Į Senąją Gūštą Sugrįžę... B

TRIMITAS 1933 metai balandžio mėn. 6 diena Nr. 14.

Į senąją gūštą sugrįžę... B. Buračo nuotr. A. Bandziulis, P. Mureika, Pr. Martinai- Kam laimėjo 1935 m. „Trimito" tis, N. Aleksandravičiūtė, K. Federavi- čius, J. Toleikis, P. Dovydaitis; J. Bri- 4000 dovanų. dikas, V. Čeponis, Matlašaitis, P. Juoč- (Žiūr. 12 ir 13 nr). balis, V. Saulytė, Pr. Vaišys, O. Madei- kienė, P. Janulevičius, S. Šimkus, F. Vai- „Gintaro Krantas" P. Babicko: Stik gėgiai, Valst. C. Knyg. Tauragė, Barti nelavičius, P. ir K. Lipnickai, Tamulevi- lius Liepalotai, Vilis Raseiniai, Pance- ninkų š. b., Niedvaras Akmenė, Maže- čius, Laviškis, Stankutė Kretinga, Pabiržis ris Utena, Muliuolis Viekšniai, Jermala- tytė Luokė, Klasčius Maspeth N. Y., Vievis, Navarskas Didžprūdžiai, Jakob vičius Vievis. Jurgaitytė Gališkiai, Vasiliauskas Kre sonas Veviržėnai, Kateiva Uogiškės, Audra Žemaičiuose, Vl. Andriukaičio tinga, Bredelis Pabalčiai, Sakalauskas Krygerienė Bakščiai, Švalpa Kėdainiai, Žilys Barkeliai, Doelertas Šakūnėliai, Kaušiai, Samalis Balkanis, Gaidys Pa Antanaitis Dusetos, Vaičius Nasrėnai, Kaunas, J. Ritmejeris, Po v. Alekna, L. nevėžys, Tumaitis Pasvalys, Pilipavi- Saladauskas Priekulė, Menkupių š. b., Vizigirdaitė, L. Baltaduonis, J. Jonaitis, čius Žalpiai, Vitlipas Šarkiškės, Kunde- Antanaitienė Vyšpiniai, Šimkus Dapšio- J. Žemaitis, M. Kamuntavičius, St. Jur- lis Tumasonys, Jakavičius Sasnava, Vi- niai, Kliniatovas Ž. Amaliai, Bauža Sla igelionis, Bartulis Žikauskai, Žiemis limavičiūtė Žeimelis, Kepalas Obeliai, vikai, Beržanskis Vaiteliai, Bobėnas Skerpiejai, Merkšaitis Vilkaviškis, Gai Mongirdas Mikučiai, Berankis Kėdainiai, Lazdijai, Pušinaitė Zypliai, Rudys Se galas Palanga, Orlauskas Bajorai, 22 bū- Gintalas Paukštakiai, Balčiūnas Brook- namiestis, Jasulaitis Bačkiškiai, Meidus rio klubas Joniškis, Mikulskis Klaipė- lyn, Vasiliauskas Seda, Grumblys Jo Panemunė, Pg., Karpas Gedminaičiai, da, Medišauskas Rietavas, Kateiva niškis, Variakojis Pasvaliečiai, Gavril- Balsys Piktupėnai, Klongevičius Minei- Viekšniai, Mickevičius Kretinga, Pan čikas Rusencai, Lašinskas Kupreliškės, kiškis, Masys Seirijai, Pečiulis Žagarė, gonis Norūnai, Bernotas Verbūniai, Pa Granickas Širvintos, Vilkas Panevėžys, Radzevičius Marijampolė, Lukauskas beržių „Jaun. Lietuva", Šilgalis Girde- Smitas Natkiškiai, Janavičius Alytus, Gargždai, Kuprys Krakės, Taurag. p. niai, Kiaunė Mairiskiai, Sobenka Great Stankevičius Vainiūnai, Baltušis, Zička, užs. 2 Nr. Leščiauskas Jonikaičiai. Ba- Neck, Mardosas Kelmė, Baltranas Kir- Pagalys Klaipėda, Petrokas Utena, Pe- tuškaitė Nendriniai, Krūmaitis Juknai kiliškiai, Šeštokaitė Šukėtos, Vyskupai- čiūra Rietavas, Miškinis, Nemunaitis. čiai, Šileikaitė Gelučiai, Tilindis Gegu tis, Vilkiškiai, Žemaitis Strelciškiai, Ma- Butkus Auleliai, Misiūnas Radviliškis, žinė, Silickas Mockava, Jucius Kalva- tukonis Pusnė, Šilimas Raseiniai, Zaba- Plikūnas Jėznas, Kligys Bagdoniškiai, rija, Liankevičius Bziviliškiai, Liūdžius rauskas Telšiai, Zokas Valakbūdis, Bau Dulevičius Diržiai. Pečkaitis Kazikėna, Seirijai, Biveinis Vievis, Kablys Kieta ža Padd Sidney, Kraujalis Levaniškiaii Svedasų v. s- bė, Lasys Trg. Naumiestis, viškės, Smailys, Vainutas, Tumasonis Kupstas Panevėžys, Grigaliūnas Utena. Gauryla Saudogala, Sakalas Ukmergė. Butkiškė, Zabarauskas Pilvariai, Pupka Kubelių jaunaliet. sk. Urbonas Mažei Bružinskas Klaipėda II Femin, Moskva, Rudnikai, Banevičiūtė Ignotiškis, Ke- kiai, Kaunas Priekulė, Urba Ažytėnai, Viliušis Plungė. Sakalauskas Alytus, blinskas Surviliskės, Daraškevičius Val- Ketvirtis Ukmergė. Švedas Žemait Skora Montreal, Vaitekūnas Katinai, deikiai, Mikšys Tauragnai, Žukauskas kiemis, Martyniškių šaulių grandis, Pabiržės š. b., Germanavičius Vievis, Rudamina, Raškevičius Kurkliai. Skriau Lėveris Lauckaimis, Šefleris Daliečiai, Utaras Bobrai. Bandžius Krakės, Pe- džiu š. b. Taločka Giedraičiai, Gegeckas Kundrotaitė Raivėnai, Dievinas Šven čiura Vilkiautinis, Navickas, Diliūnas. Kretinga, Nainys Žeimelis, Bosikytė toji. Širvintos, Bernotas Bičiūnai, Nekrošis Nendriniai, Varnelis Seirijai, Kazbaras Žvalgo Užrašai A. Varguolio: Kaunas: Miliesiškiai, Stalilionis Kriaučiūnai, Urbiškiai, Šarkauskas Vištytis, Milevi- Opanavičius, L. Seniūnas, A. Uuderys Masaitis Antupiai, Liet. Pasiunt. Pary- čius Kvetkai. Bandzevičiūtė Jakniškis, Jokšas, Tomkus, Stanikas, Paškevičius žiuje, Šiaudis Brooklyn, Žutautas Pa- Kambarskis Sakučiai, Bisakirskas Ra Eidukevičius, Jusevičius. Pečiūra, San- vandenis Laurinavičius Pajekališkiai, dviliškis, Guobinių š. b., Gelumbauskas čių polic. sk-la, Saulevičius, Skapas Levulis Onciškiai, Jokubauskas Miežai- Bridai, Mileška Seda, Klupšienė Šiauliai, Raila J., Aleksiejūnas. Šalpukas, Kundro- čiai, Vaitkus Turžėnai, Dūdėnas Zablac- Šleinytė Liepgiriai, Sprendžiukaitė Dir- tas, Sinkevičius, Reichenbergaitė, Vil- kai, Vaškevičius Vištytis, Olekaitė Mo- vonėnai. Žmuidina Pagrūdai, Slyžienė končienė, Keršis, Uleckas ir A. Grau- riatohys, Jonušas Šiauliai, Audzevičius Kretinga, Bortkūnas Gedulinė, Botyriu- srojįkas, J. Raila Dotnuva, Jakutis. J. Kapčiamiestis, Krugliakovienė Grinkiš tė Kreivoji, Mikalajūnas Klaipėda, Gra- Skaisgiris Raseiniai, Živatkauskas, Stas kis. Stulgys Rokiškis, Josvainių š. b., jauskas Padauguva, Matulis Stelmužė, kevičius Marijampolė, Atkočiūnas Žarė- Balyta Burokas, Krinčino š. b., Taurag. Iškauskas Zarasai, Intas Dvareliai, Že nai, Kazilionis Eimučiai, Lėbartas Šilu pašto užs., Žlabys Papilys, Jakubauskas melis Šateikiai, Jonikienė, Pavijonis, tė, Padalevičius Kėdainiai, Ryliškis Va Viešvilė, Sutkų š. b., Baltaragis Salo- Ramanauskas Beižonys, Patamsis Pane- rėna, Mikelkevičius Skirsnemunė, Nor- čiai, Rugenis Klykoliai, Sprogys Pane- vėžys, Geležinis Zagatpuris, Kama vaiša Sokaičiai, Zurba Nausėdžiai, Ka- munė Pag., Kasparas Girininkai, Do- rauskas Mauručiai, Narvylas Gesalai. riniauskaitė Nedzingės, Pavasaraitis maska Chicagod, Gerliakas Skuodas, Poš (B. d.) Viešvilė, Banžierius Panemunė Pag. Vai- ka Vantainiai. ciekauskas Južintai, Silžėvičius Dievo Kovų Aidai, Vl. Andriukaičio. Lai gala, Valteris Piktupėnai, Mockūs, Šilei- mėjo Kaune: Policijos rezervas, kis Salakas, Šuliskis Pilviškiai, Jakaitis A. Tramavičius, B. Sarakauskas, S. Ta Vilkyčiai, Pikelionių š. b., Ališauskas mašauskas, V. Simanavičius, J. Vanagas, Buenos Aires, Pupaleigis Prienai, Du- F. Alanavičius, A. Lapinskas, J. Gabri- linkai, Guraitė Alytus. Jazbūtienė Nar levičius, J. Lazauskas, J. Majauskas, L. vydžiai, Prižgintaitė Užumiškiai, Kar- Grigaliūnas, J. Vidmantas, J. Rakutis, nyla, Ilčiukas, Eidukas, Balickaitis Pa- D. Jurjonas, V. Klamauskas, R. Skipitis, TRIMITAS

LIETUVOS ŠAULIŲ LAIKRAŠTIS

EINA XIV METAI, KAS KAUNAS, LAISVĖS ALĖJA 20 KAINA: LIETUVOJE METAMS SAVAITĖ, KETVIRTADlENIAlS 8 LITAI, UŽSIENY — 15 LITŲ Kaunas 1933 metų balandžio mėnesio 6 diena Nr. 14

