Svarbiausi Kelmės Rajono Muziejai

R E G I O N A I I S T O R I J A K U L T Û R A Ð V I E T I M A S L I T E R A T Û R A P A V E L D A S ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima þemë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs Þemaitiu þemë 2005/3(48)

2 / KULTÛRINIO TURIZMO MARÐRUTAI 3–5 / MUZIEJAI ÞEMAITIJOS RAJONUOSE 6–9 / AKMENËS RAJONAS: Istorija, þmonës, kultûrinio gyvenimo iniciatyvos; Svarbiau- sios datos, ávykiai; Iðkilûs Akmenës kraðto þmonës; Svarbiausi Akmenës rajono muziejai 10–14 / JURBARKO RAJONAS: Istorijos fragmentai; Daþniausiai lankomi objektai Jurbarko rajone; Iðkilûs Jurbarko kraðto þmonës; Svarbiausi Jurbarko rajono muziejai 15–17 / KELMËS RAJONAS: Datos skaièiai, ávykiai; Svarbiausi Kelmës rajono muziejai 18 / KLAIPËDOS RAJONAS: Istorijos fragmentai; Stepono Dariaus gimtinë 36 p. 19–23 / KRETINGOS RAJONAS: Lankytinos vietos Kretingos mieste ir rajone; Þymiausi tradiciniai kultûros renginiai Kretingos rajone; Kretingos istorijos fragmentai; Svarbiausi Kretingos rajono muziejai 24–28 / MAÞEIKIØ RAJONAS: Maþeikiø miesto istorijos fragmentai; Svarbiausi Maþeikiø rajono muziejai 29–30 / PALANGA: Istorijos fragmentai; Svarbiausi Palangos miesto muziejai 31–35 / PLUNGËS RAJONAS: istorijos fragmentai; Daþniausiai lankomos vietos Plungës 16 p. rajone; Svarbiausi Plungës rajono muziejai 36–38 / RASEINIØ RAJONAS: Rajono istorijos fragmentai; Iðkilûs Raseiniø kraðto þmonës; Svarbiausi Raseiniø rajono muziejai 44 p. 39 / RIETAVO SAVIVALDYBË: Istorijos fragmentai; Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø kultûros, istorijos muziejus 40–42 / SKUODO RAJONAS: Istorijos fragmentai; Daþniausiai lankomos Skuodo rajono vietos; Svarbiausi Skuodo rajono muziejai 42, 43 / ÐIAULIØ RAJONAS: Ðiauliø miesto istorijos fragmentai; Svarbiausi Ðiauliø rajono muziejai (þemaitiðkoje rajono dalyje) 44–47 / ÐILALËS RAJONAS: Istorijos fragmentai; Ðilalæ garsinantys þmonës; Svarbiausi Ðilalës rajono muziejai 48–51 / TAURAGËS RAJONAS: Istorijos fragmentai; Daþniausiai lankomos Tauragës rajono vietos (dvarai, piliakalniai); Svarbiausi Tauragës rajono muziejai 52–56 / TELÐIØ RAJONAS: Daþniausiai lankomi turistiniai objektai Telðiø rajone; Svarbiausi Telðiø rajono muziejai

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU CËNTROS Þornals parëngts igivendënont ISSN 1392-2610. kultûrëni pruojekta Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDINI SODARË, MAKETAVA „REGËJUONU KULTÛRËNËS Vilniaus g. 22, LT- 01119 Vilnius. Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, REDAKTUORË Mukienë Danutë INICETÎVAS“ el. p. [email protected]. http://samogitia.mch.mii.lt/. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Butrëms Spausdëna AB „Lietuvos rytas“. Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Gërdienis Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, Þornals prenumeroujems. Aleksëndra, Kelmëckâtë Zita, Milios Vacîs, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS Përmamë vërðelie – Kretinga. Sungailienë Loreta, Mukienë Danutë. Mukienës Danutës portëgrapëjë. 2005 m. 2 KULTÛRINIS TURIZMAS

Tautodailininko Kosto Gend- vilo sodyba-muziejus (Ðiauliø r.). KULTÛRINIO Bronës ir Broniaus Radeckø keramikos muziejus (Ðiauliø r.). Þemaièiø muziejus „Alka” (Tel- ðiai, gausi dvarø dailës kolekcija). TURIZMO MARÐRUTAI Telðiø parodø salë.  Dþiuginënø dvaro sodyba (J. Perkovskiui skirta ekspozicija, PO ÞEMAITIJOS ETNOGRAFINIO Telðiø r.). REGIONO MUZIEJUS  Alfredo Jonuðo þemaitiðka- japoniðka sodyba (Telðiai). PARENGË RIMANTAS JONIKAS Þemaièiø karaliaus Ringaudo dvaras A. Gedvilo sodyboje (Telðiai). Medþio skulptûrø ekspozicija ÞEMAITIJOS LITERATÛRINËMIS tautodailininko Prano Duþinsko mu- VIETOMIS ziejuje (Tryðkiai). Lazdynø Pelëdos memorialinis muziejus Paragiuose (Ak- menës r.). ÞEMAIÈIØ Simono Daukanto muziejus Papilëje (Akmenës r.). VYSKUPYSTËS Petro Cvirkos muziejus Klangiuose (Jurbarko r.). Povilo Viðinskio muziejus Uðnënuose (Kelmës r.). ISTORIJOS KELIAS Uþvenèio muziejus (Kelmës r., veikia Ðatrijos Raganos ir Kraþiø muziejus (Kelmës r.). Aleksandro Stulginskio ekspozicijos). Vyskupo Motiejaus Valanèiaus Vyskupo Motiejaus Valanèiaus gimtinës muziejus (Nasrë- gimtinës muziejus (Nasrënai, Kretin- nai, Kretingos r.). gos r.). Ðatrijos Raganos muziejus Þidikuose (Maþeikiø r.).  Þemaièiø vyskupystës mu- Dr. Jono Ðliûpo memorialinë sodyba (Palanga). ziejus Varniuose (Telðiø r.). Þemaitës memorialinis muziejus Bukantëje (Plungës r.). Rainiø koplyèia (Telðiø r.). Vytauto Maèernio memorialinis muziejus Þemaièiø Kalvari- joje (Plungës r.). ÞEMAITIJOS DVARØ D. Mukienës nuotraukoje – J. Maèiulio-Maironio gimtinë, sodyba-muziejus (Raseiniø r.). KULTÛROS KELIAS skulptûrëlë ið tautodailininko Kazio Striaupos sodybos Pasandravio memorialinis draustinis (Raseiniø r.). Lazdynø Pelëdos memoriali- Simono Tado Stanevièiaus sodyba-muziejus (Raseiniø r.). nis muziejus Paragiuose (Paragiø Simono Daukanto muziejus Kalviuose (Skuodo r.). dvaras, Akmenës r.). Dionizo Poðkos Baubliai (Ðilalës r.). Veliuonos kraðto istorijos muziejus (Jurbarko r.).  Kunigo, kalbininko Kazimiero Jauniaus gimtinës klëtelë- Jurbarko kraðto muziejus (Vasilèikovo dvaras, Jurbarkas). muziejus (Ðilalës r.). Kelmës kraðto muziejus (Gruþevskiø dvaras, Kelmë). Þemaitës memorialinë ekspozicija Dþiuginënuose (Telðiø r.). Ðvëkðnos kraðto muziejus (Pliateriø dvarai Ðvëkðnoje ir Vilkënuose, Ðilutës r.). ÞEMAITIJOS DAILËS KELIAS Kretingos muziejus (Tiðkevièiø rûmai, Kretinga). Skulptoriaus Vinco Grybo muziejus (Jurbarkas). Renavo muziejus (Renavo dvaras, Maþeikiø r.). Maþeikiø muziejus (sukaupta dailininko Alfonso Dargio ir Palangos gintaro muziejus (Tiðkevièiø rûmai, Palanga). keletos kitø ðio kraðto dailininkø kûriniø kolekcijos). Þemaièiø dailës muziejus (Oginskiø dvaras, Plungë). Broniaus Pundziaus sodyba (Pievënø k., Maþeikiø r.). Plateliø galerija (Plateliø dvaras, Plungës r.). Renavo muziejaus dailës ekspozicija (Maþeikiø r.). Rietavo muziejus (Oginskiø dvaras, Rietavas).  S. Chrisèinavièienës kûrybos darbø galerija „Sniegenos Skuodo muziejus (Skuodo dvaras, Skuodas). giesmë akmenëliui“ (Maþeikiø r.). Þemaièiø muziejus „Alka” (Telðiai, saugomi vertingi dvarø Skulptoriaus Antano Monèio namai-muziejus (Palanga). kultûros paveldo rinkiniai ið Þemaitijos dvarø). Palangos gintaro muziejus (Palanga). Þemaitës memorialinë ekspozicija Dþiuginënuose (Dþiugi- Þemaièiø dailës muziejus (Plungë). nënø dvaras, Telðiø r.). Reginos ir Justino Jonuðø sodyba (Plungës r.). L. Èerniausko tapybos, medþio droþybos, senoviniø daiktø IÐKILÛS ÞEMAITIJOS AVIATORIAI ekspozicija (Plungës r.). Stepono Dariaus muziejus (Klaipëdos r.). Tautodailininko Kazio Striaupos klëtelë (Plungës r.). Aleksandro Griðkevièiaus muziejus (Viekðniai, Maþeikiø r.). Plateliø dvaro svirnas-gelerija (Plungës r.). Stasio Girëno muziejus (Ðilalës r.). 3 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Vinco Grybo memorialinis muziejus. Jurbarko „Nemunëlio“ pradinës mo- Konstantino Glinskio sodyba-muziejus. kyklos istorijos ir etnografijos muziejus; MUZIEJAI Petro Cvirkos memorialinis muzie-  Seredþiaus pagrindinës mokyklos jus-sodyba. kraðtotyros muziejus; Erþvilko kultûros namø Juozo Banai- Ðimkaièiø vidurinës mokyklos istori- èio memorialinë ekspozicija. jos ir etnografijos muziejus; ÞEMAITIJOS Vadþgirio kaimo istorijos muziejus. Skirsnemunës Jurgio Baltruðaièio pa- Mokyklø muziejai: grindinës mokyklos kraðtotyros muziejus; Volungiðkiø pradinës mokyklos isto-  Smalininkø aukðtesniosios þemës rijos ir etnografijos muziejus; ûkio mokyklos istorijos muziejus; RAJONUOSE Vytënø pagrindinës mokyklos istori- Smalininkø L. Meðkaitytës pagrindi- jos-literatûros muziejus; nës mokyklos kraðtotyros muziejus; Vieðvilës pagrindinës mokyklos krað- Stakiø pagrindinës mokyklos etno- totyros ir mokyklos istorijos muziejus; grafijos muziejus. Veliuonos A. ir J. Juðkø vidurinës mo- AKMENËS RAJONAS kyklos kraðtieèio raðytojo Jono Maèiulio- KELMËS RAJONAS Maironio memorialinë ekspozicija; Lazdynø Pelëdos muziejus. Veliuonos A. ir J. Juðkø vidurinës mo- Kelmës kraðto muziejus. Simono Daukanto muziejus. kyklos literatûros muziejus;  Povilo Viðinskio memorialinis mu- Bebrø muziejus. Veliuonos A. ir J. Juðkø vidurinës mo- ziejus. Klykoliø kaimo buities muziejus. kyklos gamtos muziejus; Uþvenèio kraðtotyros muziejus. Mokyklø muziejai: Erþvilko vidurinës mokyklos kraðto- Kraþiø kraðtotyros muziejus. Akmenës vidurinës mokyklos istori- tyros ir mokyklos istorijos muziejus; Ðaukënø kraðtotyros muziejus. jos ir kraðtotyros muziejus; Antano Giedraièio-Giedriaus gimna- Tytuvënø miðko muziejus. Papilës S. Daukanto vidurinës mo- zijos istorijos muziejus; Tytuvënø þemës ûkio mokyklos krað- kyklos kraðtotyros muziejus;  Girdþiø vidurinës mokyklos kraðto totyros muziejus. Kivyliø pagrindinës mokyklos muzie- istorijos muziejus; Emilijos Digrevièienës kûrybos mu- jus „Þemaitëðka troba“; Gausantiðkiø Antano Valaièio pagrin- ziejus. Dabikinës specialiosios internatinës dinës mokyklos kraðtotyros ir mokyklos is- Marijos Savickienës gamtos iðdaigø mokyklos istorijos muziejus. torijos muziejus; muziejus. Kartupiø pradinës mokyklos buities JURBARKO RAJONAS muziejus; (Nukelta á 4 p.) Klausuèiø pagrindinës mokyklos is- Jurbarko kraðto istorijos muziejus. torijos muziejus; Palangos gintaro muziejus (grafø Tiðkevièiø Veliuonos kraðto istorijos muziejus. rûmai). D. Mukienës nuotr. 2005 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

(Atkelta ið 3 p.) morialinis muziejus. Poeto Vytauto Maèernio muziejus; S. Chrisèinavièienës kûrybos darbø Kraðtotyrininko Konstantino Bruþo Vaclovo ir Elenos Venckø etnografinë galerija „Sniegenos giesmë akmenëliui“. „Þalioji trobelë”; sodyba. Juozo Vaièkaus gimtinë-muziejus. Militarizmo ekspozicija; Mokyklø muziejai: Plateliø dvaro svirnas; Gailiø pagrindinës mokyklos kraðto- Merkelio Raèkausko gimnazijos is- Reginos ir Justino Jonuðø tautodai- tyros muziejus. torijos muziejus Maþeikiuose; lës ir etnografijos muziejus; Kalnënø vidurinës mokyklos muzie- L. Èerniausko tapybos, medþio dro- jus; þybos, senoviniø daiktø ekspozicija; KLAIPËDOS RAJONAS  Laiþuvos Antano Vienaþindþio pa- Tautodailininko Kazio Striaupos klë- grindinës mokyklos istorijos muziejus; telë; (Tik Þemaitijos etnografiniam regionui Pikeliø pagrindinës mokyklos krað- Plateliø etnografijos ir gamtos mu- priklausanèioje teritorijoje) totyros muziejus; ziejus. Renavo pagrindinës mokyklos krað- Mokyklø muziejai:  Stepono Dariaus gimtinë (Dariaus k.). totyros muziejus;  Aleksandravo mokyklos ir kraðto Mokyklø muziejai:  Moksleiviø namø ðvietimo raidos istorijos muziejus;  Endriejavo pagrindinës mokyklos istorijos muziejus.  Nausodþio pagrindinës mokyklos kraðtotyros muziejus; kraðtotyros muziejus;  Gargþdø „Kranto“ vidurinës mokyk- PALANGA Plungës akademiko A. Jucio pagrin- los geologijos muziejus; dinës mokyklos kraðtotyros muziejus; Veivirþënø pagrindinës mokyklos is- Palangos gintaro muziejus. Stalgënø pagrindinës mokyklos krað- torijos muziejus. Dr. Jono Ðliûpo memorialinë sodyba. totyros muziejus; Antano Monèio namai-muziejus.  Þemaièiø Kalvarijos mokyklos ir KRETINGOS RAJONAS Vlado Jurguèio vidurinës mokyklos miestelio istorijos muziejus; istorijos muziejus Þlibinø mokyklos istorijos ir kraðto- Kretingos muziejus. tyros muziejus „Sandûra”. Vyskupo Motiejaus Valanèiaus gim- PLUNGËS RAJONAS tinës muziejus. RASEINIØ RAJONAS Orvidø sodyba-muziejus Þemaièiø dailës muziejus. Jokûbavo Aleksandro Stulginskio pa-  Raðytojos Þemaitës memorialinis Raseiniø kraðto istorijos muziejus. grindinës mokyklos istorijos muziejus. muziejus Bukantëje. Poeto Jono Maèiulio-Maironio gimtinë. Kuliø apylinkës muziejus. Betygalos muziejus. MAÞEIKIØ RAJONAS Plungës þydø muziejus. Pasandravio memorialinis draustinis. Ðateikiø istorijos ir etnografijos mu- Simono Stanevièiaus memorialinë Maþeikiø muziejus. ziejus. sodyba-muziejus (Þemaièiø bajoro sody- Raðytojos Ðatrijos Raganos memo- Plungës jaunimo mokyklos istorijos ba-muziejus). rialinis muziejus Þidikuose. ir etnografijos muziejus. Mokyklø muziejai: Renavo rûmai. Muziejai Þemaitijos nacionaliniame Ariogalos vidurinës mokyklos krað- Viekðniø vaistinës muziejus. parke: totyros muziejus; Aviacijos pradininko A. Griðkevièiaus Betygalos Maironio vidurinës mo- muziejus. Kelmës dvaro (dabar – Kelmës kraðto kyklos kraðtotyros muziejus; muziejaus“ ávaþiavimo vartai. D. Mukienës Skulptoriaus Broniaus Pundziaus me- nuotr. Girkalnio pagrindinës mokyklos krað- totyros muziejus;  Lyduvënø pagrindinës mokyklos kraðtotyros muziejus; Nemakðèiø Martyno Maþvydo vidu- rinës mokyklos kraðtotyros muziejus; Paliepiø pagrindinës mokyklos krað- totyros kampelis; Paupio pagrindinës mokyklos krað- totyros muziejus; Pryðmanèiø pagrindinës mokyklos kraðtotyros muziejus; Raseiniø Ðaltinio vidurinës mokyklos istorijos muziejus; Raseiniø „Þemaièio“ gimnazijos istorijos muziejus; ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Raseiniø „Þemaièio“ gimnazijos me- vièiûtës (1927–1987) memorialinë ekspo- Baltruðaièiø pagrindinës mokyklos dþio meninio droþinëjimo studija „Dreivis“; zicija; etnografijos muziejus; Raseiniø „Kalno“ vidurinës mokyk- Kunigo Stanislovo Rimkaus (1912– Batakiø vidurinës mokyklos kraðto- los istorijos muziejus; 1942) muziejus; tyros muziejus; Ðiluvos vidurinës mokyklos kraðto- Upynos liaudies amatø muziejus. Jovarø vidurinës mokyklos istorijos tyros muziejus; Mokyklø muziejai: muziejus; Viduklës Simono Stanevièiaus vidu- Kvëdarnos Kazimiero Jauniaus vi-  Kunigiðkiø pagrindinës mokyklos rinës mokyklos istorijos muziejus; durinës mokyklos istorijos muziejus; kraðtotyros muziejus; Viduklës Simono Stanevièiaus vidu- Laukuvos Norberto Vëliaus gimna- Lomiø pagrindinës mokyklos krað- rinës mokyklos kraðtotyros muziejus. zijos muziejus; totyros muziejus; Obelyno pagrindinës mokyklos krað- Martyno Maþvydo pagrindinës mo- RIETAVO SAVIVALDYBË totyros muziejus; kyklos istorijos muziejus; Pajûrio þemës ûkio mokyklos krað-  Sartininkø pagrindinës mokyklos Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø kul- totyros muziejus; kraðtotyros muziejus; tûros, istorijos muziejus. Teneniø pagrindinës mokyklos krað- Skaudvilës vidurinës mokyklos is- Rietavo Lauryno Ivinskio vidurinës totyros muziejus. torijos muziejus; mokyklos etnografijos muziejus. Þygaièiø vidurinës mokyklos buities TAURAGËS RAJONAS muziejus. SKUODO RAJONAS Tauragës „Santakos“ muziejus. TELÐIØ RAJONAS Skuodo muziejus. Mokyklø muziejai: Respublikinis unikaliø akmenø mu- Adakavo pagrindinës mokyklos krað- Þemaièiø muziejus „Alka“ (Telðiai). ziejus Mosëdyje. totyros muziejus; Þemaitijos kaimo muziejus (Telðiai). Simono Daukanto klëtelë Kalviuose. „Auðros“ vidurinës mokyklos istori- Þemaitës ekspozicija Dþiuginënuose. Romo Daujoto muziejus Paðilëje. jos muziejus; Rainiø koplyèios ekspozicija. Mokyklø muziejai: Þemaièiø vyskupystës muziejus (Var- Mosëdþio vidurinës mokyklos mu- niai). ziejus – Etnokultûros centras; Birþuvënø etnografijos muziejus (lai- Ðaèiø vidurinës mokyklos muziejus kinai neveikia). – Mato Untulio kampelis; Jono Andriusevièiaus muziejus Gau- Lenkimø S. Daukanto pagrindinës lënuose. mokyklos muziejus – Simono Daukanto Viekðnaliø kraðtotyros muziejus. svetainë; Alfredo Jonuðo þemaitiðka-japonið- Ylakiø vidurinës mokyklos muziejus; ka sodyba-muziejus. Skuodo Bartuvos vidurinës mokyk- Þemaièiø karaliaus Ringaudo dva- los istorijos muziejus; ras A. Gedvilo sodyboje. Prano Þadeikio gimnazijos istorijos Medþio skulptûrø ekspozicija tauto- muziejus. dailininko Prano Duþinsko muziejuje (Tryð- kiai). ÐIAULIØ RAJONAS Mokyklø muziejai: Eigirdþiø pagrindinës mokyklos krað- (Tik Þemaitijos etnografiniam regionui totyros muziejus; priklausanèioje teritorijoje) Telðiø 5-osios vidurinës mokyklos istorijos muziejus; Kurðënø kalendoriø muziejus. Varniø Motiejaus Valanèiaus viduri- Bronës ir Broniaus Radeckø kerami- nës mokyklos muziejus. kos muziejus.

ÐILALËS RAJONAS * Atsipraðome tø muziejø kûrëjø, ðeimi- Ðilalës kraðto muziejus. ninkø – asmenø ir institucijø, kuriø puoselë- Kalbininko, kunigo Kazimiero Jau- jamø muziejø ðiuose sàraðuose nëra. Bûsi- niaus muziejus. me dëkingi, jei apie Jums þinomus Þemaiti- Stasio Girëno gimtinë. joje veikianèius, taèiau ðiuose puslapiuose Dionizo Poðkos Baubliai. nepaminëtus muziejus Jûs praneðite mums Tremtinës, gydytojos Dalios Grinke- tel. Vilniuje – 2619670, mob. 8-682-45363. 6 ISTORIJA

SVARBIAUSIOS AKMENËS DATOS, ÁVYKIAI

Akmenës rajono teritorijoje þmonës gyveno jau I m. e. tûks- tantmetyje. RAJONAS: X a. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Papilë. 1229 m. – Livonijos magistro þygio á Alsiø kraðtà apraðyme (Eiliuotoji Livonijos kronika) paminëti Alsiai, vietovë, kuri, anot is- ISTORIJA, ÞMONËS, KULTÛRINIO torikø, turëjo bûti dabartinëje Akmenës rajono teritorijoje, netoli Klykoliø. GYVENIMO INICIATYVIOS 1253 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Papilë – vienas ið seniausiø miesteliø Lietuvoje – ir greta jo buvæs Dusø kaimas. Akmenës rajonas iðsidëstæs rytiniame Þemaitijos pakraðty- 1359 m. prie Papilës ávyko kalavijuoèiø mûðis su þemai- je, Ventos vidurupio þemumoje. Rajono teritorija apima 843,7 èiais. Kalavijuoèiai jame patyrë dideliø nuostoliø. kv. km. Èia gyvena apie 30 tûkst. þmoniø. Didþiàjà jø dalá (apie 1483–1492 m. Papilëje pastatyta pirmoji baþnyèia. 28,5 tûkst.) sudaro lietuviai. Gyvena ir rusø (apie 800), latviø 1511 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Akmenës dva- (apie 280), daugiau negu 100 ukrainieèiø, iki 100 lenkø ir balta- ras, tuo metu priklausæs Þemaitijos seniûnams Kæsgailoms. Ðalia rusiø. Miðkai rajone uþima 31,6 proc., þemës ûkio naudmenos dvaro pradëjo formuotis Akmenës gyvenvietë. – 57,9 proc., durpynai – 6,5 proc. 1531 m. karalius Þygimantas Senasis suteikë teisæ statyti Ið Akmenës rajono keliai veda á Maþeikius, Ðiaulius, Joniðká, Akmenës miestelá ir rengti jame turgus. Telðius, Latvijos Respublikà. Nuo Akmenës rajono centro iki 1561 m. Akmenëje buvo 3 gatvës, 82 sklypai sodyboms. Ðiauliø – 60 km, Maþeikiø – 50 km, Klaipëdos – 150 km, Rygos  1596 m. karalienë Ona davë sutikimà Akmenëje statyti – 120 km. baþnyèià ir ásakë prie jos ásteigti Akmenës parapinæ mokyklà (ðie Rajone gera komunalinio ûkio struktûra, neblogi keliai, kva- metai laikomi simboline mokyklos ákûrimo data). lifikuota darbo jëga. 1625, 1626, 1656–1659 metais Akmenës kraðtà nusiaubë Rajonas ákurtas 1950 m. birþelio 20 d. Iki 1967 m. rajono ðvedø kariuomenë. administracinis centras buvo Akmenëje, dabar – Naujojoje Ak- XVII a. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Akmenës dvarui menëje. Rajonas ribojasi su Joniðkio, Ðiauliø, Telðiø, Maþeikiø priklausæs Karpënø kaimas, kuris buvo dabartinës Naujosios Ak- rajonais ir Latvijos Respublika (ðioje vietoje Lietuvos–Latvijos menës teritorijoje. valstybinës sienos ilgis 48 km). Rajono teritorija savo vandenis XVI–XVII a. susiformavo Papilës miestelis. plukdo trys didþiausi Ventos upës intakai – Dabikinë, Vadakstis ir XVII a. Akmenë tapo valsèiaus centru. Virvytë. Vaizdingos ne tik jø, bet ir Uogio, Aviþlio upeliø apylinkës. 1702 m. Papilei suteikta prekybos privilegija (gauta teisë Rajone yra ðeðios seniûnijos: Akmenës, Naujosios Akme- rengti turgus ir muges). nës kaimiðkoji, Naujosios Akmenës miesto, Kruopiø, Papilës,  1705 m. deðiniajame Ventos upës krante vyko ðvedø ir Ventos. Daugiausia þmoniø susitelkæ Naujojoje Akmenëje (apie lietuviø kautynës, sudeginta Akmenës gyvenvietë. 12 tûkst.), Akmenëje (apie 3 tûkst.) ir Ventoje (daugiau negu 3 1736 m. po karø ir maro epidemijø Akmenëje buvo likæ vos tûkst.). Garsus Papilës miestelis ir Kruopiø gyvenvietë. Ið viso 16 nuolatiniø gyventojø. rajone priskaièiuojama iki 167 kaimø. XIX a. antroje pusëje Papilëje gyveno iðkilus lietuviø istori- Dalis rajono teritorijos priklauso valstybiniam Kamanø re- kas ir raðytojas Simonas Daukantas. zervatui ir Ventos regioniniam parkui (ákurtas 1992 m.). Rajono  1810 m. Akmenëje buvo vienas mokytojas. Jis mokë 60 teritorija praeina Ðiauliø–Maþeikiø naftotiekis. Gamtiniø dujø berniukø ir 9 mergaites. Tais paèiais metais Kruopiuose mokësi 40 trasos nuvestos á Naujàjà Akmenæ, Akmenæ, Ventà ir Papilæ. berniukø ir 9 mergaitës. Prieð Antràjá pasauliná karà Lietuvos geologai Akmenës ra- XIX a. Akmenës rajone veikë mokyklos, kurias lankë þydø ir jono teritorijoje aptiko dideles klinèiø, kurios naudojamos ce- rusø bendruomeniø nariai. mento gamybai, atsargas. Èia dideli kalkakmenio klodai. Atsi-  1863 m. kovo mënesá Ðiauliø apskrities sukilëliø vadas þvelgiant á tai, sovietmeèiu rajone plaèiu mastu buvo vystoma Jonas Stanevièius Biliûniðkiø kaimo miðkuose pradëjo telkti gin- statybiniø medþiagø pramonë. Cementas, kalkës, stogø danga kluotus vyrus, kurie atlaikë ne vienà reguliariosios kariuomenës èia gaminama iki ðiol. atakà. 1863 m. sukilëliø bûriai kovojo Suginèiø, Klykoliø, Akmenës Akmenës rajono savivaldybës bendradarbiavimo partneriai apylinkëse. Tø paèiø metø birþelio 22 d. prie Papilës esanèiuose pastaraisiais metais yra: Latvijos Respublikos Dobelës rajo- Draginiø miðkuose B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilë- nas www.dobele.lv/; Lenkijos Respublikos Konino miestas liai mûðyje áveikë èia kovojusias reguliariosios Rusijos kariuome- www.konin.pl/; Rusijos Federacijos Briansko miestas www.bry- nës pajëgas. ansk.032.ru/; Vokietijos Respublikos Bocholto miestas www.bo- 1871 m. rajono teritorija nutiestas Ðiauliø–Maþeikiø geleþin- holt.de/. kelis, kurio atðaka ateina iki Naujosios Akmenës. 1864–1904 m. Papilës apylinkëse, Akmenëje ir daugelyje 7 ISTORIJA

kitø rajono vietø veikë slaptos lietuviðkos mokyklos, buvo platina- 1952 m. sausio 31 d. Karpënø darbininkø gyvenvietë pava- ma uþdrausta lietuviðka spauda lotyniðkais raðmenimis. dinta miesto tipo gyvenviete – Naujàja Akmene. Tuo pat metu jai 1897 m. Akmenëje buvo apie 1,5 tûkst. gyventojø. suteiktos miesto teisës. 1887 m. Papilëje pastatyta baþnyèia, kuri èia stovi iki ðiol. 1952 m. rugsëjo 21 d. pradëjo veikti pirmoji cemento gamy- Nuo 1915 m. balandþio mën. Akmenës kraðto þmonës pradë- bos technologinë linija. jo patirti Pirmojo pasaulinio karo negandas. Kaizerinës kariuome- 1956 m. Naujojoje Akmenëje susibûrë miðrus choras, kuris nës valdþios ásakymu rajono teritorijoje buvo ásteigta Dabikinës dalyvavo visose nuo to laiko vykusiose Lietuvos ir Pasaulio lietu- apskritis, kurios centras buvo Dabikinëje, Zubovo dvare. viø dainø ðventëse. 1918 m. pabaigoje Akmenëje buvo ákurtas ir veikë revoliuci- 1958 m. senamiestyje pastatytas tipinis Naujosios Akme- nis komitetas. nës kultûros rûmø pastatas. 1923 m. Akmenëje buvo 1453 gyventojai.  1958 m. suburtas iki 1990 m. veikæs Akmenës liaudies 1926 m. ant S. Daukanto kapo pastatytas tautodailininko, teatras (vadovë reþisierë Stasë Niûniavaitë). knygneðio A. Raudonio sukurtas paminklas. 1965 m. á Naujàjà Akmenæ perkeltas atkurto Akmenës rajo- 1930 m. Papilës miestelio aikðtëje atidengtas paminklas no centras. S. Daukantui (skulptorius Vincas Grybas). 1966 m. seserø raðytojø Sofijos Pðibiliauskienës ir Marijos 1944 m. rugpjûèio 7 d. Sovietø armija áþengë á rajono terito- Lastauskienës, savo kûrinius leidusiø bendru Lazdynø Pelëdos sla- rijà ir èia susidûrë su dideliu Vokietijos tankø divizijos, kuri buvo pyvardþiu, tëviðkëje (Paragiuose) pradëjo veikti muziejus. atitraukta nuo Rygos, pasiprieðinimu, patyrë nemaþø nuostoliø. Fronto 1971 m. pradëtos rengti Þemaitijos kapelø ðventës „Þemai- ruoþas per Akmenës rajono teritorijà ëjo daugiau kaip 2 mënesius. tiðkas smuikelis“. Vykstant mûðiams labai nukentëjo Kruopiai, Papilë, Latvijos pasie- 1972 m. ákurta vaikø dailës studija „Saulëtekis“. nyje buvæs valsèiaus centras Vegeriai.  1986 m. Papilëje, name, kuriame gyveno S. Daukantas, 1940–1950 m. tremtyje atsidûrë apie 1000 rajono gyventojø, pradëjo veikti S. Daukanto muziejus. didelë dalis jø ten þuvo. 1989 m. Akmenëje atstatytas Lietuvos nepriklausomybës 1945–1955 m. rajono teritorijoje vyko ginkluotas pasiprieði- 10-meèio sukakèiai skirtas paminklas. nimas sovietø valdþiai. 1991 m. P. Galaunës premijos laureate tapo medþio droþëja 1945 m. liepos 27 d. Lietuvos Vyriausybë priëmë nutarimà O. Ðimkienë. Karpënø kaime pastatyti cemento gamyklà 1992 m. P. Galaunës premija apdovanota Akmenëje gyve- 1947 m. rajone pradëti Akmenës cemento gamyklos (nuo nanti ir kurianti tapytoja primityvistë Elena Adomaitienë (1993 m. ir 1975 m. – Akmenës cemento ir ðiferio kombinato) statybos paren- 1996 m. jai paskirta Adomo Varno premija). giamieji darbai. 1998 m. balandþio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija prie 1947 m. Karpënø kaime pastatytas pirmasis gyvenamasis Respublikos Prezidento aprobavo Naujosios Akmenës miesto her- namas. bo etalonà (dailininkas Arvydas Kaþdailis). 1947 m. uþ 1,3 km nuo bûsimos Akmenës cemento gamyk-  1998 m. gruodþio 16 d. Akmenës rajono taryba priëmë los paskirta 30 ha aikðtelë cemento gamyklos darbininkø gyven- sprendimà, pagal kurá Akmenës rajono savivaldybës herbu ir vëlia- vietës (bûsimojo Naujosios Akmenës miesto) statybai. Miestà sta- va tapo Savivaldybës centro – Naujosios Akmenës miesto – her- të profesionalûs statybininkai ir darbams èia atveþti kaliniai, ku- bas ir vëliava. riems buvo suræstos laikinos gyvenamosios patalpos. 1999 m. respublikiniame mëgëjø teatrø festivalio „Pastogë“ 1949 m. pastatyti pirmieji gyvenamieji namai dabartinëje laureatu pripaþintas Kruopiø kultûros ir laisvalaikio centro scenos Naujosios Akmenës Taikos gatvëje. mëgëjø kolektyvas (vadovë G. Baliulienë). 1950–1962 m. Akmenë buvo Akmenës rajono centras. 2000 m. Lietuvoje prestiþine „Aukso paukðtës“ nominacija 1950 m. Naujojoje Akmenëje buvo 600 gyventojø. pagerbtas Naujosios Akmenës moksleiviø choreografinis kolekty- 1952 m. pradëtos statybos antrojoje miesto gatvëje, kuri vas (vadovë A. Pakeltienë). pavadinta Nepriklausomybës vardu. 2002 m. rajone veikë S. Daukanto ir Lazdynø Pelëdos muziejai, buvo 10 vieðøjø kultûros ástaigø, 75 rajono meno mëgëjø kolek- tyvus lankë daugiau kaip 900 rajono gyventojø. 2002 m. prestiþine Lietuvoje „Aukso paukðtës“ nominacija pagerbtas Naujosios Akmenës kultûros rûmø tautiniø ðokiø kolektyvas (vadovë B. Viktoravièiûtë) ir Ventos muzikos mokyklos liaudies instrumentø orkestras (vadovë M. Voronovienë). 2003 m. Pasaulio lietuviø dainø ðventëje dalyvavo 560 rajone gyvenusiø dainos, ðokio ir instrumentinës muzikos entuziastø. Pastaraisiais metais rajone taip pat daug dëmesio skiriama rajono kultûriniam gyvenimui, þmoniø laisvalaikiui. Rajonà garsina Ventos muzikos mokyklos liaudiðka kapela „Ventukai“ (vadovas

(Nukelta á 8 p.) Simono Daukanto muziejus Papilëje. D. Mukienës nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 8 ISTORJA

(Atkelta ið 7 p.)

