Žiedynus sudaro apie 15 žied. Žiedai iki 5 cm Kinija, Korja žali, ploio, j viršns smailios. Abi lap skersmens. Žiedkoiai apaug trumpais plaukeliais. žvynuoti puss apaugusios baltais žvyneliais Žied vainikliai piltuviško varpelio formos, balti. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl 19. R. molle – Vasaržalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški ar elipsiški, 9,5 cm Žiedynus sudaro iki 10 žied. Generatyviniai Japonija, švelnusis plaukuoti, ilgio ir 2,5 cm ploio. Abi lap puss pumpurai plaukuoti, j kraštai blakstienoti. Žiedai Kinija rododendras rudi negausiai apaugusios plaukeliais. apie 5,5 cm skersmens, išsiskleidžia anksiau nei Lapkoiai gausiai plaukuoti lapai, kvaps. Žiedkoiai apaug plaukeliais. Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, gelsvi su dmele. Kuokeli 5, jie trumpesni už vainikl 20. R. mucronulatum Pusiau Jauni Elipsiškai lancetiški, 4 cm ilgio ir 2 cm Žiedynuose žiedai pavieniai, j skersmuo apie 2 cm, Japonija, – smailusis visžalis apaug ploio, j viršns smailios, pakrašiai žydi dar neišsiskleidus lapams. Žied vainikliai Kinija, Korja, rododendras žvyneliais plaukuoti. Lapkoiai žvynuoti labai plataus piltuvlio formos, ryškiai rausvi. Mongolija, Kuokeli 10 Rusija 21. R. × obtusum – Pusiau Žvynuoti Pavasariniai lapai – vasaržaliai, elipsiškai Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žinomas tik bukalapis visžalis lancetiški, nusmailjusiomis viršnmis. Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, ryškiai kaip kultrins rododendras Viršutins lap puss tamsiai žalios. rausvi. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl kilms Vasariniai lapai – visžaliai, smulkesni, bukesni ir apvalesni už pavasarinius. Lapai 3,5 cm ilgio ir 2 cm ploio. Lapkoiai plaukuoti 22. R. orbiculare Visžalis Jauni žali, Apskritai ovals, 7,5 cm ilgio ir 5,5 cm Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 3 cm Kinija lygs, ploio. Apatins lap puss lygios, skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai neplaukuoti neplaukuotos. Lapkoiai plaukuoti atviro varpelio formos, septyniaskiauiai, tamsiai rausvi. Kuokeli 14, jie trumpesni už vainikl

9 lentels tsinys 23. R. oreotrephes Visžalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, 3,5 cm ilgio ir 2,5 Žiedynus sudaro iki 4 žied. Žiedai apie 2,5 cm Kinija žvynuoti, cm ploio, j viršns apvalios. Abi lap skersmens. Žied vainikliai piltuviško varpelio rausvi puss ir lapkoiai žvynuotos formos, rausvi su tamsia dme. Kuokeli 10 24. R. racemosum Visžalis Jauni rausvi, Atvirkšiai kiaušiniški, 2,5 cm ilgio ir 1,5 Žiedynus sudaro iki 3 žied. Žiedai apie 1,5 cm Kinija lygs, cm ploio, j viršns apvalios. skersmens. Žied vainikliai atviro piltuvlio neplaukuoti Viršutins ir apatins – lygios, formos, šviesiai violetins spalvos. Kuokeli 10, jie neplaukuotos ilgesni už vainikl 25. R. schlippenbachii Vasaržalis Gausiai Atvirkšiai kiaušiniški ar elipsiški, 9,7 cm Žiedynus sudaro iki 5 žied. Žiedai apie 6,5 cm Korja ir Ryt – korjinis plaukuoti, ilgio ir 4,8 cm ploio, j viršns skersmens, skleidžiasi kartu su lapais. Žiedkoiai Rusija rododendras rausvai žali apvalios. Apatins lap puss ir lapkoiai plaukuoti. Žied vainikliai plataus piltuvlio plaukuoti formos, penkiaskiauiai, rausvai balti. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl 26. R. searsiae Visžalis Jauni Siaurai elipsiški, 4,2 cm ilgio ir 2 cm Žiedynus sudaro iki 5 žied. Žiedai apie 2 cm Kinija žvynuoti ploio, j viršns nusmailjusios. skersmens, išorin pus lygi, neplaukuota. Apatins lap puss ir lapkoiai apaug Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai atviro žvyneliais piltuvlio formos, blyškiai rausvi su žalsva dme. Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl 27. R. smirnowii Visžalis Jauni Atvirkšiai lancetiški ar elipsiški, 7,5 cm Žiedynus sudaro apie 8 žiedus. Žiedai apie 5,5 cm Gruzija, pkuoti, ilgio ir 3 cm ploio, viršns apvalios. skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Turkija šviesiai žali Viršutins lap puss lygios, piltuviško varpelio formos, rausvi su geltona dme. neplaukuotos, apatins apaugusios Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl šviesiai rudais plaukeliais. Lapkoiai pkuoti 28. R. vaseyi – Vasjo Vasaržalis Jauni Elipsiški ar atvirkšiai kiaušiniški, 7,5 Žiedynus sudaro apie 10 žied. Generatyviniai Rytin Šiaurs rododendras plaukuoti cm ilgio ir 4,5 cm ploio. Apatins lap pumpurai ir žiedkoiai plaukuoti. Žiedai apie 3,5 cm Amerikos dalis puss plaukuotos. Lapkoiai neplaukuoti skersmens, išsiskleidžia anksiau nei lapai, kvaps. Žied vainikliai labai plataus piltuvlio formos, rausvi su raudona dme. Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl 29. R. vernicosum – Visžalis Rausvai Atvirkšiai kiaušiniški, 8 cm ilgio ir 3,5 Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Kinija blizgusis rudi, cm ploio. Jaun augal apatins lap Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, rododendras neplaukuoti puss plaukuotos, augalui subrendus – šešiaskiauiai, blyškiai rausvi su tamsiai raudona lygios. Lapkoiai neplaukuoti dme. Kuokeli 14, jie trumpesni už vainikl 30. R. viscosum – Vasaržalis Šviesiai Atvirkšiai kiaušiniški, elipsiški, 5 cm Žiedynus sudaro apie 10 žied. Generatyvini Rytin Šiaurs lipnusis rudi, ilgio ir 2 cm ploio. Apatins lap puss pumpur išorin pus plaukuota, j pakrašiai Amerikos dalis rododendras neplaukuoti lygios, pakrašiai plaukuoti. Lapkoiai blakstienoti. Labai kvaps žiedai apie 4 cm apaug plaukeliais. skersmens, išorin j pus plaukuota, skleidžiasi tik visiškai išsiskleidus lapams. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, rausvi, penkiaskiauiai. Kuokeli 5, jie ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 31. R. wardii Visžalis Jauni rausvi, Apskritai ovals, 6,5 cm ilgio ir 3,8 cm Žiedynus sudaro iki 10 žied. Generatyviniai Kinija neplaukuoti ploio, pilkšvai žalsvi, neplaukuoti. pumpurai ryškiai rausvi. Žiedai apie 4 cm skersmens. Lapkoiai apaug baltais žvyneliais Žied vainikliai atviro varpelio formos, gelsvi Kuokeliai trumpesni už vainikl 32. R. williamsianum Visžalis Jauni rausvi, Ovals, 3,6 cm ilgio ir 2 cm ploio. Žiedynus sudaro iki 5 žied. Žiedkoiai plaukuoti. Kinija – varpelinis plaukuoti Viršutins ir apatins lap puss lygios, Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Žied vainikliai rododendras neplaukuotos. Lapkoiai apaug tipiško varpelio formos, blyškiai rausvi su tamsiomis plaukeliais dmmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 33. R. calostrotum ssp. Visžalis Žvynuoti Elipsiški, 1,4 cm ilgio ir 0,3 cm ploio. Žiedynus sudaro iki 3 žied. Žiedai apie 5 cm Kinija, keleticum – Viršutins ir apatins lap puss skersmens, kvaps. Žiedkoiai gausiai žvynuoti. Šiaurrytin vešliojo apaugusios tankiais žvyneliais. Lap Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, šviesiai Birma rododendro pakrašiai blakstienoti. Lapkoiai violetiniai. Kuokeli 10, trumpesni už vainikl atžalinis poršis neplaukuoti 34. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Siaurai lancetiški, 7,5 cm ilgio ir 1,5 cm Žiedynus sudaro iki 8 žied. Žiedai apie 4 cm Vidurio ssp. makinoi žali, apaug ploio, j viršns smailios. Viršutins skersmens. Žiedkoiai pkuoti. Žied vainikliai Japonija baltais lap puss lygios, neplaukuotos, apatins piltuviško varpelio formos, blyškiai rausvi su dme, plaukeliais puss apaugusios rusvai geltonais penkiaskiauiai. Kuokeli 10, trumpesni už vainikl plaukeliais. Lapkoiai pkuoti 35. R. aureum var. Visžalis Lygs, Ovals, elipsiški, 3 cm ilgio. Apatins Žiedai apie 2 cm skersmens. Žied vainikliai Rusija, Kinija, aureum neplaukuoti lap puss pilkai žalios, viršutins – plataus varpelio formos, geltoni. Kuokeliai šiek tiek Japonija tamsiai žalios, lygios, neplaukuotos. ilgesni už vainikl Lapkoiai neplaukuoti 36. R. calendulaceum Vasaržalis Jauni Atvirkšiai kiaušiniški, 5 cm ilgio ir 1,5 Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Žied vainikliai Šiaurs var. croceum plaukuoti cm ploio. Apatins lap puss ir ryškiai oranžiniai, tipiško piltuvlio formos. Amerika lapkoiai plaukuoti Kuokeliai ilgesni už vainikl 37. R. canadense var. Vasaržalis Jauni Elipsiški, pailgi, 4 cm ilgio ir 1 cm ploio, Žiedai apie 2,5 cm skersmens, išsiskleidžia anksiau Šiaurs album plaukuoti, melsvo atspalvio. Apatins lap puss ir nei lapai, kvaps. Žiedkoiai plaukuoti. Žied Amerika melsvai rudi lapkoiai plaukuoti vainikliai atviro piltuvlio formos, balti. Kuokeli 10, jie ilgesni už vainikl 38. R. degronianum Visžalis Jauni Atvirkšiai lancetiški 7,5 cm ploio, j Žiedai iki 3 cm skersmens. Žied vainikliai plataus Japonija var. heptamerum negausiai viršns smailios. Lapalakiai ir lapkoiai piltuvlio formos, rausvi su ryškiomis dmmis pkuoti apaug plaukeliais Kuokeliai trumpesni už vainikl 39. R. yedoense var. Pusiau Jauni Pavasariniai lapai pailgai lancetiški, 3,5 Žiedynus sudaro iki 2 žied. Žiedai apie 4 cm Japonija, poukhanense visžalis plaukuoti cm ilgio ir 1,3 cm ploio. Vasariniai lapai skersmens, kvaps. Žiedkoiai plaukuoti. Žied Korja smulkesni, iki 1,5 cm ilgio. Lapai ir vainikliai plataus piltuvlio formos, violetiškai lapkoiai plaukuoti rausvi. Kuokeli 10, jie trumpesni už vainikl 40. R. minus var. Visžalis Jauni Apskritai elipsiški, 7 cm ilgio ir 3 cm Žiedai apie 3 cm skersmens. Žiedkoiai žvynuoti. Šiaurs album negausiai ploio. Apatins lap puss ir lapkoiai Žied vainikliai varpelio formos, balti. Kuokeli 10, Amerika žvynuoti, apaug smulkiais rudais žvyneliais jie trumpesni už vainikl rausvi

9 lentels tsinys 41. R. nitidulum var. Visžalis Neplaukuoti Elipsiški, 0,5 cm ilgio ir 0,3 cm ploio. Žiedynus sudaro iki 2 žied. Žiedai apie 1,5 cm Kinija omeiense Lap viršns apvalios. Viršutin ir skersmens. Žiedkoiai žvynuoti. Žied vainikliai apatin lap puss ir lapkoiai žvynuoti plataus piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Kuokeli 10, jie šiek tiek ilgesni už vainikl 42. R. brachycarpum Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, neplaukuoti, 11,8 cm Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai pkuotai Suomija ssp. tigerstedtii žali, ilgio. Viršutins lap puss tamsiai žalios, plaukuoti. Žied vainikliai piltuvlio formos, ‘Haaga’ neplaukuoti apatins – šviesiai žalios. Jauni lapai skaisiai rausvos spalvos su raudonai oranžiniais plaukuoti, suaug – lygs taškeliais. Kuokeliai trumpesni už vainikl 43. R. brachycarpum Visžalis Šviesiai Atvirkšiai kiaušiniški, 12,5 cm ilgio. Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai pkuotai Suomija ssp. tigerstedtii žali, apaug Viršutins lap puss tamsiai žalios, plaukuoti. Žied vainikliai piltuvlio formos, ‘Helsinsigin baltais apatins – šviesiai žalios. Lapkoiai ryškiai rausvi su raudonai oranžiniais taškeliais. Yliopisto’ pkeliais apaug baltais pkeliais Kuokeliai trumpesni už vainikl 44. R. brachycarpum Visžalis Šviesiai Elipsiški, neplaukuoti, 12 cm ilgio. Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Suomija ssp. tigerstedtii ‘P. žali, apaug Viršutins lap puss tamsiai žalios, pkeliais. Žied vainikliai piltuvlio formos, balti M. A. Tigersted’ baltais apatins – šviesesns. Lapkoiai su raudonai ruda dme. Kuokeliai trumpesni už pkeliais neplaukuoti vainikl 45. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Pailgi, 9,5 cm ilgio ir 3,5 cm ploio. J Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 7 cm Selekcin vieta ‘Calsap’ rudi, viršns smailios, šviesiai žali. Lapai ir skersmens. Žied vainikliai piltuvlio formos, balti nežinoma neplaukuoti lapkoiai neplaukuoti su tamsiai raudona dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 46. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Ovals, 12,5 cm ilgio ir 5 cm ploio. Stori Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 8 cm Selekcin vieta ‘Gomer Waterer’ žali, ir odiški, užsilenk apatin pus, šiek skersmens. Žiedkoiai apaug plaukeliais. Žied nežinoma neplaukuoti tiek blizgantys, tamsiai žali, neplaukuoti vainikliai atviro piltuvlio formos, rausvai violetiniai su gelsva dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 47. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Elipsiški, 12 cm ilgio ir 4,5 cm ploio, Žiedynus sudaro apie 15 žied. Žiedai apie 8 cm Vokietija ‘Hachman’s žali, truput išgaubti, blizgantys, apaug skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai Charmant’ negausiai gelsvai rudais plaukeliais, j pagrindai piltuvlio formos, balti, kraštuose rausvi, viršutinis pkuoti apvals. Lapkoiai neplaukuoti vainiklapis su tamsiai raudona dme. Vainiklapiai banguotais pakrašiais. Kuokeliai trumpesni už vainikl 48. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Odiški, pailgai elipsiški, apie 10 cm ilgio. Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 7 cm Vokietija ‘Humboldt’ žali, Viršutins lap puss tamsiai žalios, skersmens. Žiedkoiai pkuotai plaukuoti. Žied neplaukuoti apatins – šviesesns, lygios, vainikliai piltuvlio formos, šviesiai violetiniai, neplaukuotos. Lapkoiai negausiai viršutinis vainiklapis su violetiškai rausvomis apaug žvyneliais dmelmis. Kuokeliai ilgesni už vainikl 49. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, odiški, 10 cm ilgio. Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Olandija ‘Nova Zembla’ žali, Viršutins lap puss tamsiai žalios, pkeliais. Žied vainikliai raudoni, viršutinis neplaukuoti apatins – šviesesns. Lapkoiai lygs vainiklapis su tamsia dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 50. R. catawbiense Visžalis Šviesiai Elipsiški, 10 cm ilgio ir 5 cm ploio, j Žiedai kompaktiškuose žiedynuose, apie 6 cm Latvija ‘Uldis’ žali, viršns nusmailjusios. Viršutins lap skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai neplaukuoti puss tamsiai žalios, apatins – šviesiai piltuvlio formos, tamsiai violetiniai, viršutinis žalios, lygios neplaukuotos. Lapkoiai vainiklapis su gelsvai oranžine dme. Kuokeliai neplaukuoti ilgesni už vainikl 51. R. caucasicum Visžalis Šviesiai Elipsiški, neplaukuoti, 9 cm ilgio. Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai pkuoti. Anglija ‘Cunningham’s žali, Lapkoiai negausiai padengti žvyneliais Žied vainikliai piltuvlio formos, balti, viršutinis White’ neplaukuoti vainiklapis su ruda dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 52. R. caucasicum Visžalis Šviesiai Lancetiški 11 cm ilgio ir 2,5 cm ploio. Žied skersmuo apie 5 cm. Žiedkoiai plaukuoti. Suomija ‘Pohjolan Tytär’ žali, pkuoti Viršutins lap puss tamsiai žalios, Žied vainikliai piltuvlio formos, šviesiai apatins – šviesesns. Lapkoiai violetiniai, viršutinis vainiklapis su raudonomis neplaukuoti dmelmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 53. R. dichroanthum Visžalis Šviesiai žali Ovals, 4,5 cm skersmens. Viršutins Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Karibia’ lap puss šviesiai žalios. Lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, geltoni. nežinoma neplaukuoti Kuokeliai trumpesni už vainikl 54. R. forrestii ‘Baden Visžalis Šviesiai Pailgai ovals, tamsiai žali, neplaukuoti, Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai negausiai Selekcin vieta Baden’ žali, šiek tiek banguoti, 3,5 cm ilgio. Lapkoiai pkuoti. Žied vainikliai varpelio formos, ryškiai nežinoma neplaukuoti rausvi, negausiai pkuoti raudoni. Kuokeliai trumpesni už vainikl 55. R. forrestii Visžalis Šviesiai Elipsiški, 4,5 cm ilgio, neplaukuoti. Žiedai apie 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Bengal’ žali, pkuoti Lapkoiai rausvi, pkuoti Žied vainikliai trimito formos, raudoni. Kuokeliai nežinoma trumpesni už vainikl 56. R. forrestii var. Visžalis Šviesiai Šiek tiek išlenkti, ryškiai žali, 5 cm ilgio, Žiedai apie 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Suomija repens ‘Elviira’ žali, pkuoti neplaukuoti. Lapkoiai pkuoti Žied vainikliai varpelio formos, ryškiai raudoni su tamsiai raudonais taškeliais. Kuokeliai trumpesni už vainikl 57. R. gandavense Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 8,6 cm ilgio. Apatins lap Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Unigue’ žali, puss pilkšvai žalsvos. Abi lap puss Žied vainikliai piltuvlio formos, gelsvai nežinoma plaukuoti plaukuotos. Lapkoiai plaukuoti oranžiniai, viršutinis vainiklapis su tamsiai oranžine dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 58. R. impeditum ‘Bili Visžalis Šviesiai Pailgi, smulks, pilkai žali, 2,5 cm ilgio, Žiedai apie 1,3 cm skersmens. Žiedkoiai žvynuoti Selekcin vieta Nowinka’ rudi, lygs neplaukuoti. Lapkoiai neplaukuoti Žied vainikliai balti. Kuokeliai ilgesni už vainikl nežinoma 59. R. impeditum Visžalis Šviesiai rudi Lancetiški, smulks, pilkai žali, 2,8 cm Žiedai apie 2 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Olandija ‘Moerheim’ ilgio. Abi lap puss ir lapkoiai žvynuoti Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Kuokeliai trumpesni už vainikl 60. R. indicum Pusiau Šviesiai rudi Pailgi, smulks, 1,8 cm ilgio. Viršutins Žiedai apie 2 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Macrantha’ visžalis lap puss blizganios, tamsiai žalios, Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, skaisiai nežinoma apatins – šviesesns. Tankiai apaug rausvos spalvos. Kuokeliai trumpesni už vainikl baltais plaukeliais. Lapkoiai plaukuoti

9 lentels tsinys 61. R. yakushimanum Visžalis Rausvai Pailgi, šiek tiek plaukuoti, 6,5 cm ilgio. Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 5 cm Vokietija ‘Blurettia’ rudi, jauni Viršutins lap puss tamsiai žalios, skersmens. Žiedkoiai pkuotai plaukuoti. Žied pkuotai apatins – šviesesns. Lapkoiai pkuoti vainikliai piltuvlio formos, rausvai violetiški. plaukuoti Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai trumpesni už vainikl 62. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Elipsiški, tamsiai žali, 6,5 cm ilgio. Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Bohlken’s žali, jauni Lapkoiai apaug žvyneliais Žied vainikliai piltuvlio formos, geltoni, nežinoma Juditha’ pkuotai viršutinis vainiklapis su tamsiai raudonais taškeliais. plaukuoti Kuokeliai trumpesni už vainikl 63. R. yakushimanum Visžalis Jauni Elipsiški, 10 cm ilgio ir 3,5 cm ploio, Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Vokietija ‘Fantastica’ pkuotai tamsiai žali. Apatins lap puss ir Žied vainikliai piltuvlio formos, ryškiai rausvi, plaukuoti lapkoiai pkuoti. Lapkoiai pkuoti penkiaskiauiai, viršutinis vainiklapis su tamsiomis dmelmis. Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai trumpesni už vainikl 64. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Pailgai lancetiški, tamsiai žali, 5 cm ilgio Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Flava’ rudi, ir 3 cm ploio. Apatins lap puss Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, šviesiai nežinoma neplaukuoti negausiai apaugusios rudais pkeliais geltoni su rausva dmele. Kuokeliai trumpesni už vainikl 65. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, 7 cm ilgio. Viršutins Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 5 cm Vokietija ‘Kalinka’ žali, jauni lap puss tamsiai žalios, apatins skersmens. Žiedkoiai apaug rausvai rudais pkuotai šviesiai žalios, apaugusios plaukeliais. pkeliais. Žied vainikliai piltuvlio formos, rausvi plaukuoti Lapkoiai apaug baltais pkeliais su gelsvai žaliomis dmelmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 66. R. yakushimanum Visžalis Apaug Pailgi, 8,5 cm ilgio ir 2,5 cm ploio, Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Generatyviniai Olandija ‘Koichiro Wada’ baltais tamsiai žali, j abi puss ir lapkoiai pumpurai tamsiai rausvi. Žiedkoiai apaug rudais plaukeliais apaug baltais pkeliais pkeliais. Žied vainikliai piltuvlio formos, atviri, blyškiai rausvi. Kuokeliai trumpesni už vainikl 67. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Jauni lapai tankiai pkuoti, pailgi. Lapai 9 Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Suomija ‘Kullervo’ žali, jauni cm ilgio Viršutins lap puss tamsiai Žied vainikliai varpelio formos, iš pradži rausvi, pkuotai žalios, lygios, neplaukuotos, apatins – vliau tampa balti, viršutinis vainiklapis su žaliais plaukuoti gausiai pkuotos. Jauni lapkoiai pkuoti, taškeliais. Kuokeliai trumpesni už vainikl suaug – lygs 68. R. yakushimanum Visžalis Jauni Elipsiški, viršns smailios. Lapai 8 cm Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 6,5 cm Selekcin vieta ‘Percy Wiseman’ pkuotai ilgio. Viršutins lap puss tamsiai žalios, skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai nežinoma plaukuoti apatins – šviesesns. Lapai ir lapkoiai tipiško piltuvlio formos, gelsvi, j vidurin dalis neplaukuoti šviesiai geltona su tamsiai geltonomis dmmis. Vainiklapai tiess. Kuokeliai trumpesni už vainkl

9 lentels tsinys 69. R. yakushimanum Visžalis Šviesiai Elipsiški, 7 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Vokietija ‘Polaris’ žali, puss tamsiai žalios, lygios, Žied vainikliai rausvi, tipiško varpelio formos. pkuotai neplaukuotos. Lapkoiai neplaukuoti Kuokeliai trumpesni už vainikl plaukuoti 70. R. japonicum Vasaržalis Apaug Elipsiški, 6,5 cm ilgio. Lapai šviesiai Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Album’ plaukeliais žali,viršutins lap puss plaukuotos Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, gelsvi. nežinoma Kuokeliai trumpesni už vainikl 71. R. luteum Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, rausvai žali, 4,5 cm skersmens. Žiedynus sudaro vidutiniškai 5 žiedai. Žiedai apie Selekcin vieta ‘Canon’s Double’ žali, gausiai Viršutins ir apatins lap puss 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai gausiai plaukuoti. nežinoma plaukuoti plaukuotos Žied vainikliai vamzdiško piltuvlio formos, gelsvai rausvi. Kuokeli nra 72. R. luteum Vasaržalis Šviesiai Pailgi, šviesiai žali, blizgantys, 6 cm Apvalius žiedynus sudaro 8 žiedai. Žiedai apie 6 cm Selekcin vieta ‘Gibraltar’ žali, ilgio. Abi lap puss ir lapkoiai skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai nežinoma plaukuoti plaukuoti vamzdiško piltuvlio formos, raudonai oranžiniai su geltonomis dmmis. Kuokeliai ilgesni už vainikl 73. R. luteum ‘Persil’ Vasaržalis Jauni Elipsiški, šviesiai žali, 5,5 cm ilgio. Abi Žiedai 8 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied Selekcin vieta šviesiai žali, lap puss ir lapkoiai plaukuoti vainikliai atviro piltuvlio formos, penkiaskiauiai, nežinoma plaukuoti balti, viršutinis vainiklapis su ryškiai geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 74. R. luteum ‘Royal Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 7 cm ilgio ir 2 cm ploio. Jauni Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai apie 6,5 cm Selekcin vieta Command’ rudi, lapai rausvai žali. Suaug lapai skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai nežinoma plaukuoti blizgantys, viršutins lap puss tamsiai atviro piltuvlio formos, rausvai oranžiniai. rausvos, apatins šviesiai žalios. Abi lap Kuokeliai ilgesni už vainikl puss ir lapkoiai plaukuoti 75. R. molle ‘Satan’ Vasaržalis Jauni Elipsiški, 7,8 cm ilgio. Lapai šviesiai žali, Žiedynai sudaryti iš 6 žied. Žiedai iki 4 cm Selekcin vieta plaukuoti, apatins lap puss ties pagrindu ir skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai nežinoma rudi lapkoiai plaukuoti atviro piltuvlio formos, ryškiai raudoni su oranžine dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 76. R. obtusum Pusiau Šviesiai Elipsiški, blizgantys, 2,5 cm ilgio. Žiedai apie 3 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Geisha’ visžalis rudi, Viršutins ir apatins lap puss Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, raudoni. nežinoma plaukuoti negausiai apaugusios žvyneliais Kuokeliai ilgesni už vainikl 77. R. obtusum Pusiau Rusvai rudi, Ovals, 2,4 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 1,5 cm skersmens. Žiedkoiai gausiai Selekcin vieta ‘Kermesina visžalis plaukuoti puss tamsiai žalios, apatins – plaukuoti. Žied vainikliai piltuvlio formos, nežinoma Rosea’ šviesesns: abi lap puss ir lapkoiai šviesiai violetiniai. Kuokeliai trumpesni už vainikl plaukuoti 78. R. obtusum Pusiau Šviesiai Elipsiški, tamsiai žali, 2,7 cm ilgio, Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Maruschka’ visžalis rudi, blizgantys ir tankiai apaug plaukeliais. Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, raudoni. nežinoma žvynuoti Žiem tampa tamsiai raudoni. Lapkoiai Kuokeliai trumpesni už vainikl plaukuoti

9 lentels tsinys 79. R. ponticum Visžalis Šviesiai Apskritai elipsiški, blizgantys, 8,5 cm Apvalius žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedkoiai Selekcin vieta ‘Chionoides’ žali, ilgio ir 3 cm ploio. Viršutins lap puss apaug plaukeliais. Žiedai apie 4,5 cm skersmens. nežinoma neplaukuoti tamsiai žalios, apatins – šviesesns. Žied vainikliai varpelio formos, balti su žvilgania Lapkoiai neplaukuoti geltona dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 80. R. smirnowii Visžalis Šviesiai Lancetiški, 8 cm ilgio ir 3 cm ploio. Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedai iki 7 cm Latvija ‘Dace’ žali, apaug Viršutins lap puss tamsiai žalios. skersmens. Žiedkoiai apaug baltais plaukeliais. baltais Viršutins ir apatins lap puss ir Žied vainikliai penkiaskiauiai, piltuvlio formos, plaukeliais lapkoiai apaug baltais plaukeliais šviesiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su oranžine dme. Vainiklapiai tiess. Kuokeliai trumpesni už vainikl 81. R. smirnowii Visžalis Šviesiai Pailgi, 10,5 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Suomija ‘Hellikki’ žali, puss tamsiai žalios, apatins – plaukeliais. Žied vainikliai piltuvlio formos, negausiai šviesesns, pkuotos. Lapkoiai pkuoti rausvai raudoni. Vainiklapiai banguoti. Kuokeliai pkuoti trumpesni už vainikl 82. R. viscosum ‘Soir Vasaržalis Šviesiai rudi Elipsiški, šviesiai žali, 5,4 cm ilgio, abi Žiedynus sudaro 7 žiedai. Žiedai apie 5,5 cm Selekcin vieta de Paris’ lap puss ir lapkoiai plaukuoti skersmens, kvaps. Žiedkoiai apaug plaukeliais. nežinoma Žied vainikliai piltuvlio formos, penkiaskiauiai, rausvi. Viršutinis vainiklapis su geltonai oranžinmis dmelmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 83. R. wardii Visžalis Šviesiai Apvals, 6 cm ilgio ir 3,5 cm ploio, Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Selekcin vieta ‘Goldbukett’ žali, tamsiai žali, blizgantys, neplaukuoti. plaukeliais. Žied vainikliai tipiško varpelio nežinoma negausiai Lapkoiai negausiai žvynuoti formos, šviesiai geltoni su raudonai rudais taškeliais. žvynuoti Kuokeliai trumpesni už vainikl 84. R. wardii Visžalis Šviesiai Apvals, šviesiai žali, 6,8 cm ilgio, Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Selekcin vieta ‘Lachsgold’ žali, pkuoti neplaukuoti. Lapkoiai pkuoti plaukeliais. Žied vainikliai tipiško varpelio nežinoma formos, gelsvi. Kuokeliai trumpesni už vainikl 85. R. williamsianum Visžalis Rausvi, Apvals, 5,5 cm ilgio ir 4 cm ploio, šiek Žiedynus sudaro apie 5 žiedai. Žiedkoiai plaukuoti. Vokietija ‘Gartendirektor negausiai tiek užsilenk apatin pus, neplaukuoti. Žied skersmuo iki 9,5 cm. Žied vainikliai tipiško Rieger’ žvynuoti Lapkoiai gelsvai žali, negausiai žvynuoti varpelio formos, balti. Viršutinis vainiklapis su raudonais taškeliais. Kuokeliai trumpesni už vainikl 86. Rhododendron Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, blizgantys, neplaukuoti, Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Album Novum’ žali, 10 cm ilgio. Viršutins lap puss tamsiai Žied vainikliai piltuvlio formos. balti, viršutinis nežinoma negausiai žalios, apatins – šviesiai žalios. vainiklapis su gelsvai žalia dme. Kuokeliai pkuoti Lapkoiai negausiai pkuoti trumpesni už vainikl 87. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 6 cm ilgio. Šviesiai žali, abi Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Alina’ žali, lap puss ir lapkoiai plaukuoti Žied vainikliai penkiaskiauiai, piltuvlio formos, plaukuoti rausvai oranžiniai. Viršutinis vainiklapis su geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 88. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 5,5 cm ilgio ir 2 cm ploio, Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai pkuoti. Latvija ‘Anita’ žali, pkuoti šviesiai žali, abi lap puss ir lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, raudoni. plaukuoti Viršutinis vainiklapis su geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 89. Rhododendron Visžalis Šviesiai Lancetiški, 3 cm ilgio ir 1 cm ploio, j Žiedai apie 3,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Bielicy’ rudi, viršns smailjanios. Viršutins lap Žied vainikliai šviesiai violetiniai. Viršutinis nežinoma plaukuoti puss tamsiai žalios, plaukuotos, apatins vainiklapis su rausvomis dmelmis. Kuokeliai – šviesesns. Lapkoiai gausiai apaug ilgesni už vainikl plaukeliais 90. Rhododendron Pusiau Neplaukuoti Lancetiški, 3 cm ilgio ir 1 cm ploio, Žiedai apie 2,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Blaauw’s Pink’ visžalis apaug baltais plaukeliais. Lapkoiai Žied vainikliai atviro piltuvlio formos, gelsvai nežinoma plaukuoti rausvi su tamsiomis dmelmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 91. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, 10 cm ilgio. Viršutins lap Žiedynus sudaro apie 10 žied. Žiedkoiai pkuotai Anglija ‘Catawbiense žali, puss tamsiai žalios, apatins – plaukuoti. Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žied Grandiflorum’ neplaukuoti šviesesns. Lapkoiai neplaukuoti vainikliai šviesiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su oranžine dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 92. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, 5 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Corinna’ žali, puss tamsiai žalios, apatins – Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, raudoni. nežinoma neplaukuoti šviesesns. Lapkoiai negausiai apaug Viršutinis vainiklapis su tamsia dme Kuokeliai pkeliais. trumpesni už vainikl 93. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, neplaukuoti, 10,3 cm ilgio. Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai negausiai Latvija ‘Emls’ žali, lygs, Viršutins lap puss tamsiai žalios, pkuoti. Žied vainikliai piltuvlio formos, tamsiai neplaukuoti apatins – šviesesns. Lapkoiai rausvi, violetiniai. Viršutinis vainiklapis su tamsia dme. neplaukuoti Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai trumpesni už vainikl 94. Rhododendron Visžalis Šviesiai Ovals, 6,5 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Erich’ žali, puss tamsiai žalios, apatins šviesesns. Žied vainikliai piltuvlio formos, skaisiai rausvi. nežinoma neplaukuoti Lapkoiai neplaukuoti Viršutinis vainiklapis su tamsiomis dmelmis. Kuokeliai trumpesni už vainikl 95. Rhododendron Visžalis Šviesiai Lancetiški, neplaukuoti, 10 cm ilgio. Žiedai apie 7,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Eskimo’ žali, Lapkoiai žali, neplaukuoti Žied vainikliai piltuvlio formos, balti su gelsvai nežinoma neplaukuoti žalia dme. Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai trumpesni už vainikl 96. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 8,5 cm ilgio ir 2,5 cm ploio, Žiedai apie 7,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Francisa’ rudi, abi lap puss ir lapkoiai negausiai Žied vainikliai tipiško varpelio formos, plaukuoti apaug baltais plaukeliais penkiaskiauiai, gelsvai rausvi su didele oranžine dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl

9 lentels tsinys 97. Rhododendron Visžalis Šviesiai Atvirkšiai kiaušiniški, 10 cm ilgio ir 4 Žiedynai apvals, juos sudaro apie 10 žied. Žiedai Vokietija ‘Germania’ žali, cm ploio, tamsiai žali, neplaukuoti. iki 7 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied negausiai Lapkoiai apaug žvyneliais vainikliai piltuvlio formos, ryškiai rausvi, žvynuoti vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai ilgesni už vainikl 98. Rhododendron Visžalis Šviesiai žali Atvirkšiai kiaušiniški, j viršns bukos. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai tipiško Selekcin vieta ‘Gertruda’ Viršutins lap puss tamsiai žalios, varpelio formos, raudoni. Kuokeliai trumpesni už nežinoma apatins – šviesesns, neplaukuotos vainikl 99. Rhododendron Visžalis Šviesiai Lancetiški, 8 cm ilgio ir 4,5 cm ploio. Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Ginta’ rausvi, Viršutins lap puss tamsiai žalios, Žied vainikliai piltuvlio formos, šviesiai neplaukuoti apatins šviesesns. Lapai ir lapkoiai violetiniai su oranžiškomis dmelmis. Kuokeliai neplaukuoti trumpesni už vainikl 100. Rhododendron Visžalis Šviesiai Ovals, tamsiai žali, 6 cm ilgio, Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai geltoni. Selekcin vieta ‘Gold Crone’ žali, neplaukuoti. Lapkoiai žvynuoti Viršutinis vainiklapis su tamsiomis dmmis. nežinoma žvynuoti Kuokeliai ilgesni už vainikl 101. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Lancetiški, 6,8 cm ilgio. Viršutins lap Žiedai apie 5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Selekcin vieta ‘Hotspur Red’ žali, puss tamsiai žalios, apatins – Žied vainikliai plataus piltuvlio formos, raudonai nežinoma plaukuoti šviesesns, plaukuotos. Jauni lapai rausvi. oranžiniai su ryškiai oranžinmis dmmis. Lapkoiai plaukuoti Kuokeliai ilgesni už vainikl 102. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Lancetiški, šviesiai žali, 6,5 cm ilgio. Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Ilze’ rudi, Lap pakrašiai ir apatins lap puss ties Žied vainikliai piltuvlio formos, gelsvai plaukuoti pagrindu plaukuotos oranžiniai. Kuokeliai trumpesni už vainikl 103. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 7,5 cm ilgio ir 3 cm ploio, Žiedai apie 7,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Indra’ rudi, šviesiai žali. Abi lap puss ir lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, tamsiai plaukuoti plaukuoti oranžiniai. Viršutinis vainiklapis su geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 104. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, šviesiai žali, 7,5 cm ilgio, Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai pkuoti. Latvija ‘Inga’ žali, plaukuoti. Lapkoiai plaukuoti Žied vainikliai piltuvlio formos, rausvai plaukuoti oranžiški. Viršutinis vainiklapis su ryškiai geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 105. Rhododendron Visžalis Šviesiai Atvirkšiai kiaušiniški, 8 cm ilgio. Žiedynai apvals, tanks. Žiedai apie 5,5 cm Latvija ‘Irina’ žali, Viršutins lap puss tamsiai žalios, skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai neplaukuoti apatins – šviesesns. Lapkoiai žvynuoti piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su gelsva dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 106. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, šviesiai žali, neplaukuoti, 7 cm Žiedai apie 6,5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Latvija ‘Jnis’ žali, ilgio ir 3,3 cm ploio. Lapkoiai baltais plaukeliais. Žied vainikliai piltuvlio neplaukuoti neplaukuoti formos, tamsiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su tamsia dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl

9 lentels tsinys 107. Rhododendron Visžalis Šviesiai žali Atvirkšiai kiaušiniški, 7,5 cm ilgio. Žiedynai labai kompaktiški. Žiedkoiai apaug Latvija ‘Krlis’ Viršutins lap puss tamsiai žalios, plaukeliais. Žiedai apie 6 cm skersmens. Žied apatins – šviesesns. Lapkoiai šviesiai vainikliai piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. žali, neplaukuoti Viršutinis vainiklapis su rausvai žalia dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 108. Rhododendron Vasaržalis Jauni Elipsiški, šviesiai žali, plaukuoti, 9,5 cm Žiedai apie 7,5 cm skersmens. Žiedkoiai labai Latvija ‘Laura’ šviesiai žali, ilgio. Abi lap puss ir lapkoiai plaukuoti. Žied vainikliai oranžiniai. Viršutinis plaukuoti plaukuoti vainiklapis su geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 109. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, šviesiai žali, 6,7 cm ilgio, Žiedynai dideli, kompaktiški. Žiedkoiai pkuoti. Latvija ‘Lavanda’ rudi, šviesiai žali, neplaukuoti. Lapkoiai Žiedai apie 5 cm skersmens. Žied vainikliai neplaukuoti šviesiai žali, neplaukuoti piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su oranžine dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 110. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Lancetiški, 6 cm ilgio ir 3 cm ploio, Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Lidija’ rudi, šviesiai žali, blizgantys. Viršutins ir Žied vainikliai tipiško piltuvlio formos, skaisiai plaukuoti apatins lap puss plaukuotos rausvi. Viršutinis vainiklapis su geltonai oranžiška dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 111. Rhododendron Visžalis Šviesiai Pailgi, 7,5 cm ilgio. Viršutins lap puss Žiedynai dideli, kompaktiški. Žiedai apie 6,5 cm Latvija ‘Lita’ žali, tamsiai žalios, apatins – šviesiai žalios. skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai neplaukuoti Lapkoiai šviesiai žali, neplaukuoti piltuvlio formos, rausvi. Viršutinis vainiklapis su gelsvai žalia. Kuokeliai trumpesni už vainikl 112. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 8 cm ilgio ir 2,5 cm ploio, Žiedai apie 7 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Lva’ rudi, šviesiai žali. Abi lap puss ir lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, penkiaskiauiai, neplaukuoti plaukuoti skaisiai rausvi. Viršutinis vainiklapis su tamsia dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 113. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Šviesiai žali, blizgantys, 6,5 cm ilgio. Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Mazais Jefinš’ žali, Viršutins lap puss plaukuotos. Žied vainikliai penkiaskiauiai, piltuvlio formos, neplaukuoti Lakoiai gausiai plaukuoti rausvi. Viršutinis vainiklapis su šviesiai gelsva dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl 114. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 7 cm ilgio ir 2,5 cm ploio, Žiedai apie 7 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Madame Debene’ žali, šviesiai žali, plaukuoti. Lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, gelsvai plaukuoti plaukuoti oranžiniai, penkiaskiauiai. Kuokeliai ilgesni už vainikl 115. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, apaug gelsvais plaukeliais, Žiedai apie 5,5 cm skersmens. Žiedkoiai apaug Suomija ‘Mikkeli’ žali, 10,5 cm ilgio. Viršutins lap puss rudais pkeliais. Žied vainikliai atviro piltuvlio pkuotai tamsiai žalios, apatins – šviesesns. formos, balti. Viršutinis vainiklapis su rausva dme. plaukuoti Lapkoiai apaug baltais plaukeliais Kuokeliai trumpesni už vainikl

9 lentels tsinys 116. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Lancetiški, šviesiai žali, 6,5 cm ilgio. Apvalius žiedynus sudaro iki 10 žied. Žiedai apie 4 Selekcin vieta ‘Narcissiflora’ rudi, Viršutins ir apatins lap puss ir cm skersmens, kvaps. Žiedkoiai gausiai plaukuoti. nežinoma neplaukuoti lapkoiai plaukuoti Žied vainikliai vamzdiško piltuvlio formos, šviesiai geltoni, j centrin dalis tamsesn, blyškiai rausvo atspalvio. Kuokeliai trumpesni už vainikl 117. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, 7,5 cm ilgio ir 2,5 cm ploio, Žiedai apie 7 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Pasacina’ žali, šviesiai žali. Viršutins ir apatins lap Žied vainikliai piltuvlio formos, šviesiai rausvi su neplaukuoti puss ir lapkoiai plaukuoti geltona dme. Vainiklapi kraštai banguoti. Kuokeliai ilgesni už vainikl 118. Rhododendron ‘P. Pusiau Šviesiai rudi Ovals, 5 cm ilgio ir 2,5 cm ploio. Žiedai apie 4 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. JAV J. Mezitt’ visžalis Ruden ir žiem raudonai rudi. Lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, violetiškai rausvi, neplaukuoti rausvi. Kuokeliai trumpesni už vainikl 119. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Atvirkšiai lancetiški, 6 cm ilgio ir 2 cm Žiedai iki 6 cm skersmens. Generatyviniai pumpurai Latvija ‘Polrzvaigzne’ žali, ploio. Viršutins lap puss šviesiai rausvi. Žiedkoiai plaukuoti. Žied vainikliai plaukuoti žalios, apatins – pilkšvos. Lapalakšiai ir piltuvlio formos, balti. Viršutinis vainiklapis su lapkoiai plaukuoti ryškia geltona dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 120. Rhododendron Pusiau Šviesiai Elipsiški, blizgantys, 5 cm ilgio ir 2,2 cm Žiedai iki 2,5 cm skersmens. Žied vainikliai Selekcin vieta ‘Praecox’ visžalis rudi, ploio. Viršutins lap puss negausiai piltuvlio formos, rausvai violetiniai. Kuokeliai nežinoma neplaukuoti plaukuotos. Lapkoiai žvynuoti trumpesni už vainikl 121. Rhododendron Visžalis Šviesiai Pailgai elipsiški, blizgantys, neplaukuoti, Žiedai apie 8 cm skersmens. Žiedkoiai gausiai Vokietija ‘Rasputin’ žali, 10,5 cm ilgio ir 4 cm ploio. Viršutins plaukuoti. Žied vainikliai penkiaskiauiai, neplaukuoti lap puss tamsiai žalios, apatins – piltuvlio formos, šviesiai violetiniai. Viršutinis šviesiai žalios. Lapkoiai neplaukuoti vainiklapis su tamsia dme. Vainiklapi pakrašiai banguoti. Kuokeliai trumpesni už vainikl 122. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Lancetiški, 6 cm ilgio ir 2 cm ploio, Žiedai apie 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Rgas rudi, šviesiai žali. Abi lap puss ir lapkoiai Žied vainikliai piltuvlio formos, penkiaskiauiai, Rhododendrs’ neplaukuoti gausiai plaukuoti rausvi. Viršutinis vainiklapis su gelsva dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl 123. Rhododendron Visžalis Šviesiai Elipsiški, išgaubti, 9,8 cm ilgio. Apvals žiedynai sudaryti iš 10 žied. Žiedai apie 5 Vokietija ‘Schneekrone’ žali, Viršutins lap puss tamsiai žalios, cm skersmens. Žiedkoiai pkuoti. Žied vainikliai neplaukuoti apatins – šviesesns. Lapkoiai piltuvlio formos, blyškiai rausvi. Viršutinis neplaukuoti vainiklapis su raudonais taškeliais. Kuokeliai trumpesni už vainikl 124. Rhododendron Visžalis Jauni Pailgi, blizgantys, neplaukuoti, 9 cm ilgio Žiedai apie 6 cm skersmens. Žiedkoiai apaug JAV ‘Scintillation’ šviesiai ir 4 cm ploio. Viršutins lap puss rudais pkeliais. Žied vainikliai piltuvlio formos, rausvi, tamsiai žalios, apatins šviesiai žalios. šviesiai violetiniai. Viršutinis vainiklapis su žalsvai Lapkoiai neplaukuoti oranžine dme. Kuokeliai trumpesni už vainikl

9 lentels tsinys 125. Rhododendron Vasaržalis Šviesiai Elipsiški, šviesiai žali, 5,5 cm ilgio. Žiedai apie 7,5 cm skersmens. Žiedkoiai gausiai Latvija ‘Skaidrte’ rudi, Viršutins ir apatins lap puss ir plaukuoti. Žied vainikliai atviro piltuvlio formos, plaukuoti lapkoiai plaukuoti. raudonai oranžiniai. Viršutinis vainiklapis su oranžiškai gelsva dmele. Kuokeliai ilgesni už vainikl 126. Rhododendron Visžalis Rausvai Elipsiški, lygs, neplaukuoti, 6,8 cm ilgio Žiedai apie 4,5 cm skersmens. Žiedkoiai plaukuoti. Latvija ‘Sprdtis’ rudi ir 3 cm ploio. Viršutins lap puss Žied vainikliai piltuvlio formos, šviesiai tamsiai žalios, apatins šviesesns. violetiniai. Viršutinis vainiklapis su didele alyviškai Lapkoiai lygs, rudi žalia dme. Kuokeliai ilgesni už vainikl

Taigi, ŠU Botanikos sodo tirt rododendr sudties analiz parod, kad iš 126-ioms ršims, žemesnio už rš rango ar veislms priklausani rododendr pagal žaliavimo tip 76 yra visžaliai, 11 pusiau visžaliai ir 38 vasaržaliai (9 lent.). Apie 42 % ŠU Botanikos sodo rododendr (R. aureum, Rhododendron ‘Lavanda’ ir kt.) gliai yra lygs, neplaukuoti. 37 % rododendr (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Hotspur Red’ ir kt.) bdingi plaukuoti gliai. Likusi rododendr gliai yra pkuoti ar žvynuoti (R. ferrugineum, R. smirnowii ‘Hellikki’ ir kt.). Daugumos (apie 93 %) rododendr (R. japonicum, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) jauni gliai bna žali ar rudi. Nedidels dalies (apie 5 %) rododendr (R. racemosum, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ ir kt.) gliai bna rausvi, rausvai žali ar rausvai rudi. Tik dviej takson (R. canadense ir R. canadense var. album) rododendr gliai bna melsvai rudi. Pagal lap form rododendrai ŠU Botanikos sode labai vairuoja. Daugumai (apie 42 %) rododendr (R. ferrugineum, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’ ir kt.) bdingi elipsiški, pailgai ar apskritai elipsiški lapai. Apie 13 % rododendr (R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ ir kt.) yra lancetiškais lapais. Po 11 % rododendr bdingi atvirkšiai kiaušiniški (R. albrechtii ir kt.) ar ovals (R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) lapai. Likusi dal kolekcijos sudaro rododendrai, kuriems bdingi elipsiški ar atvirkšiai kiaušiniški (R. catawbiense ir kt.), elipsiški ar ovals (R. dauricum), elipsiški ar pailgi (R. canadense var. album ir kt.), elipsiški ar lancetiški (R. smirnowii ir kt.) ir pailgi (R. catawbiense ‘Calsap’ ir kt.) lapai. Rododendr lapai labai vairuoja pagal savo matmenis, didžiausi lapai yra apie 12,5 cm ilgio. Rododendr lap viršns bukos arba smailios. Lapai gali bti tamsiai ar šviesiai žali, pilkai žali, apaug plaukeliais arba lygs, neplaukuoti. ŠU Botanikos sodo rododendr žied skersmuo vairuoja nuo 1,3 cm (R. impeditum ‘Bili Nowinka’) iki 9,5 cm (R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’). Daugiau kaip puss (apie 55 %) tirt rododendr (Rhododendron ‘Gold Crone’, Rhododendron ‘Lidija’ ir kt.) žiedai, j skersmuo vairuoja nuo

3,5 iki 6 cm. Labai smulks žiedai (iki 3 cm skersmens) bdingi 21 % rododendr (R. aureum, R. hirsutum ir kt.), o labai stambs (6,5–8 cm skersmens) – 24 % tirt rododendr (Rhododendron ‘Rasputin’, Rhododendron ‘Skaidrte’ ir kt.). Tirtoje kolekcijoje vyrauja rododendrai (apie 57 %), kuri žied vainikliai yra šviesiai violetins ir rausvos spalvos (R. impeditum, Rhododendron ‘Kermesina Rosea’ ir kt.). Apie 13 % kolekcijos rododendr (R. caucasicum, Rhododendron ‘Mikkeli’ ir kt.) bdinga balta žied vainikli spalva. Dar apie 10 % rododendr žied vainikliai yra gelsvos ar geltonos spalvos (R. aureum, R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ ir kt.). Kit rododendr žied vainikli spalva bna raudona (R. forrestii ‘Baden Baden’ ir kt.), oranžin (R. calendulaceum var. croceum), rausvai ar raudonai oranžin (Rhododendron ‘Skaidrte’ ir kt.), rausvai balta (R. schlippenbachii) ar gelsvai rausva (R. luteum ‘Canon’s Double’ ir kt.). ŠU Botanikos sode vyrauja rododendrai (apie 76 %), kuriems bdingos plataus, atviro ar vamzdiško piltuvlio žied vainikli formos (R. austrinum, Rhododendron ‘Corinna’ ir kt.). Apie 23 % rododendr bdingi piltuviško ar atviro varpelio formos žied vainikliai (R. minus var. album, R. wardii ‘Goldbukett’ ir kt.). Vainiklapi pakrašiai tiess arba banguoti. Kolekcijoje vieninteliam R. forrestii ‘Bengal’ bdingas trimito formos žiedo vainiklis. ŠU Botanikos sode auginami trij stambi geografini region rododendrai. Daugiausia (9 lent.) tirt rši ir žemesnio už rš rango rododendr savaime auga vairiose Azijos vietose. Kiti rododendrai savaime auga Europos bei Šiaurs Amerikos kalnuose. Dauguma kolekcijos rododendr veisli yra išvesta Latvijoje, kiti Suomijoje, Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje ar JAV. Nemažos dalies rododendr veisli selekcins vietos nra žinomos.

APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS Gamtoje augantys rododendrai morfologiškai yra labai vairuojantys augalai. Pavyzdžiui, R. augustinii vainiklis gali bti žydras, rausvas ar baltas su žalsvai ruda dme (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). Kitas tokio

pobdžio pavyzdys yra R. impeditum, kurio lapai gali bti apskritai elipsiški, ovals ar pailgi (ARGENT et al., 1998; CULLEN, 2005). Daugeliu atvej rododendr morfologinio vairavimo konkreios priežastys nra žinomos. Tuo tarpu introdukuot augal, tarp j ir rododendr, sezonins raidos pobdis itin priklauso nuo klimato slyg pasikeitimo j auginimo vietose. Perklus augalus nauj jiems aplink, paprastai pasikeiia j biologins raidos ciklas. Tai kartais gali netgi lemti nauj morfologini požymi atsiradim ar jau esam pakitimus (SNARSKIS, GALINIS, 1974; BOTJANOVSKIJ, 1981; ZAJCEV, 1983). Todl labai svarbu fiksuoti morfologini požymi rodiklius ir j pokyius rododendr auginimo vietose. Remiantis šia informacija ir naudojantis sukaupta tyrim medžiaga ir buvo sudarytos ŠU Botanikos sode tirt, skirtingiems taksonams ir veislms priklausani rododendr apibdinimo lentels, kuri paskirtis – išryškinti introdukuot rododendr diagnostinius, vis pirma, morfologinius požymius. Išsamesni introdukuotiems rododendrams pažinti skirt lenteli ar rakt Lietuvoje labai trksta. Iki šiol vieninteliame išleistame vadove Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krmams pažinti (SNARSKIS, GALINIS, 1974) pateiktos tik septyni rododendr rši, iš kuri dvi šiuo metu sujungtos vien, apibdinimo lentels. Tyrim metu ŠU Botanikos sodo rododendrams sudarytos apibdinimo lentels leido išryškinti pagrindinius introdukuot rododendr diagnostinius požymius, leidžianius atskirti vienus rododendr taksonus nuo kit. Tokie požymiai yra krm ir krmokšni žaliavimo tipas, lap forma, ilgis, spalva, ašini struktr plaukuotumo/pkuotumo ar žvynuotumo ypatybs, žied skersmuo, žied vainikli forma, spalva ir kuokeli skaiius.

3.2. RODODENDR KOLEKCIJ SUDARANI AUGAL BKLS VERTINIMAS Kaip jau minta 2.3.2 skirsnyje, ŠU Botanikos sode nuo 2003-i met atliekami kasmetiniai rododendr kolekcij sudarani augal bkls vairiapusiški tyrimai, kuri metu vizualiai vertinama (a) bendroji rododendr bkl, (b) rododendr pakantumas žemai ir neigiamai temperatrai, (c)

rododendr žydjimo intensyvumas ir (d) rododendr auginimo želdynuose perspektyvumas.

3.2.1. RODODENDR BENDROJI BKL

2003–2006 metais buvo vertinta 95-iems taksonams ir veislms priklausani rododendr bendroji bkl. To laikotarpio tyrim duomenimis

(MALCIT, NAUJALIS, 2005; MALCIT, 2007), 72-i takson (R. hirsutum ir kt.) ir veisli (R. smirnowii ‘Hellikki’ ir kt.) rododendr bendroji bkl buvo labai gera (1 balas). Tuo tarpu gera ar vidutin bendroji bkl (1–2 balai) buvo bdinga 12-os takson (R. maximum ir kt.) ir veisli (R. wardii ‘Lachsgold’ ir kt.) rododendrams. Vidutin (2 balai) bkl buvo bdinga 4-i (R. williamsianum, R. catawbiense ‘Nova Zembla’ ir kt.), o vidutin–bloga (2–3 balai) septyni takson (R. aureum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Ginta’ ir kt.) rododendrams. Pagrindins rododendr vidutins ar vidutins–blogos bendrosios bkls priežastys daugiausia yra nulemtos ne visai palanki j tarpsmui aplinkos slyg, vis pirma, nepalankaus šviesos ir šiluminio režimo. Nepakankamo rododendrams apšviestumo slygos susidaro kai kuriose rododendrariumo vietose dl pernelyg arti rododendr augani lian ir obel. Btent dl šios priežasties gali bti suprastjusi smulkesnius lapus turini rododendr (R. aureum ir R. calostrotum ssp. keleticum), kuri poreikis šviesai yra gantinai aukštas (LARKHER, 1978), bendroji bkl. Natraliose augavietse smulkialapiai žemagiai rododendrai auga atvirose vietose subalpinse ir alpinse kaln zonose šiaurins arba vakarins ekspozicijos šlaituose, kur itin aktyvi sauls spinduliuot (KONDRATOVI, 1981). Aukšto apšviestumo rododendrams slygos susidaro atvirose, saultose rododendrariumo vietose. Tokiomis slygomis tarpstani rododendr (Rhododendron ‘Dace’, Rhododendron ‘Ginta’ ir kt.) pavasarin vegetacija prasideda pernelyg anksti, dl to j lapus ir glius „apdegina” tiesioginiai sauls spinduliai. Dl to ant rododendr lap atsiranda vairaus dydžio rud dmi, o krm ir krmokšni

100

gliai paruduoja. Tokie augalai vliau silpniau žydi ir yra lengviau pažeidžiami vairi patogen. Taigi, mikroklimato slygos neabejotinai turi itin didel reikšm rododendr, tarpstani rododendrariume, bendrajai bklei. Yra

žinoma (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989), kad taip pat svarbus rododendr bendrosios bkls veiksnys gali bti dirvožemio chemin sudtis. Šarminiame dirvožemyje dauguma rododendr auga kur kas liau nei prasta, nežydi, tampa mažiau atspars ligoms ir kenkjams (KONDRATOVI, 1981;

GREER, 2008). Kaip teigia H. ELLENBERG (1974), Vidurio Europoje augani rododendr ekologiniai poreikiai labai varijuoja. Pavyzdžiui, R. ferrugineum ir R. x intermedium yra prieraišs stipriai rgštiems dirvožemiams, tuo tarpu R. hirsutum tarpsta nuo vidutiniškai rgši iki neutrali dirvožemi augavietse. Kadangi chlorozs požymi ant kolekcij sudarani rododendr lap nepasitaik, tad substrato chemin sudtis nebuvo svarbus rododendr bendrosios bkls veiksnys. 2007–2009 metais jau buvo vertinta 126-iems taksonams ar veislms priklausani rododendr bendroji bkl. Per vis vertinimo laikotarp 83 takson (R. catawbiense ir kt.) ir veisli (R. yakushimanum ‘Polaris’ ir kt.) rododendr bendroji bkl buvo labai gera (1 balas). Tai reiškia, kad ši rododendr buvo gerai išsivyst gliai, pumpurai ir lapai, taip pat augalai produkavo gausias generatyvines struktras (6 pav., 1 priedo 4 lent.). Savo ruožtu, 32 takson (R. racemosum ir kt.) ir veisli (R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) rododendr bendroji bkl buvo tik gera ar vidutin (1–2 balai). Ši rododendr bendroji bkl vertinta bal intervalu, nes kol kas nepakanka patikim duomen j bendrajai bklei tiksliau ir objektyviau vertinti. Pagrindins rododendr tik geros ar vidutins bendrosios bkls priežastys yra a) po žiemos atsiradusios rododendr lap pažaidos, kurios vegetacijos laikotarpiu paprastai pamažu išnyksta; b) nepakankamai intensyvus (vidutiniškas ar silpnas) rododendr žydjimas (R. albrechtii, Rhododendron ‘Mikkeli’ ir kt.), nors po žiemos akivaizdžios generatyvini struktr pažaidos nepasireiškia; c) rododendr (Rhododendron ‘Praecox’) generatyvini struktr pažaidos, atsiradusios po vlyvj pavasarini šaln.

101

7% 2%

labai gera bkl gera-vidutin bkl 25% vidutin bkl vidutin-bloga bkl

66%

6 pav. Rododendr procentinis pasiskirstymas pagal bendrj bkl per laikotarp nuo 2007 iki 2009 met

Tik devyni iš 126-iems taksonams bei veislms priklausani tirtj rododendr bendroji bkl buvo vidutin (2 balai). Rododendr bendrosios bkls vidutiniškumas pasireišk (1) nedideliu metiniu gli prieaugiu (R. orbiculare), (2) negausiu sulapojimu (R. dichroanthum ‘Karibia’) ir (3) nepakankamai gausiomis generatyvinmis struktromis (R. degronianum var. heptamerum, R. vernicosum). Pagrindins rododendr vidutins bendrosios bkls priežastys yra nulemtos (a) kasmetini vegetatyvini bei generatyvini struktr pažaid ir (b) jauno augal kalendorinio amžiaus, slygojanio nepakankam pakantum žemai ir neigiamai temperatrai bei silpnesn žydjim, lyginant su kitais generatyvin brand pasiekusiais rododendrais. Kolekcij sudarani kai kuri takson (R. searsiae, R. vernicosum ir kt.) rododendrai yra 5–7 met amžiaus augalai. Daugumos kolekcijos rododendr kalendorinis amžius nra žinomas, j nustatyti bt gantinai sudtinga. Per tyrim laikotarp dviej rododendr (R. aureum ir R. smirnowii ‘Hellikki’) bendroji bkl buvo tik vidutin ar bloga (2–3 balai). Ši augal žemo gajumo lygmens požymiai yra (1) labai mažas gli metinis prieaugis, (2) akivaizdžios lig ir kenkj sukeltos pažaidos, (3) mechanins pažaidos ir (4) generatyvini struktr visiškas nesusidarymas kai kuriais metais arba labai mažas j skaiius. R. aureum bendroji bkl jau ankstesni tyrim metu dl žemo apšviestumo lygio augimo vietoje buvo tik vidutin ar bloga. 2008 metais R. smirnowii ‘Hellikki’ buvo su akivaizdžiomis Phytophthora sp. ligos

102

suklj pažaidomis. Ligos simptomai pasireišk ant parudavusi ir išsausjusi gli bei susisukusi vamzdel lap, kurie pernelyg anksti praddavo kristi. Lyginamoji keliamei rododendr bendrosios bkls tyrim rezultat analiz parod, kad daugiausia labai geros bendrosios bkls rododendr, priklausani 97-iems taksonams ir veislms, kolekcijoje buvo 2009 metais (1 priedo 3 lent.). Tuo tarpu daugiausia vidutins ar blogos bkls rododendr, priklausani keturiems taksonams ir veislms, kolekcijoje buvo 2008 metais (1 priedo 2 lent.).

3.2.2. RODODENDR PAKANTA ŽEMAI IR NEIGIAMAI TEMPERATRAI

2003–2006 met tyrim laikotarpiu iš 59-iems taksonams ir veislms priklausani visžali rododendr (R. yungningense, R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ ir kt.) 37 % po žiem neturjo joki vizuali pažaid (1 balas). Savo ruožtu, apie 63 % rododendr takson (R. williamsianum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Emls’ ir kt.) buvo charakteringos vairaus pobdžio lap, pirmj met gli ar generatyvini struktr pažaidos (MALCIT et al., 2008). Tuo pat metu buvo vertinama ir 36-iems taksonams ir veislms priklausani vasaržali rododendr pakanta žemai ir neigiamai temperatrai. Nustatyta, kad per ketveri met laikotarp didesn dalis (62 %) rododendr (R. calendulaceum var. croceum, Rhododendron ‘Ilze’ ir kt.) buvo ypa pakants žiemos šaliams (1 balas). Iš kitos puss, 30 % vasaržali rododendr (R. schlippenbachii, Rhododendron ‘Indra’ ir kt.) buvo iš dalies pažeistos generatyvins struktros (1–2 balai). Apie 3 % toki rododendr (Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ ir kt.) buvo bdingos generatyvini ir vegetatyvini struktr bei pirmj met gli pažaidos. Per tiriamj laikotarp dviej veisli (R. luteum ‘Klondyke’ ir Rhododendron ‘Toucan’) rododendrai po žiemos žuvo. Keliameiai tyrimai parod, kad vasaržaliai rododendrai dažniau nukenia ne nuo žiemos šali, o nuo vlyvj pavasarini šaln. Pavyzdžiui, 2004 metais dl gegužs pirmoje pusje (7 pav.)

103

buvusi šaln, kai dirvožemio paviršiuje temperatra nukrito maždaug nuo – 2,5 iki –6 °C, visiškai nušalo kai kuri vasaržali rododendr (Rhododendron

‘Inga’, Rhododendron ‘Indra’ ir kt.) generatyviniai pumpurai (MALCIT,

NAUJALIS, 2005). Btent todl tais kalendoriniais metais tokie rododendrai visiškai nežydjo. Taiau netgi santykinai smarkiai nuo pavasarini šaln nukentj rododendrai nežuvo ir to paties vegetacijos sezono metu pamažu j gyvybingumas pasiek normal lyg.

0 12345678910111213141516171819202122232425262728293031 -1

-2 C 2003 m. -3 2004 m.

-4 2005 m. Temperatra, ° -5

-6

-7 Gegužs mnesio dienos

7 pav. Neigiam dirvožemio paviršiaus (2 cm aukštyje) temperatr pasiskirstymas geguž Šiauli rajone 2003–2005 metais

2007–2009 metais vasaržali (37-iems taksonams ir veislms priklausantys rododendrai) ir visžali (89-iems taksonams ir veislms priklausantys rododendrai) rododendr pakanta žemai ir neigiamai temperatrai vertinta atskirai (1 priedo 4 lent.), naudojant patobulintas skirtingas skales. Per trej met tyrim laikotarp 64-i (72 %) takson (R. caucasicum ir kt.) ir veisli (R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’ ir kt.) visžaliai rododendrai apskritai nenukentjo dl galimai nepalankaus šiems augalams temperatrinio režimo. Per t pat laikotarp 21-o (24 %) taksono (R. ferrugineum ir kt.) ir veisls (R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir kt.) rododendrams pasireišk lap ir generatyvini struktr pažaidos. Generatyvini struktr pažaidos po vlyvj pavasarini šaln buvo bdingos keturi (4 %) rši (R. dauricum ir R. mucronulatum) ir veisli (R. forrestii var. repens ‘Elviira’ ir Rhododendron ‘Praecox’) rododendrams. Tai paaiškinti

104

galima tuo, kad kai kuriais metais btent rododendr žydjimo metu – geguž, dirvožemio paviršiuje temperatra nukrisdavo iki –6,6 °C (8 pav.). Dl potencialiai nepalankaus temperatrinio režimo visžaliai rododendrai labiausiai nukentjo 2006–2007 met žiem (1 priedo 1 lent.). Todl 2007 met pavasar 37-iems iš tirt 89-i rododendr taksonams (R. racemosum ir kt.) ir veislms (R. wardii ‘Goldbukett’ ir kt.) priklausantiems rododendrams pasireišk vairaus pobdžio pažaidos, kurios vertintos 2, 4, 5, 6, 8, 9 balais (4 lent.). Taiau po 2008 ir 2009 met žiem šiems rododendrams išorins pažaidos jau praktiškai nebuvo charakteringos (1 priedo 2 ir 3 lent.).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -1

-2 C

-3 2007 m -4 2008 m 2009 m Temperatra º Temperatra -5

-6

-7 Gegužs mnesio dienos

8 pav. Neigiam dirvožemio paviršiaus (2 cm aukštyje) temperatr pasiskirstymas geguž Šiauli rajone 2007–2009 metais

Štai, pavyzdžiui, po 2007 met žiemos R. racemosum buvo masiškai pažeisti lapai, taip pat mechaninio pobdžio pažaid atsirado ant maždaug 70 % šio rododendro pirmj met gli. Taiau vliau R. racemosum gli pažaidos visiškai išnyko, nors lap pakenkimai pasireikšdavo kiekvienais metais. Po t pai met žiemos lap, pirmj met gli, ankstesni met ašini bei generatyvini struktr pažaidos buvo charakteringos ir R. wardii ‘Goldbukett’. 2008 metais šios veisls rododendro su daliniais pakenkimais jau buvo tik generatyvins struktros. 2009 metais R. wardii ‘Goldbukett’ ne tik vegetatyvins, bet ir generatyvins struktros apskritai buvo be vizuali pažaid. Todl galima teigti, kad visi vairiems taksonams ir veislms priklausantys 37 vasaržaliai kolekcijos rododendrai praktiškai yra visiškai

105

pakants žemai ir neigiamai temperatrai (1 balas), nes dl galimai nepalankaus temperatrinio režimo atsirandanios vairaus pobdžio pažaidos pasireišk tik tarp pavieni rododendr ir tik kai kuriais metais. 2007 metais po žiemos šali ne tik generatyvini struktr, bet ir pirmj met gli pažaidos ypa buvo bdingos Rhododendron ‘Alina’ (2–3 balai). Generatyvini struktr pažaidos tais pat metais buvo charakteringos ir R. luteum ‘Canon’s Double’ (2 balai). Taiau 2008 metais šios veisls rododendrai jau buvo be vizuali pažaid. 2008 metais R. gandavense ‘Unigue’ ir R. luteum ‘Gibraltar’ veisli rododendrai buvo su pirmj met gli pažaidomis (3 balai), taiau t pai met vasar ši veisli rododendr gajumas pasiek normal lyg ir vlesni tyrim metu naujos pažaidos neišryškjo. Na, o 2009 metais vasaržaliai rododendrai nuo žemos ir neigiamos temperatros vizualiai apskritai nenukentjo.

3.2.3. RODODENDR ŽYDJIMO INTENSYVUMAS

Labai svarbus rododendr dekoratyvumo rodiklis yra j žydjimo intensyvumas. Tirt rododendr žydjimo intensyvum apibdinantys rodikliai per vis tyrim laikotarp buvo nepastovs ir kasmet kintantys. Galima teigti, kad kolekcij sudarani rododendr žydjimo intensyvumas daugiausia priklauso nuo abiotini – žiemojimo slygos, teigiam paros oro temperatros pradžios laikas, dirvožemio ir oro santykin drgm, ir biotini veiksni – paties augalo amžius bei konkretus augalo sezonins raidos pobdis. 2003–2006 metais žydjimo intensyvumo tyrimai buvo atlikti 95-iems rododendr taksonams ir veislms. Gauti rezultatai parod, kad apie 60 % rododendr žydjimo intensyvumas buvo labai gausus (4 balai). Tokie rododendrai turjo itin gausias generatyvines struktras, nes paprastai išsiskleisdavo beveik visi j susiformav žiedai. Ypa intensyviai kasmet žydjo R. brachycarpum, R. canadense ir R. impeditum. Savo ruožtu, apie 8 % takson (R. mucronulatum ir kt.) ir veisli (R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ ir kt.) rododendr žydjimas buvo gausus (3 balai). Vidutiniškas

106

žydjimo intensyvumas (2 balai) buvo charakteringas 21 % tirt takson (R. molle ssp. japonicum ir kt.) ir veisli (R. catawbiense ‘Nova Zembla’ ir kt.) rododendr. Vidutiniškai gausus (2–3 balai) žydjimo intensyvumas buvo bdingas dar 7 % takson (R. calostrotum ssp. keleticum ir kt.) ir veisli (R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’ ir kt.) rododendrams. Savo ruožtu, maždaug 3 % veisli (R. catawbiense ‘Humboldt’ ir kt.) rododendr žydjimo intensyvumas buvo silpnas (1 balas). Toki rododendr išsiskleisdavo tik pavieniai žiedai. Silpno ar nestabilaus rododendr žydjimo priežastys daugiausia yra nulemtos jauno augal kalendorinio amžiaus ir generatyvini struktr pažaid vlyvj pavasarini šaln metu (MALCIT,

NAUJALIS, 2005). Kaip jau buvo minta, kai kuri kolekcij sudarani rši (R. searsiae, R. vernicosum ir kt.) rododendrai yra 5–7 met amžiaus augalai, nors daugelio likusi kolekcijos rododendr tikslus kalendorinis amžius nra

žinomas. Rododendr tyrjai (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989; 2001) nurodo, kad dauguma introdukuot visžali rododendr generatyvin brandos amži pasiekia bdami 6–8 met, o vasaržaliai – trej met amžiaus. 2007–2009 metais buvo vertintas 126-iems taksonams ir veislms priklausani rododendr žydjimo intensyvumas. 2007 metais itin gausiai žydjo 41-am (R. japonicum, Rhododendron ‘Hotspur Red’ ir kt.), o gausiai 39-iems taksonams (R. maximum ir kt.) ir veislms (Rhododendron ‘Inga’ ir kt.) priklausantys rododendrai. Vidutiniškai žydjo 29-i (R. × obtusum, Rhododendron ‘Anita’ ir kt.), o silpnai 10-ies takson (R. degronianum var. heptamerum ir kt.) ir veisli rododendrai (R. forrestii ‘Bengal’ ir kt.). Beveik visi silpnai žydj rododendrai buvo jauno (5–7 met) kalendorinio amžiaus, btent todl jiems buvo bdingi tik pavieniai žiedai. 2007 metais apskritai nežydjo 7-i takson (R. aureum ir kt.) ir veisli (R. yakushimanum ‘Flava’ kt.) rododendrai. Jau ir ankstesniais tyrim metais ši rododendr generatyvins struktros visiškai nesusidarydavo arba dl žemos ar neigiamos temperatros pasireikšdavo j pažaidos. 2008 metais itin gausiai žydjo 55-iems taksonams (R. racemosum ir kt.) ir veislms (Rhododendron ‘Irina’ ir kt.) priklausantys rododendrai, o

107

gausiai 37-i takson (R. caucasicum ir kt.) ir veisli (R. obtusum ‘Maruschka’ ir kt.) rododendrai. Vidutinio žydjimo intensyvumas buvo bdingas 19-ai (R. ferrugineum, Rhododendron ‘Mikkeli’ ir kt.), o silpnas 9-iems taksonams (R. orbiculare ir kt.) ir veislms (Rhododendron ‘Corinna’ ir kt.) priklausantiems rododendrams. Visiškai 2008-aisiais metais nežydjo 6-i takson (R. schlippenbachii ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Gold Crone’ ir kt.) rododendrai. Silpno rododendr žydjimo priežastys vlgi buvo nulemtos jauno rododendr kalendorinio amžiaus bei j generatyvini struktr pažeidim, atsiradusi dl žemos ar neigiamos temperatros poveikio. 2009 metais itin gausiai žydjo 54-iems taksonams (R. micranthum ir kt.) ir veislms (R. smirnowii ‘Dace’ ir kt.), o gausiai 43 taksonams (R. × obtusum ir kt.) ir veislms (Rhododendron ‘Gertruda’ ir kt.) priklausantys rododendrai. Tais paiais metais 13-os takson (R. maximum ir kt.) ir veisli (R. yakushimanum ‘Kullervo’ ir kt.) rododendrams buvo bdingas vidutinis žydjimas. Savo ruožtu, silpnai žydjo 8-iems taksonams (R. aureum var. aureum ir kt.) ir veislms (R. dichroanthum ‘Karibia’ ir kt.) priklausantys rododendrai. Tiek pat rododendr 2009-aisiais metais visiškai nežydjo (R. calendulaceum var. croceum, Rhododendron ‘Mikkeli’ ir kt.). Taigi, per 2007–2009 met laikotarp itin gausiai (4 balai) žydjo 46-i (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Lita’ ir kt.), gausiai (3 balai) 38-i takson (R. yakushimanum ssp. makinoi ir kt.) ir veisli (R. wardii ‘Lachsgold’ ir kt.) rododendrai. Vidutinis žydjimas (2 balai) buvo bdingas 10-ties (R. maximum, Rhododendron ‘Germania’ ir kt.), o silpnas (1 balas) 7-i takson (R. fortunei ir kt.) ir veisli (R. forrestii ‘Bengal’ ir kt.) rododendrams. Per trej met laikotarp visiškai nežydjo tik R. aureum. Šis rododendras dar 2003–2006 metais buvo vidutins ar blogos bkls, matyt, dl žemo apšviestumo lygio rododendrariume. Šiam ir kitiems silpnai žydintiems rododendrams buvo bdingas menkas metinis j gli prieaugis, išretjusi lapija, akivaizdžios ašini struktr mechanins pažaidos ir generatyvini struktr silpnas formavimasis. 9-i rododendr (R. micranthum, R. racemosum ir kt.) žydjimas intensyvumas svyravo nuo vidutinio iki itin

108

gausaus (2–4 balai) (1 priedo 4 lent.). Toki rododendr žydjimo intensyvumas vertintas bal intervalu, nes, pavyzdžiui, 2007 metais dauguma j žydjo vidutiniškai, bet 2008 ir 2009 metais ši rododendr žydjimas jau buvo itin gausus. 2007–2009 metais R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’ ir Rhododendron ‘Praecox’ žydjimo intensyvumas irgi vertintas bal intervalu, kadangi 2007 metais R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’ žydjimas buvo itin gausus, taiau 2008 metais – silpnas. Šio rododendro 2008 met vegetacijos sezono metu išsiskleid tik pavieniai žiedai, nors po žiemos jokios generatyvini struktr vizualios pažaidos šiam rododendrui nebuvo bdingos. Gali bti, kad žydjimo trk slygojo netinkamas žydjimo indukcijos laikas. Tuo tarpu 2009 metais R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’ vl žydjo itin gausiai. Rhododendron ‘Praecox’ 2007 metais žydjimas buvo silpnas, taiau vliau šios veisls rododendro žydjimo intensyvumas didjo nuo vidutinio iki gausaus. Matyt, patikimesnius duomenis apie toki rododendr žydjimo intensyvum galima nustatyti tik turint dešimties ar net penkiolikos speciali tyrim met duomenis. Per vis tyrim laikotarp kai kuriais metais nežydjo 13-os (9 pav.) takson (R. williamsianum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Gold Crone’ ir kt.) rododendrai (1 priedo 1, 2, 3 lent.). Taiau kartkartmis toki augal žydjimas buvo itin gausus (4 balai), gausus (3 balai), vidutinis (2 balai) arba silpnas (1 balas). Btent todl ši rododendr žydjimo intensyvumas buvo vertintas bal intervalu (1 priedo 4 lent.). Bendrasis kai kuriais metais nežydjusi rododendr pasiskirstymas pagal tyrimo metus buvo toks: 2007 metais nežydjo 6-i (R. schlipenbachii, R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir kt.), 2008 metais 5-i (R. williamsianum, R. smirnowii ‘Hellikki’ ir kt.), o 2009 metais 8-i takson (R. calendulaceum var. croceum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Mikkeli’ir kt.) rododendrai. Pagrindin toki takson ir veisli rododendr nežydjimo priežastis buvo j generatyvini struktr pažaidos. Dl nepalanki meteorologini slyg augalai paprastai nežydi vienus metus (NAUJALIS, 1992).

