VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖ
Karolina Stankutė
SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO FORMAVIMO GALIMYBĖS NASDAQ OMX BALTIC VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE
Bakalauro baigiamasis darbas Verslo finansų studijų programa, valstybinis kodas 612N30007 Finansų studijų kryptis
Vadovas (-ė) dokt. Gintarė Leckė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Apginta doc dr. Rita Bendaravičienė (Fakulteto dekanė)
Kaunas, 2020 Karolina Stankutė. SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO FORMAVIMO GALIMYBĖS NASDAQ OMX BALTIC VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE: Verslo finansų baigiamasis darbas / Darbo vadovas Gintarė Leckė / Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Finansų katedra. – Kaunas, 2020. – 54 p.
SANTRAUKA
Šiame tyrime analizuojama socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje problema. Atliekant tyrimą keliamas klausimas: kokios galimybės suformuoti socialiai atsakingą portfelį Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje? Tyrimo objektas yra socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimas. Tyrimo tikslas yra atrinkus socialiai atsakingas įmones, kurių akcijos listinguomos Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje, suformuoti optimalų socialiai atsakingą bei tradicinį investicinį portfelį ir palyginti gautus portfelių rezultatus. Tyrimui atlikti taikomi metodai yra Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje listinguomų įmonių metinių finansinių ataskaitų analizė, santykinių rodiklių analizė, grafinis duomenų vaizdavimas, duomenų koreliacinė analizė, lyginamoji analizė. Investiciniai portfeliai sudaromi remiantis Markowitz modernios portfelio teorijos prielaidomis. Tyrimas atliekamas analizuojant 62 bendrovių, listinguojamų Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje, metines finansines bei tvarios veiklos ataskaitas. Iš analizuojamų bendrovių, pagal tyrime numatytus kriterijus, atrenkamos socialiai atsakingos įmonės bei pagal sektorių ir įmonės dydį joms priskiriamos atitinkamos tradicinės įmonės. Atliekama įmonių finansinės būklės analizė, kuria įrodoma, jog pagal tam tikrus santykinius rodiklius socialiai atsakingos įmonės laikomos efektyvesnėmis arba jų rezultatai smarkiai nesiskiria nuo tradicinių įmonių rezultatų. Suformuojami du investiciniai portfeliai – socialiai atsakingas bei tradicinis. Apibendrinant suformuotų investicinių portfelių rezultatus pažymėtina, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatai analizuojamu laikotarpiu yra geresni lyginant su tradicinio investicinio portfelio rezultatais. Taip pat socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi geresniais portfelio rezultatyvumo rodikliais. Reikšminiai žodžiai: grąža, investicinio portfelio formavimas, portfelio efektyvumo vertinimas, rizika, socialiai atsakingas investavimas, socialiai atsakingas investicinis portfelis.
Karolina Stankutė. Possibilities of Socially Responsible Investment Portfolio Formation on Nasdaq OMX Baltic Stock Exchange: Bachelor thesis in Business Finance / Supervisor Gintarė Leckė / Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Finance Department. – Kaunas, 2020. – 54 p.
SUMMARY
This study analizes the problem of socially responsible portfolio formation on Nasdaq OMX Baltic stock exchange. The research raises the question what are the possibilities to form a socially responsible investment portfolio on Nasdaq OMX Baltic stock exchange? A research object is the formation of a socially responsible investment portfolio. The aim of this work is to select socially responsible companies which shares are listed on Nasdaq OMX Baltic stock exchange, to form effective socially responsible and traditional investment portfolios and to evaluate the results of them. Research methods are used: analysis of annual financial statements of companies listed on Nasdaq OMX Baltic stock exchange, analysis of relative indicators, graphical data representation, correlation analysis, comparative analysis. Investment portfolios are formed based on assumptions of Markowitz modern portfolio theory. The study analyzes the annual financial and sustainability reports of 62 companies listed on the Nasdaq OMX Baltic stock exchange. From the analyzed companies are selected socially responsible companies and similar traditional companies by sector and size. Is performed an analysis of the financial condition of the selected companies proving efficiency of socially responsible companies according to certain relative indicators or proving no significant differences between the financial performance of socially responsible companies and traditional companies. A socially responsible and traditional investment portfolios are formed. The results of the socially responsible investment portfolio are better compared to the results of traditional portfolio. A socially responsible investment portfolio has better portfolio efectiveness indicators. Keywords: investment portfolio formation, portfolio performance evaluation, return, risk, social responsible investment, socially responsible investment portfolio.
2
TURINYS
ĮVADAS ...... 4
1. SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO FORMAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI ...... 6 1.1 Socialiai atsakingo investavimo samprata ir svarba ...... 6 1.2 Investicinio portfelio formavimo teorijų apžvalga ...... 10 1.3 Ankstesnių mokslinių tyrimų, vertinusių socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybes ir naudą, rezultatų analizė ...... 16
2. SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO FORMAVIMO GALIMYBIŲ NASDAQ OMX BALTIC VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE VERTINIMAS ...... 21 2.1 Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic rinkoje tyrimo metodologija ...... 21 2.1.1 Socialiai atsakingų įmonių atrankos kriterijų identifikavimas bei veiklos efektyvumo vertinimo pristatymas ...... 23 2.1.2 Investicinių portfelių sudarymo principai...... 24 2.2 Socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių atranka...... 26 2.3 Atrinktų įmonių finansinės būklės analizė ...... 28 2.4 Optimalaus portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje vertinimas ...... 33 2.4.1 Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimas bei rezultatų vertinimas...... 33 2.4.2 Tradicinio investicinio portfelio formavimas bei rezultatų vertinimas ...... 37 2.5 Suformuotų investicinių portfelių rezultatų palyginimas ...... 39 2.6 Suformuotų investicinių portfelių rezultatyvumo vertinimas ...... 41 2.7 Tyrimo rezultatų palyginimas su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais ...... 43
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ...... 46
LITERATŪRA ...... 49
PRIEDAI ...... 54
3
ĮVADAS
Darbo aktualumas: Šalies ekonominei būklei gerėjant, augant gyventojų pajamoms bei nuolat didėjant informacinių technologijų plėtrai, investavimas tampa aktualia problema kiekvienam, besirūpinančiam savo finansine ateitimi. Investavimas ne tik leidžia uždirbti pelną, tačiau kartu užtikrina, jog investuotos lėšos nenuvertėtų kylant infliacijos lygiui. Tačiau siekiant pelno visuomet susiduriama su rizika, kuri yra neatsiejama investavimo dalis, tad kiekvienas racionalus investuotojas siekia priimti tokius investicinius sprendimus, kurių pagalba minimizuotų riziką. Portfelio diversifikacija užtikrina, jog investuotojas patirtų mažesnę riziką ir leidžia paskirstyti investicijas tarp skirtingų turto klasių, taip sudaromas optimalus investicinis portfelis, užtikrinantis maksimalų pelningumą, minimizuojant riziką. Tačiau neretai susiduriama su sunkumais priimant investicinio portfelio formavimo sprendimus, kadangi norint tinkamai investuoti būtina turėti reikiamų žinių, išnagrinėti visą prieinamą informaciją bei išanalizuoti padėtį rinkoje, vertinti ne tik praeities rezultatus, tačiau stengtis numatyti ir ateities prognozes. Vertinant aplinką socialinės atsakomybės aspektu, galima teigti, jog XXI amžiuje verslui tenka susidurti su nauju iššūkiu – socialine atsakomybe, kurios poreikis ypatingai aktualus visuomenės tarpe. Įmonės, siekdamos pagerinti savo reputaciją rinkoje, neretai vykdo verslą, remdamosis socialinės atsakomybės principais. Investuotojui priimant socialiai atsakingo investavimo sprendimus tampa aktualu išanalizuoti bei įvertinti socialinės atsakomybės naudą įmonių rezultatams. Tačiau investuotojai, siekdami investuoti socialiai atsakingai, susiduria ne tik su informacijos, tačiau ir su viešumo bei gerųjų praktikų trūkumo šia tema problema. Tad siekiant skatinti socialiai atsakingą investavimą bei užtikrinti darnų vystymąsi būtina analizuoti socialiai atsakingo investavimo galimybes globalioje rinkoje. Darbo naujumas: Pirmasis iškėlęs optimalaus investicinio portfelio problemą buvo Markowitz (1952), jis nagrinėjo optimalaus portfelio sudarymo teorijas, išskyrė efektyvaus portfelio sąvoką. Tuomet optimalaus socialiai atsakingo investicijų portfelio formavimo problema tapo aktuali ypatingai užsienio autorių moksliniuose darbuose: Ameer ir Othman (2017), Auer (2014), Blankenberg ir Gottschalk (2018), Brzeszczynski ir McIntosh (2014), Erragragui ir Lagoarde-Segot (2016), Mollet ir Ziegler (2014), Oberndorfer, Wagner ir Ziegler (2011), Peylo ir Schaltegge (2014), Zhang (2014) ir kt. Atliktuose moksliniuose tyrimuose neretai pabrėžiama informacijos stokos investavimo tema svarba. Minima, jog informacijos trūkumas neretai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios investuotojai nesiryžta investuoti turimų lėšų, kadangi neturint reikiamos informacijos kyla grėsmė susidurti su pernelyg didele rizika. Todėl formuojant investicinį portfelį svarbu išanalizuoti visą prieinamą informaciją, atsižvelgti į praeities rezultatus bei nagrinėti pokyčius, vykstančius rinkoje. Globali aplinka yra dinamiška, tad įmonių, įsitraukiančių į socialinės
4 atsakomybės procesą, skaičius nuolat didėja (Česynienė, Diskienë, ir Česynaitė, 2011; Mauricienė ir Paužuolienė, 2013). Siekdamos užtikrinti darnų vystymąsi, įmonės pradeda vykdyti veiklą paisydamos socialinės atsakomybės principų, todėl rinkoje sparčiai plečiasi socialiai atsakingo investavimo galimybės. Tampa itin svarbu užtikrinti tyrimų atlikimą kuo naujesniais laikotarpiais, kadangi nuolat kintančioje aplinkoje investuotojas negali kliautis ankstesnių laikotarpių teikiama informacija ir susiduria su socialiai atsakingo investavimo galimybių problema. Problema: Kokios galimybės sudaryti socialiai atsakingą investicinį portfelį Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje. Tyrimo objektas: socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimas. Tikslas – išanalizavus teorinius investicinio portfelio formavimo aspektus, sudaryti socialiai atsakingą investicinį portfelį ir įvertinti jo rezultatyvumą. Darbo tikslui įgyvendinti iškeliami uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią socialiai atsakingo investavimo sampratą, reikšmę bei teorinius portfelio formavimo aspektus. 2. Apžvelgti atliktus mokslinius tyrimus, susijusius su socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimu. 3. Parengti socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic tyrimo metodologiją. 4. Pagal parengtą metodologiją sudaryti socialiai atsakingą investicinį bei tradicinį portfelį, palyginti portfelių rezultatus bei įvertinti rezultatyvumą. 5. Palyginti tyrimo rezultatus su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais.
Tyrimo metodai: Pirmoje darbo dalyje taikoma sisteminė, lyginamoji mokslinės literatūros analizė. Antroje darbo dalyje tyrimas atliekamas taikant Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje listinguomų įmonių metinių finansinių ataskaitų analizę, santykinių rodiklių analizę, statistinę duomenų analizę, grafinį duomenų vaizdavimą ir palyginimą, duomenų koreliacinę analizę, lyginamąją analizę. Investiciniai portfeliai sudaromi remiantis Markowitz teorija. Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje darbo dalyje atliekama literatūros šaltinių analizė, nagrinėjami teoriniai socialiai atsakingo investavimo ir portfelio formavimo aspektai bei analizuojami ankstesnių mokslinių tyrimų socialiai atsakingo investavimo tema rezultatai. Antroje darbo dalyje parengiama socialiai atsakingo portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic rinkoje tyrimo metodika, apibrėžiami socialiai atsakingo portfelio formavimui pasirinktų įmonių kriterijai, atliekama atrinktų įmonių finansinės būklės analizė. Suformuojamas socialiai atsakingas bei tradicinis investicinis portfelis. Įvertinamas portfelių rezultatyvumas bei gauti rezultatai palyginami su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais. 5
1. SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO
FORMAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI
Šioje darbo dalyje aptariama mokslinėje literatūroje pateikiama socialinės atsakomybės samprata bei apibūdinama jos teikiama nauda įmonėms, socialiai atsakingo investavimo reikšmė, investicinio portfelio formavimo teoriniai aspektai ir ankstesnių mokslinių tyrimų, atliktų socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo tema, apžvalga.
1.1 Socialiai atsakingo investavimo samprata ir svarba
Norint išanalizuoti socialiai atsakingo investavimo svarbą, pirmiausia reikia išnagrinėti mokslinėje literatūroje pateikiamą socialinės atsakomybės sampratą bei reikšmę. Mokslinėje literatūroje pateikiama įvairių socialinės atsakomybės apibrėžimų bei požiūrių į jos teikiamą naudą. Bagdonienė ir Paulavičienė (2010) įmonių socialinę atsakomybę apibūdina kaip procesą, kuris apima aplinkosauginių, socialinių, finansinių bei etinių aspektų užtikrinimą produkto gamybos ar paslaugos teikimo kasdieninėje aplinkoje. Autorės išskiria tris pagrindinius socialinės atsakomybės principus: etiškumą, tvarumą bei atsakingumą, kurie, jų nuomone, apima įmonės viziją, tikslus, vertybes, elgesį, procesus bei santykius. Taigi, galima teigti, jog socialinė atsakomybė apima daugybę įvairių aspektų, susijusių su tvariu globalios aplinkos vystymusi. Šimanskienė ir Paužolienė (2010) socialinę atsakomybę apibūdina kaip verslininkų gebėjimą veikti taip, jog įmonės veikla būtų palanki visuomenei. Čiegis ir Norkutė (2012) socialinę atsakomybę vertina kaip darnaus ekonomikos vystymosi dalį ir apibūdina kaip verslą ir visuomenę jungiančią grandį, apimančią tiek vidinius, tiek išorinius įmonėje vykstančius procesus bei užtikrinančią vadovavimąsi tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogui, visuomenei bei gamtai. Andersen ir Skjoett-Larsen (2009) išskiria dvi pagrindines įmonių socialinės atsakomybės savybes: atsižvelgia į verslo ir visuomenės santykius bei užtikrina savanorišką įmonės veiklą sprendžiant aplinkos ir socialines problemas. Autoriai nurodo, jog įmonių socialinė atsakomybė apima ne tik įmonės vidinę aplinką, bet ir visą tiekimo grandinę. Jusčius, Pukelienė ir Šneiderienė (2009) šią sąvoką aiškina kaip verslo strategiją, kurios vaidmuo numatyti bei sumažinti galimus konfliktus, kylančius tarp verslo ir visuomenės bei pagrindžia socialinės atsakomybės poreikį, teigdami, jog modernioje visuomenėje vien ekonominio įmonių vaidmens nepakanka, įmonės privalo atsižvelgti į socialinius visuomenės lūkesčius. Autoriai išskiria keletą įmonių socialinės atsakomybės taikymo formų: savanoriškas socialinės atsakomybės taikymas nesitikint gauti jokios naudos iš šios idėjos įgyvendinimo; siekimas savanaudiškų tikslų tikintis gauti grąžą; idėja įgyvendinama kaip investicija, atsižvelgiant į teigiamą akcijų rinkos reakciją, priklausančią nuo įmonės veiksmų; siekimas išvengti valstybės prievartos tapti socialiai atsakingomis. Tad galima teigti, jog socialinės 6 atsakomybės taikymas įmonėje priklauso nuo jos tikslų bei vertybių. Taigi, socialinė atsakomybė suprantama kaip visuomenei naudinga verslo veikla, apimanti socialinius, aplinkosauginius, finansinius bei etinius veiksnius. Viena svarbiausių, mokslinėje literatūroje išskiriamų, socialinės atsakomybės savybių yra santykių palaikymas tarp visuomenės ir verslo subjektų. Pasak Simanavičienės, Kovaliov ir Šubonytės (2011) XXI amžiaus verslas privalo paisyti aplinkosauginių ir socialinių problemų, kadangi jis prisideda prie šių problemų vystymosi, todėl turi prisidėti ir prie jų sprendimo. Autoriai taip pat akcentuoja valstybės vaidmenį siekiant paskatinti socialinės atsakomybės integraciją versle, teigdami, jog Valstybė suteikia nemažai priemonių, skatinančių įmones įsitraukti į socialinės atsakomybės procesą: subsidijos naujų darbo vietų kūrimui; mokestinės lengvatos socialinėms įmonėms; galimybė taikyti ekologinius ir socialinius kriterijus atliekant tiekėjų parinkimą viešuosiuose pirkimuose; žaliųjų pirkimų programa; kolektyvinės sutartys, leidžiančios darbuotojui ir darbdaviui lanksčiai reguliuoti tarpusavio santykius; Taip pat tokios neteisinės priemonės kaip socialiai atsakingų įmonių apdovanojimai, gerųjų praktikų viešinimas ir kt. Tai įrodo socialinės atsakomybės svarbą ne tik įmonėms ar visuomenei, bet ir pabrėžia socialinės atsakomybės skatinimo temos aktualumą valstybėje, atskleidžiat, jog yra dedamos didelės pastangos, siekiant įtraukti įmones į šį procesą. Mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama vykdomos socialinės atsakomybės nauda įmonėms. Šimanskienė ir Paužolienė (2010) atliktame tyrime atskleidė įmonių socialinės atsakomybės privalumus, apimančius daugelį aspektų: gerina įmonės reputaciją; geba pritraukti gerus darbuotojus, išlaikyti jų lojalumą bei kelti motyvacijos lygį; sumažina sunaudojamos energijos bei atliekų kiekį ir joms skiriamas išlaidas; padeda gerinti gyvenimo kokybę bei santykius su visuomene, kadangi laikomasi aplinkosauginių principų; gerina įmonės vidinę aplinką, ypač vadovų santykius su darbuotojais; padidina ekonominį efektyvumą; Remiantis šiais aspektais, pažymėtina, jog socialinės atsakomybės taikymas įmonėje prisideda prie jos vertės kūrimo bei tikėtina, jog teigiamai veikia rezultatus, kadangi šie veiksniai yra esminiai, siekiant užtikrinti sėkmingą įmonės funkcionavimą bei pelno gavimą. Jusčius ir Šneiderienė (2013) minėtus aspektus papildo įvardindami, jog socialinė atsakomybė pagerina įmonės finansinę veiklą, padidina našumą, pagerina gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų 7 kokybę, padeda išvengti teisinių pažeidimų bei visuomenės nepasitenkinimo. Socialinės atsakomybės įgyvendinimas įmonėse sumažina riziką bei išteklių švaistymą, padeda sukurti palankias ilgalaikes perspektyvas, pagerina santykius su įmonės veiklą reguliuojančiomis organizacijomis bei sumažina kapitalo kaštus (Jusčius et al., 2009). Čepinskis ir Sakalauskaitė (2009) įmonių socialinės atsakomybės naudą siūlo sugrupuoti į 8 skirtingas grupes: reputacija; konkurencinis pranašumas; darbuotojų lojalumas; krizių valdymas; etiškas vartojimas; suinteresuotų grupių poreikių užtikrinimas; finansinė nauda bei darnus vystymasis. Taip pat autoriai akcentuoja, jog įmonės patirtos išlaidos, siekiant įgyvendinti socialinę atsakomybę, ilgalaikėje perspektyvoje suteikia naudą, kuri ateityje ne tik padengia patirtas išlaidas, bet galimai leidžia uždirbti didesnį pelną. Apibendrinant, svarbu atsižvelgti į socialinės atsakomybės teikiamą naudą, užtikrinančią daugybę privalumų, apimančių tiek finansinius, tiek socialinius bei aplinkosauginius aspektus, tokius kaip finansinės veiklos gerinimas, darbuotojų motyvacijos lygio didinimas, reputacijos gerinimas, išteklių švaistymo mažinimas, vidinės aplinkos gerinimas ir kt. Taip pat svarbu paminėti, jog beveik visi nagrinėti autoriai nemini socialinės atsakomybės trūkumų, vieninteliu išskirtu trūkumu galima laikyti įmonės patiriamas išlaidas, siekiant įgyvendinti socialinę atsakomybę. Apibendrinus socialinės atsakomybės sampratą ir naudą įmonėms, svarbu apibrėžti vieną iš pagrindinių darbo terminų – socialiai atsakingą investavimą. 1 lentelėje pateikiamos mokslinėje literatūroje išskiriamos socialiai atsakingo investavimo sampratos. 1 lentelė Socialiai atsakingo investavimo sampratos Autorius, metai Apibrėžimas Europos tvarių investicijų Ilgalaikis investavimas, apimantis aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius. forumas Eurosif (2016) Praktinė priemonė, skirta investuotojams, atsižvelgiantiems į moralinius investicinio Fung, Law ir Yau (2010) portfelio padarinius bei investicijų grąžą, atsirandančią dėl priimamų investavimo sprendimų. Globalus tvarių investicijų Investavimo metodas, apimantis aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius portfelio aljansas (2016) pasirinkime ir valdyme. Procesas, apimantis investavimo į socialinės veiklos bei aplinkosaugos sektorius Plakys (2009) galimybes ir pasekmes bei leidžiantis sujungti įmonių pelno siekimo ir visuomenės socialinės aplinkos gerinimo tikslus. Šlapikaitė ir Tamošiūnienė Globalus reiškinys, pagrįstas finansinės naudos suderinimu su vertybėmis. (2013) Valiulė ir Zonienė (2019) Investicijos, padedančios įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.
,,Socialiai atsakingas investavimas – tai globalus reiškinys, pagrįstas finansinės naudos suderinimu su vertybėmis“ (Šlapikaitė ir Tamošiūnienė, 2013). Plakys (2009) socialiai atsakingą
8 investavimą apibūdina kaip procesą, apimantį investavimo į socialinės veiklos bei aplinkosaugos sektorius galimybes ir pasekmes bei leidžiantį sujungti įmonių pelno siekimo ir visuomenės socialinės aplinkos gerinimo tikslus. Mokslinėje literatūroje autoriai, nagrinėjantys socialiai atsakingo investavimo problemą, dažnai socialiai atsakingo investavimo apibrėžimą tapatina su tvaraus investavimo sąvoka. Globalus tvarių investicijų aljansas (2016) tvarias investicijas tapatina su socialiai atsakingomis investicijomis ir šį terminą apibrėžia kaip investavimo metodą, kuris apima aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius portfelio pasirinkime ir valdyme. Šlapikaitė ir Tamošiūnienė (2013) taip pat pabrėžia socialinių, aplinkos ir valdymo veiksnių svarbą socialiai atsakingo investavimo procese. Valiulė ir Zonienė (2019) pabrėžia, jog lietuvių moksliniuose darbuose tvarių investicijų samprata apibrėžiama retai, dažniau ją galima rasti užsienio rašytojų moksliniuose darbuose kaip socialiai atsakingo investavimo sinonimą. Šis teiginys įrodo, jog šios sąvokos neretai tapatinamos, kadangi apima tuos pačius aspektus. Tad autorės prilygina tvaraus investavimo sąvoką socialiai atsakingam investavimui bei apibūdina, jog tai yra investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Europos tvarių investicijų forumas Eurosif (2016) šias sąvokas taip pat tapatina ir apibrėžia kaip ilgalaikį investavimą, kuris apima aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius. Anot minėto forumo, šių veiksnių integracija investavimo procese padidina ilgalaikę investicinę grąžą bei suteikia galimybes kapitalo rinkoms daugiau prisidėti prie darnios visuomenės plėtros. Maestri (2017) pateikia minėtus veiksnius apimančias problemas: aplinkosaugos veiksniai – klimato kaita (šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas), vandens trūkumas, energetinis saugumas, miškų naikinimas, biologinės įvairovės nykimas, žemės naudojimas; socialiniai veiksniai – sveikata ir saugumas, darbo valdymas, bendruomenės interesai, tiekimo grandinės standartai, darbo santykių veiksniai, prekybos praktikos veiksniai, atsakomybės už produktus veiksniai, visuomenės įtraukimo veiksniai, žmogiškojo kapitalo plėtra, privatumas ir duomenų saugumas; valdymo veiksniai – valdybos atskaitomybės veiksniai, vidiniai kontrolės veiksniai, finansinio atskleidimo veiksniai, akcininkų teisių veiksniai, įmonių teisiniai veiksniai, darbo užmokesčio veiksniai, verslo etika, antikonkurencinė praktika, korupcija ir nestabilumas; Socialiai atsakingą investavimą su tvaraus investavimo sąvoka taip pat sulygina Fung, Law ir Yau (2010), apibūdindami, jog tai praktinė priemonė, skirta investuotojams, kuriems rūpi moraliniai jų portfelio padariniai bei jų investicijų grąža, atsirandanti dėl priimamų investavimo sprendimų. Autorių teigimu, investuotojų priimami investiciniai sprendimai neišvengiamai turi pasekmių, todėl rinkdamiesi socialiai atsakingą investavimą finansų rinkos dalyviai turi galimybę sudaryti portfelius, užtikrinančius pelną bei pasižyminčius teigiamu socialiniu bei aplinkosauginiu 9 poveikiu, įtraukiant socialinius, aplinkos ir etinius aspektus. Ruževičius (2012) papildo, jog prie socialiai atsakingo investavimo rinkos plėtros stipriai prisideda instituciniai investuotojai, nors Europoje šios investicijos smarkiai populiarėja ir tarp fizinių investuotojų. Instituciniais investuotojais laikomos korporacijos, universitetai, ligoninės, fondai, valstybinės ir privačios draudimo bendrovės pensijų fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, religinės institucijos ir kt. (Šlapikaitė ir Tamošiūnienė, 2013). Taip pat Ruževičius (2012) savo darbe mini pakankamai naują socialiai atsakingo investavimo sritį, susijusią su religiniais-etniniais reikalavimais, tačiau kaip pats teigia, šios srities taikymas Lietuvoje yra tik pradiniame lygmenyje. Tačiau tai puikiai papildo nagrinėjamą socialiai atsakingą investavimą apimančių aspektų visumą. Capelle-Brancard ir Monjon (2012) socialiai atsakingus investuotojus apibūdina kaip palaikančius įmones, kurios verčiasi geriausia aplinkos tvarumo, darbo sąlygų ir bendruomenės santykių praktika bei išskiria pagrindinį socialiai atsakingo investavimo bruožą – galimybę suderinti finansus ir tvarų vystymąsi. Apibendrinant autorių mintis, galima teigti, jog socialiai atsakingo investavimo sąvoka mokslininkų tarpe dažnai tapatinama su tvariu investavimu. Socialiai atsakingas investavimas, kaip ir įprastas investavimas, žada užtikrinti pelną, tačiau kartu atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius bei valdymo aspektus, taip sumažinant žalą aplinkai bei užtikrinant socialinę plėtrą. Taigi, įmonių socialinė atsakomybė yra smarkiai susijusi su tvaraus ekonomikos vystymosi koncepcija ir mokslinėje literatūroje apibūdinama kaip procesas, užtikrinantis visuomenėje kylančių socialinių bei aplinkosauginių problemų sprendimą, siekiant ne tik maksimizuoti pelną, bet ir atsižvelgti į visuomenės lūkesčius bei vertybes ir prisidėti prie socialinės aplinkos gerinimo. Tad poreikis įmonėms vadovautis socialinės atsakomybės principais kyla iš visuomenės, tačiau socialinės atsakomybės naudą patiria ne tik visuomenė, bet ir įmonės. Socialinė atsakomybė didina įmonės vertę, suteikia finansinę naudą bei teikia daugybę kitų įvairių privalumų. Apibrėžiant socialiai atsakingo investavimo sąvoką, svarbu paminėti, jog mokslinėje literatūroje ši sąvoka dažnai tapatinama su tvariu investavimu ir yra apibrėžiama kaip finansinės naudos susiejimas su aplinkosaugos, socialiniais bei valdymo aspektais, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. 1.2 Investicinio portfelio formavimo teorijų apžvalga
Siekiant suformuoti socialiai atsakingą investicinį portfelį svarbu išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus teorinius portfelio formavimo aspektus bei pagrindines investicinio portfelio formavimo teorijas, pateikiančias tam tikrus principus, kurių paisymas suteikia galimybes pasiekti maksimalią galimą grąžą iš rizikingų vertybinių popierių. Tad šiame skyriuje analizuojama investicinio portfelio samprata, reikšmė bei formavimo etapai, efektyvaus portfelio svarba ir atliekama pagrindinių investicinio portfelio formavimo teorijų apžvalga.
