VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA
Martynas Maniušis Lietuvos lokalinės istorijos II kurso magistrantas
Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais (magistro darbas)
Magistrantas ______(parašas)
LEIDŢIAMA GINTI: Darbo vadovas ______(parašas) IF Dekanas______doc. dr. Deimantas Karvelis (parašas)
darbo įteikimo data: ______prof. dr. Eugenijus Jovaiša
Registracijos numeris: ______
Vilnius, 2011
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad teikiamas baigiamasis darbas: Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais
Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medţiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio; Nebuvo to pačio autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar uţsienyje; Autorius nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medţiaga nėra naudota darbe; Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą.
Martynas Maniušis ______(studento vardas, pavardė) (parašas)
2
TURINYS
ĮVADAS ...... 4
I. ĮSTATYMŲ BAZĖS SUKŪRIMAS ...... 11 1.1.Vietos savivaldybės institucijos apibrėţimas ...... 11 1.2. Savivaldybės veiklos įstatyminis pagrindimas ...... 13
II. SALAKO VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS SUSIKŪRIMAS IR VEIKLA ...... 18 2.1. Pirmoji Salako valsčiaus taryba (1919–1921 m.) ...... 18 2.2. Valsčiaus savivaldybės organizacinė veikla 1921–1940 m...... 22
III. VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS BIUDŢETAS ...... 30 3.1. Biudţeto formavimas ...... 30 3.2. Ūkio raidos tendencijos ir plėtros galimybės ...... 40
IV. ŠVIETIMAS SALAKO VALSČIUJE ...... 44 4.1. Bendros valsčiaus savivaldybės švietimo tendencijos ...... 44 4.2. Salako valsčiaus lietuvių pradţios mokyklos ...... 48 4.3. Salako miestelio ţydų pradţios mokykla ...... 61
V. VISUOMENINIO GYVENIMO ASPEKTAI ...... 63 5.1. Sveikatos apsaugos klausimų sprendimas ...... 63 5.2. Socialinių klausimų sprendimas ...... 65 5.3. Kelių ir tiltų prieţiūra ...... 67 5.4. Viešosios tvarkos palaikymas ...... 72 5.5. Kova su kriminaliniais elementais ...... 76
IŠVADOS ...... 80
NAUDOTŲ ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 82 SUMMARY ...... 85
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...... 86
PRIEDAI ...... 87
3
ĮVADAS
Vietos savivaldybės yra vienas esminių demokratijos elementų. Lietuvos valstybės istorinėje raidoje buvo unijų ir okupacijų laikotarpių, kurių metu suardyta vietinių bendruomenių pagrindu istoriškai besiformuojanti vietos savivaldos institucijų sistema ir administracinė teritorinė struktūra. XVI–XVIII a. vietos savivaldoje galėjo dalyvauti tik bajorų luomo atstovai per pavietų seimelių1 ir pavietų teismų institucijas. Po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. pakito Lietuvos teritorijos administracinis teritorinis suskirstymas. Rusijos valdţia buvusias LDK ţemes suskirstė į gubernijas, o pastarąsias – į apskritis (ujezdus). Gubernijose ir apskrityse kurį laiką dar veikė bajorų luomo savivaldos institucijos – seimeliai, tačiau jų teisės buvo labai suvarţytos. Seimeliai „...netekę politinės institucijos statuso, virto lokalinės reikšmės korporacine organizacija, kurios narius siejo bendra kilmė, nustatyto dydţio turtas, bendri tikslai ir uţdaviniai“2. 1861 m. vasario 19 d. Rusijoje panaikinus baudţiavą įkurti valsčiai. Valsčius, sudarytas iš „...esančių vienoje apskrityje ir kiek galima artimesnių seniūnijų“3 , buvo luominė valstiečių vietos savivaldybė, kartu ir administracinis valstiečių valdymo vienetas, tačiau jis nebuvo savarankiškas. Caro valdţios pareigūnų kontroliuojamas viršaitis iš esmės turėjo patenkinti vienintelį reikalavimą – uţtikrinti savalaikį mokesčių iš gyventojų surinkimą. Visa kita priklausė nuo vietos savivaldos aktyvumo. Valsčius savo luominį pobūdį išlaikė iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradţios. Vokietija okupuotoje Lietuvos teritorijoje 1915 m. sudarė apskritis – kreizus, pastarieji suskirstyti į valsčius-becirkus. Būtent šis administracinis teritorinis suskirstymas buvo Lietuvos valstybės kūrimosi pradţioje4. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metų vasario 16 d. laikomas vienu reikšmingiausiu mūsų laikų istorijos įvykiu. Valstybės ir jos valdţios aparato kūrimosi pradţia buvo komplikuota, kadangi šalyje aktyviai veikė Vokietijos imperijos karinė administracija, trukdţiusi kurtis valdţios ir vietos savivaldos organams. Vietos savivaldos kūrimąsi 1918–1919 metais komplikavo įtempti santykiai ne tik su vokiečių karine administracija, bet ir prasidėjusios Nepriklausomybės kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėms nuolat vyko vietos savivaldos organų perrinkimai bei savivaldybių teritorinių ribų kaita. Lietuvos kariuomenei perėmus iniciatyvą ir išstūmus svetimšalius, vietose pradėjo kurtis lietuvių savivaldos institucijos. Iš Šiaurės Rytų Lietuvos Zarasų miesto 1919 metų rugpjūčio mėn.
1 Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m., Kaunas, 2007, p. 37-50. LNB RS F132-4180. 2 Bairašauskaitė T., Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2003, p. 26-33. 3 1861 m. vasario 19 d. – Iš caro patvirtintų „Bendrųjų nuostatų apie valstiečius, išėjusius iš baudţiavinės priklausomybės“, Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 2 (1861–1917), Vilnius, 1965, p.13. 4 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940., Vilnius, 1996, p. 29. LNB RS F132-374.
4 išstūmus Sovietų Rusijos karinius dalinius, vietos gyventojai aktyviai įsijungė į lietuviškų valsčių kūrimosi procesą. Salako krašto gyventojai, ypač išsilavinę inteligentai, taip pat nebuvo įvykių nuošalyje ir aktyviai įsitraukė į savivaldos organų kūrimą bei administravimą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje savivaldos institucijų kūrime galėjo dalyvauti visi piliečiai, nepaisant lyties, tautybės, socialinės padėties ar tikybos. Šį procesą lydėjo didţiulis entuziazmas ir pakilimas. Salako valsčiaus savivaldybės kūrimasis 1919 m. kaip ir visoje Lietuvoje, nesant stiprios centro valdţios, vyko gana stichiškai. Tačiau kurti savo valdţią buvo labai svarbu, nes nuo to priklausė, ar pavyks įtvirtinti Lietuvos valstybę, ar ją pripaţins kitos šalys. Todėl valsčių kūrimasis 1918–1919 m. buvo labai svarbus Lietuvos istorijos etapas. Darbo naujumas ir aktualumas. Magistrinio tyrimo objektas yra iki šiol istoriografijoje maţai nagrinėta Salako valsčiaus savivaldos 1919–1940 m. analizė. Šis valsčius buvo didţiausias tuometinės Zarasų apskrities administracijos vienetas (jį sudarė 82 kaimai ir 46 vienkiemiai) (ţr. priedas nr. 1). Valsčiaus pietrytinė dalis apie 45 km driekėsi palei demarkacinę liniją. Salako valsčiaus kūrimasis 1919–1940 metais atspindėjo bendrą Lietuvos politinę situaciją, tačiau turėjo ir specifinių bruoţų, iki šiol neaptartų istorinėje literatūroje. Salako valsčiaus, paveldėto iš rusiškojo laikotarpio, formavimosi pradţia šiek tiek pavėlavo, o „...tolesnė raida pasienio sąlygomis buvo labai supainiota ir nestabili“5. Šis aspektas Salako valsčiaus tyrimuose dar nebuvo aptartas. Tiriant šio valsčiaus raidą, didelė dalis naudotų šaltinių į mokslinę apyvartą įvesti pirmą kartą. Chronologinės darbo ribos. Lietuvos savivaldybės ėmė kurtis 1918 metų lapkričio mėnesį, tačiau Šiaurės Rytų Lietuvoje, uţsitęsus nepriklausomybės kovoms su bolševikais, lietuviškųjų valsčių kūrimosi reikėjo palaukti, kadangi krašte pirmiausiai steigėsi komunistiniai valsčiai. Politiškai lietuviško Salako valsčiaus kūrimosi galimybė atsirado tik 1919 metų rugpjūčio pabaigoje. Susikūrusi lietuviška Salako valsčiaus savivaldybė 1919 metų rugsėjo mėnesį gyvavo iki 1940 metų vasaros pabaigos, kuomet Lietuva buvo aneksuota Sovietų Sąjungos. Geografinės ribos. Nepriklausomybės metais Salako valsčius priklausė Eţerėnų (1929 m. Eţerėnų pavadinimas pakeistas į Zarasų) apskričiai. Valsčiaus centras buvo Salako miestelyje. Salako valsčius buvo didţiausias Zarasų apskrityje, jį sudarė 31 000 ha ţemės, gyveno apie 8000 gyventojų. Apgyvendinimas nebuvo tankus, viename kvadratiniame kilometre gyveno tik 25 ţmonės6. Ankstyvoje valsčiaus kūrimosi stadijoje 1919–1920 metais valsčiaus teritorija šiek tiek sumaţėjo, nes, lenkams uţėmus Vilniaus kraštą, dalis pietinės ir pietrytinės Salako valsčiaus
5 Daugirdas V., Pričkaitytė J., Tarpukario Lietuvos valsčių istoriniai tipai ir jų paskirstymas, Vilniaus universitetas, Geografijos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Mokslo darbai, Geografija, Vilnius, 1993, p. 99. 6 Gipiškis P., Zarasų kraštas. Zarasai, 1936, p. 159.
5 teritorijos pateko į lenkiškąją Dūkšto valsčiaus jurisdikciją. Tačiau trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kada Zarasų apskrityje vyko administracinė reforma, dalis kaimyninių valsčių, pakraščiuose esančių kaimų gyventojams išreiškus pageidavimą, buvo priskirti Salako valsčiui. Šaltiniai. Aptariant bendrą to meto įstatymų bazę, kur dalis įstatymų, susijusių su centro valdţios dokumentais savivaldybėms (Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščiai, atsišaukimai, Savivaldybių įstatymai), yra publikuoti 1996 m. parengtame Lietuvos Respublikos teisės aktų rinkinyje7, remiantis juo, siekta atskleisti savivaldos kūrimosi visumą. Didţiąją duomenų, panaudotų tyrimui, dalį sudaro dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau sutrumpintai – LCVA). Šiame archyve nėra Salako valsčiaus fondo, todėl duomenų apie valsčiaus finansų, ūkio, švietimo ir socialinę raidą reikia ieškoti kituose fonduose. Turtingiausias Vidaus reikalų ministerijos (toliau sutrumpintai – VRM) Savivaldybių departamento fondas8. 1920 m. geguţę įsteigtas Departamentas tvarkė ir priţiūrėjo savivaldybių veiklą, viešųjų darbų organizavimą ir kt.9. Šiame fonde saugomi valsčių savivaldybių susirašinėjimas su apskrities valdybomis bei ministerijomis savivaldybių veiklos klausimais, įvairūs aplinkraščiai, ataskaitos, įstatymų projektai. Šiame fonde saugomi ir Eţerėnų (nuo 1929 m. Zarasų) apskrities seimelio ir valdybų protokolai, skundai ir kt. Eţerėnų apskrities valsčių savivaldybės fonde10 vertingiausi valsčių valdybų ir jų tarybų, valsčių viršaičių suvaţiavimų, seniūnijų sueigų, kaimų susirinkimų posėdţių protokolai, duomenys apie mokesčių surinkimą, susirašinėjimas, prašymai, pajamų – išlaidų apyskaitos ir kt. Švietimo padėtis atsispindi Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus fonde11, kuriame išsaugota didelė dalis mokyklų inspektorių ataskaitų apie situaciją mokyklose, sukaupta statistinių duomenų apie valsčiaus mokytojus bei mokinius. Vertingas susirašinėjimas su Lietuvos švietimo ministerija mokyklų steigimo, statybos, nuomojimo ir kt. klausimais. Politinės opinijos, iškilusios tautininkų reţimo laikotarpiu, dėl valdţios perimamumo Salako valsčiaus savivaldybėje atsispindi organizacijos „Geleţinis vilkas“ fonde12 saugomuose Zarasų grupės štabo narių susirašinėjimuose su Vyriausiuoju štabu Kaune. Papildant tekstinę informaciją autentiškomis nuotraukomis su Salako valsčiaus savivaldybininkais, mokytojais, miestelio, valsčiaus kaimų vaizdais, remtasi Zarasų krašto muziejaus13 bei Salako miestelio istorijos
7 Andriulis V., Mockevičius R., Valeckaitė V., Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15), Vilnius, 1996. 8 Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento fondas. LCVA, f. 379, ap. 2. 9 Lietuvos TSR valstybinių archyvų fondų trumpas ţinynas, sąsiuvinis nr. 8, Valstybinė valdţia ir valstybės valdymas, Vilnius, 1978, p.77. 10 Eţerėnų apskrities valsčių savivaldybės fondas. LCVA, f. 844, ap. 5. 11 Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus fondas. LCVA, f. 841, ap. 1. 12 Lietuvos tautinės apsaugos „Geleţinis vilkas“ vyriausiojo štabo fondas. LCVA, f. 563, ap.1. 13 Salako valsčiaus ikonografijos fondas, Zarasų krašto muziejus.
6 metraštininkės, parapijos šviesuolės Vidos Ţilinskienės asmeniniu archyvu14. Šio asmeninio archyvo nuotraukų bei V. Ţilinskienės straipsnių aprašus parengė istorikė Vida Girininkienė, kuri ir leido pasinaudoti kraštotyrine medţiaga. Epizodiškai Salako valsčiaus socialinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo aspektai aptarti 1932–1940 metais leistame apskrities laikraštyje „Zarasų kraštas“15. Atliekant Salako valsčiaus švietimo situacijos apţvalgą ir lyginamąją analizę su Zarasų apskrities ir kitomis Lietuvos Respublikos apskričių mokyklomis, remtasi Švietimo ministerijos leistu mėnesiniu laikraščiu „Švietimo darbas“16. Vieni pirmųjų dokumentų rinkinių, skirtų Lietuvos savivaldybių kūrimosi periodui aptarti, pasirodė minint valstybės dešimtmetį. Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamento parengtame leidinyje „Lietuvos savivaldybės 1918–1928 m“17, yra fragmentiškų duomenų apie savivaldybių kūrimąsi atskirose apskrityse. Tai pačiai jubiliejinei progai buvo skirta knyga Lietuvos policija 1918–192818. Šiame dokumentų rinkinyje yra informacijos ir apie savivaldybių, kurių tuo metu viena pagrindinių veiklos sričių buvo policijos organizavimas, veiklą. Nepriklausomos Lietuvos 20-mečio proga išleistoje A. Survilos parengtoje knygoje Nepriklausomos Lietuvos valstybės administracija19 apibūdinti savivaldybių kūrimosi aspektai, tačiau joje Salako valsčiaus kūrimosi istorija nenagrinėjama. Iš publikuotų šaltinių darbe remtasi Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės sudarytu šaltinių rinkiniu Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai20. Knygoje publikuojami 1918–1919 m. savivaldos raidą Lietuvoje atskleidţiantys dokumentai: vidaus reikalų ministrų aplinkraščiai, vyriausybės atstovų pranešimai apie savivaldybių kūrimosi problemas, parapijų, valsčių, apskričių ir miestų savivaldybių tarybų protokolai, gyventojų skundai. Siekiant nustatyti buvusių Salako valsčiaus vietovių pavadinimus ir jose gyvenusių ţmonių skaičių, remtasi 1923 m. duomenimis, gautais atlikus gyventojų surašymą21. Aptariant valsčiaus kūrimosi ištakas bei finansų politikos formavimosi gaires, pasinaudota Antano Buračo sudarytu šaltinių rinkiniu Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų dokumentai22. Istoriografija. Salako valsčiaus savivaldos istorija iki šiol didesnio tyrinėtojų dėmesio nesulaukė. Paskelbta keletas darbų, kuriuose nagrinėjama savivaldos raida Lietuvoje,
14 Salako miestelio gyventojos Vidos Ţilinskienės asmeninis archyvas.
15 Zarasų kraštas. Zarasų apskrities laikraštis. Zarasai, 1932–1940 metai. LNB MF p 175. 16 Mėnesinis respublikinis laikraštis Švietimo darbas. Kaunas, 1919–1930 metai. 17 Lietuvos savivaldybės 1918–1928, Savivaldybių ir pirmojo dešimtmečio darbų apţvalga, Kaunas, 1928. 18 Lietuvos policija 1918–1928, Kaunas, 1930. 19 Survila A., Nepriklausomos Lietuvos valstybės administracija. Lietuva 1918–1938, Vilnius, 1990. 20 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 288. 21 Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 536-539. 22 Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų dokumentai, sud. Buračas A., Vilnius, 1989, p. 16-17.
7 tačiau išsamesnio Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybių kūrimosi vaizdo dar nėra pateikta. Iš dalies taip yra dėl nepakankamo archyvinių šaltinių panaudojimo bei dėl to, kad nuodugniau nėra ištyrinėtos atskirų savivaldybių formavimosi valsčiuose aplinkybės. Kai kuriuos valsčių savivaldos veiklos aspektus nepriklausomoje Lietuvoje knygoje Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918–1919 metais mini Bronius Vaitkevičius23, kalbėdamas apie komunistų dalyvavimą „burţuazinių“ komitetų rinkimuose, komunistų partijos vykdytą politiką, esamų savivaldybių išvaikymą Sovietų Rusijos karinių dalinių uţimtose teritorijose. Gintaras Ţilinskas disertacijoje Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–194024 aptarė savivaldos bei jos institucijų statuso klausimus, autonomijos aspektus, pateikė duomenų apie savivaldybių pajamas ir skolas, tarnautojų išsilavinimą. Disertacijoje pateikta vietos savivaldos ir jos atliekamų funkcijų apibrėţimas suteikė papildomos informacijos šiam magistriniam darbui. Aistė Lazauskienė disertacijoje Lietuvos savivaldybės 1918–1920 m.25 ir knygoje Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918–1920m.26 nagrinėjo vietos savivaldybių kūrimąsi 1918–1920 m., pristatė esminius šio proceso bruoţus. Darbe atskleista vietos savivaldos institucijų statuso raida, analizuojamos savivaldybių (tarp jų ir Salako valsčiaus) kūrimosi vidinės ir išorinės kliūtys, rinkimų sistemos, aptariami savivaldybių ir centro valdţios santykiai. Lietuvos savivaldos raidos apţvalgą pateikė ekonomistas Romas Stačiokas knygoje Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas27. Autorius nagrinėjo savivaldybių įstatymus, aptarė jų veiklą, tačiau šio autoriaus tekstams trūksta moksliškumo: nurašyti ištisi straipsniai, kartais net nenurodomi šaltiniai. Rimčiau šiame darbe savivaldybių veikla tyrinėjama ekonominiu aspektu. Detaliau atskleisti bendrą savivaldybių vaizdą ėmėsi Jonas Sireika. Monografijoje Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai (1918–1931 metai)28 istorikas panaudojo ir į apyvartą įvedė iki tol nepublikuotus dokumentus. Knygoje nagrinėjamas 1918–1931 metų laikotarpis, analizuojami savivaldybių santykiai su centro vadţia iki autoritarinio reţimo įvedimo, aptartos partinės rinkimų kovos. Autorius atkreipė dėmesį į bolševikų invazijos padarinius, tyrė organizacinio savivaldybių pertvarkymo 1919–1920 m. klausimus.
23 Vaitkevičius B., Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918–1919 metais. Vilnius, 1967, p. 621-625, 653. 24 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940. Hum. m. (politologijos) daktaro disertacija. Vilnius, 1996, p. 145. LNB RS F132-374. 25 Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos savivaldybės 1918–1920 m. Hum.m. daktaro disertacija. Kaunas, 2004, p. 212. LNB RS F132-2901. 26 Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918–1920, Šiauliai, 2007. 27 Stačiokas R., Rimas J., Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. Kaunas, 2002.; Stačiokas R., Lietuvos savivaldybių raida. Vilnius, 1991.; Stačiokas R., Rimas J., Lietuvos savivaldybių mokesčiai ir rinkliavos. Kaunas, 1996. 28 Sireika J., Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai (1918–1931 metai), Šiauliai, 1998.
8 Tarpukario mokyklų raida, savivaldybių veikla švietimo srityje detaliau analizuojama Saulius Kaubrio monografijoje Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis29. Vytautas Indrašius dokumentinėje apybraiţoje Aukštaitijos šviesuliai30 supaţindina su ţymaus Salako valsčiaus pedagogo, visuomenės veikėjo, asmens, prisidėjusio prie valsčiaus savivaldos kūrimo ištakų, Antano Poderio biografija. Stasys Tumėnas biografinėje apybraiţoje Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje31 supaţindina su nepriklausomos Lietuvos Salako valsčiaus viršaičio, ilgamečio baţnyčios vargonininko, asmens, stovėjusio prie savivaldos kūrimo Zarasų apskrityje ištakų, Aleksandro Stasiūno biografija. Zarasų krašto muziejaus muziejininkės Laimos Raubiškienės sudarytose knygose Zarasų apskrities savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu32 bei Zarasai laiko vilnyse33 Zarasų apskrities savivaldybininkai ir jų veikla nepriklausomoje Lietuvoje pristatomi epizodiškai, be gilesnės analizės, kartais ne visai tiksliai pateikiant pavienius archyvinius dokumentus. Domo Cesevičius monografijoje Lietuvos ekonominė politika 1918–194034 aptariama nepriklausomos Lietuvos ekonominė politika, vietos (valsčių) savivaldos ekonominės politikos ištakos, tikslai, priemonės ir specifika. Nagrinėjant atskirus Salako savivaldybės veiklos klausimus, pasinaudota bendro pobūdţio istorijos darbais, kurie nurodyti išnašose ir literatūros sąraše. Darbo tikslas. Ištirti Salako valsčiaus savivaldybės kūrimosi aplinkybes ir raidą 1919–1940 m. ir atskleisti esminius šio proceso bruoţus. Darbo uţdaviniai. 1. Remiantis skelbtais ir neskelbtais dokumentais išnagrinėti Salako valsčiaus savivaldybės kūrimosi aplinkybes ir jos veiklą įvairiais aspektais: ūkio raidos plėtrą, viešosios tvarkos organizavimą ir palaikymą, socialinių klausimų sprendimą ir kt. 2. Išanalizuoti valsčiaus savivaldybės tarybų ir valdybų sudarymą, jų veiklą, atskirų pareigūnų darbą ir indėlį stiprinant valsčiaus ir Lietuvos valstybės pamatus. 3. Ištirti valsčiaus finansinę situaciją organizuojant švietimo įstaigų darbą, savivaldybės išlaikymą, infrastruktūros sistemą. 4. Išnagrinėti valsčiaus savivaldybės ir apskrities centro santykius įgyvendinant švietimo politikos gaires, atkreipiant dėmesį į pasienio teritorijai su demarkacine linija būdingus reiškinius. Tyrimo metodai. Siekiant įgyvendinti uţsibrėţtus tikslus ir uţdavinius, naudotasi šiais metodais: aprašomuoju (naratyviniu), statistiniu-analizės ir palyginamuoju. Istoriografija ir
29 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000. 30 Indrašius V., Aukštaitijos šviesuliai, Vilnius, 1999, p. 128 -131. 31 Tumėnas S., Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje, Šiauliai, 2010, p. 79. 32 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999. 33 Raubiškienė L., Zarasai laiko vilnyse, Utena, 2006, p. 99. 34 Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918–1940. Vilnius, 1995, p. 136.
9 gausi šaltinių bazė, kurios dalį sudarė anksčiau į tyrinėtojų akiratį nepatekę šaltiniai, nulėmė pirmojo metodo dominavimą. Darbo struktūra. Tikslas bei uţdaviniai ir LCVA saugomi dokumentai suformavo šio magistrinio darbo struktūrą. Magistrinį darbą be įvado, išvadų, priedų, šaltinių ir literatūros sąrašo sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje aptariama savivaldybės institucijos apibrėţimo, vartoto 1918–1940 m., sąvoka, analizuojami pagrindiniai savivaldybės įstatymai, lėmę ir Salako valsčiaus susikūrimo bei veiklos ypatumus. Antrajame skyriuje nagrinėjamas Salako valsčiaus kūrimasis 1919 m. ir jo veikla iki 1940 m. imtinai, supaţindinama su seniūnijomis kaip atskirais maţesniais administraciniais vienetais. Trečiajame skyriuje aptariami Salako valsčiaus savivaldybės biudţeto formavimo klausimai, mokesčių surinkimo politika. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamos bendros Zarasų apskrities švietimo tendencijos, analizuojama valsčiaus mokyklų tinklo plėtra, mokinių skaičiaus dinamika, mokytojų kvalifikacija ir kt. Atskirai supaţindinama su visomis valsčiuje veikusiomis lietuvių pradţios mokyklomis bei Salako miestelio ţydų pradţios mokykla. Penktajame skyriuje aptariami tuo metu aktualūs visuomeninio ir socialinio gyvenimo klausimai: sveikatos apsauga, susisiekimo infrastruktūra, viešosios tvarkos gerinimo bei iškilusių problemų sprendimo būdai.
10
I. ĮSTATYMŲ BAZĖS SUKŪRIMAS
1.1. Vietos savivaldybės institucijos apibrėţimas
Lietuvos Respublika 1918–1940 m. buvo unitarinė valstybė, kurioje visos valdţios galios priklausė valstybinei valdţiai, kuri kontroliavo apskričių ir valsčių organizaciją bei administraciją. Lietuvos teritorijos administracinis suskirstymas galiausiai nusistovėjo XX a. 4-o dešimtmečio pabaigoje, kurį sudarė 23 apskritys, 35 miestai ir 240 valsčių35. Analizuojant ir aprašant Salako valsčiaus savivaldybės instituciją, kaip „vietos savivaldos“ organą, pirmiausiai reiktų išsiaiškinti šios sąvokos apibrėţimą, kadangi savivaldybių įstatymuose nebuvo atskiro straipsnio, kuriame būtų pateiktas apibūdinimas, išreiškiantis savivaldybės esmę. O 1918–1940 m. Lietuvoje išleistoje literatūroje galima surasti įvairių apibrėţimų: 1. Savivaldybė – visuomeninio pobūdţio korporacija, kuriai valstybė perleidţia dalį savo suverenių interesų36. 2. Savivaldybė – tai vietinės administracijos sistema, kuri leidţia tam tikro valsčiaus ar apskrities gyventojams tvarkyti savo reikalus savo išsirinktų organų pagalba37. 3. Savivaldybė yra teisinis padarinys, kuriame yra įtraukti gyventojai tam tikro apibrėţto valstybės teritorijos ploto, kad galėtų atlikti savo artimiausius ar specialiai pavestus reikalus, sudarydami tuo tikslu susivienijimą, kuris turi juridinio asmens teisę ir kaip administracinė įstaiga naudojasi viešąja galia tam pačiam reikalui kaip ir valstybė38. 4. Savivaldybė – organiška valstybės dalis, o ne savarankiškas darinys šalia jos arba joje. Valdymo tikslas ir siekimas yra tas pats; vis tiek, ar jį atlieka valstybė, ar savivaldybė – vien tik ţiūrėti tautos gerovės. Jei valdymas yra pavedamas savivaldybei, tai daroma bendram interesui, dėl tos prieţasties, kad atskirus uţdavinius vietinės administracijos įstaigos gali geriau išspręsti39.
35 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996, p. 19. 36 Kas yra savivaldybė? Savivaldybė. Kaunas, 1926, nr. 12, p. 4-9; Ţilinskas G. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996, p. 20. 37 Savivaldybės Anglijoje. Savivaldybė. Kaunas, 1926, nr. 6-7, p. 17; Ţilinskas G. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Vilnius, 1996, p. 20. 38 Leonas P., Lietuvos savivaldybės. Tilţė, 1923, p. 37-51. 39 Ţilinskas G. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. – Vilnius, 1996. p. 20. Barkauskas P., Valstybė ir savivaldybė. Savivaldybė. Kaunas, 1934, nr. 4, p. 3-6; Ţilinskas G. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. – Vilnius, 1996. p. 20.
11 Terminas „savivaldybė“ mūsų sąmonėje nekelia didesnių neaiškumų, tačiau egzistuoja ne vienas jos apibrėţimas. Daţnai yra išskiriamas siauresnis ir platesnis poţiūriai į savivaldybę. Platesniu poţiūriu savivaldybė – tai ypatinga ţmonių bendruomenė, tvarkanti dalį visuomenės bendrųjų reikalų. Siauresniuoju poţiūriu – tai specialių institucijų, vykdančių savo veiklą valstybės teritorijos dalyje ir kryptingai veikiančių toje teritorijoje gyvenančius ţmones bei jų socialines grupes tvarkant dalį bendrų visuomenės reikalų, visuma40. Šiame darbe terminas „savivaldybė“ bus daţniau vartojamas plačiąja prasmę, t.y. kaip ypatinga ţmonių bendruomenė, tvarkanti dalį visuomenės bendrųjų reikalų. Iš šių apibrėţimų svarbu išskirti tris vietos savivaldybės poţymius, kurie įstatymų leidėjų buvo įtvirtinti savivaldybių institucijas reguliuojančiuose įstatymuose (Savivaldybių įstatymas 1919 X 10. LVŢ. Nr. 14-175)41 ir išliko per visą (1918–1940 m.) Lietuvos Respublikos laikotarpį: 1. Apibrėţta teritorija, kurioje vietos savivaldybės veikia ir turi įgaliojimus tik dalyje valstybės teritorijos. Šis poţymis pateiktas 1919 metų Savivaldybių įstatyme, kuriame nustatyta, jog „Valsčiaus savivaldybės ţinioje yra visa jai apibrėţta teritorija, neišskiriant jokių asmenų gyvenančių tame plote“(13 str.)42, o „Apskrities savivaldybė rūpinasi tais reikalais, kurie esą Apskrities teritorijoje“ (111 str.)43. 2. Juridinio asmens statusas, pagal 1919 m. Savivaldybių įstatymą (15 str.) „Valsčiaus savivaldybės įstaigos turi teisės valsčiaus vardu bendrųjų civilinių įstatymų pamatais įgyti visokį turtą ir jį perleisti, daryti sutartis ir prisiimti pareigas, uţvesti bylas ir atsakyti bylose, teismuose tomis pat taisyklėmis, kaip ir valstybės įstaigos“. 3. Bendras tikslas, pagal 1919 m. Savivaldybių įstatymą (18 str.), kuriame rašoma, jog valsčiuje jo taryba „teisėta tarti pripaţintose jos kompetencijai apybrėţose visus valsčiaus reikalus...“. O atnaujintuose 1929 (1 str.) ir 1931 m. (3 str.) savivaldybių įstatymuose apie jas kalbama, taip: „Savivaldybė rūpinasi vietos viešojo gyvenimo reikalais“. Visais minėtais atvejais kalbama apie „apylinkės gyvenimą“, „valsčiaus reikalus“, „apskrities reikalus“, „vietos viešojo gyvenimo reikalus“, kurie visi susiję su vietinių interesų sfera44. Pirmas klausimas, iškilęs to meto įstatymų bazėje, susijęs su vietos savivaldybių institucijomis: ar jos galėjo turėti santykinę autonomiją? Teoriškai vietos savivaldybės turėjo
40 Astrauskas A., Galinienė B., Vietos savivalda Lietuvoje: teoriniai ir istoriniai aspektai. Vilnius, 2003, p. 12. Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918–1920, Šiauliai, 2007, p. 11. 41 Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15). Vilnius, 1996, p. 288-300; Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 55-72. 42 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 56. 43 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 66. 44 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Vilnius, 1996, p. 22.
12 autonomiją, tačiau praktiškai santykiuose su valstybe neturėjo jokių savarankiškų teisių, nes teisės, kurias jos vykdė, buvo valstybės teisės. Tokiu būdu savivaldybės buvo valstybės „kūrinys“. Jos neturėjo teisės pasirinkti savo valdymo formos, ją keisti, nes tai valstybė reguliavo įstatymais. Todėl negalėjo būti vietos savivaldybių institucijų įvairumo bei individualumo45. Galimybės pasireikšti gyventojų iniciatyvai, steigiant vietos savivaldybių institucijas, Lietuvos valstybės kūrimosi metu laikytos pozityviu reiškiniu. Tai galima paaiškinti centrinės valdţios silpnumu ir nesugebėjimu kontroliuoti visos valstybės teritorijos. Iš Lietuvos dar buvo nepasitraukusi okupacinė Vokietijos kariuomenė, o jai atsitraukiant verţėsi rusų bolševikai, bermontininkai ir lenkai. Stiprėjanti centrinė valstybinė valdţia didino savo įtaką valstybės periferijoje. Taip pat ji ribojo vietos savivaldybių autonomiją. Šiam, nors ir neţymiam, savivaldybių autonomijos siekimui buvo priešpriešinama valstybės centralizacija. Valstybės valdţia įstatymu nustatė vieną bendrą savivaldybių valdymo formą46. Tuo būdu galima nurodyti šią Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės sampratą: vietos savivaldybė – tai valstybės valdţios įstatymų nustatyta institucija, kurios veiklą apibūdina šie poţymiai: apibrėţta teritorija, juridinio asmens statusas bei bendras tikslas.
1.2. Savivaldybės veiklos įstatyminis pagrindimas
1918 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės atsišaukimas, kuriame nebuvo nurodyta konkreti vietos ir savivaldos organizavimo tvarka, sukėlė sumaištį. Savivaldybės kūrėsi stichiškai47. Rinkimų principas buvo nustatytas tik po mėnesio – 1918 metų gruodţio 17 d. VRM aplinkraštyje Dėlei savivaldybių Lietuvoje48. Jame jau aiškiai nurodyta, kad į valsčių ir apskričių savivaldybių institucijas „rinkimai vedami visuotiniu, lygiu, slaptu balsavimu“ (str. 9). Rinkti ir būti išrinktais turėjo teisę valsčiaus pilnateisiai piliečiai. Tokiais piliečiais laikomi „visi prie jų prisirašiusieji, turį ne maţiau 21 metus, be skirtumo lyties, išskyrus tuos, kurie yra savo teisių netekę teismų nutarimu, arba yra pripaţinti nepilnapročiais“ (str.7)49. Šis cirkuliaras turėjo laikinai atstoti savivaldybių įstatymą. Jame buvo pabrėţta, kad valsčiaus susirinkimas yra sprendţiamasis valsčiaus organas.
45 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Vilnius, 1996, p. 26. 46 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Vilnius, 1996, p. 31. 47 Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918–1920 m., Šiauliai, 2007, p.39. 48 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 29. 49 Dėlei savivaldybių Lietuvoje. Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų dokumentai. Vilnius, 1989, p. 16; Dėlei savivaldybių Lietuvoje. Lietuvos aidas, 1918 12 19, p. 1-2; Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 62; Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 30.
13 Kartu su šiuo aplinkraščiu tą pačią dieną buvo pasirašytas ir kitas dokumentas, kuriuo buvo įsteigta apskričių viršininkų institucija50. Šiais dokumentais buvo bandyta likviduoti buvusį chaosą. Tačiau daugelio vietų, taip pat, sprendţiant iš dokumentų, ir Salako, jis nepasiekė arba didesnės įtakos neturėjo. 1919 m. spalio 10 d. Valstybės Tarybos priimtas Savivaldybių įstatymas, papildytas 1919 m. lapkričio 5 d., nustatė 21 metų amţiaus cenzą ir šešerių metų sėslumo cenzą: „jeigu gyvena valsčiuje, arba turi butą, tarnystę ar kitokį nuolatinį uţsiėmimą“ (str. 37). Tačiau Savivaldybių įstatymo51 kiti straipsniai (str. 40, 116, 135) padidino rinkimuose dalyvaujančiųjų amţiaus cenzą iki 24 metų ir visiškai panaikino sėslumo cenzą. Tai reiškė, kad pavyzdţiui, Lietuvos pilietis, gyvenantis Dusetų valsčiuje, galėjo būti išrinktas ne tik šio, bet ir Salako valsčiaus tarybos nariu arba būti iškart kelių savivaldybių tarybų nariu. Tarybų nariais galėjo būti renkami piliečiai, „neatsiţvelgiant į tai, kur jie gyveno ir ar yra jie įtraukti į rinkikų sąrašą, ar ne“ (str. 3). Renkant savivaldybių vykdomųjų institucijų narius, taikyti tie patys cenzai kaip ir tarybos narių rinkimuose. Skyrėsi tik tai, kad valsčiaus valdybos narių rinkimuose nustatytas išsilavinimo cenzas – reikalavimas mokėti rašyti ( str. 73, 127, 135) 52. Valsčiaus instituciją ir jo kompetenciją bei įvairių atsakingų pareigūnų rinkimo tvarką nustatė valstybės įstatymai. Savivaldybių įstatymas 1919 metais nustatė valsčiaus, apskričių, miestų vietos savivaldybes. Sprendţiamasis bei tvarkomasis valsčiaus savivaldos organas yra valsčiaus taryba. Ji susideda iš rinktų narių – valsčiaus atstovų, renkamų po vieną nuo 300 gyventojų. Tarybą turi sudaryti ne maţiau kaip 12 asmenų. Ji iš savo narių tarpo slaptu balsavimu renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Vykdomasis valsčiaus organas yra valsčiaus valdyba, kurią sudaro pirmininkas, vadinamas valsčiaus viršaičiu, jo padėjėjas ir iţdininkas, ne maţiau kaip 24 metus turintys ir skaityti mokantys asmenys. Iš pirmo ţvilgsnio atrodo, jog organizuojant valsčiaus veiklą nesklandumų išvengta, tačiau jau 1919 m. lapkričio 12 d. apskrities komiteto posėdyje baimintasi, kad tarnautojai ir valsčių valdybų nariai jau trečias mėnuo negauną algų, todėl kai kurie ţadą išeiti iš darbo. Apskrities komitetas nutarė prašyti Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių įstaigų departamento padėti suvaldyti ir kontroliuoti kariuomenės atliekamas rekvizicijas ir neleisti iš gyventojų atiminėti pašarų. Gyventojų materialinė situacija tiek Salako, tiek ir kituose pafrontės valsčiuose konstatuota kaip nepavydėtinai prasta, nes didţioji valsčiaus laukų dalis liko neapsėta, ţmonės gyveno apkasuose, sodţiai buvo sudeginti artėjant fronto linijai, o galiausiai ėmus siautėti bolševikų
50 Sireika J., Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai (1918–1931 metai), Šiauliai, 1998, p. 31. 51 Morkūnaitė-Lazauskienė A. Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918–1919 m. dokumentai. Šiauliai, 2010, p. 55. 52 Įstatymas apie savivaldybių įstatymo 37 str. pakeitimą. Laikinosios vyriausybės ţinios, nr. 15, 1919 11 24; Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Vilnius, 1996. p. 64.
14 gaujoms, atimtos ir menkos turėto maisto atsargos53. Daug kur gyventojai buvo priešiškai nusiteikę renkamų rekvizicijų atţvilgiu, nes valdţia uţ rekvizuotus produktus mokėjo ne iš karto, be to, supirkimo kainos buvo maţos54. 1921 m. kovo 11 dieną priimtas Savivaldybių rinkimų įstatymas55 pakeitė 1919 m. Savivaldybių įstatymo straipsnius apie tarybų rinkimų organizavimą, kuris dar labiau išplėtė galimybes pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise: iki 20-ties metų sumaţintas amţiaus cenzas ir panaikintas sėslumo cenzas. Kad įgytų teisę dalyvauti valsčiaus tarybos narių rinkimuose, piliečiams pakako tame valsčiuje gyventi ir paskutiniąją rinkimų sąrašams sudaryti nustatytą dieną turėti butą, tarnybą ar kitą nuolatinį darbą (str. 2). Pagal šį įstatymą valsčių tarybos buvo renkamos naudojant proporcinę rinkimų sistemą. Renkant valsčiaus tarybą, kiekvienas valsčius sudarė vieną rinkimų apygardą. Ne maţiau kaip 20 valsčiaus rinkėjų turėjo teisę iškelti kandidatų sąrašą į valsčiaus tarybą. 1921 metais priėmus Savivaldybių rinkimų įstatymą, valsčių tarybos buvo renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą. Renkant valsčiaus tarybą, kiekvienas valsčius sudarė vieną rinkiminę apygardą. Buvo nustatytas pastovus kandidatų sąrašas, kuomet rinkėjai turėjo balsuoti uţ visą kandidatų sąrašą, kurių eilę rinkimų sąraše sudarydavo iškėlusi politinė partija ar piliečių grupė. 1931 m. Vietos savivaldybių įstatyme56 valsčių, miestų ir apskričių vykdomųjų institucijų sudarymo tvarka buvo suvienodinta: tarybų išrinktus viršaičius, burmistrus, jų padėjėjus ir valdybų narius tvirtindavo vykdomosios valdţios institucijos: valsčių viršaičius ir antraeilių miestų burmistrus bei jų padėjėjus – apskričių viršininkai, o pirmaeilių miestų burmistrus ir jų padėjėjus, apskričių valdybų narius – Vidaus reikalų ministras (str. 96, 148). Reikia pastebėti, kad du kartus nepatvirtinus išrinktų valsčių ir miestų vykdomųjų institucijų narių, jie buvo skiriami. Tai nebuvo taikoma apskričių valdybomis. Galima daryti išvadą, kad 1924 m. greta rinkimų principo buvo pradėti naudoti skyrimo ir tvirtinimo principai, kurių realizavimas 1931 m. buvo išplėstas ir taikomas visų vietos savivaldybės vykdomų institucijų sudaryme. Skyrimo ir tvirtinimo principų realizavimas apribojo savivaldybių institucijų rinkimų principo realizavimą ir vykdomųjų institucijų lygyje. Valstiečių liaudininkų atstovas Rapolas Skipitis (1887–1976) 1924 metais seime kalbėjo: „Kiekvienas turi įsidėmėti, kad vietos reikalai, ypač smulkūs ūkio reikalai, yra specialūs, ir kiekvienai vietai daryti nurodymų iš centrinės valdţios būtų ne visai tikslu ir visai negalima dėl to,
53 Eţerėnų Apskrities Seimelio posėdţio protokolas Nr. 2 1919 11 12, LCVA, f. 379, ap. 2, b.55, l. 7-11. 54 Eidintas A. Rekvizicijos Lietuvoje (1919-1923). Lietuvos istorijos metraštis 1980 metai, Vilnius, 1981, p. 21. 55 Dokumentas publikuotas: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15). Vilnius, 1996, p. 305. 56 Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15). Vilnius, 1996, p. 321-323.
15 kad centralinė valdţia negali įsigilinti į įvairius smulkius dalykus“57. Savivaldybė (šiuo atveju valsčius) gali greičiau, lanksčiau ir ekonomiškiau spręsti vietines problemas, susijusias su švietimu, susisiekimo infrastruktūra, kultūra, sveikata bei socialine apsauga, gaudama finansines lėšas iš vyriausybės. 1931 metais tuo pačiu pavadinimu išleistas įstatymas panaikino visus prieš jį išleistus įstatymus (būtent 1919, 1921, 1929 m. savivaldybių įstatymus). Priėmus savivaldybių įstatymą 1931 metais, savivaldos teisę įgijo valsčiai, apskritys ir miestai. Nustatyti valsčiaus savivaldos organai: valsčiaus taryba, valsčiaus viršaitis, seniūnijų krivulės ir seniūnai. Valsčiaus viršaitis ir jo padėjėjas renkami septyneriems metams iš bent 30 metų amţiaus sulaukusių asmenų, kurie gali būti renkami valsčiaus arba miesto tarybos nariais58. Jų išrinkimą turėjo patvirtinti apskrities viršininkas. Laiku neišrinkus arba antrais rinkimais išrinktų nepatvirtinus, viršaitį ir jo padėjėją skiria vidaus reikalų ministras. Valsčiaus gyventojai rinko tarybos narius59, kuriems susirinkus buvo renkamas tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, viršaitis bei jo padėjėjas, taip pat iţdininkas. Pastarieji trys sudarė valsčiaus valdybą ir revizijos komisiją iš trijų narių. Visi šie pareigūnai buvo nustatyti 1919 m. Savivaldybių įstatymu. Nuo 1929 m. jų skaičius sumaţėjo: tarybos rinko tik viršaitį ir jo pavaduotoją bei 1931–1934 m. – kontrolės komisiją iš trijų narių60. Vietos savivaldybės buvo svarbi valstybinio biurokratinio aparato valdymo dalis, kuri uţtikrino stabilų centrinės valdţios kuriamos politikos veikimą periferijoje. Pagal 1924 metais priimtą Savivaldybių įstatymo pakeitimą61, valsčiaus taryba rinko tris kandidatus į valsčiaus viršaičius. Vieną iš jų apskrities viršininkas patvirtindavo valsčiaus viršaičiu (str. 73). 1929 m. Vietos savivaldybės įstatymas62 nustatė, kad taryba renka du kandidatus į viršaičius, iš kurių vieną apskrities viršininkas patvirtina valsčiaus viršaičiu, o antrą – jo pavaduotoju (str. 31). 1928 metais priėmus naują LR konstituciją, visuotiniai rinkimai buvo pakeisti cenziniais. 1929 m. rugsėjo 7 d. Vietos savivaldybės įstatymas63 vietos savivaldos branduoliu įteisino seniūniją. Seniūnijų gyventojų sueiga, vadinama krivule, seniūną, jo pavaduotoją ir seniūnijos atstovą į valsčiaus tarybą rinkdavo trejiems metams. Šis savivaldybės įstatymas nustatė 24-erių metų amţiaus, vienerių metų sėslumo, turto („valdo seniūnijoje nekilnojamąjį turtą ir moka savivaldybės mokesčius“), išsilavinimo („baigęs aukštąjį mokslą arba specialųjį ţemės ūkio mokslą“) cenzus bei rinkimų teisę etatiniams valstybės arba savivaldybės įstaigos tarnautojams (str.
57 Ţilinskas G. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 47. 58 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 33. 59 Dokumentas publikuotas: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15), Vilnius, 1996, p. 320; Savivalda. Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1961, t. 27, p. 40. 60 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 34. 61 Dokumentas publikuotas: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15), Vilnius, 1996, p. 303. 62 Dokumentas publikuotas: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15), Vilnius, 1996, p. 314. 63 Dokumentas publikuotas: Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15), Vilnius, 1996, p. 313.
16 12). Piliečiai, atitikę šiuos reikalavimus, galėjo dalyvauti seniūnijos sueigoje, rinkti seniūną, seniūnijos atstovą į valsčiaus tarybą. Dar aukštesnis – 30 metų amţiaus cenzas buvo nustatytas asmenims, dalyvaujantiems viršaičių, apskričių tarybų ir valdybų narių rinkimuose. Be to, jie, kaip ir kandidatai į seniūnus ir valsčių tarybas, privalėjo mokėti lietuviškai skaityti ir rašyti. 1931 m. priimtame Vietos savivaldos įstatyme nurodytos net 23 veiklos sritys, kuriomis turėjo rūpintis savivaldybės. Be bendrųjų valdymo išlaidų, jos turėjo steigti ir iš dalies išlaikyti mokyklas, tvarkyti gyvenamąsias vietoves, kelius, globoti, šelpti ir gydyti beturčius, remti socialinės globos įstaigas. Tiems darbams reikalingos lėšos turėjo būti surenkamos iš dalies valstybinių mokesčių uţ ţemę, nekilnojamąjį turtą, verslą, iš įvairių rinkliavų bei valstybės joms skiriamų lėšų. Pagal šį įstatymą buvo patikslintas pasyvios rinkimų teisės amţiaus cenzas: į visų kategorijų savivaldybių tarybas turėjo teisę būti išrinkti 24-erių, o į vykdomąsias institucijas – 30 metų amţiaus sulaukę piliečiai64.
