Matematikos Ir Informatikos Instituto 50-Mečio Knyga, 2006 M

Matematikos ir informatikos institutas

Vilnius UDK 061.6:51(474.5) Ma-615

Rengëjai: Mifodijus Sapagovas Gintautas Dzemyda Stasys Rutkauskas Aidas Þandaris Dalë Daugaravièienë

Knygos leidimà rëmë:

VTEX

ISBN 9986-680-34-4 © Matematikos ir informatikos institutas, 2006 Turinys

Matematikos ir informatikos vienovë ...... 7

Matematikos ir informatikos instituto penkiasdeðimties metø istorijos bruoþai ...... 12

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTO svarbiausiØ ÁvykiØ chronologija ...... 40

Matematikos ir informatikos instituto padaliniai . . . . . 58 Tikimybiø teorijos skyrius ...... 58 Matematinës statistikos skyrius ...... 62 Taikomosios statistikos skyrius ...... 66 Diferencialiniø lygèiø skyrius ...... 70 Skaièiavimo metodø skyrius ...... 74 Matematinës logikos skyrius ...... 78 Atpaþinimo procesø skyrius ...... 82 Optimizavimo skyrius ...... 91 Sistemø analizës skyrius ...... 95 Duomenø analizës skyrius ...... 98 Operacijø tyrimo sektorius ...... 102 Informatikos metodologijos skyrius ...... 104 Kompiuterinës lingvistikos grupë ...... 111 Programø sistemø inþinerijos skyrius ...... 114 Kompiuteriø tinklø laboratorija ...... 119 Informacijos ir leidybos skyrius ...... 124 Kompiuterinës leidybos grupë ...... 126 Biblioteka ...... 127 Mokslinës informacijos grupë ...... 130 Buhalterija ...... 131 Ûkio tarnyba ...... 132

Skaièiavimo centras ...... 134 Skaièiavimo centras – visiðkai naujo tipo struktûrinis padalinys mokslo Institute 134 Skaièiavimo centro techninë bazë ...... 136 Skaièiavimo centro struktûra ir jos kaita ...... 139

Statistinë informacija ...... 149 Lietuvos mokslo premijos laureatai ...... 149 Pagrindiniai mokslo tyrimø taikymo darbai, projektai, uþsakymai ...... 178 Monografijos, vadovëliai, konferencijø darbai, kiti leidiniai ...... 194 Habilitaciniai darbai ...... 212 Instituto doktorantûra (aspirantûra) ...... 218 Konferencijos, seminarai, pasitarimai ...... 231

MII – informaciniø technologijø verslo inkubatorius . . . 239 IÁ „Bitas“ ...... 239 UAB „Baltic Amadeus“ ...... 241 Bendra Lietuvos ir Olandijos ámonë UAB VTEX ...... 243 Bendra ámonë UAB TEV ...... 244 VðÁ „Visoriø informaciniø technologijø parkas“ ...... 245

MII ir ðvietimas ...... 247

Instituto direktoriai ...... 256

Akademikas Vytautas STATULEVIÈIUS ...... 261

Instituto istorija fotografø akimis ...... 272

Pavardþiø rodyklë ...... 286

Matematikos ir informatikos vienovë

Matematikos ir informatikos institutas – vienas didþiausiø Lietuvos valstybiniø mokslo centrø . Tolesnis jo puoselëjimas ir plëtra reikalauja kartais subtiliø ir lanksèiø, o kartais ir tvirtø sprendimø . Kita vertus – tai senas tradicijas turintis institutas . Matematikos ir informatikos instituto ákûrimo data laikytina 1956 m . spalio 1-oji . Tada reorganizavus Fizikos-technikos institutà buvo ákurti trys institutai . Vienas ið jø – Fizikos ir matematikos institutas (FMI) . Tada FMI turëjo 24 darbuotojus ir dar 10 laisvø etatø . Institutà sudarë trys padaliniai, kurie laikui bëgant iðaugo á savarankiðkus institutus: Matematikos sektorius (vad . Jonas Kubilius), iðaugæs á dabartiná Mate- matikos ir informatikos institutà, Teorinës fizikos sektorius (vad . Adolfas Jucys), iðaugæs á Teorinës fizikos ir astronomijos institutà, ir Puslaidi- ninkiø laboratorija (vad . Povilas Brazdþiûnas), iðaugusi á du institutus – Puslaidininkiø fizikos institutà bei Fizikos institutà . 1967 m . sausio 1 d . nuo FMI atsiskyrë Puslaidininkiø fizikos institutas . Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo Vytautas Statulevièius . 1977 m . sausio 1 d . FMI suskilo á du: Matematikos ir kibernetikos institutà bei Fizikos institutà . 1990 m . liepos mën . 9 d . pirmasis pervadintas Matema- tikos ir informatikos institutu . Tada jame buvo 424 darbuotojai; ir dabar tai vienas didþiausiø institutø Lietuvoje – kartu su doktorantais yra 246 darbuotojai . Atkûrus nepriklausomà Lietuvà, atsirado didelis poreikis kurtis lietuviðkoms verslo ámonëms . Institutas buvo ðio proceso katalizatorius . Dabar daugelyje informaciniø technologijø firmø dirba buvæ Instituto mokslininkai, ne vienai jø ir vadovauja . Bûtent su ðiomis firmomis palaikomi glaudþiausi Instituto ryðiai, nes tokiose ástaigose ypaè suprantama mokslo

vertë ir nauda . Tik pasitelkus mokslo þinias galima kurti naujas technologijas ir sëkmingai konkuruoti . Dabar Matematikos ir informatikos institutas yra valstybës mokslo institutas, kurio misija yra vykdyti Lietuvos ûkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus . Pagrindinë Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinë plëtra . Taèiau ne maþiau svarbus uþdavinys yra kartu su aukðtosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padëti joms rengti specialistus bei teikti informatikos ir matematikos mokslinæ bei metodinæ paramà ðvietimo ástaigoms . Instituto mokslinë veikla pagal mokslinæ tematikà sukoncentruota 13-oje moksliniø padaliniø . Juose dirba 140 darbuotojø, ið jø: 37 – habilituoti daktarai ar tenkinantys habilitacijai keliamus reikalavimus (31 – profesorius) ir 47 – daktarai (17 – dr ., docentø) . Doktorantûros studijoms organizuoti Institute ásteigtos Matematikos ir Informatikos katedros . Ðiuo metu doktorantûroje studijuoja 43 doktorantai . Moksliniai tyrimai vykdomi trimis pagrindinëmis kryptimis: 1 . tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, finansø ir draudos matematikos, diferencialiniø lygèiø ir jø skaitiniø sprendimo metodø bei matematinës logikos ir algoritmø teorijos problemø tyrimai (Fiziniai mokslai, Matematika) . 2 . Atpaþinimo procesø, duomenø analizës, daugiaekstremaliø optimizavimo uþdaviniø bei multimedijos technologijø ir interaktyviøjø sistemø tyrimai (Fiziniai mokslai, Informatika; Technologijos mokslai, Informatikos inþinerija) . 3 . informatikos teoriniø ir metodiniø pagrindø, mokyklinës informatikos problemø, kompiuterizuotø sistemø ir kompiuteriø tinklø inþinerijos metodø tyrimai bei taikymai naujoms informacinëms technologijoms kurti (Fiziniai mokslai, Informatika; Technologijos mokslai, Informatikos inþinerija; Socialiniai mokslai, Edukologija) . Atidþiau þvelgiant matyti iðties didingas Instituto kompetencijø spektras matematikoje ir informatikoje: tikimybiø teorijos ribinës teoremos; asimptotiniai skleidiniai; netiesiniø statistikø tyrimai; priklausomi atsitiktiniai dydþiai ir laukai; duomenø analizë ir jos taikymai (medicinoje, biologijoje, ekonomikoje, administravime ir technikoje); klasifikavimas; klasterinë analizë; regresijos; laiko eilutës; diferencialiniai uþdaviniai su nelokaliosio- mis sàlygomis; netiesiniø elipsiniø lygèiø skaitiniai sprendimo metodai;

Trys Instituto direktoriai – Vytautas Statulevièius, Gintautas Dzemyda ir Mifodijus Sapagovas parodoje „Mokslas – 2002“

netiesiniø procesø matematiniai modeliai; sistemø analizë; daugiamaèiø duomenø vizualizavimas; daugiakriterinio sprendimø priëmimo strategijos; neuroniniai tinklai; lygiagretieji skaièiavimai; programø, informaciniø bei teisës sistemø inþinerija; duomenø baziø CASE ir þiniomis grindþiamos sistemos; ontologijø inþinerija; geografinës informacijos sistemos; globa- lusis, euristinis bei diskretusis optimizavimas; stochastinë analizë ir jos taikymai; tolimosios priklausomybës laiko eiluèiø ekonometriniai modeliai ir statistinës iðvados; árodymø teorija; modalinë, dinaminë, laiko bei raci- onaliø agentø logikos; sekvenciniai bei lenteliniai skaièiavimai; algoritmø sudëtingumo teorija; kompiuteriø tinklø LITNET bei GEANT plëtotë ir eksploatavimas; plaèiajuosèiø tinklø projektavimas; optinio ryðio diegimas; kompiuteriø tinklø apsauga; terminø duomenø bazës; lingvistiniø tyrimø kompiuterizavimas; programinës árangos lokalizavimas; informatikos ir programavimo mokymas; elektroninis mokymas ir standartai; informatikos terminija; vaizdø atpaþinimas; kompiuterinë intelektika; aptarnavimo teorija; elipsiniø lygèiø bei jø sistemø kraðtiniai uþdaviniai; Navjë ir Stokso lygtys; matematinë hidrodinamika; atsitiktiniø procesø atpaþinimas; mul- timedija; signalø apdorojimas; ðnekos atpaþinimas . Toks ilgas iðvardijimas neatsitiktinis . Tiesiog bandyta parodyti Instituto mokslininkø galimybes, neapeinant në vieno padalinio . Puiku, kad visa tai iðmanantys specialistai sutelkti vienoje vietoje, viename Institute .

Institutas aktyviai organizuoja doktorantûros studijas . Jam suteikta teisë rengti trijø mokslo krypèiø mokslininkus: matematika ir informatikos inþinerija – kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, taip pat informatika – kartu su Vytauto Didþiojo universitetu . Mokslo organizacinë veikla yra neatskiriama Instituto veiklos dalis . Kartu su partneriais 2000–2006 m . surengta 14 tarptautiniø renginiø – konferencijø ir seminarø, dalyvauta trijose parodose . Viena ið jø – pasaulinë paroda EXPO 2000 . Institute reguliariai rengiami 7 moksliniai seminarai, kuriuose dalyvauja ir specialistai ið kitø mokslo ir studijø institucijø, tarp jø ið uþsienio . Instituto darbuotojai yra daugelio tarptautiniø þurnalø redkole- gijø nariai, recenzentai, ekspertai, tarptautiniø konkursø darbø vertintojai, dalyvauja pasauliniø ir Europos mokslo organizacijø veikloje .

Instituto senatas (2003 m .); pirmoje eilëje: s . Rutkauskas, b . Grigelionis, h . Pragarauskas, V . Statulevièius, M . Sapagovas, n . Kligienë, j . Mockus; antroje eilëje: ð . Raudys, G . Dzemyda, K . Pileckas, R . Rudzkis, R . Pliuðkevièius, G . Grigas, Z . K . Juðkevièius, K . Kazlauskas; treèioje eilëje: V . Ðaltenis, A . l . Lipeika, s . Maskeliûnas, A . Plikusas, K . Kubilius, V . Èerniauskas

10 Puikus mokslo þiniø diegimo Lietuvoje pavyzdys – Instituto parengtas Kaimiðkøjø vietoviø informaciniø technologijø plaèiajuosèio tinklo (RAIN) projektas struktûriniams fondams . Èia Instituto mokslininkai parodë, kad puikiai suvokia Lietuvos poreikius ir yra pasirengæ spræsti aktualias praktines problemas . Ne maþiau svarbûs ir kiti Institute parengti struktûriniø fondø projektai, kurie leis kelti darbuotojø kompetencijà ir gerai juos aprûpinti modernia kompiuterine technika bei programine áranga . Didþiuojamës, kad Institute leidþiami mokslo visuomenës pripaþinti periodiniai leidiniai: „Informatica“, „Informatics in Education“, „Lietuvos matematikos rinkinys“, „Mathematical Modelling and Analysis“, „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ . Pastaruoju metu beveik kasmet Instituto mokslininkai apdovanojami Lietuvos mokslo premija . Institutas aktyviai dalyvauja mokyme, moksleiviø ugdyme, visuomenës ðvietime . Paþymëtinos ðios veiklos kryptys: Jaunøjø programuotojø neakivaizdinë mokykla, moksleiviø rengimas informatikos ir matematikos olimpiadoms, olimpiadø organizavimas, lietuviø kalba kompiuteriuose ir programø lietuvinimas, kultûros paveldo svetainës, lietuviø kalbos terminija bei kompiuterinis terminynas . Iðskirtinë Instituto stiprybë yra daugelá metø puoselëta matematikø ir informatikø vienovë – glaudus ir dalykiðkas matematikø ir informatikø bendradarbiavimas . Tik ðioms dviem mokslo kryptims papildant vienai kità galima iðspræsti tikrai sudëtingus uþdavinius . O stiprëjant ðalies ekonomikai tokiø uþdaviniø vis daugëja . Daþnai kyla klausimas, kokios instituto perspektyvos . Ko daugiau – problemø ar sëkmës? Visø pirma reikia pasidþiaugti, kad jaunimas vël kreipia þvilgsnius á mokslà . Ne visi ið dabar gausaus bûrio doktorantø taps tikrais mokslininkais . Dalis nueis á verslà, valdymo institucijas, taps gerais dëstytojais . Taèiau ágyta patirtis ir þiniø vertës pajautimas lydës juos visà gyvenimà . G i n t a u t a s D z e m y d a

11 Matematikos ir informatikos instituto penkiasdeðimties metø istorijos bruoþai

2006 metø spalio 1 d . sukako lygiai 50 metø, kai Lietuvos mokslø akademijoje (toliau tekste – Lietuvos MA) buvo ákurtas Fizikos ir matematikos institutas (FMI) . Ið jo iðsirutuliojo dabartiniai Matematikos ir informatikos (MII), Fizikos ir Puslaidininkiø fizikos valstybës institutai bei Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos institutas . Tad 1956 m . spalio 1 d . data vadintina ðiø institutø, taigi ir MII, istorijos pradþia . Ðiame straipsnyje apþvelgti MII penkiasdeðimties metø raidos etapai ir pagrindiniai (autoriaus manymu) ávykiai . Matematikos krypties moksliniai tyrimai Lietuvos MA sistemoje prasidëjo kiek anksèiau, maþdaug ketverius metus iki ákuriant FMI, todël èia apþvelgiamas ir pastarasis laikotarpis .

Instituto pastatai t . Kosciuðkos, A . Goðtauto ir Akademijos gatvëse Vilniuje

12 1952 metai: matematikos tyrimø pradþia Lietuvos MA. Intensyvesni matematikos krypties moksliniai tyrimai Lietuvoje prasidëjo po Antrojo pasaulinio karo, iðaugus naujai matematikø kartai . Rimtø matematikos moksliniø tyrimø pradþia yra sietina su Vilniaus universitetu, tiksliau – su akademiku Jonu Kubiliumi, taèiau ðiame skyrelyje bus kalbama apie matematikos mokslà Lietuvos MA, nes dabartinis Matematikos ir informatikos institutas susiformavo bûtent Lietuvos MA, ákurtoje 1941 m .Tais paèiais metais Lietuvos MA sistemoje buvo ásteigtas Technikos institutas, kuris 1952 m .buvo reorganizuotas á Fizikos ir technikos institutà (direktorius – akademikas Algirdas Þukauskas), susidedantá ið dviejø sektoriø: Fizikos, matematikos ir astronomijos bei Techninës fizikos . Taigi Lietuvos MA sistemoje atsirado pirmasis struktûrinis padalinys, kurio pavadinime buvo þodis matematika .Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vadovu buvo paskirtas akademikas Adolfas Jucys .Pastarojo paskatintas, Lietuvos MA prezidentas akademikas Juozas Matulis ëmësi þygiø, kad jau iðgarsëjæs savo mokslo darbais j .Kubilius bûtø priimtas dirbti minëtame sektoriuje . Taip Lietuvos MA Fizikos ir technikos Institute pradëjo darbà pirmasis profesionalus matematikas, aukðtos erudicijos mokslininkas j .Ku- bilius . (Kaip þinome, jis nenutraukë ryðiø su universitetu ir vëliau savo gyvenimà bei veiklà susiejo bûtent su juo ). Tad 1952 m . galime traktuoti kaip matematikos mokslo Lietuvos MA pradþià . Reikëjo apsispræsti, kokias matematikos ðakas vystyti ir plëtoti Lietu- voje . Þvelgiant ið nûdienos nëra sunku suprasti, kad j . Kubiliui organizuoti moksliná darbà matematikoje nebuvo taip paprasta, nes kai kurie tuometinës

13 j . Kubilius ir V . Statulevièius Vilniaus universitete

vyresniosios kartos oponentai matematikos reikðmæ suprato utilitariai . Pasirinkimo galimybiø buvo nemaþai, taèiau ið pat pradþiø iðskaidyti jëgas á daugelá krypèiø buvo rizikinga . j . Kubiliui atrodë, kad Lietuvoje tikslinga plëtoti tikimybiø teorijà, ateityje vystyti diferencialiniø lygèiø tyrimus . Jis gerai suprato elektroniniø skaièiavimo maðinø (ESM) – taip anuomet buvo vadinami kompiuteriai – svarbà moksliniuose tyrimuose, todël buvo bûtina galvoti ir apie matematinæ logikà, taip pat ir apie loðimø teorijà . Tam pritarë ir skyrë dëmesá A . Jucys . Þinoma, uþsibrëþtø tikslø buvo galima siekti tik pa- rengus aukðtos kvalifikacijos moksliná personalà . Kai kuriuos mokslininkus buvo galima rengti vietoje, kitus – siunèiant á stiprius mokslo centrus . 1954 m . á aspirantûrà (dabartiniais terminais – doktorantûrà) Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade) pas profesoriø j . Linikà buvo priimtas gabus Vilniaus universiteto absolventas Vytautas Statulevièius, tapæs vienu þymiausiø tikimybiø teorijos ribiniø teoremø specialistø, pats iðauginæs gausø bûrá – apie 40 mokslo daktarø tikimybininkø, sukûræs Matematikos ir informatikos Institute stiprø tikimybiø teorijos skyriø . Labai svarbø vaidmená ruoðiant naujàjà matematikø kartà atliko visos Lietuvos moksleiviø matematikos olimpiados, kuriø ákvëpëjas vëlgi buvo j . Kubilius (pirmoji tokia olimpiada ávyko 1952 m .) . 1954 m . á Vilniaus universitetà ástoja olimpiadose pasiþymëjæs Bronius Grigelionis, su kuriuo j . Kubilius dirbo individualiai . Uþbëgdami apraðomiems ávykiams uþ akiø

14 priminsime, kad 1959 m ., po studijø universitete, b . Grigelionis ástojo á aspirantûrà Kijeve pas profesoriø b . Gnedenkà ir, sëkmingai jà baigæs, gráþo dirbti á Institutà, sukûrë Lietuvoje stiprià atsitiktiniø procesø teorijos mokyklà, iki 2006 m . vadovavo Instituto Matematinës statistikos skyriui . 1955 m . á Instituto aspirantûrà pas j . Kubiliø buvo priimtas pirmasis matematikos krypties aspirantas Romas Uþdavinys, vëliau dirbæs docentu Vilniaus universitete . Matematikø kvalifikacija augo, moksliniai tyrimai stiprëjo . j . Kubilius po tam tikrø tuometinës valdþios trukdymø, susijusiø su jo esà „nepatikima“ biografija, apgynë matematikos mokslø kandidato (pagal dabartinæ mokslo laipsniø klasifikacijà – daktaro) disertacijà . Ðeðtojo deðimtmeèio pradþioje Lietuvos MA formavosi pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys . Tuo lemiamu laikotarpiu akademikas A . Ju- cys pasisakë uþ moksliniø jëgø sutelkimà pagrindinëmis perspektyviomis mokslinëmis kryptimis, pirmiausia uþ fundamentiniø tyrimø, taip pat ir fizikos bei matematikos stiprinimà . Dar 1955 m . jis ëmësi propaguoti ir realizuoti sumanymà ákurti Lietuvoje skaièiavimo centrà, aprûpintà didþiosiomis elektroninëmis skaièiavimo maðinomis . Jo atkaklumo dëka toks centras vëliau buvo ákurtas Fizikos ir matematikos Institute . 1956 metai: Matematikos ir informatikos instituto istorijos pradþia. 1956 m . rugsëjo 5 d . Lietuvos MA Prezidiumas priëmë nutarimà

FMI Matematikos sektoriaus darbuotojai: pirmoje eilëje – l . Vilkauskas, V . Bikelienë, A .Aleðkevièienë, A . Mitalauskas; antroje – e . Geèiauskas, b .Riauba, M . Sapagovas, A .P liuðkevièienë, b .Kvedaras, D .S apagovienë, l . Stupelis, R . Paðkevièienë, R . Pliuðkevièius (1961 m .)

15 1956 m . rugsëjo 5 d . Lietuvos MA Prezidiumo nutarimas Nr . 141 „Dël naujø Lietuvos MA Fizikos ir matematikos, Energetikos ir elektrotechnikos bei Statybos ir architektûros institutø organizavimo“

16 Nr . 141 „Dël naujø Lietuvos MA Fizikos ir matematikos, Energetikos ir elektrotechnikos bei Statybos ir architektûros institutø organizavimo“ . Nutarime nurodoma (þr . nutarimo kopijà) 1956 m . spalio 1 d . ásteigti Fizikos ir matematikos institutà (FMI) su 34 etatais ir ðiais struktûriniais padaliniais: Matematikos bei Teorinës fizikos sektoriai, Puslaidininkiø laboratorija, Eksperimentinës dirbtuvës . Buvo apibrëþti ir artimiausio laikotarpio mokslinio tyrimo uþdaviniai: tolesnis tikimybiø teorijos, matematinës statistikos, sudëtingø spektrø, branduolio struktûros ir kietojo kûno teorijos vystymas, radioaktyviøjø medþiagø ir puslaidininkiø tyrinëjimas bei jø pritaikymas . FMI direktoriumi buvo paskirtas A . Jucys, o pavaduotoju ir Matematikos sektoriaus vadovu – j . Kubilius . Ið Institutui skirtø 34 etatø pradþioje tebuvo uþimti 24 .Buvo 14 mokslo darbuotojø (ið jø 6 su mokslo laipsniais), daugiausia fizikø teoretikø, keletas eksperimentatoriø (puslaidininkiø fizikos) ir tik vienas matematikas – j . Kubilius . Instituto patalpos, kurias sudarë 143,89 kv . m ., buvo Kosciuðkos g . 30 . Pastebësime, kad Matematikos sektoriaus darbuotojams numatytas mënesio algø fondas – jaunesniojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo laboranto – sudarë 138 rublius . Ið 1956 m . ataskaitos matyti, kad 26 darbuotojai, buvæ Instituto sàraðuose tø metø pabaigoje, publikavo 16 moksliniø straipsniø, uþbaigë 7 temas, perskaitë 15 paskaitø visuomenei, paraðë 10 mokslo populiarinimo straipsniø, 13 kartø kalbëjo per radijà ir televizijà . Dabartinis Matematikos ir informatikos institutas su 13 jo moksliniø padaliniø iðaugo ið vieno jau minëto FMI padalinio – Matematikos sektoriaus . 1956 m . ðis sektorius atrodë kukliai, jame, be sektoriaus vadovo j . Ku- biliaus, metø pabaigoje dirbo jaunesnysis mokslo darbuotojas l Gabrelijanas. (taip ir neásitvirtinæs Institute) bei vyresnioji laborantë Rytë Merkytë . Bûtø galima priskaièiuoti ir tuometiná j . Kubiliaus aspirantà R . Uþdaviná . j . Kubilius apie dvejus metus vadovavo Matematikos sektoriui – 1958 metais jis tapo Vilniaus universiteto rektoriumi . Taèiau ir per tà trumpà laikà suspëjo palikti þymø pëdsakà Instituto istorijoje . 1959 metais jis iðleido pirmàjà Lietuvos istorijoje matematikos monografijà „Tikimybiniai metodai skaièiø teorijoje“, prieð tai 1957 metais ta paèia tema apgynæs fizikos ir matematikos mokslø daktaro disertacijà (dabartiniais terminais – habilitacijà) . „Jeigu ne fundamentalûs j . Kubiliaus tikimybinës skaièiø teorijos darbai, matematikos raida Mokslø akademijoje bûtø prasidëjusi, ko gero, deðimtmeèiu vëliau, gal ir kryptis bûtø buvusi kita“ – viename ið straipsniø Instituto dvideðimtmeèio proga raðë akademikas Eduardas Vilkas .

17 Iki iðeinant j . Kubiliui á Vilniaus universitetà, po aspirantûros Sankt Peterburge pas jau minëtà j . Linikà á Lietuvà gráþta dar universitete jo globotasis V . Statulevièius, sudominæs pasaulio tikimybiø teorijos specialistus reikðmingais rezultatais, gautais savo fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – mokslø daktaro) disertacijoje . 1957 metais jis pradëjo dirbti Institute vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 1960 m . spalio 17 d . perëmë vadovavimà Matematikos sektoriui . Tai – ilgiausiai Instituto istorijoje vadovavæs skyriui mokslininkas . Be V . Statulevièiaus, 1957 metais á Institutà atëjo jauni gabûs specialistai Kæstutis Bulota, Algirdas Mitalauskas, Jonas Petkevièius . Nuo pat 1956 metø jame jau dirbo Konstantinas Þukauskas, vëliau tapæs Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorijos vadovu . Kukliai paþymint pirmàjá FMI penkmetá, be jau paminëtø darbuotojø, jame darbavosi stipri dabartinio mûsø Instituto ávaizdá kûrusi mokslininkø ir specialistø grupë: Aldona Aleðkevièienë, Nijolë Kalinauskaitë, Bronius Kvedaras, Vilius Matulis, Re- gimantas Pliuðkevièius, Mifodijus Sapagovas, Liudvikas Stupelis . Kai kurie ið atëjusiø – Vytautas Kalinka, Eduardas Vilkas, Leonardas Vilkauskas – vëliau perëjo á kitas mokslo ar studijø institucijas . Atsirado ir bûsimojo Skaièiavimo centro darbuotojø branduolys: R . Braþionytë-Paðkevièienë, V . Maliðauskaitë-Bikelienë, D . Petrënaitë-Sapagovienë ir kt . Ávyko pokyèiø Instituto vadovybëje .Nuo 1962 m .spalio 17 d .V .Statulevièius tapo direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, o nuo 1963 m . spalio 10 d . Ins- tituto direktoriaus pareigas ið A . Jucio perëmë akademikas Juras Poþela . Rûpestingai suburtas Matematikos sektorius ëmë vis labiau reikðtis savo moksline produkcija . 1961 metais j . Kubilius, bûdamas Vilniaus universiteto rektoriumi, apie ðá sektoriø raðë taip: „Susikûrë augantis ir daug þadantis kolektyvas, kuris, be abejonës, netrukus taps pajëgiausiu ir produktyviausiu kolektyvu Lietuvoje . Tarp gautø rezultatø tenka iðskirti V . Statulevièiaus darbus ið nehomogeniniø Markovo grandiniø ir silpnai priklausomø atsi- tiktiniø dydþiø sekø .“ Kà gi, þvelgiant ið ðiø dienø tikrai galima teigti, kad ðie j . Kubiliaus þodþiai buvo pranaðiðki . Minëtieji V . Statulevièiaus darbai buvo ávertinti Sankt Peterburgo universiteto premija, jie tapo tuo stimu- lu, kuris padëjo plëtoti tikimybiø teorijos tyrimus Institute . Jø pagrindu V . Statulevièius apgynë mokslø kandidato disertacijà – pirmàjà Institute ið matematikos mokslø krypties . Kitos dvi matematikos disertacijos buvo ginamos tik po trejø metø – tai padarë minëtasis aspirantas R . Uþdavinys ir Arkadijus Tempelmanas, dar prieð Lietuvai atgaunant nepriklausomybæ iðvykæs dirbti á JAV .

18 Grupë Lietuvos matematikø Tarptautiniame matematikø kongrese Maskvoje 1966 m .: b .Grigelionis, b . Riauba, e . Geèiauskas, e . Vilkas, R . Uþdavinys, p . Katilius, p . Survila, j . Kubilius, A . Liulevièius (Èikaga)

1962 metai: Skaièiavimo centro kûrimas. FMI sprendþiami uþdaviniai darësi vis sudëtingesni – tapo bûtina ásigyti elektroninës skaièiavimo technikos . Pradþioje ji buvo labiau reikalinga fizikams nei matematikams, nes fizikai, ypaè teoretikai, susidurdavo su itin didelës apimties skaièiavimais . Kaip jau minëjome, ESM reikalais dar prieð FMI ákûrimà rûpinosi ir A . Jucys, ir j . Kubilius . Skaièiavimo technikos svarbà A . Jucys suprato dar tarpukario metais, kai staþavosi Kembridþo universitete . Taèiau konkretûs þingsniai buvo atlikti tik ásteigus Institutà . 1956–1957 metø þiemà staþuotis á TSRS MA Skaièiavimo centrà buvo pasiøsti du Instituto darbuotojai: Jonas Glem- bockis ir minëtasis K . Þukauskas .1960 metais Lietuvos MA Prezidiumas kreipësi á Lietuvos TSR Vyriausybæ, praðydamas skirti vienà milijonà rubliø jau uþsakytos skaièiavimo maðinos BESM-2 gamybos finansavimui, taip pat leisti statyti ESM fligelá – dabartiná priestatà prie pastato Goðtauto g . 12 (tuomet – K . Poþelos g . 54) . Tuometinë Vilniaus miesto valdþia leido perimti buvusá namà Lentpjûviø g . 7 ir nurodë, kaip tà namà panaudoti Skaièiavimo centro laboratorijoms árengti . 1961 metais buvo ákurta Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija, o jos vadovu buvo paskirtas K . Þukauskas .

19 1962 m . liepos 18 d . pradëjo veikti Skaièiavimo centras (toliau – SC), buvo paleista pirmosios kartos skaièiavimo maðina BESM-2M . Ði ESM veikë 9 metus . Jà priþiûrëjo TSRS MA Skaièiavimo centre parengti inþinieriai j .Glembockis, j . Petkevièius ir K . Þukauskas . Ruoðti skaièiavimo technikai reikalingà programinæ árangà buvo pavesta tø paèiø metø spalio 1 d . ákurtam Skaièiavimo matematikos sektoriui, kuriam vadovavo V . Matulis . Nepaisant negausiø, bet entuziastingø SC darbuotojø pastangø, jo darbas nevyko sklandþiai: trûko specialistø, patirties, programinës árangos . Be to, pati maðina BESM-2M buvo nepakankamai patikima . Vidutinis ðios ESM panaudojimas 1963 metais tesiekë 13 procentø jos pajëgumø . 1964 m . liepos 1 d . Lietuvos MA Prezidiumo nutarimu Nr . 252 SC veiklai sustiprinti greta Elektroniniø skaièiavimo laboratorijos ir Skaièiavimo matematikos sektoriaus buvo ákurti dar du padaliniai – Techninës kibernetikos bei Matematinës logikos ir programavimo sektoriai . Iðvardytø padaliniø vadovais buvo paskirti j . Petkevièius, e . Vilkas, K . Þukauskas ir V . Matulis . Ðiuose keturiuose SC padaliniuose buvo numatyta 80 etatø . Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad Matematinës logikos ir programavimo sektorius turi vykdyti þemës ûkio gamybos optimalaus planavimo tyrimus . Augantis ir stiprëjantis SC davë daug apèiuopiamos naudos mokslui ir Lietuvos ûkiui, darë didelá poveiká visai Lietuvos mokslo kultûrai . Tuometinës masinës informacijos priemonës negalëjo nepastebëti ðio svarbaus Lietuvos

Pirmieji skaièiavimo technikos ir programinës árangos specialistai Institute: K .Þukauskas, j . Glembockis, b . Kvedaras, j . Petkevièius

20 mokslo plëtotës þingsnio . Kartais buvo stengiamasi pateikti ir egzotiðkø ESM panaudojimo pavyzdþiø . Ðtai 1965 m . ELTA raðë: „Skaièiavimo maðina BESM-2M iðmoko savarankiðkai raðyti dainas . Maþdaug per pusæ minutës ji sukuria kol kas trumpà muzikiná tekstà kodo pavidalo . Matematikams tenka já iððifruoti ir perkelti muzikinius þenklus á gaidø lapà . “. . Lietuvos MA Prezidiumas ëmë svarstyti klausimà apie dar vienos skaièiavimo maðinos ásigijimà . 1965 metai: persikëlimas á naujà pastatà, kibernetikos krypties atsiradimas. 1962 m . MA Prezidiumas nutarë pradëti naujø FMI rûmø dabartinëje Goðtauto g . 12 (buvusioje K . Poþelos g . 54) statybà . (Skaity- tojas dabar jau gali suprasti, kad naujieji FMI rûmai buvo suplanuoti ðalia ákurto sc .) Buvo patvirtinta pastato sàmata – 1,5 milijono rubliø . Rûmø statyba baigta 1965 metais . Institutas paliko Kosciuðkos gatvæ ir persikëlë á naujutëlaièius daþais kvepianèius 5400 kv . m . darbo ploto rûmus patogioje vietoje, miesto centre . Netoliese kûrësi kitos Lietuvos MA ástaigos . Vie- nintelis nepatogumas – po kiek laiko ties dabartiniu Vilniaus pedagoginiu universitetu pastatytas tiltas . Triukðmas, vibracija rimtai pablogino ir teo- retikø, ir eksperimentatoriø mokslinio darbo sàlygas . Teko pradëti galvoti apie tinkamesnæ vietà Institutui . Bet apie tai – vëliau . Kaip jau minëjome, 1964 metais buvo ákurtas Techninës kibernetikos sektorius, turëjæs rûpintis BESM-2M patikimumu (po trejø metø jis buvo pervadintas Patikimumo teorijos sektoriumi), taèiau þodis kibernetika tik epizodiðkai pasitaikydavo kai kuriose ataskaitose ar ateities planuose . Siste- mingø kibernetikos krypties tyrimø iki tol nebuvo . Taèiau apie juos buvo galvojama . Pagaliau 1964 m . balandþio 24 d . TSRS Mokslø akademijos Prezi- diumas, apsvarstæs Lietuvos MA veiklà ir perspektyvas, pritarë 4 patikslintoms Instituto mokslinës veiklos pagrindinëms kryptims, ið kuriø dvi buvo fizikos krypties, o kitos dvi – tokios: 1) tikimybiø teorija ir matematinë statistika; 2) matematinës kibernetikos problemos ir techninë kibernetika . Taigi pastaruosius metus sàlygiðkai galima laikyti ðios krypties atsiradimo metais . Realia kibernetikos tyrimø pradþia derëtø laikyti 1965 metus, kai á Institutà atëjo dirbti jau þinomas Lietuvoje kibernetikos specialistas Lai- mutis Telksnys, vëliau tapæs Lietuvos MA akademiku, kuris ëmësi vadovauti tais paèiais metais ákurtam Atpaþinimo procesø sektoriui . Tai buvo esminis kokybinis ðuolis Instituto tyrimø tematikoje – ákurtas padalinys tapo pagrindiniu kibernetikos krypties sektoriumi, kuriame buvo iðugdyta daug perspektyviø mokslininkø ir ið kurio vëliau iðsirutuliojo keletas kitø

21 moksliniø padaliniø: Duomenø analizës sektorius, Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija ir kt . Þinoma, ðalia matematikos bei kibernetikos sektoriø FMI taip pat smar- kiai stiprëjo ir augo, daþnai net sparèiau, fizikos krypties padaliniai . 1966 metø pabaigoje Institute dirbo jau 350 darbuotojø, ið jø 46 – su mokslo laipsniais (3 mokslo daktarai arba, dabartiniais terminais, habil . daktarai), o aspirantûroje studijavo 50 aspirantø . Institutui buvo suteikta pirmoji moksliniø institutø kategorija – padidëjo darbuotojø atlyginimai . Iðaugo puikus bûrys aukðtai kvalifikuotø specialistø, atstovaujanèiø j . poþelos sukurtà puslaidininkiø fizikos mokyklà . Jø gauti teoriniai rezultatai bei taikymo darbai tapo þinomi mokslo pasaulyje . Kilo reikalas ákurti atskirà puslaidininkiø fizikos institutà . Pagal Lietuvos MA 1966 m . lapkrièio 23 d . nutarimà Nr . 470 1967 m . sausio 1 d ., praëjus truputëlá daugiau kaip 10 metø nuo FMI ákûrimo, puslaidininkiø fizikos padaliniø pagrindu ákuriamas atskiras Puslaidininkiø fizikos institutas . Jo direktoriumi paskiriamas puikus mokslininkas ir organizatorius akademikas j . Poþela . 1967 metai: Fizikos ir matematikos instituto reorganizavimas. Ásteigus Puslaidininkiø fizikos institutà, likusioji FMI dalis toliau tæsë darbà . Instituto pavadinimas iðliko koks buvæs, taèiau, remiantis minëtuoju nutarimu, jo administracija ir struktûra buvo pakeista . Instituto direktoriaus pareigas perëmë V . Statulevièius, o jo pavaduotojais tapo: M . Sapagovas (Skaièiavimo centro reikalams), l . Telksnys (mokslo reikalams) ir b . Styra, kuris iki tol buvo Lietuvos MA Prezidiumui priklausanèio Branduolinës fizikos skyriaus, reorganizacijos metu prijungto prie FMI, vadovas . Struktûriðkai padaliniai buvo sugrupuoti dviejose sekcijose (Matematikos ir kibernetikos bei Fizikos) ir Skaièiavimo centre . Matematikos ir kibernetikos sekcijà sudarë tokie sektoriai: 1 . tikimybiø teorijos (vadovas V . Statulevièius); 2 . Matematinës logikos ir algoritmø teorijos (vadovas V . Matulis); 3 . operacijø tyrimo (vadovas e . Vilkas); 4 . Atpaþinimo procesø (vadovas l . Telksnys); . bionikos (vadovas K . Þukauskas) . Pastebësime, kad buvæs Matematikos sektorius buvo pervadintas Tiki- mybiø teorijos sektoriumi dar 1965 metais . Skaièiavimo centrui priklausë ðie padaliniai: 1 . elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (vadovas V . Liesis, nuo 1969 m . geguþës 5 d . – b . Binkauskas); 2 . erforaciniø p skaièiavimo maðinø laboratorija (vadovas j . Petkevièius);

22 4-osios tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos atidarymas Akademiniame dramos teatre (1985 m .); pirmininkauja TSRS MA tikrasis narys j . Prochorovas (Maskva)

3 . programavimo ir uþdaviniø sprendimo sektorius (vadovas b . Kvedaras); 4 . skaièiavimo metodø sektorius (vadovas M . Sapagovas) . Fizikos sekcijà sudarë taip pat 5 sektoriai . Taigi orkestras buvo susodintas ir, kitaip negu þinomoje Krylovo pasakëèioje, gana darniai uþgrojo . Tolesnë Instituto plëtra ir svarbiausi pasiekimai. Po FMI reorganizacijos jo augimas tæsësi, kilo darbuotojø mokslinis lygis, augo kvalifikacija . 1967 metais V . Statulevièius apgynë mokslø daktaro (dabartiniais terminais – habil . daktaro) disertacijà, kurioje nagrinëjo atsitiktiniø dydþiø bei procesø sumø pasiskirstymø asimptotinës analizës metodus . Jo darbai paþymëti Lietuvos respublikine (1967 m .), TSRS MA Prezidiumo A . Mar- kovo (1971 m .), TSRS valstybine premijomis (1979 m .) . 1972 metais jis buvo iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . V . Statulevièiaus mokiniø grupë iðaugo á stambià, þinomà pasaulyje tikimybiø teorijos mokyklà . Institutui kartu su Vilniaus universitetu ir TSRS MA A . Steklovo institutu buvo patikëta rengti tarptautinæ tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijà, tapusià tradicine ir iki ðiol vykstanèià Vilniuje kas 4 metai (po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo jà organizuoja Matematikos ir

23 informatikos institutas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas) . Beje, ði konferencija dar vadinama Vilniaus vardu . 1968 metais uþ darbus kuriant sugebantá skaityti elektroniná árenginá – skaièiavimo maðinà „Rûta 701“ l . Telksniui buvo suteikta TSRS MA Prezidiumo s . Vavilovo I laipsnio premija . Tais paèiais metais uþ darbus tiriant atsitiktiniø procesø teorines ir technines problemas jis pelno Lietuvos Respublikinæ premijà . 1971 metais l . Telksnys apgynë technikos mokslø daktaro disertacijà . Uþ originalios procesø atpaþinimo teorijos sukûrimà buvo apdovanotas dar viena Lietuvos Respublikine premija (1981 m .) . l . Telksnio vadovaujama mokslininkø grupë iðaugo á stambià ir solidþià kibernetikos mokyklà, kurios rezultatai imami diegti technikoje, medicinoje, kai kuriose gamybos sferose . Paþymëtini ir akademiko e . Vilko bei jo vadovaujamo Operacijø tyrimø sektoriaus kolektyvo darbai loðimø teorijos bei matematinës ekonomikos srityse . Pabrëþtinas jo sëkmingas darbas su aspirantais . Uþ reikðmingus darbus minëtose srityse e . Vilkas 1978 metais pelnë Lietuvos Respublikinæ premijà . 1969 metais ið Fizikiniø ir techniniø energetikos problemø instituto á FMI buvo perkelta dalis Ekstremaliø uþdaviniø laboratorijos su profesoriumi Jonu Mockumi prieðakyje ir taip ákurtas Optimaliø sprendimø sektorius . 1972 metais j . Mockus buvo iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu akademiku . 1970 metais buvo ákurtas Matematinës statistikos skyrius, kuriam vadovauti pavesta jau minëtam profesoriui b . Grigelioniui, 1969 metais apgynusiam fizikos ir matematikos mokslø daktaro disertacijà atsitiktiniø procesø valdymo teorijos srityje . Jis pasiþymëjo pavydëtinu darbðtumu, reiklumu sau ir savo mokiniams, sukûrë puikià atsitiktiniø procesø teorijos mokyklà . b . Grigelionio darbai taip pat paþymëti Lietuvos Respublikine premija (1969 m .) . 1987 metais jis buvo iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . 1976 metais buvo ásteigtas Informacijos ir patentø sektorius (vadovas Jonas Masiulis) – paskutinis padalinys antrajame FMI gyvavimo deðimtmetyje . Stiprëjo Skaièiavimo centras . 1968 metais sumontuojama tobulesnë antrosios kartos skaièiavimo maðina BESM-4 . 1971 metais buvo gauta ir kitais metais pradëjo veikti ypaè galinga (tuometiniu supratimu) treèiosios kartos maðina BESM-6, galëjusi atlikti 1 milijonà aritmetiniø operacijø per sekundæ (þinoma, tokia sparta dabar kelia ðypsenà, bet anuomet buvo toks kompiuteriø kûrimo technologinis lygis) . Po penkeriø metø prie jos buvo prijungta kita tokio paties tipo maðina . Tai sudarë prielaidas padidinti vis auganèias skaièiavimø apimtis . Taèiau ir skaièiavimø paklausa ið ávairiø

24 mokslo ir ûkio subjektø nuolat didëjo . Augo vadinamøjø ûkiskaitiniø darbø apimtys – per 5 metø laikotarpá jos padidëjo apie 2 kartus . FMI garsëjo iðradyba . Antràjá Instituto gyvavimo deðimtmetá kasmet buvo pateikiama vidutiniðkai apie 50 paraiðkø iðradimams, kuriø daugiausia pateikdavo Patikimumo teorijos sektorius . Ypaè ðioje plotmëje pasiþymëjo A . Kilna K . Þukauskas, G . Veiveris, R . Orlinis ir j . Masiulis . Apie pusæ visø paraiðkø buvo pripaþintos iðradimais . Pagal pripaþintø iðradimø skaièiø FMI pirmavo tarp MA institutø . 1977 metai: Matematikos ir kibernetikos instituto ásteigimas. 1976 metø pabaigoje FMI buvo daugiau nei 600 darbuotojø, ið jø per 100 turëjo mokslinius laipsnius (10 – mokslø daktaro laipsná, dabartiniais terminais – habil . daktaro) . Aspirantûroje studijavo gausus jaunimo bûrys – 47 aspirantai . Tuo metu buvusiø 17 sektoriø sudarë pajëgø, taèiau moksline prasme labai margà kolektyvà . Vël reikëjo galvoti apie Instituto reorganizavimà . TSRS MA komisija, lankiusi Institutà dar 1976 metais, pripaþino aukðtà tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, diferencialiniø lygèiø, skaièiavimo metodø, matematinës logikos moksliniø tyrimø lygá ir teigiamai ávertino ðiø matematikos ðakø rezultatus . Ji taip pat konstatavo tiek funda- mentaliøjø, tiek ir taikomøjø kibernetikos krypties moksliniø tyrimø, ypaè procesø atpaþinimo srityje, svarbà ir aktualumà, taip pat pripaþino, kad fizikos bei matematikos ir kibernetikos tyrimus reikia profiliuoti . Komisija pritarë FMI reorganizavimui á Fizikos bei Matematikos ir kibernetikos institutus . Re- miantis Lietuvos MA Prezidiumo 1976 m . gruodþio 29 d . nutarimu Nr . 350 „Dël Fizikos ir matematikos instituto perskyrimo á du – Matematikos ir kibernetikos bei Fizikos“ (þr . nutarimo kopijà), taip ir buvo padaryta . 1977 m . sausio 1 d . FMI buvo iðskaidytas á du minëtuosius institutus . Matemati- kos ir kibernetikos institutui (MKI) buvo patikslintos tokios pagrindinës mokslinës kryptys: 1 . tikimybiø teorija ir jos taikymas valdymo uþdaviniams spræsti; 2 . Moksliniø tyrimø automatizavimas . Pirmoji kryptis apëmë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos asimptotiniø metodø tyrimà, atsitiktiniø procesø teorijà bei jos taikymus optimaliajame valdyme, daugiaekstremaliø uþdaviniø bei loðimø teorijas, matematiniø modeliø ekonomikoje tyrimà . Buvo numatyta vystyti diferen- cialiniø lygèiø bei jø skaitinio sprendimo, matematinës logikos, sisteminio programavimo tyrimus, plëtoti programinës árangos kûrimo darbus . Pasta- roji kryptis ið esmës apëmë visà moksliniø tyrimø problematikà .

25 Lietuvos MA Prezidiumo 1976 m . gruodþio 29 d . nutarimu Nr . 350 „Dël Fizikos ir matematikos instituto perskyrimo á du – Matematikos ir kibernetikos bei Fizikos“

26 Be tradiciðkai stiprios ir pasaulinio pripaþinimo pelniusios mokslinës veiklos tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos srityje, pradëjo sparèiai plëtotis tyrimai ir kitose matematikos ðakose . Programavimo ir uþdaviniø spendimo sektoriuje pastebimai sustiprëjo, daugiausia jo vadovo b . Kvedaro pastangomis, fundamentiniai diferencialiniø lygèiø tyrimai . 1977 metais ðis padalinys pervadintas Diferencialiniø lygèiø sektoriumi, kuris pradëjo dar glaudþiau bendradarbiauti su M . Sapagovo vadovaujamu Skaièiavimo metodø sektoriumi, sëkmingai plëtojanèiu skaitinius diferencialiniø, daugiausia netiesiniø, lygèiø sprendimo metodus . Institutui keliamø pirmosios krypties uþdaviniø ratas plëtësi . Atsirado reikmë stiprinti technologiniø procesø valdymo tyrimus, pritaikyti sukauptas ir naujai sukurtas þinias gamyboje . Tuo tikslu 1977 metais buvo ákurtas Technologiniø procesø valdymo sektorius, kurio vadovu tapo Celestinas Paulauskas . Be moksliniø tyrimø stochastiniø procesø srityje, sektorius buvo atsakingas uþ technologiniø procesø automatizavimo diegimà Lietuvoje . Tais paèiais metais ákurtas Valdymo sistemø sektorius (vadovas Antanas Baskas), turëjæs vykdyti darbus pagal programà Respublikinei automatizuoto valdymo sistemai sukurti . Uþdaviniai iðties buvo labai sudëtingi ir atsakingi, o jëgos nebuvo itin stiprios – rimto proverþio ðia linkme neávyko . Bendradarbiaujant su Kauno mokslininkais medikais, Atpaþinimo pro- cesø sektoriuje gauti teoriniai rezultatai buvo sëkmingai pritaikyti kuriant

Pasiraðoma ûkiskaitinë sutartis: A . Èaplinskas, b . Blaþys, V . Matulis, G .Grigas

27 ðirdies ritmogramø analizës metodus, algoritmus bei programas . Pastarajame sektoriuje buvo plëtojami ir duomenø statistinio klasifikavimo bei identifikavimo tyrimai . Ðiuos tyrimus vykdanèios grupës, kurios lyderis buvo Ðarûnas Raudys, pagrindu 1981 metais buvo ásteigtas Duomenø analizës skyrius . Vadovaujant profesoriui ð . Raudþiui, ðiame skyriuje buvo sukurti efektyvûs metodai ir algoritmai objektø statistinëms savybëms nustatyti, kai imtis maþa . Kiek vëliau, apie 1984 metus, pagrindinës Instituto moksliniø tyrimø kryptys buvo suformuluotos ið naujo: Matematikos krypties moksluose: 1 . tikimybiø teorija ir matematinë statistika; 2 . Diferencialinës lygtys; 3 . Matematinë logika; 4 . Matematinë kibernetika . Techninës kibernetikos krypties moksluose: 1 . Valdymo teorija; 2 . Atpaþinimo ir identifikavimo teorija; 3 . patikimumo teorija . Antrosios krypties svarbiausieji numatyti darbai buvo Lietuvos MA skaièiavimo technikos kolektyvinio naudojimo sistemos kûrimas ir jos pagrindu – moksliniø tyrimø automatizavimo sistemos sukûrimas . Ðie darbai turëjo rutuliotis Skaièiavimo centre . Èia atsiskleidë Instituto vadovybës supratimas, áþvalgumas ir ásitikinimas, kad perspektyvoje rimti moksliniai tyrimai bei jø pritaikymai neámanomi be kompiuteriø sistemø . Tie klausimai buvo rimtai svarstomi Lietuvos MA Prezidiume, kuris 1977 m . birþelio 20 d . priëmë nutarimà Nr . 177a „Dël MA skaièiavimo technikos perspektyvinio organizaciniø priemoniø 1981–1990 m . plano“ . Jame numatyta plëtoti Lietuvos MA institutuose maþøjø ir didþiøjø ESM bei terminalø tinklà . Nutarimo uþdaviniams ágyvendinti MKI buvo ákurti tokie padaliniai: 1980 metais – Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija (vadovas Valentinas Èerniauskas); 1981 metais – Sisteminio programavimo sektorius prie Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriaus (vadovas Gintautas Grigas) . Priminsime, nuo 1980 metø Lietuvos MA sistemoje sektoriai buvo pervadinti skyriais, o sektoriai turëjo skyriø poskyriø statusà . Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija turëjo kurti kolektyvinio naudojimo skaièiavimø sistemà ir bûti atsakinga uþ ðiuos darbus visoje Lie- tuvos MA sistemoje, o Sisteminio programavimo sektoriui buvo numatyta kurti programinæ árangà vadintosioms VS (vieningosios sistemos) ESM .

28 Institute tokio tipo maðina ES-1045 buvo paleista 1983 metais . Panaðø darbà BESM tipo maðinoms vykdë Prano Rumðo vadovaujamas Programinës árangos skyrius, anksèiau vadintas Matematinio aprûpinimo sektoriumi . Netrukus gauti ir pirmieji rezultatai: 1979 metais Palangoje ir Kaune pradëjo veikti pirmieji kolektyvinës skaièiavimo sistemos terminalai, 1985 metais – kolektyvinio naudojimo sistema „Mokslas“ . Vis tik antrosios krypties numatyti darbai nebuvo iki galo atlikti . Devintajame deðimtmetyje Tarybø Sàjungà apëmusi gili ekonominë (vëliau – ir politinë) krizë palietë ir Lietuvà . Strigo finansavimas, atsirado problemø, susijusiø ne tik su naujø reikalingø etatø steigimu, bet ir su esamø darbuotojø iðlaikymu . Instituto plëtra stabtelëjo . Reikia pastebëti, kad ðias problemas, bent jau ið dalies, padëjo iðspræsti uþsakomieji darbai (tada jie buvo vadinami ûkiskaitiniais), kuriø sëkmingas vykdymas, be abejonës, buvo susijæs su iðplëtotu Skaièiavimo centru ir sukaupta darbuotojø kompetencija . Kita vertus, reikia pripaþinti, kad ðio sudëtingo laikotarpio stambûs uþsakomieji darbai ir atitinkami struktûriniai pertvarkymai vyko ir Instituto vadovybës nuovokios politikos dëka . Visa tai leido iðvengti rimtø sukrëtimø ir praradimø . Ðioje plotmëje paþymëtini V . Matulio vadovaujamo Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriaus uþsakomieji darbai . Dabar nëra jokia paslaptis, kad didþioji ðiø uþsakymø dalis buvo susieta su TSRS kariniu pramoniniu kompleksu (KPK), tiksliau – su ðá kompleksà atstovaujanèiais PKB (projektavimo konstravimo biurais) . Buvo kuriamos programinës árangos sistemos, skirtos kurti ir valdyti di- delius projektus . Kai kuri programinë áranga buvo diegiama ir civilinëje sferoje: statybø kombinatuose, laivø statyklose ir pan . Uþ ðiuos darbus A . Èaplinskas ir V . Matulis 1987 metais buvo apdovanoti Lietuvos Ministrø Tarybos premija . Panaðius darbus KPK uþsakymu vykdë ir1977 metais ásteigto Skaièiavimo technikos ir programinës árangos eksperimentinës gamybos skyrius (vadovas Liudvikas Bulotas) . Taikomieji darbai – fundamentaliøjø tyrimø diegimas – sëkmingai buvo vykdomi ir Optimaliø sprendimø teorijos, Skaièiavimo metodø bei kituose skyriuose . 1985 metai: Institutas persikelia á naujus rûmus. Iðaugusiame MKI tapo ankðtoka – trûko patalpø . Daugiausia Instituto direktoriaus V . Statulevièiaus didelëmis pastangomis buvo gautas finansavimas naujiems rûmams statyti . 1985 metø pradþioje Instituto administracija ir didesnioji dalis padaliniø persikëlë á naujà erdvø pastatà dabartinëje Akademijos gatvëje . Darbai tæsësi toliau . Metø pabaigoje pradëtas eksploatuoti naujas Skaièiavimo centro pastatas, kuriame buvo sumontuota tuo metu galingiausia

29 TSRS skaièiavimo maðina superkompiuteris ELBRUS-2 . Tai buvo vienintelis superkompiuteris tuometinëje Lietuvoje . Beje, ðis skaièiavimo kompleksas nepasiteisino ir 1989 metais buvo iðjungtas, maðina iðmontuota . Liko tik didþiulë vandens baseino, turëjusio auðinti ELBRUSà, duobë . Reikëjo galvoti apie naujo tipo skaièiavimo technikà – asmeninius kompiuterius (PC) . Pirmieji IBM PC Institute atsirado 1987 metais . Þinoma, jø labai trûko, be to, IBM PC buvo ganëtinai brangûs . Mokslo taikymo darbø dalykai tebebuvo aktualûs .Institute buvo stiprinama ðios srities veikla .1987 metais buvo ákurtas Ekologiniø problemø skyrius (vadovas – Donatas Ðvitra), iðsirutuliojæs ið Diferencialiniø lygèiø skyriaus, kuriame greta kitø darbø buvo atliekami ir ekologijos problemø matematinio modeliavimo tyrimai . (1990 metais ðis skyrius buvo reorganizuotas á savarankiðkà Lietuvos MA Ekosistemø analizës centrà ). Siekiant sustiprinti taikomuosius matematinës statistikos tyrimus ir sukauptø þiniø pritaikymo darbus, 1988 metais ásteigtas Taikomosios statistikos skyrius (vadovas Raimundas Bentkus, nuo 1990 m . – Rimantas Rudzkis) . Buvo atlikti ir kai kurie kiti smulkesni Instituto struktûros pertvarkymai, susijæ su to laikotarpio procesø raida ir reikmëmis . 1989 metø pabaigoje Institute dirbo 525 darbuotojai, ið jø 115 turëjo mokslo laipsnius (19 – mokslø daktaro arba, dabartiniais terminais, habil . daktaro) .

Prof . Algirdas Aviþienis – daþnas sveèias Institute

30 Lietuvos MA Prezidiumo 1990 m . liepos 9 d . nutarimas Nr . 216 „Dël MKI pavadinimo pakeitimo“

1990 m. liepos 9 d. Institutas buvo pervadintas Matematikos ir informatikos institutu (MII) – tai labiau atitiko europinës mokslø klasi- fikacijos standartus (þr . Lietuvos MA Prezidiumo nutarimo kopijà) . Toks pavadinimas iðliko iki ðiol . 1991 metai: MII po Lietuvos nepriklausomybës atgavimo. Po Lie- tuvos nepriklausomybës atkûrimo buvo panaikinta Lietuvos MA institutø sistema . Institutas ágavo valstybës instituto statusà, tapo autonomiðkesnis . 1991 metais visuotinis mokslininkø susirinkimas priëmë pirmàjá Instituto Statutà, kurá 1992 m . sausio 28 d . patvirtino LR Vyriausybë . Priimtasis Statutas tapo pagrindiniu teisiniu aktu, reglamentuojanèiu Instituto veiklà . Jame buvo nustatyta Instituto struktûra, mokslinës veiklos organizavimo bei Instituto valdymo principai, taip pat apibrëþtos pagrindinës mokslinës veiklos kryptys, patvirtintos LR Vyriausybës . Jos buvo tokios: • tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, integraliniø ir di- ferencialiniø lygèiø ir jø skaitmeniniø sprendimo metodø bei matematinës logikos ir algoritmø teorijos problemø tyrimai; • atpaþinimo procesø, daugiaekstremaliø optimizavimo uþdaviniø bei sudëtingø sistemø ir jø valdymo tyrimai; • gamtos apsaugos, biologijos, medicinos, ekonomikos ir valdymo problemø matematinis tyrimas;

31 Matematikai, Lietuvos MA tikrieji nariai: b . Grigelionis, j . Kubilius ir V . Statulevièius su LR Prezidentu V .Adamkumi VII Vilniaus tarptautinës tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos atidarymo metu (1998 m ., VGTU)

• kompiuteriø ir kompiuterizuotø sistemø programinës árangos kûrimas . 1992 metais visuotiniame mokslininkø susirinkime iðrenkamas pirmasis Instituto Senatas, kuris savo pirmininku iðsirinko akademikà b . Grigelioná . Pirmieji nepriklausomybës metai Lietuvai buvo nelengvi . Institutui taip pat tai buvo sunkus periodas . Dël ávairiø prieþasèiø Institutà paliko nemaþa dalis darbuotojø, tarp jø – ir mokslininkø . Vieni iðëjo dirbti á aukðtàsias mokyklas, kiti á valdiðkas ástaigas, dar kiti – á privatø verslà . Vis tik stipriau- sieji mokslininkai ir specialistai – instituto branduolys – pasiliko . Reikëjo pergrupuoti turimas jëgas, prisitaikyti prie naujø aktualijø . 1993 metais buvo atlikti tokie struktûriniai pertvarkymai: • sudëtingø sistemø sektoriaus pagrindu ásteigtas Neuroinforma- tikos skyrius (vadovas Algirdas Garliauskas); • Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyrius reorganizuotas á du skyrius: Matematinës logikos (vadovas Regimantas Pliuðkevièius) ir Programinës árangos inþinerijos (vadovas Albertas Èaplinskas); • ákurtas ûkiskaitinis padalinys – Spaustuvës grupë (vadovas Juozas Simanavièius); • sisteminio programavimo skyrius pervadintas Programavimo metodologijos skyriumi (vadovas Gintautas Grigas) – tai labiau

32 atitiko ðio padalinio darbo profilá, o Skaièiavimø laboratorija – Kompiuteriø tinklø laboratorija (vadovas Petras Ðulcas) . Institutas aktyviai ásitraukë á Lietuvos Vyriausybës paskelbtà Lietuvos mokslo ir studijø institucijø kompiuteriø tinklo kûrimo programà, þinomà LITNET vardu . Ðio projekto vadovu tapo l . Telksnys, o pagrindinius darbus kartu su kitais projekto dalyviais teko atlikti Kompiuteriø tinklø laboratorijai . Ðis tinklas buvo sëkmingai sukurtas ir sujungtas su Europos akademiniu kompiuteriø tinklu GEAnt . Kompiuteriø tinklø laboratorija ir toliau atlieka ðio tinklo prieþiûros ir plëtotës darbus . Instituto gyvenime atsirado naujas reiðkinys – mokslininkø, daþniausiai paèiø geriausiø, emigracija á uþsienio mokslo ar studijø institucijas . Ðio proceso nereikëtø vertinti vienareikðmiðkai . Viena vertus, kvietimai dirbti uþsienio mokslo centruose reiðkë mûsø mokslininkø aukðtos kvalifikacijos pripaþinimà . Tos iðvykos buvo naudingos ta prasme, kad iðvykusieji gaudavo 1Èia vartojamas progà pasisemti naujos patirties, ágyti naujø idëjø ir reikalingø mokslo pa- dabartinis saulyje kontaktø . Antra vertus, ðis procesas susilpnino Instituto mokslinius mokslininko seminarus, mokslininkø rengimo Lietuvoje lygá ir moksliná darbà apskritai . terminas . Pagal Kai kurie mokslininkai taip ir negráþo á gimtàjá Institutà . Mokslo ir studijø ástatymà 1994 metø pabaigoje Institute buvo 231 darbuotojas (kartu su dok- mokslininkas yra torantais), ið jø 92 – mokslininkai1 , 22 – habilituoti daktarai . (Palyginkite tyrëjas, atliekantis su anksèiau pateiktais 1989 metø duomenimis .) Maþdaug toks darbuotojø mokslinius tyrimus ir turintis mokslo skaièius iðliko iki ðiol – Instituto maþëjimas nuo pastarøjø metø stabiliza- laipsná ir (arba) vosi . pedagoginá vardà . Norëtøsi paminëti Instituto istorijos epizodà, kurá galima traktuoti kaip Po Lietuvos nepriklausomybës prieðingà protø nutekëjimo reiðkiniui . 1987 metais á Institutà ið Rusijos atkûrimo buvo MA Sibiro skyriaus Matematikos instituto atvyko nuolatiniam darbui áteisinta dviejø buvæs tremtinys profesorius Algimantas Januðauskas – plaèiai þinomas mokslo laipsniø sistema – daktaro ryðkus diferencialiniø lygèiø specialistas, aukðtos erudicijos mokslininkas, ir habil . daktaro . paraðæs net devynias monografijas . Jis ir iki tol labai mëgo vieðëti Lietuvoje, Mokslø kandidato artimai bendradarbiavo su Institutu – vadovavo nemaþam Lietuvos aspirantø ir mokslø daktaro laipsniai, bûriui, atvykdavo moksliniam darbui á Diferencialiniø lygèiø skyriø, ágyti tarybiniu dalyvaudavo Lietuvos matematikø draugijos konferencijose . Jo atvykimas laikotarpiu, LR regimai sustiprino tyrimus diferencialiniø lygèiø srityje . Deja, A . Januðausko Vyriausybës nutarimu nustatyta sveikatai Lietuvos klimatas nebuvo palankus, ir po ilgø dvejoniø 1994 metais tvarka buvo jis gráþo atgal á Sibirà . Mirë 1998 metais Irkutske . nostrifikuoti 1995 metais ávyko permainø Instituto vadovybëje . Nuo 1967 metø atitinkamai daktaro ir Institutui vadovavæs akademikas V . Statulevièius atsisakë direktoriaus habil . daktaro pareigø (netrukus po to jis buvo iðrinktas Senato pirmininku) . Naujuoju laipsniais .

33 direktoriumi buvo iðrinktas profesorius habil . daktaras Lietuvos MA narys korespondentas Mifodijus Sapagovas, direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams paskirtas Henrikas Pragarauskas . Padidëjus informatikos mokslø krypties svarbai ir ðios krypties svoriui Instituto veikloje, 2003 metais Senatas Instituto direktoriaus teikimu patvirtino dar vienà direktoriaus pavaduotojà informatikos mokslo reikalams – Gintautà Dzemydà . Lietuvoje buvo pradëta vis rimèiau galvoti apie mokslo sistemos reformà . 1995 metais sulaukta tarptautinës ekspertø komisijos, turëjusios ávertinti Lietuvos mokslo institucijø tyrimø lygá ir pasiûlyti reformos planà . Instituto ekspertizæ atliko Norvegijos Mokslo tarybos sudaryta tarptautinë ekspertø grupë . MII veikla buvo ávertinta labai palankiai . Taèiau dël daugelio prieþasèiø komisijos pasiûlytas reformos projektas Lietuvoje nebuvo ágyvendintas . Reikia pripaþinti, kad Lietuvos mokslo sistema taip ir liko ið esmës nereformuota . 1996 metais buvo pereita prie ðiek tiek stambesnës struktûros: sumaþëjæ Neuroinformatikos ir Valdymo sistemø skyriai buvo prijungti atitinkamai prie Duomenø analizës ir Programø sistemø inþinerijos skyriø, paliekant pastarøjø pavadinimus . Po to Instituto struktûra ið esmës beveik nesikeitë, iðskyrus tai, kad Instituto padangëje atsirado stipri profesoriaus G . Dzemydos vadovaujama grupë, gavusi reikðmingø rezultatø sudëtingø sistemø kompiuterinëje analizëje . Jos pagrindu 2003 metais buvo ákurtas Sistemø analizës skyrius, vadovu paskirtas G . Dzemyda . Tiesa, 2005 metais Informacijos ir patentø skyriaus bei savarankiðkos Kompiuterinës leidybos grupës pagrindu dar buvo ásteigtas Informacijos ir leidybos skyrius (vadovas Aidas Þandaris) ir panaikinta Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija . Pagrindinës Instituto veiklos kryptys 1998 m . liepos 2 d . Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr . 825 buvo patikslintos taip: • tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, integraliniø ir diferenci- aliniø lygèiø ir jø skaitmeninio sprendimo metodø bei matematinës logikos ir algoritmø teorijos problemø teorijos tyrimai; • atpaþinimo procesø, daugiaekstremaliø optimizavimo uþdaviniø bei sudëtingø sistemø ir jø valdymo tyrimai; • kompiuteriniø ir kompiuterizuotøjø sistemø matematinës árangos bei duomenø baziø kûrimas . Kaip matyti, pagrindinës veiklos kryptys nekà tepasikeitë palyginus su 1992 metais . Instituto veikla stabilizavosi, nors iðorës iððûkiai visà laikà vertë priside- rinti prie naujø aplinkybiø . Be moksliniø tyrimø, finansuojamø ið vyriausybës biudþeto, MII mokslininkai pradëjo dalyvauti Europos Sàjungos, UNESCO, NATO ir kitose tarptautinëse, taip pat ir Lietuvos mokslo programose . Atsira-

34 do moksliniø tyrimø sutarèiø su Lietuvos biudþetinëmis institucijomis ir ûkio subjektais . Tai tapo gera paspirtimi skurdokam Instituto biudþetui . Reikëjo rûpintis ir mokslininkø kartos atjauninimu, rengti mokslininkus Lietuvos aukðtosioms mokykloms . Tuo tikslu buvo ákurtos Informatikos bei matematikos katedros, turinèios rûpintis doktorantûros reikalais . 1992 m . spalio 7 d . Lietuvos Respublikos Vyriausybë suteikë Institutui fiziniø mokslø srities informatikos ir matematikos krypèiø doktorantûros teisæ . Vëliau, 2003 m . liepos 15 d ,. buvo gauta ir technologijos mokslø srities informatikos inþinerijos krypties doktorantûros teisë . Nors mokslo prestiþas ðalyje iki ðiol nëra labai aukðtas, á Institutà ateina vis daugiau gabaus jaunimo – doktorantø . Nuolatos skiriama daug dëmesio darbui su moksleiviais . Jau ilgà laikà prie Instituto veikia tarp moksleiviø populiari Jaunøjø programuotojø mokykla, ásteigtos Matematikos olimpiadø klasë ir Informatikos olimpiadininkø ðeðtadieninë mokykla, kuriose moksleiviai ruoðiami tarptautinëms olimpiadoms . Èia bûtina paminëti ðios svarbios veiklos entuziastus mokslininkus daktaræ informatikæ Valentinà Dagienæ ir daktarà matematikà Juozà Maèá . 2002 m . birþelio 11 d . LR Seimas priëmë Mokslo ir studijø ástatymà (po to jis ne syká buvo taisomas ir papildomas), kuriuo buvo siekiama átvirtinti mokslo sistemos reformà, o gal tik jos etapà . Vël buvo tikslinamos moksliniø

Instituto mokslininkai su Taivanio IT specialistais Matematikos ir informatikos Institute

35 MII senato posëdis; pirmininkauja V . Statulevièius (nuotraukoje – viduryje, stalo gale), 2002 m .

institutø pagrindinës veiklos kryptys, kurios mûsø Institutui 2003 m . kovo 10 d . LR Vyriausybës nutarimu Nr . 304 suformuluotos taip: • tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, finansø ir draudos matematikos, diferencialiniø lygèiø ir jø skaitmeniniø sprendimo meto- dø bei matematinës logikos ir algoritmø teorijos problemø tyrimai; • atpaþinimo procesø, duomenø analizës, daugiaekstremaliø optimizavimo uþdaviniø bei multimedijos technologijø ir interaktyviøjø sistemø tyrimai; • informatikos teoriniø ir metodiniø pagrindø, mokyklinës informatikos problemø, kompiuterizuotø sistemø ir kompiuteriø tinklø inþinerijos metodø tyrimai bei taikymai naujoms informacinëms technologijoms kurti . Pagal Mokslo ir studijø ástatymà LR Vyriausybës nutarimu reikëjo parengti naujà Instituto statutà . 2003 m . sausio 22 d . Visuotiniame mokslininkø ir tyrëjø susirinkime buvo pritarta naujam Statuto projektui . 2003 m . geguþës 27 d . Vyriausybë já patvirtino . Be kita ko, jame teigiama: „Matematikos ir informatikos institutas (toliau vadinama – Institutas) yra valstybës mokslo institutas – biudþetinë moksliniø tyrimø ástaiga, ásteigta Lietuvos ûkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti . Pagrindinë Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinë plëtra .“ . Taigi Institutas, atlikdamas aukðto tarptautinio lygio fundamentinius tyrimus ir jø taikymo

36 darbus, iðlaikë valstybës instituto statusà . Kai kurie kiti moksliniai institutai buvo prijungti prie universitetø . Pagal Statutà (tiksliau – vadovaujantis pateiktu Vyriausybei Statuto projektu, kuriam jau buvo pritarusi Ðvietimo ir mokslo ministerija) reikëjo iðrinkti vietoje buvusio Senato Instituto Tarybà . 2003 m . balandþio 17 d . ávyko paskutinis Senato posëdis, kuriame buvo patvirtinta bûsimosios Ta- rybos nariø rinkimo tvarka . 2003 m . birþelio 26 d . Instituto mokslininkø susirinkime buvo iðrinkti 20, t . y . du treèdaliai Tarybos nariø . Pagal Statutà kitus narius paskyrë Ðvietimo ir mokslo ministras . Tarybos pirmininku buvo iðrinktas profesorius Kæstutis Kubilius . 2003 m . lapkrièio 23 d . Institutà iðtiko didþiulë netektis – po sunkios ligos mirë akademikas Vytautas Statulevièius, visà savo gyvenimà atidavæs Instituto kûrimui ir puoselëjimui, ilgà laikà – 26 metus – jam vadovavæs ir pelnæs darbuotojø pagarbà bei autoritetà . Netekome puikaus mokslo organizatoriaus, þymaus mokslininko, turtingos ir jautrios sielos þmogaus . Bet liko jo sukurtas Institutas, jo mokiniai, jo darbai . Ir jo puoselëtasis Tikimybiø teorijos skyrius, kuriam vadovauti buvo patikëta Vidmantui Bentkui . 2005 metais V . Statulevièiaus atminimui áamþinti Institutas ásteigë jo vardo stipendijà matematikos krypties studentams, 2006 metais iðleisti jo mokslo darbø raðtai2 . 2 V . Statulevièius . Selected Ðviesus V . Statulevièiaus atminimas ir pagarba jam ápareigojo nenuleidþiant Mathematical rankø dirbti toliau . Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, prasidëjo projektai pagal Papers . Ed . V . Bentkus et Bendrojo programavimo dokumentà (BPD), remiami ið Europos Sàjungos al . Institute of struktûriniø fondø . Institutas labai sëkmingai pasinaudojo ðia galimybe ir ið Mathematics and Informatics, minëtø fondø gavo paramà keturiems BPD projektams vykdyti . Didþiausias Vilnius, Lithuania, ið jø pagal biudþetà (53 mln . Lt) – projektas „Plaèiajuosèiø informaciniø 2006 . ISBN 9986- technologijø tinklas (RAIN)“ (vadovas profesorius l . Telksnys), dël kurio 680-33-6 . varginanèiuose ginèuose su partneriais buvo sulauþyta daugybë ieèiø ir iðeikvota daug jëgø, kol galø gale, ásikiðus netgi vyriausybei, buvo nuspræsta, kad projekto vykdytojas bus mûsø Institutas . Ágyvendinus ðá projektà, Lietu- vos kaimiðkøjø vietoviø gyventojai ágys prieigà prie interneto . Tai taps iðties reikðmingu þingsniu kuriant Lietuvos informacinæ visuomenæ . 2004 metais baigësi M . Sapagovo, kaip Instituto direktoriaus, antroji kadencija . Jis buvo ir yra kupinas jëgø ir idëjø, Institute apie já susiklostë itin pagarbi vieninga nuomonë . Taèiau pagal Mokslo ir studijø ástatymà, taip pat ir Instituto Statutà, treèiajai direktoriaus kadencijai M . Sapagovas negalëjo bûti renkamas . Kita vertus, jis ir pats to nepageidavo, nes norëjo labiau atsidëti moksliniam darbui . 2004 m . gruodþio 12 d . Taryba Instituto

37 Instituto direkcija: direktoriaus pavaduotojas G . Baguðka, Tarybos pirmininkas K . Kubilius, direktorius G . Dzemyda, direktoriaus pavaduotojas s . Rutkauskas, mokslinis sekretorius s . Maskeliûnas (2006 m .)

direktoriumi iðrenka energingà profesoriø Gintautà Dzemydà . Savo pavaduotojais jis pasirinko buvusá Instituto moksliná sekretoriø Stasá Rutkauskà – mokslo reikalams – ir jau anksèiau ðias pareigas ëjusá Gediminà Baguðkà – ûkio reikalams . Instituto visuomenë ðiek tiek sukluso . Ir buvo dël ko: juk charizmatinio V . Statulevièiaus jau nebebuvo mûsø tarpe, Tarybos pirmininkas – vos prieð gerus metus iðrinktas jaunesnës kartos atstovas, pasikeitë beveik visa direktoriaus komanda, be to, ir direktorius – pirmasis, atstovau- jantis ne matematikos, o informatikos kryptá . Regis, bûgðtavimai netrukus iðblëso . Ankstesniø vadovø Instituto veiklos organizavimo ir bendravimo su Instituto visuomene, sprendþiant aktualius reikalus, principai tapo gera sëkla, sudaiginusia tvirtas demokratiðkas vidines tradicijas ir dalykiðko bendradarbiavimo nuostatas . Gal ir nebus per stipriai pasakyta, kad naujoji Instituto vadovybë ðiuos svarbius akademinei visuomenei principus perëmë ir stengiasi jø laikytis . Antra vertus, tvirtame ir subrendusiame kolektyve nëra taip sunku iðlaikyti buvusios politikos tæstinumà . Kas gi dar svarbaus ávyko per paskutiniuosius kelerius metus? Á vienà Instituto gyvenimo epizodà norëtøsi atkreipti dëmesá . Vienø ið stipresniø Matematinës statistikos ir Diferencialiniø lygèiø skyriø vadovai b . Grigelionis ir b . Kvedaras nusprendë atsisakyti skyriaus vadovo pareigø ir perleisti jas

38 skyriuose uþaugusiems jaunesniems talentingiems mokslininkams Donatui Surgailiui ir Konstantinui Pileckui . Lygiai taip Informatikos metodologijos skyriaus vadovà G . Grigà pakeitë energinga ir nenuilstanti mokslininkë Va- lentina Dagienë . Vargu ar to prieþastis – buvusiø vadovø metø naðta . Greièiau gilus suvokimas ir pasididþiavimas, kad buvusieji mokiniai subrendo imtis didelës atsakomybës vadovauti stipriems moksliniams padaliniams . Keblu ðiame nedideliame straipsnelyje apraðyti netrumpà ir turiningà Instituto istorijà, iðvardyti visus pasiekimus ir problemas . Bet vienu ðios istorijos fragmentu norëtøsi pasididþiuoti: vien tik po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo uþ 6 Instituto mokslininkø darbø ciklus buvo paskirtos Lietuvos mokslo premijos . Ðiuo metu Institute dirba 202 darbuotojai, ið jø 134 – mokslo darbuotojai ir kiti tyrëjai (32 – habil . daktarai; 45 – daktarai, ið jø 5 yra atlikæ habilitacijos procedûrà) . Matematikos, informatikos bei informatikos inþinerijos krypèiø doktorantûroje studijuoja 44 doktorantai . Nesunku suskaièiuoti – vienam Instituto mokslininkui vidutiniðkai tenka maþdaug 0,6 doktoranto . Turime kuo pasidþiaugti . Yra daug formaliø mokslininkø kvalifikacijos rodikliø . Vienas ið jø tikrai neabejotinas – narystë Lietuvos MA . Dabar Institute dirba 4 Lietuvos MA tikrieji nariai (akademikai), 4 nariai korespondentai ir 4 nariai ekspertai . Ið tiesø graþus bûrys . Ðtai ir visa, gal ir ne visai iðsami Matematikos ir informatikos instituto penkiasdeðimties metø istorija . Ji tæsiasi . Ir tæsis, kol Institute bus tiek daug mokslui atsidavusiø þmoniø, kaip kad yra dabar . Straipsnyje remtasi Lietuvos MA ir MII archyvine medþiaga, buvusiø Instituto moksliniø sekretoriø Kæstuèio Bulotos (1966–1983 m ). ir Stasio Skëraus (1983–1994 m ). sukaupta medþiaga bei jø parengtomis ataskaitomis, kai kuriais publikuotais Jono Ku- biliaus straipsniais, bendradarbiø prisiminimais, kitais ðaltiniais . Pravertë ir informacija, kurià autorius sukaupë dirbdamas Instituto moksliniu sekretoriumi (1995–2005 m .) Kai kurios èia paminëtos datos gali bûti ne visai tikslios, kadangi kai kuriuose ðaltiniuose (netgi protokolinio pobûdþio dokumentuose) tø paèiø ávykiø datos nurodomos skirtingai . Kiek ámanoma, jos buvo tikslinamos . S t a s y s R u t k a u s k a s

39 MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTO svarbiausiØ ÁvykiØ chronologija

1952-10-01 Jonas Kubilius priimamas á Lietuvos MA Technikos institutà vyresniuoju moksliniu bendradarbiu . 1955-10-16 Á Fizikos-technikos institutà priimamas pirmasis matematikos krypties aspirantas Romualdas Uþdavinys (vadovas j . Kubilius) . 1956-08-18 priimtas Lietuvos MA Prezidiumo nutarimas Nr . 141 „Dël naujø LTSR MA institutø organizavimo“ . Ðiuo nutarimu ákuriamas Fizikos ir matematikos institutas, kurio struktûrinis padalinys yra Matematikos Jonas Kubilius sektorius (du darbuotojai, vadovas j . Kubilius) . 1956-10-01 fizikos ir matematikos instituto ákûrimo data (direktorius – Adolfas Jucys, direktoriaus pavaduotojas – Jonas Kubilius). 1956-10-01 pradëjo dirbti Konstantinas Þukauskas . 1956-10-24 pradëjo dirbti Rytë Merkytë . 1957-06-01 baigæs Leningrado universiteto aspirantûrà, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu pradëjo dirbti Vytautas Statulevièius ir baigæs Maskvos universiteto aspirantûrà Kæstutis Bulota . Adolfas Jucys 1957-08-01 pradëjo dirbti Algimantas Mitalauskas . 1957-12-16 pradëjo dirbti Jonas Petkevièius . 1957 Matematikos sektoriuje ákurta astronomø grupë . 19 56–1957 Á TSRS MA Skaièiavimo centrà staþuotën skaièiavimo technikos pa- metø þiemà naudojimo klausimais iðvyko du instituto bendradarbiai: Konstantinas Þukauskas ir Ivanas Glembockis . 1957 m . fizikos ir matematikos institutui suteikiama antra kategorija . 1957 m . Jonas Kubilius paraðo ir TSRS MA Matematikos V . Steklovo Institute apgina daktaro disertacijà „Tikimybiniai metodai skaièiø teorijoje“ . Vytautas 1958-02-04–05 Vilniaus universitete ávyko pirmoji Lietuvos matematikø konferencija . Statulevièius 1958-07 j . Kubiliui paskirta Lietuvos valstybinë mokslo premija . 1958-07 FMI Matematikos sektoriaus vadovas j . Kubilius paskiriamas Vilniaus universiteto Rektoriumi .

