EUROPOS S ĄJUNGA
PROJEKT Ą REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA. PROJEKT Ą IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS S ĄJUNGA
VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS
SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMAS
UAB „Urbanistika“, 2007
VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 1 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
T U R I N Y S
Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas 2 psl. Įvadas 3 psl. 1.URBANISTIN öS SISTEMOS FORMAVIMAS 4 psl. 1.1. Urbanistinio karkaso konkretizavimas 5 psl. 1.2. Gyvenam ųjų vietovi ų vystymas 7 psl. 1.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 11 psl. 2. KRAŠTOVAIZDŽIO EKOLOGIN öS APSAUGOS UŽTIKRINIMAS 12 psl. 2.1. Gamtinio karkaso teritorijos ir j ų tvarkymo pob ūdis 12 psl. 2.2. Biologin ÷s įvairov ÷s apsauga 17 psl. 2.3. Gamtin ÷s ir kompleksin ÷s saugomos teritorijos 20 psl. 2.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 25 psl. 3. KULT ŪROS PAVELDO TERITORIJ Ų TVARKYMAS 26 psl. 3.1. Kult ūros paveldo teritorij ų tinklo diferenciacija ir panaudojimo galimyb ÷s 26 psl. 3.2. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos 28 psl. 3.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 32 psl. 4. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų VYSTYMAS 33 psl. 4.1. Rekreacinio naudojimo teritorij ų pl ÷tros galimyb ÷s 33 psl. 4.2. Turizmo tras ų ir maršrut ų sistema 39 psl. 4.3. Rekreacin ÷s infrastrukt ūros pl ÷tros konkretizavimas 42 psl. 4.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 45 psl. 5. TECHNIN öS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS 46 psl. 5.1. Susisiekimo infrastrukt ūra 46 psl. 5.2. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra 51 psl. 5.3. Energetikos infrastrukt ūra 57 psl. 5.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 59 psl. 6. SOCIALIN öS IR KULT ŪRIN öS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS 60 psl. 6.1. Socialin ÷ infrastrukt ūra 60 psl. 6.2. Kult ūrin ÷ infrastrukt ūra 64 psl. 6.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 66 psl. 7. ŽEM öS NAUDOJIMO PASKIRTIS IR TVARKYMO REGLAMENTAI 67 psl. 7.1.Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos reglamentavimo metodologin ÷s 67 psl. nuostatos 7.2. Konservacin ÷s paskirties teritorijos 79 psl. 7.3. Mišk ų ūkio paskirties teritorijos 80 psl. 7.4. Žem ÷s ūkio paskirties teritorijos 84 psl. 7.5. Vandens ūkio paskirties teritorijos 88 psl. 7.6. Kitos paskirties teritorijos 89 psl. 7.7. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 90 psl. 8. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN öS POREIKIAMS 92 psl. 9. SPRENDINI Ų ĮGYVENDINIMUI RENGTINI PROJEKTAI 94 psl.
PRIEDAI 95 psl.
BR öŽINIAI 1. Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai 2. Susisiekimo ir inžinerin ÷ infrastrukt ūra 3. Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ÷tojimas 4. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 2 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
DARB Ą PARENGUSI Ų SPECIALIST Ų S ĄRAŠAS
Eil. Vardas, pavard ÷ Teksto skyriai Nr. 1. Juozas Jazavitas Įvadas Projekto vadovas 7 sk. – Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai 8 sk. – Teritorij ų rezervavimas visuomen ÷s poreikiams 9 sk. – Sprendini ų įgyvendinimui rengtini projektai
2. Prof. Paulius Kavaliauskas 2 sk. – Kraštovaizdžio ekologin ÷s apsaugos Mokslinis konsultantas užtikrinimas 3 sk. – Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas 4 sk. – Rekreacini ų teritorij ų vystymas 7 sk. – Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3. Gediminas Gir čys 1 sk. – Urbanistin ÷s sistemos formavimas
4. Jonas Volungevi čius 2 sk. – Kraštovaizdžio ekologin ÷s apsaugos užtikrinimas
5. Kazimiera Šimk ūnien ÷ 6 sk. – Socialin ÷s ir kult ūrin ÷s infrastrukt ūros vystymas
6. Stefanija Žilien ÷ 7 sk. – Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
7. Rasa Kižien ÷ 5.1. – Susisiekimo sistema 5.4. – Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
8. Gintautas Br ÷skys 5.2. – Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra 5.3. – Energetikos infrastrukt ūra 5.4. – Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
9. Liucijus Dringelis 3 sk. – Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas Nijol ÷ Steponaityt ÷ 4 sk. – Rekreacini ų teritorij ų vystymas Giedr ÷ Gudzinevi čiūt÷
10. Nijol ÷ Ku činskien ÷ Grafin ÷s dalies kompiuterinis atlikimas
11. Diana Stanevi čien ÷ Projekto techninis išleidimas
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 3 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
Į V A D A S
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano rengimo etapo konkretizuot ų sprendini ų stadija parengta remiantis: - Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano rengimo darb ų programa, patvirtinta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s tarybos 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-V-526; - pateiktomis suinteresuot ų institucij ų s ąlygomis dokumentui rengti; - patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, galiojan čiais teritorij ų planavimo ir kitais dokumentais; - parengtais Alytaus apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniais; - parengta ir patvirtinta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos vystymo koncepcija ir atliktu strateginiu pasekmi ų aplinkai vertinimu; - Savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano taisykl ÷mis, patvirtintomis LR Aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-263; - Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Urbanistika“ parengtomis „Savivaldybi ų teritorij ų bendr ųjų plan ų rengimo metodikos“ rekomendacijomis.
Laikantis BP rengimo darb ų programos ir taisykli ų jau parengta: - esamos b ūkl ÷s analiz ÷ (pateikta Užsakovui 2007 m. kovo m ÷nes į); - strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas (pateikta 2007 m. birželio m ÷nes į); - strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo ataskaita kartu su teritorijos vystymo koncepcija; - teritorijos vystymo koncepcija (pateikta 2007 m. birželio m ÷nes į, patvirtinta rugs ÷jo m÷nes į);
Konkretizuoti sprendiniai parengti laikantis darnaus teritorijos vystymosi ideologijos, kuria vadovaujantis sudaroma galimyb ÷ pasiekti visuotin ę gerov ę dabartinei ir ateinan čioms kartoms, neviršijant leistin ų poveikio aplinkai rib ų, laikantis konkre čių reikalavim ų, išd ÷styt ų darb ų programoje, taisykl ÷se ir anks čiau parengtuose aukštesnio lygmens teritorij ų planavimo bei kituose dokumentuose.
Konkretizuot ų sprendini ų tekstin ę dal į sudaro 8 pagrindiniai skyriai, iliustruoti grafin ÷mis schemomis, lentel ÷mis ir kita informacine medžiaga. Grafin ę dal į sudaro br ÷žiniai M 1:50 000. Tekstin ÷ dalis ir br ÷žiniai parengti įvertinant bendrov ÷je sukaupt ą patirt į rengiant įvair ų lygmen ų bendruosius planus, parengtos „Savivaldybi ų teritorij ų bendr ųjų plan ų rengimo metodikos“ rekomendacijas ir darbo tvarka aptarus su Planavimo organizatoriumi.
Konkretizuotuose sprendiniuose neparodyti ir nenagrin ÷jami atskiri sklypai, konkre čios j ų ribos. Bendrajame plane pateikiama principinis savivaldyb ÷s teritorijos zonavimas, veiklos jose reglamentavimas. Konkre čių sklyp ų, zon ų, koridori ų ir kit ų teritorini ų zon ų ribos turi b ūti tikslinamos žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose. Sprendini ų detalizavimui ir įgyvendinimui rengtin ų projekt ų s ąrašas pateikiamas ataskaitos 9 skyriuje. Jis gali ir turi b ūti papildytas bendrojo plano sprendini ų realizavimo metu, įvertinant įstatyminius ir gyvenimo padiktuotus reikalavimus.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 4 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
1. URBANISTIN öS SISTEMOS FORMAVIMAS
Gyvenamosios vietov ÷s visais laikais buvo gamybos ir paslaug ų gyventojams koncentracijos židiniai, ekonomikos varomoji j ÷ga, gyvenimo kokyb ÷s užtikrinimo veiksnys. Priklausomai nuo gamtini ų s ąlyg ų, konkre čios teritorijos potencialo, susiklosto gyvenam ųjų vietovi ų hierarchinis tinklas, kurio optimalum ą charakterizuoja: • tolygus gyvenam ųjų vietovi ų išsid ÷stymas, • išvystyti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenam ųjų vietovi ų, • optimalus gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų balansas.
Optimaliai formuojant gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą b ūtina siekti ši ų tiksl ų: • racionalus ir tikslingas gyventoj ų koncentracijos subalansavimas, stiprinant silpn ąsias gyvenam ųjų vietovi ų tinklo grandis, • užtikrinti urbanistini ų jung čių funkcionavim ą, sudarant palankias s ąlygas ryšiams tarp skirtingo rango gyvenam ųjų vietovi ų ir gretim ų rajon ų urbanistine sistema, • efektyviai panaudoti gyvenam ųjų vietovi ų potencial ą, atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir ūkio pl ÷tros galimybes (turizmo vietov ÷s, centrai, kaimo turizmas), • intensyvinti gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų planavim ą siekiant racionaliai panaudoti teritorin į potencial ą.
D÷l specifini ų gamtini ų s ąlyg ų (didelis miškingumas, rezervatas, nacionalinis parkas) Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos urbanizacijos lygis yra labai žemas (35,5 %), taip pat gyvenam ųjų vietovi ų ir gyventoj ų tankis žymiai mažesnis nei kitose apskrities savivaldyb ÷se. Kaimo gyvenamosios vietov ÷s savivaldyb ÷s teritorijoje pasiskirs čiusios netolygiai, ypa č j ų tinklas retas pietin ÷je ir pietvakarin ÷je savivaldyb ÷s dalyje. Pradedant 1992 metais rajono gyventoj ų skai čius kasmet maž ÷ja d ÷l mažo gimstamumo ir migracijos į stambesnius miestus ir užsien į. Var ÷nos rajonas turi gerus susisiekimo ryšius su Vilniumi, Kaunu ir apskrities centru Alytumi. Tai, kartu su vertinga ir unikalia gamtine ir kult ūrine aplinka sudaro palankias prielaidas vystyti gyvenamųjų vietovi ų sistem ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 5 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
1.1. Urbanistinio karkaso konkretizavimas
Šalies urbanistinis karkasas apibr ÷žtas ir lokalizuotas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. J į sudaro atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas (apskri čių ir esam ų bei b ūsim ų savivaldybi ų centrai) ir skirtingo rango urbanistin ÷s integracijos ašys (urbanistini ų centr ų jungtys). Alytaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane urbanistinis karkasas kiek patikslintas, ta čiau iš esm ÷s nesiskiria nuo pateikto šalies urbanistinio karkaso. Savivaldyb ÷s teritorijos bendrasis planas atliekamas detalesniame mastelyje, tod ÷l savivaldyb ÷s teritorijos urbanistinis karkasas toliau konkretizuojamas žemesniame lygmenyje, papildant j į seni ūnij ų centrais ir lokalin ÷mis jungtimis.
1.1.1. Atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas
Gyvenam ųjų vietovi ų tinklas savivaldyb ÷s teritorijoje išsid ÷st ęs netolygiai. Gyventoj ų tankis ir gyvenam ųjų vietovi ų tankis ypa č mažas visoje Marcinkoni ų seni ūnijoje ir dalyje Kaniavos, Merkin ÷s ir Var ÷nos seni ūnij ų. Žemas urbanizacijos lygis ir smulkios kaimo gyvenamosios vietov ÷s – charakteringas savivaldyb ÷s gyvenam ųjų vietovi ų tinklo bruožas. Gyventoj ų surašymo duomenimis (2001 m.) iš 322 kaimišk ųjų gyvenam ųjų vietovi ų 36 kaimai netur ÷jo gyventoj ų, o mažiau kaip 10 gyventoj ų buvo 90 kaim ų. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ÷tojimas ir gyvenam ųjų vietovi ų potencialo stiprinimas yra svarbus veiksnys mažinant socialin ę atskirt į, ypa č savivaldyb ÷s periferin ÷se teritorijose. Gyvenam ųjų vietovi ų subalansuotas vystymas remiamas regionin ÷s politikos priemon ÷mis. Rinkos ekonomikos s ąlygomis n ÷ra centralizuot ų priemoni ų gyventoj ų skai čiui gyvenamosiose vietov ÷se stabilizuoti ir didinti, gyventoj ų ekonominiam aktyvumui didinti. Viena iš galim ų priemoni ų, skatinan čių miesteli ų ir kaim ų vystym ąsi – nauj ų savivaldybi ų ar seni ūnij ų centr ų statuso suteikimas. Ši priemon ÷ n ÷ra savitiksl ÷, ji reikalauja ilgo ir kruopštaus pasiruošimo, o jos tikslas – pad ÷ti kurtis pilietinei visuomenei, didinti administracinius geb ÷jimus ir sudaryti palankias s ąlygas ekonomikai, infrastrukt ūrai vystyti ir gyvenimo kokybei gerinti. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą sudaro (ži ūr. 1.1 pav.): – Var ÷na – miestas, savivaldyb ÷s centras ir Var ÷nos kaimiškosios seni ūnijos centras, – Merkin ÷ ir Valkininkai – miesteliai, atitinkam ų seni ūnij ų centrai, – Žilinai – kaimas, Jak ÷nų seni ūnijos centras, – Pano čiai – kaimas, Kaniavos seni ūnijos centras, – Marcinkonys, Matuizos ir Vydeniai – kaimai, atitinkam ų seni ūnij ų centrai.
Atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą papildo kaimo gyvenamosios vietov ÷s, turin čios 100 ir daugiau gyventoj ų (ži ūr. 1.1 pav.). Atskir ą gyvenam ųjų vietovi ų grup ę sudaro 8 etnografiniai kaimai, kurie vaidina svarbų vaidmen į vystant rekreacij ą ir turizm ą.
1.1.2. Urbanistini ų centr ų jungtys
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame ir Alytaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane išskirtos skirting ų lygmen ų urbanistin ÷s integracijos ašys *.
* Urbanistin ÷s integracijos ašys traktuojamos kaip urbanistini ų centr ų ir stambesni ų kaimo gyvenam ųjų vietovi ų jungtys, prie kuri ų yra didesn ÷ gyvenam ųjų vietovi ų ir gyventoj ų koncentracija, paprastai sutampan čios su magistralini ų ir krašto keli ų (atskirais atvejais ir rajonini ų) tinklu. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 6 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorij ą kerta dvi nacionalinio lygmens 1B kategorijos urbanistin ÷s integracijos ašys ir viena 1C kategorijos: – ašis Vilnius–Var ÷na–Druskininkai–Baltarusija, sutampanti su magistraliniu keliu A4, – ašis Vilnius–Daugai–Alytus–Marijampol ÷–Karaliau čiaus sritis, už Valkinink ų geležinkelio stoties, sutampanti su krašto keliais 128 ir 131, – ašies atkarpa Jieznas–Alytus–Merkin ÷ (krašto keliais 129). Visos šios ašys Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje atlieka ir regionini ų urbanistini ų jung čių funkcijas (ži ūr. 1.1 pav.). Antrasis lygmuo – regionin ÷s urbanistin ÷s integracijos ašys – taip pat rajono teritorijoje atlieka jung čių funkcijas: – ašies atkarpa Var ÷na–Eišišk ÷s–Baltarusijos siena (krašto kelias 127), – ašies atkarpa Var ÷na–Onuškis (krašto kelias 127 ir rajoninis kelias 4701), – ašies atkarpa Var ÷na–Marcinkonys–Druskininkai (rajoninis kelias 5003). Tre čiojo (žemiausio) lygmens lokalin ÷s urbanistin ÷s jungtys tarpusavyje jungia seni ūnij ų centrus ir stambesnes kaimo gyvenam ąsias vietoves, paprastai sutampan čios su rajoniniais keliais, turi svarbi ą reikšm ę kaimo gyvenam ųjų vietovi ų ryšiams su seni ūnij ų centrais (ži ūr. 1.1 pav.). Rajono savivaldyb ÷s teritorijoje yra dvi svarbios urbanistini ų jung čių į atokiausiai nuo urbanistini ų centr ų esan čias kaimo gyvenam ąsias vietoves – Dubi čius ir Kabelius, kurios iš dalies kompensuoja j ų urbanistin ę atskirt į. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorija n ÷ra izoliuota nuo gretim ų savivaldybi ų teritorij ų – Druskinink ų, Alytaus, Šal činink ų ir Trak ų rajon ų. Šios jungtys į gretim ų rajon ų urbanistinius centrus dalinai kompensuoja rajono periferini ų gyvenam ųjų vietovi ų urbanistin ę atskirt į. Urbanistin ÷s integracijos ašys (jungtys) pasižymi koncentruojan čiu urbanistiniu poveikiu ir yra gyventoj ų traukos židiniai bei įvairiapusiškos veiklos paspartinto vystymo prielaida, integruojan čia į bendr ą urbanizacijos proces ą kaimišk ąsias vietoves ir spartindama teritorij ų raid ą. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje didesni ų koncentruojan čiu poveikiu pasižymi urbanistin ÷s integracijos ašys Druskininkai–Merkin ÷–Alytus ir Druskininkai–Merkin ÷–Var ÷na–Valkininkai ir lygiagre čiai joms susiformavusios lokalin ÷s urbanistin ÷s jungtys (ži ūr. 1.1 pav.). Vienas iš svarbi ų veiksni ų yra miest ų ir kaimišk ųjų gyvenam ųjų vietovi ų teritoriniai ryšiai, kurie skatina arba palaiko kaimišk ųjų vietovi ų gyvybingum ą. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje, įvertinant palankias gamtines ir kult ūrines s ąlygas, yra visos galimyb ÷s kaimišk ąsias gyvenam ąsias vietoves panaudoti miest ų gyventoj ų poilsiui ir sezoninio b ūsto statybai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 7 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
1.2. Gyvenam ųjų vietovi ų vystymas
Ankstesniame skyriuje pažym ÷ta, kad rajono savivaldyb ÷s atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą sudaro skirtingo rango ir potencialo gyvenamosios vietov ÷s: 1 grupei priskiriama Var ÷na – rajono savivaldyb ÷s centras ir seni ūnij ų centras, 2 grupei priskiriami 7 seni ūnij ų centrai, 3 grupei priskiriamos kaimo gyvenamosios vietov ÷s, turin čios virš 100 gyventoj ų ir 44 minimaliai ar vidutiniškai išvystyt ą paslaug ų infrastrukt ūrą, 4 grupei priskiriamos likusios kaimo gyvenamosios vietov ÷s, turin čios gyventoj ų, bet neturin čios išvystytos paslaug ų infrastrukt ūros.
Atskir ą gyvenam ųjų vietovi ų grup ę sudaro 8 etnografiniai kaimai, kuri ų vystymas reglamentuojamas bendraisiais paveldosaugos reglamentais arba specialiaisiais planais. Tolimesnio gyvenam ųjų vietovi ų vystymo kryptys ir j ų teritorin ÷ pl ÷tra diferencijuojama priklausomai nuo j ų administracinio statuso, dydžio, socialinio ekonominio potencialo, geografin ÷s pad÷ties ir numatom ų funkcij ų.
1.2.1. Gyvenam ųjų vietovi ų vystymo kryptys
Nuo gyvenam ųjų vietovi ų kryptingo ir diferencijuoto vystymo priklauso visos savivaldyb ÷s s÷kminga ekonomin ÷ ir socialin ÷ pažanga. Neži ūrint į tai, kad Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je yra žemas urbanizacijos laipsnis, retas gyvenam ųjų vietovi ų tinklas ir vyrauja smulkios kaimo gyvenamosios vietov ÷s, j ų vystymas panaudojant turim ą gamybin į potencial ą, palankias gamtines ir kult ūrines aplinkos s ąlygas gali ilgalaik ÷je perspektyvoje duoti teigiam ų rezultat ų. Savivaldyb ÷s administracinio centro Var ÷nos svarbiausios vystymo kryptys ir funkcijos: – miesto urbanistin ÷s strukt ūros pl ÷tra ir tobulinimas, įjungiant į bendr ąją strukt ūrą Sen ąją Var ÷ną, – teritorij ų pramon ÷s ir verslo pl ÷trai, taip pat „plyno lauko“ investicijoms, rezervavimas, jų inžinerin ÷s infrastrukt ūros palaikymas ir tobulinimas, – teritorij ų b ūsto (taip pat socialinio b ūsto) pl ÷trai rezervavimas ir inžinerinis parengimas, – vieš ųjų erdvi ų ir rekreacini ų funkcij ų bei teritorij ų pl ÷tra, – susisiekimo ir ryši ų tobulinimas su apskrities centru Alytumi, gretim ų savivaldybi ų centrais ir rajono kaimiškosiomis vietov ÷mis, – savivaldyb ÷s lygmens švietimo, sveikatos, kult ūros ir socialin ÷s infrastrukt ūros palaikymas ir tobulinimas, – lokalini ų centr ų (pirmiausia seni ūnij ų centr ų) pl ÷tros palaikymas ir r ÷mimas, – pagrindini ų rajono gamybini ų funkcij ų (žem ÷s ir mišk ų ūkio) palaikymas, – kaimišk ųjų vietovi ų integravimas į rekreacin ę veikl ą ir atitinkamos infrastrukt ūros pl ÷tojimas, – regionin ÷s politikos vykdymas remiant atokiausiai ir šalies periferijoje esan čias gyvenam ąsias vietoves (Dubi čiai, Kabeliai).
Seni ūnij ų centr ų pagrindin ÷s vystymo kryptys ir funkcijos: – gyvenam ųjų vietovi ų planin ÷s strukt ūros tobulinimas ir pl ÷tra, įskaitant ir gretimas teritorijas, reikalingas pl ÷trai, – seni ūnij ų centr ų socialin ÷s, ekonomin ÷s ir inžinerin ÷s infrastrukt ūros palaikymas, renovacija ir pl ÷tra, – paslaug ų gyventojams infrastrukt ūros tinklo pl ÷tojimas,
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 8 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
– seni ūnijos teritorijoje esan čių bendruomeni ų veiklos inicijavimas ir r ÷mimas pl ÷tojant smulk ųjį versl ą, rekreacij ą, vietos papro čius, – gyventoj ų įtraukimas į aktyvi ą veikl ą stiprinant seni ūnijos potencial ą, – seni ūnijose esan čių stambesni ų gyvenam ųjų vietovi ų inžinerini ų infrastrukt ūrų renovacija ir pl ÷tra bei gyventoj ų aptarnavimo vystymas, – Merkin ÷s ir Valkinink ų miesteliuose aktualus kult ūros paveldo teritorij ų ir objekt ų apsaugos užtikrinimas ir eksponavimas viešam pažinimui ir naudojimui, o Merkin ÷s seni ūnijai b ūtina imtis papildom ų priemoni ų pl ÷tojant Merkin ÷s miestelio infrastrukt ūrą, skatinant bendruomen ÷s iniciatyvas, vystant administracinius geb ÷jimus ir siekiant perspektyvoje tapti pilnaver čiu naujos savivaldyb ÷s centru, – ryši ų su seni ūnijos gyvenamosiomis vietov ÷mis, ypa č esan čiomis periferijoje, gerinimas. Svarbi rajono savivaldyb ÷s funkcija – etnografini ų kaim ų autentiškumo palaikymas, j ų kokybinis vystymas. Gyvenam ųjų vietovi ų kiekybinis ir kokybinis vystymas regionin ÷s politikos įgyvendinimo kontekste turi b ūti privalomai įtraukiamas į rengiam ų savivaldyb ÷s pl ÷tros plan ų įgyvendinimo priemones.
1.2.2. Gyvenam ųjų vietovi ų galimos teritorin ÷s pl ÷tros kryptys
Gyvenam ųjų vietovi ų teritorin ÷ pl ÷tra vyks skirtingai, priklausomai nuo j ų dydžio, administracinio statuso, gamtin ÷s ir kult ūrin ÷s aplinkos. Nedid ÷jant gyventoj ų skaičiui urbanizuot ų teritorij ų pl ÷tra vyks ne d ÷l galim ų gyventoj ų skai čiaus poky čių, o d ÷l prognozuojamo gyvenimo kokyb ÷s ger ÷jimo. Var ÷nos rajono gyvenamosios vietov ÷s d ÷l specifini ų gamtini ų s ąlyg ų užstatytos gana ekstensyviai, daugelyje gyvenam ųjų vietovių yra pakankamai vidini ų teritorini ų rezerv ų, kuri ų panaudojimas priklausys nuo b ūsto paklausos. Iš kitos pus ÷s, teritorin ę pl ÷tr ą gali nulemti gamybos ir smulkaus bei vidutinio verslo pl ÷tros poreikiai. Konkret ūs poreikiai bus skirtingi ir priklausys nuo kiekvienos gyvenamosios vietov ÷s situacijos. Pavyzdžiui, Var ÷noje vienam gyventojui tenka tik 20 m2 bendrojo gyvenamojo ploto, tod ÷l teritorin ę pl ÷tr ą lems b ūsto statybos poreikis. Žemiau pateikiamos Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s pagrindini ų gyvenam ųjų vietovi ų teritorin ÷s pl ÷tros gair ÷s. 1. Var ÷na – rajono savivaldyb ÷s centras, turintis labiausiai išvystyt ą paslaug ų infrastrukt ūrą ir išsid ÷st ęs tarp geležinkelio Vilnius–Parie č÷ ir magistralinio kelio A4. Miesto teritorijos pl ÷tra susijusi tiek su b ūsto statybos poreikiais, tiek su tolimesniu paslaugų infrastrukt ūros ir verslo bei gamybos vystymu. Miesto pl ÷tros teritorijos numatomos: 1.1. Ryt ų ir pietry čių kryptimi prie geležinkelio – gamybos ir sand ÷liavimo teritorijoms, 1.2. Pietvakari ų kryptimi tarp geležinkelio ir kelio į Marcinkonis – būsto statybai, 1.3. Šiaur ÷s–vakar ų kryptimi – būsto statybai, verslui ir viešos paskirties teritorijoms, įjungiant į miesto teritorij ą ir Senosios Var ÷nos kaimo teritorij ą. Tiksliam miesto pl ÷tros teritorij ų nustatymui tikslinga parengti nauj ą Var ÷nos miesto bendr ąjį plan ą (korekt ūrą).
2. Žilinai – Jak ÷nų seni ūnijos centras. Gyventoj ų skai čius maž ÷ja, naujo b ūsto poreikio n ÷ra. Įvykus žem ÷s privatizavimui tikslinga parengti kaimo detal ųjį plan ą, numatant nedideles teritorijas būstui ir visuomen ÷s poreikiams.
3. Pano čiai – Kaniavos seni ūnijos centras. Gyventoj ų skai čius nežymiai maž ÷ja, tod ÷l naujo būsto statybos poreikio n ÷ra. Tikslinga parengti kaimo detal ųjį plan ą, kuriame numatyti nedideles teritorijas visuomen ÷s reikm ÷ms. Kaniavos seni ūnijos pietin ÷je dalyje yra Dubi čių kaimas, buv ęs apylink ÷s centras ir šiuo metu turintis daugiau institucini ų požymi ų už Pano čius ir kiek didesn į gyventoj ų skai čių. Atsižvelgiant į šio kaimo bendruomen ÷s interesus tikslinga taip pat parengti detal ųjį plan ą. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 9 Sprendini ų konkretizavimas. 1. Urbanistin ÷ sistemos formavimas
4. Marcinkonys – Marcinkoni ų seni ūnijos centras, kartu ir Dz ūkijos nacionalinio parko centras. N ÷ra pilno aiškumo d ÷l žem ÷s naudojimo. Saugom ų teritorij ų reglamentai varžo pl ÷tr ą, gyventoj ų skai čius neauga, tod ÷l naujo b ūsto poreikio beveik n ÷ra. B ūtina parengti kaimo detal ųjį plan ą, kuriame numatyti pakankamai teritorij ų b ūstui ir visuomen ÷s reikm ÷ms. Marcinkoni ų seni ūnijos pietin ÷je dalyje yra Kabeli ų kaimas su vidutiniškai išvystyta aptarnavimo sistema. Tikslinga parengti kaimo detalųjį plan ą.
5. Matuizos – Matuiz ų seni ūnijos centras, nutol ęs nuo Var ÷nos tik 11 km. D ÷l turimo gamybinio potencialo b ūsto statybos poreikis vidutinis. Laisv ų teritorij ų yra, bet jos privatizuotos. Būtina parengti detal ųjį plan ą, numatant teritorijas b ūsto ir kitoms visuomen ÷s reikm ÷ms. Pagrindin ÷s kryptys – į šiaur ę ir šiaur ÷s vakarus.
6. Merkin ÷ – miestelis, Merkin ÷s seni ūnijos centras. Gyventoj ų skai čius maž ÷ja, bet naujo būsto statybos poreikis yra. Esamoje užstatytoje teritorijoje laisv ų sklyp ų n ÷ra. Tolimesnei teritorinei pl ÷trai galima panaudoti laisv ą teritorij ą į šiaur ę nuo miestelio, palei krašto keli ą į Alyt ų. Tenkinant b ūsto statybos poreikius b ūtina parengti nauj ą miestelio bendr ąjį plan ą, kuriame b ūtų išspr ęstas laisv ų teritorij ų panaudojimas ir aptarnavimo bei inžinerin ÷s infrastrukt ūros vystymas.
7. Valkininkai – miestelis, Valkinink ų seni ūnijos centras. Miestelyje tr ūksta laisv ų sklyp ų, o b ūsto pl ÷tr ą dažnai varžo paveldosauginiai reglamentai. Naujo būsto pl ÷tr ą tikslinga numatyti gretimame Užuperkasio kaime. Valkininkams ypa č aktualu parengti nauj ą bendr ąjį plan ą.
8. Vydeniai – Vydeni ų seni ūnijos centras, turintis nedidel į gamybin į potencial ą. Naujo b ūsto statybos poreikis nedidelis. Kaimo išplanavimo projektas pasen ęs, neatspindi po žem÷s nuosavyb ÷s atstatymo susiklos čiusios pad ÷ties, tod ÷l rekomenduojama parengti detal ųjį plan ą, kuriame b ūtina numatyti nedideles teritorijas naujo b ūsto statybai ir visuomen ÷s reikm ÷ms.
Kitos 3 grup ÷s gyvenamosios vietov ÷s (turin čios 100 ir daugiau gyventoj ų) neturi poreiki ų būsto ir tuo pa čiu teritorinei pl ÷trai bei minimalias galimybes paslaug ų infrastrukt ūros pl ÷trai. Gyvenam ųjų vietovi ų galima teritorin ÷ pl ÷tra parodyta br ÷žinyje „Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai“.
1.2.3. Gyvenam ųjų vietovių žem ÷s naudojimas
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s gyvenam ųjų vietovi ų teritorijos pasižymi didele funkcine ir žem ÷s naudojimo reglament ų įvairove. Tai s ąlygojama skirtingais gyvenam ųjų vietovi ų dydžiais, j ų administraciniu statusu, gamtin ÷s ir kult ūrin ÷s aplinkos įvairove bei saugom ų teritorij ų gausa. Gyvenam ųjų vietovi ų žem ÷s naudojimo b ūdai ir reglamentai pateikiami 1.2.3.1 lentel ÷je 2.
2 Žem ÷s naudojimo b ūdai/pob ūdžiai pateikiami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakym ą Nr. D1-188 „D ÷l Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „D ÷l žem ÷s sklyp ų pagrindin ÷s tikslin ÷s žem ÷s naudojimo paskirties, b ūdų ir pob ūdži ų specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 10 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
1.2.3.1 lentel ÷
Gyvenamosios Žem ÷s naudojimo Žem ÷s naudojimo reglamentai vietov ÷s būdai/pob ūdžiai
Var ÷na G1, G 2, V 1, V 2, V 3, V 4, K 1, K 3, Ekstensyvaus ir dalinai intensyvaus užstatymo pl ÷tra P1, B 2, B 3, M 2, R 1, I 1, I 2 vyraujant mažaaukštei gyvenam ųjų nam ų statybai, užstatymo tankio didinimo ribojimas, didesni ų technogenini ų apkrov ų vengimas, miesto želdyn ų tausojantis naudojimas, pramon ÷s įmoni ų bei veiklos rūši ų, kurioms reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s leidimai, pl ÷tros ribojimas.
Merkin ÷ G1, V 1, V 2, V 3, K 1, B 2, B 3, C 2, Urbanistin ÷s planin ÷s strukt ūros išsaugojimas ir pl ÷tra, I1, I 2 ekstensyvaus užstatymo charakterio palaikymas, prioritetas smulkaus ir vidutinio verslo įmoni ų pl ÷trai, Valkininkai G , V , V , V , K , K , B , B , 1 1 2 3 1 3 2 3 kult ūros paveldo teritorij ų ir objekt ų apsauga, C , R , I , I 2 1 1 2 skatinamas viešo naudojimo želdyn ų k ūrimas.
Marcinkonys G1, V 1, V 2, V 3, V 4, K 1, B 2, B 3, Ekstensyvus gyvenamosios paskirties teritorij ų M2, C 2, R 1 užstatymas (Matuizos – dalinai daugiau 3 aukšt ų), Matuizos G1, G 2, V 1, V 3, P 1, K 1, B 3, I 1, leidžiamas nežymus užstatymo tankio didinimas ir I2 tradicin ÷s planin ÷s strukt ūros transformavimas, vieš ųjų erdvi ų formavimas ir ekstensyvus naudojimas, nauj ų Pano čiai G1, V 1, V 3, K 1, B 3 pramon ÷s įmoni ų k ūrimo ir pl ÷tros ribojimas, leidžiama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacin ę. Vydeniai G1, V 1, V 3, K 1, B 3, Z 4
Žilinai G1, V 1, V 2, V 3, K 1, B 2, B 3, Z 4
Kaimo G1, V 2, V 3, K 1, B 2, Z 4 Ekstensyvaus užstatymo palaikymas, leidžiant dalinį gyvenamosios sutankinim ą, planin ÷s strukt ūros esamo užstatymo vietov ÷s (100 ir ribose sureguliavimas, vieš ųjų erdvi ų formavimas ir daugiau ekstensyvus naudojimas, skatinama gyvenamosios gyventoj ų) funkcijos konversija į rekreacin ę, žem ÷s ūkio funkcija. Kitos kaimo G1, B 2, Z 4 Dispersinis arba ekstensyvus užstatymas, ekstensyvi gyvenamosios žem ÷nauda, ekstensyvaus ir/arba tausojan čio žem ÷s ūkio vietov ÷s funkcija, tradicin ÷s planin ÷s strukt ūros išsaugojimas. Etnografiniai G1, B 2, C 2 Ekstensyvus užstatymas, laikantis tradiciniai kaimai susiklos čiusios planin ÷s strukt ūros. B ūsto statyba ir renovacija laikantis tradicini ų architekt ūros form ų ir užstatymo charakterio, pagal specialiuosiuose kult ūros paveldo planuose nurodytus reglamentus.
