Lietuvos Respublikos Lithuanian Republic sveikatos apsaugos ministerijos Ministry of Health
HIGIENOS INSTITUTAS INSTITUTE OF HYGIENE
VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health
2016/3(74) UDK 613 ISSN 1392-2696 Vi 295
Redaktorių taryba
Tarybos pirmininkas: dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas; nariai: dr. Jonas Bunikis, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas; prof. Göran Bondjers, Nordic School of Public Health, Švedija; doc. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; Mykolo Romerio universitetas; prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas; doc. dr. Aldona Gaižauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų institutas; doc. dr. Eugenijus Gefenas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. Nikolaj Izmerov, Research Institute of Occupational Health, Rusija; prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Danguolė Jankauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Arnoldas Jurgutis, Klaipėdos universitetas; prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras; prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, Klaipėdos universitetas; associate prof. Eda Marisalu, University of Tartu, Estija; prof. habil. dr. Irena Misevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Alvydas Povilonis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. dr. Dainius Pūras, Vilniaus universitetas; associate prof. Johan Struvve, Swedish Institute for Infectious Disease Control, Švedija; prof. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Janina Tutkuvienė, Vilniaus universitetas; prof. Harri Vainio, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija; associate prof. Anita Villerusa, Riga Stradins University, Latvija.
Redaktorių kolegija Kolegijos pirmininkas: dr. Romualdas Gurevičius, Higienos institutas; atsakingoji redaktorė: dr. Virginija Kanapeckienė, Higienos institutas; nariai: doc. dr. Arūnas Germanavičius, Vilniaus universitetas; doc. dr. Vida Juškelienė, Lietuvos edukologijos universitetas; dr. Birutė Pajarskienė, Higienos institutas; dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt, Nacionalinis vėžio institutas; prof. dr. Genė Šurkienė, Vilniaus universitetas; dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas; prof. dr. Kęstutis Žagminas, Vilniaus universitetas.
© Leido Higienos institutas © Spaudai parengė UAB „Verslo linija“ Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Kauno g. 36, LT-03202 Vilnius SL 2211. 10 leidyb. apsk. l. www.verslolinija.lt.
Pasirašyta spaudai 2016-09-23 Kalbos redaktorė A. Pletkuvienė Tiražas 80 vnt. Dizaineris S. Barščiauskas Už anglų kalbos kokybę redakcija neatsako. TURINYS
REDAKCIJOS SKILTIS
Įvairiapusis požiūris į vėžį ir kovą su juo – pasiekimai, problemos, siūlomi sprendimai ...... 5
LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalga: onkologinėmis ligomis sergančių paauglių psichosocialiniai sunkumai ...... 8 Eglė Rekašiūtė, Irina Banienė
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Bendro mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės alternatyvi prognozė Lietuvoje mažinant mirtingumą nuo penkių išvengiamų mirties priežasčių ...... 15 Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Vidutinė tikėtina suaugusiųjų gyvenimo trukmė be negalios Lietuvoje 2012–2014 m ...... 24 Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius 14–17 metų moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis ...... 32 Rita Raškevičienė, Raimonda Eičinaitė-Lingienė, Greta Rožėnaitė, Leonidas Sakalauskas 13–14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos savivaldybėse ...... 44 Aldona Jociutė, Aušra Beržanskytė Psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų tėvų / globėjų požiūris į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje ...... 53 Vincentas Liuima, Martynas Izokaitis, Loreta Stonienė Vilniaus psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinių darbo veiksnių vertinimas priklausomai nuo darbe patirto fizinio smurto ...... 62 Birutė Pajarskienė, Vaida Jakubynaitė, Ieva Vėbraitė Profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimtis Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse ir jų nauda darbuotojams . . . . 70 Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų pageidaujamos profesinės sveikatos paslaugos ...... 80 Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRAKTIKAI
Sveikatos netolygumų stebėsena ir vertinimas...... 89 Parengtos metodinės rekomendacijos dėl darbuotojų gerovės stiprinimo kuriant darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką ...... 90 Inovaciniai jaunimo švietimo metodai, skirti sveikai gyvensenai ir profesinei sveikatai ugdyti ...... 91
Informacija straipsnių autoriams ...... 93 CONTENTS
EDITORIAL
Multi-perspective view to cancer and fight with him – achievements, problems, proposed solutions ...... 7
REVIEW
Literature review: psychosocial difficulties of adolescents with oncological diseases ...... 14 Eglė Rekašiūtė, Irina Banienė
ORIGINAL ARTICLES
Alternative prediction of overall mortality and life expectancy in Lithuania caused by decrease of mortality from five avoidable death causes ...... 23 Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Disability-free life expectancy in adult population of Lithuania in 2012–2014 years ...... 31 Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius 14-17 year-old students approach to their health and healthy lifestyles and need of health promotion programs . . . . . 43 Rita Raškevičienė, Raimonda Eičinaitė-Lingienė, Greta Rožėnaitė, Leonidas Sakalauskas Factors having impact on 13-14 years children physical activity in six municipalities of Lithuania ...... 52 Aldona Jociutė, Aušra Beržanskytė Assess to mental health care services for children with mental, behavioural and emotional disorders according to their parents‘/legal guardians‘ opinion ...... 61 Vincentas Liuima, Martynas Izokaitis, Loreta Stonienė Psychosocial work factors assessment depending on physical violence experience at work in nurses working in Vilnius mental health care institutions ...... 69 Birutė Pajarskienė, Vaida Jakubynaitė, Ieva Vėbraitė The extent of providing occupational health services in Lithuanian manufacturing enterprises and their benefit to the workers...... 79 Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Occupational health services wished by blue-collar workers of Lithuanian manufacturing enterprises ...... 88 Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas
FOR PUBLIC HEALTH PRACTICE
Health inequalities monitoring and evalution ...... 89 Recommendations on how to promote employees’ well-being by creating work environment that facilitates reconciliation of work and private life ...... 90 Innovative and dynamic methods for youth education on occupational health and promotion of healthy lifestyles . . . . 91
Information to authors ...... 94 „VISUOMENĖS SVEIKATA” REDAKCIJOS SKILTIS
„Moderni vėžio kontrolė – tai glaudus visų žinybų bendradarbiavimas, siekiant nugalėti šią ligą. Valstybinės, apskričių ir vietos bendruomenės, vienijamos bendro plano ir sutarimo, veikia kartu siekdamos palengvinti vėžio naštą.“
Eddie Reedas, MD CDC Vėžio profilaktikos ir kontrolės sektoriaus direktorius
ĮVAIRIAPUSIS POŽIŪRIS Į VĖŽĮ IR KOVĄ SU JUO – PASIEKIMAI, PROBLEMOS, SIŪLOMI SPRENDIMAI
11-oji nacionalinių vėžio institutų direktorių kon- krūties – 5 976–32 237 Eur, plaučių – 5 511– ferencija, kurią organizavo Pasaulio profilaktikos al- 29 121 Eur, t. y. vidutiniškai 26 560 Eur. Pažymė- jansas, Tarptautinis profilaktikos tyrimų institutas ir tina, jog šių išlaidų kaina dvigubėja, jeigu išaiškina- Stratklaido universiteto (University of Strathclyde) mas vėlyvos stadijos vėžys. Pranešėjas pabrėžė, jog Globalios visuomenės sveikatos institutas (Glazgas), daugelyje išsivysčiusių šalių kyla labai rimtų skolos vyko 2016 m. liepos 11–13 d. Lione, Prancūzijoje. ir BVP santykio problemų, todėl neatidėliotinai bū- Renginyje dalyvavo per 120 dalyvių iš daugiau tinos struktūrinės reformos. Patirtis rodo, jog atlikti nei 50 pasaulio šalių. Tradiciškai į konferenciją kvie- kultūrines ir struktūrines reformas daugelis vyriau- čiami ne tik šių institutų direktoriai, bet ir specialistai, sybių neturi politinės valios. Didžiulė problema yra kurie, rengėjų nuomone, yra daug pasiekę kovoje su technologinės inovacijos, kurios dažnai „triuškina“ vėžiu savo šalyse ir pasauliniu mastu. Konferencijoje daugelio šalių ekonomikas ir fiskalinę politiką, nes buvo galima susipažinti su naujausiais tyrimų rezul- veda prie reaktyvaus ir neracionalaus išlaidų maži- tatais onkologinių ligų epidemiologijos, vėžio ekono- nimo. Taigi ekonominė politika per se turi didžiulę mikos, vėžio profilaktikos ir gydymo srityse bei nau- įtaką gydymo ir diagnostikos kokybei bei išeitims. jausiais duomenimis apie vėžio priežastis ir kovos su Davidas Byrne‘as, buvęs ES sveikatos ir varto- jomis priemones. Apžvelgta daug įvairių klausimų. tojų apsaugos komisaras (1999–2004 m.), kalbėjo Pateikti ypač svarbūs metodologiniai pranešimai apie apie teisės ir visuomenės sveikatos ryšį. Pranešėjas vėžio ekonomikos tyrimus, kovos su vėžiu politikos pradėjo nuo apibrėžimų, pažymėdamas, jog konsti- problemas ir jų sprendimą. Be to, pristatyti įvairiausi tucijos laikomasi tada, kai teisė ir politika sutaria, o būdai ir metodai, padedantys vertinti sveikatos pro- visuomenės sveikata – tai vieta, kur sutaria sveikata gramas Škotijoje (A. Macacu, iPRI, Lionas), vėžio ir politika. Jis pabrėžė, kad plačiąja prasme visuo- gydymo kaina palyginta su kitų lėtinių ligų gydymu, menės sveikata yra vyriausybių darbas. Niekada ne- vaizdžiai pateikti panašumai ir skirtumai. Visa sesija galima pamiršti mokslo, kuris yra žinių „fontanas“, skirta kasos vėžio epidemiologijai nagrinėti, nes ši nes tik mokslas gali rasti naujų visuomenės sveikatos liga paprastai diagnozuojama vėlai, kai navikas jau iššūkių sprendimus, o teisė gali garantuoti tinkamą išplitęs, ir mažiau nei 20 proc. pacientų galima ope- visuomenės sveikatos priemonių taikymą būsimoms ruoti. Nėra šios ligos pirminės profilaktikos strategijų generacijoms. Pranešėjas nuosekliai parodė, kokias ir ankstyvos diagnostikos priemonių. problemas jis sprendė būdamas eurokomisaru, pami- Richardas Sullivanas iš Jungtinės Karalystės Vė- nėdamas 84 teisės aktus, susijusius su saugia mityba. žio politikos instituto kalbėjo apie vėžio ekonomiką Iš jų 74 buvo praktiškai įgyvendinti per 5 metus. Taip ir teikė siūlymus kovos su vėžiu politikai, pristaty- pat jis kalbėjo apie didžiulį įdirbį tabako kontrolės damas naujausius duomenis apie tai, kiek vėžio gy- srityje, nes ES per 500 tūkst. mirčių kasmet yra sie- dymas kainuoja Europos Sąjungos (ES) šalių svei- tinos su rūkymu, 30–50 tūkst. – su pasyviu rūkymu. katos biudžetams: prostatos vėžys – nuo 6 006 iki Peteris Bachas (JAV Memorialinis Sloan-Kette- 34 474 Eur, kolorektalinis – 8 421–26 215 Eur, ring vėžio centras) kalbėjo apie organizuotų patikrų
2016/3(74) 5 REDAKCIJOS SKILTIS „VISUOMENĖS SVEIKATA”
anksti diagnozuojant vėžį (angl. Screening) proble- Pažymėta, jog alkoholio vartojimo ryšys su kasos vė- mas ir iššūkius ateityje, pažymėdamas, jog pati teori- žiu įrodytas tiriant tik labai stipriai girtuokliaujančius ja evoliucionuoja. Ankstesnė pagrindinė teorija teigė, asmenis. O bet kurioje šalyje tokių yra mažuma, to- jog vėžys progresuoja nuo mažo iki visiškos disemi- dėl greičiausiai alkoholis sąlygoja tik labai mažą dalį nacijos organizme, kuri ir daro didžiausią žalą, ir tai visų kasos vėžio atvejų. yra vėžio „natūralus vystymasis“. Ankstyvos stadi- Maria Bota iš Tarptautinio profilaktinių tyrimų jos vėžio „natūralų vystymąsi“ galima nutraukti. Tai instituto (Lionas, Prancūzija) pristatė tyrimus apie tinka ir ikivėžinėms ligoms, ir ankstyvajam vėžiui. diabeto ir kasos vėžio ryšį. Pateikti 65 kohortinių Paskutiniuoju metu pripažįstami du modeliai – pa- tyrimų, nagrinėjusių šių ligų sąsajas, rezultatai. Tarp prastasis (kai kuriais atvejais neatitinkantis tikrovės), 28 mln. tirtųjų užregistruoti 34 tūkst. kasos vėžio teigiantis, jog kiekvienas ankstyvos stadijos vėžys ar atvejų. Santykinė rizika susirgti kasos vėžiu jau dia- ikivėžinė būklė progresuoja iki išplitusio ir kiekvie- betu sergančiam asmeniui buvo 1,7, tai statistiškai nas išaiškintas ankstyvo vėžio atvejis yra „galimybė reikšminga. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiau- išgydyti“. Kitas, labiau tikrovę atitinkantis, modelis sia kasos vėžio rizika kyla pirmaisiais susirgimo rutulioja teiginį, kad „net pirminėse piktybinio navi- diabetu metais. Ši rizika mažėja ilgėjant sirgimo ko stadijose aptinkamas didelis heterogeniškumas, diabetu trukmei. Taip pat pranešime aptarta, kokią nuo kurio priklauso būsimas naviko elgesys“. riziką susirgti kasos vėžiu kelia diabetui gydyti var- Mattisonas D. (Kanada) vėžio gydymo kainą pa- tojami vaistai. Nustatyta, jog metforminas, atrodo, lygino su kitomis lėtinėmis ligomis. Išlaidos vais- mažina kasos vėžio riziką, sulfonylureos grupė di- tams gydant lėtines ligas „koncentruojasi“ keliose dina riziką, TZD ir inkretinai – ryšio nenustatyta, terapinėse klasėse, kurių santykinai nedidelė kai- insulinas didina riziką tik pradiniame etape, tačiau na smarkiai išauga, nes juos vartoja daug pacientų. ilgai jį vartojant – ne. Taigi dar kartą įrodyta, jog Priešingai, antineoplastiniai ir imunomoduliuojantys metforminas (deja, Lietuvoje dėl neaiškių priežas- vaistai skiriami santykinai mažam pacientų skaičiui, čių santykinai retai skiriamas, jo vartojimo mastas tačiau jie dažnai kainuoja itin brangiai. Kanadoje visų mūsų šalyje keleri metai iš eilės labai prastai verti- vaistų pirkimų struktūroje pirmą vietą užima imuno- namas Health Consumer Powerhouse) yra pas sau- supresoriai, antrą – cholesterolio koncentraciją maži- giausias šiuo aspektu. nantys vaistai. Antineoplastiniai vaistai yra trečioje Įdomų pranešimą „Gausūs duomenys1 vėžio sri- vietoje, tačiau jų pirkimai kasmet auga po 13 proc. tyje. Europos perspektyva“ pateikė Kurtas Zatloukai Žvelgiant dinamiškai didėja ir imunosupresorių pir- (MUG, Gracas, Austrija). Pranešėjas įvardijo, kokio kimas, todėl pranešėjas prognozavo, jog artimiausio- tipo duomenys renkami. Tai elektroninės sveikatos je ateityje augs tik šių vaistų pirkimas. Jis pažymė- kortelės, paskyrimų duomenys, ligų registrų turima jo, jog tik 10–15 proc. naujai patvirtintų vaistų turi informacija, epidemiologiniai, vaizdų, taip pat su ryškių privalumų, lyginant su esamais preparatais. biobankais sietini ir kt. duomenys. Anot pranešėjo, Aukšta vėžio gydymo kaina kelia klausimą dėl vaistų tai maždaug 1 PB2 vienam pacientui. Pranešėjas pa- nuo šios ligos kainos ir efektyvumo santykio. brėžė, jog dabar daug labiau nei bet kada anksčiau Carlo la Veccia (Milano universitetas, Italija) kyla „atvirų duomenų“ ir „atviro mokslo“, kaip da- pateikė naujausių tyrimų rezultatus apie alkoholį ir lies „atviro požiūrio“, poreikis. Tai atviros inovaci- vėžį, akcentuodamas mažų alkoholio dozių efektą ir jos, atviras mokslas, atviras pasaulis. Šiai koncepcijai pažymėdamas, jog alkoholis didina burnos ertmės ir trukdo tai, kad daug duomenų nėra atviri, nėra sti- ryklės, stemplės ir gerklų vėžio riziką. Rizika didė- mulo jais keistis, trūksta interoperabilumo, duome- ja atitinkamai pagal išgertą kiekį. Visais atvejais al- nys fragmentuoti ir t. t. Nepaisant to, pradėta kurti koholis veikia sinergetiškai su rūkymu – kiekvieno Europos atviro mokslo debesų kompiuterija, kuri veiksnio efektas dauginasi kito atžvilgiu. Pagrindinis turės visus būtinus saugumo, konfidencialumo, in- gėrimo komponentas, kuris apsprendžia vėžio rizi- teroperabilumo ir kitus elementus. Visi strategijos ką, yra etanolis. Pranešėjas pademonstravo didžiulės apimties metaanalizių rezultatus, kurie neginčijamai tai įrodo. Alkoholis siejamas su pirminiu kepenų vė- 1 Šiandien vartotojai naudoja ir apdoroja vis daugiau ir daugiau duome- nų. Klasikinių SQL duomenų bazių nepakanka arba jos nepritaikytos žiu, tačiau ryšius tirti labai sudėtinga, nes alkoholis nuolatiniam įvairių duomenų srauto apdorojimui bei išsaugojimui. visų pirma sukelia ir cirotinę kepenų degeneraciją. Gausūs duomenys (angl. Big Data) suteikia SQL bazių alternatyvą ir leidžia apdoroti neišmatuojamo dydžio duomenis. Ją diagnozavus paprastai nustojama vartoti alkoholį. 2 1 PB (petabaitas) yra lygus 1 024 terabaitams.
6 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” REDAKCIJOS SKILTIS
„Sveikata 2020“ duomenys turės būti atviri remiantis chemoterapijos kancerogeniškumas. Ligoninėse ši FAIR principu (angl. F – Findable (liet. surandami), problema nuo seno metodiškai sprendžiama, tačiau A – Accessible (liet. pasiekiami), I – Interoperable šiuo metu 60 proc. chemoterapijos atvejų atliekama (liet. interoperabilūs), R – Reusable (liet. tinkami pa- ambulatoriškai. Toks ligonis, grįžęs namo, su prakai- kartotinam naudojimui). Kaip veikiančios sistemos tu, vėmalais, šlapimu, išmatomis, seilėmis išskiria pavyzdys, pateiktas „earthDATAsafe“ padalinys, didžiulį kiekį mutageninių ir kancerogeninių medžia- esantis Štirijoje, Austrija. Padalinys yra 320 m kalnų gų, kurios skiriasi nuo kitų aplinkos kancerogenų, gilumoje, jame itin saugiai laikomi svarbūs medici- nes yra vaistinės prigimties. Vaistai yra ypatinga che- niniai duomenys, visiškai apsaugoti nuo katastrofų, minė medžiaga, sukurta tam, kad itin greitai ir giliai kibernetinių atakų, teisiškai saugūs. Dėl to šis pada- rezorbuotųsi žmogaus organizme. Taigi šis sudėtin- linys pripažintas itin efektyviai ir saugiai veikiančiu. gas gydymo metodas persikėlė į ambulatorinę gran- Konferencijoje pristatyti JAV viceprezidento Joe dį, o atsargumo priemonės su nurodymu, kaip šiais Bideno kuruojamos naujausios vėžio kontrolės pro- atvejais reikėtų elgtis chemoterapija gydomą ligonį gramos „Moonshot“ pagrindiniai elementai, aptarta slaugantiems artimiesiems, neakcentuojamos. Šią galima jos nauda Europai. Šios programos esmė – ne problemą reikia neatidėliotinai spręsti. visi ištekliai panaudojami efektyviai, dideli biurokra- Ankstesnėje konferencijoje pasiūlyta idėja steigti tiniai barjerai, sprendžiant problemą neįtraukiamos Nacionalinių vėžio institutų aljansą, kuris padėtų ša- visos valstybės institucijos. Pademonstruoti keli pa- lims kurti tvarią partnerystę, padedančią kartu siekti vyzdžiai: teikiant naujus vaistus šiuo metu būtinos praktiško bendradarbiavimo kovojant su vėžiu ir jį trys klinikinių tyrimų fazės, todėl inovatyvių vaistų gydant. Tai stimuliuotų vėžio specialistus dirbti nei- kelias iki paciento labai ilgas. Siūloma tais atvejais, zoliuotai, dalytis gerąja patirtimi ir idėjomis, kaip ge- kai 1 ir 2 fazėje gaunami teigiami rezultatai, trečios riau diegti naujausius gydymo metodus bei profilak- fazės atsisakyti, o jei pirmoje fazėje išryškėja neigia- tikos strategijas. Idėja plėtota ir šioje konferencijoje. mi rezultatai, apskritai baigti tolesnius šio prepara- Aptartos aljanso kūrimo detalės atskirai susikvietus to tyrimus. Taip pat nenormalu, jog tyrėjai, norėda- norinčių dalyvauti institutų direktorius. 12-oji kon- mi publikuotis, kartais turi už tai brangiai mokėti, ferencija bus organizuojama 2017 m. liepos mėnesį. o moksliniai žurnalai brangūs prenumeruoti, dėl to sunkiai visiems prieinami. Specialistams tai turėtų Dr. Romualdas Gurevičius visiškai nekainuoti. Higienos instituto Paminėta dar viena seniai žinoma, tačiau pasku- Sveikatos informacijos centras tiniuoju metu vis aktualesne tampanti problema – El. p. [email protected]
Multi-perspective view to cancer and fight with him – achievements, problems, proposed solutions Dr. Romualdas Gurevičius, Institute of Hygiene, e-mail: [email protected]
The short review of the most interesting presentations, Institute (iPRI) hosted the meeting. The 2016 NCID related to Public Health from the eleventh forum of meeting kept together participants from more than the National Cancer Institute Directors meeting, which 50 countries at varying levels of income and resource was organized in Lyon between 11th and 13 July 2016. to discuss the important issue from „access”, „cancer The World Prevention Alliance (WPA) that works economy“, „costs of cancer“, „cancer epidemiology closely with the International Prevention Research and prevention“ to „cancer treatments“.
2016/3(74) 7 LITERATŪROS APŽVALGA „VISUOMENĖS SVEIKATA”
LITERATŪROS APŽVALGA: ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PAAUGLIŲ PSICHOSOCIALINIAI SUNKUMAI
Eglė Rekašiūtė, Irina Banienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Santrauka Nors onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ši liga kiekvienais metais konstatuojama daugiau negu 100 nepilnamečių asmenų. Dėl sunkaus ir ilgo gydymo, kuris dažniausiai turi nemalonių šalutinių poveikių, stipriai pasikeičia sergančiojo gyvenimas, kyla įvairių psichosocialinių sunkumų. Šie kylantys sunkumai ypač stipriai veikia bręstančią, besiformuojančią asmenybę. Todėl šio straipsnio tikslas – aptarti dažniausiai literatūroje analizuojamus paauglių, sergančių onkologinėmis ligomis, psichosocialinius sunkumus. Literatūros apžvalga atlikta PsyARTICLES ir PubMed (Medline) duomenų bazėse. Atlikus tyrimą pastebėta, kad onkologinėmis ligomis sergantys paaugliai dažniau- siai susiduria su socialinėmis, elgesio ir emocinėmis problemomis. Literatūroje dažnai analizuojamas sergančių paauglių patiriamas stresas, nerimas, polinkis į depresyvumą bei dėl išvaizdos pokyčių kylantys sunkumai. Taip pat pastebėta, kad dauguma problemų sąveikauja tarpusavyje ir yra priklausomos viena nuo kitos.
Reikšminiai žodžiai: onkologinės ligos, paaugliai, psichosocialiniai sunkumai.
ĮVADAS ligomis sergančių paauglių psichosocialinius sunku- Paauglystė literatūroje apibūdinama kaip tarpsnis mus. Šia tema Lietuvoje tyrimai atliekami itin retai. tarp vaikystės ir suaugusiojo gyvenimo. Šis lai- Onkologinė liga (vėžys) apibūdinama kaip lėtinė kotarpis pasižymi greitu organizmo fiziniu augi- liga, kurią sukelia pakitusių (piktybinių) ląstelių dariniai. mu, sparčiai kintančiomis asmenybės psichinėmis Šios ląstelės gali neribotai daugintis, peraugti į gretimus ir socialinėmis galimybėmis [1]. Prie atsiradusių audinius, taip pat metastazuoti į kitas organizmo vietas pokyčių bandančiam prisitaikyti paaugliui tenka [3]. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. onkologi- susidurti su daugybe psichosocialinių sunkumų: nėmis ligomis sirgo 27,51 iš 1 000 Lietuvos gyventojų. reikia atitikti aplinkos keliamus mokymosi, elge- Kalbant apie vaikus ir paauglius 2014 m. šiomis ligomis sio, bendravimo reikalavimus, pradedama abejoti sirgo 491 asmuo. Tais pačiais metais vėžys naujai kons- nusistovėjusiomis normomis, kvestionuojama ver- tatuotas 139 vaikams ir paaugliams [4]. tybių sistema, ieškoma įvairių elgesio alternaty- Nors onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vy- vų, todėl dažnai susiduriama su rizikingo elgesio resnio amžiaus žmonės ir tarp vaikų jos yra gana retos, praktikavimu (alkoholio, narkotinių medžiagų var- vis dėlto vaikų ir paauglių mirštamumas nuo šios ligos tojimu, nesaugiais lytiniais santykiais, rūkymu ir sudaro 15–20 proc. [5]. Susirgus šia liga laukia gana t. t.), nuotaikų kaita, nesaugumo jausmu bei kitais ilgas ir sunkus gydymas, dažnai pasireiškia šalutinių psichosocialiniais sunkumais [1, 2]. požymių. Dažniausiai taikomas operacinis gydymas, Taigi nenuostabu, kad paauglystės problemos spindulinė terapija ar chemoterapija [6]. Onkologine yra aktualios kiekvienam paaugliui, todėl nuolatos liga sergančio vaiko gydymas trunka 1–3 metus. Pa- aptarinėjamos tiek mokslo pasaulyje, tiek viešojoje sibaigus gydymui dar kelerius metus vykdomas re- erdvėje. Nesunku rasti straipsnių, analizuojančių, su guliarus stebėjimas dėl ligos atsinaujinimo [3]. Taigi kokiomis problemomis susiduria paaugliai, kaip jas natūralu, kad onkologinė liga tampa dideliu išbandy- spręsti ar bent sumažinti. Vis dėlto visiškai kitokia mu paaugliams ir sukelia įvairių psichosocialinių sun- situacija ieškant informacijos apie onkologinėmis kumų. Vis dėlto, kaip anksčiau minėta, onkologinėmis ligomis sergančių paauglių patiriami psichosocialiniai Adresas susirašinėti: Eglė Rekašiūtė sunkumai Lietuvoje nagrinėjami itin retai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Straipsnio tikslas – aptarti dažniausiai mokslinė- A. Mickevičiaus g. 9, 44307 Kaunas je literatūroje analizuojamus onkologinėmis ligomis El. p. [email protected] sergančių paauglių psichosocialinius sunkumus.
8 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” LITERATŪROS APŽVALGA
METODAI išvaizdos pokyčių sąsajos su socialiniais sunkumais, Literatūros paieška vykdyta PsyARTICLES ir Pub viename analizuojama išvaizdos pokyčių ir streso Med (Medline) duomenų bazėse. Paieškai naudotos sąveika) [6, 13, 22]. Atsižvelgiant į dažniausiai lite- šių raktažodžių kombinacijos: „cancer and psycho ratūroje aptariamus onkologinėmis ligomis sergančių social problems“; „cancer and psychological pro paauglių sunkumus, išskirtos ir toliau analizuotos po- blems“; „cancer and emotional problems“; „cancer temės: socialinės problemos, elgesio sunkumai, rizi- and adolescents and risky behaviour“; „cancer and kingas elgesys, emocinės problemos, depresyvumas friends“, su apribojimu Full text. Literatūros šaltinių ir nerimas, stresas ir išvaizdos pokyčiai. įtraukimo ir atmetimo kriterijai pateikiami 1 lentelė- je. Atsižvelgiant į šiuos atrankos kriterijus tolesnei Socialinės problemos analizei atrinkta 17 straipsnių. Visų pirma svarbu paminėti, kad atlikus literatūros apžvalgą viena opiausių ir dažniausiai aptariamų vėžiu sergančių paauglių socialinių problemų – ben- 1 lentelė. Literatūros šaltinių įtraukimo ir atmetimo dravimas su tėvais ir bendraamžiais. O. Omari ir kriterijai D. Wynaden atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu Kriterijus Įtraukimo kriterijus Atmetimo kriterijus buvo diskutuojama su 13–17 m. paaugliais apie jų Anksčiau pateikti psichosocialinę patirtį sergant kraujo vėžiu, parodė, Laikotarpis 2011–2016 m. straipsniai jog pacientai susiduria su bendravimo sunkumais, Kalba Anglų kalba Kitos kalbos nes jaučiasi izoliuoti nuo aplinkinių dėl griežtos hos- Koreliaciniai, momentiniai, Metaanalizė, Tyrimų tipai pitalizacijos [7]. Ilgas ligoninėje praleidžiamas laikas kohortiniai, kokybiniai tyrimai literatūros apžvalga 11–18 m. paaugliai, sergan- varžo pacientų galimybes susitikti su draugais, regu- Tyrimo dalyviai Kiti asmenys tys onkologinėmis ligomis liariai lankyti mokyklą, taip pat kokybiškai bendrauti Kiti veiksniai Analizuojami Psichosocialiniai su šeimos nariais. Kad vėžiu sergantys paaugliai daž- (pvz.: fizinė sveikata, veiksniai sunkumai ligos eiga ir pan.) nai jaučiasi izoliuoti, atskleidė ir kiti nagrinėti tyri- Publikacijų Atvira prieiga iš LSMU Ribota prieiga iš mai [8–10]. O. Omari ir D. Wynaden atliktas interviu prieinamumas kompiuterių tinklo LSMU tinklo taip pat parodė, kad paaugliai, gulėdami ligoninėje, jaučia nepakankamą medikų komandos paramą, pati- ria sunkumų bendraudami su jais [7]. Vis dėlto kitas REZULTATAI tyrimas atskleidė, kad paaugliai socialinius santykius Išanalizavus atrinktus straipsnius nustatyta, kad su ligoninės darbuotojais vertino ganėtinai teigiamai 10 straipsnių nagrinėjamos socialinės vėžiu sergan- (M = 8,02, SD = 2,26; skalėje nuo 1 iki 10) [9]. Taip čių paauglių problemos [6–15]. Taip pat pastebėta, pat pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas ly- kad 5 straipsniuose analizuojami elgesio sunkumai ginant vėžiu sergančių merginų ir vaikinų bendravi- (vienas iš šių straipsnių elgesio problemas sieja su mo problemas. Merginos patyrė statistiškai reikšmin- socialinėmis problemomis) [10, 16–19]. 4 straips- gai mažesnį draugų bei aplinkinių palaikymą, turėjo niuose tiriamos onkologinėmis ligomis sergančių pa- prastesnius bendravimo įgūdžius, lyginant su vaiki- auglių emocinės problemos (iš jų dviejuose teigiama, nais [10]. kad emocinių paauglių problemų kyla dėl socialinių Atlikti tyrimai rodo, kad vėžiu sergantys paaugliai priežasčių, kituose dviejuose nurodoma, kad jos yra bendraamžių ir šeimos narių paramą vertina kaip vie- susijusios su patiriamais emociniais sunkumais) [11, ną esminių faktorių, padedančių nepalūžti [11–12]. 15, 17, 19]. 5 atrinktuose straipsniuose aprašomas JAV atliktas tyrimas parodė, kad 91,2 proc. apklaustų vėžiu sergančių paauglių depresyvumas ir nerimas paauglių buvo svarbu šnekėtis su draugais ir šeimos (keturiuose iš šių straipsnių teigiama, kad depresyvu- nariais apie ligą, sulaukti aplinkinių palaikymo. Tas mas ir nerimas susiję su socialiniais veiksniais, vieno pats tyrimas atskleidė, kad 88,3 proc. tyrime daly- straipsnio autoriai konstatuoja, kad jis kyla dėl elge- vavusių paauglių norėtų susipažinti ir daugiau ben- sio problemų) [6, 12–13, 15–16]. 10 iš 17 atrinktų drauti su kitais vėžiu sergančiais pacientais, nes su straipsnių tirtas stresas (šeši tyrimai parodė, kad stre- jais galėtų pasidalyti savo išgyvenimais bei patirti- sas susijęs su socialiniais veiksniais, viename tyrime mi. 27,5 proc. respondentų teigė, kad norėtų pasitarti buvo analizuojama streso sąsaja su rizikingu elgesiu) apie savo ligą su psichiatru, psichologu ar socialiniu [6, 8, 10–12, 14, 20–22]. 3 straipsniuose nagrinėti iš- darbuotoju [12]. L. Wiener ir kolegų atliktas tyrimas vaizdos pokyčiai (dviejuose straipsniuose nustatytos parodė, kad neturėjimas galimybės pasikalbėti apie
2016/3(74) 9 LITERATŪROS APŽVALGA „VISUOMENĖS SVEIKATA”
ligą bei galimą mirtį dažnai sukuria vienišumo, vi- o su bendravimo problemomis: sergančiam paaugliui suomenės atskirties jausmą, kelia nerimą ar net de- dėl ribotų galimybių (prastos savijautos, ilgo ligoni- presiją [13]. Vis dėlto dauguma artimųjų teigė ne- nėje praleidžiamo laiko, pamokų nelankymo ir t. t.) kalbantys su sergančiais paaugliais apie galimą mirtį vis sunkiau bendrauti su savo bendraamžiais, dėl to (M = 3,21; skalėje nuo 1 iki 10) [9]. kyla įvairių elgesio sunkumų, pavyzdžiui, pasireiš- Y. Hatano ir kt. atliktas projekcinis piešinių tes- kia agresija, kyla mokymosi, dėmesio koncentracijos tas atskleidė, kad sergantiems paaugliams bendrau- problemų ir t. t. J. L. Klosky ir kolegų manymu, vėžiu jant dažnai pasireiškia gynybiškumas, uždarumas, jie sergantys arba pasveikę paaugliai yra labiau linkę į vengia naujų pažinčių [14]. Taip pat piešiniai parodė, impulsyvų elgesį, turi daugiau dėmesio koncentra- kad sergantys paaugliai dažnai jaučiasi vieniši ir ap- cijos problemų, sunkiau planuoja savo elgesį ir sun- linkinių nesuprasti. kiau priima sprendimus, dėl šių priežasčių lengviau Nors daugelyje tyrimų nustatoma, kad paaug pasiduoda bendraamžių spaudimui, o tai dažnai lemia liams, sergantiems vėžiu, labai svarbus artimųjų ir kitas problemas, pavyzdžiui, rizikingą elgesį, kaip draugų palaikymas, J. L. Klosky ir jo kolegų atliktas rūkymas, narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimas tyrimas parodė, jog paaugliams reitinguojant 8 pa- ir pan. Autoriai neabejoja, jog rizikingas elgesys ža- teiktus prioritetus (galimybė susilaukti vaikų, būti lingas kiekvienam žmogui, bet pabrėžia, kad jis ypač geros sveikatos, užmegzti romantinius santykius, pa- kenkia onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, siekti gerų mokymosi rezultatų, labiau pasitikėti sa- nes šie ligoniai yra didesnės rizikos grupėje užsikrėsti vimi, uždirbti daug pinigų, turėti gražius namus, tu- įvairiomis kitomis ligomis, pavyzdžiui, žmogaus pa- rėti artimų draugų) artimų draugų turėjimas nepateko pilomos virusu (ŽPV) [18]. tarp svarbiausiųjų prioritetų (5 iš 8 galimų vietų rei- Tyrimai rodo, kad, nepaisant didesnės rizikos gru- tingų sąraše) [15]. Už artimą draugystę svarbesniais pės, onkologinėmis ligomis sergantys paaugliai dažnai prioritetais įvardyti: gera sveikata, sėkmė mokantis, elgiasi rizikingai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad kas tre- galimybė susilaukti vaikų ir galimybė užmegzti ro- čias paauglys, sergantis arba sirgęs vėžiu, rūko [20]. mantinius santykius. Taip pat tyrimais nustatyta, kad Manoma, kad sergantiems arba sirgusiems on- geri santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais ir li- kologine liga paaugliams rizikingas elgesys padeda goninės darbuotojais nėra susiję su pacientų fizinės lengviau pritapti prie bendraamžių grupės, taigi tam sveikatos pagerėjimu [16]. didelės įtakos turi bendraamžių spaudimas, socialinė Apibendrinant svarbu paminėti, kad kai kurie tyri- terpė, taip pat psichologinė savijauta (pvz., nepasiti- mai rodo, jog artima draugystė nėra tarp svarbiausių- kėjimas savimi, emocinis diskomfortas) [18]. Pavyz- jų prioritetų, o geri bendravimo įgūdžiai ir sėkmingi džiui, bendravimas su rizikingai besielgiančiais žmo- tarpasmeniniai santykiai nesusiję su fizinės sveika- nėmis dvigubai padidina tikimybę, kad pats paauglys tos pagerėjimu [14, 16]. Vis dėlto didžioji dauguma pradės praktikuoti rizikingą elgesį arba, kito tyrimo apklausų atskleidžia, kad gerų tarpasmeninių santy- duomenimis, nepasitikėjimas savimi koreliuoja su kių palaikymas ir geri socialiniai įgūdžiai yra labai nesaugiu lytiniu gyvenimu (p < 0,05) [18, 20]. Taip svarbūs ir reikšmingi vėžiu sergantiems paaugliams. pat pastebėta, kad pacientai, kurie dėl ligos gydymo Sklandžių tarpasmeninių santykių neturėjimas dažnai tapo nevaisingi, buvo dažniau linkę turėti nesaugius buvo susijęs su paauglio uždarumu, atsiskyrimu, vie- lytinius santykius. Tyrimas atskleidė, kad 52,9 proc. nišumu, nerimu ir depresyvumu [13–14]. tirtų paauglių lytinius santykius pradėjo anksčiau negu 16 metų, 55,9 proc. 15–17 m. paauglių, sergan- Elgesio sunkumai čių vėžiu, jau yra turėję daugiau negu du seksualinius Malaizijoje atliktas tyrimas parodė, kad vėžiu ser- partnerius [18]. gantys, taip pat ir pasveikę nuo šios ligos paaugliai Taigi literatūros apžvalga parodė, kad elgesio pro- daugiau negu bendraamžiai turėjo elgesio, mokymosi blemos yra dažna onkologinėmis ligomis sergančių problemų, dažnai buvo linkę į agresiją, rizikingą elge- paauglių problema. Apžvelgtoje literatūroje kilusios sį, taisyklių nesilaikymą, sunkiau koncentravo dėme- elgesio problemos siejamos su potrauminiu stresu, sį. Tyrimo autoriai šias elgesio problemas siejo su pa- taip pat manoma, kad netinkamą elgesį gali sukelti tiriamu potrauminiu stresu [17]. S. L. Robb ir bendra- patiriami bendravimo sunkumai arba pasidavimas minčiai taip pat pritaria, kad vėžiu sergantys paaugliai bendraamžių įtakai, o tai dažnai tampa rizikingo el- susiduria su didesniais elgesio sunkumais [11]. Šie gesio priežastimi [11, 17–18]. Kalbant apie rizikin- autoriai mano, kad tai susiję ne su potrauminiu stresu, gą elgesį pastebėta, kad nors sergantys arba sirgę
10 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” LITERATŪROS APŽVALGA onkologinėmis ligomis paaugliai ir priklauso dides- sergančių paauglių galimybės: hospitalizacija, ribota nės rizikos grupei ir jiems rizikingas elgesys yra la- autonomija, negalėjimas lankyti mokyklos bei leisti bai kenksmingas, daugeliu atvejų sergantys paaugliai laiko su draugais [7]. Statistiškai reikšmingos sąsa- tokį elgesį renkasi ne rečiau nei sveiki bendraamžiai jos pastebėtos ir tarp depresyvumo lygio bei pacien- [19, 20]. Todėl labai svarbu sumažinti rizikingo el- tų tėvų išsilavinimo (p < 0,01). Kuo žemesnis tėvų gesio tikimybę. Norint tai padaryti, svarbu paaugliui išsilavinimas, tuo aukštesnis paauglių depresyvumo užtikrinti palankią socialinę terpę, stebėti jo psicho- lygis [17]. Taip pat nustatyta, kad 13–18 m. amžiaus loginę ir emocinę savijautą [18]. grupėje merginos labiau buvo linkusios į depresyvu- mą negu vaikinai [16]. Emocinės problemos Taigi apibendrinant galima teigti, kad atlikti tyri- Analizuojant onkologinėmis ligomis sergančių pa- mai parodė, jog nerimą ir depresyvumą skatina nevisa- auglių psichosocialines problemas pastebėta, kad vertis bendravimas, patiriamas vienišumas, izoliacijos daugiausia sunkumų tiriamiesiems kėlė emocinės jausmas, atskirtis nuo bendraamžių [7, 13]. Taip pat problemos. T. Keegan ir kolegų atliktas tyrimas pa- nustatyta, kad paauglių depresyvumas priklauso ir nuo rodė, kad vėžiu sergančių paauglių sveikata glaudžiai tėvų išsilavinimo lygio: kuo tėvų išsilavinimas žemes- susijusi su socialiniu palaikymu. 31 proc. paauglių nis, tuo dažniau jų vaikai patyrė depresyvumą [16]. nurodė jaučiantys neigiamas emocijas dėl nevisaver- čio bendravimo su aplinkiniais [12]. Geresnius socia Stresas linius santykius su bendraamžiais turintys tyrimo Neabejojama, kad onkologinėmis ligomis sergantys dalyviai buvo ir geresnės emocinės būklės. Vis dėlto paaugliai dažnai patiria distresą [10, 20, 21]. Tyrė- palankūs santykiai su tėvais nebuvo susiję su emoci- jai mano, kad vėžiu sergančių paauglių išgyvenamas nės būklės pagerėjimu. Taip pat tyrimas parodė, kad stresas glaudžiai susijęs su socialinės integracijos, blogesnė fizinė sveikata koreliavo su neigiamomis šeimos santykių problemomis, taip pat distresas kyla emocijomis [16]. dėl neigiamų ligos padarinių, prastos savijautos, ne- Svarbu paminėti, kad 13–18 m. merginos teigė užtikrintumo dėl ateities [11]. patiriančios statistiškai reikšmingai daugiau neigia- V. W. Willard, A. Long ir S. Phipps tyrimo metu mų emocijų negu to paties amžiaus vaikinai [16]. paprašė vėžiu sergančių paauglių įvardyti dalykus, Svarbu ir tai, kad emocinis diskomfortas tarp onko- dėl kurių jie patiria stresą. Tarp labiausiai stresą loginėmis ligomis sergančių paauglių koreliavo su keliančių veiksnių, tokių kaip artimųjų mirtis, bai- polinkiu į nesaugius lytinius santykius (p < 0,05) ir mė dėl ateities, nesutarimai šeimoje ir t. t., pirmąją tabako vartojimu (p = 0,004) [18, 20]. vietą užėmė onkologinė liga (79,5 proc. paauglių Taigi emocinis diskomfortas literatūroje įvardi- įvardijo pirmu numeriu) [21]. Panašūs ir kokybinio jamas kaip vienas opiausių onkologinėmis ligomis tyrimo rezultatai: paaugliai onkologinę ligą ir gydy- sergančių paauglių psichosocialinių sunkumų. Nu- mo patirtį įvardijo kaip daugiausiai distreso keliantį statyta, kad emocinė pusiausvyra susijusi su gerais faktorių, kuris veikia visus jų gyvenimo aspektus tarpasmeniniais santykiais ir geresne fizine svei- (tarpasmeninius santykius, mokymosi rezultatus, kata [12, 16]. Taip pat tyrimai parodė, kad prasta nuotaiką ir t. t.). Taip pat paaugliai teigė daug streso emocinė būklė dažnai įvardijama kaip rizikingo išgyvenantys dėl patiriamos izoliacijos (hospitaliza- elgesio priežastis (nesaugūs lytiniai santykiai, rū- cijos metu pakinta bendravimas su šeima bei drau- kymas) [18, 20]. gais, vargina rutina, paaugliai dažnai negali užsiimti įprastine veikla) [7]. Kad pakitusi gyvenimo rutina Depresyvumas ir nerimas sukelia stresogenines patirtis, pritarė ir kito tyrimo Kad depresyvumas ir padidėjęs nerimo lygis yra ak- autoriai. Jie teigė, kad stresą sukelia ir pablogėjusi tuali onkologinėmis ligomis sergančių paauglių pro- fizinė sveikata, neužtikrintumas dėl ateities bei mir- blema, parodė atlikti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai ties baimė [21]. tyrimai [7, 13–14, 17]. L. Wiener ir kolegos viena Taigi daugelis tyrimų rodo, kad bendravimas iš nerimo bei depresyvumo priežasčių įvardija ben- onkologinėmis ligomis sergantiems paaugliams yra dravimo stoką [13]. Autorių nuomone, neturėjimas ypač svarbus [9, 11, 12]. Vis dėlto L. Wiener ir ko- su kuo pasikalbėti apie ligą, galimas jos pasekmes, legų atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. paauglių taip pat galimą mirtį paaugliams kelia nerimą, apa- patiria stresą šnekėdami apie savo ligą. Taip pat tyri- tiją ar net depresiją. Taip pat nerimą kelia ir ribotos mas parodė, jog vienas iš labiausiai stresą keliančių
2016/3(74) 11 LITERATŪROS APŽVALGA „VISUOMENĖS SVEIKATA”
