DOCSLIB.ORG

Mykolo Homolickio Indėlis Į Lietuvos Meno Istoriją 55

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Mykolo Homolickio Indėlis Į Lietuvos Meno Istoriją 55 Rūta JANONIENĖ Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas MYKOLO HOMOLICKIO INDĖLIS Į LIETUVOS MENO ISTORIJĄ 55 Reikšminiai žodžiai: Mykolas Homolickis, Lietuvos XIX a. kultūra, menotyros istorija, meno IN LITHUANIA HISTORY ART OF THE BEGINNING istoriografija, Vilnius. Mykolas Homolickis (Homolicki), medicinos pro- tyrimų aspektu Homolickio veikla iki šiol plačiau fesorius, bet iš pašaukimo – istorikas, be abejo, nebuvo analizuota. Todėl šio straipsnio tikslas – pri- žinomas visiems tyrinėtojams, besidomintiems Vil- minti kiek primirštą XIX a. Vilniaus intelektualinio niaus kultūros ir meno istorija, nes su jo pavarde gyvenimo figūrą, apžvelgti svarbiausius jo paskelb- siejama tokių iškilių paminklų kaip Vilniaus kate- tus ar rankraščiuose likusius tekstus, išryškinti juose dros ir jos Šv. Kazimiero koplyčios, kitų svarbių gvildentų problemų ir skelbtų faktų reikšmę toles- objektų mokslinio tyrimo pradžia. Tiesa, daugelis niems Lietuvos meninio paveldo tyrimams, jų įtaką kadaise jo paskelbtų duomenų ar svarstymų vėliau formuojant to meto visuomenės požiūrį į senovės yra pakartota kitų tyrėjų, todėl dabar jau ne visada meno paminklus. atsimenama, kad būtent M. Homolickiui priklauso M. Homolickis gimė 1791 m. Bielavičiuose (dab. vieno ar kito teiginio autorystė. Jau vienas pirmųjų Baltarusija, Slucko rajonas), kur jo tėvas Leontjevas, jo biografų Lucijonas Uziembla (Uziębło) pastebėjo, bajorų kilmės unitų kunigas, tuo metu klebonavo. kad M. Homolickio kaip istoriko nuopelnai Vilniui Būsimojo istoriko mama Rafalavičiūtė (Rafało- nepakankamai įvertinti1. Juo labiau tai pasakytina wiczówna) taip pat buvo kilusi iš unitų dvasininko apie jo indėlį į meno istorijos tyrimus. Pavyzdžiui, šeimos6. Baigęs Žirovicų bazilijonų mokyklą, lenkų autorė Jolanta Polanowska savo studijoje apie 1809 m. Homolickis buvo priimtas į Vilniaus uni- XIX a. dailės istoriografiją Homolickį pamini vos versiteto Medicinos institutą, studijavo pas Juzefą vieną kartą, primindama plačiai žinomą faktą, kad Franką, 1815 m. gavo medicinos daktaro laipsnį, dėl jo kritinių pastabų Juozapui Ignacui Kraševskiui tais pačiais metais tapo Medicinos draugijos nariu7. (Kraszewski) teko taisyti 1838 m. išleistą Vilniaus Nuo 1816 m. dirbo Universiteto medicinos fakul- istorijos pirmą tomą2. Atėnė Kašinskaitė straipsnyje, tete, buvo ilgametis fakulteto sekretorius, fiziologi- nagrinėjančiame Lietuvos ir Lenkijos dailės istori- jos dėstytojas; 1825 m. patvirtintas ekstraordinari- jos pradžios procesus XIX a. viduryje, M. Homo- niu profesoriumi, bet jau 1827 m. dėl sveikatos pasi- lickį taip pat paminėjo tik prabėgomis, kaip vieną iš traukė iš užimamų pareigų ir gavo emerito pensiją8. autorių, kurių darbais rėmėsi Pranciškus Maksimil- Nuo tada mokslininkas visiškai atsidėjo tikrąjam jonas Sobieščanskis (Sobieszczański)3. Tiesa, Vladas savo pašaukimui – istorijos studijoms, duomenų Drėma jį laikė vienu iš trijų svarbiausių asmenų apie Lietuvos, pirmiausia – Vilniaus, meno ir kul- (šalia Vincento Smakausko ir J. I. Kraševskio), kuris tūros paminklus kaupimui. Pasak vieno pirmųjų dėjo pagrindus Lietuvos meno istorijai4. Trumpai jo biografų, jei universiteto katedroje jis kosėdavo istoriko