Žem ÷s naudojimo b ūdų paaiškinimai: Z – žem ÷s ūkio paskirties žem ÷, M – mišk ų ūkio paskirties žem ÷, C – konservacin ÷s paskirties žem ÷, G – gyvenamosios paskirties teritorijos, V – visuomenin ÷s paskirties teritorijos, P – pramon ÷s ir sand ÷liavimo objekt ų teritorijos, K – komercin ÷s paskirties objekt ų teritorijos, B – bendro naudojimo teritorijos, R – rekreacin ÷s teritorijos, I – inžinerin ÷s infrastrukt ūros teritorijos
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 11 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
1.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
Vystant Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s urbanistin ę sistem ą numatomi šie prioritetai: 1) Var ÷nos miesto potencialo stiprinimas pl ÷tojant inžinerin ę ir socialin ę infrastrukt ūrą, skatinant investicijas ir remiant verslo pl ÷tr ą, 2) Merkin ÷s miestelio vystymo ir pl ÷tros r ÷mimas, vietini ų iniciatyv ų palaikymas, infrastrukt ūros renovavimas ir pl ÷tra, atsižvelgiant į perspektyvin ę galimyb ę steigti nauj ą savivaldyb ę su centru Merkin ÷je, 3) Rengti gyvenam ųjų vietovi ų bendruosius ir detaliuosius planus. J ų tarpe: – Var ÷nos miesto bendr ąjį plan ą – 2008 metais, – Merkin ÷s ir Valkinink ų miesteli ų bendruosius planus – 2009–2010 metais, – kit ų seni ūnij ų centr ų detaliuosius planus – 2011–2015 metais. 4) Numatyti priemones periferijoje esan čioms Dubi čių ir Kabeli ų kaimo gyvenamosioms vietov ÷ms inžinerinei ir paslaug ų infrastrukt ūrai pl ÷toti, 5) Pilnai panaudoti vertingoje gamtin ÷je aplinkoje esan čių gyvenam ųjų vietovi ų potencial ą rekreacijos ( t. t. kaimo turizmo) pl ÷trai, 6) Kult ūros paveldo vietovi ų (etnografini ų kaim ų) ir teritorij ų tvarkymo speciali ųjų plan ų rengimas, vietini ų tradicij ų palaikymas ir puosel ÷jimas.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 12 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
2. KRAŠTOVAIZDŽIO EKOLOGIN öS APSAUGOS UŽTIKRINIMAS
2.1. Gamtinio karkaso teritorijos ir j ų tvarkymo pobūdis
2.1.1. Gamtinio karkaso bendrosios nuostatos
Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin÷ koncepcija ir lokalizavimo modelis yra nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal j ą - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų.
Gamtinio karkaso lokalizavim ą formuoja tiksl ų sistema: 1) sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingum ą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ÷s ūkio pl ÷tr ą.
Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin ÷s apsaugos zonas, taip pat mišk ų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. J į sudaro: 1) geoekologin ÷s takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą; 2) geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galin čios pakeisti šonin į nuot ÷kį ar kitus gamtin ÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov ÷s poži ūriu: želdini ų masyvai ir grup ÷s, nat ūralios pievos, pelk ÷s bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ÷ms geosistemoms; 3) migracijos koridoriai – sl÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ÷s informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų rūši ų migracija. 3.1) Autonominiai šlaitai ‡ – fliuvioglacialini ų sensl ÷ni ų§ bei sl ÷ni ų šlaitai bei j ų atkarpos, kuriomis vyksta vertikalin ÷ medžiag ų ir energijos apytaka bei gyv ūnų r ūši ų migracija bei formuojamos regioninio lygmens medžiag ų bei energijos pernašos.
‡ Autonominiai šlaitai , kaip gamtinio karkaso strukt ūriniai elementai, yra b ūdingi Pietry čių Lietuvos sm ÷l÷tajai lygumai, kuri kaip sensl ÷nis, susiformavo veikiant fliuvioglacialiniams procesams. Taip pat ši ą gamtinio karkaso elementai išskiriami ir Nemuno sl ÷nyje. Šie šlaitai yra lokalinio lygmens ir funkcionuoja migracijos koridori ų kontekste. § Fliuvioglacialinis sensl ÷nis – poledynmetyje, veikiant ledyno tirpsmo vandenims, suformuotas erozinis – akumuliacinis, sm ÷lingomis nuogulomis užpildytas, sensl ÷nis. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 13 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Pagal svarb ą gali b ūti skiriamos europin ÷s, nacionalin ÷s, regionin ÷s ir vietin ÷s reikšm ÷s gamtinio karkaso dalys. Lokalios gamtinio karkaso teritorijos, kurios yra praradusios savo ekologinio kompensavimo funkcijas, yra įvardijamos kaip degraduoto gamtinio karkaso teritorijos
Gamtiniame karkase esan čiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb ÷senos) teritorijose, ekologin ÷s apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai bei kiti veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud ÷tį patenkan čių žem ÷s naudmen ų ūkines kategorijas. Apskritai, gamtinio karkaso teritorijose saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ÷ įvairov ÷, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ÷s, mišk ų bei žem ÷s ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus.
2.1.2. Gamtinio karkaso sprendini ų konkretizavimas
Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui formuoti: 1. Geoekologin ÷ms takoskyroms Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos (br ÷ž. „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga“, toliau – 4 br ÷ž.): 1.1. Europin ę ir nacionalin ę svarb ą turintis Valdajaus-Baltijos-Pomeranijos aukštum ų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin ÷s takoskyros ruožo Ilginink ų-Gudarais čio- Raitinink ų atkarpa, 1.2. Regionin ÷s svarbos Nemuno-Merkio-Katros takoskyros ruožas Gudakiemio- Bingeli ų-Šunupio-Škl ÷ri ų-Ašašnink ų-Katros-Karaviški ų-Rak ų atkarpoje.
2. Migracijos koridoriams Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtiniame karkase priskiriami šie sl ÷ni ų bei dubakloni ų teritorij ų ruožai (4 br ÷ž.): 2.1. Europin ę ir nacionalin ę svarb ą turintis Nemuno vidurupio migracijos koridoriaus ruožas Liškiavos-Panaros-Merkin ÷s-Panemun ÷s atkarpoje, 2.2. Regionin ÷s svarbos Merkio migracijos koridoriaus ruožas Darguži ų-Valkinink ų- Pamerki ų-Senosios Var ÷nos-Perlojos-Merkin ÷s atkarpoje, 2.3. Regionin ÷s svarbos Ūlos migracijos koridoriaus ruožas Dubi čių-Rudnios- Zervyn ų-Pa ūli ų atkarpoje, 2.4. Rajonin ę svarb ą turintys Gr ūdos, Skroblaus, Ratny čios, Šal čios, Versekos, Var ÷n÷s, Taurupio, Pasgrindos, Barono, Duobupio, Beržupio, Der ÷žny čios, Derežnos, Povilnio, Uosupio, Mažupio, Lynupio, Katros, No čios, Kaniav ÷l÷s, Sieny čios, Musteikos, Rodukos, Pašiling ÷s, Grovos, Šunupio, Raudon ÷l÷s, Graužupio, Gelužos, Spenglos, Lieluko, Graužin ÷s, Vij ūn÷s, Mus ÷s, Dusmenos, Abistos, Vardaunios, Ša čios, Vinkšnin ÷s, Nedingio, Straujos, Stang ÷s, Kemp ÷s, Apsing ÷s bei Gelov ÷s ir j ų basein ų ežeruot ų dubakloni ų (Var ÷nos ir Dusmenos tvenkini ų,Var ÷n÷s ir Gl ūko, Pabeznink ų, Lieluko, Didžiulio, Žiežulio ir Ilgio, Burokaraisčio, Mekšrinio ir Išr ūginio, Glyno bei Gelovin ÷s, Gilš ÷s ir Pakelinio ežer ų ) migracijos koridoriai,
3. Autonominiams šlaitams Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos (4 br ÷ž.): 3.1. Nemuno vidurupio ruožo Liškiavos-Panaros-Merkin ÷s-Panemun ÷s atkarpos sl ÷nio fliuvioglacialiniai eroziniai šlaitai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 14 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3.2. Pietry čių Lietuvos sm ÷l÷tosios lygumos sensl ÷nio erozini ų šlait ų fragmentai abipus šiuolaikinio Merkio sl ÷nio. Kairiau Merkio autonominiai šlaitai yra išlik ę tik atskirais fragmentais ties Pir čiupiais, Matuizomis bei Daržinink ų-Pošal čių, Urkioni ų-Voriški ų-Pabaron ÷s ruožuose. Dešiniau Merkio up ÷s šiuolaikinio sl ÷nio išlik ęs vientisas autonomini ų šlait ų ruož ą, formuojantis Degsni ų-Pamerki ų-Aleksandravos-Ežeriek ų-Perlojos-Dvaralaukio-Merkin ÷s atkarp ą. 3.3. Gr ūdos sensl ÷nio aukštupio bei vidurupio erozini ų šlait ų atkarpa Kabeli ų- Darželi ų-Marcinkoni ų ruože.
4. Vidinio stabilizavimo arealams Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos (4 br ÷ž.): 4.1. Regionin ę svarb ą turintys Kabeli ų-Marcinkoni ų-Var ÷nos, Sapiegišk ÷s-Andri ūnų, Vaitakar čmio-Degsni ų, Daržinink ų-Pir čiupi ų, Pašiling ÷s-Utiekos mišk ų masyvai, 4.2. Rajonin ÷s (vietin ÷s) svarbos Sal ų-Pano čių-Vydeni ų, Lankinink ų-Purpli ų- Dubaklonio-Bar čių, V ÷žioni ų-Genioni ų, Diržameni ų-Sal ų, Kukiški ų-Valkinink ų gel. st.-Kal ÷nų- Kareivoni ų-Paspengli ų, Maceli ų, Matuiz ų-Marijanavo-Urkioni ų mišk ų masyvai.
5. Degraduoto gamtinio karkaso teritorijos Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje apima didži ųjų savivaldyb ÷s gyvenvie čių teritorijas: Var÷nos, Senosios Var ÷nos, Matuiz ų, Merkin ÷s, Perlojos, Marcinkoni ų ir Valkinink ų gel. st..
Gamtinio karkaso teritorij ų Var ÷nos raj. savivaldyb ÷je apskaita pateikiama 2.1.2.1 lentel ÷je.
2.1.2.1 lentel ÷. Gamtinio karkaso teritorijos (t ūkst. ha / %) Var ÷nos rajone (4 br ÷ž.)
Gamtinio karkaso sud ÷tin ÷s dalys Var ÷nos r. Savivaldyb ÷ (221,62) GEOEKOLOGIN öS TAKOSKYROS 33,4 / 15,06 T1 26,45 / 11,93 T2 2,90 / 1,30 T3 4,05 / 1,83 MIGRACIJOS KORIDORIAI 36,92 / 16,64 M1 14,40 / 6,48 M2 12,10 / 5,46 M3 10,42 / 4,70 VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI 117,44 / 52,98 S1 97,15 / 43,83 S2 9,22 / 4,16 S3 11,07 / 4,99 AUTONOMINIAI ŠLAITAI 8,00 / 3,60 M‘1 5,09 / 2,29 M‘2 2,44 / 1,10 M‘3 0,47 / 0,21 DEGRADUOTO GM TERITORIJOS (D) 0,73 / 0,33 VISAS GAMTINIS KARKASAS 196,49 / 88,61
Nustatytos šios, kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipus formuojan čios, gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys (4 br ÷ž.): 1) išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, 2) palaikomas ir didinamas turimas kraštovaizdžio nat ūralumas, 3) gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 15 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
1. Pirmasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose nat ūral ų (gamtin į) kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Šios teritorijos – tai turimas rajono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms. Šios tvarkymo krypties teritorijos apima 64,53% karkaso teritorijos. 2. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ÷s ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ÷s strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ÷tingesnis, reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, tiek regeneracin ÷s priemon ÷s ekologin ÷ms kompensacin ÷ms gamtin ÷s strukt ūros galioms stiprinti. Šioms teritorijoms tenka 12,02% gamtinio karkaso dalies. 3. Tre čiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ÷s, gerokai pakeistuose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ÷l technokratiško nesubalansuoto žem ÷s naudojimo pažeidžiant ekologin ÷s pusiausvyros s ąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai stipriai įvairios ūkin ÷s veiklos paveiktos teritorijos: melioruotos mažesni ųjų upeli ų vag ų atkarpos, Grybaulios žuvininkyst ÷s tvenkiniai, degraduoti mišk ų masyv ų kvartalai, intensyvaus žem ÷s ūkio teritorijos, esan čios šiaur ÷s vakarin ÷je bei pietrytin ÷je raj. savivaldyb ÷s dalyse. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin ÷-restauracin ÷, susijusi su sud ÷ting ų renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų teritorij ų naudojimo vystymu. Šios teritorijos apima tik 11,52% rajono teritorijos.
Degraduotos gamtinio karkaso teritorijos apima tik 0,33% Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijos. Tai urbanizuotos Var ÷nos, Senosios Var ÷nos, Matuiz ų, Merkin ÷s, Perlojos, Marcinkoni ų ir Valkinink ų gel. st. gyvenvie čių teritorijos.
Siekiant rajono savivaldyb ÷s lygmenyje optimizuoti gamtinio karkaso teritorij ų ekologin ę funkcij ą, b ūtina didinti bendr ąjį atskir ų rajono dali ų miškingum ą** , ypa č šiaur ÷s vakarin ÷je bei pietrytin ÷je rajono savivaldyb ÷s dalyse. Miškingumo didinimo programa turi b ūti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas tre čiajam kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirtas gamtinio karkaso zonas, išryšk ÷jusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu (4 br ÷ž.). Pagal patvirtintas LR teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostatas, Valstyb ÷s (Vyriausyb ÷s ir savivaldybi ų) politika, gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo srityje, numatoma vykdyti šiais b ūdais: 1) palaikant fizini ų bei juridini ų asmen ų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas; 2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas;
** Moksliniais tyrimais bei konkre čiais ekologinio kompensavimo poreikiais pagr įsta ši ekologin ÷ norma siekia 40-45% teritorijos ploto, užtikrinant racional ų teritorin į mišk ų pasiskirstym ą. Nors Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s miškingumas (65,7%) ir viršija ši ą norm ą, ta čiau mišk ų teritorinis išsid ÷stymas yra neoptimalus, nes intensyvaus žem ÷s ūkio teritorijose pasireiškia dirvožemi ų erozija. Miškingumui didinti yra palanki pati ekonomin ÷ konjunkt ūra, pirmiausiai, d÷l žem ÷s ūkio teritorin ÷s pl ÷tros problemiškumo ES agrarin ÷s politikos kontekste. Valstybinio žem ÷tvarkos projektavimo instituto 2003 m. atliktose Alytaus apskrities savivaldybi ų mišk ų išd ÷stymo žem ÷tvarkos schemose nustatyta plot ų, kuriuose tur ÷tų būti leistas mišk ų įveisimas, gausa lokalizuotuose gamtinio karkaso arealuose. Dalyje gamtinio karkaso teritorij ų želdiniai tur ÷tų būti gausinami ne d ÷l ekonomini ų faktori ų, bet didinant gamtin ÷s aplinkos ekologin į arba rekreacin į pilnavertiškum ą. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 16 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3) gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų aktyvus organizacinis bei finansinis r ÷mimas. Konkretus veiklos b ūdas turi b ūti pasirenkamas įvertinant šiuos veiksnius: gamtinio karkaso teritorij ų santykin ę kompensacin ę svarb ą šalies ir regiono kontekste, reali ą gamtinio kompensacinio potencialo b ūkl ę, ypa č saugom ų (konservacini ų) gamtini ų teritorij ų buvim ą, biologin ÷s įvairov ÷s turtingum ą, rekreacin ÷s funkcijos intensyvum ą. Gamtinio karkaso teritorijose veikiant trims ar daugiau iš aukš čiau nurodyt ų veiksni ų tikslinga taikyti aktyviausi ą Valstyb ÷s politikos gamtinio kraštovaizdžio apsaugoje vykdymo b ūdą - kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų real ų organizacin į bei finansin į r÷mim ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 17 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
2.2. Biologin ÷s įvairov ÷s apsauga
2.2.1. Ekologinio tinklo bendrosios nuostatos
Bendroji šalies teritorijos ekologinio tinklo erdvin ÷ koncepcija nustatyta LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane. Šios koncepcijos sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta ekologinio tinklo sampratos bioekologine koncepcija. Pagal j ą – ekologiniu tinklu suprantama gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausi ą bioekologin ę svarb ą turin čias buveines †† , j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijos koridorius . Iš esm ÷s, ekologin į tinkl ą sudaro tarpusavyje sujungta nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų ekosistem ų, r ūši ų ir bendrij ų su j ų buvein ÷mis kraštovaizdyje visuma. Šalyse, įteisinusiose analogišk ą gamtinio karkaso id ÷jai universalesn ę kraštotvarkin ę planin ę strukt ūrą, apiman čią ir visas biologin ę vert ę turin čias teritorijas, ekologinis tinklas tampa tik papildoma organizacine aplinkosaugos priemone. Ekologinio tinklo pagrindas yra Natura 2000 teritorij ų tinklas – Vyriausyb ÷s įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išskiriamas Europos Bendrijos svarbos saugom ų teritorijų bendras ‡‡ §§ tinklas, susidedantis iš buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti nat ūralius buveini ų tipus ir gyv ūnų bei augal ų r ūšis Europos Bendrijos teritorijoje. Saugomoms teritorijoms, turin čioms tarptautin ÷s svarbos saugomos teritorijos status ą ir (ar) įrašytoms į tarptautin ÷s reikšm ÷s saugom ų teritorij ų s ąrašus, taikomi tarptautin ÷se konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Natura 2000 teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti tur ÷ti neigiam ą poveik į saugomoms nat ūralioms buvein ÷ms, r ūši ų buvein ÷ms ir saugomoms augal ų bei gyv ūnų r ūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkamą buveini ų ir r ūši ų b ūkl ę. Veikla turi b ūti vykdoma atsižvelgiant į konkre čius buveini ų tipus ar r ūšis ir remiantis teritorij ų planavimo dokumentais ir gamtotvarkos planais. Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų apsaugos režimas nustatomas subalansuotomis priemon ÷mis: išsaugojimo (konservacin ÷mis), prevencin ÷mis priemon ÷mis, teritorij ų planavimo dokument ų bei plan ų sprendiniais, taip pat vertinimo priemon ÷mis, nustatan čiomis projekt ų poveik į buveini ų apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb ÷s patvirtinti Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai. Paukš čių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukš čių r ūšims, j ų buvein ÷ms, per ÷jimo, mitybos, š ÷rimosi, poilsio ir migracij ų susitelkimo vietose. Jose statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryši ų linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus, galin čius tur ÷ti poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms, galima tik šiame Įstatyme nustatyta tvarka įvertinus j ų poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms ir teis ÷s akt ų nustatyta tvarka gavus leidim ą.
Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai svarbi ų teritorij ų regione sistema identifikuota pagal Europos Tarybos ekspert ų parengtas ekologini ų tinkl ų pl ÷tros rekomendacijas, naudojantis naujausi ų šalyje atlikt ų biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos darb ų (Ramsaro vietovi ų, CORINE biotop ų,
†† Nat ūrali buvein ÷ – sausumos arba vandens plotai su jiems b ūdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai nat ūraliais ar pusiau nat ūraliais požymiais. ‡‡ Buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST ) – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų tipus, saugom ų gyv ūnų ir augal ų rūši ų buveines d ÷l jų svarbos gyv ūnų ir augal ų rūši ų išsaugojimui. §§ Paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – saugomos teritorijos, skirtos laukini ų paukš čių rūši ų nat ūralioms populiacijoms j ų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojan čių paukš čių per ÷jimo, š ÷rimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreik į konkre čiame j ūros ar sausumos areale. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 18 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai paukš čiams svarbi ų teritorij ų, Lietuvos ekologinio tinklo ir Natura 2000 projekt ų, kertini ų miško *** buveini ų inventorizacijos projekto) medžiaga. Nustatyt ą ir su šalies gamtiniu karkasu subordinuot ą biologin ÷s apsaugos teritorin ę sistem ą – ekologin į tinkl ą – sudaro: 1) europin ÷s ir nacionalin ÷s bei regionin ÷s svarbos bioekologiniai branduoliai ( core areas ), kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologin ÷s įvairov ÷s arealai, skirti išsaugoti vertingas nat ūralias ar pusiau nat ūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyv ūnijos r ūšis ir j ų buveines, a) biocentrai, kaip ypating ą europin ę ar nacionalin ę svarb ą bei įteisint ą speciali ą apsaugos organizacij ą turin čios branduoli ų dalys; 2) ekologiniai koridoriai (bioekologin ÷s jungtys), kaip biomigracijos (gyv ūnų jud ÷jimo, r ūši ų plitimo, genetin ÷s informacijos tarp atskir ų populiacij ų keitimosi) ryšius užtikrinan čios vientiso (continous ) ar segmentiško ( step stones ) pob ūdžio teritorijos, dažniausiai sl ÷niai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarin ÷je ar urbanizuotoje aplinkoje; 3) buferin ÷s apsaugos zonos, kaip stabilizuojant į (mažinant į neigiam ą antropogenin į poveik į) ekologin į vaidmen į bioekologini ų branduoli ų ar ekologini ų koridori ų atžvilgiu atliekan čios, prie j ų prisišliejusios gretimos teritorijos.
Rajoninio bei lokalinio lygmens ekologini ų tinkl ų sud ÷tyje gali b ūti išskiriama dar viena, paprastai, laikino pob ūdžio jo teritorij ų kategorija – atkuriamosios (renat ūralizuojamos) zonos, t. y. išnaudoti, bet nesutvarkyti durpynai ir karjerai, kurie perspektyvoje gali tapti biologiškai reikšmingomis branduoli ų ar koridori ų teritorijomis. Nustatyti bioekologiniai branduoliai bei ekologiniai koridoriai laikytini pagrindiniais biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai skirt ų saugom ų teritorij ų (rezervat ų, draustini ų) steigimo paiešk ų poligonais. Pateiktas ekologinio tinklo teritorinis modelis ateityje gal ÷s b ūti tikslinamas ir pl ÷tojamas žemesniuose planavimo lygmenyse.
2.2.2. Ekologinio tinklo sprendini ų konkretizavimas
Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai ekologiniam tinklui formuoti: 1. Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai (4 br ÷ž.): 1.1. Europin ÷s svarbos (B1) Merkin ÷s-Marcinkoni ų branduolys, išskirtas Dz ūkijos nacionalinio parko, Čepkeli ų valstybinio rezervato ir Ūlos kraštovaizdžio draustinio, kaip buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų Natura 2000 teritorij ų bei kertini ų miško buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų komplekso, pagrindu. Joje esantys Čepkeli ų, Musteikos bei Skroblaus rezervatai gali tarnauti europin ÷s svarbos biocentrais (B1a). 1.2. Europin ÷s svarbos (B1) R ūdnink ų branduolio dalis, išskirta Natura 2000 paukš čių apsaugai bei kertini ų miško buveini ų apsaugai svarbios R ūdnink ų girios biosferos poligono teritorijos pagrindu. Pagrindin ÷ šio branduolio teritorija yra Vilniaus apskrityje. 1.3. Nacionalin ÷s svarbos (B2) Daug ų branduolys, išskirtas perspektyvin ÷s Daug ų regioninio parko teritorijos su segmentiniu vertingų ežerini ų bei dr ÷gn ų mišk ų ekosistem ų paplitimu, pagrindu. Tik rytinis šio branduolio pakraštys patenka į Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorij ą.
*** Kertin ÷s(specifin ÷s) miško buvein ÷s (KMB) – ypating ą apsaugin ę vert ę turintys nepažeisti miško plotai, kuriuose yra didel ÷ tikimyb ÷ aptikti nykstan čių, pažeidžiam ų, ret ų ar saugotin ų specializuot ųjų rūši ų. Tai r ūšys priklausomos nuo tam tikros kokyb ÷s specifini ų (kertini ų) miško buveini ų ir ilgai neišgyvenan čios ūkiniuose miškuose. Kertini ų miško buveini ų statusas daugiausiai pripaž įstamas mišri ų bei pla čialapi ų, ypa č šlapi ų ir pelkini ų mišk ų bei paežeri ų ir paupi ų buvein ÷ms.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 19 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
1.4. Regionin ÷s svarbos Genioni ų-Sal ų branduolio pietin ÷ dalis, išskirta pelk ÷tų ežer ų, mišk ų bei tvenkini ų Dusmen ų, Genioni ų bei Sal ų kraštovaizdžio pagrindu.
2. Ekologiniams koridoriams Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s ekologiniame tinkle priskiriami šie sl ÷ni ų, dubakloni ų bei agrarini ų ar mišking ų teritorij ų ruožai (4 br ÷ž.): 2.1. Europin ÷s svarbos Nemuno vidurupio sl ÷nio ekologinio koridoriaus ruožas Liškiavos-Merkin ÷s-Panemun ÷s atkarpoje. 2.2. Nacionalin ÷s svarbos Merkio ir Šal čios žemupio sl ÷ni ų ekologinio koridoriaus ruožas Valkinink ų-Var ÷nos-Perlojos atkarpoje. 2.3. Regionin ę svarb ą turintys Var ÷n÷s, Versekos, Ūlos, Gr ūdos, Skroblaus, Katros, Spenglos, Nedingio, Straujos upi ų sl ÷ni ų ir j ų basein ų ežeruot ų dubakloni ų, Randamoni ų, Škl ÷ri ų mišking ų ruož ų ekologiniai koridoriai.
3. Buferin ÷ms apsaugos zonoms Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos (4 br ÷ž.): 3.1. Europin ÷s svarbos teritorij ų apsaugai skirtos miškingos pasl ÷ni ų zonos palei Merkio sl ÷nį, Šal čios, Versekos, Var ÷n÷s, Nedingio žemupio bei Gr ūdos ir Straujos aukštupio sl ÷nius. 3.2. Nacionalin ÷s svarbos teritorij ų apsaugai skirtos miškingos Didžiulio (Daug ų ež.) dubaklonio bei Ūlos aukštupio pasl ÷ni ų miškingos teritorijos.
Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s ekologinio tinklo teritorij ų apskaita pateikiama 2.2.2.1 lentel ÷je.
2.2.2.1 lentel ÷. Ekologinio tinklo teritorijos (t ūkst. ha / %) Var ÷nos raj. savivaldyb ÷je (4 br ÷ž.).
Ekologinio tinklo sud ÷tin ÷s dalys Var ÷nos r. Savivaldyb ÷ (221,62) BIOEKOLOGINIAI BRANDUOLIAI 73,40 / 33,10 B1+B1a 63,00 / 28,42 B2 10,40 / 4,68 EKOLOGINIAI KORIDORIAI 26,73 / 12,05 K1 2,03 / 0,91 K2 24,70 / 11,14 BUFERIN öS APSAUGOS ZONOS 36,48 / 16,47 A1 34,83 / 15,72 A2 1,65 / 0,75 VISAS EKOLOGINIS TINKLAS 136,61 / 61,62
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 20 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
2.3. Gamtin ÷s ir kompleksin ÷s saugomos teritorijos
2.3.1. Kompleksini ų apsaug ų teritorij ų bendroji sistema
Bendr ąją Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina specialus pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų instituciškai (turin čių administracij ą) ir neinstituciškai organizuot ų konservacin ÷s apsaugos ††† ‡‡‡ prioriteto (išsaugan čių) bei kompleksini ų saugom ų teritorij ų tinklas. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugos sistemai Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ÷s: 1) institucin ÷s saugomos teritorijos valstybiniai rezervatai valstybiniai parkai biosferos poligonai 2) neinstitucin ÷s saugomos teritorijos valstybiniai draustiniai savivaldybi ų draustiniai Aukš čiau min ÷tų konkre čių gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorij ų suvestin ÷ pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas saugom ų teritorij ų grupes pateikiama lentel ÷je (2.3.1.1 lentel ÷).
Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugos sistemos pl ÷tojimas sietinas su Lietuvos kompleksin ÷je gamtos apsaugos schemoje (1986 m.) bei svarbiausiame dabartiniame šalies teritorij ų planavimo dokumente – LR teritorijos bendrajame (generaliniame) plane (2002 m.) numatyto Daug ų regioninio parko steigimu. Taip pat galimos tikslingos teritorij ų paieškos, steigti naujiems valstybiniams ar savivaldybi ų draustiniams, ypa č geomorfologiniams bei kraštovaizdžio.
Deja, šiuo metu nustatyta nauj ų saugom ų teritorij ų steigimo tvarka yra gana sud ÷tinga ir d ÷l įtvirtinto priva čių interes ų prioriteto prieš vieš ąjį interes ą beveik nepalieka realios galimyb ÷s tai realizuoti.
2.3.1.1 lentel ÷. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę išsaugan čios saugomos teritorijos (4 br ÷ž.).
Saugom ų teritorijų Saugomos teritorijos Įsteigimo Plotas (ha) grup ÷ pavadinimas data VALSTYBINIAI 1. Čepkeli ų valstybinis 1975 11 226,86 REZERVATAI gamtinis rezervatas VALSTYBINIAI 2. Dz ūkijos nacionalinis 1991 54 452,75* PARKAI parkas VALSTYBINIAI 3. Taurupio 1988 377,51 DRAUSTINIAI kraštovaizdžio draustinis 4. Ūlos kraštovaizdžio 1960 4 575,47** draustinis 5. Ilginink ų telmologinis 1992 266,95 draustinis
††† Konservacin ÷s apsaugos prioriteto (išsaugan čios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikal ūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kult ūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin ÷ įvairov ÷. ‡‡‡ Kompleksin ÷s saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kult ūriniu vientisumu pasižymin čios teritorijos, kuriose pagal bendr ą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program ą sujungiamos įvairi ų apsaugos kryp čių prioriteto, taip pat rekreacin ÷s ir ūkin ÷s zonos. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 21 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
6. Gl ÷bo hidrografinis 1988 252,84 draustinis 7. Spenglos hidrografinis 1988 254,03 draustinis 8. Akmens geologinis 1988 65,54 draustinis 9. Merkio ichtiologinis 1974 252,84 draustinis SAVIVALDYBI Ų 10. Tabalio botaninis 2002 86,1 DRAUSTINIAI draustinis 11. Ilgelio botaninis 2002 32,6 draustinis 12. Vykšiaus botaninis – 2002 30,9 zoologinis draustinis 13. Pelesos botaninis – 2002 191,5 zoologinis draustinis 14. Ilginink ų botaninis – 2002 110,8 zoologinis draustinis 15. Katros botaninis – 2002 108,5 zoologinis draustinis 16. Pilvingio zoologinis 2002 36,1 draustinis VISOS ST 1960 - 2002 72 321,29 / 32,63% * Plotas Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje. ** Sprendiniuose si ūlomas draustinio plotas
2.3.2. Kompleksin ÷s apsaugos teritorij ų sprendini ų konkretizavimas
Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugai pl ÷toti: 1. Remiantis LR bendrajame (generaliniame) plane patvirtintomis Daug ų regioninio parko steigimo nuostatomis, numatoma įsteigti Daug ų regionin į park ą, skirt ą išsaugoti Baltijos aukštum ų konservaciniu bei rekreaciniu poži ūriais vertingo ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdžio etalon ą, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes. 2. Rekomenduojamos orientacin ÷s Daug ų regioninio parko ribos (4 br ÷ž.) apima urbanistiniu poži ūriu verting ą Daug ų miest ą bei moreniniame kalvyne plytint į Daug ų ežeryn ą su Didžiulio, Savisto, Suvingio, Aukrakš čio, D ÷liuko, Gilušio, Neveiglo, Noso, Gilio, Mainios, Nedingio, Ilgelio, Salyno ežerais ir j ų aplinka bendru apie 9,5 t ūkst. ha. plotu Alytaus raj. ir Var ÷nos raj. savivaldyb ÷se. Šio steigiamo parko pietrytinis pakraštys patenka į Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorij ą ir užima maždaug 2717,67 ha. 5. Siekiant suformuoti aiškesn ę dabartinio Ūlos kraštovaizdžio draustinio (iš esm ÷s, mechaniška buvusios dvigubai didesn ÷s teritorijos liekana po Dz ūkijos nacionalinio parko įsteigimo) koncepcij ą, pritariama šio draustinio tvarkymo plane (VŽI, 2006) teikiamai teritorijos rib ų korekt ūrai (4 br ÷ž.). 6. Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtinio kraštovaizdžio apsaugai stiprinti numatoma įsteigti šiuos naujus draustinius (4 br ÷ž.): 6.1. Merkio kraštovaizdžio draustin į – tikslu išsaugoti mišking ą raiškiausi ų Merkio kilp ų sl ÷nio kraštovaizd į Biekši ų-Pamerki ų atkarpoje su geologin ÷mis-geomorfologin ÷mis, hidrografin ÷mis, biologin ÷mis bei etnokult ūrin ÷mis vertyb ÷mis. Rekomenduojamas orientacinis plotas apie 1,31 t ūkst. ha. Dabartiniu metu teritorijoje yra Akmens geologinis draustinis.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 22 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
6.2. Geidukoni ų telmologin į draustin į – tikslu išsaugoti europini ų buveini ų apsaugai svarb ų Natura 2000 teritorijoms teikiam ą Geidukoni ų pelk ÷s kompleksą. Plotas 79,5 ha. 6.3. Diržameni ų telmologin į draustin į – tikslu išsaugoti europini ų buveini ų apsaugai svarb ų Natura 2000 teritorijoms teikiam ą Diržameni ų pelk ÷s kompleks ą. Plotas 52,9 ha.