109

4 s

2007 2 2008 2009

1 Žydjimo intensyvumas, bala

ii m m m m ap’ e’ a’ u kett’ ettia’ osu als ron u r Flav nbach aureu ‘ e nic . ‘C ‘Hellikki‘ ld C ‘Karibia’ ‘Mikkeli’ . croce o ‘Blu Goldb chlip ver illiamsianu var ‘G ‘ s R. w m R. R. . aureu R

R. calendulaceum var Rododendr taksonai ir veisls

9 pav. Kai kuriais tyrim metais generatyvini struktr neprodukavusi rododendr žydjimo intensyvumas

Tyrim metu kai kuriems rododendrams buvo bdingas pakartotinio

žydjimo reiškinys to paties vegetacijos sezono metu. M. S. ALEKSANDROVA (1989) teigia, kad antr kart per t pat vegetacijos sezon žydintiems rododendrams bdingi dviej tip – trumpo ramybs laikotarpio ir ilgo ramybs laikotarpio – generatyviniai pumpurai. Pirmojo tipo generatyvini pumpur ramybs laikotarpis yra tik keli vasaros mnesiai ir todl tokie augalai beveik kasmet pražysta pakartotinai ruden. Apskritai, antrinis žydjimas yra nesavalaikis, arba netipiškas, pakartotinis augal žied išsiskleidimas per t pat vegetacijos sezon (MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Paprastai tarp augal antrin žydjim dažniausiai sukelia neprasti nuokrypiai nuo tipišk konkrei met laikotarpio aplinkos slyg bei sausr, šaln ar apskritai žemos temperatros sukeltos vienokios ar kitokios augal pažaidos. Vidutinio klimato juostoje iš pakartotinai to paties vegetacijos sezono metu atsirandani žied paprastai vaisiai nesusiformuoja (GOLOVKIN, ANDREYEV, 1963). Nors kartais, esant ypa palankioms slygoms, ir iš toki žied vaisiai gali susidaryti (BANDZAITIEN ir kt., 2007; MALCIT et al., 2008). Pakartotinai kartais žydi ne tik daugiameiai, bet ir dvimeiai, netgi

110

vienameiai augalai, kai žiedai ruden atsiranda iš mieganij pumpur. Štai, pavyzdžiui, tai paiai kaip ir rododendrai Ericaceae šeimai priklausanios brukns (Vaccinium vitis-idaea L.) genties augalams vegetacijos periodo metu taip pat bdingas pakartotinis žydjimas (BANDZAITIEN ir kt., 2007;

MALCIT et al., 2008). Tiek pirminio, tiek ir antrinio žydjimo metu brukns žydi beveik tokiu pat intensyvumu. 2003–2006 met tyrim duomenimis kasmet ŠU Botanikos sode pakartotinai žydjo R. camtschaticum, R. dauricum, R. hirsutum, R. impeditum ir R. caucasicum ‘Cunningham’s White’. Beveik visada ši rododendr pirminis žydjimas buvo kelis kartus intensyvesnis už pakartotin. Paprastai pakartotinio žydjimo metu rododendrai produkuodavo nuo 2–3 iki 10–15 žied, tai sudaro vidutiniškai apie 8 % pirminio žydjimo generatyvini struktr. 2007–2009 met laikotarpiu pakartotinis žydjimas apskritai buvo bdingas 10-ies takson (R. camtschaticum ir kt.) ir veisli (R. impeditum ‘Moerheim’ ir kt.) rododendrams (10 pav.). 2007 metais pakartotinai žydjo 8 rši ir veisli rododendrai. Itin gausus pakartotinis žydjimas, savo intensyvumu netgi prilygstantis pirminiam, buvo bdingas tik R. camtschaticum. Kit rododendr pakartotinio žydjimo intensyvumas buvo gausus ar vidutiniškas. 2008 metais pakartotinai žydjo 5-i rši ir veisli rododendrai – R. hirsutum, R. impeditum ir R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ antr kart per t pat vegetacijos laikotarp žydjo gausiai, o R. dauricum ir R. catawbiense ‘Nova Zembla’ žydjimas buvo silpnas, nes išsiskleid tik pavieniai žiedai. 2009 metais pakartotinis gausus žydjimas buvo bdingas 5-i takson (R. hirsutum ir kt.) ir veisli (R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ ir kt.) rododendrams. R. hirsutum ir R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ pakartotinai žydjo per vis tyrim laikotarp. Išsamesni tyrim rezultatai apie pakartotinio rododendr žydjimo ypatumus pateikti 3.3.2 skirsnyje.

111

4 s

2007 2 2008 2009

1 Žydjimo intensyvumas, bala

0 ’ m m te ’ tu i m’ la cum u ei dtis’ ri editu r au p ’s Wh an Tytär’ Zemb d im l oerh ‘Sp R. hirs am va mtschaticum R. R. h ‘M ca g R. ferrugineum ‘Pohjo ‘No R. ‘Cunnin Rododendr taksonai ir veisls

10 pav. 2007–2009 metais pakartotinai generatyvines struktras produkavusi rododendr žydjimo intensyvumas

Vadinasi, pakartotinis rododendr žydjimas patiems augalams gali bti gantinai rizikingas biologinis procesas, kadangi tokiu atveju išnaudoj pernelyg daug sukaupt atsargini maisto medžiag, krmai ar krmokšniai netinkamai pasirengia ramybs laikotarpiui. Apskritai, žydti, vaisiams ir skloms išauginti augalas išeikvoja daug energini ištekli, todl šie procesai dažnai bna alternatyvs augal gajai (NAUJALIS, 1992). Taigi, atrodyt, kad pakartotinai žydj rododendrai kitais metais generatyvini struktr turt produkuoti gerokai mažiau. Taiau 2007–2009 metais gauti rezultatai parod, kad pakartotinis atskir rododendr žydjimas takos kit met generatyvini struktr produkavimo intensyvumui neturjo, kadangi pakartotinai žydj augalai po met vl produkavo gausias ar itin gausias generatyvines struktras (1 priedo 3 lent.). Tik R. ferrugineum po pakartotinio žydjimo kitais metais žydjo vidutiniškai, taiau tam, ko gero, takos turjo po žiemos išryškjusios generatyvini struktr pažaidos.

112

3.2.4. RODODENDR AUGINIMO ŽELDYNUOSE PERSPEKTYVUMAS

2003–2006 met tyrim duomenys parod, kad iš 95-i tirt, 71 taksono (R. catawbiense ir kt.) ir veisls (Rhododendron ‘Alina’ ir kt.) rododendrai buvo perspektyvs auginti želdynuose (1 balas). Tuo paiu aspektu vertinti 11- os takson (R. brachycarpum ir kt.) ir veisli (R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ ir kt.) rododendrai buvo perspektyvs arba vidutiniškai perspektyvs (1–2 balai), dar šeši – tik vidutiniškai (2 balai) perspektyvs (Rhododendron ‘Germania’, Rhododendron ‘Krlis’ ir kt.) auginti želdynuose. Tik šeši takson (R. calostrotum ssp. keleticum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Gold Crone’ ir kt.) rododendrai buvo vidutiniškai ar mažai perspektyvs (2–3 balai) auginti želdynuose, nes šiems augalams kasmet buvo charakteringos vairaus pobdžio pažaidos, dl kuri akivaizdžiai nukentdavo j dekoratyvins savybs. Savo ruožtu, R. indicum rododendrai vertinti kaip neperspektyvs auginti želdynuose (MALCIT, NAUJALIS, 2005; MALCIT, 2007), nes po kiekvienos žiemos ši rododendr vegetatyvins ir generatyvins struktros visada bdavo smarkiai pažeistos. Per vis tyrim laikotarp nežydjs R. aureum nebuvo vertintas kaip neperspektyvus auginti želdynuose, nes šiam rododendrui vidutin ar bloga bendroji bkl ankstesni tyrim metu nustatyta dl žemo apšviestumo lygio augimo vietoje, o ne dl pakantumo žemai ir neigiamai temperatrai. Tolesni, 2007 met, tyrim duomenimis, jau iš 126-i vertint takson ir veisli rododendr, 67 buvo perspektyvs auginti želdynuose (11 pav.), 14-a – vidutiniškai perspektyvs, o lik 40-ies takson ir veisli rododendrai buvo vertinti bal intervalu. Tai rodo, kad reikalingi tolesni tyrimai, kurie leist tiksliau vertinti ši rododendr auginimo galimybes želdynuose. 2008 metais perspektyviais auginti želdynuose buvo vertinti 87-iems taksonams ir veislms priklausantys rododendrai, 11-ka – kaip vidutiniškai perspektyvs, o Rhododendron ‘Corinna’ dl vegetatyvini ir generatyvini struktr pažaid, tik pavieni žied susidarymo bei vidutins–blogos bkls buvo pripažinti mažai perspektyviais auginti želdynuose. Likusi 27-i takson

113

ir veisli rododendr perspektyvumas auginti želdynuose buvo vertintas bal intervalu. 2009 metais tuo paiu aspektu tirt rododendr rodikliai buvo kur kas aukštesni nei ankstesniais metais, mat net 91 taksonui ir veislei priklausantys rododendrai buvo vertinti kaip perspektyvs auginti želdynuose, 13-a – kaip vidutiniškai perpektyvs, o likusieji 22 takson ir veisli rododendrai vertinti bal intervalu (11 pav.). Taigi, tyrim rezultat analiz parod, kad 61 % rododendr takson (R. austrinum ir kt.) ir veisli (R. impeditum ‘Bili Nowinka’ ir kt.) yra perspektyvs (1 balas) auginti vairaus pobdžio želdynuose Lietuvoje. Toki rododendr generatyvins ir vegetatyvins struktros po žiem paprastai bna visiškai sveikos, patys augalai išlieka ypa dekoratyvs, gero gajumo, su itin gausiomis arba gausiomis generatyvinmis struktromis.

100 90 80 70 2007 60 50 2008 40 2009 30 20 10

Rši ir veisli skaiius, vnt. 0 vidutiniškai Perspektyvs perspektyvs perspektyvs perspektyvs perspektyvumo perspektyvumo mažai perspektyvs mažai vidutiniškai ar mažai ar vidutiniškai perspektyvs–vidutinio Auginimo želdynuose perspektyvumas 11 pav. 2007–2009 met rododendr auginimo želdynuose perspektyvumo duomenys

Apie 20 % tirt takson (R. maximum ir kt.) ir veisli (Rhododendron ‘Lavanda’ ir kt.) rododendr yra perspektyvs ar vidutiniškai perspektyvs (1– 2 balai) auginti želdynuose. Ši rododendr perspektyvumas auginti želdynuose daugeliu atvej vertintas bal intervalu, mat po kai kuri žiem jiems bdingos lap pažaidos ir vidutinis žydjimo intensyvumas, nors paprastai šie augalai pasižymi gausiu žydjimu. Norint gauti patikimesnius

114

duomenis apie tokius rododendrus, reikia tsti pradtus tyrimus. Taiau paprastai bal intervalu vertinti rododendrai pasižymi gan plaiomis auginimo želdynuose galimybmis, nes dažniausiai net ir dl žemos temperatros poveikio nukentjusi augal gyvybingumas to paties vegetacijos sezono laikotarpiu pasiekia tokiems rododendrams prastos biologins raidos normal lyg. Apie 6 % takson (R. orbiculare ir kt.) ir veisli (R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir kt.) rododendrai tyrim metu vertinti kaip vidutinio perspektyvumo (2 balai) auginti želdynuose. Vegetacijos laikotarpiu tokie rododendrai paprastai esti dekoratyvs, gajs, bet po žiem dažnokai pasireiškia vegetatyvini ar generatyvini struktr pažaidos, o j žydjimo intensyvumas bna tik vidutinis. Nustatyta, kad apie 13 % rododendr, priklausani skirtingiems taksonams (R. aureum ir kt.) ir veislms (R. wardii ‘Goldbukett’ ir kt.), yra vidutinio perspektyvumo ar mažai perspektyvs auginti želdynuose (2–3 balai). Toki rododendr gajumas, žydjimo intensyvumas ir pakantumas žiemos šaliams pameiui labai svyravo. Šie rododendrai taip pat gali bti auginami želdynuose, taiau jie reikalaus papildom priežiros slyg ir gali nebti itin dekoratyvs. Trej tyrimo met laikotarpis parod, kad visai neperspektyvi (4 balai) auginti želdynuose rododendr ŠU Botanikos sodo kolekcijoje nra.

APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS Rododendr gyvybingumas ir bendroji bkl yra vieni svarbiausi rodikli, leidžiani objektyviai vertinti ši augal prisitaikym prie nauj augimo vietos slyg. ŠU Botanikos sode rododendr bendrasis gajumas kasmet yra vis aukštesnio lygmens. Tai rodo, kad didesn dalis kolekcijos rododendr vis geriau prisitaiko prie augaviets slyg, todl ir j dekoratyvumo lygis kasmet yra gana aukštas. Atlikti tyrimai parod, kad pagrindins rododendr vidutins ar vidutins–blogos bkls priežastys daugiausia yra nulemtos aplinkos slyg, vis pirma, nepakankamo apšviestumo lygio. Btent dl šios priežasties gali bti suprastjusi smulkesnius lapus turini rododendr, kuri poreikis šviesai yra gantinai

115

didelis (LARKHER, 1978; KONDRATOVI, 1981), bkl. Kita nepakankamai geros rododendr bendrosios bkls priežastis – per aukštas apšviestumo lygis. Atvirose ir saultose vietose augani rododendr pavasarin vegetacija prasideda pernelyg anksti, dl to ant vairi augalo dali atsiranda tiesiogini sauls spinduli sukeltos pažaidos. Todl tokie rododendrai vliau silpniau žydi ir dažniau nei kiti yra pažeidžiami vairi patogen. Treia nepakankamai geros bendrosios rododendr bkls priežastis yra nulemta nepalankaus šiluminio režimo. Beveik kasmet pasireiškianios rododendr ne tik vegetatyvini, bet ir generatyvini struktr pažaidos dažniausiai ir yra slygotos pernelyg žemos ar neigiamos oro temperatros poveikio. Nors toki rododendr gajumas paprastai dar to paio vegetacijos laikotarpio metu atsistato iki normalaus lygio, taiau konkrei krm ir krmokšni žydjimas paprastai neviršija vidutinio lygmens. Tokiu bdu, mikroklimato slygos neabejotinai turi itin didel reikšm ŠU Botanikos sodo rododendr bendrajai bklei. Taip pat svarbiu rododendr bendrosios bkls veiksniu gali bti substrato chemin sudtis (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989). Daugumos šarminio dirvožemio slygomis tarpstani rododendr raidos procesai sultja, tokie augalai ilgai neprodukuoja generatyvini struktr ir yra mažiau atspars ligoms bei kenkjams (KONDRATOVI, 1981; GREER, 2008). Kadangi chlorozs požymi ant kolekcij sudarani rododendr lap nepasitaik, galima manyti, kad substrato chemin sudtis neturjo didesns reikšms rododendr bendrosios bkls rodikliams. Keliamei tyrim metu gauti rezultatai parod, kad dauguma kolekcij sudarani rododendr yra ypa pakants žiemos šaliams arba žiemos metu nukenia nesmarkiai, todl šie augalai tampa normalaus gyvybingumo paprastai per vien vegetacijos sezon. Iš kolekcij sudarani rododendr dl nepalankaus temperatrinio režimo labiausiai nukenia visžaliai šios genties augalai. Apskritai, rododendrams yra ypa nepalanks staigs oro temperatros svyravimai bei vlyvos pavasarins ir ankstyvos rudenins šalnos. Kartais dl to rododendrai netgi gali žti. Pavasarini šaln metu dažnai pažeidžiami

116

rododendr generatyviniai pumpurai ar anksiausiai pradedani žydti rododendr žiedai (MALCIT, NAUJALIS, 2005; ŠAULIEN et al., 2008). Tirt rododendr žydjimo intensyvum apibdinantys rodikliai yra nepastovs ir kasmet kintantys. Galima teigti, kad kolekcij sudarani rododendr žydjimo intensyvumas daugiausia priklauso nuo abiotini – žiemojimo slygos, teigiam paros oro temperatros pradžios laikas, dirvožemio ir oro santykin drgm ir biotini veiksni – paties augalo amžius bei konkretus augalo sezonins raidos pobdis (BOTJANOVSKIJ, 1981;

KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989). Silpno ar nestabilaus rododendr žydjimo priežastys daugiausia yra nulemtos jauno augal kalendorinio amžiaus ir generatyvini struktr pažaid (MALCIT,

NAUJALIS, 2005). Taip pat yra žinomi (NAUJALIS, 1992; SAMUOLIEN ir kt., 2008 b) žydjimo trki, arba prameiavimo, reiškiniai. Tokiais atvejais biologins brandos amžiaus sulauk augalai dl vienoki ar kitoki priežasi vienus ar net kelis metus iš eils apskritai neprodukuoja generatyvini struktr. Apskritai, augal pasirengim žydti lemia tinkamas žydjimo indukcijos laikas. Dl šios priežasties žydjimo iniciacija reguliuojama kintam aplinkos veiksni – fotoperiodo ir temperatros, kuri labai priklauso ir nuo augal išsivystymo lygio arba gebjimo priimti žydjim indukuojant poveik (BERNIER et al., 1993; SAMUOLIEN, DUCHOVSKIS, 2006;

SAMUOLIEN, 2008 a). Žydjimo iniciacijai pakanka slyginai trumpo, bet palankaus žydjimui fotoperiodo poveikio, po kurio augalas formuoja žiedus net ir nepalankiomis slygomis (SANDA et al., 1997), bet kadangi generatyviniams dariniams formuoti augalai sunaudoja daug energini ištekli, kasmet žydti gali tik itin gajs individai (NAUJALIS, 1992). Tyrim metu kai kuriems ŠU Botanikos sodo rododendrams buvo bdingas pakartotinis žydjimas to paties vegetacijos sezono metu. Pakartotinis, arba antrinis, žydjimas yra augal nesavalaikio arba netipiško

žydjimo to paties vegetacijos sezono metu reiškinys (MALCIT, NAUJALIS,

2010 a). Toks žydjimas kartais pasireiškia ne tik tarp daugiamei, bet taip pat tarp dvimei ir netgi vienamei augal, kai žiedai ruden atsiranda iš

117

mieganij pumpur. Štai, pavyzdžiui, tai paiai kaip ir rododendrai Ericaceae šeimai priklausanios brukns (Vaccinium vitis-idaea), beveik kasmet žydi pakartotinai (BANDZAITIEN ir kt., 2007; MALCIT et al., 2008). Pakartotinis rododendr žydjimas patiems augalams yra gantinai rizikingas reiškinys, kadangi tokio proceso metu krmai ir krmokšniai turt išnaudoti pernelyg daug sukaupt atsargini maisto medžiag ir dlto gali tapti netinkamai pasireng ramybs laikotarpiui. Tyrim rezultatai parod, kad atskir rododendr pakartotinis žydjimas daugeliu atveju ženklios takos kit met generatyvini struktr produkavimui neturjo, kadangi pakartotinai žydj augalai po žiemos vl produkavo gausias ar itin gausias generatyvines struktras. Duomenys apie rododendr tinkamum auginti želdynuose turi svarbi praktin reikšm, nes renkant rododendrus želdynams, be tokios informacijos dažnokai bna sunku susiorientuoti didžiulje ši augal gausoje. Dažnokai, vis pirma, dl stichins introdukcijos, kai neatsižvelgiama konkreios šalies klimato slygas ir pai augal ekologinius poreikius, daugelis rododendr po pirmj žiem žsta (MALCIT, NAUJALIS, 2010 b). Ši praktin problem turt padti išsprsti botanikos sodai, medelynai, arboretumai, kuriuose vykdom tyrim dka bt galima atrinkti, padauginti ir rekomenduoti auginti ne tik dekoratyvius, bet ir šaliui pakanius rododendrus, tinkamus auginti ms šalyje. Jau dabar nemaža rododendr dalis vairaus pobdžio želdynus patenka iš ms šalies botanikos sod, kur šie augalai vis skmingiau dauginami vairiais bdais (PRIBUŠAUSKAIT, 2004; LIAGIEN, 2004;

MALCIT et al., 2010). Tokie rododendrai paprastai jau bna praj pirminius introdukcinius etapus, todl tiktina, kad j aklimatizacija turt bti gantinai skminga. ŠU Botanikos sodo perspektyvi auginti vairaus pobdžio želdynuose rododendr generatyvins ir vegetatyvins struktros po žiem paprastai bna nepažeistos, o patys augalai kasmet išlieka ypa dekoratyvs, gero gajumo, su itin gausiomis ar gausiomis generatyvinmis struktromis. Vidutinio perspektyvumo auginti želdynuose rododendrams po kai kuri žiem pasireiškia lap pažaidos ir vidutinis žydjimo intensyvumas, nors paprastai šie

118

rododendrai pasižymi gausiomis generatyvinmis struktromis. Daugeliu atveju net ir pažeist po žiemos rododendr gyvybingumas vegetacijos sezono metu pamažu pasiekia normal lyg. Vidutinio perspektyvumo ar mažai perspektyvi auginti želdynuose rododendr gajumas, žydjimo intensyvumas ir pakantumas žiemos šaliams atskirais metais labai svyravo, todl reikalingi tolimesni ši rododendr tyrimai, norint turti tikslesnius ir patikimesnius duomenis apie j aklimatizacijos pobd. Neabejotina, kad tokie rododendrai taip pat gali bti auginami želdynuose, taiau j priežira reikalaus papildom išlaid, o patys augalai gali nebti itin dekoratyvs. Vis tik, absoliuti dauguma ŠU Botanikos sodo rododendr kolekcij sudarani augal yra pakants žemai ir neigiamai temperatrai, pasižymi aukštu dekoratyvumo lygiu ir yra perspektyvs auginti vairaus tipo ms krašto želdynuose.

3.3. BOTANIKOS SODE AUGINAM RODODENDR SEZONINIO RITMO

YPATUMAI Bet koki augal, tarp j ir introdukuot rododendr, lapojimo ir žydjimo pradžia ir pabaiga, kasmetinis gli prieaugis, kaip ir daugelio kit fenologini fazi trukm, yra j biologinio savitumo rodiklis, kartu labai priklausantys ir nuo aplinkos slyg. Svarbiausi rododendr sezonins raidos pobd apibdinantys rodikliai yra lapojimo pradžia ir pabaiga, žydjimo pradžia ir pabaiga bei metinis gli prieaugis. Analizuoti augal sezoninius ritmus tikslingiausia naudojantis lyginamosios ekologijos principinmis nuostatomis (NAUJALIS, 1992). Duomenys apie introdukuot augal sezoninius ritmus leidžia vertinti j adaptacines galimybes ir priklausomyb nuo aplinkos veiksni poveikio (ZAJCEV, 1978).

3.3.1. RODODENDR LAPOJIMO YPATUMAI

Kasmetiniai rododendr fenologiniai tyrimai rodo, kad šie augalai lapoti paprastai pradeda gegužs pirmosiomis dienomis. Taiau kiekvienais metais lapojimo pradžios laiko rodiklis tarp rododendr skyrsi. Pavyzdžiui, 2007

119

metais pirmieji gegužs 4 dien lapoti pradjo R. canadense ir R. canadense var. album (2 priedo 5 lent.). 2008 metais gegužs 7 dien pirmieji sulapojo R. canadense var. album ir R. molle (2 priedo 6 lent.). 2009 metais pirmieji lapoti gegužs 4 dien pradjo R. luteum, R. luteum ‘Gibraltar’, R. luteum ‘Persil’, Rhododendron ‘Alina’ ir Rhododendron ‘Hotspur Red’ (2 priedo 7 lent.). Apibendrintais 2007–2009 met duomenimis, anksiausiai, paprastai – 127-j met dien, ŠU Botanikos sode lapoti pradeda R. canadense var. album. Tarp anksiausiai ir vliausiai lapoti pradedani kolekcijos rododendr susidaro 9– 13 dien skirtumas. Dauguma vasaržali rododendr visiškai sulapoja gegužs pabaigoje ar birželio pradžioje (MALCIT, NAUJALIS, 2010 b). 2007 ir 2008 metais vidutinis rododendr lapojimo pradžios laikas buvo 132-oji (10 lent.), 2009 metais – 126-oji met dienos. 2007 ir 2008 metais rododendr masinio sulapojimo pradžios laikas buvo 133-ioji, o 2009 metais – 126-oji met dienos. Keliamei vasaržali rododendr lapojimo pradžios rodikli sklaida (2–3 dienos) praktiškai nenutolusi nuo vidurkio.

10 lentel Vasaržali rododendr lapojimo pradžios statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 132,3±0,5 133,0 3,1 2008 132,5±0,4 133,0 2,6 2009 126,8±0,4 126,0 2,6 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode vasaržalius rododendrus pagal sezoninio sulapojimo pobd galima skirstyti 1) anksti lapojani, 2) pusanksiai lapojani ir 3) vlokai lapojani fenoritmotipines grupes (12 pav.). 2007 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. albrechtii, Rhododendron ‘Inga’ ir kt.) lapojimas buvo ankstyvas – 124–129 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 16 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. schlippenbachii, R. luteum ‘Royal Command’ ir kt.) lapoti pradjo pusanksiai

120

– 130–134 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 49 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. luteum, Rhododendron ‘Lva’ ir kt.) lapojimas prasidjo vlokai – 135–137 met dienomis (12 pav.). Šiai grupei priklaus apie 35 % kolekcijos vasaržali rododendr.

138 138

136 136

134 134 132

130 132

128 2008 metu dienos 2007 metudienos 130 126 128 124 vidurkis vidurkis 122 25%-75% 126 25%-75% 123 standartinis nuokrypis 123 standartinis nuokrypis Grup Grup

136

134

132

130

128 2009 metu dienos 2009 metu 126

124 vidurkis 25%-75% 122 standartinis nuokrypis 12 nepatikimas variantas Grup 12 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal lapojimo pradži skirtingais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – anksti lapojantys; 2 – pusanksiai lapojantys; 3 – vlokai lapojantys

2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. molle, R. luteum ‘Canon’s Double’ ir kt.) buvo bdingas ankstyvas lapojimas – 128– 129 met dienomis. Ši grup sudar apie 16 % kolekcijos vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. camtschaticum, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) lapoti pradjo pusanksiai – 130–134 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 57 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. calendulaceum var. croceum, R. luteum ‘Gibraltar’ ir kt.) buvo bdingas

121

vlyvas lapojimas – 135–137 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 27 % vasaržali rododendr. 2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. viscosum, R. luteum ‘Canon’s Double’ ir kt.) buvo bdingas ankstyvas lapojimas – 124–128 met dienomis. Ši grup sudar net apie 81 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. albrechtii, R. canadense var. album ir kt.) lapoti pradjo pusanksiai – 130–134 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 19 % vasaržali rododendr. Vlokai lapojani vasaržali rododendr 2009 metais kolekcijoje nustatyta nebuvo. Vasaržali rododendr lapojimo pabaigos rodikliai rodo, kad paskiausiai ši augal lapai pradeda kristi lapkriio pirmj dešimtadien, o anksiausiai rododendr lapai pradeda kristi spalio viduryje. 2007 metais dažniausiai rododendr lapai pradjo kristi 300-j met dien (11 lent.), 2008 metais – 299-j, o 2009 metais šiek tiek anksiau – 295-j met dien. Rododendr lap kritimo vidutinis laikas yra 298-oji met diena, taiau kiekvienais metais šis laiko rodiklis tarp rododendr labai vairavo. Pavyzdžiui, 2007 metais vliausia šios fenologins fazs data, lapkriio 3–4 diena, buvo charakteringa R. japonicum, R. luteum ‘Persil’, Rhododendron ‘Narcissiflora’ rododendrams (2 priedo 5 lent.). Anksiausiai, spalio 14 dien, lapus pradjo mesti R. austrinum ir Rhododendron ‘Skaidrte’. 2008 metais paskiausiai kai kuri rododendr (Rhododendron ‘Alina’ ir Rhododendron ‘Anita’) lapai pradjo kristi lapkriio 8 dien (2 priedo 6 lent.). Tuo tarpu 2007 metais šios fazs laiko rodiklis buvo atitinkamai spalio 18 ir 28 dienomis. 2008 metais anksiausiai kai kuri rododendr (R. austrinum) lapai pradjo kristi spalio 3 dien. 2009 metais vliausiai rododendr (R. camtschaticum) lapai pradjo kristi lapkriio 6 dien. Anksiausiai rododendro R. austrinum lapai pradjo kristi spalio 11 dien. Pagal atskir met tyrim duomenis (11 lent.), 2007 metais rododendr lap kritimo vidutinis laikas buvo 299-oji, 2008 metais – 298-oji, o 2009 metais 295-oji met dienos. Masin 2007 metais tirt rododendr lapojimo

122

pabaiga sutapo su 302-ja, o 2009 metais su 292-ja met dienomis. Keliamei vasaržali rododendr lapojimo pabaigos rodikliai (6–9 dienos) beveik visai nenukryp nuo vidurkio.

11 lentel Vasaržali rododendr lapojimo pabaigos statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 299,1±0,9 302,0 5,6 2008 298,3±1,5 – 9,3 2009 295,5±1,1 292,0 6,4 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

Atskir met tyrim duomenimis, ŠU Botanikos sodo vasaržalius rododendrus pagal lapojimo pabaigos rodiklius galima suskirstyti 1) anksti baigiani lapoti, 2) pusanksiai baigiani lapoti ir 3) vlokai baigiani lapoti fenoritmotipines grupes (13 pav.). 2007 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. austrinum ir Rhododendron ‘Skaidrte’) lapoti baig anksti – 287-j met dien. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 5 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. viscosum, Rhododendron ‘Ilze’ ir kt.) lapoti baig pusanksiai – 291–301 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 54 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. molle, R. viscosum ‘Soir de Paris’ ir kt.) lapojimas pasibaig vlokai – 302–308 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 41 % vasaržali rododendr. 2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. schlippenbachii, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) lapoti baig anksti – 277–289 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 19 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. vaseyi, R. luteum ‘Persil’ ir kt.) lapoti baig pusanksiai – 290–300 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 39 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. japonicum,

123

Rhododendron ‘Lva’ ir kt.) buvo bdinga vloka lapojimo pabaiga – 302–313 met dienomis. Ši grup sudar apie 42 % kolekcijos vasaržali rododendr.

310 315

308 310 306 304 305 302 300 300 298 295 296 290 2008 metu dienos 2007 metu dienos 294 292 285 290 280 288 vidurkis vidurkis 286 25%-75% 275 25%-75% 1 2 3 123 standartinis nuokrypis standartinis nuokrypis Grup Grup

312 310 308 306 304 302 300 298 296 294

2009 metu dienos 292 290 288 286 284 vidurkis 282 25%-75% 123 standartinis nuokrypis Grup 13 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal lapojimo pabaig atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – anksti baigiantys lapoti; 2 – pusanksiai baigiantys lapoti; 3 – vlokai baigiantys lapoti

2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. albrechtii, R. austrinum ir R. vaseyi) buvo bdinga ankstyva lapojimo pabaiga – 284–289 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 8 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrai (R. canadense, Rhododendron ‘Laura’ ir kt.) lapoti baig pusanksiai – 290–300 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 73 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. camtschaticum, R. luteum ‘Royal Command’ ir kt.) buvo bdinga vloka lapojimo pabaiga – 302–310 met dienomis. Ši grup sudar apie 19 % kolekcijos vasaržali rododendr. Vasaržali rododendr sugrupavimui pagal j lapojimo pradžios ir pabaigos laik 2007–2009 metais buvo panaudotas klasterins analizs

124

pilnosios jungties metodas. Rododendr tarpusavio panašumas pagal j lapojimo pradžios ir pabaigos laik buvo vertintas Euklido atstumais. Atlikus klasterin analiz, išsiskyr keturios rododendr klasteri grups (14 pav.).

R. albrechtii R. vaseyi ‘Polrzvaigzne’ ‘Album’ ‘Skaidrîte’ R. canadense R. canadense var. album R. viscosum R. austrinum R. camtschaticum ‘Hotspur Red’ ‘Royal Command’ R. japonicum R. molle ‘Satan’ R. luteum ‘Madame Debene’ R. schlippenbachii R. calendulaceum var. croceum ‘R gas Rhododendrs’ ‘L va’ ‘Narcissiflora’ ‘Pasacina’ ‘Unigue’ ‘Gibraltar’ ‘Persil’ ‘Anita’ ‘Inga’ ‘Soir de Paris’ ‘Indra’ ‘Canon’s Double’ ‘Lidija’ ‘Francisa’ ‘Alina’ ‘Ilze’ ‘Laura’ ‘Mazais Jefinš’ 0 5 10 15 20 25 Atstumo matai

14 pav. Vasaržali takson ir veisli rododendr jungi dendrograma (panašumas išreikštas Euklido atstumais) pagal lapojimo ypatumus

pirmj klasteri grup pateko anksti (127–128 met dienomis) ir pusanksiai (130–132 met dienomis) pradedantys lapoti rododendrai (R. albrechtii, R. canadense ir kt.). Šios grups rododendr lapojimas pasibaigia bdinga 283, 289 arba 291–295 met dienomis, o pati lapojimo faz paprastai trunka iki 167 dien. Antrj grup sudar tie rododendrai (R. camtschaticum, R. molle ir kt.), kuri lapojimo pradžia paprastai vyksta 129–134 met dienomis, o lapojimo pabaiga konstatuojama paskiausiai – 303–306 met dienomis, o ši rododendr lapojimo faz paprastai trunka 174–177 dienas. Treij klasteri grup sudaro rododendrai (R. luteum, Rhododendron ‘Pasacina’ ir kt.), kasmet lapoti pradedantys 130–133 met dienomis.

125

Lapojimo pabaiga šiems rododendrams fiksuojama 296–298 met dienomis, o pati lapojimo faz paprastai trunka 162–167 dienas. Ketvirtjai klasteri grupei priklauso t veisli rododendrai, kuri lapojimas prasideda anksti – 128–131 met dienomis, taiau baigiasi gana vlai – 297–302 met dienomis. Ši rododendr lapojimo faz paprastai trunka 167–172 dienas. Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sodo vasaržalius rododendrus pagal vidutins lapojimo trukms rodiklius galima suskirstyti 1) trumpai lapojani (151–160 dien), 2) vidutins lapojimo trukms (161–170 dien) ir 3) ilgai lapojani (171–177 dienos) fenoritmotipines grupes (12 lent.).

12 lentel ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr fenoritmotipins grups pagal lapojimo trukm Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Trumpai lapojantys R. albrechtii, R. austrinum, R. vaseyi, Rhododendron (151–160 dienos) ‘Polrzvaigzne’, Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 Vidutins lapojimo R. canadense, R. japonicum, R. luteum, R. trukms schlippenbachii, R. viscosum, R. calendulaceum var. (161–170 dienos) croceum, R. canadense var. album, R. gandavense ‘Unigue’, R. japonicum ‘Album’, R. luteum ‘Gibraltar’, R. viscosum ‘Soir de Paris’, Rhododendron ‘Alina’, Rhododendron ‘Francisa’, Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Indra’, Rhododendron ‘Laura’, Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Mazais Jefinš’, Rhododendron ‘Madame Debene’, Rhododendron ‘Narcissiflora’, Rhododendron ‘Pasacina’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 3 Ilgai lapojantys R. camtschaticum, R. molle, R. luteum ‘Canon’s Double’, (171–177 dienos) R. luteum ‘Persil’, R. luteum ‘Royal Command’, R. molle ‘Satan’, Rhododendron ‘Anita’, Rhododendron ‘Hotspur Red’, Rhododendron ‘Inga’, Rhododendron ‘Lidija’

Pirmosios grups rododendr lapojimas paprastai prasideda gegužs pirmj dešimtadien, o pasibaigia iki spalio 15 dienos. Antrosios grups rododendr lapojimas prasideda gegužs 10–13 dienomis, o paprastai pasibaigia spalio 18–28 dienomis. Treijai grupei priklausani rododendr lapojimas prasideda gegužs 14–17 dienomis, o pasibaigia spalio 29–lapkriio 8 dienomis. Tokio pobdžio tyrim rezultatai gali bti itin naudingi grupuojant rododendrus vairaus pobdžio želdynuose.

126

3.3.2. RODODENDR ŽYDJIMO YPATUMAI

Rododendr žydjimo ypatum tyrimai ŠU Botanikos sode atlikti 2007– 2009 metais. Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo rodikliai šiame skirsnyje pristatomi atskirai nuo vasaržali. Vasaržaliai rododendrai. Tarp vasaržali rododendr kasmet ŠU Botanikos sode pirmieji pražysta R. canadense – paprastai 122-j, ir R. canadense var. album – 123-ij met dienomis (MALCIT et al., 2009). Tarp anksiausiai ir paskiausiai žydti pradedani vasaržali rododendr susidaro 41 dienos skirtumas. Vliausiai žydti kasmet pradeda R. viscosum – vidutiniškai 163-ij met dien. Masinis vasaržali rododendr žydjimas bdingas gegužs antroje pusje–birželio pradžioje (MALCIT, NAUJALIS, 2010 b). Atskirais metais vasaržali rododendr žydjimo pradžios laiko rodikliai šiek tiek skiriasi tarpusavyje (13 lent.).

13 lentel 2007–2009 met vasaržali rododendr žydjimo pradžios statistiniai rodikliai Metai X±mx M SD 2007 139,8±4,0 145,0 24,6 2008 133,7±3,9 138,0 23,5 2009 135,0±4,0 140,0 24,6 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

2007 metais vidutinis vasaržali rododendr žydjimo pradžios laikas buvo 140-oji, 2008 metais – 134-oji, o 2009 metais – 135-oji met dienos. 2007 metais daugiausia rododendr pražydo 145-j, 2008 metais – 138-j, o 2009 metais – 140-j met dienomis. Keliameiai vasaržali rododendr žydjimo pradžios rodikliai yra pakankamai (24–25 dienos) pasklid vidurkio atžvilgiu.

Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sodo vasaržalius rododendrus pagal žydjimo pradžios rodiklius galima skirstyti 1) ypa anksti žydini (118–129 dienomis), 2) anksti žydini (130–139

127

dienomis), 3) vlokai žydini (140–159 dienomis) ir 4) ypa vlai žydini (160–165 dienomis) fenoritmotipines grupes (15 pav.).

165 170 165 160 160 155 155

150 150

145 145 140 140 2008 metudienos 2007 metu dienos 135 135 130

130 125 vidurkis vidurkis 25%-75% 125 25%-75% 120 standartinis nuokrypis 1234 standartinis nuokrypis 1234 nepatikimas variantas Grup Grup 170

160

150

140

2009 metu dienos 130

120

vidurkis 110 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis Grup 15 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo pradži atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – ypa anksti žydintys; 2 – anksti žydintys; 3 – vlokai žydintys; 4 – ypa vlai žydintys

2007 met duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. canadense ir R. canadense var. album) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 127–128 met dienos (15 pav.). Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 5 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. albrechtii, R. gandavense ‘Unigue’ ir kt.) žydjimas prasideda anksti – 131–136 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 14 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. vaseyi, Rhododendron ‘Ilze’ ir kt.) bdinga vloka žydjimo pradžia – 141–155 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklauso net apie 76 % rododendr. Ketvirtj fenortimotipin grup sudar tik R. viscosum, nes 2007 metais šis rododendras pradjo žydti paskiausiai – 160-j met dien.

128

2008 met tyrim duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. canadense ir R. canadense var. album) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 122–123 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 5 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. japonicum, Rhododendron ‘Indra’ ir kt.) žydjimas prasidjo anksti – 131–139 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar net apie 78 % rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Laura’ ir kt.) buvo bdinga vloka žydjimo pradžia – 140–147 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 11 % vasaržali rododendr. Ketvirtjai fenortimotipinei grupei kolekcijoje priklaus tik R. viscosum, 2008 metais šiam rododendrui buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pradžia – 165-oji met diena. 2009 met duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups vasaržaliams rododendrams (R. austrinum, R. canadense var. album ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 117–128 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 14 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. schlippenbachii, Rhododendron ‘Madame Debene’ ir kt.) žydjimas prasidjo anksti – 130–139 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 32 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ ir kt.) buvo bdinga vloka žydjimo pradžia – 140–149 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 49 % vasaržali rododendr. Kaip ir 2007 bei 2008 tyrim metais, vliausia žydjimo pradžia buvo bdinga vieninteliam ketvirtosios fenoritmotipins grups atstovui R. viscosum – 165-oji met diena. 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo pradžios rodiklius galima išskirti keturias fenoritmotipines vasaržali rododendr grupes (14 lent.).