veiksnių buvo sprendimų apie gydymą priėmimas REZULTATŲ APTARIMAS (82 proc. tiriamųjų patyrė stresą) [13]. Dar vienas Paauglystė yra audringo, prieštaringo ir dažnai proble- veiksnys, kuris paaugliams buvo susijęs su distre- miško vystymosi laikotarpis [2]. Šiuo periodu asmeny- su, – tai galimas nevaisingumas (šalutinis gydymo bė formuojasi ypač intensyviai, vyksta spartūs fiziniai, poveikis) [15]. psichiniai ir socialiniai pokyčiai. Taigi natūralu, kad L. S. Kahalley ir kolegų tyrimas parodė, jog on- šiuo laikotarpiu individas yra ypač jautrus, todėl, kaip kologinėmis ligomis sergančių paauglių patiriamas teigia O. Omari ir D. Wynaden, šiuo metu patiriami sun- distresas dažnai tampa rizikingo elgesio priežastimi kūs išgyvenimai, pavyzdžiui, sirgimas onkologine liga, [20]. Kitas tyrimas atskleidė, kad patiriamas stresas tampa dideliu iššūkiu, sutrikdančiu asmenybės raidą ir dažnai lemia fizinio aktyvumo sumažėjimą bei mity- galinčiu turėti neatitaisomų pasekmių ateityje [7]. bos problemas (dažnai valgoma daug nesveiko mais- Nors atlikta literatūros apžvalga bei kiti tyrimai to, maistas tampa streso mažinimo būdu) [23]. rodo, kad onkologinėmis ligomis sergantys paaugliai Taigi atlikus literatūros apžvalgą paaiškėjo, kad susiduria su daugybe psichosocialinių problemų, Lie- dažniausiai distresas patiriamas dėl onkologinės li- tuvoje vykdytas onkologinėmis ligomis sergančių vai- gos patirties, išgyvenamų bendravimo sunkumų, ri- kų gyvenimo kokybės tyrimas atskleidė, jog tiek vai- botų galimybių [7, 11, 21]. Patiriamas stresas dažnai kai, tiek tėvai didesnį dėmesį skiria fizinei vaiko svei- tampa rizikingo elgesio priežastimi, taip pat lemia katai, o ne psichosocialinei būklei [24]. Tikėtina, kad fizinio aktyvumo sumažėjimą, valgymo sutrikimus tai parodo žemą sąmoningumo lygį, psichologinių ži- [20, 23]. nių stoką, galbūt specialistų, gebančių efektyviai vyk- dyti šviečiamąją veiklą onkologijos srityje, trūkumą. Išvaizdos pokyčiai Atlikta literatūros apžvalga atskleidė, kad dau- Onkologinėmis ligomis sergantys paaugliai neabejo- giausia psichosocialinių problemų kyla dėl ribotų tinai susiduria su pakitusios išvaizdos problemomis. galimybių ir dėl to pakitusių socialinių santykių – Pavyzdžiui, dėl gydymo metodų arba gydymo metu griežta hospitalizacija, pakitęs gyvenimo ritmas, su- patiriamo streso paaugliams dažnai atsiranda ants- varžytos galimybės užsiimti mėgstama veikla kelia vorio problemų (44 proc. 13–17 m. paauglių) [23]. bendravimo sunkumų, o šie savo ruožtu skatina ki- Vis dėlto atlikta literatūros apžvalga rodo, kad apie tas psichosocialines problemas, tokias kaip nerimas, šią problemą diskutuojama mažai. Gerokai daugiau emociniai, elgesio sunkumai, rizikingas elgesys ir dėmesio skiriama išvaizdos pokyčiams dėl chemo- t. t. Labai svarbu, kad dėl suvaržytų galimybių ser- terapinio gydymo. Bene ryškiausias ir daugiausia gantys paaugliai dažnai negali lankyti mokyklos. neigiamų potyrių keliantis išvaizdos pokytis yra nu- Nustatyta, kad nuo diagnozės konstatavimo praėjus slinkę plaukai [7]. Tai patvirtina ir Japonijoje atliktas 3 metams mokykla vis dar lankoma nereguliariai projekcinis testas, kuriame dalyvavę onkologinėmis [25, 26]. Taigi nenuostabu, kad sergantiems paaug ligomis sergantys paaugliai žmogų buvo linkę piešti liams sunkiau nei bendraamžiams užmegzti sociali- be plaukų. Tai rodo, kad plaukai paaugliams yra labai nius santykius, bendrauti, gerai mokytis. svarbus išvaizdos akcentas [14]. Taip pat svarbu paminėti, kad naujausi Lietuvoje Dėl gydymo pakitusi išvaizda lemia augantį ne- atlikti tyrimai rodo, jog išvaizda paauglystėje itin svar- pasitikėjimą savimi, nepritapimą prie bendraamžių, bi [26, 27]. Vis dėlto kalbant apie onkologinėmis ligo- bendravimo ir elgesio problemas. Tai kelia naujas mis sergančius paauglius pakitusios išvaizdos proble- problemas, tokias kaip padidėjęs streso, nerimo ly- mos apžvelgtoje literatūroje analizuojamos palyginti gis, depresyvumas. Dėl nuslinkusių plaukų mergaitės retai. Svarbu tai, kad dėl gydymo pakitusi išvaizda dažnai susiduria su lytinio identiteto problemomis, paaugliams sukelia įvairių psichosocialinių sunkumų nes, tiriamųjų nuomone, plaukai yra vienas esminių (emocinių, bendravimo, stresogeninių patirčių), todėl moteriškumo bruožų [7]. galima teigti, jog sergančio paauglio ir jo pakitusios Apibendrinant galima sakyti, kad onkologinėmis išvaizdos santykiui dėmesio skiriama per mažai [7]. ligomis sergantiems paaugliams aktualiausia proble- Darbo ribotumai: literatūros apžvalgos metu ap- ma, kylanti dėl išvaizdos pokyčių, yra gydymo metu tarti tik pagrindiniai, daugiausia literatūroje anali- nuslinkę plaukai [7, 14]. Tai dažnai tampa kitų pro- zuojami onkologinėmis ligomis sergančių paauglių blemų, tokių kaip bendravimo, elgesio, lytinio tapa- sunkumai. Tolesniuose darbuose būtų aktualu ne tumo, pritapimo prie bendraamžių sunkumai ir pan., tik apibūdinti kylančius sunkumus, bet ir išanali- priežastimi [7]. zuoti literatūroje pateikiamas problemų sprendimo
12 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” LITERATŪROS APŽVALGA strategijas bei psichoterapines priemones, taikomas pakitusiu gyvenimo ritmu. Taip pat dažnai nagrinė- onkologiniams ligoniams. Naudinga išanalizuoti vė- jamas patiriamas stresas, kuris irgi dažniausiai sieja- žiu sergančių paauglių psichosocialines problemas mas su socialiniais sunkumais, gydymo procesu, pa- įvairiose paauglių amžiaus grupėse. Taip pat aktualu blogėjusia sveikata, neužtikrintumu dėl ateities. Re- palyginti sveikų ir sergančių paauglių patiriamus psi- čiausiai literatūroje aprašomi dėl išvaizdos pokyčių chosocialinius sunkumus. kylantys sunkumai. Nors nemažai dėmesio skiriama plaukų netekimo problemai, retai užsimenama apie APIBENDRINIMAS kitus galimus išvaizdos pokyčius, atsiradusius dėl Dažniausiai literatūroje analizuojamos onkologinė- taikomo gydymo. mis ligomis sergančių paauglių socialinės proble- mos, kurios dažnai siejamos su paauglių izoliacija, Straipsnis gautas 2016-08-16, priimtas 2016-09-13
Literatūra 15. Klosky JL, Simmons JL, Russell KM, Foster RH, Sabbatini GM, 1. Sudavičiūtė S, Endriulaitienė A, Raižienė S. Rizikos vertinimo ir Canavera KE et al. Fertility as a Priority among At-Risk Adolescent pasirinkimo ypatumai paauglystėje. Lietuvių katalikų mokslo Males Newly Diagnosed with Cancer and Their Parents. Support akademijos suvažiavimo darbai. 2006;1392-1499. Care Cancer. 2015;23(2):333-341. 2. Goštautas A, Rakauskienė V. Trumpalaikio į sprendimus sutelkto 16. Wesley KM, Zelikovsky N, Schwartz LA. Physical Symptoms, konsultavimo veiksmingumas sprendžiant paauglių psichologines Perceived Social Support, and Affect in Adolescents with Cancer. J problemas mokykloje. 2007;18:28-33. Psychosoc Oncol. 2013;31(4):451-467. 3. Makari J. Lietuvos vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo 17. Hamidah A, Marina MS, Tamil AM, Loh C, Zarina LA, Jamal R kokybė [disertacija]. Kauno medicinos universitetas, 2008. et al. Parental reports of behavioural outcome among paediatric 4. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto leukaemia survivors in Malaysia: a single institution experience. Sveikatos informacijos centras. Sergančių asmenų skaičius pagal Tropical Medicine and International Health. 2014;19(10):1177-1184. diagnozių grupes 2014 metais [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2016- 18. Klosky JL, Foster RH, Li Z, Peasant C, Howell C, Mertens AC et 05-10]. Prieiga per internetą:
2016/3(74) 13 LITERATŪROS APŽVALGA „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Literature review: psychosocial difficulties of adolescents with oncological diseases
Eglė Rekašiūtė, Irina Banienė Lithuanian University of Health Sciences
Summary stress, anxiety, propensity to depression of diseased Although older people suffer from oncological people. Furthermore, it was observed that these problems diseases more often, the illness is ascertained to more interact and are dependent with each other. than hundred under-aged people every year. A severe and slow treatment, which usually has unpleasant side Keywords: oncological diseases, adolescents, psycho- effects, highly changes patient’s existence and cause social difficulties. various psychosocial difficulties. It strongly affects young, becoming mature personality. Therefore, the objective of Correspondence to Eglė Rekašiūtė the article is to identify the mostly analized psychosocial Lithuanian University of Health Sciences difficulties among adolescents with oncological diseases. A. Mickevičiaus str. 9, LT-44307 Kaunas, Lithuania A systematic review of the literature was executed in the E-mail: [email protected] PsyARTICLES and PubMed (Medline) databases. The research showed that teenagers with oncological diseases usually experience social, behavioural, and emotional Received 16 August 2016, issues. In addition, the literature frequently analyzed accepted 13 September 2016
14 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
BENDRO MIRTINGUMO IR VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS ALTERNATYVI PROGNOZĖ LIETUVOJE MAŽINANT MIRTINGUMĄ NUO PENKIŲ IŠVENGIAMŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ
Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos institutas
Santrauka Tikslas. Prognozuoti tikėtinus bendro mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VTGT) pokyčius maži- nant mirtingumą nuo penkių mirties priežasčių, išvengiamų tabako ir alkoholio vartojimo prevencinėmis priemonėmis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime taikyta australų sukurta Prevent prognozavimo sistema, kuri apskaičiuoja ti- kėtiną mirtingumą ateityje pagal dabartinę situaciją. Tyrime panaudoti duomenys apie Lietuvos demografinę padėtį, gy- ventojų mirtingumą, rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimą ir šių rizikos veiksnių įtaką ligų atsiradimui. Mirtingumas prognozuotas keliais scenarijais: netaikant jokios intervencijos (tik atsižvelgiant į esamą rizikos veiksnių paplitimą) ir taikant intervenciją (jeigu rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimas 20–64 m. amžiaus grupėje sumažėtų po 50 proc.). Rezultatai pateikiami kaip absoliutus mirčių skaičiaus pokytis, prognozuojami tikėtini bendro mirtingumo rodikliai ir prognozuojama vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Rezultatai. Prognozės rezultatai rodo, kad 20–64 m. amžiaus grupėje 50 proc. sumažinus rūkymo ir alkoholio varto- jimo paplitimą per 47 metus būtų galima išsaugoti apie 12 120 gyvybių. Didžiausią dalį jų sudarytų išsaugotos gyvybės dėl sumažėjusio mirtingumo nuo išeminės širdies ligos (4 439 gyvybės), plaučių vėžio (3 902 gyvybės) ir kepenų cirozės (2 199 gyvybės), mažesnę dalį – LOPL (1 386 gyvybės) ir kepenų vėžio (193 gyvybės). Rūkymo ir alkoholio vartojimo 20–64 m. amžiaus grupėje mažinimo priemonės, dėl kurių sumažėtų mirtingumas nuo IŠL, LOPL, plaučių vėžio, kepenų cirozės ir kepenų vėžio, padarytų mažą įtaką bendram mirtingumui. Vyrų mirtingumas iki 2025 m. galėtų sumažėti 24,5 atvejo iš 100 000 gyv., o moterų – 7 atvejais iš 100 000 gyv. VTGT, kaip ir bendras mir- tingumas, mažai pasikeistų. Vyrų VTGT iki 2060 m. galėtų pailgėti 0,5 metų, moterų – 0,2 metų. Didžiausias potencialas sumažinti bendrą mirtingumą ir pailginti VTGT yra mirtingumo nuo IŠL mažinimas, tačiau tyrime panaudotos interven- cijos šio mirtingumo beveik nesumažina. Išvados. Tyrimo rezultatai neparodė ryškaus rūkymo ir alkoholio vartojimo prevencijos indėlio tirtoje penkių mirties priežasčių grupėje mažinant bendrą mirtingumą ir ilginant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tačiau didelė tikimybė, kad bendras mirtingumas reikšmingai sumažėtų ir VTGT pailgėtų dėl sumažėjusio mirtingumo nuo visų kitų ligų, kurios tyrime neįvertintos ir kurioms įtaką taip pat daro rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Reikšminiai žodžiai: išvengiamas mirtingumas, prognozė, rizikos veiksniai, rūkymas, alkoholis, prevencija.
ĮVADAS VTGT, kaip pagrindinis LSS tikslas, pasirinkta Lietuvos Respublikos sveikatos 2014–2025 m. stra- ne veltui. VTGT beveik visada naudojama vertinant tegijoje (LSS) numatyta gerinti gyventojų sveikatos gyventojų sveikatą, nes tai universalus pagal mirtin- būklę mažinant rizikos veiksnių paplitimą. Siekiama, gumo duomenis apskaičiuojamas rodiklis, apibendri- kad 2020 m. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina nantis gyventojų gerovę ir sveikatos būklę. Bet kuri gyvenimo trukmė (VTGT) pailgėtų iki 75,8 metų, mirtis daro įtaką VTGT, dėl to ji trumpėja. o 2025 m. – iki 77,5 metų (2014 m. VTGT buvo Siekiant pailginti VTGT lengviausia pradėti nuo 74,6 metų, 2015 m. – 74,5 metų) [1]. tų mirčių, kurios laikomos išvengiamomis taikant pirminę profilaktiką, mažinimo. Į išvengiamų mir- Adresas susirašinėti: Sandra Mekšriūnaitė čių sąrašą įeina mirtys, kurias sukelia rūkymas ir Higienos institutas alkoholio vartojimas [2], todėl ne veltui LSS yra Didžioji g. 22, 01128 Vilnius keliamas uždavinys sumažinti tabako ir alkoholio El. p. [email protected] vartojimą [1].
2016/3(74) 15 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Žinoma, kad vidutinio amžiaus (35–69 m.) rūka- vėžys, išeminė širdies liga, lėtinė obstrukcinė plaučių lių mirtingumas yra tris kartus didesnis nei nerūkan- liga, kepenų cirozė ir kepenų vėžys), o numatytas ty- čiųjų. Pusė pradėjusiųjų rūkyti paauglystėje ir neat- rimo tikslas – prognozuoti tikėtinus bendro mirtin- sisakiusiųjų šio žalingo įpročio miršta nuo rūkymo gumo ir VTGT pokyčius mažinant mirtingumą nuo sukeltų ligų. Ketvirtadalis rūkančių asmenų miršta penkių mirties priežasčių, išvengiamų tabako ir alko- sulaukę vidutinio amžiaus, ir jų gyvenimo trukmė holio vartojimo prevencinėmis priemonėmis. yra 20–25 m. trumpesnė nei nerūkančiųjų. Kiti miršta vyresniame amžiuje. Jų gyvenimo trukmė sumažėja TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 7–8 m., palyginti su nerūkančiais žmonėmis [3]. Tyrime mirtingumui dėl išvengiamų priežasčių pro- Alkoholio vartojimas taip pat prisideda prie gnozuoti naudota kompiuterinė programa Prevent VTGT trumpėjimo. Dėl alkoholio vartojimo Lie- Plus 3.01 (beta). Šioje programoje taikomas L. Gun- tuvoje 2010 m. gyventojai prarado 21,5 tūkst. po- ning-Schepers ir J. Barendregt 1989 m. sukurtas Pre tencialių gyvenimo metų (vyrai – 17,2 tūkst., mo- vent modelis, kurio rezultatai mažai skiriasi nuo kitų terys – 4,4 tūkst.) [4]. Su alkoholio vartojimu susi- prognozavimo metodų (mikrosimuliacinis POHEM jusios mirtys Lietuvoje 2013 m. sudarė bent 4 proc. ir Peto et al. metodai), nors patys modeliai iš esmės visų mirčių [5]. skiriasi [6, 7]. Prevent modelis buvo kelis kartus to- Minėtų rizikos veiksnių – tabako ir alkoholio var- bulintas, tačiau svarbiausias atnaujinimas – galimybė tojimo – paplitimas dabartinėje populiacijoje leidžia numatyti gyventojų sergamumą [10]. prognozuoti, koks bus gyventojų mirtingumas dėl Modelyje galima vienu metu naudoti kelis rizikos šių veiksnių sukeltų priežasčių ateityje, nes remian- veiksnius ir ligas, kurias sukelia šie veiksniai. Rizi- tis atliktų tyrimų rezultatais žinoma, kokia yra rizi- kos veiksnių paplitimo pokyčiai populiacijoje daro ka susirgti ir numirti dėl alkoholio ir tabako sukeltų įtaką mirtingumo rodiklių kitimui atsižvelgiant į me- ligų. Pagal šiuos duomenis taip pat galima numatyti tus, kurie reikalingi, kad ligos rizika pradėtų mažėti gyventojų bendro mirtingumo ir VTGT pokyčius. ir sumažėtų iki minimalios išnykus rizikos veiksnio Atitinkamai galima prognozuoti mirtingumo poky- ekspozicijai. Prevent modelis pateikia du scenarijus: čius, jeigu valstybė imtųsi prevencinių priemonių ir be intervencijos („reference“) ir su intervencija („in sumažintų alkoholio bei tabako vartojimo paplitimą tervention“). Šie scenarijai skiriasi tuo, jog pirmaja- populiacijoje. me scenarijuje netaikoma jokia intervencija, o inter- Minėtai prognozei atlikti tinka australų sukurtas venciniame scenarijuje – taikoma tam tikra interven- Prevent modelis, kuris yra pakankamai pažangus ir cija [10]. Abu scenarijai pradedami skaičiuoti nuo nesudėtingas naudoti lyginant su anksčiau taikytais bazinių metų (geriausiu atveju tai turėtų būti metai, prognozavimo modeliais [6, 7]. Prevent modelyje apie kuriuos turima daugiausiai duomenų). būsimas populiacijos mirtingumas prognozuojamas Prevent modelyje naudojami pagrindiniai matai ir atsižvelgiant į rizikos veiksnius, jų paplitimą, santy- jų paaiškinimai: kinę ligų riziką, demografinius veiksnius ir dabartinę • rizikos veiksnio paplitimas pradinėje populiacijo-
gyventojų sveikatos būklę [8]. je ar jos dalyje (P0) ir po tam tikro laiko netaikant 0 1 Prevent modelį taikant bendram mirtingumui ir intervencijos (Pt ) ir taikant intervenciją (Pt ); VTGT prognozuoti Lietuvoje iki šiol atliktas vienas • sergamumo dažnio santykis (IDR, Incidence Den tyrimas, į kurį įtraukti trys rizikos veiksniai (rūky- sity Ratio arba Rate Ratio, Relative Risk, RR) – mas, padidėjęs arterinis kraujospūdis ir nutukimas) sergamumo populiacijoje, kuri niekada neturėjo bei penkios šių rizikos veiksnių sukeliamos ligos rizikos veiksnio, santykis su sergamumu populia- (išeminė širdies liga, plaučių vėžys, lėtinės kvėpavi- cijoje, kuri turėjo rizikos veiksnį; mo sistemos ligos, insultas ir krūties vėžys). Tyrimo • laiko įtakos dalis (TIF, trend impact fraction) – rezultatai parodė, kad pašalinus šiuos rizikos veiks- naujų ligos atvejų, išvengiamų esant įprastiems nius iš populiacijos (naujai gimę asmenys niekada rizikos veiksnio paplitimo pokyčiams, santykis nepatiria rizikos veiksnių ekspozicijos) per 50 metų su naujais atvejais, kurie atsirastų, jeigu rizikos būtų išsaugotos 2 610 moterų ir 14 757 vyrų gyvybės veiksnio paplitimas visiškai nepasikeistų (apskai- ir jų VTGT atitinkamai pailgėtų 0,28 ir 1,22 metų [9]. čiuojama žinant RR ir rizikos veiksnio paplitimą Į mūsų atliktą tyrimą įtraukti du rizikos veiks- populiacijoje ankstesniais metais); niai (tabako ir alkoholio vartojimas) bei jų sukelia- • potencialios įtakos dalis (PIF, potencial impact mos penkios išvengiamos mirties priežastys (plaučių fraction) yra tam tikru laiko momentu išvengtų
16 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
naujų atvejų skaičiaus santykis su atvejais, kurie 50 proc., ankstesnis (2012 m.) žinomas rizikos veiks- būtų atsiradę, jeigu nebūtų taikyta intervencija; nio paplitimas 2013 m. sumažinamas perpus ir atei- • mirtingumas (M, mortality) – mirusiųjų santykis nančiais prognozės metais išlieka sumažintas. Pagal su gyventojų skaičiumi. tai atitinkamai perskaičiuojamas mirtingumas visu Minėti parametrai pavaizduoti apibendrintoje prognozuojamu laikotarpiu ir nurodomi jo pokyčiai Prevent modelio schemoje (1 pav.). Kairėje pateikia- dėl pritaikytos intervencijos. mi scenarijaus be intervencijos, dešinėje – scenari- Šis ciklas abiejų scenarijų atvejais kartojamas jaus su intervencija žingsniai. kasmet, kol gaunamas galutinis rezultatas – mir- Scenarijaus be intervencijos atveju pagal da- čių skaičius paskutiniais prognozuojamais metais bartinį rizikos veiksnio paplitimą populiacijoje (2060 m.) su intervencija ir be intervencijos. Šių
(P0) ir santykinę riziką (RR) apskaičiuojami nau- dviejų scenarijų rezultatų skirtumas (∆) laikomas ji ligos atvejai po metų. Kartu čia atsižvelgiama pasiektu sveikatos pagerėjimu, kuris gali būti išreiš- į įprastinius rizikos veiksnio paplitimo pokyčius, kiamas mirtingumu, absoliučiu mirčių skaičiumi išreiškiamus laiko įtakos dalimi (TIFt), kurie vyks- arba VTGT. ta netaikant intervencijos. Pagal esamą mirtingu- Prevent modelyje skaičiuojant mirtingumo poky- mą (M0) dabartinėje populiacijoje apskaičiuojami čius dėl taikytų intervencijų atsižvelgiama į papil- nauji mirtingumo rodikliai (Mt) nuo konkrečios domus rizikos veiksnius apibūdinančius aspektus – ligos po metų. LAT ir LAG laikotarpį bei LAG funkciją: Analogiškai viskas vyksta ir taikant scenarijų su • LAT – laikotarpis metais, kurie turi praeiti pašali- intervencija, tik šiuo atveju rizikos veiksnio papli- nus rizikos veiksnį, kad santykinė rizika pradėtų timas sumažinamas tam tikru procentu ir dėl to at- mažėti; sižvelgiama į potencialios įtakos dalį (PIFt). Pavyz- • LAG – trumpiausias laikotarpis metais, kurie turi džiui, pasirinkus, kad intervencija taikoma 2013 m. praeiti nuo LAT, kad santykinė rizika pasiektų ir jos metu rizikos veiksnio paplitimas sumažėja mažiausią įmanomą lygį;
Rizikos veiksnio paplitimas P 0 pokytis (0) + pokytis (0) intervencija (1)
Rizikos veiksnio Rizikos veiksnio 0 1 paplitimas P paplitimas P t t
A B A B RR RR RR RR
A B A A B B TIF TIF PIF x TIF PIF x TIF t t t t t t
A B A B x M x M x M x M 0 0 0 0
A,0 B,0 A,1 B,1 M M M M t t t t
x POP x POP x POP x POP 0 0 0 0
0 ∆ = 1 POP POP t pasiektas sveikatos t pagerėjimas
1 pav. Apibendrinta Prevent modelio schema (viršutiniai indeksai (A, B) žymi skirtingas ligas) [8]
2016/3(74) 17 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
• LAG funkcija – LAG mažėjimo kreivės forma; 1 lentelė. Rizikos veiksnių ir išvengiamų mirčių ryšys gali būti linijinė, logistinė ir eksponentinė. Rizikos Santykinė Prevent Išvengiamo mirtin- LAG prognozės sąlygos. Liga veiksnio rizika LAT LAG funkcija gumo prognozei pasirinktos šios sąlygos: kategorija Vyrai Moterys • išvengiamos mirties priežastys, susijusios su rū- Nerūkantys 1 1 Plaučių Kada nors Ekspo- kymu: plaučių vėžys (C34), išeminė širdies liga vėžys 4,48 3,58 2 36 rūkę nentinė (IŠL, I20–I25), lėtinė obstrukcinė plaučių liga [14, 15] Rūkantys 9,16 6,76 (LOPL, J40–J44); Nerūkantys 1 1 Išeminė • išvengiamos mirties priežastys, susijusios su al- Kada nors širdies liga 1 1 2 15 Linijinė koholio vartojimu: kepenų cirozė (K70, K74), ke- rūkę (IŠL) [16, 17] penų vėžys (C22); Rūkantys 1,41 2,02 • rūkymo kategorijos: „nerūkantis“, „kada nors rū- Lėtinė Nerūkantys 1 1 obstrukcinė Kada nors kęs“, „rūkantis“; 2,87 2,02 plaučių liga rūkę 1 20 Linijinė • alkoholio vartojimo kategorijos: „nevartojantis“, (LOPL) Rūkantys 4,11 3,28 „vartojantis iki 25 g/d.“, „vartojantis iki 50 g/d.“; [18, 19] Nevartojantys 1 1 • rizikos veiksnių paplitimas pagal amžių (20– alkoholio Kepenų 24; 25–34; 35–44; 45–54; 55–64) ir lytį (vyrai, Vartojantys iki cirozė 1,5 1,5 1 10 Linijinė 25 g/d. moterys); [20, 21] 1 Vartojantys iki • laikotarpis: 2013–2060 m. (47 m.); 2,4 2,4 50 g/d. • intervencijos efektyvumas mažinant rizikos Nevartojantys 1 1 veiksnių paplitimą populiacijoje – 50 proc.; alkoholio Kepenų Vartojantys iki Ekspo- • intervencija pradedama taikyti 2013 m. (todėl vėžys 1,28 1,97 1 22 25 g/d. nentinė prognozė rodo, kaip sumažėtų mirtingumas iki [22, 23] Vartojantys iki 1,51 3,57 2060 m., jeigu rizikos veiksnių paplitimas būtų 50 g/d. sumažėjęs jau 2013 m.). Informacijos šaltiniai: Rizikos veiksnių paplitimo duomenys. Rizikos • 2013–2014 m. Lietuvos gyventojų skaičius penk veiksnių paplitimo populiacijoje duomenys neatitiko metinėmis amžiaus grupėmis ir pagal lytį naudo- publikacijose naudojamų rizikos veiksnių kategori- jamas iš Lietuvos statistikos departamento duo- jų. Dėl šios priežasties rizikos veiksnių paplitimas menų bazės; apskaičiuotas panaudojant kelias suaugusių Lietu- • prognozuojamas gyventojų skaičius penkmetinė- vos žmonių gyvensenos tyrimų duomenų lenteles mis amžiaus grupėmis pagal lytį 2015–2060 m. [11–13]. naudojamas iš Eurostato duomenų bazės. Pasi- Mirtingumas. Skaičiuojant paamžinius mirtin- rinktas „pagrindinis scenarijus“ (angl. main sce gumo rodiklius baziniais metais (2013 m.) pastebė- nario), kuriame atsižvelgiama į prognozuojamą ta, kad kai kuriose amžiaus grupėse rodiklis gali būti gimstamumą, mirtingumą ir migraciją; nestabilus, o tai galėtų iškreipti prognozės rezultatus. • naudojami 2008, 2010, 2012 m. suaugusių Lie- Dėl šios priežasties nuspręsta apskaičiuoti mirtingu- tuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenys apie mą panaudojus 2012–2014 m. duomenis, nes tokiu rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimą populia- atveju 2013 m. yra laikotarpio viduryje ir rodikliai cijoje [11–13]; tampa stabilesni. • 2012–2014 m. mirtingumas nuo penkių išvengia- Prognozė atliekama esant šioms prielaidoms: mų mirties priežasčių pagal lytį ir amžių gautas iš • rizikos veiksnių paplitimas sumažinamas (inter- Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro; vencijos taikomos) tik 20–64 m. amžiaus grupė- • naudojami atrinktų publikacijų duomenys apie je, todėl mirtingumas mažėja 20–64 m. ir vyres- rizikos veiksnių įtaką išvengiamoms išeitims nėse amžiaus grupėse (priklausomai nuo LAT + (1 lentelė). LAG2);
1 Pasirinktų ligų LAT ir LAG laikų suma (pagal pasirinktus literatūros 2 LAT + LAG yra LAT ir LAG laikotarpio suma (metais), kuri rodo, šaltinius) sudaro ne ilgiau nei 38 metus, tad galutinis taikytų intervencijų kiek laiko užtrunka nuo rizikos veiksnio ekspozicijos išnykimo iki poveikis užtruktų iki 2051 m. – dėl šios priežasties prognozę atlikome tol, kol santykinė rizika sumažėja iki mažiausio įmanomo lygio (pvz., iki 2060 m. Tačiau rezultatai vertinami ir 2025 m., kaip galutinis turi praeiti bent 11 metų (1 + 10), kad rizika mirti nuo kepenų cirozės Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos terminas. pasiektų mažiausią lygį).
18 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
• apskaičiuoti visos populiacijos mirtingumo rodi- (maždaug 37 proc.), o 20–64 m. amžiaus grupėje per- kliai neišskiriant amžiaus grupių; pus sumažėjęs rūkymo paplitimas mirtingumą nuo • vidutinis metinis gyventojų skaičius yra apibrėž- šios ligos populiacijoje gali sumažinti vos 1–14 proc. tas ir nesikeičia visos prognozės metu. (dėl mažos santykinės rizikos). Kitos mirties priežas- tys bendram mirtingumui daro mažą įtaką nepaisant REZULTATAI to, kad mirtingumas nuo jų sumažėtų labiau: nuo Absoliutus mirčių skaičius plaučių vėžio – iki 33 proc., nuo LOPL – iki 4 proc., Prognozės rezultatai rodo, kad 20–64 m. amžiaus nuo kepenų cirozės – iki 14 proc., nuo kepenų vė- grupėje 50 proc. sumažinus rūkymo ir alkoholio var- žio – iki 14 proc. Kadangi tyrime taikyta intervenci- tojimo paplitimą per 47 metus būtų galima išsaugoti ja nesumažintų mirtingumo nuo IŠL, todėl ir bendro apie 12 120 gyvybių. Didžiausią dalį jų sudarytų iš- mirtingumo rodiklis mažai pasikeistų. saugotos gyvybės dėl sumažėjusio mirtingumo nuo Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis pro- išeminės širdies ligos (4 439 gyvybės), plaučių vėžio gnoze, bendrą mirtingumą pasirinktos intervencijos (3 902 gyvybės) ir kepenų cirozės (2 199 gyvybės), mažintų (palyginti su prognozuojamu scenarijumi mažesnę dalį – LOPL (1 386 gyvybės) ir kepenų vė- be intervencijos) tik iki 2033 m., o vėliau inter- žio (193 gyvybės). vencijos scenarijaus atveju bendras mirtingumas Prognozės laikotarpio pradžioje daugiausia gy- vėl pradėtų artėti prie prognozuojamo scenarijaus vybių būtų išsaugoma dėl mirtingumo nuo kepenų be intervencijos. Vadinasi, sumažinus tabako ir al- cirozės sumažėjimo, nes šios ligos LAT ir LAG koholio vartojimo paplitimą bendras mirtingumas laikotarpių suma yra trumpiausia (2 pav.). Vėliau ateityje nebūtinai išliktų sumažėjęs baigus taikyti (maždaug nuo 10 prognozės metų) pradėtų sparčiai intervencijas. didėti išsaugotų gyvybių dėl mirtingumo nuo plau- Šis paradoksas atsiranda, nes intervencijos tai- čių vėžio, išeminės širdies ligos ir LOPL sumažė- komos 20–64 m. amžiaus grupėje, tad mirtingumo jimo skaičius. Prognozės laikotarpio antroje pusėje rodikliai sumažinami šioje ir vyresnėse gyventojų prie bendro mirčių skaičiaus sumažėjimo labiausiai grupėse ir tik dėl penkių ligų. Taigi daugiau žmonių prisidėtų dėl sumažėjusio mirtingumo nuo plaučių vėžio išsaugotų gyvybių skaičius, nes plaučių vėžio LAT ir LAG laikotarpių suma ilgiausia ir šios ligos 0 santykinė rizika dėl rūkymo yra didžiausia. Dėl mir- tingumo nuo kepenų vėžio sumažėjimo išsaugotų –100 gyvybių skaičius sudarytų vos 1,6 proc. nuo bendro išsaugotų gyvybių skaičiaus. Vertinant iš LSS perspektyvos, iki 2025 m. dar ne- –200 . k būtų pasiektas galutinis ir didžiausias prevencinių prie- s
ų i –300 monių efektas – tam prireiktų dar bent penkerių metų. č r i M Bendras mirtingumas –400 Bendras mirtingumas prognozuotas atsižvelgiant į mirtingumo nuo penkių išvengiamų mirties priežas- –500 čių pokyčius skirtingų scenarijų atvejais: netaikant jokios intervencijos ir taikant rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimo mažinimo intervencijas kartu. –600
Darant prielaidą, kad rizikos veiksnių paplitimas su- 2013 2020 2025 2030 2035 2040 2050 2060 mažėja vienodai (po 50 proc.), apskaičiuota, kaip pa- Metai sikeistų bendras gyventojų mirtingumas iki 2060 m. IŠL Kepenų cirozė (2 pav., 2 lentelė). Plaučių vėžys Kepenų vėžys Prognozės rezultatai rodo, kad taikant pasirinktas LOPL intervencijas 20–64 m. populiacijoje bendro mir- 2 pav. Prognozuojamas scenarijaus su intervencija mirčių tingumo rodikliai mažai pasikeistų. Taip yra dėl to, skaičiaus skirtumas nuo prognozuojamo mirčių skaičiaus kad iš mūsų nagrinėtų išvengiamų mirties priežas- scenarijaus be intervencijos atžvilgiu (y ašies 0 reikšmė) čių didžiausią bendro mirtingumo dalį sudaro IŠL pagal ligų struktūrą
2016/3(74) 19 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
sulauktų pensinio amžiaus, gyventų ilgiau ir sudarytų scenarijaus be intervencijos. Nors ilgesnėje perspek- didesnę gyventojų dalį nei dabar. Tačiau žinome, kad tyvoje VTGT galėtų labiau pailgėti, vis dėlto tai ma- vyresnio amžiaus gyventojų mirtingumą labiausiai žas pokytis. lemia IŠL, kurių prognozėje taikytos intervencijos „neįveiktų“. Tokiomis aplinkybėmis bendras popu- REZULTATŲ APTARIMAS liacijos mirtingumas padidėtų. Atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kiek sumažėtų bendras mirčių skaičius, kaip pasikeistų Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tikėtinas gyventojų mirtingumas ir VTGT Lietuvoje Tyrimo metu apskaičiuota, kaip pasikeistų viduti- iki 2060 m., jeigu sumažėtų mirtingumas nuo IŠL, nė tikėtina gyvenimo trukmė (VTGT), jei sumažėtų LOPL, plaučių vėžio, kepenų cirozės ir kepenų vė- mirtingumas nuo rūkymo ir alkoholio vartojimo su- žio sumažinus rūkymo ir alkoholio paplitimą perpus keliamų penkių mirties priežasčių 20–64 m. amžiaus 20–64 m. amžiaus gyventojų populiacijoje. grupėje pritaikius tabako ir alkoholio vartojimo pre- Dėl tyrime taikytų intervencijų bendras mirčių vencines priemones (3 pav., 3 lentelė). skaičius per 47 metus galėtų sumažėti apie 12 tūkst. Prognozuojama, kad vyrų VTGT iki 2025 m. galė- (skaičiuojant nuo prognozuojamo tikėtino mirčių tų pailgėti 0,26 m., o moterų – 0,1 m. Iki 2060 m. dėl tų pačių intervencijų poveikio vyrų VTGT galėtų pa- ilgėti 0,51 m., o moterų – 0,18 m. nuo prognozuojamo 80 )
. 79 m ( 78 ė m
2 400 k 77 u r t
76
2 200 o
m 75 i
2 000 n e 74 v y g
1 800 73 a . n i v
t 72 y ė
g 1 600
k i 0 71 t
0 ė 0
n 70 0 i
1 400 t 0 u 1
d 69 i V 1 200 68 2013 2020 2025 2030 2035 2040 2050 2060
1 000 Metai Moterys (be intervencijos) 2013 2020 2025 2030 2035 2040 2050 2060 Moterys (su intervencija) Metai Vyrai (be intervencijos) Vyrai (su intervencija) Be intervencijos Su intervencija 4 pav. Tikėtinos vyrų ir moterų VTGT pokyčiai taikant rū- kymo ir alkoholio vartojimo intervencijas 20–64 m. am- 3 pav. Tikėtino bendro mirtingumo prognozė žiaus grupėje
2 lentelė. Tikėtino bendro mirtingumo pokyčiai 2013, 3 lentelė. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai 2025 ir 2060 m. pagal lytį skirtingų scenarijų atvejais 2013, 2025 ir 2060 m. pagal lytį skirtingų scenarijų atvejais
Metai Be intervencijos Su intervencija Skirtumas Metai Be intervencijos Su intervencija Skirtumas VYRAI VYRAI 2013 1 507,4 1 507,4 0 2013 68,37 68,37 2025 1 943 1 918,5 –24,5 2025 68,36 68,62 +0,26 2060 2 130,1 2 128,4 –1,7 2060 68,37 68,88 +0,51 MOTERYS MOTERYS 2013 1 277,7 1 277,7 0 2013 79,24 79,24 2025 1 706,8 1 699,8 –7 2025 79,24 79,34 +0,1 2060 2 058,4 2 058,3 –0,1 2060 79,24 79,42 +0,18
20 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI skaičiaus nesiimant jokių intervencijų). Anksčiau padidėjimas dėl pagerėjusios sveikatos priežiūros atliktame A. Zaborskio ir J. Buivydienės tyrime vyresniame amžiuje [26]. gauti panašūs rezultatai: dėl rūkymo, padidėjusio Senstant populiacijai bendro mirtingumo rodiklių arterinio kraujospūdžio ir antsvorio prevencinių didėjimo dėl pensinio ir senyvo amžiaus gyventojų priemonių taikymo nuo gimimo po 50 metų būtų iš- mirčių išvengti sudėtinga, nes, nepaisant ilgėjančios saugotos 17 367 gyvybės. Daugiausia gyvybių būtų VTGT, šios amžiaus grupės gyventojai anksčiau ar išsaugota dėl sumažėjusio mirčių nuo plaučių vėžio, vėliau miršta. Bendro mirtingumo sumažėjimas turi LOPL ir IŠL skaičiaus taikant rūkymo prevencines didesnį potencialą taikant prevencines priemones iki priemones [9]. pensinio amžiaus. Situacija galimai keisis, kai inter- Nors bendras išsaugotų gyvybių skaičius būtų vencijos paveikta populiacija pasieks pensinį amžių. nemažas, tačiau įvertinus tai, kad ši suma susidary- Kaip minėta anksčiau, sumažinus mirtingumą nuo tų per kelis dešimtmečius, kasmet išsaugotų gyvy- penkių į tyrimą įtrauktų išvengiamų mirties priežas- bių skaičius būtų apie 250–350. Nepaisant to, toks čių, bendras mirtingumas mažai sumažėtų. Kartu mirčių skaičiaus sumažėjimas turėtų nedaug įtakos šiek tiek pailgėtų VTGT. Per 47 prognozės metus, bendro mirtingumo rodiklio sumažėjimui ir VTGT sumažinus mirtingumą nuo penkių ligų (kai alko- pailgėjimui. holio vartojimas ir rūkymas sumažėja perpus), vyrų Dėl mūsų tyrime taikytų intervencijų sumažėjęs VTGT pailgėtų 0,5 m., moterų – 0,2 m. Toks VTGT mirtingumas nuo penkių pasirinktų išvengiamų prie- pailgėjimas labai skiriasi nuo Lietuvos sveikatos žasčių nesmarkiai sumažintų prognozuojamą bendrą 2014–2025 m. strategijoje užsibrėžto tikslo pasiekti, mirtingumą. Taip yra dėl to, jog Prevent modelyje in- kad VTGT iki 2025 m. būtų 77,5 m. [1]. tervencijos taikomos 20–64 m. amžiaus grupėje, tad Mūsų tyrimo duomenys atitinka A. Zaborskio ir mirtingumo rodikliai sumažėja šioje ir vyresnėse gy- J. Buivydienės gautus rezultatus. Apskaičiuota, kad ventojų grupėse ir tik dėl penkių nagrinėtų ligų. Taigi per penkerius metus eliminavus jaunimo (iki 24 m. daugiau žmonių sulauktų pensinio amžiaus, gyventų amžiaus) rūkymą ir vėliau dar 45 m. gimstant ir au- ilgiau ir sudarytų didesnę gyventojų dalį nei dabar. gant kartai, kuri niekada nepradės rūkyti, sumažėtų Tačiau žinome, kad vyresnio amžiaus gyventojų mir- mirtingumas nuo plaučių vėžio, LOPL ir IŠL. Dėl to- tingumą labiausiai lemia IŠL, kurių modelyje taiky- kios intervencijos vyrų VTGT per 50 metų pailgėtų tos intervencijos „neįveikia“. Kita vertus, vis daugiau 0,97 m., moterų – 0,23 m. Kartu išvengus nutukimo didėja įtarimų, jog didelis mirtingumas nuo IŠL Lie- ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio vyrų VTGT tuvoje yra dėl netinkamo pagrindinės mirties priežas- pailgėtų 1,22 m., moterų – 0,28 m. [9]. ties nustatymo, t. y. dėl subjektyvių priežasčių. Tam Taigi palyginus mūsų ir ankstesnio tyrimo rezul- patvirtinti arba paneigti 2017 m. planuojame atlikti tatus matyti, kad vyrų VTGT dėl rūkymo, antsvorio ir tyrimą. padidėjusio arterinio kraujospūdžio eliminavimo nuo Iš dalies tokį reiškinį lemia Prevent modelio ir gimimo pailgėja beveik dvigubai daugiau nei mūsų tyrime naudotų duomenų ypatybės. Ypač svarbu, nagrinėtu atveju, kai VTGT pailgėja dėl rūkymo ir kad tyrime naudojama santykinė rizika yra išmatuo- alkoholio vartojimo prevencijos priemonių, kurių ta kitose populiacijose, todėl kiekybiškai įvertinus efektyvumas yra 50 proc. tiriamų ligų santykinę riziką Lietuvos populiacijoje Remiantis 2011 m. duomenimis, Lietuvos gyven- tyrimo rezultatai būtų tikslesni. (Šios ir kitos Pre tojų VTGT dėl mirtingumo iki 65 m. amžiaus sutrum- vent modelio ypatybės, lemiančios tyrimo rezul- pėjo 8 m. (vyrų – 10,7 m., moterų – 4,6 m.), o PSO tatus, plačiau aprašytos ankstesnėse publikacijose Europos regione – 6 m. [27]. Kaip žinoma, šį praradi- [24, 25].) mą sukelia ir kitos, tyrime nenagrinėtos, ligos, kurios Taip pat taikant Prevent modelį iš naujo išryškė- nepriklauso nuo rūkymo ir alkoholio vartojimo. ja sena problema, kuri kelia iššūkius ne tik sveikatos Akivaizdu, kad mūsų nagrinėti rizikos veiksniai su- priežiūros sistemos specialistams, bet ir visai šaliai. siję ne tik su aptartomis penkiomis ligomis, tad didelė Tai – gyventojų senėjimas. Turimi duomenys rodo, tikimybė, jog bendras mirtingumas turėtų labiau suma- kad gyventojų senėjimą sukėlė trys elementai: vaikų žėti, nei rodo prognozė. Be to, prognozė neįvertina rizi- skaičiaus sumažėjimas dėl mažo gimstamumo, dar- kos veiksnių bendro poveikio, kuris gali būti sumuoja- bingo amžiaus gyventojų emigracija (iš dalies prisi- mas arba dauginamas [28]. Tyrimai rodo, kad rūkymo ir dėjusi ir prie vaikų skaičiaus mažėjimo, kai emigruo- alkoholio vartojimo sąveika gali būti įvairi. Pavyzdžiui, jama šeimomis) ir vyresnio amžiaus gyventojų dalies rizika susirgti burnos ar gerklės vėžiu rūkant ir vartojant
2016/3(74) 21 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
alkoholį atitinka santykinę riziką, kuri būtų lygi ar net vėžio, kepenų cirozės ir kepenų vėžio, padarytų didesnė nei šių atskirų rizikos veiksnių santykinės ri- mažą įtaką bendram mirtingumui. Vyrų mirtin- zikos sandauga [29]. Kraujotakos sistemos ligų atveju gumas iki 2025 m. galėtų sumažėti 24,5 atve- santykinė rizika taip pat įvairi. Tyrimai rodo, kad, vei- jo iš 100 000 gyv., o moterų – 7 atvejais iš kiant abiem rizikos veiksniams kartu (rūkant ir varto- 100 000 gyv. Tokius rezultatus lemia tai, kad jant alkoholį), santykinė rizika padidėja ne daugiau nei mirtingumas nuo plaučių vėžio, LOPL, kepe- šių rizikos veiksnių suma [28]. Kita vertus, nustatyta, nų cirozės ir kepenų vėžio sudaro mažą bendro kad kraujotakos sistemos ligų santykinė rizika tiesiogiai mirtingumo dalį, o mirtingumas nuo IŠL, ku- proporcinga rūkymo intensyvumui, o alkoholio povei- ris sudaro didelę bendro mirtingumo dalį (apie kis yra įvairesnis ir priklauso nuo daugelio kitų veiksnių 37 proc.), yra nedaug paveikiamas pasirinktomis (amžiaus, lyties, alkoholio vartojimo įpročių). Tyrimai intervencijomis. rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas netgi sumaži- 2. VTGT, kaip ir bendras mirtingumas, dėl penkių na kai kurių kraujotakos sistemos ligų riziką, o alkoho- nagrinėtų mirties priežasčių sumažėjimo 20– lio vartojimas dideliais kiekiais šią riziką padidina [30]. 64 m. amžiaus grupėje taikant rūkymo ir alkoho- Tad norint tinkamai įvertinti rūkymo ir alkoholio var- lio vartojimo prevencines priemones pasikeistų tojimo prevencijos įtaką bendro mirtingumo rodikliams nestipriai. Vyrų VTGT iki 2060 m. galėtų pailgėti ir VTGT Prevent modelyje reikėtų panaudoti daugiau 0,5 metų, moterų – 0,2 metų. duomenų apie kitas ligas, susijusias su nagrinėjamais 3. Didelė tikimybė, kad bendras mirtingumas suma- rizikos veiksniais. žėtų ir VTGT pailgėtų dėl mirtingumo nuo kitų ligų, kurios tyrime neįvertintos ir kurioms įtaką IŠVADOS taip pat daro rūkymas ir alkoholio vartojimas, 1. Rūkymo ir alkoholio vartojimo 20–64 m. am- sumažėjimo. žiaus grupėje mažinimo priemonės, dėl kurių sumažėtų mirtingumas nuo IŠL, LOPL, plaučių Straipsnis gautas 2016-08-09, priimtas 2016-09-08
Literatūra 13. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, 1. LR Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2012. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“. TAR. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2013. 2014;2014-09403. 14. Lee PN, Forey BA, Coombs KJ. Systematic review with meta- 2. Canadian Institute for Health Information. Health Indicators 2012. analysis of the epidemiological evidence in the 1900s relating Ottawa: CIHI, 2012. smoking to lung cancer. BMC Cancer. 2012;12:385. 3. Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako 15. Kreuzer M, Bofferra P, Whitley E, Ahrens W, Gaborieau V, Heinrich J kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokomoji knyga. Kaunas: et al. Gender differences in lung cancer risk by smoking: a multicentre Kauno medicinos universitetas, 2008. case-control study in Germany and Italy. British Journal of Cancer. 4. Štelemėkas M, Veryga A. Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų 2000;82(1):227-233. potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003–2010 metais. 16. Schnohr R, Jensen JS, Scharling H, Nordestgaard BG. Coronary Visuomenės sveikata. 2012;4(59):26-32. heart disease factors ranked by importance for the individual 5. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties and community. A 21 year follow-up of 12 000 men and women priežastys 2013. Vilnius, 2014. from The Copenhagen City Heart Study. European Heart Journal. 6. Bronnum-Hansen H, Jueal K. Estimating Mortality Due to 2002;23(8):620-626. Cigarette Smoking: Two Methods, Same Result. Epidemiolgy. 17. Kawachi I, Colditz GA, Stampfer MJ, Willett WC, Manson JE, 2000;11(4):422-426. Rosner B et al. Smoking cessation and time course of decreased 7. Bronnum-Hansen H. How Good Is the Prevent Model for Estimating risks of coronary heart disease in middle-aged women. Archives of the Health Benefits of Prevention? Journal of Epidemiology and Internal Medicine. 1994;154(2):169-175. Community Health. 1991;53(5):300-305. 18. Forey BA, Thornton AJ, Lee PN. Systematic review with meta- 8. Gunning-Schepers L. The health benefits of Prevention: a analysis of the epidemiological evidence relating smoking to COPD, simulation approach. Rotterdam: Instituut Maatschappelijke chronic bronchitis and emphysema. BMC Pulmonary Medicine. Gezondheidszorg, Erasmus Universiteit Rotterdam, 1988. 2011;11:36. 9. Zaborskis A, Buivydienė J. Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių 19. U.S. Deparment of Health and Human Services. Reducing the prognozė pašalinus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius nuo health consequences of smoking. 25 years of progress. A report of vaikystės: modeliavimo su Prevent rezultatai. Visuomenės sveikata. the Surgeon General. Executive Summary. DHHS Publication No. 2012;1(56):22-33. (CDC) 89-8411. 1989. 10. Barendregt JJ. Prevent documentation. Brisbane, May 2006. 20. Corrao G, Bagnardi V, Zambon A, Torchio P. Meta-analysis of 11. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, alcohol intake in relation to risk of liver cirrhosis. Alcohol & Veryga A ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, Alcoholism. 1998;33(4):381-392. 2008. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2009. 21. Brennan A, Purshouse R, Taylor K, Rafia R. Independent review of 12. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, the effects of pricing and promotion: Part B. Modelling the potential Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2010. impact of pricing and promotion policies for alcohol in England. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2011. Results from the Sheffield Alcohol Policy Model, version 2008.
