Nr. 2(68) 3 Vystančios Keliose (Ar Keliolikoje) Pasaulio Šalių, Jos Torius Teodosijus I Pasirašė Įsaką, Kuriuo Pasmerkė Ir Išjudina Inertišką Globalumo Garvežį
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
IN MEMORIAM STANISLOVUI STONKUI (1931 12 29–2012 02 19) Profesoriaus habilituoto daktaro bai“ (2007 m.), „Sporto terminų žodynas“ (1996 ir 2002 m.); vado- Stanislovo Stonkaus asmenybė – vie- vėliai: „Krepšinis“ (1985 m.), „Žaidimai. Teorija ir didaktika“ (su na iškiliausių mūsų šalies sporto isto- kt., 1994, 1998 ir 2002 m.), „Krepšinis. Istorija. Teorija. Didakti- rijoje. Jo sėkminga sportinė karjera, ka“ (2003 m.), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietu- ilga ir brandi sporto, ypač krepšinio, vos krepšinio rinktinių kelias“ (1925–2008 m.) (su A. Bertašiumi, specialisto ir organizatoriaus, aka- 2009 m.), „Jie dovanojo Lietuvai krepšinį: Gimtosios šalies krepšinio deminė ir mokslinė veikla prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo trenerių 90 metų kelionės atgarsiai“ (su M. Balčiūnu, 2011 m.). pasaulyje. Stanislovo Stonkaus gyvenimas, jo darbai dar ilgai galės 1978–90 m. S. Stonkus buvo Lietuvos valstybinio kūno kultūros būti Lietuvos jaunimui ir būsimoms kartoms dorovingumo ir inteli- instituto rektorius. Jo vadovavimo metais įtvirtinta svarbiausia šios gencijos pavyzdžiu. Jo patriotizmas, patirtis, kompetencija, dorovinės aukštosios mokyklos misija – kūrybingų asmenybių ugdymas, aukš- vertybės, valios ir minties darni plėtotė siejasi su kūrybos, laisvės ir čiausios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas. Dau- tiesos ieškojimų dvasia, praeities ir dabarties vienove. gelis buvusių studentų, dėstytojų įgijo mokslinius laipsnius ir vardus. Prisimindamas Melburno olimpinių žaidynių krepšinio varžybo- Demokratijos ir pilietiškumo sąvokos, atkeliavusios iš senovės Grai- se laimėtą sidabro medalį S. Stonkus samprotavo: „Mes buvome jau- kijos, įsitvirtino S. Stonkaus gyvenime ir veikloje. Profesorius teigė, ni, tryškome entuziazmu, turėdami vienintelį gražų tikslą: garbingai, kad studentui, dėstytojui reikalingos ne tik mokslo žinios, bet reikia sąžiningai išmėginti jėgas su varžovais, deramai atstovauti sporto var- išsiugdyti ir labai svarbias asmenybės savybes – nebijoti pokyčių ir žybose. Mūsų įdėtas triūsas, gebėjimai, talentas, trenerių įdėtos pa- mokėti juos valdyti, kritiškai mąstyti ir gebėti rinktis, matyti sunku- stangos buvo viskas. Tai lėmė sportinį rezultatą. Būti olimpiečiu yra mus ir mokėti juos įveikti, būti kūrybingiems ir išradingiems, būti kažkas svarbesnio, brangesnio, patvaresnio, reikalingesnio žmogui. atsakingiems, rūpintis sveikata, šalies sportu, neprarasti noro mokytis Tai pagarba ir nuoširdumas, tai gerumas būnant žmogui žmogumi. visą gyvenimą. Tačiau pabrėždavo, kad visada ir visur būtina neuž- Tai niekam neprilygstantis kilnumo pojūtis, kuris teigiamai veikė miršti dvasinių vertybių, mokslinės kultūros, etikos normų, pagarbos tautos kūną ir dvasią, ugdė jos charakterį, sutelkdavo tautą“. kultūrai, pagarbos mokslininko orumui. Studentus traukė ne tik dės- Stanislovas Stonkus gimė 1931 m. Telšiuose, ten ir išmoko žaisti tytojo ir mokslininko talentu, bet ir humaniškumu bei patriotiniu krepšinį. Telšių mokykla, jos patriotinė atmosfera turėjo didelę reikš- nusiteikimu, supratimu, kad sporte viskas turi tarnauti žmogui, teikti mę jo pažiūrų, įsitikinimų ir charakterio formavimuisi. Sportiniai viltį ir gyvenimo džiaugsmą. laimėjimai rodo ne tik Stanislovo talentą, bet ir sunkų, varginantį Profesoriaus S. Stonkaus sportinė, pedagoginė ir mokslinė veikla darbą. Kaip talentingas sportininkas S. Stonkus daugelį metų garsino buvo glaudžiai susijusi su aktyvia visuomenine veikla. 