10
Mokslinėje literatūroje pateikiama įvairių investicinio portfelio formavimo sampratą atspindinčių apibrėžimų. Lileikienė ir Dauginytė (2009) investicinio portfelio formavimą apibrėžia kaip investavimo sudėtinę dalį, kurioje numatoma į kokius aktyvus investuoti bei kaip paskirstyti lėšas. Autorės taip pat išskiria pagrindinius etapus, formuojant vertybinių popierių portfelį: 1) investicinių tikslų bei politikos formulavimas; 2) aktyvų analizė; 3) portfelio strategijos parinkimas; 4) instrumentų parinkimas; 5) portfelio optimizavimas, siekiant sumažinti riziką; 6) portfelio rezultatų įvertinimas. Formuojant investicinį portfelį labai svarbu veiksmus atlikti nuosekliai, pagal pateiktas rekomendacijas, kadangi kitu atveju galima praleisti tam tikrą esminę informaciją, kurios trūkumas gali pakenkti formuojamo investicinio portfelio efektyvumui. Rutkauskas ir Žilinskij (2010) investicijų portfelio sudarymą ir valdymą apibūdina kaip sudėtinę investavimo proceso dalį, susijusią su asmeninių finansų valdymu. Investiciniai portfeliai sudaromi siekiant geresnių investavimo sąlygų bei portfelio struktūros optimizavimo, kuris nėra užtikrinamas investuojant į pavienes investicines priemones (Žėkas ir Žigienė, 2009). Autoriai mini, jog siekiant suformuoti investicinį portfelį svarbu numatyti investavimo strategiją, kuri remtųsi investicijų pelningumo, rizikos bei laikotarpio analize. Rutkauskas ir Stasytytė (2010) pritaria šiam požiūriui, pabrėždami, jog formuojant investicinį portfelį, labai svarbi yra galimybė objektyviai palyginti investicijų pelningumą ir riziką. Lileikienė ir Dauginytė (2009) teigia, jog toks palyginimas yra būtinas siekiant nustatyti pelningumo lygį, kompensuojantį riziką. Planuojamas pelningumas yra visų vertybinių popierių tikimybinio pelningumo svertinis vidurkis, nusakantis pagrindinę pelno tikimybinio pasiskirstymo tendenciją. Rizika apibrėžiama kaip nukrypimas nuo laukiamo pelningumo ir išmatuojama apskaičiuojant standartinį nuokrypį (Lileikienė ir Dauginytė, 2009). Mokslinėje literatūroje kaip pagrindinis rizikos prisiėmimo tikslas, investuojant į akcijas, išskiriamas didesnių pajamų gavimas, lyginant su kitomis galimomis investicinėmis priemonėmis (Lileikienė ir Dervinienė, 2010). Kancerevyčius (2009) nurodo, jog investicinis portfelis yra investuoto turto rinkinys, kurį sudaro akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indėliai bei pabrėžia, kad investuotojai dažniausiai neinvestuoja į vieną finansinį instrumentą, tačiau renkasi sudaryti investicinį portfelį iš keleto finansinių instrumentų. Portfelis, kurį sudaro kelios skirtingos investicijų rūšys yra mažiau rizikingas nei tas, kurį sudaro vienos rūšies investicija (Lileikienė ir Dauginytė, 2009). Analizuojant konkrečius portfelio sudarymo etapus derėtų atsižvelgti į Kancerevyčiaus (2009) išskiriamus keturis portfelio formavimo žingsnius: 1. Turto klasių pasirinkimas sudarant portfelį. 2. Proporcijų portfelyje priskyrimas kiekvienai pasirinktai turto klasei pagal numatytus investuotojo tikslus, patirtį bei rizikos tolerancijos lygį. 3. Kiekvienos turto klasės proporcijos investiciniame portfelyje svyravimo ribų nustatymas.
11
4. Atskirų finansinių instrumentų kiekvienai turto klasei parinkimas. Atliekant minėtus portfelio formavimo žingsnius itin svarbu tinkamai įvertinti investuotojo tikslus, poreikius, patirtį bei rizikos tolerancijos lygį ir pagal tai parinkti optimaliausią šiuos kriterijus atitinkančią investavimo strategiją. Taigi, mokslinėje literatūroje vyrauja nuomonė, jog formuojant investicinį portfelį svarbiausias tikslas yra suderinti pageidaujamą pelningumo ir rizikos lygį, atsižvelgiant į investuotojo poreikius. Būtina nuolat analizuoti rinkos pokyčius, kadangi akcijų rinka yra dinamiška sistema, apimanti nepastovius duomenis (Kekytė ir Stasytytė, 2017). Taip pat svarbu investicinius sprendimus priimti racionaliai, atsižvelgiant į moksliniuose darbuose siūlomus etapus, taip siekiant išvengti papildomos rizikos, kuri sumažintų galimą portfelio efektyvumą. Įgyvendinus minėtą pagrindinį investicinio portfelio formavimo tikslą, suderinus riziką su pageidaujamo pelningumo lygiu, investicinis portfelis laikomas efektyviu. Mokslininkų tarpe ši sąvoka apibrėžiama kaip portfelis, kuriame prie esamo rizikos lygio planuojamas pelningumas yra didžiausias arba prie planuojamo pelningumo lygio rizika yra mažiausia (Kancerevyčius, 2009; Lileikienė ir Dervinienė, 2010; Vaišvilas ir Martinkutė-Kaulienė, 2016; Valentinavičius, 2010; Žvirblis ir Rimkevičiūtė, 2012). Bikas ir Laurinavičius (2009) kaip pagrindinę efektyvaus vertybinių popierių portfelio savybę taip pat išskiria galimybę sumažinti investicinę riziką, nesumažinant laukiamo pelningumo. Kiekvienas investuotojas gali pasirinkti optimalų investicinį portfelį pagal toleruojamą rizikos lygį (Marcišauskienė, Balinskienė ir Vilimė, 2015). Tad galima daryti prielaidą, jog esant didesniam rizikos lygiui nei laukiamas pelningumas portfelis laikomas neefektyviu. Investicinio portfelio sudarymo ir valdymo efektyvumo vertinimas gali būti atliekamas tik palyginant portfelio rezultatyvumą su kitų portfelių rezultatais. Jei portfelis leidžia pasiekti geresnių rezultatų nei kiti sudaryti portfeliai – jis laikomas efektyviu (Žilinskij ir Rutkauskas, 2012). Remiantis šiuo požiūriu, galima teigti, jog portfelis, pasižymintis geresniu grąžos ir rizikos santykiu, yra efektyvus, tačiau esant analogiškam rizikos lygiui keliuose portfeliuose, efektyviu bus laikomas tas portfelis, kurio laukiama grąža yra didžiausia. Taigi, efektyviu portfeliu galima laikyti tokį portfelį, kuris suteikia investuotojui didžiausią naudą bei suteikia galimybę gauti didžiausią grąžą prie mažiausio galimo rizikos lygio ir atvirkščiai. Todėl formuojant investicinį portfelį svarbiausia atsižvelgti į portfelio efektyvumą, kitu atveju portfelis nebus patrauklus investuotojams. Pirmasis efektyvaus portfelio sąvoką nagrinėti ėmė Nobelio premijos laureatas bei moderniosios portfelio teorijos pradininkas – Markowitz (1952), teigdamas, jog efektyvaus portfelio pasirinkimas priklauso nuo investuotojo noro ir galimybės prisiimti riziką. Mokslininkas, sukėlęs revoliuciją, paskelbdamas pagrindinius portfelio teorijos principus, pristatė, jog sudarant efektyvų portfelį svarbiausia atsižvelgti į du pagrindinius kriterijus – grąžą bei riziką. Portfelis turėtų maksimizuoti laukiamą grąžą bei minimizuoti riziką (Markowitz, 1952). Autorius pristatė tam tikras prielaidas, kuriomis vadovaujasi investuotojai, tokias kaip, rizikos vengimas, naudos
12 maksimizavimas, vadovavimasis racionalaus investavimo principais, todėl investuotojui aktuali ne tik tikėtina grąža, bet ir rizika, vertinama visam portfeliui, ir kt. Tad investiciniai sprendimai, priimami atsižvelgiant vien į laukiamo pelningumo maksimizavimą, nėra laikomi racionaliu investuotojo elgesiu. Siekdamas išmatuoti portfelio riziką, mokslininkas pristatė anksčiau minėtą kiekybinį rizikos matavimo būdą – dispersiją, kuri įvertinama apskaičiuojant standartinį nuokrypį. Taip pat Markowitz pagrindė rizikos sumažinimo būdą – portfelio diversifikaciją, kuri apibūdinama kaip investuotojo lėšų paskirstymas tarp visų vertybinių popierių, kurie pasižymi didžiausia grąža (Markowitz, 1952). Naudojant diversifikacijos metodą, portfelis sudaromas įvertinus bendrą portfelio riziką, t.y. atsižvelgiant į portfelio visumą, o ne į atskirus vertybinius popierius (Ivanova ir Dospatliev, 2016). Tačiau Markowitz (1952) teigimu, diversifikacija nepanaikina visos galimos rizikos, tik ją sumažina. Portfelį sudaro dviejų rūšių rizika – sisteminė bei nesisteminė. Sisteminė rizika yra neišvengiama ir nepriklauso nuo portfelyje esančių vertybinių popierių skaičiaus. Tuo tarpu nesisteminę riziką galima sumažinti taikant portfelio diversifikacijos metodą. Ši rizika dažniausiai pasireiškia tam tikroms įmonėms, pramonės sektoriams ar geografinėms zonoms (Lileikienė ir Dauginytė, 2009). Tad Markowitz (1952), formuojant investicinį portfelį, rekomenduoja vengti turinčių aukštą tarpusavio kovariaciją vertybinių popierių įtraukimo į portfelį bei investuoti į skirtingų pramonės šakų įmones, kadangi tokiu atveju kovariacija yra mažesnė nei tarp tos pačios pramonės šakų įmonių. Apibendrinant, galima teigti, jog Markowitz modelis sukėlė perversmą investavimo procese, įrodė pagrindinius investicinio portfelio formavimo principus, atvėrė naujas investavimo galimybes bei pristatė investuotojams efektyvaus portfelio sąvoką. Alternatyvus Markowitz teorijai modelis – kapitalo aktyvų kainos nustatymo modelis (CAPM), sukurtas Nobelio premijos laimėtojo – Sharpe (1964). Tai standartinis bei plačiai naudojamas modelis, užtikrinantis galimybę įvertinti ilgalaikio turto planuojamą grąžą bei riziką – betą, kuri leidžia palyginti atskiro vertybinio popieriaus riziką su visų vertybinių popierių rizika (Kancerevyčius, 2009). Pasak Valentinavičiaus (2009) šis modelis atskleidžia teorinį aktyvų kainos ir numatomos grąžos tikslių prognozių paaiškinimą, kitaip tariant, yra paremtas prielaidomis ir spėjimais, susijusiais su pusiausvyros rizikingų akcijų numatoma grąža. CAPM modelis remiasi minėtomis Markowitz modelio prielaidomis, tačiau praplečia šį modelį papildydamas jį dar dvejomis prielaidomis, kuriomis teigiama, jog visi investuotojai gali skolintis arba skolinti nerizikinga palūkanų norma bei investuotojų lūkesčiai yra vienodi – rinkos dalyviai įvertina tą patį laukiamą turto grąžos paskirstymą (Elbannan, 2014). Tačiau mokslinėje literatūroje modelis dažnai kritikuojamas dėl minėtų prielaidų. Autorių išskiriami modelio trūkumai apibendrinami žemiau pateikiamoje 2 lentelėje. Taigi, galima teigti, jog mokslininkų tarpe pastebima gerokai daugiau CAPM modelio trūkumų lyginant su Markowitz modeliu. Tačiau CAPM modelis papildo
13
Markowitz modelį, akcentuodamas tiesinį ryšį tarp finansinių instrumentų laukiamo pelningumo ir sisteminės rizikos. Dėl CAPM modelio trūkumų kyla poreikis alternatyvioms teorijoms, tokioms kaip arbitražo įkainojimo teorija (APT), kurios pradininku laikomas Ross (1976). Ši teorija naudoja bendrų veiksnių, darančių įtaką vertybinio popieriaus pelningumui, modelį bei tinka strateginio portfelio planavimui (Valentinavičius, 2009). Autorius pabrėžia tai, jog visi investuotojai siekia padidinti portfelio pelningumą, nedidinant rizikos. Marcišauskienės et al. (2015) teigimu, vertinant portfelio riziką, skaičiuojama atskiro vertybinio popieriaus koreliacija su tam tikrais veiksniais, lemiančiais portfelio rizikingumą, pavyzdžiui, infliacija, ekonomikos augimas ir kt. Pasak Valentinavičiaus (2009), finansinio instrumento laukiamas pelningumas gali būti skirstomas į numatytą bei nenumatytą. Nenumatytas pelningumas gali būti skirstomas į kylantį tik iš įmonės bei kylantį iš rinkos, taip pat skaidomas į ekonominius veiksnius, veikiančius pelningumą tiek teigiamai, tiek neigiamai. Anot Elbannan (2014), arbitražo įkainojimo teorija apima daugybę rizikos veiksnių, turinčių įtakos grąžai, priešingai nei CAPM, kuriame rizika išmatuojama remiantis turto kovariacija su rinkos portfeliu. Autorė pateikia keletą minėtų rizikos veiksnių pavyzdžių, tokių kaip infliacija, palūkanų normų pokyčiai, bendrojo vidaus produkto augimas ar politiniai ir ekonominiai įvykiai. Tad lyginant APT modelį su CAPM modeliu, galima daryti prielaidą, jog arbitražo įkainojimo teorija apima daugiau nei vieną rizikos veiksnį, priešingai nei kapitalo aktyvų kainos nustatymo modelis. Apibendrinant APT teorinius aspektus, pažymėtina, jog ši teorija suteikia galimybę įvertinti pagrindinius rizikos veiksnius, lemiančius laukiamą grąžą bei pasižymi jautrumu ekonominiams faktoriams. Arbitražo įkainojimo teorija turi panašumų su CAPM modeliu, tačiau ši teorija kiek bendresnė. Kaip ir kitos analizuotos teorijos, APT turi privalumų bei trūkumų. Nagrinėtos teorijos apibendrinamos 2 lentelėje.
14
2 lentelė Investicinio portfelio formavimo teorijų apibendrinimas Modelis Pagrindinės modelio idėjos Privalumai Trūkumai Siekiama sumažinti riziką, Siūlomas rizikos sumažinimo Visų portfelio akcijų atsižvelgiant į numatytą grąžą. būdas – portfelio diversifikacija. pelningumų kovariacijų tarp Grindžiamas tam tikromis Įprastas modelis daugumoje visų akcijų skaičiavimo prielaidomis, susijusiomis su praktinių situacijų ir paprastas būtinumas. Markowitz investuotojų ir finansų rinkų teorinei analizei bei skaitiniams Skaičiavimai gali būti modelis elgsena. sprendimams. neefektyvus, kadangi Nenustatomas vienas optimalus remiamasi praeities portfelis, tačiau apibrėžiama duomenimis, portfeliai efektyvi riba, kurioje visi portfeliai pasirenkami tik vienam laikomi optimaliais. investavimo laikotarpiui. Atskleidžiamas ryšys tarp turto Papildo Markowitz modelį. Modelis pagrįstas kainos bei bendros jo rizikos Beta leidžia palyginti atskiro prielaidomis, kurios dažnai komponentų. vertybinio popieriaus riziką su neatsižvelgia į realią bei Vertybinių popierių pelningumas visų vertybinių popierių rizika. dinamišką padėtį globalioje yra tiesiogiai proporcingas beta Apskaičiuoti vertybinių popierių ekonomikoje. koeficientui. pelningumo rizikos lygį nėra Rinkos Beta nevisiškai CAPM Markowitz modelis papildomas sudėtinga. apibūdina turto riziką bei Beta modelis dvejomis prielaidomis, tačiau dėl Modelis plačiai naudojamas – skirtumai negali paaiškinti šių prielaidų modelis yra daugelis pramonės šakų priklauso visų laukiamos grąžos kritikuojamas mokslinėje nuo šio modelio, siekdamos skirtumų. literatūroje nustatyti savo kainą rinkoje. Investuotojai atsižvelgia tik į vieno laikotarpio portfelio grąžą ir riziką. Ekonominiai faktoriai bei įvairūs Suteikia galimybę modeliuoti Nenurodytas pagrindinių rizikos veiksniai, įtraukti į modelį, įvairių ekonomikos scenarijų veiksnių, lemiančių vertybinių tikėtina, gali paveikti viso turto poveikį portfelio pelningumui. popierių grąžą, pobūdis. grąžą. Apima daugiau rizikos veiksnių Nenurodytas veiksnių, Arbitražo Investuotojai naudojasi arbitražu – nei CAPM modelis. įtrauktų į modelį skaičius. įkainojimo esant vienodam rizikos lygiui Rizikos veiksnių identifikavimas Nasdaq OMX Baltic rinkoje teorija renkasi portfelius, užtikrinančius padeda įmonėms ir pritaikyti šį modelį galimybės didesnį pelningumą, tuo tarpu kitų investuotojams suprasti veiksnių yra ribotos dėl duomenų portfelių pelningumas padidėja santykinį stiprumą, nustatant turto trūkumo. prisitaikydamas. grąžą.
Apibendrinant pažymėtina, jog investicinio portfelio sudarymas yra esminė investavimo proceso dalis, apimanti investavimo politikos numatymą, aktyvų pasirinkimą, laukiamo pelningumo ir rizikos įvertinimą bei daugelį kitų įvairių procesų. Mokslininkai pabrėžia kelių skirtingų investicijų rūšių būtinumą formuojant investicinį portfelį, siekiant sumažinti riziką. Tai leidžia suformuoti efektyvų investicinį portfelį, kurio esmė yra rizikos minimizavimas, nesumažinant laukiamos grąžos, taip siekiant suteikti investuotojui didžiausią naudą. Mokslinėje literatūroje plačiai naudojamos investicinio portfelio formavimo teorijos pateikia pagrindinius teorinius principus, suteikiančius galimybę investuotojui suformuoti efektyvų investicinį portfelį. Šiame skyriuje pateikiamos trys pagrindinės portfelio formavimo teorijos: Markowitz teorija, kapitalo aktyvų kainos nustatymo modelis (CAPM) ir arbitražo įkainojimo teorija (APT). Visos nagrinėtos teorijos pasižymi tam tikrais privalumais bei trūkumais, tačiau šių teorijų principų ignoravimas galimai sukeltų investuotojui finansinius nuostolius, todėl teorinių investicinio portfelio valdymo principų taikymas gali būti lemiamas žingsnis, užtikrinantis efektyvaus investicinio portfelio
15 formavimą. Tad galima teigti, jog pagrindiniu veiksniu, lemiančiu investicinio portfelio efektyvumą, galima laikyti portfelio valdytojo priimamus investicinius sprendimus. 1.3 Ankstesnių mokslinių tyrimų, vertinusių socialiai atsakingo
investicinio portfelio formavimo galimybes ir naudą, rezultatų
analizė
Atliktuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose vertinama socialiai atsakingo investavimo nauda pastebimi pakankamai skirtingi rezultatai. Siekiant išsamiau atskleisti mokslininkų požiūrį į socialiai atsakingą investavimą, šiame skyriuje apžvelgiami moksliniai tyrimai apima ne tik socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo tyrimus, bet ir tvarių investicinių fondų bei etiniais aspektais pasižyminčių rinkos indeksų vertinimo tyrimus. Dalis autorių socialiai atsakingą investicinį portfelį ar rinkos indeksą pateikia kaip efektyvesnį, lyginant su tradiciniu (Auer, 2014; Brzeszczynski ir McIntosh, 2014; Peylo ir Schaltegge, 2014). Kiti teigia priešingai, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis, fondas ar rinkos indeksas yra mažiau efektyvus nei tradicinis (Ameer ir Othman, 2017; Oberndorfer et al., 2011). Likusi dalis nurodo, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis ar rinkos indeksas nepasižymi dideliais skirtumas lyginant su įprastiniu (Blankenberg ir Gottschalk, 2018; Erragragui ir Lagoarde-Segot, 2016; Mollet ir Ziegler, 2014; Zhang, 2014). Tyrimų rezultatų apibendrinimas pateikiamas 3 lentelėje. 3 lentelė Ankstesnių mokslinių tyrimų, vertinusių socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatus lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu, rezultatų apibendrinimas Efektyvesnis socialiai Efektyvesnis tradicinis Portfeliai/rinkos indeksai atsakingas investicinis investicinis nepasižymi ryškiais skirtumais portfelis/rinkos indeksas portfelis/fondas/rinkos indeksas Autorius, Auer (2016); Brzeszczynski ir Oberndorfer et al., 2011; Ameer ir Mollet ir Ziegler, 2014; metai McIntosh, 2014; Othman, 2017. Blankenberg ir Gottschalk, 2018; Peylo ir Schaltegge, 2014. Erragragui ir Lagoarde-Segot, 2016; Zhang, 2014.