22 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
22. Bagnardi V, Mlangiardo M, La Vecchia C, Corrao G. A meta- 26. Gedvilaitė-Kordušienė M. Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai: analysis of alcohol drinking and cancer risk. British Journal of suaugusių vaikų pareigos pagyvenusiems tėvams Lietuvoje. Cancer. 2001;85(11):1700-1705. Lietuvos statistikos darbai. 2013;52(1):22-33. 23. Heckley GA, Jarl J, Asamoah BO, Gerdtham UG. How the risk of the 27. World Health Organization. WHO HFA – European Health for All liver cancer changes after alcohol cessation: A review and meta- Database. Prieiga per internetą:
Alternative prediction of overall mortality and life expectancy in Lithuania caused by decrease of mortality from five avoidable death causes
Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene
Summary could be prolonged by 0.5 years for males and by 0.2 years The aim of the study was to predict overall mortality for females by 2060. The most overall mortality decrease and life expectancy after reduction smoking and alcohol and life expectancy prolongation would be achieved if drinking prevalence in population aged 20–64 years mortality from ischaemic heart disease would be reduced followed by reduction of mortality from five avoidable with other public health promotion interventions, not only death causes. smoking and alcohol consumption prevention. Material and methods. Prevent model was used to Conclusions. Study results show slight impact of predict mortality and life expectancy depending on current smoking and alcohol consumption prevention to overall situation. Data on demographic situation and population mortality and life expectancy. Nonetheless smoking health status (mortality, smoking and alcohol drinking and alcohol consumption prevention could contribute prevalence) and relationship between two risk factors and to reduction of overall mortality and life expectancy five avoidable death causes (lung cancer, ischemic heart prolongation by reduction of mortality from other death disease, COPD, liver cancer and liver cirrhosis) were causes that were not included in our study but are also used. Mortality was calculated at two scenarios (“scenario caused by smoking and alcohol consumption. without intervention” and “scenario with intervention”). Intervention scenario was set to calculate mortality Keywords: avoidable mortality, prediction, risk factors, if prevalence of risk factors in population aged 20– smoking, alcohol, prevention. 64 decreases by 50 percent (for each risk factor). Results are provided as change of total deaths, predicted overall mortality rate and predicted life expectancy. Correspondence to Sandra Mekšriūnaitė Results. If smoking and alcohol consumption prevalence Institute of Hygiene decreases by 50 percent in ages 20–64, predicted mortality Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania from five avoidable death causes would slightly contribute E-mail: [email protected] to reduction of overall mortality and prolongation of life expectancy. Male mortality would be reduced by 24.5 death per 100 000 pop., and female mortality could be reduced Received 9 August 2016, by 7 death per 100 000 pop. by 2025. Life expectancy accepted 8 September 2016
2016/3(74) 23 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
VIDUTINĖ TIKĖTINA SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMO TRUKMĖ BE NEGALIOS LIETUVOJE 2012–2014 M .
Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius Higienos institutas
Santrauka Tikslas. Įvertinti suaugusiųjų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę be oficialiai pripažintos negalios Lietuvoje 2012– 2014 m. pagal savivaldybes, lytį ir amžių. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2012–2014 m. vidutinis Lietuvos suaugusių gyventojų skaičius pagal lytį, amžių ir administracinę teritoriją kiekvienais metais gautas iš Statistikos departamento duomenų bazių. Mirusiųjų skaičius 2012– 2014 m. pagal amžių, lytį, administracinę teritoriją gautas iš Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro. Duomenys apie asmenų, kuriems 2012–2014 m. pagal amžių, lytį, administracinę teritoriją (savivaldybes) ir negalios lygį buvo ski- riama neįgalumo arba netekto darbingumo pensija, skaičių gauti iš „Sodros“ duomenų bazių. VGT be negalios rodikliai skaičiuoti remiantis Sullivano metodu. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) be negalios išgyvenimo lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Excel programa. Rezultatai. 2012–2014 m. 20 m. amžiaus Lietuvos gyventojai 50,2 m. galėjo tikėtis gyventi be negalios ir tai sudarė 91,3 proc. bendrosios suaugusių VGT. Lietuvos suaugusių (20 m. amžiaus) vyrų VGT be negalios 2012–2014 m. buvo 44,9 m., moterų – 55,3 m. ir tai sudarė 90,7 proc. vyrų ir 91,8 proc. moterų bendrosios VGT. Vakarų ir Pietryčių Lie- tuvoje suaugusių (sulaukusių 20 m.) gyventojų VGT be negalios skyrėsi 9 metais: didžiausias įvertis buvo Kretingos r. sav. – 53,1 m., mažiausias – Šalčininkų r. sav. – 44,2 m. Moterys turėjo didesnę tikimybę nei vyrai gyventi ilgiau (20 m. amžiaus moterų VGT 11 m. ilgesnė nei vyrų) bei sveikiau (20 m. amžiaus moterų VGT be negalios 10,4 m. ilgesnė nei vyrų). Gyventojams senstant, VGT be negalios skirtumas tarp lyčių mažėjo. Didžiausias VGT be negalios skirtumas tarp suaugusių (20 m. amžiaus) moterų ir vyrų 2012–2014 m. buvo Ignalinos, Zarasų, Molėtų rajonų sav., mažiausias – Kau- no m., Kaišiadorių ir Prienų r. sav.
Reikšminiai žodžiai: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė be negalios, lytis, savivaldybės, Lietuva.
ĮVADAS kurie autoriai prognozuoja, kad, eliminavus lėtines li- Ilgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo truk gas, išaugs VGT be negalios, net jeigu VGT nesikeis. mė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Tokiu atveju asmuo mažiau būsimo savo gyvenimo laimėjimų, kuriam įtakos turėjo sveikatos priežiūros metų praleis būdamas neįgalus – įvyks „sergamumo pažanga bei padidėjusi visapusė žmonių gerovė. Daug kompresija“ [3]. jautresnis ir dažniau naudojamas rodiklis, vertinant Šiame straipsnyje pateikiamas vidutinės gyveni- populiacijos sveikatos būklę, yra vidutinė būsimos mo trukmės be neįgalumo rodiklis rodo, kiek iki vi- sveikatos trukmė (VST) (angl. healthy expectancy, dutinės gyvenimo trukmės likusių gyventi metų tam HE). Vidutinės būsimos sveikatos trukmės vertinimo tikro amžiaus žmogus gali tikėtis praleisti / nugyventi rodikliai (pvz.: vidutinė tikėtina gyvenimo be nega- be oficialiai registruotos negalios. lios trukmė (VTGN), vidutinė būsimo gyvenimo tru- Lietuvoje, kitaip nei daugelyje valstybių, duome- kmė be neįgalumo, invalidumo (VGT be neįgalumo) nys apie nustatytą negalią rutiniškai renkami ir kau- ir kt.) yra informatyvesni už mirtingumo, sergamumo piami populiaciniu lygmeniu. Jais remiantis taip pat rodiklius tose šalyse, kur žemas mirtingumas, aukštas galima apskaičiuoti VGT be negalios. sergamumo lygis, o pati populiacija sena [1, 2]. Kai Šis rodiklis suteikia galimybę periodiškai stebėti VGT be negalios kaip socialinį ir ekonominį reiškinį ir įvertinti negalios sukeliamus ekonominius nuosto- Adresas susirašinėti: Žilvinė Našlėnė lius valstybei. Higienos institutas Lietuvoje pirmą kartą šis rodiklis pateiktas Didžioji g. 22, 01128 Vilnius El. p. [email protected] 2010 m. [4]. Duomenys apie negalią šiam tyrimui imti iš 2001 m. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinio
24 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI gyventojų ir būstų surašymo, kurio metu gyventojų 1 lentelė. Neįgaliųjų skaičius* Lietuvoje pagal lytį ir am- buvo klausiama, ar jiems nustatyta negalia. žių 2012–2014 m. (1 000 gyventojų)
Šio tyrimo tikslas yra įvertinti suaugusiųjų viduti- Amžius, metais Vyrai Moterys Abi lytys nę tikėtiną gyvenimo trukmę be oficialiai pripažintos 20–24 2,34 1,49 1,92 negalios Lietuvoje 2012–2014 m. pagal savivaldy- 25–29 12,07 7,54 9,86 bes, lytį ir amžių. 30–34 22,37 17,67 20,04 35–39 39,04 33,14 36,02 TYRIMO METODIKA 40–44 64,52 55,64 59,92 Tyrimo populiacija – 20+ metų amžiaus Lietuvos 45–49 97,36 89,79 93,40 50–54 146,34 144,87 145,56 Respublikos gyventojai 2012–2014 m. vertinant vi- 55–59 227,68 233,55 230,91 dutinę tikėtiną gyvenimo trukmę be oficialiai pripa- 60–64 256,04 171,65 207,38 žintos negalios (analizė atlikta apskaičiuojant 3 metų 65–69 153,01 140,49 145,40 duomenų reikšmių vidurkį). 70–74 140,86 92,91 110,29 SGT ir VGT be negalios analizuota pagal šiuos 75–79 96,02 59,93 71,72 kintamuosius: 80–84 71,82 53,27 58,68 • lytį – vyrai, moterys; 85+ 58,95 47,07 49,77 • amžių – sudaryta 14 amžiaus grupių: 20–24; 25– * Duomenys apie asmenų skaičių, kuriems 2012–2014 m. pagal amžių, lytį, administracinę teritoriją (savivaldybes) ir negalios lygį buvo 29; 30–34; 35–39; 40–44; 45–49; 50–54; 55–59; skiriama neįgalumo arba netekto darbingumo pensija, gauti iš „Sodros“ 60–64; 65–69; 70–74; 75–79; 80–84; 85+ m.; duomenų bazių. • administracinę teritoriją – VGT be negalios skaičiuota savivaldybių ir apskričių lygmeniu. Informacijos šaltiniai: Šiame tyrime pateikiami Lietuvos populiacijos 1. 2012–2014 m. vidutinis Lietuvos gyventojų skai- VGT be negalios rodikliai, apskaičiuoti naudojant čius pagal lytį, amžių ir administracinę teritoriją oficialiai pripažintos negalios („Sodros“) duomenis. kiekvienais metais gautas iš Statistikos departa- Asmenys traktuoti kaip turintys negalią, jei jie gavo mento duomenų bazių; su negalia susietą pensiją iš „Sodros“. 2. Mirusiųjų skaičius 2012–2014 m. pagal amžių, lytį ir administracinę teritoriją gautas iš Mirties Duomenų tvarkymas atvejų ir jų priežasčių valstybės registro; Duomenims analizuoti sudaryti 2 MS Excel duomenų 3. Duomenys apie asmenų, kuriems 2012–2014 m. rinkiniai: pagal amžių, lytį, administracinę teritoriją (savi- • vidutinis Lietuvos gyventojų skaičius 2012– valdybes) ir negalios lygį buvo skiriama neįgalu- 2014 m. (stratifikuota pagal amžių, lytį, adminis- mo pensija, skaičių paimti iš „Sodros“ duomenų tracinę teritoriją (savivaldybes)); bazių1. • suaugusiųjų VGT be oficialiai pripažintos nega- Vertinant VGT be negalios, reikalingas negalios lios skaičiuoti skirta duomenų skaičiuoklė, į kurią paplitimas populiacijoje, kuris apskaičiuotas remian- duomenys apie asmenis, gavusius su neįgalumu tis objektyviais duomenimis. Daugelyje šalių tokios sietinas pensijas iš „Sodros“, suvesti iš duomenų galimybės labai ribotos dėl nacionaliniu mastu ne- bazių pagal amžių, lytį ir administracinę teritoriją renkamos informacijos apie negalią, tačiau Lietuvo- (savivaldybes) 2012–2014 m. je tą galima atlikti naudojant Valstybinio socialinio Visi pirminiai duomenys tvarkyti Microsoft Excel draudimo fondo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir programa. darbo ministerijos duomenis (toliau – „Sodros“ duo- menimis). Pirminis šių duomenų šaltinis yra Neįga- Tyrimo statistiniai metodai lumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie VGT be negalios rodikliai skaičiuoti remiantis Sulliva- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau dėl no metodu [5, 6]. Ši metodika įgyvendinama sudarant asmenų dubliavimo pastarieji duomenys nėra tinka- išgyvenimo (mirtingumo) lenteles (angl. life-tables), mas negalios paplitimo masto šaltinis (NDNT kau- kuriose apskaičiuota mirties ir negalios tikimybė pagal pia informaciją apie naujus ir pakartotinai nustatytus amžių. VGT be negalios išgyvenimo lentelės buvo su- negalios atvejus, o ne asmenis). daromos naudojantis Microsoft Excel programa. VGT be negalios lyginta atskirai pagal adminis-
1 http://atvira.sodra.lt/lt-eur/index.html tracinę teritoriją (savivaldybes, apskritis), amžių
2016/3(74) 25 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
(buvo lyginami tik suaugusiųjų duomenys, nes kol šio amžiaus gyventojai be negalios galėjo tikėtis pra- kas dėl tinkamų duomenų trūkumo negalima apskai- leisti 90,4 proc. vidutinio tikėtino būsimo gyvenimo. čiuoti vaikų VGT be oficialiai pripažintos negalios) ir Vertinant VGT be negalios Lietuvos savivaldy- lytį; skirtumas tarp rodiklių vertintas atliekant z testą. bėse nustatyta, kad ilgiausia VGT be negalios buvo Rodiklio pasiskirstymo svyravimai pagal admi- Kretingos r. (53,1 m.), Vilniaus m. (52,9 m.), Palan- nistracinę teritoriją buvo vertinami remiantis variaci- gos m. (52,2 m.) savivaldybėse, trumpiausia – Šal- jos koeficientu (CV). čininkų r. (44,2 m.), Pakruojo r. (44,9 m.), Lazdijų r. Pasirinktas skirtumo statistinio reikšmingumo (45,7 m.) savivaldybėse. Bendra 20 m. amžiaus žmo- lygmuo (α) yra ≤ 0,05. nių VGT Kretingos r. savivaldybėje buvo 56,7 m. Va- dinasi, 20-metis šios savivaldybės gyventojas galėjo TYRIMO REZULTATAI tikėtis 93,6 proc. savo likusio vidutinio tikėtino būsi- 2012–2014 m. 20 m. amžiaus Lietuvos gyventojai mo gyvenimo praleisti be negalios. 50,2 metų galėjo tikėtis gyventi be negalios ir tai su- Trumpiausia VGT be negalios 2012–2014 m. darė 91,3 proc. bendrosios suaugusiųjų VGT (1 pav.). buvo Šalčininkų r. savivaldybėje – 44,2 m., t. y. be- 65 m. gyventojų VGT be negalios buvo 15,6 m., t. y. veik 9 m. trumpesnė nei ilgiausia VGT be negalios.
60 10,510,2 55,0 9,9 50,2 10 9,5 50 9,0 50,2 45,6 8,5 8,0 45,4 41,0 8 40 40,8 36,6 7,3
i 36,3 32,3 6,6 a t 32,0 28,2 e 30 6 M 27,9 24,3 5,2 24,1 20,7
20 20,8 17,3 Metai 4,0 18,1 14,1 4 15,6 11,0 13,0 8,3 2,7 10 10,4 6,0 7,8 5,7 2 1,7 0 1,0 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 Amžius 0 Rodikliai: 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 VGT VGT be negalios Amžius
1 pav. VGT ir VGT be negalios pagal amžių Lietuvoje 3 pav. VGT be negalios skirtumas (metais) tarp lyčių Lie- 2012–2014 m. tuvoje 2012–2014 m.
60 55,3 50,4 50 45,6 40,8 40 44,9 40,2 36,2 35,7 31,9 30 31,4 27,7 Meta i 27,2 24,0 20,9 20 23,4 17,6 19,8 14,4 16,7 VGT be negalios 14,3 11,2 12,5 8,2 10 10,4 5,9 8,5 44,2–46,5 6,5 4,9 46,5–47,5 0 47,5–48,8 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 Amžius 48,8–51,1 Lytis: 51,1–53,1 Vyrai Moterys
2 pav. 20 m. amžiaus gyventojų VGT be negalios (metais) 4 pav. VGT be negalios (metais) pagal lytį Lietuvoje Lietuvos savivaldybėse 2012–2014 m. 2012–2014 m.
26 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
2 lentelė. VGT be negalios Lietuvos savivaldybėse 2012– Ignalina 2014 m. (n = 60) vidurkiai amžiaus grupėse ir šio rodiklio Zarasai Molėtai variabilumas Kalvarija Visaginas CV (variacijos koeficientas), „Sodros“ duomenys, 2012–2014 m. Lazdijai Birštonas BENDRA NEGALIA Šilalė VYRAI IR MOTERYS Rokiškis Jurbarkas Amžiaus VGT be VGT CV (%) CV (%) Varėna grupė negalios Rietavas 20–24 55,0 3,34 50,2 4,15 Kupiškis Pagėgiai 25–29 50,2 3,52 45,4 4,45 Raseiniai 30–34 45,6 3,68 40,8 4,77 Šilutė 35–39 41,0 3,58 36,3 4,98 Utena Švenčionys 40–44 36,6 3,67 32 5,26 Radviliškis 45-49 32,3 3,93 27,9 5,67 Pasvalys Ukmergė 50–54 28,2 4,01 24,1 5,88 Pakruojis 55–59 24,3 4,32 20,8 6,02 Neringa Anykščiai 60–64 20,7 4,27 18,1 5,34 Šalčininkai SAVIVALDYBĖS (n = 60) SAVIVALDYBĖS 65–69 17,3 4,15 15,6 4,47 Biržai 70–74 14,1 4,34 13,0 4,39 Skuodas Kretinga 75–79 11,0 5,12 10,4 4,96 Šakiai 80–84 8,3 5,87 7,8 5,69 Marijampolė Druskininkai 85+ 6,0 8,97 5,7 9,07 Kelmė Alytaus m. Joniškis Trakai Bendra suaugusių gyventojų VGT šioje savivaldybė- Akmenė Širvintos je – 50,2 m., t. y. 6,5 m. trumpesnė nei savivaldybėje, Šiaulių m. kurioje VGT buvo ilgiausia (2 pav.). Kėdainiai Telšiai Didžiausias suaugusių moterų ir vyrų VGT be ne- Plungė Mažeikiai galios skirtumas buvo jauniausiame tirtame Lietuvos Vilniaus m. gyventojų amžiuje, t. y. 20 m., – 10,5 m. (3 pav.). Tauragė Panevėžio m. Lietuvos suaugusių (20 m. amžiaus) vyrų VGT Vilniaus r. be negalios 2012–2014 m. buvo 44,9 m., moterų – Vilkaviškis Šiaulių r. 55,3 m. ir tai sudarė 90,7 proc. vyrų ir 91,8 proc. mo- Klaipėdos r. Jonava terų bendrosios VGT. Taigi suaugusių moterų (20 m. Klaipėdos m. amžiaus) VGT be negalios buvo 10,5 m. ilgesnė nei Alytaus r. Kazlų Rūda vyrų. Bendra VGT taip pat 10,9 m. ilgesnė moterų: Panevėžio r. vyrų bendra VGT buvo 49,4 m., moterų – 60,3 m. Elektrėnai Palanga Sulaukusiųjų 65 m. vyrų VGT sumažėjo iki 14,2 m., Kauno r.
Prienai Lietuva moterų – iki 19,3 m. Skirtumas tarp lyčių šiame am- Kaišiadorys žiuje buvo 5,1 m. (4 pav.). Kauno m. Didžiausias VGT be negalios skirtumas tarp suau- 0 2 4 6 8 10 12 14 gusių moterų ir vyrų 2012–2014 m. buvo Ignalinos r. Skirtumas (metais) (13 m.), Zarasų r. (12,5 m.) sav., mažiausias – Kau- 5 pav. VGT be negalios skirtumas (metais) tarp 20 m. no m. (7,3 m.) ir Kaišiadorių r. (7,4 m.) sav. (5 pav.). amžiaus moterų ir vyrų Lietuvos savivaldybėse 2012– VGT be negalios skirtumas tarp 85+ m. am- 2014 m. (vertikali linija rodo Lietuvos vidurkį – 10,45 m.) žiaus vyrų ir moterų buvo statistiškai nereikšmingas (p > 0,05) tarp šių savivaldybių gyventojų: Akme- nės r., Biržų r., Joniškio r., Panevėžio r., Skuodo r., negalios rizikos veiksniai su amžiumi Lietuvoje svy- Šakių r., Telšių r., 80–85+ m. amžiaus grupėje – Kal- ravo netolygiai. varijos savivaldybėje. Didžiausia VGT rodiklio reikšmės sklaida, t. y. Rodiklio pasiskirstymo svyravimai pagal admi- reikšmė labiausiai nutolusi nuo vidurkio, vyriau- nistracinę teritoriją (savivaldybėse) buvo vertinami sioje amžiaus grupėje – 85+ m. (CV = 8,97 proc.). remiantis variacijos koeficientu, kuris parodė, kad Atskirose amžiaus grupėse variacijos koeficientas
2016/3(74) 27 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Lietuva LT / Vyrai LT /Moterys Klaipėdos 51,3 Klaipėdos 46,1 Telšių 56,3 51,3 Telšių 45,9 56,5 Vilniaus 51,2 Vilniaus 45,7 56,2 Kauno 50,1 Kauno 45,4 54,4 Tauragės Tauragės 43,9 49,6 55,4 Panevėžio 44,0 Panevėžio 49,6 55,0 Šiaulių 43,7 Šiaulių 49,2 54,5 Alytaus 43,3 Alytaus 48,8 54,4 Marijampolės 43,4 Marijampolės 48,6 54,0 Utenos 42,5 Utenos 48,4 55,0 0 10 20 30 40 50 60 0 10 20 30 40 50 Metai Metai VyraiMoterys 6 pav. 20 m. amžiaus gyventojų VGT be negalios pasis- 7 pav. 20 m. amžiaus VGT be negalios pasiskirstymas pagal kirstymas Lietuvos apskrityse 2012–2014 m. (vertikali lytį Lietuvos apskrityse 2012–2014 m. (vertikali linija rodo linija rodo Lietuvos vidurkį – 50,2 m.) Lietuvos vidurkį: LT / vyrai = 44,9 m., LT / moterys = 55,3 m.)
svyravo nuo 3,34 iki 8,97 proc. VGT be negalios ro- be negalios rodiklis nuo vidurkio buvo nutolęs 2,87– diklio sklaida buvo nedidelė – nuo 4,15 iki 9,07 proc. 4,7 proc. – didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo (2 lentelė). Vyrų VGT be negalios rodiklis nuo vidur- 55–64 m. amžiaus vyrų. Moterų rodiklio svyravimai kio buvo nutolęs 5–14 proc. – didžiausias nuokrypis mažesni – nuo 1,58 iki 4,55 proc., didžiausias nuo- nuo vidurkio taip pat buvo vyriausio amžiaus vyrų. krypis buvo tarp senyvo 85 m. amžiaus moterų. Moterų rodiklio svyravimai mažesni – nuo 3,21 iki 11,06 proc., didžiausias nuokrypis buvo tarp senyvo REZULTATŲ APTARIMAS 85+ m. amžiaus moterų. Naudojant oficialią Lietuvoje neįgalumo ir nedarbin- Analizuojant VGT be negalios Lietuvos apskri- gumo statistiką (tyrime asmenys traktuoti kaip turintys tyse nustatyta, kad 2012–2014 m. ilgiausia VGT be negalią, jei jie gavo neįgalumo pensiją iš „Sodros“) negalios buvo Klaipėdos (51,3 m.) ir Telšių (51,3 m.) nustatyta, kad 2012–2014 m. 20 m. amžiaus mūsų ša- apskrityse (6 pav.). Lietuvos suaugusių žmonių VGT lies gyventojai galėjo tikėtis nugyventi be negalios be negalios 2012–2014 m. vidurkis buvo šiek tiek 91,3 proc. savo likusio vidutinio tikėtino gyvenimo, mažesnis – 50,2 m. 65 m. amžiaus – 90,4 proc. Vadinasi, tiek 20 m., tiek Lietuvos suaugusių vyrų VGT be negalios taip 65 m. amžiaus gyventojai galėjo tikėtis praleisti be ne- pat buvo ilgiausia Klaipėdos apskrityje (46,1 m.), galios panašią vidutinę tikėtiną būsimo gyvenimo dalį. moterų – Telšių (56,5 m.) apskrityje. Trumpiausia Analizuojant VGT be negalios rodiklį Lietuvos moterų VGT be negalios buvo Marijampolės apskri- savivaldybėse nustatyti ryškūs netolygumai. Kas le- tyje (54 m.) ir nuo ilgiausios VGT be negalios sky- mia šiuos netolygumus – galime daryti tik prielaidas. rėsi 2,5 m. Trumpiausia vyrų VGT be negalios buvo Be jokios abejonės, sergamumo įvairiomis lėtinėmis Utenos apskrityje (42,5 m.) ir nuo ilgiausios skyrėsi ligomis lygis turi įtakos būsimos negalios dėl šių ligų 3,6 m. (7 pav.). paplitimui. Įtakos galėjo turėti ir mirtingumo rodi- Rodiklio pasiskirstymo svyravimai pagal admi- klio, naudojamo VGT be negalios skaičiavimams, nistracinę teritoriją (apskrityse) buvo vertinami re- skirtumai savivaldybėse: Šalčininkų r. sav. pastarasis miantis variacijos koeficientu, kuris parodė, jog šaly- buvo didesnis 1,3 karto nei Kretingos r. sav. Taip pat je stebimi šio rodiklio paplitimo netolygumai galimai įtakos galėjo turėti ir subjektyvios priežastys, tokios nulemti įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių. kaip negalios registracijos bei nustatymo ypatumai Didžiausia VGT rodiklio reikšmės sklaida, t. y. reikš- savivaldybėse, kadangi darbingumo lygio nustatymo mė labiausiai nutolusi nuo vidurkio, vyriausioje am- procesas tiesiogiai priklauso nuo šalies asmens svei- žiaus grupėje – 85+ m. (CV = 4,28 proc.). Atskirose katos priežiūros įstaigų veiklos aktyvumo ir glaudaus amžiaus grupėse variacijos koeficientas svyravo nuo bendradarbiavimo su NDNT [7]. 1,47 iki 4,28 proc. VGT be negalios rodiklio sklaida Tikėtini gyvenimo metai be negalios tarp darbin- buvo nedidelė – nuo 2,26 iki 4,31 proc. Vyrų VGT go amžiaus suaugusių moterų ir vyrų skyrėsi apie
28 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
11 metų, vyresniame (pensiniame) amžiuje – 5 me- atitinkamai 88,1 proc. vyrų ir 91,5 proc. moterų ben- tais. Taigi, didėjant gyventojų amžiui, skirtumai tarp drosios VGT. lyčių mažėjo. Didžiausi skirtumai tarp moterų ir vyrų Reikia pabrėžti, kad nors abiejų Lietuvos tyrimų buvo Ignalinos, Zarasų ir Molėtų savivaldybėse, ku- metodikoje naudotas Sullivano skaičiavimo metodas, riose esantys skirtumai tarp moterų ir vyrų skaičiaus nesutapimas tarp gautų rezultatų akivaizdus (skirtu- (pvz., Ignalinos sav. moterų buvo 1 254 daugiau nei mas apie 15 m.), tačiau rezultatai sutapti ir negali dėl vyrų), nors ir nedideli, tačiau mažai gyventojų tu- pirminių šaltinių heterogeniškumo (abu tyrimai rėmė- rinčioje savivaldybėje galėjo turėti įtakos VGT be si skirtingais duomenų šaltiniais, vertinant VGT be negalios rodikliui. Vyresniame amžiuje didžiausi negalios). Pirmame tyrime žmonių apie negalią buvo skirtumai tarp lyčių išryškėjo mažai gyventojų turin- klausiama, o mūsų atliktame tyrime buvo naudojami čiose Lietuvos savivaldybėse (Birštono, Neringos, Lietuvoje oficialiai nustatytos negalios duomenys, Rietavo). Tačiau šias jose užfiksuotas tendencijas ir gauti iš „Sodros“. Be to, pirmame tyrime skaičiuoti ypatumus reikia vertinti atsargiai, kadangi dėl mažo Lietuvos gyventojų nuo gimimo VGT be negalios ro- gyventojų skaičiaus jos gali būti atsitiktinės. dikliai, o mūsų tyrime jauniausias amžius buvo 20 m. Aptariant VGT be negalios Lietuvos apskrityse Mūsų naudotiems duomenims būdingi tam tikri apri- pastebėta, jog trumpiausia VGT be negalios buvo bojimai, kadangi sulaukus pensinio amžiaus darbin- Utenos apskrities gyventojų. Taip pat šioje apskrityje gumo lygis (negalios laipsnis) nebenustatomas. Turė- buvo didžiausi skirtumai ir tarp lyčių. Klaipėdos aps- ję oficialiai registruotą negalią piliečiai gali pasirink- krityje situacija priešinga – VGT be negalios ilgiau- ti, ar neįgalumo, ar senatvės pensiją nori gauti. Dėl sia (51,3 m.) ir skirtumai tarp lyčių vieni mažiausių tos priežasties, remiantis oficialia „Sodros“ statistika, (10,2 m.). Vyresnio amžiaus gyventojai (65 m.), gy- neįmanoma identifikuoti tikslaus pensinio amžiaus venantys Marijampolės apskrityje, be negalios galėjo asmenų negalios masto. Galimai dėl šios priežasties, tikėtis nugyventi 15 m. – tai trumpiausia VGT be ne- lyginant abiejų tyrimų neįgaliųjų skaičių 1 000 gyv., galios, lyginant su kitomis apskritimis, taip pat skir- pastarasis mūsų tyrime vyresniame amžiuje nustaty- tumai tarp lyčių čia buvo didžiausi. Metais ilgiau be tas gerokai mažesnis (pvz., 75–79 m. amžiaus neįga- negalios galėjo tikėtis nugyventi vyresni Klaipėdos liųjų skaičius 2001 m. buvo 181,9 atv. 1 000 gyv., o bei Vilniaus apskričių gyventojai, čia taip pat skirtu- mūsų tyrime – 71,72 atv. 1 000 gyv.). Tačiau moterų mai tarp lyčių buvo vieni mažiausių. ir vyrų VGT be negalios skirtumas abiejuose tyri- Lietuvoje atlikta nedaug tyrimų, kuriuose nagri- muose buvo panašus (pvz., 20 m. amžiaus 2001 m. – nėta VGT be negalios. Pirmasis su VGT be negalios 9,8 m., mūsų tyrime – 10,5 m.). susijęs tyrimas Lietuvoje publikuotas 2010 m. Įdomu Pastarieji VGT be negalios duomenys negali būti tai, jog duomenys buvo analizuojami praėjus beveik lyginami su kitų Europos šalių duomenimis, kadangi 10 metų nuo gyventojų surašymo. Tyrime naudoti šiame tyrime naudojami tik Lietuvoje renkami duo- duomenys apie negalios paplitimą – iš 2001 m. vy- menys apie oficialiai pripažintą negalią. Kitose Eu- kusio Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir ropos Sąjungos šalyse naudojami SILC-EU tyrimo būstų surašymo rezultatų (surašymo metu gyventojų duomenys. Šiame tyrime dalyvauja ir Lietuva. klausta: „Ar jums nustatyta negalia?“, galimi atsaky- Lietuvoje stengiamasi pailginti kokybiško gyve- mo variantai: „taip“, „ne“). Tyrimo rezultatai atsklei- nimo trukmę – Lietuvos pažangos strategijoje įvar- dė, kad Lietuvos vyrų VGT be negalios 2001 m. buvo dijamas siekis iki 2030 m. 2 metais pailginti sveiko 60,6 m., moterų – 70,6 m. ir sudarė 91,9 proc. vyrų ir šalies gyventojų gyvenimo trukmę, taip pat siekia- 91 proc. moterų bendrosios VGT. Sulaukusių 65 m. ma ugdyti sveiką gyvenseną didinant visuomenės vyrų šis rodiklis sumažėjo iki 6,2 m., moterų – iki supratimą apie sveikos gyvensenos naudą. Skirtingi 11,7 m. ir sudarė atitinkamai – 45,8 ir 64,9 proc. ben- VGT be negalios įverčiai tarp lyčių, įvairaus amžiaus drosios VGT. Pasak tyrimo, moterų VGT be negalios gyventojų bei savivaldybių gali padėti nustatyti pri- buvo 10 m. ilgesnė nei vyrų, o vyrų ir moterų VGT, oritetines veiklos sritis gerinant gyvenimo kokybę esant negaliai, mažai skyrėsi. Mūsų atliktame tyrime ir ilginant VGT be negalios. Nepaisant to, kad įver- 20 m. amžiaus vyrų VGT be negalios 2012–2014 m. čiams apskaičiuoti mūsų tyrime buvo naudojami tik buvo 44,9 m., moterų – 55,3 m. ir sudarė atitinka- oficialiai pripažintos negalios duomenys, jie parodė, mai 90,7 proc. vyrų ir 91,8 proc. moterų bendrosios jog Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, VGT. Sulaukusių 65 m. mūsų tyrime vyrų rodiklis amžiaus bei savivaldybės, galėjo tikėtis be negalios sumažėjo iki 12,5 m., moterų – iki 17,6 m. ir sudarė nugyventi gana didelę likusio savo vidutinio tikėtino
2016/3(74) 29 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
gyvenimo dalį. Tačiau vertinant gyventojų sveikatos 3. Gyventojams senstant, VGT be negalios skirtu- būklę reikėtų atsižvelgti ir į ligotumo, sergamumo bei mas tarp lyčių mažėjo. mirtingumo rodiklius. 4. Didžiausias VGT be negalios skirtumas tarp suau- gusių (20 m. amžiaus) moterų ir vyrų 2012–2014 m. IŠVADOS buvo Ignalinos, Zarasų, Molėtų rajonų sav., mažiau- 1. Remiantis iš „Sodros“ gautais duomenimis apie sias – Kauno m., Kaišiadorių ir Prienų r. sav. Lietuvos gyventojų negalią galima teigti, kad Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje suaugusių (sulau- PADĖKA kusių 20 m.) gyventojų VGT be negalios skyrėsi Straipsnio autoriai dėkoja Higienos instituto Sveika- 9 m.: didžiausias įvertis buvo Kretingos r. sav. – tos informacijos centro Biostatistinės analizės sky- 53,1 m., mažiausias – Šalčininkų r. sav. – 44,2 m. riaus vyr. specialistei Nadeždai Lipunovai (šiuo metu 2. Moterys turėjo didesnę tikimybę gyventi ilgiau dirbančiai Nacionaliniame vėžio institute) už pirmi- nei vyrai (20 m. amžiaus moterų VGT 11 m. ilges- nių duomenų surinkimą ir apdorojimą. nė nei vyrų) bei sveikiau (20 m. amžiaus moterų VGT be negalios 10,4 m. ilgesnė nei vyrų). Straipsnis gautas 2016-07-18, priimtas 2016-09-16
Literatūra 1. Margienė J, Gurevičius R. Vidutinė sveiko gyvenimo trukmė – 5. Sullivan DF. Disability components for an index of health. Vital and populiacijos sveikatos būklės vertinimo indikatorius. Visuomenės health statistics Series 2, Data evaluation and methods research. sveikata. 2010;2(49):9-18. 1971;42:1-40. 2. Robine JM, Ritchie K. Healthy life expectancy: evaluation of global 6. Sullivan DF. A single index of mortality and morbidity. HSMHA indicator of change in population health. BMJ. 1991;302:457-60. health reports. 1971;86(4):347-54. 3. David B. Hogan. Effects of Age and Disease on Disability in the 7. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės Very Elderly. Clinical Geriatrics. 2000;8(1):28-37. apsaugos ir darbo ministerijos Metodikos ir informacijos skyrius. 4. Petrauskienė J, Ambrozaitienė D, Kalėdienė R, Starkuvienė S. Darbingumo lygio nustatymo pokyčių dinamika 2012–2013 m. Vidutinės tikėtinos gyvenimo be negalios trukmės Lietuvoje Lietuvos savivaldybėse. 2014;1:502. įvertinimas. Medicina. 2010;46(10):707-711.