Vygandas. Ko mes norim? Ginčo del Pabaltijo sąjungos proga. Pastaruoju laiku vėl pradėta daug kalbėti ir rašyti Lietuvos užsienių reikalų ministeris pirmas važinėjo apie Pabaltijo sąjungą. Šis klausimas niekad nebuvo Rygon ir Talinan ir drauge su Latvių ir Estų užsienių visai pamirštas, bet dabar vėl pradėta gyvai diskutuoti, reikalų ministeriais paruošė sąjungos programą. Lat ypač kai Švedų parlamento narys, ilgametis Stokhol vių ir Estų ministeriai lankėsi Kaune ir sąjungos kū mo burmistras Lindhagenas iškėlė Švedų parlamente rimasis gana sparčiai žengė pirmyn. Bet vėliau kažin sumanymą sukurti didelę Pabaltijo sąjungą, kurion kodėl šis darbas atšalo ir visai sustojo. įeitų visos prieinančios Baltijos jūrą valstybės: Šve 1929—1931 metais padaryta nemaža žingsnių pir dija, Norvegija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Suo myn. Po to vėl lyg sustojo. mija ir dar Lenkija. Jis išskyrė tik Rusiją ir Vokie Šiandie visiems tur būti aišku, kad Pabaltijo sąjun tiją, nes jų interesai, jo manymu, nesutampą su kitų gai įsikurti daugiausia kliudo ginčas del Vilniaus. valdybių interesais. Nemaža yra estų ir latvių, kurie norėtų Pabaltijo Šitas Lihdhageno sumanymas kažin ar galės įvykti, sąjungou įtraukti Lenkiją. Lietuva jokion sąjungon nes Skandinavijos valstybės, nors ir jaučia Pabaltijo su Lenkija nenori ir negali dėtis, kol lenkai įniko valstybėms daug simpatijų ir stengiasi palaikyti su jo okupavę Vilnių ir Lietuvos trečdalį! mis kultūrinius bei ūkio santykius, bet politinėn są Deja, estai ir latviai (gal ne visi) kažin kaip nenori jungon vargu panorės eiti. Skandinavijos valstybėms šito suprasti. Vienas latvių laikraštis sako, esą ar negresia pavojus, kuris gresia Pabaltijo valstybėms, verta del vieno miesto trukdyti Pabaltijo sąjungos jos apsuptos iš visų pusių jūrų arba aukštų kalnų ir kūrimą. Juk toks pasakymas tai skaudus lietuvių neturi tokių kaimynų, kokius turi Pabaltijo valstybės. įžeidimas! Todėl kažin ar atsiras daug švedų, o ypač norvegų Argi Vilnius Lietuvai tai tik „vienas miestas"? O ir danų , kurie sutiktų pritarti Lindhageno nuomonei. kur Lietuvos žemių trečdalis, kurį laiko lenkai? Pran Žinoma, mes ir visos Pabaltijo valstybės mielu noru cūzija dėl Alzaso Loreno, kuris sudaro vos apie pus eitumėm į kiekvieną sąjungą su Skandinavijos valsty- trečio procento visos Prancūzijos, keturiasdešimt me bėmis. tų rengė revanšą, rizikavo baisų karą, paklojo kelis Jeigu Lindhageno sumanymas ras pritarimo, tai milijonus savo geriausių vyrųs pabėrė šimtus miliardų mes tik pasidžiaugsim, bet tuo tarpu tenka juo pa frankų pinigų. Nedaug mažiau Italijai atsiėjo Triesto abejoti. ir Trentino atgavimas, nors šitos žemės Irgi sudarė Mūsų šiaurės kaimynai latviai ir estai darė rimtų vos kelis procentus italų žemių. mėginimų sueiti į glaudesnius politinius santykius Su Tad kaip gi mes galim išsižadėti arba nesirūpinti, Skandinavijos valstybėmis, tačiau lig šiol nedaug ką nesisieloti ne kokio nors, pasak latvių laikraščio „vie laimėjo. Todel kol kas galima rimtai kalbėti tiktai no miesto", bėt mūsų istorinio, tautinio, kultūrinio apie trijų, daugiausia keturių valstybių Lietuvos, Lat centro ir trečdalio žemių atvadavimu? Ką sakytų vijos, Estijos ir Suomijos, sąjungą. Čia reikia pažy- prancūzas, jei jam užimtų jo Paryžių su šiaurės Pran- mėti, kad ir suomiai nelinksta perdaug jungtis su cūzija, arba jei anglui kas atimtų pietų Angliją su savo pietų kaimynais. Londonu? Lietuva nuo pat savo įsikūrimo darė pastangas Bet gal šitie palyginimai nėra toki aiškūs, todėl aš sudaryti sąjungą bent su Latvija ir Estija. čia padarysiu latviams labai aiškų ir suprantamą pa 1919, 1920 ir 1921 meatis Lietuva yra padariusi inimą. nemažą žygių Pabaltijo valstybių, jei ne visų keturių, 1919 m. Bermontas užėme Kuršą ir norėjo paimti tai bent trijų valstybių sąjungai sukurti. 1921 metais Rygą. Leiskim Bermontas būtų Rygą paėmęs ir ten pasilikęs panašiai kaip padarė lenkai Jei Bermontas na iš Pabaltijo valstybių neturi jokios vilties Lenkijoj taip būtų ir valdęs Kuršą su Ryga, o Latvių vyriausy- parduoti, nes lenkai patys šitų visų dalykų neturi kur dėti. bė būtų priversta išsikelti kur nors į Valką, Valmierą O tuo tarpu Lenkijai sąjunga su Pabaltiju visais ar kitur, ar latviai nesirūpintų Rygos ir Kuršo atva- atžvilgiais labai naudinga ir nei reikalinga. Pabaltijys davimu? Ar jie sutiktų eiti su Bermontu vienon są- lenkams gali daug prasti prieš rusus. Ypač jeigu jungon? O ką jie mums pasakytų, jei mes latviams lenkams pavyktų sudaryti Lietuvos, Latvijos, Estijos tada sakytumėm: „Darykim sąjungą su Bermontu. Ar sąjungą su Lenkija ir tokiai sąjungai vadovauti, tai verta del vieno miesto ir teritorijos trečdalio trukdyti lenkai čia įgytų labai puikų kozirį prieš rusus. Pabai- sąjungą su Bermontu?" lijys tada pasidarytų lenkų svarbiausias straipsnis Žinoma, latviai spiautų kiekvienam akysna, kas punktas prieš Rusiją. Šitą punktą gerai apstatę, len- jiems taip kalbėtų. kai galėtų stipriai rusus užšachuoti. O kuo gi Želigovskio geresnis už Bermontą, arba Prieš vokieičius Pabaltijys irgi galėtų lenkams padėti. lenkai už vokiečius, norėjusius atimti latviams Kuršą, Ūkiškai Pabaltijys lenkams svarbu. Jie čia galėtų Rygą, o jei pavyktų tai ir visą Latviją? Ne tik Že- parduoti nemaža savo pramonės (ypač Lietuvoj), o iš- ligovskis bei lenkai nėra geresni už Bermontą ir va- siderėję gerus muitus ir žemės ūkio gaminius, kiečius, bet dar blogesni. Bermontas nors ėjo tiesiog. Užtat lenkai ir varo tokią stiprią akciją ir Rygoj be perfidijos ir sutarčių laužymo. ir Taline. Ir, deja, jiems pavyko apdumti estams ir Vertinant kito būtį reikia jį pritaikinti pačiam sau, laviams akis. Vieni ir kiti pradėjo kartoti tai, ką tada tik galima ją objektingai įvertinti. jiems lenkai ausin pašnabžda. Lenkų įtaka Taline ir Vilnius vyriausias mūsų užsienių politikos tikslas? Rygoj prieėjo ligi to, kai kai kurie latviai ir estai kar Taip. Žinoma. O kaip gi gali būti kitaip? Reikėtų toja lenkų skleidžiamą šmeižtą, esą Kauno politikai piktintis ne del to, kad taip yra, o reikėtų piktintis, diriguotą vokiečiai! Seniau sakydavo - Maskva, Ger- jei būtų kitaip. Senaiu Rygoj ir Taline buvo kalba- biamieji, nereikia jau būti tiek akliems. Jūs gi turite ma, esą lietuviai gauna instrukcijų iš Maskvos. Dabar Kaune savo atstovus. Jie seka visą mūsų gyvenimą sakoma, kad iš Berlyno. Gerbiamieji juk tai tinku ir mes nieko nuo jų neslepiam. Argi jie gali pasa- senas prasimanymas, kuriuo jie stengėsi mus plakti kytit kad Berlynas, Maskva ar kas kitas diriguojąs Paryžiuj, Londone ir kituose Vakarų Europos cen- misų politikai? Jūs netikit savo atstovams, kurie nuo- truose. Kai šmeižia priešas—tuščia jo. Tam jis ir prie- lat gyvena Kaune ir viską mato, o tikit Varšuvos šas, kad šmeižtų ir kenktų. Bet jei priešo šmeižtą agentams, kurie Kaune nėra buvę ir Lietuvos iš viso kartoja savas, draugas, brolis, tat jau darosi ne tik nepažįsta. skaudu, bet koktu. Taigi į jokią sąjungą su lenkais lietuviai nėjo, neis Argi jau jūs nežinot, kad mes nei iš Maskvos, o ir negali eiti, nes kaipgi čia darysi sąjungą su „prie- juo labiau iš Berlyno jokių instrukcijų negaunam ir telium, kuris tave pagriebė abiem rankom už ger niekad jų nepriimtumėm. klės smaugia Ar daug latviai būtų ėję sąjungon su Tad kam gi mus taip skaudžiai įžeidinėti? Jūs sa kot, esą lenkai jums reikalingi kaip sąjungininkai prieš Bermontu, kai jis stovėjo Rygos priemiesty? rusus. Betgi gerbiamieji, ar jūs nematot, kad są- Trijų valstybių sąjungai Lietuvai, Latvija, Estija — junga su lenkais didina, o nemažina rusų pavojaus? kitas dalykas. Jei sąjungon sutiktų dėtis Suomija, o Jei jūs padarysit sąjungą su lenkais, tai kilus tarp ru ypač Skandinavijos valstybės, žinoma, būtų dar ge- sų lenkų didesniam kivirčui, kuris grasintų karu, rusai riau. Tokia sąjunga tokių agresingų siekimų turėti pirma pasistengs okupuoti Pabaltijį. Nereikia būti di- negali ir įtarimo nesukels. Visi žinotų, kad tai vien deliu strategu tam įspėti. Pakanka žvilgterėti žemė- ttk apsigynimo sąjunga. Bet gerbiamieji, nepamirškit, tapį. Kuri karo vadovybė norės palikti dešiniajame kad Vilniaus atvadavimas buvo ir bus vyriausias flange, netoli savo susisiekimo bazių. netoli tokio lietuvių politikos tikslas. Ir jūs ne tik nieko negalit svarbaus punkto, kaip Leningradas, priešą! Žinoma, prieš tai turėti, bet turite šitas lietuvių pastangas pa- kad rusai, prieŠ siųsdami savo kariuomenę prieš remti, kiek galit, jei jums rūpi bent kiek teisingumas lenkus, pirma pasirūpins užimti Pabaltljį, jei jis nebus ir jei smerkiate smurtą ir sutarčių laužymą! tikri, kad tas Pabaltijys pasiliks neutralus. O jei Pa- Ką pasakytų latviai, jeigu tada, kai Bermontas bu baltijys pasirašys su Lenkija nors paprasčiausią apsi- vo užėmęs Kuršą ir laužėsi Rygon, lietuviai būtų sa- gynimo sutartį, tai, kilus lenkų rusų kivirčui, neutra- kę: „Kas čia mums rūpi, kad Bermontas smaugia lat- lus jis jau negali likti. vius? Tegu sveikas smaugia. Mes, lietuviai, padarykim Taigi esant Pabaltijo sutarčiai su Lenkija, gali at- su Bermontu sąjungą ir pakvieskim ton sąjungon lat- sitikti, kad rusai bus dar toli nuo lenkų sienų, o Pa- vlus** Tokias kalbai latviai laikytų piktu pasityčiojimu. baltijys bus jau rusų užimtas. Argi mums lietuviams malonu klausyti, kaip kai kurie Jei Lenkija karą ir laimėtų, tai ir tada Latvijos, o estai ar latviai sako: „Zeligovskio smurtas Suvalkų ypač Estijos ji atvaduoti nebegalėtų, nes jai reikėtų sutarties sulaužymas, lietuvių okupotoje žemėse tada užimti labai didelius Rusijos plotus. smaugimas mums nė kiek nerūpi. Tesižino Mes gi Taigi sąjunga su Lenkija nei Estijos nei Latvijos ne tik darykim sąjungą su lenkais, jei lietuviai galvoja apie neapsaugoja nuo Rusijos, bet stato įdidžiausi ą pavojų* savo sostinės ir savo žemių atgavimą, tai jie mulkiai." O kitas pavojus Estijai bei Latvijai tuo tarpu ir Mes žinom, kad nei latviai, nei estai negali įsakyti negresia. Vokiečių pavojus nors absoliučiai kalbant arba priversti lenkus pasitraukti iš okupuotų žemių, ir yra, bet jis labai tolimas. Vokiečiai pirma turėtų Mes to ir nereikalaujam. Bet mes galim reikalauti, ne tik atsiimti koridorių, bet užimti visą Lenkiją, visą kad ir latviai ir estai pasmerktų smurtą, pasmerktų Lietuvą, o tik tada gatėtų kilti Latvijai ir pagaliau sutarčių laužymą, pasmerktų okupuotų ukrainiečių, Estijai pavojus. Taigi prieš Rusiją sąjunga su Len- gudų,, lietuvių smaugimą. Latviai ir estai turėtų užpa- kija Pabaltijo pavojų tik padidina, o prieš Vokietiją ji miršti, kad smurtas ir juos labai greit gali užgriūti. Latvijai ir Estijai visiškai nereikalinga, nes vokiečiai Mes, matos tautos, tik tada galim tikėtis išlaikyti i Latviją Ir islją gali eiti tik per Lenkijos lavoną. savo laisve, jei pasauly viešpataus teisėtumas ir tei- Ūkiškai Lenkija nei Lietuvai, nei Latvijai, nei Es- singumas, o jei pasauly viršų paims neteisybė, smur- tijai nieko duoti negali. Viską, ką gamina šitos tas, tai smurtas vakar užgriuvo Lietuvos sostinę, o trys valstybės, gamina ir lenkai. Net žemės ūkio jo- rytoj tokiu pat būdu gali užgriūti Estijos ar Latvijai kių gaminių, nei miško, nei pramonės dirbinių nė vie- ne tik sostinę, bet ir visą šalį. 262 Konservatorijos atidarymo prezidiumas. Vidury Respublikos PrezidentasAntanas Smetona, kairėj nuo jo švietimo ministeris K. Šakenis, muzikai Žadeika. J. Naujelis ir Kačanauskas, dešinėj — konservatorijos direktorius Gruodis, liaudies konservatorijos direktorė Laumenskienė, konservatorijos profes. Grigaitienė ir Rygos konservatorijos rektorius prof. Vitolis.

Girkantas. Daugiau pasitikėkime savimi.

263 žymią pažangą visa kryptimi. Užtenka tik palyginti įstaigose, kad jis nevirstų naminiu Lenkijos reikalu. tas pažiūras, kokios buvo į vadinamąją karo teisę Kita vertus, ar patys mes nei trumpam laikui ne prieš kokią penkiasdešimti metų ir dabar. Prieš pen turime užmiršti, kad ir švenčiausia teisė tėra teisė, kiasdešimt metų tai buvo dar stipriai įstrigusi į tei- tik kol ji yra ginama. Del to, pasitikėdami tarptau- sės mokslą doktrina. Tuomet dar retai kam ateida- tiniu teisingumų, pasitikėdami jo laimėjimu ateity, vo į galvą mintis, kad tarptautiniams ginčams spręsti budėkime kad mūsų priešai neturėtų pagrindo pa- galima visuomet rasti kitokią priemonių, kaip karas. sakyti, jog Vilniaus krašto mes jau nebereikalauja- O šiandien karas Kelogo sutartimi jau viešai visame me. Ir šiuo atžvilgiu būkime kruopštūs ir atsargūs pasauly yra ipasmerktas. Šiandien turime jau visą ligi smulkmenų. Nes čia vienas neatsargus žodis eilę tarptautinių organizacijų, kurios rūpinasi: vie- arba nepakankamais griežtumas jau gali duoti mūsų uos valstybių suartinimu, kitos taikingu ginčų spren priešams įrankį prieš mus. dimu. Ir mūsų dienų teisės moksle jau randame Del to čia mes negalime pagirti to lengvapėdiš- tvirtai pamatuotas mintis apie tokį tarptautinių san- ko nusistatymo, kurs pradėjo reikštis Vilniaus klausi- tykių sutvarkymą, kuriame karui visai nėra vietos. mu venoje mūsų vsuomenės daly kilusiame dabar Todėl negalima sakyti, kad šioje srity nėra pa- ginče del Pabaltijo valstybių sąjungos sudarymo. žangos. Pažanga yra, ir, kaip matome, net labai di Šios visuomenės dalies kai kurie atstovai viešai pasi- delė. Del to visiškai pamatuotai galima laukti to lai sakė Pabaltijo sąjungą be Vilniaus kitaip sakant; ko, kada valstybių santykiai remsis tik teise. O ta- šie atstovai sutinka įeiti į sąjungą su Latvija ir Es da ir mes galėsime pareikalauti padarytą mums tija, nesusitarę ar šios valstybės palaikys mus mūsų skriaudą atitaisyti. kovoje del Vilniaus, ar ne, ar gal būt laikysis net Žinoma, skeptikai į tai gali pasakyti, kad tokio išvien su lenkais. Suprantama, kad rimtoje sąjungo- laiko dar ilgai teks laukti, tuo tarpu lenkai galutinai. je tokių dalykų būti negali. Bet keista, kad kai kurie Vilniaus kraštą sulenkins. Bet čia tai ir reikia to asmenys, gindami savo pažiūras, palygino Vilniaus pasitikėjimo savo jėgomis, apie kurį anksčiau kalbė klausimą su gangrena ant Lietuvos kūno. Girdi, jeigu jome. Kodėl mes turime manyti, kad Vilniaus lietu viena kūno dalis serga gangrena, tai reikia bent gel viai ilgainiui duosis nutautinami? Ar didvyriška ko- bėti kitais sveikas dalis. Iš tokio palyginimo mūsų va, kurią dabar Vilniaus lietuviams tenka atlaikyti priešai jau džiaugiasi ir gali pasidaryti labai žalingų ir kurios atgarsiai dažnai pasiekia nepriklausomą mums išvadų, jeigu jie ir nepamanys stačiai, kad Lietuvą, nerodo, kad toks manymas yra ne tik ne- kai kam Lietuvoje Vilniaus klausimas jau nusibodo, pagrįstas, bet kad jis dar skaudžiai įžeidžia mūsų ir juo norima nusikratyti. brolius anapus administracijos linijos? Juk tai šlykš Taigi būkime atsargus. Žinokime, kad Vilniaus čiausias jiems nepasitikėjimo pareiškimas tuo tarpu, kiaušiniui išspręsti reikia viso lietuviško atkaklumo, kai jie rodo didžiausią pasišventimą... Aišku, kad taip jo gražiausia prasme. Šiandien politiniame pasauly manyti apie Vilniaus krašto lietuvius mes turime jau yra prasidėjęs visų vertybių perkainojimas. nei pagrindo nei teisės. Leisdami sau panašias min Haagos teismas prieš visą pasaulį patvirtino mūsų tis, mes tik sumažiname lietuvių tautos atsparumą ir teisės į Vilniaus kraštą, Kinų — Japonų ginčo del palengviname jos priešams siekti savo tikslo. Mandžurijos svarstymas sudarė galimumą Vilniaus Tačiau tai nereiškia, kad, pasitikėdami Vilniaus klausimą vėl kelti Tautų Sąjungoje. Praeis dar kuris lietuviais, mes turime sudėti rankas ir laukti sudėję, laikas, ir mes tikrai sulauksime palankių tam sąly- kol tarptautinis teisingumas grąžins mums lenkų iš gų. Juk štai mūsų draugai už Baltijos jūros jau kelia plėštą mūsų sostinę. Anaiptol ne! Ir mes turime Vilniaus klausimą Švedų parlamente. Taigi ne kažin tautai didelę pareigą: budėti, kad Vilniaus klausimas kiek teks ir laukti ligi tarptautinio teisingumo laimė- būtų kiek galima dažniau primenamas tarptautinėse iimo. Tik daugiau vienybės ir pasitikėjimo savo jėgom.

