DOCSLIB.ORG

Kybartai-Vilkaviškis – Svetinga Raudonų Plytų Suvalkija

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kybartai-Vilkaviškis – Svetinga Raudonų Plytų Suvalkija Svetinga raudonų plytų Suvalkija „Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos“ – tai vienas iš daugelio pašaipių anekdotų apie suvalkiečių skupumą. Panašių yra girdėjęs kiekvienas, tačiau mums bekeliaujant po Vilkaviškio rajoną ir bendraujant su vietiniais piršosi visai kitokia mintis – šio krašto žmonės išskirtinai draugiški. Tai ypatingai svarbu keliaujant po mažus miestelius, mat juose ryšys artimas ne tik su architektūra ar gamta, bet ir su gyventojais, kuriančiais vietovės veidą. Pasiėmę į traukinį dviračius, keliavome į Vilkaviškio ir Kybartų apylinkes, tad šįkart dalinamės pasiūlymais, ką verta aplankyti šiame krašte. Mėgstantys žygius maršrutą gali įveikti pėsčiomis, o jeigu į tyrinėjimus leisitės šiltuoju laiku, siūlome vykti su nakvyne. Istoriniai „geležiniai vartai“ Į Kybartų geležinkelio stotį vyksta tiesioginiai traukiniai iš Kauno, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio (keturiskart per dieną) arba su persėdimu iš kitų vietovių (Vilniaus, Marijampolės ir kt.). Patogu vykti maršrutu Vilnius-Kaunas, Kaunas-Kybartai (visus tvarkaraščius, bilietų kainas ir nuolaidas rasite adresu https://www.traukiniobilietas.lt/). Kybartų stotis yra istoriniai „geležiniai vartai“: ji atidaryta 1861 m. ir pavadinta Virbalio (Veržbolovo) geležinkelio stotimi pagal šalia Kybartų esančio miestelio pavadinimą. Tuo metu tai buvo Rusijos ir Prūsijos imperijų pasienis, tad jai skirtas ypatingas dėmesys: stotis garsėjo išskirtine prabanga, menkai tenusileidusia Peterburgo stočiai, o prieš išvykdamas tolyn į vakarus europiniais bėgiais, čia caras netgi „parkuodavo“ savo asmeninį traukinį. Būtent dėl Rusijoje ir Vakarų Europoje buvusio bėgių pločio skirtumo Kybartų stotyje keleiviai galėjo persėsti iš rusiško traukinio į europinį ar atvirkščiai, čia veikė didžiulė muitinė su įspūdingais sandėliais. Ten kur buvo Prūsija, dabar yra Rusija (Kaliningrado sritis), o kur buvo Rusija – Lietuva. Taigi, nors valstybės ir kitos, tačiau kaip ir prieš daugiau nei 150 metų, tai yra reikšminga pasienio stotis. Šiandien eismo Kybartuose gerokai mažiau, be to, nėra istorinio stoties rūmų pastato, tačiau ji vis dar svarbus geležinkelio mazgas - virš nesuskaičiuojamos daugybės vagonų ištįsęs ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio, o ištuštėję stoties požeminiai sandėliai stebina nesenstančia architektūra ir tūriais. Norint patekti į stoties rūsius, reikia iš anksto susitarti su Kybartų bendruomene, tačiau tai pamatyti tikrai verta. Raudonų plytų grožis Nors viena svarbiausių imperijos geležinkelio stočių buvo pavadinta šio miestelio pavadinimu, vis dėlto Virbalis yra nedidelė, mažiau nei 1000 žmonių talpinanti gyvenvietė, nutolusi keletą kilometrų į rytus nuo Kybartų. Keliaujant nedidučiu perimetriniu Virbalio gatvių tinklu galima pasimėgauti gausia XIX a.