1961–71, Lietuvos vardą sporto arenose: jis ne tik daugkartinis Lietuvos, SSRS 1979–83 ir 1990–94 m. jis vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai, ir Europos krepšinio čempionas bei prizininkas, bet ir XVI olimpiados 1992–96 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezi- žaidynių, vykusių 1956 m. Melburne, sidabro medalio laimėtojas. dentas, 1992–98 m. – Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto pre- 1957 m. Lietuvos krepšininkas Stanislovas Stonkus buvo įtrauktas zidentas, 1992–95 m. ėjo Lietuvos kūno kultūros instituto Senato į simbolinį pajėgiausių Europos žaidėjų penketuką. Tai dar kartą pirmininko pareigas. Jis buvo Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lie- įtikinamai įrodo, kad olimpizmas – gyvenimo filosofija ir gyvenimo tuvos sporto mokslo tarybos narys, mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno būdas ne išrinktiesiems, o visiems, ne trumpam laikotarpiui, o visam kultūra. Sportas“ vyr. redaktorius (1998–2010 m.), „Sporto mokslo“, gyvenimui. Tą patvirtinant vėliau išleisti labai svarbūs olimpinio Latvijos, Lenkijos sporto mokslo žurnalų redaktorių kolegijų narys. sporto vadovėliai: „Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidy- Lietuvos valstybė 1995 m. Profesorių apdovanojo Lietuvos didžiojo nės“ (2000 m.), „Olimpija“ (2002 m.). Tai fundamentalūs darbai kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos tautinis olimpinis Lietuvai. Šiose knygose įtvirtinta, kad olimpizmas – vienintelė ben- komitetas 2001 m. – Olimpine žvaigžde, 2006 m. – Garbės ženklu, dra visų pasaulio tautų gyvenimo filosofija, aukštinanti ir į darnią Kūno kultūros ir sporto komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy- visumą jungianti kūno, valios ir proto savybes. Siekiant olimpinių ir bės 2006 m. – Sporto garbės kryžiumi. 2005 m. Stanislovui Stonkui mokslo aukštumų svarbiausia – visapusiškas asmenybės tobulėjimas, suteiktas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas, 2012 m. – proto, jausmų, fizinės galios ir valios harmonija. Profesoriaus įdiegta Lietuvos Respublikos nusipelniusio sporto darbuotojo vardas. olimpizmo ugnis dega kiekvieno studento širdyje. Ši olimpizmo esta- Visuose profesoriaus S. Stonkaus darbuose jaučiamas išbaigtumas, fetė turi būti perduota ateinančioms studentų kartoms. konstruktyvumas, į juos įdėta daug širdies šilumos, atidos ir kruopš- Kitos Stanislovo Stonkaus knygos akivaizdžiai demonstruoja tumo. Tai žmogus, dirbęs su meile ir pasiaukojimu, sugebėjęs įtikinti didžiulį autoriaus interesų plotį, idėjų ir užmojų aukštį, laimėji- savo idėjų ir minčių bei pažiūrų teisingumu. „Svarbiausia sporte – mų dydį ir prasmę: „Krepšinis ir krepšininkai“ (su V. Kazakevičiu- sąžiningas nesavanaudiškas darbas, kuris anksčiau ar vėliau įverti- mi, 1966 m.), „Treniruokimės savarankiškai“ (1967 m., lietuvių, namas“, – yra sakęs Profesorius. Jis buvo puikus pedagogas, organiza- rusų, serbų k.), „Lietuvos krepšinis“ (su