Matematikos ir informatikos institutas Matematikos ir informatikos institutas VILNIUS UDK 061.6:51(474.5) Ma-615 Rengëjai: Mifodijus Sapagovas Gintautas Dzemyda Stasys Rutkauskas Aidas Þandaris Dalë Daugaravièienë Knygos leidimà rëmë: VTEX ISBN 9986-680-34-4 © Matematikos ir informatikos institutas, 2006 TURINYS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS VIENOVË . 7 MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTO PENKIASDEÐIMTIES METØ ISTORIJOS BRUOÞAI . 12 MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTO SVARBIAUSIØ ÁVYKIØ CHRONOLOGIJA . 40 MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS INSTITUTO PADALINIAI . 8 Tikimybiø teorijos skyrius . 8 Matematinës statistikos skyrius . 62 Taikomosios statistikos skyrius . 66 Diferencialiniø lygèiø skyrius . 70 Skaièiavimo metodø skyrius . 74 Matematinës logikos skyrius . 78 Atpaþinimo procesø skyrius . 82 Optimizavimo skyrius . 91 Sistemø analizës skyrius . 9 Duomenø analizës skyrius . 98 Operacijø tyrimo sektorius . 102 Informatikos metodologijos skyrius . 104 Kompiuterinës lingvistikos grupë . 111 Programø sistemø inþinerijos skyrius . 114 Kompiuteriø tinklø laboratorija . 119 Informacijos ir leidybos skyrius . 124 Kompiuterinës leidybos grupë . 126 Biblioteka . 127 Mokslinës informacijos grupë . 130 Buhalterija . 131 Ûkio tarnyba . 132 SKAIÈIAVIMO CENTRAS . 134 Skaièiavimo centras – visiðkai naujo tipo struktûrinis padalinys mokslo Institute 134 Skaièiavimo centro techninë bazë . 136 Skaièiavimo centro struktûra ir jos kaita . 139 STATISTINË INFORMACIJA . 149 Lietuvos mokslo premijos laureatai . 149 Pagrindiniai mokslo tyrimø taikymo darbai, projektai, uþsakymai . 178 Monografijos, vadovëliai, konferencijø darbai, kiti leidiniai . 194 Habilitaciniai darbai . 212 Instituto doktorantûra (aspirantûra) . 218 Konferencijos, seminarai, pasitarimai . 231 MII – infoRMACINIØ TECHNOLOGIJØ VERSLO INKUBATORIUS . 239 IÁ „Bitas“ . 239 UAB „Baltic Amadeus“ . 241 Bendra Lietuvos ir Olandijos ámonë UAB VTEX . 243 Bendra ámonë UAB TEV . 244 VðÁ „Visoriø informaciniø technologijø parkas“ . 24 MII IR ÐVIETIMAS . 247 INSTITUTO DIREKTORIAI . 26 AKADEMIKAS VYTAUTAS STATULEVIÈIUS . 261 INSTITUTO ISTORIJA FOTOGRAFØ AKIMIS . 272 PAVARDÞIØ RODYKLË . 286 6 MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS VIENOVË Matematikos ir informatikos institutas – vienas didþiausiø Lietuvos valstybiniø mokslo centrø . Tolesnis jo puoselëjimas ir plëtra reikalauja kartais subtiliø ir lanksèiø, o kartais ir tvirtø sprendimø . Kita vertus – tai senas tradicijas turintis institutas . Matematikos ir informatikos instituto ákûrimo data laikytina 196 m . spalio 1-oji . Tada reorganizavus Fizikos-technikos institutà buvo ákurti trys institutai . Vienas ið jø – Fizikos ir matematikos institutas (FMI) . Tada FMI turëjo 24 darbuotojus ir dar 10 laisvø etatø . Institutà sudarë trys padaliniai, kurie laikui bëgant iðaugo á savarankiðkus institutus: Matematikos sektorius (vad . Jonas Kubilius), iðaugæs á dabartiná Mate- matikos ir informatikos institutà, Teorinës fizikos sektorius (vad . Adolfas Jucys), iðaugæs á Teorinës fizikos ir astronomijos institutà, ir Puslaidi- ninkiø laboratorija (vad . Povilas Brazdþiûnas), iðaugusi á du institutus – Puslaidininkiø fizikos institutà bei Fizikos institutà . 