30 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Disability-free life expectancy in adult population of Lithuania in 2012–2014 years
Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene
Summary highest disability-free life expectancy was in Kretinga The aim of the study was to evaluate disability-free municipality – 53,1 years, the lowest – in Šalčininkai life expectancy in Lithuania in 2012–2014 years by the municipality – 44,2 years. Women could expect to live municipalities, gender and age. healthier (disability-free life expectancy of 20 years old Material and methods. The data about the average women was 11 years longer than man) and longer (life population in Lithuania in 2012–2014 years by the gender, expectancy of 20 years old women was 10,4 years longer age and the administrative area were available from the than man) than man. The differences between gender of Lithuania department of statistics. The mortality data in disability-free life expectancy decreased with increasing 2012–2014 years by the gender, age and the administrative of age. The largest difference of the disability-free life area were obtained from the Death registry. The data expectancy between adults (20 years old) males and about the persons who were receiving disability or work females was in Ignalina, Zarasai, Molėtai municipalities, incapacity benefits in 2012–2014 years by the age, the smallest – in Kaunas city, Kaišiadorys and Prienai gender, administrative area and the degree of disability municipalities. were obtained from the data bases of Compulsory health insurance fund. The Sullivan method was applied for the Keywords: disability-free life expectancy, municipalities, assessment of disability-free life expectancy. Microsoft gender, Lithuania. Excel was used to construct disability-free life expectancy survival tables. Results. 20 years old Lithuanian people could expect Correspondence to Žilvinė Našlėnė to live 50,2 years more without disability accounting Institute of Hygiene 91,3 % of total adult life expectancy during the period of Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania investigation. Disability-free life expectancy of Lithuanian E-mail: [email protected] males and females was respectively 44,9 and 55,3 years, accounting for 90,7 % of males and 91,8 % of females total life expectancy. Disability-free life expectancy differed in Received 18 July 2016, Western and South-Eeastern populations by 9 years: the accepted 16 September 2016
2016/3(74) 31 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
14–17 METŲ MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIS Į SAVO SVEIKATĄ IR SVEIKĄ GYVENSENĄ BEI SVEIKATINIMO PROGRAMŲ POREIKIS
Rita Raškevičienė1, Raimonda Eičinaitė-Lingienė2, Greta Rožėnaitė2, Leonidas Sakalauskas3 1Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedra, 2Higienos institutas, 3Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas
Santrauka Tyrimo tikslas – įvertinti 14–17 metų moksleivių požiūrį į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei išsiaiškinti sveikati- nimo programų poreikį. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015–2016 m. atliktas vienmomentis tyrimas. Tiriamąją populiaciją sudarė 14–17 m. Lietuvos Respublikos vidurinių mokyklų moksleiviai, kurie buvo apklausiami anoniminės anketinės apklausos metodu. Statistinei duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos (dažniai, vidurkiai) bei koreliacinės analizės metodai (Kendall‘o tau b koreliacijos koeficientas) ir neparametrinis Kruskalo irVoliso testas nepriklausomoms imtims. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 359 respondentai iš trylikos mokyklų. Merginos sudarė 54,6 proc., vaikinai – 45,4 proc. respondentų. Nustatyta, kad 76,4 proc. moksleivių savo sveikatą vertino gerai, labai gerai arba puikiai. 68,6 proc. tyrimo dalyvių nurodė 1–2 sveikatos nusiskundimus, 25,8 proc. – 3–6, o 3,7 proc. – 7 ir daugiau patiriamų sveikatos sutrikimų. Dažniausi nusiskundimai – sutrikęs miegas, nugaros ir (ar) kaklo, pasikartojantys galvos skausmai. Merginos dažniau patyrė galvos, pilvo skausmus, akių perštėjimą, miego sutrikimus (p < 0,05). Pusė moksleivių kartais ar dažnai jaučia nervingumą, įtam- pą ir miego trūkumą. 56,3 proc. moksleivių patiria stresą mokykloje, 68,1 proc. iš jų – pamokos metu. Dažniausios streso priežastys – per didelis mokymosi krūvis (70,5 proc.), nepakankamas užduočių išaiškinimas (59,3 proc.), laiku neatlikti darbai (60,2 proc.), per dideli mokytojų reikalavimai (59,5 proc.). Merginos dažniau įtampą slopina valgydamos, vaikinai dažniau lankosi baseine / sporto klube ar žaidžia kompiuterinius žaidimus (p < 0,05). 56,8 proc. respondentų aktyviai fizinei veiklai skiria iki 1 val. per dieną, 36,7 proc. tyrimo dalyvių niekada nesportuoja ne kūno kultūros pamokų metu. 59,1 proc. respondentų visada valgo pusryčius, penktadalis sočiai pavalgo prieš miegą. Visai nevalgo daržovių 13,3 proc., vai- sių 10,9 proc. tyrimo dalyvių. Apie pusė moksleivių kasdien išgeria iki 5 stiklinių vandens, 1–3 stiklines saldžiųjų gaiviųjų gėrimų. Energinių gėrimų 86,6 proc. jaunuolių visai nevartoja, tačiau 1,7 proc. respondentų kasdien jų išgeria po 4 ar daugiau stiklinių. Paaugliai norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, sveiko maisto gaminimą, svorio reguliavimą, psichikos sveikatos ge- rinimą ir dalyvauti sveikatingumo, fizinio aktyvumo programose bei virtualiose sveikos gyvensenos programose – žaidimuose. Išvados. Dauguma moksleivių savo sveikatą vertino gerai, nors didelė dalis jų turi sveikatos nusiskundimų, iš kurių dažniausi – sutrikęs miegas, nugaros ir (ar) kaklo bei pasikartojantys galvos skausmai. Daugiau kaip pusė moksleivių pati- ria stresą pamokų metu dėl per didelio mokymosi krūvio, neaiškių užduočių, per aukštų mokytojų reikalavimų. Merginos dažniau įtampą slopina valgydamos, vaikinai dažniau lankosi baseine / sporto klube ar žaidžia kompiuterinius žaidimus. Moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas, sveikos mitybos įpročiai nėra įsitvirtinę. Paaugliai norėtų dalyvauti sveikatingumo, fizinio aktyvumo programose, daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, psichikos sveikatos gerinimą.
Reikšminiai žodžiai: moksleivių sveikata, savo sveikatos vertinimas, paauglių sveikatos nusiskundimai, mitybos įpročiai, sveika gyvensena, sveikatinimo programos.
ĮVADAS mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Są- Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos infor- jungos valstybių narių, o dažniausios to priežastys – macijos centro duomenimis, Lietuvos gyventojų kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir iš- orinės mirties priežastys. Skirtumas tarp ilgiausios ir Adresas susirašinėti: dr. Rita Raškevičienė trumpiausios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas Europos valstybėse – apie 10 metų. Tyrimai rodo, kad Aplinkos ir darbo medicinos katedra iš dalies šiuos skirtumus galima paaiškinti skirtingais Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas gyvensenos įpročiais. Nesveika gyvensena prade- El. p. [email protected] da formuotis jau vaikystėje. Vaikai ir jauni žmonės
32 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI ypač imlūs vykstančioms socialinėms ir kultūrinėms įpročius. Tam labai didelę įtaką turi šeima, tačiau ne permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigia- mažesnis vaidmuo tenka ir mokykloms bei jose dir- mai veikti jų sveikatą, teigiama nacionalinėje mokslo bantiems visuomenės sveikatos specialistams, kurių programoje „Lėtinės neinfekcinės ligos“ [1]. pagrindinė funkcija yra būtent sveikatos stiprinimas Dažnai sveikatos problemos prasideda ankstyvame ir ugdymas [6]. Vykdant šią užduotį labai svarbu išsi- amžiuje ir bėgant metams progresuoja. Kasmetinių aiškinti ir suprasti moksleivių problemas ir poreikius profilaktinių sveikatos tikrinimų rezultatai atsklei- bei rasti jiems priimtinas ir patrauklias pateikimo for- džia, jog pagrindinės moksleivių sveikatos proble- mas, be kurių sveikatinimo veikla nebus efektyvi. mos yra regos sutrikimai, skeleto raumenų sistemos Tyrimo tikslas – įvertinti 14–17 m. moksleivių bei kvėpavimo sistemos sutrikimai [2], o moksleivių požiūrį į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei išsi- sveikata kasmet blogėja [3]. 2006 m. regos sutrikimų aiškinti sveikatinimo programų poreikį. turėjo kas trečias, laikysenos – kas ketvirtas mokyklą baigiantis paauglys [3]. Lyginant Kauno miesto moks- TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI leivių profilaktinių patikrinimų 2014 m. ir 2013 m. 2015–2016 m. Higienos institute įgyvendinant tarp- duomenis nustatyta, kad regos sistemos sutrikimų pa- tautinį projektą „Inovatyvių ir dinamiškų švietimo daugėjo 6,4 proc., kraujotakos – 2,1 proc., kvėpavi- metodų taikymas, didinant specialistų, darbdavių, ne- mo – 1,3 proc. ir apytikriai 1 proc. – endokrininės sis- vyriausybinių organizacijų gebėjimus diegti sveikos temos sutrikimų [4]. 2014 m. atliktas Lietuvos gyven- gyvensenos principus ir žinias jaunimui apie profe- tojų sveikatos tyrimas atskleidė, jog daugiau nei pusė sinę sveikatą“ atliktas vienmomentis tyrimas. Tiria- (53 proc.) apklaustų 15 m. ir vyresnių gyventojų serga mąją populiaciją sudarė 14–17 m. amžiaus Lietuvos kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių Respublikos vidurinių mokyklų moksleiviai, kurie mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų [5]. buvo apklausiami anoniminės anketinės apklausos Dažna lėtinių neinfekcinių ligų priežastis – nutu- metodu. Tyrimui naudotą anketą sudaro 60 klausimų, kimas dėl netinkamos mitybos ir per mažo fizinio ak- apimančių bendrą demografinę informaciją, fizinį ak- tyvumo. Gyventojų apklausa parodė, kad tik 9 proc. tyvumą, mitybą, stresą / emocinę sveikatą, mokymosi gyventojų sportuoja ar užsiima aktyvia laisvalaikio vietą. Anketa autorių sudaryta remiantis klausimynais, veikla vidutiniškai 30 min. ir ilgiau per dieną. Dau- naudotais Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir giausia tai 15–44 m. amžiaus gyventojai. 18 metų ir sveikatos tyrime (HBSC) bei kituose moksleivių gy- vyresnių vyrų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) vensenos tyrimuose. Klausimai apie jaunimo svaigalų padidėjo nuo 25,7 2005 m. iki 26,3 2014 m., o moterų vartojimą, jų laisvalaikio pomėgius, fizinį aktyvumą, atitinkamai – nuo 25,7 iki 26. 2014 m. antsvorio turėjo dalyvavimą popamokinėje veikloje, jų psichologi- 38 proc. 18 m. ir vyresnių gyventojų, o 17 proc. buvo nę savivertę paimti iš projekto partnerių – Islandijos nutukę [5]. Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų per pas- socialinių tyrimų centro (ICSRA) klausimyno, nau- taruosius dešimtmečius taip pat labai padaugėjo. Dau- dojamo programoje „Jaunimas Europoje – įrodymais guma jų ir suaugę bus per didelio kūno svorio, todėl pagrįsta pirminė prevencija“ (The Youth in Europe – jiems daug didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių Evidence Based Primary Prevention Program). Svei- sistemos ligomis, cukriniu diabetu, kai kurių lokaliza- katai vertinti taikyta dešimtbalė skalė – aukštesnis ba- cijų vėžiu [1]. Be to, atkreipiamas dėmesys į plintan- las reiškia palankesnį teiginio įvertinimą. Klausimai, čius nesveikos mitybos bei žalingus jaunimo įpročius. susiję su emocinės sveikatos vertinimu, buvo pagrįsti Vieną ar daugiau kartų per dieną daržovių, vaisių ir keturių balų skale, kurioje kuo aukštesniu balu nuro- uogų valgo tik apie pusė 15 m. ir vyresnių gyventojų domas didesnis dažnumas arba mažesnis sutikimas su [5]. Jaunimas vis dažniau renkasi greitai paruošiamą teiginiu. Atsakymai į klausimus apie atsipalaidavimo maistą, dažnai užkandžiauja bandelėmis, traškučiais, būdus ir įtampos priežastis sudaro nominaliuosius kin- todėl su maistu gauna daug energijos, kurios eikvoji- tamuosius. Fizinio aktyvumo klausimų grupėje buvo mas fizinei veiklai nuolat mažėja. Tad labai svarbu ne prašoma pagal septynių balų skalę įvertinti veiklos tik nustatyti vaikų ir paauglių lėtinių ligų rizikos veiks- dažnumą, kai aukštesnis balas žymi didesnį aktyvumą. nius ir jų paplitimą, bet ir parengti efektyvius šių ligų Žalingų įpročių klausimų grupė sudaryta iš teiginių profilaktikos metodus, teigiama nacionalinėje mokslo vertinimo taip pat pagal septynių balų skalę, kai aukš- programoje „Lėtinės neinfekcinės ligos“ [1]. tesnis balas reiškia didesnį dažnį. Sociodemografinės Siekiant pagerinti mokinių sveikatą reikia visa- tiriamųjų charakteristikos vertintos remiantis klausi- pusiškai stiprinti jų sveikos gyvensenos nuostatas ir mais apie amžių, lytį, gyvenamąją vietą – jie fiksuoti
2016/3(74) 33 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
kaip nominalieji kintamieji, ir apie šeimos finansinę Tyrimo statistiniai metodai. Statistinei duome- padėtį, mokymosi pažangumą – kaip ranginiai: moks- nų analizei naudotas programinis statistinis duomenų leiviai turėjo atsakyti pasirinkdami iš septynių balų paketas SPSS 23.0 for Windows. Rezultatų analizei skalės, kurioje aukštesnis balas nurodė prastesnį cha- taikyti aprašomosios statistikos (dažniai, vidurkiai, rakteristikos vertinimą. medianos, st. nuokrypiai), vizualizavimo (diagra- Tyrimo imtis sudaryta atsitiktinės lizdinės atran- mos, histogramos), koreliacinės analizės metodai kos būdu proporcingai atrenkant mokyklas pagal jų (Kendall‘o tau b koreliacijos koeficientas) ir nepa- tipą: didmiesčio (daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų), rametrinis Kruskalo ir Voliso (Kruskal-Wallis) krite- miesto (3–100 tūkst. gyventojų), rajono (mažiau nei rijus nepriklausomoms imtims. Skirtumo statistinis 3 tūkst. gyventojų), ir jose atsitiktinai pasirenkant reikšmingumas vertintas pagal pasirinktą statistinio klases bei apklausiant visus tą dieną pasirinktose reikšmingumo lygmenį α = 0,05. Rezultatų skirtumai klasėse esančius mokinius. Statistikos departamen- laikomi statistiškai reikšmingais, kai p ≤ α, t. y. kai to duomenimis, 2015 m. veikė 1 193 mokyklos, iš pasikliovimo lygmuo p < 0,05. kurių atrinktos 4 didmiesčio mokyklos, 6 miesto mokyklos ir 3 rajono mokyklos. Lietuvos statistikos REZULTATAI departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo Tyrime dalyvavo 359 respondentai iš trylikos moky- 140 541 asmuo, sulaukęs 14–17 m. amžiaus. Atran- klų. Merginos sudarė 54,6 proc., vaikinai – 45,4 proc. kinės imties tūris apskaičiuotas pagal V. Paniotto respondentų. Pagal amžių respondentai pasiskirstė formulę [7]. Nustatyta, jog reprezentatyviai imčiai taip: daugiausia buvo 16 ir 17 m. moksleivių, atitin- reikia 398 tiriamųjų. Taigi išdalytos 485 anketos, kamai 39,6 proc. ir 20,1 proc., 15 m. – 18,1 proc. ir analizei tinkamomis pripažintos 359 užpildytos an- 14 m. – 14,2 proc. ketos, atsako dažnis – 74 proc. Tyrimo vykdytojai Daugelis respondentų savo sveikatą apibūdino apmokė paskirtuosius už duomenų rinkimą asmenis, kaip gerą, labai gerą ar puikią: 76,4 proc. moksleivių kaip vykdyti duomenų rinkimo procesą – tokiu būdu dešimties balų skalėje skyrė 8, 9 ar 10 balų. Vaikinai buvo stengiamasi eliminuoti iškraipančius veiksnius ir merginos savo sveikatą vertino panašiai. Klausiant dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo tyrime. apie sveikatos sutrikimus, kuriuos jautė per pastarąjį Tyrimo dalyviai buvo informuojami apie tyrimo mėnesį, 68,6 proc. moksleivių pažymėjo vieną ar du, tikslą, rezultatų panaudojimą moksliniais tikslais api- 25,8 proc. – nuo trijų iki šešių, o likę 3,7 proc. – nuo bendrinta forma (užtikrinamas duomenų konfidencia septynių iki dvylikos jaučiamų sveikatos sutrikimų. lumas ir anonimiškumas). Prieš dalijant anketas da- Dažniausiai nurodyti nugaros ir (ar) kaklo skaus- lyviams buvo primenama apie galimybę bet kuriuo mai – 35,4 proc., sutrikęs miegas – 34,5 proc. bei pa- metu atsisakyti dalyvauti tyrime. sikartojantys galvos skausmai – 30,9 proc. (1 pav.).
100 90 80 70
. 60 c o 50 39,8 P r 35,5 40,3 40,8 40 30,9 34,5 30 30,2 29,1 26 27,7 19,5 21,2 24,5 14,8 20,9 18,9 18,4 16,2 17 20 13,4 11,9 10,7 7,1 6,1 13,8 10,78,1 5 5,3 5,6 5 10,7 10 3,1 0
Bendras Merginos Vaikinai Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05. 1 pav. Respondentų sveikatos nusiskundimų pasiskirstymas, proc.
34 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Merginos reikšmingai dažniau nurodė jaučiančios (2 ir 3 pav.). Reikšmingų skirtumų nustatyta tarp pasikartojančius galvos skausmus, skausmą pilvo, lyčių: merginos dažniau patiria nepagrįstos baimės skrandžio srityje, akių perštėjimą, miego sutrikimus, priepuolius, liūdesį, norą išsiverkti ir motyvacijos lyginant su vaikinais (p < 0,05). Dėl ligos pamokas trūkumą, o vaikinai dažniau patiria energijos stoką per paskutinį mėnesį nuo vienos iki septynių dienų ir mąsto apie savižudybę (p < 0,05). Duomenų ana- praleido 30,6 proc. respondentų, nuo aštuonių iki ke- lizė parodė, jog sveikatos nusiskundimų skaičius ir turiolikos dienų – 4,7 proc., o 56,8 proc. respondentų savo sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai nepraleido nė vienos dienos. koreliuoja (Kendall‘o tau b koreliacijos koeficientas Taip pat tiriamųjų prašyta nurodyti, kokius psi- r = –0,368, p < 0,01). choemocinius sutrikimus iš penkiolikos pateiktų Daugiau nei pusė (56,3 proc.) moksleivių teigė, variantų ir kaip dažnai patyrė per praėjusią savai- kad patiria stresą mokykloje, dažniausiai pamokų tę. 11,4 proc. moksleivių pažymėjo, jog retai arba metu (68,1 proc.), tik 16,7 proc. – pertraukos metu. niekada nepatyrė, o 1,7 proc. – „kartais“ / „dažnai“ Kaip dažniausias streso priežastis, moksleiviai nurodė ties kiekvienu atsakymo variantu. Daugiausia moks- per didelį mokymosi krūvį (70,5 proc.), nepakanka- leiviai nurodė kartais ar dažnai patiriantys nervin- mą užduočių išaiškinimą (59,3 proc.), laiku neatliktus gumą (56 proc.), įtampą (53,3 proc.), miego trūku- darbus (pvz., namų darbai ar projektai) (60,2 proc.), mą (53,1 proc.), liūdesį / nusiminimą (46,2 proc.) per aukštus mokytojų reikalavimus (59,5 proc.) bei
100 10,2 8,9 12,2 12,2 29,1 13,8 25,5 19,3 13,6 2,6 6,3 9,4 90 7,8 28,5 24,6 11,1 12,5 80 33,6 23,2 20,7 4,7 19,4 23,3 24,3 26 18,8 70 18,5 30,7 36,2 60 22,6 34 22,3 16,8 24,5 50 30,1 34,4 27,9 28 28,6 Proc. 40 24,5 50,8 20,4 40 44,7 16,9 20,2 84,9 64 30 19,9 20 24,9 47,8 36,5 33,3 30,2 53,6 20,9 23,3 10 11,4 17,2 18,1 0
Įtampa Apatija Liūdesys Verkimas* Nervingumas Noras veikti* Prastas miegas Vienatvės jausmas Baimės priepuoliai* Apetito neturėjimas Energijos trūkumasAbejonė dėl ateities
Galvojimas, kad visi paliko Galvojimas apie savižudybę Niekada Retai Kartais Dažnai Neturėjimas su kuo pasikalbėti Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05.
2 pav. Respondentų (merginų) pasiskirstymas pagal psichoemocinius sutrikimus
100 4,1 6,3 7,4 6,2 4,7 11,1 10,3 16 12,2 9 9 19,3 6,1 18,6 10,8 3,4 9,3 6,7 90 8,3 15,2 80 18,1 16,6 20,3 11,5 15,2 14 21,2 25 23,1 19,4 70 35,3 22,7 25,5 36,6 32,4 21,6 23,3 60 27,1 31 37,2 50
Proc. 34 37,4 29,7 75,2 40 64,4 66 56 30 32,7 25,5 63,3 45,8 43,4 42,1 56,1 20 20,9 25 27,2 25,5 23,4 35,1 10 0
Įtampa Apatija Liūdesys Verkimas* Nervingumas Noras veikti* Prastas miegas Vienatvės jausmas Baimės priepuoliai* Apetito neturėjimas Energijos trūkumasAbejonė dėl ateities
Galvojimas, kad visi paliko Galvojimas apie savižudybę Niekada Retai Kartais Dažnai Neturėjimas su kuo pasikalbėti Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05. 3 pav. Respondentų (vaikinų) pasiskirstymas pagal psichoemocinius sutrikimus
2016/3(74) 35 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
100 90 80 80,4 72,7 70 63,9 66,4 71 68,8 60 56,2 55,3 57,5 59,6 58,5 42,6 45 48,1 54,1 50 41,4 43,4
Proc. 38,3 40 36,4 37,9 30,8 32,1 35,1 28,6 33,9 30 26,2 16,8 20,4 20 14,9 20,6 16,1 9,5 7,4 9,6 10 0
Kita
Nuobodžios pamokos Laiku neatlikti darbai* Santykiai su mokytojais Ilgos mokymosi valandosDidelis mokymosi krūvis* Fizinis, agresyvus elgesys Ilgos treniruočių valandos Per dideli tėvų reikalavimai Patyčios / priekabiavimas* Per mažas mokymosi krūvis Nepakankamas palaikymas*
Per aukšti mokytojų reikalavimai* Asmeninio gyvenimo derinimas su... Nepakankamas užduočių išaiškinimas
Nedraugiški moksleivių tarpusavio santykiai Laiko, praleisto prie kompiuterio, ribojimas Merginos Vaikinai Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05.
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jiems stresą keliančias priežastis, proc.
100 90 80 70 71,6 62,9 60 46,9 50 42,4 Proc. 40 31,1 30 29,1 18,6 12,6 20 19,7 7,3 9,8 10,3 10,6 8,8 4,6 10 4,6 2,1 1,3 2,6 4,1 0
Kita
Rūkymas Valgymas*
Ėjimas į bažnyčią Muzikos klausymas... Alkoholio vartojimasNarkotikų vartojimas Žaidimai kompiuteriu*
Raminamųjų vaistų vartojimas Baseino / sporto klubo lankymas* Merginos Vaikinai Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05.
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsipalaidavimo būdus, proc.
apskritai nuobodžias pamokas (41,5 proc.) (4 pav.). (1,7 proc.), 6,3 proc. respondentų eina į bažnyčią Merginoms reikšmingai dažniau negu vaikinams (5 pav.). Valgydami įtampą slopina net 39,3 proc. pa- įtampą kėlė per didelis mokymosi krūvis, per aukšti auglių, dažniau merginos, o vaikinai dažniau lankosi mokytojų reikalavimai, asmeninio gyvenimo deri- baseine / sporto klube ar žaidžia kompiuterinius žai- nimas su įsipareigojimais mokykloje, laiku neatlikti dimus (p < 0,05). namų darbai / projektai, nepakankamas palaikymas ir 36,7 proc. respondentų nurodė niekada nesportuo- patyčios / žeminantis elgesys (p < 0,05). jantys ne privalomųjų kūno kultūros pamokų metu. Taip pat išsiaiškinta, kokiais būdais moksleiviai Fizinei veiklai ne privalomųjų kūno kultūros pamokų bando atsipalaiduoti: dauguma klausosi muzikos, metu iki valandos per dieną skiria 56,8 proc. respon- lanko klubus ar šokius (66 proc.), 22,6 proc. – baseiną dentų, 31,2 proc. – iki dviejų valandų, 12 proc. – dau- ar sporto klubą, 10,9 proc. tyrimo dalyvių rūko, pa- giau nei dvi valandas. Analizuojant gautus duomenis našiai tiek pat vartoja alkoholį (10,6 proc.), dalis var- pagal fizinių užsiėmimų rūšis nustatyta reikšmingų toja raminamuosius vaistus (5,8 proc.) ar narkotikus skirtumų tarp merginų ir vaikinų: merginos dažniau
36 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI lanko mažo intensyvumo aerobikos (tai či, jogos, ka- laikytis dietos daugiau nei vieną kartą. Merginos daž- lanetikos užsiėmimus, šokius) ir tinklinio treniruotes, niau nurodė, kad kada nors laikėsi dietos (50,2 proc. o vaikinai žaidžia krepšinį ir futbolą (p < 0,05). Krep- merginų ir 23,5 proc. vaikinų) (p < 0,05). šinis ir greitasis ėjimas buvo populiariausi sportiniai Tik 12,3 proc. tirtų moksleivių valgo daržovių užsiėmimai, kuriuos pažymėjo atitinkamai 31,8 proc. daugiau nei tris kartus per dieną, maždaug tiek pat, ir 47,6 proc. respondentų (6 pav.). Kaip dažniausias 13,7 proc., valgo vaisių daugiau nei keturis kartus priežastis, kodėl lankosi sporto salėje arba reguliariai per dieną. Visai nevalgo daržovių 13,3 proc., vaisių treniruojasi, respondentai nurodė galimybę palaikyti 10,9 proc. respondentų. Apie pusė apklaustų moks- gražias kūno formas (44,4 proc.), motyvaciją ugdyti leivių išgeria iki penkių stiklinių vandens per dieną, jėgą (36,9 proc.) bei gerą savijautą (35,8 proc.). Vai- tai yra apytikriai litrą, teikdami pirmenybę kitiems kinai dažniau pažymėjo ištvermės ir jėgos ugdymą bei gėrimams, dažniausiai arbatai ir saldiesiems gaivie- norą palaikyti gerą savijautą kaip pagrindines sporta- siems gėrimams (7 ir 8 pav.). Beveik pusė responden- vimo priežastis, o merginos dažniau nurodė galimybę tų (49 proc.) nurodė suvartojantys nuo vienos iki trijų palaikyti gražias formas ir figūrą (p < 0,05), nors savo stiklinių saldžiųjų gaiviųjų gėrimų, o 5,3 proc. – dau- išvaizda vaikinai buvo patenkinti dažniau nei merginos giau nei tris stiklines. Ne mažiau kaip keturis kavos (52,5 proc. vaikinų ir 38,1 proc. merginų) (p < 0,05). puodelius išgeriantys pažymėjo 1,9 proc. moksleivių. Kitoje popamokinėje ar laisvalaikio veikloje Energinių gėrimų vartojimas nėra labai paplitęs tarp 39,4 proc. moksleivių nurodė visiškai nedalyvaujan- tirtų paauglių: 86,6 proc. jų visai nevartoja, tačiau tys, kartą per savaitę dalyvavo 31,2 proc. responden- 1,7 proc. moksleivių išgeria keturias ar daugiau sti- tų. Merginų ir vaikinų laisvalaikio leidimo formos klinių per dieną. Nealkoholinių gėrimų vartojimas reikšmingai skyrėsi: merginos pažymėjo, kad daž- reikšmingai skyrėsi tarp vaikinų ir merginų: vaikinai niau eina į kavines, vaikščioja po parduotuves, vai- dažniau vartojo saldžiųjų gaiviųjų gėrimų (p < 0,05). kinai – lankosi vakarėliuose ar greito maisto restora- Į klausimą „Ar pirkdamas maisto produktus skaitai nuose (p < 0,05). jų sudėtį?“ 47,6 proc. moksleivių atsakė, kad nesidomi Daugiau nei pusė apklaustų moksleivių teigė, produktų sudėtimi, 23,7 proc. paauglių atkreipia dėme- kad maitinasi sveikai (59,9 proc.), maždaug tiek sį į nurodytus dažiklius, konservantus ir kitus priedus, pat jų visada valgo pusryčius (59,1 proc.). Pietau- 17 proc. – į kalorijų kiekį ir 7,8 proc. – į riebalų, an- ja tarp 12 val. ir 14 val. 44,1 proc. respondentų, o gliavandenių ir baltymų kiekį. Nustatyta, jog merginos 26,5 proc. – 14–18 val. Dauguma (60,2 proc.) res- maisto produktų etiketes skaito dažniau nei vaikinai pondentų pažymėjo, kad išalkę prieš miegą lengvai (55,7 proc. merginų ir 44,4 proc. vaikinų) (p < 0,05). užkanda, penktadalis (19,8 proc.) pavalgo sočiai. Be Prevencinių programų poreikis. Apklausa taip to, 17,6 proc. tiriamųjų nurodė, kad bent kartą yra pat atskleidė, kad yra poreikis kurti ir plėtoti fizinio laikęsi dietos, o 20,3 proc. paauglių teigė, kad bandė aktyvumo programas: 38,8 proc. moksleivių teigė,
100 90 80 70 60,2 60 52 57,3 47,8 45,6 53,245,549,5 50 41,8 36,7 Proc. 36,7 31,8 40 34,2 21,5 39,9 22,9 23,4 27,4 20,4 29,3 28,3 30 22,4 23,4 16,5 10,7 20 8,4 4,7 5,7 10 5,7 3,6 0
Tenisas* Žvejyba Krepšinis Tinklinis* Futbolas* Greitas ėjimas
Važinėjimas dviračiu Namų ruošos darbaiŽaidimai su draugais
Mažo intensyvumo aerobikos... Bendras Merginos Vaikinai Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05.
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo veiklas, proc.
2016/3(74) 37 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
100 100 0,4 4,3 1 0,5 0,7 3,9 3,8 0,8 90 4,3 6,8 2,1 90 2,7 2,9 20,2 6,3 16,2 9,7 6,7 80 80 38,9 42 38,5 70 70 60 60 . .
c 62,2 c 49,7 o 50 o 50 P r 91,1 P r 59,8 89,6 40 40 30 30 56,4 50,2 58,1 20 20 20,1 36,8 10 10 13,3 0 0 Kava Arbata Saldieji Energiniai Kava Arbata Saldieji Energiniai gaivieji gėrimai gėrimai gaivieji gėrimai gėrimai >5 stiklinių 1–2 stiklinės >5 stiklinių 1–2 stiklinės 3–4 stiklinės 0 stiklinių 3–4 stiklinės 0 stiklinių Pastaba:* statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p < 0,05. 7 pav. Respondentų (merginų) pasiskirstymas pagal su- vartojamų nealkoholinių gėrimų kiekį, proc. 8 pav. Respondentų (vaikinų) pasiskirstymas pagal su- vartojamų nealkoholinių gėrimų kiekį, proc.
kad eitų į sporto mokyklas, 43,9 proc. – į sporto klu- bus, 38,5 proc. – naudotųsi baseinu ir tik 3 proc. res- REZULTATŲ APTARIMAS pondentų yra visiškai nesusidomėję nors viena fizi- Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad dau- nio aktyvumo programa. guma moksleivių savo sveikatą vertina gerai, labai Pusė (50,4 proc.) respondentų pažymėjo, kad yra gerai ar puikiai, tačiau net ketvirtadalis jų turėjo dalyvavę su sveikatingumu susijusiose programose, nuo trijų iki šešių sveikatos nusiskundimų, iš kurių pavyzdžiui, „Diena prieš rūkymą“, „Sveika gyvense- dažniausi buvo miego sutrikimai, galvos, nugaros, na“, sporto šventėje „Sportuojanti mergaitė – būsima kaklo ir pilvo skausmai. Subjektyvus savo sveika- olimpietė“, renginiuose apie mitybos sutrikimus, pir- tos vertinimas reikšmingai koreliavo su sveikatos mosios pagalbos, šiaurietiško ėjimo varžybose. Iš jų nusiskundimų skaičiumi, o subjektyviai išreiškiamų 56,5 proc. sutinka, kad sveikatingumo pamokos ga- sveikatos nusiskundimų su amžiumi daugėja [8]. lėtų vykti jų mokyklose, o iš nedalyvavusiųjų šitaip Taigi subjektyvūs sveikatos vertinimai skiriasi pri- teigė 43,5 proc. tiriamųjų (p < 0,05). klausomai nuo respondentų amžiaus: moksleivių, Moksleiviai taip pat nurodė, kokiose programose, puikiai vertinančių savo bendrąją, fizinę ir psichikos padedančiose formuoti sveikos gyvensenos įpročius, sveikatą, mažėja nuo 5 iki 12 klasės, o vertinančių ją sutiktų dalyvauti. Tarp jų dažniausiai buvo pažymė- labai gerai arba gerai – daugėja [9], nors ne visuose tos sveikos mitybos ir svorio reguliavimo grupės tyrimuose nustatyti skirtumai tarp klasių yra statis- (46,2 proc. tiriamųjų), sveiko maisto gaminimo prak- tiškai reikšmingi [8]. Didelių ilgalaikių kohortinių tiniai užsiėmimai (37,4 proc.), stovyklos (33,1 proc.). tyrimų duomenimis, Skandinavijos šalyse 12–13 m. 21,4 proc. respondentų norėtų daugiau sužinoti apie paauglių savo sveikatos vertinimas nuo septintos iki sveiką mitybą, žaliavalgystę ir vegetarinę mitybą devintos klasės blogėja, mergaičių, gerai vertinančių paskaitų metu, 22 proc. moksleivių norėtų dalyvauti savo sveikatą, labiau sumažėja, lyginant su berniu- virtualiose programose-žaidimuose, susijusiuose su kais [10]. Nors šiame tyrime subjektyvaus sveikatos sveika mityba, o 10,3 proc. tiriamųjų pageidautų gau- vertinimo skirtumų tarp lyčių ir neišryškėjo, dauge- ti lankstinukų ar kitokios literatūros apie tai. Popu- lyje tyrimų patvirtinama, jog paauglystėje mergaitės liariausios temos, kuriomis moksleiviai norėtų dau- savo sveikatą vertina prasčiau nei berniukai [6, 8–10] giau sužinoti ir dalyvauti atitinkamose programose, ir šis skirtumas tarp lyčių didėja bėgant metams [10]. buvo šios: sveika, subalansuota mityba – 39,3 proc., Taip pat prasčiau savo sveikatą vertina mažų mieste- fizinis aktyvumas, psichikos sveikatos gerinimas – lių ir kaimų paaugliai, lyginant su mieste gyvenan- 23,4 proc., 44,6 proc. paauglių norėtų dalyvauti spor- čiais bendraamžiais [6]. Dauguma tiek mieste, tiek ir to treniruotėse. Taip pat respondentai norėtų daugiau kaime gyvenančių 11–12 klasių mokinių teigia, kad sužinoti apie pirmąją pagalbą, vėžį ir kitas ligas, rū- juos dažniausiai vargina irzlumas, bloga nuotaika, kymą, jogą, sveiką laiko paskirstymą. nervinė įtampa, greitas nuovargis, galvos skausmas.
