Tigro-Rinktine.Pdf
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS PARTIZANŲ VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTINĖ (1945-1950 m.) Akademinės Skautijos leidykla, užbaigusi savo veiklą išeivijoje, likusias lėšas skiria Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentų rinkiniui išleisti. Leidinys apima tą tragišką sovietų okupacijos laikotarpį, kai Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių, jauni vyrai ir moterys stojo į partizanų eiles, kad kovotų dėl tautos, valstybės laisvės ir nepriklausomybės. Jie tikėjo, jog jų atsidavimas ir kova su gausiomis žiauraus okupanto pajėgomis atkreips laisvojo pasaulio dėmesį ir Lietuva sulauks jo pagalbos. Gaila, tada to neįvyko. Rinkinyje pateikiami dokumentai atspindi mažą laisvės kovų, kuriose dalyvavo Tigro rinktinė, dalelę. Iki šiol apie tai buvo mažai žinoma ir rašoma. Remdama šio leidinio išleidimą, Akademinė Skautijos leidykla skiria jį jaunajai Lietuvos kartai, gimusiai dar prieš nepriklausomybės atgavimą ar jau po to. Viliamasi, kad jų tėvų ir senelių pasiaukojimas kovoje dėl laisvės bus nepamirštas ir ugdys jaunųjų širdyse meilę, atsidavimą savo tautai ir savo valstybei. Rimantas Dirvonis Akademinės Skautijos leidyklos pirmininkas LITHUANIAN ARCHIVES DEPARTMENT LITHUANIAN SPECIAL ARCHIVES LITHUANIAN PARTISANS VYTAUTAS REGION TIGRAS UNIT (1945-1950) THE COLLECTION OF DOCUMENTS VILNIUS, 2003 LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTAS LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS LIETUVOS PARTIZANŲ VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTINĖ (1945-1950 m.) DOKUMENTŲ RINKINYS VILNIUS, 2003 UDK 947.45.083(093) Li 304 Redaktorių kolegija: Kęstutis Remeika (vyr. redaktorius), Geistautas Gečiauskas, Vidas Grigoraitis, prof. dr. Tomas Remeikis Šios knygos išleidimą rėmė Polybijaus fondas. Fondo prezidentas - prof. dr. Tomas Remeikis. Remiant Polybijaus fondui, dokumentinių ir mokslinių leidinių serijoje „Lietuvos kronika"“ išleista: Kazys Škirpa. Nepriklausomybės sutemos (1938—1940): atsiminimai ir dokumentai, — Chicago — Vilnius: Lietuvos kronika — Vilspa, 1996, 488 p. Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945-1952 m.): dokumentų rinkinys, Vilnius: UAB „Morkūnas ir Ko“, 2000, 585 p. Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945-1952 m.): dokumentų rinkinys, Vilnius: UAB „Morkūnas ir Ko", 2003, 452 p. ISBN 9986-568-13-7 ©Lietuvos archyvų departamentas, 2003 TURINYS Trumpa Vytauto apygardos istorijos apžvalga.....................................7 Vytauto apygardos Tigro rinktinė 1945-1950 metais..........................12 The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans.......40 Santrumpos.............................................................................................55 Dokumentų sąrašas................................................................................ 58 Lietuvos laisvės armijos programa.......................................................68 Tigro rinktinės dokumentai. 1946 m. sausio - spalio mėn..................................................................71 Tigro rinktinės dokumentai. 1946 m. spalio mėn. - 1948 m. rugpjūčio mėn................................... 101 Tigro rinktinės dokumentai. 