Naujalis ir A Kačanauskas. Iškil- PAŽYMĖTINI mes pradėjo švietimo ministeris ir pasakė kalbą, kurioj pabrėžė ĮVYKIAI didelius konservatorijos uždavi ATIDARYTA KAUNO KON Vakare konservat. salėje buvo nius gaivinti, tobulinti ir plėsti SERVATORIJA. iškilmingas aktas. Atidaryme da- muzikos ir dainos meną Lietuvoje, Konservatorijos direktorius J. Ligi šiol Lietuvoje, Kaune, bū lyvavo Respublikos Prezidentas A. Smetona, ministeriai; inž. K. Gruodis plačiai priminė buv. mu vo tik muzikos mokykla. Ši moky- zikos mokyklos darbus ir bendrais kla prieš kelerius metus pra Šakenis ir d-r. D. Zaunius su ponio mis, Latvijos konservatorijos rek- bruožais pabrėžė didelius Lietu dėjo faktiškąjį aukštosio s muzikos vos kultūrai atidaromos konserva- mokyklos —konservatorijos dar torius J. Vitolis; Italų ministeris Lietuvos Amadori, V. D. universi- torijos uždavinius. Padėkojo Res- bą ir jį sėkmingai vykdė. Dabar publikos Prezidentui ir vyriausy išleistas naujas įstatymas, kuriuo teto prorektorius prof. B. Česnys, valst. kontr.V . Matulaitis ir eilė bei už konservatorijos steigimą ir vietoj muzikos mokyklos Kaune paramą. jau oficialiai įsteigta konservato- aukštų svečių. Iškilmės pradėtos rija. Iškilmingas konservatorijos tautos, himnu ir Tallat - Kelpšos Konservatorija, atidarymo pro- atidarymas buvo kaland. 1 d. iškil „Meno daina". Į garbės prezidiu- ga, gavo daug sveikinimų. Latvi- mės prasidėjo pamaldomis. Gie- mą buvo pakviesti Respublikos jos konservatorijos vardu sveikino dojo konservatorijos profesoriai V. Prezidentas, švietimo ministeris, jos rektorius Vitolis. Telegramomis Grigaitienė, P. Oleka, smuikavo Latvijos konservatorijos rektorius, ir laiškais sveikina Helsinkio V. Motekaitis. Vargonais grojo ir Kauno konservatorijos direktorius kdins, lektorius, iš Prabos - diri- giedojo A. Kačanauskas. Pamal- ir inspektorius, konserv. prof. gentas Malko ir visa eilė kitų. dose dalyvavo švietimo ministeris Grigaitienė; prof. Laumenskienė Toliau buvo Kauno konservatori- K. Šakenis ir daug aukštų svečių. Morauskienė, kompozitoriai J. jos auklėtinių koncertas.

264 MAŽA AUKA DIDŽIAM numatomas organizacijų atstovų eiti pas žydus. Daugelis žydų krau- TIKSLUI. pasitarimas del V. G. F. taikos. tuvių tą dieną pasiliko uždarytos. Jau greit metai kaip veikia Vil- Labiausiai tikimasi talkininkų iš O kurios ir atidarė, paskum pačios niaus geležinis fondas. Visuomenė jaunimo ir studentų organizacijų, užsidarė. Žydų krautuvių langai jautriai sutiko Vilniaus geležinio į kurias k-tas kreipėsi laiškais. ir durys apklijuotos popieriais, ant fondo kūrimą ir įvairiose vietose Amerikos lietuviams rašomas at- kurių matyti juodame dugne gel įsikūrė ir gana gerai veikia nema sišaukimas skyrium. toni taškai Mat, geltona spalva ža fondo komitetų. Lig šiol visuo- Jei šiemet po 10 ct. kiekvieno buvo paniekos spalva ir viduri- menės jau suaukota V. G. F. arti piliečio bus paaukota, tai 230.000, niais amžiais daugely vietų žydai 100,000 litų. Per trumpą laiką nuo o gal ir 300.000 litų gali fondan buvo verčiami dėvėti rūbus, aukš pereitų metų birželio mėnesio, tai suplaukti. Yra įstaigų, kurios jau tas smailas geltonas kepures. Ant yra gana gražus pinigai. Čia pade- dabar uoliai lipdo Vilniaus žen- langų, durų buvo priklijuoti popie jo originali priemonė Vilniaus pa- klus. Varėnos miškų urėdija pripil- riai su parašais : „Žyde padvėsk!" sai ir į juos lipdomi Vilniaus žen- džiusi pasą ženklų, atsiuntė V. O. (Jude verrecke!), „Kas perka pas klai. F. k-tui ir naujo paprašė. žydus, tas išdavikas", ,,Visi žydai Kaip aiškėja iš V. G. F. komite- Šiemet itin minimas Vilniaus Palestinon", „Žydai Vokietiją žu to pranešimo spaudai, ir šiems me- vardas užsieny, del to ir V. G. F do" ir panašūs. Stovėjo nacional- tams aktingai fondas žada padir komitetas tikisi, jog Lietuvos vi- socialistai ir prie žydų gydytojų, bėti : visuomenė kviečiama duoti suomenė sparčiai didins kapitalą, advokatų durų. Jų iškabos buvo kad ir mažiausių aukų didžiajam kuris labiau pravers Vilniaus vada- užteptos smala arba geltonais da- visi tautos tikslui - Vilniaus va- vimo valandą. žais. Kai kurie nacionalsocialistai davimui. Į šį darbą įtraukiamos PAMINĖTAS TARAS reikalauja, kad žydams būtų įsaky visos patriotinės organizacijos, ŠEVČENKO. ta nešioti tiktai geltonus rūbus. pirmiausia Vilniaus geležinio fon- Ukrainiečiai, kaip ir kasmet, vi- Reikia dar pažymėti, kad nacio- do komitetai, V. V. S-gos skyriai sam pasauly iškilmingai minėjo nalsocialistams tikyba nesvarbu. Šaulių s-go s būriai ir kit. Jau iš- savo prisikėlimo pranašo ir tautos Už tat jie persekioja lygiai apsi spausdinta tuo reikalu atsišauki dainiaus mirties sukaktuves. Kau krikštijusius žydus kaip ir nesi- mų. Vieną tokių atsišaukimų pa ne, Šaulių Sąjungos salėje, Šev krikštijusius. Jie nekenčia žydų sirašė Šaulių s-gos, Vilniui vaduoti čenkos minėjimą balandžio 1 d. su- rasės. Jeigu vokietis bus vedęs žy s-gos ir Vilniaus geležinio fondo rengė lietuvių ukrainiečių draugi- dę, tai ir jis persekiojamas kaip žy k-to pirmininkai. Jame išdėstyti ja. Prof. V. Mačys, ilgą laiką gyve das. svarbiausi šių metų darbo pagrin nęs rytų Ukrainoje, skaitė įdomią Šitas boikotas daromas esą už dai, būtent, Vilniaus gelež. fon paskaitą apie ukrainiečių tautą. tai, kad užsienių žydai pradėjo do komitetai vietose įtraukia į Petras Babickas įdomiai papasa skelbti boikotą vokiečiams. O Vo- darbą vietos visuomenės ir jauni- kojo apie Tarasą Ševčenko ir jo kietijos žydai siuntinėję žinių už- mo atstovus, apskrityse, kuriuo- kūrybos svarbą ukrainiečiams. sieniuosna apie nacionalsocialistų se dar nėra, valsčiuose ir para- Solistė p. Nekrašaitė ir valst. ope žiaurumus. Bet svarbiausioji šito pijose orgnizuojami V. G. F. k-tai; ros solistas J. Būtėnas padainavo boikoto priežastis bus ta, kad na tarnautojai ir valdininkai ragina keletą lietuviškų ir ukrainietiškų cionalsocialistai iš viso žydų ne mi aukoti iš mėnesinės algos ir dainų. Taip pat gražiai solo dai- kenčia ir nusistatę juos iš Vokieti lipdyti į Vilniaus pasus ženklus; navo ukrainietiškas dainas savo jos išgyvendyti. Nacionalsocialistų pas įžymius asmenis lankosi dele tautiškais rūbais pasirėdęs vienas programoj numatyta neduoti pilie gacijos ir įteikia Vilniaus pasus; ukrainietis. Ukrainiečiai broliai tinių teisių svetimtaučiams, nors mokyklų vedėjai aiškina moki- Forostenkos gražiai, pritariant jie šimtus metų Vokietijoj būtų iš- niams V. G. F. reikšmę ir ragina bandūrai, padainavo savo liūdnų gyvenę. O labiausiai reiktų išgy- tėvus Vilniaus pasus įgyti; vietos tėvynės dainų. - Į minėjimą su vendyti žydus, nes nacionalsocia komitetai per tautines iškilmes sirinko pilna salė lietuvių - ukrai - listų manymu, esą jie pagadinę vo susirinkimus pramogas ir kitais niečių d-jos narių, ukrainiečių ir jų kiečių rasę, platiną komunizmą, atvejais kviečiami dėtis į V. G. draugų. Minėjime dalyvavo ir Šau- socializmą, tvirkina gyventojus F. rėmėjus, rengia Vilniaus klau- lių s-gos viršininkas pulk. leit. Kal- ir t. t. Boikotas praėjo ramiai, nes simu ir apie fondą pranešimų - mantas. Salėje buvo gražiai deko- žydai nemėgino priešintis. Tiktai paskaitų; rugpiūčio 26 d. laikoma ruotas T. Ševčenkos portretas. Kilio mieste vienas žydas advoka Vilniaus geležinio fondo diena, nes ŽYDŲ BOIKOTAS VOKIETIJOJ. tas pašovė nacionalsocialistą ir tą dieną atmintina kaip mūsų ka- Pereitą šeštadienį Vokietijoj už tai buvo suimtas. Kiti nacional riuomenės įžengimo diena į Vilnių prasidėjo visuotinis žydų boikotas, socialistai užtat įsilaužė kalėjiman, 1920 metais ; šiemet fondo diena Boikotą paskelbė nacionalsocialis- kur šis suimtas ir sėdėjo, ir čia jį renkama VIII. 27 d., sekmadienį tų partija, bet vyriausybė jam pri- nužudė. kurią plačiausiu mastu visame tarė. Nacionalsocialistų ministeriai Boikoto vadovybė pareiškę, kad krašte bus platinami Vilniaus pa- netgi jam vadovavo. Jau iš anks boikotas prieš žydus tuo tarpu tę- sai, ženkliukai, šiam darbui V. G to buvo sudarytas žydų krautuvių, sis tik vieną dieną, nes užsieniuose F. komitetai iš anksto organizuoja advokatų, gydytojų ir kitokių tu- boikotas prieš vokiečius silpnėjąs. platintojus. rinčių su visuomene reikato žydų Bet jei užsieniuose boikotas ne Lig šiol fondo komitetas yra sąrašai. Prie žydų krautuvių, prie sumažėtų, tada ir Vokietijoj žydai išsiuntinėjęs nemaža įvairių kvie- žydų gydytojų bei advokatų butų bus boikotuojami dar labiau. Žy- timų, raštų, valstybės ir savivaldy- buvo pastatyti smogiamųjų dalių dai labai nusiminę ir nuleidę ran bės įstaigoms, kreipėsi į lietuvius būriai Jie atkalbinėjo ir kliudė kas. Jie parašė raštą prezidentui amerikiečius. Ypač V. G. F. tikisi žmonėms eiti į žydų krautuves, Hindenburgui ir Hitleriui, kur įro- paramos iš tautiečių, gyvenančių pas žydus gydytojus, advokatus. dinėja savo nekaltybę, ištikimybę Amerikoj ir Anglijoj. Šį mėnesį Bet ir be atkalbinėjimo visi bijojo Vokietijai ir prašo jų pasigailėti, 265 Mūsų žmonių dainius. Kun. A. Strazdo-Strazdelio 100 metų sukaktuvėms. Nedaug tepaliko raštų A. Straz- A. Strazdas ir kunigai. das. Ir tie patys jo raštai nėra ka- A. Strazdas išgarsėjo žmonėse žin koki nepaprasti ir savo turiniu ne tiek savo kūryba, kiek savo ir forma. Tie negausūs jo eilėraš- ypatingu gyvenimu, originališku- čiai bei dainos sueiliuotos labai mu. Žmonės tur būt, pirmą kuni- paprastai, nėra muzikališkos nei gą tokį pamatė. Ana mato kuni- ritmo nei rimo atžvilgiu. Vis del- gai būdavo daugiausia bajorų ki- to, A. Strazdo vardas plačiau ži- limo, lenkiškai kalbą, puikūs, su nomas lietuvių visuomenėje ne- prastais žmonėmis neturį jokių kaip kitų antraeilių rašytojų, A. artimesnių santykių. Iš jų visai Strazdas yra populiariškesnis už išsiskyrė A. Strazdas. Jis yra kilęs kai kariuos ankstybsnius ir vė- iš baudžiauninkų, prasčiokas, toks lybesnius rašytojus, poetus. Ko- pat apiplyšėlis, koki ir jie, ne tik del? nesišalina, nevengia jų draugys- Antanas Strazdelis. Prieš šimtą metų Kamajuose yra miręs kunigas Autanas Strazdas - Strazdelis, 70 metų amžiaus. Jis yra gimęs 1763 m. Zarasų apskr. Kriaunų parap., Astravo sodžiuj. Jo tėvai buvo baudžiauninkai. Mokėsi Ilukštoj, Kuršo gub., tėvų jėzuitų mokykloj. Kreslaukos (Vitebsko gub.) ir Žemaičių Kunigų Seminarijoj Varniuo- se. Kunigu įšvęstas 1790 m. Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio, Strazdelis iš pradžių buvo kamendorium įvairiose Žemaičiųvyskupystė s bažnyčiose, vėliau buvo iškeltas Vilniaus Vuskupystėn, kuriai anais laikais priklausė didelė dalis Kauno gubernijos. Čia taip pat aukš tesnių pareigų negavo. Buvo vikaru arba filialistų Delvoje, Šimonyse, Sudro- nišky ir kit. Jis buva geras poetas ir pamokslininkas. Ji per atlaidus ar šiaip per dideles šventes kunigai kviesdavo pa mokslų sakyti, nes žmonės jis mokėdavo paveikti. Vienoj parapijoj buvo labai se- na bažnyčia, bet klebonas negaišo pri- kalbinti parapiečių statyti naują. Papra- šęs kun. Strazdelį sugraudinti savo pa- mokslu. Kun. Strazdeliui įlipus sakyklon tarp skylėtų bažnyčios lubų čirš- kėjo žvirbliai. Strazdelis nusigrežęs į Al- torių ir sušukęs: „Jėzau, Jėzau, štai ko susilaukė... Žvirbliai Tau čia nešlovę daro... Bėk Tu iš čia ir aš bėgsiu", — ir ėmė lipti iš sakyklos. Tada žmonės, ašarodami pradėjo šaukti: „Kunigėli, ku- nigėli! Nebėk, pastatysim naują bažny- čią" Ir bažnyčia greit buvo pastatyta. Strazdelis buvo labai geros širdies ir mylėjo žmones. Jis vaikščiodavo po so- džius ir visus baudžiavos kankinamus ra- mindavęs. Jis sodžiaus vargingųjų lūšnelių pastogėse ir savo dainas kūrė. Jis buvo muzikalus, turėjo gerą balsą. Sukurtoj dainelėms melodijas pats su- komponuodavęs ir su žmonėmis dainuo- davęs, dažnai nė jų teksto sau nepalik- damas. Jo dainos išsilaikė žmonių lūpo- Jo kūryboje atsispindi gili savo kraš- se, nes Strazdelis jas liaudžiai teskyrė to meilė, užuojauta prislėgtiems tautie- ir jų vargą dainavo, geresnę ateitį prana- čiams. Jis savo dainomis ir veikla sten- šaudamas ėsi ugdyti lietuviuose tautinę sąmonę Pirmutinis Strazdelio poezijos rinkinys ir drauge su kitais ruošė dirvą išleistas Vilniuje 1814 m. pavadintas mūsų tautos atgimimui. „Giesmės svietiškos ir šventos". Kun. Strazdelis mirė 1833 metais ba- Svarbiausi kun. Strazdelio kūriniai: landžio 11 d. Ant jo kapo Kamajuose „Pulkim ant kelių", „Siratos daina", pastatytas paprasto akmens paminklas „Ir atskrido juodas varnas", „Gegužėlė". su parašu: „Čia ilsisi „Pulkim ant kelių" „Strazdelis", „Aušra", „Pavasaris", „Pijo- giesmės autorius kun. Antanas Strazde- kas" ir daug kitų. lis - Drazdauskas".

