AVIACIJOS TECHNOLOGIJOS ISSN 2029-9974 online AVIATION TEHCNOLOGIES 2013 1(2): 3-8 doi: 1038/at.2013.26 STEPONO DARIAUS IR STASIO GIR ĖNO TRANSATLANTINIO SKRYDŽIO 80-METIS Juozas Zujus VGTU AGAI Aviacin ės mechanikos katedra Santrauka. Šis straipsnis skirtas šiemet minint 80-ąsias St. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio per Atlant ą metines. Tik- riausiai n ėra reikalo kalb ėti apie šio nuostabaus skrydžio poveik į lietuvi ų tautai ir ši ų didžiavyri ų parodyt ą nesava- naudiško tarnavimo tautai pavyzd į. Apie tai jau t ūkstan čius kart ų rašyta ir kalb ėta. Svarbiausia yra suvokti, kur slypi sparnuot ų lietuvi ų dvasios stipryb ė ir tai, ar gyva didvyri ų dvasia m ūsų širdyse. Šiame straipsnyje ir bus peržvelgtos šio skrydžio problemos, eiga ir reikšm ė lietuvi ų tautai. Reikšminiai žodžiai: skrydis, skrydžio poveikis, didvyri ų dr ąsa, skrydžio problemos, lietuvi ų dvasios stipryb ė. 1. Įvadas bet nustojo plakti dr ąsios širdys. T ėvyn ė neteko narsi ų sūnų, nustebinusi ų ir išgarsinusi ų Lietuvos vard ą pasau- 1933 m. liepos 15 d. pakil ę iš Niujorko, lak ūnai Steponas lyje. Darius ir Stasys Gir ėnas perskrido Atlant ą ir liepos 17 d. Abu lak ūnai gim ė Lietuvoje, persik ėlę į JAV, gyve- žuvo Pš čelniko miške, tuometin ės Vokietijos Soldino no Čikagoje. Žygio per vandenyn ą iniciatorius buvo St. apylink ėse, dabar – Lenkijos teritorija. Pasaulin ės aviaci- Darius (tikr. – Steponas Jucevi čius-Darašius) (1 pav.). jos istorijoje šis skrydis minimas kaip vienas tiksliausi ų. Visos trasos Niujorkas – Kaunas ilgis yra 7186 km. La- kūnai iki katastrofos vietos per 37 val. 11 min. nuskrido 6411 km. Pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotol į ir ketvirtas pagal ore išb ūtą laik ą. St. Darius ir S. Gir ėnas viešame laiške Amerikos lie- tuvi ų visuomenei skelb ė: „Mes skrisime į Lietuv ą! „LI- TUANIKOS” laim ėjimas tegu sustiprina jaun ųjų Lietu- vos s ūnų dvasi ą ir įkvepia juos naujiems žygiams. „LI- TUANIKOS” pralaim ėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu aukl ėja jaun ų lietuvi ų atkaklum ą ir ryžtum ą, kad Sparnuotas Lietuvis b ūtinai įveikt ų klas- 1 pav. Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas – l ėktuvo „Lituanica“ ting ąjį Atlant ą T ėvyn ės Lietuvos garbei! Tad š į savo pilotai skridim ą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva! ...“ „Lituanica“ – lietuvi ų St. Dariaus ir S. Gir ėno val- Fig. 1. Steponas Darius and Stasys Gir ėnas – flight “Lituanica” domas eksperimentinis l ėktuvas, 1933 m. s ėkmingai per- pilots skrid ęs Atlanto vandenyn ą ir neaiškiomis aplinkyb ėmis suduž ęs, belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio iki Steponas Darius (gim ė 1896 m. sausio 8 d. Rubiš- Kauno. Tai vienas svarbiausi ų įvyki ų XX a. Lietuvos kėje, dab. Dariaus kaimas, Klaip ėdos raj.) – lietuvių la- istorijoje. kūnas, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi s ąjungos Pasauliui šis skrydis buvo svarbus tiek moksline, pirmininkas ir garb ės narys, kov ų už nepriklausomyb ę tiek inžinerine prasme. Išš ūkis buvo rimtas, net ir dabar- dalyvis. 