1948 m. rugpjūčio mėn. - 1950 m. birželio mėn.................................171 Tigro rinktinės dokumentai. 1948 m. gruodžio mėn. - 1951 m.........................................................370 Tigro rinktinės vadai............................................................................. 447 Asmenvardžių rodyklė...........................................................................449 Vietovardžių rodyklė............................................................................. 474 TRUMPA VYTAUTO APYGARDOS ISTORIJOS APŽVALGA Partizaninės kovos pradžia Aukštaitijoje sutapo su antrosios sovietų oku pacijos pradžia. Tai - 1944 metų vasara, laikas, kai vis dar tęsėsi Antrasis pasau linis karas. Šis sutapimas lėmė pradinio pasipriešinimo etapo spontaniškumą, ga na atvirą kovos būdą: negalvota apie užsitęsiančią okupaciją, apie galimybes ka riauti ilgą partizaninį karą. Nuo pirmųjų sovietų okupacijos dienų Aukštaitijos ko votojai organizavo pasipriešinimą krašto sovietizacijai ir tautos naikinimui, gynė gyventojus nuo sovietinių kareivių plėšikavimo ir smurto, sabotavo mobilizaciją į sovietinę armiją, stabdė žemės ūkio kolektyvizaciją bei krašto kolonizavimą, sten gėsi apsaugoti gyventojus nuo trėmimų1. Ginkluoto pasipriešinimo artėjančiai Rau donajai armijai iniciatorė buvo Lietuvos laisvės armijai (LLA). 1944 m. liepos - rugpjūčio mėn. suformavus LLA Vanagų (LLA veikiančiojo sektoriaus, VS) štabą ir įkūrus LLA centrinį štabą - Lietuvos gynimo komitetą, buvo sudaryta vyriausioji karinė ir politinė ginkluoto pasipriešinimo vadovybė, parengti ginkluoto pasipriešinimo okupacijai planai ir nustatyta ginkluotos kovos taktika2. Be Lietu vos laisvės armijos, Utenos ir ypač Švenčionių apskrityse 1944-1945 m. didelės įtakos turėjo „Kęstučio" organizacija, įkurta Kaune 1942 m. gegužės mėn. kaip „Lietuvių fronto“3 karinis sektorius, analogiškas LLA Vanagams. 1943 m. pava sarį buvo suformuotas „Kęstučio“ organizacijos Utenos apskrities štabas, 1943 m. rudenį tokie štabai suformuoti ir Zarasų bei Švenčionių apskrityse. Tačiau pir miesiems Šiaurės Rytų Lietuvos ginkluoto pogrindžio junginiams, išskyrus veiku sius Švenčionių apskrityje, „Kęstučio" organizacija neturėjo tokios įtakos, kokios Utenos bei kitų Šiaurės Rytų Lietuvos apskričių partizanams turėjo LLA: daugu ma partizanų junginių perėmė LLA organizacinę struktūrą, statutus, programines nuostatas, o šios organizacijos suformuluoti ir įdiegti ginkluoto pasipriešinimo prin cipai ilgą laiką sąlygojo Aukštaitijos laisvės kovotojų veiksmų pobūdį, - nepaisant to, kad vyriausioji LLA vadovybė 1945-1946 m. sovietinio saugumo buvo su naikinta ir vėliau nebeatkurta. 1945 m. vasarą didesnėje Lietuvos dalyje prasidėjęs partizanų apygardų stei gimas sąlyginai žymėjo pasipriešinimo sovietų okupacijai pirmojo etapo pabaigą - 1 „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998)“, sud. I. Ignatavičius, V., 1999, p. 260. 2 N. Maslauskienė, „Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vieningos vadovybės kūrimas LLA ir parti zanų dokumentuose. 1941, 1947-1950 m.“, Lietuvos archyvai, 11, V., 1998, p. 72. 3 1941 m. pabaigoje įkurta lietuvių antinacinio pogrindžio organizacija, jungusi krikdemiškos pa kraipos partijas ir organizacijas. 