Vienas iš socialiai atsakingą investavimą vertinusių kaip efektyvesnį investavimo būdą yra Auer (2016), kurio atliktas tyrimas, atsižvelgiant į investuotojų pasirenkamus etinius portfelį sudarančius kriterijus Europos akcijų rinkoje, įrodė, jog investuotojai gali įgyvendinti etikos principus, nesukeldami žalos portfelio grąžai bei tam tikromis aplinkybėmis pasiekti netgi didesnį portfelio našumą. Autoriaus teigimu, investuotojai gali pasirinkti socialiai atsakingas investicijas, atitinkančias jų asmenines vertybes bei įsitikinimus, neaukojant portfelio rezultatų. Iš dalies
16 socialiai atsakingi investuotojai gali pasiekti netgi didesnį našumą, tačiau tam turi būti taikoma tam tikra etinės atrankos strategija (Auer, 2016). Taip pat autorius, vertindamas socialiai atsakingų investuotojų elgseną, pažymi, jog susitelkimas į pačias geriausias akcijas gali sunaikinti akcijų portfelio vertę. Tad investuotojams, siekiantiems didesnio portfelio našumo, būtina atsižvelgti į bendrą portfelio visumą bei pasirinkti tinkamą investavimo strategiją. Brzeszczynski ir McIntosh (2014) tyrė portfelių, sudarytų iš socialiai atsakingų įmonių akcijų, našumą Jungtinės Karalystės akcijų rinkoje, lyginant su dvejų visuotinai priimamų Jungtinės Karalystės akcijų rinkos indeksų rezultatais. Formuojant socialiai atsakingą investicinį portfelį, tyrime pasirinktos socialiai atsakingos įmonės iš ,,Global-100“ tarptautinių socialiai atsakingų įmonių sąrašo ir kiekviena įmonė iš šio sąrašo įtraukiama į socialiai atsakingą investicinį portfelį vienodais svoriais. Tuomet kiekvienais metais portfeliai subalansuojami iš naujo, atsižvelgiant į minėto sąrašo pokyčius. Atlikę tyrimą, autoriai nustatė, jog socialiai atsakingų investicinių portfelių grąža buvo vidutiniškai didesnė lyginant su atitinkama rinkos indeksų grąža. Didesnė socialiai atsakingų investicinių portfelių grąža nustatyta net ir atsižvelgiant į sandorių kaštus. Geresni socialiai atsakingų investicinių portfelių rezultatai nustatyti ir vertinant portfelius pagal rizikos matavimo priemones. Šis tyrimas puikiai pagrindžia socialiai atsakingo investicinio portfelio pranašumo požiūrį. Prie socialiniai atsakingo investicinio portfelio formavimo tyrimų prisidėjo Peylo ir Schaltegge (2014), siekdami nustatyti skirtingų tvarumo lygių portfelių įtaką investicijų grąžai Vokietijos akcijų rinkoje. Autoriai sudarė ir palygino skirtingo tvarumo lygio investicinius portfelius ir pateikė išvadas, jog portfelio tvarumo lygio padidėjimas teigiamai veikia jo finansinius rezultatus, taip pat tvarumas ne tik įmonei leidžia siekti nefinansinių tikslų, užtikrinant gerus finansinius rezultatus, bet ir investuotojui leidžia siekti minėtų tikslų, išlaikant portfelio efektyvumą. Apibendrinant galima teigti, jog investicinio portfelio tvarumo lygis yra reikšmingas veiksnys portfelio finansiniams rezultatams. Tuo tarpu Mollet ir Ziegler (2014) atliktame tyrime teigia, jog socialiai atsakingas vertybinių popierių portfelis nepasižymi didesniu pranašumu nei tradicinis portfelis. Autoriai nagrinėja ryšį tarp socialiai atsakingo investavimo ir akcijų efektyvumo JAV bei Europos akcijų rinkose. Apibendrinant tyrimo rezultatus, pastebima teigiama neįprasta grąža įmonėms, nesilaikančioms tvarumo principų, Europos akcijų rinkoje. Tačiau pasak autoriaus, gauti rezultatai nereiškia, jog socialiai atsakingo investavimo strategija turi sistemingai žemesnius rezultatus. Taip pat tyrimas parodo, jog socialiai atsakingas investavimas yra susijęs su didelėmis įmonėmis bei įmonių tvarumo lyderės turi vidutiniškai aukštesnę vertę nei mažiau tvarios įmonės. Apibendrinant pažymėtina, jog šiame tyrime socialiai atsakingas investavimas nepasižymi nei teigiamais, nei neigiamais finansiniais rezultatais, tačiau vertinant iš įmonių perspektyvos, tvarumas užtikrina
17
įmonėms didesnę vertę. Šis tyrimas įrodo, jog mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės apie socialiai atsakingą investavimą, todėl yra aktualu tirti šią problemą. Zhang (2014) lygino socialiai atsakingų investicinių fondų ir Kinijos rinkos indekso rezultatus. Tyrime pasirinkti keturi didžiausi socialiai atsakingi investiciniai fondai Kinijoje ir kiekvienas vertinamas pagal skirtingą lyginamąjį rinkos indeksą. Pateikiamos išvados, jog socialiai atsakingi investiciniai fondai nepasižymi prastesniais rezultatais lyginant su bendrais rinkos rezultatais. Tačiau nustatyta, jog du didžiausi ir labiausiai pramonėje diversifikuoti Kinijos socialiai atsakingi investiciniai fondai lenkia lyginamąjį Kinijos rinkos indeksą, tuo tarpu vienintelis analizuotas investicinis fondas, pasižymintis prastesniais rezultatais, yra susijęs su pramonės diversifikacijos trūkumu. Autoriai teigia, jog tikėtina, kad pramonės diversifikacija ir socialiai atsakingo investicinio fondo dydis gali būti susijęs su investicinio fondo finansiniais rezultatais. Apibendrinant tyrimą pažymėtina, jog svarbiausias veiksnys, užtikrinantis geresnius socialiai atsakingo investicinio fondo rezultatus, lyginant su rinkos indeksu, yra pramonės šakų diversifikacija. Blankenberg ir Gottschalk (2018) atliktas tyrimas taip pat parodo, jog tvaraus investicinio portfelio veikimas smarkiai nesiskiria nuo įprasto investicinio portfelio. Tyrime sudaryti du investiciniai portfeliai – tvarus ir įprastas. Tvarus investicinis portfelis sudarytas iš 11 skirtingų šalių skirtingų bei įvairių sektorių akcijų, siekiant pasiekti tam tikrą diversifikacijos lygį bei apimti skirtingas tvarumo temas. Tradicinis portfelis apima 10 beveik tų pačių šalių kaip ir tvarus investicinis portfelis, tačiau labiau atspindi tradicinius sektorius. Pateikiama išvada, jog „žalieji“ portfeliai nebūtinai pasižymi prastesniais rezultatais, taip pat kaip ir tvarios įmonės. Tvarumas nedaro neigiamos įtakos investavimo rezultatams ir gali būti taikomas neatsižadant laukiamos grąžos. Apibendrinant galima teigti, jog socialiai atsakingas investavimas nebūtinai reiškia finansinius nuostolius investuotojams, todėl investuotojams verta atsižvelgti į darnaus vystymosi principus, palaikant tvarias įmones, kurios galimai leidžia uždirbti vienodą pelną kaip ir tradicinės įmonės. Erragragui ir Lagoarde-Segot (2016) tyrė ryšį tarp etinių bei finansinių rezultatų, siekdami įrodyti skirtumo nebuvimą tarp etinių ir įprastinių rodiklių grąžos. Šiame tyrime autoriai analizavo skirtingų, išsivysčiusių bei besivystančių, rinkų etinius ir įprastinius indeksus. Tyrimo rezultatai parodė, jog skirtumas tarp etinių ir įprastų rodiklių grąžos yra nereikšmingas. Apibendrinant galima teigti, jog tyrimo rezultatai pagrindžia požiūrį, jog etinių bei įprastinių indeksų rezultatai nepasižymi esminiais skirtumais. Keletas autorių, tirdami įmonių tvarumo poveikį akcijų rezultatams, pateikia neigiamą poveikį atspindinčius rezultatus. Oberndorfer et al., (2011) atliktame tyrime empiriškai analizuojamas Vokietijos įtraukimo į tam tikrus tvarumo akcijų indeksus poveikis akcijų
18 rezultatams. Rezultatai rodo, jog įmonių įtraukimas į vieną, iš tiriamų, akcijų tvarumo indeksų (Dow Jones STOXX Sustainability Index) gali turėti neigiamos įtakos akcijų rezultatams Vokietijos akcijų rinkoje. Tačiau tirdami įmonių įtraukimą į antrąjį akcijų tvarumo indeksą (Dow Jones Sustainability World Index), autoriai nepastebi reikšmingos bei neįprastos vidutinės grąžos. Tyrimo rezultatai atspindi, jog įtraukimas į labiau paplitusį akcijų tvarumo indeksą gali turėti didesnį neigiamą poveikį akcijoms (Oberndorfer et al., 2011). Taip pat svarbu paminėti, jog įmonių pasiekti geri aplinkosauginiai bei socialiniai rezultatai, darantys teigiamą įtaką jų reputacijai, nepadengia išlaidų kaštų, tad atneša finansinius nuostolius. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog šio tyrimo rezultatai nėra palankūs vertinant savanorišką įmonių veiklą, kuria siekiama įtraukimo į akcijų tvarumo indeksą. Ameer ir Othman (2017) taip pat pabrėžė įprasto investicinio portfelio pranašumą, lyginant su socialiai atsakingu portfeliu. Autoriai siekė ištirti ryšį tarp įmonių socialinės atsakomybės komunikacijos strategijų našumo ir akcijų rezultatų Naujosios Zelandijos akcijų rinkoje. Tyrimo rezultatai rodo, jog portfelio, kurį sudaro įmonių, gerokai mažiau atsižvelgiančių į socialines ir aplinkosaugos problemas, akcijos, rezultatai rodo didesnį pranašumą, lyginant su portfelio, sudaryto iš įmonių, pakankamai iniciatyviai įsitraukiančių į minėtas problemas, akcijų, rezultatais. Taigi, nors autorių teigimu, egzistuoja teigiama socialinės veiklos įtaka rinkos vertei, tačiau pateiktos išvados įrodo, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio grąža yra žemesnė nei tradicinio portfelio, formuojant ir vertinant portfelius mažesnėje ekonomikoje, tokioje kaip Naujoji Zelandija. Apibendrinant atliktus tyrimus, pažymėtina, jog mokslinėje literatūroje apstu įvairių socialiai atsakingo investavimo bei jo naudos vertinimų. Detalesnis mokslinių tyrimų apibendrinimas pateikiamas 2 Priede. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, jog dauguma atliktų tyrimų analizavo skirtingas rinkas, skirtingus laikotarpius, taikė skirtingus tyrimo metodus bei socialiai atsakingą investicinį portfelį formavo atsižvelgdami į skirtingus socialiai atsakingų įmonių vertinimo kriterijus, reitingus bei informacijos šaltinius, todėl šie veiksniai galėjo lemti skirtingus rezultatus bei priešingą literatūroje vyraujančią nuomonę. Visgi vertinant nagrinėtus mokslinius tyrimus dažniau pastebima, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio, fondo arba rinkos indekso finansiniai rezultatai smarkiai nesiskiria nuo įprasto, tuo tarpu neigiami finansiniai rezultatai pastebimi rečiau. Tad, galima daryti prielaidą, jog nesusiduriant su grąžos ir rizikos skirtumais, verta atkreipti dėmesį, jog pasirinkimas investuoti į socialiai atsakingą investicinį portfelį arba fondą suteikia papildomos nefinansinės naudos. Taigi, socialinė atsakomybė yra neatsiejama tvaraus ekonomikos vystymosi dalis, suteikianti naudą verslui bei visuomenei. Mokslinėje literatūroje išskiriama daugybė šio proceso privalumų, pavyzdžiui, įmonės reputacijos bei finansinės veiklos gerinimas, našumo didinimas, darbuotojų lojalumas ir kt. Išanalizavus socialinės atsakomybės sampratą bei naudą įvertinta
19 socialiai atsakingo investavimo svarba. Šis reiškinys moksliniuose šaltiniuose apibūdinamas kaip procesas, apimantis aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius, leidžiantis finansinę naudą suderinti su moraliniais aspektais bei dažnai sulyginamas su tvaraus investavimo sąvoka. Antrajame skyriuje investicinio portfelio formavimas apibūdinamas kaip investavimo proceso dalis, kurioje numatomas turto klasių pasirinkimas bei lėšų paskirstymas. Šiame procese svarbu atsižvelgti į portfelio efektyvumą, kuris moksliniuose šaltiniuose apibrėžiamas kaip rizikos sumažinimas prie planuojamo pelningumo lygio, ir atvirkščiai. Darbe išskiriamos trys pagrindinės investicinio portfelio formavimo teorijos: Markowitz teorija, CAPM modelis bei arbitražo įkainojimo teorija. Markowitz teorijoje pristatomos efektyvaus portfelio bei portfelio diversifikacijos sąvokos, pristatomos prielaidos, susijusios su investuotojų elgsena. CAPM modelis leidžia įvertinti ilgalaikio turto planuojamą pelningumą bei riziką – betą. Šis modelis papildo minėtą Markowitz modelį dvejomis prielaidomis, tačiau dėl šių prielaidų yra plačiai kritikuojamas mokslininkų tarpe. Todėl susiduriama su CAPM modeliui alternatyvių teorijų poreikiu. Viena iš alternatyvų yra arbitražo įkainojimo teorija, kuri apima daugelį rizikos veiksnių, veikiančių pelningumą bei leidžia įvertinti skirtingų ekonomikos scenarijų poveikį portfelio grąžai. Remiantis pateikta investicinio portfelio formavimo teorijų apžvalga, pažymėtina, jog mokslinėje literatūroje išskiriama mažiausiai Markowitz teorijos trūkumų, lyginant su kitomis nagrinėtomis teorijomis, tačiau visos minėtos teorijos pasižymi tam tikrais privalumais bei trūkumais. Apibendrinant šioje dalyje analizuotus ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatus socialiai atsakingo investavimo tema, galima teigti, jog pateikiami skirtingi tyrimų rezultatai. Tai įrodo, jog nėra vieningos autorių nuomonės apie socialiai atsakingo investavimo naudą, todėl yra aktualu tirti šią problemą. Tačiau visgi pastebimi teigiami arba nesiskiriantys nuo tradicinių investicinių priemonių finansiniai rezultatai vertinant socialiai atsakingo investavimo naudą. Tad esant galimybei investuotojams rekomenduojama atsižvelgti į socialinius aspektus investavimo procese, jei tai nesukelia žalos finansiniams rezultatams.
20
2. SOCIALIAI ATSAKINGO INVESTICINIO PORTFELIO
FORMAVIMO GALIMYBIŲ NASDAQ OMX BALTIC
VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOJE VERTINIMAS
Remiantis pateikta mokslinės literatūros analize, šiame skyriuje pateikiama socialiai atsakingo portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic tyrimo metodologija. Pagal parengtą metodologiją suformuojamas socialiai atsakingas bei tradicinis investicinis portfelis, įvertinamas portfelių rezultatyvumas bei gauti rezultatai palyginami su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais. 2.1 Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių
Nasdaq OMX Baltic rinkoje tyrimo metodologija
Šiame skyriuje nustatomas tyrimo tikslas, aptariama socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic rinkoje tyrimo analizės logika ir metodai, apibūdinama tyrimo imtis, pristatomi socialiai atsakingų imonių atrankos bei veiklos efektyvumo vertinimo kriterijai bei aptariami investicinių portfelių formavimo principai. Tyrimo tikslas. Atrinkus socialiai atsakingas įmones, kurių akcijos listinguomos Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje suformuoti optimalų socialiai atsakingą bei tradicinį investicinį portfelį ir palyginti gautus portfelių rezultatus. Tyrimo klausimas. Kokios galimybės suformuoti socialiai atsakingą portfelį Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje? Tyrimo objektas. Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimas. Tyrimo analizės logika. Pristatomi kriterijai, pagal kuriuos Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje atrenkamos socialiai atsakingos įmonės. Kiekvienai atrinktai socialiai atsakingai įmonei atitinkamai pagal finansinį sektorių bei įmonės dydį parenkama tradicinė įmonė. Atliekama atrinktų įmonių finansinės būklės analizė, apskaičiuojant ir įvertinant jų santykinius finansinius rodiklius, pagal įmonių pateikiamų metinių finansinių ataskaitų duomenis. Remiantis atrinktomis įmonėmis, formuojamas socialiai atsakingas bei atitinkamas tradicinis investicinis portfelis, apskaičiuojama portfelių grąža, rizika, kovariacija bei koreliacija. Įvertinamas sudarytų portfelių rezultatyvumas. Gauti rezultatai palyginami su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais. Skaičiavimai atliekami naudojantis MS Excel programa. Tyrimo metodai. Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje listinguomų įmonių metinių finansinių ataskaitų analizė, santykinių rodiklių analizė, grafinis duomenų vaizdavimas, duomenų koreliacinė analizė, lyginamoji analizė. Investiciniai portfeliai sudaromi remiantis Markowitz modernios portfelio teorijos prielaidomis. 21
Tyrimo duomenys. Tyrime naudojami duomenys gauti iš Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržos, siekiant atspindėti socialiai atsakingo investavimo galimybes Baltijos rinkoje. Tyrimui atlikti vertinamos minėtoje biržoje pateikiamos įmonių finansinės bei tvarios veiklos ataskaitos. Tyrimo imtis ir laikotarpis. Tyrimas atliekamas analizuojant 62 bendrovių, listinguojamų Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje metines finansines bei tvarios veiklos ataskaitas. Pagal tyrime nustatytus kriterijus, įmonės skirstomos į socialiai atsakingas bei tradicines. 3 Priede pateikiamas minėtoje biržoje listinguojamų įmonių sąrašas, pagal Nasdaq OMX Baltic biržoje pateiktus duomenis išskiriami sektoriai, kuriems priklauso įmonės. Į tyrimą įtraukiamos tik tos socialiai atsakingos įmonės, kurios pagal tą patį sektorių bei dydį turi atitinkamas tradicines įmones. Įmonės, kurios ėmė vykdyti veiklą, remiantis socialinės atsakomybės principais arba buvo pradėtos listinguoti Nasdaq OMX Baltic biržoje vėliau nei tyrimo pradžios laikotarpis, į tyrimą nėra įtraukiamos. Tyrimui atlikti pasirinktas 5 metų laikotarpis, kadangi mokslinėje literatūroje nėra nurodoma, koks investavimo laikotarpis turėtų būti pasirenkamas siekiant suformuoti tvarų investicinį portfelį, tačiau pažymėtina, jog socialiai atsakingas investavimas yra koncentruotas į ilgalaikę perspektyvą. Remiantis pateikta mokslinių tyrimų apžvalga, pastebima, jog analizuoti tyrimai pasižymi įvairiais investavimo laikotarpiais - nuo 3 iki 15 metų. Šiame tyrime pasirenkamas 5 metų laikotarpis, apimantis 2015.01.01–2019.12.31, siekiant atspindėti tvarų bei ilgalaikį investicinį laikotarpį. Tyrimo apribojimai: į tyrimą įtraukiamos tik Nasdaq OMX Baltic biržoje listinguojamų įmonių akcijos, todėl tyrimo imtis yra nedidelė. Taip pat nėra galimybės visiškai diversifikuoti portfelių, kadangi dauguma atrinktų įmonių veikia tose pačiose Baltijos šalyse bei dalis įmonių veikia tuose pačiuose sektoriuose; siekiant atspindėti vienodą įmonių įtaką investiciniams portfeliams, visų įmonių akcijos į portfelį įtraukiamos vienodais svoriais; atliekant tyrimą ignoruojami mokesčiai, valiutų kursų svyravimo rizika bei akcijų įsigijimo ir pardavimo kaštai; portfeliai valdomi pasyviai, tai reiškia, jog pasikeitus situacijai rinkoje nėra atliekami pakeitimai portfeliuose; socialiai atsakingoms įmonėms stengiamasi atrinkti kuo panašesnes atitinkamas tradicines įmones, tačiau ne visos atrinktos įmonės analogiškai atitinka. Taip pat ne visoms atrinktoms socialiai atsakingoms įmonėms galima priskirti atitinkamas tradicines įmones;
22
į tyrimą nėra įtraukiamos įmonės, pradėjusios vykdyti socialiai atsakingą veiklą arba pradėtos listinguoti vertybinių popierių biržoje, vėliau nei tyrimo pradžios laikotarpis;
2.1.1 Socialiai atsakingų įmonių atrankos kriterijų identifikavimas bei veiklos efektyvumo vertinimo pristatymas Siekiant identifikuoti socialiai atsakingas įmones, svarbu nustatyti tam tikrus įmonių socialinės atsakomybės kriterijus, kuriais remiantis vertinama įmonių socialinė atsakomybė. Analizuotuose ankstesniuose moksliniuose tyrimuose pateikiami skirtingi socialiai atsakingą portfelį sudarančių įmonių identifikavimo kriterijai. Dauguma autorių pagrindiniu kriterijumi laiko įmonių įtraukimą į tam tikrus akcijų rinkos indeksus, į kuriuos įtraukiamos socialiai atsakingos įmonės (Auer, 2014; Blankenberg ir Gottschalk, 2018; Brzeszczynski ir McIntosh, 2014; Erragragui ir Lagoarde-Segot, 2016; Oberndorfer et al., 2011; Peylo ir Schaltegge, 2014). Pažymėtina, jog šis tyrimas nuo analizuotų ankstesnių mokslinių darbų skiriasi tuo, jog yra atliekamas remiantis ne akcijų rinkos indeksų duomenimis, tačiau viešai prieinamais duomenimis, pateikiamais Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje, tad tyrimui atlikti naudojamas skirtingas įmonių socialinės atsakomybės vertinimo metodas. Išanalizavus pagrindinius mokslinėje literatūroje pateikiamus įmonių socialinės atsakomybės vertinimo kriterijus pastebėta, jog labiausiai paplitusia socialinės atsakomybės atskleidimo metodika galima laikyti įmonių įstojimą į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą1 arba Globalią atsiskaitymo iniciatyvą (GRI)2 (Įmonių socialinės atsakomybės gairės vertybinių popierių biržoje listinguojamoms įmonėms, 2012; Okunevičiūtė ir Pavlovska, 2017). Minėtuose šaltiniuose taip pat išskiriami papildomi tarptautiniu mastu pripažįstami įmonių socialinės atsakomybės principai ir gairės: SA8000 ir OHSAS 18001 – socialinio atskaitingumo standartai; ISO 14001 – aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartas; EMAS – aplinkosaugos valdymo ir audito sistema; AA1000 serijos standartai. Tačiau svarbu pažymėti, jog didžioji dalis Nasdaq OMX Baltic biržoje listinguojamų įmonių analizuojamu 2015–2019 m. laikotarpiu nurodo vadovavimąsi tam tikrais socialinės atsakomybės principais arba apima net keletą minėtų įmonių socialinės atsakomybės vertinimo kriterijų. Tad atliekant socialiai atsakingų įmonių atranką, šiame tyrime pagrindiniais kriterijais, siekiant identifikuoti daugiausiai dėmesio skiriančias socialinės atsakomybės principų taikymui įmones, laikomi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ataskaitų pateikimas nuo 2015 m. bei bent vieno iš minėtų mokslinėje literatūroje pateikiamų socialinės atsakomybės principų taikymas nuo tyrimo laikotarpio pradžios. Jei įmonė minėtus kriterijus atitikti ėmė vėliau nei tyrimo pradžios laikotarpis, ji į portfelį įtraukiama nebus. 3 priede nurodoma, kokius
1 Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas - tai iniciatyva, pagal kurią organizacijos prisiima įsipareigojimą laikytis 10 įmonių socialinės atsakomybės principų, nedaryti žalos aplinkai bei dalyvauti socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendime ir kt. 2 Globali atsiskaitymo iniciatyva - tai labiausiai tarptautiniu mastu paplitusi iniciatyva, pagal kurią organizacijos gali atskleisti savo finansinę, aplinkosauginę bei socialinę veiklą. 23 socialiai atsakingų įmonių kriterijus atitinka Nasdaq OMX Baltic rinkoje listinguojamos įmonės bei įvertinama, ar pagal tyrime nurodytus kriterijus įmonės laikomos socialiai atsakingomis. Taip pat socialiai atsakingoms įmonėms vienu iš kriterijų galima laikyti galimybę prisirti atitinkamą pagal sektorių bei dydį tradicinę įmonę. Identifikavus socialiai atsakingas įmones, svarbu įvertinti jų veiklos efektyvumą. 4 lentelėje pateikiami pagrindiniai Mackevičiaus ir Valkausko (2010) išskiriami santykiniai finansiniai rodikliai, jų skaičiavimo metodas bei reikšmių įvertinimas. Autorės nuomone, prie mokslininkų išskiriamų santykinių finansinių rodiklių būtina pridėti tam tikrus rinkos vertės rodiklius, kadangi šie rodikliai leidžia investuotojui nustatyti akcijų patrauklumą rinkoje, tad mokslinėje literatūroje išskiriami santykiniai finansiniai rodikliai papildomi pelno vienai akcijai bei kainos ir pelno santykio rodikliais. 4 lentelė Pagrindiniai santykiniai finansiniai rodikliai ir jų reikšmių įvertinimas Rekomenduojama Rodiklis Apskaičiavimo metodas reikšmė LIKVIDUMO RODIKLIAI
Bendro trumpalaikio mokumo Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai 1,2 - 2 koeficientas PELNINGUMO RODIKLIAI Grynas pelnas/Pardavimai Grynasis pelningumas, proc. >10% Grynasis turto pelningumas Grynas pelnas/Turtas >15% (ROA) , proc. Grynasis nuosavo kapitalo Grynas pelnas/Nuosavas kapitalas >20% pelningumas (ROE), proc. TURTO PANAUDOJIMO RODIKLIAI Atsargų apyvartumas Pardavimo savikaina/Atsargos Kuo didesnė reikšmė SKOLOS RODIKLIAI Skolos ir turto santykis Įsipareigojimai/Turtas 0,2 – 0,5 RINKOS VERTĖS RODIKLIAI (Grynasis pelnas – Privilegijuotųjų akcijų Pelnas vienas akcijai (EPS) Kuo didesnė reikšmė dividendai)/Paprastųjų akcijų skaičius Kainos ir pelno santykis (P/E) Akcijos rinkos kaina/Pelnas akcijai 15 - 20 Pastaba: lentelė sudaryta, remiantis Mackevičiumi ir Valkausku (2010) bei Vertybinių popierių biržoje Nasdaq OMX Vilnius pateikiamu leidiniu „Įmonių finansinė analizė. Rodiklių skaičiavimo metodika“ (2010). Rodikliai apskaičiuojami naudojant įmonių pateikiamus metinių finansinių ataskaitų duomenis. Dėl itin didelio duomenų kiekio, įmonių finansinės ataskaitos darbe nepateikiamos. Pateikiami apskaičiuoti įmonių finansiniai rodikliai, įvertinamos jų reikšmės bei įmonių rodikliai palyginami tarpusavyje. 2.1.2 Investicinių portfelių sudarymo principai Identifikavus socialiai atsakingas įmones bei įvertinus ir palyginus jų veiklos efektyvumą galima formuoti investicinius portfelius. Investiciniai portfeliai formuojami remiantis teorinėje darbo dalyje pateiktomis Markowitz modelio prielaidomis. Svarbu paminėti, jog atliekant tyrimą ignoruojami mokesčiai. Pirmiausia sudaromas socialiai atsakingas investicinis portfelis, įtraukiant į 24 jį socialiai atsakingas įmones lygiomis dalimis, siekiant atspindėti vienodą įmonių įtaką investiciniam portfeliui. Tuomet apskaičiuojamas socialiai atsakingų įmonių akcijų pelningumas bei bendra portfelio vidutinės grąžos norma. Vertybinių popierių rizika matuojama apskaičiuojant standartinį nuokrypį, kurio reikšmės gaunamos ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos reikšmės. Analogiškai apskaičiuojama bendra portfelio rizika. Skaičiavimai atliekami pagal formules, pateikiamas 4 priede. Siekiant įvertinti tiriamų įmonių tarpusavio ryšį skaičiuojami koreliacijos ir kovariacijos koeficientai. Kovariacijos matematinė išraiška pateikiama 4 priede. Pasak Kancerevyčiaus (2009) bei Markowitz (1952), esant teigiamai kovariacijai nerekomenduojama įtraukti abi investicines priemones į tą patį portfelį, nes jų grąžos rodikliai juda ta pačia kryptimi, todėl portfelio rizika nebus diversifikuota. Tuo tarpu esant neigiamai kovariacijai rekomenduojama abi investicines priemones įtraukti į tą patį portfelį, nes jų grąžos rodikliai juda priešingomis kryptimis, todėl portfelio rizika gali būti diversifikuota. Nulinės kovariacijos atveju ryšio tarp dviejų investicinių priemonių grąžos nėra, tad jos abi galėtų būti įtrauktos į tą patį portfelį. Siekiant įvertinti investicijų grąžos tarpusavio ryšio stiprumo laipsnį apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas. Šio koeficiento ribos yra nuo +1,0 iki -1,0. Anot Kancerevyčiaus (2009), portfelio formavimas iš teigiamą koreliaciją turinčių instrumentų nesumažina portfelio rizikos. Tuo tarpu portfelio formavimas iš neigiamą koreliaciją turinčių investicinių priemonių panaikina portfelio riziką. Nulinė koreliacija rodo, kad nėra ryšio tarp dviejų investicinių priemonių pelningumų, tad nulinės koreliacijos tarp investicinių priemonių atveju galima sumažinti portfelio riziką, tačiau nevisiškai. Tad galima daryti prielaidą, jog investuotojams naudinga pasirinkti investicines priemones, pasižyminčias neigiama arba nuline koreliacija. Koreliacijos koeficiento reikšmės apskaičiuojamos naudojant formulę, pateikiamą 4 priede. Apskaičiavus socialiai atsakingų įmonių akcijų pelningumą, riziką bei kovariacijos ir koreliacijos koeficientus, įvertinami bendri portfelio rezultatai, laukiama grąža bei rizika, taip pat įvertinamas portfelių rezultatyvumas naudojant Treynoro, Šarpo ir Jensen alpha rodiklius. Minėtų rodiklių skaičiavimo formulės pateikiamos 4 priede. Tuomet taikant tuos pačius principus, kaip ir socialiai atsakingo portfelio formavimui bei vertinimui, apskaičiuojami tradicinio investicinio portfelio rezultatai. Portfelių rezultatai palyginami tarpusavyje. Apibendrinta tyrimo eiga iliustruojama 1 paveiksle, išskaidant tyrimą į atskirus etapus.