R. Dievinas), Naujosios Akmenës pedagogø folkloro ansamblis „Luokava“ (ákûrëjai Helena ir Vidas Daugmaudþiai), Akmenës rajono kultûros rûmø liaudiðkos muzikos kapela „Akmena“, Akmenës rajono dûdø orkestras, A. Tenienës vadovaujama humoro grupë, Papilës moterø ansamblis (vadovë D. Savickienë), Ventos folkloro kolektyvas (vadovë V. Mockuvienë). 2003 m. rajone veikë 7 vidurinës, 4 pagrindinës ir 4 pradinës mokyklos. Ið viso jose dirbo 560 mokytojø, mokësi 5300 mokiniø. Tais metais rajone veikë 7 darþeliai, kuriuos lankë 440 vaikø. Naujojoje Akmenëje veikia muzikos mokykla, kurios filialas ákurtas Akmenëje, ir Ventos muzikos mokykla. Èia savo þinias ir ágûdþius muzikos srityje ugdo apie 460 moksleiviø. Didelës pagar- bos rajone yra nusipelnæ mokytojai veteranai V. Lëgaudienë, K. Pa- keltis, Kivyliø pagrindinës mokyklos pedagogë G. Plûkienë, buvæs Papilës Simono Daukanto vidurinës mokyklos pedagogas A. Mon- kevièius (nuo 2000 m. – LR Seimo narys, kurá laikà dirbo ðvietimo ir mokslo ministru), daugelis kitø iðkiliø ðio kraðto þmoniø. Akmenës rajono savivaldybës vieðoji biblioteka ðiuo metu turi 13 filialø. Ji yra sukaupusi 194 tûkst. vnt. spaudiniø. Prie bibliotekos veikia literatø klubas „Þiemgalija“. Bendradarbiaudama su ðiuo klubu, biblioteka rengia poezijos ðventes, susitikimus su iðki- liais raðytojais, literatais, kitais meno þmonëmis. Knygos mylëtojø bûreliai, vaikø klubai veikia beveik prie visø vieðosios bibliotekos filialø. Vienas ið aktyviausiø – Ventoje tautodailininkus subûræs „Mûzø malûnas“. Pastaraisiais metais rajono bibliotekininkai glau- Simonas Daukantas. Skulptorius A. Aleksandravièius. 1918 m. dþiai bendradarbiauja su kitø Europos ðaliø kultûros darbuotojais. Perimama ne tik geroji kaimynø patirtis, bet ir sulaukiama akivaiz- veikëjas; G. Baliulienë, kultûros darbuotoja; A. Èiapas, Naujosios dþios paramos – neseniai ið Bocholto miesto rajono bibliotekos Akmenës miesto aplinkos puoselëtojas, Akmenës rajono garbës gauta dovana – 4 tûkst. vokiðkø knygø. pilietis; S. Èirpus, Vokietijoje gyvenantis kraðtietis, filantropas, Ak-  Pastaraisiais metais rajone daþniausiai lankomos ðios menës rajono garbës pilietis; J. Draudikienë, kultûros darbuotoja; turistinës vietos: Simono Daukanto muziejus, paminklas, kapas M. Girskienë, kultûros darbuotoja; I. Gulbinienë, kultûros darbuoto- Papilëje; Papilës piliakalnis; penkiolikakamienë liepa Papilëje; pa- ja; T. Balsys, skulptorius; V. Balukienë, dailininkë; V. Basys, sporto minklas 1863–1864 metø sukilimo dalyviams Papilës seniûnijoje; medicinos specialistas; J. Beresnevièius, visuomenës veikëjas; Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèia Ðiaudinës kaime (Papi- A. Burba, kunigas, raðytojas, publicistas; S. Bûdavas, kunigas, ra- lës sen.); Augustaièiø vandens malûnas Augustaièiø kaime (Papi- ðytojas; V. Dargis, Nepriklausomos Lietuvos ir iðeivijos þurnalis- lës sen.); Antano Èiapo botanikos sodas „Puoðmena“ Naujojoje tas, spaudos darbuotojas; S. Daukantas, lietuviø raðytojas, istori- Akmenëje; Klykoliø Ðvè. Mergelës Marijos apsilankymo baþnyèia kas; K. Dulkë (Baltutis), poetas, Þemaièiø raðytojø sambûrio narys, Klykoliø kaime (Naujosios Akmenës kaimiðkoji sen.); kunigaikð- poezijos almanacho „Septyni“ redaktorius; J. Gintauskas, kultûros èio Kæstuèio paminklas Kivyliuose (Naujosios Akmenës kaimiðko- darbuotojas; O. Gylienë, mokslininkë chemikë; M. Glemþaitë, pe- ji sen.); Akmenës Ðv. Onos baþnyèia Akmenëje; Nepriklausomy- dagogë; P. Grybauskas, profesorius, habilituotas daktaras; A. Ir- bës paminklas (K. Kasakausko ir Sodo gatviø sankryþa, Akmenë); nius, profesorius, habilituotas daktaras; S. Ivanauskaitë-Pðibiliaus- Lietuvos gramatikos kûrëjo K. Kasakausko kapas Akmenës miesto kienë, viena ið Lazdynø Pelëdos slapyvardþiu pasiraðinëjusiø se- kapinëse; Lazdynø Pelëdos muziejus Paragiuose; Kamanø valsty- serø raðytojø; J. Jagëla, tarpukario Lietuvos ir iðeivijos mëgëjø binis rezervatas Akmenës 2-ajame kaime (Akmenës sen.). teatrø kûrëjas ir aktorius; L. Jakavièius, spaudos darbuotojas, lei- dëjas, memuaristas; R. Jakutytë, þurnalistë; J. Januitis, þurnalistas, ÐKILÛS KMENËS KRAÐTO kultûros veikëjas, buvæs Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pir- I A mininkas; S. Jankauskas, mikrobiologijos mokslø specialistas; J. Januðauskas, JAV karo lakûnas; A. Jasenauskas, muzikas ir di- ÞMONËS rigentas; S. Juðkus, kompozitorius, dirigentas, galerijos „Vilnius ir dailë“ ákûrëjas; A. Kalakauskis, JAV kompanijos Pan American la- E. Adomaitienë, tautodailininkë; S. Adomaitis, dailininkas (tapy- kûnas, buvæs 1939 m. águlos, atlikusios pirmà transatlantiná ko- tojas); V. Almanis, miðkininkas, literatas; J. Antanavièius, operos ir merciná reisà Niujorkas–Europa, narys; A. Kantautas, mokslinin- operetës solistas; R. Arbaèiauskaitë, teatro ir kino aktorë; V. Augus- kas chemikas; K. Kasakauskas, baþnytiniø ir pasaulietiniø raðtø tinavièius, Australijos lietuviø spaudos darbuotojas ir visuomenës autorius, lietuviø kalbos gramatikos kûrëjas; J. Katakinas, baleto 9 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

solistas, pedagogas; A. Katkus, mokslininkas chemikas; I. Kiudu- 15 val. Prieð atvykstant á muziejø kitu laiku patartina ið anksto las, mikrobiologijos mokslø specialistas; M. Krupavièius, pedago- tartis telefonu. gas; T. Kulakauskas, dailininkas; Z. Kupstys (slp. Þirgelis), poetas; Muziejus ákurtas ðalia Papailës baþnyèios pastatytoje tradicinëje O. Labanauskaitë, visuomenës veikëja, lietuviø ir iðeivijos spau- þemaitiðkoje troboje – buvusioje altarijoje. Èia paskutiniuosius sa- dos darbuotoja; J. Lalas, Vilniaus dramos teatro aktorius; S. Las- vo gyvenimo metus praleido Simonas Daukantas. 1986 m. muziejø tauskaitë-Matulienë, prozininkë, vertëja; Þ. Lazdauskaitë, biologijos ásteigë Akmenës rajono savivaldybë. Èia eksponuojami A. Ðvaþo, mokslø specialistë; Ch. Lemchenas, þodynø sudarinëtojas, lietuviø R. Tarabildos, A. Kaþdailio, S. Ðakalio, A. Banio, A. Surgailienës, ir þydø kalbø sàsajø tyrinëtojas; A. Liubðys, sporto medicinos spe- K. Ðimonio muziejui padovanoti paveikslai Simono Daukanto kûri- cialistas; R. Lukinskas, prozininkas; S. Lupeika, muzikas ir dirigen- niø motyvais, ávairi dokumentinë medþiaga, iðkiliø þmoniø prisimi- tas; J. Malikonis, operos ir operetës solistas; V. Maciûnas, tarpuka- nimai ir kita vertinga muziejinë medþiaga, pasakojanti apie istori- rio Lietuvos, iðeivijos literatûros tyrinëtojas; V. Maèiulis, sporto me- kà, raðytojà, ðvietëjà S. Daukantà. dicinos specialistas; R. Makarevièius, dirigentas ir dainininkas; E. Maþeikis, karo lakûnas, Lietuvos kariniø oro pajëgø vadas; E. Meðkienë, biomedicininiø mokslø daktarë; N. Milaðevièienë, kul- AZDYNØ ELËDOS MUZIEJUS tûros darbuotoja; J. Miltinis, teatro, kino aktorius, Panevëþio dra- L P mos teatro ákûrëjas ir ilgametis vadovas; A. Mituzas, cementinin- AdresasAdresas: Paragiø k., Papilës sen., Akmenës r. kas, habilituotas mokslø daktaras; A. Mockus, folkloro tyrinëtojas, Tel.: (8~425) 50270, mob. 8 682 36150. tautosakininkas; A. Motuza, kompozitorius ir dainø atlikëjas; J. Murka, pedagogas; P. Maliðauskas, literatas, vertëjas, knygø leidëjas; Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – sekmadieniais nuo A. Montvydas, literatas, pirmasis „Laisvës“ redaktorius; A. Navic- 8 iki 17 val. Áëjimas nemokamas. kas, poetas; S. Niûniavaitë, ilgametë Akmenës liaudies teatro reþi- Paragiø dvaro sodyba, kurioje veikia muziejus, yra bûdingas sierë, vadovë; V. Norkevièius, skulptorius; A. Norkienë, kultûros XVIII a. planinës struktûros dvaro ansamblis. Èia – Sofijos Iva- darbuotoja; A. Pakeltienë, ilgametë moksleiviø ðokiø kolektyvø va- nauskaitës-Pðibiliauskienës (1867–1926) ir Marijos Ivanauskai- dovë, Akmenës rajono garbës pilietë; L. Petravièius, ilgametis Ak- tës-Lastauskienës (1872–1957), raðiusiø bendru Lazdynø Pelëdos menës cemento gamyklos vadovas, Akmenës rajono garbës pilie- slapyvardþiu, tëviðkë. Muziejus veikia nuo 1966 m. Èia árengta tis; O. Praniauskas, knygø rengëjas spaudai; S. Ivanauskaitë-Pði- Lazdynø Pelëdos memorialinë ekspozicija. Joje lankytojai turi biliauskienë, raðytoja; E. Puèinskaitë, pasaulio dviraèiø sporto èem- galimybæ gana iðsamiai susipaþinti su raðytojø gyvenimu ir kûryba. pionë, Akmenës rajono garbës pilietë; K. Raèkauskas-Vairas, po- Eksponuojami buities daiktai, dokumentai, nuotraukos. Buvusioje etas; M. Raèkauskas, literatûros tyrinëtojas, vertëjas; G. Ruten- dvaro sodyboje bandoma iðlaikyti tà aplinkà, kuri formavo seserø bergas, teisininkas, spaudos darbuotojas; A. Rovas, muzikas ir Sofijos ir Marijos Ivanauskaièiø talentà. dirigentas; L. Rozga, þurnalistas, „Vienybës“ laikraðèio redaktorius; D. Runkauskytë, ilgametë televizijos programø reþisierë; P. A. Ruzgys, radijo inþinierius, pirmøjø lietuviðkø magnetolø ir te- levizoriø konstruktorius; A. Sinkevièius, þurnalistas; J. Skirius, gast- roenterologas, profesorius; V. Stulpinas, visuomenës veikëjas, pa- galbos nepriklausomybæ atkûrusiai Lietuvai organizatorius, spaudos darbuotojas; O. Ðimaitë, bibliotekininkë; A. Ðvaþas, dailininkas; broliai Jonas, Juozas ir Telesforas Ðiurkai, profesoriai; A. Ste- lingis, pirmøjø Lietuvos televizijos centrø siøstuvø, reliniø linijø jø signalams montuotojas; A. Tenienë, kultûros darbuotoja; V. Tomke- vièius, savamokslis lakûnas, lëktuvø konstruktorius; A. Uðèinienë, Naujosios Akmenës Carito darbuotoja, Akmenës rajono garbës pi- lietë; V. Vanagas, dailininkas; P. Veisas, medþio droþëjas, labiausiai garsëjantis savo iðdroþtomis Uþgavëniø kaukëmis; B. Viktoravièiû- të, kultûros darbuotoja; A. Þilënas, ekonomistas, Lietuvos Mokslø akademijos narys-korespondentas ir daugelis kitø.

SIMONO DAUKANTO MUZIEJUS Adresas: Basanavièiaus g. 6, Papilë, Akmenës r. Tel.: (8~425) 32667, mob. 8 618 29840.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais–ðeðtadieniais nuo 10 iki

D. Mukienës nuotraukose (deðinëje) – Paragiø dvaro, kuriame veikia Lazdynø Pelëdos muziejus, pastatai

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 10 ISTORIJA

JURBARKO RAJONAS

Jurbarko rajonas – Lietuvos pietvakariuose. Jis ribojasi su Kauno, Raseiniø, Tauragës, Ðakiø rajonais, Pagëgiø savivaldybe ir su Rusijos Federacijos Kalining- rado srities Krasnoznamensko rajonu. Iðskirtinio savi- tumo Jurbarkui teikia jo teritorija apie 70 km vingiuo- Raudonës pilis. Napoleono Ordos pieðinys. jantis Nemunas. Rajonas uþima 1509 kv. km. Èia yra Fotoreprodukcija ið Meèislovo Sakalausko archyvo vienuolika seniûnijø: Erþvilko, Girdþiø, Juodaièiø, Jur- XV a. Skirsnemunë tapo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio dvaru. barkø, Raudonës, Seredþiaus, Skirsnemunës, Smali- 1501–1507 m. Þygimantas Augustas Veliuonai suteikë savi- ninkø, Ðimkaièiø, Veliuonos, Vieðvilës. Savivaldybëje valdà, Magdeburgo teisæ. Herbà (auksiná karpá su trimis dantimis – du miestai (Jurbarkas ir Smalininkai), septyni mies- melsvame fone) suteikë Steponas Batoras. teliai (Erþvilkas, Raudonë, Seredþius, Ðimkaièiai, Vadþ- XVI a. pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Sere- girys, Veliuona, Vieðvilë) ir 355 kaimai. dþiaus vietovë. 2004 m. pradþioje rajone buvo 37353 gyventojai, ið 1529 m. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Vieðvilës valsèius. kuriø 13790 gyveno Jurbarko mieste. Dalis rajono teri- 1546 m. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Vieðvilës dvaras. torijos priklauso Panemuniø regioniniam parkui ir Vieð- 1611 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis vilës rezervatui. Zigmantas III (Zigmantas Vaza) Jurbarkui suteikë Magdeburgo teises ir herbà (raudoname skyde – trys baltos lelijos). 1792 m. Skirsnemunei suteiktos Magdeburgo teisës, herbas. Iki XVIII a. pab. Jurbarkas buvo dvaras. ISTORIJOS FRAGMENTAI 1795–1915 m. Jurbarkas buvo vakarinë Rusijos provincija ir priklausë Kauno gubernijai. 1241 m. raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëtas 1811 m. Smalininkuose árengta pirmoji prie Nemuno nuolat Veliuonos vardas. veikianti vandens matavimo stotis. 1259 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Jurbarko apylin- 1883–1885 m. Smalininkuose pastatytas uostas. këse stovëjusi Georgenburgo pilis, kurià buvo pastatæ kryþiuoèiai. 1837 m. Smalininkuose árengtas þiemos uostas. 1260 m., po Durbës mûðio, kryþiuoèiai pasitraukë ið Geor- 1886–1888 m. perstatytas ir iðplëstas Smalininkø uostas. genburgo, pilis buvo sunaikinta. 1902 m. nuo Pagëgiø á Smalininkus nutiestas apie 56 km XIII a. istoriniuose ðaltiniuose pradedama minëti Skirsne- ilgio siaurasis geleþinkelis. munë (vok. Cristmemela, Cristmemel, Kristomel). 1918–1947 m. Jurbarkas buvo Raseiniø apskrities vals- 1313 m. kryþiuoèiai pastatë Kirstmemelio pilá. èiaus, iki 1950 m. – apskrities, nuo 1950 m. – rajono, iki 1918 m. – 1336 m. kryþiuoèiai Georgenburgo pilá atstatë ir jà pavadino Kauno gubernijai priklausæs valsèiaus centras. Jurgenburgu. 1923 m. Smalininkuose ásteigta muitinë. Po 1422 m. Melno sutarties Jurgenburgas atiteko Lietuvai. 1947 m. prie Jurbarko prijungtos Raudonës, Smalininkø, Vieðvilës apylinkës, ákurta Jurbarko apskritis. 1950 m. Jurbarko apskritis reorganizuota á Jurbarko rajonà. Nuo 1995 m. iki ðiol Jurbarko rajono savivaldybë priklauso Tauragës apskrièiai. Pastaraisiais metais Jurbarko rajono savivaldybë bendradarbiauja su Didþiosios Britanijos Glamorgano slënio, Belgijos Lak- dalio miesto, Vokietijos Krailsheimo, Berlyno Lichtenbergo rajono, Danijos Bogensës, Lenkijos Ryno, Rusijos Federacijos Kaliningra- do srities Nemano rajono savivaldybëmis. Jurbarko rajono teritorijoje valstybë saugo 229 kultûros paveldo objektus.

Veliuona. Napoleono Ordos pieðinys 11 KULTÛRINIS TURIZMAS

DAÞNIAUSIAI LANKOMI OBJEKTAI JURBARKO RAJONE

JURBARKO MIESTE Vytauto Didþiojo paminklas (skulpt. V. Grybas, 1930 m.), Ðvè. Trejybës neogotikinë baþnyèia (1907 m.), Jurbarko miesto senoji dalis, Jurbarko kraðto muziejus, V. Grybo memorialinis muziejus, buvusio Jurbarko dvaro parkas, cerkvë (parodø ir koncertø salë), Kalnënø piliavietë, vadinamasis Biðpiliukais, Biðpiliu vadinamas piliakalnis su gyvenviete.

RAUDONËS SENIÛNIJOJE XVIII a. Raudonës pilies parkas (Gedimino àþuolas, liepa su 7 kamienais, Beþdþionkalnis, Meilës kalnas, Draugystës kalnas, Ðauliø aikðtë), Raudonës pilis (XVI a. pab.), Raudonës malûnas Panemunës pilis. Dail. J. Kamarauskas. 1978 m. (1877 m.).

SEREDÞIAUS SENIÛNIJOJE IÐKILÛS JURBARKO Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia (1913 m.), Seredþiaus (Pale- mono kalno) piliakalnis, Belvederio dvaras ir parkas (XIX a.), KRAÐTO ÞMONËS Palocëliø piliavietë (buvusi kryþiuoèiø pilies vieta), Ðanèiø gynybinis átvirtinimas, VII a. kapinynas. JAV lietuviø visuomenës veikëjas Juozas Baèiûnas. Poetas, vertëjas, diplomatas Jurgis Baltruðaitis. SKIRSNEMUNËS SENIÛNIJA JAV lietuviø operos ákûrëjas Èikagoje, operos solistas Ðv. Jurgio baþnyèia (1904 m.), Panemunës pilis ir parkas Vladas Baltruðaitis. (XVII a.), Þvyriø evangelikø liuteronø baþnyèia (1849 m.), Ðili- Raðytojas Petras Cvirka. nës smuklë (Panemuniø regioninio parko direkcija), Ðilinës àþuo- JAV senatorius, Jurbarko garbës pilietis Rièardas Durbina. lø giraitë. Poetas, vertëjas Antanas Gailius. Literatûrologas Juozas Girdzijauskas. SMALININKØ SENIÛNIJA Raðytojas Vytautas Girdzijauskas. Lietuvos teatro ákûrëjas Konstantas Glinskis. Senovinës technikos muziejus, Senasis uostas, vandens ma- Skulptorius Vincas Grybas tavimo stotis (XIX a.), buvæs Smalininkø geleþinkelio stoties pa- Kalbininkë Elena Grinaveckienë. statas, Àþuolø alëja, dailininkës L. Meðkaitytës gimtoji sodyba. Kompozitorius, pirmasis Lietuvos kariuomenës kapelmeisteris Juozapas Gudavièius. VELIUONOS SENIÛNIJA Poetas, dramaturgas Eduardas Juchnevièius. Veliuonos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia Tautosakininkas, kunigas Antanas Juðka. (1644 m.) ir sakralinë ekspozicija, Veliuonos senamiesèio cen- Poetas Jonas Juðkaitis. tras, Vytauto Didþiojo ir Veliuonos 700 metø jubiliejaus pamin- Raðytojas Jonas Maèiulis. klai, Nemuno slënio apþvalgos aikðtelë, akmuo su áspausta pë- Lakûnas Romualdas Marcinkus. da, piliavietë, vadinama Pilaitëmis (buv. Bajerburgo pilis), ar- Raðytojas Vytautas Martinkus. cheologiniø piliakalniø kompleksas (Gedimino kapo piliakal- Liaudies menininkë Lida Meðkaitytë. nis su LDK kunigaikðèio Gedimino paminklu (1925 m.); Pilies Raðytojas Romualdas Norkus. (Ramybës) kalno piliakalnis su aukuru deivei Velionai; apþval- Kalbininkas, vertëjas Arnoldas Piroèkinas. gos aikðtelës), Veliuonos dvaro rûmai (XIX a.), Veliuonos kraðto Poetë, publicistë Aldona Puiðytë. istorijos muziejus, Veliuonos uþeigos namai, buvæs grûdø san- Poetas Stasys Santvaras. dëlis „Magazinas” (XVIII a. pab.), raðytojo P. Cvirkos memorialinë Operos solistai Antanas, Stasys, Steponas Sodeikos. sodyba-muziejus (Klangiø k.). Lietuviðkos estrados pradininkas Antanas Ðabaniauskas. Kompozitorius ir vargonininkas Stasys Ðimkus. VIEÐVILËS SENIÛNIJA Geofizikas Kazys Sleþevièius. Teismo rûmai (1902 m.), Vieðvilës seniûnijos pastatas, mu- Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Ðleþevièius. ziejus „Tëviðkës namai“, Vieðvilës senoji mokykla, kraðtotyros LLA ákûrëjas Kazimieras Veverskis. muziejus, Kaskalnio kalvynas, Jûravos miðkas, àþuolynas, aukð- Prozininkë, poetë Danutë Þilaitytë-Juðkaitienë. èiausias Lietuvos àþuolas, Bukø giraitë. Daugelis kitø.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 12 JURBARKO RAJONO MUZIEJAI

Papilë. Paminklas Simonui Daukantui. Skulptorius V. JURBARKO KRAÐTO ISTORIJOS Grybas

MUZIEJUS veikë Jurbarko gimnazija, muzikos mokykla, kûrë liaudies menininkai, buvo Adresas: Vydûno g. 21, LT-74119, Jurbarkas. Tel. (8-447) 52710. gyventojø butai. El. paðtas: [email protected]. Pirmiausia suremontuo- Muziejaus direktorë Lilija Jakelaitienë. tas ir muziejaus reikmëms pritaikytas dvaro ðiaurinis Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo pastatas. Jame buvo áreng- 8 iki17 val.; ðeðtadieniais – nuo 11 iki 16 val. ta muziejaus buities ir istorijos ekspozicija. Nuo 1996 Muziejaus ekspozicijos: m. ðis muziejus pavaldus Buities ekspozicija Jurbarko rajono savivaldy- Èia pristatomi tarpukario ir ankstesniø laikø Jurbarko kraðto þmo- bei. Jis turi keletà padaliniø. niø darbo árankiai, padargai, indai, transporto priemonës, maisto Lankytojai muziejuje susi- gamybos ir amatø árankiai. paþásta ne tik su nuolatinë- Etnografinis valstieèio kambarys mis ekspozicijomis, bet ir Ekspozicija supaþindina su vaikø auginimo bûdais, baldais, val- su trumpalaikëmis parodo- gymo árankiais, apavu, apdarais, daiktø puoðybos elementais, mo- mis, kurios daþniausiai ren- kymosi reikmenimis, apeigø rekvizitais. giamos dailës, liaudies me- Kunigaikðèiø Vasilèikovø ðeimos fotografijø ekspozicija no, kraðtotyros temomis. Ji suformuota ið fotografijø, kurias muziejui atsiuntë paskutinio- Muziejuje organizuojami ir jo dvaro valdytojo dukra, dabar gyvenanti Vokietijoje. kiti kultûriniai renginiai, Muziejaus istorijos fragmentai valstybiniø ðvenèiø, iðkiliø 1991 m. á Jurbarkà perkëlus Girdþiø vidurinëje mokykloje Danu- kraðto þmoniø sukakèiø pa- tës ir Vinco Norkaièiø ákurto kraðtotyros muziejëlio eksponatus, minëjimai. viename ið buvusiø Jurbarko dvaro valdytojø kunigaikðèiø Vasilèi- kovø pastatø pradëtas kurti Jurbarko kraðto istorijos muziejus. Kunigaikðèiø Vasilèikovø laikais dabartinis muziejaus pastatas VINCO GRYBO buvo skirtas sveèiø ir artimøjø poilsiui, o po to pastatas iki 1991 m. buvo naudojamas ávairioms kitoms reikmëms – kurá laikà èia MEMORIALINIS MUZIEJUS

Jurbarko kraðto muziejaus padalinys

Adresas: Vydûno g. 31, LT-74112, Jurbarkas. Tel.: (8~447) 54786, (8~447) 53522. El. paðtas: [email protected].

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 10 iki.; ðeðtadieniais – nuo 10 iki 16 val. Skulptoriaus Vinco Grybo (1890–1941) memorialinë ekspozicija Ji árengta pastatø komplekse – gyvenamajame name, dirbtuvë- se, buvusioje „gipsinëje“ (liejykloje). Pagrindinëje ekspozicijos dalyje (buvusiose dirbtuvëse) árengta skulptûrø ekspozicija. Joje rodomi tiek skulptoriaus sukurtø didþiøjø monumentaliøjø skulptûrø (Lietuvos Didysis kunigaikðtis Vytautas, Simonas Daukantas, Nu- kryþiuotasis, Angelas), tiek ir kitø jo kûriniø projektai, atskiros jø dalys. Yra ir kameriniø, dekoratyviniø skulptûrø. Pirmajame pastato aukðte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, menininko asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Seredþiaus piliakalnis 1978 m. M. Sakalausko nuotr. Antrajame aukðte veikia þymios liaudies menininkës miniatiûrø meistrës Lidijos Meðkaitytës (1926–1996) akvareliø paroda. 13 JURBARKO RAJONO MUZIEJAI

Muziejaus istorijos fragmentai Vinco Grybo memorialinis muziejus ákurtas 1947 m. kaip krað- totyros muziejus. 1960 m., iðplëtus skulptoriaus darbø ekspozicijà, jis pavadintas V. Grybo memorialiniu muziejumi, kuris 1965– 1991 m. buvo nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus padalinys, 1991–2002 m. tiesiogiai pavaldus Jurbarko rajono savivaldy- bei, nuo 2002 m. sausio 1 d. – Jurbarko kraðto istorijos muziejaus padalinys. Muziejus pagrindinë misija – saugoti, puoselëti, populiarinti me- morialinæ skulptoriaus V. Grybo aplinkà. Vertingiausià muziejaus rinkinio dalá sudaro V. Grybo kûrybos pavyzdþiai, dokumentai, baldai, liaudies meno rinkinys, L. Meðkaitytës akvarelës miniatiûros. Muziejuje taip pat rengiamos ir trumpalaikës meninës fotografijos, skulptûros, tapybos, tekstilës, vitraþo, pieðiniø, grafikos ir kitokios parodos. Tris kartus per metus organizuojamos muziejuje vei- kianèios neformalios dailës studijos nariø kûrybiniø darbø parodos- perþiûros. Muziejuje ágyvendinami ir ávairûs kultûriniai projektai, Panemunës parke 2004 m. D. Mukienës nuotr. organizuojamos paskaitos visuomenei dailës temomis.

VELIUONOS KRAÐTO ISTORIJOS MUZIEJUS

Jurbarko kraðto muziejaus padalinys

Adresas: Muziejaus g. 2, LT-74442, Veliuona, Jurbarko r. Tel. (8~447) 42652. Muziejaus vadovë L. Cikaitë.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – ðeðtadieniais nuo 9 iki 17 val.

Muziejaus ekspozicijos: Veliuonos kraðto etnografinë ekspozicija Èia árengtas vargingo valstieèio-kumeèio kambarys, atspindin- tis XX a. pr. ðio kraðto valstieèio buitá. Rodomi namø apyvokos reikmenys, þemës ûkio padargai, statybos ir þvejybos árankiai, au- dimo, verpimo, siûlø apdorojimo priemonës. Veliuonos baþnyèia 1966 m. M. Sakalausko nuotr. Archeologinë ekspozicija Supaþindina su Veliuonos istorija nuo IV a. Dauguma eksponatø archeologiniø kasinëjimø metu buvo surasti Senkapyje ir Pilaièiø (buvusios Bajerburgo pilies) vietovëse. Lankytojai èia gali pamatyti ir V. Gerulaièio tapybos darbus „Bajerburgo pilies puolimas“, „Ve- liuonos pilis“. Eksponuojami Lietuvos kunigaikðèiø portretai, daugelis kitø vertingø daiktø. „Petro Cvirkos klasëje“ Ekspozicija supaþindina su raðytojo P. Cvirkos (1909–1947) biografija, jo gyvento laikotarpio mokykla. Muziejuje taip pat plaèiai pristatyta etnografinio ansamblio „Veliuonietis“ ir jo ákûrëjos, vado- vës L. Matusevièienës veikla. Muziejaus istorijos fragmentai 1961 m. Veliuonos mokykloje buvo ákurtas Veliuonos kraðtoty- ros muziejus. Nepriklausomos Lietuvos metais, dirbdamas su mo-

(Nukelta á 14 p.) Veliuona. Buvæs sandëlis 1966 m. M. Sakalausko nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 14

KONSTANTINO GLINSKIO SODYBA-MUZIEJUS Jurbarko kraðto muziejaus padalinys

Adresas: Vydûno g. 45, LT-74112, Jurbarkas. Muziejus ákurtas 1994 m. K. Glinskio, kuris buvo vienas pirmøjø profesionaliojo lietuviø teatro reþisieriø ir aktoriø, gimtojoje sodyboje. Èia eksponuojamos fotografijos, dokumentai, kita vertinga medþiaga, pasakojanti apie K. Glinskio gyvenimà ir kûrybà. PETRO CVIRKOS MEMORIALINIS MUZIEJUS-SODYBA Jurbarko kraðto muziejaus padalinys

Adresas: Klangiø k., LT-74438, Veliuona, Jurbarko r. Muziejus ákurtas 1953 m. raðytojo Petro Cvirkos tëviðkëje. Èia yra iðlikæs gyvenamasis namas, klojimas ir svirnas. Eksponuoja- Raudonës pilies bokðtas 1978 m. M. Sakalausko nuotr. mi Cvirkø ðeimos baldai, buities reikmenys, ûkio padargai. Kita muziejaus ekspozicija skirta Veliuonos kraðto etnografijai. (Atkelta ið 13 p.) kiniais, plaèià kraðtotyrinæ veiklà iðvystë mokytojas Jeronimas Ve- SENIÛNIJOS PASTATAS, MUZIEJUS verskis. Jis buvo surinkæs gana turtingas ginklø, akmeniniø kirvu- kø kolekcijas. Ðis mokytojas tapo ir vienu ið muziejaus ákûrimo „TËVIÐKËS NAMAI“. pradininkø. Vertingà medþiagà muziejus gavo ir ið mokytojos Leo- nidos Matusevièienës, kuri nuo 1959 m. rinko medþiagà apie Ve- Adresas: Vieðvilë, Vieðvilës seniûnijos pastatas, Jurbarko r. liuonos mokyklà lankiusá raðytojà Petrà Cvirkà. Muziejuje sukauptos ir eksponuojamos senos nuotraukos, Ma- 1979 m. Veliuonos mokykloje veikusio muziejaus pagrindu bu- þojoje Lietuvoje leistos knygos, buvusiø Vieðvilës gyventojø pieði- vo ákurtas Veliuonos kraðto istorijos muziejus – tuo metu Maironio niai. Pateikiama nemaþai informacijos ir apie Vieðvilës seniûnijà, lietuviø literatûros muziejaus padalinys. 1996 m. Veliuonos kraðto jos administracinæ struktûrà, ðio kraðto istorijà ir kultûrà. istorijos muziejus tapo Jurbarko kraðto istorijos muziejaus padaliniu. Dabar muziejus veikia Zaleskiø dvaro rûmø pastate (XIX a. pr., klasicizmo stilius). Graþi muziejaus aplinka. Rûmus supa senasis JUOZO BANAIÈIO MEMORIALINË dvaro parkas, kuriame auga nemaþai svetimþemiø medþiø, tarp jø ir gelsvaþiedþiai tulpmedþiai, maumedþiai, raudonlapis àþuolas, juo- EKSPOZICIJA dosios, Veimuto, vakarinës tujos, daug kitø retø medþiø ir krûmø. Adresas: Erþvilko kultûros namai, Erþvilko sen., Jurbarko r. Muziejaus rinkiná sudaro etnografijos, ikonografijos eksponatai, bal- Tel. (8~447) 43155. Muziejaus vadovë – kultûros namø direkto- dai. Èia nuolat rengiamos trumpalaikës parodos dailës, liaudies rë Giedrë Stirbienë. meno, kraðtotyros temomis, organizuojami vakarai-susitikimai, li- Ekspozicija veikia Erþvilko kultûros namuose, kurie yra ir ðio teratûriniai-muzikiniai vakarai, koncertai. muziejaus steigëjai. Èia árengta Juozo Banaièio memorialinë ekspozicija. Muziejuje organizuojami visuomenës veikëjo Juozo Ba- SENOVINËS TECHNIKOS MUZIEJUS naièio gyvenimo ir veiklos sukakèiø paminëjimai, kiti renginiai. VADÞGIRIO KAIMO ISTORIJOS Adresas: Smalininkø gyvenvietë, Justino Stonio sodyba, MUZIEJUS Jurbarko r. Tel.: (8~650) 35586, (8~447) 56239. Muziejus privatus. Jo ákûrëjas ir savininkas – pats sodybos ðei- Adresas: Vadþgirio k., Ðimkaièiø sen., Jurbarko r. Tel. (8~447) mininkas. Èia surinkta ir ekspozicijoje rodoma senovinë þemës 46538. Muziejaus vadovë – mokytoja A. Jucikienë. ûkio technika, metalo, medþio, linø apdirbimo áranga, varikliai, foto- Ekspozicija supaþindina su Vadþgirio kaimo istorija. Ðis muzie- aparatai, spausdinimo, skaièiavimo maðinëlës, laikrodþiai, senovi- jaus daug kuo prisideda organizuojant kaimo ir mokyklos bendruo- në literatûra, senoviniai sunkveþimiai, automobiliai. Muziejaus ðei- menës ðventes. Èia vyksta nemaþai pamokø moksleiviams. Mu- mininkas veda ekskursijas po Smalininkø apylinkes. ziejaus steigëjas – Vadþgirio vidurinë mokykla. 15 ISTORIJA

