Lietuvių Krepšinis Vakarų Europoje (1944–1950) Dr
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
2012 Nr. 2(68) 45 kurių penkių–šešių metų vaikai lankė 17 Klaipėdos vumo skatinimo projekto metu dauguma vaikų mėgo miesto ikimokyklinių įstaigų. Vaikai darželyje 2 kar- kūno kultūros pratybas ir noriai savo šeimos nariams tus per savaitę dalyvaudavo kūno kultūros pratybose, pasakodavo apie ugdomosios veiklos turinį. Šeimos per kurias išmokdavo įvairių pratimų ir žaidimų. Per nariai kartu su vaiku namų užduotis dažniausiai atlik- kiekvienas kūno kultūros pratybas pedagogas akcen- davo 1–3 kartus per savaitę, tačiau nesistemingai. Su tuodavo vaikams, kokius pratimus ir žaidimus jie tu- vaiku dažniausiai sportuodavo mama arba tėvas. rės prašyti tėvų kartu atlikti namie. Per savaitę būdavo Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje sistemingai fi- užduodami trys namų darbai (po 30 min.). Namų dar- ziškai ugdomas vaikas gali skatinti šeimos fizinį ak- bų užduotys – tik tie fiziniai pratimai ir žaidimai, ku- tyvumą. 5–6 metų vaikams patiko būti fizinės veiklos rie buvo atliekami kūno kultūros pratybų metu, todėl organizatoriais šeimoje. Projekto metu vaikai dažnai visa tai buvo apgalvota, nesudėtinga ir realizuojama prašydavo šeimos narių darželyje išmoktus pratimus taip, kad bent vienas iš tėvų būtinai galėtų tai atlikti ar žaidimus atlikti namie kartu su juo, gebėdavo pe- kartu su vaiku. dagogui aiškiai atskleisti fizinio aktyvumo šeimoje Iš tyrimo rezultatų matyti, kad dauguma šeimos situacijas. Kita vertus, vaikas yra tik tarpininkas tarp fizinio aktyvumo skatinimo projekte dalyvavusių pedagogo ir tėvų. Jis yra nepajėgus savarankiškai re- 5–6 metų vaikų tėvų turėjo aukštąjį išsilavinimą, pusė alizuoti visas savo fizines galias, įveikti tėvų nenorą jų dirbo protinį, sėdimą darbą ir tik daugiau nei de- kartu sportuoti, todėl būtinas glaudus pedagogų ir tėvų šimtadalis sistemingai sportavo. Didžiosios tėvų dau- bendradarbiavimas. Ne tik ikimokyklinės įstaigos pe- gumos nuomone, jų vaikų yra fiziškai aktyvūs ir daž- dagogai, bet ir tėvai vaiko fizinį aktyvumą bei fizinę nai prašo šeimos narių kartu sportuoti, trečdalis lanko veiklą turi vertinti kaip pamatinę ugdymo(si) kompo- sporto ar šokių būrelius. Didžioji dauguma tėvų tei- nentę, palaikyti jo fizinį aktyvumą asmeniniu pavyz- giamai vertina vaikų fizinį ugdymą darželyje, tačiau džiu, kurti palanką fizinę ir socialinę aplinką. daugiau kaip keturi penktadaliai nepadeda organizuoti Raktažodžiai: vaikas, šeima, fizinis aktyvumas, fi- sveikatingumo ir sporto renginių. Šeimos fizinio akty- zinė veikla, skatinimas, bendradarbiavimas. Zina Birontienė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Kūno kultūros katedra S. Nėries g. 5, LT-92227 Klaipėda Mob.: +370 612 31852 gauta 2012 02 06 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 06 11 Lietuvių krepšinis Vakarų Europoje (1944–1950) Dr. Steponas Gečas Lietuvos edukologijos universitetas Santrauka Lietuva – krepšinio šalis. Krepšinis – tai antroji religija daugumai lietuvių. Šias aksioma virtusias frazes žinome jau daugelį metų. Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas per 90 metų, nors XX amžiaus pradžioje ši sporto šaka lietuviams buvo beveik nežinoma. Šio straipsnio objektas yra lietuvių sportininkų pastangos po Antrojo pasaulinio karo žaisti Europoje krepšinį tautos ir sovietų aneksuotos Lietuvos vardu. Tai lėmė temos aktualumą, suformavo tyrimo ir pa- ties straipsnio tikslą – lietuvių krepšininkų žaidimo pabėgėlių stovyklose Vakarų Europoje, daugiausia Vokietijoje 1944–1950 metais, ypatumai. Iš tikslo išplaukia konkretūs straipsnio uždaviniai: 1) išsiaiškinti lietuvių pabėgėlių sporto organizacijas ir klubus, veikusius minėtu laikotarpiu Vakarų Europos valstybėse; 2) nustatyti lietuvių krepši- ninkų žaidimo karo pabėgėlių stovyklose lygį ir dinamiką; 3) įvardyti vadovus ir asmenybes, labiausiai nusipelniusias lietuvių krepšiniui pabėgėlių stovyklose; 4) išsiaiškinti lietuvių ketinimus ir galimybes dalyvauti ketvirtajame Europos čempionate 1946 metais; 5) įvertinti lietuvių krepšinio žaidimo pokario Europos valstybių stovyklose tarptautinę politinę reikšmę. Buvo taikomi šie nagrinėjamo laikotarpio tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė ir autentiški prisimini- mai. Daugelio autorių (V. Adamkaus, A. Adomėno, K. Čerkeliūno ir kitų) prisiminimai apie nagrinėjamo laikotar- pio lietuvių krepšinį yra išsibarstę įvairiuose leidiniuose, todėl autorius tikslui pagrįsti juos sujungia, sistemina ir apibendrina. Išnagrinėjus pateikiamą literatūrą ir šaltinius nustatyta, kad didžiausiose karo pabėgėlių – politinių tremtinių lietuvių stovyklose Augsburge, Kemptene, Miunchene, Hiutenfelde, Tiubingene ir kitur krepšinis buvo pagrindinė 46 SPORTO MOKSLAS komandinė sporto šaka, kurią žaidė lietuviai. Iš 18 lietuvių karo pabėgėlių sporto klubų, 1945–1950 metais veikusių Vokietijoje, visuose buvo kultivuojamas krepšinis, o keliuose iš jų – Kempteno geležinkeliečių sporto klube ir to paties miesto „Margio“ bei Gunsenhauseno sporto klube – išimtinai tik krepšinis. Žymesni klubų vadovai buvo 1939 m. Europos čempionai Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas Artūras An- drulis ir kiti krepšinio specialistai. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai į krepšinio klubus būrėsi ne tik Vokietijoje, bet ir Švedijoje, Norvegijoje, Italijoje. Klubus kūrė ne tik po karo atvykę, bet ir anksčiau ten gyvenę lietuviai. Visų jų tikslas buvo populiarinti krepšinį ir Europai bei pasauliui priminti lietuviško krepšinio gyvybingumą, jo laimėjimus antrajame ir trečiajame Europos čempionatuose. Tai jie įrodė dalyvaudami pavergtųjų tautų čempionatuose, žaisdami mačus su stipriomis Vokietijos klubinėmis komandomis, Vakarų sąjungininkų kariuomenių rinktinėmis. Raktažodžiai: pabėgėlių stovyklos, krepšinio klubai, čempionai. Įvadas nepalaužiamą tautos valią pasauliui įrodyti savo Krepšinio žaidimo Lietuvoje oficialia pradžia identitetą. laikoma 1922 m. balandžio 23 d., kai įvyko pir- Tyrimo metodai ir rezultatai mosios rungtynės tarp Kauno rinktinės ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komandos. Jas Naudoti tyrimo metodai: negausių straipsnių, rezultatu 8:6 laimėjo LFLS krepšininkai. Tačiau vie- konferencijų ir asmeninio archyvo medžiagos na- nas Lietuvos krepšinio pradininkų S. Garbačiauskas grinėjimas. (1900 04 17–1987 08 03) yra teigęs, kad moterys Karo pabėgėliai, arba politiniai tremtiniai, Va- sportininkės pradėjo burtis į komandas jau 1919 m., karų Europoje atsidūrę baigiantis Antrajam pasau- o 1920–1921 m. jau viešai žaidė krepšinį. Nuo pra- liniam karui, visame įvairių laikotarpių lietuvių džios iki mūsų dienų krepšinis Lietuvoje nuėjo ilgą išeivijos fone sudaro išskirtinę grupę, nes iki tol ir pakilimų ir atoslūgių, įvairių politinių sukrėtimų pa- dabar emigruojančiųjų motyvai, be nedidelių išim- žymėtą kelią. Šiandien šis žaidimas yra populiariau- čių, buvo ir yra ekonominiai. 