-XX a. pr. raudonų plytų architektūra. Miestelio centre stovi du įdomūs sakraliniai pastatai – neįprastų formų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, įkurta buvusioje prieglaudoje bei baugiai atrodanti 1876-1878 m. statybos evangelikų liuteronų bažnyčia, menanti gausų vokiečių egzistavimą Sūduvoje iki II Pasaulinio karo. 5 km nuo Virbalio, kitapus geležinkelio, dirbamų laukų, žvyrkelių ir obelų apsupty baltuoja Šiaudiniškių dvaras. Sovietiniais metais jis buvo paverstas kolūkio kontora, vėliau apleistas, o dabar valdomas dviejų vietos ūkininkų. Privačiomis pastangomis dvaras po truputį keliamas antram gyvenimui. Jeigu pasiseks, galbūt sutiksite bites ir vaismedžius auginančius šeimininkus, kurie jums papasakos apie gyvenimą dvare XXI amžiuje. Pabuvojus Šiaudiniškiuose, galima leistis jaukiais kaimo keliukais dar kelis kilometrus į Alvitą. Šis pavadinimas kildinamas iš greta telkšančio ežero, o ežero pavadinimas – iš kadaise dvarą valdžiusio vokiečio Halwito pavardės. Alvite žavi mažytė kaimo bažnytėlė, miela ne tik išore, bet ir jaukiu mediniu interjeru. Tai yra XIX a. vid. Gauronskių giminės koplyčia-mauzoliejus, kurioje pamaldos vyksta nuo 1944 m. (kuomet buvo susprogdinta pagrindinė Alvito šventykla) iki dabar. Prie pat bažnyčios šiuo metu statoma nauja modernių formų bažnyčia. Tarp ežero ir A7 magistralės tikrai pastebimas kitas istorinis pastatas – Alvito spirito varykla. Raudonų plytų gražuolis pastatas išdygo 1906 m. prie buvusio dvaro, spiritas jame buvo gaminamas iki II Pasaulinio karo, vėliau paskirtis keitėsi, laikui bėgant apnyko aplinkui buvę dvaro pastatai. Atkūrus Nepriklausomybę, Alvito spirito varykla buvo pertvarkyta, joje įkurta užeiga, tačiau dėl nesėkmingos veiklos ją teko uždaryti, o pastatas stovi nenaudojamas. Suvalkijos deimantas Į Vilkaviškio kraštą atvykti verta jau vien dėl Paežerių dvaro. Tai vienas puošniausių ir mažiausiai per įvairias XX a. negandas nukentėjusių Lietuvos dvarų. Svečius pasitinkantys puošnūs klasicistiniai fasadai sukurti vieno ryškiausių šio stiliaus kūrėjų Lietuvoje Martyno Knakfuso. Rūmų išorė pasižymi tobulomis architektūrinių elementų proporcijomis, o viduje rasite prašmatniai dekoruotas sienas, šokių salę su balkonu muzikantams, rotondinę biliardinės patalpą su išlikusiu autentišku parketu. Dvaro savininkais yra buvusios įvairios giminės, tačiau ilgiausiai jį valdė Gauronskiai (XVIII a. pab.-1938 m.). Šiandien dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus, tad estetika persmelktą apsilankymą galima papildyti dar ir istorinėmis žiniomis, o visa tai vainikuoti panorama nuo raudonplyčio apžvalgos bokšto – belvederio. Parke tarp pagrindinio rūmų pastato ir ežero yra nuostabi vieta pabūti tyloje - didžiulės sūpynės. Apskritai, aplinka atrodo rūpestingai prižiūrima ir verta pagyrimų. Dvaro apylinkėse yra įsikūrę keletas kaimo turizmo sodybų, kempingų, viešbučių, apie kuriuos informacija pateikta stende prie įėjimo į dvarą, tad ieškantys vietos pernakvoti, gali nedvejodami rinktis dvaro kaimynystę. Tarp Vilkaujos ir Šeimenos Apie 11 000 gyventojų turintis Vilkaviškis įsikūręs tarp Šeimenos ir Vilkaujos upių santakos, pastaroji miestui davė pavadinimą. Pirmiausiai šiame mieste