266 Santykiai su dvarininkais. Alytaus rinktinės būrių atstovų suvažiavimo dalyviai kovo 26 d. Vidury sėdi A. Strazdas nekentė tų, kurie centr. v-bos atstovas inž. Graurogkas, kairiau polic. v-das Kondrackis, š. Kripas, rinkt. vadas kap. Petruškevičius, š. Raukštys ir kap. Galinaitis. Dešinėj apskr. vargino, skriaudė tuos prasčiokus komendantas pulk. Basiulis, burmistras Žilinskas, rink. m. k-jos pirm. š. Petruškevi- baudžiąuninkus, Iš kurių, jis pats čius, rinkt. vald. pirmininkas majoras Ambraziejus ir š. Rubikas. Stovi būrių atstovai. buvo kilęs. Apie baudžiauninkų skriaudėjus visada sakydavęs tiesą, nesileisdavęs papirkti už pinigus. Mirusiam Kamajų bajorui Karpuškai, kuris nesigailėjo bau- džiauninkų, kun. A. Strazdas savo kalboje bažnyčioj pasakęs: „Jį minėsite taip, kaip jis užsipelnė. Jo vardas jūsų tarpe bus niekinamas, nea jis iš tikrųjų to vertas. Visą gyvenimą jis jus skriaudė, lupo, vargino..." Lenkų žemėj daugel vietų Apturi iškadų, Kitą kartą vėl miręs didelis bau- Vieni sotūs ir laimingi, džiauninkų skriaudėjas dvarinin- Kiti kenčia badą. kas. Mirusiojo giminės atsiuntę Gaspadoriai, namininkai A. S trazdui liepinę sviesto, paltį Gerų čėsų laukia, O mus biednus našlaitėlius lašinių ir prašę pasakyti prie gra- Ant kortelių šaukia. bo kalbą. A Strazdas nuvykęs į Gaspadoriai, namininkai laidotuves ir po ceremonijų taip Šoka, uliavoja, prabilęs: „Džiaukitės ir dėkokit O mus biednus našlaitėlius Sunkiai muštravoja. Dievui, kad atsiuntė mirtį tam, Davė man gi šimtą palkų kurs jus tiek metų kankino, krau Per vieną adyną, ją jūsų gėrė, prakaitu jūsų mito ir Netropijau vieno žodžio, skūras jūsų lupo. Į viečnastį ke- Kaip „ružę"vadina. lią ir sviestu jam tepa ir lašiniais Nešćėslyvi mes, berneliai, Kur mes pasidėsim, grindžia, bet negelbės: nueis jis Nuo maskolių prakeiktųjų į prapultį ir paims savo užmokestį, Kur mes beišbėgsim? kuri nusipelnė, degs ir spirgės jis Dieną gaudo, naktį riša, smaloje". Smarkiai kolavoja, O nuvežę Vilniaus miestan Ponų dvarininkų nekentė. Da- sunkiai muštravoja. bartiniai dvarininkai, A. Strazde lio nuomone, jau ne toki, koki bu- Taip dainavęs apie vargo žmo- vo jų tėvai; kurie ,,Lietuvos kraš- nes A. Strazdas, kuriam jų vargai tą, kalbą mylėjo, su žmonėm drau nebuvo svetimi. Žmonės pasako- gystę turėjo". Šių dienų ponai ja kadA . Strazdas ne kartą nak- nemyli lietuvninkų, prastų žmonių vojęs su Šimonių naktigoniais šie- darbininkų, chamais anuos jie va- no kupetoje ir su jais kartu dai- dina ir mokesčiais apsunkina... nuodavęs. Jis nevengdavęs varg- Svetimos tik procios laukia, bet dienių, dalyvavęs su jais pasku- tik žmogų prisitrauktu, paskutinį tiniais skatikais, gautus už pa- kraują traukia, kada dvaran nu- maldas pinigus išdalydavęs už sišaukia". A. Strazdas mato tą save neturtingesniems ir todėl daž- didelę reikšmę nelygybę, kur ,,ponai likdavęs be skatiko ir be pietų; nam uliot, kortom groti, minkš- mokydavęs kaimiečius skaityti ir tuos pataluos gulėti, lietuviškai dainuoti. Turtais nesirūpino, pats nekalbėti, į žmonės kreivai žiūrė- vilkdavo sulopyta rudine, kalė- ti", o „mums tik juodą duoną doti važiuodavęs pasamdytu ar- krimsti, punkias bėdas tankiai kęs- kliu (savo neturėjo), ant šiaudų ti". kūlio rogėse atsisėdęs, rudinę su- A. Strazdas nemano ir netvirti- sijuosęs. Buvęs visai nebranginin- na, kad visuomet taip buvo. Po- kas, mišias atlaikydavęs už du

267 auksinus ir dar pigiau arba net ui permatęs jų jausmus", (M. Roe- Kur per amžius mes gyvensim žąsiuką. meris). Delto žmonės ir daug Taip pat nepataria priešintis ir Del to „kun. Strazdo atminimą liau turėjo tiesos sakyti apie A. vyriausybei, valdininkams: Išmok artimą mylėti. žmonių tradicija apsiautusi karšta Strazdą: Geras jis buvo žmogus, Prieš vyresnybę tylėti, simpatija. Kalbama apie jį kaip o labai geras kunigas. Tokių da- Taip pats save išvaduosi, žmogų geros širdies, tiesiakalbį, bar nebėra...." Darban skuros nepaduosi. savarankišką, kurs nekenčia fari- Nors A. Strazdas pranašavo Iš žmonių pasakojimų ir paties ziejavimo, saldliežuviamo, mėg- baudžiauninkams geresnę ateitį: A. Strazdo daunų atrodo, kad jis sta ir progai pasitaikius moka su- bet nespėjo visiško jų vargų pa- neradęs apykantos kitų tautų ir taisyti kuo puikiausius juokus. naikino, neskelbė bent kokių tikėjimų žmonėms, jis nebuvęs to- Apie kun. A. Strazdą kalbama radikališkų reformų, permainų, lerantas. Atrodo, kad jis į neka- kaip kilniausią, atviros širdies žmonių socialinio gyvenimo per- talikų tikybos žmones žiūrėjęs žmogų, lietuvių mintyse stovi jis tvarkymo. Baudžiauninko, ku- taip , kaip žiūrėjo į tai anų laikų ne kaip kunigas, stovįs toli nuo rian šisai pasaulis yra visų nelai- kaimiečiai lietuviai. Taip pat ne- savo pavargėlių avelių, ne kaip mių vieta, laukia kitas pasaulis: apykantos rodė ir kitų tautų žmo- žiaurus pamokslininkas arba sau Kur nėr vargų anei zdrodos, nėms, pirmiausia žydams. Žydai sas inteligentas, bet kaip žmogus Kur kožnas mums broliu rodos. lyžiojasi iš geriančių plikių, visai savas, artimas širdžiai - linksmas, Kur nėra bėdų ir nelaimių, plikius nupešioja, jie doras, geras, be jokios puikybės, Kur nėra banių anei baimių, Dabar nuogi kaip bulvonai, Kur per pavydo, apkalbų, Žydai juokias kaip šėtonai toli nuo visokių intrigų, be to, mo- Kur nebereikia krauti skarbų... kąs žmonių vargus atjausti ir Žmonės pasakoja, kad kartą Ten tėvynę savo rasim, kely A. Strazdui kritęs arklys. Kelionę į Kamajus baigęs pėsčias. Kamajuos nuėjęs pas kleboną Iškilmingai paminėti žuvę del papietauti. Ten buvęs kažin koks arendatorius latvis, liuterionis, laisvės Leipalingy. pietų metu panorėjęs, kaip kad mėgindavę dažnai daryti kunigai, pasijuokti iš A. Strazdo, paklau- sęs: „Girdėjai, tėveli, kely tu- rėjęs ligonį, ar spėjai mirštantį išpažinties išklausyt?" A. Straz- das atsakęs, „Tiesa, buvau pradė- jęs, bet sužinojęs, kad esąs liuterionis mečiau klausęs, nes tai yra velnio valdžioje". A. Strazdą išpopuliarino ne tiek jo datos, kiek jo paties prasčio- kiškas gyvenimas. Baudžiaunin- kai ji mylėjo, nes jis gyveno kartu su jais, kartu vargo. Jo dainos apie baudžiauninkų vargus, žinoma, šiesiems tiko, jas mėgo dainuoti. Visų labiausiai vargstančias baudžiauninkų mi- nias veikė A. Strazdo giesmė „Pulkim aut kelių", kuri mišių pradžioj, vargonams sugaudus, minią apima iškilminga nuotaika, 1923 m. žiemą ypatingai buvo įsi- orkestrui tautos himną buvo iškelta visų sielas prapildo grynu, nuošir- smarkavę lenkų partizanai. Jų lizdas tautinė vėliava. Šventei ruošti komiteto buvo Varviškėj (Kapčiamiesčio valsč.). p-kas šaulys - mok. Markauskas pasa- džiu jausmu kreiptis į Tą, kuris Apie 300 gerai ginkluotų vyrų, pulda- kė kalbą. Bažnyčioje pamaldas laikė vienas galįs palengvinti sunkią vo Didžiasalio, Leipalingio, Liliūnų, Leipalingio vidurinės mokyklos direkto- vargdienių baudžiauninkų dalį. Paliepio, Kapčiamiesčio, Kučiūnų ir net. rius kun. Čepulis. Pamokslą pasakė Kas nepajunta to galingo minios Veisėjų apylinkių gyventojus, o ypač kun. Šukys. Po pamaldų visi organizuo- jausmo, ekstaziško, gaivališko, šaulius. Plėšimai, žudynės, kartojos be- tai nuvyko į Leipalingio parapijos ka- veik kas diena. Nepakeldami biauraus pines, kur palaidoti žuvę šauliai ir ka- kad ji kaip vienas žmogus tiki ir teroro, vietos gyventojai susibūrę į šau- riai. Labai gražus ir jausmingas kun. prašo: lių būrius ir, po daugelio sunkių kovų, Šukio pmokslas visus sujaudino. Ant Suteik palaimą mūsų nameliams, netekę narsiausių vyrų, lenkų partiza- žuvusių kapo sudėjus vainikus, eisena duok derlių gerą mūsų laukeliams, nus išsklaidė ir likvidavo jų bandas sugrįžo į miestelį prie paminklo. Kovų duok taiką, meilę, duoki ramybę 1923 m. kovo 23 d. Šitų įvykių ir žuvu dalyvis mokytojas F. Sidaravičius laikė o dūšioms čyščiaus dangišką rojų; sių karžygių dešimties metų sukaktu- paskaitą plačiai nušviesdamas 1923 me- gyviems sveikatą, duok metą gerą... vių minėjimas, šaulių suruoštas, buvo tų įvykius. Rinktinės vadas kap. Akso- Leipalingio miestely kovo 25 d. Rytą maitis savo kalboje priminė lietuvių Šioji giesmė atitiko vergo bau- miestelis pasipuošė tautiškomis vėlia- tautos vieningumą kovose del laisvės. džiauninko sielą, kuri moka tik vomis. Dešimtą valandą prie paminklo Toliau kalbėjo kovų dalyviai V. Nenor- prašyti, bet nemoka maišto kelti, žuvusiems organizuotai atvyko Leipa- tos ir J. Vailionis. nemoka kovoti. Liaudies daugu- lingio šaulių kuopa: Jovaišių, Sankonių, Šaulys mok. Markauskas šventai mos psichologija ir per 100 metų Paliepio, Didžiasalio ir Lipliūnų š. bū- ruošti komiteto vardu padėkojo organi- riai. Leipalingio vidurinė mokykla, pra- zacijoms už dalyvavimą iškilmėse. Gro- mažai pasikeitė. Ta pati giesmė džios mokykla, pavasarininkų kuopa ir jant tautos himną, vėliavą nuleidus tuo pačiu entuzizmu ir dabar kelių tūkstančių žmonių minia. šventė buvo baigta. giedama. Čia A. Strazdas - tikras Šventę pradėjo A Laukaitis. Grojant K ę s t u t i s. baudžiauninkų, liaudies dainius.