7. Numatomas nauj ų gamtin į kraštovaizd į saugan čių teritorij ų steigimas bei rib ų koregavimas optimizuot ų toki ų teritorij ų išd ÷stym ą, ypa č jų stok ą jau čian čioje ŠR regiono dalyje, padidint ų bendr ą plot ą apie 4,16 t ūkst. ha. ir išpl ÷st ų bendr ąjį toki ų teritorij ų fond ą iki 34,24% regiono ploto. 8. Bendrojo plano sprendiniai nenumato esam ų savivaldyb ÷s draustini ų rango pakeitimo.
2.3.3. Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos teritorij ų bendroji sistema
Bendr ąją Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijos biologin ÷s įvairov ÷s (genetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina speciali pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų saugom ų teritorij ų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas, pagal Europos S ąjungos paukš čių (EEC 79/409) ir buveini ų (EEC 92/43) direktyvas prad ÷tas formuoti europin ę biologin ę svarb ą turin čių Natura 2000 teritorij ų tinklas.
Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos sistemai Var ÷nos raj. savivaldybei priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ÷s: 1) nacionalin ÷s institucin ÷s saugomos teritorijos valstybiniai rezervatai valstybiniai parkai biosferos poligonai 2) nacionalin ÷s neinstitucin ÷s saugomos teritorijos valstybiniai draustiniai savivaldybi ų draustiniai 3) nacionalin ę ST sistem ą perdengian čio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos: paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST) Aukš čiau min ÷tų konkre čių biologin ÷s įvairov ÷s apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorij ų suvestin ÷ pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas nacionalini ų saugom ų teritorij ų grupes bei pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama lentel ÷se (2.3.3.1 ir 2.3.3.2 lentel ÷s). Pažym ÷tina, kad didel ÷ dalis gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę saugan čių saugom ų teritorij ų vykdo ir biologin ÷s įvairov ÷s apsaug ą. Pirmiausiai tai valstybiniai gamtiniai bei biosferos rezervatai (Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje biosferos rezervat ų n ÷ra) bei kompleksin ÷s saugomos teritorijos – nacionaliniai ir regioniniai parkai (steigiamas Daug ų regioninis parkas pateks į Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorij ą). Taip pat š į tiksl ą savo nuostatuose turi kompleksinio pob ūdžio draustiniai – kraštovaizdžio, telmologiniai, talasologiniai, o kartais net siauresnio profilio draustiniai, ypa č hidrografiniai. Antra vertus, biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai yra steigiami specializuoti botaniniai, zoologiniai bei botaniniai-zoologiniai draustiniai, o paukš čių apsaugai yra skirti ir visi dabartiniai biosferos poligonai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 23 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
2.3.3.1 lentel ÷. Biologin ę įvairov ę išsaugan čios saugomos teritorijos (4 br ÷ž.).
Saugom ų teritorij ų Saugomos teritorijos pavadinimas Įsteigimo Plotas (ha) grup ÷ data VALSTYBINIAI 1. Čepkeli ų valstybinis gamtinis rezervatas 1975 11 227 REZERVATAI VALSTYBINIAI 2. Dz ūkijos nacionalinis parkas 1991 58 519 PARKAI BIOSFEROS 3. R ūdinink ų giria (dalis) 2004 991,02 POLIGONAI VALSTYBINIAI 4. Taurupio kraštovaizdžio draustinis 1988 377,51 DRAUSTINIAI 5. Ūlos kraštovaizdžio draustinis 1960 4 575,47* 6. Ilginink ų telmologinis draustinis 1992 266,95 7. Gl ÷bo hidrografinis draustinis 1988 252,84 8. Spenglos hidrografinis draustinis 1988 254,03 9. Akmens geologinis draustinis 1988 65,54 10. Merkio ichtiologinis draustinis 1974 252,84 SAVIVALDYBI Ų 11. Ilgelio botaninis – zoologinis draustinis 2002 33 DRAUSTINIAI 12. Ilginink ų botaninis – zoologinis 2002 111 draustinis 13. Katros botaninis – zoologinis draustinis 2002 109 14. Pelesos botaninis – zoologinis draustinis 2002 192 15. Vykšiaus botaninis – zoologinis 2002 31 draustinis 16. Tabalio botaninis draustinis 2002 86 17. Pilvingio ornitologinis draustinis 2002 36 VISOS ST 1960 - 2002 77 380.2 / 34.92 * Sprendiniuose si ūlomas draustinio plotas
2.3.3.2 lentel ÷. Biologin ę įvairov ę saugan čios Natura 2000 teritorijos (4 br ÷ž.).
Teritorijos Teritorijos grup ÷ Plotas (ha) Pastabos pavadinimas 1. Čepkeli ų pelk ÷ PAST 12 857 Čepkeli ų valstybinis gamtinis BAST (11 227) rezervatas ir jo buferin ÷ zona 2. Karaviški ų miškas PAST 230 3. Dainavos giria PAST 55849,72 Dz ūkijos nacionalinis parkas ir BAST jo buferin ÷ zona 4. Grybaulios žuvininkyst ÷s PAST 650 tvenkiniai 5. R ūdinink ų giria PAST (790) Rūdininkų girios biosferos (dalis) poligonas 6. Merkio up ÷ (dalis) BAST (980) Merkio ichtiologinis draustinis 7. Versekos up ÷ BAST (65) (dalis) (dalis) 8. Derežnos up ÷ BAST 127 9. Ūlos up ÷ žemiau BAST 359 Ūlos kraštovaizdžio draustinis; Rudnios Dz ūkijos nacionalinis parkas 10. Spenglos up ÷ ir BAST 254 Spenglos hidrografinis jos sl ÷nis draustinis 11. Stoj ų pievos BAST 94 Pelesos botaninis – zoologinis draustinis ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 24 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
12. Diržameni ų pelk ÷ BAST 65 ST n ÷ra 13. Geidukoni ų pelk ÷ BAST 76 ST n ÷ra VISOS NATURA 2000 72396,72 32.76% rajono ploto TERITORIJOS
Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos pl ÷tojimo pagrindimas reikalauja gana detali ų, regiono generalinio plano rengimo užduotims nepriklausan čių, teritorijos botanini ų bei zoologini ų tyrim ų ir jo apimtyje negali b ūti įvykdomas. Tod ÷l tikslinga tik perteikti kompleksinei gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugai skirtus pasi ūlymus, turin čius vidines nuostatas biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai stiprinti bei galimus koordinacinius pasi ūlymus d ÷l geresnio esamos gamtin ÷s įvairov ÷s apsaugos sistemos suderinimo. Remiantis Alytaus apskrities bendrojo plano sprendiniais yra tikslinga dar kart ą atkreipti Aplinkos ministerijos d ÷mes į į vadinam ųjų ichtiologini ų draustini ų problem ą, nes šie buvo įsteigti dar neturint išbaigtos sistemin ÷s saugom ų teritorij ų pl ÷tojimo koncepcijos (1974 m.) ir tiek teritorij ų skyrimo kriterijais, tiek savo tikslais ne visada atitinka dabartin ÷s sistemos formavimo nuostatas. Jie sudaro daug teritorin ÷s painiavos tiek perdengdami kitas saugomas teritorijas, tiek apskaitos poži ūriu ir paprastai yra artimesni specializuotoms apsaugos zonoms (praeivi ų žuv ų migracini ų koridori ų bendroji ekologin ÷ apsauga), nei zoologiniams draustiniams. Tik maža j ų dalis, paprastai mažieji intakai (nerštaviet ÷s), gali realiai b ūti traktuojami kaip zoologini ų draustini ų rūšin ÷ (ichtioekotop ų išsaugojimas) kategorija. Ši problema iškilusi yra ir Var ÷nos raj. savivaldyb ÷je su vadinamuoju Merkio ichtiologiniu draustiniu (be viso kito tapusiu dar ir BAST, nors ir ne tiek d ÷l žuv ų, kiek d ÷l vabalų bei žinduoli ų apsaugos interes ų) ir jo teritoriniu strukt ūrizavimu ateityje.
2.3.4. Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos teritorij ų sprendini ų konkretizavimas
Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai pl ÷toti:
Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugos sud ÷tyje (dubliuojant 2.1. skyriaus sprendinius)
1. Remiantis LR bendrajame (generaliniame) plane patvirtintomis Daug ų regioninio parko steigimo nuostatomis numatoma įsteigti Daug ų regionin į park ą skirt ą išsaugoti Baltijos aukštum ų konservaciniu bei rekreaciniu poži ūriais vertingo ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdžio etalon ą, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes (4 br ÷ž). Tik pietrytinis steigiamo regioninio parko pakraštys patenka į Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorij ą. 2. Įsteigti Merkio kraštovaizdžio draustin į – tikslu išsaugoti mišking ą raiškiausi ų Merkio kilp ų sl ÷nio kraštovaizd į Biekši ų-Pamerki ų atkarpoje su geologin ÷mis-geomorfologin ÷mis, hidrografin ÷mis, biologin ÷mis bei etnokult ūrin ÷mis vertyb ÷mis. Rekomenduojamas orientacinis plotas apie 1,3 t ūkst. ha (4 br ÷ž.). 3. Geidukoni ų telmologin į draustin į – tikslu išsaugoti europini ų buveini ų apsaugai svarb ų Natura 2000 teritorijoms teikiam ą Geidukoni ų pelk ÷s kompleks ą. Plotas 79 ha (4 br ÷ž.). 4. Diržameni ų telmologin į draustin į – tikslu išsaugoti europini ų buveini ų apsaugai svarb ų Natura 2000 teritorijoms teikiam ą Diržameni ų pelk ÷s kompleks ą. Plotas 53 ha. (4 br ÷ž.).
Specializuotoje biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos sud ÷tyje
5. Katros aukštupio botanin į-zoologin į draustin į – apjungiant paukš čių apsaugai svarbi ą Natura 2000 teritorij ą – pelk ÷tą Karaviški ų mišk ą, jo perdengt ą Var ÷nos r. savivaldyb ÷s įsteigt ą Katros botanin į-zoologin į draustin į bei dal į valstybinio Čepkeli ų rezervato buferin ÷s zonos, kaip vientis ą, botaniniu-zoologiniu poži ūriu verting ą gamtin ÷s ekosistemos kompleks ą. Plotas siekt ų apie 320 ha. (4 br ÷ž.).
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 25 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
2.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
Kadangi realia gamtinio kraštovaizdžio ekologin ÷s funkcijos bei apsaugos užtikrinimo, o taip pat biologin ÷s įvairov ÷s jame užtikrinimo priemone yra reprezentatyvios, bei teritoriškai optimalios saugom ų teritorij ų sistemos užtikrinimas, tod ÷l jos vystymas tampa prioritetiniu sprendini ų įgyvendinimo uždaviniu. Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaugai užtikrinti būtina: 1. Ekologini ų kompensacini ų funkcij ų stiprinimas gr ąžinant ir gausinant kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus į labiausiai nuskurdintas regiono gamtinio karkaso teritorijas – agrarines takoskyras bei migracijos koridorius; 2. Atsakomyb ÷s už nustatyt ų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostat ų vykdym ą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakran čių apsaugos juostose ir zonose realus įgyvendinimas; 3. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterij ų realizavimas vertinant statybos bei ūkin ÷s veikos projektus; 4. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas regiono ekologinio švietimo programose; 5. Daug ų regioninio parko įsteigimas; 6. Merkio kraštovaizdžio draustinio įsteigimas; 7. Geidukoni ų bei Diržameni ų telmologini ų draustini ų įsteigimas; 8. Pagal pateikt ą pasi ūlym ą Ūlos kraštovaizdžio draustinio rib ų optimizavimas.
Biologin ÷s įvairov ÷s apsaugai yra steigiami specializuoti botaniniai, zoologiniai bei botaniniai-zoologiniai draustiniai, o paukš čių apsaugai yra skirti ir visi dabartiniai biosferos poligonai. Ši ą funkcij ą taip pat atliek ą ir aukš čiau išvardintos kompleksin ÷s apsaugos saugomos teritorijos. Tod ÷l be j ų, siekiant pagerinti biologin ÷s įvairov ÷s apsaug ą b ūtina: 1. Užbaigti buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų (BAST) tinklo įteisinim ą; 2. Numatyti ekologini ų koridori ų funkcin ÷s biologin ÷s kokyb ÷s stiprinim ą; 3. Atsakomyb ÷s už nustatyt ų biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos nuostat ų vykdym ą nacionalin ÷se saugomose ir Natura 2000 teritorijose realus įgyvendinimas; 4. Miško, pelki ų ir nat ūrali ų piev ų ekosistem ų biologin ÷s įvairov ÷s palaikymas ir degradavimo sustabdymas. 6. Daug ų regioninio parko įsteigimas. 5. Katros aukštupio botanin į-zoologin į draustin į.
Optimizuojant biologin ÷s įvairov ÷s institucin ę bei neinstitucin ę apsaug ą, b ūtina toliau vystyti ekologinio tinklo id ÷ją bei dar labiau detalizuoti jos dislokavim ą Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s gamtinio kraštovaizdžio kontekste, išryškinant jo europin ę, nacionalin ę regionin ę bei vietin ę svarb ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 26 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3. KULT ŪROS PAVELDO TERITORIJ Ų TVARKYMAS
3.1. Kult ūros paveldo teritorij ų tinklo diferenciacija ir panaudojimo galimyb ÷s
Kult ūros vertybi ų tinkamas panaudojimas visuomen ÷s poreikiams siejamas su valstyb ÷s ekonomine, socialine, kult ūrine pl ÷tra. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos ir Alytaus apskrities teritorij ų bendruosiuose planuose numatytos nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei kryptys. Bendrojo plano tikslas yra užtikrinti kult ūros paveldo teritorij ų tvarkym ą bendroje savivaldyb ÷s raidoje, integruojant jas į kult ūrinio kraštovaizdžio teritorin ę apsaug ą. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos užtikrinimui numatyta pl ÷toti saugom ų objekt ų tinkam ą panaudojim ą, užtikrinant į kult ūros vertybi ų išlikim ą. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s Nekilnojamojo kult ūros paveldo (NKV) vertybi ų, nagrin ÷jam ų bendrajame plane, registro s ąrašas pagal KPD skelbiamus duomenis internete pateikiamas priede.
3.1.1 lentel ÷. Bendrajame plane nagrin ÷tų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų kiekis Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je.
Nekilnojamojo kult ūros Objekt ų skai čius Paskelbt ų valstyb ÷s Suteikta pradin ÷ paveldo r ūšis saugojamais apsauga ** Archeologijos objektai A 118 98 20 (su sud ÷tin ÷mis dalimis) Statiniai S 16 1 15 Statini ų kompleksai G 8 3 5 Mitologiniai objektai M 9 9 - Įvyki ų vietos Į 23 23 - Laidojimo vietos L 13 5 8 Monumentai D 11 1 10 Urbanistikos objektai U 2 2 - Etnografiniai kaimai E 8 - 8 Viso savivaldyb ÷je *: 208 142 66
* - įtraukt ų į LR NKV registro s ąraš ą. ** - esantys respublikin ÷s, vietin ÷s reikšm ÷s paminkl ų s ąrašuose, naujai išaiškinam ų, laikinos apskaitos s ąrašuose.
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų dalyje nagrin ÷jami teritoriniai kult ūros paveldo objektai, ypa č reikšmingi kult ūriniam kraštovaizdžiui, pavieniai, nedidel ę teritorij ą užimantys objektai, pasižymintys vizualiniu poveikiu aplinkai, kitais aspektais (meniniu, mitologiniu, istoriniu ir kt.) reikšmingi objektai. Teritorij ų planavimui svarbi ų Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s kult ūros paveldo objekt ų tarpe yra reikšming ų ne tik rajono, Dz ūkijos regiono, bet ir nacionaliniu mastu. Tai Merkin ÷s miestelio istorin ÷ dalis ir piliakalnis, Liškiavos sakralin ÷s architekt ūros kompleksas, piliakalnis, alkakalnis, Valkinink ų miestelio ir Čiži ūnų etnografinio kaimo kompleksas, Musteikos, Zervyn ų, Dubininko,
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 27 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Darguži ų, Kaš ÷tų, Rudnios etnografiniai kaimai. Dalies šių kaim ų saugojim ą užtikrina ir Dz ūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas. Reikšmingi yra į Lietuvos Respublikos NKV registr ą įrašyti teritoriniai paveldo objektai, pasižymintys menine ar/ir kraštovaizdine verte. Tai jau min ÷tos urbanistin ÷s vertyb ÷s (miesteliai) bei archeologinis paveldas – piliakalniai, mitologiniai objektai – alkalniai, statini ų kompleksai, statiniai, mitologiniai akmenys, paminklai žymiems žmon ÷ms, įvykiams atminti, laidojimo, įvyki ų vietos, atspindin čios valstyb ÷s kult ūros ir istorijos raid ą. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷ pasižymi reikšmingu moksliniams tyrin ÷jimams archeologijos paveldu. Savivaldyb ÷s teritorijoje upi ų pakrant ÷se ir prie ežer ų kaip niekur gausu akmens amžiaus stovykl ų, senov ÷s gyvenvie čių. Šiuo atžvilgiu vertingi miesteli ų kult ūriniai sluoksniai – sen ųjų miest ų vietos (Merkin ÷s, Valkinink ų), dvarviet ÷s. Mokslini ų tyrin ÷jim ų atžvilgiu reikšmingi ir piliakalniai. Dvar ų sodyb ų paveldu Var ÷nos rajonas neturtingas. Tik Nedzing ÷s buv. dvaro sodyboje išlik ę keli statiniai. Savivaldyb ÷je yra vertingo kaimo kraštovaizdžio teritorijos. Pietiniame pakraštyje nuo Var ÷nos į pietus ir rytus vyrauja valakinio kraštovaizdžio strukt ūros fragmentai su ikivalakinio ir vienkieminio kaimo strukt ūros elementais. Rajono šiaurin ÷je dalyje vyrauja vienkieminio kraštovaizdžio strukt ūros fragmentai su pavieniais ikivalakinio ir valakinio kaimo elementais. Savivaldyb ÷s teritorijoje yra susidar ę kult ūros paveldo vietovi ų ir objekt ų sankaup ų arealai: Merkin ÷s, Valkinink ų, Liškiavos miesteliai, archeologijos paveldo – senov ÷s gyvenvie čių sankaupos – Gl ūko, Kaš ÷tų, Karaviški ų, Katros kaimuose, prie Ūlos up ÷s žemiau Rudnios kaimo.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 28 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3.2. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos
3.2.1. Kult ūros paveldo tvarkymas ir naudojimas
Svarbiausi Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir naudojimo sprendiniai įgyvendinami, remiantis svarbiausiomis ir pagrindin ÷mis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis: - išsaugoti ir atgaivinti paveld ÷tą etnini ų region ų savitum ą atspindint į kult ūros ir istorin į paveld ą; - stiprinti valstyb ÷s institucij ų ir visuomen ÷s atsakomyb ę už kult ūros paveldo išsaugojim ą. Kult ūros paveldo objektai kartu su gamtos paminklais yra kult ūrinio turizmo ištekliai. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos kult ūros paveldo apsauga realizuojama, pritaikant j į viešajam pažinimui ir naudojimui, visuomen ÷s švietimui ir kult ūriniam turizmui pl ÷toti. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje esan čių, į Kult ūros vertybi ų registr ą įrašyt ų kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose veikla reglamentuojama j ų apsaugos specialiojo planavimo dokumentais ar ši ų objekt ų apsaugos reglamentais nustatytais paveldosaugos reikalavimais bei kitais kult ūros paveldo apsaugos reikalavimus nustatan čiais teis ÷s aktais. Kult ūros paveldo objekt ų tvarkymas ir naudojimas Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s objektams pateikiamas 3.2.1.1 lentel ÷je. Priemon ÷s nustatytos pagal objekt ų r ūšis, remiantis LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo registro duomenimis ir kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ÷s aktais.
3.2.1.1 lentel ÷. Kult ūros paveldo objekt ų tvarkyba ir naudojimas Eil. Kult ūros paveldo teritorin ÷s Tvarkybos kryptys ir naudojimo prioritetai Nr. rūšys ir eksponuotini objektai 1. Urbanistin ÷s vietov ÷s Speciali ųjų plan ų parengimas patikslinant teritorij ų Merkin ÷s ir Valkinink ų miesteli ų apsaugos zon ų ribas ir paveldotvarkos projektai. istoriniai centrai Tvarkymo reglament ų parengimas. Pritaikymas viešajam pažinimui ir naudojimui (kult ūriniam, pažintiniam turizmui) bei moksliniams tyrimams išsaugojant visas miesteliams b ūdingas funkcijas. Inicijuoti Marcinkoni ų, Dubi čių, Nedzing ÷s, Rudnios (prie Ūlos up.) bažnytkaimi ų istorini ų centr ų įtraukim ą į savivaldyb ÷s saugom ų urbanistikos objekt ų s ąraš ą. 2. Etnografiniai kaimai Inicijuoti etnografini ų kaim ų paskelbim ą valstyb ÷s Zervynos, Lynežeris, saugomais (kol kas jiems suteikta tik pradin ÷ apsauga). Dubininkas, Musteika, Čiži ūnai, Speciali ųjų plan ų parengimas* nustatant teritorij ų ir Dargužiai, Kaš ÷tos (prie Gr ūdos apsaugos zon ų ribas ir paveldotvarkos priemones. up.), Rudnia (prie Skroblaus up.) Tvarkymo reglament ų parengimas. Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam kaimo turizmui, renginiams, susijusiems su etnokult ūros, kulinarinio paveldo ir kito tradicinio nematerialaus paveldo puosel ÷jimu. Trasninkas, Krokšlys, Ži ūrai ir Inicijuoti j ų verting ųjų savybi ų išaiškinim ą d ÷l apsaugos kiti kaimai Dz ūkijos statuso suteikimo. nacionaliniame parke 3. Archeologiniai objektai Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant ar patikslinant piliakalniai (reikšmingiausi - teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. Merkin ÷s, Liškiavos, Dubi čių, Paveldotvarkos projekt ų parengimas. (Merkin ÷s ir ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 29 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Kr ūmini ų) ir kt. Liškiavos piliakalniai jau sutvarkyti.) Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, susijusiems su valstyb ÷s istorija, etnokult ūra ir moksliniams tyrin ÷jimams. Senov ÷s gyvenviet ÷s, akmens Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant amžiaus stovyklaviet ÷s, teritorij ų ir apsaugos zonas. kapinynai, dvarviet ÷s, sen ųjų Pritaikymas moksliniams tyrin ÷jimams. miest ų vietos, titnago kasykla Inicijuoti Valkinink ų senojo miesto vietos, vienuolyno vietos, Valkinink ų dvarviet ÷s, Liškiavos vienuolyno kult ūrinio sluoksnio paskelbim ą valstyb ÷s saugomais objektais. 4. Statini ų kompleksai Statini ų kompleks ų pritaikymas kult ūriniam, pažintiniam Bažny čios ir vienuolyno turizmui. ansamblis Liškiavoje, Bažny čios Ši ų objekt ų apsaugos tikslas – viešasis pažinimas ir kompleksas Merkin ÷je, naudojimas, ta čiau sakraliniams objektams prioritetas Bažny čios su varpine teiktinas viešajai pagarbai, tod ÷l kult ūriniam pažintiniam kompleksas Akmens k. ir kt. turizmui sakralini ų objekt ų panaudojimas galimas tik kaip papildomas. Tvarkymo reglament ų parengimas. Speciali ųjų plan ų parengimas, nustatant ir patikslinant teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. 5. Statiniai Sakralini ų objekt ų apsaugos tikslo prioritetas – viešoji Tiltas Merkin ÷je, vandens pagarba. Tod ÷l ši ų objekt ų panaudojimo kult ūriniam mal ūno liekanos Rudnioje, buv. pažinimui turizmui funkcija yra papildoma. Pilies bokštas Liškiavoje, Speciali ųjų plan ų parengimas, nustatant ar patikslinant Rotuš ÷s liekanos Merkin ÷je, apsaugos zon ų ribas. Tvarkymo reglament ų parengimas. Nedzing ÷s bažny čia ir klebonija, Inicijuoti Rudnios, Marcinkoni ų, Dubi čių, Kabeli ų ir Rudnios, Marcinkoni ų, Dubi čių, Žilin ų bažny čių įrašym ą į registr ą. Kabeli ų, Žilin ų bažny čios. 6. Mitologin ÷s vietos Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui. Mitologiniai kalnai Liškiavoje, Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant Masališki ų k. mitologiniai teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas, paveldotvarkos ir akmenys pritaikymo lankymui projekt ų parengimas. 7. Įvyki ų, laidojimo vietos, Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui, prioritetas monumentai - viešoji pagarba. Žuvimo, m ūši ų vietos, kapin ÷s, Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant kur yra žymi ų žmoni ų kap ų, teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. atskiros kapaviet ÷s, senosios Paveldotvarkos projekt ų, objekt ų pritaikymo lankymui žyd ų kapin ÷s, genocido vietos. projekt ų parengimas. Laidojimo vietos, ne įtrauktos į LR NKV registr ą, tvarkomos pagal kapini ų tvarkymo taisykles. * - Zervyn ų kaimo specialusis planas baigiamas rengti. Var ÷nos rajonui b ūdingi tradicin ÷s architekt ūros paveldo regioniniai savitumai – etnografiniai kaimai, kurie išsiskiria kit ų Lietuvos kaim ų tarpe r ÷žine arba sklypine žem ÷nauda, gyvenvie čių ir sodyb ų užstatymu ir prisiderinimo prie aplinkos regioniniais skirtumais kaimo bendruomeni ų gyvenimo ir veiklos bendrumu, tradicij ų raiška ir palaikymu (amatai, folkloras, tautodail ÷, toponimija). Etnografini ų kaim ų ir medin ÷s architekt ūros b ūkl ÷ yra problematiška. Galimyb ÷ išlikti šioms nacionaliniu mastu svarbioms vertyb ÷ms b ūtų ES šalyse vykdomos ir Lietuvoje pritaikytos priemon ÷s – ES strukt ūrini ų fond ų teikiamos galimyb ÷s. Ypa č svarbu parengti
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 30 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
šiems objektams specialiuosius planus, kurie užtikrint ų sen ųjų kaim ų verting ųjų savybi ų išsaugojim ą. Etnografini ų kaim ų negalima atsieti nuo tradicij ų, folkloro, kulinarinio paveldo. Etnin ÷s kult ūros paveldo puosel ÷jimas etnografiniuose kaimuose sudaryt ų s ąlygas juos geriau pritaikyti ir panaudoti. Reikalingas aptarnavimo objekt ų, si ūlan čių tradicin ę aplink ą, kulinarin į paveld ą, įtraukimas į turistinius maršrutus. Etninio paveldo išsaugojimo sri čiai priklauso ir liaudies ansambli ų skatinimas ir r ÷mimas. Etnografinio paveldo objektai Var ÷nos rajone daugiausiai yra išsid ÷st ę Dz ūkijos nacionaliniame parke. Kult ūros vertyb ÷s čia integruojasi su gamtos vertyb ÷mis ir sudaro gamtinio ir kult ūrinio kraštovaizdžio visum ą. Saugom ų teritorij ų vertingame kraštovaizdyje esan čių kult ūros paveldo objekt ų tvarkym ą ir panaudojim ą nustato ši ų teritorij ų apsaugos reglamentai. Kult ūros paveldo objektams, patenkantiems į rekreacini ų areal ų zon ą, panaudojimo prioritetas teikiamas rekreacinei funkcijai, nusta čius j ų apsaugos zonas. Tvarkymo prioriteto zonos savivaldyb ÷s teritorijoje: - etnografinio paveldo tvarkymo prioriteto zonos yra Ūlos, Skroblaus, Gr ūdos pakrant ÷se, prie Merkio up ÷s greta Valkinink ų; - archeologini ų vietovi ų tvarkymo prioriteto zonos yra Ūlos, Katros upi ų pakrant ÷se prie Gl ūko ežero ir Var ÷n÷s up ÷s, prie Kabeli ų ir Ašašnink ų kaim ų esan čios senov ÷s gyvenviet ÷s, Merkin ÷s ir Liškiavos miesteliuose esantys archeologiniai objektai. - urbanistinio paveldo tvarkymo zonos – Merkin ÷s (U28) ir Valkinink ų (U27) miesteliai. Išskirtoms kult ūros paveldo r ūši ų apsaugos prioriteto zonoms, atsižvelgiant į objekt ų bendr ą būkl ę, vert ę, ekonomines galimybes, pagal LR teritorijos ir Alytaus apskrities bendruosius planus, numatomos ir tvarkymo darb ų kryptys: - archeologini ų vietovi ų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo kryptis; - laidojimo vietoms – konservavimo kryptis; - etnografini ų kaim ų ir sodyb ų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo, restauravimo ir dalinio atk ūrimo kryptys; - urbanistini ų vietovi ų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo, su svarbi ų urbanistikos element ų išryškinimu ar daliniu atk ūrimu kryptis; - išlikusiai buv. Nedzing ÷s dvaro sodybai – konservavimo ir restauravimo.
3.2.2. Kult ūros paveldo vietovi ų tvarkymo programos 1) Etnin ÷s kult ūros pl ÷tros valstybin ÷ programa patv. 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 793. Jos tikslas – nustatyti etnin ÷s pl ÷tros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, užtikrinti kult ūros paveldo išsaugojim ą, pažinimą ir naudojim ą, pl ÷toti etnografini ų region ų savitum ą, gerinti etnin ÷s kult ūros subjektams tinkamos veiklos sąlygas, didinti etnin ÷s kult ūros vaidmen į bendrame kult ūros vystymosi procese. Remiantis šia programa galimas nykstan čios etnin ÷s kult ūros gaivinimas. Tai aktualu Var ÷nos rajono etnografiniams kaimams ir sodyboms. 2) Ilgalaik ÷ dvar ų paveldo objekt ų – istorini ų želdyn ų (park ų) tvarkymo darb ų programa (patv. 2005 m. sausio 10 d. KVAD (KPD) įsakymu Nr. Į-09. Įgyvendinant ši ą program ą numatytas kompleksiškas dvar ų kult ūros puosel ÷jimas, galimas istorinio kraštovaizdžio atk ūrimas. Ši programa aktuali buvusio Nedzing ÷s dvaro sodybai. LR Vyriausyb ÷s nutarimas: D ÷l dvar ų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo (2003 m. balandžio 18 d. Nr. 481). 3) Kult ūrinio turizmo pl ÷tros programa (Vilnius, 1998). Joje numatytos kult ūrinio turizmo pl ÷tros programos tikslai ir uždaviniai, programos realizavimo priemon ÷s. Priemoni ų planui įgyvendinti Var ÷nos savivaldyb ÷je turizmo infrastrukt ūros pl ÷trai numatoma įrengti objektus turist ų apgyvendinimui ir aptarnavimui. Laukiami rezultatai įgyvendinant šias programas.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 31 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
- sudaromos palankesn ÷s s ąlygos kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimui; - efektyvesnis ES fond ų ir kitos tarptautin ÷s paramos panaudojimas; - sudaromos palankesn ÷s s ąlygos valstyb ÷s ekonominei, socialinei ir kult ūrinei raidai.