verta pamatyti Vytauto g. 67 stovintį spirito rektifikavimo fabriką. Kompleksą sudaro gamybinis, administracinis, ūkiniai pastatai, gyvenamasis namas ir vartai, o visa tai statyta XX a. pradžioje. Keliaujantys po Sūduvos kraštą pastebės, kad čia gausu spirito varyklų. Iš tiesų, tiek caro laikotarpiu, tiek tarpukariu Suvalkija (Vilkaviškio ir Marijampolės apskritys) buvo pagrindinis šio produkto gamybos centras, tam didelę įtaką galėjo turėti faktas, kad vyriausieji specialistai degtindariai dažnai būdavo vokiečiai, o Suvalkijos ir Vokietijos ryšys - glaudus. Išgrynintas spiritas naudotas ne tik alkoholio, bet ir chemijos, medicinos pramonėje. Šiuo metu pagrindinis gamybinis pastatas naudojamas kaip maisto prekių parduotuvė. Kitų žavių raudonų plytų pastatų gausu Vilniaus gatvės apylinkėse, o nusukus į Vyskupo A. Karoso g. galima išvysti Vilkaviškio dvarą. Jį XVIII a. vid. įkūrė Oginskiai, tiesa, šiandien jis naudojamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, tad būklė nėra pati geriausia. Abu pagrindiniai sakraliniai pastatai - Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra bei Šv. Kryžiaus bažnyčia – stovi visai šalia vienas kito. Nesunku suvokti tokią statybos logiką, mat pastaroji šventykla 1894 m. statyta kaip stačiatikių cerkvė, šį faktą išduoda jos išorės formos. 1922 m. cerkvė paversta katalikų bažnyčia, o 1944 m. nugriovus apgriautą katedrą, ji liko vieninteliais maldos namais Vilkaviškyje iki pat 1998 m., kai buvo atstatyta ir pašventinta Vilkaviškio katedra. Miesto apylinkėse gimę Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka yra įamžinti jiems pastatytuose paminkluose. Beje, netoliese gimė dar viena įžymybė - poetė Salomėja Nėris (Kiršų km., šalia Alvito). Pakeliui namo Pradėję kelionę Kybartuose, nusprendėme ją baigti Vilkaviškyje (žinoma, galima daryti ir atvirkščiai). Vilkaviškio geležinkelio stotis yra Didžiųjų Šelvių kaime, 5 km į šiaurę nuo miesto centro, iki jos veda patogus kelias pro Giedrius. Vilkaviškio geležinkelio stotis, kaip ir kitos pastatytos ruože Lentvaris-Virbalis, pradėjo veikti 1861 m. Pirmasis stoties pastatas buvo medinis ir šildomas septyniomis krosnimis. Pirmojo pasaulinio karo metu stotis sunaikinta, tad 1925 m. buvo pastatyti nauji moderno stiliaus pastatai pagal garsaus to meto architekto Edmundo Alfonso Fryko projektą. Tai viena originaliausių geležinkelio stočių Lietuvoje, savo laiku ji išsiskyrė šiuolaikiškumu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Interjere dėmesį traukia išlikusios autentiškos šešiakampės plytelės, vietomis atidengta sienų tapyba bei unikalūs mediniai porankiai prie bilietų kasų. 2005 m. baigta stoties ir gretimų pastatų rekonstrukcija, tad keliautojai prieš vykdami namo gali maloniai palaukti traukinio švarioje laukiamojoje salėje arba ant lauke esančių suoliukų medžių pavėsyje. Jeigu jėgų, noro ir laiko keliauti yra dar daugiau, maršrutą galima papildyti Bartninkais, Vištyčiu, J. Basanavičiaus ir S. Nėries tėviškėmis, Misviečių, Šukių, Virbalio piliakalniais. Informaciją apie lankytinus objektus krašte rasite: http://www.vilkaviskisinfo.lt. .