268 Į Suomiją Kap. Goncerauskas (Žiūr. 13 nr.). Rytą išvykome traukiniu į Hel- nių braižiniai sienose iškabinti. Prie rinktinių ir burių štabų mo- sinkį. Iš traukinio teko matyti Sienos ir spintos su įvairiais pa- terų skyriai turi virtuves, valgyk keletą miestų, kuriuose daugumai vyzdžiais jau be didelių aiškinimų las ir reikalingus indus. Sanita namų mediniai, visi gražiai viena vaizduoja moterų darbo sritį. Mo- rijos sekcijos prie rinktinių ir bū spalva, šviesiai pilka, dažyti. Mu- terų organizacijos pirmininkė mie- rių turi vaistinėles ir tvarsto- rinių namų matoti retai. Mažesni lai papasakojo apie suomių šaulių mosios medžiagos atsargą. Be to, miestai ištisai mediniai Suomija moterų organizaciją, darbus. Gre- prie didesnių būrių ir rinktinių turtinga medžiais, akmeniu ir van- ta kiekvieno šaulių būrio veikla štabų pasiruošę yra lauko ligoni- deniu. moterų būrius. Moterys, kaip ir nes įrengti. Tokios ligoninės vie- Pakeliui sustojame Kuovola vyrai, iki 18 metų amžiaus, ne- tomis numatytos iki 100 ir daugiau mieste. Aplankėme vietos rinkti- gali būti tikraisiais nariais. Tad, lovų. Ligoninei reikalingi skalbi- nę, kuriai vadovauja pulk. ltn. greta moterų skyriaus, kaip ir pa- niai gaminami pačių moterų sekci- Eckhom. Jis 1926 metais yra bu- prastam vyrų šaulių būry, yra jau josi narių. Tai teko savo akimis vęs Kaune ir be to, mūsų „Šaulių nųjų šaulių moterų skyrius. Iki matyti Helsinkio rinktinėj. Žvaigždės" kavalierius. Ponas pasiekia reikiamą amžiaus, šių Sanitarijos sekcijų ambulatori- pulkininko parodė mums rinkti- skyrių nariai išeina nustatytą jos teikia pagalbos ne vie tik nės štabą, miesto žymesnes vietas programą ir stodamos į tikruosius šauliams, bet ir pašaliniams, Epi- ir įstaigas. Taip pat nuvežė į di- narius jau yra paruoštos darbui. demijų metu prisideda prie ben- džiausią Suomijos valstybės popie- dros kovos su epidemija. riaus fabriką. Kaip toj pasakoj, Kaip moterų štabe, taip ir sky- Lėšų rinkimo bei propagandos kad sako, vienam gale įleidžia riuose prie būrių ir rinktinių yra sekcijos rengia vakarus, pramo medį, kitam gale jau vyniojamas maitinimo, sanitorijos, lėšų rinki- įvairias loterijas, rinkliavas, popierius į ritimus po keletą met- mo bei propagandos ir šaulių ap- Pelnas eina organizacijai stiprinti. rūpinimo - intendantūros — sek- Su šia sekecija artimai bendradar rų ilgumo ir iki 1860 klg. svorio. cijai. Kiekviena sekcija atlieka Helsinky teko aplankyti Suo- biauja šaulių aprūpinimo — inten- tik jai skirtą darbą. Štabui prižiū dantūros - sekcija, kurios vyriau- mių šaulių vyriausiąjį štabą, šau- rint ir tvarkant visų sekcijų darbą. lių moterų organizacijos „Lotta— sias uždavinys yra aprangas teiki- Svärd" štabą ir vietos rinktinę. Maitinimo sekcija, kursų ma- mas. Moterų organizacijos patalpoj nievrų, švenčių, iškilų ir eks- Šios sekcijos, gal kiek ir remia nedaug ką mažesnės už šaulių kursijų metų turi aprūpinti šau- mės, darbą vaisiai, gana gražus: štabo patalpas. Raštinėj dirbančių lius maistu. Šaulių vyrų vadovybė apmundiravimas taip sutvar tuo metu buvo tik keletas. Kam- tik praneša moterimis, kur, kada, kytas, kad stoja į šaulių eiles tuo bariai dideli, juose įvairūs medžia- kiek žmonių ir kurį laiką reikės jau gauna šaulišką uniformą. To gų pavyzdžiai, drabužių į skalbi- maitinti. dėl visuose susibūrimuose suomių

Liūnė Janušytė. — Nu, alsuok, aš manau, jei ne per smarkiai, - tai galima. Tik garsiai dūsaut nereikia, kad triukšmo nebūtų... Dvasios nemėgsta triukšmo. Spiritistinis seansas. Visi giliai atsikvėpė, sudėjo rankas ant stalo ir Dešimtą valandą vakaro tamsiam kambary pas sulaikė kvapą. valdininką Trunką, aplink apvalų stalą, sėdėjo ke- — Tai ką gi šaukt? letas svečių. Elektra tą vakarą buvo sugedus, reikė- Spiritistai susimąstė. jo sėdėti tamsoj, — ir tai davė mintį padaryti spiri- — Galima būtų Medvilnį.. — pasiūlė kažin kažin kas. tistinį seansą. — Jie pernai mirė... Tegu ateina ir papasakoja, kaip jam ten dabar gyvenasi. Dabar visi sėdėjo, nejaukiai žvalgydamies į tam- dus kampus ir sprendė klausimą: kuriam pabūti šį va- —Tik — Aš jam likau šimtą litų skolingas.. Ateis, karą mediumu? dar, ir pradės smaugt! Ne, dėkui, Medvilnio nereikia. - Galiu ir aš, jeigu norit, - pasiūlė, pagaliau, — Gal būt, Žurauską? Jis mokėdavo įdomiai pats šeimininkas, kai niekas kitas tų pareigų neno- anekdotus pasakot... Kaip manot? rėjo prisiimti. - Nieku būdu, ne Žurauską! - nesutiko vėl kažin - Žinoma, žinoma tu! - pritarė visi: — Tu šei- kas kitas. — Jis man tokią šunybę iškirto, kad aš, mininkas, tau kažin kaip patogiau, tiesą sakant, jį pamatęs, galiu nesusivaldyt ir kirst į ausį! Geriau būti mediumu, negu kuriam iš mūsų... Žinoma, to nereikia. pabūk! — Galima nebūtinai iš pažįstamų... Galima, pa- - Gerai, tiek to! - atsiduso šeimininkas. - Ga- vyzdžiui, Napoleoną iššaukt... lime pradėti... — Nu... Napoleoną ... Pradės prancūziškai kal- - O kaip reikia reikia sėdėt? Kaip rankas reikia lai- bėt,— nieko nesuprasit! Kokia nauda iš to? kyt? - paklausė žmona. - Klausykit, o ar negalėtumėm: pavyzdžiui, iš- - Rankas? Aš manau, rankas reikėtų ant stalo šaukt Mariją - Antuanetą? - prašė šeimininkė. laikyt... Ot šitaip. Nors, gal, ir ne... Aš nežinau, — Man, žinot, baisiai įdomu būtų pažiūrėt, kokią ji - O alsuot galima ? suknelę dėvi... Ar negalima būtų, a?

269 šauliai ir šaulės visada ir visi uni- Moterų organizacija savo skai Rūpinasi savo kariškus gami- formuoti. Kas pajėgia, apsimoka čiumi sudaro per du trečdaliu nius reklamuoti ir, žinoma, par savo uniformos vertę, kas negali šaulių vyrų skaičiaus. Nuolat di- duoti. mokėtų gauna dykai. dėja. Dar teko aplankyti šaulių kari Šaulių moterų štabas turi savo Visų šauliškų reikmenių gamybą ninkų kursas Tusuloj. Buvo kaip laikraštį. Kasmet, Kalėdų švenčių prižiūri vyriausias stabas Helsin tik vasario 16 diena ir mokyklos proga leidžiamas to laikraščio ka ky. Yra šaulių krautuvė „Skoha'', kieme ant stiebo buvo iškelta mū lėdinis numeris. Jo labai daug iš kuri turi skyrių ir provincijoje. sų tautinė trispalvė vėliava. Val platinama visame krašte. Duoda Tad visi šauliški dalykai gaunami gykloj stalas, kur buvome pakviesti gražaus pelno, Kaip priemonė tik šaulių krautuvėj. Taip pat ir pusryčių, taip pat papuoštas mūsų rinkti lėšas, šis būdas pačių mote ginklai. Centrinė šaulių krautuvė ir suomių tautiškomis vėliavų mi rų tinkamai vertinamas. turi ryšių ir su užsieniais. niatiūromis. Apžiūrėję mokyklos patalpas ir įrengimus, išsimaudę suomiškoj pirty (lygiai kaip mūsų lietuviška kaimo pirtis, — be ka- minio), ateisveikinom ir išvykom atgal į Helsinkį. Mūsų konsulas dr. Oeller'is Tautos šventės proga buvo pa- kvietęs pietų. Susirinko gražus būrelis mūsų tautiečių ir priete- lių, Suomijoj gyvenančių. Po dr. Oeller'io tai dienai pritaikytos kalbos, sugiedota mūsų tautos himnas. Buvo dar keletas kalbų. Visi kalbėtojai sveikimo p. konsu lą ir Lietuvą, linkėdami geriausios ateities ir greičiau atgauti sostinę Vilnių.Visi šio iškilmingo susirin- kimo dalyviai tiek gerai informuo- ti apie mūsų kraštą, kad, rodosi, būtų nuolatiniai Lietuvos gyvento jai. Bešnekant ir lietuviškos muzi kos beklausant, vaišės užsitęsė iki vėlybos nakties. Besilaikant štabuose, būriuose ir net atskirose šeimynose, teko Kybartų šaulių būrio choras, vienas stipresniųjų Suvalkų krašte. Ateinančiais metais, choras švęs 10 m. sukaktuves. Vidury iš kaires į dešinę sėdi: V. Geležūnas, pasirašyti tam tikroje svečių kny A. Draugelaitis, choro dirigentas Arnastauskas ir V. Endziulaitis. goje. Toje knygoje yra įvairiausių

—Mano miela,— nutraukė ją vyras. — Iš to nie — Reikės, vadinas, jau pradėt: — vis niekaip ne ko neišeis... Vienas dalykas, kad dvasia bus be galėjo ryžtis mediumas. Pagaliau, giliai atsidusęs, suknelės, o antra., o antra... nu, žinai, apskritai atsistojo ir ištiesė dešinę ranką spintos link. nieko iš to nebus. — O, Bartkaus dvasia! Ateik! Mes tavęs lau- — Kaip tai tu sakai: be suknelės? Nejaugi nuoga? kiame, ateik! Aš tave užkeikiu, kad tu ateitum! — Nu ne nuoga, bet žinot. nu žinot, su tokiu — Brr...truput į nejauku... —sušnabždėjo vienas baltu šydu bus apsidengus... Kaip tai jūs to nesu spiritistų. prantat, kad jeigu dvasia be kūno, tai kaip ji suk - Matot, aš juk nežinau, ar taip reikia sakyt?.. nelę gali apsivilkti? Ant ko gi ji apsivilks? Bet, aš manau, jis ir taip supras, - pasiteisino me- — Šitaaaip... Su baltu šydu, reiškia... O Jėzus diumas. Marija, o kas gį ten baltuoja kampe? — Kur? Kur? - pabūgo visi Valandikę visi patylėjo, bailiai žvilgčiodami į — Man rodos, — juda! Dieve mano, tikrai juda! kampus. — Juk tai firankos,—nuramino visus šeimininkė, — Pasakyk vardą,... Sakyk: Juozai Bartkau, at nors ir pati kiek įtartinai žiūrėjo į baltuojančią vietą. eik! — pamokė kažin kas mediumą. — O tai dar gali — O kodėl jos juda? — vis nerimastavo spiri suklyst, jei aiškiai nurodysiu ir kuris kitas Bartkus tistai. ateis. — Vėjas pro langą pučia, tai ir juda... - Supras ir taip... Nu, dar sykį paprašysiu: — Nu, tai ką gi, pradėkim, — pasiūlė mediu Juozai Bartkau, buvęs akcizo revizoriau, ateik! mas. — Man rodos, galima būtų Bartkų iššaukt. Vėl visi patylėjo, laukiamai šnairuodami į Žmogus buvo malonus, tylus, simpatiškas... Niekam kampus. nieko blogo nedarė. Su juo, aš manau, įgalima būtų —— Adrisą nurodyk, adrisą, - sušnabždėjo ka- susikalbėti. žin kas. - Bartkų galima, — sutiko visi. - Ateik dvasia, į Gintarą gatvės dvidešimt de — Nu tai, reiškia, pradėsim... Tik dar sykį aš vintą numerio šeštą butą, — vėl prašneko mediumas, įspėju: turi būti visiška tyla. laikydamas ištiestą ranką spintos link; - kaip tik Vėl visi prisitraukė į plaučius pro ir sulaikė kvė laiptais pasikeli, tai tuoj durys į kairę... Ateik, pavimą. dvasia!

270 parašų— turkų, japonų, kiniečių, tėse vieni pas kitus dalyvaudami tuoj metasi į akis kitų, taip pat ir ispanų ir daugelis kitų. Vienoj ki- Jau eilė metų rengia tarpusaves sav klaidos, kurios vėliau sten toj vietoj teko užtikti ir mūsų šaudymo ir sporto rungtynes. giamasi prašalinti. Netikslu ir ne- 1926 m. ekskursijos dalyvių para Suomių šauliai dažnai rengia galima aklai sekti svetimų meto šus. Svečių knygos suomiuose la ekskursijas iš vieno būrio į kitą, dus, nes kas vienur tinka ir, ro- bai madoj— jos yra ne tik orga- todėl gerai pažįsta savo kraštą ir dosi; gerai kitur gali. Būti visai nizacijose, bet ir atskiros šeimos šaulius. Ekskursijos rengiamos nenaudinga. Bet iš to pasimokyti turi. mokymų, švenčių progomis net į visada naudinga. Grįžtant teko aplankyti estų tolimiausias vietas. Tokio tarpu Kiekvienas turime naudotis Tallinno šaulių pulko vadą. Sek savo vienų pas kitus atsilanky proga, daugiau paimti kitus, su- madienio rytą turėjau progos pa mą naudingumas didelis. Be eks prasti, kitų darbo sąlygas. Iš to matyti keletą Tallinno miesto kursijų, krašto viduje, jie dar lan bus mums aišku, kas mes esame, būrių pratimuose, apžiūrėt įgu kosi ir ušsieny, norėdami pažinti patys save imsime daugiau ver- los šaudyklą, kuri įrengta pagal kitus kraštus ir šaulių organiza tinti. Patirtos svetur žinios ne tik naujausius reikalavimus. Šaudyk cijas, Juk apku, kad pamačius kitų asmeniui, bet ir mūsų organizaci la yra apie 10. klm. nuo miesto. darbą ir palyginus su savo darbu, jai bus naudingos. Susisiekimas autobusais ir elekt rą varomu traukiniu, kurio šaka kaip tik pro šaudyklą eina. Šaudyk loje vienas būrys šaudė šautuvais ir kulkosvaidžiais. Šaudo neblo- gai. Estų šauliai artimai bendradar biauja su Suomių šauliais, vieni kitus dažnai lankydami ir įvai riuose kursuose, žygiuose ir šven-

Mediumas atsisėido, giliai atsidusęs. Visi susi — Nu štai! Ach! — lengviau atsiliepė visi. — Taip kaupę tylėjo, triukšmingai iškvėpuodami laikytą ir sakyk iš karto! Tai gal ir užteks šiam sykiui, a? ligi šiol plaučiuose orą. —Dizirrr!——ėmė skambėti telefonas. — O ar tu tiki dvasias? — tyliai paklausė me — O, Dieve! Prasideda! — sušuko mediumas. diumas greta sėdinti spiritistą. — Kaip! prasideda? Nejaugi dvasia gali tele- - O tu? fonu kalbėt?! — Ar aš? Aš... kaip čia pasakius... Žinoma, — O kodėl ne? Kas jai uždraus! dvidešimto amžiaus žmogus neturėtų, rodos, tikėt, — Dzirrr... — zirzė telefonas. bet... ot... — Eikit, vyrai, kalbėt! Vėl įsiviešpatavo nejauki tyla, pilna kažin ko- — Tu, rodos, mediumas, tai ir kalbėk! balsaus ir slėpiningo. — Nebūtinai mediumai turi kalbėti... Ech, be rei kalo, galvojom tą visą dalyką! - Ar jus girdit? - šnibždom, su pasibaisėjimu, Du spiritistu laikė mediumą, o mediumas laikė paklausė mediumas. telefono triūbelę ir kalbėjo. - Ką?! — Alio... - Nejaugi nieko negirdit? — Kas ten pas jus, po velnių, kad neatsiliepiat? - Girdim...kažin kas jau šlama... — piktas baldas paklausė iš telefono. — Visą valandą — Kur šlama? — pabūgo visi.— Gal mums nu skambinu ir - nė balso! traukt šitą dalyką, kitam sykiui, gal atidėti? — Dovanok...e.... dovanok... Mes čia trupu - Vis vien jau vėlu, — nupuolusiu balsu pareiškė tį... eee... Mes klausom... mediumas. - Vis vien jau prasidėjo... — Kas toki: mes? - Girdit, kaip trašką po stalu?... - Aš, Žvilgis, Jurkus... - Ech, be reikalo, iš tiesų be reikalo pradėjom — Manęs nesakyk! — įspėjo Galiauskas dreban šitą istoriją... Bet dabar jau vėlu, vis vien... čiu balsu. - Jūs man dovanokit, - staiga maloniu balsu ėmė — Kas daugiau paklausė dvasia. Sakyk visus. šnibždėti vienas spiritistų, - bet čia mano koja po po — Ir Galiauskas, — pridėjo mediumas. stalu traškėjo... Žinot, kai žmogui nervinies, tai ko — O ką jūs ten darot, bašibuzukai? ja, žinot, pati savaime juda... — Tai... eeee....nieko....

