Kauno Tvirtovės Kultūros Paveldo Objektų Būklė Ir Problemos
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online 2012 Volume 36(1): 63–72 doi:10.3846/20297955.2012.679788 KAUNO TVIRTOVĖS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ BŪKLĖ IR PROBLEMOS Nijolė Steponaitytė Kauno technologijos universitetas, Architektūros ir statybos institutas, Teritorijų planavimo centras, Tunelio g. 60, 44405 Kaunas, Lietuva El. paštas [email protected] Įteikta 2011 12 02; priimta 2012 02 01 Santrauka. Straipsnyje aptariami Kauno tvirtovės objektų tyrimai, įtraukimas į LR nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą, teritorijų ir apsaugos zonų nustatymas. Analizuojama kai kurių Kauno tvirtovės gynybinių statinių teritorijų būklė, naujų statybų skverbimasis į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas ir teritorijas. Aptariamas teriologinių draustinių įkūrimas tvirtovės gyny- biniuose objektuose, jų nuostatų įtaka statiniams, gamtotvarkos planų ir kitų Europos Sąjungos finansuojamų projektų rezultatai ir siūlymų įgyvendinimas, praktinė nauda, kai kurie Kauno miesto Bendrojo plano sprendiniai, kenkiantys Kauno tvirtovės kultūros paveldo objektų išlikimui. Reikšminiai žodžiai: karinis paveldas, Kauno tvirtovė, fortai, baterijos teritorijos ir apsaugos zonos, istorinis kraštovaizdis, nauja statyba, teriologiniai draustiniai, Europos Sąjunga, projektai, Bendrasis planas. Įvadas XIX–XX a. karinis ir industrinis paveldas artimiausiu Tačiau 2008 m. vasarį privatizuotas Kauno tvirto- metu galėtų tapti ir Lietuvos verslo investicijų traukos vės VII fortas. Savininkai numato jame vystyti kul- objektu – tokia išvada peršasi, stebint kitų valstybių tūrinę veiklą, organizuoti renginius, įkurti muziejų. patirtį. Daugelyje šalių gynybiniai įtvirtinimai, karei- Reikia tikėtis, kad ateis eilė tvarkyti bei naudoti ir vinės, sandėliai, kiti buvę kariniai objektai tampa ne kitus Kauno tvirtovės gynybinius objektus. Tačiau ar tik muziejais. Šių objektų ir juos supančio kraštovaiz- bus ką tvarkyti ir naudoti? Toks klausimas kyla, ver- džio prireikia kino filmų, spektaklių kūrėjams, taip tinant jų būklę ir agresyvų užstatymo skverbimąsi į pat koncertams, festivaliams, įvairiems sambūriams tvirtovės fortų, baterijų, įtvirtinimų artimiausią aplin- rengti. Jie naudojami kuriant ar eksponuojant vaiz- ką bei teritorijas. duojamąjį meną. Straipsnyje aptarti Kauno tvirtovės tyrimo darbai, Šis procesas vyksta todėl, kad pasaulyje sparčiai teritorijų ir apsaugos zonų nustatymo eiga, nagrinė- vyksta technologijų kaita, nyksta kai kurios pramo- ta kelių fortų ir baterijų būklė bei Europos Sąjungos nės šakos, uostai, aerodromai, industriniai, karinės finansuojami projektai, liečiantys Kauno tvirtovės paskirties pastatai dažnai atsiranda miestų centruose, objektus. Straipsnis parengtas, remiantis dokumentų jie nebeturi sąlygų tinkamai funkcionuoti. analize bei natūros tyrimais. Lietuvoje dauguma istorinių karinių statinių ar jų kompleksų priklausė sovietų kariuomenei. Jai pasitrau- Kauno tvirtovės gynybinių objektų tyrimai, kus, beveik viskas buvo išplėšta, išgrobta ir per vėlai teritorijų ir apsaugos zonų ribų nustatymas susigriebta, kad verta tuos objektus išsaugoti. Tarpukario laikotarpiu požiūris į Kauno tvirtovės sta- Kauno tvirtovės