64 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 68.
17
II. SALAKO VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS SUSIKŪRIMAS IR VEIKLA
Okupacinė vokiečių valdţia 1915 metais suskaldė Novoaleksandrovsko (Eţerėnų) apskritį (kreisą), todėl dalis Salako valsčiaus buvo priskirta Saldutiškio apskričiai. Karo nualintoje Lietuvoje 1918 m. paskelbus nepriklausomybę vokiečiai neskubėjo pripaţinti Lietuvos savarankiškumo, o praėjus keliems mėnesiams nuo vasario 16 d., kad ir pripaţino Lietuvos nepriklausomybę, tačiau vykdyti savarankiškos politikos neleido, taikė įvairius suvarţymus. Vienas iš tokių trukdymų buvo draudimas Lietuvoje kurti centrinės valdţios institucijas, formuoti administracinį savivaldos aparatą. Dar prieš vokiečiams paliekant Lietuvą, 1918 metų rugsėjo mėn. vietos iniciatoriai buvo sumanę steigti parapinius komitetus, bet okupacinei vokiečių valdţiai apie tai suţinojus, iniciatoriai buvo suimti ir nugabenti pas Kreis Hauptmaną ištrėmimui iš Lietuvos. Dėl šios prieţasties minėtų komitetų sukurti nepavyko. Tų pačių metų lapkričio mėnesį, pakrikus vokiečių galybei, vėl suskubta steigti parapinius komitetus Salake, Dusetose, Antalieptėje bei Antazavėje. Steigiamas Salako (valsčiaus) parapinis komitetas priklausė Rokiškio apskričiai, kadangi Novoaleksandrovsko (nuo 1919 m. Eţerėnai, nuo 1929 m. Zarasai) miestas ir jo apylinkės atliko vokiečių karo stovyklos bei fronto bazės vaidmenį. Vokiečiams kraštą apleidus, tuojau buvo išsiųsti valsčių atstovai į Rokiškyje šaukiamą visų valsčių atstovų suvaţiavimą, kuris įvyko 1918 metų lapkričio mėn.65 Deja, suvaţiavimo nutarimai nebuvo pradėti įgyvendinti, kadangi netrukus Šiaurės Rytų Lietuvą uţėmė bolševikai, kurie valsčiuose įsteigė komunistinius valsčių „revkomus“66, vasario mėnesį pavadintus „ispolkomais“.
2.1. Pirmoji Salako valsčiaus taryba (1919–1921 m.)
1919 m. liepos 1 d. VRM nustatė naują administracinį padalijimą, pagal kurį visą Lietuvos teritorija, išskyrus okupuotą dalį, buvo suskirstyta į 20 apskričių. Į jų sudėtį įėjo ir naujai sukurta
65 VRM Savivaldybių departamento kanc-ja. Zarasų apsk. savivaldybių veikimo apţvalga 1918–1928 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1784, l. 2; VRM Savivaldybių įsikūrimo ir veiklos apţvalga, LCVA, f. 379, ap. 3, b. 10, l. 281-285. 66 Vietose skiriami Revoliuciniai komitetai, kurie verčia valstiečius veţti raudonarmiečius į miestelius. Komisarai į vietas atvyksta kartu su armija. Raudonosios armijos kareiviai sakė, kad juos kviečia „Verchovnaja litovskaja vlast“ (Vyriausioji lietuvių valdţia) tvarkos daryti, nes čionai, anot jų, viešpataujanti anarchija. Iš Salako klebono kaip nuobaudą paėmė 5000 rublių, atėmė 30 pūdų aviţų ir daug bulvių, teigdami, jog taip pat bausią ir kitus jiems neprijaučiančius. Ţmonių namuose daro kratas, ieško ginklų ir ima kas jiems patinka. Ţmonės nusiminę laukia pagalbos, 1918 12 29. Ţinutė Generaliniam štabui Iš bolševikų uţimto krašto, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. l07.
18 Zarasų apskritis67. 1919 metais rugpjūčio 24 d. iš Lietuvos galutinai išvijus bolševikų kariuomenę, nedelsiant imtasi organizuoti Salako ir kitų valsčių savivaldybes. 1919 metų rugsėjo 2 dieną Salako valsčiaus gyventojai savo sueigoje išrinko 47 atstovus, kurie buvo įgalioti organizuoti vietos savivaldos organus. Rugsėjo 7 dieną buvo išrinkta valsčiaus valdyba. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu išrinktas Aleksandras Stasiūnas, sekretoriumi – Antanas Poderys, iţdininku – T. Sidarkevičius. Šie savivaldos pareigūnai pradėjo rūpintis visais miestelio ir valsčiaus reikalais68. Praėjus savaitei, rugsėjo 9 dieną, naujai išrinkta valdyba atvyko į Eţerėnus (dab. Zarasai), ir drauge su kaimyninių valsčių nariais rinko Eţerėnų apskrities valdybą, miliciją, apskrities seimelį. Šiame posėdyje pasidţiaugta, jog aktyviai kuriasi valsčiai, kad visa veikla pagrįsta dideliu ir aktyviu noru dirbti, tačiau dėl patirties nebuvimo pageidautina veiklos vykdymo ir įgyvendinimo instrukcijų iš centrinės valdţios Kaune. Besibaigiant pirmajam posėdţiui valsčiaus nariams iškilo nemaţai klausimų apie miškų, eţerų administravimą, mokesčių rinkimą bei kitus organizacinius klausimus. Taigi posėdyje nuspręsta, kad iki apskrities institucijų susikūrimo daugumą vietos gyventojų klausimų turėtų spręsti pats valsčius69. Kitame Eţerėnų apskrities tarybos posėdyje, įvykusiame spalio 1 d., dalyvavę Salako valsčiaus atstovai nutarė, jog visas valstybės turtas, esantis valsčiaus ribose, bus priţiūrimas ir kontroliuojamas valsčiaus valdybos. Iki tol, kol Eţerėnų apskrityje susikurs miškų prieţiūros institucija, valsčių valdyboms buvo pavesta rasti miško sargus, ţvalgus ir kontroliuoti jų darbą, o valsčiaus ribose esančius eţerus išnuomoti verslinei ţvejybai. Be šių darbų valsčiaus valdybos nedelsdamos turėjo rinkti informaciją apie gyventojų padėtį savo teritorijose. Du kartus per savaitę Salako valsčius turėjo siųsti į Eţerėnus asmenį atveţti ir pasiimti korespondenciją. Posėdyje buvo nustatytas valsčiaus valdybos išlaikymas mėnesiui auksinais70: viršaičiui – 300, viršaičio pavaduotojui – 100, sekretoriui – 500, sargui – 200, kurui (malkoms) – 25, šviesai – 30, kanceliarinėms išlaidoms – 90, nenumatytoms išlaidoms – 55 auksinai71. Dėl sunkios Salako valsčiaus ir Eţerėnų apskrities finansinės būklės 1920 m. vasario mėn. 18 d. posėdyje valsčiaus viršaičiui alga buvo sumaţinta iki 200, o sekretoriui – iki 400 auksinų.72 Tačiau praėjus porai mėnesių, apskrities tarybos posėdyje, valsčių viršaičiams argumentuojant dėl
67 Morkūnaitė-Lazauskienė A.,Lietuvos Respublikos savivaldybių raida..., p.151. 68 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu. Kaunas, 1999, p.71. 69 VRM Savivaldybių įstaigų departamentas, Eţerėnų apsk. tarybos protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b.55, l. 1. 70 Auksinas – lietuviškas ostmarkės pavadinimas, įteisintas Lietuvos vyriausybės 1919 02 26. Ostmarkės 1/100 dalis pavadinta skatiku. Auksinas apyvartoje buvo iki lito įvedimo (1922 10 02), vėliau 3 mėnesius keičiami maţėjančiu santykiu (iš pradţių 175 auksinai uţ 1 litą, metų pabaigoje – 850 auksinų uţ 1 litą.) Čiburienė J., Auksinas, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002, t. 2, p. 215. 71 Eţerėnų apskr. seimelio posėdţio protokolas 1919 10 01, LCVA, f. 379, ap. 2, b.55, l. 2-5; LCVA, F. 379, ap. 2, b.79, l. 11. 72 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 3.
19 didelio darbo krūvio, algos buvo grąţintos į ankstesnį lygį, be to, valsčių sekretoriams paskirti padėjėjai su 250 auksinų alga per mėnesį73. Įvedus nacionalinę valiutą litą, algos ilgai nekito ir buvo gana pastovios. Sprendţiant iš 1927 m. Salako valsčiaus valdybos algų lapų, galime pamatyti, kad viršaičio A. Stasiūno alga buvo 200 litų, sekretoriaus Jono Makelio 230 litų, raštininko Antano Umbraso 150 litų, o sargo Miko Vilemo alga 70 litų. Taip pat reiktų paminėti, kad šv. Velykų ir šv. Kalėdų progomis būdavo paskirtas pusės jo algos priedas kiekvienam valdybos darbuotojui74. 1921 m. Salako valsčiaus viršaičiu perrinktas Aleksandras Stasiūnas, o valsčiaus valdybos nariais tapo Stasys Karpavičius ir Vincas Kurpis75. Tų pačių metų spalio mėnesį A. Stasiūnas išrinktas Eţerėnų apskrities tarybos pirmininko pavaduotoju. Iš posėdyje dalyvavusių 12 tarybos narių uţ jo kandidatūrą slaptu balsavimu pasisakė 6 asmenys76. Besidarbuodamas Salako valsčiaus viršaičio pareigose, vėliau kartu ir apskrities taryboje A. Stasiūnas pelnė apskrities tarybos narių pasitikėjimą, todėl buvo siunčiamas į suvaţiavimus Kaune atstovauti Eţerėnų apskrities pozicijų. 1921 metų rugsėjo mėn. apskrities tarybos posėdyje slaptu balsavimu jis kartu su Jonu Biveiniu ir Marijonu Makausku buvo išrinktas į Savivaldybių atstovų suvaţiavimą spalio 5 d. Kaune77. Tų pačių metų gruodţio mėn. 16 d. apskrities tarybos posėdyje buvo nutarta, jog reikia pagerinti valsčių ryšį su Eţerėnais, todėl valsčių valdybos buvo įpareigotos per 1922 metų pirmąjį pusmetį įsirengti telefonų aparatus78. Aleksandras Stasiūnas nuo 1924 metų pabaigos ėjo Salako valsčiaus viršaičio bei Eţerėnų apskrities tarybos pirmininko pareigas79, į kurias buvo perrinktas 1927 metų vasario 4 dieną80. Eţerėnų apskrities viršininko Kazio Svilo siūlymu 1928 m. kovo 16 d. Gedimino ordinu ir kitais atminimo medaliais apdovanoti pasiūlyti savivaldybių ir policijos tarnautojai, tarp kurių buvo Salako viršaitis Aleksandras Stasiūnas, Petras Blaţiūnas, Antanas Poderys81. „Geleţinio vilko“ organizacija apie šiuos asmenis 1928 m. pavasarį savo tarpusavio susirašinėjimuose rašė: „A. Stasiūnas – ilgametis Salako valsčiaus viršaitis, vargonininkas, Banko pirmininkas, uolus Ūkininkų sąjungos narys. Daug pasitarnavęs valsčiaus ir visuomenės reikalais, šiek tiek nukentėjęs nuo lenkų okupantų, savo, vaikų ir ţmonos vardais buvo įsigijęs daugiau, kaip 120 ha miško, Salako miestelio centre turėjęs namus, taip pat ieškojęs dvaro centro įsigijimui. Salako valsčiaus gyventojams
73 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 10. 74 Kasos išlaidų pateisinamieji dokumentai 1927 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 117, lapai nenumeruoti. 75 Salako valsčiaus valdybos narių sąrašas 1921 11 03, LCVA, f. 379, ap. 2, b.517, l. 12. 76 Eţerėnų apsk. taryb. protokolas nr. 3 1921 07 14, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 517, l. 13; LCVA, F. 379, ap. 2, b. 326, l. 1. 77 Eţerėnų apskrities tarybos protokolas Nr. 5 1921 09 30, LCVA, f. 379, ap. 2, b.326, l. 36. 78 Eţerėnų apskrities tarybos protokolas Nr. 6 1921 12 16, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 30. 79 Eţerėnų apskrities tarybos protokolai 1924 11 18, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 916, l. 70. 80 Eţerėnų apskr. valdybos ir tarybos protokolai 1927 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1515, l. 8. 81 „Geleţinio vilko“ Eţerėnų grupės štabo raštas Vyriausiajam štabui 1928 03 19, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 53-54.
20 deklaravęs, jog turįs gerus tiesioginius santykius su Ministru Pirmininku Augustinu Voldemaru“. Tame pačiame laiške apie A. Poderį rašė: „Jei jis būtų pristatomas, kaip mokytojas (mokytojaująs virš 40 metų ), tuomet tikrai uţsitarnavo skiriamo medalio, tačiau, kaip valsčiaus sekretorius, šias pareigas ėjo tik kelias savaites“. Apie P. Blaţiūną laiške rašyta, jog „šis asmuo yra vertas gauti Gedimino ordino apdovanojimą, kadangi 1918–1919 metais prisidėjo prie Salako valsčiaus valdybos organizavimo ir per visą nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpį dirbo vardan idėjos“82. Eţerėnų apskrities tarybos posėdyje 1921 m. nutarta, jog valsčių seniūnai turi būti renkami ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui83. Salako miestelio seniūno pareigoms 1922 metais vienerių metų kadencijai išrinktas Kazimieras Gaidamavičius. Susirinkime dalyvavo 20 rinkimo teisę turinčių miestelėnų, kurie vienbalsiai patvirtino jo kandidatūrą ir skyrė algą metams, mokant kas mėnesį po 50 auksinų84. Drobiškių seniūnu išrinktas Jurgis Dicevičius iš Padvarinių sodţiaus, kas mėnesį mokant po 100 auksinų, o pavaduotoju Juozas Vadeiša, kuriam mėnesinis atlyginimas neskirtas85. Bajorų seniūnijos seniūnu išrinktas Anupras Pumputis iš Aţelių sodţiaus, kas mėnesį mokant po 50 auksinų, o pavaduotoju Kazimieras Gumbris be mėnesinio atlygio86. Tolimėnų seniūnu trejų metų kadencijai išrinktas Julijonas Klimas iš Rakėnų sodţiaus (dėl kokių prieţasčių išrinktas net trejų metų kadencijai, nepavyko nustatyti), kuriam buvo nustatytas 200 auksinų uţmokestis, o pavaduotoju Jonas Čičelis iš Rakėnų sodţiaus paskirtas dirbti be uţmokesčio87. Laučiūniškių seniūnu vieneriems metams išrinktas Jonas Bartaška iš Paţeviškių sodţiaus, kuriam kas mėnesį paskirtas 150 auksinų atlyginimas, jo pavaduotoju Mykolas Valskys88. Plavėjų seniūnu išrinktas Filipas Stukėnas iš Sodţiūnų sodţiaus, nenumatant jokio mėnesinio atlyginimo, o pavaduotoju išrinktas Petras Blaţevičius iš Aukštakalnio kaimo89. Garbšių seniūnu dvejų metų laikotarpiui buvo išrinktas Vincentas Bubulis iš Trakų sodţiaus, kuriam alga skirta didţiausia iš visų tais metais išrinktų seniūnų, net 300 auksinų per mėnesį90. Į Salako valsčiaus tarybą 1920 metais buvo išrinkta keturiolika asmenų: visi lietuviai (ţr. priedas nr. 12). Išrinktų tarybos narių amţiaus vidurkis buvo 43,5. Stebėtina tai, jog nebuvo nei vieno tautinių maţumų atstovo, nors valsčiuje buvo didelės ţydų bei sentikių bendruomenės91. Vis dėlto dviejų tarybos narių pavardės (Ruvinas Lopaika, Stasys Karpovičius) kelia abejonių dėl jų
82 „Geleţinio vilko“ Eţerėnų grupės štabo raštas Vyriausiajam štabui 1928 03 19, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 53. 83 Eţerėnų apskrities tarybos protokolas Nr. 2 1921 05 20, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 12. 84 Salako seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 27. 85 Drobiškių seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 28. 86 Bajorų seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 32. 87 Tolimėnų seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 33. 88 Laučiūniškių seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 34. 89 Plavėjų seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 35. 90 Garbšių seniūno rinkimų protokolas 1922 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 37. 91 1921 metais sausio 2d. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentui siųstos ţinios apie Eţerėnų apskrities valsčių tarybų ir valdybų narius uţ 1920 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 516, l. 2.
21 tautinės kilmės, tačiau dokumentuose deklaruojama, kad jie lietuvių tautybės92 (ţr. priedas nr. 13). Trylika tarybos narių iš keturiolikos turėjo pradinį išsilavinimą, vienas – vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis dvylikos tarybos narių uţsiėmimas buvo ūkininkavimas, kiti du vertėsi prekyba. Sprendţiant iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų 1921 m., galime matyti, jog tuometinėse Eţerėnų apskrities ir valsčių tarybose 89 procentus narių sudarė nepartiniai, 4 procentus Lietuvos krikščionių demokratų partija bei 7 procentus sudariusios bloką Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija bei Lietuvos valstiečių sąjunga93.
2.2. Valsčiaus savivaldybės organizacinė veikla 1921–1940 m. 1921 metais įvykus naujiems rinkimams į Salako valsčiaus tarybą buvo išrinkti 26 nariai. Viršaičiu išrinktas Aleksandras Stasiūnas. Iš minėto tarybos narių skaičiaus tik trys asmenys deklaravo esantys ţydų ir vienas lenkų tautybės. Būtent pastarasis, Stasys Ratinskas, ir buvo išrinktas naujos tarybos pirmininku. Jis deklaravo priklausomybę Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Šiai partijai priklausė penki tarybos nariai, likusieji deklaravo esantys nepartiniai. Iš išrinktų tarybos narių trys buvo baigę liaudies mokyklą, vienas neraštingas, o likę dvidešimt du skelbėsi įgiję išsilavinimą pradţios mokykloje (ţr. priedas nr. 14)94. Salako valsčiaus tarybos narys vidutiniškai valdė 10,9 dešimtines95 ţemės. Iš esamų tarybos narių tik valsčiaus sekretorius ir viršaitis gaudavo mėnesinį atlygį, kuris atitinkamai sudarė 700 ir 600 auksinų. Eţerėnų apskrities taryboje taip pat buvo du Salako valsčiaus tarybos nariai: Petras Blaţiūnas bei Aleksandras Stasiūnas. A. Stasiūnas buvo išrinktas Eţerėnų apskrities tarybos pirmininko pavaduotoju. Minėti asmenys atstovavo ne tik valsčiaus, bet ir apskrities gyventojų interesams. 1923 m. Salako valsčiaus viršaitis, raginamas apskrities viršininko, davė nurodymą visiems valsčiaus seniūnams paraginti gyventojus dalyvauti renkant nuolatinį seimą, taip pat perspėti, jog be pateisinamos prieţasties neatvykus balsuoti rinkimų dieną apskrities viršininko įsakymu bus skirta administracinė bauda96. Nauji rinkimai į Salako valsčiaus tarybą vyko 1924 m. rugsėjo 19-20 d. Rinkimų metu į tarybą turėjo būti išrinkti 25 atstovai97. Remiantis 1924 metų rudenį vykusių Salako valsčiaus tarybos rinkimų duomenimis, galima aiškiai matyti, kad valsčiaus
92 Salako valsčiaus tarybos ir valdybos narių ir tarnautojų sąrašas 1920 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b.516, l. 10. 93 Sietynas. Savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros ţurnalas, Šiauliai, Nr. 1, 1922, p. 47. 94 Eţerėnų apskrities ir valsčių tarybų narių sąrašas 1921 09 02, LCVA, f. 379, ap. 2, b.517, l. 18-20. 95 Dešimtinė – ţemės ploto matavimo vienetas, kurį sudarė 2400 kvadratinių sieksnių, arba 1,0925 ha. Ţinoma nuo XV a. pab. Rusijoje. XIX a. 4-5 d-metyje, kai Rusijos imperijoje per 1837–41 m. valstiečių (Kiseliovo) reformą valst. dvarai ėmė taikyti naują ţemėtvarkos sistemą, dešimtinė vietoj valako bei margo įvesta ir Rusijos valdomoje Lietuvoje. 1920 m. įvedus metrinę matų sistemą, dešimtinę nustota naudoti. Pamerneckis S., Dešimtinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 4, p. 641. 96 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 04 17, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 24. 97 Skelbimas Nr. 2 iš Salako valsčiaus rinkimų komisijos 1924 09 19-20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 61, l. 4.
22 gyventojai buvo vieni aktyviausių, ketvirti apskrityje pagal rinkimuose balsavusiųjų skaičių. Iš 4650 balsavo 3035 gyventojai, tai sudarė 65 proc. visų turinčių balsavimo teisę valsčiaus rinkėjų98. Eţerėnų apskrities viršininkui pasirašius įsakymą patvirtinti naujai išrinktas valsčių tarybas, naujoji Salako valsčiaus taryba buvo sušaukta 1924 metų rugsėjo 30 d.99 Tą dieną Salako valsčiaus tarybos pirmininku išrinktas Petras Blaţiūnas, viršaičiu (iš pateiktų trijų kandidatų: Stasiūno, Stulgio ir Bartaškos) išrinktas Aleksandras Stasiūnas,100 o spalio 15 d. Eţerėnų apskrities viršininko įsakymu šis kandidatas patvirtintas Salako valsčiaus viršaičiu101. Šio asmens perrinkimas viršaičiu rodo didelį gyventojų ir apskrities administracijos pasitikėjimą A. Stasiūnu kaip ţmogumi, kuris mokėjo protingai ir racionaliai tvarkytis Salako valsčiuje. Taigi Salako valsčiaus valdybos nariais 1924 metų rudenį tapo Jonas Gaidelis, Anupras Pumputis ir Aleksandras Stasiūnas102. Salako valsčiuje 1925 metų gruodţio mėnesį buvo renkami nauji valsčiaus seniūnijų seniūnai, kuriuos rinko seniūnijos gyventojai, turintys balsavimo teisę. Salako miestelis, kuriame XX a. 3-io dešimtmečio viduryje gyveno netoli dviejų tūkstančių gyventojų, buvo suskirstytas į dvi seniūnijas. Todėl miestelyje buvo renkami du seniūnai, vienoje iš jų buvo išrinktas Justinas Skurka, o kitoje – Zelikas Cinmanas103. Šiems seniūnams gyventojai balsų dauguma paskyrė mėnesinę algą atitinkamai po 15 ir 10 litų. O gyventojai, dalyvavę Grybiškių seniūno rinkimuose, balsų dauguma išrinko Jurgį Direvičių iš Padvarinių kaimo, kuriam vieneriems metams kas mėnesį paskyrė algą po 35 litus104. Panašią 30 litų algą jie skyrė ir Garbšių seniūnui Vincui Bubuliui105 iš Trakų sodţiaus. Tolimėnų seniūnu buvo išrinktas Silva Fartila106 iš Pratkūnų kaimo; jam buvo paskirta 20 litų alga per mėnesį vieneriems metams. Analogišką algą rinkėjai skyrė naujajam Luodţių seniūnui Anuprui Pumpučiui iš Aţelių kaimo107. 1925 metų gruodţio mėn. pradţioje visuose Salako valsčiaus kaimuose buvo renkami kaimų įgaliotiniai, kuriems algos nebuvo skirtos, nes ir protokolų šablonuose, kurie buvo duoti ankstesniems kaimų įgaliotiniams, buvo įrašas: „išrinkome sodţiaus įgaliotinius <...> vieneriems metams be algos“108.
98 Eţerėnų apskr. valsčių savivaldos rinkimų ţinios 1924 10 08, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 958, l. 17, 18. 99 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 09 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l.79. 100 Eţerėnų apskr. valsčių savivaldos rinkimų ţinios 1924 11 03, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 958, l. 20. 101 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 10 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l. 90. 102 Eţerėnų apskr. valsčių savivaldos rinkimų ţinios 1924 11 17, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 958, l. 21. 103 Salako miestelio seniūnijų seniūnų rinkimų protokolai 1925 12 27, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 3, 4. 104 Grybiškių seniūno rinkimų protokolas 1925 12 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 5. 105 Garbšių seniūno rinkimų protokolai 1926 01 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 8. 106 Tolimėnų seniūno rinkimų protokolai 1925 12 26, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 6. 107 Luodţių seniūno rinkimų protokolai 1925 12 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 7. 108 Salako valsčiaus kaimų įgaliotinių rinkimo protokolai 1925 12 05-30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 76, l. 10-68.
23 Praėjus penkeriems metams, 1929 metų lapkričio 12 dieną Salako valsčiaus viršaičiu patvirtintas Anupras Pumputis (31 m.), pavaduotoju Julius Klimas (37 m.), o atstovu į apskrities tarybą Aleksas Stasiūnas (40 m.)109. Naujojo Salako viršaičio Anupro Pumpučio paskyrimas buvo pakankamai sunkus ir politizuotas. Tokias išvadas galima daryti susipaţinus su organizacijos „Geleţinis vilkas“110 Zarasų štabo dokumentais. Juose rašoma, kad 1929 m. balandţio mėn. uţ nešvarius darbus, dėl kurių iškeltos bylos per Valstybės Gynėją, liko suspenduotas Salako valsčiaus viršaitis A. Stasiūnas, apie kurį jau esą rašyta Vyriausiam Štabui ir išspausdinta korespondencija „Tautos kelyje“. Susirašinėjimuose minima, jog A. Stasiūnas kaip sumanydamas kursto Salako valsčiaus tarybos narius, kad pastarieji nepaisytų apskrities viršininko pasiūlymo išrinkti naują viršaitį, pasisakytų prieš jo suspendavimą. Rašyta, jog jis, vaţinėdamas po apylinkę kaip vargonininkas, su Salako baţnyčios kunigų pagalba renka parašus skundui, adresuotam Ministrui Pirmininkui. Minėtame dokumente rašoma, kad 1929 m. geguţės mėn. pradţioje pats A. Stasiūnas vaţinėjo į Kauną, kur su policijos inspektoriaus K. Svilo pagalba surado kaţkokius karininkus, su kuriais ėjo pas vidaus reikalų ministrą, prašydamas Zarasų apskrities valdybos nutarimo jo suspendavimo netvirtinti ir jį, A. Stasiūmą, palikti toliau eiti Salako valsčiaus viršaičio pareigas. „Geleţinio vilko“ organizacijos Zarasų grupės štabas prašė Vyriausiąjį Štabą atlikti visus ţygius, kad Zarasų apskrities valdybos nutarimas dėl A. Stasiūno atleidimo būtų patvirtintas111. Esą priešingu atveju A. Stasiūnas galėtų labiau didţiuotis savo galia ir toliau vykdyti partinę krikščionių demokratų propagandą bei drumsti skleidţiamą tautiškos minties idėją. Panašaus pobūdţio ataskaitos organizacijos „Geleţinis Vilkas“ Vyriausiajam štabui buvo siunčiamos 1929 metų birţelio mėn. pradţioje112. Tais pačiais metais
109 Salako valsčiaus valdybos byla. Savivaldybės rinkimo reikalai 1929 11 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 160, l. 77, 82. 110 Lietuvos tautinė apsauga „Geleţinis vilkas“, pusiau legali sukarinta org-ja, 1927–1930 veikusi Lietuvoje. Tautininkų reţimo įkurta 1927 metų pabaigoje kovai su opozicija. Org-jai priklausė daugiausia valstybės įstaigų, saugumo ir viešosios policijos tarnautojai, t.p. mokytojai, studentai. Org-ja buvo suskirstyta į grupes (pagal apskritis), o šios – į kuopas. 1929 01 buvo 252 kuopos, ~3500 narių ir ~ 1500 kandidatų. Org-jos vyr. vadas buvo A. Voldemaras, org-jos veiklai tiesiogiai vadovavo Vyr. štabas (VŠ). Nariai, rinko ir siuntė į VŠ ţinias apie padėtį Lietuvoje, gyventojų nuotaikas, politinių partijų, org-jų ir pavienių asmenų veiklą, priešišką tautininkų reţimui. Buvo nustatyta org- jos narių korespondencijos siuntimo tvarka, jie naudojosi slaptaţodţiais, sutartiniais ţenklais, paskelbus pavojų turėjo rinktis į iš anksto nustatytą punktą. Kiekvieną grupė turėjo parengusi operatyvinį veiksmų planą sukilimų, demonstracijų ar kt. neramumų atveju. Iš pradţių Geleţinis vilkas veikė kaip slapta org-ja, o nuo 1928 pavasario – kaip Geleţinio vilko Sporto sąjunga (taip prisidengdama) veikė pusiau legaliai. 1929 09 19 pašalinus iš LR vyr-bės A. Voldemarą, po kelių dienų atsistatydino ir Geleţinio vilko Vyriausiojo štabo viršininkas A. Sliesoraitis, buvo pakeista VŠ sudėtis. Daugumai narių atsisakius paklusti naujajam štabui, 1930 05 24 org-ja buvo uţdaryta. Dalis buvusių narių dalyvavo nelegalioje voldemarininkų veikloje. Rudis G., Geleţinis vilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2004, T. VI, p. 503; Geleţinis vilkas. Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1956, T. VII, p. 101. 111 „Geleţinio vilko“ Zarasų grupės štabas Vyriausiajam štabui 1929 06 22, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 9. 112 Šiame dokumente pateikta 1929 m. geguţės mėnesio ataskaita, kurioje kalbama, jog „Krikščionių demokratų šulas Aleksandras Stasiūnas, buvęs viršaitis, suspenduotas Zarasų apskrities viršininko, visgi erzina visuomenę įvairiausiais būdais, per seniūnus, per kelių taisytojus ir tiesiog per atskirus savo agentus. Sufabrikavo vieną skundą p. Prezidentui A. Smetonai, tris skundus p. Ministrui Pirmininkui ir penkis skundus Vidaus reikalų ministrui, tuo norėdamas parodyti įspūdį centrui ir sudaryti apie save gerą opiniją. Faktiškai tas darbas atliekamas labai nešvariu būdu, apgaudinėjimais,
24 vasario mėn. pradţioje siųstoje ataskaitoje teigta, kad Salako viršaitis – vargoninkas A. Stasiūnas slapta norėjęs atgaivinti Salake Ūkininkų sąjungos skyrių, be to, siūlęs valsčiaus valdyboje atlikti finansinę reviziją113. Naujasis Salako viršaitis A. Pumputis Zarasų apskrities viršininkui savo rašte 1930 metais teigė, kad buvęs Salako viršaitis drauge su Juliumi Klimu ne pagal paskirtį išpardavė tiltų statybai skirtą medţiagą, iš kurios buvę pagaminti pabėgiai ir parduoti ţydų tautybės supirkėjams teigiant, jog iš šios aferos abudu gerai pasipelnė. Rašte teigiama, kad visa tai patvirtinti gali Jakėnų kaimo gyventojai. Taip pat rašte teigta, jog vieškelio Salakas–Daugailiai atkarpoje statytam tiltui 1928 metais buvo sunaudota 17 kietmetrių medienos, o akte paţymėta 27 kietmetriai. Toliau kalbama, jog 1928 metais vieškelio Salakas–Tauragnai atkarpoje buvo pastatytas tiltas, kuriam sunaudota 4 kietmetriai medienos, kai tuo tarpu tiltas ten pastatytas tik 1929 metais114. Apie panašias A. Stasiūno tamsiąsias veiklos sritis savo ataskaitose buvo uţsiminę ir organizacijos „Geleţinis vilkas“ Zarasų štabo nariai. Turint galvoje, jog prieš tai A. Stasiūnas net kelias kadencijas buvo renkamas viršaičiu ir buvo gerbiamas, galėtume įtarti ir partines intrigas. Taigi nuo 1929 metų Salako valsčiaus viršaičio pareigas ėjo Anupras Pumputis115, valsčiaus sekretoriaus – Jonas Stankevičius116. Valsčiaus raštininko pareigose dirbo Anelė Švalkutė117, nuo 1933 m. vasario 15 d. ją pakeitė Antanas Juodka118. Viršaičiu tapus A. Pumpučiui, valsčiaus savivaldybės areštinės (daboklės) sargo pareigas ėjo Mykolas Vilimas119. Tačiau jį 1933 geguţės mėn. viršaitis uţ prasiţengimą atleido iš darbo ir tą pačią dieną kreipėsi į Zarasų nuovados taikos teisėją rekomenduodamas Petrą Deveikį120 uţimti areštinės sargo pareigas. Tų pačių metų geguţės 16 d. Zarasų nuovados taikos teisėjas N. Zenkevičius patvirtino P. Deveikio kandidatūrą121.
kad tik pritrauktų daugiau parašų. Iš savo pusės primename, kad prieš viršaitį A. Stasiūną yra iškeltos trys kriminalinės bylos uţ įvairius nusiţengimus ir uţ kyšių ėmimą“. „Geleţinio vilko“ Zarasų grupės štabas Vyriausiajam štabui 1929 06 04, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 12. 113 Geleţinio vilko Eţerėnų grupės štabas Vyriausiajam štabui 1929 02 05, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 28. 114 Salako viršaičio A. Pumpučio raštas Zarasų apskrities viršininkui 1930 01 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 156, l. 64. 115 Anupras Pumputis, gimė 1900 metų sausio 10 d. Aţelių kaime. Buvo baigęs pradţios mokyklą, vedęs, augino du vaikus. Nuo 1924 iki 1929 m. ėjo valsčiaus viršaičio padėjėjo pareigas. Salako viršaičio pareigose buvo nuo 1929 iki 1934 m. Ūkininkavo, turėjo 15 ha nuosavos ţemės. 116 Jonas Stankevičius, gimė 1893 m. rugsėjo 23 d. Vosyliškio vienkiemyje, Imbrado valsčiuje. Buvo įgijęs 4 klasių išsilavinimą, vedęs, augino vieną vaiką. Nuo 1929 metų ėjo sekretoriaus pareigas, nuosavos ţemės neturėjo. 117 Anelė Švalkutė, gimė 1910 m. rugsėjį Paluodės k., Salako valsčiuje. Iš tarnybos atleista savo noru 1933 02 15. 118 Antanas Juodka, gimė 1914 lapkričio 14 d. Serapiniškių k. Salako valsčiuje. Baigė Zarasų valdţios aukštesniąją komercijos mokyklą. Salako valsčiaus savivaldybės raštininko pareigos A. Juodkai buvo pirmosios tarnautojo pareigos, po ką tik baigtų mokslų Zarasuose. 119 Mykolas Vilimas, gimė 1869 m. Salako miestelyje. Salako savivaldybės areštinėje dirbo nuo 1919 m. rugsėjo mėn. iki 1933 geguţės. Atleistas iš pareigų, kadangi per savo budėjimą 1933 m. geguţės 3d. per neapdairumą iš areštinės leido pabėgti „okupuotos Lietuvos“ gyventojui pil. Matkevičiui. 120 Petras Deveikis, gimė 1901 m. Salako miestelyje, vedęs, augino du vaikus, tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o nuo 1924 m. pasienio policijoje. 121 Salako valsčiaus tarnautojų asmens sąrašai 1933, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 231, lapas 1, 13, 17, 38.; Salako valsčiaus tarnautojų asmens sąrašai 1933 m., LCVA, f. 379, ap. 1, b. 156, lapas 523, 524.
25 Valsčius buvo suskirstytas į seniūnijas, kurios neturėjo vietos savivaldos teisių. Seniūnijų krivulės ir seniūnai buvo valsčiaus savivaldybės institucijos. Piliečiai rinkdavosi spręsti seniūnijos problemų, rinkti seniūnų, jų pavaduotojų bei deleguoti atstovą į valsčiaus tarybą122. Salako valsčius buvo sudarytas iš 11 seniūnijų, kuriose 1929 spalio 14, 18 ir 20 dienomis vyko seniūnų, jų pavaduotojų ir atstovų į valsčiaus tarybą rinkimas 1930–1932 metų laikotarpiui. Šiuose rinkimuose gyventojų aktyvumas buvo labai ţemas, tai liudija iš seniūnijų gauti rinkimų protokolai. Protokoluose aiškiai matyti, jog iš visų gyventojų, turinčių balsavimo teisę, rinkimuose dalyvavo tik 40–45 proc. rinkėjų. Tačiau rinkimus paskelbus įvykusiais, į valsčiaus tarybą vienuolikoje Salako valsčiaus seniūnijų buvo išrinkti seniūnai, jų pavaduotojai bei seniūnijų atstovai. Naujai išrinkti 33 vietos savivaldos atstovai savo seniūnijose buvo laikomi autoritetais, kuriais seniūnijų gyventojai pasitikėjo ir ţinojo, jog jie geriausiai pasitarnaus jų bendruomenės interesams. Išrinktų atstovų amţiaus vidurkis buvo 38-eri metai (ţr. priedas nr. 15). Gyventojai savo seniūnijose balsuodami bendrai nustatė seniūnams metinę algą, kuri svyravo nuo 120 iki 240 litų metams123. Salako valsčiaus valdyba 1930 m. sausio mėn. iš esamų vienuolikos seniūnijų devyniems seniūnams nustatė mėnesinę algą po 10 litų, o Salako miestelio (Vyskupijos ir Luodţių seniūnijų) seniūnams po 20 litų124. Salako valsčiaus viršaitis 1930 m. rudenį kreipėsi į Zarasų apskrities valdybą su prašymu, jog 1931 m. valsčiaus sąmatoje valsčiaus viršaičiui alga turėtų būti 220 litų, o sekretoriui – 280 litų, kadangi Salako valsčius didelis ir darbo jame pakankamai daug, o atsitraukti nuo tarnybos ir padirbėti savo ūkyje nesą jokios galimybės125. 1930 m. Lietuvoje vis labiau jaučiant pasaulinės ekonominės krizės padarinius, pradėjo strigti ir Salako valsčiaus valdininkų atlyginimai, kurie valsčiaus sekretoriui vėluodavo po du mėnesius, o viršaičiui, raštininkui bei sargui net tris mėnesius126. Susidariusią keblią situaciją švelnino tai, jog buvę Salako valsčiaus valdybos nariai mėgo dirbti ţemę, todėl valdė nemenkus jos plotus. Iš pateiktų paţymų yra ţinoma, kad buvę valsčiaus valdybos nariai, kartu ir Salako smulkaus kredito draugijos valdybos nariai, turėjo nemenką nuosavą nekilnojamąjį turtą. Antai kredito draugijos pirmininkas A. Stasiūnas turėjo 90 ha, Antanas Poderys – 55 ha, o Stasys Ratinskas – 20 ha ţemės127. Pasitaikydavo atvejų, kai renkant valdţios pareigūnus iškildavo interesų konfliktų, situacijų, kuomet centrinė ar apskrities valdţia nenorėjo matyti vadovaujančiame (vietos) valdţios poste asmens, prijaučiančio kitos partijos idėjoms. Taip įvyko 1934 metų lapkričio mėnesį, kada
122 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 34. 123 Salako valsčiaus valdybos byla. Savivaldybės rinkimo reikalai 1929 10 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 160, l. 60-75. 124 Salako viršaičio raštas Zarasų apskrities valdybai.1930 01 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 156, l. 43. 125 Salako valsčiaus valdybos sąmatos vykdymas ir apyskaitos 1930 11 09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 177, l. 33. 126 Salako valsčiaus valdybos sąmatos vykdymas ir apyskaitos 1931 01 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 197, l. 4. 127 Salako valsčiaus savivaldybės byla. Įvairūs susirašinėjimai. 1934 03 09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, l. 200.
26 Zarasų apskrities viršininkas nepatvirtino spalio 24 d. naujai išrinkto Salako valsčiaus viršaičio Alekso Stasiūno kandidatūros, kuris apskrities valdţiai greičiausiai neįtiko dėl to, kad buvo vietos katalikų veikimo centro vienas pagrindinių narių, prijautė krikščionims demokratams. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Zarasų apskrities viršininkas laiške Salako valsčiaus viršaičiui, remdamasis Vyriausybės ţinių Nr. 356 Vietos savivaldos įstatymo 97 str., nurodė naujus viršaičio rinkimus surengti lapkričio 12 dieną, teigdamas, jog rinkimų stebėti atvyks policijos atstovas – nuovados viršininkas A. Paškauskas128. Paskelbus naujus rinkimus, lapkričio 12 d. valsčiaus taryba viršaičiu išrinko Stasį Ratinską, kurio kandidatūros apskritis nepatvirtino, nurodydama jo prolenkišką orientaciją. Greičiausiai šis kandidatas netiko dėl to, jog nebuvo Tautininkų partijos narys. Todėl Zarasų apskrities viršininkas J. Šlepetys kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu Salako valsčiaus viršaičiu paskirti Praną Steponaitį129, argumentuodamas, jog jis 10 metų mokytojauja, bet dėl reikiamo mokslo cenzo stokos turįs iš šių pareigų pasitraukti. Apskrities viršininkas pabrėţė, jog šis asmuo yra Salako valsčiaus tarybos narys, sąţiningas, doras, turi visuomenės pasitikėjimą, priklauso „Lietuvos Šaulių sąjungai“, „Vilniui vaduoti sąjungai“ ir yra „tautinio valstybinio poţiūrio“ ţmogus130. Nieko nelaukdamas vidaus reikalų ministras lapkričio 24 d. Prano Steponaičio kandidatūrą patvirtino Salako viršaičio pareigoms131. Tačiau viskas, kaip norėjo apskrities valdţia, sklandţiai nepraėjo, todėl 1934 metų lapkričio 19 d. ir gruodţio 14 d. Salako valsčiaus ūkininkai raštu kreipėsi į Lietuvos respublikos prezidentą A. Smetoną su prašymu, kad viršaičiu būtų patvirtintas A. Stasiūnas arba S. Ratinskas, o ne P. Steponaitis, kuris Salako valsčiuje neturi jokio turto, gyventojams nėra ţinomas, todėl juo nepasitikima. Salako valsčiaus gyventojai, kreipdamiesi į prezidentą kaip į Tautos vadą, teigė, jog gyvendami šalia demarkacijos linijos (ţr. priedas nr. 2), iš lenkų girdi replikas, kurie juokdamiesi klausia: „kokia pas Jus teisybė, jei patys negalite išsirinkti sau viršaičio“132. Nors prezidentūros kanceliarija ir kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, kad patenkintų Salako ūkininkų pageidavimą, tačiau ministras šio prašymo nepatenkino133. Tad, neatsiţvelgus į gyventojų pageidavimus, 1934 metais Salako viršaičiu patvirtintas Pranas Steponaitis, viršaičio padėjėju Petras Šileikis, o sekretoriumi Jonas Stankevičius134. Zarasų apskrities viršininkas tų pačių metų lapkričio 24 dieną įpareigojo naująjį Salako valsčiaus viršaitį P.
128 Zarasų apskrities viršininko raštas Salako viršaičiui dėl pakartotinų naujų viršaičio rinkimų 1934 11 08, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 51. 129 Pranas Steponaitis, sūnus Juozo, gimė 1899 m., nevedęs, baigęs Šiaulių miesto mokyklą ir mokytojų kursus. Mokytojavo nuo 1917 iki 1934 metų, apdovanotas Nepriklausomybės medaliu 1928 metais. Savivaldybių departamento admin-jos referento byla. Ţinios apie valsčių viršaičius 1935, LCVA, f. 379, ap. 3, b. 26, l. 120. 130 Sav-bių departamento administracijos referento byla. Zarasų apskritis 1934 11 14, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 430, l. 6. 131 Sav-bių dep-to admin-jos referento byla. Zarasų apskritis 1934 11 24, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 430, l. 7. 132 Sav-bių dep-to admin-jos referento byla. Zarasų apskr. 1934 11 19–12 22, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 430, l. 11, 9, 15. 133 Sav-bių dep-to admin-jos. referento byla. Zarasų apskritis 1934 12 04–29, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 430, l. 10, 12, 13. 134 Sav-bių dep-to ţinios apie savivaldybių tarnautojus 1935–1939m., LCVA, f. 379, ap. 3, b. 27, l. 130.
27 Steponaitį sušaukti krivules Plavėjų ir Kemionių seniūnijose ir išrinkti naujus atstovus į valsčiaus tarybą vietoj savęs ir padėjėjo Petro Šileikio. Naujais atstovais į valsčiaus tarybą išrinkti Petras Staleronka ir Mykolas Abaris135. Pranas Steponaitis 1934 m. gruodţio 12 d., vadovaudamasis „Vietos savivaldybės įstatymo“ 98 str. (Vyriausybės Ţinios Nr. 356), nusiuntė valsčiaus tarybos posėdţio protokolo nuorašą, kuriame įrašyta valsčiaus viršaičio priesaika: „Aš, Salako valsčiaus viršaitis Pranas Steponaitis prisiekiu Visagaliui Dievui pildyti valstybės įstatymus ir eiti sąţiningai man pavestas pareigas. Taip man, Dieve, padėk“136. Pranas Steponaitis buvo tinkamo politinio nusistatymo, kuris tiko ir tuometinei Lietuvos valdţiai Kaune. Kaip vienas to įrodymų galėtų būti tai, jog 1937 m. birţelio mėn. jis buvo apdovanotas prezidento Antano Smetonos, tuo metu ėjusio ir „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos vado pareigas. III laipsnio „Trijų liepsnų“ ţenklas P. Steponaičiui skirtas „ uţ nuopelnus lietuvių tautai ir Lietuvos Tautinės Jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungai“137. Salako miestelyje apie 1923 m. buvo 420 sodybų su 1900 gyventojais, o 1940 m. jų skaičius viršijo 2500. Salako valsčiaus teritoriją tuo laikotarpiu sudarė 31 095 ha ţemės su 7800 gyventojais, o administraciniu poţiūriu valsčius buvo suskirstytas į smulkesnius administracinius vienetus – vienuolika seniūnijų138. Į minėtas vienuolika seniūnijų įėjo 70 kaimų, 10 dvarų bei 43 viensėdţiai139(ţr. priedas nr. 18). Keliolika vienkiemių Salako valsčiuje turėjo nelietuviškos kilmės pavadinimus. Todėl Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamentas 1934 m. lapkričio mėnesio rašte Zarasų apskrities viršininkui ragino Salako ir kitų valsčių viršaičius, jog šie visus nelietuviškus ar sudarkytus vietovardţius savo teritorijose suregistruotų, kad jie, remiantis senolių pasakojimais ar istoriniais dokumentais, būtų pakeisti į taisyklingus lietuviškus pavadinimus (ţr. priedas nr. 4)140. Šie duomenys turėjo būti surinkti iki ateinančių vietos savivaldos rinkimų, kurie turėjo įvykti 1934 gruodţio viduryje. 1929 m. ir 1931 m. Savivaldybių rinkimų įstatymu buvo nustatyta nauja, tačiau beveik nesiskirianti nuo anksčiau buvusio įstatymo, valsčiaus tarybų rinkimo tvarka. Valsčiaus tarybą sudarė seniūnijų atstovai ir viršaitis. Kiekviena seniūnija savo krivulėje rinko atstovą į tarybą. Seniūnijos atstovu į valsčiaus tarybą buvo laikomas daugiausiai balsų gavęs kandidatas141.
