VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSL Ų FAKULTETAS REGIONIN ĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA
Sandra Ribokait ė
PANEV ĖŽIO APSKRITIES TURISTINIS POTENCIALAS IR JO PANAUDOJIMAS EDUKACINIAIS TIKSLAIS
TOURISTIC POTENCIAL OF PANEV ĖŽYS REGION AND ITS USE FOR EDUCATION PURPOSE
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbo vadovas- prof. A. Stanaitis
VILNIUS, 2009 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Turinys Įvadas ...... 3 I. Metodin ė dalis...... 5 1.1 Darbo tikslas ir uždaviniai...... 5 1.2. Darbo ruošimo etapai ...... 5 1.3 Naudoti metodai ...... 6 1.4 Darbo naujumas ir praktinis reikšmingumas...... 7 1.5 Pagrindin ės darbo s ąvokos...... 8 1.6 Literat ūros šaltini ų apžvalga ...... 9 II. Turizmas kaip viena iš svarbiausi ų ūkin ės veiklos šak ų bei edukacijos form ų pasaulyje ir Lietuvoje ...... 13 2.1 Turizmo prigimtis ir samprata...... 13 2.2 Turizmo klasifikavimas...... 14 2.3 Kult ūrinis-pažintinis turizmas kaip viena svarbiausi ų visuomen ės edukacijos form ų ..... 16 2.4 Pasaulinis turizmas. Trumpa pasaulio ir Europos turizmo pl ėtot ės apžvalga...... 19 2.5 Turizmas Lietuvoje ...... 22 III. Panev ėžio apskrities geografin ės aplinkos bei turizmo ištekli ų analiz ė ir vertinimas ...... 31 3. 1 Turizmo ištekliai Panev ėžio apskrityje ...... 31 3.1.1 Panev ėžio rajono turizmo ištekli ų analiz ė...... 32 3.1.2 Pasvalio rajono turizmo ištekli ų analiz ė...... 39 3.1.3 Birž ų rajono turizmo ištekli ų analiz ė ...... 45 3.1.4 Rokiškio rajono turizmo ištekli ų analiz ė...... 51 3.1.5 Kupiškio rajono turizmo ištekli ų analiz ė ...... 57 IV. Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui ...... 62 4.1 Esamas turizmo ištekli ų Panev ėžio aspkrityje panaudojimas edukaciniam turizmui...... 62 4.2 Galimas turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje panaudojimas edukaciniam turizmui...... 68 VI. Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų SSGG (SWOT)analiz ė ...... 71 6.1 SSGG analiz ės svarba ...... 71 6.2. Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo SSGG (SWOT) analiz ė...... 72 6.2.1 Panev ėžio rajono turizmo SSGG analiz ė ...... 72 6.2.2 Pasvalio rajono turizmo SSGG analiz ė ...... 73 6.2.3 Birž ų rajono turizmo SSGG analiz ė...... 74 6.2.4 Rokiškio rajono SSGG analiz ė...... 76 6.2.5 Kupiškio rajono turizmo SSGG analiz ė...... 78 VII. Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti tyrimo analizė ir rezultat ų apibendrinimas ...... 81 7.1 Tyrimo metodologijos pasirinkimas...... 81 7.2 Tyrimo duomen ų analiz ė ir rezultat ų apibendrinimas...... 82 7.3 Tyrimo išvados...... 91 Išvados...... 92 Problemos bei pasi ūlymai ...... 94 Literat ūros s ąrašas...... 96 Anotacija ...... 99 Santrauka...... 100 Summary ...... 102 Priedai...... 104
2 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Įvadas
Turizmas viena patraukliausi ų ir grei čiausiai besivystan čių ūkio šak ų. Jo prigimtis sietina su rekreacini ų poreiki ų tenkinimu ir noru pažinti aplink ą, gauti nauj ų potyri ų. Tai gamtinis, kult ūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Jis labai svarbus tiek valstyb ėms, tiek atskiriems regionams, ar miestams, nes tai vienas iš vystymosi ir pl ėtros rodikli ų. Turizmo sektoriaus pl ėtra ypatingai pageidautina silpniau išsivys čiusiuose šalies regionuose, kur kitokios pl ėtros galimyb ės sunkiau įmanomos. Ta čiau šio sektoriaus pl ėtra visoje šalyje ver čia konkuruoti atskirus regionus tarpusavyje, siekiant pritraukti daugiau turist ų. D ėl šios priežasties kiekvienas regionas turi pasirinkti turizmo form ą, kuri leist ų įgyti konkurencin į pranašum ą. Šioje srityje lemiam ą vaidmen į vaidina istorin ė praeitis ir išlik ęs kult ūrinis paveldas bei nat ūrali gamta. Turizmas ir rekreacin ė veikla ypa č svarbi edukaciniu poži ūriu. Tod ėl negali likti nepasteb ėta turizmo reikšm ė žmoni ų švietimui. Turizmas- tai viena iš svarbi ų pažinimo ir edukacini ų form ų- ple čia žmoni ų akirat į, skatina dom ėjim ąsi savo ir kit ų krašt ų istorija, formavimosi aplinkyb ėmis. Edukacinio, kitaip tariant pažintinio turizmo funkcijos glaudžiai siejamos su kult ūros, švietimo, informacijos skleidimo funkcijomis. Gvildenti tem ą „Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais“ pasirinkau d ėl svarios priežasties. Panev ėžio apskritis- Šiaur ės ryt ų Lietuvos regionas, išk ėlęs tiksl ą tapti vienu iš šalies turizmo lyderiu, kuriame ne tik palanki verslo aplinka ir turiningas viešasis gyvenimas, bet taip pat apskrityje gausu turizmui palanki ų gamtini ų ir kult ūrini ų ištekli ų. Ta čiau Lietuvoje vis dar išlieka reikšmingi atskir ų region ų ar net rajon ų ekonominiai, demografiniai ir infrastrukt ūros netolygumai. Šalyje formuojasi didel ę ekonomin ę trauk ą turintys centrai, kuri ų įtakos zonose koncentruojasi gyventojai bei ekonomika. Čia pl ėtojamai infrastrukt ūrai skiriamas didesnis dėmesys, negu likusioje šalies teritorijoje. Valstyb ės lygmenyje Panev ėžio apskritis viena iš mažiausiai populiarinam ų, ir nepatenka į ši ų traukos centr ų įtakos zon ą, ir turimas turistinis potencialas, kuris gali atnešti edukaciniu poži ūriu daugyb ę naudos visuomenei yra nepilnai panaudojamas. Be to, edukacinis turizmas Panev ėžio apskrityje- mažai tyrin ėta tema. Tod ėl svarbu įžvelgti turizmo pl ėtros galimybes šiame regione. J ų didinimas tur ėtų tapti vienu iš pagrindini ų apskrities uždavini ų. Yra dar daug neišspr ęst ų problem ų, tod ėl b ūtina imtis iniciatyvos koordinuojant ir rengiant edukacinio turizmo strategij ą, kuri numatyt ų šios srities pl ėtros vizij ą. Stipresniam žmogaus pažinimo procesui reikia, kad informacija b ūtų sukaupiama tiesiogiai per žmogaus ir objekto santyk į. Taip edukacija formuos suvokim ą, paskui atmint į, supratim ą ir nuomon ę. Šiame darbe apžvelgiu bei susisteminu pagrindinius Panev ėžio apskrities turistinius- gamtinius ir kult ūrinius išteklius, analizuoju j ų išsid ėstym ą, turimo turistinio- rekreacinio potencialo pl ėtros bei panaudojimo galimybes edukacin ėje veikloje. Pateikiu atskir ų apskrities rajon ų turizmo SSGG analizes, kurios gali pagelb ėti ieškant nauj ų turizmo pl ėtros sri čių bei galimybi ų, tinkamai 3 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais panaudoti turim ą stipr ų turistin į potencial ą, bei laiku įžvelgti esamas gr ėsmes, kurios trukdyt ų pl ėtrai. Pateikiu vaizdžius žem ėlapius, kuriuose apskrities turistiniai ištekliai suskirstyti atskiromis grup ėmis ar pateikiami kompleksiniu variantu. Norint apibr ėžti turizmo viet ą šiuolaikin ėje visuomen ėje, Panev ėžio apskrities gyventoj ų bei sve čių poreikiams išaiškinti, atlieku anketin į tyrim ą. Apdorojus bei išanalizavus gautus duomenis, pateikiu konkre čius pasi ūlymus edukacinio turizmo apskrityje pl ėtrai padidinti.
Pad ėka. Už pagalb ą rengiant darb ą autor ė d ėkoja darbo vadovui VPU regionin ės geografijos katedros prof. A. Stanai čiui, Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui bei Panev ėžio miesto savivaldyb ės ekologijos skyriui už suteikt ą nauding ą informacij ą bei patarimus.
4 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais I. Metodin ė dalis
1.1 Darbo tikslas ir uždaviniai Magistro darbo tikslas: Išanalizuoti Panev ėžio apskrities turistin į potencial ą ir pateikti galim ą racional ų jo panaudojim ą intensyvesnei visuomen ės edukacijai.
Norint pasiekti š į tiksl ą, užsibr ėžta įgyvendinti keletas uždavini ų: Darbo uždaviniai : 1. Apib ūdinti turizm ą kaip reiškinį pasaulyje, Lietuvoje bei Panev ėžio apskrities m ąstu bei supažindinti su edukacinio turizmo s ąvoka ir svarba; 2. Apibr ėžti kult ūrinio turizmo esm ę, pl ėtros veiksnius ir svarb ą Šiaur ės Ryt ų Lietuvos regiono lygmenyje; 3. Išanalizuoti bei susisteminti Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo išteklius; 4. Pateikti teritorin į turizmo ištekli ų išsid ėstym ą Panev ėžio apskrityje; 5. Įvertinti turistinio potencialo esam ą bei galim ą panaudojim ą edukacijai; 6. Įvertinti turizmo sektoriaus Panev ėžio apskrityje galimybes bei gr ėsmes, pateikiant SSGG (SWOT) analiz ę; 7. Atlikti anketin į tyrim ą „Turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje pritaikymas visuomen ės edukacijai bei poreiki ų išaiškinimui“; 8. Sudaryti ir pasi ūlyti naujus pažintinius- edukacinius maršrutus Panev ėžio apskrityje bei pateikti pasi ūlym ų intensyvesnei edukacinio- kult ūrinio turizmo pl ėtrai Panev ėžio apskrityje vystyti.
1.2. Darbo ruošimo etapai
Darbo ruošim ą galima b ūtų suskirstyti į kelis svarbius etapus: a. Temos pasirinkimas ir uždavini ų numatymas. Darbo tema „Panev ėžio apskrities turistinis potencialas- jo esamas bei galimas panaudojimas edukaciniais tikslais“ pasirinkta neatsitiktinai. Šis darbas bakalaurinio darbo t ęsinys, kuriame pateikiama platesn ė turizmo ištekli ų analiz ė, apimanti Panev ėžio apskrit į bei galutin ės išvados nagrin ėta tema. Edukacin ė turizmo funkcija- mažai tyrin ėta tema. Be to, galima rasti darb ų, analizuojan čių turistiniu poži ūriu patrauklesniais pripažintus Lietuvos regionus, ta čiau analizuojan čių šiaur ės ryt ų Lietuvos turistin į potencial ą- n ėra. Atlikti š į darb ą- įgyvendinti darbe numatytus uždavinius, svarbu, kadangi tai gali b ūti pagalba kuriant efektyvi ą turizmo srities Panevėžio apskrityje pl ėtros vizij ą bei strategij ą.
5 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais b. Duomen ų rinkimas, objektų sisteminimas: Duomenys buvo renkami keliais b ūdais iš įv. šaltini ų: o informacija iš knyg ų, buklet ų, žem ėlapi ų; o informacija iš savivaldyb ės ekologijos skyriaus; o paieška internete; o Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro duomenys; o Apklausos duomenys. c. Duomen ų sisteminimas. Duomen ų ir informacijos turizmo tematika galima rasti įv. informacijos šaltiniuose. Ta čiau j ų paieška ir sisteminimas (priskyrimas tam tikrai grupei, temai ir pan.) užima tikrai nemažai laiko. Iš visos pateikiamos informacijos svarbu buvo atsirinkti reikaling ą tyrin ėjamai temai, bei rasti pa čią naujausi ą informacij ą, duomenis, rodiklius. d. Iliustracij ų parengimas. Darbe pateikiama žem ėlapiai, diagramos iš įvairi ų duomen ų basi ų internete, miesto savivaldyb ės archyvo, asmeninio archyvo, knyg ų, buklet ų ir kt. informacijos šaltini ų. e. Tyrimo programos parengimas. Suderinus planuojamo tyrimo tiksl ą, parengiama tyrimo programa. Ruošiama tyrimo apklausos anketa- klausimai respondentams. Numatoma tyrimo eiga- vieta, laikas. f. Teksto rašymas. Susisteminus duomenis ir parengus iliustracijas, darbas pradedamas rašyti. g. Darbo apiforminimas. Darbas rašomas remiantis baigiam ųjų darb ų rašymo metodika, laikantis vis ų nustatyt ų reikalavim ų: teksto išd ėstymas- tvarkingas, šrifto tipas bei dydžiai- pagal reikalavimus. Po ši ų darb ų, tikrinamos klaidos. Galiausiai darbas spausdinamas, susegamas bei pristatomas į VPU Gamtos moksl ų fakulteto Bendrosios geografijos katedr ą.
1.3 Naudoti metodai
Ruošiant š į darb ą buvo panaudoti šie visuotiniai moksliniai metodai: 1) Teorinis (Mokslin ės literat ūros šaltini ų, dokument ų studijavimas ir analiz ė); 2) Istorinis (Buvo ieškoma ir sisteminama turistiniai- rekreaciniai Panev ėžio apskrities objektai); 3) Aprašomasis (Šis metodas naudojamas visame darbe, aprašant turizm ą kaip reiškin į pasaulyje, Lietuvoje, Panev ėžio apskrityje, analizuojant turizmo išteklius, aprašant edukacinio turizmo svarb ą bei apibendrinant „Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti tyrimo rezultatus); 4) Kartografinis- statistinis (Šis metodas buvo naudojamas pateikiant turizmo kaitos tendencijas pasaulyje, Lietuvoje, Panev ėžio apskrityje. Šis metodas naudojamas rengiant darbo tyrim ą „Turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje pritaikymo visuomen ės edukacijai“ išaiškinti); 5) Sisteminis (klasifikavimas) (Metodas naudotas klasifikuojant turizmo r ūšis bei sisteminant turistinius Panev ėžio apskrities objektus į atskiras grupes); 6 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais 6) Analiz ė (Buvo analizuojami įvairi ų met ų duomenys, atspindintys išvykstam ąjį bei vietin į Lietuvos turizm ą, apsilankiusi ųjų Lietuvos turizmo informacijos centruose žmoni ų skai čius, teritorinis turistini ų- rekreacini ų objektų išsid ėstymas Panev ėžio apskrities rajonuose, analizuojamas turizmas- reiškinys, kaip vienas svarbiausi ų visuomen ės edukacijos form ų. Analiz ės metodu buvo paremta Panev ėžio apskrities rajon ų SSGG analiz ė bei „Turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje pritaikymo visuomen ės edukacijai“ išaiškinti tyrimas); 7) Apibendrinimas (Šis metodas apibr ėžia m ąstymo b ūdą, kuriuo nustatomi bendriausi objekto bruožai ir savyb ės. Šis metodas buvo naudojamas apibendrinant tyrimo „Turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje pritaikymo visuomen ės edukacijai“ išaiškinti rezultatus, išskiriant tyrimo bei viso darbo išvadas); 8) Palyginimas (Šis metodas naudojamas lyginant objektus ar reiškinius-taip išryšk ėja j ų panašumai. Šis metodas buvo naudojamas lyginant įvairi ų met ų statistinius duomenis, atspindin čius pasaulio ir Lietuvos turizmo rodiklius. Lyginami Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo išteklių teritorinis išsid ėstymas bei kiekybiniai duomenys).
1.4 Darbo naujumas ir praktinis reikšmingumas
Darbo naujumas. Turizmas yra viena patraukliausi ų ūkin ės veiklos šak ų. Kokios turizmo pl ėtros galimyb ės- svarbus klausimas tiek Lietuvai, tiek kiekvienam šalies regionui atskirai. J ų didinimas tur ėtų b ūti vienu iš pagrindini ų valstyb ės uždavini ų. Turizmo, kaip reiškinio teikiama nauda žinoma jau seniai: gilina žinias, ple čia akirat į, skatina dom ėjim ąsi savo šalies bei aplinkini ų šali ų kult ūra. Bene svarbiausia ir mažai tyrin ėta išlieka edukacin ė turizmo funkcija. Dėl šios priežasties pagrindiniu baigiamojo magistrinio darbo tikslu pasirinkau- pateikti Panev ėžio apskrities turistinio potencialo ir jo panaudojimo edukaciniais tikslais galimybi ų analiz ę. Rengiant darb ą pasteb ėta, kad paprastai literat ūros šaltiniuose pateikiama nesusisteminta informacija apie lankytinus Panev ėžio apskrities turistinius objektus. Daugiausia galima sutikti trump ų aprašym ų apie didžiuosius apskrities miestus, ar atskir ų rajon ų objektus; naudojantis šiais leidiniais galima surinkti visai nemaž ą informacijos apie apskrities turizmo išteklius archyv ą. Informacijos apie Panev ėžio apskrities lankytinas įžymias vietas galima rasti įv. knygose apie Lietuv ą, kur yra aprašomi lankytini apskri čių objektai. Kompleksinio pob ūdžio darbų, analizuojan čių Panev ėžio apskrities turizm ą, n ėra. Praktinis reikšmingumas. Analizuojamuose literat ūros šaltiniuose daugiausia kalbama apie turizmo rekreacin ę reikšm ę visuomenei. Edukacin ė turizmo funkcija dažnai lieka šeš ėlyje. Šiame darbe iškelsiu svarb ų uždavin į- supažindinti su edukacinio turizmo s ąvoka ir pagr įsiu jo svarb ą. Tod ėl darbas turi ir praktin ės reikšm ės – jis taikomojo pob ūdžio. Istorijos ir geografijos mokymas Lietuvos mokyklose daugiausia yra faktografinio pob ūdžio, tod ėl n ėra patrauklus. Taigi lankantis vietose, kur
7 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais moksleiviai, ar kiti besimokantieji, turi galimyb ę tiesiogiai s ąveikauti su tiriamuoju objektu, atsiranda unikali galimyb ė to išvengti. Mokymasis netradicin ėje aplinkoje - duoda ne tik nauj ų įsp ūdži ų, bet ir padeda per t ą pat į laik ą geriau įsisavinti nagrin ėjam ą medžiag ą. Darbe analizuojamas Panev ėžio apskrities turistinis potencialas, turizmo ištekli ų panaudojimas edukacin ėje veikloje, taip pat pateikiama edukacinio turizmo pl ėtros kryptys. Surinkti duomenys apie Panev ėžio apskrities turistinius objektus bei vietoves, susisteminti ir sugrupuoti pagal rajonus į atskiras grupes. Darbas kompleksinis, kadangi išskiriama gamtiniai, kult ūros paveldo, archeologijos, architekt ūros, urbanistikos, dail ės bei istorijos paminklai, specialiojo intereso ištekliai. Taip pat kaip labai svarbi ą turizmo šak ą analizuoju pažintin į- edukacin į turizm ą. Nagrin ėju turizmo ištekli ų geografin į pasiskirstym ą bei pateikiu vaizdžius žem ėlapius, kuriuos galima pritaikyti lankant žymiausius apskrities turistinius objektus. Darbo rezultatai gali būti panaudojami Panev ėžio apskrities turizmo sistemos pl ėtros formavimo procese, siekiant subalansuotai pl ėtoti edukacin į turizm ą Panev ėžio apskrityje, kuo efektyviau išnaudojant turim ą turistin į potencial ą.
1.5 Pagrindin ės darbo s ąvokos
Pagal Turizmo įstatymo pakeitimo įstatym ą (Žin.,1998, Nr. 32-852; 2001 Nr. 34-1128): Rekreaciniai ištekliai – teritorijos gamtin ės ir kult ūrin ės aplinkos savyb ės tinkamos žmoni ų pilnaver čiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti. Rekreaciniams ištekliams priskiriama: gamtos ištekliai (miškai, gyvenam ųjų vietovi ų želdynai, vandens telkiniai ir j ų pakrant ės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmoni ų poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai); kult ūros paveldo objektai (nekilnojamosios kult ūros vertyb ės); turizmo paslaug ų ir poilsio infrastrukt ūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortin ėse teritorijose, rekreacin ėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistin ės tr ąsos, apžvalgos aikštel ės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos. Rekreacin ė teritorija – teritorija, turinti nustatytas ribas ir skirta naudoti ar naudojama rekreacijai bei rekreacijos (turizmo) objektams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Turizmas – tikslinga žmoni ų veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatin ės gyvenamosios vietos rib ų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla n ėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietov ėje. Turizmo ištekliai – atitinkamos teritorijos ar atskir ų gamtos, kult ūros ar specialaus intereso objekt ų vertyb ės ir galimyb ės tenkinti turist ų poreikius. Turizmo paslauga – fizini ų ir juridini ų asmen ų veikla, kuria tenkinami turist ų kelion ės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramog ų ir kiti poreikiai.
8 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Pagal Saugom ų teritorij ų įstatym ą (Žin., 1993, Nr. 63-1188): Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į tiksling ą krašto gamtos ir kult ūros paveldo teritorini ų kompleks ų ir objekt ų (vertybi ų), kraštovaizdžio bei istorijos pažinim ą, taip pat skirta mokslui ir mokymui. Rekreacija – žmogaus fizini ų ir dvasini ų j ėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kult ūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems d ėl j ų vert ės teis ės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Pagal nekilnojamojo kult ūros paveldo įstatym ą ( 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733): Kult ūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kult ūros vertyb ės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu poži ūriu. www.zodynas.tk: Potencialas - paj ėgumo, galios lygis.
Edukacija [lot. educatio]- aukl ėjimas, lavinimas, švietimas.
1.6 Literat ūros šaltini ų apžvalga
Turizmo mokslas kaip tyrim ų objektas, yra gana naujas, kadangi poreikis turizmo produktui masin į pob ūdį įgavo tik po II Pasaulinio karo. Turizm ą kaip reiškin į nagrin ėja bent keli tradiciniai akademiniai mokslai: geografija, ekonomika, sociologija, istorija, antropologija ir kt. Toks tarpdisciplininis turizmo tyrimo aspektas patvirtina turizmo kompleksiškum ą ir aiški ų rib ų nebuvim ą. Magistriniame darbe d ėmesys skiriamas kult ūriniam- edukaciniam turizmui ir jo pl ėtros galimyb ėms Šiaur ės Ryt ų Lietuvos regione. Kult ūrinio turizmo vystymosi tendencijas, pagrindines charakteristikas, privalumus ir tr ūkumus bendr ąja prasme yra analizav ę įvair ūs užsienio ir Lietuvos šali ų autoriai (L. Cabrini, (2003); B. McKercher, H. Du Cros (2002); J. Akama ir P. Sterry (2000); G. Indri ūnas (2006); L. Meškelevi čien ė (2000); M. Užpelkis (2007); C. Jenks (1993); G. M. E.MacDonald (2004) ir kt.). Ta čiau Lietuvos kult ūrinio turizmo situacija yra mažai analizuota. Nors Lietuvos Kult ūros ministerija 1998 m. nacionaliniu lygiu yra pri ėmusi strategin į dokument ą d ėl kult ūrinio turizmo, ta čiau jis ne įgyvendintas. Kult ūrinio turizmo pl ėtra atskiruose regionuose- literat ūroje netyrin ėta tema. Iš čia kyla pa čio tyrimo problema, kad kult ūrin į turizm ą Lietuvoje 9 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais bandoma pl ėtoti ne įvertinus esmini ų jo bruož ų ir vadybos niuans ų bei neparengus pl ėtros strategijos, tod ėl sunku realiai įvertinti kult ūrinio turizmo pl ėtros perspektyvas, ypatingai kaimiškuosiuose šalies regionuose. Dėl šios ir daugelio kit ų priežas čių, darbo tyrimo problem ą nusako klausimas – kokios galimos kult ūrinio turizmo pl ėtros perspektyvos Panev ėžio apskrityje, atsižvelgiant į esam ą turizmo ištekli ų ir vadybos situacij ą? Analizuojant turizm ą bet kuriuo poži ūriu paprastai išskiriami turizmo subjektai (turistai) bei objektai ( įmon ės, visuomenin ės bei valstybin ės institucijos). Atskiras grupes sudaryt ų turizmo infrastrukt ūra bei turizmo ištekliai. Pastaroji grup ė- turizmo ištekliai- tai pagrindinis analizuojamas darbo objektas. Turizmo ištekli ų analiz ė atliekama apibr ėžtame areale- Panev ėžio apskrityje. Šiai temai nagrin ėti informacijos apie Panev ėžio apskrities turizmo išteklius- lankytinus objektus, žymiausias vietas, apskrities miestus, miestelius bei gyvenvietes, turizmo infrastrukt ūros objektus ir kt. su turizmu susijusius objektus, galima rasti iš ties ų daug. Ta čiau literat ūros šaltini ų, skirt ų kompleksinei Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų analizei bei j ų pritaikymo visuomen ės edukacijai, nėra. Rengiant magistro baigiam ąjį darb ą, susipažinau su įvairi ų autori ų darbais, nagrin ėjau internetin ėse svetain ėse talpinam ą informacij ą, naudojausi informacijos šaltiniais, saugomais Panev ėžio miesto savivaldyb ės ekologijos skyriuje, be to Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro kaupiama medžiaga. Didžiausi ą dal į literat ūros sudaryt ų Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro bei miesto savivaldyb ės išleisti leidiniai, taip pat internetiniuose puslapiuose pateikiama informacija. Atskir ų didesni ų leidini ų yra išleid ę ir keli rašytojai. Panev ėžio apskrities rajon ų centr ų (Panev ėžio, Pasvalio, Birž ų, Rokiškio bei Kupiškio) pl ėtros perspektyvos, kas svarbu analizuojant turistinį apskrities potencial ą, pateikiamos rajon ų pl ėtros strateginiuose planuose. Šiuos planus turi sudariusios visos Panev ėžio apskrities rajon ų savivaldyb ės („Panev ėžio rajono socialin ės, ekonomin ės, inžinerin ės, gamtin ės aplinkos bei teritorin ės pl ėtros analiz ė“; „Pasvalio rajono pl ėtros iki 2014 met ų strateginis planas“; „Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas“; „Rokiškio rajono turizmo pl ėtros galimybi ų studija“, „Kupiškio rajono pl ėtros iki 2010 met ų strateginis planas“). Dokumentuose pateikiamos prioritetin ės rajon ų turizmo pl ėtros kryptys bei turizmo pl ėtros tikslai ir uždaviniai . Analizuojamos socialinė, ekonomin ė, infrastrukt ūrin ė, gamtin ė bei kult ūrin ė aplinkos. Tuo remiantis galima įžvelgti Panev ėžio apskrities vystymosi galimybes bei numatyti gr ėsmes. Panev ėžio miesto savivaldyb ė- aktyviausiai populiarinanti edukacin į turizm ą apskrityje 2006 m. yra išleidusi leidin į, analizuojant į Panev ėžio miesto turistin į rekreacin į potencial ą „Nev ėžio up ės rekreacijos Panev ėžio miesto ribose schem ą (special ųjį plan ą). Šioje programoje analizuojami Panev ėžio miesto turizmo ištekliai, j ų išsid ėstymas analizuojamoje teritorijoje. Specialusis planas svarbus analizuojant dabartin ę miesto b ūkl ę bei perspektyvas turistiniu poži ūriu.
10 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Padedamas Panev ėžio miesto savivaldyb ės, Panev ėžio apskrities turizmo centras leidžia įvairius informacinius leidinius bei nedidelius bukletus, kuriuose aprašomi lankytini Panev ėžio miesto bei kit ų apskrities rajon ų objektai, įv. nedidelio tiražo bukletuose pristatomi nauji teminiai ar kompleksiniai pažintiniai maršrutai po apskrit į bei įvairios edukacin ės programos. Žymiai prie Panev ėžio apskrities populiarinimo yra prisid ėjęs kraštotyrininkas Petras Juknevi čius. Jis yra išleid ęs daugyb ę laidini ų apie Panev ėžio apskrities rajonus įv. aspektais, tiesa, daugiausia j ų skirti b ūtent Panev ėžio rajono istorijos, kult ūros, kartu ir turizmo ištekli ų pažymėjimui. Respublikin ėje ir vietin ėje spaudoje yra paskelb ęs apie 1000 rašini ų krašto istorijos, paminklosaugos tematika. Yra paskelb ęs straipsni ų leidiniuose "Kraštotyra", "Kult ūros paminklai", "M ūsų kraštas", monografijose "Kaim ų istorijos", "Raguvos praeitis" (I-III d.), "Raguva", "Uli ūnai", "Panev ėžio istorijos fragmentai". Leidini ų "Panev ėžio rajono architekt ūros paminklai" (1995), "Panev ėžio rajono rajono architekt ūros paminklai"(1995) bendraautorius. Yra paraš ęs ir išleid ęs: "Kult ūros paminklai ir jų apsauga"(1984), "Po Panev ėžio krašt ą. Keturi kelioni ų maršrutai"(1996), "Krašto istorija. Mokymo priemon ė"(1996), "Panev ėžio krašto istorija. Apybraižos fragmentai"(1996), "Dešimt kelioni ų iš Panev ėžio"(1997), "Panev ėžio rajono kult ūros vertyb ės"(2001). “Panev ėžio rajonas: iš praeities į dabart į” (2002), “Link Šiauli ų. Keturi ų kelioni ų aprašymai”(2002, bendraut. S.Kryžanauskait ė, L.Vasiliauskait ė), “Panev ėžio rajono plokštiniai kapinynai” (2002, bendraut. L.Vasiliauskait ė), “Panev ėžio rajono pilkapynai” (2002, bendraut. L.Vasiliauskait ė), “Nev ėžio pakrant ėmis arba Panev ėžys – K ėdainiai – Panev ėžys” (2003, bendraut.L.Vasiliauskait ė), “Apie Bistramus ir Bistrampolio dvar ą” (2003), “Kiršinas” (2003), “Sanžil ė” (2003, bendraut.L.Vasiliauskait ė), “Panev ėžio rajono piliakalniai” (2003, bendraaut. R.Juknevi čiūtė), “Po Vidurio Lietuv ą” (2004), “Sicinskiai” (2004, bendraut.L.Vasiliauskait ė), “Iš Jotaini ų praeities” (2004, bendraaut. S.Lukšyt ė), “Padavimais apgaubti” (2004, bendraaut. R.Juknevi čiūtė, “Ber čiūnai” (2004, bendraaut. S.Lukšyt ė), “Link Ventspilio per Žiemgal ą ir Kurš ą” (2004), “Iš Nev ėžnink ų praeities” (bendraaut. R.Kukuraityt ė), "Naudvaris ir Kerbedžiai" (2005), "Šuoja" (2005). Taip pat daugyb ė straipsni ų nuo 1981 m. laikraštyje „T ėvyn ė“. P. Juknevi čius yra išleid ęs ir kelet ą knyg ų apie Panev ėžio krašt ą. Kai kurias iš j ų galima naudoti kaip vadovus, keliaujant po š į krašt ą: Knyga „Po Vidurio Lietuva“ pristato mums Vidurio Lietuvos srit į: miestelius, įdomi ąsias vietas, įv. paminklus. Šiame leidin ėlyje pateikiama medžiaga ekskursij ų vadovams, individualiems keliautojams. Taip pat si ūlomos temin ės ekskursijos, kurioms vadovai gali pasiruošti individualiai, atsižvelgiant į kelion ės tiksl ą, turist ų poreikius. Vietov ės, kuriose si ūloma sustoti – pabrauktos, miestai schemoje parašyti didžiosiomis raid ėmis. Leidinyje pateikta tik orientacin ė schema. Temines ekskursijas si ūloma rengti vadovaujantis turistiniu žem ėlapiu “Vidurio Lietuva – lygum ų kraštas”.- (2001).
11 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Naudingos informacijos apie Panev ėžio apskrities turizmo išteklius bei patrauklum ą rengiant darb ą suteik ė Panev ėžio apskrities turizmo ir informacinis centras . Centro vadov ė suteik ė informacijos apie įstaigos vykdom ą veikl ą, taip pat pateik ė pastar ųjų met ų centro lankytoj ų analiz ę, pagal kuri ą iš dalies galima b ūtų spr ęsti apie Panev ėžio apskrities patrauklum ą turizmo atžvilgiu. Rengiant darb ą buvo naudojamasi ir internete pateikiama informacija. Keli puslapiai, kuriais naudojausi analizuodama apskrities turistin į potencial ą buvo ypa č svarb ūs. Tai rajon ų strateginiai pl ėtros planai, pateikiami rajon ų savivaldybių internetiniuose puslapiuose, turizmo įstatymas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos internetin ė svetain ė (www.tourism.lt) bei Pasaulin ės turizmo organizacija ( www.unwto.org ) ir kt.
12 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
II. Turizmas kaip viena iš svarbiausi ų ūkin ės veiklos šak ų bei edukacijos form ų pasaulyje ir Lietuvoje
2.1 Turizmo prigimtis ir samprata
„Viduramžiais žmon ės buvo turistai d ėl religijos, o dabar- d ėl to, kad turizmas yra j ų religija“ Robertas Ransis (Robert Runce)
Žodis „turizmas“ (pranc.Tourisme“) reiškia keliavim ą iš vienos vietov ės į kit ą laisvalaikiu. Turizmas yra viena svarbiausi ų aktyvaus poilsio r ūši ų ir viena veiksmingiausi ų žmogaus rekreacini ų poreikių tenkinimo priemoni ų. Turizmo prigimtis sietina su rekreacini ų poreiki ų tenkinimu ir noru pažinti aplink ą, gauti nauj ų potyri ų, tai gamtinis, kult ūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Turizmo prigimtis gali b ūti grindžiama įvairiais aspektais. Tai procesas, kuriam b ūdinga: • Kelion ės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius, susipaž įstama su kit ų šali ų ir vietovi ų žmoni ų kult ūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architekt ūra. • Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizin ės galios, patikrinamos žmogaus galimyb ės ekstremaliomis s ąlygomis, siekiami nepasiekti objektai, ar virš ūnės. • Žmoni ų poveikis gamtinei, kult ūrinei, socialinei, politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei b ūklei. • Tai galimyb ė gerinti aplink ą, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomik ą, mažinti bedarbyst ę, išsaugoti ir stiprinti miesto kult ūrin į identitet ą. • Daugeliui pasaulio žmoni ų tai verslas, darbo ir pajam ų šaltinis, o valstyb ėm- biudžeto papildymas ar krašto ekonomin ės gerov ės palaikymo galimyb ė. • Ūkin ės veiklos sritis, apimanti pramon ę, žem ės ūkį, transport ą, energetik ą, mišk ų ir vanden ų ūkį, pramog ų versl ą, maitinim ą, tarpininkavim ą ir kt. • Rekreacin ės veiklos, o kartu ir žmogaus gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis; keliaujant atgaunamos j ėgos, sportuojama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama. • Tai viena svarbiausi ų žmogaus edukacijos bei tobul ėjimo form ų, ple čianti žmoni ų akirat į, skatinanti dom ėtis savo bei kit ų šali ų istorija, kult ūra, skatinanti saugoti paveldo objektus bei identitet ą.
Turizmo s ąvoka, kitusi per šimtme čius, neturi vieningai pripažintos išraiškos.
13 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Dar 1954 m. Jungtini ų Taut ų Organizacijos priimtas nutarimas, kuriame turizmas apib ūdintas kaip „aktyvus poilsis už savo nuolatin ės gyvenamosios vietos rib ų, padedantis gerinti sveikat ą, fiziškai lavinti žmog ų“. 1980 m. Maniloje priimta pasaulio turizmo deklaracija skelbia: „Turizmas suprantamas kaip veikla, turinti svarbi reikšm ę taut ų gyvenimui, nes tiesiogiai lemi ą socialin ę, kult ūrin ę, švietimo bei ekonomin ę šali ų gyvenimo sferas ir j ų tarptautinius santykius“. 1993 m. JTO Statistikos komisija pri ėmė tok į turizmo apib ūdinim ą: „turizmas- tai veikla asmen ų, kurie keliauja po vietoves, esan čias už jiems ne įprastos aplinkos rib ų, ne ilgiau vieneri ų met ų poilsio, verslo ir kitais tikslais“. Mokslin ėje literat ūroje pateikiama daug įvairi ų turizmo sampratos aiškinim ų (Bernecheris P., Genevi čius J., Mertinas J., Brooke‘as M. Z. Ir kt.), ta čiau šiuo metu tikslinga vartoti Pasaulin ės Turizmo Organizacijos (PTO) pasi ūlyt ą apibr ėžim ą: Turizmas- visos kelioni ų, ekskursij ų r ūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo viet ą ilgiau nei vien ą par ą ir trumpiau nei 12 m ėnesi ų, ir kai išvykos tikslas n ėra samdoma, apmokoma veikla. Panašiai turizmas apibr ėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme: Turizmas- žmoni ų veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatin ės gyvenamosios vietos rib ų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla n ėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje. Turistas- asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kult ūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsien į ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatin ės gyvenamosios vietos rib ų. Turizmas yra viena palankiausi ų ūkin ės veiklos šak ų, nereikalaujan čių atsivežtini ų žaliav ų. Ji susideda iš keleto veiklos sektori ų, kaip apgyvendinimas, pramogos, transportavimas, maitinimas. Kiekvienas turizmo paslaugos teik ėjas, priklausomai nuo paslaug ų kokyb ės ir kiekio, gauna atitinkam ą atlyg į iš paslaug ų pirk ėjo, t. y. turisto. Vyksta tam tikras procesas, kur į galima pavadinti savita ekonomikos šaka arba ūkin ės veiklos sritimi. Svarbiausias tokios veiklos elementas, kuris į viening ą sistem ą jungia turizmo paslaug ų teik ėją ir pirk ėją, yra turizmo produktas . Turizmo produktas- tai preki ų ir paslaug ų visuma, tenkinanti turisto poreikius kelion ės metu.