Load more

Recommended publications
  • USHMM Finding
    http://collections.ushmm.org Contact [email protected] for further information about this collection RG‐50.473*0075 08/21/2000 1 KIRVELAITYTĖ, Justina Lithuania Documentation Project Lithuanian RG-50.473*0075 In this interview Justina Kirvelaitytė, born in 1931 in Pilviškiai, describes a massacre of Jewish women, children and the elderly which took place in Pilviškiai in August 1941 and which she witnessed as a child. She lists and describes in detail several locals who participated in the execution; names the local organizers of the massacre, and notes that the chief of the village, Ambrasas, was one of them. She claims having seen Antanas Baltūsis, a famous Lithuanian anti- Soviet partisan, taking part in the execution. She talks about Jews, who managed to escape and people who rescued them. She also mentions a man, who was among those, who were marching the Jews, but who let one Jew escape on the way to the execution site. She references the executions of Jewish men of Pilviškiai, but explains that she has not witnessed it herself and is only sharing stories she had heard from other people. She talks about looting and mentions that the only payment for the collaborators was the clothes of the Jews, who were made to undress before being massacred. File 1 of 3 [01:] 00:41:22 - [01:] 02:33:00 00:00:53 – 00:02:48 [The setting is outside, at the place of the massacre of Pilviškiai Jews.] Q: So now, Madam, first of all, please tell me your first name and surname. A: Justina Kirvelaitytė.
    [Show full text]
  • Performance of Musical Scale in Traditional Vocal Homophony: Lithuanian Examples
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk brought to you by CORE provided by Serbian Academy of Science and Arts Digital Archive (DAIS) Rytis Ambrazevičius Performance of Musical Scale in Traditional... DOI: 10.2298/MUZ1417045A UDK: 784.4(474.5) Performance of Musical Scale in Traditional Vocal Homophony: Lithuanian Examples Rytis Ambrazevičius1 Lithuanian Academy of Music and Theatre (Vilnius) Kaunas University of Technology (Kaunas) Abstract Acoustical measurements of pitches in a dozen songs exemplifying the Lithuanian traditional vocal homophony were carried out. Several phenomena were revealed. First, the entire scales experience gradual transposition (rise) from the beginning to the end of the song performances. Second, the transposition is supplemented with the gradual shrinking of the musical scales (the intervals become narrower). Third, the intonations of the scale degrees are dynamic, i.e. they depend on the musical (both melodic and harmonic) contexts. Fourth, the versions of musical scales work as certain markers for the idiolects (further studies could show if this might be extrapolated to the realm of dialects). All these insights raise issues about the per- ceptual qualities of the musical scales and their manifestations in the performance. Keywords Musical scale, vocal performance, homophony, Lithuanian traditional singing, acoustical measurements, pitch perception. Issue of musical scale Before we proceed to the elaboration of the methods and tech- niques of the acoustical measurements, and the analysis of their re- sults, let’s discuss the concept of the ‘musical scale’. Most probably, this concept seems to be entirely transparent to us. Yet, upon closer inspection we encounter several obstacles.
    [Show full text]
  • C)Specimen of Folk Memorial Small Scale Architecture, Generally Called Crosses, Are No Doubt Related by Their Plastic Forms to T
    CROSS-CRAFTING IN LITHUANIA 1.IDENTIFICATION a) Lithuania. b) Cross-crafting in Lithuania. c) Local communities, public organizations. d) The territory of the Republic of Lithuania. e) Lithuanian ethnographic regions: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Lithuania Minor. f) An uninterrupted tradition which has been passed on for centuries. g) The Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Folk Culture Center. 2. JUSTIFICATION OF THE CANDIDATURE a) Cross- crafting is a craft exceptionally valuable from the historic, artistic, ethnological and sociological points of view. b) Presently, it is primarily folk artists who are the bearers of the tradition and who maintain and pass on the plastic characteristics of cross-crafting. There are now around one hundred actively performing cross-crafting masters in Lithuania (those having made over 20 crosses) and about 200 craftsmen who have made 10-20 crosses. There is no statistical information on craftsmen who have created only one or two crosses (these are usually folk artists who make wooden sculptures or other woodwork and who, if circumstances arise, can make wooden crosses, too). A list of the most actively practicing cross-crafting craftsmen is attached. The traditions of cross-crafting are primarily cherished by religious and local communities of all five ethnographic regions of Lithuania. A community as an organizational unit can commission crosses, but under certain circumstances the crosses can also be commissioned by private individuals. The majority of Lithuanians are Roman Catholics (some, however, only in the formal sense) and so are committed (at least partially) to traditional worship practices related to wooden crosses.