statiniai tapę vienais problematiš- tinius buvo grynai utilitarus, juose gyveno žmonės, kiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų. Iki šiol buvo kažkuriuos naudojo kariuomenė, valstybinės institu- tik nedrąsių bandymų tvarkyti gynybinius statinius. cijos, dalis jų stovėjo tušti, pylimai buvo ardomi, jų te- Copyright © 2012 Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Press Technika 63 http://www.tandfonline.com/ttpa 64 N. Steponaitytė. Kauno tvirtovės kultūros paveldo objektų būklė ir problemos ritorijos parceliuojamos sklypais. Atmintyje dar buvo Architektūros ir statybos instituto Urbanistikos sekto- gyva ilgametė Carinės Rusijos okupacija bei Pirmasis riuje (Steponaitytė ... 1992). Tada pirmą kartą planuose pasaulinis karas. Tai buvo per artima praeitis, kad ją užfiksuoti visi, tuo metu nustatyti tvirtovės objektai, menantys statiniai būtų saugomi kaip jos liudininkai. pasiūlyta visam tvirtovės kompleksui ir atskiriems jos Be to, jaunos Lietuvos Respublikos kultūros paveldo elementams suteikti apsaugos statusą. apsauga tik ėmė kurtis, dar tik pradėti žymiausių ar- 1996 m. tyrinėta dalies Kauno tvirtovės gynybinių chitektūros ir archeologijos vertybių tyrimai. Apie tai, statinių teritorijų augalija, siekiant nustatyti jos vertę kad galėtų būti saugomi Rusijos armijos fortai ar kiti gamtosauginiu bei urbanistiniu požiūriu. Pateikti šių tvirtovės statiniai, nebuvo net kalbos. teritorijų augalijos tvarkymo siūlymai (Steponaitytė Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Kauno tvir- ir kt. 1996). tovės objektų perėjo Tarybų Sąjungos armijos žinion ir Į kultūros paminklų sąrašą įtrauktų objektų aplin- tapo neprieinamais visuomenei. Visgi į 1971 m. patvir- koje statybos nebuvo reguliuojamos. Laisvose teritori- tintą Lietuvos TSR vietinės reikšmės architektūros pa- jose, patogiose statybai vietose, masiškai buvo statomi minklų sąrašą įtraukti keturi Kauno tvirtovės fortai: an- gyvenamieji namai ir net pramonės pastatai. trasis, šeštasis, septintasis ir devintasis (Lietuvos ... 1971). Pirmieji Kauno tvirtovės gynybinių objektų terito- 1987 m. paminklų sąrašą papildė dar šeši for- rijų ir apsaugos zonų ribų nustatymo siūlymai parengti tai – 1, 3, 4, 5, 8, Romainių fortai ir kiti objektai: sep- 1993–1994 m. (Steponaitytė 1994). Jie apėmė visus tuo tynios baterijos – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 (kažkodėl į sąrašą metu nustatytus pirmojo ir antrojo tvirtovės statybos pateko dvi sunaikintos – 2 ir 3 baterijos), artilerijos žiedo (1882–1915 m.) gynybinius objektus: fortus, ba- sandėliai kairiajame Nemuno krante, parako sandė- terijas, slėptuves, artilerijos sandėlių kompleksus, tar- lis (Breslaujos g.), slėptuvė (Veiverių g.), komendanto pinius artilerijos sandėlius, taip pat išlikusias žemės slėptuvė, keturi sandėliai Linkuvos įtvirtinime, keturi įtvirtinimų atkarpas, fortų, baterijų liekanas. Karinių sandėliai Centriniame įtvirtinime, slėptuvė Sargėnuose miestelių, sandėlių kompleksų, administracinių pasta- (Lietuvos ... 