129

14 lentel ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo pradžios laik Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Ypa anksti žydintys R. canadense, R. canadense var. album (122–123 met dienomis) 2 Anksti žydintys R. albrechtii, R. austrinum, R. luteum, R. (130–139 met schlippenbachii, R. vaseyi, R. gandavense ‘Unigue’, dienomis) R. luteum ‘Canon’s Double’, R. molle ‘Satan’, Rhododendron ‘Anita’, Rhododendron ‘Inga’, Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 Vlokai žydintys R. camtschaticum, R. japonicum, R. molle, R. (140–148 met calendulaceum var. croceum, R. japonicum ‘Album’, dienomis) R. luteum ‘Gibraltar’, R. luteum ‘Persil’, R. luteum ‘Royal Command’, R. viscosum ‘Soir de Paris’, Rhododendron ‘Alina’, Rhododendron ‘Francisa’, Rhododendron ‘Hotspur Red’, Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Indra’, Rhododendron ‘Laura’, Rhododendron ‘Lidija’, Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Mazais Jefinš’, Rhododendron ‘Narcissiflora’, Rhododendron ‘Pasacina’, Rhododendron ‘Polrzvaigzne’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’, Rhododendron ‘Skaidrte’ 4 Ypa vlai žydintys R. viscosum (163 met dien)

Pirmosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas prasideda ypa anksti – 122–123 met dienomis. Tokie rododendrai paprastai pražysta gegužs pirmosiomis dienomis. Tarp pirmosios ir antrosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimo pradžios dat susidaro septyni dien trkis (14 lent.), mat antrosios fenoritmotipins grups rododendrai žydti pradeda anksti – 130–139 met dienomis. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga vloka žydjimo pradžia – 140–148 met dienos (gegužs antroje pusje). Tarp treiosios ir ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimo pradžios dat susidaro penkiolikos dien trkis, nes ketvirtosios fenoritmotipins grups vienintelis atstovas R. viscosum kasmet pradeda žydti ypa vlai – 163 met dien. Vasaržali rododendr žydjimo pabaigos rodikli analiz parod, kad tarp anksiausiai ir vliausiai baigiani žydti rododendr susidaro 57 dien skirtumas. Anksiausiai žydti kasmet pabaigia R. canadense ir R. canadense var. album (134–136 met dienomis). Kaip jau buvo minta, kaip tik šiems

130

rododendrams bdinga ir anksiausia žydjimo pradžia. Kasmet paskiausiai žydti pradedaniam R. viscosum nustatyta ir vliausia žydjimo pabaiga – 191-oji met diena. Vasaržali rododendr žydjimo statistiniai pabaigos rodikliai pagal atskirus metus pateikti 15 lent.

15 lentel Vasaržali rododendr žydjimo pabaigos statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 155,5±4,5 160,0 27,7 2008 158,4±4,8 165,0 29,0 2009 158,3±5,0 – 30,2 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

2007 metais dažniausiai rododendr žydjimo pabaiga sutapo su 155-j met diena. 2008 ir 2009 metais ši fenologin faz dažniausiai buvo fiksuojama 158-j met dien. Daugiausia tirt rododendr 2007 metais žydti baig 160-j, o 2008 metais – 165-j met dienomis. 2007–2009 met vasaržali rododendr žydjimo pabaigos rodikliai (28–30 dienos) yra pakankamai nutol nuo vidurkio. Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sodo vasaržalius rododendrus pagal žydjimo pabaigos laiko rodiklius galima suskirstyti 1) ypa anksti baigiani žydti (132–139 dienomis), 2) anksti baigiani žydti (140–159 dienomis), 3) vlokai baigiani žydti (160–178 dienomis) ir 4) ypa vlai baigiani žydti (184–197 dienomis) fenoritmotipines grupes (16 pav.). 2007 met tyrim duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. canadense ir R. canadense var. album) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pabaiga – 139 ir 142 met dienomis (16 pav.). Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 5 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. vaseyi, Rhododendron ‘Alina’ ir kt.) žydjimas pasibaigia anksti – 145–159 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 32 % vasaržali rododendr. Treiosios

131

fenoritmotipins grups rododendr (R. molle, Rhododendron ‘Skaidrte’ ir kt.) žydjimas pasibaigia vlokai – 160–175 dienomis. Ši grup sudar apie 57 % kolekcijos vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups vieninteliam atstovui R. viscosum buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – 184 met diena.

190 200

180 190

180 170 170

160 160

150 2007 metu dienos 150 2008 metu dienos metu 2008 140 140 vidurkis 130 25%-75% standartinis nuokrypis vidurkis 120 25%-75% 130 nepatikimas variantas 1234 1234ekstremumai standartinis nuokrypis Grup Grup

200

190

180

170

160

150 2009 metu dienos metu 2009 140

130 vidurkis 25%-75% 120 standartinis nuokrypis 1234 nepatikimas variantas Grup 16 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo pabaig atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – ypa anksti baigiantys žydti; 2 – anksti baigiantys žydti; 3 – vlokai baigiantys žydti; 4 – ypa vlai baigiantys žydti

2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. canadense ir R. canadense var. album) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pabaiga – atitinkamai 132 ir 133 met dienos. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. austrinum, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) žydjimas pasibaigia anksti – 148–159 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 24 % vasaržali rododendr. Šios grups rododendr žydjimo pabaigos laikas praktiškai nesiskyr nuo 2007 met šios fenologins fazs rodikli. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R.

132

luteum, Rhododendron ‘Laura’ ir kt.) žydjimas pasibaigia vlokai – 162–178 met dienomis. Ši grup sudar apie 65 % kolekcijos vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups vieninteliam atstovui R. viscosum buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – 197-oji met dien. Lyginat tarpusavyje 2007 ir 2008 met šio rododendro žydjimo pabaigos rodiklius susidar 13-os dien skirtumas. 2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. albrechtii, R. molle ‘Satan’ ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pabaiga – 132–143 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 17 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Narcissiflora’ ir kt.) žydjimas pasibaig anksti – 146–156 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 14 % rododendr. Šios grups rododendr žydjimo pabaigos rodikliai atskirais tyrim metais beveik nekito. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ ir kt.) žydjimas pasibaigia vlokai – 161–178 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 67 % rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups vieninteliam atstovui R. viscosum buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – 193-ioji met diena. Bendroji 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo pabaigos rodiklius galima išskirti keturias fenoritmotipines vasaržali rododendr grupes (16 lent.). Pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ypa ankstyva žydjimo pabaiga – 134–136 met dienos (gegužs antrasis dešimtadienis). Tarp pirmosios ir antrosios fenoritmotipins grups vasaržali rododendr žydjimo pabaigos laiko rodikli susidaro devyni dien trkis. Antrosios fenoritmotipins grups vasaržali rododendr žydjimas pasibaigia anksti – 145–159 met dienomis (birželio antrj dešimtadien). Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga vloka žydjimo pabaiga – 160–174 met dienos. Ketvirtosios fenoritmotipins grups vieninteliam

133

atstovui R. viscosum kasmet žydjimas pasibaigia ypa vlai – 191 met dien (liepos antrj dešimtadien).

16 lentel ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo pabaigos laik Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Ypa anksti R. canadense, R. canadense var. album baigiantys žydti (134–136 met dienomis) 2 Anksti baigiantys R. albrechtii, R. austrinum, R. schlippenbachii, R. vaseyi, R. žydti gandavense ‘Unigue’, R. molle ‘Satan’, Rhododendron ‘Inga’, (145–159 met Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Madame Debene’, dienomis) Rhododendron ‘Narcissiflora’ 3 Vlokai baigiantys R. camtschaticum, R. japonicum, R. luteum, R. molle, R. žydti calendulaceum var. croceum, R. japonicum ‘Album’, R. (160–174 met luteum ‘Canon’s Double’, R. luteum ‘Gibraltar’, R. luteum dienomis) ‘Persil’, R. luteum ‘Royal Command’, R. viscosum ‘Soir de Paris’, Rhododendron ‘Alina’, Rhododendron ‘Anita’, Rhododendron ‘Francisa’, Rhododendron ‘Hotspur Red’, Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Indra’, Rhododendron ‘Laura’, Rhododendron ‘Lidija’, Rhododendron ‘Mazais Jefinš’, Rhododendron ‘Pasacina’, Rhododendron ‘Polrzvaigzne’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’, Rhododendron ‘Skaidrte’ 4 Ypa vlai R. viscosum baigiantys žydti (191 met dien)

Atskirais metais vasaržali rododendr žydjimo trukms rodikliai šiek tiek skyrsi tarpusavyje (17 lent.). 2007 metais vidutinis vasaržali rododendr žydjimo trukms laikas buvo 16 dien, 2008 metais – 26 dienos, o 2009 metais 24 dienos. Atskir tyrimo met vasaržali rododendr žydjimo trukms rodikliai labai nežymiai (6–9 dienos) nutol nuo vidurkio.

17 lentel Vasaržali rododendr žydjimo trukms statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 16,2±1,0 – 5,8 2008 25,5±1,4 30,0 8,7 2009 24,2±1,3 – 8,0 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

134

2007 metais apie 46 % ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr (R. albrechtii, R. molle ‘Satan’ ir kt.) žydjo trumpai – 10–15 dien (17 pav.). Tokiam paiam kiekiui rododendr (R. luteum, R. luteum ‘Royal Command’ ir kt.) buvo bdinga vidutin žydjimo trukm (16–25 dien). Ilgas žydjimo laikotarpis (32–33 dien) buvo bdingas 5 % vasaržali rododendr (R. calendulaceum var. croceum ir R. luteum ‘Canon’s Double’). 2007 metais visai nežydjo R. schlippenbachii.

34 40 32 35 30 28 30 26 24 25 22 20 20 18 2008 metu dienos 2008 metu

2007 metu dienos metu 2007 16 15 14 vidurkis 12 25%-75% 10 10 standartinis nuokrypis vidurkis nepatikimas variantas 5 25%-75% 8 123 123 standartinis nuokrypis Grup Grup 38 36 34 32 30 28 26 24 22 20 2009 metu dienos 18 16 vidurkis 14 25%-75% 12 standartinis nuokrypis 10 nepatikimas variantas 123 Grup 17 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo trukm atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – trumpai žydintys; 2 – vidutins trukms; 3 – ilgai žydintys

2008 metais trumpai – 11–13 dien žydjo apie 11 % rododendr (R. canadense, R. vaseyi ir kt.). Vidutin žydjimo trukm (17–25 dien) buvo bdinga 27 % rododendr (R. austrinum, Rhododendron ‘Anita’ ir kt.). Ilgas žydjimas (26–38 dienos) buvo bdingas 59 % ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr (R. viscosum, R. molle ‘Satan’ ir kt.). Kaip ir 2007 metais, R. schlippenbachii 2008 metais vl nežydjo.

135

2009 metais apie 11 % vasaržali rododendr (R. austrinum, R. vaseyi ir kt.) žydjo trumpai – 11–15 dien (17 pav.). Vidutin žydjimo trukm (16–24 dien) buvo bdinga apie 30 % vasaržali rododendr (R. schlippenbachii, Rhododendron ‘Francisa’ ir kt.). Apie 57 % vasaržali rododendr (R. molle, Rhododendron ‘Lidija’ ir kt.) žydjo ilgai – 27–36 dienas. R. calendulaceum var. croceum 2009 metais visai nežydjo. 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo trukms rodiklius galima išskirti tris fenoritmotipines vasaržali rododendr grupes (18 lent.).

18 lentel ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo trukm Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Trumpai žydintys (11–15 R. albrechtii, R. austrinum, R. canadense, R. vaseyi, dien) R. canadense var. album 2 Vidutins žydjimo R. schlippenbachii, R. gandavense ‘Unigue’, R. trukms japonicum ‘Album’, R. luteum ‘Persil’, R. molle (16–25 dien) ‘Satan’, R. viscosum ‘Soir de Paris’, Rhododendron ‘Alina’, Rhododendron ‘Anita’, Rhododendron ‘Francisa’, Rhododendron ‘Hotspur Red’, Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Indra’, Rhododendron ‘Inga’, Rhododendron ‘Laura’, Rhododendron ‘Lidija’, Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Mazais Jefinš’, Rhododendron ‘Madame Debene’, Rhododendron ‘Narcissiflora’, Rhododendron ‘Pasacina’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’, Rhododendron ‘Skaidrte’ 3 Ilgai žydintys R. camtschaticum, R. japonicum, R. luteum, R. molle, (26–34 dienos) R. viscosum, R. calendulaceum var. croceum, R. luteum ‘Canon’s Double’, R. luteum ‘Gibraltar’, R. luteum ‘Royal Command’, Rhododendron ‘Polrzvaigzne’

Pirmj, trumpai (11–15 dien) žydini, fenoritmotipin grup sudaro 14 % vasaržali rododendr. Kasmet trumpiausiai žydi R. vaseyi – vidutiniškai 11 dien. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas yra vidutins (16–25 dien trukms). ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudaro apie 59 % vasaržali rododendr. Ilgiausia žydjimo trukm bdinga Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ ir Rhododendron ‘Skaidrte’ – vidutiniškai 25 dienos. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ilga

136

žydjimo trukm (26–33 dienos). Šiai grupei kolekcijoje priklauso apie 27 % vasaržali rododendr. Tyrim metu ilgiausiai žydjo R. calendulaceum var. croceum – vidutiniškai 34 dienas, R. molle ir R. luteum ‘Canon’s Double’ – vidutiniškai po 33 dienas.

Kaip jau minta 3.2.3 skirsnyje, kai kuriems rododendrams buvo bdingas pakartotinis žydjimas. Pakartotinis rododendr žydjimas yra kasmet fliuktuojantis reiškinys. Šio reiškinio fliuktuacija pasireiškia rododendr žied gausos, žydjimo trukms bei generatyvini struktr produkavimo intensyvumo pokyiais. Tarp vasaržali rododendr 2007 ir 2009 metais pakartotinai žydjo tik R. camtschaticum. 2008 metais pakartotinis žydjimas tarp vasaržali rododendr apskritai nepasireišk. Rododendr pakartotinis žydjimas atskirais metais buvo nevienodos trukms. Štai pavyzdžiui, 2007 metais R. camtschaticum pakartotinio žydjimo trukm buvo 22 dienos. Vadinasi, šis rododendras pakartotinai žydjo septyniomis dienomis ilgiau nei pirminio žydjimo metu. Taiau 2009 metais tos paios rododendro ršies atstovai pakartotinai žydjo tik 16 dien, kai tuo tarpu pirminis žydjimas tais pat metais truko 35 dienas. Visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai. Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pradžios rodikli analiz parod, kad kasmet Botanikos sode pirmieji pražysta pusiau visžaliai R. mucronulatum ir R. dauricum – vidutiniškai 112 ir 113 met dienomis. Vadinasi, ŠU Botanikos sode pusiau visžaliai rododendrai pražysta 10-ia dien anksiau nei vasaržaliai. Tarp anksiausiai ir vliausiai žydti pradedani visžali ir pusiau visžali rododendr susidaro 89 dien skirtumas. Vliausiai žydti kasmet pradeda visžalis R. caucasicum – vidutiniškai 201 met dien. Masinis tirt visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimas bdingas gegužs antroje pusje– birželio pradžioje. Atskir tyrimo met duomenys (19 lent.) rodo, kad 2007 metais visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai vidutiniškai žydti pradjo 132-j, 2008 metais – 130-j o 2009 metais – 127-j met dienomis.

137

19 lentel Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pradžios statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 132,6±3,9 – 37,2 2008 130,1±3,2 136,0 30,5 2009 127,7±4,2 – 39,3 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

Daugiausia tirt rododendr 2008 metais pražydo 136 met dien. Keliamei visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pradžios rodikliai buvo gana ženkliai (31–39 dienos) pasklid nuo vidurkio. Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode visžalius ir pusiau visžalius rododendrus pagal žydjimo pradžios rodiklius galima suskirstyti 1) ypa anksti žydini (102–129 dienomis), 2) anksti žydini (130–139 dienomis), 3) vlokai žydini (140–156 dienomis) ir 4) ypa vlai žydini (158–167 ar 187–211 met dienomis) fenoritmotipines grupes (18 pav.). 2007 met tyrim duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. dauricum, R. forrestii var. repens ‘Elviira’ ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 113–128 dienos (18 pav.). Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 7 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. yedoense var. poukhanense, R. impeditum ‘Moerheim’ ir kt.) buvo bdinga ankstyva žydjimo pradžia – 131–139 dienos. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 25 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. maximum, Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ ir kt.) žydjimas prasidjo vlokai – 140–154 dienomis. Ši grup sudar apie 61 % kolekcijos visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. micranthum, R. nitidulum var. omeiense ir kt.) buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pradžia – 158–187 dienos. Šiai grupei priklaus apie 7 % visžali ir pusiau visžali rododendr.

138

190 220

180 200 170 180 160

150 160

140 2008 metu2008 dienos 2007 metu dienos 140 130 vidurkis 120 120 25%-75% standartinis nuokrypis vidurkis 110 nepatikimas variantas 100 25%-75% 1234 1234 ekstremumai standartinis nuokrypis Grup Grup

220

200

180

160

140 2009 metu dienos 120

100 vidurkis 80 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis Grup 18 pav. Visžali ir pusiau visžali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo pradži atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – ypa anksti žydintys; 2 – anksti žydintys; 3 – vlokai žydintys; 4 – ypa vlai žydintys

2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. dauricum, R. impeditum ‘Bili Nowinka’ ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 110–119 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 16 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. micranthum, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’) žydjimas prasidjo anksti – 130–139 met dienos. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 56 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. degronianum var. heptamerum, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) žydjimas prasidjo vlokai – 140–147 met dienomis (18 pav.). Ši grup sudar 23 % kolekcijos visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. brachycarpum ir R. caucasicum)

139

buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – 158 ir 211 met dienos. Šiai grupei priklaus apie 5 % kolekcijos rododendr. 2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. dauricum, R. forrestii ‘Bengal’ ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pradžia – 102–129 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 11 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. fortunei, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’ ir kt.) žydjimas prasidjo anksti – 130–139 met dienomis. Šiai grupei priklaus apie 43 % kolekcijos rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. orbiculare, R. catawbiense ‘Humboldt’ ir kt.) žydjimas prasidjo vlokai – 140–149 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 42 % kolekcijos rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. brachycarpum, R. caucasicum ir R. micranthum) buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pradžia – 164, 167 ir 206 met dienos (18 pav.). Ši grup sudar 4 % visžali ir pusiau visžali rododendr. 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo pradžios rodiklius galima išskirti keturias fenoritmotipines visžali ir pusiau visžali rododendr grupes (20 lent.). Pirmosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas prasideda ypa anksti – 112–129 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklauso apie 12 % tirt visžali ir pusiau visžali rododendr. Tarp pirmosios grups rododendr kasmet anksiausiai žydti pradeda pusiau visžaliai R. mucronulatum ir R. dauricum – atitinkamai 112 ir 113 met dienomis (balandžio antrj ar treij dešimtadien). Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ankstyva žydjimo pradžia – 130–139 met dienos (gegužs antrasis ar treiasis dešimtadieniai). ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudaro apie 36 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas prasideda vlokai – 140–157 met dienomis. Šiai grupei priklauso apie 47 % kolekcijos visžali ir pusiau visžali rododendr.

140

20 lentel ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo pradži Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Ypa anksti R. dauricum, R. impeditum, R. mucronulatum, R. caucasicum žydintys ‘Cunningham’s White’, R. forrestii ‘Baden Baden’, R. forrestii (112–129 var. repens ‘Elviira’, R. impeditum ‘Moerheim’, R. met yakushimanum ‘Flava’, Rhododendron ‘Gertruda’, dienomis) Rhododendron ‘P. J. Mezitt’, Rhododendron ‘Praecox’ 2 Anksti R. fortunei, R. yungningense, R. orbiculare, R. oreotrephes, R. žydintys racemosum, R. searsiae, R. williamsianum, R. yakushimanum ssp. (130–139 makinoi, R. aureum var. aureum, R. yedoense var. poukhanense, met R. minus var. album, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii dienomis) ‘Helsinsigin Yliopisto’, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’, R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’, R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’, R. forrestii ‘Bengal’, R. impeditum ‘Bili Nowinka’, R. yakushimanum ‘Blurettia’, R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’, R. yakushimanum ‘Fantastica’, R. yakushimanum ‘Kalinka’, R. yakushimanum ‘Kullervo’, R. obtusum ‘Maruschka’, R. smirnowii ‘Dace’, R. wardii ‘Goldbukett’, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’, Rhododendron ‘Corinna’, Rhododendron ‘Eskimo’, Rhododendron ‘Germania’, Rhododendron ‘Irina’, Rhododendron ‘Lavanda’, Rhododendron ‘Schneekrone’ 3 Vlokai R. catawbiense, R. ferrugineum, R. hirsutum, R. maximum, R. žydintys micranthum, R. × obtusum, R. smirnowii, R. vernicosum, R. (140–157 wardii, R. calostrotum ssp. keleticum, R. degronianum var. met heptamerum, R. nitidulum var. omeiense, R. brachycarpum ssp. dienomis) tigerstedtii ‘Haaga’, R. catawbiense ‘Calsap’, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’, R. catawbiense ‘Humboldt’, R. catawbiense ‘Nova Zembla’, R. catawbiense ‘Uldis’, R. dichroanthum ‘Karibia’, R. indicum ‘Macrantha’, R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’, R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’, R. yakushimanum ‘Polaris’, R. obtusum ‘Geisha’, R. obtusum ‘Kermesina Rosea’, R. ponticum ‘Chionoides’, R. smirnowii ‘Hellikki’, R. wardii ‘Lachsgold’, Rhododendron ‘Album Novum’, Rhododendron ‘Bielicy’, Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’, Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum’, Rhododendron ‘Emls’, Rhododendron ‘Erich’, Rhododendron ‘Ginta’, Rhododendron ‘Jnis’, Rhododendron ‘Krlis’, Rhododendron ‘Lita’, Rhododendron ‘Mikkeli’, Rhododendron ‘Rasputin’, Rhododendron ‘Scintillation’, Rhododendron ‘Sprdtis’ 4 Ypa vlai R. brachycarpum, R. caucasicum, Rhododendron ‘Gold Crone’ žydintys (158–160 ir 201 met dienomis)

Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. brachycarpum, R. caucasicum ir Rhododendron ‘Gold Crone’) bdinga ypa vlyva žydjimo pradžia – 158–160 ir 201 met dienos. R. brachycarpum ir Rhododendron ‘Gold Crone’ paprastai kasmet pražysta birželio pirmj ar antrj dešimtadien

141

(158–160 met dienomis). Tiesa, duomenys apie Rhododendron ‘Gold Crone’ žydjimo ypatumus nra patikimi, nes 2007–2009 tyrim laikotarpiu šis rododendras generatyvines struktras produkavo tik vien kart. Tik ankstesni stebjimai leidžia teigti, kad šis rododendras žydi ypa vlai. R. caucasicum charakteringa dar vlesn žydjimo pradžia – 201 met diena. Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pabaigos rodikli analiz rodo, kad tarp anksiausiai ir vliausiai baigiani žydti rododendr susidaro 80 dien skirtumas. Anksiausia žydjimo pabaiga kasmet bdinga R. dauricum (125 met diena) ir R. forrestii var. repens ‘Elviira’ (127 met diena). Paskiausiai žydti pradedantiems R. caucasicum bdinga ir vliausia žydjimo pabaiga – 215-ta met diena. Atskirais metais visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pabaigos laiko rodikliai nežymiai skyrsi tarpusavyje (21 lent.). Pavyzdžiui, 2007 metais vidutinis visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pabaigos laikas buvo 147-oji met diena, o 2008 metais – 151-oji, o 2009 metais – 147- oji met dienos.

21 lentel Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pabaigos statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 146,6±4,4 158,0 41,1 2008 151,0±3,7 – 35,3 2009 146,9±4,9 161,0 45,8 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

Daugiausia tirt rododendr 2007 metais žydti baig 158-j, o 2009 metais – 161-j met dien. 2007–2009 met visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo pabaigos rodikliai yra ženkliai nutol (35–46 dienos) nuo vidurkio. Atskir tyrim met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sodo visžalius ir pusiau visžalius rododendrus pagal žydjimo pabaigos rodiklius galima suskirstyti 1) ypa anksti baigiani žydti (110–144 met dienomis), 2) anksti baigiani žydti (145–159 met dienomis), 3) vlokai baigiani

142

žydti (160–178 met dienomis) ir 4) ypa vlai baigiani žydti (180–196 ar 215–225 met dienomis) fenoritmotipines grupes (19 pav.). 2007 met tyrim duomenimis, pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. minus var. album, Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ ir kt.) žydjimo pabaiga buvo ypa ankstyva – 122–144 met dienomis (19 pav.). Šiai grupei kolekcijoje priklaus 7 % rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. ferrugineum, R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ ir kt.) buvo bdinga ankstyva žydjimo pabaiga – 145–159 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 54 % rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. nitidulum var. omeiense, Rhododendron ‘Germania’ ir kt.) žydjimas pasibaig vlokai – 160–178 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus 36 % rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams R. caucasicum ir R. micranthum buvo bdingas ypa vlai besibaigiantis žydjimas – atitinkamai 183 ir 196 met dienomis. 2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. impeditum, R. forrestii ‘Baden Baden’ ir kt.) žydjimas pasibaig ypa anksti – 117–144 met dienos. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 11 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. yungningense, R. smirnowii ‘Dace’ ir kt.) buvo bdinga ankstyva žydjimo pabaiga – 146–159 met dienos. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 41 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. yakushimanum ssp. makinoi, R. catawbiense ‘Calsap’ ir kt.) žydjimas pasibaig vlokai – 160–178 met dienomis (19 pav.). Šiai grupei priklaus apie 46 % kolekcijos visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams R. brachycarpum ir R. caucasicum buvo bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – atitinkamai 180-oji ir 224-oji dienos.

143

200 240

190 220 180 200 170

160 180

150 160

2007 metu dienos 140 2008 metu dienos 140 130 120 120 vidurkis vidurkis 110 25%-75% 100 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis 1234 standartinis nuokrypis Grup Grup

240

220

200

180

160 2009 metu dienos2009 metu 140

120 vidurkis 100 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis Grup 19 pav. Visžali ir pusiau visžali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo pabaig atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – ypa anksti baigiantys žydti; 2 – anksti baigiantys žydti; 3 – vlokai baigiantys žydti; 4 – ypa vlai baigiantys žydti

2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. mucronulatum, R. forrestii var. repens ‘Elviira’ ir kt.) buvo bdinga ypa ankstyva žydjimo pabaiga – 110–144 met dienos. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 9 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. wardii, R. impeditum ‘Moerheim’ ir kt.) žydjimas pasibaig anksti – 145–159 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 39 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. catawbiense, R. catawbiense ‘Nova Zembla’ ir kt.) buvo bdinga vloka žydjimo pabaiga – 160–177 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 48 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas pasibaig ypa vlai – 182–193 ir 225 met dienomis. Ši grup sudaro 4 % rši rododendrai (R. brachycarpum, R.

144

caucasicum, R. maximum ir R. micranthum). Vliausia žydjimo pabaiga, kaip ir 2007 bei 2008 metais, buvo bdinga R. caucasicum. Bendroji 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo pabaigos rodiklius galima išskirti keturias fenoritmotipines visžali ir pusiau visžali rododendr grupes (22 lent.). Pirmosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas pasibaigia ypa anksti – 125–144 met dienomis. Šiai grupei kolekcijoje priklauso apie 8 % visžali ir pusiau visžali rododendr (22 lent.). Tarp šios grups rododendr anksiausiai kasmet baigia žydti R. dauricum ir R. forrestii var. repens ‘Elviira’ (atitinkamai 125 ir 127 met dienomis). Pastarosios veisls rododendr žydjimo pabaiga beveik kasmet fiksuojama po vlyvj pavasarini šaln, kuri metu dažnokai pažeidžiamos augal generatyvins struktros. Šie rododendrai paprastai žydti baigia gegužs pirmj dešimtadien.

22 lentel ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo pabaig Fenoritmo- Diagnoz Tipiškas pavyzdys tipin grup 1 Ypa anksti R. dauricum, R. mucronulatum, R. forrestii ‘Baden Baden’, R. forrestii baigiantys ‘Bengal’, R. forrestii var. repens ‘Elviira’, Rhododendron ‘P. J. Mezitt’, žydti (125– Rhododendron ‘Praecox’ 144 met dienomis) 2 Anksti R. fortunei, R. impeditum, R. yungningense, R. orbiculare, R. baigiantys oreotrephes, R. racemosum, R. searsiae, R. smirnowii, R. vernicosum, žydti R. wardii, R. williamsianum, R. yakushimanum ssp. makinoi, R. aureum (145–159 var. aureum, R. degronianum var. heptamerum, R. yedoense var. met poukhanense, R. minus var. album, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii dienomis) ‘Helsinsigin Yliopisto’, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’, R. caucasicum ‘Cunningham’s White’, R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’, R. dichroanthum ‘Karibia’, R. impeditum ‘Bili Nowinka’, R. impeditum ‘Moerheim’, R. yakushimanum ‘Blurettia’, R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’, R. yakushimanum ‘Fantastica’, R. yakushimanum ‘Flava’, R. yakushimanum ‘Kalinka’, R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’, R. yakushimanum ‘Kullervo’, R. obtusum ‘Kermesina Rosea’, R. obtusum ‘Maruschka’, R. smirnowii ‘Dace’, R. smirnowii ‘Hellikki’, R. wardii ‘Goldbukett’, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’, Rhododendron ‘Album Novum’, Rhododendron ‘Bielicy’, Rhododendron ‘Corinna’, Rhododendron ‘Germania’, Rhododendron ‘Gertruda’, Rhododendron ‘Gold Crone’, Rhododendron ‘Irina’, Rhododendron ‘Krlis’, Rhododendron ‘Sprdtis’

145

22 lentels tsinys 3 Vlokai R. brachycarpum, R. catawbiense, R. ferrugineum, R. hirsutum, R. baigiantys maximum, R. × obtusum, R. calostrotum ssp. keleticum, R. nitidulum žydti var. omeiense, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’, R. (160–178 catawbiense ‘Calsap’, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’, R. catawbiense met ‘Hachman’s Charmant’, R. catawbiense ‘Humboldt’, R. catawbiense dienomis) ‘Nova Zembla’, R. catawbiense ‘Uldis’, R. indicum ‘Macrantha’, R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’, R. yakushimanum ‘Polaris’, R. obtusum ‘Geisha’, R. ponticum ‘Chionoides’, R. wardii ‘Lachsgold’, Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’, Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum’, Rhododendron ‘Emls’, Rhododendron ‘Erich’, Rhododendron ‘Eskimo’, Rhododendron ‘Ginta’, Rhododendron ‘Jnis’, Rhododendron ‘Lavanda’, Rhododendron ‘Lita’, Rhododendron ‘Mikkeli’, Rhododendron ‘Rasputin’, Rhododendron ‘Schneekrone’, Rhododendron ‘Scintillation’ 4 Ypa vlai R. caucasicum, R. micranthum baigiantys žydti (182 ir 215 met dienomis)

Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ankstyva žydjimo pabaiga – 145–159 met dienomis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudaro apie 51 % visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimas pasibaigia vlokai – 160–178 met dienomis. Šiai grupei priklauso apie 38 % kolekcijos visžali rododendr. Tarp šios grups rododendr vliausiai žydti baigia R. brachycarpum ir R. maximum – 178 met dien. Tarp treiosios ir ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendr žydjimo pabaigos laiko rodikli susidaro keturi, septyni ir trisdešimt septyni dien trkis, nes ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ypa vlyva žydjimo pabaiga – 182 ir 215 met dienos. Ši grup sudaro dviej ypa vlai žydini rododendr rši atstovai. R. micranthum vidutin žydjimo pabaiga fiksuojama 182 met dien (birželio pabaigoje–liepos pradžioje). R. caucasicum bdinga dar vlesn žydjimo pabaiga – 215 met diena (rugpjio antrj dešimtadien). Atskirais metais visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo trukms laiko rodikliai tarpusavyje beveik nesiskyr (23 lent.).

146

23 lentel Visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo trukms statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai X±mx M SD 2007 15,5±0,6 14,0 5,9 2008 21,2±0,9 25,0 8,1 2009 21,9±2,0 26,0 19,3 Pastaba. X – fazs laikotarpio vidutins datos, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

2007 metais vidutinis visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo trukms laikas buvo 16 dien, 2008 metais – 21 diena, o 2009 metais 22 dienos. Vidutiniškai 2007 metais visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai žydjo 14 dien, 2008 metais – 25 dienas, o 2009 metais vidutin žydjimo trukm buvo 26 dienos. 2007–2008 met visžali ir pusiau visžali rododendr žydjimo trukms rodikliai nebuvo ženkliai (6–8 dienos) nutol nuo vidurkio, tik 2009 metais tokio pobdžio rodikliai buvo kiek labiau nukryp (19 dien) nuo vidurkio.

2007 metais apie 44 % visžali ir pusiau visžali rododendr (R. brachycarpum, R. impeditum ‘Bili Nowinka’ ir kt.) žydjo trumpai (9–15 dien). Vidutin (16–25 dien) žydjimo trukm (20 pav.) buvo bdinga 52 % visžali ir pusiau visžali rododendr (R. yedoense var. poukhanense, R. yakushimanum ‘Polaris’ ir kt.). Tik apie 4 % ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr (R. racemosum, R. indicum ‘Macrantha’ ir Rhododendron ‘Rasputin’) žydjo ilgai (26–28 dienas). Tarp šios fenoritmotipins grups rododendr ilgiausia žydjimo trukm buvo bdinga R. indicum ‘Macrantha’ – 28 dienos. 2007 metais 7-i takson (R. aureum, R. aureum var. aureum) ir veisli rododendrai (R. catawbiense ‘Gomer Waterer’, R. dichroanthum ‘Karibia’, R. forrestii var. repens ‘Elviira’, R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir R. yakushimanum ‘Flava’) visai nežydjo. 2008 metais apie 15 % rododendr (R. aureum var. aureum, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ ir kt.) buvo bdingas trumpas žydjimas (10–15 dien). Tarp toki rododendr trumpiausiai žydjo R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir R. yakushimanum ‘Kullervo’ (po 10 dien). Apie 58 % rododendr (R. ferrugineum, R. yakushimanum ‘Polaris’ ir kt.) buvo

147

bdinga vidutin žydjimo trukm (16–25 dienos). Apie 27 % visžali ir pusiau visžali rododendr (R. williamsianum, Rhododendron ‘Rasputin’ ir kt.) žydjo ilgai (26–36 dienos). Tarp toki rododendr ilgiausia žydjimo trukm buvo bdinga R. ponticum ‘Chionoides’ – 37 dienos. 2008 metais visai nežydjo 5-iems taksonams (R. aureum ir R. vernicosum) ir veislms (R. forrestii var. repens ‘Elviira’, R. smirnowii ‘Hellikki’ ir Rhododendron ‘Gold Crone’) priklausantys rododendrai.

30 40 28 35 26 24 30 22 20 25 18 16 20 2008 metu2008 dienos 2007 metu dienos 14 15 12

10 vidurkis 10 25%-75% 8 standartinis nuokrypis vidurkis 6 nepatikimas variantas 5 25%-75% 123 123 ekstremumai standartinis nuokrypis Grup Grup

15 2009 metu dienos

5 vidurkis 25%-75% 0 standartinis nuokrypis 123 nepatikimas variantas Grup 20 pav. Visžali ir pusiau visžali rododendr pasiskirstymas pagal žydjimo trukm atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – trumpai žydintys; 2 – vidutins trukms; 3 – ilgai žydintys

2009 metais apie 13 % rododendr (R. dauricum, R. dichroanthum ‘Karibia’ ir kt.) žydjo trumpai (3–15 dien). Vidutin žydjimo trukm buvo bdinga 56 % visžali ir pusiau visžali rododendr (R. vernicosum, Rhododendron ‘Jnis’ ir kt.). Ilgos žydjimo trukms (26–34 dienos) buvo net apie 31 % rododendr (R. micranthum, Rhododendron ‘Sprdtis’ ir kt.). Tarp toki rododendr ilgiausiai žydjo R. obtusum ‘Maruschka’ ir Rhododendron

148

‘Lita’ – 34 dienas. 2009 metais 8-i takson (R. aureum, R. williamsianum, R. calendulaceum var. croceum) ir veisli (R. yakushimanum ‘Flava’, R. smirnowii ‘Hellikki’, R. wardii ‘Goldbukett’, Rhododendron ‘Gold Crone’ ir Rhododendron ‘Mikkeli’) rododendrai visai nežydjo. Bendroji 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal žydjimo trukms rodiklius galima išskirti tris fenoritmotipines visžali ir pusiau visžali rododendr grupes (24 lent.).

24 lentel ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr fenoritmotipins grups pagal žydjimo trukm Fenoritmo- Diagnoz Tipiškas pavyzdys tipin grup 1 Trumpai R. caucasicum, R. dauricum, R. mucronulatum, R. smirnowii, R. žydintys (9– wardii, R. aureum var. aureum, R. dichroanthum ‘Karibia’, R. 15 dien) forrestii ‘Bengal’, R. forrestii var. repens ‘Elviira’, R. yakushimanum ‘Kullervo’, R. smirnowii ‘Hellikki’, Rhododendron ‘Gold Crone’ 2 Vidutins R. brachycarpum, R. catawbiense, R. ferrugineum, R. fortunei, R. trukms hirsutum, R. impeditum, R. yungningense, R. maximum, R. × (16–25 obtusum, R. orbiculare, R. oreotrephes, R. racemosum, R. searsiae, dienos) R. vernicosum, R. williamsianum, R. calostrotum ssp. keleticum, R. degronianum var. heptamerum, R. yakushimanum ssp. makinoi, R. yedoense var. poukhanense, R. minus var. album, R. nitidulum var. omeiense, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’, R. catawbiense ‘Calsap’, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’, R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’, R. catawbiense ‘Nova Zembla’, R. catawbiense ‘Uldis’, R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’, R. forrestii ‘Baden Baden’, R. impeditum ‘Bili Nowinka’, R. impeditum ‘Moerheim’, R. yakushimanum ‘Blurettia’, R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’, R. yakushimanum ‘Fantastica’, R. yakushimanum ‘Flava’, R. yakushimanum ‘Kalinka’, R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’, R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’, R. yakushimanum ‘Polaris’, R. obtusum ‘Geisha’, R. obtusum ‘Kermesina Rosea’, R. obtusum ‘Maruschka’, R. smirnowii ‘Dace’, R. wardii ‘Goldbukett’, R. wardii ‘Lachsgold’, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’, Rhododendron ‘Album Novum’, Rhododendron ‘Bielicy’, Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’, Rhododendron ‘Corinna’, Rhododendron ‘Erich’, Rhododendron ‘Germania’, Rhododendron ‘Gertruda’, Rhododendron ‘Ginta’, Rhododendron ‘Irina’, Rhododendron ‘Krlis’, Rhododendron ‘Lavanda’, Rhododendron ‘Mikkeli’, Rhododendron ‘P. J. Mezitt’, Rhododendron ‘Praecox’, Rhododendron ‘Rasputin’, Rhododendron ‘Schneekrone’, Rhododendron ‘Scintillation’, Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 Ilgai žydintys R. micranthum, R. catawbiense ‘Humboldt’, R. caucasicum (26–29 ‘Cunningham’s White’, R. indicum ‘Macrantha’, R. ponticum dienos) ‘Chionoides’, Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum’, Rhododendron ‘Emls’, Rhododendron ‘Eskimo’, Rhododendron ‘Jnis’, Rhododendron ‘Lita’

149

Pirmosios fenoritmotipins grups rododendrai pasižymi trumpa (9–15 dien) žydjimo trukme. Šiai grupei priklauso apie 14 % kolekcijos visžali ir pusiau visžali rododendr. Tarp šios fenoritmotipins grups atstov trumpiausiai žydjo R. smirnowii ‘Hellikki’ (9 dienos), taiau duomenys nra botaniškai patikimi, kadangi šis rododendras dl pažaid žydjo tik vienus metus. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas vidutins trukms žydjimas (16–25 dienos). Šiai grupei priklauso apie 75 % ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams bdinga ilga žydjimo trukm (26–29 dienos). Šiai grupei kolekcijoje priklauso apie 11 % rododendr. Tarp šios fenoritmotipins grups atstov ilgiausia žydjimo trukm kasmet buvo bdinga R. ponticum ‘Chionoides’ – 29 dienos. 2007–2009 tyrimo metais pakartotinis žydjimas buvo bdingas devyniems taksonams ir veislms priklausantiems visžaliams rododendrams. Taiau, 2007 metais pakartotinis žydjimas buvo bdingas septyni rši ir veisli rododendrams, 2008 metais – penki, o 2009 metais pakartotinai žydjo tik keturioms ršims ir veislms priklausantys rododendrai (2 priedo 5, 6, 7 lent.). Kasmet ŠU Botanikos sode pakartotinai žydjo tik R. hirsutum ir R. caucasicum ‘Cunningham’s White’. Kiekvienais metais ši rododendr pakartotinio žydjimo trukm vairavo. 2007 metais R. hirsutum pakartotinis generatyvini struktr produkavimas tssi 17 dien. Šio rododendro pirminio ir antrinio žydjimo trukms sutapo. 2008 metais šios ršies rododendrai pakartotinai žydjo net 27 dienas (j pirminio žydjimo trukm – 25 dienos), o 2009 metais – 20 dien (j pirminio žydjimo trukm – 24 dienos). Ši reiškini rodikli analiz rodo, kad rododendr pirminio ir pakartotinio žydjim trukmi skirtumai nebuvo ženkls. Tik 2008 ir 2009 metais R. catawbiense ‘Nova Zembla’ pakartotinai žydjo ilgiau nei pirminio žydjimo metu.