1967 m . sausio 1 d . nuo FMI atsiskyrë Puslaidininkiø fizikos institutas . Fizikos ir mate- matikos instituto direktoriumi tapo Vytautas Statulevièius . 1977 m . sausio 1 d . FMI suskilo á du: Matematikos ir kibernetikos institutà bei Fizikos institutà . 1990 m . liepos mën . 9 d . pirmasis pervadintas Matema- tikos ir informatikos institutu . Tada jame buvo 424 darbuotojai; ir dabar tai vienas didþiausiø institutø Lietuvoje – kartu su doktorantais yra 246 darbuotojai . Atkûrus nepriklausomà Lietuvà, atsirado didelis poreikis kurtis lietuviðkoms verslo ámonëms . Institutas buvo ðio proceso katalizatorius . Dabar daugelyje informaciniø technologijø firmø dirba buvæ Instituto mokslininkai, ne vienai jø ir vadovauja . Bûtent su ðiomis firmomis palaikomi glaudþiausi Instituto ryðiai, nes tokiose ástaigose ypaè suprantama mokslo 7 vertë ir nauda . Tik pasitelkus mokslo þinias galima kurti naujas technologijas ir sëkmingai konkuruoti . Dabar Matematikos ir informatikos institutas yra valstybës mokslo institutas, kurio misija yra vykdyti Lietuvos ûkiui ir tarptautiniam ben- dradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus . Pagrindinë Instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinë plëtra . Taèiau ne maþiau svarbus uþdavinys yra kartu su aukðtosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padëti joms rengti specialistus bei teikti informatikos ir matematikos mokslinæ bei metodinæ paramà ðvietimo ástaigoms . Instituto mokslinë veikla pagal mokslinæ tematikà sukoncentruota 13-oje moksliniø padaliniø . Juose dirba 140 darbuotojø, ið jø: 37 – ha- bilituoti daktarai ar tenkinantys habilitacijai keliamus reikalavimus (31 – profesorius) ir 47 – daktarai (17 – dr ., docentø) . Doktorantûros studijoms organizuoti Institute ásteigtos Matematikos ir Informatikos katedros . Ðiuo metu doktorantûroje studijuoja 43 doktorantai . Moksliniai tyrimai vykdomi trimis pagrindinëmis kryptimis: 1 . Tikimybiø teorijos ir matematinës statistikos, finansø ir draudos matematikos, diferencialiniø lygèiø ir jø skaitiniø sprendimo metodø bei matematinës logikos ir algoritmø teorijos problemø tyrimai (Fiziniai moks- lai, Matematika) . 2 . Atpaþinimo procesø, duomenø analizës, daugiaekstremaliø optimi- zavimo uþdaviniø bei multimedijos technologijø ir interaktyviøjø sistemø tyrimai (Fiziniai mokslai, Informatika; Technologijos mokslai, Informatikos inþinerija) . 3 . Informatikos teoriniø ir metodiniø pagrindø, mokyklinës informa- tikos problemø, kompiuterizuotø sistemø ir kompiuteriø tinklø inþinerijos metodø tyrimai bei taikymai naujoms informacinëms technologijoms kurti (Fiziniai mokslai, Informatika; Technologijos mokslai, Informatikos inþinerija; Socialiniai mokslai, Edukologija) . Atidþiau þvelgiant matyti iðties didingas Instituto kompetencijø spektras matematikoje ir informatikoje: tikimybiø teorijos ribinës teoremos; asimp- totiniai skleidiniai; netiesiniø statistikø tyrimai; priklausomi atsitiktiniai dydþiai ir laukai; duomenø analizë ir jos taikymai (medicinoje, biologijoje, ekonomikoje, administravime ir technikoje); klasifikavimas; klasterinë analizë; regresijos; laiko eilutës; diferencialiniai uþdaviniai su nelokaliosio- mis