135 Krivulės posėdţio protokolai iš Plavėjų ir Kemionių seniūnijų 1934 12 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 68, 72, 73. 136 Prano Steponaičio Salako valsčiaus viršaičio priesaika 1934 12 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 59. 137 Jaunosios Lietuvos Sąjungos vyriausiosios vadovybės šefo Antano Smetonos aktas nr. 7 1937 06 13, LCVA, f. 954, ap. 3, b. 218, l. 77. 138 Gipiškis P., Zarasų kraštas. Zarasai, 1936, p. 159-161; Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 536-539. 139 Salako valsčiaus statistinių ţinių santrauka 1921 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 404, l. 1-5. 140 Salako valsčiaus savivaldybės byla. Įvairūs susirašinėjimai. 1934 11 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, l. 734. 141 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 72; Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16–1940 VI 15). Vilnius, 1996, p. 319
28 Salako valsčiaus viršaičio pareigas nuo 1934 m. gruodţio 12 d. pradėjo eiti Pranas Steponaitis142. Salako valsčiaus viršaičiais yra dirbę A. Stasiūnas (1919–1929), A. Pumputis (1929– 1934 metais), P. Steponaitis (1934–1940 metais) (ţr. priedas nr. 26). 1934 metų valsčiaus taryboje buvo A. Stasiūnas, P. Šileikis, Pr. Steponaitis, J. Mardosas, M. Gimţauskas, S. Ratinskas, J. Bubulis, M. Juodka, K. Ţilėnas, J. Čiplys. Seniūnais išrinkti J. Bagdonas, J. Bikulčius, I. Šileikis, M. Gruodis, J. Klimas, P. Ţiliukas, J. Bubulis, J. Voroneckas, J. Pumputis ir A. Štukėnas143. Valsčių, miestų ir apskričių savivaldybių narių kadencija buvo nustatyta vienoda: pradţioje – dveji, o nuo 1921 m. – treji metai. Tik tarybų pirmininkai ir jų pavaduotojai buvo renkami vieneriems metams. Nuo 1931 m. pirmaeilių miestų, o nuo 1934 m. antraeilių miestų burmistrai ir valsčių viršaičiai bei jų padėjėjai, apskričių valdybų nariai buvo renkami 7-eriems metams. Vėliau buvo pailginta ir tarybų kadencija144. Salako valsčiuje 1934 metais iš vienuolikos liko tik dešimt seniūnijų. Naujas valsčiaus administracinis suskirstymas įvyko tuomet, kai Salako miestelio Vyskupijos ir Luodiškių seniūnijos buvo sujungtos į vieną – Salako miestelio seniūniją. Išrinktų tarybos narių amţiaus vidurkis buvo 32,5145. Šie skaičiai rodo, jog naujoji Salako valsčiaus taryba uţ ankstesniąją buvo atjaunėjusi šešeriais metais (ţr. priedas nr. 16). Salako miestelio seniūnijos seniūnui Mykolui Gruodţiui 1937 metų balandţio 26 d. paprašius atleisti jį iš pareigų, geguţės 4 dieną Salako valsčiaus viršaičio raštu Nr. 1277 naujuoju seniūnu paskirtas Jonas Grebliauskas. Rašte teigiama, kad J. Grebliauskas yra 24 metų ūkininkas, atsargos puskarininkis, nuolat gyvena Salako miestelyje, turi teisę dalyvauti savivaldybių rinkimuose, dalyvauja Salako Šaulių ugniagesių komandoje, šaulių būryje, yra „valstybinio nusistatymo ţmogus“. Tame pačiame laiške viršaitis pabrėţė, kad paskyrimas šiuo atveju yra geresnė išeitis, kadangi renkant seniūną krivulėje yra tikimybė, jog juo bus išrinktas ţydų ar kitos tautybės asmuo, nes miestelyje kitataučių gyventojų procentas buvo didesnis nei lietuvių146. Zarasų apskrities viršininkas 1937 m. spalio 4 dieną raštu kreipėsi į Salako valsčiaus viršaitį iki 1937 m. lapkričio 15 d. išrinkti seniūnus ir jo padėjėjus, kadangi jų kadencijos laikas truko tik trejus metus147 . Taigi 1937 m. Salako valsčiuje buvo išrinkta tik dešimt seniūnų bei jų pavaduotojų. Išrinktų seniūnijų atstovų amţiaus vidurkis buvo 33 metai. Nurodyti ir kaimų pavadinimai, iš kurių
142 Salako valsčiaus viršaičio pareigų perdavimo aktas 1934 12 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 64. 143 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999. – P. 71. 144 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918 – 1940 m., Vilnius, 1996. p. 35. 145 Raštas Salako valsčiaus viršaičiui apie tvirtinimą naujai išrinktų Salako valsčiaus seniūnijų seniūnų bei jų padėjėjų 1934 11 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 57; Salako valsčiaus seniūnijų krivulių protokolai 1934 10 07-13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 32-41. 146 Zarasų apskr. viršininkui dėl naujojo Salako seniūno paskyrimo 1937 04 26, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 3. 147 Zarasų apskr. viršininko raštas visiems apskrities valsčių viršaičiams 1937 10 02, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 7.
29 buvo kilęs vienas ar kitas atstovas148 (ţr. priedas nr. 17). Šiuose rinkimuose nebuvo renkami atstovai į valsčiaus tarybą, kadangi nuo 1937 m. jos rinktos 5-eriems metams. Vadinasi, tarybų ir jų renkamų viršaičių, burmistrų bei valdybų kadencijos nesutapo149.
III. VALSČIAUS SAVIVALDYBĖS BIUDŢETAS
Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje iš pradţių centrinės valdţios įstaigoms reikėjo imtis funkcijų, kurios pagal valstybės esmę priklausė vyriausybei, ir tų, kurias kitose šalyse atliko savivaldybės bei kitos visuomeninės bei ekonominės organizacijos. Vadinasi, valstybę iš pat pradţių slėgė viešųjų funkcijų ir uţdavinių gausa. Vietos savivaldos finansų ir viešųjų reikalų klausimus Salako valsčiaus savivaldybė pradėjo spręsti XX a. 2-ojo dešimtmečio pabaigoje, kuomet valstybė dalį funkcijų atidavė į valsčiaus savivaldybės jurisdikciją. Kadangi Salako valsčiaus savivaldybė, kaip ir kitos Eţerėnų apskrities valsčių savivaldybės, ekonominiu atţvilgiu buvo silpnos, todėl vyriausybė, būdama stipriausias veiksnys, padėjo spręsti daugybę papildomų ekonominių uţdavinių. XX a. 3-iojo dešimtmečio pradţioje Salako valsčiaus savivaldybė pati ėmėsi spręsti visus finansinius klausimus, tuo tarpu vyriausybė atliko tik „priţiūrėtojo“ funkciją.
3.1. Biudţeto formavimas
Lietuvos savivaldybių įstatymas, pirmą kartą išleistas 1919 m., o papildytas 1931 m., trumpai nusakė vietos savivaldybių tikslus bei veiklos apimtis: „Savivaldybė (valsčius) rūpinasi bei tvarko tuos viešuosius vietos reikalus, kurių netvarko valstybė“ (Vyriausybės ţinios 1931 m. nr. 356). Deja, dėl daugelio prieţasčių valstybė turėjo imtis tvarkyti labai daug viešojo gyvenimo reikalų. Todėl ir valsčių vaidmuo tose srityje buvo labai ribotas. Didţiausi ir atsakingiausi savivaldybių uţdaviniai buvo sveikatos apsaugos, švietimo bei socialinės politikos srityse. Kylant krašto ekonomikai ir komplikuojantis krašte viešųjų reikalų tvarkymui, didėjant savivaldybių sugebėjimams tvarkyti vietos reikalus, savivaldybių (valsčių) vaidmuo Lietuvoje nuolat augo, nors valstybė ir toliau išlaikė aiškų centrinės valdţios pobūdį150. Salako valsčiaus (kaip ir kitų to meto panašaus dydţio valsčių) gaunamos pajamos iš mokesčių buvo labai nedidelės. Pagrindinį pajamų šatinį sudarė ţemės mokestis. Ten, kur ţemė
148 Zarasų apskr. viršininko raštas Salako valsčiaus viršaičiui dėl naujai išrinktų seniūnų tvirtinimo 1937 12 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 21. 149 Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., Vilnius, 1996. p. 35. 150 Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918–1940, Vilnius, 1995, p. 38.
30 buvo bloga, vietos savivaldybės gaudavo visai maţas pajamas. Prekybos ir pramonės įmonių mokestis dėl karo padarytų nuostolių, ypač kaimo vietovėse, buvo taip pat nedidelis. Dėl daugybės iškilusių neatidėliotinų vietos reikalų išsprendimo ir lėšų stokos daugelis Lietuvos valsčių savivaldybių (Salako valsčius ne išimtis) pačioje savo veiklos pradţioje atsidūrė sunkioje finansinėje būklėje. Jau pirmąsias valsčių savivaldybių biudţeto sąmatas jos sudarė su dideliais deficitais, manydamos, kad susidariusias išlaidas padengs vyriausybė151. Neţiūrint į tai, jog Salako valsčiaus teritorija buvo didţiausia Eţerėnų apskrityje ir viena iš labiausiai nukentėjusių per I-ąjį pasaulinį karą, nes per ją ėjo demarkacinė linija, vis dėlto valsčius stengėsi parengti biudţetą su maţesniu deficitu lyginant su kitais Eţerėnų apskrities valsčiais152. Panagrinėjus 1921 metų Salako ir kitų apskrities valsčių išlaidų ir pajamų sąmatas (ankstesnių metų nepavyko rasti), galima matyti, jog Salako valsčius iš Eţerėnų apskrities tarybos prašė paskolos ~17 000 auksinų.153, tuo tarpu Degučių valsčius ~35 000 auksinų, Antazavės ~45 000 auksinų, Dusetų ~60 000 auksinų. Taigi, ţiūrint į bendrą apskrities valsčių finansinę būklę, Salako valsčius prašė maţiausios finansinės paramos iš apskrities tarybos, šalia to stengdamasis maţinti valsčiaus išlaidas ir kuo optimaliau panaudoti surinktas lėšas. Dėl sunkios finansinės krašto padėties ir neišgalėjimo finansuoti kai kurių apskrities įstaigų XX a. trečiojo dešimtmečio pradţioje neapsieita ir be natūrinių duoklių Eţerėnų apskrities intendantūrai154, prieglaudai, ligoninei, kalėjimui. Tačiau lyginant su kitais apskrities valsčiais, Salakui rekvizicijos155 buvo vienos maţiausių, o lyginant su Antazavės, Antalieptės, Degučių bei Dusetų valsčiais, rekvizicijos buvo maţesnės 4-6 kartus156. Lyginant su vargingiausiu to meto Smalvų valsčiumi, jos buvo 2-3 kartus maţesnės. Tačiau pateikti rekvizicijų skaičiai surinkti iš gyventojų, taip pat buvo pakankamai dideli, ţinant, jog Salako valsčių bolševikinės kariuomenės būriai paliko vieną paskutiniųjų, o gyventojai ilgiausiai turėjo kęsti jų priespaudą ir mokėti rekvizicijas. Antai iš Salako valsčiaus gyventojų 1921 m. ankščiau minėtoms valsčiaus įstaigoms
151 Stačiokas R., Savivaldybių mokesčiai ir rinkliavos, Kaunas, 1996, p. 37, 45. 152 VRM Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti; apskr. valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 2-20, 64-94. 153 VRM Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti; apskr. valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 18-19. 154 Intendantūra – speciali tiekimo įstaiga kariuomenėje. Ji priklauso kariuomenės tiekimų sričiai drauge su ginklavimo valdyba, karo technikos skyriumi, karo butų skyriumi ir t.t. Intendantūros tarnyba labai svarbi karo metu. Intendantūra. Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1956, t. 9, p. 19. 155 Rekvizicija – priverstinis gyventojų turto nusavinimas karo metu. 1920 01 10 išleistas Rekvizicijų įstatymas (1920 m. VŢ nr. 19). 1921 01 07 seimas priėmė ir sausio 29 paskelbė naują rekvizicijų ir nepaprastų mokesčių įstatymą (1921 m. VŢ nr. 56). Rekvizicija. Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1961, t. 15, p. 106. 156 Eţerėnų apskrities tarybos posėdis, protokolas nr. 8 1920 09 10, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 93.
31 teko surinkti 190 pūdų157 rugių, 210 pūdų aviţų, 280 pūdų bulvių, 25 pūdus jautienos158 (ţr. priedas nr. 19). Daug kur gyventojai buvo priešiškai nusiteikę renkamų rekvizicijų atţvilgiu, nes valdţia uţ rekvizuotus produktus mokėjo ne iš karto, be to, supirkimo kainos buvo maţos159. Valsčiaus pajamas sudarė įvairiausi mokesčiai, kuriuos leido rinkti Eţerėnų apskrities valdyba: ţemės mokestis, eţerų nuomos mokestis, prekybos mokestis, transporto priemonių (dviračio) mokestis ir kt. Antai buvo 3 auksinų mokestis uţ arklį nuo vienerių metų, 160 o leidimas laikyti šunį šeimininkui kainuodavo 25 auksinus161. Vėliau, įvedus litą, uţ šunį imtas 3 litų mokestis metams. Salako valsčius pagrindines pajamas gaudavo iš ţemės mokesčio, kuris 1921 m. sudarė 10 600 auksinų, mokestis uţ turimas prekybos ir smulkias pramonės įmones duodavo 1000 auksinų, apskrities valdţios162 ir vyriausybės dotacijos valsčiaus biudţetą papildydavo atitinkamai po 9700 ir 7000 auksinų. Bendros biudţeto gaunamos pajamos sudarė apie 29 600 auksinų163. Pagrindinę valsčiaus išlaidų dalį sudarė valsčiaus valdybos išlaikymas, jos veiklai metams reikėjo atseikėti 20 000 auksinų, švietimo reikalams 2350 auksinų, sveikatos reikalams 2700 auksinų, neturtingųjų globai tik 400 auksinų, milicijos ir pašto išlaikymui atitinkamai skirta po 3500 ir 2300 auksinų, kelių taisymui tik 500 auksinų. Nenumatytoms išlaidoms ir ankstesnėms paskoloms padengti buvo skirta 800 auksinų. Bendros valsčiaus išlaidos sudarė 32 950 auksinų. Taigi lyginant su planuojamomis gauti pajamomis ir galimomis išlaidomis, valsčiaus biudţeto deficitas buvo 3000 auksinų164 (ţr. priedas nr. 20). Anuomet prekybininkai, ypač prekiaujantys svaigiaisiais gėrimais, sulaukdavo įvairiausių suvarţymų. Štai 1921 m. Salako valsčiaus taryba buvo priėmusi nutarimą, jog Salako
157 Pūdas – carinės Rusijos svorio matas, lygus 40 svarų arba 16,38 kilogramo, vartotas iki metrinės sistemos įvedimo (1921 01 01). Pūdas. Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1961, t. 24, p. 215. 158 Eţerėnų apskrities tarybos protokolai 1921 09 01, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 24. 159 Eidintas A. Rekvizicijos Lietuvoje (1919-1923). Lietuvos istorijos metraštis 1980 metai, Vilnius, 1981, p. 21. 160 Eţerėnų apskrities tarybos 4 posėdţio 4 sesijos protokolas 1921m., LCVA, f .379, ap. 2, b. 326, l. 18. 161 Eţerėnų apskrities tarybos posėdţio protokolas 1921m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 11; LCVA, f. 844, ap. 5, b. 15, l. 78. 162 1. Numatomos pajamos turi pilnai padengti išlaidas. Jeigu pajamos iš nurodytų šaltinių nepadengia būtinų išlaidų, Valsčiaus įstaiga prašo subsidijos iš Apskrities savivaldybės ir ministerijų. Pastaba: Subsidijos gali būti įtraukiamos tik patvirtinus jas išduodančiai įstaigai. 2. Jeigu pridėjus gautas pašalpas iš Apskrities ar Ministerijos nebūtų padengtos, tai Valsčius parengia projektą ypatingų mokesčių nuo gyvulių, pelno, turto ir kitų dalykų. Projektas per Savivaldybių departamentą siunčiamas patvirtinti Finansų Ministerijai ir vykdomas tik jį patvirtinus. 3. Prie išlaidų sąmatos turi būti pridedami algų lapai, namų remonto, įstaigų įrengimo smulkios sąmatos, butų nuomos sutartys ir panašūs dokumentai. 4. Sąmatos privalo būti nusiųstos: Valsčiaus Apskrities Savivaldybėj, o Apskrities – Savivaldybės Įstaigų Departamentui, ne vėliau 3-jų mėnesių prieš metų pradţią. <.....> Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti; Eţerėnų apskrities valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 46 163 VRM Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti; Eţerėnų apskrities valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos , LCVA, F. 379, ap. 2, b. 424, l. 18-19. 164 VRM Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti; Eţerėnų apskrities valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos , LCVA, F. 379, ap. 2, b. 424, l. 18-19.
32 miestelio traktierinės165, kurių absoliuti dauguma anuomet priklausė ţydams, šventadieniais ir pirmadieniais (turgaus dieną) privalėjo būti uţdarytos, o nesilaikant šio nutarimo grėsė nemenkos baudos. Šis valsčiaus tarybos sprendimas sukėlė nemenką traktierininkų pasipiktinimą, kurie šią nutartį apskundė apskrities tarybai, tačiau apskritis šį skundą atmetė166. Sprendţiant iš išduotų prekybos ir pramonės įmonių patentų Salako valsčiuje 1921 metais, akivaizdţiai matosi, jog absoliuti dauguma valsčiaus gyventojų, uţsiėmusių šia veikla, buvo ţydų tautybės. Antai iš 38 išduotų patentų verstis prekyba gavo tik 2 lietuviai, visus kitus įsigijo 37 ţydų prekeiviai, kurie miestelyje turėjo 35 nedideles krautuvėles. Iš visų 38 įsigytų patentų valstybė gavo 5600 auksinų, o Salako valsčiaus savivaldybė – 1120 auksinų167 (ţr. priedas nr. 21). Tačiau 1922 m. prekybos ir pramonės įstaigų mokėtojų sąrašas, kuriems buvo išduoti patentai verstis įvairiais verslais, išaugo beveik keturis su puse karto (nuo 38 patentų 1921 m. iki 172 patentų 1922 m.) (ţr. priedas nr. 3). Tokiam staigiam patentų skaičiaus augimui įtakos galėjo turėti apskrities tarybos patvirtintos baudos, kurios numatė, jog uţ vertimąsi nelegalia veikla ir mokesčių nemokėjimu, grėsė areštas arba turto konfiskavimas. Didţiausią patentų dalį buvo įsigiję Salako valsčiuje gyvenę ţydų tautybės prekybininkai bei amatininkai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje apskrities valdyba atsiuntė nurodymus Salako valsčiui, kuriais remiantis būtų galima paskubinti ţemės mokesčio surinkimą į valsčiaus ir šalies biudţetą. Taip pat leista papildomai apmokestinti arklius, karves, kiaules, šunis arba parengti mokestį, kuriuo būtų galima apmokestinti visą ūkį (nuo turimo ţemės ploto iki gyvulių skaičiaus ir turimo nekilnojamojo turto)168. Salako valsčiaus valdyba, siekdama padidinti savo pajamas, 1923 m. vasarą gavo apskrities viršininko raštą, jog mokesčius, esant būtinybei, savivaldybė gali keisti (padidinti), tačiau valsčiaus gyventojai apie tai turi būti informuojami iš anksto ir per 14 dienų, matydami valsčiaus valdybos neteisėtus veiksmus, apie tai galėtų pranešti ar jų sprendimus apskųsti apskrities tarybai169. Salako valsčiaus pajamos, kaip ir išlaidos, ţenkliai išaugo 1922 metais. Tačiau savivaldybė ėmėsi visų priemonių, jog planuojant galimas išlaidas jos neviršytų planuojamų surinkti. Valsčiaus valdyba 1922 m. daugiausiai pajamų, net 39 500 auksinų, planavo gauti iš nekilnojamojo turto (ţemės, parduoto miško, turimo ūkio dydţio) mokesčių. Ţenklias pajamas, net 7800 auksinų, buvo planuojamos surinkti iš parduotų patentų uţsiimti prekyba bei pramonine (stalių dirbtuvės, plytinės, lentpjūvės) veikla. Kitos pajamos, apie 2000 auksinų, buvo planuojamos
165 Traktierius – uţeigos namai, smuklė, Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas, Vilnius, 2000, p. 851. 166 Eţerėnų apskrities tarybos protokolai 1921 10 01, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 35. 167 Salako valsčiaus patentų nuo prekybos ir pramonės įstaigų išdavimo sąrašas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 55. 168 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba 1921 08 19, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 15, l. 134. 169 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 06 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 45.
33 surinkti iš įvairiausių rinkliavų (išduotų pasų, leidimų išvykti į Latviją, turgaus rinkliavų). Taigi 1922 metais valsčius planavo surinkti 50 300 auksinų. Eţerėnų apskrities valdyba įpareigojo Salako valsčiaus valdybą išlaidas planuoti atitinkamai gaunamoms pajamoms. Didţiausią išlaidų dalį sudarė Salako valsčiaus savivaldybės išlaikymas, ţenkli jų dalis teko valdybos narių algų mokėjimui (net 20 000 auksinų), likę 7000 auksinų planuota išleisti kanclerinėms reikmėms, telefono-telegrafo paslaugoms, laikraščių prenumeratoms, administracinių patalpų išlaikymui (kuras, apšvietimas, valymas). Kitą didelę išlaidų dalį, apie 11 000 auksinų, sudarė pradţios mokyklų išlaikymas (patalpų nuoma, remontas, kuras, apšvietimas). Milicijos išlaikymui (patalpų nuoma, kuras, pašaras arkliams, apšvietimas) valsčiaus savivaldybei kainavo apie 5000 auksinų. Susisiekimo objektų prieţiūrai (kelių taisymui, tiltų remontui) skirta tik 1200 auksinų. Nedidelė išlaidų dalis, apie 600 auksinų, buvo skirta savivaldybės nekilnojamojo turto draudimui nuo galimų gaisrų. Valsčiaus valdyba 4000 auksinų paliko rezerve netikėtai atsiradusioms išlaidoms padengti170 (ţr. priedas nr. 22). Salako valsčiaus biudţetas 1922 ir 1924 metais buvo surenkamas patenkinamai, todėl pajamos visiškai padengdavo išlaidas. Susipaţinus su 1923 metais171 surinktu biudţetu, matyti, jog pajamos sudarė 18 029 litų (įskaitant 4872,04 litų gautą paskolą iš privačių asmenų), kurios padengė 16846 litų išlaidas. O perţvelgus 1925 metų valsčiaus pajamas bei išlaidas, galima pamatyti, jog išlaidos pajamas viršijo 4160 litų. Taigi XX a. 3-iojo dešimtmečio pirmoje pusėje Salako valsčiaus išlaidoms padengti reikėjo skolintis iš valstybės (ministerijų) ar imant į kreditą iš privačių asmenų. Pagal priimtą 1923 m. geguţės mėn. Rekvizicijų tarybos posėdţio protokolo nr.19 nutarimą, Eţerėnų mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėti mokesčiai uţ 1922/1923 m.rugsėjo 1d. laikotarpį. Priimtas rekvizicijų ir nepaprastų mokesčių įstatymas nurodė piniginį karo rinkliavos172 išieškojimą, remiantis 1921 m. geguţės mėn. 29 d. VŢ nr. 56 nutarimais (str.19, 20, 21). Remiantis šiais nutarimais, piniginę karo rinkliavą turėjo mokėti nekilnojamojo turto savininkai, pirkliai, pramoninkai, amatininkai, laisvų profesijų asmenys, valdininkai, privačių įstaigų tarnautojai bei prekybos ir pramonės įstaigos miestuose ir kaimuose, kurių Salako valsčiuje anuomet buvo ganėtinai daug. Taigi, valdininkai ir tarnautojai piniginę karo rinkliavą privalėjo mokėti nuo algos, kuri viršijo 500 lt. per mėnesį. Pramonės bei prekybos įstaigos mokėjo nuo
170 Salako valsčiaus pajamų/išlaidų sąmata 1922 metai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 701, l. 12-14, 17-21; Salako valsčiaus bendra pajamų ir išlaidų sąmata 1922 metais, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, lapas 1-14; Revizijos komisijos patikrinimas Salako valsčiaus kasos knygų 1923 02 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 76. 171 Eţerėnų apskrities valsčių sąmatų apyskaitos 1923 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1037, l. 18, 22, 26. 172 Rinkliava – įstatymo nustatyta piniginė prievolė asmeniui uţ jam suteikiamas tam tikras valstybės institucijų paslaugas. Rinkliavos yra papildomas pajamų šaltinis valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Stačiokas R., Savivaldybių mokesčiai ir rinkliavos, Kaunas, 1996, p. 6.
34 ankstesnių metų apyvartos, o asmenys – nuo pelno ir turto einamaisiais metais173. Lyginant 1921 m. ir 1922 m. esamų prekybos ir pramonės įstaigų sąrašą Salako valsčiuje, galima būtų daryti išvadas, jog valsčiuje atsirado daugiau asmenų, norinčių pradėti savo verslą (ţr. priedas nr. 11), o galbūt gyventojai tapo sąmoningesni ir nusprendė legalizuoti savo verslą, vengdami uţsitraukti dideles baudas, kurios daţniausiai grėsė turto konfiskavimu. 1923 m. lapkričio mėn. buvo išleistas Eţerėnų mokesčių inspektoriaus įsakymas Salako valsčiaus valdybai, kuris ragino iš valsčiaus gyventojų iki gruodţio pirmos surinkti ţemės mokestį, tai yra uţ III rūšies hektarą 2,50 lito, o uţ IV rūšies po 0,75 lito pusmečiui (šis mokestis uţ ţemę buvo renkamas du kartus per metus). Nuo šios sumos 5 proc. atitekdavo Eţerėnų apskrities iţdui, o 10 proc. keliaudavo į Salako valsčiaus iţdą174. Tačiau pasitaikydavo išimčių, kai Eţerėnų mokesčių inspektorius sulaukdavo pagrįstų skundų iš Salako valsčiaus gyventojų, jog iš jų surinkta ţemės mokesčio daugiau nei reikalauja įstatymas. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti Drobiškių k. gyventojų skundą, jog jie turėjo įmokėti 87,52 litus, o Salako valsčiaus valdyba surinko 121,95 litus. Uţ tokius neteisėtus veiksmus Eţerėnų apskrities mokesčių inspektorius nedelsiant perspėjo Salako valsčiaus valdybą ir paragino laikytis ţemės įstatymo nustatytų reglamentų175. Salako valsčius 1925 metais gavo 19 550 litų pajamų. Pagrindinės valsčiaus pajamos gautos iš ţemės176 ir nekilnojamojo turto mokesčių, tai sudarė apie 5700 litų. Iš savivaldybės valdomų įmonių (kokias įmones konkrečiai valdė Salako valsčiaus valdyba, nustatyti nepavyko) gauta 4000 litų. Ţenklią pajamų dalį (apie 2650 litų) sudarė išduoti prekybos ir pramoninės veiklos patentai, taip pat 800 litų nuo bendro šių įstaigų pelno177. Smulkesnę įplaukų dalį, 700 litų, sudarė kanceliarinės178 (200 litų) ir turgaus rinkliavos179 (500 litų). Uţ kelių taisymą per valstybinius miškus (uţ einamuosius ir 1924 metus) planuota gauti apie 4950 litų. Po 350 litų į biudţetą planuota surinkti iš baudų uţ savivaldybės nutarimų nevykdymą bei savivaldybės nuomojamos180 ţemės. Kaip ir kiekvienų ankstesniųjų metų, taip ir 1925 m. biudţete, didţiausią išlaidų dalį, apie 11600 litų, sudarė Salako valsčiaus savivaldybės išlaikymas. Valsčiaus viršaičio algai iš minėtų lėšų atseikėta 2750 litų, valsčiaus valdybos tarnautojams 5100 litų. Likusios išlaidos atiteko kanceliarinių reikmenų pirkimui, laikraščių ir skelbimų pirkimui, pašto bei telefono-telegrafo
173 Susirašinėjimas su Iţdine ir Mokesčių inspektoriumi 1923 05 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 50, l. 16. 174 Susirašinėjimas su Iţdine ir Mokesčių inspektoriumi 1923 11 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 50, l. 28. 175 Susirašinėjimas su Iţdine ir Mokesčių inspektoriumi 1923 12 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 50, l. 32. 176 Salako valsčiaus teritorijoje 1925 metais buvo 13 100 ha IV rūšies ţemės bei 5300 ha valstybinio miško. 177 20-ties procentų dalis nuo visų renkamų valstybinių, papildomų bei bendrųjų pajamų mokesčių atitekdavo Salako valsčiaus biudţetui. 178 Dviejų šimtų pasų arkliams išdavimas po 1 litą uţ auginamą arklį. 179 Dešimties centų rinkliava asmeniui uţ įvaţiavimą į Salako miestelį turgaus dieną. 180 Salako valsčiaus valdybos ţinioje buvo 6 ha ţemės, kurią išnuomojus būtų buvę galima gauti 350 litų pajamų į valsčiaus biudţetą, tačiau ši ţemė (kaip priedas prie algos) pavesta naudotis Salako valsčiaus viršaičiui A. Stasiūnui. Eţerėnų apskrities valsčių sąmatų nuorašai ir santraukos 1925m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1235, l. 9.
35 paslaugų apmokėjimui. Kitą išlaidų, skirtų savivaldybės reikmėms dalį, sudarė pinigai, skirti patalpų remontui, jų valymui, kurui bei šviesai. Susisiekimo reikalams, apie 3900 litų, valsčiaus savivaldybė skyrė kelių ir tiltų taisymui bei pašto (pašto arklių) išlaikymui. Švietimo reikalams valsčiaus savivaldybė skyrė tik 2200 litų. Nedidelė išlaidų dalis, 300 litų, skirta beturčių pašalpoms ir buičiai pagerinti, atitinkamai po 100 ir 240 litų skirta gydytojų, pribuvėjų bei veterinarijos gydytojų išlaikymui. Nekilnojamojo turto draudimui nuo gaisrų valsčiaus savivaldybė skyrė 284 litus. Įvairios kitos išlaidos: antai 100 litų skirta draugijai „Lietuvai pagraţinti“, 2500 litų kelių taisymui per valstybinius miškus bei 500 litų Salako miesteliui pagraţinti. Bendra Salako valsčiaus biudţeto išlaidų suma 1925 metais viršijo 23 500 litų181. Salako valsčiaus biudţeto pajamos 1929 m. sudarė 18 500 litų, o išlaidos buvo subalansuotos ir neviršijo planuojamų gauti pajamų. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 1929 m., didţioji įplaukų dalis į biudţetą (apie 7600 litų) gauta iš ţemės mokesčio ir papildomo ţemės mokesčio ţyginių arklių stočiai išlaikyti. Taip pat ţenklią įplaukų dalį į valsčiaus biudţetą, apie 1800 litų, kaip ir ankstesniais metais, sudarė pajamos, gautos iš parduotų prekybos patentų. Atsirado ir naujas šunų registracijos mokestis, iš kurio planuota gauti 130 litų pajamų. Taip pat valsčiaus savivaldybė gavo 420 litų uţ išnuomotus nuosavus namus policijos III nuovados raštinei bei 410 litų rinkliavų gautų turgaus dienomis. Visų kitų mokesčių dydţiai panašus, kaip ir 1925 metų biudţete. Daugiau nei pusė gautų pajamų 1929 m. Salako valsčius išleido savivaldybės funkcijų vykdymui, tai sudarė apie 10 200 litų. Susisiekimo reikalams valsčiaus savivaldybė skyrė 4120 litų, o pradţios mokyklų išlaikymui 2300 litų. Kiek maţiau, 950 litų, skyrė pavargėlių prieglaudos išlaikymui ir 190 beturčių pašalpoms. Po 150 litų iš valsčiaus biudţeto skirta sveikatos ir veterinarijos reikalams. Nenumatytoms išlaidoms skirta 215 litų. Taigi minėtos išlaidos neviršijo 18 500 litų182. Salako miestelyje kiekvieną pirmadienį (turgaus dieną) uţ įvaţiavimą į turgavietę 1930 metais rinktas 10 centų mokestis, o uţ staliuko pasistatymą prekybai dar 50 centų mokestis. Todėl per metus iš Rinkos aikštės rinkliavos buvo gaunama apie 1300 litų183. Teritoriniai ir demografiniai savivaldybių dydţiai buvo nevienodi. Ypač skyrėsi valsčių teritoriniai ir demografiniai parametrai. Savo ruoţtu, kadangi administracinės visų valsčių struktūros buvo vienodos, taigi ir išlaidos jų administracijai išlaikyti irgi buvo maţdaug vienodos. Dėl to pastoviosios valdymo išlaidos maţuose ir ekonomiškai silpnesniuose valsčiuose, panašiuose
181 Eţerėnų apskrities valsčių sąmatų nuorašai ir santraukos 1925 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1235, l. 2, 4, 6. 182 Salako valsčiaus valdybos sąmatos vykdymo ir apyskaitos 1930 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 177, l. 12-16. 183 Salako valsčiaus valdybos byla. Sąmatos vykdymas ir apyskaitos 1931 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 197, l. 22.
36 į Salaką, procentiniu atţvilgiu buvo daug didesnės negu didţiausiose ir ekonomiškai stipresnėse valsčių savivaldybėse184. Administracijos išlaidos kai kuriuose maţesniuose valsčiuose pareikalaudavo per 50 proc. visų valsčių savivaldybių biudţetų pajamų. Tai neigiamai veikė maţųjų valsčių savivaldybių darbą. Salako valsčiaus valdyboje 1934 metais be viršaičio Anupro Pumpučio ir sekretoriaus Jono Stankevičiaus dar dirbo Anelė Švalkutė (raštininkė) bei Petras Deveikis (sargas). Kas mėnesį viršaitis gaudavo 200 litų algą, iš kurios mokesčiams atskaičiuodavo 37 litus, Jonas Stankevičius – 250 litų, mokesčiams iš jo atskaičiuodavo 48 litus. Raštininkei nuo 150 litų algos atskaičiuodavo 24 litus, o sargui nuo 80 litų algos – tik 3.50 litų mokestį185. Salako valsčius, kaip ir visa Lietuva 4-o dešimtmečio pradţioje jautė pasaulinės krizės padarinius, todėl valsčiaus taryba 1934 m. lapkričio 30 dieną priėmė keletą nutarimų, kuriuos Salako viršaitis Anupras Pumputis apskundė Zarasų apskrities viršininkui186. Laiške viršaitis skundėsi, jog valsčiaus taryba nepagrįstai sumaţino jo algą iki 190 litų per mėnesį, kai tuo tarpu kas mėnesį vien susisiekimo priemonės – ţyginių arklių išlaikymui reikia papildomai 42 litų. Taip pat skųstasi, jog nepagrįstai sumaţintas atlyginimas raštininkui nuo 125 iki 100 litų, o darbuotis reikia nuo 8 iki 14 val., o papildomai dar tenka dirbti nuo 16 iki 19 val. Laiške uţsimenama, kad Salako pradţios mokyklos sargui turėtų būti paliktas senasis 35 litų mėnesinis atlygis, o ne naujai paskirtas 30 litų. Pagal 1935 m. Zarasų apskrities duomenis, siųstus savivaldybių departamentui, galima konstatuoti, kad tuo metu Salako valsčiuje gyveno 9854 gyventojai, kurie valdė 22 285 hektarus ţemės iš bendro valsčiaus ploto, kuris sudarė 31 095 hektarus (iš jų 8810 ha valstybiniai miškai bei eţerai)187. Salako valsčiaus teritorijoje buvo 2259 hektarai valstybinio miško su pelkėmis, tačiau valsčius mokesčius rinko nuo 1904 ha (miško plotas be pelkių)188. Salako valsčiaus dirbamoji ţemė buvo priskirta ketvirtai rūšiai (maţiausiam derlingumui), jos bendras plotas sudarė 7477 dešimtines, nenaudojamai ţemei priskirtos 2289 dešimtinės, taip pat prie ketvirtos rūšies ţemės priskirti valsčiaus eţerai, kurių bendras plotas sudarė apie 2140 dešimtinių189. Salako valsčiaus viršaičio pareigas 1934 m. gruodţio 12 d. iš Anupro Pumpučio perėmus Pranui Steponaičiui, deklaruota, kad tą dieną valsčius pajamų turėjo 20 675 litus, o išlaidų
184 Cesevičius D. Lietuvos ekonominė politika 1918-1940, Vilnius 1995, p. 39. 185 Salako valsčiaus savivaldybės byla. Įvairūs susirašinėjimai 1934 08 02, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, l. 505. 186 Ponui Zarasų apskrities viršininkui 1934 12 05, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 259, l. 6. 187 Savivaldybių departamento ţinios apie savivaldybių tarnautojus 1935–1939, LCVA, f. 379, ap. 3, b. 27, l. 129. 188 Zarasų apskrities ţinios siųstos Savivaldybių departamentui apie Salako valsčių 1935 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 49. 189 Zarasų apskrities ţinios siųstos Savivaldybių departamentui apie Salako valsčių 1935 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 48.
37 19 206 litus, saldo190 1468 litus, visas šis skirtumas pateisintas esamais dokumentais191. Visas savivaldybės turtas su 10 ha ţemės sklypu, trobesiais, baldais ir raštinės reikmenimis įkainotas 48 435 litais. Pagal sudarytą sąmatą 1935 metais Salako savivaldybė turėjo 7770 litų skolų. Susipaţinus su Salako valsčiaus pranešimu, siųstu Zarasų apskrities mokesčių inspekcijai 1939 m. sausio mėn., galima nurodyti tuometinės valsčiaus valdybos tarnautojų algas. Tuo metu Salako viršaičio alga buvo 199 litai per mėnesį, kai tuo tarpu sekretoriaus Jono Stankevičiaus alga buvo 250 lt., raštinininkės Uršulės Švalkutės 126 lt., o sargo Petro Deveikio 102 litai per mėnesį192. Vadinamąjį finansinį išlyginimą Lietuvos valstybė stengėsi vykdyti daug paprastesniu būdu: jeigu vienai ar kitai savivaldybei (valsčiui) iškildavo didesni finansiniai sunkumai ar padidėdavo jų finansinis poreikis, valstybė ateidavo į pagalbą daugiausia vienkartinėmis subvencijomis arba dotacijomis. Kraštutiniu atveju valstybė didesnį ar pastovesnį savivaldybių finansinį poreikį prisiimdavo sau. Pavyzdţiui, Salako valsčiui būdavo sunku išlaikyti pradţios mokyklas. Todėl Salako valsčiui teko rūpintis tik mokyklų patalpomis, šviesa ir kuru, o mokytojams algas mokėjo pati valstybė193. Salako valsčiuje (nekilnojamojo turto) ţemės mokesčio dydis 1939 m. priklausė nuo ţemės derlingumo, kuris tame krašte buvo labai menkas. Antai II rūšies ţemės plotų Salako valsčiuje buvo tik 25 ha, III rūšies – 3080 ha, o IV rūšies net 15 422 ha. Iš esamo bendro ploto valstybė surinkdavo apie 38 640 litų mokesčių. Valsčiaus savivaldybei tekdavo 30 proc. nuo gautos sumos, o taip pat 7 proc. seniūnų algoms, tai sudarydavo apie 13 810 litų per metus. Šios pajamos ţenkliausiai papildydavo valsčiaus biudţetą. Salako miestelio ţemės sklypų ir namų savininkai per metus, pagal apskaičiavimą, valstybinio mokesčio sumokėdavo apie 3300 litų: iš tos sumos valsčiaus savivaldybės reikalams tekdavo 20 proc., tai sudarydavo apie 660 litų per metus. Be to, seniūnų algoms sumokėti tie patys savininkai, valsčiaus tarybos nutarimu, mokėjo 7 proc. valstybinį mokestį, kuris sudarydavo 220 litų per metus. Nuo esamų valstybinių miškų (parduotos medienos) ir eţerų eksploatacijos, kasmet buvo planuojama surinkti po 1150 litų194. Pagrindinės pajamos iš verslo mokesčio buvo gaunamos iš esamų prekybos ir smulkių įmonių, kurių valsčiuje buvo priskaičiuojama arti šimto. Iš esamų įmonių per metus būdavo surenkama apie 4900 litų. Nuo gautų pajamų 20 proc. tekdavo valsčiaus savivaldybės reikalams, tai sudarydavo apie 980 litų, be to, seniūnų algoms imtas 7 proc. mokestis, kuris sudarydavo apie 345
190 Saldo - skirtumas tarp mokėjimo reikalavimų sumos ir įsipareigojimų sumos mokėjimų balanse. Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas, Vilnius, 1993, p. 672. 191 Salako valsčiaus viršaičio pareigų perdavimo aktas 1934 12 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 64. 192 Salako valsč. sav-bės pranešimas Zarasų apskr. mokesčių inspekcijai 1939 01 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 7. 193 Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918–1940, Vilnius, 1995, p. 40. 194 Salako valsčiaus savivaldybės pajamų-išlaidų aiškinamasis raštas 1939 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 283, l. 8-9, 43-46.
38 litus. Taigi valsčiaus savivaldybė nuo šio mokesčio gaudavo apie 1325 litus. Valsčiaus savivaldybė taip pat nuo prekybos bei smulkių įmonių rinko ir verslo mokestį, kuris sudarydavo apie 700 litų, bei traktieriaus verslo (akcizo) mokestį, kuris buvo renkamas iš dviejų miestelyje veikusių restoranų ir sudarydavo apie 150 litų. Mokestis uţ įvaţiavimą į turgų ir prekybos vietą turgaus dieną nesikeitė penkiolika metų, rinktas 10 centų mokestis nuo veţimo bei gyvulio esančio turguje. Be to, iš smulkesnių prekybininkų, turinčių staliuką, imti 25 centai, iš stambesnių prekybininkų 50 centų. Sutartyje pabrėţta, kad rinkliava renkama turgavietėje, vietose prie įvaţiavimo į rinką, bet ne iš asmenų, tą dieną pravaţiuojančių pro miestelį195. Salako miestelio gyv. Markelis Fligelis uţ teisę 1935 metais rinkti rinkliavas Salako miestelio turgavietėje sumokėjo 1735 litus. Taip pat Salako savivaldybė nustatė rinkliavos sumas, antai vienkartinis mokestis uţ prekybą ant staliuko imtas 50 centų, smulki prekyba metams kainavo 10 litų, stambesnė – 20 litų196. Valsčiaus savivaldybė taip pat rinko kanceliarijos mokestį po 2 litus uţ įvairių liudijimų, paţymų išdavimus, o išduodant arklio pasą buvo imamas 1 lito mokestis. Taip pat per metus vidutiniškai buvo išduodama po 60-70 leidimų pereiti Latvijos sieną, nuo kiekvieno leidimo valsčius rinko po 2,50 litų. Viso iš kanceliarinių mokesčio buvo gaunama apie 300 litų pajamų. Uţ dviračių registraciją buvo renkamas nevienodas mokestis, antai šaulių turimi dviračiai buvo apmokestinami 3 litų, o kitų gyventojų – 5 litų mokesčiu. Visame valsčiuje buvo priskaičiuojama apie 70-80 dviračių, o bendrai gauta suma sudarydavo apie 300 litų. Registruojant savo gyvenamąją vietą Salako valsčiuje ir išduodant pasą, buvo renkamas 50 centų mokestis, kurio bendrai buvo surenkama apie 15 litų. Salako miestelyje įvedus mėsos kontrolę, uţ kiaulienos ţymėjimą nuo kilogramo buvo renkamas 5 centų mokestis. Šio mokesčio per metus buvo surenkama apie 100 litų. Uţ pagamintus 493 kietmetrius medienos, skirtos Salako valsčiaus mokyklų šildymui, kurių išlaikymu rūpinosi Švietimo ministerija, valsčius gaudavo apie 700 litų pajamų, uţ kietmetrį prašant po 1,20-1,60 lt. Uţ įvairius administracinius nusiţengimus, viršaičio įsakymų nevykdymą, įvairių mokesčių nemokėjimą laiku, buvo renkamas 0,75 proc. mokestis nuo esamos sumos, kurio per metus buvo surenkama apie 700 litų. Taip pat ţenklią valsčiaus pajamų dalį, apie 5000 litų, sudarė renkamas mokestis uţ kelių taisymą valstybinių miškų plotuose197. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje administracinėms išlaidoms skirta 13 576 litai, kurie nesudarė daugiau nei pusė visų valsčiaus išlaidų. Padidėjo išlaidos švietimo, meno ir kultūros
195 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Petru Šalčiu dėl rinkliavų rinkimo Rinkos aikštėje 1931 03 13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 15; Turgadieniais vaţiuokit tik turgun. Zarasų kraštas. Zarasų apskrities laikraštis. Zarasai, 1933, liepos 15 d., nr. 27, psl. 3. 196 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Markeliu Fligeliu iš Salako m. dėl rinkliavų rinkimo Rinkos aikštėje 1935 03 29, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 111. 197 Salako valsčiaus savivaldybės pajamų-išlaidų aiškinamasis raštas 1939 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 283, l. 8-9, 43-46.
39 reikalams, kuriems skirta 5300 litų. Nepasiturinčių Salako gyventojų gydymui apskričių ligoninėse ir skoloms uţ tai padengti valsčiaus savivaldybė kasmet skirdavo 1200 litų. Neturtingų gyventojų buities reikalų gerinimui ir senyvo amţiaus Salako gyventojų išlaikymui Zarasų apskrities senelių prieglaudoje skirta 2650 litų. Taip pat didelę išlaidų dalį, apie 3000 litų, sudarė lėšos, skirtos kelių ir tiltų prieţiūrai. Valsčiaus policijos išlaikymui skirta tik 310 litų, kai tuo tarpu pašto korespondencijos persiuntimas valsčiaus savivaldybei kainuodavo virš 100 litų, telefono abonentinis mokestis metams kainavo 60 litų, o pokalbiams skirta 140 litų suma. Elektra savivaldybei buvo tiekiama nemokamai, o perdegusioms lemputėms pakeisti per metus buvo skiriama 15 litų. Valstybinio knygyno-bibliotekos išlaikymui Salako miestelyje (buto nuoma ir elektra) kainavo 400 litų (ţr. priedas nr. 23).
3.2. Ūkio raidos tendencijos ir plėtros galimybės
Kooperatyvai laisvosios rinkos sąlygomis buvo (yra) smulkiųjų bei vidutiniųjų ūkio vienetų ir ekonomiškai silpnesnių asmenų organizacija, padedanti kovoti su stambiųjų ūkių ir stipriųjų sąjungų ekonominiu pajėgumu. Taigi valstybės skatinamas ţemės ūkio ir kitokių kooperatyvų steigimas buvo svarbi ekonominės politikos grandis. Lietuvoje turėjo būti sukurtas tankus ir stiprus kooperatyvų organizacijų tinklas198. Į šį gamintojų, kredito kooperatyvų, pieninių ir ţemės ūkio draugijų tinklą XX a. 3-iojo dešimtmečio viduryje įsitraukė ir Salako valsčiaus gyventojai-ūkininkai. Šio valsčiaus gyventojai įsteigė kredito uniją, keletą smulkių kooperacijos bendrovių. 1927 m. Salake įsteigta pieno perdirbimo bendrovė turėjo 11 grietinės nugriebimo punktų. Bendrovė turėjo 75 narius, jos steigėjas – to meto Salako viršaitis Aleksas Stasiūnas. Per metus buvo perdirbama vidutiniškai 600 000 kilogramų pieno, pagaminama 22 000 kilogramų sviesto. 1930 metais įsikūrė ir ţemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, turėjęs 90 narių. 1935 metais „Dirvos“ apyvarta buvo 70 000 litų, ji turėjo 1500 litų pelno. Nuo kooperatyvo įkūrimo iki okupacijos apyvartiniai rodikliai kasmet augo. Valstybė, skatindama kooperatyvų kūrimą, siekė sustiprinti ir palaikyti didţiausią bei lietuviškiausią ekonomikos sluoksnį – ūkininkus, rėmė kooperatyvus, kurie padėjo uţbėgti uţ akių privačiai iniciatyvai steigti agrarinę, ypač pieno perdirbimo bendrovę. 1925 m. buvo įsteigta smulkaus kredito draugija (įkūrėjas ir pirmininkas A. Stasiūnas), turėjusi 830 narių. Iki 1936 metų draugija savo nariams buvo išdavusi apie 200 000 litų paskolų ir
198 Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918–1940, Vilnius, 1995, p. 23.