2.2 Turizmo klasifikavimas
Kad b ūtų galima lengviau operuoti turizmo srities informacija, kelion ės klasifikuojamos ir skirstomos į r ūšis. Klasifikuojama ar skirstoma į r ūšis pagal kriterijus. Šiuo metu dažniausi šie kriterijai: • Kelion ės tikslas. • Turist ų skai čius.
14 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais • Kelion ės trukm ė. • Met ų lakai. • Keliavimo b ūdas. • Teritorija (kai kurioms šalims). • Rengini ų specializacija (konferencijos, seminarai, švent ės). Klasifikavimas pagal kelion ės tiksl ą. Ilg ą laik ą turizmas buvo klasifikuojama pagal motyvacinius faktorius, kurie nurodo dominuojant į motyv ą, paskatinus į turistą leistis į kelion ę. Šitaip klasifikuojant turisto motyvas keliauti tampa esminiu išeities tašku. Pagal š į kriterij ų turizmas skirstomas į šešias r ūšis(Turizmas. Vadov ėlis. K.: Kauno kolegijos leidybos centras, 2002 p.83): • Verslo turizmas. Kelion ės verslo reikalais ir susijusios su komerciniu turizmu. • Profesinis turizmas. Kelion ės profesiniais interesais. • Laisvalaikio ir pramog ų turizmas. Ši turizmo r ūšis jungia turist ų keliones, susijusias su laisvalaikio pom ėgiais ir noru pramogauti. Laisvalaikio ir pramog ų turizmo pagrindas yra atrakcij ų verslas. • Pažintinis kult ūrinis/edukacinis turizmas. Dominuojantis turist ų interesas kelion ėje yra kult ūros pla čiąja prasme pažinimas. • Sportinis turizmas. Tai kelion ės, kuri ų metu dalyvaujama sporto veikloje arba ji stebima. • Kaimo turizmas. Tai keliavimas į kaimo teritorij ą ir apsigyvenimas kaimo sodyboje norint pails ėti ar pažinti kaimo gyvenimo b ūdą. • Gydomasis turizmas. Jo tikslas – pasigydyti ar sustiprinti sveikat ą. Šiuo tikslu keliaujama į sanatorijas, gydyklas, kurortus. Pagal turist ų skai čių kelion ės skirstomos į individualias, grupines ir masines . Individualus turizmas - kai turistai keliauja individualiai, patys susidaro savo kelion ės maršrutus arba užsisako kelioni ų agent ūrose individualias keliones. Grupinis turizmas – tai kelion ės grupe. Kelioni ų agent ūroje renkama grup ė keliauti į vien ą ar kit ą šal į, arba gali savarankiškai susidaryti grup ė ir keliauti visiems tinkan čiu maršrutu. Analizuojant grupin į turizm ą dažniausiai jis siejamas su transporto r ūšimi – kelion ės autobusu, „ čarteriniai“ reisai ir pan. Masinis turizmas - tai s ąvoka, kuria gali b ūti įvardijamas keliavimas į sporto čempionatus ar olimpiad ą, piligrimyst ė, dalyvavimas masiniuose renginiuose. Masinio turizmo s ąvoka taip pat apib ūdinamas šiuolaikinio turizmo pasaulinio masto reiškinys, kai turistai keliauja po daugel į šali ų įvairiais tikslais. Pagal kelion ės trukm ę turizmas skirstomas į trumpalaik į, vidutin ės trukm ės ir ilgalaik į. Trumpalaik ės kelion ės trunka nuo 2 iki 4 dien ų, joms priskiriamos ir savaitgalio kelion ės. Vidutini ų kelioni ų trukm ė nuo 5 dien ų iki m ėnesio. M ėnesio ir ilgesn ės trukm ės kelion ės tur ėtų b ūti vadinamos ilgalaik ėmis.
15 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Pagal met ų laikus kelion ės skirstomos į sezonines ir nesezonines. Sezoniškumas - svarbus rodiklis turizmo versle, reiškiantis nevienodus turist ų srautus įvairiais met ų laikais. Tie patys maršrutai gali b ūti populiar ūs vienu met ų laiku (keliavimas į kurortus, keliavimas slidin ėti) ir nepopuliar ūs kitu met ų laiku. Keliavimo b ūdą lemia pasirinktos keliauti transporto priemon ės tipas. Turizmo terminologijoje vartojamos s ąvokos „autobusin ė“ kelion ė, kelion ė priva čia transporto priemone, kelion ė išnuomota transporto priemone, „ čarterin ė“ kelion ė (pavyzdžiui, užsakant l ėktuv ą grup ės skrydžiui į konkre čią vietov ę ir atgal). Taip pat pla čiai vartojami pėsčiųjų keliavimo, keliavimo dvira čiu ir kitokie pavadinimai, Pasirinktas transporto tipas lemia maršrut ą, paslaug ų kainas, kelion ės trukm ę. Visi šie rodikliai svarb ūs abiem pus ėms - tiek kelioni ų agent ūrai, tiek ir turistui. Pagal teritorij ą turizmas gali b ūti klasifikuojamas į priemies čio, regionin į. šalies, tarptautin į. Priemies čio turizmas turi savo tikslus tai kelion ės į gamt ą su palapin ėmis, į vasarnamius, poilsiavietes. Regioninis turizmas, kaip ir šalies turizmas, siejamas su regione esamomis kult ūros, gamtos įžymyb ėmis ar kitokiomis atrakcijomis. Klasifikavimas pagal rengini ų specializacij ą siejamas su renginiais - konferencijomis, seminarais, švent ėmis. Konferencij ų turizmas - sąvoka, kuria operuojama, turint omenyje specialias patalpas. B ūtin ą įrang ą, informacines tarnybas ir papildom ą program ą konferencij ų dalyviams. Rengini ų ir konferencij ų organizavimas leidžia sušvelninti turizmo sezoniškumo problem ą daugelyje šali ų.
2.3 Kult ūrinis-pažintinis turizmas kaip viena svarbiausi ų visuomen ės edukacijos form ų
Siekiant išlaikyti darb ą aktual ų bei nauding ą dabar čiai, tyrimo objektu pasirinktas šiuolaikinis turizmas. Šiuolaikin į turizm ą apib ūdina tai, kad jo metu nesitenkinama vien pramoga, bet pramoga jungiama su savišvieta ir lankomos vietov ės kult ūros pažinimu. Taip viena iš svarbiausi ų šiuolaikinio turizmo funkcij ų tampa- žmogaus edukacija. Turizmo edukacin ė funkcija n ėra naujas reiškinys, ta čiau mažai tyrin ėtas. Edukacija- tai gyvenimas kaupiant patirt į, ple čiant žinias ir vadovaujantis laisvu, kritiniu m ąstymu. Jei visas pasaulis suprast ų edukacijos naud ą, jeigu visi suprast ų, kad be žini ų ne įmanoma jokia pažanga , tai didžioji mūsų dabartini ų problem ų dalis greitai išnykt ų. Labiausiai edukacin ę funkcij ą išpildanti turizmo r ūšis kult ūrinis- pažintinis turizmas. Pasaulinės turizmo organizacijos teigimu, kult ūrinis turizmas užima penktadal į visos naujojo turizmo rinkos. XXI amžiuje kult ūros poreiki ų tenkinimas tampa ne tik sud ėtine atostog ų dalimi, bet pagrindiniu keliavimo katalizatoriumi. J. Craik (1997) teigia, kad kult ūrinis turizmas tampa egzotišk ų kult ūrų gyvavimo pagrindu, įgalinan čiu aplankyti išskirtinai autentiškas vietas, kol globali monokult ūra dar nesunaikino ši ų tradicini ų visuomeni ų.
16 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Kult ūrinis turizmas susij ęs su pažintine veikla, kuria siekiama pažinti, suprasti tam tikros vietov ės kult ūrin ę infrastrukt ūrą, t. y. jos istorij ą, kult ūrin į paveld ą, tradicijas, vertybes, gyvenimo būdą ir pan. Labai dažnai prie kult ūrinio turizmo priskiriama ir unikali ų gamtos kampeli ų lankymas. Atsiranda poreikis analizuoti kult ūrinio turizmo populiar ėjim ą skatinan čius veiksnius ir esmines kult ūrinio turizmo charakteristikas, j ų tarpusavio s ąryšius ir pl ėtros perspektyvas, bei numatyti reikiamas vadybos priemones, įgalinan čias užtikrinti kult ūrinio turizmo pl ėtr ą ir konkretaus regiono konkurencingum ą turizmo produkt ų rinkoje. Kaip teigiama UNESCO, kult ūrinis turizmas turi teigiam ą ekonomin ę ir socialin ę įtak ą, padeda kurti įvaizd į, saugoti kult ūrin į ir istorin į paveld ą. Pagrindinis tokios turizmo formos uždavinys – skatinti visuotin ę gerov ę (ekonomin ę, socialin ę), supratim ą ir taik ą tarp skirting ų taut ų ir kult ūrų žmoni ų, skatinti regiono pl ėtr ą, saugoti šalies ir regiono kult ūrą, istorij ą, papro čius bei tradicijas. Kult ūrinio turizmo rinka skatina visuomenin į s ąmoningum ą, ypatingai per individual ų kult ūrin į supratim ą. Tai veiksmingas įrankis siekiant pl ėtoti šalies ar regiono socialin ę, ekonomin ę bei visuomenin ę gerov ę ir padeda išlaikyti visuotin į istorijos, papro čių ir vertybi ų unikalum ą bei autentiškum ą. Kitas labai svarbus veiksnys, įtakojantis kult ūrinio turizmo pl ėtros skatinim ą, – regiono įvaizdžio formavimas, kult ūrinio ir istorinio paveldo saugojimas. Kult ūra ir istorinis paveldas yra esminiai elementai, kuriant šalies ar regiono įvaizd į, tod ėl kult ūrinis turizmas gali b ūti vienas svarbiausi ų dalyk ų, kuriant teigiam ą įvaizd į šalies ar net tarptautiniu mastu. Anot B. McKercher ir H. Du Cros (2002), turizmas papildo kult ūrin į ir istorin į paveld ą, suteikdamas galimyb ę išlaikyti gyvas tradicijas, finansuoja paveldo apsaug ą ir skatina lankytojus dom ėtis tuo paveldu. Kuo labiau visuomen ė domisi kult ūrin ėmis vertyb ėmis regione, tuo didesni fondai skiriami šio paveldo apsaugai. Turist ų dom ėjimasis paveldo vietove gali b ūti labai svarbus suteikiant param ą tam tikro paveldo vadybai ir apsaugai. Gera kult ūrinio turizmo vadyba gali paskatinti atgaivinti tradicijas, restauruoti vietoves ir paminklus, padeda suderinti paveldo apsaug ą ir jo panaudojim ą. Tai reiškia, kad kult ūrinis turizmas kartu remia kult ūrą ir padeda atsinaujinti turizmui. Kult ūrinis turizmas kult ūrai duoda papildom ų pajam ų, o tai yra labai svarbi parama pa čiai kult ūrai. Ir kadangi kult ūrinis turizmas padeda prailginti turistin į sezon ą, labai svarbu ir toliau vystyti ši ą srit į. Visi aptarti veiksniai skatina propaguoti kult ūrin į turizm ą d ėl jo sukuriamos prid ėtin ės vert ės. Tai reiškia, kad kult ūrinio turizmo pl ėtra turi b ūti skatinama d ėl konkre čių socialini ų, ekonomini ų, infrastrukt ūrini ų, sociokult ūrini ų ir kt. veiksni ų. Kult ūrinio turizmo pl ėtra n ėra savaiminis procesas, jis turi b ūti skatinamas d ėl konkre čių jo sukuriam ų privalum ų. Anot S. Berry (1994), kalbant apie kult ūrin į turizm ą, b ūtina, kad jis apimt ų du aspektus – kult ūrinio paveldo vadyb ą (kult ūrinio paveldo tausojimas) ir turizmo vadyb ą (rinkos poreikiai, komercinis produkt ų realizavimas). Taigi, turizmo organizavimo ir įgyvendinimo veiklose turi b ūti
17 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais einama į kompromis ą, kad b ūtų užtikrintas kult ūrinis vientisumas ir kad kult ūriniai tikslai neprieštaraut ų ir neigiamai ne įtakot ų kult ūros vertybi ų, kultūrinio paveldo. Galima pasteb ėti, kad turizmas tampa viena pagrindini ų priežas čių ir netgi priemoni ų saugoti paveld ą. Patirtis rodo, kad paveldo vietos, kurios uždarytos turistams, turi polink į irti. Klimato s ąlygos ir kiti nat ūral ūs veiksniai šias vietas veikia destruktyviai, o joki ų pajam ų iš ši ų viet ų negavimas neleidžia net minimaliai palaikyti ir priži ūrėti šias vietas, be to vietin ė bendruomen ė praranda pagarb ą ši ų viet ų kult ūrinei ir simbolinei vertei (R. Grunewald, 2002; L. Cabrini, 2003). Kai paveldo vietov ės atviros turistams, jos išlaikomos, priži ūrimos, kad gal ėtų b ūti tinkamai pristatomos ir tapt ų turist ų traukos veiksniais. Visi išvardinti elementai – turizmas, kult ūrin ės vertyb ės, kult ūrinis paveldas, patirties produkt ų vartojimas bei teikimas – apib ūdina esminius kult ūrinio turizmo bruožus. Tai reiškia, kad kult ūrinis turizmas yra viena iš bendrojo turizmo form ų, kur turizmo organizatoriai ir vartotojai domisi ir vertina kult ūrine prasme svarbius objektus. Remiantis aptartomis kult ūrinio turizmo charakteristikomis, kult ūrinis turizmas traktuojamas kaip specifinis ir autentiškas turizmo elementas, apimantis kult ūrines vertybes/kult ūrin į paveld ą, patirties produktus, j ų vadyb ą ir turistus, kurie vedami asmenin ės motyvacijos, noro pažinti savo ir kit ų žmoni ų papro čius, tradicijas bei istorij ą, keliauja lankydami kult ūrinio paveldo, etnografines, patrauklaus kraštovaizdžio ir unikalios gamtos, savit ų ir maloniai patraukli ų bendruomeni ų vietoves, o taip pat muziejus, parodas, festivalius, kin ą, kult ūros parkus ir kt. kult ūrines vietas. Akivaizdu, kad ir kokios kult ūrinio turizmo charakteristikos analizuojamos, esminius vaidmenis vaidina kult ūrinio turizmo ištekliai (kult ūrin ės vertyb ės/paveldas) ir kult ūrinio turizmo vadyba, o pagrindinis tikslas – kult ūrinio turizmo vadybos ir ištekli ų subalansuota pl ėtra. Tai reiškia, kad kult ūrinio turizmo pl ėtr ą lemia kult ūrin ės vertyb ės/paveldas ir j ų efektyvi vadyba. Apibendrinant įvairi ų autori ų (M. Bywater (1993), B. Bowes (1994), W. Jamieson (1994), P. Keller M. Užpelkio, 2007) mintis, galima teigti, kad siekiant s ėkmingai valdyti kult ūrinio turizmo išteklius reikia: • tarpusavyje susieti turizmo ir paveldo sektorius; • didinti kult ūros „gyl į“ ir „plot į“ turizme; • įtraukti vietin ę bendruomen ę į turizmo pl ėtr ą; • skatinti marketingo veiklas; • bendradarbiauti viešam ir priva čiam sektoriams; • kontroliuoti turistini ų sraut ų valdym ą. Taigi, kult ūrinio turizmo pl ėtrai labai svarbi efektyvi kult ūros ištekli ų vadyba , užtikrinanti j ų vert ės ir integralumo išsaugojim ą. B ūtinas geb ėjimas sukurti ir pristatyti išskirtin į produkt ą ir pasi ūlyti lankytojui patirt į, kuri gali j į sudominti. Gerai suvokta ir tiksliai nutaikyta marketingo programa gali sudominti vietin ę ir platesn ę rink ą. Ekonomin ė vert ė, susijusi su kult ūros paveldu, kyla iš komercin ės
18 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais veiklos, tokios kaip turizmo paslaugos, ir iš to, kad paveldo vietov ė padaroma patrauklesn ė tiek gyvenimui, tiek ir verslui visumoje. Pastaruoju metu vis daugiau su turizmu susijusi ų organizacij ų pl ėtoja edukacin ę veikl ą. Dar didesn ės galimyb ės pl ėtoti edukacin ę veikl ą atsiranda po to, kai daug ėjant lankytin ų objekt ų pasi ūlai, did ėja žmoni ų poreikis kokybiškam t ų objekt ų lankymui. Tod ėl b ūtina kurti naujas j ų interpretavimo bei panaudos formas. Svarbiausia, kad edukacin ės veikos organizatoriai r ūpinasi, kad edukaciniai renginiai neb ūtų tradiciniai. Tik tokiu atveju galima bus kalb ėti apie edukacinio turizmo naud ą. Edukacin ės programos, kurios yra rengiamos ruošiant naujus teminius maršrutus, rengiant ekspozicijas yra ruošiamos tam tikrai interes ų grupei. Edukacin ės programos, skirtos pla čiajai visuomenei gali b ūti bendrojo pažintinio pob ūdžio. Kur kas tikslesn ės ir griežtesn ės savo turiniu b ūna mokykloms skirtos edukacin ės programos. Moksleiviams skirtos edukacin ės programos iš esm ės b ūna suderintos su atitinkamomis mokom ųjų dalyk ų programomis, ta čiau jos sudaro galimybes naujai interpretuoti sukaupt ą informacij ą. Nepaisant to, visuomet mielai laukiama si ūlym ų ir iš pa čių moksleivi ų bei mokytoj ų. Jeigu tik yra galimyb ė ir turima pakankamai medžiagos, atsižvelgiant į pageidavimus, turizmo įstaig ų darbuotojai pasi ūlo naujas programas, kurios gali apimti naujus edukacinius maršrutus, paskaitas ir kitus renginius visuomenei, specialius kursus ir programas mokyklin ėms grup ėms, sąmoningai sudidaktintas parodas, programas, rengiamas muziejuose, greta kit ų turistiniu poži ūriu patraukli ų objekt ų. Turizmo edukacin ė funkcija atlieka žymesn ę naud ą, jei mokomieji renginiai, pažintin ės ekskursijos, pamokos vyksta netradicin ėje aplinkoje. Pagrindinis tikslas kuriant edukacines programas yra ne perduoti informacij ą, bet skatinti ir ugdyti pa čių lankytoj ų supratim ą bei aktyvum ą. Reikia panaudoti visas priemones, metodus ir edukacines teorijas, neužmiršti svarbiausios ir geriausios didaktin ės priemon ės – nuoseklaus ir vaizdaus pa čių objekt ų pristatymo.
2.4 Pasaulinis turizmas. Trumpa pasaulio ir Europos turizmo pl ėtot ės apžvalga
Daugelyje pasaulio šali ų turizmas yra pripažintas viena iš svarbiausi ų ūkio šak ų. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) analize, 83 proc. pasaulio šali ų turizmas yra vienas iš penki ų pajamas teikian čių sektori ų ir 38 proc. pasaulio šali ų pagrindinis užsienio valiutos šaltinis.
„Turizmo Vizija 2020“- tai Pasaulinio Turizmo Organizacijos ilgalaik ė turizmo vystymosi prognoz ė ir vertinimas apimanti period ą iki 2020 met ų. B ūtinas „Turizmo Vizijos 2020“ rezultatas yra kiekybin ė prognoz ė, apimanti period ą nuo 1995 m., kaip pagrindinius metus pasirenkant 2000, 2010 ir
19 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais 2020 m. Nors turizmo vystymasis per paskutinius kelet ą met ų buvo nereguliavus, ta čiau manoma, kad pagrindin ės strukt ūrin ės prognoz ės tendencijos žymiai nepasikeis.
1 pav.: Keliaujan čiųjų skai čius pasaulyje 1950- 2020 m. Šaltinis: http://www.unwto.org/facts/eng/vision.htm- Pasaulin ė turizmo organizacija
Per 1950- 2000 m. laikotarp į tarptautini ų turist ų skai čius išaugo kelis kartus (ži ūrėti 1 pav.) . Nuo 1950m. iki 2000m. pastebimas augimas ir keliautoj ų skai čius išauga iki 600 mln. 2000-2003m. kai kur pastebimas keliautoj ų skai čiaus sumaž ėjimas. Ypatingai turistaujan čiųjų skai čius išaugo nuo 2003 m. antros pus ės iki 2007 m. Keliaujan čiųjų skai čius viršijo net 800 mln. 2008 m. keliaujan čiųjų skai čius pasaulyje siek ė net 840 mln. žm. Keliaujan čiųjų skai čius 2008 m. išaugo net 5,5%. Atvykusi ųjų turist ų skai čius per 2008 m. labiausiai išaugo Afrikoje- 9%, Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Ramiojo vandenyno šalyse- 8%, Amerikoje- 6%, Europoje- 4%., t.y.- 17 mln.- Europoje, 11 mln.- Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse, 8 mln.- Amerikoje, 3 mln.- Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Pagal Tarptautin ės turizmo organizacijos (UNWTO) prognozes, per ateinan čius 11 met ų (iki 2020 m.) keliaujan čiųjų skai čius pasaulyje tur ėtų siekti 1,6 bln.. Vidin ės kelion ės sudarys 1,2 milijardo pasaulini ų atvykim ų, o tolimosios kelion ės– 0,4 milijardo. Manoma, jog keliaujan čiųjų skai čius didžiausias išliks Europoje (717 mln.), Ryt ų Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose (378 mln.) ir Amerikos žemynuose (282 mln.). Toliau sekt ų Afrika, Vidurio Rytai bei Piet ų Azija. Ta čiau B ūtent Ryt ų Azijoje, Afrikoje bei Vidurio Rytuose kasmet bus pastebima didžiausias keliaujan čiųjų skai čiaus augimas. Šiuose regionuose turist ų skai čius kasmet tur ėtų padid ėti apie 5%.
Turizmas tapo populiaria globaline laisvalaikio veikla. 2007 m. buvo daugiau kaip 903 milijonai tarptautini ų turistini ų atvykim ų, palyginti su pra ėjusiais metais augimas- 6,6 %.
Nepaisant blog ėjan čios situacijos pasaulin ėje ekonomikoje, tarptautiniai turistiniai atvykimai per pirmus keturis 2008 m. m ėnesius sek ė panaši ą vystymosi tendencij ą kaip tas pats periodas 2007 20 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais m. Ta čiau, d ėl 2008 m. prasid ėjusios ekonomin ės kriz ės, tarptautinis kelion ės patyr ė stipr ų sul ėtėjim ą, prasid ėjus į 2008 m. biržel į, kai tarptautini ų turist ų atvykimai visame pasaulyje krito 2 % per kelis m ėnesius. Tuo metu, kai nuo 2008 m. sausio iki balandžio m ėn. pasiek ė vidutiniškai 5,7 % palyginti 2007 m.
Pasaulin ė Turizmo Organizacija paskelb ė dešimties šali ų s ąraš ą kaip labiausiai lankom ų 2007 m. tarptautini ų keliautoj ų ( ži ūrėti 1 lentelę) . Labiausiai lankomos šalys- Europos valstyb ės.
1 lentel ė Labiausiai lankomos šalys 2007 m.
Traptautiniai Traptautiniai Šalis Regionas turistai Turistai (2007) (2006)
1 Pranc ūzija Europa 81.9 mln. 79.1 mln.
2 Ispanija Europa 59.2 mln. 58.5 mln.
Jungtin ės 3 Amerikos Šiaur ės Amerika 56.0 mln. 51.1 mln. valstijos
4 Kinija Azija 54.7 mln. 49.6 mln.
5 Italija Europa 43.7 mln. 41.1 mln.
Jungtin ė 6 Europa 30.7 mln. 30.7 mln. Karalyst ė
7 Vokietija Europa 24.4 mln. 23.6 mln.
8 Ukraina Europa 23.1 mln. 18.9 mln.
9 Turkija Europa 22.2 mln. 18.9 mln.
10 Meksika Šiaur ės Amerika 21.4 mln. 21.4 mln.
Šaltinis: Pasaulin ė turizmo organizacija- www.unwto.org
21 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Labiausiai lankomos šalys: Pranc ūzija, kuri 2007 m. sulauk ė apie 81 mln. turist ų, Ispanija- beveik 59 mln., JAV- sulaukianti netoli 5 mln. turist ų. Taip pat populiarios šalys: Kinija, Italija, Jungtin ė Karalyst ė, Vokietija, Meksika ir kt. Europos šalys unikalios savo turizmo objekt ų ir produkt ų diferenciacija, kult ūriniu ir istoriniu kiekvienos valstyb ės išskirtinumu. Vidutinis turizmo sektoriaus ind ėlis į BVP yra 5 proc. (Lietuvoje preliminariais apskai čiavimais 4 proc.), o ES šali ų nari ų – iki 8 proc. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos prognoz ėmis ir vizija iki 2020 m., Europos turizmo rinkos dalis tur ėtų sumaž ėti nuo 58 proc. iki 47 proc., ta čiau bendras tarptautinio atvykstamojo turizmo vidutinis augimo tempas išsilaikys 3,1 proc. iki 2020. Planuojama, kad iki 2020 m. Centrin ės ir Ryt ų Europos regionui teks apie 223 mln. atvykstan čiųjų. Taigi vidutinis augimo tempas bus 4,4 proc. Pasaulio turizmo rink ų augimui įtakos turi ir demografiniai veiksniai, ypa č laisvalaikio ir poilsio pasiskirstymui. Tai skatins turizmo diferenciacij ą, kokyb ės ir (ar) kainos subalansavim ą kaip pagrindinius konkurencingumo veiksnius. Turizmo augimo tendencijoms turi įtakos demografiškai auganti rinka – tai subrend ę keliautojai, 55 met ų ir vyresni bei 20–34 met ų žmon ės. D ėl laiko ir pinig ų apribojim ų dažn ės trumpos arba savaitgalio kelion ės. Iki 15 proc. padaug ės tolim ų kelioni ų. Kelion ė patenkina aktyvios veiklos, pramog ų ir savišvietos poreikius.
2.5 Turizmas Lietuvoje
Lietuva kaip naujas tarptautinio turizmo regionas formuojasi Vidurio Europos ir pietry čių Baltijos j ūros šali ų geografin ėje ir ekonomin ėje erdv ėje, išsid ėsčiusioje geografiniu poži ūriu strategin ėje vietoje. Lietuv ą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiul ės artimos turizmo rinkos yra svarb ūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui.
Atvykstamasis turizmas. Statistikos departamento apgyvendinimo įmoni ų tyrimo duomenimis, 2008 m. I ketv. apgyvendinimo įmon ėse nakvojo 209,4 t ūkst. sve čių, t.y. 8,1% daugiau nei 2007 m. I ketv. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose per 2008 m. I ketv. apsistojo beveik 126,1 t ūkst. užsienio sve čių (40,7% vis ų sve čių), tai 10,2% daugiau nei per 2007 m. I ketv. 2008 m. sausio – birželio mėn. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose bus nakvoj ę apie 400 t ūkst. sve čių, apie 9% daugiau, negu 2007 m. saus į – biržel į. 2008 m. I ketv. Lietuvos viešbu čiuose, sve čių namuose ir moteliuose apsistojo 114,9 t ūkst. užsienio sve čių (tai 91,1% vis ų apsigyvenusi ų užsienio sve čių) ir tai 11,6% daugiau, nei 2007 m. I ketv. 2008 m. I pusmet į Lietuvos viešbu čiuose, sve čių namuose ir moteliuose bus nakvoj ę apie 336 tūkst. užsienie čių, apie 10% daugiau, negu 2007 m. I pusmet į. 2008 m. I pusmet į užsienio sve čių skai čius Lietuvos sveikatinimo įstaigose padid ėjo beveik 12,2% ir buvo 4,7 t ūkst.
22 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Užsienio sve čių skai čius 2008 m. I ketv. mažiausias buvo Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, lyginant su Latvija ir Estija (Latvijoje – 138,8 t ūkst., išaugo, lyginant su 2007 m. I ketvir čiu 13,5%, Estijoje – 211 t ūkst., išaugo 5,9%). 2008 m. I ketv. Lietuvos kurortuose, lyginant su 2007 m. I ketv, užsienio sve čių pakito atitinkamai: Druskinink ų viešbu čio tipo apgyvendinimo įstaigose (viešbu čiuose, sve čių namuose ir moteliuose) apsistojo 119,4% daugiau, Birštono – 68,6%, o Neringos - 13,6% ir Palangos – 25,3% mažiau. Vilniaus viešbu čio tipo apgyvendinimo įstaigose apsistojo 62,1% vis ų užsienio sve čių, apsistojusi ų Lietuvos viešbu čiuose, sve čių namuose ir moteliuose – beveik 71, 4 t ūkst., tai 14,9% daugiau, nei 2007 m. I ketv. Lietuvos kurortams pagrindine problema išlieka sve čių užimtumo klausimas, kur į galima išspr ęsti ir toliau gerinant pramog ų ir laisvalaikio infrastrukt ūrą, tai akivaizdžiai parodo Druskinink ų atvejis, kuriame atsidarius vandens pramog ų parkui užsienio sve čių skai čius išaugo daugiau kaip dvigubai. Daugiausiai sve čių 2008 m. I ketv. visose Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose buvo iš Rusijos –18,25 t ūkst. (10,7% daugiau), Lenkijos –16,37 t ūkst. (33% daugiau,), Latvijos –12,98 tūkst. (38,9% daugiau), Vokietijos – 10,1 t ūkst. (7,9 % daugiau, lyginant su 2007 m. I ketv.), Jungtin ės Karalyst ės - 7,1 t ūkst. (26,8% daugiau) , Estijos – 6,8 t ūkst., t.y. 9,9% daugiau lyginant su 2007 m. I ketv.. Ypatingai 2008m. I ketv., lyginant su 2007 m. tuo pa čiu laikotarpiu, sumaž ėjo sve čių skai čius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose iš Baltarusijos – 8,55 t ūkst. (27,9%mažiau). Tokio maž ėjimo priežastis – padid ėjusi viz ų kaina Baltarusijos pilie čiams (ži ūrėti 2 pav.)
15% Rusija 27% Lenkija Latvija 13% Vokietija Baltarusija 2% Jungtin ė Karalyst ė 3% Estija 4% 10% Suomija 5% Švedija 8% Danija 6% 7% Kitos šalys
2 pav.: Sve čiai užsienie čiai Lietuvos apgyvendinimo įmon ėse 2008 I ketv. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės
Lietuvos viešbu čio tipo apgyvendinimo įstaigose (viešbu čiuose, sve čių namuose ir moteliuose) 2008 m. I ketv. apsistojo 83,5 t ūkst. sve čių iš Europos šali ų: sve čiai iš Lenkijos sudar ė 18,3% ,
23 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Vokietijos – 9,56%, Latvijos – 14,5%, Jungtin ės Karalyst ės – 8,37, Estijos po 7,8%, Suomijos – 6% vis ų sve čių skai čiaus iš Europos šali ų. Druskinink ų sveikatinimo įstaigose sve čių užsienie čių skai čius 2008 m. I ketv., lyginant su 2007 m. I ketv. padid ėjo 12,2%, Birštono sanatorijose atitinkamai padid ėjo 50,2%, o Palangos sveikatinimo įstaigose sumaž ėjo 50%. Taigi galima daryti išvad ą, kad užsienio sve čiai Lietuvoje renkasi aukštos kokyb ės apgyvendinimo paslaugas, tai paaiškinama tuo, kad net 52% užsienio sve čių, apsistojusi ų Lietuvos viešbu čiuose ir sve čių namuose buvo atvyk ę verslo tikslais. Apgyvendinimo įstaig ų skai čius Lietuvoje did ėja l ėtai. Ypa č nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistin ės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistin ės klas ės viešbu čių. Kaimo vietov ėse viešbu čių stygiaus problem ą dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaug ų teik ėjai, kuri ų 2008 m. sausio 1 d. buvo 632. Reikia pasteb ėti, kad Lietuva pilnai neišnaudoja savo galimybi ų kai kuri ų turizmo rink ų atžvilgiu negal ėdama pasi ūlyti tam tikr ų apgyvendinimo paslaug ų, ypatingai tai lie čia Skandinavijos šalis, kuri ų turistams b ūtina išpl ėtota kemping ų sistema. Iš kitos pus ės lieka aktuali Lietuvos pasiekiamumo problema – ypa č l ėktuvu, ypa č tr ūksta pigi ų skrydži ų. Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelioni ų organizatoriai 2008 m. I ketv. aptarnavo 7 tūkst. užsienio turist ų, tai 24,4% mažiau, lyginant su 2007 m. I ketv.. Lietuvos atvykstamojo turizmo kelioni ų organizatoriai 2008 m. I ketv. aptarnavo maždaug 5,6% vis ų užsienio sve čių, gyvenusi ų Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose. Tai rodo, kad pagrindin ę dal į atvykusi ų turist ų sudaro individual ūs turistai, tod ėl, norint skatinti atvykstam ąjį turizm ą, ypa č iš prioritetini ų turizmo rink ų, pirmiausiai reikt ų įgyvendinti priemones, galin čias padidinti individuali ų turist ų sraut ą. Viena iš pagrindini ų toki ų priemoni ų yra Lietuvos turizmo informacijos centr ų įkūrimas prioritetin ėse šalyse bei ši ų centr ų pilnas išlaikymas, t.y. apr ūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei l ėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai. Kita priemon ė - Nacionalin ės turizmo informacijos sistemos, padedan čios individuliai susirasti apgyvendinim ą, pramogas, aktyv ų poils į, vykstan čius renginius ir pan. Lietuvoje, tolesn ė pl ėtra.
Išvykstamasis turizmas. Statistikos departamento preliminariais duomenimis, 2008 m. I ketv. į užsien į išvyko 265,87 t ūkst. Lietuvos turist ų (3,2 % mažiau, nei 2007 m. I ketv.), kurie keliavo į užsien į 303,95 t ūkst. kart ų, t.y. vienas turistas išvyko į užsien į vidutiniškai 1,14 karto. Per Lietuvos kelioni ų organizatorius atostogauti 2008 m. I ketv. išvyko 58,9 t ūkst. turist ų, tai 34,7% daugiau nei per tą pat į 2007 m. laikotarp į. Taigi kelioni ų organizatoriai apytikriai aptarnavo 22,1% Lietuvos turist ų. Lietuvos turistai 2008 m. daugiausiai vyko į Vokietij ą – 13%, Baltarusij ą – 13%, Latvij ą– 9,1%, Rusij ą- 12%, Lenkij ą- 8 %, Jungtin ę Karalyst ę- 6 % (ži ūrėti 3 pav.).
24 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Švedija
Egiptas
Turkija 3% 3% 3% 6% 26% Jungtin ė Karalyst ė 8% Lenkija
Rusija
13% 12% Baltarusija 13% 13% Vokietija
Latvija
Kitos šalys
3 Pav.: Išvykusi ų turist ų kelion ės pagal šalis 2007 m. Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, http://www.tourism.lt/turizmo_statistika/ts_lt.php
Pažym ėtina, kad išvykstantys iš Lietuvos turistai daugiausiai l ėšų išleidžia pirkdami turizmo paslaug ų paketus – 43% vis ų turist ų kelioni ų išlaid ų, 15,1% išlaid ų tenka transportui, 10,5% – maistui ir g ėrimams, 6,8% - apgyvendinimui ir 5,9% - laisvalaikiui ir kult ūrai. Didel į d ėmes į lietuviai skiria ir pirkinimas, tam jie užsienyje išleidžia 13,6% vis ų kelioni ų išlaid ų.