darbus bendrame Vilniaus istorijos tyrimų krauju, tai „Kapitulos, bazilijonų ar miesto archy- kontekste apžvelgė Valdas Selenis5. Bet menotyrinių vuose, dulkėse ir drėgmėje visiškai pasveiko. Pusiau sudūlėjusių pergamentų, praeities paminklų, atmos- save ir 1815 m. paskelbtose daktaro didertacijos feroje jautėsi žvalus ir sveikas, neprilygstamai len- tezėse), ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos Didžiosios gvai perskaitydavo senus miesto ir krašto istorijos Kunigaikštystės paveldui ir Vilniaus paminklams. dokumentus“9. Dar Universiteto laikais ypatinga Nuo daugelio romantizmo epochos istorijos mėgėjų draugystė Homolickį siejo su Ignotu Danilavičiumi jis skyrėsi itin profesionaliu požiūriu į savo veiklą, 56 (Daniłowicz) ir Mykolu Bobrovskiu (Bobrowski), pasinėrė į kruopščias pirminių šaltinių paieškas, vėliau jis artimai bendravo su Mikalojumi Mali- įvairiapusiškai analizavo ir tikrino faktus. Būda- novskiu (Malinowski)10, bibliografu Mykolu Pelka- mas mėgėjas, paskelbtų duomenų patikimumu ir Polinskiu (Pełka-Poliński), Adomu Honoriu Kir- moksliškumu jis prilygo garsiausiems to meto isto- koru, bendradarbiavo su juo Kuryer Wileński redak- rikams. cijoje11. Kaip rodo Redos Griškaitės tyrinėjimai, Daugelis M. Homolickio tekstų publikuota ano- draugiški santykiai Homolickį siejo ir su tokiais nimiškai, galbūt dėl visų amžininkų pabrėžiamo iškiliais praeities tyrinėtojais kaip Ignotas Onace- jo kuklumo, nors to meto skaitytojams daugumos vičius (Onaciewicz), Dominykas Chodzka, taip pat jo paskelbtų publikacijų autorystė buvo žinoma. Simonas Daukantas12. Su pastaruoju itin glaudūs Nuo pirmosios, 1838 m., publikacijos apie Vilniaus santykiai užsimezgė nuo 1844 m. Istorikė spėja, kad katedros atnaujinimą Homolickis tapo vienu iš S. Daukantas galbūt talkino Homolickiui rašant jo ryškiausių 1834–1843 m. Vilniuje leisto mokslinio ilgametį, tačiau taip ir neišspaudintą tyrinėjimą Fra- tęstinio leidinio Wizerunki i Roztrząsania naukowe gment z historyi Kosciola Katedralnego Wilenskiego bendradarbių, jo puslapiuose paskelbė pagrindinius (Vilniaus katedros istorijos fragmentai), žinomą dar savo straipsnius, kai kurie tomai yra beveik jo vieno ir Fragmenta Witoldowskie (Vytautiniai fragmentai) parašyti20. Ypač tai pasakytina apie paskutinius lei- pavadinimu13. dinio numerius. Didžiausią visuomenės dėmesį į MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS Kada ir kodėl Homolickis giliau susidomėjo būtent save Homolickis atkreipė paskelbęs jau minėtą J. I. architektūros ir meno paminklais, taip pat savo lai- Kraševskio Vilniaus istorijos recenziją, persunktą kmečio daile – sunku pasakyti. Gali būti, kad gimi- „itin griežtos, bet kartu labai teisingos kritikos“21. Ši nystės ryšiai (per motinos liniją) jį siejo su žymiu publikacija, nusitęsusi per kelis žurnalo numerius22, to meto dailininku Karoliu Rafalavičiumi (Rafało- yra bene plačiausiai žinoma ir vėlesnių autorių dau- wicz)14, tačiau glaudesnių jų bendravimo faktų kol kas giausia cituota. Tačiau ir kiti Homolickio publikuoti nėra žinoma. Tačiau esama duomenų, kad Homolic- dokumentų išrašai ar straipsneliai, pasak Uziem- kis palaikė ryšius su kitais žymiais Lietuvos dailinin- blos, yra „kasykla Lietuvos ir Gedimino miesto kais – Vincentu Smakausku (Smokowski), Kanutu istorikams“23. Papildymus ir pataisymus, susijusius Rusecku (Rusiecki), vėliau ir jo sūnumi