3.2.3. Kult ūros paveldo vertybi ų pritaikymas Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s kult ūros paveldo apsauga realizuojama, j į pritaikant viešajam naudojimui, ir kult ūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, etnokult ūros puosel ÷jimui ir propagavimui. Statiniai ir statini ų kompleksai gali b ūti naudojami tik apži ūr÷jimui, apži ūr÷jimui ir infrastrukt ūros pl ÷trai, gyvenamajai, švietimo funkcijoms. Juose gali vykti įvair ūs renginiai. Objekt ų pritaikymas detalizuojamas specialiuosiuose planuose. Urbanistinio paveldo vietov ÷se turi b ūti išsaugotos visos b ūdingos miesteli ų funkcijos. Kad miesteliai tinkamai vystyt ųsi, b ūtina jiems parengti specialiuosius planus, kurie reglamentuot ų naujas statybas kult ūros vertybi ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose. Būtina pritraukti investuotojus, norin čius pritaikyti kult ūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kult ūrin ÷ms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikm ÷ms, taip pat investuotojus, norin čius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galin čius restauruoti, atkurti kult ūros paveldo vertybes. Kult ūros paveldo išsaugojimui ir tausojan čiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomen ÷s švietimas. Informacija turi b ūti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia išvystyti informacijos infrastrukt ūrą. Strategiškai patogiose vietose išd ÷styti informacin ÷s sistemos ženklus. Pl ÷toti informacijos apie kult ūros paveldo objektus leidyb ą ir platinim ą. Ypa č didel į d ÷mes į skirti problematiškiausiam, regiono savitum ą s ąlygojan čiam etnografiniam paveldui.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 32 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
Pagrindinis Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s kult ūros paveldo išsaugojimo prioritetas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ir Alytaus apskrities teritorijos bendraisiais planais teiktinas kult ūros paveldo teritorij ų integravimo į krašto gyvenim ą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir prieži ūra. Įgyvendinant kult ūros paveldo objekt ų ir j ų teritorij ų apsaug ą užtikrinan čius bendrojo plano sprendinius, išskirtos b ūdingiausios rajono savivaldybei kult ūros paveldo r ūšys – etnografinis ir archeologinis. 1. Saugant b ūdingiausi ą savivaldybei etnografin į paveld ą reikia parengti etnografini ų kaim ų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuose b ūtų nustatytos teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos, saugojimo ir tvarkymo režimai, išskirti saugomi elementai, pritaikant š į specifin į paveld ą šiuolaikin ÷ms reikm ÷ms, užtikrinan čioms ši ų objekt ų gyvybingum ą. Numatytos tvarkymo priemon ÷s ir pritaikymas turi išryškinti, sudaryti s ąlygas tinkamai eksponuoti ir propaguoti tradicin ę architekt ūrą ir nematerial ųjį paveld ą. Inicijuoti etnografinio paveldo objekt ų paskelbim ą valstyb ÷s saugomais (ži ūr. 3.2.1.1 lentel ę). 2. Saugant regiono archeologin į paveld ą – senov÷s gyvenvietes, sudaryti s ąlygas moksliniams tyrin ÷jimams, nustatyti lankytinus objektus ir informuoti turistus apie kult ūros vertybes, esan čias turistin ÷se trasose. Eksponuotiniems piliakalniams – Liškiavos, Merkin ÷s (jau sutvarkyti), Dubi čių, Kr ūmini ų – parengti specialiuosius planus ir paveldotvarkos projektus, sudarant s ąlygas juos lankyti ir gauti išsami ą informacij ą apie šiuos objektus (žr. 3.2.1.1 lentel ę). 3. Savivaldyb ÷je esantiems nacionaliniu mastu svarbiems urbanistikos paveldo objektams Merkin ÷s ir Valkinink ų miesteliams parengti specialiuosius planus, kur b ūtų numatytos priemon ÷s ne tik išsaugoti kult ūros paveldo vertybi ų kompleksus šiuose objektuose, bet ir naujos statybos galimyb ÷s ir sudaryt ų s ąlygas miesteliams funkcionuoti. Valkinink ų miestelį ir Čiži ūnų etnografin į kaim ą, rengiant specialiuosius planus ir numatant apsaugos bei tvarkymo priemones, traktuoti kaip vientis ą urbanistikos ir etnoarchitekt ūros paveldo objekt ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 33 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų VYSTYMAS
4.1. Rekreacinio naudojimo teritorij ų pl ÷tros galimyb ÷s
4.1.1. Rekreaciniai arealai, rekreacin ÷s teritorijos ir vietov ÷s
Var ÷nos rajonas yra patrauklus poilsiui ir to paties pob ūdžio verslui (rekreacini ų paslaug ų teikimui) pl ÷toti, kraštas su sveika aplinka ir gražiu kraštovaizdžiu. Čia palanku pl ÷toti ne tik vietin į, bet ir tarptautin į turizm ą. Svarbiausi rekreacijos §§§ ir turizmo teritorinio vystymo tikslai tur ÷tų užtikrinti racional ų gamtini ų rekreacini ų ištekli ų naudojim ą ir apsaug ą, pl ÷sti gamtin ÷je aplinkoje rekreacijai reikaling ų specializuot ų teritorij ų tinkl ą, pl ÷toti infrastrukt ūrą, intensyvinti turizmo, ypa č pažintinio – kult ūrinio, pl ÷tr ą ir stiprinti jo potencial ą, užtikrinti gamtini ų ir kult ūrini ų rekreacini ų ištekli ų naudojimo ir apsaugos efektyvum ą bei optimalum ą, išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencial ą ekonomiškai silpn ų rajon ų gaivinimui. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorija savo rekreaciniu potencialu yra labai nevienoda. Remiantis Alytaus apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu bei Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos esamos b ūkl ÷s analize, joje išskirti keturi ų kategorij ų rekreaciniai arealai, nuo aukšto potencialo (pietvakarin ÷je dalyje) ir vidutinio (šiaur ÷s vakar ų dalyje) iki gana mažo (šiaur ÷s rytin ÷je dalyje) ir mažo (pietry čių dalyje) rekreacinio potencialo. Šie arealai atspindi skirting ą turistin į, pažintin į bei gamtin į, poilsin į ši ų areal ų patrauklum ą turizmo ir rekreacijos poreikiams tenkinti. Pirm ąjį – aukšto potencialo areal ą sudaro didžiausia savivaldyb ÷s teritorijos dalis, apimanti pietvakarin ę jos dal į. Šis arealas apima Merkin ÷s miestel į, Marcinkonis, Liškiav ą bei tarp ši ų centr ų išsid ÷sčiusias vietoves. Tai aukštu gamtiniu, rekreaciniu, turistiniu, taip pat kult ūriniu ir pažintiniu potencialu pasižyminti savivaldyb ÷s teritorijos dalis. Joje yra ne tik daug lankytin ų objekt ų, įdomi ų savo kult ūrine ir pažintine prasme, bet ir įvairaus pob ūdžio rekreacini ų teritorij ų, kuri ų dauguma yra išsid ÷st ę prie Nemuno, Merkio ir Ūlos upi ų bei Liškiavio ežero. Antrasis – vidutinio potencialo arealas apima vakarin ę ir centrin ę savivaldyb ÷s teritorijos dal į su Var ÷nos miestu, Perlojos, Nedzing ÷s gyvenamosiomis vietov ÷mis, taip pat Gl ūko, Lavyso, Burokarais čio ir Ilgio rekreacin ÷mis vietov ÷mis. Ši dalis išsiskiria savo ypa č aukšto rekreacinio potencialo pasi ūla. Didžiausi pagrindiniai savivaldyb ÷s ežerai – Gl ūkas, Lavysas, Ilgis ir Burokaraistis, naudojami rekreacijai bei Nedingis ir Gl ÷bas – saugom ų teritorij ų sud ÷tyje, susikoncentrav ę b ūtent šiame areale. Čia neblogai išvystyta rekreacijos ir turizmo aptarnavimo infrastrukt ūra, neblogas aptarnavimo paslaug ų pasirinkimo spektras. Tre čiasis – gana mažo potencialo rekreacinis arealas apima šiaur ÷s rytin ę savivaldyb ÷s teritorijos dal į. Pagrindinis šio arealo turistinis centras yra Valkinink ų miestelis. Gamtinius resursus sudaro Lieluko, Nete čiaus ir Pabeznink ų ežerai, taip pat Merkio ir Šal čios up ÷s. Ketvirtasis arealas apima likusi ą – rytin ę savivaldyb ÷s teritorijos dal į ir yra mažo rekreacinio potencialo. Svarbiausias turizmo centras čia yra Dubi čių kaimas, gamtiniai resursai gana menki ir atskirai neišskiriami. Šis arealas nepasižymi ir išskirtin ÷mis pažintin ÷mis savyb ÷mis (yra vos keli kult ūros paveldo objektai), taip pat neturi geresni ų gamtini ų ištekli ų, tinkam ų naudoti turist ų poreikiams tenkinti. Šie rekreaciniai arealai nustatyti remiantis daugeliu aspekt ų. Tai esamos turizmo infrastrukt ūros lygiu, kult ūrinio – pažintinio turizmo galimyb ÷mis, gamtinio potencialo turtingumu bei įvairove ir kt.
§§§ Rekreacija – žmogaus fizini ų ir dvasini ų j ÷gų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 34 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
VALKININKAI
VAR öNA
MERKIN ö
LIŠKIAVA MARCINKONYS
Rekreaciniai arealai: Aptarnavimo centrai: Aukšto potencialo Turizmo: Rekreacijos: Vidutinio potencialo 1 lygmens 1 lygmens Gana mažo potencialo 2 lygmens 2 lygmens Mažo potencialo 3 lygmens 3 lygmens 4 lygmens
1 pav. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos rekreaciniai arealai bei turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai
Var ÷nos rajonas turi nedaug stambesni ų turizmo poži ūriu atraktyvi ų objekt ų, tod ÷l unikali gamta, gamtos ir kult ūros paveldo objektai gali sudaryti realias prielaidas rajono teritorijos
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 35 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai ekonominiam ir socialiniam vystymui, pl ÷tojant rekreacij ą, turizm ą, taip pat kaimo turizm ą ir tuo didinant užimtum ą, gyventoj ų aktyvum ą ir gyvenimo kokyb ę.
Pagrindinis rekreacinis – turistinis planuojamos teritorijos centras, neabejotinai yra Var ÷nos miestas. Kitus svarbius pocentrius atstovauja Merkin ÷s miestelis bei Marcinkonys, aptarnaujantys Dz ūkijos nacionalinio parko rekreacini ų ištekli ų naudojim ą. Šios trys gyvenamosios vietov ÷s tarsi formuoja Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos rekreacinio vystymo žied ą, kurio atskirose atkarpose yra kitos rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu poži ūriu svarbios vietov ÷s, tokios kaip Nedzing ÷, Burokaraistis, Perloja, Senoji Var ÷na, Lavysas, Ži ūrai, Puvo čiai ir t.t. Min ÷tą rekreacin į žied ą papildo jo pietrytinis rekreacinis lankstas, sujungiantis Var ÷ną ir Marcinkonis per Rudni ą, Kriokšl į ir Lynežer į. Visos aukš čiau min ÷tos vietov ÷s formuoja centrin ę savivaldyb ÷s teritorijos rekreacinio aktyvumo zon ą, apjungian čią labiausiai nat ūralias miškingas ežeruotas ar up ÷tas jos teritorijas. Savivaldyb ÷s teritorijos išorini ų rekreacini ų ryši ų ašys formuojasi Merkin ÷s – Alytaus (per Ilgio ežer ą), (taip pat pamin ÷tinas ryšys su Alytumi per Ryliškius, Makni ūnus Nemuno kryptimi), Merkin ÷s – Druskinink ų (per Liškiav ą), Var ÷nos – Daug ų (per Gl ūko ežer ą) ir Var ÷nos – Rūdinink ų (per Valkininkus) kryptyse. Savivaldyb ÷s teritorijoje formuojama svarbiausia regione rekreacinio vystymo žiedo pietrytin ÷ dalis: Merkin ÷ – Marcinkonys – Lavysas – Var ÷na. Var ÷nos savivaldyb ÷je esam ų ir numatom ų rekreacini ų teritorij ų ir vietovi ų bendras plotas sudaro apie 5500 ha (4.1.1.1 lentel ÷).
4.1.1.1 lentel ÷. Esamos ir numatomos rekreacin ÷s teritorijos ir vietov ÷s
Eil. Vietov ÷s Esama Numatoma Bendras Rekreacin ÷ vietov ÷ ir jos sud ÷tis Nr. adresas pl ÷tra plotas, ha 1 2 3 4 5 6 Lavyso poilsio vietov ÷: Marcinkoni ų - rekreacinis miškas, sen. 1. x x 510 - Lavyso ežeras, - pliažai. Gl ūko poilsio vietov ÷: Var ÷nos sen. - rekreacinis miškas, 2. x x 400 - Gl ūko ežeras, - pliažai. Ilgio ir Žiežulio poilsio vietov ÷: Var ÷nos sen. - rekreacinis miškas, 3. x x 700 - Ilgio ir Žiežulio ežerai, - pliažai. Der ÷žny čios tvenkini ų poilsio Var ÷nos sen. vietov ÷: 4. - rekreacinis miškas, x x 440 - Der ÷žny čios tvenkiniai, - pliažai. Merkin ÷s poilsio vietov ÷s: Merkin ÷s sen. - rekreacinis miškas su 100 5. Mergel ÷s Akeli ų ežerais, x x 230 - Dubaklonio rekreacinis miškas,
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 36 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
- Pliažai. Subartoni ų poilsio vietov ÷s: Merkin ÷s sen. - Pakelinio poilsio vietov ÷ su 90 mišku ir ežeru, 6. x - Gilš ÷s poilsio vietov ÷ su 8 ežeru, - Pliažai. Liškiavos poilsio vietov ÷: Merkin ÷s sen. 7. - Liškiavio ež., x x 60 - pliažai. Marcinkoni ų poilsio vietov ÷: Marcinkoni ų - rekreaciniai miškai, sen. 8. x 330 - Kastinio ežeras, - pliažai. Valkinink ų poilsio vietov ÷s: Valkinink ų 9. - rekreaciniai miškai, sen. x 370 - Merkio up ÷. Burokarais čio poilsio vietov ÷: Merkin ÷s sen. x - rekreaciniai miškai; 10. 87 - Burokarais čio ežeras; - pliažai. Ilgio poilsio vietov ÷: Merkin ÷s sen. x x - rekreaciniai miškai; 11. 1110 - Ilgio ežeras; - pliažai. Nete čiaus poilsio vietov ÷: Jak ÷nų sen. x - rekreaciniai miškai; 12. 210 - Nete čiaus ežeras, - pliažai. Pabeznink ų poilsio vietov ÷: Jak ÷nų sen. x - rekreaciniai miškai; 13. 140 - Pabeznink ų ežeras, - pliažai. Lieluko poilsio vietov ÷: Jak ÷nų sen. x - rekreaciniai miškai; 14. 650 - Lieluko ežeras; - pliažai. Iš viso: 5435
Kadangi ne visos potencialios rekreacin ÷s vietov ÷s šiuo metu yra pilnai išnaudojamos, reikalinga jas formuoti ir tvarkyti. Šis aspektas labiausiai palie čia šiaurin ÷s savivaldyb ÷s teritorijos dalies potencialias rekreacines vietoves – Lieluko, Nete čiaus ir Pabeznink ų ežerus. Šias rekreacines vietoves reikalinga formuoti išnaudojant palank ų ir gan turting ą gamtin į potencial ą. Tam tikslui b ūtina sutvarkyti min ÷tų ežer ų aplink ą, pašalinant menkaver čius gamybinius pastatus (prie Pabeznink ų ež.), įrengiant maudymosi vietas (esami papl ūdimiai pateikiami 4.1.1.2 lentel ÷je) bei apželdinant teritorij ą, b ūtina formuoti rekreacinius miškus bei pl ÷toti turizmo ir poilsio infrastrukt ūrą. Rekreacini ų mišk ų plot ą taip pat si ūloma išpl ÷sti prie Lavyso ežero, padidinant j ų teritorij ą vakarin ÷je ežero dalyje. Ypa č svarb ūs naujai numatomi rekreaciniai miškai prie Ilgio ežero. Tai ežero pakrantes supantys gaus ūs miškai, kuriuos b ūtina sutvarkyti ir pritaikyti poilsiui.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 37 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4.1.1.2 lentel ÷. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s visuomen ÷s poreikiams naudojam ų papl ūdimi ų s ąrašas
Nr. Adresas Vandens telkinys Plotas, ha Var ÷nos seni ūnija 1. Gl ūko k. Gl ūko ežeras 0,20 2. Gl ūko k. Gl ūko ežeras 0,20 3. Gl ūko k. Gl ūko ežeras 2,5 4. Mergežerio k. Žiežulio ežeras 0,4 5. Senosios Var ÷nos k. Gl ÷bo ežeras 0,7 6. Senosios Var ÷nos k. Gl ÷bo ežeras ~0,4 7. Senosios Var ÷nos k. Gl ÷bo ežeras ~0,4 8. Senosios Var ÷nos k. Merkio up ÷ 0,2 9. Senosios Var ÷nos k. Var ÷n÷s up ÷s tvenkinys 0,40 10. Senosios Var ÷nos k., Mokyklos g. Var ÷n÷s up ÷ 0,05 11. Senosios Var ÷nos k., Var ÷n÷s g. Var ÷n÷s up ÷ 0,12 12. Senosios Var ÷nos k., Vilniaus g. Var ÷n÷s tvenkinys 0,13 13. Senosios Var ÷nos k., Vytauto g. Merkio up ÷ 0,13 Perlojos k. Ežeras į šiaur ę nuo Merkin ÷s - N÷ra duomen ų 14. Var ÷nos kelio 15. Žvej ų g., Perlojos k. Merkio up ÷ 0,30 16. Var ÷na Var ÷nos I tvenkinys N÷ra duomen ų 17. Var ÷na Var ÷nos II tvenkinys N÷ra duomen ų Merkin ÷s seni ūnija 18. Subartonių k. Pakelinio ežeras 0,24 19. Sam ūniški ų k. Ešerinio ežeras 0,5 20. Subartoni ų k. Gilš ÷s ežeras 1,2 21. Vilkiautinio k. Liškiavio ežeras 0,34 22. Mardasavo k. Glyno ežeras 0,5 23. Papiški ų k. Papiškio ežeras 0,10 24. Merkin ÷s vienk. Mergel ÷s akeli ų ežeras 0,36 25. Merkin ÷s vienk. Mergel ÷s akeli ų ežeras 1,8 26. Merkin ÷s vienk. Mergel ÷s akeli ų ežeras 2,0 27. Pilvingi ų k. Kampio ežeras 0,80 28. Ilginink ų k. Ilgio ežeras 0,30 Marcinkoni ų seni ūnija 29. Marcinkoni ų k. Kastinio ežeras 2,8 30. Marcinkoni ų k. Duobupio tvenkinys 1,0 31. Lavyso k. Lavyso ežeras 2,25 32. Ži ūrų k. Ūlos up ÷ 1,20 Jak ÷nų seni ūnija 33. Puodži ų k. Nete čiaus ežeras 0,4 34. Kal ÷nų k. Lieluko ežeras 0,35 35. Norvydiški ų k. Juodžiuko ežeras 0,15 Matuiz ų seni ūnija 36. Moli ų k. Šarkiški ų tvenkinys 0,85 37. Matuiz ų k. Matuiz ų tvenkinys 0,78 38. Pošal čių k. Šal čios up ÷ 0,12 39. Pošal čių k. Šal čios up ÷ 0,40 Valkinink ų seni ūnija 40. Užuperkasio k. Šal čios up ÷ 1,5
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 38 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Vydeni ų seni ūnija 41. Krivili ų k. Krivili ų tvenkinys 0,40 Kaniavos seni ūnija 42. Pano čių k. Pano čių tvenkinys 2,5
4.1.2. Rekreacijos aptarnavimo centrai
Pagal organizavimo pob ūdį rekreacija gali b ūti skirstoma į: 1) poils į keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas) ir 2) poils į pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis). Atsižvelgiant į šias rekreacijos r ūšis, j ų funkcionavimui Var ÷nos rajone numatomi turizmo centrai, kurie išd ÷stomi rajono administraciniame centre bei kitose svarbiausiose gyvenamosiose vietov ÷se, ir rekreacijos centrai, išd ÷stomi gamtiniu bei poilsiavimo poži ūriais tinkamiausiose vietov ÷se. Var ÷nos rajone numatomi šie turizmo centrai, suskirstyti pagal j ų svarb ą: 1 lygmens – Var ÷na ir Senoji Var ÷na – tai svarbiausias administracinis ir turistinis savivaldyb ÷s centras; 2 lygmens – Merkin ÷, Marcinkonys – tai labai svarb ūs savivaldyb ÷s ir svarbiausi Dz ūkijos nacionalinio parko turizmo centrai, atraktyv ūs teikiam ų pramog ų ir rekreacini ų turistini ų paslaug ų aspektu; 3 lygmens – Valkininkai ir Liškiava – tai gana svarb ūs savivaldyb ÷s turizmo centrai; 4 lygmens – Perloja, Nedzing ÷, Rudnia, Dubi čiai – tai vietinio lygmens turizmo ir rekreacijos centrai, papildantys formuojam ų centr ų tinkl ą. Pirm ąją viet ą turizmo centr ų hierarchijoje užimanti Var ÷na atspindi ne tik savivaldyb ÷s administracinio centro, bet ir teikiam ų paslaug ų gausos ir kokyb ÷s funkcijas. Antrojo ir tre čiojo lygmens turizmo centrai yra atitinkamai mažesn ÷s svarbos gyvenamosios vietov ÷s, ta čiau palyginus yra stamb ūs ir svarb ūs Var ÷nos savivaldyb ÷je. Lik ę – ketvirto lygmens centrai jau yra daugiau vietin ÷s reikšm ÷s ir savo svarba žymiai nusileidžia pirmiesiems. Rajone numatomi šie svarbiausi rekreacijos centrai: 1 lygmens – Gl ūkas – kaip vienas iš stambiausi ų savivaldyb ÷s ežer ų, su jau sukurta rekreacine infrastrukt ūra, gausiai lankomas ir naudojamas; 2 lygmens – Ilgis, Lavysas, Burokaraistis, Liškiavis – stamb ūs ir graž ūs savivaldyb ÷s ežerai, turintys kai kuri ą rekreacin ę infrastrukt ūrą, kuri ą reik ÷tų papildyti, tobulinti ir vystyti; 3 lygmens – Puvo čiai, Puodžiai – tai potencial ūs perspektyviniai rekreaciniai centrai, kuriuos reikalinga formuoti ir vystyti. Kitos rekreacin ÷s vietov ÷s yra dar smulkesn ÷s – vietinio lygmens. Rekreaciniai centrai ir vietov ÷s taip pat yra išd ÷styti pagal svarb ą savivaldyb ÷je ir gamtin į bei kult ūrin į potencial ą. Be min ÷tų rekreacijos ir turizmo centr ų, poilsiui taip pat b ūtina panaudoti kaimo aplink ą, kuriant kaimo turizmo sodybas tam tikslui tinkamose ir patraukliose kaimo vietov ÷se. Tokiam poilsiui vystyti tinkamiausi yra senieji etnografiniai kaimai, pasižymintys liaudies architekt ūra ir ypatingai savita aplinka, o taip pat rekreaciniai kaimai, išsid ÷st ę prie vandens telkini ų – ežer ų, upi ų bei rekreacini ų mišk ų. Var ÷nos rajono teritorijoje kaimo turizmui gal ÷tų b ūti naudojami šie svarbiausi ir žinomiausi kaimai: Etnografiniai kaimai: Dargužiai, Čiži ūnai, Dubininkas, Kaš ÷tos (prie Gr ūdos up.), Zervynos, Lynežeris, Musteika, Trasninkas, Rudnia (prie Skroblaus up.). Rekreaciniai kaimai: Laukinink ÷liai ir Pilvingiai, Burokaraistis, Lavysas, Gl ūkas, Puvo čiai. Kaimiškos aplinkos potencialo panaudojimas poilsiui gali žymiai pagerinti ekonomin ę situacij ą kaimo vietov ÷se, ypa č ekonomiškai silpn ų areal ų.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 39 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4.2. Turizmo tras ų ir maršrut ų sistema
Var ÷nos rajono savivaldyb ę su aplinkin ÷mis teritorijomis, o taip pat ir jos viduje sieja stiprus turistini ų tras ų tinklas, kuri ų bendras ilgis viršija 1300 km. Esamos ir si ūlomos išpl ÷sti trasos pateikiamos 4.2.1 lentel ÷je.
4.2.1 lentel ÷. Esamos ir planuojamos automobili ų, dvira čių ir vandens turizmo trasos savivaldyb ÷s teritorijos ribose
Autoturizmo trasos: Ilgis, km Esamos (arba numatytos kituose projektuose) trasos 1. Regionin ÷ autoturizmo trasa „Dainavos žiedas“ 125 2. Alytus - Daugai - Var ÷na 16 3. Vilnius - Valkininkai - Urkionys - Matuizos - Var ÷na - Marcinkonys 64 4. Ūta - Mešku čiai - Pamusiai - Pamus ÷liai - Pavar ÷nis - Aleksandrava 10 5. Panedingys - Kucakiemis - Perloja 8 6. Senoji Var ÷na - Babrišk ÷s - Geidukonys - Doškonys 17 7. Norvydišk ÷s - Žilinai - Kareivonys - Radži ūnai - Ginakiemis 9 8. Valkinink ų glž. st. - Maskauka - Perloja 25 8. Merkin ÷ - Kurmišk ÷ - Masališk ÷s - Gudaraistis - Ilgininkai - Kampai 13 10. Dubi čiai - Pa ąžuol ÷ - Bago čiai – Pano čiai – Kaniava - Rudnia - Krokšlys 24 11. Marcinkonys - Darželiai - Margionys - Škl ÷riai - Kabeliai - Musteika 24 12. Matuizos - Vorišk ÷s - Urkionys - Daržininkai 19 Planuojamos trasos 13. Var ÷na - Pano čiai 16 14. Merkin ÷ - Lazdijai 13 15. Aleksandrava - Puodžiai - Valkinink ų gelž. st. 12 Iš viso autoturizmo tras ų: 395 Dvira čių turizmo: Esamos (arba numatytos kituose projektuose) trasos 16. Eurovelo-11 60 17. „Ežeryno maršrutas“ šiaur ÷s-piet ų kryptimi 85 18. „Ežeryno maršrutas“ šiaur ÷s-piet ų kryptimi 44 19. „Karališk ų giri ų maršrutas“ vakar ų-ryt ų kryptimi 33 20. Jungiamasis maršrutas 23 21. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 30 22. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 23 23. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 23 24. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 15 25. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 10 26. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 8 27. Dz ūkijos nacionalinio parko dvira čių trasa 6 Planuojamos trasos 28. Merkin ÷s - Liškiavos žiedas 32 29. Nedzing ÷ - Ilgai 7 30. Marcinkonys - Lynežeris - Krokšlys - Rudnia 17 31. Rudnia - Dubi čiai - Pano čiai - Kaniava 29 32. Pano čiai - Vydeniai 8 33. Zervynos - Rudnia 13 34. Valkininkai - Jak ÷nai - Tolk ūnai 31 35. Aukštakalnis - Žilinai 7 36. Puodžiai - Žilinai - Onuškis 12 37. Alytus - Var ÷na senuoju geležinkelio pylimu 19 ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 40 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
38. Škl ÷riai - Kabeliai - Musteika - Marcinkonys 25 39. Kaniav ÷l÷ – Kriviliai - Kiju čiai 7 40. Čepkeli ų rezervato teritorijos pietvakarine dalimi iki Musteikos 17 Iš viso dvira čių turizmo tras ų: 584 Vandens turizmo: Esamos (arba numatytos kituose projektuose) trasos 41. Merkin ÷-Nemunaitis-Alytus vandens turist ų trasa 8 42. Dz ūkijos nacionalinio parko vandens turist ų trasa 40 43. Merkio vandens turist ų trasa 182 44. Šal čios vandens turist ų trasa 63 Planuojamos trasos 45. Dubi čiai - Krokšlys - Rudnia - Pauosup ÷ 25 46. Merkin ÷ - Liškiava Nemunu 23 Iš viso vandens turizmo tras ų: 341 P÷sčiųjų turizmo: Esamos (arba numatytos kituose projektuose) trasos 47. Alk ūn÷s kampo pažintinis takas 48. Zackagirio gamtinis takas 49. Girinio sveikatingumo takas 50. Senovin ÷s bitininkyst ÷s takas N÷ra 51. Krokšlys - Dubi čiai duomen ų 52. Aplink Var ÷nos tvenkinius 53. Var ÷na – Žiežulio ežeras (Žiežulio takas) 54. Var ÷na – Girait ÷ - Mergežeris Iš viso esam ų (arba numatyt ų kituose projektuose) tras ų: 1007 Iš viso planuojam ų tras ų: 313 Bendras esam ų ir planuojam ų turizmo tras ų ilgis: 1320
Autoturizmo trasos. Autoturizmo maršrutai jungia ne tik Var ÷nos savivaldyb ÷s centr ą – Var ÷nos miest ą, Merkin ę bei Marcinkonis, bet ir nutolusias, mažesnes gyvenvietes bei kaimo vietoves. Svarbiausias savivaldyb ę juosiantis turistinis maršrutas yra regioninio lygmens „Dainavos žiedas“, kurio ilgis savivaldyb ÷je yra 125 km. Jis apima pagrindin į savivaldyb ÷s rekreacin į žied ą – Var ÷ną- Marcinkonis-Merkin ę, įjungdamas ir kitas atraktyvias gyvenam ąsias vietoves – Dubi čius, Rudni ą, Lynežer į, Zervynas, Puvo čius. Išorini ų savivaldyb ÷s teritorijos ryši ų stiprum ą parodo trasos, jungian čios Var ÷ną su Daugais ir Alytumi, Var ÷ną per Valkininkus su Vilniumi, Var ÷ną per Merkin ę su Druskininkais, per atitinkamas j ų trasose išsid ÷sčiusias rekreacines poilsio ir atraktyvias turizmui teritorijas. Vietin ÷s autoturizmo trasos formuoja tank ų tinkl ą, įjungdamos mažesnes gyvenam ąsias vietoves: nuo Senosios Var ÷nos šiaur ÷s kryptimi: Ūtą, Mešku čius, Pamusius, Aleksandrav ą, šiaur ÷s vakar ų kryptimi: Babriškes, Doškonis, nuo Puodži ų šiaur ÷s kryptimi: Žilinus, Ginakiem į, nuo Merkin ÷s šiaur ÷s kryptimi Masališkes, Ilgininkus. Į pietrytin ę rekreacinio vystymo žiedo dal į, vietin ÷s trasos įjungia ir Matuizas, Krokšlį, Margionis, Kabelius, Musteik ą ir kt. Bendras ši ų maršrut ų ilgis sudaro apie 354 km, papildomai projektuojamos jungtys – dar apie 41 km. Dvira čių turizmo trasos. Dvira čių trasos Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje sudaro gana tank ų tinkl ą ir apima visas kult ūriniu, pažintiniu ir rekreaciniu poži ūriu įdomias vietas. Esam ų dvira čių tras ų ilgis yra 360 km, si ūloma jas papildyti dar 224 km nauj ų dvira čių tak ų jung čių. Dvira čių turizmas Var ÷nos rajone ypa č patrauklus – čia tarp gamtini ų teritorij ų esan čius etnografinius kaimus galima pasiekti gerais keliais, einan čiais vaizdingomis vietov ÷mis. Gausus tras ų tinklas neaplenkia ne tik savivaldyb ÷s gilumoje esan čių turistiniu – rekreaciniu poži ūriu įdomi ų vietovi ų, bet ir nutolusi ų – toki ų kaip Pir čiupiai, Dubi čiai ar Liškiava. Pagrindinis ir
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 41 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai svarbiausias dvira čių turizmo maršrutas yra nacionalin ÷s reikšm ÷s dvira čių trasa Eurovelo-11, einanti pietvakarine savivaldyb ÷s dalimi per Nedzing ę, Merkin ÷s miestel į, Puvo čius, Marcinkonis, Margionis link Druskinink ų. Naujai numatomas dvira čių takas Čepkeli ų rezervato pietvakarin ÷je dalyje, si ūlomas įrengti atsižvelgiant į esamas galimybes, bei su griežta Dz ūkijos nacionalinio parko ir Čepkeli ų rezervato prieži ūra ir reglamentavimu. Vandens turizmo trasos. Vandens turizmui savivaldyb ÷je išnaudojamos visos stambesn ÷s up ÷s – tai Nemunas, Merkys, Ūla, Šal čia. Daugelis ši ų vandens keli ų yra žinomi ir m ÷giami vandens turist ų ne tik savivaldyb ÷je ir apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Tod ÷l vert ÷tų numatyti galimybes Nemuno, Merkio ir Ūlos vandens turizmo trasas padaryti nacionalinio lygmens. Prie Nemuno vandens trasos yra įrengtos ir veikia dvi mobilios prieplaukos – Merkin÷s mst. ir Liškiavos k. Bendras ši ų vandens turizmo tras ų ilgis – 341 km, iš kuri ų apie 50 km yra naujai numatomos. Šalia automobili ų, dvira čių, vandens ir p ÷sčiųjų turistini ų tras ų išsid ÷sčiusios gyvenamosios vietov ÷s gal ÷tų teikti įvairias turizmo ir rekreacijos aptarnavimo paslaugas. Ta čiau vert ÷tų numatyti ne linijin į toki ų objekt ų išd ÷stym ą (šalimais praeinan čių tras ų), bet kompleksišk ą, tolyg ų teritorij ų vystym ą ir turistinio rekreacinio potencialo k ÷lim ą, kuomet aptarnaujantys ir atraktyv ūs objektai įsikuria ir šalimais, ir atokiau praeinan čių turistini ų tras ų.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 42 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4.3. Rekreacin ÷s infrastrukt ūros pl ÷tros konkretizavimas
Rekreacijos ir turizmo aptarnavimo infrastrukt ūrą sudaro įvairi ų įstaig ų tinklas. Tai turizmo informacijos centrai, nakvyn ÷s, maitinimo ir pramog ų paslaugas teikian čios įstaigos. Var ÷nos savivaldyb ÷je, be esam ų objekt ų, numatoma išpl ÷sti infrastrukt ūros objektus naujais viešbu čiais, moteliais, kaimo turizmo sodybomis, kempingais, stovyklaviet ÷mis, kuri ų pagrindu b ūtų teikiamos ne tik nakvyn ÷s, bet ir maitinimo paslaugos. Naujas viešbutis numatomas Merkin ÷je, moteliai – Senojoje Var ÷noje ir Čiži ūnų kaime, poilsio namai – Ilginink ų ir kituose kaimuose. Numatomi kempingai koncentruoti prie stambi ų ežer ų, aukšt ą gamtin į potencial ą turin čių gamtini ų vietovi ų – tai Ilgio ežero pietvakarin ÷s pakrant ÷s, Nete čiaus ežero pietin ÷s pakrant ÷s, Dargužių kaime bei Puvo čiuose prie Merkio (žr. 4.3.1 lentel ę).