38 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Šiuos simptomus nurodo daugiau nei du trečdaliai dažniau nei berniukai, penkiolikmečių daugiau nei moksleivių, beveik pusei jų būdingas galvos skaus- trylikmečių [15]. Lyginant su kitomis šalimis, di- mas, silpnumas, nuovargis iš ryto, padidėjęs apetitas, delius mokymosi krūvius nurodo didesnis Lietuvos nemiga, trečdaliui – pilvo ar skrandžio skausmas ir moksleivių skaičius nei daugelio kitų šalių [15]. Suo- prastas apetitas, galvos svaigimas. Visais negalavi- mijoje kiek daugiau nei trečdalis 14–20 m. jaunuo- mais, išskyrus nuovargį iš ryto ir padidėjusį apetitą, lių (tiek merginų, tiek vaikinų) nurodo patiriantys reikšmingai dažniau skundžiasi mergaitės [6]. Dides- sunkumų mokykloje mokydamiesi ar atlikdami kitas nis nusiskundimų skaičius gali būti viena iš priežas- užduotis [16]. Taigi Švietimo ir mokslo ministerija čių, kodėl mergaitės savo sveikatą vertina prasčiau turėtų atkreipti dėmesį ir peržiūrėti moksleiviams ke- nei berniukai, nors mūsų tirtoje grupėje šių skirtumų liamus reikalavimus bei jiems tenkančius krūvius. neišryškėjo. Kad miego sutrikimai, galvos skausmas, Savo sveikatos vertinimas, sąlyginai stabilus ro- nuovargis, pilvo skausmai vargina nuo penktadalio diklis paauglystėje, palaipsniui blogėja, kai trūksta iki pusės visų tirtų moksleivių, pusė jaučiasi pavar- bendros gerovės, kyla sveikatos problemų ir susifor- gę ryte, o daugiau kaip trečdalis moksleivių jaučia muoja sveikatai nepalankus elgesys [17]. Vis dėlto įtampą, irzlumą, liūdesį, nurodo ir kiti tyrėjai [11]. reikia pastebėti, kad Lietuvos moksleiviai savo svei- Nervinė įtampa ir prastas apetitas reikšmingai daž- katą vertina daug geriau nei paaugliai daugelyje kitų nesni tarp dvyliktokų nei vienuoliktų klasių mokinių Europos šalių, netgi tokių, kaip Norvegija, Suomija, [6]. Nurodytiems simptomams reikšmės gali turėti Vokietija, Nyderlandai, Belgija, kur ekonominės ge- netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ar pati- rovės lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje [15]. riama įtampa, kurią, mūsų duomenimis, daugiausia 2015 m. Suomijos 14–20 m. jaunimo sveikos gyven- pamokų metu patyrė kiek daugiau nei pusė respon- senos statistika rodo, jog daugiau nei vienas iš penkių dentų. Kituose tyrimuose buvo pastebėtas reikšmin- bendrojo lavinimo mokyklų 8 ir 9 klasių moksleivių gas ryšys tarp galvos, pilvo arba skrandžio bei nuga- bei 1 ir 2 gimnazijos klasių ir tik trečdalis profesinės ros skausmo, liūdesio, nerimo, irzlumo, blogos nuo- mokyklos 1 ir 2 kursų moksleivių įvertino savo svei- taikos, nervinės įtampos, nemigos, galvos svaigimo, katą kaip vidutinę ar prastą [16]. silpnumo, nuovargio rytais, savijautos mokykloje ir Šis ir kiti tyrimai rodo, jog moksleiviai turi žinių vidinės darnos [12]. Reikšmingos sąsajos nustatytos apie sveiką gyvenseną, tačiau sveikos gyvensenos tarp žemo vidinės darnos lygio ir nesveikos mitybos įpročių dauguma nėra išsiugdę. Nors beveik du trečda- produktų vartojimo bei sveikatos nusiskundimų [12]. liai apklaustų moksleivių teigia, kad maitinasi sveikai, Paauglystėje subjektyvų savo sveikatos vertinimą tačiau beveik pusė mokinių neturi įpročio pusryčiauti gali nulemti ne tik medicininiai sveikatos rodikliai, kas rytą [18, 19]. Taip pat nurodoma, kad beveik pusė bet ir daug psichologinių, socialinių, aplinkos, šei- tirtų 5–8 klasių mokinių teisingai apibūdino tinkamą mos, elgsenos, kultūrinių ir kitų veiksnių [13]. Tei- mitybos režimą, apytikriai tiek pat teigė, kad jo laiko- giami pasiekimai žemesnėse klasėse turi reikšmės si, t. y. valgo 3–4 kartus per dieną [18], bet 2013 m. mergaičių aukštesniam savo sveikatos vertinimui, o atliktas tyrimas parodė, jog 3–4 kartus per dieną val- berniukų geresnį savo sveikatos vertinimą lemia gera gė 78 proc. apklaustų mokinių, ir, lyginant su 2007 ir atmosfera šeimoje [10]. Paauglių fizinės sveikatos 2009 m. atliktų analogiškų tyrimų duomenimis, neste- vertinimas priklauso ne tik nuo pasiekimų ir motyva- bėta jokių reikšmingų pokyčių [19]. Apie penktadalis cijos mokykloje, bet ir nuo vidinės darnos. Pastebėta, mūsų tirtų mokinių per dieną valgo tik 1–2 kartus ar jog moksleiviai, kurių žemesnė vidinė darna, blogiau sočiai pavalgo prieš miegą. Vadinasi, kai kurie moki- vertina savo sveikatą [12], o blogesnis subjektyvus niai stokoja ne tik žinių, bet ir įpročių laikytis tinkamo savo sveikatos vertinimas prognozuoja sveikatai ne- mitybos režimo [18]. Taigi sveikos mitybos įpročiai palankų elgesį (nepakankamas fizinis aktyvumas, nėra susiformavę, susidarę ydingi įpročiai ir pomėgiai neracionali mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas) būdingi pusei mokinių, trečdalis moksleivių pertraukų [14]. Nors mūsų atliktame tyrime taikant Kruskalo metu dažniausiai užkandžiauja bandelėmis, šokoladu- ir Voliso testą išsiaiškinta, kad emocinės sveikatos kais, nors pažymima, kad valgančių saldumynus kas- vertinimas nesusijęs su žalingu moksleivių elgesiu, dieną skaičius 2013 m. sumažėjo lyginant su 2007 m. galima teigti, jog jų elgesys labiau nulemtas ne psi- [19]. Vaisiams pertraukų metu pirmenybę teikia tik chologinių, o socialinių veiksnių. šeštadalis mokinių [18]. Didelius mokymosi krūvius ir dėl to patiriamą Nepaisant nuo 2009–2010 mokslo metų vykdy- įtampą nurodo daugelio šalių moksleiviai, mergaitės tos programos, kuria siekiama supažindinti vaikus
2016/3(74) 39 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
su tinkama mityba ir paskatinti juos vartoti vaisius lemia ne tik subjektyvų sveikatos vertinimą. Tyrimai ir daržoves tikintis, kad vaikai vartos juos ir ateity- rodo, kad laisvalaikiu fiziškai aktyvūs mokiniai pa- je, nes vaikystėje įgyti įpročiai dažniausiai išlieka sižymi geresne socialine integracija [24], laisvalai- nepakitę ir vėliau gyvenime, atlikto tyrimo rezultatai kiu fiziškai aktyvių berniukų mokymosi motyvacija rodo, jog daugiau nei dešimtadalis tirtų moksleivių aukštesnė nei sportuojančių mokinių. Laisvalaikiu fi- nevalgo vaisių ir daržovių, maždaug tiek pat valgo ziškai aktyvios mokinės yra geresnės nuomonės apie daržovių ir vaisių tris, keturis ar daugiau kartų per save, kaip apie moksleives, lyginant su sportuojan- dieną. Kitų apklausų duomenimis, vaisių ir daržovių čiomis ir fiziškai pasyviomis bendramokslėmis [25]. kartą ar kelis kartus per savaitę valgo trečdalis moks- Taip pat stebėtos reikšmingos sąsajos tarp moksleivių leivių [20], tik apie du trečdaliai mokinių teigia, kad vidutinės vidinės darnos (palyginti su aukšta vidine kasdien reikia valgyti daržovių, ir šitaip manančių darna) ir mažo fizinio aktyvumo (rečiau kaip 1 kar- asmenų mažėja, nors daržovių ir vaisių kasdien arba tą per savaitę). Taikant logistinės regresinės analizės kelis kartus per dieną valgančių paauglių skaičius yra modelį nustatytos reikšmingos sąsajos tarp moks- didesnis negu manančių, kad taip reikia valgyti [19]. leivių žemos vidinės darnos ir mažo fizinio aktyvu- Kita vertus, ir kitose šalyse paauglių vaisių ir daržo- mo [11]. Privalomos kūno kultūros pamokos tampa vių vartojimas taip pat nėra populiarus: 2015 m. Suo- pagrindiniu moksleivių fiziniu krūviu, kadangi nuo mijos jaunimo sveikos gyvensenos statistika rodo, trečdalio iki dviejų trečdalių moksleivių visai nespor- jog tik šeštadalis 8–9 klasių moksleivių ir penktadalis tuoja ne kūno kultūros pamokų metu [6, 18], tačiau gimnazistų kasdien valgė šviežių ar virtų daržovių, po pamokų berniukai kasdien sportuoja reikšmingai o profesinėse mokyklose besimokančių dar mažiau – dažniau nei mergaitės [18], taigi jie yra fiziškai akty- nesiekė net dešimtadalio [16]. vesni nei mergaitės vėlyvą popietę ir vakare. Išskyrus Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog vandens sekmadienį, berniukai reikšmingai mažiau laiko pra- paaugliai suvartoja nepakankamai: pusė jų išge- leidžia sėdėdami prie TV ar kompiuterių ekranų, o ria 1–5 stiklines per dieną, t. y. iki 1 l, pirmenybę mergaitės daugiau laiko užsiima asmens higiena [26]. teikdami gazuotiems ir saldintiems gaiviesiems Tyrimo rezultatai išryškino būtinybę kurti progra- gėrimams, kurių vartojimas ganėtinai paplitęs tarp mas, padedančias sumažinti pasyvų laisvalaikio lei- jaunimo, ypač berniukų. Energinių gėrimų populia- dimą bei elektroninę rekreaciją ir galinčias padidinti rumas nėra didelis, nors nedidelė dalis moksleivių jį paauglių fizinį aktyvumą. Mokykloje moksleiviai ne- vartoja nemažais kiekiais. Šie gėrimai taip pat po- gauna pakankamai informacijos sveikos gyvensenos puliaresni tarp berniukų. Populiarėjant saldiesiems klausimais, sveikatinimo renginiai taip pat itin reti, gaiviesiems gėrimams, kitų gėrimų (pieno, sulčių) nors dauguma moksleivių, ypač merginos, mano, vartojimas mažėja [21]. jog sveikas gyvenimo būdas yra svarbus ir būtinas. Fizinis aktyvumas paauglystėje labai svarbus, Pamokose sveikos gyvensenos klausimams praktiš- jis ne tik stiprina fizinę ir emocinę sveikatą, bet yra kai neskiriama dėmesio, mokytojai iš esmės nesido- gera žalingų įpročių prevencijos priemonė. Vis dėlto mi moksleivių veiklos ir poilsio režimu ir nepadeda moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniai yra nepakan- jiems tinkamai susiplanuoti dienotvarkės [27]. kamai fiziškai aktyvūs ir dažniau renkasi pasyvias laisvalaikio leidimo formas. Nuo 1999 m. stebimas APIBENDRINIMAS ryškiai kintantis paauglių fizinis aktyvumas: vėly- Dauguma Lietuvos moksleivių savo sveikatą verti- voje paauglystėje vis labiau mažėja aktyvios fizinės na gerai, labai gerai arba puikiai, nors daugiau nei veiklos ir daugiau laisvalaikio laiko praleidžiama ketvirtadalis jų turi tris ar daugiau sveikatos nusis- sėdint prie kompiuterio. Ši tendencija ryškesnė tarp kundimų. Dažniausiai tai nugaros ar kaklo skaus- berniukų [22]. Dauguma paauglių nepasiekia penkių mai, sutrikęs miegas, pasikartojantys galvos, pilvo ar daugiau vidutinio fizinio aktyvumo seansų per sa- skausmai, akių perštėjimas, kuriuos merginos jautė vaitę ir vėliau suaugę šio rodiklio taip pat nepasiekia reikšmingai dažniau nei vaikinai. Didesnis sveika- [23]. Taikydami Kruskalo ir Voliso testą nustatėme tos nusiskundimų skaičius susijęs su prastesniu savo reikšmingas sąsajas tarp apklaustų moksleivių fizinio sveikatos vertinimu. aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų skaičiaus, t. y. Per didelis mokymosi krūvis, nepakankamas už- kuo moksleivis palankiau vertino savo judėjimo daž- duočių išaiškinimas, laiku neatlikti darbai, per aukšti numą, tuo mažiau sveikatos nusiskundimų jis nurodė mokytojų reikalavimai, nuobodžios pamokos, as- (χ² = 22,625; p < 0,0001). Tačiau fizinis aktyvumas meninio gyvenimo derinimas su įsipareigojimais
40 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI mokykloje, nepakankamas palaikymas ir patyčios / Paaugliai norėtų daugiau sužinoti apie sveiką žeminantis elgesys mokykloje sukelia stresą daugiau mitybą, įvairias mitybos pakraipas, sveiko maisto nei pusei moksleivių, merginoms reikšmingai daž- gaminimą ir svorio reguliavimą, psichikos ir fizinės niau negu vaikinams. sveikatos gerinimą. Moksleiviai noriai dalyvautų Valgydami įtampą slopina net 39,3 proc. paauglių, sveikatingumo, fizinio aktyvumo programose ir spor- dažniau merginos, o vaikinai dažniau lankosi basei- to treniruotėse, virtualiose programose-žaidimuose, ne / sporto klube ar žaidžia kompiuterinius žaidimus. susijusiuose su sveika mityba ir sveika gyvensena. Rūkymą, alkoholio vartojimą, kaip atsipalaidavi- mo būdą, nurodo dešimtadalis jaunuolių, narkotikų Tyrimas atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą vartojimą – 1,7 proc. pagal programą „NordPlus Horizontal“, kuri skirta Moksleivių fizinis aktyvumas nepakankamas: tik bendradarbiavimui švietimo srityje ir remiama Šiaurės kiek daugiau nei pusė respondentų aktyviai fizinei ministrų tarybos. Projektas „Inovatyvių ir dinamiškų veiklai skiria iki valandos per dieną, daugiau nei treč- švietimo metodų taikymas, didinant specialistų, darb dalis niekada nesportuoja ne privalomųjų kūno kultū- davių, nevyriausybinių organizacijų gebėjimus diegti ros pamokų metu. Fiziškai aktyvesni moksleiviai turi sveikos gyvensenos principus ir žinias jaunimui apie mažiau sveikatos nusiskundimų. profesinę sveikatą“ buvo vykdomas 2015–2016 m., Sveikos mitybos įpročiai nėra įsitvirtinę: tik kiek tikslas – šiuolaikiškų ir novatoriškų metodų naudoji daugiau nei pusė respondentų visada valgo pusryčius, mas, skleidžiant jaunimui žinias apie sveikos gyven penktadalis sočiai pavalgo prieš miegą, kiek daugiau senos principus bei profesinę sveikatą. Projektu siekta nei dešimtadalis kasdien pakankamai vartoja vaisių ir taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrauklius švietimo daržovių. Apie pusė apklaustų moksleivių suvartoja metodus didinti suinteresuotų organizacijų – visuome iki 1 l vandens per dieną, teikdami pirmenybę kitiems nės sveikatos biurų specialistų, jaunimo organizacijų gėrimams, dažniausiai arbatai ir saldiesiems gaivie- atstovų, darbdavių, nevyriausybinių organizacijų na siems gėrimams, pastarieji populiaresni tarp vaikinų. rių – gebėjimus diegti sveikos gyvensenos principus ir Energinių gėrimų vartojimas nėra labai paplitęs tarp teikti žinias jaunimui apie profesinę sveikatą. tirtų paauglių. Merginos labiau nei vaikinai domisi produktų sudėtimi ir atkreipia dėmesį į jų etiketes. Straipsnis gautas 2016-08-18, priimtas 2016-09-19
Literatūra 9. Goštautas A, Šeibokaitė L. Moksleivių savo sveikatos vertinimų 1. LR švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymas kitimai mokykloje. Visuomenės sveikata. 2006;3(34):33-38. Nr. V-952 „Dėl Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės 10. Jerdén L, Burell G, Stenlund D, Weinehall L, Bergström E. Gender neinfekcinės ligos“ patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2010;75-3851. differences and predictors of self-rated health development among Prieiga per internetą:
2016/3(74) 41 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: 21. Nelson MC, Neumark-Sztainer D, Hannan PJ, Story M. Five-Year international report from the 2013/2014 survey. Copenhagen, Longitudinal and Secular Shifts in Adolescent Beverage Intake: WHO Regional Office for Europe, 2016 (Health Policy for Children Findings from Project EAT (Eating Among Teens)-II. Journal of and Adolescents, No. 7). Prieiga per internetą:
42 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
14-17 year-old students approach to their health and healthy lifestyles and need of health promotion programs
Rita Raškevičienė1, Raimonda Eičinaitė-Lingienė2, Greta Rožėnaitė2, Leonidas Sakalauskas3 1Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences, Department of Environmental and Occupational Medicine, 2Institute of Hygiene, 3Vilnius University Institute of Mathematics and Informatics
Summary times a day (13.7 % and 12.3 %). Approximately half of The aim of the study was to evaluate the 14-17 year- the students‘ consume 5 glasses of water and 1-3 glasses old students approach to their health and healthy lifestyles of sweet soft drinks daily. 86.6 % never drink energy and to identify the need for health promotion programs. drinks but 1.7 % consumes 4 or more drinks daily, 1.9 % Material and methods. A cross-sectional study was consumes 4 or more cups of coffee a day. performed in 2015-2016. The target population was 14- Adolescents would like to learn more about healthy 17 years Lithuanian Republic secondary school students nutrition, weight management, and mental health who were interviewed using an anonymous questionnaire. improvement and participate in health promotion and Descriptive statistics (frequencies, averages), correlation physical activity programs and virtual healthy lifestyle analysis methods (Kendall tau_b correlation coefficient) programs - games. and nonparametric Kruskal - Wallis test for independent Conclusions. Most of the students rated their health as samples for statistical analysis were used. good, although a large part of them have health complaints, Results. The study involved 359 respondents from the most common of which are back or neck pain, headaches, 13 schools. Girls accounted for 54.6 %, boys – 45.4 % sleep deprivation. More than half of the students experience respondents. stress during the lessons due to excessive workload, 76.4 % students rated their health as good, very good unclear tasks, and excessive teacher requirements. Girls or excellent. 68.6 % had 1-2 health complaints, 25.8 % – often relieve the stress by eating, boys – by attending the 3-6 and 3.7 % – 7 or more health problems. The most pool / gym or playing computer games. Students‘ physical common complaints were sleep deprivation, back or neck activity is insufficient, healthy eating habits are not stable. pain, headaches. Girls more often experienced headache, Adolescents would like to participate in the health promotion abdominal pain, eye irritation, sleep deprivation (p<0.05). and physical activity programs, mostly preferred topics are Half of the students feel nervousness, stress, and sleep healthy eating, mental health. deprivation sometimes or often. 56.3 % students experience stress at school, 68.1 % of them - during a lesson. The most Keywords: adolescents’ health, self-rated health, common causes of stress are excessive workload (70.5 %), adolescents’ health complaints, eating habits, healthy unclear tasks (59.3 %), and excessive requirements of lifestyle, health promotion programs. teachers (59.5 %). Girls more often than boys relieve the stress by eating, boys – by attending the pool / gym or playing computer games (p<0.05). 36.7 % of the students Correspondence to Rita Raškevičienė, MD, PhD never go in for sport except during physical education LUHS MA Faculty of Public Health Department of classes at school, 56.8 % are engaged in vigorous physical Environmental and Occupational Medicine activity up to 1 hour a day. Tilžės str. 18, LT-47181 Kaunas, Lithuania 59.1 % respondents always eat breakfast, one-fifth have E-mail: [email protected] a nourishing meal late at night. Vegetable and fruit never eat 13.3 % and 10.9 % correspondingly approximately the Received 18 August 2016, same percent of students eat fruits and vegetable 3 or more accepted 19 September 2016
2016/3(74) 43 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
13–14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE
Aldona Jociutė1, Aušra Beržanskytė1, 2 1Higienos institutas, 2Vilniaus universitetas
Santrauka Šio straipsnio tikslas – aptarti veiksnius, turinčius įtakos 13–14 m. amžiaus vaikų fiziniam aktyvumui šešiose Lietu- vos savivaldybėse. Medžiaga ir metodai. Sukūrus originalų tėvų / globėjų klausimyną apie jų vaikus, pasirinktose šešiose Lietuvos sa- vivaldybėse – 3 didžiosiose (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų) ir 3 mažosiose (Druskininkų, Rokiškio ir Varėnos rajonų) – 2015 m. atliktas tyrimas. Išnagrinėtos tinkamomis pripažintos 2 962 anketos vertinant vaikų fizinio aktyvumo (FA) paplitimą pagal nurodytą trukmę ir dažnumą, fizinį pasyvumą. Galimų veiksnių įtakai FA nustatyti taikyta logistinė regresija. Rezultatai. Tirtose Lietuvos savivaldybėse nustatyta panaši fiziškai aktyvių ir pasyvių vaikų dalis (atitinkamai 50,7 proc. ir 49,3 proc.). Iš visų pasirinktų savivaldybių duomenų išryškėjo 8 statistiškai reikšmingi veiksniai, galimai darantys įtaką vaikų FA: lytis, gyvenamoji vieta, vaiko draugų skaičius, vaikų skaičius šeimoje, šeimos fizinis aktyvu- mas, šeimos palaikymas, renginiai mokykloje, nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje. Gyvenimo ne mieste reikšmė fiziniam aktyvumui pastebėta tik Kauno m. savivaldybėje. Klaipėdos m. ir Šiaulių m. savivaldybėse nustatyta šeimos FA įtaka vaikų FA. Klaipėdos m. ir Druskininkų savivaldybėse buvo svarbus šeimos narių palaikymas vaikui dalyvaujant varžybose, kituose su fiziniu aktyvumu susijusiuose renginiuose. Vaikų dalyvavimas mokykloje organizuojamuose rengi- niuose vaikų FA padidina Šiaulių m., Klaipėdos m. ir Varėnos r. savivaldybėse. Vaikų dalyvavimas nemokamoje fiziškai aktyvioje veikloje mokykloje, kurioje vaikas mokosi, didina jų FA Šiaulių m., Varėnos r. ir Druskininkų savivaldybėse. Taip pat vaikų, turinčių 3 ir daugiau draugų, FA didina Šiaulių m., Rokiškio r. ir Kauno m. savivaldybėse. Apibendrinimas. Nustatyta, kad vaikų FA statistiškai reikšmingos įtakos turi lytis, gyvenamoji vieta, vaiko draugų skaičius, vaikų skaičius šeimoje, šeimos fizinis aktyvumas, šeimos palaikymas, renginiai mokykloje, nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje, kuri skiriasi atskirose savivaldybėse. Todėl planuojant ir siūlant FA skatinančias priemones savivaldybės lygmeniu reikia remtis objektyvia konkrečios savivaldybės situacijos analize, taip pat atkreipti dėmesį į FA įtakos turinčius veiksnius.
Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, vaikai, fizinio aktyvumo veiksniai, savivaldybė.
ĮVADAS tarptautiniuose [10, 11] ir nacionaliniuose [12–15] Fizinis aktyvumas (toliau – FA) labai svarbus svei- strateginiuose dokumentuose, kuriais siekiama didin- katai palankios gyvensenos komponentas. Jis turi ti FA, šiuolaikinės visuomenės, ypač vaikų ir paaug teigiamos įtakos psichikos sveikatai [1], mokslo lių, FA yra nepakankamas. Be to, akivaizdu, jog FA pasiekimams [2], o anksti išugdytas FA įprotis gali mažėja su amžiumi [2], o ryškiausiai mažėjimas ste- išlikti visą gyvenimą. Fizinis pasyvumas yra vienas bimas 13–18 m. laikotarpiu [16] ir net tarp 9 ir 15 m. iš keturių svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizi- [17]. Tyrimais nustatyta, kad FA paauglystės laikotar- kos, taip pat 2-ojo tipo diabeto, storosios žarnos vė- piu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc. [18]. žio veiksnių [3] ir dažniausiai tiesiogiai siejamas su Mažo vaikų ir paauglių FA problema aktuali ir Lie- nutukimu [4–6]. tuvoje [2, 19]. Mūsų šalyje dažniausiai tiriamas 11, Nepaisant mokslinių įrodymų apie FA povei- 13 ir 15 m. amžiaus paauglių FA vykdant tarptautinį kį sveikatai ir gerovei [7–9] ar skiriamo dėmesio moksleivių elgsenos tyrimą nacionaliniu lygmeniu. Tai iš dalies atspindi visos šalies vaikų FA situaciją [19], tačiau duomenys nėra reprezentatyvūs atskirose Adresas susirašinėti: Aldona Jociutė savivaldybėse. Kartais atliekami pavieniai tyrimai Lie- Higienos institutas tuvos didžiuosiuose miestuose [20], vieno regiono lyg Didžioji g. 22, 01128 Vilnius meniu [21] ar atskirose savivaldybėse, atskleidžiantys El. p. [email protected] kai kuriuos teritorinius FA paplitimo skirtumus [22].
44 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Lietuvoje stokojama išsamaus FA įvertinimo ats- Fiziškai aktyviais laikyti vaikai, kurie mankštinosi ar kirose savivaldybėse, tačiau ir atlikti tyrimai rodo FA sportavo daugiau kaip 4 kartus per savaitę bent po vieną netolygumus šalies regionuose. Taigi kyla klausimas, valandą arba kurie mankštinosi ar sportavo 2–3 kartus kokios priežastys mažoje šalyje gali turėti įtakos vai- ne mažiau kaip 4–6 valandas per savaitę. Kiti vaikai pri- kų FA paplitimo įvairovei. Gilesnė mažėjančio FA skirti fiziškai pasyvių vaikų grupei. priežasčių ir veiksnių analizė bei jų pagrindu vėliau Vaikų tėvų ar globėjų nuomonė apie vaikų FA se- rengiamos ir įgyvendinamos tikslinės intervencijos zoniškumą vertinta 5 balų skale (visiškai sutinku, su- galėtų prisidėti stabdant šią neigiamą tendenciją. tinku, nei sutinku, nei nesutinku, nesutinku, visiškai Šio straipsnio tikslas – aptarti veiksnius, turinčius nesutinku). įtakos 13–14 m. amžiaus vaikų fiziniam aktyvumui Šeimos narių FA vertintas pagal atsakymų į du šešiose Lietuvos savivaldybėse. klausimus balų sumą: „visi, dažnai“ – 3 balai, „visi, kartais“ – 2 balai, „kai kurie šeimos nariai, dažnai“ TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI arba „kai kurie šeimos nariai, kartais“, arba „kai Tikslui pasiekti apklausti tėvai ar globėjai apie jų 13– kurie šeimos nariai, niekada“ – 1 balas, „niekas“ – 14 m. amžiaus (7–8 klasių) vaikų ir bendrus šeimos 0 balų. Šeimos suskirstytos į tris grupes: a) fiziškai FA įpročius. aktyvi, jei balų suma 4–6; b) iš dalies fiziškai aktyvi, Atrinktos 6 dalyvauti tyrime sutikusios savival- jei atsakymų balų suma 1–3; c) fiziškai neaktyvi, jei dybės: 3 didžiosios, kuriose gyvena daugiau kaip atsakymų balų suma 0. 100 000 gyventojų (Kauno m., Klaipėdos m. ir Šiau- Laikyta, kad a) šeimoje yra palaikanti aplinka, jei- lių m.), ir 3 mažosios, turinčios iki 100 000 gyvento- gu visi / kai kurie šeimos nariai dažnai / kartais palai- jų (Druskininkų, Rokiškio r. ir Varėnos r.). ko kaip sirgaliai vaiką, kai jis dalyvauja varžybose; Mažosiose savivaldybėse taikytas ištisinis, didžio- b) šeimoje nėra palaikančios aplinkos, jeigu atsaky- siose – atrankinis imties formavimo būdas. Pastaro- mas neigiamas. Galimas pasirinkimo variantas – vai- siose apskaičiuotas tyrimo imties dydis su 3 proc. pa- kas nedalyvauja varžybose. Vertintas vaiko dalyva- klaida ir 95 proc. tikimybe, atsižvelgiant į vaikų popu- vimas mokyklos, kurioje mokosi, organizuojamuose liacijos dydį [23]. Savivaldybėse, kur imtis formuota su FA susijusiuose renginiuose bei dalyvavimo juose atrankiniu būdu, tinkamos mokyklos atrinktos atsitik- dažnis (dažnai, kartais). Galimi atsakymų variantai – tinai iš mokyklų, turinčių 7–8 klases, sąrašo. Apskai- „ne“, „tokie renginiai nevyksta“. čiuotas imties dydis – 4 116. Iš išplatintų 4 543 anketų Vertinta, ar vaikui laisvalaikiu yra galimybės ne- sugrąžinta 3 076. Atsako dažnis – 67,7 proc. Duome- mokamai užsiimti fiziškai aktyvia veikla mokykloje, nys rinkti 2015 m. vasario–kovo mėnesiais. kurioje jis / ji mokosi. Laikyta, kad a) vaikai laisvalai- Analizė atlikta nagrinėjant tinkamomis pripažin- kiu turi galimybę nemokamai užsiimti FA mokykloje, tas 2 962 anketas. kurioje jis / ji mokosi, jei į šį klausimą atsakyta „taip, Tyrime naudotas originalus klausimynas, kuris ir lauke, ir viduje“, „taip, tik lauke“, „taip, tik viduje“; sudarytas atsižvelgiant į HBSC tyrimo klausimus b) tokios galimybės vaikas neturi, jei atsakymas „ne“. [2] bei papildytas klausimais, reikalingais iškeltam Galimas pasirinkimo variantas „nežinau“. tikslui pasiekti. Klausimyno patikimumui nustatyti Demografinėms ir socialinėms charakteristikoms naudotas test–retest metodas. Atliktas bandomasis priskirta: vaiko amžius ir lytis, vaikų skaičius šeimo- tyrimas jį pakartojant po 10 dienų. Apskaičiuotas je, draugų skaičius, gyvenamoji vietovė (didmiestis, Cohen‘o kappa koeficientas svyravo nuo 0,11 iki miestas ir miestelis, kaimas). 0,83. Klausimų formuluotės koreguotos, jei koefi- Klausimyne taip pat buvo trys kontroliniai klau- cientas buvo mažesnis už 0,7. Taip pat atsižvelgta į simai, prašant tėvų ar globėjų išsakyti nuomonę, ar bandomojo tyrimo dalyvių bei pasirinktų savivaldy- jų vaikas fiziškai aktyvus visus metus, ir nuomonę bių visuomenės sveikatos biurų atstovų komentarus. apie pasyvią vaiko veiklą ir jos dažnumą. Šie atsaky- Galutiniame klausimyne pateikiami 46 klausimai, iš mai parodė klausimyną pildančio asmens suvokimą jų 39 uždaro ir 7 atviro pobūdžio. apie vaiko FA, lyginant su objektyvesniais vaikų FA Vaikų FA vertintas pagal tėvų atsakymus į du klau- atskleidžiančiais klausimais – vaiko FA trukme per simus: kaip dažnai jų vaikas sportuoja ar kitaip fiziškai dieną ir dienų skaičiumi per savaitę. aktyviai leidžia laiką taip, kad suprakaituotų, padažnėtų Duomenims tvarkyti, validizacijai ir jiems perkelti kvėpavimas. Atsižvelgiant į atsakymus, vaikai suskirs- į programinį statistinės analizės paketą taikyta progra- tyti į dvi grupes: a) fiziškai aktyvūs ir b) fiziškai pasyvūs. mos EpiData 3.1 versija. Duomenų statistinė analizė
2016/3(74) 45 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
atlikta naudojantis statistinių duomenų paketo IBM 1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos pagal savivaldybes, SPSS 20 versija. Fiziškai aktyvių vaikų paplitimas sa- abs. sk. (proc.) vivaldybėse išreikštas santykiniais dažniais. Skirtumai Savivaldybė tarp savivaldybių nustatyti taikant χ² testą. Tikrinant Socia linės Klai Drus Ro statistines hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo Kauno Šiau Varė Iš viso charakte pėdos kinin kiškio m. lių m. nos r. α = 0,05. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmin- ristikos m. kų r. gi, kai p < α. Klausimyną pildančio asmens suvokimui Vaiko lytis apie vaiko FA, lyginant su objektyvesniais klausimais, 273 334 384 151 243 154 1 539 Mergaitė įvertinti, sezoniškumui patikrinti / įvertinti skaičiuotas (51,4) (52,0) (54,5) (56,3) (52,6) (52,4) (53,1) Kendall‘o tau ryšio koeficientas (r). Fizinio aktyvumo 258 308 320 117 219 140 1 362 Berniukas veiksnių įtaka vertinta taikant dvinarės logistinės re- (48,6) (48,0) (45,5) (43,7) (47,4) (47,6) (46,9) gresijos modelį, kai priklausomas kintamasis – vaiko Vaiką auginančių asmenų amžiaus vidurkis FA (aktyvus / pasyvus), nepriklausomi kintamieji: de- 505 627 675 250 444 272 2 773 mografiniai, socialiniai veiksniai, tėvų, draugų fizinis Abu as- (42,4) (41,9) (42,1) (41,7) (42,6) (43,5) (42,3) aktyvumas ir kiti. Modeliui sudaryti pasirinkta šali- menys (SN* – (SN – (SN – (SN – (SN – (SN – (SN – 5,8) 5,5) 5,8) 5,8) 6,2) 7,5) 6,0) namoji žingsninė regresija (angl. backward stepwise regression), tuo būdu atrinkti svarbiausi veiksniai. Jų Vaiką auginančių asmenų išsilavinimas 256 291 241 71 94 45 998 deriniai tyrėjo naudoti modeliui tobulinti, galiausiai Aukštasis (58,9) (55,5) (41,3) (31,3) (23,2) (17,4) (41,0) paliekant statistiškai reikšmingus regresorius, kartu 179 233 342 156 311 213 1 434 atsižvelgiant į didžiausio tikėtinumo santykio chi kva- Kitas (41,1) (44,5) (58,7) (68,7) (76,8) (82,6) (59,0) drato statistiką, Hošmerio Lemešou chi kvadrato statis- tiką (suderintumo testas) ir klasifikacijos lentelę. Kaip Vaikų skaičius šeimoje 121 153 165 53 70 32 594 pagalbinis kriterijus, vertintas ir Nagelkerkės determi- 1 (23,1) (24,4) (24,2) (20,6) (15,7) (11,6) (21,1) nacijos koeficientas. Statistinėms išvadoms formuluoti 275 369 373 149 185 131 1 482 2 pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Suda- (52,6) (58,9) (54,7) (58,0) (41,5) (47,3) (52,7) rius preliminarų modelį, atlikta jo diagnostika. Pati- 103 84 98 40 103 65 493 3 krintas multikolinearumas pagal dispersijos mažėjimo (19,7) (13,4) (14,4) (15,6) (23,1) (23,5) (17,5) daugiklį (VIF), Kuko atstumą (angl. Cook‘s distance), 4 ir 24 20 46 15 88 49 242 DFBeta reikšmes. Galutinai suformuoti modeliai ati- daugiau (4,6) (3,2) (6,7) (5,8) (19,7) (17,7) (8,6) tiko visus kriterijus, tik determinacijos koeficientai Vaikas auga su buvo žemi. Tačiau šis kriterijus logistinėje regresijoje Abiem 396 474 487 186 305 198 2 046 yra labiau pagalbinis, todėl nutarta daugiau atsižvelgti tėvais (89,8) (88,9) (86,8) (90,3) (84,0) (70,7) (85,8) į visus kitus modelio tinkamumo įrodymus. 30 37 57 11 37 71 240 Vienu (6,8) (6,8) (10,2) (5,3) (9,4) (25,4) (10,1) REZULTATAI 15 22 17 22 11 98 Kita 9 (4,4) Išsami informacija apie vaikų skaičių šeimoje, šeimos (3,4) (4,1) (3,0) (6,6) (3,9) (4,1) sudėtį, gaunamas pajamas vienam šeimos nariui per Pajamos vienam šeimos nariui (Eur) mėnesį, vaikų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vie- 50 45 80 44 137 89 445 Iki 123 tovę tiriamosiose savivaldybėse pateikta 1 lentelėje. (10,8) (8,35) (13,5) (19,0) (32,8) (34,0) (17,7) 236 251 346 145 225 137 1 340 123–300 Vaikų fizinis aktyvumas (50,8) (46,3) (58,2) (62,5) (53,8) (52,3) (53,3) Nustatyta apylygė fiziškai aktyvių ir pasyvių vaikų 301 ir 179 246 168 43 56 36 728 dalis (atitinkamai 50,7 ir 49,3 proc.). Fiziškai akty- daugiau (38,5) (45,4) (28,3) (18,5) (13,4) (13,7) (29,0) vių berniukų buvo kiek daugiau nei pusė (53,6 proc.; Gyvenamoji vietovė 479 551 532 1 562 2 lentelė). Tik Druskininkų ir Šiaulių m. savivaldybėse Didmiestis – – – fiziškai aktyvių mergaičių buvo šiek tiek daugiau nei (90,0) (86,0) (75,6) (53,8) berniukų. Miestas / 38 30 130 232 272 161 863 Vaikų FA didesnis šiltuoju metų laiku. Vaikų tėvų miestelis (7,1) (4,7) (18,5) (86,2) (58,9) (54,9) (29,7) 15 60 42 37 190 132 476 ar globėjų nuomone, fiziškai aktyvių vaikų FA skir- Kaimas (2,8) (9,4) (6,0) (13,8) (41,1) (45,1) (16,4) tingu metų laiku skiriasi nesmarkiai. Palyginus sezo- ninį FA, nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio * SN – standartinis nuokrypis
46 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI stiprumo ryšys tarp FA šiltuoju ir šaltuoju metų laiku 2 lentelė. Fiziškai aktyvūs vaikai pagal lytį atskirose savi- (r = 0,49, p < 0,001). valdybėse, abs. sk. (proc.) Vaikų tėvų ar globėjų nuomonė apie jų vaikų FA įvai- Savivaldybė riais sezonais padėjo atskleisti statistiškai reikšmingą ryšį Lytis Kauno Klaipė Šiau Drus Rokiš Varė Iš viso su objektyvesniais vaikų FA rodikliais. Nustatytas vidu- m. dos m. lių m. kininkų kio r. nos r. tinio stiprumo ryšys tarp tyrime apibrėžto FA ir respon- Mer- 125 138 165 65 111 63 667 dentų suvokimo apie jų vaiko FA visus metus (r = 0,48, gaitės (46,5) (42,9) (50,5) (51,2) (46,1) (42,9) (46,4) Ber- 144 190 162 62 130 84 772 p < 0,001) ir žiemos periodu (r = 0,28, p < 0,001). niukai (53,5) (62,5) (49,5) (48,8) (53,9) (57,1) (53,6) Kontrolinių klausimų analizė neatskleidė jokio Ben- 274 334 334 129 244 148 1 463 statistiškai reikšmingo ryšio tarp laiko, skiriamo dras (51,4) (51,9) (47,8) (50,0) (53,2) (50,9) (50,7) namų darbams, ir objektyvesnių vaikų FA rodiklių. Respondentų nuomone, daugiausia vaikų pasyviai 3 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Kau- veiklai skiria apie 1 val. ir mažiau, pasyviai kūrybi- no m. savivaldybėje (n = 490) nei veiklai – apie 2–3 val. Statistiškai reikšmingas ir labai silpnas neigiamas ryšys stebėtas tarp FA ir lai- Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p Vaiko lytis ko, skiriamo pasyviai veiklai (r = –0,119, p < 0,001) Berniukas 1,51 1,60 1,10–2,31 0,013 bei pasyviai kūrybinei veiklai (r = –0,116, p < 0,001), Mergaitė 1,00 1,00 t. y. didesnis pasyviai veiklai skiriamas laikas susijęs Gyvenamoji vieta su mažesniu fiziniu aktyvumu. Didmiestis 1,00 1,00 Miestelis / kaimas 1,83 1,97 1,04–3,76 0,039 Vaiko draugų skaičius Įvairių veiksnių įtaka 13–14 m. vaikų fiziniam Iki 2 1,00 1,00 aktyvumui pasirinktose Lietuvos savivaldybėse 3 ir daugiau 2,44 2,40 1,43–4,01 0,001 Duomenų analizė išryškino 8 veiksnius, kurie statis- Vaikų skaičius šeimoje, p = 0,007 tiškai reikšmingai susiję su vaiko FA. Tai lytis, gyve- 1 1,00 1,00 namoji vieta, vaiko draugų skaičius, vaikų skaičius 2 1,86 1,95 1,23–3,10 0,004 šeimoje, šeimos fizinis aktyvumas, šeimos palaiky- 3 1,93 1,87 1,07–3,28 0,028 4 ir daugiau 0,98 0,64 0,22–1,86 0,415 mas, renginiai mokykloje, nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje (3–8 lentelės). ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. Didžiausio tikėtinumo santykio 2 = 33,338, p < 0,001; Hošmerio Le- Iš 3–8 lentelių matyti, kad vyraujantis su vaiko χ mešou χ2 = 3,111, p = 0,875; teisingai klasifikuota 59,4 proc. imties res- FA susijęs veiksnys yra vaiko lytis. Lytis (berniukai pondentų; determinacijos koeficientas 0,09. fiziškai aktyvesni nei mergaitės) fiziniam aktyvumui turėjo reikšmės beveik visose savivaldybėse, išsky- rus Druskininkų ir Šiaulių m. savivaldybes. 4 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Klai- Trijose savivaldybėse (Klaipėdos m., Šiaulių m., pėdos m. savivaldybėje (n = 453) Varėnos r.) nustatyta statistiškai reikšminga įtaka FA Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p tokio veiksnio, kaip mokyklos organizuojami su FA Vaiko lytis susiję renginiai, kuriuose dalyvavo vaikas (4, 5, 8 len- Berniukas 2,22 2,51 1,68–3,76 < 0,001 telės). Šiaulių m., Druskininkų ir Varėnos r. savival- Mergaitė 1,00 1,00 dybėse išryškėjo poveikis tokio veiksnio, kaip nemo- Šeimos fizinis aktyvumas, p = 0,010 Neaktyvi 1,00 1,00 kama fiziškai aktyvi veikla mokykloje, kurioje vaikas Iš dalies aktyvi 1,93 2,37 0,61–9,15 0,211 mokosi ir užsiima šia veikla laisvalaikiu (5, 6, 8 lente- Aktyvi 7,27 9,01 1,75–46,25 0,008 lės). Kauno m. ir Rokiškio r. svarbus socialinės aplin- Šeimos palaikymas kos veiksnys – vaiko draugų skaičius, t. y. FA siejamas Nepalaiko 1,00 1,00 su didesniu draugų skaičiumi (3, 7 lentelės). Palaiko 2,02 2,59 1,02–6,59 0,046 Vaikų FA statistiškai reikšmingai siejamas su vai- Renginiai mokykloje, p = 0,005 Tokie renginiai nevyksta 1,00 1,00 ko šeima dviem požymiais: šeimos fiziniu aktyvumu Nedalyvauja 0,94 1,17 0,64–2,13 0,609 (Klaipėdos m. ir Šiaulių m. savivaldybės) ir šeimos Dalyvauja 2,20 2,12 1,23–3,66 0,007 palaikymu, t. y. šeimos nariai stebi, palaiko kaip sir- ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. galiai, kai vaikas dalyvauja varžybose, kituose su FA Didžiausio tikėtinumo santykio χ2 = 46,763, p < 0,001; Hošmerio Le- susijusiuose renginiuose (Klaipėdos m. ir Druskinin- mešou χ2 = 0,869, p = 0,990; teisingai klasifikuota 66,2 proc. imties res- kų savivaldybės) (4–6 lentelės). pondentų; determinacijos koeficientas 0,13.
2016/3(74) 47 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Tik Kauno m. savivaldybėje statistiškai reikšmin- Klaipėdos m. ir Šiaulių m. savivaldybėse nustatyta gai su vaiko FA susijusi gyvenamoji vietovė – stebė- šeimos FA įtaka vaikų FA (4, 5 lentelės). Klaipėdos m. tas beveik du kartus didesnis ne pačiame Kauno m. šeimų dalyvavimas fiziškai aktyvioje veikloje (akty- gyvenančių vaikų FA (3 lentelė). Taip pat tik šioje vi šeima) 9 kartus padidina vaikų FA (4 lentelė). Šei- savivaldybėje tarp FA įtakos turinčių veiksnių nusta- mos narių palaikymas vaikui dalyvaujant varžybose, tytas dar vienas požymis – vaikų skaičius šeimoje. kituose su fiziniu aktyvumu susijusiuose renginiuose Didesnis FA buvo tų vaikų, kurių šeimose augo du ar didina vaikų FA nuo 2,6 (Klaipėdos m. savivaldybė) trys vaikai (lyginant su vienturčių šeimomis), tačiau iki 2,8 karto (Druskininkų savivaldybė) (4, 6 lentelės). dėl mažo stebinių skaičiaus ši tendencija neišliko šei- Vaikų dalyvavimas mokykloje organizuojamuose ren- mose, turinčiose daugiau nei tris vaikus. giniuose vaikų FA didina 1,7 karto Šiaulių m., 2 kartus – Fiziškai aktyvių vaikų šiek tiek daugiau buvo Klaipėdos m. ir Varėnos r. savivaldybėse (4, 5, 8 lente- Kauno m. (51,4 proc.), Klaipėdos m. (51,9 proc.) lės). Vaikų dalyvavimas nemokamoje fiziškai aktyvioje ir Rokiškio r. (53,2 proc.), lyginant su kitomis savi- veikloje mokykloje, kurioje vaikas mokosi, didina jų valdybėmis, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai FA nuo 1,65 (Šiaulių m.) iki beveik 3,7 karto (Varė- reikšmingi (3, 4, 7 lentelės). Klaipėdos m. FA ber- nos r.) ir 4,2 karto (Druskininkų) savivaldybėse (5, 6, niukų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei Šiau- 8 lentelės). Taip pat vaikų, turinčių 3 ir daugiau draugų, lių m. (atitinkamai 57,9 proc. ir 49,5 proc., p = 0,019) FA didėja 1,7 karto Šiaulių m., beveik 2 kartus – Ro- ir Druskininkų (atitinkamai 57,9 proc. ir 48,8 proc., kiškio r., iki 2,4 karto Kauno m. savivaldybėse (3, 5, p = 0,050) savivaldybėse (4–6 lentelės). 7 lentelės). Kauno m. savivaldybėje nustatyta, jog vaikų
5 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Šiau- 7 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Ro- lių m. savivaldybėje (n = 642) kiškio r. savivaldybėje (n = 442)
Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p Šeimos fizinis aktyvumas, p = 0,001 Vaiko lytis Neaktyvi 1,00 1,00 Berniukas 1,70 1,84 1,25–2,0 0,002 Aktyvi 2,07 2,25 1,04–4,85 0,038 Mergaitė 1,00 1,00 Renginiai mokykloje, p = 0,023 Vaiko draugų skaičius Tokie renginiai nevyksta 1,00 1,00 Iki 2 1,00 1,00 Nedalyvauja 1,08 1,15 0,67–1,95 0,615 3 ir daugiau 1,80 1,99 1,8–3,36 0,010 Dalyvauja 1,87 1,73 1,05–2,85 0,033 ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. Nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje Didžiausio tikėtinumo santykio χ2 = 14,365, p = 0,001; Hošmerio Le- Ne / nežinau 1,00 1,00 mešou χ2 = 0,202, p = 0,904; teisingai klasifikuota 56,6 proc. imties res- Taip 2,04 1,75 1,22–2,51 0,002 pondentų; determinacijos koeficientas 0,04. ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. Didžiausio tikėtinumo santykio χ2 = 46,763, p < 0,001; Hošmerio Le- mešou χ2 = 0,869, p = 0,990; teisingai klasifikuota 66,2 proc. imties res- 8 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Varė- pondentų; determinacijos koeficientas 0,13. nos r. savivaldybėje (n = 270)
Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p 6 lentelė. Su vaikų fiziniu aktyvumu susiję veiksniai Vaiko lytis Druskininkų savivaldybėje (n = 177) Berniukas 2,21 2,41 1,41–4,09 0,001 Mergaitė 1,00 1,00 Veiksnys ŠSb ŠSp 95 proc. PI p Renginiai mokykloje, p = 0,068 Šeimos palaikymas Tokie renginiai nevyksta 2,54 2,46 1,01–5,96 0,046 Nepalaiko 1,00 1,00 Nedalyvauja 1,00 1,00 Palaiko 4,00 2,80 1,48–5,32 0,002 Dalyvauja 3,42 2,17 1,06–4,44 0,035 Nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje Nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje Ne / nežinau 1,00 1,00 Ne / nežinau 1,00 1,00 Taip 2,92 4,19 1,22–14,45 0,023 Taip 4,21 3,69 2,09–6,51 < 0,001 ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. ŠSb – bendras šansų santykis, ŠSp – pataisytas šansų santykis. Didžiausio tikėtinumo santykio χ2 = 16,097, p < 0,01; Hošmerio Le- Didžiausio tikėtinumo santykio χ2 = 51,981, p < 0,001; Hošmerio Le- mešou χ2 = 0,282, p = 0,595; teisingai klasifikuota 62,1 proc. imties res- mešou χ2 = 3,657, p = 0,818; teisingai klasifikuota 69,6 proc. imties res- pondentų; determinacijos koeficientas 0,12. pondentų; determinacijos koeficientas 0,23.