Boleslovu15. su Kraševskio veikalu, Homolickis spausdino iki Meno vertinimo klausimais jis taip pat konsultavosi 1843 m., neretai tikslindamas ir savo paties ankstes- su Vincentu Dmachausku (Dmochowski), Kazimieru nes publikacijas. Tikėtina, kad 1842 m. ir 1843 m. Jelskiu, Juozapu Oziemblausku (Ozięblowski)16. V. Wizerunki i Roztrząsania naukowe tomuose, Įvaire- Smakauskas savo ruožtu tarpininkavo tarp Homo- nybių (Rozmaitości) skyrelyje publikuota medžiaga, lickio ir Kraševskio, vežiojo jų laiškus, ragino isto- liečianti Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos riką skelbti kuo daugiau straipsnių17. istoriją, Vilniaus gaisrus, Šv. Jono bažnyčią ir kt., paskelbta kaip papildymas Kraševskio Vilniaus isto- 1857 m. M. Homolickis tapo vienu iš pirmųjų Vil- rijai, taip pat didele dalimi yra surinkta Homolickio, niaus archeologijos komisijos narių18. Mokslininkas bendradarbiaujant su M. Pelka–Polinskiu24 (apie mirė 1861 m., palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Homolickio indėlį į Vilniaus universiteto istoriją Galima pasakyti, kad Mykolas Homolickis buvo užsiminė A. H. Kirkoras25). Laiškuose Pelkai–Polins- tipiškas XIX a. vidurio kultūrinio Vilniaus paki- kiui Homolickis užsimena apie pastarojo parengtą limo atstovas, gyvai domėjęsis savo krašto istorija. lietuvių jėzuitų pamokslininkų sąrašą ir teiraujasi, 19 Laikydamas save lietuviu (lituanus – įvardinęs ar jo turimuose dokumentuose nėra užuominos apie trečiosios probacijos jėzuitų namus prie Šv. Rapolo Smuglevičių, paskelbtos 1845 m. Athenaeum žur- bažnyčios, nes jį labai dominanti šio vienuolyno nale. steigimo data26. Homolickio autorystei taip pat pri- 1847 m. Homolickis perdavė Pranciškui Sobieščans- klauso trumpa, bet svarbi žinutė apie Sapiegų rūmus kiui pastabas apie jo veikalo Wiadomości historyczne Antakalnyje27, įdomi ir išsami Vilniaus raidos ir ats- o sztukach pięknych w dawnej Polsce37 pirmąjį tomą kirų pastatų analizė, remiantis Brauno planu28, taip 57 (Homolickio pastabų būta ir M. Pelkos-Polinskio pat plati publikacija apie P. Smuglevičiaus pieštus turėto šios knygos egzemplioriaus paraštėse38), šio Vilniaus vaizdus29. Smuglevičiaus piešinius jis itin teksto dalies juodraštis yra išlikęs tarp Homolickio vertino, nes, Homolickio žodžiais tariant, „ne vien IN LITHUANIA HISTORY ART OF THE BEGINNING rankraščių39. Vėliau, matyt, jų bendradarbiavimas dideli meniškumo privalumai, bet dar ir istorinis tęsėsi, nes antrame knygos tome Sobieščanskis tie- naudingumas daro šį rinkinį neapsakomai įdomų ir siog nurodo, kad už žinias apie Vilniaus paminklus brangų“30. ir dailę jis dėkingas profesoriui M. Homolickiui40. 1843 m. nutrūkus Wizerunki i Roztrząsania naukowe Šiame tome, remiantis Homolickio pateiktais duo- leidybai, Homolickis toliau tęsė savo tyrinėjimus, menimis, plačiau aptarti tokie reikšmingi kūriniai pildė ir taisė rankraščius. Jo interesų ratas nesiribojo kaip 1546 m. sukurtas Motiejaus Kločkos antkapinis vien Vilniumi, apėmė ir kitus itin svarbius Lietuvos paminklas, buvęs Vilniaus pranciškonų Švč. Merge- meno paminklus. 1847 m. vasarą V. Smakauskas
Load more

Recommended publications
  • „Golden Age”: Introduction Into the 1803–1832 Epochs