4.3.1 lentel ÷. Esama ir numatoma* rekreacijos ir turizmo aptarnavimo infrastrukt ūra
Nr. Objekto pavadinimas Vietov ÷ Objekt ų skai čius Iš esami numatomi* viso 1. Viešbutis Burokaraist ÷l÷s k. 1 - 1 Merkin ÷ - 1 1 Iš viso: 1 1 2 2. Sve čių namai Pir čiupi ų k. 1 - 1 Gl ūko k. 1 - 1 Burokarais čio k. 1 - 1 Marcinkoni ų k. 1 - 1 Liškiavos k. 1 - 1 Iš viso: 5 - 5 3. Poilsio namai Gl ūko k. -1 1 - 1 Ilginink ų k. - 1 1 Iš viso: 1 1 2 4. Įstaigos, teikian čios Var ÷na 3 - 3 apgyvendinimo paslaugas Iš viso: 3 - 3 5. Kaimo turizmo sodyba Margioni ų k. 1 - 1 Marcinkoni ų k. 1 - 1 Kapiniški ų k. 1 - 1 Puvo čių k. 1 - 1 Mardasavo k. 2 - 2 Ži ūrų k. 1 - 1 Trakiški ų k. 1 - 1 Rodukos k. 1 - 1 Aukštakalnio k. 1 - 1 Butvydoni ų k. 1 - 1 Milioniški ų k. 2 - 2 Senoji Var ÷na 1 - 1 Lavyso k. 1 - 1 Kirklioni ų k. 1 - 1 Pamerki ų k. 3 - 3 Perlojos k. 1 - 1 Burokaraist ÷l÷s k. 1 - 1
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 43 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Kamp ų k. 1 - 1 Jonioni ų k. 1 - 1 Valkinink ų glž. st. 1 - 1 Man čiagir ÷s k. 1 - 1 Pakaršio k. - 1 1 Liškiavos k. - 1 1 Zervyn ų k. - 1 1 Maksimoni ų k. - 1 1 Ciboni ų k. - 1 1 Valkininkai - 1 1 Iš viso: 25 6 31 6. Kempingas Ilgio ež. - 1 1 Puvo čių k. - 1 1 Jak ÷nų k. - 1 1 Darguži ų k. - 1 1 Iš viso: - 4 4 7. Stovyklaviet ÷ Gl ūko ež. 1 - 1 Gilš ÷s ež. 1 - 1 Merkio ir Gr ūdos 1 - 1 santaka Gr ūdos up. 1 - 1 Kastinio ež. 1 - 1 Mekšrinio ež. 1 - 1 Ūlos up. 2 - 2 Merkio up. 1 - 1 Pakelinio ež. 1 - 1 Uosupio up. 1 - 1 Nemuno up. 1 - 1 Merkio ir Ūlos santaka 1 - 1 Ešerinio ež. 1 - 1 Kal ÷nų ež. 1 - 1 Mergel ÷s Akeli ų ež. 1 - 1 Lieluko ež. - 1 1 Pabeznink ų ež. - 1 1 Pamerki ų k. - 1 1 Ilgio ež. - 1 1 Ilgio ir Žiežulio ež. - 1 1 Lavyso ež. - 1 1 Perlojos km. - 1 1 Kampio ež. - 1 1 Iš viso: 16 8 24 8. Turistin ÷s stovyklos Vilkiautinio k. 1 - 1 Milionišk ÷s k. 1 - 1 Krokšlio k. 1 - 1 Pauosup ÷s k. 1 - 1 Iš viso: 4 - 4 9. Golfo lauk ų aikštynas Gudži ų k. - 1 1 Iš viso: - 1 1
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 44 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
10. Gryb ų parkas su Var ÷na - 1 1 muziejumi Iš viso: - 1 1 11. Daugiafunkcinis sporto ir Var ÷na - 1 1 pramog ų centras Iš viso: - 1 1 12. Medicinos ir Var ÷na sveikatingumo centras su - 1 1 parku Iš viso: - 1 1 13. Hipodromas Var ÷na - 1 1
Iš viso: - 1 1
Numatomi* objektai tur ÷tų minimaliai papildyti susiklos čiusi ą infrastrukt ūrą ir nenumato galutin ÷s rekreacini ų ir turizmo objekt ų infrastrukt ūros pl ÷tros. Atsiradus poreikiui tikslin ÷s žem ÷s naudojimo paskirtys turi būti kei čiamos pagal Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje numatytas galimybes. Labai svarbus ir atraktyvus pramog ų objektas bus golfo lauk ų aikštynas, numatomas šiaurin ÷je savivaldyb ÷s dalyje, prie Gudži ų kaimo. Ypa č savitas ir unikalus pramog ų bei pažintinis objektas gali b ūti Var ÷noje numatomas Gryb ų parkas. Ši ą įstaig ą tur ÷tų sudaryti daug įvairi ų komponent ų – gryb ų muziejus, parkas, restoranas, informacinis centras ir pan. Kaip atraktyv ūs esami objektai, pamin ÷tini savivaldyb ÷s muziejai - Drevin ÷s bitininkyst ÷s, Marcinkoni ų etnografijos, Merkin ÷s kraštotyros, taip pat Margioni ų klojimo teatras ir kiti panašaus pob ūdžio objektai, tur ÷tų b ūti priži ūrimi bei įtraukiami į ekskursij ų planus. Rekreacin ÷ infrastrukt ūra, numatyta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s bendrajame plane, tur ÷tų būti derinama su šiuo metu rengiamais Kapiniški ų kraštovaizdžio draustinio, Mergel ÷s akeli ų rekreacin ÷s zonos, Ūlos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planais.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 45 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
Var ÷nos rajono rekreacin ÷s sistemos vystymo sprendini ų įgyvendinimo prioritetai nustatomi šiais poži ūriais: teritorinio vystymo, turistini ų tras ų pl ÷tojimo bei rekreacin ÷s infrastrukt ūros organizavimu. Pagrindinis rajono teritorijos rekreacin ÷s pl ÷tros prioritetas yra svarbiausi ų esam ų rekreacini ų teritorij ų (Gl ūko, Lavyso bei Burokarais čio) aplinkos gerinimas. Taip pat nauj ų labai aukšto rekreacinio potencialo teritorij ų (vis ų pirma prie Ilgio ežero esan čių teritorij ų) įsisavinimas, formuojant rekreacinius miškus, įrengiant maudymosi vietas bei tvarkant aplink ą. Gana svarbus teritorin ÷s rekreacin ÷s pl ÷tros klausimas yra ir mažesnio rekreacinio potencialo teritorij ų (Lieluko, Nete čiaus, Pabeznink ų ežer ų teritorijos) įsisavinimas, čia formuojant reikalingą rekreacin ę aplink ą. Siekiant įsisavinti rekreacines teritorijas vis ą pirma b ūtina įrengti turistini ų tras ų sistem ą. Be pagrindini ų funkcionuojan čių automobili ų keli ų bei dvira čių tras ų („Dz ūkijos žiedas“, Eurovelo- 11), b ūtina įrengti naujas trasas, jungian čias su naujai įsisavinamomis rekreacin ÷mis teritorijomis (Ilgio, Lieluko, Nete čiaus, Pabeznink ų ežerais). Taip pat turi b ūti naujai kuriama bei gerinama turistini ų tras ų aptarnavimo infrastrukt ūra. Labai svarbus prioritetas yra rekreacijos aptarnavimo infrastrukt ūros k ūrimas bei aktyvaus poilsio objekt ų statyba. Iš toki ų, vis ų pirma pamin ÷tini viešbu čio Merkin ÷je, kempingo Puvo čiuose, golfo lauk ų Gudžiuose įrengimas. Ypa č b ūtų svarbus Var ÷nos rajonui vienintelio šalyje, unikalaus Gryb ų parko įkūrimas.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 46 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5. TECHNIN öS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS
5.1. Susisiekimo infrastrukt ūra
Moderni susisiekimo infrastrukt ūra yra viena iš pagrindini ų s÷kmingo region ų ekonomikos, pramon ÷s, ūkio šak ų vystymo veiksni ų bei socialini ų ir visuomenini ų poreiki ų tenkinimo s ąlyg ų. Lietuvai tapus ES nare, atsiradus naujoms ekonomikos pl ÷tojimo galimyb ÷ms, stebimas ir ateityje prognozuojamas did ÷jantis krovini ų srautas bei pervežam ų keleivi ų skai čius. Augantis transportinis aktyvumas, motorizacijos bei automobilizacijos lygis skatins susisiekimo infrastrukt ūros pl ÷tr ą, o ES Regionin ÷s pl ÷tros bei Sanglaudos fond ų teikiama parama suteikia naujas galimybes tai realizuoti.
Var ÷nos rajono susisiekimo sistema turi tenkinti ne tik savivaldyb ÷s gyventoj ų bei įmoni ų poreikius, bet ir užtikrinti gerus viso regiono transportinius ryšius su Lietuvos ir Europos Sąjungos susisiekimo tinklu, prisid ÷ti prie savivaldyb ÷s ekonominio ir socialinio patrauklumo stiprinimo. Tod ÷l Var ÷nos savivaldyb ÷s susisiekimo sistemos vystymo nuostatos turi b ūti orientuotos į vis ų susisiekimo lygmen ų (nacionalin ÷s, regionin ÷s, vietin ÷s reikšm ÷s) infrastrukt ūros tobulinim ą.
Var ÷nos rajono teritorijos transporto infrastrukt ūros vystymo sprendiniai rengiami įvertinus esam ą savivaldyb ÷s susisiekimo sistemos b ūkl ę, pagrindini ų jos vystym ą skatinan čių veiksni ų tendencijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 met ų spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154), Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu, Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano koncepcija, Ilgalaike (iki 2025 met ų) Lietuvos transporto sistemos pl ÷tros strategija (patvirtinta 2005 met ų birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nutarimu Nr. 692) bei „2002-2015 met ų patikslinta Lietuvos Respublikos valstybin ÷s reikšm ÷s keli ų prieži ūros ir pl ÷tros programa“.
5.1.1. Automobili ų keliai
5.1.1.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, formuojant tarptautin į Pietry čių transporto koridori ų Lazdijai-Alytus-Vilnius-Utena (greito ir tiesioginio susisiekimo kryptimi Vilnius-Varšuva užtikrinimas), numatoma funkcionuojan čio krašto kelio Nr. 128 Valkinink ų geležinkelio stotis-Daugai reikšm ę didinti iki magistralinio kelio reikšm ÷s (numatoma po planuojamo laikotarpio).
5.1.1.2. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, formuojant nauj ą krašto keli ų jungt į Aukštadvaris-Onuškis-Babrišk ÷s, numatoma rajonin ÷s reikšm ÷s keliui Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s suteikti krašto kelio reikšm ę (numatoma po planuojamo laikotarpio).
5.1.1.3. Numatoma rekonstruoti nepakankam ų parametr ų, labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto bei rajonini ų keli ų ruožus (ž.r. lentel ę Nr. 5.1.1.);
5.1.1.4. Gerinant susisiekimo kokyb ę tarp savivaldyb ÷s centro bei seni ūnij ų centr ų, mažinant žvyrkeli ų dal į savivaldyb ÷s susisiekimo sistemoje, numatomas rajonini ų bei vietini ų keli ų ruož ų asfaltavimas (žr. lentel ę Nr. 5.1.1.);
5.1.1.5. Siekiant didinti savivaldyb ÷s automobili ų keli ų rišlum ą bei susisiekim ą tarp savivaldyb ÷s centro, seni ūnij ų centr ų bei gyvenvie čių, si ūloma įrengti transportinius tiltus per Merkio up ę Perlojoje ir Matuiz ų seni ūnijoje Barteli ų-Pamerki ų ruože. (Tilt ų vietos turi b ūti tikslinamos žemesnio lygmens planais).
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 47 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5.1.1.6. Ple čiantis ir formuojantis vientisai Var ÷nos ir Senosios Var ÷nos urbanizuotai teritorijai, augant transporto srautams krašto kelyje Nr. 127 Babrišk ÷s-Var ÷na-Eišišk ÷s ruože Var ÷na - Senoji Var ÷na, atsiras aplinkkelio poreikis. Šiam tikslui, bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu, numatoma rezervuoti esam ą senojo geležinkelio linijos sankas ą už Var ÷nos miesto rytin ÷s ribos. Aplinkkelio įrengimas numatomas po planuojamo laikotarpio (po 2017 met ų).
Konkretizuojant Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos automobili ų keli ų sistemos sprendinius, j ų modernizavimo ir pl ÷tros priemon ÷s pateikiamos 5.1.1. lentel ÷je.
5.1.1. lentel ÷. Automobili ų keli ų pl ÷tros ir modernizavimo sprendiniai
Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ÷s Trasa Nr. VALSTYBIN öS REIKŠM öS KELIAI Nauja/ 1 Var ÷nos rytinis aplinkkelis Kelio tiesimas Esama Reikšm ÷s keitimas į magistralinio 2 Nr. 128 Valkinink ų geležinkelio stotis-Daugai Esama kelio reikšm ę Reikšm ÷s keitimas į krašto kelio 3 Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s Esama reikšm ę Kelio ruož ų rekonstrukcija ir 4 Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s Esama asfaltavimas 5 Nr. 133 Merkin ÷-Leipalingis Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 6 Nr. 176 Pir čiupiai-Jaši ūnai Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 7 Nr. 127 Babrišk ÷s-Var ÷na-Eišišk ÷s Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 8 Nr. 5004 Var ÷na-Matuizos-Valkininkai Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 9 Nr. 5009 Var ÷na-Nedzing ÷-Merkin ÷ Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 10 Nr. 4724 Onuškis-Žilinai-Puodžiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 11 Nr. 5005 Pošal čiai-Naujadvaris Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 12 Nr. 5020 Krokšlys-Lynežeris Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 13 Nr. 5008 Vydeniai-Dubi čiai-Rakai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 14 Nr. 5009 Var ÷na-Nedzing ÷-Merkin ÷ Rekonstravimas, asfaltavimas Esama 15 Nr. 5022 Gudžiai-Geidukonys Kelio ruož ų asfaltavimas Esama Asfaltavimas, ruožas Rudnia- 16 Nr. 5014 Var ÷na-Rudnia-Pamar ÷lis-Katra Esama Krokšlys, Var ÷na-Rudnia Asfaltavimas, ruožas Žeimiai- 17 Nr. 2519 Druskininkai-Liškiava-Panara-Jonionys Esama Panara-Jonionys 18 Nr. 2518 Žeimiai-Liškiava Kelio ruož ų asfaltavimas Esama Asfaltavimas, ruožas Ryliškiai- 19 Nr. 5021 Kampai-Ryliškiai-Merkin ÷ Esama Merkin ÷ 20 Nr. 5010 Babrišk ÷s-Tolk ūnai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama VIETIN öS REIKŠM öS KELIAI IR KITA INFRASTRUKT ŪRA 21 Vietinis kelias Var ÷na-Perloja Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 22 Vietinis kelias Rudnia-Kaniava-Pano čiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 23 Vietinis kelias Lynežeris-Marcinkonys Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 24 Vietinis kelias Puodžiai-Žilin ÷liai-Karpišk ÷s Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 25 Vietinis kelias Ži ūrai-Mardasavas-Puvo čiai Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 26 Vietinis kelias Ži ūrai-Lavysas-Perloja Kelio ruož ų asfaltavimas Esama 27 Tiltas per Merkio up ę Perlojoje Tilto įrengimas Nauja 28 Tiltas per Merkio up ę Barteli ų-Pamerki ų ruože Tilto įrengimas Nauja
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 48 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Pastabos: 1. Bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu, valstybini ų automobili ų kelių pl ÷tros sprendiniai numatomi atsižvelgiant į 2006 m patvirtint ą „2002-2015 met ų patikslint ą Lietuvos Respublikos valstybin ÷s reikšm ÷s keli ų prieži ūros ir pl ÷tros program ą“. Valstybini ų automobili ų keli ų pl ÷tros sprendiniai, kurie n ÷ra numatyti šioje programoje, gali b ūti realizuojami patikslinus min ÷tą program ą bei finansavim ą, po 2015 met ų. 2. Automobili ų keli ų pl ÷tros ir modernizavimo sprendiniams įgyvendinti reikalinga parengti konkre čių objekt ų projektus (specialiuosius, detaliuosius, techninius projektus).
Įvertinant esam ą situacij ą, atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas, vadovaujantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002-2015 met ų patikslinta automobili ų keli ų prieži ūros ir pl ÷tros programa, 5.1.2. lentel ÷je pateikiamas rekomenduojamas Var ÷nos rajono automobili ų keli ų sistemos pl ÷tros etapiškumas.
5.1.2. lentel ÷. Rekomenduojamas automobili ų keli ų pl ÷tros ir modernizavimo etapiškumas
Eil. Įgyvendinimo metai Nr. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas 2007- 2010- Po 2015 2010 2015 m. VALSTYBIN öS REIKŠM öS KELIAI 1 Var ÷nos rytinis aplinkkelis + 2 Nr. 128 Valkinink ų geležinkelio stotis-Daugai + 3 Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s + 4 Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s + 5 Nr. 133 Merkin ÷-Leipalingis + 6 Nr. 176 Pir čiupiai-Jaši ūnai + 7 Nr. 127 Babrišk ÷s-Var ÷na-Eišišk ÷s + 8 Nr. 5004 Var ÷na-Matuizos-Valkininkai + 9 Nr. 5009 Var ÷na-Nedzing ÷-Merkin ÷ + 10 Nr. 4724 Onuškis-Žilinai-Puodžiai + 11 Nr. 5005 Pošal čiai-Naujadvaris + 12 Nr. 5020 Krokšlys-Lynežeris + 13 Nr. 5008 Vydeniai-Dubi čiai-Rakai + 14 Nr. 5009 Var ÷na-Nedzing ÷-Merkin ÷ + 15 Nr. 5022 Gudžiai-Geidukonys + 16 Nr. 5014 Var ÷na-Rudnia-Pamar ÷lis-Katra + 17 Nr. 2519 Druskininkai-Liškiava-Panara-Jonionys + 18 Nr. 2518 Žeimiai-Liškiava 19 Nr. 5021 Kampai-Ryliškiai-Merkin ÷ + 20 Nr. 5010 Babrišk ÷s-Tolk ūnai + VIETIN öS REIKŠM öS KELIAI IR KITA INFRASTRUKT ŪRA 21 Vietinis kelias Var ÷na-Perloja + + 22 Vietinis kelias Rudnia-Kaniava-Pano čiai + + 23 Vietinis kelias Lynežeris-Marcinkonys + + 24 Vietinis kelias Puodžiai-Žilin ÷liai-Karpišk ÷s + + 25 Vietinis kelias Ži ūrai-Mardasavas-Puvo čiai + + 26 Vietinis kelias Ži ūrai-Lavysas-Perloja + + 27 Tiltas per Merkio up ę Perlojoje + 28 Tiltas per Merkio up ę Barteli ų-Pamerki ų ruože +
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 49 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5.1.2. Pakel ÷s aptarnavimo infrastrukt ūra
Vienas svarbiausi ų pakel ÷s aptarnavimo infrastrukt ūros objekt ų yra degalin ÷s, pritaikytos automobili ų bei keleivi ų aptarnavimui. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje degalini ų tinklas gana retas. Jo minimali pl ÷tra numatoma „Degalini ų išd ÷stymo Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje“ specialiajame plane. Pagal š į plan ą, Var ÷nos savivaldyb ÷s teritorijoje numatoma nauja degalin ÷ Merkin ÷s seni ūnijoje, prie magistralinio kelio A4 Vilnius-Var ÷na-Gardinas bei krašto keli ų Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkin ÷ ir Nr. 133 Merkin ÷-Leipalingis sankryžos.
Tolesnei degalini ų tinklo pl ÷trai, Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane, numatomos vietos degalin ÷ms Marcinkonyse, prie krašto keli ų Nr. 128 ir Nr. 127 sankirtos ties Babrišk ÷mis, Pir čiupiuose, Perlojoje, Valkinink ų geležinkelio stoties gyvenviet ÷je.
5.1.3. Geležinkeli ų infrastrukt ūra
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorij ą kertanti tarptautin ÷ geležinkelio linija „Sankt Peterburgas-Vilnius-Varšuva“ šiuo metu praradusi tarptautinio geležinkelio funkcijas, jos rišlumas su Baltarusijos Respublika nutrauktas, o vietinis keleivi ų ir krovini ų eismas nežymus. Ta čiau spar čiai augant automobili ų srautams keliuose, did ÷jant avaringumui bei aplinkos užterštumui, geležinkeli ų infrastrukt ūra tur ÷tų b ūti vystoma kaip perspektyvi alternatyva krovini ų bei keleivi ų pervežimams, sprendžiant aplinkosaugines problemas. Tam b ūtinas infrastrukt ūros modernizavimas bei ženklus susisiekimo grei čio padidinimas.
Siekiant užtikrinti Lietuvos geležinkeli ų konkurencingum ą transporto sektoriuje bei linij ų rišlum ą, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 met ų spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154), taip pat Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu, Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie sprendiniai:
5.1.3.1. Naujos geležinkelio linijos Valkininkai-Alytus tiesimas;
5.1.3.2. Naujos geležinkelio šakos Kabeliai-Druskininkai tiesimas.
Modernizavus esam ą, atsta čius geležinkelio infrastrukt ūra Marcinkonys-Kabeliai, bei nutiesus min ÷tas naujas geležinkelio linijas, Alytus ir Druskininkai b ūtų tiesiogiai sujungti geležinkelio linijomis su Vilniaus regionu, kas paskatint ų ne tik krovini ų bet ir keleivi ų pervežimus šiuo geležinkeliu. Atliekant galimybi ų studijas, rengiant specialiuosius planus, tur ÷tų b ūti ieškoma optimali ų ši ų geležinkelio tras ų variant ų.
Pastaba: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuose tiesti ši ų geležinkelio šak ų Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu nenumatoma, tod ÷l si ūloma šias trasas numatyti kaip perspektyvines ir įvertinti rengiant sprendinius v ÷lesniais etapais (po 2017 met ų).
5.1.4. Vidaus vanden ų transportas
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos vakarin ę dal į kerta svarbiausio Lietuvos vidaus vandens kelio Nemuno ruožas, įtrauktas į valstybin ÷s reikšm ÷s vidaus vandens keli ų s ąraš ą. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s gamtiniai rekreaciniai aplinkos ištekliai yra ir ateityje bus svarbiausi veiksniai pritraukiant turist ų srautus bei vystant turistin ę rekreacin ę infrastrukt ūrą. Vidaus vanden ų ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 50 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai panaudojimas bei infrastrukt ūros pl ÷tra ateityje labiausiai priklausys nuo pramog ų verslo bei nacionalinio turizmo raidos. Šiuo metu daugelis Var÷nos rajono savivaldyb ÷s upi ų intensyviai naudojamos vandens turizmo tikslais, kelion ÷ms plaustais ir baidar ÷mis. Tuo tarpu Nemuno up ÷s potencialas šioje srityje n ÷ra pakankamai išnaudojamas, tod ÷l tikslinga vystyti infrastrukt ūrą, skatinant turizm ą šiuo vidaus vandens keliu.
Savivaldyb ÷s teritorijoje, Nemuno trasoje, yra įrengtos prieplaukos Liškiavoje ir Merkin ÷je. Toliau vystant šio vidaus vandens kelio infrastruktūrą, numatoma įrengti mobili ą prieplauk ą Žeimiuose.
5.1.5. Pasienio kontrol ÷s punktai
Remiantis 2006 met ų geguž ÷s 29 d. Vyriausyb ÷s nutarimu Nr. 477 patvirtintu atnaujintu Pasienio kontrol ÷s punkt ų pl ÷tros strateginiu planu, Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje, 2008- 2010 met ų etape, numatomas įsteigti Rak ų PKP (vietinio eismo sienos per ÷jimo punktas), kurio tiksli vieta bei pl ÷tros terminai bus nustatomi pasirašant atitinkamas sutartis su Baltarusijos Respublika.
Sienos apsaugai bei tarptautinio eismo aptarnavimui reikalinga geresn ÷ pasienio keli ų infrastrukt ūra. Šiuo tikslu Var ÷nos rajono teritorijos Bendrajame plane numatomas rajoninio kelio Nr. 5008 Vydeniai-Dubi čiai-Rakai, ruožo Dubi čiai-Rakai asfaltavimas.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 51 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5.2. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra
5.2.1. Vandentieka
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Var ÷nos rajono gyventoj ų b ūtų apr ūpinami viešojo vandens tiek ÷jo tiekiamu vandeniu. Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojan čią higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb ÷s reikalavimai“. Tuo tikslu turi b ūti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, bei statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai.
Norint įgyvendinti šiuos siekius Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatoma: • Pl÷sti esamus Var ÷nos vandentiekio tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, eksploatuoti esam ą vandenviet ę ir esant b ūtinybei įsisavinti rezervin ę vandenviet ę pietin ÷je miesto dalyje; • Pl÷sti esamus Senosios Var ÷nos vandentiekio tinklus, apjungti Var ÷nos ir Senosios Var ÷nos vandentieki ų sistemas; • Pl ÷sti esamus Perlojos ir Merkin ÷s vandentiekio tinklus, palaikyti vandenviet ę ir vandens gerinimo įrenginius gerame techniniame stovyje; • Pl ÷sti esamus Vilkiautinio vandentiekio tinklus, rekonstruoti esam ą vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į, palaikyti vandens gerinimo įrenginius gerame techniniame stovyje; • Pl ÷sti esamus Gudži ų, Sarapiniški ų, Tolk ūnų, Pano čių, Marcinkoni ų, Kabeli ų, Matuiz ų ir Panaros vandentiekio tinklus, rekonstruoti esamas vandenvietes įrengiant papildomus gr ęžinius; • Pl ÷sti esamus Nedzing ÷s, Pamusi ų, Dubi čių, Pilvingi ų ir Vydeni ų vandentiekio tinklus, rekonstruoti esamas vandenvietes įrengiant papildomus gr ęžinius, pastatyti vandens gerinimo įrenginius; • Pl ÷sti esamus Žilin ų, Puodži ų ir Valkinink ų gel. st. vandentiekio tinklus, esamas vandenvietes palaikyti gerame techniniame stovyje; • Valkininkuose rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildomus gr ęžinius, vandentiekio tinklus išpl ÷sti į gretimus kaimus: Užuperkas į, Pakl ÷štar ę, Čiži ūnus; • Druck ūnuose, Pakaršyje, Rudnioje, Krokšlyje, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose įrengti vandenvietes, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus; • Kareivonyse įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Žilin ų vandentiekio sistemos; • Jasauskuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Pano čių vandentiekio sistemos; • Ašašninkuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Kabeli ų vandentiekio sistemos; • Girait ÷je įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Matuiz ų vandentiekio sistemos; • Rakams ir Balbutams įrengti vien ą bendr ą vandenviet ę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus;
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 52 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
• Vorišk ÷ms ir Jurgišk ÷ms įrengti vien ą bendr ą vandenviet ę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus;
5.2.1.1 lentel ÷. Vandentiekio pl ÷tra Var ÷nos rajone.
Seni ūnija Gyvenviet ÷ Numatoma vandentiekio įrengini ų pertvarka Numatoma tinkl ų pl ÷tra (km) Var ÷nos sen. Var ÷na Palaikyti vandenviet ę geram techniniam stovyje 8 Senoji Var ÷na Apjungti su Var ÷nos vandentiekio sistema 5 Perloja Palaikyti vandenviet ę ir vandens gerinimo įrenginius 2 gerame techniniame stovyje Gudžiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 2 Nedzing ÷ Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti papildom ą gr ęžin į Sarapinišk ÷s Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į - Tolk ūnai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 1 Druck ūnai Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Pakaršys Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Pamusiai Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, - įrengti papildom ą gr ęžin į Jak ÷nų sen. Žilinai Rekonstruoti vandenviet ę 2 Puodžiai Rekonstruoti vandenviet ę 2 Kareivonys Jungti prie Žilin ų 2 Kaniavos sen. Dubi čiai Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti papildom ą gr ęžin į Pano čiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 2 Rudnia Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Rakai, Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 3 Balbutai įrengti nauj ą vandenviet ę Jasauskai Jungti prie Pano čių 1,5 Krokšlys Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Marcinkoni ų Marcinkonys Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 7 sen. Kabeliai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 2 Musteika Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Ašašninkai Jungti prie Kabeli ų 2 Puvo čiai Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Zervynos Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 1 įrengti nauj ą vandenviet ę Matuiz ų sen. Matuizos Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 1 Kr ūminiai Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę Pamerkiai Pastatyti naujus 30m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę Urkionys Pastatyti naujus 30m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę Vorišk ÷s Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 4 Jurgišk ÷s įrengti nauj ą vandenviet ę Girait ÷ Jungti prie Matuiz ų 2 Merkin ÷s sen. Merkin ÷ - 1 Vilkiautinis Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 2 Panara Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 1 ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 53 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Pilvingiai Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti papildom ą gr ęžin į Kibyšiai Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 3 įrengti nauj ą vandenviet ę Gudakiemis Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę Valkinink ų Valkinink ų Rekonstruoti vandenviet ę 1 sen. gel. st. Valkininkai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į 8 Užuperkasis Pakl ÷štar ÷ Čiži ūnai Dargužiai Pastatyti naujus 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, 3 įrengti nauj ą vandenviet ę Pir čiupiai Pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę Vydeni ų sen. Kriviliai Pastatyti naujus 80m³/p vandens gerinimo įrenginius, 4 įrengti nauj ą vandenviet ę Vydeniai Pastatyti naujus 80m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti papildom ą gr ęžin į Kiju čiai Pastatyti naujus 30m³/p vandens gerinimo įrenginius, 2 įrengti nauj ą vandenviet ę
• Numatoma, kad visos Var ÷nos rajono vandenviet ÷s bus įrengtos pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenvie čių apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“arba j į pakeisian čio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenvie čių apsaugin ÷s sanitarin ÷s zonos, o jose ribojama ūkin ÷ veikla; • Numatoma likviduoti visus nebenaudojamus gr ęžinius; • Numatoma, kad visi ple čiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisr ų gesinimui: sukurta žiedin ÷ strukt ūra, parinkti reikiami vamzdyn ų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n ÷ra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi būti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvir ų vandens telkini ų; • Numatoma vykdyti tolesn į eksploatuojam ų požemini ų vanden ų monitoring ą; • Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb ÷s kontrol ę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietin ÷s savivaldos organus bei visuomen ę; • Numatoma vykdyti naudojam ų šulini ų vandens kokyb ÷s steb ÷sen ą, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesni ų horizont ų; • Numatoma parengti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ÷tros plan ą, kuriame numatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas.
Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamos visos esamos, numatytos rekonstruoti ir rezervin ÷s vandenviet ÷s, bei nustatytos j ų sanitarin ÷s apsaugos zonos, esami ir rekonstruojami vandens gerinimo įrenginiai. Numatytos naujai įrengti vandenviet ÷s ir vandens gerinimo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn ÷ ši ų inžinerini ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus.
5.2.2. Vandenvala
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Var ÷nos rajono gyventoj ų b ūtų teikiamos nuotek ų tvarkymo paslaugos. Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami nuotek ų surinkimo tinklai ir įrengiamos naujos nuotek ų surinkimo sistemos.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 54 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kokyb ÷ turi tenkinti ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyv ą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr ÷žti tikslai b ūtų įgyvendinti, Var ÷nos rajone turi b ūti statomi nauji ir rekonstruojami esami nuotek ų valymo įrenginiai.
Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010 m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetin į status ą.
Pertvarkant Var ÷nos rajono vandenvalos ūkį numatoma:
• Pl ÷sti esamus Var ÷nos nuotek ų surinkimo tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, palaikyti esamus nuotek ų valymo įrenginius gerame techniniame stovyje; • Prie Var ÷nos miesto nuotek ų surinkimo sistemos prijunti Senosios Var ÷nos gyvenvietes; • Pl ÷sti esamus Perlojos ir Gudži ų nuotek ų surinkimo tinklus, palaikyti esamus nuotek ų valymo įrenginius gerame techniniame stovyje; • Pl ÷sti esamus Matuiz ų, Merkin ÷s, Vilkiautinio, Valkinink ų gel. st. ir Vydeni ų nuotek ų surinkimo tinklus, rekonstruoti esamus nuotek ų valymo įrenginius; • Pl ÷sti esamus Pano čių, Puodži ų, Dubi čių ir Tolk ūnų nuotek ų surinkimo tinklus, pastatyti naujus nuotek ų valymo įrenginius; • Nedzing ÷je, Sarapinišk ÷se, Druck ūnuose, Pamusiuose, Žilinuose, Rudnioje, Krokšlyje, Marcinkonyse, Kabeliuose, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Panaroje, Pilvingiuose, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Valkininkuose, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose įrengti nuotek ų surinkimo sistemas ir pastatyti nuotek ų valymo įrenginius; • Rakuose ir Balbutuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti bendrus nuotek ų valymo įrenginius; • Vorišk ÷se ir Jurgišk ÷se įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti bendrus nuotek ų valymo įrenginius; • Prie Valkinink ų nuotek ų surinkimo sistemos prijungti Užuperkasio, Pakl ÷štar ÷s ir Čiži ūnų gyvenvietes; • Kareivonyse įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Žilin ų NV Į; • Jasauskuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Pano čių NV Į; • Ašašninkuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Kabeli ų NV Į; • Girait ÷je įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Matuiz ų NV Į; • Pakaršyje nuotekas rinkti į rezervuarus ir išvežti į artimiausius NV Į
5.2.2.1 lentel ÷. Nuotek ų surinkimo sistem ų ir valymo įrengini ų pl ÷tra Var ÷nos rajone.
Seni ūnija Gyvenviet ÷ Numatoma Vandenvalos Numatoma tinkl ų įrengini ų pertvarka pl ÷tra (km) Var ÷nos sen. Var ÷na Esami 3000m³/p 5 Senoji Var ÷na Jungti prie Var ÷nos 5 Perloja Esami 30 m³/p 3 Gudžiai Esami 25,6 m³/p 3 Nedzing ÷ Numatomi nauji 50m³/p 4 Sarapinišk ÷s Numatomi nauji 50m³/p 4 Tolk ūnai Numatomi nauji 50m³/p 2 Druck ūnai Numatomi nauji 30m³/p 1 Pakaršys Numatomi septiniai rezervuarai 1 Pamusiai Numatomi nauji 20m³/p 3 ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 55 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Jak ÷nų sen. Žilinai Numatomi nauji 100m³/p 4 Puodžiai Numatomi nauji 80m³/p 2 Kareivonys Jungti prie Žilin ų 2 Kaniavos sen. Dubi čiai Numatomi nauji 80m³/p 2 Pano čiai Numatomi nauji 80m³/p 2 Rudnia Numatomi nauji 20m³/p 1 Rakai, Numatomi nauji 50m³/p 3 Balbutai Jasauskai Jungti prie Pano čių 1,5 Krokšlys Numatomi nauji 20m³/p 1 Marcinkoni ų Marcinkonys Numatomi nauji 150m³/p 6 sen. Kabeliai Numatomi nauji 50m³/p 4 Musteika Numatomi nauji 20m³/p 1 Ašašninkai Jungti prie Kabeli ų 2 Puvo čiai Numatomi nauji 20m³/p 1 Zervynos Numatomi nauji 20m³/p 1 Matuiz ų sen. Matuizos Numatoma rekonstruoti 68050m³/p 3 Kr ūminiai Numatomi nauji 50m³/p 2 Pamerkiai Numatomi nauji 30m³/p 2 Urkionys Numatomi nauji 30m³/p 2 Vorišk ÷s Numatomi nauji 50m³/p 4 Jurgišk ÷s Girait ÷ Jungti prie Matuiz ų 2 Merkin ÷s sen. Merkin ÷ Numatoma rekonstruoti 300m³/p 3 Vilkiautinis Esami 20,5 m³/p 3 Panara Numatomi nauji 50m³/p 5
Pilvingiai Numatomi nauji 50m³/p 4
Kibyšiai Numatomi nauji 50m³/p 3 Gudakiemis Numatomi nauji 50m³/p 2 Valkinink ų sen. Valkinink ų gel. st. Numatoma rekonstrukcija 100m³/p 1 Valkininkai Numatomi nauji 200m³/p 6 Užuperkasis Pakl ÷štar ÷ Čiži ūnai Dargužiai Numatomi nauji 50m³/p 3
Pir čiupiai Numatomi nauji 20m³/p 2
Vydeni ų sen. Kriviliai Numatomi nauji 100m³/p 4 Vydeniai Numatoma rekonstrukcija 100m³/p 3 Kiju čiai Numatomi nauji 50m³/p 2
• Numatoma vykdyti išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kontrol ę; • Numatoma vykdyti gyventoj ų, neprisijungusi ų prie centralizuot ų tinkl ų, nuotek ų išvežimo apskait ą; • Numatoma Var ÷noje įrengti lietaus vandens valymo įrenginius; • Numatoma parengti savivaldyb ÷s vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ÷tros plan ą, kuriame numatyti centralizuoto nuotek ų surinkimo teritorijas. Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojami visi esami ir numatomi rekonstruoti nuotek ų valymo įrenginiai. Naujai statomi valymo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn ÷ ši ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.