40 Þurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ vyriausieji redaktoriai p . Katilius (1961– 1989) ir j . Kubilius (1989–2005)

1958-08-01 Á FMI priimami Eduardas Vilkas, Eduardas Budreika, Leonas Vilkaus- kas, Bronius Riauba . 1959-08-01 Á FMI priimami Bronius Grigelionis, Gerutis Aleðkevièius, Liudvikas Stupelis, Aldona Aleðkevièienë, Bronius Kvedaras . 1960-08-01 Á FMI priimami Evaldas Geèiauskas, Pranas Rumðas . 1960-09-05–10 Vilniuje surengta 6-oji visasàjunginë konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . 1960-10-17 jonui Kubiliui iðëjus vadovauti Vilniaus universitetui, Matematikos sektoriaus vadovu skiriamas Vytautas Statulevièius . 1960-11-23 lietuvos MA Prezidiumas pasiraðë sutartá su Uljanovsko Volo- darskio vardo skaièiavimo maðinø gamykla dël ESM BESM-2 pagaminimo Fizikos ir matematikos institutui (gamybos terminas – 1961 m . pirmasis pusmetis, kaina – 3,5 milijono rubliø) . 1961-01-30 priimtas LTSR MT nutarimas Nr . 44 „Dël MA Skaièiavimo centro organizavimo ir jo priestato statybos uþbaigimo iki 1961 m . liepos 1 d .“ . 1961-02-22 MA Prezidiumas pasiraðë sutartá su Statybos valdyba Nr . 5 dël FMI Skaièiavimo centro priestato statybos . Kæstutis Bulota 1961-05-01 fMI ákurta Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (vadovas Konstantinas Þukauskas) . 1961 pradëtas leisti þurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys“ . Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas Petras Katilius . 1961-0 esM BESM-2 buvo atveþta á Vilniaus geleþinkelio stotá ir ið ten perveþta ir sandëliuota MA bibliotekos kieme . 1961-08-01 Á FMI Matematikos skyriø priimta VU skaièiavimo matematikos absol- ventø grupë (Rima Braþionytë, Rimutis Jasilionis, Ignotas Jaèiauskas, Jûratë Rimðaitë, Vanda Bikelienë, Regimantas Pliuðkevièius, Aida Konstantinas Pliuðkevièienë, Mifodijus Sapagovas, Dangutë Sapagovienë) . Þukauskas

41 1961-12-16 institutas gavo leidimà perimti namà Lentpiûviø g . 7 Skaièiavimo centro laboratorijoms árengti . Patvirtinta instituto rûmø sàmata – beveik 1,5 milijono rubliø . Pastatas baigtas 1965 metais . 1962-02-01 prasidëjo ESM BESM-2 montavimo ir derinimo darbai . 1962-04-19 lietuvos MA Prezidiumo nutarimu Nr . 120 ákurta Lietuvos matematikø draugija . 1962-04-23 baigti ESM BESM-2 modernizavimo darbai – ji gavo oficialø gamyklos Vilius Matulis pavadinimà ESM BESM-2M Nr . 14 . 1962-07-14 Valstybinë komisija (pirmininkas – akad . K . Barðauskas) oficialiai priëmë pirmàjà Lietuvoje didþiàjà ESM – BESM-2M (1961 07 15 BESM-2M buvo iðjungta kol bus baigti pastato statybos darbai) . 1962-10-01 Ákurtas Skaièiavimo matematikos sektorius (vadovas Vilius Matulis), kuriam pavesta ruoðti skaièiavimo technikai reikalingà matematinæ árangà . 1962-12-06 Vytautas Statulevièius skiriamas FMI direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams . Eduardas Vilkas 1962-12-06 j . Kubilius iðrenkamas Lietuvos MA tikruoju nariu ir prezidiumo nariu . 1963-02-18 prasidëjo reguliarûs skaièiavimai su BESM-2M . 1964-04-24 tsRS Mokslø Akademija pritarë Lietuvos Mokslø Akademijos pagrindinëms kryptims . Jø suformuluota 9, ið jø 4 teko Fizikos ir matematikos institutui, o dvi ið jø – dabartiniam MII: • tikimybiø teorija ir matematinë statistika, • matematinës kibernetikos problemos ir techninë kibernetika . 1964-07-01 fMI ákurtas Matematinës logikos ir programavimo sektorius (vadovas Jonas V . Matulis), atskiriant já nuo Skaièiavimo matematikos sektoriaus Petkevièius (pastarojo vadovu tapo e . Vilkas) .

V . Statulevièius ir A . Jucys prie BESM-2M, 1971 m .

42 1964-07-01 fMI ákurtas Techninës kibernetikos sektorius (vadovas K .Þukauskas) . 1964-07-01 lietuvos MA Prezidiumas priëmë nutarimà Nr . 252, kuriuo nustatë instituto Skaièiavimo centro struktûrà ir darbo profilá . Skaièiavimo centrà sudaro: • elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (vadovas j . Petkevièius); • skaièiavimo matematikos sektorius (vadovas e . Vilkas); • techninës kibernetikos sektorius (vadovas K . Þukauskas); Laimutis • Matematinës logikos ir programavimo sektorius (vadovas V . Matulis) . Telksnys 1964-07-01–07 trakuose ávyko 1-asis visasàjunginis simpoziumas árodymo paieðkos automatizavimo klausimais . 1965-02-09 Matematikos sektorius reorganizuotas á Tikimybiø teorijos sektoriø (vadovas V . Statulevièius) . 1965 m . pavasaris fMI perkeliamas á naujà pastatà adresu A . Goðtauto g . 12 . 1966-09-19–30 palangoje ávyko visasàjunginë Operacijø tyrimo mokykla . Aptarti operacijø tyrimo matematiniai metodai: loðimø teorijos, tiesinio, netiesinio bei dinaminio programavimo vystymasis ir problemos . 1965-10-01 Ákuriamas Atpaþinimo procesø sektorius, kuriam iki ðiol vadovauja Laimutis Telksnys . Mifodijus 1966 institutui suteikiama pirmoji kategorija . Sapagovas 1966 institute jau dirba 350 darbuotojø: ið jø 2 mokslø daktarai, 46 mokslø kandidatai, 50 aspirantø . 1966-11-23 MA Prezidiumo nutarimu Nr . 470 reorganizuota Instituto struktûra . Puslaidininkiø fizikos sektoriø bazëje ákuriamas Puslaidininkiø fizikos institutas, kuriam vadovauja Juras Poþela. Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tampa Vytautas Statulevièius . 1967-01-01 Ákuriami nauji struktûriniai padaliniai: • skaièiavimo metodø sektorius (vadovas Mifodijus Sapagovas); • programavimo ir uþdaviniø sprendimo sektorius (vadovas Bronius Bronius Kvedaras); Kvedaras • perforaciniø skaièiavimo maðinø laboratorija (vadovas Jonas Petkevièius); Skaièiavimo matematikos sektorius reorganizuojamas á Operacijø tyrimo sektoriø (vadovas e . Vilkas); Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorijos vadovu tapo Vytautas Liesis . 1967-01-01 nustatoma nauja FMI struktûra . Matematikos ir kibernetikos sekcija: • Tikimybiø teorijos sektorius (vadovas Vytautas Statulevièius); Vytautas Liesis • Matematinës logikos ir algoritmø teorijos sektorius (Vilius Matulis); • Operacijø tyrimo sektorius (Eduardas Vilkas);

43 Skaièiavimo centro darbuotojai prie BESM-4: A . Daugvila, A . urënienë,j b . Binkauskas, A . Bitkevièius, j .Dambrauskas, A . Èeida; sëdi – j . Rimðaitë

• Atpaþinimo procesø sektorius (Laimutis Telksnys); • Bionikos (techninës kibernetikos) sektorius (Konstantinas Þukauskas) . Skaièiavimo centras: • Perforaciniø skaièiavimo maðinø laboratorija (Jonas Petkevièius); • Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (Vytautas Liesis); • Skaièiavimo metodø sektorius (Mifodijus Sapagovas); • Programavimo ir uþdaviniø sprendimo sektorius (Bronius Kvedaras) . Jonas Mockus Energetikos tarnyba . Fizikos sekcija . Radiologinë laboratorija . Paskiriami trys instituto direktoriaus pavaduotojai: • laimutis Telksnys – direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui; • Mifodijus Sapagovas – direktoriaus pavaduotojas, Skaièiavimo centro vadovas, • boleslovas Styra – direktoriaus pavaduotojas, Radiologijos laboratorijos vadovas . Pranas Rumðas 1967-07-21 V . Statulevièius tampa Lietuvos mokslo premijos laureatu .

44 1967-11-17 jonas Kaunelis priimtas dirbti vyriausiuoju inþinieriumi . Dirbo iki 2002 10 23 . 1967-11-18 V . Statulevièius Vilniaus universitete apgina Fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . dr .) disertacijà „Tikimybiø teorijos ribiniø teoremø tyrimai“ . 1968-03-28 sc pradëjo veikti nauja galingesnë puslaidininkinë ESM BESM-4 . 1969-08- 19–23 trakuose ávyko 2-asis visasàjunginis simpoziumas árodymo paieðkos automatizavimo klausimais . Vilma 1969-11-16 ið Fizikiniø-techniniø energetikos problemø instituto perkeliama dalis Dragûnienë Ekstremaliø uþdaviniø laboratorijos ir FMI ákuriamas Optimaliø sprendimø teorijos sektorius (vadovas Jonas Mockus) . 1969-11-20 Ásteigiamas Matematinio aprûpinimo sektorius (vadovas Pranas Rumðas) . 1969-11-20 Ákuriama Algoritmø ir programø fondo (APF) grupë (vadovë Vilma Dragûnienë) . 1970 m . sausis Ignalinoje vyko Sàjunginë loðimø teorijos mokykla . 1970-04 Visasàjunginëje ESM matematinio aprûpinimo geriausiø darbø Bronius apþiûroje-konkurse instituto darbas tinklinio planavimo matematinio aprûpinimo ir valdymo BESM-4 tipo maðinoms apdovanotas VLÛPP Grigelionis medaliais . 1970 m . j . Mockus iðrenkamas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1970 m . V . Statulevièius iðrenkamas „Þinijos“ draugijos Vilniaus m . pirmininku (dirbo iki 1984 m .) . 1970-10-16 Ákurtas Matematinës statistikos sektorius (vadovas Bronius Grigelio- nis) . 1971-06-14–16 Ávyko Tarybø Sàjungos ir Suomijos simpoziumas ástaigø ir organizacijø automatizuotø valdymo sistemø matematinio aprûpinimo klausi- Gediminas mais . Baguðka 1971-06-22–28 Ávyko 2-oji visasàjunginë loðimø teorijos konferencija, kurioje, be ðios srities specialistø ið Tarybø Sàjungos, dalyvavo grupë uþsienio moksli- ninkø, tarpe jø – vienas loðimø teorijos kûrëjø Prinstono universiteto (JAV) profesorius Oskaras Morgenðternas . 1971-10-18 Direktoriaus pavaduotoju administracijos ir ûkio reikalams pradeda dirbti Gediminas Baguðka . 1971-12-30 V . Statulevièiui paskiriama TSRS MA Prezidiumo A . Markovo premija uþ darbø ciklà „Neprikausomø atsitiktiniø dydþiø ir Markovo Birutë grandiniø ribinës teoremos“ . Jakubauskienë 1972 03 22 V . Statulevièius iðrenkamas Lietuvos MA tikruoju nariu . 1972 03 22 b . Grigelionis iðrenkamas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1972 m . II ketv . fMI Skaièiavimo centre paleista galingiausia Tarybø Sàjungoje ESM BESM-6 .

45 1973 jungtinëse Amerikos Valstijose pradedamas leisti þurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ vertimas á anglø kalbà „Lithuanian Mathematical Journal“ . 1973-06-25-30 Ávyko 1-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais, organizuota Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto, Vilniaus universiteto bei TSRS MA Matematikos instituto . 1973-09-17–21 Vilniuje ávyko 3-asis visasàjunginis simpoziumas statistiniø metodø valdymo procesuose klausimais . Jonas Masiulis 1974 m . j . Mockus iðrenkamas Lietuvos MA tikruoju nariu . 1974-11-25–30 Druskininkuose vyko visasàjunginë mokykla atsitiktiniø procesø teorijos klausimais, organizuota Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto bei TSRS MA Matematikos instituto . 1975 m . V . Statulevièius skiriamas TSRS Aukðèiausiosios atestacinës komisijos (VAK) nariu . 1975-08-01 instituto vyriausiàja buhaltere pradeda dirbti Birutë Jakubauskienë . 1976 m . II ketv . kaièiavimo s centre paleista antroji BESM-6 . Antanas Baskas 1976 04 15 V . Statulevièius iðrenkamas Lietuvos MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslø skyriaus akademiku sekretoriumi . 1976-10-04 Ákurtas Informacijos ir patentø sektorius, vadovas Jonas Masiulis . 1977-01-01 fMI suskilo á atskirus Matematikos ir kibernetikos (MKI) bei Fizikos institutus . MKI direktoriumi iðrinktas akademikas Vytautas Statulevièius . Atskyrus institutus buvo patikslinta jø problematika, nustatyta vieninga matematikos ir kibernetikos kryptis – tikimybiø teorija ir jos taikymas valdymo uþdaviniams, moksliniø tyrimø automatizavimas .

Bendradarbiavimo sutartá su Baltarusijos MA Matematikos institutu pasiraðo Vladimiras Platonovas ir Vytautas Statulevièius; deðinëje – Eduardas Vilkas (apie 1979 m ).

46 1977-01-27 programavimo ir uþdaviniø sprendimo sektorius pervadintas Diferen- cialiniø lygèiø sektoriumi. 1977-03-01 Ákurtas Valdymo sistemø skyrius (vadovas Antanas Baskas) . 1977-05-01 Ákurtas Skaièiavimo technikos ir programinës árangos eksperimentinës gamybos skyrius, skirtas nestandartiniø skaièiavimo technikos átaisø bei kitø techniniø árenginiø gamybai (vadovas Liudas Bulotas) . 1977-06-20 MA Prezidiumas priëmë nutarimà Nr . 177a „Dël MA skaièiavimo technikos panaudojimo perspektyvinio organizaciniø priemoniø Liudas Bulotas 1981–1990 m . plano“ . Jame numatoma plësti akademijos institutuose mini ESM ir terminalø tinklà . 1977-06-08–07-03 Ávyko 2-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . Tai didþiausias ðios srities pasaulio mokslininkø forumas . Nuspræsta rengti ðias konferencijas reguliariai kas 4 metus Vilniuje . 1978-01-30 MA Prezidiumo nutarimu Nr . 31 patvirtinamas Matematikos ir kibernetikos instituto su Skaièiavimo centru komplekso 8 mln . rubliø vertës techninis darbo projektas, kuriame numatytos 568 darbo vietos . Celestinas 1978-02-01 Ákurta Skaièiavimo technikos laboratorija (vadovas Liudas Bulotas) . Paulauskas 1978-02-22 Ákurta Technologiniø procesø valdymo sektorius (vadovas Celestinas Paulauskas) . 1978-08-28–09-02 Vilniuje ávyko Tarptautinis simpoziumas stochastiniø diferencialiniø lygèiø klausimais . 1978-09-17–20 Matematikos ir kibernetikos Institute ávyko Ðiaurës ðaliø specialistø pasitarimas kompleksinës problemos „Ðirdies kraujagysliø susirgimai“ klausimais .

Prie BESM-6 terminalo: j .Valevièienë, A . Þilinskas, G . Dzemyda, j . Mockus, V . Tieðis

47 Pasiraðytas bendradarbiavimo protokolas tema „Elektrokardiosignalø automatinës analizës kûrimas ir tobulinimas skaièiavimo maðinø pagalba“ . 1979 m . V . Statulevièiui paskirta TSRS valstybinë premija uþ darbø ciklà „Asimptotiniai tikimybiø teorijos metodai“ . 1979 m . skaièiavimo centro vadovu paskiriamas l . Telksnys . 1979-04 palangoje (350 km nuo Vilniaus) ir Kaune (106 km nuo Vilniaus) pradëjo veikti kolektyvinës skaièiavimo sistemos nuotoliniai terminalai . Valentinas 1979-05-08 sukurtas Paskalio kalbos transliatorius, naudojamas programavimo Èerniauskas mokymui, vëliau plaèiai pritaikytas vidurinëse mokyklose . 1980-01-02 Ásteigta Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija (vadovas Valentinas Èerniauskas) . 1980 m . l . Telksnys iðrenkamas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1980-04-14 MA Prezidiumo nutarimu instituto sektoriai pavadinti skyriais . 1980-09-03–05 Ávyko tarptautinë konferencija „Matematinës logikos metodai dirbtinio intelekto ir sisteminio programavimo problemose“. Gintautas Grigas 1980-10-04 Klaipëdos kardiologijos reabilitacijos skyriuje prie Kauno medicinos institu- to ádiegta ritmogramø automatinës analizës sistema, sukurta Matematikos ir kibernetikos Institute drauge su TSRS Medicinos mokslø akademijos akademiko Zigmo Januðkevièiaus akademine grupe ir Ðirdies ir krauja- gysliø fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutu prie KMi . 1980-11-25 Matematinio aprûpinimo skyrius pavadintas Programinës árangos skyriumi (vadovas Pranas Rumðas) . 1981-01-27 pradëjo veikti respublikinë neakivaizdinë Jaunøjø programuotojø mokykla . Ðarûnas Raudys

Prie MII skaièiavimo maðinos BESM-6 nuotoliniø terminalø; V . h . Pikelis, K Z. .J uðkevièius, A . Þukauskas, j . Kaukënas

48 Bronius Samuolis prie ES-1045 ir jos diskø .

1981-06-09 Ákurtas Sisteminio programavimo sektorius (vadovas Gintautas Grigas) Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriuje . 1981-06-22–27 Ávyko 3-ioji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . Dalyvavo 105 uþsienio mokslininkai ið 19 ðaliø ir 414 mokslininkai ið Tarybø Sàjungos . 1981-07-01 Ákurtas Duomenø analizës skyrius (vadovas Ðarûnas Raudys) . 1981-09-08–10 Molëtuose vyko 1-oji respublikinë programuotojø konferencija . Aptarta elektroniniø skaièiavimo maðinø matematinio aprûpinimo problemos . Algis Garliauskas 1982-05-17–22 palangoje vyko visasàjunginë mokykla-seminaras atsitiktiniø procesø teorijos klausimais . 1982 Ákurtas Sudëtingø sistemø sektorius (vadovas – A . Garliauskas) 1983 instituto moksliniu sekretoriumi iðrinktas Stasys Skërus . 1983 05 20 paleista ESM ES-104 . Aptarnaujanèios grupës virðininku paskirtas Bronius Samuolis . 1984-04-29 sisteminio programavimo sektorius buvo reorganizuotas á savarankiðkà Sisteminio programavimo skyriø . Jø veikla – naujo tipo kompiuteriø Stasys Skërus ES-1045 matematinis aprûpinimas . 1984-04-29 Ákurta Skaièiavimø valdymo laboratorija (vadovas Gediminas Veiveris) . 1984-07-03–04 Ávyko visasàjunginis Vilniaus simpoziumas „Ðiuolaikinës matematinës ekonomikos problemos“ . 1984-10-01 lietuvos MA Prezidiumo nutarimu ákurta kompiuteriø prietaisø ir programinës árangos eksperimentinë gamykla „Bitas“ (direktorius – Juozas Zalatorius) . 1984-12-30 Atiduotas eksploatacijai Matematikos ir kibernetikos instituto labora- Gediminas torinis 7318 m2 korpusas, kurio sàmatinë vertë 2210 tûkst . rubliø . Veiveris

49 1985 m . pradþioje instituto administracija ir dalis skyriø persikelia á naujus rûmus Aka- demijos g . 4 . 1985 Gauta skaièiavimo maðina ELBRus . 1985-06-16 Institute sukurta problemø sprendimo instrumentinë sistema „Vilnius“, skirta planavimo ir valdymo uþdaviniø programø paketø automatinei gamybai . 1985-06-24–29 Ávyko 4-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir Donatas Ðvitra matematinës statistikos klausimais . 1985-12-05 pradëta eksploatuoti kolektyvinio naudojimo sistema MOKSLAS; ávestas ryðys tarp Lietuvos MA sistemos „Mokslas“ ir TSRS MA ir sàjunginiø respublikø tinklo „Akademset“ . 1985-12-12 paruoðtas kompleksas kalendorinio tematinio planavimo, kontrolës ir mokslo tiriamøjø valdymo metodø, algoritmø ir programø tinkliniø metodø . 1985-12-30 pateiktas eksploatacijai Skaièiavimo centro 5068 m2 pastatas, kuriame sumontuota galingiausia elektroninë skaièiavimo maðina ELBRUS-2 . Raimondas 1987 institutas ásigijo pirmuosius IBM PC asmeninius kompiuterius . Bentkus 1987-06-26 Ásteigtas Ekologiniø problemø skyrius (vadovas – Donatas Ðvitra) . 1987-12-30 b . Grigelionis iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . 1987-12-30 M . Sapagovas iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1988 V . Statulevièius iðrenkamas þurnalo „Tikimybiø teorija ir jos taikymai“ (Maskva) vyriausiuoju redaktoriumi (dirbo iki 1992 m .) 1988 Ákurtas Taikomosios statistikos skyrius (vadovas Raimondas Bentkus) . 1988-09-27 MKI kartu su „Bitu“ ir Austrocopelectronic ásteigë TSRS–Austrijos bendràjà ámonæ „Baltic Amadeus“ . Algirdas Pakðtas 1989 m . V . Statulevièius iðrenkamas TSRS liaudies deputatu, deputatø grupës ið Lietuvos seniûnu (dirbo iki 1990 m .)

Programinës árangos skyriaus darbuotojai prie ELBRUS-2: sëdi h . Gilytë, j . Jurkonytë; stovi b . Ðièkus, V .Kanaporis, R . Butkutë (Usovienë), A . Miðeikienë, l . Variakojis, R . Þikaitë (Èinèienë), Z . Blaþytë, G . Masiulienë

50 j . Zalatorius prie tarybinio dabartiniø kompiuteriø prototipo „Elektronika“

1989-04-2 bronius Grigelionis iðrinktas Matematikos ir kibernetikos instituto Dalë Mokslinës tarybos pirmininku . Pareigas ëjo iki 1992 m . vasario 20 d . Povilaitytë 1989-05-18 ekologiniø problemø skyriui persikëlus á Klaipëdà,Vilniuje ásteigta Matematinës ekologijos grupë (vadovas Regimantas Laugalis) . 1989-08-1 sisteminio programavimo skyriuje ásteigta Paskirstytøjø skaièiavimo sis- temø programavimo technologijos grupë (vadovas Algirdas Pakðtas) . 1989-12-30 iðjungtas skaièiavimo kompleksas ELBRUS-2 . 1990-01-31 Ásteigtas laikinas tarpþinybinis kûrybinis kolektyvas „Ðirdis“ darbams pagal temà „Kompiuterizuotø sistemø, skirtø ðirdies ligomis serganèiø ligoniø su staigios mirties pavojumi aktyviam iðaiðkinimui (vadovas Rimantas Laimutis Telksnys) . Rudzkis 1990-03-01 Ákurta kompiuterinës leidybos grupë . Vadovë – Genovaitë Masiulienë . 1990 04 2 instituto administracija suskirstyta á padalinius: • Mokslinës informacijos grupë (vadovë – Dalë Povilaitytë); • buhalterinës apskaitos grupë (vadovë – Birutë Jakubauskienë); • Ûkio dalis (vadovas – Gediminas Baguðka); • inþineriniø tinklø tarnyba (vadovas – Jonas Kaunelis) . 1990-04-30 skaièiavimø valdymo laboratorija reorganizuota á Skaièiavimø Gintautas laboratorijà (vadovas Gediminas Veiveris) . Dzemyda 1990-05-0 taikomosios statistikos skyriui ima vadovauti habil dr. . Rimantas Rudzkis . 1990 06 01 ekologijos problemø skyrius reorganizuotas á savarankiðkà Lietuvos mokslø akademijos Ekosistemø analizës centrà prie Fizikos, technikos ir matematikos mokslø skyriaus . Centro direktoriumi paskirtas Donatas Ðvitra . 1990-06 pradëtas leisti þurnalas „Informatica“ . Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas Jonas Mockus, vykdanèiuoju redaktoriumi – Gintautas Dzemyda . Nuo 2002 m . þurnalas áraðytas á ISI Master List (pirmasis Lietuvoje) . 1990-07-01 Ákurta Leidybiniø paslaugø grupë (vadovas Elmundas Þalys) . Kazys 1990-07-09 MKI pervadintas Matematikos ir informatikos institutu (MII) . Kazlauskas

51 A . l . Telksnys, j . Sruogis ir p . Ðulcas pirmojoje kompiuteriø tinklu á Lietuvà ið Oslo perduotoje elektroninëje nuotraukoje, padarytoje skaitmeniniu fotoaparatu (1991 m ).

1990-10-10 pirmà kartà Lietuvoje buvo uþmegztas ryðys su internetu: Norvegija suteikë galimybæ prisijungti per palydoviná tinklà NORDUnet prie interneto . 1990-04-27 sc pradëta eksploatuoti ES-1066 . 1990-12-09 Donatas Surgailis iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1991-04-30 panaikintas Technologiniø procesø valdymo skyrius, ákuriant Techno- Vydûnas loginiø procesø valdymo grupæ (vadovas Kazys Kazlauskas) . Ðaltenis panaikintas Skaièiavimo technikos ir programinës árangos eksperimentinës gamybos skyrius . 1991-05 „Bitas“ perregistruotas Vilniaus m . savivaldybëje kaip individuali ámonë „Bitas“ . Lietuvos Vyriausybë suteikë ámonei juridinio asmens teises . 1991-05-2 b . Grigelionis iðrinktas Lietuvos katalikø mokslø akademijos nariu (akademiku) . 1991-06-06 Visuotinis mokslininkø susirinkimas priëmë Instituto Statutà . 1991-10-07 lietuvos Mokslo Tarybos nariais 1991–1995 metams iðrinkti akademikai Bronius Grigelionis ir Laimutis Adolfas Telksnys . Regimantas Pliuðkevièius 1992-02-24 optimaliø sprendimø teorijos skyriuje ásteigta Optimizavimo sistemø grupë (vadovas Vydûnas Ðaltenis) . 1992-04-02 Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriuje ákurta Matematinës logikos grupë (vadovas Regimantas Pliuðkevièius) . 1992-06-04 Visuotiniame Instituto mokslininkø susirinkime iðrinktas Instituto Senatas . 1992 Antanas Baskas iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu . 1992-08-11 lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklo LITNET projekto darbams sudaroma grupë: Petras Ðulcas • litnet projekto vadovas Laimutis Telksnys,

52 • litnet projektavimo darbø vadovas Julius Sruogis, • litnet eksploatavimo darbø vadovas ir elektroninio paðto administratorius Petras Ðulcas . 1993-01-0 sudëtingø sistemø sektorius reorganizuoti á Neuroinformatikos skyriø (vadovas Algis Garliauskas) . Matematinës logikos skyrius reorganizuotas á du skyrius: • Matematinës logikos skyriø (vadovas Regimantas Pliuðkevièius); Albertas • programø sistemø analizës skyriø (vadovas Albertas Èaplinskas) . Èaplinskas Programinës árangos skyrius reorganizuotas á Programavimo grupæ . Skaièiavimø laboratorija pavadinta Kompiuteriø tinklø laboratorija . 1993 sisteminio programavimo skyrius pervadintas Programavimo metodologijos skyriumi (vadovas Gintautas Grigas) . 1993-11-01 Ákurtas Statistiniø tyrimø centras (direktorius Rimantas Rudzkis) . ásteigtas ûkiskaitinis padalinys – Spaustuvës grupë (vadovas dr . Juozas Simanavièius), kuriai pavesta spausdinti parengtà spaudai mokslinæ literatûrà . 1994-03-14 litnet tapo pasaulinio tinklo (Internet) dalimi . Henrikas Pragarauskas 1994-03-16 henrikas Pragarauskas iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . 1994-05-30 lR Vyriausybës Mokslo ir studijø ekspertø komisijos posëdyje pritarta ámonës „Bitas“ daliniam privatizavimui (protokolo Nr . 12) . 1994 m . l . Telksnys iðrenkamas Lietuvos MA tikruoju nariu . 1994-11-03 Ásteigta UNESCO katedra „Informatika humanitarams“ (vedëjas – l . Telksnys) . 1995-01-12 instituto direktoriumi iðrinktas Mifodijus Sapagovas . 1995-02-07 lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr . 58 vyriausia- jam mokslo darbuotojui Remigijui Mikulevièiui skirta aukðèiausiojo Stasys lygio valstybës stipendija 1995–1996 metams 6,5 MGL mënesiui. Rutkauskas 1995-02-27 V . Statulevièius iðrenkamas MII Senato pirmininku (dirbo iki 2003 09 03) . 1995-04-20 Ásteigtas Matematinio modeliavimo sektorius Skaièiavimo metodø skyriuje (vadovas – Raimondas Èiegis) . 1996-01-29 lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr . 25 prof . habil .dr . Raimondui Èiegiui skirta aukðèiausiojo laipsnio valstybës stipendija 6,5 MGL 1996–1997 metams . 1996-02-14 Ávedami pakeitimai Instituto struktûroje . Prie Duomenø analizës skyriaus prijungiami: 1) Neuroinformatikos Konstantinas skyrius ir vadinamas Neuroinformatikos laboratorija; 2) Statistinio Pileckas modeliavimo grupë; 3) mokslininkas Algirdas Ðimoliûnas . Prie Atpaþinimo procesø skyriaus prijungiama Technologiniø procesø valdymo grupë . Prie Programø sistemø inþinerijos skyriaus prijungiamas Valdymo sistemø skyrius ir vadinamas Valdymo sistemø sektoriumi .

53 1997-02-19 patvirtinti Matematikos katedros nuostatai . Matematikos katedros vedëju skiriamas Stasys Rutkauskas . 1997-02-9 vyresnysis mokslo darbuotojas Konstantinas Pileckas skiriamas Dife- rencialiniø lygèiø skyriaus vadovu . 1997-04-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijø ástatymu ir Lie- tuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m . geguþës 6 d . nutarimu Nr . 36 „Dël Ðvietimo ástaigø bei mokslo ir studijø institucijø valstybinio regis- Vytautas V . tro nuostatø patvirtinimo“, Ðvietimo ir mokslo ministerija áregistravo Statulevièius mokslo ir studijø institucijà – Matematikos ir informatikos institutà . 1997-04-30 Ásteigtas Mokslinës informacijos tyrimø sektorius Taikomosios statistikos skyriuje, vadovas dr . Vytautas V . Statulevièius . 1997-09 pasirodë periodinio þurnalo „Nolinear Analysis: Modelling and Con- trol“ pirmasis numeris (vyr . redaktorius – M . Sapagovas, vykdantysis redaktorius – f . Ivanauskas) . 1997-06-26 Visuotiniame mokslininkø susirinkime iðrinktas Instituto Senatas: matematikos sekcijoje 15 nariø ir informatikos sekcijoje 15 nariø . Senato pirmininku iðrenkamas akad . Vytautas Statulevièius; Feliksas Senato pirmininko pavaduotoju ir informatikos sekcijos pirmininku – Ivanauskas Laimutis Telksnys; Senato moksliniu sekretoriumi – Stasys Rutkauskas . 1997-09-24 patvirtintos 1997–2002 m . Senato kadencijos 5 nuolatinës komisijos: • Matematikø atestacijos komisija; • informatikø atestacijos komisija; • Mokslo ir jo finansavimo komisija; • Kompiuteriø panaudojimo ir jø tinklø plëtojimo komisija; • Doktorantûros prieþiûros komisija . Kæstutis Kubilius 1997-09-30 Matematikos katedros vedëju skiriamas Kæstutis Kubilius . Informatikos katedros vedëju skiriamas Albertas Èaplinskas . 1997-11-19 studijø kokybës vertinimo centras atlieka Instituto ekspertizæ . 1998-04-08 lR Vyriausybës 1998 m . nutarimu patvirtintos pagrindinës instituto mokslinës veiklos kryptys: • tikimybiø teorija ir matematinë statistika, diferencialinës lygtys ir jø skaitmeninio sprendimo metodai, matematinë logika; • Atpaþinimo procesai, optimizavimo problemos, sistemø teorija; • Kompiuteriø ir kompiuterizuotø sistemø matematinë áranga bei Raimondas duomenø bazës . Èiegis MII mokslininkai dalyvauja Europos Sàjungos mokslo programose, vykdo 2 UNESCO ir 4 valstybiniø mokslo programø projektus . Vie- na ið prioritetiniø instituto veiklos krypèiø yra Lietuvos informacinës visuomenës kûrimas, Lietuvos ðvietimo informacinës sistemos plëtra . 1999-01-27 senatas pritarë VðÁ „Multimedia centras humanitarams“ steigimui.

54 Bendradarbiavimo sutartá su Vytauto Didþiojo universitetu pasiraðo Vytautas Statulevièius ir Vytautas Kaminskas

1999 m . l . Telksnys iðrenkamas KTU Garbës daktaru . 1999-06-09 nutarta steigti olimpiadø klasæ . 1999-07 Vidmantui Kastyèiui Bentkui, Vygantui Paulauskui ir Alfredui Raèkauskui skiriama Lietuvos mokslo premija . 1999-09-28 Rimantas Rudzkis iðrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu . 1999-12-1 senato posëdyje Instituto direktoriumi antrai kadencijai iðrinktas Mifodijus Sapagovas . Vidmantas 1999-12-1 pritarta Instituto ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos sutarèiai dël infor- Kastytis matikos olimpiadø organizavimo . Bentkus 2000 m . V .Statulevièius skiriamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko visuomeniniu patarëju mokslo ir ðvietimo klausimais (dirbo iki 2003 m ). 2000 m . MII apdovanojamas pasaulinës parodos EXPO 2000 Hanoveryje medaliu uþ kompaktiná diskà „Lietuviø tarmës“ (projekto vadovas – l . Telksnys) . 2000-08-31 R . Èiegis perëjo dirbti á VGTU Matematinio modeliavimo katedros vedëju . 2001-05-30 instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo (informatikos) reikalams iðrinktas prof . Gintautas Dzemyda . 2001-06-26 Feliksas Ivanauskas iðrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu . Vygantas Paulauskas 2002-01-02 programavimo metodologijos skyriui pradëjo vadovauti dr . Valentina Dagienë . 2002-01-29 lR Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu Nr . 109 aukðèiausiojo laipsnio valstybës stipendijos (10 minimaliø gyvenimo lygiø dydþiø per mënesá) 2002–2003 metams skirtos doc . dr . Valentinai Dagienei ir prof . habil . dr . Ðarûnui Raudþiui . 2002-02-27 programavimo metodologijos skyrius pervadintas Informatikos metodologijos skyriumi . 2002-04-17 patvirtinti konkurso mokslo darbuotojø pareigoms eiti rezultatai . Valentina 2002-09-18 pratæsta Senato kadencija . Dagienë

55 2002-11 pradëtas leisti þurnalas „Informatics in Education“ (vyr . redaktoriai – G . Dzemyda ir l . Telksnys, vykdanèioji redaktorë – V . Dagienë) . 2003-01-05 Ákurta Kompiuteriø tinklø laboratorija (vadovas Petras Ðulcas) . Á jos sudëtá átrauktos Skaièiavimø laboratorija, ESML elektronikos grupë ir leidybos grupë „Serentis“ . 2003-01-22 Visuotinis mokslininkø ir tyrëjø susirinkimas priëmë Instituto Statutà . 2003-04-17 Ákurtas Sistemø analizës skyrius (vadovas Gintautas Dzemyda) . Leonidas 2003-04-17 Ákurtas Operacijø tyrimo sektorius (vadovas Leonidas Sakalauskas) Sakalauskas Duomenø analizës skyriuje . 2003-05-27 lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Matematikos ir informatikos instituto (valstybës mokslo instituto) Statutà . 2003-06-26 instituto mokslininkai iðrinko 20 instituto Tarybos nariø . 10 kitø ástaigø darbuotojø Tarybos nariø paskyrë Ðvietimo ir mokslo ministras . 2003-09-03 Kæstutis Kubilius iðrinktas instituto Tarybos pirmininku, Albertas Èaplinskas iðrinktas Instituto Tarybos pirmininko pavaduotoju, Stasys Rutkauskas – Tarybos moksliniu sekretoriumi . Saulius 2003 12 31 tikimybiø teorijos skyriaus vadovu paskirtas Vidmantas Kastytis Bentkus . Maskeliûnas 2003-11-19 pritarta þurnalo „Mathematical Modelling and Analysis” pavadinimo pakei- timui ir vadinti já „Baltic Journal of Mathematical Modelling and Analysis” . 2004-06-08 phARE remiamo Kaimiðkøjø vietoviø plaèiajuosèio kompiuteriø tinklo – RAIN – projekto vykdymui sudaryta Projekto valdymo grupë: Lai- mutis Telksnys (vadovas), Tomas Jonuðas, Kæstutis Juðkevièius, Petras Ðulcas . 2004 09 28 Konstantinas Pileckas iðrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu . 2004 09 28 Ðarûnas Raudys iðrinktas Lietuvos MA nariu ekspertu . Aidas Þandaris

Kaimiðkøjø vietoviø informaciniø technologijø plaèiajuostis tinklas RAIN

56 Kaimiðkøjø vietoviø informaciniø technologijø plaèiajuosèio tinklo (RAIN) tiesimo Alytaus apskrityje sutarties pasiraðymas: j . ekraðius,n G . Dzemyda, R .Degutis

2004-12-1 instituto direktoriumi iðrinktas prof . Gintautas Dzemyda . Pareigas pradëjo eiti 2005 m . sausio 2 d . 2004-12-29 Direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams iðrinktas dr . Stasys Rutkauskas, direktoriaus pavaduotoju – Gediminas Baguðka . Instituto moksliniu sekretoriumi iðrinktas dr . Saulius Maskeliûnas . 2004-12-29 pritarta Visoriø mokslo ir verslo asociacijos steigimui . Asociacijos tiks- lus rengë „Baltic Amadeus“, Matematikos ir informatikos institutas, Ekologijos institutas, Biochemijos institutas . Snieguolë 2005-03-02 Keièiama kai kuriø skyriø struktûra . Meðkauskienë • informacijos ir patentø skyrius reorganizuotas á Informacijos ir leidybos skyriø, átraukiant Kompiuterinës leidybos grupæ . Skyriaus vadovu skiriamas Aidas Þandaris; • Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija reorganizuojama á Kompiuterinës lingvistikos grupæ Informatikos metodologijos skyriuje . Grupës vadove skiriama Snieguolë Meðkauskienë; • inþineriniø tinklø tarnyba – Ûkio tarnybos padalinys . 2005-04-21 patvirtinti Instituto darbuotojø pareiginiai nuostatai . Alfredas 2005-07 „Lietuvos matematikos rinkinio“ vyriausiuoju redaktoriumi paskir- Raèkauskas tas Mifodijus Sapagovas, garbës redaktoriumi – Jonas Kubilius, tvarkanèiuoju redaktoriumi – Alfredas Raèkauskas . 2005-09-13 pasiraðyta Kaimiðkøjø vietoviø plaèiajuosèio kompiuteriø tinklo (RAIN) projekto ágyvendinimo sutartis . 2006-01-03 Matematinës statistikos skyriaus vadovu paskirtas prof . Donatas Surgailis . 2006-06-29 prof . habil . dr . Gintautas Dzemyda iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu ekspertu . Donatas Surgailis

57 Matematikos ir informatikos instituto padaliniai Tikimybiø teorijos skyrius

MA Fizikos ir matematikos instituto Matematikos sektoriaus (MS) ásteigimo data – 1956 m . spalio 1 d . Sektoriaus vadovu tapo dr . Jonas Kubi- lius. 1957 m . birþelio 1 d . á Fizikos ir matematikos institutà vyresniuoju moksliniu bendradarbiu priimtas dirbti Vytautas Statulevièius . 1959 m ,. iðëjus ið instituto j . Kubiliui, dr . Vytautas Statulevièius tapo sektoriaus vadovu . 1965 m . vasario 9 d . MS pavadintas Tikimybiø teorijos sektoriumi (TTS) . Jam ir toliau iki pat mirties (2003 m ). vadovavo prof . V . Statulevièius . Ið MS- TTS iððaugo Matematinës statistikos, Taikomosios statistikos, Matematinës logikos, Diferencialiniø lygèiø, Skaièiavimo metodø skyriai . 2003 m . skyriaus vadovu tapo habil . dr . Vidmantas Kastytis Bentkus . Skyriuje dirbo daug þymiø Lietuvos matematikø: Gerutis Aleðkevièius, Aleksandras Baltrûnas, Alfredas Basalykas, Kæstutis Antanas Bulota, Raimun- das Bentkus, Evaldas Geèiauskas, Bronius Grigelionis, Arûnas Grincevièius, Pranas Gudynas, Dainius Jakimavièius, Rytë Merkytë, Algis Mitalauskas, Nijolë Kalinauskaitë, Bronë Kaminskienë, Bronius Kvedaras, Rimantas Rudzkis, Aleksandras Plikusas, Bronius Riauba, Vladas Sidoravièius, Stasys Steiðûnas, Jurgis Suðinskas, Arkadijus Tempelmanas, Leonardas Vilkauskas, Eduardas Vilkas, Rièardas Zitikis, Albertas Þalys, Elmundas Þalys . Ðiuo metu skyriuje moksliná darbà tæsia habil . dr . Vidmantas Kastytis Bent- kus, prof .habil .dr .Mindaugas Bloznelis, doc .dr .Olga Januðkevièienë, prof .habil . dr .Romanas Januðkevièius, Mindaugas Juodis, prof .habil .dr .Jonas Kubilius, dr . Juozas Juvencijus Maèys, prof .habil .dr .Eugenijus Manstavièius, doc .dr .s .Nor- vidas , prof . habil . dr . Vygantas Paulauskas, prof . habil . dr . Alfredas Raèkauskas, prof . habil . dr . Leonas Saulis, prof . habil . dr . Aldona Aleðkevièienë- Statulevièienë, prof . habil . dr . Jonas Kazys Sunklodas . Skyriaus mokslininkø ánaðas á matematikos plëtrà Lietuvoje tikrai þymus .

58 Skyrius darbuotojai: D . Dzindzalieta, t . Juðkevièius, b . Riauba, M . Juodis, A . Statulevièienë, V .K . entkus,b V . Paulauskas, e . Manstavièius, D . Petronaitis, l . Saulis, e . Geèiauskas, M . Bloznelis, j . Maèys, R . anuðkevièius,j j . Sunklodas

j . Kubilius is V . Statulevièius su tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos dalyviais; antrasis ið kairës – prof . l . Lorch (Kanada), 1989 m .

59 Skyriaus seminare: priekyje – V . Statulevièius, antroje eilëje e .Geèiauskas, b . Riauba, A . tatulevièienë,s A .Mitalauskas (apie 1985 m ).

Prof . V . Statulevièiaus mokiniø grupë iðaugo á plaèiai þinomà pasaulyje tikimybiø teorijos ribiniø teoremø mokyklà . Nuo 1973 metø Institutui patikëta kas 4 metai rengti tarptautines tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijas, kurios pratæsë garsiàsias Berklio (JAV) konferencijas . Pagrindinis jau ávykusiø 8 konferencijø organizatorius buvo akad . V . Statulevièius . Prof . V . Statulevièius buvo 35 disertantø mokslinis vadovas, 10 ið jø tapo profesoriais . Jis iðugdë mokslo darbuotojus prof . A . Aleðkevièienæ, prof . A . Aksomaitá, dr .A . Basalykà, prof . R . Bentkø, dr . D . Jakimavièiø, doc . R . Lapinskà, dr . A . Mitalauskà, prof . V . Paulauskà, doc . A . Plikusà, dr . b . Riaubà, prof . R . Rudzká, prof . l . Saulá, dr . V . Sidoravièiø, prof .

Vytautas Statulevièius, Jonas Kubilius ir Vidmantas Kastytis Bentkus

60 Aleksandras Baltrûnas, Aldona Statulevièienë, Jonas Kazys Sunklodas ir Vygantas Paulauskas p .S urvilà, prof . j . Sunklodà, doc . l . Vilkauskà . Daug daktarø paruoðë A . Aleðkevièienë, V . K . Bentkus, j . Kubilius, V . Paulauskas, A . Raèkauskas, l .S aulis, A . Tempelmanas ir kt . Skyriaus darbuotojai yra pelnæ ne vienà Lietuvos mokslo premijà: j . Ku- bilius (1958), V . Statulevièius (1967, 1987), A . Aleðkevièienë-Statulevièienë (1987), R . Bentkus (1987), V . K . Bentkus (1987, 1999), l . Saulis (1987), A . tempelmanas (1987), A . Raèkauskas (1999), V . Paulauskas (1979, 1999), M . Bloznelis (2002), e . Manstavièius (2002) . V . Statulevièius yra garsiø TSRS MA Markovo (1971) ir TSRS valstybiniø (1979) premijø laureatas . Skyriuje plëtojamos mokslo sritys apima tikimybiø teorijà (ypaè daug dëmesio skiriama ribinëms teoremoms), matematinæ statistikà, ekonometrikà, funkcinæ analizæ, analizinæ skaièiø teorijà . Ið svarbiausiø skyriaus mokslo pasiekimø bûtø galima paminëti V . Statulevièiaus ir jo mokiniø sukurtà ir vystytà kumuliantø metodà, taip pat V . Bentkaus ir f . Goetzeÿs rezultatus apie gardelës taðkø liekanos dydá elipsoiduose . Nemaþas skyriaus darbuotojø ánaðas á matematikos kultûros ugdymà Lietuvoje . Ið vadovëliø verta paminëti prof . R . Januðkevièiaus „Statistikos ávadà“ ir prof . j . Sunklodo „Tikimybiø teorijos kursà“, skirtus universitetø studentams .

61 Matematinës statistikos skyrius

Matematinës statistikos sektorius (nuo 1980 m . – skyrius) ásteigtas 1970 m . spalio 16 d . Jo vadovu tapo Bronius Grigelionis, 1969 m . apgy- næs fizikos ir matematikos mokslø daktaro disertacijà . Dr . b . Grigelionis vadovavo sektoriui nuo pat jo ásteigimo iki 2006 m . kovo 1 d . Dar studijø Maskvoje metu b . Grigelionis susidomëjo atsitiktiniø procesø teorija ir kitomis ðiuolaikinës matematikos sritimis . Gráþæs á Vilniø, labai intensyviai dirbo, subûrë grupæ jaunø savo mokiniø – procesø teorijos entuziastø, kurie sudarë naujo matematinës statistikos skyriaus pagrindà . b . Grigelionio vadovaujami, daktaro disertacijas apgynë 25 matematikai, 6 ið jø (K . Kubilius, R . Leipus, V . Mackevièius, R . Mikulevièius,

Skyriaus darbuotojai: A . Astrauskas, A . Dubickas, b . Grigelionis, K . bruþaitë, M . Vaièiulis, D . surgailis, p . puzinaitë, R . norvaiða, R . leipus, K . Kubilius

62 Skyrius apie 1975 m .: h .P ragarauskas, R . Banys, R .Merkytë, V .S vetulevièienë, e . Gaigalas, D . Surgailis, j . Jaura, R .Morkvënas, b .Grigelionis

h . Pragarauskas, D . Surgailis) vëliau tapo habilituotais mokslø daktarais ir profesoriais . Matematinës statistikos skyriuje, be ðiuo metu dirbanèiø þmoniø, ávairiu metu dirbo Arûnas Baltënas, Rimas Banys, Vidmantas Bentkus, Stasys Èepulënas, Edmundas Gaigalas, Vytautas Grabauskas, Juozas Jaura, Olga Januðkevièienë, Zigmantas Kryþius, Rytë Merkytë (viena pirmøjø besikurianèio instituto darbuotojø, pradëjusi dirbti 1956 m .), Rimantas Morkvënas, Saulius Norvidas, Albertas Þalys, Elmundas Þalys . Nuo 2006 m . kovo 1 d . skyriui vadovauja D . Surgailis . Ðiuo metu skyriuje dirba habil dr. . prof . Donatas Surgailis (skyriaus vadovas), vyresnysis mokslo darbuotojas dr . Arvydas Astrauskas, doktorantë Kristina Bruþaitë, habil dr. . prof . Artûras Dubickas, dr . Liudas Giraitis, habil dr. . prof . Bronius Grigelionis, dr . Remigijus Gylys, habil dr. . prof . Kæstutis Kubilius, habil dr. . prof . Remigijus Leipus, habil dr. ,. prof . Remigijus Mikulevièius, habil . dr . prof . Rimas Norvaiða, habil dr. . prof . Henrikas Pragarauskas, habil . dr . prof . Liudvikas Stupelis, dr . Marijus Vaièiulis, dr . Gintaras Valiukevièius . Viena ið svarbiusiø skyriuje vystomø tyrimø krypèiø yra semimartin- galø teorija . Martingaliniai metodai plaèiai naudojami matematinëje statistikoje árodinëjant statistikø ribiniø skirstiniø savybes, masinio aptarnavimo teorijoje, draudos ir finansø matematikoje . Klasikinis ðios krypties rezultatas – b .Grigelionio gauta nepriklausomø pokyèiø proceso martingalinë charakteri-

63 D . Surgailis ir K . Kubilius 70-meèio proga sveikina ilgametá skyriaus vadovà akademikà Broniø Grigelioná (2005 m .)

zacija . Kartu su savo mokiniu Remigijumi Mikulevièiumi (dabar – JAV Pietø Kalifornijos universiteto profesorius), b . Grigelionis 1979–1989 m . pagrindë atsitiktiniø procesø filtracijos teorijà, surado semimartingalø sil- pnojo kompaktiðkumo ir konvergavimo sàlygas . Svarbûs h . Pragarausko darbai apie ðuoliðkø Markovo procesø optimalø valdymà ir Belmano lygties iðsprendþiamumà . Atsitiktiniø procesø silpnà konvergavimà funkcionalinëse erdvëse ir kompaktiðkumo kriterijus nagrinëjo K . Kubilius, R . Banys, R . Morkvënas . Tarptautiná pripaþinimà pelnë R . Norvaiðos darbai ið stochastinës analizës ir operatoriø teorijos „ðiurkðèiø“ funkcijø erdvëse . Apie 1980 m . skyriuje buvo pradëta vystyti atsitiktiniø laukø teorija ir jos taikymai statistinëje fizikoje . D . Surgailis iðtyrë naujà poligoniniø Mar- kovo laukø klasæ (kartu su estø matematiku t .Araku), nagrinëjo automode- linius laukus ir kartotinius stochastinius integralus . Gauso-Markovo laukus nagrinëjo A . Þalys bei s . Èepulënas . Paþymëtini graþûs e . Þalio rezultatai ið faziniø virsmø hierachiniuose modeliuose . A . Astrauskas iðtyrë gardelinio Ðrëdingerio operatoriaus su atsitiktiniu potencialu spektro asimptotikà . D . Surgailis nagrinëjo Biurgerso lygties su atsitiktine pradine sàlyga ir (arba) atsitiktiniø potencialø statistiniø sprendiniø savybes ir ribines teoremas . Svarbiø rezultatø skyriaus darbuotojai gavo tirdami naujà tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos sritá – tolimà priklausomybæ (D . Surgailis, l . Giraitis, R . Leipus, A . Astrauskas, pastaraisiais metais – M . Vaièiulis ir K . Bruþaitë) . Buvo pasiûlyti ir iðtirti nauji matematiniai tolimos priklausomybës modeliai, apraðyti klasikiniø ir netiesiniø statistikø ribiniai dësniai, sukonstruotos ir iðtirtos naujos

64 statistinës procedûros, leidþianèios tiksliai nustatyti, ar yra tolima priklausomybë ir ávertinti jos intensyvumà . Pastaraisiais metais skyriuje pradëta vystyti A . Dubicko interesø sritis – algebrinë skaièiø teorija . Ateityje numatoma suburti apie A . Dubickà jaunø matematikø grupæ, galinèià sëkmingai dirbti ir pakeisti iðeinanèius á uþtarnautà poilsá MSS veteranus . Didelës reikðmës sëkmingam skyriaus darbui turi glaudus bendradarbiavimas su þinomais uþsienio mokslininkais A . Shiriajevu, b . Rozovskiu, n .Krylovu, j .J acod, R . Dobruðinu, j . Sinaiÿu, p .B lecheriu, s . Molèanovu, R . Dudley, s .Al - beverio, W . Woyczynskiu, h . Koulu, p . Robinsonu, R .Dahlhausu, M . aqqu,t p . Kokoszka, t . Araku, s . Cambaniu, j . Rosinskiu, p . Doukhanu, M -. c . Viano ir kt . Didelës reikðmës l . Giraièio mokslinei karjerai turëjo jo gauta Aleksandro von Humboldto stipendija (1993–1995 m ,. taip pat jo darbas Bostono universitete ir Londono School of Economics . Pietø Kalifornijos universitete sëkmingai dirba ðiuo metu laikinai ið Lietuvos iðvykæs R .Mikulevièius . Su ðiuo universitetu bendradarbiavo ir jame lankësi b . Grigelionis ir h .P ragarauskas . R . Norvaiða daug kartø lankësi Masaèusetso Technologijos Institute (MTI), paraðë bendrà monografijà su ðio instituto prof . R . Dudley . D . Surgailis kelis kartu lankësi Mièigano valstijos universitete (pas h . Koulà) ir Case Western Reserve University Klivlende, kur dirbo su W .Woyczynskiu . R . Leipus aktyviai bendradarbiauja su JAV ir Prancûzijos mokslininkais, dalyvauja (kartu su D . Surgailiu ir K .B ruþaite) bendroje Prancûzijos ir Lietuvos mokslo tyrimø programoje „Gilibert“ . D . urs - gailis lankësi Paryþiaus, Lilio, Le Manso, Rio de Þaneiro universitetuose ir mokslo tyrimø centruose .Maskvoje aspirantûroje mokësi s .Èepulënas (vadovas – R .Dobruðin) ir e .Þalys (vadovas – j . Sinai) .

Skyriaus darbuotojai R .Mikulevièius ir h . Pragarauskas su Italijos matematiku p . A . Zonzotto

65 Taikomosios statistikos skyrius

Taikomosios statistikos skyriaus veiklos pradþia galima laikyti 1982 metus, kuomet Tikimybiø teorijos skyriuje (vadovas akad . Vytautas Statulevièius) buvo ásteigtas Dinaminiø sekø analizës sektorius . Jo vadovu tapo dr . Rai- mundas Bentkus, 1985 m . apgynæs habil . daktaro disertacijà . Sektoriuje buvo vykdomi tiek teoriniai, tiek ir taikomieji tyrimai . Ypatingas dëmesys buvo skiriamas stacionariø procesø daþninës analizës bei pasiskirstymo statistinës analizës metodø ir algoritmø vystymui . Minëtose srityse buvo gauti svarûs rezultatai, plëtojant minimakso ir adaptyvaus ávertinimo metodologijà . Tam padëjo uþsimezgæ glaudûs ryðiai su visame pasaulyje þinomais matematikais – i . Ibragimovu, R . Chasminskiu, M . Pinskeriu ir kt . Vertingø patarimø R . Bentkui negailëjo ir garsus akademikas A . Kolmogorovas . Prof . R . entkausb darbai 1987 m . buvo ávertinti Lietuvos valstybine premija . Taikymø srityje sektorius aktyviai bendradarbiavo su garsia Kauno politechnikos instituto laboratorija Vibrotechnika (vadovas akad . K . Ragulskis), Elektro- grafijos MTI, sàjunginio Stakliø MTI Vilniaus filialu, Udmurtijos naftos ir dujø gamybiniu susivienijimu Udmurtgeologija, Vilniaus universiteto kardiologijos laboratorija, Onkologijos centru, Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institutu . TSRS Mokslo ir technikos komiteto uþsakymu sektoriuje buvo sukurtas atsitiktiniø procesø spektrinës analizës programø paketas . 1988 m . Dinaminiø sekø analizës sektorius buvo perorganizuotas á Taikomosios statistikos skyriø, jo vadovu tapo R . Bentkus . Jam 1990 m . perëjus dirbti á VDU, skyriaus vadovu tapo dr . R . Rudzkis (1993 m . apgynë habil . daktaro disertacijà) . Ávairiu laiku skyriuje moksliná darbà dirbo dr . Bronë Kaminskienë, dr . Aleksandras Kazbaras, dr . Vytautas V . Statulevièius, dr . Rimas Maliukevièius, dr . Vytautas Slivinskas, dr . Virginija Ðimonytë, dr . Þilvinas Kalinauskas, Petras

66 Tarasevièius, Graþvydas Klimavièius, Kæstutis Bacevièius, Laura Lapkauskaitë, Viktorija Firkoviè, Birutë Kryþienë . Ðiuo metu skyriuje dirba: prof .habil .dr .Rimantas Rudzkis (skyriaus vadovas), dr . Marijus Radavièius, dr . Danutë Krapavickaitë, dr . Aleksandras Plikusas, dr . Jurgis Suðinskas, Gintautas Jakimauskas, Jurgita Þidanavièiûtë, Vaidas Balys (doktorantas), Tomas Ruzgas (doktorantas), Aleksejus Bakðejevas (doktorantas) . Skyriuje tæsiami teoriniai tyrimai adaptyvaus statistinio ávertinimo srityje (R . Rudzkis, M . Radavièius), taèiau ðiuo metu pagrindinis dëmesys skiriamas nebe laiko eiluèiø problematikai, o pasiskirstymo analizei ir kla- sifikavimui . Tebevykdomi biomedicininës prigimties duomenø taikomieji tyrimai (vadovauja M .Radavièius) . R . Rudzkio iniciatyva pastaraisiais metais skyriuje imta aktyviai plëtoti ðalies ûkio ekonometrinius tyrimus, dalyvaujama vykdant Lietuvos VMSF finansuojamà programà „Lietuvos ekonomikos matematiniai modeliai makroekonominiams procesams prognozuoti“ .

Skyriaus darbuotojai: pirmoje eilëje – A . Plikusas, D . Krapavickaitë, R . Rudzkis, j .Þidanavièiûtë; antroje eilëje – V . Balys, A . Bakðejevas, G . Jakimauskas, j . Suðinskas, M . Radavièius

67 Skyriaus vadovas R . Rudzkis ir vyresnysis mokslo darbuotojas M .Radavièius

Labai perspektyvûs R . Rudzkio ir V . Balio pradëti taikomieji darbai, susijæ su mokslinës informacijos apdorojimu (moksliniø publikacijø klasifikavimas ir pan .) . Ðioje srityje glaudþiai bendradarbiaujama su leidybiniø paslaugø bendrove VTEX, kuri yra didþiausiø pasaulio moksliniø leidyklø Elsevier ir Springer partnerë . Ypatingà vietà skyriaus veikloje uþima imèiø metodai . Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, oficialioji valstybës statistika pradëjo vykdyti socialinius ir ekonominius tyrimus, kurie atliekami imèiø metodais . Tuo metu ðios srities specialistø Lietuvoje dar nebuvo . Nuo 1995 m . Taikomosios statistikos skyriaus darbuotojai pradëjo bendradarbiauti su Statistikos departamentu prie LR Vyriausybës . Dalyvaujant D . Krapavickaitei ir A . Plikusui, buvo sukurtos Namø ûkiø biudþetø, Gyventojø uþimtumo, Darbo apmokëjimo ir kitø statistiniø tyrimø metodikos, parengti statistiniø áverèiø skaièiavimo algoritmai . Kartu pradëti ir teoriniai tyrimai: nagrinëjami baigtinëje pop- uliacijoje apibrëþtø kintamøjø sumø, dviejø kintamøjø sumø santykio ir kitø sudëtingesniø parametrø ávertiniai, o taip pat modeliu pagrásti sumø ávertiniai, skirti parametrø vertinimui populiacijos srityse, kuriose imties dydis maþas . Nuo 1997 metø sëkmingai plëtojamas bendradarbiavimas, vykdant bendrà projektà su Baltijos ðaliø, Suomijos bei Ðvedijos statistikais . Umeå universiteto profesorius, buvæs Tarptautinio statistikos instituto (ISI) prezidentas G . Kulldorff buvo ðio bendradarbiavimo iniciatorius bei projektø

68 Mokslinës informacijos tyrimø sektoriaus darbuotojai A . Basalykas, V .V .S tatulevièius (sektoriaus vadovas), A . Kazbaras, Z . Kryþius, V .Kriauèiukas koordinatorius . Bendradarbiavimo rezultatas – kasmet organizuojami teoriniai metodologiniai seminarai, kuriuose praneðimus skaito tiek þymiausi pasaulyje ðios srities specialistai, tiek ir pradedantieji tyrëjai . Kasmet keli specialistai ir studentai gali nuvykti á Ðvedijos bei Suomijos universitetus kelti kvalifikacijos, turtingose bibliotekose susipaþinti su moksline ir taikomàja literatûra . Nuo 1996 metø Lietuvos universitetuose pradëtas dëstyti imèiø teorijos kursas . D . Krapavickaitë ir A . Plikusas paraðë aukðtøjø mokyklø studentams skirtà vadovëlá „Imèiø teorijos pagrindai“, kurá 2005 m . iðleido leidykla „Technika“ .

69 Diferencialiniø lygèiø skyrius

Tyrimai diferencialiniø lygèiø tematika oficialiai pradëti 1965 metais, kai Matematinës logikos ir programavimo skyriuje buvo patvirtinta planinë tema „Diferencialiniø lygèiø, susijusiø su optimizavimo procesais, tyrimas ir sprendimas“ . Pirmàjà Institute fizikos ir matematikos mokslø kandidato disertacijà dife- rencialiniø lygèiø teoriniais klausimais 1966 metais apgynë b .Kvedaras Voroneþo universitete . 1967 metais Institute ásteigti Programavimo ir uþdaviniø sprendimo (PUSS) bei Skaièiavimo metodø sektoriai (SMS), kuriems, be konkreèiø uþdaviniø sprendimo, buvo pavesta plëtoti teorinius ir skaitinius diferencialiniø lygèiø tyrimus . Teoriniai diferencialiniø lygèiø tyrimai palengva koncentravosi PUSS’e .

Skyriaus darbuotojai K . Pileckas (skyriaus vadovas), K . Karpius, K . Aldoðina s . Rutkauskas, 2006 m .

70 Skyriaus seminare . Pirmoje eilëje – s . Rutkauskas, K . Pileckas, M . Sapagovas, b . Kvedaras

Siekiant pagyvinti ir paspartinti tyrimus, 1970 metais M . Sapa- govo ir b .Kvedaro iniciatyva buvo surengtas respublikinis seminaras „Diferencialinës lygtys ir jø taikymai“, o nuo 1971 metø pradëti leisti jo darbai – to paties pavadinimo tæstinis leidinys . Seminaras suvaidino labai svarbø vaidmená keliant matematikos kultûrà, plëtojant diferencialiniø lygèiø tyrimus perspektyviausiomis kryptimis . Jo darbe aktyviai dalyvavo Lietuvos aukðtøjø mokyklø dëstytojai, buvo kvieèiami garsûs mokslininkai ið pagrindiniø TSRS mokslo centrø . Seminaro darbai buvo þinomi visoje Tarybø Sàjungoje . Jame atspausdintø darbø referatai buvo publikuojami visuose pasaulio referatyviniuose þurnaluose . Leidinys, kaip ir seminaras, iðgyveno 20 metø – 1991 metais iðëjo paskutinis 47 numeris . Diferencialiniø lygèiø skyriaus statusas suteiktas tik 1977 metais . 1975 m . disertacijà apsigynë D . Ðvitra (vad . j . Kolesovas), 1976 m . D . Sapagovienë, 1977 m . j . Macionis (abiejø vad . b .Kvedaras), 1978 m . – s . Rutkauskas (vad . A . Januðauskas) . Kiti A . Januðausko mokiniai, Institute baigæ aspirantûrà ir apsi- gynæ disertacijas, iðëjo á aukðtàsias mokyklas: D . Jurgaitis, apsigynæs 1985 m ,. ir V . tukaitës (1989 m ). – á Ðiauliø pedagoginá institutà (dabar universitetas), o . urp - vinis (1988 m ). – á KPI Panevëþio filialà, G . Puriuðkis (1997 m ). – á Vu . 1978 skyriuje pradëjo dirbti Leningrado A . Þdanovo universiteto auklëtiniai K . Pileckas, e . Paliokas ir K . Samaitis . K . Pileckas, vadovaujamas prof . V . A . Solonikovo, sëkmingai baigë aspirantûrà ir 1982 m . apsigynë disertacijà . e . Paliokas, vadovaujamas A . Januðausko, apsigynë 1985 m ., o K . Samaitis – 1991 (vad . V . A . Solonikovas) . 1987 metais á

71 Bronius Kvedaras, Stasys Rutkauskas ir Konstantinas Pileckas skyriø ið Novosibirsko parvyko A .J anuðauskas . 1989 metais K . Pileckas, gavæs Humboldto stipendijà, iðvyko staþuotis á Vokietijà . Po staþuotës dirbo Paderborno universitete, kuriame 1995 metais apgynë habilitaciná mokslø daktaro darbà . 1999 m . gráþo á institutà . 2003 metais apgynë disertacijà jo doktorantë t . Leonavièienë . D . Ðvitra, paraðæs ir apgynæs disertacijà netiesiniø diferencialiniø lygèiø su vëlavimu tematika, toliau sëkmingai tæsë teorinius Chatèinsono lygties ir jos ávairiø variacijø savybes bei taikymus ekologijoje, biologijoje, fiziologijoje . Jis ir jo mokiniai (R . Laugalys, R . Grikienis, R . Janèiauskas ir kiti) tyrë ávairius matematinius gamtoje vykstanèiø procesø modelius, apraðomus diferencialinëmis lygtimis arba sistemomis su vëlavimu . Grupë iðaugo, sustiprëjo ir 1987 metais jos pagrindu buvo ákurtas Matematinës ekologijos skyrius . 1990 ðis skyrius perkeltas á Klaipëdoje ákurtà Ekologijos centrà, o ákûrus Klaipëdos universitetà tapo jo padaliniu . Skyriuje buvo tiriami paprastøjø diferencialiniø lygèiø kraðtiniai uþdaviniai su integralinëmis ir svorinëmis kraðtinëmis sàlygomis, spektras, spektro perturbacijos, sprendiniø savybës, apibendrintosios Gryno funkcijos sudarymo metodika ir kiti klausimai . Iðtirtos pirmosios eilës daugiamatës elipsinës sistemos, kurioms Ryma- no–Hilberto uþdavinys nëra fredholmiðkas . Gauti ðiø sistemø trimaèiai ir keturmaèiai apibendrinimai, taip pat nioteriðkumo kriterijus . Iki galo iðtirtas Koði–Rymano sistemos keturmatis analogas . Iðnagrinëtos silpnai elipsinës Petrovskio prasme sistemos bei jø sprendiniø ypatumai ant maþesnio matavimo daugdarø kontûro .