150

3.3.3. RODODENDR KASMETINIS GLI PRIAUGIMAS

Kasmetin rododendr gli raida prasideda gegužs pirmoje pusje ir baigiasi vasaros pabaigoje, kai susiformuoja generatyviniai ar vegetatyviniai pumpurai. Analogiškus tokios fenofazs rodiklius užfiksavo ir Rusijos tyrja

(ALEKSANDROVA, 1989). Atskir takson ir veisli rododendr augimas prasideda ne vienu metu. Taip pat skirtingas yra ir rododendr augimo tempas.

Štai, pavyzdžiui, R. caucasicum ir R. hirsutum, auga ypa ltai (ŠATALINA, 1963), kadangi dvimei ši rši rododendr gli metinis prieaugis siekia tik apie 1 cm. ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr metgli prieaugis 2007– 2009 metais buvo vertinamas atskirai nuo visžali ir pusiau visžali. Vasaržaliai rododendrai. Vasaržali rododendr metini gli prieaugi rodikli analiz parod, kad 2007 metais mažiausias prieaugis buvo bdingas R. camtschaticum (4,2 cm) ir Rhododendron ‘Anita’ (4,0 cm) (2 priedo 8 lent.). Didžiausias maksimalaus gli prieaugio rodiklis buvo Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ (36,5 cm). Mažiausias vidutinis gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Anita’ (4,8 cm) ir R. camtschaticum (5,5 cm), o didžiausias – Rhododendron ‘Ilze’ (26,2 cm) ir Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ (22,0 cm). Statistin duomen analiz rodo, kad 2007 met minimalus vasaržali rododendr metgli prieaugio vidurkis buvo 9,4 cm, maksimalus – 20,6 cm, o vidutinis – 14,4 cm (25 lent.). Dažniausiai pasikartojantis metgli prieaugis buvo 19,7 cm. Keliameiai vasaržali rododendr minimalaus, maksimalaus ir vidutinio metgli prieaugio rodikliai (2–8 cm) buvo nežymiai nutol vidurkio atžvilgiu. 2008 metais mažiausias minimalus gli prieaugis (2,0 cm) buvo bdingas R. schlippenbachii, Rhododendron ‘Hotspur Red’ ir Rhododendron ‘Narcissiflora’ (2 priedo 8 lent.). Didžiausio maksimalaus gli prieaugio buvo Rhododendron ‘Pasacina’ (35,0 cm), R. luteum ‘Canon’s Double’ ir Rhododendron ‘Alina’ (po 33,0 cm). Mažiausias vidutinis gli prieaugis nustatytas R. camtschaticum (3,8 cm), didžiausias – Rhododendron ‘Ilze’ (19,5 cm). Statistin duomen analiz rodo, kad 2008 metais minimalus metgli

151

prieaugio vidurkis buvo 5,7 cm, maksimalus – 19,5 cm, o vidutinis – 11,2 cm (25 lent.).

25 lentel Vasaržali rododendr metgli statistiniai rodikliai 2007–2009 metais Metai Kintamasis X±mx M SD 2007 Minimalus ilgis 9,4±0,6 – 3,4 Maksimalus ilgis 20,6±1,1 23,3 6,8 Vidutinis ilgis 14,4±0,8 19,7 4,8 2008 Minimalus ilgis 5,7±0,5 3,0 3,0 Maksimalus ilgis 19,5±1,4 – 8,3 Vidutinis ilgis 11,2±0,8 – 4,6 2009 Minimalus ilgis 3,8±0,3 4,0 1,6 Maksimalus ilgis 16,4±1,3 17,0 7,6 Vidutinis ilgis 8,2±0,5 7,8 2,8

Pastaba. X – metgli prieaugio vidurkis, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

2009 metais tarp tokiu pat aspektu tirt rododendr pagal mažiausio minimalaus gli prieaugio rodiklius išsiskyr R. camtschaticum (1,2 cm) ir R. molle (1,3 cm). Didžiausias maksimalus metgli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Hotspur Red’ ir Rhododendron ‘Pasacina’ (po 35,0 cm). Mažiausias vidutinis gli prieaugis nustatytas R. camtschaticum ir R. molle (po 2,9 cm). R. camtschaticum vidutinis gli prieaugis bendro tirt vasaržali rododendr vidutinio prieaugio atžvilgiu buvo mažiausias visais tyrim metais (21 pav.). R. camtschaticum Lietuvos klimato slygomis paprastai užauga vos iki 20 cm, todl neatsitiktinai gli prieaugis per metus siekia vidutiniškai vos po 4 cm per metus. Didžiausias tokiu aspektu tirt rododendr rodiklis buvo bdingas Rhododendron ‘Skaidrte’ (15,3 cm). Statistin duomen analiz parod, kad minimalus vasaržali rododendr metgli prieaugio vidurkis buvo 3,8 cm, maksimalus – 16,4 cm, o vidutinis – 8,2 cm (25 lent.). Dažniausiai pasikartojantis vasaržali rododendr metgli prieaugis buvo 7,8 cm.

152

25 25 20 20 R. camtschaticum R. camtschaticum 15 minimalus prieaugis 15 maksimalus prieaugis 10 Bendrasis minimalus 10 Bendrasis Ilgis, cm prieaugis Ilgis, cm maksimalus prieaugis 5 5 0 0 200720082009 2007 2008 2009 Metai Metai

25 20 R. camtschaticum 15 vidutinis prieaugis 10 Bendrasis prieaugis Ilgis, cm 5 0 2007 2008 2009 Metai

21 pav. R. camtschaticum ir vis tirt vasaržali rododendr metgli rodikli lyginamoji analiz

Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode vasaržalius rododendrus pagal vidutin gli metin prieaug galima suskirstyti 1) labai mažo prieaugio – iki 5 cm ilgio, 2) vidutinio prieaugio – 5,0–9,9 cm, 3) didelio prieaugio – 10,0–14,9 cm ir 4) labai didelio prieaugio – 15,0–26,5 cm fenoritmotipines grupes (22 pav.). 2007 metais pirmosios fenoritmotipins grups vienintelio atstovo Rhododendron ‘Anita’ gli prieaugis buvo labai mažas – 4,8 cm. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. camtschaticum, R. viscosum ‘Soir de Paris’ ir kt.) buvo bdingas vidutinis gli prieaugis – 5,5–8,6 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 11 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. albrechtii, R. luteum ‘Gibraltar’ ir kt.) gli prieaugis buvo didelis – 10,0–14,7 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 38 % vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. japonicum, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) buvo bdingas labai didelis metinis gli prieaugis – 15,3–26,2 cm. Ši fenoritmotipin grup sudar apie 49 % vasaržali kolekcijos rododendr. Ypa didelis gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Ilze’ – 26,2 cm.

153

28 24 26 22 24 20 22 18 20 18 16 16 14 14 12 12 10 2008 metu dienos 2007 metu dienos 10 8 8 6 6 vidurkis vidurkis 25%-75% 4 4 25%-75% standartinis nuokrypis 2 standartinis nuokrypis 2 nepatikimas variantas 1234 nepatikimas variantas 1234 ekstremumai Grup Grup

8 2009 metu dienos 6

4 vidurkis 2 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis Grup 22 pav. Vasaržali rododendr pasiskirstymas pagal vidutin gli metin prieaug atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – labai mažo prieaugio; 2 – vidutinio prieaugio; 3 – didelio prieaugio; 4 – labai didelio prieaugio

2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. camtschaticum, Rhododendron ‘Lidija’ ir kt.) buvo bdingas labai mažas gli prieaugis – 3,8–4,6 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 11 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. calendulaceum var. croceum, Rhododendron ‘Narcissiflora’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo vidutinis – 5,3–9,9 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 27 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. japonicum, Rhododendron ‘Inga’ ir kt.) gli prieaugis buvo didelis – 10,4–14,9 cm. Šiai grupei priklaus apie 46 % vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritimotipins grups rododendrams (R. luteum, R. luteum ‘Canon’s Double’ ir kt.) buvo bdingas labai didelis metinis gli prieaugis – 15,5–22,8 cm. Ši grup sudar 16 % kolekcijos vasaržali rododendr.

154

2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. camtschaticum, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo labai mažas – 2,9–4,6 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 14 % vasaržali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. canadense, Rhododendron ‘Francisa’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo vidutinis – 5,5–9,9 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 65 % vasaržali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. albrechtii, Rhododendron ‘Hotspur Red’ ir kt.) buvo bdingas didelis gli prieaugis – 10,3–12,8 cm. Ši grup sudar apie 19 % kolekcijos vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups vieninteliam atstovui Rhododendron ‘Skaidrte’ buvo bdingas labai didelis metinis gli prieaugis – 15,3 cm. Vasaržaliams rododendrams sugrupuoti pagal j vidutin gli prieaug 2007–2009 metais buvo panaudotas klasterins analizs pilnosios jungties metodas. Rododendr tarpusavio panašumas pagal j vidutin gli prieaug buvo vertintas Euklido atstumais. Atlikus klasterin analiz, išsiskyr keturios rododendr klasteri grups (23 pav.). Pirmosios klasteri grups rododendrams (R. albrechtii, R. luteum ‘Canon’s Double’ ir kt.) 2007–2008 metais buvo bdingas didelis, o 2009 metais – vidutinis metinis gli prieaugis. Taip pat vienam iš šios grups atstov R. viscosum ‘Soir de Paris’ 2007 ir 2009 metais buvo bdingas vidutinis gli prieaugis (atitinkamai 7,2 cm ir 8,4 cm), o 2008 metais – labai didelis gli prieaugis (16,2 cm). Antrosios klasteri grups rododendrai 2007–2008 metais buvo labai didelio, o 2009 metais – vidutinio (Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ ir kt.) gli prieaugio. Taip pat šios grups rododendrams (R. austrinum, R. gandavense ‘Unigue’ ir kt.) 2007 metais buvo bdingas labai didelis, 2008 metais – didelis, o 2009 metais – vidutinis ar labai mažas gli prieaugis. Treiosios klasteri grups rododendr (R. luteum ‘Gibraltar’, Rhododendron ‘Narcissiflora’ ir kt.) metinio gli prieaugio rodikliai atskirais metais labai vairavo. Pavyzdžiui, Rhododendron ‘Hotspur Red’ 2007 ir 2009 metais gli prieaugis buvo didelis,

155

o 2008 metais – vidutinis. Kitas pavyzdys – Rhododendron ‘Lva’, kuriam 2007 metais buvo bdingas labai didelis gli prieaugis, 2008 metais – vidutinis, o 2009 metais – didelis prieaugis. Ketvirtosios, negausiausios klasteri grups rododendrams (R. calendulaceum var. croceum, R. japonicum ‘Album’ ir kt.) 2007 metais buvo bdingas labai didelis gli prieaugis, o 2008 metais – vidutinis ar labai mažas.

R. albrechtii ‘Alina’ ‘Inga’ ‘Pasacina’ R. canadense var. album ‘Persil’ ‘Satan’ ‘Francisa’ ‘Soir de Paris’ ‘Canon’s Double’ R. austrinum ‘Unigue’ R. canadense ‘Polrzvaigzne’ ‘R gas Rhododendrs’ R. japonicum ‘Laura’ ‘Mazais Jefinš’ R. luteum R. vaseyi ‘Indra’ ‘Ilze’ ‘Skaidrîte’ R. camtschaticum ‘Anita’ R. schlippenbachii ‘Gibraltar’ ‘Madame Debene’ ‘Lidija’ ‘Narcissiflora’ ‘Royal Command’ ‘Hotspur Red’ ‘Lîva’ R. molle ‘Album’ R. viscosum R. calendulaceum var. croceum 0 5 10 15 20 25 30 Atstumo matai 23 pav. Vasaržali takson ir veisli rododendr jungi dendrograma (panašumas išreikštas Euklido atstumais) pagal vidutin metgli ilg 2007– 2009 metais

2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal vidutinio gli prieaugio rodiklius galima išskirti keturias fenoritmotipines vasaržali rododendr grupes (26 lent.). Pirmosios fenoritmotipins grups vieninteliam atstovui R. camtschaticum vegetacijos laikotarpiu bdingas iki 5 cm prieaugis. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas vidutinis – nuo 5,6 iki 9,7 cm gli prieaugis. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 27 % rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas didelis gli

156

prieaugis – 10,4–14,7 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 59 % vasaržali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas labai didelis gli prieaugis – 15,8–18,2 cm. Ši grup sudar apie 11 % vasaržali rododendr.

26 lentel ŠU Botanikos sodo vasaržali rododendr fenoritmotipins grups pagal vidutin gli prieaug Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Labai mažas prieaugis R. camtschaticum (iki 5 cm ilgio) 2 Vidutinis prieaugis R. molle, R. schlippenbachii, R. japonicum ‘Album’, R. (5,0–9,9 cm ilgio) luteum ‘Gibraltar’, R. luteum ‘Persil’, R. luteum ‘Royal Command’, Rhododendron ‘Anita’, Rhododendron ‘Lidija’, Rhododendron ‘Madame Debene’, Rhododendron ‘Narcissiflora’ 3 Didelis prieaugis R. albrechtii, R. canadense, R. japonicum, R. luteum, R. (10,0–14,9 cm ilgio) vaseyi, R. viscosum, R. calendulaceum var. croceum, R. canadense var. album, R. gandavense ‘Unigue’, R. molle ‘Satan’, R. viscosum ‘Soir de Paris’, Rhododendron ‘Alina’, Rhododendron ‘Francisa’, Rhododendron ‘Hotspur Red’, Rhododendron ‘Indra’, Rhododendron ‘Inga’, Rhododendron ‘Laura’, Rhododendron ‘Lva’, Rhododendron ‘Mazais Jefinš’, Rhododendron ‘Pasacina’, Rhododendron ‘Polrzvaigzne’, Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 Labai didelis prieaugis R. austrinum, R. luteum ‘Canon’s Double’, (15,0–25,0 cm) Rhododendron ‘Ilze’, Rhododendron ‘Skaidrte’

Visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai. Statistin tyrimo duomen analiz rodo, kad 2007 metais minimalus prieaugio vidurkis buvo 8,9 cm, maksimalus – 17,4 cm, o vidutinis – 12,6 cm (27 lent.). Visžali rododendr metini gli prieaugi rodikli analiz parod, kad mažiausias minimalus prieaugis, nustatytas 2007 metais, buvo bdingas R. aureum – 2,0 cm. Šio taksono atstovams buvo bdingas ir mažiausias vidutinis (2,6 cm) gli prieaugis (2 priedo 8 lent.). R. yungningense taip pat buvo bdingas nedidelis minimalus gli prieaugis – 2,7 cm. Didžiausias maksimalus gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Lita’ – 38,1 cm. Šios veisls augalams buvo bdingas ir didžiausias vidutinis gli prieaugis – 31,3 cm. Duomen neturima apie R. smirnowii ‘Hellikki’, nes 2008 metais šiam rododendrui gli prieaugis nebuvo konstatuotas.

157

Keliameiai visžali ir pusiau visžali rododendr minimalaus, maksimalaus ir vidutinio metgli prieaugio rodikliai (4–9 cm) buvo nežymiai nutol vidurkio atžvilgiu (27 lent.), tik 2009 metais maksimalaus visžali ir pusiau visžali rododendr metgli prieaugio rodikliai buvo pakankamai nutol (20 cm) nuo vidurkio.

27 lentel Visžali ir pusiau visžali rododendr metgli statistiniai rodikliai 2007– 2009 metais Metai Kintamasis X±mx M SD 2007 Minimalus ilgis 8,9±0,5 10,0 4,3 Maksimalus ilgis 17,4±0,9 – 8,3 Vidutinis ilgis 12,6±0,6 – 5,9 2008 Minimalus ilgis 8,3±0,5 11,0 4,8 Maksimalus ilgis 18,4±1,0 – 9,1 Vidutinis ilgis 12,6±0,7 12,8 6,2 2009 Minimalus ilgis 6,8±0,3 4,0 2,9 Maksimalus ilgis 18,6±2,2 – 20,4 Vidutinis ilgis 11,2±0,4 – 3,8

Pastaba. X – metgli prieaugio vidurkis, mx – standartin paklaida, M – dažniausiai pasikartojanti požymio reikšm, SD – standartinis nuokrypis

2008 metais mažiausias minimalus gli prieaugis, kaip ir 2007 metais, buvo bdingas R. aureum – 1,3 cm. Šios ršies augalams buvo bdingas ir mažiausias vidutinis – 1,8 cm, gli prieaugis (2 priedo 8 lent.). Nedidelis minimalus gli prieaugis buvo bdingas ir Rhododendron ‘Krlis’ (2,0 cm) bei R. yakushimanum ‘Blurettia’ (2,2 cm). Didžiausias maksimalus gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Ginta’ (42,0 cm) ir Rhododendron ‘Emls’ (43,0 cm). Didžiausias vidutinis gli prieaugis (29,9 cm) buvo bdingas Rhododendron ‘Lita’. Statistin tyrimo duomen analiz rodo, kad 2008 metais minimalus prieaugio vidurkis buvo 8,3 cm, maksimalus – 18,4 cm, o vidutinis – 12,6 cm (27 lent.). Dažniausiai pasikartojantis metgli prieaugis buvo 12,8 cm. 2009 metais mažiausias minimalus gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Corinna’ (1,8 cm), R. aureum, R. ferrugineum, R. calostrotum ssp. keleticum ir Rhododendron ‘Krlis’ (po 2,0 cm). Didžiausias maksimalus gli prieaugis buvo charakteringas Rhododendron ‘Catawbiense

158

Grandiflorum’ ir Rhododendron ‘Ginta’ (po 30,0 cm). Mažiausias vidutinis gli prieaugis buvo bdingas Rhododendron ‘Corinna’ (2,1 cm) ir R. aureum (3,2 cm). R. aureum vidutinis gli prieaugis bendro tirt visžali ir pusiau visžali rododendr vidutinio prieaugio atžvilgiu buvo mažiausias visais tyrim metais (24 pav.). Didžiausias tokiu aspektu tirt visžali ir pusiau visžali rododendr rodiklis buvo bdingas Rhododendron ‘Album Novum’ (19,4 cm).

20 20

15 R. aureum minimalus 15 R. aureum prieaugis maksimalus prieaugis 10 10 Bendras minimalus Bendras maksimalus Ilgis, cm Ilgis, cm 5 prieaugis 5 prieaugis

0 0 2007 2008 2009 2007 2008 2009 Metai Metai

15 R. aureum vidutinis prieaugis 10 Bendras prieaugis Ilgis, cm 5

0 2007 2008 2009 Metai

24 pav. R. aureum ir vis tirt visžali ir pusiau visžali rododendr metgli rodikli lyginamoji analiz

Pagal statistin duomen analiz minimalus visžali ir pusiau visžali rododendr metgli prieaugio vidurkis buvo 6,8 cm, maksimalus – 18,6 cm, o vidutinis – 11,2 cm (27 lent.). Atskir tyrimo met duomen analiz rodo, kad ŠU Botanikos sodo visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai pagal vidutin gli metin prieaug išsiskiria 1) labai mažo prieaugio – iki 5 cm ilgio, 2) vidutinio prieaugio – 5,0–9,9 cm, 3) didelis prieaugio – 10,0–14,9 cm ir 4) labai didelio prieaugio – 15,0–32,0 cm, fenoritmotipines grupes (25 pav.). 2007 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. orbiculare ir kt.) buvo bdingas labai mažas gli prieaugis – 2,6–4,9 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 5 % visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. nitidulum var. omeiense, R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir kt.) buvo charakteringas vidutinis gli prieaugis

159

– 5,4–9,7 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 32 % visžali ir pusiau visžali kolekcijos rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. fortunei, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo didelis – 10,2–14,6 cm. Ši fenoritmotipin grup sudar apie 32 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. maximum, R. catawbiense ‘Nova Zembla’ ir kt.) buvo bdingas labai didelis gli prieaugis – 15,1–31,3 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 31 % visžali ir pusiau visžali rododendr. 2008 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. caucasicum, R. yakushimanum ‘Blurettia’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo labai mažas – 1,8–4,5 cm (25 pav.). Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 8 % visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. vernicosum, R. catawbiense ‘Calsap’ ir kt.) buvo bdingas vidutinis gli prieaugis – 5,2–9,7 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 31 % rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. minus var. album, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo didelis – 10,5–14,9 cm. Ši grup sudar apie 28 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R. dauricum, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’ ir kt.) buvo bdingas labai didelis gli prieaugis – 15,1–29,9 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 33 % rododendr. 2009 metais pirmosios fenoritmotipins grups rododendr (R. calostrotum ssp. keleticum, R. impeditum ‘Bili Nowinka’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo labai mažas – 2,1–4,8 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 7 % rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendr (R. nitidulum var. omeiense, R. yakushimanum ‘Flava’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo vidutinis – 5,5–9,9 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudar apie 30 % visžali ir pusiau visžali rododendr. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr (R. catawbiense, R. forrestii ‘Bengal’ ir kt.) metinis gli prieaugis buvo didelis – 10,0–14,6 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 42 % rododendr. Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams (R.

160

micranthum, R. catawbiense ‘Nova Zembla’ ir kt.) buvo bdingas labai didelis gli prieaugis – 15,6–19,4 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 15 % kolekcijos rododendr.

35 35

30 30

25 25

20 20

15 15 2008 metu dienos 2007 metu 2007 metu dienos 10 10

5 5 vidurkis vidurkis 25%-75% 0 25%-75% 0 standartinis nuokrypis 1234 standartinis nuokrypis 1234nepatikimas variantas Grup Grupe 22 20 18 16 14 12 10 8 2009 metu dienos 6 4 2 vidurkis 0 25%-75% 1234 standartinis nuokrypis Grup 25 pav. Visžali ir pusiau visžali rododendr pasiskirstymas pagal vidutin gli metin prieaug atskirais metais. Rododendr fenoritmotipins grups: 1 – labai mažo prieaugio; 2 – vidutinio prieaugio; 3 – didelio prieaugio; 4 – labai didelio prieaugio

Visžaliams ir pusiau visžaliams rododendrams sugrupuoti pagal j vidutin gli prieaug 2007–2009 metais buvo panaudotas klasterins analizs pilnosios jungties metodas. Rododendr tarpusavio panašumas pagal j vidutin gli prieaug buvo vertintas Euklido atstumais. Atlikus klasterin analiz, išsiskyr keturios rododendr klasteri grups (26 pav.).

161

R. aureum R. caucasicum R. calostrotum ssp. keleticum ‘Corinna’ R. brachycarpum R . × obtus um ‘Macrantha’ ‘Baden Baden’ R. vernicosum ‘Kullervo’ R. orbiculare R. yedoense var. poukhanense R. ferrugineum R. wardii R. hirsutum ‘Blurettia’ R. impeditum R. aureum var. aureum ‘Goldbukett’ R. williamsianum ‘Bili Nowinka’ R. yungningense ‘Elv iira’ R. catawbiense ‘Uldis’ ‘Rasputin’ ‘Cunningham’s White’ ‘Sprîdîtis’ R. maximum R. micranthum R. dauricum R. smirnowii ‘Mik k eli’ R. fortunei ‘Pohjolan Tytär’ ‘Helsinsigin Yliopisto’ ‘Gomer Waterer’ ‘Dace’ ‘Kalinka’ ‘Erich’ ‘Scintillation’ R. oreotrephes ‘Karibia’ ‘Haaga’ ‘Chionoides’ ‘Gartendirektor Rieger’ ‘Praecox’ ‘P. M. A. Tige r s te d ’ ‘Eskimo’ ‘Hachman’s Charmant’ ‘Humboldt’ R. searsiae R. degronianum var. heptamerum ‘Fantas tica’ ‘Gold Crone’ ‘Bengal’ ‘Bohlken’s Juditha’ R. nitidulum var. omeiense ‘Polaris’ ‘Lachsgold’ R. yakushimanum ssp. makinoi ‘Calsap’ ‘Flava’ ‘Percy Wiseman’ ‘Krlis’ ‘Maruschka’ ‘Gertruda’ R. minus var. album ‘Blaauw’s Pink’ ‘Moerheim’ ‘Germania’ ‘Koichiro Wada’ ‘Bielicy’ ‘J nis’ ‘Geisha’ ‘Lavanda’ ‘Schneekrone’ R. mucronulatum ‘P. J. Mezitt’ ‘Nova Zembla’ ‘Catawbiense Grandiflorum’ ‘Album Nov um’ ‘Emîls’ ‘Kermesina Rosea’ ‘Irina’ ‘Ginta’ R. racemosum ‘Lita’ 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Atstumo matai 26 pav. Visžali ir pusiau visžali takson ir veisli rododendr jungi dendrograma (panašumas išreikštas Euklido atstumais) pagal vidutin metgli ilg 2007–2009 metais

Pirmosios klasteri grups rododendrams (R. aureum, R. caucasicum ir kt.) bdingas mažas ar vidutinis gli prieaugis. Antrosios, didžiausios, klasteri grups rododendrams (R. fortunei, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ ir kt.) apskritai bdingas didelis gli prieaugis. Taip pat šios grups rododendrams (R. catawbiense ‘Calsap’, R. yakushimanum ‘Flava’ ir kt.) 2007 metais buvo bdingas didelis, vidutinis arba didelis, 2008 metais – labai didelis, o 2008–2009 metais vidutinis (R. obtusum ‘Geisha’) ar didelis (R. yakushimanum ‘Fantastica’, R. wardii ‘Lachsgold’ ir kt.) gli prieaugis. Treiosios klasteri grups rododendrams (Rhododendron ‘Bielicy’, Rhododendron ‘Lavanda’ ir kt.) 2007 metais buvo bdingas didelis ar labai didelis, 2007–2008 metais didelis, 2008–2009 metais – vidutinis, o 2009 metais – vidutinis, didelis ar labai didelis gli prieaugis. Ketvirtosios klasteri grups rododendrams (R. mucronulatum, Rhododendron ‘Emls’ ir kt.) buvo

162

bdingas labai didelis prieaugis. Taip pat šios grups rododendrai (R. racemosum, Rhododendron ‘Ginta’ ir kt.) 2007, 2007–2008 metais buvo labai didelio, 2008–2009 ir 2009 metais – didelio gli prieaugio. 2007–2009 tyrimo met rezultat analiz rodo, kad ŠU Botanikos sode pagal metin vidutin gli prieaug galima išskirti keturias fenoritmotipines visžali ir pusiau visžali rododendr grupes (28 lent.). Pirmosios fenoritmotipins grups rododendr gli kasmetinis prieaugis yra labai mažas – iki 5 cm. Ši grup sudaro 3 % visžali rododendr. Antrosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas vidutinis gli prieaugis – 5,0–9,9 cm. Tokie visžaliai ir pusiau visžaliai rododendrai kolekcijoje sudaro 34 %. Treiosios fenoritmotipins grups rododendr kasmetinis gli prieaugis didelis – paprastai siekia 10,0–14,9 cm. ŠU Botanikos sode ši fenoritmotipin grup sudaro apie 35 % visžali ir pusiau visžali rododendr.

28 lentel ŠU Botanikos sodo visžali ir pusiau visžali rododendr fenoritmotipins grups pagal vidutin gli metin ilg Fenoritmotipin Diagnoz Tipiškas pavyzdys grup 1 Labai mažas R. aureum, R. caucasicum, R. calostrotum ssp. keleticum prieaugis (iki 5 cm ilgio) 2 Vidutinis R. brachycarpum, R. ferrugineum, R. hirsutum, R. prieaugis impeditum, R. yungningense, R. × obtusum, R. orbiculare, (5,0–9,9 cm ilgio) R. vernicosum, R. wardii, R. williamsianum, R. aureum var. aureum, R. yedoense var. poukhanense, R. nitidulum var. omeiense, R. catawbiense ‘Calsap’, R. forrestii ‘Baden Baden’, R. forrestii ‘Bengal’, R. forrestii var. repens ‘Elviira’, R. impeditum ‘Bili Nowinka’, R. impeditum ‘Moerheim’, R. indicum ‘Macrantha’, R. yakushimanum ‘Blurettia’, R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’, R. yakushimanum ‘Fantastica’, R. yakushimanum ‘Flava’, R. yakushimanum ‘Kullervo’, R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’, R. wardii ‘Goldbukett’, Rhododendron ‘Corinna’, Rhododendron ‘Germania’, Rhododendron ‘Krlis’

163

28 lentels tsinys 3 Didelis R. catawbiense, R. fortunei, R. oreotrephes, R. searsiae, prieaugis R. yakushimanum ssp. makinoi, R. degronianum var. (10,0–14,9 cm heptamerum, R. minus var. album, R. brachycarpum ssp. ilgio) tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’, R. catawbiense ‘Gomer Waterer’, R. caucasicum ‘Cunningham’s White’, R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’, R. dichroanthum ‘Karibia’, R. yakushimanum ‘Kalinka’, R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’, R. yakushimanum ‘Polaris’, R. obtusum ‘Geisha’, R. obtusum ‘Maruschka’, R. ponticum ‘Chionoides’, R. smirnowii ‘Dace’, R. wardii ‘Lachsgold’, R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’, Rhododendron ‘Bielicy’, Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’, Rhododendron ‘Erich’, Rhododendron ‘Gold Crone’, Rhododendron ‘Jnis’, Rhododendron ‘Lavanda’, Rhododendron ‘Praecox’, Rhododendron ‘Schneekrone’, Rhododendron ‘Scintillation’, Rhododendron ‘Sprdtis’ 4 Labai didelis R. dauricum, R. maximum, R. micranthum, R. prieaugis mucronulatum, R. racemosum, R. smirnowii, R. (15,0–26,0 cm) brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’, R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’, R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’, R. catawbiense ‘Humboldt’, R. catawbiense ‘Nova Zembla’, R. catawbiense ‘Uldis’, R. obtusum ‘Kermesina Rosea’, Rhododendron ‘Album Novum’, Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum’, Rhododendron ‘Emls’, Rhododendron ‘Eskimo’, Rhododendron ‘Gertruda’, Rhododendron ‘Ginta’, Rhododendron ‘Irina’, Rhododendron ‘Lita’, Rhododendron ‘Mikkeli’, Rhododendron ‘P. J. Mezitt’, Rhododendron ‘Rasputin’

Ketvirtosios fenoritmotipins grups rododendrams bdingas labai didelis metinis gli prieaugis – 15,0–26,0 cm. Šiai grupei kolekcijoje priklaus apie 27 % visžali ir pusiau visžaliai rododendr. Kaip jau buvo minta, tik apie 11 % tokiu pat aspektu tirt vasaržali takson ir veisli rododendrams buvo charakteringas labai didelis metinis gli prieaugis.

APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS Rododendr, kaip ir daugelio kit introdukuot augal, sezonins raidos pobdis konkretaus krašto slygomis yra vienas patikimiausi j teigiamos aklimatizacijos rodikli (ZAJCEV, 1978; ALEKSANDROVA, 1989). ŠU Botanikos sodo rododendr sezonin raid apibdinanius rodiklius vertinti leido ši augal skirstymas fenoritmotipines grupes. Mokslinse ar pažintinse kolekcijose rododendrai, kaip ir kiti introducentai, dažniausiai, nors tikrai ne visada, auginant grupuojami geografiniu pagrindu, tai yra

164

atsižvelgiant j arealus ar kilms vietas. Bet rododendrai galt bti labai skmingai grupuojami pagal vienokius ar kitokius fenoritmotipinius rodiklius

(MALCIT, NAUJALIS, 2010 a). Tyrim rezultat analizs metu ŠU Botanikos sodo rododendr fenoritmotipins grups išsiskyr pagal šiuos sezonins raidos rodiklius: 1) lapojimo pradžia, pabaiga ir lapojimo trukm; 2) žydjimo pradžia, pabaiga ar žydjimo trukm ir 3) vidutinis gli metinis prieaugis. Tokios fenologins grups, jungianios skirting takson ir veisli rododendrus, neabejotinai gali bti ši augal vairiapusiškesnio ir dekoratyviniu atžvilgiu patrauklesnio grupavimo kolekcijose ar želdynuose pagrindas.

3.4. RODODENDR GENERATYVINIS DAUGINIMAS: SKL DAIGUMAS IR

DAIG RAIDA

Svarbiausi 12-os takson rododendr generatyvinio dauginimo tyrimai buvo atlikti 2005–2006 metais (MALCIT et al., 2010). Kaip jau minta anksiau (2.3.4 skirsnis), toki tyrim metu buvo (1) vertintas rododendr skl daigumas laboratorinmis slygomis (imtis – po 100 skl); (2) atlikta rododendr skl sja eksperimentiniuose ir kontroliniame substratuose (imtis – po 100 skl); (3) nustatytos rododendr daig raidos ypatybs (imtis – po 30 daig). Tyrimams naudoti trij tip eksperimentiniai ir vienas kontrolinis substratai: pirmas substratas – pramoninis su kimin priedu, antras substratas – pramoninis su perpuvusiais žuolo lapais, treias substratas – pramoninis su pušies spygli priedu, kontrolei – pramoninis rododendrams skirtas substratas be joki pried. Visi nurodyti augalins kilms priedai pagerina substrat aeracines savybes, be to pušies spygliai ir žuolo lapai didina dirvožemio rgštum (RYSIN, 1980; RYSIN, RYSINA, 1990), o baktericidinmis savybmis pasižymintys kiminai gali apsaugoti jaunus rododendrus nuo grybini lig

(JOHNSON, DAMMAN, 1993; MALMER, 1993).

165

Dauguma generatyvinio dauginimo tyrimams panaudot rododendr skl buvo gautos iš užsienio šali 2002 metais (29 lent.). Kartais nurodoma

(BOTJANOVSKIJ, 1981; ALEKSANDROVA, 1989, 2001), kad rododendr skl daigumas tiesiogiai priklauso nuo j kalendorinio amžiaus.

29 lentel Rododendr generatyvinio dauginimo tyrimams naudot skl daigumas laboratorinmis slygomis Eil. nr. Augalo vardas Gavimo metai Daigumas, % 1. R. canadense var. album 2002 100 2. R. dauricum 2002 100 3. R. decorum ssp. diaprepes 2005 54 4. R. insigne 2004 100 5. R. yakushimanum ssp. makinoi 2003 94 6. R. luteum 2002 91 7. R. maximum 2002 96 8. R. minus var. album 2002 88 9. R. mucronulatum 2002 95 10. R. schlippenbachii 2002 15 11. R. smirnowii 2003 77 12. R. viscosum 2002 79

Ms gauti generatyvinio dauginimo rezultatai parod (29 lent.), kad tik kai kuriems taksonams priklausani rododendr skl daigumas išties tiesiogiai gali priklausyti nuo j kalendorinio amžiaus. Taiau apskritai, matyt, konkrei rododendr, kaip ir kit augal, generatyvins kilms pradmen daigumas turt priklausyti ne tik nuo j amžiaus, bet ir nuo vairi abiotini veiksni, tarp kuri svarbiausi yra temperatros, šviesos ir santykins oro drgms lygmenys aplinkoje (KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 1989;

NAUJALIS, 1992; MALCIT et al., 2010). Rododendr skl daigumo tyrimai parod, jog praktiškai visi naudoti eksperimentiniai substratai apskritai yra tinkami ši augal generatyviniam dauginimui, nes visuose substratuose rododendr skl daigumas buvo gana aukštas. Tyrim rezultat analizs metu išskirti penki rododendr pradmen daigumo lygmenys: itin žemas (1–20 % sudygusi skl), žemas (21–40 % sudygusi skl), vidutinis (41–60 % sudygusi skl), aukštas (61–80 % sudygusi skl) ir labai aukštas (81–100 % sudygusi skl). Pirmame

166

eksperimentiniame substrate labai aukštas rododendr skl daigumas (27 pav.) buvo bdingas R. canadense var. album (97 daigios sklos), R. dauricum (92 daigios sklos), R. decorum ssp. diaprepes (85 sudygusios sklos), R. insigne (98 sudygusios sklos), R. yakushimanum ssp. makinoi (100 sudygusi skl), R. luteum (88 sudygusios sklos), R. mucronulatum (90 daigi skl) ir R. viscosum (85 daigios sklos), o itin žemas – R. schlippenbachii (9 daigios sklos).