25
1 paveikslas. Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic rinkoje vertinimo eiga Pagal pateiktą tyrimo metodologiją bei numatytą socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje vertinimo eigą atliekamas tyrimas, kurio procesas bei rezultatai pateikiami tolesniuose darbo skyriuose. 2.2 Socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių atranka
Šiame skyriuje pagal pateiktoje tyrimo metodologijoje nurodytus kriterijus atrenkamos bei pristatomos socialiai atsakingos įmonės bei joms atitinkamos tradicinės įmonės. 7 lentelėje pateikiamos atrinktos socialiai atsakingos įmonės, išskiriamos pramonės šakos, kurioms priklauso atrinktos įmonės bei sektoriai, pateikiamos socialiai atsakingoms įmonėms pagal sektorių bei dydį atitinkamos tradicinės įmonės. Pagal pateiktą pramonės šakų sąrašą matyti, jog įmonės priklauso skirtingiems sektoriams, tad galima teigti, jog portfelis laikomas diversifikuotu pagal sektorius. Bendras į tyrimą įtraukiamų įmonių skaičius – 16 įmonių, iš kurių 8 socialiai atsakingos bei atitinkamas skaičius tradicinių įmonių. Įmonė Novaturas Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje pradėta listinguoti 2018 metais, į portfelį nėra įtraukiama. Telia, pagal tyrime nustatytus kriterijus laikoma socialiai atsakinga įmone, taip pat į portfelį nėra įtraukiama, kadangi tai vienintelė vertybinių popierių biržoje listinguojama įmonė telekomunikacijų sektoriuje, tad šiai įmonei nėra atitinkamos tradicinės įmonės, todėl siekiant užtikrinti vienodą įmonių įtaką investiciniams portfeliams ši įmonė į investicinį portfelį nėra įtraukiama. 7 lentelė Atrinktos socialiai atsakingos įmonės bei joms atitinkamos tradicinės įmonės Socialiai atsakinga įmonė Pramonės šaka Sektorius Atitinkama tradicinė įmonė Energijos skirstymo Komunalinės paslaugos Komunalinės paslaugos Latvijas Gaze operatorius Grindeks Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra Olainfarm Klaipėdos nafta Pramoniniai gaminiai Pramoninės prekės ir Rigas kugu būvetava paslaugos Ignitis gamyba Komunalinės paslaugos Komunalinės paslaugos Litgrid Merko Ehitus Pramoniniai gaminiai Statyba ir medžiagos Nordecon Šiaulių bankas Finansinės paslaugos Bankai LHV Group Tallink Grupp Paslaugos vartotojams Kelionės ir Tallinna Kaubamaja Grupp laisvalaikis/Mažmeninė prekyba Tallinna Vessi Komunalinės paslaugos Komunalinės paslaugos Kauno energija
26
Energijos skirstymo operatorius (ESO) – pagrindinė įmonės veikla yra elektros energijos bei gamtinių dujų tiekimas ir skirstymas. 2015 m. įmonėje dirbo 2 178 darbuotojai. Pagal sektorių, kuriam priklauso įmonė bei įmonės dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, šiai įmonei priskiriama tradicinė įmonė Latvijas Gaze, kuri taip pat priklauso komunalinių paslaugų sektoriui bei jos darbuotojų skaičius 2015 m. lyginant su kitomis tradicinėmis komunalinių paslaugų sektoriui priklausančiomis įmonėmis yra didžiausias bei artimiausias minėtai socialiai atsakingai įmonei – 1 264 darbuotojai. Grindeks – tai tarptautinė farmacijos įmonė, orientuota į vaistų ir jų komponentų tyrimus, plėtrą, gamybą ir pardavimą. 2015 m. įmonėje dirbo 1 327 darbuotojai. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė Olainfarm, priklausanti sveikatos priežiūros sektoriui bei turinti artimiausią minėtai socialiai atsakingai įmonei darbuotojų skaičių – 1 353 darbuotojai. Klaipėdos nafta – pagrindinė įmonės veikla yra naftos produktų bei suskystintų gamtinių dujų terminalų operavimas. 2015 m. įmonėje dirbo 367 darbuotojai. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė Rigas kugu būvetava, priklausanti pramoninių prekių ir paslaugų sektoriui bei turinti artimiausią minėtai socialiai atsakingai įmonei darbuotojų skaičių – 425 darbuotojai. Ignitis gamyba – pagrindinė įmonės veikla yra elektros energijos ir šilumos energijos gamyba bei prekyba. 2015 m. įmonėje dirbo 429 darbuotojai. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė Litgrid, priklausanti komunalinių paslaugų sektoriui bei turinti artimiausią minėtai socialiai atsakingai įmonei darbuotojų skaičių – 659 darbuotojai. Merko Ehitus – ši įmonė užsiema statybos ir nekilnojamojo turto vystymo veikla. 2015 m. įmonėje dirbo 791 darbuotojai. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė Nordecon, priklausanti statybos ir medžiagų sektoriui bei turinti artimiausią minėtai socialiai atsakingai įmonei darbuotojų skaičių – 690 darbuotojai. Šiaulių bankas – tai didžiausias lietuviško kapitalo bankas. 2015 m. banke dirbo 719 darbuotojų. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė LHV Group, vienintelė vertybinių popierių biržoje listinguojama tradicinė įmonė, priklausanti bankų sektoriui. Ši tradicinė įmonė pagal dydį skiriasi nuo minėtos socialiai atsakingos, tačiau, kadangi tai vienintelė tradicinė įmonė, priklausanti tam pačiam sektoriui, tad atliekant įmonių atranką visų pirma atsižvelgiama į įmonių priklausymą tam pačiam sektoriui, tik tuomet vertinamas įmonių dydis. LHV Group įmonėje 2015 m. dirbo 303 darbuotojai Tallink Grupp – tai pirmaujanti Europos keltų operatorė, kurios pagrindinė veikla yra jūrų transportas. 2015 m. įmonėje dirbo 6 835 darbuotojai. Šiai įmonei priskirti atitinkamos tradicinės įmonės pagal sektorių nėra galimybės, kadangi nėra kitos įmonės kelionių ir laisvalaikio sektoriuje,
27 išskyrus įmonę Novaturas, tačiau, kaip minėta, ši įmonė į tyrimą nėra įtraukiama, kadangi Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje pradėta listinguoti tik nuo 2018 m. Todėl atrenkama atitinkama įmonė pagal pramonės šaką bei dydį. Tad minėtai socialiai atsakingai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė yra Tallinna Kaubamaja Grupp, priklausanti paslaugų vartotojams pramonės šakai, tačiau mažmeninės prekybos sektoriui, 2015 m. įdarbinusi 3 946 darbuotojus, tai artimiausias darbuotojų skaičius Tallink Grupp įmonės darbuotojų skaičiui toje pačioje pramonės šakoje. Tallinna Vessi – tai didžiausia vandens įmonė Estijoje, teikianti vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo paslaugas. 2015 m. įmonėje dirbo 311 darbuotojų. Šiai įmonei priskiriama atitinkama tradicinė įmonė Kauno energija, priklausanti komunalinių paslaugų sektoriui bei turinti artimiausią minėtai socialiai atsakingai įmonei darbuotojų skaičių – 543 darbuotojai. Apibendrinant atrinktas įmones galima teigti, jog analizuojamos įmonės pasižymi skirtingais įmonių dydžiais bei priklauso įvairiems sektoriams, tad formuojant investicinius portfelius iš minėtų įmonių portfeliai bus laikomi diversifikuotais pagal sektorius. Daugumai socialiai atsakingų įmonių pavyko priskirti atitinkamas pagal dydį ir sektorių tradicines įmones, išskyrus įmones Šiaulių bankas bei Tallink Grupp, kurioms priskirtos kaip įmanoma labiau panašios tradicinės įmonės. 2.3 Atrinktų įmonių finansinės būklės analizė
Siekiant suformuoti efektyvų investicinį portfelį, svarbu atlikti įmonių veiklos efektyvumo vertinimą, tad šiame skyriuje įvertinami bei palyginami socialiai atsakingų ir tradicinių įmonių finansiniai rezultatai, atliekant santykinių rodiklių analizę. Apskaičiuoti įmonių finansiniai rodikliai pateikiami 5 priede (žr. 1 ir 2 lentelė). Siekiant įvertinti įmonių likvidumo lygį buvo apskaičiuotas bendro trumpalaikio mokumo koeficientas. Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. 1 paveikle (žr. 5 priedas) grafiškai vaizduojami socialiai atsakingų įmonių minėto koeficiento pokyčiai 2015–2019 m. laikotarpiu. Vertinant įmones pagal ankstesniame skyriuje pateikiamas rekomenduojamas rodiklių reikšmes galima teigti, jog artimiausiomis rekomenduojamoms minėtų koeficientų reikšmėmis pasižymi Grindeks bei Merko Ehitus socialiai atsakingos įmonės. Tai rodo, jog įmonės yra pajėgios trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tuo tarpu įmonių Ignitis gamyba, Klaipėdos nafta bei Tallinna Vessi minėto koeficiento reikšmės smarkiai viršijo rekomenduotinas reikšmes. Išskyrus Klaipėdos naftos 2019 m. rodiklio reikšmė sumažėjo bei pasiekė optimalią ribą dėl itin išaugusių trumpalaikių įsipareigojimų. Ignitis gamyba rodiklio reikšmės 2015 bei 2017 m. taip pat nebuvo smarkiai nutolusios nuo optimalių reikšmių. Tačiau likusiu analizuojamu laikotarpiu minėtų įmonių rodiklis
28 gerokai viršijo rekomenduotinas ribas, tai rodo, jog galimai įmonės neišnaudoja skolinimosi galimybių, kadangi turi nedidelę dalį trumpalaikių įsipareigojimų bei turi per didelę dalį trumpalaikio turto įmonės turto stuktūroje, kuris galėtų būti investuojamas. Įmonių Energijos skirstymo operatorius, Šiaulių bankas bei Tallink Grupp minėto koeficiento reikšmės yra gerokai mažesnės už rekomenduotinas, ypatingai Šiaulių banko, dėl itin didelių trumpalaikių įsipareigojimų. Tokios nedidelės koeficientų reikšmės rodo, jog minėtos įmonės nepasižymi aukštu likvidumo lygiu bei negeba valdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Didžiausi socialiai atsakingų įmonių bendro trumpalaikio mokumo koeficiento pokyčiai analizuojamu laikotarpiu pastebimi Klaipėdos nafta bei Ignitis gamyba įmonėse, kuriose bendro trumpalaikio mokumo koeficientas pasižymi didžiausiu nestabilumu lyginant su kitomis socialiai atsakingomis įmonėmis. 5 pav (žr. 5 priedas) grafiškai vaizduojamas tradicinių įmonių bendro trumpalaikio mokumo koeficiento kitimas 2015–2019 m. laikotarpiu. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog didžiausiu nestabilumu pasižymi Olainfarm, Latvijas gaze bei Rigas kugu būvetava įmonės. Vertinant įmonių likvidumo rodiklius pagal optimalias reikšmes, galima teigti, jog įmonių Nordecon, Kauno energija bei Olainfarm bendro trumpalaikio mokumo koeficiento reikšmės yra artimiausios optimalioms reikšmėms. Tačiau įmonės Olainfarm koeficiento reikšmės laikomos optimaliomis tik 2017-2018 m. laikotarpiu, kadangi likusiu analizuojamu laikotarpiu įmonės likvidumo rodiklių reikšmės viršija rekomenduojamas, kaip ir įmonės Latvijas gaze, kadangi šios įmonės turi itin didelę dalį trumpalaikio turto, kuris galėtų būti investuojamas. Tuo tarpu įmonių Rigas kugu būvetava, Litgrid, LHV Group bei Tallinna Kaubamaja Grupp bendro trumpalaikio mokumo koeficiento reikšmės analizuojamu laikotarpiu yra mažesnės už rekomenduojamas reikšmes, tai rodo, jog įmonės nėra pajėgios padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tad lyginant socialiai atsakingas bei tradicines įmones pagal bendro trumpalaikio mokumo koeficientą galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės pasižymi didesnėmis minėto koeficiento reikšmėmis nei tradicinės įmonės, tai reiškia, jog socialiai atsakingos įmonės yra labiau pajėgios padengti trumpalaikius įsipareigojimus lyginant su tradicinėmis. Vertinant įmonių pelningumo rodiklius, galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės analizuojamu laikotarpiu pasižymi didesniu grynuoju pelningumu lyginant su tradicinėmis, kadangi socialiai atsakingų įmonių Klaipėdos nafta, Šiaulių bankas bei Tallinna Vessi grynasis pelningumas yra laikomas optimaliu, vertinant pagal rekomenduojamas rodiklio reikšmes (žr. 5 priedas 2 pav.) Kitos socialiai atsakingos įmonės, tokios kaip Grindeks, Ignitis gamyba, Merko Ehitus bei Tallink Grupp pasižymi pakankamai nedideliu grynuoju pelningumu. Įmonė Energijos skirstymo operatorius 2015–2017 m. taip pat pasižymėjo optimaliu grynuoju pelningumu, tačiau nuo 2018 m. įmonės grynasis pelningumas sumažėjo dėl smarkiai sumažėjusio grynojo pelno, kurio pokyčius lėmė didesnė elektros energijos įsigijimo kaina ir vienkartinis ilgalaikio turto perkainavimo rezultatas. Tuo tarpu iš tradicinių įmonių tik LHV Group įmonės grynasis pelningumas yra
29 optimalios reikšmės (žr. 5 priedas 6 pav.). Kitos tradicinės įmonės Rigas kugu būvetava, Litgrid, Nordecon, Tallinna Kaubamaja Grupp, Kauno energija bei Latvijas Gaze pasižymi itin nedideliu pelningumu analizuojamu laikotarpiu. Tai įrodo, jog tradicinių įmonių efektyvumas yra mažesnis lyginant su socialiai atsakingomis įmonėmis. Nestabiliausiomis socialiai atsakingomis įmonėmis analizuojamu laikotarpiu laikomos Šiaulių bankas, Tallinna Vessi bei Ignitis gamyba. Tuo tarpu mažiausiais grynojo pelningumo svyravimais pasižymi Tallink Grupp ir Merko Ehitus. Tradicinės įmonės pagal grynojo pelningumo rodiklį gerokai stabilesnės nei socialiai atsakingos įmonės. Vienintele nestabilia tradicine įmone galima laikyti Rigas kugu būvetava, kurioje 2018 m. grynasis pelningumas tapo neigiamas dėl gerokai sumažėjusių įmonės pardavimų. Tačiau 2019 m. grynasis pelningumas padidėjo dėl įmonės gaunamų kitos veiklos pajamų. Taigi, socialiai atsakingos įmonės analizuojamu laikotarpiu pasižymėjo geresniais grynojo pelningumo rezultatais, tačiau tradicinės įmonės buvo daug stabilesnės. Grynasis turto pelningumas (ROA) parodo, kokia turto grąža grįžta pelnu. Šiuo atveju visos socialiai atsakingos bei tradicinės įmonės nesiekia rekomenduojamos 15% ROA reikšmės. Tai reiškia, jog turtas įmonėse yra panaudojamas neefektyviai. Didžiausios ROA rodiklio reikšmės pastebimos Tallinna Vessi socialiai atsakingoje įmonė, jų vidurkis siekia 8,3% per laikotarpį. Vertinant pagal tradicines įmones, didžiausios rodiklio reikšmės yra Tallinna Kaubamaja Grupp įmonėje, jų vidurkis per laikotarpį siekia 6,77%. Tačiau net ir šių įmonių turto panaudojimas laikomas neefektyviu. Tad galima teigti, jog socialiai atsakingų įmonių grynasis turto pelningumas smarkiai nesiskiria nuo tradicinių įmonių, visos analizuojamos įmonės neišnaudoja efektyvių turto panaudojimo galimybių. Tačiau tradicinės įmonės yra stabilesnės, jų minėto rodiklio reikšmė analizuojamu laikotarpiu pasižymi mažesniais svyravimais, lyginant su socialiai atsakingomis įmonėmis. Grynasis nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) parodo, kiek savininkų investicijos grįžta pelnu. Pagal pateiktas rekomenduotinas rodiklio reikšmes, galima teigti, jog beveik visos įmonės, išskyrus tradicinę įmonę LHV Group 2015–2016 m. laikotarpiu bei socialiai atsakingas įmones Šiaulių bankas 2016 m. ir Tallinna Vessi visu analizuojamu laikotarpiu, nesiekė optimalių rodiklio reikšmių. Tai rodo, jog savininkų turimos akcijos neuždirba pakankamai pelno iš šių įmonių. Tačiau didžioji dalis socialiai atsakingų įmonių pasižymi patenkinamais ROE rodiklio rezultatais, kadangi šio rodiklio reikšmė daugeliu atvejų viršija 10%. Patenkinami minėto rodiklio rezultatai pastebimi tokiose socialiai atsakingose įmonėse kaip Energijos skirstymo operatorius 2015–2017 m. laikotarpiu, tačiau nuo 2018 m. rodiklio reikšmės smarkiai nukrito dėl itin sumažėjusio grynojo pelno. Taip pat įmonėse Grindeks 2018 m., Klaipėdos nafta 2015 m., Ignitis gamyba 2016 bei 2019 m., Merko Ehitus 2017 – 2019 m. rodiklio reikšmės tapo patenkinamos. Likusiu analizuojamu laikotarpiu minėtų įmonių rodiklio reikšmės rodo prastą situaciją. Tradicinėse įmonėse patenkinami
30 rodiklio rezultatai pastebimi įmonėje Nordecon 2018–2019 m., Tallinna Kaubamaja Grupp bei Olainfarm įmonėje visu analizuojamu laikotarpiu. Tad galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės pasižymi didesniu grynuoju nuosavo kapitalo pelningumu lyginant su tradicinėmis, tačiau beveik visos įmonės analizuojamu laikotarpiu nerodo gerų rezultatų, vertinant pagal minėtą rodiklį. Vertinant įmones pagal turto panaudojimo rodiklius buvo apskaičiuotas atsargų apyvartumas, kuris rodo kiek kartų per metus įmonėje yra atnaujinamos atsargos. Didesnės rodiklio reikšmės rodo geresnius turto panaudojimo rezultatus. Galima teigti, jog didesnė dalis socialiai atsakingų įmonių pasižymi geresniais atsargų apyvartumo rezultatais, kadangi įmonėse Energijos skirstymo operatorius, Klaipėdos nafta bei Tallinna Vessi analizuojamu laikotarpiu pastebimos itin didelės rodiklio reikšmės, kurios reiškia, jog atsargos įmonėse vidutiniškai atnaujinamos atitinkamai 163, 52 ir 56 kartus per metus. Tuo tarpu tradicinėse įmonėse pastebimos didelės šio rodiklio reikšmės įmonėse Latvijas Gaze 2016 m., Kauno energija 2015–2016 m. bei Litgrid visu analizuojamu laikotarpiu, tai reiškia, jog atsargos įmonėse vidutiniškai atnaujinamos atitinkamai 17, 50 ir 798 kartų per metus. Įmonėje Litgrid analizuojamu laikotarpiu pastebimas itin smarkus minėto rodiklio augimas, kadangi visą laikotarpį mažėjo pardavimo savikaina bei smarkiai krito atsargų lygis įmonėje, tad laikotarpio pabaigoje matoma itin didelė atsargų apyvartumo reikšmė. Taigi, lyginant socialiai atsakingų ir tradicinių įmonių atsargų apyvartumo rodiklį, socialiai atsakingos įmonės pasižymi didesnėmis rodiklio reikšmėmis, tai rodo, jog minėtoms įmonėms parduoti atsargas pavyksta greičiau nei tradicinėms įmonėms. Vertinant įmonių skolos rodiklius buvo apskaičiuotas skolos ir turto santykis, kuris parodo, kokia turto dalis naudojama iš skolintų lėšų. Pagal pateiktas optimalias reikšmes matyti, jog dauguma tiek socialiai atsakingų, tiek tradicinių įmonių pasižymi optimaliomis rodiklio reikšmėmis. Socialiai atsakingose įmonėse Grindeks, Merko Ehitus bei Tallink Grupp visu analizuojamu laikotarpiu pastebimos rodiklio reikšmės atitinkančios rekomenduotinoms. Įmonėje Energijos skirstymo operatorius optimali rodiklio reikšmė buvo 2016 m., vėliau ėmė kilti dėl didėjančio įsipareigojimų lygio. Taip pat įmonėje Klaipėdos nafta optimalios rodiklio reikšmės laikomos 2015–2018 m. laikotarpiu, vėliau rodiklis taip pat padidėjo dėl išaugusių įsipareigojimų. Įmonėje Ignitis gamyba optimalios rodiklio reikšmės tapo nuo 2017 m. sumažėjus įmonės įsipareigojimams. Tradicinių įmonių Latvijas Gaze, Olainfarm, Kauno energija, Litgrid bei Rigas kugu būvetava skolos ir turto santykio reikšmės vertinamos palankiai, kadangi parodo, jog daugiau nei pusę savo turto įmonės finansuoja iš nuosavų lėšų. Įmonė Tallinna Kaubamaja Grupp 2015–2018 m. taip pat pasižymi optimaliomis rodiklio reikšmėmis, tačiau paskutiniais analizuojamais metais rodiklis išaugo dėl išaugusių įsipareigojimų. Lyginant socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių skolos ir turto santykio kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu (žr. 5 priede 3 ir 7 pav.) matyti, jog tiek socialiai atsakingos, tiek tradicinės įmonės yra gana stabilios pagal minėto rodiklio pokyčius.