271 Gandras parlėkė

— O kodel pas mane neateinat?..— paklau- — O ką... ką jūs darot? — paklausė me- dvasia. diumas. Mediumui iš rankų išsprūdo triūbelė. — Ką daram? Kaip paprastai. Atėjo čia pas - O Dieve! Jis siūlo pas jį ateit... - mirštančio mane tokia kompanija... Kortom lošiam, krupniko balsu pranešė jis kitiems. turim... Patefonas yra, kas nori — gali šokt. Tai jūs Spiritistai pabalo. būtinai ateikit visi tuoj pas mane! — Paklausk tu jį, — visai mirusio balsu sušnabž- - Tuoj ir be jokių kalbų ! Nu ką jūs, po šimto dėjo Jurkus, — paklausk tu jį: ar tai įsakymas, ar tik pypkių! Būtinai ateikit, mes laukiam. O jei ne, tai prašymas? .. aš pats ateisiu ir visus pas save pasiimsiu, taip ir - Ar — ar mes būtinai turim... eee... ateit? — žinokit! paktausė mediumas dvasią. - Gal būt, mes dar ga- Kai mediumas pakabino triūbelę, baigęs pašne- lėtumėm... eee... neit? kėsį su dvasia, kitų spiritistų kambary jau nebebuvo. - Nu ką jūs, iš tiesų, taip prašydinatės? Žino- Tik žmona, net nežiūrėdama veidrodin, skubiai vil- ma, turit ateit! kosi paltą. - Žinoma, turim ateit...— atkartojo mediumas Mediumas griebėsi paltą ir skrybėlę ir taip pat Spiritistai nuleido galva ir žiūrėjo į grindis. išbėgo gatvėn. — Klausyk ... eee... Juozai... - pradėjo mediu- Po valandėlės prie jo buto priėjo bendradarbis mas, bet dvasia jį nutraukė. Antanas Karvė, pabarškino į duris, padaužė, pažiū- - Koks aš tau, po velnių, Juozas! Tu girtas, ar rėjo į tamsius langus, patraukė pečiais, - paskui ką, kad balso nepažįsti ? Juk čia Antanas kalba, nusispiovė ir nuėjo sau. Antanas! - Antanas... — mediumas nusigręžė į spiritistus: — Jis dabar, vadinas, jau nebe Juozas, bet Antanas... Visi tylėjo nuleidę galvas. — Na, ateisit, ar ne? Aš laukiu ! — riktelėjo dvasia. - Klausk jį... klausk, kaip gyvena... ką daro... - sušnabždėjo Jurkus.

272 Klaipėda

OKUPUOTOJI LIETUVA

Japonų pėstininkų pulkas įžengia į okupuoto Džeholo sostinę.

273 žuvusius del nepriklausomybės pasakyta eilė kalbų. Papasakato, kaip per aukas ir pasišventimą buvo iškovota Lietuvos ne- prlklausomybė. Senesni lietuviai, įsi- gyvenę Australijoj dar toli prieš karą, buvo tuo labai sujaudinti, nes jiems LIETUVIAI SVETUR. apie tai buvo laba mažai žinoma. Gie- dant tautos himną, daugely akyse švie- ŠIAURĖS AMERIKA lietuvių laikraščiai greta letuviškų ra- tė ašaros... Koncertavo operos dainininkė šinių dėdavo ir rašinius anglų kalba. Jurevičiūtė - Svietova. Šokiai ir žai- Naujas „Vienybės" reduktorius. Ne- dimai buvo tautiški. senai įvvkusiame „Vienybės" b-vės Ame- Buvo manyta tuo būdu labiau sulietuvinti rikoje susirinkimas nutarė pirmuoju re- kiek suamerikonizėjusį lietuvių jaunimą. Tačiau dabar įvairiuose lietuvių susirin- daktoriumi kviesti žurnalistą M. Šalčių INDIJA. (savo laiku buvo Šaulių S-gos centro kimuose nutarta straipsnių anglų kalba vald. pirmininkas). Jis dabar keliauja lietuviškuose laikraščiuose nebedėti. Lietuviški laikraščiai esą turi būti išti- Lietuvis studijuoja Bombėjuj. Prieš Kinijoj. Jam ir pinigų esą kelionei į kurį laiką išvykęs iš Lietuvos keliauti per Ameriką pasiųsta. Ligi šiol vyr. „Vieny- sai lietuviški. Vargonininkų ekskursija. Amerikos lie pasaulį motociklu žurnalistas Antanas bės" redaktoriumi buvo J. Valaitis. Paškevičius jau ilgesnį laiką, sustojęs „Vienybės" b-vė Bruklyne turi savo tuvių vargoninkų sąjunga dar šį pavasarį ruošia ekskursiją į Lietuvą. Ekskursija Bombėjuj, studijuoja anglų uuiversitete. namus, spaustuvę ir leidžia kas antrą Gyvena pas vieną vietos gydytoją. Ne- dieną išeinantį laikraštį „Vienybė". atvyks per Klaipėdą. senai gauta žinių, kad A. Paškevičius B-vės direktoriai išrinkti: J. Budrec- sunkiai susirgo maliarija. kis, A. S. Trečiokas, A.Daukantas, A. Mikalauskas, J. Sagys, B. J. Shegaus, X. AUSTRAMS Strumskis, A. Povilauskas ir J. Ginkus. Lietuviai dirba. Mūsų koresponden ARGENTINA. Nuolatinė lietuvių radio programa. tas iš Sydney mieste Australijoje, pra Nanjorko lietuviai šiemet išsirūpino dvie- neša, kad to miesto lietuvių draugija Užmuštas lietuvis. Vasario pabaigoje jose vietose radio stotyse kas antrą dieną iškilmingai paminko Lietuvon nepriklau- netoli Banfield gelež. stoties traukinio po pusvalandį lietuviškai radio progra- somybės sukaktuves. Buvo šeimyniška užmuštas 44 m. amžiaus lietuvis Julius mai. Pusvalandžius tvarko M. Matuse- vakarienė, koncertas ir pasilinksminimas Vazuonis, Lietuvoje palikęs žmoną su vičius ir F. Stankūnas. Salė buvo papuošta tautiškomis spalvo- trimis vaikais. Kilęs nuo Panevėžio, Miugelionių kaimo.Naikin Argentinona angl ųatvyko kalba lietuviškuose laik mis ir šūkiais neužmiršti Lietuvos. Iš- raščiuose. Ligi šiol kai kurie Amerikos kilmingas posėdis atsistojimu pagerbė 1929 m.

Tik dešimt dienų teėjo „Wiadomosci Biežąnce" dienraštis, skirtas lietuvių, Vilnius Lietuvai grįš ateinančių gudų, lenkų unijai. Tačiau „unijos" ne- atgaivinęs sustojo. metų vidurvasarį? Gudai Vilntuje minėjo 70 metų savo spaudos ir 15 metų nuo Gudijos nepri- draudė panaikinimą. Amerikoj, Kreu- klausomybės paskelbimo. Sveikino lie gerio skandalą ir daugelį dar pasaulinio tuvių, ukrainiečių, žydų ir lenkų (valkatų mąsto dalykų. Tų įvykių išpranašavi- klubo) atstovai. mas yra dokumentais įrodytas. Lietuvos žurnalams Terfren Laila Bėgliai. Dėl sunkaus gyvenimo iš Vil- pareiškė naujų savo pranašysčių. Ji pa- niaus krašto bėga žmonės net į Sovietų sakė, kad tokio dide1io karo, kaip buvo Rusiją. Dabar Vilniaus apygardos teis- pasaulinis karas, nebus. Esą kinų - japo- mas 25 asmenis bėglius, pagautus ties nų karas baigsis japonų laimėjimu. Pačioj Sovietų siena, nubaudė po 3 mėnesius Rusijoj esą greit bus naminis karas. Karas kalėjimo. bus ir tarp Amerikos ir Japonijos. Pono ekskursija. Naujasis Vilniaus Krizis esą baigsis po dviejų ar pustre- vaivada Jaščoltas įsimanė apsilankyti čių metų, ūkininkų gaminių kainos jau ar- kai kuriose apskrityse ir valsčiuose. timiausioj ateity pradės kilti ir ūkininkų būtis nuolat gerės. Vėl skolinsis. Vilniaus magistratas iešu ko kur nors paskolinti 1.500.000 auksinų. Bolševikai Rusijoj esą ligai neviešpa- Spauda pastebi, kad magistratas apie taus. Esą Rusijoj viduj bus perversmas, senų skolų grąžinimą mažai tegalvojąs, iš dalies su tikybiniu atspalviu, daug krau o brendąs į naujas skolas, kurių nebus jo bus pralieta, bei Rusija vėl pražydės. iš ko atiduoti. Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybės esą niekad nebegrįš Rusijai. Teroristinė organizacija. Lenkų spau Apie Hitlerį pranešė pasakė, kad jo dos žiniomis, policija įgavusi žinių, jog pastatyta nacionalistinė vyriausybė dar il- Gardino apylinkėj veikianti teroristinė or- gal bus, nors vadai gali ir pasikeisti. Dan- ganizacija, kuri pasiryžusi terorazuoti cigas ir lenkų koridorius esą grįš Vokieti- gyventojtis, sprogdinti geležinkelius ir jai, bet ne tiek per ginklą ir karą, o per kitą. Jau susekti du pasikėsinimai prieš Prieš kelias dienas, atvykusi iš Paryžiaus Klaipėdoje ir Kaune viešėjo plačiai žinoma tam tikrą kitų didžiųjų valstybių spaudi- traukinius. Netoli Gardino buvo suga- mą. Klaipėdos kraštas esą amžinai liks dintas geležinkelis, išardyti bėgiai. Ki- pranašė, paslaptingųjų mokslų profesorė, kaip ją dažnai vadina, Terfren Laila. Ši prie Lietuvos ir niekad Vokietijai nebe- toje vietoje, tarp Suvalkų ir Trakiškių grįš. Esą Klaipėdos žemėje netikėtai bus rasta įkaltos geležys, kad nusiristų trau- ta moteris, nuo ketverių savo amžiaus metų, viršum, trisdešimt metų, prana- rasta nežinomi turtai, gal naftos šaltiniai kinys. Du nežinomi akmenys sulaikyti ir Lietuva su Klaipėdos kraštu labai pa- Vokietijos pasieny. šavo ir išpranašavo labai daug svarbių įvykių. Ji išpranašavo dabartiniam Ita- kils ekonomiškai. Esą čia atsiras didelė Pinigų jau nereikalinga. Vilniaus krašte lijos valdytojui Mussoliniui, kada buvo pramonė ir Klaipėdos uostas bus labai įsivyravo mainų prekyba. Puodžiai atve- iš visur tremiamas emigrantus, kad jis svarbus. ža puodus į sodžių ir apspitusioms mo- bus galingiausias žmogus Italijoj. Išprana- Esą Vilnių Lietuvą atgaus labai greitai, terėlėms parduoda už grūdus: didesnis šavo Hitleriui, kad jis Vokietiją valdysiąs gal per pusantrų metų. ar mažesnis puodas atiduodama už jo Vokietijos ir Austrijos imperatoriams, kai Bendrai, pranašė Laila del žmonijos įtalpą grūdais. Reikia žmonėms druskos jie bus nuo sostų nuversti. Taip pat ji tei- likimo turi gražiausių vilčių. Esą vis la- ir cukraus - pasispaudžia pažastin gai- singai išpranašavo, Prancūzijos franko sta- biau kils žmoniškumas, kulūra. Europa dį ar klaušinių krepšelį krautuvininkui bilizavimą, dabartinį kinų - japonų ka- esą jau kitais metais pradės atsigauti nuo nuneša ir apmaino į norimas prekes. rą, Amerikos bankų krizį, alkoholio už- krizio ir viskas vėl atsigaus, pradės žydėti.

