Stepono Dariaus Ir Stasio Girėno Transatlantinio

AVIACIJOS TECHNOLOGIJOS ISSN 2029-9974 online AVIATION TEHCNOLOGIES 2013 1(2): 3-8 doi: 1038/at.2013.26

STEPONO DARIAUS IR STASIO GIR ĖNO TRANSATLANTINIO SKRYDŽIO 80-METIS

Juozas Zujus VGTU AGAI Aviacin ės mechanikos katedra

Santrauka. Šis straipsnis skirtas šiemet minint 80-ąsias St. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio per Atlant ą metines. Tik- riausiai n ėra reikalo kalb ėti apie šio nuostabaus skrydžio poveik į lietuvi ų tautai ir ši ų didžiavyri ų parodyt ą nesava- naudiško tarnavimo tautai pavyzd į. Apie tai jau t ūkstan čius kart ų rašyta ir kalb ėta. Svarbiausia yra suvokti, kur slypi sparnuot ų lietuvi ų dvasios stipryb ė ir tai, ar gyva didvyri ų dvasia m ūsų širdyse. Šiame straipsnyje ir bus peržvelgtos šio skrydžio problemos, eiga ir reikšm ė lietuvi ų tautai.

Reikšminiai žodžiai: skrydis, skrydžio poveikis, didvyri ų dr ąsa, skrydžio problemos, lietuvi ų dvasios stipryb ė.

1. Įvadas bet nustojo plakti dr ąsios širdys. T ėvyn ė neteko narsi ų sūnų, nustebinusi ų ir išgarsinusi ų Lietuvos vard ą pasau- 1933 m. liepos 15 d. pakil ę iš Niujorko, lak ūnai Steponas lyje. Darius ir Stasys Gir ėnas perskrido Atlant ą ir liepos 17 d. Abu lak ūnai gim ė Lietuvoje, persik ėlę į JAV, gyve- žuvo Pš čelniko miške, tuometin ės Vokietijos Soldino no Čikagoje. Žygio per vandenyn ą iniciatorius buvo St. apylink ėse, dabar – Lenkijos teritorija. Pasaulin ės aviaci- Darius (tikr. – Steponas Jucevi čius-Darašius) (1 pav.). jos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausi ų. Visos trasos Niujorkas – Kaunas ilgis yra 7186 km. La- kūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotol į ir ketvirtas pagal ore išb ūtą laik ą. St. Darius ir S. Gir ėnas viešame laiške Amerikos lietuvi ų visuomenei skelb ė: „Mes skrisime į Lietuv ą! „LI- TUANIKOS” laim ėjimas tegu sustiprina jaun ųjų Lietu- vos s ūnų dvasi ą ir įkvepia juos naujiems žygiams. „LI- TUANIKOS” pralaim ėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu aukl ėja jaun ų lietuvi ų atkaklum ą ir ryžtum ą, kad Sparnuotas Lietuvis b ūtinai įveikt ų klas- 1 pav. Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas – l ėktuvo „Lituanica“ ting ąjį Atlant ą T ėvyn ės Lietuvos garbei! Tad š į savo pilotai skridim ą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva! ...“ „Lituanica“ – lietuvi ų St. Dariaus ir S. Gir ėno val- Fig. 1. Steponas Darius and Stasys Gir ėnas – flight “Lituanica” domas eksperimentinis l ėktuvas, 1933 m. s ėkmingai per- pilots skrid ęs Atlanto vandenyn ą ir neaiškiomis aplinkyb ėmis suduž ęs, belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio iki Steponas Darius (gim ė 1896 m. sausio 8 d. Rubiš- Kauno. Tai vienas svarbiausi ų įvyki ų XX a. Lietuvos kėje, dab. Dariaus kaimas, Klaip ėdos raj.) – lietuvių la- istorijoje. kūnas, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi s ąjungos Pasauliui šis skrydis buvo svarbus tiek moksline, pirmininkas ir garb ės narys, kov ų už nepriklausomyb ę tiek inžinerine prasme. Išš ūkis buvo rimtas, net ir dabar- dalyvis. 1907 m. gruodžio 15 d. su mama išvažiavo į tinis tokio tipo l ėktuvas, specialiai neruoštas tokiam nuo- Amerik ą. Pradžioje gyveno Naujojo Džersio valstijos toliui ir tokiom s ąlygom, nuskristi negali. miestuose – Niuarke (Newark, New Jersey) ir Elizabete 2013 m. liepos 15 d. sukaks 80 met ų, kai lietuvi ų la- (Elizabeth, New Jersey), o 1909 m. įsik ūrė Čikagoje, kūnai St. Darius ir S. Gir ėnas perskrido Atlanto vandeny- Bridžporte (Bridgeport). Amerikoje visi Jucevi čiai susi- ną. Šios datos min ėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvi ų trumpino pavardes ir tapo Juciais. Pirmajame pasaulinia- transatlantinius ryšius ir aktyvesn į bendradarbiavim ą, me kare St. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Pran- sutelks lietuvi ų bendruomen ę Lietuvoje ir užsienyje. cūzijoje ties ė telefono linijas. Nukent ėjo duj ų atak ų metu, Straipsnio tikslas – apžvelgti šio skrydžio eig ą, pro- taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šon ą. blemas ir reikšm ę lietuvi ų tautai. Stodamas į kariuomen ę pasikeit ė pavard ę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji t ėvo pavard ė Darašius). Po karo t ęsė 2. Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno svarbiausi gyve- mokslus, dom ėjosi technika. Išvyko į Lietuv ą nor ėdamas nimo etapai pad ėti atkuriant valstyb ę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomen ę. 1921 m. baig ė Kauno karo mokykl ą, 1923 m. Prieš 80 met ų liepos 17 d. sudužo didžiavyri ų St. Dariaus tapo karo lak ūnu. Dalyvavo Klaip ėdos krašto už ėmimo ir S. Gir ėno svajon ė – perskridus Atlant ą nusileisti Kauno operacijoje 1923 m. sausio 10–15 d., vadovavo kari ų aerodrome. Ne vien tai. Sudužo ne tik svajon ė ir l ėktuvas, grupei, kuri už ėmė Šilut ę, dalyvavo puolant Klaip ėdos