31
Nestabiliausiomis socialiai atsakingomis įmonėmis galima laikyti Klaipėdos naftą bei Energijos skirstymo operatorių. Didžiausiu nestabilimu tradicinių įmonių kontekste pasižymi Rigas kugu būvetava. Apibendrinant galima teigti, jog socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių skolos ir turto santykis nepasižymi ryškiais skirtumais bei yra gana stabilus. Siekiant įvertinti įmonių rinkos vertės rodiklius buvo apskaičiuotas pelnas vienai akcijai (EPS) bei kainos ir pelno santykis (P/E). Vertinant įmones pagal pelną, tenkantį vienai akcijai, galima teigti, jog šio rodiklio reikšmės analizuojamu laikotarpiu tarp socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių beveik nesiskiria. Aukščiausiomis rodiklio reikšmėmis pasižymi Merko Ehitus, Tallinna Vessi bei Grindeks socialiai atsakingos įmonės, kuriose viena akcija per laikotarpį vidutiniškai generuoja atitinkamai 0,75, 0,49 ir 0,97 Eur. grynojo pelno. Išskyrus 2018 m. įmonėje Grindeks pastebima neigiama rodiklio reikšmė, dėl minėtu laikotarpiu įmonėje patiriamo grynojo nuostolio. Tačiau likusiu laikotarpiu pelnas vienai akcijai įmonėje augo. Taip pat geriausius rezultatus pagal rodiklio reikšmes rodo tradicinės įmonės Latvijas Gaze, Olainfarm, LHV Group bei Tallinna Kaubamaja Grupp, vidutiniškai per laikotarpį generuojančios atitinkamai 0,7, 0,72, 0,79 ir 0,68 grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai. 4 pav. (žr. 5 priedas) grafiškai vaizduojamas socialiai atsakingų įmonių pelno, tenkančio vienai akcijai, kitimas 2015–2019 m. laikotarpiu. 8 pav. (žr. 5 priedas) pateikiamas tradicinių įmonių pelno vienai akcijai kitimas minėtu laikotarpiu. Pagal pateiktus grafikus matoma, jog didžiosios dalies socialiai atsakingų įmonių rodiklio reikšmės yra stabilios, išskyrus Grindeks, Merko Ehitus bei Tallinna Vessi įmones. Tačiau šių įmonių rodiklio reikšmių rezultatai yra geriausi iš visų analizuojamų socialiai atsakingų įmonių, tad galima teigti, jog didesniu pelnu, tenkančiu vienai akcijai, pasižyminčios socialiai atsakingos įmonės yra nestabilesnės lyginant su kitomis socialiai atsakingomis įmonėmis. Taip pat tradicinių įmonių tarpe pastebimos kelios įmonės, pasižyminčios nestabiliomis minėto rodiklio reikšmėmis analizuojamu laikotarpiu - Latvijas Gaze, Rigas kugu būvetava bei LHV Group. Lyginant socialiai atsakingas ir tradicines įmones pagal kainos ir pelno santykį galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės vidutiniškai pasižymi kiek žemesnėmis rodiklio reikšmėmis lyginant su tradicinėmis įmonėmis, nors skirtumas ir nėra žymus, tačiau žemesnės rodiklio reikšmės rodo, jog investavimas į įmonę yra patrauklesnis investuotojams. Pagal įmonių rodiklio atitikimą rekomenduotinoms reikšmėms matoma, jog nei viena iš analizuojamų socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių nepasižymi optimaliomis rodiklio reikšmėmis visu analizuojamu laikotarpiu. Iš socialiai atsakingų įmonių artimiausiomis rekomenduotinoms rodiklio reikšmėmis pasižymi Tallinna Vessi įmonė. Tradicinių įmonių tarpe artimiausiomis rekomenduotinoms rodiklio reikšmėmis pasižymi įmonė Latvijas gaze. Svarbu paminėti, jog abi išskirtos įmonės veikia tame pačiame komunalinių paslaugų sektoriuje bei šių įmonių kainos ir pelno santykio reikšmės rodo, jog investuoti į minėtas įmones investuotojams yra patrauklu. Apibendrinant galima teigti, jog reikšmingų skirtumų lyginant socialiai atsakingų bei
32 tradicinių įmonių pelną, tenkantį vienai akcijai, nėra. Taip pat tiek socialiai atsakingos įmonės, tiek tradicinės įmonės pasižymi panašiu stabilumo lygiu pagal pelno vienai akcijai rodiklį. Tačiau pagal kainos ir pelno santykį socialiai atsakingos įmonės pasižymi žemesnėmis rodiklio reikšmėmis, tai rodo geresnius rezultatus, kadangi socialiai atsakingos įmonės yra kiek patrauklesnės investuotojams nei tradicinės. Apibendrinant šio darbo skyriaus rezultatus, galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės pasižymi geresniais finansiniais rezultatais lyginant su tradicinėmis įmonėmis pagal bendro trumpalaikio mokumo koeficientą, grynąjį pelningumą, ROE, atsargų apyvartumą, bei kainos ir pelno santykį. Tačiau tradicinės įmonės laikomos stabilesnėmis, minėtuose šių įmonių rodikliuose analizuojamu laikotarpiu matomi mažesni svyravimai. Galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės yra labiau pajėgios padengti trumpalaikius įsipareigojimus, didesnė dalis socialiai atsakingų įmonių yra efektyvesnės – pasižymi optimaliu grynuoju pelningumu, socialiai atsakingoms įmonėms parduoti atsargas pavyksta greičiau nei tradicinėms, socialiai atsakingos įmonės laikomos patrauklesnės investuotojams pagal kainos ir pelno santykį. Taip pat svarbu paminėti, jog tiek socialiai atsakingos, tiek tradicinės įmonės analizuojamu laikotarpiu nesiekia optimalios ROA rodiklio reikšmės, tai rodo, jog visose analizuojamose įmonėse turtas panaudojamas neefektyviai. Didžioji dalis analizuojamų įmonių taip pat nesiekė optimalių ROE rodiklio reikšmių, tačiau dauguma jų pasižymi patenkinamomis rodiklio reikšmėmis. Daugumoje analizuojamų įmonių pastebimos optimaliomis skolos ir turto santykio reikšmės bei visos įmonės yra gana stabilios, vertinant pagal minėtą rodiklį. Taip pat nėra pastebimas ryškus skirtumas tarp socialiai atsakingų ir tradicinių įmonių pelno, tenkančio vienai akcijai. Taigi, galima daryti prielaidą, jog socialiai atsakingos įmonės pagal tam tikrus rodiklius pasižymi geresniais rezultatais arba smarkiai nesiskiria nuo tradicinių įmonių. 2.4 Optimalaus portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic
vertybinių popierių biržoje vertinimas
Šioje tyrimo dalyje formajuomas socialiai atsakingas investicinis portfelis iš ankstesniame skyriuje atrinktų socialiai atsakingų įmonių akcijų bei šiam portfeliui atitinkamas tradicinis investicinis portfelis iš atrinktų tradicinių įmonių akijų. Analizuojami investicinių portfelių rezultatai – apskaičiuojamas pelningumas, rizika, kovariacija bei koreliacija. 2.4.1 Socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimas bei rezultatų vertinimas Ankstesniame skyriuje atrinktos bei pristatytos į socialiai atsakingą investicinį portfelį įtraukiamos socialiai atsakingos įmonės. Šiame skyriuje suformuojamas socialiai atsakingas investicinis portfelis, įtraukiant į jį atrinktas įmones. Taip pat apskaičiuojami bei įvertinami sudaryto portfelio rezultatai. Kaip minėta, siekiant socialiai atsakingo ir tradicinio investicinio 33 portfelio palyginamumo bei norint užtikrinti vienodą įmonių akcijų įtaką portfeliams, įmonės į portfelius įtraukiamos lygiomis dalimis po 12,5 proc. Socialiai atsakingas investicinis portfelis formuojamas 2015 sausio 1 dieną, portfelio rezultatai vertinami iki 2019 gruodžio 31 dienos. 6 priedo 3 lentelėje pateikiama socialiai atsakingų įmonių metinė akcijų grąžos norma, apskaičiuota remiantis 6 priede pateikiamų 1 ir 2 lentelėse nurodytais duomenimis. Taip pat minėtoje 3 lentelėje pateikiamas įmonių laikotarpio grąžos vidurkis bei vidutinė portfelio grąža 2015-2019 m. laikotarpiu, lygi 12,80 proc. Žemiau pateiktame 2 pav. grafiškai vaizduojama socialiai atsakingų įmonių akcijų grąžos normos dinamika minėtu laikotarpiu. Aukščiausia akcijų grąžos norma analizuojamu laikotarpiu pasižyminčios įmonės yra Grindeks, Klaipėdos nafta, Merko Ehitus, Šiaulių bankas bei Tallink Grupp. Socialiai atsakingos įmonės Energijos skirstymo operatorius, Ignitis gamyba ir Tallinna Vessi analizuojamu laikotarpiu pasižymi nedidele vidutine grąža, ypatingai įmonė Ignitis gamyba, kurios laikotarpio grąžos vidurkis siekia vos 0,04%. Tačiau šie vertybiniai popieriai yra įtraukiami į socialiai atsakingą investicinį portfelį siekiant užtikrinti portfelio diversifikaciją bei sumažinti riziką. Taip pat pagal pateiktą grafiką matyti, jog socialiai atsakingų įmonių akcijų grąžos norma per laikotarpį smarkiai kinta, didžiausiu nestabilumu pagal akcijų grąžos normos svyravimą pasižyminčios įmonės yra Grindeks, Šiaulių bankas, Klaipėdos nafta, Tallinna Vessi bei Tallink Grupp. Tad galima teigti, jog aukščiausia grąžos norma pasižyminčios įmonės yra nestabilesnės, lyginant su kitomis socialiai atsakingomis įmonėmis, išskyrus įmonę Tallinna Vessi, kurios akcijų grąžos normos reikšmės yra nedidelės, tačiau įmonė yra nestabili.
140,00% Energijos skirstymo 120,00% operatorius 100,00% Grindeks
80,00% Klaipėdos nafta
60,00% Ignitis gamyba
40,00% Merko Ehitus 20,00% Šiaulių bankas 0,00% 2015 2016 2017 2018 2019 Tallink Grupp -20,00% Tallinna Vessi -40,00%
2 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių akcijų grąžos normos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.)
34
Žemiau pateiktame 3 pav. vaizduojama bendros socialiai atsakingo investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog portfelio vidutinė grąža analizuojamu laikotarpiu smarkiai kito. Žymiausi pokyčiai pastebimi 2018-2019 m. laikotarpiu, kadangi 2018 m. grąža itin sumažėjo bei pasiekė neigiamą reikšmę. Tai lėmė visų į portfelį įtrauktų vertybinių popierių, išskyrus įmonę Merko Ehitus, neigiamas grąžos pokytis. Tačiau 2019 m. pastebimas ryškus portfelio grąžos padidėjimas, kuris lyginant su 2018 m. pakilo beveik 3 kartus bei grąža tapo didžiausia per visą analizuojamą laikotarpį. Šį pokytį lėmė 2019 m. pakilusios socialiai atsakingų įmonių akcijų kainos.
28,00%
18,00% Soc. atsakingo 8,00% portfelio vidutinė grąža -2,00% 2015 2016 2017 2018 2019 -12,00%
3 paveikslas. Socialiai atsakingo investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.)
Siekiant įvertinti socialiai atsakingų įmonių riziką, apskaičiuota įmonių dispersija bei standartinis nuokrypis, pateikiami 7 priede esančioje 1 lentelėje. Žemiau pateikiamame 4 pav. grafiškai vaizduojamas socialiai atsakingų įmonių standartinis nuokrypis, parodantis vertybinių popierių faktinių grąžų nukrypimus nuo laukiamų grąžų. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog didžiausiu standartiniu nuokrypiu pasižyminčios socialiai atsakingos įmonės yra Grindeks, Klaipėdos nafta bei Tallink Grupp. Bendras socialiai atsakingo investicinio portfelio standartinis nuokrypis yra 14,85 proc.
70,00% 60,00% 50,00% 40,00% 30,00% 20,00% 10,00% Standartinis 0,00% nuokrypis
4 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių standartinis nuokrypis 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.)
35
Siekiant nustatyti socialiai atsakingų įmonių tarpusavio ryšį apskaičiuoti įmonių koreliacijos bei kovariacijos koeficientai. 7 priede esančioje 4 lentelėje pateikiama socialiai atsakingų įmonių kovariacijos matrica. Vertinant įmonių kovariaciją pagal anksčiau pateikiamas kovariacijos koeficiento reikšmes, galima teigti, jog dauguma socialiai atsakingų įmonių pasižymi teigiamomis kovariacijos koeficiento reikšmėmis, kurioms esant nerekomenduojama įtraukti abi investicines priemones į tą patį portfelį, kadangi, kaip minėta, jų grąžos rodikliai juda ta pačia kryptimi, todėl portfelio rizika nebus diversifikuota. Tuo tarpu neigiama kovariacija matoma tarp socialiai atsakingų įmonių Energijos skirstymo operatorius ir Merko Ehitus, Grindeks ir Klaipėdos nafta, Grindeks ir Merko Ehitus, Klaipėdos nafta ir Ignitis gamyba, Merko Ehitus ir Ignitis gamyba, Merko Ehitus ir Šiaulių bankas, Merko Ehitus ir Tallink Grupp, Šiaulių bankas ir Tallinna Vessi bei Tallink Grupp ir Tallinna Vessi. Šias investicines priemones rekomenduojama įtraukti į tą patį portfelį, nes jų grąžos rodikliai juda priešingomis kryptimis, todėl portfelio rizika gali būti diversifikuota. Pažymėtina, jog įmonė Merko Ehitus pasižymi neigiama kovariacija su didžiausiu skaičiumi kitų socialiai atsakingų įmonių, tad galima teigti, jog šios įmonės įtraukimas į socialiai atsakingą investicinį portfelį turi didžiausią įtaką diversifikuojant riziką. Tuo tarpu nulinės kovariacijos, rodančios, jog tarp dviejų investicinių priemonių grąžos nėra ryšio, socialiai atsakingame investiciniame portfelyje nėra. Įvertinus investicinių priemonių kovariaciją, kuri nurodo ar vertybiniai popieriai pasižymi tarpusavio ryšiu, svarbu įvertinti esamo ryšio stiprumo laipsnį. Tam buvo apskaičiuotas socialiai atsakingų įmonių koreliacijos koeficientas. 7 priede esančioje 5 lentelėje pateikiama minėtų įmonių koreliacijos matrica. Pagal pateiktas reikšmes matyti, jog dauguma neigiamą kovariaciją turinčių įmonių pasižymi nuo labai silpno iki vidutinio tarpusavio ryšio. Kadangi portfelio formavimas iš neigiamą koreliaciją turinčių instrumentų panaikina portfelio riziką, tad galima teigti, jog investuotojams įtraukti minėtus vertybinius popierius į tą patį portfelį yra naudinga. Apibendrinant socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatus, galima teigti, jog dauguma socialiai atsakingų įmonių pasižymi aukšta vidutinės grąžos norma. Analizuojamu laikotarpiu matomi žymūs socialiai atsakingų įmonių akcijų grąžos normų svyravimai, tad minėtų įmonių akcijų grąžos normos laikomos nestabiliomis. Bendra socialiai atsakingo investicinio portfelio vidutinė grąža analizuojamu laikotarpiu nuolat kito, tačiau laikotarpio pabaigoje matomas žymus padidėjimas, tad galima teigti, jog laikotarpio pabaigoje grąža buvo didžiausia. Socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi nedidele standartinio nuokrypio, leidžiančio įvertinti portfelio riziką, reikšme. Tai reiškia, jog investicinio portfelio faktinė grąža analizuojamu laikotarpiu nepasižymi smarkiais nukrypimais nuo laukiamos grąžos. Taip pat tam tikrų įmonių, turinčių neigiamą kovariaciją, įtraukimas į socialiai atsakingą investicinį portfelį užtikrina portfelio rizikos diversifikavimą.
36
2.4.2 Tradicinio investicinio portfelio formavimas bei rezultatų vertinimas Kaip minėta, ankstesniame skyriuje atrinktos bei pristatytos į tradicinį investicinį portfelį įtraukiamos atrinktos, atitinkamos socialiai atsakingoms įmonėms, tradicinės įmonės. Tradicinis investicinis portfelis formuojamas atitinkamai socialiai atsakingam investiciniam portfeliui. Tradicinės įmonės į šį portfelį taip pat yra įtraukiamos lygiomis dalimis, po 12,5 proc. Tradicinis investicinis portfelis, kaip ir socialiai atsakingas, formuojamas 2015 sausio 1 dieną, portfelio rezultatai vertinami iki 2019 gruodžio 31 dienos. 6 priedo 6 lentelėje pateikiama tradicinių įmonių metinė akcijų grąžos norma, apskaičiuota remiantis 6 priedo 4 ir 5 lentelėse nurodytais duomenimis. Taip pat minėtoje 6 lentelėje pateikiamas tradicinių įmonių 2015-2019 m. laikotarpio grąžos vidurkis bei bendra portfelio vidutinė grąža, lygi 9,23 proc. Žemiau pateikiamame 5 pav. grafiškai vaizduojama tradicinių įmonių akcijų grąžos normų dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu. Aukščiausiomis akcijų grąžos normos vidurkio reikšmėmis pasižymi tradicinės įmonės Latvijas Gaze, Olainfarm, LHV Group, Tallinna Kaubamaja Grupp, Kauno energija bei Nordecon. Įmonės Rigas kugu būvetava bei Litgrid pasižymi neigiamu akcijų grąžos normos vidurkiu, kurio reikšmę lėmė 2018 m. smarkiai sumažėjusi įmonių akcijų grąžos norma. Lyginant tradicinių bei socialiai atsakingų įmonių akcijų grąžos vidurkio reikšmes galima teigti, jog socialiai atsakingos įmonės pasižymi didesnėmis akcijų grąžos normomis bei minėtų įmonių akcijų grąžos vidurkių tarpe analizuojamu laikotarpiu nėra pastebima neigiamų reikšmių. Tačiau galima teigti, jog tradicinių įmonių grąžos normos reikšmės yra stabilesnės, lyginant su socialiai atsakingomis įmonėmis.
Latvijas Gaze 105,00% Olainfarm 85,00% 65,00% Rigas kugu būvetava 45,00% Litgrid 25,00% Nordecon 5,00% LHV Group -15,00% 2015 2016 2017 2018 2019 -35,00% Tallinna Kaubamaja Grupp -55,00% Kauno energija -75,00% . 5 paveikslas. Tradicinių įmonių akcijų grąžos normos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.)
6 pav. pateikiama tradicinio investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu. Galima teigti, jog tradicinio investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamika yra itin panaši į socialiai atsakingo investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamiką. Ryškiausias portfelio
37 grąžos pokytis matomas 2018-2019 m. laikotarpiu, dėl 2018 m. tapusios neigiamos portfelio grąžos, kurios pokytį lėmė smarkiai nukritusi visų tradicinių įmonių, išskyrus Latvijas Gaze, akcijų grąžos norma. Tačiau 2019 m. situacija pagerėjo bei portfelio grąža smarkiai išaugo. Visgi didžiausia portfelio grąžos reikšmė pastebima 2016 m.
13,00%
3,00% Portfelio laukiama grąža 2015 2016 2017 2018 2019 -7,00%
-17,00%
6 paveikslas. Tradicinio investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamika 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.) . Siekiant įvertinti tradicinio investicinio portfelio riziką, apskaičiuota tradicinių įmonių dispersija bei standartinis nuokrypis, kurių reikšmės pateikiamos 7 priede esančioje 2 lentelėje. Žemiau pateikiamame 7 pav. grafiškai vaizduojamas tradicinių įmonių standartinis nuokrypis 2015- 2019 m. laikotarpiu. Pagal pateiktus rezultatus galima teigti, jog didžiausias standartinis nuokrypis apkaičiuotas tradicinėms įmonėms Rigas kugu būvetava, Nordecon ir Kauno energija. Lyginant tradicinių ir socialiai atsakingų įmonių standartinio nuokrypio reikšmes žymių skirtumų nėra. Bendras tradicinio investicinio portfelio standartinis nuokrypis yra 14,57 proc.
60,00% 50,00% 40,00% 30,00% 20,00% 10,00% Standartinis 0,00% nuokrypis
7 paveikslas. Tradicinių įmonių standartinis nuokrypis 2015-2019 m. laikotarpiu, (proc.)
Tradicinių įmonių tarpusavio ryšio įvertinimui naudojami kovariacijos bei koreliacijos koeficientai. 7 priede esančioje 6 lentelėje pateikiama tradicinių įmonių kovariacijos matrica. Pagal pateiktus rezultatus matyti, jog dauguma į tradicinį portfelį įtrauktų įmonių pasižymi teigiama kovariacija. Neigiama kovariacija pasižymi į tradicinės įmonės Latvijas Gaze ir Olainfarm, Rigas 38 kugu būvetava ir Latvijas Gaze, LHV Group ir Latvijas Gaze, Olainfarm ir Kauno energija, Rigas kugu būvetava ir Kauno energija, Litgrid ir LHV Group bei Nordecon ir Kauno energija, Latvijas Gaze ir Nordecon. Šių įmonių įtraukimas į tradicinį investicinį portfelį turi didžiausią įtaką portfelio rizikos diversifikavime, ypatingai įmonės Latvijas Gaze, kuri pasižymi neigiama kovariacija su didžiausiu skaičiumi tradicinių įmonių. Nuline kovariacija pasižyminčių įmonių tradiciniame portfelyje nėra. Siekiant įvertinti minėtų įmonių ryšio stiprumo laipsnį naudojamas koreliacijos koeficientas. 7 priede esančioje 7 lentelėje pateikiama tradicinių įmonių kovariacijos matrica. Pagal pateiktas reikšmes galima daryti prielaidą, jog minėtos neigiamą kovariaciją turinčios įmonės pasižymi nuo labai silpno iki vidutinio tarpusavio ryšio. Tačiau šių įmonių įtraukimas į tą patį investicinį portfelį sumažina portfelio riziką. Apibendrinant tradicinio investicinio portfelio rezultatus, galima teigti, jog tradicinės įmonės pasižymi mažesnėmis grąžos normomis nei socialiai atsakingos įmonės. Įmonių, įtrauktų į tradicinį investicinį portfelį, grąžos normos reikšmės laikomos stabilesnėmis nei socialiai atsakingų įmonių. Taip pat vertinant tradicinio investicinio portfelio vidutinės grąžos dinamiką analizuojamu laikotarpiu, galima teigti, jog portfelio grąžos reikšmės nėra stabilios bei didžiausia reikšmė pastebima 2016 m. Tradicinio investicinio portfelio standartinio nuokrypio reikšmė analizuojamu laikotarpiu nėra didelė bei beveik nesiskiria nuo socialiai atsakingo investicinio portfelio standartinio nuokrypio reikšmės. Tai rodo nežymius investicinio portfelio faktinės grąžos nukrypimus nuo laukiamos grąžos. Vertinant į tradicinį investicinį portfelį įtrauktų įmonių tarpusavio ryšį, pažymėtina, jog tam tikrų įmonių, pasižyminčių neigiama kovariacija, įtraukimas į tradicinį investicinį portfelį turi didžiausią įtaką portfelio rizikos diversifikavime. 2.5 Suformuotų investicinių portfelių rezultatų palyginimas
Siekiant nustatyti, kuris iš sudarytų dviejų skirtingų investicinių portfelių yra efektyvesnis, būtina portfelius palyginti tarpusavyje. Šiame skyriuje sudaryti investiciniai portfeliai taip pat lyginami ir su rinkos indeksu Nasdaq OMX Baltic Benchmark GI, siekiant įvertinti portfelių rezultatus rinkos kontekste. 8 priede esančioje 7 lentelėje pateikiamas apskaičiuotas minėto indekso peningumas bei dispersija 2015-2019 m. laikotarpiu. Žemiau esančioje 8 lentelėje vaizduojami suformuotų investicinių portfelių bei minėto rinkos indekso grąžos ir rizikos rezultatai. 8 lentelė Suformuotų investicinių portfelių bei rinkos indekso grąžos ir rizikos rezultatai Socialiai atsakingas Tradicinis Rinkos indeksas Nasdaq investicinis portfelis investicinis portfelis OMX Baltic Benchmark GI Laukiama grąža 12,80% 9,23% 11,90% Standartinis 14,85% 14,57% 1,46% nuokrypis
39
Pagal pateiktus rezultatus matyti, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi 3,57 proc. didesne laukiama grąža analizuojamu laikotarpiu lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu bei 0,9 proc. didesne laukiama grąža lyginant su rinkos indeksu. Tad socialiai atsakingas investicinis portfelis laikomas pelningiausiu portfeliu, lyginant ne tik su suformuotu tradiciniu portfeliu, bet ir su rinkos indeksu. Tačiau vertinant portfelius, svarbu atsižvelgti ne tik į laukiamą grąžą, bet ir į riziką bei kitus rodiklius. Lyginant suformuotų investicinių portfelių bei rinkos indekso riziką, remiantis apskaičiuotais standartinio nuokrypio rezultatais, galima teigti, jog suformuoti investiciniai portfeliai pasižymi itin panašiu rizikos lygiu – portfelių standartinio nuokrypio rezultatai skiriasi vos 0,28 proc. Tuo tarpu rinkos indekso standarinio nuokrypio reikšmė smarkiai skiriasi nuo sudarytų investicinių portfelių – skirtumas siekia 13 proc. Tai rodo, jog rinkos portfelis yra gerai diversifikuotas. Tačiau lyginant suformuotus investicinius portfelius tarpusavyje pagal laukiamą grąžą bei riziką, galima teigti, jog esant vienodam portfelių rizikos lygiui, socialiai atsakingas investicinis portfelis yra efektyvesnis lyginant su tradiciniu, kadangi minėto portfelio laukiama grąža yra didesnė nei tradicinio. Žemiau esančiame 8 pav. vaizduojamas suformuotų investicinių portfelių bei rinkos indekso laikiamos grąžos palyginimas 2015–2019 m. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog investicinių portfelių bei indekso vidutinė grąža analizuojamu laikotarpiu kinta itin panašiai. 2015–2017 m. tradicinio investicinio portfelio laukiama grąža viršijo socialiai atsakingo investicinio portfelio laukiamą grąža, tačiau 2018 m. smarkiai sumažėjus inveticinių portfelių bei rinkos indekso laukiamai grąžai, tradicinio portfelio laukiama grąža tapo beveik dvigubai mažesnė lyginant su socialiai atsakingo portfelio laukiama grąža. Visgi analizuojamu laikotarpiu didžiausia laukiama grąža buvo rinkos indekso lyginant su investiciniai portfeliais, išskyrus 2019 m., kai smarkiai išaugusi socialiai atsakingo portfelio grąža pralenkė tradicinio portfelio bei rinkos indekso grąžą. Toks pokytis lėmė, jog vertinant viso laikotarpio laukiamos grąžos vidurkį, socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi didžiausiu laukiamos grąžos vidurkiu analizuojamu laikotarpiu lyginant su tradiciniu portfelio bei rinkos indeksu.
40
40,00% 30,00% 20,00% 10,00% 0,00% -10,00% 2015 2016 2017 2018 2019 -20,00%
Soc. atsakingo portfelio laukiama grąža Tradicinio portfelio laukiama grąža Rinkos indekso pelningumas
8 paveikslas. Suformuotų investicinių portfelių bei rinkos indekso laukiamos grąžos palyginimas 2015-2019 m. laikotarpiu (proc.)
Apibendrinant pažymėtina, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatai analizuojamu laikotarpiu yra geresni lyginant su tradicinio investicinio portfelio rezultatais, kadangi minėto portfelio laukiama grąža yra didesnė, tuo tarpu rizika lygi tradicinio portfelio rizikai. Lyginant investicinių portfelių rezultatus su rinkos indekso rezultatais, rinkos indeksas pasižymi didesne laukiama grąža nei tradicinis investicinis portfelis, tačiau kiek mažesne laukiama grąža nei socialiai atsakingas investicinis portfelis. Visgi rinkos indeksas, lyginant su investiciniais portfeliais, yra nerizikingas. Tad galima teigti, jog lyginant investicinius portfelius tarpusavyje geresniais rezultatais pasižymi socialiai atsakingas investicinis portfelis. Tuo tarpu lyginant investicinius portfelius su rinkos indeksu, didesniu efektyvumu pasižymi rinkos indeksas. 2.6 Suformuotų investicinių portfelių rezultatyvumo vertinimas
Suformavus investicinius portfelius, aptarus gautus rezultatus bei palyginus portfelius tarpusavyje, svarbu įvertinti portfelių rezultatyvumą. Šiame skyriuje naudojant Sharpe, Treynor bei Jensen alpha rodiklius įvertinamas sudarytų portfelių rezultatyvumas. Palyginami portfelių rezultatyvumo rezultatai. Kaip minėta, siekiant įvertinti suformuotų investicinių portfelių rezultatyvumą apskaičiuoti portfelių Sharpe, Treynor bei Jensen alpha rodikliai. Apskaičiuotos rodiklių reikšmės pateikiamos 9 lentelėje. Rodikliams apskaičiuoti reikalinga vidutinė grąžos be rizikos norma nustatyta, remiantis Lietuvos Vyriausybės obligacijų, išleistų tyrimo laikotarpio pradžioje – 2015 metais, grąžos vidurkiu, kurio reikšmė siekia 0,69%. Duomenys apie Lietuvos Vyriausybės platinamas obligacijas pateikiami Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Vertybinių popierių Beta koeficientui apskaičiuoti naudojamos Nasdaq OMX Baltic Benchmark GI indekso reikšmės. Detalesnis socialiai atsakingo bei tradicinio investicinio portfelio Beta koeficiento skaičiavimas pateikiamas 8 priede atitinkamai 8 ir 9 lentelėse.