Vietinis turizmas. Statistikos departamento duomenimis 2008 m. I ketvirt į po savo šal į keliavo 537,4 t ūkst. vietini ų turist ų, vienam vietiniam turistui teko vidutiniškai 1,1 kelion ės, mobiliausi 25-35 met ų turistai – šiai amžiaus grupei vidutiniškai tenka 1,2 kelion ės, vidutin ė buvimo kelion ėje trukm ė – 2,5 nakvyn ės. Visgi keliaudami po savo šal į, lietuviai daugiau m ėgsta trumpas keliones - vietini ų vienadieni ų lankytoj ų skai čius 2008 m. I ketv. buvo 1941,8 t ūkst., ty. 3,6 karto didesnis nei turist ų. Pagrindin ė vietini ų turist ų bei lankytoj ų keliavimo priemon ė – automobilis, antroje vietoje – autobusas. Tre čioje vietoje vietini ų turist ų keliavimo priemon ė – traukinys, vienadieni ų lankytoj ų – dviratis. Pažym ėtina, kad 29,2% vis ų vinadieni ų lankytoj ų vyko apsipirkti, 29,6% - aplankyti draug ų ar gimini ų, 17,2% - laisvalaikio tikslais, 8,2% - verslo. Daugmaž vienodo didžiausio vienadieni ų vietini ų lankytoj ų skai čiaus sulauk ė Vilniaus ir Kauno apskritys. Apie vietinio turizmo augim ą galima spr ęsti ir iš kolektyvinio apgyvendinimo statistikos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2008 m. I ketv. kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose gyveno 183,3 tūkst. Lietuvos gyventoj ų ir tai sudaro 59,3% vis ų sve čių. Lietuvos gyventoj ų buvo apgyvendinta 7% daugiau, palyginus su 2007 m. I ketv. Prognozuojama, kad 2008 m. I pusmet į kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose bus apsistoj ę apie 436,5 t ūkst. lietuvi ų, t.y. apie 10% daugiau negu 2007 m. I pusmet į. Lietuvos viešbu čiuose ir sve čių namuose Lietuvos gyventoj ų 2008 m. I ketv. buvo apsistoj ę 128,35 tūkst., tai 13% daugiau, moteliuose – 8,2 tūkst., tai 12% , mažiau nei per 2007
25 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais m. t ą pat į laikotarp į, poilsio įstaigose 8,2 t ūkst., tai 10% daugiau, kempinguose – 1,36 t ūkst., tai 4% mažiau nei per 2007 m. I ketv. Apie vietinio turizmo pl ėtr ą dalinai galima spr ęsti ir iš Lietuvos turizmo informacijos centr ų darbo. Kasmet did ėja Lietuvos gyventoj ų, besinaudojan čių turizmo centr ų paslaugomis, skai čius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 47 turizmo informacijos centrai (be nacionalini ų ir regionini ų park ų informacijos centr ų): 44 įsteigti savivaldybi ų ir trys privat ūs. Šiuose centruose 2008 m. Per I- IX m ėn. apsilank ė 526,4 t ūkst. turist ų (ži ūrėti 4 pav.). Palyginti su 2007 m., bendrasis turizmo informacijos centr ų lankytoj ų skai čius išaugo 15,3 procento. Informacijos centruose apsilank ė 271,4 t ūkst. Lietuvos gyventoj ų, t. y. 13,7 proc. daugiau nei 2007 m., užsienie čių – 255,0 t ūkst., t. y. 17,1 proc. daugiau nei 2007 metais.
Lankytoj ų skai čius Lietuvos turizmo informacijos centruose sausio -rugs ėjo mėn., t ūkst.
525 500 475 450 425 400 375 350 261,6 325 226,1 300 199,6 Užsienio 275 valstyb ės 250 225 147,7 200 134,1 175 Lietuva 150 125 221,1 100 199,3 216,4 75 127,3 140,3 50 25 0 2004 1-9 2005 1-9 2006 1-9 2007 1-9 2008 1-9
4 pav.: Lankytoj ų skai čius Lietuvos turizmo informacijos centruose, t ūkst.. Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, http://www.tourism.lt/informacija/TIC_1-9_2008_SD.xls
Turizmo informacijos centruose daugiausia užsienie čių lank ėsi iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos. Klaip ėdos turizmo ir kult ūros informacijos centro (KTIC) lankytojai kruizini ų laiv ų keleiviai sudar ė 14 proc. turizmo informacijos centr ų lankytoj ų užsienie čių. Per 2003- 2008 m. laikotarp į Lietuvos gyventoj ų ir užsienie čių apsilankiusi ų Lietuvos turizmo ir informacijos centruose skai čius išaugo kone trigubai. Tod ėl dalinai galima spr ęsti, kad vietinio turizmo pl ėtra kasmet vis did ėja, nes šie skai čiai rodo, kad vis didesnis skai čius tiek Lietuvos gyventoj ų, tiek užsienio turist ų domisi laisvalaikio praleidimo galimyb ėmis Lietuvoje. Vietinio turizmo augimo ar maž ėjimo tendencij ą sud ėtinga įvertinti, nes dalis bendruomen ės gyvena žemiau skurdo ribos, paslaug ų kainos neatitinka viduriniojo sluoksnio ir inteligentijos
26 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais atlyginim ų. Taip pat n ėra reikiamos informacijos bei organizacin ės strukt ūros, remian čios šios turizmo formos pl ėtot ę.
Lietuvoje gana palankios s ąlygos rekreaciniam, pažintiniams, ekologiniam turizmui pl ėtoti . Čia yra didel ė geografini ų kompleks ų ir j ų kraštovaizdži ų įvairov ė. Vaizdingos vietos, pasižymin čios kraštovaizdžio gamtini ų komponent ų (vandens, mišk ų, reljefo) tinkamumu įvairioms rekreacijos rūšims, sudaro 7,6 % viso Lietuvos ploto.
Remiantis Nacionaline turizmo pl ėtros programa 2007- 2013 m. galima teigti, kad Lietuva turi didel į gamtin į turizmo potencial ą, kur į sudaro paj ūrio gamtinis kompleksas, vidaus vanden ų telkiniai (Lietuvoje yra 2850 ežer ų, 760 upi ų) bei 32 proc. šalies teritorijos užimantys miškai. Turizmui ypa č patrauklios yra saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 3 regionini ų park ų 26 draustini ų), kuri ų bendras plotas 2003–2006 metais padid ėjo daugiau kaip 3 proc. ir užima 15,3 proc. šalies teritorijos. Per analizuojam ą laikotarp į investicijos, pritaikant saugomas gamtines teritorijas lankymui, siek ė apie 10 mln. Lt. ir buvo įrengta 120 pažintini ų tak ų, 390 poilsio viet ų, virš 50 apžvalgos aikšteli ų. Didžiulis saugom ų teritorij ų rekreacinis potencialas reikalauja aktyviau pl ėtoti ši ų teritorij ų vieš ąją turizmo infrastrukt ūrą. Atskir ą turizmo ištekli ų dal į sudaro gaus ūs kurort ų gydomieji ir rekreaciniai ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo paslaug ų ir kurort ų pl ėtros poreikius. Lietuvoje kurorto status ą turi Birštono, Druskinink ų, Neringos ir Palangos miestai, pasižymintys moksliškai ištirtais ir gausiais mineralinio vandens ir gydom ųjų durpi ų ištekliais, sveikatinimui palankiu mikroklimatu. Kurort ų gamtini ų ištekli ų pakanka ir intensyvesnei rekreacinei veiklai pl ėtoti. Druskininkuose ir Birštone šiai veiklai tinkami vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai, Palangoje – Baltijos j ūra, j ūros papl ūdimiai, rekreaciniai miškai, unikalus botanikos parkas, Neringoje – Baltijos j ūra, Kurši ų marios, papl ūdimiai ir kopos, rekreaciniai miškai. Pažym ėtina, kad kurortai rekreacijai ir ypa č aktyviam poilsiui dar nepakankamai panaudoja mišk ų potencial ą ir vandens telkini ų galimybes. Palangos ir Neringos kurort ų patrauklum ą ateityje gali riboti papl ūdimi ų erozija ir neger ėjanti papl ūdimi ų infrastrukt ūra. Lietuvos kurort ų reikšm ė ir pl ėtros prioritetas yra j ų sveikatinimo ir reabilitacin ė veikla. Taigi ypatingas d ėmesys turi b ūti skiriamas didel į gydom ųjų ištekli ų potencial ą turin čių kurort ų ir kurortini ų teritorij ų pl ėtrai, pirmiausia pl ėtojant sveikatinimo, aktyvaus poilsio ir turist ų apgyvendinimo infrastrukt ūrą ir kartu efektyviau išnaudojant esam ą potencial ą. Didžiul į rekreacin į potencial ą turintys miškai yra naudojami visuomen ės lankymo ir poilsio organizavimui, šiems tikslams įrengiant rekreacin ę infrastrukt ūrą. Valstybin ės įmon ės mišk ų ur ėdijos kasmet miškuose įrengia, atnaujina, tvarko ir priži ūri įvairius rekreacinius objektus. Įrengiant specialius takus turizmo veiklai tur ėtų b ūti panaudojamos Lietuvos pelk ės, kurios savo gamtin ėmis vertyb ėmis ir unikalumu, gali tapti trauka daugeliui užsienio turist ų.
27 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Lietuvoje yra apie 25 000 kult ūros paveldo objekt ų, esan čių kult ūros paveldo registre, ir daugiau kaip 7 000 saugom ų kult ūros paveldo objekt ų. Turizmui svarbios išlikusios dvar ų sodybos, parkai, etnografiniai kaimai. Didel į turist ų susidom ėjim ą kelia į UNESCO Pasaulio paveldo s ąraš ą įtrauktas Vilniaus senamiestis, Kurši ų nerija, Lietuvos kryždirbyst ė, lietuvi ų daini ų šven čių tradicija ir simbolika, Kernav ės kult ūrinis istorinis rezervatas ir Struv ės geodezinis lankas. Lietuvoje veikia 3 nacionaliniai muziejai, 15 respublikini ų ir 2 apskri čių muziejai, 61 savivaldybi ų (kraštotyros ir memorialinis), 19 žinybini ų ir 6 nevalstybiniai muziejai. Svarbus vaidmuo pl ėtojant kult ūrin į turizm ą tenka turtingam Lietuvos sakraliniam paveldui, jo išlaikymui ir panaudojimui turizmo poreikiams. Daug kulto objekt ų turi didžiul ę menin ę vert ę ir potencial ą piligriminio turizmo pl ėtojimui. Šio turizmo pl ėtrai svarbu sudaryti tinkamas s ąlygas keliaujan čiųjų poreikiams tenkinti;
Pagrindiniai turizmo centrai - Vilnius, Kaunas, Klaip ėda, Šiauliai, Palanga, Neringa, gydomieji kurortai Druskininkai ir Birštonas. Labiausiai lankomos teritorijos yra paj ūris- Palanga, ypa č Kurši ų Nerija; Ryt ų Lietuva (Aukštaitijos nacionalinis parkas, Mol ėtų, Ignalinos ežerai), Pietry čių Lietuva (Vilniaus, Trak ų rajonai), Žemai čių aukštumos (Žemaitijos nacionalinis parkas, Šatrijos, Medv ėgalio piliakalniai), didieji miestai ir j ų apylink ės. Labiausiai lankomi objektai-Vilniaus Gedimino kalnas, Klaip ėdos Kopgalis, Kauno Aleksoto šlaitas, Trak ų pilis, Palangos tiltas į j ūrą, Nidos kopos, Merkin ės piliakalnis, Ladakalnio kalva Aukštaitijos nacionaliniame parke, Šatrijos kalnas (piliakalnis) Telši ų rajone. Nemažai žmoni ų atvyksta į Telšius, Zarasus, Biržus, Anykš čius, Platelius, Vent ės rag ą, aplanko Punios, Seredžiaus, Liškiavos, Birštono, Sudargo piliakalnius, Kauno mari ų pakrant ę ties Neveronimis, Rambyno kaln ą Šilut ės rajone, netoli Pag ėgi ų, Salduv ės kaln ą Šiauliuose. Viena iš vaizdingiausi ų Lietuvos viet ų yra Kurši ų nerija, 2000 m. įrašyta į UNESCO paveldo s ąraš ą. Į š į s ąraš ą įtrauktas ir Vilniaus senamiestis, Kernav ės kult ūrinis rezervatas. Turistiniu poži ūriu įdomios ir kitos saugomos teritorijos (nors kai kuriose dideli lankytoj ų srautai ir nepageidaujami): • 3 gamtiniai rezervatai, užimantys 0,4 % šalies teritorijos; didžiausias iš j ų- Čepkeli ų gamtinis rezervatas; • 5 nacionaliniai parkai, užimantys 2 % šalies teritorijos; • Trak ų istorinis nacionalinis parkas; • 30 regionini ų park ų, užiman čių 5,8 % šalies teritorijos; • Per 300 draustini ų, užiman čių 2,8 % šalies teritorijos. Apskritai vietovi ų, tinkam ų turizmui ir poilsiui, bendras lankomumas-didelis. Miškuose, kuri ų plotai užima apie 30 % šalies teritorijos, uogaujama, grybaujama, medžiojama, vaikštin ėjama. Daugelis m ėgsta poilsiauti prie ežer ų ir upi ų. Lietuvoje yra 2850 didesni ų nei 0,5 ha ežer ų ir tvenkini ų; upi ų ir upeli ų, ilgesni ų nei 0,25 km, yra per 29 t ūkst. Rekreaciniam turizmui labiausiai tinka Trak ų,
28 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Mol ėtų, Ignalinos ežerai, Minijos, Žeimenos, Dysnos upi ų baseinai, Baltijos paj ūris, užimantys apie 11 % viso šalies ploto. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistai domisi šalies kult ūriniu gyvenimu. Užsienio turistai mielai lankosi Lietuvos buities muziejuje Rumšišk ėse, J ūrų muziejuje Klaip ėdoje, Gintaro muziejuje Palangoje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, „Velni ų“ muziejuje Kaune, Vilniaus ir Kauno muzikos festivaliuose, Birštono, Kauno džiazo festivaliuose ir kt. kult ūriniuose renginiuose. Be to, Lietuva dalyvauja tarptautiniuose kult ūrinio turizmo projektuose „Baroko kelias“, „Vienuolyn ų kelias“, „Gintaro kelias“, „Kulinarinis paveldas“, „Hanzos kelias“ ir kt. Šalies turizmo ištekliai yra vienas iš svarbiausi ų konkurencini ų pranašum ų siekiant pritraukti turistus ir padidinti ekonomin ę turizmo naud ą. Lietuvos turizmo gamtiniai ir kult ūriniai ištekliai, j ų patrauklumo strukt ūra visiškai atitinka Šiaur ės ir Vidurio Europos turizmo ištekli ų rink ą. Lietuvos gamtini ų ir kult ūrini ų turizmo ištekli ų gausa ir įvairov ė leidžia kurti ir pl ėtoti aktyvaus poilsio, kult ūrin į ir pažintin į turizm ą, etnin į, kaimo ir ekologin į turizm ą, orientuojantis į atitinkamus rinkos segmentus. Lietuvos kraštovaizdžio vert ė ir rinkos konkurencingumas rekreacijai ir turizmui yra dvejopi: teikiantys fizin ę vert ę kaip patogumas rekreacijai ir psichologin ę, emocin ę bei edukacin ę vert ę kaip estetiškumas bei edukacinis tobul ėjimas.
Rezium ė. Iki 2008 m. ger ėjanti ekonomin ė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudar ė palankias s ąlygas turizmo pl ėtotei. Ypa č tai skatino vidaus turizm ą. Santykinai žemesn ės kainos kol kas yra vienas iš didžiausi ų Lietuvos patrauklumo veiksni ų turistams ne tik iš Ryt ų, bet ir iš Vakar ų. Staigus ekonomikos smukimas bei restrukt ūrizacija šalies įmon ėse atsiliepia turizmo verslui bei turizmo paslaug ų sektoriui. Palanki investicin ė aplinka, kuri buvo sukurta iki 2008 m.-2009 m. tampa rizikinga. Pasaulinė turizmo organizacija (2006) prognozavo, kad turizmas nuolat augs, ta čiau besikei čianti ekonomika kei čia turizmo rink ą, kuri reikalauja nauj ų turizmo form ų – skatina turizm ą diversifikuoti savo produktus. Kaip teigia J. Craik (1997), ypatingai išpopuliar ėjo lankstesn ės ir į individualius poreikius nukreiptos turizmo formos, dažnai apib ūdinamos terminais: praturtinantis bendravim ą, teikiantis malonum ą, avanti ūriškas, teikiantis žini ų ir reikalaujantis kuo mažesni ų finansini ų kašt ų turizmas. B ūtent šioms turizmo formoms priskiriamas kult ūrinis turizmas. Galima teigti, kad kult ūrinis turizmas susij ęs su pažintine veikla, kuria siekiama pažinti, suprasti tam tikros vietov ės kult ūrin ę infrastrukt ūrą, t. y. jos istorij ą, kult ūrin į paveld ą, tradicijas, vertybes, gyvenimo būdą ir pan. Labai dažnai prie kult ūrinio turizmo priskiriama ir unikali ų gamtos kampeli ų lankymas. Turizmo ištekliai – architekt ūros ir istorijos paminklai, kult ūros įstaig ų organizuojami renginiai, vaizdingas kraštovaizdis – didina Lietuvos turistin į patrauklum ą, ta čiau šis potencialas dar nepakankamai panaudojamas. Kult ūros paveldo objektai tur ėtų tapti turizmo paslaug ų objektais, o senamies čiai – turizmo verslo ir turist ų traukos zonoms.
29 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Šalies transporto sistema, numatomos investicijos jūrų uosto pl ėtotei bei transporto sistemos integravimas į Europos transporto infrastrukt ūros tinkl ą sudaro palankias s ąlygas turizmo subjekt ų veiklai ir šio sektoriaus vystymui. Antra vertus, Lietuvos tarptautini ų transporto sraut ų galimyb ės dar nėra pakankamai panaudojamos turizmui, o viz ų gavimas ir pasienio formalumai neigiamai veikia turizmo versl ą. Pakankamai geras ryši ų ir informacijos tinklas nesudaro kli ūč ių turizmo vystymui. Nors apgyvendinimo paslaugas teikian čių objekt ų daug ėja, ta čiau išlieka strukt ūrin ės apgyvendinimo baz ės problemos. Lietuvos didžiuosiuose miestuose viešbu čių užimtumas yra beveik 10 proc. didesnis nei kitose šalies vietose, ta čiau čia tr ūksta vidutin ės klas ės viešbu čių, nes toki ų viešbu čių ypa č pageidauja atvyk ę iš Vakar ų ir Šiaur ės Europos šali ų sve čiai. Kol kas menka apgyvendinimo paslaugas teikian čių objekt ų įvairov ė. Ypa č mažai kemping ų, moteli ų, kaimo turizmo sodyb ų, jaunimo nakvyn ės nam ų, turistin ės klas ės viešbu čių. Skatintina visuomenini ų turizmo verslo organizacij ų veikla (informacijos skleidimas, marketingas, parama savo nariams ir t. t.), nes taip didinama paslaug ų turistams pasi ūla, gerinama teikiam ų paslaug ų kokyb ė.
30 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais III. Panev ėžio apskrities geografin ės aplinkos bei turizmo ištekli ų analiz ė ir vertinimas
3. 1 Turizmo ištekliai Panev ėžio apskrityje
Pagrindiniai ištekliai ir paslaugos, s ąlygojan čios turizmo pl ėtot ę Panev ėžio apskrityje, yra: 1) Gamtiniai ir rekreaciniai turizmo ištekliai; kult ūriniai turizmo ištekliai; žmogiškieji ištekliai; 2) Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; transportas bei ryšiai; laisvalaikio praleidimo bei pramog ų galimyb ės; kitos paslaugos (finansinis tarpininkavimas, medicininis aptarnavimas ir pan.). Šiuos turizmo išteklius pagal svarb ą bei traukiam ąją gali ą galima b ūtų išskirti į dvi grupes: Pirminiai ištekliai: 1) Gamtiniai ištekliai (klimato, kraštovaizdžio, ekosistem ų); 2) Kult ūros ištekliai (urbanistinio paveldo, meno, archeologijos vertybi ų, tradicij ų, mokslo vertybi ų, liaudies amat ų ir subkult ūrini ų formacij ų); 3) Socialiniai ištekliai (potencialių turizmo pl ėtotoj ų su socialin ėmis-demografin ėmis charakteristikomis, geb ėjim ų, finansinio kapitalo, žini ų, sveikatos – aplinkos – turto apsaugos sistemos, vietos bendruomen ės interes ų ir kt.). Antriniai ištekliai: 1) Apgyvendinimo sektori ų (viešbu čių, moteli ų, kemping ų, sve čių nam ų ir kt.); 2) Maitinimo sektori ų (kavini ų, restoran ų, užkandini ų ir kt.); 3) Kelioni ų organizavimo sektori ų (agent ūrų, kelioni ų operatori ų ir kt.); 3) Transporto sektori ų (vežimo orlaiviais, laivais, traukiniais, autobusais ir kt. įmonių); 4) Pramog ų sektori ų (lošimo nam ų, diskotek ų ir kt.); 5) Informacijos sektori ų (turizmo informacijos tinkl ą); 6) Papildom ų paslaug ų, priemoni ų ir aptarnavimo infrastrukt ūrą; Panev ėžio apskrities turizmo ištekliai, suskirstyti į atskiras grupes pagal j ų tip ą bei j ų pad ėtį apskrityje, pateikiami 1 ir 2 prieduose („Rekreacini ų teritorij ų sistema“- ži ūrėti 1 pried ą) („Kult ūros paveldo teritorijos“- ži ūrėti 2 pried ą). Patys seniausi yra archeologijos paminklai. Tai žem ėje slypin čios stovyklavie čių ir gyvenvie čių liekanos, alkai, pilkapiai ir piliakalniai, dubenuotieji ir įvairiais ženklais pažym ėti akmenys. Apskrityje nemažai istorijos paminkl ų- skulpt ūrų, žymi ų žmoni ų t ėvišk ės, kit ų atmintin ų viet ų. Iš architekt ūros paminkl ų labiausiai išryšk ėja bažny čios, bei kiti maldos namai, dvar ų sodybos, kaimai ir pavien ės sodybos, pastatai, kryžiai, koplytstulpiai, kiti smulkiosios architekt ūros statiniai. Nemažai urbanistikos paminkl ų- tai miesteliai ir miestai su išlikusiu savitu gatvi ų ir aikš čių išd ėstymu, jų tarpusavio ryšiu, santykiu su visuma, senais pastatais. Dail ės paminklai- tai skulpt ūros, puošian čios miest ų gatves ir aikštes, atskirus pastatus ar žymi ų žmoni ų kapus, kiti monumentaliosios dail ės 31 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais kūriniai. Gamtos paminklai- kuo nors ypatingu išsiskiriantys medžiai, šaltiniai, kiti reti gamtos objektai, dažnai gaubiami padavim ų, susij ę su istoriniais įvykiais ar asmenyb ėmis. Ne visus gamtos ir kult ūros paminklus bus lengva surasti. Dalis paminkl ų yra sunkiai prieinamose vietose, apž ėlę br ūzgynais ir užmiršti. Laikas, o kartais ir pikta ranka apgadino ar beveik sugriov ė nemažai architekt ūros ir dail ės paminkl ų, tod ėl t ėra išlik ę tik atskiros j ų detal ės, primenan čios buvusi ą paminklo vert ę. Nėra tokios turizmo veiklos, kuri vienaip ar kitaip neb ūtų priklausoma nuo aplinkos ištekli ų. Ta čiau yra numatyta, kad ištekliai turi b ūti valdomi taip, kad ekonomini ų, socialini ų ir estetini ų poreiki ų tenkinime b ūtų išlaikomas kult ūrinis vientisumas, esminiai ekologiniai procesai, biologin ė įvairov ė ir gyvyb ės palaikymo sistemos.
3.1.1 Panev ėžio rajono turizmo ištekli ų analiz ė
Turistiniu poži ūriu patraukliausi visuomet išlieka didžiausi valstybi ų miestai ir miestai- kurortai. Mažesni miestai, turintys verting ų turistiniu poži ūriu objekt ų, dažnai pripaž įstami tik vietiniu mąsteliu. Tuo tarpu Panev ėžys , pripažintas didmies čiu, gali pasigirti savo istorija, architekt ūros paminklais, gars ėja įdomiais ir talentingais žmon ėmis, k ūrusiais ir tebekurian čiais kult ūros perlus, garsinan čiais Panev ėžį už Lietuvos rib ų.
Panev ėžio rajono savivaldyb ė yra Lietuvos šiaur ėje, Panev ėžio apskrityje (ži ūrėti 5 pav.). Centras – Panev ėžys ( į savivaldyb ės teritorij ą ne įeina, kadangi turi atskiros savivaldyb ės status ą).
5 pav.: Panev ėžio rajono geografin ė pad ėtis Šaltinis:.www.vikipedia.lt
32 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Rajone žemdirbyst ės plotai užima 57,3 proc., miškai – 33,1 proc., vandenys – 2,1 proc. , gyvenvietės – 2,1 proc. Panev ėžio rajonas ribojasi su 8 rajonais, priklausan čiais 5 apskritims. Su likusia Panev ėžio apskritimi ribojamasi šiaurin ėje pus ėje: šiaur ėje – su Pasvalio ir Birž ų, šiaur ės rytuose – su Kupiškio rajonais (n ėra bendros ribos tik su vieninteliu apskrities rajonu – Rokiškio). Likusios administracin ės teritorijos, su kuriomis ribojamasi: rytuose – su Anykš čių rajonu (priklauso Utenos apskri čiai); pietry čiuose – su Ukmerg ės rajonu (Vilniaus apskritis); pietuose ir pietvakariuose – su Kėdaini ų rajonu (Kauno apskritis); vakaruose – su Radviliškio ir Pakruojo rajonais (Šiauli ų apskritis).
Rajonas turi patogi ą geografin ę pad ėtį. Jis yra įsik ūręs apie 150 km nuo pagrindini ų Baltijos regiono centr ų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio Klaip ėdos uosto – 250 km. Be to rajonas yra šalia magistral ės, turin čios keli ų tinkl ą, einant į nuo Berlyno per Varšuv ą, Kaliningrad ą, Klaip ėdą, Liepoj ą, Ryg ą, Talin ą, Peterburg ą. Rajon ą kerta geležinkelis, jungiantis rytuose ir vakaruose esan čius regionus.
Geografiniu poži ūriu Panev ėžio rajonas yra Nev ėžio žemumoje, priklausan čioje Lietuvos Vidurio žemumai. Kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Miškuose gausu medžiojam ų žv ėri ų. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Dauguma archeologijos paminkl ų – laidojimo vietos (pilkapynai ir kapinynai). St ūkso 3 piliakalniai (garsiausias Upyt ės piliakalnis).
Turizmas situacijos apžvalga. Rajono turizmo ištekliai rajone yra pakankamai dideli, ta čiau nėra, ta čiau tik ėtina ir siekiama, kad turizmo ištekliai bus pilnai naudojami. Tam palanki yra rajono geografin ė pad ėtis. Jis yra tarp dviej ų „metropolini ų“ centr ų - Rygos ir Vilniaus miest ų, generuojan čių svarbiausius turizmo srautus Lietuvos šiauriniame regione. Palanku turizmo pl ėtrai yra ir tai, kad rajon ą aplenkia svarbiausi ekonomin ės pl ėtros ir infrastrukt ūros koridoriai. Tai sudaro galimyb ę Panev ėžio rajonui b ūti išskirtine pramog ų ir laisvalaikio paslaug ų vieta Panev ėžio regione ir suformuoti atitinkam ą šiam įvaizdžiui paslaug ų paket ą. Kaip rodo turizmo ir rekreacijos pl ėtros tendencijos, toki ų paslaug ų poreikis nuolat auga. Didel ę įtak ą miesto ir rajono patrauklumui turi Nev ėžio up ė, kuri iki šiol yra esminis miesto bei rajono įvaizdžio elementas ir sveik ą aplink ą formuojantis veiksnys, bei Senvag ė, kuri kartu su aplinkine žali ąja zona Panev ėžyje yra ypa č m ėgiama miestie čių. Svarbiausi Panev ėžio miesto savivaldyb ės lankytini objektai pateikiami savivaldyb ės išleistame leidinyje- „Nev ėžio up ės rekreacijos Panev ėžio miesto ribose schema“ (specialusis planas) (ži ūrėti 3 pried ą- 1,2,3 žem ėlapius). Šioje programoje analizuojami Panev ėžio miesto turizmo ištekliai, j ų išsid ėstymas analizuojamoje teritorijoje. Specialusis planas svarbus analizuojant dabartin ę miesto būklę bei perspektyvas turistiniu poži ūriu.
33 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Turistini ų bei rekreacini ų teritorij ų sistem ą Panev ėžio rajone sudaryt ų (ži ūrėti 6 pav.) : gamtos ištekliai (miesto bei sen ųjų dvar ų sodyb ų parkai, skverai, didieji, bei kt. akmenys su įv. ženklais, medžiai, šaltiniai, saugomos teritorijos; kult ūros ištekliai (nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai- archeologiniai, povandeniniai, mitologiniai, etnokult ūriniai, architekt ūriniai, urbanistiniai, želdyn ų, inžinieriniai, istoriniai, memorialiniai, dail ės, sakraliniai; specialaus (dalykinio) intereso objektai- muziejai, galerijos, parod ų centrai; miesto kult ūrinis ir sportinis gyvenimas; industrinio (techninio) istorijos paveldo objektai, atskleidžiantys Panev ėžio, kaip pramon ės miesto, veid ą- fabrik ų bei gamykl ų pastat ų kompleksai- pastarieji objektai yra strategiškai svarbiose vietose, juose galima rengti edukacines pažintines ekskursijas.
34 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
6 pav.: Panev ėžio rajono lankytinos vietos Šaltinis: Lietuvos kult ūros ir gamtos paminkl ų atlasas, 1991 m. Žem ėlapyje numeriais pažym ėtų objekt ų pavadinimus ži ūrėti 4 priede (ži ūrėti 4 pried ą)
35 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Panev ėžio rajonas turistiniais- gamtiniais ir kult ūriniais ištekliais padengtas netolygiai. Teritoriškai visi min ėti turizmo ištekliai Panev ėžio rajone tankiausiai išsid ėsto vakarin ėje ir šiaurin ėje dalyje. Kiek mažiau ši ų turistini ų- rekreacini ų ištekli ų yra rytin ėje ir pietrytin ėje rajono dalyje. Kiek mažesn į lankytin ų objekt ų išsid ėstym ą daugiausia nulemia rytin ėje rajono dalyje esantis kiek didesnis miškingumas, o tankesn į j ų susitelkim ą vakarin ėje rajono dalyje- Nev ėžio up ė, bei kit ų mažesni ų upeli ų tinklas, kuri ų sl ėniuose k ūrėsi gyvenviet ės. Tod ėl b ūtent rytin ėje rajono dalyje yra daugiau rekreacini ų teritorij ų, kuriose labai m ėgsta poilsiauti Panev ėžio miesto bei mažesni ų rajono miest ų gyventojai, o vakarin ėje dalyje- daugiau nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų. Kadangi ši ų ištekli ų yra vakarin ėje, šiaurin ėje ir pietin ėje rajono dalyse, b ūtent tod ėl ši teritorija ir išlieka patraukliausia turistui. Taip pat šios įvardytos rajono dalys tampa vertingiausios ir edukaciniu poži ūriu. Estetiniai ir rekreaciniai ištekliai. Panev ėžio rajono savivaldyb ės kraštovaizdis n ėra turtingas estetiniais ištekliais (pagal dešimties bal ų gamtovaizdžio vertinimo sistem ą, rajono savivaldyb ės gamtovaizdžiai vertinami tik 4-6 balais). Panev ėžio rajono savivaldyb ės kraštovaizdis nepasižymi estetiniais ištekliais. Tai mišriais miškais apaug ęs uping ų lygum ų agrarinis gamtovaizdis). Tik šiaurin ėje rytin ėje Panev ėžio rajono savivaldyb ės dalyje esantis kraštovaizdis apaug ęs ivairiais medynais, pasižymi upingomis banguotomis lygumomis. Šiaurin ė rajono savivaldyb ės dalis- lapuo čių ir mišri ų mišk ų masyvais apaug ęs uping ų lygum ų agrarinis gamtovaizdis. Panev ėžio rajono kraštovaizd į praturtina Kulvos ozo tipo g ūbrys, kuris prasideda netoli Jonavos ir t ęsiasi per Š ėtą, Ramygal ą iki Panev ėžio miesto. Rekreacini ų ištekli ų Panev ėžio rajono savivaldyb ėje n ėra daug. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas rekreacini ų areal ų patrauklumo kategorijas ir rekreacin ės pl ėtros galimybes, Panev ėžio rajono savivaldyb ė patenka i mažo rekreacinio potencialo zon ą, kurios kraštovaizd į sudaro lygumos su eglynais ir lapuo čių girait ėmis, šiaurrytin ėje dalyje pereinan čios į banguot ą lygum ą, apaugusia mišriais puš ų ir egli ų miškais. Kadangi Panev ėžio rajone ežer ų mažai, didesn į rekreacin į potencial ą turi upi ų pakrant ės, dirbtiniai vandens telkiniai. Deja, vandens turizmas Panev ėžio rajono up ėmis n ėra populiarus nei tarp vietini ų gyventoj ų, nei tarp turist ų (tok į nepopuliarum ą lemia ne tiek gamtin ės s ąlygos, kiek nepritaikyta infrastrukt ūra). Kadangi Panev ėžio rajono savivaldyb ėje ežer ų mažai, didžiausi ą rekreacin į potencial ą ir lankomum ą turi didesni ų upi ų pakrant ės, Panev ėžio priemies čiuose esantys tvenkiniai ir ežerai, kiti, ar čiau gyvenam ųjų teritorij ų esantys didesni vandens telkiniai. Pam ėgtos poilsio vietos yra prie Lėvens (Pali ūniškio gyvenv.), Juostos (pakrant ė ties Tekeriškiais), Juodos (Velžio gyvenv.), Sanžilos L ėvens ir Sanžil ės santakos pakrant ė), Nevėžio (dešinysis krantas Velželyje ir kt.) upi ų bei Molaini ų, Paviese čiu (pusiasalyje), (Naujamies čio sen.), Stani ūnų (Velžio sen.) tvenkini ų Dauguma rekreacini ų rajono teritorij ų n ėra pritaikytos turizmui (nepakankama infrastrukt ūra arba jos išvis n ėra, netvarkoma aplinka).