1607 m. Kraþiuose ásteigtas jëzuitø vienuolynas. 1614–1844 m. Kraþiuose veikë kolegija (vë- ELMËS liau ji vadinta aukðtesniàja mokykla, gimna- K zija). 1614–1639 m. Tytuvënuose pastatyta baþnyèia (visas baþnyèios ansamblis – RAJONAS trinavë bazilikinë baþnyèia, kluatras ir ber- nardinø vienuolynas – buvo statomas iki 1788 m.). Kelmës rajonas iðsidëstæs Rytø Þemaièiø plynaukð- 1639 m. Kraþiuose ásteigtas bene- tëje ir uþima 1705 kv. km teritorijà. Rajone nuolat gyve- diktinø vienuolynas. na apie 40 tûkst. gyventojø. Ið jø daugiau negu 97 proc. XVII a. pr. Gruþevskiai pastatë Kel- – lietuviai. mës mûrinæ baþnyèià ir ákûrë pirmàjà mo- Kelmës mieste – apie 11 tûkst. gyventojø kyklà. Rajono teritorija teka Dubysa, Venta ir nemaþai jø XVII–XVIII a. Kraþiai buvo svarbus intakø. Rajone yra 53 eþerai. Giliausias ið jø – Bridvai- Þemaitijos ðvietimo ir religinio gyvenimo centras. ðis. Miðkingumas 23,5 proc. Vyrauja eglynai ir puðy- 1758 m. Kraþiuose ásteigtas marija- nai, yra berþynø ir miðriø miðkø. vièiø vienuolynas. Rajono teritorijoje – 9 valstybiniai draustiniai: 3 krað- 1808 m. Tytuvënus nusipirko Jonas tovaizdþio, 1 botanikos, 2 hidrografiniai, 1 geomorfolo- Burba. ginis ir 2 telmologiniai.  1823 m. lapkrièio 28 d. Kraþiø Dalis Kelmës rajono teritorijos priklauso Varniø, Du- gimnazijoje valdþia iðaiðkino anticarinæ bysos, Kurtuvënø, Tytuvënø regioniniams parkams. organizacijà „Juodieji broliai“. Kelmës rajono teritorijoje ðiuo metu saugoma dau- 1831 m. kovo 23 d. Juliui Gruþev- giau kaip 300 archeologijos, istorijos, architektûros ir skiui pavedus, apskrities matininkas Ka- kultûros paminklø. Rajone yra 10 neblogai iðsilaikiusiø rolis Jautokas Kelmës ir jos apylinkiø þmo- istoriniø parkø, kuriø bendras plotas apie 57 ha. nëms praneðë, kad apskrities komitetas nutarë pradëti sukilimà.  1831 m. kovo 25 d. K. Jautoko vadovaujami sukilëliai uþëmë Kelmæ ir „Muzikantas“. Skulptorius gyventojø susirinkime paskelbë, kad pra- S. Jagminas. Kelmës kraðto DATOS, SKAIÈIAI, ÁVYKIAI muziejus, KKM GEK4780. sidëjo sulikimas. Julius Gruþevskis suor- D. Mukienës nuotr. ganizavo sukilëliø dalinius, savo lëðomis VIII–IV tûkst. prieð m. e. Kelmës rajono teritorijoje ásikûrë sudarë ulonø pulkà, dalyvavo sukilime. pirmieji gyventojai. 1931 m. birþelio 21 d. Tytuvënuose ákurta visos Þemaitijos 1253 m. istoriniuose ðaltiniuose paminëti Kraþiai (seniausia centrinë vyriausybë. gyvenvietë rajone). 1836–1858 m. pro Kelmæ nutiestas plentas Ryga–Tilþë. XV a. susiformavo Kelmës gyvenvietë (Stabukalnis). 1858 m. Pagryþuvyje pastatyti rûmai (projektavo F. Rimgaila). XIV a. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Uþvenèio gyvenvietë. 1864 m. uþdarytas Tytuvënø vienuolynas. 1417 m. Kraþiuose pastatyta pirmoji baþnyèia. 1893 m. caro valdþia uþdarë Kraþiø benediktiniø moterø 1424 m. Kelmëje pastatyta pirmoji katalikø baþnyèia. vienuolynà. XV a. raðytiniuose ðaltiniuose pradedamas minëti Kelmës  1893 m. lapkrièio 22 d. ávyko Kraþiø skerdynës – caro dvaras. þandarai ir kazokai jëga numalðino Kraþiø gyventojus, gynusiais 1511 m. Kelmei suteikta teisë rengti turgus. savo baþnyèià (nuþudyti 9 þmonës, suþeista daugiau kaip 50). XV a. II p. raðytiniuose ðaltiniuose paminëti Tytuvënai. XX a. pr. Kelmëje buvo apie 4500 gyventojø. XV a. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Ðaukënø dvaras ir 1921 m. Kelmëje pradëjo veikti progimnazija (vëliau reor- kaimas. ganizuota á gimnazijà). 1537 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Uþvenèio mies- 1930 m. Kelmëje pastatyta pieninë, linø fabrikas. telis. 1936 m. Kelmëje ákurtas Ðauliø Vl. Putvinskio muziejus. Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kraþiuose vykdavo Þemai- 1937 m. ásteigta Kelmës vieðoji valstybinë biblioteka. tijos bajorø seimeliai. Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Kelmës 1570–1744 m. Kraþiuose veikë kunigø seminarija. rajono þydø bendruomenæ, daug kitø þmoniø. per karà buvo sugriauta 1581 m. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Tytuvënø miestelis. ar kitaip nukentëjo apie 80 procentø Kelmës miesto pastatø. 1591 m. Kelmës dvaras ir miestelis perëjo Jono Gruþevskio 1988 m. pradëti leisti „Kraþiø aidai“, atidaryti Kelmës kraðto þinion (Gruþevskiai ðá dvarà valdë daugiau kaip 300 m.). ir Kraþiø muziejai. XVI a. pabaigoje pastatyta pirmoji Uþvenèio baþnyèia. 1991 m. liepos 1 d. ákurtas Kelmës maþasis teatras.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 16 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Lietuvos Ðauliø sàjungos ákûrëjo Vlado Pûtvio-Putvinskio ekspozicijoje pateiktos Vl. Putvinskio nuotraukos, dokumentai, knygos, nemaþai Vl. Putvinskio asmeniniø daiktø. Kelmës kraðto archeologiniø tyrinëjimø ir radiniø ekspozicija pasakoja apie rajono teritorijoje vykusius archeologinius kasinëji- mus ir jø radinius. Kelmës kraðto istorijos ekspozicijoje rodomi eksponatai, pa- sakojantys apie tremtá, rezistenciná judëjimà, Antràjá pasauliná karà ir katalikø baþnyèios istorijà. Liaudies þemës ûkio apdirbimo árankiø ekspozicija veikia dvaro svirno patalpose. Èia rodomi ávairûs Kelmës kraðto liaudies darbo árankiai. Liaudies buities ir meno ekspozicijoje – XIX –XX a. pr. liaudies Senovæ menantys Tytuvënø statiniai. buityje naudoti daiktai ir baldai, meno dirbiniai ið medþio. D. Mukienës nuotr. Jono Vadeikio Amerikos indënø (vokieèiø raðytojo Karl May) ekspozicijoje pateikta medþiaga apie kraðtotyrininkà, pedagogà Jo- nà Vadeiká – pirmàjá Karl May knygos vertëjà á lietuviø kalbà. Eks- KELMËS KRAÐTO ponuojamos vokieèiø raðytojo Karl May knygos, ávairûs Amerikos indënø buities daiktai. MUZIEJUS Kitos þinios apie muziejø 1936 m. Ðauliø sàjungos namuose buvo atidarytas pirmasis Kel- mës muziejus. Antrojo pasaulinio karo metais visi jo eksponatai Adresas: Dvaro g. 5, LT-86111, Kelmë. Tel. (8-427) 61065. Fak- dingo. 1949–1962 m. veikë Kelmës valstybinis muziejus, vëliau sas (8~427) 61337. El. paðtas [email protected] . tapæs visuomeniniu. 1990 m. jo eksponatus perëmë besikuriantis Muziejaus direktorë – Danutë Þalpienë. Kelmës kraðto muziejus. Steigëjas – Kelmës rajono savivaldybë. Lankytojai aptarnaujami: Didþiàjà dalá muziejaus rinkiniø dabar sudaro etnografiniai daik- Rugsëjo – geguþës mënesiais: pirmadieniais – penktadieniais tai, senieji spaudiniai, dvarø kultûros baldai, ikonografinë medþiaga. nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val. Muziejuje nuolat vyksta ir trumpalaikës profesionaliosios dai- Birþelio – rugpjûèio mënesiais: pirmadieniais – penktadieniais lës, liaudies meno, kolekcininkø surinktø vertybiø parodos. nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 17 val. Prie Kelmës kraðto muziejaus veikia Jaunimo folkloro centras. Ðeðtadieniais, sekmadieniais – nuo 10 iki 16 val. Jis kaupia, populiarina etninës kultûros dvasines vertybes. Centras Ekspozicijos jau daugelá metø kiekvienà vasarà organizuoja respublikinius tradi- Dvaro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijoje rodomi bal- cinius liaudies amatø ir etnomuzikavimo mokymo kursus. Kelmës dai, indai, nuotraukos, grafikos kûriniai, informacinë medþiaga apie kraðto muziejaus pastato rûsyje árengta tradiciniø amatø studija, buvusius dvaro savininkus. kur yra medþio droþimo, keramikos, þalvario amatø mokymo kla- sës. Èia vyksta dalis vasaros kursø uþsiëmimø, seminarai moky- tojams, uþsiëmimai moksleiviams. Muziejus teikia metodinæ para- mà rajono mokyklø kraðtotyros bûreliø vadovams, kartu su Kel- mës rajono ðvietimo skyriumi ágyvendina bendrà edukacinæ pro- gramà „Paþinkime savo kraðtà“.

D. Mukienës nuotraukose – Kelmës kraðto muziejaus centriniame pastate veikianèios daro savininkø Gruþevskiø ðeimos ekspozicijos fragmentai 17 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

POVILO VIÐINSKIO MEMORIALINIS TYTUVËNØ MIÐKO MUZIEJUS Adresas: Miðkininkø g. 6, Tytuvënai, Kelmës r. Tel. (8~427) 56651. MUZIEJUS Muziejø 1969 m. ákûrë buvæs Tytuvënø miðkø ûkio direktorius Kelmës kraðto muziejaus padalinys J. Juzeliûnas. Dabar muziejumi rûpinasi Tytuvënø regioninis parkas. Ekspozicijoje rodomi paukðèiø inkilai, medþio droþiniai, paukð- Adresas: Uðnënø k., LT-86356, Uþvenèio sen., Kelmës r. èiø lizdai, miðko þvëriø ir paukðèiø iðkamðos. Tel. (8~427) 49721. Lankytojai aptarnaujami kiekvienà dienà (prieð atvykstant dël TYTUVËNØ ÞEMËS ÛKIO MOKYKLOS muziejaus lankymo rekomenduojama ið anksto susitarti telefonu). KRAÐTOTYROS MUZIEJUS Ekspozicijos: Adresas: Budraièiai, Tytuvënø sav., Kelmës r. Tel. (8~427) 41172. 1. Literatas ir ðvietëjas Povilas Viðinskis (1875–1906); Muziejø ákûrë Ignas Virþintas. Eksponatai pradëti rinkti „sodybø 2. Lietuviø literatûros klasikë Þemaitë (1845–1921). griovimo“ metais – 1967-aisiais. KRAÞIØ KRAÐTOTYROS MUZIEJUS EMILIJOS DIGREVIÈIENËS KÛRYBOS Kelmës kraðto muziejaus padalinys MUZIEJUS Adresas: Budraièiai 3–1, Tytuvënø sav., Kelmës r. Adresas: Vytauto g., LT-86282, Kraþiai, Kelmës r. Tel. (8~427) 41178. Tel. (8~427) 58345. Muziejaus vadovas – Edvardas Dirmeikis. Muziejuje eksponuojami Emilijos Digrevièienës ið siûlø nunerti Lankytojai aptarnaujami kiekvienà dienà (prieð atvykstant dël ámantrûs þolynai, paukðteliai ir kiti jos kûriniai. muziejaus lankymo rekomenduojama ið anksto susitarti telefonu). Ekspozicijos: MARIJOS SAVICKIENËS GAMTOS 1. Kraþiø miestelio ir kolegijos istorija; 2. 1893 m. Kraþiø skerdynës. IÐDAIGØ MUZIEJUS Adresas: Maironio g. 19, Tytuvënai, Kelmës r. Tel. (8~427) 56434. Muziejus veikia nuo 1972 m. Jo ákûrëjas – Jonas Savickas. Ekspo- AUKËNØ KRAÐTOTYROS zicija sudaryta ið ádomiø formø medþiø ðakø ir ðaknø, kurias surin- Ð ko pats J. Savickas. MUZIEJUS VACLOVO IR ELENOS Kelmës kraðto muziejaus padalinys VENCKØ ETNOGRAFINË Adresas: Ðaukënai, Kelmës r. Tel. (8~427) 55322. SODYBA Muziejaus vadovë – E. Burdulienë. Adresas: J. Basanavièiaus Lankytojai aptarnaujami kiekvienà dienà (prieð atvykstant dël g. 5, Tytuvënai, Kelmës r. muziejaus lankymo rekomenduojama ið anksto susitarti telefonu). Venckø etnografinëje sodyboje Muziejaus ekspozicija pasakoja apie miestelio istorijà, èia gy- labiausiai dëmesá patraukia venusius þmones. Rodoma daug vertingø etnografiniø daiktø, árengta sodybos ðeimininko sukurtos ûkininko trobos ekspozicija. kolonos. Sodyba iðsiskiria savitumu, ðeimininkø iðmone, jø þiniomis, UÞVENÈIO KRAÐTOTYROS meile kultûros palikimui. MUZIEJUS

Kelmës kraðto muziejaus padalinys

Adresas: Girnikø k., LT-86354, Uþvenèio sen., Kelmës r. Tel. (8~427) 57305. Muziejaus vadovas – Vaclovas Rimkus. Lankytojai aptarnaujami kiekvienà dienà (prieð atvykstant dël muziejaus lankymo rekomenduojama ið anksto susitarti telefonu). Ekspozicijos: 1. Raðytoja Marija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana (dvare gyveno 1887–1898 m.); Tytuvënai. D. Mukienës nuotr. 2. Uþvenèio dvaro savininkas, Lietuvos Nepriklausomybës ak- to signataras Jonas Smilgevièius (1870–1942).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 18 ISTORIJA

KLAIPËDOS RAJONAS

Klaipëdos rajonas iðsidëstæs vakarinëje Lietuvos dalyje. Jis ribojasi su Klaipëdos miestu, Baltijos jûra, Kurðiø mariomis, Kretingos, Plungës, Rietavo, Ðila- lës ir Ðilutës rajonais. Pastatas Rubiðkës (Dariaus, Dariðkës) kaime, kuriame veikia Stepono Rajonas uþima 1336 kv. km teritorijà. Savivaldybës Dariaus muziejus. Nuotrauka ið redakcijos archyvo centras – Gargþdai (17 km á rytus nuo Klaipëdos). Rajono teritorijoje – apie 47 tûkst. nuolatiniø gy- 1932 m. Veivirþënuose pastatytas Nepriklausomybës paminklas. ventojø. Ið jø 17 tûkst. yra ásikûræ miestuose (Gargþ- 1950 m. Klaipëdos rajono centru tapo Gargþdai. duose – daugiau negu 15 tûkst., Priekulëje – apie 1958 m. Gargþdams suteiktos miesto tipo gyvenvietës teisës. 1,7 tûkst.). 1962 m. pradëjo veikti Gargþdø statybiniø medþiagø kom- binatas. 1965 m. Gargþdams suteiktos miesto teisës. 1970 m. Gargþduose buvo 6,4 tûkst. gyventojø. ISTORIJOS FRAGMENTAI 1972 m. ant Þvaginiø piliakalnio, 7 km nuo Endriejavo, pastatytas medþio skulptûrø ansamblis, skirtas naciø 1941 m. birþelio 23 d. suðaudytiems 42 Ablingos ir gretimo Þvaginiø kai- 1253 m. pirmà kartà istoriniuose ðaltiniuose paminëti Gargþdai. XIII a. istoriniuose ðaltiniuose pradedami minëti Veivirþënai. mo gyventojams.  XV–XVI a. Gargþdai buvo þemaièiø seniûnø dvaras. 1974 m. Gargþduose buvo 8,1 tûkst. gyventojø.  1529 m. Veivirþënus valdë I. N. Jurevièius. Vëliau Veivirþë- 1983 m. lankytojams duris atvërë etnografinë lietuvininko nai priklausë Rietavo karaliðkajai valdai, Oginskiams. sodyba-muziejus ir pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras.  1540 m. istoriniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminëti Ag- 1991 m. Rubiðkës (Dariaus) kaime, Stepono Dariaus luonënai ir Priekulë (Maþoji Lietuva). tëviðkëje, atidarytas Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys.  1600 Gargþdai gavo turgø ir prekymeèiø privilegijà. 1997 m. Priekulës miesto centre pastatytas paminklas 1736 m. Agluonënuose pradëjo veikti pradinë mokykla. raðytojai Ievai Simonaitytei. XVIII a. pr. istoriniuose ðaltiniuose pradedamas minëti Vë- þaièiø dvaras. 1751 m. Veivirþënams suteiktos prekybinës privilegijos. STEPONO DARIAUS GIMTINË 1755 m. Vëþaièiø dvaras perëjo Volmeriø nuosavybën (Dva- ras Volmeriø þinioje buvo iki XX a. 4 deðimtmeèio vidurio). Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys 1769 m. Veivirþënuose pastatyta Ðv. Apaðtalo Evangelisto Mato baþnyèia. Adresas: Dariaus k., LT-96292 Klaipëdos r. Tel. (8~46) 442967. 1784 m. K. Volmeris Vëþaièiuose pastatë medinæ Ðv. Kazi- Memorialinë ekspozicija, papildyta Þemaitijos regiono etnogra- miero iðpaþinëjo baþnyèià. finiais eksponatais, atidaryta 3 km á ðiaurës rytus nuo Judrënø esan- 1791 m. Veivirþënø kapinëse pastatyta medinë koplyèia- èiame Rubiðkës vienkiemyje (Nepriklausomybës metais kaimas oratorija. pavadintas Dariaus vardu), kuriame gimë ir augo Steponas Darius 1792 m. Gargþdams suteiktos Magdeburgo teisës. (Steponas Jucevièius). 1927 m. jis iðvyko á JAV, kartu su Stasiu 1792 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino, iðplëtë Girënu ásigijo lëktuvà, tautieèiø sukauptomis lëðomis já pertvarkë ir Veivirþënø prekybines privilegijas ir Magdeburgo teises. pavadino „Lituanica“. XIX a. – XX a. I p. Gargþdai buvo valsèiaus centras. 1933 m. S. Darius ir S. Girënas „Lituanica“ iðskrido ið Niujorko 1897 m. Gargþduose buvo 2470 gyventojø. á Kaunà, perskrido Atlanto vandenynà ir þuvo, nukritus lëktuvui Sol- 1907 m. pro Agluonënus ið Klaipëdos pradëjo kursuoti siau- dino miðke (Lenkija). Lakûnas palaidotas Kaune. Pagal to meto rasis traukinukas. skridimo tikslumà lakûnai uþëmë pirmàjà vietà, pagal skridimo tolá 1908–1909 m. Vanaguose pastatyta mûrinë evangelikø liu- – antràjà, pagal ore iðbûtà laikà – ketvirtàjà vietà pasaulyje. teronø baþnyèia. Lakûno gimtasis namas atstatytas, jame árengtas muziejus. 1928 m. Skomantuose pastatytas paminklas-obeliskas – S. Dariaus garbei supiltas Ðlovës kalnelis, pastatytas àþuolinis áamþintas Klaipëdos kraðto prijungimas prie Didþiosios Lietuvos. koplytstulpis (aut. Vytautas Savickis). 19 ISTORIJA

KRETINGOS RAJONAS

Rajonas ákurtas 1950 m. Jis yra Lietuvos ðiaurës vakarinëje dalyje, netoli Baltijos jûros. Centras – Kre- tinga. Rajone yra 2 miestai (Kretingos ir Salantø), 2 miesteliai (Darbënø ir Kartenos), 190 kaimø. Gyventojø – apie 46 tûkst. gyventojø. Rajonas ribojasi su Palan- ga, Klaipëdos, Plungës, Skuodo rajonais, Latvijos Res- publika (riba eina palei Ðventosios upæ). Ið naudingøjø iðkasenø rajone randama naftos, geo- terminiø vandenø, durpiø. Kretingos rajone yra daugiau kaip 500 istorijos, kultûros paminklø. Tarp jø yra 20 pi- liakalniø ir 5 alkakalniai, ið kuriø þymiausi Senosios Ápil- ties alkakalnis, Imbarës piliakalnis, Alkos kalnas, Skau- daliø alka, Nagarkos piliakalnis, Ëgliðkiø piliakalnis. Kretingos muziejaus Þiemos sodo ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka ið Kretingos muziejaus archyvo Rajono teritorijoje yra iðlikæ 17 senoviniø dvarø, pali- varkø ar jø liekanø su parkais. Ið viso rajono teritorijoje  Pranciðkonø ordino vienuolyno ir Vieðpaties Apreiðkimo veikia penki vienuolynai, 13 baþnyèiø. Ðvè. Mergelei Marijai baþnyèios pastatø ansamblis (1605–1617 m.). Ið istorijos-architektûros paminklø þymiausia Kretin- Vilniaus g. 2. gos Vieðpaties Apreiðkimo baþnyèia ir vienuolynas Paminklas Jurgiui Ambrozijui Pabrëþai (1993 m., skulpto- (XVII a.), buvæs Kretingos dvaro sodybos kompleksas rius A. Bosas, architektas S. Manomaitis). Vilniaus g., prie pagrindinio áëjimo á Kretingos baþnyèios ðventoriø. su rûmais (XIX a.), M. Valanèiaus gimtinës sodyba, Kal- Banko pastatas (1938–1940 m., architektas M. Songaila). nalio, Kartenos, Mykoliðkiø, Budriø baþnyèios. Vilniaus g. 1.  Rotuðës aikðtë, Nepriklausomybës paminklas (1930 m., skulptorius Robertas Antinis, atstatytas 1990 m.) Rotuðës aikðtëje. LANKYTINOS VIETOS KRETINGOS MIESTE Evangelikø liuteronø baþnyèia (1896–1899 m.) Rotuðës a. Miesto vandens malûnas (1769 m.). Birutës g. Kretingos miesto Rotuðës aikðtë ir centrinës dalies gatviø  tinklas (XVII a. urbanistikos paminklas). Senosios þydø kapinës (XIX–XX a.) ir þudyniø vieta (1941 m.). Mëguvos g. Kretingos muziejus – buvusi grafø Tiðkevièiø dvaro sodyba  (XIX a. vid.), Þiemos sodas. Vilniaus g. 20. Astronominis kalendorius su saulës laikrodþiu Kretingoje (pastatytas 2002 m., atidarytas 2002 m. rugpjûèio 10 d.). Senosios parapijos kapinës: Ðv. Jurgio koplyèia (XIX a. I p.), pranciðkonø vienuoliø kapai (XIX a.), botaniko, pamokslininko, vie- nuolio J. A. Pabrëþos kapas (1849; koplytëlë 1933 m.), J. Palionio, LANKYTINOS VIETOS KRETINGOS RAJONE J. Èièinsko kapai (1920–1921 m.), valstybës veikëjo generolo V. Na- Salantø miestelio (1565 m.) Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo giaus-Nagevièiaus kapas, Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinës á dangø baþnyèia (1911 m.). rezistentø kapas (1922 m., architektas E. Giedrimas), paminklas Salantø Nepriklausomybës paminklas (1930 m.) lietuviø tautos kanèioms atminti (1989 m., architektas E. Giedri- Privatus M. Ivanausko zoologijos sodas Salantuose. mas). Vilniaus g. Salantø miesto kapinës (Ðv. Barboros koplyèia (1824 m.),  Kretingos parapijos naujosios kapinës: grafø Tiðkevièiø muziko J. Maðeko, V. ir K. Orvidø, P. Kalendos kapai). ðeimos koplyèia-mauzoliejus (pastatyta 1893 m., architektas Salantø regioninio parko administracija (Laiviø g.). K. E. Strandmanas), vienuoliø pranciðkonø kapavietë, Pranciðkonø Salantø þydø kapinës, þudyniø vieta (XIX a. – 1941 m.) Þvai- ordino atgaivintojo Lietuvoje tëvo P. Bizausko O. F. M. kapas niuose. (1937 m.), paminklas kariams savanoriams, koplytëlë su XX a. pr.  Legendinis Gaidþio kalnelis-pilkapynas (VIII–V a. iki Kr.) skulptûra „Ðvè. Mergelë Marija“. Vilniaus g. netoli Salantø. Ðv. Antano rûmai (buv. prieglauda Amerikos lietuviams). Orvidø sodyba-muziejus Gargþdelës kaime (netoli Salantø). Vilniaus g. 6. Imbarës piliakalnis (V a. iki Kr. – XIII a. po Kr.). Lurdo grota (1933 m.). J. Pabrëþos g. Alkos alkakalnis. (Nukelta á 20 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 20 ISTORIJA

(Atkelta ið 19 p.) Kartenos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia (1875 m.). Kalnalio Ðv. Lauryno baþnyèia (1883 m.). XVIII a.pab. smuklës pastatas Kartenoje.  Vyskupo M. Valanèiaus gimtinës muziejus (sodyba XlX– Kartenos kapinës. XX a.) Nasrënuose. Lurdo grota Abakø k. Darbënø Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèia (1842 m.). Kartenos piliakalnis. Nepriklausomybës paminklas (1930 m.; atstatytas 1989 m.) Kartenos dvarvietë, vadinama Vyðniø kalnu (Gintarø k.). Darbënuose. Darbënø miestelio kapinës, þydø kapinës ir þudyniø vietos. Lazdininkø vëjo malûnas. ÞYMIAUSI TRADICINIAI KULTÛROS Lazdininkø etnografinës XVIII–XIX a. sodybos. Lazdininkø tvenkinys. RENGINIAI KRETINGOS RAJONE Laukþemës Ðv. apaðtalo Andriejaus baþnyèia (1850 m.). Laukþemës dvaro rûmai (1902 m.). Kretingos miesto ðventë – Ðv. Antano atlaidai. Lazdininkø grûdø sandëlis (XIX a. pr.). Tautiniø ðokiø ðventë „Gintarinë klumpë“. Senosios Ápilties archeologijos paminklø kompleksas: alka- Lygiø balsø chorø „Að atdarysiu dainø skrynelæ“ ðventë. kalnis, piliakalniai, mitologinis akmuo, kapinynas. Tarptautinis kameriniø spektakliø festivalis „Kaukutis“. Grûðlaukës kapiniø koplyèia (XVIII a.), skulptoriø A. Monèio, Lietuvos mëgëjø teatrø ðventë „Atspindþiai“. A. Klaniaus, J. Paulausko kapai. Respublikinë tradicinë vaikø teatrø ðventë „Atþalyno scena“, Skulptoriaus A. Monèio gimtinë Monèiø kaime. Tradicinë respublikinë mëgëjø teatrø ðventë „Veinë joukâ“. Buvusi Dimitravo dvaro sodyba (1937–1944 m. – priverèia- Teatrø ðventë „Kita erdvë“ (vaidinimai natûralioje aplinkoje). møjø darbø stovykla). Tradicinë kaimo teatrø ðventë „Pastogë“ Kartenoje. Nagarbos piliakalnis Tradicinë respublikinë klojimø teatrø krivûlë M. Valanèiaus gimtinë- Tûbausiø Ðv. apaðtalo Andriejaus baþnyèia je Nasrënuose. Ëgliðkiø piliakalnis (IX–Xlll a.). Tradicinë kaimo vaikø teatrø ðventë „Ðimtakojis“. Ëgliðkiø kapinynas (II–XIII a.). Apskrities muzikos kûrëjø ðventë. Jokûbavo buvusi dvaro sodyba (XVIII a. pab.), paminklas Rajono liaudiðkos muzikos kapelø ðventë „Kretingëðkë polka“. Lietuvos prezidentui A. Stulginskiui (1991 m.) Jokûbave. Tarptautinë liaudiðkos muzikos kapelø ðventë „Grok, þemaiti!“ A. Stulginskio muziejus Jokûbave. Klaipëdos apskrities folkloro ðventë „Padainioukem po leipuoms“. Mikoliðkiø Ðv. Juozapo baþnyèia (1911 m.). Regiono muzikuojanèiø ðeimø ðventë „Graþi mûsø ðeimynëlë“. Budriø Ðv. Kryþiaus iðaukðtinimo baþnyèia (1903 m.). Jaunimo muzikos festivaliai „Rudens paradas“, „Mûsø þvaigþdës“.

Kretingos kapiniø vartai (Vilniaus g.). D. Mukienës nuotr. 2005 m. KRETINGOS ISTORIJOS FRAGMENTAI

Pirmà kartà Kretinga (kurðiams priklausiusi Kretingos pilis) paminëta 1253 m. (Livonijos ordino kronika). 1263 m. Kretingos pilá sunaikino Livonijos ordinas. Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausë þemaièiø seniûnams Kæsgailoms. Nuo 1534 m. Kretingos dvaras priklausë Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui. Nuo 1572 m. Kretingos dvarà valdë grafai Chodkevièiai. 1602 m. Þemaièiø seniûnas, LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevièius Kretingoje pastatë pirmàjà baþnyèià ir ásteigë bernar- dinø vienuolynà. 1605–1617 m. J. K. Chodkevièius pastatë mûrinius Kretin- gos vienuolyno rûmus ir Vieðpaties apreiðkimo Ðvenèiausiajai Mer- gelei ir Ðv. Pranciðkaus iðpaþintojo baþnyèià. 1609 m. grafas J. K. Chodkevièius pasiraðë privilegijà, kurioje nurodyta, kad ðalia Kretingos kaimo pradedamas kurti miestas ir jam suteikiamos Magdeburgo teisës, Karolðtato vardas ir herbas, kuris vaizduoja Ðvè. Mergelæ Marijà su Kûdikiu ant rankø. Miesto centru tapo turgaus aikðtë, kurios viduryje stovëjo dviaukð- të mûrinë rotuðë su bokðtu. 1610 m. prie Kretingos vienuolyno ásteigta parapinë mokykla. 21 ISTORIJA

Nuo 1621 m. Kretinga priklausë didikams Sapiegoms. 1919 m. ásteigta Kretingos apskrities ligoninë, kurios pir-  XVII a. viduryje naujasis miesto savininkas Kazimieras muoju vyr. gydytoju buvo visuomenës veikëjas, raðytojas Feliksas Leonas Sapiega pakeitë miesto herbà – tais laikais herbe buvo Januðis. vaizduojamas ðv. Kazimieras. 1932 m. pastatyta ir atidaryta Pranciðkonø ordino vyrø gim- Nuo 1720 m. Kretingos dvaras buvo kunigaikðèio Masalskio nazija, kurioje veikë Ðv. Antano Misijø kolegija. nuosavybë. 1923–1928 m. veikë Kretingos dvimeèiai mokytojø kursai, 1774 m. vyskupas Ignas Jokûbas Masalskis pasirûpino, kad kuriuose buvo ruoðiami pradþios mokyklø mokytojai. Kretingoje bûtø atidaryta ðeðiametë vidurinë mokykla (1793 m. per- 1935 m. atidarytas Kretingos muziejus. kelta á Telðius). Ðioje mokykloje 1785–1792 m. mokësi botanikas,  1930 m. turgavietëje pastatytas ir paðventintas Laisvës pamokslininkas Jurgis Pabrëþa. Kretingoje mokësi ir S. Daukantas. paminklas. 1795 m. kunigaikðtis Masalskis Kretingos dvarà perleido Tarpukario metais Kretingos vienuolynas buvo Pranciðkonø grafui V. Podolskiui. ordino Lietuvos provincijos centras. Tuo laikotarpiu pranciðkonai XVIII a. pabaigoje, Lietuvà prijungus prie Rusijos, Kretinga Kretingoje pastatë gimnazijà (Ðv. Antano Misijø kolegijà), Ðv. Anta- prarado miesto savivaldos teises. no rûmus (prieglaudà Amerikos lietuviams), Lurdo grotà, mûrinæ 1806 m. Kretingos dvaro ir jo apylinkiø ðeimininkas buvo koplytëlæ ant J. A. Pabrëþos kapo, iðlaikë savo spaustuvæ. kunigaikðtis Zubovas. 1940 m. viduryje Kretingoje (dvare, Ðauliø namuose, Ðv. An- 1875 m. ið kunigaikðèio Zubovo dvarà nupirko grafas Tiðke- tano rûmuose, Pranciðkonø ordino gimnazijoje, vaistininko S. Ðèefa- vièius. navièiaus name) ásikûrë Raudonosios armijos ir NKVD pasienio ka- 1882 m. pirmoji Lietuvoje telefono linija Kretinga–Plungë– riuomenës daliniai. Rietavas–Palanga sujungë grafø Tiðkevièiø, Zubovø, kunigaikðèiø 1941 m. birþelio 14 d. ið Kretingos apskrities buvo iðtremtos Oginskiø dvarus. 88 ðeimos (ið viso 311 þmoniø). 1890 m. Kretingos dvare ávesta elektra. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Kretingos 1910 m. atidaryta valdinë Kretingos mergaièiø pradinë mo- apskrityje naciai sunaikino gausià rajono þydø bendruomenæ, daug kykla, ásteigta vilnø karðykla. kitø jiems neparankiø gyventojø. 1907–1912 m. rekonstruota katalikø baþnyèia. 1941 m. birþelio 26 d. padegta þydø sinagoga. Kilusio gaisro 1915 m. vokieèiø valdþia ákûrë Kretingos apskritá, per Kretin- metu sunaikinta didþioji dalis Kretingos senamiesèio, nukentëjo ir gos kaimà nutiesë Bajorø–Priekulës (Latvija) geleþinkelá. baþnyèia, vienuolynas.  Tarpukario metais Kretinga buvo apskrities ir valsèiaus  1945–1951 metais ið Kretingos apskrities iðtremtos 124 centras. ðeimos (ið viso 392 þmonës). 1924 m. Kretingai suteiktos miesto teisës. Pirmuoju miesto 1949 m. nuverstas, Akmenos upëje paskandintas Kretingos burmistru buvo Jonas Paulauskas, nuo 1934 m. ðias pareigas ëjo Laisvës paminklas. Tadas Dambrauskas. 1950 m. Kretinga tapo rajono centru. 1932 m. nutiestas Kretingos–Kuþiø (Ðiauliø) geleþinkelis. 1959 m. mieste gyveno 9690, 1989 m. – 19200 þmoniø.