3 © Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.at.vgtu.lt/ miest ą. 1924 m. ved ė Jaunut ę Šk ėmait ę, susilauk ė dukters ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos s ūnų dvasi ą“ Nijol ės. 1927 m. išvykdamas iš Lietuvos, tur ėjo aiškius įkv ėpdamas juos naujiems žygiams. planus gr įžti l ėktuvu. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadar ė n ė vienos avari- 2. L ėktuvo „Lituanica“ gimimo ir ž ūties istorija jos. 1929–1931 m. dirbo Čikagos Polvokio ( Pal-Waukee ) aerouoste prekybin ės aviacijos lak ūnu ir instruktoriumi. Pasirinkti l ėktuv ą tolimajam skrydžiui St. Dariui ir S. Čia išmoko valdyti vis ų tip ų Amerikoje gaminamus l ėk- Gir ėnui buvo iš ko. Jungtin ėse Amerikos Valstijose buvo tuvus, tarp j ų ir trimotor į dvylikos keleivi ų l ėktuv ą. Ame- gaminama daugyb ė l ėktuv ų tip ų – įvairaus didumo ir rikoje įsigij ęs lak ūno-mėgėjo, o v ėliau ir transporto piloto brangumo. 1932 m. birželio 18 d. juodu įsigijo l ėktuv ą, liudijimus, neilgai trukus ėmė skraidyti. Dalyvavo l ėktu- kur į pavadino ,,Lituanica“. Tolimai kelionei ,,Lituanica“ vų lenktyn ėse, steig ė pirmus lietuvi ų aeroklubus Ameri- reik ėjo pertvarkyti. koje, mok ė skraidyti kitus, vežiojo laikraš čius, keleivius, Mūsų garsi ųjų lak ūnų finansin ės galimyb ės buvo krovinius. Savarankiškai ore skraid ė 1719 valand ų. Dirb- kuklios, bei tai anaiptol nereiškia, kad ,,Bellanca“, per- damas krovininio lėktuvo pilotu, jis gerai įsisavino dirbta į ,,Lituanica“, buvo tik kukli ų finansini ų galimybi ų ,,Belancca CH-300“. Matyt, tai nul ėmė sprendim ą, kad išraiška. Nors ,,Lituanica“ ir nebuvo geriausia tarp trans- lėktuvas tinka tolimam, net pavojingam skrydžiui. St. atlantini ų l ėktuv ų, ta čiau toli gražu nebuvo prasta. Ap- Darius neilgai trukus surado tok į pat į bendramint į entu- skritai, norint įvykdyti tokius skrydžius, b ūtinos dvi s ąly- ziast ą, gal kiek ramesnio b ūdo Stas į Gir ėną (iki 1931 m. – gos: aukštos kvalifikacijos lak ūnai ir tinkamas l ėktuvas. Stanislovas Girskis). Būtina ir tre čioji s ąlyga (tik ji nereikalauja finansini ų Stasys Gir ėnas gim ė 1893 m. spalio 4 d. Rubišk ėje, įdėjim ų) – tinkama meteorologin ė situacija. Ir patys ge- Vytogalos kaime. B ūdamas 17 met ų su broliu Petru išvy- riausi tuometiniai l ėktuvai nesugeb ėdavo ,,perlipti“ aud- ko į JAV, kur jau gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi ros frontų, t.y. pakilti apie 10 km virš debes ų; reik ėjo pusseser ės. Čikagoje juos pri ėmė pusseser ė Agniet ė Gi- sulaukti momento, kada skridimo trasoje toki ų audr ų ne- lien ė. Trejet ą metų pasimok ęs pradžios mokykloje, dirbo bus. pasiuntiniu spaustuv ėje, netrukus išmoko spaustuvininko Rekonstrukcijos darbai vyko nuo 1933 m. sausio 20 amato. Įsigijo dvirat į, motocikl ą, v ėliau – motorin į laive- d. iki kovo 29 d. Po rekonstrukcijos l ėktuvas buvo perre- lį, talpinant į 12 žmoni ų, plukdydavo pageidaujan čius po gistruotas ir jo buv ęs numeris NC-688E (N – JAV žen- Mi čigano ežer ą. Greitai jo d ėmes į atkreip ė pati moder- klas, C – komercini ų l ėktuv ų žymuo) pakeistas į NR- niausia susisiekimo priemon ė – l ėktuvai. 