274 ti. Gavęs apie tai žinių lietuvių pionie- rių štabas, tuoj išvyko stoties gelbėti. Bataliono vadas kap. Nurka, su pavoju- ĮVAIRIOS ŽINIOS mi gyvybei nupiovė padegtus minų bik- fordo šniurus ir tuo būdu paskutinę va- Mūsų sudentai Anglijoje. Kovo mė- landėlę išgelbėjo elektros stotį. O da- LIETUVOJE bar, tos stoties valdytojai, svetimšaliai Kariuomenės raitųjų rungtynės. Kaip nesį mūsų universitetas gavo iš Anglijos kvietimą deleguot du studentus į Angliją. lietuvių karių pastangomis išgelbėję savo ir kiekvienais metais, kavalerijos štabas susipažinti su universitetais ir studentų turtą nežmoniškai išnaudoja lietuvius, rengia tradicines dalių rungtynes, kurios gyvenimu. Buvo deleguoti stud. Minkevi- lupdami už elektrą energiją labai aukš- šiemet tuo ypatingos, kad jose be ka- čius ir Mašiotaitė. Jie lankėsi pas įta- tas kainas valerijos pulkų dalyvaus artilerijos pul- kingus visuomenės parlamento narius, Lietuvos aero klubas plečia darbą. kai, kitų dalių raiteliai, raitieji šauliai— generolą Burt, žinomą Lietuvai iš Su- Šiemet įsigyja du sportiškus lėktuvus, dragūnai ir raitoji policija. Kavalerijos valkų sutarties su lenkais pasirašymo. organizuoja oro susisiekimą su Palanga, viršininkas kviečia dalyvauti rungtynė- Santykiai tarp Anglijos ir Lietuvos stu- rengiasi iškilmingai pasitikti lietuvius se ir civilius asmenis — ūkininkus ir dentų vis gerėja. Ir anglų visuomenė amerikiečius lakūnus, kurie gegužės pabai- šiaip asmenis, turinčius geresnių arklių. lietuvius vis labiau pažįsta, domisi. Šiems goje ar birželio pradžioje atskris iš Ame- Rungtynės truks tris dienas ir bus gegu- studentams lankantis Valijoj, vienoje ge- rikos į Lietuvą, organizuoja plačiu mastu žės mėn. 26, 27 ir 28 dienomis. Bus ležinkelio stoty juos pasitiko didelis bū- sklandymu sportą visoje Lietuvoje. eilė perbėgimų ir rungtynių. Gusarų ir rys vietos gyventojų. Klausinėjo, kodėl Klubas kreipėsi į Šaulių Sąjungą, kad iš ulonų karininkai rungsis Respublikos neatvažiavę pernai dalyvavęs tarptautinį per šaulių būrius tat įvykdytų. Prezidento dovanai „Glorija" laimėti. studentų darbų stovykloj išpopuliarėjęs Lietuvių kalbos tarmės. Švietimo mi- Civiliai jojikai patalpas sau ir arkliams čia lietuvis studentas Pulgis Andriuse- nisterija pradėjo leisti lietuvių kalbos gaus nemokamai 1 gusarų pulke; arkliams vičius. tarmes. Redaguoja Leipcigo profesorius pašaras, jei jojikai to panorės, bus par- J. Gerutis. Pirmasis tarmių sąsiuvinis duodamas valdžios kaina tame pat pul Kaip buvo išgelbėta Kauno ekktros jau pasirodė. ke. Norį dalyvauti rungtynėse turi pra- stotis. „L. A." vienam paskutiniųjų nu Panaikinta cenzūra. Kauno karo ko- nešti greitai kavalerijos štabui. Kiek- merių rašo, kuriuo būdu, vokiečiams trau- mendantas pulk. 1tn. Saladžius išleido vienam įsirašiusiam kavalerijos štabas kiantis iš Kauno buvo išgelbėta elektros naują įsakymą, kuriuo panaikinama cen- greit išsiųs smulkią rungtynių programą. stotis 1919 m. birželio mėn. vokiečiai zūra. Įsakyme komendantas draudžia kais rungtynių reikalais reikia kreiptis Kauno elektros stotį pasmerkė išsprog- skelbti žinias, kurios gali pakenkti vals- i kavakrijos štabo viršininką majorą dinti. Išvaikę iš stoties darbininkus, tybės saugumui arba kariuomenei, raši Kramaitį, kavalerijos štabas, Janonio svarbesnėse jo dalyse pastatė minas ir nius arba paveikslus, kuriais kurstoma g-vė (ties policijos mokykla), Kau- sujungę jasbikford o šniurais. Šniurus pa- prieš valstybės santvarką arba vieną gy nas. degė ir po kiek laiko stotis turėjo sprog- ventojų dalį prieš kitą ir t t. Spaustu- vių vedėjai, arba laikytojai, preiš išlei- siant leidinius iš spaustuvės, turi pristaty- ti komendantui kartinių ir periodinių spaudinių pirmuosius tris egzempliorius. Nusižengusius šiam skyraui komendan tas baus ligi 5000 litų dydžio pinigine bauda arba kalėjimu ligi trijų mėnesių arba abejomis baudomis kartu. Uždrausta užsienio organizacijų uni- forma ir ženklai. Uždrausta be karo ko mendanto leidimo įvežti ir dėvėti užsie- nio organizacijų uniformas arba ženklus. Neleis be reikalo naikinti sodą. Skirs- tantis iš kaimų į viensėdžius, dažnai būna vkai be reikalo sunaikmami sodai. Dabar tokius sodus naikinti bus drau- džiama. Prešalkoholinis kongresas. Šiemet su- kanka 75 met. nuo vysk. M. Valančiaus blaivybės brolijų įsteigimo ir 29 met. L K. blaivybės draugijos įsikurimo. Šitoms svarbioms sukaktuvėms paminėti blaivy bės draugijos centro valdyba nutarė šaukti š. m. gruodžio mėn. 29—31 d. d. Iškilmės Karmėlavoj. didžiulį priešalkoholinį kongresą Kaune. kurio tikslas dar labiau įsąmoninti visuo- Balandžio 2 d. mažam šiam bažnytkai- menę priešalkoholiniame jaunimo auklėji- my netoli Kauno buvo dvejopos iškilmės. me ir populiarinti bealkoholinius vynus Prieš sumą vietos klebonas kun. Ruibys taip, kad juos kiekvienuose namuose ga- paskelbė parapijonims, kad nuo šio sek- mintųsi. madienio Karmėlavos bažnyčioje pamal- Apgavo pirklį. Pereitą savaitę vienam dos visada bus tik lietuviškai. Apie tai Kauno pirkliui nepažįstamas žmogus gat- gerb. klebonas gavo ir raštą iš Kauno ar- vėje pasiūlė pirkti aukso rublių, kurių esą kivyskupo metropolito Skvirecko. Pačiam radęs prie naujai statomos rusų cerkvės Karmėlavos bažnytkaimy dar yra kiek Kaune. Visą dėžę suderėjo parduoti už sulenkėjusių, bet visa parapija beveik 60,000 litų. Pirklys sutiko, parūpino pi- ištisai lietuviška ir todėl lenkiškos pamal nigus, bet vietoje aukso rado dėžutėje dos kas antrą sekmadienį čia jau buvo druskos ir akmenukų. Apgavikas dar ne- nereikalingos, tuo labiau kad ir sulenkėję susektas. lietuviškai puikiai supranta. Taip pat gerb. klebonas paskelbė apie šventųjų Universiteto rektorius gavo atostogų Vytauto D. universiteto rektorius prof. V. metų pradžią. Čepinskio nuo balandžio 8 d. gavo atosto- Dviguboms iškilmėms pažymėti gų gydytis. Rektoriaus pareigas eis uni- iš Kauno dviem autobusais buvo versiteto prorektorius prof. B. Česnys. atvykęs Šančių šaulių choras, kuris įspū- Ūkininkų savaitė. Balandžio 2 d. prasi- dingai per pamaldas giedojo. Dirigavo dėjo ūkininkų savaitė. Žemės ūkio rūmuo- M. Liuberakis. Klebonas, dėkodamas se pirmasis susirinkimas buvo agronomų chorui už giedojimą, pabrėžė, kad toks Nuotraukuose choras su klebonu po sąjungos, kuriame dalyvavo ir ministeris gražus giedojimas Karmėlavos parapijoj pamaldų ties šventoriumi ir Karmėlavos pirmininkas ir finansų ministeris p. J. Tu- buvo pirmas. bažnyčia. Nuotr. B u r n e l i o. belis.

275 MŪSŲ ŪKIS IR MŪSŲ KIAULIŲ ŪKIO ATEITIS FINANSAI AMERIKOS LIETUVIAI ĮSIKURS tinio Lietuvos ūkio ir gyvenimo sąlygų. LIETUVOJE Darydami savo pirmutinius ūkiškus žings- Jugtinėse Amerikos Valstybėse ūkio nius gali lengvai suklysti, turėti nuostolių būtis negerėja. Bizniai eina vis silpnyn. ir nusivilti. Prie to to gali prisidėti Ame- Paug lietuviu labai griežtai nukentėjo rikos lietuvių „maudymas", pktas iš- nuo krizio, prarado didelę dalį ar net naudojimas. Tam išvengti, reikalinga visą savo turtą. Bet yra dar gerokas mums iš anksto susirūpinti. Kaune yra skaičius turtingų lietuvių Amerikoje, ku net specialus biuras, kuris nori duoti ame- rie nors ir neprarado savo turto, bet vis rikiečiams ūkiškų patarimų. Bet to maža. delto nebegali ten uždirbti. Daugelis iš Visi amerikiečiai ten nepakliūva. Atrodo, jų rengiasi šiais metais Lietuvon ir atgal į kad čia atsiranda šauliams didelis užda- Ameriką nebegrįš. Šitoks piniginių vinys - padėti mūsų broliams amerikie- žmonių atvažiavimas Lietuvon yra labai čiams įsikurti tėvynėje. O jų, rodos, šie- svarbus dalykas mūsų ūkiui. Jis gali kiek met net apie dešimt tūkstančių atkeliaut išjudinti tautos ekonominį gyvenimą. Ta- žada. Iš tokio didelio skaičiaus, supranta- čiau čia gali pasitaikyti irneigim ų reišk- ma, bus daug tokių, kurie rūpinsis Lietu- kinių. Amerikos lietuviai nepažįsta dabar- voj pasilikti ir įsikurti.

Kalbėjo su Filipinų salomis. Balandžio Latviai vėl mažina algas valdininkams. 1 d. „L. A." redakcija kalbėjosi su Manila, Algos bus mažinamos proporcingai už Filipinų sostine. Telefono pasikalbėjimas darbiui. su Filipinų salomis įvesti tik šiomis dieno- Nukrito keleivinis lėktuvas. Pakeliui mis. Iš Filipinų salų kalbėjo ten dabar iš Londono į Kölną nukrito keleivinis esąs žurnalistas Matas šalčius, kuriam lėktuvas. 15 skridusių juo keleivių, jų kaip,lietuviui , buvo leista pirmam kalbėti tarpe keturios moterys, žuvo. su Lietuva. Buvo kalbamasi telefono lai- Vokietijos gyventojų surašymas bus dais, kurių ilgumas 30.000 kilometrų. M. birželio mėnesį. 1925 metų gyventojų Šalčiaus balsas buvo gana aiškiai girdimas. surašymo daviniais, Vokietijoj gyven- tojų buvo 63 su puse milijonų. UŽSIENY, Latviai neįleis ūkio darbininkų. Latvių tautos gerbuvio ministeris paskel- bė, kad šiemet į Latviją žemės ūkio dar- bininkai nebus įleidžiami. Į ūkio darbus bus siunčiami miestų bedarbiai. Žuvo didžiulis Amerikos orlaivis. Balandžio 4 d. Atlanto vandenyne nu- kritęs nuskendo Amerikos oro laivas su 77 vyrų įgula. Vokiečių laivas „Pha- bus" išgerlbėjo tik orlaivio kapitoną ir kitus tris įgulos narius. Ties Minsku nukrito rusų lėktuvas Skridęs karo komisaras Vorošilovas su- žeistas nugabentas į Minską. KOVOJAMA UŽ ELEKTROS ATPI- Vokiečiai neleido dainuoti lietuvių kil- GIMĄ mės lenkui Kepurei Leipcige ir Drezdene.

Panpabaltė Visos Pabaltijo valstybės kelia sąjungos klausimą, Latvija ir Estija nori, kad į sąjungą įeitų ir Lenkija. Karikatūra J. M a r t i n a i č i o .

TEIKS DARBO LIETUVOS PILIEČIAMS.

Pilsudikis: Vilnių, Gardiną, Suvalkus jau prisijungiau. Būtų gerai ir tuos pri- sijungt - būčiau visam Pabaltijy pan!.

276 Raulo Aulo žalioji savaitė. Karikatūros ir žodžiai J. M a r t i n a i č i o.

MŪSŲ ūkininkams

VERŠELIŲ AUGINIMAS IR PRIE- ŽIŪRA.

277 organizuoja V-ją šaulių priešchemines apsaugos kursų laidą. Į kursus jau galima įsirašyti Kauno rinktinėm štabe darbo II IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO valandomis. Sveikinimai. Būti kursų klausytojais. Jų sąrašai per- Sąjungos vadovybę sveikino: kūrėjų — Centre. duoti žurnalistikos kursų vadovybei, savanorių s-gos Telšių skyriaus narių kuri per Sąjungą siuntinės kursų klau suvažiavimas buvęs Telšiuose balandžio Radio pusvalandis. sytojams paskaitas ir kitą kursų litera- 2 d. Alytaus rinktinės būrių atst. suva- Balandžio 1 d. kalbėta apie šaulių, tūrą. žiavimas, buvęs kovo 26 d. Raseinių savišalpos kasos reikalus. Nurodyti keli Priešcheminės apsaugos kursai. rinktinės būrių atst. suv., buvęs kovo pavyzdžiai kurie praktiškai vaizduoja Sąjungos centro priešchemines apsau- 19 d. Butrimonių šaulių būrio kovo 26 savišalpos kasos reikšmę šaulių ekonomi gos komisija gegužės pradžioje Kaune d., suskinkimas ir Utenos 30 šaulių būrys. niam gyvenime. Šaulių s-gos dūdų or kestras grojo lietuvišką popuri. Pranešta iš šaulių sportininkų gyveninio ir šaulių gyvenimo centre ir vietose. Perskaity R i n k t i n ė s e ir b ū r i u o s e. tas Raseinių rinktinės būrių atstovų su- A. Freda. Čia aukšt. sodininkystės sekcija turi daug įrankių, įgytų būrio važiavimo sveikinimas broliams vilnie mokykloj šaulių būrys veikia jau 4 me- lėšomis. Būry yra gerų sportininkų ir čiams. Pusvalandis baigas maršu. tus. Būrio narių kasmet dalis išstoja, sportininkių. o įstoja nauji nariai Todel darbo sąly Kovo 12 d. būrys iškilmingai minėjo Vytauto parko direktorius. gos kiek sunkokos. Vladą Putvinskį K. Pakalnis skaitė apie Šiais metais Šaulių Sąjunga išnuomojo Dabar būrio valdybą sudaro: p-kas jį paskaitą? S e r n a s. iš Kauno m. savivaldybes Vytauto parką K. Pakalnis, vicep. St. Paškonytė, sekr. Zibalai. Būrys Zibalų miestely iš su vasaros teatru, jame esančiais pavil A. Jusevičaus, ižd. J. Jakaitis ir M. Bal- švietimo ministerijos gavo 600 kv. mtr. jonais ir teniso aikštelėmis. Parko di čiūnas. Kontr. kom.: R. Itomlenskis, žemės sklypą su jame esančiais mokyk- rektoriumi pakviestas rašytojas Petras St. Stonkutė ir O. Sakalauskaitė. Būry los namais. Iki šiol labai būriui buvo Babickas. gražiai dirba moterų skyrius, kuriam va sunku su susirinkimais bei kitomis pramo- Žurnalistikos kursai šauliams. dovauja valdyba: p-kė S. Matusevi gomis. Dabar, tikimasi, kultūrinis šaulių Į s-gos tautinio aukl. ir prop. skyr čiūtė, sekr. O. Sakalauskaite, vadas J. darbas žymiai sustiprės, turint savo nuosa aplinkraštį šių kursų reikalu atsiliepė Rumšaitė. Būry veikia švietimo ir pro vą namą. V. T r i š a k i s. būriai, ir atskiri šauliai, pareikšdami norą pagandos, sporto, priešcneminėst apsau- Šilalė, Tauragės. Kovo 12 4. rinkti gos, sanitarijos ir meno sekcijos. Būrys nės vadas leit. Maželis ir šaulių namų turi didelę skaityklą, kurion dabar pa statybos komisijos narys M. Mačernis reina 4 dienraščiai ir 12 kitokių laikraš rinko Šilalės m. aukas šaulių namų sta tešmuo, o tat atsitinka nuo neišžindimo. čių bei žurnalų. Skaityklai vadovauja tybai Tauragėje. Šilalės visuomenė šau Girdant veršelis turi gauti visai šva šaulys Vl. Steponaitis. Yra ir knygynė lių namų statybai gausiai aukojo. Su- rų ir motinos kūno (temperatūros 36-37°c) lis. Daug knygų padovanojo V. D.U. prof. rinkta 700 litų. Aukos rinktos lapais pieną, priešingai jis gali susirgti, vidu Kolupaila. Būrio kultūriniam darbe pa Kor. riuoti. deda gerb. profesoriai Kplupaila, Pr. Strumbagalvė. Vasario26 d. būrys su- Todel kur negalima išlaikyti švaros Jodelė ir K. Regelis. Būrys nuolat ren- rengė Būdviety vakarą. Režisuojant ir duoti nurodytoms temperatūros pie gia įvairiomis temomis paskaitas. Paskai šaul. B. Koraičiui pastatyta komed. no, patariama palikti prie senos žindy- tas laiko ir būrio šauliai. Rengia ir nau „Albejotina ypata". Publikos atsilankė mo tvarkos. Gryną pieną veršelis turi dingas pramogas. Vakarai ir pramogos daug. Alf. Stromas. gauti bent 3—4 savaites. Po to, grynas yra būrio pajamų šaltinis. Būrys su Pagėgiai Vasario 28 d. būrio moterų pienas keičiamas laipsniškai, palengva, Kauno būriais nuolat palaiko santykių. 1 sekcija, surengė vakarą — šiupinį. Bu po /2-1 ltr. separuoto pieno. Trečios Taip pat turi ryšių su miškininkų, pie vo bendra vakarienė. Vakaras praėjo savaitės veršeliui duodama gero šieno, nininkų, kultūritechniškų ir gyvulininkų pakelta nuotaika. Griežė Panemunės kiek jis suėda. Be to, į lovelį įpilama šaulių būriais. Su mokyklos vadovybe šaulių būrio stygų orkestras. avižinių miltų. Labai gera, pradedant būrys geriausiai sugyvena. Ą ž u o l a s. keisti gryną pieną separuotu, duoti po Kariniu parengimu būrys nuolat rūpi- Vilkaviškis. Kovo 24 d. šaulių ramo truputį sėmenų buizelės. Seperuotą 1 nasi. Instruktorium yra leit. K. Marcin vės patalpose buvo Vilkaviškio būrio pieną nustoja duoti 2 /2—3 mėn. veršeliui. kevičius, Gerb. instruktoriui šauliai - moterų skyriaus susirinkimas. Paskai- 4—5 mėn. veršeliui pradedama duoti moksleiviai labai dėkingi. Būryje yra ne tą skaitė gimn. mokytoja ponia Masi- runkelių. Vasaros metu stengiamasi maža šaulių, baigusių priešcheminės ap liūnienė: „Moteriškumas ir charakteris". leisti jiems galimai daugiau judėti. saugos kursus. Saulės moterys irgi do- Į žurnalistikos kursus išrinkta šaulė E. Agr. J. Malinauskas. misi kariniu parengimu. Būrio sporto Blauzdžiūnaitė. Plastikos pratimų šau les mokys moterų rinktinės komisijos pirmininkė E. Kiaunienė. Susirinkime pirmininkavo O. Tūgau- dienė ir sekretoriavo Br. Kuprionytė. Bekonų fronte. D a l. Bekonų kainos pasitaisė. (Linksmas faktas). Kurtuvėnų būrys turi orkestrą, chorą, futbolo komandą. Šiemet švęs 5 metų Karikatūra J. M a r t i n a i č i o. darbo sukaktuves. Sukaktuvėms bus pa šventinta nauja būrio vėliava. Kelmė. Kovo 26 d. buvo būrio susirinkimas, kuriame dalyvavo ir būrio gar- bės narys šaulė E. Putvinskienė. Po priesaikos nemažam būreliui naujų narių šaulė E. Putvinskienė, pasveiki- nusi įteikė liudijimus. Svarstytas 1933 m. veikimo planas. Dalyvis. Taujėnai. Kovo 26 d. būrio susirinkime priimta 1933 m. pajamų- išlaidų są- mata. Vienas šaulių pasižadejo žurnalis- tikos kursuose dalyvauti savo lėšomis ir visą kursų literatūrą palikti būriui Šiemet būrio valdyboj: Juozas Grybaus- kas, Laurynas Linkevičius ir Jurgis Pa- vydis. VI. Jrs. Vasyliškis, Kėdainių. Kovo 26 d. bū Kiaulė: Ar nenutilsit paršai — toks krizio pasnikas, o jūs dainuojat?!... rys nutarė steigti „Sporūtos" komite- Bekoniukai: Mama, mama, dainuok ir tu—mūsų kainos taisosi! Hip-hip valio! tą. Pr. P r a n a i t i s.