    [Show full text]
  • Klaipedos Kr Dainos.Indd
    Singing tradition of the Klaipėda region preserved in Lithuania and in the émigré communities In the eighteenth and nineteenth centuries it was the Lithuanian songs of East Prussia that opened the way for Lithuanian language and culture into Western Europe. The elegiac folk poetry, with characteristically straightforward structure and plain subject matter, fascinated the enlightened minds of artists and scholars, kindling their imagination and providing inspiration for their own creative work. Certain ideas that originated in the Age of Enlightenment and gained currency in Western Europe, coupled with the nascent concern about the newly discovered yet already vanishing layer of traditional culture, lent an important impetus for preservation of that obsolescent culture. It was then that the Lithuanian songs were first recorded, published and researched. The network of Prussian clergymen who were the first collectors of folklore formed around Liudvikas Rėza (Ludwig Rhesa) (1776‒1840), a professor at the University of Königsberg, amassed a priceless repository of Lithuanian non-material culture, which kept growing by the effort of countless devout enthusiasts during the coming two hundred years. The present collection of Songs and Music from the Klaipėda Region is yet another contribution to this ever expanding repository. At long last we will have an opportunity to hear the real sound of what many of us have only known in the form of written down verses, notated melodies, and interpretations thereof. As a matter of fact, no sound recordings of authentic Prussian Lithuanian songs or instrumental music have been published in Lithuania in the course of the 20th century. On the other hand, there was no apparent lack of valuable materials preserved at folklore archives and informants who could have sung Lithuanian folk songs for the compilers of sound anthologies in the middle of 26 the 20th century.
    [Show full text]
  • 1 the Objectives of the Course Is to Study the Lithuanian Musical
    STUDY SUBJECT PROGRAMME Subject Subject group Credits Subject Subject Reg. No. code certified certification valid until C (No., as ETN4003 Main group of 4 ECTS recorded in a study program register of study subjects). Title LIETUVI Ų ETNIN Ė MUZIKA Title in English LITHUANIAN ETHNIC MUSIC Subject annotation in English (up to 500 symbols) The objectives of the course is to study the Lithuanian musical, spreading and using traditions in the context of the ethnic history of the Lithuanians. Spreading of two main styles of ethnic music not coincides with the boundaries of current ethnographical regions – theses areas reflects ancient cultural territories. Area of polyphony more or less show the territory of former culture of ancient Western, and the monody – the culture of Eastern Balts. Using traditions of the monody reflect the customs and works of the autumn, winter and early spring period, and shows a very strong agriculture heritage, while the polyphony – coincide with the spring and summer period and connects with the heritage of cattle – breading. Necessary background knowledge for the study of the subject The courses of Narrative folklore , Basics of Ethnology and Meloflolkloristics must be studied. Study results of the subject (up to 600 symbols) Students competences are follows: • apply the knowledge, theories and methods for working position • organize researches of ethnic music and ethnic culture • research and evaluate ethnic music as the feature of culture heritage • work in the scientific, education and art institutions • prepare and work with the national and international projects and do the evaluation of these projects • prepare the programs for researching ethnic music and ethnic culture • make the support and consultations for the performers of ethnic music • make the scientific and methodical support for the government education, art and other institutions Subject contents (up to 1200 symbols) Monody and polyphony in Lithuanian ethnic music.