5.2.3. Atliek ų valdymas
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 56 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Atsižvelgiant į Var÷nos rajono socialini ų, ekonomini ų rodikli ų prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliek ų kiekiai augs. Numatomas bendras atliek ų susidarymo kiekio augimas skai čiuojamuoju laikotarpiu 30%-40%. Augan čių atliek ų sraut ų tvarkymui Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie sprendiniai: • Var ÷nos rajone numatoma uždaryti esamus s ąvartynus; • Rekultivuoti uždaromus s ąvartynus ir atliekomis užterštas teritorijas; • Mišrias komunalines ir buitines atliekas šalinti regioniniame s ąvartyne; • Buitini ų atliek ų surinkimui naudoti konteinerin ę sistem ą. Pl ÷sti konteinerini ų atliek ų surinkimo aikšteli ų tinkl ą; • Biodegraduojan čias (žali ąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalini ų atliekų srauto; • Prapl ÷sti Var ÷nos didži ųjų ir kit ų* atliek ų surinkimo aikštel ÷s teritorij ą, numatant joje įrengti biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ę**; • Esamo Var ÷nos s ąvartyno vietoje įrengti viso rajono biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ę; • Var ÷noje eksploatuoti esam ą, o Merkin ÷je ir Pakl ÷štar ÷s kaime Valkinink ų sen. įrengti naujas didži ųjų ir kit ų* atliek ų surinkimo aikšteles; • Kitose savivaldyb ÷s gyvenviet ÷se stambiagabarites atliekas rinkti apvažiavimo b ūdu; • Matuizose įrengti statybini ų atliek ų perdirbimo aikštel ę; • Sukurti specializuot ų buityje susidaran čių pavojingu atliek ų surinkimo tinkl ą; • Išvystyti konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui tinkl ą, r ūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius; • Statybos ir griovimo atliekas nukreipti į Alytaus ir Vilniaus atitinkamas atliekas perdirban čias įmones.
* Kitos atliekos – buityje susidaran čios pavojingos atliekos (liuminescencin ÷s lempos, akumuliatoriai ir pan.) ** Numatyta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s reikalavimu rengiam ų dokument ų pagrindu.
Projekto grafin ÷je dalyje yra vaizduojami numatomi rekultivuoti s ąvartynai, numatoma biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ÷. Konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui vietos nurodytos nekonkre čiai, o tik nurodomi miestai ir gyvenviet ÷s kur tokie infrastrukt ūros objektai b ūtini. Tikslesn ÷ ši ų objekt ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 57 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5.3. Energetikos infrastrukt ūra
5.3.1. Elektros energijos tiekimas
Var ÷nos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sumaž ÷jus gamybos apimtims, sumaž ÷jo ir elektros energijos panaudojimas. Augantis BVP akivaizdžiai skatins elektros sunaudojim ą, ta čiau esamas aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas yra pakankamas išlaikyti b ūsimas apkrovas.
• Numatoma išlaikyti esam ą 110 kV, 35 kV elektros perdavimo tinkl ą, atnaujinant susid ÷v÷jusius įrengimus; • Numatoma modernizuoti esam ą elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą (10kV-0,4kV), kei čiant susid ÷v÷jusius įrengimus ir optimizuojant transformatorini ų galias; • Numatoma pl ÷sti elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą, užtikrinant piln ą elektros energijos paslaugos prieinamum ą gyventojams ir ūkio subjektams; • Rekonstruoti ir pl ÷sti miest ų ir kaimo gyvenvie čių gatvi ų apšvietim ą; • Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos paskirstymo tinklus miest ų ir gyvenvie čių teritorijose.
Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamos esamos 110 kV, 35 kV elektros perdavimo linijos, esamos transformatorin ÷s pastot ÷s. Skirstomasis elektros tinklas d ÷l pasirinkto mastelio n ÷ra vaizduojamas. Jo tolimesnis vystymas turi b ūti numatytas specialiuoju planu.
5.3.2. Gamtini ų duj ų tiekimas
Var ÷nos rajonas n ÷ra dujofikuotas. Planuojamu periodu numatoma sukurti ir skirstom ųjų dujotieki ų tinkl ą. Numatoma nuo Butrimoni ų duj ų skirstymo stoties iki Var ÷nos ir toliau iki Matuiz ų nutiesti skirstom ąjį dujotiek į.
Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamas numatomas skirstomasis dujotiekis.
5.3.3. Centralizuotas šilumos tiekimas
Ple čiant dujotieki ų tinkl ą numatoma rekonstruoti centralizuotos šilumos ūkį pritaikant j į gamtin ÷ms dujoms bei siekiant mažesni ų šilumini ų nuostoli ų.
• Rekonstruoti Var ÷nos rajonin ę katilin ę pritaikant gamtini ų duj ų kurui ir numatant rezervin į kur ą iš atsinaujinan čių energijos šaltini ų; • Parengti galimybi ų studij ą kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai Var ÷nos rajonin ÷je katilin ÷je; • Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; • Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastat ų šilumines charakteristikas.
5.3.4. Ryši ų infrastrukt ūra
Ryši ų, telekomunikacini ų sistem ų ir ypa č internetinio ryšio tinklo pl ÷tra yra svarbus uždavinys kuriant informacin ę ir žini ų visuomen ę. Šiuolaikin ÷s informacin ÷s technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spart ų j ų plitim ą į visas
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 58 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemones butu prieinamos visiems potencialiems vartotojams b ūtų pagrindinis ryši ų sistemos vystymo tikslas perspektyvoje.
• Pl ÷sti mobilaus daugiakanalio ryšio tinkl ą, sudarant konkurencines s ąlygas mobilaus ryšio operatoriams; • Sukurti kaimišk ųjų vietovi ų informacini ų technologij ų pla čiajuost į tinkl ą. • Išlaikyti esam ą pašto skyri ų tinkl ą. Neprastinti pašto skyri ų tinklo maž ÷jant gyventojams kaimiškose vietov ÷se.
Rengiant sprendinius yra atsižvelgta į mobilaus ryšio operatori ų planus, Lietuvos pla čiajuos čio ryšio infrastrukt ūros pl ÷tros strategij ą, RAIN projekt ą.
Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojami esami ir numatomi mobilaus ryšio bokštai ir stiebai, pašto skyriai. Pla čiajuos čio greitojo internetinio ryšio mazgai ir numatomos šviesolaidin ÷s ryšio linijos vaizduojamos schematiškai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 59 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
5.4. SPRENDINI Ų ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI
5.4.1. Susisiekimo infrastrukt ūra
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu (iki 2017 met ų), susisiekimo sistemos pl ÷tros sprendini ų prioritetai numatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, Ilgalaik ÷s Lietuvos transporto sistemos pl ÷tros strategijos prioritetus, kit ų strategini ų plan ų bei sektorini ų program ų numatomas priemones. Taip pat remiantis savivaldyb ÷s susisiekimo sistemos esamos b ūkl ÷s analiz ÷s išvadomis, infrastrukt ūros vystym ą skatinan čių veiksni ų tendencijomis bei prognoz ÷mis.
Bendrojo plano sprendini ų galiojimo laikotarpiu, numatomi prioritetai:
I-asis prioritetas numatomas automobili ų keli ų technin ÷s b ūkl ÷s gerinimui, j ų rekonstrukcijos projekt ų rengimui, žvyrkeli ų asfaltavimui, kaip tai numatyta 2002-2015 met ų Lietuvos Respublikos valstybin ÷s reikšm ÷s keli ų prieži ūros ir pl ÷tros programoje.
II-asis Prioritetas numatomas geležinkelio infrastrukt ūros modernizavimo bei pl ÷tros projekt ų rengimui.
5.4.2. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra
Vandentiekos ir nuotek ų šalinimo srityje Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ÷s perspektyvos prioritetai: • Nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ÷tra ir rekonstrukcija, nauj ų valymo įrengini ų statyba. Tai prioritetin ÷ veiklos kryptis, sietina su ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyva“ 91/271/EEC, kurios vykdymas Lietuvai yra atid ÷tas iki 2010 m.; • Vartotojams tiekiamo geriamo vandens kokyb ÷s gerinimas, siekiant higienos normos HN 24:2003 atitikimo; • Kompleksini ų vandentiekos ir vandenvalos projekt ų rengimas, ieškant optimali ų problem ų sprendim ų ir l ÷šų panaudojimo;
Atliek ų šalinimo srityje Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ÷s perspektyvos prioritetai: • Esam ų s ąvartyn ų uždarymas bei rekultivavimas; • Pavojing ų atliek ų surinkimo sistemos iš gyventoj ų suk ūrimas; • Išvystyti konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui tinkl ą.
5.4.3. Energetikos infrastrukt ūra
Energetikos srityje Var ÷nos rajono bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ÷s perspektyvos prioritetai: • Gamtini ų duj ų vamzdyn ų tinklo pl ÷tra; • Rekonstruoti Var ÷nos RK; • Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; • Renovuoti skirstomojo elektros tinkl ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 60 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
6. SOCIALIN öS IR KULT ŪRIN öS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS
6.1. Socialin ÷ infrastrukt ūra
6.1.1. Švietimo infrastrukt ūros vystymas
• Toliau optimizuoti mokykl ų tinkl ą, tobulinti j ų valdym ą, didinti valdymo decentralizavim ą. • Gerinti vaik ų užimtum ą, didinti neformaliojo švietimo prieinamum ą. • Gerinti moksleivi ų mokymosi turinio individualizavimo galimybes, profesin į moksleivi ų orientavim ą ir informavim ą bendrojo lavinimo ir neformalaus švietimo mokyklose.
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane si ūloma švietimo įstaig ų pertvarka paremta Var ÷nos savivaldyb ÷s mokykl ų tinklo pertvarkos bendruoju planu, kuris patvirtintas Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s tarybos 2004 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. TV – 339. Mokykl ų tinklo pertvarkos iki 2012 met ų bendrojo plano pagrindinis tikslas: sudaryti prielaidas ir s ąlygas daug aukštesn ÷s kokyb ÷s švietimui bei veiksmingesniam ištekli ų paskirstymui. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje švietimo įstaig ų tinklas pakankamas, ta čiau neoptimalus. D ÷l to reikia toliau vykdyti mokykl ų tinklo pertvark ą, kuri leis racionaliau panaudoti švietimui skiriamas l ÷šas ir sudarys galimyb ę finansuoti papildomas ugdymo programas ir paslaugas. Si ūloma: 1. Mokyklas, kuriose ryškiai maž ÷ja vaik ų skai čius reorganizuoti į didesni ų mokykl ų skyrius, organizuojant vaik ų vežiojim ą į artimiausias mokyklas 2. Steigti modernius daugiafunkcinius centrus, pritaikant atsilaisvinusias patalpas vaik ų ir suaugusi ų neformaliam švietimui, kult ūrinei vietos bendruomeni ų veiklai. 3. Gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamum ą kaimiškose vietov ÷se.
Švietimo įstaig ų tinklas pateiktas 6.1.1.1 lentel ÷je ir 6.1.1 pav.
6.1.1.1 lentel ÷. Švietimo įstaig ų tinklas Seni ūnijos Įstaigos pavadinimas Si ūloma perspektyvoje iki 2012 m. pavadinimas Var ÷nos r. Žilin ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Žilin ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Žilin ų pagrindin ÷s m – Likviduojamas Puodži ų skyrius Jak ÷nų los Puodži ų skyrius
Kaniavos Var ÷nos r. Pano čių vidurin ÷ m-la Var ÷nos r. Pano čių vidurin ÷ m-la Rudnios specialioji m-la Rudnios specialioji m-la Var ÷nos r. Dubi čių pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Pano čių vidurin ÷s mokyklos Dubi čių skyrius Marcinkoni ų Var ÷nos r. Marcinkoni ų pagrindin ÷ Var ÷nos r. Marcinkoni ų pagrindin ÷ m - m-la la Var ÷nos r. Marcinkoni ų pagrindin ÷s Likviduojamas Kabeli ų skyrius m-los Kabeli ų skyrius Matuiz ų Var ÷nos r.Matuiz ų vidurin ÷ m-la Var ÷nos r. Matuiz ų vidurin ÷ m-la Var ÷nos r. Merkin ÷s Vinco Kr ÷v÷s Var ÷nos r. Merkin ÷s Vinco Kr ÷v÷s ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 61 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Merkin ÷s gimnazija gimnazija Var ÷nos r. Liškiavos pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Liškiavos pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Merkin ÷s pagrindin ÷ m-la Var÷nos r. Merkin ÷s pagrindin ÷ m-la
Merkin ÷s vaik ų lopšelis – darželis Var ÷nos r. Merkin ÷s Vinco Kr ÷v÷s gimnazijos ikimokyklinis skyrius
Var ÷nos r. Valkinink ų vidurin ÷ m-la Var÷nos r. Valkinink ų vidurin ÷ m-la Var ÷nos r. Valkinink ų pagrindin ÷ m- Var ÷nos r. Valkinink ų sanatorin ÷ m-la Valkinink ų la Vaik ų lopšelis – darželis „Žibut ÷“ Vaik ų lopšelis – darželis „Žibut ÷“ Vaik ų lopšelis – darželis „Aguon ÷l÷“ Vaik ų lopšelis – darželis „Aguon ÷l÷“ Var ÷nos r. Senosios Var ÷nos Var ÷nos r. Senosios Var ÷nos Andriaus Andriaus Ryliškio vidurin ÷ m-la Ryliškio vidurin ÷ m-la Senosios Var ÷nos Andriaus Ryliškio Likviduojamas Sarapiniški ų skyrius vidurin ÷s m-los Sarapiniški ų skyrius Var ÷nos r. Nedzing ÷s pagrindin ÷ m- Var ÷nos r. Nedzing ÷s pagrindin ÷ m-la la Var ÷nos r. Nedzing ÷s pagrindin ÷s m - los Tolk ūnų skyrius Likviduojamas Tolk ūnų skyrius Var ÷nos r. Gudži ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Senosios Var ÷nos Andriaus Ryliškio vidurin ÷s m-los Gudži ų skyrius Var ÷nos r. Perlojos pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Perlojos pagrindin ÷ m-la Vaik ų lopšelis – darželis Vaik ų lopšelis – darželis „Nykštukas“ Var ÷nos „Nykštukas“ Vaik ų lopšelis – darželis „Pasaka“ Vaik ų lopšelis – darželis „Pasaka“ Vaik ų lopšelis – darželis „Žilvytis“ Vaik ų lopšelis – darželis „Žilvytis“ Var ÷nos „ Ąžuolo“ vidurin ÷ m-la Var ÷nos „ Ąžuolo“ vidurin ÷ m-la (steig ÷jas nepri ÷męs sprendimo d ÷l gimnazijos steigimo konkre čioje miesto mokykloje) Var ÷nos „Ryto“ vid. m-la Var ÷nos „Ryto“ vidurin ÷ m-la (steig ÷jas nepri ÷męs sprendimo d ÷l gimnazijos steigimo konkre čioje miesto mokykloje) Var ÷nos „Šaltin ÷lio“ pradin ÷ m-la Var ÷nos „Šaltin ÷lio“ pradin ÷ m-la Var ÷nos technologijos ir verslo Var ÷nos technologijos ir verslo Var ÷nos miesto mokykla mokykla su gimnazijos skyriumi Var ÷nos r. Vydeni ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Vydeni ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Krivili ų pagrindin ÷ m-la Var ÷nos r. Pano čių vidurin ÷s Vydeni ų mokyklos Krivili ų skyrius
Profesinio lavinimo m-los Var ÷nos verslo ir technologijos mokykloje numatoma steigti suaugusi ųjų klases, bei technologin ÷s gimnazijos klases. Si ūloma: 1. Tobulinti suaugusi ųjų profesin į mokym ą 2. Pl ÷toti profesinio mokymo institucij ų ir darbdavi ų bendradarbiavim ą ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 62 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
3. Steigti viešuosius Interneto prieigos taškus. 4. Įdiegti ir remti modern ų nuotolin į mokym ąsi, suteikiant rajono gyventojams siekti aukštojo mokslo.
6.1.2. Sveikatos prieži ūros ir socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros vystymas
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje asmens sveikatos prieži ūros įstaigos reformuojamos pagal Sveikatos prieži ūros įstaig ų restrukt ūrizacijos strategij ą**** ir jos pagrindinius tikslus: • Reformuoti visuomen ÷s sveikatos sistem ą, priartinti j ą prie bendruomen ÷s. Sukurti bendr ą asmens ir visuomen ÷s sveikatos paslaug ų teikimo model į pirmin ÷s sveikatos prieži ūros grandyje. • Skatinti steigti ambulatorinius diagnostikos centrus. Siekti, jog daugelis vis ų sveikatos problem ų b ūtų išspręsta ambulatoriniu lygiu. • Modernizuoti socialini ų paslaug ų teikimo sistem ą ir tobulinti j ų finansavimo mechanizm ą. • Siekiant sumažinti stacionariose globos įstaigose globojam ų vaik ų skai čių ir kuo labiau paskatinti j ų glob ą šeimose bei šeimynose, reformuoti vaik ų globos sistem ą, gerinti darb ą su problemin ÷mis šeimomis.
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje esamas asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas pakankamas ir pateiktas 6.1.2.1 lentel ÷je ir 6.1.1 pav.
Si ūloma: 1. Išlaikyti optimal ų valstybini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinkl ą. 2. Skatinti priva čios praktikos asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų pl ÷tr ą. 3. Įsteigti SPA – medicinos centr ą Var ÷nos mieste. 4. Skatinti bendruomeni ų slaugos nam ų k ūrim ą.
6.1.2.1 lentel ÷. Asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas Teikian čios pirminio lygio sveikatos prieži ūros paslaugas Poliklinikos Ambulatorijos Medicinos punktai BPG kabinetai Puodži ų Puodži ų Jak ÷nų Žilin ų Pano čių Pano čių Dubi čių Kaniavos Rudnios Marcinkoni ų Marcinkoni ų Kabeli ų Matuiz ų Matuiz ų Kr ūmini ų Matuiz ų Merkin ÷s Pilvingi ų Merkin ÷s Panaros Vilkiautinio Kibyši ų Masališki ų Valkinink ų Valkinink ų Pir čiupi ų Sarapiniški ų Gudži ų Var ÷nos Nedzing ÷s
**** Žin., 2003, Nr.28 – 1147, nutarimas Nr. 335 ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 63 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Tolk ūnų Perlojos Var ÷nos PSPC Senosios Var ÷nos poliklinika Krivili ų Vydeni ų Vydeni ų Teikian čios antrinio lygio sveikatos prieži ūros paslaugas Ligonin ÷s ir sanatorijos Merkin ÷s palaikomojo gydymo Merkin ÷s ir slaugos ligonin ÷ Valkinink ų slaugos ligonin ÷ Vš Į Valkinink ų sanatorija Vaik ų ligonin ÷ Valkinink ų „Pušel ÷“ Var ÷nos Vš Į Var ÷nos ligonin ÷
Socialini ų paslaug ų įstaig ų infrastrukt ūrą apsprendžia socialini ų paslaug ų poreikiai. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje yra 17 socialin ÷s paskirties įstaig ų, teikian čių bendr ąsias ir speciali ąsias socialines paslaugas rajono gyventojams. Socialini ų paslaug ų įstaigos rajono teritorijoje išsid ÷st ę netolygiai. Daugiausiai socialini ų paslaug ų įstaig ų yra Var ÷nos mieste. Esamas ir ateityje did ÷jantis senyvo amžiaus žmoni ų skai čius, formuoja poreik į socialin ÷ms paslaugoms ir slaugai namuose. Senstanti visuomen ÷, daug ÷jantis ne įgali ų asmen ų skai čius, blog ÷janti gyventoj ų sveikatos b ūkl ÷, lemia socialiai remtin ų žmoni ų skai čiaus did ÷jim ą, tuo pa čių socialini ų paslaug ų poreik į.
Si ūloma: 1. Pl ÷toti socialin ÷s globos asmens namuose paslaugas 2. Steigti socialini ų paslaug ų centro filialus Jak ÷nų, Kaniavos, Matuiz ų, Marcinkoni ų, Vydeni ų seni ūnij ų teritorijose. 3. Skatinti nevyriausybini ų organizacij ų dienos socialin ÷s globos paslaug ų pl ÷tr ą.
Esamos ir si ūlomos socialini ų paslaug ų įstaigos pateikiamos 6.1.2.2 lentel ÷je ir 6.1.1 pav.
6.1.2.2 lentel ÷. Socialini ų paslaug ų įstaig ų tinklas
Seni ūnijos pavadinimas Įstaigos pavadinimas Jak ÷nų Socialini ų paslaug ų centro filialas* Socialini ų paslaug ų centro filialas* Kaniavos Rudnios specialioji mokykla Merkin ÷s globos namai Merkin ÷s Katalik ų bendrija „Piln ų nam ų bendruomen ÷“ Marcinkoni ų Socialini ų paslaug ų centro filialas* Matuiz ų Socialini ų paslaug ų centro filialas* Var ÷nos seni ūnija Viešoji įstaiga „Naujoji gyvyb ÷“ Var ÷nos miestas Var ÷nos bendruomen ÷s centras „ Dobilas “ ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 64 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Var ÷nos dekanato Var ÷nos parapijos visuomenin ÷ labdaros organizacija „Caritas“ Lietuvos Samarie čių bendrijos Var ÷nos skyrius Var ÷nos globos namai Var ÷nos vaik ų lopšelio „Pasaka“ ikimokyklinio amžiaus vaik ų grup ÷ Vaik ų su protine negalia klas ÷ „ Ąžuolo“ mokykloje Vaik ų dienos centras „Versm ÷“ Socialini ų paslaug ų centras* Valkinink ų Vaik ų globos namai „Spengla“ Vydeni ų Socialini ų paslaug ų centro filialas* * Si ūlomos
6.2. Kult ūrin ÷ infrastrukt ūra
Kult ūrai tenka svarbus vaidmuo kuriant atvir ą visuomen ę. Tarptautiniai kult ūros ryšiai intensyvina ir įvairina šalies kult ūrin į gyvenim ą, didina krašto populiarum ą, skatina visuomen ÷s kult ūrin ę veikl ą ir turizm ą. Kult ūros sklaida užsienyje sudaro galimybes formuoti patraukl ų Lietuvos įvaizd į. Siekiant pl ÷toti vis ų šalies region ų kult ūrą, rengiamos ir įgyvendinamos region ų kult ūros pl ÷tros programos. Krašto gyventoj ų, ypa č vaik ų ir jaunimo dalyvavimas m ÷g÷jų k ūrybin ÷je veikloje, folkloro, amat ų puosel ÷jimas sudaro s ąlygas išsaugoti tautines tradicija. †††† Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje veikian čių kult ūros įstaig ų tinklas n ÷ra modernus ir atitinkantis šiuolaikinius bei perspektyvinius reikalavimus. Rajone veikia gana daug kaimo bendruomeni ų, jaunimo organizacij ų bei sporto klub ų, kuriuos vienija aistra savo krašto kult ūros puosel ÷jimui. Dauguma ši ų visuomenini ų organizacij ų neturi patalp ų.
Si ūloma: 1. Sudaryti kult ūros įstaig ų modernizavimo program ą. 2. Kurti modernias daugiafunkcines kult ūros įstaigas. 3. Siekti, kad naujuose prekybos centruose atsirast ų patalpos kult ūriniams renginiams. 4. Siekti, kad bibliotekose gyventojams b ūtų prieinama informacija apie pasaul į ir jo kult ūrą. 5. Skatinti kurti visuomeninius muziejus. 6. Modernizuoti savivaldyb ÷s muziejus, sudaryti juose tinkamas s ąlygas kaupti ir saugoti istorijos, kult ūros, gamtos ir mokslo, etnokult ūros, paveldo vertybes. 7. Užtikrinti krašto etnin ÷s kult ūros vertybi ų perimamum ą, apsaug ą ir populiarinim ą, tenkinant visuomen ÷s kult ūrinius poreikius.
Kult ūros įstaig ų tinklas pateiktas 6.2.1 lentel ÷je ir 6.1.1 pav.
6.2.1 lentel ÷. Kult ūros įstaig ų tinklas Seni ūnijos Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s Var ÷nos pavadinimas kult ūros centras ir jo filialai, muziejai savivaldyb ÷s Bendruomeni ų viešoji biblioteka ir namai jos filialai Jak ÷nų Žilin ų laisvalaikio ir pramog ų centras Žilin ų filialas Žilin ų
†††† Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 2001 m. geguž ÷s 14 d. nutarimas Nr. 542
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 65 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Puodži ų filialas Puodži ų Kaniavos laisvalaikio ir pramog ų centras Dubi čių laisvalaikio centras Dubi čių filialas Dubi čių Kani ūkų filialas Rudnios Poeto Anzelmo Matu čio drev ÷ Pauosup ÷s kaime Pano čių pagrindin ÷s m-los kraštotyros muziejus Dubi čių skulpt ūrų ansamblis ir kryžius 1861m. sukilimo vado Teodoro Narbuto Kaniavos žuvimo vietoje Dubi čių kaime Marcinkoni ų laisvalaikio ir pramog ų Marcinkoni ų filialas Marcinkoni ų centras Marcinkoni ų Kabeli ų laisvalaikio centras Kabeli ų filialas Kabeli ų Ži ūrų Zervyn ų Mardasavo Dz ūkijos nacionalinio parko Marcinkoni ų etnografijos muziejus Čepkeli ų rezervato Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinys Matuiz ų Matuiz ų laisvalaikio ir pramog ų centras Matuiz ų filialas Matuiz ų Kr ūmini ų laisvalaikio centras Kr ūmini ų filialas Matuiz ų vidurin ÷s mokyklos kraštotyros muziejus Merkin ÷s laisvalaikio ir pramog ų centras Merkin ÷s filialas Merkin ÷s Vilkiautinio laisvalaikio ir pramog ų Vilkiautinio centras Kibyši ų laisvalaikio centras Kibiši ų filialas Merkin ÷s Panaros laisvalaikio ir pramog ų centras Panaros filialas Panaros Pilvingi ų filialas Pilvingi ų Masališki ų filialas Liškiavos filialas Liškiavos Gudakiemio filialas Gudakiemio Subartoni ų Maksim ų Vinco Kr ÷v÷s-Mickevi čiaus memorialinis muziejus Merkin ÷s kraštotyros ir genocido muziejus Dz ūkijos nacionalinio parko Merkin ÷s lankytoj ų centro Merkin ÷s apylinki ų meno meistr ų darb ų muziejus Panaros laisvalaikio ir pramog ų centro etnografijos muziejus Valkinink ų laisvalaikio ir pramog ų centras Valkinink ų filialas Valkinink ų gelež. Valkinink ų Valkinink ų Valkinink ų gelež. stoties laisvalaikio stoties filialas gelež. stoties centras ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 66 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Pir čiupi ų filialas Darguži ų filialas Draguži ų Daržinink ų filialas Martino Vainilai čio sodyba-muziejus Vaitakar čmio kaime Var ÷nos kult ūros centro kino ir parod ų sal ÷ Senosios Var ÷nos laisvalaikio centras Senosios Var ÷nos Senosios filialas Var ÷nos Gudži ų laisvalaikio ir pramog ų centras Gudži ų filialas Gudži ų Sarapiniški ų laisvalaikio ir pramog ų Sarapiniški ų filialas Sarapiniški ų centras Nedzing ÷s laisvalaikio centras Nedzing ÷s filialas Nedzing ÷s Perlojos laisvalaikio centras Perlojos filialas Perlojos Tolk ūnų laisvalaikio centras Tolk ūnų filialas Var ÷nos krašto muziejus: Gamtos k ūrini ų muziejaus filialas Perlojos kraštotyros muziejaus filialas Gudži ų laisvalaikio ir pramog ų centro etnografijos muziejus-sekly čia Nedzing ÷s pagrindin ÷s mokyklos Var ÷nos kraštotyros ir literat ūros muziejus Vydeni ų laisvalaikio ir pramog ų centras Vydeni ų filialas Vydeni ų Vydeni ų Krivili ų laisvalaikio ir pramog ų centras Krivili ų filialas Krivili ų
6.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
1. Steigti modernius daugiafunkcinius centrus, pritaikant atsilaisvinusias patalpas vaik ų ir suaugusi ų neformaliam švietimui, etnin ÷s kult ūros perimamumui, apsaugai ir populiarinimui, bendruomeni ų vaidmens ir įtakos stiprinimui, saugant vietos tradicin ę kult ūrą ir kitai kult ūrinei vietos bendruomeni ų veiklai. 2. Modernizuoti savivaldyb ÷s muziejus, sudaryti juose tinkamas s ąlygas kaupti, saugoti ir pristatyti visuomenei istorijos, kult ūros, gamtos ir mokslo, etnokult ūros, paveldo objektus. 3. Steigti viešuosius Interneto prieigos taškus. 4. Skatinti pirmin ÷s sveikatos prieži ūros infrastrukt ūros pl ÷tr ą kaimo vietov ÷se. 5. Skatinti bendruomeni ų slaugos nam ų k ūrim ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 67 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
7. ŽEM öS NAUDOJIMO PASKIRTIS IR TVARKYMO REGLAMENTAI
7.1. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos reglamentavimo metodologin ÷s nuostatos
Šiuo metu galiojanti pagrindin ÷ tikslin ÷ žem ÷s naudojimo paskirties, b ūdų ir pob ūdži ų nustatymo sistema ‡‡‡‡ , labiau yra pritaikyta sklyp ų planavimo lygmeniui, tod ÷l rajon ų planavime dažnai negali b ūti panaudota tiesiogiai. Jos naudojimas rajoniniame lygmenyje neišvengiamai reikalauja tam tikro adaptavimo šiam planavimo lygmeniui bei kai kuri ų b ūtin ų papildym ų.
Šiuo metu jau sukauptas nemažas kompleksin į ( įvairaus pob ūdžio) naudojim ą turin čių stambi ų teritorij ų – valstybini ų park ų – naudojimo ir apsaugos reglamentavimo patyrimas, o LR Vyriausyb ÷s 2004 metais buvo patvirtinti j ų tipiniai reglamentai §§§§ , kurie įvardinti kaip kraštovaizdžio tvarkymo zon ų, nustatom ų planavimo dokumentuose, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. Pa čios min ÷tus reglamentus diferencijuojan čios kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro kraštotvarkin ę teritorij ų sistem ą ir yra išskiriamos atsižvelgiant į pagrindin ę tikslin ę žem ÷s naudojimo paskirt į bei teritorijos naudojimo ir apsaugos pob ūdį. Nustatomas kraštovaizdžio tvarkymo pob ūdis nepriklauso nuo žem ÷s nuosavyb ÷s formos ir taikomas visiems žem ÷s savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Kraštovaizdžio tvarkymo zon ų sistema apimdama ir konkretizuodama įvairias žem ÷s naudojimo paskirtis iš esm ÷s tinka bet kurios rajono savivaldyb ÷s planavime, o ypa č perspektyvi ji yra Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je, kurioje daugiau nei ketvirtadal į viso jos ploto užima saugomos ir rekreacin ÷s teritorijos.
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendini ų konkretizavimo stadijoje nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentus parengta 1: 50 000 kartografavimo masteliui pritaikyta ir funkcine kraštovaizdžio tipologija paremta ši kraštovaizdžio tvarkymo zon ų sistema:
KONSERVACINIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS Ypa č saugomas gamtinis konservacinis kraštovaizdis - 1
ŽEM öS ŪKIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS Ekstensyviai naudojamas agrarin ÷s aplinkos rekreacinis kraštovaizdis - 2a1 Intensyviai naudojamas agrarin ÷s aplinkos rekreacinis kraštovaizdis - 2a2 Saugomas žemes ūkio kraštovaizdis - 2b Tausojamai naudojamas žem ÷s ūkio kraštovaizdis - 2c Intensyviai naudojamas žem ÷s ūkio kraštovaizdis - 2d
MIŠK Ų ŪKIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS Ekstensyviai naudojami rekreaciniai miškai - 3a1 Intensyviai naudojami rekreaciniai miškai - 3a2 Saugomas mišk ų ūkio kraštovaizdis - 3b Apsaugini ų mišk ų sklypai - 3c Ūkini ų mišk ų sklypai - 3d
‡‡‡‡ D÷l žem ÷s sklyp ų pagrindin ÷s tikslin ÷s žem ÷s naudojimo paskirties, b ūdų ir pob ūdži ų specifikacijos patvirtinimo pakeitimo. Valstyb ÷s žinios, 2006, Nr.45-1633 §§§§ Saugom ų teritorij ų tipiniai apsaugos reglamentai. Valstyb ÷s žinios, 2004, Nr.131-4704. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 68 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
VANDENS ŪKIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS Rekreaciniai vandens telkiniai - 4a Ekosistemas saugantys vandens telkiniai - 4b Bendro naudojimo vandens telkiniai - 4c
GYVENAM Ų VIETOVI Ų KRAŠTOVAIZDIS Urbanizuotas gyvenam ų vietovi ų kraštovaizdis - 5a Saugom ų teritorij ų gyvenam ų vietovi ų kraštovaizdis - 5b1 Ekstensyvaus užstatymo gyvenam ų vietovi ų kraštovaizdis - 5b2
URBANIZUOTAS REKREACINIS KRAŠTOVAIZDIS Urbanizuotos aplinkos rekreacinis kraštovaizdis - 5d
TECHNOLOGINIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS Eksploatuojam ų karjer ų kraštovaizdis - 5c Atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijos - 5e
Ūkin ÷s veiklos reglamentavimui ir Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos tvarkymui administracin ÷se ribose numatomas savivaldyb ÷s teritorijos suskaidymas atskiromis kraštovaizdžio tvarkymo zonomis, turin čiomis bendrumo požymi ų pagal vyraujan čią tikslin ę žem ÷s naudojimo paskirt į ir planuojam ą prioritetin ę ūkin ę veikl ą. Kiekvienai tvarkymo zonai nurodoma skaitiklyje žem ÷s tikslin ÷s paskirties naudojimo b ūdai, vardiklyje vyraujan čios teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamento indeksas (kraštovaizdžio tvarkymo zonos). Naudojimo b ūdai išreikšti didžiosiomis raid ÷mis pagal tikslin ę žem ÷s paskirt į ir skai čiumi; kraštovaizdžio tvarkymo zonos išreikštos skai čiais ir raidiniais indeksais (ži ūr÷ti Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje). Tvarkymo reglamentai nustatomi individualiai kiekvienai tvarkymo zonai. Pateikiami kiekvienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos teritorijos naudojimo turinys ir apsaugos reglamentai pateikti 7.1.1 lentel ÷je. Žem ÷s naudojimo tikslin ÷ paskirtis ir apsaugos reglamentai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 69 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
7.1.1 lentel ÷. Žem ÷s naudojimo tikslin ÷ paskirtis ir apsaugos reglamentai.