36 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Rekreacinei pl ėtrai labai svarbus esam ų ir nauj ų želdini ų ugdymas, s ėkmingas želdyn ų sistemos formavimas. Panev ėžio rajono savivaldyb ės „žaliuosius plotus“ sudaro miesteli ų bendr ųjų erdvi ų parkai ir skverai, upi ų pakran čių ir infrastruktūros apsauginiai želdiniai, mišk ų apaugusios teritorijos. Kult ūros vertyb ės. Panev ėžio r. savivaldyb ėje yra saugomi 231 kult ūros paveldo objektas: 19 archeologini ų paveldo objekt ų, 21 architekt ūrin ė vieta, 4 mitologin ės vietos, 13 statini ų, 9 statini ų kompleksai, 7 laidojimo vietos, 10 monument ų. Juos b ūtų galima naudoti savivaldyb ės teritorijoje stovin čius buvusius dvarus ir j ų sodybas, piliakalnius, pilkapius. Vertingas išskirtinis rajono akcentas – Siaurojo geležinkelio kompleksas. Ta čiau atkreiptinas d ėmesys, kad: • nors išvardinti ištekliai turi ger ą potencial ą, šiuo metu jie n ėra pritaikyti turizmui ir vertinami tik patenkinamai; • nemaža dalis kult ūros paveldo objekt ų yra privat ūs. Archeologin ės kult ūros paveldo vertyb ės. Panev ėžio rajone yra 3 piliakalniai (Pilal ų, Papušiu k. Naujamies čio sen., Baimaini ų (Vilk ų) piliakalnis Krekenavos sen., Upyt ės piliakalnis Tarnagalos k. Upyt ės sen.), 6 pilkapynai ir 2 pavieniai pilkapiai, 15 kapinynu ir senkapiu. Piliakalniai įtraukti i Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą. Bamaini ų ir Upyt ės piliakalniai yra paskelbti valstyb ės saugomais paminklais (nuo 2007 m. Upyt ės piliakalnis įrašytas į išskirtin ę vert ę turin čių kult ūros paveldo vietovi ų sąraš ą). Piliakalni ų bukl ė patenkinama. Pilkapyn ų ir pilkapi ų teritorijoje ir j ų apsaugos zonose ūkin ė veikla draudžiama. Ribojamas lankymosi režimas. Urbanistikos paminklai. Panev ėžio rajone urbanistikos paveldo objektai yra Krekenavos miestelyje ir Ramygalos mieste. Krekenavos miestelio saugomas gatvi ų tinklas, aikšt ės planas ir erdvin ė kompozicija. Ramygaloje saugomas gatvi ų tinklas ir aikšt ės planas. Architekt ūros paminklai. Panev ėžio rajone yra 7 dvaro sodybos ir 18 buvusi ų dvaro sodyb ų, įrašyt ų į išaiškinam ų paveldo vertybi ų sąrašus. Dvar ų sodybos statytos XIX a. - XX a. pirmoje pus ėje turi architekt ūrin ę, istorin ę, urbanistin ę ir kraštovaizdin ę vert ę. Nemaža dalis dvar ų sodyb ų yra prastos b ūkl ės. Be to, kai kuri ų dvar ų sodyb ų atskiri pastatai turi net po kelis savininkus, o tai apsunkina pastat ų prieži ūros darbus. Seniausios, istoriškai reikšmingiausios, didel ės sodybos, susiformavusios grynai agrarin ėje aplinkoje. J ų atsiradimui, strukt ūrai ir raidai didžiausios įtakos tur ėjo istorin ės, socialin ės s ąlygos bei gamtin ė aplinka. Iš tokio tipo sodyb ų išsiskiria Bistrampolio ir Naudvario dvar ų sodybos. Bistrampolio dvaro ansambl į valdo Jaunimo integracijos galimybi ų centras, dalininkas – rajono savivaldyb ė. 2007— 2008 m. buvo restauruojama reprezentacin ė dvaro dalis. Ateityje bus pritaikyta visuomen ės poreikiams, turizmui. Išskirtinis architekt ūros paminklas – Siaurojo geležinkelio kompleksas. XIXa pab. – XX a. pr.., turintis istorin ę, technin ę vert ę paveldo objektas, siaurasis geležinkelis 1996 m. liepos 11 d. irašytas i Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą. Be aukšciau pamin ėtų dvar ų
37 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais sodyb ų ir Siaurojo geležinkelio komplekso, rajone yra 3 vėjo mal ūnai, 1 tiltas, 1 sinagoga, 2 bažnycios, 3 koply čios, 3 namai. Gamtos paminklai. Panev ėžio rajone gausu geologini ų objekt ų. Į kult ūros paminkl ų sąraš ą įrašyti akmenys Kiaužeri ų k., Smilgi ų sen.; akmenys Mukolai, Naurašili ų k., Smilgi ų sen., Naurad ų akmuo, Naurad ų k., Naujamiescio sen., Naujamiescio akmuo, Naujamiescio k., Naujamiescio sen., Barklainiu akmuo, Barklaini ų k., Ramygalos sen.; Didysis akmuo, Barklaini ų sen., Ramygalos sen.; akmuo ,,Velnio pėda“, Ėriški ų k., Upyt ės sen.; Banioni ų akmuo, Kliuokmaniškio k., Panev ėžio sen.; akmuo ,,Rapolas“, Varnakalnio miškas, Krekenavos girininkija. Rajone yra vienas hidrogeologinis paminklas - Vilktupio šaltinis, Pali ūniškio miškas, Žaliosios girininkija ir trys botaniniai objektai – Kadagys, Pakuodžiupi ų k., Panev ėžio sen., Daniliškio liep ų al ėja, Krekenavos sen., Kalnelio daugiakamien ė pušis, Naujamies čio seni ūnija. Istoriniai memorialiniai paveldo objektai. Nė viena Panev ėžio rajono kaimo gyvenviet ė nėra įtraukta į Lietuvos Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą arba i Lietuvos Respublikos etnografini ų kaim ų sąraš ą. Tiesa, Krekenavos regioniniame parke yra saugoma kult ūrin ės vert ės požymius išlaikiusi kaimu gyvenviet ė. Prie istorini ų memorialini ų paveldo objekt ų Panev ėžio rajone priskiriami rašytojos Gabriel ės Petkevi čait ės – Bit ės gimtin ė Puziniškio k., Smilgi ų sen. ir Ustron ės k. svirne veikiantis Juozo Tumo – Vaižganto ir knygneši ų muziejus. Saugomos teritorijos. Panev ėžio rajono savivaldyb ės saugom ų teritorij ų sistem ą sudaro: • Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos. • Ekologin ės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos. • Kompleksin ės saugomos teritorijos. • ES saugomu teritorij ų tinklo NATURA 2000 teritorijos. Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos užima ~2 proc. savivaldyb ės ploto (4261,88 ha). Šiose teritorijose saugomi unikal ūs arba tipiški gamtinio ir kult ūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Panev ėžio rajone yra 3 valstybiniai (Juostos hidrografinis, Naudvario ir Viržon ų botaniniai draustiniai) ir 1 savivaldyb ės draustinis (Sanžil ės kraštovaizdžio draustinis). Ekologin ės apsaugos prioriteto saugomose teritorijose stengiamasi išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kult ūros paveldo kompleksams bei objektams arba antropogenini ų objekt ų poveikio aplinkai. Kompleksin ės saugomos teritorijos rajone užima ~13,7 proc. teritorijos ploto (29747,74 ha). Šiose teritorijose sujungiamos išsaugan čios, apsaugan čios, rekreacin ės ir ūkin ės zonos pagal bendr ą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program ą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).
38 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
3.1.2 Pasvalio rajono turizmo ištekli ų analiz ė Pasvalio administracinis rajonas plyti Šiaur ės Lietuvoje (ži ūrėti 7 pav.). Jis užima 2 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos: 128,9 t ūkst. ha, arba 1,3 t ūkst. kv. km. Šiaur ėje ribojasi su Latvijos Respublika, vakaruose – su Pakruojo, pietuose – su Panev ėžio, o rytuose – su Birž ų savivaldyb ėmis.
7 pav.: Pasvalio rajono geografin ė pad ėtis Šaltinis: Pasvalio rajono investicijos vadovas, 2009
Rajonas suskirstytas į 11 seni ūnij ų: Dauj ėnų, Jonišk ėlio miesto, Jonišk ėlio apylinki ų, Krin čino, Pasvalio miesto, Pasvalio apylinki ų, Pump ėnų, Pušaloto, Salo čių, Vašk ų, Namiši ų. Rajono administracinis centras – Pasvalys. Rajone gerai išpl ėtotas automobili ų keli ų tinklas. Nuo Pasvalio iki Panev ėžio – 39 km, iki Šiauli ų – 73 km, iki Vilniaus – 182 km, iki Kauno – 146 km. Per rajon ą einantis magistralinis kelias „Via Baltica“ sudaro palankias s ąlygas bendradarbiauti su Vakar ų bei Ryt ų Europa, taip pat su Skandinavijos šalimis. Pagal užimam ą plot ą Pasvalio rajonas yra vienas mažiausi ų šalyje. Šio rajono žem ės – vienos derlingiausių Respublikoje (vyrauja derlingi priemolio ir molio dirvožemiai), tod ėl jos labai intensyviai naudojamos. Žem ės ūkio naudmenos užima 96 387,5 ha (75 proc.) visos rajono teritorijos. Net 60 proc. žem ės ūkio naudmen ų sudaro ariama ar kitaip dirbama žem ė. Miškai užima tik 20 896,8 ha (16,2 proc.). Didžiausi miškai – Jak ūboni ų, Moli ūnų – plyti pietin ėje rajono dalyje. Juose vyrauja pušynai, beržynai, drebulynai. Pelk ės užima 423,9 ha, keliai – 2 238,1 ha, užstatytos teritorijos – 3 346,9 ha. Taigi apie 80 proc. rajono teritorijos yra urbanizuota. Tai vienas labiausiai urbanizuot ų ir sukult ūrint ų rajon ų Lietuvoje su išpl ėtotu žem ės ir mišk ų ūkiu.
39 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Turizmas situacijos apžvalga . Pasvalio rajonas yra turizmui strategiškai geroje vietoje – teritorij ą kerta magistralinis kelias „Via Baltica“ (Europos greitkelis 67), einantis nuo Prahos per Varšuv ą, Kalvarij ą, Kaun ą, Ryg ą, Talin ą, o iš čia – keltu iki Helsinkio. Šis kelias jungia Lietuv ą su Lenkija ir Latvija. Pagrindiniai turizmo ištekliai rajone – gamtos, istorijos, archeologijos, architekt ūros, technikos paminklai. Kasmet auga lankytoj ų dom ėjimasis įvairiais turizmo objektais. Tai lemia turizmo verslo pl ėtra rajone, nuolat intensyv ėjanti turizmo informacijos sklaida. Turizmo informacij ą platina 2000 m. įkurtas Pasvalio krašto muziejaus Turizmo informacijos centras. Kasmet dalyvaujama bent dviejose tarptautin ėse turizmo parodose. Akivaizdži ą naud ą dav ė turizmo informacijos sklaidos projektai, iš kuri ų keturi buvo vykdomi kartu su Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centru. Per ketverius metus išleista po du leidimus lankstinuk ų: „Via Baltica“ (angl ų, lenk ų ir suomi ų kalbomis) ir „Panev ėžio apskritis kvie čia“ (lietuvi ų, angl ų, rus ų kalbomis). Kasmet sulaukiama vis daugiau turist ų ne tik iš kaimynini ų rajon ų, bet ir iš tolimesni ųjų Lietuvos vietovi ų bei užsienio šali ų – Latvijos, Estijos, Norvegijos, Rusijos, Vokietijos. Pasvalio rajone 2008 metais suteikta 10 560 nakvynių apgyvendinimo įstaigose, iš j ų užsienie čiams – 1 048. Pagrindiniai lankytini objektai – Pasvalio krašto muziejus, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevi čių memorialinis muziejus, Girn ų muziejus ir kiti objektai. Juos žino ir ekskursijas į Pasvalio rajon ą atveža ne viena Lietuvos kelioni ų agent ūra. Labai populiarus Lietuvoje vandens turizmas. Rajone yra dvi didesn ės up ės, kurias galima būtų pritaikyti turizmui. Įrengus pakrant ėse prieplauk ėles, maudyklas, kai kur išvalius vag ą, b ūtų galima parengti maršrutus, skirtus turizmo m ėgėjams. Kitas potencialus turizmo ištekli ų objektas – siaurasis geležinkelis, kurio atšak ų rajone išlik ę nemažai. Maršrutas Biržai–Pasvalys–Migoni ų piliakalnis–Jonišk ėlis–Panev ėžys b ūtų puiki proga turistams pasižvalgyti po Pasvalio apylinkes, išgirsti vieno ar kito kaimo istorij ą, užsukti į iškili ų kraštie čių gimtini ų sodybvietes ar išlikusias j ų gimt ąsias sodybas. Gamtinis ir kult ūrinis potencialas rajone yra palankus pl ėtoti dvira čių ir p ėsčiųjų turizm ą. Tam reikia sukurti infrastrukt ūrą: parengti maršrutus, įrengti informacinius stendus, rodykles, reikiamai priži ūrėti lankytinus objektus. Pasvalio rajone yra 336 saugomi kult ūros objektai, 112 neveikian čių kapini ų. Dauguma saugom ų statini ų kompleks ų (buvusios dvar ų sodybos) yra apleisti, kai kurie net labai blogos b ūkl ės. Tam įtakos turi tai, kad n ėra sudarytas vietinis kult ūros vertybi ų registras, tvarkymo darbams atlikti tr ūksta l ėšų. Vietinis registras užtikrint ų geresn ę saugom ų objekt ų apsaug ą, į j į b ūtų įtraukiami valstybiniame registre nesantys objektai bei rastos naujos vertyb ės.
40 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Telkiant d ėmes į į Panev ėžio apskrities rajon ų patrauklum ą turistiniu poži ūriu, kol kas Pasvalio rajonas lieka vienas iš mažiausiai lankom ų rajon ų Šiaur ės Lietuvos regione. Bendr ą turistini ų objekt ų Pasvalio rajone sistem ą sudaryt ų: • Archeologijos paminklai • Architekt ūros paminklai • Urbanistikos paminklai • Dail ės paminklai • Istorijos paminklai • Gamtos paminklai Norint pakankamai- pilnavertiškai panaudoti turizmo išteklius visuomen ės edukacijai, yra kuriamas turizmo infrastrukt ūros planas, bei siekiama įgyvendinti šio plano uždaviniai. Vienas naujausi ų turizmo projekt ų- „Viešosios turizmo infrastrukt ūros aktyviam poilsiui Pasvalio rajone kūrimas“. Projekto tikslas – Pasvalio rajone sukurti viešojo turizmo infrastrukt ūrą. Pasiekti rezultatai : • Parengta viešosios turizmo infrastrukt ūros aktyviam poilsiui Pasvalio rajone galimybi ų studija, kuri apima du aktyvaus poilsio parkus, sujungtus dvira čių takais ir sudaran čius turist ų aptarnavimo kompleks ą dvira čių maršrutui Jonišk ėlis–Pasvalys–Biržai siaurojo geležinkelio pylimu. • Parengtas Pasvalio ir Smegduobi ų park ų detalusis planas. • Parengtas techninis projektas turizmo kompleksui Pasvalio parke, kuriame suprojektuota: • nakvyn ės nameli ų ir inžinerini ų komunikacij ų rekonstrukcija; • administracini ų patalp ų rekonstrukcija; • teniso kort ų rekonstrukcija; • kemperi ų stovėjimo aikštel ės įrengimas; • valčių prieplaukos įrengimas; • papl ūdimi ų įrengimas; • dvira čių tak ų iki siaurojo geležinkelio įrengimas, rekonstrukcija, suženklinimas. • Parengtas aktyviam poilsiui skirto turizmo komplekso investicinis planas.
Svarbiausi Pasvalio rajono turizmo objektai pateikiami 8 pav . (ži ūrėti 8 pav.).
41 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
8 pav.: Pasvalio rajono lankytinos vietos Šaltinis: Lietuvos kult ūros ir gamtos paminkl ų atlasas, 1991 m. Žem ėlapyje numeriais pažym ėtų objekt ų pavadinimus ži ūrėti 5 priede (ži ūrėti 5 pried ą)
42 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Analizuojant ištekli ų teritorin į pasiskirstym ą rajone, galima pasteb ėti, kad rajono centrin ė- šiaur ės vakarin ė dalis judant nuo Pasvalio miesto- gana retai padengta lankytinais objektais. Tankiausiai turistiniai- pažintiniai turizmo objektai išsid ėsto pietin ėje ir rytin ėje rajono dalyse. Tok į ši ų ištekli ų išsid ėstym ą galima b ūtų pagr įsti šiaur ės vakarin ėje rajono dalyje esan čių derling ų žem ės plot ų gaus ą, bei gyvenvie čių ar miest ų visišk ą nebuvim ą. Tuo tarpu ryškesn ę lankytin ų objekt ų šiame rajone koncentracij ą galima b ūtų pasteb ėti rajono didesniuose miesteliuose- rajono centre Pasvalyje, Jonišk ėlyje, bei netoli gyvenvie čių- Paiešmeniai, Krikliniai, Pump ėnai, Pušalotas bei kt.
Pasvalio rajone gausu turistini ų ištekli ų- gamtos, istorijos, archeologijos, architekt ūros, technikos paminklai, ta čiau pagal lankomum ą, šis rajonas vis d ėlto išlieka mažiausiai lankomus turist ų Šiaur ės Ryt ų Lietuvos regione. Padidinti lankytoj ų dom ėjim ąsi įvairiais turizmo objektais, skatinama turizmo verslo pl ėtra rajone, nuolat intensyv ėjanti turizmo informacijos sklaida. Turizmo informacijos platinim ą vykdo 2000 metais įkurtas Pasvalio krašto muziejaus Turizmo informacijos centras. Kiekvienais metais dalyvaujama bent dviejose Tarptautin ėse turizmo parodose. Akivaizdži ą naud ą dav ė turizmo informacijos sklaidos projektai, iš kuri ų keturi buvo vykdomi kartu su Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centru. Per ketverius metus išleisti du leidimai lankstinukų VIA BALTICA angl ų, lenk ų ir suomi ų kalbomis. Taip pat du leidimai lankstinuk ų „Panev ėžio apskritis kvie čia“ – lietuvi ų, angl ų, rus ų kalbomis. Kasmet sulaukiama vis daugiau turist ų ne tik iš kaimynini ų rajon ų, bet ir iš tolimesni ųjų Lietuvos vietovi ų, bei užsienio šali ų – Latvijos, Estijos, Norvegijos, Rusijos, Vokietijos. 2001m. Turizmo informacijos centre apsilank ė 209 (23 užsienie čiai) lankytojai; 2002 m. – 198 (7 užsienie čiai); 2003 m. – 350 (24 užsienie čiai). Pagrindiniai lankytini objektai – Pasvalio krašto muziejus, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevi čių memorialinis muziejus, Girn ų muziejus ir kiti objektai. Juos žino ir ekskursijas į Pasvalio rajon ą atveža ne viena Lietuvos kelioni ų agent ūra. Labai populiarus Lietuvoje vandens turizmas. Rajone yra tik dvi didesn ės up ės, kurias irgi galima b ūtų pritaikyti turizmui. Įrengus pakrant ėse prieplauk ėles, maudyklas, kai kur išvalius vag ą, būtų galima parengti maršrutus, skirtus turizmo m ėgėjams. Kitas potencialus turizmo ištekli ų objektas – siaurasis geležinkelis, kurio atšak ų rajone išlik ę nemažai. Maršrutas Biržai - Pasvalys – Migoni ų piliakalnis – Jonišk ėlis - Panev ėžys b ūtų puiki proga turistams tiesiogiai pasižvalgyti po Pasvalio apylinkes, išgirsti vieno ar kito kaimo istorij ą, užsukti į iškili ų kraštie čių gimtini ų sodybvietes ar išlikusias j ų gimt ąsias sodybas. Gamtinis ir kult ūrinis potencialas m ūsų rajone yra palankus pl ėsti dvira čių ir p ėsčiųjų turizm ą. Tam reikia sukurti infrastrukt ūrą – parengti maršrutus, įrengti informacinius stendus, rodykles, reikiamai priži ūrėti lankytinus objektus.
43 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Rajone labai tr ūksta kaimo turizmo sodyb ų, kemping ų. Tod ėl tikslinga skatinti ir remti šio verslo iniciatorius. Pasvalio rajone yra 336 saugomi kult ūros objektai, 112 neveikian čių kapini ų. Dauguma saugom ų statini ų kompleks ų (buv ę dvar ų sodybos) yra blogos ir labai blogos b ūkl ės. Įtakos turi tai, kad n ėra sudarytas vietinis kult ūros vertybi ų registras, tvarkymo darbams atlikti tr ūksta l ėšų. Vietinis Registras užtikrint ų saugom ų objekt ų geresn ę apsaug ą, į j į b ūtų įtraukiami į valstybin į Registr ą nebepatenkantys objektai bei naujai išaiškintos vertyb ės.
44 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
3.1.3 Birž ų rajono turizmo ištekli ų analiz ė
Birž ų rajonas yra šiaurin ėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio rajonais, šiaur ėje - su Latvijos Respublika (ži ūrėti 9 pav.) . Rajone yra toliausiai į šiaur ę nutol ęs Lietuvos taškas - 56° 21' 01" šiaur ės platumos. Birž ų rajono teritorija - 1476 kv. km. Rajone yra Birž ų, Vabalninko miestai, Lik ėnų gyvenviet ė, 8 seni ūnijos.
9 pav.:Birž ų rajono geografin ė pad ėtis Šaltinis: www.wilipedia.lt Pagal fizin į - geografin į rajonavim ą Birž ų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio žemumos šiaurin ėje dalyje (M ūšos - Nemun ėlio lyguma). Birž ų rajono upi ų tinklo tankumas - 0,5 km 1 kv. km (Lietuvoje - 0,49 km 1 kv. km). Rajone yra 17 ežer ų, kuri ų dauguma visai maži. Didžiausias - šalia Birž ų esantis Širv ėnos ežeras (340 ha), susidar ęs XVI amžiuje, patvenkus Apaš čios ir Agluonos upes ties j ų santaka. Ežeras negilus.
Birž ų rajone yra daug karstini ų įgriuv ų ir dolomito atodang ų Nemun ėlio bei Apaš čios upi ų skardžiuose.
Visi didesnieji rajono miškai išsid ėst ę teritorijos pakraš čiuose. Didžiausias masyvas - Birž ų giria - dešimtas pagal dyd į mišk ų plotas Lietuvoje. Pietin ėje rajono dalyje prie dideli ų Panev ėžio Žaliosios girios plot ų prieina Vabalninko šilas, pietrytin ėje dalyje yra nedideli Salamies čio ir Galvok ų Turizmo miškai, rytuose - Pariški ų miškas. Pietvakariuose išsibarst ę smulkesni Kirdoni ų mišk ų fragmentai.
45 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Turizmo išteklius Birž ų rajone sudaryt ų:
1.Gamtos ištekliai (up ės, ežerai, saugomos teritorijos, parkai ir kt.)
2.Kult ūros ištekliai (archeologiniai paminklai, architekt ūros statiniai, urbanistin ės vertyb ės ir kt.)
3. Turizmo infrastrukt ūra
Kult ūros ištekliai Birž ų rajone: Savivaldyb ės teritorijoje yra 9 valstyb ės saugomi archeologiniai objektai; viena urbanistin ė kult ūros vertyb ė - Biržai; bei apie 30 architekt ūros kompleks ų (dvarai, sakralini ų statini ų kompleksai, žymi ų žmoni ų t ėvišk ės) bei apie 10 pavieni ų statini ų. Birž ų rajono savivaldyb ės archeologijos paveldas n ėra labai gausus. Čia yra 9 valstyb ės saugomi archeologiniai objektai: 3 piliakalniai - Klausu čių, Rinkuški ų ir Žiob ų; piliaviet ė, įtvirtinta dvarviet ė; 2 kapinynai – Dr ąseiki ų ir Vabalninko; senov ės gamybos vieta bei reikšmingiausias archeologijos paveldo objektas – Birž ų senojo miesto vieta. Pasak Birž ų rajono savivaldyb ės paveldosauginink ės per pastaruosius 3 metus archeologijos paveldo b ūkl ė nepakito. Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje yra tik viena urbanistin ė kult ūros vertyb ė – Biržai – kaip viduramži ų istorinis miestas su pilimi. Urbanistinio paveldo vietoje turėtų b ūti išsaugotos visos b ūdingos miesto funkcijos. Kad miestas tinkamai vystyt ųsi, b ūtina jo centrui parengti special ųjį plan ą, kuris reglamentuot ų naujas statybas kult ūros vertyb ės teritorijoje. Urbanistikos objekto teritorijai paveldo specialusis planas dar nėra parengtas.
Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijai b ūdingiausias statini ų kompleks ų ir statini ų paveldas. Savivaldyb ėje galima išskirti apie 30 architekt ūros kompleks ų (dvarai, sakralini ų statini ų kompleksai, žymi ų žmoni ų t ėvišk ės) bei apie 10 pavieni ų statini ų. Buvusi ų dvar ų b ūkl ė dažniausiai yra prasta, išskyrus Astravo, Butaut ų dvarus.
Didel ę Birž ų rajono savivaldyb ės dal į užima Birž ų regioninis parkas. Aplinkos ministras 2002-08-10 įsakymu Nr. 413 patvirtino Birž ų regioninio parko apsaugos reglament ą. Birž ų regioninio parko teritorijoje esantys Biržų pilies kult ūrinis rezervatas, Birž ų urbanistinis draustinis bei Pabirž ės kraštovaizdžio – architekt ūros draustinis paskelbti konservacinio prioriteto zonomis, t. y. juose statomiems statiniams taikomi tam tikri reikalavimai bei apribojimai.
Gamtos ištekliai Birž ų rajone: Birž ų rajonui b ūdingi karsto reiškiniai - požemini ų vanden ų veikla ir tos veiklos padariniai tirpiose ir supleiš ėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur sl ūgso klintys, dolomitai, kreida, gipsas, druskos.
46 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Didži ąją dal į Birž ų rajono turizmo ištekli ų sudaro saugomos teritorijos: Birž ų regioninio parko Dr ąseiki ų geologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti savit ą Dr ąseikių pokvarterin į substrat ą, kur į sudaro karst ėjan čios viršutinio devono Tatulos svitos Nemun ėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požemin ėmis tuštumomis ir urvais. Padai čių geologinio draustinio tikslas - išsaugoti po kvartero danga sl ūgsan čius ir į žem ės pavirši ų kylan čius viršutinio devono gipsingus sluoksnius su litogeniniais plyšiais, grandin ėmis išsid ėsčiusias piltuvo formos smegduobes. Daum ėnų geologiniame draustinyje saugomas savitas kvartero nuogul ų dugnas ir po juo esan čios viršutinio devono gipsingos uolienos, karstinio reljefo formos, pavien ės gilios įgriuvos, raguvos. Apaš čios hidrografiniame draustinyje saugoma Apaš čios ir Rov ėjos upi ų žemupio hidrografin ė strukt ūra ir sl ėniai su atodangomis ir versm ėmis. Upyt ės hidrografiniame draustinyje siekiama išsaugoti Upyt ės žemup į, kaip nedideli ų Mūšos - Nemun ėlio lygumos upeli ų etalon ą, vag ą su smegduob ėmis.
47 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
10 pav.: Birž ų rajono lankytinos vietos Šaltinis: Lietuvos kult ūros ir gamtos paminkl ų atlasas, 1991 m. Žem ėlapyje numeriais pažym ėtų objekt ų pavadinimus ži ūrėti 6 priede (ži ūrėti 6 pried ą)
48 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Šiaur ės Lietuvos perlu vadinamas Birž ų rajonas garsus savo istorine praeitimi, vandens telkini ų gausumu, vietini ų gyventoj ų svetingumu ir alaus stiprumu. Rajono lankomumas . Birž ų Turizmo informacijos centro (TIC) duomenimis, apie 95 proc. į Birž ų rajon ą atvykstan čių turist ų yra Lietuvos gyventojai, kuri ų dauguma- iš didži ųjų miest ų. Apei 5 proc. sudaro užsienie čiai. Didžioji Birž ų rajono turist ų dalis- vienadieniai. Turist ų srautai tiesiogiai priklauso nuo met ų laiko: didžioji užsienio ir Lietuvos turist ų dalis į Birž ų rajon ą atvyksta vasar ą, mažiau- pavasar į ir ruden į, mažiausiai j ų sulaukiama žiem ą. Gamtiniai ištekliai. Karstin ės įgriuvos, dolomito atodangos upi ų skardžiuose, dirbtinis Širv ėnos ežeras, reti ir nykstantys gyv ūnai bei augalai lemia Birž ų krašto gamtos savitum ą. Rajonas išsiskiria žaluma- miškai sudaro 26 proc. Birž ų rajono teritorijos. Didžiausias mišk ų masyvas- Birž ų giria- dešimtas pagal dyd į miško plotas Lietuvoje. Biržų rajone yra 17 ežer ų, iš kuri ų didžiausi- Birž ų mieste esantys Širv ėnos ir Kilu čių ežerai, 28 up ės ir upeliai, ilgesni kaip 5 km. Išskirtin ė Tatulos up ė, turinti dvigub ą- antžemin ę ir požemin ę vag ą, kurioje vanduo visada šaltas. Siekiant išsaugoti Birž ų kraštovaizdžio išskirtinum ą 1992 m. buvo įsteigtas Birž ų regioninis parkas. Parke yra 17 draustini ų, 1 kult ūros rezervatas ir 20 paminkl ų: 8 gamtiniai ir 12 kult ūrinių. Gamtiniams priskiriama daugiau kaip 3000 karstinių įgriuv ų. Kult ūriniams priklauso 40 objekt ų. Rekreacinei parko zonai priklauso Lik ėnų gyvenviet ė, Bitniški ų miško parkas ir Rinkuški ų bei Birž ų rekreacin ės teritorijos. Kult ūriniai ištekliai. Birž ų rajonas išsiskiria kult ūros paveldo objekt ų gausa. Pa čiame Birž ų mieste yra kunigaikš čių Radvil ų statyta tvirtov ė, kurioje yra įsik ūręs „S ėlos“ muziejus. Rajone yra ilgiausias Lietuvoje (525 m ilgio) p ėsčiųjų tiltas per ežer ą, vedantis į graf ų Tiškevi čių statyt ą Astrav ą, apsupt ą jaukaus parko. Be Astravo dvaro Birž ų rajone daug dvarvie čių, kuri ų b ūklė kasmet blog ėja ir jos n ėra pritaikytos turist ų lankymui. Birž ų rajonas yra daugelio įžymi ų žmoni ų gimtin ė, čia gausu architekt ūros, istorijos ir archeologijos paminkl ų. Galima aplankyti j ų gimt ąsias sodybas arba paminklinius akmenis sodyb ų vietose. Biržų rajone turistams teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, informacin ės, transporto, transporto nuomos, laisvalaikio parleidimo, unikalios, sporto ir konferencij ų organizavimo paslaugos. Apgyvendinimo paslaugos. Birž ų rajone apgyvendinimo paslaugas teikian čių įstaig ų tinklas yra prastai išvystytas. Birž ų rajone verslo turist ų srautas n ėra didelis, ir esamas viešbu čio potencialas šiam rajonui yra pakankamas. Suteikti nakvyn ės paslaugas didesniam turist ų srautui Birž ų rajone n ėra galimybi ų. Kaimo turizmas Birž ų rajone yra silpnai išvystytas. Birž ų rajone įregistruotos tik kelios kaimo turizmo sodybos. Birž ų rajone n ėra moteli ų, kemping ų ir jaunimo nakvyn ės nam ų. Tai l ėtina autoturizmo, dvira čių turizmo pl ėtr ą regione. Turist ų stovyklaviet ės, įrengtos paežer ėse, paupiuose, yra labiausiai
49 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais turist ų m ėgiamos poilsio gamtoje vietos. Rajono stovyklaviet ės prastai įrengtos: teritorijoje tr ūksta tualet ų, o esantys- nelabai patraukl ūs. N ėra apšvietimo, tr ūksta geriamo vandens šaltini ų. Informacin ės paslaugos. Informacij ą Apie Birž ų rajone teikiamas turizmo paslaugas, turistinius maršrutus ir lankomus objektus bei vietoves renka, kaupia ir nemokamai skleidžia Birž ų rajono ir Panev ėžio apskrities turizmo informaciniai centrai. Turistai Birž ų internetiniame tinklapyje taip pat gali rasti reikaling ą informacij ą apie Birž ų rajono lankytinas vietas, maitinimo, apgyvendinimo ir kitas turizmo paslaugas teikian čias įstaigas, organizuojamus renginius ir sve čiams svarbi ų institucij ų kontaktinius telefonus bei įvairius maršrutus ir pramogas Birž ų rajone. D ėl l ėšų tr ūkumo nepakankamai vykdoma leidybin ė- informacin ė veikla, neužtikrinanti efektyvios informacijos sklaidos apie Birž ų rajon ą. Teritorin ę informacin ę sistem ą sudaro informaciniai stendai, ženklai, nuorodos, į lankytinas vietoves. Nors dauguma rajono pagrindinių lankytin ų objekt ų turi informacinius kelio ženklus bei nuorodas, ta čiau vis jie- tik lietuvi ų kalba. Rajono turistiniuose žem ėlapiuose tr ūksta informacijos tikslumo, aukštesnio kartografinio ir poligrafinio lygio, dalis keli ų, vedan čių į turistinius objektus, n ėra pažym ėti. Transporto paslaugos. Birž ų rajonas yra šiaurin ėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panev ėžio, Pasvalio rajonais, šiaur ėje- su Latvijos Respublika. Birž ų rajonas yra lengvai pasiekiamas- netoli Birž ų miesto yra Via Baltica automagistral ė. Laisvalaikio praleidimo paslaugos. Turistini ų pramog ų infrastrukt ūra Birž ų rajone n ėra išpl ėtota- m ėgstantys įvairesnius įsp ūdžius ir pasilinksminimus neturi kur pramogauti. Viena iš laisvalaikio praleidimo paslaug ų yra ekskursij ų, kurios leidžia susipažinti su Birž ų rajonu, organizavimas. Organizuojami keletas ekskursij ų maršrut ų. Unikalios paslaugos. Biržuose yra aviaklubas, teikiantis skraidymo sportiniais l ėktuvais paslaugas. Ši paslauga n ėra pla čiai reklamuojama ir yra orientuota į tam tikr ų turist ų kontingent ą. Laukini ų žv ėri ų medžiokl ė ir žvejyba, kaip turistams teikiama pramoga, Birž ų rajone n ėra išvystyta, nors tiek vasar ą, teik žiem ą puikios s ąlygos ir medžioklei, ir žvejybai. Birž ų rajone vandens pramog ų mėgėjams n ėra teikiamos jokios paslaugos. Tai lemia gamtosauginiai apribojimai bei seklios up ės.
50 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
3.1.4 Rokiškio rajono turizmo ištekli ų analiz ė
Rokiškio rajono savivaldyb ė yra šiaur ės ryt ų Lietuvoje, Panev ėžio apskrityje, pasienyje su Latvija. Centras – Rokiškis (ži ūrėti 11 pav.). Rajon ą galima pasiekti automobiliniais keliais ir geležinkeliu. Krašto keliai Panev ėžys – Daugpilis, Anykš čiai - Rokiškis, Obeliai - Zarasai, Rokiškis - Biržai yra su asfalto danga, neblogos b ūkl ės. Dalis keli ų, vedan čių į seni ūnij ų centrus taip pat yra asfaltuoti, o dalis keli ų, vedan čių į seni ūnij ų centrus - su grunto danga, ta čiau nuolat priži ūrimi, geros būkl ės. Autobus ų stotis aptarnauja vietos ir tarpmiestinio susisiekimo keleivius. Panev ėžio apskrit į kertanti magistral ė „Via Baltica“ sudaro prielaidas pažintinio ir kaimo turizmo m ėgėjų aptarnavimo strukt ūrai kurti ir vystyti. Ta čiau galimyb ės n ėra panaudojamos.
11 Pav.:Birž ų rajono geografin ė pad ėtis Šaltinis: www.wilipedia.lt
Rokiškio rajone pagrindiniu gamtiniu turizmo rekreacijos ištekliu yra ežeringas nat ūralus kraštovaizdis. Rokiškio rajone yra 49,5 t ūkst. ha mišk ų, 99 ežerai ir teka 42 up ės ir upeliai. Ta čiau dar 2003 m. Rengtoje Rokiškio rajono turizmo pl ėtros galimybi ų studijoje buvo teigiama, jog didžioji dalis Rokiškio rajono ežer ų yra maži, apipelk ėję, sunkiai prieinami ir privažiuojami. Gyventoj ų ir sve čių poilsiui daugiausiai naudojami Zalv ės, Sart ų ežerai. Vietos gyventoj ų poilsiui ties Onuškiu, Obeliais, Kazliškiais, Salose, ties Kamajais, Rokiškiu, Kriaunomis, J ūžintais, Duokiškiu. Žvejybai tinka visi rajono ežerai. 23 rajono up ės priklauso M ūšos-Nemun ėlio ir Neries-Šventosios upi ų baseinams. Didžiausios up ės – Nemun ėlis (ilgis rajone 66,1 km) ir Jara-Šetekšna (41 km). Kitos up ės nedidel ės, 51 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais tarp Lietuvos vandens turizmo m ėgėjų - nepopuliarios. Vandens turizmo trasos gali b ūti tik trumpos up ėmis ir upeliais, kurie tarpusavyje jungia ežerus. Turizmo ištekliai Rokiškio rajone palyginus su kitais apskrities rajonais vieni gausiausi ų. Turizmo ištekli ų sistem ą Rokiškio rajone sudaryt ų: Archeologijos paminklai Architekt ūros paminklai Urbanistikos paminklai Dail ės paminklai Istorijos paminklai Gamtos paminklai Saugomos teritorijos
Turizmo ištekliai Rokiškio rajone palyginus su kitais Panev ėžio apskrities rajonais yra gaus ūs. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Rokiškio–Utenos rekreacinis arealas turi nemaž ą rekreacin į potencial ą, ta čiau labiau yra lokalin ės svarbos rekreacini ų sistem ų dalis. Tarptautinio turizmo poži ūriu Rokiškio rajonas n ėra labai patrauklus. Turizmo ištekliai labiau tinkami vietos (Lietuvos) turizmui organizuoti, ta čiau jie neparengti lankymui ir praktiškai beveik nenaudojami. Archeologijos paminklai (piliakalniai), gyvosios etnokult ūros ir moderniosios kult ūros židiniai, amat ų sodybos, įsp ūdingi gamtinio kraštovaizdžio kompleksai, Rokiškio dvaro ansamblis, turi galimybes tapti ir tarptautinio turizmo objektais. Rokiškio dvaro sodyba - reprezentacinis kult ūros centras turi galimybes b ūti išpl ėtotas į turizmo centr ą. Turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai naudotinos ir kitos, valdomos valstyb ės ir priva čių asmen ų, buvusi ų dvar ų sodybos, kult ūros centrai. Vandens telkiniai su įvairi ų žuv ų ištekliais gali b ūti naudojami kuriant rekreacin ės žvejybos produktus. Rokiškio rajono miškai, kuriuose gausu medžiojam ų žv ėri ų ir paukš čių, tinkami pramogin ėms ir profesionalioms medžiokl ėms organizuoti.
Rokiškio mieste yra įsp ūdingas buvusio dvaro pastat ų ansamblis, neogotikos architekt ūros paminklas - Šv. Mato bažny čia. Miesto centro aikšt ė suplanuota klasicizmo epochos stiliumi ir yra vertinga urbanistiniu poži ūriu. Pagrindiniai turizmo ištekliai Rokiškio rajone pateikiami 12 Pav. (ži ūrėti 12 pav.).
