LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

VILNIUS 2004 ISBN 9955-499-13-3

UDK 711(474.5)(084.3) © Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2004 Li326 © Nuotraukos Ramûno Danisevièiaus, 2004 TURINYS

ÁVADAS // 7 1.Bendrojo plano rengimas ir naudojimas // 8 2.Šalies teritorijos tvarkymo probleminës situacijos ir arealai // 9 3.Lietuvos teritorijos raidos strategija atsiþvelgiant á Europos kontekstà // 9 4.Teritorijos raidos strateginiø tikslø sistema // 10

I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS // 15 1.Urbanistinës sistemos optimizavimas // 16 2.Karðtovaizdþio naudojimas ir apsauga // 20

II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ORMAVIMAS // 27 3.Bioprodukcinio ûkio teritorijos // 28 4.Rekreacinës teritorijos // 32 5.Techninë infrastruktûra // 34 6.Kitos funkcinës teritorinës struktûros // 45

III. ÐALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS // 49 7.Integruotos raidos strategija // 50 8.Regioninë politika pagal bendràjá planà // 54

IV. TERITORIJØ REZARVAVIMAS VALSTYBËS POREIKIAMS // 61 9.Rezervuojamø teritorijø suvestinë // 63

COMPREHENSIVE PLAN O THE TERRITORY O THE REPUBLIC O LITHUANIA // 65 Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania // 66 The solutions of the Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania // 67 The approval and legal status of the plan // 68 Valstybei þengiant á naujà raidos etapà, nuo raidà veikianèiø subjektø – valstybës, apskrièiø, mûsø gebëjimo panaudoti ðalies teritorijà, gamtos vietos savivaldybiø – interesus teritorijos atþvilgiu, iðteklius, plëtoti miestus, ûká bei infrastruktûrà, teikia galimybæ nuolat stebëti ðalies teritorijos raidos saugoti kraðtovaizdá ir kultûros paveldà priklausys pokyèius bei á juos tinkamai reaguoti. Aplinkos visos visuomenës ateitis ir gyvenamosios aplinkos ministerijos vardu dëkoju visiems, kurie rengë bei kokybë. Parengtas kompleksiðkas Lietuvos tobulino ðá planà ir kvieèiu padëti ágyvendinti jame Respublikos teritorijos bendrasis planas teikia priimtus sprendinius. galimybæ paþvelgti á ðalies perspektyvà, pamatyti svarbiausias jos raidos problemas. Ðiame dokumente nusakytos valstybës, kaip daugialypës socialinës, ekonominës ir ekologinës sistemos, ateities gairës ir iðskirti prioritetai. Lietuva, ruoðdamasi narystei Europos Sàjungoje, suformavo darnaus vystymosi principais paremtà ðalies teritorijos tvarkymo koncepcijà ir pagrindines svarbiausiø teritorijos raidos krypèiø ARÛNAS KUNDROTAS nuostatas bei strategijà. Tai kloja pamatà mûsø Aplinkos ministras valstybës interesais pagrástam jos teritorijos tvarkymui, sudaro prielaidas integruotis á ES struktûras, formuoja uþduotis ðalies mastu. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas taip pat labai pasitarnaus ruoðiant tarptautinius projektus Baltijos jûros regione bei kitus dviðalius ar daugiaðalius projektus su kaimyninëmis ðalimis. Dabartiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas tampa svarbia valstybës valdymo priemone. Jis padeda suderinti visuomenës LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DËL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1154 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstæs Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo ástatymu, n u t a r i a : 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà (pridedamas).

2 straipsnis. Siûlyti Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ágyvendinimo priemoniø planà.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninæ politikà, rengiant ûkio šakø plëtros strategijas ir programas bei teritorijø planavimo dokumentø projektus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS

ÁVADAS 8 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 1. BENDROJO PLANO 1) privalomas dokumentas valstybës valdy- mo institucijoms, priimanèioms Lietuvos RENGIMAS IR Respublikos lygmens sprendimus, susi- NAUDOJIMAS jusius su ðalies teritorijos naudojimu, tvarkymu bei apsauga; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo pla- 2) dokumentas, konkretizuojantis ðalies re- no rengimo teisiniai pagrindai buvo padëti 1993 gioninës politikos formavimo teritorines metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybë pa- gaires; tvirtino Lietuvos Respublikos teritorinio planavi- 3) dokumentas, nustatantis valstybës insti- mo laikinuosius nuostatus, numatanèius parengti tucijø rengiamø Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo gene- lygmens specialiøjø planø, ilgalaikiø pro- raliná planà. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos gramø bei strategijø pagrindines plana- Vyriausybë 1993 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 161 vimo sàlygas; ápareigojo Statybos ir urbanistikos ministerijà pa- 4) dokumentas, kuriuo remiantis rezervuo- rengti Lietuvos Respublikos teritorijos generaliná jamos teritorijos, reikalingos valstybës (dabar – bendràjá) planà. Vëliau ðias funkcijas pe- svarbos infrastruktûros, gamybos ar ap- rëmë Aplinkos ministerija. Tokios svarbos dar- saugos objektams; bas buvo átrauktas á Lietuvos Respublikos Vyriau- 5) dokumentas, nustatantis regionø (apskri- sybës patvirtintø darbø programà, taip pat á Na- èiø) lygmens bendrøjø ir specialiøjø pla- cionalinæ ACQUIS programà. nø pagrindines planavimo sàlygas; Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo pla- 6) dokumentas, informuojantis visuomenæ no galutinis teisinis statusas nustatytas 1995 me- apie valstybës priimtas ðalies teritorijos tais Lietuvos Respublikos teritorijø planavimo tvarkymo gaires; ástatyme (Þin., 1995, Nr. 107-2391). Ástatymas api- 7) dokumentas, kuriuo remiantis formuo- brëþë Lietuvos Respublikos teritorijà kaip plana- jama integravimosi á europines struktû- vimo objektà ir nustatë, kad bendrojo planavimo ras politika teritorijø planavimo srityje. organizatorius yra Lietuvos Respublikos Vyriau- Bendrasis planas ávertina patvirtintø nacio- sybë, o parengtà dokumentà Lietuvos Respubli- nalinio lygmens strateginio planavimo dokumen- kos Vyriausybës teikimu tvirtina Seimas. Buvo tø nuostatas ir á jas atsiþvelgia. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos Bendruoju planu privalo remtis ûkio ðakø bendrasis planas yra privalomasis planavimo do- (sektoriø) plëtros strategijos, kiti valstybës insti- kumentas. Lietuvos Respublikos teritorijos ben- tucijø rengiami strateginiai planai ir programos. drojo plano projektas pradëtas rengti 1996 metais. Ágyvendinant Bendràjá planà, juose savo ruoþtu Remiantis Lietuvos Respublikos ástatymais, turi bûti numatytos atitinkamos priemonës (veiks- buvo nustatytos ðios pagrindinës Lietuvos Respub- mai). Bendrojo plano kompleksiðkumas ir priva- likos teritorijos bendrojo plano rengimo uþduotys: lomumas uþtikrina visø veiklos rûðiø plëtros tva- 1) konkretizuoti svarbiausiø ðalies erdviniø rumà ir pusiausvyrà teritorijoje, suteikia jai erd- struktûrø (urbanistinës sistemos, kraðto- vinës raiðkos kryptingumà bei pagrástumà. To- vaizdþio ir kultûros paveldo teritorijø, ga- dël á jo nuostatas bûtina atsiþvelgti rengiant Ben- mybos, rekreacijos, socialinës ir kultûri- dràjá programavimo dokumentà (Nacionaliná nës bei techninës infrastruktûros) terito- plëtros planà). rinës plëtros perspektyvà; Bendrojo plano sprendiniai galioja jame nu- 2) nustatyti bendràjà ðalies teritorijos naudo- statytam planavimo laikotarpiui (iki 2020 m.), ku- jimo ir apsaugos strategijà ir prioritetus; rio metu jie gali bûti koreguojami ar papildomi 3) nustatyti pagrindines šalies regioninës Teritorijø planavimo ástatymo nustatyta tvarka politikos formavimo nuostatas. operatyvinio planavimo priemonëmis. Patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos Rengiant Bendràjá planà, buvo paruoðta plates- bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) yra në sprendiniø medþiaga, taip pat sprendiniø pasek- pagrindinis planavimo dokumentas, reglamen- miø vertinimas, priedai, plano rengimo metodika. tuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo Be to, buvo parengti tikrosios bûklës ávertinimas, ilgalaikæ strategijà. Jis registruojamas Aplinkos raidos prognozës, tikslai, preliminarûs sprendiniai. ministerijos tvarkomame Valstybës teritorijø pla- Aprobavimui ir tvirtinimui pateikti pagrin- navimo dokumentø registre ir naudojamas kaip: diniai Bendrojo plano sprendiniai. ÁVADAS 9 2. ŠALIES TERITORIJOS tinio bei didelio problemiðkumo rajonus (Rytø Lie- tuvos bei Vakarø–Vidurio Lietuvos). Skiriant smul- TVARKYMO kesnius probleminius arealus buvo atsiþvelgta ir á ap- PROBLEMINËS linkosauginiø problemø santykiná „svorᓠinteg- ruoto vertinimo mastu. Jei aplinkosauginë vertini- SITUACIJOS IR AREALAI mo dedamoji siekdavo 40–60 procentø bendro ver- tinimo reikðmës, tai ji buvo priimama kaip proble- Probleminë situacija – nepalankiø (kritiniø, minius arealus diferencijuojantis veiksnys. blogø, nepageidaujamø, ðalintinø) socialinës ir eko- Kompleksiniai probleminiai arealai buvo nominës ar ekologinës raidos poþymiø ásigalëjimas, išskirti pagal du kriterijus: teisinio statuso nepakankamumas arba skirtingø in- • bendrà kraðtotvarkiná problemiðkumo teresø prieðprieða konkreèioje teritorijoje. Ji rodo at- mastà ir ávairovës koncentracijà, siradimà tam tikro, paprastai sunkiai sprendþia- • santykinæ aplinkosaugos problemø svar- mo konflikto tarp nusistovëjusiø visuomenës bà, kad bûtø galima iðskirti svarbiausias poreikiø ir realios situacijos, tarp esamo ar tiksli- socialinës ir ekonominës raidos ekologi- nio teisinio statuso, taip pat tarp ávairiø terito- niø ribojimø zonas. rijos panaudojimo galimybiø. Svarbiausios Bendrajame plane atliktos ðalies Ávairiø kraðtotvarkiniø konfliktø sukuriamø teritorijos probleminës analizës iðvados: probleminiø situacijø teritorinio pasiskirstymo 1) kraštotvarkos poþiûriu sudëtingiausi proble- analizë leidþia išskirti vadinamuosius problemi- miniai arealai iðsidëstæ ðalies teritorijos pa- nius arealus, suprantamus kaip plaèias zonas, jun- kraðèiuose: gianèias probleminiø situacijø sankaupas arba atskirø • pajûryje (Klaipëdos–Ðilutës), konfliktø iðryðkëjimo teritorijas. • ðiaurës rytuose (Ðvenèioniø–Zarasø), Svarbiausi plëtrà stabdantys poþymiai buvo • pietuose (Lazdijø–Ðalèininkø); nustatyti tokie: 2) maþiausiai problemiðka yra Vidurio Lietuva (iðskyrus Kauno–Këdainiø arealà); socialinëje plotmëje – 3) didþiausiu santykiniu aplinkosaugos proble- 1. Demografinës situacijos kritiðkumas (repro- miškumu išsiskiria 3 zonos: dukcija, sergamumas), • vakarø–ðiaurës vakarø (Ðilutë–Klaipëda– 2. Socialinës bûklës negatyvumas (nedarbas, Ðiauliai), nusikalstamumas); • vidurio (Marijampolë–Jonava–Birþai), • rytø–ðiaurës rytø (Trakai–Ðvenèionys– ekonominëje plotmëje – Zarasai). 3. Investicijø nepakankamumas, 4. Pajamø nepakankamumas, 5. Þemës naudmenø gamybinis neefektyvu- mas; 3. LIETUVOS TERITORIJOS urbanistinëje plotmëje – RAIDOS STRATEGIJA 6. Urbanistinë átampa (centriniø vietø nepakan- ATSIÞVELGIANT Á kamas iðplëtojimas, neoptimalûs funkciniai, aptarnavimo ryšiai); EUROPOS KONTEKSTÀ integruotos aplinkosaugos plotmëje – 1. Atsiþvelgiant á Europos erdvinës raidos kon- 7. Aplinkos sveikumo neuþtikrinimas, tekstà, ðalies teritorijos raidos strategija remiasi 8. Gamtos vertybiø degradavimo pavojus, ðiais Europos Sàjungoje (toliau – ES) pripaþin- 9. Kultûros vertybiø nykimo pavojus. tais bendriausiais teritorijø plëtros principais: 1) socialinë ir ekonominë plëtra vykdoma Pagal savo raidos problemiškumo erdvinæ siekiant teritoriniø (erdviniø) struktûrø sklaidà ávertinti rajonai ðalies teritorijoje sudaro ke- pusiausvyros; turias stambias problemines sritis – dvi pasiþymi san- 2) teritorinës (erdvinës) struktûros grindþia- tykinai maþu problemiðkumu (Ðiaurës Lietuvos ir mos ypatingomis (specialiomis) vertybëmis Pietvakariø–Vidurio Lietuvos) ir dvi apima vidu- ir regioniniu identitetu Europos kontekste; 10 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

3) racionali ekonominë plëtra ið esmës ne- • 2 lygmens, arba transnacionalinis ir nacio- prieðtarauja gamtos ir kultûros paveldo nalinis, gyvenamøjø vietoviø tinklas, jun- naudojimui ir iðsaugojimui. Paveldo iš- giantis 2 lygmens regionø centrus ir pri- saugojimas ir panaudojimas padeda eko- jungiantis juos prie 1 lygmens tinklo, nominei plëtrai. • 3 lygmens, arba regioninis, gyvenamøjø vie- 2. Priimant Europos Tarybos ir Europos Sàjun- toviø tinklas, jungiantis 3 lygmens regio- gos dokumentø nuostatas dël teritorijø pla- nø centrus ir sujungiantis juos su aukš- navimo, Lietuvai bûtina: tesnio lygmens tinklais. • turëti patvirtintà tvarios ir pusiausviros 6. Lietuvos teritorijos strateginæ svarbà Baltijos raidos principais pagrástà ir ES nuosta- jûros regione patvirtina jà kertantys priorite- tas atitinkantá ðalies teritorijos bendràjá tiniai tarptautiniai transporto koridoriai: planà, • I Kretos multimodalinis automobiliø trans- • stiprinti nacionalinæ teritorijø planavimo porto koridorius, arba Via Baltica (Helsin- sistemà ir ásitraukti á Europos dokumentø, kis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva), daranèiø átakà teritorijø planavimui, ren- • I A Kretos multimodalinis automobiliø trans- gimà kvalifikuotai atstovaujant Lietuvai porto koridorius, arba Via Hanseatica (Ry- Baltijos jûros regiono plëtros procesuose, ga–Karaliauèius–Gdanskas), • aktyvinti infrastruktûros, integruojanèios • IX koridoriaus (Helsinkis–Sankt Peter- ðalá á Europos Sàjungà, plëtrà, burgas–Maskva–Kijevas–Bukareðtas– • parengti pasienio regionø teritorijø pla- Dimitrovgradas–Aleksandrupolis) vaka- nus ir jø ágyvendinimo priemones, rinë ðaka – IX B automobiliø transporto ir • parengti regioninës politikos nuostatas geleþinkeliø transporto koridorius (Klaipë- dël visaverèiø gyvenimo sàlygø visuose da–Vilnius–Minskas–Kijevas), kuris nuo Lietuvos regionuose ir sukurti atitinka- Kauno dar ðakojasi á Karaliauèiaus sritá – mas institucijas bei programas joms ágy- IX D. vendinti. 7. Lietuvos teritorijos erdvinë struktûra turi tapti 3. Atsiþvelgiant á ES priimtus „Europos terito- visaverte Europos erdvinës struktûros dali- rijos tvarkymo politikos principus“ Bendra- mi, organiðkai integruota á bendrà þemyninæ jame plane numatoma: socialiniø ir ekonominiø bei ekologiniø ry- 1) tvari ir pusiausvira socialinë, ekonomi- ðiø sistemà. në ir ekologinë ðalies teritorijos plëtra; 2) policentrinës gyvenamøjø vietoviø siste- mos plëtojimas; 3) naujo erdvinio miesto ir kaimo santykio 4. TERITORIJOS RAIDOS formavimas; 4) infrastruktûros ir informacijos pasiekia- STRATEGINIØ TIKSLØ mumo didinimas; SISTEMA 5) gamtos bei kultûros paveldo iðsaugoji- mas ir racionalus naudojimas. 1. Svarbiausias Bendrojo plano principas yra uþ- 4. Ávertinant Lietuvos integracijos á Europà per- tikrinti ðalies teritorijos tvarià ir pusiausvirà spektyvà bei turimà ðalies erdvinio planavi- raidà sudarant ðias strategines visuomenës ir mo patyrimà, policentrinës gyvenamøjø vie- ûkio plëtotës prielaidas: toviø sistemos hierarchiná tinklà tikslinga for- • kuo geriau panaudoti turimà ðalies teritori- muoti bendrøjø Europos namø fundamen- jos potencialà, taliø làsteliø – Teritoriniø statistiniø vienetø • nedaryti þalos ðalies teritorijos gamtinei bei nomenklatûros (NUTS) – pagrindu. kultûrinei aplinkai, 5. Lietuvos gyvenamøjø vietoviø sistemos bazi- • nepaþeisti dabartinës ir bûsimø kartø terito- næ dalá sudaro gyvenamøjø vietoviø tinklai, jun- riniø interesø, giantys 3 virðutiniø lygmenø regionø centrus: • koordinuoti teritorijos naudojimà ir apsaugà • 1 lygmens, arba Europos þemyno, gyvena- ðalies lygiu (kartu atsiþvelgiant á visos Euro- møjø vietoviø tinklas, jungiantis 1 lygmens pos pastangas), regionø centrus; per já ir Lietuva tiesio- • iðsaugoti bei stiprinti ðalies teritorijos savi- giai ásijungtø á Europos þemyno tinklà, tumà. ÁVADAS 11

2. Svarbiausiam strateginiam principui ágyven- ekologinëje plotmëje – dinti bûtinos ðios strateginës ðalies raidos • iðlaikyti ir stiprinti turimà aplinkos svei- kryptys: kumo bei kraðtovaizdþio ir biologinës 1) gyventojø gyvenimo kokybës gerinimas plë- ávairovës apsaugos, gamtinio karkaso pa- tojant socialinæ ir kultûrinæ bei techninæ laikymo sistemà, infrastruktûrà; • šalies ir regionø savitumus formuojan- 2) šalies ekonomikos augimo skatinimas ûkinæ èioms gamtinëms ir kultûrinëms aplin- veiklà diferencijuojant pagal teritorinio kos vertybëms garantuoti efektyvià ap- potencialo ypatumus, taikant funkcinæ saugà ir racionalø naudojimà, konversijà bei ekologiðkas technologijas; • uþtikrinti tik ekologiðkai pagrástø krað- 3) aplinkos kokybës uþtikrinimas optimizuo- totvarkos programø realizavimà; jant gamtonaudà, plëtojant aplinkosau- gà bei iðsaugant ir didinant kraðtovaiz- kompleksinëje teritorinëje plotmëje – dþio savitumà. • uþtikrinti tikslingà ir harmoningà gyven- 3. Nustatytoms ðalies raidos strateginëms kryptims vieèiø tinklo raidà, kuri remiasi ðalies erd- ágyvendinti numatoma konkretizuotø bendrø- vinio urbanistinio stuburo palaikymo bei jø strateginiø teritorijos raidos tikslø sistema: tolygaus aktyvumo centrø iðdëstymo darna, socialinëje plotmëje – • optimizuoti ðalies teritorijos regionavimà • ágyvendinti teritoriðkai diferencijuotà de- pagal ES standartus suteikiant nustaty- mografinæ ir socialinæ politikà bei specia- tiems teritorijos vienetams regioninës po- lias regionines nedarbo maþinimo, gy- litikos planavimo ir ágyvendinimo instru- venvieèiø aktyvinimo ir renovacijos pro- mento paskirtá, taikyti aktyvias priemo- gramas, nes esamoms negatyvioms tendencijoms • suteikti socialinio vystymo impulsà ða- pakeisti, lies periferijai (ávertinant ir panaudojant • þenkliai padidinti didþiausio komplek- savivaldybiø galimybes), sinio problemiðkumo arealø investiciná • formuoti ir stiprinti šalies ir jos regionø kul- aprûpinimà. tûriná identitetà, remti etnokultûros raiðkà; 4. Kiti teritorijos raidos tikslai bûtø: optimizuo- ekonominëje plotmëje – ti urbanistinæ sistemà, kraðtovaizdþio ir bio- • uþtikrinti ilgalaikius þemënaudos priori- loginës ávairovës apsaugà, kultûros pavel- tetus ir racionalø þemës naudojimà, do, gamybos bei rekreaciniø teritorijø nau- • ðalies ûkio pamatams formuoti iðnaudoti dojimà ir socialinës ir kultûrinës bei techni- jos tranzitinës padëties privalumus, alter- nës infrastruktûros teritorinæ plëtrà. Ið jø sa- natyvius energijos ðaltinius bei naujø per- vo erdvine orientacija iðskirtini ðie sektori- spektyviø naudingøjø iðkasenø gavybà, niai tikslai: • þemyninëje ðalies dalyje ið esmës iðlaikyti turintá tradicijas þemës ir miðkø ûká, já te- gyvenamøjø vietoviø tinklo raida: ritoriðkai diferencijuoti, ypaè panaudo- 1) formuoti ir átvirtinti Lietuvoje hierarchi- jant poilsio organizavimo kaime poten- ná policentriná gyvenamøjø vietoviø tin- cialà, ekologinës þemdirbystës perspek- klà, uþtikrinantá palankiausias socialinio, tyvà ir pan., ekonominio ir ekologinio ðalies vystymo • uþtikrinti transporto plëtrai reikalingø te- sàlygas ir aukðtos þmoniø gyvenimo ko- ritorijø prioritetà prieð þemës ûkio paskir- kybës prielaidas; ties þemës nuosavybës formavimà prie- 2) siekti racionalaus ir tikslingo gyventojø miesèiuose, koncentracijos ir depopuliacijos tenden- • ðalies pajûrio dalá specializuoti rekreaci- cijø pusiausvyros stiprinant silpnàsias nio ir þuvininkystës ûkio bei jûrø trans- gyvenamøjø vietoviø tinklo grandis; porto plëtrai, ypatingà dëmesá skirti pa- 3) uþtikrinti palankiausias regioniniø ir su- þintinio turizmo (áskaitant kruiziná), jû- bregioniniø (kaimo ir miesto) gyvenamø- rø þvejybos, taip pat poilsinës rekreaci- jø vietoviø tinklo sistemø formavimosi jos bei pramogø verslo plëtrai; sàlygas; 12 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

4) sudaryti prielaidas organiškai Lietuvos 2) intensyvinti turizmo, ypaè paþintinio ir gyvenamøjø vietoviø tinklo sàveikai su kultûrinio, plëtrà ir stiprinti potencialà; Europoje kuriama hierarchine urbanisti- 3) uþtikrinti gamtiniø ir kultûriniø rekrea- ne sistema; ciniø iðtekliø naudojimo ir apsaugos efektyvumà bei optimalumà; kraštovaizdþio apsauga: 4) išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje 1) gamtinio karkaso teritorijø ekologinio vi- potencialà atgaivinant ekonomiðkai sil- savertiðkumo uþtikrinimas ir kraðtovaiz- pnus ðalies rajonus; dþio ávairovës ir vertybiø iðsaugojimas; 5) perorientuoti ávaþiuojamàjá turizmà ir, 2) biologinës ávairovës iðsaugojimo ir bio- orientuojantis á Vakarø ðalis, sukurti ati- tos iðtekliø racionalaus naudojimo uþtik- tinkamà rekreacinës infrastruktûros ko- rinimas; kybæ; 3) gamtinës rekreacinës aplinkos raciona- 6) sukurti valstybinæ rekreacijos rëmimo laus naudojimo ir apsaugos uþtikrinimas; sistemà ir uþtikrinti jos regioniná diferen- 4) litosferos ir hidrosferos iðtekliø naudoji- cijavimà; mo bei apsaugos optimizavimas; 7) pasiekti, kad planuojamu laikotarpiu (iki 5) gamtinës aplinkos sveikumo (kokybës) 2020 m.) bendrosios pajamos ið turizmo uþtikrinimas; iðaugtø iki 2,5 karto, o turizmo dalis ða- 6) kraðtovaizdþio kultûriniø vertybiø iðsau- lies BVP padidëtø iki 10 procentø; gojimas; transporto ir ryðiø komplekso raida: bioprodukcinio ûkio teritorijø raida: 1) integruoti Lietuvos transporto sistemà á 1) optimalios bendrosios þemënaudos visos Europos transporto tinklà bei pa- struktûros formavimas; slaugø rinkà, taip pat á Baltijos jûros ba- 2) bioprodukcinio ûkio ðakø raidos racio- seino ðaliø transporto sistemà; nalaus teritorinio balanso uþtikrinimas; 2) kurti vieningà Lietuvos susisiekimo sis- 3) tikslinis bioprodukcinio ûkio specializa- temà, leidþianèià kompleksiðkai spræsti vimas pagal vietos potencialo ir rinkos regionø bei ðalies susisiekimo poreikius; poreikiø ypatumus; 3) subalansuoti ðalies transporto sistemos 4) tradiciniø bioprodukcinio ûkio krypèiø plëtrà maksimaliai panaudojant turimà principinis iðsaugojimas didinant ben- ávairiø transporto rûðiø infrastruktûrà, dràjà veiklos ávairovæ; maþinant transporto poveiká aplinkai; 5) gamybos ir aplinkosaugos interesø derini- 4) siekti, kad bûtø laiku modernizuotas mas; Klaipëdos uostas, kaip neatskiriama tarp- 6) efektyvus bioprodukcinio ûkio rëmimo po- tautinio IX B transporto koridoriaus su- litikos realizavimas; dedamoji dalis, bei sustiprintas uosto 7) integracijos á ES galimø neigiamø pasekmiø konkurencingumas; teritoriškai diferencijuotas švelninimas; 5) uþtikrinti telekomunikaciniø ryðiø teri- toriná tolygumà bei prieinamumà gyven- rekreacijos (ir turizmo) teritorinë plëtra: tojams; 1) plësti gamtinëje aplinkoje rekreacijos spe- 6) aktyvinti interneto tinklo plëtojimà ðalies cializuotø teritorijø tinklà ir plëtoti infra- periferijoje. struktûrà;