278 Utena. Rinktinės stygų orkestras išrinko valdybą, į kurią įeina: orkestro Savanoriai kūrėjai. vedėjas B. Plungė, F. Sedelskis ir A. Mažeika. Orkestro dalyviai pamokas Savanorių kūrėjų suvažiavimas. Klai ir Endikaitis. Į garbės teismą: Albinas lanko uoliai. V. Z e n y s. pėdoje šio mėn. įvyko Lietuvos kariuo Gailius, padienio policijos vadas Stasiu- Dovydiškiai. Kovo 24 d. naktį būrio menės kūrėjų savanorių sąjungos Klai- lis ir Naujalis. šauliai buvo surinkti pavojui. Nors dau- pMos skyriaus narių susirinkimas. Susi- Kaune dirbama. Naujoji Liet. kariuom. guma šaulių gyvena nuo būrio būstinės trinkimą atidarydamas Klaipėdos skyriaus kurėjų savanorių s-gos kareivio Prano 1 plfmininkas ponas Klemas pabrėžė, kad Eimučio Kauno skyriaus vaidyba iau tu gana toli, visi per 1 /2 valandos susirin ko. Tariamojo pavojaus vieta nuo būrio ypačiai Klaipėdos krašte savanoriai turi rėjo keliui posėdžius ir svarstė savano būstinės buvo per 7 klm. atstu., bet su budėt Lietuvos Nepriklausomybės sar- rių ekonominius, reikalus, Reikalingiems spėta nuvykti per valandą. Paskirtas už gyboje. Jis pageidavo, kad savanoriuose duota pašalpų bei pailgintos paskolos. davinys atliktas labai gerai. Nakties ir toliau pasiliktų 1918—1920 metų dva Iš tų, kurie gavę paskolas terminui iš „puolimui" vadovavo ats. j. leit. K. Bau- sia. Žuvusieji del Lietuvos laisvės pa ėjus neatsiliepiama, daroma pastangų iš- džius. J. S ta n k u s. gerbti atsistojimu. ieškoti. Be to tarpininkauta darbo ga Į valdybą išrinkti: atsargos leit. Stat- vimo reikalu. Skyrius nutarė s-gos šven Plutiškės. Kovo 19 d. būrį aplankė kus, Gaidamavičius, ats. pulk. leit. Gru- tės metu savo dienos programą suderinti rinktinės vado pad. ats. j. Itn. Gerdžiū- dzinskas, atsargos leit. Klemas ir Kūlys, su ruošiamomis Kaune Vilniaus dienos nas. Tikrino karinį pasirenigimą, ginklus Į revizijos komisiją: Kislaitis, Karušaitis iškilmėmis. ir supažindino su žemėlapiu ir kom- pasu. Aleksandravėlė. Kovo 26 d. buvo ug- niagesių komandos susirinkimas. Ko mandos viršininkas mok. Miškinis laikė Knygos raštai. paskaitą apie perkūnsargių įrengimą. GIMTOJI KALBA, Kaunas, Perkūno Laikraštis išjudins sustingusį mūsų kal- Klausytojų buvo pilna salė. Perrinkta al. 17. Atsak. redakt. J. Talmantas. bos gyvenimą, privers mūsų visuomenę valdyba, į kurią įėjo: mok. Dūbra, Ag Kaina 2 lt. 50 ct. metams. daugiau rūpintis savo kalbos kultūra, linskas ir Kuolinis. Siurbliui įsigyti ko Kiekviena tauta labai rūpinasi savo kuria ji ligi šiol, daugiausia, gal ne iš manda numato surengti loteriją ir viešą kalbos kultūra, nes nori, kad gimtajam blogos valios, nesirūpino, neturėdama rinkliavą. P. D ū b r a. žody geriau įkūnėtų ir susiformuotų jos patarėjo. Vajėsiškis. Kovo 26 d. buvo būrio su- dvasios laimėjimai. Tačiau norėtume ir keletą pastabų sirinkimas. Paskirtas naujas būrio vadas Mes savo bendrine kalba ligi šiol ne pridėti, tenorėdami, kad šis svarbus ats. j. leit. Janionis tarė žodį. Kalbėta parodėme pakankamo susirūpinimo, ir, darbas atneštų geriausių vaisių. apie „Sporūtą", Atsirado norinčių daly štai, prigyvenome tarpą, kada tai jau Laikraštis rūpinsis mūsų bendrinės vauti 20 šaulių. Sugiedota tautos himnas. kliudo žodinę kūrybą. Skundžias nebe kalbos normalizacija, nes jis patars, Susirinkimą uždarė val. pir-kas K. Miš vienas nepakankamu mūsų kalbos for kokios formos priimtos ir kokios tai kinis. A i d a s. mų lankstumu, terminų trūkumu (ypa- sytinos. Tas dalykas pirma iškelia tos tingai!) ir kitais galais, ir ima graibsty normalizacijos pagrindų klausimą. Juk Alytus. Kovo 26 d. buvo Alytaus rink tis svetimybių, kurios dažnai tik paken ne vienai tai plačiajai visuomenei tie pa tinės būrių atstovų suvažiavimas. Iš cen kia mūsų kalbos kultūros kilimui; daug grindai nėra. paaiškėję, ir patiems mūsų tro dalyvavo centro vald. narys, Kauno ko paieškoję galėtume rasti namie. Iš kalbininkams juos dar tenka aiškintis, burm. inž. Graurogkas. Pirmininkavo kitos pusės, kai kieno mėginimai mūsų nes senieji mūsų raš. k. pagrindai, kaip Rubikas, sekr. Jaloveckas. Suvažiavimą raš. kalbą taisyti kartais dar supainio ir redakcija pasisako, yra per siauri. sveikino apskr. komeadantas pulk. Ba- ja inteligentus. Todėl gyvenimas šaukte Tik kažin kodėl to prisipažinimo nepri siulis, burmistras Žilinskas, apskr. v-ko šaukias rimtos, atsakingos rankos. sitaikyta praktikai. Antai, tvirtinama, vardu policijos vadas Kondrackis, mo Štai, pagaliau susilaukėm senai lauk kad „Teikitės, Gerbiamasis Pone, priimti kyklų inspektorius Židanavičius, skautų mano didžios pagarbos pareiškimą" po vardu mok. K. Dineika, kūrėjų-savano- to kalbos laikraščio. Tai populiarus ne didelis (16 p.) periodinis G i m t o- sakis „atrodąs dirbtinis ir kalbos dva rių-policijos v-kas Jaloveckas ir kit. siai svetimas". (5-6 p.). Bet argi ta kal .Apie r-nės darbus plačiai pranešė vald. si o s Kalbos leidinys, 1 nr. red. prisako, kad „Gimtoji Kalba rūpinsis bos dvasia mums taip jau gerai pažysta pirm. maj. Ambraziejus. Garbės teismo ma, kad jau šiandien, nesurinkę bent vardu pranešė rink. garbės narys ir praktiniais kasdieniniais lietuvių bend rinės, rašomosios ir šnekamosios, kal daugumo kalbos faktų ir neturėdami čia garbės teismo pirmininkas dr. Jonavičius. studijų, galėtume pasakyti, kas mūsų Apie karinį pasiruošimą ir organizacinį bos ir stiliaus dalykais. Ji nori būti pla čiosios rašto visuomenės ne tiek peikė- dvasiai svetima? Juk liaudies kalbos darbą kalbėjo rinktinės vadas kap. Pe- laikraštis nelaiko absoliučiu mūsų kal truškevačius. Kontrolės komisijos vardu ja, kiek patarėja. Stengsimės patarti pa bos matu, tad kodėl negali atsirasti mū pratiesė Tamulevičius. Rinktinė susi prastai, be grynosios kalbotyros gudry sų inteligentų kalboj naujų formų, ku rūpinusi paminklinių (karininko Juozapa bių, bet visus savo patarimus košime rios gal ir svetimos liaudies kalbai? — vičiaus vardo) namų statyba Alytuj. per tankų tarpusavio kritikos sietą". Neturim vieno pagrindo ir akcentologijoj Daugelis būrių gavę sklypus įsteigė na- Kalba laikraščio suprantama sociolo- (antai, net mūsų poeto Binkio pavardę mų fondus ir statosi namus. Suvažiavi giškai, ir teisingai manoma, kad liaudies „Tautos keliai" kirčiuoja vienaip, o me matėsi ne tik iš pranešimų, bet ir iš kalba nėr absoliutinis kalbas kultūros „Skaitymai" kitaip!). Aiškintis visus ūpo atstovų, kad rinktinė žengia šuoliais mastas; iš jos esą tik galima kultūrinę tuos dalykus būtų geriausia laikrašty. pirmynt dirbdama kontakte su valdžios kalbą išsiugdyti. Tai būtų dviguba nauda: visuomenė su atstovais ir visuomenę. Suvažiavime Šiais teisingais savo pagrindais ir me pratusi pagrindus, nebūtų reikalinga dalyvavo beveik visi atstovai. Į nauįą todu laikraštis yra atitikus šių dienų mū kiekvienam žingsny kalbininko globos, rinktinės v-bą išrinkti: maj. Ambrazie- ų bendrinės kalbos praktikos bėdą. - kaip kūdikis auklės, o antra, viešai tuos jus, mok. insp. Židanavičius, miškų mo- Ir turinys rodo jį rūpinantis aktualiais, pagrindus svarstant, kiekvieno iš šalies kyklos mokytojas Rubikas, Gimnazijos tarpais ir smulkmeniškais praktikos rei- atsiliepimas būtų naudingas ir kalbinin mok. Šalkauskas ir komendantūros tar kalais, 1 nr. kalbama apie pasisveikini- kams, nes kalbos duomenų medžiotis nautojas Tamulevičius. Kontrolės komi- mus, laiškų rašymą (adresus, kreipimos, vistiek tenka eiti į visuomenę; iškilmin siją: pulk.Basiulis ,Jalovecka s ir Rauk- pabaigimus), radiofono ir vaidybinę kal gai užsidarius kabinete (kad ir keliems), tys. Į garbės teimą: r-nės garbės narys bą, raš. kalbos žodyną; gale randame dažniausiai ir „nutaisoma kojomis aukš- dr. Jonavičius, Adžgauskas, kun. Petke- klausimų kraitelę. Ypač pastarieji pa- tyn". lis ir mok. Ryliškis. tarimai sumaniai ir suprantamai speci- alisto (A. Salio) aiškinimai, visuomenės Todėl kalboje daugiau kaip kur kitur, Centro atstovas inž. Graurogkas savo praktikai yra brangūs. Šiais (ir kitais} reikaliukas atsargumas. Ypač kai svar turiningoje kalboje pabrėžė jaunosios prakt. patarimais, be abejo, galės pasi- bu, kad laikraštis turėtų didesnį autori kartos auklėjimo svarbą šauliškoje dva- naudoti mūsų visuomenę. tetą, (negu visi kiti neprašytieji taisyto- sioj taip pat šaulių moterų reikšmę sti 2 nr. rašoma — apie vertimus, nerei- jai. Manytume, kad nereikėjo skubėti prinant mūsų tautoms nepriklausomybę. kalingų žodžių vartojimą kalboj (kalbos patarti, kurie žodžiai (iš keleto sinoni Šaulių moterų r-nės komisijos pirmininkė piktžoles), dviskaitą, kilmininko vartoji- mų ar formų) geriau tiktų bendr. raš. pranešė apie moterų skyrių veikimą ir mo neaiškumus, gintaro kirčiavimą; šia- kalbai (8-9 p.). Su tuo ,,vienodinimu prašė atstovus susirūpinti šaulių mote me nr. įvestas naujas skyrius, kuriame reikia skubintis terminologijoj, bet rų veikimu būriuose, steigti skyrius. apžvelgta, kur kas rašoma kalbos rei- šiaip bendrinėj kalboj reiktų lukterėti, D z ū k ų T u l p ė. kalu. kol žodyne daugiau apsitirsm, prisi-

279 Minties ir kultūros R a d i o. naujienos

MIRŠTĄ LAIKRAŠČIAI.

Sportas.

Leidžia Lietuvos Šaulių Sąjunga Atsakomasis redaktorius A. Žmuidzinavičius. Redakcijos atsakymai. Patarimai

Pranešimai V. Atkočiūno sp. Kaune, Laisvės al. 25. Tel. 35-45.