72 Iðplëtota analizinë elipsiniø lygèiø teorija, iðtirta stipriai iðsigimstanèiø elipsiniø lygèiø su analiziniais koeficientais sprendiniø struktûra ir jø re- prezentacija Laplaso integralais bei asimptotiniai sprendiniø skleidiniai . Nuodugniai iðnagrinëti elipsiniø lygèiø sistemø, iðsigimstanèiø vidiniame srities taðke arba sritá kertanèioje juostoje arba srities kontûro dalyje, visi galimi kraðtiniai uþdaviniai . Iðnagrinëtas stacionarus skysèio tekëjimas konteineryje, esant laisvam pavirðiui, apraðomas Navjë–Stokso lygèiø sistema trimatës erdvës srityje . Iðtirtas uþdavinys apie klampaus nespûdaus skysèio tekëjimà, esant laisvam pavirðiui, modeliuojantá daþymo procesus bei magnetiniø ir fotojuostø gamybà . Sudaryta klampaus spûdaus skysèio lygèiø sprendimo metodika srityse su kampiniais taðkais ir begaliniame cilindre . 1990 metais Diferencialiniø lygèiø skyriuje buvo 12 bendradarbiø – 1 hab . daktaras ir 9 daktarai . Dabar skyriuje 4 bendradarbiai: hab . dr . prof . Konstantinas Pileckas (skyriaus vadovas), dr . doc . Stasys Rutkauskas, doktorantai Kristina Aldoðina ir Vaidas Keblikas . Skyriaus bendradarbiai ávairiu laiku dëstë ir dësto Irkutsko (Rusija), Paderborno (Vokietija) Vilniaus, Ðiauliø, Klaipëdos, Vytauto Didþiojo, Vilniaus pedagoginiame, Vilniaus Gedimino technikos universitetuose . 1997 m . Palangoje skyrius organizavo tarptautinæ konferencijà „Navier- Stokes Equations and Related Nonlinear Problems” (NSEC-6) .

Prof . Algimantas Januðauskas (apie 1990 m .)

73 Skaièiavimo metodø skyrius

Skyrius ásteigtas 1967 m sausio 1d . Nuo to laiko nepasikeitë nei skyriaus pavadinimas, nei jo vadovas (prof . M . Sapagovas) . Keitësi tik uþdaviniai, tikslai ir skyriaus sudëtis . Pagrindinë skyriaus moksliniø tyrimø kryptis beveik nepakito . Tai netiesiniø diferencialiniø lygèiø skaitiniai sprendimo metodai bei ðiø lygèiø, kaip matematiniø modeliø, taikymas praktiniams uþdaviniams spræsti (fizikos, chemijos, matematikos, aplinkosaugos ir kt ). .

Skyriaus darbuotojai: s . Norvaiðas, D . Ðukvietienë, o . Ðtikonienë, s . Peèiulytë (VDU), A .Ð tikonas, M . Vitkauskienë, G . Kairytë, M . Sapagovas, A . Valiulienë, f . Ivanauskas, V . Kleiza, Þ .J esevièiûtë (2006 m ).

74 Skyriaus darbuotojai: V . Bûda, M . Sapagovas, D . Sapagovienë, G . Kairytë, M .Vitkauskienë, j . Valaitienë, A . Valiulienë, Z .Vasiliauskas (1979 m .) .

Per pirmàjá skyriaus gyvavimo deðimtmetá pagrindinë moksliniø tyri- mø kryptis buvo skirtuminiai metodai netiesinëms elipsinio tipo lygtims spræsti . Ði tematika prasidëjo nuo M . Sapagovo kandidatinës disertacijos, apgintos 1965 m . Kijeve, Ukrainos MA Matematikos institute (vadovas – doc . V . Ðamanskij) . Kiek vëliau ávairaus pavidalo netiesinës elipsinës lygtys buvo M . Sapagovo mokiniø – R . Èiegio, R . Èiupailos (VU), G . Kairytës, V . Kleizos, R . Skirmanto, t . Ðeibako tyrimø objektas . 1965 m . M . Sapa- govo moksliniai straipsniai apie baigtiniø skirtumø metodo pagrindimà kvazitiesinëms elipsinëms lygtims spræsti buvo aktyviai cituojami ðioje srityje dirbanèiø Rusijos, Vokietijos, Prancûzijos matematikø . Kiek vëliau skyriaus tematika iðsiplëtë – pradëti nagrinëti skaitiniai sprendimo metodai nestacionarioms diferencialinëms lygtims . Ðioje srityje nuo 1983 m . ypaè sëkmingai dirbo dabartinis VGTU Matematinio modeliavimo katedros vedëjas profesorius R . Èiegis ir jo mokiniai s . Norvaiðas ir e . ajarûnasb . R . Èiegio moksliniø tyrimø centre buvo skirtuminiø schemø stabilumo tyrimas bei efektyvûs skaitiniai metodai nestacionariems netiesiniams uþdaviniams

75 Skyriaus vadovas Mifodijus Sapagovas, Raimundas Èiegis ir Artûras Ðtikonas

spræsti . R . Èiegis pirmasis Institute pradëjo aktyviai nagrinëti ávairius sudëtingus netiesinës optikos matematikos modelius . 1969 m . skyriuje pradëjo dirbti VU auklëtinis V . Kleiza, kuris 1973 m . V . Steklovo matematikos Institute apgynë daktaro disertacijà “Netiesiniø lygèiø sprendimas Monte Karlo metodu“ (vadovas M . Sapagovas), o 2004 m . MII atliko habilitacinæ procedûrà . Tolesni V . Kleizos darbai labai glaudþiai susijæ su matematikos taikymais ávairiose fizikos ir technikos srityse (kietojo kûno fizika, medþiagø mechanika, deformacijø teorija, ðviesolaidiniai jutikliai) . V . Kleiza 1970–1980 m . skaitë paskaitas VPU, nuo 1996 – skaito paskaitas ir vadovauja katedrai KTU Panevëþio Institute . Iki 1990 metø skyriuje buvo aktyviai kuriama ESM programinë áranga, ypaè programos netiesinëms elipsinio tipo diferencialinëms lygtims spræsti . Ið daugybës ðio pobûdþio darbø ypaè paminëtini du: • minimalaus pavirðiaus lygties skaitinis sprendimas su taikymu visuomeninës paskirties pastatø dideliø perdengimø projektavi- mui Kijevo statybos inþinerijos instituto uþsakymu (G .Kairytë, M . Sapagovas); • programø paketas NEDEP netiesinëms elipsinëms lygtims spræsti daugiaprocesoriniam skaièiavimo kompleksui ELBRUS (V . Bûda, s . Grinevièius, D . Sapagovienë ir kt .) . 1987 m . D . Sapagovienës ir grupës MII mokslininkø darbai programinës árangos kûrimo srityje buvo ávertinti Lietuvos Ministrø tarybos premija .

76 K . Pileckas, R .finn (Standorfo universitetas), M . Sapagovas, ir V . Kleiza po seminaro Lietuvos mokslø akademijoje, 2005 m .

1977 metais skyriaus darbuotojai M . Sapagovas ir t . Veidaitë iðspausdino nedidelës apimties straipsná apie diferencialiná uþdaviná su nelokaliàja sàlyga . Maþdaug po 10 metø ði tematika – diferencialiniø lygèiø su nelokaliomis sàlygomis tyrimas, sprendimo metodai ir taikymas – tapo viena pagrindiniø skyriaus moksliniø krypèiø . Ðioje kryptyje labai sëkmingai darbuojasi Maskvos universiteto auklëtiniai A . Ðtikonas, o . Ðtikonienë, taip pat M . Sapagovas bei skyriaus doktorantai . Tai ðiuolaikinë, pasaulyje populiari diferencialiniø lygèiø ir skaitiniø metodø ðaka . Per visà skyriaus egzistavimo laikotarpá daktaro (kandidato) disertacijas apgynë ðie skyriaus darbuotojai: V . Bûda, R . Èiegis, G . Gudynas, V . Kleiza, s . Norvaiðas, M . Sapagovas, R . Skirmantas, A . Ðtikonas, o . Ðtikonienë . Skyriaus mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su daugeliu ðalies univer- sitetø bei mokslo institutø . Ypaè glaudûs moksliniai ryðiai sieja skyriø su VU Kompiuterijos katedra, VGTU Matematinio modeliavimo katedra, KTU Panevëþio institutu, VDU Matematikos ir statistikos katedra, taip pat su Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Maskvos, Novosibirsko, Tbilisio moksliniais centrais .

77 Matematinës logikos skyrius

Darbai matematinës logikos srityje glaudþiai susijæ su informatika ir dirbtiniu intelektu .Ðis ryðys yra bendras visam matematinës logikos mokslui, kurio taikymo galimybës bei reikðmë informatikai ir dirbtiniam intelektui nuolat auga . Pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys: neklasikinës logikos (modalumo logikos, laiko logikos, kompiuteriniø agentø ir þiniø logikos), árodymo teorija bei árodymo paieðkos automatizavimo metodai, algoritmø sudëtingumo teorija . Pirmàjà Lietuvoje fizikos ir matematikos mokslø kanditato (dabar mokslo daktaro) disertacijà ið matematinës logikos srities apgynë 1963 m . TSRS Mokslø

Skyriaus darbuotojai: p . Drungilas, R . Pliuðkevièius, A . Novikas, A . Pliuðkevièienë, j . Andrikonis, R . Alonderis ( 2006 m .)

78 Skyriaus vadovas Regimantas Pliuðkevièius

akademijos Matematikos institute (Leningrado, dabar Sankt Peterburgo skyriuje) Vilius Matulis, gavæs svarbius rezultatus ið loginio árodymo teorijos . 1962 m . Institute buvo ásteigtas Skaièiavimo matematikos sektorius (SkMS), kurio vadovu tapo V .Matulis .1964 m .ásteigtas Matematinës logikos ir programavimo sektorius (MLPS), atskiriant já nuo SkMS, 1967 m . sektorius pervadintas á Matematinës logikos ir algoritmø teorijos sektoriø (MLATS, vadovas V . Matulis) . Jau nuo 1977 metø MLAT sektoriuje buvo susibûrusi savarankiðka matematinës logikos grupë, vadovaujama Regimanto Pliuðkevièiaus, kuris 1967 m . Sankt Peterburge apgynë fizikos ir matematikos mokslø kanditato disertacijà . Institute vykusio respublikinio seminaro „Matematinë logika ir jos taikymai” darbai nuo 1981 iki 1989 metø buvo spausdinami tæstiniame leidinyje „Matematinë logika ir jos taikymai“ . Lietuvoje, dalyvaujant MII matematinës logikos specialistams, ávyko penkios sàjunginës konferencijos (tris ið jø organizavo MLATS) . Pirmasis ir antrasis visasàjunginiai simpo- ziumai „Árodymo paieðkos automatizavimas“ vyko 1964 ir 1969 m . Tra- kuose . Sàjunginë konferencija „Loginës ir metodologinës kalbos analizës problemos“ (organizavo VU) vyko 1976 m . Vilniuje . Sàjunginë konferencija „Matematinës logikos metodai dirbtiniame intelekte ir sisteminis programavimas“ vyko 1980 m . Palangoje . Sàjunginë aðtuntoji konferencija „Logika ir mokslo metodologija“ (organizavo VU) vyko 1982 m . Palangoje . Savarankiðkas Matematinës logikos skyrius (MLS, vadovas R .Pliuðkevièius) ásteigtas 1993 metais . Tuo metu skyriuje dirbo 8 mokslo darbuotojai (7 ið jø su moksliniais laipsniais) . Ðiuo metu skyriuje dirba 7 mokslo darbuotojai: habil . dr . doc . Regimantas Pliuðkevièius (vyriausiasis mokslo darbuotojas, sk . vadovas), dr . Romas Alonderis, dr . Stasys Jukna, dr . doc . Aida Pliuðkevièienë, dr . doc . Jûratë Sakalauskaitë, Povilas Drungilas, Aivaras Novikas .

79 MLATS darbuotojai: sëdi V .Matulis, R . Siniuvienë, b .Vaièiulis, G . Juozevièiûtë, R . Pliuðkevièius, s . Þilionytë; stovi G . Grigas, l . Stupelis

MLS darbuotojø apgintos daktaro disertacijos: • R . Pliuðkevièius (1967, TSRS MA Matematikos institutas, Sankt Peterburgas; tematika: árodymo teorija, konstruktyvinë (intuicionistinë) logika) . • A . Pliuðkevièienë (1972, TSRS MA Matematikos institutas, Sankt Peterburgas; tematika: árodymo teorija, aksiominës teorijos su ly- gybe) . • s . Jukna (1980, SSSR MA Skaièiavimo centras, Maskva; tematika: sudëtingumo teorija, „save taisanèiø“ programø sintezë) . • j . Sakalauskaitë (1986, TSRS MA Matematikos institutas, Sankt Peterburgas; tematika: dinaminës logikos, pilnumo problema) . • K . Geèas (1987, Kijevo universitetas; tematika: árodymo teorija, programinës logikos) . • V . Kriauèiukas (1988, TSRS MA Matematikos institutas, Sankt Peterburgas; tematika: sudëtingumo teorija, polinominiai virðutiniai áverèiai ávairiems grafø teorijos uþdaviniams) . • R . Vaicenavièius, (1991, TSRS MA Matematikos institutas, No- vosibirskas; tematika: rekursijos teorija, numeracijø teorija) . • R . Alonderis (2001, MII, Vilnius; tematika: árodymo teorija, intuicionistinë pirmos eilës laiko logika) .

80 R . Pliuðkevièius apgynë habil . daktaro disertacijà (2002, MII, Vilnius; tematika: árodymo teorija, prisotinimo metodas pirmos eilës tiesinio laiko logikai) . j . Sakalauskaitë, l . Maliaukienë (VPU) bei R . Alonderis apgynë daktaro disertacijas vadovaujant R . Pliuðkevièiui . Ðiuo metu R . Pliuðkevièius yra doktorantø A . Birðtuno (VU) ir j . Andrikonio (MII) mokslinis vadovas . Paþymëtini skyriaus darbuotojø rezultatai: nauji apatiniø áverèiø árodymo metodai ir pirmi eksponentinai áverèiai ávairiuose binariniø programø modeliuose (s . Jukna); gautas bendras ir lengvai taikomas monotoniniø algoritmø sudëtingumo kriterijus, kuris iðspræsti vienà ið keleto opiø problemø, iðkeltø 1986 m . rusø mokslininko A . Razborovo tarptautiniame matematikø kongrese (s . Jukna); iðspræsta (neigiamai) vadinamoji „vienetinio lygio hipotezë“ kvadratinëms Bûlio funkcijoms, kuri buvo tiriama daugelio autoriø nuo 1990 metø (s . Jukna); pasiûlytas bendras metodas, kaip infinitarines taisykles trans- formuoti á baigtines taisykles ávairiems kvantorinës tiesinio laiko logikos fra- gmentams (R .Pliuðkevièius); sukonstruoti indeksuoti sekvenciniai skaièiavimai ir árodytos efektyvios kai kuriø klasikiniø ir intuicionistiniø kvantoriniø modalumo logikø savybës (A .P liuðkevièienë); pateikta iðsprendþiamoji procedûra laiko logikos fragmentui su tikëjimo bei veiksmø operatoriais, turinèiais kvantifikuotus agentinius kintamuosius (R . Pliuðkevièius, A . Pliuðkevièienë); árodytas savitarpio tikëjimo logikos fragmento su kvantifikuotais agentiniais kintamaisiais iðsprendþiamumas (R . Pliuðkevièius, A . Pliuðkevièienë); pateiki sekvenciniai skaièiavimai su apribota pjûvio taisykle tiesinio ir skaidaus laiko logikoms su þinojimo ir tikëjimo operatoriais, árodytas ðiø skaièiavimø pilnu- mas ir árodomumo iðsprendþiamumas (j . Sakalauskaitë); sukoncentruoti laiko logikos su laiko tarpsniais sekvenciniai skaièiavimai (R . Alonderis) . 2001 metais leidykla Springer-Verlag iðleido s . Juknos monografijà Extremal Combinatorics: With Applications in Computer („Ekstremalioji kombinatorika ir jos taikymai informatikoje“) . Jau dabar ði knyga naudojama kai kuriuose JAV bei Europos universitetuose kaip pagrindinis atitinkamos tematikos paskaitø tekstas . s . Jukna, gavæs Humboldto stipendijà, 1992 m . iðvyko staþuotei á Vokietijà, Dortmundo universitetà . Po to jis dëstë Tryro ir Frankfurto universitetuose bei vykdë mokslinius tyrimus, remiamus Vokietijos mokslo bendrijos (Deutsche Forschungsgemeinschaft, DFG) . R . Pliuðkevièius buvo staþuotëse JAV ir Olandijoje, dirbo moksliná darbà Norvegijoje ir Ðvedijoje . 2000 m . jis dirbo vizituojanèiu profesoriumi Manèesterio Metropolijos Universitete (Anglija) .

81 Atpaþinimo procesø skyrius

Ðiame skyriuje iðaugo ir ágavo savarankiðkø skyriø statusà Technologi- niø procesø valdymo sektorius (1978), Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija (1980), Duomenø analizës skyrius (1981), UNESCO katedra Informatika humanitarams (1994) . XX amþiaus 7-àjá deðimtmetá Lietuvoje buvo sparèiai plëtojama elektronikos ir skaièiavimo technikos pramonë, intensyviai vykdomi konstravimo darbai . Lietuvos mokslø akademija, siekdama stiprinti Lietuvos mokslo potencialà ðioje srityje, Fizikos ir matematikos Institute 1965 metø gruodþio 5 d . ásteigë Atpaþinimo procesø sektoriø . Jam vadovauti buvo paskirtas Skaièiavimo maðinø Specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaièiavimo maðinø gamyklos vyriausiasis inþinierius technikos mokslø kandidatas Laimutis Telksnys . Atpaþinimo procesø sektoriui buvo pavesta tyrinëti atpaþinimo procesø dësningumus, plëtoti atpaþinimo sistemø teorijà ir kurti konstruktyvius atpaþinimo sistemø ágyvendinimo metodus, grindþiamus skaièiavimo technikos galimybiø panaudojimu . Siekiant ðiø tikslø pradëti sistemingi teoriniai ir eksperimentiniai atsi- tiktiniø signalø ir jø savybiø atpaþinimo tyrimai . Be to, buvo nagrinëjami daugiapakopiø atpaþinimo sistemø sintezës klausimai . Buvo pradëta kurti klasifikatoriø mokymo imèiø parinkimo metodika, atverianti galimybæ daryti klasifikatorius su ið anksto parinktomis savybëmis . Ðiuo klausimu technikos mokslø kandidato disertacijà apgynë Ðarûnas Raudys . Plëtojant klasifikatoriø tyrimo darbus, technikos mokslø kandidato disertacijas apgynë Vitalijus Pikelis, Kæstutis Juðkevièius, Vytautas Pivoriûnas, o ð . Raudys technikos mokslø daktaro disertacijà . Tolesniam ðiø tyrimø stiprinimui ákurtas (1981) Duomenø analizës skyrius .

82 Ypatingas dëmesys buvo skiriamas nestacionariø atsitiktiniø procesø savybiø staigiø pasikeitimø atpaþinimo tyrimams . Atliekant ðiuos tyrimus, ieðkant labiausiai tikëtinø laiko momentø, kuomet atsitiktiniø procesø savybës kinta, buvo gauta svariø ir plaèiai teigiamai vertinamø teoriniø rezultatø . Ðiais klausimais buvo apgintos 7 mokslo kandidatø disertacijos . Jas apgynë A .Motuza, þuvæs aviacijos katastrofoje, vykdamas á moksliná renginá kartu su Lietuvos medikø grupe, Valentinas Èerniauskas, Egidijus Ostaðevièius, Arvydas Algirdas Montvilas, Joana Lipeikienë, Antanas Lipeika, Nerutë Kligienë . Motuza Laimutis Telksnys apgynë technikos mokslø daktaro disertacijà „Atsitiktiniø reiðkiniø savybiø pasikeitimø aptikimo ir atpaþinimo tyrimai“ (1971) . Uþ darbø ciklà „Nestacionariø atsitiktiniø procesø atpaþinimo teorija ir metodai“ jam buvo suteikta 1980 metø Lietuvos TSR Respublikinë premija . Atpaþinimo procesø skyriaus moksliniø tyrimø rezultatai buvo ávertinti ir skyriui buvo patikëta surengti pirmàjá Tarybø Sàjungoje Atsitiktiniø procesø savybiø pasikeitimø aptikimo seminarà . Seminaras ávyko Palangoje 1984 metais . Jo darbai patraukë JAV specialistø dëmesá ir jie iðleido seminarø medþiagà atskiru leidiniu Detection of Changes in Random Processes . Edited by Laimutis Telksnys . Optimization Software Inc . Publication Division, New York . 1986 . Sëkmingai plëtojami atsitiktiniø procesø atpaþinimo tyrimai, klasifikavimo metodø kûrimo, technologiniø procesø valdymo moksliniø tyrimø

l . Telksnys skaito praneðimà Stochastinio valdymo simpoziumo plenariniame posëdyje

83 Ðnekos signalø atpaþinimo tyrimø pionieriai: j . Sruogis, j . Gikys, l . Telksnys, ð . Raudys

rezultatai atkreipë tarptautiniø organizacijø dëmesá á atliekamus darbus ir Tarptautinë automatinio valdymo federacija (IFAC) pasiûlë Atpaþinimo pro- cesø skyriui surengti Vilniuje Tarptautinës automatinio valdymo federacijos simpoziumà „Stochastinis valdymas“. Simpoziumas ávyko 1986 metais . Jo medþiaga iðleista atskiru leidiniu Stochastic Control . Proceedings of the 2nd IFAC Symposium . Edited by n .K . Sinha and l .A . Telksnys . Pergamon Press, 1987 . Remiantis sukauptais atsitiktiniø signalø atpaþinimo teoriniø tyrimø Leidinys Detection rezultatais pirmieji bandymai atpaþinti lietuviø ðnekos signalus buvo pradëti of Changes 1967 metais . in Random Atlikti tyrimai parodë, kad norint automatizuoti ðnekos signalø Processes atpaþinimà, bûtina turëti daug daugiau informacijos apie jø savybes, kurias galima ávertinti atlikus daugybæ sudëtingø eksperimentø, grindþiamø skaièiavimo technikos panaudojimu . Buvo pradëti lietuviø ðnekos signalø intensyvumo kitimo, pagrindinio tono iðskyrimo bei kitø ðnekos signalø statistiniø savybiø eksperimentiniai tyrimai . Ðiø tyrimø ágyvendinimui, glaudþiai bendradarbiaujant su skaièiavimo centro darbuotojais, buvo naudojamos tuo metu sparèiausiai veikianèios, vadinamosios universalio-

84 Árenginys signalø ávedimui á skaièiavimo maðinà BESM

sios elektroninës skaièiavimo maðinos . Deja, jos buvo nepritaikytos tokiø uþdaviniø sprendimui . Skaièiavimo maðinø galimybëms praplësti jos buvo papildomos originalia technine ir programine áranga . Buvo sukurtas árenginys signalø ávedimui á skaièiavimo maðinà BESM – Didþiàjà elektro- ninæ skaièiavimo maðinà . Siekiant spartesnës ir gilesnës procesø savybiø dialoginës analizës, buvo sukurtas procesø ávedimo á skaièiavimo maðinà BESM ir skaièiavimo rezul- tatø operatyvaus vaizdavimo kompleksas . Lietuvos mokslø akademijos Prezidiumas pradëjo aktyviai rûpintis, kad skaièiavimo technika bûtø kuo plaèiau naudojama moksliniø eksperimentø automatizavimui visuose Lietuvos mokslø akademijos institutuose . Todël, pasitelkus ir kelis Atpaþinimo procesø skyriaus darbuotojus, 1980 metais buvo ásteigta Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija . Laboratorijai ëmë vadovauti patyræs moksliniø tyrimø automatizavimo Atpaþinimo pro- cesø skyriaus specialistas technikos mokslø kandidatas V .È erniauskas .

Procesø savybiø tyrimo dialoginë analizës sistema

85 Procesø analizës ir atpaþinimo tyrimø rezultatai buvo naudojami aðtuntàjá deðimtmetá bendrame darbe su VDR Erfurto medicinos akademija . Tai buvo daroma drauge vykdant projektà „Kompiuterinë ðirdies ir kraujagysliø sistemos reguliavimo procesø analizë atsitiktiniø procesø atpaþinimo metodais“ . Atpaþinimo procesø skyriaus tyrimø rezultatai buvo naudojami taip pat ðirdies ritmo, kraujospûdþio ir kvëpavimo procesø analizës darbuose, juos aptariant su Èekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos demokratiniø respublikø specialistais . Moksliniø tyrimø rezultatai, gauti signalø analizës, atpaþinimo, procesø valdymo srityse, buvo aptarinëjami seminaruose, o jø darbai buvo spausdinami tæstiniame leidinyje „Statistinës valdymo problemos“ . Jø iniciatorius buvo Atpaþinimo procesø skyrius, o jo pastangas labai palaikë Lietuvos mokslø akademijos Fizikos ir matematikos, Fiziniø ir techniniø problemø institutai, Tarptautinës automatinio valdymo federacijos IFAC Lietuvos teritorinë grupë, Lietuvos mokslinës techninës informacijos ir techninës ekonominës analizës mokslinio tyrimo institutas . Leidiniai buvo spausdinami rusø kalba; spausdinamø darbø santraukos pateikiamos lietuviø ir

Kompiuterizuotos ðirdies ir kraujagysliø sistemos, kurioje naudojami procesø atpaþinimo metodai, tyrinëtojai lietuviai ir vokieèiai tarptautinio seminaro dalyviai Palangoje: e . Oþeraitis, l . Telksnys, prof . Norbert Tiedt, K . Juðkevièius, A . Povilënas, dipl . inþ . Rainer Michels

86 Atpaþinimo procesø skyriaus darbuotojai: G . Navickas, D . Kubilius, K . Juðkevièius, R . Pajedienë, M . Filipoviè, D . Saulevièius, s . Laurinèiukaitë, j . Zdanevièius, n . Kligienë, l . Telksnys, j . Lipeikienë, A . ipeika,l A . Montvilas, l . Makutënas, j . Kaukënas, G . Tamulevièius, e . Oþeraitis anglø kalbomis . Per du deðimtmeèius nuo 1971 iki 1990 metø iðëjo 90 leidiniø . Ðá leidiná nuo 1990 metø pakeitë ir iðplëtë þurnalas Informatica, leidþiamas anglø kalba . Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ, Atpaþinimo procesø skyrius teorinius tyrimus ir eksperimentinës plëtros darbus nukreipë Lietuvos valstybës reikmëms . Tæsiant atsitiktiniø procesø atpaþinimo darbus ypatingas dëmesys buvo su- telktas lietuviø ðnekos atpaþinimo teoriniams ir praktiniams tyrimams, siekiant sukurti lietuviø ðnekos automatinio atpaþinimo átaisus – atpaþintuvus . Atsiþvelgiant á Atpaþinimo procesø skyriaus solidþià patirtá, sukauptà skaitmenizuojant, analizuojant skaièiavimo maðinomis, ávairios kilmës signalus bei atvaizduojant juos garso ir vaizdo priemonëmis, buvo nutarta pasitelkti ðià patirtá Lietuvos kultûros reikmëms – Kultûros paveldui skai- Pirmasis tmenizuoti, kaupti kompiuterinëse saugyklose, skleisti skaitmeninëje terpëje . seminaro darbø Tokiu bûdu atsirado nauja tyrimø ðaka – Informatika humanitarams . „Statistinës Pradëti sistemingi darbai siekiant: valdymo problemos“ • tirti problemas, susijusias su kultûros paveldo – ðnekos, dainø, mu- numeris zikos, vaizdø signalø – skaitmenizavimu, restauravimu, pakavimu, (1971 m .)

87 UNESCO katedroje Informatika humanitarams: A .Valiulis, l . Telksnys, UNESCO generalinis sekretorius f .Mayor, Lietuvos UNESCO komisijos pirmininkas b .Genzelis, K . Juðkevièius, e . Oþeraitis (1996 m .)

kaupimu ir sklaida, pasitelkiant ðiems tikslams informacines technologijas, multimedijos priemones . • perduoti humanitarams þinias apie naujausiø informaciniø techno- logijø galimybes perkelti kultûros paveldà á skaitmeninæ terpæ . • Kurti kultûros paveldo skaitmeninio pateikimo pavyzdþius, bendradarbiaujant su humanitariniø specialybiø darbuotojais . Ðiuos darbus parëmë Jungtiniø tautø mokymo mokslo ir komunika- cijø organizacija UNESCO, kuri ðiai veiklai paremti 1994 metais ásteigë UNESCO katedrà Informatika humanitarams – www unesco. mii. lt. . Tai buvo pirmoji UNESCO katedra Lietuvoje . Jà 1996 metais aplankë UNESCO generalinis sekretorius Federico Mayor .

Technologiniø procesø valdymo sektorius

Greta procesø atpaþinimo tyrimø Atpaþinimo procesø sektoriuje aðtuntojo deðimtmeèio antroje pusëje buvo pradëti su procesø analize susijæ technologiniø procesø valdymo darbai . Jiems vadovavo technikos mokslø kandidatas Celestinas Paulauskas . Atsiþvelgiant á plëtojamø tyrimø aktualumà, 1978 metais buvo ásteigtas Technologiniø procesø valdymo sektorius .

88 Naujàjá sektoriø (vadovas – c . Paulauskas) sudarë vyresnieji moksliniai bendradarbiai technikos mokslø kandidatai Kazys Kazlauskas, Alfredas Gabrijolavièius ir Vytautas Slivinskas, taip pat matematikës programuotojos Danutë Þeruolienë, Marytë Tutlienë, Genë Dagytë, inþinierius Vytautas Steponënas . Vëliau skyriuje dirbo inþinieriai Meèys Jusas, Kæstutis Bacevièius, Juras Rindinas, laborantë Nijolë Borkumienë . Sëkmingai aspirantûrà skyriuje baigë matematikai Virginija Ðimonytë (mokslinis vadovas technikos mokslø kandidatas Vytautas Slivinskas) ir Algirdas Krupovnickas (mokslinis vadovas profesorius Algirdas Bikelis (Vilniaus universitetas)) . Jie apgynë technikos mokslø kandidatø disertacijas ir dirbo vyresniaisiais moksliniais bendradarbiais . 1980 metais á sektoriø vyresniuoju moksliniu bendradarbiu po aspirantûros Fizikiniø techniniø energetikos problemø Institute (mokslinis vadovas profesorius Vytautas Kaminskas) buvo priimtas dirbti technikos mokslø kandidatas Rimantas Pupeikis . Pagrindinë moksliniø teoriniø ir eksperimentiniø tyrimø kryptis – dina- miniø sistemø ir procesø (determinuotø ir stochastiniø) matematinio modeliavimo, bûsenø stebëjimo ir ávertinimo, identifikavimo ir valdymo metodø, algoritmø bei programinës árangos sudarymas, analizë, sintezë ir taikymai radioelektronikos ir mikroelektronikos technologiniams procesams . Ið taikymo darbø buvo atliekami uþsakomieji tyrimai pagal ûkiskaitines sutartis su Lietuvos ir Rusijos ámonëmis . Paminëtini darbai su Vilniaus „Vilmos“ specialiuoju konstravimo biuru (kuriant magnetofonø kontrolës

Technologiniø procesø sektoriaus darbuotojai: (pirmoje eilëje) c . paulauskas, M . Tutlienë, V . Slivinskas, j . Rindinas

89 sistemà), Leningrado moksliniu gamybiniu susivienijimu „Tolimieji ryðiai“ (ðnekos signalø analizë ir sintezë), Leningrado moksliniu gamybiniu susivienijimu „Uran“ (torpedø valdymo sistemø elementø matematinis modeliavimas), mikroelektroniniø sistemø dinaminiø parametrø kontrolës algoritmø sudarymas Zelenogrado (Maskva) uþsakymu ir kt . Technologiniø procesø valdymo sektoriaus darbuotojai parengë ir iðleido dvi monografijas: • Kazys Kazlauskas, Rimantas Pupeikis . Duomenø apdorojimo skaitmeninës sistemos . Vilnius: Mokslas, 1991, 220 psl . (rusø k .); • Vytautas Slivinskas, Virginija Ðimonytë . Dinaminiø sistemø ir si- gnalø minimali realizacija ir formantinë analizë . Vilnius: Mokslas, 1990, 168 psl . (rusø k .) . 1991 metais, sektoriaus vadovui Celestinui Paulauskui iðëjus á mokslininko pensijà, o daliai darbuotojø perëjus dirbti á kitas organizacijas, Technolo- giniø procesø valdymo sektorius pertvarkomas á Atpaþinimo procesø skyriaus Technologiniø procesø valdymo grupæ (vadovas – Kazys Kazlauskas) . Reikëtø atskirai paminëti 1973 metais Technologiniø procesø valdymo sektoriaus vadovo Celestino Paulausko (dalyvaujant bendradarbiams Alfredui Gabrijolavièiui ir Kaziui Kazlauskui) pasiûlytà originalø metodà neþinomo áëjimo signalo atstatymui, kai jis tiesiogiai nestebimas, bet praleidþiamas vienu metu per dvi dinamines sistemas (tiesiogines sistemas) su skirtingais neþinomais parametrais . Èia, be neþinomo áëjimo signalo atstatymo, atliekama ir dvikanalës (bendru atveju daugiakanalës) sistemos su neþinomais parametrais tiesioginiø ar atvirkðtiniø modeliø akloji identifikacija . Ðiam metodui 1973 metais buvo gautas TSRS Iðradimø komiteto iðduotas autorinis liudijimas Nr . 409190, prioritetas nuo 1972-02-28 . Ðis darbas tuo metu nesulaukë dëmesio ir nebuvo tæsiamas nei plëtojamas . Panaðus metodas buvo pasiûlytas 1993 metais h . Liu, G . Hu, l . Tong: „A deterministic approach to blind equalization“ . Ðis darbas dabar minimas kaip padaræs pradþià aklosios daugiakanalës identifikacijos meto- dø ir taikymø plëtrai . Paskutiná deðimtmetá ðie darbai uþsienyje vykdomi intensyviai ir ávairiomis kryptimis, ypaè mobiliojo ryðio srityje .

90 Optimizavimo skyrius

Optimizavimo skyriaus pradþia laikytina 1969 m . lapkrièio 16 d . Tada beveik visa Fizikiniø-techniniø energetikos problemø instituto Kaune Eks- tremaliø uþdaviniø laboratorija persikëlë á dabartiná Matematikos ir informatikos institutà ir persivadino Optimaliø sprendimø teorijos sektoriumi (vad . Jonas Mockus) . 1959 m . Energetikos ir elektrotechnikos Institute Kaune ásikûrë ekstre- maliniø uþdaviniø laboratorija, kuriai pradëjo vadovauti Maskvoje aspirantûrà baigæs j . Mockus . Á skyriø jis pasikvietë dirbti Kauno politechnikos instituto

Optimizavimo skyriaus darbuotojai jau Vilniuje: V .Ðaltenis, G Dievulis,. D .Dievulienë, j Valevièienë,. e .Juðkienë, A Katkauskaitë,. f .Juðka

91 Skyrius 1986 m .: l .Sakalauskas, f .Juðka, s .Kaikarytë, e .Juðkienë, j .Mockus, j .Valevièienë, e .Senkienë, V .Ðaltenis, G .Dzemyda, V .Tieðis

j . Mockaus jubiliejus 2001 m . Sëdi A .Mockus, j . Valevièienë, D .Mockienë, j . Mockus, j .Radvilavièiûtë, V . Ðaltenis; stovi G . Dzemyda, h . Kuryla, e .S enkienë, e . Juðkienë, o . Kurasova, V . Tieðis, l . Sakalauskas, G .Davulis

92 A . Þilinskas, V . Ðaltenis ir G . Dzemyda po Mokslo premijos áteikimo 2002 m .

absolventus Algimantà Aliðauskà, Faustà Juðkà, Vytená Leonà ir Vydûnà Ðaltená . Jau vëliau skyriaus gretas papildë ávairius universitetus baigæ Elena Juðkienë, Doloresa Jakutavièienë, Laima Rudaitytë, Irena Aðakënienë, Gedimi- nas Dievulis, Aldona Þilinskienë, Bronë Þvirblienë, Algimantas Burba, Rimas Nogis, Kæstutis Petrauskas, Jûratë Valevièienë, Rimas Marcinkevièius, Aldona Katkauskaitë, Antanas Þilinskas ir Leonas Sakalauskas . Po to – Vytautas Tieðis, Arûnas Barauskas, Skirmantas Jankauskas, Gintautas Dzemyda, Linas ir Au- drius Mockai, Lolita Þukauskaitë, Henrikas Kuryla, Audrius Naðlënas . Dar vëliau – Olga Kurasova, Jolita Bernatavièienë, Virginijus Marcinkevièius . Teoriniø ir praktiniø darbø sàraðas labai platus . Optimizavimo skyriuje nagrinëtø teoriniø darbø pagrindas buvo globalinio optimizavimo metodø, algoritmø bei programø sistemø kûrimas ir tyrimas . Pasiûlyti bei patobulinti optimizavimo metodai leido efektyviau optimizuoti modelius, apraðanèius techninius bei ekonominius uþdavinius . Skyriuje buvo nagrinëjama apie 50 skirtingø praktiniø uþdaviniø, atspindinèiø esmines optimizavimo problemas ávairiose techninëse bei ekonominëse sistemose . Skyriaus darbuotojai – nuolatiniai ir aktyvûs tarptautiniø ir nacionaliniø konferencijø dalyviai, konferencijose perskaitæ daugybæ praneðimø . Skyriaus vadovas j . Mockus nuo 1970 m . yra Lietuvos MA narys korespondentas, o nuo 1974 m . – akademikas . Atsiskyrus Sistemø analizës

93 j . Mockus su studentais

skyriui, ðiuo metu Optimizavimo skyriuje dirba trys mokslinius laipsnius turintys mokslininkai . Tai Jonas Mockus, Antanas Þilinskas ir Aistis Raudys . Darbuojasi daug doktorantø . Svarbus pastarøjø metø darbas – prof . j .Mockaus kartu su jo studentais sukurta priemoniø sistema nuotolinëms aukðtosioms studijoms bei bendriems moksliniams tyrimams interneto aplinkoje . Skirtingai nuo standartiniø nuotolinio mokymo sistemø, ðis darbas skirtas studentø savarankiðkumui vystyti, jø kûrybinei minèiai ugdyti . Optimizavimo skyriaus darbuotojø gautos Lietuvos valstybinës mokslo premijos: • 1969 m . – j . Mockaus monografija „Daugiaekstremaliniai projektavimo uþdaviniai“; • 1999 m . – j . Mockaus darbø ciklas „Inþineriniai globalinio optimizavimo metodai“; • 2001 m . – G . Dzemydos, V . Ðaltenio ir A . Þilinsko darbø ciklas „Efektyvus optimizavimas technikoje“ .

94 Sistemø analizës skyrius

Sistemø analizës skyrius 2003 m . atsiskyrë nuo Optimizavimo skyriaus . Skyriaus vadovu iðrinktas Lietuvos MA narys ekspertas Gintautas Dzemyda, nuo 2005 metø iðrinktas ir Instituto direktoriumi . Tradicijos – derinti teorinius ir taikomuosius tyrimus – buvo paveldëtos ir naujojo skyriaus darbuose . Imta labiau orientuotis á sudëtingø duomenø analizæ ir vizualizavimà,

Sistemø analizës skyrius 2006 m .: j . Bernatavièienë, R . Karbauskaitë, o . Kurasova, p . Treigys, V . Medvedev, R . Paulavièius, R . Tumasonis, G . Dzemyda, V . Marcinkevièius, s . Ivanikovas, V . Ðaltenis, V . Tieðis, j . Þilinskas

95 Doktorantai, papildæ Sistemø analizës skyriø 2006 m .: V . Putna, A . Molytë, e . Filatovas, R . Karbauskaitë, R . Paulavièius

dirbtinius neuroninius tinklus, lygiagreèiuosius skaièiavimus . Analizuojant duomenis aktyviai bendradarbiaujama su medikais, biologais . Sprendþiamø uþdaviniø spektrà atspindi pastaraisiais metais skyriuje kartu su partneriais vykdyti projektai: „Informacinës technologijos þmogaus sveikatai – klini- kiniø sprendimø palaikymas (e-sveikata)“, „Þmogaus genomo ávairovës ypatumø nulemti aterosklerozës patogenezës ypatumai“, „Metodai ir algoritmai technologiniø procesø optimizavimui ir valdymui“, „Lietuvos GRID – lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklas“, „Globali optimizacija, inte- gruojanti deterministinius ir stochastinius metodus chemijos inþinerijai“ . Skyriuje daug jaunø mokslininkø, sëkmingai parengusiø arba rengianèiø daktaro diseracijas: Jolita Bernatavièienë, Sergëjus Ivanikovas, Olga Kurasova, Virginijus Marcinkevièius, Viktor Medvedev, Povilas Treigys, Romanas Tu- masonis, Julius Þilinskas . Su jais aktyviai dirba patyræ mokslininkai – Vydûnas Ðaltenis, Gintautas Dzemyda ir Vytautas Tieðis . 2006 m . á doktorantûrà ástojo ðeði doktorantai . Tai Ernestas Filatovas, Rasa Karbauskaitë, Romualdas Kizlaitis, Alma Molytë, Vytautas Putna ir Remigijus Paulavièius . Skyriuje veikia nuolatinis Sistemø analizës seminaras, kuris tapo gerai þinomas tarp Lietuvos informatikos specialistø . Èia pristatomi ne tik Ins- tituto darbuotojø moksliniai rezultatai, bet ir svarstomos kituose mokslo institutuose ir universitetuose parengtos disertacijos ar gauti moksliniai rezultatai . Darbuotojai aktyviai kelia kvalifikacijà . Pastaraisiais metais jie vyko á staþuotes Edinburgo universiteto lygiagreèiøjø skaièiavimø centre,

96 Magistro diplomø áteikimas Vilniaus pedagoginiame universitete 2005 m .: t . Petkus, j . Lipeikienë, s . Ivanikovas, G .Dzemyda

Kopenhagos universiteto Struktûrinës biologijos vasaros mokykloje, Europos operacijø tyrimo draugijos vasaros Institute Turkijoje ir Vokietijoje, Liu- blianos Josef Stefan Institute Slovënijoje . 2005 m . apginta pirmoji skyriuje daktaro disertacija – Olga Kurasova, „Daugiamaèiø duomenø vizuali analizë taikant savireguliuojanèius neuroninius tinklus (SOM)“ . Nuolat dalyvaujama tarptautinëse konferencijose . Tai leidþia ávertinti atliekamø tyrimø kokybæ, taip pat „parsiveþti“ naujø idëjø . Skyriaus pagrindà sudaro jauni mokslininkai, todël aktyviai dalyvaujama ir patiems organizuojant Lietuvos bei tarptautines jaunøjø mokslininkø konferencijas . Tikslas – ne tik ágyti naujø þiniø, bet ir susirasti daugiau bendraminèiø . Paþymëtina ir pedagoginë veikla . Skyriaus darbuotojai skaito paskaitas Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus kolegijoje . Glaudþiausi yra per daugelá metø nusistovëjæ ryðiai su Vilniaus pedagoginiu universitetu . Gal todël ðio universiteto absolventai daþnai renkasi doktorantûros studijas Mii .

97 Duomenø analizës skyrius

Skyriaus iðtakos siekia 1971 metus . Tada bûsimasis Duomenø analizës skyriaus (DAS) vadovas Ðarûnas Raudys, tuomet dar Atpaþinimo procesø skyriaus vyr . mokslinis bendradarbis, priëmë á doktorantûrà labai gabø, origi- naliai màstantá ir darbðtø inþinieriø Vitalijø Pikelá, vëliau apgynusá kandidatinæ disertacijà bei tapusá pagrindiniu skyriaus darbuotoju . 1980-asiais iðaugus tyrinëtojø grupës darbuotojø skaièiui ir Ðarûnui Raudþiui apgynus daktaro disertacijà (dabar habil . dr ),. buvo ásteigtas Duomenø analizës skyrius . Per paskutiná deðimtmetá á Duomenø analizës skyriaus sudëtá buvo átrauktos Algio Garliausko ir Leonido Sakalausko vadovaujamos tyrinëtojø grupës . DAS tikslas – tirti þinomus duomenø analizës metodus, daugiausia kreipiant dëmesá á metodo sudëtingumà ir algoritmui sudaryti naudojamø mokymo duomenø kieká, praktiðkai spræsti duomenø analizës uþdavinius . Skyriuje sukurtas naujas asimptotinis (kai poþymiø kiekis didelis) statistiniø klasifikatoriø tyrimo metodas, leidþiantis teoriðkai apskaièiuoti teisingo atpaþinimo tikimybæ priklausomai nuo mokymui naudotø objektø skaièiaus . Ðis tyrimo metodas leido iðnagrinëti ir palyginti visà eilæ populiariø ávairaus sudëtingumo klasifikavimo metodø . Ðis rezultatas sàlygojo tolimesnius skyriaus darbuotojø, taip pat kitø TSRS ir uþsienio tyrinëtojø darbus . Tæsiant pradëtus tyrimus statistiniø ir neuroniniais tinklais paremtø duomenø analizës metodø mokymo ypatybes nuo 2002 metø skyriuje pradëti dirbtinio intelekto tyrimai . Ðioje srityje sukurta nauja metodika tirti intelektualiø agentø populiacijø adaptavimàsi besikeièianèioje aplinkoje . Metodika pagrásta skyriuje nustatytu faktu, kad sëkmingo mokymo metu dirbtinis neuronas „pasensta“ ir pasikeitus sàlygoms nebesugeba greitai adap- tuotis . Senëjimo proceso formulavimas, kaip negebëjimas greitai mokytis, prisitaikyti prie staiga pasikeitusiø sàlygø tinka ne tik biologiniams tyrimams

98 1978 m . spalá Rygoje . Po ð . Raudþio daktaro disertacijos gynimo: V . Pikelis, ð . Raudys, K . Urba ir V . Pivoriûnas

„matematizuoti“, maðinø senëjimui tirti, bet ir tirti tokius, galima sakyti „intelektualius“ procesus, kaip automobiliø markiø, kompiuteriø tipø, jø programinës árangos, ástatymø ir poástatyminiø aktø senëjimas, nesugebëjimas paprastais pakeitimais jø pritaikyti prie pokyèiø, vykstanèiø konkurencinëje kovoje ir visuomenës vystymesi . Toks uþdavinio formulavimas atveria naujà kryptá visuomenës ir pramonës vystymosi tyrimams ir prognozavimui . Nuo 1989 m . skyriuje pradëta domëtis dirbtiniø neuroniniø tinklø taikymu duomenø analizës uþdaviniams spræsti . Skyriaus darbuotojai Tau- tvydas Cibas ir Marina Skurichina buvo pasiøsti studijuoti á Paryþiaus ir á Delfto technologinio universitetø doktorantûras . Skyriuje sukauptos teorinës þinios tiriant statistinius metodus leido iðsiaiðkinti, kad mokant paprastà netiesiná perceptronà (dirbtiná neuronà), tam tikromis sàlygomis ið principo galima gauti net septynis þinomus klasifikavimo arba ðeðis prognozavimo algoritmus . Toks dirbtinio neurono apibendrinimas leido pasiûlyti originalø bûdà – kaip suvienyti matematine statistika ir dirbtiniø neuronø teorija paremtas klasifikavimo ir prognozavimo algoritmø sudarymo strategijas panaudojant kiekvienos ið jø teigiamas savybes . Sukurti metodai valdyti neuroniniø tinklø mokymo procesui . Mokslinio tyrimo srityje DAS darbuotojai daug bendradarbiavo su ávairiomis ir Lietuvos ir uþsienio mokslinëmis ir gamybinëmis organizacijo- mis . Paskelbta per dvideðimt moksliniø straipsniø su Olandijos, Prancûzijos, Italijos, Turkijos, Malaizijos, Japonijos, JAV bei Kanados mokslininkais . Kai kurie ið bendraautoriø (s . Amari, A . Jain, f . Fogelman) – paties aukðèiausio pasaulinio lygio mokslininkai . Tarybiniais laikais Lietuvoje surengtos trys visasàjunginës mokslinës konferencijos, o po Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo – septynios tarptautinës konferencijos Lietuvoje . Dalyvauta

99 trisdeðimties tarptautiniø konferencijø organizaciniuose komitetuose . Per- skaityta per dvideðimt kviestiniø praneðimø stambiausiose pasaulinio lygio tarptautinëse konferencijose, bûta keliø prestiþiniø Rusijos, Latvijos, Anglijos, JAV moksliniø þurnalø redkolegijø nariais . Kelios ið mokslui reikðmingiausiø arba labiausia cituojamø DAS dar- buotojø publikacijø (pagal ISI duomenø bazæ): • s . Raudys and A .K . Jain (1991) . Small sample size effects in statistical pattern recognition: Recommendations for practitio- neers . IEEE Transactions on Pattern Analysis and Machine Intelli- gence, PAMI -13(3), 252–264 (per 150 kartø) . • s . Raudys and V . Pikelis (1980) . On dimensionality, sample size, classification error and complexity of classification algorithm in pattern recognition . IEEE Trans . on Pattern Analysis and Machine Intelligence, PAMI-2(3), 242–252 (per 50 kartø) . • s . Raudys (1998) . Evolution and generalization of a single neuro- ne . i . SLP as seven statistical classifiers . Neural Networks, 11(2), 283–296 (per 30 kartø) . Ið viso DAS darbuotojø straipsniø cituota ISI duomenø bazëje apie 800 kartø . Tarybø Sàjungoje iðleistose knygose DAS darbuotojø darbai cituojami per trisdeðimt kartø, Vakarø pasaulyje – penkiolikoje monografijø, taip pat dviejuose vadovëliuose (JAV) . Jau apie 1976 m . DAS darbuotojø (Ðarûno Raudþio, Vitalijaus Pikelio, Kæstuèio Juðkevièiaus ir kt .) mokslo darbai atpaþinimo algoritmø kûrimo

2000 m . lapkritis . Po Auðros Saudargienës (centre, greta ð . Raudþio) disertacinio darbo svarstymo

100 Algis Garliauskas 1999 m . kartu su Smegenø mokslo instituto direktoriumi Shun-Ichi Amari staþuotës metu Japonijoje

klausimais tapo gerai þinomi tuometinëje Tarybø Sàjungoje . 1987 m . du skyriaus darbuotojai (Ðarûnas Raudys ir Vitalijus Pikelis) gavo LTSR Mi- nistrø tarybos premijà . Skyriaus vadovui Ðarûnui Raudþiui paskirta 2002 m . Lietuvos mokslo premija . Be abejo, tai viso skyriaus darbo ávertinimas . 1982 m . Institute buvo ákurtas Sudëtingø sistemø sektorius, vëliau (1993 m .) pervardintas Neuroinformatikos skyriumi (vadovas habil . dr . prof . Algis Garliauskas) . 1996 m . ðis skyrius buvo prijungtas prie Duomenø analizës skyriaus . Algis Garliauskas technikos mokslø daktaro laipsná apgynë 1977 m . TSRS MA Sibiro skyriaus Skaièiavimo centre . Jo publikacijø skaièius siekia 200, ið jø – 5 monografijos (A . Garliausko arba su bendraautoriais), turi 45 metø mokslinio darbo staþà . Algis Garliauskas savo mokslinæ veiklà Institute pradëjo 1982 m . Pa- skirtas Sudëtingø sistemø sektoriaus vadovu, tæsë mokslinius tyrimus energetikos srityje ir naujose matematinës ekologijos bei imunologijos srityse . Sudëtingø sistemø sektoriuje dirbo ir paskelbë nemaþai moksliniø straipsniø, metodikø, programiniø produktø ðie darbuotojai: Gintaras Lesinskas, Val- das Limanauskas, Laima Pilukaitë, Antanas Burkauskas, Kæstutis Laðinskas (1989 m . sëkmingai apgynæs mokslø daktaro laipsná), Agimantas Malickas (apgynæs mokslø daktaro laipsná), Remigijus Andþius, Pranas Aleksiûnas, Vytautas Steponënas ir kt . Mokslo darbai ðioje srityje 1987 m . buvo ávertinti suteikiant A . Gar- liauskui Lietuvos TSR MT premijos laureato diplomà . Nuo 1989 m .

101 Sudëtingø sistemø skyriuje, vëliau Neuroinformatikos skyriuje, Duomenø analizës skyriuje pradëti ir tæsiami iki ðiol darbai paþangioje dirbtinio intelekto arba dirbtiniø neurotinklø ir smegenø stiliaus sistemø srityje . Buvo sukurtos intelektinës sàsajos neurotinklø pagrindu, parengti neuromoleku- liniø kompiuteriø pagrindø programø projektai, tiriamos chaoso reiðkiniø neuroinformatikos srityje problemos, saviorganizacijos principai, smegenø stiliaus programos, taikomosios neuroinformatikos pagrindai . 2006 m . tiriama informacijos perdavimo neurotinkliniø sistemø pagrindu ir neurosistemø netiesiðkumai Izingo spinø modelio prasme .

Operacijø tyrimo sektorius

Operacijø tyrimo sektorius ásteigtas 2003 metais Statistinio modeliavimo grupës (SMG) pagrindu . SMG ásteigta 1993 metais . Tuomet joje dirbo Leonidas Sakalauskas, Stela Banaitienë, Tatjana Rusak . Ðiuo metu skyriuje dirba vyriausiasis mokslo darbuotojas Leonidas Sakalauskas (sektoriaus vadovas), vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Minkevièius, mokslo darbuotojai Igoris Belovas ir Stasys Steiðûnas, doktorantai Donatas Bakðys, Vaida Bartkutë, Graþvydas Felinskas, Audrius Kabaðinskas, Aneta Nijazova, Kæstutis Þilinskas . Nuo sektoriaus ásteigimo pradþios apgintos disertacijos: • habilituoto daktaro – Leonidas Sakalauskas 2000 m .

Sektoriaus doktorantø seminaras

102 Europos XXI vasaros instituto Neringoje dalyviai susitikime su Neringos miesto vicemeru R .Giedraièiu

• daktaro – Saulius Minkevièius 1995 m . • daktaro – Igoris Belovas 2003 m . Operacijø tyrimo sektorius pasiþymi aktyvia moksline ir organizacine veikla, inicijavo Lietuvos operacijø tyrimø draugijos steigimà ir aktyviai palaiko jos veiklà, taip pat surengë keletà tarptautiniø konferencijø bei iðleido keletà straipsniø rinkiniø .

103 Informatikos metodologijos skyrius

Prieðistorë . Skyriaus branduolys ir tematika pradëjo formuotis 1975 m . rudená, kai á Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriø mokslo þiniø pasisemti atëjo dvi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (tuo metu Matematikos ir mechanikos) taikomosios matematikos specialybës treèiojo kurso studentës Valentina Piekaitë (Dagienë) ir Alma Baliûnaitë (Petrauskienë) . Jas sudomino vyresniojo mokslinio bendradarbio Gintauto Grigo tematika . Ðis jau buvo iðleidæs keletà knygø apie programavimo kalbas (Algol 60, Fortran, PL/1) bei paskelbæs keletà moksliniø darbø ið programavimo kalbø . Taip susibûrë trijø asmenø grupelë . Visi turëjo vienà raðomàjá stalà bendrame kambaryje su kito skyriaus darbuotoju Liudu Stupeliu . Kambaryje dar darbavosi Rolandas Markevièius . Besiklausydamas trijulës diskusijø, jis ëmë domëtis problemomis ir vëliau apgynë disertacijà ið ðios grupës tematikos – abstrakèiøjø duomenø tipø . 1978 m . Alma ir Valentina baigë Vilniaus universitetà ir nuo rugpjûèio mën . abi pradëjo dirbti Institute . Sektoriaus ásteigimas ir tolesnë padalinio raida . Institutas ruoðësi ásigyti Vieningosios sistemos elektroninæ skaièiavimo maðinà ES-104 . Buvo reikalinga jos operacinës sistemos prieþiûra . Ðiam tikslui 1981 m . vasarà Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriuje buvo ásteigtas Sisteminio programavimo sektorius . Jo vadovu paskirtas Gintautas Grigas . Sektoriuje buvo tæsiami programavimo metodikos grupës atliekami darbai ir sudaryta nauja grupë specialistø skaièiavimo maðinos programinei árangai tvarkyti . Ðiai grupei vadovavo patyræs Vieningosios sistemos maðinø operaciniø sistemø þinovas Algimantas Oðkinis . 1984 m . balandþio 24 d . sektorius pertvarkytas á savarankiðkà Sisteminio programavimo skyriø .

104 Valentina Dagienë, Alma Petrauskienë, Gintautas Grigas (1980 m .)

Skyrius ëmë didëti, buvo priimta keletas jaunø þmoniø . Intensyviai imta domëtis mokiniø mokymu taikant varþybø metodà . Jaunøjø progra- muotojø mokyklos rengtos olimpiados 1990 metais peraugo á Nacionalinæ informatikos moksleiviø olimpiadà, kuri dabar rengiama kasmet keliais etapais (mokyklose, rajonuose, ðalies lygmeniu) . 1992–1994 m . buvo gauta UNESCO parama tolimojo mokymo darbams vykdyti (sutartis CII 408 018 .2) . Ið gautø lëðø atsirado galimybë ásigyti du kompiuterius AT-386 su legalia programine áranga ir kopijuoklá, prenumeruoti uþsienio þurnalus, dalyvauti uþsienyje vykstanèiose konferencijose, kelti kvalifikacijà mokymo kursuose . Jûratë Bulotaitë (Skûpienë) mokësi Anglijoje, Aidas Þandaris staþavo Prancûzijoje . 1993 metø pradþioje skyrius pervadinamas Programavimo metodologijos skyriumi . Vis labiau uþsiimama mokymo metodikos klausimais . Tai aktualu, nes atkûrus Nepriklausomybæ imta reformuoti ðvietimo sistemà, reikëjo kurti informatikos mokymo programas, vadovëlius, mokomàsias knygas, rengti mokytojams kursus, skaityti paskaitas . Ypaè reikëjo iðtirti, kas padaryta pasaulyje, kuria kryptimi pasukti informatikos mokymà Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose . Kadangi turëta daug patirties programavimo mokymo srityje (Jaunøjø programuotojø mokykla, ákurta 1981 m ., jau gyvavo daugiau kaip deðimtá metø,), tai pirmiausia buvo uþsiimama programavimo ir algoritmavimo metodika . Kiek vëliau tiriamøjø darbø kryptys plëtësi, apëmë ávairius informatikos ir informaciniø technologijø mokymo aspektus .

105 R . Markevièius, A . Èaplinskas, G . Grigas, e . Þidonis (IVPK prie LRV)

2000 m . Lina Markauskaitë apgynë mokslø daktaro disertacijà „Kom- piuteriniø mokymo formø bendrojo lavinimo mokykloje analizë“ (vadovë V . Dagienë) . 2003 m . laimëjusi prestiþiná Sidnëjaus universiteto „Sesqui“ konkursà Lina iðvyko 3 metø mokslinei staþuotei á Sidnëjaus Universiteto Kompiuterizuoto mokymosi ir paþinimo tyrimø centrà . 2002 m . sausio 2 d . skyriaus vadove paskirta Valentina Dagienë . Kadangi skyriuje programavimo darbø buvo atliekama maþiau, o daugiau dëmesio skiriama informatikos mokymui, tai buvo pakeistas pavadinimas – tapo Informatikos metodologijos skyriumi . Po keleriø metø, 2005 m . kovo 1 d ., prie skyriaus prijungta Kompiuterinës lingvistikos grupë (anksèiau buvusi MTAL laboratorija) . Grupës vadovë – Snieguolë Meðkauskienë . Programavimo metodika . Nagrinëjami abstrakèiøjø duomenø tipø spe- cifikavimo ir realizavimo, programavimo mokymo metodikos klausimai . Paskelbta keletas straipsniø ið algebriniø specifikacijø . Realizavimo link buvo einama dviem kryptimis: panaudojant esamø programavimo kalbø galimybes ir kuriant naujas kalbas bei jø transliatorius . Pirmasis uþdavinys buvo paprastesnis . Buvo sukurtas programavimo stilius pritaikius klasteriø modelá PL/1 kalboje (1980) bei asembleryje (1981) . Vëliau buvo apsiribota programavimo ir algoritmavimo stiliaus tyrimais siekiant visa tai panaudoti programavimo mokymui . Buvo iðleista keletas

106 Ðiuo metu Sidnëjaus universitete (Australija) dirbanti dr . Lina Markauskaitë (kairëje) su 2006 m . pavasará Australijà aplankiusiais LR Prezidentu Valdu Adamkumi ir Alma Adamkiene

knygø ið duomenø tipø (1984, 1986), duomenø tipø vadovëlis aukðtosioms mokykloms (1997) . Jaunøjø programuotojø mokykla (JPM) . Neakivaizdinæ mokyklà moksleiviams sumanë MKI tuo metu egzistavusio Sisteminio programavimo skyriaus darbuotojai . Ákûrimo data laikoma 1981 m . sausio 27 d ., kai dienraðtyje „Komjaunimo tiesa“ buvo iðspausdinta pirmoji JPM pamoka . JPM davë pradþià arba darë átakà daugeliui mokslo tiriamøjø darbø skyriuje ir Institute, ypaè edukologijai . Programavimui mokyti buvo pasirinkta Paskalio kalba, kaip metodiðkai tin- kamiausia . Kalba buvo nauja, transliatoriø nebuvo . Mokymui skirtà transliatoriø Vieningos sistemos maðinø operacinei sistemai DOS sukûrë Valentina Dagienë, Gintautas Grigas ir Alma Petrauskienë . Á OS sistemà perkëlë Gediminas Stirbys . Buvo iðleistos dvi knygos apie Paskalá ir jo transliatoriø (1980 ir 1984 m ). . Transliatoriaus autoriams buvo paskirta 1984 metø Lietuvos komjaunimo premija . Transliatorius neutralizuodavo klaidas, pateikdavo iðsamius praneðimus apie klaidas ir kità besimokanèiajam reikalingà informacijà lietuviø kalba . Petrapavlovsko pedagoginio instituto praðymu transliatorius buvo iðverstas á rusø kalbà ir perduotas ðiam institutui . Ilgà laikà informatikos dalyke svarbiausia buvo programavimas . Jo mokymo patirtis buvo perimta ið JPM . Svarbiausi bruoþai: 1) pirmiau teorija,

107 po to praktika, 2) pirmiau valdymo struktûros, po to duomenø struktûros, 3) pirmiau ir ilgà laikà sveikieji skaièiai, po to realieji, 4) mokoma programuoti, o ne programavimo kalbø, 5) kreipiamas dëmesys á programavimo stiliø . Ið programavimo ir algoritmavimo mokymo metodikos 1993 m . Va- lentina Dagienë Vytauto Didþiojo universitete apgynë daktaro disertacijà „Algoritmavimas vidurinëje mokykloje“ . Leidinio „Informatika“ Vëliau buvo uþsiimama informatikos mokymo programø ir iðsilavinimo pirmasis standartø kûrimu . Buvo sukurtos Informatikos mokymo Lietuvos bendrojo numeris lavinimo mokykloje koncepcijos, iðskirti bûdingi koncepcijø raidos etapai . 2005 metø pavasará V . Dagienë atliko habilitacinæ procedûrà „Informacinë kultûra bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo turinio ir mokymosi proceso modeliavimas“ . Leidinys „Informatika“ . Rengiantis visuotiniam informatikos mokymui, gimë idëja leisti informatikos þurnalà . Anais laikais tai buvo labai dràsi mintis, nes leidimà naujam lietuviðkam þurnalui reikëjo gauti ið Maskvos, o tai buvo ne taip lengva, jei ið viso ámanoma . Todël nutarta pavadinti ne þurnalu, o leidiniu . Daugiau nei metus truko raðtø raðymai ir vaikðèiojimai Pirmoji á Komunistø partijos centro komitetà, Ðvietimo ministerijà, kol pagaliau originali gautas leidimas . Pirmàjá numerá Glavlitas (taip buvo vadinama cenzûros informatikos mokytojo ástaiga) pasiraðë spaudai 1986 m . rugsëjo 16 d ., bet nutrynë „Nr . 1“ . Esà knyga lietuviø nebuvo suteikta teisë tæstiniam leidiniui . Taip pirmas numeris iðëjo nenu- kalba meruotas, o dar tais paèiais metais Nr . 2 – jau su numeriu! Pagrindiná leidybos darbà atliko Viktoras Dagys . Prie jo rengimo daug prisidëjo Valentina Dagienë, Gintautas Grigas, Aidas Þandaris . Toks leidinys ëjo iki 1999 m . Ið viso buvo iðleisti 34 numeriai . Buvo spausdinami ávairiø autoriø – mokslininkø, mokytojø ir moksleiviø – straipsniai . Buvo ir labai populiariø straipsniø kompiuterijos „pradinukams“, ir rimtø metodiniø bei moksliniø . Palaipsniui populiariø straipsniø poreikis maþëjo, nes ðià funkcijà atliko kiti þurnalai („Kompiuterija“, „Naujoji komunikacija“) . Reikalingesni buvo metodiniai bei moksliniai straipsniai, ypaè norint maþinti mokslo ir praktikos atskirtá . Taèiau iki tol leista „Informatika“ neturëjo mokslinio þurnalo statuso ir dël to nebuvo patraukli mokslininkams . Todël nuo 2000 m . leidinys buvo pertvarkytas á moksliná þurnalà, kuriame bûtø spausdinami ir metodiniai straipsniai (ne daugiau kaip pusë, kas leistina þurnalui, turinèiam mokslinio statusà) . Á redaktoriø kolegijà buvo pakviesti þinomi informatikos mokymo specialistai ið Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Lenkijos . Straipsniai buvo

108 spausdinami lietuviø kalba su iðsamiomis santraukomis anglø, prancûzø, rusø arba vokieèiø kalba . Þurnalas buvo leidþiamas dvejus metus (2000, 2001) po du numerius per metus . Iðëjo keturi numeriai: (35–38) . Mokslinis þurnalas „Informatics in education“ . Nuo 2002 metø leidþiamas tarptautinis mokslinis þurnalas „Informatics in Education“ . Pradþioje iðëjo vienas numeris per metus, dabar leidþiami du numeriai per metus . Vyr . redaktoriai: prof . Gintautas Dzemyda ir prof . Laimutis Telksnys, atsakingoji redaktorë dr . Valentina Dagienë, redkolegijos nariai: David Ginat (Tel-Avivo universitetas, Izraelis), Gerald Futschek (Vienos universitetas, Aus- trija), Peter Hubwieser (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija), Ossama Ismail (Arabø mokslø ir technologijos akademija, Egiptas), Ivan Kalað (Come- nius universitetas, Bratislava, Slovakija), Ville Leppänen (Turku universitetas,

Dabartinis skyrius: pirmoje eilëje sëdi A . Pozniakov, V . Dagys, V . Dagienë, t .J evsikova, j . Skûpienë, G . Grigas; antroje eilëje – R . Laucius, M . Rimkus, A . Smetona, G . Pulokas, e . Jasutienë, i . Þilinskienë, s . Meðkauskienë, G . Svetikienë, A .Grincevièius, R . Aliðauskienë

109 Suomija), Roland Mittermeir (Klagenfurto universitetas, Austrija), Richard Noss (Londono universitetas, Jungtinë Karalystë), Don Piele (Wisconsin Parkside universitetas, JAV), Maciej M . Syslo (Vroclavo universitetas, Lenkija), Erkki Sutinen (Joenssuu universitetas, Suomija), Marta Turscányj-Szábó (Lorándo Eötvöso universitetas, Vengrija), Tom Verhoeff (Eindhoveno technologijos universitetas, Olandija) . Vietinæ redaktoriø kolegijà sudaro: Auksë Balèytienë (Vytauto Didþiojo universitetas), Marija Barkauskaitë (Vilniaus pedagoginis universitetas), Aleksandras Targamadzë (Kauno technologijos universitetas), Margarita Teresevièienë (Vytauto Didþiojo universitetas), Vitalijus Denisovas (Klaipëdos universitetas), Mifodijus Sapagovas (Mate- matikos ir informatikos institutas), . . Uþsienio autoriø straipsniai sudaro per 70 procentø þurnalo medþiagos . Þurnalas registruotas tarptautinëse duomenø bazëse VINITI (All-Rus- sian Institute of Scientific and Technical Information), c .e .e .o .l. (Central and Eastern European Online Library) ir kt . Apie 2001 m . susiformavo programinës árangos lokalizavimo ir internaci- onalizavimo mokslinë kryptis . Ðià tematikà pasirinko disertacijoms doktorantai Rimgaudas Laucius (nuo 2002 m ). ir Tatjana Jevsikova (nuo 2005 m ). .

Informatikos ir informaciniø technologijø terminø komisijos posëdyje

110 Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija: R .Andþius, A .Grincevièius, V .È erniauskas, s .Meðkauskienë, G .S vetikienë (2004 m . )

Nuo 2005 m . skyrius perëmë interneto svetainës „Lietuviø kalba informacinëje visuomenëje“ (http://www .likit .lt) tvarkymà ir prieþiûrà . Informatikos terminija. Terminijos srityje dirbama nuo pat skyriaus ásikûrimo . 2004 metais Institute ákurta Informatikos ir informaciniø tech- nologijø terminø komisija, kurios darbà ið esmës tvarko skyrius . Komisijos pirmininkë Valentina Dagienë, sekretorius Modestas Rimkus .

Kompiuterinës lingvistikos grupë

Kompiuterinës lingvistikos grupë (buv . Moksliniø tyrimø automatizavimo laboratorija) ásteigta 1980 m . Atpaþinimo procesø skyriuje. Labora- torijos vadovu tapo technikos mokslø kandidatas Valentinas Èerniauskas . Nuo 2004 m . geguþës mën . laboratorijai laikinai vadovavo Snieguolë Meðkauskienë . Siekiant kryptingai vystyti Mokslø akademijos moksliniø tyrimø automatizavimo darbus kolektyviai naudojant skaièiavimo technikà, 1979 m . spalio 1 d . (nuo 1980 m . sausio 1 d . pagal MA Prezidiumà) ásteigta Moks- liniø tyrimø automatizavimo laboratorija, kuriai buvo pavesta: • projektuoti Mokslø akademijos kolektyvinio naudojimo skaièiavimo sistemà (KNSS), skirtà moksliniø tyrimø automatizavimui; • plëtoti skaièiavimo technikos panaudojimo metodus moksliniø tyrimø automatizavimui .

111 s .Meðkauskienë, G .S vetikienë R .Andþius, A .Grincevièius, V . Þilinskienë

Sprendþiant pirmàjà uþduotá susiklostë tokios pagrindinës laboratorijos darbø kryptys: KNSS struktûros, duomenø perdavimo tinklo bei termi- nalø tinklo tyrimas ir projektavimas . Vykdant antrosios krypties darbus buvo tiriamos mini ESM ir mikro ESM panaudojimo mokslo darbuose galimybës . 1987 m . laboratorija kartu su Lietuviø kalbos ir literatûros institutu pradëjo ne tik mokslui, bet ir Lietuvos kultûrai svarbià lietuviø kalbos duomenø apdorojimo kompiuterizacijà, pirmiausia – Dabartinës lietuviø kalbos þodyno, o nuo 1993 m . – lietuviø kalbos terminø bazës kûrimo darbus, kuriuos nuo 1996 m . parëmë Valstybinë lietuviø kalbos komisija, átraukusi juos á Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m . programà . Verta paþymëti, kad bendradarbiaujant Matematikos ir informatikos instituto bei Lietuviø kalbos instituto mokslininkams (darbo vadovai infor- matikas Valentinas Èerniauskas ir kalbininkas Aleksandras Vanagas), 1995 metais buvo iðleista kompiuteriu (tiksliau, su specialia programine áranga) parengta knyga „Atgalinis dabartinës lietuviø kalbos þodynas“ (74 081 þodis, sudarë Vida Þilinskienë), ðiltai sutikta ir ávertinta tuose pasaulio universitetuose, kuriuose domimasi lituanistika .

112 Laboratorijoje ávairiu metu dirbo ðie informatikos specialistai: Remigijus Andþius, Irena Èalkaitë-Macionienë, Valentinas Èerniauskas, Rûta Didelevièiûtë, Antanas Grincevièius, Alfredas Jacunskas, Petras Jakavonis, Loreta Jurevièiûtë-Ignatavièienë, Romas Jûrënas, Nijolë Kliukaitë-Lazauskienë, Darius Lazauskas, Nora Maksimavièiûtë, Snieguolë Misiûnaitë-Meðkauskienë, Daiva Petrikaitë, Laima Pilukaitë, Rimantas Poznanskas, Danutë Poznanskienë, Vida Rinkauskaitë, Pranciðka Ripskytë, Julius Sruogis, Antanina Sutkutë, Giedrë Svetikienë, Rimantas Voldemaras, Gintaras Þilys bei kalbininkai: Nijolë Banevièienë, Jolanta Gaivenytë, Daiva Murmulaitytë, Arnoldas Riekumas, Robertas Stunþinas, Alvydas Umbrasas, Vida Þilinskienë . Svarbiausi laboratorijos rezultatai: • sukurtas elektroninis dabartinës lietuviø kalbos þodyno 3-iojo leidimo variantas; • sukurta bendrinës lietuviø kalbos kompiuterizuotos darybinës analizës sistema; • sudaryta dabartinës raðomosios lietuviø kalbos vartosenos duo- menø bazë; • sukurta lietuviø kalbos terminø bazë, kuri nuo 2003 m . prieina- ma interneto vartotojams (www .terminynas .lt) . 2005 m . laboratorija reorganizuota á Kompiuterinës lingvistikos grupæ Informatikos metodologijos skyriuje . Pagrindinë grupës veikla: • lietuviø kalbos terminø bazës plëtra; • lietuvos Respublikos terminø banko pildymo darbai .