52 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
12 pav.: Rokiškio rajono lankytinos vietos Šaltinis: Lietuvos kult ūros ir gamtos paminkl ų atlasas, 1991 m. Žem ėlapyje numeriais pažym ėtų objekt ų pavadinimus ži ūrėti 7 priede (ži ūrėti 7 pried ą)
53 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Gamtos ištekliai. Rokiškio rajone yra 49,5 t ūkst. ha mišk ų, 99 ežerai ir teka 42 up ės ir upeliai. Rajono miškus m ėgsta uogautojai, grybautojai ir medžiotojai. Duset ų giria ir Sal ų apylink ėse įkurti profesionalios medžiokl ės plotai. Didžioji dalis Rokiškio rajono ežer ų yra maži, apipelk ėję, sunkiai prieinami ir privažiuojami. Gyventoj ų ir sve čių poilsiui daugiausiai naudojami Zalv ės, Sart ų ežerai. Vietos gyventoj ų poilsiui ties Onuškiu, Obeliais, Kazliškiais, Salose, ties Kamajais, Rokiškiu, Kriaunomis, Južintais, Duokiškiu ir kitose vietov ėse savivaldyb ė numat ė įrengti viešuosius papl ūdimius prie įvairi ų rajono vandens telkini ų. Rokiškio rajono vandens telkiniuose gyvena 28 r ūši ų žuvys. Lynai, Karšiai, Lydek ų, yra daugumoje rajono ežer ų. Sykai ir S ėliavos sužvejojami tik Sartuose. Starkis s ėkmingai aklimatizavosi Dviragio ežere. Uždumbl ėjusiuose ežeruose taip pat yra žuvies - juose paprastai gyvena vienos ar keli ų rūši ų žuvys: ešeriai, karosai, kuojos. Taigi žvejoti galima visuose rajono ežeruose. 23 rajono up ės priklauso M ūšos-Nemun ėlio ir Neries-Šventosios upi ų baseinams. Didžiausios up ės – Nemun ėlis (ilgis rajone 66,1 km) ir Jara-Šetekšna (41 km). Kitos up ės nedidel ės arba yra tik didesni ų upi ų (L ėvens, Apaš čios) aukštupiai, tod ėl jos nevandeningos, j ų vagos vietomis ištiesintos melioracijos tikslais. Tarp Lietuvos vandens turizmo m ėgėjų rajono up ės nepopuliarios. Upi ų s ąrašas pateiktas 4 priede. Vandens turizmo trasos gali b ūti tik trumpos up ėmis ir upeliais, kurie tarpusavyje jungia ežerus. Pagal nauja upi ų vandens kokybes klasifikacija (galioja nuo 2003 sausio 1) tik L ėvens up ė yra tinkama karpin ėms žuvims gyventi. Rokiškio rajono mišk ų paskirstymo mišk ų grup ėmis plane (Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1651. Reng ė Valstybinis miškotvarkos institutas) išskirti šie rekreacinio naudojimo miškai: • miest ų miškai – 91.11 ha • miško parkai – 251.22 ha • rekreaciniai miško sklypai – 58.58 ha Rokiškio rajone saugomi 11 įvairi ų gamtos paminkl ų. 10 iš j ų yra medžiai ir vienas akmuo – Ožakmenis. Dar saugomi yra šeši buvusi ų dvar ų sodyb ų parkai – Onuškio, Pand ėlio, Panemunio, Rokiškio, Sal ų, Tarnavos. Šiuo metu parkai apleisti ir neparuošti lankymui ar kitokiam naudojimui. Dauguma pavieni ų kraštovaizdžio objekt ų yra neparengti eksponavimui, juos sunku surasti. Dauguma jų negali b ūti masinio turizmo intereso objektais. Juos galima ir tikslinga panaudoti rengiant specializuotus turizmo produktus. Rokiškio rajono kraštovaizdžiai mokslinink ų nuomone mažai vertingi, ypa č šiaur ės vakarin ės rajono dalies kraštovaizdžiai. Vaizding ų regykl ų, kalv ų, įvairesn ės augalijos yra Sart ų apylink ėse.
Kult ūros ištekliai. Rokiškio rajono kult ūros vertybi ų s ąraše yra 339 objektai. Dauguma j ų (70%) yra kapin ės arba kiti palaidojimai. Memorialini ų paminkl ų yra tik 6 – žymi ų Lietuvos žmoni ų, visuomen ės veik ėjų sodybos, gimtin ės arba lankymosi vietos. Min ėtame s ąraše istorijos paminklai yra
54 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais devyni, archeologijos paminklai – 34, architekt ūros – 34 ir vienas urbanistikos paminklas - Kamajų miestelis. Rajone yra išlik ę nemažai buvusi ų dvar ų sodyb ų. Dalis j ų šiuo metu yra valdomos valstyb ės – tai Sal ų, Onuškio, Obeli ų, Aleksandrav ėlės, Tarnavo, Aukštadvario, Kavoliškio. Kai kurios iš j ų tinka viešajai turizmo infrastrukt ūrai kurti. Min ėtų dvar ų sodyb ų planai pridedami priede.
Rokiškio mieste yra įsp ūdingas buvusio dvaro pastat ų ansamblis, neogotikos architekt ūros paminklas - Šv. Mato bažny čia. Miesto centro aikšt ė suplanuota klasicizmo epochos stiliumi ir yra vertinga urbanistiniu poži ūriu.
Rokiškio buvusio Tyzenhauz ų dvaro ansamblio pastatuose (16 pastat ų) įsik ūręs Rokiškio krašto muziejus. Jam priklauso ir 28 ha parkas. Muziejuje saugoma apie 60000 eksponat ų, iš kuri ų eksponuoja nuolat tik apie 12,6 t ūkstan čius. Šiuo metu čia veikia istorin ė, dail ės ir L.Šepkos medžio darb ų ekspozicijos, yra keletas sali ų parodoms koncertams ir renginiams rengti. Muziejus turi filialus Kriaunose ir Obeliuose. Kriaun ų muziejuje veikia etnografin ė, istorijos ekspozicijos, taip pat eksponuojami tematiniai rinkiniai, yra parod ų sal ė. Obeli ų muziejuje eksponuojama Baltijos šali ų valstybini ų apdovanojim ų kolekcija, numizmatikos kolekcija, partizanin ės kovos dokument ų rinkiniai, taip pat yra tautodail ės ekspozicija. Rajono savivaldyb ės kult ūros skyriaus duomenimis krašte veikia dar apie 20 priva čių ir žinybini ų įvairaus dydžio muziej ų (pvz. Buities muziejus Tunai čių sodyboje Šetekšn ų kaime. Rokiškyje kasmet vyksta tradiciniai profesionali ų ir m ėgėjišk ų teatr ų festivaliai, parodos- konkursai, medžio drož ėjų plenerai, kaimo kapel ų, folkloro švent ės, medžiotoj ų dienos kiti renginiai. Šv. Mato bažny čioje dažnai vyksta koncertai, kuriuose muzikuoja žinomi Lietuvos kolektyvai ir atlik ėjai. 2003 m vyko IV vargon ų muzikos festivalis, respublikin ė l ėli ų teatr ų švent ė ”Skudurin ė Onut ė”. Kamajuose kasmet vyksta tradicin ė Kamaj ų krašto švent ė. Renginius organizuoja rajono savivaldyb ės Kult ūros skyrius. Rajone populiar ūs šie amatai: audimas, mezgimas, medžio drožimas, kalvio darbai. Rajone yra registruotos trys amat ų sodybos: Kavoliškyje (dailieji amatai), Bernotišk ėse (medini ų bald ų ir kit ų gamini ų iš medžio gamyba), ties Onuškiu (audini ų audimas ir suvenyr ų gamyba). Apie ši ų sodyb ų veikl ą tr ūksta informacijos. Rajone 2002 m. buvo 26 kult ūros centrai. Juose veikia 94 meno m ėgėjų kolektyvai, kuriuose dalyvauja 1035 rajono gyventojai, t.y. apie 4% nuo gyventoj ų skai čiaus amžiaus grup ėje 10 – 60 met ų. Rokiškio rajono kraštovaizdis yra pakeistas melioracijos veiklos išskyrus Sart ų ežero apylinkes, kurios yra saugomos. Čia įkurtas Sart ų regioninis parkas.
55 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Saugomos teritorijos. Saugom ų teritorij ų rajone yra labai nedaug: Sart ų regioninio parko vakarin ė dalis ir penki draustiniai:
Junk ūnų geomorfologinis draustinis įsteigtas įsteigtas dubakloni ų suskaidytam raiškiam masyvui, esan čiam S ėli ų aukštumoje, saugoti. Kampuolio hidrigrafinis draustinis (dalis Rokiškio rajone) skirtas raiškios konfiguracijos Kampuolio ir Ilgio ežer ų grupei saugoti. Notingal ės telmonologinis draustinis įsteigtas stambiam pelk ėtų masyv ų kompleksui (ežerin ės kilm ės plynaraist ė aukštapelk ė) saugoti. Petruošiškio telmonologinis draustinis įsteigtas nepažeistai pelkei su Petrošiškio ežeru saugoti. Suvainiškio telmologinis draustinis skirtas Nemun ėlio morenin ėms lygumoms saugoti. Petrošišikio draustinis yra lengvai pasiekiamas asfaltuotu keliu, šalia įrengto viešo papl ūdimio, taigi, yra tinkamas turizmo produktui - p ėsčiųjų takui, skirtam pelkei apži ūrėti, sukurti. Jank ūnų geomorfologinis draustinis yra labai atraktyvus rengiant dvira čių ir automobili ų turizmo trasas.
56 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais 3.1.5 Kupiškio rajono turizmo ištekli ų analiz ė
Kupiškio rajonas yra Šiaurin ėje Lietuvos dalyje Panev ėžio apskrityje (ži ūrėti 13 pav.). Atstumas nuo Kupiškio rajono ribos iki valstybin ės sienos su Latvijos Respublika – 15 km.
13 Pav.:Kupiškio rajono geografin ė pad ėtis Šaltinis: www.wilipedia.lt
Kupiškio krašte yra gerai išpl ėtotas keli ų tinklas. Už 25 kilometru nuo Kupiškio rajono savivaldyb ės ribos praeina Panev ėžio apskrities teritorija kertanti tarptautin ę automagistral ę Via- Baltica (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas- Varšuva). Pro Kupiškio miest ą praeina tranzitinis kelias Daugpilis-Rokiškis- Panev ėžys-Šiauliai-Klaip ėda. Kupiškio rajon ą kerta geležinkelio linija Klaip ėda- Šiauliai-Panev ėžys- Daugpilis-Maskva. Kupiškio rajono teritorijoje yra 5 geležinkelio stotys. Šiuo metu keleiviai vežami i Rokiškį ir Šiaulius. Šiaur ės Lietuvoje n ėra keleivinio oro uosto. Nuo Kupiškio miesto iki artimiausiu tarptautiniu oro uostu – Vilniaus ir Rygos – yra atitinkamai 154 km ir 144 km. Dvira čių keli ų tinklas regione šiuo metu n ėra pakankamai gerai išpl ėtotas, taciau Nacionalin ėje dvira čių tras ų sistemos koncepcijoje numatyta, kad pro Kupiškio rajono teritorij ą praeis tranzintin ų dvira čių trasa T3, vedanti nuo Lietuvos-Lenkijos sienos pro Lazdijus, Alyt ų, Trakus, Vilni ų, Mol ėtus, Anykšcius.
Turizmo situacijos apžvalga. Kupiškio rajonas tradiciškai n ėra laikomas turistiniu, tod ėl planuojamoje turizmo pl ėtros programos pirminiame etape numatytos priemon ės yra skirtos ne tiek turist ų, kiek vietos gyventoj ų bei vienadieni ų lankytoj ų poreiki ų tenkinimui. Išsami Kupiškio rajono savivaldyb ės
57 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais turizmo ištekli ų ir paslaug ų analiz ė atskleid ė, kad rajone yra pakankamai ištekli ų įvairioms turizmo rūšims ir rekreacijai pl ėtoti, ta čiau jie n ėra pilnai išnaudojami. Kupiškio rajono turizmo išteklius sudaro: kult ūros ir gamtos paveldo objektai, saugomos teritorijos, nematerialusis paveldas ( etnografija, folkloras) ir turizmo infrastrukt ūra (papl ūdimiai ir kt.), vandens telkiniai (up ės, ežerai, tvenkiniai) ir kt. Yra parengta „Kupiškio rajono (Lietuva) ir Rezekn ės rajono (Latvija) vandens turizmo pl ėtros strategija“. Atsižvelgiant į esamus vandens turizmo išteklius, paslaug ų išvystymo lyg į bei geografin ę, socialin ę, ekonomin ę ir politin ę pad ėtį, formuluojama tokia Kupiškio rajono vandens turizmo vizija iki 2013 m.: Kupiškio rajonas – vandens turizmo poži ūriu patraukliausias rajonas šiaur ės Lietuvoje, siūlantis vietos gyventojams, vandens sporto m ėgėjams bei turistams švari ą ir saugi ą gamtin ę ir kult ūrin ę aplink ą bei didel ę kokybišk ų vandens turizmo paslaug ų įvairov ę. Turizmo pl ėtra Kupiškio rajone yra grindžiama subalansuotos pl ėtros principais, čia diegiamas atsakingas poži ūris į gamtini ų ir kult ūrini ų ištekli ų naudojim ą. Kupiškio rajono turizmo pl ėtros tikslin ės grup ės: Kupiškio rajono savivaldyb ės ir kaimynini ų savivaldybi ų gyventojai; Lietuvos ir užsienio šali ų vandens sporto, turizmo ir rekreacijos entuziastai; Turizmo paslaug ų vartotojai.
Pagyvinti Kupiškio rajono turizmo pl ėtr ą si ūloma Kupiškio rajone pl ėtoti tiek tradicines turizmo ir rekreacijos formas- pažintin į turizm ą, kaimo turizm ą, ta čiau tiek ir šiuolaikines įdomesnes turizmo r ūšis- vandens turizm ą (baidari ų turizm ą), pramogin ė žvejyba, pl ėtoti burlen čių sport ą, važin ėjim ąsi šun ų kinkyni ų rog ėmis ir pan. Turizmo pl ėtrai si ūlomi panaudoti ne tik gamtinius, bet ir kult ūros paveldo išteklius. Tod ėl formuluojami tokie Kupiškio rajono turizmo pl ėtros prioritetai:
1) Viešosios turizmo infrastrukt ūros pl ėtra; 2) Turizmo paslaug ų pl ėtra; 3) Turizmo populiarinimas Kupiškio rajono turizmo rinkodaros kontekste. Kupiškio rajono turizmo pl ėtros strategijos įgyvendinimo planas apima tokias priemones: rekreacini ų teritorij ų tvarkymas, vandens sporto šak ų centro k ūrimas prie Kupiškio mari ų, saugom ų teritorij ų tvarkymo plan ų rengimas ir įgyvendinimas, kult ūros ir gamtos paveldo objekt ų tvarkymas ir restauravimas, p ėsčiųjų, dvira čių, jodin ėjimo tak ų įrengimas, turizmo ženklinimas, dalyvavimas „M ėlynosios v ėliavos“ programoje, maudykl ų vandens kokyb ės steb ėsena, kempingo ir golfo lauk ų galimybi ų studij ų rengimas, turizmo paslaug ų verslo skatinimas mokestin ėmis lengvatomis ir kitokia parama, turizmo tarybos sudarymas, turizmo informacijos centro steigimas, turizmo maršrut ų ir edukacini ų program ų suk ūrimas ir kt.
Pagrindiniai turizmo ištekliai Kupiškio rajone pateikiami 14 Pav. (ži ūrėti 14 pav.).
58 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
14 pav.: Kupiškio rajono lankytinos vietos Šaltinis: Lietuvos kult ūros ir gamtos paminkl ų atlasas, 1991 m. Žem ėlapyje numeriais pažym ėtų objekt ų pavadinimus ži ūrėti 8 priede (ži ūrėti 8 pried ą)
59 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Gamtos ištekliai. Kupiškio rajono gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami vandens telkiniai ir j ų pakrant ės, rekreaciniai miškai, rekreacin ės ir saugomos teritorijos, saugomi kraštovaizdžio objektai. Viena iš perspektyviausi ų ir labiausiai paplitusi ų pramog ų Kupiškio rajone yra vandens sportas ir turizmas, nors kraštas n ėra labai turtingas vandens telkiniais. Populiariausios poilsio vietos – Kupiškio marios, Pyragi ų, Puožo ir Notigal ės ežerai, L ėvens ir Kupos up ės. Su Kupiškio rajono vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos – stacionarinis poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis, plaukimas burlentėmis, baidar ėmis, valtimis, vandens dvira čiais ir žvejyba. Ypa č daug buriavimo sporto m ėgėjų pritraukia Kupiškio marios. Vis dėlto Kupiškio mari ų aplinka, piliakalnis ir sala „Uošv ės liežuvis“ nepritaikyti turizmui: n ėra įrengta poilsio viet ų, dvira čių takų, dvira čių, val čių, baidari ų, vandens dvira čių nuomojimo baz ės, nesutvarkyti pasivaikš čiojimo takai. Vienintel ė L ėvens up ė gali ir yra naudojama vandens turizmui: ji populiari tarp kelioni ų su baidar ėmis m ėgėjų, ta čiau ne visas vandens kelio ruožas yra pritaikytas šios formos turizmui. Kupos up ė ypa č brangi miestel ėnams, nes ji dav ė Kupiškio vard ą. D ėl sutvarkytos pakrant ės, iškirst ų menkaver čių kr ūmų ir medži ų, išvalytos up ės vagos ir sumažinto teršimo iš aplinkos, Kupos up ė yra patraukli poilsio zona su p ėsčiųjų takais, suoleliais ir ak į viliojan čiais gamtos vaizdais. Kupiškio rajone gamtin ės s ąlygos žvejoti tinkamos ištisus metus, ta čiau žvejybos kaip atskiros paslaugos organizuotai niekas nesi ūlo. Ne visi vandens telkiniai Kupiškio rajone yra patraukl ūs poilsiui d ėl pelk ėtų, miškais ir kr ūmais apaugusi ų pakran čių, papl ūdimi ų tr ūkumo, blogo privažiavimo ir nesukurtos infrastrukt ūros, ta čiau beveik visi tinka vienos ar kitos formos rekreacijai. Kupiškio rajone driekiasi Šimoni ų giria, Skapiškio, Suba čiaus, Skapagirio ir kiti miškai, kuriuose įsik ūrę Mituvos ežero paukš čių, Notigal ės, Sakori ų, Iženo, ir Šernupio botaniniai draustiniai, pelk ės. Šiuose miškuose žmon ės m ėgsta grybauti ir uogauti, ta čiau jie n ėra labai patraukl ūs turistams dėl ne įrengt ų gamtini ų-istorini ų tak ų, apžvalgos aikšteli ų, turistini ų bazi ų, informacini ų rodykli ų tr ūkumo. Populiari rajone ir medžiokl ė, o jos m ėgėjai puikuojasi įsp ūdingais trof ėjais. Terpiki ų ir Buiv ėnų kaimo ąžuolas, Kurilinis maumedis Nori ūnų dvaro parke, akmuo „Velnio pėda“, parkai šalia 11 Kupiškio rajono dvar ų – turistams patraukl ūs gamtos paminklai. Kult ūros ištekliai. Turizmo kult ūros ištekliams priskiriamos kult ūros vertyb ės, meno, mokslo, technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologin ės, mitologin ės, istorinės vietov ės, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai bei kiti objektai. Remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojam ųjų Kult ūros Vertybi ų registro duomenimis, Kupiškio rajone yra per 146 kult ūros vertybi ų: 15 archeologini ų viet ų, 2 įvyki ų vietos, 97 kapin ės ir atskiri kapai, 1 istorin ė-mitologin ė sala Alka, 12 kult ūros statini ų, 7 statini ų kompleksai, 12 kult ūros paminklai. Ne visos kult ūros vertyb ės Kupiškio rajone yra lankomos ir gali b ūti pritaikytos turizmui. Lankomiausi Kupiškio rajono kult ūros objektai yra Kupiškio Etnografijos muziejus ir 3 jo filialai, P. Matulionio ir J. Matulio memorialiniai muziejai, Kristaus Žengimo į Dang ų bažny čia, L. Stuokos-Gucevi čiaus aikšt ė su trykštan čiais fontanais ir iš
60 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais ąžuolo išskobtais „Senovini ų kupišk ėnų vestuvi ų“ personažais, Atnašavoje išlikusieji dvaro r ūmai ir klebonija, Nori ūnų dvaras, Pal ėven ės bažny čia ir vienuolynas, Kereli ų piliakalnis, Blaivyb ės paminklas netoli Skapiškio, Akmeni ų vandens mal ūnas prie L ėvens up ės Akmeni ų kaime, A. Balnos medžio skulpt ūromis papuošta sodyba Suba čiaus miestelyje ir kiti. Kult ūros paveldo objekt ų gausa, vaizdingas kraštovaizdis sudaro geras s ąlygas kult ūrinio, gamtinio turizmo pl ėtrai. Kupiškio krašte gamtinis ir kult ūrinis potencialas yra palankus pl ėtoti dvira čių ir p ėsčiųjų turizm ą, ta čiau n ėra paruošt ų turistini ų maršrut ų, tam sukurtos infrastrukt ūros, informacini ų stend ų ir rodykli ų, ne visi kult ūros objektai yra reikiamai priži ūrimi. Dalis kult ūros vertybi ų yra atokiose vietose, keliai, vedantys prie j ų, nesutvarkyti, nepritaikyti dvira čiams ir automobiliams. Žiemos turizmo paslaugos visiškai neišpl ėtotos, nepasiruošta priimti žiemos sporto mėgėjų. Turizmo infrastrukt ūra. Kupiškio rajone turizmo infrastrukt ūrą sudaro apgyvendinimo, maitinimo, informacin ės, laisvalaikio ir pramog ų paslaugos. Remiantis Kupiškio rajono savivaldyb ės administracijos ir Panev ėžio apskrities turizmo informacinio centro duomenimis, turist ų apgyvendinimo paslaugas teikia viešbutis „Kupos viešbutis“, Kupiškio technologijos ir verslo mokykla, Puožo sve čių namai, Daivos Jack ūnien ės ir Genovait ės Plukien ės kaimo sodybos. Kupiškio rajone n ėra kemping ų, turistini ų bazi ų ar moteli ų. Kupiškio rajonui b ūdingas vienadienis ir savaitgalinis atvykstamasis turizmas, taip pat turist ų srautai, susij ęs su kult ūros ir sporto renginiais, švent ėmis ir festivaliais. Be to, Kupiškio rajono patrauklumas labai priklauso nuo klimato s ąlyg ų. Turizmui tinkamas sezonas apima penkis m ėnesius (geguž ės – rugs ėjo). Maitinimo paslaugos – kita intensyviai besivystan čių turizmo paslaug ų infrastrukt ūros dalis. Ta čiau maitinimo paslaug ų vartotojai yra daugiausia vietiniai gyventojai. Turizmo pl ėtra didžia dalimi priklauso nuo informacin ės sistemos, nes informacijos apie Kupiškio rajon ą tr ūkumas yra viena iš mažo atvykstan čiojo turist ų srauto priežas čių. Informacini ų paslaug ų sistem ą sudaro turizmo informaciniai centrai ir teritorin ė informacin ė sistema. Informacij ą apie Kupiškio rajone teikiamas turizmo paslaugas, turistinius maršrutus ir lankomus objektus bei vietoves renka, kaupia ir nemokamai skleidžia Panevėžio apskrities turizmo informacinis centras. Kupiškio rajono savivaldyb ės internetiniame puslapyje www.kupiskis.lt taip pat galima gauti pagrindin ės informacijos apie maitinimo ir apgyvendinimo įmones, lankytinas vietas, organizuojamus kult ūrinius renginius ir sve čiams svarbi ų institucij ų kontaktinius telefonus. Kupiškio rajono savivaldyb ės, Panev ėžio apskrities turizmo informacinio centro išleisti informaciniai ir kartografiniai leidiniai, visoje Lietuvoje platinamuose turizmo ir kelioni ų m ėgėjams skirtuose žurnaluose parašyti straipsniai apie Kupiškio turizmo potencial ą garsina Kupiškio krašto vard ą ir didina turist ų srautus. Teritorin ę informacin ę sistem ą sudaro informaciniai stendai, ženklai, nuorodos į lankytinas vietoves. Ši vizualios informacijos sistema Kupiškio rajone prastai išpl ėtota, n ėra informacini ų turistini ų schem ų mieste, seni ūnijose, taip pat tr ūksta nuorod ų į lankytinas vietas rajone.
61 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
IV. Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui
4.1 Esamas turizmo ištekli ų Panev ėžio aspkrityje panaudojimas edukaciniam turizmui
Turizmo ištekliai- kult ūros paveldo objektai kartu su gamtos paminklais yra kult ūrinio – pažintinio turizmo ištekliai. Panev ėžio apskrityje esan čių gamtos bei kult ūros paveldo vertybi ų apsauga tur ėtų b ūti realizuojama, pritaikant jas viešajam pažinimui ir naudojimui, visuomen ės švietimui ir kult ūriniam – pažintiniam turizmui pl ėtoti. Panev ėžio apskrities savivaldyb ėms b ūdingas savitas paveldas, tod ėl yra pasirinktos skirtingos unikalios turizmo infrastrukt ūros pl ėtojimo bei turizmo ištekli ų panaudojimo edukaciniam turizmui kryptys.
Panev ėžio rajono turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui Turistini ų rekreacini ų objekt ų Panev ėžio mieste bei rajone esamas panaudojimas turizmui yra nepakankamas. Miesto bei rajono sve čiams yra pristatomi tik žymiausi Panev ėžio miesto bei rajono turistiniai objektai. Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centras yra pareng ęs kelet ą maršrut ų aplankant žymiausius miesto ir rajono objektus: 1. Maršrutas p ėsčiomis po Panev ėžio miest ą (aplankoma žymiausi miesto objektai: Laisv ės aikšt ė, Senvag ė, J. Miltinio dramos teatras, bažny čios, seniausias miesto pastatas, L ėli ų vežimo teatras ir kt.); 2. Pramogos vaikams ir suaugusiems Panev ėžio mieste (aplankomas L ėli ų vežimo teatras, pasiv ėžinama „Pasak ų traukinuku“, aplankoma meninio stiklo studija “Glassremis“, Dail ės galerija, Siaurojo geležinkelio kompleksas ir kt.); 3. Pažintinis maršrutas po Panev ėžio rajon ą (aplankoma Upyt ės piliaviet ė su Čičinsko kalnu, Krekenavos regioninis parkas, Lin ų muziejus, Pašili ų stumbrynas, V. Lap ėno skraidymo mokykla ir kt.); 4. Baidar ėmis Nev ėžio upe Panev ėžio rajone (maršruto pradžia yra šiaurin ėje Krekenavos regioninio parko dalyje, kur susipaž įstama su parke saugomais objektais); 5. Pasupk mane ant mal ūno sparn ų (Tai kelion ė, kurios pagrindiniai akcentai-mal ūnai, nes Aukštaitijos lygumas šimtme čiais puoš ė v ėjo mal ūnai, o Panev ėžį dažnai vadindavo mal ūnų miestu); 6. Susitikime dvaro parko al ėjoje (Teminis maršrutas aplankant žymiausius Panev ėžio apskrities dvarus). 7. Pilys ir piliakalniai Panev ėžio apskrityje ( Maršrutas apimantis vis ą Panev ėžio apskrit į, aplankant gražiausius ir žymiausius piliakalnius bei pilis ar išlikusias dvar ų sodybas) Maršrutai pristatomi Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro internetiniame tinklalapyje (http://www.panevezystic.lt). Pla čiau apie juos galima b ūtų sužinoti užsukus ir į pat į 62 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais centr ą. Keliaujan čiųjų šiais maršrutais patogumui, sudaromi special ūs maršrut ų žem ėlapiai, kurie praple čiami lankom ų objekt ų aprašymais ir rengiami special ūs bukletai, kad keliaujantysis, pasiek ęs vien ą ar kit ą turistin į objekt ą, tur ėtų rašytin ės informacijos apie j į. Galima b ūtų rengti gidus, kurie lyd ėtų turistus šiose išvykose. Ateities vizija- ties kiekvienu turistiniu objektu įrengti informacinius stendus.
Pasvalio rajono turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui
Pasvalio rajono turizmo pl ėtra ir populiarinimu r ūpinasi Pasvalio turizmo ir informacijos centras (TIC), įsik ūręs Pasvalio krašto muziejuje. Kasmet Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro atliekama lankytoj ų statistin ė analiz ė parodo, kad lankytoj ų dom ėjimasis įvairiais turizmo objektais vis auga. Auga suinteresuotumas turizmo informacija. Ši situacija skatina turizmo pl ėtr ą rajone. Kol kas edukacinis turizmas Pasvalio rajone pl ėtojamas šiomis kryptimis: PTIC vykdoma turizmo informacijos sklaida- leidžiami informatyv ūs bukletai, žem ėlapiai, schemos, su nurodytais turizmo ištekliais, sudarytais maršrutais, aplankant rajono, ar visos apskrities turizmo objektus. Kuriama turizmo infrastrukt ūra- rengiami maršrutai, įrengiami informaciniai stendai, rodykl ės, reikiamai priži ūrimi lankytini objektai. Yra parengti ir visuomenei si ūlomi šie turistiniai- pažintiniai maršrutai po Pasvalio rajon ą: 1. Maršrutas dvira čiais ar automobiliu ŠR rajono dalimi: Pasvalys – Kryži ų sl ėnis – Kiemeliai – Krin činas – Pajiešmeniai – Dagilyn ė – Raubonys – Ąžuolpam ūšė – Pasvalys. Maršutas vaizdžiai aprašytas, papildytas fotografijomis. 2. Maršrutas dvira čiais: Pasvalys – Jonišk ėlis – Stipinai (Skali ų kalnas) – Linkuva – Gr ūžiai – Kriaušiškiai – Mediniai – Vytartai – Pasvalys: 3. Maršrutas dvira čiu ar automobiliu „Pasvalys- Mediniai“: 4. Pažintinis maršrutas po Pasvalio apylinkes
Birž ų rajono turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui Birž ų rajono savivaldyb ės turizmo ištekli ų infrastrukt ūros pl ėtra r ūpinasi Birž ų turizmo ir informacijos centras (TIC), dirbantis kaip Panev ėžio apskrities turizmo informacijos centro atstovybė Biržuose. Turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai Birž ų rajone, savivaldyb ės TIC yra pareng ęs kelet ą turistini ų maršrut ų, ta čiau si ūlomi maršrutai, pristatantys pa čius žymiausius rajono turizmo objektus. Vis d ėlto Birž ų rajono turizmui b ūdingos tos pa čios problemos, kaip ir kituose rajonuose: turistiniai rajono objektai visuomenei atrodo ne visada reprezentatyv ūs, kadangi n ėra parengta pakankamai vaizdumo
63 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais priemoni ų- žem ėlapi ų, turistini ų schem ų ar informacini ų buklet ų, nuorod ų bei informacini ų stend ų. O ir patys objektai, lankytinos vietos prašyte prašosi renovacijos, atnaujinimo. Birž ų TIC parengti turistiniai pažintiniai maršrutai po Birž ų rajon ą: 1. „Po Birž ų regionin į park ą“- keliausime per Birž ų pilies kult ūrin į rezervat ą, Širv ėnos ir Karajimiškio kraštovaizdžio draustinius bei Birž ų urbanistin į draustin į.
2. Maršrutas: Birž ų pilis-Astravas-Juodeli ų k.-Kirkilai – Karajimiškis – Biržai : Birž ų pilis - pilies rūmuose įsik ūrusi biblioteka ir Birž ų krašto ”S ėlos” muziejus. Astravas: Širvėnos ežeras. Ilgiausias Europoje lieptas per dirbtin į ežer ą (525 m). Astravo architekt ūrinis ansamblis (Tiškevičių r ūmai), parkas, užtvanka. Kirkil ų kaimas - Kirkil ų karstin ės įgriuvos-ežer ėliai.Unikalus kraštovaizdžio elementas, vienintelis Pabaltyjyje. Karajimiškio kaimas - geologinis inžinerinis-geodinaminis monitoringo laukas ( 59 įgriuvos). “Lap ės ola”, “Karv ės ola”, Velyk ų duob ė, Ievos duob ė, Požemio upelis.
3. Maršrutas: Biržai-Astravas-Juodeli ų k.- Kirkil ų k.-Karajimiškio k.-Pabirž ės mst.- Lik ėnai – Kirdon ėliai – Ąžuolpam ūšė (Pasvalio raj.)
4. Išskirtinis maršrutas- „Alaus kelias“: ekskursij ą pradedame Birž ų krašto muziejuje „S ėla“, įsik ūrusiame kunigaikš čių Radvil ų statytoje XVII a. bastionin ėje tvirtov ėje. Čia, vienoje sal ėje, galima pamatyti, alaus gamybai naudotus įrankius. Muziejaus gid ė vaizdžiai papasakos visas alaus gamybos subtilybes. Kartu dalyvausiantis folklorinis ansamblis „Siaudela“ padainuos biržietišk ų dain ų apie al ų, paskudu čiuos, p ūs ragus ir pašoks. Tai puiki galimyb ė paragauti biržietiško alaus, namin ės duonos ir s ūrio, išmokti biržietišk ą alaus himn ą.
5. 1-3 dien ų maršrutai plaukiant Nemun ėlio upe: Įsp ūdingas maršrutas Lietuvos – Latvijos pasienyje, Nemun ėlio upe, žvalgantis i Nemun ėlio pakrant ę, plaukiant pro nepakartojamo grožio atodangas.
Turistai Birž ų internetiniame tinklapyje taip pat gali rasti informacijos apie Birž ų rajono lankytinas vietas, maitinimo, apgyvendinimo ir kitas turizmo paslaugas teikian čias įstaigas, organizuojamus renginius ir ir rajono sve čiams svarbi ų institucij ų kontaktinius telefonus bei įvairius maršrutus ir pramogas Birž ų rajone. D ėl l ėšų tr ūkumo nepakankamai vykdoma leidybin ė- informacin ė veikla, neužtikrinanti efektyvios informacijos sklaidos apie Birž ų rajon ą.
Teritorin ę informacin ę sistem ą, kuri svarbi lankytin ų objekt ų geresniam pasiekiamumui sudaro informaciniai stendai, ženklai, nuorodas į lankytinas vietoves. Nors dauguma rajono pagrindini ų lankytin ų objekt ų turi informacinius kelio ženklus bei nuorodas, ta čiau visi jie- tik lietuvi ų kalba. Rajono turistiniuose žem ėlapiuose tr ūksta informacijos tikslumo, aukštesnio kartografinio ir poligrafinio lygio, dalis keli ų, vedan čių į turistinius objektus, n ėra pažym ėti.
64 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Rokiškio rajono turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui Rokiškyje yra trys žym ūs pažintinio turizmo objektai: Rokiškio dvaro r ūmai – dabartinis Rokiškio krašto muziejus, neogotikinio stiliaus Šv. Mato bažny čia ir paminklas Lietuvos nepriklausomybei. Sporto ir sveikatingumo objektai pritaikyti turizmui: stadionas, sporto mokykla, šaudykla, sveikuoli ų klubas, b ėgiojimo takai, keturi viešbu čiai („Pas Angel ę“, „Rokiškis“, „Pagunda“ ir „Rokiškio s ūris“). Dabar nemažai Rokiškio gyventoj ų važiuoja ils ėtis prie Sart ų, Sal ų, Vyžuonos ežer ų, prie kuri ų maudymosi vietos taip pat yra nepritaikytos, n ėra apšvietimo, gelb ėtoj ų, tualet ų. Kai kur si ūlomos val čių nuomos paslaugos, privat ūs prekybininkai atveža maisto. Akivaizdu, jog važiuoti prie tų ežer ų negali žmon ės su negalia, senyvo amžiaus žmon ės, žymiai sunkiau nuvykti ten ir šeimoms su mažais vaikais. Informacij ą apie Rokiškio rajone teikiamas turizmo paslaugas, turistinius maršrutus ir lankomus objektus bei vietoves renka, kaupia ir nemokamai skleidžia Rokiškio rajono TIC ir Panev ėžio apskrities TIC. Šiuo metu Rokiškio rajono savivaldyb ės platinama turizmo informacija ir rinkodaros priemon ės didži ąja dalimi yra orientuotos į kult ūrinius Rokiškio rajono objektus - išskirtin ę architekt ūrą, muziejus, kitas lankytinas vietas. Kult ūriniai objektai populiarinami praktiškai visoje savivaldyb ės spausdintinoje medžiagoje bei interneto svetain ėje. Rinkodaros orientacija į Rokiškio rajone teikiamas turizmo paslaugas labai silpna.
Šiuo metu Rokiškio lankytoj ą galima apib ūdinti kaip ne ilgiau nei vienai dienai atvykstant į Lietuvos bei užsienio turist ą. B ūtent į š į segment ą yra nukreipiama savivaldyb ės vykdoma rinkodara. Ta čiau tokio tipo turistai rajonui yra mažai naudingi, kadangi jie labai ribotai naudojasi turizmo paslaugomis, j ų išlaidos preki ų ir paslaug ų pirkimui yra minimalios. Rinkodaros veiklos, nukreiptos į esamus ir potencialius turizmo paslaug ų teik ėjus bei skatinan čių užsiimti turizmo verslu ir/ar diegti naujas turizmo paslaugas, praktiškai n ėra.
Savivaldyb ės išleisti leidiniai pasižymi gera kokybe. Didžioji dalis leidini ų yra apie Rokiškio rajono kult ūrinius objektus bei gamt ą (Rokiškio krašto bažny čios; Gimtasis Rokiškis; Keliaujantiems po Rokiškio krašt ą; Rokiškio krašto gamta). Didžioji dalis leidini ų leidžiami lietuvi ų, vokie čių, angl ų kalbomis.
Leidybin ė medžiaga daugiau orientuota į vienai dienai atvykstan čius turistus, nes nepopuliarina turizmo paslaug ų, skatinan čių lankytoj ą rajone praleisti ilgesn į laik ą – pvz., viešbu čių paslaug ų, kaimo turizmo sodyb ų ir kt. Medžiaga daugiausiai platinama Rokiškio rajono kultūriniuose objektuose, turizmo parodose, dalinama į rajon ą atvykstantiems užsienio sve čiams ir kitose vietose.