7 iki tol dažniausiai pavieniui veikę didesni partizanų junginiai ir atskiri būriai pradė ti telkti į vieną junginį, turintį bendrą vadovybę, vieningą struktūrą ir apibrėžtą veikimo teritoriją. Šiaurės Rytų Lietuvoje toks junginys buvo Vytauto apygarda, įkurta 1945 m. rugpjūčio mėn., iš pradžių vienijusi Utenos apskrityje bei dalyje Švenčionių ir Zarasų apskričių (Labanoro, Ažvinčių ir Antazavės miškuose) veikusius partizanus. Vytauto apygardos steigėjas ir pirmasis vadas buvo 1945 m. birželio - rugsėjo mėn. Tigro rinktinei vadovavęs Jonas Kimštas-Žalgiris. Iš pra džių, laikantis LLA struktūros tradicijos, Vytauto apygarda vadinta LLA 4-ąja apygarda, vėliau - 3-iąja LLA apygarda. Nuo 1948 m. gegužės mėn. apygarda vadinta Lietuvos partizanų (LP) Šiaurės Rytų Lietuvos srities 3-iąja Vytauto apy garda. Nuo 1946 m. Vytauto apygarda kartu su Didžiosios Kovos, Vyčio ir 1947 m. įkurta Algimanto apygardomis priklausė Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Min daugo, Kalnų) sričiai, kuriai beveik visą jos gyvavimo laiką (išskyrus 1948 m. rugpjūčio mėn. - 1949 m. spalio mėn.) vadovavo Vytauto apygardos steigėjas ir pirmasis vadas Jonas Kimštas-Žalgiris. 1946 m. J. Kimštas-Žalgiris buvo įtrauktas į vieną klastingiausių ir rafinuo čiausių agentūrinių MGB kombinacijų, kurios tikslas buvo MGB kontrolei pajungti visą Lietuvos pasipriešinimo pogrindį. Tais metais MGB gana sėkmingai pasinau dojo rezistencijos vadovybės siekiu suvienyti visas kovojančias krašto pajėgas ir, prisidengusi ginkluoto pogrindžio vadovybės iniciatyva, jos pačios rankomis įsteigė MGB kontroliuojamą Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdį (BDPS). BDPS Vyriausiasis ginkluotųjų partizanų štabas (VGPŠ) turėjo sujungti ir vadovauti visam ginkluotam pogrindžiui. Abi šias organizacijas per MGB agentą Juozą Albiną Mar kulį-Erelį, kuriam buvo patikėtas aukščiausias rezistencijos vadovo postas, kontro liavo sovietinio valstybės saugumo organai. Šios MGB operacijos aukomis tapo ir daugelis Vytauto apygardos partizanų. 1946 m. birželio 10 d. steigiamajame BDPS suvažiavime buvo įkurta Šiaurės Rytų Lietuvos (nuo 1948 08 - Karaliaus Mindau go, Kalnų) sritis, patvirtinta Vytauto apygardos ir jos rinktinių veikimo teritorija (viena rinktinė turėjo aprėpti apytikriai vienos apskrities teritoriją), nustatyta kovi nių vienetų struktūra. 1947 m. sausio mėn. J. Markulis, supratęs, kad Pietų Lietu vos partizanai atskleidė MGB provokaciją BDPS komiteto įsakymu J.Kimštą-Žal girį paskyrė Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadu. Tą patį mėnesį grįžęs į Vytauto apygardą, J. Kimštas pertvarkė apygardos štabo sudėtį, o 1947 m. vasarą apygar dos vado pareigas perdavė Liūto rinktinės vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui. Tik 1947 m. vasaros pabaigoje Dainavos apygardos vadovybės informuotas apie J. Markulio provokacijas, J. Kimštas 1947 m. rugsėjo 20 d. įsakymu visiems Šiau rės Rytų Lietuvos partizanams nurodė nutraukti bet kokius ryšius su J. Markulio- Erelio vadovaujamu BDPS komitetu, panaikinti ryšių punktus ir perspėti ryšinin kus. 1948 m. gegužės pradžioje vykusio jungtinio Vytauto, Algimanto ir Didžiosios kovos apygardų pareigūnų posėdžio metu buvo atsiribota nuo išdavikiškos Erelio veiklos. Vietoj LLA buvo įvesti Lietuvos partizanų (LP) apygardų pavadinimai. Šiaurės Rytų Lietuvos sritis pavadinta Karaliaus