113 Programø sistemø inþinerijos skyrius

Skyriaus tyrimø sritis – sistemø ir procesø inþinerija, apimanti: • integruotø organizacijos informaciniø sistemø inþinerijà, • programø sistemø inþinerijà, • ontologijø inþinerijà, • teisës sistemø inþinerijà, • geografiniø informaciniø sistemø inþinerijà . Skyriaus praktinë veikla susideda ið dviejø daliø: uþsakomøjø darbø (skyrius plëtoja, priþiûri ir tvarko Lietuvos mokslininkø duomenø bazæ, mokslo institucijø ataskaitø duomenø bazæ, mokslo publikacijø duomenø bazæ, magistrø ir bakalaurø darbø duomenø bazæ) ir ávairiø ekspertiziø, konsultacijø bei recenzavimo darbø (jø per metus atliekama 20–30) . Skyriaus iðtakos siekia 1962 metus . Bûtent tuo metu bûsimasis Matematinës logikos ir programavimo skyriaus vadovas Vilius Matulis (jis vadovavo skyriui iki 1993 http://mpkelias .mch .mii .lt/ geografinesm .) pradëjo burti jaunø programuotojø ir logikø grupæ, kurios pagrindu 1964 m . buvo ásteigtas Matematinës logikos ir programavimo skyrius . 1967 m . skyrius buvo pervadintas á Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriø (MLATS) . Jame ilgà laikà glaudþiai bendradarbiaudamos dirbo matematinës logikos (vadovas Regimantas Pliuðkevièius), programavimo metodikos (vadovas Gintautas Grigas) ir programø sistemø inþinerijos (vadovas Albertas Èaplinskas) specialistø grupës . Kaip savarankiðka grupë, Programø sistemø inþinerijos grupë pradëjo formuotis apie 1970 m . 1993 m . jos pagrindu buvo ákurtas Programø sistemø inþinerijos skyrius (PSIS) . MLATS programø sistemø inþinerijos grupë sudarë daugiau kaip pusæ viso skyriaus, t .y . kelias deðimtis darbuotojø . 1977 m . ið jos buvo iðskirti duomenø baziø ir duomenø inþinerijos specialistai ir ásteigtas savarankiðkas Valdymo sistemø skyrius

114 Vilius Matulis, Aida Pliuðkevièienë, Regina Vitkutë-Siniuvienë ir Viktoras Tonkich

(vadovas Antanas Baskas) . 1996 m ,. sumaþëjus instituto darbuotojø skaièiui ir jo atliekamø darbø apimtims, ðis skyrius buvo „gràþintas“ psis . Pirmosios programos buvo skirtos konkretiems fizikiniams bei inþineriniams uþdaviniams spræsti, taèiau jau nuo 1963 m . pradëti pirmieji darbai dirbtinio intelekto srityje (bandyta spræsti maðininio teoremø árodymo, maðininio vertimo ir kitas problemas) ir programavimo automatizavimo srityje . MLATS darbuotojai kûrë (tiesa, nelabai sëkmingai) programavimo kalbos ALGOL 60 transliatoriø ir autokodo programà lietuviðkai ESM “Rûta 110” . Jie (Rima Braþionytë-Paðkevièienë, Vanda Maliðauskaitë- Bikelienë, Dangutë Petrënaitë-Sapagovienë, Aida Pliuðkevièienë, Gintautas Grigas) buvo pirmieji algoritminiø ir simboliniø programavimo kalbø propaguotojai Lietuvoje . Jau apie 1976 m . MLATS darbuotojø (Viliaus Matulio, Broniaus Vaièiulio, Birutës Pikðrienës, Reginos Siniuvienës, Viktoro Tonkicho, Alber- to Èaplinsko ir kt ). mokslo darbai kompiuterizuotø tinklinio planavimo ir valdymo sistemø kûrimo klausimais tapo gerai þinomi tuometinëje Tarybø Sàjungoje . Dar 1969 m . skyriaus sukurtos programos buvo demonstruotos TSRS liaudies ûkio pasiekimø parodoje ir apdovanotos aukso medaliu . 1984 m . skyriaus moksliniai rezultatai buvo iðskirti ið kitø TSRS mokslø akademijos Informatikos ir skaièiavimo technikos skyriaus metinëje ataskaitoje . 1987 m . du skyriaus darbuotojai (Vilius Matulis ir Albertas Èaplinskas) gavo LTSR Ministrø tarybos premijà . Be abejo, tai buvo viso skyriaus ávertinimas . 1973 m . MLATS organizavo respublikiná mënesiná seminarà „Planavimo ir valdymo procesø automatizavimas“ . Tais paèiais metais pradëti leisti ðio seminaro darbai (ið viso iðleista 13 tomø, paskutinis iðëjo 1992 m ). . Netrukus

115 seminaras faktiðkai tapo sàjunginiu, jame pristatinëjo savo disertacijas ir kitus mokslo darbus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Rusijos mokslininkai . Pirmieji tyrimai programø sistemø inþinerijos srityje visø pirma buvo daromi dël praktiniø poreikiø . Skyriaus darbuotojø kuriamos programø sistemos buvo labai didelës (iki pusës milijono ir daugiau pradinio teksto eiluèiø), skirtos naudoti pramonëje . Vienà sistemà kurdavo keliasdeðimt þmoniø . Tokio masto darbai TSRS buvo vykdomi vos keliose grupëse . Programø inþinerijos metodai tuo metu dar buvo tik pradedami kurti (NATO konferencija, kurioje pirmà kartà diskutuoti programø sistemø inþinerijos klausimai ávyko 1968 m . Vokietijoje) . Todël teko kurti ir dideliø programø sistemø architektûras, ir pramoniniø sistemø kûrimo metodus . Be rimtø moksliniø tyrimø to padaryti buvo neámanoma . Tæsiant darbus programavimo automatizavimo ir dirbtinio intelekto srityse, buvo pradëta tyrinëti surenkamojo programavimo problematika . Nuo 1968 m . MLATS darbuotojai nuolat publikavo straipsnius ðia tematika, skaitë praneðimus visose þymesnëse TSRS ir joje vykusiose tarptautinëse konferencijose . Skyriaus darbuotojai buvo pirmieji programø sistemø inþinerijos metodø propaguotojai Lietuvoje . 1976 m . Albertas Èaplinskas Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto studentams pradëjo skaityti kursà „Pro- gramavimo technologija“ . Tai buvo pirmasis programø sistemø inþinerijos kursas tuometinës TSRS universitetuose . Netrukus panaðius kursus jis

MLATS skyriaus darbuotojai apie 1976 m .

116 Prof . Albertas Èaplinskas ir prof . Franca Garzotto (Italija) konferencijos ADBIS’2001 metu

pradëjo skaityti ir Liaudies ûkio specialistø tobulinimosi Institute bei Vilniaus universiteto Specialistø tobulinimo fakultete . Vëliau jis paskelbë dviejø daliø monografijà „Programø sistemø inþinerijos pagrindai“ (I dalis 1996 m .; II dalis 1998 m .) . Atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ, buvæ skyriaus darbuotojai sudarë Ryðiø ir informatikos ministerijos informatikos dalies darbuotojø branduolá (Romualdas Krukauskas, Rolandas Markevièius, Regina Valentukonienë, A . Èaplinsko Algimantas Stanislovaitis, Ona Povilaitienë), pradëjo vadovauti privaèioms monografija informatikos bendrovëms bei ávairiø institucijø informatikos padaliniams „Programø (Viktoras Tonkich, Dmitrijus Bereðèanskis, Valdas Monkus, Vidimantas sistemø Kuèas, Rimantas Kanopa, Rimgaudas Þaldokas) arba perëjo dirbti progra- inþinerijos muotojais á ávairias bendroves bei organizacijas (Regina Pamedienë, Krim- pagrindai“ hilda Kuèienë, Aldona Bentkuvienë, Graþina Tauèaitë, Violeta Ðtaraitë, Aldona Braþûnis, Graþina Jucienë, Regina Siniuvienë, Graþina Juozevièiûtë, Zigmas Pamedys, Eugenijus Tieðis, Vytas Jazukevièius, Galina Tonkich) . Turëdami aukðtà kvalifikacijà programø sistemø inþinerijos srityje ir didþiulæ pramoninio programø sistemø kûrimo patirtá, tie þmonës daug prisidëjo prie informatikos pramonës kûrimo Lietuvoje . Nuo pat savo gyvavimo pradþios skyrius vykdo plaèià mokslo organizavimo veiklà . Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos kompiuteri- ninkø sàjungos ir kitø moksliniø bei profesiniø organizacijø veikloje, nuolat dirba ávairiø tarptautiniø konferencijø programiniuose ir organizaciniuose komitetuose . Kartu su partneriais ið Lietuvos ir kitø ðaliø, skyrius pats nuolat organizuoja tarptautines konferencijas ir kitus renginius . Svarbiausieji skyriaus organizuoti mokslo renginiai:

117 Programø sistemø inþinerijos skyrius ðiandien: pirmoje eilëje – A . Èaplinskas (skyriaus vadovas), o . Petrënienë, j Gasperoviè;. antroje eilëje – A . Lupeikienë, s . Þilionytë; treèioje eilëje – D . Burokienë, A . Þaldokienë, l . Paliulionienë, n . Astrauskienë, A . Baskas; ketvirtoje eilëje – s . Maskeliûnas, V . Paliulionis, D . Vansevièienë, D . Dzemydienë, l . Tankelevièienë, V . Giedrimas, l . Baguðytë

• bendras TSRS ir Suomijos simpoziumas tinklinio planavimo ir valdymo klausimais (Vilnius, 1971); • sàjunginë konferencija „Matematinës logikos metodai dirbtinio intelekto problemoms spræsti ir sistemiðkas programavimas“ (Pa- langa, 1980); • tarptautinës konferencijos duomenø baziø ir informaci- niø sistemø klausimais BalticDB&IS’94 (Trakai, 1994), BalticDB&IS’2000 (Vilnius, 2000), BalticDB&IS’2004 (Ryga, 2004), BalticDB&IS’2006 (Vilnius, 2006); • tarptautinë konferencija moderniøjø duomenø baziø ir informa- ciniø sistemø klausimais ADBIS’2001 (Vilnius, 2001); • tarptautinë konferencija informaciniø sistemø kûrimo klausimais ISD’2004 (Vilnius, 2004) .

118 Kompiuteriø tinklø laboratorija

Devintojo deðimtmeèio pabaigoje ir deðimtojo pradþioje asmeniniai kompiuteriai per keletà metø ið skaièiavimo centrø iðstûmë didþiàsias elek- tronines skaièiavimo maðinas . 1991 m . Instituto Skaièiavimo centre buvo iðjungta paskutinë didþioji ESM ES-1066 . Su jos iðjungimu praktiðkai buvo panaikinta elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija, veikusi nuo 1961 m . geguþës 1 d . Ið laboratorijos specialistø, dirbusiø kompiuteriø tinklø srityje, buvo sudaryta grupë (vadovas p .Ð ulcas), kuri buvo pavaldi Skaièiavimø valdymo laboratorijai (vadovas dr . G .Veiveris) . Sukurta grupë dalyvavo rengiant ir ágyvendinant BALTBONE ir Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø

1986 m . Instituto vadovybë juos pripaþino geriausiais metø SC darbuotojais: R . Èiegis (SMS), p . Ðulcas (ESML), G .Masiulienë (PRÁS), A . Èeida (PML)

119 Pirmasis ne per Maskvà einantis palydovinis ryðio kanalas buvo árengtas ant Lietuvos Respublikos Seimo rûmø stogo

tinklo (LITNET) projektus, bandë ir diegë Institute kompiuteriø tinklø paslaugas . 1993 metais sausio 5 d . grupë reorganizuota á Kompiuteriø tinklø laboratorijà (KTL), vadovaujamà p . Ðulco . Iki 1991 metø buvo bandoma susijungti su pasaulio kompiuteriø tinklais per Maskvà, naudojant techninæ ir programinæ árangà, kurià tuo metu naudojo TSRs . Praeito ðimtmeèio devintajame deðimtmetyje TSRS buvo bandoma sukurti X 2. 5 protokolo TSRS Mokslø akademijos duomenø perdavimo tinklà Akademset . Ðis tinklas turëjo jungti visø respublikø Mokslø akademijas bei pagrindinius mokslo centrus . Buvo gauta komutacinë áranga, atlikti bandymai . Dël blogos kokybës ryðio kanalø, ribotø kompiuteriø galimybiø, nesant duomenø baziø, Akademset taip ir nebuvo realizuota . Realiai veikiantis ryðys su pasaulio duomenø bazëmis árengtas Institute 1982 metais . Tai buvo terminalas, skirtine linija 300 bitø/s spartos mode- mu per Maskvà sujungtas su Viena (Austrija) . Naudojantis Matematikos ir informatikos Institute árengtu terminalu buvo galima gauti informacijà ið Vakarø Europos bei pasaulio duomenø baziø . 1990 metais, Maskvai pradëjus reikalauti mokëti uþ ryðá uþsienio valiuta, ðio ryðio buvo atsisakyta . 1991 metø pradþioje, naudojant ES-1066, Institute pradëjo veikti Lietuvos EARN mazgas (mazgo administratorius R .Jonuðas) 1200 bitø per sekundæ kanalu sujungtas su SUEARN mazgu Maskvoje . Deja, po sëkmingø

120 Kompiuteriø tinklø laboratorijos darbuotojai: sëdi – D . Vansevièienë, p . Ðulcas, G . Stapèinskienë; stovi – b . Samuolis, A . Racevièienë, Z . Matelytë, R . Maþonaitë, R . Jonuðas, K . Lelys bandymø, sustabdþius ES 1066 buvo nutraukta tolesnë EARN mazgo plëtra bei vartotojø aptarnavimas . Dalyvaujant ðiuose projektuose, laboratorijoje buvo paruoðti tuo metu aukðtos kvalifikacijos ryðio bei kompiuteriø tinklø specialistai, sukurta neblo- ga ryðio su mokslo institutais infrastruktûra, kuri vëliau panaudota kuriant interneto, TCP/IP protokolais pagrástà Lietuvos mokslo ir studijø kompiu- teriø tinklà litnet . 1991 metø pabaigoje buvo parengtas BALTBONE projektas, kuriame buvo numatyta árengti TCP/IP magistralæ, jungianèià 5 Baltijos ðaliø miestus – Vilniø, Kaunà, Rygà, Talinà ir Tartu . UNESCO parëmus buvo uþsakyta CISCO áranga . Deja, leidimas áveþti ðià árangà á Baltijos ðalis buvo gautas tik 1993 metais ir TCP/IP protokolo bandymai pradëti tik 1993 metø pabaigoje . Pirmasis ne per Maskvà einantis ryðio kanalas su Vakarø Europa ir pasaulio kompiuteriø tinklais árengtas 1991 m . spalio mën . Norvegija dovanojo Lietuvos Respublikos Seimui 64 Kbps palydovinio ryðio árangà, kurioje be telefoniniø kanalø buvo 9,6 Kbps duomenø perdavimo kanalas . Matematikos ir informatikos institutui buvo dovanotas ir paleistas Norsk

121 Data kompiuteriø kompleksas su programine áranga, reikalinga X .25 protokolo ryðiui bei X .400 elektroniniam paðtui . 1991 metais pradëtas kurti X .25 LITNET tinklas . Remiant Norvegijai bei Ðiaurës ðalims 1993 metais jau veikë 3 stambûs X .25 (MII, KTU ir VU), sujungti tarpusavyje 64 Kbps X .25 ryðio kanalais . Elektroniniu paðtu bei kitomis paslaugomis naudojosi 6 universitetai, 11 institutø, per 60 vyriausybiniø bei ne pelno organizacijø . Deja, Norsk Data kompiuteriai nepalaikë sparèiai pasaulyje besipleèianèio interneto paslaugø, turëjo specifinæ architektûrà ir programinæ árangà, todël jau 1993 metø gale, gavus pirmuosius BALTBONE projektui skirtus árenginius, pradëti pirmieji TCP/IP protokolo bandymai . 1994 metø kovo mën . árengta pirmoji 64 Kbps TCP/IP magistralë MII–Ktu . LITNET nuo pat ákûrimo pradþios remia Ðvietimo ir mokslo ministerija . KTL specialistai kartu su Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus universitetu parengë LITNET eksploatacijos ir plëtros programas LITNET1 (2000–2004 metais) ir LITNET2 (2005–2009 metais) . Programø vykdytojai yra Matematikos ir informatikos institutas ir 6 universitetai . KTL eksploatuoja vienà ið trijø pagrindiniø LITNET regioniniø centrø . 2006 m . pradþioje KTL teikë interneto ir LITNET paslaugas visiems Vilniaus zonos mokslo institutams, 137 ðvietimo ástaigoms bei 94 kitoms kultûros ir visuomeninëms organizacijoms . Naudojant programø lëðas buvo árengti (100–1000 Mbbps) optinio ryðio kanalai á daugumà mokslo institutø, árengti optinio ryðio kanalai á visas mokslà ir ðvietimà koordinuojanèias ástaigas

KTL darbuotojos n .Vaitiekonienë, l . Raupytë (Vainienë), l .Klasinskaitë

122 KTL darbuotojai parodoje „Mokslas ir studijos 2004“: sëdi – K . Lelys, stovi – p . Ðulcas, R .Maþonaitë, Z . Matelytë,G . Stapèinskienë, R . Jonuðas, D .Vansevièienë, b . Samuolis

miesto centre, árengtas optinis ryðys á Kaunà (KTU) ir Klaipëdà (KU) . MII LITNET regioninio centro modernizavimui 2006 m . buvo panaudotos Europos Sàjungos remiamo LITNET regioniniø centrø projekto lëðos . Be LITNET eksploatacijos ir plëtros, KTL dalyvauja ágyvendinant Europos Sàjungos remiamà 53,3 mln . Lt . vertës Kaimiðkøjø vietoviø infor- maciniø technologijø plaèiajuosèio tinklo RAIN projektà . Dalyvauja rengiant RAIN tæsinio RAIN2 – „paskutinës mylios“ projekto dokumentacijà . Informacija apie projektus yra pateikta svetainëje www .rain .lt .

123 Informacijos ir leidybos skyrius

Informacijos ir leidybos skyriaus ákûrimo data laikytina 1968 m . spalio mën . 16 d . Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus ásakymu ásteigiama Mokslinës – techninës informacijos ir patentø grupë . Pradþioje joje buvo 3 darbuotojai: Jonas Masiulis (grupës vadovas), Olga Drþeveckaja ir Boles- lovas Strumskis . 1976 m . grupë pertvarkyta á Informacijos ir patentø sek-

ILS darbuotojai: t . Golubovskaja, R . Èinèienë, R . Marcinkevièiûtë, A . Aliðauskienë, R .Gedvilaitë, j .Kazlauskaitë, A . Þandaris (skyriaus vadovas), D . Mieþinis, G . Masiulienë, R . Usovienë, e . Ramelienë ir p . Plakienë

124 IPS vadovas dr . Jonas Masiulis (pirmas ið kairës) su skyriaus darbuotojais ir sveèiais toriø, dar vëliau – Informacijos ir patentø skyriø . Skyriuje buvo formina- mos iðradimø paraiðkos, skyriaus darbuotojai diegë naujà technikà . Laikui bëgant keitësi bei buvo pleèiama skyriaus veikla . Prie jo buvo prijungtos kopijavimo, leidybos bei ryðiø su uþsieniu grupës, instituto dailininkas, fotografas . Atkûrus Nepriklausomybæ nutrûko iðradëjø bei racionalizatoriø veikla . Skyriuje liko kopijavimo ir leidybos grupës, vertëjas, fotografas ir biblioteka . 2005 m . kovo 1 d . reformavus instituto struktûrà, prie skyriaus buvo prijungta kompiutertinës leidybos grupë, skyrius pavadintas Informacijos ir leidybos skyriumi . Skyriaus vadovu paskirtas Aidas Þandaris . Ávairiais laikotarpiais skyriuje dirbo Regina Gudelienë, Genë Baèiulienë, Regina Urbonavièienë, Valerija Juchneviè, Virginija Milkeraitytë, Jûratë Blonskytë, Raimundas Savickas, Olga Baguðkienë, Bangutë Rudalevièienë, Teresë Komkienë, Danutë Balsytë, Antanas Bendikas, Albertas Mar- kauskas, Stanislovas Raèkovskis, Rièardas Rimkus, Lidija Skiporaitë, Justas Mickevièius, Jonas Survila, Marija Litvinskaitë, Marija Beinortienë,

125 Liudmila Ðèiokolova, Marija Ledienë, Jonas Variakojis, Marija Vitienë, Aurelija Panavaitë, Dalia Stankevièienë, Danutë Dievulienë, Ramunë Garðvienë, Rimantas Dijokas, Antanas Ribikauskas, Dangiras Stasiulionis, Bernardas Michailovskis, Algirdas Sagatas, Janina Kaminskienë, Vidman- tas Jurðënas, Laima Lebeþinskienë, Gediminas Ðinkûnas, Juozas Milèius, Jurgita Krupavièienë .

Kompiuterinës leidybos grupë

Kompiuterinës leidybos grupë buvo ásteigta 1990 m . kovo 1 d . Ji buvo suformuota ið Skaièiavimø valdymo laboratorijos darbuotojø . Pirmieji jos darbuotojai – Roma Balèiûnaitë, Jurgita Dudutytë (Zinkevi èienë), Ramunë Gubistaitë (Pundienë), Audronë Janavièiûtë ir Marija Ðostak . Grupei vadovauti buvo pavesta Programinës árangos skyriaus darbuotojai Genovaitei Masiulienei . Nupirkusdu IBM PC-286 kompiuterius ir lazeriná spausdintuvà, kompiuterinës leidybos grupei buvo pavesta ruoðti spaudai tarptautiná

Kompiuterinës leidybos grupës darbuotojos A .J anavièiûtë, R .P undienë, R .È inèiene, G .Masiulienë (grupës vadovë) ir R . Usovienë

126 þurnalà „Informatica“ . 1990 m . birþelio 12 d . buvo atiduotas spaudai pirmasis jo numeris . Tais paèiais metais buvo iðleistas ir antrasis numeris, o nuo 1991 metø iki ðiol iðleidþiami 4 numeriai per metus . Ðiuo metu Kompiuterinës leidybos grupë rengia spaudai þurnalus „In- formatica“, „Informatics in Education“ ir „Lietuvos matematikos rinkiná“ . Taip pat grupë rengia spausdinimui kituose þurnaluose ir leidiniuose Instituto mokslininkø straipsnius . Paminëtini grupës darbuotojø paruoðti leidiniai: • l . Saulis, V . Statulevièius, „Ïðåäåëüíûå òåîðåìû î áîëüøèõ óêëîíåíèÿõ“, 1991. • „Annual report – 1995“, Matematikos ir informatikos institutas . • „Annual report – 1996“, Matematikos ir informatikos institutas . • „Vytautas Statulevièius . Literartûros rodyklë“, 1999 . • „Akademikas Laimutis Telksnys“, 2000 . • „Akademikas Jonas Mockus“, 2001 . • j . Kubilius, „Antanas Baranauskas ir matematika“, 2001 . • „Akademikas Vytautas Statulevièius 1929–2003“, 2004 . • „Abstracts of Communications 9th International Vilnius Confe- rence on Probability and Mathematical Statistics“, 2006 . • „Matematika Lietuvoje po 1945 metø“, 2006 . Ðiuo metu Kompiuterinës leidybos grupëje dirba 2 inþinierës programuotojos Rita Èinèienë, Raimonda Usovienë ir grupës vadovë Genovaitë Masiulienë .

Biblioteka

Mokslinës institucijos neásivaizduojame be bibliotekos, be knygø ir kitø informacijos ðaltiniø . Ið pradþiø tai buvo instituto biblioteka, vëliau – Lietuvos mokslø akademijos Centrinës bibliotekos filialas, galiausiai – Lie- tuvos mokslø akademijos Centrinës bibliotekos skyrius Matematikos ir informatikos institute . 1985 m . balandþio 1 d . LTSR MA Prezidiumo nutarimu Nr . 115 Matematikos ir kibernetikos Institute ákuriamas naujas MA Centrinës bibliotekos skyrius, kuriam perduodama apie 20 000 spaudos vienetø . Skyriaus fondas yra Mokslø akademijos bibliotekos fondø sudëtinë dalis, o patalpos, árengimai, rëmimas, konsultavimas, moralinis ir praktinis palaikymas – Matematikos ir informatikos instituto .

127 Bibliotekos vedëja Aurelija Aliðauskienë leidiniø saugykloje

Bibliotekoje atliekami tokie darbai: • kaupiami dokumentai (2006 m . sausio 1 d . turëta 76 238 sp . vnt .) instituto vykdomø moksliniø darbø tematika; • aptarnaujami instituto bei kitø giminingø mokslo ástaigø darbuotojai, mokslininkams suteikiama galimybë ið savo darbo vietø naudotis elektroninëmis þurnalø versijomis, Mokslø akademijos bibliotekai prieinamomis duomenø bazëmis (EBSCO, ProQuest, IEEE/IEE, Zentralblatt MATH, Springer LINK), MathSciNet baze gali naudotis tik skyriaus skaitykloje; • pildomi ir redaguojami elektroniniai knygø ir serijiniø leidiniø katalogai, teikiamos tarpbibliotekinio abonemento paslaugos;

128 Bibliotekos darbuotojos Rimulë Marcinkevièiûtë ir Tatjana Golubovskaja

• instituto mokslininkø publikacijos registruojamos Moksliniø pu- blikacijø duomenø bazëje . Instituto bibliotekoje bei Mokslø akademijos bibliotekos patalpose rengiamos leidiniø parodos þymiems mokslininkams bei renkama apie juos bi- bliografija . Pavyzdþiui, buvo paruoðtos leidybai ðios bibliografijos rodyklës: • Vytautas Statulevièius [akademikas] . – Vilnius: LMAB; MII, 1999 . – 112 p . – ISBN 9986-680-11- . • Akademikas Adolfas Laimutis Telksnys . – Vilnius: MII; LMAB, 2000 . – 136 p . – ISBN 9986-680-14-X . • Akademikas Jonas Mockus . – Vilnius: MII; LMAB, 2001 . – 66 p . – ISBN 9986-680-9-0 . • Akademikas Bronius Grigelionis . – Vilnius: MII; LMAB, 2001 . – 126 p . – ISBN 9986-680-31-X . Ðiuo metu bibliotekoje dirba 3 darbuotojos: Aurelija Aliðauskienë – vedëja (nuo skyriaus ákûrimo), Rima Marcinkevièiûtë – vyr . bibliotekininkë ir Tatjana Golubovskaja – inþinierë . Su pagarba prisimename buvusias mûsø bibliotekos vedëjas G . Rimkaitæ, e . Venclovaitæ, e . Gudavièiûtæ .

129 Mokslinës informacijos grupë

Instituto moksliniai sekretoriai s . Maskeliûnas, s . Rutkauskas, s . Skërus ir K . Bulota

Mokslinës informacijos grupë: D . Daugaravi- èienë (grupës vadovë), j .Zinkevièienë, V .Kaðiubaitë, D . Rimeisienë, V .t . Dragûnie- në ir instituto mokslinis sekretorius s . Maskeliûnas

130 Buhalterija

Instituto buhalterija tradiciðkai atlieka buhalterinës apskaitos, finansø ir planavimo skyriø funkcijas . Pastaraisiais metais atsirado nauja labai imli veiklos sritis – tarptautiniai ir ES struktûriniø fondø projektai .

Mireta Þidonienë, Irena Gladkovskaja, Birutë Jakubauskienë (vyriausioji buhalterë), Genovaitë Piliponienë ir Daiva Kaèkauskaitë .

b .J akubauskienë sveèiuose pas buvusias bendradarbes – vyr . buhalteræ K . Kalasauskaitæ ir R . lesnickienæ .

131 Ûkio tarnyba

Ûkio tarnybà sudaro inþineriniø tinklø tarnyba, kurioje dirba 5 darbuotojai, ir aptarnaujanèio personalo tarnyba, kurioje dirba 24 darbuotojai . Tarnybos eksploatuoja du pastatus – A . Goðtauto g . 12 (3 541 m2) ir Akademijos g . 4 (11 287 m2) – ið viso 14 828 m2 . Ûkio tarnybos darbø baras labai didelis . Ji priþiûri energetinius árengimus, atsako uþ pastatø prieðgaisrinæ ir darbo saugà, pastatø ir pa- talpø eksploatavimà, jø prieþiûrà, ðvaros palaikymà, remontà ir daug kitø darbø . Tarnyboje dirba daug sàþiningø, stropiø, darbui atsidavusiø ilgameèiø darbuotojø: s . Mickus, V . Rutkauskienë, h . Pavilonis, M . Lisauskienë, K . Petrauskaitë ir kt .

Instituto pastato Akademijos gatvëje statybose: vyriausias inþinierius Jonas Kaunelis, direktorius Vytautas Statulevièius ir direktoriaus pavaduotojas ûkio reikalams Gediminas Baguðka (1983 m .)

132 Direktoriaus pavaduotojas G . Baguðka, p . Umbrasas, vairuotojai j . Suchodolskis ir V . Michailovskis

Instituto budëtojai R .Þidonis, M . Dereðkevièiûtë, K . Petrauskaitë, A . Rinkevièius, A .Kairys

Inþineriniø tinklø tarnybos darbuotojai h . Pavilonis, V . Tiniauskas, A . Venskus, s . Mickus, A . Stankevièius ir l . Jasenka

133 Skaièiavimo centras

Skaièiavimo centras – visiðkai naujo tipo struktûrinis padalinys mokslo Institute

Fizikos ir matematikos institutui ásigijus pirmàjà Lietuvoje didþiàjà elektro- ninæ skaièiavimo maðinà BESM-2M, pradëti steigti ðiai maðinai aptarnauti reikalingi struktûriniai padaliniai . Kartu MA ir Vyriausybës nutarimuose atsirado sàvoka „FMI Skaièiavimo centras“, kurio ásteigimo data, matyt, tiksliausia bûtø laikyti 1961 m .geguþës 1 d .Tada Institute buvo ákurtas pirmasis struktûrinis padalinys – Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (ESML), kurios vadovu buvo paskirtas Konstantinas Þukauskas .K .Þukauskà teisëtai galima vadinti pirmojo Lie- tuvoje Skaièiavimo centro pirmuoju vadovu, nors tokio etato to meto dokumentuose nepavyko rasti .Lietuvos MA Prezidiumas nuo 1967 m .sausio 1 d .oficialiai ávardijo pareigas – FMI direktoriaus pavaduotojas Skaièiavimo centro vadovas, ir á ðias pareigas paskyrë Mifodijø Sapagovà .Nuo 1979 m .Skaièiavimo centrui ëmë vadovauti Instituto direktoriaus pavaduotojas Laimutis Adolfas Telksnys . Nuo 1988 m . Matematikos ir informatikos Institute su didþiosiomis elektroninëmis skaièiavimo maðinomis pradëjo sparèiai konkuruoti asmeniniai kompiuteriai . Didþiàsias skaièiavimo maðinas vienà po kitos teko nuraðyti . Skaièiavimo centras, atlikæs svarbià misijà Institute, Mokslø akademijoje ir visoje Lietuvoje, nustojo egzistavæs .Oficialia Skaièiavimo centro panaikinimo data reikëtø laikyti 1993 m . sausio 5 d ,. kai Matematikos ir informatikos instituto Senatas padarë keletà struktûriniø pakeitimø ir ásteigë ðiuolaikinæ Kompiuteriø tinklø laboratorijà (vadovas Petras Ðulcas) . Per daugiau nei tris deðimtmeèius Instituto Skaièiavimo centre dirbo didelis bûrys specialistø, dabar þinomø savo pasiekimais moksle ar informaciniø technologijø srityje: Arvydas Bartkevièius, dr .Vanda Bikelienë, dr .Vytautas

134 Liesis, dr .Vilius Matulis, dr .Romas Mikuðauskas, dr .Algirdas Krupovnickas, dr . roniusb Kvedaras, Jonas Petkevièius, dr .Aida Pliuðkevièienë, prof . Ri- mas Rakauskas, dr . ranasp Rumðas, prof . Mifodijus Sapagovas, dr .Dangutë Sapagovienë, Brunonas Ðièkus, akad . aimutisl Adolfas Telksnys, Viktoras Vei- tas, akad . duardase Vilkas, dr . uozasj Zalatorius, dr .Konstantinas Þukauskas . Absoliuti dauguma jø savo profesionalià karjerà pradëjo ðiame skaièiavimo centre . Ádomu, kad jau nuo pat pirmøjø MA FMI Skaièiavimo centro gyvavimo dienø jo paslaugomis naudojosi ne tik mokslininkai, bet ir gamybininkai . Pirmieji pradëjo naudotis Specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaièiavimo maðinø gamyklos darbuotojai . Jie sprendë naujos skaièiavimo technikos – skaitanèiø automatø konstravimo uþdavinius . Daug kam, kas buvo atlikta FMI Skaièiavimo centre, galima taikyti þodþius „pirmà kartà Lietuvoje“ . Dar su ESM BESM-2M prieð 1967 metus pirmà kartà Lietuvoje operatyviam planavimui ir valdymui duomenys á ESM buvo perduodami ryðio linijomis (naudojant teletaipà ir perforatoriø) – taip buvo bandoma sudaryti racionalius krovininio transporto marðrutus . Vëliau, apie 1978 m ,. pirmà kartà dvi ESM BESM-6 (tuo metu tai buvo galingiausios ESM Tarybø Sajungoje) buvo sujungtos á vienà sistemà – gimë MA kolektyvinio naudojimo sistema (KNS, nuo 1985 m . – sistema MOKSLAS) . Pirmà kartà buvo sukurtas

Instituto skaièiavimo centre: Instituto direktorius V .S tatulevièius, TSRS MA Skaièiavimo centro direktorius A .Dorodnicynas, Lietuvos MA prezidentas j .P oþela, Plano komiteto pirmininkas A .Drobnys

135 ir pradëtas efektyviai naudoti terminalø tinklas (pakeitæs operatoriaus darbà prie ESM valdymo pulto) . 1978 metais prof . l .T elksnys, MA KNS iniciatorius ir vadovas, vienoje ið ataskaitø raðë: „Didelá efektà davë, pavyzdþiui, sukurtas terminalø tinklas su displëjais . Jo pagalba jau dabar 16 darbuotojø, vienu metu dirbanèiø skirtingose vietose (Vilniuje, Kaune, Palangoje) gali patogiai spræsti uþdavinius naudodamiesi skaièiavimo sistemos resursais“ . Ir pagaliau, MII Skaièiavimo centre pirmà kartà Lietuvoje buvo iðbandyta tai, kas dabar visiems suprantama ir labai priimtina – naudojimasis internetu . O 1988 m . rugsëjo 27 d . Matematikos ir informatikos institutas tapo pirmosios Lietuvoje ir vienos ið pirmøjø TSRS tarptautinës (TSRS ir Austrijos) informaciniø technologijø firmos steigëju . Taip gimë „Baltic Amadeus“ .

Skaièiavimo centro techninë bazë

1961 m . geguþës 1 d . Fizikos ir matematikos Institute buvo ásteigta Elek- troniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (ESML) . Institutas teorinës fizikos uþdaviniø sprendimui planavo gauti elektroninæ skaièiavimo maðinà (ESM) ir jau 1957 metais fizikai teoretikai j .Glembockis ir K .Þukauskas buvo iðvykæ

Prie pirmosios ESM BESM-2: sëdi akademikai V . Statulevièius ir A . Jucys; stovi: j . Sruogis, V . Èerniauskas, l . Telksnys, j . Petkevièius, V . Pelanis, K . Þukauskas, R . Rakauskas, ð . Raudys, j . Zdanevièius, j . Kuðlikis

136 BESM-4

ilgalaikëms staþuotëms á Maskvà . Jie ir buvo pirmieji ESML specialistai, ágytas þinias panaudojæ pirmojo kompiuterio Lietuvoje paleidimui, eksploatacijai ir uþdaviniø sprendimui . Pirmoji skaièiavimo maðina BESM-2 tuo metu dar nebaigtame Skaièiavimo centre pradëjo veikti 1962 m . liepos 14 d . Tai buvo modernizuota lempinë BESM 2, turëjusi apie 3000 lempø, 10 000 diodø, naudojo 45 kW elektros energijos . Ði ESM buvo programuojama maðininëmis komandomis, turëjo 2047 þodþiø (39 bitø) operatyviàjà atmintá (RAM), du magnetinius bûgnus talpinanèius po 12 290 þodþiø . Taip Institute prasidëjo ir iki 1990 metø tæsësi teoriniams uþdaviniams spræsti skirtø BESM tipo maðinø era . Ðios ESM buvo projektuojamos atominës energetikos ir karinio komplekso uþsakymais, buvo gana patikimos ir gerai tiko moksliniams skaièiavimams . 1968 metais paleista BESM 4, turëjusi 4000 þodþiø (po 45 bitus) RAM, 64 000 þodþiø bûgnø atmintá ir apie 2000 operacijø per sekundæ spartà . BESM-4 aptarnaujanèios grupës vadovas buvo A . Èeida . Ði ESM buvo sustabdyta 1982 metais ruoðiant patalpas ES 1045 skaièiavimo maðinai . 1971 metais institutui paskirta tuo metu galingiausia Tarybø Sàjungoje skaièiavimo maðina BESM-6 . Rengiant patalpas naujai ESM buvo demon- tuota BESM-2 . Pirmoji BESM 6 paleista 1972 pavasará, o antroji 1976 metais, kiekviena turëjo 1 milijono operacijø per sekundæ spartà . BESM-6 aptarnavimo grupiø vadovais buvo V . Veitas, p . Ðulcas . 1978–1980 metais Institute abiejø BESM-6 maðinø pagrindu (bendras magnetiniø diskø laukas) sukurta kolektyvinio naudojimo sistema . Tokia sistema buvo vienintelë Pabaltijyje ir jos paslaugomis, be Lietuvos mokslø

137 Grupës vadovas V .Veitas prie BESM 6 pulto

Skaièiavimo maðinos ELBRUS salëje

138 akademijos institutø, Lietuvos organizacijø, naudojosi ir kitø respublikø mokslo centrai . Prie sistemos buvo prijungta apie 50 lokaliø ir nutolusiø terminalø, veikë analoginiø signalø ávedimo ir iðvedimo árenginys, grafikø braiþiklis bei grafinis terminalas . Naudojant telekomo linijas veikë terminalai Palangoje, Kaune, buvo iðbandytas ryðys su Maskva, Talinu, Ryga . Tæsiant BESM linijà, 1986 metais Institute paleistas daugiaprocesorinis kompleksas ELBRUS, kuris pagal konstruktoriø sumanymus turëjo siekti ðimtus milijonø operacijø per sekundæ spartà . 1983–1990 metais ekonominiø ir valdymo uþdaviniø sprendimui Institute veikë ES 104 . 1990 m . balandþio mën . vietoj ES-1045 paleista ES-1066, kuri buvo sustabdyta 1991 metais .

Skaièiavimo centro struktûra ir jos kaita

1961 m. geguþës 1 d. ásteigta Elektroniniø skaièiavimo maðinø laboratorija (ESML). Jos vadovu paskirtas dr . Konstantinas Þukauskas . Nuo 1955 metø akademikas A . Jucys ëmë ieðkoti mokslo ástaigø, kurios galëtø parrengti Lietuvai specialistus dirbti kompiuteriø mokslo srityse . 1957 metø pavasará ilgoms staþuotëms á TSRS MA Skaièiavimo centrà iðvyko fizikai teoretikai j . Glembockis ir K . Þukauskas . Pirmasis studijavo programavimo pagrindus ir mokësi spræsti kvantinës atomo teorijos uþdavinius . Antrasis studijavo elektroniniø skaièiavimo maðinø konstrukcijà . Vëliau TSRS MA Tiksliosios mechanikos ir skaièiavimo technikos Institute K . Þukauskas studijavo maðinos „BESM“ konstrukcijà, o Maskvos inþinerinës fizikos Institute iðnagrinëjo specializuoto keitiklio analogas–kodas konstrukcijà . Vëliau ðios þinios buvo panaudotos konstruojant analogas–kodas keitiklá Lietu- vos mokslø akademijos elektroninei skaièiavimo maðinai „BESM-2M“ . 1964 m . liepos 1 d ., ásteigus Techninës kibernetikos sektoriø (vad . dr . K . Þukauskas), ESML vadovu paskiriamas Jonas Petkevièius . 1967 m . sausio 1 d . j .petkevièiui ëmus vadovauti naujai Perforaciniø skaièiavimo maðinø laboratorijai (PML), ESML vadovu paskiriamas Vytautas Liesis . 1969 m . geguþës 5 d . ESML vadovu paskiriamas dr . Boleslovas Binkauskas . V . Liesis tampa maðinà BESM-2M aptarnaujanèios grupës virðininku . 1990 m . birþelio 15 d . ESML panaikinta . Jos pagrindu sukurta elektronikos grupë, kuri 1993 m . sausio 5 d . reorganizuota á Kompiuteriø tinklø laboratorijà . Laboratorijoje dirbo VU ir KPI auklëtiniai, tapæ pirmaisiais skaièiavimo technikos specialistais Lietuvoje: A . Èeida, j . Karosas, A . Kilna, V . Mudënas, V . Pelanis, V . Petrënas, R . Rakauskas, p . Ðulcas, V . Veitas ir kt .

139 Prie ES-1045 dirba inþinieriai V . Bacevièienë ir A . Èeida

1962 m. spalio 1 d. ásteigtas Skaièiavimo matematikos sektorius (SkMS) Sektoriaus vadovu tapo dr . Vilius Matulis . Skaièiavimo matematikos sektoriaus ásteigimas atspindëjo naujà kokybiná ðuolá FMI, o drauge ir visos Lietuvos MA istorijoje: skaièiavimo technikos ir jos programinës árangos mokslo (dabar – informatikos) tyrimø pradþià . 1964 m . liepos 1 d . nuo SkMS atskilo Matematinës logikos ir programavimo sektorius, kuriam ëmë vadovauti dr . Vilius Matulis . SkMS vadovu tapo dr . Eduardas Vil- kas . Ið esmës pasikeitë Skaièiavimo matematikos sektoriaus darbø pobûdis – á sektoriø buvo priimti keli darbuotojai, dirbæ moksliná darbà loðimø teorijos ir matematinio programavimo srityje . 1964 m. liepos 1 d. ásteigtas Techninës kibernetikos sektorius (TKS; vad. K. Þukauskas). Eksploatuojant skaièiavimo technikà, paaiðkëjo, kad Institute reikia organizuoti naujus padalinius, kurie galëtø spræsti kylanèius elektroniniø skaièiavimo maðinø eksploatacijos, patikimumo, programø paruoðimo, uþdaviniø sprendimo klausimus . 1977 m . gruodþio 1 d . TKS pavadinimas pakeistas á Patikimumo teorijos sektoriø (PTS) . Vadovas – K . Þukauskas . 1986 m . balandþio 28 d . PTS buvo reorganizuotas á Atpaþinimo procesø skyriaus Vaizdø analizës laboratorijà (vadovas – Konsatntinas Þukauskas) . Laboratorijoje – Sig- nalø apdorojimo techniniø priemoniø grupë (vadovas – Algimantas Kilna), kuri

140 Prie ES-1066 pulto specialistai l .Dovydënas, p . Ðulcas ir b . Samuolis

1988 m . vasario 1 d . pervesta á Atpaþinimo procesø skyriø . 1993 m . sausio 5 d . laboratorija panaikinta . 1964 m. liepos 1 d. nuo SkMS atsiskyrë naujas padalinys – Matematinës logikos ir programavimo sektorius (MLPS). MLPS vadovu tapo V. Matulis . 1967 m . sausio 1 d . Matematinës logikos ir programavimo sektoriaus pavadinimas pakeistas á Matematinës logikos ir algoritmø teorijos sektoriø (MLATS) . Vadovu liko V . Matulis . Dalá programavimo ir uþdaviniø sprendimo darbø perkëlus á PUSS, naujasis pavadinimas geriau atspindëjo sektoriuje vykdomø tyrimø kryptá . 1993 m . sausio 5 d . MLATS padalytas á du skyrius: Matematinës logikos skyriø (vad . dr . Regimantas Pliuðkevièius), ir Programø sistemø inþinerijos skyriø (vad . dr . Albertas Èaplinskas) . 1967 m. sausio 1 d. ásteigta Perforaciniø skaièiavimo maðinø laboratorija (PML). Laboratorijos vadovu paskirtas J. Petkevièius. Iðsiplëtus skaièiavimø srautui, padidëjo ruoðiamos skaièiavimams informacijos (perforavimo, dubliavimo) apimtys, daug dëmesio reikalavo perforaciniø maðinø prieþiûra, jø darbo organizavimas . Laukë dar didesni darbai rengiantis paleisti naujà ESM – BESM-4 . Siekiant geriau organizuoti tuos darbus informacijos ruoðimo technikos valdymas buvo atskirtas nuo ESM prieþiûros ir skaièiavimø organizavimo .

141 Ið FMI SC paþymos apie „Per 1967 m. pirmuosius tris ketvirèius viso buvo 4800 val. naudingo maðininio laiko, ið jø 2900 val. – moksliniams tyrimams BESM-2M ir 1900 val. – liaudies ûkio uþdaviniams spræsti.“ panaudojimà „Vilniaus Skaièiavimo maðinø gamyklos Specialiam konstravimo Respublikos biurui Skaièiavimo centre atliekami dideli skaièiavimai, suriðti liaudies ûkio su kuriamos naujos maðinos „„Rûta“-110“ atskirø árenginiø pro- uþdaviniams jektavimu ir ðios maðinos matematiniu aprûpinimu“. spræsti per „Ið ekonominiø, valdymo ir planavimo uþdaviniø, sprendþiamø 1967 m . tris BESM-2M pagalba, paþymëtini krovininio autotransporto raci- pirmuosius onaliø marðrutø skaièiavimas Vilniaus automobiliø trestui; ketvirèius statybiniø medþiagø normø gyvenamøjø namø remontui sudarymas (Komunalinës statybos projektavimo institutui); tinkliniø gra- fikø skaièiavimai statybinëms ir kitoms organizacijoms...“ „Taèiau ekonominiø uþdaviniø MA Skaièiavimo centre sprendþiama palyginti maþai (tuo paèiu, ir visoje respublikoje). Pagindine to prieþastimi yra respublikos liaudies ûkio orga- nizacijø nepasiruoðimas ir elektroninës skaièiavimo technikos netinkamumas uþdaviniams, susijusiems su ekonominës informacijos paruoðimu, apdirbimu ir perdavimu, spræsti.“

Lietuvos organizacijø naudojimosi BESM-2M apimtys per tris 1967 metø ketvirèius (ESM darbo valandos) Eil. Savo FMI ir jo SC Organizacijos pavadinimas Ið viso Nr. jëgomis jëgomis 1. Vilniaus skaièiavimo maðinø SKB 823 133 690 2. Vilniaus konstravimo biuras 617 197 420 3. Vilniaus radijo matavimo prietaisø 180 - 180 mokslo tiriamasis institutas 4. Miestø statybos projektavimo ins- 58 58 - titutas 5. Vilniaus automobiliø trestas 55 - 55 6. Vyriausioji energetikos ir elektrifika- 41 41 - cijos valdyba 7. Metalo pjovimo stakliø eksperimen- 29 29 - tinis mokslo tiriamasis institutas (ENIMS) 8. Geologijos institutas (Vilnius) 18 - 18 9. Trestas „Orgtechstatyba“ 12 9 3 10. Kitos organizacijos 90 5 85 Ið viso: 1923 472 1451

142 1970 m . kovo 27 d . Perforaciniø maðinø laboratorija (PML) reorganizuota á Informacijos paruoðimo árengimø laboratorijà (IPL) . Vadovu liko j . Petkevièius . 1982 m . birþelio 11 d . Perforaciniø maðinø laboratorija panaikinta . 1967 m. sausio 1 d. ásteigtas Skaièiavimo metodø sektorius (SMS). Sektoriaus vadovu paskiriamas dr. Mifodijus Sapagovas. Skyriaus ásteigimas buvo Instituto vadovybës bandymas burti á vienà struktûriná padaliná diferencialiniø lygèiø skaitiniø metodø specialistus ir tuos, kas sprendþia praktinius uþdavinius . Vëliau paaiðkëjo, kad diferencialinës lygtys yra tinkamas modelis daugeliui praktiniø uþdaviniø spræsti . Prof . habil dr . M .Sapagovas ðiam skyriui vadovauja iki ðiol . 1967 m. sausio 1 d. ásteigtas Programavimo ir uþdaviniø sprendimo sektorius (PUSS). Jo vadovu tapo Bronius Kvedaras. Sektorius sudarytas ið programuotojø, dirbusiø Skaièiavimo matematikos sektoriuje, ir grupës diferencialiniø lygèiø specialistø, dirbusiø Matematinës logikos ir programavimo sektoriuje .Per 10 metø skyriaus darbuotojai, naudodamiesi elektroninëmis skaièiavimo maðinomis, iðsprendë daug svarbiø uþdaviniø . 1977 m . sausio 27 d . PUSS reorganizuotas á Diferencialiniø lygèiø sektoriø (DLS) . Vadovas – b . Kvedaras . Nuo 1997 m . kovo 1 d . DLS vadovauja K . Pileckas . 1969 m. lapkrièio 20 d. steigtas Matematinio aprûpinimo sektorius (MAS). Sektoriaus vadovu tapo Pranas Rumðas. PUSS sudëtyje ilgai ir sëkmingai dirbo grupë specialistø, kurie rûpinosi ESM programinës árangos ásisavinimu, tvarkymu ir palaikymu . Jie ir sudarë pagrindà naujojo sektoriaus, kuriam buvo pavesti ESM programinës árangos kûrimo, adaptavimo ir eksploatacijos darbai . Taip buvo pasiektas didesnis skaièiavimø efektyvumas .

Uþdaviniai, iðspræsti Skaièiavimo centruose ekonominës informacijos apdorojimo srityje

1. Lietuvos MA FMI SC aptarnaujamø organizacijø skaièius – 33. Darbø pavadinimai: Ið Lietuvos • Finansiniø planø sudarymas Vilniaus gamybinio autotrans- centrinës porto susivienijimo ATK No2, No5. statistikos • Krovininio autotransporto þiediniø marðrutø skaièiavimas valdybos Kauno ATK No4. ataskaitos apie • Metiniø ir ketvirtiniø planø sudarymas VS PKB, „Sigma“. Skaièiavimo • Tinklinis planavimas Nikolajevo laivø statybos gamyklai, centrø darbà Leningrado radioelektronikos institutui, Vilniaus namø 1969 m . IV statybos kombinatui. ketvirtá

143 1980 m . lapkrièio 25 d . Matematinio aprûpinimo sektorius pavadintas Programinës árangos skyriumi (PRÁS) . Vadovu liko p . Rumðas . 1990 m .sausio 5 d .skyrius reorganizuotas á Kompiuterinës leidybos grupæ (gr .vad .G .Masiulienë), kuri 2005 m . kovo 1 d . prijungta prie Informacijos ir leidybos skyriaus . 1969 m. lapkrièio 20 d. MAS sudëtyje ásteigta Algoritmø ir pro- gramø fondo (APF) grupë (vad. Vilma Dragûnienë). Grupei pavesta tvarkyti Lietuvos respublikiná BSEM tipo ESM skyriø bei TSRS Mokslø akademijos þinybinio APF Lietuvos skyriø . 1974 m . sausio 16 d . ákurta savarankiðka Algortimø ir programø fondo grupë, pavaldi direktoriaus pavaduotojui – Skaièiavimo centro vadovui . Grupei ir toliau vadovavo V . Dragûnienë . 1966 – 1989 m . laikotarpiu APF grupë uþregistravo daugiau kaip 300 dar- bø, algoritmø, programø, taikomøjø programø paketø . Uþregistruoti darbai turëjo publikacijø statusà . Buvo leidþiamas uþregistruotø darbø katalogas . Pradëjus naudoti asmeninius kompiuterius, kurie buvo jau neblogai aprûpinti programine áranga, ásigyta ið jà platinanèiø firmø, 1999 m . balandþio 1 d . APF grupë buvo panaikinta . 1981 m. birþelio 9 d. ásteigtas Sisteminio programavimo sektorius (SPS). Sektoriaus vadovu paskirtas dr. Gintautas Grigas.

Prie BESM-6 braiþymo árenginio „Benson“ skyriø vaovai V . Èerniauskas, b . Binkauskas ir p .Rumðas

144 Programinës árangos skyrius: pirmoje eilëje – Z . Kietytë, A . Miðeikienë, D . Burokienë, G . Masiulienë, V . Beliûnaitë; antroje eileje – D . Siciûnienë, Z . Obelenytë, p . Ripskytë; treèioje eilëje – A . Bartkevièius, b . Ðièkus, p . Rumðas, l . Misiûnas, V . Jusius, j .Zalatorius

SC darbuotojos: V . Èeidienë, j . Rimðaitë, V . Dragûnienë, V . sluðnienë

145 Ð venèiant I nstituto S kaièiavimo centro 2 5 -eriø metø jubiliejø .

146 Skaièiavimo maðinos ELBRUS komanda

Sektorius ásteigtas kaip Matematinës logikos ir algoritmø teorijos (MLATS) skyriaus padalinys . Tai buvo pirmasis naujo statuso skyriaus sektorius . 1984 m . balandþio 29 d . sektorius buvo reorganizuotas á savarankiðkà Sisteminio programavimo skyriø . Jam pavesta rûpintis naujo tipo skaièiavimo maðinos ES-1045 programine áranga . 1993 m . skyriaus pavadinimas pakeistas á Programavimo metodologijos skyriø . 2002 m . sausio 2 d . Programavimo metodologijos skyriui vadovauti paskirta dr . Valentina Dagienë . 2002 m . vasario 27 d . skyrius pavadintas Informatikos metodologijos skyriumi (vad . dr . Valentina Dagienë) . 2005 m . kovo 1 d . prie skyriaus prijungta Kompiuterinës lingvistikos grupë (vad . Snieguolë Meðkauskienë) . 1984 m. balandþio 29 d. ásteigta Skaièiavimø valdymo laboratorija (vad. dr. Gediminas Veiveris). Laboratorijai buvo pavesta tvarkyti uþdaviniø, sprendþiamø paketiniame (ne nuotoliniame) reþime, skaièiavimo procesà nuo uþsakymø priëmimo iki rezultatø iðgavimo .

147 1990 m . balandþio 30 d . Skaièiavimø valdymo laboratorija reorganizuota á Skaièiavimø laboratorijà (vad . dr . G . Veiveris) . 1990 m . sausio 5 d . laboratorija reorganizuota á Kompiuteriø tinklø laboratorijà (prie jos prijungta ir ið ESML likusi elektronikos grupë) bei leidybos grupæ „Serentis“ . 1985 m. gruodþio 5 d pradëta eksploatuoti kolektyvinio naudojimo sistema „Mokslas“. Sistema sukurta sujungus abi BESM-6 . Sistema dirbo valdoma vienos operacinës sistemos ir naudojo bendrà diskø erdvæ . Videoton-340 monitoriai buvo naudojami kaip terminalai . Sistema dirbo visà parà, turëjo 19 200 þodþiø po 50 bitø atmintá, 24 keièiamus MB po 51 2000 þodþiø, 20 Mj . Telefono linijomis buvo prijungti terminalai ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose . Vienu metu galëjo spræsti 6 uþdavinius, dirbo 10 terminalø . Buvo naudojamos Algol-60, FORTRAN IV, LISP programavimo kalbos, asembleris . Valdymui naudojama KRAB sistema . Buvo prijungtos 25 organizacijos . 1987 m . sistemà „Mokslas“ sudarë: 2 BESM-6, ES-1045, ELBRUS- 1-K2 ir 115 terminalø . Skaièiavimo technikos ájungimo bei iðjungimo istorija Skaièiavimo maðina Pradëjo dirbti Iðjungta BESM-2M 1962 1971 BESM-4 1968 1982 BESM-6 1972 1990 BESM-6 1976 1990 ES-1045 1983 1990 ELBRUS 1985 1989 ES-1066 1990 1991

148 Statistinë informacija Lietuvos mokslo premijos laureatai

Jau pirmaisiais instituto gyvavimo metais Instituto mokslo darbuotojams buvo keliami dideli reikalavimai . Susiklostæs reiklus poþiûris á mokslinio darbo kokybæ iðliko ir vëliau . Antra vertus, Institute niekada nebuvo talentingø mokslininkø stygiaus . Visa tai sudarë prielaidas gauti svarius mokslo rezultatus . Nemaþam Instituto mokslininkø bûriui uþ reikðmingus darbus buvo paskirtos Lietuvos mokslo (ir kitos) premijos . Per visà Instituto gyvavimo laikotarpá Lietuvos mokslo premijomis buvo ávertinti ðie buvusiø ir dabartiniø Instituto mokslininkø ar moksli- ninkø grupiø, á kurias áëjo Instituto darbuotojai, darbai: • 1958 m . „Tikimybinës skaièiø teorijos moksliniø darbø ciklas“ (J. Kubilius); • 1967 m . darbø ciklas „Nepriklausomø ir susietø á Markovo gran- dinæ atsitiktiniø dydþiø ribinës teoremos“ (V. Statulevièius); • 1968 m . „Raðto þenklus skaitanèio aparato „Rûta-701“ sukûrimas“ (p . Jaðinskas, A . Kvedaravièius, R . Naðliûnas, L. Telksnys, R .Þlabys); • 1969 m . knyga „Daugiaekstremaliniai projektavimo uþdaviniai“ (J. Mockus); • 1969 m . darbø ciklas „Valdomø Markovo procesø ir masinio aptarnavimo problemø tyrimai“ (B. Grigelionis); • 1977 m . darbø ciklas „Optimalumo principai loðimø teorijoje“ (E. Vilkas); • 1980 m . darbø ciklas „Nestacionariøjø atsitiktiniø procesø atpaþinimo teorija ir metodai“ (L. Telksnys); • 1985 m . darbø ciklas „Automodeliøjø ir Markovo laukø tyrimai“ (H. Pragarauskas, D. Surgailis);

149 • 1987 m . darbø ciklas „Atsitiktiniø procesø funkcionalø, statistiniø áverèiø ir jø pasiskirstymø asimptotinë analizë“ (A. Aleðkevièienë, V. K. Bentkus, R. Bentkus, L. Saulis, V. Statulevièius, A. Tem- pelmanas); • 1995 m . darbø ciklas „Netiesiniø diferencialiniø lygèiø sprendimo metodai ir jø taikymas“ (R. Èiegis, F. Ivanauskas, M. Sapa- govas); • 1999 m . darbø ciklas „Banacho erdviø skirstiniø asimptotinë analizë“ (V. K. Bentkus, V. Paulauskas, A. Raèkauskas); • 1999 m . darbø ciklas „Inþineriniai globalinio optimizavimo metodai“ (J. Mockus); • 2001 m . darbø ciklas „Efektyvus optimizavimas technikoje“ (G. Dzemyda, V. Ðaltenis, A. Þilinskas) . • 2002 m . darbø ciklas ,,Stochastiniø, aritmetiniø ir kombinato- riniø procesø ribinës teoremos ir modeliavimas“ (M. Bloznelis, V . Mackevièius, E. Manstavièius); • 2003 m . darbø ciklas ,,Statistiniai ir neuroniniai klasifikatoriai: integruoto panaudojimo technologijos“ (Ð. Raudys); • 2004 m . darbø ciklas ,,Tolimoji priklausomybë: modeliai, ribiniai dësniai, statistinës iðvados” (L. Giraitis, R. Leipus, D. Sur- gailis) . Ðiuo metu Institute dirbanèiø (ar dirbusiø premijos áteikimo metu) mokslininkø pavardës paryðkintos . Toliau – iðsamesnës þinios apie laureatus . Dauguma pateikiamø nuo- traukø darytos tuo metu, kai laureatai gavo pirmàsias premijas .

150 Akademikas Jonas KUBILIUS

Jonas Kubilius gimë 1921 m . 1940 m . baigë Raseiniø gimnazijà, 1946 m . – Vilniaus universitetà . 1948–1951 m . mokësi aspirantûroje Le- ningrado universitete . 1957 m . apgynë fizikos–matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijà . 1958 m . jam suteiktas profesoriaus vardas, 1962 m . iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . Baigæs Vilniaus universitetà, j . Kubilius pradëjo dirbti jame dëstytoju, o nuo 1953 m . tapo dar ir Lietuvos MA Fizikos ir technikos instituto moksliniu bendradarbiu . 1956 m . reorganizavus ðá institutà buvo ásteigtas Fizikos ir matematikos institutas, kuriame 1956–1959 m . j . Kubilius dirbo direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams bei Matematikos sektoriaus vadovu . 1958–1991 m . prof . j . Kubilius – Vilniaus universiteto rektorius, 1961– 1993 m . – VU Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros vedëjas, 1962–1992 m . – Lietuvos MA Prezidiumo narys . j . Kubiliaus darbai tiriant Malerio hipotezæ metrinëje skaièiø teorijoje, pirminius skaièius, adityviàsias ir multiplikatyviàsias funkcijas, atsitiktiniø dydþiø sumas ir jø funkcionalus, Markovo procesus pagrindë naujà mokslo ðakà matematikoje – tikimybinæ skaièiø teorijà . „Kubiliaus fundamentalioji lema“, „Kubiliaus (arba Turano–Kubiliaus) nelygybë“, „Kubiliaus H klasë“, „Kubiliaus metodas“, „Kubiliaus tikimybinës erdvës modelis“ dabar jau áprasti matematikos prasminiai þodþiai . Profesoriaus j . Kubiliaus mokytojas Rusijos MA akademikas Jurijus Linikas apie savo buvusá mokiná taip raðë: „Dabar jo sukurta darni ir toli á prieká þvelgianti teorija . Nustatytas esminis skaièiø teorijos ir tikimybiø teorijos lygiagretumas, kurio mokslinë reikðmë turi netgi filosofiná atspalvá“ . Po j . Kubiliaus darbø tikimybiniø metodø taikymas tapo vaisingas funkcijø teorijoje, kombinatorikoje ir kitose matematikos ðakose .

151 j . Kubilius – pirmosios Lietuvos istorijoje matematinës monografijos „Tikimybiniai metodai skaièiø teorijoje“ autorius . Knyga iðleista 1959, 1962 m . rusø k ., 1964, 1968, 1978, 1992, 1997 m . anglø kalba . Profesorius yra vadovëliø „Realaus kintamojo funkcijø teorija“ (1970 m ),. „Tikimybiø teorija ir matematinë statistika“ (1980 m ),. „Ribinës teoremos“, 4 uþdavinynø, apie 100 moksliniø, keliø ðimtø publicistiniø, matematikos istorijos straipsniø autorius . Akad . j . Kubiliaus mokslo darbai du kartus ávertinti Lietuvos mokslo premija, jam suteikti Lietuvos nusipelniusio mokslo ir nusipelniusio kultûros veikëjo vardas . Profesorius j . Kubilius suaktyvino ir organizavo visà pokario Lietuvos matematiná gyvenimà . 1960 m . j . Kubilius su kolegomis sutelkë Lietuvos matematikø draugijà ir nuo jos ákûrimo iki dabar yra ðios draugijos valdybos pirmininkas . Jis buvo vienas svarbiausiø periodinio þurnalo Lietuvos matematikø oficiozo „Lietuvos matematikos rinkinys“ steigëjø . Pirmasis þurnalo numeris pasirodë 1961 m . Nuo 1973 m . þurnalas verèiamas á anglø kalbà . Kartu su prof . Z . Þemaièiu j . Kubilius buvo pagrindinis Jaunøjø matematikø olimpiadø organizatorius . Ðios olimpiados vyksta kasmet nuo 1952 m . Nuo 1960 m . rengiamos kasmetinës Lietuvos matematikø draugijos mokslinës konferencijos – ir visø konferencijø organizacinio komiteto pirmininkas yra j . Kubilius . Akad . j . Kubilius – Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Greifsvaldo (Vokietija), Prahos (Èekija), Zal- lcburgo (Austrija) ir Latvijos universitetø Garbës daktaras, LR Seimo narys (1992–1996 m .) . Dabar akad . prof . Jonas Kubilius – VU Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros profesorius, Mate- matikos ir informatikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas .

152 Akademikas Vytautas STATULEVIÈIUS

Vytautas Statulevièius gimë 1929 m . 1945–1946 m . mokësi Antalieptës (Zarasø raj ). . þemës ûkio mokykloje, 1947–1949 m . – Parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus universiteto . 1954 m . baigë Vilniaus universitetà, 1954–1957 m . mokësi Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universiteto aspirantûroje ir dëstë Vilniaus universitete . 1959–1960 m . staþavosi Maskvos universitete pas akad . A . Kolmogorovà . 1959 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato disertacijà (dabartiniais terminais – daktaro), 1967 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabartiniais terminais – habil . daktaro) disertacijà . 1968 m . V . Statulevièiui suteiktas profesoriaus vardas, 1972 m . jis iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . V . Statulevièius 1976–1985 m . buvo Lietuvos MA Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademikas sekretorius, 1985–1991 m . – Lietuvos MA viceprezidentas . Nuo 1959 m . iki mirties 2003 m . vadovavo Matematikos sektoriui (dabar Tikimybiø teorijos skyrius), 1967–1995 m . buvo Instituto direktorius, nuo 1995 m . vadovavo Senatui, buvo visuomeninis LR Ministro Pirmininko konsultantas mokslo ir ðvietimo klausimais . V . Statulevièius su akad . j . Kubiliumi ir kitais mokslininkais iðugdë vienà pajëgiausiø buvusioje Tarybø Sàjungoje tikimybiø teorijos mokyklà . Jis yra keliø monografijø autorius arba bendraautoris, apie 100 moksliniø ir daugiau kaip 150 publicistiniø straipsniø autorius . 2006 m . buvo iðleisti jo mokslo darbø raðtai . V .Statulevièiaus darbø ciklas „Nepriklausomø atsitiktiniø dydþiø ir Markovo grandiniø ribinës teoremos“ 1971 m . apdovanotas TSRS MA A .Markovo premija . Uþ darbø ciklà „Tikimybiø teorijos asimptotiniai metodai“ V . Statulevièiui 1979 m .paskirta TSRS Valstybinë premija .Lietuvos mokslo premija jo moksliniai darbai buvo ávertinti du kartus – 1967 ir 1987 m . V . Statulevièius apdovanotas Lietuvos Didþiojo Kunigaikðèio Gedimino ordino Karininko kryþiumi .

153 Akademikas Adolfas Laimutis TELKSNYS

Laimutis Telksnys gimë 1930 m . 1948 m . baigë Krakiø vidurinæ mokyklà (Këdainiø raj ),. 1953 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas), po to mokësi TSRS MA valdymo problemø instituto aspirantûroje pas akad . V . s . Pugaèiovà . 1960 m apgynë technikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), o 1971 m . – technikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1977 m . l . Telksniui suteiktas profesoriaus vardas, 1994 m . jis iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . l . Telksnys atëjo dirbti á Institutà 1965 m . ið Specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaièiavimo maðinø gamyklos . Tapo tais paèiais metais Institute ásteigto Atpaþinimo sektoriaus (dabar – skyrius) vadovu . 1967–1993 – direktoriaus pavaduotojas moklo reikalams . Nuo 1994 m . – UNESCO katedros Informatika humanitarams vadovas . l . Telksnio mokslinio darbo kryptys – atsitiktiniø procesø ir lietuviø ðnekos atpaþinimo problemø sprendimas, multimedijos sistemø bei kompiuteriø tinklø plëtra ir naudojimas . Tyrinëjo ir sukonstravo specializuotas skaièiavimo maðinas atsitiktiniø procesø analizei ir raðto þenklø atpaþinimui . Jis yra155 moksliniø straipsniø ir 6 iðradimø autorius . l . Telksnys 1963 ir 1968 m . apdovanotas TSRS Prietaisø pramonës mokslinës techninës draugijos premija, pasaulinës parodos EXPO 2000 medaliu, Lietuvos Didþiojo Kunigaikðèio Gedimino ordino Karininko kryþiumi . Lietuvos mokslo premija jam buvo paskirta du kartus – 1968 ir 1980 m . Dabar l . Telksnys – Instituto Atpaþinimo procesø skyriaus vadovas . Be to, jis yra Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklo LITNET valdybos pirmininkas, Lietuvos þiniø visuomenës prie LR Prezidento tarybos narys, Europos Komisijos Europos Sàjungos mokslo, technologijø ir inovacijø plëtros problemø bei Ðvietimo ir mokymo perspektyvø ekspertø grupiø narys .

154 Akademikas Jonas MOCKUS

Jonas Mockus gimë 1931 m . 1947 m . baigë vidurinæ mokyklà Rokið kyje, 1947–1952 m . studijavo Kauno politechnikos Institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1953–1957 m . mokësi TSRS MA Energetikos instituto aspirantûroje . 1957 m apgynë technikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), o 1966 m . – technikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1968 m . j . Mockui suteiktas profesoriaus vardas, 1974 m . jis iðrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu . Iki 1969 m . j . Mockus dirbo Lietuvos MA Fizikiniø ir techniniø energetikos problemø Institute Kaune . 1969 m . jis su grupe darbuotojø persikëlë á Vilniø, kur tapo Institute naujai ákurto Optimaliø sprendimø teorijos sektoriaus (dabar – Optimizavimo skyrius) vadovu . j . Mockaus mokslo tyrimø sritis – globaliojo ir diskreèiojo optimizavimo teorija, metodai, algoritmai, programinë áranga . Ypaè paminëtini jo fundamentiniai rezultatai globaliojo optimizavimo teorijos, pagrástos Bajeso principu, srityje . j .Mockus yra 4 monografijø, per 100 moksliniø straipsniø autorius . Lietuvos mokslo premijà j . Mockus gavo du kartus – 1969 m . uþ knygà „Daugiaekstremaliniai projektavimo uþdaviniai“ (Moskva: Nauka, 1967 m ). ir 1999 m . uþ monografijas ,,Bayesian approach to global optimisation“ (Kluwer Acad . Publ ,. Dordrecht–London–Boston, 1989 m ). bei ,,Bayesian Heuristic Approach to Discrete and Global Optimization” (Kluwer Acad . Publ ., Dordrecht–London–Boston, 1997 m .) . Dabar j . Mockus – Optimizavimo skyriaus vadovas, taip pat dirba profesoriumi Kauno technologijos, Vytauto Didþiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose .

155 Akademikas Bronius GRIGELIONIS

Bronius Grigelionis gimë 1935 m . 1954 m . baigë Þeimelio (Pakruojo raj .) vidurinæ mokyklà . 1954–1959 m . studijavo Vilniaus universiteto Fi- zikos ir matematikos fakultete, 1959–1962 m . mokësi aspirantûroje Kijevo ir Maskvos universitetuose . 1963 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), o 1969 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1971 m . b Grigelioniui. suteiktas profesoriaus vardas, 1987 m . jis iðrinktas Lietuvos MA akademiku . b . Grigelionis 1959 m . pradëjo dirbti tuometiniame Fizikos ir matematikos Institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1970 m . tapo Matematinës statistikos sektoriaus (dabar – skyrius) vadovu, kuriam vadovavo iki 2005 m . pabaigos . b . Grigelionio mokslinio darbo sritis – atsitiktiniø procesø statistika . Jis yra daugiau kaip 130 moksliniø publikacijø tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos tematika autorius . Sukûrë stiprià atsitiktiniø procesø teorijos mokyklà . Jo mokslo darbai 1969 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija . Dabar b . Grigelionis – Instituto Matematinës statistikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Matematinës statistikos katedros profesorius . Be to, jis yra Tarptautinio statistikos instituto, Tarptautinës Bernulio draugijos, Lietuviø katalikø MA akademikas . Ap- dovanotas Lietuvos Nepriklausomybës medaliu .

156 Akademikas Eduardas VILKAS

Eduardas Vilkas gimë 1935 m . 1953 m . baigë Klaipëdos pedagoginæ mokyklà, 1958 m . – Vilniaus universitetà . 1958–1962 m . – Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto aspirantûrà . 1963 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), 1976 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1976 m . e . Vilkui suteiktas profesoriaus vardas, 1980 m . jis iðrinktas Lietu- vos MA akademiku . 1985–1991 m . – Lietuvos MA mokslinis sekretorius, 1991–2001 m . – Lietuvos MA viceprezidentas . Fizikos ir matematikos Institute e . Vilkas pradëjo dirbti 1962 m . jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1964–1967 m . vadovavo Skaièiavimo matematikos sektoriui, o nuo 1967 m . – Operacijø tyrimo sektoriui . 1977– 1985 m . buvo Instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams . e . Vilko mokslo tiriamojo darbo kryptys – loðimø teorija, matematinë ekonomika, sprendimø priëmimo teorija . Jis yra trijø monografijø, daugiau kaip 60 mokslo, daugelio mokslo populiarinimo bei publicistikos straipsniø autorius ar bendraautoris . Jo mokslo darbai 1977 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija . Dabar e . Vilkas – Lietuvos MA Ekonomikos instituto direktorius .

157 Profesorius Henrikas PRAGARAUSKAS

Henrikas Pragarauskas gimë 1947 m . 1964 m . baigë Panevëþio 1-àjà vidurinæ mokyklà (dabar – j . Balèikonio gimnazija), 1969 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1971– 1973 m . mokësi Lietuvos MA tuometinio Fizikos ir matematikos instituto aspirantûroje . 1974 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), o 1984 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1996 m . h . Pragarauskas iðrinktas Lietuvos Mokslø akademijos nariu korespondentu, 2000 m . jam suteiktas profesoriaus vardas . 1996–2005 m . – Lietuvos MA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslø skyriaus pirmininkas . h . Pragarauskas pradëjo dirbti Institute 1973 m . jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . 1977 m . jis iðrinktas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1990 m . – vyriausiuoju mokslo darbuotoju . 1990–2004 m . – direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams . h . Pragarausko mokslo tyrimø kryptys – stochastiniø procesø opti- maliojo valdymo ir netiesiniø integraliniø diferencialiniø lygèiø teorijos klausimai . Jis yra daugiau nei 70 moksliniø straipsniø, paskelbtø Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo þurnaluose, autorius arba bendraautoris . Uþ reikðmingus mokslinius tyrimus 1985 m . apdovanotas Lietuvos mokslo premija (kartu su D . Surgailiu) . Dabar h . Pragarauskas – Instituto Matematinës statistikos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinës statistikos katedros profesorius .

158 Profesorius Donatas SURGAILIS

Donatas Surgailis gimë 1943 m . 1962 m . baigë Ðiauliø j . Janonio vidurinæ mokyklà . 1962–1967 m . studijavo Vilniaus universitete, 1967–1970 m . – Vil- niaus universiteto aspirantûroje . 1970 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), o 1981 m . – matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1985 m . D .S urgailiui suteiktas profesoriaus vardas . 1989 m . jis iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . D . Surgailis 1970 m . pradëjo dirbti Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . Nuo 1973 m . dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1982 m . – vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu . Tais paèiais metais tapo Instituto Tikimybiniø laukø sektoriaus prie Matematinës statistikos skyriaus vadovu . Daþnai kvieèiamas dirbti prestiþiniuose uþsienio mokslo centruose D . Surgailio mokslo darbo kryptys – laiko eiluèiø su tolimàja priklausomybe, taip pat Markovo laukø tyrimas . Jis virð 80 mokslo darbø autorius . Aktyviai dirba pedagoginá darbà Lietuvoje ir uþsienio universitetuose . Jo mokslo darbai 1985 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su h . Pragarausku) . Dabar D . Surgailis – Matematinës statistikos skyriaus vadovas . Jis yra Tarptautinio statistikos instituto, Tarptautinës Bernulio draugijos narys .