40 turėjo 150 000 litų indėlių. Salako valsčiuje buvo 107 įmonės – malūnai, plytinės, lentpjūvė, elektrinė, degtinės monopolis, kelios dešimtys parduotuvių ir amato dirbtuvėlių. Miestelyje buvo P. Šakalio įvairaus asortimento prekių krautuvė, smulkių prekių P. Bertulio krautuvė, J. Mardoso kepykla, A. Šakalio mėsinė ir kt. (miestelyje buvo net 25 parduotuvės), veikė motorinis malūnas, lentpjūvė, elektrinė. Salakiečiai turėjo nagingų stalių, siuvėjų, kalvių, audėjų, ypatingai buvo garsūs meistrai, gaminantys lineikas (veţimaičius) ir vaţius. 1925–1931 metais viena lineikų dirbtuvė kasmet pagamindavo po 20-30 veţimų, kuriuos įsigydavo ūkininkai ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių199. Ekonominiu atţvilgiu valsčius nebuvo labai stiprus. Tokią padėtį sąlygojo kelios prieţastys: ţmonės gyveno netoli administracinės linijos, toli nuo geleţinkelio, ţemės nederlingos (III ir IV rūšies), paviršius nelygus, didelį plotą uţėmė miškai, pelkės ir eţerai, ūkiai smulkūs (1936 metais 1650 ūkių). Turint lengvesnių dirvoţemių, daugiau buvo sodinama bulvių, sėjama aviţų ir grikių, nemaţi plotai buvo kanapių. Jų pluoštas buvo naudojamas virvėms, tinklams ir audiniams gaminti. Gyvulininkystės ūkis taip pat buvo labai atsilikęs. Šioje srityje pradėta daugiau dirti nuo 1936 metų. Agronomo Juozo Duoblio pastangomis buvo pradėta sėkmingai spręsti daugelį klausimų. Nemaţai lėšų gauta iš Ţemės ūkio rūmų, kurių dėka atlikti bandymai nusausintuose durpynuose. Nusausinti ir sukultūrinti nemaţi plotai pelkių, pasirūpinta ir veislinių gyvulių įsigijimu. Valsčiuje buvo steigiami jaunųjų ūkininkų rateliai (kiekviename jų po 40 narių). Buvo siekiama jaunuomenę išmokyti ūkininkavimo pagrindų, nes tų ţinių ypatingai stigo šiame krašte. Salako girininkijai priklausė 3200 ha valstybinio miško ir 32 eţerai. Dalis gyventojų galėjo papildomai uţsidirbti ţiemą, kirsdami mišką ir ruošdami medieną. Belgų pirkliai buvo pirkę 200 000 ktm. medienos, kuri paruošta buvo gabenama į Saldutiškio lentpjūvę. 1935 metais Vaišnoriškių kaime pastatyta didelė lentpjūvė, kurioje miško medţiaga buvo ruošiama ir apdorojama, o vėliau gabenama į Utenos geleţinkelio stotį200. Ţemės ūkio gamybos kryptis XX a. 3-4 dešimtmetyje reguliavo valstybinės institucijos. Jos nesikišo į atskirų ūkininkų praktinę veiklą, bet iš viršaus reguliavo ţemės ūkio gamybos kryptis, spartino gamybos vystymosi tempus, harmonizavo visą ţemės ūkio institucijų bei organizacijų veiklą. Prasidėjus ekonominei krizei, buvo paţeista krašto ekonomikos pusiausvyra. Ekonominės krizės metu atsirado ţemės ūkio ir pramonės gaminių kainų disproporcijos. Pradėjusios veikti vadinamosios „kainų ţirklės“ negailestingai kirpo ţemės ūkio gaminių kainas, o pramoninių gaminių kainos išliko palyginti aukštos201. Ši valstybės politika turėjo įtakos ir Salako
199 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999, p. 72. 200 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999, p. 72. 201 Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918–1940, Vilnius, 1995, p. 92.
41 valsčiaus gyventojų ekonominei situacijai Pasigirdo priekaištų, jog miesto pramonė išnaudoja ţemės ūkiu besiverčiančius gyventojus ir visus krašto vartotojus, prieštarauja mąţtančioms pajamoms ir krintančiam pragyvenimo minimui. Salako valsčiuje absoliuti gyventojų dauguma, besivertusi ţemės ūkiu, jautė pramoninių prekių kainų išaugimą bei uţaugintos ţemės ūkio produkcijos kainų kritimą. Susidariusi situacija ţenkliai sumaţino valsčiaus gyventojų perkamąją galią. Iš pateiktų Salako valsčiaus duomenų, kuriuos valsčius buvo įpareigotas pateikti Centriniam statistikos biurui, galima nustatyti prekių kainas bei jų asortimentą Salako miestelio turguje bei krautuvėse. 1935 metų sausio mėn. Centrinis statistikos biuras laiške prašė kuo tikslesnių ir objektyvesnių duomenų, kuriuos reikalavo pateikti pagal atsiųstą instrukciją202. Iš pateiktų duomenų galima konstatuoti bendrą pragyvenimo lygį bei pakankamai aukštą kainų vidurkį statybinėms ar kai kurioms maisto prekėms (daţniausiai įveţtinėms iš uţsienio), kurių įsigijimą galėjo leisti tik nedaugelis valsčiaus gyventojų (ţr. priedas nr. 8). Iš Zarasų apskrities 1936 m. vasario mėnesį surinktų ţinių apie esamas plytines galima teigti, kad Salako valsčiaus teritorijoje veikė dvi plytinės, kurios buvo vienos iš kelių, veikusių Zarasų apskrityje. Viena plytinė buvo Uţsienio kaime ir priklausė Adolfui Bulkai bei Juozui Klimui. Šioje plytinėje plytos gamintos rankomis, jų degimui panaudota 80 kub. metrų malkų. Plytinėje per metus pagamindavo apie 21 000 plytų. Metams buvo samdomi du darbininkai, kurie uţ dienos darbą gaudavo nuo 4 iki 5 litų. Kita plytinė nuo jau minėtos buvo nutolusi 16 km ir įsikūrusi Galinių kaime, jos savininkas buvo Albertas Juodka. Šioje plytinėje plytos taip pat gamintos rankomis, jų išdegimui buvo sunaudojama apie 45 kub. metrų malkų. Šioje plytinėje buvo išdegama apie 18 000 plytų (lauko tipo krosnyje) per metus. Savininkas karts nuo karto pasisamdydavo du darbininkus, kuriems mokėdavo po 4 litus nuo 1000 išdegtų plytų. Kita artimiausia plytinė buvo įsikūrusi Zarasų apskrityje Degučių miestelyje203. Sprendţiant iš Salako valsčiaus siųstų ţinių Zarasų apskrities valdybai, galima teigti, kad šiame valsčiuje nuo paskelbto ţemės ūkio statybai tvarkyti skirto įsakymo 1935 m. sausio mėn. buvo išduoti 148 statybos leidimai, o 1936 m. – 116 leidimų Šis įsakymas didelės naudos turėjo ūkininkams, kurie, statydami naujus statinius, atsiţvelgė, jog po vienu stogu nebūtų statomi gyvenamieji trobesiai su tvartais. Taip pat gyvenamuosiuose namuose buvo pradėta įrenginėti orlangius ir atitinkamo aukščio kambarius, kurie atitiko to meto higienos ir estetikos
202 Centralinio statistikos biuro raštas Salako valsčiaus valdybai 1935 01 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 4. 203 Ţinios apie plytines esančias Zarasų apskr. Salako valsčiuje 1936 vasario mėn., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 270, l. 22.
42 reikalavimus204. Per 1935 metus Salako valsčiuje buvo pastatyti 47 gyvenamieji namai ir 122 negyvenamos paskirties pastatai, kurių bendra vertė siekė 100 835 litus205. Salako miestelis per karą labai nukentėjo. 1923 m. jame buvo 418 sodybų, kuriose gyveno 1918 ţmonių. Nepriklausomybės laikotarpiu miestelis gerokai pakeitė savo išvaizdą. Savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis nutiesta 40 kilometrų naujų III rūšies vieškelių, kurie palengvino susisiekimą su valsčiaus centru. Miestelio aikštė buvo išgrįsta akmenimis, nutiesti šaligatviai, sutvarkyta J. Tūbelio alėja, miesto gatvės apsodintos liepaitėmis, atlikta planinga pastatų statyba miestelyje, pasirūpinta elektrifikacija. Sutartis dėl elektros tiekimo Salako miesteliui buvo pasirašyta 1929 metų rugpjūčio mėn. Joje buvo numatyta, jog Tiltiškių vandens malūno/lentpjovės savininkas Pranas Juozėnas iš Degučių valsčiaus, įsipareigoja tiekti ir parduoti elektrą Salako miestelio apšvietimui. Sutartyje nustatyta, jog viena metine 10 ţvakių galios lempute apšviesti vienam mėnesiui kainuoja 1,50 lt., o 25 ţvakių galios lempute vienam mėnesiui 3 litai. Abonentai, turintys skaitiklius, uţ vieną kilovatvalandę turėjo mokėti po vieną litą. Pranas Juozėnas įsipareigojo nemokamai skirti elektrą 8 lempoms po 25 ţvakes miesteliui apšviesti. Salako baţnyčiai šviesa buvo teikiama su 50 proc. nuolaida, o dvi šventines dienas per šv. Velykas ir šv. Kalėdas visai nemokamai. Analogiška nuolaida buvo suteikta ir Vyriausiai ţydų sinagogai Salako miestelyje. Sutartyje buvo paţymėta, kad šviesa Salako miesteliui bus tiekiama nuo saulės nusileidimo iki 24 val., o rudens ir ţiemos mėnesiais nuo 4 val. ryto iki saulės patekėjimo206. 1939 metais Salako valsčiaus savivaldybėje buvo registruoti 113 įvairiausiais amatais besiverčiančių gyventojų, kaip antai siuvėjų, batsiuvių, dailidţių, mūrininkų ar malūnininkų (ţr. priedas nr. 9). Miestelyje be savivaldybės veikė ir kitos įstaigos – policijos nuovada, agronomo ir pašto įstaigos, vaistinė, sveikatos centras ir veterinarijos punktas, girininkija, biblioteka207. Šių įstaigų veikla galėjo patenkinti būtiniausius valsčiaus gyventojų poreikius nuo kultūrinių renginių iki pirminės medicinos paslaugų.
204 Salako valsč. valdybos raštas Zarasų apskrities valdybai apie išduotų statybos leidimų kiekį 1936 11 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 270, l. 301. 205 Salako valsčiaus statybos statistika 1935 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 270, l. 7. 206 Prano Juozėno iš Tiltiškių k. siūlymas Salako valsčiaus tarybai dėl elektros tiekimo Salako miesteliui 1929 08 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 120. 207 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999, p. 72.
43
IV. ŠVIETIMAS SALAKO VALSČIUJE
4.1. Bendros valsčiaus savivaldybės švietimo tendencijos Išsikovojus nepriklausomybę ir suformavus valsčių teritorinius vienetus, suskubta ne tik rinkti mokesčius, rekvizicijas, bet ir rūpintis valsčiaus gyventojų savišvieta. Pirmaisiais valstybės kūrimosi metais Lietuvoje susiklosčiusios tradicijos įtakoje kaimo vietovėse veikė ir kūrėsi vienkomplektės 3 skyrių, o miestuose dvikomplektės 4-5 skyrių pradinės mokyklos. Iki 1928 m. privalomo pradinio mokymo įgyvendinimo akcijos pradţios mokyklų tinklas valstybėje padidėjo beveik 2,5 karto (nuo 1036 iki 2401 pradinės mokyklos). Lietuvoje 1926 metais „viena mokykla jei priskirtoje teritorijoje aptarnavo 907 gyventojus“208, tuo tarpu Salako valsčiuje esamų mokyklų skaičius aptarnavo ~580 gyventojų. Eţerėnų apskritis, kaip ir visos Lietuvos apskritys, turėjo pradţios mokyklų inspektorius, kurių tikslas buvo ne tik kontroliuoti, priţiūrėti, informuoti, nurodyti, vesti mokinių ir mokytojų ataskaitas, bet ir formuoti ugdymo kryptį. Parengtas projektas, reglamentuojantis steigti tankų pradţios mokyklų tinklą Salako valsčiuje. Nepamiršti ir paprasti valsčiaus gyventojai, kuriems turėjo būti suteikta galimybė susipaţinti su lietuviška periodine spauda. Prie Salako valsčiaus valdybos buvo įsteigta skaitykla, kurioje salakiečiai galėjo skaityt tuo metu leistą respublikinę spaudą209: laikraščius „Lietuva“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos aidas“, „Vyriausybės ţinios“, „Savivaldybė“ 210. Galima teigti, jog Salako valsčiaus valdyba prenumeravo visus svarbiausius to meto šalies dienraščius, savaitraščius, su kurių publikuojama informacija galėjo susipaţinti ir Salako valsčiaus gyventojai. Pirmaisiais mėnesiais po Salako ir kitų valsčių susikūrimo bei švietimo veiklos atnaujinimo susidurta su algų vėlavimo problema (algos vėlavo 3-4 mėn.), todėl 1919 metais mokytojai siuntė raštus, adresuotus Eţerėnų apskrities pradedamųjų mokyklų inspektoriui, kuriuose teigė, jog bus priversti palikti savo darbo vietą ir ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių dėl laiku negaunamos algos. Po šiuo pareiškimu pasirašė Eţerėnų apskrities mokytojai, tarp jų Salako mokytojas Antanas Poderys211.
208 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 36. 209 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 4. 210 Salako valsčiaus savivaldybės uţsilikusiųjų neapmokėtų skolų sąrašas 1935 01 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 3. 211 Išpildytieji raštai. Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus 1920, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 1, l. 49.
44 Salako valsčiaus valdyba 1920 metų balandţio 8 d. Eţerėnų apskrities Pradedamųjų mokyklų inspektoriui nusiuntė raštą212, o prie jo pateikė projektą213 (ţr. priedas nr. 5), kuriame dėstė, jog Salako valsčiuje visuotiniam vaikų mokymui būtų sukurtas pradedamųjų mokyklų tinklas, atsiţvelgiant į mokinių skaičių atskirose kaimiškose vietovėse bei atstumą iki artimiausios mokyklos. Šį projektą pasirašė Salako viršaitis A. Stasiūnas ir sekretorius A. Poderys. Šis mokyklų tinklo projektas Salako valsčiuje gyvavo iki 1935 metų liepos mėnesio, kuomet Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus iniciatyva Salako valsčiaus mokyklų vedėjai atliko gyventojų ir mokyklinio amţiaus vaikų surašymą. Tą kartą apskrities pradţios mokyklų inspektorius, atsiţvelgdamas į naujai surinktus duomenis, matydamas ţenklų mokinių skaičiaus persiskirstymą, reikalavo naujo mokyklų projekto214. Pagal naująjį projektą reikėjo steigti naujas vieno komplekto mokyklas Ţagarynės, Didţiasalio ir Jurgėnų kaimuose, atsiţvelgiant į tai, jog vietovės miškingos, yra eţerų ir administracijos linija. Minimos kliūtys trukdė mokiniams pasiekti artimiausias mokyklas. Be to, senajame projekte Kemionių pradţios mokykla buvo priskirta prie Degučių valsčiaus. Ji tik 3-iojo dešimtmečio pabaigoje atiteko Salako valsčiaus jurisdikcijai. Galima daryti prielaidą, jog mokyklų steigimo proverţis valstybės gyvavimo pradţioje buvo lydimas ir tinklo formavimo stichiškumo apraiškų, todėl jų perţiūra turėjo būti būtina. 1921 metais Eţerėnų apskrities viršininkas išsiuntė bendrą laišką visoms apskrities savivaldybėms, kuriame teigė, jog Švietimo ministerija nusivylusi Eţerėnų apskrities valsčių nerangumu savo teritorijoje steigiant mokyklas ir aprūpinant jas būtiniausiu inventoriumi bei mokymo priemonėmis. Į šį raštą Salako valsčiaus valdyba atsakė netrukus, teigdama, jog visos Salako valsčiaus mokyklos yra veikia sėkmingai ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpintos, tačiau bendrai visoms valsčiaus mokykloms papildomai reikia 25 suolų215, kurių įsigijimui Salako valsčiaus valdyba neturi lėšų. Dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių (jos bus aptartos vėliau) dalis mokyklinio amţiaus vaikų iš viso mokyklos nelankė arba lankė epizodiškai. Apytiksliais duomenimis (jeigu galima pasikliauti išlikusios visų apskričių mokyklinio amţiaus vaikų 1922 sausio 1 d. suvestinės duomenimis, pagal kurią Lietuvoje tuo metu buvo 244 734 mokyklinio amţiaus (7-14 metų vaikai), kalbamuoju laikotarpiu Salako valsčiaus teritorijoje buvo 1025 mokyklinio amţiaus vaikai (ţr. priedas nr. 5), pradinės mokyklos nelankė (tuo metu kai kurie iš jų galėjo būti ją jau baigę arba
212 Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus gautieji raštai 1919 – 1920, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 3, l. 71. 213 Išpildytieji raštai. Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus 1920, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 1, l. 1. 214 Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus gautieji raštai. 1935 07 08, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 3, l. 134. 215 Eţerėnų apskrities viršininko raštas Salako valsčiaus valdybai 1921 07 27, LCVA, f.844, ap. 5, b.14, l. 81.
45 lankyti aukštesnio tipo mokyklą) 50,95 proc. mokyklinio amţiaus vaikų216. Galima daryti prielaidą, kad iš Salako valsčiuje 1922 metais esamų mokyklinio amţiaus vaikų mokyklos nelankė ~ 35 proc. Lietuvos, kaip ir Salako valsčiaus savivaldybės, pradinių mokyklų tinklo plėtroje išskirtinos kelios tendencijos. Pirma, bendrasis mokyklų skaičiaus augimas atskirais metais buvo netolygus. Manytina, kad spartesni tinklo plėtojimo tempai (bent jau iki 1924 m.) dalinai buvo nulemti staiga išaugusio poreikio steigti mokyklas, kurį santykinai patenkinus, jų steigimo procesas sulėtėjo. Jau 1922 m. Švietimo ministerijos apyskaitoje buvo pastebėta, kad „ţmonių noras turėti daugiau pradţios mokyklų nesumaţėjo, bet patenkinti visų tų norų nei savivaldybės, nei Švietimo ministerija nepajėgė: savivaldybės – dėl lėšų stokos, Švietimo ministerija – dėl neturėjimo pakankamo mokytojų skaičiaus“217. Ţurnale Sietynas 1922 metais apţvelgta Eţerėnų apskrities Salako valsčiaus švietimo situacija. Konstatuojama: „Šiame Rytų Lietuvos pasienio rajone pradţios mokyklos randasi sunkesnėje negu kitur padėtyje. Fronto artumas ir karo ţygiai nedavė čia susitvarkyti gyvenimui, taipgi savivaldybės ir valdţios įstaigoms, tatai gi skaudţiai atsiliepė ant mokyklų ir mokytojų. Čia dar viešpatauja tikra „vargo mokykla“, kurioje vargsta tiek mokiniai šaltuose, ankštuose mokyklų butuose, be tinkamų suolų, mokslo priemonių, vadovėlių, tiek mokytojai, neaprūpinti butais, kuru, mėnesiais negaudami algos. Apskrities savivaldybė mokyklų ūkio reikalais ir mokslo priemonėmis iki šiol nieko visai nesirūpinusi, ir neaišku ar dar ką šiais metais bus padariusi“218. Eţerėnų apskrities savivaldybė ataskaitoje Švietimo ministerijai 1921 metais rašė, jog Salako valsčiaus mokyklose situacija patenkinama, tik trūksta suolų mokymuisi219. Tačiau respublikinėje spaudoje išspausdintame straipsnyje rašyta: „Salako miestelyje esanti dviejų komplektų mokykla rusų laikais buvo pavyzdinė, joje mokytojauja senas mokytojas (A. Poderys – M.M.), ten uţtiktas skurdus vaizdas – vaikučiai ant šaltų grindų atsigulę rašo dailyraštį. Mat, viename kambaryje telpa du skyriai su 80 mokinių, suolų gi savivaldybė teparūpinusi 14. Uţklaustasai vienas 8 metų vaikas, ar nešalta ant grindų „mokytis“, rimtai atsakęs, kad rankoms tai truputį ir šalta, tačiau galima „patrinti“, bet viduriams esą blogiau, nes prie mokytojos gėda pilvas šildyti. Tų mokinių sąsiuviniai rašalu sulaistyti, sutepti, raidės į save nepanašios“. Paluodės mokykloje situacija ne geresnė: „Vienam mokytojui tenka 88 mokiniai, suolų tik 14. Vaikų ateina net iš neutralinės zonos, nors ten lenkai vilioja į savo mokyklas, kurias ţadą steigti. Ţmonės patys aprūpina malkomis ir susiįdomavę (suinteresuoti esama) mokykla“220.
216 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis. Vilnius, 2000, p. 47. 217 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis. Vilnius, 2000, p. 37. 218 Sietynas savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros ţurnalas, Šiauliai, Nr. 1, 1922, p. 10. 219 Eţerėnų apskrities viršininko raštas Salako valsčiaus valdybai 1921 07 27, LCVA, f. 844, ap. 5, b.14, l. 81. 220 Sietynas savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros ţurnalas, Šiauliai, Nr. 1, 1922, p. 11
46 Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Salako valsčiuje, galima išskirti kelias pagrindines mokyklinio amţiaus vaikų mokyklos nelankymo prieţastis. Pirmiausia, dalis jų į mokyklas nebuvo priimami dėl jose esamos mokymosi vietų stokos. Vien dėl šios prieţasties visoje Lietuvos Respublikoje 1922/1923 metais į pradines mokyklas nebuvo priimta 9920 vaikų. Antra, dalis vaikų mokyklos nelankė dėl tėvų neturto (apie tai daţnai buvo paţymima mokyklų vedėjų, inspektorių bei tėvų komitetų pranešimuose centrinės valdţios institucijoms). Trečia, kai kurie vaikai buvo sulaikomi nuo mokyklos lankymo dėl tėvų priešiško nusistatymo apylinkėje esančių mokyklų atţvilgiu. Ketvirta, dalis mokyklinio amţiaus vaikų nelankė dėl įvairių kitokio pobūdţio prieţasčių (dėl „tėvų tamsumo“, „tėvų apsileidimo“, mokyklos tolumo nuo gyvenamosios vietos)221. Pradiniame valstybės steigimosi etape visos ugdymo grandys susidūrė su materialinių prielaidų mokymo – auklėjimo procesui plėtoti nepakankamumu. Buvo paţymima, kad didţioji dalis naujai steigiamų mokyklų (kaip ir paveldėtų) neturi tinkamesnių mokymo darbui patalpų, kad pastarųjų paieškos ir nuomavimas yra tapę išskirtiniais mokyklinės vadybos rūpesčiais. Vietinės savivaldybės, Salako valsčiaus savivaldybė – ne išimtis: buvo suvarţytos menkų savo galimybių, ieškojo pradinėms mokykloms pigesnių būstų, kurie ne visada atitikdavo ir minimalius reikalavimus, keliamus mokyklinėms patalpoms. Švietimo ministerijos duomenimis 1928 m. sausio 1 d. tik 625 mokyklos arba 26 proc. turėjo nuosavus namus, kitos buvo nuomojamuose namuose. Tuo metu Lietuvoje geriausiai aprūpintos nuosavais namais buvo mokyklos Vilkaviškio apskrityje (48,5 proc.), blogiausiai – Zarasų apskrityje (11,3 proc.)222. 1919–1930 metų laikotarpyje Salako valsčiuje nuosavą mokyklos pastatą turėjo tik Salako lietuvių pradţios mokykla. Visos kitos mokyklos patalpas nuomojosi. Nuomojamuose namuose ne visada buvo galima rasti tinkamų patalpų įrengti mokinukų klasėms, tačiau Švietimo ministerijai finansuojant, 1930 metais baigta statyti nauja Gubavos mokykla223, 1931 metais Salako Ţydų mokykla įsigijo nuosavą pastatą, mokymosi sąlygų gerinimui pradėtos tvarkyti ir kitų mokyklų patalpos. Anuomet visi mokytojai, auginantys maţamečius vaikus, prie algos turėjo teisę gauti vaiko priedą, todėl kreipdavosi į Eţerėnų apskrities pradţios mokyklų inspektorių, siųsdami vaiko gimimo metrikus, kuriuos tvirtindavo klebonas pagal kūdikio gimimo vietą, o jei mokytojas, esantis
221 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 49. 222 Švietimo ministerijos įstaigų 1927-jų metų apyskaita. Švietimo darbas, Kaunas, 1928, nr. 12, p. 2651; Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 53. 223 Salako valsčiaus valdybos byla. 1931 10 29, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 197, l. 10.
47 ţydų tautybės, tai vaiko liudijimą tvirtindavo Eţerėnų Ţydų bendruomenės taryba224. Taigi mokytojai nuo 1923 metų kas mėnesį uţ vieną vaiką prie algos gaudavo 10 litų priedą225, kuris valstybės tarnautojui priklausė iki vaikui sueidavo 14 metų226. Lietuvos respublikos vyriausybė 1923 metų geguţės 11 d. priėmė nutarimą, pagal kurį nustatė vaiko priedą skirti visiems valstybės tarnautojams ir nuolatiniams darbininkams nuo 1923 m. sausio 1 dienos227. Ţinoma, jog 1937 metais šešiems Salako valsčiaus mokytojams, t. y. trylikai vaikų, buvo skirtas vaiko priedas prie algos228 (ţr. priedas nr. 24). Pagrindinę visų išlaidų dalį, skirtų pradţios mokyklų išlaikymui, sudarė lėšos, skirtos mokytojų atlyginimams – 1927 m. jos sudarė 80 proc. visų išlaidų; butų nuomai – 5,9 proc., mokyklų namų remontui – 3,4 proc., naujoms mokykloms statyti, pirkti ir įrengti - 2,8 proc., mokymosi priemonėms įsigyti – 0,9 proc., inventoriui pirkti ir taisyti -1,1 proc. bei „kitiems reikalams“ – 6 proc.229 Panašiai išlaidos paskirstytos 1928 metais (ţr. priedas nr. 7).
4.2. Valsčiaus lietuvių pradţios mokyklos
1928 m. Salako valsčiuje veikė aštuonios keturių skyrių lietuviškos mokyklos, kurios buvo tiesiogiai išlaikomos iš Švietimo ministerijos lėšų ir dvi (lietuvių bei ţydų) keturių skyrių mokyklos išlaikomos iš Salako valsčiaus savivaldybės lėšų230. Minėtose mokyklose 1928 metais mokėsi 556 mokiniai, o juos mokė 18 mokytojų. 1929 metais šiose mokyklose jau mokėsi 693 mokiniai, o mokytojavo 20 mokytojų (ţr. priedas nr. 6). Galima daryti prielaidas, jog mokymosi patalpos buvo nepritaikytos dideliam mokinių skaičiui ir apsunkino mokymosi procesą, nes veikė išnuomotuose gyvenamuosiuose namuose. Pasikeitus politinei situacijai šalyje po 1926 metų gruodţio 17 d. perversmo, pradėta stebėti miestų ir valsčių inteligentijos poţiūrį į valdţioje įsitvirtinusi tautininkų reţimą. Todėl buvo sekami ir Salako valsčiaus inteligentai, kurių didesnė dalis anksčiau prijautė krikščionių demokratų idėjoms. Buvo sudaromi mokytojų ir kunigų sąrašai, kuriuose registruojami valsčiaus inteligentai,
224 Didţiasalio pradţios mokyklos vedėjos P. Baškienės prašymas; Salako ţydų pradţios mokyklos vedėjo J. Kaplano prašymas. Eţerėnų pradţios mokyklų inspektoriui 1929 01 09, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 55, l. 36, 39, 73, 77. 225 Eţerėnų apskr. pradţios mokyklų mokytojų sąrašas skiriamam vaikų priedui gauti, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 55, l. 79. 226 LR Pradţios mokslų departamentas. Pradţios mokyklų inspektoriams, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 55, l. 81. 227 LR Ministerių kabineto sprendimo nuorašas Švietimo ministerijai 1923 05 11, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 55, l. 80. 228 Salako valsčiaus pradţios mokyklų mokytojų algų lapai uţ 1937 m. sausio mėn., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 67, l. 15-16. 229 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 63. 230 Eţerėnų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 37.
48 palaikę tautininkų vykdytą politiką 1928 metais, bei opozicionieriai, prijautę krikščionių demokratų, liaudininkų ar socialdemokratų pusėms po 1926 m. gruodţio 17 d. perversmo231 (ţr. priedas nr. 10). Salako valsčiuje 1931 m. veikė 13 pradţios mokyklų, kuriose buvo 22 klasių komplektai. Iš trylikos pradţios mokyklų devynių mokyklų išlaikymą tiesiogiai finansavo Švietimo ministerija, likusias 4 mokyklas finansavo valsčiaus savivaldybė. Salako valsčiaus savivaldybė 1929 m. švietimo reikalams (mokyklos buto nuomai ir ūkio reikalams), konkrečiai Salako lietuvių pradţios mokyklai, Salako Ţydų pradţios mokyklai, Romaniškių pradţios mokyklai ir Kemionių pradţios mokyklai išlaikyti bendroje sumoje skyrė 1904 litus232. Salako valsčiaus savivaldybei vieno klasių komplekto išlaikymas 1930 m. kainavo 436,16 litus, o vienos mokyklos – 872,32 litus. Minėtose keturiose valsčiaus mokyklose mokėsi 184 berniukai ir 141 mergaitė233. Palaipsniui mokomojo inventoriaus ir mokymosi priemonių buvo įsigyta daugiau ir kokybiškesnių, tačiau jų būklės skirtumai atskirų kategorijų mokyklose išliko. Antai 1928 sausio 1 d. Švietimo ministerijos išlaikomų mokyklų situacija buvo geriausia, savivaldybių ir Švietimo ministerijos išlaikomų mokyklų – patenkinama, o prasčiausia situacija buvo tose mokyklose, kurias išlaikė įvairios organizacijos234. Kiekvienas valsčius turėjo išlaikyti savo jurisdikcijoje esančias mokyklas, tačiau pasitaikydavo ir tokių atvejų, kuomet mokyklą dėl didesnio mokinių skaičiaus tekdavo steigti valsčių susikirtimo ribose, o jos išlaikymu turėjo rūpinosi keli valsčiai. Toks ţingsnis ţengtas 1933 metų liepos 30 dieną, kuomet Salako valsč. viršaitis Anupras Pumputis ir Degučių valsč. viršaitis Bonifacas Petruoka išsinuomojo iš Adomo Vitkausko Aštrakalnio kaime pusę gyvenamojo namo mokyklos patalpoms įrengti235. Uţ tai buvo sutarta metams sumokėti 180 litų (kiekvienas valsčius sumokėjo po 90 litų). Kitą dieną Salako valsčiaus viršaičiui A. Pumpučiui išsinuomojus patalpas pradţios mokyklai Romaniškių kaime trejiems metams, teko mokėti 360 litų metinį mokestį236. Tų pačių metų spalio mėnesį Salako viršaitis A. Pumputis drauge su Degučių viršaičiu B. Petruoka išsinuomojo butą mokyklos įrengimui iš Mykolo Dūdėno, gyvenančio Zablackų kaime Degučių
231 „Geleţinio vilko“ Eţerėnų grupės štabo raštas Vyriausiajam štabui: priedas 4 raštai 1928 05 18, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 46, 47, 48, 50. 232 Salako valsčiaus sav. 1929 m. švietimo reikalams padarytų išlaidų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 27. 233 Salako valsčiaus valdybos byla. 1931m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 197, l. 16, 17. 234 Švietimo ministerijos įstaigų 1927-jų metų apyskaita. Švietimo darbas. Kaunas, 1928, nr. 12, p. 2652; Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 56. 235 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio ir Degučių viršaičio Bonifaco Petrokos sutartis su Adomu Vitkausku iš Aštrakalnio k. dėl patalpų nuomos mokyklos įrengimui 1933 07 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 52. 236 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Broniumi Kamockiu-Sarijušu iš Ramoniškių k. dėl patalpų nuomos mokyklos įrengimui 1933 07 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 53.
49 valsčiuje. Sutartyje numatyta, jog trys kambariai ir virtuvė išnuomojami vieneriems metams uţ 100 litų (kiekvienas valsčius sumokėjo po 50 litų)237. 1934 metų liepos mėn. 16 d. Salako viršaitis A. Pumputis ir Degučių viršaitis B. Petruoka iš Jokūbo Laurinavičiaus, gyvenančio Vajasiškio kaime, išsinuomojo du kambarius mokyklos patalpoms Vajasiškyje trejiems metams. Nuomos kaina sutartyje vieneriems metams numatyta 180 litų238. Nuo 1933 m. pradėjus Salako valsčiaus kaimų skirstymą į vienkiemius, kai kurie iš jų priartėjo prie kitos mokyklos rajono, tad dalis buvusio Nariūnų kaimo vaikų lankė Salako, o kita dalis Ramoniškio mokyklą. Tolimėnų mokyklos rajono Baltabirţės ir Bareikiškės kaimų gyventojai faktiškai naudojosi Utenos apskr. Minčios ir Gatelių mokyklomis, bet šie mokiniai juridiškai buvo priskirti prie Tolimėnų tuo atveju, jei Utenos apskritis nesutiktų jų įsileisti į savo mokyklas239. Sprendţiant iš Eţerėnų apskrities pradedamųjų mokyklų inspektoriaus rašto Švietimo ministerijai 1927 metais240, galima daryti išvadą, kad mokinių skaičius pagal nustatytus Švietimo ministerijos reikalavimus dviejų komplektų klasėms kai kuriose Salako valsčiaus mokyklose buvo nepakankamas. Taigi mokinių trūko šiose valsčiaus mokyklose: Uţvinčių 57 mokinių, Bajorų – 44, Tolimėnų – 53, Paluodės – 48 bei Grybiškių – 53 mokinių. 1931 m. vasarą apskrities švietimo inspektorius gaudavo laiškų apie kasdienius mokyklos ir jų mokytojų būtų remonto rūpesčius ir jau atliktus darbus. Antai Salako valsčiaus Bajorų pradţios mokyklos vedėjas J. Samulis laiške apskrities švietimo inspektoriui rašė apie mokykloje atliktus darbus: nubalintas sienas ir lubas, pataisytus gonkus, pastatytus naujus lauko tualetus. Mokytojų butuose esant reikalui būdavo keičiamos grindys, taisomos krosnys, popieriais (tapetais) išklijuojamos sienos241. Taip pat mokykla prašė bent vieno naujo stalo ir spintos knygoms susidėti ir saugoti. 1932 metais Zarasų apskrities švietimo inspektorius Salako ir kitų valsčių mokytojus paragino mokyklose steigti „Mokyklos vaikų kooperatyvėlius“, kurių tikslas surinkti mokinių įnašus į vaikų kooperatyvėlius ir iš jų padengti mokymosi priemonių įsigijimo išlaidas mokiniams, kurie tuo metu neturi pinigų joms įsigyti, o pagerėjus finansinei būklei, teigta, jog tuos įnašus galėtų atlikti ir patys tėvai. Tačiau daugelis valsčiaus mokytojų argumentavo, jog tokių kooperatyvų
237 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio ir Degučių viršaičio Bonifaco Petrokos sutartis su Mykolu Dūdėnu iš Zablackų k. dėl patalpų nuomos mokyklos įrengimui 1933 10 02, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 86. 238 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio ir Degučių viršaičio Bonifaco Petrokos sutartis su Jokūbu Laurinavičiumi iš Vajasiškio k. dėl patalpų nuomos mokyklos įrengimui 1934 07 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 109. 239 Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus gautieji raštai. 1935 07 08, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 3, l. 134. 240 Eţerėnų apsk. pradţios mokyklų byla. 1927 m., LCVA, f. 391, ap. 3, b. 902, l. 10, 11. 241 Susirašinėjimas su Zarasų apskr. pradţios mokyklų inspektoriumi 1931 07 15, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 68, 91.
50 nemėgino steigti, nes moksleivių tėvų padėtis labai prasta, o kooperatyvėlio finansinį deficitą anksčiau ar vėliau privalėtų padengti mokytojas iš asmeninių lėšų242. Salako valsčiaus inteligentija palaikė glaudţius ryšius su krikščionių demokratų organizacijomis net ir tuomet, kai buvo varţomi tautininkų judėjimo šalininkų. Vienas tokių pavyzdţių galėtų būti tai, jog Salako pradţios mokyklos mokytojai Zosė Bruškaitė ir Antanas Vaitėnas 1932 m. spalio mėnesį raštu kreipėsi į Zarasų apskrities švietimo inspektorių su nusiskundimu, jog „Salako kunigas J. Matulis rengia „angelaičių“ susirinkimus, koncertus darbo dienomis pamokų metu. Nusiskundime teigta, jog mokiniai į gretimų kaimų susirinkimus eina koncertuoti vos ne kasdien ir uţsibūna iki vakaro. Kitos dienos rytą mokiniai būdavę išvargę ir nepasiruošę pamokoms. Mokytojai pasipiktinę, jog kunigas yra suplanavęs su mokiniais nuvykti į Bajorų, Bikėnų ir kitus Salako valsčiaus kaimus“. Laiške teigiama, jog tokios mokinių išvykos sudaro nenormalias mokinių mokymosi ir gyvenimo sąlygas243. Švietimo ministerijos 1927 gruodţio 27 d. aplinkraščiu pradinių mokyklų inspektoriams buvo nurodyta, kad „daugelio miestų ir valsčių ribose dabar yra pakankamas mokyklų skaičius“ ir kad „tose vietose švietimo ministerija galėtų paskelbti mokyklų lankymo privalumą, jei vietos savivaldybės paţadėtų aprūpinti beturčius mokinius rašomaisiais dalykais, vadovėliais ir tiekti reikalingą pašalpą tėvams išlaikyti mokinius“244. Taip pat buvo pasiūlyta inspektoriams pateikti šį klausimą apsvarstyti vietinėse savivaldybėse. Kartu su šiuo aplinkraščiu buvo išsiuntinėtas privalomo pradinio mokymo įvedimo instrukcijos projektas. Ministrų kabineto posėdyje švietimo ministrui K. Šakeniui supaţindinus jo narius su privalomo mokymo įvedimo eiga Lietuvoje, buvo priimtas nutarimas, kad pranešėjas susitartų su vidaus reikalų ir finansų ministrais dėl smulkaus privalomo pradinio mokymo plano parengimo. 1928 spalio 31 d. K. Šakenis nusiuntė pastariesiems projektą privalomam pradiniam mokymui įvesti. Jame buvo numatyta nuo 1929 geguţės 1 d. paskelbti privalomą mokymą visuose valsčiuose ir miestuose, kur yra pakankamas mokyklų tinklas ir kur vietos savivaldybės galės skirti lėšų neturtingiems mokiniams, nuo 1930 geguţės 1d. paskelbti privalomą mokyklų lankymą tuose valsčiuose ir miestuose, „kur dar mokyklų tinklui uţpildyti reikėtų įsteigti naujų mokyklų ir komplektų bei kur savivaldybės pajėgtų iš savo pajamų tą padaryti ir apsiimtų iš savo pajamų šelpti neturtingus mokinius“245.
242 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932 10 21, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 172. 243 Nusiskundimas ponui švietimo inspektoriui 1932 10 26, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 159. 244 Ruzgas V., Visuotinas ir privalomas pradţios mokslas kitur ir Lietuvoj. Kaunas, 1928, p. 7. 245 Planas visuotiniam privalomam pradţios mokslui įvesti 1930 05 01, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 65, l. 270; Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 68.
51 Statistinių duomenų stoka Salako valsčiuje neleidţia išsamiai analizuoti mokinių lankymo problemų. J. Vindiko apskaičiavimais 1932 sausio 1 d. Lietuvoje mokyklos nelankė 127 734 vaikai, kurie sudarė 35,4 proc. mokyklos nelankančių mokinių. Salako valsčiuje tuo laikotarpiu buvo ~ 1300 mokinių, iš kurių, taip pat mokyklos nelankė panašus procentas mokyklinio amţiaus moksleivių. Galima paminėti keletą pagrindinių situacijų, dėl ko buvo toks didelis mokinių, nelankančių mokyklos, skaičius: 1) Stropesni mokiniai, baigę 4-ių metų pradţios mokyklas per ketverius-penkerius metus, bet jie vis dėlto įskaityti į mokyklinio amţiaus vaikų skaičių, nes dar nebuvo sulaukę 14 metų amţiaus; 2) nedidelis nuošimtis vaikų buvo psichiškai ar fiziškai atsilikę, o tokie buvo atleidţiami nuo mokyklos lankymo; 3) kai kurie tėvai rengė vaikus privačiai; 4) dalis pasienio teritorijose gyvenusių asmenų savo vaikus leido į kaimyninės valstybės pradţios mokyklas; 5) dalis vaikų vienu ar kitu atveju išvengė mokyklos lankymo246. Salako valsčiaus savivaldybė rūpinosi net tik mokyklų tinklo plėtra ir esamų mokyklų aprūpinimu, bet ir gyventojų savišvieta, sudarydama sąlygas susipaţinti su to meto literatūros kūriniais, laikraščiais. Todėl Salako valsčiaus viršaitis Pranas Steponavičius 1937 metų liepos mėn. sudarė sutartį su Petronėle Kuzaviene dėl trijų kambarių nuomos name, esančiame Vilniaus ir Putvinskio gatvių kampe Salako viešajai valstybinei bibliotekai įrengti. Salako valsčiaus savivaldybė sutiko mokėti nuomos mokestį po 25 litus kiekvieną mėnesį247. Šiame name patalpas Salako valsčiaus savivaldybė nuomojosi iki 1940 metų gruodţio mėn. Salako valsčiuje 1937 metais veikė keturiolika mokyklų, o jose dirbo 22 mokytojai, tarp jų 10 moterų (L. Šiškaitė, M. Janušytė, S. Juknytė, E. Maskoliūnienė, S. Samulienė ir kt.) ir 12 vyrų (P. Vaitėnas, P. Karla, V. Kuzmas, P. Maskoliūnas, S. Pupeikis, Samuelis Zacharis ir kt.). Vidutiniškai per mėnesį kiekvienas gaudavo po 188 litus248 (ţr. priedas nr. 25). 1938 metais vykusioje Zarasų apskrities pradţios mokytojų konferencijoje pranešėjai (mokytojai iš Salako ir kaimyninių valsčių) kalbėjo apie vargingą kaimo mokyklų būklę, lėtą nuosavų mokyklų statybos eigą, valsčių finansinius sunkumus statant, remontuojant mokyklas. Keltas finansinis klausimas, iš kokių lėšų paremti neturtingus mokinius, kurių valsčiuje buvo ne viena dešimtis. Zarasų apskrities viršininkas Jonas Šlepetys pranešėjus papildė, informuodamas, kas buvo daroma krašto ir mokyklų būviui gerinti. Konferencijoje diskutuota, jog darbdavys, samdydamas mokinį mokslo metų laikotarpyje, turėjo įsipareigoti leisti jį mokyklon, kitu atveju darbdavys turėjo būti baudţiamas. Kalbėta, jog vidutinių gabumų mokiniai tame pačiame skyriuje
246 Vindikas J., Pradţios mokykla Lietuvoje, Mokykla ir gyvenimas, Vilnius, 1934, nr. 3, p. 120-121; Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 72. 247 Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Petronėle Kuzaviene (sutartį pasirašė jos įgaliotas Povilas Vitkevičius) dėl patalpų nuomos Salako sveikatos centrui 1937 07 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 133, 151. 248 Salako valsčiaus pradţios mokyklų mokytojų algų lapai uţ 1937 m. sausio mėn., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 67, l. 15-16.
52 nebūtų paliekami ilgiau nei dvejus metus. Zarasų apskr. pradţios mokyklų inspektorius Jonas Samas ragino mokytojus pagal išgales remti tautiškas organizacijas249. 1939 metais Salako valsčiuje dirbo 29 mokytojai, veikė septyniolika ugdymo įstaigų (įskaitant ir vaikų darţelį), kuriose mokėsi apie 970 vaikų (ţr. priedas nr. 11). Ţinant, jog Salako valsčius teritoriniu aspektu buvo didţiausias Eţerėnų apskrityje, galima teigti, jog turėjo platų mokyklų tinklą. Lokalizuojant buvusias mokyklas valsčiaus teritorijoje, siekta supaţindinti ne tik su mokymo procesu, mokinių skaičiumi, bet taip pat pristatyti mokytojus, besidarbavusius jose. Salako pradţios mokykla buvo viena seniausių mokyklų Eţerėnų apskrityje, įsteigta carinės Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu 1865 metais. XIX a. pabaigoje jos bazėje buvo įsteigta rusiška dviklasė mokykla. Prasidėjus tautinei revoliucijai 1905 m. Salako valsčiaus valstiečiai nutarė nebeleisti vaikų į mokyklą, kol nebus įvykdyti jų reikalavimai įvesti gimtąją kalbą250. Galima būtų manyti, jog gyventojų pageidavimu 1906 m. į Salaką atvyko aušrininkas Antanas Poderys (ţr. priedas nr. 28), baigęs mokytojų seminariją, mokytojavęs nuo 1881 metų. Paskirtas dviklasės mokyklos vedėju, tais pačiais 1906 m. jis įvedė lietuvių kalbą, kurią dėstė po dvi valandas per savaitę, 1907–1908 m. suorganizavo lietuvišką chorą ir surengė pirmą lietuvišką vakarą spektaklį, kuriame vaidinta „Genovaitė“251. Nuo 1919 m. mokykla buvo išlaikoma iš Švietimo ministerijos ir Salako valsčiaus lėšų. Joje mokytoja taip pat dirbo Kazė Kaulinaitė, baigusi 4 gimnazijos klases, mokytojauti pradėjusi 1921 metais. Tikybos pamokas vedė Salako klebonas J. Martinaitis. Mokyklos patalpos buvo valdiškos (21 m ilgio, 15 m pločio, 3,2 m aukščio). Mokykloje buvo 8 kambariai ir virtuvė (dvi klasės ir du butai po 2-3 kambarius, trys priemenės, koridorius), apkūrenta 5 krosnimis, turėjusi 36 langus, pritaikyta 150 mokinių mokymui. Salako mokykla turėjo tvartą su malkine (ilgis 8,7 m, plotis 5 m, aukštis 2, 7 m). Mokyklos nuosavo ţemės plotą sudarė 0,62 ha arba 6235 kv. m, iš kurių mokykla uţėmė 360 kv. m, kiemas ūkiniams reikalams 230 kv. m, mokinių kiemas 145 kv. m, mokytojų dirbama ţemė sudarė 5500 kv. m. Ţaidimams mokiniai naudojosi gretimai esančiu 2500 kv. m buvusiu valsčiaus valdybos darţu.252. Mokyklos inventorių sudarė 21 suolas, 2 stalai, 2 rašomos lentos, 1 komoda. Mokiniams normaliai sėdėti suoluose vietų buvo 84, o realiai patalpoje sėdėjo 126 mokiniai. Kaip papildomos mokymo priemonės buvo 2 ţemėlapiai, kilnojamoji abėcėlė, 1 nesieninių paveikslų komplektas, 45 vienetus knygų mokinių pasiskaitymui bei 40 knygų mokytojo ţinių gilinimui.