65 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Apibendrinant galima tvirtinti, kad spausdintin ė medžiaga ir leidiniai populiarina Rokiškio rajon ą, ta čiau turizmo pl ėtrai tai turi maž ą įtak ą. Maž ą rinkodaros priemon ės efektyvum ą s ąlygoja tai, jog potencialiam lankytojui/turistui si ūlomos tik lankytinos vietos kartu neinformuojant apie papildomas turizmo paslaugas. Rokiškio rajone silpna turistin ė infrastrukt ūra. Šiuo metu yra parengti ir si ūlomi turistams keletas turizmo produkt ų - dvira čių, autoturizmo, vandens turizmo maršrutai, trasos ir kita. Ta čiau iniciatyvos bei l ėšų pl ėtoti turizmo paslaugas vis dar tr ūksta. Vasaros sezono metu Sart ų regioninio parko direkcija si ūlo kelet ą maršrut ų valtimis ir baidar ėmis po Sart ų ežeryn ą, taip pat dvira čių maršrut ą po regionin į park ą, dviej ų kilometr ų p ėsčiųjų tak ą Žvirbliški ų miške. Maršrutai prasideda ir baigiasi Duset ų miestelyje, kuris yra Zaras ų rajone. Maršrutai nenužym ėti vietov ėje ir neturi jokios infrastrukt ūros (išskyrus p ėsčiųjų tak ą). Rokiškio krašto muziejuje galima užsisakyti temines ekskursijas: 1. Rokiškio miesto istorija ir architekt ūra. 2. Rokiškio Nepriklausomyb ės aikšt ė - klasicizmo epochos palikimas. 3. Rokiškio šv. Mato bažny čios ansamblis - neogotikos šedevras Lietuvoje. 4. Rokiškio miesto paminklai. 5. Rokiškio dvaras - graf ų Tyzenhauz ų ir Pšezdzecki ų t ėvonija. 6. Senoji Rokiškio vargoninink ų mokykla. 7. Žymieji Rokiškio krašto žmon ės. 8. Senoji Rokiškio krašto tautodail ė. Lankytini objektai (išskyrus muziejus ir keletas paminkl ų) yra nepilnai paruošti eksponavimui ir lankymui. N ėra nuorod ų, informacini ų stend ų, ženkl ų ir tr ūksta kitos b ūtinos informacijos. Iš viso rajono keliuose yra tik keturios nuorodos į kaimo turizmo sodybas. Lankytinus objektus sunku surasti. Šiuo metu, esant silpnai išpl ėtotai turizmo infrastrukt ūrai, si ūlyti turizmo produktus yra problematiška. Rajono gamtos ir kult ūros turistiniai objektai vertintini šiuo metu kaip galimyb ės turizmo produktams kurti.
Kupiškio rajono turizmo ištekli ų panaudojimas edukaciniam turizmui
Kupiškio rajone taipogi yra nemažai turizmo išteklių, kuriuos galima ir netgi b ūtina pritaikyti edukaciniam- pažintiniam turizmui. Turizmo infrastrukt ūros pl ėtojimu Kupiškio rajone šiuo metu r ūpinasi ir yra atsakingas Kupiškio turizmo ir informacijos centras. Jo teikiam ų paslaug ų spektras gana didelis: teikia informacij ą apie : Kupiškio miesto ir rajono lankytinas vietas; aplinkinius rajonus, bei kitus Lietuvos miestus; miesto renginius; apgyvendinimo, maitinimo įstaigas; kitas turizmo paslaugas teikian čias įstaigas. Parduoda: suvenyrus; turistinius- informacinius leidinius; Padeda: užsisakyti transporto paslaugas; surasti gid ą; rasti reikiam ą informacij ą; sudaryti maršrut ą.
66 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Kupiškio turizmo ir informacijos centras yra parengęs ir kelet ą turistini ų maršrut ų skirtingomis kryptimis: Antašavos, Salamies čio, Suba čiaus, Šimoni ų, Skapiškio ir kt., kuri ų met ų aplankomi tokie įžym ūs Kupiškio rajono objektai kaip Antašavos dvaro r ūmai, Uogini ų kaimas, A. Petrausko muziejus, Salamies čio Tiškevi čių dvaras, Salamies čio gr ūdų sand ėlis, Nori ūnų dvaras, Komar ų dvaras Pauliankoje, Pal ėven ės bažny čia ir vienuolynas, Suba čiaus miestelis, Adomyn ės dvaras, pažintinis takas Šimoni ų girioje, Notigal ės pelk ė ir kt. Kupiškio turizmo ir informacijos centras atvykusiesiems į rajon ą sve čiams taip pat teikia informacij ą apie kitas svarbias turizmo paslaugas- apgyvendinimas, kaimo turizmo sodybos, maitinimo paslaugos, baidari ų, val čių, vandens dvira čių nuoma ir kt. Svarbi ą informacij ą apie turizmo paslaugas bei išteklus rajone.
67 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
4.2 Galimas turizmo ištekli ų Panev ėžio apskrityje panaudojimas edukaciniam turizmui
Geresniam Panev ėžio apskrities turistini ų rekreacini ų ištekli ų panaudojimui turizmui reikia daugiau d ėmesio skirti ši ų ištekli ų pristatymui visuomenei. Vienas iš b ūdų tai padaryti- parengti daugiau įvairesni ų turistini ų maršrut ų bei reklamuoti juos. Dažniau lankomi turistiniai objektai kartu reikalaus ir didesn ės prieži ūros bei apsaugos, tad logiška, kad tam bus skiriama kartu ir daugiau l ėšų ši ų turistini ų objekt ų išsaugojimui. Daugiau d ėmesio turistin ės apskrities lankytinos vietos sulauks tuomet, kai keliaujantysis gal ės rinktis vien ą ar kit ą, temin į ar kompleksin į maršrut ą. Jei šie maršrutai ir teikiamos turizmo infrastrukt ūros paslaugos bus kokybiškos ir įvairios, tik taip turizmo sektorius sulauks daugiau lankytoj ų d ėmesio, kurie objekt ų lankymui skirs dal į savo l ėšų. Panev ėžio regiono kult ūros paveldas tinkamas edukacin ėms programoms ir tematin ėms ekskursijoms rengti. Temin ės ekskursijos, kurias si ūly čiau rengti Panev ėžio apskrityje. 1. Dvar ų kult ūros p ėdsakais (aplankomi Panev ėžio apskrities dvarai ir j ų parkai: Bistrampolio, Raguv ėlės, Linkavi čių, Ustron ės, Ūdr ų ir kt. dvar ų sodybos- lankomos mažiau žinomos dvar ų sodybos); 2. Bažny čių paveldas (aplankoma Ber čiūnai, Smilgiai, Naujamiestis, Krekenava ir kt.); 3. Urbanistin ės vietos (aplankoma Ramygala, Naujamiestis, Krekenava ir kt.); 4. Literat ūrin ės vietos (Uli ūnai, Bistrampolis, Ramygala, Ustron ė Puziniškis ir kt.); 5. Kov ų už laisv ę vietomis (Šilai čiai, Bistrampolis, Ramygala, Smilgiai ir kt.) ir kt.; 6. Panev ėžio krašto meno ir architekt ūros paminklai (žymiausi architekt ūros paminklai, j ų stilistika, architektai, meistrai, statybos tradicijos, puošyba, mažoji architekt ūra ir kt.); 7. Panev ėžio krašto miesteliai (miesteli ų, paskirtis, istorija, tradicijos, švent ės, žym ūs žmon ės, krašto istorijos ir memorialin ės vietos, muziejai); 8. Provincijos pramogos (savaitgalio ekskursija sutapatinta su tradicin ėmis, kalendorin ėmis rajono ir miesteli ų švent ėmis); 9. Panev ėžio krašto kulinarijos paveldas (lankomos išlikusios etnografin ės sodybos, kur ragaujami tradiciniai krašto senieji patiekalai); 10. Maršrutai moksleiviams ir vaikams (aplankomos žym. Panev ėžio apskrities vietos. Kelion ė gali būti pa įvairinama keliaujant ne įprastu transportu- siauruku, dvira čiais, ar Panev ėžio l ėių vežimo teatro traukinuku); 11. Menai ir amatai (lankomos Panev ėžio apskrities liaudies meninink ų dirbtuv ės ir jau eksponuojami darbai. Žmon ėms galima si ūlyti patiems išbandyti puod ų žiedim ą, kalvio amat ą ir pan.) ir kt.
68 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Kompleksinius maršrutus Panev ėžio mieste bei rajone galima b ūtų rengti įtraukiant įvairius savo tematika objektus iš si ūlom ų temini ų ekskursij ų. Tuomet šie maršrutai sulaukt ų įvairesni ų tiek savo amžiumi, tiek įv. intereso keliaujan čiųjų.
Geresniam Panev ėžio apskrities turistini ų ištekli ų panaudojimui pažintiniam/edukaciniam turizmui naudodamasi geografine- mokom ąja „Akies“ programa sudariau nedidel ę Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų duonbaz ę (ži ūrėti 9 pried ą) bei pateikiu- si ūlau kelet ą pažintini ų maršrut ų: „Kelion ė gamtiniu taku“ bei Nykstantis paveldas“ (ži ūrėti 10 pried ą), kurie apima turistiniu poži ūriu patraukliausias arba priešingai- vis ų pamirštas ar nežinomas apskrities vietas. Kartu pateikiu virtuali ą ši ų maršrut ų versij ą (ži ūrėti 12 pried ą- pridedamas CD formatu). Kadangi programa „AKIS“ platinama tik su licenzija, priede pateikiu tik mano pa čios sukurtus failus- duonbazes, kuriomis naudotis bus galima tik turint kompiuteryje įdiegt ą „AKIES“ program ą. Priede galima rasti pa čios sukurt ą Panev ėžio apskrities žem ėlap į su išskirtais turistiniais ištekliais ir nubraižytais turistiniais maršrutais: „Kelion ė gamtiniu taku“ bei „Nykstantis paveldas“. Spustel ėjus ant norimo objekto sutartinio ženkliuko, žem ėlapyje atsiranda lentel ės su informacija apie objekt ą. Šie maršrutai neskirti konkretaus amžiaus žmon ėms, tur ėtų sudominti įv. amžiaus ar socialinio sluoksnio keliaujan čiuosius. Parinkti turistiniai objektai- įvairaus pob ūdžio, turintys didžiausi ą turistin į potencial ą, geriausiai atspindintys Panev ėžio krašto unikalum ą, arba visiškai užmiršti ir nepristatomi visuomenei. Maršrutai- teminiai, ta čiau pasinaudojant „AKIES“ programa galima pažym ėti norimus objektus iš keli ų temini ų grupi ų, taip planuoti savo individualius maršrutus. Ši virtuali informacin ė duonbaz ė gali b ūti naudojama mokomaisiais tikslais tiesiogiai mokykloje, panaudojant j ą per d ėstomas kraštotyros, geografijos bei turizmo pamokas bei b ūrelius. Žmon ės, besidomintys turizmo galimyb ėmis Panev ėžio apskrityje ši ą programa gal ėtų naudotis, patenkant į j ą per Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro internetin ę svetain ę. Taip žmon ėms b ūtų suteikta galimyb ė keliauti po Panev ėžio apskrit į virtualiu b ūdu arba geriau pasirengti planuojamai išvykai po apskrit į.
Geresniam turizmo vystymui apskrityje galima visuomenei kurti ir pristatyti įv. pramoginio turizmo produktus, panaudojant turimus apskrities gamtos išteklius. Žvejyba. Skirtinguose ežeruose veisiasi skirtingos žuvys. Šit ą moment ą galima s ėkmingai panaudoti kuriant pramogin ės žvejybos turizmo produktus, skirtus pavieniams asmenims arba j ų grup ėms, žvejams m ėgėjams ir nemokantiems žvejoti. Kaimo sodyb ų, kemping ų ar moteli ų šeimininkai gal ėtų si ūlyti žvej ų m ėgėjų pramoginius mokymus. Gali b ūti organizuojamos ir specializuotos stovyklos moksleiviams. Kaimo turizmo sodybos, esan čios prie skirting ų ežer ų gal ėtų būti organizuotos į tinkl ą. Propaguojant tokius turizmo produktus kartu tur ėtų pl ėtotis ir kitos paslaugos, tokios kaip žvejybos inventoriaus nuoma, gamyba senovinio žvejybos inventoriaus, taip pat
69 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais etnografini ų ir tradicini ų žuvies patiekal ų gaminimas, degustavimas, mokymas gaminti. Taigi siūlau pramogin ės žvejybos produkt ą.
Medžiokl ė. Rajono miškuose yra medžiojam ų žv ėri ų (elni ų, briedži ų, šern ų, vilk ų, lapi ų, kiški ų ir kt.) ir keletas profesionalios medžiokl ės plot ų. Kiti didesni ar mažesni miškai laikomi mėgėjiškos medžiokl ės plotais. Pramogin ės ekskursijos po mišk ą su p ėdsak ų steb ėjimu, žiniomis apie medžiojam ų žv ėri ų gyvenimo b ūdą, įpro čius, pasivaikš čiojimai žv ėri ų takais, medžiokl ės suvenyr ų gamyba, pardavimas, Etnografini ų ir tradicini ų patiekal ų iš žv ėrienos gaminimas, degustavimas, mokymas gaminti, tradicin ė medžiotoj ų švent ė gal ėtų sudominti pavienius turistus, jaunim ą, atostogaujan čias šeimas. Si ūlomi produktai: Medžiokl ės organizavimas profesionalams ir m ėgėjams; Žygiai po medžiokl ės plotus su medžiotoju.
Vandens pramogos. Vandens turizmo maršrutai (tr ąsos), plaukimas valtimis, baidar ėmis, kanojomis, plaustais: Kriaunos upe nuo Obeli ų - Sartai – Šventoji iki Neries; Nemun ėlio upe nuo Laukup ėnų iki Aukštadvario (baz ė), nuo Aukštadvario iki Nemun ėlio Radviliškio arba Skaistkaln ės (Latvija) – maršrutas “Siena”, Nev ėžiu ir kt. Tam b ūtina b ūtų vystyti vandens priemoni ų nuomos ir remonto paslaugas. Si ūlomi poilsio gamtoje prie vandens telkini ų produktai turi b ūti papildomi kulinarinio paveldo, amat ų, miško g ėrybi ų turizmo produktais. Rokiškio rajone svarbu pasi ūlyti kompleksišk ą (turint į kelet ą skirting ų paslaug ų) turizmo produkt ą tam, kad sudominti atostogaujan čias šeimas ir tikslines vartotoj ų grupes. Si ūly čiau pl ėtoti apskrityje kaimo turizm ą. Tikslinga kurti ir kaimo turizmo sodybas, kurios neturi šalia poilsiui tinkamo vandens telkinio. Tokios sodybos gal ėtų si ūlyti specifines turizmo pramogas – amat ų, grybavimo, uogavimo, jodin ėjimo, žygi ų su karietomis ar vežimais, nakvyn ė dvira čių turistams ir kt. Kaimo turizmo sodybos, esan čios prie keli ų, gal ėtų b ūti parengtos ne tik vasaros poilsiui, bet ir žiemos savaitgaliams, tur ėti patalpas, skirtas pokyliams, vasaros stovykloms, atostog ų nameliams ant rat ų. Papildomai tur ėtų b ūti teikiamos turizmo informacijos (informacija apie apylink ėse esan čias lankytinas vietas, turizmo produktus ir maršrutus), kulinarijos, amat ų, turistinio inventoriaus nuomos ir kitas paslaugas. Si ūly čiau įrengti turizmo centrus teikian čius ir kempingo paslaugas, kuri ų šiuo metu apskrityje niekas nepl ėtoja., o tas yra b ūtina, kadangi pastebimas vis did ėjantis turist ų, keliaujan čių kemperiais bei ieškan čių pigesni ų nakvyn ės variant ų.
70 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
VI. Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų SSGG (SWOT)analiz ė
6.1 SSGG analiz ės svarba SWOT – tai iš angl ų kalbos žodži ų Strengths, Weaknesses, Opportunities ir Threats pirm ųjų raidži ų sudarytas žodis SWOT, kuriam apib ūdinti naudojame lietuvišk ą atitikmen į SSGG. SSGG taikoma kuriant ar analizuojant strateginius planus. Lietuviškai strenghts – pranašumai, j ėgos, tvirtyb ės; weakness – silpnyb ės, tr ūkumai; opportunities – galimyb ės; threats – gr ėsm ės, pavojai. Taigi SSGG analiz ė – tai kokio nors socialinio darinio (regiono, miesto, įvairaus pob ūdžio institucijos, verslo organizacijos, bendruomen ės ar grup ės) pranašum ų, tr ūkum ų, galimybi ų ir pavoj ų nustatymo ir analiz ės metodas.
SWOT analiz ė – tai bendro pob ūdžio analiz ės technika, tinkama taikyti tiek pirminiams sprendimams priimti, tiek strateginiams planams parengti. Viena vertus, SWOT analiz ė – tai paskutinis situacijos įvertinimo žingsnis, kai apibendrinami atlikti tyrimai, turima informacija, t. y. kai yra aiški socialin ė demografin ė situacija ir jos bruožai, institucij ų tinklo ypatumai bei atlikta poreiki ų analiz ė. Kita vertus, SWOT analiz ė – tai pirmasis žingsnis, kuriant kokio nors socialinio darinio pl ėtros plan ą, ieškant nauj ų veiklos sri čių ir galimybi ų. B ūtent SWOT analiz ė padeda rastis tikroviškesn ėms vizijoms bei konkretesniems tikslams, kuriais pradedamas strateginis planas.
Išnagrin ėjus šalyje parengtus turizmo srityje dokumentus, projektus, mokslinius darbus, atlikau Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo SSGG (SWOT) analiz ė.
SSGG (SWOT )analiz ė apima du žingsnius. Pirma, buvo surinkti svarbiausi faktai, duomenys apie Panev ėžio apskrities rajonus, j ų geografin ę aplink ą bei išteklius (pavyzdžiui, duomenys apie gyventojus, rajono finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, infrastrukt ūra, turizmo ištekliai bei j ų b ūkl ė, bendroji ekonomin ė, socialin ė, kult ūrin ė situacija ir kt.) Antra, surinkti duomenys, informacija buvo įvertinama ir įvardyti veiksniai priskirti prie atskir ų grupi ų- pranašum ų, ar tr ūkum ų, koki ų jie suteikia galimybi ų, kokios galimos neigiamos įtakos ir kt. Apibendrinant, atlikta Panev ėžio apskrities atskir ų rajon ų SSGG analiz ė – tai rajon ų vidaus pad ėties ir supan čios aplinkos įvertinimas.
Atliekant SSGG analiz ę, buvo stengiamasi atsakyti į šiuos klausimus:
Pranašumai ( turizmo ištekliai, kuriuos galima efektyviai panaudoti siekiant užsibr ėžt ų tiksl ų);
Tr ūkumai (ydos, ribojimai, kurie apsunkina užsibr ėžt ų tiksl ų siekim ą);
Galimyb ės ( palankios situacijos aplinkoje, padedan čios pagerinti esam ą situacij ą- teigiamos perspektyvos, geros tendencijos, galimi poky čiai, naujov ės);
Pavojai (nepalankios situacijos aplinkoje, potencialiai kenkian čios, lemian čios tam tikrus barjerus, įtampas, bloginan čius esam ą situacij ą- kli ūtys, sunkumai, pavojai) .
71 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
6.2. Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo SSGG (SWOT) analiz ė
Atsižvelgiant į Panev ėžio apskrities turizmo sektoriaus analiz ės rezultatus, atliekama stiprybi ų- silpnybi ų-galimybi ų-gr ėsmi ų analiz ė, kurios tikslas – nustatyti Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo galimybi ų stipri ąsias ir silpn ąsias vietas bei įvertinti aplinkos teikiamas galimybes bei joje slypin čias gr ėsmes. Turizmo pl ėtros Panev ėžio apskrityje s ėkm ė priklausys nuo to, kaip pavyks išnaudoti regiono stiprybes bei pasinaudoti galimyb ėmis, o taip pat – šalinti silpnybes arba jas paversti stipryb ėmis bei sumažinti gr ėsmes.
6.2.1 Panev ėžio rajono turizmo SSGG analiz ė
Stipryb ės Gaus ūs rekreaciniai ištekliai (ežerai, up ės, miškai, paj ūris); Mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis; Gaus ūs kult ūros ir istorijos ištekliai (etnin ė kult ūra, architekt ūra, muziejai, senamies čiai); Svetingi gyventojai; Santykinai naujas turistinis regionas; Palyginti su Vakar ų Europa santykinai mažesn ės turizmo paslaug ų kainos (maitinimo, vidaus transporto); Pakankamai tankus keli ų tinklas; Patogi geografin ė pad ėtis Yra du prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai–Vakarai, Šiaur ė– Piet ūs).
Silpnyb ės Neteisingai formuojamas rajono centro įvaizdis; Neišpl ėtotas vidaus vanden ų transportas; Neišpl ėtota kemping ų sistema ir dvira čių tak ų infrastrukt ūra; Nepakankamai panaudojami ir parengti turist ų lankymui kult ūros paveldo objektai, gamtiniai, kult ūriniai, istoriniai ištekliai; Valstyb ės institucijos nepakankamai skiria d ėmesio turizmo pl ėtotei Panev ėžio rajone; Nepakanka turizmo sektoriaus administravimo paj ėgų savivaldyb ėje; Nepakanka valstyb ės ir priva čių Panev ėžio rajono verslinink ų investicij ų turizmo sektoriuje; Ne įdiegta nacionalin ė turizmo informacijos sistema; Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramog ų įvairov ė; Nepakankamai išpl ėtota konferencij ų turizmo infrastrukt ūra; Turizmo paslaug ų teik ėjai nepakankamai d ėmesio skiria aptarnavimo kokybei, svetingumui; Nepakankamai diferencijuotai pristatomas turizmas atsižvelgiant į rajono specifik ą; Maža d ėmesio vietinio turizmo planavimui ir rinkodarai; Nepl ėtojamas neturistinio sezono turizmas; Prasta kriminogenin ė pad ėtis rajone.
Galimyb ės Galima pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų l ėšomis įgyvendinant įvairi ų turizmo paslaug ų, infrastrukt ūros, marketingo projektus; Efektyviau panaudoti rajono rekreacin į potencial ą; 72 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Pl ėsti industrinio paveldo turizm ą rajono centre-Panev ėžyje; Pl ėsti tarpregionin ės svarbos turistinius kelius; Parengta nacionalin ė turizmo informacijos sistema. Jos įdiegimas Panev ėžio rajone padidins informacijos sklaidos galimyb ę; Skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo r ėmim ą ir pl ėtojim ą ple čiant kaimo turizm ą; Didinti valstyb ės biudžeto dal į Šiaur ės Ryt ų Lietuvos regiono turizmo strategij ų parengimui, teritorij ų tvarkymui, marketingo ir monitoringo darbams, infrastrukt ūros pl ėtotei; Speciali ųjų turizmo produkt ų poreikis, išple čiantis veiklos sritis (konferencij ų, kaimo turizmas, ekologinis turizmas, aktyvusis poilsis, kult ūrinis pažintinis turizmas); Gerinti investicin ę aplink ą (patrauklum ą); Gerinti svetingumo industrijos paslaug ų kokyb ę.
Gr ėsm ės Nepakankamas finansavimas turizmo sektoriaus pl ėtotei skatinti; Nesugeb ėjimas sukurti rajono turizmo įvaizdžio; Neracionalus investicij ų į turizm ą panaudojimas; Kult ūrinio istorinio ir gamtinio paveldo objekt ų patrauklumo praradimas; Rekreacini ų ištekli ų kokybinis ir kiekybinis nykimas; Nesugeb ėjimas padidinti turist ų sraut ų; Nemaž ėjantis nusikalstamumas; Turizmo kaimiškojo potencialo nykimas; Did ėjanti jaunimo migracija į kitus miestus ir šalis d ėl nedarbo ir šalies ekonominio nuosmukio.
6.2.2 Pasvalio rajono turizmo SSGG analiz ė Stipryb ės Gaus ūs gydomieji ištekliai; Rajono transporto ašis- Pirmasis transporto koridorius (Via Baltica). Tai sudaro palankias sąlygas rajonui bendradarbiauti su Vakar ų bei Ryt ų Europa ir su Skandinavijos šalimis; Pagrindiniai turizmo ištekliai rajone – gamtos, istorijos, archeologijos, architekt ūros, technikos paminklai. Kasmet auga lankytoj ų dom ėjimasis įvairiais turizmo objektais. T ą s ąlygoja turizmo verslo pl ėtra rajone, nuolat intensyv ėjanti turizmo informacijos sklaida; Turistini ų informacini ų leidini ų leidyba užsienio kalbomis; Pagrindiniai lankytini objektai – Pasvalio krašto muziejus, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevi čių memorialinis muziejus, Girn ų muziejus ir kiti objektai. Juos žino ir ekskursijas į Pasvalio rajon ą atveža ne viena Lietuvos kelioni ų agent ūra; Didelis turizmo ištekli ų potencialas rajone, gera j ų geografin ė pad ėtis- prie tarptautin ės magistral ės VIA BALTICA.
Silpnyb ės Pasvalio rajonas- derling ų upi ų sl ėni ų kraštas, stokojantis vietovaizdži ų su skirtinga ortografija, geologija bei hidrografija. Tai s ąlygoja gana skurdži ą gamtini ų s ąlyg ų (gamtin ės įvairov ės) gam ą, neturting ą faunos ir floros kompleks ą; Didžioji rajone veikian čių kult ūros įstaig ų dalis yra prastos materialin ės b ūkl ės; Pasvalio rajone tr ūksta maitinimo įstaig ų, tas trukdo vystyti turizmo infrastrukt ūrą.; Pasvalio rajone yra 336 saugomi kult ūros objektai, 112 neveikian čių kapini ų. Dauguma saugom ų statini ų kompleks ų (buv ę dvar ų sodybos) yra blogos ir labai blogos b ūkl ės. Įtakos turi tai, kad n ėra sudarytas vietinis kult ūros vertybi ų registras, tvarkymo darbams atlikti tr ūksta lėšų. Vietinis Registras užtikrint ų saugom ų objekt ų geresn ę apsaug ą, į j į b ūtų įtraukiami į valstybin į Registr ą nebepatenkantys objektai bei naujai išaiškintos vertyb ės; 73 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Neišvystytas paslaug ų sektorius. Dominuoja gyventoj ų buitinio aptarnavimo paslaugos; Nepakankama laisvalaikio praleidimo form ų įvairov ė, pramog ų stoka; Pasvalio mieste ir rajone nepakankamai išvystytas želdini ų ir rekreacini ų teritorij ų tinklas; Saugomose ir rekreacin ėse teritorijose nepakankamai išvystyta rekreacin ė infrastrukt ūra.
Galimyb ės Turizmo serviso ir kit ų paslaug ų organizavimas, ypa č Via Baltica ruože; Agroturizmo paslaug ų organizavimas; Labai populiarus Lietuvoje vandens turizmas. Rajone yra tik dvi didesn ės up ės, kurias irgi galima b ūtų pritaikyti turizmui. Įrengus pakrant ėse prieplauk ėles, maudyklas, kai kur išvalius vag ą, b ūtų galima parengti maršrutus, skirtus turizmo m ėgėjams; Kitas potencialus turizmo ištekli ų objektas – siaurasis geležinkelis, kurio atšak ų rajone išlik ę nemažai. Maršrutas Biržai - Pasvalys – Migoni ų piliakalnis – Jonišk ėlis - Panev ėžys b ūtų puiki proga turistams tiesiogiai pasižvalgyti po Pasvalio apylinkes, išgirsti vieno ar kito kaimo istorij ą, užsukti į iškili ų kraštie čių gimtini ų sodybvietes ar išlikusias j ų gimt ąsias sodybas; Gamtinis ir kult ūrinis potencialas m ūsų rajone yra palankus pl ėsti dvira čių ir p ėsčiųjų turizm ą. Tam reikia sukurti infrastrukt ūrą – parengti maršrutus, įrengti informacinius stendus, rodykles, reikiamai priži ūrėti lankytinus objektus.
Gr ėsm ės Rajone labai tr ūksta kaimo turizmo sodyb ų, kemping ų. Tod ėl tikslinga skatinti ir remti šio verslo iniciatorius; Nesugeb ėjimas sukurti unikalaus rajono įvaizdžio; Did ėjantis kai čius emigravusi ų žmoni ų; Blog ėjanti turizmo ištekli ų b ūkl ė; Investuotoj ų skirt ų l ėšų turizmui maž ėjimas.
6.2.3 Birž ų rajono turizmo SSGG analiz ė Stipryb ės Labai įdomi Birž ų krašto geologin ė sandara . Rajone iš žem ės gelmi ų į pavirši ų išeina dolomito ir gipso klodai. Juos paplaudami, paviršiniai, gruntiniai ir požeminiai vandenys sukuria požemines tuštumas. Taip Šiaur ės Lietuvoje susidar ė vis ų galim ų form ų gipso karstai: požeminiai ežerai, duob ės, įgriuvos ir j ų grandin ės, karstin ės kilm ės raguvos; Birž ų krašto gamta ypatingai saugoma. Čia įsteigtas Birž ų regioninis parkas ( čia yra 17 draustini ų, 1 kult ūros rezervatas ir 20 gamtini bei kult ūrini ų paminkl ų), pl ėtojama ekologin ė žemdirbyst ė. Prieš kelet ą met ų įkurtas „Tatulos fondas“ ekologinei ūkinink ų veiklai pl ėtoti; Biržai- aludari ų kraštas. Rajone gyvena daugyb ė aludari ų, gaminan čių namin į al ų, pagal savo technologij ą, ir gamybos paslaptis perduodan čių iš kartos į kart ą. Laikydamosi ši ų sen ų tradicij ų Biržuose al ų daro 7 alaus daryklos. Alaus m ėgėjams rajone rengiamos „Alaus kelio“ ekskursijos, kuri ų metu aplankomos alaus daryklos ir alaus muziejus. Tai vienintelis Lietuvoje alaus muziejus su degustavimo sale; Birž ų rajone yra neblogai išvystyta verslo infrastrukt ūra: veikia Birž ų turizmo ir informacijos centras, Birž ų rajono verslo informacijos centras, Lietuvos žem ės ūkio konsultavimo tarnybos Birž ų rajono biuras, Birž ų rajono verslinink ų asociacija, param ą teikia rajono Savivaldyb ė; Karstin ės įgriuvos, dolomito atodangos upi ų skardžiuose, dirbtinis Širv ėnos ežeras, reti ir nykstantys gyv ūnai bei augalai lemia Birž ų krašto gamtos savitum ą; Rajonas išsiskiria žaluma- miškai sudaro 26 proc. Birž ų rajono teritorijos; Vienas iš Birž ų rajono traukos objekt ų- Lik ėnų reabilitacijos ligonin ė- turinti daugiau kaip 100 met ų gydymo patirt į nat ūraliais gydomaisiais ištekliais (mineralinis vanduo ir purvas). Birž ų rajonas išsiskiria kult ūros paveldo objekt ų gausa;
74 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Birž ų rajone turistams teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, informacin ės, transporto, transporto nuomos, laisvalaikio parleidimo, unikalios, sporto ir konferencij ų organizavimo paslaugos; Birž ų rajonas yra lengvai pasiekiamas- netoli Birž ų miesto yra Via Baltica automagistral ė. Teikiamos netradicin ės- unikalios turizmo paslaugos: aviaklubo skraidymas sportiniais lėktuvais, laukini ų žv ėri ų medžiokl ė ir žvejyba; Didelis gyventoj ų verslumas; Krašto tradicij ų ir ištekli ų panaudojimas verslo pl ėtrai; Did ėjantys turist ų srautai; Turizmui patraukli ų, Birž ų rajon ą išskirian čių gamtini ų ištekli ų, kult ūros ir istorijos objekt ų bei rengini ų gausa; Rajone vystoma ekologin ė žemdirbyst ė ir gyvulininkyst ė; Geras rajono pasiekiamumas.
Silpnyb ės Silpnai išvystytas kaimo turizmas; Birž ų rajone n ėra moteli ų, kemping ų, jaunimo nakvyn ės nam ų. Tai l ėtina autoturizmo, dvira čių turizmo pl ėtr ą regione; Prastai įrengtos rajono stovyklaviet ės: teritorijose tr ūksta tualet ų, n ėra apšvietimo, tr ūksta geriamo vandens šaltini ų ir pan.; Maitinimo paslaugas teikian čios įstaigos nepritaikytos turistams: tr ūksta meniu užsienio kalbomis, aptarnaujantis personalas nemoka užsienio kalb ų; Birž ų rajone n ėra tradicinius rajono patiekalus pristatan čių maitinimo įstaig ų, kurios tapt ų patrauklios rajono sve čiams; Dėl l ėšų tr ūkumo nepakankamai vykdoma leidybin ė- informacin ė veikla, neužtikrinanti efektyvios informacijos sklaidos apie Birž ų rajon ą; Teritorin ę informacin ę sistem ą sudaro informaciniai stendai, ženklai, nuorodos į lankytinas vietoves.. Nors dauguma rajono pagrindini ų lankytin ų objekt ų turi informacinius kelio ženklus bei nuorodas, ta čiau visi jie- tik lietuvi ų kalba. Rajono turistiniuose žem ėlapiuose tr ūksta informacijos tikslumo, aukštesnio kartografinio lygio, dalis keli ų, vedan čių į turistinius objektus, n ėra pažym ėti; Turistini ų pramog ų infrastrukt ūra Birž ų rajone n ėra išpl ėtota- m ėgstantys įvairesnius įsp ūdžius ir pasilinksminimus neturi kur pramogauti; Sportini ų žaidim ų infrastrukt ūra Birž ų rajone n ėra išvystyta. Birž ų miesto ir rajono turistin ėse zonose n ėra krepšinio, teniso, golfo, tinklinio bei kit ų žaidim ų aikšteli ų turistams; Rajone n ėra nei vienos dviratininkams pritaikytos dvira čių tr ąsos; Neteikiamos žiemos sporto pramogos; Did ėjantis nusikalstamumas, aktuali jaunimo užimtumo problema; Nesuformuotas teigiamas Birž ų rajono įvaizdis šalyje ir užsienyje; Nepakankamai išpl ėtota viešoji turizmo infrastrukt ūra ir turizmo paslaug ų paketas; Prast ėjanti kult ūros paveldo b ūkl ė.
Galimyb ės Birž ų rajone yra daug smulki ų verslo objekt ų, nemažai verslinink ų atvyksta dalyvauti konferencijose- tai galimybė pl ėtoti konferencij ų turizm ą; Galimyb ė pl ėtoti netradicin ę žem ės ūkio gavyb ą: vaistažoli ų ir prieskonini ų augal ų, gryb ų, ret ų rūši ų uog ų, vaisi ų ir daržovi ų auginimas, kailini ų žv ėreli ų veisimas, tradiciniai amatai, kaimo turizmas bei poilsio paslaugos; Savivaldyb ės, verslinink ų ir bendruomen ės partneryst ę skatins turizmo pl ėtr ą rajone; Kaimo turizmo pl ėtra skatins turist ų sraut ų did ėjim ą rajone; Palankios geografin ės pad ėties išnaudojimas skatins turizmo pl ėtr ą rajone.
Gr ėsm ės Birž ų rajono patrauklumas investuotojams maž ėja;
75 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Neefektyvios švietimo, kult ūros ir sporto bei sveikatos prieži ūros sektori ų reformos blogins teikiam ų paslaug ų kokyb ę; Didži ųjų miet ų, turin čių aukštojo mokslo institucijas ir didesn ę darbo viet ų pasi ūlą, trauka skatins darbo j ėgos emigracij ą; Jaunimo ir darbingo amžiaus žmoni ų emigracija į kitus regionus bei kitas šalis l ėtins ekonomikos pl ėtr ą bei mažins rajono patrauklum ą; Turizmui ir rekreacijai nepritaikyti kult ūriniai ir gamtiniai ištekliai mažins rajono patrauklum ą; Nesuk ūrus Birž ų rajono įvaizdžio formavimo strategijos rajonas bus mažiau žinomas.
6.2.4 Rokiškio rajono SSGG analiz ė Stipryb ės Rokiškio dvaro sodyba – reprezentacinis kult ūros centras turi galimybes b ūti išpl ėtotas į turizmo centr ą; Vandens telkiniai su įvairi ų žuv ų ištekliais gali b ūti naudojami kuriant rekreacin ės žvejybos produktus; Rokiškio rajono miškai, kuriuose gausu medžiojam ų žv ėri ų ir paukš čių, tinkami pramogin ėms ir profesionalioms medžiokl ėms organizuoti; Arti yra du vidutinio didumo miestai – Panev ėžys ir Daugpilis, kurie turi nepakankamus rekreacinius išteklius; Švari ir mažai urbanizuota aplinka; Geležinkelio linija Daugpilis-Šiauliai; Gamtiniai turizmo ištekliai yra tinkami savaitgalio, atostog ų, aktyviam ir pasyviam poilsiui ir yra konkurencingi palyginus su kaimyniniais Kupiškio ir Birž ų rajonais; Palankios s ąlygos įvairiems regionin ės reikšm ės renginius rengti (festivaliams, koncertams, vandens ir kitokio sporto varžyboms); Santykinai nedidel ės paslaug ų kainos; Mažai saugom ų teritorij ų, tod ėl turizmo verslo pl ėtra mažai ribojama; Miškai tinka įvairioms poilsio formoms; Patogi geografin ė pad ėtis dideli ų turizmo rink ų atžvilgiu (Vokietija, Skandinavijos šalys, Suomija, Lenkija, Rusija); du ES prioritetiniai transporto koridoriai Lietuvoje (Rytai-Vakarai, Šiaur ė-Piet ūs); Arti yra du vidutinio didumo miestai – Panev ėžys ir Daugpilis, kurie turi nepakankamus rekreacinius išteklius; Švari ir mažai urbanizuota aplinka; Geležinkelio linija Daugpilis-Šiauliai; Gamtiniai turizmo ištekliai yra tinkami savaitgalio, atostog ų, aktyviam ir pasyviam poilsiui ir yra konkurencingi palyginus su kaimyniniais Kupiškio ir Birž ų rajonais; Palankios s ąlygos įvairiems regionin ės reikšm ės renginius rengti (festivaliams, koncertams, vandens ir kitokio sporto varžyboms ir kt.) ; Santykinai nedidel ės paslaug ų kainos; Mažai saugom ų teritorij ų, tod ėl turizmo verslo pl ėtra mažai ribojama; Miškai tinka įvairioms poilsio formoms.