1931 m. laim ėjo 688E (R – ,,Restricted“ – riboto naudojimo). Taip atrod ė Amerikos legiono aviacijos kuopos priz ą už tiksliausi ą lėktuvas „Lituanica“ po rekonstrukcijos (2 pav.) nut ūpim ą, sustabdžius l ėktuvo varikl į. Tais pa čiais metais gavo transporto piloto klas ės licencij ą, duodan čią teis ę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svar ų svorio. Įsigij ęs nuosav ą nauj ą „PARKS“ firmos l ėktuv ą, per trejus metus jis išmok ė skraidyti 52 pilotus, tarp j ų – tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, ge- raširdis, savo tiksl ų siekiantis. 1927 m. susipažino su St. Dariumi. Laikui b ėgant, abiem domintis aviacija, jiems kilo mintis – skristi per Atlanto vandenyn ą į Lietuv ą. 1931 m. su St. Dariumi užsuk ę į vieno laikraš čio redakci- ją prasitar ė, kad nori skristi į Lietuv ą. Stanislovo Girskio pavard ė redaktoriui pasirod ė nelietuviška ir nekaip skam- banti duete „Darius ir Girskis“, tod ėl žurnalistas pasi ūlė pasivadinti Gir ėnu . 1932 m. su St. Dariumi nusipirko 2 pav. ė šešiaviet į l ėktuv ą „Bellanca“ ir pareng ė j į skrydžiui per L ktuvas „Lituanica“ Šiaur ės Atlant ą. 1933 m. liepos 15 d. l ėktuvu „Lituanica“ Fig. 2. Airplane “Lituanica” iš Niujorko išskrido į Kaun ą. Perskrid ę Atlanto vandeny- ną žuvo prie Soldino. Apdovanotas Vy čio Kryžiaus 5-o Balandžio 22 d. l ėktuvas buvo atvežtas į Čikagos laipsnio ordinu, šauli ų Žvaigžde, skaut ų Pad ėkos ženklu. miesto savivaldyb ės aerodrom ą ir ten „Standard Oil“ ben- 1931 m. pavasaris. St. Darius nusiunt ė pirm ąjį laišk ą drov ės angare sumontuotas. Balandžio 24 d. buvo pirm ą į Lietuv ą, pranešdamas apie sumanyt ą skryd į. Kauno kart ą paleistas ir sureguliuotas variklis bei atliktas pirma- aviacijos m ėgėjai, susib ūrę į Aeroklub ą, ir skraidymams sis skrydis. taip pat susirand ą l ėšų iš rinkliav ų bei visuomen ės pašal- „Lituanica“ tur ėjo tokius instaliuotus prietaisus: pėli ų, kreip ėsi į vyriausyb ę, prašydami paramos transat- dirbtin į horizont ą, krypties giroskop ą, pos ūkio kontrolin ę lantiniam ,,Lituanica“ skrydžiui. Atsakymas buvo nei- rodykl ę, variometr ą, grei čio rodykl ę, aukš čio rodykl ę giamas: tegul neskrenda, nusk ęs vandenyne. Juk es ą ne- (visi šie prietaisai sudar ė galimyb ę skristi ir nematant pavyk ę ir daugeliui kit ų lak ūnų, kuri ų valstyb ės – didel ės horizonto), oktant ą, 4 laikrodžius ir derivometr ą (pastara- ir labai turtingos. sis skirtas žvaigždži ų ir saul ės navigacijai), propelerio St. Darius atsak ė: ,,Aš skrisiu kaip tik d ėl to, kad no- apsisukim ų rodykl ę, benzino ir tepalo manometrus, tepalo riu gyventi. Lietuva laukia dideli ų, reali ų žygi ų”. Savo termometr ą (variklio darbo kontrolei), magnetinį skys čio kreipimesi pilotai skelb ė, jog tiek s ėkmingas skrydis, tiek kompas ą bei indukcin į kompas ą. „Lituanica“ kabina ma- tyti 3 paveiksle (Jurg ėla 1935).