249 Zarasų apskr. pradţios mokyklų mokytojų konferencijos protokolas 1938 01 29, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 68, l. 6-7. 250 Tyla A., 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime, Vilnius, 1968, p.129. 251 Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1, Vilnius, 1989, p. 620. 252 Mokslo metų apyskaita 1921–1922m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 10, l. 11.
53 Pagal pateiktą Salako pradţios mokyklos vedėjo A. Poderio ataskaitą 1922 metų birţelio 12 dieną mokykloje buvo keturi skyriai, du mokytojai ir 128 mokiniai. Mokykloje mokyta iš kelių vadovėlių: I-ame skyriuje iš Jakučionio, „Kelias į šviesą“, II-ame iš J. Palukaičio „Ţiburėlis“, III-iame iš M. Vasiliausko „Mūsų dirva“, o IV-ame taip pat iš keleto vadovėlių: Petro Klimo „Skaitymų knyga“, J. Domijonaičio „Lietuvių kalbos gramatika“, Antano Busilo „Aritmetika“ ir „Geometrija“, Masiulio „Geografijos pradţiamokslis“, Jono Barono „Gamtos pradţiamokslis“, Prano Klimaičio „Lietuvos istorija“. Į mokyklos tėvų komitetą 1921/1922 mokslo metams buvo išrinkti 5 asmenys: Stasys Taškūnas, Stasys Karpavičius, Aleksa Dalindavičius, Antanas Ţiliukas ir Vincas Vadeiša. Mokykloje tais metais mokėsi 146 mokiniai. Pradţios mokyklų inspektoriaus vertinimu, mokytojas A. Poderys ţinias pateikė sistemingai ir profesionaliai253. Kalbant apie Antaną Poderį, reiktų paminėti, jog jis buvo vienas iš iniciatorių formuojant Salako valsčiaus savivaldybę, be to, jis buvo pirmasis naujai susikūrusio Salako valsčiaus sekretorius ir šias pareigas ėjo iki 1920 m. rugsėjo mėn. Įvertinus to laikotarpio mokytojo indėlį atkuriamajame darbe, 1928 m. geguţės 15 d. jis buvo apdovanotas „Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio“ medaliu. Pristatyme apskrities viršininkas Kazys Svilas rašė: „Tarnaudamas valsčiaus valdybos sekretoriumi sunkiausiais laikais, pasiţymėjo darbštumu, sąţiningu, sumanumu. Drauge su viršaičiu Stasiūnu įkūrė Salako valsčiaus valdybą. Nuo senų laikų daug pasidarbavęs lietuvybės idėjai“. Susipaţinus su Salako valsčiaus dokumentais, daugelyje iš jų aptinkama mokytojo Antano Poderio pavardė, kur jis dalyvauja rekomenduojant ţmones į policiją, darbuojasi steigiant smulkaus kredito draugiją, organizuoja Salako ugniagesių komandą bei kitoje visuomeninėje veikloje. Labai išgyveno, kad lenkai atplėšė nuo valsčiaus dalį kaimų, ir sakydavo: „liko lenkų pavergti broliai, kuriuos nuo mūsų skiria vos uţ 12 km nuo miestelio šiaudais nukamšyta kruvinoji linija“. Lenkams atplėšus Vilnių ir dalį Lietuvos, visur prasidėjo didelis patriotinis judėjimas „Vilniui vaduoti“. Šios sąjungos skyrius įkurtas ir Salake, sekretoriumi išrinktas mokytojas Antanas Poderys. 1929 m. rugpjūčio 14 d. Respublikos prezidentu aktu Nr. 301 jis buvo apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu „Uţ ilgametį, uolų darbą mokykloje ir visuomeninę veiklą, įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę“254. Salako pradţios mokyklos išlaikymui 1921 metais skirta pakankamai didelė suma, net 56 545 auksinai, iš kurių 33 714 auksinų remonto reikalams, 4660 ūkio reikalams, mokymo priemonėms neskirta lėšų visai, mokytojų algoms 18 171 auksinai. Šiems reikalams iš Salako
253 Mokyklų revizijų byla 1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 13, l. 36-37. 254 Indrašius V., Aukštaitijos šviesuliai, Vilnius, 1999, p. 129-130.
54 valsčiaus gauta 5374 auksinai, o iš Švietimo ministerijos 51 171 auksinas255. 1921/22 mokslo metų laikotarpiu dėl sveikatos problemų mirė vienas mokinys; kitomis uţkrečiamomis ligomis sirgo: trachoma 1, skarlatina 3, nieţais 3, kiaulyte apie 20, netinkamai maitinamų vaikų buvo 24. Per visus mokslo metus dirbta 160 dienų. Pagrindiniai mokslo dalykai, kurių mokyta Salako pradţios mokykloje, buvo šie: tikyba, lietuvių kalba, aritmetika, gimtinės mokslas, krašto mokslas, gamtos mokslas, geografija, istorija, grafika, dailyraštis, dainavimas256. Pagal 1925 metų duomenis Salako pradţios mokykloje mokėsi 122 mokiniai iš jų 71 berniukas ir 51 mergaitė, mokytojavo 3 mokytojai257, o pagal 1929 m. duomenis, mokykloje mokėsi 79 mokiniai (51 berniukas ir 28 mergaitės)258. Iš 1928 m. Salako mokyklos ataskaitos galime matyti, kad tais metais mokykloje mokytojais dirbo Antanas Poderys, Jonas Bruţas ir Marė Karalevičiūtė, o nuo 1929 m. mokykloje dirbo A. Poderys ir naujai mokytojais paskirti Stasys ir Uršulė Jauniškiai259. Salako pradţios mokykloje 1928 metais lapkričio 9 d. įsteigtas ir penktas mokymosi skyrius, kurį tuo metu lankė 6 berniukai ir 5 mergaitės260. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms 1928 m. išleista 16719 litų, iš kurių 14 960 litų skyrė Švietimo ministerija ir 1335 litus valsčiaus savivaldybė, taip pat gauta kitų pajamų 425 litai261. Sprendţiant iš A. Poderio susirašinėjimo su apskrities pradţios mokyklų inspektoriumi, galima teigti, jog mokytojo alga 1928 m. per mėnesį sudarė 280 litų bei priklausė 10 proc. priedas uţ trečią uţtarnautą trimetį darbo staţą262. Galima konstatuoti, jog 1930 m. šioje mokykloje mokėsi 65 berniukai ir 39 mergaitės (iš viso 104 mokiniai) bei dirbo trys mokytojai263. Ilgamečiui Salako pradţios mokyklos vedėjui Antanui Poderiui parašius prašymą atleisti jį iš einamų pareigų264, mokyklos vedėjo pareigas nuo 1932 m. lapkričio mėn. 30 d. iki 1940 metų vidurio ėjo Antanas Vaitėnas. Naujai paskirtas mokytojas Vaclovas Bartuška mokytojavo Salako mokykloje iki 1934 metų265. Paluodės kaimo pradţios mokykla buvo įsteigta 1921 metų sausio 10 d. Mokykla nuo Salako nutolusi apie 7 kilometrus, nuo Utenos geleţinkelio stoties apie 42 km. Šioje mokykloje nuo 1921 m. spalio mėn.266 mokytojavo Pranas Steponaitis267 (ţr. priedas nr. 27), 1917 metais baigęs 3
255 Mokslo metų apyskaita 1921–1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 10, l. 11. 256 Mokslo metų apyskaita 1921–1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 10, l. 13. 257 Salako lietuvių pradţios mokyklos statistinės ţinios 1925 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 37, l. 160. 258 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 188. 259 Salako pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 139. 260 Eţerėnų pradţios mokyklų inspektoriui 1928 11 09, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 52, l. 58. 261 Salako pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 140. 262 Mokytojo Antano Poderio pareiškimas 1928 10 03, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 52, l. 193. 263 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 68. 264 Prašymas pradţios mokyklų inspektoriui dėl atleidimo iš tarnybos 1932 10 18, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 211. 265 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 58-60. 266 Protokolas iš Eţerėnų apskrities Švietimo komisijos posėdţio 1922 01 13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 30, l. 29. 267 Mokslo cenzo dokumento nebuvo pristatęs. Eţerėnų apskr. Švietimo komisijos paskirtas į Paluodės pr. mok. vedėju nuo 1921 10 15; Švietimo ministro 1926 m. įsk. Pripaţintas pirmas VI kategorijos tarnautojo trimečių priedas nuo 1925
55 klasių mokytojų kursus (1934 metais jis Zarasų apskrities viršininko buvo paskirtas Salako valsčiaus viršaičiu.) Šioje mokykloje tikybos mokytoju dirbo kunigas Martinaitis. Mokyklos inventorius buvo menkas: turėjo 14 suolų, po 1 stalą, kėdę, ţarsteklį ir dvi rašymo lentas. Kaip papildomą mokymo priemonę mokykla turėjo 2 ţemėlapius, o pagrindiniai vadovėliai buvo naudojami: I-ame skyriuje „Kelias į šviesą“, II-ame – „Vaikų ţvaigţdutė“, o III-iame – „Mūsų Dirva“. Mokykloje mokėsi 94 vaikai (24 iš nepasiturinčių šeimų). Per savaitę šalia pagrindinių mokymosi disciplinų mokiniai taip pat turėjo 2 tikybos pamokas, tiek pat muzikos bei 3 gimnastikos ir ţaidimų pamokas. Mokyklai namas buvo išnuomotas iš Petro Švalkaus uţ 300 auksinų, kuriuos apmokėdavo Salako valsčiaus valdyba. Pradedamųjų mokyklų inspektorius ataskaitą uţbaigė teigdamas, kad P.Steponaičiui trūksta pedagoginių ţinių, o mokinių drausmė palaikoma kariška tvarka auklėjant rykšte268. 1927 metais Švietimo ministerijai galutinai nusprendus atleisti P. Steponaitį iš mokytojo pareigų, kadangi jis nesistengė įgyti mokytojo cenzo, nors buvo gavęs kai kurių lengvatų jam įgyti. Taigi, tų pačių metų rugsėjo mėnesį Eţerėnų mokyklų inspektoriui uţtarus, teigiant, kad mokytojas P. Steponaitis yra punktualus ir darbštus bei gerai paruošiantis IV skyriaus mokinius, rekomendavo leisti mokytojo pareigas eiti iki 1928 m. rugpjūčio 1d.269 Paluodės mokykloje pagal 1925 metų statistinius duomenis mokykloje dirbo du mokytojai ir mokėsi 55 mokiniai, kurių tarpe 35 berniukai ir 20 mergaičių270. 1929 m. mokėsi 69 mokiniai (36 berniukai ir 33 mergaitės)271 bei dirbo du mokytojai – Pranas Steponaitis ir Stasė Juknytė. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms 1928 m. išleisti 8202 litai, iš kurių 8121 litą skyrė Švietimo ministerija ir 81 litą valsčiaus savivaldybė272. Pagal Zarasų apskrities pradţios mokyklos inspektoriaus duomenis šioje mokykloje 1930 m. mokėsi 31 mergaitė ir 37 berniukai273. Taigi po kelis metus uţsitęsusio raginimo prasitęsti mokytojo cenzą, bet jo neturėjimą, 1931 m. liepos 10 d. nutarimu apskrities pradţios mokyklų inspektorius iš (mokytojo) tarnybos atleido Praną Steponaitį274. Gubavos pradţios mokykla įsteigta 1921 m. ir buvo išlaikoma iš Salako valsčiaus lėšų. Nuo Salako miestelio mokykla nutolusi 11 kilometrų, nuo Utenos geleţinkelio 48 kilometrus.
10 01; Švietimo ministro 1927 m. įsk. atleistas iš tarnybos, kaip neturintis įstatymu nustatyto mokslo cenzo; tais pačiais metais leista eiti Paluodės mokyklos vedėjo pareigas iki 1928 08 01; Švietimo ministro įsakymu 1928 m. leista eiti laisvai samdomo mokytojo teisėmis iki 1929 08 01; laisvai samdomo mokytojo teisės pratęstos iki 1930 08 01. Vėliau laisvai samdomo mokytojo teisės Pranui Steponavičiui buvo pratęstos kasmet iki 1934 11 01, kuomet mokytojas Zarasų apskrities viršininko įsakymu buvo paskirtas Salako valsčiaus seniūnu. Prano Steponaičio pedagoginė charakteristika, LCVA, f. 391, ap. 10, b. 13967, l. 1 268 Mokyklų revizijų byla 1922m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 13, l. 25-26. 269 Eţerėnų apsk. pradţios mokyklų byla. 1927m., LCVA, f. 391, ap. 3, b. 902, l. 45-46. 270 Paluodės pradţios mokyklos statistinės ţinios 1926m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 37, l. 111. 271 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 310. 272 Paluodės pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 147. 273 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929/30 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 70. 274 Paluodės pradţios mokyklos vedėjui Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektorius, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 117.
56 Mokykloje dirbo mokytoja Zosė Urbonaitė, baigusi VII gimnazijos klases, mokytojavo nuo 1921 m. Mokyklos patalpos nuomojamos iš Ţemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos įgaliotinio, kuriam per mėnesį Salako valsčiaus valdyba sumokėdavo 50 auksinų. Mokykla turėjo 9 suolus ir 1 rašomąją lentą. Kaip papildoma mokymo priemonę naudojo 2 ţemėlapius. Pagrindiniai mokymo vadovėliai: I-ame skyriuje „Kelias į šviesą“ ir „Ţiburėlis“, o II-ame skyriuje „Ţiburėlis“ ir „Lietuvių kalbos gramatika“. Mokykloje mokėsi 84 mokiniai. Pradţios mokyklų inspektorius mokytojos pamokas įvertino kaip sistemingas ir įdomias, o mokiniai buvo patenkinti mokymo metodika275. Pagal 1926 m. statistinius duomenis mokykloje dirbo vienas mokytojas, o joje mokėsi 26 berniukai ir 15 mergaičių276. Šioje mokykloje mokytojais 1928/1929 metais dirbo V. Braţys ir A. Gruodys277. Sprendţiant iš Gubavos mokytojo V. Braţio susirašinėjimo su Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriumi 1932 m., matosi, kad šioje mokykloje mokėsi 36 berniukai ir 32 mergaitės, o Ţeimių komplekte tuo metu mokėsi 14 berniukų ir analogiškas skaičius mergaičių278. Taip pat šioje mokykloje tais pačiais metais pradėti organizuoti suaugusiųjų kursai, kurie vyko nuo 1932 gruodţio 1 d. iki 1933 kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu per savaitę kursai buvo skaitomi po 12 valandų, iš kurių mokoma šių dalykų: lietuvių kalbos, skaičiavimo, gamtos, istorijos, krašto mokslų ir geografijos279. Šių dalykų buvo mokoma pagal tuomet galiojusias visų skyrių programas. Šioje mokykloje mokytoja nuo 1932 m. spalio mėn. dirbo Uršulė Rupeikaitė-Oleškevičienė280, kuri tais pačiais metais Marijampolės parapijoje atliko baţnytinę santuoką281. Šiai mokytojai atvykus į Ţeimius, anksčiau čia dirbęs mokytojas Petras Bacevičius perkeltas į Gubavos mokyklą282. Pagal Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus surinktus duomenis, galima teigti, kad Gubavos pradţios mokykloje 1930 m. mokėsi 33 berniukai ir 33 mergaitės, mokykloje dirbo du mokytojai283. Anuomet Gubavos bei kitos valsčiaus mokyklos iš Švietimo ministerijos dovanų buvo gavusios įrėmintą paveikslą su bataline scena „Ţalgirio mūšis“284. Tolimėnų pradţios mokykla buvo įsteigta 1919 metais, išlaikoma iš Salako valsčiaus lėšų. Nuo Salako nutolusi 10 km, nuo Eţerėnų 35 km, o nuo Utenos geleţinkelio stoties 37 km. Mokykloje mokytoju dirbo Ţilėnas Jurgis, baigęs VI gimnazijos klases, mokytojavęs nuo 1921 metų. Mokyklos patalpos nuomotos iš ūkininko Rakšto po 50 auksinų mėnesiui, kuriuos apmokėjo
275 Mokyklų revizijų byla 1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 13, l. 38-39. 276 Gubavos pradţios mokyklos statistinės ţinios 1926 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 37, l. 95. 277 Gubavos pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 154. 278 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 7. 279 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 40. 280 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų inspektoriumi dėl paskyrimo 1932 10 08, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 220. 281 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų inspektoriumi dėl įvykusios baţnytinės santuokos 1932 10 16, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 210. 282 Gubavos prad. mokyklos mokytojui P. Bacevičiui 1932 09 27, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 246. 283 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929/30m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 74. 284 Gubavos mokyklos vedėjo įgaliojimas p. A. Repšiui nuvykti atsiimti paveikslą, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 300.
57 Salako valsčiaus savivaldybė. Mokyklos inventorių sudarė 11 suolų ir 2 rašomosios lentos. Papildomos mokymo priemonės 2 ţemėlapiai ir 1 kilnojami abėcėlė. Pagrindiniai mokymosi vadovėliai I-ame skyriuje „Kelias į šviesą“, „Sakalėlis“; II-ame skyriuje „Ţiburėlis“, „Ţiupinėlis“, J. Domijonaičio „Lietuvių kalbos gramatika“, III-iame skyriuje „Mūsų Dirva“, „Gamtos pradţiamokslis“, „Mokomoji paišyba“. Mokykloje pagal pateiktus sąrašus mokėsi 44 mokiniai. Mokytojas mokinius mokė sistemingai ir visus darbus atlikinėjo sąţiningai285. Pagal 1925 metų statistinius duomenis šioje mokykloje dirbo du mokytojai, o joje mokėsi 40 mokinių, iš jų 25 berniukai ir 15 mergaičių286. Šioje mokykloje mokytojais 1928 metais dirbo Jurgis Ţilėnas ir Jonas Samulis, o nuo 1929 m. mokytoju vietoj J. Ţilėno paskirtas Vincas Bosikis. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms 1928 m. išleisti 8804 litai, iš kurių 8723 litus skyrė Švietimo ministerija ir 81 litą valsčiaus savivaldybė287. Susipaţinus su Tolimėnų mokyklos 1930 m. duomenimis, aišku, kad mokykloje mokėsi 44 berniukai ir 30 mergaičių288 bei dirbo du mokytojai, vedėjo pareigas tuo metu ėjo Vincas Bosikis. Dėl Tolimėnų mokykloje 1931 m. birţelio mėnesį esamo susidėvėjusio ir netinkamo vartoti turto nurašymo sprendimą priėmė mokyklos vedėjas Vincas Bosikis ir tėvų komiteto pirmininkas Pranas Maniušis. Jie rado ir įvertino, jog 46 mokymo priemonės (baldai, vadovėliai, knygos, ţurnalų/laikraščių numeriai) yra netinkamos mokymo procesui, nes yra pernelyg susidėvėjusios289. Tarp tokių leidinių minimi vadovėliai: „Ţemės aprašymas“ (vienas vienetas – 2.00 lt.), „Aritmetikos ir algebros ţodynas“ (1 vnt. – 1.00 lt.), „Vaikų darbymečiui I-II dalys“ (39 vnt. – 2.70–5.00 lt.), „Trumpa Lietuvos istorija“ (4 vnt. – 2.80 lt.), „Aritmetikos uţdavinynas“ (2 vnt. – 2.50 lt.), „Visuomenės įnamiai“ (1 vnt. – 2.50 lt.), „Kelias į šviesą“ (19 vnt. – 1.20 lt.), „Brolių Grimų pasakos“ (1 vnt. – 8.00 lt.), „Mokslo pasakos“ (1 vnt. – 1.00 lt.), „Istorijos apysakos“ (1 vnt. – 1.75 lt.). Susipaţinus su nurašomu mokyklos inventoriumi, galima teigti, jog mokykla turėjo nemaţą kiekį mokymosi procesui tinkamų ir būtinų priemonių. Kemionių pradţios mokykla buvo įsteigta 1922 metais lapkričio 14 d. Mokykloje 1928 m. mokytoju dirbo Bronius Ţydonis, o nuo 1928 m. rugsėjo 1 d. mokytojas Stasys Pupeikis290. Patalpos mokyklai 1929–1931 metais buvo išnuomojamos iš Justo Šileikio uţ 600 litus dvejiems metams, kas mėnesį Salako valsčiaus valdyba uţ tai turėjo mokėti po 25 litus291. Kemionių mokykloje 1929 metais mokėsi 36 berniukai ir 32 mergaitės, iš viso 68 mokiniai. Mokykloje buvo
285 Mokyklų revizijų byla 1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 13, l. 40-41. 286 Tolimėnų pradţios mokyklos statistinės ţinios 1925 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 37, l. 121. 287 Tolimėnų pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 149. 288 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929/30 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 71. 289 Tolimėnų pradţios mokyklos susidėvėjusio ir netinkamo vartoti turto nurašymas 1931 06 27, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 148. 290 Paţymėjimas apie mokytojo S. Pupeikio darbo pradţią Kiemionių mokykloje, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 306. 291 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis tarp Kemionių k. gyv. Justino Šileikio dėl mokyklos patalpų nuomos 1929 08 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 3.
58 trys skyriai. Mokyklos inventorių 1929 m. sudarė 10 mokiniams pritaikytų suolų, 1 rašomoji lenta, 24 sieniniai paveikslai, 2 pasaulio, 1 Europos ir 3 Lietuvos ţemėlapiai. Be minėto inventoriaus mokykloje buvo 1 laikrodis, 1 smuikas, o taip pat 102 egz. knygų skirtų mokiniams, 121 beturčių vaikams skirtų vadovėlių, 44 mokytojo reikalams skirtų knygų egzempliorių. Vidutiniškai vienam mokiniui klasėje buvo skirta 0.59 kv. metrai. Mokytojas siūlė, jog būtų tikslinga mokykloje įvesti antrą klasių komplektą, pakeisti visus suolus, nes jie neatitiko higienos normų, taip pat padidinti mokslo priemonių ir beturčiams skirtų vadovėlių skaičių292. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms 1928 m. išleisti 4145 litai, iš kurių 3862 litus skyrė Švietimo ministerija ir 283 litus valsčiaus savivaldybė293. Pagal Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus 1930 m. pateiktus statistinius duomenis galima teigti, kad mokėsi 43 berniukai ir 39 mergaitės bei dirbo 2 mokytojai294. Kemionių pradţios mokyklos vedėjas S. Pupeikis 1932 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į apskrities švietimo inspektorių, kurio prašė leisti Kemionių mokykloje organizuoti suaugusiųjų kursus į kuriuos uţsirašė 21 lankytojas (11 iš jų rusakalbiai). Stasys Pupeikis rašte dėstė, jog suaugusius būtų mokęs skaičiavimo, suteikęs ţinių apie ţemės ūkio mokslus, gamtos ir geografijos, o mokytojas J. Smalenskas būtų mokęs lietuvių kalbos, krašto mokslo ir Lietuvos istorijos. Prašyme nurodė, jog kursai būtų vykę tris kartus per savaitę po dvi valandas kasdien295. Salako valsčiaus viršaitis patalpas Kemionių mokyklai 1933 metais išsinuomojo iš Mykolo Šileikio uţ 180 litų metinio mokesčio296. Patalpos mokyklai 1937 metais lapkričio mėnesį buvo išnuomotos iš Justino Šileikio, gyvenusio Kemionių kaime, trejiems metams uţ 720 litų. Salako valsčiaus savivaldybė sutiko kas mėnesį uţ dalį gyvenamo namo mokėti po 20 litų iki 1940 m. lapkričio mėn.297. Salako Sveikatos punkto gydytojo 1939 metų gruodţio mėn. nutarimu esamos patalpos mokyklai pas J. Šileikį neatitiko higienos reikalavimų, todėl tėvų komiteto siūlymu mokykla turėjo būti perkelta pas Jurgį Dudėną298. Kemionių mokyklos vedėja 1939 m. dirbo jaunesnioji mokytoja Ona Trimailovaitė ir jaunesnioji mokytoja Antanina Bielskytė. Mokytojoms pareiškus pageidavimus perkelti jas dirbti į kitas apskrities mokyklas, mokytoja O. Trimailovaitė buvo perkelta į Suvieko mokyklą, o A. Bielskytė į Bajorų pradţios mokyklą299.
292 Kemionių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 131. 293 Kemionių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 132. 294 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1929/30m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 78. 295 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 97-98. 296 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Mykolu Šileikiu iš Kemionių k. dėl patalpų nuomos mokyklos įrengimui 1933 08 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 54. 297 Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Justinu Šileikiu dėl patalpų nuomos Kemionių mokyklai 1937 11 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 137. 298 Kemionių pradţios mokyklos vedėjos O. Trimailovaitės raštas Salako valsč. viršaičiui P. Steponaičiui dėl netinkamos patalpų būklės Kemionių mokyklai 1939 12 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 138. 299 Kemionių pradţios mokyklos mokytojų prašymas Švietimo ministerijai dėl perkėlimo į kitą mokyklą 1939 12 04, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 71, l. 351.
59 Uţvinčių pradţios mokykla įsteigta 1923 m. 1928 m. joje dirbo du mokytojai: vedėjas J. Gruodys bei mokytoja Salomėja Bosikytė300, mokėsi 46 mokiniai (23 berniukai ir 23 mergaitės)301. Ši mokykla per 1928 metus mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms apmokėti iš Švietimo ministerijos gavo 8504 litus bei 66 litus iš Salako valsčiaus savivaldybės302. Nuo 1931 m. rugsėjo 4 dienos šioje mokykloje mokytoju dirbo Valentinas Stakišaitis, o mokyklos vedėju J. Garbšys303. Apie apgailėtiną mokyklos materialinę būklę būtų galima spręsti ir iš to, jog mokyklos vedėjas J. Gruodys ir tėvų komiteto nariai A. Gaidukas, P. Klimas ir V. Barkauskas 1928 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektorių prašydami mokyklai nupirkti du kibirus ir dubenį vandeniui, teigdami, jog ankstesnieji yra prakiurę. Laiške prašyta, jei naujų nupirkti negalima, tai bent senųjų indų sutaisymui reiktų lėšų304. Didţiasalio pradţios mokykla buvo įsteigta 1925 m., o mokytojais joje 1928/1929 metais dirbo Stasė Baškienė ir Pranė Kairienė305. Mokykla papildomai turėjo komplektą Ţagarinės kaime. Mokyklai per 1928 metus išlaikymui ir mokytojų algoms mokėti iš Švietimo ministerijos skirta 6531 litas, o tuo tarpu valsčiaus savivaldybė neskyrė nė lito306. Šioje mokykloje 1930 m. mokėsi 41 mokinys (17 berniukų ir 24 mergaitės), mokyklos vedėjo pareigas ėjo P. Karla307. Ţagarinės komplekte mokėsi 28 mokiniai (16 berniukų ir 12 mergaičių), o mokytojo pareigas ėjo ką tik (1932 m.) paskirtas Steponas Steikūnas308. Ţagarinės pradţios mokyklos vedėja P. Kairienė 1928 m. lapkričio 10 d. apskrities mokyklų inspektorių informavo, kad nuo lapkričio 5 d. Ţagarinėje pradėjo veikti vakariniai suaugusiųjų kursai, kuriuos tuo metu jau lanko 25 asmenys. Pamokos suaugusiems vyko pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 iki 21 val. Mokslas vykdytas pagal pradţios mokyklų programą309. Grybiškių pradţios mokykla buvo įsteigta 1923 metais. Mokytojais joje 1928 metais dirbo Petras Maskoliūnas ir Antanas Ungurys. 1929 metais A. Ungurį pakeitė Leonardas Lingė310. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms tais metais išleisti 9533 litai, iš kurių 9370 litų skyrė
300 Uţvinčių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 155. 301 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1930 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 75. 302 Uţvinčių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 157. 303 Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriui 1931 09 03-04, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 29, 40. 304 Zarasų pradţios mokyklų inspektoriui 1928 11 12, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 52, l. 66. 305 Didţiasalio pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 158. 306 Didţiasalio pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 159. 307 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1930 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 76. 308 Susirašinėjimas su pradţios mokyklų mokytojais 1932m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 47. 309 Eţerėnų pradţios mokyklų inspektoriui 1928 11 10, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 52, l. 67. 310 Grybiškių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 160.
60 Švietimo ministerija ir 162 litus valsčiaus savivaldybė311. 1930 m. mokykloje dirbo du mokytojai, vedėju S. Maskoliūnas, joje mokėsi 54 mokiniai (32 berniukai ir 22 mergaitės)312. Prie nepakankamą mokinių skaičių turinčių mokyklų buvo priskirta Romaniškių kaimo mokyklą, kurioje 1930 m. dirbo vienas mokytojas A. Vaitėnas ir mokėsi 38 vaikai (24 berniukai ir 14 mergaičių.)313. Šiek tiek didesnį mokinių skaičių turėjo Bajorų kaimo mokykla: joje dirbo du mokytojai (vedėja I. Girčytė) bei mokėsi 58 mokiniai (26 berniukai ir 32 mergaitės)314.
4.3. Salako miestelio ţydų pradţios mokykla
Salako miestelyje veikė Ţydų pradţios mokykla, kurioje 1921 metais mokėsi 105 mokiniai, jos išlaikymu rūpinosi Salako ţydų bendruomenė. Tačiau Ţydų reikalų ministerija tais pačiais metais kovo mėn. kreipėsi į Salako ţydų bendruomenę su raginimu kuo skubiau įregistruoti mokyklą Eţerėnų apskrities Švietimo komisijoje. Šios mokyklos oficiali įsteigimo data laikoma 1921 metų geguţės 1 d., kuomet mokyklos išlaikymą į savo jurisdikciją perėmė Švietimo ministerija ir Salako valsčiaus savivaldybė. Įregistravus mokyklą, joje dirbusiam mokytojui Perecui Cikinskui, turinčiam 5 klasių liudijimą, leista dėstyti bendrojo lavinimo dalykus, o mokytojui Chaimui Viliamauskui, baigusiam Ţydų Dvasinę seminariją ir dirbusiam nuo 1917 metų, leista vienerius metus dėstyti ţydų dalykus, su sąlyga, jog po to jis privalės laikyti egzaminą mokytojo cenzui įgyti315. Salako ţydų pradţios mokyklos įregistravimas nebuvo toks greitas ir sklandus manyčiau dėl to, kad ţydų mokyklos mokytojai neturėjo reikalaujamo išsilavinimo dėl tos prieţasties, jog daugelyje ţydų pradţios mokyklų (Salako ţydų mokykla ne išimtis) mokytojavo bendruomenių arba mokyklų komitetų pakviesti asmenys316, daţniausiai neturį įgiję mokytojo cenzo. Be to, kai kuriuos nesusipratimus provokuodavo ir mokyklas steigusi ţydų bendruomenė, ne visada prisilaikydama Švietimo ministerijos reikalavimų, mokymo programų. Ţydų mokyklose daugiau dėmesio buvo skiriama Biblijos nagrinėjimui, tačiau visai nemokoma dailės, krašto paţinimo mokslo, o lietuvių kalbos ir istorijos mokoma gana silpnai317. Mokykloje mokytojavo du mokytojai, be minėto Chaimo Viliamansko, taip pat dirbo Boruchas Šneideras (atėjęs vietoj Pereco Cikinsko), baigęs Aukštesniuosius pradţios mokytojų
311 Grybiškių pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 162. 312 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1930 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 77. 313 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1930 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 72. 314 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1930 03 01, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 73. 315 Susirašinėjimas su įvairiomis įstaigomis 1921 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 8, l. 124-125. 316 Šetkus B. Tautinių maţumų mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais, Vilnius, 2000, p. 41. LNB RS F132-1142. 317 Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis, Vilnius, 2000, p. 139.
61 kursus prie Mokytojų seminarijos, mokytojavo nuo 1918 metų. Mokyklos materialinė būklė irgi atitiko minimaliausius reikalavimus, buvo 12 suolų, 10 stalų, 2 lentynos. Kaip papildomos mokymo priemonės mokymosi procese naudoti 4 ţemėlapiai bei vadovėliai: I-ame ir II-ame skyriuose „Šviesa ir darbas“, o III-iame skyriuje – „Vaikų darbymečiu“. Šalia pagrindinių mokymo disciplinų 2 kartus per savaitę vyko muzikos ir 1 gimnastikos pamoka. Mokyklos patalpos nuomotos iš Jankelio Cibelio, uţ kurių išlaikymą 1800 auksinų metams sumokėdavo Salako valsčiaus savivaldybė. Mokyklų inspektorius atkreipė dėmesį, kad pamokose kildavo drausmės problemų, nes mokiniai į mokytojo uţduodamus klausimus atsakinėdavo choru, o tai trukdė mokymosi procesui318. Šioje mokykloje mokytojais 1928 m. dirbo Jokūbas Kaplanas ir Zacharis Šmuelis319. Mokyklos išlaikymui ir mokytojų algoms 1928 m. išleisti 8886 litai, iš kurių 7610 litų skyrė Švietimo ministerija, 1148 litus valsčiaus savivaldybė ir 50 litų Eţerėnų apskrities valdyba320. 1928 m. rugsėjo mėn. 1 d. Salako valsčiaus viršaitis A. Stasiūnas iš Berko Lipkindo išsinuomojo trijų kambarių namą Salako Ţydų pradţios mokyklai Rinkos aikštėje, uţ kurį valsčiaus valdyba kiekvieną mėnesį visus metus sutiko mokėti po 25 litus321. Sprendţiant iš Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus surinktų duomenų, galima teigti, kad šioje mokykloje 1930 m. mokėsi 102 moksleiviai iš kurių 48 berniukai ir 54 mergaitės. Tuo laikotarpiu šioje mokykloje dirbo du mokytojai, o mokyklos vedėjo pareigas ėjo Rachilė Kaganaitė322. Salako Ţydų pradţios mokyklos vedėja Rachilė Kaganaitė 1931 m. geguţės mėn. raštu informavo Zarasų apskrities pradţios mokyklų švietimo inspektorių, kad mokykla įsigijo nuosavus namus Salako miestelyje adresu Vytauto g. 12 ir juose įsikūrė. Tame pačiame rašte mokyklos vedėja informavo, jog Piliečių apsaugos departamentas jai pripaţino pilietybės teises ir išdavė vidaus pasą323. Ţydų mokyklų materialinė padėtis labiausiai priklausė nuo valstybės finansavimo. Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų susiklostė skirtinga ţydų pradţios bei vidurinių mokyklų finansavimo praktika. Pagal išlaikymo šaltinius ţydų pradţios mokyklos, kaip ir visu kitų Lietuvos tautų, buvo skirstomos į keturias grupes. Vienas jų išlaikė Švietimo ministerija, kitas – savivaldybės, trečias finansavo įvairios draugijos kartu su Švietimo ministerija, o ketvirtą grupę mokyklų išlaikė vien draugijos, kuomet jos buvo privačios324. Šiuo atveju Salako ţydų mokyklos išlaikymu rūpinosi Švietimo ministerija (mokėdama mokytojams algas ir finansuodama mokymo priemonių įsigijimą) ir Salako valsčiaus savivaldybė (rūpinosi mokyklos patalpų nuoma ir
318 Mokyklų revizijų byla 1922 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 13, l. 34-35. 319 Salako ţydų pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 143. 320 Salako ţydų pradţios mokyklos 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 144. 321 Salako valsčiaus valdybos byla. 1928 09 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 153, l. 1. 322 Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus statistinės ţinios uţ 1928/29 m. ir 1929/30 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 51, l. 10. 323 Zarasų apskr. pradţ. mokyklų inspektoriui 1931 05 06, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 60, l. 209. 324 Šetkus B. Tautinių maţumų mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais, Vilnius, 2000, p. 66 LNB RS F132-1142.
62 mokesčiais uţ kurą bei kitus ūkinius reikalus). Dėl Salako Ţydų mokyklos komitetui priklausančio namo šio komiteto nariai 1937 metais sudarė patalpų nuomos sutartį su Salako viršaičiu P. Steponaičiu. Salako savivaldybė įsipareigojo nuomos sąlygomis perimti patalpas mokyklos reikmėms ir kas mėnesį Ţydų mokyklos komitetui mokėti po 20 litų iki 1940 metų lapkričio mėn325.
V. VISUOMENINIO GYVENIMO ASPEKTAI
5.1 Sveikatos apsaugos klausimų sprendimas
Nepriklausomoje Lietuvoje nemaţas dėmesys buvo skirtas probleminiams klausimams, susijusiems su sveikatos prieţiūros įstaigų steigimu bei gyventojų raginimais laikytis bent minimalių higienos reikalavimų. Iki tol vyravusios blogos sanitarinės sąlygos lėmė epidemijų plitimą, ir tai gerokai maţino ţenklesnį krašto gyventojų skaičių. Savivaldybių atstovų suvaţiavime Kaune 1921 m. spalio mėn. nutarta, jog valsčių savivaldybės (taip pat ir Salako) turi kviesti gydytojus nuolatiniam gyvenimui arba reguliariam atvykimui numatytomis dienomis apţiūrėti ligonių į valsčiaus centrus. Taip pat buvo nuspręsta, kad Sveikatos departamentas daugiau prisidėtų prie valsčių savivaldybėse steigiamų ligoninių išlaikymo. Suvaţiavime buvo nutarta, jog uţ neturtingųjų gydymą valstybės ir savivaldybių ligoninėse mokėtų tie valsčiai, miestai ar apskritys, iš kurių ligonis atvykęs gydytis, tačiau kurioje gyveno ne maţiau kaip tris mėnesius. Kitu atveju uţ gydymą moka ankstesnė savivaldybė pagal buvusią gyvenamąją vietą326. Anuomet Salako valsčius nebuvo išimtis iš kitų valsčių ar apskrities centrų, kuriuose anksčiau ar vėliau įvykdavo vienos ar kitos uţkrečiamo ligos proverţis. Todėl buvo skatinama rūpintis miestelio ir sodţių gyventojų higiena. Priimta įvairiausių drausminių ir paskatinamųjų nutarimų, raginančių valsčiaus gyventojus prisilaikyti švaros, daţniau plauti grindis, vėdinti gyvenamąsias patalpas bei prie švietimo įstaigų, sodybose ir miesteliuose įrengti lauko tualetus 327. Dėl 1920 m. pavasarį padidėjusio epidemijų ir uţkrečiamų ligų proverţio Eţerėnų apskrityje, apskrities taryba kreipėsi į Sveikatos departamentą prašydama kuo skubiau paskirti gydytoją į
325 Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Salako Ţydų mokyklos komiteto atstovais dėl patalpų nuomos Ţydų mokyklai 1937 11 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 139. 326 Protokolo ištraukos iš Savivaldybių atstovų suvaţiavimo Kaune 1921 10 05/09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 30, l. 15. 327 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 4.
63 Salako miestelį328. Dėl tam laikotarpiui būdingų sudėtingų gyvenimo sąlygų, kuomet kartas nuo karto įvykdavo choleros proverţis, Eţerėnų apskrities vyr. gydytojo įpareigojimu Salako valsčiaus valdyba privalėjo surasti tinkamą rezervinį namą, kurį, esant būtinybei, būtų galimą paversti baraku 15 ligonių hospitalizacijai329. Gydytojas į Salako miestelį iš Eţerėnų (Zarasų) atvykdavo kartą per savaitę, tačiau ir jo iškvietimas valsčiaus savivaldybei ir gyventojams kainavo nemenkus pinigus. Salako gyventojai net skundėsi Eţerėnų apskrities viršininkui, kad atvykstantys į miestelį gydytojai piktnaudţiauja savo padėtimi, keldami paslaugų įkainius net ik uţ ligonio apţiūrą, bet ir receptų išrašymą. Salako miestelyje 1932 metais veikė ir vaistinė, kuri buvo įsikūrusi Putvinskio g. name nr. 6. Šioje vaistinėje provizoriumi dirbo Zenonas Kuzavas, kuris patalpas vaistinei nuomojosi iš Minos Jevelsonienės, kas mėnesį mokėdamas 30 litų nuomos mokestį. Sutartyje buvo numatyta, jog name esančiuose kambariuose turi būti įvesta elektra330. Tas pačias patalpas Mina Jevelsonienė 1933 metais išnuomojo Salako valsčiaus savivaldybei vieneriems metams, jose buvo įsteigtas Salako valsčiaus sveikatos centras (ţr. priedas nr. 29). Valsčiaus valdyba uţ tai kas mėnesį sutarė mokėti po 25 litus331. Vėliau ši sutartis buvo pratęsta iki 1936 metų gruodţio mėn. Vėliau sutartis dėl Salako Sveikatos centro patalpų nuomos Vytauto g. 5 iki 1937 metų gruodţio mėn. buvo sudaryta su Jonu Vadeiša, nuomos kaina liko ta pati – 25 litai332. 1933 metais Salako valsčiaus gyventojai apskrities spaudoje išreiškė nuogąstavimus, kad felčerio iškvietimas pas ligonį į namus vietiniams gyventojams yra nepakeliamas finansiškai ir prašė Zarasų apskrities valdţios uţtarimo maţinant ar kompensuojant felčerio atvykimo išlaidas333. Salako valsčiuje 1936 metais apskrities felčeris nemokamai skiepijo gyventojus nuo raupų. Visas išlaidas apmokėjo apskrities valdyba, tačiau uţ pakartotiną gyventojų skiepijimą turėjo apmokėti Salako valsčiaus savivaldybė334. Valsčiaus savivaldybė taip pat rūpinosi savo valsčiaus beturčių gyventojų gydymo apmokėjimu Kauno, Panevėţio, Utenos ir Zarasų apskrities ligoninėse. Tačiau besikreipiantys gyventojai į valsčiaus savivaldybę turėjo pristatyti dokumentus apie turimą turtą ir, tik nustačius,
328 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 7. 329 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1921 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 15, l. 34. 330 Salako gyv. Minos Jevelsonienės sutartis su Zenonu Kuzavu dėl patalpų nuomos vaistinei 1932 06 08, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 31. 331 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Mina Jevelsoniene dėl patalpų nuomos Salako sveikatos centrui 1933 06 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 47; Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Mina Jevelsoniene dėl patalpų nuomos Salako sveikatos centrui 1935 06 25, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 113; Salako sveikatos centras. Zarasų kraštas. Zarasų apskrities laikraštis. Zarasai, 1933, vasario 3 d., nr. 5, psl. 3 332 Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Jonu Vadeiša dėl patalpų nuomos Salako sveikatos centrui 1937 05 08, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 131. 333 Neprieinama medicina. Zarasų kraštas. Zarasų apskrities laikraštis. Zarasai, 1933, liepos 22 d., nr. 28, psl. 3 334 Susirašinėjimas Švietimo reikalais 1936 05 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 271, l. 16.
64 jog gyventojas neturi lėšų ar turto susimokėti uţ gydymą, valsčiaus savivaldybė kompensuodavo ligonio gydymo išlaidas. 1935 metais Valstybinei Kauno ligoninei uţ beturčių gydymą buvo atseikėjusi sumokėti 1681 litą, Lietuvos Raudonojo Kryţiaus ligoninei uţ beturčių gydymą – 538 litus bei Kauno ţydų ligoninei uţ beturčių gydymą – 160 litų. Salako valsčiaus valdyba buvo įsipareigojusi sumokėti Zarasų apskrities valdybai 1284 litų uţ senelių prieglaudoje išlaikomus artimųjų neturinčius vyresnio amţiaus Salako gyventojus. Utenos ir Panevėţio apskrities ligoninėms uţ beturčių gydymą tais pačiais metais atitinkamai skirta po 574 ir 86 litus335. Nepasiturinčių gyventojų gydymui ir skoloms uţ jų gydymą padengti 1939 metais Salako valsčiaus savivaldybė skyrė 1200 litų, o uţ senyvo amţiaus Salako gyventojų išlaikymą Zarasų apskrities senelių prieglaudoje sumokėjo 1000 litų336.
5.2. Socialinių klausimų sprendimas
Pirmieji pokario metai didelei Salako valsčiaus gyventojų daliai buvo sunkūs, kuomet ne visada uţtekdavo būtiniausių maisto produktų, nekalbant apie avalynę ar drabuţius. Salako valsčiaus valdyba, padedama apskrities valdybos, rūpinosi gyventojų šelpimu. 1920 metų sausio mėn. buvo skirta parama paltais bei odine avaline labiausiai nepasiturinčioms valsčiaus šeimoms337. O rugpjūčio mėnesį gauta amerikietiškos medţiagos vargingų šeimų vaikų paltams siūti bei maisto produktų: kakavos, pupų, riebalų ir kitų būtiniausių produktų338. Salako valsčiaus valdyba, besirūpindama, jog sunkiai besiverčiantys vietos gyventojai turėtų sėklos laukams pavasarį uţsėti bei paskatinti gyventojus dirbti ţemę, Birţuose įsigijo 400 šimtus pūdų grudų339. Taip pat gyventojams buvo skiriama parama druska, kurios tais pačiais metais išdalinta arti 450 pūdų340. Padedant apskrities valdybai Salako valsčiaus gyventojai galėjo kreiptis į 9-tą pėstininkų pulką, prašydami paramos uţ nedidelį mokestį arba veltui savo arkliais aparti valsčiaus gyventojų laukus341. Neliko valsčiaus ir apskrities taryba nuošalyje sprendţiant klausimą dėl ţenklesnio miško kainų sumaţinimo nuvargusiems nuo karo negandų gyventojams, norintiems atstatyti suniokotus trobesius ar gauti medienos kurui342.
335 Salako valsčiaus savivaldybės uţsilikusiųjų neapmokėtų skolų sąrašas 1935 01 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 3. 336 Salako valsčiaus savivaldybės pajamų-išlaidų aiškinamasis raštas 1939 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 283, l. 43-46. 337 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l.33. 338 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 100. 339 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 43. 340 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 29, l. 47. 341 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1920 04 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 59. 342 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba 1920 04 28, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 11.