    [Show full text]
  • Vilkaviškio Rajono Įmonių Ir Organizacijų Informacinis Gidas
    Vilkaviškio rajono įmonių ir organizacijų INFORMACINIS GIDAS Signalinis egzempliorius ! 1 www.vilkaviskisinfo.lt VšĮ VilkaViškio turizmo ir Verslo informacijos centras J. Basanavičiaus a. 7, Vilkaviškis LT-70101, Lietuva (+370 342) 20 525, info@vilkaviškisinfo.lt UAB „Gintvila“ Vytauto g. 16, Vilkaviškis LT-70125, Lietuva +370 620 60 533, +370 671 65 995, [email protected] Viršelyje A. Birštono nuotrauka GAMYBA PASLAUGOS PREKYBA ORGANIZACIJOS STATYBA 2 Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka Mieli Vilkaviškio krašto žmonės, turistai, gerbiami verslininkai, Vilkaviškio kraštas visada garsėjo ne tik nuostabiomis lygumomis ir aukštumomis, istoriją menan- čiais piliakalniais, istorijos ir kultūros paminklais, bet ir puikiais, darbščiais žmonėmis. Šiandien Vil- kaviškio rajonas vis labiau atsinaujina ir nori tapti patrauklia vieta ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems žmonėms, siekia kurti palankią verslo aplinką potencialiems investuotojams. Man labai malonu pristatyti Jums Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva pa- rengtą leidinį, kuriame pateikiama koncentruota informacija apie Vilkaviškio rajone veikiančias įmones, įstaigas, įvairias organizacijas bei paslaugas. Jūsų rankose – leidinys „Vilkaviškio rajono informacinis gidas: įmonės, organizacijos, paslaugos“. Jame rasite daugiau kaip 500 mūsų rajone veikiančių įmonių kontaktinius duomenis, informaciją apie viešąsias ir biudžetines įstaigas, nevyriausybines organizacijas, jų kontaktus ir teikiamas pas- laugas. Naudingos informacijos apie apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ras ir mūsų rajoną lankantys turistai. Vertinu mūsų krašto žmones, kurie savo iniciatyvą, išradingumą, visą energiją skiria tam, kad vysty- tų veiklą mūsų rajone, kurtų darbo vietas ir Lietuvos bendrąjį produktą, savo gaminama produkcija garsintų gimtąjį kraštą. Rajono gyventojai turi kuo didžiuotis, o mes didžiuojamės jais. Visi esame suinteresuoti, kad mūsų rajono verslas klestėtų, kad jis plėstųsi, o čia gyvenantys žmonės būtų laimingi.
    [Show full text]
  • Richter Revised
    University of Birmingham 'A mass which you could form into whatever you wanted' Richter, Klaus License: None: All rights reserved Document Version Peer reviewed version Citation for published version (Harvard): Richter, K 2017, 'A mass which you could form into whatever you wanted': Refugees and state building in Lithuania and Courland, 1914–21. in Europe on the move: Refugees in the era of the Great War. Cultural History of Modern War. Link to publication on Research at Birmingham portal Publisher Rights Statement: Checked for eligibility: 03/05/2019 General rights Unless a licence is specified above, all rights (including copyright and moral rights) in this document are retained by the authors and/or the copyright holders. The express permission of the copyright holder must be obtained for any use of this material other than for purposes permitted by law. •Users may freely distribute the URL that is used to identify this publication. •Users may download and/or print one copy of the publication from the University of Birmingham research portal for the purpose of private study or non-commercial research. •User may use extracts from the document in line with the concept of ‘fair dealing’ under the Copyright, Designs and Patents Act 1988 (?) •Users may not further distribute the material nor use it for the purposes of commercial gain. Where a licence is displayed above, please note the terms and conditions of the licence govern your use of this document. When citing, please reference the published version. Take down policy While the University of Birmingham exercises care and attention in making items available there are rare occasions when an item has been uploaded in error or has been deemed to be commercially or otherwise sensitive.