159 Profesorë Aldona ALEÐKEVIÈIENË-STATULEVIÈIENË

Aldona Aleðkevièienë-Statulevièienë gimë 1936 m . 1954 m . baigë Ukmergës pedagoginæ mokyklà . 1954–1959 m studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete . 1964 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), 1981 m . – fizikos ir matematikos moks- lø daktaro (dabartiniais terminais – habil . daktaro) disertacijas . 1988 m . A . Aleðkevièienei-Statulevièienei suteiktas profesorës vardas . A . Aleðkevièienë-Statulevièienë 1959 m . pradëjo dirbti Institute jaunesniàja moksline bendradarbe . 1965–1986 m . ji – Instituto vyresnioji mokslinë bendradarbë, o nuo 1986 m . –vyriausioji mokslo darbuotoja . A . Aleðkevièienës-Statulevièienës mokslinio darbo sritis – tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos ribinës teoremos . Ji Lietuvos ir uþsienio þurnaluose paskelbë daugiau kaip 70 moksliniø straipsniø . Jos mokslo darbai 1987 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su kitais mokslininkais) . Dabar A . Aleðkevièienë-Statulevièienë – Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja . Ji – Tarptautinës Bernulio draugijos narë .

160 Profesorius Raimundas BENTKUS

Raimundas Bentkus gimë 1944 m . 1961 m . baigë Ðilutës 1-àjà vidurinæ mokyklà, 1966 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1968–1971 m . mokësi Lietuvos MA tuometinio Fizikos ir matematikos instituto aspirantûroje . 1972 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), 1986 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1972–1990 m . R . Bentkus dirbo Institute moksliniu bendradarbiu, vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Taikomosios statistikos skyriaus vadovu . 1990–1993 m . – Vytauto Didþiojo universiteto Matematikos katedros vedëjas . 1994–1998 m . dirbo profesoriumi Vilniaus Gedimino technikos universitete . R . Bentkaus mokslo darbø kryptys – tikimybiø teorija ir matematinë statistika, matematikos ir informatikos metodø taikymai technikoje, ekonomikoje ir finansuose, kompiuterinës sprendimø paramos sistemos, mokesèiø mokëjimo proceso statistika ir analizë . Jis paskelbë daugiau kaip 70 mokslo straipsniø Lietuvos ir tarptautiniuose moksliniuose þurnaluose . R . Bentkaus mokslo darbai 1987 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su kitais mokslininkais) . Dabar R . Bentkus dirba Valstybinëje mokesèiø inspekcijoje prie Finansø ministerijos .

161 Profesorius Vidmantas Kastytis BENTKUS

Vidmantas Kastytis Bentkus gimë 1949 m . 1967 m . baigë Ðilutës 1-àjà vidurinæ mokyklà, 1973 m . – Maskvos M . Lomonosovo universitetà . 1973–1976 m . mokësi ðio universiteto aspirantûroje . 1977 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), 1986 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabartiniais terminais – habil . daktaro) disertacijas . 1989–1990 m . V . K . Bentkui buvo paskirta Humboldto stipendija . 1977 m .V .K .Bentkus pradëjo dirbti Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1978 m . iðrinktas vyresniuoju mokslo darbuotoju . Nuo 1988 m . – vyriausiasis mokslo darbuotojas . 2001–2002 m . dirbo Makso Planko matematikos Institute Bonoje . Daþnai kvieèiamas darbui garsiuose uþsienio mokslo centruose . V . K . Bentkaus mokslo tyrimø kryptys – funkcinë analizë, tikimybiø teorija ir matematinë statistika, skaièiø teorija . Jis paskelbë daugiau kaip 80 moksliniø straipsniø . Dauguma jø iðspausdinta prestiþiniuose tarptautiniuos mokslo þurnaluose . V . K . Bentkus Lietuvos mokslo premija apdovanotas du kartus – 1987 m . ir 1999 m . Dabar V . K . Bentkus – Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vadovas, Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas .

162 Profesorius Leonas SAULIS

Leonas Saulis gimë 1941 m . 1958 m . baigë Naujojo Daugëliðkio (Ignalinos raj ). vidurinæ mokyklà . Nuo 1958 m . studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, kurá 1963 m . baigë . 1964–1968 m . mokësi Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto aspirantûroje . 1970 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), 1986 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1992 m . l . Sauliui suteiktas profesoriaus vardas, o 1999 m . jis iðrinktas Lietuvos mokslo tarybos ekspertu . l . Saulis 1969 m . pradëjo dirbti Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . 1972–1986 m . – vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1987 m . – vyriausiasis mokslo darbuotojas . 1995 m . perëjo dirbti profesoriumi á Vil- niaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentiniø mokslø fakultetà, kur tapo Matematinës statistikos katedros vedëju . 1996–2000 m . buvo VGTU Senato pirmininkas . Nuo 2002 m . – VGTU Fundamenti- niø mokslø fakulteto Tarybos pirmininkas . Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu . l . Saulio mokslinio darbo sritis – atsitiktiniø dydþiø sumø skirstiniø asimptotiniai skleidiniai didþiøjø nuokrypiø Kramerio ir Liniko zonose . Jis – dviejø monografijø bendraautoris, virð 70 mokslo publikacijø, paskelbtø Lietuvos ir uþsienio þurnaluose, autorius . l . Saulio mokslo darbai 1987 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su kitais mokslininkais) . Dabar jis – VGTU Matematinës statistikos katedros vedëjas, profesorius, Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas .

163 Profesorius Arkadijus TEMPELMANAS

Arkadijus Tempelmanas gimë 1934 m . 1952–1957 m . studijavo Vil- niaus universitete, 1958–1961 m . – Maskvos pedagoginiame universitete aspirantûroje . 1978 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijà . 1987 m . jam suteiktas profesoriaus vardas . A . Tempelmanas pradëjo dirbti Fizikos ir matematikos Institute 1961 m . jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, iki 1990 m . – vyresnysis mokslinis bendradarbis . 1990 m . iðvyko á JAV, kur iki 1991 m . dirbo profesoriumi Ðiaurës Dakotos universitete . 1991 m . perëjo dirbti profesoriumi á Pensilvanijos universitetà . A . Tempelmanas paskelbë daug reikðmingø rezultatø ið bendrøjø dina- miniø sistemø bei homogeniniø laukø ergodinës teorijos, statistinës fizikos ir atsitiktiniø funkcijø statistikos . Ypaè paþymëtinas jo darbas – monografija „Ergodinës teoremos grupëse“ (Vilnius, Mokslas, 1986 (rusø k .)), kurià Kluverio leidykla 1992 m . iðvertë á anglø kalbà . A . Tempelmano mokslo darbai 1987 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su kitais mokslininkais) . Dabar A . Tempelmanas – Pensilvanijos universiteto profesorius . Daþnai lankosi Lietuvoje, palaiko ryðius su Institutu, buvusiais kolegomis .

164 Profesorius Raimondas ÈIEGIS

Raimondas Èiegis gimë 1958 m . 1977 m . baigë Kauno 7-àjà vidurinæ mokyklà, 1982 m . – Vilniaus universitetà . 1983–1985 m . mokësi Instituto aspirantûroje, 1985 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), 1993 m . – matematikos habil . daktaro disertacijas . 1994 m . R . Èiegiui suteiktas profesoriaus vardas . R . Èiegis 1982 m . pradëjo dirbti Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . Nuo 1985 m . – vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo1993 m . – vyriausiasis mokslo darbuotojas . 1999 m . R .Èiegis perëjo dirbti profesoriumi á Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentiniø mokslø fakultetà . Jo mokslinio darbo kryptys – skaitiniai algoritmai netiesinëms diferencialinëms lygtims spræsti, lygiagretieji algoritmai, matematinis modeliavimas . Jis yra 4 vadovëliø, apie 160 mokslo straipsniø autorius . R . Èiegio mokslo darbai 1995 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su M . Sapagovu ir f . Ivanausku) . Dabar R . Èiegis – VGTU Matematinio modeliavimo katedros vedëjas . Jis yra Latvijos MA uþsienio narys .

165 Profesorius Feliksas IVANAUSKAS

Feliksas Ivanauskas gimë 1945 m . 1963 m . baigë Adutiðkio vidurinæ mokyklà . 1963-1965 m . studijavo Kauno Politechnikos institute (dabar Kauno Technologijos universitetas), 1965–1966 m . – Vilniaus universitete . 1969 m . baigë Maskvos Lomonosovo universiteto Mechanikos-matematikos fakultetà . 1974 m . Maskvos universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslo kandidato (dabar – daktaro), o 1992 m . TSRS MA Matematinio modeliavimo institute fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijas . 1992 m . f . Ivanauskui suteiktas profesoriaus vardas . 2001 m . jis iðrinktas Lietuvos MA nariu-ekspertu . 1972 m . f . Ivanauskas pradëjo dirbti Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Skaièiavimo matematikos katedroje . 1982-1983 m . jis staþavosi Oksfordo universitete . Institute f . Ivanauskas dirba nuo 1996 m . f . Ivanausko mokslo darbo kryptys – skaitinë analizë, diferencialinës lygtys, netiesinës optikos ir elektrochemijos matematiniai modeliai, bioju- tikliø kompiuterinis modeliavimas, paukðèiø migracija . Paskelbë per 200 moksliniø darbø . f . Ivanausko mokslo darbai 1995 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su R . Èiegiu ir M . Sapagovu) . Dabar f . Ivanauskas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas bei Kompiuterijos katedros vedëjas, Instituto Skaièiavimo metodø skyriaus vyriausiasis darbuotojas . Be to, jis yra Lietuvos matematikø draugijos valdybos narys, Lietuvos Netiesiniø reiðkiniø analitikø asociacijos prezidentas .

166 Profesorius Mifodijus SAPAGOVAS

Mifodijus Sapagovas gimë 1939 m . 1956 m . baigë Rokiðkio pirmàjà vidu- rinæ mokyklà, 1956–1961 m . studijavo Vilniaus universitete, 1961–1964 m . mokësi Ukrainos MA Matematikos instituto aspirantûroje . 1965 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), 1986 m . – fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabartiniais terminais – habil . daktaro) disertacijas . 1989 m . M . Sapagovui suteiktas profesoriaus vardas, 1987 m . jis iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . M . Sapagovas 1961 m . pradëjo dirbti Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . 1966–1976 m . –Instituto direktoriaus pavaduotojas Skaièiavimo centro reikalams, 1985–1995 m –. Instituto direktoriaus pavaduotojas, 1995- 2004 m . – Instituto direktorius . Nuo 1966 m . – Skaièiavimo metodø sektoriaus (dabar – Skaièiavimo metodø skyrius) vadovas, nuo 2000 m . – Vytauto Didþiojo universiteto (VDU) Matematikos ir statistikos katedros vedëjas . M . Sapagovo moksliniø tyrimø kryptys – netiesiniø diferencialiniø lygèiø sprendimo metodai, matematinis modeliavimas . Jis paskelbë daugiau nei 110 moksliniø straipsniø, yra vadovëlio aukðtosioms mokykloms „Skaièiavimo metodai“ bendraautoris . Jo mokslo darbai 1995 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su R . Èiegiu ir f . Ivanausku) . Dabar M . Sapagovas – Instituto Skaièiavimo metodø skyriaus vadovas, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesorius . Be to jis yra Lietuvos MA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslø skyriaus pirmininko pavaduotojas .

167 Profesorius Alfredas RAÈKAUSKAS

Alfredas Raèkauskas gimë 1953 m . 1970 m . baigë Salantø vidurinæ mokyklà . 1970–1975 m . studijavo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete . 1981 m . Vilniaus universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), o 1985 m . – matematikos habilituoto daktaro disertacijas . 1996 m . A . Raèkauskui suteiktas profesoriaus vardas . 1975 m . A . Raèkauskas pradëjo dirbti Vilniaus universiteto Matema- tikos fakulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedroje . A . Raèkausko mokslo darbo kryptys – ribinës teoremos Banacho at- sitiktiniø elementø erdvëse, ekonometrika, neparametrinë analizë . Kartu su V . Paulausku paraðë monografijà, kuri iðleista rusø ir anglø kalbomis . A . Raèkauskas dirba Institute nuo 1995 m . A . Raèkausko mokslo darbai 1998 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su V . Bentkumi ir V . paulausku) . Dabar A . Raèkauskas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinës analizës katedros vedëjas, Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas . Be to, A . Raèkauskas yra þurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ tvarkantysis redaktorius .

168 Profesorius Vygantas PAULAUSKAS

Vygantas Paulauskas gimë 1944 m . 1962 m . baigë Kauno 8-àjà vidurinæ mokyklà (dabar – „Saulës“ gimnazija) . 1962–1967 m . studijavo Vilniaus universitete, 1968–1969 m . – Vilniaus universiteto aspirantûroje . 1969 m . apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), o 1978 m . – matematikos mokslø daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1981 m . jam suteiktas profesoriaus vardas, tais paèiais metais tapo Vilniaus universiteto Matematinës analizës katedros vedëju . 1990 m . V . Paulauskas iðrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu . V . Paulausko mokslinio darbo kryptys – ribinës teoremos begalinio matavimo erdvëse, operatoriø pusgrupiø aproksimacija . Jis yra paskelbë daugiau nei 100 publikacijø, kartu su A . Raèkausku paraðë monografijà, kuri iðleista rusø ir anglø kalbomis . Paruoðë 14 mokslo daktarø, ið kuriø 4 jau tapo habil . daktarais . V . Paulauskas dirba Institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju nuo 1995 m . V . Paulausko mokslo darbai ávertinti Lietuvos mokslo premija du kartus – 1979 m . ir 1999 m . (kartu su V . Bentkumi ir A . Raèkausku) . Dabar V . Paulauskas – Vilniaus universiteto Matematinës analizës katedros vedëjas, Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas . Be to, jis yra Lietuvos matematikø draugijos valdybos narys, Lietuvos statistikø sàjungos prezidentas, Amerikos matematikø draugijos bei Tarptautinio statistikos instituto narys .

169 Profesorius Gintautas DZEMYDA

Gintautas Dzemyda gimë 1957 m . 1975 m . baigë Vilniaus 15-àjà vi- durinæ mokyklà, 1980 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . Habil . daktaras (1997), profesorius (1998), Lietuvos MA narys ekspertas (2006) . MII dirba nuo 1980 m . Dabar vyriausiasis mokslo darbuotojas (1999), Sistemø analizës skyriaus vadovas (2003), Instituto direktorius (2005), VPU Informatikos katedros profesorius (1998) ir VGTU Grafiniø sistemø katedros profesorius (2002) . Þurnalo „Informatics in Education“ vyriausiasis redaktorius, „Infor- matica“ atsakingasis redaktorius, tarptautiniø þurnalø „Information Tech- nology and Management Science“ ir „Journal of Civil Engineering and Management“ redkolegijø narys . Paskelbë moksliniø rezultatø ið optimizavimo, vizualios daugiamaèiø duomenø analizës, medicinos duomenø (oftalmologiniø, kardiologiniø, genetiniø) analizës, lygiagreèiøjø skaièiavimø, daugiakriterinio sprendimø priëmimo, dirbtiniø, neuroniniø tinklø srièiø . Dalyvavo vykdant NATO, Europos Sàjungos Komisijos, Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijø fondo, Atviros Lietuvos fondo, Ðvietimo ir mokslo ministerijos projektus . Paskelbta apie 170 mokslo darbø, viena monografija . Iðleisti trys vadovëliai, parengti dirbtiniø neuroniniø tinklø ir optimizavimo metodø magistro studijø kursai internete . Jo mokslo darbai 2001 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su V . Ðalteniu ir A . Þilinsku) .

170 Profesorius Vydûnas ÐALTENIS

Vydûnas Ðaltenis gimë 1938 m . 1954 m . baigë Utenos pirmàjà vidu- rinæ mokyklà, 1959 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1964–1966 m . mokësi aspirantûroje, 1966 m . apgynë technikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), 1998 m . – informatikos habil . daktaro disertacijà . 2001 m . V . Ðalteniui suteiktas profesoriaus vardas . 1969 m . V . Ðaltenis pradëjo dirbti Institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu . V . Ðaltenio mokslo tyrimø kryptys – daugelio kintamøjø modeliø optimizavimas, klasifikavimas, eksperimentø planavimas, struktûros analizë, optimaliejis tinklai . Taikomieji darbai: infekcijø plitimo valdymas, daugia- kriteris optimaliø sprendimø priëmimas, taikiniø paieðkos radaro sistemomis optimizavimas, Lietuvos ðvietimo sistemos plëtros prognozavimas . V . Ðaltenis yra 4 monografijø, 4 vadovëliø aukðtosioms mokykloms, daugiau kaip 90 moksliniø straipsniø, kuriø daugelis paskelbti tarptautiniuose þurnaluose, autorius arba bendraautoris . V . Ðaltenis 1996–2000 m . dalyvavo vykdant du tarptautinius “Copernicus” projektus . Jo mokslo darbai 2001 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su G . Dzemyda ir A . Þilinsku) . Dabar V . Ðaltenis – Instituto Sistemø analizës skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, UNES- CO informatikos ekspertas .

171 Profesorius Antanas ÞILINSKAS

Antanas Þilinskas gimë 1946 metais . 1963 m . baigë Kauno 2-àjà vi- durinæ mokyklà, 1968 m . – Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1970–1973 m . mokësi aspirantûroje . 1973 m . apgynë technikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro, 1985 m . – fizikos ir matematikos daktaro (dabar – habil . daktaro) disertacijas . 1990 m . A . Þilinskui suteiktas profesoriaus vardas, 1994 m . jis iðrinktas tarptautinës Inþinerinës akademijos tikruoju nariu . 1973 m . A . Þilinskas pradëjo dirbti Fizikos ir matematikos Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . Nuo 1974 m . dirba vyresniuoju moksliniu darbuotoju . A . Þilinsko mokslo tiriamojo darbo kryptys – globalioji optimizacija, optimalusis projektavimas, daugiamaèiø duomenø vizualizacija . Sukûrë daugiaekstremalios optimizacijos statistiniø modeliø teorijà, metodus bei algoritmus, taikomus projektavimo uþdaviniams spræsti . A . Þilinskas yra 5 monografijø, 7 vadovëliø aukðtosioms mokykloms, daugiau kaip 100 mokslo straipsniø, kuriø dauguma paskelbta tarptautiniuose þurnaluose, autorius arba bendraautoris . Jis dirbo vizituojanèiu profesoriumi Dortmundo, Ami- cheno, Kopenhagos, Danijos technikos, Londono universitetuose . A . Þilinsko mokslo darbai 2001 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su G . Dzemyda ir V . Ðalteniu) . Dabar A . Þilinskas – Instituto Optimizavimo skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vytauto Didþiojo universiteto profesorius, Taikomosios informatikos katedros vedëjas . Be to, jis yra Amerikos matematikø draugijos narys, IFIP darbo grupës WG7 .6 narys, IEEE Computer Society narys .

172 Profesorius Mindaugas BLOZNELIS

Mindaugas Bloznelis gimë 1963 m . 1981 m . baigë Kauno 8-àjà vidur- inæ mokyklà . 1981–1986 m . studijavo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete . 1990 m . Vilniaus universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabartiniais terminais – daktaro), o 2000 m . – matematikos habil . daktaro disertacijas . 2001 m . M . Blozneliui suteiktas profesoriaus vardas . 1986 m . M . Bloznelis pradëjo dirbti Vilniaus universiteto Matematikos fakultete . M . Bloznelis – Lietuvos jaunøjø mokslininkø (1993–1998) sti- pendininkas . 1999 m . jam buvo paskirta Humboldt’o stipendija moksliniam darbui Vokietijoje . Institute dirba nuo 1993 m . M . Bloznelio mokslo darbo kryptys – tikimybiø teorija ir matemat- inë statistika, diskreèioji matematika, algoritmø analizë . Jis gavo vertingø rezultatø, nagrinëdamas stochastiðkai tolydþiøjø procesø centrinës ribinës teoremos pakankamàsias sàlygas bei baigtiniø populiacijø statistikø skleidinius . M . Bloznelio mokslo darbai 2002 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su V . Mackevièiumi ir e . Manstavièiumi) . Dabar M . Bloznelis – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinës informatikos katedros vedëjas, Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas .

173 Profesorius Eugenijus MANSTAVIÈIUS

Eugenijus Manstavièius gimë 1947 m . 1964 m . baigë Klaipëdos pirmàjà internatinæ mokyklà . 1964–1969 m . studijavo Vilniaus universitete Matematikos fakultete, 1969–1972 m . – aspirantûroje . 1974 m . Vilniaus universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro), o 1994 m . – matematikos mokslø habil . daktaro disertacijas . 1995 m . e . Manstavièiui suteiktas profesoriaus vardas, 2004 m . jis iðrinktas Lietuvos MA nariu-ekspertu . 1966 m . e . Manstavièius pradëjo dirbti Vilniaus universiteto Matema- tikos fakulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedroje – ið pradþiø laborantu (1966–1969 m ),. vëliau asistentu (1972–1974 m ),. vyr . dëstytoju (1976), docentu (1976–1994 m .) Nuo 1995 m . e . Manstavièius – ðios katedros vedëjas . e . Manstavièiaus mokslo darbo kryptys – skaièiø teorija, kombinatorika, mokslo istorija . Jis yra daugiau kaip 160 moksliniø straipsniø autorius ar bendraautorius . Staþavosi ir dirbo moksliná darbà daugelyje uþsienio ðaliø universitetø (Praha, Bordo, Frankfurtas prie Maino, Graco ir kt .) . Institute e . Manstavièius dirba nuo 2005 m . e . Manstavièiaus mokslo darbai 2002 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su M . Blozneliu ir V . Mackevièiumi) . Dabar e . Manstavièius – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros vedëjas, Instituto Tikimybiø teorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas . e . Manstavièius yra JAV matematikø draugijos narys .

174 Profesorius Ðarûnas Raudys

Ðarûnas Raudys gimë 1941 m . Kaune . 1958 m . baigë Panevëþio 1-àjà vi- durinæ mokyklà (dabar – j .balèikonio gimnazija), 1963 m . Kauno politechnikos institutà (dabar – Kauno technologijos universitetas) . 1965-1968 m . mokësi Lietuvos mokslø akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspir- antûroje . 1969 m . Kaune apgynë technikos mokslø kandidato disertacijà, o 1978 m . Rygoje – technikos mokslø daktaro (habilituoto) disertacijà . 1999 m . ir 2004 m . iðrinktas Lietuvos mokslø akademijos nariu ekspertu, 1984 m . jam suteiktas profesoriaus vardas . 1969 m . ð . Raudys pradëjo dirbti Fizikos ir matematikos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vëliau – vyresniuoju moksliniu moksliniu bendradarbiu . Nuo1981 m . Duomenø analizës skyriaus vadovas . Prof . ð . Raudþio mokslinio darbo sritys – statistinis vaizdø atpaþini- mas, dirbtiniai neuroniniai tinklai bei jais paremta dirbtinio intelekto teorija . Jis sukûrë statistiniø ir dirbtiniais neuroniniais tinklais paremtø klasifikavimo metodø mokymo teorijà, kuri pripaþinta pasaulyje, iðdëstyta dvejose monografijose, atspausdintose Vilniuje ir Niujorke, 200 moksliniø straipsniø, vos ne tûkstantá kartø cituojamø ISI impact indekso moksliniuose þurnaluose, deðimtyse monografijø, keliuose JAV iðleistuose vadovëliuose . Jis dirbo moksliná darbà Kanadoje, JAV, Olandijoje, Prancûzijoje, Italijoje, Turkijoje, Malaizijoje, Japonijoje, paruoðë keliolika þunaliniø publikacijø su ðiø ðaliø mokslininkais . Jis trisdeðimties tarptautiniø moksliniø konfer- encijø kviestinis praneðëjas, keliø tarptautiniø moksliniø þurnalø, leidþiamø Vilniuje, Rygoje, Maskvoje, Londone, Vaðingtone, redkolegijø narys . Jis 1987 m . Lietuvos Ministrø tarybos premijos bei 2003 m . Lietuvos mokslo premijos laureatas .

175 Daktaras Liudas Giraitis

Liudas Giraitis gimë 1957 m . Krasnojarsko kraðte . 1975 m . baigë Mari- jampolës V . Mykolaièio-Putino vidurinæ mokyklà . 1975–1980 m . studijavo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete . 1980 m . pradëjo dirbti Matematikos ir kibernetikos institute . 1984 m . Vilniaus universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslø kandidato (dabar – daktaro) disertacijà . l . Giraièio mokslo darbo kryptys – laiko eiluèiø modeliø su tolimàja ir artimàja priklausomybe tikimybinë ir statistinë analizë, parametriniai ir semiparametriniai áverèiai . Turi paskelbæs moksliniø straipsniø aukðto prestiþo moksliniuose þurnaluose . Nuo 1993 m . l . Giraitis dirbo (su pertraukomis) moksliná darbà uþsienio universitetuose: 1993-1995 m .m . Heidelbergo universitete, 1995-1996 Bostono universitete, 1996-2002 m . Londono Ekonomikos mokykloje ir kt . l . Giraièio mokslo darbai 2005 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su R . Leipumi ir D . Surgailiu) . Dabar l . Giraitis dirba Londono Ekonomikos mokykloje (London School of Economics) . Be to, l . Giraitis yra poetas, eseistas, vertëjas . Iðvertë o . Milaðiaus kûry- bos (1998 m .), iðleido eilëraðèiø knygà „Senø þodþiø albumas“ (1999 m .) .

176 Profesorius Remigijus LEIPUS

Remigijus Leipus gimë 1961 m . Vilniuje . 1979 m . baigë Vilniaus A .Vienuolio vidurinæ mokyklà . 1979–1984 m . studijavo Vilniaus universiteto Matematikos fakultete . 1990 m . Vilniaus universitete apgynë fizikos ir matematikos mokslø daktaro (dabartiniais terminais – daktaro), o 2001 m . – matematikos habil . daktaro disertacijas . 2004 m . R . Leipui suteiktas profesoriaus vardas . 1984 m . R . Leipus pradëjo dirbti Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Matematinës statistikos katedroje . 1993–1994 m . jam buvo paskirta Fulbright stipendija darbui Virdþinijos Technikos universitete (JAV) . 2005 metais dirbo mosliná darbà ir skaitë paskaitas Jutos universitete (JAV) . R . Leipus dirba Institute nuo 1995 m . R . Leipaus mokslo darbo kryptys – laiko eilutës su tolimàja priklausomybe, finansø ir draudimo matematika, finansø ekonometrija . Jis yra daugiau nei 50 moksliniø straipsniø, paskelbtø Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo þurnaluose autorius arba bendraautoris . R . Leipaus mokslo darbai 2005 m . ávertinti Lietuvos mokslo premija (kartu su l . Giraièiu ir D . Surgailiu) . Dabar jis – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas bei Matematinës statistikos katedros profesorius, Instituto Matematinës statistikos skyriaus vyriausiasis mokslinis darbuotojas .

177 Pagrindiniai mokslo tyrimø taikymo darbai, projektai, uþsakymai

Pirmasis rimtas ESM BESM-2M panaudojimas gamybos reikmëms – Vilniaus skaièiavimo maðinø gamyklos Specialiajame konstravimo biure pradëtø kurti lietuviðkø ESM „Rûta“-110 ir skaitanèiojo automato „Rûta“-701 projektavimas bei jø programinë áranga . Kartu su gamybininkais Fizikos ir matematikos Institute ðá projektà keletà metø vykdë net keliø sektoriø mokslininkai (Atpaþinimo procesø, Matematinës logikos ir programavimo, Skaièiavimo meto- dø) . Dar nepradëjus veikti bandomajam „Rûta“-110 egzemplioriui, programinë áranga jai (tarp jø ir ALGOL transliatorius) buvo derinama naudojant specialias programines priemones su ESM BESM-2M . 1964 m . Viliaus Matulio iniciatyva Matematinës logikos ir programavimo skyriuje pradëta domëtis tinklinio planavimo ir valdymo uþdaviniais . Ðia tematika buvo dirbama iki 1990 m ,. pagal jà apgintos dvi disertacijos (Bro-

Viliaus Matulio jubiliejus 2003 m . – skyriuje iðugdyti mokslininkai, specialistai, verslininkai

178 niaus Vaièiulio, 1973 m ;. Antano Basko, 1973 m ),. sukurta daug planavimo programø sistemø projektavimo ir konstravimo biurams, statybos, radioelektronikos pramonës ir kitoms organizacijoms ávairiausiuose tuometinës Tarybø Sàjungos miestuose (Maskva, Leningradas, Kijevas, Novosibirskas, Charkovas, Kuibyðevas, Kaliningradas, Voroneþas, Permë, Rostovas prie Dono, Vilnius, Klaipëda, Nikolajevskas ir kt ). . Viena ið sistemø – „RitmPlan“ – buvo ádiegta netgi prie Kosminiø skrydþiø valdymo centro (pamaskvës mieste Podlipki, dabar Koroliovas) veikusiame projektavimo ir konstravimo biure . Naudojant ðià sistemà pirmà kartà TSRS kompiuteriniu bûdu buvo suformuotas visos pramonës ðakos (bendrosios maðinø gamybos) metinës veiklos planas .

Matematinis modeliavimas

Nuo 1966 metø kartu su Geologijos instituto mokslininkais (vadovas V .J uodkazis) Fizikos ir matematikos Institute apie deðimtmetá buvo vykdomi darbai, susijæ su poþeminiø vandens atsargø ávertinimu bei prognozavimu, hidrodinamikos lygèiø sprendimo metodø tolesniu vysty- mu, hidrogeologinës informacijos apdorojimu, hidrogeologiniø Lietuvos þemëlapiø sudarymu naudojant ESM (o . Dulkytë, b . Kvedaras, M . Sapa- govas) . Buvo sudarytas Ðiauliø vandenvietës matematinis modelis . Su ESM BESM-4 atlikus apskaièiavimus, buvo gautos prognozinës slëgimo kritimo linijos eksploatuojamame vandeningame horizonte . Taikant matematiná modelá nustatyta, kiek, eksploatuojant Ðiauliø vandenvietæ, nukris vandens lygis aplinkiniø miestø ir gyvenvieèiø græþiniuose . Tai buvo vieni ið pirmøjø darbø Lietuvoje taikant ESM hidrogeologijoje . Septintajame–aðtuntajame praeito amþiaus deðimtmetyje Lietuvoje gana sparèiais tempais buvo plëtojami tiksliosios mechanikos, radiotechnikos bei elektronikos mokslo tiriamieji darbai ir vystoma pramonë . Gamyba këlë naujus uþdavinius, kuriø dalis buvo formuluojama diferencialiniø lygèiø kalba . Taip natûraliai FMI Diferencialiniø lygèiø bei Skaièiavimo metodø skyriuose buvo sprendþiami diferencialiniø lygèiø taikymo uþdaviniai, ir tai ið esmës nulëmë teoriniø tyrimø diferencialiniø lygèiø srityje plëtrà . Ðtai keletas bûdingø iðspræstø uþdaviniø: bangolaidþiø geometriniø parametrø optimizavimas, skaièiuojant diferencialiniø lygèiø tikrines reikðmes (b . Kvedaras, D . Levinskaitë, M . Sapagovas, D . Sapagovienë); didelio tikslumo koordina- tiniø matavimo stakliø paklaidos ávertinimas bei matavimo tikslumo didini- mas (R . Bentkus, M . Sapagovas, t . Veidaitë); precizinës vibromechanikos prietaisø bei mazgø projektavimas, sprendþiant netiesines diferencialines

179 lygtis (R . Èiupaila, G . Kairytë, M . Sapagovas, D . Sapagovienë, t . Veidaitë); integraliniø schemø gamybos kai kuriø technologiniø procesø tobulinimas atliekant skaitiná eksperimentà (V . Bûda, R . Èiegis, M . Sapagovas) . Kartu su Kijevo statybos inþinerijos institutu (A . Agalcevas) buvo sukurtas ir praktiðkai iðbandytas dvigubo kreivumo vantiniø perdangø visuomeninës paskirtiems pastatams projektavimas (G .Kairytë, M . Sapagovas) .

Procesø analizë ir atpaþinimas

Atpaþinimo procesø skyriaus mokslininkams bendradarbiaujant su Kauno medicinos institutu, 1968 metais pradëti elektrofiziologiniø pro- cesø – elektroencefalogramø, elektrokardiogramø – savybiø tyrimai, kuriø rezultatus siekta panaudoti organizmø funkcinei bûsenai nustatyti . Nuo 1970 metø beveik du deðimtmeèius daug dëmesio buvo skiriama ðirdies ir kraujagysliø sistemos funkcinës bûsenos analizei ir atpaþinimui, ðiam tikslui pasitelkiant ðirdies ritmogramas . Ðiø tyrimø rezultatas – sukurti nauji kompiuterizuoti prietaisai ir sistemos . 1977 metais sukurta ðirdies ritmogramø analizës sistema organizmo funkcinei bûsenai vertinti ramybës bûsenoje ir funkciniø mëginiø metu, sudaryta ið naujai sukurtø originaliø prietaisø, skaièiavimo ir ryðiø ir ryðiø technikos elementø . Diegiant ðirdies ritmogramø analizës sistemà, pirmà kartà Lietuvoje buvo panaudotas terminalas, veikiantis Palangoje, sujungtas 350 km ryðio linija su skaièiavimo maðina BESM, dirbanèia Vilniuje, Matematikos ir kibernetikos instituto

Gydytojas G . Þiliukas analizuoja paciento bûsenà ðirdies ritmogramø registravimo prietaisu, sukurtu MII

180 Skaièiavimo centre (1979) . Sukurtas ritmoskopas, ðirdies ritmo analizës prietaisas, padarytas naudojant to laiko naujienas – mikro ESM Elektroni- ka-60 . Sukurta programinë áranga ðirdies ir kraujagysliø sistemos bûsenø analizei ir atpaþinimui, kuriai buvo suteiktas geriausios Lietuvoje sukurtos 1981 metais programinës árangos titulas . Ðirdies ritmogramø analizës sistema, instaliuota Matematikos ir informatikos instituto Skaièiavimo centro maðinoje BESM-6, buvo demonstruojama per terminalà, esantá uþ 1000 kilometrø, Maskvoje vykusioje tarptautinëje parodoje Kardiologija 82 . Tuo metu tai buvo neeilinis ávykis pasauliniu mastu . Paþangûs Atpaþinimo procesø skyriaus procesø analizës ir atpaþinimo darbai, kuriems ágyvendinti buvo naudojamos skaièiavimo technikos galimybës, atkreipë dëmesá Èekoslovakijos Mokslø akademijos Informacijos teorijos ir automatizacijos instituto mokslininkø dëmesá . Bendradarbiaujant su jais 1979 metais buvo sukurta Atsitiktiniø signalø statistinës analizës dialoginë sistema STADIA . Jà sudarë procesø analizës algoritmø kompleksas su transportabilia programine áranga, galinèia veikti ávairiø tipø mini ESM terpëje . Sistema STADIA su itin patogia sàsaja tarp þmogaus ir maðinos atvërë galimybæ eksperimentatoriams kompiuteriu greitai, patogiai ir nuodugniai analizuoti atsitiktiniø signalø savybes, spræsti signalø atpaþinimo uþdavinius . Procesø analizës ir atpaþinimo teoriniai tyrimai ir stipri eksperimentinë bazë patraukë ir kitø uþsakovø dëmesá . Sprendþiant jø keliamus uþdavinius, devintàjá deðimtmetá Atpaþinimo procesø skyriuje buvo atliekami povande- niniø laivø atpaþinimo tyrimai, pasitelkiant ðiam tikslui povandeniniø laivø skleidþiamus akustinius signalus . Ðiuo laikotarpiu buvo atliekami ir ðnekos signalø savybiø tyrimai, reikalingi ðnekos signalø perdavimui ryðiø kanalais naudojant vokoderius . Darbai buvo vykdomi su Leningrado universitetu ir kitomis ðio miesto ástaigomis . 1982–1990 metais buvo nagrinëjamos skraidanèiøjø aparatø – lëktuvø, malûnsparniø, raketø – atpaþinimo problemos, analizuojant skraidanèiøjø aparatø virpesiø sukeliamus signalus . Pastaruoju metu Atpaþinimo teorijos skyriuje vykdomi teoriniai ir eksperimentiniai lietuviø ðnekos atpaþinimo tyrimai, kuriami konstruktyvûs metodai, grindþiami informaciniø technologijø naudojimu lietuviðkos ðnekos atpaþintuvø gamybai . Ðiuo metu sukurtas atskirai sakomø þodþiø ir fraziø atpaþintuvo prototipas . Tai nuo kalbëtojo priklausoma atpaþinimo sistema . Atpaþinimas ágyvendinamas pasitelkiant dinaminá laiko skalës kraipymà . Atpaþintuvas gali atpaþinti iki 1000 vienos sekundës trukmës þodþiø ir iki 200 penkiø sekundþiø

181 trukmës fraziø . Ðio atpaþintuvo prototipo bazëje galima konstruoti ávairios paskirties lietuviø ðnekos atpaþinimo átaisus: informacijos paieðkai balsu, teksto ávedimui á kompiuterá diktuojant balsu, balsu valdomai árangai neágaliesiems, mobiliesiems telefonams valdyti balsu, duomenims apie sandëlyje esanèias prekes balsu ávesti á duomenø bazæ, balsu valdomiems vartams, durims, buiti- niams prietaisams, balsu valdomai automobilio árangai, kompiuteriø programø informacijos internete paieðkai balsu . Plëtojami tyrimai, grindþiami paslëptø Markovo modeliø teorijos naudojimu siekiant sukurti nepriklausomas nuo kalbëtojø lietuviø ðnekos atpaþinimo sistemas . Atliekami darbai siekiant daryti lietuviø ðnekos specializuotà duomenø saugyklà – garsynà . Garsynas padës sukurti itin saugius ávairiø poveikiø atþvilgiu lietuviø ðnekos atpaþintuvus, atlikti sukurtø atpaþintuvø testavimo darbus .

Optimaliø sprendimø paieðka

Tarp pirmøjø taikomøjø uþdaviniø, spræstø Optimizavimo bei Sistemø analizës skyriuose (anksèiau tai buvo bendras Optimalø sprendimø teorijos skyrius), dominuoja technologiniai . Pirmieji darbai – tai elektros tinklø optimizavimas; elektros skaitiklio optimizavimas; tvarkaraðèiø sudarymas maþø serijø gamybai . Vëliau – radiolokacinës paieðkos ir prieðlëktuvinës gynybos valdymas; vibrovarikliø, kineskopø, bangolaidþiø projektavimas; spausdintiniø plokðèiø, daþø gamybos optimizavimas, infekcijø plitimo prognozavimas, paðarø sudëties optimizavimas; puslaidininkiniø prietaisø gamybos technologijø kûrimas, daugiakriteriniai optimizavimo uþdaviniai energetikoje . Pastaruoju metu – susirgimø diagnozavimas analizuojant oftal- mologinius, kardiologinius, fiziologinius duomenis, saugomus sudëtingose duomenø bazëse, taip pat ir skaitmeninëse nuotraukose . Siekiant palengvinti taikomøjø uþdaviniø sprendimà, optimizavimo metodus realizuojanèios programos buvo sujungtos á globaliam optimizavimui skirtà programø paketà . Jame yra ir pasaulyje pripaþintø metodø, ir Instituto mokslininkø sukurtø . Kintant technologinei bazei ir kompiuteriams, paketas irgi „evoliucionavo“ . Energetikoje kylanèioms problemoms spræsti kilo bûtinumas sukurti daugiakriteriniø sprendimø paramos sistemà . Sistema skirta iðrinkti geriausiai (arba kelioms geriausioms) alternatyvai ið daugelio, kuomet jos apibûdinamos daugeliu kriterijø . Alternatyvø pavyzdþiai gali bûti verslo planai, pramonës srities vystymo strategijos . Kriterijø pavyzdþiai: gaunamas pelnas, patikimumas, taip pat ne skaièiais nusakomi kokybiniai kriterijai . Sistema lengvina ekspertø darbà, suskaidydama sprendimø

182 priëmimo procesà á eilæ etapø, patogiai pateikdama informacijà . Sistemoje yra galimybë naudotis keliais metodais, ið kuriø populiariausias yra poriniø palyginimø metodas . Kiti metodai – Pareto, leidþiantis pasirinkti kriterijø svarbà, ir Fuzzy, leidþiantis ekspertui abejoti . Modeliavimui ir optimizavimui sukurta specializuota sistema „Aukðtøjø studijø ir tyrimø interneto aplinka“ (optimum2 mii. lt/~jonas2;. tarptautinis „veidrodis“: mockus org/optimum). . Sistemà sudaro teorinë medþiaga, pavyzdþiø rinkinys ir programinë áranga, skirta darbui internete . Studijø ir tyrimø objektas yra ekonominiø, sociali- niø, ir techniniø sistemø modeliavimas ir optimizavimas . Paþymëtini Sistemø analizës skyriaus darbuotojø vykdyti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo remti projektai, skirti visuomenës sveikatai . Vykdant projektà „ÞIV/AIDS infekcijos plitimo modeliai, epidemijos prognozës ir valdymas“ (1995 m .), sukurtas nehomogeninio ÞIV/AIDS infekcijos plitimo modelis, kur atsiþvelgiama á infekcijos perdavimo keliø ávairovæ, á uþsikrëtimo, mirèiø bei kitø parametrø priklausomybæ nuo infekcijos trukmës ir á kitus esminius faktorius . Ðis modelis ir já realizuojanti programinë áranga ágalina prognozuoti infekcijos mastà ir ávertinti dabartiniø profilaktikos priemoniø efektyvumà . Teoriðkai ir kompiuterinio modeliavimo bûdu gauti optimalûs kiekybiniai áverèiai, kaip stabilizuoti infekcijos plitimà pleèiant AIDS testavimo apimtá, asmeniniø apsaugos priemoniø naudojimà ir keièiant ÞIV infekuotø asmenø elgsenà . Pagrindinis projekto „Informacinës technologijos þmogaus sveikatai – klini- kiniø sprendimø palaikymas (el . sveikata)“ (2003-2006 m ). tikslas – sukurti informatikos technologijomis ir metodais grindþiamas sprendimø priëmimo strategijas, leidþianèias palengvinti ligø diagnozavimà remiantis sukauptais kardiologiniais ir oftolmologiniais duomenimis bei vaizdais . Vykdytojai: Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø ir Kardiologijos institutai bei Kardiologijos klinika, Kauno technologijos universiteto Biomedicininës inþinerijos institutas, MII Sistemø analizës skyrius . MII sukurti algoritmai oftalmologiniø vaizdø diagnostiniø objektø iðskyrimui, parametrizavimui bei kiekybinei analizei, taip pat pasiûlyti bûdai para- metrizuotø vaizdø ir signalø vizualiai analizei . Tyrimø pagrindu sukurtos programos átrauktos á eksperimentinæ sprendimø priëmimo sistemà . Projekto „Þmogaus genomo ávairovës ypatumø nulemti aterosklerozës patogenezës mechanizmai“ (2004–2006 m ). tikslas – nustatyti þmogaus genomo ávairovës ypatumus, lemianèius aterosklerozës patogenezës mechanizmø skir- tumus, ir jø pagrindu gerinti ðios patologijos ir jos komplikacijø diagnostikà,

183 gydymà ir profilaktikà . Partneriai: VU Medicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës genetikos ir Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinës medicinos katedros, VU MF Ðirdies ir kraujagysliø ligø klinika, Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos Kardiologijos ir angiologijos centras, Bio- technologijos institutas . MII darbuotojai sukûrë Lietuvos aterosklerozës biobanko duomenø bazës valdymo sistemà ir internetinæ prieigà; taip pat atliko pacientø ir jø giminiø biologiniø bei klinikiniø duomenø analizæ, ávertinant duomenø kokybæ, tarpusavio statistines priklausomybes ir naudingumà aterosklerozës tyrimams . Pastaruoju metu daþni duomenø, sukauptø sudëtingose duomenø bazëse, analizës uþdaviniai .Bûdingas pavyzdys – Instituto, Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos ir Atviros Lietuvos fondo bendras projektas „Lietuvos pedagogø duomenø bazës kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninë specifika) ir pedagogø poreikio prognozë“ (www mii. lt/pedagogai/). . Tyrimai apima duo- menø apie Lietuvos pedagogus kokybës ávertinimà, pedagogø srautø analizæ bei jø amþiaus dinamikos problematikà, bendrojo lavinimo mokyklø lyginamàjà analizæ, mokyklø kolektyvo kokybës tyrimà, pedagoginio personalo ir moksleiviø skaièiaus dinamikos modeliavimà bei prognozæ, ávertinant ir regioninæ bendrojo lavinimo specifikà .Gauta pedagoginio personalo poreikio prognozë bei kiti esminiai kiekybiniai ir kokybiniai áverèiai, leidþiantys geriau suvokti bendrojo lavinimo problemas ir ðvietimo sistemoje vykstanèius procesus bei juos valdyti .

Taikomoji statistika

Ne tik tuometinëje Tarybø Sàjungoje, bet ir Vakarø pasaulyje plaèiai pagarsëjæs daugiamate statistika paremtais tyrimo darbais nustatant ryðá tarp klasifikavimo algoritmø darbo tikslumo ir mokymo duomenø kiekio, Duo- menø analizës skyrius buvo þinomas kaip pirmojo TSRS programø paketo, leidþianèio kurti atpaþinimo algoritmus interaktyviame reþime, kûrëjas . Ðio darbo entuziastai buvo Duomenø analizës skyriaus mokslininkai Ðarûnas Raudys ir Vitalijus Pikelis, sukûræs paketo valdymo algoritmus . Didelá indëlá á paketo sukûrimà áneðë Deimantas Stasaitis, Saulius Marèiulaitis, Kæstutis Juðkevièius, Valdas Vaitukaitis, Kæstutis Èeponis, Vytautas Pivoriûnas, Vytautas Grabauskas, Kæstutis Plauðka, Jonas Kaukënas, Kæstutis Urba, Arturas Noruðis ir kiti . Per 25 Duomenø analizës skyriaus gyvavimo metus iðspræsta apie pusantro ðimto ávairaus sudëtingumo duomenø analizës uþdaviniø . Vadovaujant prof . R . Bentkui, nemaþai statistikos taikymo darbø buvo vykdoma Dinaminiø sekø analizës sektoriuje, vëliau pertvarkytame

184 á Taikomosios statistikos skyriø: buvo aktyviai bendradarbiaujama su Kauno politechnikos instituto padaliniu „Vibrotechnika“ (jam vadovavo þymus mokslininkas akad . K . Ragulskis), tiriant atsitiktines vibruojanèias mechanines sistemas; Elektrografijos MTI uþsakymu buvo sukurti specialûs dokumentø vaizdø skaitmeniniø áraðø filtracijos algoritmai; buvusios TSRS Stakliø MTI Vilniaus filialui buvo sukurti koordinatiniø matavimo maðinø geometriniø ir temperatûriniø paklaidø aproksimacijos metodai . Kelerius metus intensyviai bendradarbiauta su Udmurtijos naftos ir dujø gamybiniu susivienijimu „Udmurtgeologija“, kuriam buvo sudaryti karotaþo duomenø statistinës analizës algoritmai . Taikomieji darbai geo- logijoje nutrûko, subyrëjus Tarybø Sàjungai . Pradëjus Taikomosios statistikos skyriui vadovauti prof . R . Rudzkiui, didesnis dëmesys buvo skiriamas ekonominës prigimties duomenø statisti- kai . Ypaè vaisingas bendradarbiavimas uþsimezgë su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, kuris tæsiasi iki ðiol – vystomi ir valstybinëje statistikoje diegiami nauji imèiø metodai ir algoritmai . Be to, pastaruoju metu dalyvaujama vykdant programà „Lietuvos ekonomikos matematiniai modeliai makroekonominiams procesams prognozuoti“, kurià finansuoja Valstybinis mokslo ir studijø fondas . Leidybinës paslaugø bendrovës UAB BÁ VTEX uþsakymu nuo 2004 metø vykdomi aktualûs tyrimai, susijæ su moksliniø publikacijø klasifikavimo sistemos kûrimu . Ðiais darbais suinteresuotos didþiausios pasaulio mokslo leidyklos „Elsevier“ ir „Springer“, susidomëjimà iðreiðkë ir JAV Matematinës statistikos institutas (IMS), suteikæs galimybæ naudotis jø turima publikacijø duomenø baze . Sprendþiami uþdaviniai susijæ su uþsakovo leidybine veikla ir apima tokias taikomàsias sritis, kaip moksliniø straipsniø klasifikavimas ir in- deksavimas, specialiø paieðkos sistemø kûrimas, atskirø leidybos objektø ar kitø veiklos srièiø atitikimo nustatymas, automatinis prasminiø þodþiø priskyrimas, mokslo srities ar leidybinio objekto (mokslo þurnalo) plëtros ávertinimas ir kt . Uþsakovo pateikto tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos srities publikacijø archyvo pagrindu kuriama mokslo leidiniø bazë, kurioje pateikiama tiek techniniø transformacijø bûdu iðgauta bei susisteminta mokslinë informacija (straipsniø metaduomenys, terminø bei prasminiø þodþiø sàraðai, sutvarkyti tekstai ir kt ),. tiek ávariø teorija pagristø statistiniø tyrimø rezultatai, kuriø svarbiausias – mokslo terminø aplinkos (vadinamieji identifikaciniai debesëliai) . Skyriuje tiriamø algoritmø pagrindu

185 kuriamos vartotojo priemonës, leidþianèios atlikti specifines uþsakovo numatytas uþduotis, panaudojant sukauptus duomenis, pvz ., sistemai pateiktam straipsniui parinkti sàraðà rekomenduojamø prasminiø þodþiø, pasirinktam prasminiam þodþiui pateikti já apibûdinanèius mokslinius terminus, arba nurodytam straipsniui surasti kelis pagal tematikà artimiausius

Programø sistemø inþinerija

1976 m . buvo pradëtas projektas „Vilnius“ (vadovas Albertas Èaplinskas), kuriuo siekta sukurti surenkamojo programavimo metodikà ir jà palaikanèià instrumentinæ programø sistemà . Pirmoji sistemos versija buvo sukurta ir pradëta naudoti praktiniams darbams 1980 m ., o apskritai projektas tæsësi net 14 metø . Nuo 1980 m . (tais metais buvo perskaityti trys plenariniai praneðimai sàjunginëse konferencijose) Matematinës logikos ir algoritmø teorijos skyriaus Programø sistemø inþinerijos grupë pelnë platø pripaþinimà visoje TSRS ir pradëta traktuoti kaip savarankiðka mokslinë mokykla .

Prie skaièiavimo maðinos ES terminalo R . Kanopa, j . Ðostak, V . Jazukevièius, e . Tieðis, A . Èaplinskas

186 GIS technologijos ir taikymai (AKIS)

Po 1993 m . tyrimai programø inþinerijos srityje buvo iðplësti, apimant geografiniø informaciniø sistemø (GIS) inþinerijos (Viktoras Paliulionis), teisës sistemø inþinerijos (Albertas Èaplinskas, Laima Paliulionienë, Sigita Sinkevièiûtë) ir integruotøjø organizacijos informaciniø sistemø inþinerijos klausimus (Albertas Èaplinskas, Dalë Dzemydienë, Audronë Lupeikienë, Jelena Gasperoviè, Donatas Èiukðys) . V . Paliulionis 2000 m . ið GIS tematikos apgynë daktaro disertacijà . Lietuvoje plaèiai þinoma jo sukurta sistema „Akis“ . Geografinës informacijos sistema AKIS skirta darbui su skaitmeniniais þemëlapiais ir geografine informacija . Programa ágalina þiûrëti þemëlapius skirtingais masteliais, redaguoti juos, kurti savo sluoksnius ir objektus, ieðkoti informacijos þemëlapyje, matuoti atstumus, ieðkoti trumpiausiø marðrutø, analizuoti duomenis . AKIS pagrindu sukurta keletas spe- cializuotø sistemø .AKIS-AVL – programa, skirta stebëti judanèius objektus pagal GPS duomenis, perduotus GSM arba radijo ryðiu . AKIS-R – programa, skirta radijo bangø sklidimui analizuoti, elektromagnetinio lauko stiprumui prognozuoti, atsiþvelgiant á reljefà, augalijos átakà ir kitus faktorius . Sukurta mokomoji programos versija bendrojo lavinimo mokykloms .

Multimedijos technologijos humanitarams ir visuomenei

Atpaþinimo procesø skyriaus ir Institute veikianèios UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ darbuotojai kartu su kitø lietuvos institucijø specialistais (lituanistais, kabotyrininkais, bibliotekininkais, menotyrininkais, muzikais ir kt ). padarë daug bendrø darbø taikant multimedijos technologijas raðtijos ir kultûros paveldui iðsaugomui ir atkurimui nauju pavidalu skaitmeninëje terpëje . Paþymëtina: „M . Maþvydo Katekizmui – 450 metø .

187 Lietuviø tarmiø kompiuterinio multimedijos þodyno kûrëjai, Lietuviø kalbos ir literatûros instituto bei MII darbuotojai .

Lietuviðkos Knygos Metai – 1998“ (PirmojiKnyga mch. mii. lt/);. „Daukðos POSTILEI – 400“ (postilla mch. mii. lt);. „Lietuvos Nacionalinës Bibliotekos Rankraðèiø Kolekcija“ (http://pergamentai mch. mii. lt);. „Meno Leidiniai“ (leidiniai mch. mii. lt). . Iðleistas lietuviø tarmiø kompiuterinis multimedijos þodynas kompaktinëje plokðtelëje ir internete (www mch. mii. lt/tarmes/. Tarmes/Tarmes/) . Tai pirmasis tarmiø kompiuterizuotas þodynas . Jis ypatingas tuo, kad pasitelkæ multimedijos priemones juo gali naudotis nemokantys nei bendrinës kalbos, nei jos tarmiø . Ávairiomis tarmëmis pasakytus þodþius galima rasti per juos vaizduojanèius paveikslëlius . Þodyne pateikiami þmogaus gyvenamosios aplinkos – (sodybos, kaimo) objektai, kurie ávardijami 120 þodþiø . Tarmiðkai sakomus þodþius galima iðgirsti, jø paplitimà pamatyti þemëlapiuose . Ga- lima pasiklausyti, kaip þodþiai vartojami ávairiuose pasakymuose, skaityti paaiðkinimus, teikiamus lietuviø ir anglø kalbomis . Þodynas, sukurtas ir Pasaulinës iðleistas kaip bendras kûrybinis Lietuviø kalbos instituto kalbininkø bei Ma- parodos EXPO tematikos ir informatikos instituto informatikø darbas, paremtas unesco . 2000 medalis Þodynui paskirtas Pasaulinës parodos EXPO 2000 medalis .

188 Virtualûs Lietuvos muziejø ir kultûros paveldo atvaizdai internete ir CD: „Lietuvos dailës muziejus“ (http://LDmuziejus mch. mii. lt);. „Lietuvos muziejai“ (www muziejai. lt);. „Lietuvos kultûros paveldo tûkstantmeèio virtuali paroda“ (alka mch. mii. lt/);. „Lietuvos vienuolynai“ (vienuolynai mch. mii. lt/. . Liaudies kultûra skaitmeninëje erdvëje: „Þemaitijos skaitmeninë enciklopedija“ (http://samogitia .mch .mii .lt/); „Þemaitijos parkø ir muziejø kelias“ (http://mpkelias .mch .mii .lt/); „Lietuviðkø audiniø raðtai“ (http://alka .mch .mii .lt/Lkultura/AudiniuRastai/trumpa .lt .htm); „Kûryba ir tradicijos . Geometriniai lietuviø audiniø raðtai“ (www .emokykla .lt/cd/ AudiniuRastai/knyga .htm) . Lietuvos tautiniø maþumø identiteto atskleidimas – produktai, kuriuose atskleidþiama Lietuvos etniniø bendrijø praeitis, kalba, religija, paproèiai, kultûra, pristatomos áþymios asmenybës, visuomeniniø organizacijø veikla ir tautiniø bendrijø (karaimø, totoriø, þydø, rusø) ðiandiena: „Þydai Lietuvoje“ (litvakai .mch .mii .lt/); „Lietuvos tautinës maþumos . Kultûros paveldas“ (CD) . Ágyvendintas projektas „Árankiai nykstanèio kultûros paveldo iðsaugojimui, tyrimui ir intelektinës nuosavybës teisiø tvarkymui“ . Remiantis tyrimø rezultatais sukurta programinë áranga multimedijos duomenø (tekstø, vaizdø, garsø) ir teisiø á intelektinæ nuosavybæ saugyklos tvarkymui bei interaktyviam rezul- tatø pateikimui naudojantis interneto aplinka . Sukurti metodai ir standartai jos efektyviam veikimui iðtekliø taupos reþimu . Ádiegtos novatoriðkos multimedijos priemonës nykstanèiam kultûros paveldui iðsaugoti skaitmeninëje

Pirmojii lietuviðka elektroninë knyga ir tarptautiná pripaþinimà pelnæs kompaktinis diskas

189 erdvëje, moksliniam sukauptø duomenø tyrimui ir moderniam kultûros objektø pristatymui naudojant kompiuteriø tinklus ir skaitmeninæ leidybà kompaktiniuose diskuose, kartu suteikiant realià galimybæ kultûros insti- tucijoms turëti pajamø ðaltiná ið jø saugomø kultûros vertybiø . Sukurta Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos senøjø muzikiniø rankraðèiø skaitmeniniø vaizdø, muzikos kûriniø garso ir vaizdo áraðø internete skaitmeninë saugykla ir svetainë MUSICALIA (www .musicalia .lt) . Atliekant darbà padaryta programinë áranga vaizdø, tekstø, garsø saugyklos tvarkymui bei interaktyviam rezultatø pateikimui naudojantis interneto aplinka . Novatoriðkos multimedijos priemonës pritaikytos kuriant skai- tmeninæ saugyklà, aprëpianèià Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje saugomø senovinës muzikos rankraðèiø iðsamius bibliografinius apraðus, puslapiø vaizdus, tekstus ir kitokià medþiagà . Saugykla papildyta kai kuriø muzikos kûriniø ðiuolaikiniais garso áraðais, vaizdo siuþetais .

Programø lokalizavimas ir informatikos terminija

Programinës árangos lietuvinimo darbai vydomi Informatikos metodologijos skyriuje . 1995 m . buvo sulietuvinta mokymui skirta programa „Logo Writer“ . Vëliau – tokios pat paskirties programos „Komenskio Logo“ (1998) ir „Imagine Logo“ (2006) . Pagal Valstybinës lietuviø kalbos komisijos programà „Lietuviø kalba informacinëje visuomenëje (2000–2006)“ buvo lietuvinamos, atnaujinamos ir priþiûrimos interneto ir elektroninio paðto programos: „Mozilla“, „Opera“, „Firefox“, „Thunderbird“ bei jø papildiniai . Taip pat sulietuvinta duomenø tvarkymo programa „Total Commander“ (Windows Commander), geometrijos mokymo programa, „Dinaminë geometrija“, antivirusinë programa „DrWeb“, raðtinës programø paketas

Mozilla OpenOffice.org Mozilla Dr. Web FireFox Thunderbird

Instituto specialistø lokalizuota Dinaminë geometrija Opera Mozilla programinë áranga

190 Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo deðimtmeèio proga uþ nuopelnus LR Prezidentas Valdas Adamkus Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Valentinà Dagienæ (2000 m . liepos 6 d .)

„Open office“, tekstø rengyklë „AbiWord“, programavimo kalbos „Free Pascal“ transliatorius ir kt . Skyriaus darbuotojai taip pat lokalizavo programas „Komenskio Logo“ bei „Imagine Logo“, „Windows Commander“, „Dinaminë geometria“, raðtinës paketà „OpenOffice“, antivirusinæ programinæ árangà „SpIDer“ ir „Dr .Web“, programavimo sistemà „Free Pascal“, mokomàjà kompiuterinæ priemonæ „AbiWord“ . Siekiant palengvinti lokalizuotojø bei lietuviðkø programø kûrëjø darbà parenkant komandø, parametrø pavadinimus, kompiuterio dialogø praneðimus, verèiant elektroninius þinynus bei rengiant kitus darbui kompiuteriu reikalingus tekstus, Informatikos metodologijos skyriaus darbuotojai parengë Aiðkinamàjá kompiuterijos þodynà (http://www likit. lt/). . Þodyne apraðyti kompiuterijos terminai, þodþiai, jø junginiai, daþniausiai matomi kompiuterio ekrane, sutinkami mokymo priemonëse . Taip pat átrauktos svarbiausios sàvokos, susijusios su programø lietuvinimu . Þodynas skiriamas kompiuteriø programø naudotojams, programinës árangos gamintojams ir lokalizuotojams . Ðitaip bus vienodinamos sàvokos ir tai padës kompiuteriø naudotojams vienareikðmiðkai suprasti tai, kà paraðë programø autoriai ar vertëjai . Þodþiø apraðuose pateikiamos jø apibrëþtys, jei reikia – paaiðkinimai, pavyzdþiai . Daugelis apraðø iliustruoti . Tuo sudaromos sàlygos, kad skaitytojas galëtø vien ið lietuviðko þodþio apraðo aiðkiai ir vienareikðmiðkai suprasti, kà kuris þodis reiðkia . Jam nebereikës ieðkoti þodþio atitikmenø ar prasmës kitomis kalbomis . Ið viso apraðyta 4000 þodþiø . Aiðkinamasis kompiuterijos þodynas sukurtas Informacinës visuomenës plëtros komiteto uþsakymu . Daugiau kaip

191 pusë ðio þodyno terminø, aprobuotø Valstybinës lietuviø kalbos komisijos, iðleista atskira knyga „Enciklopedinis kompiuterijos þodynas“ . Informatikos metodologijos skyriaus Kompiuterinës lingvistikos grupë, remiama Valstybinei lietuviø kalbos komisijos (Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metø programa) ir bendradarbiaudama su Lietuviø kalbos instituto Terminologijos centru, sukûrë ir plëtoja Lietuviø kalbos terminø bazæ (www terminynas. lt). . Ji skirta ávairiems su terminijos tvarkymu ir vartojimu susijusiems darbams (mokslo tiriamiesiems; esamiems terminams sisteminti, norminti, standartizuoti; naujiems terminø þodynams bei þinynams sudaryti; kaip informacijos ðaltinis vertëjams, redaktoriams ir kitiems kalbos vartotojams; mokymo reikalams ir kt .) . Terminø bazëje kaupiami mokslo, technikos, meno ir kitø srièiø terminai su iðsamiu jø apraðu . Bazëje esanèius terminus galima lengvai surasti, analizuoti, taisyti, operatyviai pildyti naujais duomenimis, gauti juos ryðio priemonëmis, keistis duomenimis su kitø ðaliø terminø bazëmis . Ðiuo metu bazëje yra apie 280 000 terminø ið 27 ávairiø mokslo srièiø terminø þodynø . Kitas ne maþiau svarbus projektas – elektroninë dabartinës raðomosios lietuviø kalbos leksikos duomenø bazë . Duomenø bazëje sukaupta ketu- riø lietuviø kalbos funkciniø stiliø – beletristikos, dalykinio, mokslinio ir publicistikos – tekstuose rastø 1 200 000 þodþiø pavartojimø . Tokia duomenø bazë, esant atitinkamoms priemonëms, leidþia sudarinëti ávairaus tipo ir apimties daþninius þodynus, kurie reikalingi kalboms ar jø stiliams lyginti, kalbos ar kurio nors stiliaus aktyviajai ir pasyviajai leksikai nustatyti, vartosenai tirti, jai norminti, kodifikuoti, ávairiems vienkalbiams, daugia- kalbiams ar specializuotiems þodynams, mokomosioms priemonëms rengti, maðininio vertimo, teksto atpaþinimo klausimams spræsti . Ið ðios bazës buvo suskaièiuoti 6 kiekvieno funkcinio stiliaus ir 6 visos kalbos elektroniniai daþniniai þodynai . Ið jø parengti spaudai ir iðleisti: „Daþninis dabartinës raðomosios lietuviø kalbos þodynas (maþëjanèio daþnio tvarka)“, „Daþninis dabartinës raðomosios lietuviø kalbos þodynas (abëcëlës tvarka)“ . Bazë sudaryta pagal V . Þilinskienës (Matematikos ir informatikos institutas) ir l . Grumadienës (Lietuviø kalbos institutas) parengtà metodikà . Darbà rëmë Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas, Vilniaus bankas, Valstybinë lietuviø kalbos komisija .

192 Bendruomeniø informatika

Pradëjus puoselëti Lietuvos kaimo vietoviø informatizavimo darbus, 2003 metais pradëta plëtoti bendruomeniø informatika, aktyviai bendradarbiaujant su Atviros Lietuvos fondo vykdoma Informacijos programa . Ði veikla tapo ypaè aktuali pradëjus 2005 metø rugsëjo 13 dienà ágyvendinti Matematikos ir informatikos instituto inicijuotà Europos Sàjungos struktûriniø fondø projektà „Kaimiðkøjø vietoviø plaèiajuostis tinklas RAIN“ (www .rain .lt), kurá uþbaigus 2008 metais visos 410 Lietuvos kaimo seniûnijos turës plaèiajuostá optiná ryðá su internetu ir galës naudotis moderniausiomis interneto galimybëmis . Bendruomeniø informatikos veiklos tikslas – atverti naujausias informacines technologijas kaimo bendruomeniø gebëjimø, kûrybiðkumo ugdymui, jø veiklumo skatinimui . Siekiant ðio tikslo: tyrinëjamos ir adaptuojamos informacinës technologijos siekiant ugdyti kaimiðkøjø bendruomeniø gebëjimus, kûrybiðkumà, skatinti jø veiklumà; vykdomi darbai, padedantys rengti darbuotojus, galinèius mokyti, ðviesti kaimiðkøjø bendruomeniø narius pasitelkti naujausias informacines technologijas ky- lantiems uþdaviniams spræsti; rengiami mokymo kursai bei seminarai kaimo bendruomenëms, grindþiami informaciniø technologijø bei kompiuteriniø tinklø naudojimu . Sukurta informacinë sistema, kurios paskirtis – pateikti svarstyti bei vieðinti Ilgalaikæ Lietuvos ûkio plëtros 2001–2015 m . strategijà ir palengvinti ekspertø darbà . Tai pirma Lietuvoje sistema, skirta ekspertams konsultuotis su visuomene per internetà . Informacinë sistema realizuota kaip interaktyvi interneto svetainë (www svarstome. lt). ir speciali duomenø bazë . Lankytojai internete atsako á ekspertø iðkeltus klausimus ir pareiðkia savo nuomonæ . Interneto svetainës turinys generuojamas ið DB pagal lankytojø uþklausas . Ekspertams sukurtos darbo sritys, kuriose jie gali operatyviai pateikti, redaguoti savo srities medþiagà (iðkelti klausimus, skelbti rengiamus strategijos dokumentus), reaguoti á specialistø ir visuomenës nuomones .

193 Monografijos, vadovëliai, konferencijø darbai, kiti leidiniai

Tikimybiø teorija, matematinë statistika 1 . É. Êóáèëþñ. Âåðîÿòíîñòíûå ìåòîäû â òåîðèè ÷èñåë. Âèëüíþñ: Ãîñ. èçä. íàó÷í. è ïîëèò. ëèòåðàòóðû, 1959. 2 . É. Êóáèëþñ. Âåðîÿòíîñòíûå ìåòîäû â òåîðèè ÷èñåë. 2-îå äîï. èçä., Âèëüíþñ: Ãîñ. èçä. íàó÷í. è ïîëèò. ëèòåðàòóðû, 1962. 3 . 1-oji tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija . 1973 m . birþelio 25-30 . [praneðimø tezës lietuviø, anglø rusø k ]. / Red . e . Geèiauskas . Vilnius, 1973 . 4 . 2-oji Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija .1–2 dalys [praneðimø tezës lietuviø, anglø rusø k ]. / Red . e . Geèiauskas, l . Saulis . Vilnius, 1973, 389, 380 p . . Atsitiktiniø procesø valdymas . I, II dalys [seminarø medþiaga rusø k .] / Red . b .Grige - lionis . Vilnius, 1975, 283, 354 p . 6 . b . Kaminskienë . Matematinës statistikos elementai, I dalis . Vilnius, 1976, 278 p . 7 . V . Svetulevièienë . Matematinës statistikos elementai, II dalis . Vilnius, 1976, 142 p . 8 . Tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos taikymai . 2–7 laida [seminarø darbai rusø k .] / Red . b . Grigelionis . 1978–1988 . 9 . Stochastic differential systems . Filtering and control . Proceedings of the IFIP-WG 71 Working Conference, Vilnius, Lithuania, USSR, Aug . 28–Sept . 2, 1978, edited by b . Grigelionis . Lecture Notes in Control and Information Sciences, vol . 2 . Berlin–Hei- delberg–New York: Springer-Verlag, 1980, 364 p . ISBN 3-540-10498-4 . Berlin–Hei- delberg–New York: Springer-Verlag . ISBN 0-387-10498-4 . 10 . À. Òåìïåëüìàí. Ýðãîäè÷åñêèå òåîðåìû íà ãðóïïàõ. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1986, 224 c. 11 . Â. Ïàóëàóñêàñ, A. Ðà÷êàóñêàñ. Òî÷íîñòü àïïðîêñèìàöèé â öåíòðàëüíîé ïðåäåëüíîé òåîðåìå â áàíàõîâûõ ïðîñòðàíñòâàõ. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 188 ñ. 12 . Ë. Ñàóëèñ, Â. Ñòàòóëÿâè÷óñ. Ïðåäåëüíûå òåîðåìû î áîëüøèõ óêëîíåíèÿõ. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 206 ñ. 13 . V . Paulauskas, A . Raèkauskas . Approximation theory in the central limit theorem . Exact results in Banach spaces . Translated from the Russian by b . Svecevièius and V . paulauskas . Mathematics and its Applications (Soviet Series), 32 . Dordrecht: Kluwer Academic Publishers Group, 1989, xviii+156 pp . ISBN 90-277-2825-9 60B12 . 14 . 5-oji Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija . 1–4

194 dalys [praneðimø tezës lietuviø, anglø, rusø k .] / Red . e . Geèiauskas, l . Saulis . Vilnius, 1989, 250, 254, 382, 404 p . 1 . 5-osios Vilniaus tarptautinës tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos medþiaga . 1, 2 tomai [konferencijos praneðimai anglø k ]. / Red . b .Grigelionis, j V. . Prochorov, V V. . Sazonov, V . Statulevièius . Vilnius, 1989, 646, 616 p . ISBN 90-6764-128-6, ISBN 90-6764-129-4 . 16 . Â. Áåíòêóñ, Ô. Ãåòöå, Ï. Ãóäèíàñ, Â. Ïàóëàóñêàñ, Â.Â. Ïåòðîâ, À. Ðà÷êàóñêàñ, Ë. Ñàóëèñ, Â. Ñòàòóëÿâè÷óñ, É. Ñóíêëîäàñ. Ïðåäåëüíûå òåîðåìû òåîðèè âåðîÿòíîñòåé. Ñîâðåìåííûå ïðîáëåìû ìàòåìàòèêè. Ôóíäàìåíòàëüíûå íàïðàâëåíèÿ, òîì 81, Òåîðèÿ âåðîÿòíîñòåé – 6. Ìîñêâà: Àêàäåìèÿ Íàóê ÑÑÑÐ, ÂÈÍÈÒÈ, 1991, 320 ñ. 17 . l . Saulis and V . Statulevièius . Limit theorems for large deviations . Dordrecht –Bos- ton–London: Kluwer Academic Publishers, 1991, 232 p . 18 . Ð.Â. ßíóøêÿâè÷þñ. Óñòîé÷èâîñòü õàðàêòåðèçàöèé âåðîÿòíîñòíûõ ðàñïðåäåëåíèé. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1991. 19 . New Trends in Probability and Statistics, vol . 2 . Analytic and Probabilistic Methods in Number Theory: Proceedings of the International Conference in honour of J . Kubilius, Palanga, Lithuania, 24–28 September 1991 / Eds . e . Manstavièius, f . schweiger . Utrecht: VSP, Vilnius: TEV, 1992, 388 p . ISBN 90-6764-094-8 . 20 . A . Tempelman . Ergodic theorems for group actions . Informational and thermodynami- cal aspects . [Translated and revised from the 1986 Russian original .] Mathematics and its Applications, 78 . Dordrecht: Kluwer Academic Publishers Group 1992, xviii+399 pp . ISBN 0-7923-1717-3 . 21 . 6-oji Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija . 1–2 dalys [praneðimø tezës lietuviø, anglø rusø k ]. / Red . e . Geèiauskas . Vilnius, 1993, 214 p . 22 . A . Tempelman . Ergodic Theorems on Groups . Dordrecht: Kluwer, 1996 . 23 . New Trends in Probability and Statistics, vol . 4 . Analytic and Probabilistic Methods in Number Theory: Proceedings of the Second International Conference in Honour of J . Kubi- lius, Palanga, Lithuania, 23–27 September 1996 / Eds . A . Laurinèikas, e .Manstavièius, V . Stakënas . Utrecht: VSP, Vilnius: TEV, 1997, 502 p . ISBN 90-6764-255-X (VSP); ISBN 9986-546-23-0 (TEV) . 24 . 7-oji Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija [praneðimø tezës anglø k .] . / Red . e . Þalys . Vilnius, 1998, 470 p . 2 . R M. . Dudley, R . Norvaiða . Differentiability of six operators on nonsmooth functions and p-variation / With the collab . of Jinghua Qian . Berlin–Heidelberg–New York– Barcelona– Hong Kong–London–Milan–Paris–Singapoure–Tokyo: Springer, 1999, 281 p (. Lecture notes in mathematics; Vol . 1703) . ISBN 3-540-65975-7, ISSN 0075-8434 . 26 . V . Bentkus, f . Gotze, p .Gudynas, V . Paulauskas, V V. . Petrov, A . Raèkauskas, l .S aulis, V . Statulevièius, j . Sunklodas . Limit Theorems of Probability Theory / Eds . Yu V. . Prok- horov, V . Statulevièius . Berlin–Heidelberg–New York: Springer-Verlag, 2000, 273 p . ISBN 3-540-57045-4 . 27 . R . Januðkevièius . Statistikos ávadas . Vilnius: VPU l-kla, 2000, 172 p . ISBN 9986-869-57-9 . 28 . Yu V. . Prokhorov, V . Statulevièius (Eds ). . Limit Theorems of Probability Theory . Berlin–Hei- delberg: Springer-Verlag, 2000, 276 p . Printed in Germany . ISBN 3-540-57045-4 . 29 . 8-oji Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencija [praneðimø tezës anglø k .] / Red . e . Þalys . Vilnius, 2002, 355 p .