sàlygomis; netiesiniø elipsiniø lygèiø skaitiniai sprendimo metodai; 8 Trys Instituto direktoriai – Vytautas Statulevièius, Gintautas Dzemyda ir Mifodijus Sapagovas parodoje „Mokslas – 2002“ netiesiniø procesø matematiniai modeliai; sistemø analizë; daugiamaèiø duomenø vizualizavimas; daugiakriterinio sprendimø priëmimo strategijos; neuroniniai tinklai; lygiagretieji skaièiavimai; programø, informaciniø bei teisës sistemø inþinerija; duomenø baziø CASE ir þiniomis grindþiamos sistemos; ontologijø inþinerija; geografinës informacijos sistemos; globa- lusis, euristinis bei diskretusis optimizavimas; stochastinë analizë ir jos taikymai; tolimosios priklausomybës laiko eiluèiø ekonometriniai modeliai ir statistinës iðvados; árodymø teorija; modalinë, dinaminë, laiko bei raci- onaliø agentø logikos; sekvenciniai bei lenteliniai skaièiavimai; algoritmø sudëtingumo teorija; kompiuteriø tinklø LITNET bei GEANT plëtotë ir eksploatavimas; plaèiajuosèiø tinklø projektavimas; optinio ryðio diegimas; kompiuteriø tinklø apsauga; terminø duomenø bazës; lingvistiniø tyrimø kompiuterizavimas; programinës árangos lokalizavimas; informatikos ir programavimo mokymas; elektroninis mokymas ir standartai; informati- kos terminija; vaizdø atpaþinimas; kompiuterinë intelektika; aptarnavimo teorija; elipsiniø lygèiø bei jø sistemø kraðtiniai uþdaviniai; Navjë ir Stokso lygtys; matematinë hidrodinamika; atsitiktiniø procesø atpaþinimas; mul- timedija; signalø apdorojimas; ðnekos atpaþinimas . Toks ilgas iðvardijimas neatsitiktinis . Tiesiog bandyta parodyti Instituto mokslininkø galimybes, neapeinant në vieno padalinio . Puiku, kad visa tai iðmanantys specialistai sutelkti vienoje vietoje, viename Institute . 9 Institutas aktyviai organizuoja doktorantûros studijas . Jam suteikta teisë rengti trijø mokslo krypèiø mokslininkus: matematika ir informatikos inþinerija – kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, taip pat informatika – kartu su Vytauto Didþiojo universitetu . Mokslo organizacinë veikla yra neatskiriama Instituto veiklos dalis . Kartu su partneriais 2000–2006 m . surengta 14 tarptautiniø renginiø – konferencijø ir seminarø, dalyvauta trijose parodose . Viena ið jø – pasaulinë paroda EXPO 2000 . Institute reguliariai rengiami 7 moksliniai seminarai, kuriuose dalyvauja ir specialistai ið kitø mokslo ir studijø institucijø, tarp jø ið uþsienio . Instituto darbuotojai yra daugelio tarptautiniø þurnalø redkole- gijø nariai, recenzentai, ekspertai, tarptautiniø konkursø darbø vertintojai, dalyvauja pasauliniø ir Europos mokslo organizacijø veikloje . Instituto senatas (2003 m .); pirmoje eilëje: s . Rutkauskas, b . Grigelionis, h . Pragarauskas, V . Statulevièius, M . Sapagovas, n . Kligienë, j . Mockus; antroje eilëje: ð . Raudys, G . Dzemyda, K . Pileckas, R . Rudzkis, R . Pliuðkevièius, G . Grigas, Z . K . Juðkevièius, K . Kazlauskas; treèioje eilëje: V . Ðaltenis, A . l . Lipeika, s . Maskeliûnas, A . Plikusas, K . Kubilius, V . Èerniauskas 10 Puikus mokslo þiniø diegimo Lietuvoje pavyzdys – Instituto parengtas Kaimiðkøjø vietoviø informaciniø technologijø plaèiajuosèio tinklo (RAIN) projektas struktûriniams fondams . Èia Instituto mokslininkai parodë, kad puikiai suvokia Lietuvos poreikius ir