41
9 lentelė Suformuotų investicinių portfelių rezultatyvumo vertinimo rodikliai Socialiai atsakingas Tradicinis
investicinis portfelis investicinis portfelis Vidutinė grąžos be rizikos norma 0,69% Sharpe koeficientas 0,81 0,59 Beta koeficientas 1,00 1,29 Treynor koeficientas 12,04 6,62 Jensen alpha koeficientas 12,69 9,2
Remiantis pateiktais rezultatais galima teigti, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi didesne Sharpe koeficiento reikšme lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu. Apskaičiuota socialiai atsakingo investicinio portfelio Sharpe koeficiento reikšmė rodo, jog portfelis uždirba 0,82 proc. rizikos premiją prisiimtam bendros rizikos vienetui. Tuo tarpu tradicinis investicinis portfelis uždirba 0,59 proc. rizikos premiją prisiimtam bendros rizikos vienetui, tai yra 0,23 proc. mažiau lyginant su socialiai atsakingu portfeliu. Pagal investicinių portfelių Beta koeficiento reikšmes pažymėtina, jog tradicinis investicinis portfelis pasižymi didesne sistemine rinkos rizika nei socialiai atsakingas investicinis portfelis. Vertinant sudarytus investicinius portfelius pagal Treynor koeficientą, matyti, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio minėto koeficiento reikšmė yra beveik dvigubai didesnė lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu. Tai rodo, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio grąža viršija grąžą be rizikos 12,04 proc. Kitaip tariant, portfelis uždirba 12,04 proc. rizikos premiją prisiimtam sisteminės rizikos vienetui, tai yra 5,42 proc. daugiau lyginant su tradicinio investicinio portfelio Treynor koeficiento reikšme, kuri nurodo, jog šis portfelis uždirba 6,62 proc. rizikos premiją prisiimtam sisteminės rizikos vienetui. Vertinant portfelius, remiantis Jensen alpha koeficiento reikšmėmis, galima teigti, jog teigiamos koeficiento reikšmės nurodo, jog portfelių valdytojai uždirbo daugiau lyginant su rinka. Lyginant socialiai atsakingo ir tradicinio investicinio portfelio Jensen alpha koeficiento reikšmes matyti, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio grąža viršija reikalaujamą grąžą bei gauta rizikos premija viršija reikalaujamą rizikos premiją 12,69 proc. Tuo tarpu tradicinio investicinio portfelio grąža viršija reikalaujamą grąžą bei gauta rizikos premija viršija reikalaujamą rizikos premiją 9,28 proc., tai yra 3,4 proc. mažiau lyginant su socialiai atsakingu investiciniu portfeliu. Apibendrinant tyrime suformuotų portfelių rezultatyvumą pažymėtina, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis laikomas rezultatyvesniu. Minėtas portfelis uždirba 0,23 proc. didesnę rizikos premiją prisiimtam bendros rizikos vienetui bei 3,4 proc. didesnę grąžą, viršijančią reikalaujamą grąžą, ir gautą rizikos premiją, viršijančią reikalaujamą rizikos premiją, lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu. Taip pat socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi
42 mažesne sistemine rinkos rizika ir uždirba 5,42 proc. didesnę rizikos premiją prisiimtam sisteminės rizikos vienetui lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu. Tad remiantis pateiktais rezultatais, daroma prielaida, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis yra rezultatyvesnis nei tradicinis investicinis portfelis. 2.7 Tyrimo rezultatų palyginimas su ankstesnių mokslinių tyrimų
rezultatais
Teorinėje darbo dalyje nagrinėti ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai socialiai atsakingo investavimo tema atskleidė, jog mokslinėje literatūroje pateikiami skirtingi socialiai atsakingo investavimo bei jo naudos vertinimai. Šiame skyriuje pateikiamas atlikto tyrimo rezultatų palyginimas su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais. Atsižvelgiant į ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatus pažymėtina, jog, daugumoje analizuotų darbų naudojami skirtingi portfelio vertinimo metodai, todėl iškyla sunkumų šio tyrimo rezultatus palyginant su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau visuose analizuotuose ankstesniuose moksliniuose darbuose pateikiamos aiškiai suformuluotos išvados, kuriose nurodomas socialiai atsakingo investicinio portfelio/fondo/rinkos indekso efektyvumas lyginant su tradiciniu. Žemiau pateikiamoje 10 lentelėje apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai ankstesnių mokslinių tyrimų kontekste. 10 lentelė Atlikto tyrimo rezultatų apibendrinimas ankstesnių mokslinių tyrimų kontekste Efektyvesnis socialiai Efektyvesnis tradicinis Portfeliai/fondai/rinkos atsakingas investicinis investicinis portfelis/fondas indeksai nepasižymi portfelis/fondas/rinkos /rinkos indeksas ryškiais skirtumais indeksas Atliktas tyrimas X - - Ameer ir Othman (2017) - X - Auer (2014) X - - Blankenberg ir Gottschalk - - X (2018) Brzeszczynski ir McIntosh X - - (2014) Erragragui ir Lagoarde- - - X Segot (2016) Mollet ir Ziegler (2014) - - X Oberndorfer et al. (2011) - X - Peylo ir Schaltegge (2014) X - - Zhang (2014) - - X
Atliktame tyrime nurodyta, jog didesniu efektyvumu pasižymi socialiai atsakingas investicinis portfelis. Auer (2014) atliktame tyrime taip pat teigiama, jog Europos akcijų rinkoje investuotojai pasirinkdami socialiai atsakingą investavimą, gali pasiekti geresnių rezultatų. Brzeszczynski ir McIntosh (2014) sudarytų socialiai atsakingų investicinių portfelių grąžas lygino
43 su dviejų Jungtinėje Karalystėje labiausiai paplitusių rinkos indeksų grąža. Autoriai nustatė didesnę socialiai atsakingų investicinių portfelių grąžą. Šiame tyrime taip pat suformuotų investicinių portfelių rezultatai buvo lyginami su rinkos indekso rezultatais. Tyrime nustatyta, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio graža taip pat yra didesnė lyginant su rinkos indekso grąža. Peylo ir Schaltegge (2014) atliktame tyrime taip pat įrodė, jog tvarumo didinimas investiciniame portfelyje gerina finansinius rezultatus. Visgi didžioji dalis autorių (Blankenberg ir Gottschalk, 2018; Erragragui ir Lagoarde-Segot, 2016; Mollet ir Ziegler, 2014; Zhang, 2014) atliktuose tyrimuose įrodė, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio/fondo/rinkos indekso finansiniai rezultatai nesiskiria nuo tradicinio. Tarp Zhang (2014) bei šio tyrimo pateikiamų išvadų pastebimas panašumas – autoriaus teigimu, labiausiai pramonėje diversifikuoti socialiai atsakingi investiciniai fondai lenkia lyginamąjį rinkos indeksą, šiuo atveju suformuoti investiciniai portfeliai yra diversifikuoti pagal sektorius bei socialiai atsakingas investicinis portfelis laukiama grąža lenkia rinkos indeksą. Tuo tarpu Ameer ir Othman (2017) bei Oberndorfer et al. (2011) atliktuose tyrimuose teigiama, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis/fondas/rinkos indeksas rodo blogesnius finansinius rezultatus lyginant su tradiciniu. Tačiau kaip jau minėta, dauguma atliktų tyrimų analizavo skirtingas rinkas, skirtingus laikotarpius, taikė skirtingus tyrimo metodus bei socialiai atsakingą investicinį portfelį formavo atsižvelgdami į skirtingus socialiai atsakingų įmonių vertinimo kriterijus, reitingus bei informacijos šaltinius, todėl tai galėjo lemti skirtingus tyrimų rezultatus. Taigi, ankstesnių mokslinių tyrimų socialiai atsakingo investavimo tema rezultatų palyginimas su šio tyrimo rezultatais rodo, jog mokslininkų tarpe nėra vieningos nuomonės apie socialiai atsakingo investavimo naudą. Taip pat galima teigti, jog tyrimo rezultatai priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip rinkos, laikotarpio, tyrimo metodo ir kt. pasirinkimas. Taigi, antrojoje darbo dalyje pagal nustatytus kriterijus atrinktos socialiai atsakingos įmonės, kurių akcijomis listinguojama Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje. Taip pat atrinktos socialiai atsakingoms įmonėms pagal sektorių bei dydį atitinkamos tradicinės įmonės. Atlikta įmonių finansinės būklės analize įrodyta, jog pagal tam tikrus santykinius rodiklius socialiai atsakingos įmonės laikomos efektyvesnėmis arba jų rezultatai smarkiai nesiskiria nuo tradicinių įmonių rezultatų. Tačiau tradicinės įmonės analizuojamu laikotarpiu laikomos stabilesnėmis, pastebimi mažesni santykinių rodiklių svyravimai. Iš atrinktų įmonių suformuoti du skirtingi investiciniai portfeliai – socialiai atsakingas ir tradicinis, įvertinti portfelių rezultatai. Apibendrinant rezultatus galima teigti, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatai analizuojamu laikotarpiu yra geresni lyginant su tradicinio investicinio portfelio rezultatais, kadangi minėto portfelio laukiama grąža yra didesnė, tuo tarpu rizika lygi tradicinio portfelio rizikai. Tačiau svarbu paminėti, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatai 2015-2017 m. laikotarpiu buvo prastesni lyginant su tradicinio portfelio rezultatis. Nuo 2018 m. socialiai atsakingo investicinio
44 portfelio grąža ėmė smarkiai viršyti tradicinio portfelio grąžą dėl bendro tradicinių įmonių akcijų kainų procentinio pokyčio, 2018 m. pasižyminčio didesne neigiama reikšme lyginant su socialiai atsakingų įmonių akcijų kainų bendru procentiniu pokyčiu minėtu laikotarpiu. Taip pat didelę įtaką portfelio pelningumui turi dividendai, kurie 2018 m. lyginant su 2017 m. daugumoje socialiai atsakingų įmonių tarpe padidėjo arba nekito, tuo tarpu 50 proc. analizuojamų tradicinių įmonių dividendai minėtu laikotarpiu sumažėjo. Analizuojamos socialiai atsakingos įmonės 2015 – 2019 m. laikotarpiu pasižymi kiek didesniais dividendais akcijai lyginant su tradicinėmis įmonėmis. Tad galima daryti prielaidą, jog geresnius socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatus iš dalies lemia akcininkų gaunami didesni dividendai. Taip pat esant smarkiam akcijų kainų smukimui rinkoje socialiai atsakingų įmonių akcijų kainos reaguoja silpniau. Tokią akcijų kainų reakciją į rinkos pokyčius galima aiškinti remiantis mokslinėje literatūroje minėtu socialinės atsakomybės privalumu – vertės didinimu, kuris socialiai atsakingoms įmonėms užtikrina didesnę vertę, dėl kurios, tikėtina, jog akcijų kainos išlieka aukštesnės net ir krizinėse situacijose. Šie rezultatai įrodo, jog įmonių socialinė atsakomybė padeda sukurti palankias ilgalaikes perspektyvas, kadangi vertinant rezultatus ilguoju laikotarpiu socialiai atsakingas investicinis portfelis yra efektyvesnis, tuo tarpu jei tyrimas apimtų mažesnį nei 4 metų laikotarpį geresniais rezultatais pasižymėtų tradicinis investicinis portfelis. Vertinant sudarytus investicinius portfelius rinkos kontekste pažymėtina, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi kiek didesne laukiama grąža lyginant su rinkos indeksu, tačiau žymiai didesne rizika. Tuo tarpu tradicinis investicinis portfelis pasižymi mažesne laukiama grąža ir taip pat žymiai didesne rizika. Tai rodo, jog lyginant sudarytų investicinių portfelių rezultatus tarpusavyje geresniais rezultatais pasižymi socialiai atsakingas investicinis portfelis, tuo tarpu lyginant sudarytų portfelių rezultatus su rinkos indekso rezultatais didesniu efektyvumu pasižymi rinkos indeksas. Taip pat šioje darbo dalyje pateikiamas suformuotų investicinių portfelių rezultatyvumo vertinimas, kuriuo remiantis galima teigti, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis yra rezultatyvesnis lyginant su tradiciniu investiciniu portfeliu. Paskutiniame skyriuje tyrimo rezultatai palyginti su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais ir pastebėta, jog vieningos nuomonės apie socialiai atsakingo investavimo naudą mokslininkų tarpe nėra, tačiau daroma prielaida, jog nagrinėtų mokslinių tyrimų rezultatai priklauso nuo skirtingų į portfelį įtraukiamų veiksnių. Tad apibendrinant svarbu paminėti, jog socialiai atsakingas investavimas Nasdaq OMX Baltic rinkoje suteikia didesnę naudą investuotojams lyginant su tradiciniu investavimu.
45
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Įmonių socialinė atsakomybė yra plačiai paplitęs procesas, teikiantis naudą ne tik visuomenei, bet ir įmonėms, pavyzdžiui, įmonės vertės bei reputacijos didinimas, finansinė nauda bei daugybė kitų įvairių privalumų. Šis procesas glaudžiai susijęs su socialiai atsakingu investavimu, kuris mokslininkų tarpe prilyginamas tvaraus investavimo sąvokai. Tai procesas, užtikrinantis ne tik finansinę naudą investuotojams, tačiau apimantis aplinkosaugos, socialinius ir valdymo veiksnius bei leidžiantis įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Investuojant svarbu atsižvelgti į mokslinėje literatūroje pateikiamas investicinio portfelio formavimo teorijas, pasižyminčias įvairiais privalumais bei trūkumais, tačiau suteikiančias investuotojams galimybę suformuoti efektyvų investicinį portfelį. 2. Išanalizavus ankstesnių mokslinių tyrimų, vertinusių socialiai atsakingo investavimo galimybes ir naudą, rezultatus, galima teigti, jog mokslinėje literatūroje pateikiami skirtingi socialiai atsakingo investavimo vertinimai, todėl yra aktualu tirti šią problemą. Tačiau visgi pastebimi teigiami arba nesiskiriantys nuo tradicinių investicinių priemonių finansiniai rezultatai vertinant socialiai atsakingo investavimo naudą. Todėl esant galimybei, investuotojams rekomenduojama atsižvelgti į socialinius aspektus investavimo procese, jei tai nesukelia žalos finansiniams rezultatams. 3. Siekiant atlikti socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo galimybių Nasdaq OMX Baltic vertinimą parengta tyrimo metodologija, pagal kurią, naudojant Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje listinguomų įmonių metinių finansinių ataskaitų analizę, identifikuojamos socialiai atsakingos įmonės analizuojamu laikotarpiu pateikiančios įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas bei apimančios bent vieną iš numatytų socialinės atsakomybės kriterijų - įstojimą į Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą arba Globalią atsiskaitymo iniciatyvą (GRI), SA8000, OHSAS 18001, ISO 14001, EMAS bei AA1000 standartus. Tuomet atrinktoms socialiai atsakingoms įmonėms priskiriamos tame pačiame sektoriuje bei panašaus dydžio atitinkamos tradicinės įmonės. Tad analizuojant 62 bendrovių, listinguojamų Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje metines finansines bei tvarios veiklos ataskaitas nustatoma tyrimo imtis, pagal kurią į tyrimą įtraukiamos 16 įmonių – 8 socialiai atsakingos bei 8 tradicinės įmonės. Atliekant tyrimą pasirenkamas 5 metų laikotarpis, apimantis 2015.01.01–2019.12.31, siekiant atspindėti tvarų bei ilgalaikį investicinį laikotarpį. Naudojant santykinių rodiklių analizės metodą įvertinamas atrinktų socialiai atsakingų bei tradicinių įmonių veiklos efektyvumas, nurodantis jog socialiai atsakingos įmonės pagal tam tikrus rodiklius pasižymi geresniais rezultatais arba smarkiai nesiskiria nuo tradicinių įmonių.
46
4. Pagal parengtą metodologiją suformuoti du skirtingi investiciniai portfeliai – socialiai atsakingas ir tradicinis. Lyginant portfelių rezultatus analizuojamu laikotarpiu pažymėtina, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio rezultatai yra geresni lyginant su tradicinio investicinio portfelio rezultatais, kadangi minėto portfelio laukiama grąža yra didesnė, tuo tarpu rizika lygi tradicinio portfelio rizikai. Tačiau tokiems rezultatams lėmė nuo 2018 m. smarkiai išaugusi socialiai atsakingo investicinio portfelio grąža, kuriai iš dalies turėjo įtakos akcininkų gaunami didesni dividendai bei galimai mažesnis socialiai atsakingų įmonių kainų jautrumas rinkos pokyčiams dėl didesnės įmonių vertės, kuri užtikrina, jog akcijų kainos išliktų aukštesnės net ir krizinėse situacijose. Taip pat rezultatai įrodo, jog įmonių socialinė atsakomybė padeda sukurti palankias ilgalaikes perspektyvas, kadangi vertinant rezultatus ilguoju laikotarpiu socialiai atsakingas investicinis portfelis yra efektyvesnis, tuo tarpu jei tyrimas apimtų mažesnį nei 4 metų laikotarpį geresniais rezultatais pasižymėtų tradicinis investicinis portfelis. Vertinant socialiai atsakingą investavimą iš investuotojų pusės, investuotojams, formuojantiems investicinį portfelį, rekomenduojama rinktis socialiai atsakingą investavimą, kadangi tai ne tik leidžia pasiekti nefinansinių tikslų bei prisidėti prie darnaus aplinkos vystymosi, tačiau kartu ir uždirbti didesnį pelną esant analogiškam rizikos lygiui. Apibendrinant portfelių rezultatyvumą galima teigti, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis pasižymi geresniais portfelio rezultatyvumo rodikliais – Sharpe, Treynor bei Jensen alpha. 5. Lyginant atlikto tyrimo rezultatus su ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais pažymėtina, jog keliuose analizuojamuose moksliniuose tyrimuose pateikiamos analogiškos išvados kaip ir šiame tyrime, nurodant, jog geresniais finansiniais rezultatais pasižymi socialiai atsakingas investicinis portfelis/fondas/rinkos indeksas. Visgi keletas autorių įrodė, jog socialiai atsakingas investicinis portfelis rodo blogesnius finansinius rezultatus nei tradicinis. Taip pat dauguma autorių atliktuose tyrimuose įrodė, jog socialiai atsakingo investicinio portfelio finansiniai rezultatai nesiskiria nuo tradicinio. Todėl galima teigti, jog vieningos nuomonės, vertinant socialiai atsakingo investavimo naudą mokslininkų tarpe nėra, tačiau daroma prielaida, jog tyrimų rezultatai priklauso nuo įvairių skirtingų į tyrimą įtraukiamų veiksnių. 6. Plėtojant tolimesnes tyrimo kryptis būtų aktualu į tyrimą įtraukti ne tik Nasdaq OMX Baltic vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių akcijas, bet ir kitose rinkose, pavyzdžiui, Nasdaq OMX Nordic listinguojamų įmonių akcijas taip siekiant užtikrinti geresnę portfelių diversifikaciją. Siekiant tiksliau įvertinti tyrimo rezultatus, galima atsižvelgti į mokesčius, valiutų kursų svyravimo riziką bei akcijų įsigijimo ir pardavimo kaštus, kurie šiame tyrime yra ignoruojami. Būtų naudinga atlikti tyrimą taikant aktyvų portfelio valdymą, pagal kurį pasikeitus situacijai rinkoje portfeliuose būtų atliekami pakeitimai. Taip pat geriau įvertinti tyrimo rezultatus leistų į tyrimą neįtrauktų įmonių, pradėjusių vykdyti socialiai atsakingą veiklą arba
47 pradėtų listinguoti vertybinių popierių biržoje, vėliau nei tyrimo pradžios laikotarpis, įtraukimas nuo socialiai atsakingos veiklos arba listingavimo vertybinių popierių biržoje laikotarpio pradžios. Pašalinus teigiama kovariacija tame pačiame portfelyje pasižyminčias investicines priemones tyrimo rezultatai galimai kistų. Taip pat būtų aktualu atlikti 2020 metų analizę, siekiant atskleisti, kaip socialiai atsakingų įmonių akcijų kainos kito Covid-19 pademijos kontekste ir ar šiuo metu buvo reikšmingi skirtumai nuo tradicinių įmonių akcijų kainų.