65 Savivaldybių atstovų suvaţiavimas Kaune 1921 m. spalio mėn. svarstė, kaip padėti Lietuvos valsčių gyventojams, kurių ūkiai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Salako valsčius buvo vienas iš šalies valsčių, kuris labiausiai nukentėjo ne tik per šį karą, bet ir vienas paskutiniųjų išsivadavo iš bolševikinės kariuomenės. Suvaţiavime kalbėta, jog ūkių atstatymas paminėtuose valsčiuose (taip pat ir Salako) vyksta labai lėtai, kadangi nėra institucijų, kurios galėtų teikti pašalpas gyventojams343. Kalbėta, jog Ūkio bankas negali skirti visiems norintiems pašalpų, o maţaţemiams ūkininkams jų neskiria visai. Todėl sprendţiant šią problemą iš esmės, nutarta, jog valsčiuose reiktų steigti smulkiojo kredito įstaigas. Suvaţiavime teigta, jog panašios kredito unijos veikė ir prieš karą. Iš Savivaldybių suvaţiavimo sugrįţęs Salako valsčiaus viršaitis Aleksas Stasiūnas 1925 ėmėsi iniciatyvos – įsteigė smulkaus kredito draugiją. Per ganėtinai trumpą laikotarpį jis tapo 830-ties narių vienijusios kredito draugijos pirmininku344. Anuomet šias įstaigas steigdavo pavieniai ar kolektyviai susibūrę asmenys, kurie pagelbėdavo smulkiesiems ūkininkams ištikus bėdai ar kitais nenumatytais atvejais. Kredito draugijos veikla paprastai buvo susijusi su paskolų vekselių ar pinigų išdavimu (t.y. įvairių ūkio įrankių ar kitų (statybinių) medţiagų pirkimas ūkiui pagerinti; bei jų pardavimas ūkininkams, imant iš jų atitinkamą procentą nuo išduotos sumos vertės)345. Salako krašto kai kurių gyventojų socialinė padėtis net ir XX a. 4-ojo dešimtmečio pradţioje buvo nepavydėtina, apie tai galima spręsti iš Tolimėnų pradţios mokyklos tėvų komiteto posėdţio, įvykusio 1932 m. lapkričio mėnesį, protokolo 346. Jame nutarta, jog reikia skirti pašalpą 14 moksleivių iš maţaţemių šeimų po 2.50 lito rašomajai medţiagai įsigyti bei 8 moksleiviams iš beţemių šeimų po 20 litų rašomajai medţiagai, drabuţiams ir avalynei įsigyti. Taigi šioje mokykloje besimokantiems 22 mokiniams pašalpos reikėjo uţ 195 litų. Kad Salako valsčiaus gyventojų ekonominė padėtis buvo nepavydėtinai sunki, galima spręsti ir iš to, jog į Zarasų apskrities mokyklų inspektoriaus organizuojamą ekskursiją į Kauną 1932 m. birţelio mėnesio 15 d. dėl prastos vietos gyventojų finansinės situacijos valsčiaus mokyklų moksleiviai nuvykti negalėjo, o jei ir galėjo, tai vos keli mokiniai, nes ekskursijos kaina – 7-8 litai – buvo nepakeliama347. Neţiūrint sunkios gyventojų bei mokytojų padėties, Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektorius J. Samas 1932 m. visiems valsčiaus mokyklų vedėjams išsiuntinėjo vieno mėnesio „savanoriškus
343 Protokolo ištraukos iš Savivaldybių atstovų suvaţiavimo Kaune 1921 10 05/09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 30, l. 10. 344 Tumėnas S., Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje, Šiauliai, 2010, p. 25. 345 Protokolo ištraukos iš Savivaldybių atstovų suvaţiavimo Kaune 1921 10 05/09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 30, l. 11. 346 Tolimėnų pradţios mokyklos tėvų komiteto posėdţio protokolas 1932 11 21, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 103. 347 Susirašinėjimas su pr. mokyklų inspektoriumi dėl ekskursijos į Kauną 1932 06 15, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 365- 370.
66 pasiţadėjimus“, kuriuose prašyta mokytojams iš savo gaunamos algos dalį pajamų skirti Vytauto Didţiojo muziejaus Kaune statyboms paremti 348. 1935 spalio mėn. laiške Zarasų apskrities valdybai Salako valsčiaus viršaitis rašė, kad bedarbių registracija Salako miestelyje iki tol nebuvo atliekama, todėl negalima nustatyti, kokia reali bedarbių skaičiaus dinamika. Konstatuota, kad Salako miestelyje bei jo apylinkėse nėra stambių ūkių ir įmonių, taip pat artimiausiu metu nenumatoma organizuoti viešųjų darbų, nes vietos savivaldybė šiems darbams apmokėti neturėtų lėšų. Laiške taip pat nuogąstauta, kad pradėjus bedarbių registraciją, šie nustojo savarankiškai ieškoti darbo ir ėmė jo tikėtis iš valsčiaus savivaldybės. Salako miestelyje ţiemos metu radosi daug neturtingų šeimų, neturinčių jokio uţdarbio, tačiau atėjus vasarai, bedarbiai išvykdavo į darbus kituose valsčiuose bei miestuose, o grįţę ţiemai stengėsi pragyventi iš pajamų, gautų per vasaros darbus349. Teigtina, kad 1935 lapkričio mėn. oficialiai registruotų bedarbių skaičių Salako valsčiuje sudarė 135 vyrai, iš kurių 47 buvo lauko darbininkai, 28 turintys specialybę (statybininkai, miško kirtėjai, akmenskaldţiai) bei 63 paprasti darbininkai (dirbantys atsitiktinius darbus)350. Salako valsčiaus viršaitis Pranas Steponaitis 1939 m. kovo mėn. informavo Zarasų apskrities valdybą, kad iš valsčiaus kiekvienais metais dirbti ţemės ūkio darbų kitose apskrityse išvyksta apie 50 darbininkų. Analogiškas darbininkų skaičius išvyksta dirbti viešųjų darbų, jie daţniausiai darbą savarankiškai susiranda Birţų ir kitose apskrityse351.
5.3. Kelių ir tiltų prieţiūra Karo nualintame Salako valsčiuje problemų buvo visose ūkinėse srityse, ne išimtis kelių bei tiltų infrastruktūros būklė, kuri iš dalies lėtino valsčiaus gyventojų susisiekimą su apskrities centru bei tarp atskirų kaimų, sodţių su valsčiaus centru. Taigi, jau 1920 metų Salako valsčiaus tarybos posėdţiuose buvo keliamas klausimas, jog, atėjus pavasariui, kuo skubiau pagal savo gyvenamąją vietą valsčiaus gyventojai tvarkytų gruntinius kelių ruoţus, sankryţas, statytų kelio ţenklus su nuorodomis, kur tie keliai veda352. Vėlesniuose posėdţiuose apskrities taryba, remdamasi „Keliams laikyti taisyklėmis“, priėmė sprendimus, kad valsčiaus gyventojai proporcingai valdomam atitinkamam (ţemės) dešimtinių skaičiui, sutvarkytų tam tikrą kelio ruoţo dalį. Tai buvo kiekvienoje seniūnijoje nustatyti
348 Pasiţadėjimas pradţios mokyklų vedėjams ir mokytojams 1932 06 09, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 63, l. 392. 349 Salako valsčiaus viršaičio laiškas Zarasų apskrities valdybai 1935 10 22, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 150. 350 Raštas Zarasų apskrities valdybai 1935 11 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 148.; Salako valsčiaus savivaldybės pranešimas Centraliniam Statistikos biurui apie bedarbių judėjimą 1935 10 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 158. 351 Salako viršaičio raštas Zarasų apskrities valdybai 1939 03 07, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 36. 352 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba, posėdţio protokolas nr. 2, 1920 02 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 3.
67 trečios rūšies keliai, kuriuos turėjo taisyti patys gyventojai. O tuos kelius, turinčius strateginį tikslą, kuriuos karo metu nutiesė okupacinės vokiečių ir rusų kariuomenės, perduoti centrinės valdţios ţiniai, kad būtų taisomi valstybės lėšomis353. Apskrities valdţios įsakymu visi probleminiai valsčiaus ruoţai turėjo būti sutvarkyti iki 1920 m. geguţės 20 d., o reikalingų statybinių medţiagų vietinės reikšmės keliams, įskaitant miško medieną ir kitas medţiagas, reikalauti iš ţemės savininkų. Prireikus tvarkyti respublikinės reikšmės kelio ruoţus, medţiagų turėjo parūpinti Salako valsčiaus valdybos ir girininkijos valdininkai354. Ne visi valsčiaus gyventojai, suţinoję tokius valdţios reikalavimus, puolė taisyti jiems „priklausančių“ kelio ruoţų, todėl geguţės 21 d. apskrities posėdyje buvo nuspręsta, milicijai padedant, surašyti paţeidimų protokolus ir nubausti ţemės savininkus bei įpareigoti kelius suremontuoti iki birţelio 10 d.355 Tų pačių metų rugpjūčio mėn. VRM Savivaldybių įstaigų departamentas išsiuntė aplinkraštį visų valsčių valdybos su konkrečiomis instrukcijomis, kaip sutvarkyti miestelių gatvių numeraciją, o miestelio gatvių pavadinimai (ypač nelietuviški pavadinimai) privalo būti pavadinti (pervadinti) Lietuvos istorijai ir kraštui nusipelniusių šviesuolių vardais356. Savivaldybių atstovų suvaţiavime Kaune 1921 m. spalio mėn. nutarta, jog vieškeliai ir paprastieji keliai yra pavesti valsčiaus savivaldybės išlaikymui, todėl esant būtinybei juos taisyti, valsčiaus valdyba turi teisę gyventojus priverstinai įpareigoti susitvarkyti jiems priklausomus kelių ruoţus pagal atitinkamai valdomą dirbamos ţemės ir miško plotą357. Nuo šios pareigos yra atleidţiami gyventojai, kurie turi pelkėtą, smėlingą ţemę, jaunuolynus (miškus iki 20 metų) bei įstaigos, kurios įsteigtos labdaros ar kitais visuomeniniais tikslais. Smulkesni gyventojų ūkiai, nevykdantys Salako valsčiaus valdybos nurodymų bei neatlikę kelių taisymo darbų, turėjo būti baudţiami iki 300 auksinų bauda, o stambesni daugiau nei 300 auksinų358. Eţerėnų apskrities viršininkas matydamas, kad gyventojai nereaguoja į raginimą susitvarkyti jiems priskirtus kelius ir vieškelius, tų pačių metų balandţio mėnesio pabaigoje išplatino grieţtą pranešimą, jog visi gyventojai, kurie iki geguţės 10 dienos nesusitvarkys jiems priskirtų kelių, bus baudţiami baudomis iki 2000 auksinų bei vieno mėnesio areštu359. 1923 metais įsakymas ragino valsčiaus ir milicijos valdininkus priţiūrėti, kad namų numeracija būtų baigta iki liepos 15 d., kuomet bus daugiau tvarkos atliekant visuotinį gyventojų
353 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba, posėdţio protokolas nr. 3, 1920 03 10, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 7. 354 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba, posėdţio protokolas nr. 4, 1920 05 28, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 10. 355 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba 1920 05 21, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 13. 356 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba 1920 08 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 5, l. 99. 357 Protokolo ištraukos iš Savivaldybių atstovų suvaţiavimo Kaune 1921 10 05/09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 30, l. 12. 358 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. valdyba 1921 04 05, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 15, l. 38. 359 Eţerėnų apskr. viršininkas Salako valsčiaus valdybai 1921 04 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 14, l. 51.
68 surašymą360. Taip pat Eţerėnų apskrities valdyba priėmė sprendimą, jog Salako miestelyje namai negali stovėti arčiau vienas nuo kito, kaip tik per šešis sieksnius361, todėl šis plotas negali būti apstatomas ir šio įsakymo miestelio gyventojai privalą laikytis362. Ne visuomet Salako valsčiaus savivaldybė pajėgė greitai ir efektyviai spręsti infrastruktūros problemas, susijusias su vietos kelių prieţiūra, kuri pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo nuolatinis vietinės valdţios rūpestis. Tačiau, kaip vieną iš argumentų organizuojant vietos savivaldybių veiklos darbą, teisininkas Petras Leonas iškėlė infrastruktūros tvarkymą valsčių savivaldybėse, sakydamas, jog „savivaldybės pavaduoja valstybės centralinę valdţią, kad tikslingiau būtų aprūpinti vietos reikalai; pvz., valstybės pareiga aprūpinti, kad jos teritorijoje visi keliai būtų tinkamai laikomi, bet miesto gatvės ir šiaip kaimų maţi keliai pirmiausia reikalingi tų vietų gyventojams ir jų išlaikymas yra pavedamas vietos savivaldybėms (šiuo atveju būtų Salako valsčiaus valdybai bei gyventojams)“363. Eţerėnų apskrities viršininkas 1923 m. birţelį siųstame rašte Salako valsčiaus valdybai įpareigojo neatidėliojant imtis priemonių pradėti kelių ir tiltų remonto darbus. Teigta, jog pasibaigus taisymo terminui, bus tikrinama darbų atlikimo kokybė, o radus nesutaisytų ar netinkamai sutaisytų kelių bei tiltų, tie piliečiai bus grieţčiausiai baudţiami. Salako viršaitis ir seniūnai uţ apsileidimą ir atsakingų pareigų nevykdymą turėjo būti patraukti teismo atsakomybėn pagal baudţiamojo kodekso 636 str.364 Visi piliečiai be anksčiau numatytų drausminių nuobaudų turėjo gauti pinigines baudas iki 1000 litų, o nustačius, jog įsakymai nevykdyti dėl viršaičio ir seniūnų aplaidumo, pastarieji turėjo būti šalinami iš einamų pareigų pagal Savivaldybių įstatymo 92 str.365 Ši problema valsčiuje, ypač dėl apverktinos tiltų būklės buvo opi ir 1924 metais, kada geguţės 14 d. posėdyje priimtame įsakyme skelbta, jog uţ kiekvieną nepataisyto kelio metrą turės būti renkama 50 centų bauda, o uţ gautas lėšas valsčiaus valdyba pati privalėjo nusamdyti rangovus ir sutvarkyti apleistą kelio ruoţą366. Atlikusi kelių tvarkymo darbus Salako valsčiaus savivaldybė sumokėtus pinigus mėgindavo išieškoti iš kelio/sklypo savininko per kurį jis ėjo. Kelio remonto darbai buvo pakankamai brangūs, nes antai II-os rūšies vieškelio, esančio Salakas–Akriemiai ruoţe
360 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 05 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 32. 361 Sieksnis – ilgio vienetas, iki metrinės sistemos įvedimo vartotas Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Metrinėje sistemoje lietuviškas sieksnis lygus 1,95 metro. Sieksnis, Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1962, t. 27, p. 392. 362 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskrities valdyba 1921 03 08, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 15, l. 40. 363 Leonas P., Lietuvos savivaldybės., Tilţė, 1923, p. 50-51. 364 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 06 04, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 38. 365 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 10 09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 79. 366 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 06 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l. 52.; Eţerėnų apskrities tarybos protokolai 1924 05 14, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 916, l, 54.
69 (Serapiniškių–Nykiškių kaimų laukuose, ilgis 650 metrų) sutvarkymas kainavo 154 litus367. Dėl pasyvaus gyventojų poţiūrio į kelių remontą savo ţemėje viršaitis privalėjo skirti baudas iki 50 litų368. Tų pačių metų liepos mėnesį gautas apskrities viršininko įsakymas, jog ant kelių ir kryţkelių esantys uţrašai netaisyklinga lietuvių kalba, taigi paprašyta per 10 darbo dienų pakeisti visas esamas lenteles, kurių uţrašus prieš pakabinant turėtų patikrinti valsčiuje esantys mokytojai369. 1919–1923 m. keliai buvo ganėtinai blogos būklės, o jų taisymas nedavė norimų rezultatų. Todėl gyventojams teko mokėti daug ir nemenkų piniginių baudų. Tik 1927 metais kelių ir tiltų taisymas bei jų prieţiūra įgavo ţenklių ir teigiamų pasikeitimų370. Nors ţinome, jog 1-ojo nepriklausomybės dešimtmečio pradţioje ir viduryje būta sunkumų dėl kelių infrastruktūros būklės, 4-ojo dešimtmečio pradţioje šio sektoriaus situacija pasikeitė į gerąją pusę. 1931 metais Salako valsčiuje pastatyta 20 naujų medinių tiltų (bendras ilgis 58 metrai), suremontuoti 6 tiltai (vidutinė 1 metro kaina 16,42 lt.). Bendras tiltų skaičius Salako valsčiuje 1931 metais buvo 130, o jų bendras ilgis 273 metrai371. Salako valsčiaus valdyba taip pat rūpinosi naujų ir senų tiltų taisymu, statybinės miško medienos paruošimu. Lentų išpjovimas iš rąstinės medienos kainuodavo iki 200 litų, priklausomai nuo medienos kiekio kubiniais metrais372. Vidutiniškai vieno naujo medinio tilto kaina su medţiagomis ir darbu Salako valsčiaus savivaldybei kainuodavo apie 2300 litų. Aišku, tai priklausė nuo tilto ilgio, medţiagų kokybės, darbų atlikimo kainos. Minėta suma atsiėjo statant 15,5 metrų ilgio tiltą Ţagarinės kaime per Šventosios upę. Tiltą pastatyti uţ 380 litų (pradinė kaina 780 litų) konkurso keliu pasiūlius ţemiausią kainą, laimėjo Grigorijus Ivanovas iš Palivarko k. Degučių valsčiaus373. 1931 metų liepos mėnesį Salako valsčiaus savivaldybė paskelbė konkursą vieškelių ţenklinimui valsčiaus teritorijoje atlikti. Darbams atlikti konkursą laimėjo Jonas Mardosas iš Salako
367 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Nikodemu Umbrasu iš Gudeniškių k. dėl kelio ruoţo sutvarkymo 1934 06 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 102. 368 Eţerėnų apskrities tarybos protokolai 1924 07 23, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 916, l. 62. 369 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 07 03, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l. 59. 370 VRM Savivaldybių departamento kanc-ja. Zarasų apskrities savivaldybių veikimo apţvalga 1918–1928m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1784, l. 5. 371 Salako valsčiaus valdybos byla 1931 01 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 197, l. 14, 15. 372 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Povilu Lunacku dėl miško medienos supjovimo tiltų statyboms 1933 03 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 43. 373 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Grigorijumi Ivanovu iš Palivarko k. dėl tilto statybos Ţagarinės k. 1933 08 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 57, 61, 64.
70 m. ir Jonas Vilimas iš Jakėnų kaimo. Visame valsčiuje turėjo būti sunumeruota ir nudaţyta apie 1440 ţenklų374. Darbas turėjo būti atliktas per vieną mėnesį, uţ kurį turėjo būti sumokėta 140 litų. 1932 metų geguţės 18 dieną buvo priimtas sprendimas išgrįsti Salako miestelio Rinkos aikštę akmenimis (viso 1000 kv. m). Akmenis ir ţvyrą skyrė valsčiaus savivaldybė, grindimo darbai turėjo būti atlikti pagal Zarasų apskrities inţinieriaus padarytą niveliacijos planą. Skelbtą konkurso Rinkos aikštės grindimo darbams atlikti laimėjo Larionas Semionovas iš Ţagarinės kaimo. Uţ atliktą darbą turėjo būti apmokėta 1300 litų iš Salako valsčiaus savivaldybės lėšų. Rinkos aikštės darbai turėjo būti baigti 1932 spalio 15 d. Uţ šių darbų neatlikimą laikų grėsė 200 litų netesybų mokestis375. Tais pačiais metais mirus Larionui Semionovui, taip ir neuţbaigusiam Rinkos aikštės grindimo darbų, buvo paskelbtas naujas konkursas, kurį laimėjo Steponas Semionovas. Uţ penkių šimtų kvadratinių metrų išgrindimą jam buvo paţadėta 560 litų376. Rinkos aikštės grindimo darbai buvo baigti 1934 metų geguţės pradţioje, susirinkusi komisija, kurią sudarė Salako seniūnijos seniūnas Jonas Bazelis, Zarasų apskrities inţinierius Jonas Kadţys bei Salako viršaitis Anupras Pumputis, atliktus darbus (670 kv. m) įvertino gerai ir Steponui Semionovui buvo sumokėta po 1,12 lt uţ vieną kvadratinį metrą377. Likusius 1992 kv. m Rinkos aikštės grindimo darbus Motiejus Kuznecovas atliko iki 1934 metų lapkričio mėn.378. Salako miestelyje esančioms Dūkšto ir Zarasų gatvių grindimo darbams atlikti, 1938 m. geguţę konkursą laimėjo Zacharas Kuznecovas iš Tyliūniškių kaimo Salako valsčiaus ir Fadėjus Nikitinas iš Šakaunyčios vienkiemio Antalieptės valsčiaus, uţ kvadratinį metrą akmeninio grindinio išgrindimą mokant 0,82 centus379. Salako savivaldybė 1934 metų balandţio mėnesį paskelbė konkursą pagaminti ne maţiau 160 lentelių vietovių (kaimų, viensėdţių) ţenklinimui valsčiaus teritorijoje. Lentelės dydis turėjo būti ne maţesnis, kaip 30x75 cm, nudaţytos balta spalva, raidţių dydis 10 cm, storis 1 cm. Uţ vieną uţrašą mokėta po 0,75 centų, iš viso 120 litų. Iš lenteles/uţrašus pagaminti apsiėmusio
374 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Jonu Mardosa dėl vieškelių ţenklinimo valsčiaus ribose 1931 07 02, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 27. 375 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Larionu Semionovu dėl rinkos aikštės išgrindimo akmenimis 1932 05 18, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 29, 30. 376 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Steponu Semionovu dėl rinkos aikštės išgrindimo akmenimis 1933 06 26, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 49. 377 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Steponu Semionovu dėl rinkos aikštės išgrindimo akmenimis 1934 05 07, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 91. 378 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio darbų perdavimo aktas su Motiejumi Kuznecovu iš Tyliuniškų k. dėl rinkos aikštės išgrindimo akmenimis 1934 11 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 97. 379 Salako valsč. viršaičio P. Steponaičio sutartis su Zacharu Kuznecovu ir Fadėjumi Nikitinu dėl Dūkšto ir Zarasų gatvių išgrindimo akmenimis 1938 05 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 142.
71 Jono Bagdono pareikalautas 100 litų uţstatas uţ sutarties neįvykdymą laiku. Darbai turėjo būti atlikti per vieną mėnesį380. Nors sprendimų priėmimas Salako valsčiaus teritorijoje esančių kelių prieţiūrai gerinti buvo Salako valsčiaus valdybos rūpestis, siekiant greitai reaguoti ir priimti sprendimus, kurie pagerintų kelių būklę valsčiaus teritorijoje, vis dėlto laukiamo rezultato nedavė. Galima daryti prielaidą, jog dėl Salako valsčiaus gyventojų sunkios ekonominės padėties kelių prieţiūra buvo neefektyvi. Tokią gyventojų ekonominę situaciją galėjo nulemti kelios prieţastys. Viena iš jų, jog Salako valsčiaus teritorija buvo patekusi į pafrontės liniją per I-ąjį pasaulinį karą, o Lietuvai iškovojus nepriklausomybę gavo „malonę“ ribotis su Lietuvos–Lenkijos demarkacine linija. Pastaroji trukdė plėtotis ūkiniam bei prekybiniam sektoriui valsčiaus teritorijoje, nesudarant galimybių naujų darbo vietų kūrimui, kurių Salako krašte labai stigo. Salako valsčiaus teritorijoje 1939 metų pabaigoje buvo 4 km I rūšies, 60 km II rūšies ir 36 km III rūšies vieškelių, iš viso apie 100 km, kurių ruoţuose buvo 40 medinių tiltų, tuo tarpu plentų valsčiaus teritorijoje nebuvo.381 Tais metais šiam kelių ilgiui sutvarkyti buvo paskaičiuota, jog reiktų 8200 kubinių metrų ţvyro, o vidutiniškai 1 metro kelio atkarpos sutvarkymas būtų kainavęs apie 0.80 centų.
5.4. Viešosios tvarkos palaikymas
Padėtis šiame krašte buvo sudėtinga. Vykstant Nepriklausomybės karams su bolševikais ir lenkais, Salakas kelis kartus vadavosi iš nelaisvės, nuolat kentėjo nuo lenkų kareivių teroro. Lietuvos Vyriausybė 1919 m. paskyrė Pandėlio nuovados viršininką J. Rėkį organizuoti miliciją Salake ir gretimuose valsčiuose. Jo pastangomis Salako miestelyje buvo įkurta III-ioji policijos nuovada, kuri priţiūrėjo viešąją tvarką trijuose valsčiuose – Salako, Degučių bei Smalvų. Pirmaisiais nuovados viršininkais buvo paskirti Jonas Gitenis, vėliau – Mykolas Kavoliukas, Jonas Nemūra. Salako policijos nuovadai teko būti budriai, kad drauge su šauliais atremtų lenkų puolimus, nes pasienyje konfliktinės situacijos nesiliovė net iki 1929 metų382. Visa Eţerėnų apskritis buvo suskirstyta į tris nuovadas. Pirmajai nuovadai priklausė Eţerėnų miestas, Imbrado ir Paupinės valsčiai; antrajai nuovadai – Dusetų, Antalieptės ir Antazavės valsčiai, o trečiajai – Salako, Degučių ir Smalvų valsčiai. Trečiajai nuovadai priskirti valsčiai
380 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Jonu Bagdonu iš Balinių k. dėl ţenklų vietovių pavadinimams pagaminimo 1934 04 04, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 93. 381 Ţinios apie Salako valsčiaus savivaldybei priklausomas sumas iš Ţemės ūkio ministerijos uţ kelių taisymą 1939 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 65. 382 Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu, Kaunas, 1999, p. 71.
72 laikydamiesi finansinių proporcijų, rūpinosi nuovados personalu (viršininko, jo padėjėjų bei milicininkų), skirdami kurą patalpų šildymui (malkomis) ir šviesai (ţibalu). Be to, šie valsčiai privalėjo pasirūpinti pašaru (aviţomis, šienu ir šiaudais) turimiems 8 arkliams, iš kurių 2 arkliai buvo skirti III-jai (Salako valsčiaus) nuovadai383. Salako valsčiuje, kaip ir kituose Eţerėnų apskrities valsčiuose, karo padėtis galiojo dar ir 1921 metais. Gyventojai, valsčiaus teritorijoje norėję surengti vakarėlį, susirinkimą, mitingą ar kitokį susibūrimą, privalėjo prieš savaitę nusiųsti prašymą su renginio programa Eţerėnų apskrities viršininkui, kad galėtų gauti tam tikrą leidimą renginiui įgyvendinti384. Apskrities viršininkas 1921 geguţės mėn., siekdamas palengvinti priešrinkiminį darbą Salako ir kitų valsčių savivaldybėse organizuojant susirinkimus, supaprastino leidimų renginiams išdavimą. Buvo leista kreiptis tik į Eţerėnų apskrities Karo komendantą, pranešant apie rengiamą susirinkimą vietos policijos atstovui prieš 24 val. iki susirinkimo pradţios. O dėl kitų susirinkimų (paskaitų, spektaklių, geguţinių, vakarėlių) reikėjo apskrities viršininko leidimo385. 1921 m. pabaigoje ir 1923 m. pradţioje apskrities viršininkas įpareigojo Salako valsčiaus valdybą, jog nakties metu būtų organizuojama naktinė sargyba kaimuose, siekiant apsisaugoti nuo įvairiausių uţpuolimų, vagių ir kitokių piktadarių. Apie tai valsčiaus valdyba turėjo informuoti seniūnus, o šie kaimuose organizuoti naktinę sargybą. Nevykdantys šio sprendimo turėjo būti baudţiami pagal reglamentuojantį to meto įstatymą386. Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi metais, milicijai esant dar menkai organizuotai ir silpnai, dalį funkcijų (viešosios tvarkos palaikymą, valstybės sienų, valstybės saugumo uţtikrinimą) kurį laiką vykdė kariuomenė. Nuo 1920 m. milicijai vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Ţemutinė viešosios milicijos organizacinė grandis buvo teritorinės nuovados milicija (nuo 1924 m. policija), jai apskrities mastu vadovavo milicijos vadas, pavaldus apskrities viršininkui. Eţerėnų apskrities viršininkas valsčių viršaičius ragindavo rūpintis įvairiausiais viešąjį interesą uţtikrinančiais klausimais vietos savivaldybėse. Antai apskrities viršininkas 1923 m. įpareigojo Salako valsčiaus viršaitį, o šis kaimo seniūnus, jog šie nedelsiant informuotų gyventojus kiaurą parą laikyti pririštus šunis, o kambarinius ir medţioklinius vesti pasivaikščioti tik su apynasriais. Tokių priemonių imtasi dėl valsčiuje padaţnėjusių pasiutusių šunų apkandţiojimo (puolant gyventojus bei jų gyvulius) atvejų. Nevykdantys šio įsakymo piliečiai, seniūnai bei viršaičiai bus baudţiami administracine 1000 litų bauda arba 1 mėn. areštu. Tokių pat nuobaudų dėl
383 Eţerėnų apskrities valdybai dėl milicijos nuovadų išlaikymo 1921 09 29, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 14, l. 119. 384 Eţerėnų apskrities viršininko skelbimas 1921 04 22, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 14, l. 62. 385 Pranešimas dėl priešrinkiminių susirinkimų tvarkos 1921 06 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 14, l. 68. 386 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 01 04, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46 , l. 1.
73 pasiutligės proverţio buvo imtasi ir 1934 m.387 Tų pačių metų vasarą apskrities viršininko įsakymu Salako valsčiaus valdyba buvo įpareigota suregistruoti visus buvusioje neutralioje zonoje gyvenančius ţmones (nurodant jų pavardes, vardus, šeimyninę sudėtį, pilietybę, tautybę, nuolatinę gyvenamąją vietą), kurie laikyti nepageidaujami tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos respublikose388. Uţtikrindama Salako valsčiaus gyventojų ir jų turto saugumą, valsčiaus valdyba privalėjo remti policijos nuovados arklius pašaru nuo 1924 metų liepos 1 dienos iki kitų metų rugsėjo 1 d. imtinai (arklio dienos norma 4 kg aviţų, 8 kg šieno ir 32 kg šiaudų mėnesiui)389. Ţinant, kad Salako valsčiaus pietrytine riba ėjo administracinė linija, neretai pasitaikydavo atvejų, kai iš Lenkijos okupuotos Dūkšto valsčiaus dalies gyventojai bėgdavo ar būdavo lenkų valdţios ištremiami į Lietuvos teritoriją. Todėl apskrities viršininko įsakymu, jiems atvykus į Salako valsčiaus teritoriją, nedelsiant ir be trukdţių buvo išduodami vidaus pasai390. Nuo seno ţmonės, saugodami savo nekilnojamąjį turtą, stengėsi jį apdrausti nuo nelaimių, ypač gaisro. Todėl drausdavo savo sodybas, įmokėdami metines įmokas atitinkamai nuo trobesių skaičiaus bei jų vertės. Tad Salako valsčiaus gyventojų įmokos į Valstybinio draudimo įstaigą svyravo nuo 1,25 lito iki 6,45 lt. metams391. Salako miestelis turėjo teisę rengti turgus, kurie vykdavo pirmadieniais. Kaip ţinome, po prekymečio likdavo įvairiausių šiukšlių, todėl jų surinkimui ir išveţimui iš Rinkos aikštės 1929 m. kovo mėn. buvo paskelbtas konkursas. Jį laimėjo valsčiaus gyventojai Juozas Bikulčius ir Jonas Kavoliukas, kurie įsipareigojo visus metus Rinkos aikštę tvarkyti uţ 120 litų392. Po metų įvykus konkursui Rinkos aikštei po prekymečio tvarkyti uţ 175 litus, šią teisę gavo Jonas Kavoliukas kaip asmuo, pasiūlęs maţiausią sumą393. Nors Salakas garsėjo savo amatininkais bei pirmadieniniais turgumis, tačiau miestelyje nebuvo skelbimų/informacinių pranešimų vitrinos, todėl Salako nuovados viršininkas 1932 m. įpareigojo valsčiaus valdybą įrengti skelbimų vitriną394. Salako valsčiaus gyventojai gana daţnai įvairiausius teisinius reikalus tvarkydavo teisme, tad gyventojų patogumui iki 1931 metų pradţios į Salaką iš Zarasų atvykdavo Taikos teisėjas, tačiau dėl nemenkų kelionės išlaidų vaţinėjimas buvo nutrauktas, o gyventojai patys
387 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 06 10, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 44.; Salako valsčiaus savivaldybės byla. Ţinoti ir vadovautis. 1934 06 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 246, l. 30. 388 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1923 06 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 46, l. 54. 389 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 05 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l. 40. 390 Susirašinėjimas su Eţerėnų apskr. viršininku 1924 05 30 / Jono ir Julijonos Karlauskų vidaus pasų išdavimas, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 60, l. 50. 391 Susirašinėjimas su Valst. draud. inspekc. nuo ugnies 1922 12 05, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 40, l. 17, l. 22. 392 Salako valsčiaus valdybos byla. 1929 03 25, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 153, l. 2. 393 Salako valsč. viršaičio A. Pumpučio sutartis su Jonu Kavoliuku dėl rinkos aikštės prieţiūros 1930 03 03, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 152, l. 2, 6. 394 Salako valsčiaus valdybos byla. Įvairūs susirašinėjimai 1934 01 13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, l. 166.
74 privalėjo vykti į Zarasus. Tad Salako viršaičio prašymu buvo kreiptasi į Teisingumo ministrą, jog šis duotų nurodymą Zarasų apylinkės teismui, jog šis darytų išvaţiuojamąsias sesijas, kadangi gyventojai patiria daug daugiau nepatogumų ir išlaidų vykdami patys395. Salako valsčiaus taryba 1932 metų sausio 10 d. posėdyje, besiremdama Zarasų apskrities tarybos išleistu gatvėms grįsti privalomuoju įsakymu ir ţyginių arklių bei pastočių įstatymo 10 strps. (Vyriausybės Ţinios nr.191), nusprendė išgrįsti 1000 kv. m Salako miestelio gatvių ir įpareigojo gyventojus (seniūnijas) pristatyti 1 kubinį m akmenų nuo esamų 16 ha ţemės396. Salako valsčiaus valdyba ir jos seniūnijos savo raštinėje turėjo knygelę pavadinimu „Ieškomi“, kurią buvo atsiuntusi LR Vidaus reikalų ministerija, kurioje įtraukusi prasiţengusius, neteisėtai gavusius vidaus pasus ar dėl kitų prieţasčių ieškomus asmenis. Kriminalinė policija įpareigojo seniūnijas patikrinti gyventojus, taip pat siekė, kad jos ateityje tikrintų naujai apsigyvenančius seniūnijose asmenis. Radus knygutėje įtrauktą asmenį, privalėjo pranešti policijai397. Salako valsčiaus valdyba gyventojams taip pat išdavinėjo laikinus leidimus (daţniausiai 1 mėn.) Lietuvos – Latvijos sienai kirsti, siekiant kontroliuoti sieną kertančių asmenų tapatybę, nusikalstamumo (kontrabandos) prevenciją ir sienos kirtimo tikslą. Beje, ši paslauga teikė ir papildomas pajamas į valsčiaus biudţetą, kadangi uţ laikino leidimo išdavimą imtas 5 litų mokestis398. Šių leidimų išdavimas Salako valsčiaus biudţetą per metus papildydavo po keliasdešimt litų, kadangi 50 proc. nuo visos gautos sumos keliaudavo į valsčiaus biudţetą, o kita dalis būdavo pervedama į Lietuvos banko Zarasų skyrių. Vien per 1932–1934 m. laikotarpį šio mokesčio buvo surinkta 495 litai399. Tuo tarpu per 1935 metų kovo-rugpjūčio mėnesį buvo išduota 100 leidimų, uţ kuriuos gauta 500 litų pajamų400. Šie leidimai taip pat leido kontroliuoti gyventojų atvykimo ir išvykimo srautus Salako valsčiaus teritorijoje. Salako miestelyje jau 1921 metais veikė Gaisrininkų draugija, kurios tikslas buvo apsaugoti gyventojų turtą nuo ugnies įsiplieskimo ir turto sunaikinimo. Ji turėjo patalpas gesinimo įrankiams laikyti, dvi gaisrų gesinimo mašinas, 4 statines vandeniui, gurguolę401, 10 kablių bei kitų smulkesnių gesinimo įrankių. Minėtas turtas buvo įvertintas 6000 litų. Salako valsčiaus savivaldybė
395 Salako valsčiaus savivaldybės byla. Įvairūs susirašinėjimai. 1934 04 26, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, l. 336. 396 Sav. departamento administracijos referento byla. Zarasų apskritis 1932 05 21, LCVA, f. 379, ap. 1, b. 430, l. 29. 397 Salako valsčiaus savivaldybės byla. Ţinoti ir vadovautis. 1934 04 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 246, l. 25. 398 Salako valsč. išduoti leidimai Lietuvos-Latvijos sienai perţengti 1935 02 28, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 12, 22. 399 Salako valsčiaus išduoti leidimai Lietuvos-Latvijos sienai perţengti 1935 03 01, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 26. 400 Salako valsč. išduoti leidimai Lietuvos-Latvijos sienai perţengti 1935 03–04, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 94. 401 Gurguolė – kariuomenės vienetuose specialiai organizuotos perveţimo priemonės. Daţniausiai šis pavadinimas taikomas arkliais veţamoms priemonėms (veţimams), tačiau XX a. į kariuomenės vienetą gurguolę gali įeiti ir motorizuotos (auto) priemonės. Daugeliu atveju gurguolė gurguole tiekia kariuomenės vienetams mitybą, šaudmenis bei kitokią reikalingą medţiagą, išveţa sergančius ir suţeistus ţmones, sugedusį ir arba netinkamą vartoti karinį turtą ir t.t. Gurguolė, Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas, 1941, t. 9, p. 896.
75 Gaisrininkų draugijai kasmet skirdavo po 200 litų402. Salako viršaitis susirašinėdamas su Zarasų apskrities valdyba, teigė, jog Salako šaulių gaisrininkų draugijai valsčiaus valdyba iki 1930 metų yra skyrusi 1250 litų. Taip pat valsčiaus valdyba gaisrininkų draugijai buvo suteikusi teisę nuo 1923 iki 1925 metų rinkti rinkliavas iš pirmadieniniuose turguose apsilankiusių prekiautojų. Manoma, kad tai gaisrininkų draugijai davė papildomą 1000 litų pajamų. Salako Šaulių gaisrininkų draugija gyvavo ne tik iš valsčiaus savivaldybės dotacijų, bet ir iš vietos gyventojų aukojamų pinigų, kurių per suorganizuotą šventinį vakarą būdavo surenkama net iki 70 litų403. Taip pat šiai draugijai teko organizuoti loterijas404, spektaklius405 bei kitus panašius renginius, kuriuose siekta surinkti pajamų į draugijos fondą būtinoms prekėms įsigyti. Salako valsčiaus valdyba kas mėnesį, ne vėliau kaip 8-tą kiekvieno mėnesio dieną privalėjo siųsti duomenis/ataskaitą apie kilusius gaisrus valsčiaus teritorijoje, o apie didesnius gaisrus savivaldybės teritorijoje Zarasų apskrities valdybą turėjo nedelsdama informuoti telegrama406. Baiminantis gaisro grėsmės miestelyje ir iš to išplaukiančių pasekmių, Salako Šaulių Ugniagesių komanda (ţr. priedas nr. 30) 1937 metų spalio mėn. kreipėsi į Salako valsčiaus viršaitį su prašymu leisti surengti Salako valsčiaus valdybos raštinėje Salako seniūnijos krivulės susirinkimą ir jo metu apsvarstyti Salako ugniagesių komandos valdybos projektą bei lėšų motorinio siurblio įsigijimui klausimą407.
5.5. Kova su kriminaliniais elementais
Kaip ir šių dienų Lietuvoje, taip ir XX a. 3-iojo dešimtmečio, uţ ginklo laikymą namuose, neturint tam leidimo, buvo skiriamos baudos: anuomet nuo 50 iki 100 litų, ginklo konfiskavimas arba 20 parų areštas. Bausmės atlikimas ar baudos mokėjimas Salako nuovados viršininko sprendimu turėjo būti atliktas nedelsiant408. Daţniausiai administracinės baudos buvo skiriamos uţ kelių neprieţiūrą savo sklypo valdose arba uţ nelegalų demarkacinės sienos kirtimą.
402 Salako valsčiaus viršaičio raštas Zarasų apskrities viršininkui 1930 01 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 156, l. 95, 96. 403 Salako Šaulių ugniagesių būriui aukojusių asmenų sąrašas 1932 10 23, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 243, l. 10. 404 Salako gaisrininkų d-jos raštelis apie atliktą grimą bei salės nuomą 1931 05 11, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 243, l. 6, 7. 405 Salako gaisrininkų draugijos raštelis apie gautas pinigų sumas iš draugijos organizuotos loterijos „Alegri“ 1931 05 11, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 243, l. 19. 406 Visiems valsčių viršaičiams ir Zarasų m. burmistrui 1935 05 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 59. 407 Salako ugniagesių komandos raštas viršaičiui 1937 09 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 6. 408 Utenos komendanto nutarimas Nr. 165 Salako nuovados policijos viršininkui dėl pil. Jono Natalčenkovo baudos skyrimo uţ neteisėtą ginklo laikymą 1933 12 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 1; Utenos apskr. komendanto nutarimas Salako nuovados policijos viršininkui dėl pil. Minajaus Baronovo baudos skyrimo uţ neteisėtą revolverio „Nagan“ laikymą 1934 05 09, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 348.
76 Uţ tai daţniausiai buvo skiriama piniginė bauda nuo 15 iki 50 litų, o paţeidėjui nepajėgiant jos susimokėti, buvo skiriamas 2-3 parų areštas Salako valsčiaus savivaldybės areštinėje409. Daţnai remiantis baudţiamojo kodekso straipsniais būdavo nubaudţiami nelegalūs miško kirtėjai, kurie uţ padarytą ţalą gaudavo nuo 25 iki 50 litų baudą, arba 3-5 paras arešto, priklausomai nuo iškirstų medţių kiekio410. Neblaivūs Salako valsčiaus gyventojai viešoje vietoje būdavo baudţiami areštu iki septynių parų, o pareigūnai, baudţiami disciplinavimui Salako valsčiaus areštinėje, nuo kitų areštuotųjų turėjo būti laikomi atskirai411. Didelės baudos (apie 150 litų) buvo skiriamos uţ nelegalų prekiavimą degtine. Tačiau nustačius, jog nusiţengęs ţmogus nėra pajėgus susimokėti tokio dydţio baudos, jis privalėjo praleisti Salako valsčiaus areštinėje 10 parų412. Pasitaikydavo atvejų, kai gyventojai būdavo nubausti uţ viešus antivalstybinius pasisakymus, vyriausybės vykdomos politikos kritikavimą ir gyventojų kurstymą viešoje vietoje. Uţ tokius paţeidimus gyventojai būdavo baudţiami pagal Ypatingų valstybės apsaugos įstatų 9 skyrių, kuris numatė administracinę piniginę baudą nuo 25 iki 60 litų arba areštą nuo 7 iki 15 parų, bausmę atliekant Salako valsčiaus areštinėje413. Ţinant, jog Salako valsčiaus pietrytinė siena driekėsi palei administracijos liniją, pasienio policijai teko intensyviai kovoti su kontrabandos gabenimu. Nuolatiniai lenkų įsiverţimai, puldinėjimai, teroro išpuoliai prieš pasienio policiją ir pagaliau dideli organizuotos kontrabandos mastai sudarė pavojingiausias ir sunkiausias pasienio policijos veiklos aplinkybes. Vertimasis kontrabanda sudarė puikias sąlygas, kadangi valstybės gyvavimo pradţioje kontrabandininkų veikla nebuvo niekieno varţoma414. Salako valsčiaus teritorijoje besidriekusioje administracijos linijoje nebuvo nustatytos sienos ribos, bet tik laikina linija, per kurią nuolat vyko intensyvi kontrabanda ir verţėsi daug antilietuviškai nusiteikusių asmenų. Visa Lietuvos administracinė linija su Lenkija 1924 metais buvo suskirstyta į 6 atskirus barus, atitinkančius administracinį padalijimą. Kiekvienam barui (šiuo
409 Zarasų apskrities Pasienio policijos I rajono viršininko raštas Salako valsčiaus valdybai 1934 01 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 9-14, 50. 410 Zarasų apylinkės teismo Vykdomasis raštas 1933 11 08, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 19. 411 Zarasų apskr. pasienio policijos II raj. viršininkas Salako valsč. viršaičiui 1934 01 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 48-50. 412 Zarasų apskrities policijos Salako nuovados viršininkas Salako valsč. viršaičiui dėl pil. Marcelės Šakalienės nelegalaus prekiavimo degtine 1934 02 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 101. 413 Zarasų apskrities policijos Salako nuovados viršininkas Salako valsč. viršaičiui dėl pil. Jono Baranovo antivalstybinių pasisakymų viešoje vietoje 1934 02 19, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 106.; Utenos apskrities komendanto nutarimas Zarasų apskrities policijos vadui dėl pil. Petro Svalkaus antivalstybinių pasisakymų viešoje vietoje ir visuomenės kurstymo prieš esamą valstybinę tvarką ir vyriausybę 1934 11 07, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 880 Utenos apskrities komendanto nutarimas Zarasų apskrities policijos vadui dėl pil. Pilypo Štukėno antivalstybinių pasisakymų viešoje vietoje ir asmeninių minčių skleidimo prieš esamąją valstybės santvarką nukreiptus išsireiškimus 1934 12 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 917. 414 Tomašauskas Ig., Lietuvos policija 1918–1928, Kaunas, 1930, p. 248.
77 atveju Zarasų apskričiai) buvo skiriamas baro viršininkas, kurį priţiūrėjo apskrities viršininkas. Sargybinių skaičius buvo nustatytas atsiţvelgiant į kiekvieno baro apsaugos ypatumus: po du sargybinius viename sienos kilometre arba 20 eilinių dešimties kilometrų ruoţe, kuriems vadovauti buvo skiriamas I-os eilės rajono viršininkas. Maţiau svarbiuose punktuose buvo skirti trys II-os eilės rajono viršininkai ir svarbesniuose sienos apsaugos punktuose – 30 vyresniųjų sargybinių, eilinių tarnybai priţiūrėti bei kontroliuoti415. Zarasų apskrityje administracinės sienos ilgį sudarė 62,5 km, ją saugojo 80 sargybinių, Zarasų pasienio baro linijai priţiūrėti buvo skirti 4 arkliai, administracinės linijos teritorija suskirstyta į keturis I-os eilės rajonus (administracinė linija Salako valsčiaus teritorija driekėsi ~40 km, sieną saugojo ~55 sargybiniai). Tuo tarpu analogiško ilgio Ukmergės pasienio baro administracinei linijai saugoti buvo pasitelkta 170 sargybinių, kuriems buvo priskirta 11 arklių. Toks skaičius sargybinių Zarasų apskrities Salako valsčiuje leidţia daryti prielaidas, kad lyginant su kontrabandos mąstais visoje administracinės linijos teritorijoje, šiame ruoţe ji buvo nedidelė, tačiau ir čia į pasienio sargybinių rankas nuolat įkliūdavo smulkūs kontrabandininkai. Salako valsčiuje neretai pasitaikydavo kontrabandos atvejų, kada gyventojai uţ šį nusikaltimą būdavo baudţiami nuo 125 iki 180 litų bauda, tačiau nustačius, jog prasiţengęs gyventojas neturįs jokio turto išieškant baudos sumokėjimui, tuomet nuteistajam buvo skiriamas areštas iki 8 parų416. Tačiau pasitaikydavo ir išimtinių atvejų, kuomet baudos uţ kontrabandą viršydavo net 800 litų, o išsiaiškinus, jog prasiţengėlis yra nepajėgus susimokėti baudos, buvo skiriamas vieno mėnesio areštas su prekių konfiskavimu417. 1924 metų viduryje paaiškėjus, kad vien pasitelkiant sargybinius, nėra pasiektas sienos apsaugojimo efektyvumas, atsirado slapukų bei patruliavimo sistema, vietos gyventojams padedant pradėta rinkti informacija apie kontrabandininkus, jų veiklos mastą418. Sienos apsaugos stiprinimo atţvilgiu didesnės reformos įgyvendintos 1927 m. Pradėta kelti policininkų kvalifikacija, pareigūnai, neįvykdę reikalavimų, atleidţiami. Paaštrėjus santykiams su lenkais, apskrities viršininko ir baro viršininko išleisti keli operatyviniai įsakymai tiksliau nustatė
415 Tomašauskas Ig., Lietuvos policija 1918–1928, Kaunas, 1930, p. 251-253. 416 Zarasų apskrities policijos Salako nuovados viršininkas Salako valsč. viršaičiui dėl pil. Eudokėjos Starkovaitės baudos skyrimą uţ vertimasi kontrabanda 1934 01 23, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 107-108; Zarasų apskrities policijos Salako nuovados viršininkas Salako valsč. viršaičiui dėl pil. Fiodoro Michejevo baudos skyrimo uţ vertimasi kontrabanda 1934 03 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 158.; Zarasų apskrities policijos Salako nuovados viršininkas Salako valsč. viršaičiui dėl pil. Eudokijos Nazarovienės baudos skyrimo uţ vertimasi kontrabanda 1934 06 05, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 828. 417 Zarasų apylinkės teismo teisėjo nutarimas Salako nuovados policijos viršininkui dėl pil. Eudokėjos Nazarovienės baudos skyrimo uţ vertimasi kontrabanda 1934 05 16, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 829. 418 Tomašauskas Ig. Lietuvos policija 1918 –1928, Kaunas, 1930, p. 264.