Šiaur ės j ūrą pasiek ė Vokietij ą. Skrendant virš Berlinche- no miestelio „Lituanica“ užsikabino už medži ų virš ūni ų, nulauž ė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Ber- lyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylink ėse (dabar – Pš čelniko kaimas, Lenkija) (5; 6 pav.).

3 pav. L ėktuvo „Lituanica“ kabina Fig. 3. Airplane “Lituanica” cab

Netrukus jie paskelb ė pirm ą vieš ą laišk ą Amerikos lietuvi ų visuomenei: ,,Mes skrisime į Lietuv ą! Lietuvi ų tauta iš savo s ūnų laukia dr ąsesni ų žygi ų. Šiam istoriniam žygiui esame paaukoj ę vis ą savo turt ą ir aukojame visas savo j ėgas...“. 5 pav. Ž ūties vieta šalia Kuhdamo kaimo Soldino apylink ėse ė ė St. Darius ir S. Gir nas – l ktuvo „Lituanica“ pilotai Fig. 5. Place of Death near Kuhdamo rural area Soldini pasireng ę transatlantiniam skrydžiui (4 pav.).

4 pav. St. Darius ir S. Gir ėnas – l ėktuvo „Lituanica“ pilotai pasireng ę transatlantiniam skrydžiui Fig. 4. St. Darius and S. Gir ėnas – flight Lituanica pilots ready for transatlantic flight 6 pav. Paminklas St. Dariui ir S. Gir ėnui katastrofos vietoje