1907 m. gruodžio 15 d. su mama išvažiavo į tinis tokio tipo l ėktuvas, specialiai neruoštas tokiam nuo- Amerik ą. Pradžioje gyveno Naujojo Džersio valstijos toliui ir tokiom s ąlygom, nuskristi negali. miestuose – Niuarke (Newark, New Jersey) ir Elizabete 2013 m. liepos 15 d. sukaks 80 met ų, kai lietuvi ų la- (Elizabeth, New Jersey), o 1909 m. įsik ūrė Čikagoje, kūnai St. Darius ir S. Gir ėnas perskrido Atlanto vandeny- Bridžporte (Bridgeport). Amerikoje visi Jucevi čiai susi- ną. Šios datos min ėjimas leis sustiprinti pasaulio lietuvi ų trumpino pavardes ir tapo Juciais. Pirmajame pasaulinia- transatlantinius ryšius ir aktyvesn į bendradarbiavim ą, me kare St. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Pran- sutelks lietuvi ų bendruomen ę Lietuvoje ir užsienyje. cūzijoje ties ė telefono linijas. Nukent ėjo duj ų atak ų metu, Straipsnio tikslas – apžvelgti šio skrydžio eig ą, pro- taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šon ą. blemas ir reikšm ę lietuvi ų tautai. Stodamas į kariuomen ę pasikeit ė pavard ę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji t ėvo pavard ė Darašius). Po karo t ęsė 2. Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno svarbiausi gyve- mokslus, dom ėjosi technika. Išvyko į Lietuv ą nor ėdamas nimo etapai pad ėti atkuriant valstyb ę. 1920 m. įstojo į Lietuvos ka- riuomen ę. 1921 m. baig ė Kauno karo mokykl ą, 1923 m. Prieš 80 met ų liepos 17 d. sudužo didžiavyri ų St. Dariaus tapo karo lak ūnu. Dalyvavo Klaip ėdos krašto už ėmimo ir S. Gir ėno svajon ė – perskridus Atlant ą nusileisti Kauno operacijoje 1923 m. sausio 10–15 d., vadovavo kari ų aerodrome. Ne vien tai. Sudužo ne tik svajon ė ir l ėktuvas, grupei, kuri už ėmė Šilut ę, dalyvavo puolant Klaip ėdos 3 © Vilniaus Gedimino technikos universitetas http://www.at.vgtu.lt/ miest ą. 1924 m. ved ė Jaunut ę Šk ėmait ę, susilauk ė dukters ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos s ūnų dvasi ą“ Nijol ės. 1927 m. išvykdamas iš Lietuvos, tur ėjo aiškius įkv ėpdamas juos naujiems žygiams. planus gr įžti l ėktuvu. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadar ė n ė vienos avari- 2. L ėktuvo „Lituanica“ gimimo ir ž ūties istorija jos. 1929–1931 m. dirbo Čikagos Polvokio ( Pal-Waukee ) aerouoste prekybin ės aviacijos lak ūnu ir instruktoriumi. Pasirinkti l ėktuv ą tolimajam skrydžiui St. Dariui ir S. Čia išmoko valdyti vis ų tip ų Amerikoje gaminamus l ėk- Gir ėnui buvo iš ko. Jungtin ėse Amerikos Valstijose buvo tuvus, tarp j ų ir trimotor į dvylikos keleivi ų l ėktuv ą. Ame- gaminama daugyb ė l ėktuv ų tip ų – įvairaus didumo ir rikoje įsigij ęs lak ūno-mėgėjo, o v ėliau ir transporto piloto brangumo. 1932 m. birželio 18 d. juodu įsigijo l ėktuv ą, liudijimus, neilgai trukus ėmė skraidyti. Dalyvavo l ėktu- kur į pavadino ,,Lituanica“. Tolimai kelionei ,,Lituanica“ vų lenktyn ėse, steig ė pirmus lietuvi ų aeroklubus Ameri- reik ėjo pertvarkyti. koje, mok ė skraidyti kitus, vežiojo laikraš čius, keleivius, Mūsų garsi ųjų lak ūnų finansin ės galimyb ės buvo krovinius. Savarankiškai ore skraid ė 1719 valand ų. Dirb- kuklios, bei tai anaiptol nereiškia, kad ,,Bellanca“, per- damas krovininio lėktuvo pilotu, jis gerai įsisavino dirbta į ,,Lituanica“, buvo tik kukli ų finansini ų galimybi ų ,,Belancca CH-300“. Matyt, tai nul ėmė sprendim