Eil. Žem ÷s Naudo- Teritorijos naudo- Teritorijos naudojimo turinys ir apsaugos Papildomos s ąlygos ir Nr. tikslin ÷ jimo jimo ir apsaugos reglamentas pastabos paskirtis būdas reglamento indeksas (kraštovaizdžio tvarkymo zonos) 1. C C1 Ypa č saugomas Žem ÷s sklypai, įeinantys tiek į valstybinius Konservacin ÷s paskirties gamtinis rezervatus ir rezervatines apyrubes, tiek į teritorijos tvarkomos pagal Konserva- ų ų konservacinis valstybini ų park ų ar biosferos steb ÷senos parengtus saugom teritorij cin ÷s planavimo dokumentus. kraštovaizdis -1 (monitoringo) teritorij ų rezervatus, gamtos paveldo paskirties objektus, kuriuose draudžiama ūkin ÷ veikla. žem ÷ 2. Z Žem ÷s Z3 Ekstensyviai Rekreacin ÷s agrarin ÷s teritorijos – tai agrarin ÷s funkcijos Galimas sodo bendrij ų teritorij ų naudojamas agrarin ÷s nepraradusios sod ų bendrij ų teritori-jos, taip pat formavimas ir esam ų pl ÷tra. ūkio ÷ ų ų ū ų ū ų ų aplinkos rekreacinis vaizdingos agrarin s paežeri ar paupi teritorijos Galimas kinink ki sodyb paskirties (agroparkai), intensyviai naudojamos poilsiui. formavimas, skatinamas kaimo kraštovaizdis-2a1 turizmo sodyb ų k ūrimas. žem ÷ • prioritetas teikiamas vis ų form ų tausojan čios Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio rekreacijos ir turizmo pl ÷trai. Skatinama kaimo paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių turizmo pl ÷tra Papildomas prioritetas teikiamas gyvenamosiose vietov ÷se pažintinio turizmo pl ÷trai; (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų • teritorijose) paskirties keitimas į skatintinas vandens telkini ų ir želdini ų kit ą paskirt į (gyvenamosios, rekreacinio potencialo (kokyb ÷s gerinimas); komercin ÷s paskirties objekt ų ir • rekomenduojamas žem ÷s ūkio paskirties rekreacin ÷s teritorijos). žemi ų keitimas į mišk ų ūkio naudmenas bei agroželdinius, didinti teritorijos miškingum ą; • ribojamas žem ÷s ūkio žem ÷s paskirties keitimas į kit ą paskirt į gyvenamai statybai; ribojama intensyvaus žem ÷s ūkio pl ÷tra.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 70 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
Intensyviai Žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s sklypai, Galimas sodo bendrij ų teritorij ų naudojamas agrarin ÷s naudojami statini ų kaimo turizmo paslaugoms formavimas. Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų aplinkos rekreacinis teikti, statybai ar rekonstrukcijai. formavimas (kaimo turizmo). kraštovaizdis-2a2 • prioritetas teikiamas kaimo turizmo, Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio m÷g÷jiškos ir organizuotos rekreacijos form ų paskirties žem ÷s sklyp ų pl ÷tojimui ir su tuo susijusi ų statini ų ir pastat ų paskirties keitimas į kit ą paskirt į statybai; (rekreacin ÷s teritorijos, ilgalaikio • ir trumpalaikio poilsio statini ų galima žem ÷s ūkio tikslin ÷s žem ÷s statybai). naudojimo paskirties konversija į kitos Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio paskirties žem ę. paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių gyvenamosiose vietov ÷se (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų teritorijose) paskirties keitimas į kit ą paskirt į (gyvenamosios, komercin ÷s paskirties objekt ų ir rekreacin ÷s teritorijos). Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio gamybiniais ir kitos paskirties pastatais užstatyt ų teritorij ų (sklyp ų) paskir čių keitimas detaliaisiais planais į kit ą paskirt į (rekreacin ÷s teritorijos) arba ši ų teritorij ų performavimas į ūkininko ūkio sodybas (kaimo turizmo). Z4 Saugomas žemes Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų ūkio kraštovaizdis-2b planavimo dokumentai. Tausojamai • intensyv ų žem ÷s ūkį rekomenduojama keisti Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų naudojamas žem ÷s (transformuoti) į tausojant į ūkininkavim ą; formavimas. ū • Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio kio kraštovaizdis -2c rekomenduojama žem ÷s ūkio naudmenas paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių (ypa č nenašias) keisti į mišk ų ūkio naudmenas gyvenamosiose vietov ÷se bei agroapsauginius želdinius, pirmiausia (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų teritorijose) paskirties keitimas į
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 71 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
gamtinio karkaso teritorijose; kit ą paskirt į (gyvenamosios, • didinami želdyn ų plotai saugomose komercin ÷s paskirties objekt ų ir rekreacin ÷s teritorijos). teritorijose numatant apmiškinim ą neapželdintuose plotuose; • ribojamas žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s keitimas į kit ą paskirt į; • urbanizacija galima tik esamose gyvenamose vietov ÷se; • ribojamas tradicin ÷s žemdirbyst ÷s keitimas intensyviu šaliai neb ūdingu žem ÷s ūkiu. Intensyviai pl ÷tojamas esamas tradicinis žem ÷s ūkis, iš Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų naudojamas žem ÷s esm ÷s nekei čiantis įprastos agrarinio formavimas. ū ū Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio kio kraštovaizdis -2d kraštovaizdžio strukt ros. paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių • prioritetas teikiamas intensyviai žem ÷s ūkio gyvenamosiose vietov ÷se pl ÷trai; (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų • urbanizacija galima tik esamose gyvenamose teritorijose) paskirties keitimas į vietov ÷se; kit ą paskirt į (gyvenamosios, komercin ÷s paskirties objekt ų ir • ribojamas žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s rekreacin ÷s teritorijos). keitimas į kit ą paskirt į . Galimas žem ÷s ūkio gamybini ų ir kitos paskirties žem ÷s ūkio objekt ų statyba pagal parengtus specialiuosius ir detaliuosius planus. 3. M Mišk ų M2 Ekstensyviai Rekreaciniai miškai (miško parkai, miesto Negalimas mišk ų ūkio paskirties naudojami miškai, valstybini ų park ų rekreaciniai miško žem ÷s sklyp ų paskir čių keitimas ūkio į ą rekreaciniai miškai - sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventoj ų kit . paskirties 3a1 poilsiui). Tai miškai, kuri ų svarbiausia funkcija žem ÷ yra žmogaus rekreacini ų poreiki ų tenkinimas ir poilsiavimo s ąlyg ų sudarymas. Rekreaciniuose miškuose taikomi teis ÷s akt ų,
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 72 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
reglamentuojan čių naudojim ą IIB grup ÷s miškuose, reikalavimai. • prioritetas teikiamas vis ų form ų tausojan čios rekreacijos ir turizmo pl ÷trai; • rekomenduojamas žem ÷s ūkio naudmen ų keitimas į mišk ų ūkio naudmenas; • gerinamas mišk ų rekreacinis potencialas ir kokyb ÷.
Intensyviai • rekomenduojama miško park ų formavimas, Galimas tikslin ÷s* mišk ų ūkio naudojami želdini ų sistem ų k ūrimas, trumpalaikio poilsio paskirties žem ÷s sklypo/sklyp ų/teritorij ų rekreaciniai miškai - viet ų ir stovyklavie čių įrengimas; besiribojan čių su vandens 3a2 • negalimas mišk ų ūkio žem ÷s paskirties telkiniais paskirties keitimas į keitimas į kit ą paskirt į gyvenamai statybai; kit ą paskirt į (rekreacin ÷s • ribojama intensyvi mišk ų ūkio pl ÷tra. teritorijos, ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio statini ų statybai), užstatym ą numatant esamose laukym ÷se arba medžiais retai apaugusiose teritorijoje. M1- Saugomas mišk ų ūkio Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų M3 kraštovaizdis-3b planavimo dokumentai.
M3 Apsaugini ų mišk ų Apsauginius miškus – tai ekologin ÷s apsaugos Negalimas mišk ų ūkio paskirties sklypai -3c zon ų, geologini ų, geomorfologini ų, žem ÷s sklyp ų paskir čių keitimas ų ū ų ų į kit ą paskirt į. hidrografini ir kult rini draustini , Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio kraštovaizdžio draustini ų miškai, kuriuose n ÷ra paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių biologini ų vertybi ų, kitos gamtinio karkaso gyvenamosiose vietov ÷se teritorijos. Apsauginiams miškams taikomi (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų teis ÷s aktų, reglamentuojan čių naudojim ą III teritorijose) paskirties keitimas į ą į grup ÷s miškuose reikalavimai. kit paskirt (gyvenamosios ir
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 73 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
• intensyv ų mišk ų ūkį rekomenduojama rekreacin ÷s teritorijos). keisti (transformuoti) į tausojant į; Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų • formavimas žem ÷s ūkio gyvenama statyba galima tik esamose paskirties žem ÷s sklypuose. sodybose; • miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą M4 Ūkini ų mišk ų Ūkini ų mišk ų zonose taikomi mišk ų ūkio Negalimas mišk ų ūkio paskirties sklypai-3d veiklos reikalavimai, nustatyti teis ÷s akt ų, reg- žem ÷s sklyp ų paskir čių keitimas č ų ą ÷ į kit ą paskirt į. lamentuojan i naudojim IV grup s miškuose. Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio • prioritetas teikiamas intensyviai mišk ų ūkio paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių pl ÷trai; gyvenamosiose vietov ÷se • papildomas prioritetas teikiamas pažintinio (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų turizmo pl ÷trai; teritorijose) paskirties keitimas į kit ą paskirt į (gyvenamosios ir • gyvenama statyba galima tik esamose rekreacin ÷s teritorijos). sodybose; Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų • miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir formavimas žem ÷s ūkio atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą. paskirties žem ÷s sklypuose.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 74 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
4. H Vandens H2 Rekreaciniai Rekreaciniai vandens telkiniai, kurie teis ÷s akt ų Numatant rekreacin ÷s vandens telkiniai-4a nustatyta tvarka naudojami plaukiojimo infrastrukt ūros objekt ų pl ÷tr ą ūkio ų ų priemon ÷ms, m ÷g÷jiškai ž ūklei, vandens šalia vandens telkini , j paskirties apsaugos zonos ir juostos sportui, poilsiui, turizmui. nustatomos parengus žem ÷ • pakrant ÷s parengiamos rekreaciniam specialiuosius ir detaliuosius naudojimui; planus. • kuriama komfortiška vandens rekreacijos aplinka; • akvatorijos pritaikomos ypa č intensyviai naudoti; • pakrant ÷se gali b ūti sukurta intensyvi rekreacin ÷ inžinerin ÷ infrastrukt ūra.
H3 Ekosistemas Ekosistemas saugantys vandens telkiniai, saugantys vandens esantys saugomose teritorijose, kuri ų funkcijos telkiniai -4b susij ę su ekosistem ų apsauga. • nustatoma biologin ÷s įvairov ÷s apsaugos poži ūriu svarbiuose vandens telkiniuose, kuri ų hidrobiocenoz ÷s d ÷l žmogaus ūkin ÷s veiklos paveiktos degradacijos proces ų. B ūtina parengti ir vykdyti specialias toki ų vandens telkini ų ekosistem ų atk ūrimo programas.
H4 Bendro naudojimo Kiti vandens ūkio paskirties žem ÷s sklypai. vandens telkiniai-4c • tai ypating ų apsaugos ar naudojimo priemoni ų nereikalingi vandens telkiniai. 5. K Kitos GYVENAM Ų Gyvenam ų vietovi ų kraštovaizdis - tai miest ų, paskirties VIETOVI Ų miesteli ų ir kaim ų užstatytos teritorijos. Juose KRAŠTOVAIZDIS siekiama išsaugoti istoriškai susiformavusio
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 75 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
žem ÷ kult ūrinio kraštovaizdžio, urbanistini ų ir architekt ūrini ų jo element ų vert ÷s požymius. K Urbanizuotas • įvertinus gamtines s ąlygas galima dalin ÷ Galimas tikslin ÷s* žem ÷s gyvenam ų vietovi ų intensyvaus užstatymo pl ÷tra ir visos naudojimo paskirties keitimas į kit ą paskirt į. kraštovaizdis -5a urbanizacijos formos; Tikslin ÷s žem ÷s naudojimo • kompleksiškai pl ÷tojama urbanistin ÷ planin ÷ paskirties keitimas galimas tik strukt ūra, susisiekimo sistema ir inžinerin ÷ parengus Var ÷nos miesto infrastrukt ūra; bendr ąjį, kaim ų specialiuosius ar • detaliuosius planus. Kol šie palaikoma neperspektyvi ų ūkini ų zon ų planai neparengti, atlikti miesto, konversija į gyvenam ąją ar rekreacin ę paskirt į; miestelio ar kaimo teritorij ų • palaikomas renovuojamas ir vystomas atskir ų dali ų vystymo perspektyvios pramon ÷s. sand ÷li ų ir koncepcijas (detaliojo plano komunalinio ūkio teritorijos; sud ÷tin ÷ dalis), kuri ų pagrindu rengiami sklypo/sklyp ų/ • skatinama formuoti želdini ų sistem ą ir teritorij ų detalieji planai. rekreacijos infrastrukt ūra, pl ÷tojamos poilsio ir Sklypo detal ųjį plan ą be sporto įrengini ų zonos; vystymo koncepcijos galima • gamtinio karkaso teritorijose prioritetas rengti tuo atveju, jei gretimos teritorijos yra užstatytos, arba teikiamas želdini ų formavimui. planuojamoje teritorijoje funkcionuoja inžineriniai tinklai ir sklypas yra prie esamo kelio (gatv ÷s). G* Saugom ų teritorij ų Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų gyvenam ų vietovi ų planavimo dokumentai. kraštovaizdis-5b1 Ekstensyvaus • prioritetas teikiamas ekstensyvaus (1-3 Galimas tikslin ÷s* žem ÷s užstatymo gyvenam ų aukšt ų) užstatymo pl ÷trai, tradicin ÷s planin ÷s naudojimo paskirties keitimas į ų kit ą paskirt į. vietovi strukt ūros palaikymui; Tikslin ÷s žem ÷s naudojimo kraštovaizdis-5b2 • skatinama gyvenamosios funkcijos paskirties keitimas galimas konversij ą į rekreacin ę; parengus miesteli ų bendruosius • skatinama specializuot ų ūki ų pl ÷tra ir ar specialiuosius, o kaim ų
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 76 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
leidžiama žem ÷s ūkio veiklos konversija, specialiuosius ar detaliuosius pakeitus pagrindin ę tikslin ę žem ÷s naudojimo planus. Kol šie planai į į ą į į ų ų ÷ neparengti, atlikti miesto, paskirt kit paskirt , statym ir kit teis s miestelio ar kaimo teritorij ų akt ų nustatyta tvarka; atskir ų dali ų vystymo • ribojama* pramon ÷s įmoni ų bei veiklos koncepcijas (detaliojo plano rūši ų, kurioms reikalingi taršos integruotos sud ÷tin ÷ dalis), kuri ų pagrindu prevencijos ir kontrol ÷s leidimai, pl ÷tra. rengiami sklypo/sklyp ų/ teritorij ų detalieji planai. Sklypo detal ųjį plan ą be vystymo koncepcijos galima rengti tuo atveju, jei gretimos teritorijos yra užstatytos, arba planuojamoje teritorijoje funkcionuoja inžineriniai tinklai ir sklypas yra prie esamo kelio (gatv ÷s). URBANIZUOTAS REKREACINIS KRAŠTOVAIZDIS R Urbanizuotos • prioritetas teikiamas vis ų tikslini ų žem ÷s Galimas sodo bendrij ų k ūrimas. aplinkos rekreacinis naudojimo paskir čių keitimui į kit ą paskirt į Galimas ūkinink ų ūki ų sodyb ų formavimas. kraštovaizdis -5d rekreacin ÷s paskirties statini ų ir objekt ų Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio statybai; paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių • galimos visos rekreacijos formos, teritorij ų gyvenamosiose vietov ÷se pritaikymas kaimo turizmui; (kompaktiškai užstatyt ų kaim ų • teritorijose) paskirties keitimas į galima sodinink ų sod ų teritorij ų konversija į kit ą (gyvenamosios teritorijos). mažaaukš čio gyvenamojo užstatymo teritorijas; Galimas tikslin ÷s* žem ÷s ūkio • rekreacini ų teritorij ų apsaugos ir tvarkymo paskirties žem ÷s sklyp ų darbai vykdomi pagal specialiuosius ir paskirties keitimas į kit ą paskirt į detaliuosius planus, išskyrus nauj ų statini ų (rekreacin ÷s teritorijos, ilgalaikio ir trumpalaikio poilsio statyb ą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esam ų statini ų statybai ir komercin ÷s individuali ų gyvenam ųjų pastat ų ir sodyb ų
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 77 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
rekonstravim ą ir pritaikym ą kaimo turizmo paskirties objekt ų teritorijos, poreikiams pagal teis ÷s akt ų nustatyta tvarka turizmo pastat ų - viešbu čių, ū moteli ų, sanatorij ų, poilsio parengtus ir patvirtintus projektus. Turi b ti nam ų, kemping ų statybai). užtikrinamas ši ų teritorij ų prieinamumas lankytojams, poilsiautoj ų saugumas, reikiamos poilsiavimo s ąlygos, negalima bloginti fizini ų rekreacini ų kraštovaizdžio savybi ų, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusi ų pastat ų ir įrengini ų; • rekomenduojama stacionaraus poilsio objekt ų statyba, miško park ų formavimas, želdini ų sistem ų k ūrimas agrarin ÷se vandens telkini ų pakrant ÷se trumpalaikio poilsio viet ų ir stovyklavie čių įrengimas. TECHNOLOGINIO KRAŠTOVAIZDŽIO ZONOS N Eksploatuojam ų Pagrindiniai dokumentai, reguliuojantys žem ÷s Tikslin ÷s žem ÷s naudojimo karjer ų kraštovaizdis gelmi ų naudojim ą, yra: paskirties keitimas ÷ ų reglamentuojamos Teritorij ų 5c 1. Lietuvos Respublikos Žem s gelmi planavimo įstatymo ir kit ų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; Žin., 2001, normini ų teis ÷s akt ų nustatyta Nr. 36-1164); nuostatai (Žin., 2002, Nr. tvarka. 2. Žem ÷s gelmi ų registro 44-1676); 3. Administracini ų teis ÷s pažeidim ų kodeksas (Žin., 2000, Nr. 22-552). 4. Leidim ų naudoti nauding ųjų iškasen ų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žem ÷s gelmi ų ertmes išdavimo tvarka, patvirtinta LRV 2002-02-11 nutarimu Nr. 198
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 78 Sprendini ų konkretizavimas. 7. Žem ÷s naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai
(Žin., 2002, Nr., 16-607); 5. Leidim ų tirti žem ÷s gelmes išdavimo tvarka, patvirtinta LRV 2001-11-29 nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634); Leidimus naudoti nauding ųjų iškasen ų išteklius Lietuvos ir užsienio juridiniams asmenims, priklausomai nuo ištekli ų kiekio bei galimo poveikio kitos valstyb ÷s žem ÷s gelmi ų b ūklei, išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷ arba Lietuvos geologijos tarnyba. S Atliek ų saugojimo, Atliek ų saugojimo teritorijos, kuriose rūšiavimo ir vykdomas neterminuotas atliek ų (pavojing ų, utilizavimo teritorijos nepavojing ų arba inertini ų) kaupimas, laikymas - 5e neribot ą laik ą specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti, r ūšiuoti surinktas atliekas pagal medžiagas, siekiant jas perdirbti ar naudoti.
Tikslin ÷s* žem ÷s naudojimo paskirties keitimas galimas parengus atskir ų teritorij ų specialiuosius planus. Kol šie planai neparengti, atlikti teritorij ų atskir ų dali ų vystymo koncepcijas (detaliojo plano sud ÷tin ÷ dalis), kuri ų pagrindu rengiami sklypo/sklyp ų/ teritorij ų detalieji planai. Vystymo koncepcijoje b ūtina numatyti pagrindinius inžinerini ų tinkl ų ir susisiekimo koridorius, funkcines zonas, orientacinius užstatymo rodiklius. Sklypo detal ųjį plan ą be vystymo koncepcijos galima rengti tuo atveju, jei gretimos teritorijos yra užstatytos, arba planuojamoje teritorijoje funkcionuoja inžineriniai tinklai ir sklypas yra prie esamo kelio (gatv ÷s). Ribojama*. Saugomose teritorijose draudžiama pramon÷s įmoni ų ir kit ų veiklos r ūši ų objekt ų statyba, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s leidimai. Pastaba. Siekiant pl ÷toti pakeli ų infrastrukt ūrą žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s sklyp ų, esan čių prie magistralini ų ir krašto keli ų, paskirtis gali b ūti kei čiama į kit ą (komercin ÷s paskirties teritorijas).
Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorija tvarkoma pagal Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kurios privestos prie žem ÷s tikslin ÷s paskirties ir naudojimo b ūdų. Pagal joms numatytas ūkin ÷s bei kitokios veiklos galimybes ir apribojimus pateikiami ši ų zon ų naudojimo ir apsaugos reglamentai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 79 Sprendini ų konkretizavimas.
7.2. Konservacin ÷s paskirties teritorijos
1. Tai valstyb ÷s saugomi žem ÷s plotai, kuriuose draudžiama bet kokia ūkin ÷ veikla, nesusijusi su ši ų saugom ų teritorij ų specialia prieži ūra, tvarkymu ir apsauga.
2. Konservacin ÷s paskirties žemei Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je priskiriama Čepkeli ų gamtinis rezervatas ir Dz ūkijos nacionalinio parko rezervatai: Skroblaus, Musteikos, Pavilnio. 2007 m. pradžioje Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje konservacin ÷s paskirties žem ÷ sudar ÷ -13196 ha
3. Čepkeli ų rezervatas bus tvarkomas pagal Čepkeli ų rezervato tvarkymo planą. Pagal š į plan ą visa Čepkeli ų rezervato teritorija suskirstyta į dvi zonas. Daugiau nei 90% patenka į griežtos apsaugos zon ą. Joje ir toliau visi gamtos procesai vyks be tiesiogin ÷s žmogaus įtakos. Maždaug 2% rezervato ploto (230 ha) bus vykdomi tvarkymo darbai. Jie yra b ūtini, siekiant išsaugoti atviras pelki ų, taip pat užliejam ų piev ų prie Katros up ÷s bei menkai žol ÷mis apaugusias sm ÷lio buveines.
4. Dz ūkijos nacionalinio parko 3 gamtiniuose rezervatuose (Skroblaus, Musteikos, Pavilnio) yra griež čiausias apsaugos r ÷žimas. Juose nevykdoma jokia ūkin ÷ veikla. Nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 80 Sprendini ų konkretizavimas.
7.3. Mišk ų ūkio paskirties teritorijos
7.3.1. Rajono savivaldyb ÷s mišk ų potencialo teritoriniai ypatumai
1. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s. teritorija, pagal numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane ir patikslintas Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane strategines miškininkyst ÷s pl ÷tros zonas bei pozones, patenka į dvi mišk ų pl ÷tros zonas.
1) Ryt ų Aukštaitijos ir Dz ūkijos pušyn ų zonos, Piet ų Dz ūkijos žemo ir vidutinio našumo gryn ų pušyn ų pozon į. Var ÷nos rajono sav. teritorijoje šis pozonis apima dal į Valkinink ų, Var ÷nos, Druskinink ų mišk ų ur ÷dij ų ir Čepkeli ų valstybinio rezervato ur ÷dij ą. Čia mišk ų naudojimo intensyvumas yra žemas (< 4,51 m 3/ha). Čepkeli ų rezervate miškai ūkinei veiklai nenaudojami. Čia gana mažai derlingi, nelabai tinkami žemdirbystei plotai, tod ÷l į ši ą teritorij ą patenkan čių teritorij ų miškingumas didelis. Šios zonos miškingum ą tikslinga didinti 5,6-3,6% pagal V Į Valstybinio žem ÷tvarkos instituto parengta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s mišk ų išd ÷stymo žem ÷tvarkos schem ą .
2) Vidurio Aukštaitijos – Šiaur ÷s vakar ų Dz ūkijos naši ų mišri ų spygliuo čių lapuo čių mišk ų zonos, Šiaur ÷s vakar ų Dz ūkijos naši ų pušies egl ÷s mišk ų pozonis Šios teritorijos miškingumas žemesnis į š į pozon į patenka šiaurin ÷ rajono savivaldyb ÷s teritorijos dalis, kurios miškingumas mažesnis nei vidutiniškai rajono savivaldyb ÷s teritorijoje. Tod ÷l pirmoje eil ÷je si ūlome didinti miškingum ą šioje zonoje. Šios zonos miškingum ą Lietuvos Respublikos bendrajame plane buvo si ūloma didinti 10%. Ši teritorija patenka į europin ÷s svarbos Valdajaus - Baltijos - Pomeranijos aukštum ų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin ÷s takoskyros ruož ą Akmeni ų - Meteli ų – Ilginink ų - Pivaši ūnų atkarpoje.
2. Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atlikt ų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologin ÷s įvairov ÷s išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir lauk ų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkin ÷s veiklos poveikiams jautriose zonose. Var ÷nos rajono sav. ne miško žem ÷je miško įveisiamas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacin ÷se teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojan čiose žem ÷se su mažos ūkin ÷s vert ÷s dirvožemiais. Regiono bendr ąją erdvin ę koncepcij ą formuojan čioms svarbiausioms tokioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, turin čioms kompensuoti urbanistinio - ūkinio vystymo poveik į, paprastai priskiriamos geoekologin ÷s takoskyros bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai.
3. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje mišk ų plotus padidinti pirmoje eil ÷je si ūlome: 1) europin ÷s svarbos Valdajaus – Baltijos - Pomeranijos aukštum ų juost ą Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin ÷s takoskyros ruože pa čioje šiaurvakarin ÷je savivaldyb ÷s dalyje Ilginink ų apylink ÷se; 2) regionin ÷s svarbos Nemuno – Merkio - Katros takoskyros ruož ą Merkin ÷s-Kabeli ų-Dubi čių atkarpoje; 3) naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.
4. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas b ūtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose, gamtinio karkaso ir rekreacinio naudojimo teritorijose.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 81 Sprendini ų konkretizavimas.
7.3.1.1 lentel ÷. Var ÷nos raj. sav. projektuojami plotai miškui įveisti*.
Savivaldyb ÷ Seni ūnija Mišk ų įveisiamas Projektuojamas teritorijos plotas ha miškingumo padid ÷jimas % 1 2 3 4 Var ÷nos raj. Var ÷nos 2261 8,8 Merkin ÷s 2710 7,1 Jak ÷nų 2128 9,7 Valkinink ų 1352 8,9 Matuiz ų 1473 7,3 Marcinkoni ų 492 0,8 Vydeni ų 741 1,3 Kaniavos 886 3,4 Iš viso: 12043 4,5 * Pagal V Į Valstybinio žem ÷tvarkos instituto parengt ą Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s mišk ų išd ÷stymo žem ÷tvarkos schem ą.
5. Siekiant įgyvendinti Lietuvos mišk ų ūkio politikos įgyvendinimo strategij ą ir padidinti šalies miškingum ą 3% ir pagerinti šalies ekonomin į tvarum ą ir užtikrinti mišk ų bendrojoje kaimo pl ÷troje (pajamos, darbo vietos, socialinis ir ekonominis stabilumas), taip pat ekonomiškai racional ų dirvonuojan čių ir menkaver čių žemi ų panaudojim ą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kult ūros paveldo išsaugojimo, turizmo pl ÷tros ir kitus veiksnius. Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je 2007-2020 m. laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 3966 ha žem ÷s ūkiui ir kitiems tikslams naudot ų žemi ų, t. y kasmet miškas turi b ūti įveisiamas 233 ha plote (Žin. 2003, Nr.1-100). Numatomas mišk ų įveisimas žem ÷s ūkio paskirties žem ÷je leis padidinti ekosistem ų apsaugos (draustini ų, priešerozini ų) tiek apsaugini ų mišk ų (draustini ų, valstybini ų park ų apsaugos zon ų, lauk ų apsaugini ų, vandens telkini ų apsaugos zon ų) mišk ų plotus.
Mišk ų ūkio paskirties žem ę Var ÷nos rajono savivaldyb ÷je valdo: 43,4% privat ūs mišk ų savininkai, 57,6% vis ų rajono savivaldyb ÷s mišk ų valstybiniai. Žem ÷s reformos metu dalis žem ÷s ūkio veiklai gr ąžinamoje žem ÷je įsiterpusi ų mišk ų priskiriami žem ÷s ūkio paskirties žemei (šiuo metu miškai priva čioje žem ÷s ūkio paskirties žem ÷je rajono savivaldyb ÷s teritorijoje sudaro – 4524,3 ha, o mišk ų ūkio ur ÷dij ų žem ÷je esan čių žem ÷s ūkio naudmen ų plotas yra 542,8 ha, šie plotai gali b ūti priskiriami žem ÷s ūkio paskirties žemei. Atsižvelgiant į žem ÷s reformos įstatymu sudarytas s ąlygas mišk ų privatizavimui, taip pat į galimybes žem ÷s ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku iki žem ÷s reformos pabaigos išliks priva čių mišk ų did ÷jimo tendencijos.
7.3.2. Mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai
6. Mišk ų išsaugojimas, nauj ų tvari ų mišk ų veisimas ir subalansuotas, tausojantis j ų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetin ÷ miško ūkio pl ÷tros strategin ÷ nuostata. Mišk ų ir miško žem ÷s prieži ūra bei naudojimas turi b ūti tvarus turi palaikyti biologin ę įvairov ę, produktyvum ą, geb ÷jim ą atsikurti, gyvybingum ą ir j ų paj ÷gum ą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaryti žalos kitoms ekosistemoms. Var ÷nos raj. sav. mišk ų ypa č tr ūksta erdvin ÷je koncepcijoje numatytose intensyvios rekreacijos zonose prie Didžiulio ežero Padaug ÷s k., prie Nete čiaus ežero Puodži ų k., prie Pabeznink ų ežero Aukštakalnio k., prie Liškiavio ežero Vilkiautinio k.
7. Atlikus kertini ų miško buveini ų inventorizacij ą, atsirado geresn ÷s teisin ÷s ir praktin ÷s prielaidos miškus tvarkyti pagal tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant biologin ÷s įvairov ÷s išsaugojim ą ir kraštovaizdžio stabilum ą dabar ir ateityje. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponent ų, lemian čių biologin ÷s įvairov ÷s, tvari ų ekosistem ų, kraštovaizdžio
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 82 Sprendini ų konkretizavimas. formavim ą ir išsaugojim ą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr ÷gm ÷s naudojimu garantuoja stabili ą gruntini ų ir požemini ų vanden ų mityb ą, išsaugo ši ų vanden ų ger ą kokyb ę, reguliuoja upi ų nuot ÷kį ir oro sud ÷tį.
8. Miško konservacin ÷s, apsaugin ÷s, rekreacin ÷s ir įvairios socialin ÷s - kult ūrin ÷s funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Ta čiau ir medienos poreikiai nuolat did ÷ja.
9. Var ÷nos raj. sav. teritorijoje mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai numatomi atsižvelgiant į: 1) gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą; 2) esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą; 3) mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą kraštovaizdžio formavimui; 4) miškotvarkos duomen ų analiz ę.
10. Vyraujantys mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje pateikti (Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje) ir 7.1 lentel ÷je. Žem ÷s naudojimo tikslin ÷ paskirtis ir tvarkymo reglamentai
11. Suprojektuotas tausojantis ir daugiatikslis miško naudojimas užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ÷jimo pakilim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ÷s įvairov ÷s palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą.
12. Saugom ų teritorij ų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugom ų teritorij ų įstatym ą, esamus saugom ų teritorij ų nuostatus, funkcin į zonavim ą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin ÷s veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žem ÷s ir miško naudojimo s ąlygose ir kt.).
13. Miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus ***** . Savivaldybi ų teritorij ų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtas V Į Valstybinio žem ÷tvarkos instituto savivaldybi ų mišk ų išd ÷stymo žem ÷tvarkos schemas. Vyks ir savaiminis apaugimas mišku žem ÷s ūkio ir kit ų teritorij ų.
14. Vis ų nuosavyb ÷s form ų miškai turi b ūti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą.
15. Bendrojo plano sprendini ų, įgyvendinan čių mišk ų ūkio paskirties žem ÷s ir mišk ų tvarkym ą, planuojantys dokumentai yra mišk ų išd ÷stymo schemos ir vidin ÷s miškotvarkos projektai. J ų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teis ÷s akt ų nustatyta tvarka.
