Salako Valsčiaus Savivaldos Raida 1919–1940 Metais (Magistro Darbas)
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Martynas Maniušis Lietuvos lokalinės istorijos II kurso magistrantas Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais (magistro darbas) Magistrantas ______________ (parašas) LEIDŢIAMA GINTI: Darbo vadovas ______________ (parašas) IF Dekanas_________________ doc. dr. Deimantas Karvelis (parašas) darbo įteikimo data: _________ prof. dr. Eugenijus Jovaiša Registracijos numeris: ________ Vilnius, 2011 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad teikiamas baigiamasis darbas: Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medţiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio; Nebuvo to pačio autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar uţsienyje; Autorius nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medţiaga nėra naudota darbe; Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Martynas Maniušis ______________________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................................... 4 I. ĮSTATYMŲ BAZĖS SUKŪRIMAS ................................................................................. 11 1.1.Vietos savivaldybės institucijos apibrėţimas .............................................................. 11 1.2. Savivaldybės veiklos įstatyminis pagrindimas .......................................................... 13 II. SALAKO VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS SUSIKŪRIMAS IR VEIKLA ............... 18 2.1. Pirmoji Salako valsčiaus taryba (1919–1921 m.) ...................................................... 18 2.2. Valsčiaus savivaldybės organizacinė veikla 1921–1940 m. ...................................... 22 III. VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS BIUDŢETAS ............................................................ 30 3.1. Biudţeto formavimas .................................................................................................... 30 3.2. Ūkio raidos tendencijos ir plėtros galimybės ............................................................. 40 IV. ŠVIETIMAS SALAKO VALSČIUJE ............................................................................ 44 4.1. Bendros valsčiaus savivaldybės švietimo tendencijos ................................................ 44 4.2. Salako valsčiaus lietuvių pradţios mokyklos ............................................................. 48 4.3. Salako miestelio ţydų pradţios mokykla .................................................................... 61 V. VISUOMENINIO GYVENIMO ASPEKTAI ................................................................ 63 5.1. Sveikatos apsaugos klausimų sprendimas .................................................................. 63 5.2. Socialinių klausimų sprendimas .................................................................................. 65 5.3. Kelių ir tiltų prieţiūra ................................................................................................... 67 5.4. Viešosios tvarkos palaikymas ....................................................................................... 72 5.5. Kova su kriminaliniais elementais ............................................................................... 76 IŠVADOS ................................................................................................................................. 80 NAUDOTŲ ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................... 82 SUMMARY ............................................................................................................................. 85 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................... 86 PRIEDAI .................................................................................................................................. 87 3 ĮVADAS Vietos savivaldybės yra vienas esminių demokratijos elementų. Lietuvos valstybės istorinėje raidoje buvo unijų ir okupacijų laikotarpių, kurių metu suardyta vietinių bendruomenių pagrindu istoriškai besiformuojanti vietos savivaldos institucijų sistema ir administracinė teritorinė struktūra. XVI–XVIII a. vietos savivaldoje galėjo dalyvauti tik bajorų luomo atstovai per pavietų seimelių1 ir pavietų teismų institucijas. Po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. pakito Lietuvos teritorijos administracinis teritorinis suskirstymas. Rusijos valdţia buvusias LDK ţemes suskirstė į gubernijas, o pastarąsias – į apskritis (ujezdus). Gubernijose ir apskrityse kurį laiką dar veikė bajorų luomo savivaldos institucijos – seimeliai, tačiau jų teisės buvo labai suvarţytos. Seimeliai „...netekę politinės institucijos statuso, virto lokalinės reikšmės korporacine organizacija, kurios narius siejo bendra kilmė, nustatyto dydţio turtas, bendri tikslai ir uţdaviniai“2. 