Kretingos kapiniø vartai (Vilniaus g.). D. Mukienës nuotr. 2005 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 22 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Senasis lietuviø liaudies menas KRETINGOS MUZIEJUS Ekspozicija suformuota ið muziejuje sau- gomos itin vertingos liaudies meno kolek- Adresas: Vilniaus g. 20, LT-97104, Kre- cijos. Áspûdingos „Rûpintojëlio“, „Ðvè. Die- tinga. Tel. (8~445) 77323; turizmo informa- vo Motinos“, „Ðv. Juozapo“, „Ðv. Jurgio“, „Ðv. cijos skyrius (8~445) 77612. Faksas Kotrynos“ ir kitos skulptûrëlës. Yra ir seno- (8~445) 77323. El. paðtas: kretingosmuzie- sios liaudies tapybos pavyzdþiø. Eksponuo- [email protected], [email protected] jamos metaliniø kryþiø virðûnës, kuriose ryðkûs Þemaitijos regionui bûdingi dekoro Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais elementai. Yra eksponatø, kurie savo auga- – penktadieniais, sekmadieniais nuo 10 iki liniais ir gyvuliniais puoðybos motyvais pri- 18 val., ðeðtadieniais – nuo 10 iki 19 val. mena pagonybës laikus ðiame kraðte. Antradieniais dirba tik Þiemos sodo ekspozi- Þemaièiø troba cija – nuo 12 iki 18 val. Vasaros sezono metu Joje rodomi ðiaurës vakarø Þemaitijos Þiemos sodo ekspozicija dirba iki 21 val. gyventojø namø apyvokos reikmenys, baldai, linø pluoðto, vilnos apdirbimo árankiai, Ekspozicijos: audiniø gamybos priemonës, drabuþiai. Þiemos sodas (oranþerija) Numizmatika Kretingos muziejus ásikûræs buvusiuose Eksponuojami lobiai, pavienës monetos, grafø Tiðkevièiø rûmuose. Þiemos sodui èia banknotai. Jie atskleidþia Lietuvos valsty-

skirta speciali didþiulë ástiklinta patalpa, kuri bës politiná ir ekonominá vystymàsi, vietà Ignas Jablonskis (1911 05 26–1991 12 06), yra kairëje rûmø pusëje. Tai viena ið unika- Europoje, buvusià pinigø rinkà Lietuvoje. inþinierius, Kretingos garbës pilietis, kraðtotyri- liausiø, daþniausiai lankomø ekspozicijø Þe- Archeologija ninkas Nuotrauka ið redakcijos archyvo maitijos kraðte. Þiemos sodà 1875 m. ákûrë Eksponuojami unikalûs II–III a. radiniai, nëjo Kretingos kraðto praeitá, gamtà, sau- grafas Juozapas Tiðkevièius. Antrojo pasau- senoviniai papuoðalai, tarp kuriø yra ir vëri- gojo istorijos ir kultûros paminklus, rengë linio karo metais sodas buvo sunaikintas. niø ið gintaro, stiklo karoliø, geleþiniø kabu- kraðtotyros ekspedicijas, rinko dvasines Pastatà restauravus, Þiemos sodas 1987 m. èiø, puoðniø smeigtukø. Rodomas VIII a. pab. ir materialines kultûros vertybes. Jø kau- vël atidarytas. Jo plotas – 693 kv. m. Dabar – IX a. pr. gyvenusios kurðës kostiumas, pa- pimui ir saugojimui 1935 m. liepos 12 d. èia auginama daugiau kaip 580 ávairiausiø puoðtas bronzos ir sidabro papuoðalais. Eks- atidarytas Kretingos muziejus. Ið pradþiø tolimøjø kraðtø augalø rûðiø. Ekspozicija ponuojama ir senovës kario ginkluotë, Imba- jis veikë dviejuose nedideliuose miesto sa- nuolat atnaujinama retesniø augalø kolek- rës pilies rekonstrukcinis maketas. vivaldybës kambariuose, o 1936 m. pra- cijomis. dþioje perkeltas á Kæstuèio gatvëje iðnuo- Dvarø kultûra Kita muziejaus veikla motà namà. Tuo metu muziejaus ekspona- Ekspozicijai skirtos 7 muziejaus salës. Muziejuje nuolat rengiamos profesiona- tø pagrindà sudarë J. Þilvièio dovanota as- Jose – grafø Tiðkevièiø gyvenimà prime- liø ir liaudies menininkø kûriniø parodos. meninë kolekcija, kurioje buvo apie 300 nantys ðeimos nariø portretai, baldai, indai, Prie muziejaus veikia Kretingos parko bi- eksponatø. nuotraukos. Yra ir didelæ meninæ vertæ tu- èiuliø klubas, Kretingos kraðto ainiø klu- 1977–1992 m. muziejus veikë restauruo- rinèiø XV–XVIII a. paveikslø – „Keturi evan- bas, folkloro ansamblis „Volungëlë“, dvi- tame Kretingos vienuolyno pastate. Èia bu- gelistai“, „Madona su mieganèiu kûdikiu“, metë vaikø dailës mokykla ir „Þemaitoka vo árengtos ekspozicijos „Mûsø kraðto is- „Natiurmortas“, XVII a. Kryþiaus keliø stotys. – muziejënoka“ mokyklëlë. Daþnai Kretin- torija nuo seniausiø laikø iki ðiandien“, „Se- gos gyventojai, jø sveèiai yra kvieèiami ir nasis liaudies menas“ ir keletas kitø. 1956– á muziejuje vykstanèius profesionaliø atli- 1975 m. muziejuje dirbo (nuo 1960 m. buvo këjø koncertus, literatûrinius vakarus, ávai- direktoriumi) þinomas Þemaitijos istorijos rioms ðventëms, sukaktims skirtus turi- ir kultûros tyrinëtojas Juozas Mickevièius. ningus renginius. 1992 m. ið pranciðkonø vienuolyno pastato muziejus perkeltas á Kretingos dvaro Muziejaus istorijos fragmentai sodybà – buvusius grafo Tiðkevièiaus rû- Muziejaus ákûrimo idëjà subrandino ir mus (XIX a.). Muziejui priklauso 43,1 ha dva- ágyvendino visuomenininkas, organizato- ro teritorijos, joje esantys paminkliniai pa- rius, pedagogas Juozas Þilvitis (1903– statai ir XIX a. suformuotas parkas, greta 1975). Jo iniciatyva 1934 m. Kretingos ap- rûmø esantis Þiemos sodas. Muziejaus fon- skrities taryba ásteigë komitetà Lietuvos ar- duose – daugiau kaip 46 tûkst. eksponatø. cheologiniams, istoriniams ir etnografi- Muziejaus steigëjas – Kretingos rajono sa- niams paminklams apsaugoti, kuris tyri- vivaldybë. Direktorë – Vida Kanapkienë.

Kairëje – Kretingos baþnyèia ir vienuolynas. Tekstas parengtas pagal Kretingos mu- D. Mukienës nuotr. 2005 m. ziejaus informacijà 23 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

ið àþuolo padarytas kryþius. Greta jo, àþuo- VYSKUPO lyno pradþioje, – skulptoriaus Kæstuèio Bal- èiûno ið balto akmens iðkaltas áspûdingas MOTIEJAUS Motiejaus Valanèiaus paminklas (paminklo sukûrimà ir pastatymà rëmë Lietuvos Res- VALANÈIAUS publikos Vyriausybë, ið Nasrënø kilæs Sta- sys Vaièius, Kretingos savivaldybë, Kûlu- GIMTINËS MUZIEJUS pënø seniûnija).

Adresas: Nasrënø k., LT-97330, Kûlupë- nø sen., Kretingos r. Tel. (8~445) 48722. ORVIDØ SODYBA- Muziejaus direktorius Algirdas Èësna. Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais MUZIEJUS – sekmadieniais nuo 9 iki 17 val. Muziejus veikia A. ir B. Milaðiø sodybo- Adresas: je. Jis ákurtas 1969 m. Kretingos kraðtotyri- Gargþdelë, LT-97318, Imbarës sen., Kre- ninko Igno Jablonskio, Juozo Mickevièiaus tingos r. (netoli Salantø miestelio, deðinëje ir ið Kretingos kraðto kilusio akademiko Adol- greitkelio Plungë–Skuodas pusëje). fo Jucio iniciatyva. Iki 1990 m. muziejus bu- Tel. (8~613) 28624. vo Kretingos muziejaus filialas, o nuo Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais 1990 m. tapo pavaldus Kûlupënø seniûnijai. D. Mukienës nuotraukose (ið virðaus): Vyskupo Motiejaus Valanèiaus gimtinës muziejus – sekmadieniais nuo 10 iki 19 val. Nasrënuose ir ðio muziejaus vedëjas Algis Vasaros sezono metu: antradieniais – Þemaièiø vyskupo M. Valanèiaus memo- Èësna. 2005 m. sekmadieniais nuo 10 iki 19 val. rialinë ekspozicija tys – malonios Dievui“. Skulptoriaus Adolfo Ji pasakoja apie vyskupo M. Valanèiaus Orvidø sodybà-muziejø ákûrë Kazimie- Skiesgilo kûriniuose áamþinti M. Valanèiaus gyvenimà, veiklà. Akcentuojami 1850– ras Orvidas. Jis, vykstant aplinkiniø laukø sukurti literatûriniai personaþai Mikë Mela- 1875 m. jo kaip Þemaièiø vyskupijos valdy- melioracijai, daugelá metø ið Salantø ir mies- gëlis ir Guvus Vencë. tojo nuveikti darbai. Rodoma nemaþai au- telio apylinkiø kartu su sûnumis á savo so- Kiekvieno, kas pravaþiuoja pro Nasrë- tentiðkø asmeniniø vykupo M. Valanèiaus dybà veþë ádomesniø formø akmenis, me- nus, dëmesá patraukia graþiai tvarkomos daiktø, knygeliø, skrynia, 1868 m. paties vys- dþius ir ið jø kûrë paminklus, skulptûras. muziejaus prieigos. 1995 m. prieðais mu- kupo padovanota knygneðiui Pranciðkui Sodybos ðeimininkui mirus, muziejumi rû- ziejø, kitoje kelio pusëje, buvo pradëtas so- Straupui (Stropui). pinosi jo sûnus Kazimieras (Vilius, vienuo- dinti Motiejaus Valanèiaus àþuolynas – pa- Ðalia pagrindinio muziejaus pastato – lis pranciðkonas brolis Gabrielius). sodinta 200 àþuoliukø. Netoli kelio – kretin- 1988 m. Kûlupënø seniûnijos rûpesèiu res- Sovietmeèiu Orvidø sodyboje kuriamas giðkio tautodailininko Raimundo Puðkoriaus tauruota M. Valanèiaus klëtelë, pastatyta muziejus valdþios nurodymu keletà kartø XVIII a. Dabar èia árengta etnografinë ekspo- buvo sunaikintas, taèiau Orvidai laikësi sa- zicija (ðeimininkës svirnelis, mergos kama- vo – pradëtas darbas buvo tæsiamas. La- ra, grûdinë). biausiai sodyba iðgarsëjo Lietuvos atgimi- Sodyboje nemaþai dëmesá patraukian- mo metais, tuo laiku, kai dar buvo gyvas èiø medþio skulptûrø. Prie ávaþiavimo á so- Kazimieras (Vilius) Orvidas. Vëliau, po dybà lankytojus pasitinka 1972 m. þemaièio V. Orvido mirties (palaidotas Salantø kapi- tautodailininko Vytauto Majoro sukurta nëse), sodyba pradëjo rûpintis jo artimi gi- skulptûra „Palangos Juzë“. minaièiai. Lankytojø èia netrûksta ir dabar. 1997–2000 m. muziejaus sodyboje pastatytos penkios naujos Kretingos rajono JOKÛBAVO ALEKSANDRO tautodailininkø sukurtos àþuolinës skulptû- STULGINSKIO PAGRINDINËS ros. Viena ið jø skirta 1831 ir 1863 metø sukilëliams (skulptorius Adolfas Viluckis), MOKYKLOS ISTORIJOS kita – M. Valanèiaus ðvietëjiðkai veiklai, ku- MUZIEJUS rià skulptoriaus Liudas Ruginis apibûdino Adresas: Jokûbavas, Kretingos r. taip: „Valanèius iðmokë lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamirðo“. Nasrënams skir- Tel. (8~445) 49710. tos skulptûros autorius – Steponas Þiubrys. Muziejuje kaupiami eksponatai apie Jo- Skulptorius Gediminas Staðkauskis savo kûbavo ir jo apylinkiø istorijà, Jokûbavo vi- kûriná paskyrë M. Valanèiaus blaivybës sà- Paminklas Aleksandrui Stulginskiui durinæ mokyklà, miestelyje gyvenusá Lietu- jûdþiui ir áamþino já þodþiais „Blaivios min- Jokûbave. D. Mukienës nuotr. vos prezidentà Aleksandrà Stulginská.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 24 ISTORIJA

MAÞEIKIØ RAJONAS

Maþeikiø rajonas yra ðiaurës vakarinëje Lietuvos dalyje. Jis ribojasi su Latvijos Respublika, Akmenës, Telðiø, Plungës, Skuodo rajonais. Rajono teritorija uþ- ima 1220,2 kv. km. Ið viso èia gyvena apie 67 tûkst. þmoniø (ið jø apie 46 tûkst. miestuose ir 21 tûkst. kaimuose). Tai vienas ið tankiausiai gyvenamø rajonø Lietuvoje (1 kv. km – apie 59 þmonës). Rajono teritorijoje – 16 upiø. Didesnës ið jø – Ven- ta, Varduva, Ðerkðnë, Vadakstis. Yra 27 tvenkiniai ir 4 eþerai, ið kuriø turistø ir aplinkiniø gyventojø labiausiai mëgiamas Plinkðiø eþeras. Maþeikiø miestas ásikûræs 10 km nuo Latvijos Res- publikos sienos ir yra ðiauriausias rajonas Lietuvoje. Jis iðsidëstæs drëgnose, pelkëtose þemëse, netoli Ven- tos upës. Spëjama, kad ðios vietovës pavadinimas kilæs nuo èia anksèiau gyvenusiø Maþeikø. Toks kaimas istoriniuose ðaltiniuose minimas jau XVI a.

MAÞEIKIØ MIESTO

ISTORIJOS FRAGMENTAI Raðytojos Marijos Peèkauskaitës-Ðatrijos Raganos koplyèia- mauzoliejus Þidikø kapinëse. D. Mukienës nuotr. 2004 m. XII–XIV a. Maþeikiø þemës priklausë Ceklio srièiai. 1332 m. Hermano Vartbergës kronikoje raðoma apie Livoni- jos ordino kariuomenës surengtà ekspedicijà á Maþeikiø ir Vindei- 1886 m. Maþeikiuose buvo 260 gyventojø. kiø apylinkes. Istorikas A. Nikþentaitis daro iðvadà, kad èia gali bûti 1887 m. mieste atidaryta pirmoji vaistinë. Jos savininkas minima Maþeikiø gyvenvietë, kurios teritorijoje XIX a. pabaigoje buvo gydytojas O. von Losbergas. ëmë kurtis Maþeikiø miestas. 1893 m. miestelyje veikë 13 parduotuviø, 5 smuklës. 1426 m. nustatant Lietuvos–Livonijos sienà dabartinë Ma- 1893 m. pradëta statyti staèiatikiø cerkvë, kuri uþbaigta 1894 m. þeikiø rajono teritorija atiteko Livonijai. 1895 m. gatvës pradëtos grásti akmenimis. 1529 m. pasiraðius sutartá dël patikslintø Lietuvos sienø su 1897 m. Maþeikiuose gyveno apie 2 tûkst. gyventojø. Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Maþeikiø rajonas, 1899–1918 m. miestas oficialiai vadintas Muravjovu (Mu- atiteko Lietuvai. Atgautose Þemaitijos þemëse – Tirkðliuose ir Viekð- ravjovo Koriko garbei), vëlesniais metais – Maþeikiais. niuose – buvo ákurti Lietuvos didþiojo kunigaikðèio dvarai. 1896 m. ásteigta trijø skyriø cerkvinë pradinë mokykla. Tai Iki 1794 m. Maþeikiai buvo karaliðkasis valsèius. buvo pirmoji mokykla mieste. XVIII a. Maþeikiø vietovë priklausë Viekðniø seniûnijai. Ma- 1898 m. Maþeikiø paðto telegrafe pradëtos priiminëti pirmo- þeikiai miesteliu periodikoje pradëti vadinti XIX a. sios tarptautinës telegramos. 1868 m. pradëtas tiesti Liepojos–Romnø geleþinkelis. Ma- 1900–1901 m. vyko geleþinkelio stoties iðplëtimo darbai. þeikiuose imta statyti geleþinkelio stotá. Atsiradus stoèiai, pradëjo 1900 m. pastatyta þydø sinagoga. formuotis Maþeikiø miestas, kuris ypaè sparèiai augo po to, kai 1903 m. mieste gyveno 310 staèiatikiø ir apie 40 sentikiø. 1873 m. buvo nutiestas geleþinkelis á Rygà. Oficialiai geleþinkelio  1903 m. pradëjo veikti Maþeikiø geleþinkelieèiø pradinë Maþeikiø atkarpa atidaryta 1873 m. lapkrièio 3 (15) d. mokykla. 1874 m. uþbaigtas tiesti geleþinkelis ið Maþeikiø á Jelgavà 1904 m. Maþeikiuose pastatyta pirmoji katalikø baþnyèia. (Mintaujà). 1905 m. birþelio 29 d. malûnininko Latèo klëtyje ávyko pirma- 25 ISTORIJA

sis lietuviðkas vakaras Maþeikiuose. Suvaidinta Þemaitës ir G. Pet- kevièaitës-Bitës komedija „Velnias spàstuose”. 1905 m. atidarytas A. Þukausko knygynas. 1905 m. pradëtas tiesti Telðiø–Maþeikiø plentas. 1906 m. spalio 8 d. iðkilmingai paðventinta pirmoji Maþei- kiø katalikø baþnyèia. 1906 m. ákurtas „Saulës” draugijos Maþeikiø skyrius, kuris 1907 m. mieste ákûrë pirmàjà lietuviðkà pradþios mokyklà. 1908 m. ákurtas Lietuviø katalikø blaivybës draugijos Ma- þeikiø skyrius. 1908 m. Maþeikiuose gyvenusiø latviø rûpesèiu pastatyta evangelikø liuteronø baþnyèia. Vietoje laikinos baþnyèios nauja mûrinë iðkilo 1910 m. 1909 m. ásteigta pirmoji valdinë rusø pradinë mokykla. 1911 m. veiklà pradëjo J. Vaièkaus suburta „Skrajojamojo teatro” trupë. 1911 m. ásteigta pirmoji privati keturklasë L. Markavièienës Paryþiuje gyvenanèio, ið Maþeikiø kilusio iðkilaus dailininko Prano Gailiaus prekybos mokykla (Muravjovskaja ðkola). parodos Maþeikiø muziejuje atidarymo akimirka. Ið kairës: P. Gailius ir menotyrininkë Regina Urbonienë. D. Mukienës nuotrauka. 2005 m.  1913 m. ásteigta E. Levino spaustuvë ir litografija. Tais paèiais metais ásteigta ir Chonono Slonimskio spaustuvë. 1913 m. sausio 15 (28) ir 1913 m. geguþës 21 (birþelio 3 d.) iðlaikë naðlaièiø namus, kuriuose gyveno apie 100 vaikø. Maþeikius nusiaubë dideli gaisrai. 1928 m. ákurtas Maþeikiø muziejus.  1917 m. Maþeikiuose lankësi Vokietijos kaizeris Vilhel- 1930 m. mieste buvo daugiau kaip 6 tûkst. gyventojø. mas II, kuris pro ðias vietas vyko inspektuoti Rytø fronto. 1930 m. iðleistas þurnalas „Senovë“ (Nr. 3). Pirmasis jos 1915 m. palei Ventà ëjo fronto linija. Buvo sugriautas tiltas numeris iðëjo 1926 m. per upæ. Prie Maþeikiø vyko arðûs rusø ir vokieèiø kariø susirëmi- 1932 m. pradëjo veikti broliø Ðadauskiø alaus darykla, kuri mai. Atsitraukdami rusai susprogdino Maþeikiø geleþinkelio sto- buvo didþiausia tokios paskirties ámonë Þemaitijoje. ties elektrinæ, kuri elektra aprûpindavo visà miestà. 1933 m. birþelio 12 d. Maþeikiuose þydai suorganizavo pir- 1915 m. geguþës 14 d. per gaisrà sudegë Maþeikiø centras. màjá Vilniaus vadavimo sàjungos skyriø. 1918 m. pasibaigus karui, maþeikiðkiø pageidavimu mies- 1938 m. Darbo rûmai ákûrë darbininkø kultûros namus. tas vël pradëtas vadinti Maþeikiais. 1940 m. Èeslovas Kontrimas Maþeikiuose ásteigë M. K. Èiur- 1919 m. vasario mënesá vyko raudonarmieèiø ir vokieèiø lionio dailës bûrelá. geleþinës divizijos kariø susirëmimai, kuriø metu buvo nemaþai 1940 m. mieste veikë 26 ávairios pramonës ámonës, ið kuriø suþeistø ir þuvusiø kariø, civiliø gyventojø. labiausiai garsëjo broliø Ðadauskiø alaus darykla, moliniø puodø, 1919 m. rugsëjo 1 d. ásteigta privati Maþeikiø lietuviðka kokliø, linø apdirbimo, baldø fabrikai, pieninë, 4 lentpjûvës, malû- vidurinë mokykla (progimnazija), kuri po reorganizacijos 1925 m. nas, elektros jëgainë, odos gaminiø dirbtuvë ir keletas kitø. tapo valstybine gimnazija. Jos direktoriumi buvo lotynø ir graikø 1941 m. Juozas Remys mieste ákûrë simfoniná orkestrà. kalbø vadovëliø autorius, Vilniaus universiteto profesorius M. Raè-  1941–1945 m. miestas buvo stipriai sugriautas. Ypaè jis kauskas. 1927–1933 m. gimnazijai vadovavo S. Totorius. nukentëjo 1944 m. rudená per rusø aviacijos antskrydþius. Didþioji 1919–1950 m. Maþeikiai buvo apskrities centras. miesto dalis atstatyta iki 1966 m. 1919 m. Maþeikiø miestas gavo savivaldybës teises. Pir- 1945 m. Maþeikiuose ákurti rajoniniai kultûros namai. muoju jo burmistru iðrinktas J. Motuzas. 1950 m. Maþeikiai tapo Maþeikiø rajono centru. 1921 m. tarpininkaujant Anglijos diplomatui prof. J. Simpso- 1955 m. ákurta Maþeikiø vaikø muzikos mokykla, prie kurios nui, latviø pretenzijos á Maþeikiø miestà ir dalá Maþeikiø apskrities vëliau buvo ásteigti dailës ir choreografijos skyriai. teritorijos buvo pripaþintos nepagrástomis ir atmestos. 1959 m. Maþeikiuose buvo 7957 gyventojai, ið kuriø 3553 1922 m. rupjûèio 5 d. ásteigta Maþeikiø biblioteka. Jos orga- vyrai ir 4404 moterys. 1962 m. miesto teritorija uþëmë 1080 ha nizatorius – A. Vaièkus. plotà. 1923 m. ákurta þydø vidurinë mokykla, kurioje dëstyta heb- 1962 m. atidaryta vaikø sporto mokykla. rajø kalba. 1966 m. mieste pradëjo veikti Maþeikiø liaudies teatras. 1924 m. pastatyta sinagoga.  1969 m. ákurta Maþeikiø kompresoriø gamykla, kuri ilgà 1925 m. prengtas miesto sutvarkymo planas, trigubai padi- laikà buvo didþiausia pramonës ámonë mieste. dintas miesto plotas. 1972 m. Juodeikiuose, 18 km nuo Maþeikiø, pradëta statyti 1926 m. geguþës 3 d. Vladas Pûnis ásteigë „Senovës paþini- Maþeikiø naftos perdirbimo gamykla, kuriai nafta ilgà laikà dau- mo mëgëjø kuopelæ”. Ji rinko senienas, tyrinëjo Maþeikiø apylin- giausia tiekta „Draugystës” naftotiekio atðaka ið Polocko. Pirmoji kes, mokykloje kûrë „Laisvës muziejø”. ámonës eilë paleista 1980 m., antroji – 1983 m. 1926 m. mieste ásteigtas Liaudies universitetas. 1975 m. Zastauèiuose atidarytas Juozo Vaièkaus muziejus. 1926 m. Ðv. Vincento Paulieèio draugija suorganizavo ir 1981 m. árengta È. Kontrimo galerija-muziejus.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 26 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

këlë á minëtà pastatà. Ðioje vietoje jis buvo ásikûræs ir 1934 m. Ðiuo metu muziejaus rinkiná sudaro archeologijos, etnografijos, numizmatikos, senosios fotografijos, senøjø spaudiniø ir dokumen- tø, dailës kûriniø rinkiniai, Alfonso Dargio dailës kolekcija. Muzie- juje nuolat rengiamos trumpalaikës profesionaliosios dailës, liaudies meno, literatûros, kraðtotyros parodos, organizuojamos moks- linës konferencijos, minëjimai, iðkiliø asmenø jubiliejø paminëji- mai, knygø pristatymai, nemaþai kitø kultûriniø renginiø. Pastarai- siais metais muziejuje tradiciðkai kasmet geguþës mënesá vyksta Vilniaus dailës akademijos meno dienos.

Maþeikiø muziejus. D. Mukienës nuotrauka RAÐYTOJOS ÐATRIJOS RAGANOS MEMORIALINIS MUZIEJUS MAÞEIKIØ MUZIEJUS

Adresas: Burbos g. 9, LT-89218, Maþeikiai. Tel. (8~443) 26037. Maþeikiø muziejaus padalinys Faksas (8~443) 25759. El. paðtas: [email protected] Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais – sekmadieniais nuo Adresas: Þidikai, LT-89442, Maþeikiø r. Tel. (8~443) 43110. 9 iki18 val. Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – ðeðtadieniais nuo 10 iki Ekspozicijos: 18 val. Lankytojams pageidaujant, muziejaus priþiûrëtoja juos paly- 1. Istorijos ekspozicija; di prie raðytojos kapo Þidikuose ir áleidþia á kapinëse esanèià Ðatri- 2. Gamtos ekspozicija. jos Raganos koplyèià – prie raðytojos amþino poilsio vietos). Muziejaus istorijos fragmentai Ekspozicija supaþindina su Ðatrijos Raganos vaikyste, jaunys- Maþeikiø muziejus ákurtas 1928 m. Steigëjas – Maþeikiø rajono te, studijomis Ðveicarijoje ir pedagoginës praktikos metais Mari- savivaldybë. Muziejus renka, saugo ir eksponuoja Þemaitijos krað- jampolës mergaièiø progimnazijoje. Rodomi M. Peèkauskaitës- to archeologijos, etnografijos ir liaudies meno vertybes. Ðatrijos Raganos liesti ir naudoti daiktai, baldai ir instrumentas, Pirmasis muziejaus ákûrëjas ir ilgametis jo vadovas buvo mo- puoðæs klebonijos interjerà, raðomasis stalas, prie kurio paraðyti kytojas, iðkilus Þemaitijos kraðto istorijos ir kultûros tyrinëtojas þinomi groþinës literatûros kûriniai, iðversta pedagogikos knygø. Stasys Lièkûnas. Muziejui jis vadovavo iki 1944 m. Iki pirmosios Muziejuje ant sienø kabo paveikslai, anksèiau buvæ Þidikø vikari- sovietø okupacijos muziejus jam pritaikytø patalpø neturëjo, todël jos kambarëliuose, kuriuose gyveno raðytoja. Antrajame muzie- archeologijos, etnografijos eksponatai, liaudies meno rinkiniai bu- jaus aukðte veikia atminties kambarys, kuriame pasakojama apie vo kaupiami S. Lièkûno namuose. 1934 m. pastaèius L.Tumo-Vaiþ- artimiausius raðytojus draugus, bièiulius, gimines. Ekspozicijoje ganto pradþios mokyklà, muziejus buvo ákurtas ðio pastato antraja- árengtame Ðatrijos Raganos kûrybos kambarëlyje lankytojai turi me aukðte. Ten buvo árengtos nuolatinës ekspozicijos, vykdavo galimybæ iðsamiai susipaþinti su raðytojos kûrybos keliu, jos darbais. parodos. Muziejaus prieþiûrai ir plëtrai trûko lëðø, todël 1937 m. jo etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo perduoti Vytauto Didþiojo kultûros muziejui (su sàlyga, kad ðie rinkiniai bus Raðytojos asmeniniai daiktai eksponuojami Maþeikiuose). Ðatrijos Raganos memorialinio muziejaus ekspozicijoje. Muziejus labai nukentëjo Antrojo pasaulinio karo metais – ka- D. Mukienës nuotrauka riuomenei uþëmus mokyklos patalpas, muziejus buvo iðkeltas á miesto savivaldybës rûsius. Perkraustant eksponatus, daug verty- biø dingo. Po karo muziejus vël buvo perkeltas á senàsias patalpas. 1945 m. èia pradëjo veikti pirmosios atkurtos ekspozicijos. Tuo laiku muziejuje buvo saugoma apie 12 tûkst. eksponatø. Pirmuoju atkurto muziejaus direktoriumi buvo J. Striðka. Vëliau ðias pareigas ëjo A. Gedvilas, Juozapavièius, B. Vilimas, J. Nagius. Pastaruoju metu muziejui vadovauja A. Cholodinskienë. 1955 m., uþsidegus mokyklos pastatui, sudegë antrasis jo aukð- tas ir beveik visi muziejaus eksponatai. 1958 m. muziejui paskirta dalis redakcijos patalpø Laisvës g. 33/13. Po to muziejus vël atnau- jino darbà. 1965–1988 m. jis priklausë Þemaièiø muziejui „Alka“ – buvo jo padalinys. 1988 m. Maþeikiø muziejus tapo savarankiðku. 1992 m. jam paskirtos Maþeikiø vaikø muzikos mokyklos priestato patalpos. Rekonstravus jas, 1994 m. vasario 16 d. muziejus persi- 27 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

VIEKÐNIØ VAISTINËS MUZIEJUS Maþeikiø muziejaus padalinys

Adresas: Tilto g. 3, LT-89492, Viekðniai, Maþeikiø r. Tel. (8~443) 37420. Muziejaus vadovë – Danutë Konèienë. Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki 17 val., ðeðtadieniais – nuo 9 iki 16 val. Viekðniø vaistinës muziejus – vienintelis kaimiðko tipo vaisti- nës muziejus Lietuvoje su iðlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus steigëjas – Maþeikiø savivaldybë. Ekspozicijos: Farmacijos skyriaus ekspozicija Èia – iki mûsø dienø iðlikusi autentiðka XIX a. II p. kaimo vaistinë su pilnu oficinos (receptø kambario) apstatymu, áranga, rûbais, prie- taisais, vaistiniais preparatais ir þaliava, apskaitos knygomis, re- ceptais, signatûromis, vaistinës dokumentacija ir kt. Ekspozicijos pradþia – oficinoje arba receptø kambaryje. Èia anksèiau bûdavo priimami vaistinës lankytojai, èia jiems parduo- davo farmacijos prekes ir vaistus. Ekspozicija tæsiama gyvenamo- siose vaistininko patalpose. Dviejuose kambariuose iðdëstyti XIX a. II p. ir XX a. I p. vaistinëje naudoti vaistaþoliø, pleistrø gamybos árankiai, indai, prietaisai laðeliø gamybai, homeopatiniø vaistø preparatai, receptai, signatûros, vata ið siûlø ir kai kuriø þaliavø pavyz- dþiai, pvz., vëþio girnelës, þmogaus oda, Sibiro bebro vidaus orga- nai ir kt. Viekðniø vaistinës muziejaus ekspozicijos fragmentas. D. Mukienës nuotr. Viekðniø vaistinë veikia ir ðiandien. Joje prekiaujama vaistingø þoleliø miðiniais, skirtais ávairioms ligoms gydyti. Èia dirba þinoma Lietuvoje þolininkë-farmakognostë Jadvyga Balvoèiutë. XX a. I p. inteligento buities ekspozicija RENAVO RÛMAI Joje lankytojai susipaþásta su 4 vaistininko gyvenamaisiais kam- bariais, virtuve ir prieðkambariu. Èia eksponuojamos vaistininko Maþeikiø muziejaus padalinys ðeimos relikvijos, namø apyvokos daiktai, asmeninës nuotraukos. Vaistaþoliø sodo ekspozicija Adresas: Renavas, LT-89403, Maþeikiø r. Tel. (8~443) 43668. Vaistinës kiemelyje atkurtas vaistininko vaistaþoliø sodas, ku- Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais – sekmadieniais nuo riame auginama apie 200 vaistingøjø augalø, tarp jø ir diktonas, 10 iki18 val. palemonas, peletrûnas, eþiuolë, radiolë, stumbraþolë ir kt. Ekspozicija árengta 1990 m. restauruotø XIX a. Renavo dvaro Muziejaus istorijos fragmentai rûmø centriniame pastate. Èia lankytojams sudaryta galimybë su- 1860 m. ákurta Viekðniø vaistinë, kuri yra priklausiusi 3 vaisti- sipaþinti su rûmø reprezentacinio interjero ekspozicija. Antrajame ninkams (privatininkams). aukðte nuolat vyksta trumpalaikës profesionaliosios dailës, liaudies 1960 m. vienas ið jø – vaistinës vedëjas Juozas Aleksandravi- meno, medþioklës trofëjø ir kt. parodos. Veidrodþiø salëje ir teraso- èius ákûrë pirmàjà Lietuvoje farmacinæ vaistinës ekspozicijà, skirtà je vyksta koncertai, poezijos skaitymai, konferencijos, seminarai. vaistinës 100-meèiui paminëti. Renavo rûmø ansamblis suformuotas XIX a. antrajame ketvirty- 1980 m. vaistinë perkelta á kitas patalpas. je. Ið pradþiø èia buvo numatyta árengti rezidencinæ sodybà, todël jai 1991 m. pradëti vaistinës pastato restauravimo darbai. parinkta itin vaizdinga vieta. Manoma, kad rûmus statë Antanas 1995 m. senosios kaimo vaistinës pastatas vël atvërë duris lan- Renne. 1880 m. pastatyti rûmai yra neorenesansinio stiliaus, vie- kytojams – èia veikia ne tik vaistinë, bet ir muziejus. Vëliau atkur- naaukðèiai, su dviejø aukðtø fligeliais. Á pietus nuo rûmø upës link tas ir vaistininko vaistaþoliø sodas. leidþiasi dvi terasos, á ðiauræ yra pagrindinë aikðtë (parteris), kurià Muziejaus rinkiná sudaro ðioje vaistinëje dirbusiø farmacininkø, supa ávairûs introdukuoti medþiai. Prieðais rûmus, kitame Vardu- jø ðeimø nariø asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, vaistø ga- vos krante, yra kraðtovaizdþio tipo parkas. Renavo dvaras buvo myboje naudoti prietaisai, árankiai, indai, apskaitos knygos, recep- paveldimas pagal vyriðkàjà linijà. Antanas Renne vaikø neturëjo ir tai, vaistiniai preparatai, vaistinë þaliava. visà savo turtà uþraðë Feliksui Mielþinskiui (1871–1910). 1869 m. Muziejuje dabar rengiamos ir meno, istorijos, kraðtotyros paro- dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, rinkæs medþiagà botanikos dos. Èia organizuojamos poezijos popietës, knygø pristatymai, ka- þodynui. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Renavo dvare buvo bandoma meriniai koncertai, susitikimai su ádomiais þmonëmis ir kt. auginti ðilkverpius ir árengti ðilko kokonø auginimo ûká.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 28 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