78 pasienio policijos veikimo būdus numatytais ir nenumatytais atvejais. Buvo skatinamas budrumas įvykiams uţ demarkacijos linijos ir apskrities pusėje, stiprinami budėjimai. Valsčiaus ribojimasis su demarkacine Lietuvos–Lenkijos linija paskatindavo vietos gyventojus prasikalsti uţ tai, jog savo sodybose gera valia slėpdavo nelegaliai į Lietuvą atbėgusius piliečius iš okupuoto Vilniaus krašto. Uţ tokių gyventojų slėpimą savo namuose, remiantis Ypatingų valstybės apsaugos įstatymų 9 skyriumi, Lietuvos (šiuo atveju Salako) gyventojui, atlikusiam šį prasiţengimą, būdavo skiriama 50 litų bauda arba 7 parų areštas Salako nuovados areštinėje419. Salako valsčiaus administracinės linijos zonoje pasitaikydavo ir kitų incidentų. Antai 1924 m. balandţio 13 naktį lenkų pasieniečiai perkėlė administracinę liniją ţyminčias gaireles gilyn į Salako valsčiaus teritoriją ir ties Gubavos dvaru uţėmė apie 2 ha miško. Šį pasienio rajoną priţiūrinčio viršininko Vaičkaus pastangomis gairelės netrukus buvo atstatytos į ankstesnę vietą. Nepaisant lenkų pasieniečių grasinimų pavartoti ginklą, nesusipratimas buvo išspręstas. Panašiu laiku panašus konfliktas įvyko miške netoli Laukstenių kaimo, kur lenkai vėl uţgrobė apie 1 ha miško, bet rajono viršininko Marčiūno pastangomis sieną ţyminčios gairelės buvo grąţintos į ankstesnę vietą420. Praėjus trejiems metams 1927 metų birţelio 23 d. panašus incidentas prie Gubavos pasikartojo, tąkart lenkų kareiviai uţėmė 4 ha plotą. Uţimtą teritoriją lenkai apsaugojo papildoma sargyba, į uţimtą teritoriją atgabeno kulkosvaidį. Tačiau Lietuvos pasieniečiai, nepabūgę gąsdinimų, gaireles sugrąţino į vietą. Susipaţinus su Salako valsčiaus areštinės suimtųjų statistika 1934 metų liepos mėnesį, galima matyti, kad per mėnesį areštinėje uţ administracinius paţeidimus (daţniausiai uţ vertimąsi kontrabanda) bausmę atliko 24 vyrai ir 11 moterų421. Tų pačių metų rugsėjo mėn. areštinėje bausmę atliko 8 vyrai ir 16 moterų422, o spalio mėn. areštinėje sėdėjo 28 vyrai ir 11 moterų423. Taigi, galima daryti prielaidas, jog Salako valsčiuje moterys atlikdavo ne maţiau, o kartais ir daugiau rimtų administracinių prasiţengimų. Greičiausiai tokį prasiţengimų skaičių lėmė sunki Salako valsčiaus ekonominė padėtis, didelis nedarbas bei viliojanti galimybė parsigabenti pigesnių prekių iš kaimyninių valstybių (Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto).
419 Zarasų apskrities policijos vadui dėl pil. Larijono Ivanovo prasiţengimo savo sodyboje nelegaliai laikant ir slepiant gyventoją Martyną Degeliovą iš okupuoto Vilniaus krašto 1934 04 25, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 233. () 420 Tomašauskas Ig., Lietuvos policija 1918–1928, Kaunas, 1930, p. 265, 277. 421 Teisingumo ministerijai. Zarasų apylinkės teismui, Salako valsčiaus areštinės suimtųjų ţinios 1934 07 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 507. 422 Teisingumo ministerijai. Salako valsčiaus areštinės suimtųjų ţinios 1934 09 30, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 658. 423 Teisingumo ministerijai. Salako valsčiaus areštinės suimtųjų ţinios 1934 10 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 256, l. 765.
79 IŠVADOS
1. Lietuvoje vietos savivaldos institucijos pradėjo kurtis 1918 m. pabaigoje, tačiau Šiaurės Rytų Lietuvoje šį procesą stabdė bolševikinės Rusijos kariniai daliniai. Iš didţiausio Eţerėnų apskrityje Salako valsčiaus teritorijos 1919 metų rugpjūčio mėn. išstūmus priešo dalinius, vietos gyventojai aktyviai įsijungė į lietuviško valsčiaus kūrimo procesą, kuris, kaip ir visoje Lietuvoje, nesant stiprios centro valdţios, vyko gana stichiškai. 1919 m. rugsėjo pradţioje susikūrusi Salako valsčiaus taryba turėjo greitai spręsti visas valsčiaus administravimo, ūkio bei švietimo problemas. Salako valsčiaus savivaldybė turėjo aiškią teritorijos administravimo sistemą, kuri buvo suskirstyta į vienuolika, vėliau į dešimt smulkesnių administracinių vienetų – seniūnijų, kurioms ir teko pagrindinis vaidmuo vietos visuomenės nuomonės formavime bei kandidatų į valdančiuosius savivaldybės organus delegavime. Dokumentai rodo, kad Salako valsčiaus valdyba, nuo pat jos susikūrimo, visais klausimais uţėmė labai aktyvią poziciją.
2. Valsčiaus savivaldybė, centrinės valdţios skatinama, savarankiškai rūpinosi mokesčių surinkimu ir einamųjų išlaidų iš surinktų mokesčių padengimu. Pagrindinės piniginės lėšos į valsčiaus savivaldybės iţdą buvo surenkamos iš ţemės, nekilnojamojo turto ir patentų mokesčių, kadangi valsčius ekonominiu poţiūriu buvo neišsivystęs. Didţiausias valsčiaus išlaidas iki XX a. 4-ojo dešimtmečio sudarė valsčiaus administracinio aparato išlaikymas, šiek tiek maţiau švietimas ir susisiekimo infrastruktūros prieţiūra. Esant valsčiaus biudţeto deficitui, dalį išlaidų padengdavo vyriausybė arba apskrities administracija. Nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio, vyriausybei skatinant, pajamas ir išlaidas stengtasi subalansuoti, o to nepavykus įgyvendinti, deficitas būdavo padengiamas papildomai apmokestinant nekilnojamąjį turtą ir pramonės bei prekybos įstaigas.
3. Švietimas ir mokyklų tinklo plėtra Salako valsčiaus savivaldybei buvo prioritetinė sritis. Savivaldybė, pasinaudodama komplikuota geografine padėtimi (šalia demarkacinė linija), rūpinosi lietuviškų mokyklų tinklo plėtra, o jų išlaikymą finansavo Švietimo ministerija. Savivaldybės rūpesčiu XX a. 3-iajame dešimtmetyje mokyklų skaičius valsčiuje išaugo nuo dviejų iki šešiolikos 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Nors valsčiuje gyveno dvi didelės tautinės bendruomenės (ţydai ir sentikiai), tačiau buvo tik viena tautinių maţumų – Ţydų pradţios mokykla. Absoliuti sentikių bendruomenės vaikų dalis lankė lietuviškas mokyklas. Mokyklų skaičius kito: 1937 metais valsčiuje buvo 14 pradţios mokyklų (įskaitant ir ţydų), kuriose dirbo 22 mokytojai, o 1939 metais Salako valsčiuje jau veikė 17 ugdymo įstaigų (įskaitant ir vaikų darţelį), kuriose dirbo
80 29 mokytojai. Didţiausia iš jų buvo Salako pradţios mokykla, kurios vedėju iki 1932 metų ilgiausiai dirbo Antanas Poderys.
4. Valsčiui esant susisiekimo sistemos uţribyje, nebuvo išvystyta pramonė, o pagrindinė verslo šaka, kuria uţsiėmė vietos gyventojai, buvo gyvulininkystė, smulkūs amatai bei krautuvinė prekyba. Esant nenašioms dirbamoms ţemėms ir darbo vietų stokai, dalis gyventojų vasaros metu išvykdavo uţdarbiauti į kitas Lietuvos vietoves. Dėl tų pačių prieţasčių Salako valsčiaus pasienio gyventojai nevengė kontrabandinės veiklos – tai patvirtina dokumentai apie suimtus ir valsčiaus areštinėje įkalintus asmenis.
5. Pirmieji valsčiaus pareigūnai (A. Stasiūnas, A. Poderys ir kt.) 1-ajame nepriklausomybės dešimtmetyje buvo gerbiami ne tik dėl savo organizacinės ar visuomeninės veiklos, bet ir dėl sugebėjimo susitvarkyti savo asmeninį ūkį. Įsitvirtinus valdţioje tautininkų reţimui, ankstesniesiems valsčiaus savivaldybininkams, daugiausia prijautusiems krikščionims demokratams, buvo uţkirstas kelias į aktyvesnę politinę veiklą Salako valsčiuje, mėginant juos diskredituoti uţ ankstesnius darbus valsčiaus savivaldybėje.
6. Karo nualintame Salako valsčiuje problemų buvo visose ūkinėse srityse, tačiau didţiausias rūpestis buvo kelių bei tiltų infrastruktūra. Lietuvos–Lenkijos demarkacinė linija trukdė plėtotis ūkiniam bei prekybiniam sektoriui. Vietiniai pasienio gyventojai nebuvo suinteresuoti tvarkyti jiems priskirtų kelių ruoţų, net ir grasinant didelėmis baudomis, todėl šias problemas turėjo spręsti savivaldybė. Esminiai pokyčiai šioje srityje įvyko tik XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje.
81 NAUDOTŲ ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS
I. ŠALTINIAI: Archyviniai: 1. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), f. 379 (Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento fondas), ap. 2, b. 55, 79, 138, 162, 219, 266, 289, 326, 404, 424, 516, 517, 566, 617, 701, 916, 958, 979, 1037, 1235, 1288, 1333, 1503, 1515, 1657, 1659, 1784, 1890, 1941, 2058, 2221, 2269, 2312, 2540.
2. LCVA, f. 844 (Eţerėnų apskrities savivaldybės fondas), ap. 5, b. 17, 30, 40, 41, 46, 50, 52, 59, 60, 64, 112, 117, 152, 156, 160, 174, 192, 197, 201, 228, 243, 248, 267, 274.
3. LCVA, f. 841 (Zarasų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus fondas), ap. 1, b. 1, 5, 6, 8, 10, 12, 13, 15, 17, 24, 29, 37, 44, 48, 51, 52, 68, 69, 71, 72.
4. LCVA, f. 563 (Lietuvos tautinės apsaugos „Geleţinis vilkas“ vyriausiojo štabo fondas), ap.1, b. 153, 154, 155, 156, 157.
5. Zarasų krašto muziejus. Salako valsčiaus ikonografijos fondas (nenumeruotas).
6. Salako miestelio gyventojos Vidos Ţilinskienės asmeninis archyvas (nenumeruotas).
Publikuoti: 1. Gipiškis P., Zarasų kraštas, Zarasai, 1936. 2. Morkūnaitė-Lazauskienė A., Iš vietos savivaldos istorijos Lietuvoje: 1918-1919 m. dokumentai, Šiauliai, 2010. 3. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 2 (1861–1917), Vilnius, 1965. 4. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 II 16 – 1940 VI 15). Vilnius, 1996. 5. Lietuvos savivaldybės 1918-1928. Savivaldybių ir pirmojo dešimtmečio darbų apţvalga, Kaunas, 1928. 6. Lietuvos policija 1918-1928, Kaunas, 1930. 7. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925.
82
8. Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų dokumentai, sud. Buračas A., Vilnius, 1989. 9. Savivaldybė. Mėnesinis savivaldybių reikalams skiriamas laikraštis, 1923, nr. 3. 10. Sietynas savivaldybės, kooperacijos, ūkio ir kultūros ţurnalas, Šiauliai, Nr. 1, 1922. 11. Survila A., Nepriklausomos Lietuvos valstybės administracija. Lietuva 1918-1938, Vilnius, 1990. 12. Švietimo darbas. Mėnesinis respublikinis laikraštis. Kaunas, 1919-1930 metai. 13. Zarasų kraštas. Zarasų apskrities laikraštis, Zarasai, 1932-1940 metai. LNB MFp 175.
II. LITERATŪRA:
1. Astrauskas A., Galinienė B., Vietos savivalda Lietuvoje: teoriniai ir istoriniai aspektai, Vilnius, 2003. 2. Bairašauskaitė T., Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2003. 3. Cesevičius D., Lietuvos ekonominė politika 1918-1940, Vilnius, 1995. 4. Daugirdas V., Pričkaitytė J., Tarpukario Lietuvos valsčių istoriniai tipai ir jų paskirstymas, Vilniaus universitetas, Geografijos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Mokslo darbai, Geografija, Vilnius, 1993. 5. Eidintas A. Rekvizicijos Lietuvoje (1919-1923). Lietuvos istorijos metraštis 1980 metai, Vilnius, 1981. 6. Indrašius V., Aukštaitijos šviesuliai, Vilnius, 1999. 7. Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717-1795 m., Kaunas, 2007, p. 37-50. LNB RS F132- 4180. 8. Kaubrys S., Lietuvos mokykla 1918-1939 m.: galios gimtis. Vilnius, 2000. 9. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1, Vilnius, 1989. 10. Leonas P., Lietuvos savivaldybės, Tilţė, 1923. 11. Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos savivaldybės 1918-1920 m. Hum.m. daktaro disertacija. Kaunas, 2004. LNB RS F132-2901. 12. Morkūnaitė-Lazauskienė A., Lietuvos Respublikos savivaldybių raida 1918-1920, Šiauliai, 2007. 13. Raubiškienė L., Zarasų apskrities savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu. Kaunas, 1999. 14. Raubiškienė L., Zarasai laiko vilnyse, Utena, 2006. 15. Stačiokas R., Rimas J., Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. Kaunas, 2002. 16. Stačiokas R., Lietuvos savivaldybių raida. Vilnius, 1991.
83 17. Stačiokas R., Rimas J., Lietuvos savivaldybių mokesčiai ir rinkliavos. Kaunas, 1996. 18. Sireika J., Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai (1918-1931 metai). Šiauliai, 1998. 19. Šetkus B., Tautinių maţumų mokykla Lietuvoje 1918-1940 metais, Vilnius, 2000. LNB RS F132-1142. 20. Tyla A., 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime, Vilnius, 1968. 21. Tumėnas S., Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje. Šiauliai, 2010. 22. Vaitkevičius B., Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918-1919 metais, Vilnius, 1967. 23. Ţilinskas G., Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918-1940. Hum.m. (politologijos) daktaro disertacija. Vilnius, 1996, p. 145. LNB RS F132-374.
84
SUMMARY
The object of the Master thesis is the analysis of self-government of Salakas small rural district in 1919-1940 which has been little investigated so far in historiography. This small rural district was the biggest administration unity in Zarasai county of those days (it was formed of 82 villages and 46 individual farms). The southeastern part of the small rural district stretched approximately 45 km along the demarcation line. The establishment of the Salakas small rural district in 1919-1940 reflected general political situation of Lithuania, however it also had some specific features, so far not discussed in historical literature. Researching the development of this small rural district, the biggest part of the used sources was introduced to scientific circulation for the first time. The aim of the final paper is to research the circumstances and the development of Salakas small rural district municipality in 1919-1940 and to reveal the main features of this process. The main tasks of the final paper: 1 To find out the competence definition of the place self-government as well as the governing of the small rural district municipality. 2. To research the financial situation of the small rural district organizing the smooth activities of the local institutions. 3. To analyze the relationship between the small rural district municipality and district/center authorities accomplishing the landmarks of the education policy. 4. To reveal the social and public life aspects of the small rural district community. In order to achieve the set objectives and goals the following methods were used: descriptive (narrative), statistic-analysis and comparative. Historiography and abundant sources base, which part of it was not earlier investigated by researchers, determined the domination of the first method.
85
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
Dokumentuose naudojamos santrumpos apskr. – apskritis auks. – auksinas D-tas – departamentas deš. – dešimtinė k. – kaimas marg. – margas mokyt. – mokytojas s. – sodţius p. – pūdas VRM – Vidaus reikalų ministerija valsč. – valsčius Kitos santrumpos
LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LNB RS – Lietuvos nacionalinės M. Maţvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyrius LVŢ – Laikinosios Vyriausybės ţinios ap. – apyrašas b. – byla dok. – dokumentas f. – fondas l. – lapas
86
PRIEDAI
Priedas Nr. 1424
Salako valsčiaus naujų seniūnijų suskirstymo projektas 1929 metais
Eil. Projektuojamų seniūnijų Pavadinimas kaimų bei Gyventojų skaičius nr. pavadinimas vienkiemių, įeinančių į seniūnijos ribas 1. Luodiškių seniūnija Siauroji gatvė /būstinė Salako m./ Baţnytinė g. Vytauto g. Dūkšto g. Skersoj g. Pratkūnų g. Turgaus aikštės dešinioji pusė Iš viso 850
2. Vyskupijos seniūnija /būstinė Kampinės gatvė Salako m./ Zarasų g. Vyskupijos g. Šilo g. Daugailių g. Kapų g. Turgaus aikštės kairioji pusė Iš viso 950
3. Grybiškių seniūnija Tumiškė 71 /būstinė Grybiškių k./ Drobiškė I 143 Drobiškė II 16 Drobiškė III 14 Marceliškė – Sėlovka 15 Dumblinė 4 Grybiškė I 27 Grybiškė II 27 Unguriškė 39 Baliniai 43 Giteniškė 24 Kiškeliai 76 Gerveliškė 13 Padvarinė 23 Čigoniškė 43 Sala 26 Rudakiškė 43 Iš viso 647
424 Salako valsčiaus valdybos savivaldybės rinkimo reikalai 1929 09 17, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 160, l. 2.; Savivaldybių departamento administracijos referento byla. Seniūnijų sąrašas 1929 07 08, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1941, l. 238; Šis apskrities ir valsčių sienų nustatymo vietovių sąrašas Eţerėnų apskrities tarybos posėdyje perţiūrėtas ir patvirtintas 1924 12 19. Pasirašė: apskrities tarybos pirmininkas A. Stasiūnas; nariai: J. Kutrevičius, Blaţūnas, Kozminaitė, M. Girčys, Narūnas, Pošys, Stulgys, Petrokas, Biveinis ir Urbonas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 979, l. 12-13.
87 4. Plavėjų seniūnija /būstinė Pašvintė 17 Plavėjų k./ Ţagarinė-Ţagarinka 52 Girutiškė 5 Kulokinė 11 Eţeriškė 5 Didţiasalis 128 Plavėjai 215 Viktoriškė 29 Karnitiškė-Smėlinka 32 Aţutaunis 9 Aukštakalnis I 117 Aukštakalnis II 70 Paluodė 68 Iš viso 758 5. Luodžių seniūnija /būstinė Pumputiškė 22 Pumputiškių k./ Luodkos 50 Piliakalnis 3 Valentiškė 75 Luodţiai 40 Kukiškė 6 Martyniškė 7 Braslaviškė 16 Sabalunkos 79 Lelečkos 31 Jampolis 4 Starkiškė 4 Jurgiškė 10 Aţeliai 145 Narbutiškis 15 Girelė 5 Bajorai 86 Galiniai II 11 Iš viso 609 6. Jaktiškių seniūnija /būstinė Sadţiūnai 91 Jaktiškių k./ Aţėnai 162 Mazūrkos 22 Vilkiškė 8 Stundiškė 4 Dembovka 16 Zelionka I 8 Zelionka II 4 Jaktiškių k. 30 Medeikiškė 7 Sietinė 18 Čepėjai 45 Trudai 17 Trudeliai 11 Gubava 11 Birţeniškė 56 Tetervinių k. 42 Jakiškiai 161 Gabreliai 16 Traigeliai 31 Atkociškė 20 Ţalioji Lanka 23
88 Iš viso 803 7. Laučiuniškių seniūnija Asiuklė 30 /būstinė Laučiūniškių k./ Serapiniškė 36 Kalviškė 37 Paţeviškė 35 Laučiūniškių k. 39 Biriškė 18 Sungardai 24 Naubėnai 53 Galiniai 34 Tarlokiškė 13 Geibos 30 Nikiškė 16 Poeţerinė 40 Juozapava 7 Radampolis 90 Ţeimiai 96 Reiniai 102 Gubavėlė 32 Radeikiškė 14 Kamisoriškė 16 Jurgėnai 24 Iš viso 786 8. Garbšių seniūnija /būstinė Uţsienis 34 Garbšių k./ Joniškis 45 Akriemiai 71 Dvarnapolis 5 Vedrinė 12 Garbšiai 69 Trakai 37 Uţvinčiai 147 Zelmeniškė 84 Aukštoglinis 9 Zubiškė 21 Aminėniškė 34 Miškiniškė 34 Margavinė 19 Apkartai 34 Švedriškės 5 Iš viso 660 9. Tolimėnų seniūnija /būstinė Bureikiškė 20 Tolimėnai/ Pošerinė 25 Baltabirţė 50 Jakėnai 200 Tolimėnai 195 Rakėnai 162 Pratkūnai 111 Iš viso 763 10. Nariūnų seniūnija /būstinė Klementiškė 25 Nariūnai/ Joniškis 27 Gulbinė 20 Ţaliūmas 8 Stasiškė 12 Asiūklė 20 Gudiškė 16
89 Paskardiškė 24 Stukiškė 8 Romaniškė 12 Zaguriškė 6 Gudėniškė 45 Liūdvinavas 16 Eglaitė 4 Ksaveravas 10 Tiliūniškė 20 Nariūnai 180 Kurgonai 3 Bajorėliai 42 Vyţeliai 112 Katiniškė 17 Iš viso 627 11. Kemionių seniūnija /būstinė Kemionių k. 180 Kemioniai/ Aţuraiščiai 36 Čepeliškės I, II, III 89 Vilkiškės 35 Gruodiškės 49 Avinuosta 170 Pusliai 77 Vajasiškės 30 Iš viso 666 Bendras skaičius 8119 l.e. Salako valsčiaus viršaitis Anupras Pumputis
Priedas Nr. 2425
Salako valsčiaus kaimų esančių neutralioje zonoje, palei lenkų okupuotą (Vilniaus krašto) teritoriją, sąrašas. Salako valsčiaus kaimai esantys neutralioje zonoje – Aţėnai, Plavėjai, Aukštakalnis I, Aukštakalnis II, Aţutaunis, Sodţiūnai, Zelionka, Dembovka, Tetervynė, Didţiasalis, Trudai, Jaktiškės, Kalviškė, Trudeliai, Serapiniškė, Reiniai, Sietinė, Gubava, Gubavėlė, Čepėjai, Sungardai, Laučiuniškė, Biriškė, Asiuklė, Baltabirţė, Naubėnai, Zelmeniškės, Apkartai, Margavonės, Aţvinčiai, Amininiškės, Zubiškės, Miškiniškės, Uţsienis, Švedriškė, Joniškis, Akrėmiai, Ţemiai, Trakai, Garbčiai, Tarlokiškė, Paeţerėnė, Dvarnapolis, Jurgėnai, Kamisariškė, Nikiškė, Geibos, Birţiniškė, Vedrinė, Radompolis, Paţeviškė, Girutiškis. Eţerėnų apskr. apgyventų vietų ir sienų sąrašas 1923 07 19, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 979, l. 20, 21.
425 Eţerėnų apskr. apgyventų vietų ir sienų sąrašas 1923 07 19, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 979, l. 20.
90 Priedas Nr. 3426
Salako valsčiaus karo rinkliavos nuo prekybos ir pramonės įstaigų mokėtojų sąrašas 1922 m. Eil. Pavardė vardas Įstaigos Įstaigos Veiklos pavadinimas Pagrindinis nr. vieta rūšis valstybinis mokestis 1. Aleksandravičius Aleksa VIII Odų kr-vė 20 2. Aleksandravičius Aleksa V Išvaţiuoj. prekyba 200 3. Aleksandravičius Aţiulis V Išvaţiuoj. prekyba 200 4. Aleksandravičius Kašcenius VIII Odų kr-vė 20 5. Aţinskaitė Ginda II Manufakt. kr.-vė 500 6. Aţinskas Icikas II Smulkmenų kr-vė 100/400 7. Bekeras Chaimas VIII Siuvėjas 20 8. Bikas Joselis VIII Siuvėjas 20 9. Bikulčius Alfonsas Plavejų k. VIII Kalvis 20 10. Bleckas Avodėjus VIII Blekorius 20 11. Bleiman Simsen Šilv.g. 42 III Smulkmenų kr-vė 50 12. Blekius Krištopas Čeperų k. III Smulkmenų kr-vė 100 13. Bliacho Avadija IV Staliukas 20 14. Blonšteinas Zalmanas VIII Kinkių dirbtuvė 20 15. Blozunas Petras Tolimėnų k. III Smulkmenų kr-vė 100 16. Borovikytė Beilė III Smulkmenų kr-vė 100 17. Brandas Elija II Manufak. kr-vė 500 18. Bravo Elkė Eţerėnų g. II Traktierius 500 19. Bravo Emanuelis VIII Iškabų dr-vė 20 20. Bravo Giršas III Smulkmenų kr-vė 100 21. Bravo Michelis V Išvaţiuoj. prekyba 200 22. Bravo Raselis Turgaus g. III Arbatinė 100 23. Chaitas Aronas II Kolonelė kr-vė 500 24. Chaitas Aronas II Supirkinėjimas 500 25. Charmačius Chackelis VIII Puodų dr-vė 20 26. Cibelis Motkus III Prekyba arkliais 100 27. Cinmanas Bencelis VIII Kurpis 20 28. Cinmanas Mauša V Išvaţiuoj. prekyba 200 29. Čiţykas Kazys Trudų k. VIII Kalvis 20
426 Susirašinėjimas su Iţdine ir Mokesčių inspektoriumi 1923 07 13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 50, l. 17, l. 20.
91 30. Davidovič Nota Calelis III Smulkmenų kr-vė 100 31. Dičiūnas Mykolas II Prekyba arkliais 500 32. Eidelmanas Joselis II Kolonelė kr-vė 500 33. Eidelmanas Joselis II Supirkinėjimas 500 34. Eidelmanas Mauša Dūkšto g. 5 II Alkoh. gėrimų kr-vė 500 35. Eidelmanas Mauša II Supirkinėjimas 500 36. Epšteinas Davidas V Išvaţiuoj. prekyba 200 37. Feldmanas Solomas VIII Vilnų karšykla 20 38. Feldmanas Solomas V Išvaţiuoj. prekyba 200 39. Fišermanas Joselis III Smulkmenų kr-vė 100 40. Gaidamavičius Jonas II Verslinė ţuklė 500 41. Gavrinas Mauša VIII Kirpykla 20 42. Gdutas Davidas II Prekyba arkliais 500 43. Geicenas Berel-Jankel III Mėsos kr-vė 100 44. Geicenas Idelis III Kepyklėlė 100 45. Geicenas Judelis VIII Kepyklėlė 20 46. Gelmanas Benjaminas VIII Apvalkų dr-vė 20 47. Genas Joselis VIII Kalvis 20 48. Gordonas Icikas III Kolonelė kr-vė 100 49. Grupilionas Vladas Narbutiškių II Supirkinėjimas 500 50. Gurvičaitė Dora II Manufaktūra 250 51. Gutmanas Cinmanas II Manufaktūra 125 52. Iciksonas Mauša-Aronas III Mėsos kr-vė 100 53. Iciksonas Motelis III Supirkinėjimas 100 54. „Interocianiqe pour be Miško pramonė 850 comerc du bois“ 55. Ivanauskas Aleksas VIII Kurpis 20 56. Jafimovičienė Olga VIII Kepyklėlė 20 57. Jafimovienė Olga IV Stalalis 40 58. Jamas Leiba III Smulkmenų kr-vė 100 59. Jevelsonas Berka V Išvaţiuoj. prekyba 100 60. Jevelsonas Mejeras Rinkos aikštė II Traktierius 500 61. Jevelsonas Mejeras II Supirkinėjimas 500 62. Joffe Kiršas VIII Laikrodininkas 20 63. Juodvalkienė Bronislava Ţagarinė Malūnas 64. Jurkėnas Juozas VIII Kalvis 20
92 65. Kabas Bencelis II Odų krautuvė 500 66. Kabas Bencelis VIII Siuvėjas 20 67. Kabas Bencelis V Išvaţiuoj. prekyba 200 68. Kacas Efroimas VIII Tepliorius 20 69. Kačerginskaitė Riva Eţerėnų g. III Arbatinė 100 70. Kačerginskienė Riva Eţerėnų g. 13 II Traktierius 500 71. Kagan Cipa V Išvaţiuoj. prekyba 200 72. Kagan Feiga III Smulkmenų kr-vė 100 73. Karpavičius Stasys II Alkoh. gėrimų kr-vė 500 74. Karpavičius Stasys II Įvair. prekių kr-vė 500 75. Kavalinkas Jonas Eţerėnų g. 6 II Traktierius 500 76. Klaveras Abelis III Smulkmenų kr-vė 100 77. Kolesnikovas Zinovėjas IV 40 78. Kolesnikovas Zinovėjus VIII Kepyklėlė 20 79. Kopeliovskaitė Pesė III Smulkmenų kr-vė 100 80. Korb Liba III Smulkmenų kr-vė 100 81. Korbas Abramas II Smulkmenų kr-vė 100 82. Korbas Irma VIII Kurpis 20 83. Korbas Leiba II Prekyba arkliais 500 84. Korbas Terecas III Smulkmenų kr-vė 100 85. Korbas Tudelis III Smulkmenų kr-vė 100 86. Korbytė Chaja-Liba VIII Siuvėjas 20 87. Kovaliukienė Teresė Kapų g. 11 V Išnešioj. Prekyba 60 88. Krukas Irša III Manufaktūra 200/300 89. Kupersteinas Chaimas II Supirkinėjimas 500 90. Latvėnas Vladas VIII Siuvėjas 20 91. Levin Pesė III Smulkmenų kr-vė 100 92. Levin Srol ir Rimer Abram II Prekyba arkliais 500 93. Levinas Joselis VIII Kurpis 20 94. Lievinienė Freida III Smulkmenų kr-vė 50 95. Lišanskas Vincas Rakėnų k. III Smulkmenų kr-vė 100 96. Lopaiko Gercenas III Tinklų krautuvė 100 97. Lopaiko Rubinas II Kolonele kr-vė 500 98. Lumbė Balys Vajasiškių k III Smulkmenų kr-vė 100 99. Lurija Notelis III Smulkmenų kr-vė 100
93 100. Mačys Adomas Daugėlių g. II Vaistinė 500 101. Malerovičienė Etel II Kolonelė kr-vė 500 102. Margolis Abelis-Leiba II Kolonelė kr-vė 500 103. Marinburgas Danielis VIII Kepurių dr-vė 10 104. Meleras Leiba II Kolonelė kr-vė 500 105. Miliunčikas Jankelis Aţvenčių k. III Smulkmenų kr-vė 100 106. Musteikis Vincas II Kolonele kr-vė 500 107. Musteikis Vincas Liaučmiškių VIII Kalvis 20 108. Oţinskas Abramas III Smulkmenų kr-vė 100 109. Pachomova Aksenija IV Staliukas 20 110. Peceniškas Michelis II Prekyba arkliais 500 111. Peceniškienė Bela III Smulkmenų kr-vė 100 112. Plotka Joselis VIII Kurpis 20 113. Plotkus Abramas II Odų prekyba 100/150 114. Pochamova Irina IV Budelė 40 115. Pochomovienė Irma VIII Kepyklėlė 20 116. Polsova Rivka III Smulkmenų kr-vė 100 117. Rachmanas Berka III Smulkmenų kr-vė 100 118. Rachmanas Judelis VIII Kalvis 20 119. Raganas Zalmanas VIII Siuvėjas 20 120. Raichelis Mendelis III Deguto kr-vė 100 121. Ric Sonia II Manufak. kr-vė 100/400 122. Rimens Joselis III Supirkinėjimas 100 123. Rimeras Elija II Supirkinėjimas 250 124. Rimeris Leizeras VIII Kalvis 20 125. Rimeris Šeinė III Smulkmenų kr-vė 100 126. Rozenbergas Mendelis Šilv. g. 42 III Smulkmenų kr-vė 100 127. Rozenbergas Mendelis Supirkinėjimas 100/2lt.30cnt. 128. Rozenbergas Notelis III Smulkmenų kr-vė 100 129. Sakalauskas Petras Tolimėnų k. VIII Kalvis 20 130. Saladţius Jurgis Jakiškių k. VIII Plytų ir kalkių 20 131. Segalis Leibas VIII Kurpis 20 132. Sipavičius Juozas II Kinematografija 500 133. Stoliaras Abramas II Įv. prekių kr-vė 500 134. Svalbas P. ir Evelsonas Evelis Rinkos aikštė II Gal.bak. ir gel. 250 9
94 135. Šakalis Vincas Gubavos k. V Prekyba išnešiojant 60 136. Šakalys Antanas II Kolonelė kr-vė 500 137. Šakalys Antanas III Smulkmenų kr-vė 100 138. Šakalys Balys II Kolonelė kr-vė 500 139. Šakalys Balys Rinkos aišktė II Alkoh. gėrimų kr-vė 500 19 140. Šakalys Petras II Kolonelė kr-vė 500 141. Šakalys Petras Rinkos aišktė II Alkoh. gėrimų kr-vė 500 20 142. Šeinytė Chaja II Smulkmenų kr-vė 100/400 143. Štein Abelis II Supirkinėjimas 500 144. Štein Chone II Odų kr-vė 500 145. Štein Chone III Prekyba duona 100 146. Štein Chone VIII Kepyklėlė 20 147. Štein Gitel Turgaus g III Smulkmenų kr-vė 100 148. Šteinas Abelis II Kolonelė kr-vė 500 149. Šteinas Jankelis III Kepyklėlė 100 150. Šteinas Tankelis IV Stalalis 40 151. Šukšter Alter ir Karanovič A. III Mėsos kr-vė 100 152. Šukštulis Mykolas IV Stalalis 40 153. Šuminas Antanas Vyţelių k. VIII Kalvis 20 154. Šur Faivišas Eţerėnų g. 2 II Traktierius 500 155. Šur Faivišas V Išvaţiuoj. prekyba 200 156. Šur Sonia III Smulkmenų kr-vė 100 157. Švalbe Pinchas ir Jevelson II Manufaktūra 500 Joselis 158. Švalbe Pinchas ir Jevelson V Išvaţiuoj. prek. 100 Joselis Manufaktūros 159. Teselienė Tesa III Smulkmenų kr-vė 100 160. Tokaras Icikas Viešoji aikštė II Manufak. kr-vė 500 161. Tokaras Icikas VIII Vilnų karšykla 20 162. Tvardauskas Mykolas II Alkoh. gėrimų kr-vė 500 163. Vartotojų br-vė „Varpas“ III Smulkmenų kr-vė 100 164. Vodanas Judelis VIII Siuvėjas 20 165. Volskys Jonas Sarapiniškės III Smulkmenų kr-vė 100 166. Zagė Abramanas Braslaviškių VIII Plytų ir kalkių 20 167. Zilber Bela II Galanterij. kr-vė 100/400 168. Zilberas Judelis VIII Kalvis 20
95 169. Zujavienė Ona VIII Kepyklėlė 20 170. Zurat Chana II Kolonele kr-vė 500 171. Ţydų liaudies bankas III Bankas 100 172. Ţujavienė Ona IV Stalalis 40
Priedas Nr. 4427
Salako valsčiaus taisytinų vietovardţių sąrašas
Eil. nr. Dabartinis vietovės pavadinimas Projektuojamas vietovės pavadinimas 1. Dembovka km. Ąţuolynė km. 2. Dembova vns. Baltamiškė vns. 3. Gubava dvar. Guobadvaris dvar. 4. Jampolis vns. Palaukis, Duoblaukis, Samaniškis vns. 5. Juozapava sodyba Voverynės sodyba 6. Juozapava vns. Voveriškis vns. 7. Ksaverava km. Marginiai, Vieversynė, Šilalis km. 8. Lelečkos km. Natrynė km. 9. Luodkos km. Laiveliai, Ţuklynė, Girkalnis km. 10. Liudvinavas vns. Nausėdija, Uţubalis, Pakalniškė vns. 11. Mazurkos I vns. Rudiškė, Šermukšnynė, Margiai vns. 12. Mazurkos II vns. Alksniškiai, Barzdai, Pagiriai vns. 13. Navykai km. Naujiniai km. 14. Radampolis poliv. Uţprūdis poliv. 15. Smėlinka km Smėlynė km. 16. Zelionka vns. Ţalioji vns. 17. Zaguriškė km. Uţukalnis km.
Priedas Nr. 5428 Reikalingų įsteigti pradedamųjų mokyklų visuotiniam vaikų mokymui Salako valsčiuje projektas 1920 metais
Eil. nr. Vietovės Kaimai iš kurių Vaikų pavadinimas kur vaikai turėtų 7-14 m. amţiaus turi būti įsteigta lankyti mokyklą skaičius mokykla 1. Salako m. Salako m. 240 Padvarinės s. 2 Cigoniškiai 4 Rudakiškiai 18 Tyliuniškės 5 Lelečkos 7 Sabalunkos 20 Braslaviškės 3
427 LCVA, f. 844, ap. 5, b. 253, lapas 736 (Salako valsčiaus savivaldybės byla. Įvairūs susirašinėjimai. 1934 11 30) 428 Išpildytieji raštai. Eţerėnų apsk. pradedamųjų mokyklų inspektoriaus 1920, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 1, l. 1.; Salako valsčiaus mokyklų projektas 1920 03 20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 7, l. 2, 4.
96 Martyniškės 2 Kukiškiai 6 Narbutiškė 5 Gerveliškiai 1 Iš viso 313 2. Drobiškiai Tumiškiai 10 Drobiškiai 30 Baliniai 12 Navikai 8 Gyteniškiai 1 Unguriškiai 13 Kiškeliai 13 Grybiškiai 11 Iš viso 98 3. Nariūnai Nariūnai 52 Avinuosta 16 Gruodiškiai 6 Gulbinė 5 Klementiškis 1 Paskardiškė 2 Asiuklė 7 Stasiškė 5 Vyţeliai 18 Ksaveravas 1 Iš viso 113 4. Jakiškiai Jakiškiai 30 Luotkos 9 Atkotiškė 9 Pumputiškė 1 Treigeliai 7 Ţalioji lanka 8 Valentiškė 2 Luodţiai 2 Iš viso 68 5. Pratkūnai Gudėniškiai 13 Zaguriškė 1 Pratkūnai 15 Galiniai 11 Iš viso 40 6. Tolimėnai Tolimėnai 38 Jakėnai 40 Rakėnai 20 Apkartai 13 Iš viso 111 7. Plavejai Plavejai 60 Paluodė 17 Aukštakalnis 26 Iš viso 103 8. Aţėnai Aţėnai 30 Dembava 1 Mazurkos 1 Dembovka 1 Jaktiškė 7 Stundiškė 2 Zelionka 3 Gabreliai 7 Čepėjai 8 Sadţiūnai 20 Iš viso 80
97 9. Bajorai Bajorai 20 Aţeliai 26 Naubėnai 7 Jurgiškė 6 Medeikiškė 3 Jampolis 2 Laučiuniškė 17 Serapiniškė 14 Paţeviškiai 4 Iš viso 99 Visame Salako valsčiuje Iš viso 1025 Šis mokyklų sąrašas nurodo vietą, kurioje buvo numatytos mokyklos ir sodţiai, vienkiemiai bei miesteliai, kuriuose gyvenantys vaikai nuo 7 lygi 14 metų galės jas lankyti toje vietoje. Mokyklos steigiamos nearčiau 5 kilometrų viena nuo kitos ir vaikų vienoje mokykloje turėjo mokytis nemaţiau keturiasdešimties.
Priedas Nr. 6 429
Mokytojai ir mokiniai Salako valsčiuje 1928 sausio 1 d. – 1929 sausio 1 d. 1928 m. sausio mėn. 1 d. Mokytojų Mokinių Kiek mokinių ir lankytojų buvo vyrų moterų Iš viso berniukų mergaičių Iš viso suaugusių kursuose Švietimo ministerijos 9 4 13 215 166 381 - - išlaikomose 4 skyrių Salako valsčiaus lietuviškose m-klose Salako valsčiaus s- bės 2 1 3 58 38 96 40 - išlaikomoje 4 skyrių lietuviškoje mokykloje Salako valsčiaus s- bės 2 - 2 32 47 79 - - išlaikomoje 4 skyrių žydiškoje mokykloje
1929 m. sausio mėn. 1 d. Mokytojų Mokinių Kiek mokinių ir lankytojų buvo vyrų moterų Iš viso berniukų mergaičių Iš viso suaugusių kursuose Švietimo ministerijos 9 5 14 246 213 459 35 - išlaikomose 4 skyrių Salako valsčiaus lietuviškose m-klose Salako valsčiaus s- bės 3 1 4 91 60 157 24 - išlaikomoje 4 skyrių lietuviškoje mokykloje Salako valsčiaus s- bės 2 - 2 27 50 77 - - išlaikomoje 4 skyrių žydiškoje mokykloje
429 Eţerėnų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 40.
98
Priedas Nr. 7 430
Mokyklų išlaikymui skirtos lėšos 1928 m.
1928 m. išlaidos mokyklų išlaikymui (litais) Išlaidoms padengti gauta
Salako Salako
jos
-
Butų nuomai Remontui Statybai Inventoriui Mokslo priemonė ms Ūkio reikalams Beturčiam šelptis Algoms Kitiems reikalams Iš viso Iš Švietimo m Iš valsč. Iš viso Švietimo ministerijos išlaikomom s 4 skyrių Salako
valsčiaus
lietuviškom
s m-kloms
- - 1030 831.50 3867.44 2263 804 51 115 611 63 611 63 - 611 63 3700 Salako valsčiaus s- bės išlaikomai
4 skyrių
lietuviškai
ir žydiškai
mokykloms
100 - 572 191 1828 - 727 22 - 898 26 918 22 + 3408 572 (iš lėšų) apskrities 898 26 1480
Priedas Nr. 8 431
Mėnesinis prekių kainų santykis Salako mieste 1935 sausio 15d. Ţvaigţdutėmis „“ paţymėtų prekių kainos renkamos turguose, nepaţymėtų – krautuvėse. Eil. Prekių pravadinimas Saikas Daţniausiai Eil. Prekių pravadinimas Saikas Daţ-siai nr. ir rūšis mokama nr. ir rūšis mokama kaina kaina Litais / centais Lt./cnt. I. Javai ir jų gaminiai VII. Kiti maisto gaminiai 1. Ţieminiai vidutinė rūšis 1 cnt. 7.20 1. Valgomoji druska 1 kg. 0.15 rugiai 2. Ţieminiai vidutinė rūšis 1 cnt. 7.50 2. Gabalinis cukrus 1 kg. 1.90 kviečiai 3. Ţieminiai vidutinė rūšis 1 cnt. 5.70 3. Smulkus cukrus 1 kg. 1.30 mieţiai 4. Ţieminiai vidutinė rūšis 1 cnt. 4.80 4. Arbatţolės I rūšis 50 gr. 1.40 aviţos 5. Ţieminiai vidutinė rūšis 1 cnt. 4.00 5. Cikorija (vietinė) 100 gr. 0.20 vikiai
430 Eţerėnų apskrities pradţios mokyklų inspektoriaus 1928 pilietinių metų apyskaita, LCVA, f. 841, ap. 1, b. 40, l. 44. 431 Prekių kainų biuletenis Salako miestelyje 1935 01 15 - 1935 08 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 264, l. 5, 40, 99.; Mėnesinis prekių kainų biuletenis Salako miestelyje 1939 02 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 27.
99 6. Ţirniai (nesmulkinti) 1 cnt. 7.00 6. Kavos surogatas 1 kg. 0.60 7. Ruginiai miltai pirmo 1 cnt. 8.10 7. Kakao (vietinis) 100 gr. 0.60 malimo 8. Kvietiniai miltai I rūšis 1 cnt. 20 8. Bičių medus 1 kg. 2.00 9. Rūginė juoda duona 1 kg. 0.20 9. Augalų riebalai 1 kg. 2.00 (kokovaras) 10. Kvietinis pyragas 1 kg. 0.50 10. Tabakas III rūš. 50 gr. 0.95 11. Perlinės kruopos 1 kg. 1.20 11. Papirosai II rūš. 10 vnt. 0.30 (grucė) 12. Mieţinės kruopos 1 kg. 0.40 VIII. Kailiai, oda ir odos dirbiniai 13. Ryţių kruopos I rūšis 1 kg. 1.30 12. Avių kailiai (sausi) 1 vnt. 3.00 II. Daržovės ir vaisiai 13. Išdirbta padams oda 1 kg. 9.00 14. Bulvės vidutinės rūšies 1 cnt. 1.35 14. Vyriški chromo 1 pora 20 pusbačiai 15. Burokėliai 1 cnt. 1.00 15. Plautos vilnos 1 kg. 3.70 16. Pupelės (fasoliai) 1 kg. 0.80 IX. Audiniai ir drabužiai 17. Citrinos 1 vnt. 0.20 16. Vietinė gelumbė 1 metr. 15 „Bostonas“, 160 cm. Apelsinai 1 vnt. 0.90 pločio III. Sėklos ir pašaras 17. Satinas, daţytas 80 cm. 1 metr. 1.50 pločio 18. Šienas 1 cnt. 1.50 18. Ripsuota flanelė, 59 1 metr. 1.60 cm. pločio 19. Ruginės sėlenos 1 cnt. 1.50 19. Perkelis (kartūnas), 71 1 metr. 1.30 vidutinės rūšies cm. pločio IV. Gyvuliai ir 20. Naminė drobė, 71 cm. 1 metr. 1.00 paukščiai pločio 20. Darbo arklys 1 vnt. 100 21. Čerkasas 1 metr. 3.00 21. Melţiama karvė 1 vnt. 80 22. Vyriškas vilnonis 1 vnt. 80 kostiumas 22. Buliai (aukščiausio 1 cnt. 18 23. Moteriška perkelinė 1 vnt. 7.00 mėsingumo) (gyvo suknelė svorio) 23. Buliai (maţesnio 1 cnt. 10 X. Higiena mėsingumo) (gyvo svorio) 24. Prieauglis 1 cnt. 12 24. Paprastas muilas 1 kg. 0.60 (gyvo skalbiniams svorio) 25. Penėta kiaulė, lašininė 1 cnt. 35 25. Soda 1 kg. 0.45 (gyvo svorio) 26. Paršas, 4 mėn. 1 vnt. 25 26. Muilo milteliai 400 gr. 1.00 27. Veršiukas, 1-2sav. 1 vnt. 6.00 27. Krakmolas 1 kg. 3.30 28. Avis mėsai 1 vnt. 10 28. Plaukų kirpimas - 0.50 29. Gyvas kalakutas 1 vnt. 3.50 29. Barzdos skutimas - 0.50 30. Gyva ţąsis 1 vnt. 3.00 30. Pirtis (pigiausia kaina) - 0.40 31. Gyva antis 1 vnt. 2.00 XI. Geležies gaminiai ir statybos medžiaga 32. Gyva višta 1 vnt. 1.00 31. 10 cm vinys 1 kg. 0.80 V. Mėsa, mėsos 32. Uknoliai Nr. 7 1 kg. 1.50 gaminiai ir žuvys 33. Galviena I rūšis 1 kg. 0.40 33. Raudonos plytos I rūš. 1000 80 statybai vnt. 34. Kiauliena I rūšis 1 kg. 0.50 34. Cementas I rūšis 1 cnt. 4.50 35. Aviena I rūšis 1 kg. 0.40 35. Negesintos kalkės 1 cnt. 0.50
100 36. Veršiena I rūšis 1 kg. 0.20 36. Cinkuota skarda stogui 1 lapas 2.90 37. Sūdyti lašiniai 1 kg. 1.50 XII. Šviesa ir kuras 38. Rūkyti lašiniai 1 kg. 1.70 37. Grynas ţibalas 1 litras 0.40 39. Rūkyta arbatinė dešra 1 kg. 1.00 38. Benzinas 1 litras 0.90 40. Kumpis virtas 1 kg. 1.00 39. Elektra 1 kil. 1.00 vat. 41. Lydyti kiaulių taukai 1 kg. 1.50 40. Berţinės malkos 1 erdm. 3.50 42. Stambi lydeka 1 kg. 0.75 41. Juodalksninės malkos 1 erdm. 3.00 43. Sūdytos silkės 1 kg. 1.00 XIII. Mėnesinė buto nuoma VI. Kiaušiniai ir pieno 42. Vienas kambarys 20 m. - 5.00 gaminiai ploto 44. Kiaušiniai (I rūšis) 10 vnt. 0.70 43. Butas iš vieno - 8.00 kambario 35-40 m. ploto 45. Kiaušiniai (II rūšis) 10 vnt. 0.60 44. Butas iš 3 kambarių 75- - 20.00 90 m. ploto 46. Saldus pienas 1 litras 0.20 XIV. Darbininko dienos atlyginimas 47. Rūgšti grietinė 1 litras 0.60 45. Paprasto darbininko - 1.50 -2.50 48. Baltas sūris 1 kg. 0.50 46. Paprastos darbininkės - 1.00 49. Olandiškas sūris 1 kg. 2.80 47. Darbininko su arkliu - 2.00 -4.00 (raudonas) 50. Šveicariškas sūris 1 kg. 2.60 XV. Trąšos (geltonas) 51. Nesūdytas naminis 1 kg. 2.00 48. Superfosfatas 18-20 % 100 kg. 12.00 sviestas 49. Kali druska 40 % 100 kg. 15.00 50. Tomamilčiai 100 kg. 12.00
Priedas Nr. 9432
Ţinios apie amatininkus, esančius Salako valsčiaus ribose 1939 metais433
Eil. Amatininkų Skaičius Tautybė nr. pavadinimas Lietuvių Rusų 1. Batsiuviai 3 3 2. Balniai (rimoriai) 2 2 3. Dailidės (plotnikai) 45 19 26 4. Kalviai 18 18 5. Krosnininkai 3 1 2 6. Malūnininkai (vėjo) 3 3 7. Malūnininkai (motorų) 1 1 8. Siuvėjai (vyrų rūbų) 10 10 9. Siuvėjai (moteriškų rūbų) 2 2 10. Staliai (stalioriai) 24 10 14 11. Vailokų (veltinių) dirbėjai 2 2 Iš viso 113 71 42
432 Ţinios apie amatininkus esančius Salako valsčiaus ribose 1939 11 12, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 149. 433 Amatininkai, kurie dirba pavieniai, be samdomųjų pagalbos ir gyvena kaimuose, baţnytkaimiuose, miesteliuose, kuriuose neįmanomas nekilnojamojo turto mokestis, taip pat nėra privaloma išpirkti verslo mokesčio liudijimo (patento). Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Salako valsčiaus savivaldybei 1939 08 31, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 280, l. 147.