48
LITERATŪRA
1. Ameer, R. ir Othman, R. (2017). Corporate social responsibility performance communication and portfolio management. Managerial Finance, 43(5), 595-613. doi:10.1108/MF-06-2016-0164 2. Andersen, M. ir Skjoett-Larsen, T. (2009). Corporate social responsibility in global supply chains. Supply Chain Management: An International Journal, 14(2), 75–86. doi: 10.1108/13598540910941948 3. Auer, B. (2016). Do Socially Responsible Investment Policies Add or Destroy European Stock Portfolio Value? Journal of Business Ethics, 135(2), 381-397. doi:10.1007/s10551- 014-2454-7 4. Bagdonienė, D. ir Paulavičienė, E. (2010) Socialinės atsakomybės ir organizacijos vadybos sistemos integravimas. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT- LDB-0001:J.04~2010~1367177972389/J.04~2010~1367177972389.pdf 5. Baker, H. K. ir English, P. (2011). Capital Budgeting Valuation: Financial Analysis for Today's Investment Projects. New Jersey: John Wiley & Sons. doi:10.1002/9781118258422 6. Baltes, N. ir Dragoe, A. G. M. (2015). Study regarding the Markowitz model of portfolo selection. Revista Economică 67: Supplement. Prieiga per internetą: https://pdfs.semanticscholar.org/5121/85c09371bd4e9cc97ab13731fc6bb7f2b2ce.pdf 7. Bikas, E. ir Laurinavičius, A. (2009). Finansinių ir nekilnojamo turto investicijų portfelio formavimo aspektai ir galimybės. Verslas: Teorija ir Praktika, 10(2), 118-129. doi: 10.3846/1648-0627.2009.10118-129 8. Blankenberg, A. K. ir Gottschalk, J. F. A. (2018). Is socially responsible investing (SRI) in stocks a competitive capital investment? A comparative analysis based on the performance of sustainable stocks. Cege Discussion Papers, No. 349. University of Göttingen, Center for European, Governance and Economic Development Research (cege), Göttingen. Prieiga per internetą: http://hdl.handle.net/10419/178700 9. Brzeszczynski, J. ir McIntosh, G. (2014). Performance of Portfolios Composed of British SRI Stocks. Journal of Business Ethics, 120(3), 335-362. doi: 10.1007/s10551-012-1541-x 10. Capelle-Brancard, G. ir Monjon, S. (2012). Trends in the literature on socially responsible investment: looking for the keys under the lamppost. Business Ethics: A European Review, 21(3). doi: 10.1111/j.1467-8608.2012.01658.x 11. Čepinskis, J. ir Sakalauskaitė, E. (2009). Įmonių socialinė atsakomybė ekonominės krizės sąlygomis Lietuvoje. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2009~1367170822616/J.04~2009~1367170822616.pdf
49
12. Česynienė, R., Diskienė, D., ir Česynaitė, E. (2011). Socialinė atsakomybė darbuotojų atžvilgiu: Lyginamoji viešojo ir verslo sektorių analizė. Public Administration, 1(29), 19-26. Prieiga per internetą: http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=1&sid=3be399ca-b33a-4ffa- ae38-b6f7be9c0f65%40sessionmgr103 13. Čiegis, R. ir Norkutė, R. (2012). Lietuvos bankų socialinė atsakomybė darnaus vystymosi kontekste. doi:10.7720/MOSR.1392-1142.2012.63.2 14. Elbannan, M. A. (2014). The Capital Asset Pricing Model: An Overview of the Theory. International Journal of Economics and Finance, 7(1). doi:10.5539/ijef.v7n1p216 15. Erragragui, E. ir Lagoarde-Segot, T. (2016). Solving the SRI puzzle? A note on the mainstreaming of ethical investment. Finance Research Letters, Vol. 18. doi:10.1016/j.frl.2016.03.018 16. Europos tvarių investicijų forumas Eurosif. (2016). European SRI study. Prieiga per internetą: http://www.eurosif.org/wp-content/uploads/2016/11/SRI-study-2016-HR.pdf 17. Fung, H. Law, S. A. ir Yau, J. (2010). Socially responsible investment in a global environment. Cheltenham: Edward Elgar Publishing. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=rzuLSKhlEfEC&oi=fnd&pg=PR1&dq=socially +responsible+investment&ots=3OIWj6dGK_&sig=f4KufM6C_5-p7OeEupAwhjr- gW8&redir_esc=y#v=onepage&q=socially%20responsible%20investment&f=false 18. Hodnett, K. ir Hsieh, H. (2012). Capital Market Theories: Market Efficiency Versus Investor Prospects. International Business & Economics Research Journal, 11(8). doi:10.19030/iber.v11i8.7163 19. Ivanova, M. ir Dospatliev, L. (2016). Application of Markowitz portfolio optimization on Bulgarian stock market from 2013 to 2016. International Journal of Pure and Applied Mathematics, 117(2), 291-307. doi:10.12732/ijpam.v117i2.5 20. Įmonių socialinės atsakomybės gairės vertybinių popierių biržoje listinguojamoms įmonėms. Metodinė priemonė ĮSA atskaitomybei gerinti. (2012). Prieiga per internetą: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/6193_listinguojamu-imoniu- gaires.pdf 21. Jusčius, V., Pukelienė, V. ir Šneiderienė, A. (2009). Įmonių socialinė atsakomybė tarptautinių kompanijų veikloje. Prieiga per internetą: https://vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/1298/1/ISSN1822-7996_2009_V_3.N_1.PG_173- 192.pdf 22. Jusčius, V. ir Šneiderienė, A. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės įtaka regioninei plėtrai. Regional Formation and Development Studies, 9(1).doi: 10.15181/rfds.v9i1.594
50
23. Kancerevyčius, G. (2009). Finansai ir investicijos. Kaunas: ,,Smaltijos“ leidykla. 24. Kekytė, I. ir Stasytytė, V. (2017). Investavimo sprendimų priėmimo lyginamoji analizė. Mokslas – Lietuvos Ateitis, 9(2), 197-208. doi:10.3846/mla.2017.1023 25. Lileikienė, A. ir Dauginytė, D. (2009). Investicinio portfelio valdymas: Investicinės grąžos ir rizikos subalansavimas. Journal of Management, 14(1). Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2009~1367170240916/J.04~2009~1367170240916.pdf 26. Lileikienė, A. ir Dervinienė, A. (2010). Akcijų portfelio formavimas ir valdymas fundamentalios ir techninės analizės pagrindu. Journal of Management, 17(1). Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2010~1367175483259/J.04~2010~1367175483259.pdf 27. Mackevičius, J. ir Valkauskas, R. (2010). Integruota įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų analizės metodika. Verslas: Teorija ir Praktika, 11(3), 213-221. doi: 10.3846/btp.2010.24 28. Maestri C. F. (2017). Integrating ESG factors in equity investing. Prieiga per internetą: https://deepblue.lib.umich.edu/bitstream/handle/2027.42/140076/FernandezMaestri_Carolin a_Practicum_Final.pdf?sequence=1 29. Marcišauskienė, J., Balinskienė, V. ir Vilimė, M. (2015). Investicinio portfelio formavimo modelių tyrimų apžvalga ir taikymo galimybės. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(37), 64-72. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2015~1474010460780/J.04~2015~1474010460780.pdf 30. Markowitz, H. M. (1991). Foundations of portfolio theory. Journal of Finance, 46(2), 469- 477. Prieiga per internetą: http://stephenkinsella.net/WordPress/wp- content/uploads/2008/02/mark91.pdf 31. Markowitz, H. M. (2008). Harry Markowitz – Selected works. World Scientific – Nobel Laureate Series: Vol. 1. Singapore: World Scientific Publising Co. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=KFVkDQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PR9&dq=ma rkowitz&ots=WVzOCmtC- R&sig=k9kxWEJQYgunM3IQnPCqm2_6KrM&redir_esc=y#v=onepage&q=markowitz&f= false 32. Markowitz, H. M. (1991). Portfolio Selection: efficient diversification of investment (2nd edition). Oxford: Blackwell. 33. Mauricienė, I. ir Paužuolienė, J. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės svarba: Visuomenės požiūris. Regional Formation and Development Studies, 10(2). doi: 10.15181/rfds.v10i2.148
51
34. Mollet, J. C. ir Ziegler, A. (2014). Socially responsible investing and stock performance: New empirical evidence for the US and European stock markets. Review of Financial Economics, 23(4), 208-216. doi: 10.1016/j.rfe.2014.08.003 35. Oberndorfer, U., Wagner, M. ir Ziegler, A. (2011). Does the stock market value the inclusion in a sustainability stock index? An event study analysis for German firms. CCRS Working Paper. Prieiga per internetą: https://www.zora.uzh.ch/id/eprint/49083/4/Oberndorfer_et_al_Does_the_stock_market_valu e_the_inclusion_in_a_sustainability_stock_index-V.pdf 36. Okunevičiūtė – Neverauskienė, L. ir Pavlovska, I. (2017). Verslo socialinės atsakomybės iniciatyvos įgyvendinimas Lietuvos statybų sektoriaus įmonėse: Situacijos analizė. Mokslas – Lietuvos ateitis, 9(2), 171-182. doi:10.3846/mla.2017.1026 37. Pasaulinis tvarių investicijų aljansas [GSIA]. (2016). Global sustainable investment review. Prieiga per internetą: http://www.gsi-alliance.org/wp- content/uploads/2017/03/GSIR_Review2016.F.pdf#page=4 38. Peylo, B. T. ir Schaltegge, S. (2014). An equation with many variables: unhiding the relationship between sustainability and investment performance. Journal of Sustainable Finance & Investment, 110-126. doi: 10.1080/20430795.2013.837808 39. Plakys, M. (2009). Tarptautiniai socialiai atsakingi investiciniai fondai. Mokslas – Lietuvos Ateitis, 1(3). Prieiga per internetą: http://www.old.mla.vgtu.lt/index.php/mla/article/download/159/153-600-1-PB.pdf 40. Rutkauskas, A. V. ir Stasytytė, V. (2010). Effectiveness, Reliability and Subject Risk – Shaping Drivers for the Set of Possibilities and Utility Function when Investment Decision Is Made under Uncertainty. International Conference “Business and Management 2010”, 1(6), Vilnius: Technika, 176–183. doi:10.3846/bm.2010.025 41. Ruževičius, J. (2012). Socialinės atsakomybės šiuolaikinė sistema ir priemonės. Prieiga per internetą: https://alytauskolegija.lt/Dokumentai/2014/31_Ruzevicius2.pdf 42. Sharpe, W. F. (1964). Capital aset prices: A theory of market equilibrium under conditions of risk. Journal of Finance, 19(3), 425-442. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/j.1540-6261.1964.tb02865.x 43. Simanavičienė, Ž., Kovaliov, R. ir Šubonytė, J. (2011). Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo politikos Lietuvoje SSGG analizė. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2011~1367177728585/J.04~2011~1367177728585.pdf 44. Šimanskienė, L. ir Paužolienė, J. (2010). Įmonių socialinės atsakmybės svarba Lietuvos organizacijoms. Management theory and studies for rural business and infrastructure
52
development Nr. 20. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2010~1367172456445/J.04~2010~1367172456445.pdf 45. Šlapikaitė, I. ir Tamošiūnienė, R. (2013). Socially responsible mutual funds – a profitable way of investing. Annals of the Alexandru Ioan Cuza University – Economics, 60(1). doi:10.2478/aicue-2013-0017 46. Vaišvilas, V. ir Martinkutė-Kaulienė, R. (2016). Daugiakriterio vertinimo metodo multimora taikymas investicijų portfeliui sudaryti. Mokslas – Lietuvos ateitis, 9(2), 209-219. doi:10.3846/mla.2017.1018 47. Valiulė, V. ir Zonienė, A. (2019). Tvarių investicijų vertinimo koncepcija. Regional Formation and Development Studies, 27(1). doi: 10.15181/rfds.v27i1.1886 48. Valentinavičius, S. (2010). Investicijų valdymas teoriniai ir praktiniai aspektai. Monografija. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. 49. Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius. (2010. )Įmonių finansinė analizė. Rodiklių skaičiavimo metodika. Prieiga per internetą: https://www.nasdaqbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika- final.pdf 50. Zhang, T. (2014). Do socially responsible investment funds under-perform the market? Evidence from China. International Journal of Management Research and Business Strategy, 3(1). Prieiga per internetą: http://www.ijmrbs.com/currentissue.php 51. Žėkas, M. ir Žigienė, G. (2009). Ekonomikos ciklų įtaka VP portfelio formavimui. Journal of Management, 14(2). Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB- 0001:J.04~2009~1367170848234/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content 52. Žilinskij, G. ir Rutkauskas, A. V. (2012). Akcijų investiciniu patrauklumu paremtas investicinio portfelio sudarymo modelis. Verslas: Teorija ir Praktika, 13(3), 242-252. doi:10.3846/btp.2012.26 53. Žvirblis, A. ir Rimkevičiūtė, V. (2012). Lietuvos investicinių fondų rodiklių ir makroveiksnių vertinimas. Socialinių Mokslų Studijos, 4(1), 111–123. Prieiga per internetą: https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/760
53
PRIEDAI
54
1 priedas Pagrindinės sąvokos Efektyvus investicinis portfelis – portfelis, kuriame prie esamo rizikos lygio planuojamas pelningumas yra didžiausias arba prie planuojamo pelningumo lygio rizika yra mažiausia (Kancerevyčius, 2009; Lileikienė ir Dervinienė, 2010; Vaišvilas ir Martinkutė-Kaulienė, 2016; Valentinavičius, 2010; Žvirblis ir Rimkevičiūtė, 2012). Investicinis portfelis – investuoto turto rinkinys, kurį sudaro akcijos, obligacijos, investiciniai fondai (Kancerevyčius, 2009). Investicinio portfelio grąža – investuotojo uždirbamas pelnas, gaunamas už rizikos prisiėmimą investiciniame procese. Įmonių socialinė atsakomybė - darnaus ekonomikos vystymosi dalis, apibūdinama kaip verslą ir visuomenę jungianti grandis, apimanti tiek vidinius, tiek išorinius įmonėje vykstančius procesus bei užtikrinanti vadovavimąsi tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogui, visuomenei bei gamtai (Čiegis ir Norkutė, 2012). Portfelio diversifikacija – investuotojo lėšų paskirstymas tarp visų vertybinių popierių, kurie pasižymi didžiausia grąža, siekiant sumažinti riziką (Markowitz, 1952). Rizika – nukrypimas nuo laukiamo pelningumo (Lileikienė ir Dauginytė, 2009). Socialiai atsakingas investavimas - globalus reiškinys, pagrįstas finansinės naudos suderinimu su vertybėmis (Šlapikaitė ir Tamošiūnienė, 2013). Socialiai atsakingas investicinis portfelis – investuoto turto rinkinys, apimantis aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius portfelio pasirinkime ir valdyme bei padedantis įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (Globalus tvarių investicijų aljansas, 2016; Kancerevyčius, 2009; Valiulė ir Zonienė, 2019). Tradicinis investicinis portfelis – investuoto turto į vertybinius popierius, nepasižyminčius socialinės atsakomybės principais, rinkinys. Vertybinių popierių birža – vieta, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais.
2 priedas Mokslinių tyrimų socialiai atsakingo investicinio portfelio formavimo tema apibendrinimas Tyrimo Autorius, Tyrimo Tyrimo laikotarpi Tyrimo privalumai Rezultatai metai metodas imtis s Įrodoma, jog rinkoje labiau Portfeliai vertinami mažesnėje vertinama Naujosios ekonomikoje. Zelandijos įmonių socialinė Socialiai atsakingą portfelį sudaro veikla nei aplinkosauginė Ekonometrinė įmonės, kurios pateikiamose veikla. Ameer ir analizė, 2001- 32 ataskaitose nurodo taikančios Socialiai atsakingo Othman, daugiafaktorinis 2013 įmonės socialinės atsakomybės principus, tad investicinio portfelio, 2017; modelis ši informacija prieinama kiekvienam sudaryto iš Naujosios investuotojui. Zelandijos akcijų rinkoje Akcijos paskirstomos pagal rinkos listinguojamų įmonių, grąža kapitalizaciją. yra žemesnė nei tradicinio portfelio. Investuotojai Europos akcijų Įvertinami operacijų kaštai. rinkoje gali pasiekti finansinę Rezultatai tikrinami atliekant Laiko eilutės, naudą, atsižvelgdami į patikimumo testus. ekonometrinė ir 2004– 55 socialinę naudą. Neretai Auer, 2014 Naudojamas duomenų rinkinys, koreliacinė 2012 įmonės investuotojai, pasirinkdami apimantis aplinkosauginius, analizė socialiai atsakingą socialinius ir valdymo įmonių investavimą, gali pasiekti reitingus Europos rinkoje. geresnių rezultatų. ,,Žaliajam“ portfeliui sudaryti taikomi griežti atrankos kriterijai. Įrodoma, jog tvaraus portfelio Formuojant portfelius siekiama rezultatai reikšmingai 2002– pasiekti tam tikrą diversifikacijos lygį nesiskiria nuo įprasto Blankenber 2016, bei apimti skirtingas tvarumo temas. portfelio. Tvarumo samprata g ir Lyginamoji išskirstant 40 Rezultatai patikrinami atliekant nedaro neigiamos įtakos Gottschalk, analizė laikotarpi įmonių patikimumo testus. investiciniams rezultatams ir 2018; us į 3 bei Rezultatai atspindi sunkias gali būti naudojama 5 metų ekonomines aplinkybes, investuotojų neprivalomai pasireiškusias po 2008 m. finansinės paaukojant laukiamą grąžą. krizės. Tyrime naudojami duomenys yra Sudarytų socialiai atsakingų lengvai pasiekiami privatiems investicinių portfelių grąžos investuotojams. lyginamos su dviejų Brzeszczyn Kiekvienais metais portfeliai Jungtinėje Karalystėje Ekonometrinė ski ir 2000- 31 subalansuojami iš naujo. labiausiai paplitusių rinkos analizė, trijų McIntosh, 2010 įmonė Socialiai atsakingų įmonių atrinktos indeksų grąža. Nustatyta faktorių modelis 2014 akcijos analizuojamame portfelyje didesnė socialiai atsakingų priklauso daugeliui pramonės sričių. investicinių portfelių grąža, Įtraukiami įvairūs sandorių kaštų net ir atsižvelgiant į sandorių lygiai bei dividendų mokėjimai. kaštus. Į tyrimą įtrauktos skirtingos rinkos – Rezultatai parodė, kad dėl Erragragui tiek išsivysčiusios, tiek 24 etinių investicijų integravimo ir CAPM modelis, besivystančios. 2008- akcijų reikšmingų skirtumų Lagoarde- daugiamatė Kiekvienoje rinkoje nagrinėjami 2014 rinkos finansiniuose rezultatuose Segot, analizė pagal riziką pakoreguoto kapitalo indeksai tarp įprastinių ir etinių 2016; prieaugio skirtumai tarp etinių ir indeksų nebuvo. įprastinių indeksų. Pastebima teigiama neįprasta grąža įmonėms, Tiriama ne tik Europos, bet ir JAV nesilaikančioms tvarumo akcijų rinka. principų, Europos akcijų Portfeliai analizuojami išskaidant juos rinkoje, tačiau gauti rezultatai Mollet ir į skirtingus laikotarpius. Daugiafaktorinė 1998- 1 166 nereiškia, jog socialiai Ziegler, Duomenys imami iš duomenų bazės, analizė 2009 įmonės atsakingo investavimo 2014; kurioje atliekamas griežtas atrankos strategija turi sistemingai procesas socialiai atsakingoms žemesnius rezultatus. įmonėms. Įmonių tvarumo lyderės turi
vidutiniškai aukštesnę vertę nei mažiau tvarios įmonės.
2 priedo tęsinys Autorius, Tyrimo Tyrimo Tyrimo Tyrimo privalumai Rezultatai metai metodas laikotarpis imtis Akcijų rinkos gali neigiamai paveikti įmonės įtraukimą į Atsižvelgiama į tam tikrų tvarumo akcijų indeksus. Šį išskirtinių įvykių poveikį kapitalo rezultatą daugiausia lėmė rinkoms. įmonių įtraukimas į „DJSI Trijų faktorių Naudojamas akcijų rinkos World“ tvarumo indeksą. Tai Oberndorfer, modelis, 50 indeksas, pretenduojantis į reiškia, jog įtraukimas į labiau Wagner ir 1999-2002 GARCH įmonių populiariausių pasaulio lyderių matomą tvarumo akcijų Ziegler, 2011; modelis pozicijas. indeksą turi didesnį neigiamą Tyrime įtrauktas GARCH poveikį. Tyrimo rezultatai modelis, užtikrinantis rezultatų nepalaiko savanoriškos patikimumą. įmonių veiklos, kuria siekiama įtraukimo į tvarumo akcijų indeksą. Išvados rodo aiškų, bet netiesinį ryšį tarp investicinio portfelio tvarumo lygio ir finansinių rezultatų. Tvarumo Analizuojamos skirtingos rinkos didinimas investiciniame fazės (pakilimo ir nuosmukio). portfelyje gerina finansinius Markowitz Neutralizuojama kitų veiksnių, rezultatus. Peylo ir modelis, galinčių paveikti investavimo 42 Finansinės krizės metu Schaltegge, naudojant 2003-2012 rezultatus, įtaka. įmonės didesnio tvarumo portfeliai 2014; trimatį Dėl bankų reguliavimo ir trumpo pasižymi mažesniu kainų optimizavimą laikotarpio, visi skaičiavimai kritimu ir netgi galimai kartojami kas 10 akcijų prekybos generuoja pelną. dienų. Investuotojai gali siekti nefinansinių tikslų neprarandant finansinio našumo. Pramonės diversifikacija ir Kiekvienas socialiai atsakingas socialiai atsakingo investicinis fondas turi skirtingą investicinio fondo dydis gali lyginamąjį indeksą siekiant būti susijęs su finansiniais įvertinti jo našumą. investicinio fondo rezultatais. Finansiniai duomenys įvertinti Nustatyta, jog du didžiausi ir Išplėstas 4 taikant autokoreliacijos ir labiausiai pramonėje daugiafaktorin investici heteroskedastiškumo metodus, Zhang, 2014; 2011-2013 diversifikuoti Kinijos socialiai is CAPM niai taip užtikrinant labiau patikimus atsakingi investiciniai fondai modelis fondai rezultatus. lenkia lyginamąjį rinkos Siekiant modelyje valdyti visą indeksą, tuo tarpu prastesnius rinkos aplinką įtraukiama rezultatus rodo investicinis nerizikinga palūkanų norma ir fondas, kurio pramonės atitinkamas dividendų diversifikacijos lygis pajamingumas. mažesnis.
3 priedas Nasdaq OMX Baltic rinkoje listinguojamos įmonės Socialiai Įmonė Pramonės šaka Sektorius atsakinga/ ĮSA kriterijus tradicinė Apranga Paslaugos vartotojams Mažmeninė prekyba Tradicinė - Arco vara Finansinės paslaugos Nekilnojamasis turtas Tradicinė - Plataus vartojimo Auga group Maistas ir gėrimai Tradicinė prekės Asmeninės priežiūros Baltika Plataus vartojimo prekės Tradicinė - ir buitinės prekės Ekspress Grupp Paslaugos vartotojams Žiniasklaida Tradicinė JT Pasaulinis susitarimas; Eften real estate fund III Finansinės paslaugos Finansinės paslaugos Tradicinė - Energijos skirstymo Komunalinės Soc. JT Pasaulinis susitarimas; Komunalinės paslaugos operatoris paslaugos atsakinga GRI; ĮSA ataskaita; JT Pasaulinis susitarimas; Soc. Grindeks Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra OHSAS 18001; ISO 14001; atsakinga ĮSA ataskaita; Grigeo Pagrindinės medžiagos Pagrindiniai ištekliai Tradicinė - Pramoninės prekės ir Harju Elekter Pramoniniai gaminiai Tradicinė GRI nuo 2018 m.; paslaugos Hansamatrix Technologijos Technologijos Tradicinė - Pramoninės prekės ir Soc. Klaipėdos nafta Pramoniniai gaminiai GRI; ĮSA ataskaita; paslaugos atsakinga LHV Group Finansinės paslaugos Bankai Tradicinė - Linas agro group Plataus vartojimo prekės Maistas ir gėrimai Tradicinė - Komunalinės Soc. JT Pasaulinis susitarimas; Ignitis gamyba Komunalinės paslaugos paslaugos atsakinga ĮSA ataskaita; OHSAS 18001; ISO14001; Soc. Merko Ehitus Pramoniniai gaminiai Statyba ir medžiagos GRI nuo 2017 m.; ĮSA atsakinga ataskaita; OHSAS 18001; ISO 14001; Nordecon Pramoniniai gaminiai Statyba ir medžiagos Tradicinė GRI nuo 2017 m.; Kelionės ir Novaturas Paslaugos vartotojams Tradicinė - laisvalaikis Olainfarm Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra Tradicinė ISO 14001 nuo 2016 m.; Pro Kapital Grupp Finansinės paslaugos Nekilnojamasis turtas Tradicinė - PRFoods Plataus vartojimo prekės Maistas ir gėrimai Tradicinė - Panevėžio statybos Pramoniniai gaminiai Statyba ir medžiagos Tradicinė ISO 14001 nuo 2016 m.; trestas ISO 14001; ĮSA ataskaita Pieno žvaigždės Plataus vartojimo prekės Maistas ir gėrimai Tradicinė nuo 2019 m.; ISO 14001; SA 8000; GRI Rokiškio sūris Plataus vartojimo prekės Maistas ir gėrimai Tradicinė nuo 2017 m.; Soc. JT Pasaulinis susitarimas; Šiaulių bankas Finansinės paslaugos Bankai atsakinga GRI; ĮSA ataskaita; SAF Tehnika Technologijos Technologijos Tradicinė - Asmeninės priežiūros Silvano Fashion Group Plataus vartojimo prekės Tradicinė ISO14001; OHSAS 18001; ir buitinės prekės Kelionės ir Soc. Tallink Grupp Paslaugos vartotojams ISO 14001; ĮSA ataskaita; laisvalaikis atsakinga JT Pasaulinis susitarimas; Soc. Telia Lietuva Telekomunikacijos Telekomunikacijos GRI; OHSAS 18001; ISO atsakinga 14001; ĮSA ataskaita; Paslaugos Tallinna Kaubamaja vartotojams Mažmeninė prekyba Tradicinė - Grupp
Transportavimo Tallinna Sadam Pramoninis transportas Tradicinė ISO 14001; paslaugos
3 priedo tęsinys
Socialiai Įmonė Pramonės šaka Sektorius atsakinga/ ĮSA kriterijus tradicinė Komunalinės GRI; ISO 1400; EMAS; Tallinna Vesi Komunalinės paslaugos Soc. atsakinga paslaugos ĮSA ataskaita; Plataus vartojimo Vilkyškių pieninė Maistas ir gėrimai Tradicinė - prekės ISO 14001; GRI nuo 2016 Amber Grid Nafta ir dujos Nafta ir dujos Tradicinė m.; Plataus vartojimo Latvijas balzams Maistas ir gėrimai Tradicinė - prekės Ditton pievadķēžu Pramoniniai Pramoninės prekės ir Tradicinė - rūpnīca gaminiai paslaugos Komunalinės JT Pasaulinis susitarimas Latvijas Gaze Komunalinės paslaugos Tradicinė paslaugos nuo 2017 m.; INVL Technology Finansinės paslaugos Finansinės paslaugos Tradicinė - Finansinės INVL Baltic Farmland Nekilnojamasis turtas Tradicinė - paslaugos Finansinės INVL Baltic real estate Nekilnojamasis turtas Tradicinė - paslaugos Invalda INVL Finansinės paslaugos Finansinės paslaugos Tradicinė - Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros Kurzemes atslega 1 prekės Tradicinė - ir buitinės prekės
GRI nuo 2016 m.; ISO Komunalinės Komunalinės Kauno energija Tradicinė 14001 bei OHSAS 1800 paslaugos paslaugos nuo 2016 m.; Komunalinės Komunalinės Litgrid Tradicinė - paslaugos paslaugos Latvijas Jūras medicinas Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra Tradicinė - centrs Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros Linas Tradicinė - prekės ir buitinės prekės Rigas autoelektru aparatu Finansinės paslaugos Nekilnojamasis turtas Tradicinė - rūpnica Rigas elektromašinbūves Pramoninės prekės ir Pramoniniai gaminiai Tradicinė - rūpnica paslaugos Rigas Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros juvelierizstradajumu Tradicinė - prekės ir buitinės prekės rūpnica Pramoninės prekės ir Rigas kugu būvetava Pramoniniai gaminiai Tradicinė ISO 14001; OHSAS 1800; paslaugos Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros VEF radiotehnika RRR Tradicinė - prekės ir buitinės prekės Siguldas ciltslietu un Plataus vartojimo mākslīgās apsēklošanas Maistas ir gėrimai Tradicinė - prekės stacija Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros Nordic fibreboard prekės Tradicinė - ir buitinės prekės
PATA Saldus Pagrindinės medžiagos Pagrindiniai ištekliai Tradicinė - ISO 14001; OHSAS 1800; Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros Snaigė Tradicinė GRI bei ĮSA ataskaita nuo prekės ir buitinės prekės 2017 m.; Trigon Property Finansinės paslaugos Nekilnojamasis turtas Tradicinė - Development Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros Utenos trikotažas Tradicinė ISO 14001; SA 8000; prekės ir buitinės prekės Plataus vartojimo Asmeninės priežiūros ISO 14001; GRI bei ĮSA Vilniaus baldai Tradicinė prekės ir buitinės prekės ataskaita nuo 2018 m.; VEF Finansinės paslaugos Nekilnojamasis turtas Tradicinė - ISO 14001; ĮSA ataskaita Valmieras stikla škiedra Pagrindinės medžiagos Chemikalai Tradicinė nuo 2017 m.; Plataus vartojimo Žemaitijos pienas Maistas ir gėrimai Tradicinė GRI nuo 2017 m.; prekės
4 priedas Skaičiavimų formulės Įmonių akcijų pelningumas skaičiuojamas pagal formulę:
%; (1)
čia: D – dividendai,
P0 - akcijos rinkos kaina laikymo periodo pradžioje (įsigijimo kaina),
P1 – akcijos rinkos kaina laikymo periodo pabaigoje (pardavimo kaina).
Portfelio laukiama grąžos norma skaičiuojama pagal formulę:
E(r)p = wi x Ei (r) = w1 x E1(r) + w2 x E2(r)+...+wn x En(r); (2)
čia: wi – pradinės portfelio vertės dalis, investuota į į-tąjį vertybinį popierių, Ei(r) – vertybinio popieriaus i laukiama grąža, n – vertybinių popierių skaičius portfelyje.
Dispersija skaičiuojama pagal formulę:
2 = ; (3) (r)
čia: rt – investicijų grąža periode t, – vidutinė grąža, n – stebėjimų skaičius.
Standartinis nuokrypis apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos reikšmės:
= (4) (r)
Portfelio, susidedančio iš N vertybinių popierių, rizika apskaičiuojama: p = (w²A ²A + w²B ²B + w²C ²C + 2 wA wB kAB AB + 2 wA wC kAC AC + +2wB wC kBC BC)1/2 (5)
čia: wi ir wj - portfelio pradinės vertės dalis, investuota į i-tąjį ir j-tąjį vertybinius popierius,
i ir j – vertybinių popierių i ir j standartiniai nuokrypiai,
Kij – koreliacijos koeficientas tarp i-ojo ir j-ojo vertybinių popierių grąžų.
Kovariacija skaičiuojama pagal formulę:
Cov (ŕA, ŕB) = ; (6)
čia: rA,t, rB,t – atitinkamai A ir B investicijų grąža laikotarpiu t, kai t kinta nuo 1 iki n,
ŕA, ŕB – atitinkamai A ir B investicijų grąžos vidurkis.
Koreliacija skaičiuojama pagal formulę:
kA,B = ; (7) čia: Cov(rA,rB) yra kovariacija tarp investicijų A ir B grąžų, yra atitinkamai investicijų A ir B standartiniai nuokrypiai.
Treynor koeficientas skaičiuojamas pagal formulę: Treynor koeficientas = ( p - f)/ βp; (8) čia: p – vidutinė portfelio p grąža per tam tikrą laikotarpį, f – vidutinė grąžos be rizikos norma per laikotarpį, βp – Beta, sisteminės portfelio p rizikos matavimo priemonė.
Beta koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:
J = ; (9) čia: Cov (rJ,rM) – kovariacija tarp popieriaus J ir rinkos portfelio M, rinkos portfelio dispersija.
Sharpe koeficientas skaičiuojamas pagal formulę: Sharpe koeficientas = ( p - f)/ σp; (10) čia: p – vidutinė portfelio p grąža per tam tikrą laikotarpį, f – vidutinė grąžos be rizikos norma per laikotarpį, σp – standartinis portfelio p grąžos nuokrypis per laikotarpį.
Jenseno alfa rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: Jensen alpha = ( p - f) - βp ( m - f); (11) čia: p – vidutinė portfelio p grąža per tam tikrą laikotarpį, f – vidutinė grąžos be rizikos norma per laikotarpį, m – vidutinė rinkos grąža laikotarpiu t, βp – Beta, sisteminės portfelio p rizikos matavimo priemonė, ( m - f) – rinkos rizikos premija laikotarpiu t.