R. canadense var. album R. dauricum . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. decorum ssp. diaprepes R. insigne . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. yakushimanum ssp. makinoi R. luteum . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. maximum R. minus var. album . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. mucronulatum R. schlippenbachii . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

167

R. smirnowii R. viscosum . . 100 100 90 90 80 80 70 70 60 60 50 50 40 40 30 30 20 20 10 10 0 0 Sudygusi sjinuk skaiius, vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, sjinuk Sudygusi 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

27 pav. Iš skl išaugusi rododendr sjinuk pasiskirstymas eksperimentiniuose substratuose: pirmas substratas – pramoninis su kimin priedu; antras substratas – pramoninis su perpuvusiais žuolo lapais; treias substratas – pramoninis su pušies spygli priedu, kontrol – pramoninis substratas be pried

Antrame eksperimentiniame substrate labai aukštas rododendr skl daigumas buvo R. canadense var. album (86 daigios sklos), R. dauricum (95 sudygusios sklos), R. decorum ssp. diaprepes (87 daigios sklos), R. insigne (83 daigios sklos) ir R. mucronulatum (88 daigios sklos), o itin žemas – R. schlippenbachii (13 sudygusi skl). Treiame eksperimentiniame substrate labai aukštas rododendr pradmen daigumas buvo bdingas R. dauricum (89 daigios sklos), R. insigne (91 sudygusi skla) ir R. mucronulatum (85 daigios sklos), itin žemas – R. schlippenbachii (7 sudygusios sklos). Kontroliniame substrate labai aukštas rododendr skl daigumas buvo R. canadense var. album, R. dauricum, R. insigne ir R. minus var. album (po 100 sudygusi skl), R. luteum (98 daigios sklos), R. smirnowii (81 daigi skla), itin žemas – R. schlippenbachii (11 sudygusi skl). Taigi, visuose substratuose labai aukštas skl daigumas buvo bdingas R. dauricum – 376 sudygusios sklos, R. insigne – 372 ir R. canadense var. album – 352 sudygusios sklos. Visuose substratuose žemiausias skl daigumas buvo charakteringas R. schlippenbachii. Šiuo atveju žemo lygmens skl daigum, matyt, daugiausia lm ne substrato pobdis, o pai skl kalendorinis amžius, kadangi tyrimams buvo naudotos trej met amžiaus R. schlippenbachii sklos. Laboratorinmis slygomis daigintos šio rododendro sklos taip pat pasižymjo žemu daigumu (15 %). Taip pat gali bti, kad šio rododendro tviniai augalai j augimo vietoje produkavo ne visai visavertes sklas. Kaip

168

jau buvo minta, skl nevisavertiškumo priežasi gali bti labai daug ir

vairi (RABOTNOV, 1984; NAUJALIS, 1992), bet svarbiausios j yra (1) neefektyvus apdulkinimas; (2) maisto atsarg stoka ir (3) fitofag ar patogenini mikroorganizm sukeliamos. Šios priežastys paprastai tiesioginiais ar netiesioginiais saitais siejasi su abiotiniais (temperatra, drgm) ir biotiniais (vabzdži aktyvumas, j skaiius, apdulkinimo bdas, apvaisinimas ir kt.) veiksniais. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad optimalus rododendr skl dygimui ir iš j atsiradusi daig vystymuisi yra substratas su kimin priedu ir kontrolinio mginio substratas. Galima manyti, kad geresniam rododendr skl sudygimui pirmame substrate takos galjo turti kiminai, kurie gali bti dygstani skl biologin apsauga nuo grybini lig (JOHNSON, DAMMAN,

1993; MALMER, 1993). Rododendr skl daigumo skirtinguose substratuose analiz parod, kad žemiausias rododendr pradmen daigumas bdingas substratui su pušies spygli priedu (treias substratas). Pirmame eksperimentiniame substrate vidutiniškai daigios buvo 86 rododendr sklos (28 pav.). Šio substrato slygomis labai aukštu daigumu (85–100 daigios sklos) pasižymjo 8-i takson (R. canadense var. album, R. dauricum ir kt.) rododendrai. 3 takson (R. maximum, R. minus var. album ir R. smirnowii) rododendr pradmenys pasižymjo aukštu daigumu (65–74 sudygusios sklos). R. schlippenbachii daig rodikliai statistiškai yra nepatikimi (28 pav.), nes substrate su kimin priedu sudygo tik 9-ios šio rododendro sklos. Antrame eksperimentiniame substrate vidutiniškai sudygo 75 rododendr sklos. Labai aukštas skl daigumas (83–95 daigios sklos) buvo charakteringas 5 takson rododendrams (R. dauricum, R. mucronulatum ir kt.). Aukštas skl daigumas (61–76 daigios sklos) buvo bdingos 4 takson rododendrams (R. luteum, R. maximum ir kt.). Vidutinis skl daigumas (51 ir 55 daigios sklos) antrame substrate buvo charakteringas R. yakushimanum ssp. makinoi ir R. minus var. album. R. schlippenbachii skl daigumo

169

rodikliai, kaip ir pirmame substrate, statistiškai yra nepatikimi (28 pav.), nes daigios buvo tik 13 skl.

120

100

40 Sudygusiu sejinuku skaicius sejinuku Sudygusiu

20 vidurkis 25%-75% 0 standartinis nuokrypis 123K nepatikimas variantas Substratas 28 pav. Tirt rododendr pasiskirstymas pagal j skl daigum eksperimentiniuose substratuose: pirmas substratas – pramoninis su kimin priedu; antras substratas – pramoninis su perpuvusiais žuolo lapais; treias substratas – pramoninis su pušies spygli priedu, kontrol – pramoninis substratas be pried

Treiame eksperimentiniame substrate vidutiniškai sudygo 56-ios rododendr sklos (28 pav.). 3 takson (R. dauricum, R. insigne ir R. mucronulatum) rododendrams buvo bdingas labai aukštas pradmen daigumas (85–91 daigios sklos). Aukštas skl daigumas (63–72 sudygusios sklos) buvo bdingas R. canadense var. album, R. decorum ssp. diaprepes ir R. luteum. 4 takson (R. yakushimanum ssp. makinoi, R. smirnowii ir kt.) rododendr skl daigumas buvo vidutinis (40–48 daigios sklos). Itin žemas skl daigumas buvo bdingas R. schlippenbachii ir R. viscosum (7 ir 20 daigi skl). Kontroliniame substrate 6 takson (R. canadense var. album, R. dauricum ir kt.) rododendr sklos buvo labai aukšto daigumo lygmens (81– 100 daigi skl). Aukštas skl daigumas (70–78 daigios sklos) buvo bdingas 4 takson rododendrams (R. decorum ssp. diaprepes, R. mucronulatum ir kt.). R. schlippenbachii ir R. viscosum pradmen daigumo rodikliai statistiškai nepatikimi (28 pav.), nes sudygo atitinkamai tik 11 ir 17 ši rododendr skl.

170

Kaip jau buvo minta, rododendr daig detali apskaita atlikta 2005 met vasaros pabaigoje ir 2006 met vasaros pradžioje, prieš perkeliant jaunus augalus nuolatin j augimo viet. Po pirminio pikavimo didžiausias vidutinis daig aukštis buvo bdingas substrate su kimin priedu ir kontroliniame mginyje augantiems rododendr daigams (29 pav.). Taiau visuose substratuose geriausiai išsivyst buvo R. canadense var. album (vidutinis daig aukštis pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 11,7; 6,1; 8,2; 11,0 cm), R. mucronulatum (14,7; 14,1; 10,5; 14,4 cm) ir R. dauricum (13,5; 13,3; 13,8; 13,2 cm) daigai. Tuo tarpu po pirminio pikavimo menkiausiai išsivyst buvo R. maximum (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 1,7; 1,8; 1,6; 1,6 cm), R. smirnowii (1,8; 2,0; 1,8; 2,0 cm) ir R. minus var. album (5,9; 3,2; 4,1; 7,2 cm) daigai.

R. canadense var. album R. dauricum .

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt. Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. decorum ssp. diaprepes R. insigne . .

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. luteum R. maximum . . 35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol Aukštis,plotis, cm; lap skaiius,vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

171

R. minus var. album R. mucronulatum . .

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0

Aukštis, plotis, cm;lap skaiius, vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. schlippenbachii R. smirnowii . ,

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, vnt.cm; lap skaiius Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. viscosum .

35 30 25 Vidutinis augalo aukštis 20 Vidutinis augalo plotis 15 Vidutinis lap skaiius 10 5 0

Aukštis, plotis,cm; lapskaiius, vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

29 pav. Rododendr daig kai kurie biometriniai rodikliai po pirminio pikavimo: pirmas substratas – pramoninis su kimin priedu; antras substratas – pramoninis su perpuvusiais žuolo lapais; treias substratas – pramoninis su pušies spygli priedu, kontrol – pramoninis substratas be pried

Vienas svarbiausi ir itin objektyvi augal daig gajumo rodikli yra j lap skaiius (NAUJALIS, 1992). Pagal š rodikl tokio paties kalendorinio amžiaus vasaržali rododendr daigai palyginti su visžaliais eksperimento metu buvo kur kas geriau išsivyst. Taip pat nustatyta, kad rododendr daig lap skaiius priklauso ir nuo substrato pobdžio. Tarp vasaržali rododendr daugiausia lap (29 pav.) turjo R. viscosum (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 20, 23, 22 ir 15 vienet) ir R. luteum (18, 23, 18 ir 20 vienet). Tuo tarpu tarp visžali ir pusiau visžali rododendr daugiausia lap turjo R. dauricum (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 23, 20, 19 ir 24 vienetai), R. minus var. album (17, 11, 11 ir 13 vienet) bei R. insigne (13, 13, 11 ir 14 vienet).

172

2006 met vasaros pradžioje, prieš perkeliant jaunus rododendrus j nuolatin augimo viet rododendrariume, buvo atlikta pakartotin rododendr daig apskaita (30 pav.). Spariausi raidos tempai, kaip ir po pirminio pikavimo, buvo bdingi pirmame ir kontroliniame substratuose augantiems rododendrams.

R. canadense var. album R. dauricum . .

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. decorum ssp. diaprepes R. insigne . . 35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0 Aukštis, plotis, cm; lap ilgis, vnt

1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

. R. luteum R. maximum .

35 35 30 30 25 25 Vidutinis augalo aukštis Vidutinis augalo aukštis 20 20 Vidutinis augalo plotis Vidutinis augalo plotis 15 15 Vidutinis lap skaiius Vidutinis lap skaiius 10 10 5 5 0 0

Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. minus var. album R. mucronulatum . .

Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt skaiius, lap cm; plotis, Aukštis, 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

R. schlippenbachii R. smirnowii . .

1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

173

R. viscosum .

35 30 25 Vidutinis augalo aukštis 20 Vidutinis augalo plotis 15 Vidutinis lap skaiius 10 5 0

Aukštis, plotis, cm; lap skaiius, vnt 1 substratas 2 substratas 3 substratas Kontrol

30 pav. Rododendr daig kai kurie biometriniai rodikliai po pakartotinio pikavimo: pirmas substratas – pramoninis su kimin priedu; antras substratas – pramoninis su perpuvusiais žuolo lapais; treias substratas – pramoninis su pušies spygli priedu, kontrol – pramoninis substratas be pried

Taiau pats intensyviausias raidos tempas visuose substratuose buvo bdingas pusiau visžaliems rododendrams R. dauricum (vidutinis aukštis pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 17,6; 16,0; 16,9; 17,5 cm) ir R. mucronulatum (17,9; 17,6; 16,5; 17,0 cm). Tarp vasaržali rododendr didžiausias vidutinis aukštis buvo bdingas R. viscosum (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 12,4; 16,5; 9,4; 9,8 cm) ir R. canadense var. album (14,0; 8,1; 9,4; 14,0 cm). Visžali rododendr (30 pav.) daig aukštis visais atvejais buvo gerokai mažesnis nei pusiau visžali ar vasaržali. Štai, pavyzdžiui, R. maximum daig aukštis (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus buvo 2,9; 3,3; 4,9; 3,0 cm), o R. smirnowii (2,4; 2,2; 2,8; 3,0 cm) ir R. decorum ssp. diaprepes (3,9; 3,2; 4,0; 3,6 cm). Daugiausia lap turjo vasaržalis R. canadense var. album (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 35, 26, 28 ir 31 vienetai) bei pusiau visžalis R. dauricum (33, 24, 26 ir 33 vienetai). Tarp visžali rododendr daugiausia lap turjo R. insigne (pagal pirm, antr, trei ir kontrolin substratus – 14, 13, 13 ir 16 vienet). Gauti rezultatai rodo, kad identišk substrat slygomis augantys vasaržaliai ir pusiau visžaliai rododendrai savo raidos tempais visais atvejais maždaug tris kartus lenkia visžalius rododendrus. Substrato pobdis yra ypa svarbus rododendr daig veiksnys pradiniais j raidos tarpsniais. Rododendrams dauginti skirtas substratas vis pirma turi bti purus ir rgšios reakcijos. Nors individualios biologins rododendr savybs yra skirtingos, bet tinkamo substrato parinkimas gali pagreitinti apskritai ltok vis ši augal raid. Taiau atlikti tyrimai taip pat parod, kad praktiškai visi

174

naudoti eksperimentiniai substratai yra tinkami rododendr auginimui. Vis dlto, spariausia raida pasižymjo rododendr daigai substrate su kimin priedu. Yra žinoma (JOHNSON, DAMMAN, 1993; MALMER, 1993), kad dažniausiai aukštapelkse tarpstanios baltosios samanos ne tik pagerina substrato aeracines savybes, bet ir išskirdamos aplink baktericidinmis savybmis pasižymint hialin gali apsaugoti jaunus rododendrus nuo grybini lig. Nors eksperimento metu visi išpikuoti rododendrai skmingai prigijo, taiau vliau dalis jaun augal žuvo arba pažeisti patogenini organizm, arba susiklosius nepalankiam temperatriniam režimui. Pavyzdžiui, vis substrat atvejais R. maximum ir R. smirnowii daigai buvo pažeisti patogeno Botrytis cinerea. Dažniausiai šio patogeno sukeliamas kekerinis puvinys pasireiškia ant per tankiai susodintiems arba po uždanga auginamiems rododendr sodinukams. Apie šio patogeno atsiradim byloja ant abiej rododendr daig lap pusi atsirandanios, tarpusavyje susiliejanios rudos dms, kurios vliau pasidengia pilkomis apnašomis (KONDRATOVI, 1981; ZIEMS et al., 2007). Šis patogenas ypa plinta esant žemai oro ir substrato temperatrai bei aukštai santykinei oro drgmei (GRIGALINAIT, 2002). ŠU Botanikos sode Botrytis cinerea pažeist rododendr gliai pradeda sausti, pernelyg anksti nukrinta j lapai, o galiausiai didžioji dauguma toki daig žsta. Eksperimento metu dauguma (apie 70 %) rododendr daig su kekerinio puvinio ligos požymiais žuvo. Taip pat apie 20 % vasaržali R. schlippenbachii ir R. viscosum daig žuvo po 2006 met žiemos. Ši rododendr konkreia žties priežastis buvo pavasar išryškjusios j ašini struktr pažaidos. Generatyvinio dauginimo tyrimai parod, kad jauni rododendrai, kaip ir kiti jaunatvinio brandos amžiaus augalai, išties yra itin jautrs žemai ir neigiamai temperatrai, todl ankstyvose vystymosi stadijose šiems augalams btina speciali priežira (LARKHER, 1978;

KONDRATOVI, 1981). Pirmin ir pakartotin rododendr sjinuk apskaitos analiz parod, kad spariausi raidos tempai bdingi R. canadense var. album, R. mucronulatum ir R. dauricum daigams, žemiausi – R. maximum ir R. smirnowii daigams. Ši rododendr daig raid nepalankiai veikia patogenas Botrytis cinerea. Taigi, generatyvinio dauginimo tyrimo metu gauti rezultatai

175

parod, kad yra tiesiogin priklausomyb tarp rododendr daig raidos ir substrato pobdžio.

APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS Rododendr generatyvinio dauginimo rezultatai parod, kad tik kai kuri takson rododendr skl daigumas išties tiesiogiai gali priklausyti nuo j kalendorinio amžiaus. Tai sutampa su kai kuri rododendr tyrj

(BOTJANOVSKIJ, 1981; ALEKSANDROVA, 1989, 2001) duomenimis, kad rododendr skl daigumas mažja didjant j kalendoriniam amžiui. Taiau apskritai, matyt, konkrei rododendr, kaip ir kit augal, generatyvins kilms pradmen daigumas turt priklausyti ne tik nuo j amžiaus, bet ir nuo vairi veiksni, tarp kuri svarbiausi yra drgms, temperatros, šviesos ir santykins oro drgms lygmenys aplinkoje (KONDRATOVI, 1981;

ALEKSANDROVA, 1989; NAUJALIS, 1992; MALCIT et al., 2010). Visuose substratuose labai aukštas skl daigumas buvo bdingas R. dauricum, R. insigne ir R. canadense var. album, žemiausias – R. schlippenbachii. Skl nepakankamo visavertiškumo priežasi gali bti labai daug ir vairi (RABOTNOV, 1984; NAUJALIS, 1992), svarbiausios j yra nulemtos (1) neefektyvaus apdulkinimo; (2) maisto atsarg stokos ir (3) fitofag ar patogenini mikroorganizm pažaid. Šios priežastys daugiausia tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su abiotiniais (temperatra, drgm) ir biotiniais (vabzdži aktyvumas, apdulkinimo bdas, apvaisinimas ir kt.) veiksniais. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad optimalus rododendr skl dygimui ir iš j atsiradusi daig vystymuisi yra substratas su kimin priedu. Galima manyti, kad geresniam rododendr skl sudygimui tokiame substrate takos galjo turti kiminai, kurie dl savo biologini savybi yra efektyvi dygstani skl biologin apsauga nuo grybini lig (JOHNSON, DAMMAN,

1993; MALMER, 1993). Rododendr skl daigumo skirtinguose substratuose analiz parod, kad žemiausio lygio ši augal skl daigumas bdingas substrate su pušies spygli priedu. Literatros šaltiniuose nurodoma

(KONDRATOVI, 1981; ALEKSANDROVA, 2001; MEGRE et al., 2007), kad pušies

176

spygliai ir pušyn dirvožemiai yra gana dažnai naudojami kaip substrat, skirt rododendr generatyviniam ir vegetatyviniam dauginimui, priedai. Tokio pobdžio priedai pagreitina apskritai lt rododendr daig raid pradinmis j pltros stadijomis, todl ŠU Botanikos sode gauti rezultatai greiiausiai buvo atsitiktinumas, bet ne dsningumas. Apibendrinant generatyvinio dauginimo tyrimo metu gautus rezultatus galima teigti, jog 1) substrato pobdis tiesiogins takos rododendr skl daigumui neturi; nes visuose bandymuose rododendr skl daigumas buvo gantinai aukštas; 2) pai rododendr daig gyvybingumas ir j raida tiesiogiai priklauso nuo substrato pobdžio; 3) tinkamas substratas gali pagreitinti ne tik rododendr daig, bet ir apskritai jaun ši augal raidos tempus; 4) vasaržaliai rododendrai savo raidos tempais gerokai lenkia visžalius nepriklausomai nuo substrato pobdžio ir 5) pagrindiniai rododendr daig ir jaun augal žties veiksniai yra nepalankus temperatrinis režimas ir patogenini organizm neigiamas poveikis.

177

IŠVADOS

1. 2001 metais pradt kurti ŠU Botanikos sodo rododendr kolekcij sudaro 178 taksonams ir veislms priklausantys 76 visžaliai, 11 pusiau visžali ir 38 vasaržaliai dekoratyviniai krmai ir krmokšniai. Nuo 2003 met vairiais aspektais buvo tiriami tik generatyvins brandos 126 takson ir veisli rododendrai. Specialiai Botanikos sodo rododendrams pažinti sudarytos apibdinimo lentels leido išryškinti introdukuot rododendr diagnostinius požymius. 2. Kolekcij sudarani 66 % rododendr bendroji bkl yra labai gera. Pagrindins rododendr vidutins ar vidutins–blogos bkls priežastys yra (a) ne visai tinkamas šviesos režimas; (b) kasmetins vegetatyvini bei generatyvini struktr pažaidos ir (c) jaunas augal kalendorinis amžius, slygojantis nepakankam pakantum žiemos šaliams bei silpnesn žydjim, lyginant su kitais generatyvin brand pasiekusiais rododendrais. 3. Kolekcij sudarani 80 % rododendr yra ypa pakants žiemos šaliams arba žiemos metu beveik nenukenia, kadangi j gyvybingumo rodikliai normal raidos lyg paprastai pasiekia per vien vegetacijos sezon. vairaus pobdžio lap, metgli ar generatyvini struktr pažaidos po kiekvienos žiemos bdingos 24 % visžali rododendr. Vlyvj pavasarini šaln metu, kai dirvožemio paviršiuje temperatra nukrinta nuo maždaug –2,5 iki –6,6 °C, kasmet pažeidžiami rododendr generatyviniai pumpurai ar žiedai. Toki augal kolekcijoje yra apie 4 %. 4. Kolekcij sudarani 67 % rododendr kasmet žydi itin gausiai ar gausiai. Pagrindins silpno ar nestabilaus rododendr žydjimo priežastys daugiausia yra nulemtos jauno augal kalendorinio amžiaus ir dl vairi priežasi atsirandani generatyvini struktr pažaid. 5. Kolekcij sudarantiems dešimties takson ir veisli rododendrams buvo bdingas pakartotinio žydjimo reiškinys to paties vegetacijos sezono

178

metu, pasireiškiantis vidutiniu ar gausiu generatyvini struktr produkavimu. 6. Kolekcij sudarani 61 % rododendr yra perspektyvs auginti vairaus pobdžio želdynuose. Tokie augalai yra aukšto dekoratyvumo lygio, gero gajumo, su itin gausiomis ar gausiomis vegetatyvinmis ir generatyvinmis struktromis, kurios po žiemos paprastai išlieka nepažeistos. 7. ŠU Botanikos sode atlikti tyrimai parod, kad pagrindins rododendr fenoritmotipins grups išsiskiria pagal šiuos sezonins raidos rodiklius: 1) lapojimo pradžia, pabaiga ar lapojimo trukm; 2) žydjimo pradžia, pabaiga ar žydjimo trukm ir 3) vidutinis gli metinis prieaugis. 8. Pagal vidutins lapojimo trukms rodiklius išsiskiria 1) trumpai lapojani (151–160 dien), 2) vidutins lapojimo trukms (161–170 dien) ir 3) ilgai lapojani (171–177 dien) vasaržali rododendr fenoritmotipins grups. 60 % tirtosios kolekcijos vasaržali rododendr yra vidutins lapojimo trukms. 9. Pagal žydjimo trukms rodiklius išsiskiria 1) trumpai žydini (vasaržaliai – 11–15, visžaliai ir pusiau visžaliai – 9–15 dien), 2) vidutins trukms (vasaržaliai, visžaliai ir pusiau visžaliai 16–25 dienos) ir 3) ilgai žydini (vasaržaliai 26–34, visžaliai ir pusiau visžaliai – 26–29 dienos) rododendr fenoritmotipins grups. 59 % tirt vasaržali ir 75 % visžali ir pusiau visžali kolekcijos rododendr yra vidutins žydjimo trukms. 10. Pagal vidutin gli metin prieaug išsiskiria 1) labai mažo prieaugio (iki 5 cm ilgio), 2) vidutinio prieaugio (5,0–9,9 cm), 3) didelio prieaugio (10,0–14,9 cm) ir 4) labai didelio prieaugio (vasaržaliai – 15,0–25,0 cm, visžaliai ir pusiau visžaliai – 15,0–32,0 cm) rododendr fenoritmotipins grups. 59 % vasaržali ir 35 % visžali bei pusiau visžali kolekcijos rododendr bdingas didelis metinis gli prieaugis. 11. Generatyvinio dauginimo rezultatai parod, kad tik kai kuri rododendr skl daigumas išties tiesiogiai gali priklausyti nuo j kalendorinio

179

amžiaus. Daugumos rododendr skl daigumas visuose naudotuose eksperimentiniuose substratuose buvo aukštas ar labai aukštas (61–100 %). Spariausia raida pasižymjo rododendr daigai substrate su kimin priedu. Identišk substrat slygomis vasaržaliai ir pusiau visžaliai rododendrai savo raidos tempais visais atvejais beveik tris kartus lenk visžalius rododendrus.

180

MOKSLO DARB SRAŠAS

STRAIPSNIAI leidiniuose, rašytuose Mokslins informacijos instituto (ISI) sraš

1. MALCIT A., NAUJALIS J. R., SVIRSKIS A., 2008: Resistance to low temperature of rhododendrons (Rhododendron) in the Botanical Garden of Šiauliai University in 2002–2007. – Notulae Botanicae Horti Agrobotanici Cluj-Napoca, 36(1): 59–62.

2. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2010: Some relevant problems of Rhododendron introduction in Lithuania. – Botanica Lithuanica 15(4) (spaudoje).

3. MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2010: Research of rhododendrons (Rhododendron) generative propagation: seeds viability and seedling development. – Botanica Lithuanica (spaudoje).

4. ŠAULIEN, I., MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2010: Estimation of Rhododendron flowering intensity in Botanical Garden of Siauliai University during 2003–2007. – Acta Horticulture (spaudoje).

STRAIPSNIAI kituose recenzuojamuose Lietuvos periodiniuose leidiniuose, trauktuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtint tarptautini duomen bazi sraš

1. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2009: Rododendr (Rhododendron) kolekcij kai kuri biologini rodikli vertinimo kriterijai ir skals. – Jaunj mokslinink darbai, 3(24): 190–194.

2. MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2010: Skirting substrato pried taka kai kuri rododendr daig raidai. – Jaunj mokslinink darbai, 2(27) (spaudoje).

181

STRAIPSNIAI kituose Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose

1. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2005: Rhododendrons (Rhododendron) in Botanical Garden of Šiauliai University: the formation of the collection and its composition. – Botanica Lithuanica, 11(4): 211–220.

2. MALCIT A., 2007: Šiauli universiteto Botanikos sode auginam rododendr (Rhododendron) bendrosios bkls ir auginimo želdynuose perspektyvumo vertinimas 2003–2006 metais. – Jaunj mokslinink darbai, 2(13): 47–52.

Konferencij tezs

1. VAINORIEN R., MALCIT A., 2004: Introdukcija roda Rhododendron L. v Botanieskom sadu Šjauljajskogo universiteta. – Rol’ botanieskikh sadov v 2004 sokhranenii i obogashchenii biologieskogo raznoobrazija vidov: Tezisy dokladov. ISBN 5-88874-514-6: 107–111. – Kaliningrad.

2. VAINORIEN R., MALCIT A., MIKALINAIT R., 2004: Rhododendron L. genties augal introdukcija Šiauli universiteto Botanikos sode. – Lietuvos miest želdyn formavimo strategija: respublikins mokslins- praktins konferencijos medžiaga. – Klaipda, p. 107–111.

3. MALCIT A., VAINORIEN R., 2005: Rhododendron L. genties rši ir veisli introdukcija Šiauli universiteto Botanikos sode. – Dekoratyvij ir sodo augal asortimento, technologij ir aplinkos optimizavimas: respublikin mokslin-praktin konferencija: straipsni rinkinys. ISBN 9955-586-43-5: 44–48. – Mastaiiai.

4. MALCIT A., VAINORIEN R., ŠAULIEN I., 2005: Rhododendron L. genties augal introdukcija Šiauli universiteto Botanikos sode. – Želdiniai urbanizuotoje aplinkoje: respublikins mokslins

182

konferencijos programa ir pranešim santraukos. ISBN 9986-19-762-7: 35. – Vilnius.

5. MOTIEKAITYT V., VAINORIEN R., MALCIT A., JAKŠEVIIUS D., 2005: Montannye vidy v Litve: biogeografieskie zakonomernosti, ekologija i okhrana. – Izuenie flory Vostonoj Evropy: dostiženija i perspektivy: tezisy dokladov meždunarodnoj konferencii (Sankt- Peterburg). ISBN 5-87317-206-4: 57–58. – Moskva.

6. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2007: “Resistance to low temperatures of Rhododendrons (Rhododendron) in the Botanical Garden of Šiauliai”. – 4th International conference „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region”. Daugavpils, 25–27, April.

7. ŠAULIEN I., MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2008: Estimation of Rhododendron flowering intesity in Botanical Garden of Siauliai University during 2003–2007. – 1st International Symposium on Woody Ornamentals of the Temperate Zone: Book of Abstracts: May 26-30, 2008 Prûhonice, Czech Republic. ISBN - Prhonice: RILOG: 65.

8. MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2009: The seasonal development peculiarities of some deciduous rhododendrons in Botanical Garden of Šiauliai University. – 5th International conference „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region“. Daugavpils, 22-24 April. Book of Abstracts: 85.

Dalyvavimas konferencijose

1. MALCIT A., 2007: „Erikini (Ericaceae) šeimos augal kolekcija Šiauli universiteto Botanikos sode“. Mokslin konferencija „Augal vairovs išsaugojimo teoriniai ir praktiniai aspektai“. Šiauli universitetas, gegužs 25 d.

2. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2007: „Resistance to low temperatures of Rhododendrons (Rhododendron) in the Botanical Garden of Šiauliai”. –

183

4th International conference „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region”. Daugavpils, 25–27, April.

3. ŠAULIEN I., MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2008: „Estimation of Rhododendron flowering intesity in Botanical Garden of Siauliai University during 2003–2007”. 1st International Symposium on Woody Ornamentals of the Temperate Zone. Prhonice, Czech Republic, May 26–30.

4. MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2009: „The seasonal development peculiarities of some deciduous rhododendrons in Botanical Garden of Šiauliai University”. – 5th International conference „Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region”. Daugavpils, 22 April.

5. MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2009: „Apie kai kurias aktualias rododendr introdukcijos Lietuvoje problemas”. – Respublikin konferencija „Indlis Lietuvos floros pažinim“. Vilnius, Botanikos institutas, 2009 m. gegužs 20–21 d.

Mokomoji knyga

MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2010: Rododendrai dekoratyvinje sodininkystje. Vilnius.

184

LITERATRA

ALEKSANDROVA M. S., 1989: Rododendron. – Moskva.

ALEKSANDROVA M. S., 2001: Rododendrony. – Moskva.

ARGENT G., BOND J. D., CHAMBERLAIN D. F., COX P. A., HARDY G. A., 1998: The Rhododendron Handbook. – London.

ARORA R., LIM C., KREBS S. L., MARIAN O. C., 2003: A genetic and physiological study of Rhododendron cold hardiness. – Rhododendrons in Horticulture and Science: 208–217. – Edinburgh.

BAKER T. T., VAN LEAR D. H., 1998: Relation between density of Rhododendron maximum thickets and diversity of riparian forests. – Forest Ecology and Management, 109: 21–23.

BAKLANOVA E. G., 2007: Etapy introdukcii vidov roda Rhododendron L. v Botanieskom sadu Uro Ran. – Biologieskoe raznoobrazie. Introdukcija rastenij: 204. – Sankt-Peterburg.

BANDZAITIEN Z., DAUBARAS R., LABOKAS J., 2007: Brukn (Vaccinium vitis- idaea L.). – Vilnius.

BAO Y., NILSEN E. T., 1988: The ecophysiological significance of leaf

movements in Rhododendron maximum. Ecology 69: 1578–1587.

BAYES D., BAYES L., BERG M., GOETSCH L., HOOTMAN S., JAMIESON G.,

MACDONALD B., NELSON S., RAFFERTY S., RICHARDSON G., SMITH J.,

WEDEMIRE G., WHITE K., 2006: Plant Exploring inYunnan, China, 2005. – Journal American Rhododendron Society, 60(2): 74–83.

BEIDEMAN I. N., 1983: Spravonik po raschodu vody rastenijami v prirodnykh zonakh SSSR. – Novosibirsk.

BERNIER, G., HAVELANGE A., HOUSSA C., PETITJEAN A., LEJEUNE P., 1993: Physiological Signals That lnduce Flowering. – The Plant Cell, Volume 5: 1147–1155.

BOTJANOVSKIJ I. E., 1981: Kul’tura rododendronov v Belorussii. – Minsk.

BROWN G. K., CRAVEN L. A., 2003: A New Alpine Species of Rhododendron (Ericaceae) from New Guinea. Novon 15: 26–29.

185

BUKANTIS A., GULBINAS Z., KAZAKEVIIUS S., KILKUS K., MIKELINSKIEN A.,

MORKNAIT R., RIMKUS E., SAMUILA M., STANKNAVIIUS G.,

VALIUŠKEVIIUS G., ŽAROMSKIS R., 2001: Klimato svyravim poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. – Vilnius.

CHAMBERLAIN D. F., HYAM R., ARGENT G., FAIRWEATHER G., WALTER K. S., 1996: The genus Rhododendron, its classification and synonymy. – Edinburgh.

CHAMBERLAIN D. F., 2003: Rhododendrons in the wild: a taxonomist’s view. – Rhododendrons in Horticulture and Science: 42–52. – Edinburgh.

CINOVSKIS R., 1987: Introduction. – Botanieskie sady Pribaltiki: zimostojkost’ derev’jev i kustarnikov v 1978–79: 9–12. – Riga.

CLINTON B. D., 2003: Light, temperature, and soil moisture responses to elevation, vergreen understory, and small canopy gaps in the southern Appalachians. – Forest Ecology and Management, 186: 243–255.

COX P. A., 1979: The Larger Rhododendron Species. – London.

CULLEN J., ALEXANDER J. C. M., BRICKELL C. D., EDMONSON J. R., GREEN P.

S., HEYWOOD V. H., JØRGENSEN P. M., JURSY S. L., KNESS S. G.,

MATTHEWS V. A., MAXWELL H. S., MILLER D. M., NELSON E. C., ROBSON

N. K. B., WALTERS S. M., YEO P. F., 1997: The European Garden Flora, 5. – Cambridge.

CULLEN J., 2005: Hardy Rhododendron Species: a guide to identification. – Royal Botanic Garden Edinburgh.

EBAN E., 2005: Biologieskie osobennosti erešni i ulušenie sortimenta v uslovijakh Respubliki Moldova. – Avtoreferat dissertacii na soiskanie stepeni doktora sel’skokhoziajstvennykh nauk. – Kišinev.

EREVKO M. V., SAPOŽENKOVA G. V., LYSKOVI Z. M., RENETA M. M., 1973: O nekotorykh osobenostjakh vyrashchivanija sejancev rododendronov. – Introdukcija rastenij i zelionoe stroitel’stvo: 145–146. – Kiev.

DAGYS J., 1980: Augal ekologija. – Vilnius.

DAVIDIAN H. H., 1995: The Rhododendron Species, Volume 4. – Portland.

186

DIXON G. R., CAMERON R. W. F., BIGGS M. P., 2003: The biology of cold tolerance in Rhododendron. – Rhododendrons in Horticulture and Science: 140–148. – Edinburgh.

DZEMYDIEN D., NAUJIKIEN, R., 2004: Informacins sistemos. Duomen struktros ir valdymas. – Vilnius.

ELLENBERG H., 1974: Indicator Values of Vascular plants in Central Europe. – Scripta Geobotanica, 9: 69.

ERWIN D. C., RIBEIRO O. K., 1996: Phytophthora Diseases Worldwide. – Saint Paul, Minnesota.

GALLE F. C., 1987: Azaleas. – Portland.

GAO L. M., Li D. Z., Zhang C. Q., Yang J. B., 2002: Infrageneric and Sectional Relationships in the genus Rhododendron (Ericaceae). Inferred from ITS Sequence Data. – Acta Botanica Sinica, 44(11): 1351–1356.

GELTMAN D. V., 2006: O poniatii „invazionyj vid“ v primenenii k sosudistym rastenijam. – Botanieskij žurnal, 91(8): 1222–1231.

GOLOVKIN B. N., ANDREYEV G. N., 1963: Povtornoe cvetenie introducirovannykh rastenij. – Botanieskij žurnal, 1: 113–118.

GORYŠINA T. K., 1979: Ekologija rastenii. – Moskva.

GRANT V., 1981: Plant Speciation. – New York.

GRIGALINAIT B., 2002: Mikromicet paplitim ant Crassulaceae ir Saxifragaceae šeim augal lemiantys veiksniai. – Ekologija, 3: 38–43.

GRIGALINAIT B., PRIBUŠAUSKAIT V., 2005: Rododendr miltlig – nauja liga Lietuvoje. Želdiniai urbanizuotoje aplinkoje: 30. – Vilnius.

GUDŽINSKAS Z., 1997: Conspectus of alien plant species of Lithuania. 1. Liliopsida (excluding Poaceae). – Botanica Lithuanica, 3(1): 3–23.

GUMBOLDT A., 1936: Geografija rastenii. – Moskva – Leningrad.

GÜNTHER H., 1981: Schöne Blütengehölze: 243–255. – Berlin.

HARMAJA H., 1990: New names and nomenclatural combinations in Rhododendron (Ericaceae) – Annales Botanici Fennici, 27: 203–204.

187

HARMAJA H., 1991: Taxonomic notes on Rhododendron subsection Ledum (Ledum, Ericaceae), with a key to its species. – Annales Botanici Fennici, 28: 171–173.

HARMAJA H.,1999: Rhododendron diversipilosum, comb. nov. (Ericaceae). – Annales Botanici Fennici, 35: 263–264.

HARMAJA H., 2002: Rhododendron subulatum, comb. nova (Ericaceae). – Annales Botanici Fennici, 39: 183–184.

HEGI G., 1975: Illustrierte Flora von Mittel – Europa. Band 5, Teil 3. – Berlin und Hamburg.

HIRAO A. S., KAMEYAMA Y., OHARA M., ISAGI Y., KUDO G., 2006: Seasonal changes in pollinator activity influence pollen dispersal and seed production of the alpine shrub Rhododendron aureum (Ericaceae). – Molecular Ecology 15: 1165–1173.

HUMBOLDT A., 1806: Ideen zu einer Physiognomik der Gewächse. – Tübingen.

INMAN A. J., COOK R. T. A., BEALES P. A., 2000: A Contribution to the Identity of Rhododendron Powdery Mildew in Europe. – Phytopathology, 148: 17– 27.

JANKEVIIEN R. (sud.), 1998: Botanikos vard žodynas: 253. – Vilnius.

JANUŠKEVIIUS L., BUDRINAS A. R., 1987: Lietuvoje auginami medžiai ir krmai. – Vilnius.

JANUŠKEVIIUS L., BUDRINAS A. R., BARONIEN V., TAMOŠAUSKIEN S.,

ŽEIMAVIIUS K., 1990: Drevesnye rastenija Kaunasskogo botanieskogo sada. – Vilnius.

JANUŠKEVIIUS L., BARONIEN V., LIAGIEN D., 2006: Sumedjusi augal introdukcija ir aklimatizacija bei j rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje. – Kaunas.

JANUŠKEVIIUS L., BARONIEN V., 2009: Lietuvos dendrologins kolekcijos. Monografija: 37. – Kaunas.

188

JOHNSON L. C., DAMMAN, A. W. H., 1993: Decay and its Regulation in Sphagnum Peatlands. – Advances in Bryology, 5: 249–296.

JONES J. R., RANNEY T. G., EAKER T. A., 2008: A Novel Method for Inducing Polyploidy in Rhododendron Seedlings. – Journal American Rhododendron Society, 62(3): 130–135.

KAN-RICE P., 2001: Oak killer found in rododendrons. – California Agriculture, 55: 7–8.

KAPPER O. G., 1954: Khvojnye porody. – Moskva.

KASIULEVIIUS V., DENAPIEN G., 2008: Statistikos taikymas mokslini tyrim analizje. – Gerontologija 9(3): 176–180.

KAUROV I. A., 1959: Kaestvo pyl’cy i semjan introducirovannykh dal’nevostonykh drevesnykh porod. – Botanieskij žurnal 44(8): 1162– 1170.

KOKŠEEVA I. M., 2004: K metodike opredelenija žiznesposobnosti pyl’cy u predstavitelej roda Rhododendron (Ericaceae). – Botanieskij žurnal 6: 1027–1030.

KONDRATOVI R., 1981: Rododendrony. – Riga.

KONDRATOVI R., KONDRATOVI U., RIEKSTINIJA G., 2003: Vyrashchivanie rododendronov i ukhod za nimi. – Babite.

KRON K. A., JUDD W. S., 1990: Phylogenetic Relationships within the Rhodoreae (Ericaceae) with Specific Comments on the Placement of Ledum. – Systematic Botany, 15(1): 57–68.

KURASHIGE Y., MINE M., KOBAYASHI N., HANDA T., TAKAYA-NAGÌ K.,

YUKAWA T., 1998: Investigation of sectional relationships in the genus Rhododendron (Ericaceae) based on matK sequences. – Journal Japanense Botany, 73: 143–154.

LAPIN P. I., ALEKSANDROVA M. S., BORODINA M. A., MAKAROV S. N.,

PETROVA I. P., PLOTNIKOVA L. S., SIDNEVA S. V., STOGOVA M. V.,

189

ŠERBACIEVI V. D., JAKUŠINA E. I., 1975: Drevesnyje rastenija glavnogo batanieskogo sada. – Moskva.

LARKHER V., 1978: Ekologija rastenij. – Moskva.

LIAGIEN D., 2002: Lietuvoje introdukuoti Ericaceae Juss. šeimos augalai ir j bioekologinis vertinimas. – Dendrologia Lithuaniae, 6: 76–102.

LIAGIEN D., 2004: Introduction of the Plants of Genus Rhododendron L. in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University. – Visnyk of L’viv University. Biology Series, 36: 279–282.