BENDRØJØ

TERITORINIØ

STRUKTÛRØ

ORMAVIMAS 16 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 1. URBANISTINËS banistinio karkaso tvarios ir pusiausviros plëtros tikslø priskirtini urbanistinës plëtros SISTEMOS problemoms, kuriø sprendimas neámanomas OPTIMIZAVIMAS be aktyvaus valstybës vaidmens. 4. Numatoma didinti ðalies metropolizacijos 1. Bendrasis planas teikia ðalies gyvenamøjø mastà ir plëtoti keturis 1 lygmens – metropo- vietoviø atraminës sistemos – urbanistinio linius – atraminius urbanistinius centrus, pri- karkaso – erdvinës struktûros plëtros mode- skiriant juos ðioms kategorijoms: lá, kuris integruoja teritorijoje aðiná ir toly- • T (tarptautinë) kategorija – integruoja- gø ðios struktûros plëtojimà, sudarantá sà- mojo tipo metropoliniai centrai, áeinan- lygas ðvelninti galimø raidos tendencijø ne- tys á sudaromà jungtiná tarpvalstybinio igiamas pasekmes. Tiksliniam planavimo rango europiná centrà; laikotarpiui (iki 2020 metø) bendras pagal • V (valstybinë) kategorija – palaikomo- miesto gyventojø dalá nustatytas urbaniza- jo tipo valstybinio rango metropoliniai cijos lygis yra 72–75 procentai. centrai; 2. Numatoma ðalies urbanistinëje sistemoje ið- • R (regioninë) kategorija – stiprinamojo skirti atraminá gyvenamøjø vietoviø tinklà, tipo regioninio rango metropolinis cen- kurá sudarytø ðiø hierarchijos lygmenø cen- tras. trai (þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis karkasas): 5. T kategorijos metropoliniams centrams pri- 1 lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio skiriami Vilnius ir Kaunas, kurie turi pakan- (europinio) masto centrai. Tai daugia- kamà potencialà, taèiau atskirai paëmus kiek- funkciniai didieji miestai, atitinkantys ag- vienam trûksta ir trûks ateityje potencialo lomeruotø metropoliniø centrø reikala- (ypaè demografinio), kad bûtø pripaþinti eu- vimus. Europinio tarpvalstybinio masto ropinio masto (Euro City) centrais. Tokio cen- centras formuotinas ðalies sostinës Vil- tro buvimas svarbus ðaliai integruojantis á ES. niaus pagrindu, sujungiant Vilniaus ir Bendrasis planas numato formuoti europinio Kauno potencialus; lygmens centrà kaip Vilniaus–Kauno urba- 2 lygmuo – regioniniai centrai. Tai dabarti- nistiná dinapolá, sujungiant dabar esamus ðiø niø apskrièiø centrai ir kiti stambesni metropoliniø centrø potencialus. Tai sudary- miestai – dabartiniø savivaldybiø admi- tø pagrindà atsirasti europiniø institucijø ir nistraciniai centrai, kuriems, optimizuo- kitø dariniø ðioje apie milijonà gyventojø tu- jant ðalies regioninæ diferenciacijà, reko- rinèioje jungtinëje zonoje bei tiesiogiai prisi- menduojama atlikti naujø regioniniø ap- jungti prie plëtojamo Europos urbanistinio tarnavimo centrø funkcijas; karkaso. 3 lygmuo – lokaliniai centrai. Tai esamø ra- 6. V kategorijos metropoliniam centrui priski- jonø savivaldybiø centrai ir rekomen- riama Klaipëda. Kaip metropolinis centras ðis duojami nauji vietinio lygmens aptarna- miestas dar nëra galutinai susiformavæs, to- vimo centrai. Pastarieji administracinës dël tektø taikyti specialias palaikomàsias prie- reformos atveju galëtø bûti ávertinti dël mones. Tai pirmiausia susijæ su ðio miesto jø galimybës tapti naujø rajoniniø savi- plëtrà lemianèio konkurentiðko europinio valdybiø centrais. masto uosto palaikymu bei pajûrio ûkinës ir 3. Dël maþø demografiniø iðtekliø visø urba- rekreacinës aglomeracijos plëtojimu, LEZ nistinio karkaso centrø plëtra daugiau bûtø veikla, ðalies jûrinës orientacijos instituciniu kokybinë, o ne kiekybinë ar teritorinë. Ðalies realizavimu, turimo mokslo ir mokymo po- erdvinë sàranga turëtø bûti tobulinama kryp- tencialo stiprinimu, ið dalies ir su kai kuriø tingai ir atskiri jos elementai plëtojami vals- valdymo institucijø dekoncentravimu. tybës teisinëmis, finansinëmis bei organiza- 7. R kategorijos metropoliniam centrui priski- cinëmis priemonëmis, tarp pastarøjø iðski- riami Šiauliai. Šis miestas dabar metropoli- riant ir teritorijø planavimo darbø intensyvi- nio lygmens centro kriterijø neatitinka ir yra nimà regionø (apskrièiø) lygmeniu. Teritori- silpniausia grandis ðiame lygmenyje, taèiau niai kiekybiniai ir kokybiniai prieðtaravimai yra realios galimybës iðplëtoti Ðiaulius iki tarp esamø raidos tendencijø ir priimtø ur- metropolinio lygmens centro – geresnë Va- karø Lietuvos demografinë padëtis, univer- I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 17

sitetas, galimybë intensyviai sàveikauti su miestai – Birþai, Maþeikiai, Ukmergë, Ra- gretimø regionø (Telðiø, Panevëþio, Jelgavos) seiniai ir Rokiškis. Jie ir dabar iš dalies at- bei miestø potencialais, lauktinas Via Han- lieka regioniniø centrø funkcijas, aktyvin- seatica (I A koridoriaus) svarbos didëjimas. dami atokias periferines pasienio teritori- Ðiauliai turi sparèiai plëstis kaip regioninis jas arba bûdami prie perspektyviniø tarp- mokslo ir mokymo centras, bûtinas moder- tautinës urbanistinës integracijos aðiø; niøjø technologijø lokalizavimas, á savo eko- ypaè Ukmergë, turinti galimybiø intensy- nominio baseino iðteklius orientuotas tyri- vesnei plëtrai. Visiems jiems bûtinas esa- mo ir plëtojimo potencialo ugdymas bei ryþ- mo socialinio ir ekonominio potencialo ak- tingas darbo vietø kûrimas. Bûtina panau- tyvus stiprinimas bei renovacija; doti ávairias makroregionà jungianèiø tinklø • vienas D kategorijos – sujungiant greti- formavimo priemones: valdymo ir organi- mus potencialus formuojamas naujas re- zacines (pvz., regioniniø plëtros tarybø ben- gioninis Ðvenèioniø – Ðvenèionëliø cen- dradarbiavimas, pramonës ir verslo plëtros tras. Tai ypatingas atvejis. Ðis centras for- bendrø tarybø steigimas), technologines ir muojamas dël bûtinumo aktyviau remti technines (pvz., transporto ryðiø tobulini- ir stiprinti ypaè blogos padëties bei sil- mas), erdvinio planavimo (pvz., bendrø plët- pnà potencialà turintá Ðiaurës Rytø Lie- ros programø, projektø rengimas bei deri- tuvos probleminá arealà. Ðiame savitø is- nimas) ir kt. Jungianèiøjø tinklø formavimas torinës bei kultûrinës raidos tradicijø Lie- turëtø skatinti viso ekonominio baseino ga- tuvos regione (Ðvenèioniø kraðtas) nau- mybinio potencialo augimà. jo regioninio centro (Ðvenèionys – Ðven- 8. Numatoma didinti ðalies regioninio skaidy- èionëliai) kûrimas, plëtojant ir sujungiant mo mastà ir plëtoti dvylika 2 lygmens – re- abiejø greta esanèiø (tik per 12 km) mies- gioniniø – centrø, priskirtinø ðioms katego- tø gamybinius ir þmogiðkuosius intelek- rijoms: tinius iðteklius valdymo, organizacinë- • A kategorija – atliekantys regioninæ admi- mis, technologinëmis, techninëmis bei nistracinæ funkcijà, pakankamo potencia- erdvinio planavimo priemonëmis, yra lo, palaikomi; svarbus urbanistinio karkaso formavimo • B kategorija – atliekantys regioninæ admi- bei ðalies regioninës politikos uþdavinys. nistracinæ funkcijà, nepakankamo poten- 10. Numatyta didinti ðalies lokalinës urbanisti- cialo, stiprinami; nës diferenciacijos mastà ir plëtoti aðtuonias- • C kategorija – neatliekantys regioninës ad- deðimt penkis 3 lygmens – lokalinius – cen- ministracinës funkcijos, siûlomi nauji vi- trus, priskirtinus šioms kategorijoms: dutiniø miestø pagrindu, stiprinami; • a kategorija – esamø savivaldybiø centrai, • D kategorija – neatliekantys regioninës ad- pakankamo potencialo, palaikomi; ministracinës funkcijos, formuojami nau- • b kategorija – siûlomi nauji aptarnavimo ji sujungiant gretimus potencialus, ypaè centrai maþø miestø pagrindu, nepakan- stiprinami. kamo potencialo, stiprinami; 9. Pagal nustatytas plëtros potencialo kategori- • c kategorija – siûlomi nauji aptarnavimo jas Bendrajame plane yra numatomi: centrai miesteliø pagrindu, nepakanka- • trys A kategorijos – pakankamo poten- mo potencialo, ypaè stiprinami; cialo esami dabartiniø apskrièiø centrai • d kategorija – konversinës plëtros savival- – Panevëþys, Alytus ir Marijampolë. dybiø centrai. Jiems reikalingas esamo socialinio ir eko- 11. Planuojamu laikotarpiu (iki 2020 metø) pa- nominio potencialo palaikymas ir reno- grindiniai lokaliniai centrai iðliks nevieno- vacija; do potencialo, taèiau pastarojo iðlyginimas • trys B kategorijos – nepakankamo poten- ir plëtojimas suvaidins svarbø vaidmená re- cialo esami dabartiniø apskrièiø centrai alizuojant ðalies regioninës politikos tikslus, – Tauragë, Telðiai, Utena. Jiems reikalin- siekianèius galimai tolygesnës ðalies terito- ga esamo socialinio ir ekonominio poten- rijos plëtotës. cialo renovacija bei stiprinimas; 12. Bendrajame plane nustatyta tokia urbanistinës • penki C kategorijos – siûlomi nauji regio- integracijos aðiø hierarchija (þiûr. brëþ. Nr. 1. niniø centrø funkcijoms atlikti vidutiniai Urbanistinis karkasas): 18 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

1 lygmuo – tarptautinës ir nacionalinës ur- grindu, uþtikrins metropoliniø ir regioniniø banistinës integracijos aðys. Jos formuo- centrø sàveikà, skatins jø poveikio zonoje jamos esamø ir perspektyviniø tarptau- esanèiø lokaliniø centrø plëtrà. tiniø transporto koridoriø pagrindu, su- 16. Numatomos keturios pagrindinës I C kate- sieja ðalies aukðto lygmens regionus (jø gorijos vidinës urbanistinës integracijos aðys. centrus) tarpusavyje ir su kaimyniniø ða- Jos papildo I B kategorijos urbanistiniø aðiø liø regionais; tinklà, taèiau jø svarbiausia funkcija – tai cen- 2 lygmuo – regioninës urbanistinës integ- trø (daugiausia regioniniø) integravimas ða- racijos aðys, integruojanèios regionø da- lies viduje ir prijungimas prie tarptautiniø ið- lis (jø centrus) ir susiejanèios su aukðtes- oriniø ryðiø. I C kategorijos integracijos aðys nio lygmens urbanistinës integracijos aši- formuojamos magistraliniø ir kraðto keliø pa- mis; grindu. 3 lygmuo – lokalinës jungtys. 17. Tormuojamas pakankamai tankus 2 lygmens 13. Numatoma plëtoti ðiø kategorijø 1 lygmens regioniniø urbanistiniø integracijos aðiø tin- urbanistinës integracijos aðis: klas, jungiantis visus pagrindinius lokalinius • I A kategorija – pagrindinë ðalies urba- centrus ir prijungiantis juos prie aukðtesnio nistinës integracijos (metropolinë) aðis; lygmens urbanistinës integracijos aðiø. Ðios •I B kategorija – tarptautinës urbanisti- aðys yra svarbios formuojant regionines ur- nës integracijos aðys; banistines sistemas bei jø sàveikà su metro- •I C kategorija – ðalies vidinës urbanisti- poliniais arealais. nës integracijos aðys. 18. Bendrajame plane nurodomos ir tos 3 lyg- 14. Iðskiriama ir formuojama viena Rytø–Vakarø mens urbanistinës integracijos aðys, kurios krypties I A kategorijos – pagrindinë (metro- jungia pagrindinius lokalinius centrus su polinë) – ðalies urbanistinës integracijos aðis. aukðtesnio lygmens urbanistinio karkaso aði- Ji remiasi keturiais metropolinio lygmens cen- mis arba veda á þemiausio lygmens (lokalius) trais kaip pagrindiniais inovacijø ir kitø aukð- valstybës sienos kirtimo punktus. Grafiniuo- èiausio lygmens veiklø stimulais visai ðalies se sprendiniuose ðios aðys vadinamos lokali- teritorijai. Numatoma pagrindinë ðalies ur- nëmis jungtimis. banistinës integracijos aðis tapdinama su gy- 19. Urbanistinio karkaso centrai ir integracijos ventojø ir veiklos koncentracijos zona. Jos aðys, kaip ávairios veiklos ir gyventojø trau- vaidmuo ypaè svarbus ðvelninant ðalies rai- kos þidiniai, veikia ir perspektyvoje ávairiai dos teritorinës diferenciacijos neigiamas pa- veiks ðalies ir regionø teritorijø raidos pobû- sekmes visoje ðalyje, suformuojant ðiam tiks- dá formuodami (þiûr. brëþ. Nr. 1. Urbanistinis lui gana tolygø urbanistinio metropolinio karkasas): vystymo stuburà. Tai leidþia apvaldyti ðalies • urbanistiniø centrø aglomeruojanèio po- ir tarptautiniø urbanistinës integracijos aðiø veikio arealus; kanalus, suðvelninti regioninius skirtumus, • urbanistinës integracijos aðiø poveikio neatsisakant ir tam tikros ekonominá efekty- koridorius; vumà uþtikrinanèios koncentracijos. • bendrà urbanistinio karkaso koncentruo- 15. Numatomos septynios svarbiausios I B kate- janèio poveikio arealà. gorijos tarptautinës urbanistinës integracijos 20. Numatomas diferencijuotas miesto ir kaimo aðys. Keturios ið jø kerta ðalá Ðiaurës–Ðiaurës gyvenamøjø vietoviø santykio formavimas Rytø–Pietø kryptimis ir trys Rytø–Vakarø pagal iðryðkëjusius regioninius ðalies raidos kryptimi. Jos formuojamos esamø ir siûlomø potencialo skirtumus, formuojanèius tris stam- tarptautiniø transporto koridoriø, jungianèiø bias miesto ir kaimo plëtros zonas: a) Vakarø, Helsinká, Sankt Peterburgà, Maskvà su Kije- b) Vidurio ir c) Rytø Lietuvos. Ðiuose ðalies vu, Viena, Hamburgu, pagrindu. Ðis tinklas makroregionuose skiriasi kaimo teritorijø rai- integruoja visus ðalies metropolinius ir regio- dos perspektyvos, pirmiausia priklausanèios ninius centrus tarpusavyje bei su artimiau- nuo tradicinio bioprodukcinio ûkio plëtros ga- siais kaimyniniø ðaliø urbanistiniais centrais limybiø (su tuo susijæs funkcinës konversijos (Liepoja, Jelgava, Daugpiliu, Minsku, Lyda, poreikis) bei metropolinio ir mezoregioninio Gardinu, Suvalkais, Karaliauèiumi). Ðios aðys, lygmenø centrø plëtros. Bûtina iðlaikyti mies- formuojamos magistraliniø ir kraðto keliø pa- to ir kaimo gyvenamøjø vietoviø tinklo tan- I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 19

kio Vakarø, Vidurio ir Rytø Lietuvoje regioni- vacijà, nepakankamai iðvystytuose cen- ná savitumà bei nuo jo priklausantá ðalies kul- truose (Klaipëda, Ðiauliai) – bûstø fon- tûrinio kraðtovaizdþio pobûdá. do plëtrà; 21. Plëtojant miesto ir kaimo teritorijø ryðius bû- • regioniniuose centruose bûtina remti tina atkurti kaimiðkøjø savivaldybiø gyvena- tiek renovacijà, tiek bendrojo fondo di- møjø vietoviø sistemas naujomis socialinë- dinimà; mis ir ekonominëmis sàlygomis, nes jø mies- • ypatingas dëmesys regionø ir savival- to ir kaimo santykio sistema yra maþiausiai dybiø centrø bûsto fondo plëtrai turi suirusi ir vis dar dominuoja ðalyje. Svarbi gran- bûti skiriamas nepakankamo urbani- dis bûtø seniûnijø centrø, t. y. maþø miestø ir zacijos lygio arealuose (Tauragës, Tel- miesteliø, kaip þemës ûkio gamybos ir kaimo gy- ðiø, Utenos, Rokiðkio, Ðvenèioniø re- ventojø aptarnavimo, ið dalies miesto gyventojø gionuose). rekreacijos centrø, plëtojimas. Tai veiksminga priemonë nuo kaimiðkøjø gyvenamøjø vie- toviø depopuliacijos. PRIORITETAI 22. Koreliacinës analizës metodu nustatyta, kad 26. Ágyvendinant nustatytà metropolinës aðies svarbiausi gyvenimo kokybës prioritetai, kryptingos plëtros ir tolygaus regioniniø cen- nuo kuriø priklauso ir neiðvengiamas kitø trø iðdëstymo urbanistiniame karkase kon- prieþastiniø parametrø kokybës gerëjimas, cepcijà, bendrasis strateginis prioritetas tei- yra šie: kiamas silpnosioms urbanistinio karkaso da- 1) apsirûpinimas bûstu; lims aktyvinti bei stiprinti. 2) vidutinis mënesinis uþdarbis; 27. 1 lygmens (metropoliniø) centrø ir I A lyg- 3) gyventojø uþimtumas; mens metropolinës urbanistinës integracijos 4) aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø asmenø aðies plëtojimo prioritetai bûtø ðie: skaièius; • Ðiauliø miesto plëtra; 5) nedarbo lygio maþinimas; • Vilniaus ir Kauno potencialams sujungti 6) gyventojø galimybë turëti antruosius na- reikalingø infrastruktûros tinklø sufor- mus. mavimas; 23. Siekiant konkretizuoti gyvenimo kokybës • I A lygmens metropolinës urbanistinës stimuliavimo priemones ir praplësti jø prak- integracijos aðies atkarpø pagal IX B tarp- tinio panaudojimo galimybes (pavyzdþiui, tautinio automobiliø transporto ir gele- pateikti pradinius duomenis rengiamiems þinkeliø transporto koridoriaus pradinius apskrièiø bei savivaldybiø bendriesiems pla- techninius parametrus suformavimas; nams) minëtø scenarijø pagrindu buvo nu- • metropolinës aðies vakarinës ir rytinës at- matyta konkreti gyvenimo kokybës gerini- karpø specialiø plëtros planø sudarymas. mo prioritetø teritorinio diferencijavimo 28. 2 lygmens centrø ir I B, I C bei 2 lygmens ur- programa. banistinës integracijos aðiø plëtojimo priori- 24. Bûsto plëtros racionaliam ir sëkmingam vyk- tetai: dymui bei bûsto teritorijø planavimo atsili- • Tauragës plëtojimas ir su ja susijusios Via kimui likviduoti bûtina atnaujinti anksèiau Hanseatica renovacija pagal I A tarptauti- sudarytus gyvenamøjø vietoviø bendruosius nio transporto koridoriaus pradinius planus, nes daugelis ðiø planø, ypaè pareng- techninius parametrus; tø dar sovietiniais metais, neatitinka naujø • Panevëþio–Utenos ruoþo, kaip svarbiau- bûsto plëtros sàlygø. Numatoma 2020 metø sio Aukðtaitijos regione urbanistinio perspektyva vienam gyventojui bendrojo komplekso, plëtojimas; naudingo ploto vidutiniškai teksiant – 28 m2 • bendra Ðvenèioniø ir Ðvenèionëliø plët- (26 m2 – miestuose ir 32 m2 – kaimo gyven- ra ir su ðiuo objektu susijusio transporto vietëse). koridoriaus renovacija ir rekonstrukcija 25. Numatomos ðios bûsto politikos teritorinës sudarant sistemà su ðiauriniu ir rytiniu kryptys: Vilniaus aplinkkeliu bei pasienio keliu; • pakankamai iðvystytuose metropoli- • pasienio su Baltarusija teritorijos plëtros niuose centruose (Vilnius, Kaunas) vals- planø parengimas ir pradinis ágyvendi- tybë pirmiausia turi remti bûsto reno- nimas; 20 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

• Ukmergës, Raseiniø, Rokiðkio ir Birþø, 4) didinti ðalies miðkingumà; kaip naujø regioniniø centrø, aktyvus pa- 5) optimizuoti kraðtovaizdþio urbanizacijos laikymas. bei technogenizacijos ir þemës ûkio plëtrà. 29. 3 lygmens centrø plëtojimas pagal prioriteti- 2. Nustatytos šios sudedamosios planuojamo nius administracinës reformos etapus (jos gamtinio karkaso dalys: vykdymo metu) apims naujø savivaldybiø, • geoekologinës takoskyros – teritorijø juostos, reikalingø norint teritoriðkai optimizuoti ða- jungianèios ypatinga ekologine svarba lies regionavimà bei transformuoti dvigubus bei jautrumu pasiþyminèias vietoves: savivaldos centrus, sukûrimà. upiø aukðtupius, vandenskyras, aukðtu- 30. Bûsto plëtros prioritetiniai uþdaviniai – gy- mø eþerynus, kalvynus, pelkynus, prie- venamøjø vietoviø vidiniø iðtekliø panaudo- krantës, poþeminiø vandenø intensy- jimas jø administracinëse ribose bei raciona- vaus maitinimo ir karsto paplitimo plo- lios teritorinës bûsto plëtros politikos ir pro- tus. Jos skiria stambias gamtines geosis- gramos parengimas. temas ir palaiko bendràjà gamtinio krað- 31. Urbanistinës sistemos plëtros, kurios negali- tovaizdþio ekologinæ pusiausvyrà; ma sutapatinti su vienkartiniø fiksuotø prie- • geosistemø vidinio stabilizavimo arealai ir moniø ágyvendinimo programa, sprendiniø ašys – teritorijos, galinèios pakeisti ðoni- realizavimas numatomas naudojantis dau- ná nuotëká ar kitus gamtinës migracijos giausia prioritetiniø specialiøjø ir strateginiø srautus, taip pat reikðmingos biologinës planø bei tiksliniø programø priemonëmis. ávairovës poþiûriu: þeldiniø masyvai bei Numatyta urbanistinës sistemos raida tiesiogiai grupës, natûralios pievos, pelkës bei kiti yra susijusi su teritorinio valdymo ir regioninës vertingi stambiøjø geosistemø ekotopai. politikos sistemos reformos rezultatais – regioni- Ðios teritorijos kompensuoja neigiamà nës diferenciacijos bei vietos savivaldos tinklo op- ekologinæ átakà gamtinëms geosiste- timizavimu. Bûtinas glaudus abiejø ðiø procesø moms; koordinavimas bei subordinuotas planavimas. • migraciniai koridoriai – slëniai, raguvynai bei dubakloniai ir kitos teritorijos, kuriais vyksta intensyvi medþiagø, energijos ir gamtinës informacijos srautø apykaita ir 2. KRAŠTOVAIZDÞIO augalø bei gyvûnø rûðiø migracija. 3. Numatytos formuojamo gamtinio karkaso te- NAUDOJIMAS IR ritorijos apima apie 60 procentø ðalies ploto. APSAUGA Atskirose savivaldybëse gamtinio karkaso te- ritorijø uþimama dalis svyruoja nuo 35–40 pro- 1. Kraštovaizdþio ekologinio stabilizavimo pa- centø (Joniðkio, Pakruojo, Pasvalio) iki 75–80 grindas yra gamtinis karkasas – erdvinë sis- procentø (Varënos, Zarasø) bendro jø ploto. tema, kuri iðreiðkia gamtinio kraðtovaizdþio Daugumai rajonø savivaldybiø bûdinga gam- apsaugos bei formavimo prioritetà ir yra rea- tinio karkaso teritorija apima 55–65 procentus lizuojama kraðtotvarkoje teritorijø planavimo jø ploto. Konkretus ástatymuose numatyto dokumentais. Jo paskirtis yra: gamtinio karkaso teritorijø lokalizavimas pa- 1) sukurti vientisà gamtinio ekologinio teiktas specialioje 1 : 400 000 mastelio kar- kompensavimo teritorijø tinklà, uþtikri- toschemoje (þiûr. brëþ. Nr. 2. Gamtinis kar- nantá kraðtovaizdþio geoekologinæ pu- kasas). siausvyrà ir gamtinius ryðius tarp sau- 4. Nustatytos ðios gamtinio kraðtovaizdþio ap- gomø teritorijø, sudaryti prielaidas bio- saugos ir formavimo tipus iðreiðkianèios gam- loginei ávairovei iðsaugoti; tinio karkaso teritorijø tvarkymo (naudojimo 2) sujungti didþiausià ekologinæ svarbà ir apsaugos) kryptys: turinèias buveines, jø aplinkà bei gy- 1) iðlaikomas ir saugomas esamas natûra- vûnø ir augalø migracijai reikalingas lus kraðtovaizdþio pobûdis; teritorijas; 2) palaikomas ir didinamas esamas kraðto- 3) saugoti gamtiná kraðtovaizdá ir gamtinius vaizdþio natûralumas; rekreacinius išteklius; 3) graþinami ir gausinami kraštovaizdþio natûralumà atkuriantys elementai. I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 21