ą, kad išraiška. Nors ,,Lituanica“ ir nebuvo geriausia tarp trans- lėktuvas tinka tolimam, net pavojingam skrydžiui. St. atlantini ų l ėktuv ų, ta čiau toli gražu nebuvo prasta. Ap- Darius neilgai trukus surado tok į pat į bendramint į entu- skritai, norint įvykdyti tokius skrydžius, b ūtinos dvi s ąly- ziast ą, gal kiek ramesnio b ūdo Stas į Gir ėną (iki 1931 m. – gos: aukštos kvalifikacijos lak ūnai ir tinkamas l ėktuvas. Stanislovas Girskis). Būtina ir tre čioji s ąlyga (tik ji nereikalauja finansini ų Stasys Gir ėnas gim ė 1893 m. spalio 4 d. Rubišk ėje, įdėjim ų) – tinkama meteorologin ė situacija. Ir patys ge- Vytogalos kaime. B ūdamas 17 met ų su broliu Petru išvy- riausi tuometiniai l ėktuvai nesugeb ėdavo ,,perlipti“ aud- ko į JAV, kur jau gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi ros frontų, t.y. pakilti apie 10 km virš debes ų; reik ėjo pusseser ės. Čikagoje juos pri ėmė pusseser ė Agniet ė Gi- sulaukti momento, kada skridimo trasoje toki ų audr ų ne- lien ė. Trejet ą metų pasimok ęs pradžios mokykloje, dirbo bus. pasiuntiniu spaustuv ėje, netrukus išmoko spaustuvininko Rekonstrukcijos darbai vyko nuo 1933 m. sausio 20 amato. Įsigijo dvirat į, motocikl ą, v ėliau – motorin į laive- d. iki kovo 29 d. Po rekonstrukcijos l ėktuvas buvo perre- lį, talpinant į 12 žmoni ų, plukdydavo pageidaujan čius po gistruotas ir jo buv ęs numeris NC-688E (N – JAV žen- Mi čigano ežer ą. Greitai jo d ėmes į atkreip ė pati moder- klas, C – komercini ų l ėktuv ų žymuo) pakeistas į NR- niausia susisiekimo priemon ė – l ėktuvai. 1931 m. laim ėjo 688E (R – ,,Restricted“ – riboto naudojimo). Taip atrod ė Amerikos legiono aviacijos kuopos priz ą už tiksliausi ą lėktuvas „Lituanica“ po rekonstrukcijos (2 pav.) nut ūpim ą, sustabdžius l ėktuvo varikl į. Tais pa čiais metais gavo transporto piloto klas ės licencij ą, duodan čią teis ę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svar ų svorio. Įsigij ęs nuosav ą nauj ą „PARKS“ firmos l ėktuv ą, per trejus metus jis išmok ė skraidyti 52 pilotus, tarp j ų – tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, ge- raširdis, savo tiksl ų siekiantis. 1927 m. susipažino su St. Dariumi. Laikui b ėgant, abiem domintis aviacija, jiems kilo mintis – skristi per Atlanto vandenyn ą į Lietuv ą. 1931 m. su St. Dariumi užsuk ę į vieno laikraš čio redakci- ją prasitar ė, kad nori skristi į Lietuv ą. Stanislovo Girskio pavard ė redaktoriui pasirod ė nelietuviška ir nekaip skam- banti duete „Darius ir Girskis“, tod ėl žurnalistas pasi ūlė pasivadinti Gir ėnu . 1932 m. su St. Dariumi nusipirko 2 pav. ė šešiaviet į l ėktuv ą „Bellanca“ ir pareng ė j į skrydžiui per L ktuvas „Lituanica“ Šiaur ės Atlant ą. 1933 m. liepos 15 d. l ėktuvu „Lituanica“ Fig. 2. Airplane “Lituanica” iš Niujorko išskrido į Kaun ą. Perskrid ę Atlanto vandeny- ną žuvo prie Soldino. Apdovanotas Vy čio Kryžiaus 5-o Balandžio 22 d. l ėktuvas buvo atvežtas į Čikagos laipsnio ordinu, šauli ų Žvaigžde, skaut ų Pad ėkos ženklu. miesto savivaldyb ės aerodrom ą ir ten „Standard Oil“ ben- 1931 m. pavasaris. St. Darius nusiunt ė pirm ąjį laišk ą drov ės angare sumontuotas. Balandžio 24 d. buvo pirm ą į Lietuv ą, pranešdamas apie sumanyt ą skryd į.