Fig. 6. Monument St. Darius and S. Gir ėnas crash site „Lituanica“ startavo skrydžiui per Atlant ą 1933 m. liepos 15 d. ankst ų ryt ą ir praried ėjusi visu 4200 p ėdų Žinia apie „Lituanica“ skryd į greitai pasklido po pa- (1280 m) pakilimo taku, 6 val. 24 min. atsipl ėšė nuo saul į. Sužinojo ir Lietuva. Liepos 16 d. Kauno Aleksoto Šiaur ės Amerikos žemyno. oro uoste susirinko apie 25 t ūkstan čius žmoni ų. Visi lau-

kė tautos didvyri ų. L ėktuvas tur ėjo atskristi apie 2–3 va- 3. Transatlantinis skrydis land ą nakties. Liepos 17 d. pary čiui, l ėktuvui nepasiro-

džius, žmon ės išsiskirst ė. 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. du lietuviai lak ūnai Lietuvai apie lak ūnų, ,,Lituanica“ ž ūtį praneš ė EL- St. Darius ir S. Gir ėnas pakilo iš Niujorko Floyd Bennet TA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. Field oro uosto. Įsib ėgėdamas sunkiai pakrautas 3668 kg pranešta, kad netoli Soldino sudužo l ėktuvas, kur į vokie- sveriantis l ėktuvas du kartus vos nenuslydo nuo tako. čių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems Susirinkusi minia užgniaužusi kvap ą, virpan čiomis širdi- lak ūnams vokie čiai parod ė deram ą pagarb ą: pastat ė gar- mis lauk ė stebuklo. Ir jis įvyko – tako gale ,,Lituanica“ bės sargyb ą, karstus uždeng ė Vokietijos ir Lietuvos v ė- atsipl ėšė nuo žem ės ir pakilo... liavomis, papuoš ė vainikais, g ėlėmis. „Lituanica“ tolstant į gausm ą prarijo Jamaikos įlank ą Liepos 19 d. lak ūnų k ūnai su karstais per Štetin ą l ėk- gaubiantis rytme čio r ūkas. Meil ė Lietuvai, savo tautai tuvu nugabenti į Kaun ą. Dviej ų tauri ų narsuoli ų tragedija paskatino juos ryžtis labai pavojingam skrydžiui. Jį skyr ė dabar pavirto visos tautos tragedija. Jie žuvo prie pat t ė- būsimoms kartoms, oreivyst ės atei čiai. Pasaulio spauda vyn ės slenks čio, nepriskrid ę iki tikslo tik apie 650 kilo- daug raš ė apie „Lituanica“ start ą, pripažindama j į rizikin- metr ų. L ėktuvas, lydimas eskorto, triskart apskrid ęs Kau- giausiu ir dr ąsiausiu pakilimu transatlantini ų l ėktuv ų isto- ną, nusileido Aleksoto oro uoste. Žuvusi ų lak ūnų lauk ė rijoje. apie 50 000 žmoni ų. Bažny čių varpai ir fabrik ų sirenos Skrydžio metu oro s ąlygos pablog ėjo. Lak ūnai, per- laidotuvi ų procesij ą palyd ėjo iki Arkikatedros bazilikos, skridę Atlant ą, ties Airija pasuko šiauriau ir per Škotij ą,