Pirmasis kraštovaizdþio formavimo tipas lokali- 6. Apibendrinus galimà valstybës aktyvumà bei zuotas iðtisiniais miðko masyvais apau- ekonominá rëmimà, numatytos ðios valstybës gusiose gamtinio karkaso teritorijose – politikos formuojant gamtiná karkasà kryptys zonose, iðsaugojusiose natûralø (gamti- (þiûr. brëþ. Nr. 2. Gamtinis karkasas, ákarpa): ná) kraðtovaizdþio pobûdá bei ekologinio 1) iniciatyvø palaikymas; kompensavimo potencialà. Ðios teritori- 2) iniciatyvø bei investicijø paieðkos ir ska- jos – tai ðalies gamtinio karkaso „aukso tinimas; fondas“, kurio perspektyva susijusi su ra- 3) aktyvus organizacinis bei finansinis rë- cionalaus subalansuoto miðkø ûkio tvar- mimas. kymu, miðkø regeneracinio potencialo ið- 7. Ið nurodytø tvarkymo politikos krypèiø tre- saugojimu, rekreacinio naudojimo regu- èioji, arba aktyviausioji, daþniausiai taikyti- liavimu bei nustatyto reþimo uþtikrini- na gamtinio karkaso teritorijoms, kuriose vei- mu ðiose zonose ásteigtoms ypaè saugo- kia bent 3 ar daugiau karkaso lokalizavimui moms teritorijoms. daranèiø átakà veiksniø. Veikiant tik 1 ar 2 veiksniams taikytina antroji tvarkymo poli- Antrasis kraštovaizdþio formavimo tipas lokali- tikos kryptis, atspindinti daliná valstybës ak- zuotas mišrios naudmenø mozaikos te- tyvumà. Pirmoji, arba pasyvioji, tvarkymo ritorijose, kuriose kaitaliojasi miðkø ir þe- politikos kryptis galima tik tuo atveju, kai në- mës ûkio naudmenos, taip pat smarkiai ra në vieno ið ryðkaus gamtinio karkaso su- pakeistos arba paþeistos gamtinës struk- kûrimo poreiká didinanèiø veiksniø. Prakti- tûros miðkuose. Ðiø teritorijø tvarkymas koje galima ir miðri organizacinë politika, de- yra kur kas sudëtingesnis, nes reikalin- rinanti dvi ið minëtø gamtinio karkaso kûri- gas tiek esamø funkcijø subalansavimas, mo krypèiø. tiek regeneracinës priemonës ekologi- Konkreèios krypties teritorinë raiðka priklau- nëms kompensacinëms gamtinës struk- so nuo daugelio veiksniø, kuriø svarbiausi tûros galioms stiprinti. yra ðie: 1) gamtinio karkaso teritorijø kom- pensacinë svarba ðalies arba regiono konteks- Treèiasis kraðtovaizdþio formavimo tipas taikyti- te, 2) reali gamtinio kompensacinio potencialo nas þmogaus veiklos, pirmiausia agrari- bûklë, 3) ypaè saugomø (konservaciniø) gam- nës, gerokai pakeistose gamtinio karka- tiniø teritorijø buvimas, 4) biologinës ávairo- so teritorijose. Ðios zonos susiformavo dël vës turtingumas, 5) rekreacinës funkcijos in- technokratiðko netolygaus þemës naudo- tensyvumas. jimo paþeidþiant ekologinës pusiausvy- 8. Gamtinio karkaso teritorijø ekologinis opti- ros sàlygas, nesilaikant racionalios gam- mizavimas yra neiðvengiamai susijæs su ben- tonaudos reikalavimø. Tai sovietinio dro ðalies miðkingumo didinimu. Uþtikrinti- ûkio didþiojo intensyvinimo rezultatas, nas racionalus teritorinis miðkø pasiskirsty- ypaè skaudþiai palietæs geoekologiniø ta- mas ðalies mastu. Miðkingumo didinimo pro- koskyrø bei migraciniø koridoriø terito- grama grindþiama konkreèiais ekologinio rijas. Ðiose zonose gamtinio kraðtovaiz- kompensavimo poreikiais ir moksliniais ty- dþio formavimo kryptis yra regeneraci- rimais. Ji turi bûti orientuojama á labiausiai në-restauracinë, susijusi su sudëtingø re- bioekologiðkai nuskurdintas zonas, tokios ða- natûralizaciniø priemoniø ágyvendinimu lyje yra Þiemgalos ir Ðeðupës lygumos, Þe- ir nauju ekologizuotu poþiûriu á ðiø teri- maièiø vandenskyra ir Þemaitijos þemumos torijø naudojimà. pietinë dalis, Suvalkø ir Kurðo aukðtumø ðlai- tai, Rytø Aukðtaièiø plynaukðtë, Mûðos ir Ne- 5. Pagrindines reþimines zonas gamtinio kar- vëþio vandenskyra. kaso struktûroje sudaro jo sudëtyje esanèios 9. Kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës ap- gamtinës bei kompleksinio tipo ypaè saugo- saugos plëtojimas Bendrajame plane apima: mos teritorijos, kurioms teikiamas konserva- • ðalies kraðtovaizdþio struktûrinës ávairo- ciniø (gamtos vertybiø iðsaugojimo) intere- vës nustatymà; sø prioritetas. Tai valstybiniø gamtiniø rezer- • konservaciniu poþiûriu vertingiausiø vatø, valstybiniø draustiniø bei valstybiniø kraðtovaizdþio kompleksø nustatymà; parkø tinklas. • biologinës ávairovës apsaugai svarbiø te- 22 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

ritorijø sistemos nustatymà; 15. Nustatyti bioekologiniai branduoliai laikyti- • bendrøjø kraðtovaizdþio ir biologinës ni pagrindiniais biologinës ávairovës apsau- ávairovës apsaugos nuostatø formulavi- gai skirtø saugomø teritorijø (rezervatø, mà; draustiniø) steigimo paieðkø poligonais. • siûlymø dël ypaè saugomø teritorijø tin- 16. Bendrosiomis kraðtovaizdþio ir biologinës klo plëtojimo pateikimà. ávairovës apsaugos plëtojimo nuostatomis 10. Ðalies kraðtovaizdþio ávairovë nustatyta api- Bendrasis planas rekomenduoja: bendrinant dviejø svarbiausiø jà formuojan- • kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës ap- èiø veiksniø – gamtinës morfostruktûros ir saugos reikalavimø ir priemoniø integ- sukultûrinimo pobûdþio – teritorinæ sklaidà. ravimà á visø ûkio ðakø, pirmiausia þe- Ðiuo pagrindu Lietuvos Respublikos lygme- mës ir miðkø ûkio, vandens ûkio, miestø niu nustatyti tipologiniai kraðtovaizdþio plëtros, transporto, kasybos, rekreacinio kompleksai bei rajonai. ûkio, pramonës, energetikos, strategijas, 11. Konservaciniu (ávairovës apsaugos) poþiûriu plëtros programas, veiksmø planus; vertingiausi kraðtovaizdþio kompleksai, ku- • tarptautiniø konvencijø bei ES direkty- riems reikalingas ypatingas dëmesys, yra: vø nuostatø, reikalavimø bei rekomen- • Kurðiø nerija, Nemuno delta ir Karklës – dacijø organiðkà ágyvendinimà ðalies Ðventosios priekrantë; kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës ap- • miðkingi eþerynai ir raiðkios didþiøjø slë- saugoje, t. y. esamos teritorinës sistemos niø atkarpos; elementams atrankos bûdu suteikiant • þemyniniai kopynai ir didieji pelkynai; tarptautiniø saugomø teritorijø katego- • Þemaièiø vandenskyros kalvynas ir ero- rijø statusà. ziniai raguvynai; 17. Ypaè saugomø teritorijø sistema (rezervatai, • istoriniai miestø senamiesèiai – savita ið- draustiniai, valstybiniai parkai) mûsø ðalyje skirtinës vertës kompleksinë paveldo apima beveik 12 procentø ðalies teritorijos, in- vertybë. tegruoja gamtos ir kultûros paveldo apsau- 12. Paèia didþiausia gamtine ir kultûrine verte gà, yra funkcionaliai diferencijuota ir ið es- mûsø ðalyje iðsiskiria Kurðiø nerijos pietinës mës atitinka pasaulio standartus, todël Ben- dalies bei Trakø eþeryno kraðtovaizdþio kom- drajame plane jos tolesnë plëtra detaliau ne- pleksai, turintys tapti integruotos kraðtovaiz- analizuota, taèiau jame yra numatytos kituo- dþio apsaugos organizavimo etalonais. se aplinkosauginio planavimo dokumentuo- 13. Akcentuojamas iðryðkëjæs kultûrinio kraðto- se anksèiau iðaiðkintos ar nurodytos ypaè sau- vaizdþio vertës paþinimo, jo teritorinës ap- gomø teritorijø tinklo optimizavimo bei pa- saugos sistemos, ypaè specializuotø saugo- pildymo kryptys. mø teritorijø tinklø, nepakankamas iðvysty- 18. Tokiomis kryptimis Bendrasis planas (ávertin- mas, sudarantis gana didelæ visaverèio krað- damas bûtinybæ, prieð steigiant saugomas terito- tovaizdþio apsaugos sistemos optimizavimo rijas, kiekvienu atveju pateikti Saugomø teritori- kliûtá. jø ástatymo numatytus vertinimus, pagrindimus 14. Biologinës ávairovës apsaugai svarbiø terito- ir atlikti jo reikalaujamas procedûras) numato: rijø sistema nustatyta pagal Europos Tarybos • biosferos stebësenos teritorijø tinklo su- ekspertø parengtas ekologiniø tinklø plëtros kûrimà, pirmiausia Þuvinto biosferos re- rekomendacijas, naudojantis naujausiø ðaly- zervato ásteigimà ir Kurðiø mariø, Þemai- je atliktø biologinës ávairovës apsaugos dar- èiø vandenskyros bei karstinio regiono bø (Ramsaro vietoviø, CORINE biotopø, kompleksiniø biosferos poligonø organi- paukðèiams svarbiø teritorijø, Natura-2000 zavimo galimybiø analizæ; projektø) medþiaga. Nustatytà ir su gamti- • nedideliø rezervatiniø apyrubiø, skirtø niu karkasu subordinuotà teritorinæ sistemà miðko tipø etalonams iðsaugoti, tinklo su- – nacionaliná ekologiná tinklà – sudaro euro- kûrimà; pinës ir nacionalinës bei regioninës svarbos • Suvalkijos nacionalinio bei Daugø regio- bioekologiniai branduoliai, bioekologinës ninio parko ásteigimà; jungtys (koridoriai) ir buferinës zonos. Pateik- • Aviliø – Èièirio, Alauðo, Germanto bei tas ekologinio tinklo teritorinis modelis atei- Plinkðiø regioniniø parkø organizavimo tyje turës bûti tikslinamas ir plëtojamas. galimybiø analizæ; I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 23

• botaniniø bei zoologiniø draustiniø tinklo 21. Kultûros paveldo rûðiø apsaugos kryptys optimizavimà ES direktyvø pagrindu; išskiria paveldosauginës kraðtotvarkos priori- • pedologiniø draustiniø tinklo perþiûrà ir tetus atlikdamos savotiðkà jos tipologiná (rû- koreliacijà su naujàja dirvoþemiø klasifi- ðiná) specializavimà bei numato paskesná ver- kacija; tiná skirstymà. Valstybës ir privaèiø investuotojø • istoriniø nacionaliniø bei istoriniø regio- veiksmø derinimas, partnerystë èia vaidins reikð- niniø parkø tinklo sukûrimà; mingà vaidmená. Rekomenduojamas paveldo- • galimà istorinio nacionalinio parko sta- saugos politikos specializavimo rajonavimas tuso taikymà dabartiniams Varniø ir pagal nekilnojamøjø kultûros vertybiø tipo- Anykðèiø regioniniams parkams; loginiø grupiø, svarbiø teritorijø planavimo as- • specializuotø kultûriniø draustiniø tin- pektu, apsaugos prioritetus. (þiûr. brëþ. Nr. 3. klo suformavimà. Kultûros paveldo teritorijos). 19. Nekilnojamosios kultûros vertybës, suda- Iðskirtoms kultûros paveldo rûðiø apsaugos ranèios ðalies funkcinæ kraðtotvarkinæ kultû- prioriteto zonoms, atsiþvelgiant á objektø ben- ros paveldo struktûrà, yra bendrosios krað- drà bûklæ, vertæ, iðsaugojimo problematiðku- tovaizdþio formavimo politikos objektas. mà ir ekonomines galimybes, numatomos Svarbiausiais veiksniais, daranèiais átakà to- ðios tvarkymo darbø kryptys: kios tvarkymo politikos formavimui, Bendra- • archeologiniø vietoviø apsaugos prioriteto zo- jame plane priimta: nai – konservavimo kryptis; 1) ypatingà reikðmæ kraðtovaizdþio vizua- • urbanistiniø vietoviø apsaugos prioriteto zo- linëje struktûroje turinèiø nekilnojamø- nai – konservavimo su svarbiø urbanis- jø kultûros vertybiø vertë ir teritorinë tikos elementø iðryðkinimu ar net dali- sklaida; niu atkûrimu kryptis; 2) kultûros paveldo vertybiø ir jø rûðiø ap- • dvarø paveldo apsaugos prioriteto zonai – saugos teritoriniai prioritetai; konservavimo ir restauravimo, atsiþvel- 3) istoriðkai susiklosèiusiø kultûrinio krað- giant á sodybos struktûrà, pastatus, jø ap- tovaizdþio erdviniø struktûrø iðlikimas; linkà su parku, kryptis; 4) architektûros paveldo regioniniai savitu- • etnografiniø kaimø (gyvenvieèiø) ir sodybø mai; apsaugos prioriteto zonai – konservavimo 5) konkreèiø kultûros paveldo objektø ver- ir restauravimo bei nevisiðko atkûrimo të. kryptis; 20. Kultûros vertybiø vertë ir sklaida diferenci- • statiniø apsaugos prioriteto zonai – konser- juoja kultûros paveldo tvarkymo politikos te- vavimo, restauravimo ir dalinio atkûri- ritoriná intensyvumà. Remiantis archeologi- mo (išimtiniais atvejais) kryptis. jos paveldo (piliakalniai ir senovës gyvenvie- 22. Kultûrinës paminklotvarkos politikà reko- tës), taip pat architektûros ir urbanistikos pa- menduojama erdviðkai diferencijuoti ir pa- veldo (pilys, baþnyèios, vienuolynai, dvarø gal iðlikusiø istoriðkai susiklosèiusio agrari- paveldas, etnografiniai kaimai) verte ir iðsi- nio kraðtovaizdþio struktûrø bei etnokultû- dëstymu, rekomenduota per 120 kraðtovaiz- riniø regionø ir subregionø ribas. dþio tvarkymo politikos poþiûriu reikðmin- 23. Tarptautiniu mastu pripaþintos paveldotvar- gø kultûros vertybiø teritoriniø arealø. Iðsau- kos nuostatos apima kultûros paveldo apsau- gojimo ir panaudojimo poþiûriu ypaè reikð- gà ir saugomø objektø autentiðkumo, savitu- mingos vertybës yra istoriniai miestø sena- mo bei kitokios vertës poþymiø iðlaikymà uþ- miesèiai (tarp jø – urbanistiniai paminklai). tikrinantá panaudojimà. Todël bûtina: Iðskirti ypaè svarbûs nacionalinës reikðmës 1) sutvarkyti kultûros paveldo objektø ap- arealai: Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Kerna- skaità, parengti konkreèius ir aiðkius ap- vës, Trakø, Anykðèiø, Ðiauliø, Birðtono, Mer- saugos, naudojimo, prieþiûros ir tvarky- kinës, Druskininkø – Marcinkoniø, Palûðës – mo poreikiø reglamentus; Tauragnø, Kretuono, Ðvenèioniø, Panemu- 2) parengti specialiuosius kultûros paveldo niø, Dubysos, Vilkaviðkio, Kudirkos Nau- apsaugos ir naudojimo planus; miesèio, Plateliø, Salantø, Kurðiø nerijos, Var- 3) sudaryti regionines (rûðines) kultûros pa- niø, Tytuvënø, Daugyvenës, Birþø, Þagarës, veldo objektø tvarkymo tikslines progra- Rusnës, Rambyno, Ukmergës, Këdainiø ir kt. mas; 24 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

4) nustatyti visose savivaldybiø teritorijo- gynybiniø ruoþø bei senoviniø gyvenvie- se kultûros vertybiø naudojimo perspek- èiø reprezentavimà, taip pat gausø me- tyvinæ raidà, atsiþvelgiant á naudojimo re- morialiná Aukðtaitijos palikimà; þimus; 5. Vakarø Suvalkijos regionas – istorinis krû- 5) parengti, aprobuoti ir áteikti vertybiø sa- vis tenka Jotvos archeologiniam paliki- vininkams ar naudotojams rekomenda- mui bei ypaè turtingam nacionalinës ver- cijas dël kultûros vertybiø pagal objektø tës memorialiniø Suvalkijos vietoviø tipologines rûðis naudojimo jas iðsaugant kompleksui. ir priþiûrëti bei kontroliuoti jø vykdymà; 25. Valstybinei teritorinei kultûros paveldo tvar- 6) naudoti kultûros paveldo objektus visuo- kymo rëmimo politikai formuoti bûtina nu- menës ir ypaè jaunimo ðvietimo bei mo- statyti, kokiuose rajonuose ir kokiu lygiu vals- kymo tikslams, tai sprendþiant valstybës tybë turëtø remti kultûros vertybiø iðsaugo- bei savivaldybiø lygmenimis; jimà. Bûtø tikslingas trijø intensyvumo lygiø 7) kuo plaèiau naudoti kultûros paveldà rëmimas: a) didelis, b) vidutinis ir c) mini- kultûriniam turizmui (tarptautiniam bei malus. Valstybiniam rëmimui, taip pat kul- vietiniam). tûros paveldo iðsaugojimo bendrajai teritori- 24. Teikdamas paveldotvarkos teritorinës kon- nei koncepcijai konkretizuoti ir detalizuoti cepcijos metmenis, Bendrasis planas reko- bûtina parengti Lietuvos kultûros paveldo ap- menduoja ypatingà planavimo nuostatà – saugos ir naudojimo specialøjá bei atitinka- kultûros paveldo erdvinio stuburo iðskyrimà. mà strateginá ágyvendinimo priemoniø pla- Tai vientisa funkcinë teritorinë struktûra, ið- nà, atsiþvelgiant á kultûros vertybiø vertin- reiðkianti istorinio paveldo erdvinio domina- gumà, iðsaugojimo problematiðkumà bei vimo zonà – savotiðkà ðalies valstybingumo praktinio panaudojimo perspektyvas. Taip centrø bei aðiø junginá, kurio tàsos kryptys pat tikslinga kultûros paveldo iðsaugojimo rë- þymios ir uþ dabartiniø Lietuvos ribø. mimà derinti ir su Nacionaline turizmo pro- Pagal pateiktø kultûros vertybiø vertës ir kon- grama, Kultûrinio turizmo programa bei kai- centracijos arealø tipø teritoriná iðsidëstymà mo turizmo plëtote. ðalies teritorijoje nustatyti penki istorijos pa- 26. Bûtina sukurti ir nuosekliai ádiegti kultûros veldo dominavimo regionai (èia pateiktas ver- paveldo objektø fizinës bûklës periodiðko pa- tybinës ir rûðinës atrankos rezultatas): tikrinimo sistemà, kaip kultûros paveldo ste- 1. Vilniaus regionas – pagrindinis istorinis bësenos formà, nustatanèià kultûros pavel- krûvis tenka istoriniø Lietuvos sostiniø do iðsaugojimo bei fizinës bûklës kaitos ten- – Kernavës, Trakø, Vilniaus – archeolo- dencijas. giniams bei memorialiniams komplek- 27. Lietuvos kultûros paveldo iðsaugojimo inte- sams, taip pat Dubingiø–Ðirvintø memo- resai negali apsiriboti dabartinëmis ðalies ri- rialiniam ruoþui; bomis. Valstybës vykdoma kultûrosaugos po- 2. Panemuniø regionas – pagrindinis istori- litika privalo rasti kelius ir bûdus, kaip rea- nis krûvis tenka Liðkiavos, Merkinës, liai prisidëti prie uþ dabartinës ðalies ribø li- Alytaus, Punios, Pypliø, Seredþiaus ir Ve- kusiø Lietuvos istorijos paminklø tvarkymo liuonos piliakalniams, panemunës pilims ir iðsaugojimo. bei laikinosios sostinës titulà turinèiam Kaunui, taip pat padubysiø archeologi- niam memorialiniam kompleksui; PRIORITETAI 3. Vidurio ir Ðiaurës Vakarø Þemaitijos regio- 28. Kraðtovaizdþio ekologinës pusiausvyros uþ- nas – istorinis krûvis gana sudëtingas ir tikrinimo ir jo ávairovës iðsaugojimo srityje apima ypaè gausø ðio regiono archeolo- teikiami prioritetiniai uþdaviniai: gijos paveldà (piliakalnius, alkakalnius, • ðalies bendrosios þemënaudos struktûros pilkapius ir kt.), taip pat Klaipëdos, Var- optimizavimas, stiprinant ekologines niø, Telðiø ir kitø istoriðkai garsiø regio- kompensacines gamtinio karkaso terito- no vietoviø memorialinius akcentus; rijø funkcijas; 4. Ðiaurës Rytø Aukðtaitijos regionas – istori- • saugomø teritorijø tinklo optimizavimas nis paveldas orientuotas á Deltuvos, Së- ir jø gamtiniø bei kultûriniø vertybiø de- los ir Lietuvos (pagal A. Duboná) þemiø gradavimo sustabdymas; I. BENDRØJØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 25

• pelkinio ir karstinio kraštovaizdþio ap- 2) energetikos ir þemës ûkio ekologizavi- sauga; mas; • gamtinio kraðtovaizdþio elementø ap- 3) transporto priemoniø keliamos tarðos sauga urbanizuotose teritorijose; maþinimas; • gamtinës rekreacinës aplinkos tausoji- 4) gruntinio ir paviršinio vandens telkiniø mas ir patraukliausiø gamtiniø vietoviø tarðos maþinimas; urbanizavimo sustabdymas; 5) radioaktyvaus uþteršimo išvengimas. • iðeksploatuotø karjerø rekultivacija bei 31. Kultûros paveldo teritorijø apsaugos ir nau- durpynø renatûralizacija; dojimo nuostatoms ágyvendinti nustatomi ðie • natûralaus hidrografinio tinklo struktû- prioritetai: ros apsauga. 1) paveldosaugos teisiniø pagrindø sutvar- 29. Biologinës ávairovës iðsaugojimo srityje kymas, apimantis ðià sritá reglamentuo- kraštovaizdþio ekologinei pusiausvyrai palai- janèiø ástatymø tikslinimà bei derinimà, kyti teikiami prioritetiniai uþdaviniai: atitinkamø registrø ir reglamentø kûri- • Natura-2000 tinklo sukûrimas; mà bei valstybinës paramos mechaniz- • miðkø struktûros optimizavimas ir mið- mo nustatymà; ko ekosistemø degradavimo iðvengimas; 2) Lietuvos kultûros paveldo apsaugos ir • jûriniø, pajûrio ir natûraliø pievø ekosis- naudojimo specialiojo plano, tiksliniø temø degradavimo sustabdymas; tvarkymo programø rengimas ir ágyven- • reliktiniø, endeminiø, retø ir nykstanèiø dinimas; taksonø iðsaugojimas; 3) kultûrinio turizmo plëtojimas, apiman- • biocenoziø rûðinës sudëties ávairovës pa- tis atitinkamø planø rengimà bei reika- laikymas; lingos infrastruktûros uþtikrinimà. • natûraliø biocenoziø agrarinëse bei ur- 32. Kraštovaizdþio ekologinës pusiausvyros ið- banizuotose teritorijose išlaikymas; saugojimas uþtikrinamas parengus ir ágyven- • þuvø ir paukðèiø migracijos keliø de- dinus atitinkamus teritorijø bei strateginio- strukcijos sustabdymas; programinio planavimo dokumentus, taip • þuvø ir medþiojamos faunos iðtekliø nau- pat patvirtinus ðiam procesui reglamentuoti dojimo optimizavimas. reikalingus teisës aktus. 30. Tarp aplinkos kokybës apsaugos tikslø bei uþ- 33. Bendrajame plane modeliuojamai kultûros daviniø kraðtovaizdþio ekologinei pusiausvy- paveldo teritorijø raidai ágyvendinti reko- rai palaikyti prioritetiniai bûtø tokie: menduojamos teisinës, projektinës bei orga- 1) veiksmingos atliekø tvarkymo sistemos nizacinës priemonës. sukûrimas;

SPECIALIZUOTØ

TERITORINIØ

STRUKTÛRØ

ORMAVIMAS 28 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 3. BIOPRODUKCINIO þemës ûkio produkcijà perdirbanèiø ámoniø iðsidëstymà. Teritorijose, kuriose þemës ûkio ÛKIO TERITORIJOS veiklai sàlygos yra prastesnës, numatomas þemës ûkio gamybos maþinimas, plëtojant 1. Šalies agrarinio naudojimo politikoje Ben- netradicines þemës ûkio ðakas, alternatyvià drasis planas pirmiausia siekia suderinti ûkiø (ne þemës ûkio) veiklà ir perduodant dalá þe- pagrindines gamybos ðakas su gamtines sà- mës apsodinti miðku. lygas geriausiai atitinkanèia agrarinës veik- 2. Agrariniø teritorijø tvarkymui šalyje terito- los specializacija. Agrariniø teritorijø naudo- riškai diferencijuoti išskirtos 7 skirtingo ag- jimo pokyèiai numatomi þemës ûkio subjek- rarinio potencialo zonos (þiûr. brëþ. Nr. 4. Ag- tams nuosekliai specializuojantis ðaliai reika- rarinës teritorijos). Nustatyta agrariniø teri- lingø ir paklausà uþsienio rinkose turinèiø þe- torijø plëtra zonose diferencijuota atsiþvel- mës ûkio produktø gamybai. Specializuojant giant á þemës naudojimo sàlygas ir socialinius ûkius, atsiþvelgtina á þemës ûkio naudmenø ir ekonominius veiksnius (3.1-1 lentelë). dirvoþemio savybes, ûkininkavimo tradicijas,

3. 1-1 lentelë. Agrariniø teritorijø diferenciacijos zonos pagal þemës ûkio gamybos specializacijà

Zonos Zonos Plotas Þemës Rekomenduojama Rekomenduojamas Nr. pavadinimas (km2 ) naudojimo ûkio specializacija þemës naudojimas sàlygø augalininkystës gyvulininkystës ávertinimas ðakos ir alternatyvos ðakos irkt.

I Pietryèiø Lietuvos zona 772 T E D Û J, B, al Kl, p, nt N 3 3 3 3 3 II Baltijos kalvyno zona 1239TE D Û Þ, j, al P, G, nt N 2 2 2 2 3 III Aukðtaitijos ir Dzûkijos plynaukðèiø zona 692 T E D Û J, þ, al P, kl N 1 1 2 3 2 IV Vidurio Lietuvos zona 2426 T E D Û K, C, L, R, j P, Kl N 1 1 1 1 1 V Þemaitijos plynaukðèiø zona 647 T E D Û J, b, l P, g, kl N 1 1 2 3 2 VI Þemaitijos kalvyno zona 242 T E D Û Þ, j, al G, p, kl N 2 2 3 2 3 VII Nemuno þemupio ir Pajûrio þemumos zona 512 T E D Û B, J, þ, al P, Kl, nt N 1 3 2 1 2 Indeksø paaiðkinimas: T–teritorijos panaudojimas þemës ûkiui: T – didelis, T – vidutinis, T – maþas. 1 2 3 E–dirvoþemiø jautrumas intensyviam þemës dirbimui: E – nelabai jautrûs, E – jautrûs vandens erozijai, E – jautrûs vëjo erozijai. 1 2 3 D–þemës ûkio naudmenø naðumas: D – naðios þemës, D – vidutiniðkai naðios þemës, D – nenaðios þemës. 1 2 3 ۖsàlygos perspektyvioms þemës ûkio struktûroms formuoti: Û – palankios sàlygos suformuoti stambius ûkininkø ir þemës ûkio 1 ámoniø ûkius, Û – palankios sàlygos suformuoti vidutinio dydþio ir smulkius ûkius, Û – galimybë derinti ávairaus dydþio ir 2 3 tipø ûkius. N–priemonës þemës naudojimui reguliuoti: N – visos þemës ûkio naudmenos iðsaugomos ir gerinamos, N – iðsaugoma ir gerinama 1 2 ariamoji þemë bei nusausintos pievos ir ganyklos, N – iðsaugoma ir gerinama ariamoji þemë su naðiais dirvoþemiais; galimas 3 didesniø plotø apsodinimas miðku.