    ARCHIWUM EMIGRACJI Studia – Szkice – Dokumenty http://dx.doi.org/10.12775/AE.2018-2019.008 Toruń, Rok 2018/2019, Zeszyt 1–2 (26–27) ___________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________ UNIWERSYTET W WILNIE THE UNIVERSITY OF VILNIUS AND ITS „GOLDEN AGE”: INTRODUCTION INTO THE 1803–1832 EPOCHS Alfredas BUMBLAUSKAS (Vilnius University) ORCID: 0000-0002-3067-786X Loreta SKURVYDAITĖ (Vilnius University) ORCID: 0000-0002-4350-4482 1. WHAT IS THE UNIVERSITY OF VILNIUS? It is a paradoxically simple question. Though it will not seem so simple if we ask another question — what is Vilnius? Today it is the capital of the Republic of Lithuania, a member state of the European Union. However, at the beginning of the 19th century, the epoch of great importance to us, it was turned into a provincial town of the Russian Empire. Prior to that, for a long time, it was the capital of the Grand Duchy of Lithuania, which existed in the 13th–18th century. In the 20th century, after the reestablishment of the Polish and Lithuanian states, it did not become the capital of Lithuania (the city of Kaunas became its provisional capital); Vilnius was incorporated into Poland and became a city of the Polish province. In 1939, on Stalin’s initiative, it was taken away from Poland and returned to Lithuania, at the same time annexing Lithuania to the Soviet Empire. All this has to be kept in mind if we want to understand the question what the University of Vilnius is. And what was it during the period between 1803 and 1832? 79 At first glance the answer seems simple — this is an institution founded by the Jesuits and Stephen Bathory in 1579.
    [Show full text]
  • Before and After Suppression: Jesuits and Former Jesuits in the Polish-Lithuanian
    Richard Butterwick (University College London) Before and After Suppression: Jesuits and Former Jesuits in the Polish-Lithuanian Commonwealth, c. 1750-1795 In some ways the Jesuits exercised more influence in the eighteenth-century Polish- Lithuanian Commonwealth than anywhere else in Europe. Whereas elsewhere the Society of Jesus provided confessors and spiritual advisors to princes, in the Commonwealth it educated generations of nobles as republicans. The Jesuits ran more schools and colleges than all the other orders combined, and Jesuits were more numerous than any other single order. The research of numerous scholars has illuminated the multi-faceted activity of the Society of Jesus in the decades before suppression, allowing the revision of older verdicts on their supposedly pernicious cultural, political and educational role. This research is ongoing, but the present chapter will endeavour to synthesize some of it. It will first review the condition of the Polish- Lithuanian Jesuits in the last decades before suppression, and then consider some of the ways in which former Jesuits adapted to a variety of new roles within what was left of Poland-Lithuania. The Commonwealth was truncated by partition in 1772, reduced again in 1793, and its remnants were dismembered completely in 1795. Catholic Europe’s religious orders reached their ‘brim of prosperity’ in the middle decades of the eighteenth century.1 In East-Central Europe, the cup of monastic prosperity continued to fill throughout the 1750s and 1760s. This tendency certainly applies to the Society of Jesus in the Commonwealth. Following the announcement, but before the ratification of the First Partition, the papal nuncio to the Commonwealth, Giuseppe Garampi, carried out a thorough survey of its regular clergy.