5 kur vis ą nakt į žmon ės ėjo atsisveikinti su tautos didvy- 4. Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno atminimo įamži- riais. nimas Lietuvos aeroklubo ir lak ūnų sutikimo komiteto pirmininkas Z. Žemaitis prie mikrofono šnek ėjo labai Lietuvos vyriausyb ė lak ūnų k ūnus nutar ė balzamuoti. susijaudin ęs: „J ūs įrod ėt pasauliui, kad ir mažos tautos 1937 m. lapkri čio 1 d. V ėlini ų vakar ą jie buvo perlaidoti žmon ės gali atlikti milžiniškus žygius, kuri ų pavydi ga- Kauno miesto centrin ėse kapin ėse Vytauto prospekte, lingos tautos. Parod ėt mums kiln ų pavyzd į, kaip reikia specialiai jiems suprojektuotame (V. Landsbergio- myl ėti t ėvyn ę. Ir kaip dabar, po 500 met ų, Lietuvos vai- Žemkalnio projektas) mauzoliejuje. 1943 m. skulptorius kai stipryb ę semia iš Vytauto Didžiojo darb ų, taip m ūsų Bronius Pundzius, sl ėpdamasis nuo vokie čių okupacin ės ateities kartos, ypa č j ų jaunuomen ė, seks j ūsų kilniu pa- valdžios, Anykš čių Puntuko akmenyje iškal ė lak ūnų ba- vyzdžiu ir žengs Lietuvos garb ės keliais... “ (Istorinis... reljefus. 1944 m. art ėjant frontui prie Lietuvos, lak ūnų 2003). kūnai buvo pasl ėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medi- Iš Soldino į Kaun ą taip pat buvo atvežtas maišas su cinos fakulteto r ūsiuose. Potvynis apgadino lak ūnų k ū- laiškais. Centriniame pašte jie pažym ėti specialiu ant- nus. Jau po Stalino mirties, Kauno miesto centrin ėse ka- spaudu: „Nugal ėję Atlant ą žuvo Lietuvos garbei“. pin ėse Vytauto pr. prie mauzoliejaus ir Nežinomo karei- Žinia apie St. Dariaus ir S. Gir ėno skryd į, įvykusi ą vio kapo paminklo V ėlini ų vakar ą rinkdavosi kaunie čiai, tragedij ą žaibu pasklido po pasaul į. dainuodavo draudžiamas patriotines dainas. Po paskutini ų demonstracij ų su š ūkiais ,,Laisv ę Lietuvai“ (1956), kai 3. Katastrofos priežastys išsiliejusi minia pasiek ė tuometin į Vykdom ąjį komitet ą (dabar – miesto savivaldyb ė) ir buvo sustabdyta ,,kareivi ų Ilg ą laik ą skland ė versija, kad lak ūnai, netur ėdami radijo sienos“, valdžia, bijodama tolesni ų išpuoli ų ir augan čio ryšio, neatsiliep ė į vokie čių signalus ir, skrisdami virš pasipriešinimo režimui, 1958 m. įsak ė paminklus nu- koncentracijos stovyklos ar kokio kito slapto vokiečių griauti. Kapin ės nustojo veikti, mirusi ųjų k ūnai perlaido- objekto, buvo numušti. Kiek tiesos, dabar jau niekas ne- ti. 1964 m. lak ūnai perlaidoti Kauno Aukšt ųjų Šan čių pasakys. Kulk ų lak ūnų k ūnuose nerasta. T ą nakt į siaut ėjo kari ų kapin ėse. audra. Gal lak ūnai ieškojo vietos nut ūpti ir leisdamiesi užkliud ė medži ų virš ūnes... Tiksli ą nelaim ės priežast į, • Soldine (Lenkija) pagal architekto V. Landsber- nutraukusi ą skryd į ir lak ūnų gyvybes iki ši ų dien ų gaubia gio-Žemkalnio projekt ą buvo pastatytas graniti- paslaptis. Seni kaunie čiai kalb ėjo, kad vokie čiai vis ą nis paminklas su įrašais lietuvi ų, vokie čių ir an- par ą prie sudužusio lėktuvo nieko neprileido. Manyta, jog gl ų kalbomis: „ Čia žuvo lietuviai lak ūnai Atlan- jie val ė p ėdsakus. Oficialiai pranešta, kad d ėl audros su- to nugal ėtojai Stepas Darius ir Stasys Gir ėnas“. gedo motoras ir įvyko katastrofa. Minimos ir pilotavimo • Ten, kur po nuolaužomis liov ėsi plakusi St. Da- klaidos, ta čiau tai buvo patyr ę pilotai: S. Darius, skraidy- riaus širdis, iškilo meniškai išdrožin ėtas lietu- damas karo aviacijoje, nesuk ėlė n ė vienos avarijos. Istori- viškas pakel ės kryžius-koplytstulpis. jos vingiuose tiesa kažkur pasiklydo… (Dari ūtė ir kt . • Čikagoje, Marquett parke, 1935 m. liepos 28 d. 1991). įvyko architekto B. Koncevi čiaus sukurto pa- Katastrofos priežastys iki šiolei neišaiškintos. Nusta- minklo atidengimo ceremonija. Tai septyni ų tyta, kad katastrofos metu l ėktuvo variklis veik ė – prope- metr ų aukš čio ir dvylikos metr ų plo čio pamin- leris sukosi ir kuro buvo pakankamai. Lak ūnai buvo paty- klas, simbolizuojantis oreivyb ės tragizm ą – nu- rę, skraidydami nepadar ė nei vienos klaidos. Ta čiau ka- laužt ą sparn ą. Viršuje – bronzinis Žem ės rutulys, tastrofos nakt į siaut ė didel ė audra. 37 valandos be miego, jame pažym ėtas ,,Lituanica“ skrydžio kelias. uždaroje erdv ėje, esant vibracijai, kriokiant motorui – Žemiau – aukuras su bronziniais lak ūnų barelje- rimtas išbandymas lak ūnams. Ne kiekvienas gal ėtų tai fais, j ų testamento žodžiais, Vy čio kryžiumi ir pakelti. Lak ūnai, išvarg ę fiziškai ir psichologiškai, priima Lietuvos herbu (7; 8 pav.) skubot ą ir ne pat į geriausi ą sprendim ą – t ūpti laukuose. Tod ėl, ieškodami nut ūpimo vietos, leidžiasi žemyn ir skrenda gan ėtinai žemai. D ėl nuovargio ne įvertina aukš- tima čio rodmen ų neatitikimo realybei, skrydis vyksta pavojingai žemame aukštyje. Visiškoje tamsoje nepastebi kalv ų, apaugusi ų mišku. Atlikdami pos ūkį, užkli ūva už medži ų virš ūni ų ant vienos iš aukš čiausios kalvos, esan- čios netoli Kuhdamo kaimo. L ėktuvas sud ūžta. Grei čiau- siai lak ūnai avarij ą patyr ė d ėl blog ų oro s ąlyg ų ir blogo matomumo bei didelio nuovargio. Lietuvi ų lak ūnas V. Kensgaila ši ą viet ą apži ūrėjo skrisdamas l ėktuvu iš oro. Iš ties ų, lygiame miško masy- ve iškil ęs, lyg koks piliakalnis, kauburys. Maždaug už 100 metr ų ąžuolais apaugusio skardžio nuokaln ė leidžiasi 7 pav. Paminklas Atlanto nugal ėtojams lak ūnams St. Dariui ir į laukus, kuri ų link skrido „Lituanica“. D ėl blog ų oro S. Gir ėnui, Čikajoje, 1935 m. sąlyg ų lak ūnai apsuko kelet ą kart ų virš buvusio Kuhdamo Fig. 7. Monument to the winners of the Atlantic, pilots kaimo, iš kuri ų paskutinis ratas pasibaig ė tragiškai. St. Darius and S. Gir ėnas, Chicago, 1935