195 30 . j .K . Sunklodas . Tikimybiø teorijos kursas . Vilnius: Technika, 2003, 272 p . ISBN 9986-05-668-3 . 31 . Workshop on survey sampling theory and methodology . Abstracts . Org . com . D . Krapavickaitë, A . Plikusas et al . Vilnius: Statistics Lithuania, 2003 . 134 p . ISBN 9986-589-98-3 . 32 . Workshop on survey sampling throey and methodology . (Abstracts) . Org . com .: D . Krapavickaitë, A . Plikusas et al . Vilnius: Statistics Lithuania, 2003 . 170 p . ISBN 9955-588-98-87-X . 33 . D . Krapavickaitë, A . Plikusas . Imèiø teorijos pagrindai . Vilnius: Technika, 200 . 312 p . ISBN 9986-05-927- . 34 . D . Krapavickaitë (sudarytoja ir vertëja) . Imèiø tyrimai statistiniuose tyrimuose . Kompiuterinë programa APKLAUSA ir jos duomenis nagrinëjantys pratimai . Vilnius: Technika, 2002 . 53 p . ISBN 9986-05-550-4 . 3 . V . Statulevièius . Selected Mathematical Papers . Vilnius, IMI, 2006, 652 p . Diferencialinës lygtys, skaitiniai metodai 1 . Diferencialinës lygtys ir jø taikymas . 1–47 laida [seminarø medþiaga rusø k ]. / Red . M . Sapa- govas, b . Kvedaras . Vilnius, 1971–1991 . 2 . b . Kvedaras, M . Sapagovas . Skaièiavimo metodai . Vilnius: Mintis, 1974, 516 p . 3 . À.È. ßíóøàóñêàñ. Ãðàíè÷íûå çàäà÷è äëÿ ýëèïòè÷åñêèõ óðàâíåíèé â ÷àñòíûõ ïðîèçâîäíûõ è èíòåãðî-äèôôåðåíöèàëüíûå óðàâíåíèÿ. Èðêóòñê: ÈÓ, 1976, 168 ñ. 4 . Þ.Ñ. Êîëåñîâ, Ä.È. Øâèòðà. Àâòîêîëåáàíèÿ â ñèñòåìàõ ñ çàïàçäûâàíèåì. Vilnius: Mokslas, 1979, 148 p. . Ã. Ìàçüÿ, Â.À. Ïëàìåíåâñêèé, Ë.È. Ñòóïÿëèñ. Òðåõìåðíàÿ çàäà÷à îá óñòàíîâèâøåìñÿ äâèæåíèè æèäêîñòè ñî ñâîáîäíîé ïîâåðõíîñòüþ. Diferencialinës lygtys ir jø taikymai, 23 leidinys. Vilnius: MKI, 1979, 155 p. 6 . Matematiniai metodai biologijoje ir medicinoje . 1 leidinys . Biologiniø sistemø matematinis modeliavimas [teminis rinkinys rusø k ]. / Red . A . Garliauskas, D .Ð vitra . Vilnius, 1985, 168 p . 7 . Matematiniai metodai biologijoje ir medicinoje . 2 leidinys . Biologiniø sistemø dinamika [teminis rinkinys rusø k .] / Red . D . Ðvitra . Vilnius, 1987, 185 p . ISSN 0234-6583 . 8 . A . Kregþdë, M . Sapagovas . Tiesinës algebros skaitiniai metodai . Vilnius: VU, 1988, 84 p . 9 . A . Ðtaras, M . Sapagovas, i . Uþdavinys . Skaièiavimo metodø laboratoriniai darbai . Algebra ir analizë . Vilnius: VU, 1988, 104 p . 10 . Ä. Øâèòðà. Äèíàìèêà ôèçèîëîãè÷åñêèõ ñèñòåì. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 169 ñ. ISBN 5-420-00609-X. 11 . Matematiniai metodai biologijoje ir medicinoje . 3 leidinys . Netiesinës diferencialinës lygtys ekologijoje ir medicinoje [teminis rinkinys rusø k .] / Red . D Ð. vitra, A .Garliauskas ir kt . Vilnius, 1989, 185 p . ISSN 0234-6583 . 12 . À. ßíóøàóñêàñ. Ìåòîäû ïîòåíöèàëà â òåîðèè ýëëèïòè÷åñêèõ óðàâíåíèé. Vilnius: Mokslas, 1990, 180 p. 13 . À. ßíóøàóñêàñ. Ìíîãîìåðíûå ýëëèïòè÷åñêèå ñèñòåìû ñ ïåðåìåííûìè êîýôôèöèåíòàìè. Vilnius: Mokslas, 1990, 264 p. 14 . V . Bûda, s . Rutkauskas . Pagrindiniai matematinës fizikos uþdaviniai ir sprendimo metodai . Vilnius: Technika, 1992, 54 p .

196 1 . A .A . Samarskii, M .p . Sapagovas (Eds .) . Mathematical Modelling and Applied Mathe- matics . North-Holland, 1992, 470 p . 16 . Ë. Ñòóïÿëèñ. Êðàåâûå çàäà÷è äëÿ óðàâíåíèé Íàâüå-Ñòîêñà. Vilnius: Mokslas, 1992, 406 p. 17 . Ed . Th . Rasias, h .M . Srivastava, A . Yanushauskas . Topics in polynomials of one and several variables and their applications .Singapore–New Jersey–London–Hong Kong: World Scientific, 1993, 638 p . 18 . V . Bûda, R . Èiegis . Skaièiuojamosios matematikos ávadas . Vilnius: ÐMM, 1995, 118 p . 19 . l . Stupelis . Navier-Stokes equations in irregular domain . Dordrecht: Kluver Academic Publisher, 1995, 584 p . 20 . h . Amann, G .p . Galdi, K . Pileckas and V .A . Solonnikov (Eds .) . Navier-Stokes Equa- tions and Related Nonlinear Problems . Proceedings of the Sixth International Conference NSEC-6, Palanga, Lithuania, May 22–29, 1997 . Vilnius: TEV, 1998, 438 p . 21 . V . Bûda, M . Sapagovas . Skaitiniai metodai . Algoritmai, uþdaviniai, projektai . Vilnius: Technika, 1998, 140 p . 22 . b . Kvedaras . Matricø teorija . Kaunas: VDU leidykla, 1999, 362 p . 23 . b . Kvedaras . Matricø teorija, II dalis . Vilnius: Mokslo aidai, 2000, 390 p . 24 . Finite Difference Schemes: Theory and Applications / Editors R . Èiegis, A . Samarskii and M . Sapagovas . Proceedings of the Conference FDS2000, September 1–4, 2000, Palanga . Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius: Mokslo aidai, 2000 . ISBN 9986-680-15-8 . 2 . s . Rutkauskas . Ávadas á diferencialiniø lygèiø kursà . Vilnius: VPU leidykla, 2006, 237 p . Matematinë logika 1 . Sàjunginë konferencija „Matematinës logikos metodai ir dirbtinio intelekto problemose ir sisteminis programavimas“, Palanga, 1980 m . rugsëjo 3–5 d . 1, 2 dalys [praneðimø tezës rusø k .] / Red . R . Pliuðkevièius . Vilnius, 1980, 181, 270 p . 2 . Matematinë logika ir jos taikymas . 1–7 laida [seminarø darbai rusø k .] / Red . R . Pliuðkevièius . Vilnius: 1981–1989 . 3 . R . Pliuðkevièius . Susipaþinkime su matematine logika . Vilnius: Mokslas, 1983 . 4 . s . Jukna . Extremal Combinatorics: with Applications in Computer . Springer-Verlag, 2001 . Loðimø teorija, operacijø tyrimas, matematinë ekonomika 1 . Matematiniai metodai socialiniuose moksluose . 1–17 laida [metodinë medþiaga rusø k .] / Red . e . Vilkas, è . Ðimelis . Vilnius: 1971–1984 . 2 . Ñîâðåìåííûå íàïðàâëåíèÿ òåîðèè èãð (Ñáîðíèê ñòàòåé) / Ïîä ðåäàêöèåé Ý. Âèëêàñà è À. Êîðáóòà. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ôèçèêè è ìàòåìàòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1976, 144 ñ. 3 . Sàjunginis seminaras „Matematinës ekonomikos ðiuolaikinës problemos“, Vilnius, 1984 m . liepos 3–4 d . [praneðimø tezës rusø k ]. / Red . e . Vilkas, è . Ðimelis . Vilnius: 1984, 86 p . 4 . Proceedings of the 52nd Meeting of the EWG on Multicriterial Decisions / Eds . l . Sakalauskas, e .K . Zavadskas . Informatica, 2001, vol . 12, No 1 .

197 . Proceedings of the 28th Workshop of the EWG on Financial Modelling / Ed . l .S a- kalauskas . Informatica, 2001, vol . 12, No 4 . 6 . Proceedings of the International Conference “Sustainable Development in Information Society” (SDIS-2001) / Eds . W .l . Filho, R . Pakalnis, l . Sakalauskas . Vilnius: Institute of Botany, 2001 . ISBN 996-662-17-6 . 7 . Financial risk in open economies / Ed . l . Sakalauskas, feature issue of the European journal of Operational Research, 2004, No 1 . 8 . Stochastic and Heuristic Methods in Optimization / Eds . j . Kraup and l . Sakalauskas, special issue of the European Journal of Operational Research, 2006, No 171 . 9 . Proceedings of the 5th Workshop of the European Chapter of Metaheuristics “Metaheuristics and Large-Scale Optimization”, “Technological and economic development of economy”, 2006, vol . XII, No 1 . Matematikos istorija 1 . A . Baltrûnas . Ðimtas matematikos másliø (Noriu þinoti) . Vilnius, Vaga, 1983, 330 p . 2 . A . Baltrûnas . Pirmieji matematikos þingsniai (Matematikos mokykla) . Vilnius, Mokslas, 1986, 87 p . 3 . A . Baltrûnas . Pagrindinës matematikos vystymo kryptys Lietuvoje . Vilnius, I986, 17 p . 4 . A . Baltrûnas . Matematiniai galvosûkiai . Kaunas : Ðviesa, 1989, 191 p . . A . Baltrûnas . Nuo nulio iki . . Vilnius : Vyturys, 1991, 206 p . 6 . j . Banionis . Matematikos mokslo raida Lietuvoje 1920–1940 m . Vilnius: MII, 1994, 152 p . 7 . j . Kubilius . Antanas Baranauskas ir matematika (Ið Lietuvos matematikos istorijos – 1) . Vilnius: MII, 2001, 92 p . 8 . A . Baltrûnas . Begalybës biografija . Vilnius: Þara, 2004, 120 p . 9 . Matematika Lietuvoje po 1945 metø (Ið Lietuvos matematikos istorijos – 2) / Red . j . Kubilius . Vilnius: MII, 2006, 352 p . Matematikos metodika 1 . Matematikos olimpiados uþdaviniai / Red . A . Plikusas, j . Maèys . Vilnius: 1988, 99 p 2 . 1990 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1991, 38 p . 3 . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . A . Plikusas . Vilnius: 1992, 83 p . 4 . 1991 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1992, 30 p . . 1992 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1993, 40 p . 6 . 1993 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1994, 40 p . 7 . 1994 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1995, 48 p . 8 . 1995 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1996, 40 psl . ISBN 9986-680-01-8 . 9 . 1996 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1997, 32 p . ISBN 9986-680-06-9 . 10 . 1997 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1998, 32 p .

198 11 . 1998 m . Lietuvos jaunøjø matematikø olimpiados uþdaviniai / Red . j . Maèys . Vilnius: 1999, 32 p . 12 . K . Kubilius, l . Saulis . Matematinës analizës uþdavinynas . Vilnius: TEV, 2000, 143 p . ISBN 9986-546-92-3 . 13 . j . Maèys . Moksleiviø matematikos olimpiadø uþdaviniai 1986–2002 m . Vilnius: 2003, 214 p . ISBN 9955-491-35-3 . 14 . K . Kubilius, l . Saulis . Matematinës analizës praktikumas . Vilnius: TEV, 2004, 134 p . ISBN 9955-491-78-7 . Atpaþinimo procesai 1 . Statistinës valdymo problemos . 1–94 laida [seminarø darbai rusø k ]. / Red . e . Geèiauskas, l . Telksnys . Vilnius, 1971–1992 . 2 . Àíàëèç ñåðäå÷íîãî ðèòìà / Ïîä ðåä. Ä. Æåìàéòèòå, Ë. Òåëüêñíèñà. Èíñòèòóò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè ÀÍ Ëèò. ÑÑÐ. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1982, 130 ñ. 3 . Ñòàòèñêè÷åñêèå ïðîáëåìû óïðàâëåíèÿ: îòîáðàæåíèå èçìåíåíèé ñëó÷àéíûõ ïðîöåññîâ. Ëèòîâ. ÀÍ Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1984. 4 . l . Telksnys . Detection of Changes in Random Processes . New York: Optimization Soft- ware, Inc ., Publitions Division, 1986, 226 p . ISBN 0-911575-20-0 . . Â. Ñëèâèíñêàñ, Â. Øèìîíèòå. Ìèíèìàëüíàÿ ðåàëèçàöèÿ è ôîðìàòíûé àíàëèç äèíàìè÷åñêèõ ñèñòåì è ñèãíàëîâ. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ Èí-ò ìàòåìàòèêè è èíôîðìàòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1990, 168 ñ. ISBN 5-420-00703-7. 6 . Ê. Êàçëàóñêàñ, Ð. Ïóïåéêèñ. Öèôðîâûå ñèñòåìû îáðàáîòêè äàííûõ. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è èíôîðìàòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1991, 220 ñ. ISBN 5-420-00874-2. 7 . A . Ðimoliûnas . Tiesioginis þmogaus elektroencefalogramos uþdavinys . Monografija . Vil- nius, 1992, 94 p . [rusø k .] 8 . n .Kligienë . Ávadas á atsitiktiniø sekø statistinæ analizæ . Vadovëlis aukðtøjø mokyklø studentams . Vilnius: Technika, 1998, 140 p . Optimizavimo metodai, duomenø analizë, modeliavimas 1 . È.Á. Ìîöêóñ. Ìíîãîýêñòðåìàëüíûå çàäà÷è â ïðîåêòèðîâàíèè. Ìîñêâà: Íàóêà, 1969, 215 ñ. 2 . V .t . Sergovancev, b .l . Kuèin, A .i . Garliauskas, e .i . Tichomirov . Centralizuota kontrolë ir optimalus valdymas magisraliniuose dujotiekiuose . Maskva: Nedra, 1973, 328 p . (rusø kalba) . 3 . Optimaliø sprendimø teorija . 1–14 laida [seminarø darbai rusø k .] / Red . A . Þilinskas . Vilnius, 1975–1990 . 4 . A .i . Garliauskas . Dujø transporto sistemø operatyvaus ir perspektyvinio planavimo matematinis modeliavimas . Maskva: Nedra, 1975, 160 p . (rusø kalba) . . s .A . Bobrovskis, s .G . Ðèerbakov, e . i . Jakovlev, A .i . Garliauskas, V .V . Graèiov . Dujø transportas vamzdynais . TSRS MA, Maskva: Nauka, 1976, 496 p . (rusø kalba) . 6 . e .l . Volskis, A .i . Garliauskas, s .V . Gerèikov . Dujø gavybos ir magistraliniø dujotiekiø patikimumas ir optimalus rezervavimas . Maskva: Nedra, 1980, 279 p . (rusø kalba) . 7 . V . Ðaltenis, A . Þilinskas . Techniniø optimizavimo uþdaviniø sprendimas .Vilnius: Mokslas, 1986, 121 p .

199 8 . À. Æèëèíñêàñ. Ãëîáàëüíàÿ îïòèìèçàöèÿ. Àêñèîìàòèêà ñòàòèñòè÷åñêèõ ìîäåëåé, àëãîðèòìû, ïðèìåíåíèÿ. Èíñòèòóò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè ÀÍ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1986, 168 ñ. 9 . À. Ãàðëÿóñêàñ, Â. Ôåéãèí. Ñèñòåìíûé àíàëèç è îïòèìèçàöèÿ ñëîæíûõ ñåòåé. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 212 ñ. 10 . J. Mockus. Bayesian Heuristic Approach to Global Optimization. Dodrecht–Boston–Lon- don: Kluwer Acad. Publ., 1989, 254 p. 11 . À. Ïàêøòàñ. Ðàñïðåäåëåííûå ïðîãðàìíûå êîíôèãóðàöèè. Àíàëèç è ðàçðàáîòêà. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 223 ñ. ISBN 5-420-00637-5. 12 . Â. Øàëüòÿíèñ. Àíàëèç ñòðóêòóðû çàäà÷ îïòèìèçàöèè. Ìîíîãðàôèÿ. Ëèòîâ. ÀÍ, Èí-ò ìàòåìàòèêè è êèáåðíåòèêè. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1989, 123 ñ. ISBN 5-420-00385-6. 13 . A . Törn, A . Þilinskas . Global Optimization . Lecture Notes in Computer Science, vol . 350 . Berlin–Heidelberg–New York–London–Paris–Tokyo: Springer-Verlag, 1989, 255 p . ISBN 3-540-50871-6 . 14 . A. Æèëèíñêàñ. Ãëîáàëüíàÿ îïòèìèçàöèÿ: àêñèîìàòèêà ñòàòèñòè÷åñòèõ ìîäåëåé, àëãîðèòìû è ïðèìåíåíèÿ. Âèëüíþñ: Moêñëàñ, 1989. 1 . À. Æèëèíñêàñ, Â. Øàëüòÿíèñ. Ïîèñê îïòèìóìà: êîìïüþòåð ðàñøèðÿåò âîçìîæíîñòè. Ìîñêâà: Íàóêà, 1989, 128 ñ. ISBN 5-02-006737. 16 . A . Þilinskas . Ðiuolaikiniai projektavimo metodai . Vilnius: Mokslas, 1990 . 17 . À. Æèãëÿâñêèé, À. Æèëèíñêàñ. Ìåòîäû ïîèñêà ãëîáàëüíîãî ýêñòðåìóìà. Ìîñêâà: Íàóêà, 1991, 248 ñ. ISBN 5-020104257-3. 18 . System analysis, Design and Optimization . An Introduction / General editing by A . Þilinskas . Russian Engeneering Academy, Siberian Department, Krasnoyarsk Space Technology University . Krasnoyarsk, 1993, 203 p . 19 . j . Mockus, W . Eddy, A . Mockus, l . Mockus, G .V . Reklaitis . Bayesian Heuristic Approach to Discrete and Global Optimization: Algorithms, Visualization, Software and Applications . Dordrecht ets .: Kluwer, 1997, 396 p . 20 . j . Mockus . Bayesian Heuristic Approach to Global and Discrete Optimization / with W . Eddy, G . Reklaitis, A . Mockus and l . Mockus . Dordrecht: Kluwer Acad . Publ ,. 1997 . 21 . A . Þilinskas . Matematinis programavimas . Pirmas ir antras leidimai . Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 1999, 2000, 184 p . 22 . j . Mockus . A Set of Examples of Global and Discrete Optimization: Applications of Ba- yesian Heuristic Approach . Dordrecht ets .: Kluwer Academic Publishers, 2000, 321 p . ISBN 0-7923-6359-0 23 . G . Dzemyda, p . Gudynas, V . Ðaltenis, V . Tieðis . Lietuvos pedagogai ir moksleiviai: analizë ir prognozë . Vilnius: Mokslo aidai, 2001, 166 p . 24 . ð . Raudys . Statistical and Neural Classifiers: an Integrated Approach to Design . Springer, 2001, 296 p . (Advances in pattern recognition) . ISBN 1-85233-297-2 London Berlin Heidelberg: Springer-Verlag . Printed in Great Britain . 2 . Stochastic and Global Optimization / Edited by G . Dzemyda, V . Ðaltenis, A . Þilinskas . (Nonconvex Optimization and its Application) . ISBN 1-4020-0484-2 . Dordrecht–Bos- ton–London: Kluwer Academic Publishers, 2001, 238 p . (The Jubilee of Prof . Dr . Habil . Jonas Mockus) .

200 26 . i .D .l . Bogle, j . Þilinskas (Eds .) . Computer Aided Methods in Optimal Design and Operations . Series on Computers and Operations Research, World Scientific, Vol . 7, 2006, ISBN 981-256-909-X . 27 . A .Törn, j .Þilinskas (Eds ). .Models and Algorithms for Global Optimization .Springer Optimiza- tion and Its Applications, Springer, ISSN 1931-6828, Vol . 4, 2006, ISBN 0-387-36720-9 . Programø sistemø inþinerija 1 . Planavimo ir valdymo procesø automatizavimas . 1–13 laida [seminarø darbai rusø k .] / Red . V . Matulis . Vilnius, 1973–1988 . 2 . À.À. ×àïëèíñêàñ, Â.À. Ìàòóëèñ. Ñèñòåìà “Âèëüíþñ” [Êîíöåïöèÿ, ñòðóêòóðà è òåõíîëîãèÿ åå èñïîëüçîâàíèÿ]. 1981. 3 . Sistema „Vilnius“, 2 dalis [metodinë medþiaga rusø k ]. / Red . V . Matulis, A . Èaplinskas . Vilnius, 1983 . 4 . Sistema „Vilnius“, 3 dalis [metodinë medþiaga rusø k ]. / Red . V . Matulis, A . Èaplinskas . Vilnius, 1984 . . À.À. ×àïëèíñêàñ, Ð.È. Ïàìÿäåíå. Ñèñòåìà “Âèëüíþñ” [Ýñêèçíîå ïðîåêòèðî âàíèå îáúåêòíûõ ÏÏÏ]. 6 . À. ×àïëèíñêàñ. Ïðèíöèïû êîíñòðóèðîâàíèÿ ïðîáëåìíî-îðèåíòèðîâàííûõ ïðîãðàììíûõ ñèñòåì. 7 . A . Èaplinskas . Programø sistemø inþinerijos pagrindai, I dalis, 1996, II dalis, 1998 . 8 . Databases & Information Systems . Proceedings of the 4th IEEE International Baltic Workshop, vol . 1 . Vilnius, Lithuania, May 1–5, 2000 / Edited by A . Èaplinskas . Vilnius Gediminas Technical University, Institute of Mathematics and Informatics, Lithuanian Computer Society . Vilnius: Technika . 2000, 256 p . ISBN 9986-05-404-4 . 9 . Databases & Information Systems . Proceedings of the 4th IEEE International Baltic Workshop, vol . 2 . Vilnius, Lithuania, May 1–5, 2000 / Edited by A . Èaplinskas . Vilnius Gediminas Technical University, Institute of Mathematics and Informatics, Lithuanian Computer Society . Vilnius: Technika, 2000, 316 p . ISBN 9986-05-405-2 . 10 . Databases and Information Systems .Fourth International Baltic Workshop, Baltic DB&IS’2000, Vilnius, Lithuania, May 1–5, 2000 .Selected Papers / Edited by j .B arzdins and A .Èaplinskas . Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 2001, 348 p . ISBN 0-7923-6823-1 . 11 . Advances in Databases and Information System: 5th East European Conference ADBIS . Proceedings . Vilnius, Lithuania, September 25–28, 2001 / A . Èaplinskas, j . dere (eds ). . Ber- lin–Heidelberg–New York–Barselona–Hong Kong–London–Milan–Paris–Tokyo: Springer, 2001, 384 p . (Lectures notes in computer science, vol .21 51) . ISBN 3-540-42555-1 . 12 . A .Èaplinskas, o .Vasilecas (Eds ). .Modern Curriculum in Information Systems at Master Level . Module Catalogue . VGtu . Vilnius: Technika, 2004, 168 p . ISBN 9986-05-758-2 . 13 . Databases and Information Systems . Selected Papers from the Sixth International Baltic Conference DB&IS’2004 / Edited by j . Barzdins and A . Èaplinskas . Amsterdam: IOS Press, 2005, 300 p . ISBN 1-58603-485- . Informatikos metodologija, programavimas 1 . G . Grigas . Kaip maðina sprendþia uþdaviná . Vilnius: Mintis, 1965, 56 p . 2 . Ð. Bàëàòêàéòå, Ã. Ãðèãàñ. Ýëåêòðîííûé âû÷èñëèòåëüíûé ïåðôîðàòîð ÝÂÏ-80-2 (Ðóòà). Ìîñêâà: Ñòàòèñòèêà, 1965, 60 ñ.

201 3 . ESM programavimas . 1–13 laida [metodinë medþiaga SC vartotojams rusø k .] / Red . p . Rumðas . Vilnius, 1970–1989 . 4 . G . Grigas . Programavimas algoritmine kalba Algol-60 . Vilnius: Mintis, 1971, 167 p . . Algoritmø ir programø fondas . 1–8 laida [sukauptos medþiagos anotuotas katalogas rusø k .] / Sud . V . Dragûnienë . Vilnius, 1974–1988 . 6 . G . Grigas . Algoritminë kalba Algol-60 . Vilnius: Mokslas, 1976, 148 p . 7 . G . Grigas . Algoritminë kalba FORTRAN . Vilnius: Mokslas, 1976, 147 p . 8 . G . Grigas . Fortrano pagrindai . Vilnius: LTSR MA MKI, 1976, 48 p . 9 . G . Grigas . Fortrano pagrindai . Mokymo priemonë kolektyvinës skaièiavimo sistemos vartotojams . Vilnius, 1976, 47 p . 10 . G . Grigas . Programavimo kalba PL/1 . Vilnius: Mokslas, 1978, 236 p . 11 . V . Dagienë, G . Grigas, A . Petrauskienë . Programavimo kalba PASCAL . Vilnius: LTSR MA MKI, 1980, 125 p . 12 . G . Grigas . Funkcijos ir procedûros [Metodinë medþiaga neakivaizdinës Jaunøjø pro- gramuotojø mokyklos klausytojams] . Vilnius: MKI, 1981, 48 p . 13 . G . Grigas . Programavimo pradmenys . Vilnius: Mokslas, 1982, 116 p . 14 . K . Augutis, V . Dagienë, G . Grigas . Duomenø tipø uþdavinynas . Vilnius: LTSR MA MKI, 1983, 84 p . 1 . V . Dagienë, G . Grigas, A . Petrauskienë . Paskalio programavimo kalba . Vilnius: Mokslas, 1983, 112 p . 16 . V . Dagienë, G . Grigas . Programavimo pradmenø uþdavinynas . Vilnius: LTSR MA MKI, 1983, 43 p . 17 . G . Grigas . Duomenø tipai . Vilnius: LTSR MA MKI, 1984, 62 p . 18 . G . Grigas . Duomenø tipai ir struktûros . Vilnius: Mokslas, 1986, 104 p . 19 . V . Dagienë, G . Grigas, K . Augutis . Ðimtas programavimo uþdaviniø . Kaunas: Ðviesa, 1986, 224 p . 20 . V . Dagienë . Programavimo pamokos ir uþdaviniai . Vilnius: LTSR MA MKI, 1986, 63 p . 21 . Informatika . Nr .1 – 34 [metodinis leidinys] / Red . G . Grigas . Vilnius, 1986–2000 . 22 . G . Grigas . Programavimo pagrindai . Kaunas: Ðviesa, 1987, 190 p . 23 . V . Dagienë, G . Grigas . Programavimo uþdaviniai . Vilnius: LTSR MA MKI, 1987, 60 p . 24 . Ã. Ãðèãàñ. Íà÷àëà ïðîãðàììèðîâàíèÿ [Ïåðåâîä ñ ëèòîâñêîãî Þ. Ïåðâèíà, È. Âåðáèöêàéòå]. Ìîñêâà: Ïðîñâåùåíèå, 1987, 112 ñ. 2 . A .Þilinskas .Programavimas Beisiko ir Fokalo kalbomis: mokomoji knyga technikos disciplinø ir darbø spec .studentams // A .Þilinskas, R .Petrauskas, j .Klapatauskas; LTSR aukðtojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerija, VVpi . Vilnius: LTSR aukðt . ir spec . vid . mokslo m-ja, 1987, 99 p . 26 . G . Grigas . Programø sudarymas Paskalio kalba . Vilnius: RMTI, 1988, 64 p . 27 . V . Dagienë, V . Dagys . Algoritmø sudarymas . 1 d . Vilnius: RMTI, 1988, 75 p . 28 . V . Dagienë, V . Dagys . Algoritmø sudarymas . 2 d . Vilnius: RMTI, 1988, 55 p . 29 . G . Grigas . Programø sudarymas (Informatikos ir skaièiavimo technikos pagrindø mokytojams) . Vilnius: Liaudies ðvietimo darbuotojø tobulinimosi institutas, 1989, 65 p . 30 . V . Dagienë . Mokomës programuoti . Kaunas: Ðviesa, 1989, 56 p . 31 . V . Dagienë . Trinadcat urokov programirovanija . Vièislitelnaja technika i jejo prime- nenije, 1989, Nr . 10 . 32 . V . Tumasonis, V . Dagienë, G . Grigas . Paskalis . Programuotojo vadovas . Vilnius: Mokslas, 1990, 208 p . ISBN 5-420-00021-0 .

202 33 . V . Dagienë, G . Grigas . Informatika . Bandomoji mokymo priemonë X–XII klasei . Kau- nas: Ðviesa, 1991, 200 p . ISBN 5-430-01218-1 . 34 . V . Dagienë . Lietuvos jaunøjø programuotojø olimpiados . Kaunas: Ðviesa, 1991, 71 p . ISBN 5-430-01052-9 . 3 . V . Dagienë, G . Grigas . Informatikos mokymas vidurinëje mokykloje . Mokytojo knyga . Kaunas: Ðviesa, 1992, 184 p . ISBN 5-430-01410-9 . 36 . V . Dagienë, G . Grigas . Programavimo uþdavinynas . Kaunas: Ðviesa, 1992, 272 p . ISBN 5-430-01026-X . 37 . V . Dagienë, G . Grigas . Informatika: Bandomoji mokymo priemonë X–XII klasei . 2-as leidimas . Kaunas: Ðviesa, 1992, 200 p . ISBN 5-430-01312-9 . 38 . Â. Äàãåíå, Ã. Ãðèãàñ, Ê. Àóãóòèñ. 100 çàäà÷ ïî ïðîãðàììèðîâàíèþ [Ïåðåâîä ñ ëèòîâñêîãî À. Øìåëåâà]. Ìîñêâà: Ïðîñâåùåíèå, 1992, 256 ñ. – ISBN 5-09-003864-3. 39 . Â. Òóìàñîíèñ, Â. Äàãåíå, Ã. Ãðèãàñ. ÏÀÑÊÀËÜ. Ðóêîâîäñòâî äëÿ ïðîãðàììèñòà [Ïåðåâîä ñ ëèòîâñêîãî Ê. Àóãóòèñà]. Ìîñêâà: Ðàäèî è ñâÿçü, 1992, 192 ñ. ISBN 5-256-01007-7. 40 . V . Dagienë, G . Grigas . Informatyka: próbna pomoc naukowa dla klas X–XI . Kaunas: Ðviesa, 1993, 216 s . ISBN 5-430-01350-1 . 41 . V . Dagienë, G . Grigas . Lietuvos jaunøjø programuotojø konkursai . Kaunas: Ðviesa, 1994, 88 p . ISBN 5-430-01446-X . 42 . V . Grabauskienë . Susipaþinkite – transliatorius . Kaunas: Ðviesa, 1994, 85 p . ISBN 5-430-01051-0 . 43 . A . Þandaris . Programuokime Prologu . Kaunas: Ðviesa, 1995, 131 p . ISBN 5-430-01764-7 . 44 . V . Dagienë . Kelionë á kompiuteriø ðalá . Vilnius: Lietus, 1995, 127 p . 4 . A . Balèytienë, G . Leonavièius, j . Stankevièius, A . Talutis, e . Valavièius, A . Þilinskas . Informatikos ávadas . Vilnius, 1996 . 46 . t . Balvoèienë, V . Dagienë, A . Klupðaitë . Logo þinynas: „LogoWriter“ komandø þinynas mokytojams ir mokiniams . Vilnius: Folium, 1996, 246 p . ISBN 9986-624-07-X . 47 . V . Dagienë, A . Klupðaitë . Duomenø tipø ir kompiuterinës grafikos uþdavinynas . Kau- nas: Ðviesa, 1996, 95 p . 48 . A . Balèytienë, G . Leonavièius, j . Stankevièius, e . Valavièius, G . Dzemyda, V . Ðaltenis, A .Þilinskas . Informatika, 1 ir 2 dalys . Vilnius: “Baltic EKO” leidybos centras, 1997, 1998 . 49 . t . Balvoèienë, V . Dagienë, A . Klupðaitë . Að mokausi Logo: Projektø knyga mokiniams . Vilnius: Folium, 1997, 334 p . ISBN 9986-624-10-X . 0 . G . Grigas . Duomenø tipai . Vilnius: Þuvëdra, 1997, 272 p . ISBN 9986-500-18-4: 9 00. . 1 . j . Bulotaitë (Ed .) . Baltic olympiads in informatics . Vilnius: Þara, 1997, 48 p . ISBN 9986-34-017-9: .00 2 . G . Dzemyda, V . Ðaltenis . Turbo Paskalis . Vilnius: Mokslo aidai, 1997, 114 p . 3 . V . Ðaltenis . Visual Basic pradþiamokslis . Vilnius: Mokslo aidai . 1997, 96 p . 4 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys IX–X klasei, I dalis . Vilnius: TEV, 1998, 104 p . . V . Dagienë . Informatikos pradmenys IX–X klasei, II dalis . Vilnius: TEV, 1998, 104 p . 6 . s . Minkevièius, Kaip valdyti ir kompiuterizuoti verslà . Piketas, 1998 . 7 . G . Grigas . Programavimas Paskaliu . Publikavimui Internete, 193 p . 8 . D . Kirka, j . Vercinskis, R . Þemaitis . Elektroninio paðto ádiegimo ir naudojimo apraðymas: vartotojo vadovas / Parengë ir naujai programos versijai pritaikë j . Auðraitë ir G . Grigas . Vilnius: ALF, 1998, 56 p .

203 9 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys IX–X klasei, III dalis: Kompiuteris . Vilnius: TEV, 1999 . 60 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys IX–X klasei, IV dalis: Informacijos technologija . Vilnius: TEV, 1999 . 61 . D . Ðvanytë-Dzemydienë, R . Naujikienë . Informatikos pagrindai: teksto tvarkymas kompiuteriu . Vilnius, Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 1999, 117 p . ISBN 9986-518-90-3 . 62 . V . Dagienë, j . Skûpienë . Moksleiviø informatikos olimpiados uþdaviniai, I dalis . Vilnius: TEV, 1999 . ISBN 9986-546-62-1 . 63 . V . Dagienë . Bendrojo lavinimo mokyklø bendrosios programos: Informatika . Pagrindinës mokyklos IX–X kl ., profilinës mokyklos XI–XII kl . Lietuvos Respublikos Ðvietimo ir mokslo ministerija . Vilnius: Ðvietimo aprûpinimo centras, 2000 . 64 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys IX–X klasei, IV dalis: Informacijos technologija . Vilnius: TEV, 2000 . 6 . V . Dagienë, G . Grigas . Programavimo pradmenø uþdavinynas XI–XII klasëms . Vilnius: TEV, 2000 . 66 . G . Dzemyda, j . Stankevièius, V . Ðaltenis . Turbo Paskalis ir Delphi . Vilnius: Piketas, 2000, 215 p . 67 . Informatika . Nr .1 (35) [mokslo darbai ir mokomoji medþiaga] / Red . V .Dagienë . Vilnius, 2000, 121 psl . ISSN 0134-8639 . 68 . Informatika . Nr .2 (36) [mokslo darbai ir mokomoji medþiaga] / Red . V .Dagienë . Vilnius, 2000, 153 psl . ISSN 0134-8639 . 69 . Informatika . Nr .1 (37) [mokslo darbai ir mokomoji medþiaga] / Red . V .Dagienë . Vilnius, 2000 . ISSN 0134-8639 . 70 . Informatika . Nr .2 (38) [mokslo darbai ir mokomoji medþiaga] / Red . V .Dagienë . Vilnius, 2000 . ISSN 0134-8639 . 71 . Programavimas Paskaliu: Turbo Paskalis ir Delphi [vadovëlis] / G . Dzemyda, j . Stankevièius, V . Ðaltenis . Vilnius: Piketas, 2000, 215 p . 72 . A . Þilinskas, G . Leonavièius, e . Valavièius . Informatika . Vilnius, 2000 . 73 . V . Dagienë, j . Blonskis . Programavimo pradmenys . Vadovëlis XI–XII klasëms . Vilnius: TEV, 2001, 270 p . ISBN 9955-491-01-9 74 . V . Dagienë . Logo pradþiamokslis . Mokymo priemonë darbui su „Komenskio Logo“ . Vilnius: Þara, 2001, 143 p . 7 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys, I d :. Informacija, 9–10 kl . Pataisytas ir papildytas leidimas . Vilnius: TEV, 2001, 112 p . ISBN 9986-546-41-9 . 76 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys, II d :. Algoritmai, 9–10 kl . Pataisytas ir papildytas leidimas . Vilnius: TEV, 2001, 112 p . ISBN 9986-546-46-X . 77 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys, III d .: Kompiuteris, 9–10 kl . Pataisytas ir papildytas leidimas . Vilnius: TEV, 2001, 112 p . ISBN 9986-546-68-0 . 78 . V . Dagienë . Informatikos pradmenys, IV d :. Informacijos technologija, 9–10 kl . Pataisytas ir papildytas leidimas . Vilnius: TEV, 2001, 112 p . ISBN 9986-546-42-7 . 79 . D . Ðvanytë-Dzemydienë, R . Naujikienë . Informatikos pagrindai: ðiuolaikiniai teksto tvarkymo bûdai . Vilnius, Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2001, 171 p . ISBN 9955-442-52-2 . 80 . V . Dagienë, j . Skûpienë . Lietuvos moksleiviø olimpiadø uþdaviniai . II dalis . Vilnius: TEV, 2001, 288 p . ISBN 9986-546-70-2 .

204 81 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informatika . Informacijos technologija . I dalis . Eksperimen- tinis leidimas . Vilnius: TEV, 2002, 96 p . 82 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informatika . Informacijos technologija . II dalis . Eksperimen- tinis leidimas . Vilnius: TEV, 2002, 96 p . 83 . V . Dagienë . Informatika . Trumpas informatikos kursas . Vilnius: UAB „Gimtinë“, 2002 . 84 . V . Dagienë . Moksleiviø visuotinio kompiuterinio raðtingumo testas . Knygelë prie „In- foteksto“ klausimø kompaktinës plokðtelës, 30 p . 8 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Pagrindinës informacijos technologijos sàvokos . Vilnius: Þara, 2001 . 86 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Kompiuterio naudojimas ir bylø tvarkymas . Vilnius: Þara, 2001 . 87 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Tekstø tvarkymas . Vilnius: Þara, 2001 . 88 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Skaièiuoklës . Vilnius: Þara, 2001 . 89 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Duomenø bazës . Vilnius: Þara, 2001 . 90 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Pateikèiø rengimas . Vilnius: Þara, 2001 . 91 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Informacija ir komunikacija . Vilnius: Þara, 2001 . 92 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Kompiuterinis raðtingumas: ECDL pradmenys . Vilnius: Þara, 2001 . ISBN 9986-34-069-1 . 93 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Kompiuterinis raðtingumas: ECDL pagrindai . Vilnius: Þara, 2001 . ISBN 9986-34-070- . 94 . Lithuanian olympiads in informatics, Year 1999–2002 . Vilnius: Institute of Mathe- matics and Informatics, 2002, 62 p . 9 . j . Lipeikienë . Matematika su kompiuteriu [metodinë medþiaga] . Vilnius, 2002, 120 p . ISBN 9986-680-23-9 . 96 . V . Denisovas, s . Maciulevièius, A . Otas, V . Ðakys, e . Teleðius, A . Vidþiûnas, A . Þandaris . Skaièiuoklës sàraðas ir duomenø bazës: Microsoft Excel 2000 . Vilnius : AB „Lietuvos telekomas“, 2002, ISBN 9955-504-04-8 . 97 . p . Abarius, A . Balvoèius, V . Dagienë, p . Jucevièienë, A . Lozdienë, A . Otas, e . Valavièius . Informaciniø technologijø naudojimo edukologiniai aspektai [Vadovavo dr . V . Dagienë] . Vilnius: Ðvietimo informaciniø technologijø centras (medþiaga mokytojams internete ir kompaktinëje plokðtelëje, apie 3000 psl .) . 98 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informacinës technologijos . Vadovëlis XI–XII kl ., I dalis . Vilnius: TEV, 2003, 256 p . ISBN 9955-491-46-9 . 99 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informacinës technologijos . Vadovëlis XI–XII kl ., II dalis . Vilnius: TEV, 2003, 256 p . ISBN 9955-491-51- . 100 . V . Dagienë . Informacinës technologijos . Vadovëlis IX–X kl ., I dalis . Vilnius: TEV, 2003, 224 p . ISBN 9955-491-38-8 .

205 101 . V . Dagienë . Informacinës technologijos . Vadovëlis IX–X kl ,. II dalis . Vilnius: TEV, 2003, 256 p . ISBN 9955-491-39-6 . 102 . j . Blonskis, V . Burkðnaitis, V . Dagienë, V . Jusas, R . Marcinkevièius . Programavimas DELPHI . Vadovëlis XI–XII kl . Vilnius: TEV, 2003, 320 p . ISBN 9955-491-43-4 . 103 . V . Dagienë, V . Paulikaitë . OpenOffice .org . Grafikos rengyklë . Pateikèiø rengyklë . Matematinë rengyklë . Vilnius: Technologija, 2003, 102 p . ISBN 9955-09-540-7 . 104 . V . Dagienë, G . Pulokas . OpenOffice .org . Tekstø rengyklë . HTML rengyklë . Vilnius: Technologija, 2003, 66 p . ISBN 9955-09-541- . 10 . V . Dagienë, e . Jasutienë . OpenOffice org. . Diegimas . Trumpa programø apþvalga . Ryðiø tvarkyklë . Vilnius: Technologija, 2003, 59 p . ISBN 9955-09-539-3 . 106 . V . Dagienë, e . Jasutienë . OpenOffice org. . Skaièiuoklë . Vilnius: Technologija, 2003, 67 p . ISBN 9955-09-542-3 . 107 . G . Grigas, t . Jevsikova . Narðyklë „Mozilla 1 .4“ . Elektroninis paðtas . Kalendorius . Vilnius: Technologija, 2003, 102 p . ISBN 9955-09-538- . 108 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informacinës technologijos . Vadovëlis XI–XII kl ., I dalis . Vilnius: TEV, 2004, 256 p . ISBN 9955-491-46-9 . 109 . V . Dagienë, A . Þandaris . Informacinës technologijos . Vadovëlis XI–XII kl ., II dalis . Vilnius: TEV, 2004, 254 p . ISBN 9955-491-51- . 110 . D . Dzemydienë, R . Naujikienë . Informacinës sistemos . Duomenø struktûros ir valdymas . Vil- nius, Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras, 2004, 263 p . ISBN 9955-563-45-1 . 111 . V . Dagienë . Informacinës technologijos . Vadovëlis IX–X kl ., I dalis . Vilnius: TEV, 2004, 224 p . ISBN 9955-491-38-8 . 112 . V . Dagienë . Informacinës technologijos . Vadovëlis IX–X kl ,. II dalis . Vilnius: TEV, 2004, 256 p . ISBN 9955-491-39-6 . 113 . V . Dagienë, R . Zabarauskas . Tekstø rengimas . 2004, 60 p . 114 . M . Rimkus, i . Þilinskienë . Lokalizuota „Dinaminës geometrijos“ 4 .06 versija . Moko- moji kompiuterinë priemonë su kompaktine plokðtele . Vilnius, 2004, 24 p . 11 . R . Laucius . Lokalizuota „Free Pascal“ programavimo sistema . Mokomoji kompiuterinë priemonë su kompaktine plokðtele . Vilnius, 2004, 24 p . 116 . V .Dagienë, G .Grigas, e .Jasutienë, t .Jevsikova, j .Maèiuitis, V .Paulikaitë, G .Pulokas, M .Rim - kus, R . Subaèienë . Mozilla 1 7. 3. : Narðyklë; Elektroninis paðtas; Kalendorius . Vilnius, 2004, 76 p . 117 . V . Dagienë, G . Grigas, e . Jasutienë, t . Jevsikova, j . Maèiuitis, V . Paulikaitë, G . Pulo- kas, M .Rimkus, R . Subaèienë . OpenOffice org. 1 1. 3. : Tekstø rengyklë; HTML rengyklë . Vilnius, 2004, 63 p . 118 . V . Dagienë, G . Grigas, e . Jasutienë, t . Jevsikova, j . Maèiuitis, V . Paulikaitë, G . Pulokas, M .Rimkus, R . Subaèienë . OpenOffice org. 1 1. 3. : Skaièiuoklë . Vilnius, 2004, 67 p . 119 . V . Dagienë, G . Grigas, e . Jasutienë, t . Jevsikova, j . Maèiuitis, V . Paulikaitë, G . Pulokas, M .Rimkus, R . Subaèienë . OpenOffice org. 1 1. 3. : Grafikos rengyklë; Pateikèiø rengyklë . Vilnius, 2004, 63 p . 120 . V . Dagienë, G . Grigas, e . Jasutienë, t . Jevsikova, j . Maèiuitis, V . Paulikaitë, G . Pulokas, M .Rimkus, R .Subaèienë .OpenOffice org. 1 1. 3. : Matematinë rengyklë; Ryðiø rengyklë .Vilnius, 2004, 52 p . 121 . V . Dagienë, G . Grigas, e . Jasutienë, t . Jevsikova, j . Maèiuitis, V . Paulikaitë, G . Pu- lokas, M .Rimkus, R . Subaèienë . OpenOffice org. 1 1. 3. : Trumpa programø apþvalga; Diegimas . Vilnius, 2004, 50 p .

206 122 . V . Dagienë, R . Zabarauskas . Tekstø rengimas . Vilnius: TEV, 2004, 60 p . 123 . V . Dagienë, t . Jevsikova . Bendrosios ir mokomosios atvirosios programos . Vilnius: Þara, 2004, 87 p ., su kompaktine plokðtele . 124 . V . Dagienë, e . Jasutienë . Dinaminë geometrija . Vilnius, 2004, 24 p ., su kompaktine plokðtele . 12 . V . Dagienë . Informacinës technologijos 5–6 kl . Tavo bièiulis kompiuteris, I dalis . Vilnius: TEV, 2005, 96 p . ISBN 9955-680-06-7 . 126 . V . Dagienë . Informacinës technologijos 5–6 kl . Tavo bièiulis kompiuteris, II dalis . Vilnius: TEV, 2005, 104 p . ISBN 9955-680-16-4 . 127 . j . Auðraitë, A . Lozdienë, i . Mackeviè, A . Þandaris . Kodëlèius: Informacinës technologijos 5-6 klasei . I dalis . Bandomoji mokymo priemonë . Vilnius: Þara, 2005, 40 p . ISBN 9986-34-146-9 . 128 . V . Dagienë, R . Simanavièienë . Programavimas Logo . Vilnius: TEV, 2005, 60 p . ISBN 9955-491-82- . 129 . V . Dagienë, A . Lozdienë . Programavimas Paskaliu . Vilnius: TEV, 2005, 60 p . ISBN 9955-491-83-3 . 130 . V . Dagienë . Informacinës technologijos 5–6 kl . Tavo bièiulis kompiuteris, I dalis . Vilnius: TEV, 2006, 168 p . ISBN 9955-680-35-0 . 131 . V . Dagienë . Informacinës technologijos 5–6 kl . Tavo bièiulis kompiuteris, II dalis . Vilnius: TEV, 2006, 159 p . ISBN 9955-680-39-3 . 132 . A . Þandaris, A . Lozdienë, i . Mackeviè, j . Auðraitë . Kodëlèius: Informacinës technologijos 5-6 klasei . I dalis . Vilnius: Þara, 2006, 72 p . ISBN 9986-34-156-6 . 133 . A . Þandaris, A . Lozdienë, i . Mackeviè, j . Auðraitë . Kodëlèius: Informacinës technologijos 5-6 klasei . II dalis . Vilnius: Þara, 2006, 72 p . ISBN 9986-34-157-4 . 134 . i . Mackeviè, j . Auðraitë, A . Lozdienë, A . Þandaris . Kodëlèiaus pratybos: Informacinës technologijos 5-6 klasei . I dalis . Vilnius: Þara, 2006, 68 p . ISBN 9986-34-158-2 . 13 . j . Auðraitë, A . Lozdienë, i . Mackeviè, A . Þandaris . Kodëlèiaus pratybos: Informacinës technologijos 5-6 klasei . II dalis . Vilnius: Þara, 2006, 72 p . ISBN 9986-34-159-0 . 136 . l . Petrauskas, j . Skûpienë . Informatikos olimpiados: algoritmai ir taikymo pavyzdþiai . Vilnius: Nacionalinë moksleiviø akademija, 2006, 234 p . ISBN 9955-9894-0-8 . 137 . V . Dagienë . Informatikos kelias . Vilnius: TEV, 2006, 168 p . ISBN 9955-680-48-2 . 138 . V . Dagienë, R . Mittermeir (Editors) . Information technologies at School . Proceedings of the Second International Conference „Informatics in Secondary Schools: Evolution and Perspectives“, Vilnius, Lithuania, 7–11 November, 2006 . ISBN 9955-680-47-4 . Þodynai 1 . V . Bûda, R . Skirmantas, A . Ðtaras . Rusø–lietuviø–anglø kalbos skaièiuojamosios matematikos terminø þodynas . Vilnius: VU, 1992, 76 p . 2 . V . Dagys, A . Klupðaitë, A . Þandaris . Informatika ir kompiuterinø áranga: aiðkinamasis anglø-lietuviø kalbø terminø þodynëlis . Vilnius, „Baltic Amadeus“, 1993, 71 p . 3 . Matematikos terminø þodynas // Mokslinis redakt . j . Kubilius (9 autoriai) . Vilnius, 1994, 728 p . 4 . Atgalinis dabartinës lietuviø kalbos þodynas / Sud . V . Þilinskienë . Vilnius: MII, LKI, 1995, 892 p . . V . Dagys, A . Klupðaitë, A . Þandaris . Informatika ir kompiuterinø áranga: aiðkinamasis anglø-lie- tuviø kalbø terminø þodynëlis . Vilnius, „Baltic Amadeus“, 1995, 96 p . ISBN 9986-484-04-9 .

207 6 . Informatika . Lietuviø-anglø-rusø-vokieèiø kalbø terminø þodynas . Vilnius: MII, 1999, 946 p . 7 . V . Dagienë, G . Grigas . Mokyklinis aiðkinamasis informaciniø technologijø þodynëlis . Vilnius: TEV, 2003, 78 p . 8 . V . Dagienë, t . Jevsikova, G . Grigas . Enciklopedinis kompiuterijos þodynas . Vilnius: TEV, 2005, 388 p . Proginiai leidiniai 1 . Lietuvos matematikø darugijos XXIV konferencija, Vilnius, 1983 m . birþelio 22–23 d . [praneðimø tezës rusø k .] / Red . e .Geèiauskas . Vilnius, 1983, 233 p . 2 . Lietuvos matematikø draugijos XXVI konferencija, Vilnius, 1985 m . birþelio 13–14 d . [praneðimø tezës rusø k .] / Red . e .Geèiauskas . Vilnius, 1985, 328 p . 3 . Lietuvos matematikø draugijos XXVIII konferencija, Vilnius, 1987 m . birþelio 22–23 d . [praneðimø tezës rusø k .] / Red . e .Geèiauskas . Vilnius, 1987, 412 p . 4 . Lietuvos matematikø draugijos XXX konferencija, Vilnius, 1989 m . birþelio 22–23 d . [praneðimø tezës] / Red . e . Geèiauskas . Vilnius, 1989, 334 p . . Lietuvos matematikø draugijos XXXII konferencija, Vilnius, 1991 m . geguþës mën . [praneðimø tezës] / Red . e . Geèiauskas . Vilnius, 1991, 242 p . 6 . Lietuvos matematikø draugijos XXXIV konferencija, Vilnius, 1993 m . birþelio mën . I, II t . [praneðimø tezës] / Red . e .Geèiauskas . Vilnius, 1993, 152, 144 p . 7 . Lietuvos matematikø draugijos XXXVI konferencija, Vilnius, 1995 m . birþelio 22-23 d . [praneðimø tezës] / Red . h .J asiûnas . Vilnius, 1995, 235 p . ISBN 9986-680-00-X . 8 . Annual Report – 1995 [metinë ataskaita] / Red . h . Pragarauskas, s . Rutkauskas . Vilnius, 1996, 128 p . ISBN 9986-680-02-6 . 9 . Annual Report – 1996 [metinë ataskaita] / Red . h . Pragarauskas, s . Rutkauskas . Vilnius, 1997, 145 p . ISSN 1392-376 . 10 . Lietuvos matematikø draugijos XXXIX konferencija, Kaunas, 1998 m . birþelio 18–19 d . [praneðimø tezës] / Red . j . Sapagovas . Vilnius, 1998, 148 p . ISBN 9986-680-07-7 . 11 . Vytautas Statulevièius [literatûros rodyklë] . / Sud . A . Aliðauskienë . Vilnius, 1999, 111 p . ISBN 9986-680-11- . 12 . Akademikas Adolfas Laimutis Telksnys . Specialus leidinio „Informatika“ numeris [bibliografinë rodyklë] / Sud . A .Aliðauskienë . Vilnius, 2000, 137 psl . ISBN 9986-680- 14-X . 13 . Akademikas Jonas Mockus [bibliografinë rodyklë] . / Sud . A . Aliðauskienë . Vilnius, 2001, 67 p . ISBN 9986-680-9-0 . 14 . Lietuvos matematikos rinkinys . 1–40 tomø autoriø rodyklë / Sud . V .Verikaitë, h . Jasiûnas . Vilnius, 2001, 254 p . 1 . Akademikas Vytautas Statulevièius 1929–2003 / Sud . A . Aliðauskienë, G .Masiulienë ir kt . Vilnius, 2004, 57 psl . ISBN 9986-680-26-3 . 16 . Akademikas Bronius Grigelionis [bibliografinë rodyklë] . Vilnius: MII, LMA biblioteka, 2005, 67 p . 17 . Gintautas Grigas [bibliografinë rodyklë] / Sud . A . Þandaris . Vilnius: MII, 2006, 58 p . Moksliniai þurnalai 1 . Lietuvos matematikos rinkinys (4 numeriai per metus, leidþiamas nuo 1961 m ). / Vyr . red . M .S apagovas, ats . redaktorius A . Raèkauskas . ISSN 0132–2818 (kartu su LMD, VU) .

208 Instituto leidþiami moksliniai þurnalai (kai kurie – kartu su kitomis mokslo ástaigomis)

2 . Informatica (4 numeriai per metus, leidþiamas nuo 1990 m .) / Vyr . red . j .Mockus, ats . redaktorius G . Dzemyda . ISSN 0868–4952 (kartu su Lietuvos MA) . 3 . Nonlinear Analysis: Modelling and Control (4 numeriai per metus, leidþiamas nuo 1996 m .) / Vyr . red . M . Sapagovas, vyr . red . pavaduotojas f . Ivanauskas . ISSN 1392–5113 (kartu su LANA, Lietuvos MA) . 4 . Mathematical Modelling and Analysis . The Baltic Journal on Mathematical Applicati- ons, Numerical Analysis and Differential Equations (4 numeriai per metus, leidþiamas nuo 1996 m .) / Vyr . red . R .È iegis, ats . redaktorius A . Krylovas, A . Ðtikonas . ISSN 1392–6292 (kartu su VGTU, Latvijos MA MI, Tartu universitetu) . . Informatics in Education (2 numeriai per metus, leidþiamas nuo 2002 m ). / Vyr . red . G .Dze - myda, l .T elksnys, ats . redaktorius V . Dagienë . ISSN 1648–5831 (kartu su Lietuvos MA) . Kompiuteriniai multimedijos leidiniai 1 . Interneto svetainës 2 . Lietuviðkos knygos metai / M . Maþvydo Katekizmo 450 metø sukakties minëjimo el . leidinys [http://PirmojiKnyga mch. mii. lt/]. nuo 1997 (lietuviø, anglø, vokieèiø kalbomis) . 3 . Lietuvos kultûros paveldo tûkstantmeèio virtuali paroda [http://alka .mch .mii .lt/] nuo 1998 (lietuviø, anglø kalbomis) . 4 . Lietuvos dailës muziejus [http://LDmuziejus .mch .mii .lt/] nuo 1999 . Lietuvos muziejai [http://www .muziejai .lt/] /Lietuvos muziejø portalas nuo 1999 . 6 . Lietuvos vienuolynai [http://vienuolynai .mch .mii .lt/] /Lietuvos vienuolynø istorijos, architektûros ir meno leidinys nuo 1999 (lietuviø, anglø kalbomis) . .

209 7 . Þemaitija-Samogitia [http://samogitia .mch .mii .lt/] /Þemaitijos portalas nuo 1998 . 8 . Postilla – 400 [http://postilla mch. mii. lt/]. / M . Daukðos „Postilës“ iðleidimo 400-øjø metiniø proga nuo 1999 . 9 . Þemaitijos parkø ir muziejø kelias [http://daugenis .mch .mii .lt/mpkelias/] nuo 1999 . 10 . Þydai Lietuvoje [http://litvakai .mch .mii .lt/ ] . Lietuvos tautinës maþumos istorija, kultûra nuo 1999 . 11 . Meno leidiniai [http://leidiniai .mch .mii .lt/]/ Vilniaus dailës akademijos leidiniø pri- statymas nuo 2000 . 12 . Multimedijos centras humanitarams [http://www .mch .mii .lt/] nuo 2000 . 13 . Skaitmeninë kultûra humanitarams [http://sk mch. mii. lt/]. / Straipsniø rinkinys naujøjø technologijø taikymui nuo 2000 . 14 . Unesco katedra informatika humanitarams [http://www .unesco .mii .lt/] nuo 2000 1 . Multimedijos mokytojai [http://mm .mch .mii .lt] /Elektroninës leidybos mokymo medþiaga nuo 2001 . 16 . Courseware for training of trainers and users on the special applications of internet-based services in fields of cultural education . (anglø kalba) [http://daugenis mch. mii. lt/. UNES- COeducation nuo 2001] . 17 . Chimer-Vaikai, IT ir kultûros paveldas, EK 5BP projektas [http://www .chimer .lt] nuo 2002 . 18 . Pergamentø kolekcija [http://pergamentai .mch .mii .lt/] /M . Maþvydo bibliotekos kolekcija nuo 2002 . 19 . Aruodai . Lietuviø kultûros ðaltiniø elektroninis sàvadas, multimedijos duomenø bazë [www .aruodai .lt] nuo 2003 . 20 . Svarstome .lt [http://www .svarstome .lt] /Interaktyviosios politikos ir specialistø el . bendravimo, el . konsultavimosi svetainë nuo 2003 .

Instituto elektroniniai leidiniai

210 21 . Musicalia [www .musicalia .lt] /Prieiga prie LMA bibliotekos Rankraðèiø skyriuje sau- gomø muzikiniø rankraðèiø apraðø, jø puslapiø vaizdø, garso iliustracijø nuo 2003 . 22 . LDK-skaitmena – projekto, kuriuo siekiama parengti Lietuvos didþiosios kunigaikðtystës rankraðtiniø dokumentø skaitmeninio publikavimo principus bei metodologijà, interneto svetainë http://www .svarstome .lt/LDK/ (lietuviø, anglø, rusø kalbomis) . Kompiuteriniai multimedijos kompaktiniai diskai 1 . Lietuviðkos knygos metai – Year of the lithuanian book – Jahr des litauishen buches, 1998 [CD-ROM, ISBN 9986-680-09-3] 2 . Training of trainers on digital publishing /Skaitmeninës leidybos dëstytojø ruoðimas . UNESCO remto mokymo projekto CD, 1999 . 3 . Lietuvos vienuolynai – Lithuanian monasteries, 2000 [CD-ROM ISBN 9986-571-X] 4 . Þemaitija – Samogitia, 2000 [CD-ROM ISBN 9955-441-01-1] . . Lietuvos tautiniø maþumø kultûros paveldas, 2001 [ISBN 9986-680-20-4] 6 . Komenskio Logo . Kûrybiðkoji informatika . – 2001 . ISBN 9986-34-076-4 . 7 . Kûryba ir tradicijos . Geometriniai lietuviø audiniø raðtai, 2002 [ISBN 9986-780-40-3] 8 . Lietuvos nacionalinës bibliotekos rankraðèiø kolekcija, 2002 [ISBN 9986-530-86-5] 9 . Lietuviø kalbos tarmës . I dalis . Knyga ir kompaktinis diskas [ISNB 9986-668-37-3, 2002 . 10 . Openoffice .org . Lokalizuotas atviro kodo standartinio biuro programinës árangos rinkinys .– 2003 . 11 . Lietuvos knygos veikëjai . Biografijø þodynas . 2004 [ISBN 9986-680-27-1] 12 . Free Pascal . Lokalizuota Free Pascal programavimo sistema . – 2004 . 13 . Dinaminë geometrija (4 .06 versija) . Vaizdinë geometrijos priemonë . 2004 . 14 . Bendrosios ir mokomosios atvirosios programos . – 2004 . ISBN 9986-34-134-50 . 1 . XVII a . Gaidø rankraðtis Cancione [Sapiegø Albumas], uþsakomasis CD, 200 . 16 . Tekstø rengyklë „Abiword“ (2 .4 .1 versija) . Mokomoji kompiuterinë priemonë . 200 .

211 Habilitaciniai darbai

1957 m. 1 . Jonas Kubilius . „Tikimybinës skaièiø teorijos tyrimai“ . Maskva, TSRS MA V A. . Steklovo matematikos institutas, 1957-11-21, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1966 m. 2 . Jonas Mockus . „Daugiaekstremaliniai uþdaviniai projektavime“ . Ryga, Latvijos TSR MA Fizikos ir technikos skyrius, 1966-11-16, technikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, technikos mokslai .

1967 m. 3 . Vytautas Statulevièius . „Tikimybiø teorijos ribiniø teoremø tyrimai“ . Vilnius, VU, 1967-06-13, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1969 m. 4 . Bronius Grigelionis . „Atsitiktiniø procesø tyrimai“ . Vilnius, VU, 1969-04-22, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1971 m. . Adolfas Laimutis Telksnys . „Atsitiktiniø reiðkiniø savybiø pasikeitimo ir atpaþinimo tyrimas“ . Maskva, Valdymo problemø institutas, 1971-06-30, technikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, technikos mokslai, informatika) . 1973 m. 6 . Algimantas Januðauskas . „Harmoniniø funkcijø globalûs uþdaviniai“ . Novosibirskas, TSRS MA Sibiro skyriaus Matematikos institutas, 1973-05-11, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) .

212 7 . Eduardas Vilkas . „Loðimø teorijos optimalumo principai“ . Vilnius, VU, 1973-12-18, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1975 m. 8 . Arkadijus Tempelmanas . „Regresijos áverèiø konvergavimas ir pagrástumas“ . Vilnius, VU, 1975-05-30, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1977 m. 9 . Algis Garliauskas . „Dujø tiekimo sistemos optimizacijos teoriniai ir taikomieji tyrimai“ . Novosibirskas, TSRS MA Sibiro skyriaus Skaièiavimo centras, 1977 10 25, technikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, technikos mokslai, informatika) . 1978 m. 10 . Ðarûnas Raudys . „Esminiai apribotø bandymø statistinis klasifikavimas“ . Ryga, Elektronikos ir skaièiavimo technikos institutas, 1978-10-13, technikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, technikos mokslai, informatika) . 1981 m. 11 . Aldona Aleðkevièienë . „Nepriklausomø atsitiktiniø dydþiø ir atstatymo procesø sumø maksimumo ribinës teoremos“ . Taðkentas, Uzbekijos MA, Matematikos institutas, 1981-05-06, fizikos ir matematikos mokslø daktarë (habilituota daktarë, fiziniai mokslai, matematika) . 12 . Donatas Surgailis . „Tiesiniai ir jiems pavaldûs atsitiktiniai laukai“ . Vilnius, VU, 1981- 12-22, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1984 m. 13 . Eduardas Ðpilevskis . „Stochastiniø procesø ir sistemø automatinio valdymo ir kontrolës dinaminis atpaþinimas“ . Maskva, Valdymo problemø institutas, 1984-01-16, technikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, technikos mokslai . 14 . Henrikas Pragarauskas . „Stochastiniø integraliniø lygèiø sprendiniø optimalaus valdymo teorijos kai kurie klausimai“ . Vilnius, VU, 1984-02-14, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1985 m. 1 . Antanas Þilinskas . „Daugiaekstremaliø funkcijø ir algoritmø globalinës optimizacijos statistiniø modeliø aksiomatinis sudarymas“ . Leningradas, Leningrado universitetas, 1985- 06-18, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai) . 16 . Raimundas Bentkus . „Stacionariø atsitiktiniø procesø neparametrinës spektrinës analizës tyrimai“ . Vilnius, VU, 1985-12-03, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) .

213 1986 m . gruodþio 24 d . keturiems MII darbuotojams – V . K . bentkui, R . Mikulevièiui, M .S apagovui ir l . Sauliui – Mokslininkø rûmuose buvo áteikti habil . dr . diplomai

1986 m. 17 . Vidmantas Kastytis Bentkus . „Banacho erdvës nepriklausomø atsitiktiniø elementø sumø asimptotinë analizë“ . Vilnius, VU, 1986-03-11, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 18 . Remigijus Mikulevièius . „Apie martingalø problemos sprendimus“ . Vilnius, VVU, 1986-03-12, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 19 . Mifodijus Sapagovas . „Netiesiniø elipsiniø lygèiø sprendimo skirtuminiai metodai“ . Maskva, TSRS MA, M . Keldyðo taikomosios matematikos institutas, 1986-04-29, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 20 . Leonas Saulis . „Dideliø nuokrypiø normalinio pasiskirstymo aproksimacija“ . Vilnius, VU, 1986-06-10, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1988 m. 21 . Donatas Ðvitra . „Biologiniø sistemø funkcionavimo ir organizacijos matematinis modeliavimas diferencialiniø skirtuminiø lygèiø pagalba“ . Leningradas, TSRS MA Mokslinis techninis susivienijimas, 1988-11-01, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1993 m. 22 . Raimondas Èiegis . „Apie matematinës fizikos uþdaviniø sprendimà ekonomiðkais skirtuminiais metodais“ . Vilnius, MII, 1993-06-28, habilituotas daktaras, matematikos mokslai (fiziniai mokslai, matematika) .

214 23 . Romanas Januðkevièius . „Tikimybiniø dësniø charakterizacijø stabilumas“ . Vilnius, MII, 1993-10-29, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 24 . Kæstutis Kubilius . „Ribinës teoremos semimartingalams“ . Vilnius, MII, 1993-12-21, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 2 . Rimantas Rudzkis . „Atsitiktiniø procesø didþiøjø nuokrypiø teoremos ir jø taikymai neparametrinëje statistikoje“ . Vilnius, MII, 1993-12-29, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 1995 m. 26 . Konstantinas Pileckas . „Stokso bei Navjë ir Stokso lygèiø Lq – teorija, tolygieji áverèiai ir asimptotika srityse su nekompaktiðku kontûru“ . Vokietija, Padeborno universitetas, 1995-01-20, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 1996 m. 27 . Liudvikas Stupelis . „Vientisøjø terpiø magnetinës hidrodinamikos matematiniai klausimai“ . Sankt Peterburgas, Rusijos MA, V . A . Steklovo matematikos instituto Sankt Peterburgo skyrius, 1996-05-22, fizikos ir matematikos mokslø daktaras (habilituotas daktaras, fiziniai mokslai, matematika) . 1997 m. 28 . Gintautas Dzemyda . „Reikiamø þiniø iðskyrimas optimizavimo efektyvumui gerinti“ . Kaunas, KTU, 1997-09-17, habilituotas daktaras (technologijos mokslai, informatikos inþinerija, valdymas ir informatikos technologija) . 1998 m. 29 . Vydûnas Ðaltenis . „Struktûros analizë daugelio kintamøjø uþdaviniuose“ . Vilnius, MII, 1998-12-29, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, informatika) .

j . K . Sunklodas gina habilitaciná darbà; sëdi – R .Rudzkis ir V . Statulevièius

215 1999 m. 30 . Jonas Kazys Sunklodas . „Konvergavimo greièiø áverèiai centrinëje ribinëje teoremoje silpnai priklausomiems atsitiktiniams dydþiams ir laukams“ . Vilnius, MII, 1999-08- 25, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 31 . Kazys Kazlauskas . „Diskretiniø signalø apdorojimo sistemø kokybës pagerinimas“ . Vilnius, MII, 1999-09-23, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, informatika) . 2000 m. 32 . Leonidas Sakalauskas . „Monte Karlo sekø taikymas sprendimø priëmimo efektyvumui gerinti“ . Vilnius, MII, 2000-12-28, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, informatika) . 2001 m. 33 . Rimas Norvaiða . „Ðiurkðèiøjø funkcijø stochastinë ir funkcinë analizë su taikymais finansø matematikoje“ . Vilnius, MII, 2001-12-28, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) . 2002 m. 34 . Regimantas Pliuðkevièius . „Prisotinimo metodas tiesinei laiko logikai“ . Vilnius, MII, 2002-03-22, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai, matematika) .

V . Dagienës habilitacijos procedûros komitetas: Vytautas Ðernas (konsultantas), Feliksas Ivanauskas, Rimantas Lauþackas, Aleksandras Targamadzë, Marija Barkauskaitë, Margarita Teresevièienë, Gintautas Dzemyda, Kæstutis Pukelis

216 s . Rutkauskas habilitacijos procedûroje

2004 m. 3 . Dalë Dzemydienë . „Sprendimø paramos sistemos subalansuotos plëtros valdymo ir administravimo procesuose“ . Vilnius, Teisës universitetas, 2004-06-12, habilitacijos procedûra (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, ámoniø vadyba) . 36 . Albertas Èaplinskas . „Integruotø organizacijos informaciniø sistemø kûrimo proceso modeliavimas ir tyrimai“ . Vilnius, MII, 2004-10-20, habilitacijos procedûra (fiziniai mokslai, informatika) . 37 . Aleksandras Baltrûnas . „Subeksponentiniø skirstiniø antros eilës asimptotinë anal- izë: teoriniai ir praktiniai modeliai“ . Vilnius, MII, 2004-12-15, habilitacijos procedûra (fiziniai mokslai, matematika) . 38 . Vytautas Kleiza . „Stacionariø procesø, vykstanèiø homogeninëse ir heterogeninëse terpëse, matematiniai modeliai ir jø skaitmeninë realizacija“ . Vilnius, MII, 2004-12-15, habilitacijos procedûra (fiziniai mokslai, matematika) . 2005 m. 39 . Valentina Dagienë . „Informacinë kultûra bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo turinio ir mokymosi proceso modeliavimas“ . Kaunas, VDU, 2005-04-26, habilitacijos procedûra (socialiniai mokslai, edukologija) . 40 . Stasys Rutkauskas . „Iðsigimstanèiøjø elipsiniø lygèiø ir jø sistemø Dirichlë tipo krað- tiniai uþdaviniai . “ . Vilnius, MII, 2005-10-21, habilitacijos procedûra (fiziniai mokslai, matematika) .

217 Instituto doktorantûra (aspirantûra) *

* duomenys 1 . Romualdas Uþdavinys, mokësi aspirantûroje 1955-10-16–1958-10-06, apgynë nepilni disertacijà 1962-02-26 (vadovas j . Kubilius), KPI VF matematikos katedros vedëjas (iki 1968 m .), VU docentas . 2 . Vytautas Kalinka, mokësi aspirantûroje 1958-10-5–1961-10-15 (vadovas j . Kubilius), VGTU dëstytojas . 3 . Vilius Matulis, mokësi aspirantûroje 1958-10-15–1961-10-15, apgynë disertacijà 1964-02-13 (vadovas n . Ðaninas), MII skyriaus vadovas (iki 1993 m .) . 4 . ronius b Riauba, mokësi aspirantûroje 1958-11-01–1961-11-01, apgynë disertacijà 1963- 03-26 (vadovas V . Statulevièius), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1994 m ). . . ronius b Grigelionis, mokësi aspirantûroje 1959-10-15–1962-10-15, apgynë disertacijà 1963-02-26 (vadovas b . Gnedenko), skyriaus vadovas (iki 2006 m .), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas . 6 . Gerutis Juozas Aleðkevièius, mokësi aspirantûroje 1959-10-15–1962-10-15, apgynë disertacijà 1967-09-26 (vadovas V . Statulevièius), buvæs FMI vyresnysis mokslo darbuotojas, LVA docentas .