    [Show full text]
  • Introduction to Lithuanian Genealogy
    Introduction to Lithuanian Genealogy Angela Sinickas [email protected] Why me? • All four grandparents and both parents were born in Lithuania • Relatives include Catholics and Lutherans, as well as some unidentified Ashkenazi • I grew up speaking Lithuanian and went to Lithuanian school • I’ve been to Lithuania about 10 times Introduction to Lithuanian Genealogy 2 © Angela Sinickas Shiromani 2019 Why• My me?family tree now includes 12,341 family members Introduction to Lithuanian Genealogy 3 © Angela Sinickas Shiromani 2019 Factors that will affect your ancestor searches • Language: Lithuanian is one of the oldest languages, and closest to the Lithuanian: original Indo-European root language Dievas dave dantis, Dievas duos duonos • More similar to Sanskrit than any Slavic or Scandinavian language Sanskrit: • Grammar more similar to Latin and Devas adat datas, Devas dasyati dhanas Greek • Calendar: Gregorian calendar replaced Polish: Julian calendar in Russian territories Bóg dał zęby, Bóg da chleb Feb. 14, 1918, losing 13 days • Most of the rest of Europe changed over in 1752, when 11 days were lost Swedish: Gud gav tänder, Gud kommer att ge bröd • History and geography: Changing borders and occupying countries will affect the language of your records and English: where to look for them God gave teeth, God will give bread Introduction to Lithuanian Genealogy 4 © Angela Sinickas Shiromani 2019 Borders of Lithuania over the years • Originally many Baltic languages: Old Prussian, Curonian, Galindian, Lithuanian, Latvian, etc. • Estonia,
    [Show full text]
  • Ambiguous Threats and External Influences in the Baltic States Phase 2: Assessing the Threat
    UNCLASSIFIED Asymmetric Operations Working Group Ambiguous Threats and External Influences in the Baltic States Phase 2: Assessing the Threat November 2015 UNCLASSIFIED UNCLASSIFIED DISTRIBUTION STATEMENT A: Approved for public release: distribution unlimited. Disclaimer: The information contained herein is not current U.S. doctrine or policy and is not meant to supersede doctrine, commander’s guidance, or established unit standard operating procedures. Examine and use the information in light of your mission, the operational environment, the Law of Armed Conflict, and other situational factors. This document does not constitute the provision of additional information or the approval of additional information upon request. Copyright Notice: This document may contain copyrighted information. UNCLASSIFIED UNCLASSIFIED Contents EXECUTIVE SUMMARY ................................................................................................................................................................1 INTRODUCTION ..............................................................................................................................................................................2 Methodology ..............................................................................................................................................................................3 The Baltic States are not Northeast European Versions of Crimea ...............................................................................4 STRATEGIC POSTURE ...................................................................................................................................................................7
    [Show full text]
  • Lithuanian National Costume in the 19Th Century and in the 2Nd Half of the 20Th Century: Cultural Pollution and Remains of Authenticity
    societies Article Lithuanian National Costume in the 19th Century and in the 2nd Half of the 20th Century: Cultural Pollution and Remains of Authenticity Egle˙ Kumpikaite˙ * and Rimvydas Milašius Department of Production Engineering, Faculty of Mechanical Engineering, Kaunas University of Technology, and Design, 44249 Kaunas, Lithuania; [email protected] * Correspondence: [email protected] Abstract: Lithuanian authors, authors abroad, and artists have presented Lithuanian folk clothes in their works. However, the oldest examples of these representations are not very reliable, because the authors painted them according to the descriptions of other people or copied works among each other. In the 20th century, the national costume of Lithuania changed considerably. Attention was not given to ethnographic regional peculiarities; instead, similar materials were chosen without any analysis. This article performs a comparative analysis of folk (the 19th century to the first half of the 20th century) and national (the second half of the 20th century) Lithuanian costumes to establish signs of cultural pollution and remaining authenticity. Over 500 articles of clothing with different purposes are collected from Lithuanian museums. Fabric parameters, such as raw materials, weaving technique, weave, pattern, decoration elements, etc., are established. The research results show that authentic folk clothes of the 19th century differ from the national costume of the second half of the 20th century in their cut, decoration, and patterns. No differences between ethnographic regions survived in the national costumes. Thus, at present, we must preserve our tangible heritage and re-create, as authentically as possible, national costume for folk songs and dance ensembles, folk Citation: Kumpikaite,˙ E.; Milašius, R.