9 pav. Aviatoriaus konstruktoriaus Vlado Kensgailos sukurta ir pagaminta skraidanti „Lituanica“ kopija Lietuvos aviacijos muziejuje Fig. 9. Aviator designer Vladas Kensgaila designed and pro- duced flying “Lituanica” copy of the Lithuanian Aviation Mu- seum

• 1993 m. išleista pirmoji lietuviška progin ė moneta su St. Dariaus ir S. Gir ėno atvaizdais. • 1993 m. įsteigtas St. Dariaus ir S. Gir ėno medalis. • 2008 m. S. Gir ėno vardu pavadinta Upynos vidu- rin ė mokykla. • Lietuvi ų lak ūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europ ą skraidin ę oro pašt ą. • St. Darius ir S. Gir ėnas palaidoti Kaune, Aukšt ųjų Šan čių kari ų kapin ėse. • Jų l ėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirt ą ekspozici- 8 pav. Paminkle esantis aukuras su bronziniais lak ūnų barelje- ją galima apži ūrėti Vytauto Didžiojo Karo muzie- fais juje. • „Lituanica“ skraidanti kopija eksponuojama Fig. 8. Monument in the altar with bronze bas-reliefs pilots Aviacijos muziejuje Aleksote, šalia St. Dariaus ir