AVIACIJOS PRADININKO JUOZO VAIÈKAUS ALEKSANDRO GRIÐKEVIÈIAUS GIMTINË-MUZIEJUS MUZIEJUS Maþeikiø muziejaus padalinys Adresas: Zastauèiø k., Maþeikiø r. Tel. (8~443) 26037; (8~443) 25798.Faksas (8~443) 25759. Darbo laikas: treèiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 18 val. Adresas: Akmenës g. 10, LT-89490, Viekðniai, Maþeikiø r. (prieð atvykstant rekomenduojama ið anksto praneðti telefonu). Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki Muziejaus ekspozicija pasakoja apie lietuviø profesionalaus 17 val., ðeðtadieniais – nuo 9 iki 16 val. teatro kûrëjo J. Vaièkaus gyvenimà ir darbus. Muziejus veikia name, kuriame paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido aviacijos pradininkas Lietuvoje Aleksandras Grið- kevièius. Visuomeninës aviacijos pradininko A. Griðkevièiaus me- SKULPTORIAUS morialinis muziejus Viekðniuose pradëjo veikti 1981 m. Ekspozici- joje rodomas A. Griðkevièiaus „garlëkio“ maketas, Lietuvos avia- BRONIAUS PUNDZIAUS cijos istorijà ir lakûnø Stepono Dariaus ir Stasio Girëno gyvenimà atskleidþianèios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos ko- MEMORIALINIS MUZIEJUS lekcija. Viename ið pastato kambariø árengta etnografinë ekspozicija, Adresas: Pievënø k., LT-89348, Maþeikiø r. pasakojanti apie Viekðniø kraðto þmoniø buitá, paproèius ir tradici- Lankytojai aptarnaujamiaptarnaujami: treèiadieniais – sekmadieniais nuo jas XIX a. – XX a. pr. Eksponuojami namø apyvokos daiktai, buities 9 iki 18 val. reikmenys, baldai, drabuþiai, linø apdirbimo árankiai. Eksponatus Muziejuje lankytojai turi galimybæ iðsamiai susipaþinti su ðiai ekspozicijai surinko muziejaus ákûrëjas mokytojas Algirdas iðkilaus þemaièiø skulptoriaus B. Pundziaus gyvenimu ir kûryba. Gedvilas ir kraðtotyrininkë medikë Apolonija Sriubaitë. Muziejuje saugoma ir aðtotyrininkës Amelijos Urbienës surinkta, apibendrin- ta medþiaga apie Viekðniø kraðto þmoniø paproèius, kalbà, ama- S. CHRISÈINAVIÈIENËS KÛRYBOS tus. Èia veikia ir Birþiðkø ðeimos, tautodailininko Juozo Ruðino droþiniø ekspozicijos. DARBØ GALERIJA „SNIEGENOS ALEKSANDRAS GRIÐKEVIÈIUS Aleksandras Griðkevièius gimë 1809 m. Këdainiø rajono Krakiø GIESMË AKMENËLIUI“ apylinkëse, nusigyvenusiø bajorø ðeimoje. Buvo iðsilavinæs, mo- këjo lietuviø, rusø, lenkø ir keletà kitø Europos kalbø. Laisvu nuo Adresas: Vytauto g. 43, Viekðniai, LT-89489, Maþeikiø r. tarnybos laiku A. Griðkevièius domëjosi skraidymo teorija, filosofi- Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo ja, parengë keletà skraidymo aparato projektø. Vienà jø apraðë 17 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais – visà dienà. 1851 m. iðleistoje knygelëje „Þemaièiø garlëkys“. Ðis aparatas Ekspozicijoje – S. Chrisèinavièienës paveikslai, þvakidës ir dau- turëjo bûti aerostato ir garo maðinos kombinacija, varoma propele- gybë akmenø ir akmenëliø. riu, turinti horizontalius sparnus. Yra þinoma, kad savo sukonstruo- S. Chrisèinavièienë gimë 1952 m. balandþio 12 d. Lingënø k., tus aparatus A. Griðkevièius pats statë, nesëkmingai bandë. Telðiø r. 1995 m. gruodþio 25 d. ji sukûrë savo pirmàjá darbelá – „Su 1860 m. Griðkevièius lenkø kalba paraðë 285 puslapiø filosofiná Ðventom Kalëdom!“. Nuo 1997 m. tautodailininkë dalyvauja Viekð- veikalà „Gamtos tikrovë arba matematinës iðvados apie dievybæ, niuose, Naujojoje Akmenëje, Maþeikiuose, Ðiauliuose rengiamose sielà ir tikëjimo paslaptis trumpais, populiariais paðnekesiais“. Caro liaudies meno parodose. Galerija lankytojams atidaryta 1999 m. valdþia dël prieðingø religijai þiniø skleidimo kûrinio autoriui buvo liepos 17 d. iðkëlusi bylà. Netekæs darbo, A. Griðkevièius apsigyveno Viekðniuose, þmonos gimtinëje. Manoma, kad èia gyven- damas jis toliau kûrë skraidymo aparatus ir juos bandë. Mirë 1863 m. lapkrièio 11 d. Pa- laidotas senosiose Viekðniø kapinë- se. Antkapinio paminklo (pastatytas 1980 m.) autorë – Paminklø konser- vavimo-restauravimo instituto archi- tektë I. Barauskaitë. D. Mukienës nuotraukose – A. Griðkevièiaus kapas Viekðniuose ir muziejaus ekspozicijos fragmentas 29 ISTORIJA

1897 m. uþbaigta grafo Tiðkevièiaus rûmø statyba. 1899 m. rugpjûèio 20 d. ðalia Palangos tilto á jûrà buvusiame prekiø sandëlyje surengtas pirmasis lietuviðkas vakaras ir parody- PALANGA tas pirmasis lietuviðkas vaidinimas lietuviðkos spaudos draudimo metais – Keturakio „Amerika pirtyje“. 1907 m. uþbaigta statyti naujoji Palangos katalikø baþnyèia. 1908 m. grafas F. Tiðkevièius prie kurhauzo iðgræþë pirmàjá Palangoje – 227 m gylio – arteziná græþiná, nutiesë pirmàjá kurorte vandentieká, pirmà kartà á Palangà atvedë elektrà. 1909 m. Palangai suteiktos kurorto teisës. ISTORIJOS 1915 m. kovo 23 d. Palangà uþëmë vokieèiø kariuomenë. 1918 m., Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidëjo FRAGMENTAI Lietuvos ir Latvijos ginèai dël Palangos ir Ðventosios teritorijø. 1919 m. lapkrièio mën. Palangà uþëmë latviø kariuomenë. 1920 m. rugsëjo 28 d. Rygoje pasiraðyta Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo sutartis. III tûkst. pr. Kr. Palangoje apsigyveno pirmieji gyventojai. Po 1921 m. kovo 21 d. Palangos ir Ðventosios pajûrio ruoþas tûkstanèio metø pietinëje Palangos dalyje ákurta gyvenvietë. priskirtas Lietuvai. V–VI a. apgyvendinta pietinë dabartinio miesto dalis, Rou- 1933 m. Palangai suteiktos miesto teisës. Palangos bur- þës upelio kairioji pakrantë, Birutës kalno papëdë, Þemaièiø kalne- mistru iðrinktas dr. Jonas Ðliûpas, Palangà aplankë skautø judëji- lis. Ðiuo laikotarpiu datuojami pirmieji þmoniø pëdsakai, surasti mo ákûrëjas seras Robertas Baden–Powellis. Birutës kalne. 1938 m. Palangà nusiaubë didysis Palangos gaisras, prasi- IX a. susiformavo prekybinë gyvenvietë Birutës kalno papëdëje. dëjæs klebonijos pastate. X–XII a. Palangoje susiformavo prekybos centras, kurá tuo 1941 m. birþelio 22 d. Palangà uþëmë vokieèiø kariuomenë. metu sudarë keturios gyvenvietës. 1944 m. spalio 10 d. Palangà uþëmë sovietø armija. Anot legendos, 1161 m. birþelio 15 d. danø karalius Valde- Nuo 1952 m. Palanga – respublikinio pavaldumo miestas. maras I-asis su savo kariuomene iðsilaipino Palangoje (pirmoji 1963 m. buvusiuose Tiðkevièiø rûmuose pradëjo veikti Gin- þinoma Palangos miesto paminëjimo data). taro muziejus. 1253 m. balandþio 5 d. Palanga paminëta Kurðo dalybø tarp 1972–1974 m. parengti naujieji Didþiosios Palangos plëtimo Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Ðià datà oficialiai priimta planai. Pagal juos prie Palangos pradëta prijungti Vanagupë, Kuni- laikyti Palangos miesto ákûrimo data. giðkiai, Monciðkë, Nemirseta, Ðventoji. XIV a. viduryje Palangoje gyveno kunigaikðtienë Birutë. 1973 m. Ðventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos XIV a. pabaigoje Birutës kalne veikë Alkas – paleoastrono- kurorto dalimi. minë observatorija. 1990 m. kovo 24 d. iðrinkta pirmoji po nepriklausomybës 1435 m. gruodþio 31 d. Bresto taikos sutartyje nurodoma, atkûrimo Palangos miesto taryba. kad Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai. 1993 m. birþelio 14 d. Tiðkevièiø parke atstatyta ir paðven- 1596 m. Palangos baþnyèiai paskirta fundacija. tinta „Laiminanèio Kristaus“ skulptûra. 1701 m. Ðiaurës karo metu ðvedø laivynas sunaikino Palan- 1997 m. paminëtas Palangos parko 100–metis. Grafui Alfre- gos ir Ðventosios uostus. dui Tiðkevièiui suteiktas Palangos garbës pilieèio vardas (pirma-  1791 m. Varðuvos ketveriø metø seimas Palangai, kaip sis toks vardas kurorte). karaliðkam miestui, suteikë Magdeburgo teises. 1795 m. po treèiojo Þeèpospolitos padalinimo Palanga pri- klausë Vilniaus gubernijai (1843 m. ji pavadinta Kauno vardu). 1819 m. Palanga buvo prijungta prie Kurðo gubernijos. 1824 m. Rusijos caro kariuomenës pulkininkas Mykolas Tiðkevièius nupirko Palangos dvarà.  1831 m. Palangos apylinkëse vyko mûðiai tarp Lietuvos sukilëliø ir caro kariuomenës. 1848 m. teritorijoje prie dabartiniø J. Basanavièiaus ir Vy- tauto gatviø sankryþos, pradëtas sodinti parkas. Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis draudimo metais per Palangà ëjo knygneðiø keliai.  1877–1880 m. pastatytas pirmasis Palangos vieðbutis– restoranas, pritaikytas kurorto reikmëms – kurhauzas. D. Mukienës nuotraukose: Palangos 1884–1888 m. pastatytas Palangos tiltas á jûrà. pajûris 2005-øjø pavasará ir inkliuzas su drieþiuku (ið Palangos gintaro 1886 m. grafas J. Tiðkevièius savo lëðomis ásteigë Palan- muziejaus ekspozicijos) gos progimnazijà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 30 ÞEMAITIJOS MUZIEJAIS

PALANGOS GINTARO ANTANO MONÈIO MUZIEJUS NAMAI-MUZIEJUS

Adresas Adresas: S. Daukanto g. 16, Palanga. Tel.: (8~460) 49366, 49367, Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga. Tel. (8~460) 53501. Ekskursi- mob. 8 686 76 668. El. paðtas: [email protected] jos uþsakomos telefonu (8~460)51319. Lankytojai aptarnaujami: El. paðtas [email protected]. Svetainë internete: http://www.pgm.lt/ Birþelio 1 d. – rugsëjo 1 d.: antradieniais–sekmadieniais nuo Lankytojai aptarnaujami: 15 iki 21 val. Rugsëjo 1 d. – geguþës 30 d.: antradieniais – ðeðtadieniais nuo Rugsëjo 1 d. – birþelio 1 d.: ketvirtadieniais–sekmadieniais nuo 11 iki 17 val.; sekmadieniais, valstybiniø ðvenèiø iðvakarëse – 12 iki 17 val. nuo 11 iki 16 val. Ekspozicija Birþelio 1 d. – rugpjûèio 31 d.: antradieniais – ðeðtadieniais – nuo Muziejaus lankytojai kvieèiami aplankyti antrajame pastato aukð- 10 iki 20 val. Sekmadieniais, valstybiniø ðvenèiø iðvakarëse – nuo te veikianèià ekspozicijà, skirtà A. Monèiui. Pirmame aukðte jø 10 iki 19 val. Nedirbama pirmadieniais, valstybiniø ðvenèiø dieno- laukia galerija, kur rengiamos trumpalaikës (daþniausiai profesio- mis. nalaus meno) parodos. Muziejaus rinkiná sudaro skulptoriaus Anta- Ekspozicija no Monèio (1921–1993) Lietuvai 1989–1992 metais dovanoti kûri- Palangos gintaro muziejus grafo F. Tiðkevièiaus rûmuose ákur- niai ir A. Monèio fondo sukaupti dailininko kûriniai, jo asmeniniai tas 1963 m. rugpjûèio 3 d. 1897 m. pastatyti Tiðkevièiø rûmai (ar- daiktai, darbo árankiai, nuotraukos, baldai, dokumentai, dienorað- chitektas F. Ðvechtenas (Franz Schwechten, 1840–1924), kuriuose èio fragmentai. Didelë dalis ðiø vertingø eksponatø pateikta nuola- veikia muziejus, yra neatskiriama E. Andre (Eduardo Francois André, tinëje ekspozicijoje. Èia sukurta aplinka, kuri primena skulptoriaus 1840–1911) sukurto parko dalis. dirbtuvæ. Joje eksponuojami A. Monèio Prancûzijoje, Vokietijoje su- Gintaro muziejus jau yra sulaukæs daugiau negu 8 milijonø lan- kurti ir Lietuvai dovanoti darbai: skulptûros, pieðiniai, grafikos dar- kytojø. Muziejaus rinkiniuose – apie 29 tûkst. eksponatø. bai, ðvilpiai, kaukës, dienoraðèio fragmentai, parodø plakatai. Penkiolikoje muziejaus saliø (ekspozicinis plotas 750 m²) nuo- A. Monèio valia kûrinius ekspozicijoje leidþiama liesti rankomis. lat veikia kasmet atnaujinama ir papildoma ekspozicija „Natûralus Ekspozicijos autorius – architektas Valdas Ozarinskas. Muziejuje ir istorinis gintaras (gintaro susidarymas, jo paplitimas pasaulyje, ágyvendinamos ir edukacinës programos, organizuojamos moksli- gintaro morfologija, ið gintaro pagaminti dirbiniai ir meno kûriniai)“. nës konferencijos, susitikimai su iðkiliais þmonëmis, nemaþai kitø Èia rodoma daugiau negu 4500 eksponatø, tarp kuriø yra ir fosiliniø renginiø. sakø, randamø kitose pasaulio ðalyse, pavyzdþiø. Eksponuojama unikali inkliuzø kolekcija. Gintaro susidarymo procesus iliustruoja ávairaus dydþio ir formø gintaro gabalai. Didþiausias ið jø, vadina- DR. JONO ÐLIÛPO masis „Saulës akmuo“, sveria 3524 gr. Archeologinëje ekspozicijos dalyje – akmens amþiaus gintaro MEMORIALINË SODYBA dirbiniai, II–XII a. vakarø Lietuvos kapinynuose rasti þalvariniai pa- puoðalai, gintaro, stiklo karoliai ir kiti archeologiniai radiniai. Adresas: Vytauto g. 23 a., LT-00135 Palanga. Tel. (8~460) 54559. Apie gintaro panaudojimo ir meninio apdirbimo tradicijas pasakoja Lankytojai aptarnaujami: XVII–XIX a. gintaro dirbiniai, XX a. pr. tarpukario Lietuvos gintaro Birþelio 1 d. – rugpjûèio 31 d. – kasdien nuo 12 iki 19 val. cechø ir meistrø dirbiniai, XIX a. II p. gintaro apdirbimo dirbtuvë Rugsëjo 1 d. – geguþës 31 d. – antradieniais–ðeðtadieniais nuo Muziejuje eksponuojami ir ðiuolaikiniø dailininkø gintaro kûriniai, 10 iki 17 val.; sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. dailës kombinatuose sukurti dirbiniai ið gintaro. Èia rengiamos ir Ekspozicija trumpalaikës parodos. Lietuvos nacionalinio atgimimo veikëjo, auðrininko dr. Jono Vasaros metu Palangos gintaro muziejus tampa svarbiu Lietu- Ðliûpo (1861–1944) gyvenimas ir veikla; vos pajûrio muzikinio gyvenimo centru. Prieð tris deðimtmeèius Palangos miesto istorijos fragmentai. rûmø terasoje pradëti organizuoti tradiciniai Nakties serenadø koncertai èia vyksta iki ðiol. Koncertai, susitikimai su menininkais D. Mukienës nuotraukose (ið kairës): A. Monèiaus namø-muziejaus rengiami ir rûmø Þidinio menëje. pastatas ir ekspozicijos fragmentas; Dr. J. Ðliûpo muziejus 31 ISTORIJA

XIX a. pab.–XX a. pr. Plungës dvare buvo rengiamos þemës ûkio parodos. LUNGËS Nepriklausomos Lietuvos metais Plungë kaip ir dabar pri- P klausë Telðiø apskrièiai. 1918–1919 m. visuomenës ir Plungës klebono kanauninko J. Senkaus rûpesèiu Plungëje kûrësi naujos mokyklos. Viena ið jø RAJONAS – Liepø gatvëje (dabar Laisvës alëja) veikusi realinë gimnazija, kuri 1921 m. buvo perkelta á kunigaikðèiø Oginskiø rûmus. 1918–1930 m. pirmuoju Plungës burmistru dirbo Boruchas ISTORIJOS FRAGMENTAI Dovydas Golgvaseris. 1923 m. lietuviai sudarë 55 proc. Plungës miesto gyventojø, Plungës miesto teritorijoje þmoniø gyventa jau V–I a. prieð þydø tautybës þmonës – 44 proc. Kristø. XIV–XVI a. II p. Plungës gyvenvietë priklausë Gondingos 1928 m. Plungëje ásikûrë vienuoliai kapucinai. valsèiui. 1931 m. Plungëje pastatytas Laisvës paminklas. 1567 m. raðytiniuose ðaltiniuose minimas Plungës miestelis. 1932 m. per Plungæ nutiesta, pradëjo veikti geleþinkelio linija. 1570 m. Plungë tapo Gondingos valsèiaus centru. 1933 m. paðventinta naujoji Plungës baþnyèia. 1570 m. iki to laiko valstybinei þemëvaldai priklausæs Plun- 1935 m. netoli geleþinkelio pradëjo veikti kareivinës, kurio- gës miestelis su dvaru iki gyvos galvos perduotas valdyti vals- se buvo ákurdinti du Lietuvos kariuomenës pulkai: 4-asis artilerijos èiaus tijûnui Mikalojui Aleknavièiui Dorohostaiskiui. ir 6-asis Margio pëstininkø. XVI a. Plungës rajono teritorijoje pradëjo kurtis pirmosios 1939 m. vokieèiams uþëmus Klaipëdos kraðtà, ið Pagëgiø á mokyklos. Plungæ perkelta Pagëgiø vieðoji biblioteka. 1644 m. Þemaièiø Kalvarijoje, Kuliuose ásteigtos parapinës 1939 m. prelato Povilo Pûkio rûpesèiu Plungëje pastatytas mokyklos. dviaukðtis parapijos pastatas, kuris ilgà laikà buvo naudojamas 1765 m. Alsëdþiuose pradëjo veikti parapinë mokykla. miesto ir jo apylinkiø gyventojø kultûrinëms reikmëms. 1719 m. Plungës þydai gavo teisæ pasistatyti sinagogà. 1941 m. naciai sunaikino gausià Plungës miesto þydø ben- 1792 m. sausio 13 d. Plungei suteiktos Magdeburgo teisës. druomenæ. Po treèiojo Þeèpospolitos padalijimo Plungës dvaras tapo 1950 m. Plungëje buvo 7,4 tûkst. gyventojø. privaèia valda, Plungë – valsèiaus centru (áëjo á Telðiø apskritá). 1961 m. á atstatytus kunigaikðèio Oginskio rûmus perkelta XIX a. Plungæ valdë grafai Zubovai. Ið jø Plungës dvarà ásigijo Plungës 1-oji vidurinë mokykla (dabar Plungës akademiko Adolfo kunigaikðèiai Oginskiai. Tuo laiku suformuotas iki mûsø laikø iðli- Jucio pagrindinë mokykla), kuri èia veikë iki 1966 m. kæs Plungës dvaro ansamblis.  1963 m. buvo priimtas Lietuvos vyriausybës nutarimas, 1806 m. Plungëje ákurta parapinë mokykla, kuri veikë ir pagal kurá Plungë turëjo tapti regiono pramonës centru. Nutarimas lietuviðkos spaudos draudimo metais. ið esmës neágyvendintas.  1865 m. Gintaliðkëje pradëjo veikti parapinë mokykla. 1990 m. Plungëje buvo 23,3 tûkst. gyventojø. Ið jø daugiau 1873 m. Plungës dvarà ið Aleksandro Zubovo nupirko kunigaikðtis kaip 95 proc. buvo lietuviai. Ireniejus Oginskis. 1990 m. Plungës centre atidaryti naujii rajono kultûros namai. 1875 m. kunigaikðèiai Oginskiai dvare ákûrë vienà pirmøjø 1994 m. Plungëje, kunigaikðèiø Oginskiø rûmuose, pradëjo muzikos mokyklø Lietuvoje. veikti Þemaièiø dailës muziejus. 1879 m. kunigaikðtis Mykolas Oginskis Plungëje pastatë Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmai (Þemaièiø dailës muziejaus centrinis rûmus, prie jø ákûrë graþø parkà. pastatas). D. Mukienës nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 32 KULTÛRINIS TURIZMAS

DAÞNIAUSIAI LANKOMOS VIETOS PLUNGËS RAJONE

S. Narkaus nuotraukose – raðytojos Þemaitës memorialinis muziejus ir Þemaitës skulptûra (skulptorius V. Ulevièius) Bukantëje

Plungës rajone yra 9 draustiniai, 6 valstybës saugomi gamtiniai Akmuo, vad. Velnio akmeniu. Mikytø k. (Alkakalnyje). kraðtovaizdþio objektai, 4 parkai, 13 piliakalniø, 40 architektûros Senkapis, vad. Ubago kalnu. Dovainiø k. paminklø, 29 dailës paminklai ir skulptûros, 3 mitologiniai akme- Senkapis, vad. Ubago kapu. Uþpelkiø k. nys, 4 þymiø þmoniø kapai ir 3 þymiø þmoniø tëviðkës, nemaþai Laumalenkos senkapis. Plateliai. kitø lankytojø dëmesá traukianèiø objektø. Svarbiausi ið jø: Pilkapiai, vad. Gaidpile. Dovainiø k. Buvusio Plateliø dvaro sodybos fragmentai, svirnas-muzie- ALSËDÞIØ SENIÛNIJA jus (Þemaitijos nacionalinis parkas). Plateliai. Kapas, kur palaidotas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklau- Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèios kompleksas: baþ- somybës akto signataras S. Narutavièius. Alsëdþiø kapinës. nyèia (1744 m.), varpinë (XVIII a.). Plateliai. Piliakalnis, vadinamas Þvërinyèia. Alsëdþiai. Raganos uosis. Buvusio Plateliø dvaro parkas. Ðv. M. Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèia (statyta 1793 STALGËNØ SENIÛNIJA m.), varpinë (statyta 1679 m.). Alsëdþiai. Lekemës piliakalnis su gyvenviete. Lekemës k. Urbanistinis Alsëdþiø miestelio centras. Stalgënø piliakalnis su gyvenviete. Stalgënø k. BABRUNGO SENIÛNIJA ÐATEIKIØ SENIÛNIJA Vandens malûnas (XVIII a. pab.), dabar L. Èerniausko tapybos, Pakutuvënø piliakalnis, vad. Pilale. Pakutuvënø k. medþio droþybos, senoviniø daiktø ekspozicija. Babrungënø k. Pakutuvënø Ðv. Antano Paduvieèio baþnyèia. Pakutuvënø k. KULIØ SENIÛNIJA Raðytojos Þemaitës namas-muziejus. Bukantës k. Namas, kuriame 1891–1901 m. gyveno kunigas, raðytojas Koplyèia Bukantëje. Bukantës k. J. Tumas-Vaiþgantas. J. Tumo-Vaiþganto g. 2, Kuliai. Hitlerizmo aukø kapinës (1941 m.). Ðateikiø miðkas. Medinë kapiniø koplyèia (XIX a.). Kuliø miestelio kapinës. Ðv. evangeliko Morkaus baþnyèia (1875 m.). Ðateikiai. Kapas, kur palaidotas knygneðys J. Gruðys. Kuliø kapinës. ÞEMAIÈIØ KALVARIJOS SENIÛNIJA Koplytëlës ir koplytstulpiai. Didþiøjø Mostaièiø ir Kumþaièiø Urbanistinis Þemaièiø Kalvarijos miestelis. kaimø ir Kuliø miestelio kapinës. Ðv. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèia ir 19 koplytëliø NAUSODÞIO SENIÛNIJA „Kryþiaus kelias“ (1750, 1896) Þemaièiø Kalvarijos miestelyje. Gondingos piliakalnis su gyvenviete. Gondingos k. Vytauto Maèernio (1921–1944) gimtinë, kapas. Ðarnelës k. Nausodþio, Mardosø kapinynas (Kapkalnis). Nausodþio k. Akmens amþiaus stovykla Ðarnelëje. Nausodþio, Varkaliø piliakalnis su gyvenviete. Nausodþio k. Gegrënø Ðv. Jëzaus Nazarieèio baþnyèia (1774 m.). Gegrënø k. Kapinës (palaidoti þydø tautybës þmonës, nuþudyti 1941 m. Knygneðio Vincento Juðkos (1841–1939) kapas. Þemaièiø liepos 15–16 dienomis (apie 1800). Kauðënø k. Kalvarijos kapinës. Mingëlos àþuolas. Vieðtovënø k. (prie kelio Plungë–Kuliai). Koplytëlës, koplytstulpiai su ðventøjø skulptûromis, ornamen- tuotais kryþeliais. Noriðkiø, Vieðtovënø, Varkaliø kaimai. PLATELIØ SENIÛNIJA Berþoro Ðv. vysk. Stanislovo medinë baþnyèia (1746 m.), koplyèia Liaudies meistro Stanislovo Riaubos kapas. Berþoro kapinës. Gintaliðkës Ðv. apaðtalo Mato baþnyèia (1782 m.), varpinë (1850 m.). Gintaliðkës k. Gintaliðkës piliakalnis, kapinynas. Gintaliðkës k. Dovainiø, Dvarvieèiø, Uþpelkiø kapinynas. Dovainiø k. Plateliø dvarvietë (Dvaro kalva, Ðventorkalnis). Plateliai. Plateliø piliavietë, vadinamoji Pilies sala. Plateliø eþeras.  Alkakalnis, vad. Alkos kalnu. Mikytø k. Vytauto Maèernio muziejus Þemaièiø Kalvarijoje. Sigito Varno nuotrauka 33 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmø skulptûros. V. Gaudieðiaus nuotr. ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo

Vertingas muziejuje saugomas prof. Igno Konèiaus archyvas (asmeniniai daiktai, ikonografinë medþiaga, laiðkai, moksliniai darbai). Unikali muziejui saugoti perduota prof. Zenono Ivinskio asmeni- në biblioteka ir mokslinis archyvas, retø spaudiniø rinkinys (knygos, periodinë spauda). Muziejuje kaupiama ikonografinë ir etnografinë medþiaga apie Plungës kraðto istorijà (fotografijos, atvirukai, darbo ir buities áran- kiai). Vertinga ir èia sukaupta senojo liaudies meno (XIX a. skulptû- ros, kryþiai) kolekcija. Nuolatinës ekspozicijos muziejuje nëra. Èia rengiamos perso- nalinës ir grupinës profesionaliojo meno parodos ir parodos, skirtos svarbioms valstybës, Plungës kraðto iðkiliø þmoniø sukaktims paþymëti. Pagal tradicijà kas ketveri metai muziejus organizuoja pasaulio þemaièiø dailës parodos. ÞEMAIÈIØ DAILËS RAÐYTOJOS ÞEMAITËS MUZIEJUS MEMORIALINIS MUZIEJUS

Adresas: Parko g.1, LT-90117, Plungë. Tel./faksas (8~448) 52492, Þemaièiø dailës muziejaus padalinys tel. (8~448) 57643. El. paðtas: [email protected] . Svetainë internete: http://www.oginski.lt/. Adresas: Bukantës viensëdis, Ðateikiø sen., Plungës r. Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais – sekmadieniais Tel. (8~687) 52836. nuo10 iki 17 val. Lankytojai aptarnaujami: treèiadieniais – sekmadieniais nuo Muziejaus istorijos fragmentai 11 iki 18 val. Muziejus ákurtas 1994 m. viename ið geriausiai Lietuvoje iðsi- Muziejus ákurtas 1965 m. Jis veikia ir ekspozicija árengta grafø laikiusiø dvarø ansambliø – Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmuo- Pliateriø palivarke Bukantëje, vieninteliame iðlikusiame dvarelio se. Ekspozicinës salës árengtos centriniuose rûmuose. Juos 1879 m. pastate. Èia gimë ir augo lietuviø literatûros klasikë Þemaitë (Julija pastatë kunigaikðtis Mykolas Oginskis (1849–1902). Dvare 1879– Beniuðevièiûtë-Þymantienë, 1845–1921). Ekspozicija, kurioje yra 1902 m. veikë M. Oginskio ásteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje knygø, leidiniø, fotografijø, asmeninio naudojimo daiktø, pasakoja mokësi ir iðkilus dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstanti- apie raðytojos gyvenimà ir kûrybà. nas Èiurlionis (1875–1911). Rûmus supa parkas, kuris yra vienas Muziejuje vyksta tradiciniai raðytojos Þemaitës gimimo dienos didþiausiø ir graþiausiø parkø Lietuvoje. Muziejaus steigëjas – Plun- minëjimai. gës rajono savivaldybë ir Lietuvos Respublikos kultûros ministerija. Vienas ið pirmøjø ir pagrindiniø muziejaus mecenatø – dailininkas Juozas Bagdonas (mirë 2005 m., palaidotas Kaune). Didelæ KULIØ APYLINKËS muziejaus rinkinio dalá sudaro uþsienyje gyvenanèiø þemaièiø dai- lininkø muziejui dovanotø tapybos ir grafikos darbø kolekcija, kurio- MUZIEJUS je yra Juozo Bagdono (JAV), Jadvygos Paukðtienës (JAV), Adomo Galdiko (JAV), Vytauto Igno (JAV), Telesforo Valiaus (Kanada), Al- Adresas: Vaiþganto g. 1, Kuliai, Plungës r. fonso Dargio (Vokietija), Vaclovo Rato (Australija), Adomo Vingio Lankytojai aptarnaujami: (Australija), Prano Gailiaus (Prancûzija), Magdalenos Stankûnie- Kuliuose muziejininkystë turi gilias ðaknis. Po Antrojo pasauli- nës (JAV) ir daugelio kitø menininkø kûriniø, A. ir A. Minelgø (JAV) nio kario plaèià kraðtotyrinæ veiklà èia buvo iðvystæs ir nemaþai kûriniø kolekcija. eksponatø kartu su savo pagalbininkais surinkæs istorijos mokyto- Muziejuje jau gana turtinga ir Lietuvoje gyvenanèiø þemaièiø jas Bronius Butkus. Kuliø vidurinëje mokykloje ðios mokyklos mo- dailininkø tapybos ir grafikos darbø kolekcija. Jà sudaro Antano kytojø iniciatyva muziejus buvo ákurtas 1959 m. 1994 m. jam su- Kriðtopaièio, Vytauto Valiaus, Donato Valatkos, Broniaus Gruðo, Fi- teiktas valstybinio Þemaièiø dailës muziejaus padalinio statusas. lomenos Linèiûtës-Vaitiekûnienës, Igno Budrio, Svajûno Armono, Dabar muziejus veikia buvusioje klebonijoje, kuri pastatyta 1790 m. Vidmanto Pinkevièiaus, Aloyzo Stasiulevièiaus, Vijos Tarabildie- Vikaraudamas Kuliuose, èia 1898–1901 m. gyveno lietuviø literatû- nës, Mildos Kulikauskienës, Vytauto Moncevièiaus, Algimanto Ðva- ros klasikas Juozas Tumas-Vaiþgantas (1869–1933). Muziejuje eks- þo, Valdo Simuèio, Valerijono Jucio, Dalios Matulaitës, Arvydo Kaþ- ponuojama kraðtotyrinë, archeologinë medþiaga, surinkta Kuliø apy- dailio ir kitø menininkø sukurti darbai. linkëse.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 34 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

ÐATEIKIØ ISTORIJOS IR ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS

Adresas: Ðateikiø vidurinë mokykla, Ðateikiai, Plungës r. Tel. (8~448) 48514. Ekspozicija 1. Lietuviðki vadovëliai (iki 1940 m.); 2. Lietuviðki spaudiniai (iki XX a. vidurio); 3. Etnografija; 4. Senasis liaudies menas. Restauruotas Plateliø dvaro svirnas (dabar – Plateliø muziejus-meno Muziejus ákurtas 1996 m. Juo rûpinasi Arûnas Vainuðis. Muzie- galerija). D. Mukienës nuotr. jaus rinkinyje sukaupta nemaþai archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, bonistikos eksponatø. Didþioji dalis jø rodoma ekspozicijoje. MUZIEJAI ÞEMAITIJOS NACIONALINIAME PARKE PLUNGËS JAUNIMO MOKYKLOS Informacija lankytojams: Prieð atvykstant á muziejus, ið anksto reikia kreiptis á Þemaitijos nacionalinio parko direkcijos Plateliø ISTORIJOS IR ETNOGRAFIJOS informacijos centrà. Adresas: Didþioji g. 8, Plateliai, tel. (8~448) 49231. MUZIEJUS PLATELIØ MUZIEJUS-MENO GALERIJA Adresas: Jaunimo mokykla, J. Tumo-Vaiþganto g. 89, Plungë. (PLATELIØ DVARO SVIRNAS) Tel. (8~448) 58920. Adresas: Didþioji g. 22, LT-90420, Plateliai, Plungës r. Muziejus veikia nuo 1997 m. Juo rûpinasi mokytojai Birutë ir Tel. (8~448) 49231. Jonas Kaminskai. Eksponatai pasakoja apie Ðateikiø kraðto istorijà Plateliø dvaro svirne veikia Þemaitijos istorijos, etnografijos ir þmoniø buitá. Iðkalbingi istoriniai ir etnografiniai daiktai, faleristi- ekspozicija, kurioje daug originaliø ðio kraðto meistrø sukurtø Uþ- kos ir numizmatikos eksponatai, senieji spaudiniai. gavëniø kaukiø (lieèînø), archeologiniø radiniø ið Ðventorkalnio ir Pilies salos. Eksponuojamas ir þemaièiø senosios liaudies skulp- tûros rinkinys. Rodomi ir ðio kraðto þmoniø naudoti senoviniai dar- Tautodailininkës Reginos bo árankiai, namø apyvokos reikmenys. Jonuðienës (Godeliø k., Muziejuje nuolat rengiamos trumpalaikës profesionaliosios dai- Plungës r.) sukurtos deivës. D. Mukienës nuotr. lës, tautodailës ir ávairios kitos parodos. POETO VYTAUTO MAÈERNIO MUZIEJUS Adresas: Þemaièiø Kalvarija, Plungës r. Tel.: (8~448) 43200, (8~448) 43142. Muziejus specialiai jam skirtame name veikia nuo 1987 m. Ekspozicijoje – V. Maèernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai, asmeniniai poeto daiktai. Muziejaus ákûrimo iniciatorius – poetas Eugenijus Matuzevi- èius. Medþiagà muziejui rinko kraðtotyrininkas K. Bruþas, mokytojas J. Nëniðkis, bibliotekininkë V. Garbenèienë ir daugelis kitø ðio kraðto kultûros ir istorijos tyrinëtojø, V. Maèernio kûrybos gerbëjø. KRAÐTOTYRININKO KONSTANTINO BRUÞO „ÞALIOJI TROBELË“ Adresas: Þemaièiø Kalvarija, Plungës r. Tel. (8~448) 43257. Muziejus veikia privaèiame Þemaièiø Kalvarijos kraðtotyrinin- ko, Þemaièiø akademijos garbës nario Konstantino Bruþo name. Èia K. Bruþas yra sukaupæs ir eksponuoja gausià dokumentinæ ir ikonografinæ medþiagà apie Þemaièiø Kalvarijos kultûrinæ praeitá. 35 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Sodyboje saugoma ir originali Medinë knyga apie Þemaièiø Kalva- rijos ir jos apylinkiø praeitá. TAUTODAILININKO KAZIO STRIAUPOS KLËTELË Adresas: Dovainiø k., Plungës r. Tel. (8~448) 49432. Tautodailininko Kazio Striaupos darbø ekspozicija árengta jo paties pastatytoje ir nendrëmis dengtoje klëtelëje. Èia eksponuojami K. Striaupos medþio droþiniai, tarp kuriø daugiausia yra ðventøjø skulptûrø ir skulptûriniø grupiø. Dëmesá patraukia Kristaus gyvenimo ir mirties scenos, kaimo gyvenimà vaizduojanèios skulptûros, Uþgavëniø kaukës ir daugelis kitø kûriniø. REGINOS IR JUSTINO JONUÐØ TAUTODAILËS IR ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS D. Mukienës nuotraukose: virðuje – Kazys Striaupa ir Þemaitijos kultûros Adresas: Godeliø k., Plungës r. Tel. (8~448) 48719. puoselëtoja Emilija Mikulskienë 2004 m.; apaèioje – Kazio Striaupos Muziejus veikia privaèioje R. Ir J. Jonuðø sodyboje. Èia ðeimi- sukurta skulptûrinë kompozicija „Trys karaliai“ ninkø iniciatyva sukaupta gausi ir ávairi jø paèiø ir kitø ðiose apylin- këse kûrusiø liaudies meistrø medþio droþiniø, paveikslø, geleþiniø kryþiø virðûniø kolekcija. Ekspozicijoje galima pamatyti ir garsaus ið Godeliø kilusio Þemaitijos tautodailininko Stanislovo Riaubos sukurtø skulptûrø. Klëtelëje – senovës daiktø ekspozicija. L. ÈERNIAUSKO TAPYBOS, MEDÞIO DROÞYBOS, SENOVINIØ DAIKTØ EKSPOZICIJA Adresas: Babrungënø malûnas, Plungës r. Tel.: (8~448) 50658, (8-610) 29431. Ekspozicija árengta 1816 m. prie Babrungo iðtakø Plateliø dvaro savininkø grafø Ðuazeliø pastatytame akmeniniame vandens ma- lûne. Nuo 1989 m. jis priklauso dailininkui L. Èerniauskui, kuris èia árengë meno galerijà-kûrybines dirbtuves. Jø durys svetingai atidary- tos visiems, kas domisi menu, Þemaitijos kraðto istorija, gamta. Militarizmo ekspozicijos fragmentai. D. Mukienës nuotraukos