1987). Šiame sąraše neatsispindėjo, kad tų, karinės geležinkelio stoties ir kt. išlikusių autentiš- fortuose yra po keliolika statinių ir žemės architek- kų, charakteringų tvirtovės kelių su vandens pralaido- tūros elementai, baterijose yra nuo vieno iki keturių mis, smulkių objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribos sandėlių, kai kurie įtvirtinimuose esantys sandėliai tada nebuvo nustatytos. įvardinti kaip atskiri statiniai. Į sąrašą be jokios siste- 1998–2000 m. laikotarpiu Kultūros paveldo moks- mos buvo įtraukta tik nedidelė dalis Kauno tvirtovės linio centro specialistai, konsultuojami tuometinio objektų. Į tuometinį kultūros paminklų sąrašą Kauno Kauno miesto savivaldybės Paminklotvarkos posky- tvirtovė įtraukta kaip vietinės reikšmės architektūros rio darbuotojų, nustatė Kauno tvirtovės gynybinių paminklas – kompleksas AtV 125, o statiniai – kaip objektų, kurie buvo įrašyti į LR nekilnojamųjų kultū- komplekso sudėtinės dalys. ros vertybių registrą, teritorijų ir apsaugos zonų ribas. Didelė dalis tvirtovės gynybinių objektų, kariniai Vadovautasi 1994 m. priimtu LR nekilnojamųjų kul- miesteliai, administraciniai pastatai neturėjo jokio ap- tūros vertybių įstatymu, pagal kurį nustatytos apsau- saugos statuso. Tada dar ne visi tvirtovės objektai buvo gos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos zonos. atrasti. Negalvota apie šio komplekso visumą, tvirtovės Teritorijų ir apsaugos zonų ribos nustatytos skubotai, kelius ir smulkius inžinerinius statinius. nepakankamai įsigilinus į objektų specifiką. Nustatant Tačiau, jau 1983 m., rengiant Kauno miesto ge- teritorijų ir apsaugos zonų ribas, buvo iš dalies vado- neralinį planą, Architektūros ir Statybos instituto vautasi parengtais pasiūlymais, tačiau daugiausia ri- Kraštotvarkos sektoriaus mokslininkai įvertino tvir- bos buvo koreguotos, dažnai sumažinant teritorijų ir tovės fortus kaip potencialius rekreacijos objektus apsaugos zonų plotus. Dalis istorinių fortų teritorijų ir bei atraktyvius kraštovaizdžio elementus (Stauskas, statinių liko be reikiamo apsaugos statuso. Dringelis ir kt. ... 1983). 2003 m. į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių Tačiau tuo metu tarp dalies mokslininkų, projek- (NKV) registrą įtraukti keturi Kauno tvirtovės kari- tuotojų vyravo neigiamas požiūris į vadinamąjį ,,oku- niai miesteliai (KVAD ... 2002): vienas Žemuosiuose pantų paveldą“. Šančiuose ir trys Panemunėje. Nežiūrint į iš esmės nepalankią situaciją, objektas Visi šie ir anksčiau įtraukti objektai 2005 m. pa- pradėtas tyrinėti. skelbti valstybės saugomais (Lietuvos ... 2005). Menotyrinę tvirtovės bei keturių fortų apžvalgą Po ilgesnės pertraukos, 2007 m. vėl imta tvirtovės atliko N. Lukšionytė-Tolvaišienė (Lukšionytė 1991). statinius ir kompleksus registruoti LR nekilnojamųjų Urbanistiniu architektūriniu bei aplinkos apsaugos kultūros vertybių registre: iki 2010 m. įtraukti Kauno požiūriu tvirtovė tyrinėta ir įvertinta 1990–1992 m. tvirtovės vadavietės, administracinių, malūno, Žemųjų Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(1): 63–72 65 Šančių karinio miestelio šiaurinės dalies pastatų kom- tiniais. Šie statiniai atsidūrę prie gyvenamųjų namų, pleksai ir kai kurie kiti objektai. neįrašyti į kultūros vertybių registrą, nepažymėti ap- Objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribų bei reži- saugos zonų plane. mų nustatymas pristabdė fortų ir kitų buvusių Kauno LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registre for- tvirtovės objektų ir jų aplinkos užstatymą ir niokojimą.