LIM C. C., KREBS S. L., ARORA R., 1999: A 25 kD dehydrin associated with genotype and age-dependent leaf freezing tolerance in Rhododendron: a genetic marker for cold hardiness? –Theoretical and Applied Genetics, 99: 912–920.

LUKASIEWICZ A., 1992: Zahamowanie rozwoju pkow drzew iglastych po surowej zimie 1986/87 i wynikaj ca std potrzeba uzupenienia skali przemoren u drzew i krzewow. – Biuletyn Ogrodow Botanicznych 1: 53– 57.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2005: Rhododendrons (Rhododendron) in Botanical Garden of Šiauliai University: the formation of the collection and its composition. – Botanica Lithuanica, 11(4): 211–220.

MALCIT A., 2007: Šiauli universiteto Botanikos sode auginam rododendr (Rhododendron) bendrosios bkls ir auginimo želdynuose perspektyvumo vertinimas 2003–2006 metais. – Jaunj mokslinink darbai, 2 (13): 47–52.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., SVIRSKIS A., 2008: Resistance to low temperature of rhododendrons (Rhododendron) in the Botanical Garden of Šiauliai University in 2002–2007. – Notulae Botanicae Horti Agrobotanici Cluj-Napoca, 36(1): 59–62.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., VILKONIS K. K., 2008: Brukni (Vaccinium vitis-idaea) kolekcija Šiauli universiteto Botanikos sode: sudtis bei bendroji bkl. – Jaunj mokslinink darbai, Nr. 5(21): 81–85.

190

MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2009: Rododendr (Rhododendron) kolekcij kai kuri biologini rodikli vertinimo kriterijai ir skals. – Jaunj mokslinink darbai, 3(24): 190–194.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2009: The seasonal development peculiarities of some deciduous rhododendrons in Botanical Garden of Šiauliai University. – 5th International conference “Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region”. Daugavpils, 22-24 April. Book of Abstracts: 85.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2010 a: Rododendrai dekoratyvinje sodininkystje. Mokomoji knyga. Vilnius.

MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2010 b: Some relevant problems of Rhododendron introduction in Lithuania. – Botanica Lithuanica, 15(4) (spaudoje).

MALCIT A., NAUJALIS J. R., ŠAULIEN I., 2010: Research of rhododendrons (Rhododendron) generative propagation: seeds viability and seedling development. – Botanica Lithuanica (spaudoje).

MALMER N., 1993: Mineral Nutrients in vegetation and Surface Layers of Sphagnum Dominated Peat–Forming Systems. – Advances in Bryology, 5: 223–248.

MARIAN C. O., KREBS S. L., ARORA R., 2003: Dehydrin variability among Rhododendron species: a 25-kDa dehydrin is conserved and associated with cold acclimation across diverse species. – New Phytologist, 161: 773–780.

MARTYNOV L., 1982: O perezimovkie drevesnykh rastenij v dendrarii Komi filiala AN SSSR v 1978/79 g. – Biulletenj glavnogo botanieskogo sada (Moskva), 126: 12–16.

MEGRE D., KONDRATOVI U., DOKNE K., 2007: Simultaneous graft union and adventitious root formation during vegetative propagation in elepidote

rhododendrons. – Acta Universitatis Latviensis, Volume 723, 155–162.

191

MEJIAS J. A., ARROYO J., OJEDA F., 2002: Reproductive ecology of Rhododendron ponticum (Ericaceae) in relict Mediterranean populations. – Botanical Journal of the Linnean Society, 140: 297–311.

MIESSNER E., 1968: Zierpflanzen: 747–766. – Berlin.

MILNE R. I., ABBOTT R. J., WOLFF K., CHAMBERLAIN D. F., 1999: Hybridization among sympatric species of Rhododendron (Ericaceae) in Turkey: morphological and molecular evidence. – American Journal of Botany, 86: 1776–1785.

MILNE R. I., ABBOTT R. J., 2000: Origin and evolution of invasive naturalized material of Rhododendron ponticum L. in the British Isles. – Molecular Ecology, 9(5): 541.

MINGYUAN F., RUIZHENG F., MINGYOU H., LINZHEN H., HANBI Y., HAINING

Q., TIANLU M., DAVID F. CHAMBERLAIN D. F., STEVENS P. F., WALLACE G.

D., ANDERBERG A., 2005: Ericaceae. – Flora of China 14: 242–517.

MINKEVIIUS A. (vyr. red.), JANKEVIIUS A. (ats. red.), BRUNDZA K., DAGYS

J., LEKAVIIUS A., NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN, M., 1976: Lietuvos TSR flora. T. 5. Vilnius.

MOSER E., 1991: Rhododendren: Wildarten und Hybriden. – Erfurt.

MYERS J. H., BAZELY D. R., 2005: Ecology and Control of Introduced Plants. – Cambridge University press.

NAGAO H., AKIMOTO M., KISHI K., EZUKA A., KAKISHIMA M., 2003: Exobasidium dubium and E. miyabei sp. nov. causing Exobasidium leaf blisters on Rhododendron spp. in Japan. – Mycoscience, 44: 1–9.

NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., 1983: Botanin geografija ir fitocenologijos pagrindai. – Vilnius.

NAUJALIS J., 1992: Augal populiacin ekologija. – Vilnius.

NAVASAITIS M., OZOLINIUS R., SMALIUKAS D., BALEVIIEN J., 2003: Lietuvos dendroflora. – Kaunas.

NAVASAITIS M., 2004: Dendrologija: 397–403. – Vilnius.

NAVYS E. V., 1999: Evaluation of winter-caused damages for deciduous trees and shrubs. – In: International scientific conference “Plant genefund

192

accumulation, evaluation and protection in the botanic gardens”: 20–22. – Vilnius.

NAVYS E. V., 2008: Sumedjusi augal ištvermingumo zonos Lietuvoje, žiemos pakenkimai ir j vertinimas. – Vilnius.

NELSON S., 2000: Rhododendrons in the Landscape. – Portland.

NELSON S., 2005: Phytophthora ramorum: Nursieries Comply with New Order. – American Rhododendron Society, 59(2). – Niagara.

NILSEN E. T., 1992: Thermostatic leaf movements: a synthesis of research with Rhododendron. – Botanical Journal of the Linnean Society, 110: 205–233.

NILSEN E. T., 1993: Does winter leaf curling confer cold stress tolerance in Rhododendron? – American Rhododendron Society, 47: 98–104.

NILSEN E. T., WALKER J. F., MILLER O. K., SEMONES S. W., LEI T. T.,

CLINTON B. D., 1999: Inhibition of seedling survival under Rhododendron maximum (Ericaceae): could allelopathy be a cause? – American Journal of Botany, 86: 1597–1604.

RYSIN L. P., 1980: Sosna obyknovennaja. Biologieskaja flora Moskovskoj oblasti. – Vypusk 5: 5–45. – Moskva.

RYSIN L. P., RYSINA G. P., 1990: Dub obyknovennyj. Biologieskaja flora Moskovskoj oblasti. Vypusk 8: 102–130. – Moskva.

PETERKEN G. F., 2001: Ecological effects of introduced tree species in Britain. – Forest Ecology and Management, 141: 31–42.

POLETIKO O. M., 1960: Derev’ja i kustarniki SSSR. T. 5: 248. – Moskva.

PRIBUŠAUSKAIT V., 2004: Rododendr ekspozicijos krimas Vilniaus universiteto Botanikos sode. – Lietuvos botanikos sod veikla ir pltros problemos: 35–38. – Vilnius.

RABOTNOV T. A., 1978: Ob invazijakh rastenii. – Biulletenj Moskovskogo obshchestva ispytatelej prirody, 83(5): 78–83.

RABOTNOV T. A., 1984: Lugovedenie. – Moskva.

RABOTNOV T. A., 1992: Fitocenologija. 3-je izd. – Moskva.

RABOTNOV T. A., 1995: Istorija fitocenologii. – Moskva.

RADISHCHEV A. P., 1972: Rododendrony v sadovoj kul’ture. – Moskva.

193

RANELIS V., 2000: Genetika. – Vilnius.

REILEY H. E., 1992: Success with Rhododendrons and Azaleas. – Portland.

RODWELL J. S. (editor), PIGOTT C. D., RATCLIFFE D. A., MALLOCH A. J. C.,

BIRKS H. J. B., PROCTOR M. C. F., SCHIMWELL D. W., HUNTLEY J. P.,

RADFORD E., WIGGINTON M. J., WILKINS P., 2003: British Plant Communities. Volume 1. Woodlands and scrub. – Cambridge University press.

SAKALAUSKAS V., 1998: Statistika su statistica. – Vilnius.

SAMUOLIEN G., DUCHOVSKIS P., 2006: Angliavandeni dinamika ir vaidmuo paprastojo kmyno žied iniciacijos ir diferenciacijos metu. – Sodininkyst ir daržininkyst, 25(1): 199–206.

SAMUOLIEN G., ŠABAJEVIEN G., ULINSKAIT R., DUCHOVSKIS P., 2008 a: Fotosintezs rodikli kitimas paprastojo kmyno žydjimo iniciacijos metu. – Sodininkyst ir daržininkyst, 27(1): 131–138.

SAMUOLIEN G., ŠABAJEVIEN G., URBONAVIIT A., DUCHOVSKIS P., 2008 b: Augal morfogenez ir žydjimo iniciacija. – Sodininkyst ir daržininkyst, 27(3): 241–251.

SANDA S. L., JOHN M., AMASINO R. M.,1997: Analysis of flowering time in ecotypes of Arabidopsis thaliana. – The Journal of Heredity, 88(1): 69–72.

SKHIERELI V., 1950: Kholodnyje zimy 1948/49: 1949/50 g.g. i povreždenie drevesnykh rastenij v Tbilisskom botanieskom sadu. – Vestnik Tbilisskogo botanieskogo sada (Tbilisi), 59: 92–96.

SKRIDAILA A., 1996: Vilniaus universiteto Botanikos sodas 1782–1842 metais ir pirmieji moksliniai šaltiniai apie augal introdukcij Lietuvoje. – Dendrologia Lithuaniae, 3: 50–74.

SMIRNOVA V. A., 1968: Zimostojkost’ i morozostojkost’ drevesnykh rastenij Belorusii. – Minsk.

SNARSKIS P., GALINIS V., 1974: Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krmams pažinti. – Vilnius.

SOKOLOV S. J, 1957: Sovremennoe sostojanie teorii akklimatizacii i introdukcii rastenij. – Trudy botanieskogo instituta AN SSSR, 5: 34–42.

194

SWIDERSKI A., MURAS P., KOLOCZEK H., 2004: Flavanoid composition in frost – resistant cultivars grown in Poland. – Scientia Horticulturae, 100(1–4): 139–151.

ŠAMROV I. I., BABRO A. A., 2008: Razvitie i stroenie pyl’nika u Rhododendron schlippenbachii i R. luteum (Ericaceae). – Botanieskij žurnal, 93(8): 1219–1237.

ŠATALINA M., 1963: Vyrashchivanie sejancev rododendronov. – Cvetovodstvo, 7: 17.

ŠAULIEN I., MALCIT A., NAUJALIS J. R., 2008: Estimation of Rhododendron flowering intensity in Botanical Garden of Šiauliai University during 2003–2007. 1st International Symposium on Woody Ornamentals of the Temperate Zone: Book of Abstracts May 26–30, Prhonice, Czech Republic: 65.

TIGERSTEDT P. M. A., 1986: Arboretum Mustila. – Painovalmiste – Helsinki.

TIMIŠIN G., 2004: Stijkist’ rododendroniv do neprijatlivikh faktoriv navkolišn’ogo seredovishcha v umovakh introdukcii. Visnyk of L’viv University. – Biology Series, 36: 288–293.

TIWARI O. N., CHAUHAN U. K., 2005: Genus Rhododendron Status in Sikkim Himalaya: An Assessment. – American Rhododendron Society, 59(3). – Niagara.

VAL’TER G., 1975: Rastitel’nost’ zemnogo šara. T. 1. – Moskva.

VÄINÖLÄ A., JUNTTILA O., RITA H., 1999: Cold hardiness of Rhododendron cultivars grown in different photoperiods and temperatures. – Physiologia Plantarum, 107: 46–53.

VÄINÖLÄ A., REPO T., 2000: Impedance Spectroscopy in Frost Hardiness Evalation of Leaves. – Annals of Botany Company, 95(3): 233–246.

VAR M., DINÇER D., 2006: The Replication of the Purple-flowered Rhododendron (Rhododendron ponticum L.) by Seed and Chances of Survival in Replanting in Different Media. – Turkish Journal of Agriculture and Forestry, 30: 145–152.

195

WERRES S., MARWITZ R., MAN IN’T VELD W. A., DE COCK A. W. A. M.,

BONANTS P. J. M., DE WEERDT M., THEMANN K., ILIEVA E., BAAYEN R. P., 2001: Phytophthora ramorum sp. nov., a new pathogen on Rhododendron and Viburnum. – Mycological Research, 105: 1155–1165.

VILKONIS K. K., 2008: Lietuvos žaliasis rbas. Atlasas. – Kaunas.

ZAJCEV G. N., 1978: Fenologija travianistykh mnogoletnikov. – Moskva.

ZAJCEV G. N., 1983: Optimum i norma v introdukcii rastenii. – Moskva.

ZIEMS A. D., GIESLER L. J., WEGULO S. N., CHAKY J. L., 2007: Pesticide Selection Guide for Plant Diseases Affecting Woody Ornamentals and Herbaceous Perennials in Nebraska – Nebraska.

ŽERJAV M., 2004: First report of Phytophtora ramorum on container-grown plants of rhododendron and viburnum in Slovenia. – Plant Pathology, 53: 523.

ANONYMOUS. 2004: DNA research aimed at helping rhododendrons. URL: http://www.dfw.com/mld/observer/living/home/gardening/5651395.

ANONYMOUS. 2005: Rhododendron A killer of the Countryside. URL: http://www.countrysideinfo.co.uk/rhododen.htm.

ANONIMAS. 2010: Diskriminantin ir klasterin analiz. URL: http://aplinkotyra.vdu.lt/uploads/file/moduliai/statistika_aplinkotyroje/stati stika_aplinkotyroje_Paskaitu%20medziaga/paskaita13.pdf.

GREER H. E., 2008: Rhododendron basics. Non–disease problems. URL: http://www.flounder.ca/FraserSouth/basics/non-disease-problems.asp.

GYELTSHEN J., HODGES A., 2006: Azalea lace bug – Stephanitis pyrioides (Scott). URL: http://creatures.ifas.ufl.edu/orn/shrubs/azalea_lace_bug.htm.

KELLEHER A., WEISSMAN B., 1998: Genus Rhododendron Taxonomic Tree. URL: http://www.rhododendron.org/taxonomictree.asp.

MCNEILL C., BARRIE F. R., BURDET H. M., DEMOULIN V., HAWKSWORTH D.

L., MARHOLD K., NICOLSON D. H., PRADO J., SILVA P. C., SKOG J. E.,

WIERSEMA J. H., TURLAND N. J., Secretary of the Editorial Committee, 2006: International Code of Botanical Nomenclature (Vienna Code). URL: http://ibot.sav.sk/icbn/main.htm.

196

THEQVIST K., 2008: Taxonomy of species in Rhododendron subsection Ledum. URL: http://www.rhodogarden.com/cross/ledum_taxonomy.html.

197

PRIEDAI

198

1 priedas. Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimo 2007–2009 metais pirminiai rodikliai

1 lentel Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimo 2007 metais pirminiai rodikliai Eil. Augalo vardas Individ Pakantumas Žydjimo Augalo bendroji Auginimo Nr. skaiius, žemoms ir intensyvumas, bkl, želdynuose vienetai neigiamoms balai balai perspektyvumas, temperatroms, balai balai 1. R. albrechtii 3 1 2 1–2 2 2. R. austrinum 2 1 4 1 1 3. R. aureum 1 1 0 1–2 2 4. R. brachycarpum 4 1 3 1 1 5. R. camtschaticum 5 1 4/4* 1 1 6. R. canadense 5 1 4 1 1 7. R. catawbiense 7 1 4 1 1 8. R. caucasicum 3 1 3 1 1 9. R. dauricum 3 1 3/2 1 1 10. R. ferrugineum 6 2,8 2/2 2 2 11. R. fortunei 3 2 1 2 2–3 12. R. hirsutum 7 2 3/3 1 1–2 13. R. impeditum 3 1 4 1 1 14. R. yungningense 3 1 4 1 1 15. R. japonicum 3 1 4 1 1 16. R. luteum 5 1 4 1 1 17. R. maximum 3 2 3 1 1–2 18. R. micranthum 1 1 2 1–2 1–2 19. R. molle 1 1 4 1 1 20. R. mucronulatum 3 2 3 1 1–2 21. R. × obtusum 1 1 2 1–2 1–2 22. R. orbiculare 1 2 1 2 2–3

1 lentels tsinys 23. R. oreotrephes 1 2 1 2 2–3 24. R. racemosum 1 2,5 2 2–3 2–3 25. R. schlippenbachii 3 1 0 1–2 2 26. R. searsiae 1 2 1 2 2–3 27. R. smirnowii 3 2,8 2 2 2 28. R. vaseyi 1 1 4 1 1 29. R. vernicosum 1 2 1 2 2–3 30. R. viscosum 4 1 4 1 1 31. R. wardii 1 2 1 2 2–3 32. R. williamsianum 2 2,8 2 2 2 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 1 2 1–2 1–2 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 1 2 1–2 1–2 35. R. aureum var. aureum 1 2 0 1–2 2–3 36. R. calendulaceum var. croceum 1 1 4 1 1 37. R. canadense var. album 3 1 4 1 1 38. R. degronianum var. heptamerum 1 2 1 1–2 2–3 39. R. yedoense var. poukhanense 1 1 1 3 1 40. R. minus var. album 2 1 2 1–2 1–2 41. R. nitidulum var. omeiense 1 1 4 1 1 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’ 1 1 4 1 1 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 1 4 1 1 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. 2 1 3 1 1 A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 1 2 1–2 1–2 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 2,9 0 2 2–3 47. R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’ 1 1 3 1 1 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 1 4 1 1 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 2 3 1 1–2 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 2 4 1 1–2

200

1 lentels tsinys 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 1 4/3 1 1 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 1 3/3 1 1 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 2 0 2 2–3 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 1 3 1 1 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 1 1 1–2 2–3 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 8** 3 1 1–2 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 1 3 1 1 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 1 4 1 1 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 1 3/2 1 1 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 1 3 1 1 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 2,9 0 2 2–3 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 2,8 2 2 2 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 1 3 1 1 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 2,8 0 2 2 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 1 2 1–2 1–2 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 1 3 1 1 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 1 4 1 1 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 2,6,8 2 2 2 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 1 4 1 1 70. R. japonicum ‘Album’ 1 2 3 1 1–2 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 1 4 1 1 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 1 4 1 1 73. R. luteum ‘Persil’ 2 1 4 1 1 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 1 4 1 1 75. R. molle ‘Satan’ 2 1 4 1 1 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 1 4 1 1 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 1 4 1 1 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 2,4,8 3 1–2 1–2 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 2,8 2 2 2 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 1 2 1–2 1–2

201

1 lentels tsinys 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 2,4,6 2 2 2 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 1 4 1 1 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 2,5,6,8 2 2 2 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 2 3 1 1–2 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ 1 2 3 1 1–2 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 1 2 1–2 1–2 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 2,3 2 1–2 2 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 1 2 1–2 1–2 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 1 3 1 1 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 1 3 1 1 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 1 4 1 1 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 2,8 2 2 2 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 1 3 1 1 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 1 3 1 1 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 2 3 1 1–2 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 1 3 1 1 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 2,4,8 2 2 2 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 1 3 1 1 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 2,8 2 2 2 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 1 2 1–2 1–2 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 1 4 1 1 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 1 4 1 1 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 1 3 1 1 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 1 3 1 1 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 1 4 1 1 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 2,5,6 2 2 2 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 2 2 2 2 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 1 4 1 1 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 2 3 1 1–2

202

1 lentels tsinys 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 1 4 1 1 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 1 4 1 1 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 1 3 1 1 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 1 3 1 1 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 1 4 1 1 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 1 2 1–2 1–2 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 1 3 1 1 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 1 3 1 1 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 1 4 1 1 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 1 4 1 1 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 1 1 1–2 2–3 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 1 3 1 1 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 1 3 1 1 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 2,8 2 2 2 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 2 3 1 1–2 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 1 4 1 1 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 2 3/2 1 1–2 * pakartotinis augalo žydjimas, **generatyvini struktr pažaidos, atsiradusios po pavasarini šaln.

Žymjimai Jei rododendrams po žiemos užfiksuotos vairaus pobdžio pažaidos, j balai tarpusavyje atskirti kableliu. Pirminio ir pakartotino rododendr žydjimo rodikliai atskirti pasviru brkšneliu (/). Kai kuriems rododendrams augalo bendrosios bkls ir auginimo želdynuose perspektyvumo balai pateikti intervalu. Tai rodo, kad tikslesnei diagnozei nustatyti reikt atlikti papildomus tyrimus.

203

2 lentel Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimo 2008 metais pirminiai rodikliai Eil. Augalo vardas Individ Pakantumas Žydjimo Augalo bendroji Auginimo Nr. skaiius, žemoms ir intensyvumas, bkl, želdynuose vienetai neigiamoms balai balai perspektyvumas, temperatroms, balai balai 1. R. albrechtii 3 1 2 1–2 2 2. R. austrinum 2 1 4 1 1 3. R. aureum 1 1 0 2–3 2–3 4. R. brachycarpum 4 2,8 2 2 2 5. R. camtschaticum 5 1 4 1 1 6. R. canadense 5 1 4 1 1 7. R. catawbiense 7 1 4 1 1 8. R. caucasicum 3 1 3 1 1 9. R. dauricum 3 1 3/1* 1 1 10. R. ferrugineum 6 2,8 2 2 2 11. R. fortunei 3 1 2 1–2 1–2 12. R. hirsutum 7 1 3/3 1 1 13. R. impeditum 3 1 3/3 1 1 14. R. yungningense 3 1 4 1 1 15. R. japonicum 3 1 4 1 1 16. R. luteum 5 1 4 1 1 17. R. maximum 3 2 2 2 2 18. R. micranthum 1 1 2 1–2 1–2 19. R. molle 1 1 4 1 1 20. R. mucronulatum 3 1 3 1 1 21. R. × obtusum 1 1 3 1 1 22. R. orbiculare 1 1 1 1–2 2–3 23. R. oreotrephes 1 1 1 1–2 2–3 24. R. racemosum 1 2 4 1 1

204

2 lentels tsinys 25. R. schlippenbachii 3 1 0 1–2 2 26. R. searsiae 1 1 1 1–2 2–3 27. R. smirnowii 3 1 3 1 1 28. R. vaseyi 1 1 4 1 1 29. R. vernicosum 1 1 0 1–2 2 30. R. viscosum 4 1 4 1 1 31. R. wardii 1 1 1 1–2 2–3 32. R. williamsianum 2 1 0 1–2 2 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 1 2 1–2 1–2 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 1 3 1 1 35. R. aureum var. aureum 1 2 1 2 2–3 36. R. calendulaceum var. croceum 1 1 4 1 1 37. R. canadense var. album 3 1 4 1 1 38. R. degronianum var. heptamerum 1 2 1 2 2–3 39. R. yedoense var. poukhanense 1 1 3 1 1 40. R. minus var. album 2 2 3 1 1–2 41. R. nitidulum var. omeiense 1 1 4 1 1 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’ 1 1 4 1 1 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 1 1 1–2 2–3 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. 2 1 3 1 1 A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 1 3 1 1 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 1 3 1 1 47. R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’ 1 1 4 1 1 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 1 4 1 1 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 1 3/1 1 1 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 1 4 1 1 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 1 4/3 1 1 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 1 4 1 1

205

2 lentels tsinys 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 2,9 1 2–3 2–3 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 1 3 1 1 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 1 2 1–2 1–2 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 8** 3 1 1–2 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 3 4 1 1 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 1 4 1 1 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 1 3 1 1 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 1 3 1 1 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 2,8 2 2 2 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 1 4 1 1 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 1 4 1 1 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 1 2 1–2 1–2 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 1 4 1 1 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 1 2 1–2 1–2 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 1 3 1 1 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 2 3 1 1–2 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 1 4 1 1 70. R. japonicum ‘Album’ 1 1 3 1 1 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 1 4 1 1 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 3 4 1 1 73. R. luteum ‘Persil’ 2 1 4 1 1 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 1 4 1 1 75. R. molle ‘Satan’ 2 1 4 1 1 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 1 4 1 1 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 1 4 1 1 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 1 3 1 1 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 1 2 1–2 1–2 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 1 3 1 1 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 1 0 2–3 2–3 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 1 4 1 1

206

2 lentels tsinys 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 8 2 1–2 2 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 1 3 1 1 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ 1 1 2 1–2 1–2 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 1 4 1 1 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 1 3 1 1 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 1 2 1–2 1–2 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 1 4 1 1 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 1 3 1 1 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 1 4 1 1 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 2,9 1 2–3 3 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 1 4 1 1 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 1 4 1 1 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 1 4 1 1 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 1 4 1 1 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 1 2 1–2 1–2 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 1 3 1 1 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 1 3 1 1 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 1 0 1–2 2 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 1 4 1 1 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 1 4 1 1 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 1 3 1 1 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 1 3 1 1 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 1 4 1 1 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 1 3 1 1 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 1 3 1 1 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 1 4 1 1 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 2 3 1 1–2 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 1 4 1 1 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 1 4 1 1

207

2 lentels tsinys 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 1 3 1 1 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 1 4 1 1 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 1 4 1 1 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 1 2 1–2 1–2 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 1 4 1 1 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 1 3 1 1 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 1 4 1 1 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 1 4 1 1 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 1 2 1–2 1–2 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 1 4 1 1 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 1 4 1 1 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 1 3 1 1 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 2,8 2 2 2 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 1 4 1 1 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 2,8 3 1–2 1–2 * pakartotinis augalo žydjimas, **generatyvini struktr pažaidos, atsiradusios po pavasarini šaln.

208

3 lentel Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimo 2009 metais pirminiai rodikliai Augalo vardas Individ Pakantumas Žydjimo Augalo bendroji Auginimo Eil. skaiius, žemoms ir intensyvumas, bkl, želdynuose Nr. vienetai neigiamoms balai balai perspektyvumas, temperatroms, balai balai 1. R. albrechtii 3 1 2 1–2 2 2. R. austrinum 2 1 4 1 1 3. R. aureum 1 1 0 2–3 2–3 4. R. brachycarpum 4 2,8 2 2 2 5. R. camtschaticum 5 1 4 1 1 6. R. canadense 5 1 4 1 1 7. R. catawbiense 7 1 4 1 1 8. R. caucasicum 3 2 3 1 1–2 9. R. dauricum 3 8** 3 1 1–2 10. R. ferrugineum 6 2,8 2 2 2 11. R. fortunei 3 1 1 1–2 2–3 12. R. hirsutum 7 2 3/3* 1 1 13. R. impeditum 3 1 4/4 1 1 14. R. yungningense 3 1 4 1 1 15. R. japonicum 3 1 4 1 1 16. R. luteum 5 1 4 1 1 17. R. maximum 3 1 2 1–2 1–2 18. R. micranthum 1 1 4 1 1 19. R. molle 1 1 4 1 1 20. R. mucronulatum 3 8** 3 1 1 21. R. × obtusum 1 1 3 1 1 22. R. orbiculare 1 2 1 2 2–3 23. R. oreotrephes 1 1 2 1–2 1–2 24. R. racemosum 1 2 3 1 1–2

209

3 lentels tsinys 25. R. schlippenbachii 3 1 3 1 1 26. R. searsiae 1 1 2 1–2 1–2 27. R. smirnowii 3 1 3 1 1 28. R. vaseyi 1 1 4 1 1 29. R. vernicosum 1 2 1 2 2–3 30. R. viscosum 4 1 4 1 1 31. R. wardii 1 1 1 1–2 2–3 32. R. williamsianum 2 2 0 1–2 2–3 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 1 2 1–2 1–2 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 1 3 1 1 35. R. aureum var. aureum 1 2 1 2 2–3 36. R. calendulaceum var. croceum 1 1 0 1–2 2 37. R. canadense var. album 3 1 4 1 1 38. R. degronianum var. heptamerum 1 2 1 2 2–3 39. R. yedoense var. poukhanense 1 1 3 1 1 40. R. minus var. album 2 2 2 2 2 41. R. nitidulum var. omeiense 1 1 4 1 1 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’ 1 1 4 1 1 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 1 4 1 1 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. 2 1 3 1 1 A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 1 3 1 1 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 1 3 1 1 47. R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’ 1 1 4 1 1 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 1 3 1 1 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 1 3/1 1 1 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 1 4 1 1 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 1 4/3 1 1 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 1 4 1 1

210

3 lentels tsinys 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 2 1 2 2–3 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 1 4 1 1 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 1 1 1–2 2 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 8 2 1–2 2 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 1 4 1 1 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 1 4 1 1 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 1 3 1 1 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 1 3 1 1 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 1 3 1 1 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 1 4 1 1 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 1 4 1 1 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 1 0 1–2 2 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 1 4 1 1 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 1 4 1 1 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 8 2 1–2 2 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 1 3 1 1 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 1 4 1 1 70. R. japonicum ‘Album’ 1 1 3 1 1 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 1 4 1 1 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 1 3 1 1 73. R. luteum ‘Persil’ 2 1 4 1 1 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 1 3 1 1 75. R. molle ‘Satan’ 2 1 4 1 1 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 1 4 1 1 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 1 4 1 1 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 1 4 1 1 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 1 3 1 1 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 1 4 1 1 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 1 0 1–2 2 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 1 4 1 1

211

3 lentels tsinys 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 1 0 1–2 2 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 1 4 1 1 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ 1 1 3 1 1 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 1 4 1 1 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 1 3 1 1 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 1 2 1–2 1–2 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 1 4 1 1 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 1 4 1 1 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 1 4 1 1 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 2 2 2 2 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 1 3 1 1 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 1 3 1 1 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 1 4 1 1 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 1 3 1 1 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 1 3 1 1 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 1 2 1–2 1–2 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 1 3 1 1 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 2 0 1–2 2–3 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 1 3 1 1 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 1 4 1 1 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 1 3 1 1 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 1 3 1 1 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 2 4 1 1 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 1 4 1 1 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 2 3 1 1–2 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 1 4 1 1 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 2 3 1 1–2 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 1 4 1 1 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 1 4 1 1

212

3 lentels tsinys 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 1 3 1 1 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 1 3 1 1 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 1 3 1 1 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 1 0 1–2 2 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 1 3 1 1 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 1 3 1 1 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 1 4 1 1 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 1 3 1 1 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 8** 3 1 1–2 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 1 4 1 1 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 1 4 1 1 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 1 3 1 1 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 1 3 1 1 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 1 4 1 1 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 2 4 1 1 * pakartotinis augalo žydjimas, **generatyvini struktr pažaidos, atsiradusios po pavasarini šaln.

213

4 lentel Rododendr kolekcij sudarani augal bkls vertinimo 2007–2009 metais apibendrinti pirminiai rodikliai Eil. Augalo vardas Individ Pakantumas Žydjimo Augalo bendroji Auginimo Nr. skaiius, žemoms ir intensyvumas, bkl, želdynuose vienetai neigiamoms balai balai perspektyvumas, temperatroms, Balai balai 1. R. albrechtii 3 1 2 1–2 2 2. R. austrinum 2 1 4 1 1 3. R. aureum 1 1 0 2–3 2–3 4. R. brachycarpum 4 2,8 2 2 2 5. R. camtschaticum 5 1 4/4* 1 1 6. R. canadense 5 1 4 1 1 7. R. catawbiense 7 1 4 1 1 8. R. caucasicum 3 1 3 1 1 9. R. dauricum 3 8** 3/1–2 1 1 10. R. ferrugineum 6 2,8 2/2 2 2 11. R. fortunei 3 1 1 1–2 2–3 12. R. hirsutum 7 2 3/3 1 1–2 13. R. impeditum 3 1 4 1 1 14. R. yungningense 3 1 4 1 1 15. R. japonicum 3 1 4 1 1 16. R. luteum 5 1 4 1 1 17. R. maximum 3 2 2 1–2 1–2 18. R. micranthum 1 1 2–4 1–2 1–2 19. R. molle 1 1 4 1 1 20. R. mucronulatum 3 8** 3 1 1 21. R. × obtusum 1 1 3 1 1 22. R. orbiculare 1 2 1 2 2–3 23. R. oreotrephes 1 1 1 1–2 2–3 24. R. racemosum 1 2 2–4 1–2 1–2

214

4 lentels tsinys 25. R. schlippenbachii 3 1 0–3 1–2 2 26. R. searsiae 1 1 1 1–2 2–3 27. R. smirnowii 3 1 3 1 1 28. R. vaseyi 1 1 4 1 1 29. R. vernicosum 1 2 0–1 2 2–3 30. R. viscosum 4 1 4 1 1 31. R. wardii 1 1 1 1–2 2–3 2. R. williamsianum 2 2 0–2 1–2 2–3 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 1 2 1–2 1–2 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 1 3 1 1 35. R. aureum var. aureum 1 2 0–1 2 2–3 36. R. calendulaceum var. croceum 1 1 0–4 1–2 1–2 37. R. canadense var. album 3 1 4 1 1 38. R. degronianum var. heptamerum 1 2 1 2 2–3 39. R. yedoense var. poukhanense 1 1 3 1 1 40. R. minus var. album 2 2 2 1–2 1–2 41. R. nitidulum var. omeiense 1 1 4 1 1 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘Haaga’ 1 1 4 1 1 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 1 1–4 1–2 1–2 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. M. 2 1 3 1 1 A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 1 3 1 1 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 1 0–3 1–2 1–2 47. R. catawbiense ‘Hachman’s Charmant’ 1 1 4 1 1 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 1 4 1 1 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 1 3/1 1 1 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 1 4 1 1 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 1 4/3 1 1 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 1 4/3 1 1

215

4 lentels tsinys 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 2 0–1 2 2–3 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 1 3 1 1 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 1 1 1–2 2–3 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 8** 3 1 1–2 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 1 4 1 1 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 1 4 1 1 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 1 3/2 1 1 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 1 3 1 1 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 2,8 0–3 2 2–3 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 1 2–4 1–2 1–2 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 1 4 1 1 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 1 0–2 1–2 2 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 1 2–4 1–2 1–2 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 1 2–4 1–2 1–2 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 1 2–4 1–2 1–2 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 2 3 1–2 1–2 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 1 4 1 1 70. R. japonicum ‘Album’ 1 1 3 1 1 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 1 4 1 1 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 1 4 1 1 73. R. luteum ‘Persil’ 2 1 4 1 1 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 1 4 1 1 75. R. molle ‘Satan’ 2 1 4 1 1 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 1 4 1 1 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 1 4 1 1 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 1 3 1 1 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 8 2 1–2 2 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 1 2–4 1–2 1–2 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 1 0–2 2–3 2–3 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 1 4 1 1

216

4 lentels tsinys 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 2,8 0–2 1–2 2–3 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 1 3 1 1 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor Rieger’ 1 1 3 1 1 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 1 2–4 1–2 1–2 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 1 3 1 1 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 1 2 1–2 1–2 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 1 4 1 1 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 1 3 1 1 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 1 4 1 1 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 2,8 2 2 2–3 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 1 3 1 1 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 1 3 1 1 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 1 4 1 1 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 1 3 1 1 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 1 2 1–2 2 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 1 3 1 1 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 1 3 1 1 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 1 0–2 1–2 2 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 1 4 1 1 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 1 4 1 1 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 1 3 1 1 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 1 3 1 1 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 1 4 1 1 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 1 2–4 1–2 1–2 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 2 3 1 1–2 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 1 4 1 1 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 2 3 1 1–2 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 1 4 1 1 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 1 4 1 1

217

4 lentels tsinys 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 1 3 1 1 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 1 3 1 1 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 1 4 1 1 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 1 0–2 1–2 1–2 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 1 3 1 1 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 1 3 1 1 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 1 4 1 1 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 1 4 1 1 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 8** 1–3 1–2 1–2 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 1 4 1 1 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 1 4 1 1 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 1 3 1 1 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 2 3 1 1–2 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 1 4 1 1 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 2 3/2 1 1–2 * pakartotinis augalo žydjimas, **generatyvini struktr pažaidos, atsiradusios po pavasarini šaln.

218

2 priedas. Rododendr sezonins raidos pirminiai rodikliai 2007–2009 metais

5 lentel Rododendr lap sklaidos ir žydjimo pirminiai rodikliai 2007 metais Eil. Augalo vardas Individ Lapojimo Lapojimo Žydjimo Žydjimo Žydjimo Nr. skaiius, pradžia: pabaiga: pradžia: pabaiga: trukm: dien vienetai mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena skaiius 1. R. albrechtii 3 05.09 10.18 05.14 05.26 13 2. R. austrinum 2 05.09 10.14 05.25 06.06 13 3. R. aureum 1 -* - - 4. R. brachycarpum 4 06.07 06.20 14 5. R. camtschaticum 5 05.09 11.02 06.04/08.20** 06.18/09.10 15/22 6. R. canadense 5 05.04 10.24 05.07 05.19 13 7. R. catawbiense 7 05.24 06.10 18 8. R. caucasicum 3 08.06 08.15 10 9. R. dauricum 3 04.25/08.25 05.10/09.04 16/11 10. R. ferrugineum 6 05.27/08.09 06.08/08.22 13/14 11. R. fortunei 3 05.22 06.08 18 12. R. hirsutum 7 06.03/08.10 06.19/08.26 17/17 13. R. impeditum 3 05.11 05.26 16 14. R. yungningense 3 05.13 06.01 20 15. R. japonicum 3 05.14 11.04 05.25 06.08 15 16. R. luteum 5 05.17 10.29 05.19 06.11 24 17. R. maximum 3 05.28 06.20 24 18. R. micranthum 1 06.10 07.02 23 19. R. molle 1 05.11 10.29 05.28 06.12 16 20. R. mucronulatum 3 04.27 05.12 16 21. R. × obtusum 1 05.26 06.07 13 22. R. orbiculare 1 05.18 06.02 15 23. R. oreotrephes 1 05.17 06.03 17

219

5 lentels tsinys 24. R. racemosum 1 05.22 06.16 26 25. R. schlippenbachii 3 05.13 10.22 - - - 26. R. searsiae 1 05.18 05.31 13 27. R. smirnowii 3 05.31 06.07 8 28. R. vaseyi 1 05.15 10.20 05.21 05.30 10 29. R. vernicosum 1 05.22 06.05 15 30. R. viscosum 4 05.10 10.25 06.09 07.03 25 31. R. wardii 1 05.19 05.31 13 32. R. williamsianum 2 05.11 05.28 18 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 06.05 06.21 17 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 05.15 06.04 20 35. R. aureum var. aureum 1 - - - 36. R. calendulaceum var. croceum 1 05.16 11.01 05.23 06.24 33 37. R. canadense var. album 3 05.04 10.26 05.08 05.22 15 38. R. degronianum var. heptamerum 1 05.24 06.06 14 39. R. yedoense var. poukhanense 1 05.15 06.01 18 40. R. minus var. album 2 05.25 06.07 14 41. R. nitidulum var. omeiense 1 06.07 06.20 14 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.25 06.05 12 ‘Haaga’ 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.20 06.09 21 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. 2 05.21 06.08 19 M. A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 05.26 06.07 13 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 - - - 47. R. catawbiense ‘Hachman’s 1 05.19 06.12 25 Charmant’ 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 05.27 06.11 16 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 05.28 06.12 16

220

5 lentels tsinys 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 05.30 06.12 14 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 05.11/ 08.11 06.01/09.04 22/25 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 05.24/08.23 06.05/09.02 13/11 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 - - - 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 05.15 05.28 14 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 05.14 05.26 13 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 05.02 *** - 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 05.11 10.30 05.12 05.27 16 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 05.15 05.29 15 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 05.11/09.02 05.26/09.15 16/14 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 05.20 06.16 28 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 - - - 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 05.16 06.04 20 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 05.23 06.06 15 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 - - - 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 05.26 06.07 13 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 05.26 06.08 14 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 05.19 06.01 14 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 05.24 06.07 15 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 05.25 06.09 16 70. R. japonicum ‘Album’ 1 05.12 10.21 05.22 06.11 19 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 05.10 10.29 05.21 06.24 32 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 05.12 10.29 05.26 06.11 17 73. R. luteum ‘Persil’ 2 05.12 11.03 05.24 06.09 17 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 05.11 10.27 05.26 06.14 20 75. R. molle ‘Satan’ 2 05.16 10.30 05.29 06.09 12 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 05.24 06.10 18 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 05.24 06.05 13 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 05.20 06.02 14 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 06.09 06.27 19

221

5 lentels tsinys 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 05.23 06.07 16 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 05.26 06.03 9 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 05.14 11.02 05.26 06.05 11 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 05.16 05.28 13 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 05.24 06.13 21 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor 1 05.15 05.29 15 Rieger’ 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 05.27 06.18 23 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 05.13 10.18 05.25 06.08 15 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 05.10 10.28 05.22 06.12 22 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 05.20 06.06 18 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 05.23 06.09 18 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 05.25 06.12 19 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 05.18 05.29 12 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 06.01 06.21 21 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 05.25 06.07 14 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 05.18 06.09 23 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 05.11 10.28 05.27 06.13 18 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 05.20 06.11 23 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 05.19 06.04 17 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 05.25 06.07 14 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 05.18 05.31 14 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 05.15 11.02 05.29 06.08 11 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 05.13 10.28 05.26 06.07 12 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 05.16 10.26 05.29 06.10 13 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 05.09 10.29 05.11 05.29 19 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 05.08 05.26 19 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 05.26 06.14 20 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 05.26 06.10 16

222

5 lentels tsinys 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 05.10 10.23 05.23 06.06 15 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 05.24 06.07 15 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 05.13 10.31 05.29 06.14 17 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 05.26 06.13 19 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 05.15 10.19 05.25 06.11 16 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 05.13 10.26 05.26 06.11 17 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 05.11 10.22 05.16 05.25 10 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 05.25 06.12 19 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 05.16 11.03 05.25 06.11 18 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 05.16 10.26 05.27 06.09 14 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 04.23 05.11 19 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 05.15 10.19 05.29 06.13 16 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 05.07 05.24 18 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 05.25 06.19 26 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 05.12 10.23 05.29 06.11 14 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 05.28 06.11 15 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 05.26 06.08 14 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 05.15 10.14 05.24 06.09 17 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 05.25/09.05 06.11/09.17 18/13 * augalas nežydjo, ** pakartotinis augalo žydjimas, *** po pavasarini šaln atsiradusios augalo generatyvini struktr pažaidos.