16. Numatytos miško žem ÷s naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: mišk ų plot ų padidinimas, daugiatikslio mišk ų naudojimo skatinimas, mišk ų stabilumo išsaugojimas, miško funkcij ų, saugant vanden į ir dirvožem į, užtikrinimas, iškirst ų mišk ų atk ūrimas, mišk ų r ūšin ÷s įvairov ÷s išlaikymas.
17. Dz ūkijos Nacionalinio parko teritorijoje mišk ų ūkio paskirties žem ÷ tvarkoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą ir parengtus bei nustatyt ąja tvarka suderintus ir patvirtintus miesteli ų ir kaim ų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų tvarkymo, miškotvarkos, žem ÷tvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keli ų bei inžinerini ų komunikacij ų ir kitus projektus. Var ÷nos raj. sav. teritorijos (Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje)
***** Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2001-07-01, Nr.IX-240 (Žin., 2001, Nr.35-1161).
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 83 Sprendini ų konkretizavimas. pateikti si ūlymai mišk ų ūkio teritorijoms patenkan čioms į Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą rekomendaciniai, si ūloma atsižvelgti rengiant nauj ą Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą.
18. Projektuojamo Daug ų regioninio parko teritorija bus tvarkoma pagal parengt ą Daug ų regioninio parko planavimo schem ą ir parengtus bei nustatyt ąja tvarka suderintus ir patvirtintus miesteli ų ir kaim ų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų tvarkymo, miškotvarkos, žem ÷tvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keli ų bei inžinerini ų komunikacij ų ir kitus projektus. Var ÷nos raj. sav. teritorijos sprendini ų si ūlymai mišk ų ūkio teritorijoms patenkan čioms į Daug ų regioninio parko teritorij ą rekomendaciniai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 84 Sprendini ų konkretizavimas.
7.4. Žem ÷s ūkio paskirties teritorijos
7.4.1. Žem ÷s ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų zonavimas
1. Var ÷nos raj. savivaldyb ÷ patenka į: Sm ÷ling ųjų lygum ų ir smulkiai kalvot ųjų aukštum ų žem ÷s ūkio specializacijos zon ą, šios zonos buvo suformuotos Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane ir atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame ( generaliniame) plane nustatytas zonas:
1) (Sm ÷ling ųjų lygum ų) zona. Į j ą įeina šios seni ūnijos ar didesn ÷s seni ūnij ų dalys (skliausteliuose nurodomas Nekilnojamojo turto registre įregistruot ų žem ÷s sklyp ų vidutinis dirvožemio našumo balas): Jak ÷nų (34,2), Valkinink ų (31,3), Kaniavos (35,5), Marcinkoni ų (24,5), Merkin ÷s (34,1), Var ÷nos (36,5) ir Matuiz ų (32,7) . Zonai b ūdingas lyguminis reljefas, vietomis banguotas arba kauburiuotas. Vyrauja dideli mišk ų masyvai. Dirvožemiai – sm÷lžemiai, vyraujanti granuliometrin ÷ sud ÷tis – sm ÷liai ir molingi priesm ÷liai tarp kuri ų įsiterp ę stamb ūs bei smulkesni nusausinti durpžemiai bei puveningi dirvožemiai (juose įrengtos kult ūrin ÷s pievos). Visa zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (didesnio nepalankumo) vietov ÷ms. Zonos dalys, į kurias įeina daugiau sukult ūrint ų durpini ų ir puvening ų dirvožemi ų, naudotina pieno ir m ÷sos galvijininkystei vystyti (tinkamai sutvarkius ir eksploatuojant kult ūrini ų piev ų žolynus). Augalininkyst ÷s produkcija turi b ūti naudojama pašarams, derinant prie gyvulininkyst ÷s poreiki ų, ir pardavimui (rugiai, bulv ÷s, grikiai, lubinai ir kt.). Zonos dalis, kurioje mažiau kult ūrini ų piev ų, naudotina augalininkyst ÷s ir kiaulininkyst ÷s specializacijai, užtikrinant ariamosios žem ÷s dirvožemi ų humusingumo išsaugojim ą ir kit ų dirvožemio verting ųjų savybi ų gerinim ą. Mažiau tinkami mechanizuotam dirbimui, paveikti v÷jo erozijos, nenaš ūs, nutol ę nuo sodyb ų ir įsiterp ę į miškus žem ÷s ūkio naudmen ų sklypai, kurie ir šiuo metu jau yra apleisti, dirvonuojantys, turi b ūti panaudoti miškui įveisti, suformavus taisyklingas arba reljefo formas atitinkan čias ribas tarp žem ÷s ūkio naudmen ų ir miško kont ūrų.
2) (Smulkiai kalvot ųjų aukštum ų) zona. Į zon ą įeina: Vydeni ų (36,6) seni ūnija. Zonai b ūdingas reljefas – smulkiai kalvotasis ir kauburiuotasis, vietomis banguotas. Vyraujantys dirvožemiai – balkšvažemiai, granuliometrin ÷ sud ÷tis – priesm ÷liai ir lengvi sm ÷lingi priemoliai. Žem ÷s naudmen ų sud ÷tis gana įvairi: gausu nedideli ų mišk ų, natūrali ų ganykl ų ir piev ų, tarpukalv ÷se – pelki ų ir vandens telkini ų. Zonoje santykinai didelis vienkiemi ų skai čius, geros s ąlygos pl ÷toti mažus ir vidutinio dydžio ūkius. Zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (mažo nepalankumo) vietov ÷ms. Rekomenduotina mišri gyvulininkyst ÷s – augalininkyst ÷s specializacija: gyvulininkyst ÷je – pienininkyst ÷, m ÷sin ÷ galvijininkyst ÷ ir kiaulininkyst ÷, augalininkyst ÷je – pašar ų auginimas gyvulininkyst ÷s poreikiams tenkinti, taip pat kita prekin ÷ produkcija – miežiai, rugiai, kvietrugiai ir bulv ÷s. Dalis kaimo gyventoj ų, kuri ų sodybos yra rekreaciniu poži ūriu patraukliose vietose, tur ÷tų užsiimti kaimo turizmu.
2. Visose zonose į atskirus pozonius išskirta žem ÷, įeinanti į gamtinio karkaso teritorijas. Šiose teritorijose žem ÷s naudojimas reglamentuojamas įvertinant:
1) rekomenduojam ą ekologin ę įvairov ę užtikrinan čių žem ÷s naudmen ų sud ÷tį. Jeigu ekologin ÷ įvairov ÷ nepakankama, leistinas didesnis esamos pad ÷ties keitimas: mišk ų ir lauk ų bei vandens telkini ų apsaugini ų želdini ų įveisimas, tvenkini ų įrengimas, daugiame čių žolyn ų užimt ų plot ų išd ÷stymo įvairov ÷s didinimas; 2) gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama vystyti tik tausojam ąjį arba ekologin į ūkininkavim ą. ______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 85 Sprendini ų konkretizavimas.
7.4.2. Žem ÷s ūkio paskirties teritorij ų vystymas 3. Prioritetine žem ÷s naudotoj ų veikla rajono teritorijoje išlieka mišk ų ir žem ÷s ūkis. Žem ÷s ūkio paskirties žem ÷je žem ÷s plotus numatoma panaudoti esant poreikiui pl ÷sti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti nauding ąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus bei objektus.
4. Žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s išsaugojimas aktualesnis seni ūnijose, kuriose yra našesn ÷s žem ÷s ir intensyvesn ÷ žem ÷s ūkio gamyba.
5. Žem ÷s ūkio paskirties žem ÷ maž ÷jimas ir mišk ų ūkio paskirties žem ÷s did ÷jimas planuojamas daugiausia d ÷l miško įveisimo žem ÷s ūkio naudmenose, gavus leidim ą, taip pat d ÷l apleist ų žem ÷s ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žem ÷s plot ų did ÷jimas numatytas d ÷l miest ų ir gyvenvie čių pl ÷tros.
6. Nustatytos žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s perspektyvin ÷s ribos ir naudojimo b ūdas pateiktas (Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje). Šiais bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis kit ų, žemesnio lygmens teritorij ų planavimo, dokument ų reng ÷jai.
7. Nustatyti rekomenduojami žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s naudojimo b ūdai, atsižvelgiant į geriausi ų dirvožemi ų savybi ų panaudojim ą, žem ÷s ūkio gamybos efektyvum ą ir gamtos ištekli ų apsaug ą. Rekomenduojama intensyvios žem ÷s ūkio veiklos zonose pl ÷toti prekin ę žem ÷s ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta žem ÷s ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ÷valdos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ÷s–gyvulininkyst ÷s specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ÷s ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ÷s specializacijos arba vien augalininkyst ÷s specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ÷s ūkio naudmen ų. Rekomenduojama tobulinti norminius teis ÷s aktus ir juose numatyti žem ÷s naudojim ą skatinant: vis ų pirma – valstyb ÷s paramos priemon ÷mis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti param ą b ūtų teikiamas veiklai, atitinkan čiai zonos ypatumams arba žem ÷tvarkos planavimo dokumentus (jeigu to nedraudžia ES reglamentai ir direktyvos). Prioritetin ÷s valstyb ÷s paramos priemon ÷s tur ÷tų b ūti:
1) priemiestin ÷se teritorijose bei rekreacijai ir kaimo turizmui galimose panaudoti teritorijose - ekologinis ūkininkavimas, standart ų laikymasis, pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ÷mimas;
2) geros ūkin ÷s vert ÷s ir lengvose žem ÷se – investicijos į žem ÷s ūkio valdas, jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas, ankstyvas pasitraukimas iš prekin ÷s žem ÷s ūkio gamybos, žem ÷s ūkio vandentvarka, žem ÷s sklyp ų perskirstymas; 3) vidutin ÷s ūkin ÷s vert ÷s žem ÷se – investicijos į žem ÷s ūkio valdas, jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas, standart ų laikymasis, pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ÷mimas, žem ÷s ūkio ir artim ų ekonomin ÷s veiklos sektori ų įvairinimas, kaimo turizmo ir amat ų skatinimas, žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s apželdinimas mišku; 4) ekologiškai jautriose žem ÷se žem ÷s ūkio ir artim ų ekonomin ÷s veiklos sektori ų įvairinimas, kaimo turizmo ir amat ų skatinimas, žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s apželdinimas mišku; 5) žem ÷se, įeinan čiose į saugom ų teritorij ų ribas priklausomai nuo j ų naudojimo intensyvumo: ekologinio ūkininkavimo programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa, vietov ÷s su aplinkosaugos apribojimais, standart ų laikymasis (Nitrat ų direktyva).
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 86 Sprendini ų konkretizavimas.
7.4.3. Žem ÷s ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai
8. Žmogaus ūkin ÷s ir kitos veiklos, susijusios su žem ÷s (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodamas planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ÷s taryba arba savivaldyb ÷s administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ÷s tarybos nutarime d ÷l bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi b ūti vadovaujamasi įstatym ų ir Vyriausyb ÷s nutarim ų nuostatomis.
Svarbiausios iš j ų: 1. Teritorija gyvenamosios ir kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų pl ÷trai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, gali b ūti parinkta ir projektuojama tik vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais.
2. Žem ÷s ūkio paskirties žem ÷je esan čios žem ÷s ūkio naudmenos ir žem ÷, su veikian čiais melioracijos įrenginiais, turi b ūti saugoma nuo j ų ploto sumaž ÷jimo, vadovaujantis Žem ÷s įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ÷, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje taip pat žem ÷, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ÷tų j ų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ÷tų dirvožemio savyb ÷s“. Gamtinio karkaso teritorijos pažym ÷tos ( Kraštovaizdžio ekologin ÷s apsaugos br ÷žinyje), ta čiau kurios iš j ų yra ekologiškai nuskurdintos, gali b ūti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis ÷s aktus, atitinkamais skai čiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose mišk ų ir kit ų nat ūrali ų biocenozi ų plotas neužtikrina vietov ÷s ekologinio stabilumo. 3. Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ÷ veikla ribojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ÷s, mišk ų ūkio ir agrarin ÷s paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“.
4. Vietin ÷s reikšm ÷s vieš ųjų keli ų tinklas turi atitikti bendrojo plano sprendinius – jo br ÷žiniuose suprojektuot ą valstybini ų ir vietin ÷s reikšm ÷s keli ų išd ÷stym ą.
9. Žem ÷s panaudojimas pastat ų statybai reglamentuojamas vadovaujantis teis ÷s akt ų reikalavimais. Savivaldybi ų teritorij ų bendruosiuose planuose numatytose teritorijose gyvenam ųjų vietovi ų pl ÷trai turi b ūti leidžiama statyba.
10. Ūkinink ų ūki ų registre įregistruot ų asmen ų žem ÷valdose galima statyti ūkininko ūkio sodyb ą (su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), teis ÷s akt ų nustatyta tvarka parinkus viet ą statybai ir parengus statini ų projektus. Statyba galima priva čios žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s sklypuose, nerengiant detaliojo plano. Minimal ų ūkio dyd į, kuriam esant leidžiama statyba, nustato teis ÷s aktai.
11. Savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali tiesiogiai reglamentuoti žem ÷s naudojimo ir teritorijos tvarkymo s ąlyg ų, ta čiau teis ÷s akt ų nustatyta tvarka turi poveik į speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui.
12. Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimui žem ÷s ūkio paskirties žem ÷je reikalinga rengti kaimo pl ÷tros žem ÷tvarkos projektus (j ų atmain ą – atskir ų seni ūnij ų kompleksinius žem ÷s ūkio ir kaimo pl ÷tros projektus) ir žem ÷s konsolidacijos projektus.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 87 Sprendini ų konkretizavimas.
Pagrindiniai ši ų žem ÷tvarkos teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, turintys ilgalaikes pasekmes ir b ūtini spr ęsti įvertinant svarbiausius žem ÷s ūkio gamybos pl ÷tr ą bei kaimo kraštovaizdžio formavim ą įtakojan čius veiksnius: 1. vietin ÷s reikšm ÷s keli ų tinklo išd ÷stymas; 2. stambi ųjų ūki ų centr ų išd ÷stymas bei gamybos apim čių juose nustatymas; 3. sausinimo sistem ų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymas; 4. miško želdini ų detalesnio išd ÷stymo ir j ų funkcij ų nustatymas; 5. žem ÷s ūkio naudmen ų lauk ų masyv ų, tinkam ų naudoti tam tikroms augal ų grup ÷ms, formavimas; 6. žem ÷s gerinimo priemoni ų suplanavimas; 7. nat ūrali ų kraštovaizdži ų, dirvožemio ir vandens apsaugos priemoni ų suplanavimas.
13. Nacionalinio parko teritorijoje žem ÷s ūkio paskirties žem ÷ tvarkoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą ir parengtus bei nustatyt ąja tvarka suderintus ir patvirtintus miesteli ų ir kaim ų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų tvarkymo, miškotvarkos, žem ÷tvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keli ų bei inžinerini ų komunikacij ų ir kitus projektus. Var ÷nos raj. sav. teritorijos (Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglament ų br ÷žinyje) pateikti si ūlymai mišk ų ūkio teritorijoms patenkan čioms į Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą rekomendaciniai, rengiant nauj ą Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą. 14. Projektuojamo Daug ų regioninio parko teritorija bus tvarkoma pagal parengt ą Daug ų regioninio parko planavimo schem ą ir parengtus bei nustatyt ąja tvarka suderintus ir patvirtintus miesteli ų ir kaim ų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kult ūros vertybi ų tvarkymo, miškotvarkos, žem ÷tvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keli ų bei inžinerini ų komunikacij ų ir kitus projektus. Var ÷nos raj. sav. teritorijos sprendini ų si ūlymai žem ÷s ūkio teritorijoms patenkan čioms į Daug ų regioninio parko teritorij ą rekomendaciniai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 88 Sprendini ų konkretizavimas.
7.5. Vandens ūkio paskirties teritorijos
1. Dauguma Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos ežer ų turi rekreacin ę bei m ÷g÷jiškos ž ūkl ÷s reikšm ę. Tik rajono pietuose esantys Grybaulios tvenkiniai Marcinkoni ų sen. sovietme čio bei pirmaisiais nepriklausomybes metais tur ÷jo verslin ÷s žuvininkyst ÷s reikšm ę. Ta čiau šiuo metu jie yra nusausinti. 2. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais paviršinio vandens telkiniai yra įtraukti į valstybin ÷s reikšm ÷s vidaus vandens telkini ų s ąraš ą (Žin., 2003, Nr.98 – 4394). 3. Vandens ūkio paskirties žem ÷je išskirti 3 naudojimo b ūdai (rekreaciniai, ekosistemas saugantys ir bendro naudojimo vandens telkiniai, ži ūr÷ti 7.1 lentel ÷je. Žem ÷s naudojimo tikslin ÷ paskirtis ir tvarkymo reglamentai ir ( br ÷žinyje Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai) . 4. Prie paviršini ų vandens telkini ų, esan čių Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje išskirtos apsaugos juostos ir zonos, kurios sumažina galimyb ę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms. Jos tvarkomos Vadovaujantis Vyriausyb ÷s patvirtintomis Speciali ųjų žem ÷s ir miško naudojimo s ąlyg ų XXIX skyriumi „Vandens telkini ų apsaugos juostos ir zonos“. 5. Kaip ir visoje Lietuvoje Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje vis didesnis d ÷mesys bus skiriamas m ÷g÷jiškos žvejybos organizavimui ir pl ÷trai. Ši veiklos forma bus derinama su žem ÷s ūkio ir kita veikla, ypa č su kaimo turizmu. Valstyb ÷s institucij ų uždaviniai žuvininkyst ÷s sektoriaus pl ÷trai apima šias priemones: • žvejybos reglamentavimas valstybiniuose ir priva čiuose vandens telkiniuose; • žuv ų ištekli ų atk ūrimas. Upes ir kitus žuvininkystei galimus naudoti vandens telkinius reikalinga praturtinti vertingomis, patraukliomis žuv ų r ūšimis; • gerinti žuv ų migracijos kelius ir žuv ų neršto apsaugos s ąlygas; • gerinti žuv ų ištekli ų kontrol ę ir apsaug ą.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 89 Sprendini ų konkretizavimas.
7.6. Kitos paskirties teritorijos
7.6.1. Pramon ÷s ir verslo teritorijos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas numat ÷ pramon ÷s ir verslo zonas suformuoti Alytuje, o Lazdij ų, Var ÷nos raj. savivaldyb ÷se skatinti smulk ų ir vidutin į versl ą, ne žem ÷s ūkio sferoje. Var ÷nos rajono ekonomin ę pl ÷tr ą, tur ÷tų paskatinti 2007 – 2013 m. ES strukt ūrini ų fond ų paramos l ÷šų pritraukimas. Ruošiamas Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s strateginis planas s ąlygos s÷kmingesn į savivaldyb ÷s teritorijoje esan čių verslo įmoni ų, organizacij ų, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų dalyvavim ą projektuose pagal Bendr ąjį programavimo dokument ą, suteikianti didesnes galimybes pasinaudoti ES strukt ūrin ÷mis finansin ÷mis priemon ÷mis. Steigti nauj ų pramon ÷s įmoni ų Var ÷nos rajono teritorijoje 2007 – 2017 met ų laikotarpyje nenumatoma. Rajono verslo strukt ūroje dominuoja rajono centras Var ÷na, kurio reikšm ÷ išlieka ir perspektyviniame laikotarpyje. Jame si ūlomas esamo ekonominio potencialo stiprinimas. Matuiz ų seni ūnijoje esan čios uždarosios akcin ÷s bendrov ÷s „Matuiz ų duj ų silikatas“ ir „Matuiz ų plytin ÷“ turi gamybines teritorijas ir pl ÷tros nenumato.Var ÷nos miesto pramon ÷s rajone esamas teritorijas, kuriose nevykdoma gamyba, si ūlome rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui.
7.6.2. Nauding ų iškasen ų teritorijos
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje statybos paslaugas teikia apie 18 ūkio subjekt ų. Vykdom ų statybos darb ų apimtys per paskutini ų trij ų met ų laikotarp į išaugo 37,0 proc. Rajono teritorijoje eksploatuojami žvyro, sm ÷lio, durpi ų karjerai pateikiami 7.6.2.1 lentel ÷je ir br ÷žinyje „Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai“.
7.6.2.1 lentel ÷. Karjer ų eksploatavimo teritorijos Savivaldyb ÷ Vietov ÷ Naudinga Būkl÷ iškasena
Var ÷nos raj. Kazimieravas Žvyras ir Eksploatuojama sav. sm ÷lis Kani ūkai Žvyras ir Eksploatuojama sm ÷lis Kuršiai Žvyras Eksploatuojama Girait ÷ I, III Sm ÷lis Eksploatuojama Girait ÷ II Sm ÷lis Bus eksploatuojama Burbonys Durp ÷s Eksploatuojama Puodžiai Durp ÷s Eksploatuojama Janionys Žvyras Bus eksploatuojama Juodžiuko durpynas Durp ÷s Bus eksploatuojama Bar čiai Žvyras, sm ÷lis Bus eksploatuojama Der ÷žny čia Sm ÷lis Bus eksploatuojama Maceliai Durp ÷s Bus eksploatuojama Gr ūda Durp ÷s Bus eksploatuojama Kabeliai Durp ÷s Bus eksploatuojama Žvyras-sm ÷lis Parengtinai išžvalgyta Krukliai I Žvyras Eksploatuojama Krukliai II Žvyras Bus eksploatuojama Sandrupis* Sm ÷lis Bus eksploatuojama *Sandrupio sm ÷lio karjeras įtrauktas Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s reikalavimu
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 90 Sprendini ų konkretizavimas.
7.7. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai
Konservacin ÷s paskirties teritorij ų tvarkymo prioritetai:
1) Čepkeli ų rezervatas bus tvarkomas pagal Čepkeli ų rezervato tvarkymo plan ą; 2) Dz ūkijos nacionalinio parko 3 gamtiniai rezervatai (Skroblaus, Musteikos, Povilnio) tvarkoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą ir tvarkymo plan ą .
Mišk ų ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:
1) mišk ų ūkio veikl ą diferencijuoti pagal numatyt ą mišk ų ūkio teritorij ų naudojimo b ūdą užtikrinant optimalesn į miško naudojim ą; 2) sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui). Skatint ų efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ÷s įvairov ÷s miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą; 3) Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje mišk ų plotus padidinti pirmoje eil ÷je si ūlome: Europin ÷s svarbos Valdajaus-Baltijos-Pomeranijos aukštum ų juost ą Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologin ÷s takoskyros ruože pa čioje šiaurvakarin ÷je savivaldyb ÷s dalyje Ilginink ų apylink ÷se; regionin ÷s svarbos Nemuno-Merkio-Katros takoskyros ruož ą Merkin ÷s-Kabeli ų-Dubi čių atkarpoje; naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. teritorijos, kuri ų perspektyvinis panaudojimas – mišk ų ūkio veiklai, turi b ūti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisim ą bei kitas miškotvarkos priemones.
Žem ÷s ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:
1) teritorijos, kuri ų perspektyvinis panaudojimas – ilgalaik ÷ žem ÷s ūkio veikla, turi b ūti planuojamos gerinti ir tvarkyti taip, kad j ų naudojimas b ūtų intensyvus, užtikrinantis efektyvi ą gamyb ą; 2) į gamtin į karkas ą įeinan čiose ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritet ą ir param ą ekologinio ir tausojamojo ūkininkavimo sistemas diegiantiems ūkiams; 3) išskirti arealus miško įveisimui ne miško žem ÷je, laikantis teis ÷s akt ų, leidžian čių įveisti mišk ą, reikalavim ų ir miško įveisimo prioritet ų (pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose, po to – nenusausintose apleistose ir dirvonuojan čiose žem ÷se su mažos ūkin ÷s vert ÷s dirvožemiais); 4) prioritetiniai darbai tur ÷tų b ūti atliekami vystant perspektyvias kaimo gyvenam ąsias vietoves, intensyviai rekreacinei veiklai skirtas teritorijas (rekreacinius arealus), taip pat žem ÷s ūkio paskirties teritorijose su našiais dirvožemiais, kuriose rekomenduojam ą specializacij ą atitinkantis ūkininkavimas duos didžiausi ą ekonomin į efekt ą; 5) rajono žem ÷tvarkos schemos parengimas. Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius (gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą, diferencijuotą žem ÷s naudojim ą) ir vadovaujantis Žem ÷s ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu (2004 09 15, Nr. 3D-518/D1-490) patvirtintomis žem ÷tvarkos schemos rengimo taisykl ÷mis, reikia išspr ęsti vietin ÷s reikšm ÷s keli ų tinklo sutvarkym ą, stambi ųjų ūki ų centr ų išd ÷stym ą.
Vandens ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:
1) spr ęsti Grybaulios tvenkini ų Marcinkoni ų sen. galimyb ę panaudoti verslinei žuvininkystei ar m ÷g÷jiškos žvejybos organizavimui;
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 91 Sprendini ų konkretizavimas.
2) Var ÷nos raj. savivaldyb ÷s teritorijoje didesn į d ÷mes į skirti m ÷g÷jiškos žvejybos organizavimui ir pl ÷trai; 3) Laikytis prie paviršini ų vandens telkini ų, išskirt ų apsaugos juost ų ir zon ų, reikalavim ų.
Kitos paskirties teritorij ų tvarkymo prioritetai:
1) parengti žem ÷s sklyp ų ir pastat ų, tinkam ų verslo pl ÷trai, katalog ą, kuriame b ūtų smulkaus ir vidutinio verslo pl ÷tros informacin ÷ duomen ų baz ÷, apimanti duomenis apie eksport ą, subrangos galimybes ir bendr ų įmoni ų k ūrim ą; 2) rekultivuoti baigtus eksploatuoti karjerus.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 92 Sprendini ų konkretizavimas.
8. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN öS POREIKIAMS
8.1. Saugomos teritorijos
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje ypa č daug saugom ų teritorij ų bei jose esan čių gamtini ų bei kult ūrini ų vertybi ų. Daugumoje j ų apsauga jau įstatymiškai įteisinta. Šiuo metu naujai steigiamas Daug ų regioninis parkas, kurio pietrytinis pakraštys patenka ir į Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorij ą. Alytaus apskrities ir Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendruosiuose planuose numatyta teritorija šio parko steigimui. Ši teritorija pažym ÷ta br ÷žinyje „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga“.
8.2. Technin ÷ infrastrukt ūra
8.2.1. Susisiekimo infrastrukt ūra
Savivaldyb ÷s teritorijos bendrajame plane numatoma formuoti aukštesn ÷s kategorijos keli ų tinkl ą, rekonstruojant esam ų keli ų ruožus, keliant keli ų reikšmes. Keli ų reikšmi ų didinimas yra tiesiogiai susij ęs su padid ÷jusiomis apsaugos zonomis. Apsaugos zon ų didinimas keliant krašto keli ų techninius parametrus iki magistralini ų keli ų reikalavim ų bei rajonini ų keli ų į krašto keli ų, reikalingas: 1. Keliui Nr. 128 Valkinink ų geležinkelio stotis-Daugai-Alytus; 2. Keliui Nr. 4701 Jurgionys-Babrišk ÷s.
Teritorij ų rezervavimas perspektyvini ų geležinkelio linij ų tiesimui reikalingas: 1. Geležinkelio linijai Valkininkai-Alytus; 2. Geležinkelio linijai Kabeliai-Druskininkai; 3. Var ÷nos miesto aplinkkelio tiesimui (buvusio geležinkelio linijos Var ÷na-Alytus sankasos rezervavimas kelio tiesimui).
Teritorij ų rezervavimas perspektyvini ų tilt ų statybai: 1. Tiltui per Merkio up ę Perlojoje; 2. Tiltui per Merkio up ę Pamerki ų-Barteli ų ruože.
8.2.2. Ekoinžinerin ÷ ir energetikos infrastrukt ūra
Var ÷nos rajono generaliniame plane inžinerin ÷s infrastrukt ūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorij ų rezervavimas.
Teritorij ų rezervavimas vandentiekio infrastrukt ūrai: • Nauj ų vandenvie čių įrengimui Druck ūnuose, Pakaršyje, Rudnioje, Rakuose, Krokšlyje, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Vorišk ÷se, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose; • Nauj ų papildom ų gr ęžini ų įrengimui Gudžiuose, Nedzing ÷je, Sarapinišk ÷se, Tolk ūnuose, Pamusiuose, Dubi čiuose, Pano čiuose, Marcinkonyse, Kabeliuose, Matuizose, Vilkiautinyje, Panaroje, Pilvingiuose, Valkininkuose ir Vydeniuose; • Vandens gerinimo įrengini ų statybai Nedzing ÷je, Druck ūnuose, Pakaršyje, Pamusiuose, Dubi čiuose, Rudnioje, Rakuose, Krokšlyje, Musteikose, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Vorišk ÷se, Pilvingiuose, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose, Vydeniuose ir Kiju čiuose. Pagal galimybes viet ą vandens gerinimo įrenginiams parinkti esam ų vandenvie čių teritorijose.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 93 Sprendini ų konkretizavimas.
Teritorij ų rezervavimas vandenvalos infrastrukt ūrai: • Esam ų nuotek ų valymo įrengini ų rekonstravimui Matuizose, Merkin ÷je, Valkinink ų GS ir Vydeniuose. • Nauj ų nuotek ų valymo įrengini ų statybai Nedzing ÷je, Sarapinišk ÷se, Tolk ūnuose, Druck ūnuose, Pamusiuose, Žilinuose, Puodžiuose, Dubi čiuose, Pano čiuose, Rudnioje, Rakuose, Krokšlyje, Marcinkonyse, Kabeliuose, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Vorišk ÷se, Panaroje, Pilvingiuose, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Valkininkuose, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose.
Teritorij ų rezervavimas atliek ų tvarkymui: • Didži ųjų ir kit ų atliek ų pri ÷mimo aikštelei Merkin ÷s mstl., Merkin ÷s sen. ir Pakl ÷štar ÷s k., Valkinink ų sen; • Biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštelei šalia esamos didži ųjų ir kit ų atliek ų surinkimo aikštel ÷s Geležinkelio g. Var ÷noje*; • biodegraduojan čių (viso rajono) atliek ų kompostavimo aikštelei esamo Var ÷nos sąvartyno vietoje. * Numatyta Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s reikalavimu rengiam ų dokument ų pagrindu.
Teritorij ų rezervavimas duj ų tiekimui: • Skirstomojo dujotiekio tinklo įrengimui; • Aukšto sl ÷gio skirstomajai dujotiekio linijai nuo Butrimoni ų DSS iki Var ÷nos ir nuo Var ÷nos iki Matuiz ų
8.3. Teritorijos valstyb ÷s sienos apsaugos poreikiams
Žem ÷s plotai, reikalingi valstyb ÷s sienos apsaugai, nustatomi vadovaujantis Valstyb ÷s sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192) ir po įstatymini ų teis ÷s akt ų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷ 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1387 „D ÷l Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstyb ÷s sienos apsaugai skirt ų žem ÷s plot ų (pasienio juostos) ir j ų rib ų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3079; 2008, Nr. 59-2218) patvirtino valstyb ÷s sienos su Baltarusijos Respublika apsaugai skirtus žem ÷s plotus ir j ų ribas. Alytaus apskrities Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijoje šie plotai nustatyta tvarka įteisinti Valstyb ÷s sienos apsaugos tarnybai ir jose bet kokia veikla, nesisijusi su valstyb ÷s sienos apsauga, draudžiama. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷ 2007 m. geguž ÷s 30 d. nutarimu Nr. 548 (Žin., 2007, Nr. 66-2559) „D ÷l pasienio ruožo ir valstyb ÷s sienos apsaugos zonos rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo patvirtinimo“ patvirtino pasienio ruožo ribas ir valstyb ÷s sienos apsaugos zonos ribas. Dalis Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos yra pasienio ruožo bei valstyb ÷s sienos apsaugos zonos ribose. Veikl ą pasienio ruože reglamentuoja Pasienio teisinio režimo taisykl ÷s, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (Žin., 2002, Nr. 46-1755, 2008, Nr. 11-383). Valstyb ÷s sienos apsaugos zonos ir pasienio ruožo ribos pateikiamos pagrindiniame br ÷žinyje „Žem ÷s naudojimo ir apsaugos reglamentai“. Šiose teritorijose fizini ų ir juridini ų asmen ų veiklos tvark ą reglamentuoja Valstyb ÷s sienos ir jos apsaugos įstatymas ir kiti po įstatyminiai teis ÷s aktai.
______UAB „Urbanistika“, 2007 VAR öNOS RAJONO SAVIVALDYB öS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. 94 Sprendini ų konkretizavimas.
9. SPRENDINI Ų ĮGYVENDINIMUI RENGTINI PROJEKTAI
Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendini ų detalizavimui ir įgyvendinimui jo realizavimo eigoje si ūloma parengti šiuos naujus arba patikslinti anks čiau parengtus projektus:
1. Var ÷nos, Merkin ÷s ir Valkinink ų m. bendruosius planus.
2. Seni ūnij ų centr ų ir kit ų gyvenam ųjų vietovi ų detaliuosius planus.
3. Technin ÷s infrastrukt ūros pl ÷tros (susisiekimo, energetikos, vandentvarkos) specialiuosius planus.
4. Kraštovaizdžio special ųjį plan ą.
5. Vis ų r ūši ų saugom ų teritorij ų specialiuosius arba tvarkymo zon ų planus.
6. Turizmo ir rekreacijos specialiuosius planus.
7. Monitoringo sistemos projekt ą.
8. Nuolat atnaujinti miškotvarkos projektus ir miškų inventorizacijos duomenis.
9. Žem ÷tvarkos schemas, žem ÷s konsolidacijos projektus, kaimo pl ÷tros žem ÷tvarkos projektus.
10. Vandens telkini ų apsaugos zon ų ir pakrant ÷s apsaugos juost ų specialiuosius planus.
11. Kitus dokumentus, pagal bendrojo plano sprendini ų realizavimo metu iškilusius poreikius.
Konkre čios sklyp ų, atskir ų zon ų, koridori ų ir kit ų teritorij ų ribos turi b ūti nustatomos tik aptartuose ir kituose žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose, parengtuose vadovaujantis pateikiamais bendrojo plano principiniais sprendiniais.
______UAB „Urbanistika“, 2007