    [Show full text]
  • 2017 Annual Report
    ANNUAL REPORT / 2017 VILNIUS UNIVERSITY LIBRARY ANNUAL REPORT 2017 Contents I. Presentation.............................................................................................................................2 1. A word from our Director General...........................................................................................2 2. Vision, mission, values.............................................................................................................4 3. Facts and figures....................................................................................................................5 II. Outstanding events of 2017....................................................................................................6 1. Presentation of the new structure of VU Library......................................................................6 2. VU Library mobile app finished development..........................................................................6 3. Updated Virtual Library..........................................................................................................7 4. Active participation in scholarly communication....................................................................7 5. eLABa repository....................................................................................................................8 6. Research data management...................................................................................................9 7. Expansion of students’ information competences
    [Show full text]
  • Polish Libraries Today Vol. 7
    National ISSN 0867-6976 Library Warsaw POLISH LIBRARIES2007 TODAY Vol. 7 POLISH RESEARCH LIBRARIES THE NATIONAL LIBRARY was founded in 1928, but its tradition goes back to the 18th century Za∏uski Library, opened to the public in 1747. The National Library is the biggest library in Poland with about 7 million items, and holds priceless monuments of Polish and European literature, as well as unique collections from private and public holdings. The late-Baroque 17th century Palace of the Commonwealth housing the most valuable special collections of the National Library comprising manuscripts, early printed books, graphics and photographs. The new National Library building in Pole Mokotowskie Address: 02-086 Warszawa, al. Niepodleg∏oÊci 213 www.bn.org.pl Polona Digital National Library www.polona.pl/dlibra 2 Research Libraries in Poland Table of Contents From the Editor 3 Research Libraries in Poland Barbara Bieñkowska: An Outline of the History of Research Libraries in Poland from the Middle Ages to 1945 5 Henryk Hollender: Polish Research Libraries in their Contemporary Context 19 Ewa Dobrzyñska-Lankosz: Cooperation amongst Polish Research Libraries 31 Ewa Kobierska-Maciuszko: New Research Library Buildings in Poland 35 Maja Wojciechowska: Applying Management Techniques in Polish Libraries 41 Cataloging: Cooperation and New Technologies Maria Burchard: NUKAT the Union Catalog of Polish Research Libraries 49 Maria Nasi³owska: KABA Subject Headings The Current Situation and Prospects the Future 55 Wanda Klenczon, Anna Stolarczyk: Subject
    [Show full text]
  • History of Lithuanian Historiography
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES DEPARTMENT OF HISTORY Moreno Bonda History of Lithuanian Historiography DIDACTICAL GUIDELINES Kaunas, 2013 Reviewed by Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius Approved by the Department of History of the Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 30 November 2012 (Protocol No. 3–2) Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytau- tas Magnus University on 28 December 2012 (Protocol No. 8–6) Edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the didactical guidelines is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Internationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philosophy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Moreno Bonda, 2013 ISBN 978-9955-21-363-5 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of Contents About Human Universals (as a Preface) . 5 I. Historiography and Hermeneutics: Definition of the Field . 10 Literature . 22 II. History as “Natural Histories” . 24 Nicolaus Hussovianus’ A Poem about the Size, Ferocity, and the Hunting of the Bison 28; Adam Schroeter’s About the Lithuanian River Nemunas 30; Sigismund von Herberstein’s Notes on Muscovite Affairs (as a conclusion) 31 Literature . 32 III. Proto-Historiography: Annals, Chronicles, State Official His to- riography and Letters . 34 III. 1. Annals and Chronicles . 36 Jan Długosz’s Annals or Chronologies of the Illustrious Kingdom of Poland 39; Peter of Dusburg’s Chronicles of the Prussian Lands 41; Wigand of Marburg’s New Prussian Chronicle 43; The Annals of Degučiai 44; Other Chronicles (for a History of the Historiography about Lithuania) 46 III.
    [Show full text]
  • Thomas Żebrowski – the Disciple of Joseph Stepling
    ACTA UNIVERSITATIS CAROLINAE – HISTORIA UNIVERSITATIS CAROLINAE PRAGENSIS 2017 Tomus LVII. Fasc. 2 Pag. 71–77 THOMAS ŻEBROWSKI – THE DISCIPLE OF JOSEPH STEPLING NIJOLĖ BULOTAITĖ THOMAS ŻEBROWSKI, JOSEPH STEPLING’S STUDENT In early eighteenth century, with the arrival of the Age of Enlightenment, the Jesuit Academy in Vilnius started to introduce various reforms. Political turmoil and the need to modernise the school system led to the introduction of Modern philosophy and science into the curriculum. Special attention was paid to mathematics and natural sciences, and this held even after the abolition of the Jesuit Order. Thomas Żebrowski, a talented mathematician, astronomer, and architect, was sent to Prague to learn about new methods and achievements of astronomy and mathematics from Joseph Stepling. He studied in Prague in 1751–1752. Upon his return to Vilnius, he started to teach mathematics, founded a cabinet of physics and mathematics, and in 1753, established an observatory. He kept in touch with Joseph Stepling and consulted him on various subjects including teaching, experimentation, and construction of an astronomic observatory. Ideas he brought from Prague had formed the foundation of ad- vancement of mathematics and astronomy at the Vilnius University, where they were further developed by his students and contributed to a high level of exact sciences, which was maintained until 1832, when the university was closed. Professor Żebrowski, whose career was short but productive, left behind an almost finished astronomical obser- vatory, a modern museum of mathematics, and a legacy of public scientific activities. He is also considered one of the most important late Baroque architects in Lithuania.