R . Uþdavinys gina kandidato disertacijø 1963 m .; uþ stalo sëdi V . Kybartas, p . Slavënas, j . Prochorovas, V . Zolotariovas, j . Kubilius

218 7 . eduardas Vilkas, mokësi aspirantûroje 1959-10-01–1962-10-01, apgynë disertacijà 1963-11-26 (vadovas n . Vorobjovas), MKI direktoriaus pavaduotojas (iki 1985 m .), Lietuvos MA Ekonomikos instituto direktorius . 8 . pranas Survila, mokësi aspirantûroje 1960-11-01–1963-11-01, apgynë disertacijà 1968-11-25 (vadovas V . Statulevièius), FMI vyresnysis mokslo darbuotojas, VPU profesorius . 9 . tanislovas s Vozbinas, mokësi aspirantûroje 1961-10-16–1964-10-16, apgynë disertacijà 1967-11-17 (vadovas j . Siforovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1991 m ). . 10 .Algimantas Bikelis, mokësi aspirantûroje 1961-11-01–1964-11-01, apgynë disertacijà 1965-04-26 (vadovas j . Kubilius), VU profesorius . 11 . pranas Rumðas, mokësi aspirantûroje 1961-11-01–1964-11-01, apgynë disertacijà 1966-06-28 (vadovai V . Statulevièius, A . Jucys), MII skyriaus vadovas (iki 1992 m .) 12 . nijolë Kalinauskaitë, mokësi aspirantûroje 1961-11-16–1964-11-16, apgynë disertacijà 1966-05-31 (vadovas V . Statulevièius), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 1994 m .) . 13 . bronius Kvedaras, mokësi aspirantûroje 1961-12-01–1964-12-01, apgynë disertacijà 1966-03-25 (vadovas s . Kreinas), MII skyriaus vadovas (iki 1997 m ),. vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2002 m .) . 14 .Mifodijus Sapagovas, mokësi aspirantûroje 1961-12-01–1964-12-01, apgynë disertacijà 1965-10-09 (vadovas V . Ðamanskis), MII direktorius (iki 2005 m ),. vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 1 . valdase Geèiauskas, mokësi aspirantûroje 1962-07-01–1965-07-01, apgynë disertacijà 1965-04-27 (vadovas i . Prochorovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2005 m ). . 16 . leonardas Vilkauskas, mokësi aspirantûroje 1962-11-16–1965-11-16, apgynë disertacijà 1965-04-20 (vadovas V . Statulevièius), MII vyresnysis mokslo darbuotojas, VDU docentas . 17 .Vytautas Liutikas, mokësi aspirantûroje 1963-11-16–1966-11 -6, apgynë disertacijà 1967-09-12 (vadovas V . Statulevièius), buvæs VGTU profesorius, katedros vedëjas . 18 .Regimantas Pliuðkevièius, mokësi aspirantûroje 1963-12-30–1966-12-30, apgynë disertacijà 1967-12-07 (vadovai j . Kubilius, V . Matulis), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 19 . duardase Ðpilevskis, mokësi aspirantûroje 1964-09-16–1967-09-16, apgynë disertacijà 1968-01-11 (vadovai l . Telksnys, b . Koganas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2004 m .) . 20 . uozasj Juvencijus Maèys, mokësi aspirantûroje 1964-05-16–1967-05-17, apgynë disertacijà 1968-02-27 (vadovas V . M . Zolotariovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 21 .Rimutis Juozapas Jasilionis, mokësi aspirantûroje 1964-06-16–1967-06-16, apgynë disertacijà 1968-12-19 (vadovas e . Vilkas), buvæs FMI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1969 m .), VGTU docentas, katedros vedëjas . 22 .L eonas Saulis, mokësi aspirantûroje 1964-07-01–1968-07-01, apgynë disertacijà 1970-03-03 (vadovas V . Statulevièius), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, VGTU profesorius, katedros vedëjas . 23 . igutës Urbonaitë-Vakrinienë, mokësi aspirantûroje 1964-12-31–1968-12-31, apgynë disertacijà 1972-06-06 (vadovas e . Vilkas), FMI jaunesnioji mokslo darbuotoja (iki 1974 m .), VGTU docentë .

219 K . Bulotos disertacijos gynimas; vyksta balsavimas: V . Statulevièius, j . Poþela, b . Voronkovas, sëdi prof . Z . Þemaitis, 1964-02-18

24 . gnotasi Jaèiauskas, mokësi aspirantûroje 1964-09-01–1967-09-01, apgynë disertacijà 1968-09-24 (vadovas e . Vilkas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), VGTU docentas . 2 .J onas Sapagovas, mokësi aspirantûroje 1964-10-16–1967-10-16, apgynë disertacijà 1969-09-16 (vadovas b . Grigelionis), KMU profesorius . 26 .Viktoras Pipiras, mokësi aspirantûroje 1964-10-25–1967-10-16, apgynë disertacijà 1970-06-02 (vadovas V . Statulevièius), VPU docentas . 27 .Valentinas Èerniauskas, mokësi aspirantûroje 1964-11-09–1967-11-01, apgynë disertacijà 1970-12-11 (vadovas l . Telksnys), MII laboratorijos vadovas (iki 2004 m ). . 28 .Ð arûnas Raudys, mokësi aspirantûroje 1965-11-13–1968-11-13, apgynë disertacijà 1969-04-04 (vadovas l . Telksnys), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 29 . tasyss Skërus, mokësi aspirantûroje 1965-11-01–1968-11-01, apgynë disertacijà 1973- 06-19 (vadovai e . Vilkas, i . Jaèiauskas), MKI mokslinis sekretorius (iki 1994 m .) . 30 .Arvydas Juozapas Motuza, mokësi aspirantûroje 1965-11-15–1968-11-16, apgynë disertacijà 1969-10-30 (vadovas l . Telksnys), FMI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1970 m .), 1970 m . þuvo lëktuvo katastrofoje . 31 . boleslovas Binkauskas, mokësi aspirantûroje 1965-12-27–1968-12-25, apgynë disertacijà 1971-02-12 (vadovas b . Dostupovas), MII laboratorijos vadovas (iki 1991 m .), LR Aplinkos apsaugos ministerijos skyriaus vadovas . 32 .Aleksandras Rutkauskas, mokësi aspirantûroje 1966-12-31–1969-12-31, apgynë disertacijà 1974 m .(vadovas V . Statulevièius), VGTU profesorius, fakulteto dekanas . 33 .Vilius Bistrickas, mokësi aspirantûroje 1966-12-10–1968-12-15, apgynë disertacijà 1968-09-24 (vadovas e . Vilkas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1977 m .) . 34 .Algirdas Mykolas Montvilas, mokësi aspirantûroje 1966-12-10–1969-12-10, apgynë disertacijà 1974-12-26 (vadovas l . Telksnys), MII vyresnysis mokslo darbuotojas .

220 3 .Kazimieras Serapinas, mokësi aspirantûroje 1966-12-10–1970-12-10, apgynë disertacijà 1972-02-11 (vadovas K . Þukauskas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1994 m .) . 36 .Vytautas Antanas Liesis, mokësi aspirantûroje 1966-12-10–1970-12-10, apgynë disertacijà 1972-04-02 (vadovas K . Þukauskas), MII laboratorijos vadovas (iki 1973 m ). . 37 .Antanas Gintautas Grigas, mokësi aspirantûroje 1966-12-10–1970-12-10, apgynë disertacijà 1970-06-05 (vadovas V . Matulis), MII skyriaus vadovas (iki 2002 m .), vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2004) . 38 .Algimantas Antanas Stanislovaitis, mokësi aspirantûroje 1966-12-26–1969-12-26, apgynë disertacijà 1976-07-07 (vadovai c . Paulauskas, Z . Rabinovièius), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1974 m .) . 39 .Aida Pliuðkevièienë, mokësi aspirantûroje 1967-02-01–1970-02-01, apgynë disertacijà 1972-03-16 (vadovas s . Maslovas), MII vyresnioji mokslo darbuotoja . 40 . ronëb Kuprytë-Kaminskienë, mokësi aspirantûroje 1967-04-01–1970-04-01, apgynë disertacijà 1972-04-04 (vadovë A . Aleðkevièienë), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 2001 m .), Statistikos departamento skyriaus vadovë . 41 . stasys Steiðûnas, mokësi aspirantûroje 1967-06-16–1970-06-16, apgynë disertacijà 1975-04-15 (vadovas V . Statulevièius), MII mokslo darbuotojas . 42 . iudasl Stupelis, mokësi aspirantûroje 1967-06-01–1967-06-29, apgynë disertacijà 1967- 06-29 (vadovai V . Matulis, A . Ladyþenskaja), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 43 .Remigijus Petras Gylys, mokësi aspirantûroje 1986-03-15–1971-03-15, apgynë disertacijà 1979-02-06 (vadovai V . Statulevièius, A . Rozanovas), MII mokslo darbuotojas . 44 .Raimundas Bentkus, mokësi aspirantûroje 1968-11-01–1971-11-01, apgynë disertacijà 1972-04-04 (vadovas V . Statulevièius), MII skyriaus vadovas (iki 1990 m ),. Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie LR Finansø ministerijos Tarpþinybinës duomenø saugyklos skyriaus vedëjas . 4 .Gediminas Veiveris, mokësi aspirantûroje 1968-11-18–1971-11-18, apgynë disertacijà 1972-10-13 (vadovas K . Þukauskas), buvæs MII laboratorijos vadovas (iki 1992 m ). . 46 . lvyrae Senkienë, mokësi aspirantûroje 1968-12-05–1971-12-05, apgynë disertacijà 1974- 06-11 (vadovas A . Tempelmanas), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 2000 m ). . 47 . Dangutë Sapagovienë, mokësi aspirantûroje 1968-12-16–1971-12-31, apgynë disertacijà 1976-10-29 (vadovas b . Kvedaras), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 1994 m .), LR Finansø ministerijos skyriaus vedëjo pavaduotoja . 48 . orisasb Kornejevas, mokësi aspirantûroje 1968-04-01–1972-04-01, apgynë disertacijà 1972-09-29 (vadovai K . Þukauskas, n .j . Gurvièius) . 49 . uozasj Jaura, mokësi aspirantûroje 1968-12-25–1972-09-01, apgynë disertacijà 1983- 10-11 (vadovai j . V . Linikas ir A . Tempelmanas), buvæs MII mokslo darbuotojas (iki 1992 m .) . 50 .Alfredas Gabrijolavièius, mokësi aspirantûroje 1969-10-15–1972-10-15, apgynë disertacijà 1974-03-22 (vadovas c . Paulauskas), buvæs MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1983 m .), Technologinio inovacinio centro KILTIS vadovas . 51 .Kazys Kazlauskas, mokësi aspirantûroje 1969-11-01–1972-11-01, apgynë disertacijà 1973- 06-22 (vadovas c . Paulauskas), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, grupës vadovas . 52 . ona Dalë Povilaitytë, mokësi aspirantûroje 1969-12-31–1972-12-31 (vadovas e . Vilkas), MII grupës vadovë .

221 53 .Vilius Viliûnas, mokësi aspirantûroje 1969-11-01–1973-11-01, apgynë disertacijà 1974-04-05 (vadovas A . Kilna) . 54 . bronislovas Vaièiulis, mokësi aspirantûroje 1969-12-31–1973-10-01, apgynë disertacijà 1973-05-25 (vadovas V . Matulis), buvæs MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1977 m .), Finansø ministerijos skyriaus vadovas . . juozas Algimantas Senkus, mokësi aspirantûroje 1979-01-08–1973-01-08 (vadovas l . Telksnys), MII vyresnysis inþinierius (iki 1993 m .) . 56 .Regina Nijolë Ðimelienë, mokësi aspirantûroje 1970-02-15–1973-07-05, apgynë disertacijà 1999-05-26 (vadovai e . Vilkas ir i . Jaèiauskas) . 57 . uozasj Simonavièius, mokësi aspirantûroje 1970-06-01–1973-06-01, apgynë disertacijà 1976-01-30 (vadovas K . Þukauskas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas, leidyklos MOKSLO AIDAI direktorius . 58 . èeslovas Ðimelis, mokësi aspirantûroje 1970-06-27–1973-06-27, apgynë disertacijà 1974-03-12 (vadovas e . Vilkas), buvæs MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), EI vyresnysis mokslo darbuotojas . 59 . tanislavas Nerutë Kligienë, mokësi aspirantûroje 1970-07-15–1973-07-15, apgynë disertacijà 1973- 05- 15 (vadovai l . Telksnys, V . Statulevièius), MII vyresnioji mokslo darbuotoja . 60 .Aldona Katkauskaitë, mokësi aspirantûroje 1970-09-10–1973-09-10, apgynë disertacijà 1975-04-08 (vadovai j . Mockus, V . Statulevièius), buvusi MKI vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 1989 m .), Genocido tyrimo centro darbuotoja . 61 .Vytautas Kleiza, mokësi aspirantûroje 1970-09-15–1973-09-15, apgynë disertacijà 1973-12-27 (vadovas M . Sapagovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas, KTU profesorius, Panevëþio instituto katedros vedëjas . 62 .Vytautas Slivinskas, mokësi aspirantûroje 1970-10-01–1973-10-01, apgynë disertacijà 1974-03-22 (vadovas c . Paulauskas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1999 m ),. UAB ASTERA direktorius . 63 .Antanas Þilinskas, mokësi aspirantûroje 1970-10-01–1973-09-01, apgynë disertacijà 1973-10-05 (vadovas j . Mockus), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas . 64 . liucija Poviliauskaitë-Griniuvienë, mokësi aspirantûroje 1970-11-12–1974-03-01, apgynë disertacijà 1977-05-17 (vadovë A . Aleðkevièienë), MKI jaunesnioji mokslo darbuotoja (iki 1977 m .), VPU docentë . 6 .Antanas Baskas, mokësi aspirantûroje 1970-12-31–1974-01-15, apgynë disertacijà 1973-12-14 (vadovas e . Vilkas), MII mokslo darbuotojas . 66 . nijolë Januðauskaitë, mokësi aspirantûroje 1971-03-15–1974-03-15, apgynë disertacijà 1989-05-26 (vadovai V . Bistrickas ir h . Pranevièius), KTU docentë . 67 .Vitalijus Hiacintas Pikelis, mokësi aspirantûroje 1971-03-24–1974-03-24, apgynë disertacijà 1974-12-13 (vadovas ð . Raudys), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1994 m), REGITROS darbuotojas . 68 . leonidas Timofejevas-Sakalauskas, mokësi aspirantûroje 1971-11-10–1974-11-10, apgynë disertacijà 1974-12-16 (vadovas j . Mockus), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, sektoriaus vadovas . 69 .J onas Kazys Sunklodas, mokësi aspirantûroje 1971-12-31–1974-12-31, apgynë disertacijà 1979-06-20 (vadovas V . Statulevièius), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovo pavaduotojas .

222 70 . henrikas Pragarauskas, mokësi aspirantûroje 1971-12-31–1974-12-31, apgynë disertacijà 1975-04-15 (vadovas b . Grigelionis), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas . 71 .Donatas Ðvitra, mokësi aspirantûroje 1971-12-31–1974-12-31, apgynë disertacijà 1975-06-06 (vadovas b . Kvedaras), MII vyresnysis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas (iki 1990m .), KU katedros vedëjas . 72 .Vladimiras Prusakovas, mokësi aspirantûroje 1975-12-15–1975-12-15, apgynë disertacijà 1976-03-26 (vadovas A . Kilna), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1976 m ). . 73 . Albertas Èaplinskas, mokësi aspirantûroje 1971-12-31–1975-12-31, apgynë disertacijà 1993-05-15 (vadovas V . Matulis), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 74 .Antanas Leonas Lipeika, mokësi aspirantûroje 1972- 06-01– 1975-06-01, apgynë disertacijà 1975-10-17 (vadovas l . Telksnys), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 7 . jonas Macionis, mokësi aspirantûroje 1972-11-01–1975-11-01, apgynë disertacijà 1977-02-18 (vadovas b . Kvedaras), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2000 m .), VTEX redaktorius . 76 .Aleksandras Baltrûnas, mokësi aspirantûroje 1972-11-01–1975-11-01, apgynë disertacijà 1976-12-21 (vadovas . Skorochodas), buvæs MII vyriausiasis mokslo darbuotojas (iki 2005 m .) . 77 .Rimas Banys, mokësi aspirantûroje 1972-11-01–1975-11-01, apgynë disertacijà 1976-11-17 (vadovas b . Grigelionis), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1990 m .),VGTU docentas . 78 .Rimantas Morkvënas, mokësi aspirantûroje 1972-11-01–1975-11-01, apgynë disertacijà 1976-12-21 (vadovas b . Grigelionis), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1990 m .), LR Uþsienio reikalø ministerijos darbuotojas . 79 .Valentinas Bubelis, mokësi aspirantûroje 1972-12-30–1975-12-30, apgynë disertacijà 1977-06-07(vadovas e . Vilkas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), EI vyresnysis mokslo darbuotojas . 80 .Algirdas Saudargas, mokësi aspirantûroje 1972-12-30–1975-12-30 (vadovas l . Telksnys), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1977 m .), LR Uþsienio reikalø ministras (1990–1992 m .), Ambasadorius prie Ðventojo Sosto ir Maltos Ordinui . 81 .Georgijus Petrovas, mokësi aspirantûroje 1972-12-01–1976-12-01, apgynë disertacijà 1978-03-03 (vadovas e . Ðpilevskis) . 82 . ustinasj Laurinskas, mokësi aspirantûroje 1973-05-15–1976-12-01, apgynë disertacijà 1976-04-16 (vadovas G . Grigas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1992 m .), „Baltic Amadeus“ darbuotojas . 83 . dmundase Gaigalas, mokësi aspirantûroje 1973-12-01–1976-12-01, apgynë disertacijà 1980-12-23 (vadovas j . Kubilius), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1989 m .), VU docentas . 84 . jonas Genys, mokësi aspirantûroje 1973-12-01–1976-12-01 (vadovai G . Aleðkevièius ir b . Grigelionis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1976 m .), ÐU docentas . 8 . juozas Zalatorius, mokësi aspirantûroje 1973-11-15–1977-11-15, apgynë disertacijà 1988-06-17 (vadovas n . n . Govorûnas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1984 m .), konsultantas informacinës visuomenës plëtros klausimais . 86 . pranas Gudynas, mokësi aspirantûroje 1973-12-01–19776-12-01, apgynë disertacijà 1978-06-13 (vadovas V . Statulevièius), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1996 m .), Mokyklø MTI direktorius .

223 87 .Rimantas Rudzkis, mokësi aspirantûroje 1974-04-01–1977-04-01, apgynë disertacijà 1978-02-21 (vadovai V . Statulevièius, R . Bentkus), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 88 .Algimantas Slivinskas, mokësi aspirantûroje 1974-06-01–1977-06-01, apgynë disertacijà 1979-11-23 (vadovas e . Vilkas), MKI mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), LR Vyriausybës kanceliarijos Ekonomikos skyriaus vadovas . 89 . tasyss Rutkauskas, mokësi aspirantûroje 1974-11-15–1977-11-15, apgynë disertacijà 1978-09-16 (vadovas A . Januðauskas), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, direktoriaus pavaduotojas . 90 .Zigmantas Kæstutis Juðkevièius, mokësi aspirantûroje 1974-10-01–1978-10-01, apgynë disertacijà 1984-12-28 (vadovas ð . Raudys), MII mokslo darbuotojas . 91 .Algirdas Ðimoliûnas-Umbrasas, mokësi aspirantûroje 1974-12-01–1978-12-01, apgynë disertacijà 1987-02-11 (vadovas l . Telksnys), MII mokslo darbuotojas (iki 1998 m ). . 92 .Vidimantas Kuèas, mokësi aspirantûroje 1974-12-16–1978-12-16 (vadovas V . Ma- tulis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1994 m) . 93 .Viktoras Tonkich, mokësi aspirantûroje 1974-12-16–1978-12-16 (vadovas V . Matulis), MKI mokslo darbuotojas (iki 1986 m .), „Baltic Amadeus“ prezidentas . 94 . jonas Masiulis, mokësi aspirantûroje 1974-12-16–1978-12-16, apgynë disertacijà 1975 10 31 (vadovas K . Þukauskas), buvæs MII skyriaus vadovas (iki 2005 m .) . 9 .Remigijus Mikulevièius, mokësi aspirantûroje 1975-11-15–1978-11-15, apgynë disertacijà 1978-10-25 (vadovas b . Grigelionis), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, Pietø Kalifornijos (JAV) universiteto profesorius . 96 .Rimantas Skirmantas, mokësi aspirantûroje 1975-12-01–1978-12-01, apgynë disertacijà 1982-06-04 (vadovai b . Grigelionis, M . Sapagovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2002 m .), Tarptautiniø mokslo ir technologijø programø agentûros vyriausiasis specialistas . 97 .Rolandas Antanas Markevièius, mokësi aspirantûroje 1975-11-01–1979-11-01, apgynë disertacijà 1981-12-04 (vadovai l . Telksnys, G . Grigas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1990 m .), UAB „Algoritmø sistemos“ verslo plëtros direktorius, MII Tarybos narys . 98 . nao Dulkytë, mokësi aspirantûroje 1975-12-01–1979-12-01, apgynë disertacijà 1986- 01-05 (vadovai n . Ogilvi, b . Kvedaras), buvusi MII mokslo darbuotoja (iki 2002 m ). . 99 .Kirilas Kamenevas, mokësi aspirantûroje 1975-06-18–1979-06-18, apgynë disertacijà 1980-09-26 (vadovai j . Mockus ir V . Ðaltenis) . 100 .Zigmantas Kryþius, mokësi aspirantûroje 1976-10-04 –1979-10-04, apgynë disertacijà 1980-09-02 (vadovas j . Kubilius), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas, VTEX vyresnysis redaktorius . 101 .Aleksandras Ernestas Plikusas, mokësi aspirantûroje 1976-10-27–1979-10-27, apgynë disertacijà 1980-12-02 (vadovas V . Statulevièius), MII vyresnysis mokslo darbuotojas 102 .Kæstutis Kubilius, mokësi aspirantûroje 1976-11-01–1980-11-01, apgynë disertacijà 1981-03-03 (vadovas b . Grigelionis), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, Tarybos pirmininkas . 103 .Vytautas Tieðis, mokësi aspirantûroje 1976-12-15–1980-12-15 (vadovas j . Mockus), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas .

224 104 .Remigijus Procharskas, mokësi aspirantûroje 1976-12-15–1980-12-15, apgynë disertacijà 1981-03-13 (vadovai l . Telksnys, ð . Raudys) . 10 . ugenijuse Paliokas, mokësi aspirantûroje 1977-12-01–1980-12-01, apgynë disertacijà 1985-06-21 (vadovas V . Mazja), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1999 m .), VGTU docentas . 106 . teodoras Tamoðiûnas, mokësi aspirantûroje 1977-12-01–1980-12-01, apgynë disertacijà 1998-11-11 (vadovai e . Vilkas, i . Jaèiauskas), ÐU docentas . 107 . jurgis Suðinskas, mokësi aspirantûroje 1977-12-15–1980-12-15, apgynë disertacijà 1989-05-05 (vadovas R . Bentkus), MII mokslo darbuotojas . 108 . janina Radvilavièiûtë, mokësi aspirantûroje 1977-05-15–1981-05-15, apgynë disertacijà 1982-06-25 (vadovas V . Ðaltenis) . 109 .Romas Mikuðauskas, mokësi aspirantûroje 1977-10-15–1981-10-15, apgynë disertacijà 1986-02-27 (vadovai V . Ðirikovas, V . Galaktionovas), MKI mokslo darbuotojas (iki 1989m .) . 110 . birutë Aldona Kryþienë, mokësi aspirantûroje 1977-12-01–1982-07-07, apgynë disertacijà 1983-10-11 (vadovai V . Statulevièius, A . Aleðkevièienë), MKI vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 1987 m .), VGTU docentë . 111 . jonas Mozalis, mokësi aspirantûroje 1977-12-01–1981-12-01, apgynë disertacijà 1983-11-02 (vadovas G . Veiveris) . 112 . joana Lipeikienë, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1981-11-01, apgynë disertacijà 1980-09-26 (vadovas l . Telksnys), MII vyresnioji mokslo darbuotoja, VPU profesorë, katedros vedëja . 113 .Arûnas Barauskas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1981-11-01, apgynë disertacijà 1982-06-04 (vadovas j . Mockus), MKI vyr . m . d . (iki 1992 m .), „Baltic Amadeus“ projektø direktorius . 114 .Raimondas Tamoðiûnas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1981-11-01, apgynë disertacijà 1986-12-11 (vadovas e . Vilkas), buvæs MKI j . m .b . (iki 1985 m .), Lietuvos banko skyriaus vedëjas . 11 .Algimantas Valevièius, mokësi aspirantûroje 1978-1-01–1981-11-01 (vadovas V . Matulis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1983 m .) . 116 .Konstantinas Pileckas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1981-11-01, apgynë disertacijà 1982-03-25 (vadovas V . Solonikovas), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, skyriaus vadovas . 117 .Aleksandras Savièevas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1981-11-01, apgynë disertacijà 1985-05-14 (vadovas A . Tempelmanas) . 118 .Markas Atamukas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01, apgynë disertacijà 1988-03-25 (vadovas e . Ðpilevskis) . 119 .Algirdas Krupovnickas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01, apgynë disertacijà 1984-01-12 (vadovai A . Bikelis, A . Gabrijolavièius), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1986 m .) . 120 .Romualdas Krukauskas, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01 (vadovas A . Baskas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1990 m .), INFO BALT direktoriaus pavaduotojas . 121 .Arvydas Bartkevièius, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01 (vadovas h .Govorûnas), MKI vyr inþ. matem. programuotojas. (iki 1984 m ),. „Baltic Amadeus“ viceprezidentas .

225 122 .Vaidevutis Ipolitas Geralavièius, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01, apgynë disertacijà 1980-02-26 (vadovas e . Vilkas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m ),. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje, Lietuvos banko vyriausiasis specialistas . 123 .Rimantas Kanopa, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01 (vadovai K . Meðkauskas, V . Matulis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1992 m .), Riomerio universiteto Informaciniø technologijø direktorius . 124 .Vilia Svetulevièienë, mokësi aspirantûroje 1978-11-01–1982-11-01, apgynë disertacijà 1983-02-19 (vadovai V . Statulevièius, A . Aleðkevièienë), MKI mokslo darbuotoja (iki 1994 m .), LR Finansø ministerijos darbuotoja . 12 . tasyss Jukna, mokësi aspirantûroje 1979-10-01–1980-02-01, apgynë disertacijà 1980- 01-24 (vadovas j . Janovas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas, Frankfurto universiteto profesorius Vokietijoje . 126 .Arûnas Baltënas, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1982-10-31, apgynë disertacijà 1983-10-11 (vadovas b . Grigelionis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), fotografas . 127 .Rimgaudas Þaldokas, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1982-10-31 (vadovai l . Telksnys, R . Pliuðkevièius), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1992 m .), UAB „Algoritmø sistemos“ generalinis direktorius . 128 .Donatas Jurgaitis, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1982-10-31, apgynë disertacijà 1984-01-20 (vadovas A . Januðauskas), ÐU profesorius . 129 .Kazimieras Samaitis, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1983-10-31, apgynë disertacijà 1991-05 (vadovas l . Stupelis), MII mokslo darbuotojas, VGTU lektorius . 130 .Alma Baliûnaitë-Petrauskienë, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1985-05-01, (vadovai l . Telksnys, G . Grigas), MKI jaunesnioji mokslo darbuotoja (iki 1987 m .), AB „Informacinø raida“ informaciniø sistemø analitikë . 131 .Romualdas Orlinis, mokësi aspirantûroje 1979-10-31–1983-10-31 (vadovai l . Telksnys, A . Kilna), MKI vyr . inþinierius (iki 1990 m .) . 132 .Vladas Leonas, mokësi aspirantûroje 1980-06-13–1983-06-13, apgynë disertacijà 1984-10-26 (vadovai e . Þogolevas, p . Rumðas) . 133 .Gintautas Jakimauskas, mokësi aspirantûroje 1980-10-31–1983-10-31 (vadovai V . Statulevièius, R .bentkus), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas . 134 .Kastytis Geèas, mokësi aspirantûroje 1980-10-31–1984-10-31, apgynë disertacijà 1987-01 (vadovas A . Letièevskij), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1993 m .), Inovacijø centro direktorius . 13 .Vytautas Pivoriûnas, mokësi aspirantûroje 1980-10-31–1983-10-31, apgynë disertacijà 1984-11-30 (vadovas ð . Raudys), MKI (iki 1992 m .) . 136 . evaldas Oþeraitis, mokësi aspirantûroje 1980-10-31–1984-10-31 (vadovas l . Telks- nys), MII vyr . inþinierius . 137 .Valerijonas Dumskis, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30 (vadovas e . Vilkas), ÐU lektorius . 138 .Valentinas Kriauèiukas, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10, apgynë disertacijà 1988-05-30 (vadovas A . Slisenko), MII mokslo darbuotojas, VTEX redaktorius . 139 .Gintautas Dzemyda, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30, apgynë disertacijà 1984-12-14 (vadovas j . Mockus), MII vyriausiasis mokslo darbuotojas, Instituto direktorius .

226 140 .Alfredas Basalykas, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30, apgynë disertacijà 1984-12-04 (vadovas V . Statulevièius), MII mokslo darbuotojas, VTEX redaktorius . 141 .Arûnas Grikienis, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30, apgynë disertacijà 1990-01-12 (vadovas e . Vilkas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1985 m .), verslininkas . 142 .Vytautas Jonas Kligys, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30, apgynë disertacijà 1988-01-15 (vadovas ð . Raudys) . 143 .Zenonas Kaþurna, mokësi aspirantûroje 1981-10-30–1984-10-30, apgynë disertacijà 1984-12-14 (vadovas l . Telksnys) . 144 .Vida Stukaitë, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1985-10-29, apgynë disertacijà 1984-12-14 (vadovas A . Januðauskas), ÐU docentë . 14 .L iudas Giraitis, mokësi aspirantûroje 1981-06-10–1985-06-10, apgynë disertacijà 1984-12-04 (vadovas D . Surgailis), MII vyresnysis mokslo darbuotojas, Kwin Mary College profesorius (Anglija) . 146 .Gintaras Pridotkas, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1985-10-29, apgynë disertacijà 1988-10-21 (vadovas e . Vilkas), KU docentas . 147 .Regimantas Laugalys, mokësi aspirantûroje 1982-10-01–1985-10-01, apgynë disertacijà 1990-02-22 (vadovas A . Garliauskas), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1983 m .) . 148 . egidijus Ostaðevièius-Ostaðius, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1985-10-29, apgynë disertacijà 1989-09-08 (vadovas l . Telksnys), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1993 m .) . 149 .Albertas Þalys, mokësi aspirantûroje 1982-06-09–1986-06-09, apgynë disertacijà 1986-12-09 (vadovas A . Tempelmanas), MII mokslo darbuotojas (iki 1990 m .), LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijø departamento direktorius . 150 .Arvydas Astrauskas, mokësi aspirantûroje 1982-06-01–1986-06-01, apgynë disertacijà 1986-12-10 (vadovas D . Surgailis), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 151 . eigirdas Gudþinskas, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1986-10-29 (vadovas R . Pliuðkevièius), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1986 m .) . 152 .Valentina Dagienë, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1986-10-29, apgynë disertacijà 1992-05-24 (vadovas G . Grigas), MII vyriausioji mokslo darbuotoja, skyriaus vadovë . 153 .Kæstutis Bacevièius, mokësi aspirantûroje 1982-10-29–1986-10-29, apgynë disertacijà 1990-02-22 (vadovas c . Paulauskas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1994 m ). . 154 .Vytautas Statulevièius, mokësi aspirantûroje 1983-02-10–1986-02-10, apgynë disertacijà 1986-12-10 (vadovas R . Bentkus), MII sektoriaus vadovas, VTEX viceprezidentas . 1 .Virginija Ðimonytë, mokësi aspirantûroje 1983-05-23–1986-05-23, apgynë disertacijà 1988-01-15 (vadovas V . Slivinskas), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (iki 1999 m .), UAB ASTERA direktoriaus pavaduotoja . 156 .Raimondas Èiegis, mokësi aspirantûroje 1983-05-31–1986-05-31, apgynë disertacijà 1985-09-12 (vadovas M . Sapagovas), MII vyriausiasis mokslo darbuotoja (iki 2000 m ),. VGTU katedros vedëjas . 157 .Rimas Maliukevièius, mokësi aspirantûroje 1983-11-26–1986-11-26, apgynë disertacijà 1987-09-22 (vadovas R . Bentkus), MII vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2002 m .), VTEX prezidentas .

227 158 .Aleksan dras Ðulmanas, mokësi aspirantûroje 1983-09-01–1987-09-01, apgynë disertacijà 1988-12-13 (vadovas A . Tempelmanas) . 159 .Georgijus Archipovas, mokësi aspirantûroje 1983-11-21–1987-11-21, apgynë disertacijà 1987-06-26 (vadovas l . Telksnys) . 160 . tadeuðas Ðeibakas, mokësi aspirantûroje 1983-11-29–1987-11-29 (vadovas M . Sapagovas), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1999 m .), TEVdirektorius . 161 .Dainius Jakimavièius, mokësi aspirantûroje 1984-10-31–1987-10-31, apgynë disertacijà 1987-12-19 (vadovas V . Statulevièius), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 1992 m ). . 162 .Rimantas Vaicenavièius, mokësi aspirantûroje 1984-10-31–1987-10-31, apgynë disertacijà 1991-12-19 (vadovas j . Jerðovas), MKI mokslo darbuotojas (iki 1997 m .), Lietuvos banko Statistikos departamento direktorius . 163 .Kæstutis Laðinskas, mokësi aspirantûroje 1984-10-31–1987-10-31, apgynë disertacijà 1989- 09-08 (vadovas A . Garliauskas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1993 m ). . 164 . uratëj Sakalauskaitë, mokësi aspirantûroje 1984-05-31–1988-05-31, apgynë disertacijà 1986-12-22 (vadovas R . Pliuðkevièius), MII vyresnioji mokslo darbuotoja . 16 .Vytautas Bûda, mokësi aspirantûroje 1984-11-30–1988-11-30, apgynë disertacijà 1987-03-06 (vadovas M . Sapagovas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki1988 m ),. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas . 166 .Gintaras Lesinskas, mokësi aspirantûroje 1984-10-31–1988-10-31 (vadovas A . Gar- liauskas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1989 m .) . 167 .Gintautas Palubinskas, mokësi aspirantûroje 1984-10-31–1988-10-31, apgynë disertacijà 1991-03-08 (vadovas ð . Raudys), MKI mokslo darbuotojas (iki 1994 m .) . 168 .Vytautas Grabauskas, mokësi aspirantûroje 1985-10-31–1988-10-31, apgynë disertacijà 1990-04-10 (vadovas b . Grigelionis), MKI mokslo darbuotojas (iki 1993 m ),. UAB „Lit-Invest“ analitikas . 169 .Vaiva Grabauskienë, mokësi aspirantûroje 1985-10-31–1988-10-31, apgynë disertacijà 2006-02-08 (vadovas G . Grigas), MKI jaunesnioji mokslo darbuotoja (iki 1996 m .), VPU lektorë . 170 .Rièardas Zitikis, mokësi aspirantûroje 1985-10-31–1988-10-31, apgynë disertacijà 1988-03-13 (vadovai V . Bentkus, Vyg . Paulauskas), MKI vyresnysis mokslo darbuotojas (iki 2001 m .), Kanadoje . 171 .Vladas Sidoravièius, mokësi aspirantûroje 1986-10-31–1989-10-31, apgynë disertacijà 1994-06-06 (vadovai V . Malyðevas, D . Surgailis), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 2002 m .), Prancûzijoje . 172 .Rimantas Janèiauskas, mokësi aspirantûroje 1986-10-31–1990-10-31, apgynë disertacijà 1990-04-19 (vadovas D . Ðvitra), MKI mokslo darbuotojas (iki 1990 m ),. KU docentas . 173 . haritonasc Breneris, mokësi aspirantûroje 1986-10-31–1990-10-31, apgynë disertacijà 1991-04-24 (vadovas j . Mockus), MKI mokslo darbuotojas (iki 1992 m ). . 174 . ugenijuse Janèys, mokësi aspirantûroje 1986-10-31–1990-10-31, apgynë disertacijà 1990-04-20 (vadovas D . Ðvitra), MKI mokslo darbuotojas (iki 1990 m ). , KU docentas . 17 . pranas Aleksiûnas, mokësi aspirantûroje 1987-10-01–1990-10-01 (vadovas A . Gar- liauskas), MKI jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1995 m .). 176 .Dalia Ðukvietienë, mokësi aspirantûroje 1987-12-31–1990-12-31 (vadovas M . Sapagovas), MII inþ . programuotoja .

228 177 .Audronë Lupeikienë, mokësi aspirantûroje 1987-12-01–1991-12-01, apgynë disertacijà 1999-12-28 (vadovas A . Baskas), MII vyresnioji mokslo darbuotoja . 178 . auliuss Maskeliûnas, mokësi aspirantûroje 1987-12-31–1991-12-31, apgynë disertacijà 1996-05-22 (vadovas A . Baskas), MII mokslo darbuotojas, mokslinis sekretorius . 179 .Graþvydas Klimavièius, mokësi aspirantûroje 1988-12-01–1991-12-01 (vadovas R . Rudzkis), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 2000 m .), Statistikos departamento darbuotojas . 180 . auliuss Minkevièius, mokësi aspirantûroje 1989-06-15–1992-06-15, apgynë disertacijà 1994-05-25 (vadovai b . Grigelionis, A . Garliauskas), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 181 . ugenijuse Kirjackis, mokësi aspirantûroje 1990-09-15–1993-09-15, apgynë disertacijà 2000 m . (vadovas A . Januðauskas), VGTU docentas . 182 .Vytautas Vyðniauskas, mokësi aspirantûroje 1990-12-01–1993-12-01, apgynë disertacijà 1996-11-04 (vadovas A . Garliauskas), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 1997 m ). . 183 .Vaidotas Kaniðauskas, mokësi doktorantûroje 1993-03-01–1998-03-01, apgynë disertacijà 1998-06-26 (vadovas b . Grigelionis), ÐU docentas . 184 .Remigijus Andþius, mokësi doktorantûroje 1993-03-01–1998-03-01 (vadovas A . Garliauskas), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas . 18 . laima Paliulionienë, mokësi doktorantûroje 1993-03-01–1998-03-01 (vadovas l . Telksnys), MII jaunesnioji mokslo darbuotoja . 186 .Marina Skurichina, mokësi doktorantûroje 1993-03-01–1998-03-01, apgynë disertacijà 2001-10-15 (vadovas ð . Raudys), Olandijoje, Delfto universiteto mokslo darbuotoja . 187 . lgao Ðtikonienë, mokësi doktorantûroje 1993-10-01–1998-01-01, apgynë disertacijà 1997-12-23 (vadovas R . Èiegis), MII vyresnioji mokslo darbuotoja . 188 .Arvydas Jokimaitis, mokësi doktorantûroje 1993-10-01–1998-10-01, apgynë disertacijà 1998-06-30 (vadovas V . Statulevièius) . 189 .Aidas Þandaris, mokësi doktorantûroje 1993-10-01–1998-10-01 (vadovas G . Grigas), MII skyriaus vadovas . 190 .Dalë Dzemydienë, eksterninëje doktorantûroje 1993-05-11–1995-05-12, apgynë disertacijà 1995-05-12 (vadovas h . Pranevièius), MII vyriausioji mokslo darbuotoja, Riomerio universiteto profesorë . 191 .Viktoras Paliulionis, mokësi doktorantûroje 1994-07-01–2000-06-30, apgynë disertacijà 2000-12-08 (vadovas A . Èaplinskas), MII mokslo darbuotojas . 192 .Þilvinas Kalinauskas, mokësi doktorantûroje 1995-01-01–2000-01-01, apgynë disertacijà 2000-05-30 (vadovas R . Rudzkis), VGTU docentas . 193 .Gaudenta Baublytë-Sakalauskienë, mokësi doktorantûroje 1995-01-01–2000- 01-01, apgynë disertacijà 2001-06-14 (vadovas h . Pragarauskas), Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistë . 194 .Auðra Saudargienë, mokësi doktorantûroje 1995-01-01–2001-01-01, apgynë disertacijà 2001-02-20 (vadovas ð . Raudys), VDU docentë . 19 .Virginija Bûdienë, mokësi doktorantûroje 1996-01-01–2001-01-01 (vadovai j . Kubilius, A . Zabulionis), Ðvietimo ir mokslo viceministrë . 196 .Algimantas Malickas, mokësi doktorantûroje 1996-01-01–2001-01-01, apgynë disertacijà 2001-06-20 (vadovas l . Telksnys), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas (iki 2000 m ). . 197 .Vytenis Punys, mokësi doktorantûroje 1996-01-01–2002-01-01, apgynë disertacijà 2002-03-08 (vadovas ð . Raudys), KMU docentas .

229 SAS doktorantai po Olgos Kurasovos disertacijos gynimo: j . bernatavi- èienë, p . treigys, o . Kurasova, V . Marcinke- vièius, V . Medvedev, 2005 m .

198 .Romas Alonderis, mokësi doktorantûroje 1997-01-01–2001-01-01, apgynë disertacijà 2001-03-02 (vadovas R . Pliuðkevièius), MII mokslo darbuotojas . 199 . lina Markauskaitë, mokësi doktorantûroje 1997-01-01–2001-01-01, apgynë disertacijà 2000-12-21 (vadovë V . Dagienë), MII vyresnioji mokslo darbuotoja (aso- cijuota mokslininkë), Australijoje . 200 .Algirdas Laukaitis, mokësi doktorantûroje 1998-10-01–2002-10-01, apgynë disertacijà 2002-12-12 (vadovas A . Raèkauskas) . 201 . teresë Leonavièienë, mokësi doktorantûroje 1998-10-01–2002-10-01, apgynë disertacijà 2002-12-13 (vadovas K . Pileckas), VGTU vyr . lektorë . 202 .Violeta Pakenienë, mokësi doktorantûroje 1998-10-01–2002-10-01, apgynë disertacijà 2002-10-25 (vadovas R . Èiegis), Karo akademijos docentë . 203 . igoris Belovas, mokësi doktorantûroje 1999-10-01–2003-10-01, apgynë disertacijà 2004-01-23 (vadovas A . Laurinèikas), MII mokslo darbuotojas . 204 .Mindaugas Kavaliauskas, mokësi doktorantûroje 1999-10-01–2004-10-01, apgynë disertacijà 2005-01-19 (vadovas R . Rudzkis). 20 .Marijus Vaièiulis, mokësi doktorantûroje 1999-10-01–2003-10-01, apgynë disertacijà 2004-01-23 (vadovas D . Surgailis), MII mokslo darbuotojas . 206 .Aistis Raudys, mokësi doktorantûroje 1999-10-01–2003-10-01, apgynë disertacijà 2003-01-06 (vadovas j . Mockus), MII vyresnysis mokslo darbuotojas . 207 .Markas Filipoviè, mokësi doktorantûroje 2000-10-01–2004-10-01, apgynë disertacijà 2005-04-19 (vadovas A . Lipeika), MII jaunesnysis mokslo darbuotojas . 208 .Robertas Vilkas, mokësi doktorantûroje 2001-10-01–2005-10-01 (vadovai V . Statulevièius, V . Bentkus), KTU lektorius . 209 . Olga Kurasova, mokësi doktorantûroje 2001-10-01–2005-10-01, apgynë disertacijà 2005-05-16 (vadovas G . Dzemyda), MII mokslo darbuotoja .

230 Konferencijos, seminarai, pasitarimai

Pateikiamas sàraðas Lietuvoje vykusiø svarbiausiø konferencijø, seminarø, pasitarimø, kuriuos rengë Institutas arba rengiant aktyviai dalyvavo . 1. Tikimybiø teorija, matematinë statistika

1960 m . rugsëjo 5–10 d . Vilniuje surengta 6-oji visasàjunginë konferencija (pasitarimas) tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais .

Tarptautinëje Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijoje, 1998 m ., VGTU

231 1973 m . birþelio 25–30 d . ávyko 1-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais, organizuota Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto, Vilniaus universiteto bei TSRS MA Matematikos instituto . 1974 m . lapkrièio 25–30 d . Druskininkuose vyko visasàjunginë mokykla atsitiktiniø procesø teorijos klausimais, organizuota Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto bei TSRS MA Matematikos instituto . 1977 m . birþelio 28–liepos 3 d . ávyko 2-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . Tai didþiausias ðios specialybës pasaulio moks- lininkø forumas . Nuspræsta rengti ðias konferencijas reguliariai kas 4 metus Vilniuje . 1978 m . rugpjûèio 28 d .–rugsëjo 2 d . Vilniuje ávyko (IFIP) Tarptautinis simpoziumas stochastiniø diferencialiniø lygèiø klausimais . 1981 m . birþelio 22–27 d . ávyko 3-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . Dalyvavo 105 uþsienio mokslininkai ið 19 ðaliø ir 414 mokslininkai ið Tarybø Sàjungos . 1982 m .geguþës 17–22 d . Palangoje vyko visasàjunginë mokykla-seminaras atsitiktiniø procesø teorijos klausimais . 1984 m . liepos 3–4 d . visasàjunginis Vilniaus simpoziumas „Ðiuolaikinës matematinës ekonomikos problemos“ ir matematinës statistikos klausimais . 1985 m . birþelio 24–29 d . ávyko 4-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos klausimais . 1987 m . ávyko Sàjunginis seminaras atsitiktiniø procesø teorijos klausimais 1989 m . birþelio 26–liepos 1 d . ávyko 5-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos klausimais 1993 m . 6-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos klausimais 1994 m . geguþës mën .trakuose Baltijos ðaliø seminaras „Nacionalinës infrastruktûros duomenø bazës: problemos, metodai, patirtis“ (BalticDB’94) 1998 m . rugpjûèio 12–18 d . 22-sis Europos statistikø simpoziumas ir 7-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos klausimais 1999 m . rugpjûèio 25–28 d . Tikimybiø teorijos ribinës teoremos . Tarptautinë konferencija Vytautui Statulevièiui pagerbti, Vilnius . 2002 m . birþelio 23–29 d . 8-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos klausimais (vilconf8) 2006 m . birþelio 25–30 d . 9-oji tarptautinë Vilniaus konferencija tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos klausimais

232 2. Diferencialinë lygtys, skaitiniai metodai

1971-08-17–19 Antroji sàjunginë konferencija „Tamprumo ir plastiðkumo teorijos uþdaviniø skaitiniai sprendimo metodai“, Trakai . 1979-05-22–30 Sàjunginë jaunøjø mokslininkø mokykla „Matematinës fizikos uþdaviniø skaitiniai sprendimo metodai“, Druskininkai . 1983-03-10–12 Sàjunginis pasitarimas-seminaras „Tiesinës algebros uþdaviniø sprendimo metodai ir programø paketai“, Vilnius . 1997-05 21–29, NSEC 6-1997 . 6-oji tarptautinë konferencija Navje-Stokso lygèiø ir susijusiø su jomis netiesiniø uþdaviniø klausimais, Vilnius . 1997-06-03–04 Antroji tarptautinë konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizë“, (MMA’1997), Vilnius 1997-09-11–12 Konferencija „Netiesiniai procesai, jø modeliavimas ir valdymas“, Klaipëda . 1999 m . Ketvirtoji tarptautinë konferencija „Matematinis modeliavimas ir taikymai“ (MMA’99), Vilnius . 1999-10-6–9 Tarptautinë konferencija „Diferencialinës lygtys ir jø taikymai“, Ðiauliai . 2000 m . rugsëjo 1–4 d . ávyko treèioji tarptautinë konferencija „Baigtiniø skirtumø metodai: teorija ir taikymai“ (FDS2000), Vilnius . 2001 m . geguþës 1 – birþelio 2 d . ávyko ðeðtoji tarptautinë konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizë 2001“ (MMA’2001), Vilnius .

Jaunøjø mokslininkø mokykla „Matematinës fizikos uþdaviniø skaitiniai sprendimo metodai“ Druskininkuose; pirmininkauja akad . A . samarskis (Maskva)

233 2003 geguþës 28–31 d . ávyko aðtuntoji tarptautinë konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizë“ (MMAÿ2003), Trakai . 2005 birþelio 1–4 d . ávyko deðimtoji tarptautinë konferencija „Matematinis modeliavimas ir analizë“ (MMAÿ2005), Trakai . 3. Matematinë logika

1964 m . liepos 1–7 d . Trakuose ávyko 1-asis visasàjunginis simpoziumas automatinës loginës iðvados paieðkos klausimais . 1969 m . rugpjûèio 19–23 d . Trakuose ávyko 2-asis visasàjunginis simpoziumas automatinës loginës iðvados paieðkos klausimais . 1980 m . rugsëjo 3–5 d . ávyko tarptautinë konferencija „Matematinës logikos metodai dirbtinio intelekto ir sisteminio programavimo problemose“ . 4. Loðimø teorija, operacijø tyrimas, matematinë ekonomika

1966 m . rugsëjo 19–30 d . Palangoje ávyko operacijø tyrimo visasàjunginë mokykla . Aptarti operacijø tyrimo matematiniai metodø: loðimø teorijos, tiesinio, netiesinio bei dinaminio programavimo vystymasis ir problemos . 1970 m . sausio mënesá Ignalinoje vyko Sàjunginë loðimø teorijos mokykla . 1971 m . birþelio 14–16 d . vyko Tarybø Sàjungos ir Suomijos simpoziumas ástaigø ir organizacijø automatizuotø valdymo sistemø matematinio aprûpinimo klausimais .

Loðimø teorijos konferencijos atidarymas VU Kolonø salëje; Prezidiume – j . Mockus, e . Vilkas, n . Vorobjovas, o . Morgen- ðternas, j . janovskaja, V . Statulevièius

234 Trakø simpoziumo dalyviai, 1964 m .

1971 m . birþelio 22–28 d . ávyko 2-oji visasàjunginë loðimø teorijos konferencija, kurioje, be ðios srities specialistø ið Tarybø Sàjungos, dalyvavo grupë uþsienio mokslininkø, tarp jø vienas ið loðimø teorijos pradininkø Prinstono universiteto (JAV) profesorius Oskaras Morgenðternas . 1984 m . liepos 3–4 d . ávyko visasàjunginis Vilniaus simpoziumas „Ðiuolaikinës matematinës ekonomikos problemos“ ir matematinës statistikos klausimais . 2001 m . geguþës 3–5 d . Europos darbo grupës „Finansø modeliavimas“ 28-as seminaras (EWGFM-28) . 2006 m . geguþës 17–20 d ., Taline 5-oji tarptautinë konferencija „Modeliavimas versle ir pramonëje“ 2006 m . rugsëjo 28–30 d . 4-oji tarptautinë konferencija „Pilieèiai ir valdymas darnia- jam vystymuisi (CIGSUD)“ . 5. Atpaþinimo procesai

1973 m . rugsëjo 17–21 d . Vilniuje ávyko 3-iasis visasàjunginis simpoziumas statistiniø metodø valdymo procesuose klausimais . 1978 m . rugsëjo 17–20 d . Matematikos ir kibernetikos Institute ávyko Ðiaurës ðaliø spe- cialistø pasitarimas kompleksinës problemos „Ðirdies kraujagysliø susirgimai“ klausimais . Pasiraðytas bendradarbiavimo protokolas tema „Elektrokardiosignalø automatinës analizës kûrimas ir tobulinimas skaièiavimo maðinø pagalba“ .

235 Tarptautinës konferencijos BalticDB’94 „Nacionalinës infrastruktûros duomenø bazës: problemos, metodai, patirtis“ organizacinis komitetas: (1 eilëje) V . Paliulionis, l . Paliulionienë, R . Pamedienë, s . Sinkevièiûtë, D . Sidarkevièiûtë, V . Dragûnienë, (2 eilëje) V . Undzënas, s . Maskeliûnas, A . Èaplinskas, V . Èyras, A . Lupeikienë, o . Vasilecas Trakuose 1994 m .

1986 m . IFAC simpoziumas stochastinio valdymo klausimais . 6. Optimizavimo metodai, duomenø analizë

1973 m . rugpjûèio 20–23 . TSTS-VDR seminaras „ESM BESM-6 panaudojimo efekty- vumo didinimo problemos“, Vilnius . 1979 rugsëjo 13–18 d . Sàjunginë mokykla-seminaras „ESM BESM-6 matematinis aprûpinimas“, Palanga . 1987 m . 5-asis Visasàjunginis simpoziumas realaus laiko mikroprocesoriø sistemø bei loginiø tinklø klausimais . 2000 m . spalio 2–4 d . ávyko Tarptautinë konferencija „Tausojanti plëtra informacinëje visuomenëje“ (SDIS) . 2000 m . spalio 5–6 d . ávyko EURO darbo grupës „Daugiakriteriniai sprendimai“ 52-asis pasitarimas „Daugiakriteriniai sprendimai nacionalinëje infrastruktûroje“ (MCDA-52)“

236 2003 m . spalio 9–11 d . ávyko „Darnaus vystymosi indikatoriai ir intelektiniai sprendimai“ (SIID-003) . 2005 m . geguþës 19–21 d . ávyko „Metaeuristika ir didelio matavimo optimizavimas (EUME-2005)“ . 2006 m . geguþës 17–20 d . Taline ávyko 5-oji tarptautinë konferencija „Modeliavimas versle ir pramonëje“ . 7. Informacinës technologijos, informatikos metodologija

1971 birþelio 14–16 d . ávyko Tarybø Sàjungos – Suomijos simpoziumas ámoniø AVS matematinio aprûpinimo klausimais . 1976 spalio 19–27 . Sàjunginis seminaras „Paskirstytø duomenø bankø organizavimo problemos“, Panevëþys . 1994 m . geguþës 17–20 d . Trakuose ávyko Baltijos ðaliø seminaras “Nacionalinës infrastruktûros duomenø bazës: problemos, metodai, patirtis“ (BalticDB’94) . 2000 m . geguþës 1–5 d . ávyko 4-oji tarptautinë IEEE konferencija „Duomenø bazës ir informacinës sistemos“ (BalticDB&IS’2000) .

Tarptautinës konferencijos „Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos“, vykusios LR Seime, diskusija . Pasisako Vroclavo universiteto (Lenkija) prof . Maciej M . Syslo, pirmininkauja Klagenfurto universiteto (Austrija) prof . Roland Mittermeir (treèias ið kairës)

237 Lietuvos matematikø draugijos konferencija Vilniaus pedagoginiame universitete, 2003 m .

2001 m . rugsëjo 25–28 d . ávyko 5-oji Rytø Europos ðaliø konferencija „Naujausi pasiekimai duomenø bazëse ir informacinëse sistemose“ (ADBIS’2001) . 2004 m . birþelio 6–9 d . Rygoje ávyko 6-oji tarptautinë IEEE konferencija „Duomenø bazës ir informacinës sistemos (DB&IS’2004)“ . 2004 m . rugsëjo 9–11 d . ávyko 13-oji tarptautinë konferencija „Informaciniø sistemø kûrimas (ISD’2004)“ . 2006 m . liepos 3–6 d . ávyko 7-oji tarptautinë IEEE konferencija „Duomenø bazës ir informacinës sistemos (DB&IS’2006)“ . 2006 m . lapkrièio 8–11 d . ávyko tarptautinë konferencija „Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos (ISSEP 2006)“ . 8. Lietuvos Matematikø draugijos konferencijos

1969 birþelio 23–24 d . ávyko LMD 10-oji konferencija . 1974 birþelio 13–14 d . ávyko LMD 15-oji konferencija . 1983 birþelio 22–23 d . ávyko LMD 24-oji konferencija . 1991 geguþës 27–28 d . ávyko LMD 32-oji konferencija . 1999 birþelio 21–22 d . ávyko LMD 40-oji konferencija .

238 MII – informaciniø technologijø verslo inkubatorius

IÁ „Bitas“

1984 m . spalio 1 d . (per FMI gimtadiená) Lietuvos MA Prezidiumo nutarimu Matematikos ir kibernetikos Institute ákurtas naujas struktûrinis padalinys – Kompiuteriniø prietaisø ir programinës árangos eksperimentinë gamykla „Bitas“ . Tuo metu instituto Skaièiavimo centre gana efektyviai buvo naudojamasi dviejø BESM-6 tandemu su nuotoliniais terminalais, buvo sparèiai plëtojami sisteminës programinës árangos kûrimo darbai, prasidëjo parengiamieji darbai daugiaprocesorinei ESM ELBRUSAS ásisavinti, specialistai jau dràsiai naudojo terminà „personalinis kompiuteris“, nors paèiø kompiuteriø neturëta . Instituto Skaièiavimo centre ir moksliniuose padaliniuose tuo metu darbavosi gana gausus bûrys kvalifikuotø, dabar sakytume informaciniø technologijø

IÁ „Bitas“ darbuotojai (apie 1992 m .)

239 IÁ „Bitas“ ákurtuose Kompiuteriø namuose lankësi pasaulio ðachmatø èempionas Garis Kasparovas

specialistø: A . Bartkevièius, A . Baskas, A . Èaplinskas, V . Dagienë, G . Grigas, K . Juðkevièius, R . Krukauskas, G . Masiulienë, V . Matulis, R .Mikuðauskas, e . Oþeraitis, V . Pikelis, Z . Pamedys, p . Rumðas, D . Sapagovienë, D .S ta- saitis, b . Ðièkus, p . Ðulcas, V . Tonkich, V . Veitas, j .Zalatorius, ir tai dar ne visas sàraðas . Nemaþa jø dalis vëliau dirbo „Bite“ . „Bito“ steigimas buvo pakankamai ryþtingas instituto bandymas nepavëluoti á informacinës visuomenës kûrimo traukiná, nors sàvoka „informacinë visuomenë“, berods, dar nebuvo vartojama . „Bitas“ suvaidino gana svarø vaidmená naudojant kompiuterius valdymo, apskaitos, planavimo uþdaviniams spræsti daugelyje Lietuvos ámoniø ir ástaigø, jame ágijo patyrimo nemaþai dabartiniø informaciniø technologijø specialistø . 1984–1991 metais „Bitui“ vadovavo dr . Juozas Zalatorius, 1991–1995 – Arvydas Bartkevièius, nuo 1995 m . – Henrikas Makutënas . 1991 metø geguþës mënesá „Bitas“ reorganizuotas á MII individualià ámonæ ir gavo juridinio asmens statusà . 1995 metais „Bitas“ buvo privati- zuotas .

240 UAB „Baltic Amadeus“

Bendrovë ásteigta 1988 m .rugsëjo 27 d .kaip bendra TSRS ir Austrijos ámonë . Steigëjai – Matematikos ir kibernetikos institutas, MII eksperimentinë gamykla „Bitas“ ir Austrocop Electronic (Austrija) . Ðiandien „Baltic Amadeus“ – didþiausià patirtá informaciniø technologijø rinkoje turinti Lietuvos bendrovë . „Baltic Amadeus“ buvo pionierë Lietuvoje beveik kiekviename savo veiklos þingsnyje – pati parengë bendros ámonës steigimo dokumentus, o vëliau konsultavo kitus, kaip steigti bendras ámones . Ji sëkmingai áveikë visas to meto biurokratines kliûtis – tarptautinius áveþamø technologijø apribojimus, dokumentacijos ir techniniø þiniø stokà . „Baltic Amadeus“ surengë pirmàsias IT parodas . Mokslø akademijos darbuotojai, sudaræ kolektyvo branduolá, sukûrë iðskirtinæ akademinæ dvasià, kurià ámonë iðlaikë per visà bendrovës veiklos laikotarpá . „Baltic Amadeus“ devizas – harmoningi IT sprendimai, ne tik atitinkantys, bet ir formuojantys þiniø visuomenës reikmes ir lûkesèius . „Baltic Amadeus“ yra ilgametë ir patikima MII partnerë ne tik aprûpinant Institutà kompiuterine ir programine áranga, bet ir vykdant bendrus projektus informaciniø technologijø srityje bei organizuojant moksleiviø matematikos bei informatikos olimpiadas . „Baltic Amadeus“ ágyvendino daugelá svarbiø visai Lietuvai projektø: lietuviø kalbos raðto þenklø panaudojimo kompiuteriuose, lietuviðkø raðmenø perdavimo kompiuteriniais tinklais technologijos, elektroninë bilietø platinimo

Ðvenèiant „Baltic Amadeus“ 15-os metø jubiliejø

241 „Baltic Amadeus“ prezidentas V . Tonkich ir Matematikos ir informatikos instituto direktorius G .Dzemyda parodoje „Mokslas–2004“

sistema „Bilietai lt“. . Pastaroji sistema parodoje „Infobalt’2006“ buvo pripaþinta geriausiu lietuviðku produktu informacinei visuomenei . 1998 m . Ðvietimo ir mokslo ministerijos paskelbtame konkurse „Lietuvos ðvietimo kompiuterizuotos informacinës sistemos sukûrimas“ nugalëjo „Baltic Amadeus“, kuri vykdë vienà ið projekto darbø – pedagogø kvalifikacijos, atestacijos ir perkvalifikavimo programø bei renginiø duomenø baziø sukûrimo . „Baltic Amadeus“ yra daugelio garsiø pasaulyje IT bendroviø partnerë arba atstovë Lietuvoje („Hewlett-Packard“, „Cisco Systems“, „Microsoft“, IBM, „Progress Software“, EPSON, „Verbatim“ ir kt .) . Pagrindiniai firmos „Baltic Amadeus“ klientai Lietuvoje: „DFDS Lisco“, AB „Lietuvos bankas“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos energija“, SP AB „Lietuvos geleþinkeliai“, AB „Lietuvos jûrø laivininkystë“, LR Finansø ministerija, LR Þemës ûkio ministerija, LR ðvietimo ir mokslo ministerija, AB „Maþeikiø nafta“, Standartizacijos departamentas, AB SEB Vilniaus bankas, Vertybiniø popieriø komisija ir kt . 2006 m . bendrovëje „Baltic Amadeus“ dirbo 130 darbuotojø, ið jø – 80 IT profesionalø . Apyvarta 2005 m . – 24,8 mln . Lt ., 2006 m . – 38 mln . Lt (prognozuojama) . UAB „Baltic Amadeus“ prezidentas – Viktoras Tonkich (1988–1997 m . ámonei vadovavo dr . juozas Zalatorius) .

242 Bendra Lietuvos ir Olandijos ámonë UAB VTEX

Bendrovæ 1991 metais ákûrë septyni Lietuvos ir Olandijos mokslininkai matematikai (dauguma jø – buvæ MII darbuotojai) . Bendrovë teikia leidybines paslaugas mokslo literatûros leidykloms . Jos specializacija: matematikos, fizikos bei chemijos periodiniø moksliniø þurnalø bei knygø (anglø k ). prieðleidybinis parengimas, redagavimas, maketavimas, duomenø programavimas, leidyba internete, taip pat specializuotos paslaugos mokslo (visø pirma – matematikos) bendruomenei . Pagrindiniai bendrovës klientai – stambiausios pasaulio mokslo leidyklos (Elsevier, Springer, Wiley ir kt .) . Tarp þymiausiø ámonëje rengiamø þurnalø – Physics Letters (ser . A, B), Nuclear Physics (ser . A, B), Comptes Rendus (Paryþiaus MA darbai), Acta Apllicandae Mathematicae ir kt . Per metus ámonë apdoroja ir parengia spaudai bei duomenø bazëms daugiau kaip 260 tûkstanèiø puslapiø mokslinio teksto anglø ir prancûzø kalbomis, aptarnauja daugiau kaip 100 pavadinimø mokslo þurnalø leidybà (fizika, matematika, chemija, medicina, mechanika ir kt .) . Daugiau nei 98 proc . pajamø ámonë gauna uþ paslaugas, suteiktas Olandijos, JAV ir Prancûzijos mokslo literatûros leidëjams .

VTEXÿe dirba gausus bûrys mokslinës literatûros leidybos specialistø

243 Ámonëje VTEX sukurtas vienas ið pirmøjø Lietuvoje elektroninis pro- duktas – gerai þinomas kompiuterinis þodynas WinLED . Jis pritaikytas darbui kompiuteriu ir dirba su ávairiomis Windows aplinkos versijomis . 2006 metais ámonëje veikë trys filialai: VTEX Kaunas, VTEX Mokymo centras, VTEX Visoriai . Ámonëje dirbo 184 darbuotojai, 16 ið jø – mokslø daktarai . BÁ UAB VTEX yra ilgametë Instituto partnerë vykdant bendrus mokslinius tyrimus elektroninës leidybos ir duomenø baziø srityje (svarbiausieji projektai: moksliniø publikacijø klasifikavimo sistemos kûrimas, matema- tiniø knygø elektroninës prekybos problemos) . Ámonë VTEX kasmet dovanoja Lietuvos bibliotekoms apie 120 pava- dinimø moksliniø þurnalø komplektø . Ámonëje dirba daug buvusiø MII mokslininkø: A .Kazbaras, V .Kriauèiukas, Z .Kryþius, j .Macionis, R .Maliukevièius, s .S kërus, V .S tatulevièius ir kt . Nuo ákûrimo pradþios ámonei VTEX vadovauja dr .Rimas Maliukevièius .

Bendra ámonë UAB TEV

1989 m . Matematikos ir kibernetikos Institute buvo sudaryta Leidybos grupë (vadovas dr . e . Þalys) V tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos darbams iðleisti . Bendradarbiaujant su „Mokslo“ leidykla ir Olandijos leidykla VSP darbas buvo sëkmingai atliktas . Taip prasidëjo leidyklos TEV istorija . Oficialiai bendra Lietuvos–Rusijos–Olandijos ámonë TEV buvo áregistruota 1991 m . lapkrièio 11 d . Ámonës steigëjai – leidykla VSP (Olan- dija), leidykla TVP (Rusija) ir grupë MII darbuotojø . Ðiandien leidyklos TEV pagrindinës darbø kryptys yra ðios: • edukaciniai leidiniai: vadovëliai vidurinëms bei aukðtosioms mokykloms, kitos mokomosios priemonës; • þodynø ir þinynø rengimas, kompiuterinis rinkimas ir maketavimas, leidyba; • moksliniø þurnalø ir knygø rengimas spaudai; • lietuvos ir kitø ðaliø moksliniø leidiniø (konferencijø darbø, te- ziø rinkiniø, monografijø) vertimas á anglø kalbà, leidyba ir plati- nimas uþsienyje; • elektroninë leidyba: moksliniø straipsniø rengimas, mokomøjø kompiuteriniø priemoniø kûrimas . Nuo 1995 m . pagrindinë leidyklos veiklos kryptis tapo edukacinë leidyba . Per pastaruosius 12 metø vien Lietuvos mokykloms buvo iðleista

244 BÁ UAB TEV leidyklos direktorius Elmundas Þalys

virð 180 pavadinimø matematikos, informaciniø technologijø, ekonomikos vadovëliø ir pagalbiniø mokymo priemoniø . Nuo pat ámonës ákûrimo pradþios jai vadovauja dr . Elmundas Þalys . Leidykla TEV – patikimas ir pastovus MII partneris vykdant daugelá leidybos projektø mokslo bei ðvietimo srityje: Lietuvos matematikos rinkinio leidyba, Tarptautiniø Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijø darbai, tarptautinis konkursas „Kengûra“, vadovëliø rengimas bei recenzavimas, matematikos ir informatikos olimpiadø uþduoèiø rengimas bei leidyba, matematikos ir informatikos vadovëliø mokyklai leidyba .

VðÁ „Visoriø informaciniø technologijø parkas“

2002 m . lapkrièio 14 d . buvo ásteigta vieðoji ástaiga „Visoriø informa- ciniø technologijø parkas“ (VITP) . Parko steigëjai: • valstybinës institucijos: Ðvietimo ir mokslo ministerija, Ûkio ministerija, Informacinës visuomenës plëtros komitetas, Vilniaus m . savivaldybë; • mokslo ir studijø institucijos: Matematikos ir informatikos institutas, VU, VGTU, Vilniaus kolegija;

245 VðÁ „Visoriø informaciniø technologijø parkas“ vadovai Saulius Arelis ir Henrikas Makutënas

• verslo atstovai: asociacija „Infobalt“, UAB „Baltic Amadeus“, BÁ UAB VTEX, BÁ UAB TEV, advokatø kontora „Zabiela, Zabielaitë ir partneriai“, UAB ImPro . 1986 m . á Visorius persikëlus Matematikos ir informatikos institutui, èia pradëta plëtoti su informacinëmis technologijomis susijusi mokslinë veikla . Nuo 1988 m . èia pradëjo kurtis IT verslo ámonës: UAB „Baltic Amadeus“, BÁ UAB TEV, BÁ UAB VTEX . VITP siekia Visoriuose sukurti palankià infrastruktûrà inovaciniø ir technologiniø ámoniø steigimui ir augimui, sudaryti prielaidas naujø tech- nologijø kûrimui bei mokslo rezultatø komercializacijai, sukurti sàlygas IT verslo, mokslo ir studijø integracijai, prisidëti prie Vilniaus miesto vientiso þiniø ekonomikos branduolio formavimo . Visoriø informaciniø technologijø parkui vadovauja Henrikas Makutënas (buvæs MII bei IÁ „Bitas“ darbuotojas) .

246 MII ir ðvietimas

Jaunøjø programuotojø mokykla (JPM)

JMP veiklos pradþia laikytina 1981 m . sausio 27 d ,. kai dienraðtis „Komjaunimo tiesa“ iðspausdino pirmàjà programavimo pamokà . Panaðios mokyklos, skelbianèios mokomàjà medþiagà laikraðèiuose arba þurnaluose, kûrësi ir kitose ðalyse: Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Lenkijoje . Taèiau ten jos Jaunøjø egzistavo neilgai, o JPM tvirtai laikosi jau 25 metus . Tai galima paaiðkinti programuotojø tuo, kad jà kuriant buvo padëtas tvirtas teorinis ir metodinis pagrindas . mokyklos Susiformavo pagrindinë JPM misija – padëti tobulintis visiems Lie- emblema tuvos mokiniams, norintiems geriau susipaþinti su programavimu – ir pagrindiniai tikslai: 1) puoselëti moksleiviø informacinæ kultûrà; 2) skatinti suvokti pagrindinius programavimo principus; 3) ugdyti algoritminá màstymà, gebëjimus formuluoti ir pagrásti uþdaviniø sprendimus; 4) tobulinti algoritmavimo stiliø; 5) padëti moksleiviams rengtis informatikos olimpiadoms – iðmokti savarankiðkai sudaryti nedideliø, bet gana sudëtingø uþdaviniø programas . Per JPM gyvavimo laikotarpá joje trumpiau ar ilgiau mokësi arti 6000 klausytojø – moksleiviø . Jiems buvo keliami nemaþi reikalavimai: visà kur- sà sëkmingai baigë tik 674 asmenys . Antra vertus, JPM davë pradþià arba darë átakà daugeliui kitø darbø, atliekamø Instituto Informatikos metodologijos skyriuje, taip pat darbams uþ Instituto ribø . Tai informatika mokykloje, vadovëliø leidyba, þurnalo „Informatika“ leidyba, jaunøjø programuotojø konkursai, informatikos olimpiados .

247 Kæstutis Augutis, 1955–1998

JPM veikloje daugiausia darbo ádëjo Kæstutis Augutis, Valentina Dagienë, Viktoras Dagys, Gintautas Grigas, Audronë Klupðaitë, Jûratë Skûpienë, Irma Stasiukaitytë . Pirmàjà JPM mokymo programà Gintautas Grigas rengë 1979–1981 metais, kai apie programavimo ar informatikos mokymà vidurinëse mokyklose dar net nebuvo kalbama . Taèiau tolesnë ðios neakivaizdinës mokyklos raida glaudþiai susijusi su mokykline informatikos disciplina bei moksleiviø informatikos olimpiadomis . JPM kursas buvo ne syká pertvarkytas, ypaè mokomoji medþiaga ir uþduotys . Reikðminga 2005 m . pertvarka, kai pradëta naudotis virtualiàja mokymosi aplinka: dabar JPM klausytojai interneto svetainëje randa uþ- duotis ir sprendimø apþvalgas, ten pateikia savo sprendimus . JPM mokymo programos branduolá sudaro algoritmavimas . Pro- gramavimo kalba ir kompiuteris laikomi tik priemonëmis mokyti algoritmavimo, ir apie tas priemones pateikiama tik paèios bûtiniausios þinios – tik tiek, kiek reikia algoritmui uþraðyti arba ávykdyti . Paskalio programavimo kalbos, kurios konstrukcijos adekvaèiai atspindi algoritmø konstrukci- jas, naudojimas ágalina iki minimumo sumaþinti mokymosi laiko sànaudas programavimo kalbos konstrukcijoms mokytis . Kadangi programavimo rezultatas yra programa, t .y . programavimo kalba paraðytas tekstas, daug dëmesio kreipiama á programavimo stiliø, programos aiðkumà, struktûriðkumà, reikalaujama tvarkingai iðdëstyti programos tekstà, taikliai ir lakoniðkai já komentuoti . Programavimo kalba uþraðyta programa yra skirta visø pirma þmogui, o ne kompiuteriui – ðios taisyklës laikomasi vertinant JPM klausytojø darbus .

248 Mokymasis JPM trunka dvejus metus, o programa susideda ið dvie- jø daliø . Pirmoji dalis (programavimo pradmenys) skiriama paþinèiai su pagrindinëmis algoritmø sudarymo konstrukcijomis . Ði dalis susideda ið ðeðiø mokomøjø skyriø (programos samprata; sàlyginis ir sudëtinis sakini- ai; ciklai; procedûros; funkcijos; duomenø struktûros) ir kontrolinio þiniø patikrinimo skyriaus . Pirmosios dalies mokomosios uþduotys susideda ið pratimø, algoritmø analizës ir algoritmø raðymo uþdaviniø . Antroji kurso dalis (algoritmavimo metodai) skirta nagrinëti ávairiems algoritmavimo metodams (uþdaviniams su tekstais; duomenø rikiavimui ir paieðkai; rekursijai ir gráþimo metodui; algoritmams su grafais; uþdavini- ams su dideliais duomenø kiekiais) . Antrosios dalies medþiaga suskaidyta á teminius skyrius, kiekvienas skyrius susideda ið dviejø rûðiø uþdaviniø – vi- enø sprendimus nagrinëja dëstytojas, kiti vertinami taip pat, kaip ir moks- leiviø informatikos olimpiadose – gautos programos tikrinamos kompiuteriu su specialiai parengtais pradiniø duomenø ir rezultatø rinkiniais, kuriuos kartu su vertinimo rezultatais vëliau gauna visi besimokantieji .

Pirmosios jaunøjø programuotojø stovyklos dalyviai prie Matematikos ir kibernetikos instituto, 1982 m .

249 Stovyklautojø programavimo varþybos 1999 m ., Ðvenèionys

JPM nebuvo nei pirma, nei paskutinë neakivaizdinë (arba, kaip dabar sakoma, tolimojo mokymo) programavimo mokykla . Pasaulyje panaðiø mokyklø buvo nemaþai . Lietuvos jaunøjø programuotojø neakivaizdinë mokykla unikali tuo, kad iðsilaikë dvideðimt penkerius metus su maþai tepakitusia pagrindinës kurso dalies programa, algoritmams uþraðyti vartojami tos paèios programavimo kalbos þymenys . Dauguma JPM absolventø, baigæ studijas universitetuose, dirba ávai- riose kompiuterijos firmose . Taèiau algoritmavimo ágûdþiai padeda pla- nuoti bet kokià veiklà, tad nëra keista sutikti visai kitos srities specialistà, kaþkada baigusá JPM . JPM svetainë internete: http://ims .mii .lt/jpm/

Institutas ir moksleiviø informatikos olimpiados

Lietuvos moksleiviø informatikos olimpiados skirtos bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviams . Jas organizuoja Institutas kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija . Lietuvos moksleiviø informatikos olimpiados organi- zuojamos nuo 1990 metø . Kiekvienam olimpiados etapui parengiami tik du uþduoèiø rinkini- ai: jaunesniems (8–9 klasës) bei vyresniems (10–12 klasës) moksleiviams . Jaunesni moksleiviai (daþniausiai 6–7 klasiø) gali dalyvauti olimpiadoje aðtuntøjø klasiø grupëje . Olimpiada vyksta trimis etapais . Pirmajame – mokykliniame – etape kasmet dalyvauja per 3000 moks- leiviø . Antrajame – rajoniniame – etape dalyvauja apie 800 moksleiviø .