    [Show full text]
  • Lithuanian Public Libraries: Preserving, Creating, Cooperating
    COUNTY PUBLIC LIBRARIES ASSOCIATION LITHUANIAN LIBRARIANS‘ ASSOCIATION LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING 1 LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING Editor: County Public Libraries Association In cooperation with: Lithuanian Librarians’ Association Compiled by Gerda Putnaitė /VCPL/ Edita Urbonavičienė /KCPL/ Daiva Stasaitienė /KlCPL/ Ekaterina Prakapene /ŠCPL/ Sponsors: Virginija Švedienė /PCPL/ Edited by: Laima Pačebutienė /KlAVB/, [email protected] Translated by Loreta Dapkienė Designer: Jūratė Bizauskienė Photos from libraries archives Publication is available as free pdf file at www.klavb.lt © County Public Libraries Association, 2012 © Lithuanian Librarians’ Association, 2012 2 CONTENTS PREFACE KLAIPĖDA REGION INNOVATIVE LIBRARY – A PART OF SUSTAINABLE NETWORK KLAIPĖDA COUNTY I. SIMONAITYTĖ PUBLIC LIBRARY / KlCP THE MAP OF THE PUBLIC LIBRARIES OF LITHUANIA MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF KLAIPĖDA REGION Preserving LIBRARIES IN LITHUANIA Creating MARTYNAS MAŽVYDAS NATIONAL LIBRARY OF LITHUANIA /LNB Cooperating CHANGES IN PUBLIC LIBRARIES DURING THE PROJECT LIBRARIES FOR INNOVATION (2008 – 2012) ŠIAULIAI REGION ŠIAULIAI CAUNTY POVILAS VIŠINSKIS PUBLIC LIBRARY/ŠCPL LITHUANIAN LIBRARIES IN NETWORKS: PRESERVING, CREATING, COOPERATING MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF ŠIAULIAI REGION Preserving VILNIUS REGION Creating VILNIUS COUNTY ADOMAS MICKEVIČIUS PUBLIC LIBRARY / VCPL Cooperating MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF VILNIUS
    [Show full text]
  • The Folk Fiddle Music of Lithuania's Coastal Regions
    studying culture in context The folk fiddle music of Lithuania’s coastal regions Gaila Kirdienė Excerpted from: Driving the Bow Fiddle and Dance Studies from around the North Atlantic 2 Edited by Ian Russell and Mary Anne Alburger First published in 2008 by The Elphinstone Institute, University of Aberdeen, MacRobert Building, King’s College, Aberdeen, AB24 5UA ISBN 0-9545682-5-7 About the author: Gaila Kirdienė is a senior researcher in ethnomusicology at the Institute of Musicology, Lithuanian Academy of Music and Theatre, and a lecturer at the Department of Ethnomusicology. In 1990 she graduated from the Lithuanian Academy of Music and Theatre in violin, and in 1992 in ethnomusicology. She is the author of over sixty works about folk music and fiddling. She leads the ‘Griežikai’ folklore group. Copyright © 2008 the Elphinstone Institute and the contributors While copyright in the volume as a whole is vested in the Elphinstone Institute, copyright in individual contributions remains with the contributors. The moral rights of the contributors to be identified as the authors of their work have been asserted in accordance with the Copyright, Designs and Patents Act 1988. This work is licensed under the Creative Commons Attribution- NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International License. To view a copy of this license, visit http://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/. 3 The folk fiddle music of Lithuania’s coastal regions GAILA KIRDIENĖ here are five main ethnographical regions in Lithuania. Starting from the West, Tand going to the East and South they are the Klaipėda Region, Samogitia, Higher Lithuania, Dzūkija, and Suvalkija (or Sudovia) (see Figure 1).
    [Show full text]