MILITARIZMO EKSPOZICIJA Adresas: Þemaitijos nacionalinis parkas. Tel. (8~448) 49231. Lankytojai aptarnaujami: geguþës 1 d. – rugpjûèio 31 d. – kasdien 10, 12, 14, 16, 18 val. Ne sezono metu dël ekskursijø reikia susitarti ið anksto (uþsakymai priimami telefonu). Vaikø iki 12 m. grupës neáleidþiamos. Ekspozicija árengta Plokðtinës miðke, buvusioje vienoje ið pir- møjø Sovietø sàjungos poþeminiø termobranduoliniø raketø paleidimo aikðteliø. Bazë Plokðèiø kaime pradëta statyti 1960 m. rugsë- jo mën. Jà statë 10 000 kareiviø statybininkø. 1962 m. gruodþio 31 d. statybos darbai buvo uþbaigti, raketø paleidimo aikðtelë aptverta tvora, kurià sudarë 6 apsauginës linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukðtos átampos elektros linijos. Á 4 ðachtas buvo nuleistos R-12 termobranduolinës raketos, ku- riø aukðtis su galvute – 22 m. Kariðkiai ið Plokðtinës pasitraukë 1978 m. birþelio 18 d. 1995 m. buvusioje bazëje árengta militarizmo ekspozicija. Lankytojai èia turi GAMTOS EKSPOZICIJA Adresas: galimybæ apþiûrëti 27 m. gylio ðachtà, susipaþinti su sovietinës Adresas: Didþioji g. 8, Plateliai. Tel. (8~448) 49231. armijos atributika. Lankymas nemokamas.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 36 ISTORIJA

RASEINIØ RAJONAS

Raseiniø rajonas yra iðsidëstæs Lietuvos vakarinëje dalyje, Rytø Þemaitijos plynaukðtëje (kalva prie Kryþ- kalnio – 167 m. virð jûros lygio), Nemuno þemupio þemumoje, prie didþiausios ðiame kraðte upës Duby- sos (þemiausia vieta – 30 m virð jûros lygio). Rajonas uþima 1573,4 kv. km teritorijà. Èia gyvena apie 44 tûkst. gyventojø, ið jø apie 12,5 tûkst. – Ra- seiniuose, 4,5 tûkst. – antrajame rajono mieste Ario- galoje, likusieji – septyniuose miesteliuose, trijose ge- leþinkelio stoties gyvenvietëse, 597 kaimuose. Senasis Raseiniø pavadinimas – Rusene. Rajono teritorijoje yra 185 istorijos, 110 dailës, 43 archeologijos, 24 architektûros, 15 gamtos paminklø,

3 istorijos technikos paminklai, 4 draustiniai, Dubysos „Þemaièio“ (Lietuvos nepriklausomybës) paminklas Raseiniuose. regioninis parkas. Turistø dëmesá patraukia Lyduvënø, Skulptorius Vincas Grybas. D. Mukienës nuotrauka Dubysos pakranèiø kraðtovaizdþiai, Lapiðës þemupys, Dratvinio erozinis kompleksas, per platø Dubysos slë- màsias privilegijas – patvirtino Magdeburgo teises ir herbus. ná nutiestas vienas aukðèiausiø ir ilgiausiø tiltø Lie- 1799 m. netoli Viduklës esanèiame Kanopënø kaime gimë tuvoje – Lyduvënø geleþinkelio tiltas, daugelis kitø objektø. þymus lietuviø filologas ir poetas Simonas Tadas Stanevièius. 1831 m. kovo mënesá Raseiniuose pakelta sukilimo vëliava, (anksèiausiai Lietuvoje). RAJONO ISTORIJOS FRAGMENTAI 1863 m. Ugioniø kaime, uþ keturiø kilometrø nuo Betygalos, aukðèiausioje vietoje pastatyta liaudies klasicizmo stiliaus mûrinë Raseiniai, Ariogala, Betygala, Viduklë pirmà kartà istori- baþnyèia. Ðalia jos stovi koplyèia. niuose ðaltiniuose paminëti 1253 m. 1916 m pastatytas vienas ið aukðèiausiø ir ilgiausiø geleþin- XV a. Betygaloje, Ariogaloje, Viduklëje, Raseiniuose pastaty- kelio tiltø Europoje – Lyduvënø tiltas (ilgis – 599 m, aukðtis – 42 m). tos vienos pirmøjø baþnyèiø Þemaitijoje. 1918 m. lapkrièio 13 d. Raseiniø gyventojai ákûrë savivaldà. XV a. Raseiniai buvo pavieto (kraðto) centras. 1921 m. ákurta Raseiniø vieðoji biblioteka. XV a. raðytiniuose ðaltiniuose pradedama minëti Ðiluva. 1924 m. pastatyta gotikinë Ðiluvos baþnyèia „Ligoniø svei- Nuo 1585 m. Raseiniai tapo Þemaitijos politiniu ir ekonomi- kata“ (projekto autorius A. Vivulskis). niu centru, sostine. Raseiniuose vykdavo Þemaitijos seimeliø po- 1934 m. buvusioje Raseiniø turgaus aikðtëje pastatytas sëdþiai, bajorø suvaþiavimai, kariuomenës pratybos ir pasirody- Lietuvos Nepriklausomybës paminklas, vëliau pavadintas „Þemai- mai, veikë srities teismo ástaigos, buvo ákurta archyvo bûstine. èiu“ (skulptorius V. Grybas). Paminklas simbolizuoja þemaièiø stip-  XVII a. pr., po to, kai gyventoms pasirodë Ðvè. Mergelë rybæ ir atkaklumà kovoje uþ laisvæ. Marija su Kûdikiu ant rankø, pradëjo garsëti Ðiluva. Ðis regëjimas 1935 m. Betygalos miestelio centre pastatytas paminklas vietos katalikus paskatino ið kalvinistø atsiimti uþgrobtus baþnyèios Lietuvos Didþiajam kunigaikðèiui Vytautui (skulptorius P. Aleksan- turtus, þemes, toje vietoje, kur apsireiðkë Marija, pastatyti koplyèià. dravièius). Paminklas sovietmeèiu nebuvo nugriautas. 1642 m. Þemaièiø vyskupas Jurgis Tiðkevièius Raseiniuose Raseiniai stipriai nukentëjo Antrojo pasaulinio karo pabai- ákurdino vienuolius dominikonus. goje. Didelë dalis miesto buvo sudeginta ir sugriauta, karo metais XVIII a. Raseiniuose pastatyta mûrinë baþnyèia, vienuolynas. þuvo daug þmoniø, ypaè þydø tautybës. XVII–XVIII a. Raseiniø kraðtas buvo nualintas vidaus karø, 1991 m. sutvarkyta, atnaujinta poeto Maironio tëviðkë Pa- karø su ðvedais, daugybës gaisrø, kilusio bado ir maro. sandravyje ir Bernotuose, kur dabar veikia muziejus. 1760–1775 m. pastatyta vëlyvojo baroko Ðiluvos bazilika 1992 m. ákurtas Dubysos regioninis parkas. Parko teritorijo- (dekoravo dailininkas Podgaiskis). je yra ðie draustiniai: Kaulakiø geomorfologinis, Plauginiø botani- 1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas nis zoologinis, Betygalos kraðtovaizdþio, Lyduvënø kraðtovaizdþio Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikë atnaujina- ir Pasandravio memorialinis kultûrinis draustinis. ÞEMAITIJOS MUZIEJAI 37

1993 m. rugsëjo 7 d. Ðiluvà aplankë popieþius Jonas Paulius II. „Girios ir kiemo gyventojai“  1999 m., paþymint 2000-àsias S. Stanevièiaus metines, Ðioje ekspozicijos dalyje – liaudies menininko Valero Kuzo ið atnaujinta S. Stanevièiaus gimtoji sodyba Kanopënø kaime, kur molio nulipdyti paukðteliai, þvëreliai ir gyvûnëliai. dabar veikia muziejus. Misionieriaus Ferdinando Aleksandro Bendoraièio (1919– 2003 m. Raseiniuose iðkilmingai paþymëtos miesto pirmojo 1998) palikimas paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuose 750-osios metinës. Lankytojams sudaryta galimybë susipaþinti su lietuvio gydytojo 2003 m. Ðiluvoje pradëjo veikti dvasinis centras – Popie- ir kunigo F. A. Bendoraièio palikimu ir Amazonës indënø gyvenimu. þiaus Jono Pauliaus II namai. F. A. Bendoraitis yra kilæs ið Betygalos kraðto, dirbo Afrikoje, Lotynø Amerikoje. Jis laikomas vienu ið dvylikos pasauliui labiau- IÐKILÛS RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS siai nusipelniusiø misionieriø. Ekspozicijoje rodomos jo knygos, apdovanojimai, nuotraukos, ekslibriai, meno dirbiniai. Papildomai muziejuje rengiamos trumpalaikës profesionaliosios Poetai S. Stanevièius, J. Maèiulis-Maironis, dramaturgas dailës, liaudies meno ir kitokios tematikos parodos. Ávairaus am- E. Ignatavièius, dailininkas, archeologas, kraðtotyrininkas T. Daugir- þiaus moksleiviams rengiami edukaciniai uþsiëmimai etnokultû- das, raðytojai, tautosakininkai Davainis Silvestravièius, A. Fromas- ros, istorijos, geologijos, gamtos, dailës temomis, muziejuje veda- Guþutis, A.Juðka, „Lietuviø laikraðèio” redaktorius A. Smilga, knyg- mos dalykinës pamokos pagal bendrojo lavinimo mokyklø progra- neðiai J. Vaièius, J. Karabinas, P. Papreckis, J. Katela ir daugelis kitø. mas. Èia vyksta ir koncertai, konferencijos, seminarai. PASANDRAVIO MEMORIALINIS RASEINIØ KRAÐTO DRAUSTINIS (POETO MAIRONIO GIMTINË) Raseiniø kraðto istorijos muziejaus padalinys ISTORIJOS MUZIEJUS Adresas: Bernotø ir Pasandravio kaimai, LT-60474, Raseiniø r. Adresas: Muziejaus g. 3, LT-60123, Raseiniai. Tel.: (8~428) Tel. (8~428) 41335. 51892, (8~428) 70105. El. paðtas: [email protected] . Lankytojai aptarnaujami: antradieniais–ðeðtadieniais nuo 9 iki Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo 17 val. Norint aplankyti muziejø kitu laiku, ið anksto reikëtø tartis 8 iki 17 val., ðeðtadieniais – nuo 9 iki 15 val. telefonu. Muziejus ákurtas 1975 m. Raseiniø kalëjimo pastate (statytas Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Maèiulio-Maironio (1862– 1930 m.). Rinkiná sudaro Raseiniø kraðto raðtijos, dailës, fotografi- 1932) gimtinëje Pasandravyje yra iðlikæ gyvenamojo namo pama- jos, numizmatikos, geologijos eksponatai, susijæ su Raseiniø krað- tai, svirtinis ðulinys ir pakinktinë. Ði sodyba áamþinta paminkliniu to istorija, taip pat ðio Þemaitijos regiono etnografijos daiktai ir akmeniu. Greta jos – Bernotø viensëdis. Èia Maironis augo, á ðá tekstilës darbai. Atsiþvelgiant á pastato istorijà ir á rinkiniø pobûdá, viensëdá 1864 m. gyventi sugráþo Maèiuliø ðeima. Sodyboje yra suformuota ir muziejaus ekspozicija. Joje yra ðie skyriai: poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame árengta etnografinë eks- Ekspozicijos: pozicija. Ðis namas, Maironiui padedant, atstatytas tëvø namo, su- Raseiniø kalëjimas 1940–1952 m. degusio per Pirmàjá pasauliná karà, vietoje. Yra iðlikusi ledainë, Buvusio kalëjimo kamerose eksponuojami èia kalintø politiniø ðulinys, tvartai, atstatyta klëtis. Pakelyje ið Bernotø á Pasandravá – kaliniø naudoti ir paèiø pagaminti daiktai, fotografijos. 1831 m. ir 1863 m. sukilëliø kapinaitës, poeto pamëgtas ðaltinëlis, Raseiniø kraðto istorija kitos paminklinës vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknës ir San- Ðioje ekspozicijos dalyje lankytojai turi galimybæ iðsamiai susi- dravos upelius, nutiestas ir kryþiais, koplytëlëmis papuoðtas ta- paþinti su Raseiniø kraðto ir Raseiniø miesto praeitimi nuo seniau- kas, jungiantis Bernotus, Maironio ðaltinëlá, Pasandravá. siø laikø iki 1940 m. 1998 m. Betygalos Maironio vidurinëje mokykloje atidarytas Mai- Pasiprieðinimo judëjimas pietø Þemaitijoje 1944–1953 m. ronio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Maèiuliø ðei- Pristatoma Jungtinës Kæstuèio apygardos partizaninio judëjimo mos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos. istorija, pasakojama apie generolo Jono Þemaièio (Vytauto) gyve- nimà ir veiklà, Raseiniø kraðto þmoniø gyvenimà tremtyje. „Linai“ Pristatomas linø apdirbimo kelias, tautiniø audiniø raðtai. XIX–XX a. pr. maþoji architektûra ir keramika Ðioje ekspozicijos dalyje – medinës ðventøjø skulptûrëlës, kry- þiai, kalviø sukurtos saulutës, senøjø puodþiø þiesti ir iðmarginti indai. Etnografija Eksponuojami XIX a. pab. – XX a. I p. Raseiniø kraðto þmoniø naudoti mediniai buities apyvokos daiktai, drabuþiai, kiti daiktai, padaryti ið tekstilës. Poeto Maironio tëviðkës rodyklë Raseiniø r. D. Mukienës nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 38 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Pasandravis – mëgstama þmoniø susi- jaus ákûrimu rûpinosi mokytoja Julija Nor- bûrimø vieta. Èia vyksta daug rajono kultû- kutë, Raseiniø rajono kraðtotyros draugija, riniø renginiø – poezijos, muzikos ðventës. Viduklës paukðtininkystës ûkis. Rinkiná sudaro S. Stanevièiaus raðtø faksimilës, nuotraukos, knygos, dailës kûriniai, numizmatika, filatelija, audiniai, keramika, etnografiniai daiktai ið medþio, sodþiaus baldai, sve- èiø palikti suvenyrai. Muziejuje suformuotos dvi ekspozicijos. Pirmoji pasakoja apie S. Stanevièiaus gy- venimà, darbus („Simono Stanevièiaus gyvenimas ir veikla“, „Simono Stanevièiaus atminimo áamþinimas“). Antroji pristato ðio kraðto tradicinæ kultûrà ir buitá (skyriai „Li- no darbai“, „Svirno apyvokos daiktai“, „Kiti etnografiniai rinkiniai“). Muziejuje papildomai organizuojamos ir trumpalaikës parodos, kasmet vyksta tradicinë „Literatûrinë valanda su S. Stanevièiumi“, svirno „salë- je“ rengiami koncertai, minëjimai, atsodina- mas, globojamas sodas-parkas.

D. Mukienës nuotraukoje – Betygalos baþnyèia BETYGALOS IMONO S MUZIEJUS STANEVIÈIAUS Raseiniø kraðto istorijos muziejaus MEMORIALINË padalinys AdresasAdresas: Vytauto g. 16, LT-60209, Bety- SODYBA-MUZIEJUS gala, Raseiniø r. Tel.: (8~428) 51892, Vytauto Didþiojo paminklas Betygaloje. M. Sakalausko nuotrauka (ÞEMAIÈIØ BAJORO SODYBA- (8~428) 54985. Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – MUZIEJUS) ðeðtadieniais nuo 8 iki 16 val., sekmadieniais – nuo 8 iki 15 val. Norint aplankyti Betygalos muziejuje árengtos Geologijos, Adresas: Kanopënø k., Viduklës sen., muziejø kitu laiku, ið anksto reikëtø tartis Betygalos kraðto istorijos ir grafiko Jono Raseiniø r. Tel. (8~428) 55483. Prieð telefonu. Kuzminskio (1906–1985) ekspozicijos. Èia atvykstant á muziejø rekomenduojama ið Muziejus ákurtas 1986 m. graþiu kraðto- ádomiai plëtojama edukacinë veikla. anksto paskambinti telefonu. vaizdþiu garsëjanèiame Betygalos mieste- Ekspozicija lyje. Èia nemaþai padavimais apipintø pilia- Simono Stanevièiaus memorialinë sodyba- Muziejus ákurtas 1986 m. raðytojo kalniø, miestelio centre pastatytas Vytauto muziejus. Nuotrauka ið redakcijos archyvo S. Stanevièiaus gimtojoje sodyboje. Muzie- paminklas. 39 ISTORIJA

1846 m. I. Oginskis rëmë L. Ivinskio spaudai parengto pirmojo lietuviðko kalendoriaus – metskaitliø ûkiðkø – iðleidimà. IETAVO  1853 m. birþelio 9 d. vyskupas M. Valanèius paðventino R naujosios Rietavo baþnyèios kertiná akmená.  1859 m. Rietave ásteigta þemës ûkio mokykla – pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje (dëstyta lietuviø kalba). SAVIVALDYBË 1860 m. Rietave veikë keturios mokyklos: parapinë, aukð- tesnioji, agronomijos ir mergaièiø pensionatas. 1863 m., mirus kunigaikðèiui I. Oginskiui, Rietavo dvaras Rietavo savivaldybë uþima 586 kv. kilometrø teritori- atiteko jo sûnui Bagdonui Oginskiui. jà. Rytinëje pusëje ji ribojasi su Telðiø, ðiaurinëje – su 1872 m. Rietave atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali mu- Plungës, vakarinëje – su Klaipëdos, pietinëje – su Ðila- zikos mokykla (vadovavo profesionalus muzikas Juozas Kalvaitis). lës rajonais. Èia gyvena apie 11600 þmoniø, ið jø Rie- 1874 m. pastatyta Rietavo baþnyèia, kuri èia stovi iki ðiol. tavo mieste – apie 4,5 tûkst., kaimo teritorijoje – apie 7 Tais paèiais metais pradëjo veikti Rietavo veterinarijos klinika. tûkst. Savivaldybëje – penkios seniûnijos: Rietavo, Me- 1885 m. Rietave veikë 60 þmoniø simfoninis orkestras. dingënø, Daugëdø, Tverø ir Rietavo miesto. Rietavo sa- 1882 m. Rietave pradëjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono vivaldybë priklauso Telðiø apskrièiai. linija, sujungusi Rietavà, Plungæ, Kretingà ir Palangà. 1892 m. Rietavo dvare pradëjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinëje Rusijoje elektrinë. Ji teikë elektrà dvarui ir miesteliui. 1915 m. Rietavas – apskrities, vëliau – valsèiaus centras. ISTORIJOS FRAGMENTAI 1920 m. Rietave ákurta gimnazija. 1928 m. ákurta Rietavo biblioteka. 1253 m. Rietavas pradedamas minëti raðytiniuose ðaltiniuose. 1931 m. pradëjo veikti Rietavo kino teatras.  XIV–XV a. Rietavas buvo vienas svarbiausiø Þemaitijos 1950 m. Rietavas tapo Rietavo rajono centru, jam suteiktos gynybos centrø, èia kirtosi svarbûs prekybiniai keliai. miesto teisës. 1525 m. dokumentuose minimas Rietavo miestas. Nuo 1963 iki 2000 metø Rietavas priklausë Plungës rajonui. Valdant kunigaikðèiui A. Masalskiui (nuo 1613 m.) Rietavui Rietavo savivaldybë savo veiklà pradëjo po 2000 metais suteikta privilegija mieste rinkti muità, rengti prekymeèius. ávykusiø rinkimø á Rietavo savivaldybës tarybà.  1763 m., vedæs Rietavo seniûno Kristoforo Tiðkevièiaus Dabar Rietavo savivaldybës teritorijoje veikia Þemaitijos naðlæ, Rietavo seniûnijà kaip kraitá gavo Trakø kaðtelionas Tadas kolegija, Meno mokykla, Rietavo Oginskiø kultûros, istorijos mu- Pranciðkus Oginskis. ziejus, Vieðoji biblioteka, 3 vidurinës, 3 pagrindinës, 5 pradinës 1767 m. Rietavas gavo teisæ rengti septynis prekymeèius. mokyklos, 1 lopðelis-darþelis, 6 kultûros namai, 8 bibliotekos. 1792 m. Ketveriø metø Seimas Rietavui suteikë Magdebur- go teises ir herbà. RIETAVO KUNIGAIKÐÈIØ 1802 m. Rietavas perëjo kunigaikðèio Mykolo Kleopo Ogins- kio nuosavybën. GINSKIØ KULTÛROS ISTORIJOS 1833 m., po M. K. Oginskio mirties, Rietavà paveldëjo jo O , sûnus Ireniejus Oginskis. Jis ákûrë pagrindinæ rezidencijà, vykdë ûkiná, socialiná, urbanistiná, architektûriná Rietavo pertvarkymà. MUZIEJUS 1835 m. Rietave ásteigta ligoninë, pradëjo veikti parapinë Adresas: Parko g. 10, LT-90311, Rietavas. Tel. (8~448) 68992. mokykla, ákurtos seneliø ir naðlaièiø prieglaudos. Faksas (8~448) 68181. El. paðtas: [email protected] Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktadieniais nuo 9 iki 17 val., ðeðtadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 15 val. Muziejaus istorijos fragmentai Muziejus atidarytas 1995 m. vieninteliame iðlikusiame XIX a. vidurio architektûrinio ansamblio pastate, kuriame 1874–1903 m. veikë kunigaikðèio Bogdano Oginskio (1848–1909) muzikos mokykla. Pastaraisiais metais pradedama formuoti muziejaus ekspozicija. Jos pirmaisiais eksponatais tapo dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikðèiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikðèiø Oginskiø genealogijos studija“, „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklos pëdsakai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje“. Muziejuje rengiamos trumpalaikës profesionaliosios dailës, fotografijos, tau- todailës, Rietavo istorijos parodos, kaupiama medþiaga apie iðki- D. Mukienës nuotraukoje – kolonos, þyminèios lius Rietavo kraðto þmones, nacionalinio iðsivadavimo ir rezisten- Rietavo dvaro rûmø vietà ciniø kovø dalyvius, sovietinæ okupacijà, Rietavo dvaro archeologinius tyrimus, Rietavo ðvietimo ir kultûros raidà, etnografijà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 40 ISTORIJA

1259 m. Skuodo mûðyje þemaièiai susirëmë su Kurðo kom- tûro Bernhardu fon Koreno kariais ir mûðá laimëjo.  XV–XVII a. prie Mosëdþio, Ðaukliø kaime, buvo pagoniø SKUODO ðventvietë. 1568 m. Skuodas buvo grafystës centras.  1568 m. Þygimantas Augustas Skuodo dvarà ir miestelá padovanojo Þemaièiø seniûnui Jonui Chodkevièiui. Po to J. Chodke- RAJONAS vièius daug pastangø dëjo, kad Skuodo grafystë taptø svarbiu ðio Skuodo rajonas uþima dalá kraðto ekonominiu centru. Vakarø Kurðo aukðtumos, Pa- XVI a. pro Skuodà ið Vokietijos á dabartines Pabaltijo valsty- jûrio þemumos, Rytø Þemaièiø bes ëjo didysis Rytprûsiø kelias. plynaukðtës ir Vidurio Þemai- 1567 m. J. Chodkevièius Skuode pastatë Mûro kryþiø, kuriuo áamþino pirmøjø katalikø misijø atminimà. èiø aukðtumos. Jo plotas – 911 1572 m. geguþës 17 d. Þemaitijos seniûnas J. Chodkevièius kv. km. Rajono teritorija teka Skuodui iðrûpino Magdeburgo teises. Po to Bartuvos upës deðinia- Bartuvos, Ðventosios, Luobos jame krante ëmë kurtis naujoji miesto dalis. Ji globëjo garbei pava- upës. Ið rajone esanèiø 6 na- dinta Jochanesburgu. Ðis vardas neprigijo, miestas ir toliau buvo tûraliø eþerø didþiausias – Kal- vadinamas Skuodu. èiø, kuris yra Latvijos ir Lietu- XVII a. pradþioje Skuode buvo 1150 gyventojø. vos paribyje. Skuodas – savi- 1614 m. J. K. Chodkevièius Skuode ásteigë pirmàjà mokyklà valdybës administracinis cen- ir pastatë liuteronø baþnyèià. tras. Rajone gyvena apie 26  1621 m., mirus J. Chodkevièiui, Skuodas atiteko Sapie- tûkst. þmoniø. goms. Ðie já valdë iki 1831 m. XVII a. Skuode ir jo apylinkëse gyvenusius þmones stipriai D. Mukienës nuotraukoje – praretino èia siautusios maro epidemijos (mirë apie du treèdaliai S. Daukanto paminklas Kalviuose, gimtojoje S. Daukanto sodyboje. miesto gyventojø). Aut. J. Puðinskas Skuodiðkiai aktyviai dalyvavo 1796, 1831, 1861, 1863 m. sukilimuose. 1850 m. Skuode pastatyta katalikø baþnyèia. 1863 m. Skuode veikë Muravjovo ákurtas teismas. ISTORIJOS FRAGMENTAI 1769, 1835, 1897 ir 1909 m. Skuodui daug þalos padarë èia vykæ gaisrai. 853 m. raðytiniuose ðaltiniuose (Rimberto kronikoje „Ðv. XIX a. vid. Skuode buvo daugiau negu tûkstantis gyventojø. Auscharijaus gyvenimas“) paminëta Apuolës gyvenvietë (ðiuo metu  1877 m. Skuode rusø valdþia iðaiðkino slaptà lietuviðkà Apuolë – Luobos ir Brukio upeliø santakoje esantis archeologijos mokyklà (vadovavo þydø tautybës mokytoja Dina Stacunskaja). paminklas, istorinis landðaftinis draustinis. Tai anksèiausiai 1897 m. Skuode buvo 3814 gyventojø. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Lietuvos Respublikos teritorijoje 1906 m. Skuode B. Orvydas ákûrë privatø knygynà-skaityklà. esanti gyvenvietë. 1913 m. mieste pradëjo veikti pirmasis kino teatras, pirmoji 1253 m. pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas spaustuvë. Skuodo ir Mosëdþio vardas. Iki Pirmojo pasaulinio karo pasienyje esantis Skuodas gar- sëjo turgumis ir mugëmis, á kurias suvaþiuodavo daug þmoniø. 1915 m. vokieèiø kaizerinë valdþia nutiesë pro Skuodà ei- nanèià geleþinkelio linijà Bajorai–Kretinga–Skuodas. 1918 m. lapkrièio 7 d. dekano Pranciðkaus Þadeikio ir keliø ûkininkø rûpesèiu buvusiame Skuodo Sapiegø dvare ásteigta Skuo- do gimnazija (veikë iki Antrojo pasaulinio karo). 1930 m. pradëjo veikti Skuodo ambulatorija. 1932 m. Skuodo valsèiuje buvo 14038 þmonës. 1939 m. lankytojams duris atvërë Skuodo vieðoji biblioteka. 1940 m. Skuode buvo 6 tûkst. gyventojø. Skuodas stipriai nukentëjo Antrojo pasaulinio karo metais. Miesto centre ið senøjø pastatø liko tik evangelikø liuteronø baþny- èia ir katalikø baþnyèia. 1918–1940 m. Skuodas buvo valsèiaus centras. 1950 m. Skuodas tapo rajono centru.

S. Daukanto klëtelë Kalviuose. D. Mukienës nuotr. 41 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

1975 m. darbà pradëjo Skuodo antroji vidurinë mokykla. 1993 m. pastatyta nauja 200 vietø ligoninë.

DAÞNIAUSIAI LANKOMOS SKUODO RAJONO VIETOS Mosëdþio miestelis: Respublikinis unikaliø akmenø muziejus, gydytojo Vaclovo Into sodyba, namas, kuriame dirbdamas Mo- sëdyje gyveno Juozas Tumas-Vaiþgantas, Mosëdþio Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèia (pastatyta 1783–1844 m.).  Ðilalës kûlis, aukuro akmuo ir akmuo su dubeniu. Èia – pagoniø apeigø vieta, kurioje dar XV–XVII (spëjama, kad net ir il- Jonas Jeronimas Chodkevièius ir Sofija Tiðkevièienë. Kretingos baþnyèia. giau) pagonys kûreno ugná. Ðilalës k., netoli Mosëdþio. Sigito Varno nuotraukos ið redakcijos archyvo Lietuvos tundra. Ðaukliø k., 3 km á pietvakarius nuo Mosë- dþio. profesionaliosios dailës, liaudies meno, literatûros, kraðtotyros pa- Didþiausias Lietuvos akmuo (ilgis – 13,4 m, aukðtis – 3,6 m, rodos, vyksta koncertai, dalykinës pamokos moksleiviams, susi- plotis – 7,5 m., svoris – apie 680 t.). Puokës k., Barstyèiø sen. tikimai su ádomiais þmonëmis, skaitomos paskaitos. Apuolës piliakalnis – seniausia Lietuvos gyvenvietë. Apuo- lës k., Aleksandrijos sen., Luobos ir Brukio upeliø santaka. Iziodoriaus Navidansko parkas. Kalnënø k., Ylakiø sen. RESPUBLIKINIS UNIKALIØ 5–6 metrø skersmens Truikinø ðaltinëlis (ðaltinis, Ðmitos versmë). Aleksandrijos sen. AKMENØ MUZIEJUS Simono Daukanto gimtinë Kalviuose. Kalviai, Lenkimø sen. Skuodo muziejus. Skuodo dvaro pastatas, Ðauliø g. Adresas Liuteronø evangelikø baþnyèia (1821 m.). Skuodo centras. Salantø g. 2, Mosëdis LT-98271, Skuodo r. Tel. (8~440) 76291. Skuodo katalikø baþnyèia. Faksas (8~440) 76352. Mûro kryþius Skuodo miesto skvere. El. paðtas: [email protected] . Svetainë internete: http://www.omnitel.net/akmenumuziejus. Lankytojai aptarnaujami: Geguþës – spalio mënesiais: pirmadieniais – penktadieniais SKUODO MUZIEJUS nuo 8 iki 18val.; ðeðtadieniais, sekmadieniais – nuo 10 iki 18 val. Lapkrièio – balandþio mënesiais: pirmadieniais – penktadie- Adresas: Ðauliø g. 3, Skuodas. Tel. (8~440) 73638. El. paðtas: niais nuo 8 iki 17 val. [email protected] Muziejuje sukauptos turtingos Lietuvos unikaliø akmenø kolek- Lankutojai aptarnaujami: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo cijos. Formuojant ekspozicijas panaudota daugiau kaip 150 000 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val. akmenø ir akmenëliø – Baltijos regiono uolienø rieduliai, paplitæ Muziejø 1991 m. viename ið iðlikusiø Skuodo dvaro pastatø ástei- Ðiaurës, Rytø, Vidurio ir Vakarø Lietuvoje. Muziejuje taip pat kau- gë Skuodo rajono savivaldybë. Jame jau sukaupti gana turtingi piama Lietuvoje auganèiø medþiø skerspjûviø kolekcija, veikia dvi istorijos, numizmatikos, archeologijos, architektûros, tautodailës, ekspozicijos – kamerinë ir lauko. gamtos rinkiniai. Didelë eksponatø dalis panaudota árengiant mu- Ekspozicijos: ziejaus ekspozicijas. Kamerinë mineraloginë petrografinë akmenø ekspozicija Ekspozicijos: Ji árengta muziejaus pastate – restauruotame malûne. Èia patei- Skuodo miesto formavimosi istorija kiama uolienø nuotrupø klasifikacija, geologiniai þemëlapiai, rodo- Joje lankytojams pateiktos seniausios þiniomis apie Skuodà ir mi retesni akmenys. Ekspozicija glausta forma vaizdþiai reprezen- jo apylinkes. Eksponuojami archeologiniai radiniai ið ðiø vietoviø, tuoja tipiðkus, Lietuvoje randamus ledynmeèio laikø kristaliniø uo- pasakojama apie Apuolës piliakalná (Kurðo þemës centrà), Skuodo lienø ávairiø atmainø riedulius. Ji taip pat padeda susidaryti vaizdà formavimosi pradþià, miesto ákûrëjà Jonà Chodkevièiø, jo turto pa- apie Fenoskandijoje paplitusiø rieduliø gimtàsias uolienas. veldëtojus, Skuodo miesto istorijà XVIII–XIX a. ir XX a. pr. (Lietuvos Lauko ekspozicija nepriklausomybës laikotarpiu). Ekspozicija árengta greta Mosëdþio malûno, baþnyèios, Bartu- „Þemaièiø troba“ vos slënio terasoje – 8 ha plote. Didþiausià jos dalá uþima petrogra- Ðioje ekspozicijoje pateikti Skuodo kraðte surinkti etnografijos finë ekspozicija. Ji nuolat tvarkoma ir papildoma visomis Lietuvoje eksponatai. Èia – XIX a. pab. – XX a. pr. geroji þemaièiø troba, randamomis uolienø atmainomis. Ðioje ekspozicijoje akmenys ið- kamara, daug tradiciniø senoviniø Skuodo kraðto buities árankiø. dëstyti pagal kilmæ. Tai nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytø, Rodomi ir lino apdirbimo árankiai. Vidurio ir Vakarø Suomijos, Suomiø álankos dugno, Alandø salyno, Muziejuje taip pat veikia ekspozicijos „Skuodas carinës Rusijos Botnijos álankos dugno, Pietø, Vidurio, Ðiaurës Ðvedijos uolienø priespaudos metais“, „Skuodo rajono tautodailës istorija“, „Skuo- rieduliai, per ledynmeèius (maþdaug prieð 700 000–13 000 metø) do rajono sportinës veiklos istorija“. Èia nuolat rengiamos atkeliavæ á Lietuvà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 42 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

(Atkelta ið 41 p.) SIMONO DAUKANTO KLËTELË ÐIAULIØ Adresas: Kalviø k, Lenkimø sen., Skuodo r. Tel. (8~440) 56615. Asmenims, norintiems aplankyti klëtelæ, ið anksto rekomenduojama susitarti telefonu. Ekspozicija RAJONAS Muziejus ákurtas gimtojoje S. Daukanto sodyboje atstatytame svirne. Pirmoji S. Daukanto atminimo áamþinimu jo gimtinëje, muziejaus ákûrimu XX a. septintajame deðimtmetyje pradëjo rûpintis tuo metu Lenkimuose dirbusi mokytoja Stefa Anuþienë. Dabar Ðiauliai. D. Mukienësd nuotr. S. Daukanto muziejø Kalviuose globoja Lenkimø S. Daukanto pa- grindinës mokyklos mokytojai ir mokiniai, Daukantieèiø draugija. Sodybos kiemelyje pastatytas paminklinis akmuo, kuriame iðkal- Ðiauliø rajonas iðsidëstæs Þemaièiø aukðtumoje. Krað- tas uþraðas lankytojus informuoja, kad ðioje sodyboje 1793 m. tovaizdá pagyvina èia tekanti Mûða, Dubysa, Venta, Nevë- gimë pirmasis lietuviø kalba raðæs ir knygas leidæs istorikas Si- þis. Paèiame Ðiauliø mieste – Talðos eþeras, kiek á ðiauræ monas Daukantas. Sodybos kiemà ir kelià, vedantá á Kalvius, puo- – Ginkûnø eþeras, netoli jo – Rëkyva. Ðiauliø rajono savi- ðia Skuodo rajono liaudies meistrø sukurti stogastulpiai. valdybës teritorija uþima 1918 kv. km. Dalis jos priklauso Ásteigta literatûrinë Simono Daukanto premija. Ji áteikiama kas Þemaitijos etnografiniam regionui (priimta sakyti, kad Þe- dveji metai uþ sukurtus geriausius groþinës literatûros kûrinius, maitijos riba eina per Ðiauliø mieto turgø). Rajono teritori- knygas istorijos tema. Muziejaus kiemelyje organizuojama nema- joje – 11 seniûnijø (Kurðënø miesto, Bubiø, Ginkûnø, Gruz- þai kultûriniø renginiø. Ði vieta mëgstama rajono poetø. dþiø, Kairiø, Kurðënø kaimiðkoji, Kuþiø, Meðkuièiø, Raudë- Muziejaus ekspozicijà sudaro 4 dalys: skyrius „Simono Dau- kanto (1793–1864) gyvenimas ir darbai“; Etnografijos ekspozicija nø, Ðakynos, Ðiauliø kaimiðkoji). Rajone apie 470 valsty- (eksponatai ið Lenkimø apylinkiø); Simono Daukanto klëtelë; J. Pa- bës saugomø kultûros paveldo objektø. Ið jø 13 – kultûros brëþai skirta kamara. paminklai, 112 áraðyta á valstybiná nekilnojamøjø kultûros vertybiø registrà. ROMO DAUJOTO MUZIEJUS . ÐIAULIØ MIESTO ISTORIJOS Adresas: Paðilës k., Ylakiø sen., Skuodo r. Tel. (8~440) 54247. Ekspozicija FRAGMENTAI Muziejø savo namuose dar sovietmeèiu, aplinkui vykstant melioracijai, pradëjo kurti ðios sodybos ðeimininkas Romas Daujo- Ðiauliø miesto teritorijoje pirmieji þmonës ásikûrë paleolito tas. Jis lankydavo nukeliamas sodybas ir rinkdavo ið jø muziejinæ laikotarpiu. vertæ turinèius eksponatus. Per kelis deðimtmeèius buvo sufor- IX a. ant Salduvës piliakalnio stovëjo medinë pilis. muota etnografinë ekspozicija, kurioje yra ávairiø darbo, buities ir 1236 m. pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëti Ðiauliai. namø apyvokos daiktø, liaudies meno kûriniø. Muziejus árengtas 1236 m. rugsëjo 22 d. ávyko Saulës mûðis (apraðytas Livo- klëtyje, kamarose ir antrajame namo aukðte. nijos kronikoje). Jo metu jungtinë lietuviø, þemaièiø ir latviø kariuo- menë galutinai sutriuðkino Livonijos ordino karius.