48 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
FA galimybės didėja, šeimoje didėjant vaikų skaičiui, mokyklos) politikai, skatinančiai vaikų FA [28]. Kita ir labiausiai išryškėja šeimose, auginančiose du ir tris vertus, palyginamumą su kitų tyrėjų gautais rezultatais vaikus. Šiuo atveju vaikų FA galimybė išauga beveik apriboja tiek tarptautiniame HBSC tyrime [2], tiek ki- 2 kartus (3 lentelė). Auginančių daugiau nei 3 vaikus šis tuose tyrimuose [8, 20, 26, 29] taikoma nevienoda me- poveikio skirtumas statistiškai nereikšmingas. todika. Vis tik daugėjant klausimų apie FA pasireiški- mo įvairovę, vis komplikuočiau skirti grupes (fiziškai REZULTATŲ APTARIMAS aktyvių ir fiziškai pasyvių). Todėl mėginta kiek įma- Tyrimu nustatyta panaši fiziškai aktyvių ir fiziškai pa- noma labiau optimizuoti klausimyno apimtį, dėmesį syvių vaikų dalis, atitinkamai 50,9 proc. ir 49,1 proc. daugiau kreipiant į potencialius veiksnius, išryškėjan- Fiziškai aktyvių daugiau buvo berniukų (58 proc.), o čius atskirose grupėse. Suprantama, kad tinkamam FA fiziškai pasyvių – mergaičių (55,4 proc.). FA skirtumai vertinimui šalyje ir laiko požiūriu reikalinga nuolatinė tarp lyčių stebėti ir kituose nacionaliniuose ir tarptau- stebėsena visose savivaldybėse, taikant vienodą meto- tiniuose tyrimuose [2, 19, 24–26]. Nustatyta, kad mer- dologiją ir formuojant reprezentatyvias imtis. gaičių FA mažėti pradeda anksčiau (9–12 m.), berniu- Vaikų tėvų ar globėjų apklausa padėjo gauti vertin- kų kiek vėliau (13–16 m.) [18]. Į tai svarbu atsižvelgti gos informacijos apie šeimos fizinį aktyvumą, tradici- skatinant vaikų FA. Neatsitiktinai ir mes pasirinkome jas, vaiko FA palaikančios aplinkos sudarymą ir vertinti amžiaus grupę, kai stebimas FA mažėjimas. šių veiksnių įtaką vaiko FA, taip pat įžvelgti pasyvumo Mūsų tyrimo rezultatus iš dalies galima lyginti su priežastis ir FA įgalinančius veiksnius. Mūsų tyrime 13 ir 15 m. vaikų HBSC Lietuvoje atlikto tyrimo re- šeimos FA, šeimos palaikymas statistiškai reikšmingai zultatais. Šiame tyrime taip pat taikytas FA „kartai / susiję su vaiko FA. Dviejose didžiųjų miestų (Klaipėdos valandos“ kriterijus, o tiriamieji suskirstyti į pakan- ir Šiaulių) savivaldybėse vaiko FA tiesiogiai siejamas su kamai ir nepakankamai fiziškai aktyvius. 2010 m. ty- fiziškai aktyvia šeima ir dviejose savivaldybėse (Klai- rimo duomenimis, Lietuvoje buvo 33,6 proc. fiziškai pėdos m. ir Druskininkų) svarbus šeimos palaikymas, aktyvių 13-mečių ir 33 proc. – 15-mečių [19]. 2016 m. vaikui dalyvaujant su FA susijusiuose renginiuose. Ana- publikuoto tarptautinio HBSC tyrimo rezultatai rodo, logiški rezultatai stebėti ir kituose tyrimuose. Pearson su kad 2 val. per savaitę intensyviai fizinei veiklai skiria bendraautoriais nustatė, kad fiziškai aktyvesni buvo tie 37 proc. 13 m. ir 45 proc. 15 m. berniukų ir atitinkamai vaikai, kurių tėvai su jais kartu užsiimdavo FA veikla, 26 proc. ir 33 proc. minėto amžiaus mergaičių Lietu- nei vaikai, kurių tėvai su jais tokia veikla neužsiimdavo voje [27]. Mes tyrime apskaičiavome gana aukštą FA [26]. Teigiamos įtakos vaikų FA turi tėvų ar kitų jiems dažnį, nes praplėtėme „fiziškai aktyvaus“ vaiko sam- svarbių asmenų paskatinimas sportuoti [30, 31]. Tokia pratą. Mes klausėme „Ar dažnai ne pamokų metu Jūsų parama ypač svarbi ankstyvoje paauglystėje, ir ji labiau vaikas fiziškai aktyviai leidžia laiką (sportuoja, dirba pasireiškia mergaitėms [32]. fizinį darbą)?“ ir „Kiek valandų per savaitę ne pamokų Mūsų tyrime taip pat nustatyta dar vieno socialinės metu Jūsų vaikas fiziškai aktyviai leidžia laiką (spor- aplinkos veiksnio – vaiko draugų skaičiaus – sąsaja su tuoja, dirba fizinį darbą)?“ Be to, pastaraisiais metais vaiko FA. Kauno m. ir Rokiškio r. savivaldybėse vaiko FA vis daugiau dėmesio skiriama ir valstybės lygiu, o bendravimas su 3 ir daugiau draugų siejamas su di- tai galėjo sąlygoti tam tikrus FA pokyčius. Pavyzdžiui, desniu vaiko FA. Trijose savivaldybėse, iš jų dviejose Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta: didžiosiose (Klaipėdos m. ir Šiaulių m.) bei vienoje 1) 2011–2020 m. valstybinė sporto plėtros strategija, mažojoje (Varėnos r.), nustatytos mokykloje organi- kurioje iškelti ambicingi siekiai – iš esmės padidin- zuojamų nemokamų renginių, o Šiaulių m., Druski- ti (iki 75 proc.) nuolat sportuojančių šalies gyventojų ninkų ir Varėnos r. savivaldybėse – vaiko dalyvavimo skaičių 2020 m., kad gyventojų FA atitiktų PSO reko- nemokamoje fiziškai aktyvioje veikloje sąsajos su vai- mendacijas [12]; 2) Lietuvos pažangos strategija „Lie- ko FA. Kitų tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad gru- tuva 2030“ ir 2014–2020 m. nacionalinė pažangos pro- pėse sportuojantys vaikai yra fiziškai aktyvesni negu grama, kuriose sveikos gyvensenos ugdymas traktuoja- vaikai, kurie jokioms sporto komandoms nepriklauso mas kaip svarbi veiklios visuomenės prielaida [13, 14]; [12], bei stebimas mažesnis FA mažėjimas tarp paaug 3) Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programa, kurios lių, patiriančių socialinį draugų palaikymą [18, 29]. vienas iš siekinių yra optimalaus FA įpročių ugdymas Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad 3 ir daugiau [15]. Anot Haug, tyrimai rodo, kaip Norvegijoje, Suo- kartų per savaitę organizuota nepamokinė veikla mo- mijoje ir Vokietijoje nacionalinės politikos ir vyriausy- kykloje susijusi su didesniu vaiko FA per pertraukas bių iniciatyvos padarė teigiamą įtaką vietos (šiuo atveju [28]. Galima daryti prielaidą, kad vaikai mielai lanko
2016/3(74) 49 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
nemokamai organizuotas veiklas, nors ne visose sa- užsiimti FA sudarymas dar neužtikrina naudojimosi vivaldybėse nustatyta šio veiksnio įtaka. Kita vertus, jomis, svarbi vieta tenka FA infrastruktūros ir teikiamų buvo klausiama apie renginius, kurie vyko tik per pa- paslaugų kokybei [39]. skutinius tris mėnesius, ir savo atsakymuose respon- dentai minėjo: „Nevyko šiuo metu“, „Nebuvo renginių TYRIMO PRIVALUMAI šio amžiaus vaikams“ ir pan. Kadangi apklausos metu IR RIBOTUMAI aptartas fizinis aktyvumas žiemą, galima manyti, kad Savo tyrimo privalumais laikome tai, kad tyrimas at- tuo metu ir šiaip tokių renginių vyksta mažiau. Kita liktas skirtingose tiek geografiniu, tiek gyventojų skai- vertus, jei įstaiga aktyvi šioje srityje, tai ir šaltuoju čiumi savivaldybėse, skirtas FA poveikį darantiems metu bent minimaliai imamasi tokios veiklos. veiksniams nustatyti konkrečioje savivaldybėje ir ap- Tyrimais nustatytas teigiamas FA ryšys tarp namų ir ima ankstyvąjį paauglystės periodą, kai FA pradeda mokyklos aplinkos jauniems žmonėms [33], tačiau tokio mažėti. Neretai taikomi sudėtiniai tyrimų metodai, kai ryšio nestebėta, kai vertinimas buvo atliekamas žemo so- kartu su įprastais klausimynais naudojami dienoraščiai cioekonominio statuso vietovėse [34]. Kai kurių tyrimų [40] ir instrumentiniai tyrimo metodai, tokie kaip ak- duomenimis, fiziškai aktyvesni vaikai, kurių šeimos gau- celometrija [34, 40]. Nors pastarasis metodas laikomas na didesnes pajamas [2, 24]. Be to, stebimas ryškesnis objektyviu, be privalumų jis turi ir ribotumų, o gauti žemo socioekonominio lygmens paauglių FA mažėjimas nedideli ir statistiškai reikšmingai nesiskiriantys rezul- [28, 29]. Savo tyrime nenustatėme statistiškai reikšmingo tatai lyginant su klausimynais [41] leidžia teigti, kad veiksnio – pajamų vienam šeimos nariui – įtakos vaiko vykdant anketinę apklausą gaunami gana objektyvūs FA, nors, kaip minėta aukščiau, nemokama veikla moky- duomenys. Savo tyrimo tiksline grupe laikėme ganė- kloje kai kuriose savivaldybėse buvo populiari. tinai brandaus amžiaus – 13–14 m. – paauglius, kurie Rokiškio r. ir Varėnos r. savivaldybėse statistiškai dažniausiai patys pildo klausimynus, tačiau respon- reikšmingai mažiau respondentų nurodė, kad jų savi- dentais pasirinkome jų tėvus (globėjus). Viena vertus, valdybėje sukurta viešoji infrastruktūra FA veiklai ska- jie galėjo kiek pervertinti ir geriau vertinti savo vaikų tinti, lyginant su Klaipėdos m. ir Druskininkų savival- FA, kita vertus, suteikė papildomų duomenų bendrai dybėmis. Naudojimosi esama infrastruktūra požiūriu apie šeimos tradicijas ir įpročius, pagaliau apie aplin- tarp savivaldybių nenustatyta jokių statistiškai reikš- kos ir infrastruktūros galimybes FA skatinti. Instru- mingų skirtumų, taip pat ir aiškios įtakos FA. Bendrai mentu labiau buvo siekiama išsiaiškinti įprastą elgseną visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos m., daugiau ir jai įtakos turinčius veiksnius nei tikslų FA, jo dažnį fiziškai aktyvių vaikų šeimų naudojasi jų gyvenvietė- ar intensyvumą. Toks požiūris turi savo privalumų, je esama infrastruktūra, palyginti su pasyviais vaikais. mažinant instrumento sudėtingumą ir leidžiant tėvams Iš dalies tai galima paaiškinti ir remiantis kitu tyrimu, geriau / išsamiau atsakyti į klausimus. parodančiu, kad gyvenamosios aplinkos infrastruktūra Planuodami tyrimo imtį naudojome Lietuvos turi tiesioginį ryšį su toje gyvenamojoje vietoje gyve- statistikos departamento duomenis apie 13–14 m. nančių asmenų praleidžiamu laiku vaikščiojant [35], o paauglių skaičių tiriamosiose savivaldybėse [23]. palanki FA aplinkos infrastruktūra (žaidimų aikštelių, Įprasta tokio pobūdžio tyrimuose imtį formuoti krei- parkų, žaliųjų zonų prieinamumas, saugūs pėsčiųjų bei piantis į klasę, kurioje mokosi didžioji dauguma to dviračių takai iki mokyklų) sulygina įvairių grupių ga- amžiaus vaikų. Nors didžioji dauguma šio amžiaus limybes užsiimti fizine veikla [36]. Nuo 2011 m. Klai- vaikų pagal švietimo informacinės sistemos duome- pėdos m. oficialiai yra pirmasis ir kol kas vienintelis nis [42] mokosi minėtose klasėse, jų yra ir kitose kla- Lietuvos miestas, įsitraukęs į Pasaulio sveikatos or- sėse, o tai sumažino planuojamos, ypač ištisinės, im- ganizacijos Sveikų miestų tinklą. Vykdant šį projektą ties dydį. Tačiau gautas palyginti aukštas atsako dy- sudarytas unikalus viešai prieinamas fizinio aktyvumo dis leidžia daryti apibendrinamąsias tyrimo išvadas. žemėlapis [37], suteikiantis informacijos apie FA skir- tas vietas ir veiklų pobūdį, taip pat jau 2013 m. Klaipė- APIBENDRINIMAS dos m. buvo ilgiausi dviračių takai, lyginant su Kauno Pasirinktose Lietuvos savivaldybėse maždaug pusė 13– m. ir Šiaulių m. savivaldybėmis [38]. Kurortinio mies- 14 m. vaikų yra fiziškai aktyvūs. Nors nustatyti bendrieji to statusą turinčiuose Druskininkuose esama infras- FA įtakos turintys veiksniai, tokie kaip lytis, gyvenamo- truktūra savaime sukuria galimybes FA veiklai plėtoti. ji vieta, vaiko draugų skaičius, vaikų skaičius šeimoje, Vis dėlto greičiausiai speciali infrastruktūra nėra pats šeimos fizinis aktyvumas, šeimos palaikymas, renginiai svarbiausias veiksnys. Nustatyta, kad vien galimybių mokykloje, nemokama fiziškai aktyvi veikla mokykloje,
50 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI atskirose savivaldybėse stebima tam tikrų skirtumų. Pla- sutikimą atlikti tyrimą „13–14 metų vaikų fizinio ak- nuojant ir siūlant FA skatinančias priemones savivaldy- tyvumo veiksniai pasirinktose Lietuvos savivaldybė- bės ar mokyklos lygmeniu reikia remtis objektyvia kon- se“ šiose savivaldybėse. krečios savivaldybės ir mokyklos situacijos analize, taip Taip pat dėkojame Kauno m., Klaipėdos m., Šiau- pat atkreipti dėmesį į FA įtakos turinčius veiksnius. lių m., Druskininkų, Rokiškio r. ir Varėnos r. savival- dybių Visuomenės sveikatos biurų specialistams, tal- PADĖKA kinusiems organizuojant apklausą jų aptarnaujamos Dėkojame Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Drus- teritorijos mokyklose. kininkų, Rokiškio r. ir Varėnos r. savivaldybių gydy- tojams ir švietimo skyrių atsakingiems asmenims už Straipsnis gautas 2016-08-12, priimtas 2016-09-06
Literatūra 18. Dumith SC, Gigante DP, Domingues MR, Kohl HW3rd. Physical 1. Dunn AL, Trivedi MH, O’Neal HA. Physical activity dose–response activity change during adolescence: a systematic review and a effects on outcomes of depression and anxiety. Medicine and pooled analysis. Int J Epidemiol. 2011;40(3):685-98. Science in Sports and Exercise. 2001;33(Suppl.):587-597. 19. Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo 2. Currie C, Zanotti C, Morgan A, Currie D, de Looze M, Roberts C pokyčiai 1994–2010 metais. Visuomenės sveikata. 2011;3(54):78-86. et al. Social determinants of health and well-being among young 20. Volbekienė V, Griciūtė A, Gaižauskienė A. Lietuvos didžiųjų miestų people. Health Behaviour in School – aged Children (HBSC) study: 5–11 klasių moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas. international report from the 2009/2010 survey. WHO Regional Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2007;2(65):71-77. Office for Europe, 2012. 21. Strukčinskienė B, Griškonis G, Strukčinskaitė V. Vakarų Lietuvos 3. Physical activity and health in Europe: evidence for action / edited jaunimo gyvensenos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2013;23(1):21-25. by Nick Cavill, Sonja Kahlmeier and Francesca Racioppi. World 22. Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos Health Organization, 2006. sveikatos mokslų universitetas. Druskininkų mokyklų mokinių 4. Economos ChD, Bakun PJ, Herzog JB, Dona PR, Lynskey VM, gyvensena ir savijauta. 2012. Prieiga per internetą:
2016/3(74) 51 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
31. Davison KK, Jago R. Change in parent and peer support across ages 37. Klaipėda – sveikas miestas. Prieiga per internetą:
Factors having impact on 13-14 years children physical activity in six municipalities of Lithuania
Aldona Jociutė1, Aušra Beržanskytė1, 2 1Institute of Hygiene, 2Vilnius University
Summary increased their PA in Šiauliai, Klaipėda, and Varėna. Free The aim of this paper – to assess the main factors of charge PA at school was a significant factor in Šiauliai, having an impact on 13-14 years old children‘s physical Varėna, and Druskininkai. Children who had more than avtivity (PA) in six selected municipalities of Lithuania. 3 friends were more physically active in Šiauliai, Rokiškis, Methods. Original questionnaire was distributed for and Kaunas. children‘s parents or guardians in 6 selected municipalities: Conclusions. Children‘s physical activity statistically 3 urban (Kaunas, Klaipėda, and Šiauliai) and 3 district significantly is influenced by gender, residence place, (Druskininkai, Varėna, and Rokiškis) in year 2015. PA number of child‘s friends, number of children in the prevalence by time-span and frequency was assessed family, family PA, family support when participating from 2962 properly completed questionnaires. Logistic in competitions, events at school, and free of charge regression was applied for the estimation of various PA at school and differs in municipalities, therefore the potential factors. measures promoting PA should be based on the objective Results. Similar percentage of physically active and situation analysis in specific municipality and school and passive children was found in selected municipalities, by focusing on factors having an impact on PA. respectively 50.7 percent and 49.3 percent. The main factors having significant impact on children‘s PA in Keywords: physical activity, children, factors of physical these municipalities were as follows: gender, residence activities, municipality. place, number of child‘s friends, number of children in the family, family PA, family support when participating Correspondence to Aldona Jociutė in competitions, events at school, and free of charge PA Institute of Hygiene at school. The impact of living outside a urban area on Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania physical activity was only observed in Kaunas municipality. E-mail: [email protected] Significant influence of family PA was found in Klaipėda and Šiauliai municipalities. Family support in child‘s PA was found as important in Klaipėda and Druskininkai. Received 12 Auguste 2016, Children‘s participation in school‘s events significantly accepted 6 September 2016
52 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
PSICHIKOS, ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ TURINČIŲ VAIKŲ TĖVŲ / GLOBĖJŲ POŽIŪRIS Į PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ LIETUVOJE
Vincentas Liuima, Martynas Izokaitis, Loreta Stonienė Higienos institutas
Santrauka Tyrimo tikslas. Įvertinti tėvų / globėjų, auginančių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus, požiūrį į Lietuvoje teikiamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Medžiaga ir metodai. Pusiau struktūruoto interviu metodu 2015 m. Vaiko raidos centre apklausti 6 tėvai / globėjai, kurių vaikai / globotiniai gavo psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Informantams pateikti klausimai apie pagalbos paieškos istoriją, nuomonę apie gautą pagalbą įvairiose šalies įstaigose ir organizacijose bei tolesnės pagalbos poreikius. Tyrimo duomenys transkribuoti ir analizuoti kokybinės turinio analizės metodu. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad informantai, kurių vaikams diagnozuota psichikos ir elgesio su- trikimų, susidūrė su įvairiais paslaugų prieinamumo barjerais: trūko informacijos apie ligą bei prieinamą pagalbą; norint patekti pas specialistus valstybinėse įstaigose teko ilgai laukti, kartais šis laukimo laikotarpis tęsėsi iki vienerių metų; didelis atstumas, nes specializuota pagalba koncentruota didmiesčiuose; patiriamos finansinės išlaidos vykstant didelį atstumą iki paslaugų teikimo vietos ar kreipiantis dėl privačių paslaugų, kai norima greitesnės pagalbos. Tyrimas atskleidė Vaiko raidos centro pranašumą prieš kitas įstaigas, teikiančias paslaugas bei metodinę pagalbą psi- chikos ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams ir jų tėvams / globėjams, bei šeimos patirtus išgyvenimus, kai psichikos sutrikimą turintis vaikas laiku negavo reikiamos pagalbos. Informantai ateityje psichikos sveikatos priežiūros srityje pageidautų sisteminių pokyčių, kurie pagerintų paslaugų teritorinį prieinamumą, padidintų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą bei skatintų vaikų, turinčių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, integraciją į visuomenę.
Reikšminiai žodžiai: vaikai ir paaugliai, paslaugų prieinamumas, psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimai.
ĮVADAS psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir Vaikų ir paauglių psichikos sveikata yra neatskiriama gydymą, galintį pagerinti vaiko sveikatos būklę ir gy- bendros vaikų sveikatos dalis. Gera psichikos sveika- venimo kokybę [3, 4]. ta lemia darnios asmenybės formavimąsi, adekvatų Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos išsaugoji- požiūrį į akademinius iššūkius, sėkmingus santykius mas aktualus Lietuvoje, nes mūsų šalyje pastaruo- šeimoje ir mokykloje [1]. Epidemiologiniai duome- sius metus stebimas vaikų ir paauglių sergamumo nys rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie psichikos ir elgesio sutrikimais didėjimas. Higienos vėliau sukelia neįgalumą, turi apie 20 proc. vaikų ir instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, paauglių [2]. Tyrimais nustatyta, kad dauguma vaikų 2008 m. vaikų (0–17 m.) sergamumas psichikos ir el- ir paauglių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, gesio sutrikimais (F00–F99) siekė 55 atv. 1 000 gyv. nesikreipia arba negauna reikiamos pagalbos, arba [5], 2014 m. duomenimis, šis rodiklis jau buvo 74 atv. net nesugeba laikytis gydymosi režimo. Egzistuoja 1 000 gyv. [6]. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad daugybė barjerų, trukdančių laiku gauti reikiamas prastą vaikų ir paauglių psichikos sveikatą lemia to- kie veiksniai, kaip pažeisti socialiniai ryšiai su arti- maisiais, nepalanki psichologinė ir socialinė aplinka, Adresas susirašinėti: Vincentas Liuima sunki socialinė padėtis, kuri glaudžiai susijusi ir su Higienos institutas valstybės politika [7]. Didžioji g. 22, 01128 Vilnius El. p. [email protected] Psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems vai- kams būtina teikti moksliniais įrodymais ir gerąja
2016/3(74) 53 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
klinikine praktika paremtas bendruomeninio pobū- sveikatos priežiūros paslaugų lygio iki antrinio ir džio kompleksiškas paslaugas, atsižvelgiant į uni- tretinio. Kokybinio tyrimo imtį sudarė 6 vaikų tė- kalias vaiko savybes [1]. Šalyje atliktos apžvalgos vai / globėjai, atrinkti patogiosios imties metodu, rodo, kad Lietuvos vaikų psichikos sveikatos išsau- t. y. pirmieji sutikę dalyvauti tyrime. Kokybinio gojimo politika ir jos įgyvendinimo mechanizmai tyrimo metu taikytos šios klausimų grupės: socio- turi trūkumų, kuriuos reikėtų taisyti, siekiant priar- demografiniai klausimai, pagalbos paieškos istori- tinti teikiamų paslaugų kokybę ir kiekybę iki pripa- ja ir nuomonė apie gautą pagalbą įvairiose įstaigo- žintų tarptautinių standartų [8]. Mokslinėje literatū- se ir organizacijose bei tolesnės pagalbos poreikis. roje pabrėžiama, kad tyrinėjant paslaugų prieinamu- Interviu įrašyti į diktofoną ir transkribuoti. Trans- mą būtina derinti kiekybinius ir kokybinius tyrimus, kribuoti tekstai analizuoti remiantis turinio anali- nes pastarieji leidžia individualiu lygiu vertinti ty- zės metodu bei naudojant indukcinį ir dedukcinį rinėjamą objektą ir nustatyti subjektyvias paslaugų analizės būdus. Taikant dedukcinį analizės būdą prieinamumo kliūtis [9]. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. buvo formuojamos kategorijos, grįstos anksčiau atliktas kokybinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama minėtomis klausimų gairėmis. Taikant indukcinį papildyti kiekybinio tyrimo, vertinančio vaikams ir duomenų analizės būdą turinys skaidytas į prasmi- paaugliams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų nius elementus (subkategorijas). sutrikimų, teikiamų psichikos sveikatos priežiūros Straipsnyje originalios interviu citatos pateikia- paslaugų prieinamumą, rezultatus. Atliktas tyrimas mos kabutėse („...“), klausėjo komentarai – laužti- vertingas, nes tiek Lietuvoje, tiek Europoje vaikams niuose skliaustuose ([...]). Kampiniai skliaustai su teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų daugtaškiu (<...>) žymi praleistas frazes. prieinamumui skiriama per mažai dėmesio [10]. Šia Tyrimas atliktas laikantis mokslinių tyrimų eti- tema atlikti negausūs tyrimai patvirtina, kad pro- kos principų: tyrimo dalyviai informuoti apie tyri- blema aktuali, egzistuoja paslaugų prieinamumo mo tikslą, uždavinius ir procedūras. Jų dalyvavimas teritorinių netolygumų, informacijos, koordinavi- tyrime buvo grindžiamas savanoriškumo principu, mo tarp institucijų ir komandinio darbo stoka, ligą gautas žodinis tiriamųjų sutikimas, užtikrintas duo- lydi stigma [8, 11, 12]. Dėl šių priežasčių pakartotas menų konfidencialumas suteikiant kodą kiekvienam 2011 m. Higienos institute [13, 14] atliktas tyrimas, informantui. kuriuo siekta įvertinti realizuotą psichikos sveika- tos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams ir pa- REZULTATAI augliams situaciją Lietuvoje bei nustatyti paslaugų Tyrimo dalyvių apibūdinimas. Atliktame kokybi- prieinamumo pokyčius ir tendencijas, taikant kie- niame tyrime dalyvavo 6 tėvai / globėjai, kurių vai- kybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Realizuotas kai / globotiniai dėl įvairių psichikos ir elgesio su- sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas apibrė- trikimų tyrimo duomenų rinkimo laikotarpiu gavo žiamas kaip tam tikros teritorijos gyventojų reali- paslaugas VRC. Trys informantai buvo iš Vilniaus, zuota galimybė gauti reikalingas gydymo ar slaugos likusieji – iš kitų Lietuvos regionų (Šiaulių, Klaipė- paslaugas. Jis vertinamas remiantis pacientų patirti- dos ir Rokiškio). Visus informantus su vaiku siejo mi [9, 15, 16]. tėvo / motinos ryšys. Jauniausias informantas buvo Šio straipsnio tikslas – įvertinti tėvų / globėjų, 31 m., vyriausias – 72 m. Vienas informantas turėjo auginančių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų vidurinį išsilavinimą, kiti – aukštąjį universitetinį iš- turinčius vaikus, požiūrį į Lietuvoje teikiamas psi- silavinimą (1 lentelė). chikos sveikatos priežiūros paslaugas.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 1 lentelė. Informantų sociodemografiniai duomenys Realizuotam psichikos sveikatos priežiūros pas- Kodas Lytis Ryšys su vaiku Išsilavinimas laugų prieinamumui įvertinti 2015 m. birželio– spalio mėnesiais atliktas kokybinis tyrimas. Jo ID 1 Vyras Tėvas Aukštasis universitetinis metu taikant pusiau struktūruotą interviu metodą ID 2 Moteris Motina Aukštasis universitetinis apklausti tėvai / globėjai, kurių vaikai / globotiniai ID 3 Moteris Motina Aukštasis universitetinis gavo paslaugas specializuotame Vaiko raidos cen- ID 4 Moteris Motina Aukštasis universitetinis tre (VRC). Pasirinkus VRC buvo siekiama įvertinti ID 5 Moteris Motina Vidurinis pagalbos paieškos istoriją nuo pirminio psichikos ID 6 Moteris Motina Aukštasis universitetinis
54 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Pagalbos paieškos istorija Nuomonė apie gautą pagalbą Ligos diagnozavimo / nustatymo problema. Interviu VRC gautos pagalbos vertinimas. VRC suteiktą pa- su tyrimo dalyviais metu nustatyta, kad problema, galbą informantai vienareikšmiškai vertino teigiamai jog vaikas turi emocijų ir elgesio sutrikimų, išryškėjo („mums labai patiko čia“, ID 6; „teigiamai vertinu“, skirtingai. Vieni tėvai, šio tyrimo atveju gyvenantys ID 4). Tyrimo dalyviai pastebėjo teigiamų vaikų psi- ne sostinėje, tai pastebėjo patys ankstyvoje vaikystė- chikos sveikatos pokyčių („aš matau, kad yra teigia je („paaiškėjo situacija, <...> kas su vaiku, kad sutri mas efektas“, ID 1; „jis toks kaip ant bangos grįžta kusi raida“, ID 4; „mes kreipėmės patys į psichikos namo po to“, ID 5; „vaikas, nu, integravosi kažkaip“, sveikatos centrą“, ID 5) arba kilo įtarimas sveikatos ID 1). priežiūros specialistui („mes iš tikrųjų nuėjom dėl Paklausti, kokiais metodais ir kokią konkrečiai kreivų kojų“, ID 3). Tie tyrimo dalyviai, kurie gyve- pagalbą gavo, tyrimo dalyviai teigė, kad buvo taiko- no Vilniuje, šią problemą pastebėjo vėliau, kai vaikas mas komandinio darbo metodas („taigi, čia visa ko jau lankė ugdymo įstaigą – darželį („daržely pabu manda dirba“, ID 5), teiktos kompleksiškos paslau- vo mėnesį ar du ir mes turėjom atsiimti iš darželio, gos („vaikas <...> visiškai prižiūrėtas čia“, ID 2), pa- kadangi vaikas, nu, absoliučiai nepritapo“, ID 1) ar brėžė darbuotojų kompetenciją („kokias mes išvadas mokyklą („kai vaikas pradėjo <...> lankyti mokyklą, iš jų [VRC] atsivežam, <...> viską pagal tai spren aš susidūriau su tam tikromis problemomis, kad <...> džia [mūsų mieste], ką daryt“, ID 5; „viskas čia psi nerimastingas“, ID 2). chologiškai pagrįsta, ne psichiatrija ir ne vaistais“, Informacijos paieška. Kai buvo įtarta arba nusta- ID 1), nurodė, kad patys buvo įtraukti į gydymo pro- tyta, kad vaikas turi psichikos ir elgesio sutrikimų, cesą („buvo tam tikri nurodymai, ko jisai turi laikytis, informantai pradėjo ieškoti informacijos apie paslau- ko aš turiu laikytis“, ID 2; „man taip pat buvo psi gas teikiančias įstaigas. Dauguma naudojosi paieš- chologo konsultacijos, kaip tą dienotvarkę perkelti į ka internete („internete, aišku, daug ką sužinojom“, namus“, ID 6), gavo naudingų rekomendacijų („su ID 1; „aš niekur neskambinu nepasidomėjus interne laukėm daug patarimų, daug parodymų, informacijos te“, ID 6), skambino telefonu („viską labai maloniai <...>, kaip daryt, ką daryt, <...> kaip gyvent toliau“, paaiškina <...> telefonu“, ID 6), klausė įvairių insti- ID 3), sulaukė darbuotojų supratimo („jie visų pirma tucijų specialistų („pasiklausinėjom, <...> mokykloj yra labai žmogiški“, ID 6; „maloniai nustebino, tai yra psichologas, kuris visa tai žino“, ID 1; „mūsų psi tokia labai šilta atmosfera“, ID 1), nediskriminuo- chiatrė žino“, ID 5; „lankom spec. darželį, iš tenais jančio požiūrio („jie nenurašo vaiko, kad ir koks jis sužinojau“, ID 4) ar pažįstamų asmenų („kaimynai bebūtų“, ID 6). ten sakė, <...> mums yra padėję“, ID 1), tėvų („iš Kitose valstybinėse įstaigose gautos pagalbos kitų [tėvų] sužinojau“, ID 4) bei nevyriausybinių or- vertinimas. Informantai minėjo įvairias įstaigas, į ganizacijų narių („mes <...> turim tą savo ratą, <...> kurias kreipėsi pagalbos: psichikos sveikatos ir kom- turim asociaciją“, ID 3) patarimų. pleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai Tinkamų paslaugų identifikavimas. Nors pagal centrus, reabilitacijos centrus ir sanatorijas, taip pat esamą vaikų psichikos sveikatos priežiūros siste- pedagoginę-psichologinę tarnybą, specialiąsias ir mą specializuotas paslaugas siekiama teikti arčiau bendrąsias švietimo įstaigas – mokyklas ar darželius. gyvenamosios vietos, tyrimo duomenimis, regio- Tėvai pasakojo, kad vaikams, turintiems psichikos nuose dirbantys specialistai rekomendavo kreiptis ir elgesio sutrikimų, būtinos psichologo, logopedo į VRC, nes pripažįsta šios įstaigos specialistų kom- paslaugos („mes vis tiek važiavom ten, kur yra psi petenciją („mūsų psichiatrė tik čia [VRC] ir siun chiatras ir logopedas“, ID 4), specializuoti darželiai, čia“, ID 5; „mums pasiūlė važiuoti į VRC, nes jie kuriuose paslaugos teikiamos specialiųjų poreikių tu- daugiau žino apie autizmą, o [mūsų mieste] atseit rintiems vaikams („specialų darželį turim <...>, yra niekas nežino“, ID 3). Remdamiesi ir kitais infor- ten masažų ir mankštų, vonių“, ID 3; „daugiausia tai macijos šaltiniais tėvai taip pat susiformavo nuo- iš mūsų spec. darželio gaunu pagalbą“, ID 4), fizinė monę, kad tik specializuota Vilniuje esanti įstaiga terapija („buvome <...> sanatorijoje, vėl važiuosime galėtų padėti jų vaikui („mums kaip ir nebuvo kur tenai į procedūras“, ID 4). daugiau kreiptis. Nebuvo variantų daugiau jokių“, Aiškinantis apie gautos pagalbos formas, akcen- ID 3; „nežinau daugiau jokios įstaigos, kur galė tuota informacinė pagalba („suteikė informaciją apie čiau kreiptis“, ID 6; „[mūsų mieste] niekas neužsi tą įvertinimą“, ID 4), pirminė diagnostika („anksty iminėja su ta problema“, ID 4). vosios korekcijos centre <...> paaiškėjo situacija,
2016/3(74) 55 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
<...> kad sutrikusi raida“, ID 4), siuntimo išrašymas Apsisprendimo dėl paslaugų problemos. Infor- („iš tikrųjų tai tik gavom siuntimą“, ID 4). Prasčiau- mantai atskleidė, kad gana ilgai užtruko, kol surinko siai ir kontroversiškiausiai buvo vertinama mokyklo- informaciją apie diagnozę, paslaugas teikiančias įs- je pagalbos mokiniui specialistų suteikta („realiai aš taigas ir efektyvią pagalbą („mums kainavo laiką, o, nematau to šimtaprocentinio darbo su vaiku“, ID 6; vat, tie tampymai iš vieno kabineto į kitą, nu, tiesiog „man toks įspūdis, kad nelabai ir padėjo“, ID 1) ir sugaištas laikas“, ID 3). Tyrimo dalyviai neslėpė, kad pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje gauta pagal- specialistai aiškiai pasakė, jog daug sudėtingų ir gy- ba („labai trumpai ir labai formaliai man pasirodė vybiškai svarbių sprendimų dėl vaiko sveikatos reiks <...> ir mūsų kažkaip ten atsikratė“, ID 1). priimti patiems („jūs pati turite ieškotis ten tokios ir Keletui tėvų, esant krizinei būklei, teko naudotis tokios pagalbos“, ID 2; „niekas apie tai nekalbėjo ir psichiatrinių ligoninių paslaugomis, kurios sukėlė mums nesiūlė“, ID 5). neigiamus jausmus („sąlygos tai ten tragiškos <...>, Ilgas paslaugos laukimo laikotarpis. Tyrimas niekas ten su jais nei užsiima, nei ką, nu, kažkaip parodė, kad, pradėjus gydymo procesą, nuo užsire- nežinau“, ID 2), todėl ateityje sieks išvengti jų tei- gistravimo iki patekimo pas specialistą teko lauk- kiamų paslaugų („aš daugiau ten nenoriu ir, tikiuos, ti nuo kelių mėnesių iki metų („įrašė į eilę ir mes nereiks“, ID 2). laukėm toj eilėj metus“, ID 3; „tikrai laukėme du su Privačiose įstaigose gautos pagalbos vertinimas. puse–tris mėnesius“, ID 6; „čia eilutės yra, tai ke Kadangi nemokamų psichikos sveikatos priežiūros turių, tai šešių mėnesių bėgy“, ID 2). Didelės laiko paslaugų teko ilgai laukti, tėvai, esant skubios pa- sąnaudos. Vaiko, turinčio psichikos ir elgesio sutri- galbos poreikiui, buvo priversti kreiptis į privačias kimų, priežiūra ir gydymo procesas reikalauja daug įstaigas („tuo metu reikėjo pagalbos labai greitai“, laiko („važiavom visą kelią dėl valandos konsulta ID 2). Jų pagalbą vertino kaip efektyvią („mums la cijos, žinokit, tai tikrai nėra patogu“, ID 4). Dar su- bai padėjo tuo laiko tarpu“, ID 2). Informantai, kurie dėtingiau buvo tiems tėvams, kurie turėjo daugiau kreipėsi į privačias įstaigas, tokį pasirinkimą įvardi- prižiūrimų vaikų („išvažiuoti dviem savaitėm į Vil jo kaip trumpalaikį bei ekonominę naštą didinantį nių yra, žinokit, sunku. Kitiems paprasčiau, kas turi sprendimą, kai reikia skubios kvalifikuotos pagalbos. vieną vaiką“, ID 4). Tėvai nurodė, kad labai daug Dažniausiai tėvai apsiribojo keliais vizitais į priva- laiko reikia norint apsispręsti, kokių paslaugų rei- čias įstaigas dėl didelių paslaugų kainų („negali sau kia, ir nuvažiuoti iki jų teikimo vietos („mes visko leist tokios kasdien, kaip sakyt, ilgai tokios pramo turime ieškotis patys“, ID 3). gos“, ID 2; „privačiai juk neprivaikščiosi, kai tokios Finansinės išlaidos ir stresas dėl didelio atstumo kainos“, ID 6). Dalis informantų iš karto nurodė, kad iki tinkamų paslaugų teikimo vietos. Ilgos kelionės į privačias nesikreiptų, nes ten nebus nemokamų pas- sukėlė ekonominių sunkumų („finansiniai [nepato laugų („nebandėm ten kreiptis, man atrodo, privati gumai], pradėkim nuo to“, ID 3) ir papildomą stresą <...> gal su neįgalumu yra kažkokios paslaugos tei vaikui („nauja vieta, važiavimas, tai sukelia vaikui kiamos nemokamai?“, ID 4). papildomą stresą“, ID 5; „nervinės tos kelionės būna, Ne sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos pa- bet ką jau padarysi [atsidūsta]“, ID 3), o ilgas gydy- galbos vertinimas. Informantai nurodė, kad sulaukė mo procesas kėlė problemų, susijusių su darbo santy- nevyriausybinės organizacijos pagalbos. Čia jie gavo kiais („praktiškai reikia Vilniuj gyventi visą tą laiką“, informacijos, susijusios su vaiko sutrikimu („mes ID 5). turim tą savo ratą, visos viena kitą pažįstam ir da Reikiamų specialistų ir įstaigų trūkumas. Tėvai linamės informacija“, ID 4). Informantai minėjo, nurodė, kad jaučiamas specialistų, kurie turėtų kom- kad dažnai sulaukė giminaičių ar namiškių pagalbos petencijos inovatyviais metodais dirbti su tokių pro- („bet pačiai pagalbos, kad lengviau būtų, na, užtenka blemų turinčiais vaikais, trūkumas („būtų daugiau ir namiškių pagalbos, kurie palaiko ir žino visą tą situ gal jaunesnių specialistų, gal vėl kažkaip ta situacija aciją“, ID 6). pasikeistų“, ID 5; „visi geri specialistai iš mūsų iš važiuoja“, ID 2) ir vyriškos lyties specialistų stoka Paslaugų prieinamumo problemos („jam, kaip berniukui, žinot, visur moterys, noris, kad Sudėtingas problemos suvokimas. Tyrimo dalyviai su vyru pabendrautų“, ID 2). Informantai atkreipė nurodė, kad sudėtinga įsisąmoninti diagnozę, jog dėmesį į tai, kad mūsų šalyje labai trūksta reikalingų vaikas turi psichikos sveikatos sutrikimą („aišku, tai įstaigų („labai mažai pas mus tų įstaigų, kurios gali buvo šokas, kad vaikas bus neįgalus“, ID 4). padėt“, ID 4).