1861 m. vasario 19 d. Rusijoje panaikinus baudţiavą įkurti valsčiai. Valsčius, sudarytas iš „...esančių vienoje apskrityje ir kiek galima artimesnių seniūnijų“3 , buvo luominė valstiečių vietos savivaldybė, kartu ir administracinis valstiečių valdymo vienetas, tačiau jis nebuvo savarankiškas. Caro valdţios pareigūnų kontroliuojamas viršaitis iš esmės turėjo patenkinti vienintelį reikalavimą – uţtikrinti savalaikį mokesčių iš gyventojų surinkimą. Visa kita priklausė nuo vietos savivaldos aktyvumo. Valsčius savo luominį pobūdį išlaikė iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradţios. Vokietija okupuotoje Lietuvos teritorijoje 1915 m. sudarė apskritis – kreizus, pastarieji suskirstyti į valsčius-becirkus. Būtent šis administracinis teritorinis suskirstymas buvo Lietuvos valstybės kūrimosi pradţioje4. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metų vasario 16 d. laikomas vienu reikšmingiausiu mūsų laikų istorijos įvykiu. Valstybės ir jos valdţios aparato kūrimosi pradţia buvo komplikuota, kadangi šalyje aktyviai veikė Vokietijos imperijos karinė administracija, trukdţiusi kurtis valdţios ir vietos savivaldos organams. Vietos savivaldos kūrimąsi 1918–1919 metais komplikavo įtempti santykiai ne tik su vokiečių karine administracija, bet ir prasidėjusios Nepriklausomybės kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėms nuolat vyko vietos savivaldos organų perrinkimai bei savivaldybių teritorinių ribų kaita. Lietuvos kariuomenei perėmus iniciatyvą ir išstūmus svetimšalius, vietose pradėjo kurtis lietuvių savivaldos institucijos. Iš Šiaurės Rytų Lietuvos Zarasų miesto 1919 metų rugpjūčio mėn. 1 Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m., Kaunas, 2007, p. 37-50. LNB RS F132-4180. 2 Bairašauskaitė T., Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2003, p. 26-33. 3 1861 m. vasario 19 d. – Iš caro patvirtintų „Bendrųjų nuostatų apie valstiečius, išėjusius iš baudţiavinės priklausomybės“, Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 2 (1861–1917), Vilnius, 1965, p.13. 4 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940., Vilnius, 1996, p. 29. LNB RS F132-374. 4 išstūmus Sovietų Rusijos karinius dalinius, vietos gyventojai aktyviai įsijungė į lietuviškų valsčių kūrimosi procesą. Salako krašto gyventojai, ypač išsilavinę inteligentai, taip pat nebuvo įvykių nuošalyje ir aktyviai įsitraukė į savivaldos organų kūrimą bei administravimą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje savivaldos institucijų kūrime galėjo dalyvauti visi piliečiai, nepaisant lyties, tautybės, socialinės padėties ar tikybos. Šį procesą lydėjo didţiulis entuziazmas ir pakilimas. Salako valsčiaus savivaldybės kūrimasis 1919 m. kaip ir visoje Lietuvoje, nesant stiprios centro valdţios, vyko gana stichiškai. Tačiau kurti savo valdţią buvo labai svarbu, nes nuo to priklausė, ar pavyks įtvirtinti Lietuvos valstybę, ar ją pripaţins kitos šalys. Todėl valsčių kūrimasis 1918–1919 m. buvo labai svarbus Lietuvos istorijos etapas. Darbo naujumas ir aktualumas. Magistrinio tyrimo objektas yra iki šiol istoriografijoje maţai nagrinėta Salako valsčiaus savivaldos 1919–1940 m. analizė. Šis valsčius buvo didţiausias tuometinės Zarasų apskrities administracijos vienetas (jį sudarė 82 kaimai ir 46 vienkiemiai) (ţr. priedas nr. 1). Valsčiaus pietrytinė dalis apie 45 km driekėsi palei demarkacinę liniją. Salako valsčiaus kūrimasis 1919–1940 metais atspindėjo bendrą Lietuvos politinę situaciją, tačiau turėjo ir specifinių bruoţų, iki šiol neaptartų istorinėje literatūroje. Salako valsčiaus, paveldėto iš rusiškojo laikotarpio, formavimosi pradţia šiek tiek pavėlavo, o „...tolesnė raida pasienio sąlygomis buvo labai supainiota ir nestabili“5. Šis aspektas Salako valsčiaus tyrimuose dar nebuvo aptartas. Tiriant šio valsčiaus raidą, didelė dalis naudotų šaltinių į mokslinę apyvartą įvesti pirmą kartą. Chronologinės darbo ribos. Lietuvos savivaldybės ėmė kurtis 1918 metų lapkričio mėnesį, tačiau Šiaurės Rytų Lietuvoje, uţsitęsus nepriklausomybės kovoms su bolševikais, lietuviškųjų valsčių kūrimosi reikėjo palaukti, kadangi krašte pirmiausiai steigėsi komunistiniai valsčiai. Politiškai lietuviško Salako valsčiaus kūrimosi galimybė atsirado tik 1919 metų rugpjūčio pabaigoje. Susikūrusi lietuviška Salako valsčiaus savivaldybė 1919 metų rugsėjo mėnesį gyvavo iki 1940 metų vasaros pabaigos, kuomet Lietuva buvo aneksuota Sovietų Sąjungos. Geografinės ribos. Nepriklausomybės metais Salako valsčius priklausė Eţerėnų (1929 m. Eţerėnų pavadinimas pakeistas į Zarasų) apskričiai. Valsčiaus centras buvo Salako miestelyje. Salako valsčius buvo didţiausias Zarasų apskrityje, jį sudarė