R. Daujoto muziejaus ekspozicijos fragmentas. D. Mukienës nuotr. 2002 m. Kryþiø kalnas Ðiauliø rajone. Nuotrauka ið redakcijos archyvo 43 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

1445 m. Ðiauliuose pastatyta medi- 1962 m. kovo 31 d. prie Ðiauliø rajo- tuvos garbës kraðtotyrininkë, mokytoja-me- në baþnyèia, ákurta Ðiauliø parapija. no prijungtas Kurðënø rajonas. todininkë Sigita Lukienë. Didelës paramos XVI–XVIII a. vid. Ðiauliai – ðiaurës  1997 m. ákurta Ðiauliø vyskupija, ji sulaukia ið Ðiauliø rajono savivaldybës vidurio Lietuvos administracinis centras. ásteigtas Ðiauliø universitetas. Kultûros skyriaus. 1589, 1679, 1709, 1872 m. Ðiaulius 1986 m., minint Saulës mûðio per- Muziejuje kaupiami ir saugomi kalendo- stipriai nuniokojo gaisrai. galës 750-àsias metines, atidaryta Saulës riai, eksponatai, susijæ su Lauryno Ivinskio 1617–1634 m. pastatyta mûrinë Ðv. laikrodþio aikðtë. Joje – Ðaulio skulptûra gyvenimu ir veikla. Atsiþvelgiant á rinkiniø Petro ir Povilo baþnyèia. (skulptorius St. Kuzma). pobûdá, muziejaus specifikà, suformuota ir 1616–1619 m. Ðiauliai tapo ekono- muziejaus ekspozicija. Jà sudaro 6 skyriai. mijos administraciniu centru. URÐËNØ Pirmajame lankytojai supaþindinami su ka- 1629 m. Ðiauliuose siautë maras. K lendoriø atsiradimo istorija. Antrame iðsa- 1655–1656 m. Ðiauliuose ðeiminin- miai nuðvieèiama ávairiapusë Lauryno Ivins- kavo ðvedø kariuomenë. KALENDORIØ kio ðvietëjiðka veikla. Treèiajame skyriuje  1710 m. Ðiauliuose vël ásiplieskë eksponuojami senieji kalendoriai (pati ver- maro epidemija. MUZIEJUS tingiausia kolekcijos dalis, kuri pasakoja 1770–1791 m. Ðiauliuose A. Tyzen- Lauryno Ivinskio kapas apie kalendorius, iðleistus Lietuvoje po Lau- hauzas atliko socialinius-ekonominius ir ur- Kurðënø kapinëse. ryno Ivinskio). Eksponuojama ir daug ûki- D. Mukienës nuotr. banistinius pertvarkymus. ninkams skirtø kalendoriø. Ketvirtasis mu- 1791 m. lapkrièio 9 d. Stanislovas Adresas: Ventos g. 11 a., Kurðënai, ziejaus skyrius pasakoja apie L. Ivinskio pre- Augustas Ðiauliams suteikë privilegijà ir ofi- Ðiauliø r. mijos laureatus (nuo 1992 m. ði premija ski- cialiai átvirtino miesto savivaldà Tel. (8~41) 581050, mob. 8 685 76394. riama geriausiam metø kalendoriaus suda- Nuo 1795 m. Ðiauliai tapo carinës Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – rytojui). Penktajame ekspozicijos skyriuje Rusijos apskrities centru. penktradieniais nuo 14 iki 18 val. itin gausu eksponatø – èia pristatoma ka- XIX a. Ðiauliai tapo Ðiaurës Lietuvos Ekspozicija lendoriø ávairovë. Ðeðtajame skyriuje eks- kultûros, ðvietimo ir ekonomikos centru. Kurðënø muziejus labiausiai garsëja èia ponuojami kalendoriai, atkeliavæ á muziejø 1836–1858 m. per Ðiaulius buvo nu- sukauptais kalendoriais. Pradëti juos rinkti ið ávairiø þemynø. tiestas Peterburgo–Karaliauèiaus kelias. paskatino tas faktas, kad netoli Kurðënø 1871 m. per Ðiaulius nutiestas Liepo- esanèiame Milvydø dvare paskutiniuosius jos–Romnø geleþinkelis. savo gyvenimo metus praleido pirmasis lie- B. IR B. RADECKØ Ðiauliai stipriai nukentëjo per Pirmà- tuviðkø kalendoriø autorius, leidëjas Lau- já pasauliná karà. 1915–1918 m. sugriauta rynas Ivinskis. 1980 m., minint jo 170-àsias KERAMIKOS MUZIEJUS 65 proc. visø miesto pastatø. gimimo metines, Kurðënø miesto kraðtoty- 1920 m. ákurta Ðiauliø mokytojø se- rininkai, vadovaujami mokytojos, kraðtoty- Adresas: Alëjos g. 4, LT-81142, Kurðë- minarija, Ðiauliø vieðoji biblioteka. rininkës Sigitos Lukienës, pradëjo rinkti ka- nai, Ðiauliø r. Tel. (8~21) 581739. 1923 m. ákurtas „Auðros“ muziejus. lendorius. Kai jø buvo sukauptas didelis kie- Lankytojai aptarnaujami kasdien jiems 1923–1941 m. buvo leidþiamas þur- kis, kilo sumanymas ásteigti kalendoriø mu- patogiu laiku. nalas „Kultûra“. ziejø. Já pavyko ágyvendinti – 1996 m. gruo- Tautodailininkai Bronë ir Bronius Radec- 1923–1928 m. buvo leidþiamas laik- dþio 21 d. muziejus priëmë pirmuosius lan- kai, kuriø darbø galima pamatyti ávairiose raðtis „Ðiauliø naujienos“. kytojus. Muziejaus ákûrëja ir vadovë – Lie- liaudies meno parodose, mugëse, kerami- 1925 m. pradëjo veikti M. Valanèiaus kos muziejø Kurðënuose ákûrë 1987 m. Ja- liaudies universitetas. me eksponuojami paèiø Radeckø sukurti 1927 m. veiklà pradëjo P. Viðinskio keramikos dirbiniai – ávairiausio dydþio va- liaudies universitetas. zos ir vazelës, aþûriniai krepðeliai, suveny- 1928 m. atidarytas J. Basanavièiaus riniai indai su kaukiø motyvais, àsoèiai, þva- liaudies universitetas. kidës, lëkðtutës ir kt. Ekspozicijoje yra ir 1927–1937 m. leistas laikraðtis „Mû- puodþiø karaliaus karûna (B. Radeckas – sø momentas“. treèiasis Lietuvos puodþiø karalius). Eks- 1931 m. ákurtas Ðiauliø dramos teatras. ponuojamos Radeckø nuotraukos, pasako- 1934–1943 m. buvo leidþiamas krað- janèios apie jø gyvenimà, kûrybà, Radec- totyros þurnalas „Gimtasai kraðtas“. kams áteikti diplomai, padëkos raðtai. 1939 m. Ðiauliuose savo veiklà tæsë Sudëtinë muziejaus dalis – dirbtuvë. Èia ið Klaipëdos atkeltas Klaipëdos valstybës lankytojai susipaþásta su keramiko darbo teatras ir Prekybos institutas. procesu, gali stebëti, kaip molio gabalas 1941–1945 m. sunaikinta Ðiauliø þydø meistro rankose virsta graþia vaza, krepðe- bendruomenë, sugriauta 85 proc. pastatø. liu ar kitu kûriniu. 1950 m. birþelio 20 d. ákurtas Ðiauliø Lauryno Ivinskio 1861 m. iðleistas kalendorius rajonas (centras – Ðiauliai).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 44

ÐILALËS RAJONAS

Ðilalës rajonas iðsidëstæs vakarinëje Lietuvos dalyje, uþ- ima 118800 ha teritorijà. Rajone yra apie 31 570 gyvento- jø, ið jø mieste – 6281, kaime – 25 289. Veikia 14 seniûni- jø: Bijotø, Bilioniø, Didkiemio, Kaltinënø, Kvëdarnos, Lau- kuvos, Palentinio, Pajûrio, Ðilalës miesto, Ðilalës kaimið- koji, Teneniø, Traksëdþio, Upynos ir Þadeikiø. Èia praeina automagistralë Klaipëda – Vilnius, vingiuoja Jûros upë. Ra- jono teritorijoje yra apie 300 vietinës ir respublikinës reikð- mës kultûros, istorijos paminklø, ið jø 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kûlgrindos, 4 kulto akmenys, 59 senkapiai ir pilkapiai. Dalis Ðilalës rajono teritorijos priklauso Padievy- èio, Bilioniø, Medvëgalio landðaftiniams, Jûros botaniniam draustiniui, Varniø ir Pagramanèio regioniniams parkams. Daþniausiai lankomos vietos rajone: Dionizo Poðkos Baubliai Bijotuose (pirmasis Lietuvoje ákurtas kraðtotyros muziejus); Medvëgalio piliakalnis (aukðèiausias Þemaiti- jos kalnas); „Lituanica“ lakûno S. Girëno tëviðkë; kalbininko Kazimiero Jauniaus tëviðkë; Upynos liaudies amatø muziejus; Padievyèio piliakalnis; Pajûrio parkas.

ISTORIJOS FRAGMENTAI

XIV a. Ðilalës miesto teritorijoje pradëjo kurtis þmonës. Nuo 1370 m. raðytiniuose ðaltiniuose minimi Kryþiuoèiø ordino þygiai á Ðilalës kraðto þemes. Ðilalë istoriniuose ðaltiniuose pradëta minëti 1533 m.  1533 m. pastatyta pirmoji Ðilalës baþnyèia (fundatoriai vietiniai dvarininkai Orvydai).  1660 m. Ðilalei suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.), leista ruoðti turgus, gyvenvietë pradëta vadinti miesteliu. XVII a. Ðilalë ið Orvydø perëjo Pilsudskiø priklausomybei. Pastarieji Ðilalæ valdë iki XX a. (Ðilalës dvaro dokumentai buvo saugomi Lenkijos Senøjø aktø archyve).  1769 m. vietoje sudegusios senosios Ðilalës katalikø baþnyèios pastatyta nauja baþnyèia. 1806 m. pastatyta evangelikø liuteronø baþnyèia. 1852–1867 m. prie evangelikø liuteronø baþnyèios veikë parapinë mokykla. 1867 m. ásteigta valdinë pradþios mokykla.  1903–1909 m. pastatyta Ðilalës katalikø neogotikinë Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio baþnyèia (projekto autorius Josifas Kairëje – Napoleono Ordos pieðiniai. Ið virðaus: Palangos pajûris, Ðateikiai, Rietavas 45 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

Dziekonskis). Vertingi joje saugomi XIX a. tapyti paveikslai – „Ðv. Antanas“, „Ðv. Ona“. 1863 m. Ðilalës apylinkëse (Paþvërio miðke) vyko B. Dluskio ÐILALËS KRAÐTO MUZIEJUS vadovaujamo sukilëliø bûrio susirëmimas su caro kariuomene. Þuvo apie 150 þmoniø. Adresas: J. Basanavièiaus g. 12, LT-75136, Ðilalë. 1863 m. sukilimà rëmë ir uþ tai caro valdþios buvo nubausta Tel. (8~449) 74043. nemaþai Ðilalës ir jos apylinkiø gyventojø. Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo XIX a. pabaigoje mieste veikë liuteronø ir liaudies mokyklos, 8 iki 12 val. ir nuo 12.45 iki 17 val.; penktadieniais – nuo 8 iki 12 val. vaistinë, malûnas. ir nuo 12.45 iki 15.45 val. 1883 m. ákurtas Ðilalës paðtas. Ekspozicija pasakoja apie Ðilalës kraðto istorijà ir etnografijà.  Lietuviðkos spaudos draudimo metais Kvëdarnoje, Vienoje jos dalyje eksponuojami neolito laikotarpio akmeniniai kir- Þvingiuose, Teneniuose, Pajûryje veikë uþdraustos spaudos viai, V–XII a. ginklai ir ávairûs papuoðalai (þalvariniai þiedai, segës, platinimo centrai. apyrankës, geleþiniø ieèiø ir kalavijø liekanos), kitoje – namø apy- 1918 m. Ðilalë buvo valsèiaus centras. vokos daiktai, amatininkø darbo árankiai, senojo apavo pavyzdþiai, 1933 m. „Lituanica“ skrydþio 60-meèio proga miesto aikðtëje apðvietimo priemonës. Muziejuje taip pat rengiamos ir ávairios te- pastatytas paminklas Atlantà perskridusiems lakûnams Steponui matikos trumpalaikës parodos. Dariui ir Stasiui Girënui.  1934 m. iðgrástos pagrindinës Ðilalës miestelio gatvës, Muziejaus istorijos fragmentai miestas elektrifikuotas. Ðilalës kraðto muziejus pradëtas kurti 1962 m., ásteigus Lietu-  1937 m. pradëjo veikti Ðilalës progimnazija ir vieðoji vos kraðtotyros draugijos Ðilalës skyriø. 1976 m. atstatant sude- biblioteka. gusià Vaikø muzikos mokyklà, treèiajame pastato aukðte árengtos 1950 m. Ðilalë tapo rajono centru. muziejui skirtos patalpos. Tada èia steigiamam muziejui buvo per- 1952 m. Ðilalei suteiktos miesto teisës. duoti Ðilalës rajono kraðtotyrininkø ir rajono mokyklø muziejø su- 1960 m. Ðilalëje buvo 2200 gyventojø. kaupti, muziejinæ vertæ turintys eksponatai. Jie ir sudarë kuriamo 1993 m. balandþio 22 d. Ðilalës rajono savivaldybës tarybos muziejaus pagrindà. Ið pradþiø muziejus turëjo visuomeninio krað- sprendimu patvirtinta Ðilalës rajono savivaldybës vëliava. totyros muziejaus statusà (globojo Telðiuose veikiantis Þemaièiø  Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, sutvarkytoje Ðilalës muziejus „Alka“). 1980 m. muziejus tapo tiesiogiai pavaldus Ðiau- miesto Nepriklausomybës aikðtëje pastatyta skulptûra „Laisvës liø „Auðros“ muziejui. ðauklys“ (skulptorius K. Kisielius). 1990 m. muziejus neteko anksèiau turëtø patalpø, eksponatai 2001 m. lapkrièio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo perkelti á miesto centrinæ bibliotekà. 1991 m. jis tapo pavaldus patvirtino Ðilalës rajono herbà. Lietuvos paminklotvarkos tarnybai. Kilnojant muziejø ið vienos vie- Daugiau kaip deðimtmetis Ðilalës rajonas bendradarbiaujama tos á kità, daþnai keièiantis vadovams ir dël netinkamos eksponatø su Reuterstadt Stavenhagenu (Vokietija), Essenu (Belgija), Lund apskaitos buvo prarasta nemaþai vertingø eksponatø. Komunos Moi miestu (Norvegija) rajonais. 1994 m. muziejui suteiktas kraðto muziejaus statusas. Ðiuo me- Ðilalës rajono savivaldybë dalyvauja Norvegijos Vyriausybës tu jo rinkiná sudaro archeologijos, etnografijos ir istorijos eksponatø finansuojamame projekte „Demokratijos procesas“, kurá ágyvendina rinkiniai. Nuo 1998 m. muziejus buvo pavaldus Ðilalës rajono savi- kartu su Norvegijos Lund Komunos Moi miesto savivaldybe. valdybës vieðajai bibliotekai, nuo 2003 m. jis priklauso Ðilalës ra- Pastaraisiais metais mëgstamiausia ðilaliðkiø poilsio vieta jono savivaldybës kultûros centrui. – miesto centre esantis tvenkinys ir puðynas.

ÐILALÆ GARSINANTYS ÞMONËS

K. Antanavièius, mokslininkas; A. Batavièius, kraðtotyrininkas, knygø apie Tauragës kraðtà autorius ir leidëjas; A. Èepauskas, dailininkas; M. Èilvinaitë, kraðtotyrininkë; P. Gerlikas, dailininkas; V. Grinaveckis, kalbininkas; J. Gudauskis, 1938–1939 m. dirbo Lietuvos teisingumo ministru; K. Jaunius, kalbininkas, profesorius, kunigas; V. Jurgutis, kompozitorius; J. Kairys, lakûnas; L. Kaulakis, mokslininkas; A. Lankauskytë, poetë; S. Laurinaitytë, dainininkë; P. Liatukas, generolas-leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenës vadas; È. Nausëda, dainininkas; Z. Paulauskas, dainininkas; L. Pocius, dailininkas vitraþistas; A. Poðka, mokslininkas; Dionizas Poðka, poetas ir istorikas; S. Skrodenis, tautosakininkas; A. Stulginskis, Lietuvos Steigiamojo seimo pirmininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1920– 1926); A. Toleikis, skulptorius; N. Vëlius, etnologas; V. Þilius, dailininkas; daugelis kitø. D. Poðkos Baubliai Bijotuose. D. Mukienës nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 46 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

STASIO GIRËNO GIMTINË

Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys

Adresas: Vytogala, LT-75241 Ðilalës r. Tel. (8~46) 946798.

Kairëje – Steponas Darius ir Stasys Girënas. Niujorkas 1933 m. liepos 15 d, prieð prasidedant „Lituanica“ skrydþiui. Deðinëje – Stasio Girëno gimtinës muziejus Vytogaloje. Nuotraukos ið redakcijos archyvo

DALIOS GRINKEVIÈIÛTËS (1927– Muziejus veikia Stasio Girëno (Stanislovas Girskis, 1893–1933) gimtinëje. Memorialinë ekspozicija pasakoja apie S. Girëno gyve- 1987) EKSPOZICIJA nimà, laikà, kai jis tarnavo Amerikos karo aviacijoje, lankë skraidymo mokyklà, tapo patyrusiu lakûnu. Nemaþai eksponatø liudija ir Adresas: Eitvydþiø g. 7, Laukuva, Ðilalës r. Tel. (8~449) 56130. apie jo paþintá su S. Dariumi (1927 m.), jø rengimàsi „Lituanica“ Lankytojai aptarnaujamiaptarnaujami: ekspozicija lankoma ið anksto susita- skrydþiui (1933 m.), skrydá per Atlantà, þûtá ties Soldinu, laidotuves rus telefonu (8~449) 56130. Muziejaus vedëja Aldona Ðulskytë. Kaune, „Lituanica“ skrydþio ir jo herojø atminimo áamþinimà. Visuomeniniais pagrindais ákurta memorialinë tremtinës, gydy- Muziejuje taip pat pateikta nemaþai eksponatø, iðkalbingai pa- tojos, knygos „Lietuviai prie Laptevø jûros“ autorës ekspozicija sakojanèiø apie Þemaitijos regiono etnografijà. veikia kambarëlyje, kuriame Dalia Grinkevièiûtë gyveno nuo 1974 iki 1987 metø. Èia eksponuojami jos rankraðèiai, nuotraukos, kas- IONIZO OÐKOS AUBLIAI dieniame gyvenime naudoti daiktai. D P B 1941-øjø birþelá D. Grinkevièiûtë, kuriai tuo metu buvo vos 14 Ðiauliø „Auðros“ muziejaus padalinys metø, iðtremta á Ðiauræ, prie Lenos þioèiø. 1949 m. ið Sibiro ji pabë- go á Lietuvà, taèiau 1950 m. vël buvo suimta ir trejiems metams Adresas: Bijotai, LT-75011, Ðilalës r. Tel. (8~449) 41484. ákalinta lageryje. Po to ji vël turëjo gyventi tremtyje. Net ir tokiomis Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo sàlygomis D. Grinkevièiûtë ágijo gydytojos specialybæ ir, gráþusi á 10 iki 19 val., ðeðtadieniais, sekmadieniais – nuo 11 iki 15 val. Lietuvà, dirbo Laukuvos ambulatorijoje. 1974 m. KGB uþdraudë jai Baubliai – pirmasis Lietuvoje visuomenës lankymui skirtas mu- dirbti gydytoja, iðkeldino ið tarnybinio buto. ziejus. Já 1812 m. savo sodyboje, seno àþuolo kamiene árengë raðy- Tremtá D. Grinkevièiûtë apraðë prisiminimuose, kurie iðspaus- tojas, kalbininkas, istorikas ir etnografas Dionizas Poðka (1765– dinti autorëi jau mirus. 1997 m. Lietuvos raðytojø sàjunga iðleido 1830). Vëliau ðalia Baublio buvo pastatytas dar vienas àþuolo na- D. Grinkevièiûtës knygà „Lietuviai prie Laptevø jûros“. melis. Baubliuose D. Poðka laikë archeologinius radinus, ginklus, ðarvus, monetas. D. Poðkai mirus, Baubliai buvo gerokai apleisti. UNIGO TANISLOVO IMKAUS Norint juos apsaugoti, 1930 m. pastatytos paðiûrës, o 1971 m. – K S R stikliniai gaubtai. (1912–1942) MUZIEJUS

KALBININKO, KUNIGO KAZIMIERO Adresas: Taikos g. 37, Laukuva, Ðilalës r. Muziejus ákurtas kunigo Stanislovo Rimkaus sesers Kristinos JAUNIAUS KLËTELË-MUZIEJUS Rimkutës namuose. Eksponuojami K. Rimkutës iðsaugoti kunigo Ðilalës kraðto muziejaus padalinys laiðkai, rankraðèiai, nuotraukos. S. Rimkus, mokydamasis Telðiø kunigø seminarijoje, aktyviai Adresas: Lembo k., LT-75341, Kvëdarnos sen., Ðilalës r. ásitraukë á Pavasarininkø organizacijos veiklà. Nuo 1936 m. jis Tel. (8~449) 79407. kunigavo Kraþiuose. Èia subûrë pavasarininkø kuopà, pradëjo leis- Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – ðeðtadieniais nuo 11 iki ti þurnalà „Kraþiø aidai“, suremontavo parapijos namus, ásteigë 15 val. Kraþiø skerdyniø muziejø, pavasarininkø bibliotekà, atidarë „liau- Muziejus veikia Kazimiero Jauniaus gimtojoje sodyboje. Trijose dies universitetà“. 1940 m. rugpjûèio 6 d. sovietø valdþia já suëmë klëtelës patalpose atkurta senoji Jauniø ðeimos gyvenimo buitis. ir ákalinto Raseiniuose, vëliau iðveþë á Petropavlovsko kalëjimà ir Ekspozicija pasakoja apie K. Jauniø, jo artimuosius. Muziejaus nuteisë 10 metø kalëjimo. Nesutikdamas su bausme, kunigas pa- teritorijoje atkurtas ðulinys, yra autentiðkas tvarto-darþinës pasta- raðë kasaciná skundà. 1942 m. byla buvo perþiûrëta, S. Rimkus tas. Teritorija aptverta tradicine ðiam kaimui tvora. nuteistas suðaudyti. 47 ISTORIJA

UPYNOS LIAUDIES AMATØ TAURAGËS MUZIEJUS Adresas: Upynos k., LT- 75242, Ðilalës r. Tel. (8~449) 46798. Prieð atvykstant á muziejø rekomenduojama paskambinti tele- RAJONAS fonu. Upynoje, miestelyje, kuris istoriniuose ðaltiniuose pradedamas minëti XVII a. I p., liaudies amatø muziejø ákûrë Þemaitijos ISTORIJOS FRAGMENTAI kultûros ir istorijos puoselëtojas, kraðtotyrininkas Klemensas Lovèikas. Èia sukaupta daugiau kaip 3 tûkst. eksponatø ið Upy- nos ir jos apylinkiø. Muziejaus ekspozicija árengta buvusiame Rajonas iðsidëstæs Lietuvos pietvakariuose, ant Jûros upës klebonijos svirne. Pirmajame pastato aukðte rodomi archeolo- kranto, prie Karaliauèiaus–Rygos kelio. giniai radiniai, liaudies meno kûriniai, rengiamos trumpalaikës Tauragë raðytiniuose ðaltiniuose pradedama minëti XVI a. parodos. pr., taèiau, anot istorikø, miestas (gyvenvietë) èia buvo jau ir anks- Antrajame pastato aukðte lankytojai susipaþásta su senøjø èiau. Miestas pradëjo formuoti prie Tauragës dvaro. amatininkø – staliø, kalviø, batsiuviø, raèiø, kubiliø – darbo XIII–XIV a. pro Tauragæ ëjo svarbûs kryþiuoèiø keliai á Lietuvà. pobûdþiu, árankiais aplinka, kurioje jie dirbdavo. Sodyboje esan- XV a. II p. Tauragës dvaras priklausë Kontautams. èiame sename sandëlyje eksponuojami didesni seniau ðio kraðto Po Jono Kontauto mirties jo þmona Jadvyga Aleknaitë Kon- þmoniø ûkyje naudoti padargai ir mechanizmai – plûgai, arpai, tautienë iðtekëjo uþ Stanislovo Bartoðevièiaus ir dvaras atiteko jam. dyzeliniai motorai ir kt.  1507 m. Tauragëje pastatyta katalikø baþnyèia (fundavo Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaièio duktë Jadvyga Bartoðe- vièienë). 1526 m. Tauragë paþymëta B. Vapovskio þemëlapyje, 1539 m. – ðvedø arkivyskupo Olaus Magnusu Ðiaurës Europos þemëlapyje 1549 m. po Onos Bartoðevièiûtës Glebavièienës dukters ve- dybø su Merkeliu Ðemeta Tauragës dvaras perëjo Ðemetø giminei. 1567 m. Þemaitijos kaðteliono Merkelio Ðemetos rûpesèiu Tauragëje pastatyta evangelikø liuteronø baþnyèia, ásteigta parapija.  1653 m. Tauragë atiteko Lietuvos kariuomenës etmonui Jonuðui Radvilai. Jonuðo Radvilos dukra Ona Marija buvo iðtekëjusi uþ pus- brolio Boguslavo Radvilos. 1669 m. Boguslavui mirus, ðeimos tur- tas perëjo nepilnametei Liudvikai Karolinai Radvilaitei (paskutinia- jai Birþø-Dubingiø Radvilø reformatoriðkosios ðakos dvarø valdytojai, Lietuvos evangelikø reformatø veiklos rëmëjai). 1681 m. sausio 17 d. Liudvika Karolina Radvilaitë iðtekëjo uþ Brandenburgo margrafo Liudviko. 1691 m. Tauragë perëjo Prûsijos valdovø þinion, ávesta vo- kiðka administracija – kurfiurstai pradëjo skirti Tauragës valdyto- jus (1688–1793 m. laikotarpiu Tauragæ valdë dvylika pareigûnø). 1793 m. rugsëjo 25 d. Gardino sutartimi Prûsijos valdovai atsisakë Tauragës, jà gràþino Lietuvos ir Lenkijos Respublikai. 1774 m. rugpjûèio 3 d. Tauragë perëjo Raseiniø apskrities virðininko Aramavièiaus þinion. 1795 m. Tauragë atsidûrë Rusijos valdþioje. Carienë Jekate- rina II Tauragæ padovanojo savo gydytojui Kruse. Po kurio laiko Kruse perdavë Tauragæ savo posûniui Albrechtui. 1805 m. Tauragës dvarà ir miestà, kurie priklausë Rusijos valstybës iþdui, ið Albrech- to nusipirko grafas Platonas Zubovas. P. Zubovui mirus, dël Zubovø turto pasidalinimo kilo nesuta- rimø. Jie nebuvo iðspræsti ir Tauragë perëjo valstybës iþdo þinion. 1805–1807 m. susidarius Europos valstybiø koalicijoms, Tauragës dvaras tapo Rusijos caro bûstine ir carinës Rusijos ka-

Tauragës pilis. M. Sakalausko nuotrauka. 1959 m. (Nukelta á 48 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 48 ISTORIJA

(Atkelta ið 47 p.) 1836 m. pradëtas tiesti Tilþës–Rygos plentas (1836–1837 m. suprojektuotas, 1836–1844 m. nutiestas Ðiauliø–Tauragës ruoþas). riuomenës vyriausia tvirtove. Èia ne kartà lankësi Rusijos caras XIX a. viduryje Tauragëje, prie pagrindinio plento, pastatytas Aleksandras I ir Prûsijos karalius. pasienio miestams bûdingas pastatø kompleksas: rûmø ansam- 1807 m. balandþio 14 d. Napoleonas mûðyje ties Fridlandu blis (1844–1847; 1852; 1866 m.), pasienio águlos rusø staèiatikiø nugalëjo rusø kariuomenës pajëgas ir rusai pasitraukë á deðinæ cerkvë (1874 m.), architekto Slupskio suprojektuotas paðto stoties Nemuno pusæ kompleksas su uþeigos namais (1858–1861 m.). 1807 m. birþelio 22 d. caras Aleksandras Tauragëje pasiraðë 1843 m. pastatyta evangelikø liuteronø baþnyèia (architek- sutartá su prancûzais, kuri yra Tilþëje 1807 m. birþelio 25 d. pasira- tas Bruco). ðytos taikos sutarties prototipas. 1903 m. pastatyta Romos katalikø baþnyèia. 1812 m. gruodþio 30 d. Tauragës dvaro Poþerûnø malûne (6 1880 m. mieste jau veikë parapijinë ir valsèiaus mokyklos. km nuo Tauragës) pasiraðyta 7 straipsniø konvencija (Tauragës 1898 m. H. Vasilèikovas ákûrë jo vardu pavadintà progimna- konvencija). zijà (nuo 1911 m. – gimnazija). 1841 m. Tauragës dvaras vël perëjo valstybës iþdo þinion. 1910 m. Tauragëje pradëjo veikti mergaièiø gimnazija. 1846 m. caras Nikolajus I Tauragës dvarà majorato teisëmis 1909 m. Tauragëje atidaryta spaustuvë. padovanojo kunigaikðèiui Hilarijui Vasilèikovui. 1833 m. Tauragëje buvo 630 gyventojø, 1892 m. – 4722, XIX a. viduryje Tauragës miestas priklausë dvarui. 1897 m. – 6655, Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse – 10000 gy- Tauragæ stipriai nuniokojo 1780, 1782, 1815 ir 1836 metais ventojø. vykæ gaisrai. Itin daug þalos padarë 1836 m. gaisras, kurio metu XIX a. II p. Tauragës miestas jau nebebuvo tiesiogiai paval- sudegë apie 200 pastatø, tarp jø ir 1787 m. pastatyta evangelikø dus Tauragës dvarui, nors tuo pat metu dalinai nuo jo dar ir priklau- liuteronø baþnyèia. së. Tauragës valdytoju buvo paskirtas pasienio uþkardos virðinin- 1836 m. Rusijos vyriausybës nurodymu architektas Vaclo- kas. Tauragëje buvo ákurtas Jurbarko pasienio muitiniø apygardos vas Ritðelis parengë naujà Tauragës miesto statybos projektà. ðtabas.