kt., 1977 m.), „Žaidžiame torius, įžymus mokslininkas, išugdęs būrį savo pasekėjų. krepšinį“ (1976, 1982 ir 1997 m. lietuvių k., 1982 m. Talinas, Tikiuosi, kad jo pasekėjai Lietuvos kūno kultūros akademijoje, estų k., 1984 m. Maskva, rusų k.), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (su vadovaudamiesi sveiku protu ir jautria širdimi, kurs naują sporto kt., 1985 m.), „Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų“ (1992 m.), ateitį. Svarbiausia mums visiems gyvenimo užduotis – nuvesti stu- „Olimpinis krepšinis“ (1996 m.), „Krepšinio testai“ (1998 ir dentą, sportininką iš ten, kur jis yra, į ten, kur jis dar niekada ne- 2002 m.), „Lithuania: A Success Story“ (su kt., 2006 m.); monogra- buvo. Ateitis svarbiau už dabartį. Stanislovas Stonkus iki paskutinės fijos: „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ (2 t., 1991 ir 1992 m.), gyvenimo minutės veržėsi kurti, gyventi, bet širdis nebeleido... Šviesus „Olimpinis 1992 m. krepšinis“ (1993 m.), „Neslūgstančios krepšinio atminimas liks visų jį pažinojusių žmonių širdyse. vilnys“ (1999 m.), „Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904–1958“ Prof. habil. dr. Povilas Karoblis (2003 m.), „Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir dar- SPORTO 2012 SPORT 2(68) MOKSLAS VILNIUS SCIENCE LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS LIETUVOS EDUKOLOgIJOS UNIVERSITETO Ž U R N A L A S JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF Educational SCIENCES LEIDŽIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestižinis žurnalas ISSN 1392-1401 Žurnalas įtrauktas į: INDEX COPERNICUS duomenų bazę Indexed in INDEX COPERNICUS Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto Included into German Federal Institute for Sport Science literatūros duomenų banką SPOLIT Literature data bank SPOLIT REDAKTORIŲ TARYBA TURINYS Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) ĮVADAS / INTRODUCTION ......................................................................2 Prof. habil. dr. Alina gAILIŪNIENĖ (LKKA) Prof. dr. Jochen HINSCHINg (greisvaldo u-tas, Vokietija) D. Genys, R. Vainauskaitė. Olimpinės žaidynės – Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) nacionalinių ir globalių interesų sankirtos laukas .............................................2 Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) Prof. habil. dr. Janas JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, SPORTO MOKSLO TEORIJA // Lenkija) Prof. habil. dr. Julius kalibatas (Sveikatos apsaugos minis- theory OF Sport SCIENCE ..............................................................13 terijos Higienos institutas) A. Stočkus, E. Adaškevičienė. Kūno kultūros mokytojų Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius) darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos .............................13 Prof. dr. Romualdas MALINAUSKAS (LKKA) Prof. habil. dr. Kęstas MIŠKINIS (LOA) A. Rychtecky. Knowledge, desirable and real values Prof. habil. dr. Vahur ÖÖPIK (Tartu universitetas, Estija) in Olympic Movement – a view of Czech youth ............................................19 Prof. habil. dr. Jonas poderys (LKKA) Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD) V. Gudonis, R. Malinauskas, T. Šerpetauskas. Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) Būsimųjų kineziterapeutų