Specializacijos kryptys (didþiosiomis raidëmis – pagrindinë ûkio ðaka, maþosiomis – pagalbinë ar papildoma ûkio ðaka): K, k – kvieèiø auginimas; J, j – kitø javø auginimas; B, b – bulviø auginimas; C, c – cukriniø runkeliø auginimas; L, l – linø auginimas; R, r – rapsø auginimas; Þ, þ – þoliniø paðarø auginimas; P, p – pieno krypties galvijininkystë; G, g – mësiniø galvijø auginimas; Kl, kl – kiauliø auginimas; nt – netradicinës þemës ûkio ðakos; al – alternatyvi (ne þemës ûkio) veikla. II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 29

4. Vadovaujantis Europos Sàjungos Tarybos projektø pagrindu pilieèiø nuosavybës teisiø reglamentu (Nr. 1257/1999), numatanèiu pa- á þemæ atkûrimo metu susiformavusios smul- ramà menkiau išsivysèiusiems regionams ir kios þemënaudos turëtø bûti pertvarkomos á regionams, kuriems nustatyti aplinkos apsau- racionalesniø ribø bei dydþiø ûkiø þemënau- gos apribojimai, valstybës ir ES fondø para- das, atitinkanèias ES rinkos keliamas sàlygas. ma turëtø bûti teikiama þemës ûkio produk- 9. Þemës ûkio plëtrà numatoma derinti su ða- cijos gamintojams, gyvenantiems arba nau- lies vidaus vandenø naudojimu. Tam reika- dojantiems þemæ tokiose teritorijose, kurias lingos valstybinio rëmimo priemonës, norint Lietuvos Respublikos Vyriausybë priskyrë pertvarkyti vidaus vandenø þuvininkystës maþiau palankioms ûkininkauti vietovëms. ûká bei plëtoti þuvininkystæ kaip alternatyvø Joms priskirtinos: þemdirbystës verslà nederlingø þemiø vieto- • vietovës, kuriose vyrauja maþo naðumo vëse. Áveisus vandens telkiniuose vertingø þu- (iki 32 balø) þemës; vø, suintensyvës kaimo turizmas ir mëgëjið- • vietovës, kuriose sparèiai maþëja kaimo ka þûklë. Teritorijø su natûraliais ir dirbtiniais gyventojø ir yra santykinai blogesni kiti vandens telkiniais rekreaciná potencialà pa- demografiniai rodikliai; didins þemës savininkø ir valstybës (savival- • Nemuno potvyniø uþliejamos teritorijos; dybiø) lëðomis sukuriama gamybinë bei so- • intensyvaus karsto zona. cialinë infrastruktûra. Tai padës pagerinti kai- 5. Numatoma, jog agrariniø teritorijø plotas ma- mo gyventojø ekonominæ padëtá. þës vidutiniðkai 0,7 procento per metus, þe- 10. Þemës naudojimo valstybinis reglamentavi- mës ûkio naudmenø plotas – 0,5 procento. mas turëtø apimti juridiðkai áteisintà (normi- Preliminari þemës plotø prognozë pateikia- niai dokumentai arba regioninës valdþios ma ávertinus þemës naudmenø kitimo ten- sprendimai) þemës naudojimo tvarkà, ribo- dencijas ir þemës ûkio plëtros priemoniø janèià arba ápareigojanèià vykdyti tam tikrà kompleksà. Numatomas þemës ûkio naud- veiklà. Valstybinës paramos priemonës (sub- menø plotø sumaþëjimas didesnio poveikio sidijos, kreditai, mokesèiø reguliavimas, in- þemës ûkio produkcijos gamybai neturës. Kiti frastruktûros finansavimas) naudojamos pa- plotai bus naudojami taikant rekomenduoja- gal Lietuvos Respublikos þemës ûkio ir kai- mà agrotechnikà ir tràðø normas. mo plëtros strategijoje numatytas prioriteti- 6. Ekologiškai ðvariø produktø gamyba (ekolo- nes kaimo plëtros kryptis. Teritorijos tvarky- ginis ûkininkavimas) numatoma tik iki 5 pro- mo srityje tai bûtø: centø teritorijoje, todël þemës ûkio gamybos • melioracijos sistemø rekonstrukcija sie- intensyvumo rodikliai turëtø atitikti Europos kiant uþtikrinti aplinkos apsaugà ir ið- Sàjungos ir Vidurio Europos ðaliø lygá. saugoti biologinæ ávairovæ, þemës rena- 7. Agrariniø teritorijø tvarkymo pokyèiai pla- tûralizavimas; nuojami siekiant suvienodinti ûkiniø struk- • þemdirbystei netinkamø ir eroduojamø tûrø funkcionavimo sàlygas. Stiprëjant þemës þemiø apsodinimo miðku projektø ir ûkio gamybos specializacijai, iðryðkës trijø pa- miðko gerinimo priemoniø ágyvendini- grindiniø tipø ûkiai: mas, tarp jø kai kuriø plotø iðpirkimas I – prekinæ augalininkystës ir gyvulininkys- ir perdavimas miðkø urëdijoms; tës produkcijà auginantys (tradicinio ûki- · • èiø þemës ûkio augalø bei gyvuliø au- ninkavimo) ûkiai, ne maþesni kaip 30– ginimas; 50 ha; • derlingø dirvoþemiø naðumo iðsaugo- II – prekinæ augalininkystës produkcijà au- jimas bei pagerinimas, tarp jø rûgðèiø ginantys (augalininkystës specializacijos) dirvø kalkinimas; ûkiai, ne maþesni kaip 100 ha; • daugiameèiø ganyklø atnaujinimo ir III – ûkiai, auginantys produkcijà ðeimos po- árengimo dalinis finansavimas, pievø ir reikiams, arba siauros specializacijos ne- ganyklø, árengtø derlingose þemëse, ap- tradicinës produkcijos gamybai (smul- sauga nuo supelkëjimo, apaugimo krû- kieji ûkiai). mais ir miðku, uþleidimo piktþolëmis; 8. Neracionaliai iðsidësèiusioms þemës valdoms • uþliejamø pievø ir jø hidrotechniniø sujungti bûtina parengti specialius þemës árenginiø renovacijos ir modernizavimo konsolidavimo þemëtvarkos projektus. Ðiø finansavimas; 30 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

• alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, 2) Vidurio Þemaitijos vidutinio naðumo miðkø sodinimo, þuvininkystës, amatø miðriø eglynø zona; ir kitø ne þemës ûkio verslø) rëmimas 3) Pietvakariø Þemaitijos naðiø miðriø eg- nepalankiø ûkininkavimo sàlygø teri- lynø zona; torijose; 4) Vidurio Lietuvos miðriø lapuoèiø-spyg- • þemës ûkio funkcionavimui bûtinø in- liuoèiø miðkø zona: frastruktûros objektø (keliø, elektros a) Ðiaurës Rytø Þemaitijos naðiø miðriø tiekimo linijø) remonto arba naujos sta- spygliuoèiø-lapuoèiø miðkø pozonis, tybos finansavimas; b) Vakarø Aukðtaitijos naðiø miðriø lapuo • tarðos þidiniø liekanø, pastatø likvida- èiø-eglës miðkø pozonis, vimo ir teritorijø sutvarkymo projektø c) Suvalkijos naðiø ir labai naðiø spygliuo finansavimas. èiø-lapuoèiø miðkø pozonis; 11. Numatyta agrariniø teritorijø plëtra bus ágy- 5) Vidurio Aukðtaitijos – Ðiaurës Vakarø vendinama derinant tai su Lietuvos Respub- Dzûkijos naðiø miðriø spygliuoèiø-la- likos integracija á ES pagal Lietuvos þemës puoèiø miðkø zona: ûkio plëtojimo strategijà. Bendrojo plano a) Vidurio Aukðtaitijos naðiø miðriø sprendiniø nuostatos turëtø bûti taikomos spygliuoèiø-lapuoèiø miðkø pozonis, rengiant programas uþsienio paramai gauti b) Ðiaurës Rytø Dzûkijos naðiø puðies- (SAPARD ir kt.) bei sudaryti pagrindà, kad eglës miðkø pozonis; bûtø nustatyta teritorijø plëtros prioritetinës 6) Rytø Aukðtaitijos ir Dzûkijos puðynø zo- kryptys ir konkreèios programos bei projek- na: tai – kaimo infrastruktûros gerinimo ir plët- a) Rytø Aukðtaitijos vidutinio naðumo ros, kaimo atnaujinimo ir plëtros, ûkinës veik- miðriø puðies-eglës miðkø pozonis, los plëtojimo ir ávairinimo, investicijø, ûkiø b) Pietryèiø Aukðtaitijos naðiø miðriø bei ámoniø modernizavimo ir veiklos integ- puðies-eglës miðkø pozonis. ravimo. 14. Beveik visi Lietuvos miðkai, nepaisant dide- 12. Bendrajame plane miðkininkystës plëtra nu- lës jø ekologinës ir socialinës svarbos, yra nau- matoma atsiþvelgiant á pagrindinius Lietuvos dojami medienai gauti ir turi didþiulës eko- miðkø politikos tikslus. Ðiems tikslams pri- nominës reikðmës. Taèiau kai kuriuose po- skiriami: zoniuose (Vakarø Þemaitijos) ir zonose (Ry- 1) daugiatikslës ir miðko iðteklius tausojan- tø Aukðtaitijos ir Dzûkijos) tikslinga orientuo- èios miðkø ûkio veiklos uþtikrinimas su- tis á intensyvesná rekreaciná miðko naudoji- derinant ekonomines, socialines ir eko- mà ir apsaugines miðkø funkcijas. Kitose zo- logines miðkø funkcijas; nose ir pozoniuose tiktø intensyvinti miðkø 2) šalies teritorijos miškingumo didinimas; ûká ir didinti medienos naudojimà uþtikrinant 3) biologinës ávairovës miðkuose iðsaugoji- ir kitø funkcijø vykdymà. mas ir miðkø rekreacinio potencialo di- 15. Valstybinis miðkø ûkis iðliks vyraujantis Va- dinimas; karø ir Pietvakariø Þemaitijos pozoniuose, Vi- 4) šalies pramonës ir gyventojø aprûpini- durio Lietuvos zonoje, Vakarø Dzûkijoje ir mas mediena. Pietryèiø Aukðtaitijoje. Kituose pozoniuose 13. Miðkininkystës plëtrà numatoma teritorið- vyraus privatus miðkø ûkis. kai diferencijuoti atsiþvelgiant á: a) gamtiná 16. Nederlingiausias šalies þemes tikslinga ap- þemiø bei miðkø naðumà, b) esamà miðkin- þeldinti mišku, Vidurio Þemaitijos, Rytø gumà ir jo didinimo potencialà, c) vyraujan- Aukðtaitijos ir Dzûkijos zonose miðkingumà èiø medynus formuojanèiø vietiniø medþiø padidinant 10–15 procentø. Kraðtovaizdþio rûðiø paplitimà, d) miðkø apsauginæ svar- ekologinio stabilumo poþiûriu miðkai labiau- bà. Pagal tai bei papildomai ávertinus per- siai reikalingi nelabai miðkinguose Vidurio spektyvinio miðkø naudojimo intensyvumà Þemaitijos, Vakarø Aukðtaitijos ir Suvalki- ir teritorijos miðkingumà, buvo nustatytos jos rajonuose. Jiems iðplësti ðiose teritorijose tokios strateginës miðkininkystes plëtros zo- turëtø bûti suteiktas prioritetas. Padidinus nos bei pozoniai (þiûr. brëþ. Nr. 5. Miðkø te- miðkø plotus, miðkingiausios teritorijos ið- ritorijos): liks Rytø Aukðtaitijoje ir Dzûkijoje – 54–62 1) Vakarø Þemaitijos miðriø miðkø zona; procentai. Þemaitijoje miðkingumas pasieks II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 31

38–39 procentus, iðskyrus jos vakarinæ dalá menduojamø dydþiø ûkiø þemënaudas, (29 proc.). Maþiausiai miðkinga liks Vidurio sudarant sàlygas ûkiams konkuruoti Eu- Lietuva – 23–27 procentai. Apþeldinus mið- ropos Sàjungos bendros rinkos sàlygo- ku nederlingas þemes, miðkingumas turëtø mis; padidëti iki 37–38 procentø. 3) þemës informacinës sistemos ádiegimas 17. Vertingø miðkø masyvø sukûrimas planuo- parengiant skaitmeninius 1:50 000 mas- jamas reguliuojant sodinamø medþiø rûðis ir telio þemëlapius, apibûdinanèius þemës leidþiamø miðko kirtimø mastus. Medynø ûkio naudmenø dirvoþemio savybes, prieaugio ir naudojimo balansas bus uþtik- melioruotus plotus ir þemës naudojimo rintas miðkotvarkos, miðkø naudojimo regu- sàlygas, ûkiø þemënaudø ribas, þemës liavimo ir valstybës kontrolës priemonëmis. naðumà ir vertæ (preliminarus darbø lai- Planuojama, jog II grupës miðkuose kasmet kotarpis – 2002–2006 m.); bus kertama 0,3–0,4 mln. m3 medienos, o III 4) teritorijø planavimo dokumentø (apskri- ir IV grupiø miðkuose – 6,5–7,5 mln. m3 me- èiø ir savivaldybiø teritorijø bendrøjø dienos, arba iki 4,3 m3/ha mišku apaugusio planø bei þemëtvarkos schemø) paren- ploto. gimas numatant þemës ûkiui ir kaimui 18. Tiziniai ir juridiniai asmenys miðkus me- remti skiriamø lëðø administravimà, taip dþioklei naudoja ástatymø numatyta tvarka, pat aplinkos kokybës apsaugai ágyven- nepaisant þemës nuosavybës formø. Me- dinti reikalingus sprendinius (prelimina- dþioklës ûkio reguliavimas turi uþtikrinti rus darbø laikotarpis – 2002–2008 m.); veiksmingà laukinës gyvûnijos naudojimà ir 5) valstybës ir ES fondø tiesioginiø iðmo- sumaþinti þvëriø daromà miðkui þalà. kø paskirstymo operatyvus planavimas vadovaujantis pagal bendruosius pla- nus ir þemëtvarkos schemas nustatytais PRIORITETAI remtinais ûkio subjektais ir darbø mas- 19. Bendrasis planas numato šiuos pagrindinius tais (pabaigus bendrøjø planø rengimo bioprodukcinio ûkio plëtros prioritetus: darbus). • turimo gamtinio potencialo bei þmogið- 21. Miðkø teritorijø naudojimui iki 2010 m. pa- køjø iðtekliø racionalus naudojimas; gerinti numatomi šie organizaciniai veiksmai: • bioprodukcinio ûkio ðakø teritorinë pu- 1) pagal baigiamuosius þemës reformos þe- siausvyra; mëtvarkos projektus iki 2006 m. baigti • ûkinës veiklos teritorinio specializavimo formuoti perspektyvines miðkø urëdijø stiprinimas; ir nacionaliniø parkø miðkø þemëvaldø • regioninio konkurencingumo didinimas; ribas; • naujø technologijø plëtra ir inovacijø die- 2) remiantis numatomu teritoriniu þemë- gimas. naudø pertvarkymu, iðskirtame 400 tûkst. 20. Agrariniø teritorijø raida, numatyta iki 2010 m., ha miðkø ûkio paskirties þemës plote teri- turi bûti ágyvendinama remiantis ðia planavi- torijos naudojimà ir naujø miðkø sodini- mo darbø sistema: mà numatyti miðkotvarkos projektuose; 1) þemës reformos þemëtvarkos projektø 3) parengus savivaldybiø teritorijø miðkø rengimas likusiai neprivatizuotai terito- iðdëstymo schemas, organizuoti valsty- rijai kaimo vietovëse (iðskyrus valstybi- bës remiamus darbus sodinant miðkà þe- nës svarbos miðkus ir vidaus vandenis, mës ûkio paskirties þemëje; taip pat ásiterpusius kitos paskirties þe- 4) pagerinti privaèiø miðkø tvarkymà pa- mës sklypus) ir pagal ðiuos projektus su- remiant miðkø valdytojø kooperatyvø formuotø þemës sklypø nuosavybës ir steigimà ir veiklà; naudojimosi jais áteisinimas (prelimina- 5) uþtikrinti medþioklës ûkio reguliavimà rus darbø laikotarpis – 2002–2006 m.); iðsprendþiant medþioklës plotø ilgalai- 2) þemës konsolidavimui skirtø þemë- kës nuomos klausimus ir ástatymø bei tvarkos projektø rengimas, kuomet pilie- Vyriausybës nutarimø nustatyta tvarka èiø teisiø á þemæ atkûrimo metu susifor- racionaliau reguliuoti laukinës laisvëje mavusios smulkios þemënaudos bus per- gyvenanèios gyvûnijos naudojimà bei tvarkomos á racionalesniø ribø bei reko- apsaugà. 32 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

22. Šalies vidaus vandens telkiniø racionaliam • gana maþo ir maþo potencialo rekreaciniai are- naudojimui uþtikrinti bûtina baigti áteisinti alai, sudarantys lokalinës svarbos rekre- ðiø telkiniø nuosavybæ arba ilgalaikæ nuomà acines sistemas, yra ðie: Jonavos–Elektrë- sudarant sàlygas planuoti kapitalinius ádë- nø, Varënos–Rûdiðkiø, Rokiðkio–Utenos, jimus ûkinei veiklai ir modernizuoti tvenki- Dûkðto–Visagino, Kazlø Rûdos–Lekëèiø, niø panaudojimà. Specializuotø þuvininkys- Pabradës, Dieveniðkiø, Këdainiø– tës ûkiø ekonominis rëmimas ið valstybës ir Panevëþio, Akmenës–Þagarës, Kretin- ES fondø turi bûti toks pat kaip ir þemës ûkio gos, Lavoriðkiø–Medininkø, Rietavo– produkcijà gaminanèiø ûkiø rëmimas. Nu- Tauragës, Marijampolës–Ðakiø, Pandë- matomos priemonës turi skatinti ûkio sub- lio–Vabalninko, Joniðkio–Pakruojo, Ra- jektus plëtoti þuvininkystæ privaèiuose van- mygalos–Ðëtos, Dotnuvos–Radviliðkio, dens telkiniuose, stabilizuoti ir suaktyvinti Kurðënø–Maþeikiø, Erþvilko–Kraþiø, Þe- pramoninius tvenkinius valdanèiø ûkiø maièiø Naumiesèio, Adutiðkio–Tvere- veiklà. èiaus, Eiðiðkiø–Ðalèininkø, Ðirvintø. 2. Nustatyti visø Lietuvos rekreaciniø iðtekliø arealø potencialo svarbiausi ypatumai, le- miantys jø realaus rekreacinio naudojimo per- 4. REKREACINËS spektyvà. Jø rekreacinio patrauklumo kate- gorijos (labai didelis, didelis, vidutinis, gana TERITORIJOS maþas ir maþas), numatomos plëtros lygme- nys (nacionalinis, regioninis, lokalinis) bei 1. Rekreaciniø teritorijø diferencijavimas, nau- tikslinë specializacija pagal plëtotinas rekre- dojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso acijos rûðis pateikiama kartoschemoje (þiûr. nuo ðiø pagrindiniø veiksniø: 1) gamtinës ap- brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos). linkos iðtekliø turtingumo, 2) kultûros pavel- 3. Rekreacinio aptarnavimo centrai, uþimantys do turtingumo, 3) esamo rekreacinës infra- svarbià vietà rekreacijos plëtros teritorinëje struktûros iðvystymo lygio, 4) vietos gyven- sistemoje, skirstomi pagal reikðmæ (naciona- tojø ekonominiø galimybiø, 5) aplinkos svei- linës ir regioninës svarbos) bei pagal specia- kumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) lizacijà (bendrojo turizmo, paþintinio turiz- socialinës aplinkos saugumo, 8) rekreacinio mo, poilsio gamtoje, kurortinio gydymo). aptarnavimo tradicijø. Pagal ðiuos veiksnius Dauguma ðalyje numatytø plëtoti rekreaci- iðskirta 40 rekreaciniø iðtekliø arealø (þiûr. nio aptarnavimo centrø yra polifunkcinio po- brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos), kuriø ri- bûdþio ir jungia 2–3 rekreacinës specializaci- bas daugiausiai lemia rekreacinis gamtinës jos kryptis (þiûr. brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teri- bei kultûrinës aplinkos turtingumas. Rekre- torijos). Gydomosios (sanatorinës) rekreaci- acijos (turizmo) teritorinës plëtros galimybës jos plëtojimo tikslu yra numatoma iðplësti ku- numatytos pagal arealø patrauklumo katego- rortiniø vietoviø tinklà átraukiant á já vieto- rijas ir rekreacinës plëtros potencialà. Nusta- ves, turinèias ðiam tikslui didelá gamtiniø ku- tyta, kad: rortologiniø iðtekliø potencialà: Anykðèiai, • labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniai Aukðtadvaris, Juodkrantë, Likënai, Salantai, arealai, sudarantys nacionalinës svarbos Smalininkai, Zarasai. Didþiausià rekreacijos rekreacines sistemas, yra ðie: Pajûrio, Vil- plëtojimo potencialà turi miestai kurortai: niaus–Trakø, Kauno–Jurbarko, Ignali- Birðtonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. nos–Molëtø, Alytaus–Druskininkø, 4. Ypatingas valstybës dëmesys skirtinas paþin- Anykðèiø–Ukmergës, Plungës–Telðiø, tinio turizmo, apimanèio tiek gamtiná, tiek Vilkaviðkio–Viðtyèio; kultûriná kraðto paþinimo aspektus, plëtrai ða- • vidutinio potencialo rekreaciniai arealai, su- lyje, nes bûtent ði rekreacijos forma vaidina darantys regioninës reikðmës rekreacines svarbiausià vaidmená tiek ugdant gimtojo sistemas, yra ðie: Dubingiø, Aukðta- kraðto sampratà bei meilæ ðalies viduje, tiek dvario–Daugø, Dusetø–Zarasø, Lazdijø– reprezentuojant Lietuvà tarptautiniu mastu. Veisiejø, Ðvenèioniø, Birþø–Pasvalio, Lietuva nepriklauso paþintinio turizmo po- Ðiauliø–Raseiniø, Gargþdø–Skuodo, Pa- þiûriu ypaè patrauklioms ðalims, todël mûsø gëgiø–Ðilutës; ðaliai yra privalomas apgalvotas ir raciona- II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 33

lus turimø paþintinio (kultûrinio ir ekologi- kitas, programas, taip pat á visus teritorijø pla- nio) turizmo iðtekliø naudojimas, sisteminiais navimo dokumentus. principais pagrásta jø tarptautinë rinkodara. 9. Kuriant konkreèiuose rekreaciniuose arealuo- 5. Paþintinio turizmo sistema numatyta plëtoti se reikalingà rekreacijos plëtros valstybinio turint tikslà atskleisti visø gamtiniø bei kul- rëmimo sistemà, numatoma vadovautis šio- tûriniø Lietuvos regionø savitumus. Tvarko- mis nuostatomis: mi ir rodomi paþintinæ vertæ turintys gamti- 1) tobulinti rekreacinës aplinkos naudojimo niai bei kultûriniai objektai, jø grupës bei teisinæ bazæ; kompleksai, reiðkiniai: 2) teikti ekonominæ paramà rekreacijos or- • Lietuvos valstybingumo istorijos, kovos ganizacinëms struktûroms formuoti ir uþ savarankiðkos valstybës iðsaugojimà stiprinti; bei atkûrimà etapai, faktai, vietovës, pa- 3) teikti ekonominæ pagalbà rekreacinio minklai ir kt.; verslo mokymui; • bûdingi ir unikalûs gamtiniai bei kultû- 4) ieðkoti investicijø vertingam gamtos ir riniai kraðtovaizdþio kompleksai; kultûros paveldui bei vertingam gamti- • gyvosios etnokultûros ir moderniosios niam kraðtovaizdþiui rodyti; kultûros þidiniai, faktai bei reiðkiniai; 5) nustatyti valstybës paramos, investicijø • saugomo gamtos ir kultûros paveldo ap- pritraukimo prioritetus. saugos bei tvarkymo bûdai. 10. Numatyti trys rekreacijos plëtros valstybinio 6. Be bendrøjø tranzitiniø turistø judëjimo ke- rëmimo rekreaciniuose arealuose lygiai (þiûr. liø, daþniausiai atitinkanèiø svarbiausias brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos; ákarpa): ðalies transporto magistrales, teikiama ir 1) aukðtas rëmimo lygis – apima priemoniø prioritetiniø nacionalinës svarbos speciali- ir veiksmø sistemà, uþtikrinanèià prie- zuoto paþintinio turizmo trasø sistema moniø ágyvendinimà visame rekreacinia- (þiûr. brëþ. Nr. 6. Rekreacinës teritorijos), ku- me areale; rià sudaro: 2) vidutinis rëmimo lygis – apima priemoniø • nacionalinis reprezentacinis kultûrinio ir veiksmø sistemà atrankiniuose rekre- turizmo marðrutas – „Lietuvos istorijos aciniø arealø teritoriniuose mazguose; ir kultûros vërinys“; 3) þemas rëmimo lygis – skiriamas pavie- • regioniniai gamtinio ir kultûrinio pobû- niams rekreacinio arealo objektams plë- dþio valstybiniø parkø þiedai: „Aukðtai- toti. tijos parkø þiedas“, „Dzûkijos parkø þie- 11. Tinansinë valstybinio rëmimo iðraiðka turi bûti das”, „Þemaitijos parkø þiedas”, „Suval- detalizuota sudarant specialiuosius rekreaci- kijos þiedas”, „Pajûrio parkø þiedas” ir niø arealø plëtros planus. Valstybinio rekre- „Vidurio Lietuvos parkø þiedas”; acijos rëmimo planuose, ypaè teisinës bazës • Eurovelo sistemos trasø koridoriai: „Bal- tobulinimo srityje, tai pat turi bûti numaty- tijos takas” (Nr. 10) ir „Rytø Europos ta- tos priemonës, galinèios padëti uþkirsti kelià kas” (Nr. 11); rekreaciniø iðtekliø neracionaliam naudoji- • tarptautinis Nemuno vandens kelias. mui ir sudaryti sàlygas geresnei jø apsaugai. 7. Atsiþvelgiant á Nacionalinës turizmo plëtros programos nuostatas, Bendrajame plane ak- centuojamas bûtinumas: PRIORITETAI 1) tobulinti teisës aktø sistemà; 12. Bendrasis prioritetas ðalies rekreacinës siste- 2) gerokai iðplësti planavimo (projektavi- mos raidoje teiktinas paþintinio turizmo ir po- mo) darbus; ilsio gamtoje, tarp jø kaimiðkoje aplinkoje, 3) ágyvendinti konkreèias rekreacinës infra- plëtrai. struktûros formavimo priemones; 13. Rekreaciniø teritorijø tvarkymo nuostatoms 4) panaudoti kultûros paveldà rekreacijos ágyvendinti nustatomi šie prioritetai: plëtrai. • plëtoti rekreaciná Pajûrio regionà, kuriant 8. Sëkmingai plëtrai uþtikrinti rekreacijos porei- vidutinio ir aukðto lygio apgyvendinimo kiai turi bûti integruoti ir á kitø ûkio ðakø, pir- infrastruktûrà ir poilsio bei pramogø ba- miausia miðkø, þemës ir vandens ûkio, urba- zæ, nepriklausanèià nuo sezonø ir didi- nistikos, pramonës, energetikos, transporto ir nanèià traukà, sprendþiant Klaipëdos ke- 34 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

leivinio uosto (terminalo) ir jachtø prie- • uþtikrina teikiamø paslaugø kokybæ. plaukos Palangoje statybø klausimus bei 15. Bendrajame plane modeliuojamai rekreaciniø plëtojant jûrø keleivinius marðrutus á teritorijø plëtrai ágyvendinti rekomenduojamos Skandinavijos ðalis; svarbiausios pirmaeilës (iki 2010 metø) teisinës, • stiprinti kitus svarbiausius nacionalinës projektinës bei organizacinës priemonës. svarbos rekreacinius arealus: Vilniaus–Tra- kø, Kauno–Jurbarko, Ignalinos–Molëtø, Alytaus–Druskininkø, Anykðèiø– Ukmergës, Plungës–Telðiø, Vilkaviðkio– 5. TECHNINË Viðtyèio, tarp jø nacionaliniø ir regioniniø parkø teritorijose, atnaujinant esamus poil- INRASTRUKTÛRA sio namus ir sukuriant kempingø tinklà, plë- tojant poilsio kaime bei pramogø paslaugas; TRANSPORTO • plëtoti nacionalinës svarbos rekreacinio ap- IR RYÐIØ tarnavimo centrus: Vilniø, Kaunà, Klaipë- INRASTRUKTÛRA dà, Palangà, Druskininkus, plëtojant apgy- vendinimo paslaugø pasirinkimà, suku- 1. Atsiþvelgiant á bendràjà Lietuvos transporto riant infrastruktûrà tarptautiniams rengi- strategijà, Bendrajame plane iki 2020 m. nu- niams, poilsiui bei pramogoms ir galimy- matytos ðios transporto infrastruktûros plët- bes turizmui priemiesèiuose organizuoti; ros kryptys: • plëtoti turizmo ir poilsio centrus tam pa- 1) plëtoti ir modernizuoti tarptautiniø au- lankias sàlygas turinèiuose nedideliuose tomobiliø keliø tranzitinio transporto ko- miestuose: Anykðèiuose, Trakuose, Molë- ridorius pagal tarptautinius standartus ir tuose, Ignalinoje, Zarasuose, Veisiejuose, techninius reikalavimus; Varniuose; 2) plëtoti ir modernizuoti Klaipëdos jûrø • kokybiðkai stiprinti Lietuvos kurortus ir uostà uþtikrinant numatomus kroviniø jø pajëgumà varþytis, atgaivinti Birðto- ir keleiviø veþimus; no kurortà; 3) padidinti geleþinkelio tinklo tankumà ir • sukurti regionines rekreacijos (turizmo) riðlumà modernizuojant IX B koridoriaus plëtros organizacijas bei informacijos cen- trasà bei pradedant I koridoriaus ágyven- trus; dinimà; • plëtoti infrastruktûrà nacionalinio kultû- 4) modernizuoti tarptautinius oro uostus ir rinio turizmo marðruto – „Lietuvos isto- oro erdvës kontrolæ iki tarptautiniø stan- rijos ir kultûros vërinys“ atkarpoje nuo dartø uþtikrinant saugius tarptautinius Vilniaus iki Klaipëdos ir Pajûrio zonoje ir tranzitinius skrydþius, suteikiant ko- nuo Klaipëdos iki Nidos ir Ðventosios; kybiðkas paslaugas; • árengti numatytus reprezentacinius vals- 5) atgaivinti E 41, E 60, E 70 vidaus vande- tybiniø parkø þiedus Aukðtaitijos, Dzû- nø transporto kelius ir juos integruoti á kijos bei Þemaitijos regionuose; Europos tarptautinius tinklus; • árengti Eurovelo sistemos trasà „Baltijos 6) subalansuoti miestø transporto sistemas, takas“; sustiprinti miestø vieðàjá transportà, mo- • plëtoti Via Baltica magistralës autoturis- dernizuoti gatviø tinklà bei eismo orga- tinæ infrastruktûrà. nizavimà. 14. Pirmiausiai remtini tokie rekreaciniai projek- 2. Automobiliø keliø transporto sistemos pa- tai, kurie: grindà Lietuvoje sudaro esami ir formuoja- • pritraukia tarptautiniø finansø instituci- mi nauji I rango (tarptautiniai) magistrali- jø, tarptautiniø fondø ar uþsienio valsty- niai keliai, kurie integruoja Lietuvà á Balti- biø kapitalà; jos jûros regionà ir tarptautiná susisiekimo • spartina integracijà á Europos Sàjungos tinklà. Tai (þiûr. brëþ. Nr. 7. Techninë infra- struktûras, sudaro sàlygas ávaþiuojamojo struktûra): turizmo plëtrai; 1) transeuropiniai I (Via Baltica) ir I A (Via • sudaro sàlygas racionaliai naudoti rekrea- Hanseatica) Kretos koridoriai, jungiantys cinius iðteklius; Lenkijà, Karaliauèiø su Latvija, Estija; II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 35