56 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Prastos įstaigų buitinės sąlygos. Informantai mi- vietos („[mūsų mieste] aišku, ten norėtųsi, kad būtų nėjo, kad vaikams paslaugas teikiančiose įstaigose kažkoks centras, kad nereikėtų važiuoti čia į Vilnių buitinės sąlygos nėra tinkamos, nes trūksta patalpų pastoviai“, ID 4; „[mūsų mieste] mes neturime nie („nes mažai vietos“, ID 2), jos apleistos („tamsu, niū ko“, ID 3). ru ten, <...> ten reikia kažką daryti“, ID 2; „prastų Būtini sisteminiai pokyčiai. Informantai tikėjosi sąlygų buitinių“, ID 3). Vis dėlto viena informantė esminių psichikos sveikatos priežiūros sistemos po- pasakojo ir apie atnaujinamą regioninį centrą, į kurį kyčių pagal tarptautinę praktiką („pasaulinė prak kol kas patekti nepavyko („man prasitarė, kad daug tika kaip tik vaikus bando integruoti į visuomenę, o popierizmo, tai daug vaikų ir neima“, ID 3). pas mus dar kažkaip manoma, kad tokie vaikai yra Nusivylimas esama sistema. Informantai buvo kitokie ir kad juos geriau atskirti“, ID 6), kad būtų nusivylę, kad laiku negavo reikiamų paslaugų, todėl lengviau ir operatyviau sprendžiamos susidariusios užtruko problemos sprendimo procesas („juk pagal problemos, teikiama išsami informacija ir pagalba ne bos reikia dabar, o ne tada, kai <...> jau vieną klasę tik vaikui, bet ir šeimai („reikia sistemos normalios. praleidžia“, ID 2; „laukėm ilgiau nei mėnesį, <...> Vieningos sistemos – tokios ne „nuo durų iki durų“, ir tai buvo kažkas baisaus. Paskui jau įpratom, kad o jei ateini su problema, tau pasako: tas ir tas, ten ir tokios eilės“, ID 5). Jie kritiškai vertino koordinacijos ten, taip ir taip“, ID 3). tarp gydymo įstaigų dėl paslaugų teikimo nebuvimą Integracijos į visuomenę poreikis. Tėvai suprato, ir apskritai koordinacijos stoką („yra dvi ligoninės, kad esant tokiai situacijai, kai trūksta specialistų ir kurios atlieka [tą tyrimą], ir abi atostogauja tuo pa paslaugų arčiau gyvenamosios vietos, sunku tikėtis čiu metu“, ID 3). efektyvaus gydymo („eilės didelės ir krūvis, supran Stigma. Informantai minėjo, kad bendrojo ugdy- tat, taip tie gydytojai ir negali žmogaus problemų iš mo įstaigos stengiasi atsiriboti nuo psichikos ir elge- spręst“, ID 5; „nu, taip sudėtinga, kad ne tas žodis“, sio sutrikimų turinčių vaikų visiškai jų nepriimdamos ID 2). Informantai susirūpinę, kad, nesuformavus („daržely mes nepritapom, mes bandėm į kitus darže sisteminio požiūrio į paslaugų vaikams, turintiems lius, bet ar susiskambino tie direktoriai, ar ką, į rusų psichikos ir elgesio sutrikimų, teikimą, jų vaikai gali darželį bandėm įkišt, neįkišom“, ID 1) arba atskirda- tapti našta valstybei („jiems reikės užaugti, eiti savais mos („bando atskirti, kad tik tai nebūtų su kitais vai keliais, o dabar toks įspūdis, kad jie to daryti nega kais. Tą aš matau“, ID 6). lės“, ID 6), kurioje ir taip gausu neišspręstų psichikos sveikatos priežiūros problemų („kodėl šimtai žudosi, Pagalbos poreikis ir ateities lūkesčiai šimtai pasikaria, <...> kad tos pagalbos nesulaukia“, Reikalingos kompleksiškos paslaugos. Paklausti, ID 2). kokia dar pagalba būtų reikalinga, informantai nuro- dė, jog reikalingiausia nenutrūkstama psichoterapi- REZULTATŲ APTARIMAS nė pagalba („kad bendravimas nenutrūktų, <...> tas Kokybinis tyrimas atliktas įgyvendinant Lietu- vaiko raidos centras iki 18 metų, tai man čia atradi vos Respublikos sveikatos apsaugos viceministro mas“, ID 2) ir parama („norėčiau, kad su mano vaiku 2015 m. vasario 9 d. pavedimą Nr. 17-106, kuriame daugiau kas užsiimtų ir neatmestinai“, ID 6), taip pat nurodyta įvertinti ambulatorinių asmens sveikatos papildomos specialiojo pedagogo ir kitų specialistų priežiūros paslaugų, skirtų vaikams, turintiems psi- paslaugos specialiojo ugdymo ir sveikatos priežiūros chikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, prieinamumą. įstaigose („geriausias variantas yra <...>, kad prie Komunikaciniam, organizaciniam ir ekonominiam jo būtų pritvirtintas specialusis pedagogas“, ID 1; paslaugų prieinamumui vertinti taikyti kiekybiniai „kad būtų geras vaikų psichologas, <...> mažai šių ir kokybiniai tyrimo metodai. Interviu metodas leido [vaikų] psichiatrų yra“, ID 5). Reikalingi geri spe- giliau pažvelgti į esamą situaciją ir gauti specifinės cialistai, kurie atliktų savo darbą ir profesionaliai, informacijos. Šiame straipsnyje pateikti kokybinio ir būtų motyvuoti („tai toks subtilus [psichologija] tyrimo rezultatai, kurie toliau aptariami papildant mokslas, kad <...> svarbu širdis, svarbu pašaukimas, kiekybiniame tyrime gautais duomenimis [10]. svarbu kažkokia intuicija“, ID 1). Tyrimo rezultatai parodė, kad problema, jog vai- Geresnis paslaugų teritorinis prieinamumas. In- kas turi psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, pa- formantai išreiškė lūkestį, kad ateityje Lietuvos regio aiškėjo pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, kuriose nuose daugės reikalingų paslaugų ir bus galima gau- vaikai praleidžia nemažai laiko. Tai atitinka kitų ty- ti kokybiškas paslaugas arčiau savo gyvenamosios rimų rezultatus [2, 17, 18]. Informantai nurodė, jog
2016/3(74) 57 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
paprastai apie pagalbą vaikams teikiančias institu- psichiatrų, ypač įgijusių specifinių kompetencijų, trū- cijas jie sužinojo iš ugdymo įstaigos arba iš asmens kumas akcentuojamas ir kitų šalių tyrimuose [17]. sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo dalyviai ir Tyrimo dalyviams teko ilgai laukti ir specializuo- patys ieškojo pagalbos internete, kreipėsi į valsty- tų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų Vilniuje. bines bei privačias įstaigas, kartais nevyriausybines Kiekybinio tyrimo duomenys parodė, kad beveik pusė organizacijas. Interviu atskleidė, kad informantams (46,5 proc.) paslaugas VRC gavusių respondentų nuo ligos diagnozavimo pradžioje labai trūko aiškios registracijos iki vizito pas specialistą laukė ilgiau nei informacijos, kaip spręsti susidariusias problemas. mėnesį. 42,6 proc. tėvų / globėjų ilgą paslaugos gavi- Gana daug laiko užtruko ir savarankiškas apsispren- mo laikotarpį nurodė kaip vieną pagrindinių psichikos dimas dėl tinkamiausių vaikui gydymo paslaugų. In- sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kliūčių formacijos paieškos ir apsisprendimas, kur kreiptis, [10]. Tyrimo rezultatus patvirtina ir Vilniaus teritori- atėmė nemažai laiko, kuris galėjo būti efektyviau nės ligonių kasos duomenys, rodantys, kad Vaikų ligo- panaudotas gydymui laiku pradėti. Tai patvirtino kie- ninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kybinio tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad, tėvų / glo- klinikų filialo, VRC norint patekti pas vaikų ir paaug bėjų nuomone, pagrindinė problema ir pirminiame, lių psichiatrą trumpiausiai reikėtų laukti iki 7 dienų, ir antriniame psichikos sveikatos priežiūros paslaugų o vaikų ir paauglių dienos stacionaro paslaugų trum- teikimo lygyje buvo didelės laiko sąnaudos (atitin- piausiai tektų laukti 165 dienas, vaikų raidos sutrikimų kamai 21,9 proc. ir 40,4 proc.) [10]. Ir ankstesnis, ir ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugų šis tyrimas rodo, kad sunkiausia psichikos sveikatos trumpiausiai reikėtų laukti 147 dienas [23]. Tyrimas priežiūros paslaugas buvo gauti ligos pradžioje. Tai atskleidė, kad informantai iš regionų susidūrė su eko- sąlygojo informacijos viešojoje erdvėje apie paslau- nominio bei komunikacinio psichikos sveikatos prie- gas ir įstaigas stoka, nesėkmingos tinkamo psichiatro žiūros paslaugų prieinamumo trūkumais – jiems teko paieškos, psichiatrinės diagnozės baimė ir nenoras patirti ekonominių sunkumų periodiškai važiuojant į atsidurti psichikos priežiūros tarnybos įskaitoje [19, sostinę. Neigiamą patyrimą dėl paslaugų prieinamumo 20]. Interviu atskleidė, kad rūpinimasis psichikos, sustiprino ilgos kelionės ar neįprastos aplinkos sukel- elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiu vaiku sukėlė tas stresas vaikui, ypač jei psichikos sveikatos priežiū- papildomų problemų, susijusių su darbo santykiais ros paslauga truko trumpai (vienos valandos konsulta- bei kitų vaikų priežiūra. Sudėtingą ligos diagnozavi- cija), o rezultatas nebuvo jaučiamas iš karto. Kelionė mo periodą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai, kurie viešuoju transportu, informantų teigimu, sukėlė papil- akcentuoja būtiną tėvų, ugdymo įstaigų ir sveikatos domų problemų ir vaikui, ir lydinčiam asmeniui. Kie- priežiūros specialistų bendradarbiavimą ankstyvo- kybinio tyrimo duomenys patvirtino, kad didelis ats- sios diagnostikos ir prevencijos srityje [12, 17, 21]. tumas iki paslaugos teikimo vietos turėjo neigiamos Išanalizavus interviu nustatyta, kad informan- įtakos ir psichologinei, ir finansinei šeimos situacijai. tai susidūrė su organizacinio psichikos sveikatos Tai lėmė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo priežiūros paslaugų prieinamumo spragomis – ilgu netolygumus. Nustatytas skirtumas tarp gyvenamo- paslaugos laukimo laikotarpiu, dideliu atstumu iki sios vietos ir naudojimosi specializuotomis paslau- reikiamos įstaigos, specialistų, teikiančių specifines gomis rodo, jog geografinė padėtis arčiau paslaugos paslaugas vaikams, trūkumu, paslaugos nebuvimu turi įtakos dažnesniam naudojimuisi paslauga [10]. arba jos negavimu reikiamu metu. Tai, kad kai ku- Tai patvirtina ir kitų autorių duomenys [24]. Kituose riuose šalies rajonuose trūksta vaikų ir paauglių psi- tyrimuose, kuriuose tirtas asmens sveikatos priežiū- chiatrų, patvirtino atliktas psichikos sveikatos prie- ros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumas mieste ir žiūros žmogiškųjų išteklių tyrimas. Jo rezultatai rodo, kaime gyvenantiems asmenims, nustatyta, kad kaimo kad daugiau nei pusėje šalies savivaldybių visai nėra gyventojai susidūrė su sveikatos priežiūros paslaugų vaikų ir paauglių psichiatro, kitose savivaldybėse šie pasiekiamumo kliūtimis, tokiomis kaip viešasis trans- specialistai dirba ne visu etatiniu darbo krūviu ir ne portas, jo maršrutas ir tvarkaraščiai, didelis atstumas kiekvieną dieną. Kad neužtikrinamas paslaugos teiki- iki paslaugų teikimo vietos, eilė prie registracijos pas mas laiku, patvirtino ir telefoninė slapto kliento me- specialistą bei eilė prie gydytojo kabineto [9, 20]. todu atlikta psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Kokybinis tyrimas atskleidė, kad VRC gautos teikiančių įstaigų apklausa, kuri atskleidė, jog vizito paslaugos buvo vertingos ir naudingos. Tyrime da- pas vaikų ir paauglių psichiatrą vidutiniškai reikėtų lyvavę asmenys nurodė, jog pastebėjo teigiamų vai- laukti apie 9–10 darbo dienų [22]. Vaikų ir paauglių kų psichikos sveikatos pokyčių. Informantai įžvelgė
58 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI darbo organizavimo metodų ir principų, taikomų šio- ir šeimos, kuriai reikia išskirtinai daugiau pagalbos je įstaigoje, pranašumų, lyginant su kitomis tiesiogiai ir kuri kelia papildomų rūpesčių aplinkai, atžvilgiu. ar netiesiogiai psichikos sveikatos priežiūros paslau- Interviu analizė rodo, kad psichikos ir elgesio sutriki- gas teikiančiomis valstybinėmis įstaigomis, kitose mų turintis vaikas nėra pageidaujamas bendrojo ug- įstaigose gautą pagalbą vertino neutraliai ar dvipras- dymo įstaigose, kurios bando jo atsikratyti arba jį at- miškai. Tokius rezultatus patvirtino ir kiti Lietuvoje skirti nuo kitų vaikų. Tokia ligą lydinti stigma tėvams atlikti tyrimai, kurie parodė, kad absoliuti dauguma kėlė daug nerimo, kad vaiko integracija į visuomenę respondentų buvo patenkinti VRC gautomis paslau- bus negalima. Informacinės paramos ir pagalbos sau gomis, nes jos padėjo spręsti vaiko / globotinio psi- dalis tėvų ieškojo nevyriausybinėse organizacijose ir chikos sveikatos problemas [10, 13]. Taip pat ir kitų asociacijose. tyrimų rezultatai rodo, jog aukštesnio lygio paslaugų Kokybinis tyrimas atskleidė, kad tėvai laukė pir- teikėjai yra kvalifikuotesni ir kompetentingesni, ly- miausia valstybinių institucijų sisteminės pagalbos, ginant su žemesne paslaugų teikimo grandimi [17]. tikėjosi psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio vaiko Tyrimo dalyviai nurodė, kad psichikos sveikatos integracijos į visuomenę, mažinamos socialinės at- priežiūros paslaugų nepakanka, reikalingos papildo- skirties ir ligą lydinčios stigmos, nes priešingu atveju mos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo užaugę psichikos ir elgesio sutrikimų turintys vaikai paslaugos. Informantai minėjo, jog dažnai gydymo negalės gyventi savarankiško gyvenimo be instituci- procesas buvo fragmentiškas, ypač kai pagalba teikta nės paramos ir taps našta valstybei ir jos piliečiams. įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokiu atveju sudėtinga užtikrinti pagalbos teikimo tęstinumą dėl APIBENDRINIMAS įvairių asmens psichikos sveikatos priežiūros insti- Apibendrinant galima teigti, kad kokybinis tyrimas tucijų bendradarbiavimo stokos. Tyrimo rezultatai išsamiau atskleidė sunkumus, su kuriais tėvams / glo- rodo, kad tėvams teko kreiptis privačių psichikos bėjams teko susidurti, laiku nesulaukiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis naudojosi sutrikimą turinčiam vaikui reikiamos pagalbos. Ty- fragmentiškai, tik esant neišvengiamai būtinybei, dėl rimo duomenys patvirtino kiekybinio tyrimo rezulta- didelės jų kainos. Tai pabrėžė kas aštuntas responden- tus, kad vienas pirmųjų paslaugų prieinamumo barje- tas. Kiekybiniu tyrimu nustatyta, kad tėvai daugiau rų buvo informacijos apie paslaugas ir jų efektyvumą naudojosi privačiomis psichologo, o ne vaikų ir pa- stoka, kuri turėjo įtakos tėvų apsisprendimui dėl pas- auglių psichiatro paslaugomis, atitinkamai 11,6 proc. laugų, antras – ilgas, iki vienerių metų trukmės, spe- ir 4,5 proc. Tai rodo psichologinių paslaugų poreikį ir cializuotos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos mažesnį prieinamumą [10]. Galima daryti prielaidą, laukimo laikas. Šie veiksniai turėjo neigiamos įtakos kad respondentai, kurie nurodė, jog privačios specia- problemos sprendimui. Pacientų tėvai / globėjai buvo listų paslaugos yra per brangios, esant galimybėms ir priversti kreiptis į kitas įstaigas, naudotis privačio- mažesnei finansinei naštai, jomis naudotųsi. Tai pa- mis psichiatrų ir psichologų paslaugomis. Jiems teko tvirtina ir kiti tyrimai [25]. patirti psichologinių problemų ir sunkumų, kad išlai- Tyrimo dalyvių nuomone, reikėtų diegti VRC kytų visavertišką šeimos funkcionavimą, įveiktų nei- teikiamas paslaugas kituose Lietuvos regionuose. giamą visuomenės požiūrį į neįgalų vaiką ir šeimą. Jie nurodė, kad būtini sisteminiai asmens psichikos Kokybinis tyrimas atskleidė VRC pranašumą prieš sveikatos priežiūros pokyčiai, požiūrio į psichikos, kitas įstaigas, teikiančias paslaugas bei metodinę pa- elgesio ar emocijų sutrikimų turinčius vaikus kaita, galbą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems vai- vaikų užimtumo didinimas ir integracijos į visuome- kams ir jų tėvams / globėjams. Informantai pasigedo nę plėtojimas. Tyrimo dalyviai taip pat pastebėjo, kad analogiškų paslaugų kituose Lietuvos regionuose, paslaugos vaikams, turintiems psichikos, elgesio ar baiminosi dėl galimo paslaugų tęstinumo nebuvi- emocijų sutrikimų, turėtų būti kompleksinės. Šiuo mo. Ateityje psichikos sveikatos priežiūros srityje atveju turėtų įsitraukti ne tik asmens sveikatos prie- jie pageidautų sisteminių pokyčių, gerinant paslaugų žiūros sistemos struktūros, bet ir švietimo bei sociali- teritorinį prieinamumą, didinant psichikos sveikatos nę pagalbą teikiančios įstaigos. priežiūros paslaugų kompleksiškumą bei skatinant Tyrimas atskleidė, kad patiems tėvams labai rei- vaikų, turinčių psichikos, elgesio ir emocijų sutriki- kalinga psichologinė pagalba ir patarimai, kaip ir ko- mų, integraciją į visuomenę. kios pagalbos ieškoti ir kaip įveikti visuomenės neto- leranciją psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio vaiko Straipsnis gautas 2016-07-15, priimtas 2016-08-12
2016/3(74) 59 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Literatūra 13. Higienos institutas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų 1. Swapnajaidupally, KavithaKiran V. Role of school in child’s mental prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų health. International Journal of Multidisciplinary Research and sutrikimų: baigiamoji ataskaita. Vilnius, 2011. Development. 2015;2(1):393-395. 14. Narkauskaitė L, Varvuolienė R, Beržanskytė A. Psichikos sveikatos 2. Schulte-Korne G. Mental Health Problems in a School Setting in priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, Children and Adolescents. Dtsch Arztebl Int. 2016 Mar;113(11): elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 183-190. 2012;2(57):78-83. 3. Merikangas KR, He J, Burstein M, Swanson SA, Avenevoli S, Cui L 15. Jankauskienė D, Pečiūra R. Sveikatos politika ir valdymas. Mykolo et al. Lifetime prevalence of mental disorders in U.S. adolescents: Romerio universitetas. Vilnius, 2007. Results from the National Comorbidity Study-Adolescent 16. Zivanovic AM. Equality in Health: Access to Health Care and Right Supplement (NCS-A). Journal of the American Academy of Child of Access to Health Care for Children in the Central Bosnia Canton. and Adolescent Psychiatry. 2010;40(10):980-989. Materia Socio Medicine. 2009;4:203-6. 4. Gronholm CP et al. Mental health Service Use by Young People: The 17. Lawrence RS, Gootman JA, Sim LJ. Adolescent health services: Role of Caregiver Charakteristics. PLoS One. 2015;10(3):e01200004. Missing opportunities. Washington, DC: National Academies Press, 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos 2009. sveikatos informacijos centras. Lietuvos gyventojų sergamumas 18. Greif Green J et al. School Mental Health Resources and Adolescent apskrityse ir savivaldybėse 2008 m. Vilnius, 2009. Mental Health Service Use. J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. 6. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Lietuvos 2013 May;52(5):501-510. gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse 2014 m. Vilnius, 19. Povilaitienė I, Maciūtė K. Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos 2015. Lietuvoje. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Vilnius, 2005. 7. Zaborskis A, Makari J, Žemaitienė N. Lietuvos moksleivių 20. UAB „Eurointegracijos projektai“, LR sveikatos apsaugos psichologinė būsena. Biomedicina. 2002;2(2):107-12. ministerija. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo 8. Izokaitis M, Liuima V, Stonienė L, Vitkūnienė O. Psichikos sveikatos galimybių studija. 2007;141. priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, 21. Catthoor K et al. Adolescents with personality disorders suffer from elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga. Visuomenės severe psychiatric stigma: evidence from a sample of 131 patients. sveikata. 2015;3(70):18-28. Adolesc Health Med Ther. 2015;6:81-89. 9. Tamutienė I, Černiauskaitė I, Sruogaitė A. Lietuvos kaimo ir 22. Higienos institutas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai. Kultūra ir visuomenė. sutrikimų. Baigiamoji ataskaita. Vilnius, 2015. 2011;2(1):95-110. 23. Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Pacientų eilės asmens sveikatos 10. Izokaitis M, Stonienė L, Liuima V, Vitkūnienė O. Lietuvoje teikiamų priežiūros įstaigose. Prieiga per internetą:
60 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Assess to mental health care services for children with mental, behavioural and emotional disorders according to their parents‘/legal guardians‘ opinion
Vincentas Liuima, Martynas Izokaitis, Loreta Stonienė Institute of Hygiene
Summary Study revealed informants‘ needs and future expectations Aim of the study was to evaluate the access to mental as well as the Child Development Centre leading role in health care services for children with mental, behavioural mental health care services and methodological support and emotional disorders, according to their parents‘/legal delivery for child and their parents, also family‘s experiences guardians‘ perspective. waiting for qualified mental health services. Methods. 6 parents / legal guardians whose children Parents expressed need for systemic changes in mental received mental health care services were interviewed health care delivery, which would reduce geographical in Child Care Centre using semi-structured interview inequalities of mental health care services, to implement in 2015. Questions about patient story, received a comprehensive approach into mental health care and mental health services in the different institutions and will improve integration into society the children’s with organizations, also further needs were evaluated. Data mental, emotional and behavioral problems. was transcribed and analysed using the qualitative content analysis method. Keywords: children and adolescents, access to services, Results and conclusions. Results showed that mental, behavioural and emotional disorders. informants having children with mental and behavioural disorders faced various barriers for accessibility to Correspondence to Vincentas Liuima services: lack of information about the disorder and Institute of Hygiene services available, long up to a year waiting time for a visit Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania to a specialist in public institution, long travel distances for E-mail: [email protected] specialised services which were concentrated in the largest cities, as well as the financial costs of their remoteness from services and usage of private services for a faster Received 15 July 2016, psychological support. accepted 12 August 2016
2016/3(74) 61 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
VILNIAUS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SLAUGYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO VEIKSNIŲ VERTINIMAS PRIKLAUSOMAI NUO DARBE PATIRTO FIZINIO SMURTO
Birutė Pajarskienė, Vaida Jakubynaitė, Ieva Vėbraitė Higienos institutas
Santrauka Tikslas – įvertinti Vilniaus psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų darbe patirto fizinio smurto ir psichosocialinės darbo aplinkos vertinimo sąsajas. Medžiaga ir metodai. Septyniolikoje Vilniaus psichikos sveikatos gydymo paslaugas suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams teikiančių įstaigų atliktas slaugytojų darbe patirto fizinio smurto ir psichosocialinių darbo veiksnių tyrimas. Analizuoti 290 slaugytojų moterų kokybiškai užpildyti klausimynai. Psichosocialiniai darbo veiksniai vertinti pagal Ko- penhagos psichosocialinį klausimyną. Darbe patirtam fiziniam smurtui vertinti naudoti tarptautinių organizacijų reko- menduojamo prievartos darbe klausimyno klausimai apie darbe patirtą fizinį smurtą ir smurtavusius asmenis. Taikyti Mano ir Vitnio U, neparametrinis χ2 homogeniškumo kriterijai. Sąryšiui tarp smurto ir psichosocialinių darbo veiksnių vertinimo nustatyti apskaičiuotas šansų santykis ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Rezultatai. Rezultatai atskleidė, kad 44,8 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų dabartiniame darbe patyrė fizinį smurtą. Nustatyta, kad reikšmingai didesnė smurtą patyrusių slaugytojų dalis dirba pamainomis / pamainomis ir paromis, paro- mis, naktimis. Darbe smurtą patyrusios slaugytojos daugumą tirtų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių (kiekybinius darbo reikalavimus, darbo tempą, emocinius reikalavimus, įsipareigojimą darbo vietai, informuotumą, pripažinimą, darbo vaidmens aiškumą, socialinę vadovo paramą, pasitenkinimą darbu, darbo ir šeimos konfliktą, pasitikėjimą vadovavimu, teisingumą) vertino reikšmingai blogiau, palyginti su smurto nepatyrusiomis kolegėmis. Išvados. Fizinį smurtą darbe patyrusios psichikos sveikatos slaugytojos psichosocialinę darbo aplinką vertina blogiau už smurto nepatyrusias tyrimo dalyves. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinio smurto darbe ir darbo tem- po, emocinių reikalavimų, galimybių tobulėti, informuotumo, pripažinimo, socialinės vadovo paramos, darbo ir šeimos konflikto veiksnių vertinimo.
Reikšminiai žodžiai: fizinis smurtas, psichosocialiniai darbo veiksniai, psichikos sveikatos slaugytojos.
ĮVADAS gali padidėti, kai dėl darbo organizavimo specifikos Moksliniuose šaltiniuose nagrinėjamos slaugyto- slaugytojas negali patenkinti paciento / asmens pra- jų stresinės darbo aplinkos problemos akcentuojant šymo. Technologinės inovacijos, organizacinė sau- santykius darbe, organizacinę kultūrą, pasitenkinimą gos aplinka, fizinės darbo sąlygos, ypač psichosocia darbu. Aktuali problema yra slaugytojų patiriamas linė darbo aplinka taip pat siejama su didesne streso smurtas psichiatrijos įstaigose [1–10]. Didžiausias ir smurto rizika [14]. Psichikos sveikatos slaugyto- dėmesys skiriamas pacientų smurtui [2, 3, 6, 7–13]. jai patiria intensyvų stresą dėl didelio darbo krūvio Smurto rizika siejama su nuolatiniu slaugytojo ir pa- [15, 16], psichologinių darbo reikalavimų [17, 18], ciento kontaktu, darbu su priklausomais asmenimis, gausaus dokumentacijos kiekio [15, 19], didžiulės darbu vakarais, naktimis, pamainomis, vienumoje, įtampos [18], menkų galimybių daryti įtaką atlieka- kai, esant poreikiui, šalia nėra kolegų. Smurto rizika mam darbui [17, 20, 21], kolegų ir vadovų socialinės paramos stygiaus [17, 18, 20, 22–25], nepasitenkini- mo darbu [22, 26, 27], neaiškaus, prieštaringo ar dvi- Adresas susirašinėti: Birutė Pajarskienė Higienos institutas prasmiško darbinio vaidmens [15]. Slaugytojų streso Didžioji g. 22, 01128 Vilnius darbe rizikos tyrimuose didelis dėmesys skiriamas El. p. [email protected] psichiatrijos ligoninių ūmių skyrių ir bendruomenėje
62 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI dirbančių slaugytojų psichosocialinei darbo aplinkai klausimynai (atsakomumas – 83,7 proc.). Analizei [26]. Tyrėjų nuomonė dėl stresinės psichikos svei- panaudoti 290 slaugytojų moterų kokybiškai užpil- katos slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos dyti klausimynai. skiriasi. Yra duomenų, kad psichiatrijos ligoninėse Psichikos sveikatos slaugytojų dabartiniame dar- dirbančios psichikos sveikatos slaugytojos patiria in- be patirtam fiziniam smurtui ir psichosocialinei dar- tensyvesnius autonomijos, mažesnio atsidavimo dar- bo aplinkai vertinti naudotas trijų dalių klausimynas, bui, monotoniškumo veiksnius, mažiau patenkintos kurį sudarė psichosocialinių darbo veiksnių, smurto darbu ir jaučiasi mažiau pasiekusios darbe, palyginti ir sociodemografinė (amžius, darbo trukmė -dabar su slaugytojomis, dirbančiomis bendruomenėje [20, tinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, išsilavinimas, 23, 28]. Tačiau kituose tyrimuose teigiama priešin- šeiminė padėtis, darbo krūvis, darbo pamaina) dalys. gai: darbas bendruomenėje kelia didesnį stresą nei Psichosocialiniams darbo veiksniams vertinti naudo- ligoninėje [19–21, 23]. ta Kopenhagos psichosocialinio klausimyno antroji 2004–2013 m. EBSCOhost, Wiley Online Library, versija (angl. The second version of the Copenhagen Springer Link, Science Direct mokslinių straipsnių Psychosocial Questionnaire, COPSOQ II) [30]. Iš- duomenų bazėse atlikus publikuotų tyrimų, kuriuose skirtos darbo reikalavimų (kiekybiniai reikalavimai, buvo siekiama įvertinti psichikos sveikatos slaugy- darbo tempas, emociniai reikalavimai), darbo orga- tojų patiriamo pacientų smurto ir psichosocialinių nizavimo ir darbo turinio (įtaka, galimybės tobulėti, darbo veiksnių sąsajas, analizė parodė, kad su smurtu darbo prasmingumas, įsipareigojimas darbo vietai), sietini kiekybiniai ir kokybiniai darbo reikalavimai, tarpasmeninių santykių (informuotumas, pripažini- socialinė vadovo ir kolegų parama, darbo vaidmens mas, vaidmens aiškumas, socialinė vadovo ir kolegų aiškumas, grįžtamasis ryšys, vadovavimo kokybė ir parama), asmeninių ir darbo sąsajų (pasitenkinimas informuotumas. Tačiau visi šie tyrimai atlikti užsie- darbu, darbo ir šeimos konfliktas) bei vertybių dar- nio šalyse, besiskiriančiose kultūra, sveikatos priežiū- bo vietoje (pasitikėjimas vadovavimu, teisingumas) ros įstaigų organizavimo ypatumais, smurto valdymo veiksnių grupės. Darbo reikalavimų, organizavimo ir psichiatrijos įstaigose technikomis ir jų taikymu, psi- turinio, tarpasmeninių santykių, vertybių darbo vie- chikos sveikatos slaugytojų darbo krūvio normavimu toje ir pasitenkinimo darbu teiginiai vertinti penkia- ir slaugytojų nuostatomis dėl pacientų smurto [29]. bale, asmeninių ir darbo sąsajų – keturbale Likerto Nepavyko rasti publikuotų mokslinių tyrimų, kuriuo- skalėmis. Mažesnis skalės balas reiškė palankesnį se būtų nagrinėjamas Lietuvoje psichikos sveikatos psichosocialinių darbo veiksnių vertinimą. Psicho- gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose dirbančių socialinių darbo veiksnių vertinimo skalės vidinis slaugytojų patirto fizinio smurto ir psichosocialinės suderinamumas pagal Chronbacho alfa koeficientą darbo aplinkos ryšys. 0,93 (darbo reikalavimų – 0,69, darbo organizavi- Šio tyrimo tikslas – įvertinti Vilniaus psichikos mo ir darbo turinio – 0,70, tarpasmeninių santykių – sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų 0,92, asmeninių ir darbo sąsajų – 0,81, darbo vietos darbe patirto fizinio smurto ir psichosocialinės darbo vertybių – 0,83). aplinkos vertinimo sąsajas. Įstaigoje, kurioje buvo apklausiamos slaugy- tojos, patirtam fiziniam smurtui ir smurtavusiems TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI asmenims vertinti naudoti tarptautinių organizaci- 2013 m. birželio – 2014 m. sausio mėnesiais 17 Vil- jų rekomenduojamo prievartos darbe klausimyno niaus psichikos sveikatos gydymo paslaugas su- klausimai [31]. Smurtą darbe patyrusioms priskir- augusiesiems, vaikams ir paaugliams teikiančių tos slaugytojos, kurios darbe patyrė mušimą, spar- įstaigų atliktas slaugytojų psichosocialinės darbo dymą, pliaukštelėjimą, dūrimą, šaudymą, stumdy- aplinkos ir smurto tyrimas. Bendradarbiaujant su mą, kandžiojimą, žnaibymą ir kitus fizinės agresijos vyr. slaugos administratoriais 7 psichiatrijos ir ben- veiksmus. drojo profilio ligoninėse ir 10 psichikos sveikatos Tyrimo duomenys analizuoti statistine programa centrų buvo organizuojami susitikimai su slaugy- SPSS 17.0. Apskaičiuoti tyrimo metu Vilniaus psichi- tojais, kurių metu išdalyti vokuose 363 anonimi- kos sveikatos gydymo paslaugas teikiančiose įstaigo- niai klausimynai. Jei slaugytojai negalėjo užpildyti se slaugytojų patirto fizinio smurto dažniai. Patyrusių anketų susitikimo su tyrėjais metu, tai padarė jiems ir nepatyrusių smurto darbe slaugytojų psichosocia- patogiu laiku, o užpildytos ir užklijuotos vokuose linių darbo veiksnių vertinimo skirtumams nustatyti anketos buvo surinktos vėliau. Gauti 304 užpildyti taikytas Mano ir Vitnio (Mann-Whitney) U kriterijus.
2016/3(74) 63 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Fizinio dabartiniame darbe patirto smurto sąsajoms nustatyta, kad reikšmingai didesnė smurto nepaty- su psichosocialinių darbo veiksnių įvertinimu nu- rusių slaugytojų dalis dirbo tik dienomis, kai daugu- statyti apskaičiuotas šansų santykis (ŠS) ir 95 proc. ma smurtą patyrusių tyrimo dalyvių dirba pamaino- pasikliautinieji intervalai (95 proc. PI). Neigiamai mis, pamainomis ir paromis, paromis, tik naktimis vertinamiems veiksniams priskirti 3 ir 4 atsakymai (1 lentelė). keturbalėje bei 4 ir 5 atsakymai penkiabalėje Likerto Tyrimu nustatyta, kad 44,8 proc. tyrime dalyva- skalėse. Teigiamai vertinamiems veiksniams – 1 ir vusių slaugytojų dabartiniame darbe patyrė fizinį 2 atsakymai keturbalėje bei 1, 2 ir 3 atsakymai pen- smurtą. kiabalėje skalėse. Palyginus įstaigose, kuriose buvo atliekamas tyri- Taikant neparametrinį χ2 homogeniškumo krite- mas, patyrusių ir nepatyrusių smurto slaugytojų psi- rijų apskaičiuotas smurtą darbe patyrusių ir nepaty- chosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimą nu- rusių slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių, darbo statyta, kad smurtą patyrusios slaugytojos visus tirtus stažą dabartinėje sveikatos priežiūros įstaigoje, išsi- veiksnius vertino blogiau nei smurto nepatyrusios jų lavinimą, šeiminę padėtį, darbo pamainą, etatinį krū- kolegės, daugumą jų – statistiškai reikšmingai blo- vį. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05. giau (2 lentelė). Įvertinus dabartiniame darbe patirto fizinio smur- TYRIMO REZULTATAI to ir psichosocialinių darbo veiksnių vertinimo sąsa- Išanalizuoti Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose jas nustatyti statistiškai patikimi smurto ir darbo tem- dirbančių 290 psichikos slaugytojų sociodemogra- po, emocinių reikalavimų, galimybių tobulėti, įsipa- finiai rodikliai. Nustatyta, kad smurtą patyrusios reigojimo darbo vietai, informuotumo, pripažinimo, slaugytojos įstaigoje, kurioje buvo atliktas tyrimas, vaidmens aiškumo, vadovo paramos, pasitenkinimo dirbo statistiškai reikšmingai ilgiau, palyginti su darbu, darbo ir šeimos konflikto, pasitikėjimo vado- tokios patirties neturėjusiomis kolegėmis. Taip pat vavimu ir teisingumo ryšiai (3 lentelė).
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika 2 lentelė. Slaugytojų psichosocialinių darbo veiksnių ver- tinimas priklausomai nuo darbe patirto smurto Patyrusios Nepatyru Rodikliai smurtą sios smurto p Patyrusios Nepatyrusios n = 130 n = 160 smurtą smurto Veiksniai p Amžius, m. 47,98 ± 9,33 45,69 ± 11,06 > 0,05 Vid. Vid. n n Darbo stažas dabartinėje 20,91 ± 16,53 ± rangas rangas < 0,01 įstaigoje, m. 11,16 12,26 Darbo reikalavimai Išsilavinimas, abs. sk. (proc.) Kiekybiniai reikalavimai 125 153,63 156 130,88 < 0,05 Aukštasis 37 (28,5) 60 (37,5) Darbo tempas 126 165,15 156 122,39 < 0,001 Aukštesnysis / spec. vidurinis 91 (70,0) 98 (61,3) > 0,05 Emociniai reikalavimai 127 166,16 160 126,41 < 0,001 Nenurodė 2 (1,5) 2 (1,2) Darbo organizavimas ir turinys Šeiminė padėtis, abs. sk. (proc.) Įtaka 123 145,00 153 133,27 > 0,05 Ištekėjusi 81 (62,3) 92 (57,5) Galimybės tobulėti 128 148,20 159 140,62 > 0,05 Netekėjusi / išsiskyrusi / našlė 40 (30,8) 60 (37,5) > 0,05 Darbo prasmingumas 130 151,47 159 139,71 > 0,05 Gyvenanti partnerystėje 5 (3,8) 5 (3,1) Įsipareigojimas darbo vietai 130 169,48 158 123,94 < 0,001 Nenurodė 4 (3,1) 3 (1,9) Tarpasmeniniai santykiai Etatinis krūvis, abs. sk. (proc.) Informuotumas 129 166,19 158 125,89 < 0,001 1 etatas 70 (53,8) 85 (53,1) Pripažinimas 127 163,88 155 123,16 < 0,001 > 1 etatas 53 (40,8) 62 (38,8) > 0,05 Vaidmens aiškumas 127 156,18 157 131,44 < 0,01 < 1 etatas 4 (3,1) 11 (6,9) Nenurodė 3 (2,3) 2 (1,2) Vadovo parama 130 163,66 158 128,74 < 0,001 Darbo pamaina, abs. sk. (proc.) Kolegų parama 129 152,68 160 138,81 > 0,05 Tik dienomis 29 (22,3) 79 (49,4) Asmeninės ir darbo sąsajos Pamainomis 47 (36,2) 45 (28,1) Pasitenkinimas darbu 129 171,38 160 123,73 < 0,001 Pamainomis ir paromis 44 (33,8) 23 (14,4) Darbo ir šeimos konfliktas 129 168,57 160 126,00 < 0,001 < 0,01 Paromis 8 (6,2) 12 (7,5) Vertybės darbo vietoje Tik naktimis 2 (1,5) 0 (0) Pasitikėjimas vadovavimu 129 159,78 158 131,12 < 0,01 Nenurodė 0 (0) 1 (0,6) Teisingumas 129 166,69 160 127,51 < 0,001
64 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Darbo reikalavimai. Smurtą patyrusios slaugy- Įvertinus smurto ir darbo reikalavimų sąsajas nu- tojos statistiškai reikšmingai blogiau vertino kieky- statyta 2 kartus didesnė tikimybė smurtą patyrusioms binius ir emocinius darbo reikalavimus, darbo tempą, slaugytojoms teigti, kad joms reikia dirbti labai grei- palyginti su smurto nepatyrusiomis kolegėmis. Taip tai, ir 2,7 karto didesnė tikimybė, jog joms tenka dirb- pat nustatėme, kad ilgiau nei 10 metų dabartinėje ti greitu tempu visą dieną. Šioms slaugytojoms nusta- įstaigoje dirbančios slaugytojos darbo tempo veiks- tyta 2,8 karto didesnė tikimybė dažniau patirti darbe nį (vid. rangas 149,81) vertino reikšmingai blogiau emociškai trikdančias situacijas ir 1,8 karto dažniau (p < 0,05) nei 10 metų ir trumpiau dirbančios respon- susidurti su kitų žmonių asmeninėmis problemomis. dentės (vid. rangas 126,04). Darbo organizavimas ir turinys. Smurto darbo vietoje nepatyrusios slaugytojos jautėsi statistiškai reikšmingai labiau įsipareigojusios darbo vietai už 3 lentelė. Darbe patirto fizinio smurto ir psichosocialinės smurtą patyrusias koleges. Trumpiau kaip 10 metų darbo aplinkos veiksnių vertinimo statistiškai reikšmin- įstaigoje dirbusios slaugytojos statistiškai reikšmin- gos sąsajos gai palankiau (p < 0,001) vertino darbo prasmingu- Veiksniai ŠS (95 proc. PI) mą (vid. rangas 120,95) ir įsipareigojimą darbo vietai Darbo reikalavimai (vid. rangas 120,98), palyginti su ilgiau nei 10 metų Darbo tempas įstaigoje dirbusiomis respondentėmis (atitinkamai Greitas darbo tempas 2,0 (1,23–3,44) vid. rangas 157,65 ir vid. rangas 156,95). Greitas darbo tempas visą dieną 2,7 (1,63–4,48) Tyrimo duomenimis, smurtą patyrusioms slaugy- Emociniai reikalavimai tojoms būdingas statistiškai patikimai didesnis šan- Patiriamos emociškai trikdančios situacijos darbe 2,8 (1,66–4,61) sas blogiau vertinti tobulėjimo darbe galimybes ir Susidūrimas su kitų žmonių asmeninėmis problemomis 1,8 (1,04–3,13) Darbo organizavimas ir darbo turinys įsipareigojimą savo darbo vietai nei smurto nepaty- Galimybės tobulėti rusioms tyrimo dalyvėms. Nustatytas smurtą patyru- Galimybė mokytis naujų dalykų 3,9 (1,41–12,44) sių slaugytojų 3,9 karto didesnis šansas nesutikti su Iniciatyvos poreikis 3,6 (1,28–11,55) teiginiu, kad darbe joms suteikta galimybė mokytis Įsipareigojimas darbo vietai naujų dalykų, 3,6 karto didesnis šansas nesutikti su Rekomendavimas geram draugui įsidarbinti šioje 3,3 (1,86–5,78) teiginiu, jog jų darbe reikia pačioms imtis iniciaty- darbo vietoje Tarpasmeniniai santykiai vos, ir 3,3 karto didesnis šansas, kad smurtą patyru- Informuotumas sios tiriamosios nerekomenduotų geram draugui įsi- Išankstinis informavimas apie svarbius darbinti jų darbo vietoje. 3,7 (1,92–7,22) sprendimus, pokyčius ar ateities planus darbe Tarpasmeniniai santykiai. Smurtą patyrusios Visos reikalingos informacijos gavimas norint gerai 2,3 (1,05–5,45) slaugytojos statistiškai reikšmingai blogiau vertino atlikti darbą Pripažinimas psichosocialinę darbo aplinką dėl informuotumo, pri- Vadovas pripažįsta ir vertina darbą 2,4 (1,11–5,20) pažinimo, socialinės vadovo paramos ir darbo vaid Teisingai elgiamasi darbo vietoje 4,3 (1,87–10,85) mens aiškumo veiksnių, palyginti su smurto nepa- Vaidmens aiškumas tyrusiomis kolegėmis. 10 metų ir trumpiau įstaigoje Tikslus žinojimas, ko tikimasi darbe 3,1 (1,08–10,15) dirbusios slaugytojos reikšmingai geriau (p < 0,05) Vadovo parama vertino informuotumą (vid. rangas 138,49) nei ilgiau Vadovas pasirengęs išklausyti darbo problemas 4,0 (1,85–9,31) dirbusios tyrimo dalyvės (vid. rangas 147,46). Vadovo pagalba ir palaikymas 2,7 (1,30–5,89) Smurtą patyrusioms slaugytojoms nustatyta Asmeninės ir darbo sąsajos Pasitenkinimas darbu 3,7 karto didesnė tikimybė nesutikti su teiginiu, kad Pasitenkinimas darbu 8,5 (2,38–45,75) jos iš anksto yra informuojamos apie svarbius spren- Darbo ir šeimos konfliktas dimus, pokyčius ar ateities planus. Apskaičiuota Daug išeikvotos energijos darbe neigiamai veikia 1,8 (1,04–2,96) 2,3 karto didesnė tikimybė, kad smurtą patyrusios asmeninį gyvenimą slaugytojos teigs, jog jos negauna visos informacijos, Labai daug darbe praleisto laiko neigiamai veikia 2,3 (1,37–3,90) asmeninį gyvenimą kuri joms reikalinga norint gerai atlikti darbą. Taip Vertybės darbo vietoje pat šioms slaugytojoms nustatyta 2,4 karto didesnė Pasitikėjimas vadovavimu tikimybė teigti, kad vadovas menkiau pripažįsta ir Vadovų pasitikėjimas darbuotojų atliekamu darbu 2,5 (1,01–6,63) vertina jų atliktą darbą, palyginti su smurto nepatyru- Teisingumas siomis respondentėmis. Nustatyta 4,3 karto didesnė Teisingas konfliktų sprendimas 2,7 (1,49–4,95) tikimybė, kad smurtą patyrusios slaugytojos nesutiks
2016/3(74) 65 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