250 Paþymëjimø áteikimas JPM absolventams 2005 m . Matematikos ir informatikos Institute

Ðiø etapø darbus vertina mokyklos bei miesto vertinimo komisijos . Jos parenka uþdavinius (gali naudoti arba nenaudoti Nacionalinës komisijos pasiûlytus uþdavinius), programavimo kalbas, vertinimo kriterijus . Treèiasis etapas – respublikinis . Já sudaro dvi dalys . Pirmoji dalis neaki- vaizdinë ir joje dalyvauja apie 250 moksleiviø . Ðis etapas vyksta maþdaug 50-yje mokyklø tuo pat metu ir trunka penkias valandas . Moksleiviø sprendimai tà paèià dienà perduodami Nacionalinës informatikos olimpiados vertinimo komisijai . Geriausi 45 moksleiviai kvieèiami á treèiojo etapo antràjà dalá . Finalas trunka keturias dienas . Dvi dienos skiriamos sprendimui ir per keturias penkias valandas reikia iðspræsti du arba tris uþdavinius . Uþdaviniai yra algoritminio pobûdþio, panaðûs á Baltijos ar Tarptautinë- se informatikos olimpiadose pateikiamus uþdavinius . Dalyviø programas te- stuoja Programavimo varþybø aptarnavimo sistema su Vertinimo komisijos parinktais ið anksto dalyviams neþinomais testais . Taip pat vertinami idëjø apraðymai bei programavimo stilius . Sëkmingiausiai pasirodæ deðimtøjø– dvyliktøjø klasiø moksleiviai kasmet vyksta á Baltijos bei tarptautines informatikos olimpiadas . Finaliniai etapai vyko Druskininkuose, Alytuje, Kaune, Birþuose, Klaipëdoje, Marijampolëje, Panevëþyje, Vilkaviðkyje, Kurðënuose, Palangoje, Pasvalyje, Visagine, Ukmergëje, Ðvenèionyse . Nuo 1995 metø rengiamos Baltijos ðaliø olimpiados . Pradþioje dalyvavo tik Estija, Latvija ir Lietuva, vëliau prisijungë kitos ðalys, esanèios prie Baltijos jûros . Lietuva net tris kartus organizavo Baltijos ðaliø informatikos olimpiadas: 1997 ir 2002 m . Vilniuje, 2005 m . Pasvalyje .

251 2002 m . Baltijos ðaliø informatikos olimpiada LR Seimo rûmuose

2004 metø tarptautinës informatikos olimpiados dalyviø, mokytojø, vadovø pagerbimas pas Lietuvos Respublikos Prezidentà

252 Pasaulinës informatikos olimpiados vyksta nuo 1989 metø . Lietuva dalyvauja nuo 1992 metø . Informatikos metodologijos skyrius kasmet rengia Lietuvos komandà . Pradþioje tai darë Gintautas Grigas ir Viktoras Dagys, dabar ðia veikla uþsiima Jûratë Skûpienë ir Valentina Dagienë . Kurá laikà Institute dirbo ir sëkmingai rengë mokinius olimpiadoms mokytojas ekspertas Benas Budvytis . Pasaulinëse informatikos olimpiadose Lietuvos moksleiviai jau yra laimëjæ 41 medalá . Ið jø 3 aukso, 13 sidabro ir 25 bronzos medalius (2005 m . duomenys) .

Informaciniø technologijø konkursas „Bebras“

Informaciniø technologijø konkurso „Bebras“, panaðaus á matema- tikø „Kengûrà“, idëjà 2003 metø pabaigoje pasiûlë Valentina Dagienë . Ðvietimo ir mokslo ministerijai pritarus, pradëta kasmet rengti mokiniø varþybas Lietuvos mokyklose . Nuo 2005 metø imta rengti vasaros seminarus uþdaviniams kurti, kvieèiami uþsienio ðaliø atstovai . Nuo 2006 metø „Bebras“ tampa tarptautiniu – jame dalyvauja septynios ðalys (Austrija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Olandija, Vokietija) .

Institutas ir moksleiviø matematikø olimpiados

Pirmoji Lietuvos moksleiviø matematikos olimpiada ávyko 1952 metais . Kaip jau ðioje knygoje buvo minëta, matematikos olimpiadø ákvëpëjas buvo akademikas Jonas Kubilius . Ðiai olimpiadai labai pritarë ir jà skatino profesorius Zigmas Þemaitis . Nuo pat pirmøjø olimpiadø jø organizatoriai ir vertinimo komisijos nariai buvo Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Instituto matematikai . Tiesa, institucijø, kuriose dirbo olimpiadø entuziastai, pavadinimai keitësi ne kartà . Olimpiados tolydþio populiarëjo, kilo jø lygis . Nuo 1960 metø Lie- tuvos stipriausi jaunieji matematikai kasmet dalyvavo TSRS matematikos olimpiadoje . Komandos vadovai visada buvo Instituto matematikai . Ypaè paminëtini tokie matematikos olimpiadø organizatoriai kaip Juozas Maèys, Arûnas Grincevièius, Aleksandras Plikusas, Romas Kaðuba (VU) ir kt . Paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, Lietuvos moksleiviø komanda kasmet dalyvauja Pasaulio matematikos olimpiadoje (IMO) ir dþiugina gaunamais medaliais .

253 Reikëjo galvoti apie sistemingà Lietuvos komandos rengimà pasau- linëms olimpiadoms . Instituto darbuotojo dr . j . Maèio iniciatyva 1997 m . prie Instituto buvo ákurta Matematikos olimpiadø klasë (MOK), veiki- anti vadinamaisiais visuomeniniais pagrindais . Suprantama, MOK turëjo turëti vadovà . Juo sutiko bûti j . Maèys . Buvo suformuluoti tokie pagrindiniai MOK tikslai: • kartu su kitais kolektyvais rengti uþduotis Lietuvos matematikos olimpiadoms; • dalyvauti olimpiadø vertinimo komisijø darbe; • organizuoti olimpiadininkø stovyklas; • rengti Lietuvos komandà Pasaulio moksleiviø olimpiadai ir Balti- jos kelio olimpiadai; • rengti olimpiadinius leidinius ir medþiagà spaudoje; • konsultuoti matematikos mokytojus .

2003 metø tarptautinës matematikos olimpiados dalyviø, mokytojø, vadovø pagerbimas pas Lietuvos Respublikos Prezidentà

254 j . Maèys ir R . Kaðuba (centre) su Lietuvos „auksiukais“ Pasaulio matematikos olimpiadoje Taipëjuje (Taivanas)

„Kengûros“ konkursas

Matematikos olimpiadø klasës entuziastø darbo dëka ne tik organi- zuojamos nuolatinës Lietuvos komandos rengimosi tarptautinëms olimpiadoms stovyklos, bet yra ásitraukta á tarptautiná „Kengûros“ konkursà, kuriame kasmet dalyvauja per 3 mln . moksleiviø, ið jø per 50 tûkst . Ið Lietuvos . MOK aktyviai dalyvauja rengiant uþduotis ,,Kengûros“ konkur- sui . Ðis masinis renginys iðjudina ne tik moksleivius, bet ir visus Lietuvos matematikos mokytojus . Institutas kuo galëdamas – knygomis, prizais, pa- talpomis – remia olimpiadas, konkursus, stovyklas . Ypaè dþiugina kartø kaita – ðtai pastaruoju metu aktyvûs MOK entuziastai p . Drungilas, G . Alkauskas, D . Dzindzalieta, V . Stepanauskas dar taip neseniai buvo Lietuvos ir Pasaulio olimpiadø prizininkai . O dabar jie labai prisideda ir prie ðauniosios „Baltijos kelio“ olimpiados organizavimo . Pernai minëta olimpiada vyko Vilniuje, ir joje dalyvavo 10 Baltijos regiono ðaliø . Labai tikëtina, kad greitai Lietuvoje bus suorganizuota ir Pasaulio olimpiada .

255 Instituto direktoriai

Adolfas Jucys (1904–1974)

1956 spalio 1 d . – 1963 spalio 1 d . – Fizikos ir matematikos instituto direktorius Gimë 1904 m . rugsëjo 12 d . Klausgalviø Medsëdþiuose (Salantø valsè .), baigë Vytauto Didþiojo universitetà (1931 m .) . Moksliniø ty- rimø sritis – atomo fizika . Daugiaelektroniø atomø teorijos kûrëjas, ðiuolaikinës teorinës fizikos Lietuvoje pradininkas . Lietuvos MA tikrasis narys (1953 m .), Vilniaus universiteto Teorinës fizikos katedros vedëjas (1941–1971 m .), Fizikos ir matematikos instituto (FMI) Kvantmecha- niniø skaièiavimø sektoriaus vedëjas (1967–1974 m .) . Sudarë bendràsias daugiakonfigûracines lygtis atomø banginëms funkcijoms rasti, iðplëtojo jø sprendimo metodus . Gavo svarbiø rezultatø plëtodamas patikslintus atomø teorijos metodus – nepilnà kintamøjø atskyrimà, iðplëstiná, neorto- gonaliøjø orbitaliø . Parengë apie 50 mokslo daktarø . Mokslo organizatorius, Vilniaus teorinës fizikos mokyklos kûrëjas . Lietuvos MA Geologijos, chemijos ir technikos skyriaus (1953–1956 m .), Fizikos, chemijos ir technikos mokslø skyriaus (1956–1963 m .) akademikas sekretorius . Daug prisidëjo prie naujø Lietuvos MA institutø kûrimo . Skaièiavimo technikos naudojimo Lietuvoje moksliniuose tyrimuose pradininkas – daugiausia jo pastangomis ákurtas Fizikos ir matematikos instituto Skaièiavimo centras – pirmasis skaièiavimo centras Lietuvoje . Vienas ið Lietuvos fizikø draugijos steigëjø . Su bendraautoriais paskelbë per 250 moksliniø straipsniø .

256 Juras Poþela

1963 spalio 1 d . – 1966 gruodþio 18 d . – Fizikos ir matematikos instituto direktorius Gimë 1925 gruodþio 5 d . Maskvoje, baigë Maskvos Lomonosovo universitetà (1951 m .) Moksliniø tyrimø sritis – puslaidininkiø fizika . Kietojo kûno plazmos ir puslaidininkiø karðtøjø elektronø fizikos mokyklos Lietuvoje kûrëjas . Lietuvos MA tikrasis narys (1968 m ),. TSRS MA akademikas (1984 m ),. Europos Akademijos (Academia Europaea) narys . Iðtyrë puslaidininkiø karðtøjø krûvininkø judrumà, jø generacijos dësnius, áðilimo inercijà, karðtøjø elektronø emisijà . Iðnagrinëjo elektronø ákaitimo iki griûtinës jonizacijos energijos dinamikà, karðtøjø elektronø ir magnetiniø plaz- miniø bangø sklidimà sudëtingos juostinës struktûros puslaidininkiuose . 1977 m . su s . Aðmontu ir K . Repðu atrado elektrovaros jëgos ir laidumo asimetrijos susidarymà vienalyèiame izotropiniame puslaidininkyje . Iðnagrinëjo tranzisto- riø spartos didinimo problemà, iðvystë varizoniniø jonizuojanèios spinduliuotës jutikliø teorijà bei praktikà, kartu su bendradarbiais áneðë svarø indëlá á puslai- dininkiø prietaisø skaièiavimo technikos elementø, medicininës diagnostikos aparatûros teorijà bei gamybà . Parengë daugiau kaip 30 mokslo daktarø . Þymus mokslo organizatorius . Vienas ið Lietuvos MA Puslaidininkiø fizikos instituto kûrëjø ir pirmasis jo direktorius (1967–1985 m .), Lietu- vos MA viceprezidentas (1972–1984 m .) ir prezidentas (1984–1992 m .), Tarptautinio mokslinës kultûros centro Pasaulinës laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas (nuo 1996 m .), LR Seimo narys (1992–1996 m .), TSRS Lenino premijos laureatas (1978 m .), Lietuvos mokslo premijos laureatas (1965, 1982, 1988 ir 2005 m .) . Per 100 iðradimø, virð 200 moksliniø straipsniø, 8 monografijø autorius .

257 Vytautas Statulevièius (1929–2003 m .)

1966 m . gruodþio 19 d . – 1995 m . sausio 12 d . – Fizikos ir matematikos instituto (nuo 1997 – Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 – Ma- tematikos ir informatikos institutas) direktorius . Gimë 1929 m . lapkrièio 27 d . Bikûnuose (Utenos raj .) . Baigë Vilniaus universitetà (1954) . Moksliniø tyrimø kryptis – tikimybiø teorija . Kartu su j . Kubiliumi – Lietuvos tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos mokyklos kûrëjas . Lietuvos MA tikrasis narys (1972 m .), Fizikos ir matematikos instituto Matematikos sektoriaus vadovas (1960–1965 m .), Tikimybiø teorijos skyriaus vadovas (1965–2003 m .), Vytauto Didþiojo universiteto Matemati- kos ir statistikos katedros vedëjas (1995–2000 m .) . Tyrë tikimybiø teorijos ribines teoremas . Árodë nepriklausomø ir su- sietø á Markovo grandinæ atsitiktiniø dydþiø lokalines ribines teoremas, gavo asimptotinius skleidinius Liapunovo trupmenomis . Apibrëþë ir iðtyrë Markovo tipo reguliariuosius procesus, tyrë aukðtesniøjø eiliø koreliacines funkcijas, iðplëtojo semiinvariantø metodà . Tyrë didþiøjø nuokrypiø ribines teoremas, sukûrë kumuliantø metodà . Mokslo organizatorius, Lietuvos MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslø skyriaus akademikas sekretorius (1976–1985 m ),. MA viceprezidentas (1985–1991 m ). . Lietuvos „Þinijos“ draugijos valdybos pirmininkas (1984–1990 m ). .Tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos Organizacinio komiteto pirmininkas (1973–2002 m ). . Lietuvos mokslo premijos (1967 ir 1987 m ). bei TSRS Valstybinës premijos (1979 m ). laureatas . TSRS liaudies deputatas (1989–1990 m ). . 35 disertantø vadovas, ið kuriø 10 tapo profesoriais .

258 Mifodijus Sapagovas

1995 sausio 13 d . – 2004 gruodþio 31 d . – Matematikos ir informatikos instituto direktorius Gimë 1939 m . balandþio 12 d . Didëjos km . (Rokiðkio raj .) . Baigë Vilniaus universitetà (1961 m .) . Moksliniø tyrimø sritis – diferencialiniø lygèiø skaitiniai sprendimo metodai, matematinis modeliavimas . Habil . daktaras (1986 m .), profesorius (1989 m .), Lietuvos MA narys korespondentas . Vienas pirmøjø Lietuvoje diferencialiniø lygèiø skaitiniø sprendimo metodø specialistas . Iðtyrë kvazitiesiniø elipsinio tipo lygèiø sprendimà baigtiniø skirtumø metodu, pagrindë ir iðplëtojo minimalaus pavirðiaus lygties skaitinius sprendimo metodus . Sukûrë diferencialiniø lygèiø su nelokaliomis sàlygomis tyrimo metodikà bei iðplëtojo ðiø uþdaviniø sprendimà skaitiniais metodais . Apie 120 moksliniø straipsniø, 4 vadovëliø bei mokymo priemoniø aukðtosioms mokykloms autorius . Pirmojo Lietuvoje Skaièiavimo centro prie Fizikos ir matematikos instituto vadovas (1967–1976 m .), þurnalø ,,Nonlinear Analysis: Modelling and Control“ ir „Lietuvos matematikos rinkinys“ vyriausiasis redaktorius . Lietuvos mokslo premijos laureatas (1995 m .), tarptautinio konsorciumo ECMI (European Consortium for Mathematics in Industry) garbës narys (2002 m .) .

259 Gintautas Dzemyda

Matematikos ir informatikos instituto direktorius (nuo 2005 sausio 1 d ). Gimë 1957 m . liepos 24 d . Vilniuje, baigë Kauno politechnikos institutà (1980) . Institute pradëjo dirbti 1980 m . inþinieriumi programuotoju, nuo 1981 m . – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu . 1986–1987 m . dirbo moksliniu bendradarbiu, 1987–1999 m . – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu . Nuo 1999 – vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2001–2004 m . – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, nuo 2003 – Sistemø analizës skyriaus vadovas . 1981–1984 m . mokësi Matematikos ir kibernetikos instituto aspirantûroje . 1984 m . apgynë technikos mokslø kandidato, 1997 m . – habilituoto daktaro disertacijas . 1998 m . jam suteiktas profesoriaus vardas . Lie- tuvos mokslo premijos laureatas (2001), Lietuvos MA narys ekspertas (2006) . Pagrindinë moksliniø tyrimø sritis – optimizavimo ir duomenø analizës integracija ðiuolaikiniø technologiniø sprendimø kontekste . Tyrimai apima ðias pagrindines kryptis: netradiciniø þiniø apie optimizavimo uþdaviná iðskyrimo metodø kûrimas ir pritaikymas siekiant pagerinti optimizavimo efektyvumà; optimalûs sprendimai, priimami analizuojant sudëtingas duomenø struktûras, saugomas kompiuterinëse duomenø bazëse; vizuali daugiameèiø duomenø analizë . Pastaruoju metu daug dëmesio skiriama duomenø analizei (ypaè medicininiø duomenø – oftalmologiniø, kardiolo- giniø, genetiniø), lygiagretiems skaièiavimams, daugiakriterinio sprendimø priëmimo strategijoms, daugiamaèiø duomenø vizualizavimui ir dirbtiniams neuroniniams tinklams . Dalyvavo daugelyje tarptautiniø ir Lietuvos mokslo rezultatø diegimo projektø .

260 Akademikas Vytautas STATULEVIÈIUS

Trumpa gyvenimo ir veiklos apþvalga1

2004 m . lapkrièio 27 d . buvo paminëtos akad . V . Statulevièiaus 75-osios 1 Parengta pagal gimimo metinës . Labai skaudu, bet tai jau vyko Vytautui amþinai iðëjus j . Kubiliaus, á nebûtá – 2003 lapkrièio 23 d . po ilgos ir sunkios ligos . Tarsi tik vakar b . Riaubos, atðvæstas 70-asis jo gimtadienis ir surengta tarptautinë konferencija – Tiki- h . Pragarausko, mybiø teorijos ribinës teoremos . Rengiant eilinæ, 9-àjà Vilniaus tarptautinæ M . Sapagovo, l . Saulio tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijà (ji ávyko 2006 m . publikacijas birþelio 25–30 d .) buvo nuolat prisimenama, kad Vytautas Statulevièius buvo visø ankstesniøjø Vilniaus konferencijø pagrindinis organizatorius, jø siela ir dalyvius jungianti grandis . Konferencijø, tapusiø vienu ið didþiausiø

V . Statulevièius – tarptautinës Vilniaus tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos Oganizacinio komiteto pirmininkas; greta jo deðinëje – LR Prezidentas V . Adamkus ir e . K . Zavadskas (1998 m .)

261 Paskaitos, moksliniai praneðimai . .

ir reikðmingiausiø tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos tarptautiniø forumø, kuriø dalyviai visada prisimins V . Statulevièiø, Vilniø ir Lietuvà . Vytautas Statulevièius gimë 1929 m . lapkrièio 27 d . Bikûnuose (Ute- nos raj ). valstieèiø Antano ir Donatos ðeimoje . Ið tëvo Vytautas paveldëjo paprastumà, nuoðirdumà ir lyriðkà sielà . Ið motinos – veiklumà, verþlumà ir darbðtumà . Gimtinës kalvos ir gojai, legendomis apipinti Ðventosios slëniai, mëlynuojantis Alauðo eþeras, didingieji Sartai su tradicinëmis þirgø lenktynëmis paðaukë Vytauto þingeidþià sielà didþiam skrydþiui á mokslo virðûnes . Vytautas neabejotinai buvo vienas ið talentingiausiø ir iðkiliausiø Lie- tuvos matematikø . Taèiau kelias á matematikà nebuvo lengvas ir tiesus, já apsunkino karas ir pokario nepritekliai . Akad . j . Kubilius prisimena: „Skuba laikas ir niekada negráþta atgalios . Tik mintimis galima gráþti á praeitá . Ir man ðiandien mintyse ryðkiai slenka prieð pusðimtá metø buvusiø ávykiø vaizdai . Tarp jø matau jaunà, nedràsø Vytautà Statulevièiø, atvaþiavusá á Vilniø semtis mokslo þiniø . Tai buvo 1947 metais . Tuo metu að buvau Vil- niaus universitete matematikos asistentas ir specialios vidurinës mokyklos – Parengiamøjø kursø prie Universiteto direktorius . Ta mokykla buvo ati- daryta jaunuoliams, kurie dël karo ar tëvø socialinës padëties negalëjo ágyti vidurinio mokslo ir siekti aukðtojo . Per vienerius metus kursø moksleiviai turëdavo iðeiti normalios vidurinës mokyklos dvejø metø programà, todël turëjo labai daug dirbti . V . Statulevièius buvo baigæs tik þemës ûkio mokyklà ir savarankiðkai pasiruoðæs bei iðlaikæs egzaminus ið keturiø to meto (dabar

262 Su Baltarusijos MA Matematikos instituto direktoriumi V . platonovu

bûtø aðtuoniø) vidurinës mokyklos klasiø kurso . . Greitai V . Statulevièius ëmë iðsiskirti ið bendrakursiø savo iniciatyvumu, komunikabilumu ir þiniomis . Po poros metø baigë kursus medaliu ir gavo brandos atestatà .“ Pridursime, kad bûsimam akademikui labai pasisekë – ðiuose kursuose dirbo puikûs pedagogai: jau minëtas Jonas Kubilius ir vëliau tapæs universiteto profesoriumi ir þinomu geometru Kleopas Grincevièius . 1949 m . baigæs Parengiamuosius kursus, V . Statulevièius ástoja á Vil- niaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetà ir visà savo prasmingà gyvenimà susieja su mokslø karaliene – matematika . Gabø studentà j . Ku- bilius paskatina savarankiðkam moksliniam darbui . 1954 m ., baigdamas studijas Vilniaus universitete, j . Kubiliaus vadovaujamas Vytautas paraðo savo pirmàjá darbà Nelyginio skaièiaus reiðkimas trijø beveik lygiø pirminiø skaièiø suma . Ávertinæs Vytauto gabumus ir darbðtumà, j . Kubilius siunèia já tæsti mokslø á Leningrado universiteto aspirantûrà pas savo buvusá vadovà, pasaulinio garso matematikà akademikà j . Linikà . Tuo metu akad . j . Liniko aspirantai buvo dabar jau garsûs matematikai V . Petrovas, i . Ibragimovas, A . Zingeris ir l . Romanovskis . 1955 m . V . Statulevièiaus moksliniai darbai apie nehomogeniniø Markovo grandiniø lokalines ribines teoremas ávertinami Leningrado universiteto premija (tais paèiais metais Leningrado universiteto premija buvo apdovanotas áþymus fizikas akademikas V . Fokas) . Beje, tai buvo vienintelis atvejis, kai ðià garbingà premijà gavo aspirantas . Bûtent ðiø darbø pagrindu 1958 m . buvo padarytas praneðimas Pasauliniame matematikø kongrese Edinburge .

263 Bûdamas aspirantu, V . Statulevièius ne syká vyko á Maskvos universitetà su moksliniais praneðimais á vieno ið þymiausiø XX a . matematikø akad . A . Kolmogorovo seminarà . Dràsiai galima teigti, kad A . Kolmogorovo ranka ir dvasia átakojo Vytauto Statulevièiaus ne tik mokslinæ, bet ir mokslinæ-organizacinæ veiklà . Maskvoje jaunas talentingas matematikas artimai susipaþásta su garsiosios Maskvos matematikos mokyklos atstovais – akad . A . Kolmogorovo ir akad . V . Smirnovo mokiniais j . Prochorovu, R . Dobruðinu, j . Dynkinu, l . Bolðevu, s .S iraþdinovu, A . Skorochodu, A . Borovkovu, A . Ðiriajevu, V . Sazonovu, V . Zolotariovu ir kitais . 1959 m . V . Statulevièius Leningrado universitete apgina fizikos ir matematikos mokslø kandidato disertacijà Lokalinës ribinës teoremos nehomogeninëms Markovo grandinëms . 1957 m . V . Statulevièius gráþta á Vilniø ir pradeda dirbti Lietuvos mokslø akademijos Fizikos ir matematikos Institute, kartu skaito paskaitas Vilniaus universitete . Tais paèiais 1959 m . j . Kubilius, jau bûdamas Vilniaus universiteto rektoriumi, perduoda jau- najam V . Statulevièiui Matematikos sektoriaus vadovo pareigas . Dar po keleriø metø Vytautas Statulevièius jau Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas . 1967 m . Vilniaus universitete V . Statulevièiaus apgina fizikos ir matematikos mokslø daktaro disertacijà Tikimybiø teorijos ribiniø teoremø tyrimai . 1968 m . jam suteikiamas profesoriaus vardas . 1967 m . reorganizavus institutà, jis iðrenkamas Fizikos ir matematikos (nuo 1977 m . – Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 m . – Matematikos ir informatikos) instituto direktoriumi, ir ðiose pareigose dirba iki 1995 m .,

Teniso aikðtelëje ir virvës traukimo rungtyje . .

264 Konferencija Druskininkuose, 1979 m .

vëliau – Instituto Senato pirmininkas ir iki mirties – Tikimybiø teorijos skyriaus vadovas . Jam vadovaujant, tikimybiø teorija ir matematinë statistika tampa pagrindine instituto moksliniø tyrimø kryptimi . Jo dëka diegiamos ir plëtojamos kitos matematikos ðakos – diferencialinës lygtys ir skaitiniai jø sprendimo metodai, taip pat matematinë logika ir loðimø teorija . Didelá dëmesá V . Statulevièius skiria informatikos plëtrai, ákuriamas Instituto Skaièiavimo centras . Daug pastangø ir energijos V . Statulevièius skyrë Instituto naujojo pastato bei observatorijos Molëtø rajone projektavimo ir statybos darbams . 1972 m . V . Statulevièius iðrenkamas Lietuvos mokslø akademijos tikruoju nariu, 1976–1984 m . dirba MA Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademiku sekretoriumi, 1985–1991 m . – MA viceprezidentu . Daug pastangø akademikas skiria tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo bei tarpðakiniø moksliniø tyrimø plëtrai, telkia ávairiø srièiø specialistus valstybinës reikðmës projektø mokslinëms ekspertizëms . Vienas ðios veiklos pavyzdþiø – naftos gavybos ið liûdnai pagarsëjusio telkinio D-6 Baltijos jûroje netoli Neringos ekologinë ekspertizë, kuri, remiama intelektualø ir visuomenës, privertë buvusios TSRS vyriausybæ atsisakyti naftos gavybos projekto . Deja, tik laikinai – ðiuo metu telkinys eksploatuojamas . V .S tatulevièiui aktyviai dalyvaujant, matematiniai metodai taikyti ir vertinant Kruonio HAE, Kauno nutekamøjø vandenø valymo árengimø ir kitø objektø poveiká aplinkai .

265 TSRS Aukðèiausiosios Tarybos liaudies deputatas

Kaip jau buvo minëta, labai reikðminga V . Statulevièiaus veiklos sritis – Vilniaus tarptautiniø tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijø organizavimas . Pradëtos 1973 m ., jos tapo garsiøjø Berklio simpoziumø tæsiniu . Jo pastangomis 1998 m . Vilniuje surengtas ir 22-asis Europos statistikø kongresas . Ðie forumai skatino Rytø ir Vakarø ðaliø mokslininkø bendradarbiavimà ir daugeliui Lietuvos matematikø atvërë kelià á uþsienio mokslo centrus . 1987 m . V . Statulevièius iðrenkamas TSRS Aukðèiausiosios Tarybos liaudies deputatu bei Lietuvos deputatø grupës, kovojusios dël Lietuvos politinio ir ekonominio savarankiðkumo, seniûnu . Dalis nuopelnø, kad Lietuva 1990 m . tapo nepriklausoma valstybe, priklauso ir Jam . V . Statulevièius buvo Tarptautinio statistikos instituto, JAV mate- matikø bei Europos statistikø draugijø narys, prestiþinio þurnalo Òåîðèÿ âåðîÿòíîñòåé è åå ïðèìåíåíèå vyriausiasis redaktorius, Lietuvos matematikos rinkinio redkolegijos narys, Lietuvos netiesiniø reiðkiniø analitikø asociacijos (LANA) prezidentas . Kaip kviestasis profesorius, dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo, Kalifornijos, Toronto, Otavos, Bielefeldo, Romos ir kituose universitetuose, dalyvavo tarptautiniuose matematikø kongresuose ir kituose forumuose . 1988 m . V . Statulevièius buvo Vytauto Didþiojo universiteto atkûrimo iniciatyvinës grupës narys . Nuo pat pirmøjø Universiteto atkûrimo metø jis buvo Universiteto Senato narys, skaitë paskaitas bûsimiesiems matematikams,

266 Lietuvos „Þinijos“ draugijos pirmininkas V . Statulevièius su Arvydu Saboniu

Vasario 16-osios jubiliejiniame minëjime, 1988 m .

267 LR Prezidentas V . Adam- kus áteikia Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Karininko kryþiø (2000-02-16)

informatikams, fizikams . Nuo 1995 m . V . Statulevièius penkerius metus vadovavo VDU Matematikos ir statistikos katedrai . V . Statulevièiaus indëlis á tikimybiø teorijà – nauji metodai ir optimalûs rezultatai silpnai priklausomø ir nepriklausomø atsitiktiniø dydþiø sumø asimptotinëje analizëje . Mokslinës veiklos pradþioje V . Statulevièius tyrinëjo nehomogenine Markovo grandine susietø atsitiktiniø dydþiø, sumø ribinius dësningumus . Iðvystæs Markovo grandiniø perëjimo tikimybiø charakteristiniø funkcijø metodà, jis árodë lokalines ribines teoremas . Centrinëje ribinëje teoremoje jis nustatë konvergavimo greitá ir gavo asimptotinius skleidinius . Metodas tiko ir silpnai priklausomø, ypaè vadinamøjø reguliariø Markovo tipo atsi- tiktiniø dydþiø sumø asimptotinei analizei . Taip (dalyvaujant jo mokiniui b . Riaubai) buvo gautas reikðmingas klasikinës nepriklausomø atsitiktiniø dydþiø sumø ribinës analizës plëtinys . Svarbus V . Statulevièiaus ánaðas á nepriklausomø nevienodai pasiskirsèiusiø atsitiktiniø dydþiø sumø analizæ . Iki jo darbø èia buvo var- tojamos charakteristikos, labai panaðios á vartotas vienodai pasiskirsèiusiems dydþiams . V . Statulevièius ir jo mokinys p . Survila gavo sumos pasiskirstymo funkcijos ir tankio asimptotinius skleidinius Liapunovo trupmenomis, ypaè tinkanèiomis labai nevienodai pasiskirsèiusiems dydþiams . Labai reikðmingi V . Statulevièiaus darbai skirti didþiøjø nuokrypiø problematikai . Jis pasiûlë ir kartu su savo mokiniais R . Rudzkiu ir l . Sauliu iðplëtojo semiinvariantø metodà, ágalinantá árodyti fundamentines didþiøjø

268 LR Premjeras A . Brazauskas, jo patarëjas V . Statulevièius ir M .S apagovas parodoje „Mokslas-2002“

nuokrypiø lemas . Jas panaudojus gauti svarbûs rezultatai tiek nepriklauso- miems, tiek priklausomiems dydþiams ir jø funkcionalams stacionariojo atsitiktinio proceso spektrinio tankio áverèiams, ávairioms statistikoms . V . Statulevièiaus kumuliantø metodas bei já taikant gauti reikðmingi rezultatai tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos didþiøjø nuokrypiø problematikoje pelnë tarptautiná pripaþinimà . Ðie rezultatai iðdëstyti l . Sau- lio ir V . Statulevièiaus monografijoje Didþiøjø nuokrypiø ribinës teoremos (Mokslas, Vilnius, 1989, vertimas – Kluwer, Dordrecht, 1991) . V . Statulevièius, vadovavæs 35 disertantams, sukûrë tikimybiø teorijos ribiniø teoremø Lietuvos mokyklà . Jo mokiniai A . Aksomaitis, A . Aleðkevièienë, R . Bentkus, j . Kuèkarovas, V .L iutikas, V . Paulauskas, R . Rudzkis, l . Saulis, j . Sunklodas ir p . Survila tapo habilituotais daktarais, profesoriais . Dalis ðios mokyklos rezultatø iðdëstyta apþvalginiø straips- niø rinkinyje Tikimybiø teorijos ribinës teoremos (red . j V. . Prochorovas ir V . Statulevièius, Nauka, Maskva, 1991, vertimas – Springer, Berlin, 2000) . Paskutiná deðimtmetá V . Statulevièius kartu su A . Aleðkevièiene- Statulevièiene tyrë didþiøjø nuokrypiø tikimybiø aproksimacijas sudëtinio Puasono, chi kvadrato ir kitø neaprëþtai daliø ribiniø dësniø atvejais . Kaip Instituto direktorius, V . Statulevièius veikliai rûpinosi kitø matematikos ðakø – diferencialiniø lygèiø, skaièiavimo metodø, matematinës logikos, loðimø teorijos, taip pat kibernetikos, skaièiavimo technikos ugdymu, plëtojimu Institute, kvalifikuotø kadrø rengimu .

269 Jubilijato sveikinti atvykdavo gausybë þymiø sveèiø: nuotr . virðuje deðinëje – VU Matematikos fakulteto atstovai, nuotr . greta – vysk . j . Tunaitis, nuotr . apaèioje – sveèiai Instituto bibliotekoje; sveèius linksminti mëgo ir pats jubiliatas (nuotr . virðuje)

270 Dail . V . Karatajaus tapytas V . Statulevièiaus portretas

V . Statulevièiø paþinojo visa Lietuva . Sunku bûtø rasti bent kiek didesná miestelá, kuriame jis nebûtø skaitæs entuziastingø paskaitø visuomenei, paskatinusiø ne vienà gabø moksleivá pasirinkti mokslininko kelià . Jo pastangomis metodinë parama Lietuvos mokykloms bei matematikos ir informatikos olimpiadø dalyviams tapo reikðminga Matematikos ir informatikos instituto veiklos dalimi . Nebuvo Lietuvos matematikos gyvenime jokio svarbesnio ávykio, prie kurio V . Statulevièius nebûtø prisidëjæs . Visada kupinas idëjø, sumany- mø . Tokià ávairiapusiðkà V . Statulevièiaus veiklà yra taikliai apibûdinæs jo bendravardis, mokinys ir bièiulis V . Liutikas: V . Statulevièius sugeba visur bûti lyderiu . Ðiltas þvilgsnis, ðypsena, áprastiniai „Kaip laikaisi?“ ir, jei kità slegia rûpesèiai, „Kuo galiu padëti?“, „ Laikykis“ – toká akademikà prisimena Insti- tuto darbuotojai . Mëgo medþioklæ, þvejybà, vandens sportà, vëliau pamëgtu laisvalaikio uþsiëmimu tapo tenisas . Nuo jaunystës grojo armonika ir akor- deonu . Gaila, kad ið prigimties turëdamas geleþinæ sveikatà, jos netausojo . Jau sunkiai sirgdamas, dirbo moksliná darbà, buvo Ministro Pirmininko visuomeniniu patarëju, sprendë mokslo organizavimo klausimus . Iki pat paskutinio atodûsio buvo neapsakomas optimistas . 2006 metais 9-osios Vilniaus tarptautinës tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos konferencijos dienomis LR Vyriausybei finansavus, pasirodë Matematikos ir informatikos instituto iðleistas fundamentalus darbø sàvadas Vytautas Statulevièius . Selected Papers .

271 Instituto istorija fotografø akimis . .

Ðeðtadieninëje talkoje prie Instituto pastato A . Goðtauto gatvëje dirba: priekyje – dabartinis Lietuvos MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas, toliau – j . Mockus

272 Po talkos instituto statyboje: K .Þukauskas, R .orlinis, R Ambrazevièius,. j .Karosas, j .simonavièius (1979)

Ûkio dalies darbuotojai

273 Nerutë Kligienë, Stasys Rutkauskas ir Gintautas Dzemyda

Aptaþinimo procesø skyriaus darbuotojai Eduardas Ðpilevskis ir Vytautas Slivinskas

274 p . ðulcas (virðuje kairëje), V . ðimonytë, M . tutlienë, A . Vaðkevièius (virðuje deðinëje), ( ), j . Sruogis (nuotr . greta), l . ðepetys, b . binkauskas, j . poþela (apaèioje kairëje), h . pavilonis (apaèioje deðinëje)

275 Instituto tikimybininkai

276 Diskusija net ir vaiðes nustelbë: e . Þalys, A . Þalienë ir V . Veitas

Irena Statulevièienë, e . Þalys, V . Statulevièius ir s . Skërus

277 A . Kilna (nuotr . kairëje), Z . Vasiliauskas, V . Bûda, R . Skirmantas, D . Minderienë

o . Baguðkienë ir A . Þilinskas

V . Tonkich, V . Matulis, R . Siniuvienë, A . Èaplinskas ir e . Tieðis

278 R . Maliukevièius, K . Bulota ir D . Jakimavièius

V . Bûda, D . Ðvitra ir A . Katkauskaitë

t . Ðeibakas, p . Mikðtas, A . Lupeikienë ir A . Þalienë

279 Virvës traukimas – populiari Lietuvoje rungtis . Viename gale – j . Gikys su draugais, o kas kitame virvës gale? Gal atsakymas slypi 264 puslapyje?

Instituto darbuotojø vakaronës . .

280 Patikimumo skyriaus darbuotojai A . Mateika, R . Ambrazevièius, t . Golubovskaja, R . Orlinis, A . Kilna prie naujo prietaiso (1982)

Pertraukëlë: A . Barauskas, e . Juðkienë, A . Þilinskas, V . Ðaltenis, l . Sakalauskas . e . Senkienë

281 Tarptautiniø Vilniaus tikimybiø teorijos bei matematinës statistikos konferencijø akimirkos

Ádomu, koká ðoká uþsakë konferencijos dalyvis ið Anglijos?

282 Seni paþástami bei buvæ kolegosViktoras Tonkich ir R . Kanopa bei K . Geèas ir R .Markevièius

Ðarûnas Raudys pasiraðo diplomus Malaizijos studentëms

283 Parodø „Mokslas-2002“ ir „Mokslas-2004“ akimirkos . .

Ko klausë Premjeras ir kà atsakë Instituto direktorius?

284 Trijø MII direktoriø nepailstanti padëjëja Jurgita Zinkevièienë

Instituto senatas 2003 m .

285 Pavardþiø rodyklë

A Baguðka, G . 38, 45, 51, 57, 132, 133 Baguðkienë, o . 125, 278 Abarius, p . 205 Baguðytë, l . 118 Adamkienë, A . 107 Bajarûnas, e . 75 Adamkus, V . 32, 107, 191, 261, 268 Bakðejevas, A . 67 Agalcevas, A . 180 Bakðys, D . 102 Aksomaitis, A . 60, 269 Balèiûnaitë, R . 126 Aldoðina, K . 70, 73 Balèytienë, A . 110, 203 Aleksiûnas, p . 101, 228 Balsytë, D . 125 Aleðkevièius, G . 41, 58, 218, 223 Baltënas, A . 63, 226 Aliðauskas, A . 93 Baltrûnas, A . 58, 61, 198, 217, 223 Aliðauskienë, A . 124, 128, 129, 208 Balvoèienë, t . 203 Aliðauskienë, R . 109 Balvoèius, A . 205 Alkauskas, G . 255 Balys, V . 67, 68 Alonderis, R . 78, 79, 80, 81, 230 Banaitienë, s . 102 Amann, h . 197 Banevièienë, n . 113 Ambrazevièius, R . 273, 281 Banionis, j . 198 Andrikonis, j . 78, 81 Banys, R . 63, 64, 223 Andþius, R . 101, 111, 112, 113, 229 Barauskas, A . 93, 225, 281 Arakas, t . 64, 65 Barkauskaitë, M . 110, 216 Archipovas, G . 228 Bartkevièius, A . 134, 145, 225, 240 Arelis, s . 246 Bartkutë, V . 102 Astrauskas, A . 62, 63, 64, 227 Barzdins, j . 201 Astrauskienë, n . 118 Barðauskas, K . 42 Atamukas, M . 225 Basalykas, A . 58, 60, 69, 227 Augutis, K . 202, 248 Baskas, A . 27, 46, 47, 52, 115, 118, 179, Auðraitë, j . 203, 207 222, 225, 229, 240 Aviþienis, A . 30 Beinortienë, M . 125 Aðakënienë, i . 93 Beliûnaitë, V . 145 Aðmontas, s . 257 Belovas, i . 102, 103, 230 B Bendikas, A . 125 Bentkus, R . 30, 58, 60, 61, 66, 150, 161, Bacevièienë, V . 140 179, 213, 221, 224, 225, 227, 269 Bacevièius, K . 67, 89, 227 Bentkus, V . K . 37, 55, 56, 58, 60, 61, 63, Baèiulienë, G . 125 150, 162, 168, 169, 214, 228, 230

286 Bentkuvienë, A . 117 Èerniauskas . V . 10, 28, 48, 83, 85, 111, 112, Bereðèanskis, D . 117 113, 136, 144, 220 Bernatavièienë, j . 93, 95, 96 Èiegis, R . 53, 54, 55, 75, 76, 77, 119, 150, Bikelienë, V . 15, 18, 41, 115, 134 165, 166, 167, 180, 197, 209, 214, Bikelis, A . 89, 219, 225 227, 229, 230 Binkauskas, b . 22, 44, 139, 144, 220, 275 Èinèienë, R . 50, 124, 126, 127 Birðtunas, A . 81 Èiukðys, D . 187 Bitkevièius, A . 44 Èiupaila, R . 75, 180 Blaþys, b . 27 Èyras, V . 236 Blaþytë, Z . 50 Blecher, p . 65 D Blonskis, j . 204, 206 Dagienë, V . 35, 39, 55, 56, 104, 105, 106, Blonskytë, j . 125 107, 108, 109, 111, 147, 191, 202, Bloznelis, M . 58, 59, 61, 150, 173, 174 203, 204, 205, 206, 207, 208, 209, Bobrovskis, s . A . 199 217, 227, 230, 240, 248, 253 Bogle, i . D . l . 201 Dagys, V . 108, 109, 202, 207, 248, 253 Bolðevas, l . 264 Dagytë, G . 89 Borkumienë, n . 89 Dambrauskas, j . 44 Borovkovas, A . 264 Daugaravièienë, D . 130 Brazauskas, A . 269, 284 Daugvila, A . 44 Brazdþiûnas, p . 7 Davulis, G . 92 Braþûnis, A . 117 Degutis, R . 57 Breneris, Ch . 228 Denisovas, V . 110, 205 Bruþaitë, K . 62, 63, 64, 65 Dereðkevièiûtë, M . 133 Bubelis, V . 223 Didelevièiûtë, R . 113 Bûda, V . 75, 76, 77, 180, 196, 197, 207, Dievulienë, D . 91, 126 228, 278, 279 Dievulis, G . 91, 93 Bûdienë, V . 229 Dijokas, R . 126 Budreika, e . 41 Dobruðinas, R . 65, 264 Budvytis, b . 253 Dorodnicynas, A . 135 Bulota, K . 18, 39, 40, 41, 58, 130, 220, 279 Dostupovas, b . 220 Bulotas, l . 29, 47 Dovydënas, l . 141 Burba, A . 93 Dragûnienë, V . 45, 130, 144, 145, 202, 236 Burkauskas, A . 101 Drobnys, A . 135 Burkðnaitis, V . 206 Drungilas, p . 78, 79, 255 Burokienë, D . 118, 145 Drþeveckaja, o . 124 C Dubickas, A . 62, 63, 65 Dudley, R . M . 65, 195 Cibas, t . 99 Dulkytë, o . 179, 224 Dumskis, V . 226 È Dynkinas, j . 264 Èaplinskas, A . 27, 29, 32, 53, 54, 56, 106, Dzemyda, G . 4, 9, 10, 11, 34, 38, 47, 51, 55, 114, 115, 116, 117, 118, 141, 186, 56, 57, 92, 93, 94, 95, 96, 97, 109, 187, 201, 217, 223, 229, 236, 240, 150, 170, 171, 172, 200, 203, 204, 278 209, 215, 216, 226, 230, 242, 260, Èeida, A . 44, 119, 137, 139, 140 284 Èeidienë, V . 145 Dzemydienë, D . 118, 187, 204, 206, 217, Èeponis, K . 184 229 Èepulënas, s . 63, 64, 65 Dzindzalieta, D . 59, 255

287 E Grigas, G . 10, 27, 28, 32, 39, 48, 49, 53, 80, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 114, Eddy, W . 200 115, 144, 201, 202, 203, 204, 206, F 208, 221, 223, 224, 226, 227, 228, 229, 240, 248, 253 Feigin, V . 200 Grigelionis, b . 10, 14, 15, 19, 24, 32, 38, Felinskas, G . 102 41, 45, 50, 51, 52, 58, 62, 63, 64, 65, Filatovas, e . 96 129, 149, 156, 194, 195, 208, 212, Filipoviè, M . 87, 230 218, 220, 223, 224, 226, 228, 229 Finn, R . 77 Grikienis, R . 72, 227 Firkoviè, V . 67 Grincevièius, A . 58, 109, 111, 112, 113, 253, Fokas, V . 263 263 Futschek, G . 109 Grinevièius, s . 76 Griniuvienë, l . 222 G Grumadienë, l . 192 Gabrelijanas, l . 17 Gudavièiûtë, e . 129 Gabrijolavièius, A . 89, 90, 221, 225 Gudelienë, R . 125 Gaigalas, e . 63, 223 Gudynas, p . 58, 77, 195, 200, 223 Gaivenytë, j . 113 Gudþinskas, e . 227 Galaktionovas, V . 225 Gylys, R . 63, 221 Galdi, G . p . 197 H Garliauskas, A . 32, 49, 53, 98, 101, 196, 199, 200, 213, 227, 228, 229 Hubwieser, p . 109 Garzotto, f . 117 Garðvienë, R . 126 I Gasperoviè, j . 118, 187 Ibragimovas, i . 263 Gedvilaitë, R . 124 Ignatavièienë, l . 113 Geèas, K . 80, 226, 283 Ismail, o . 109 Geèiauskas, e . 15, 19, 41, 58, 59, 60, 194, Ivanauskas, f . 54, 55, 74, 150, 165, 166, 195, 199, 208, 219 167, 209, 216 Genys, j . 223 Ivanikovas, s . 95, 96, 97 Genzelis, b . 88 Geralavièius, V . i . 226 J Gerèikov, s . V . 199 Giedraitis, R . 103 Jacod, j . 65 Giedrimas, V . 118 Jacunskas, A . 113 Gikys, j . 84, 280 Jaèiauskas, i . 41, 220, 222, 225 Gilys, R . 62 Jain, A . K . 99, 100 Gilytë, h . 50 Jakavonis, p . 113 Ginat, D . 109 Jakimauskas, G . 67, 226 Giraitis, l . 63, 64, 65, 150, 176, 177, 227 Jakimavièius, D . 58, 60, 67, 228, 279 Gladkovskaja, i . 131 Jakovlev, E, i . 199 Glembockis, j . 19, 20, 40, 136, 139 Jakubauskienë, b . 45, 46, 51, 131 Gnedenka, b . 15, 218 Jakutavièienë, D . 93 Golubovskaja, t . 124, 129, 281 Janavièiûtë, A . 126 Govorûnas, n . n . 223, 225 Janèiauskas, R . 72, 228 Grabauskas, V . 63, 184, 228 Janèys, e . 228 Grabauskienë, V . 203, 228 Jankauskas, s . 93 Graèiov, V . V . 199 Janovas, j . 226 Janovskaja, j . 234

288 Januðauskaitë, n . 222 Kalinka, V . 18, 218 Januðauskas, A . 33, 71, 72, 73, 196, 197, Kamenevas, K . 224 212, 224, 226, 227, 229 Kaminskas, V . 55, 89 Januðkevièienë, o . 58, 63 Kaminskienë, b . 58, 66, 126, 194, 221 Januðkevièius, R . 58, 59, 61, 215 Kaminskienë, j . 126 Januðkevièius, Z . 48 Kanaporis, V . 50 Jasenka, l . 133 Kaniðauskas, V . 229 Jasilionis, R . 41, 219 Kanopa, R . 117, 186, 226, 283 Jasiûnas, h . 208 Karbauskaitë, R . 95, 96 Jasutienë, e . 109, 206, 207 Karosas, j . 139, 273 Jaura, j . 63, 221 Karpius, K . 70 Jazukevièius, V . 117, 186 Kasparovas, G . 240 Jaðinskas, p . 149 Katilius, p . 19, 41 Jerðovas, j . 228 Katkauskaitë, A . 91, 93, 222, 279 Jesevièiûtë, Þ . 74 Kaukënas, j . 48, 184 Jevsikova, t . 109, 110, 206, 207, 208 Kaunelis, j . 45, 51, 132 Jokimaitis, A . 229 Kavaliauskas, M . 230 Jonuðas, t . 56, 120, 121, 123 Kazbaras, A . 66, 69, 244 Jucevièienë, p . 205 Kazlauskaitë, j . 124 Jucheviè, V . 125 Kazlauskas, K . 10, 51, 52, 89, 90, 199, 216, Jucienë, G . 117 221 Jucys, A . 7, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 40, 42, Kaðiubaitë, V . 130 136, 139, 219, 256 Kaðuba, R . 253, 255 Jukna, s . 79, 80, 81, 197, 226 Kaþurna, Z . 227 Juodis, M . 58, 59 Keblikas, V . 73 Juodkazis, V . 179 Kietytë, Z . 145 Juozevièiûtë, G . 80, 117 Kilna, A . 25, 139, 140, 222, 223, 226, 278, Jûrënas, R . 113 281 Jurënienë, A . 44 Kirjackis, e . 229 Jurgaitis, D . 71, 226 Kirka, D . 203 Jurkonytë, j . 50 Kizlaitis, R . 96 Jurðënas, V . 126 Klasinskaitë, l . 122 Jusas, M . 89, 206 Kleiza, V . 74, 75, 76, 77, 217, 222 Jusius, V . 145 Kligienë, n . 10, 83, 199, 222, 274 Juðka, f . 91, 92, 93 Kligys, V . j . 227 Juðkevièius, K . Z . 10, 48, 56, 82, 86, 87, 88, Klimavièius, G . 67, 229 100, 184, 224, 240 Klupðaitë, A . 203, 207, 248 Juðkevièius, t . 59 Koganas, b . 219 Juðkienë, e . 91, 92, 93, 281 Kolesov, j . s . 71, 196 Kolmogorov, A . 66, 153, 264 K Komkienë, t . 125 Kabaðinskas, A . 102 Korbut, A . 197 Kaèkauskaitë, D . 131 Kornejevas, b . 221 Kaikarytë, s . 92 Koul, h . 65 Kairys, A . 133 Krapavickaitë, D . 67, 68, 69, 196 Kairytë, G . 74, 75, 76, 180 Kraup, j . 198 Kalasauskaitë, K . 131 Kregþdë, A . 196 Kalað, i . 109 Kreinas, s . 219 Kalinauskaitë, n . 18, 58, 219 Kriauèiukas, V . 69, 80, 226, 244 Kalinauskas, Þ . 66, 229 Krukauskas, R . 117, 225, 240

289 Krupavièienë, j . 126 Lesnickienë, R . 131 Krupovnickas, A . 89, 135, 225 Letièevskij, A . 226 Krylovas, A . 209 Levinskaitë, D . 179 Kryþienë, b . A . 225 Liesis, V . 22, 43, 44, 135, 139, 221 Kryþius, Z . 63, 69, 224, 244 Limanauskas, V . 101 Kubilius, D . 87 Linik, j . V . 14, 18, 151, 163, 221, 263 Kubilius, j . 7, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 32, 39, Lipeika, A . l . 10, 83, 223, 230 40, 41, 42, 57, 58, 59, 60, 61, 127, Lipeikienë, j . 83, 97, 205, 225 151, 152, 153, 195, 198, 207, 212, Lisauskienë, M . 132 218, 219, 223, 224, 253, 258, 261, Litvinskaitë, M . 125 262, 263 Liulevièius, A . 19 Kubilius, K . 10, 37, 38, 54, 56, 62, 63, 64, Liutikas, V . 219, 269, 271 215, 224 Lorch, l . 59 Kuèas, V . 117, 224 Lozdienë, A . 205, 207 Kuèienë, K . 117 Lupeikienë, A . 118, 187, 229, 236, 279 Kuèin, b . l . 199 Kuèkariovas, j . 269 M Kurasova, o . 92, 93, 95, 96, 97, 230 Macionienë, i . 113 Kuryla, h . 92, 93 Macionis, j . 71, 223, 244 Kuðlikis, j . 136 Maciulevièius, s . 205 Kvedaras, b . 15, 18, 20, 23, 27, 38, 41, 43, Mackeviè, i . 207 44, 58, 70, 71, 72, 135, 143, 179, Mackevièius, V . 62, 150, 173, 174 196, 197, 219, 221, 223, 224 Maèiuitis, j . 206 Kvedaravièius, A . 149 Maèys, j . 35, 58, 59, 198, 199, 219, 253, Kybartas, V . 218 254, 255 L Maksimavièiûtë, n . 113 Makutënas, h . 240, 246 Ladyþenskaja, A . 221 Maliaukienë, l . 81 Lapinskas, R . 60 Malickas, A . 101, 229 Lapkauskaitë, l . 67 Maliukevièius, R . 66, 227, 244, 279 Laucius, R . 109, 110, 206 Malyðevas, V . 228 Laugalis, R . 51 Manstavièius, e . 58, 59, 61, 150, 173, 174, Laugalys, R . 72, 227 195 Laukaitis, A . 230 Marcinkevièius, R . 93, 95, 96, 206 Laurinèikas, A . 195, 230 Marcinkevièius, V . 93, 96, 230 Laurinskas, j . 223 Marcinkevièiûtë, R . 124, 129 Lauþackas, R . 216 Marèiulaitis, s . 184 Lazauskas, D . 113 Markauskaitë, l . 106, 107, 230 Lazauskienë, n . 113 Markauskas, A . 125 Laðinskas, K . 101, 228 Markevièius, R . 104, 106, 117, 224, 283 Lebeþinskienë, l . 126 Markovas, A . 23, 45, 153 Ledienë, M . 126 Masiulienë, G . 50, 51, 119, 124, 126, 127, Leipus, R . 62, 63, 64, 65, 150, 176, 177 144, 145, 208, 240 Lelys, l . 121, 123 Masiulis, j . 24, 25, 46, 124, 125, 224 Leonas, V . 41, 58, 93, 163, 214, 219, 223, Maskeliûnas, s . 10, 38, 56, 57, 118, 130, 226 229, 236 Leonavièienë, t . 72, 230 Mateika, A . 281 Leonavièius, G . 203, 204 Matelytë, Z . 121, 123 Leppänen, V . 109 Matijoðius 44 Lesinskas, G . 101, 228 Matulis, j . 13

290 Matulis, V . 18, 20, 22, 27, 29, 42, 43, 79, Naðlënas, A . 93 80, 114, 115, 135, 140, 141, 178, Naðliûnas, R . 149 201, 218, 219, 221, 222, 223, 224, Nijazova, A . 102 225, 226, 240, 278 Nogis, R . 93 Mayor, f . 88 Noruðis, A . 184 Mazja, G . 196 Norvaiða, R . 62, 63, 64, 65, 195, 216 Maþonaitë, R . 121, 123 Norvaiðas, s . 74, 75 Medvedev, V . 95, 96, 230 Norvidas, s . 58, 63 Merkytë, R . 17, 40, 58, 63 Noss, R . 110 Meðkauskas, K . 226 Novikas, A . 78, 79 Meðkauskienë, s . 57, 106, 109, 111, 112, 113, 147 O Michailovskis, b . 126, 133 Obelenytë, Z . 145 Michailovskis, V . 133 Ogilvi, n . 224 Michels, R . 86 Orlinis, R . 25, 226, 273, 281 Mickevièius, j . 125 Ostaðevièius, e . 83, 227 Mickus, s . 132, 133 Otas, A . 205 Mieþinis, D . 124 Oðkinis, A . 104 Mikulevièius, R . 53, 62, 63, 64, 65, 214, 224 Oþeraitis, e . 86, 88, 226, 240 Mikuðauskas, R . 135, 225, 240 Mikðtas, p . 279 P Milaðius, o . 176 Milèius, j . 126 Pajedienë, R . 87 Milkeraitytë, V . 125 Pakalnis, R . 198 Minderienë, D . 278 Pakenienë, V . 230 Minkevièius, s . 102, 103, 203, 229 Pakðtas, A . 50, 51, 200 Misiûnas, l . 145 Paliokas, e . 71, 225 Mitalauskas, A . 15, 18, 40, 58, 60 Paliulionienë, l . 118, 187, 229, 236 Mittermeir, R . 110, 237 Paliulionis, V . 118, 187, 229, 236 Miðeikienë, A . 50, 145 Palubinskas, G . 228 Mockienë, D . 92 Pamedienë, R . 117, 236 Mockus, A . 93, 200 Pamedys, Z . 117, 240 Mockus, j . 10, 24, 44, 45, 46, 47, 51, 91, 92, Panavaitë, A . 126 93, 94, 127, 129, 149, 150, 155, 200, Paulauskas, c . 27, 47, 89, 90, 221, 222, 227 208, 209, 212, 222, 224, 225, 226, Paulauskas, V . 55, 58, 59, 60, 61, 150, 168, 228, 230, 234 169, 195, 269 Mockus, l . 200 Paulavièius, R . 95, 96 Molytë, A . 96 Paulikaitë, V . 206 Monkus, V . 117 Pavilonis, h . 132, 133, 275 Montvilas, A . 83, 220 Paðkevièienë, R . 15, 18, 41, 115 Morgenðternas, o . 45, 234, 235 Peèiulytë, s . 74 Morkvënas, R . 63, 64, 223 Pelanis, V . 136, 139 Motuza, A . 83, 220 Petkevièius, j . 18, 20, 22, 40, 42, 43, 44, Mozalis, j . 225 135, 136, 139, 141, 143 Mudënas, V . 139 Petkus, t . 97 Murmulaitytë, D . 113 Petrauskaitë, K . 132, 133 Petrauskas, K . 93 N Petrauskas, l . 207 Petrauskas, R . 202 Naujikienë, R . 204, 206 Petrauskienë, A . 104, 105, 107, 202, 226

291 Petrënas, V. 139 R Petrënienë, O. 118 Petrikaitë, D. 113 Rabinovièius, Z. 221 Petronaitis, D. 59 Racevièienë, A. 121 Petrov, V. V. 195 Radavièius, M. 67, 68 Petrovas, G. 223, 263 Radvilavièiûtë, J. 92, 225 Piele, D. 110 Raèkauskas, A. 55, 57, 58, 61, 150, 168, 169, Pikelis, V. H. 82, 98, 99, 100, 101, 184, 222, 240 194, 195, 208, 230 Pikðrienë, B. 115 Raèkauskas, V. 194, 195 Pileckas, K. 10, 39, 53, 54, 56, 70, 71, 72, Raèkovskis, S. 125 73, 77, 143, 197, 215, 225, 230 Ragulskis, K. 66, 185 Piliponienë, G. 131 Rakauskas, R. 135, 136, 139 Pilukaitë, L. 101, 113 Ramelienë, E. 124 Pipiras, V. 220 Rasias, Th. 197 Pivoriûnas, V. 82, 184, 226 Raudys, A. 94, 230 Plakienë, P. 124 Raudys, Ð. 10, 28, 48, 49, 55, 56, 82, 84, 94, Plamenevskij, V. A. 196 98, 99, 100, 101, 136, 150, 175, 184, Platonov, V. 46, 263 200, 213, 220, 222, 224, 225, 226, Plauðka, K. 184 227, 228, 229, 230, 283 Plikusas, A. 10, 58, 60, 67, 68, 69, 196, 198, Raupytë, L. 122 224, 253 Razborov, A. 81 Pliuðkevièienë, A. 15, 41, 78, 79, 80, 81, 115, Reklaitis, G. 200 135, 221 Repðas, K. 257 Pliuðkevièius, R. 10, 15, 18, 32, 41, 52, 53, Riauba, B. 15, 19, 41, 58, 59, 60, 218, 261, 78, 79, 80, 81, 114, 141, 197, 216, 268 219, 226, 227, 228, 230 Ribikauskas, A. 126 Povilaitienë, O. 117 Riekumas, A. 113 Povilaitytë, D. 51, 221 Rimeisienë, D. 130 Povilënas, A. 86 Rimkaitë, G. 129 Poznanskas, R. 113 Rimkus, M. 109, 206 Poznanskienë, D. 113 Rimkus, R. 125 Pozniakov, A. 109 Rimðaitë, J. 41, 44, 145 Poþela, J. 18, 22, 43, 135, 220, 257, 275 Rindinas, J. 89 Pragarauskas, H. 10, 34, 53, 63, 64, 65, 149, Rinkauskaitë, V. 113 158, 159, 208, 213, 223, 229, 261 Rinkevièius, A. 133 Pranevièius, H. 222, 229 Ripskytë, P. 113, 145 Pridotkas, G. 227 Romanovskis, L. 263 Procharskas, R. 225 Rozanovas, A. 221 Prochorov, J. V. 23, 195, 218, 219, 264, 269 Rozovskij, B. 65 Prusakovas, V. 223 Rudaitytë, L. 93 Pugaèiovas, V. S. 154 Rudalevièienë, B. 125 Pukelis, K. 216 Rudzikas, Z. R. 272 Pulokas, G. 109, 206 Rudzkis, R. 10, 30, 51, 53, 55, 58, 60, 66, 67, Pundienë, R. 126 68, 185, 215, 224, 229, 230, 268, 269 Punys, V. 229 Rumðas, P. 41, 44, 45, 48, 135, 143, 144, Pupeikis, R. 89, 90, 199 145, 202, 219, 226, 240 Puriuðkis, G. 71 Rusak, T. 102 Purvinis, O. 71 Rutkauskas, S. 4, 10, 38, 39, 53, 54, 56, 57, Putna, V. 96 70, 71, 72, 73, 130, 196, 197, 208, Puzinaitë, P. 62 217, 220, 224

292 Rutkauskienë, V . 132 Skûpienë, j . 105, 109, 203, 204, 207, 248, Ruzgas, t . 67 253 Skurichina, M . 99, 229 S Slavënas, p . 218 Sabonis, A . 267 Slisenko, A . 226 Sagatas, A . 126 Slivinskas, V . 66, 89, 90, 199, 222, 224, 227, Sakalauskaitë, j . 79, 80, 81, 228 274 Sakalauskas, l . 56, 92, 93, 98, 102, 197, 198, Sluðnienë, V . 145 216, 222, 281 Smetona, A . 109 Samaitis, K . 71, 226 Smirnovas, V . 264 Samarskii, A . A . 197, 233 Solonikov, V . A . 71, 197, 225 Samuolis, b . 49, 121, 123, 141 Srivastava, h . M . 197 Sapagovas, j . 220 Sruogis, j . 52, 53, 84, 113, 136, 275 Sapagovas, M . 4, 9, 10, 15, 18, 22, 23, 27, Stakënas, V . 195 34, 37, 41, 43, 44, 50, 53, 54, 55, 57, Stanislovaitis, A . 117, 221 71, 74, 75, 76, 77, 110, 134, 135, Stankevièienë, D . 126 143, 150, 165, 166, 167, 179, 180, Stankevièius, A . 133, 203, 204 196, 197, 208, 209, 214, 219, 222, Stapèinskienë, G . 121, 123 224, 227, 228, 259, 261, 269 Stasaitis, D . 184, 240 Sapagovienë, D . 15, 18, 41, 71, 75, 76, 115, Stasiukaitytë, i . 248 135, 179, 180, 221, 240 Stasiulionis, D . 126 Saudargas, A . 223 Statulevièienë, A . 15, 18, 41, 58, 61, 150, Saudargienë, A . 100, 229 160, 213, 221, 222, 225, 226, 269 Saulevièius, D . 87 Statulevièienë, i . 277 Saulis, l . 58, 59, 60, 61, 127, 150, 163, 194, Statulevièius, V . 7, 9, 10, 14, 18, 22, 23, 29, 195, 199, 214, 219, 261, 268, 269 32, 33, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 44, Savickas, R . 125 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 58, 59, 60, Savièevas, A . 225 61, 66, 69, 127, 129, 132, 135, 136, Sazonov, V . V . 195, 264 149, 150, 153, 194, 195, 196, 208, Senkienë, e . 92, 221, 281 212, 215, 218, 219, 220, 221, 222, Senkus, j . A . 222 223, 224, 225, 226, 227, 228, 229, Serapinas, K . 221 230, 232, 234, 244, 258, 261, 262, Sergovancev, V . t . 199 263, 264, 265, 266, 267, 268, 269, Shiriajev, A . 65 271, 277 Siciûnienë, D . 145 Statulevièius, Vytautas V . 54, 66 Sickus, b . 145 Steiðûnas, s . 58, 102, 221 Sidarkevièiûtë, D . 236 Steklovas, V . 23, 40, 76, 212, 215 Sidoravièius, V . 60, 228 Stepanauskas, V . 255 Siforovas, j . 219 Steponënas, V . 89, 101 Simanavièienë, R . 207 Stirbys, G . 107 Simanavièius, j . 32, 53, 222, 273 Strumskis, b . 124 Sinai, j . 65 Stukaitë, V . 71, 227 Siniuvienë, R . 80, 115, 117, 278 Stunþinas, R . 113 Sinkevièiûtë, s . 187, 236 Stupelis, l . 15, 18, 41, 63, 80, 104, 196, 197, Siraþdinovas, s . 264 215, 221, 226 Skërus, s . 39, 49, 130, 220, 244, 277 Styra, b . 22, 44 Skiporaitë, l . 125 Subaèienë, R . 206 Skirmantas, R . 75, 77, 93, 207, 224, 278 Suchodolskis, j . 133 Skorochodas, A . 223, 264 Sunklodas, j . K . 58, 59, 61, 195, 196, 215, 216, 222, 269

293 Surgailis, D . 39, 52, 57, 62, 63, 64, 65, 149, Tamoðiûnas, t . 225 150, 158, 159, 176, 177, 213, 227, Tankelevièienë, l . 118 228, 230 Tarasevièius, p . 67 Survila, j . 125 Targamadzë, A . 110, 216 Survila, p . 19, 61, 125, 219, 268, 269 Tauèaitë, G . 117 Sutinen, e . 110 Teleðius, e . 205 Sutkutë, A . 113 Telksnys, l . 21, 22, 24, 33, 37, 43, 44, 48, Suðinskas, j . 58, 67, 225 51, 52, 53, 54, 55, 56, 82, 83, 84, 86, Svecevièius, b . 194 88, 109, 127, 129, 134, 135, 136, Svetikienë, G . 109, 111, 112, 113 149, 154, 199, 208, 209, 212, 219, Svetulevièienë, V . 63, 194, 226 220, 222, 223, 224, 225, 226, 227, Syslo, M . M . 110, 237 228, 229 Tempelmanas, A . 18, 58, 61, 150, 164, 194, Ð 195, 213, 221, 225, 227, 228 Ðakys, V . 205 Teresevièienë, M . 110, 216 Ðaltenis, V . 10, 52, 91, 92, 93, 94, 95, 96, Tichomirov, e . i . 199 150, 170, 171, 172, 199, 200, 203, Tiedt, n . 86 204, 215, 224, 225, 281 Tieðis, e . 278 Ðamanskij, V . 75, 219 Tieðis, V . 47, 92, 93, 95, 96, 117, 186, 200, Ðaninas, n . 218 224 Ðèerbakov, s . G . 199 Tiniauskas, V . 133 Ðeibakas, t . 75, 228, 279 Tonkich, G . 117 Ðèiokolova, l . 126 Tonkich, V . 115, 117, 224, 240, 242, 278, Ðepetys, l . 275 283 Ðernas, V . 216 Törn, A . 200, 201 Ðièkus, b . 50, 135, 145, 240 Treigys, p . 95, 96, 230 Ðimelienë, R . n . 222 Tumasonis, R . 95, 96, 202 Ðimelis, è . 197, 222 Tumasonis, V . 203 Ðimoliûnas, A . 53, 199, 224 Tunaitis, j . 270 Ðimonytë, V . 66, 89, 90, 199, 227, 275 Turscányj-Szábó, M . 110 Ðinkûnas, G . 126 Tutlienë, M . 89, 275 Ðiriajevas, A . 264 U Ðirikovas, V . 225 Ðostak, M . 126, 186 Umbrasas, A . 113, 133, 224 Ðpilevskis, e . 213, 219, 223, 225, 274 Undzënas, V . 236 Ðtaraitë, V . 117 Urba, K . 99, 184 Ðtaras, A . 196, 207 Urbonavièienë, R . 125 Ðtikonas, A . 74, 76, 77, 209 Usonienë, R . 50 Ðtikonienë, o . 74, 77, 229 Usovienë, R . 50, 124, 126, 127 Ðukvietienë, D . 74, 228 Uþdavinys, i . 196 Ðulcas, p . 33, 52, 53, 56, 119, 120, 121, 123, Uþdavinys, R . 15, 18, 19, 40, 196, 218 134, 137, 139, 141, 240, 275 Ðulmanas, A . 228 V Ðveiger, f . 195 Vaicenavièius, R . 80, 228 Ðvitra, D . 30, 50, 51, 71, 72, 196, 214, 223, Vaièiulis, b . 63, 64, 80, 115, 179, 222, 230 228, 279 Vaièiulis, M . 62, 63, 64, 80, 222, 230 T Vainienë, l . 122 Vaitiekonienë, n . 122 Talutis, A . 203 Vaitukaitis, V . 184

294 Vakrinienë, s . 219 Zalatorius, j . 49, 51, 135, 145, 223, 240, 242 Valatkaitë, R . 201 Zavadskas, e . K . 197, 261 Valavièius, e . 203, 204 Zdanevièius, j . 136 Valentukonienë, R . 117 Zingeris, A . 263 Valevièienë, j . 47, 91, 92, 93 Zinkevièienë, j . 126, 130, 285 Valevièius, A . 225 Zitikis, R . 58, 228 Valiukevièius, G . 63 Zolotariovas, V . 218, 219, 264 Valiulienë, A . 74, 75 Zonzotto, p . A . 65 Valiulis, A . 88 Vanagas, A . 112 Þ Vansevièienë, D . 118, 121, 123 Þaldokas, R . 117, 226 Variakojis, j . 126 Þaldokienë, A . 118 Variakojis, l . 50, 126 Þalienë, A . 279 Vasilecas, o . 201, 236 Þalys, A . 58, 63, 227 Vasiliauskas, Z . 75, 278 Þalys, e . 51, 58, 63, 64, 65, 195, 227, 244, Vavilovas, s . 24 245, 277 Vaðkevièius, A . 275 Þandaris, A . 4, 34, 56, 57, 105, 108, 124, Veidaitë, t . 77, 179, 180 125, 203, 205, 206, 207, 208, 229 Veitas, V . 135, 137, 138, 139, 240, 277 Þemaitis, R . 203 Veiveris, G . 25, 49, 51, 119, 147, 148, 221, 225 Þemaitis, Z . 152, 220, 253 Venclovaitë, e . 129 Þemaitytë, D . 199 Venskus, A . 133 Þeruolienë, D . 89 Vercinskis, j . 203 Þidanavièiûtë, j . 67 Verikaitë, V . 208 Þidonienë, M . 131 Vidþiûnas, A . 205 Þidonis, e . 106, 133 Viliûnas, V . 222 Þigliavskij, A . 200 Vilkas, e . 17, 18, 19, 20, 22, 24, 41, 42, 43, Þilinskas, A . 47, 93, 94, 95, 96, 102, 150, 46, 58, 135, 140, 149, 157, 197, 213, 170, 171, 172, 180, 199, 200, 201, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 202, 203, 204, 213, 222, 278, 281 226, 227, 230, 234 Þilinskas, j . 95, 96, 201 Vilkas, R . 230 Þilinskas, K . 102 Vilkauskas, l . 15, 18, 41, 58, 61, 219 Þilinskienë, A . 93, 109, 112, 113, 206, 207 Vitienë, M . 126 Þilinskienë, i . 109, 206 Vitkauskienë, M . 74, 75 Þilinskienë, V . 112, 113, 192, 207 Voldemaras, R . 113 Þilionytë, s . 80, 118 Volodarskis, u . 41 Þiliukas, G . 180 Volskis, e . l . 199 Þilys, G . 113 Vorobjovas, n . 219, 234 Þlabys, R . 149 Voronkovas, b . 220 Þogolevas, e . 226 Vozbinas, s . 219 Þukauskaitë, l . 93 Vyðniauskas, V . 229 Þukauskas, A . 13 W Þukauskas, K . 18, 19, 20, 22, 25, 40, 41, 43, 44, 134, 135, 136, 139, 140, 221, Woyczynskis, W . 65 222, 224, 273 Þvirblienë, b . 93 Z Zabarauskas, R . 206, 207 Zabulionis, A . 229 Sudarë Rasa Aliðauskienë

295 Matematikos ir informatikos institutas Mifodijus Sapagovas, Gintautas Dzemyda, Stasys Rutkauskas, Aidas Þandaris, Dalë Daugaravièienë

Virðelio dailininkë Norvyda Kligytë Redaktorë Julija Klimkienë Fotografijos: Jono Masiulio, Elenos Ramelienës, Raimundo Savicko, Virginijos Valuckienës, asmeninës knygoje apraðomø þmoniø bei ið MII foto archyvo . Retuðavo Povilas Treigys Parengë spaudai ir iðleido Matematikos ir informatikos institutas Tiraþas: 700 egz . Akademijos g . 4, LT LT-08663, Vilnius Tel .: (8~5) 2109 300, faks .: (8~5) 2 729 209 El . p .: mathematica@ktl .mii .lt Svetainë internete: www .mii .lt Spausdino „Arx Baltica“ spaudos namai, Veiveriø g . 142b, LT-46353 Kaunas Svetainë internete: www .arxbaltica .lt

296