    [Show full text]
  • More Precious Than Gold
    More Precious Than Gold. Treasures of the Polish National Library. Edited by Halina Tchórzewska-Kabata; with the assistance of Maciej Dabrowski. Translated into English by Janina Dorosz; revised from the Polish and ed- ited by Philip Earl Steele. Design and creation of electronic version – Wojciech Buksowicz, with the assistance of H. Tchórzewska-Kabata. Warszawa, Biblioteka Narodowa, 2003 More Precious Than Gold. Treasures of the Polish National Library, the al- bum we published in 2000, comprises pictorial and descriptive presentations of 105 of the most valuable, beautiful, and oft’times unique monuments of Polish and European culture and letters. These treasures represent all the many categories of the collections safeguarded at the National Library in War- saw: old and modern manuscripts, early and recent prints, musicalia and maps, graphic art and drawings, the first photographs and sound-recordings and documents on social life. Now we are pleased to be able to present More Precious Than Gold. Treas- ures of the Polish National Library in electronic form. In its printed form our album is distinguished by its highly meticulous editorial elaboration and the artistry of its graphic design and layout. This was made possible thanks to the financial support that Polkomtel S.A., the operator of PLUS GSM digital mobile telephone network, graciously extended to the National Library. The bibliophilic excellence of More Precious Than Gold has not been suc- cessfully transferred to the screen. Notwithstanding this, the album’s sub- stantive portions – its forewords and 105 descriptive texts – have been pre- served in their entirety. Moreover, our album’s iconographic presentations have proved to be surpassingly attractive in electronic form.
    [Show full text]
  • Stefanijos Grietnickienes Mag 2008
    ŠIAULIAI UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES ENGLISH PHILOLOGY DEPARTMENT THE COMMUNICATIVE STRUCTURE OF THE SENTENCE THE RETENTION OF RHEME IN THE TRANSLATION FROM LITHUANIAN INTO ENGLISH Master Thesis Research Adviser: Dr. Dalia Roikien ÷ Student: Stefanija Grietnickien ÷,VM II ŠIAULIAI 3 2008 ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ANGL Ų KALBOS KATEDRA KOMUNIKACIN ö SAKINIO STRUKT ŪRA REMOS IŠLAIKYMAS VER ČIANT IŠ LIETUVI Ų KALBOS Į ANGL Ų KALB Ą Magistro darbas Mokslinio darbo vadov ÷Į dr. Dalia Roikien ÷ Atliko: Stefanija Grietnickien ÷, VM II ŠIAULIAI 2008 4 CONTENTS Introduction .....................................................................................................................................5 I. The Communicative Structure of the Sentence ………………………………………………8 1. Basic approaches ………………………………………………………………………………..9 1.1. Short Survey of the Research in the Field of Communicative Structure of the Sentence ………………………………………………………………………………….. ..9 1.2. Theme and Rheme as Communicative Patterns of the Sentence .................................14 1.3. Communicative Dynamism (CD) and Functional Sentence Perspective (FSP) ………………………………………………………………………….16 2. Clause as a message …………………………………………………………………………….18 2.1. Given and New Information ………………………………………………………… 18 2.2. Given-New vs. Definite (Particular) - Indefinite (Non-Particular) ………………… 21 2.3. Given – New vs. Theme – Rheme ……………………………………………………23 II. The Retention of the Rheme in the translation from Lithuanian into English ………… 27 1. Rhematic Subjects. ……………………………………………………………………...27
    [Show full text]
  • Research. Dilemmas. Solutions. the 12Th Baltic States Triennial Conservators’ Meeting