5 priedas Atrinktų įmonių finansiniai rodikliai 1 lentelė Socialiai atsakingų įmonių finansiniai rodikliai
Klaipėdos Ignitis Merko Šiaulių Tallink Tallinna ESO Grindeks nafta gamyba Ehitus bankas Grupp Vessi
LIKVIDUMO RODIKLIAI Bendro trumpalaikio mokumo koeficientas 2015 0,524 2,171 5,564 2,369 3,197 0,133 0,757 5,397 2016 0,435 2,660 3,627 3,188 2,428 0,166 0,683 3,910 2017 0,283 3,282 4,721 2,550 2,246 0,135 0,573 5,507 2018 0,401 2,653 4,837 3,856 2,224 0,118 0,790 5,364 2019 0,244 2,161 1,215 4,020 2,437 0,169 0,545 5,475 PELNINGUMO RODIKLIAI Grynasis pelningumas, proc. 2015 12,88% 1,27% 20,09% -0,11% 3,92% 30,56% 6,25% 35,51% 2016 14,27% 9,02% 13,40% 26,34% 2,38% 54,55% 4,70% 31,18% 2017 12,70% 7,53% 15,99% 1,65% 4,96% 38,79% 4,81% 12,07% 2018 1,14% -6,69% 11,58% 9,24% 4,64% 57,99% 4,22% 38,47% 2019 8,31% 9,12% 7,81% 31,70% 5,05% 49,82% 2,42% 43,77% Grynasis turto pelningumas (ROA) , proc. 2015 8,56% 0,67% 9,23% -0,03% 4,66% 1,41% 3,84% 9,50% 2016 8,32% 5,43% 5,73% 4,88% 2,52% 2,35% 2,87% 8,61% 2017 6,07% 6,19% 5,65% 0,13% 5,68% 1,58% 2,98% 3,16% 2018 0,32% -6,55% 3,95% 0,44% 7,19% 2,33% 2,67% 9,67% 2019 2,01% 7,48% 1,54% 6,31% 5,85% 2,05% 0,36% 10,56% Grynasis nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc. 2015 17,41% 0,96% 11,20% -0,07% 7,63% 17,38% 7,17% 22,31% 2016 14,84% 7,96% 7,21% 11,24% 4,75% 24,32% 5,42% 20,57% 2017 12,76% 8,26% 8,50% 0,24% 11,69% 15,30% 5,56% 8,41% 2018 0,84% -8,92% 5,92% 0,75% 14,23% 19,16% 4,67% 23,50% 2019 5,17% 11,79% 4,25% 10,44% 12,26% 16,58% 0,67% 24,03% TURTO PANAUDOJIMO RODIKLIAI Atsargų apyvartumas 2015 179,91 2,33 46,66 6,48 2,09 - 24,72 52,74 2016 222,20 2,28 59,52 4,52 1,89 - 19,25 57,54 2017 175,91 2,48 73,48 4,71 2,42 - 18,99 56,29 2018 139,61 2,30 47,33 9,81 3,26 - 21,43 57,42 2019 95,58 1,21 31,57 23,39 1,76 - 5,03 58,47
1 lentelės tęsinys Klaipėdos Ignitis Šiaulių Tallink Tallinna ESO Grindeks Merko Ehitus nafta gamyba bankas Grupp Vessi SKOLOS RODIKLIAI Skolos ir turto santykis 2015 0,51 0,30 0,18 0,59 0,39 0,92 0,46 0,57 2016 0,44 0,32 0,20 0,57 0,47 0,90 0,47 0,58 2017 0,52 0,25 0,33 0,44 0,51 0,90 0,46 0,62 2018 0,61 0,27 0,33 0,41 0,49 0,88 0,43 0,59 2019 0,61 0,37 0,64 0,40 0,52 0,88 0,46 0,56 RINKOS VERTĖS RODIKLIAI Pelnas vienas akcijai (EPS) 2015 0,124 0,1 0,06 0 0,56 0,07 0,088 0,99 2016 0,103 0,99 0,04 0,063 0,35 0,12 0,066 0,92 2017 0,087 1,04 0,04 0,032 0,83 0,07 0,069 0,36 2018 0,006 -1,02 0,03 0,046 1,09 0,1 0,06 1,21 2019 0,038 1,34 0,02 0,066 0,92 0,09 0,008 1,39 Kainos ir pelno santykis (P/E) 2015 7,71 51,88 6,14 - 15,28 2,43 9,52 13,82 2016 8,38 4,63 13,45 9,91 25,48 2,61 13,45 15,01 2017 9,82 6,85 12,69 19,43 10,86 7,04 16,55 29,73 2018 111,47 -6,15 14,29 11,34 8,59 4,23 17,44 8,06 2019 21,00 10,73 18,32 9,04 10,00 5,53 121,08 8,25
Bendro trumpalaikio mokumo koeficientas Energijos skirstymo 6,000 operatorius Grindeks 5,000 Klaipėdos nafta
4,000 Ignitis gamyba
3,000 Merko Ehitus
2,000 Šiaulių bankas
1,000 Tallink Grupp
0,000 Tallinna Vessi 2015 2016 2017 2018 2019
1 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių bendro trumpalaikio mokumo koeficiento dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Grynasis pelningumas, proc. Energijos skirstymo 70,00% operatorius 60,00% Grindeks 50,00% Klaipėdos nafta
40,00% Ignitis gamyba
30,00% Merko Ehitus 20,00% Šiaulių bankas 10,00% Tallink Grupp 0,00% 2015 2016 2017 2018 2019 Tallinna Vessi -10,00%
2 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių grynojo pelningumo dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Skolos ir turto santykis
1,0 Energijos skirstymo 0,9 operatorius 0,8 Grindeks 0,7 0,6 Klaipėdos nafta 0,5 0,4 Ignitis gamyba 0,3 0,2 Merko Ehitus 0,1 0,0 Šiaulių bankas 2015 2016 2017 2018 2019
3 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių skolos ir turto santykio dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Pelnas vienas akcijai (EPS) Energijos skirstymo operatorius 2 Grindeks 1,5 Klaipėdos nafta 1 Ignitis gamyba 0,5 Merko Ehitus 0 2015 2016 2017 2018 2019 Šiaulių bankas -0,5 Tallink Grupp -1 Tallinna Vessi -1,5
4 paveikslas. Socialiai atsakingų įmonių pelno vienai akcijai dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
2 lentelė Tradicinių įmonių finansiniai rodikliai
Tallinna Latvijas Rigas kugu LHV Kauno Olainfarm Litgrid Nordecon Kaubamaja Gaze būvetava Group energija Grupp
LIKVIDUMO RODIKLIAI Bendro trumpalaikio mokumo koeficientas 2015 3,588 3,433 1,142 0,309 1,026 0,362 0,860 1,097 2016 3,764 2,719 0,887 0,789 1,196 0,390 1,068 1,424 2017 4,097 2,020 0,629 0,778 1,111 0,602 0,895 1,220 2018 3,242 1,654 0,199 0,732 1,123 0,468 1,126 1,580 2019 4,161 3,095 0,667 0,468 1,010 0,463 0,997 1,128 PELNINGUMO RODIKLIAI Grynasis pelningumas, proc. 2015 7,81% 15,70% 1,05% 1,70% 0,12% 33,35% 3,97% 7,43% 2016 10,91% 10,47% 0,82% 12,47% 2,15% 34,03% 4,30% 11,82% 2017 7,87% 8,84% -2,40% 6,69% 0,75% 35,83% 4,58% 11,54% 2018 7,15% 8,64% -164,98% -23,07% 1,71% 34,65% 4,47% 6,13% 2019 6,42% 21,27% 81,20% 2,29% 1,77% 27,52% 4,34% -1,38% Grynasis turto pelningumas (ROA) , proc. 2015 4,07% 12,94% 0,50% 0,26% 0,19% 1,95% 6,34% 3,35% 2016 4,72% 8,01% 0,36% 3,86% 3,99% 2,13% 6,62% 4,99% 2017 6,51% 7,37% -0,70% 2,18% 1,54% 1,25% 7,50% 4,62% 2018 6,11% 7,26% -19,88% -10,69% 3,67% 1,62% 7,40% 2,52% 2019 4,35% 4,75% 0,64% 1,14% 3,48% 0,89% 5,96% -0,35% Grynasis nuosavo kapitalo pelningumas (ROE), proc. 2015 4,99% 17,31% 0,71% 0,59% 0,48% 20,19% 12,29% 5,51% 2016 6,26% 11,99% 0,54% 7,01% 10,34% 18,47% 12,62% 8,29% 2017 8,46% 11,03% -1,01% 3,89% 5,00% 17,33% 14,34% 7,71% 2018 8,11% 10,21% -34,97% -20,06% 11,34% 17,23% 13,49% 4,17% 2019 5,26% 6,23% 1,17% 2,16% 12,61% 13,15% 13,67% -0,60% TURTO PANAUDOJIMO RODIKLIAI Atsargų apyvartumas 2015 5,81 1,54 8,67 15,01 5,78 - 6,81 120,71 2016 69,52 1,70 8,26 20,62 7,50 - 6,35 70,79 2017 3,28 1,95 7,12 78,59 9,59 - 6,39 21,88 2018 2,76 1,92 4,17 107,09 10,44 - 6,48 22,94 2019 4,93 0,49 -1,01 3.770,47 9,79 - 6,84 14,36
2 lentelės tęsinys Tallinna Latvijas Rigas kugu LHV Kauno Olainfarm Litgrid Nordecon Kaubamaja Gaze būvetava Group energija Grupp SKOLOS RODIKLIAI Skolos ir turto santykis 2015 0,18 0,25 0,30 0,49 0,60 0,90 0,48 0,39 2016 0,25 0,33 0,33 0,45 0,61 0,88 0,48 0,40 2017 0,25 0,33 0,29 0,44 0,69 0,93 0,48 0,40 2018 0,25 0,29 0,43 0,05 0,68 0,91 0,45 0,40 2019 0,17 0,24 1,00 0,47 0,72 0,93 0,56 0,42 RINKOS VERTĖS RODIKLIAI Pelnas vienas akcijai (EPS) 2015 0,765 1,03 0,019 0,003 0,01 0,59 0,54 0,11 2016 0,94 0,68 0,014 0,037 0,1 0,72 0,63 0,11 2017 0,653 0,66 -0,026 0,019 0,04 0,77 0,73 0,14 2018 0,631 0,63 -0,569 -0,078 0,11 0,97 0,75 0,1 2019 0,51 0,59 0,013 0,008 0,03 0,91 0,76 -0,02 Kainos ir pelno santykis (P/E) 2015 12,54 7,07 15,17 229,50 102,20 12,26 12,69 3,96 2016 9,27 12,46 27,66 18,78 12,98 12,84 12,98 5,24 2017 15,24 13,20 -10,68 36,77 31,15 13,76 12,58 8,05 2018 16,44 11,10 -0,14 -8,30 8,32 10,13 11,43 10,48 2019 19,12 12,64 9,94 73,75 33,53 13,11 11,51 -49,47
Bendro trumpalaikio mokumo koeficientas 4,500 Latvijas Gaze 4,000 Olainfarm 3,500 3,000 Rigas kugu 2,500 būvetava
2,000 Litgrid 1,500 1,000 Nordecon 0,500 LHV Group 0,000 2015 2016 2017 2018 2019
5 paveikslas. Tradicinių įmonių bendro trumpalaikio mokumo koeficiento dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Grynasis pelningumas, proc. 100,00% Latvijas Gaze
50,00% Olainfarm
0,00% Rigas kugu būvetava 2015 2016 2017 2018 2019 -50,00% Litgrid
Nordecon -100,00% LHV Group -150,00% Tallinna Kaubamaja -200,00% Grupp
6 paveikslas. Tradicinių įmonių grynojo pelningumo dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Skolos ir turto santykis 1,0 Latvijas Gaze 0,9
0,8 Olainfarm 0,7 Rigas kugu būvetava 0,6
0,5 Litgrid 0,4 Nordecon 0,3
0,2 LHV Group 0,1 Tallinna Kaubamaja 0,0 Grupp 2015 2016 2017 2018 2019
7 paveikslas. Tradicinių įmonių skolos ir turto santykio dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu .
Pelnas vienas akcijai (EPS) 1,2 Latvijas Gaze 1 Olainfarm 0,8
0,6 Rigas kugu būvetava 0,4 0,2 Litgrid
0 Nordecon -0,2 2015 2016 2017 2018 2019 -0,4 LHV Group -0,6 Tallinna Kaubamaja -0,8 Grupp
8 paveikslas. Tradicinių įmonių pelno vienai akcijai dinamika 2015 – 2019 m. laikotarpiu .
6 priedas Socialiai atsakingo bei tradicinio investicinio portfelio pelningumo skaičiavimas 1 lentelė Socialiai atsakingų įmonių akcijų kainos 2015 – 2019 m. pradžios ir pabaigos laikotarpiu, Eur. Klaipėdos Ignitis Merko Šiaulių Tallink Tallinna ESO Grindeks nafta gamyba Ehitus bankas Grupp Vessi 2015.01.01 0,956 6,68 0,327 0,789 7,238 0,145 0,702 13,080 2015.12.31 0,956 5,183 0,367 0,676 8,510 0,171 0,853 13,733 2016.01.01 0,877 5,216 0,367 0,690 8,396 0,173 0,851 13,780 2016.12.31 0,859 4,413 0,533 0,626 8,998 0,313 0,911 13,875 2017.01.01 0,861 4,548 0,558 0,617 9,202 0,321 0,915 13,800 2017.12.31 0,858 6,780 0,507 0,619 8,857 0,488 1,220 10,267 2018.01.01 0,862 7,075 0,514 0,624 8,975 0,511 1,254 10,525 2018.12.31 0,647 6,490 0,410 0,500 9,175 0,398 1,010 9,570 2019.01.01 0,703 7,084 0,418 0,540 9,300 0,411 1,018 10,008 2019.12.31 0,802 14,800 0,362 0,610 9,380 0,506 0,976 11,700
2 lentelė Socialiai atsakingų įmonių divindendai, tenkantys vienai akcijai, 2015 – 2019 m. laikotarpiu, Eur. 2015 2016 2017 2018 2019 ESO 0,081 0,048 0,104 0,039 0,000 Grindeks 0,939 0,000 0,150 0,150 1,280 Klaipėdos nafta 0,000 0,046 0,025 0,045 0,030 Ignitis gamyba 0,038 0,043 0,037 0,037 0,039 Merko Ehitus 0,410 0,510 0,416 1,007 1,004 Šiaulių bankas 0,001 0,002 0,005 0,005 0,029 Tallink Grupp 0,020 0,020 0,030 0,030 0,070 Tallinna Vessi 0,900 0,900 0,540 0,360 0,750
3 lentelė Socialiai atsakingų įmonių metinė akcijų grąžos norma, laikotarpio grąžos vidurkis bei bendras portfelio pelningumas 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Laikotarpio 2015 2016 2017 2018 2019 grąžos vidurkis ESO 8,47% 3,36% 11,72% -20,37% 14,05% 3,45% Grindeks -8,35% -15,40% 52,37% -6,15% 126,99% 29,89% Klaipėdos nafta 12,44% 57,93% -4,61% -11,54% -6,04% 9,64% Ignitis gamyba -9,37% -3,00% 6,31% -13,91% 20,19% 0,04% Merko Ehitus 23,24% 13,24% 0,77% 13,44% 11,66% 12,47% Šiaulių bankas 18,22% 81,55% 53,63% -21,18% 30,30% 32,50% Tallink Grupp 24,32% 9,40% 36,58% -17,05% 2,72% 11,19% Tallinna Vessi 11,88% 7,22% -21,69% -5,65% 24,40% 3,23%
Portfelio laukiama grąža 10,11% 19,29% 16,89% -10,30% 28,03% 12,80%
4 lentelė Tradicinių įmonių akcijų kainos 2015 – 2019 m. pradžios ir pabaigos laikotarpiu, Eur. Rigas Tallinna Latvijas LHV Kauno Olainfarm kugu Litgrid Nordecon Kaubamaja Gaze Group energija būvetava Grupp 2015.01.01 9,144 5,878 0,265 0,698 1,030 7,236 5,162 0,472 2015.12.31 9,747 7,127 0,291 0,702 1,043 7,308 6,757 0,459 2016.01.01 9,856 7,184 0,295 0,708 1,006 7,236 6,790 0,459 2016.12.31 8,718 8,515 0,366 0,698 1,313 9,540 8,220 0,560 2017.01.01 8,318 8,576 0,353 0,703 1,346 9,833 8,496 0,596 2017.12.31 9,993 8,047 0,254 0,701 1,237 10,384 9,177 1,180 2018.01.01 10,088 8,188 0,261 0,699 1,255 10,936 9,265 1,185 2018.12.31 10,250 6,650 0,072 0,630 0,890 9,375 8,410 1,000 2019.01.01 10,340 6,667 0,088 0,633 0,932 9,547 8,868 1,016 2019.12.31 9,900 7,300 0,130 0,580 1,030 12,000 8,900 0,980
5 lentelė Tradicinių įmonių divindendai, tenkantys vienai akcijai, 2015 – 2019 m. laikotarpiu, Eur. 2015 2016 2017 2018 2019 Latvijas Gaze 0,760 0,930 0,450 0,580 0,440 Olainfarm 0,000 0,181 0,660 0,210 0,100 Rigas kugu būvetava 0,000 0,001 0,001 0,000 0,000 Litgrid 0,065 0,009 0,036 0,015 0,005 Nordecon 0,030 0,030 0,045 0,060 0,060 LHV Group 0,000 0,000 0,150 0,160 0,210 Tallinna Kaubamaja Grupp 0,400 0,520 0,630 0,690 0,710 Kauno energija 0,003 0,042 0,106 0,078 0,025
6 lentelė Tradicinių įmonių metinė akcijų grąžos norma, laikotarpio grąžos vidurkis bei bendras portfelio pelningumas 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Laikotarpio 2015 2016 2017 2018 2019 grąžos vidurkis Latvijas Gaze 14,90% -2,12% 25,55% 7,36% 0,00% 9,14% Olainfarm 21,24% 21,05% 1,52% -16,21% 11,00% 7,72% Rigas kugu būvetava 9,86% 23,94% -27,88% -72,41% 47,06% -3,89% Litgrid 9,91% -0,06% 4,91% -7,73% -7,60% -0,11% Nordecon 4,20% 33,45% -4,78% -24,30% 16,95% 5,11% LHV Group 1,00% 31,84% 7,13% -12,80% 27,90% 11,01% Tallinna Kaubamaja Grupp 38,64% 28,72% 15,43% -1,78% 8,37% 17,87% Kauno energija -2,04% 31,15% 115,77% -9,03% -1,08% 26,96% Portfelio laukiama grąža 12,22% 21,00% 17,21% -17,11% 12,82% 9,23%
7 priedas Socialiai atsakingo bei tradicinio investicinio portfelio rizikos skaičiavimas 1 lentelė Socialiai atsakingų įmonių dispersija bei standartinis nuokrypis 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Dispersija Standartinis nuokrypis ESO 1,93% 13,91% Grindeks 36,87% 60,72% Klaipėdos nafta 8,09% 28,45% Ignitis gamyba 1,84% 13,58% Merko Ehitus 0,64% 7,99% Šiaulių bankas 14,86% 38,54% Tallink Grupp 4,22% 20,55% Tallinna Vessi 3,10% 17,60%
2 lentelė Tradicinių įmonių dispersija bei standartinis nuokrypis 2015 – 2019 m. laikotarpiu
Dispersija Standartinis nuokrypis Latvijas Gaze 1,29% 11,36% Olainfarm 2,46% 15,67% Rigas kugu būvetava 22,08% 46,98% Litgrid 0,60% 7,74% Nordecon 4,77% 21,83% LHV Group 3,50% 18,72% Tallinna Kaubamaja Grupp 2,58% 16,06% Kauno energija 27,07% 52,03%
4 lentelė Kovariacijos matrica tarp įmonių, įtraukiamų į socialiai atsakingą investicinį portfelį Įmonė ESO Grindeks Klaipėdos Ignitis Merko Šiaulių Tallink Tallinna nafta gamyba Ehitus bankas Grupp Vessi ESO 0,0193 0,0471 0,0058 0,0138 -0,0019 0,0339 0,0215 0,0068 Grindeks 0,0471 0,3687 -0,0843 0,0774 -0,0206 0,0130 0,0086 0,0326 Klaipėdos nafta 0,0058 -0,0843 0,0809 -0,0071 0,0057 0,0800 0,0080 0,0107 Ignitis gamyba 0,0138 0,0774 -0,0071 0,0184 -0,0052 0,0206 0,0066 0,0075 Merko Ehitus -0,0019 -0,0206 0,0057 -0,0052 0,0064 -0,0103 -0,0044 0,0090 Šiaulių bankas 0,0339 0,0130 0,0800 0,0206 -0,0103 0,1486 0,0449 -0,0006 Tallink Grupp 0,0215 0,0086 0,0080 0,0066 -0,0044 0,0449 0,0422 -0,0133 Tallinna Vessi 0,0068 0,0326 0,0107 0,0075 0,0090 -0,0006 -0,0133 0,0310
5 lentelė Koreliacijos matrica tarp įmonių, įtraukiamų į socialiai atsakingą investicinį portfelį
Klaipėdos Ignitis Merko Šiaulių Tallink Tallinna Įmonė ESO Grindeks nafta gamyba Ehitus bankas Grupp Vessi ESO 1,0000 0,5583 0,1456 0,7292 -0,1679 0,6317 0,7515 0,2789 Grindeks 0,5583 1,0000 -0,4883 0,9392 -0,4247 0,0556 0,0691 0,3051 Klaipėdos nafta 0,1456 -0,4883 1,0000 -0,1830 0,2489 0,7293 0,1366 0,2138 Ignitis gamyba 0,7292 0,9392 -0,1830 1,0000 -0,4772 0,3928 0,2369 0,3146 Merko Ehitus -0,1679 -0,4247 0,2489 -0,4772 1,0000 -0,3361 -0,2706 0,6438 Šiaulių bankas 0,6317 0,0556 0,7293 0,3928 -0,3361 1,0000 0,5668 -0,0088 Tallink Grupp 0,7515 0,0691 0,1366 0,2369 -0,2706 0,5668 1,0000 -0,3669 Tallinna Vessi 0,2789 0,3051 0,2138 0,3146 0,6438 -0,0088 -0,3669 1,0000
6 lentelė Kovariacijos matrica tarp įmonių, įtraukiamų į tradicinį investicinį portfelį
Rigas Tallinna Latvijas LHV Kauno Įmonė Olainfarm kugu Litgrid Nordecon Kaubamaja Gaze Group energija būvetava Grupp Latvijas Gaze 0,0129 -0,0040 -0,0243 0,0055 -0,0136 -0,0117 0,0020 0,0391 Olainfarm -0,0040 0,0246 0,0628 0,0066 0,0292 0,0198 0,0220 -0,0029 Rigas kugu -0,0243 0,0628 0,2208 0,0040 0,0908 0,0757 0,0377 -0,0344 būvetava Litgrid 0,0055 0,0066 0,0040 0,0060 0,0020 -0,0016 0,0104 0,0160 Nordecon -0,0136 0,0292 0,0908 0,0020 0,0477 0,0385 0,0195 -0,0002 LHV Group -0,0117 0,0198 0,0757 -0,0016 0,0385 0,0350 0,0084 0,0104 Tallinna 0,0020 0,0220 0,0377 0,0104 0,0195 0,0084 0,0258 0,0050 Kaubamaja Grupp Kauno energija 0,0391 -0,0029 -0,0344 0,0160 -0,0002 0,0104 0,0050 0,2707
7 lentelė Koreliacijos matrica tarp įmonių, įtraukiamų į tradicinį investicinį portfelį
Tallinna Latvijas Rigas kugu LHV Kauno Įmonė Olainfarm Litgrid Nordecon Kaubamaja Gaze būvetava Group energija Grupp Latvijas Gaze 1,0000 -0,2263 -0,4551 0,6299 -0,5468 -0,5502 0,1087 0,6615 Olainfarm -0,2263 1,0000 0,8531 0,5418 0,8544 0,6747 0,8739 -0,0359 Rigas kugu -0,4551 0,8531 1,0000 0,1097 0,8851 0,8606 0,4998 -0,1406 būvetava Litgrid 0,6299 0,5418 0,1097 1,0000 0,1158 -0,1097 0,8392 0,3972 Nordecon -0,5468 0,8544 0,8851 0,1158 1,0000 0,9409 0,5548 -0,0014 LHV Group -0,5502 0,6747 0,8606 -0,1097 0,9409 1,0000 0,2787 0,1068 Tallinna Kaubamaja 0,1087 0,8739 0,4998 0,8392 0,5548 0,2787 1,0000 0,0598 Grupp Kauno energija 0,6615 -0,0359 -0,1406 0,3972 -0,0014 0,1068 0,0598 1,0000
8 priedas Investicinių portfelių Sharpe, Treynor ir Jensen alpha rodiklių skaičiavimas 7 lentelė OMX Baltic Benchmark GI indekso peningumas bei dispersija Laikotarpio 2015 2016 2017 2018 2019 vidutinė grąža Indekso pelningumas 13,47% 22,31% 19,02% -8,62% 13,30% 11,90% Indekso dispersija 1,46%
8 lentelė Socialiai atsakingų įmonių bei bendro investicinio portfelio Beta koeficiento skaičiavimas Soc. Atsakingos Kovariacija tarp įmonės Beta įmonės ir rinkos indekso ESO 0,0142 0,9741 Grindeks 0,0126 0,8611 Klaipėdos nafta 0,0205 1,4002 Ignitis gamyba 0,0078 0,5348 Merko Ehitus -0,0020 -0,1360 Šiaulių bankas 0,0434 2,9717 Tallink Grupp 0,0188 1,2837 Tallinna Vessi 0,0022 0,1532 Portfelio Beta 1,0054
9 lentelė Tradicinių įmonių bei bendro investicinio portfelio Beta koeficiento skaičiavimas Kovariacija tarp įmonės Tradicinės įmonės Beta ir rinkos indekso Latvijas Gaze 0,0057 0,3894 Olainfarm 0,0153 1,0462 Rigas kugu 0,0404 2,7675 būvetava Litgrid 0,0049 0,3385 Nordecon 0,0211 1,4427 LHV Group 0,0171 1,1732 Tallinna 0,0130 0,8863 Kaubamaja Grupp Kauno energija 0,0332 2,2746 Portfelio Beta 1,2898