223

6 lentel Rododendr lap sklaidos ir žydjimo rodikliai 2008 metais Eil. Augalo vardas Individ Lapojimo Lapojimo Žydjimo Žydjimo Žydjimo Nr. skaiius, pradžia: pabaiga: pradžia: pabaiga: trukm: dien vienetai mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena skaiius 1. R. albrechtii 3 05.09 10.16 05.16 05.28 13 2. R. austrinum 2 05.12 10.03 05.14 06.02 18 3. R. aureum 1 -* - - 4. R. brachycarpum 4 06.06 06.28 23 5. R. camtschaticum 5 05.13 10.24 05.20 06.26 38 6. R. canadense 5 05.09 10.16 05.01 05.11 11 7. R. catawbiense 7 05.20 06.07 19 8. R. caucasicum 3 07.30 08.12 14 9. R. dauricum 3 04.20/08.30** 05.06/09.16 17/18 10. R. ferrugineum 6 05.24 06.15 23 11. R. fortunei 3 05.15 05.30 16 12. R. hirsutum 7 05.15/08.20 06.08/09.15 25/27 13. R. impeditum 3 05.09/08.25 05.23/09.18 15/25 14. R. yungningense 3 05.10 06.02 24 15. R. japonicum 3 05.08 11.04 05.18 06.18 32 16. R. luteum 5 05.12 10.15 05.10 06.14 36 17. R. maximum 3 05.26 06.19 25 18. R. micranthum 1 05.18 06.19 33 19. R. molle 1 05.07 11.02 05.16 06.19 35 20. R. mucronulatum 3 04.28 05.10 13 21. R. × obtusum 1 05.15 06.10 27 22. R. orbiculare 1 05.17 06.13 28 23. R. oreotrephes 1 05.15 06.08 25 24. R. racemosum 1 05.07 05.27 21 25. R. schlippenbachii 3 05.11 10.15 - - - 26. R. searsiae 1 05.19 06.04 17

224

6 lentels tsinys 27. R. smirnowii 3 05.19 06.08 20 28. R. vaseyi 1 05.15 10.17 05.16 05.27 12 29. R. vernicosum 1 - - - 30. R. viscosum 4 05.08 10.12 06.13 07.16 34 31. R. wardii 1 05.24 06.07 15 32. R. williamsianum 2 05.15 06.14 30 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 05.24 06.03 11 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 05.17 06.09 24 35. R. aureum var. aureum 1 05.19 05.31 13 36. R. calendulaceum var. croceum 1 05.14 10.15 05.17 06.20 35 37. R. canadense var. album 3 05.07 10.08 05.02 05.12 11 38. R. degronianum var. heptamerum 1 05.26 06.10 16 39. R. yedoense var. poukhanense 1 05.14 05.28 15 40. R. minus var. album 2 05.09 06.10 30 41. R. nitidulum var. omeiense 1 05.15 06.09 25 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.16 06.08 23 ‘Haaga’ 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.15 06.01 18 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. 2 05.11 06.01 22 M. A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 05.22 06.16 26 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 05.23 06.20 29 47. R. catawbiense ‘Hachman’s 1 05.15 06.04 21 Charmant’ 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 05.22 06.26 36 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 05.21/08.18 06.17/09.05 27/18 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 05.14 06.19 36 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 05.05/08.15 06.01/09.05 28/22 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 05.08 05.27 20

225

6 lentels tsinys 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 05.19 05.31 13 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 05.04 05.20 17 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 05.10 05.20 11 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 04.27 05.07*** - 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 05.14 10.26 05.17 06.02 17 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 05.02 05.28 27 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 05.05 05.23 19 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 05.18 06.14 28 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 05.24 06.02 10 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 05.13 06.01 19 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 05.09 06.02 25 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 05.06 05.25 20 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 05.10 06.03 24 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 05.11 05.25 15 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 05.12 05.21 10 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 05.19 06.11 24 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 05.21 06.12 23 70. R. japonicum ‘Album’ 1 05.10 10.15 05.17 06.05 19 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 05.08 11.03 05.13 06.18 37 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 05.14 10.24 05.18 06.13 26 73. R. luteum ‘Persil’ 2 05.11 10.28 05.18 06.12 26 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 05.09 11.04 05.11 06.13 33 75. R. molle ‘Satan’ 2 05.14 11.02 05.10 06.11 32 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 05.16 06.03 19 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 05.15 06.03 20 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 05.16 06.03 19 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 05.15 06.20 37 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 05.07 05.27 21 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 - - - 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 05.12 10.25 05.17 06.14 29

226

6 lentels tsinys 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 05.12 05.29 18 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 05.25 06.11 18 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor 1 05.16 05.29 14 Rieger’ 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 05.24 06.16 24 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 05.11 11.08 05.17 06.15 30 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 05.13 11.08 05.16 06.10 25 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 05.16 06.10 25 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 05.18 06.15 29 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 05.16 06.20 36 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 05.14 06.06 24 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 05.17 06.22 37 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 05.18 06.08 22 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 05.15 06.11 28 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 05.09 11.02 05.16 06.13 29 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 05.16 06.05 21 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 04.23 05.14 22 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 05.17 06.11 26 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 - - - 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 05.12 10.24 05.15 06.13 30 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 05.12 10.14 05.15 06.14 31 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 05.16 11.05 05.18 06.07 21 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 05.14 11.03 05.17 06.10 25 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 05.17 06.10 25 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 05.15 06.18 35 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 05.09 06.02 25 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 05.12 10.26 05.19 06.13 26 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 05.11 06.09 30 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 05.09 10.28 05.17 06.12 27

227

6 lentels tsinys 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 05.17 06.15 30 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 05.12 11.06 05.18 06.06 20 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 05.08 10.28 05.16 06.14 30 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 05.12 10.24 05.15 06.07 23 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 05.18 06.07 21 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 05.12 10.16 05.16 06.01 17 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 05.15 10.28 05.18 06.11 25 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 04.24 05.13 20 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 05.10 10.16 05.17 06.18 33 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 05.05 05.26 22 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 05.18 06.13 27 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 05.16 10.25 05.26 06.24 30 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 05.09 06.02 25 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 05.26 06.14 19 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 05.14 10.22 05.19 06.15 28 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 05.17 06.02 17 * augalas nežydjo, ** pakartotinis augalo žydjimas, *** po pavasarini šaln atsiradusios augalo generatyvini struktr pažaidos.

228

7 lentel Rododendr lap sklaidos ir žydjimo rodikliai 2009 metais Eil. Augalo vardas Individ Lapojimo Lapojimo Žydjimo Žydjimo Žydjimo Nr. skaiius, pradžia: pabaiga: pradžia: pabaiga: trukm: dien vienetai mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena mnuo,diena skaiius 1. R. albrechtii 3 05.12 10.14 05.10 05.23 14 2. R. austrinum 2 05.14 10.11 05.08 05.20 13 3. R. aureum 1 -* - - 4. R. brachycarpum 4 06.13 07.01 19 5. R. camtschaticum 5 05.11 11.06 05.20/08.14** 06.23/08.29 35/16 6. R. canadense 5 05.10 10.26 04.28 05.12 15 7. R. catawbiense 7 05.21 06.18 29 8. R. caucasicum 3 07.25 08.13 20 9. R. dauricum 3 04.25 04.27*** 3 10. R. ferrugineum 6 05.23 06.16 25 11. R. fortunei 3 05.19 06.04 17 12. R. hirsutum 7 05.19/08.13 06.11/09.01 24/20 13. R. impeditum 3 04.29/08.13 05.24/09.03 26/22 14. R. yungningense 3 05.05 05.25 21 15. R. japonicum 3 05.07 10.29 05.22 06.26 36 16. R. luteum 5 05.04 10.25 05.12 06.10 30 17. R. maximum 3 05.29 07.12 15 18. R. micranthum 1 06.16 07.11 26 19. R. molle 1 05.09 11.04 05.26 06.25 31 20. R. mucronulatum 3 04.12 04.20*** 9 21. R. × obtusum 1 05.18 06.12 26 22. R. orbiculare 1 05.20 06.05 17 23. R. oreotrephes 1 05.10 05.29 20 24. R. racemosum 1 05.10 05.28 19 25. R. schlippenbachii 3 05.08 10.26 05.11 05.26 16 26. R. searsiae 1 05.14 06.01 19

229

7 lentels tsinys 27. R. smirnowii 3 05.17 06.03 18 28. R. vaseyi 1 05.11 10.15 05.06 05.16 11 29. R. vernicosum 1 05.18 06.03 17 30. R. viscosum 4 05.05 10.19 06.14 07.12 29 31. R. wardii 1 05.16 05.27 12 32. R. williamsianum 2 - - - 33. R. calostrotum ssp. keleticum 2 05.29 06.26 29 34. R. yakushimanum ssp. makinoi 3 05.21 06.10 21 35. R. aureum var. aureum 1 05.16 05.31 16 36. R. calendulaceum var. croceum 1 05.07 10.19 - - - 37. R. canadense var. album 3 05.10 10.27 04.27 05.12 16 38. R. degronianum var. heptamerum 1 05.19 06.08 21 39. R. yedoense var. poukhanense 1 05.18 06.03 17 40. R. minus var. album 2 05.14 05.28 15 41. R. nitidulum var. omeiense 1 05.25 06.04 11 42. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.23 06.14 23 ‘Haaga’ 43. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii 1 05.19 06.05 18 ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum ssp. tigerstedtii ‘P. 2 05.16 06.04 20 M. A. Tigersted’ 45. R. catawbiense ‘Calsap’ 1 05.29 06.20 23 46. R. catawbiense ‘Gomer Waterer’ 1 05.28 06.22 26 47. R. catawbiense ‘Hachman’s 1 05.22 06.20 30 Charmant’ 48. R. catawbiense ‘Humboldt’ 1 05.28 06.22 26 49. R. catawbiense ‘Nova Zembla’ 1 05.19/08.13 06.15/08.26 28/14 50. R. catawbiense ‘Uldis’ 3 05.24 06.20 28 51. R. caucasicum ‘Cunningham’s White’ 3 05.06/08.12 05.30/09.02 25/22 52. R. caucasicum ‘Pohjolan Tytär’ 1 05.15 06.03 20

230

7 lentels tsinys 53. R. dichroanthum ‘Karibia’ 1 05.23 06.05 14 54. R. forrestii ‘Baden Baden’ 1 05.07 05.23 17 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 05.04 05.25 22 56. R. forrestii var. repens ‘Elviira’ 1 05.10 05.21 12 57. R. gandavense ‘Unigue’ 1 05.07 10.23 05.13 05.30 18 58. R. impeditum ‘Bili Nowinka’ 1 05.11 05.31 21 59. R. impeditum ‘Moerheim’ 1 05.09 05.26 18 60. R. indicum ‘Macrantha’ 1 05.27 06.19 24 61. R. yakushimanum ‘Blurettia’ 1 05.12 06.10 30 62. R. yakushimanum ‘Bohlken’s Juditha’ 1 05.12 06.08 28 63. R. yakushimanum ‘Fantastica’ 7 05.19 06.10 23 64. R. yakushimanum ‘Flava’ 1 - - - 65. R. yakushimanum ‘Kalinka’ 4 05.21 06.07 18 66. R. yakushimanum ‘Koichiro Wada’ 2 05.22 06.10 20 67. R. yakushimanum ‘Kullervo’ 1 05.18 06.03 17 68. R. yakushimanum ‘Percy Wiseman’ 1 05.21 06.15 26 69. R. yakushimanum ‘Polaris’ 5 05.22 06.10 20 70. R. japonicum ‘Album’ 1 05.07 10.19 05.24 06.22 30 71. R. luteum ‘Canon’s Double’ 1 05.06 10.17 05.23 06.21 30 72. R. luteum ‘Gibraltar’ 1 05.04 10.26 05.18 06.21 35 73. R. luteum ‘Persil’ 2 05.04 10.25 05.23 06.21 30 74. R. luteum ‘Royal Command’ 2 05.06 10.29 05.27 06.22 27 75. R. molle ‘Satan’ 2 05.11 11.03 05.04 05.23 20 76. R. obtusum ‘Geisha’ 2 05.24 06.19 27 77. R. obtusum ‘Kermesina Rosea’ 1 05.22 06.11 21 78. R. obtusum ‘Maruschka’ 1 05.17 06.19 34 79. R. ponticum ‘Chionoides’ 1 05.24 06.24 32 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 05.13 06.04 23 81. R. smirnowii ‘Hellikki‘ 1 - - - 82. R. viscosum ‘Soir de Paris’ 1 05.08 10.23 05.24 06.22 30

231

7 lentels tsinys 83. R. wardii ‘Goldbukett’ 1 - - - 84. R. wardii ‘Lachsgold’ 1 05.19 06.13 26 85. R. williamsianum ‘Gartendirektor 1 05.12 05.30 19 Rieger’ 86. Rhododendron ‘Album Novum’ 1 05.22 06.15 25 87. Rhododendron ‘Alina’ 3 05.04 10.16 05.19 06.14 27 88. Rhododendron ‘Anita’ 1 05.06 10.16 05.12 06.04 23 89. Rhododendron ‘Bielicy’ 1 05.24 06.05 13 90. Rhododendron ‘Blaauw’s Pink’ 3 05.23 06.06 15 91. Rhododendron ‘Catawbiense 1 05.26 06.23 29 Grandiflorum’ 92. Rhododendron ‘Corinna’ 1 05.10 05.30 21 93. Rhododendron ‘Emls’ 1 05.28 06.23 27 94. Rhododendron ‘Erich’ 2 05.19 06.10 23 95. Rhododendron ‘Eskimo’ 3 05.21 06.15 26 96. Rhododendron ‘Francisa’ 3 05.06 10.16 05.25 06.15 22 97. Rhododendron ‘Germania’ 1 05.17 06.07 22 98. Rhododendron ‘Gertruda’ 1 05.11 05.29 19 99. Rhododendron ‘Ginta’ 5 05.22 06.17 28 100. Rhododendron ‘Gold Crone’ 1 - - - 101. Rhododendron ‘Hotspur Red’ 4 05.04 11.01 05.24 06.21 29 102. Rhododendron ‘Ilze’ 1 05.05 11.04 05.26 06.23 29 103. Rhododendron ‘Indra’ 2 05.06 10.22 05.23 06.11 20 104. Rhododendron ‘Inga’ 1 05.07 10.19 05.20 06.12 24 105. Rhododendron ‘Irina’ 1 05.23 06.14 23 106. Rhododendron ‘Jnis’ 1 05.22 06.12 22 107. Rhododendron ‘Krlis’ 5 05.24 06.12 20 108. Rhododendron ‘Laura’ 5 05.05 10.19 05.17 06.14 29 109. Rhododendron ‘Lavanda’ 2 05.18 06.15 29 110. Rhododendron ‘Lidija’ 1 05.05 10.22 05.19 06.18 31

232

7 lentels tsinys 111. Rhododendron ‘Lita’ 3 05.22 06.24 34 112. Rhododendron ‘Lva’ 3 05.06 10.18 05.18 06.05 19 113. Rhododendron ‘Mazais Jefinš’ 3 05.05 10.18 05.19 06.14 27 114. Rhododendron ‘Madame Debene’ 3 05.06 10.22 05.16 06.16 32 115. Rhododendron ‘Mikkeli’ 1 - - - 116. Rhododendron ‘Narcissiflora’ 1 05.06 10.25 05.20 06.04 16 117. Rhododendron ‘Pasacina’ 3 05.06 10.19 05.28 06.14 18 118. Rhododendron ‘P. J. Mezitt’ 1 04.30 05.10 11 119. Rhododendron ‘Polrzvaigzne’ 2 05.07 10.19 05.28 06.24 28 120. Rhododendron ‘Praecox’ 1 04.20 05.01*** - 121. Rhododendron ‘Rasputin’ 1 05.23 06.13 22 122. Rhododendron ‘Rgas Rhododendrs’ 4 05.06 10.17 05.29 06.25 28 123. Rhododendron ‘Schneekrone’ 2 05.16 06.13 29 124. Rhododendron ‘Scintillation’ 1 05.12 06.11 31 125. Rhododendron ‘Skaidrte’ 2 05.10 10.20 05.20 06.17 29 126. Rhododendron ‘Sprdtis’ 3 05.16 06.10 26 * augalas nežydjo, ** pakartotinis augalo žydjimas, *** po pavasarini šaln atsiradusios augalo generatyvini struktr pažaidos.

233

8 lentel Kasmetinio rododendr gli priaugimo vertinimo 2007–2009 metais pirminiai rodikliai Eil. Augalo vardas Individ Metgli ilgis Nr. skaiius, 2007 metai 2008 metai 2009 metai vienetai Mini- Maksi- Viduti- Mini- Maksi- Viduti- Mini- Maksi- Viduti- malus, malus, nis, malus, malus, nis, malus, malus, nis, cm cm cm cm cm cm cm cm cm 1. R. albrechtii 3 6,4 16,6 ± 10,2 7,5 19,2 ± 12,4 6,0 17,0 ± 11,1 2. R. austrinum 2 9,3 22,0 ± 16,2 9,0 24,0 ± 14,7 3,0 9,5 ± 5,5 3. R. aureum 1 2,0 3,1 ± 2,6 1,3 2,0 ± 1,8 2,0 4,5 ± 3,2 4. R. brachycarpum 4 4,0 6,6 ± 5,1 4,2 13,3 ± 7,8 5,0 19,0 ± 11,0 5. R. camtschaticum 5 4,2 7,2 ± 5,5 2,2 7,7 ± 3,8 1,2 7,3 ± 2,9 6. R. canadense 5 12,5 20,8 ± 16,7 5,2 28,6 ± 13,6 4,0 9,3 ± 6,4 7. R. catawbiense 7 12,9 24,0 ± 17,7 4,0 20,6 ± 11,8 4,0 26,2 ± 13,2 8. R. caucasicum 3 2,8 10,5 ± 5,6 2,8 8,0 ± 4,1 3,0 5,0 ± 3,8 9. R. dauricum 3 11,7 22,3 ± 17,1 8,0 24,2 ± 16,5 4,0 27,0 ± 14,6 10. R. ferrugineum 6 5,2 7,4 ± 6,2 3,0 10,2 ± 5,4 2,0 12,2 ± 5,8 11. R. fortunei 3 10,0 18,9 ± 14,5 6,0 23,4 ± 12,9 5,9 19,2 ± 13,7 12. R. hirsutum 7 6,5 9,5 ± 7,9 3,0 9,2 ± 5,5 3,0 12,0 ± 6,4 13. R. impeditum 3 5,5 10,4 ± 7,5 3,8 15,0 ± 8,5 4,0 13,0 ± 7,7 14. R. yungningense 3 2,7 4,5 ± 3,6 4,2 10,5 ± 6,7 3,0 8,3 ± 6,0 15. R. japonicum 3 12,6 32,2 ± 19,7 7,0 24,0 ± 12,2 3,1 27,0 ± 9,6 16. R. luteum 5 13,4 23,8 ± 18,7 4,5 29,0 ± 15,8 3,0 18,0 ± 9,5 17. R. maximum 3 17,4 26,9 ± 21,7 4,9 21,0 ± 12,3 10,1 23,3 ± 17,2 18. R. micranthum 1 17,0 29,0 ± 21,6 5,2 26,0 ± 12,8 9,3 25,1 ± 17,3 19. R. molle 1 10,0 20,4 ± 15,4 4,2 11,0 ± 6,6 1,3 4,5 ± 2,9 20. R. mucronulatum 3 19,9 33,0 ± 26,8 13,3 33,3 ± 21,0 8,2 38,0 ± 15,8 21. R. × obtusum 1 6,4 8,0 ± 7,0 5,2 9,8 ± 7,2 7,0 12,0 ± 9,3 22. R. orbiculare 1 2,8 4,2 ± 3,4 2,9 5,0 ± 3,8 6,0 17,4 ± 10,1 23. R. oreotrephes 1 10,0 20,0 ± 14,1 14,5 19,0 ± 17,4 7,0 19,5 ± 12,3

234

8 lentels tsinys 24. R. racemosum 1 13,6 36,2 ± 23,7 19,8 33,4 ± 27,1 7,0 23,0 ± 12,2 25. R. schlippenbachii 3 6,7 13,4 ± 10,0 2,0 12,2 ± 6,6 4,2 14,0 ± 8,8 26. R. searsiae 1 4,3 11,3 ± 7,3 6,2 12,4 ± 8,7 6,8 18,2 ± 13,9 27. R. smirnowii 3 12,4 20,8 ± 16,1 8,9 25,3 ± 16,1 10,0 23,0 ± 16,3 28. R. vaseyi 1 14,1 24,3 ± 18,4 10,2 21,1 ± 15,5 5,0 18,0 ± 9,8 29. R. vernicosum 1 7,0 9,4 ± 8,2 4,8 8,6 ± 6,1 8,0 11,3 ± 9,8 30. R. viscosum 4 12,8 25,3 ± 17,3 6,2 15,3 ± 9,9 2,9 7,0 ± 4,6 31. R. wardii 1 5,6 8,1 ± 6,8 5,8 7,1 ± 5,2 3,4 6,2 ± 5,5 32. R. williamsianum 2 4,0 12,0 ± 6,2 4,3 11,0 ± 7,7 1,5 9,0 ± 4,8 33. R. calostrotum ssp. 2 3,6 5,6 ± 4,6 1,7 6,9 ± 3,6 2,0 6,1 ± 3,7 keleticum 34. R. yakushimanum 3 8,7 23,3 ± 13,4 4,0 17,3 ± 7,8 5,0 17,0 ± 9,2 ssp. makinoi 35. R. aureum var. 1 5,5 9,0 ± 6,6 4,2 9,1 ± 6,9 6,0 10,3 ± 7,7 aureum 36. R. calendulaceum 1 14,3 23,3 ± 19,7 4,4 13,3 ± 6,9 5,0 16,0 ± 7,1 var. croceum 37. R. canadense var. 3 8,1 14,6 ± 11,5 5,4 15,0 ± 10,6 2,8 10,0 ± 5,5 album 38. R. degronianum 1 5,0 11,5 ± 7,4 8,2 10,0 ± 9,2 11,5 18,0 ±14,3 var. heptamerum 39. R. yedoense var. 1 3,4 6,0 ± 4,9 2,9 5,0 ± 3,7 3,0 12,0 ± 8,1 poukhanense 40. R. minus var. album 2 6,1 18,0 ± 11,9 4,9 26,2 ± 11,7 4,0 23,6 ± 10,0 41. R. nitidulum var. 1 5,0 8,3 ± 6,9 7,2 24,0 ± 13,1 4,0 18,2 ± 9,2 omeiense 42. R. brachycarpum 1 11,0 13,7 ± 12,6 14,0 26,3 ± 19,2 10,5 17,0 ± 13,4 ssp. tigerstedtii ‘Haaga’

235

8 lentels tsinys 43. R. brachycarpum 1 8,4 18,6 ± 12,8 14,1 18,3 ± 16,5 10,0 16,0 ± 14,0 ssp. tigerstedtii ‘Helsinsigin Yliopisto’ 44. R. brachycarpum 2 8,9 19,8 ± 14,2 14,3 24,5 ± 18,8 9,8 22,7 ± 15,9 ssp. tigerstedtii ‘P. M. A. Tigersted’ 45. R. catawbiense 1 8,3 17,0 ± 13,4 3,2 13,2 ± 7,1 4,0 17,1 ± 7,9 ‘Calsap’ 46. R. catawbiense 1 8,6 19,0 ± 13,2 13 19,6 ± 14,9 8,0 16,2 ± 13,9 ‘Gomer Waterer’ 47. R. catawbiense 1 7,3 14,8 ± 12,1 15,0 29,0 ± 22,1 10,2 22,0 ± 15,9 ‘Hachman’s Charmant’ 48. R. catawbiense 1 10,3 21,0 ± 14,2 15,8 39,9 ± 22,7 7,0 22,0 ± 14,0 ‘Humboldt’ 49. R. catawbiense 1 15,0 38,2 ± 24,7 14,1 31,4 ± 22,4 15,0 28,2 ± 18,3 ‘Nova Zembla’ 50. R. catawbiense 3 11,1 26,7 ± 18,2 6,0 24,0 ± 14,6 6,0 21,5 ± 14,6 ‘Uldis’ 51. R. caucasicum 3 11,1 25,0 ± 17 11,0 24,2 ± 15,4 7,0 16,3 ± 12,2 ‘Cunningham’s White’ 52. R. caucasicum 1 9,6 21,7 ± 15,8 9,2 17,3 ± 13,1 10,4 15,8 ± 13,1 ‘Pohjolan Tytär’ 53. R. dichroanthum 1 11,4 15,7 ± 13,2 15,0 20,5 ± 18,1 6,1 18,0 ± 12,1 ‘Karibia’ 54. R. forrestii ‘Baden 1 4,9 7,3 ± 6,4 5,9 14,0 ± 8,0 8,5 11,3 ± 9,9 Baden’ 55. R. forrestii ‘Bengal’ 1 6,2 14,2 ± 8,7 5,2 16,4 ± 10,5 9,0 13,1 ± 10,5

236

8 lentels tsinys 56. R. forrestii var. 1 5,0 7,0 ± 5,4 4,8 7,1 ± 6,0 5,0 9,0 ± 7,0 repens ‘Elviira’ 57. R. gandavense 1 8,6 24,0 ± 15,9 9,0 18,0 ± 14,7 4,0 8,0 ± 6,0 ‘Unigue’ 58. R. impeditum ‘Bili 1 4,2 12,2 ± 7,0 5,9 8,5 ± 7,2 3,0 8,0 ± 4,4 Nowinka’ 59. R. impeditum 1 10,2 14,0 ± 11,9 7,5 12,5 ± 9,7 4,0 8,0 ± 5,7 ‘Moerheim’ 60. R. indicum 1 5,0 10,2 ± 7,1 4,6 11,2 ± 7,9 6,3 15,3 ± 9,2 ‘Macrantha’ 61. R. yakushimanum 1 6,6 8,5 ± 7,5 2,2 4,1 ± 3,3 5,3 12,2 ± 7,6 ‘Blurettia’ 62. R. yakushimanum 1 7,4 11,3 ± 9,0 4,3 13,0 ± 9,0 5,4 14,1 ± 10,2 ‘Bohlken’s Juditha’ 63. R. yakushimanum 7 5,3 9,4 ± 7,2 7,0 16,0 ± 10,6 6,9 16,8 ± 11,7 ‘Fantastica’ 64. R. yakushimanum 1 7,3 14,2 ± 10,9 7,0 13,0 ± 9,5 8,0 10,0 ± 8,8 ‘Flava’ 65. R. yakushimanum 4 8,8 17,4 ± 13,0 8,0 23,0 ± 12,8 8,0 15,3 ± 12,4 ‘Kalinka’ 66. R. yakushimanum 2 10,3 21,1 ± 16,2 8,9 15,0 ± 12,0 6,0 10,1 ± 8,1 ‘Koichiro Wada’ 67. R. yakushimanum 1 4,0 8,5 ± 6,2 4,0 6,2 ± 5,5 8,0 12,2 ± 10,1 ‘Kullervo’ 68. R. yakushimanum 1 7,3 20,1 ± 11,4 5,2 13,0 ± 9,7 4,3 14,5 ± 8,7 ‘Percy Wiseman’ 69. R. yakushimanum 5 6,3 10,6 ± 8,4 8,0 18,0 ± 12,8 8,6 15,1 ± 11,8 ‘Polaris’ 70. R. japonicum 1 15,0 23,0 ± 19,1 4,0 9,2 ± 6,8 2,0 5,2 ± 3,1 ‘Album’

237

8 lentels tsinys 71. R. luteum ‘Canon’s 1 8,5 22,6 ± 11,7 14,5 33,0 ± 22,8 8,0 20,3 ± 12,8 Double’ 72. R. luteum 1 5,2 17,6 ± 11,3 4,4 9,4 ± 6,6 4,0 15,9 ± 9,9 ‘Gibraltar’ 73. R. luteum ‘Persil’ 2 6,1 14,3 ± 10,5 7,0 16,0 ± 10,4 3,9 17,0 ± 7,8 74. R. luteum ‘Royal 2 6,0 16,8 ± 11,1 2,9 9,0 ± 4,6 2,4 9,5 ± 5,2 Command’ 75. R. molle ‘Satan’ 2 6,7 19,1 ± 12,1 5,0 26,0 ± 11,3 2,1 15,0 ± 7,8 76. R. obtusum 2 10,0 17,0 ± 13,4 11,0 26,0 ± 16,6 4,0 13,3 ± 8,9 ‘Geisha’ 77. R. obtusum 1 13,0 23,3 ± 18,1 13,3 24,4 ± 19,0 8,8 21,0 ± 14,1 ‘Kermesina Rosea’ 78. R. obtusum 1 10,0 18,0 ± 13,7 8,7 11,0 ± 9,8 5,2 26,0 ± 12,6 ‘Maruschka’ 79. R. ponticum 1 6,6 14,1 ± 11,5 10,5 23,8 ± 17,8 8,4 15,3 ± 12,8 ‘Chionoides’ 80. R. smirnowii ‘Dace’ 4 7,2 24,1 ± 13,2 8,7 30,0 ± 15,1 7,0 22,2 ± 12,7 81. R. smirnowii 1 10,3 14,0 ± 11,8 -* - - 7,2** 11,0 ± 9,1 ‘Hellikki‘ 82. R. viscosum ‘Soir 1 4,0 13,0 ± 7,2 6,9 30,0 ± 16,2 6,5 11,0 ± 8,4 de Paris’ 83. R. wardii 1 6,4 8,2 ± 7,5 3,3 13,1 ± 7,1 5,4 9,0 ± 7,3 ‘Goldbukett’ 84. R. wardii 1 8,1 12,1 ± 9,6 10,5 14,8 ± 12,5 9,0 17,0 ± 13,0 ‘Lachsgold’ 85. R. williamsianum 1 8,0 15,5 ± 11,3 11,0 21,3 ± 16,4 5,0 19,0 ± 13,5 ‘Gartendirektor Rieger’ 86. Rhododendron 1 14,0 28,4 ± 22,4 16,5 30,1 ± 21,2 15,0 23,9 ± 19,4 ‘Album Novum’

238

8 lentels tsinys 87. Rhododendron 3 8,7 20,3 ± 14,7 3,0 33,0 ± 13,7 2,1 19,2 ± 9,3 ‘Alina’ 88. Rhododendron 1 4,0 5,5 ± 4,8 3,0 7,1 ± 4,6 3,5 11,0 ± 7,4 ‘Anita’ 89. Rhododendron 1 10,8 26,6 ± 16,0 10,5 16,2 ± 13,8 4,0 13,3 ± 7,9 ‘Bielicy’ 90. Rhododendron 3 9,4 20,7 ± 13,9 5,0 18,4 ± 12,2 6,0 11,7 ± 9,1 ‘Blaauw’s Pink’ 91. Rhododendron 1 20,0 36,5 ± 25,8 21,5 29,7 ± 24,5 11,9 30, 0 ± 18,3 ‘Catawbiense Grandiflorum’ 92. Rhododendron 1 6,0 15,0 ± 9,0 3,0 6,1 ± 4,5 1,8 2,5 ± 2,1 ‘Corinna’ 93. Rhododendron 1 15,0 26,0 ± 20,6 20,0 43,0 ± 25,1 12,8 23,0 ± 18,4 ‘Emls’ 94. Rhododendron 2 7,4 18,0 ± 12,2 9,0 17,1 ± 13 8,4 18,5 ± 12,4 ‘Erich’ 95. Rhododendron 3 9,5 21,6 ± 15,9 11,5 27,8 ± 19,8 9,5 20,0 ± 16,0 ‘Eskimo’ 96. Rhododendron 3 8,5 17,8 ± 12,4 6,0 25,0 ± 12,3 2,0 27,5 ± 7,6 ‘Francisa’ 97. Rhododendron 1 4,8 19,0 ± 10,2 8,5 16,2 ± 12,8 4,9 10,0 ± 6,6 ‘Germania’ 98. Rhododendron 1 12,0 20,0 ± 15,3 6,0 10,5 ± 8,2 10,0 13,0 ± 11,7 ‘Gertruda’ 99. Rhododendron 5 11,0 27,2 ± 17,2 15,2 42,0 ± 25,6 6,2 30,0 ± 14,6 ‘Ginta’ 100. Rhododendron 1 6,0 9,0 ± 7,7 7,9 18,0 ± 11,6 9,3 20,0 ± 13,3 ‘Gold Crone’

239

8 lentels tsinys 101. Rhododendron 4 6,9 22,4 ± 12,7 2,0 25,0 ± 7,3 4,0 35,0 ± 12,2 ‘Hotspur Red’ 102. Rhododendron 1 15,6 30,8 ± 26,2 13,7 24,8 ± 19,5 5,0 16,3 ± 8,6 ‘Ilze’ 103. Rhododendron 2 10,2 27,8 ± 16,9 6,0 23,3 ± 14,9 4,2 29,8 ± 11,0 ‘Indra’ 104. Rhododendron 1 10,0 17,1 ± 14,2 7,0 17,0 ± 13,6 5,6 11,2 ± 8,7 ‘Inga’ 105. Rhododendron 1 12,3 25,0 ± 17,4 14,8 26,0 ± 20,2 7,1 19,2 ± 12,3 ‘Irina’ 106. Rhododendron 1 12,2 19,1 ± 15,9 9,1 15,6 ± 13,1 7,3 13,1 ± 10,7 ‘Jnis’ 107. Rhododendron 5 8,0 15,0 ± 11,4 2,0 28,0 ± 7,8 2,0 21,8 ± 9,4 ‘Krlis’ 108. Rhododendron 5 13,3 23,9 ± 19,0 4,9 30,0 ± 13,4 3,3 20,0 ± 7,8 ‘Laura’ 109. Rhododendron 2 10,2 21,0 ± 14,6 11,5 22,9 ± 16,0 7,0 18,4 ± 10,7 ‘Lavanda’ 110. Rhododendron 1 6,9 10,4 ± 7,8 3,0 6,1 ± 4,6 4,1 19,1 ± 9,6 ‘Lidija’ 111. Rhododendron 3 25,6 38,1 ± 31,3 19,1 38,0 ± 29,9 6,5 19,2 ± 15,6 ‘Lita’ 112. Rhododendron 3 7,8 22,5 ± 15,3 3,0 11,0 ± 5,9 4,2 18,0 ± 10,5 ‘Lva’ 113. Rhododendron 3 13,4 36,5 ± 22,0 8,0 18,0 ± 13,0 4,3 15,9 ± 8,7 ‘Mazais Jefinš’ 114. Rhododendron 3 6,8 17,5 ± 10,9 2,8 15,0 ± 7,4 2,4 17,0 ± 9,1 ‘Madame Debene’ 115. Rhododendron 1 12,1 20,1 ± 15,1 11,0 18,0 ± 14,8 10,0 20,1 ± 17,5 ‘Mikkeli’

240

8 lentels tsinys 116. Rhododendron 1 6,6 12,4 ± 8,6 2,0 10,0 ± 5,3 6,2 17,0 ± 10,9 ‘Narcissiflora’ 117. Rhododendron 3 9,5 19,0 ± 12,8 3,0 35,0 ± 14,2 4,0 35,0 ± 10,3 ‘Pasacina’ 118. Rhododendron ‘P. 1 19,3 35,0 ± 25,2 13,0 25,0 ± 18,5 10,2 16,8 ± 13,7 J. Mezitt’ 119. Rhododendron 2 12,6 23,3 ± 17,8 6,2 22,0 ± 13,3 2,0 10,0 ± 3,9 ‘Polrzvaigzne’ 120. Rhododendron 1 5,2 14,0 ± 9,7 11 22,0 ± 17,1 10,1 18,4 ± 14,0 ‘Praecox’ 121. Rhododendron 1 10,0 32,2 ± 20,2 10,5 15,3 ± 13,0 11,0 18,4 ± 13,9 ‘Rasputin’ 122. Rhododendron 4 13,9 29,7 ± 19,4 6,2 26,5 ± 16,0 2,0 19,2 ± 7,0 ‘Rgas Rhododendrs’ 123. Rhododendron 2 8,1 17,2 ± 12,8 7,0 22,2 ± 15,6 7,4 17,4 ± 11,3 ‘Schneekrone’ 124. Rhododendron 1 8,0 17,3 ± 11,4 10,0 20,0 ± 14,2 9,0 13,8 ± 12,1 ‘Scintillation’ 125. Rhododendron 2 8,0 30,0 ± 19,3 7,9 23,0 ± 13,9 7,5 26,6 ± 15,3 ‘Skaidrte’ 126. Rhododendron 3 13,3 24,8 ± 18,8 7,0 20,0 ± 14,7 3,8 20,0 ± 11,2 ‘Sprdtis’ * dl nepatenkinamos augalo bendrosios bkls, po žiemos apšalus vegetatyvinms struktroms ar po lig, metgli ilgis vertintas nebuvo, ** dl pažeist vegetatyvini struktr išmatuoti tik 4 metgliai

241