M. Sakalausko nuotraukose: virðuje – Gaurës baþnyèios varpas; deðinëje virðuje – Batakiø baþnyèios didysis altorius, apaèioje – Batakiø baþnyèios vargonai. 1966 m. 49 ISTORIJA

XX a. pradþioje Tauragë priklausë Raseiniø apskrièiai ir iki 1959 m. Tauragëje buvo apie 12 tûkst. nuolatiniø gyventojø, 1919 m. buvo valsèiaus centras. 1970 m. – 19575. Lietuviðkos spaudos draudimo metais Tauragë buvo vienas 1965 m. Tauragëje pastatytas televizijos retransliacijos ið daþniausiai knygneðiø lankomø miestø. bokðtas (1991 m. jis pakeistas nauju galingesniu). 1915 m. per miesto apðaudymà Tauragëje kilo stiprus gais- 1988 m. rugsëjo mënesá Tauragëje ákurta Sàjûdþio iniciaty- ras ir miestas sudegë. Ugnis aplenkë tik keletà miesto pakraðtyje vinë grupë. buvusiø namø, rusø staèiatikiø cerkvæ. Po gaisro apie du treèdaliai Atgimimo metais mieste atstatyti sovietmeèiu nugriauti gyventojø paliko Tauragæ. V. Kudirkos, V. Pûtvio-Putvinskio paminklai, naujais paminklais áam- Vokieèiø okupacinë valdþia muitinës pastate buvo ásteigusi þintas tremties kanèiø ir aukø, rezistencijos kovø atminimas. psichiatrijos ligoninæ, o miesto ðiaurës vakarø dalyje nutiesusi siau- 1999 m. pradþioje Tauragës rajone buvo apie 56 tûkst. gy- ràjá geleþinkelá – jis ëjo nuo Lauksargiø per Tauragæ, Skaudvilæ á ventojø, ið jø Tauragës mieste – apie 35,5 tûkst. Kelmæ. 1915–1916 m. liûtys paplovë geleþinkelio pylimà. Po to siaurasis geleþinkelis nebebuvo atstatytas, per miesto pietinæ dalá nutiesta plaèiojo geleþinkelio linija. DAÞNIAUSIAI LANKOMOS TAURAGËS 1916 m. prie turgaus aikðtës vokieèiai pastatë trijø aukðtø RAJONO VIETOVËS miesto rotuðæ. Nuo 1915 m. gaisro iki 1919 m. Tauragëje pastatyti tik 48 nauji mediniai namai. DVARAI Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, tauragiðkiai buvo akty- vûs ir tautiðkai sàmoningi. TAURAGËS DVARAS 1918 m. pabaigoje suformuotas Tauragës apsaugos ðtabas. Tauragës dvaras pirmà kartà istoriniuose ðaltiniuose paminëtas 1919 m. vasario 16 d. per Lietuvos nepriklausomybës vie- XVI a. pradþioje. Dvaro valdytojai buvo garsûs Lietuvos didikai, neriø metø sukakties paminëjimà Tauragëje ávyko pirmasis Þemai- taèiau apie dvaro parkà þiniø neaptinkama iki pat XIX a. Spëjama, tijoje Lietuvos kariuomenës paradas. kad parkas sutvarkytas arba ákurtas valdant Vasilèikovams. Nepriklausomybës metais Tauragëje vietoje senojo tilto, Buvusio Tauragës dvaro sodyba yra apie 800 m á pietryèius nuo susprogdinto 1915 m., pastatytas naujas. plento Tauragë – Tilþë, deðiniajame Jûros upës krante, Taurø (But- 1923 m. Tauragëje buvo 1363 namai. keliø) kaime. Buvusio dvaro didþiàjà dalá teritorijos (apie 14 ha) 1935 m. mieste nutiestas vandentiekis, sutvarkyta Jûros upës pakrantë, gatviø apðvietimas. (Nukelta á 50 p.) 1927 m. pastatyta geleþinkelio stotis (arch. E. A. Frykas). 1932 m. pastatyta miesto ligoninë 1933 m. pastatyti Ðauliø namai (arch. K. Reisonas). 1935 m. iðkilo banko pastatas (arch. A. Funkas, M. Songaila). 1932 m. pradëjo veikti „Maisto“ fabrikas. 1930 m. Tauragëje pastatyti paminklai V. Putvinskiui ir V. Kudirkai. 1935 m. mieste buvo 6527, 1939 m. – 10561 gyventojas. 1932 m. Tauragei suteiktas antraeilio miesto statusas. Nepriklausomos Lietuvos metais Tauragë buvo apskrities centras. Tauragë stipriai nukentëjo Antrojo pasaulinio karo metais (1941 m. birþelio 22 d. ir 1944 m. spalio mënesá). Ið viso per karà sugriauta apie 80 proc. pastatø, naciai sunaikino didþiàjà dalá mieste gyvenusiø þydø, nemaþai kitø miesto ir jo apylinkiø gyventojø. 1948 m. sudarytas naujas Tauragës uþstatymo projektas (arch. R. Skromanas). 1962 m. parengtas naujas miesto planas (arch. J. Vanagas). 1976 m. parengtas dar vienas Tauragës miesto uþstatymo projektas (arch. P. Janulis). Ágyvendinant minëtus projektus, nebuvo paisoma senojo miesto iðplanavimo, sunaikinta nemaþai kultûros paveldo objektø, net þydø, evangelikø liuteronø kapinës. Statybø metu suformuoti nauji miesto rajonai: Þalgiriai, Jovarai ir pramoninis. 1956 m. pastatyta keramikos gamykla. 1959 m. pastatytas darþoviø fabrikas. Tauragës baþnyèia. M. Sakalausko nuotrauka. 1990 m. 1963 m. pastatyta skaièiavimo maðinø gamykla.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 50 KULTÛRINIS TURIZMAS

(Atkelta ið 49 p.) LOMIØ DVARAS Lomiø dvaras – prie kelio Lomiai–Ðakvietis, ant Ðunijos upës uþima parkas ir jo elementai. Parkas iðsidëstæs prie senojo Tau- kranto. Lomiai XIX a. pab. buvo Ðulcø nuosavybë. Formuojant dvaro ragës kelio, Jûros upës slënyje, pietinëje dvaro dalyje. Svarbus ansamblá, ðeimininkai ákûrë miðrø parkà, pastatë rûmus, keletà parko elementas – vandens telkiniai. Manoma, kad peizaþinio gyvenamøjø namø, malûnà, svirnà, jaujà. Ðiuo metu parkui priklau- parko elementø dvaro parkas ágavo XIX a. II p., kai klasicizmo so 6 ha teritorija. Parke yra nedidelis tvenkinys, greta jo – svirnas. laikotarpiu tapo madinga geometrinius parkus pertvarkyti á peiza- Auga nemaþai vietiniø medþiø, europiniai ir sibiriniai maumedþiai, þinius. paprastieji kaðtonai. Tauragës dvaras teikë pradþià miestui. Abi vietovës kûrësi patogioje geografinëje vietoje: patogus vandens kelias Nemunu ir OPLANKIO DVARAS Jûros upe, praeinantis svarbus kelias ið Prûsijos á Lietuvà. Taura- Oplankio dvaras – 2,7 km. á pietryèius nuo kelio Ryga–Tilþë, 0,5 gës dvaras stovëjo deðiniajame Jûros upës krante. Tauragës dva- km. á vakarus nuo Jûros upës, prie kelio Lauksargiai–Vilkyðkiai. ras ið pradþiø buvo Lietuvos, o vëliau – Prûsijos didikø valda. Tai vienas seniausiø dvarø Tauragës rajone. Dvaro sodybà sudaro Dvaras pradëjo formuotis XV a. viduryje. Þinoma, kad XV a. II p. 3 savarankiðkos sodybos. Greta jø – Uplankëliai, Oplankio (Malû- Tauragës dvaras priklausë Kontautams. neþerio) eþeras (7 ha). Tyrinëtojai yra tos nuomonës, kad tai gali bûti seniausias Þemaitijos tvenkinys. Oplankio dvarà ið visø pusiø ADAKAVO DVARAS juosia Oplankio ir Greiþënø piliakalniais. Adakavas – 5 km á rytus nuo Skaudvilës, prie Skaudvilës– Nemakðèiø kelio. Iki mûsø dienø iðliko Adakavo parkas su dvaro TREPØ DVARAS ansambliu. Nuo centriniø dvaro rûmø á pietvakarius sugrupuoti ûki- Trepø dvaro sodyba – prie kelio Skaudvilë – Upyna, 2 km á ðiau- niai pastatai. Ðiaurëje – parkas. Èia – aðtuoni dvarà juosiantys rës vakarus nuo Skaudvilës ir kelio Ryga – Tilþë. Sodyboje neblo- tvenkiniai. Parko plotas – 9 ha. Jo alëjose auga senos liepos. Pa- gai iðsilaikë senasis dvaro parkas, jo tvenkiniai. Alëjos apsodintos statai iðdëstyti tarp medþiø. Dvaro kompleksui priklauso ir XVIII a. vakarinëmis tujomis, maþalapëmis liepomis. Parke nemaþai ka- statyta baþnyèia, kiti jos pastatai. Baþnyèia medinë, liaudiðkos nadiniø cûgø, didþiøjø pacûgiø, plaèiaþvyniø maumedþiø, grakðèiø- architektûros, apkalta lentomis, pastatyta ant akmenø mûro pa- jø liepø, nemaþai kitø svetimþemiø, vietiniø medþiø. matø.

M. Sakalausko nuotraukose – Lomsargio baþnyèios durø metaliniai apkaustai. 1966 m. 51 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

PILIAKALNIAI

BATAKIØ PILIAKALNIS SU GYVENVIETË (Pilutë, Ðvedø kalnas) Vietovë – pietiniame Batakiø miestelio pakraðtyje, Anèios ir Ba- takës upeliø santakoje. Seniau ant ðio piliakalnio stovëjo Þemaièiø Aukaimo pilis (raðytiniuose ðaltiniuose minima nuo 1285 m.). Pie- tinëje jo pusëje, uþ pylimo griovio, yra senovës gyvenvietë.

DAUGLAUKIO SENKAPIS IR SENOVËS GYVENVIETË Tai pats seniausias þinomas Nemuno deltos laidojimo pamin- Tauragës „Santakos muziejus. Nuotrauka ið redakcijos archyvo klas. Kapavietë datuojama 70–260 m. po Kristaus. Dauglaukio senkapis kitus senojo geleþies amþiaus kapinynus lenkia ákapiø gau- sumu. Iðsiskiria moterø kapø ákapiø ávairove. TAURAGËS „SANTAKOS“ Dauglaukio archeologiniai kasinëjimai iðsamiai pristatyti Tau- ragës „Santakos“ muziejaus ekspozicijoje. MUZIEJUS

DAPKIÐKIØ PILIAKALNIS (PILAITË) Adresas: S. Dariaus ir S. Girëno g. 5, LT-72215, Tauragë. Tel.: Jis yra Dapkiðkiø kaime, Jûros deðiniajame krante, jos santako- (8~446) 72268, 62031. El. paðtas: [email protected]/ . je su gyvenviete. Piliakalnio virðuje – aikðtelë, kurios didesnæ dalá Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo yra nuplovusi Jûra. Pylimas 4 m aukðèio, apardytas apkasø, uþ jo 8 iki 17 val. uþslinkæs gynybinis griovys. Uþ griovio – senovës gyvenvietë. Anot Tauragës „Santakos“ muziejus ákurtas1990 m. rugsëjo 1 d. Rin- padavimo, piliakalná supylë baudþiauninkai su kepurëmis. kiniø pagrindà tuo metu sudarë eksponatai, perimti ið buvusio Tau- ragës politechnikumo muziejaus, miesto viduriniø mokyklø muzie- KUTURIØ (Naujininkø, Pilaitë, Pilë, Pilikë, Pilalë) jø, Batakiø ir Pagramanèio mokyklø visuomeniniø muziejø. Piliakalnis Maþonø apylinkëje. Ðiuo metu muziejaus rinkiná sudaro archeologijos, numizmatikos, ikonografijos, senø spaudiniø, tekstilës, liaudies meno verty- MATIÐKIØ PILIAKALNIS biø, valstieèiø verslø, amatø, buities reikmenø, taip pat gamtos Piliakalnis Maþonø apylinkëje. Anot padavimø, senovëje pilies skyriaus taksidermijos laboratorijoje pagamintø paukðèiø, þinduo- virðuje buvusi duobë, kurioje degdavo lauþas (gyvoji ugnis). liø, þuvø iðkamðos, vabzdþiø ir fosilijø kolekcijos. Pirmoji muziejaus ekspozicija visuomenei buvo pristatyta PAGRAMANÈIO PILIAKALNIS SU GYVENVIETE 1992 m. Dabar èia veikia trys ekspozicijos – etnografijos, istori- Vietovë yra Akmenos kairiajame krante, prie jos santakos su jos, gamtos tema: Gramanèia. Pagramanèio piliakalnis – respublikinës reikðmës ar- Tauragës kraðto gyventojø kultûra XX a. I p. cheologinis paminklas. Ant jo yra stovëjusi svarbi ðiam kraðtui Ekspozicija lankytojus supaþindina su Tauragës kraðto kaimo gynybinë pilis. Netoli – Kuturiø piliakalnis. Ið trijø pusiø – statûs gyventojø amatais ir verslais, tekstilës gaminiais, vaikø darbais, piliakalnio ðlaitai (apie 20 m aukðèio), supiltas 3,5 m aukðèio pyli- ðvietimo raida. Árengti valstieèio ir miestieèio kambariø interjero mas. Aikðtelë netaisyklingos staèiakampio formos. Uþ pylimo – kampeliai. gynybinis griovys ir senovës gyvenvietë. Piliakalná tvarko Pagra- Istorijos ekspozicija manèio regioninis parkas. Anot legendø, ant ðio piliakalnio senovë- Ekspozicija atspindi Tauragës kraðto istorijà nuo seniausiø laikø je buvo deginamos raganos, laumës, naktimis prie piliakalnio iki 1918 m. Joje pateikti eksponatai pasakoja apie Dauglaukio ar- kniaukdavæs juodas katinas. cheologinius kasinëjimus, akmens, þalvario, geleþies apdirbimà Tauragës kraðte senovëje. Ekspozicijoje galima iðsamiai susipa- OPLANKIO (GILANDÞIØ) PILIAKALNIS (PAPILIAKALNIS, þinti ir su Tauragës dvaro istorija, Tauragës konvencija, svarbiau- ÐVENTKALNIS) siais Tauragës rajono ávykiais. Eksponuojami senieji spaudiniai, Objektas – Lauksargiø apylinkëje, deðiniajame Uplankio upelio Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio ginklai, dokumentinë ir ikonog- krante, prie jo santakos su Barzupio upeliu. Piliakalnis ir jo aplinka rafinë medþiaga apie Tauragës kraðto ryðius su Karaliauèiaus kraðtu apaugæ medþiais. Pietinëje pusëje, uþ griovos, yra nedidelë seno- ir kt. vës gyvenvietë. Èia randama senosios keramikos. Gamtos ekspozicija Èia – paukðèiø ir þinduoliø iðkamðos, paukðèiø lizdai, Tauragës OPLANKIO (GREIÞËNØ) PILIAKALNIS rajono gamtos paminklø nuotraukos, ávairiø tipø dirbtiniai lizdai, Piliakalnis – Lauksargiø apylinkëje. Greiþënø piliakalnis ir se- skirti paukðèiams prisivilioti, Tauragës miesto simboliai – vadina- novës gyvenviete – respublikinës reikðmës paminklai. Senovës mieji „tauro“ ragai (jie padaryti ið tikro Afrikos buivolo ragø). gyvenvietë jungia senkapá su piliakalniu. Ið rytø, vakarø ir pietø piliakalná supa Jûros slënis. Ðiaurëje – 2 m gylio ir 20 m ploèio Muziejuje taip pat rengiamos dailës, tautodailës, kraðtotyros, griovys, 5,5 m aukðèio pylimas. Aikðtelë beveik apvali. Piliakalnis fotografijø ir kitos trumpalaikës parodos. apaugæs medþiais ir krûmais.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 52 KULTÛRINIS TURIZMAS

TELÐIØ RAJONAS

DAÞNIAUSIAI LANKOMI TURISTINIAI OBJEKTAI TELÐIØ RAJONE

DEGAIÈIØ SENIÛNIJA

Degaièiø parkas, dvarvietë. Telðiø katedra. D. Mukienës nuotrauka

GADÛNAVO SENIÛNIJA je; Þemaitës mokykla; Telðiø elektrinë; Telðiø iþdinës pastatas; Tel- Buoþënø piliakalnis su gyvenviete; Dþiuginënø piliakalnis su ðiø teismo rûmø pastatas; pastatas (Respublikos g. 53) Telðiø se- gyvenviete; Siraièiø kapinynas; Panø kalnas (Mergakalnis); Dþiu- namiestyje; pastatas (S. Daukanto g. 14 / Saulës g. 2) Telðiø sena- ginënø dvaro sodyba. miestyje; namas (Birutës g. 30) Telðiø miesto centrinëje dalyje; Telðiø spirito fabriko pastatø kompleksas; Telðiø kapinës. LUOKËS SENIÛNIJA Birþuvënø senovës gyvenvietë; Birþuvënø piliakalnis su gy- TRYÐKIØ SENIÛNIJA venviete (Koplyèkalnis, Bambizkalnis); Birþuvënø dvaro sodyba; Ubiðkës miestelio Ðv. Angelø Sargø baþnyèios kompleksas (baþ- Luokës Visø Ðventøjø baþnyèios statiniø kompleksas; Jono An- nyèia ir varpinë); Tryðkiø miestelio Ðvè. Trejybës baþnyèios an- driusevièiaus muziejus Gaulënuose; Viekðnaliø kraðtotyros mu- samblis (baþnyèia, varpinë, ðventoriaus vartai); Pavirvyèio dvaro ziejus; Kurðø kapinynas; Sëbø piliakalnis su gyvenviete; knygne- sodyba; Medþio skulptûrø ekspozicija tautodailininko Prano Du- ðio, iðkilaus þemaièiø kraðto dievdirbio Augustino Potockio-Nor- þinsko muziejuje; raðytojos Sofijos Ivanauskaitës-Pðibiliauskienës- kaus (1844–1945) kapas Luokës kapinëse; Jonaièiø àþuolas; Tado Lazdynø Pelëdos (1867–1926) kapas Tryðkiø miestelio kapinëse; Blindos (Dervinø) puðis. knygneðio Dominyko Bubëno (Bubino) (1856–1940) kapas Ubið- kës antrosiose kapinëse. NEVARËNØ SENIÛNIJA Nevarënø Nukryþiuotojo Jëzaus baþnyèios kompleksas; Neva- rënø miestelyje 1888 m. pastatytas koplytstulpis; Mitkaièiø kaimo Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèia; Nerimdaièiø Ðv. Apaðtalo Baltra- miejaus baþnyèia; kalnas, vadinamas Paonðvestës.

RYÐKËNØ SENIÛNIJA Lieplaukës kaimo Ðv. Jurgio baþnyèia; Muitaièiø kapinynas, alkakalnis; Kuodþiø alkakalnis (Vorkalnis).

TELÐIØ MIESTAS Telðiø senojo miesto vieta; Telðiø senamiestis; Telðiø bernardi- nø vienuolyno ir kunigø seminarijos statiniø kompleksas: Ðv. An- tano Paduvieèio katedra, vienuolyno namas, ðventoriaus vartai, kunigø seminarija; Vyskupø rûmai; Telðiø staèiatikiø Ðv. Mikalo- jaus cerkvë; Telðiø Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþny- èia; Telðiø sinagoga; Telðiø jeðibotas; Þemaièiø muziejus „Alka“; Þemaitijos kaimo muziejus; Alfredo Jonuðo þemaitiðka-japoniðka Telðiø vyskupijos kurija. D. Mukienës nuotr. sodyba; Þemaièiø karaliaus Ringaudo dvaras A. Gedvilo sodybo- 53 KULTÛRINIS TURIZMAS

UPYNOS SENIÛNIJA Upynos kaimo Ðv. Jono labdario baþnyèia; Paðatrijos piliakalnis su gyvenviete.

VARNIØ SENIÛNIJA Varniø senovës gyvenvietë, vadinama Vaiðnoriaus sala; Varniø kapinynas; Varniø Ðv. apaðtalø Petro ir Pauliaus baþnyèios statiniø kompleksas; Varniø Ðv. Aleksandro baþnyèia; Þemaitijos vysku- pystës muziejus ir ðalia jo stovintis paminklas Mikalojui Daukðai ir Merkeliui Giedraièiui; Motiejaus Valanèiaus namas; Janapolës Ðv. Mykolo arkangelo baþnyèios kompleksas; Pavandenës Ðv. Onos baþnyèios kompleksas; Pagirgþdûèio piliakalnis, vadinamas Girgþ- dûtës kalnu; Pagirgþdûèio piliakalnis su gyvenviete II; Vydmantø, Ðatrijos kalnas. D. Mukienës nuotrauka Vembûtø piliakalnis; Didþiøjø Burbiðkiø piliakalnis, vadinamas Mo- teraièiu; Ðaukðtelio piliakalnis, vadinamas Sprûdës kalnu; Vembû- mai, organizuojamos popietës, koncertai, renginiai, skirti valstybi- tø kapinynas; Guivënø àþuolas Guivënø miðke, Jomantø àþuolas niø ðvenèiø ir iðkiliø þmoniø sukakèiø paminëjimams. Jomantø miðke (abu Varniø regioninio parko teritorijoje). Ðio muziejaus padaliniai yra Þemaitijos kaimo muziejus, Þe- maitës ekspozicija buvusiame Dþiuginënø dvare (Dþiuginënai) ir VIEÐVËNØ SENIÛNIJA Rainiø koplyèios ekspozicija (Rainiai). Vieðvënø kaimo Ðvè. Trejybës baþnyèia; Rainiø þudyniø vieta ir koplyèia; þydø þudyniø vieta ir kapas Rainiø miðke; Getautës piliakalnis, vadinamas Getautës pilimi; Garbës kalnelis (Sterblës kalnas). ÞEMAITIJOS KAIMO MUZIEJUS ÞARËNØ SENIÛNIJA Þarënø miestelio Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèia ir varpinë; Þemaièiø muziejaus „Alka“ padalinys Paplinijos piliakalnis su gyvenviete. Adresas: Parko g. 8a, LT-5610 Telðiai. Tel. (8~444) 70001. Eks- kursijø uþsakymas (8~444) 70282. Muziejaus vedëjas – Gedimi- ÞEMAIÈIØ MUZIEJUS „ALKA“ nas Ðatkauskas. Lankytojai aptarnaujami geguþës – spalio mënesiais: Adresas: Muziejaus g. 31, LT-87357, Telðiai. Tel. (8~444) 70282. Treèiadieniais – ðeðtadieniais nuo 9 iki 17 val.; sekmadieniais – El. paðtas: [email protected]. nuo 10 iki 16 val. Svetainë internete http://zam.mch.mii.lt/. Ekspozicija Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – ðeðtadieniais nuo 9 iki Tai muziejus po atviru dangumi. Jis pradëtas formuoti 1967 m. – 17 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 16 val. tuo metu á muziejaus teritorijà perveþtas pirmasis eksponatas – Tai vienas ið seniausiø ir turtingiausiø Lietuvos regionø muziejø. pirtis ið Tryðkiø apylinkës. Duris lankytojams muziejus atvërë Jis ákurtas 1932 m. Þemaièiø senovës mëgëjø draugijos „Alka“ 1982 m. Dabar muziejui priklauso 15 ha teritorija, kurioje ekspo- rûpesèiu. Pagrindinis muziejaus pastatas (projekto autorius archi- nuojama 16 autentiðkø XIX a. pab. – XX a. pr. pastatø, suformuotos tektas S. Stulginskis) iðkilo Antrojo pasaulinio karo iðvakarëse. trys sodybos ir visuomeninis sektorius. Pastatai á muziejø atveþti ið Muziejaus centrinis pastatas rekonstruotas ir priestatas pastatytas ávairiø Þemaitijos vietoviø. Lankytojai èia turi galimybæ susipaþinti 2002 m. Steigëjas – Telðiø rajono savivaldybë. ir su tradicine þemaièiø buitimi, etnografiniais daiktais. Muziejuje Muziejus kraðtotyrinio pobûdþio. Jame kaupiami etnografijos, ypaè daug lankytojø vasarà. Gausu þmoniø kasmet vykstanèiuose archeologijos rinkiniai, liaudies taikomosios ir vaizduojamosios tradiciniuose kultûros renginiuose – folkloro festivaliuose „Ër pa- dailës kûriniai, istorijos rinkiniai (nuotraukos, dokumentai, karto- auga þalë lëipa“, „Pasiejau maþa popa“, Klojimø teatro krivûlëse. grafiniai leidiniai, knygos), dvarø kultûros palikimas (paveikslai, baldai, skulptûros, knygos, archyvai, taikomojo meno pavyzdþiai, Nuotraukoje – Þemaitijos kaimo negatyvai ir filmuota medþiaga. Muziejus turi sukaupæs gausø moks- muziejuje. Iliustracija ið redakcijos archyvo liná archyvà. Muziejaus 70-meèio iðvakarëse uþbaigus statyti priestatà, suremontavus senàjá pastatà, ðis muziejus tapo tikru ðio kraðto kultûros centru. Pastaraisiais metais èia ágyvendinama nemaþai kultûros, ðvietimo projektø. Nuolat rengiamos keièiamos parodos. Didelë dalis jø sudaroma ið muziejuje sukaupto Þemaitijos dvarø dailës rinkinio, Þemaitijos kraðto liaudies meno kolekcijos, arche- ologiniø radiniø ið Þemaitijos kraðto senkapiø, pilkapiø ir kt. Ðio muziejaus salëse noriai savo kûrybà eksponuoja profesionalûs dai- lininkai ir tautodailininkai. Muziejuje vyksta edukaciniai uþsiëmi-

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 54 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

ÞEMAIÈIØ VYSKUPYSTËS MUZIEJUS

Adresas: S. Daukanto 6, LT-88318 Varniai, Telðiø r. Tel./faksas (8~444) 47455. Mob.: 8 687 20198, 8 615 94309. El.paðtas: ai@varniai-museum.lt. Svetainë internete: http://www.varniai-museum.lt/ Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val.; penktadieniais ir valstybiniø ðvenèiø iðvakarëse nuo 8 iki 16 val. Nuo balandþio 1 d. iki lapkrièio 1 d. muziejus dirba ðeðtadieniais ir sekmadieniais nuo 11 iki 17 val. Nuo lapkrièio 1 d. iki balandþio 1 d. ðeðtadieniais, sekmadieniais ir ðvenèiø dienomis priimamos tik ið anksto uþsakytos ekskursijos. Muziejaus istorijos fragmentai Þemaièiø vyskupystës muziejus ákurtas 1999 m. restauruoja- mame buvusios Þemaièiø kunigø seminarijos pastate (vëlyvasis barokas), kuris pastatytas apie 1770 m. Muziejaus steigëjai – Telðiø vyskupija ir LR kultûros ministerija. Pagrindinis muziejaus tikslas – fiksuoti, kaupti, saugoti, restauruo- ti, tirti ir propaguoti Þemaièiø vyskupystës dailës, kultûros ir istorijos vertybes. Muziejaus ekspozicija pradedama formuoti. Ekspozicinëse sa- lëse lankytojams siûloma susipaþinti su Þemaièiø vyskupystës istorijos ir dailës palikimu, èia rengiamomis trumpalaikëmis dai- lës, Þemaièiø vyskupystës istorijos parodomis. Muziejuje rengiami susitikimai su iðkiliais þmonëmis, vyksta paskaitos, mokslinës konferencijos, koncertai, organizuojamos teminës ekskursijos.

BIRÞUVËNØ ETNOGRAFIJOS Ðv. Aleksandro baþnyèia Varniuose. Dail. Kazys Kæstutis Ðiaulytis. 1991 m.

MUZIEJUS 2004 m. viduryje muziejuje buvo sukaupta apie 1500 eksponatø. Rinkiná sudarë kaimo þmoniø buities reikmenys, ðventøjø paveiks- Muziejaus pastatas sudegë 2004 m. pabaigoje lai, maldaknygës, tautodailininkø darbai, senosios tekstilës, senosios ir ðiuolaikinës keramikos pavyzdþiai, nuotraukos ir nemaþai Adresas: Birþuvënø k., Luokës sen., Telðiø r. kitokio pobûdþio eksponatø. Dauguma ið jø buvo surinkta Telðiø Tel.: (8~444) 68621, 43136, mob. 8 651 23657 rajono kaimuose – Patraièiuose, Rapaliuose, Birþuvënuose, Luo- Muziejaus vedëja Aldona Simanavièiûtë. këje, Baltininkuose, Nakroðiðkëse ir kitur. Turëta eksponatø ir ið Diuseldorfo (Vokietija). Dalis vertybiø surinkta iðtuðtëjusiose so- Muziejus iki 2004-øjø metø pabaigos buvo visuomeninis. Jis veikë dybose. Nemaþai eksponatø kuriamam muziejui A. Simonavièiûtë vienoje ið seniausiø Þemaitijos gyvenvieèiø, kuri suformuota buvu- buvo nupirkusi uþ savo pinigus, dalá þmonës muziejui padovanojo. sio Birþuvënø dvaro sodybos teritorijoje. Ði sodyba – 4 km á vakarus Tokiais pat bûdais muziejaus rinkinys buvo turtinamas ir pastarai- nuo Luokës, deðiniajame Virvytës (Virvyèios) upës krante. siais metais. Pasak muziejaus ákûrëjos ir dabartinës jos ðeimininkë, Birþuvë- A. Simonavièiûtëi eksponatus padëjo rinkti jos sesuo Laima Si- nø etnografinio muziejaus ákûrimo idëjà pirmasis iðkëlë ir jai toká monavièiûtë, dukra ir þentas. Pastaraisiais metais A. Simonavièiû- muziejø ákurti pasiûlë Lietuvoje garsus muziejininkas Stasys Dau- të, plëtodama muziejaus veiklà, paramos sulaukdavo ir ið telðiðkiø nys. Jis jà pamokë ir kaip tvarkyti, registruoti eksponatus. Bibliote- Andriaus ir Sigitos Daciø ðeimos, Varniø regioninio parko administ- kininkë A. Simonavièiûtë muziejø pradëjo kurti ir iki ðiol juo rûpina- racijos. si kaip privatus asmuo. Eksponatai renkami ir saugomi nuo 1987 m. Iki gaisro ekspozicija buvo suformuota atvirø fondø principu. Ji Ið pradþiø jie buvo kaupiami A. Simonavièiûtei priklausanèios so- buvo árengta deðimtyje pastato kambariø. Ekspozicijos autorës – dybos, esanèios Petraièiø kaime, darþinëje. 1990 m. buvo gautas seserys Aldona ir Laima Simonavièiûtës, kurias, formuojant eks- leidimas kuriamam muziejui panaudoti dalá buvusio Birþuvënø dva- pozicijà, konsultavo Stasys Daunys. Nuolat atnaujinamà ekspozi- ro centrinio pastato, kur veikë ir Birþuvënø biblioteka, patalpø. Ið cijà sudarë ðie pagrindiniai skyriai: etnografija, literatûra, trëmimai karto po to eksponatai buvo suveþti á buvusio dvaro rûmus ir èia jie ir rezistencija, Lietuvos atgimimo sàjûdis, dvarininkai Gorskiai, kai- pradëti skirstyti pagal temas. mø istorija, sovietmetis. Buvo rengiamos kilnojamas parodos ið 55 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

muziejaus rinkiniø kitose ástaigose. Þemaièiø dailës muziejuje, Plun- gës rajono savivaldybës vieðojoje bibliotekoje buvo surengta ðvei- caro Fredy Ruesch Birþuvënø dvaro nuotraukø paroda. Kultûrinë, edukacinë veikla iki gaisro plëtota bendradarbiaujant su Birþuvënuose veikianèia biblioteka. Ypaè daug þmoniø èia su- traukdavo kalëdinës popietës „Kalëdø senelis Birþuvënuose“. Ar ekspozicija bus atkurta? Kol kas dar daug klaustukø. Kaip ten bebûtø, þemaièiai daþniausiai kalba tada, kai darbà padaro...

VIEKÐNALIØ KRAÐTOTYROS MUZIEJUS

Adresas: Viekðnaliø kaimo biblioteka, Viekðnaliø k., Luokës sen., Telðiø r. Tel. (8~444) 67735. Veikia Viekðnaliø kaimo bibliotekoje. Tai entuziasèiø biblioteki- ninkiø Z. Stasiulienës ir Z. Norbutienës 1998 m. ákurtas muziejus. Jame surinkta apie 1000 kaimo buities eksponatø. Ekspozicijoje rodomi ir JAV gyvenanèio lietuvio J. Kojelio 2001 m. muziejui pado- Poeto, Þemaièiø muziejaus „Alka“ ákûrëjo, direktoriaus Prano Genio paminklas Þemaièiø muziejaus „Alka“ kiemelyje. vanoti eksponatai – muziejuje árengtas J. Kojelio kampelis. Skulptorius Osvaldas Neniðkis. D. Mukienës nuotrauka Organizuojamos poezijos pavasario ðventës, nemaþai kitø kul- tûriniø renginiø.

ALFREDO JONUÐO ÞEMAITIÐKA- JAPONIÐKA SODYBA-MUZIEJUS

Adresas: Muziejaus g. 88, LT-87381, Telðiai. Tel.: (8~444) 70763, (8~444) 51367. Þemaitiðkos-japoniðkos sodybos ákûrëjas – dailininkas juvely- ras, Þemaièiø ir japonø draugijos ákûrëjas Alfredas Jonuðas. Muziejuje eksponuojamas seniausios pasaulyje Horiudþi ðventyk- los maketas, No teatro kaukës Okame kopija, kabuki teatro scenos vaizdai, „Fudþi kalno“ papëdëje árengtas arbatos gërimo namelis, budos skulptûra ir nemaþai kitø senosios Japonijos kultûros sim- boliø. Buvusiame medþiotojø namelyje árengta ekspozicija, skirta Dievo Krëslo miðke po Antrojo pasaulinio karo kovojusiems parti- zanams. Èia yra ekspozicija, kurioje áamþintas ir ðio muziejaus ákûrëjo tëvo Prano Jonuðo atminimas. Atskirame ekspozicijos skyriuje galima susipaþinti su gintaro apdirbimo technika ir tradicijomis.

ÞEMAIÈIØ KARALIAUS RINGAUDO DVARAS A. GEDVILO SODYBOJE Adresas: Ryðkënai, Telðiø r. Sodyba graþiai sutvarkyta, iðpuoðta tautodailës kûriniais. Jos ðeimininkas – Adolfas Gedvilas, tautodailininkas (medþio droþë- jas), Romuvos bendrijos narys,

Paminklas Mikalojui Daukðai ir Merkeliui Giedraièiui Varniuose, prie buvusios kunigø seminarijos pastato (dabar – Þemaièiø vyskupystës muziejaus). Skulptorius Arûnas Sakalauskas. D. Mukienës nuotr.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2005 / 3 56 ÞEMAITIJOS MUZIEJAI

kyklos ákûrimo 95-àsias metines. Idëjà toká muziejø ákurti iðkëlë JONO ANDRIUSEVIÈIAUS MUZIEJUS mokyklos direktorë Danutë Juðkienë ir buvusi mokytoja Adolfina Simutienë. Muziejus rinkiná sudaro knygos, kurias muziejui pado- GAULËNUOSE vanojo kun. N. Petrikas, mokykliniai vadovëliai, pokario laikotarpio tikybos vadovëliai, sieniniai kalendoriai, spausdinimo maðinëlë, AdresasAdresas: Gaulënø pradinë mokykla, Gaulënø k., Luokës sen., LT- kuria naudojosi Telðiø vyskupas Antanas Vaièius, senovinis foto 88237, Telðiø r. Tel. (8~444) 41170. didintuvas, maldaknygës, ðventi paveikslëliai, etnografiniai daiktai Muziejus veikia nuo 1969 m. pradþios. Jo pagrindà sudaro Gau- (klumpës, lygintuvai, linø brauktuvai ir kt.). Jie surinkti Eigirdþiø ir lënø apylinkëse mokytoju dirbusio kraðtotyrininko, vëliau Þemai- aplinkiniuose Pieliø, Geruliø, Duseikiø kaimuose. Muziejuje taip èiø muziejaus „Alka“ direktoriaus J. Andriusevièiaus ir jo mokiniø pat saugoma ir unikali kaimo gyventojos Marijonos Ðumskytës- surinkta kolekcija, kurioje daugiausia eksponatø ið Gaulënø ir Pa- Kaminienës „Namø knyga“, kurioje yra ir siuvimo iðkarpos, ir ára- tumðiø kaimø. Ði kolekcija sudaro muziejuje árengtos istorinio-et- ðai apie pajamas, skolas, labiausiai ásimintinus ávykius. Muziejuje nografinio pobûdþio ekspozicijos pagrindà. Pastaraisiais metais mu- surinkta daug medþiagos apie Eigirdþiø þydø tragedijà Antrojo pa- ziejumi rûpinasi Vida Ðaulienë. saulinio karo metais. Èia saugomi Jachielio Dambos, kuris per stebuklà liko gyvas 1941 m. rugpjûèio mën. per Telðiø valsèiaus Geruliø kaime vykusias þydø tautybës þmoniø þudynes, atsimini- MEDÞIO SKULPTÛRØ EKSPOZICIJA mai, laiðkai, nuotraukos, surinktos laikraðèiø iðkarpos. Saugoma ir medþiaga apie kaimo gyventojus Stanislavà ir Mortà Ðamonskius. TAUTODAILININKO PRANO Mokyklos muziejuje rengiamos parodos, vyksta edukaciniai uþsië- mimai, paþintinës pamokos. Mokyklos auklëtiniai èia turi galimybæ DUÞINSKO MUZIEJUJE iðsamiau susipaþinti su mokyklos ir savo gimtøjø apylinkiø istorija.

Adresas: Berþø g. 18, Tryðkiai, Telðiø r. TELÐIØ 5-OSIOS VIDURINËS MOKYKLOS P. Duþinskas – iðkilus Þemaitijos tautodailininkas, kurio darbai ISTORIJOS MUZIEJUS aukðtai ávertinti daugelyje Lietuvos tautodailës parodø. Muziejuje Adresas: Sedos g. 29, Telðiai. Tel. (8~444) 53030. eksponuojama jo kûryba. VARNIØ M. VALANÈIAUS VIDURINËS TELÐIØ RAJONO MOKYKLØ MOKYKLOS MUZIEJUS Adresas: Varniø M. Valanèiaus vidurinës mokykla, Varniai, Tel- MUZIEJAI ðiø r. Tel. (8~444) 47537. D. Mukienës nuotraukoje – Varniø miestelio centras EIGIRDÞIØ PAGRINDINËS MOKYKLOS MUZIEJUS Adresas: Eigirdþiø pagrindinë mokykla, Eigirdþiai, Telðiø r. Tel.: 8 612 37862, (8~444) 41698. Asmuo kontaktams – mokytoja Biruta Maþeikienë. Lankytojai aptarnaujami pamokø metu. Dël muziejaus lankymo ið anksto rekomenduojama tartis telefonu. Asmuo kontaktams – Biruta Maþeikienë. Muziejus suformuotas 2000–2001 m., paþymint Eigirdþiø mo-

Literatûra: Rengiant leidiná spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Þemaitijos rajonø savivaldybiø svetainëse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionø kultûriniø iniciatyvø centre.