    RESEARCH. DILEMMAS. SOLUTIONS. THE 12TH BALTIC STATES TRIENNIAL CONSERVATORS’ MEETING Vilnius, Lithuania, 2020 PREPRINTS Lietuvos nacionalinis dailės muziejus The Lithuanian National Museum of Art Vilnius 2020 The project THE LITHUANIAN COUNCIL FOR CULTURE is financed by Editor Prof. Dr. Jūratė Senvaitienė Associated editors Laima Janina Vedrickienė Janina Lukšėnienė Assistant editors Sandra Garšvienė Vytautė Lukšėnienė Rytė Šimaitė Designed by Vidas Čerkauskas Compiled by THE LITHUANIAN NATIONAL MUSEUM OF ART PRANAS GUDYNAS CONSERVATION CENTRE Editorial note THE VIEWS EXPRESSED BY INDIVIDUAL AUTHORS IN ARTICLES PRINTED IN THE PREPRINTS ARE THEIR OWN AND DO NOT NECESSARILY REFLECT THOSE OF THE EDITORS The bibliographical information on the publication is presented in the National Bank of Bibliography of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania (NBDB) © The Lithuanian National Museum of Art Pranas Gudynas Conservation Centre, 2020 © Authors of papers and posters, 2020 © Vidas Čerkauskas, 2020 ISBN 978-609-426-143-5 Contents Arūnas Gelūnas WELCOME 17 Chapter [ One ] Papers Author/Authors THEME Page Kristina Aas ICONS OF THE PIIRISSAARE OLD BELIEVERS’ PRAYER HOUSE – FROM FIRE TO RESTORATION 21 Tatevik Amirkhanyan SEQUENCE, PECULIARITIES AND RESULTS OF THE WORK WITH VARNISH LAYER OF H. AIVAZOVSKY’S “THATCHED MILL. SUNSET” 31 Jurga Bagdzevičienė REVIEW OF RESEARCH AND Bronislava Kunkulienė CONSERVATION METHODS Janina Lukšėnienė OF BALTIC AMBER ARTIFACTS Jūratė Senvaitienė IN PRANAS GUDYNAS CONSERVATION CENTRE 39 Deimantė Baubaitė OLDEST SADDLE IN LITHUANIA: Povilas Blaževičius FROM THE TRENCH TO Jurgita Kalėjienė THE SHOWCASE 48 Rūtilė Pukienė Rasa Bertašiūtė CARPENTRY:HIDDEN BEAUTY OF ARCHITECTURE 64 Maria Oleksandrivna THE HISTORY AND RESTORATION OF Borysenko THE ARCHITECTURAL DESIGN PROJECTS FOR THE FIRST FIVE STATIONS OF THE KYIV METRO: DNIPRO, ARSENALNA, KHRESHCHATYK, UNIVERSYTET AND VOKZALNA FROM THE STOCK COLLECTION OF THE NATIONAL CONSERVATION AREA “ST.
    [Show full text]
  • History of Art History in Central, Eastern and SouthEastern Europe
    HISTORY OF ART HISTORY IN CENTRAL, EASTERN AND SOUTH-EASTERN EUROPE VOL. I Polish Institute of World Art Studies (conjoint former Polish Society of Oriental Art and Society of Modern Art in Toruń) & Department of History of Modern Art, Faculty of Fine Art, Nicolaus Copernicus University in Torun Jubilee International Conference celebrating The 200th Anniversary of the First Lecture on the History of Art at Vilna / Vilnius University (15 September 1810) The Centre of Contemporary Art Toruń, September 14–16, 2010 Polish Institute of World Art Studies & Department of History of Modern Art, Faculty of Fine Art, Nicolaus Copernicus University in Torun HISTORY OF ART HISTORY IN CENT RAL, EASTERN AND SOUTH-EASTERN EUROPE VOL. I Edited by Jerzy Malinowski Polish Institute of World Art Studies & Tako Publishing House Warsaw–Toruń 2012 Conference financed by: The Rector of Nicolaus Copernicus University The Ministry of Culture and National Heritage The Ministry of Sciences and Higher Education The Kuyavian-Pomeranian Voivodship Office The City of Toruń Publication financed by: The Ministry of Culture and National Heritage The Ministry of Sciences and Higher Education Reviewers Prof. dr hab. Lechosław Lameński Prof. dr hab. Józef Poklewski Proofreading Wojciech Ziółkowski Photos Authors’ archives © Copyright by Jerzy Malinowski 2012 © Copyright by Polish Institute of World Art Studies © Copyright by Tako Publishing House ISBN 978–83–924110–8-6 Wydawnictwo Tako ul. Słowackiego 71/5, 87–100 Toruń tel. 56 65 75 321 e-mail: [email protected] www.tako.biz.pl
    [Show full text]