2) transeuropinio Kretos IX transporto ko- dos valstybiniu jûrø uostu (per Vilniaus, Pa- ridoriaus ðakos IX B ir IX D, jungianèios nevëþio, Ðiauliø ir Klaipëdos miestus), bei Rusijà, Baltarusijà, Ukrainà su Lietuva ir jo ðaka Panevëþys–Rokiðkis–Latvijos siena; Karaliauèiumi bei kitomis ðalimis per 5) tarptautinis Pietryèiø transporto korido- Baltijos jûrà; rius, jungiantis Lenkijà su Latvija per Aly- 3) tarptautinis TINA transporto koridorius, taus, Vilniaus, Utenos miestus, bei jo ða- jungiantis Lietuvà su Rusija per Kauno– ka iki Marijampolës. Daugpilio miestus; 3. Plëtojant ir modernizuojant automobiliø keliø 4) tarptautinis TINA transporto koridorius, transporto tinklà, numatoma (þiûr. 5.1-1 lente- jungiantis Baltarusijà su Lietuva ir Klaipë- lëje):

5.1-1 lentelë. Automobiliø keliø transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Esamos trasos

I RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI

A.1 Transeuropinio Rytø–Vakarø IX B A.1.1. Kelio tæsinys iki Klaipëdos jûrø uosto transporto koridoriaus ðaka Klaipëda– (pietinis ir ðiaurinis uosto iðvaþiavimai) Gatviø tinklas Kaunas–Vilnius– Minskas–Kijevas A.1.2. Pietinis Vilniaus miesto greitkelis Gatviø tinklas E85/E28 A.1.3. Kelio atkarpos Vilnius–Kaunas modernizavimas A1 A.1.4. Pietrytinis Kauno miesto aplinkkelis Naujas A.1.5. Pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis (Skaidiðkës–Rudamina–Paneriai) Naujas

A.2 Transeuropinis I (Via Baltica) A.2.1. Kauno vakarinio aplinkkelio antroji juosta A5 transporto koridorius Helsinkis– A.2.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A5, A8, A17 A10 Talinas–Ryga– Panevëþys–Kaunas– Varðuva–Vroclavas–Praha E67

A.3 TINA transporto koridorius A.3.1. Vakarinis Vilniaus miesto greitkelis Naujas Klaipëda–Ðiauliai–Panevëþys– A.3.2. Atkarpos Šiauliai–Panevëþys rekonstrukcija A9 Vilnius– Lyda E272/ E85 A.3.3. Ðiauliø rytinis aplinkkelis A9 A.3.4. Kurðënø ðiaurës vakarø aplinkkelis A11 A.3.5. Kretingos šiaurinis aplinkkelis A11

A.4 Transeuropinis I A (Via Hanseatica) A.4.1. Kelio atkarpos Šiauliai–Bubiai rekonstrukcija A12 koridorius Pskovas–Ryga–Ðiauliai– A.4.2. Ðiauliø pietvakarinis aplinkkelis A12 Karaliauèius–Varðuva– Krokuva– A.4.3. Tauragës aplinkkelis A12 Budapeštas E77 A.4.4. Panemunës aplinkkelis su tiltu per Nemunà A12 A.4.5. Joniðkio ðiaurës vakarø aplinkkelis A12 A.4.6. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A12

A.5 Pietryèiø transporto koridorius A.5.1. Atkarpos Marijampolë–Alytus– 182, 131, 128 Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena Daugai rekonstrukcija su ðaka á Marijampolæ A.5.2. Vilniaus ðiaurinis transporto koridorius Nauja trasa (Bukiðkës–Gulbinai)

A.6 TINA transporto koridorius Kaunas– A.6.1. Jonavos rytinis aplinkkelis A6 Ukmergë– Utena–Daugpilis E262 A.6.2. Ukmergës ðiaurinis aplinkkelis A6 A.6.3. Zarasø rytinis aplinkkelis A6

II RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI

A.7 Turistinis lengvojo transporto A.7.1. Trakø pietinis aplinkkelis A16 koridorius Marijampolë–Vilnius E28 A.7.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija A16

A.8 Kelias Kaunas–Prienai–Alytus A.8.1. Atkarpos Kaunas–Prienai rekonstrukcija 130

A.9Pajûrio transporto koridorius A.9.1. Palangos rytinio apvaþiavimo II etapas A13 Palanga–Klaipëda–Ðilutë–Pagëgiai A.9.2. Klaipëdos rytinio aplinkkelio rekonstrukcija A13 A.9.3. Kelio atkarpos Klaipëda–Pagëgiai rekonstrukcija (su miestø aplinkkeliais) 141 36 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

5. 1-1 lentelës tæsinys

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Esamos trasos

A.10 Panemunës kelias Pagëgiai– A.10.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 141, 140, 137 Jurbarkas–Ðakiai–Zapyðkis–Kaunas

A.11 Rytø regioninis kelias Trakai–Vievis– A.11.1. Atkarpos Vievis–Nemenèinë rekonstrukcija 108 Nemenèinë–Ðvenèionys–Zarasai A.11.2. Nemenèinës ðiaurinis aplinkkelis 108 A.11.3. Atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstrukcija 102

A.12 Transporto koridorius Panevëþys– A.12.1. Panevëþio ðiaurës rytø aplinkkelis 122 Kupiðkis–Rokiðkis A.12.2. Labiausiai apkrautø kelio ruoþø rekonstrukcija 122

A.13 Regioninis Þemaitijos kelias Maþeikiai– A.13.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 164, 147,161, 160,162 Telšiai–Varniai–Tauragë–Smalininkai

A.14 Kelias Valkininkai–Varëna–Gardinas A.14.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija A4

A.15 Kelias Pirèiupiai–Medininkai A.15.1. Kelio rekonstrukcija 176, 3937, 5213

PAPILDOMI KRAÐTO KELIAI

A.16 Kelias Leipalingis–Kapèiamiestis– A.16.1. Kelio rekonstrukcija 2505 Kiauknoris

A.17 Kelias Vištytis–Lenkijos siena A.17.1. Naujo kelio tiesimas Nauja trasa

A.18 Kelias Pandëlys–Suvainiškis A.18.1. Kelio rekonstrukcija 2401

A.19Kelias Adutiðkis–Tvereèius–Vidþiai A.19.1. Kelio rekonstrukcija 4402

A.20 Vilniaus ðiaurinis aplinkkelis A.20.1. Miesto aplinkkelio tiesimas Nauja trasa Rykantai–Vilnius–Lavoriðkës

A.21 Kelias Ðirvintos–Giedraièiai A.21.1. Kelio rekonstrukcija 4302

A.22 Kelias Šumskas–Medininkai A.22.1. Kelio rekonstrukcija 5235

A.23 Kelias Aukðtadvaris–Onuðkis–Bobriðkës A.23.1. Atskirø kelio atkarpø rekonstrukcija 4703, 4701, 220

A.24 Anykðèiø ðiaurinis aplinkkelis A.24.1. Miesto aplinkkelio tiesimas Nauja trasa

A.25 Alytaus miesto šiaurinis aplinkkelis A.25.1 Naujo kelio tiesimas Nauja trasa

4. Naujø keliø árengimas ir esamø keliø re- næ aðá. Ðiuo geleþinkeliu keliaus pagrin- konstrukcija gerinant techninius paramet- dinis tranzitiniø kroviniø srautas, kon- rus ir transporto srautø pralaidumà numa- kuruojantis su analogiðkomis trasomis tomi etapais (iki 2010 m., 2010–2020 m., po per Baltarusijà–Lenkijà, Latvijà, Estijà 2020 m.). ir Suomijà; 5. Geleþinkeliø transporto infrastruktûrai, ku- 3) geresniam susisiekimui su Lenkija ir ri bus viena ið alternatyvø automobiliø pietvakariniu Alytaus regionu bûtina transportui sprendþiant aplinkosaugines ir atstatyti Vilniaus krypties geleþinkelá ekologines problemas, tobulinti numatoma suaktyvinant senojo geleþinkelio ið (þiûr. brëþ. Nr. 7. Techninë infrastruktûra): Sant Peterburgo á Varðuvà panaudoji- 1) plëtojant regionø ekonominá potencia- mà; là, padidinti geleþinkeliø tinklo tanku- 4) naujai formuojamà transeuropiná stan- mà ir uþþiedinti pasienio geleþinkelio dartinës europinës vëþës geleþinkelio tinklà, kuris nutrûko, kai Lietuva tapo I koridoriø Via Baltica (viena svarbiau- nepriklausoma valstybë; siø priemoniø integruojantis á Europos 2) transeuropinio IX B Vakarø–Rytø ge- geleþinkeliø tinklà) numatoma pratæs- leþinkelio koridoriaus pagrindu for- ti iki Lietuvos sostinës – Vilniaus, pa- muoti svarbiausià Lietuvos urbanisti- gerinant susisiekimà Vilniaus–Kauno II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 37

metropolinëje jungtyje, kartu sudarant 6) svarbiausios geleþinkelio pasienio tarny- technines galimybes ateityje padidinti bos ir muitinës siûlomos Kenos, Turman- vaþiavimo greitá iki 220 km/val.; to, Joniðkio, Pagëgiø, Draugystës, Pajuos- 5) dël maþø esamø ir bûsimø keleiviø ir kro- tës, Ðeðtokø ir Kybartø stotyse. viniø srautø siûloma panaikinti esamà 6. Plëtojant ir modernizuojant geleþinkeliø trans- geleþinkelá á Adutiðká; porto linijas, numatoma (þiûr. 5.1-2 lentelëje):

5. 1-2 lentelë. Geleþinkeliø transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Trasa

I RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI

B.1 TRANSEUROPINIO IX B B.1.1. Kelio atkarpos Ðiauliai–Klaipëda modernizavimas Esamas kelias Koridoriaus šaka B.1.2. Kelio atkarpos Gudþiûnai–Radviliðkis Esamas kelias Minskas–Vilnius–Ðiauliai–Klaipëda modernizavimas B.1.3. Kenos pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija – B.1.4. Klaipëdos jûrø uosto geleþinkeliø mazgo keliai – B.1.5. Vaidotø, Radviliðkio, Klaipëdos, Draugystës rûðiavimo stoèiø modernizavimas – B.1.6. Vilniaus, Klaipëdos, Ðiauliø keleiviø stoèiø rekonstrukcija –

B.2 Transeuropinio IX D koridoriaus šaka B.2.1. Kauno geleþinkelio tunelio rekonstrukcija Esamas kelias Kaunas–Karaliauèius B.2.2. Kybartø pasienio perdavimo stoties rekonstrukcija – B.2.3. Kauno keleiviø stoties rekonstrukcija –

B.3 Transeuropinis I transporto koridorius B.3.1. Europinës vëþës kelio atkarpa Lenkijos siena– Naujas kelias Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas Marijampolë–Kaunas B.3.2. Europinës vëþës kelio atkarpa Kaunas–Vilnius Naujas kelias Pastaba: kai kuriuose planavimo B.3.3. Europinës vëþës kelio atkarpa Kaunas–Ðiauliai– Naujas kelias dokumentuose vadinamasis Latvijos siena „greituoju europiniu geleþinkeliu“ B.3.4. Pasienio universaliø paskirstymo stoèiø statyba –

II RANGO MAGISTRALINIAI KELIAI

B.4 Kelias Sankt Peterburgas– B.4.1. Kelio atkarpos Valkininkai–Alytus statyba Naujas kelias Vilnius–Varšuva

PAPILDOMI KRAÐTO KELIAI

B.5 Kelias Valkininkai–Druskininkai B.5.1. Kelio atkarpa Druskininkai-Kabeliai Naujas kelias

B.6 Kelias Darbënai–Ðventoji B.6.1. Kelias Darbënai–Ðventosios uostas Naujas kelias (jeigu bus giliavandenis uostas)

B.7 Kelias Pilviðkiai–Tauragë B.7.1. Kelio árengimas Naujas kelias

B.8 Kelias Skuodas–Ruzgai B.8.1. Kelio árengimas Naujas kelias

B.9Kelias Utena–Anykðèiai–Subaèius B.9.1. Kelio árengimas Naujas kelias

B.10 Kelias Pabradë–Didþiasalis B.10.1. Kelio demontavimas Sena trasa

TURISTINIS REKREACINIS KELIAS

B.11 Siaurasis geleþinkelis Panevëþys– B.11.1. Esamo turistinio kelio rekonstrukcija ir prieþiûra Sena trasa Anykðèiai–Rubikiai 38 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

7. Jûrø uostø plëtros srityje numatoma: 4) atstatyti Ðventosios uostà, kurio paskir- 1) modernizuoti Klaipëdos jûrø uosto infra- tis ir dydis priklausytø nuo ðalies porei- struktûrà; kiø ir Klaipëdos jûrø uosto plëtros gali- 2) rekonstruoti ir patobulinti jo uþnugario su- mybiø. sisiekimo sausuma infrastruktûrà; 8. Plëtojant ir modernizuojant Klaipëdos jûrø uos- 3) árengti giliavandená uostà, jei galimybiø to infrastruktûrà, numatoma (þiûr. 5.1-3 lente- studija patvirtins ðio projekto pagrástumà; lëje):

5. 1-3 lentelë. Klaipëdos jûrø uosto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas

Eil. Nr. Objekto pavadinimas Realizuojama

C.1 Klaipëdos valstybinis jûrø uostas C.1.1. Ágyvendinti Klaipëdos jûrø uosto áplaukos tobulinimo projektà C.1.2. Rekonstruoti krantines C.1.3. Plëtoti uosto geleþinkeliø tinklà C.1.4. Árengti logistikos centro infrastruktûrà (atlikus galimybiø studijà) C.1.5. Árengti kruiziniø laivø terminalo infrastruktûrà C.1.6. Árengti keleiviniø keltø terminalo infrastruktûrà C.1.7. Árengti giliavandená uostà esant pagrindimui

9. Civilinës aviacijos sektoriuje numatoma: lyste, Rusija, Danija, Ðvedija, Olandija, 1) modernizuoti 4 tarptautinius oro uostus Prancûzija, Lenkija ir kitomis valstybëmis; (Vilniaus, Kauno, Palangos, Ðiauliø), ku- 4) plëtoti maþesnius civilinius ir sportinius ae- rie yra neatskiriama transeuropinio IX B rodromus – S. Dariaus ir S. Girëno (Kau- transporto koridoriaus ðakos dalis; nas), Klaipëdos, Akmenës, Alytaus, Birþø, 2) Vilniaus tarptautiniame oro uoste (pagal Kartenos (Kretingos rajonas), Paluknio, Pa- Vilniaus miesto bendràjá planà) bûtina nu- nevëþio, Pociûnø (Prienø rajonas), Rokið- tiesti naujà kilimo ir leidimosi takà, nu- kio, Sasnavos (Marijampolës rajonas), Ðe- kreipiant skrydþius nuo uþstatytos mies- duvos (Radviliðkio rajonas), Telðiø, Tirkð- to teritorijos; liø (Maþeikiø rajonas), Utenos ir Zarasø; 3) uþtikrinti kokybiðkà keleiviø aptarnavimà, 5) modernizuoti skrydþiø kontrolës árangà, modernizuoti terminalus ir jø prieigas, ið- kad bûtø uþtikrintas skrydþiø saugumas plësti keleiviø tarptautiná ir tranzitiná susi- visoje Lietuvos oro erdvëje. siekimà, ypaè su Vokietija, Jungtine Kara- 10. Plëtojant ir modernizuojant oro transporto in- frastruktûrà, numatoma (þiûr. 5.1-4 lentelëje).

5. 1-4 lentelë. Oro transporto infrastruktûros plëtra ir modernizavimas

Eil. Nr. Objekto pavadinimas Realizuojama

D.1 Vilniaus oro uostas D.1.1. Esamo kilimo ir leidimosi tako pailginimas ir modernizavimas D.1.2. Privaþiavimo sàlygø pagerinimas rekonstruojant esamas gatves ir aikðtæ D.1.3. Naujo kilimo ir leidimosi tako árengimas

D.2 Palangos oro uostas D.2.1. Kilimo ir leidimosi tako modernizavimas

D.3 Kauno oro uostas D.3.1. Kilimo ir leidimosi tako statyba

11. Numatoma atgaivinti ir plëtoti vidaus vande- 12. Numatomos ðios svarbiausios vandens keliø nø transportà. Palaikytini ðie valstybinës svar- tvarkymo kryptys: bos vidaus vandenø keliai: Nemunas nuo Vir- 1) sutvarkyti ir rekonstruoti tarptautinës ðutinës Pervalkos iki Kurðiø mariø, Kurðiø reikðmës vidaus vandenø kelius E 41, marios, Mituvos kanalas (nuo Mituvos kanalo E 60, E 70; þioèiø iki Jurbarko kroviniø prieplaukos), Ne- 2) rekonstruoti ir modernizuoti upiø uos- ris nuo Kauno iki Jonavos. Pagrindiniai vi- tus ir prieplaukas; daus vandenø uostai numatomi Kaune, Jur- 3) árengti kelià vidaus vandenø transportui api- barke, Rusnëje, Nidoje, Jonavoje. plaukti Kauno hidroelektrinës uþtvankà. II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 39

13. Plëtojant ir modernizuojant vidaus vandenø kelius, numatoma (þiûr. 5.1-5 lentelëje):

5.1-5 lentelë. Vidaus vandenø keliø plëtra ir modernizavimas

Eil. Nr. Kelio pavadinimas Realizuojama Trasa

PAGRINDINIAI KELIAI

E.1 Kelias Klaipëda–Kurðiø marios– E.1.1. Uþtikrinti IV klasës standartus atitinkanèià Esamas kelias Nemuno upë–Kaunas trasà Nemunu iki Kauno, rekonstruoti esamus uostus. E.1.2. Atgaivinti keleiviø susisiekimà tarp Esamas kelias Kauno ir Nidos (Klaipëdos) E.1.3. Pratæsti kelià iki Jonavos ir árengti Jonavos uostà Naujas kelias

E.2 Kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– E.2.1 Turistinio maršruto atidarymas Naujas Klaipëda–Baltijos jûros pakrantë

MAGISTRALINIAI KELIAI

E.3 Kelias Vidurio Europos keliø tinklas– E.3.1. Esamø ir naujø (Preila, Pervalka) Esamas kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– uostø modernizavimas Klaipëda E70

E.4 Kelias nuo Gibraltaro iki Archangelsko, E.4.1. Naujø ir esamø uostø (Palangos, Ðventosios, Esamas kelias einantis Baltijos jûros pakrante, E60 Klaipëdos) rekonstrukcija, pritaikant juos vidaus vandenø keliø priemonëms

14. Plëtojant ir modernizuojant ryðiø infrastruk- (G3) tinklø, kurie remiasi UMTS technologi- tûrà, pirmiausia numatoma: teisës aktø, su- ja, plëtojimas. derintø su ES aktø reikalavimais, koregavi- mas ir naujø parengimas, antþeminës skait- ENERGETIKOS INRASTRUKTÛRA meninës televizijos (DVB-T) tinklø ádiegimas, senos telefoninës árangos pakeitimas á skait- 15. Bendrajame plane prognozuojami vidutiniai menines ryðiø sistemas, antþeminio skaitme- suminiai elektros energijos bei vidutiniai su- ninio radijo (T-DAB) ir skaitmeninio radijo miniai energetinës galios poreikiai yra pateik- (DRM) siuntimo technologijø ádiegimas, pa- ti 5.1-6 ir 5.1-7 lentelëse: ðto infrastruktûros stiprinimas, treèios kartos

5.1-6 lentelë. Vidutiniai suminiai elektros energijos poreikiai

Metai 1997 2000 2010 2020

Poreikiai (TWh) 9,13 8,28 11,8 14,8

% 100 90,7 129 162

5.1-7 lentelë. Vidutiniai suminiai energetinës galios poreikiai

Metai 1997 2000 2010 2020

Poreikiai (TWh) 2051 17792280 2810

% 100 86,7 111 137 40 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

Pagrindinis elektros energijos generavimo 17. Naujø energijos rûðiø panaudojimo srityje ðaltinis yra Ignalinos AE, gaminanti 80–85 pro- numatoma panaudoti vietines, atsinaujinan- centus elektros energijos, todël tolesnæ ðalies elek- èias ir atliekines medþiagas elektros energi- tros energetikos raidà lems dviejø jos blokø eks- jos gamybai. Galimos jø panaudojimo mas- ploatavimo trukmë. Rengiant preliminarius tai, vertinant vietiniø, atsinaujinanèiø ir at- sprendinius, buvo nagrinëti 3 Ignalinos AE atei- liekiniø energijos iðtekliø vartojimo perspek- ties variantai. Variantø analizë rodo, kad áverti- tyvà, sudaro 1417 tûkst. tne/metus. Tai savo nant socialines, ekonomines ir ekologines pasek- ruoþtu sudarys 14,8 procentø bendro pirmi- mes tikslinga uþtikrinti kuo ilgesná, saugø esamø nës energijos kiekio. reaktoriø darbà. 18. Integravimuisi á tarptautines energetikos rin- 16. Ignalinos AE veiklai jos eksploatavimo lai- kas numatoma: kotarpiu uþtikrinti numatoma: 1) plëtoti „Baltijos þiedo“ projektà, numa- 1) parengti tarptautinius susitarimus, reikalin- tantá Baltijos jûros ðaliø elektros tinklø su- gus saugiam eksploatavimui; jungimà á þiedà, juosiantá Baltijos jûrà; 2) parengti detalias veiksmø programas, reika- 2) pastatyti galingà jungtá su Lenkija integ- lingas neigiamiems Ignalinos AE blokø uþ- racijai á Vakarø Europos valstybiø elek- darymo padariniams sumaþinti bei radioak- tros energijos sistemà ir tuo uþtikrinti Lie- tyviøjø atliekø laidojimui iðspræsti; tuvos elektros energijos sistemos darbo 3) nutraukti Ignalinos AE I bloko eksploatavi- patikimumà nuosekliai maþinant pri- mà, tai atliekant trimis etapais: klausomybæ nuo Rusijos elektros energi- • pirmasis etapas – pasirengimas nutraukti jos sistemos (EES); eksploatavimà (2001–2004 metai); 3) stiprinti bendradarbiavimà ir kooperacijà • antrasis etapas – pasirengimas iðmontuo- su Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalimis, kur- ti árenginius ilgalaikio saugojimo laiko- ti bendrà elektros energijos rinkà, maþinti tarpiu (2005–2009 metai); priklausomybæ nuo Rusijos EES, optima- • treèiasis etapas – árenginiø ir pastatø ið- liai iðnaudoti ðaliø elektros energetikos montavimas tuoj po ilgalaikio saugojimo potencialà. laikotarpio (priklausomai nuo pasirink- 19. Svarbiausia programinë ðalies ðilumos ûkio tos strategijos 2011–2030 metai arba 2011– racionalios plëtros prielaida yra Nacionalinio 2080 metai); ðilumos ûkio plano parengimas. Prognozuo- 4) árengti naujà katilinæ, kuri aprûpintø ði- jama centralizuotai tiekiamos ðilumos porei- luma Ignalinos AE ir Visagino miestà. kiø perspektyva yra pateikta 5.1-8 lentelëje:

5.1-8 lentelë. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai.

Metai 1996 2000 2010 2020

Poreikis (TWh) 22,6 13,7 14,7 15,8

% 100 60,6 65,0 69,9

20. Ekologinëms sàlygoms gerinti ðilumos ûky- 21. Kaip prielaidà racionaliam dujø tiekimui vyk- je numatoma: dyti bûtina parengti patikslintà Lietuvos gam- 1) atsiþvelgiant á efektyvumà ir susidëvëji- tiniø dujø tinklø perspektyviná plëtros pla- mà spræsti dël grupiniø ðilumos punktø nà, numatantá prisijungti prie kaimyniniø ða- likvidavimo, vietoj jø árengiant karðto liø dujotiekiø. Numatoma nutiesti antrà ma- vandens ruoðimà pastatø ðilumos punk- gistralinio dujotiekio linijà nuo Kauno iki Ka- tuose; liningrado. Iki 2020 m. padidinti ðalies ma- 2) neefektyvias katilines, kur ekonomiðkai gistraliniø dujotiekio tinklø ilgá iki 3500 km tikslinga, paversti termofikacinëmis elek- (2000 m. – 2800 km, 2010 m. – 3350 km). Tam trinëmis panaudojant dujø turbinas. tikslui planuojama: II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 41

1) magistraliniu dujotiekiu Panevëþys– 2) skatinti gaminti ir vartoti ekologiðkai Kurðënai padidinti dujø tiekimà Klai- ðvaresnes kuro rûðis – maþai sieros tu- pëdai, Bûtingës terminalui, iðplësti du- rintá mazutà, kitus naftos produktus. jø naudojimà (Pakruojyje, Joniðkyje, Tuo tikslu numatoma modernizuoti Naujojoje Akmenëje, Maþeikiuose, AB „Maþeikiø nafta“ naftos perdirbi- Ðiauliø DSS Nr. 2); mo ámonæ. I modernizavimo etapu – iki 2) iðplësti vidaus magistralinius tinklus 2005 m. numatoma pasirengti gaminti nutiesiant dujotiekius rytinëje ðalies da- Europos standartus ir normas atitin- lyje (Panevëþys–Kupiðkis–Rokiðkis, ða- kantá benzinà, II modernizavimo eta- kà á Nemenèinæ, Pabradë–Ðvenèionys– pu – iki 2010 m. numatoma pasirengti Ignalina) ir pietinëje ðalies dalyje (Aly- gaminti mazutà, turintá ne daugiau tus–Druskininkai); 1 procentà sieros. 3) parengti tyrimus, numatant árengti 0,6 mlrd. m3 talpos poþeminæ gamtiniø dujø saugyklà Vaðkuose, norint toly- EKOINÞINERINË giau tiekti dujas. INRASTRUKTÛRA 22. Naftos kuro tiekimui uþtikrinti numatoma: 1) sukaupti 90 dienø privalomàsias naf- 23. Bendrajame plane numatoma, kad Lietuvos tos produktø atsargas. Kad bûtø sau- gyventojø vidutinis bendrasis (buities, ámo- giai ir patikimai sandëliuojami naftos niø ir vieðøjø vietø) vandens suvartojimas produktai, rekonstruoti esamas naftos gali siekti 260 l/d. asm., o vandentiekos sis- produktø saugyklas, atitinkanèias ES temø numatoma galia turës virðyti apie 1,5 lakiøjø organiniø junginiø emisijø ri- karto prognozuojamà vandens poreiká. bojimo reikalavimus;

5.1-9 lentelë. Numatomi vandens poreikiai ir vandentiekos sistemø galia

Metai 2000 2010 2020

Vandens poreikis (tûkst. m3/d.) 380,99721080

Vandentiekos sistemø galia (tûkst. m3/d.) 501 1458 1620

24. Laikotarpiu iki 2020 metø vandentiekos 3) pertvarkyti plieninius vandens tiekimo sektoriuje numatoma: vamzdynus padengiant jø vidaus sie- 1) pastatyti poþeminio vandens gerinimo neles antikorozinëmis medþiagomis ar- 0,5–50,0 tûkst. m³/d. galios árenginius ba keièiant vamzdþius (Vilniuje ir Kau- vandenvietëse siekiant sumaþinti gele- ne – iki 90 procentø, kituose miestuose þies ir mangano koncentracijà vande- ir miesteliuose – iki 100 procentø); nyje iki ES standartø; 4) vykdyti eksploatuojamø poþeminio 2) pakeisti iki 100 procentø vandens këli- vandens horizontø stebësenà ir teikti siû- mo siurbliniø árangos (siurbliai, arma- lymus dël vandens kokybës pagerinimo. tûra, elektros áranga); 25. Numatomi vandentiekos infrastruktûros plë- tojimo mastai yra šie: 42 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

5.1-10 lentelë. Vandentiekos infrastruktûros plëtojimo mastai

Eil.Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2020 m.