Silpnyb ės Rokiškio rajonas tarptautinio turizmo poži ūriu n ėra ypa č patrauklus. Turizmo ištekliai labiau tinkami vietos (Lietuvos) turizmui organizuoti; Teikiam ų turizmo paslaug ų pasirinkimas yra labai ribotas; Paslaug ų kokyb ė šiuo metu yra patenkinama, ta čiau tarptautinio turizmo pl ėtros poži ūriu yra nepakankama; Neišvystytas turizmo infrastrukt ūros kompleksiškumas;. Esami turizmo ištekliai neparengti lankymui ir praktiškai beveik nenaudojami; Keli ų b ūkl ė potencialiuose dvira čių turizmo maršrutuose yra bloga (žvyrkeliai); 76 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Dauguma kult ūros paveldo objekt ų yra vietin ės reikšm ės; Didžiausios Lietuvos turizmo rinkos yra nutol ę nuo rajono; Nepakankama turizmo sektoriaus įmoni ų teikiam ų paslaug ų kokyb ė; Teikiamos paslaugos yra sezoniškos; Menkos paslaug ų teik ėjų užsienio kalb ų, rinkodaros ir kitos turizmo verslo pl ėtrai b ūtinos žinios; Nesukurtas rajono turizmo įvaizdis Lietuvoje ir artimiausiame užsienyje; Potencialios darbo j ėgos išsilavinimo, kvalifikacijos ir motyvacijos tr ūkumas d ėl emigracijos; Neišvystyta turizmo infrastrukt ūra, ypa č nuo rajono centro nutolusiose seni ūnijose; Esami turizmo ištekliai neparengti lankymui ir praktiškai beveik nenaudojami; Vidaus ir išor ės susisiekimo sistema nepritaikyta turizmo poreikiams; Keli ų b ūkl ė potencialiuose dvira čių turizmo maršrutuose yra bloga (žvyrkeliai); Nedidel ė kraštovaizdži ų įvairov ė; Dauguma kult ūros paveldo objekt ų yra vietin ės reikšm ės; Didžiausios Lietuvos turizmo rinkos yra nutol ę nuo rajono; Neišpl ėtotos turizmo paslaugos bei produktai; Nepakankama turizmo sektoriaus įmoni ų teikiam ų paslaug ų kokyb ė; Gyventoj ų sud ėtis pagal amži ų n ėra palanki verslo pl ėtrai; Menkos paslaug ų teik ėjų užsienio kalb ų, rinkodaros ir kitos turizmo verslo pl ėtrai b ūtinos žinios; Nesukurtas rajono turizmo įvaizdis Lietuvoje ir artimiausiame užsienyje.
Galimyb ės Palengvintas turizmo režimas d ėl Lietuvos naryst ės Europos S ąjungoje ir NATO; Teikiama Europos S ąjungos strukt ūrini ų fond ų parama turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai padidins Lietuvos patrauklum ą; Potencial ūs moksleivi ų (krašto pažinimo), savaitgalio, atostog ų, rengini ų turist ų srautai iš Panev ėžio, Daugpilio, Vilniaus ir Kauno; Galimyb ės pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų l ėšomis; Did ėjantis kaimo turizmo paslaug ų populiarumas ir poreikis Europoje; Rekreacijos ir turizmo ištekli ų, esan čių rajono periferijoje, naudojimas; Potencial ūs moksleivi ų (krašto pažinimo), savaitgalio, atostog ų, rengini ų turist ų srautai iš Panev ėžio, Daugpilio, Vilniaus ir Kauno; Rokiškio dvaro sodybos, kaip regionin ės reikšm ės turizmo paslaug ų centro, pl ėtra; Rajono mokymo įstaig ų galimybi ų kelti žmogišk ųjų ištekli ų kokybei, paslaug ų teik ėjų kvalifikacijai, naudojimas.
Gr ėsm ės Suprast ės aplinkos kokyb ė; Kenks nepalankaus Lietuvos įvaizdžio apraiškos, kaip korupcija arba politiniai skandalai; Did ėjanti tarptautin ė konkurencija, ypa č Ryt ų šali ų; Nesutarimai tarp vietos valdžios ir valdymo institucij ų: savivaldyb ės, seni ūnij ų ir regioninio parko administracijos, aplinkos apsaugos agent ūros, taip pat kult ūros vertybi ų apsaugos padalinio regione; Kit ų Lietuvos Respublikos rajon ų konkurencija su modernizuotais turizmo centrais; Sul ėtėjęs šalies ekonomikos augimas, kritusi gyventoj ų perkamoji galia; Kylan čios pal ūkan ų normos, maž ėjanti kredito paskola finansuojam ų turist ų dalis; Nepalankios priva čios žem ės savinink ų nuostatos d ėl viešosios infrastrukt ūros pl ėtros; kult ūrinio, istorinio ir gamtinio paveldo objekt ų patrauklumo praradimas modern ėjant žmoni ų kartoms; Rajono gyventoj ų pasyvumas ir konservatyvumas; Potencialios darbo j ėgos išsilavinimo, kvalifikacijos ir motyvacijos tr ūkumas;
77 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Nesutarimai tarp vietos valdžios ir valdymo institucij ų: savivaldyb ės, seni ūnij ų ir regioninio parko administracijos, aplinkos apsaugos agent ūros, taip pat kult ūros vertybi ų apsaugos padalinio regione; Kit ų rajon ų konkurencija; Kuriam laikui sustoj ęs šalies ekonomikos augimas, kritusi gyventoj ų perkamoji galia; Ribotos galimyb ės gauti kreditus ir param ą; Nepakankami geb ėjimai pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų l ėšomis; Nepalankios priva čios žem ės savinink ų nuostatos d ėl viešosios infrastrukt ūros pl ėtros.
6.2.5 Kupiškio rajono turizmo SSGG analiz ė Stipryb ės Turizmo ir rekreacijos pl ėtrai tinkam ų kult ūros ir gamtos objekt ų gausa; Kupiškio rajone yra pakankamai ištekli ų vandens turizmui ir rekreacijai pl ėtoti, kita vertus jie nėra pilnai išnaudojami; Kupiškio rajone yra gaus ūs vandens turizmo ištekliai, kuriuos sudaro vandens telkiniai(up ės, ežerai, tvenkiniai), juose esantys žuvu ištekliai, šalia vandens telkini ų esantys kult ūros ir gamtos paveldo objektai, saugomos teritorijos, su vandeniu susij ęs nematerialusis paveldas (hidronimai, etnografija, folkloras) ir vandens turizmo infrastruktura (papludimiai ir kt.); Dauguma Kupiškio rajono ežer ų yra tinkami m ėgėjiškai žvejybai, ta čiau didžiausiomis rekreacin ės žvejybos pl ėtros perspektyvomis pasižymi Kupiškio marios, žuvingiausias telkinys šiaurin ėje Lietuvos dalyje; Svarbiausios Kupiškio miesto rekreacin ės teritorijos – Kupiškio mari ų pakrant ė ties užtvanka su pusiasaliu, vadinamu „Uošv ės liežuviu“, bei Kupos up ės slėnis; Didžioji dalis Kupiškio rajono savivaldyb ės saugom ų teritorij ų yra tiesiogiai susijusios su vandens telkiniais. Gamtosauginiu požiuriu vertingi aukštapelki ų kompleksai – telmologiniai draustiniai, iš dalies taip pat yra vertintini kaip vandens turizmo ir rekreacijos išteklius. Tai sudaro prielaidas derinti vandens turizmo ir pažintinio turizmo pl ėtros priemones; Kupiškio rajonas turtingas paveldo objektais. Rajono teritorijoje esantys gamtos paveldo objektai ir nemaža dalis kult ūros paveldo objekt ų yra netoli vandens telkini ų. Ypatingai didel ė paveldo objekt ų gausa ir koncentracija pasižymi L ėvens kraštovaizdžio draustinis. Tai sudaro prielaidas derinti vandens turizmo ir pažintinio turizmo pl ėtros priemones; Lankom ų objekt ų ženklinimo sistema Kupiškio rajone n ėra pakankamai išpl ėtota, tai mažina rajono atraktyvum ą tiek sausumos, tiek vandens turizmo poži ūriu; Turizmo paslaugos Kupiškio rajone n ėra pakankamai išpl ėtotos. Specializuotas vandens turizmo paslaugas Kupiškio rajone teikia tik viena imon ė. Kelion ės organizuojamos tik vienu maršrutu – L ėvens upe. Vandens dvira čių ir val čių nuomos paslaugas teikia Kupiškio rajone veikian čios dvi kaimo turizmo sodybos. Kitos svarbiausios turizmo paslaugos – apgyvendinimas, maitinimas ir turizmo informacija, Kupiškio rajone taip pat labai menkai išvystytos: apgyvendinimo paslaugas teikia tik 5, o maitinimo paslaugas – 11 įstaig ų; Tik ėtina, kad specializuot ų vandens turizmo paslaug ų pl ėtr ą Kupiškio rajone paskatins Kupiškio rajono savivaldyb ės administracijos įgyvendinamas projektas „Subalansuota vandens turizmo pl ėtra Kupiškio (Lietuva) ir Rezekn ės (Latvija) savivaldyb ėse“; Ši Aukštaitijos dalis, kurioje žmon ės jau gyveno IV-II tūkstantmetyje prieš Krist ų, pasižymi jai vienai būdingu reljefu, gamtos ir istoriniais paminklais, savita tautosaka ir įdomiais papro čiais; Į Europos saugom ų teritorij ų tinkl ą (Nature 2000) įtraukti 3 savivaldyb ės gamtos objektai: Sakoni ų bala (vertinga pelkiniais miškais ir spanguolynais), Notigal ės ir Kepurin ės pelk ės (vertingos nat ūraliais distrofiniais ežerais, pelkiniais miškais, vakar ų taigomis); Kupiškio krašte yra gerai išpl ėtotas keli ų tinklas, kuris jungia rajon ą su Panev ėžio apskritimi ir kitais šalies regionais; Išpl ėtotas muziej ų tinklas, platus j ų kult ūros ir edukacini ų program ų spektras; Turizmo ir rekreacijos pl ėtrai tinkam ų kult ūros ir gamtos objekt ų gausa;
78 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Silpnyb ės Kupiškio kraštas n ėra turtingas dideliais vandens telkiniais; Ypa č daug buriavimo sporto m ėgėjų pritraukia Kupiškio marios. Vis d ėlto Kupiškio mari ų aplinka, piliakalnis ir sala „Uošv ės liežuvis“ nepritaikyti turizmui: n ėra įrengta poilsio viet ų, dvira čių tak ų, dvira čių, val čių, baidari ų, vandens dvira čių nuomojimo baz ės, nesutvarkyti pasivaikš čiojimo takai; Ne visi vandens telkiniai Kupiškio rajone yra patraukl ūs poilsiui d ėl pelk ėtų, miškais ir kr ūmais apaugusi ų pakran čių, papl ūdimi ų tr ūkumo, blogo privažiavimo ir nesukurtos infrastrukt ūros, ta čiau beveik visi tinka vienos ar kitos formos rekreacijai; Žiemos turizmo paslaugos visiškai neišpl ėtotos, nepasiruošta priimti žiemos sporto m ėgėjų. Did ėjanti gyventoj ų emigracija; Nepakankama muziejaus ir kai kuri ų kult ūros nam ų materialin ė baz ė; Neišvystytas paslaug ų sektorius. Dominuoja gyventoj ų buitinio aptarnavimo paslaugos. Nepakankama laisvalaikio praleidimo form ų įvairov ė, pramog ų stoka; Nesuformuotas Kupiškio krašto įvaizdis nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse; Mažas kaimo turizmo sodyb ų skai čius; Neišvystyta turizmo ir rekreacijos infrastrukt ūra. Turizmui ir rekreacijai nepritaikyti kult ūros ir gamtos paveldo objektai;
Galimyb ės Viena iš perspektyviausi ų ir labiausiai paplitusi ų pramog ų Kupiškio rajone yra vandens sportas ir turizmas; Kupiškio rajone yra 19 didesni ų ir mažesni ų ežer ų, 30 upi ų ir upeli ų, 32 dirbtiniai vandens telkiniai. Vandens telkiniai, kaip poilsio ir rekreacijos zonos, yra patraukl ūs tiek vietiniams gyventojams, tiek ir turistams. Vertingiausi iš j ų - Kupiškio marios, Drul ėnų, Puožo ežerai, Kupos ir L ėvens up ės; Savivaldyb ė, nor ėdama išpl ėtoti aptarnavimo ir pramog ų sektori ų prie Kupiškio mari ų, įgyvendina k ūno kult ūros ir sporto centro poilsiaviet ės pritaikymo aktyviam poilsiui projekt ą ir yra parengusi sklyp ų dislokacijos schem ą; Kupiškio rajone gamtin ės s ąlygos žvejoti tinkamos ištisus metus, ta čiau žvejybos kaip atskiros paslaugos organizuotai niekas nesi ūlo; Kupiškio rajone driekiasi Šimoni ų giria, Skapiškio, Suba čiaus, Skapagirio ir kiti miškai, kuriuose įsik ūrę Mituvos ežero paukš čių, Notigal ės, Sakori ų, Iženo, ir Šernupio botaniniai draustiniai, pelk ės. Šiuose miškuose žmon ės m ėgsta grybauti ir uogauti, ta čiau jie n ėra labai patraukl ūs turistams d ėl ne įrengt ų gamtini ų-istorini ų tak ų, apžvalgos aikšteli ų, turistini ų bazi ų, informacini ų rodykli ų tr ūkumo. Populiari rajone ir medžiokl ė, o jos m ėgėjai puikuojasi įsp ūdingais trof ėjais. Terpiki ų ir Buiv ėnų kaimo ąžuolas, Kurilinis maumedis Nori ūnų dvaro parke, akmuo „Velnio p ėda“, parkai šalia 11 Kupiškio rajono dvar ų – turistams patraukl ūs gamtos paminklai; Kult ūros paveldo objekt ų gausa, vaizdingas kraštovaizdis sudaro geras s ąlygas kult ūrinio, gamtinio turizmo pl ėtrai. Kupiškio krašte gamtinis ir kult ūrinis potencialas yra palankus pl ėtoti dvira čių ir p ėsčiųjų turizm ą, ta čiau n ėra paruošt ų turistini ų maršrut ų, tam sukurtos infrastrukt ūros, informacini ų stend ų ir rodykli ų, ne visi kult ūros objektai yra reikiamai priži ūrimi. Dalis kult ūros vertybi ų yra atokiose vietose, keliai, vedantys prie j ų, nesutvarkyti, nepritaikyti dvira čiams ir automobiliams; Švietimo ir kult ūros strategij ų, program ų, nuostat ų, užtikrinan čių region ų darni ą pl ėtr ą, rengimas ir įgyvendinimas; Populiar ėjantis vandens sportas ir turizmas, auto sportas, komercin ė medžiokl ė ir žvejyba; Augantis šalies ir užsienio gyventoj ų susidom ėjimas unikaliomis tradicijomis; Did ėjantis turist ų susidom ėjimas kaimo turizmo paslaugomis.
Gr ėsm ės Maž ėjan čios materialin ės investicijos;
79 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Žmoni ų migracija į apskrities centr ą, iš kaim ų į miestus- d ėl nedarbo ir sunk ėjan čių gyvenimo sąlyg ų. Didži ųjų miest ų, turin čių aukštojo mokslo institucijas ir didesn ę darbo viet ų pasi ūlą (Vilnius, Kaunas, Klaip ėda, Panev ėžys) trauka; Maž ėjantis kult ūrinis autentiškumas; Turistini ų ištekli ų nykimas d ėl neprieži ūros bei investicij ų stokos; Kit ų Lietuvos rekreacini ų region ų did ėjantis patrauklumas; Kult ūrini ų ir gamtini ų objekt ų patrauklumo maž ėjimas, nepritaikius j ų rekreaciniams visuomen ės poreikiams.
Rezium ė: Apžvelgus pagr. Panev ėžio apskrities rajon ų silpn ąsias ir stipri ąsias vietas, bei įvertinus šiame regione esan čias bei galimas galimybes, bei įžvelgus gr ėsmes, galima daryti tokias išvadas:
Panev ėžio apskrities rajonuose- gausu kult ūrini ų ir rekreacini ų ištekli ų, kurie n ėra pilnai ir tinkamai panaudojami turizmui. Intensyv ėjanti turizmo informacijos sklaida sudaro puikias galimybes garsinti region ą šalies ir ne tik mastu. Apskrityje palankios s ąlygos vystyti įvairias turizmo rūšis bei organizuoti tiek aktyv ų, tiek pasyv ų poils į. Galima įžvelgti ir nemažai tykan čių gr ėsmi ų bei silpn ųjų viet ų: d ėl nepilnavertiško turistini ų ištekli ų panaudojimo turizmui bei neprieži ūros, nuolat vyksta kokybinis ir kiekybinis turizmo ištekli ų nykimas. Viena iš pagr. problem ų- tai nesukurtas bendras unikalus Panev ėžio region ą pristatantis įvaizdis, kuris garsint ų š į region ą tiek valstyb ės mastu, bei už jos rib ų. Did ėjanti gyventoj ų, ypa č jaunimo ir darbingo amžiaus žmoni ų, emigracija į didesnius šalies miestus l ėtina ekonomikos pl ėtr ą, o kartu ir mažina regiono turistin į patrauklum ą.
80 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
VII. Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti tyrimo analiz ė ir rezultat ų apibendrinimas
7.1 Tyrimo metodologijos pasirinkimas
Organizuodama š į tyrim ą siekiau išanalizuoti turizmo ištekli ų pritaikym ą visuomen ės edukacijai, nustatyti visuomen ės suinteresuotum ą turizmo ištekliais Panev ėžio apskrityje, bei pateikti racional ų turistinio potencialo edukacin į vertinim ą. Tikslo įgyvendinimui numatyti šie uždaviniai:
Įvertinti Panev ėžio apskrities turistini ų ištekli ų patrauklum ą visuomenei Įdentifikuoti turizmo pl ėtros galimybes bei visuomen ės poreikius intensyvesnei edukacinio turizmo pl ėtrai Panev ėžio apskrityje skatinti. Nustatyti pageidaujamas edukacinio turizmo Panev ėžio apskrityje pl ėtros kryptis bei priemones
Tyrimo respondentai: Pasirinkti respondentai- tai įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio žmon ės, Panev ėžio apskrities rajon ų centr ų gyventojai bei miest ų sve čiai, turizmo srities darbuotojai, besidomintys ir suinteresuoti turizmo pl ėtros galimyb ėmis Panev ėžio apskrityje. Tyrimo eiga: Pirmoje darbo dalyje buvo apm ąstomi ir derinami su darbo vadovu problemai analizuoti keliami tikslai, uždaviniai, darbo priemon ės, planuojama tyrimo vieta, laikas. Tyrimui atlikti sudaromas klausimynas, ir suderinus su darbo vadovu, parengiamos anketos (ži ūrėti 11 pried ą). Šioje darbo dalyje nemažai d ėmesio skiriama renkantis tyrimo atlikimo viet ą. Norint gauti kuo objektyvesnius ir išsamesnius atsakymus, reikalinga parinkti apgalvotas vietas, kur galima b ūtų sutikti įvairaus socialinio sluoksnio ir amžiaus žmones, kurie neatsisakyt ų užpildyti anket ą. Esant šaltajam periodui galima buvo tik ėtis tyrimui vykdyti lauke nepalanki ų oro s ąlyg ų. Tod ėl prieš vykstant daryti apklausas, turi b ūti kreipiamas d ėmesys į or ų prognozes, bei parenkamos alternatyvios anket ų platinimo vietos. Atsižvelgiant į visus min ėtus faktorius pasirenkamos anket ų platinimo vietos: Panev ėžys (Laisv ės aikšt ė, centrinis paštas, TIC, autobus ų stotis) Pasvalys (Vytauto Didžiojo aikšt ė, šalia Pasvalio rajono ligonin ės, paštas, autobus ų stotis) Biržai (Rotuš ės aikšt ė, paštas, autobus ų stotis) Rokiškis (Centrin ė miesto aikšt ė, paštas, autobus ų stotis) Kupiškis (Lauryno Stuokos- Gucevi čiaus aikšt ė, paštas, autobus ų stotis) Parinkus anket ų platinimo vietas, sudaromas j ų dalijimo grafikas.
81 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Antroji darbo dalis- anket ų platinimas- įdomus, ta čiau kiek varginantis etapas. Planuojama išdalinti 150 anket ų. Anketas planuoju dalinti pati, nes tai patikima, nereikalauja daug išlaid ų. Planuojamas dalijimo principas: sutinkamas žmogus, kuriam prisistatau pati, įteikiu anket ą, pasakau kokiu tikslu jas dalinu ir paprašau užpildyti. Tre čioji darbo dalis skirta anketini ų duomen ų analizei. Naudojantis kompiuterin ėmis programomis, anket ų duomenys suvedami i kompiuter į ir daromos analiz ės. Parengiamos schemos bei diagramos, kurios atspindi respondent ų atsakymus į kiekvien ą anketos klausim ą atskirai. Parengus diagramas bus galima atlikti vertinimus, prognozes, analizes, palyginimus, identifikuoti problemas, bei daryti bendr ąsias tyrimo išvadas. Paskutin ėje tiriamosios praktikos dalyje, apklaustus suinteresuotus Panev ėžio apskrities turizmu asmenis, planuojama informuoti bei supažindinti su atlikto tyrimo išvadomis bei rezultatais, kurie gali praversti nustatant tinkamas turizmo vystymo Panev ėžio apskrityje kryptis.
7.2 Tyrimo duomen ų analiz ė ir rezultat ų apibendrinimas Anketinio tyrimo metu iš viso buvo apklausta 150 žmoni ų- 110 respondent ų anketas užpild ė atsitiktinai juos sutikus Panev ėžio apskrities didži ųjų rajon ų centr ų įv. vietose, o 40- išsiuntus anketas elektroniniu paštu. Pagal gyvenam ąją viet ą apklaustieji pasidalijo netolygiai ir tai galima paaiškinti (ži ūrėti 15 pav.). Didžiausias susidom ėjimas vykdomu tyrimu buvo apskrities centre- Panev ėžio mieste, kuriame ir buvo užpildyta didžiausia dalis anket ų. Mažiausiai tyrime nor ėjo dalyvauti mažesni ų rajon ų centr ų gyventojai. Pastaruosius buvo sunkiausia įkalbinti užpildyti anket ą.
1) Panev ėžio miestas/ rajonas Apklaust ųjų gyvenamoji vieta 2) Pasvalio miestas/ rajonas 3) Birž ų miestas/ rajonas 4) Rokiškio miestas/ rajonas 5) Kupiškio miestas/ rajonas 2% 6) Kita. 24% 33%
17% 11% 13%
15 pav.: Apklaust ųjų gyvenamoji vieta
Apklaustuosius galima suskirstyti į šešias amžiaus grupes.
82 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Apklaust ųjų amžius 1) iki 20 met ų
2) 21-30 met ų 6% 16% 15% 3) 31- 40 met ų
4) 41-50 met ų
21% 5) 51-60 met ų 20% 6) Daugiau nei 60 met ų 22%
16 pav.: Apklaust ųjų amžius
Didžiausia dal į apklaust ųjų sudar ė žmon ės nuo 31 iki 40 met ų (ži ūrėti 16 pav.). Mažiausiai tyrimu susidom ėjo ar atsisak ė apskritai pildyti anket ą pagyven ę, senesni nei 60 met ų žmon ės. Paaiškinus, kokio pob ūdžio tyrim ą vykdau, daugelis sak ėsi nieko nežin ą šia tema, ir j ų atsakymai busi ą bever čiai.
Apklaust ųjų išsilavinimas 1) Aukštasis
2) Nebaigtas aukštasis 14% 24% 3) Aukštesnysis
18% 4) Nebaigtas aukštesnysis 5) Spec. Vidurinis
7% 6) Vidurinis
7) Nebaigtas vidurinis 19% 17% 1%
17 pav.: Apklaust ųjų išsilavinimas
Apklausoje dalyvavo įvair ų išsilavinim ą turintys žmon ės (ži ūrėti 17 pav.). Didžiausi ą dal į apklaust ųjų- 24 % sudar ė žmon ės, turintys aukšt ąjį išsilavinim ą. Tai daugiausia buvo jauni 21-30 me ų amžiaus žmon ės, priskyr ę save samdom ų darbuotoj ų ar valstyb ės tarnautoj ų grupei. Taip pat išanalizavus anketas, nusta čiau, kad šie žmon ės- tai daugiausia Panev ėžio miesto gyventojai. Taip pat nemažai apklaust ųjų buvo žmon ės turintys spec. vidurin į išsilavinim ą, vidurin į ar aukštesn įjį išsilavinm ą. Jie atitinkamai sudar ė 19 %, 18 % ir 17 % vis ų apklaust ųjų. 14% respondent ų nurod ė dar besimokantys vidurin ėje mokykloje, o per pus ę mažiau- 7 % vis ų apklaust ųjų sudar ė žmon ės dar bestudijuojantys ar nebaig ę aukštosios mokyklos, kai kurie iš j ų- jau dirbantys asmenys.
83 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Apklaust ųjų užimamos pareigos 1)Verslininkas 2)Bedarbis
12% 3)Studentas 7% 41% 4)Moksleivis 9% 5)Pensininkas
6)Valstyb ės tarnautojas
12% 7) Samdomas darbuotojas 5% 14%
18 pav.: Apklaust ųjų užimamos pareigos
62 % apklaust ųjų buvo dirbantys žmon ės (ži ūrėti 18 pav.). Daugiausia iš j ų- 41 %- buvo samdomi darbuotojai, 14 %- valstyb ės tarnautojai ir 12% sudar ė verslininkai. Daugiausia j ų galima priskirti 31-50 met ų amžiaus grupei. Bene daugiausia samdom ų darbuotoj ų buvo apklausta Panev ėžio mieste bei bene po lygiai kituose apskrities rajonuose. Save priskirusi ų verslininkams respondent ų daugiausia buvo apklausta Rokiškio mieste. 21 % apklausoje dalyvavusi ų respondent ų- besimokantys jaunimas. 12 % iš j ų- moksleiviai, 9 %- studentai. Nedirban čius apklaustuosius sudar ė 12 %, iš kuri ų 5 %- pensininkai. Daugiausia apklaust ųjų, kurie nurod ė neturintys jokios veiklos, savo gyvenam ąja vieta nurod ė mažesnius rajon ų centrus. Pagal respondent ų veikl ą galima nusp ėti, kad skiriasi ši ų apklaust ųjų atlyginimai- nuo studento stipendijos iki galb ūt verslininko- vadovo atlyginimo. Tod ėl labai skiriasi j ų galimyb ės, suvokimas turizmo klausimu.
Ar pakankamai Panev ėžio apskrityje pl ėtojama vietinio turizmo reklama?
26% 33% 1)Taip 2)Ne 3)Neturiu nuomon ės
41%
19 pav.: Apklaust ųjų nuomon ė apie vietinio turizmo reklamos pl ėtojim ą Panev ėžio apskrityje
41 % apklaust ųjų žmoni ų teigia, kad vietinis turizmas, t.y. turizmo reklama, Panev ėžio apskrityje pl ėtojama nepakankamai (ži ūrėti 19 pav.). Toki ą nuomon ę daugiausia pareišk ė Panev ėžio, Rokiškio bei Kupiškio miest ų gyventojai. Tai įvairaus amžiaus, ir įvairaus socialinio sluoksnio žmon ės, besidomintys ir nelabai miesto turizmu. Ta čiau iš ši ų respondent ų vis d ėlto didžiausia dalis buvo jau turintys aukšt ąjį arba siekiantys j į įgyti. Visai nemaž ą dal į, net 33 % tyrime dalyvavusi ųjų 84 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais žmoni ų buvo neturintys nuomon ės šiuo klausimu. Tai daugiausia vos vidurin į išsilavinim ą turintys, ar jo siekiantys žmon ės, taip pat nebaig ę vidurinio ar įgyj ę specialyb ę. Ta čiau didžioji ši ų respondent ų dalis negaunantys jokiu pajam ų- bedarbiai bei moksleiviai. Patenkinti pl ėtojama Panev ėžio apskrities turizmo reklama sudar ė 26 % vis ų apklausoje dalyvavusi ųjų. Tai labai įvairaus amžiaus bei užsiimantys įvairia veikla žmon ės, tod ėl negalima pagr įsti šios j ų nuomon ės tam tikromis priežastimis.
Ar apklaustuosius tenkina lankytin ų objekt ų pasi ūla Panev ėžio apskrityje?
25% 31% 1)Taip 2)Ne 3)Neturiu nuomon ės
44%
20 pav.: Apklaust ųjų nuomon ė apie lankytin ų objekt ų pasi ūlą Panev ėžio apskrityje Paklausus respondent ų, k ą jie mano apie turizmo objekt ų pasi ūlą Panev ėžio apskrityje, net 44 % j ų teig ė, kad ši pasi ūla vis d ėlto yra tikrai yra nepakankama (ži ūrėti 20 pav.). Daugelis teig ė, kad si ūlomi tie patys seniai visiems gerai žinomi ir aplankyti turizmo ištekliai. Taip manantys, tai buvo bene tie patys respondentai, kuriems taipogi tr ūksta ir reklamos šia tema. Lankytin ų turizmo objekt ų pasi ūla per maža atrod ė respondentams, kurie patvirtino turintys daugiausia aukšt ąjį arba aukštesn įjį išsilavinim ą. Lankytin ų objekt ų pasiūla Panev ėžio apskrityje patenkinti buvo 33 % apklaust ųjų. Tai 31-50 met ų žmon ės, daugiausia neturintys vidurinio išsilavinimo. Tok į rezultat ą nul ėmė rajon ų miest ų gyventojai ir sve čiai, kurie netur ėjo galimybi ų įgyti jo. Net 25 % apklaust ųjų nepareišk ė jokios nuomon ės šiuo klausimu. Tai labai įvairaus amžiaus ir socialinio sluoksnio žmon ės, nesidomintys turizmo galimyb ės apskrityje.
Apklaust ųjų nuomone, ar pakankama lankytin ų objekt ų prieži ūra Panev ėžio apskrityje?
26% 1)Taip 33% 2)Ne 3)Neturiu nuomon ės
41%
21 pav.: Apklaust ųjų nuomon ė apie lankytin ų objekt ų prieži ūrą Panev ėžio apskrityje Į anketoje pateikt ą klausim ą apie lankytin ų Panev ėžio apskrities turistini ų objekt ų prieži ūrą, 41 % respondent ų atsak ė neigiamai, t.y. didžiausia dalis apklaust ųjų teig ė, kad j ųjų prieži ūra iš ties ų 85 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais yra nepakankama (ži ūrėti 21 pav.). Šie visi respondentai- tai tie patys žmon ės, kurie pritar ė nepakankamai Panev ėžio apskrities lankytin ų objekt ų reklamai bei pasi ūlai. Galima daryti išvad ą, kad šie respondentai yra besidomintys turizmo galimyb ėmis Panev ėžio apskrityje ir pritariantys apskrities pl ėtrai, bei ieškantys nauj ų galimybi ų kokybiškai praleisti savo laisvalaik į esant netoli gyvenamosios aplinkos.
Koki ą turizmo r ūšį, apklaust ųjų nuomone, palankiausia vystyti Panev ėžio apskrityje? 1) Edukacinis- pažintinis 1% 17% 23% 2) Sportinis 3) Gydomasis 4% 4) Kaimo 5) Vandens 6) Verslo 10% 15% 7) Laisvalaikio ir pramog ų 8) Kita 22% 8%
22 pav.: Apklaust ųjų nuomone palankiausiai vystomos turizmo r ūšys Panev ėžio apskrityje
Apklaustuosius labiausiai domina keletas turizmo kryp čių, kurias j ų nuomone b ūtų galima vystyti Panevėžio apskrityje. Kaip labiausiai pl ėtojamos turizmo r ūšys buvo išskirta edukacinis- pažintinis, kaimo, laisvalaikio ir pramog ų bei sportinis turizmas (ži ūrėti 22 pav.). Galima daryti toki ą išvad ą, kad b ūtent šios turizmo r ūšys yra labiausiai išpl ėtotos arba kitaip tariant, labiausiai dominan čios mano sutiktus respondentus. Kitos turizmo r ūšys, kurios buvo minimos anketoje, sulauk ė mažiau dėmesio. Vandens bei gydomojo turizmo plėtrai pritar ė atitinkamai 10 % bei 8 %. Mažiausiai respondentai pasisak ė, kad apskrityje yra palanku vystyti verslo turizm ą. Tod ėl galima b ūtų manyti, kad b ūtent tod ėl reik ėtų d ėti daugiausia pastang ų šios srities pl ėtojimui. Iš koki ų informavimo priemoni ų apklaustieji dažniausiai sužino apie lankomus turistinius objektus Panev ėžio apskrityje?
1) Reklama spaudoje 3% 5% 18% 6% 2) Radijo ir televizijos reklama
21% 3) Draugai ir paž įstami 4) Internetas 18% 5) Bukletai
29% 6) PTIC- Panev ėžio apskrities turizmo informaciniai centrai 7) Iš kit ų šaltini ų.
23 pav.: Optimaliausi informacijos apie Panev ėžio turistinius objektus pateikimo b ūdai 86 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Rengdama apklaus ą nor ėjau išsiaiškinti, koks priimtiniausias informacijos apie Panev ėžio apskrities turistinius objektus pateikimo b ūdas (ži ūrėti 23 pav.). Populiariausias atsakymas tarp respondent ų buvo- dažniausia informacija apie tai, k ą galima aplankyti Panev ėžio apskrityje, gaunama iš draug ų bei paž įstam ų. Š į atsakym ą pasirinko net 29 %. Kaip ir reik ėjo tik ėtis, nemažai atsakym ų sulauk ė informacijos pateikimas per internet ą, televizij ą ir radij ą bei reklama spaudoje- šiuos atsakymus atitinkamai pasirinko 21 % ir po 19 % apklaust ųjų. Tai yra vienas efektyviausi ų ir brangiausi ų informacijos skleidimo b ūdų. Bene po lygiai apklaust ųjų informacij ą apie lankytinas vietas daugiausia gauna iš platinam ų informacini ų buklet ų bei Panev ėžio apskrities turizmo bei informacijos centro pateikiamos informacijos. Tai daugiausia jauni, besimokantys ar dirbantys žmon ės. Tarp informacijos skleidimo šaltini ų buvo pamin ėta taip pat keletas papildom ų šaltini ų: reklama ant transporto priemoni ų, asmeniniai atradimai keliaujant, reklaminiai stendai.
1) Tam skiriu didži ąją dal į savo Koki ą dal į savo laisvalaikio laisvalaikio apklaustieji skiria Panev ėžio apskrities pažinimui bei kelion ėms po j ą? 2) Tam skiriu pus ę savo laisvalaikio
3) Tam skiriu nedidel ę dal į savo 7% 3% 14% laisvalaikio 15% 4) Tam visiškai neskiriu savo laisvo laiko
5) Tam visiškai neskiriu savo laisvo 61% laiko, bet po apskrit į tenka keliauti darbo tikslais
24 pav.: Respondent ų laisvalaikio dalis, skirta Panev ėžio apskrities pažinimui Respondentams pateikus klausim ą, koki ą laisvalaikio dal į jie skiria apskrities turistini ų objekt ų lankymui bei kelion ėms po apylinkes, net 61 % j ų teig ė, kad tam atiduoda tiktai nedidel ė dal į savo laisvo laiko (ži ūrėti 24 pav.). . Šie apklaustieji anketoje nurod ė vienoki ą ar kitoki ą veikl ą- tai dirbantys ar besimokantys respondentai. Galima juos pateisinti laisvo laiko stoka apskritai. Beveik vienodas tyrime dalyvaujan čiųjų žmoni ų skai čius sak ėsi Panev ėžio apskrities turistini ų objekt ų pažinimui visiškai neskiriantis savo laiko , kiti skiriantys netgi pus ę savo laisvalaikio. Tokius atsakymus atitinkamai pasirinko- 15 % bei 14 % respondent ų. Pus ę savo laisvalaikio apskrities pažinimui – tai dirbantys, 21-30 amžiaus grup ės žmon ės. Visiškai neskiriantys laiko šiam dalykui- tai žmon ės arba turintys aukšt ąjį išsilavinim ą bei dirbantys asmenys, kiti visiškai be jokios veiklos- bedarbiai asmenys, neturintys nei galimybi ų nei poreiki ų apskrities turistini ų ištekli ų pažinimui.