101
Priedas Nr. 10434
Mokytojų ir kunigų sąrašas palaikantis tautininkų vykdytą politiką 1928 metais bei opozicionieriai aktyviai veikią „tikrosios demokratijos laikais“
Politiškai neutralių arba svyruojančių mokytojų sąrašas Eil. Pavardė ir vardas Kurioje mokykloje Artimiausias paštas nr. dirba 1. Poderys Antanas Salako Salako 2. Bruţas Jonas Salako Salako 3. Karalevičiūtė Marė Salako Salako 4 Juknytė Stasė Paluodės Salako 5. Ţilėnas Jurgis Tolimėnų Salako 6. Samulis Jonas Tolimėnų Salako 7. Gruodys Alfonsas Ţeimių Salako 8. Girčytė Izabela Bajorų Salako 9. Bosikis Vincas Uţvinčių Salako 10. Bosikytė Salė Uţvinčių Salako 11. Baškienė Petronė Didţiasalio Salako 12. KuzmaVincas Trinkuškių Salako Aiškiai palaikančių tautininkų valdţią sąrašas 1. Steponaitis Pranas Paluodės Salako 2. Pranskus Juozas Bajorų Salako 3. Braţys Vladas Gubavos Salako 4 Maskoliūnas Petras Grybiškių Salako 5. Rūkas Kostas Bikėnų Salako Politiškai nusistačiusių kunigų sąrašas Eil. Pavardė ir vardas Kurioje parapijoje Politinės paţiūros nr. kunigauja 1. Kun. Misevičius Salako „Karštas“ krikščionis demokratas 2. Kun. Spudas Salako „Karštas“ krikščionis demokratas Politiškai nusistačiusių mokytojų sąrašas 1. Grigėnas Alfonsas Baibių liaudininkas 2. Ţydonis Bronius Kemionių liaudininkas 3. Ungurys Antanas Grybiškių socialdemokratų fanatikas, progai pasitaikius mėgo kritikuoti buvusią tautininkų politinę tvarką, pasisakydavęs, jog laukia geresnių laikų, siūlytą Eţerėnų apskrities viršininkui atleisti iš einamų pareigų
434 „Geleţinio vilko“ Eţerėnų grupės štabo raštas Vyriausiajam štabui: priedas 4 raštai 1928 05 18, LCVA, f. 563, ap. 1, b. 154, l. 46, 47, 48, 50.
102
Priedas Nr. 11435
Statistinės ţinios iš Salako valsčiaus mokyklų 1939 metais Eil. Mokyklos Komplektų Patalpos Ar veikia Mokytojų Mokinių Mokinių nr. pavadinimas skaičius nuosavos/ suaugusiųjų skaičius skaičius išpaţįstama samdomos kursai religija 1. Aštrakalnio 2 samdomos - 1 vyr., 30 ber. ir 54 rom.kat., 3 (m. ved. 1 mot. 27 merg. sentikiai P. Dudėnas) 2. Bajorai 2 samdomos - 2 vyr. 25 ber. ir 51 rom.kat., 2 (m. ved. S. 28 merg. stč. Steikūnas) 3. Didţiasalio 1 samdomos - 1 vyr. 16 ber. ir 22 rom.kat., 5 (m.ved. O. 11 merg. stač. Trimailovaitė) 4. Grybiškių 1 samdomos - 1 vyr. 16 ber. ir 25 rom.kat., 10 14 merg. stač. 5. Gubavos 2 nuosavos - 1 vyr., 28 ber. ir 35 rom.kat., 9 1 mot. 16 merg. sentikiai 6. Gulbinės 2 samdomos - 1vyr., 16 ber. ir 20 rom. kat., 1 mot. 19 merg. 15 stačiatikiai 7. Jurgėnų 1 samdomos - 1 mot. 21 ber. ir 32 rom. kat., 2 (m. ved. 13 merg. stačiatikiai M. Bratėnienė) 8. Kemionių 2 samdomos - 2 mot. 44 ber. ir 29 rom.kat., 55 (m. ved. O. 40 merg. sentikiai Trimailovaitė) 9. Romaniškių 1 samdomos - 1 vyr. 12 ber. ir 24 rom.kat., 5 (m. ved. Alf. 17 merg. sentikiai Markevičius) 10. Salako m. nr. 1 5 nuosavos - 2 vyr., 134 ber. ir 192 rom. kat., (m. ved. 3 mot. 115 merg. 45 sentikiai, A. Vaitėnas) 12 ţydų 11. Salako vaikų 1 - - 1 mot. 22 ber. ir 31 rom. kat., 2 darţelis 11 merg. stačiatikiai (m. ved. Z. Dičiūnienė) 12. Salako ţydų m. 2 samdomos - 2 vyr. 43 ber. ir 87 ţydų 44 merg. 13. Švedriškės 1 samdomos - 1 vyr. 19 ber. ir 38 rom. kat., 20 merg. 1 stačiatikiai 14. Tetervinių 2 nuosavos - 1 mot. 21 ber. ir 30 rom.kat., 26 35 merg. sentikiai 15. Tiltiškių 1 samdomos - 1 mot. 12 ber. ir 29 rom.kat., 3 (m. ved. 20 merg. sentikiai M. Dūdėnienė) 16. Tolimėnų 2 nuosavos - 1 vyr., 22 ber. ir 63 rom.kat., (m. ved. V. 1 mot. 44 merg. 3 sentikiai Kuzma ) 17. Ţagarinės 1 samdomos - 1 mot. 12 ber. ir 11 rom.kat., 11 (m.ved. J. 10 merg. sentikiai Urbonaitė)
435 Salako valsč. pradţios mokyklų statistiniai duomenys 1939 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 72, l. 130-184.
103
Priedas Nr. 12436
Duomenys apie Salako valsčiaus tarybos ir valdybos narius 1920 m.
Skaičius Amţiaus Mokslo Uţsiėmimas Tautybė asmenų vidurkis cenzas
Salako
valsčius
kla
39 m. 39 m. 49 m. 59
- - -
Vyrų Moterų Išviso 30 40 50 Vidurinio mokslo Pradinio mokslo Pirklių Ūkininkų Kitavei Lietuvių Taryboje 14 - 14 5 6 3 1 13 2 12 14 Valdyboje 1 - 1 1 1 1 1 Samdomų 2 - 2 2 2 2 2 tarnautojų
Priedas Nr. 13437
Salako valsčiaus tarybos ir valdybos narių ir tarnautojų sąrašas 1920
Eil. Pavardė vardas Amţius Einamos Alga Mokslo Nuolatinis Gyven. Valdomas nr. pareigos cenzas uţsiėmimas vieta turtas 1. Bartaška Jonas 36 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Jaktiškė ūkis 2. Biveinis 42 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Kiškeliai ūkis Mykolas 3. Blaţiunas Petras 30 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Tolimėnai ūkis 4. Juodka Mykolas 34 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Galiniai ūkis 5. Karpovičius 43 Taryb. narys - pradinis prekiautojas Salako m. krautuvė Stasys 6. Koţeniauskas 37 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Vilkiškė ūkis Bonifotas 7. Kurpis Vincas 30 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Cigoniškė ūkis 8. Lopaika Ruvinas 40 Taryb. narys - 4 klasės prekiautojas Salako m. krautuvė 9. Makelis Jonas 38 Sekretorius 700 3 klasės buhalteris Salako m. - 10. Mardosas Juozas 50 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Salako m. ūkis 11. Mardosas Jurgis 50 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Plavejai ūkis 12. Pumputis 40 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Aţeliai ūkis Mykolas 13. Račkauskas 54 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Luotkos ūkis Juozas 14. Stasiūnas 32 Viršaitis 300 3 klasės vargoninkas Salako m. - Aleksas 15. Švolkus Juozas 45 Tarybos - pradinis ūkininkas Paluodės k. ūkis pirmininkas 16. Vilimienė 46 Sargė 200 - - Salako m. - Cicilija 17. Ţiliukas 46 Taryb. narys - pradinis ūkininkas Nariūnai ūkis Mykolas
436 1921 metais sausio 2d. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentui siųstos ţinios apie Eţerėnų apskrities valsčių tarybų ir valdybų narius uţ 1920 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 516, l. 2. Lentelė sudaryta remiantis minėtu dokumentu. 437 Salako valsčiaus tarybos ir valdybos narių ir tarnautojų sąrašas 1920 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b.516, l. 10.
104
Priedas Nr. 14438
Salako valsčiaus tarybos nariai 1921 metais
Priklauso Nuolatinis Gyvenamoji Valdomas
(prijaučia) uţsiėmimas vieta turtas
politiniai
partijai
Eil. nr. Eil. Pavardė vardas Amţius Pareigos Tautybė Mokslo cenzas 1. 30 Tarybos lenkas prijaučia liaudies ūkininkas Liudvinavo k. ūkis 35 Ratinskas pir-kas Krikšionių mokykla dešimtinės Stasys demokratų ţemės partijai 2. Aidelmana 50 narys ţydas nepartinis pradinis prekiautojas Salako m. - s Joselis 3. Aidukas 37 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Laučiniškių k. ūkis 8 Jonas dešimtinės ţemės 4. Aškelenas 42 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Oţelių k. ūkis 7 Goronimas dešimtinės ţemės 5. Baubinas 39 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Plavejų ūkis 6 Kazys sodţius dešimtinės ţemės 6. Bikulčius 40 narys lietuvis nepartinis liaudies ūkininkas Galinių k. ūkis 5 Juozas mokykla dešimtinės ţemės 7. Biveinis 40 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Kiškelių k. ūkis 7 Mykolas dešimtinės ţemės 8. Blaţiunas 32 narys lietuvis Krikšionių pradinis ūkininkas Tolimėnų k. ūkis 10 Petras demokratų dešimtinių partijai ţemės 9. Butrimas 52 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Sodţiūnų ūkis 10 Pranas sodţius dešimtinių ţemės 10. Dieninis 45 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Vyţelių ūkis 20 Justinas sodţius dešimtinių ţemės 11. Dudėnas 50 narys lietuvis nepartinis beraštis ūkininkas Salako m. ūkis 8 Antanas dešimtinės ţemės 12. Kaukėnas 51 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Pratkūnų ūkis 10 Justinas sodţius dešimtinių ţemės 13. Kavaliukas 46 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Salako m. ūkis 10 Mykolas dešimtinių ţemės 14. Kurpis 29 narys lietuvis nepartinis 2 klasės ūkininkas Cigoniškės k. ūkis 8 Vincas dešimtinės ţemės 15. Lisauskas 50 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Rakėnų ūkis 5 Vincas sodţius dešimtinės ţemės
438 Eţerėnų apskrities ir valsčių tarybų narių sąrašas 1921 09 02, LCVA, f. 379, ap. 2, b.517, l. 18-20.
105 16. Makelis 37 sekretor lietuvis nepartinis 3 klasės raštvedys Salako m. - Jonas ius 17. Marguolis 60 narys ţydas nepartinis 3 klasės prekiautojas Salako m. - Abelis 18. Melnikas 32 narys lietuvis nepartinis liaudies ūkininkas Zubiškių k. Ūkis 15 Antanas mokykla dešimtinių ţemės 19. Pelanis 67 narys lietuvis prijaučia pradinis ūkininkas Salako m. ūkis 10 Kazys Krikščionių dešimtinių demokratų ţemės partijai 20. Stasiūnas 35 Valsčia lietuvis nepartinis 3 klasės vargonininkas Salako m. - Aleksas us viršaitis 21. Šteinas 65 narys ţydas nepartinis pradinis prekiautojas Salako m. - Boruchas 22. Švalkus 46 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Paluodės k. ūkis 10 Juozas dešimtinių ţemės 23. Vaikšnoras 45 narys lietuvis Krikščionių pradinis ūkininkas Pumputiškių ūkis 17 Vincas demokratų sodţius dešimtinių partijai ţemės 24. Vapšys 50 narys lietuvis Krikščionių pradinis ūkininkas Salako m. beţemis Povilas demokratų partijai 25. Vitenas 26 narys lietuvis nepartinis 2 klasės ūkininkas Reinių k. ūkis 10 Nikodimas dešimtinių ţemės 26. Ţiliukas 43 narys lietuvis nepartinis pradinis ūkininkas Nariūnų k. ūkis 7 Mykolas dešimtinės ţemės Susipaţinus su Salako valsčiaus tarybos posėdţio protokolais, galima matyti, kad tarybos narių skaičius turėjo būti ne didesnis, kaip 24 tarybos nariai, antai – „Salako valsčiaus tarybos nariai, dalyvaujant pirmininkui Stanislovui Ratinskui skaičiuje 20 iš 24 tarybos narių, šaukiami sulig 23, 25 Savivaldybių įstatymu.“ Salako valsčiaus tarybos Protokolas Nr. 2. 1922 04 14, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l.14
Priedas Nr. 15439
Salako valsčiaus 11 seniūnijų atstovų sąrašas 1929 metais Seniūnijos Išrinktas seniūnu Išrinktas seniūno Atstovas Valsčiaus pavadinimas pavaduotoju Taryboje Bikulčius Petras, Rybakovas Steponaitis Pranas Plavėjų 56m. Finogėjus, 51m. (iš Paluodės k.) (iš Didţiasalio k.) (iš Aukštakalnio k.) Vapšys Justinas, Musteikis Liudas, Pumputys Anupras, Luodţių Petro Vinco Stasio (iš Sabalunkos k., (iš Luodţių k., (iš Aţelių k., 31m.) 46m.) 26m.) Vyskupijos Saltanas Joselis, Zilberis Jankelis, Poderys Antanas, 42m. 27m. 65m. Luodiškių Bazelis Jonas, 45m. Asanavičius Kavoliukas Mikas, Jokūbas 35m. 45m.
439 Salako valsčiaus valdybos byla. Savivaldybės rinkimo reikalai 1929 10 14 -20, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 160, l. 60-75.
106 Grybiškių Bagdonas Jonas, Šileikis Ignas, 29m. Stasiūnas Aleksas, Antano, 27m. Jono, 40m. Juodka Mykolas, Praskienis Šalna Nikodemas, Laučiuniškių Vinco, 38m. Viktoras, 30m. 50m. (iš Jurgėnų k.) (iš Asiuklės k.) (iš Ţeimių k.) Štukėnas Pilypas, Burauskas Valskys Vaickus Blaţys, Jaktiškių Antano, 40m. Leonas, 28m. 30m. (iš Gubavos k.) (iš Sadţiūnų k.) (iš Gubavos k.) Bubulis Vincas, Davainis Justinas, Čičelis Vincas, 28m. Garbšių Vinco, 56m. 52m. (iš Garbšių k.) (iš Trakų k.) (iš Aukštaglinio k.) Klimas Julius, Rukšėnas Anupras, Klimas Julius, 37m. Tolimėnų 37m. (iš Rakėnų k.) 37m. (iš Rakėnų k.) (iš Pratkūnų k.) Ţiliukas Petras, Umbrasas Vaitėnas Antanas, Nariūnai 30m. Nikodemas, 32m. 24m. (iš Nariūnų k.) (iš Gudeniškių k.) (iš Romaniškių k.) Šileikis Ignas, 28m. Juodka Jonas, 32m. Šileikis Petras, Kemionys (iš Kemionių k.) (iš Kemionių k.) Jurgio, 48 m. (iš Kemionių k.)
Priedas Nr. 16440 Salako valsčiaus 10 seniūnijų atstovų sąrašas 1934 metais
Seniūnijos Išrinktas seniūnu Išrinktas seniūno Atstovas Valsčiaus pavadinimas pavaduotoju Taryboje
Plavėjų Juozas Bikulčius, Mato, Pranas Vaicvena, Miko, Pranas Steponaitis, Juozo, 30 m. (iš Plavėjų k.) 45 m. (iš Ţagarinės k.) 34 m. (iš Paluodės k.) Petras Staleronka, Petro, 60 m. (iš Plavėjų k.)
Luodţių Juozas Pumputis, Petro, Liudas Musteikis, Kazys Ţilėnas, 34 m. (iš 44 m. (iš Aţelių k.) Vinco, 31 m. (iš Jurgiškių k.) Luodţių k.) Salako Mykolas Gruodis, Joselis Saltanas, Juozas Mardosas, Adomo, Alekso, 31 m. Šmezalio, 50 m. 65 m. Grybiškių Jonas Bagdonas, Jurgis Vadeiša, Jokūbo, Aleksas Stasiūnas, Jono, Antano, 32 m. (iš 28 m. (iš Kiškelių k.) 45 m. (iš Marceliškės k.) Balinių k.) Laučiuniškių Jurgis Varaneckas, Petras Padvaiskas, Jono, Juodka Mikas, Kosto, 47 Juozo, 32 m. (iš 25 m. (iš Ţeimių k.) m. (iš Galinių k.) Naubėnų k.)
Jaktiškių Albertas Štukėnas, Mikas Burauskas, 33 m. Jonas Čiplys, Viktoro 37 Antano, 40 m. (iš (iš Aţėnų k.) m. (iš Aţėnų k.)
440 Raštas Salako valsčiaus viršaičiui apie tvirtinimą naujai išrinktų Salako valsčiaus seniūnijų seniūnų bei jų padėjėjų 1934 11 24, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 57; Salako valsčiaus seniūnijų krivulių protokolai 1934 10 07-13, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 248, l. 32-41.
107 Sodţiūnų k.)
Garbšių Jonas Bubulis, Vinco, Petras Laurinavičius, Jonas Bubulis, Juozo, 31 28 m. (iš Trakų k.) Antano, 27 m. (iš m. (Trakų k.) Uţvinčių k.) Julius Klimas, Justo, 42 Antanas Daubara, Justo, Mikas Gimţauskas, Tolimėnų m. (iš Rakėnų k.) 25 m. (iš Jakėnų k.) Antano, 30 m. (iš Tolimėnų k.)
Petras Ţiliukas, Petro, Profas Kuznecovas, Stasys Ratinskas, Karolio, Nariūnai 33 m. (iš Nariūnų k.) Miko, 66 m. (iš 43 m. (iš Liudvinavo k.) Tyliuniškės k.)
Ignas Šileikis, Miko, 33 Aleksas Skaudys, Petras Šileikis, Vinco, 45 Kemionys m. (iš Kemionių k.) Antano, 35 m. (iš m. (iš Vilkiškės k.) Gruodiškio k.) Mykolas Abaris, Justo, 34 m. (iš Gruodiškių k.)
Priedas Nr. 17441
Salako valsčiaus 10 seniūnijų atstovų sąrašas 1937 metais
Seniūnijos pavadinimas Išrinktas seniūnu Išrinktas seniūno pavaduotoju
Plavėjų Jonas Dūdėnas, Kazio, 26 m. (iš Adolfas Labuckas, Justo, Plavėjų k.)442 30 m. (iš Didţiasalio k.) Luodţių Juozas Pumputis, Petro, Liudas Musteikis, Vinco, 48 m. (iš Aţelių k.) 37 m. (iš Luodţių k.) Salako Jonas Grebliauskas, Klemenso, Bronius Taškūnas, Stasio, 25 m. (iš Salako m.) 25 m. (iš Salako m.) Grybiškių Jonas Bagdonas, Antano, Antanas Biveinis, Vinco, 35 m. (iš Balinių k.) 26 m. (iš Balinių k.) Laučiuniškių Jurgis Varaneckas, Juozo, Jonas Tureikis, Vinco, 37 m. (iš Naubėnų k.) 27 m. (iš Laučiūniškių k.) Jaktiškių Albertas Štukėnas, Antano, 43 Jonas Šileikis, Igno, m. (iš Sodţiūnų k.) 30 m. (iš Čepiejų k.) Jonas Bubulis, Vinco, 32 m. Petras Laurinavičius, Antano, Garbšių (iš Trakų k.) 31 m. (iš Uţvinčių k.) Julius Klimas, Justino , Vincas Kaukėnas, Justino, Tolimėnų 45 m. (iš Rakėnų k.) 35 m. (iš Pratkūnų k.)
441 Zarasų apskr. viršininko raštas Salako valsčiaus viršaičiui dėl naujai išrinktų seniūnų tvirtinimo 1937 12 15, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 21. 442 Naujai įvykę seniūnų rinkimai Salako valsčiaus seniūnijoje daugeliui ankstesniųjų seniūnų buvo palankūs ir paliko juos eiti naujai trijų metų kadencijai, tačiau buvo ir išimčių, kuomet Plavėjų seniūnijos krivulė perrinko 34 metų Bikulčių Juozą, Mato gyvenantį Plavėjų k. seniūnų (Plavėjų krivulės protokolas 1937 11 10, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 15), tačiau Zarasų apskr. viršininkas remdamasis Vietos savivaldybės įstatymo 51 str. nepatvirtino šio piliečio kandidatūros ir įpareigojo Salako valsčiaus viršaitį surengti naujus seniūno rinkimus, kurie įvyko 1937 12 05, naujuoju seniūnų buvo išrinktas Jonas Dūdėnas iš Plavėjų k. drauge su broliais dirbantis 14,6 ha ţemę, esantis valstybinio nusistatymo ţmogus, dirbąs šaulių sąjungoje ir jaunalietuvių draugijoje. Salako valsčiaus viršaičio raštas Zarasų apskrities viršininkui 1937 12 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 274, l. 1, 18, 20.
108 Petras Ţiliukas, Petro, Antanas Ţilinskas, Silvo, Nariūnai 36 m. (iš Nariūnų k.) 26 m. (iš Bajorėlių k.)
Ignas Šileikis, Mykolo, Vincas Šileikis, Justo, 26 m. Kemionys 37 m. (iš Kemionių k.) (iš Čepeliškių I k.)
Priedas Nr. 18443 Salako valsčiaus statistinių ţinių santrauka 1921 m.
Skaičius Gyventojų skaičius Ţemės plotas
Nepilnamečių dešimtinių nenaudojamų
iki 20 metų arba dešimtinių
444
margų skaičius
Valsčius Miestelių kaimų dvarų viensėdţių viso Iš vyrų moterų viso Iš Vyrų moterų Salako 1 70 10 43 124 3313 3727 7040 1193 1176 10 854 2316
Gyventojų skaičius Ţemės plotas
Eil. Gyvenamųjų Nepilnamečių iki dešimtinių nenaudojamų nr. vietovių 20 metų arba margų dešimtinių
pavadinimas vyrų moterų skaičius
vyrų moterų Išviso Miestelis 1. Salakas 624 775 1399 214 209 681 120 Kaimai 2. Avinuosta 45 50 95 17 26 17 4 3. Aţeliai 80 74 154 25 24 180 60 4. Aukštakalnių 50 67 117 22 21 216 36 5. Aţėnai 93 95 188 33 30 266 38 6. Apkartai 20 19 39 12 10 18 4 7. Aukštakalnių II 20 22 42 9 10 273 50 8. Akremiai 35 43 78 21 12 144 18 9. Ameneruškė I 15 15 30 1 7 22 6 10. Ameneruškė II 5 6 11 1 - 14 4 11. Aţvinčiai 90 94 184 40 31 198 - 12. Baliniai 25 33 58 14 17 69 27 13. Braslaviškės 8 10 18 2 4 53 10 14. Bajorai 46 52 98 11 18 160 50 15. Bureikiškė 17 11 28 9 4 100 20 16. Bajorėliai 15 10 25 9 4 41 11
443 Salako valsčiaus statistinių ţinių santrauka 1921 m., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 404, l. 1-5 444 Margas – Europos ţemės ploto matavimo vienetas. Iš pradţių margu vadintas plotas, kurį ţmogus gali suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. LDK margas paplito per Valakų reformą (XVIa. vid.). Margo dydis LDK buvo 0,71 ha. Po Liublino unijos buvo vartojamas ir lenkiškasis margas, lygus 0,56 hektaro. 30 margų sudarė 1 valaką (21,36 ha.). Naudotas iki metrinės matų sistemos įvedimo (1921 01 01). Margas, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2008, t. 14, p. 265.
109 17. Baltabirţys 30 20 50 10 8 117 46 18. Bajorai II 45 50 95 14 11 140 26 19. Čigoniškė 11 16 27 3 4 62 9 20. Čiepiejai 25 31 56 8 9 - - 21. Drobiškės 70 79 149 23 22 191 68 22. Giteniškės 13 14 27 3 1 28 2 23. Gruodiškės 15 20 35 5 5 46 11 24. Gulbinė 10 12 22 6 5 21 9 25. Grybiškės 10 19 29 9 6 72 9 26. Gudeniškės 20 25 45 9 10 50 10 27. Galiniai 18 22 40 8 8 40 10 28. Gerveliškė 7 8 15 - 1 32 10 29. Garbšiai 35 39 74 16 15 97 15 30. Jakiškės 95 97 192 25 26 207 34 31. Jakštiškės 14 21 35 9 3 54 10 32. Jakėnai 107 120 227 29 37 288 80 33. Joniškės II 20 21 41 8 12 34 5 34. Kiškeliai 37 36 73 10 11 128 1 35. Kurmiškė 33 32 65 13 10 27 6 36. Lelečkos 19 16 35 4 3 19 - 37. Luotkos 15 16 31 13 5 40 10 38. Laučiuniškės 25 34 59 16 10 64 24 39. Laukstaniai 36 34 70 9 5 59 5 40. Miškiniškė 12 14 26 2 6 107 7 41. Nariūnai 90 102 192 41 25 264 64 42. Naubėnai 25 31 56 5 9 140 70 43. Padvarinės 14 13 27 1 3 40 2 44. Paluodė 35 43 78 15 20 87 27 45. Pratkūnai 50 66 116 15 16 340 115 46. Pumputiškė 11 9 20 2 - 44 14 47. Plavejai 100 116 216 39 46 272 112 48. Paţeviškė 15 16 31 7 7 24 4 49. Pašerinė 20 23 43 11 10 113 13 50. Pašerinė II 17 19 36 8 10 66 16 51. Pusliai 35 44 79 12 11 156 17 52. Rudakiškiai 30 35 65 14 12 78 18 53. Rakėnai 61 70 131 20 15 288 32 54. Reiniai 45 50 95 15 13 85 15 55. Rukiškė 13 16 29 5 3 57 17 56. Sabalunkos 41 57 98 19 19 78 18 57. Sadţiūnai 42 49 91 19 16 144 63 58. Serapiniškė 22 26 48 10 11 73 23 59. Sabališkė 27 31 58 4 7 90 25 60. Tumiškė 20 26 46 7 13 196 44 61. Tolimėnai 92 99 191 31 33 261 61 62. Traigeliai 10 17 27 5 7 47 15 63. Trakai 19 24 43 8 7 32 7 64. Tetervinė 15 11 26 7 6 180 36 65. Trudai 10 7 17 2 - 70 - 66. Tartokas 40 50 90 14 20 73 - 67. Unguriškės 23 24 47 9 10 38 7 68. Uţsienis 15 22 37 5 6 50 10 69. Vyţeliai 50 57 107 23 14 180 80
110 70. Vajasiškis 12 15 27 2 7 72 8 71. Ţelmeniškis 45 50 95 9 17 60 8 Dvarai 72. Asiuklė 11 10 21 8 15 85 19 73. Klementiškis 2 3 5 1 - 230 30 74. Liudvinavas 5 6 11 2 2 73 20 75. Liuodţiai 56 6 62 3 1 600 - 76. Martiniškės 4 3 7 2 1 90 20 77. Narbutiškės 7 10 17 3 3 168 50 78. Paskardiškės 5 6 11 2 2 116 16 79. Romaniškės 2 2 4 1 - 170 20 80. Sungardai 10 9 19 3 3 300 100 81. Ţagarinė 28 31 59 16 12 30 - Viensėdžiai 82. Atkotiškė 8 10 18 5 7 78 25 83. Aţutaunis 4 5 9 1 1 28 7 84. Aukštakalnis 5 6 11 4 - 16 5 85. Bajoriškės 2 2 4 1 1 - - 86. Byriškis 7 5 12 1 2 26 6 87. Dembova 3 1 4 2 - 8 2 88. Dembovka 4 4 8 1 - 11 3 89. Eglaitė 4 4 8 3 2 14 4 90. Gabreliai 10 11 21 5 7 40 10 91. Gudiškis 9 10 19 1 2 22 6 92. Girelė 5 6 11 - 1 20 5 93. Galiniai II 3 3 6 - - 11 3 94. Joniškis 3 4 7 1 - 20 5 95. Jurgiškė 10 9 19 6 7 39 9 96. Jampolis 4 3 7 2 1 45 15 97. Kurgonai 1 1 2 - - 6 2 98. Kukiškės 6 7 13 5 2 2 - 99. Ksoveravas 4 3 7 2 - 12 2 100. Katiniškis 5 7 12 1 - 30 7 101. Kuroniškis 5 6 11 1 - 1 - 102. Medeikiškė 5 2 7 4 1 1 - 103. Mazurkos 8 10 18 - 3 60 15 104. Marceliškis 5 7 12 1 2 21 5 105. Margavonės 8 12 20 2 7 16 6 106. Pašvintė 2 - 2 - - - - 107. Palunkiškis 5 1 6 4 - 11 3 108. Rimeniškė 6 7 13 1 2 14 4 109. Radeikiškė 10 11 21 2 5 21 6 110. Rukiškelės 5 6 11 1 - 1 - 111. Stasiškė 7 7 14 4 4 6 2 112. Starkiškė 4 5 9 2 - 28 8 113. Stundiškė 4 5 9 2 2 2 0,5 114. Stukiškis 2 4 6 - 3 17 4 115. Sietinė 6 8 14 3 1 4 1 116. Tyliuniškės 7 8 15 5 4 21 5 117. Tartoniškė 2 4 6 - 1 16 - 118. Vilkiškė 5 5 10 - 1 45 15 119. Valentiškė 5 7 12 1 1 25 5 120. Zaguriškė 2 4 6 2 1 11 1
111 121. Zelionka 9 11 20 1 5 110 20 122. Zubiškis 6 8 14 1 2 17 4 123. Ţalioji Lanka 11 11 22 7 6 56 15 124. Ţaliumas 3 1 4 1 - - - 1921 geguţės 20 d. Eţerėnų apskrities posėdyje šie kaimai gyventojų pageidavimu priskirti Salako valsčiui, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 11.; Kemionių priskyrimas Salako valsč. 1927 rugsėjo 23 d. LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1515, lapas 2, 3. 125. Čepeliškių I 19 18 37 9 9 40 20 126. Čepeliškių II 4 7 11 2 5 20 10 127. Čepeliškių III 11 13 24 4 6 40 15 128. Kemionių 69 84 153 19 25 261 66
Priedas Nr. 19445 Iš Salako valsčiaus gyventojų surinktas rekvizicijų kiekis 1921 metais
PŪDAI
Salako
valsčius
Rugiai Kviečiai Mieţiai Aviţos Ţirniai Bulvės Kiaulien a Jautiena Darţovės Riebalai Salako 70 - - 200 - - - - - intendantūrai prieglaudai 60 - - - 10 80 - 10 10,5 3 ligoninei 20 - - 10 - 100 - 10 10 1 kalėjimui 40 - - - - 100 - 5 10 1,5 Iš viso 190 - - 210 10 280 - 25 30,5 5,5
445 Eţerėnų apskrities tarybos protokolai1921 09 01, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 326, l. 24.
112
Priedas Nr. 20446
Salako valsčiaus pajamos ir išlaidos 1921 metais
Salako valsčiaus pajamos auksinais 1921 metais Pašalpa valsčiui iš vyriausybės Mokesčiai nuo (ministerijų); ţemės su 7000; 24 % bauda; 10600; 36 %
Pašalpa Mokesčiai nuo valsčiui iš pramonės ir apskrities; Įvairios prekybos 9750; 33 % smulkios įstaigų su įplaukos; bauda; 1000; 1300; 3 % 4 %
Salako valsčiaus išlaidos auksinais 1921 metais
Milicijos Pašto Kelių išlaikymas; išlaikymas; išlaikymas; 3500; 11% 2300; 7% 500; 2% Neplanuotoms Beturčių išlaidoms; 200; globojimas; 1% 400; 1%
Valdybos ir Namų revizijos sulaikytiesiem Sveikatos Švietimo komisijos s išlaikymas; reikalų reikalų išlaikymas; 200; 1% finansavimas; finansavimas; 20000; 62% 2700; 8% 2350; 7%
446 Diagramos sudarytos remiantis šiuo šaltiniu: VRM Savivaldybės įstaigų departamentas Eţerėnų apskr. 1921 m. atskaitomybei vesti, Eţerėnų apskrities valsčių pajamų ir išlaidų sąmatos , LCVA, F. 379, ap. 2, b. 424, l. 18 -19.
113
Priedas Nr. 21447
Salako valsčiaus patentų nuo prekybos ir pramonės įstaigų išdavimo sąrašas 1921 m.
Eil. Pavardė vardas Vietovės Patento Kiek mokesčių Kiek mokesčių Pastaba nr. pavadinimas rūšis sumokėta sumokėta valstybei savivaldybei 1. Borovikytė Beilė Salako m. III 100 20 krautuvė 2. Bravo Girša Salako m. III 100 20 krautuvė 3. Chajatas Aronas Salako m. III 100 20 krautuvė 4. Eidelmanas Joselis Salako m. III 100 20 arbatinė 5. Faibiša Šura Salako m. III 200 40 išveţiojam- oji prekyba po kaimus 6. Feldamanas Solomas Salako m. III 100 20 krautuvė 7. Gordonas Ickus Salako m. III 100 20 krautuvė 8. Iceksonas Motelis Salako m. III 100 20 krautuvė 9. Idutas Šajas Salako m. II 500 100 krautuvė 10. Jevelis Jevelsonas Salako m. II 500 100 krautuvė 11. Kabas Bencelis Salako m. III 100 20 krautuvė 12. Kaganas Girša Salako m. III 100 20 krautuvė 13. Kaganas Notelis Salako m. III 100 20 krautuvė 14. Kloveris Abelis Salako m. III 100 20 krautuvė 15. Korbas Judelis Salako m. III 100 20 krautuvė 16. Korbas Liba Salako m. III 100 20 krautuvė 17. Korbas Perecas Salako m. III 100 20 krautuvė 18. Lapaika Geršonas Salako m. III 100 20 krautuvė 19. Lapaika Rubinas Salako m. III 100 20 krautuvė 20. Lievin Roza Salako m. III 100 20 krautuvė 21. Lurija Notelis Salako m. III 100 20 krautuvė 22. Margolis Abelis Salako m. III 100 20 krautuvė 23. Melleris Leiba Salako m. III 100 20 krautuvė 24. Oţinskaitė Ginda Salako m. III 100 20 krautuvė 25. Pečiuniškienė Beilė Salako m. III 100 20 krautuvė 26. Polšova Riva Salako m. III 100 20 krautuvė 27. Rachmanas Berkus Salako m. III 100 20 krautuvė 28. Reichelis Mendelis Salako m. III 100 20 krautuvė 29. Ric Sonia Salako m. III 100 20 krautuvė 30. Rozenberg Sora Salako m. III 100 20 krautuvė 31. Rozenbergas Salako m. III 100 20 krautuvė Mendelis 32. Rozenbergas Notelis Salako m. III 100 20 krautuvė 33. Salako bendrovė Salako m. III 100 20 krautuvė „Varpas“ 34. Šakalis Antanas Salako m. II 500 100 krautuvė 35. Šeinytė Chaja Salako m. III 100 20 krautuvė 36. Šteinas Abelis Salako m. III 100 20 krautuvė 37. Šteinas Rubinas Salako m. II 500 100 krautuvė 38. Zakas Beras Salako m. III 100 20 krautuvė Iš viso 5600 1120
447 Salako valsčiaus patentų nuo prekybos ir pramonės įstaigų išdavimo sąrašas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 424, l. 55.
114 Priedas Nr. 22448
Salako valsčiaus pajamos ir išlaidos 1922 metais
Salako valsčiaus pajamos auksinais 1922 metais Įvairios įplaukos Iš prekybos ir (nenumatytos pramonės pajamos, įmonėms turgavietės išduotų rinkliavos); patentų; 2000; 4% 7800; 16%
Nekilnojamo turto (ţemės, parduoto miško, esamo ūkio dydţio); 39 468; 80%
Salako valsčiaus išlaidos auksinais 1922 metais Savivaldybės turto Nenumatytos Milicijos draudimas išlaidos; išlaikymas: Susisiekimo nuo gaisrų; 4000; 8% (butas/kuras/ reikalai (kelių 670; 1% šviesa/pašaras ir tiltų arkliams/ūkio taisymas); išlaidos); 1200; 2% 5000; 10%
Švietimo reikalų Valsčiaus finansavimas; valdybos 11000; 23% išlaikymas; 27000; 56%
448 Diagramos sudarytos remiantis šiais šaltiniais: Salako valsčiaus pajamų/išlaidų sąmata 1922 metai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 701, l. 12-14, 17-21; Salako valsčiaus bendra pajamų ir išlaidų sąmata 1922 metais, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, lapas 1-14; Revizijos komisijos patikrinimas Salako valsčiaus kasos knygų 1923 02 06, LCVA, f. 844, ap. 5, b. 34, l. 76.
115
Priedas Nr. 23449
Salako valsčiaus pajamos ir išlaidos 1939 metais
Salako valsčiaus pajamos litais 1939 metais
Baudos Kitos įvairių (admin-ės, uţ išlaidų kelių taisymą grąţinimo per valst. pajamos; miškus); Iš esamo 1500; 5% 5700; 20% savivaldybės turto; 650; Nekil-ojo 2% turto Rinkliavos mokesčiai (turgaus r., (ţemės, dviračių nekil.tur., registr. ir Verslo, pelno valst. miškų); kt.); 2215; mokesčiai; 15840; 57% 8% 2175; 8%
Salako valsčiaus išlaidos litais 1939 metais Salako Susisiekimo Fondams ir miestelio reikalams; skoloms tvarkymui; 2980; 11% mokėti; 350; Valstybinei ir 560; 2% 1% Admin-jos savivaldybės reikalams; policijai; 310; 13576; 49% 1% Suimtųjų namams; 1092; 4% Švietimo, meno ir Sveikatos Socialiniai kultūros reikalams; globai; 2652; reikalams; 1200; 4% 9% 5310; 19%
449 Diagramos sudarytos remiantis šiuo šaltiniu: Salako valsčiaus savivaldybės pajamų-išlaidų aiškinamasis raštas 1939 m., LCVA, f. 844, ap. 5, b. 283, l. 8-9, 43-46.
116
Priedas Nr. 24450
Zarasų apskr. pradţios mokyklų etatinių mokytojų vaikų sąrašas priedui mokėti uţ 1937 m.
Eil. Tarnautojo pavardė ir Kurioje mokykloje Vaikų vardai Gimimo nr. vardas moko data 1. Samas Jonas Inspektorius Janina 1929 05 10 2. Zacharis Samuelis Salako ţydų Zalmanas 1928 10 01 m-kloje Ruvenas 1932 06 03 3. Kravičius Gedalis Salako ţydų mo-kloje Leiba 1935 09 14 4. Kuzma Vincas Tolimėnų m-kloje Genovaitė 1933 05 17 Vladas 1935 06 26 5. Preibys Justinas Švedriškės m-kloje Danutė 1932 06 05 Algirdas-Petras 1933 08 03 Putinas-Paulius 1935 04 02 6. Karla Petras Didţiasalio m-kloje Jonas 1925 12 10 Vytautas 1930 05 13 Bronius 1932 10 14 Aleksas 1934 06 01
Priedas Nr. 25451
Švietimo ministerijos Zarasų apskrities Salako valsčiaus pradţios mokyklų mokytojų algų lentelė 1937 m.
Eil. Pavardė ir vardas Kurioje Nuo kurio Tarnybinė Išmokama nr. mokykloje laiko eina kategorija alga litais dirba pareigas 1. Brazauskaitė Valė Grybiškių 1934 11 20 VI 175 2. Grigalauskaitė Elţbieta Tolimėnų 1933 10 01 VI 137 3. Janušytė Marija Jurgėnų 1935 09 01 VI 175 4. Jarackaitė Sofija Kemionių 1934 01 08 VI 164 5. Juknytė Stasė Tetervinių 1921 09 04 VII 183 6. Juodelytė Leokadija Romaniškių 1935 09 01 VI 175 7. Karla Petras Didţiasalio 1921 12 01 VII 269 8. Kazlauskas Jonas Tetervinių 1934 12 11 VI 181 9. Kravičius Gedalis Salako ţydų 1932 06 01 VI 196 10. Kuzma Vincas Tolimėnų 1925 09 01 VII 256 11. Maskoliūnas Petras Gubavos 1924 10 01 VII 195
450 Švietimo m-jos Zarasų apskr. pradţios mokyklų etatinių mokytojų vaikų sąrašas vaikų priedui mokėti uţ 1937 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 67, l. 13. 451 Salako valsčiaus pradţios mokyklų mokytojų algų lapai uţ 1937 m. sausio mėn., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 67, l. 15-16.
117 12. Maskoliūnienė Elena Gubavos 1934 11 31 VI 164 13. Preibys Justinas Švedriškės 1932 11 11 VII 186 14. Pupeikis Stasys Kemionių 1928 09 08 VII 210 15. Samulienė Sofija Salako 1930 10 01 VII 191 16. Samulis Jonas Bajorų 1927 10 10 VII 153 17. Sirvydis Jurgis Bajorų 1926 10 11 VI 132 18. Steikūnas Steponas Ţagarinės 1932 12 01 VII 204 19. Šiškaitė Leonora Tiltiškių 1926 09 01 VII 221 20. Vaitėnas Antanas Salako 1928 09 01 VII 217 21. Vaitėnienė Janina Salako 1934 01 08 VII 191 22. Zacharis Samuelis Salako ţydų 1924 09 01 VII 185 Ši lentelė parodo, jog Salako valsčiuje 1937 m. veikė 14 pradţios mokyklų. Salako valsčiaus pradţios mokyklų mokytojų algų lapai uţ 1937 m., LCVA, f. 841, ap. 1, b. 67, l. 15-16.
Priedas Nr. 26452 Salako pradţios mokyklos mokytojai ir mokiniai prie savo mokyklos. Sėdi iš kairės Pranas Steponaitis iš Paluodės mokyklos (valsčiaus viršaitis 1934-1940 m.), Antanas Poderys, Zarasų švietimo skyriaus inspektorius J. Paliunis, kunigas J. Martinaitis, Salako valsčiaus viršaitis (valsčiaus viršaitis 1919-1929 m.) Aleksandras Stasiūnas, 1923 06 25.
452 Iš Juozo Šeduikio asmeninio albumo; Zarasų krašto muziejaus Salako valsčiaus nuotraukų fondas (nenumeruotas).
118 Priedas Nr. 27453 Salako miestelio visuomenininkai: pirmoje eilėje Petras Šiaudinis, kunigas Prielgauskas, kunigas Jurgis Martinaitis, mokytojas Antanas Poderys, Teofilis Sidarkevičius. Paskutinėje eilėje dešinėje stovi mokytojas, vėliau viršaitis Pranas Steponaitis apie 1926 m.
Priedas Nr. 28454 Salako mokiniai su mokytoju (paskutinėje eilėje vedėjas Antanas Poderys). 1929 m.
453 Iš Zarasų krašto muziejaus Salako valsčiaus nuotraukų fondo (nenumeruotas); Ţilinskienės V. asmeninis archyvas. 454 Iš Zarasų krašto muziejaus Salako valsčiaus nuotraukų fondo (nenumeruotas); Ţilinskienės V. asmeninis archyvas.
119 Priedas Nr. 29455 Salako sveikatos centro personalas (centre, pirmoje eilėje sveikatos centro vedėjas-gydytojas Juozas Buzelis) su miestelio gyventojais apie 1935 m.
Priedas Nr. 30456 Salako Šaulių ugniagesių komanda prie savo stoginės (Būstinė), antroje eilėje sėdi (trečias iš dešinės) komandos vadovas Petras Šiaudinis apie 1934 metus.
455 Iš Zarasų krašto muziejaus Salako valsčiaus nuotraukų fondo (nenumeruotas); Ţilinskienės V. asmeninis archyvas. 456 Iš J. Sabaliausko albumo; Zarasų krašto muziejaus Salako valsčiaus nuotraukų fondas (nenumeruotas).
120