1. Vandenvietës ir talpyklos: • nauji græþiniai vnt. 85 • rekonstruojami græþiniai vnt. 215 • keièiami græþiniuose siurbliai vnt. 860 • statomi rezervuarai ir vandens bokštai tûkst. m³ 120

2. Vandens gerinimo árenginiai • modernizuojami esami árenginiai tûkst. m³/d. 165 • statomi nauji árenginiai tûkst. m³/d. 400

3. Antro ir treèio këlimo vandens siurblinës • statomos naujos siurblinës vnt. 100 • modernizuojamos siurblinës keièiant siurblius ir armatûrà vnt. 300 • modernizuojamas elektros ûkis ir dispeèerinis valdymas vnt. 300

4. Tinklai • tiesiami nauji tinklai km 600 • rekonstruojami tinklai km 3200 • statomos naujos sklendës ir keièiama kita armatûra vnt. 11 500

26. Prognozuojant vandenvalos infrastruktûros tëkos bûtø apvalytos, kaip reikalauja ES ilgalaiká plëtojimà iki 2020 metø Bendrajame standartai; plane numatoma: 3) renovuoti arba perstatyti iki 100 procen- 1) pastatyti arba rekonstruoti vandenvalos tø susidëvëjusiø slëginiø ir savitakiø tin- árenginius miestuose, miesteliuose ir kai- klø; mo gyvenamosiose vietovëse árengiant 4) tiesti naujus nuotëkø surinkimo tinklus, juose azoto ir fosforo ðalinimo árenginius, ypaè miestø maþaaukðtës statybos kvar- kaip tas numatyta ES direktyvose; pra- taluose, miesteliuose ir kaimo gyvena- monës ámonëse árengti nuotëkø pirminio mosiose vietovëse; valymo árenginius, sumaþinanèius arba 5) iki 100 procentø pakeisti nuotëkø siur- visiðkai paðalinanèius sunkiøjø metalø bliniø ir nuotëkø valyklø technologinæ ir kieká dumble; elektrotechninæ árangà modernesne, su- 2) pasiekti, kad vandenvalos árenginiø ga- vartojanèia maþiau elektros energijos ir lia bûtø maksimaliai panaudota ir á atvi- lengviau aptarnaujama. rus vandens ðaltinius iðleidþiamos nuo- 27. Numatomi vandenvalos infrastruktûros plë- tojimo mastai yra pateikti 5.1-11 lentelëje:

5.1-11 lentelë. Vandentiekos infrastruktûros plëtojimo mastai

Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2020 m.

1. Vandenvalos árenginiai: • pradëtø statyti uþbaigimas tûkst. m³/d. 350 • naujø statyba tûkst. m³/d. 140 • rekonstravimas ir iðplëtimas tûkst. m³/d. 350 • esamø modernizavimas tûkst. m³/d. 270

2. Nuotëkø siurblinës: • siurbliniø rekonstrukcija vnt. 250 • naujø siurbliniø statyba vnt. 210 • elektros ûkio ir dispeèerinio valdymo modernizavimas vnt. 460

3. Nuotëkø tinklai: • savitakiø ir slëginiø tinklø rekonstrukcija km 1190 • naujø savitakiø ir slëginiø tinklø tiesimas km 1000 II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 43

28. Kaip bûtinà racionalaus atliekø tvarkymo or- (áskaitant statybø ir griovimo darbø atliekas), ganizavimo prielaidà Bendrajame plane nu- kurios veþamos á sàvartynus, numatomas kie- matoma rengti regionø ir savivaldybiø atlie- kis yra pateiktas 5.1-12 lentelëje: kø tvarkymo planus. Nepavojingø atliekø

5.1-12 lentelë. Nepavojingø atliekø numatomas kiekis

Metai 2000 2005 2010 2015

Kiekis iš viso: (tûkst. tonø per metus) 961 967 976 1076

29. Savivaldybiø teritorijoje esamø atliekø surin- 30. Numatoma árengti ðiuolaikinius reikalavimus kimo sistemas rekomenduojama iðplësti: atitinkanèius sàvartynus visuose ðalies regio- • iki 2005 metø miestams ir miesteliams, tu- nuose. Taip pat tikslinga pertvarkyti ir mies- rintiems maþiau negu 1000 gyventojø, tø bei miesteliø atliekø surinkimo ir gabeni- kur yra daugiabuèiø namø (ne maþiau mo sistemas ádiegiant integruotà ir veiksmin- 100 gyventojø); árengti konteineriø aikð- gà tvarkymà, áskaitant atliekø surinkimà, rû- teles 20 procentø kaimø; ðiavimà, laikinà saugojimà (prireikus), gabe- • iki 2010 metø atliekø surinkimo sistemas nimà, utilizavimà ir perdirbimà. Siûlomos kaimiðkose savivaldybëse; árengti kontei- preliminarios regioniniø sàvartynø vietos yra nerinius sàvartynus 50 procentø kaimø. pateiktos kartoschemoje (þiûr. brëþ. Nr. 7. Techninë infrastruktûra) bei 5.1-13 lentelëje:

5.1-13 lentelë. Preliminarios regioniniø sàvartynø vietos

Apskritis Sàvartynø skaièius Preliminari vieta

Alytaus 1 Visos apskrities sàvartynas prie Alytaus miesto Kauno 2 Sàvartynai prie Kauno ir Këdainiø miestø Klaipëdos 2 Sàvartynai prie Klaipëdos ir Ðilutës miestø Marijampolës 1 Visos apskrities sàvartynas prie Marijampolës miesto Panevëþio 2 Vienas sàvartynas prie Panevëþio miesto, kitas – Birþø, Kupiðkio ir Rokiðkio savivaldybëms Ðiauliø 1 Visos apskrities sàvartynas prie Ðiauliø miesto Tauragës 1 Visos apskrities sàvartynas prie Tauragës miesto Telðiø 1 Visos apskrities sàvartynas prie Telðiø miesto arba Sedos miestelio Utenos 1 Visos apskrities sàvartynas prie Utenos miesto Vilniaus 2 Sàvartynas prie Vilniaus miesto ir sàvartynas prie Ukmergës miesto

31. Numatoma parengti ir ágyvendinti 31 projek- 2) árengti ilgalaiká saugø pavojingø atliekø tà, kompleksiðkai sprendþiantá naujø sàvar- sàvartynà; tynø statybà, problematiðkø sàvartynø uþda- 3) árengti specializuotà pavojingø atliekø rymà, atliekø rinkimo ir atitinkamø rûðiavi- deginimo ámonæ; mo linijø ádiegimà, atliekø deginimo ir kom- 4) pritaikyti veikianèias Lietuvoje ámones postavimo árenginiø statybà. (AB „Palemono keramika“, AB „Akme- 32. Tikslinga parengti patikslintà Valstybinæ il- nës cementas“ ir kt.) pavojingø atliekø galaikæ pavojingø atliekø tvarkymo progra- panaudojimui pagal ávairius technologi- mà ir jos ágyvendinimo priemones ávertinant jos variantus (terminë stabilizacija, degi- sukauptà patirtá ir realias galimybes. Kaip bû- nimas, iðskyrimas á specifinius pavojin- tini pavojingø atliekø tvarkymo ilgalaikiø gø atliekø srautus). programø ágyvendinimui numatomi ðie kon- 33. Ðalyje bûtina sukurti specifiniø pavojingø at- kretûs veiksmai: liekø (medicininiø atliekø, odos pramonës 1) árengti 6 regionines pavojingø atliekø pavojingai uþterðto dumblo, naftos produk- perdirbimo aikðteles (stotis): Alytuje, tø atliekø, gyvsidabrio ir kitø atliekø) tvar- Ðiauliuose, Klaipëdoje, Panevëþyje, Vil- kymo sistemà. Centrinë kenksmingumo pa- niuje, Kaune; ðalinimo ið medicininiø atliekø ámonë numa- 44 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

toma Kaune, greta rajoninës pavojingø atlie- • integravimosi á bendrà Vakarø Europos kø perdirbimo stoties (RPAPS) aikðtelës. energetikos sistemà bûdø ir veiksmø ágy- 34. Ðalyje bûtina ágyvendinti rekomenduojamà vendinimas; kompleksinæ planavimo, reglamentavimo bei • naujø energijos rûðiø ir gamybos ðaltiniø inþineriniø technologiniø priemoniø sistemà, paieðka ir ádiegimas. skirtà oro tarðai ið stacionariø ðaltiniø, auto- 38. Šilumos energetikos srityje skiriami šie pri- mobiliø bei geleþinkeliø transporto maþinti. oritetai: • detalios ðilumos energetikos infrastruk- tûros plëtros strategijos ir programos pa- PRIORITETAI rengimas ávertinant kiekvienos savival- dybës esamà situacijà; TRANSPORTO IR RYÐIØ • centriniø ðilumos tiekimo sistemø mo- INRASTRUKTÛRA dernizavimas jas plaèiau pritaikant elek- tros energijos gamybai, sudarant galimy- 35. Svarbiausiu prioritetu išlieka automobiliø bæ vartotojui tiksliai þinoti tiekiamos ði- transporto plëtra. Kitais ðalies transporto in- lumos kieká ir já reguliuoti. frastruktûros raidos prioritetais numatyta: 39. Dujø tiekimo srityje skiriami ðie prioritetai: • esamø automobiliø keliø modernizavimas • alternatyvaus dujø tiekimo árengimas; ir vaþiavimo sàlygø per miestus gerinimas; • magistraliniø dujotiekio tinklø plëtoji- • susisiekimo geleþinkeliø transportu grei- mas aprûpinant dujomis ðalies vartoto- èio didinimas juos modernizuojant ar tie- jus ir uþtikrinant galimà tranzità. siant antruosius bëgius; • Klaipëdos jûrø uosto infrastruktûros re- konstravimas sudarant sàlygas aptarnau- EKOINÞINERINË ti didesnio tonaþo laivus ir ádiegti mo- INRASTRUKTÛRA dernias krovos technologijas; • susisiekimo sausuma su Klaipëdos jûrø 40. Vandentiekos ûkio ir nuotëkø ðalinimo bei uostu infrastruktûros (ypaè ðiaurinis ir valymo srityje Bendrajame plane numatomi pietinis iðvaþiavimai) rekonstravimas ir ðie ilgalaikës perspektyvos prioritetai: tobulinimas; • vartotojams tiekiamo vandens kokybës • oro uostø modernizavimas skrydþiø ir gerinimas; eismo saugumui uþtikrinti; • maþø gyvenamøjø vietoviø aprûpinimas • vidaus vandenø keliø atstatymas ir mo- poþeminiu vandeniu ið gilesniø horizontø; dernizavimas. • vandenvalos árenginiø statyba ir moder- 36. Ryðiø infrastruktûros plëtros srityje Bendra- nizavimas siekiant visiðko nuotëkø iðva- jame plane numatomi ðie prioritetai: lymo; • naujø paþangiø technologijø diegimas; • nuotëkø tinklø tiesimas miestø maþa- • valstybës parama paðto infrastruktûros aukðtës statybos kvartaluose, miesteliuo- ir paðto paslaugø plëtotei; se ir kaimo gyvenamosiose vietovëse. • spartesnis telekomunikacijø ásijungimas 41. Vandentiekos ir vandenvalos infrastruktûros á tarptautinius tinklus ir rinkà. plëtojimo sprendiniai priklausys nuo jos tech- ninës bûklës, ES reikalavimø vandens koky- bei ir aplinkos tarðai, ðalies ekonominës ga- ENERGETIKOS lios bei gebëjimo racionaliai ir veiksminai pa- INRASTRUKTÛRA naudoti ES struktûriniø fondø lëðas. 42. Tikslinga ið anksto sudaryti vandentiekos ir 37. Elektros energetikos srityje skiriami šie pri- vandenvalos infrastruktûros plëtojimo kom- oritetai: pleksinius projektus. Vienas ið pagrindiniø ap- • Ignalinos AE esamø reaktoriø visapusið- linkos apsaugos investicijø ðaltiniø yra ES prie- kai saugaus eksploatavimo uþtikrinimas monës struktûrinei prisijungimo politikai (IS- per visà veikimo laikà, taip pat pasiruoði- PA) ágyvendinti. Aplinkos apsaugos pageri- mo I ir II blokø eksploatavimo nutrauki- nimas turi bûti planuojamas nacionaliniu lyg- mui bei eksploatavimo nutraukimo metu; meniu suskirstant ðalá pagal upiø baseinus. II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 45

Kiekvieno ágyvendinamo projekto investicijø gioniniø centrø, pirmiausia Utenos, Ukmer- suma turi bûti ne maþesnë kaip 5 mln. eurø. gës, Tauragës, Raseiniø bei Ðvenèioniø, inves- 43. Nepavojingø atliekø srityje Bendrajame pla- ticiná aktyvumà. Dël Ignalinos AE uþdarymo ne numatyti ðie prioritetai: á Ðiaurës Rytø Lietuvos regionà gali bûti pri- • regioniniø sàvartynø árengimas; trauktos papildomos lëðos plëtoti pramonës • neefektyviø esamø sàvartynø likvida- ir verslo objektams. Svarbiu pramonës ir ver- vimas; slo teritorinës plëtros veiksniu turëtø tapti nu- • savivaldybiø teritorijose esanèiø atlie- statyti transporto koridoriai arba urbanistinës kø rinkimo sistemø iðplëtimas. integracijos aðys, kurie ið esmës darys átakà ða- 44. Pavojingø atliekø srityje numatomi ðie pri- lies pramonës ir verslo teritorinei raidai ir in- oritetai: vesticijø pritraukimui á ðalies regionus. • teisiniø dokumentø, reglamentuojanèiø 3. Numatoma, kad pramonës plëtros rajonuo- pavojingø atliekø tvarkymo finansinius se perspektyvos priklauso nuo esamø pramo- ir ekonominius aspektus, parengimas; niniø teritorijø restruktûrizavimo bei iðvys- • pavojingø atliekø tvarkymo regioniniø tymo. Pramonës ir verslo plëtros zonas bûti- aikðteliø árengimas; na suformuoti Ðiauliuose, Panevëþyje, Aly- • veikianèiø ámoniø pritaikymas pavojin- tuje, Marijampolëje, Utenoje, Ukmergëje, Bir- gø atliekø terminei stabilizacijai. þuose, Telðiuose, Raseiniuose, Rokiðkyje, Kë- 45. Oro taršos maþinimo srityje nustatyti šie pri- dainiuose, Jonavoje bei Visagine. oritetai: 4. Smulkaus verslo plëtros srityje nustatytas di- • besàlyginis „terðëjas moka“ principo ágy- delis Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Kretingos, vendinimas; Plungës, Maþeikiø, Ðiauliø, Panevëþio ir Ute- • oro kokybës gerinimo priemoniø ágyven- nos rajonø gyventojø verslumo augimo po- dinimas labiausiai uþterðtose teritorijose, tencialas. Kiek maþesnis gyventojø verslumo ypaè didþiuosiuose miestuose ir intensy- augimo potencialas nustatytas Birþø, Rokið- vaus eismo greitkeliuose. kio, Kupiðkio, Pasvalio, Raseiniø, Kelmës, Telðiø, Ðilutës, Tauragës, Jurbarko, Kaiðiado- riø, Prienø ir Trakø, o maþiausias – Zarasø, Ignalinos, Ðalèininkø, Ðirvintø, Lazdijø, Skuo- 6. KITOS UNKCINËS do rajonø savivaldybëse. 5. Ávertinta, kad ið bendro perspektyvinio ámo- TERITORINËS niø skaièiaus savo lyginamuoju svoriu vyraus STRUKTÛROS paslaugø ámonës Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio, Ðiauliø miestuose bei Anykðèiø, PRAMONËS IR VERSLO Zarasø, Ignalinos, Ðvenèioniø, Molëtø, Tra- TERITORINË PLËTRA kø, Varënos, Alytaus, Lazdijø ir Kretingos ra- jonø savivaldybëse. Maþiausias santykinis 1. Bendrajame plane numatoma, kad dël integ- paslaugø ámoniø skaièius Akmenës, Joniðkio, racijos á ES bei naujos pramonës politikos bus Pakruojo, Pasvalio, Radviliðkio ir Kelmës ra- baigtas pramonës privatizavimo procesas, re- jonø savivaldybëse. struktûrizuotos ir modernizuotos pramonës 6. Pagal prekybos ámoniø santykinæ plëtrà iðsi- ámonës. Numatomi trys pramonës ir verslo skiria Kauno, Klaipëdos, Panevëþio miestø raidos etapai: bei rajonø savivaldybës, taip pat Maþeikiø ir 1) instituciniø reformø etapas – iki 2005 metø; Tauragës rajonø savivaldybës. 2) modernizavimo etapas – iki 2010 metø; 7. Ávertinus svarbiausius veiksnius, pramonës ir 3) intensyvinimo etapas – iki 2020 metø. verslo plëtros perspektyvø poþiûriu buvo reko- 2. Didieji ðalies miestai ir toliau bus vidaus ir uþ- menduoti tokie pramoniniø zonø kompleksai: sienio kapitalo investicijø traukos poliai bei • Ðiaurës Vakarø: Klaipëda–Kretinga– ekonominio potencialo centrai, nes maþiau ne- Plungë–Telðiai–Maþeikiai–Ðiauliai; gu kiti miestai ir rajonai priklauso nuo vienos • Ðiaurës Rytø: Panevëþys–Utena– ar keliø stambiø pramonës ámoniø. Bûtina di- Rokiðkis–Visaginas; dinti kitø dabartiniø bei numatytø naujø re- • Vidurio: Marijampolë–Kaunas– Këdainiai–Jonava; 46 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

• Pietvakariø: Tauragë–Pagëgiai–Ðilutë; 2) reorganizuoti kai kurias aukðtesniàsias • Pietryèiø: Alytus–Vilnius–Lentvaris– mokyklas á profesines mokyklas metro- Vievis–Elektrënai. poliniuose ir regioniniuose centruose bei 8. Pramonës ir verslo plëtrà ypaè rekomenduo- rajonø savivaldybëse; jama skatinti ðiaurës rytø bei pietvakariø zo- 3) rajonø savivaldybëse, kuriose nëra pro- nose, kuriø iðvystymas uþtikrintø proporcin- fesiniø mokyklø, t. y. Ignalinos, Skuodo, gesná pramonës iðdëstymà ðalies teritorijoje. Ðirvintø, bei esamuose kurortuose (Birð- tone, Palangoje) ásteigti profesines mo- kyklas; SOCIALINËS IR KULTÛRINËS 4) pagerinti apsirûpinimà ðvietimo ástaigo- INRASTRUKTÛROS mis tose miestø savivaldybëse, kurios at- TERITORINË RAIDA silieka nuo ðalies miestø savivaldybiø vi- durkio. 9. Bendrajame plane sveikatos apsaugos infra- 15. Kultûros ástaigø infrastruktûros plëtojimui iki struktûros ilgalaikis plëtojimas apima tik vals- 2020 metø numatoma: tybines sveikatos apsaugos sistemos pirmi- 1) optimizuoti apskrièiø, savivaldybiø kul- nio, antrinio ir tretinio lygio ambulatorines ir tûros ástaigø tinklà bei jas renovuoti pri- stacionarias sveikatos prieþiûros ástaigas. Nu- taikant plaèiai kultûrinei veiklai; matoma optimizuoti jø tinklà. 2) ið esmës pagerinti apsirûpinimà kultû- 10. Stacionariose sveikatos prieþiûros ástaigose ros ástaigomis sukuriant ðiuolaikiðkà in- lovø skaièiø, tenkantá 10 000 gyventojø, nu- frastruktûrà nuo ðalies vidurkio atsilie- matoma priartinti prie ES ðaliø vidurkio. kanèiose rajonø savivaldybëse – Klaipë- 11. Poliklinikø skaièiaus ðalyje maþinti nenuma- dos, Jonavos, Kauno, Raseiniø, Ðilutës, toma. Taèiau dël pirminës sveikatos prieþiû- Vilkaviðkio, Panevëþio, Akmenës, Jonið- ros centrø ir bendrosios praktikos gydytojø ka- kio, Kelmës, Pakruojo, Ðiauliø, Ðilalës, binetø steigimo minëtø asmens sveikatos prie- Plungës, Telðiø, Utenos, Ukmergës, Vil- þiûros ástaigø skaièius gali ir sumaþëti. Kon- niaus. Taip pat pagerinti ir sukurti ðiuo- sultaciniø poliklinikø, ásisteigusiø ligoninëse, laikiðkà kultûros ástaigø infrastruktûrà skaièius turëtø bûti susietas su specializuotos Molëtø, Prienø, Skuodo, Ðalèininkø, sveikatos prieþiûros paslaugas teikianèiø ligo- Ðvenèioniø, Trakø rajonø bei Rietavo, Pa- niniø perspektyva. Sanatorinio gydymo ástai- gëgiø savivaldybëse, Klaipëdos, Ðiauliø, goms kurti ðalyje turime ypaè gerà gamtiná po- Kauno, Vilniaus miestuose; tencialà. Naujø tokio pobûdþio gydymo ástai- 3) pasiekti, kad visuose numatomuose plë- gø poreiká turi diktuoti rinka. toti regioniniuose ir metropoliniuose 12. Sprendþiant socialinës apsaugos infrastruk- centruose apsirûpinimas bibliotekomis, tûros plëtrà, globos ástaigas numatoma steig- muziejais, universaliomis salëmis pa- ti tose rajonø savivaldybëse, kuriose vietø siektø ðalies vidurká miestø savivaldy- skaièius, tenkantis 1000 gyventojø, nesiekia biø grupëje; ðalies vidurkio, ir nemaþinti tose, kuriose jis 4) reorganizuoti, renovuoti esamas kultû- virðija ðalies vidurká. ros centrø, kino teatrø, teatrø, koncertø 13. Vietø skaièius, tenkantis 1000 gyventojø, tu- sales á universalias sales ir iðplësti jø tin- rëtø didëti Alytuje, Druskininkuose, Kaune, klà Alytaus, Druskininkø, Birðtono, Klai- Klaipëdoje, Palangoje, Marijampolëje, Pane- pëdos, Neringos, Palangos, Marijampo- vëþyje, Ðiauliuose, Vilniuje bei Alytaus, Laz- lës, Panevëþio, Ðiauliø, Visagino miestø dijø, Kauno, Birþø, Kelmës, Radviliðkio, Jur- savivaldybëse ir Alytaus, Lazdijø, Jona- barko, Maþeikiø, Molëtø, Ðalèininkø, Trakø vos, Kauno, Këdainiø, Prienø Raseiniø, rajonø savivaldybëse. Kretingos, Skuodo, Ðilutës, Panevëþio, 14. Plëtojant ðvietimo ir mokslo infrastruktûrà iki Pasvalio, Akmenës, Joniðkio, Kelmës, 2020 metø numatoma: Radviliðkio, Ðiauliø, Ðilalës, Tauragës, 1) siekiant tolygumo steigti arba reorgani- Plungës, Telðiø, Anykðèiø, Ignalinos, Mo- zuoti aukðtesniàsias mokyklas á kolegi- lëtø, Ukmergës, Vilniaus rajonø bei Elek- jas Telðiø, Maþeikiø, Ðiauliø, Panevëþio trënø, Kazlø Rûdos, Kalvarijos, Marijam- miestuose; polës savivaldybëse; II. SPECIALIZUOTØ TERITORINIØ STRUKTÛRØ ?ORMAVIMAS 47

5) suformuoti apskrièiø administracijø stei- 18. Bendrajame plane teikiami ðie socialiniø pa- giamø kultûros ástaigø, bibliotekø, kul- slaugø infrastruktûros plëtros prioritetai: tûros centrø, muziejø tinklà, susietà su • uþtikrinti socialinës apsaugos infrastruk- ðalies metropoliniø ir regioniniø centrø tûros tinklo teritoriná bei socialiná priei- sistema. namumà; • organizuoti paslaugø ávairioms þmoniø grupëms teikimà jø gyvenamojoje vieto- PRIORITETAI je; • plëtoti stacionariø slaugos ir globos ástai- PRAMONË IR VERSLAS gø, teikianèiø nuolatinæ ir ávairiapusæ pa- galbà neágaliems þmonëms, tinklà. 16. Bendrajame plane numatomi ðie pagrindiniai 19. Bendrajame plane numatomi ðie ðvietimo ir pramonës ir verslo teritorinës plëtros prioritetai: mokslo infrastruktûros plëtros ilgalaikës per- • turimø iðtekliø racionalus panaudojimas; spektyvos prioritetai: • teritorinis pramonës ir verslo plëtros har- • baigti bendrojo lavinimo ðvietimo ástai- moningas derinimas; gø tinklo pertvarkymo reformà; • regioninio pramonës ir verslo konkuren- • tolygiau paskirstyti profesines mokyklas cingumo didinimas; ðalyje susiejant tai su ðalies ûkio porei- • naujø technologijø plëtra ir inovacijø die- kiais; gimas. • sukurti ðvietimo ir mokslo infrastruktû- rà, suteikianèià galimybes visiems Lietu- vos gyventojams siekti išsilavinimo. SOCIALINË IR KULTÛRINË 20. Bendrajame plane numatomi ðie kultûros in- INRASTRUKTÛRA frastruktûros plëtros ilgalaikës perspektyvos prioritetai: 17. Bendrajame plane numatomi ðie sveikatos • muziejø, bibliotekø kompiuterizavimas apsaugos infrastruktûros plëtros prioritetai: ir panaudojimas kultûros, ðvietimo ir in- • plëtoti pirminës sveikatos prieþiûros formacijos skleidimo funkcijoms; ástaigø grandá, reikalingà bendrajam svei- • nenaudojamø patalpø kaimo mokyklo- katos stiprinimui, ligø profilaktikai bei jø se pertvarkymas á universalias sales, su- nustatymui laiku; augusiøjø ðvietimo institucijas, bibliote- • uþtikrinti sveikatos apsaugos infrastruk- kas; tûros tinklo teritoriná bei socialiná priei- • teatrø, kino, koncertø ir kultûros namø namumà; saliø pertvarkymas á universalias sales, • optimizuoti traumø profilaktikos ir pa- pritaikytas ávairiems kultûros poreikiams galbos sistemà ir jos teritoriná tinklà. tenkinti.