S. Gir ėno aerodromo. • Legendini ų lak ūnų žygdarbio dešimtme čiui įam- • Legendini ų lak ūnų atminimui Kaune pastatytas žinti paminkl ą Anykš čių Puntuko akmenyje 1943 paminklas (10 pav.). met ų vasar ą slapta iškal ė skulptorius Bronius

Pundzius. • Dabar daugiau kaip 300 gatvi ų, apie 30 aikš čių, 18 tilt ų, aštuonios mokyklos Lietuvoje pavadintos St. Dariaus ir S. Gir ėno arba „Lituanica“ vardais. • St. Dariaus gimtin ė Rubišk ės pavadintos Dariaus kaimu, o Kaltin ėnų vals čiaus Vytogalos kaimas, kuriame gim ė S. Gir ėnas – Gir ėnais. • Kaune, prie Ąžuolyno, 1993 m. pagal prieškarin į skulptoriaus B. Pundziaus projekt ą iškilo didingas beveik 30 metr ų aukš čio monumentas. • 1934 m. Lietuvos paštas išleido St. Dariaus ir S. Gir ėno ženkl ų serij ą. • 1968 m. Kauno Aukšt ųjų Šan čių kari ų kapin ėse atidengtas antkapinis paminklas (skulpt. Vytautas Ma čiuika). • Jubiliejiniais 1983 m. režisierius Robertas Verba suk ūrė dokumentin į film ą „Lituanikos sparnai“, o Raimondas Vabalas – menin į film ą „Skrydis per Atlant ą“. Šiam filmui Vladas Kensgaila suk ūrė ir pagamino skraidan čią „Lituanica“ kopij ą (9 pav.); 10 pav. Paminklas Atlanto nugal ėtojams, lak ūnams St. Dariui ir o keturiskart sumažinta kopija puošia Tarptautinio S. Gir ėnui, Kaunas, 1993 m. Vilniaus oro uosto keleivi ų sal ę. Fig. 10. Monument to the winners of the Atlantic, pilots St. Darius and S. Gir ėnas, Kaunas, 1993

Pabaigos žodis

2013 m. sukanka 80 met ų, kai lietuvi ų lak ūnai St Darius ir S. Gir ėnas perskrido Atlanto vandenyn ą. Pa- saulin ės aviacijos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausi ų. Lak ūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotol į ir ketvirtas pagal ore išb ūtą laik ą. Šios datos min ėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvi ų transatlantinius ryšius ir aktyvesn į bendradarbiavim ą, sutelks lietuvi ų bendruomen ę Lietuvoje ir užsieny- je. Sakoma, žmogus gyvas tol, kol jis prisimenamas. Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno žygdarbis aukso raid ė- mis įrašytas į pasaulio transatlantini ų skrydži ų istorij ą, į mūsų tautos, Lietuvos istorij ą. Jie ir šiandien v ėl su mu- mis kaip liaudies didvyriai, dr ąsos ir žygdarbi ų šaukliai. Tik ėkime, kad j ų istorinio skrydžio atminimas išliks kart ų kartoms.

Literat ūra

Dari ūtė, N.; Gamziukas, A.; Ramoška, G. 1991. Darius ir Gir ė- nas. Dokumentai . Kaunas. Istorinis skrydis per Atlant ą. 2003, iš XXI amžius – Krikš čioniš- kos minties, kult ūros ir visuomen ės laikraštis . Kaunas. Jurg ėla, P. 1935. „Sparnuoti Lietuviai Darius ir Gir ėnas". Či- kaga.

80 th ANNIVERSARY OF STEPONAS DARIUS AND STASYS GIRĖNAS TRANSATLANTIC FLIGHT

J. Zujus

Summary

This article is intended to commemorate the 80 th anniversary of Steponas Darius and Stasys Gir ėnas flight across the Atlantic. Probably there is no need to discuss the extraordinary impact of this flight on the Lithuanian nation and the example of unselfish service to this nation shown by these heroes. This has been dis- cussed thousands of times. The most important thing is to un- derstand the sources from which these heroes drew spiritual strength and motivation and to see whether their spirit is still alive among us. This article analyses the problems, course of this flight and its significance to the Lithuanian people.

Keywords: the flight, the flight effect heroes courage, flight problems, Lithuanian strength of spirit.