87 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Kokiu tikslu- ko dažniausiai tik ėdamiesi apklaustieji keliauja po Panev ėžio apskrit į? 1) Smagiai praleisti laisvalaik į
5% 2) Prapl ėsti žinias 28% 37% 3) Susipažinti su krašto kult ūra, istorija 4) Pab ūti su šeima/ bendramin čiais 5) Kita 19% 11%
25 pav.: Respondent ų l ūkes čiai keliaujant po Panev ėžio apskrit į Iš vis ų apklausoje dalyvavusi ųjų 37 % vykdami į kelion ę po apskrit į tikisi smagiai praleisti savo laisvalaik į (ži ūrėti 25 pav.). Š į atsakym ą rinkosi labai įvair ūs apklausoje dalyvaujantieji žmon ės. Tai rodo, kad iš ties ų organizuojamos išvykos, bei įvairi ų turizmo ištekli ų lankymas – labai svarbus yra ir poilsio bei pramogos aspektas. Pab ūti su šeima bei bendramin čiais keliaujant po apskrit į- šiam teiginiui pritar ė 28 % respondent ų.19 % apklaust ųjų pažym ėjo labai svarbi ą turizmo edukacin ę funkcij ą- kelion ėse susipažinti su krašto kult ūra bei istorija. Ši ą dal į žmoni ų daugiausia sudaryt ų dirbantys išsilavin ę vidutinio amžiaus žmon ės. Šis skai čius parodo, kad iš tikr ųjų miestie čiams tr ūksta žini ų apie gimt ąjį miest ą. Likusieji 5 % pateik ė dar kelet ą įdomi ų atsakym ų: keliauja po apskrit į, kad gal ėtų pab ėgti nuo miesto šurmulio, darbo tikslais, rajon ų gyventojai keliauja apsipirkti į rajon ų centrus, verslo tikslais, gimini ų lankymas ir kt.
Ar apgyvendinimo paslaug ų pasi ūla Panev ėžio Ar pramog ų pasi ūla Panev ėžio apskrityje atitinka 1)Taip 1)Taip apskrityje atitinka apklaust ųjų apklaust ųjų poreikius kelioni ų po apskrit į metu? poreikius kelioni ų po apskrit į metu? 2)Ne 2)Ne 35% 43% 26% 3) Dalinai 3) Dalinai
62% 22% 12%
Ar šiuo metu išvystyta maitinimo paslaug ų infrastrukt ūra Panev ėžio apskrityje atitinka 1)Taip apklaust ųjų poreikius kelioni ų po apskrit į metu? 2)Ne 26%
3) Dalinai
59% 15%
26 pav.: Apklaust ųjų nuomon ė apie esam ą turizmo infrastrukt ūrą Panev ėžio apskrityje
88 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Nor ėdama išsiaiškinti apskrities gyventoj ų nuomon ę apie turizmo infrastrukt ūrą Panev ėžio apskrityje, išskyriau tris aspektus, kuriuos nor ėjau pabr ėžti: maitinimo paslaugos, apgyvendinimo paslaugos bei pramog ų pasi ūla Tai vienos iš svarbiausi ų turizmo infrastrukt ūros sud ėtini ų dali ų. Net 62 % respondent ų pasisak ė, kad apgyvendinimo paslaug ų infrastrukt ūra apskrityje išvystyta pakankamai (ži ūrėti 26 pav.). Kad tr ūksta tam tikr ų apgyvendinimo paslaugas teikian čių subjekt ų- teig ė vos 12 %. Buvo pasigendama nebrangi ų moteli ų, pakel ės nam ų, kemping ų. 43 % respondent ų, kad pramog ų pasi ūla apskrityje yra išvystyta tik dalinai. Tuo tarpu maitinimo paslaug ų infrastrukt ūra net 59 % respondent ų atitinka visiškai j ų poreikius kelioni ų po apskrit į metu. Patyrin ėjus šiuos apklaust ųjų atsakymus pagal tam tikras amžiaus grupes, veiklos pob ūdį, kelioni ų intensyvum ą, galima b ūtų daryti išvad ą. Kad daugelis respondent ų, kurie pritar ė pakankamam infrastrukt ūros išvystymui kelion ėms po apskrit į skiria labai nedidel ę dal į savo laisvalaikio, arba iš ties ų net nekeliauja. Tod ėl objektyviai vertinti š į klausim ą atsisaky čiau.
Labiausiai apklaustuosius dominantys Panev ėžio apskrities turizmo ištekliai 1) Istoriniai
18% 17% 2) Kult ūriniai
3) Gamtiniai 14% 4) Architekt ūriniai
23% 5) Kult ūrinis ir sportinis gyvenimas 28%
27 pav.: Labiausiai apklaustuosius dominantys Panevėžio miesto objektai
Apklaustuosius labiausiai domina gamtiniai bei kultūriniai Panev ėžio apskrities ištekliai. Šias ištekli ų grupes, kaip patraukliausias, pasirinko atitinkamai 28 % ir 23 % (ži ūrėti 27 pav.). . Istorinius išteklius sudaryt ų: istoriniai muziejai, laidojimo vietos, įvyki ų vietos, statini ų kompleksai, gamtinius- parkai ir skverai, saugomos teritorijos, Nev ėžio up ė, gamtiniai muziejai ir kt. B ūtent šias ištekli ų grupes rinkosi daugiausia apklaust ųjų. Šiek tiek mažiau patrauklesni pasirod ė istoriniai ištekliai bei kult ūrinis ir sportinis apskrities gyvenimas. Šias ištekli ų grupes pažym ėjo atitinkamai 18 % ir 17 % respondent ų. Iš vis ų pasi ūlyti ištekli ų grupi ų mažiausiai apklaustieji susidom ėjo architekt ūriniais objektais, kuriuos sudaryt ų bažny čios, statini ų kompleksai, miest ų aikšt ės. Ši ą grup ę pažym ėjo 14 % apklaust ųjų. Iš esm ės pasteb ėjau, kad visos pasi ūlytos turizmo ištekli ų grup ės sulauk ė didelio susidom ėjimo. Daugiau nei pus ė vis ų apklaust ųjų išskyr ė net po 3-4 j ų kaip patraukliausias. Vos keli respondentai pažym ėjo po vien ą atskir ą ištekli ų grup ę.
89 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais Apklaust ųjų nuomone, koki ų priemoni ų labiausiai reikia imtis, norint padidinti žmoni ų suinteresuotum ą 1) Padidinti reklamos srautus Panev ėžio apskrities turizmo galimyb ėmis?
2) Atnaujinti turizmo išteklius juos renovuojant ar atstatant 18% 23%
3) Rengti renginius netradicin ėje aplinkoje
4) Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui intensyviau pažindinti visuomen ę su savo veikla bei turizmo 15% galimyb ėmis apskrityje 5) Prapl ėsti lankytin ų objekt ų pasi ūlą apskrityje 23% 21%
28 pav.: Efektyviausios priemon ės žmoni ų suinteresuotumui Panev ėžio apskrities turizmo galimyb ėmis padidinti
Apklaustiesiems buvo pasi ūlyta keletas variant ų, kaip reik ėtų padidinti žmoni ų suinteresuotum ą Panev ėžio apskrities turizmo galimyb ėmis (ži ūrėti 28 pav.). Iš ties ų, rengiant tyrim ą, šį klausim ą nor ėjau palikti atvir ą, ir sulaukti respondent ų si ūlym ų. Ta čiau apsvars čius, nusprendžiau pati pateikti kelet ą variant ų. Daugiausia buvo pritariama reklamos didinimui bei turizmo ištekli ų atnaujinimui juos atstatant ar renovuojant. Šiuos variantus rinkosi net 46 % respondent ų. 21 % apklausoje dalyvaujan čiųjų pažym ėjo, kad žmoni ų suinteresuotumas turistiniais objektais Panev ėžio apskrityje padid ėtų, jei renginiai b ūtų rengiami netradicin ėje aplinkoje. Taip pat šiek tiek mažiau apklaust ųjų pažym ėjo, kad apskrityje yra per maža lankytin ų objekt ų pasiūla ir j ą reik ėtų prapl ėsti. 15 % respondent ų pažym ėjo, kad Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centro veikla tur ėtų b ūti ryškesn ė. Daugelis apklaust ųjų pabr ėžė, kad praktiškai nežinantys apie šio centro veikl ą, bei jo pasi ūlymus.
90 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
7.3 Tyrimo išvados
Apklausoje dalyvavo įvairaus amžiaus bei įvair ų išsilavinim ą turintys bei skirtinga veikla užsiimantys asmenys. Atlikus tyrim ą paaišk ėjo, kad didesnes pajamas ir aukštesn į išsilavinim ą turintys asmenys yra vis d ėlto labiau suinteresuoti turizmo pl ėtra Panev ėžio apskrityje, ir šie respondentai skiria žymiai daugiau pinig ų bei laisvo nuo darbo savo laiko turizmui, negu kita visuomen ės dalis- žemesn į išsilavinim ą turintys ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Žmon ės tikrai besidomintys Panev ėžio apskrities turistin ėmis galimyb ėmis teig ė, kad vietinis turizmas, objekt ų pasi ūla bei prieži ūra pl ėtojami nepakankamai. Tuo tarpu mažiau besidomintys šiuo klausimu ne įžvelg ė čia jokios problemos. Vis d ėlto dauguma teig ė, kad lankytin ų objekt ų reklama bei pasi ūla apskrityje yra nepakankama, b ūtent d ėl šios priežasties žmon ės nežinantys, k ą gali pamatyti, bei kaip įvairiai gali praleisti savo laisvalaik į artimoje aplinkoje- Panev ėžio apskrityje. Įdomiausia bei palankiausia vystyti Panev ėžio apskrityje turizmo r ūšis buvo išrinkta edukacinis- pažintinis turizmas. Bei labiausiai apklaustuosius dominantys pasirod ė gamtiniai bei kult ūriniai turizmo ištekliai. Priimtiniausias informacijos apie Panev ėžio turistinius- rekreacinius objektus pateikimo b ūdas, kaip ir reik ėjo tik ėtis, apklaustiesiems pasirod ė- informacijos pateikimas per televizij ą ir radij ą bei reklama spaudoje. Tyrimas pad ėjo išsiaiškinti, kad yra pakankamai daug žmoni ų kurie yra labai susidom ėję kelion ėmis bei išvykomis po Panev ėžio apskrit į. Tiesa, dar labai ryškiai jau čiamas informacijos apie tai tr ūkumas. Ta čiau visuomen ės poreikiai intensyvesnei turizmo pl ėtrai apskrityje yra pastebimai dideli. Reik ėtų labiau Panev ėžio apskrities gyventojus bei sve čius supažindinti su turizmo galimyb ėmis šiame regione. Bei d ėti daugiau pastang ų įvairi ų, nauj ų, bei ne įprast ų turizmo kryp čių pl ėtojimui bei populiarinimui.
91 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Išvados
1. Turizmas - viena svarbiausi ų žmogaus rekreacin ės veiklos sudedam ųjų dali ų. Lietuvoje gana palankios s ąlygos rekreaciniam, pažintiniams, ekologiniam turizmui pl ėtoti. Kaip turistinis regionas vertinga yra ir Panev ėžio apskritis , kurioje gausu kult ūrini ų ir gamtos ištekli ų. Apskrities lyderis- Panev ėžys, neseniai pripažintas didmies čiu, galintis pasigirti savo istorija, architekt ūros paminklais, garsėjantis įdomiais ir talentingais žmon ėmis, k ūrusiais ir tebekurian čiais kult ūros perlus, garsinan čiais Panev ėžį už Lietuvos rib ų. 2. Viena iš svarbiausi ų turizmo form ų edukacinis- kult ūrinis turizmas neatsiejamas Panev ėžio apskrities regionin ės pl ėtros elementas, vienas iš pagrindini ų regiono vystymosi veiksni ų. Kult ūrinis turizmas regionin ės pl ėtros aspektu paremtas abipuse viešojo ir privataus sektoriaus partneryste, įtraukiant į veiklos planavim ą tiek turizmo paslaug ų teik ėjus, tiek ir gav ėjus. Vienas iš pagrindini ų pl ėtros sieki ų- užtikrinti, kad kult ūrini ų ištekli ų kokyb ė ir vientisumas bus išsaugoti ir teiks ekonomin ę, socialin ę ir kult ūrin ę naud ą regionui bei visuomenei. 3. Gausi ą turizmo ištekli ų sistem ą Panev ėžio apskrityje sudaro: gamtos ištekliai: miesto bei sen ųjų dvar ų sodyb ų parkai, skverai, didieji, bei kt. akmenys su įv. ženklais, medžiai, šaltiniai, saugomos teritorijos; kult ūros ištekliai nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai- archeologiniai, povandeniniai, mitologiniai, etnokult ūriniai, architekt ūriniai, urbanistiniai, želdyn ų, inžinieriniai, istoriniai, memorialiniai, dail ės, sakraliniai; specialaus (dalykinio) intereso objektai- muziejai, galerijos, parod ų centrai; kult ūrinis ir sportinis gyvenimas; industrinio (techninio) istorijos paveldo objektai. Visi išvardinti elementai- turizmas, kult ūrin ės ir gamtin ės vertyb ės, paveldas, patirties produkt ų vartojimas bei teikimas- tai esminiai Panev ėžio apskrities turizmo bruožai. 4. Teritoriškai visi min ėti gamtiniai ir kult ūriniai ištekliai rajonuose išsid ėsto strategiškai patogiose vietose- nenutolstant nuo pagr. keli ų, koncentruojasi aplink didesnius miestus. Geras turizmo ištekli ų pasiekiamumas bei greta sukurta visa turizmui pl ėtotis reikalinga infrastrukt ūra- palank ūs faktoriai turizmo pl ėtros raidoje. 5. Turizmo ištekliai– didina Panev ėžio apskrities turistin į patrauklum ą, ta čiau šis potencialas šiuo metu yra panaudojamas nepakankamai. 6. Atsižvelgiant į Panev ėžio apskrities turizmo sektoriaus analiz ės rezultatus, atlikta stiprybi ų- silpnybi ų-galimybi ų-gr ėsmi ų analiz ė, kurios tikslas – nustatyti Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo galimybi ų stipri ąsias ir silpn ąsias vietas bei įvertinti aplinkos teikiamas galimybes bei joje slypin čias gr ėsmes. Turizmo pl ėtros Panev ėžio apskrityje s ėkm ė priklausys nuo to, kaip pavyks išnaudoti regiono stiprybes bei pasinaudoti galimyb ėmis, o taip pat – šalinti silpnybes arba jas paversti stipryb ėmis bei sumažinti gr ėsmes.
92 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais 7. Atlikus tyrim ą „Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti“, nustatyta, kad beveik pus ė respondent ų mano, jog turistini ų objekt ų pasi ūla, j ų reklama bei prieži ūra apskrityje yra nepakankama ir pritaria edukacinio- pažintinio turizmo pl ėtrai apskrityje. Kaip labiausiai pl ėtojamos turizmo r ūšys, apklaust ųjų nuomone, išrinkta edukacinis- pažintinis, kaimo, laisvalaikio ir pramog ų bei sportinis turizmas. Galima daryti išvad ą, kad b ūtent šios turizmo r ūšys yra apskrityje labiausiai išpl ėtotos ir labiausiai dominan čios respondentus. Pasi ūlius kelet ą kryp čių, kaip būtų galima padidinti žmoni ų suinteresuotum ą Panev ėžio apskrities turizmo galimyb ėmis, daugiausia buvo pritariama reklamos didinimui bei turizmo ištekli ų atnaujinimui.
93 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Problemos bei pasi ūlymai
Siekiant, kad Panev ėžio apskritis tapt ų vienu iš patraukliausi ų turizmo region ų Lietuvoje, kuriame kaip išskirtinis bruožas b ūtų pristatomas kult ūrinis- edukacinis turizmas, si ūlau: Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui, savivaldybei bei švietimo skyriui daugiau dėmesio skirti turistini ų objekt ų reklamai- buklet ų, turistini ų leidini ų, žem ėlapi ų leidybai, suvenyr ų, ženkliuk ų ir kt. gamybai, nes daugelio informacija tiesiog nepasiekia. Informacij ą teikti daugeliu kalb ų. Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui, savivaldybei bei privatiems turizmo įmoni ų atstovams kurti įvairius edukacinius maršrutus po apskrit į, skirtus geresniam apskrities gamtini ų- kult ūrini ų ištekli ų pažinimui bei efektyviai visuomen ės edukacijai. Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui, savivaldybei bei švietimo skyriui kurti įvairias edukacines programas švietimo įstaigoms bei integruoti jas į mokymosi proces ą- rengti edukacines išvykas lankant apskrities turistinius objektus, kad mokymosi procesas vykt ų ne įprastoje aplinkoje. Tikslinga pl ėtoti turizmo infrastrukt ūrą ir paslaugas skirtas: savaitgalio poilsiui, šeimyniniam atostog ų poilsiui, trumpalaik ėms atrakcijoms ir netik ėtiems įsp ūdžiams (ž ūkl ė, proginiai ir tradiciniai renginiai, medžiokl ė, tematin ės ekskursijos ir kt.), vietos amat ų kult ūrai reprezentuoti; įsijungti į esamas arba sukurti naujas turizmo tr ąsas (vandens turizmo, dvira čių turizmo, autoturizmo), kurti naujas bei pl ėtoti esamas edukacines programas Šiaur ės Ryt ų Lietuvos kult ūrai reprezentuoti. Si ūlau sukurti/parengti Panev ėžio apskrities teigiam ą įvaizdžio strategij ą. Įvairiose turizmo parodose bei mug ėse aktyviai pristatyti Panev ėžio apskrit į, kaip vien ą iš patraukliausi ų turizmo centr ų Lietuvoje.
Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų geresniam panaudojimui visuomen ės edukacijai reikia: rūpintis integruota poilsio infrastrukt ūra- siekiant sudominti turist ą ir patenkinti poilsiautoj ų poreikius. Gamtiniai ištekliai yra svarb ūs, tiek kiek jais poilsiautojui malonu ir saugu naudotis (jie turi b ūti sutvarkyti, nuolat priži ūrimi), kult ūriniai objektai patraukl ūs, kai yra matomi (informacin ė medžiaga, nuorodos), o rekreacin ės teritorijos savo visuma turistui ir poilsiautojui patraukliausios tada, kai jis gali rinktis vien ą ar kit ą veikl ą – vaikš čiot po park ą, keliauti dvira čiu pažintiniu taku ar vykti į industrinio paveldo ekskursij ą ir pan. Panev ėžio apskrityje gausu istorini ų, kult ūrini ų paminkl ų, ta čiau nepakanka informacijos, nuorod ų į šiuos objektus. Reikalinga pl ėtoti turizmo informacin ę sistem ą- tikslinga prie pagrindini ų keli ų bei miest ų prieigose įrengti daugiau informacini ų stend ų su rajon ų žem ėlapiais ir lankytinomis vietomis, kelioni ų maršrutais ir nuorodomis į paslaug ų teik ėjus. Turizmo informacini ų stend ų
94 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais įrengimas pad ės turistams orientuotis ar gauti reikiam ą informacij ą bet kuriuo paros metu, savaitgaliais.
Sukurti rekreacin ę ir turizmo infrastrukt ūrą ir padidinti gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų pasiekiamum ą. Padaryti vietoves prieinamesnes visiems žmon ėms, ypa č su fizine negalia. Panev ėžio apskrities patrauklumui padidinti pad ėtų ne tik esama fizin ė infrastrukt ūra (dvira čių, pėsčiųjų takai) ir rekreaciniai ištekliai (parkai, up ės pakrant ės ir t.t.), bet ir galimyb ė visa tai apži ūrėti. Retas apskrities sve čias, važiuodamas į dalykin į keli ų dien ų susitikim ą, vežasi su savimi dvirat į, riedu čius ar slides, bet tai anaiptol nereiškia, kad jis nepasinaudot ų šiomis priemon ėmis apskrities turistini ų objekt ų apžvalgai, jei jas b ūtų galima išsinuomoti. Smulkaus verslo atstovai tur ėtų įvertinti ši ą galimyb ę, kaip verslin ę alternatyv ą, didel ė tikimyb ė, kad sporto ir laisvalaikio inventoriaus nuoma bus ne tik ekonomiškai efektyvi, bet ir suteiks Panev ėžio apskrities rajonams daugiau patrauklumo. Būtina kooperacija tarp nacionalin ės, regionin ės valdžios, nevyriausybini ų organizacij ų ir vietin ės bendruomen ės bei verslo atstov ų. Kult ūrinio turizmo stiprinimas įmanomas tik įtraukiant ir bendradarbiaujant su kuo daugiau valdžios institucij ų, vietini ų gyventoj ų, ir kit ų suinteresuot ų šali ų. Taip pat b ūtina vis ų šali ų s ąmoningumas saugojant ir turtinant universalias regiono vertybes. Pl ėtoti ne tik kult ūrą, bet ir vietin ės bendruomen ės svetingum ą ir nat ūral ų regiono grož į. Nat ūral ų regiono grož į ypatingai įtakoja vietin ės bendruomen ės gyvenimo b ūdas, papro čiai, religija ir kult ūros išskirtinumas bei pakantumas atvykstantiems turistams. Plėtoti kult ūrin į turizm ą, saugant, turtinant ir naudojant kult ūrinius bei gamtinius išteklius.
95 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Literat ūros s ąrašas
1. Dvilevi čien ė D. „Kelioni ų paslaug ų industrija ir komercija“ (1997),Vilnius 2. Juknevi čius P. „Po Vidurio Lietuv ą“ (2001) 3. Kviklys B. „M ūsų Lietuva“ (1991) 4. Semaška A. „Po Lietuv ą. Pažintinis krašto lobynas“ (2002), Vilnius 5. „Turizmas“ (2002), Kauno kolegijos leidybos centras 6. Waught D. „Geografija“ (2003), Integruotas kursas, II dalis 7. Žalien ė I. „Pasaulio ir Lietuvos turizmo raida“(2002), Kaunas: LKKA
8. „Nev ėžio up ės rekreacijos Panev ėžio miesto ribose schema (specialusis planas)“, 2006
9. Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188) 10. Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,1998, Nr. 32-852; 2001 Nr. 34-1128)
11. Baltijos šali ų kult ūrinio turizmo politikos dokumentas (2003). Trumpasis variantas. Interaktyvus. Prieiga per internet ą: http://www.unesco.lt/documents/kultura/baltijos%20saliu%20kulturinio%20turizmo%20politikos%20 dokumentas.pdf
12. Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas. Birž ų rajono savivaldyb ė. Interaktyvus. Ži ūrėta balandžio 9 d. Prieiga per internet ą: < http://ivs.aiva.lt/tvs/images/43/stratplanas.pdf >
13. Coastlearn. 2009. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. vasario 11 d. Prieiga per internet ą:
14. „D ėl paveldosaugos situacijos Birž ų rajone“- pažyma pos ėdžiui. 2008. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. kovo 15 d. Prieiga per internetą:
15. Europos komisija. 2009. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. vasario 11 d. Prieiga per internet ą:
16. Jarockien ė N. Muziej ų edukacin ė veikla: istorija, samprata, praktika. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. vasario 9 d. Prieiga per internet ą:
17. Kult ūrinio turizmo pl ėtros perspektyvos. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo versl ų ir j ų infrastrukt ūros pl ėtrai. 2008. Interaktyvus. Ži ūrėta per prieig ą:
18. „Kupiškio rajono (Lietuva) ir Rezekn ės rajono (Latvija) vandens turizmo pl ėtros strategija“. Kupiškio rajono savivaldyb ė. 2009. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009.kovo 24 d. 11:10 val. Prieiga per internet ą:
96 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
19. Kupiškio rajono pl ėtros iki 2010 met ų strateginis planas. Kupiškio rajono savivaldyb ė. 2009. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. Balandžio 9 d. 17:00 val. Prieiga per internet ą:
20. Lietuvos turizmo departamentas, Turizmo statistika. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. vasario 12 d. Prieiga per internet ą: < http://www.tourism.lt/turizmo_statistika/apzvalgos.php >
21. Medžio paveldo pl ėtra regioniniame turizmo vystyme Rokiškio ir Jekabpilio rajonuose“. 2006 m. Interaktyvus. Ži ūrėta per prieiga:
22. „Miniati ūrin ė Lietuva- Rokiškio rajonas“.2008. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. kovo 19 d. Prieiga per internet ą:< http://www.kontrastai.lt/?p=12795 >
23. Muziejai ir kult ūrinis turizmas tarptautin ės bendruomen ės akiratyje. Interaktyvus. Prieiga per internet ą: http://www.museums.lt/Zurnalas/meskeleviciene.htm-
24. Nacionalin ė 2007-2013 m. kaimo pl ėtros strategija. Lietuvos Respublikos Žem ės ūkio ministerija. Interaktyvus. Ži ūrėta per prieig ą:< http://www.zum.lt/min/failai/2006-08- 17_Strategija.pdf >
25. Nacionalin ė darnaus vystymosi strategija. Lietuvos Respublikos seimas. Interaktyvus. Ži ūrėta per prieig ą:
26. Nacionalini ų vandens turizmo tras ų specialusis planas. Koncepcija. 2007 m. Interaktyvus. Ži ūrėta per prieig ą:
27. Nacionalin ės turizmo pl ėtros 2007-2013 m. programa. Interaktyvus. Prieiga per prieig ą:
28. Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centras. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
29. Panev ėžio kraštotyros muziejus. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
30. Panev ėžio miesto savivaldyb ė. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
31. Panev ėžio rajono savivaldyb ė. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
32. Panev ėžio rajono pl ėtros planas. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
33. Pasvalio rajono investicij ų vadovas. 2009. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 kovo 15 d. Prieiga per interneta:
34. Pasvalio rajono pl ėtros iki 2014 met ų strateginis planas. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. Balandžio 13 d. Prieiga per internet ą:
35. Rekreacin ės zonos įrengimo Rokiškyje galimybi ų studija. 2006. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
36. Rokiškio rajono turizmo pl ėtros galimybi ų studija. Valstybinis turizmo departamentas. Interaktyvus. Ži ūrėta 290 m. Balandžio 7 d. Prieiga per internet ą:
37. Turizmo statistikos leidiniai. Valstybinis turizmo departamentas. Interaktyvus. Prieiga per internet ą:
39. Užpelkis, M. (2007). Darni pl ėtra, kult ūros paveldas ir turizmas. Interaktyvus. Prieiga per internet ą: < http://www.kultur.lt/dl.php?file=Paveldas+ ir+darni+pletra.pdf >
40. Vaitkuvien ė A. Paveldo industrija Lietuvoje. Interaktyvus. Ži ūrėta 2009 m. vasario 9 d. Prieiga per interneta: < www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=E4C0D32F-EC63-48FC-BBCA- F39A2950EBC8 >
98 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Anotacija
Ribokait ė S. Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais. Magistro baigiamasis darbas. Vadovas dr. Prof. A. Stanaitis- Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos moksl ų fakultetas, 2009
Magistro baigiamajame darbe nagrin ėjama Panev ėžio apskrities turizmo ištekliai bei galimyb ės, panaudojant juos visuomen ės švietimui bei edukacijai. Tema aktuali, nes nagrin ėjamas šiuolaikinio turizmo pl ėtros galimyb ės. Šiuolaikin į turizm ą apib ūdina tai, kad jo metu nesitenkinama vien pramoga, pramoga jungiama su savišvieta ir lankomos vietov ės kult ūros pažinimu. Darbo problema susiformuoja, nes turizmo potencialas Panev ėžio apskrityje yra gausus ir nepanaudojimas, turistiniai ištekliai gaus ūs, ta čiau nepakankamai priži ūrimi- nyksta, o gal ėtų teikti daugyb ę naudos. Analizuojama mažai tyrin ėta edukacin ė turizmo funkcija. Darbe iškeliamas svarbus uždavinys- supažindinti su edukacinio turizmo s ąvoka bei pagrindžiama jo svarba. Tod ėl darbas turi praktin ės reikšm ės- jis taikomojo pob ūdžio. Darbe analizuojamas Panev ėžio apskrities turistinis potencialas, turizmo ištekli ų panaudojimas edukacin ėje veikloje, taip pat pateikiama edukacinio turizmo pl ėtros kryptys. Surinkti duomenys apie Panev ėžio apskrities turistinius objektus bei vietoves, susisteminti ir sugrupuoti pagal rajonus į atskiras grupes. Darbas kompleksinis, kadangi išskiriama gamtiniai, kult ūros paveldo, archeologijos, architekt ūros, urbanistikos, dail ės bei istorijos paminklai, specialiojo intereso ištekliai. Taip pat kaip labai svarbi turizmo šaka analizuojamas pažintinis- edukacinis turizmas. Nagrin ėjamas turizmo ištekli ų geografinis pasiskirstymas bei pateikiama vaizd ūs rajon ų žem ėlapiai, kuriuos galima pritaikyti lankant žymiausius apskrities turistinius objektus. Pateikiama nagrin ėjam ų Panev ėžio apskrities rajon ų SSGG analiz ės bei atlikto anketinio tyrimo „Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti tyrimo“ analiz ė. Tyrimo rezultat ų d ėka įvertinta Panev ėžio apskrities turistini ų ištekli ų patrauklumas visuomenei bei nustatyta pageidaujamos edukacinio turizmo Panev ėžio apskrityje pl ėtros kryptys bei priemon ės.
Raktiniai žodžiai: turizmas; Panev ėžio apskritis; turistinis potencialas; turizmo ištekliai; turizmo infrastrukt ūra; edukacin ė funkcija, edukacija; turizmo galimyb ės; Panev ėžio apskrities SSGG analiz ė.
99 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Santrauka
Ribokait ė S. Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais. Magistro baigiamasis darbas. Vadovas dr. Prof. A. Stanaitis- Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos moksl ų fakultetas, 2009
Turizmas viena patraukliausi ų ir grei čiausiai besivystan čių ūkio šak ų. Jis labai svarbus tiek valstybei, tiek atskiriems regionams, ar miestams, nes tai vienas iš vystymosi ir pl ėtros rodikli ų. Turizmo sektoriaus pl ėtra ypatingai pageidautina silpniau išsivys čiusiuose šalies regionuose, prie kuri ų priskirtina Panev ėžio apskritis , kur kitokios pl ėtros galimyb ės sunkiau įmanomos. Valstyb ės lygmenyje Panev ėžio apskritis viena iš mažiausiai populiarinam ų, ir nepatenka į turizmo traukos centr ų įtakos zon ą, be to, turimas turistinis potencialas, kuris gali atnešti edukaciniu poži ūriu daugyb ę naudos visuomenei, yra nepilnai panaudojamas. Tod ėl svarbu įžvelgti turizmo pl ėtros galimybes šiame regione. J ų didinimas tur ėtų tapti vienu iš pagrindini ų apskrities uždavini ų. Siekiant išlaikyti darb ą aktual ų bei nauding ą dabar čiai, tyrimo objektu pasirinktas šiuolaikinis- pažintinis- kult ūrinis turizmas Panev ėžio apskrityje. Šiuolaikin į turizm ą apib ūdina tai, kad jo metu nesitenkinama vien pramoga, bet pramoga jungiama su savišvieta ir lankomos vietov ės kult ūros pažinimu. Taip viena iš aktualiausi ų šiuolaikinio turizmo funkcij ų tampa- žmogaus edukacija- bene svarbiausia ir mažiausiai tyrin ėta turizmo funkcija. Pagrindinis baigiamojo magistrinio darbo tikslas- išanalizuoti bei pateikti Panev ėžio apskrities turistinio potencialo ir jo panaudojimo edukaciniais tikslais galimybi ų analiz ę. Darbe naudojami įvair ūs darbo metodai: teorinis, istorinis, statistinis, klasifikavimo, apibendrinimo, palyginimo, sisteminis, analiz ė, apibendrinimas. Darb ą sudaro: įvadas, 6 skyriai, išvados, pasi ūlymai, literat ūros s ąrašas, santrauka lietuvi ų ir angl ų kalbomis, priedai. Teorin ėje šio darbo dalyje apžvelgiama turizmo prigimtis bei r ūši ų klasifikacija, pasaulin ės ir Europos turizmo kaitos tendencijos, bei bendri Lietuvos turizmo bruožai. Apibr ėžiama kult ūrinio- pažintinio turizmo esm ė, pateikiama Panev ėžio apskrities rajon ų turizmo ištekliai, j ų išsid ėstymas bei panaudojimas intensyvesnei visuomen ės edukacijai. Pateikiama vaizd ūs kompleksiniai Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų žem ėlapiai bei atskir ų apskrities rajon ų žem ėlapiai, vaizduojantys turistinius išteklius. Siekiant išanalizuoti Panev ėžio apskrities turizmo ištekli ų pritaikym ą visuomen ės edukacijai, atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 140 respondent ų. Šiam tyrimui panaudotas anketin ės apklausos metodas. Atliktas tyrimas parod ė, kad beveik pus ė respondent ų mano, jog turistini ų objekt ų pasi ūla, j ų reklama bei prieži ūra apskrityje yra nepakankama ir pritaria edukacinio- pažintinio turizmo pl ėtrai apskrityje. Kaip labiausiai pl ėtojamos turizmo r ūšys, apklaust ųjų nuomone, išrinktos edukacinis- pažintinis, kaimo, laisvalaikio ir pramog ų bei sportinis turizmas. Pasi ūlius kelet ą kryp čių, kaip b ūtų 100 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais galima padidinti žmoni ų suinteresuotum ą Panev ėžio apskrities turizmo galimyb ėmis, daugiausia buvo pritariama reklamos didinimui bei turizmo ištekli ų atnaujinimui.
Gauti rezultatai yra reikšmingi Panev ėžio apskrities turizmo ir informacijos centrui, specialistams, dirbantiems turizmo srityje, visiems besidomintiems turizmo galimyb ėmis Panev ėžio mieste bei rajone.
101 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Summary
Tourism is one of the most attractive and fastest growing industries in Lithuania. It is very important for both public and individual regions, or cities, because it is one of growth and development indicators. The tourism sector particularly preferable to the less developed regions of the country, and one of them is Panevezys region, where other development opportunities are difficult. Panevezys district is on of the least developing regions in Lithuania, and is outside the tourism zone of influence, in addition, the tourism potential, which can bring the educational point of view and numerous benefits to the society, are not fully utilized. It is therefore important not to overlook the development of tourism opportunities in the region. Increasing potential should be one of the main tasks. In order to keep the work relevant and meaningful to present, the selected object of study is contemporary - cognitive - cultural tourism in Panevezys. Contemporary tourism describes the fact that it does not involve just entertainment, but entertainment is connected with the personal self- development and cultural knowledge of the visited area. Cultural education is one of the most modern tourism functions and it has become the most important and least studied sectors within the tourism. The main aim of the final magistral paper is to analyze and present the tourism potential in the Panevezys county and analyzes educational potential within tourism. Various working methods were used for the analysis: the theoretical, historical, statistical, classification, aggregation, comparison, and systematic analysis, and summary. The work consists of introduction, six chapters, conclusions, suggestions, bibliography, summary in Lithuanian and English languages, and appendixes. Theoretical overview of the work consists of definitions of tourism, types of tourism, global and European tourism trends, and the common features of Lithuanian tourism. Discuss Panevezys tourism resources, their distribution and use to more intensively increase public education. Present tourism resource maps of Panevezys district and separate areas of the region. In order to analyze the Panevezys county tourism resources adaptation of public education, the study was completed involving interviews of the hundred and forty respondents. A questionnaire survey method was used for the above referenced study. The research has showed that almost half of the respondents believe that the supply of tourist facilities, advertising and maintenance of the county is inadequate, and they support the educational - cognitive tourism development in the district. The respondents have also indicated that rural, leisure and entertainment, and sports tourism to be used as cognitive-educational. Most respondents have suggested advertising and renewal of tourism resources as the most effective method to increase the interest in Panevezys County.
102 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais The results obtained are significant for Panevezys County of Tourism and Information Center, professionals working in the field of tourism, and everybody interested in the possibilities of tourism in the city of Panevezys district.
103 Panev ėžio apskrities turistinis potencialas ir jo panaudojimas edukaciniais tikslais
Priedai
1 priedas : “Panev ėžio apskrities rekreacini ų teritorij ų sistema” 2 priedas: “Panev ėžio apskrities kult ūros paveldo teritorijos” 3 priedas: “Nev ėžio up ės rekreacijos Panev ėžio miesto ribose schema (specialusis planas)”(žem ėlapiai nr. 1, 2, 3) 4 priedas: “Panev ėžio rajono lankytinos vietos” 5 priedas : “Pasvalio rajono lankytinos vietos” 6 priedas: “Birž ų rajono lankytinos vietos” 7 priedas: “Rokiškio rajono lankytinos vietos” 8 priedas: “Kupiškio rajono lankytinos vietos” 9 priedas: “ Panev ėžio apskrities turizmo ištekliai” 10 priedas: “Si ūlomi turistiniai maršrutai Panev ėžio apskrityje” 11 priedas: “Turizmo ištekli ų pritaikymo visuomen ės edukacijai ir poreikiams išaiškinti“ tyrimo anketa 12 priedas: „Akies“ geografin ės programos panaudojimas pažintiniam- edukaciniam turizmui Panev ėžio apskrityje“
104