ÐALIES

TERITORIJOS

RAIDOS

ERDVINIS

INTEGRAVIMAS 50 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 7. INTEGRUOTOS RAIDOS ropolinës integracijos aðis. Ji apima Vilniaus– Kauno dinapolá, ûkiðkai ypaè aktyvià centri- STRATEGIJA næ ðalies dalá tarp Kauno ir Ðiauliø, taip pat Panevëþio, Klaipëdos ir Marijampolës iðori- BENDROJI ERDVINË KONCEPCIJA nës (tarpvalstybinës) integracijos mazgus, magistralinius Þemaitijos (Plungë–Telðiai) ir 1. Remiantis ankstesnio darbø ciklo dalyse – Þiemgalos (Ðiauliai–Joniðkis) koridorius. Ðioje „Tikrosios bûklës analizë“ bei „Raidos prog- zonoje dël urbanistinio ir gamtinio karkaso nozës ir tikslai“ – nustatytomis ðalies raidos aðiø sankirtos iðsiskiria probleminis pozonis, tendencijomis, taip pat „Preliminariuose kuriame persidengia ir turi bûti derinami sprendiniuose“ suformuluotomis nuostato- abiejø ðiø erdviniø struktûrø interesai. mis, teikiamas apibendrintas ðalies teritori- 3. Kita šalies teritorija sudaro dekoncentruotos jos raidos erdvinio diferencijavimo modelis, plëtros arealus, kuriems reikalingas ypatingas iðreiðkiamas trijø plëtojimo tipø kraðtotvar- valstybës dëmesys ir parama, nes apima dabar kinëmis zonomis (þiûr. brëþ. Nr. 8. Teritorijos santykinai pasyvios arba netgi regresuojan- erdvinë koncepcija): èios raidos zonas – savotiðkà dabartinæ socio- a) konversinio tipo – reikalinga dabartinio tra- ekonominæ ðalies periferijà, kuriai priklauso: dicinio naudojimo krypèiø (daugiausia I. Ðiaurës Rytø Lietuvos regionas – tai ypaè intensyvaus þemës bei miðkø ûkio) ir pri- dideliø socialiniø, ekonominiø, ekologi- oritetø konversija (pertvarka) bei ypatin- niø bei urbanistiniø problemø bei di- gas aplinkosauginis reglamentavimas; dþiausios depopuliacijos zona; apima ðio tipo arealuose daþniausiai yra di- Utenos–Ðvenèioniø, Ukmergës– dþiausias gamtinio karkaso teritorijø tan- Kupiðkio, Adutiðkio–Tvereèiaus ir Birþø– kumas, juose koncentruojasi ir dauguma Pakruojo arealus. Taip pat á já patenka Ig- ypaè saugomø ðalies teritorijø; tai Kur- nalinos atominës elektrinës probleminis ðiø mariø, Tauragës–Raseiniø–Rietavo, regionas, apimantis Zarasø ir Ignalinos Salantø–Sedos, Druskininkø–Trakø ir rajonø bei Visagino miesto savivaldybiø Utenos–Ðvenèioniø arealai; teritorijà; b) palaikomojo tipo – reikalinga þymi dabar- II. Pietryèiø Lietuvos regionas – tai dideliø so- tinio naudojimo adaptacija bei atitinka- cialiniø, ekonominiø, ekologiniø bei ur- ma valstybës parama; tai Ðilutës– banistiniø problemø bei depopuliacijos Pagëgiø, Skuodo, Raseiniø, Alytaus–P- zona; apima Alytaus–Prienø, Druskinin- rienø, Ðalèininkø–Eiðiðkiø, Adutiðkio–T- kø–Trakø ir Ðalèininkø–Eiðiðkiø arealus; vereèiaus, Ukmergës–Kupiðkio ir Birþø– III. Pietvakariø Lietuvos regionas – tai santyki- Pasvalio arealai; nai vidutinio raidos problemiðkumo zo- c) plëtojamojo tipo – reikalingas dabartiniø na; apima Kurðiø mariø, Ðilutës–Pagëgiø, naudojimo krypèiø tolesnis plëtojimas Tauragës–Kelmës–Rietavo, Raseiniø ir bei intensyvinimas. Tai didþiøjø miestø Jurbarko–Ðakiø arealus; bei technogenizuotø transporto korido- IV. Ðiaurës Vakarø Lietuvos regionas – tai san- riø, pramonës bei rekreacijos aglomera- tykinai vidutinio raidos problemiðkumo cijø, taip pat Maþeikiø–Akmenës, Pa- zona; apima Maþeikiø–Akmenës, Skuo- kruojo–Linkuvos, Pandëlio–Vabalninko do ir Salantø–Sedos arealus. ir Jurbarko–Ðakiø arealai. 4. Visuose ðiuose dekoncentruotos plëtros are- 2. Remiantis nustatytu ðalies urbanistinio kar- aluose pagrindinæ ekonominæ bazæ sudaro þe- kaso modeliu, iðskirtas esminis teritorijos erd- mës bei miðkø ûkis ir rekreacija, o teritorija vinës funkcinës struktûros komponentas – yra nutolusi nuo didþiøjø miestø metropoli- aktyvios bei santykinai aktyvios raidos area- nës aðies. Jø socialiniai ir ekonominiai rodik- lai, formuojantys savotiðkà funkciná ðalies stu- liai yra gerokai blogesni negu funkcinio stu- burà, kaip kraðtotvarkinæ zonà, palaikanèià buro zonos ir juos reikia ið esmës pagerinti: visos ðalies socioekonominá gyvybingumà. trûksta stambiø miestø – aktyvumo centrø, Ðalies teritorijos funkciná stuburà sudaro svar- nepakankamos investicijos, neiðvystyta pa- biausioji socialiniø, ekonominiø bei urbanis- slaugø sritis, menkos veiklos galimybës, pen- tiniø funkcijø aktyvumo zona, juosianti met- sinio amþiaus gyventojø vyravimas, didþiau- III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 51

sias sergamumas ir kt. Kita vertus, jiems bû- lygmeniu (10–20 tûkst. km2) apibendrin- dinga santykinai maþesnë aplinkos tarða, di- tus interesø kompleksus; desni natûralaus kraðtovaizdþio iðtekliai, di- • funkciniø prioritetø rajonai – pagal mezo- delës tradicinio naudojimo konvertavimo pa- lygmeniu (1–5 tûkst. km2) apibendrintus gal naujus rinkos nulemtus funkcinius porei- interesø kompleksus; kius galimybës. Nustatytø dekoncentruotos • funkciniø prioritetø vietovës – pagal lokali- plëtros arealø teritorija nëra visiðkai identið- niu lygmeniu (1–2 tûkst. ha) orientuotus ka socialiniu, ekonominiu bei ekologiniu po- interesus. þiûriais, todël planuojamos jø raidos progra- 9. Tunkciniø prioritetø sritys apima dideles mû- mos diferencijuojamos pagal esamus jø gam- sø ðalies dalis arba makroregionus, pasiþy- tinio bei socialinio ir ekonominio teritorijos minèius savita gamtine bei ûkine sankloda ir potencialo ypatumus ir priskiriamos minë- besiklostanèiais skirtingais pagrindiniø funk- tiems konversinio, palaikomojo bei plëtoja- ciniø prioritetø kompleksais. Skirtinos ðios mojo vystymo tipams. funkciniø prioritetø sritys (þiûr. brëþ. Nr. 8. Te- 5. Ðalies bendrosios erdvinës struktûros dalimi, ritorijos funkciniai prioritetai): kaip teritorinio vystymo atsvara jos funkci- A. PAJÛRIO – apima Lietuvos Respublikos niam stuburui, yra tarptautinës bei naciona- teritorinius vandenis Baltijos jûroje, Kur- linës svarbos gamtinio karkaso ašys. Jos rodo ðiø marias bei Pajûrio þemumos ruoþà. svarbiausius teritorinius gamtinio kraðtovaiz- Esamà naudojimà formuoja rekreacija, dþio iðsaugojimo prioritetus, bûtinus bendra- tausojantis miðkø ir þemës ûkis bei þve- jai ekologinei ðalies pusiausvyrai palaikyti. jyba, prioritetinës naudojimo formos – Taip pat ðalies bendrojoje erdvinëje struktû- rekreacija, konservacija ir þvejyba, taip roje, pirmiausia jos funkcinio stuburo zono- pat transportas. je, iðryðkëja ir svarbiausios urbanistinio karka- B. VAKARØ ÞEMAIÈIØ – apima Vakarø so ašys bei centrai. Þemaièiø moreninës þemumos juostà, sa- 6. Teikiamà ðalies principinæ erdvinæ struktûrà votiðkà tarpinæ zonà tarp Baltijos pajûrio (þiûr. brëþ. Nr. 8. Teritorijos erdvinë koncep- kranto zonos ir Þemaièiø aukðtumos. cija), atspindinèià bendràsias mûsø valstybës Esamas ðios srities naudojimas apima þe- teritorijos raidos tendencijas, visiðkai galima mës ir miðkø ûká, o ateities prioritetai pri- realizuoti tik ágyvendinant specialias plëtros klausytø tausojanèiam þemës ir miðkø skatinimo, reguliavimo ar konvertavimo prie- ûkiui bei ekstensyviai rekreacijai. mones. Tam tikslui reikalingos specialios C. VIDURIO ÞEMAIÈIØ – apima Kurðo– valstybës pastangos tiek socialinëje, tiek eko- Þemaièiø aukðtumas, áskaitant plynaukð- nominëje, tiek ekologinëje srityje, pirmiausia èiø pobûdþio jø prieðkalves. Esamam – teritoriðkai diferencijuotø ðalies regioninës naudojimui bûdinga þemës ir miðkø ûkis, politikos programø rengimas bei vykdymas. o ateities prioritetus turëtø sudaryti tau- sojantis miðkø ûkis, konservacija bei rek- reacija. TERITORIJOS UNKCINIAI D. ÐIAURËS IR VIDURIO LIETUVOS – ap- PRIORITETAI ima dideles lyguminio pobûdþio terito- rijas ðalies ðiaurëje, viduryje bei pietva- 7. Ðalies teritorijos funkcinio zonavimo proble- kariuose, ið esmës sutampanèias su der- ma sprendþiama ávairiais planavimo lygme- lingàja Vidurio þemuma ir vakarinëmis nimis atsiþvelgiant á kiekviename jø nagrinë- Baltijos aukðtumø plynaukðtëmis. Tiek jamos erdvës suvokimo mastà bei pobûdá. Pa- esamas naudojimas, tiek ateities priori- grindinis Bendrajame plane atliktos funkci- tetai pirmiausia susijæ su intensyviu þe- nës analizës rezultatas yra ðalies funkcinis mës ir miðkø ûkiu, taip pat su transpor- makrozonavimas, t. y. Lietuvos teritorijos da- tu. Tai vienintelë neginèijamo gamybiniø lijimas á pakankamai didelius nustatytos esa- interesø prioriteto sritis ðalyje. mos bei numatomos paskirties arealus. E. RYTØ IR PIETØ LIETUVOS – apima kal- 8. Bendrasis planas nustato tokià ðalies teritori- votàjá Baltijos aukðtumø ruoþà bei greti- jos funkcinio zonavimo vienetø sistemà: mas jam pietrytines teritorijas. Esamam • funkciniø prioritetø sritys – pagal makro- naudojimui bûdinga þemës ir miðkø ûkis 52 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

bei þvejyba, o prioritetinës perspektyvi- mo kryptys apibûdinamos kaip labiausiai pri- nës funkcijos tektø tausojanèiam miðkø imtinos visuomenës raidos ir vyraujanèiø in- ûkiui, rekreacijai bei konservacijai, taip teresø atþvilgiu veiklos sritys, kurioms reko- pat transportui. Tai antroji (po pajûrio) menduojama suteikti prioritetus, o teikiamas funkcinë sritis, kurioje iðryðkëjæs nacio- teritorijos funkcinis zonavimas nustato galimø ir nalinës svarbos rekreacinio naudojimo labiausiai pageidautinø tiksliniø teritorijos nau- prioritetas. dojimo bei apsaugos programø kûrimo bei reali- 10. Tunkciniø prioritetø rajonai apima gana pla- zavimo kryptis ir formuoja ðalies regioninës poli- èias mûsø ðalies dalis, arba mezoregionus, kur tikos diferencijavimo metmenis. yra panaðios gamtinës, ûkinës bei urbanisti- nës sàlygos, besiklostantys saviti pagrindiniø funkciniø prioritetø kompleksai. REGIONINIØ REGLAMENTØ SISTEMA 11. Tunkciniø prioritetø vietovës apima nedide- les teritorijas, kuriose jau yra arba numato- 13. Bendrojo plano rekomenduojami regioniniai ma koncentruoti nacionalinio ar regioninio reglamentai turi nustatyti: lygmens funkcinæ veiklà bei objektus (þiûr. • teritorijø plëtojimo prioritetus bei sàly- brëþ. Nr. 8. Teritorijos funkciniai prioritetai). gas, reikalingas strateginiams atskirø Tai esamos bei perspektyvinës stambiø ener- ûkio srièiø vystymo (plëtros) dokumen- getikos ir pramonës bei transporto komplek- tams rengti; sø (mazgø) vietos, naudingøjø iðkasenø ka- • sàlygas bei bendruosius reikalavimus þe- sybos plotai, poilsio ir turizmo centrai ar rek- mesniojo lygmens bendriesiems bei ûkio reacinës infrastruktûros kompleksai, ávairios srièiø specialiesiems teritorijø planavimo ypaè saugomos teritorijos (valstybiniai rezer- dokumentams. vatai, valstybiniai parkai, stambiausi draus- 14. Veiklos plëtros regioninis reguliavimas tai- tiniai), gynybiniø interesø vietovës bei aglo- kytinas kaip teritorijos regioninio naudojimo meracinës plëtros zonos. Ypaè daug funkci- bei apsaugos politikos instrumentas vyriau- niø vietoviø nustatyta kasybos interesais, kur sybës bei savivaldos institucijø darbe. Jis svar- jos apima nacionalinæ bei regioninæ svarbà tu- bus teritorijø planavimà organizuojanèioms rinèias dabartines naudingøjø iðkasenø eks- bei priþiûrinèioms valdymo institucijoms. Re- ploatavimo zonas bei svarbiausius telkinius, gioninio reglamentavimo sistema netaikoma tei- kuriø eksploatavimà bûtø tikslinga pradëti siniu fizinio asmens lygmeniu. artimoje ateityje – per artimiausius 20 metø. 15. Lietuvos teritorijoje išskiriamos trys arealø Kita svarbià grupæ sudarë rekreacinës vieto- grupës (pagal susidariusias sàlygas ir veik- vës, kur á jas pateko tiek sovietiniais metais los galimo vystymo savitumus): pradëtos kurti intensyvaus naudojimo rekre- • konservaciniu poþiûriu vertingiausios te- acinës zonos su ávairaus pobûdþio poilsio ar ritorijos – jose visa veikla organizuojama turizmo baziø kompleksais paeþerëse, pau- daugiausia dëmesio skiriant kraðtovaiz- piuose ar pajûryje, tiek perspektyvinës geras dþio apsaugos interesams. Ðiose teritori- sàlygas rekreacinei infrastruktûrai kurti tu- jose daugiausia apribojimø intensyviai rinèios teritorijos. Atskirai buvo iðskirti nedi- veiklai, ypaè pramonei, intensyviam þe- deli miestai, dël savo gamtinës aplinkos ga- mës ûkiui bei naudingøjø iðkasenø ga- lintys nuosekliai tapti turizmo bei poilsio cen- vybai plëtoti; trais, – Ignalina, Molëtai, Trakai, Zarasai, • kitos miðkingos agrarinës teritorijos – pri- Anykðèiai, Varniai, Veisiejai ir kt. oritetas teikiamas intensyvaus miðkø 12. Teritorijos funkciniø prioritetø problema bu- ûkio arba intensyvaus þemës ûkio plët- vo sprendþiama tokiu mastu, koks ámanomas rai, taip pat rekomenduojama vystyti tau- per planavimo laikotarpá (iki 2020 metø). Pa- sojanèios plëtros kryptis (tausojantá mið- teikiamas esamo teritorijos naudojimo pobû- kø ûká arba þemës ûká), didinti þeldynø dis yra pakankamai inertiðkas ir per 20 metø plotus gamtinio karkaso teritorijose, be- praktiðkai neturëtø pakisti. Planuojant ávai- miðkiuose rajonuose; riø teritorijø naudojimo kryptis, bûtina atsi- • intensyviausiai urbanizuojamos teritori- þvelgti á tai, kokia veikla turëtø ðioje teritori- jos – veikla jose maþiausiai ribojama. joje vyrauti. Planuojamos teritorijos naudoji- III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 53

PAJÛRIO AREALO, KAIP Kaunas (E 41), kelias Karaliauèius–Kurðiø marios– IÐSKIRTINIO LIETUVOS Klaipëda (E 70) ir kelias, einantis Baltijos jûros pa- REGIONO, PLËTRA krante, (E 60). Vidaus vandenø uostai numatomi Klaipëdoje, Nidoje ir Rusnëje. Pajûrio arealas, apimantis Klaipëdos, Nerin- Pajûrio arealas priskirtas labai didelio poten- gos, Palangos miestø ir Ðilutës, Klaipëdos ir Kre- cialo rekreaciniø arealø grupei. Pagal gamtos ir tingos rajonø savivaldybiø teritorijas, uþima svar- kultûros paveldo iðtekliø turtingumà ir aplinkos bià vietà ðalies ekonomikos, rekreacijos ir turiz- sveikumà Pajûrio arealas uþima pirmà vietà. Taip mo plëtroje, pasiþymi unikaliu ir paþeidþiamu pat jame gerai iðplëtota rekreacinë infrastruktû- kraðtovaizdþiu, gamtiniais ir kultûriniais iðtek- ra, geros vietos gyventojø ekonominës galimybës liais. ir aptarnavimo tradicijos. Pajûrio arealas tinka vi- Palyginti nedideliame Pajûrio areale yra vi- sø rûðiø rekreacijai (poilsio, paþintinei, sporto, pra- sø trijø plëtros tipø zonos: moginei ir gydomajai) bei turizmui plëtoti. Jame • konversinio tipo, reikalaujanèio dabarti- yra nacionalinio reprezentacinio kultûrinio turiz- nio tradicinio naudojimo krypèiø ir pri- mo marðruto „Lietuvos istorijos ir kultûros vëri- oritetø pertvarkos bei ypatingo aplinko- nys“ dalis ir regioninis gamtinio ir kultûrinio po- saugos reglamentavimo (Kurðiø mariø bûdþio „Pajûrio parkø þiedas“ bei Eurovelo siste- zona); mos trasø koridorius (Nr. 10) – „Baltijos takas“. • palaikomojo tipo, kur reikalinga dabar- Lietuvos pajûrio arealas pasiþymi svarbiais tinio naudojimo adaptacija bei atitinka- gamtinio karkaso elementais. Ið pietø á ðiauræ já ma valstybës parama (Ðilutës–Pagëgiø kerta tarptautinës svarbos Pajûrio ir nacionalinës zona); svarbos Pamario geoekologinës takoskyros, na- • plëtojamojo tipo, reikalaujanèio dabarti- cionalinës svarbos Nemuno ir regioninës svarbos nio naudojimo krypèiø tolesnio plëtoji- Minijos–Bartuvos–Dangës–Ðventosios migraci- mo ir intensyvinimo (Klaipëdos miesto niai koridoriai, taip pat jame iðsidëstæ regioninës ir tarptautinio IX B transporto korido- svarbos Kuliø ir Veivirþënø geosistemø vidinio riaus zona). stabilizavimo arealai. Vertingiausiais kraðtovaiz- Pagal ðalies urbanistinio karkaso formavimo dþio kompleksais, kuriems reikalingas ypatingas koncepcijà Klaipëdos miestui suteikiamas metro- dëmesys ir grieþtos apsaugos priemonës, Pajûrio polinio centro statusas ir jis plëtojamas kaip svar- areale pripaþinti Kurðiø nerija, Nemuno delta, bus pramonës, verslo, transporto ir aptarnavimo Karklës–Ðventosios priekrantë ir þemyniniai ko- mazgas. pynai. Ðalies transporto infrastruktûros plëtros po- Dël savo ypatingos svarbos Lietuvos tvariai þiûriu Pajûrio arealas ágauna ypaè svarbià reikð- ir pusiausvirai plëtrai pajûrio arealui reikalingas mæ. Klaipëdoje kuriamas multimodalinis trans- didesnis valstybës dëmesys ir detalesnio jo teri- porto centras, integruojantis tarptautiniø IX B au- torijos specialiojo plano parengimas. Lietuvos tomobiliø transporto ir geleþinkeliø transporto ko- Respublikos pajûrio juostos ástatyme numatyta to- ridoriø bei Klaipëdos jûrø uosto darbà, uþtikri- kio dokumento parengimo bûtinybë. nanèio veþimø tranzitu plëtojimà ir transporto ry- ðius su Europos, Amerikos ir Azijos valstybëmis. Ateityje didës keleiviø veþimai ir turistø srautas, PRIORITETAI todël numatyta ir kruiziniø laivø prieplaukos áren- 16. Bendrajame plane nustatytoje teritorijos rai- gimas, o esant palankiam techniniam ekonomi- dos bendrojoje strategijoje numatomi terito- niam pagrindimui numatoma galimybë atstatyti rijos naudojimo ir apsaugos prioritetai iðskirti Ðventosios uostà. Palangos oro uosto moderniza- politiniu, erdvinës koncepcijos, funkciniø pri- vimas taip pat yra neatskiriama tarptautinio IX B oritetø reglamentavimo pjûviais. transporto koridoriaus plëtros dalis, o Klaipëdos 17. Principinëje politinëje plotmëje numatomi ðie oro uostas galëtø bûti naudojamas vietiniams ry- teritorijos raidos prioritetai: šiams, sportinei ir pramoginei aviacijai. • tvarios ir pusiausviros plëtros koncepci- Pajûrio areale tikslinga atgaivinti ir vidaus jos privalomumo planuojant ðalies teri- vandenø keliø marðrutus, kurie patvirtinti 1996 torijos raidà átvirtinimas aukðèiausiu tei- m. JT Europos Ekonominës komisijos nutarimu. siniu lygmeniu; Tai kelias Klaipëda–Kurðiø marios–Nemuno upë– • integracija á Europos erdvinæ struktûrà; 54 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

• šalies regioninio savitumo išsaugojimas y. ágyvendintinomis iki 2010 metø) rekomen- bei stiprinimas. duojamos tik koordinuojamojo pobûdþio te- 18. Erdvinës koncepcijos plotmëje numatomi ðie ritorijos raidà programuojanèios arba regu- teritorijos raidos prioritetai: liuojanèios kompleksinës teisinës bei plana- • teritoriniø ryðiø ðalies funkcinio stuburo vimo priemonës. zonose formavimas ir uþtikrinimas; • teritorijos raidos konversijos skatinimas ir rëmimas; • didþiausio kompleksinio problemiðku- 8. REGIONINË POLITIKA mo arealø investicinis palaikymas. 19. Tunkcijø prioritetø iðskyrimo teritorijose po- PAGAL BENDRÀJÁ PLANÀ þiûriu numatomi ðie teritorijos raidos priori- tetai: REGIONINËS POLITIKOS PRIELAIDOS • rekreacinës funkcijos stiprinimas pajûry- je ir miðkinguose eþeringuose rajonuose 1. Priimtos bendrosios ðalies tvarios ir pusiau- bei turizmo ir poilsio centrø formavimas sviros plëtros idëjai ágyvendinti ávairiuose te- tam palankias sàlygas turinèiuose nedi- ritoriniuose vienetuose arba regionuose rei- deliuose miestuose; kalingos skirtingos priemonës, kitokio pobû- • tausojanèios þemës ir miðkø ûkio veik- dþio programos, planai ir projektai, t. y. dife- los teritorinës sistemos suformavimas rencijuota teritorinës raidos politika. Ðiuolai- ypaè ekologiðkai jautriose teritorijose; kinë regioninë politika – tai teritoriðkai ir hie- • þemës naudmenø fondo transformacija rarchiðkai diferencijuotas ðalies socialinës, ekono- pagal naujos socialinës ir ekonominës minës ir ekologinës raidos ir kraðto tvarkymo re- konjunktûros poreikius; guliavimas siekiant vispusiðkai iðnaudoti vietos • teritorijø funkcinës raidos konversijos uþ- sàlygø ypatumus, iðsaugoti regionø savastá bei su- tikrinimas. ðvelninti gyvenimo kokybës regionines dispropor- 20. Regioninio reglamentavimo plotmëje numa- cijas. tomi ðie teritorijos raidos prioritetai: 2. Pagal Bendrajame plane priimtà regioninës • regioninio teritorijos naudojimo ir apsau- politikos sampratà ðalies regioninëje politi- gos rekomenduojamo reglamentavimo koje turi bûti siekiama dviejø svarbiausiø stra- pagrindø kûrimas; teginiø tikslø: • konservaciniu poþiûriu vertingiausiø re- 1) uþtikrinti teritoriðkai diferencijuotà socia- gionø átvirtinimas ðalies regioninëje po- liná, ekonominá ir ekologiná vystymàsi ir litikoje. kraðto tvarkymà siekiant visapusiðkai ið- 21. Šalies teritorijos naudojimo ir apsaugos ben- naudoti vietos sàlygø ypatumus bei ið- drosios strategijos ágyvendinimas yra dau- saugoti regionø savastá; giaplanis ir specifinis procesas, kuriame ga- 2) ðvelninti gyvenimo kokybës regionines na sunku iðskirti konkreèias laiko ir erdvës disproporcijas maþinant socialinius ir atþvilgiu grieþtai fiksuotas priemones. Ðiam ekonominius Lietuvos regionø skirtu- procesui bûdinga: mus. • permanentiškumas – iðreiðkiantis proceso 3. Siekiant pirmojo tikslo bûtina spræsti ðiuos uþ- nenutrûkstamumà ir neleidþiantis jo davinius: skaidyti á grieþtus chronologinius etapus; • nacionalinëje bei sektorinëse plëtros stra- • politiškumas – išreiðkiantis proceso kryp- tegijose ávertinti regioninius ðalies poten- tingumà ir reikalaujantis nustatytø krað- cialo skirtumus; totvarkos nuostatø átvirtinimo bendroje • nustatyti šalies vystymo regionavimo ðalies politikoje; mokslinius pagrindus; • kompleksiškumas – iðreiðkiantis rezultato • nustatyti socialinës ir ûkio raidos kryp- integraliná pobûdá ir priklausomybæ nuo tis, labiausiai atitinkanèias ðalies teritori- sektorinës raidos priemoniø realizavimo. nius ypatumus; 22. Dël minëtø prieþasèiø ðalies teritorijos nau- • rëmimo priemonëmis skatinti nustatytas dojimo ir apsaugos bendrosios strategijos regionø pagrindines ûkinës veiklos kryp- sprendiniø ágyvendinimui svarbiausiomis (t. tis; III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 55