1940 m. ir baigian- sia komandinė sporto šaka šalyje. Dabar krepšinį tis karui žmones traukti į Vakarus daugiausia vertė Lietuvoje žaidžia nuo darželinukų iki akademikų ir bolševikų represijų baimė, t. y. politinės priežastys. politikų. Mūsų krepšininkai kviečiami į stipriausius 1940–1941 metais patyrę pirmosios bolševikinės Europos ir Šiaurės Amerikos klubus, o treneriai – okupacijos baisumus, tremtį, baimindamiesi grįž- vadovauti ne tik užsienio klubų komandoms, bet ir tančios Raudonosios armijos ir naujų represijų, užsienio valstybių olimpinėms bei šalies rinktinėms. artėjant frontui per 70 tūkst. Lietuvos gyventojų Lietuviai ne kartą buvo renkami į žemynų simboli- atsidūrė sąjungininkų valstybių – Anglijos, JAV ir nius geriausių žaidėjų penketukus, o Lietuvos krep- Prancūzijos kontroliuojamoje zonoje Vokietijoje. šinio rinktinė tris kartus yra tapusi Europos čempio- Itin didelės lietuvių kolonijos susidarė Augsbur- ne, dukart – prizininke ir tarp Europos valstybių yra ge, Eichštete, Hiutenfelde, Kemptene. Sunkiausias pirmoje vietoje. 2011 m. Lietuvai antrą kartą pati- laikotarpis lietuviams buvo 1945–1946 metai. Va- kėta rengti Europos krepšinio čempionatą, kuriame dovaudamosi 1943 m. Teherane JAV prezidento pirmą kartą žemyno čempionatų istorijoje dalyvavo F. D. Ruzvelto (Roosvelt) pasirašytu pažadu paten- 24 valstybių rinktinės. kinti J. Stalino norus, JAV karinės pajėgos brutaliai Socialinių tyrimų duomenimis, paskutinį XX a. pradėjo grąžinti okupuotų tautų žmones (Adomė- dešimtmetį krepšinį Lietuvoje žaidė apie 15 % nas, 2003; 64). Sutarties įgyvendinimas prasidėjo sportuojančių žmonių. Krepšinio pedagogų ir 1945 m. rugpjūčio 12 d. Kempteno stovykloje, kur mokslininkų dėka daugelis žinome Lietuvos krep- gyveno ukrainiečiai ir lietuviai. Atskirų JAV lietu- šinio istoriją. Tačiau lietuvių krepšinio raidoje yra vių emigracijos veikėjų ir JAV demokratinių jėgų laikotarpis ir tema, tik epizodiškai paliesta ir siste- spaudžiama atgalinė deportacija1946 m. pradžioje miškai visiškai neapibendrinta. Tema mažai žinoma buvo nutraukta (Adomėnas, 2003; 66). ne tik studentams, bet ir krepšinio specialistams. Prie pabėgėlių prisidėjo ir dalis Reicho darbams į Tai baigiantis Antrajam pasauliniam karui į Vaka- Vokietiją išvežtų lietuvių. Margame pabėgėlių srau- rus pasitraukusių lietuvių krepšinio klubai Vakarų te didelę dalį sudarė kariškiai ir inteligentijos atsto- Europoje ir bandymai atstovauti Lietuvai IV Euro- vai – pedagogai (dėstytojai, studentai, gimnazistai), pos krepšinio čempionate. Krepšinio puoselėjimas aktoriai, gydytojai, buvę sporto organizacijų, klubų karo pabėgėlių stovyklose yra reikšmingas įvykis vadovai, sportininkai. Pradžioje lietuvių migrantų visoje Lietuvos krepšinio ir apskritai sporto istori- grupės apsistodavo įvairiose Vokietijos