• pritraukti ir paskirstyti investicijas pagal 6. Vertinant Lietuvos perspektyvas ES regioni- tikslines regioninës plëtros programas; nëje politikoje, svarbiausia yra tai, kad ES pa- • suformuoti regionø socialinius, ekonomi- galba gali prisidëti prie spartesnës regionø nius ir aplinkosaugos reikalavimus ati- plëtros. Vienok efektyvios regioninës politikos for- tinkanèià infrastruktûrà; mavimo atsakomybë tenka ðalies valdymo insti- • staigiai ir radikaliai nekeisti ðalies terito- tucijoms, o vykdymo naðta – esamiems nacionali- rijos naudojimo struktûros, kad bûtø uþ- niams ištekliams. tikrintas apgyvendinimo sistemos stabi- Lietuvos regioninës politikos formavimo organi- lumas ir gyventojø uþimtumas. zacinës hierarchijos pakopos skirstomos á: a) tarptau- 4. Siekiant antrojo tikslo bûtina spræsti ðiuos uþ- tinæ (ES instrumentai taikomi tarptautiniam ben- davinius: dradarbiavimui bei teritorinei integracijai), b) na- • parengti moksliðkai pagrástà ðalies regionø cionalinæ (formuojami nacionalinius tikslus ati- strateginio vystymo skirtumø tipologijà; tinkantys instrumentai, pageidautina ES parama) • parengti ðalies regionø plëtros planus, ir c) vietinæ (formuojami lokalius tikslus atitinkan- ávertinanèius jø bûklæ bei pageidaujamas tys instrumentai, galima ES parama). raidos tendencijas; 7. Pastaraisiais metais atliekami rengimosi na- • sumaþinti svarbiausiø socialiniø ir eko- rystei ES darbai regioninës politikos srityje nominiø bei gyvenimo kokybës rodikliø bei ðalies planavimo sistemos raida revizuo- skirtumus ðalies regionuose; ja esamà regioninës plëtros politikos forma- • pertvarkyti ir restruktûrizuoti kaimiðkøjø vimo ir ágyvendinimo sistemà. Tai kelia to- regionø ûká, reformuoti jø þemës ûkio ga- kius spræstinus uþdavinius: mybà, perdirbamàjà pramonæ ir rinkoda- 1) Lietuvos politinis apsisprendimas, atitin- ros struktûras, skatinti naujø verslø bei kantis ES nuostatas, – rengti Bendràjá pro- paslaugø kûrimàsi kaime; gramavimo dokumentà bei siekis uþtik- • remti rinkos ekonomikos plëtrà kiekvie- rinti ðakiniø strategijø suderinamumà name ðalies regione, sudaryti reikiamas Lietuvos Respublikos bei regionø lygme- ilgalaikës plëtros sàlygas; niu, labai aiðkiai suformuoja stiprios na- • garantuoti, kad dël planuojamos plëtros cionalinës regioninës politikos poreiká. nepablogës atskirø ðalies teritorijos da- Jos formavimas reikalauja Regioninës liø ekologinë situacija, o bus sudarytos plëtros ástatymo, pritaikyto dabarties po- prielaidos jai pagerinti. reikiams; 5. Europos Sàjunga (ES) savo erdvëje suforma- 2) bûtina sustiprinti Bendrojo programavi- vo ir vykdo regioninæ politikà, kuri atsirado mo dokumento, pagal kurá yra progra- ir plëtojama iðryðkëjus dideliems ES regionø muojama parama ið ES struktûriniø fon- skirtumams arba regionø disbalansui. Ákurto dø ðalies ekonominei plëtrai bei numa- Regionø komiteto darbe gali dalyvauti tiek tomas nacionalinio bendrafinansavimo platûs Europos regionai, tiek smulkios savi- poreikis, vaidmená. Ateityje pagal ðá pla- valdybës, tai joms suteikia galimybæ tiesio- nà galëtø bûti planuojamas investicijø pa- giai daryti átakà ES politikai. Paèios regioni- naudojimas plëtrai tiek ið uþsienio, tiek nës politikos tikslas yra sustiprinti ðio valsty- ið vidiniø finansiniø ðaltiniø. Bûtina á re- biø junginio ekonominæ ir socialinæ sàsajà gioninës politikos formavimà bei vykdy- (santalkà) regioninëmis struktûrinëmis, socia- mà integruoti bendràjá bei specialøjá teri- linëmis, darbo rinkos ir kitokiomis priemo- torijø planavimà, nes rengiamuose do- nëmis. Taip pat yra svarbi teritorinë sàsaja. kumentuose teikiami sprendiniai kon- Bûtina jà didinti. kretizuoja regionø bei sektoriø plëtrà erd- Ástojus á ES, 2004–2006 metø laikotarpiu Lie- viniu aspektu; tuva gaus paramà ES ST I-ojo prioritetinio para- 3) Bendrasis planas – vienas ið svarbiausiø mos tikslo pagrindu (kaip vienas regionas, kurio ben- regioninæ politikà nacionaliniu lygmeniu dras vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, formuojanèiø dokumentø. Jame teikia- maþesnis negu 75 procentai Europos Sàjungos ben- mø sprendiniø ágyvendinimui yra bûti- drojo vidaus produkto, tenkanèio vienam gyventojui, nas specialus regioninës politikos progra- apskaièiuoto pagal palyginamosios perkamosios galios mavimas bei investiciniø lëðø sistema. paritetà, vidurkio). Ðalies regioninæ politikà atitinkamais te- 56 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

ritorinës hierarchijos lygmenimis for- druosius planus, savivaldybiø plëtros muoja bei vykdo ir kiti bendrojo teritori- programas; jø planavimo dokumentai. • tikslines integruotas valstybines regioni- nës plëtros programas aðtrioms regioni- nëms problemos spræsti; NACIONALINËS REGIONINËS • regionines ir vietines plëtros iniciatyvas. POLITIKOS ORGANIZAVIMO 11. Regioninës politikos formavimas planuoja- NUOSTATOS mas geopolitine ir demografine, socialine ir ekonomine, etnine ir kultûrine, aplinkosau- 8. Nustatyta nacionalinës regioninës plëtros politi- gos, urbanistine ir inþinerine bei administra- kos strateginë nuostata apima tvarios ir pusiau- cine kryptimis, o jos vykdymo lygmenys ga- sviros socialinio, ekonominio ir ekologinio lëtø derintis su hierarchine Teritoriniø statis- Lietuvos regionø plëtros uþtikrinimà plëto- tiniø vienetø nomenklatûra (NUTS), kuri yra jant regioniniø ir vietiniø bendruomeniø svarbi integruojantis á ES. Lietuvai rekomen- kompetencijà ir gerinant ðalies tarptautiná duotina 3 pakopø vidaus teritoriniø vienetø konkurencingumà bei maþinant Lietuvos at- sistema, kuri yra susiformavusi per ilgà isto- silikimà nuo ES ðaliø vidurkio. Esminis Lie- riná laikotarpá tiek Lietuvoje, tiek daugelyje tuvos nacionalinës regioninës politikos bruo- Europos ðaliø. Pagal minëtus ðalies regiona- þas turëtø bûti demokratiðkos, integralios po- vimo lygmenis galëtø bûti organizuojamos litikos formavimas bei ágyvendinimas uþtik- ávairios tikslinës (planavimo, statistinës, ad- rinant regionø ir savivaldybiø poreikiø ten- ministracinës ar pan.) funkcijos bei vykdoma kinimà, vykdant sektorinæ politikà. Regioni- ðalies vidinë regioninë politika. nis matmuo, integruotas á visas bendras naciona- 12. Teikiamas planavimo dokumentas specialiai lines ðakines programas, privalo aiðkiai atspindëti nesprendþia ðalies regionavimo problemos, ta- regionø poreikius, kuriais remdamasi ágaliota vals- èiau jo sprendiniuose, ypaè nustatytoje urba- tybës institucija privalo uþtikrinti ðiø regionø plët- nistinës sistemos hierarchijoje bei atskirø ûki- ros planuose argumentuotø poreikiø tenkinimà. nës veiklos rûðiø specializacijos rajonavime, 9. Bûtinas sektorinio (koordinacinio, horizonta- yra nubrëþtos tam tikros teritoriniø dariniø sis- laus) regioninës politikos matmens iðryðki- temos formavimo rekomendacinës gairës. nimas jokiu bûdu nereiðkia, kad galima atsi- 13. Regioninës politikos metmenis Bendrasis pla- sakyti savarankiðkø regioninës plëtros prie- nas formuoja teikiamais teritorijos raidos moniø. Turi bûti tæsiamas jau pradëtas teri- sprendiniais (þiûr. brëþ. Nr. 10. Nacionalinës re- torinis (savarankiðkas, vertikalusis) regionø gioninës politikos organizavimas). Jø ágyven- planavimas, o iðkilusioms aðtrioms regioni- dinimui yra bûtina nacionalinës regioninës po- nës plëtros problemoms tiek nacionaliniu, litikos svertø – konkreèiø programø bei pro- tiek regioniniu mastu spræsti galima rengti ir jektø – sistema, kuri numatoma kaip tinka- ágyvendinti tikslines integruotos regioninës miausiø ðalies teritorijai tvarkyti instrumentø plëtros programas bei iðnaudoti vietines ir re- kompleksas. Svarbiausiu ekonominiu regioni- gionines plëtros iniciatyvas ðioje planavimo nës politikos instrumentu gali tapti nacionali- srityje. nës regioninës politikos struktûrinës progra- 10. Ðalies regioninës politikos formavimui ypaè mos. Kita vertus, regionø (vietos) programos svarbi nuostata, kad regioninë politika turi bei projektai galëtø bûti finansuojami ES struk- bûti ágyvendinama planavimo priemonëmis tûrinës paramos lëðomis tuo atveju, jei jie ati- per: tiktø Bendrojo programavimo dokumento • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrà- nuostatoms. Neþiûrint á tai, kad valstybë ðian- já planà; dien stokoja pakankamø ekonominiø galimy- • Valstybës ilgalaikës raidos strategijà ir biø, – negalima paneigti regioninës politikos Bendràjá programavimo dokumentà; principø bei instrumentø sukûrimo svarbos ir • atskirø ûkio ðakø strategijas ir progra- galimybës juos ágyvendinti ateityje. mas, kuriose átvirtintas regioninës poli- 14. Regioninëms programoms organizuoti turi tikos matmuo; bûti sudaroma speciali kriterijø sistema. Bûtø • nustatytø regionø (apskrièiø) plëtros ir naudinga naudoti panaðià á tarptautinæ krite- administraciniø vienetø teritorijø ben- rijø sistemà, jà papildant ðaliai reikalingø as- III. ŠALIES TERITORIJOS RAIDOS ERDVINIS INTEGRAVIMAS 57

pektø kriterijais. Regionai privalo turëti galimy- 3. Aglomeraciniø zonø restruktûrizacijos ir bæ pretenduoti á paramos programas. Dabartinës tvarkymo rëmimas. apskritys ir savivaldybës turëtø sudaryti savo 4. Bûsto plëtros programø rëmimas. struktûrines programas vietinës svarbos pro- jektams rengti ir jø ágyvendinimui paremti. 15. Bendrasis planas rekomenduoja formuoti ða- A-3. Pasienio zonø palaikymo lies regioninei politikai vykdyti reikalingø programa nacionaliniø programø sistemà, sudarytà pagal ðiame planavimo dokumente numa- 1. Pasienio zonø raidos aktyvinimas. tytø prioritetiniø tiksliniø paskirèiø grupes, 2. Ryðiø per valstybiø sienas ir bendradarbia- derinant jas su ES regioninës politikos tiks- vimo rëmimas. lais (þiûr. brëþ. Nr. 10. Nacionalinës regioni- nës politikos organizavimas): B. SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

A.KOMPLEKSINËS REGIONINËS B-1. bioprodukcinio ûkio teritorijø PROGRAMOS palaikymo programa

A-1. Socialinio IR ekonominio 1. Þemës ir miðkø ûkio teritorijø adaptacijos ir aktyvinimo programa kaimo palaikymo programø rëmimas. 2. Agrariniø teritorijø konversijos rëmimas. 1. Ekonomiðkai atsilikusiø ir probleminiø regio- 3. Ekologinës þemdirbystës rëmimas. nø plëtojimo rëmimas. 4. Þuvininkystës ûkio rëmimas. 2. Ðvietimo, permokymo, socialinës adaptacijos ir ádarbinimo rëmimas. B-2. Komunikacinës integracijos 3. Turizmo ir rekreacijos centrø ir teritorijø plë- plëtros programa tojimo rëmimas. 4. Teritorijø bendrojo planavimo ir plëtros rë- 1. Urbanistiniø centrø potencialø sujungimo mimas. (sàsajos) rëmimas. 5. Pramonës parkø ir logistikos centrø, verslo 2. Tarptautinës bei nacionalinës integracijos aðiø plëtojimo rëmimas. plëtojimo rëmimas. 3. Regioniniø bei lokaliø jungèiø plëtojimo rë- Programos struktûroje sudaromos autono- mimas. miðkos teritorinës paprogramës: A-Ia – Ðiaurës Rytø Lietuvos probleminio regio- Programa ypaè svarbi ðalyje formuojant eu- no paprogramë; ropinio lygmens centrà ir þemesnio lygmens re- A-Ib – Pietø Lietuvos probleminio regiono pa- gioninius centrus. programë; A-Ic – Pajûrio probleminio regiono paprogramë. B-3. aplinkosaugos plëtros programa Ekonomiškai atsilikusiais regionais šalyje lai- kytini regionai, kur BVP vienam gyventojui su- 1. Aplinkos kokybës gerinimo rëmimas. daro 50–75 procentø ðalies vidurkio, o labai atsili- 2. Gamtinio karkaso formavimo rëmimas. kusiais – kur BVP vienam gyventojui sudaro 50 ir 3. Kraðtovaizdþio ir biologinës ávairovës apsau- maþiau procentø ðalies vidurkio. gos plëtojimo rëmimas. 4. Saugomø teritorijø planavimo ir tvarkymo rë- mimas. A-2. urbanistinës plëtros programa

1. Silpnø urbanistinio karkaso metropoliniø ir B-4. Kultûros paveldo apsaugos programa regioniniø centrø plëtojimo rëmimas. 2. Naujø urbanistinio karkaso lokaliø centrø kû- 1. Kultûros paveldo teritorinio stuburo forma- rimo ir silpnø plëtojimo rëmimas. vimo rëmimas. 58 LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

2. Kultûrinio kraðtovaizdþio regioninio identi- 20. Bendrajame plane nustatytos teritorijos nau- teto palaikymo rëmimas. dojimo ir apsaugos strategijos kontekste re- 3. Etnokultûrinës raiðkos vertybiø iðsaugojimo gionø (apskrièiø) bendrieji planai turi: rëmimas. • neprieðtarauti Bendrajame plane nusta- 4. Lietuvos kultûros paveldo uþ ðalies ribø tvar- tytiems ðalies raidos tikslams, principams kymo rëmimas. bei jø ágyvendinimo prioritetams ir pa- 5. Reprezentacinës kultûrinio turizmo trasos re- dëti jame iðkeltus uþdavinius spræsti ne- alizavimo rëmimas. perþengiant savo regionø ribø; • konkretizuoti ir struktûrizuoti regionø tvarkymo problemines situacijas bei are- ÐALIES IR REGIONØ PLANØ alus; KOORDINAVIMAS • ávertinti ðalies teritorijos raidos strategi- niø tikslø sistemà ir nustatyti detalizuo- 16. Bendrasis planas yra vienas svarbiausiø ða- tus regionø perspektyvinio vystymo tiks- lies regioninæ politikà formuojanèiø doku- lø kompleksus; mentø. Su juo turi bûti derinamas ir Bendra- • konkretizuoti ir detalizuoti nustatytos in- sis programavimo dokumentas (Nacionalinis tegruotos erdvinës koncepcijos lokaliza- plëtros planas), kuriame sprendþiamos ðalies vimà, ypaè skirtingo vystymo tipo area- ir jos regionø socialinio ir ekonominio vysty- lø ribas; mo strategijos problemos bei kiti poveiká te- • perþiûrëti ir patikslinti atskiriems funk- ritorijø raidai turintys plëtros planai. Dël ðios ciniams rajonams, áeinantiems á planuo- prieþasties Bendrasis planas atlieka progra- jamø teritorijø ribas, numatytus teritori- muojantá bei koordinuojantá vaidmená suda- jos naudojimo funkciniø prioritetø kom- rant regionø (apskrièiø) bendruosius, specia- pleksus bei konkretizuoti rekomenduo- liuosius ir plëtros planus. tos veiklos ágyvendinimo galimybes; 17. Nustatytais Bendrojo plano pagrindiniais • remiantis Bendrajame plane teikiamais sprendiniais turi bûti vadovaujamasi rengiant teritorijos naudojimo funkciniais priori- þemesnio hierarchijos lygmens, pirmiausia tetais ir atsiþvelgiant á rekomenduotà re- apskrièiø, bendruosius planus. Tuo bûdu bû- gioniniø reglamentø sistemà, nustatyti jø tø uþtikrinamas patikimesnis valstybiniø in- konkretizavimà þemesniam – savivaldy- teresø bei prioritetø perimamumas. biø lygmeniui ir juos teritoriðkai lokali- 18. Kiekvienas þemesnio lygmens bendrasis pla- zuoti; nas, bûdamas stambesnio mastelio, detalizuoja • konkretizuoti erdvinës regioninës poli- ir plëtoja aukðtesnio lygmens plano nuostatas tikos organizavimo bûdus ir priemones ir sprendinius, juos glaudþiau susieja su kon- mechanizmus planuojamø regionø (ap- kreèiomis teritorijomis. Turi bûti palaikomas skrièiø) teritorijose. ir gráþtamasis ryðys – iðryðkëjus, kad aukðtes- 21. Pagrindinæ teritoriðkai lokalizuotà informa- nio lygmens sprendiniai detalesniu lygmeniu cijà, reikalingà apskrièiø planavimo doku- duoda neigiamus rezultatus, sudaromos sàly- mentø bazinëms strateginëms pozicijoms for- gos aukðtesnio lygmens bendrojo plano korek- muoti bei konkretizuoti, teikia ðiame doku- tûrai. Taigi regioninës politikos struktûra ben- mente pateikiami ðalies teritorijos raidos erd- druosiuose planuose turi bûti koordinuota ver- vinio integravimo dalies brëþiniai. tikaliai ir horizontaliai. Tokia privaloma koor- 22. Apskrièiø teritorijø bendrieji planai taip pat dinacija pagrindþia „tiesaus kelio“ principà ar- privalo perimti ðio planavimo dokumento ba tiesiogiai perimamø regioninës politikos in- nustatytus svarbiausiø bendrøjø bei specia- strumentø panaudojimà. lizuotø teritoriniø struktûrø formavimo 19. Specialiojo planavimo dokumentø sprendi- sprendinius ir, remdamiesi atitinkamuose niai koordinuojami pagal administraciniø sektorinës raidos brëþiniuose teikiama infor- vienetø lygmenis. Visi specialieji sektoriø macija, juos konkretizuodami lokalizuoti pla- plëtros planai bei strategijos remiasi bendrø- nuojamoje teritorijoje. jø planø sprendiniais.

TERITORIJØ

REZERVAVIMAS

VALSTYBËS

POREIKIAMS

IV. TERITORIJØ REZERVAVIMAS VALSTYBËS POREIKIAMS 63 9. REZERVUOJAMØ TERITORIJØ SUVESTINË

1. Teritorijø rezervavimas valstybës ir visuome- • saugomø teritorijø tinklui; nës poreikiams yra numatytas ðalyje galio- • gynybos teritorijø tinklui; janèiais ástatymais ir kitais teisës aktais. Ben- • susisiekimo reikmëms. drajame plane numatytos tokio rezervavimo 2. Svarbiausiø rezervuotinø teritorijø iðsidësty- reikalaujanèios teritorijos ðiems poreikiams: mas pateikiamas specialioje kartoschemoje • naudingøjø iðkasenø gavybai; (þiûr. brëþ. Nr. 11. Rezervuojamos valstybës • poþeminio vandens gavybai; poreikiams teritorijos), o bendri jø mastai – • ekoinþinerinës infrastruktûros plëtrai; specialioje suvestinëje lentelëje (9-1 lentelë):

9-1 lentelë. Rezervuotinø valstybës poreikiams teritorijø suvestinë

Teritorijø paskirtis Objektø skaièius Rezervuojamas plotas (km2)

1. Naudingøjø iðkasenø gavyba

1) nenaudojami kietøjø iðkasenø telkiniai 399 195,5 2) prognoziniai kietøjø iðkasenø plotai 177 335,9 3) nenaudojami durpynai 692 975,4

2. Rezerviniai poþeminio vandens gavybos plotai 22 ~440

3. Susisiekimo sistema

1) automobiliø keliø tinklo plëtra 45 238,2 2) geleþinkeliø plëtra 9136,9 3) oro uostø plëtra 2 5,1

4. Ekoinþinerinë infrastruktûra

1) nuotëkø valyklos ir dumblo saugyklos 18 1,6 2) atliekø tvarkymo ámonës ir sàvartynai 10 10,8

5. Saugomos teritorijos* 9 ~850

6. Krašto gynyba 1990,2

Iš viso 1402 3279,6

* Ðioje eilutëje nurodytas rekomenduojamø steigti svarbiausiø saugomø teritorijø plotas teiktinas rezervavimui pagal Saugomø teritorijø ástatymo numatytas procedûras bei reikalavimus.

COMPREHENSIVE

PLAN O THE

TERRITORY

O THE REPUBLIC

O LITHUANIA 66 COMPREHENSIVE PLAN While preparing the first part of the draft the main strategic goals were defined for forming and O THE TERRITORY implementing national social, economic and eco- O THE REPUBLIC logical policy by the year 2020 based on the prin- ciples of sustainable development. O LITHUANIA The stand of the comprehensive plan was for- mulated through: 1. System of the development goals; Legal grounds of the preparation. Compre- 2. Evaluation of the trends and prognostic hensive plan of the territory of the Republic development scenarios; of Lithuania was prepared according to the 3. Tormulation of the future vision. year 1993 Decision No.161 of the Government of the Republic of Lithuania (Valstybës þinios’ The main goal of the second part of the draft 1993 No. 10-251). The Ministry of Construc- was - to propose the national sustainable deve- tion and Urban Development has initially per- lopment and management policy of the territory formed the functions of the planning organi- of the whole country by the year 2020. The main ser. After administrative reform in 1998 – the challenges to form the spatial development stra- Ministry of Environment took over the func- tegy were: tions and obligations of planning organiser 1. To define the geopolitical presumptions and proceeded with the preparation of the of the state development. Comprehensive plan. 2. To prepare spatial development concept of the country’s territory. The preparation of the document was based 3. To determine the functional use and pro- on the legal demands of the “Law on Planning of tection priorities of the territory. the Territories” of the Republic of Lithuania, No.I- 4. To determine the stand in technical in- 1120, adopted by Seimas on the 12 December, 1995 frastructure development. (Valstybës þinios’ 1995 No. 107-2391). The phases of the plan preparation. Important goals of the Comprehensive plan: The first step of this plan – “Evaluation of • to form the main directions of the the real situation” was prepared in 1996. A short regional policy; version of this document (in Lithuanian) was pub- • to define the main guidelines and lished in 1997 in the magazine “Statyba ir archi- planning preconditions for the national tektûra” No.10. The prepared material was pre- special and apskritis (county) level sented (public hearings) to the regions (apskri- comprehensive and special plans. tys) during special series of presentations while visiting them on this purpose. The second step - “Preliminary solutions”. The main thematic parts of the draft were: The first draft of the “Preliminary solutions” – macroregional development, social, was prepared by the year 1999 and has been a economic, environmental, urban, cultural subject to public hearings during 2 1/ months pro- 2 heritage, technical infrastructure, agriculture, cedure and 1 month of public exhibition in the land use; summer of 1999. The use of the potential of the apskritys was The first part of this draft was “Development based on the anticipated changes in the population prognoses and goals”. A second part of the draft number, labour market and employment, econo- was “Spatial organisation of the territory”. It was mic development of apskritys and on their ability based on the results of the “Evaluation of the real for development basing also on the resources of the situation” and on the “Use of the potential of ap- entrails of earth, improvement of the quality of life. skritys (the counties) in the context of the Com- prehensive plan of the territory of Lithuania”. Na- The main principles for forming the regio- tional sectoral strategies, plans and programmes nal policy were presented as a result of a cross- were evaluated during the preparation of the sectoral approach. In this stage also, a rough divi- Comprehensive plan draft “Preliminary solu- sion of the territory into several types of areas dif- tions”. fering due to the existing situation was proposed: 67

• sustaining, While preparing the solutions of the plan – • development, intensive development, the mentioned directions were split into the spe- • conversion. cial issues as follows and respective territorial de- velopment goals outlined accordingly: This proposal was later modified, elaborated to be a more operable instrument for the country COMMON TERRITORIAL in its period of transition and facing EU enlarge- STRUCTURES ment process. In this part the Comprehensive plan dealt A comprehensive result of this stage in the with 2 important issues: graphic form was expressed in the following main 1. Optimisation of urban system. The main schemes: items were: development of the urban frame ¤ Macro-regional situation of Lithuania, of the country, axes of urban integration, in- ¤ Spatial concept of the territory fluenced neighbouring areas, relations of ur- • main territorial structures, ban and rural territories, improvement of the • principal model; quality of life. ¤ Tunctional priorities of the territory, A system of 3 categories of urban centres en- ¤ Development of the technical infrastructure. visaged, including national, regional and lo- cal level centres as well as relevant urban in- The preliminary concept was further elabo- tegration axes, intended to ensure the forming rated. The first version was improved according and interaction of its parts. to the proposals received during the public hea- 2. Ensuring landscape protection. The main rings and other remarks. Tollowing the stage of items were: nature framework, protection of the “Preliminary solutions” the next step of this landscape and biological diversity, use and work was the preparation of the “Development protection of cultural heritage territories. of the perspective solutions for the year 2020”. The nature framework territories are defined and presented, as well as functionally diffe- rentiated system of protected territories of the country. Cultural heritage territories inclu- THE SOLUTIONS O ding those making a backbone of such terri- tories of the country and the support policy THE COMPREHENSIVE defined. PLAN O THE TERRITORY

O THE REPUBLIC O SPECIALISED TERRITORIAL LITHUANIA STRUCTURES

Basing on the preliminary solutions of the In this part the plan dealt with 4 issues: Comprehensive plan, the main solutions of the 1. Territories of the bio-productive economy, inc- territory are presented in following main direc- luding agricultural and forest territories. 7 zo- tions: nes of different agro-potential defined and gui- • common territorial structures, ding management proposal presented. • specialised territorial structures, Tishery perspectives in internal waters outli- • spatial integration of the development of ned. Territorially differentiated forestry de- the territory of the state, velopment and its territorially oriented poli- • reserving the territories for the common cy formulated. needs of the state. 2. Development of recreation territories. A system of strategic goals of the develop- Recreation areas according to their attracti- ment of the territory according to the issues dealt veness and potential for recreation defined, with in the Comprehensive plan guided whole 3 levels (national, regional and local) basing the development proposals. on these features marked. Recreation service centres according to their importance and specialisation defined. National importance 68

tourism routes system presented. Support for RESERVATION O THE recreation development envisaged. TERRITORIES OR THE 3. Technical infrastructure territories. The solu- COMMON NEEDS O THE STATE tions presented include transport and com- munications, energy infrastructure, eco-engi- Here the summary of all the territories to be neering infrastructure. reserved for the common needs of the state were Common transport infrastructure and its ter- given as an outcome of all the proposed solutions ritorial development directions defined. of all the parts of the plan. Other technical infrastructure main develop- ment system and territorial directions given. The solutions of the plan were given also in 4. Other functional territorial structures. In this graphic form in a series of drawings prepared part the plan dealt with following issues: in- while using GIS means. dustry and trade., social and cultural infra- structure, including health and social care as well as education science and culture in- frastructure. THE APPROVAL AND LEGAL STATUS SPATIAL INTEGRATION O THE O THE PLAN DEVELOPMENT O THE TERRITORY O THE COUNTRY The Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania was approved by the mi- In this part the plan dealt with following nistries, by the governors of apskritys (the coun- issues: ties), checked by the State Territorial planning and 1. Integrated development strategy. construction inspectorate, approved by the Govern- In the common spatial concept 3 different ment of the Republic of Lithuania and in October management types envisaged - territories 29, 2002 adopted by Seimas (the Parliament of the of conversion, support and development. Republic of Lithuania) by the Decision of Seimas Main social, economic and urban functions No.IX-1154 (Valstybës þinios’ 2002 No.110-4852). active zone and de-concentration areas de- After the approval it was registered in the Territo- fined. Tunctional priorities for the defined rial planning documents state register. areas outlined and the use guide-lines for The adopted Comprehensive plan: them given. • is obligatory for state governmental ins- 2. Regional policy in the context of the titutions taking decisions on national le- Comprehensive plan of the territory vel related to the use, management and of the country. protection of the territory of the country, Territorially differentiated policy basing on forming regional policy; principles of the sustainable development • forms planning conditions for national formulated. Integrated regional territorial- level special plans, long term program- ly oriented policy of the country given. Pri- mes and strategies and for regional level ority target groups outlined (for A.- com- comprehensive and special plans; plex, B. - special programmes). • fulfils other tasks.

Development strategies of economy sectors, other strategic plans and programmes of state ins- titutions have to rest upon the Comprehensive plan of the territory of the Republic of Lithuania. When implementing the Comprehensive plan, they ha- ve in their turn to plan the relevant corresponding measures (actions). The stands of the Comprehen- sive plan have to be taken into consideration when preparing the Single programming document of the country (National development plan). LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

Nuotraukos RAMÛNO DANISEVIÈIAUS Maketavo VILIJA GLAVICKIENË Iðleido LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA Spausdino UAB „PETRO OTSETAS“ Þalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, tel./faks. +370 5 2733140, el. p. [email protected] ISBN 9955-499-13-3