su teiginiu, jog su jomis darbe teisingai elgiamasi, tose pačiose darbo vietose dirbančios ir smurto ne- 3,1 karto didesnė tikimybė, kad jos dažniau nesutiks patyrusios jų kolegės. Respondentėms, patyrusioms su teiginiu, jog jos tiksliai žino, ko iš jų tikimasi dar- fizinį smurtą, nustatytas iki kelių kartų reikšmingai be. Nustatyta 4 kartus didesnė tikimybė, kad smur- didesnis šansas negatyviau vertinti darbo reikalavi- tą patyrusios respondentės nesutiks su teiginiu, jog mus, darbo organizavimą ir jo turinį, tarpasmeninius tiesioginis vadovas dažnai yra pasirengęs išklausyti santykius, asmenines ir darbo sąsajas, darbo vietos jų darbo problemas, 2,7 karto didesnė tikimybė, kad vertybes. Tačiau atliktas vienmomentis tyrimas nelei- nesutiks su teiginiu, jog tiesioginis vadovas dažnai džia teigti, kad slaugytojų blogesnio psichosocialinės joms padeda ir jas palaiko. darbo aplinkos vertinimo priežastis yra darbe patirtas Asmeninės ir darbo sąsajos. Smurtą patyrusios fizinis smurtas. Kita vertus, remdamiesi publikuotais slaugytojos reikšmingai mažiau patenkintos savo mokslo įrodymais negalime atmesti ir prielaidos, jog darbu (p < 0,001), labiau linkusios manyti, jog pa- nepalankiomis psichosocialinėmis sąlygomis dirban- tiria darbo ir šeimos konfliktą dėl darbe išeikvotos čioms slaugytojoms yra didesnė grėsmė patirti smur- energijos ir ilgo darbe praleisto laiko (p < 0,001). tą. Moksliniuose šaltiniuose tokie slaugytojų darbo Trumpiau kaip 10 metų įstaigoje dirbusios slaugyto- aplinkos veiksniai, kaip socialinė parama, darbo nu- jos reikšmingai labiau patenkintos darbu (vid. rangas spėjamumas ir aiškumas, teikiamas grįžtamasis ryšys 127,75; p < 0,01), mažiau akcentuoja darbo ir šeimos apie darbą, vadovavimo kokybė, suvokiamas organi- konfliktą (vid. rangas 122,21; p < 0,01) nei 10 metų zacinis teisingumas, siejami su dažnesniu pacientų ir ilgiau įstaigoje dirbusios respondentės (atitinkamai smurtu [29]. vid. rangas 154,15 ir vid. rangas 156,16). Šiuo tyrimu nustatyta, kad kas antra Vilniaus mies- Fizinis smurtas susijęs su pasitenkinimo, darbo te dirbanti psichikos sveikatos slaugytoja dabartiniame ir šeimos konflikto vertinimu. Nustatyta 8,5 karto darbe yra patyrusi mušimu, spardymu, pliaukštelėjimu, didesnė tikimybė, kad smurtą patyrusios slaugyto- dūrimu, šaudymu, stumdymu, kandžiojimu, žnaiby- jos mažiau patenkintos savo darbu, 1,8 karto labiau mu ar kitais agresyviais veiksmais pasireiškusią fizinę linkusios manyti, jog jų asmeninį gyvenimą neigia- agresiją. 77,3 proc. pacientų ir jų artimųjų fizinį smurtą mai veikia darbe išeikvota energija, taip pat 2,3 karto patyrusiųjų šią patirtį sieja su saugumo priemonių – ka- labiau linkusios manyti, kad jų asmeninį gyvenimą merų, pavojaus signalų, apsaugos darbuotojų ir pan. – neigiamai veikia labai ilgas darbe praleistas laikas. nebuvimu [32]. Klaipėdos apskrityje psichiatrinio pro- Vertybės darbo vietoje. Fizinio smurto darbe filio ir priklausomybės ligų skyriuose su alkoholinės patirties turinčios slaugytojos reikšmingai men- psichozės ištiktais pacientais dirbančioms slaugytojoms kiau pasitiki teisingumu (p < 0,001) ir vadovavimu darbe taip pat tenka patirti sunkias ir lengvesnes fizinio (p < 0,01) nei smurto nepatyrusios jų kolegės. Ilgiau smurto formas: 25 proc. – stiprų skausmą keliantį ran- nei 10 metų įstaigoje dirbusios slaugytojos reikš- kų griebimą, 20 proc. – spardymą, 19 proc. – spjūvius mingai menkiau pasitiki teisingumu (vid. rangas į veidą ir kitus veiksmus [2]. 10 Europos šalių atlikus 158,52; p < 0,001) ir vadovavimu (vid rangas 151,44; 39 894 slaugytojų apklausą ir pakartotinai 8 šalyse ap- p < 0,05), lyginant su trumpiau įstaigoje dirbusiomis klausus 13 820 slaugytojų, psichikos sveikatos slaugy- respondentėmis (atitinkamai 119,19 ir 130,62). tojos priskirtos padidėjusios smurto rizikos grupei [4]. Tyrimo duomenimis, darbe patirtas fizinis smur- Duomenys rodo, kad 55 proc. Europos, anglakalbių ša- tas susijęs su pasitikėjimo vadovavimu ir teisingumo lių, Azijos ir Artimųjų Rytų psichiatrijos slaugytojų per veiksniais. Tyrimu nustatyta 2,5 karto didesnė tiki- įvairų laikotarpį darbe patiria skirtingų asmenų fizinį mybė, kad smurtą patyrusios slaugytojos nesutiks su smurtą [33]. Didžiausia smurtaujančių pacientų psichi- teiginiu, jog vadovai pasitiki darbuotojų darbu. Taip atrijoje dalis nustatyta Švedijoje (43 proc.), Jungtinėje pat nustatyta 2,7 karto didesnė tikimybė, kad smur- Karalystėje (42 proc.) ir Australijoje (37 proc.). Nor- tą patyrusios respondentės nesutiks su teiginiu, jog vegija, JAV ir Jungtinė Karalystė išsiskiria didžiausia konfliktai darbe sprendžiami teisingai. smurtinių įvykių dalimi [3]. Teikdamos specifinę pagalbą psichikos proble- REZULTATŲ APTARIMAS mų turintiems asmenims slaugytojos neišvengiamai Tyrimas atskleidė, kad Vilniaus miesto psichikos susiduria su pacientų asmeninėmis problemomis ir, sveikatos gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose jei tenka dirbti dar ir greitu tempu visą dieną, tai gali agresyvius fizinius veiksmus patyrusios slaugytojos ypač varginti. Slaugytojai negatyviai vertina emoci- psichosocialinę darbo aplinką vertina blogiau nei nius darbo reikalavimus [34, 35], greitu darbo tempu
66 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI dirbantys slaugytojai patiria didesnius emocinius rei- nėra teisingai elgiamasi darbo vietoje. Tai neprieštarauja kalavimus [36]. Slaugytojų patirtas laiko spaudimas ir moksliniams įrodymams, kad psichikos sveikatos slau- fizinė įtampa siejami su smurtu [4]. Tai neprieštarau- gytojoms būdingi problemiški santykiai su gydytojais ir ja šiuo tyrimu nustatytam ryšiui tarp smurto ir greito kitomis slaugytojomis [26]. darbo tempo, emocinių reikalavimų, kurie pasireiškia Nustatėme, kad šansas smurtą patyrusioms slau- emociškai trikdančiomis situacijomis ir susidūrimu su gytojoms būti mažiau nepatenkintoms darbu net aš- kitų žmonių asmeninėmis problemomis. Didžioji dalis tuonis kartus didesnis, palyginti su smurto nepatyru- dabartinėje įstaigoje fizinį smurtą patyrusių slaugyto- siomis respondentėmis. Tyrimai rodo, kad psichikos jų dirba ligoninėse. Net du trečdaliai Vilniaus miesto sveikatos slaugytojos dėl patiriamo streso, pacientų slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendro- smurtavimo darbu mažiau patenkintos [26]. Kita ver- jo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose ir psichikos tus, slaugytojų pagalbos suteikimo pacientams įpras- sveikatos centruose, intensyviems psichosocialiniams minimą rodo tai, kad tik 7,5 proc. jų nepatenkintos ar veiksniams priskyrė emocinius darbo reikalavimus dėl labai nepatenkintos savo darbu, 4,1 proc. responden- susidūrimo su kitų žmonių asmeninėmis problemomis čių teigia, kad jų darbas neprasmingas, 0,7 proc. – ne- kaip savo darbo dalimi, ligoninėje dirbančios slaugy- svarbus. Tyrimo rezultatai neprieštarauja kitų tyrėjų tojos reikšmingai dažniau patyrė emociškai trikdan- išvadoms, teigiančioms, kad ūmiuose skyriuose dir- čias situacijas nei psichikos sveikatos centruose dir- bantys psichiatrijos slaugytojai savo darbą laiko pras- bančios jų kolegės [32]. Aukšti emociniai reikalavimai mingu ir stimuliuojančiu [22, 41], 75 proc. psichikos psichikos sveikatos slaugytojų darbe galimai susiję sveikatos slaugytojų psichiatrijos ligoninėse ir pirmi- su padidėjusia profesine ir socialine atsakomybe bei nės asmens sveikatos priežiūros įstaigose didžiuojasi sudėtingų užduočių sprendimu, o ligoninėse dirban- savo profesija [43]. Tačiau yra ir įrodymų, kad ligo- čių – dar ir su intensyvesniais kontaktais su pacientais, ninėse dirbantys slaugytojai mažiau patenkinti darbu jų artimaisiais, didesniu pacientų skaičiumi bei darbu nei bendruomenėje dirbantys jų kolegos [23]. komandoje. Tik dienomis dirba kas antra smurto nepatyrusi Fizinio smurto patirties turinčios slaugytojos blo- slaugytoja. Daugiau kaip du trečdaliai smurtą patyru- giau vertina darbo organizavimo veiksnius. Tiek dėl siųjų dirba pamainomis, paromis, naktimis. Slaugy- jų vertinimu menkų galimybių darbe mokytis naujų tojoms, dirbančioms tik naktimis, nustatyta du kartus dalykų, tiek dėl to, kad joms nereikia pačioms imtis didesnė rizika patirti smurtą dešimtyje Europos šalių iniciatyvos, negatyviau vertina tobulėjimo darbe gali- apklausus 39 894 slaugytojas ir 13 820 slaugytojų ap- mybes už smurto nepatyrusias respondentes. Situaciją klausą pakartojus aštuoniose šalyse [4]. Smurtą paty- apsunkina dar ir tai, kad smurtą patyrusios slaugytojos rusios slaugytojos linkusios labiau akcentuoti darbo blogiau vertina ir informuotumą – jaučiasi iš anksto ne- ir šeimos reikalavimų prieštaringumą, mažiau pasiti- informuojamos apie svarbius sprendimus, pokyčius ar ki vadovavimu, labiau pabrėžia neteisingą konfliktų ateities planus, negaunančios informacijos, būtinos no- sprendimą. Pamainomis, naktimis dirbančių slaugy- rint gerai atlikti darbą. Pastaraisiais metais dėl psichikos tojų mažesnės galimybės gauti socialinę kolegų, ypač sveikatos priežiūros paslaugų reformavimo, institucijų vadovo, pagalbą ir paramą. Tai neprieštarauja kitų veiklos siaurinimo ir darbuotojų požiūrio į pacientus bei tyrėjų rezultatams. Literatūros šaltiniuose slaugytojų jų gydymą kaitos psichikos sveikatos priežiūros įstai- patiriamas konfliktas tarp darbe ir šeimoje keliamų gos išgyvena pokyčius [38–40]. 2014 m. priimta nauja prieštaringų reikalavimų siejamas su pamaininiu dar- psichikos sveikatos slaugytojų medicinos norma pra- bu [43]. Šiek tiek didesnė Vilniaus gydymo įstaigose plečia būtinųjų kompetencijų sąrašą naujais įgūdžiais ir smurtą patyrusių slaugytojų dalis yra ištekėjusios, žiniomis [40]. Keičiantis slaugos reikalavimams, kinta dirba didesniu nei vieno etato krūviu. Tikėtina, jog tai ir psichosocialinė darbo aplinka [41]. Akivaizdu, kad taip pat atspindi galimas psichikos slaugytojų darbo vykstant pokyčiams slaugytojams būtinos naujos ži- ir asmeninio gyvenimo derinimo problemas. nios, taip pat ir streso bei smurto valdymo klausimais. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, Fizinę agresiją patyrusios Vilniaus psichikos sveikatos kad Vilniaus psichikos sveikatos gydymo paslaugas tei- įstaigų slaugytojos reikšmingai blogiau už smurto ne- kiančiose įstaigose pozityvesnei psichosocialinei darbo patyrusias koleges vertina tarpasmeninius santykius. aplinkai kurti, smurtui mažinti būtinos organizacinės Jos linkusios teigti, kad tiesioginis vadovas nėra pasi- ir individualios intervencinės priemonės. Įrodyta, kad rengęs išklausyti jų darbo problemų, nepadeda joms, jaunos, patirties neturinčios slaugytojos labiau rizikuo- nepakankamai pripažįsta ir vertina jų darbą, su jomis ja darbe patirti smurtą [13, 44]. Šiuo tyrimu, priešingai,
2016/3(74) 67 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
nustatyta, kad smurtą darbe patyrusios slaugytojos yra IŠVADOS vyresnės, ilgiau dirba dabartinėje darbovietėje. Nusta- 1. Vilniaus psichikos sveikatos gydymo įstaigose tyta, kad ilgiau dabartinėje įstaigoje dirbančios slau- fizinį smurtą patyrusios slaugytojos psichosocia- gytojos blogiau vertino darbo tempą, informuotumą, linę darbo aplinką vertina blogiau už smurto ne- darbo ir šeimos konfliktą, teisingumą, pasitenkinimą patyrusias slaugytojas. darbu. Vilniaus psichikos sveikatos gydymo paslaugas 2. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dar- teikiančiose įstaigose dirbančių slaugytojų daugumą be patirto fizinio smurto ir darbo tempo, emocinių sudaro būtent ilgametės vyresnio amžiaus darbuotojos reikalavimų, galimybių tobulėti, informuotumo, [32]. Todėl šioms darbo vietoms planuojant tiek smurto pripažinimo, socialinės vadovo paramos, darbo ir valdymo, tiek ir stresą darbe keliančių psichosocialinių šeimos konflikto veiksnių vertinimo. darbo veiksnių prevencines priemones įstaigose būtina atsižvelgti į ilgamečių darbuotojų poreikius. Straipsnis gautas 2016-08-18, priimtas 2016-09-16
Literatūra 17. Shen HC, Cheng Y, Tsai PJ, Lee SS, Guo YL. Occupational stress in 1. Camerino D, Estryn-Behar M, Conway PM, van Der Heijden BIJM, nurses in psychiatric institutions in Taiwan. Journal of occupational Hasselhorn HM. Work-related factors and violence among nursing health. 2005;47(3):218-225. staff in the European NEXT study: a longitudinal cohort study. 18. Leka S, Hassard J, Yanagida A. Investigating the impact of International journal of nursing studies. 2008;45(1):35-50. psychosocial risks and occupational stress on psychiatric hospital 2. Istomina N, Razbadauskas A, Bagdonas R. Slaugytojų savijauta, nurses’ mental well-being in Japan. Journal of psychiatric and slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės. Sveikatos mental health nursing. 2012;19(2):123-131. mokslai. 2011;21(7):191-195. 19. Prosser D, Johnson S, Kuipers E et al. Mental health, “burnout” 3. Bowers L, Stewart D, Papadopoulos C, Dack C. Inpatient Violence and job satisfaction in a longitudinal study of mental health and Aggression: A Literature Review. 2011. staff. Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology. 1999;34(6): 4. Estryn-Behar M, van der Heijden B, Camerino D et al. Violence 295-300. risks in nursing – results from the European “NEXT” Study. 20. Fielding J, Weaver SM. A comparison of hospital- and community- Occupational Medicine. 2008;58(2):107-114. based mental health nurses: perceptions of their work environment 5. Istomina N, Vainauskas R, Čižauskaitė A. Psichikos sveikatos slaugytojų and psychological health. Journal of advanced nursing. darbo saugumo vertinimas. Sveikatos mokslai. 2010;5:3495-3500. 1994;19(6):1196-204. 6. Skvarčevskaja M, Razbadauskas A. Slaugytojų patiriamas smurtas 21. Sørgaard KW, Ryan P, Hill R, Dawson I. Sources of stress and burnout ir jo vertinimas. Sveikatos mokslai. 2006;1-2(42-43):26-30. in acute psychiatric care: inpatient vs. community staff. Social 7. Salerno S, Dimitri L, Talamanca IF. Occupational risk due to violence in psychiatry and psychiatric epidemiology. 2007;42(10):794-802. a psychiatric ward. Journal of Occupational Health. 2009;51(4):349-354. 22. Hamaideh SH. Burnout, social support, and job satisfaction among 8. Papadopoulos C, Ross J, Stewart D, Dack C, James K, Bowers L. The Jordanian mental health nurses. Issues in Mental Health Nursing. antecedents of violence and aggression within psychiatric in-patient 2011;32(4):234-242. settings. Acta Psychiatrica Scandinavica. 2012;125(6):425-439. 23. Fagin L, Brown D, Bartlett H, Leary H, Carson J. The Claybury 9. Chen WC, Huang CJ, Hwang JS, Chen CC. The Relationship of community psychiatric nurse stress study: is it more stressful to Health-Related Quality of Life to Workplace Physical Violence work in hospital or the community? Journal of Advanced Nursing. against Nurses by Psychiatric Patients. Quality of Life Research. 1995;22:347-358. 2010;19(8):1155-1161. 24. Cleary M, Horsfall J, O’Hara-Aarons M, Hunt GE. Leadership, 10. Virtanen M, Vahtera J, Batty GD et al. Overcrowding in psychiatric support and acknowledgement of registered nurses work in acute wards and physical assaults on staff: data-linked longitudinal study. mental health units. International journal of mental health nursing. The British journal of psychiatry. 2011;198(2):149-155. 2012;21(5):445-452. 11. Krüger C, Rosema D. Risk factors for violence among long-term 25. Coffey M, Coleman M. The relationship between support and stress psychiatric in-patients: a comparison between violent and non- in forensic community mental health nursing. Journal of advanced violent patients. African Journal of Psychiatry. 2010;13(5):366-375. nursing. 2001;34(3):397-407. 12. Dickens G, Piccirillo M, Alderman N. Causes and management 26. Konstantinos N, Christina O. Factors influencing stress and job of aggression and violence in a forensic mental health service: satisfaction of nurses working in psychiatric units: a research perspectives of nurses and patients. International Journal of Mental review. Health Science Journal. 2008;2(4):183-195. Health Nursing. 2013;22(6):532-544. 27. Ward M, Cowman S. Job satisfaction in psychiatric nursing. Journal 13. Staniulienė V, Chambers M, Kantaris X, Kontio R, Kuosmanen L, of Psychiatric and Mental Health Nursing. 2007;14(5):454-461. Scott A, Botelho MA, Zanotti R. Feelings and thoughts of mental 28. Farmakas A, Papastavrou E, Siskou O, Karayiannis G, Theodorou M. health nurses concerning the management of distressed and Challenges in mental health nursing: working in institutional or disturbed in-patients: A comparative qualitative European study. community settings? Journal of psychiatric and mental health Open Journal of Nursing. 2013;3:426-436. nursing. 2014;21(1):39-45. 14. Workplace_violence. OSH Viki. Prieiga per internetą:
68 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
32. HI. Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, 38. Knapp M, McDaid D, Mossialos E, Thornicroft G. Mental Health bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos Policy and Practice across Europe. 2006. sveikatos centruose, psichosocialinių darbo (taip pat ir smurto 39. Baltrušaitytė G. Psichiatro–paciento santykiai pirminėje psichikos darbe) veiksnių įvertinimas. 2013-2014 metų tiriamojo darbo sveikatos priežiūroje. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2003;1: baigiamoji ataskaita. Vilnius. 102-115. 33. Spector PE, Zhou ZE, Che XX. Nurse exposure to physical 40. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos medicinos and nonphysical violence, bullying, and sexual harassment: a normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, quantitative review. International Journal of Nursing Studies. pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo. Valstybės 2014;51(1):72-84. žinios. 2014;V-714. 34. Cho SH, Park M, Jeon SH, Chang HE, Hong HJ. Average hospital 41. Johansson IM, Skärsäter I, Danielson E. The experience of working length of stay, nurses’ work demands, and their health and job on a locked acute psychiatric ward. Journal of psychiatric and outcomes. Journal of nursing scholarship. 2014;46(3):199-206. mental health nursing. 2013;20(4):321-329. 35. Van Dam K, Meewis M, van der Heijden BIJM. Securing intensive 42. Hamdan-Mansour A, Wardam L. Attitudes of Jordanian Mental care: towards a better understanding of intensive care nurses’ Health Nurses Toward Mental Illness and Patients with Mental perceived work pressure and turnover intention. Journal of Illness. Issues in Mental Health Nursing. 2009;30(11):705-711. advanced nursing. 2013;69(1):31-40. 43. Van der Heijden BIJM, Demerouti E, Bakker AB. Work-home 36. Winwood PC, Lushington K. Disentangling the effects of interference among nurses: reciprocal relationships with job psychological and physical work demands on sleep, recovery and demands and health. Journal of advanced nursing. 2008;62(5): maladaptive chronic stress outcomes within a large sample of 572-584. Australian nurses. Journal of advanced nursing. 2006;56(6):679-689. 44. Fiorillo A, De Rosa C, Del Vecchio V et al. How to improve clinical 37. Šumskienė E. Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija practice on involuntary hospital admissions of psychiatric patients: Lietuvoje: minimalūs pokyčiai „maksimalistinėse“ organizacijose. suggestions from the EUNOMIA study. European Psychiatry. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2014;8:89-99. 2011;26(4):201-207.
Psychosocial work factors assessment depending on physical violence experience at work in nurses working in Vilnius mental health care institutions
Birutė Pajarskienė, Vaida Jakubynaitė, Ieva Vėbraitė Institute of Hygiene
Summary emotional demands, commitment to the workplace, Aim – to evaluate the relationship between experience of predictability, recognition, role clarity, social support from physical violence at work and assessment of psychosocial supervisor, job satisfaction, work - family conflict, trust working conditions at workplaces of mental health care in management, justice) significantly worse compared to nurses in Vilnius. their female colleagues, who didn’t experience violence. Material and methods. The survey was carried out Conclusions. The mental health nurses, who had in Vilnius at seventeen health care institutions that are experienced physical violence at work, evaluated the providing mental health services for adults, children and psychosocial work environment significantly worse compared adolescents. 290 of questionnaires filled in by female nurses to nurses, who had not experienced violence. A statistically were analyzed. Copenhagen Psychosocial Questionnaire significant relationship was found between physical violence was used to evaluate the psychosocial work factors. at work and evaluation of work pace, emotional demands, Physical violence at work was assessed with questions possibilities for development, predictability, recognition, and about physical violence and violent individuals at work that social support from supervisor, work-family conflict. are recommended by various international organizations. Mann-Whitney U and nonparametric χ2 homogeneity Keywords: physical violence, psychosocial work criteria were applied. Odds ratio and 95 percent confidence factors, mental health nurses. intervals were estimated to evaluate the relationship between violence and psychosocial work factors. Correspondence to Birutė Pajarskienė Results. 44.8 percent of nurses experienced physical Institute of Hygiene violence in the current work. The results showed that Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania nurses, who are working in shifts or shifts and twenty- E-mail: [email protected] four hours shifts or during night duty are experiencing significantly more violence. Nurses, who experienced violence at work, evaluated the most psychosocial work Received 18 August 2016, environment factors (quantitative demands, work pace, accepted 16 September 2016
2016/3(74) 69 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
PROFESINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ TEIKIMO APIMTIS LIETUVOS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS ĮMONĖSE IR JŲ NAUDA DARBUOTOJAMS
Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Higienos institutas
Santrauka Tikslas. Įvertinti profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimtį Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse ir jų naudą darbuotojams. Medžiaga ir metodai. Atliktas aprašomasis momentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 20-ies Lietuvos apdirbamosios ga- mybos įmonių darbuotojai, dirbantys gamybiniuose padaliniuose. Naudoti 2 instrumentai: „Įmonės apklausos protokolas“ ir „Anketa darbuotojams“. Užpildytos 377 analizei tinkamos anketos. Taikytas neparametrinis Pirsono χ2 homogenišku- mo testas. Požymio vidurkių skirtumams tarp dviejų grupių įvertinti naudotas neparametrinis Mano ir Vitnio U testas. Rezultatai ir išvados. Per paskutinius 12 mėn. tik nedidelė dalis darbuotojų dalyvavo sveikatos stiprinimo darbe veiklose (3,8–13,3 proc.). Šios veiklos buvo naudingos daugumai dalyvavusių jose darbuotojų (71,4–91,3 proc.). Daž- niausiai darbuotojai dalyvavo fizinio aktyvumo skatinimo veiklose (13,3 proc.), tačiau jose dalyvavo mažiau nei pusė (44,5 proc.) dirbančių žmonių, nurodžiusių, jog jų įmonės vykdė fizinio aktyvumo skatinimo veiklas. Kitų profesinės sveikatos paslaugų teikimo darbuotojams apimtis tokia: pirmosios pagalbos mokymų – 39,3 proc., darbuotojų supažindi- nimo su profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatais – 83 proc., paskiepijimo – 17,5 proc. Pirmosios pagalbos mokymai juose dalyvavusiems darbuotojams dažniausiai buvo naudingi (87,1 proc.). Kai kurios įmonių ir respondentų charakteris- tikos turėjo įtakos profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimčiai, tačiau jos neturėjo įtakos šių paslaugų naudai.
Reikšminiai žodžiai: profesinės sveikatos paslaugos, darbininkai, apdirbamosios gamybos įmonės.
ĮVADAS ir vykdymas [3]. Olandijoje atliktu tyrimu nustatyta, Profesinės sveikatos paslaugų prieinamumas – vie- kad tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę sveikatos stipri- nas darbuotojų sveikatos priežiūros Lietuvoje iššūkių nimo darbe programose darbuotojai teigiamai verti- [1]. Profesinės sveikatos paslaugų teikimas reiškia na darbdavių pastangas gerinti darbuotojų sveikatą veiklų darbo vietoje organizavimą, siekiant apsaugoti [4]. Užsienio literatūroje dažnai aprašomos sveikatos ir stiprinti darbuotojų saugą, sveikatą ir gerovę, taip stiprinimo darbe veiklos: fizinio aktyvumo skatini- pat gerinti darbo sąlygas ir darbo aplinką. Paprastai mas [5–7], sveikos mitybos skatinimas [5, 6, 8–11], šias paslaugas teikia profesinės sveikatos specialis- streso darbe mažinimas [12, 13], rūkymo mažinimas tai, dirbantys tiek individualiai, tiek specialių pro- [14–17]. Lenkų tyrėjai rekomenduoja skatinti nakti- fesinės sveikatos tarnybų komandose. Jie gali dirbti nėmis pamainomis dirbančių darbuotojų fizinį akty- tiek pačioje įmonėje, tiek išorės įmonėse [2]. Viena iš vumą [18]. Sisteminės literatūros apžvalgos autoriai profesinės sveikatos specialistų funkcijų, reglamen- išskyrė veiksnius, lemiančius sveiką mitybą skatinan- tuojamų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos čios intervencijos darbo vietoje sėkmę: (1) sveikos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo komponentų apsaugos ministro patvirtintuose „Įmonių darbuotojų sujungimas; (2) dietologų įtraukimas į sveikos mity- saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuo- bos mokymus; (3) pokyčių įmonių kavinėse / valgy- se“, – sveikatos stiprinimo darbe programų rengimas klose organizavimas, siekiant padidinti sveiko maisto pasirinkimą ir jo reklamavimą; (4) grįžtamasis ryšys (intervencijos dalyvių supažindinimas su mitybos ir Adresas susirašinėti: Lolita Pilipavičienė Higienos institutas klinikinių tyrimų rodiklių pokyčiais); (5) darbuotojų Didžioji g. 22, 01128 Vilnius įtraukimas į sveikatos stiprinimo programų planavi- El. p. [email protected] mą ir valdymą; (6) sumažintos sveiko maisto kainos
70 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI maisto pardavimo aparatuose; (7) vadovavimasis veiklos (8,2–43,5 proc. įmonių), taip pat darbuoto- „pasirengimo pokyčiams teorijos“ principais [8]. Il- jams teikiamos kitos profesinės sveikatos paslaugos. galaikis darbe patiriamas stresas siejamas su įvairio- 98,4 proc. įmonių atlikti profilaktiniai darbuotojų mis lėtinėmis ligomis [19]. sveikatos tikrinimai, tačiau nežinoma, ar darbuotojai Austrijos tyrėjai aprašė dviejose įmonėse įdiegtos supažindinti su šių tikrinimų rezultatais. 50,2 proc. geros praktikos pavyzdžius. Šios įmonės buvo apdo- įmonių organizuotas pirmosios pagalbos teikimas, vanotos kaip geriausiai įdiegusios darbuotojų psichi- tačiau nėra žinoma darbuotojams organizuotų pir- kos sveikatos stiprinimo modelius. Sėkmę užtikrino mosios pagalbos mokymų apimtis. 38,8 proc. įmonių susikoncentravimas į bendrą darbuotojų sveikatos vykdytas darbuotojų skiepijimas nuo užkrečiamųjų būklę, atvirumas ir skaidrumas, visų darbuotojų ligų, tačiau pasiskiepijusių darbuotojų dalis neskai- įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus, darbuo- čiuota [28]. tojų pasitikėjimo savimi skatinimas. Neignoruotos ir Trūksta žinių apie pačių darbuotojų, dirbančių jau esančios darbuotojų psichikos problemos: buvo Lietuvos įmonėse, vertinimą, kokios profesinės svei- siūloma reikalinga pagalba ar gydymas. Šių modelių katos paslaugos jiems teikiamos ir ar jos, darbuoto- įdiegimo įmonėse rezultatas – didelis darbuotojų pa- jų nuomone, naudingos. Apdirbamosios gamybos sitenkinimas savo darbu [13]. įmonėse dirba 15,3 proc. Lietuvos užimtų gyventojų Darbovietės – svarbus subjektas, kuris turi lai- (2016 m. I ketv. duomenimis) [29]. Lenkų tyrėjai, kytis valstybės politikos dėl rūkymo viešose vietose apklausę vidutinio amžiaus gamyboje pamainomis apribojimo. Tyrimas Lenkijoje nustatė, jog 23 proc. dirbančius darbuotojus, įskaitant darbą naktį, nusta- darboviečių rūkyti leidžiama tik specialiose rū- tė, jog tokie darbuotojai linkę mažiau judėti ir yra di- kymui skirtose patalpose ir 54 proc. – tik lauke, o desnio svorio nei naktį nedirbantys darbuotojai [18]. 23 proc. įmonių teisės aktų nuostatas ignoruoja ir Dirbantieji gamyboje yra veikiami ir kitų profesinės leidžia darbuotojams rūkyti koridoriuose [14]. JAV rizikos veiksnių [30, 31]. tyrėjų teigimu, nėra pakankamai įrodymų, kad būtų Tad šio straipsnio tikslas – įvertinti profesinės galima spręsti, ar rūkymo mažinimo intervencijos, sveikatos paslaugų teikimo apimtį Lietuvos apdirba- besiremiančios vien tik finansinėmis paskatomis mosios gamybos įmonėse ir jų naudą darbuotojams. arba varžybomis, yra efektyvios. Tačiau yra tvirtų įrodymų, kad tokios intervencijos, kai kartu organi- TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI zuojama kita veikla (mokymai, metančių rūkyti gru- Atliktas aprašomasis momentinis tyrimas, kuriame pės, telefoninė pagalba metantiems rūkyti), padidi- dalyvavo apdirbamosios gamybos įmonių darbuo- na rūkyti metusių darbuotojų skaičių [15]. Japonų tojai, dirbantys gamybiniuose padaliniuose. Tyrimas tyrėjai teigia, kad ir rūkymo darbo vietoje papliti- atliktas 2014 m., gavus Lietuvos bioetikos komiteto mas turi įtakos sėkmingo darbuotojų metimo rūkyti leidimą. Tiriamoji populiacija, tyrime dalyvavusių tikimybei, ypač tų, kurie yra mažiau priklausomi įmonių atranka, imties dydžio nustatymas ir respon- nuo nikotino ir kurių rūkymo elgseną galima būtų dentų demografinės charakteristikos smulkiau apra- priskirti ankstyvai pasirengimo pokyčiams pakopai. šyti ankstesnėje publikacijoje [32]. Tai reiškia, kad planuojant rūkymo mažinimo pro- Tyrime naudoti du tyrėjų parengti instrumentai: gramas reikia rimtai susirūpinti ne tik individualiu „Įmonės apklausos protokolas“ ir „Anketa darbuo- elgsenos, bet ir darbo vietos sąlygų keitimu (pvz., tojams“. Visos tyrime dalyvavusios įmonės (n = 20) įvesti draudimą rūkyti) [16]. užpildė „Įmonės apklausos protokolą“. Gamybo- Įmonėse ne tik vykdomos darbuotojų sveikatos je dirbantiems respondentams (darbininkams) iš stiprinimo programos (veiklos), tačiau teikiamos ir viso išdalyta 500 „Anketų darbuotojams“, grąžintos kitos profesinės sveikatos paslaugos, pavyzdžiui, pir- 475 anketos (95 proc.), atmestos 98 (20,6 proc. grą- mosios pagalbos mokymai [3, 20], darbuotojų supa- žintų anketų), analizuotos 377 anketos. žindinimas su profilaktinio sveikatos tikrinimo rezul- Analizėje panaudoti duomenys apie gamybos rūšį tatais [21–25], skiepijimas [26, 27]. (ekonominės veiklos rūšį), įmonės dydį (darbuoto- 2012 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu apklau- jų skaičių) bei įmonės kapitalą (Lietuvos, užsienio), sus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų gauti iš užpildytų „Įmonės apklausos protokolų“. vadovus arba kitus už darbuotojų saugą ir sveikatą „Anketoje darbuotojams“ respondento buvo pra- atsakingus asmenis nustatyta, jog dalyje Lietuvos šoma pažymėti, ar jo darbovietėje per paskutinius įmonių vykdomos įvairios sveikatos stiprinimo darbe 12 mėn. vykdytos konkrečios sveikatos stiprinimo
2016/3(74) 71 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
darbe veiklos; jei taip, ar minėtose veiklose respon- atvejais, kai sudarytose 2x2 lentelėse buvo lange- dentas dalyvavo; jei taip, ar šios veiklos jam buvo lių, kuriuose lauktinos reikšmės mažesnės už 5, naudingos (vertinimui pateikta 5 balų skalė). Ana- skaičiuotas tikslusis Fišerio kriterijus (angl. Fis logiškai klausta, ar respondentui per paskutinius her’s Exact Test). Požymio vidurkių skirtumams 12 mėn. teiktos kitos profesinės sveikatos paslaugos, tarp dviejų grupių įvertinti naudotas neparametri- bei prašyta pažymėti, ar pirmosios pagalbos moky- nis Mano ir Vitnio (angl. Mann-Whitney) U tes- mai jam buvo naudingi. tas. Taikant šį testą, skaičiuoti kiekvienos atskiros Analizuotos šios profesinės sveikatos paslaugos: sveikatos stiprinimo darbe veiklos ar kitos profe- (1) sveikatos stiprinimas darbe (fizinio aktyvumo ir sinės sveikatos paslaugos įvertinimo balais viduti- sveikos mitybos skatinimas, streso darbe ir rūkymo niai rangai. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmin- mažinimas); (2) kitos profesinės sveikatos paslau- gais, jei p < 0,05. gos (pirmosios pagalbos mokymai, supažindinimas Tarp žemiau aprašytų grupių lyginti šie rodikliai: su profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatais, skie- profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimtis (pro- pijimas). Pasirinktos šios paslaugos, nes literatūroje centinė respondentų, kuriems paslauga buvo suteik- aprašomas jų teikimas [5–17, 20–28] ir darbuotojui ta, dalis), profesinės sveikatos paslaugų (sveikatos nesudėtinga įvertinti, ar paslauga jam teikta. stiprinimo darbe veiklų ir pirmosios pagalbos moky- Profesinės sveikatos paslaugos teikimo apimtimi mų) nauda, vertinta 5 balų Likerto skale, bei svei- laikyta procentinė dalis darbuotojų, kuriems konkreti katos tikrinimo rezultatų žinojimas, vertintas 5 balų profesinės sveikatos paslauga buvo suteikta per pa- Likerto skale. Palyginimai atlikti respondentus kiek skutinius 12 mėn. Ši procentinė dalis skaičiuota iš vienu atveju suskirsčius į 2 grupes pagal įmonių respondentų, atsakiusių į klausimą apie konkrečios (miestas, gamybos rūšis, įmonės dydis, įmonės kapi- profesinės sveikatos paslaugos gavimą (pvz., dalyva- talas) ir pagal respondentų (lytis, amžius, išsilavini- vimą sveikatos stiprinimo darbe veiklose), skaičiaus mas, darbo laikas, subjektyvus sveikatos vertinimas) (t. y. atmetus „trūkstamas reikšmes“ (angl. missing charakteristikas. values)). Suteiktos profesinės sveikatos paslaugos Tyrime dalyvavo įmonės, veikiančios įvairiose (sveikatos stiprinimo darbe veiklų bei pirmosios pa- Lietuvos vietovėse. Lyginti 5 didžiuosiuose Lietu- galbos mokymų) nauda vertinta pagal darbuotojų, vos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, kuriems buvo teikiama profesinės sveikatos paslau- Panevėžys) bei kitur (Jonava, Joniškis, Kėdainiai, ga, įvertinimą, ar paslauga suteikė jiems naudingų Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Tauragė, Ukmergė, žinių ar įgūdžių ir / arba pagerino jų sveikatos būklę. Vilkaviškis ir Klaipėdos r.) dirbančių darbuotojų Paslauga laikyta naudinga darbuotojui, jei jis ją įver- rodikliai, maisto gamybos ir ne maisto gamybos tino 4 ir 5 balais („naudinga“ ir „labai naudinga“). (medienos, popieriaus, baldų, chemijos produktų, Darbuotojų supažindinimo su jo profilaktinio sveika- metalo gaminių ir kt.) įmonėse, taip pat mažesnėse tos tikrinimo rezultatais apimtimi laikyta procentinė (100–199 darbuotojai) ir didesnėse (200–499 dar- dalis darbuotojų, nurodžiusių, jog jie žino arba gerai buotojai) įmonėse dirbančių darbuotojų rodikliai. žino savo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus. Lyginant darbuotojų, dirbančių skirtingo kapitalo Ši procentinė dalis skaičiuota iš respondentų, kuriems (Lietuvos arba užsienio) įmonėse, rodiklius atmesti per paskutinius 12 mėn. darbovietės siuntimu buvo mišraus kapitalo įmonėje (n = 1) dirbantys respon- profilaktiškai tikrinta sveikata (n = 304), atsakiusių į dentai (n = 22). klausimą apie sveikatos tikrinimo rezultatų žinojimą, Respondentų amžius lyginant sugrupuotas pagal skaičiaus (n = 294). Pasiskiepijimo apimtimi laikyta SPSS programa apskaičiuotą medianą (pagal respon- procentinė dalis darbuotojų, per paskutinius 12 mėn. dentų amžiaus reikšmes imtis padalyta į dvi dalis: paskiepytų darbovietėje (arba darbovietės siuntimu). 21–40 m. ir 41–66 m.). Taip pat lyginti skirtingų ly- Ši procentinė dalis skaičiuota iš respondentų, atsa- čių ir išsilavinimo (žemesnio (pradinio, pagrindinio, kiusių į klausimą, ar per paskutinius 12 mėn. jie buvo vidurinio) ir aukštesnio (spec. vidurinio, aukštesnio- skiepyti darbovietėje (arba darbovietės siuntimu) jo, aukštojo)) respondentų rodikliai. Lyginti fiksuotu (n = 371). darbo grafiku ir pamainomis dirbančių darbuotojų Duomenų analizei naudotas statistinis paketas rodikliai. Respondentų, savo sveikatą vertinančių SPSS for Windows (v. 17.0). Dažnių skirtumai tarp prastai ir vidutiniškai, rodikliai lyginti su respon- dvinarių rodiklių vertinti neparametriniu Pirsono dentų, savo sveikatą vertinančių gerai ir labai gerai, (angl. Pearson’s) χ2 homogeniškumo testu. Tais rodikliais.
72 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
REZULTATAI (χ2 = 4,8; p < 0,05) bei pamainomis dirbantys (χ2 = 4,5; Sveikatos stiprinimas darbe p < 0,05) respondentai (žr. 1 lentelę). Fizinio aktyvumo skatinimas. Kad per paskutinius Sveikos mitybos skatinimas. 36 (9,8 proc.) res- 12 mėn. jų darbovietėje buvo vykdyta fizinio ak- pondentai (n = 368) nurodė, kad jų darbovietėse tyvumo skatinimo veikla, nurodė 113 (30,6 proc.) per paskutinius 12 mėn. buvo skatinama sveika mi- respondentų (n = 369). Joje dalyvavo 49 tyrimo da- tyba. Šioje veikloje dalyvavo 23 tyrimo dalyviai lyviai (44,5 proc. šią veiklą vykdžiusiose įmonėse (65,7 proc. šią veiklą vykdžiusiose įmonėse dirban- dirbančių respondentų (n = 110), arba 13,3 proc. čių respondentų (n = 35), arba 6,3 proc. visų respon- visų respondentų). Fizinio aktyvumo skatinimo vei- dentų). 21 (91,3 proc.) tirtam asmeniui (n = 23) svei- kla buvo naudinga (suteikė naudingų įgūdžių, page- kos mitybos skatinimo darbe veikla buvo naudinga rėjo sveikatos būklė) 38 (79,2 proc.) respondentams (jie pradėjo sveikiau maitintis). (n = 48). Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (χ2 = 8,4; Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (χ2 = 8,3; p < 0,05), ne maisto produktų gamyboje (χ2 = 4,0; p < 0,05), ne maisto produktų gamyboje (χ2 = 8,1; p < 0,05), didesnėse įmonėse (χ2 = 9,3; p < 0,05) bei p < 0,05) ir užsienio kapitalo įmonėse (χ2 = 12,3; užsienio kapitalo įmonėse (χ2 = 26,8; p < 0,05) dirbantys p < 0,05) dirbantys asmenys statistiškai reikšmingai respondentai statistiškai reikšmingai dažniau dalyvavo dažniau dalyvavo fizinio aktyvumo skatinimo darbe sveikos mitybos skatinimo darbe veiklose (žr. 1 lentelę). veiklose. Taip pat jose statistiškai reikšmingai daž- Streso darbe mažinimas. 29 (7,9 proc.) respon- niau dalyvavo vyrai (χ2 = 14,7; p < 0,05), jaunes- dentai (n = 369) nurodė, kad jų darbovietėse per nio amžiaus (χ2 = 13,6; p < 0,05), labiau išsilavinę paskutinius 12 mėn. buvo vykdoma veikla, susijusi
1 lentelė. Sveikatos stiprinimo darbe apimtis Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse ir jos skirtumai
Sveikatos stiprinimo darbe veiklose dalyvavusių darbuotojų skaičius Fizinio aktyvumo Sveikos mitybos Streso darbe mažini Rūkymo mažinimas skatinimas (n = 369)* skatinimas (n = 368)* mas (n = 369)* (n = 372)* abs. abs. abs. abs. proc. p proc. p proc. p proc. p sk. sk. sk. sk. Iš viso (n = 377) 49 13,3 23 6,3 21 5,7 14 3,8 didieji miestai (n = 198) 35 18,1 19 9,7 18 9,1 12 6,2 Miestas kiti miestai ir Klaipėdos r. 0,04 0,04 0,02 0,11 14 8,0 4 2,3 3 1,7 2 1,1 (n = 179) maisto produktų gamyba 7 5,9 3 2,6 1 0,9 0 0 Gamybos rūšis (n = 120) 0,004 0,046 0,007 0,006F kita gamyba (n = 257) 42 16,7 20 8,0 20 7,9 14 5,5 Įmonės dydis 100–199 (n = 183) 21 11,7 4 2,3 3 1,7 2 1,1 (darbuotojų 0,395 0,002 0,002 0,01 skaičius) 200–499 (n = 194) 28 14,7 19 9,9 18 9,3 12 6,2
Pagal įmonių charakteristikas įmonių charakteristikas Pagal Įmonės Lietuvos (n = 245) 21 8,8 5 2,1 3 1,3 3 1,2 0,000 0,000 0,000 0,000F kapitalas užsienio (n = 110) 24 22,4 18 17,1 18 16,8 11 10,1 vyras (n = 204) 39 19,5 14 7,0 14 6,9 12 6,0 Lytis 0,000 0,517 0,258 0,015 moteris (n = 173) 10 5,9 9 5,4 7 4,2 2 1,2 21–40 (n = 182) 33 19,5 8 4,7 13 7,6 5 3,0 Amžius, m. 0,000 0,163 0,193 0,391 41–66 (n = 182) 10 6,0 14 8,5 7 4,3 8 4,8 pradinis, pagrindinis, 13 8,7 5 3,4 7 4,8 4 2,7 vidurinis (n = 152) Išsilavinimas 0,029 0,077 0,621 0,455 spec. vidurinis, aukštes 36 16,7 17 7,9 13 6,0 9 4,1 nysis, aukštasis (n = 221) fiksuotas (n = 144) 12 8,6 10 7,2 10 7,0 4 2,8 Darbo laikas 0,034 0,503 0,446 0,414 pamainomis (n = 224) 36 16,4 12 5,5 11 5,1 10 4,5 Subjektyvus prasta ir vidutinė (n = 111) 9 8,2 3 2,8 1 0,9 2 1,8 Pagal respondentų charakteristikas Pagal sveikatos 0,060 0,080 0,011 0,247F vertinimas gera ir labai gera (n = 266) 40 15,4 20 7,7 20 7,7 12 4,6 * Respondentų, atsakiusių į klausimą apie dalyvavimą konkrečioje sveikatos stiprinimo darbe veikloje, skaičius. F Tiksliojo Fišerio kriterijaus p reikšmė.
2016/3(74) 73 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
su streso darbe mažinimu. Joje dalyvavo 21 tyrimo paskutinius 12 mėn. buvo vykdoma veikla, susijusi dalyvis (72,4 proc. šią veiklą vykdžiusiose įmonė- su rūkymo mažinimu. Joje dalyvavo 14 tyrimo da- se dirbančių respondentų (n = 29), arba 5,7 proc. lyvių (77,8 proc. šią veiklą vykdžiusiose įmonėse visų respondentų). Streso darbe mažinimo veikla dirbančių respondentų (n = 18), arba 3,8 proc. visų buvo naudinga (sumažėjo darbe patiriamas stresas) respondentų). 10 (71,4 proc.) respondentų rūkymo 16 (76,2 proc.) respondentų (n = 21). mažinimo darbe veikla buvo naudinga (padėjo mesti Didžiuosiuose Lietuvos miestuose (χ2 = 9,4; rūkyti arba mažiau rūkyti) (n = 14). p < 0,05), ne maisto produktų gamyboje (χ2 = 7,4; Ne maisto produktų gamyboje (χ2 = 6,8; p < 0,05), p < 0,05), didesnėse įmonėse (χ2 = 10,0; p < 0,05) bei didesnėse įmonėse (χ2 = 6,7; p < 0,05) bei užsienio užsienio kapitalo įmonėse (χ2 = 31,6; p < 0,05) dir- kapitalo įmonėse (χ2 = 15,3; p < 0,05) dirbantys ty- bantys tyrimo dalyviai statistiškai reikšmingai daž- rimo dalyviai statistiškai reikšmingai dažniau daly- niau dalyvavo minėtose veiklose. Taip pat jose sta- vavo rūkymo mažinimo darbe veiklose. Jose statis- tistiškai reikšmingai dažniau dalyvavo geresnės svei- tiškai reikšmingai dažniau dalyvavo vyrai (χ2 = 5,9; katos (vertinant subjektyviai) respondentai (χ2 = 6,5; p < 0,05) (žr. 1 lentelę). p < 0,05) (žr. 1 lentelę). Įmonių, kuriose bent po vieną respondentą nurodė Rūkymo mažinimas. 19 (5,1 proc.) respon- per paskutinius 12 mėn. dalyvavę fizinio aktyvumo ska- dentų (n = 372) nurodė, kad jų darbovietėse per tinimo veikloje, buvo 11 (55 proc.), rūkymo mažinimo
2 lentelė. Kitų profesinės sveikatos paslaugų teikimo apimtis Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse ir jos skirtumai
Darbuotojų, kuriems suteiktos profesinės sveikatos paslaugos, skaičius Supažindinimas su Skiepijimas Pirmosios pagalbos profilaktinio sveika mokymai (n = 361)* tos tikrinimo rezulta Skiepijimo vykdymas Paskiepijimas tais (n = 294)** (n = 366)* (n = 371)* abs. abs. abs. abs. proc. p proc. p proc. p proc. p sk. sk. sk. sk. Iš viso 142 39,3 244 83,0 202 55,2 66 17,5 didieji miestai (n = 198) 72 37,9 133 85,8 136 70,1 48 24,6 Miestas kiti miestai ir Klaipėdos 0,555 0,175 0,000 0,000 70 40,9 111 79,9 66 38,4 18 10,2 r. (n = 179) maisto produktų gamyba Gamybos 59 50,9 77 81,9 87 73,1 26 21,7 (n = 120) 0,002 0,736 0,000 0,177 rūšis kita gamyba (n = 257) 83 33,9 167 83,5 115 46,6 40 15,9 Įmonės dydis 100–199 (n = 183) 64 36,8 120 85,1 80 44,9 27 15,0 (darbuotojų 0,338 0,355 0,000 0,173 skaičius) 200–499 (n = 194) 78 41,7 124 81,0 122 64,9 39 20,4
Pagal įmonių charakteristikas įmonių charakteristikas Pagal Įmonės Lietuvos (n = 245) 70 29,9 155 84,2 127 53,6 42 17,4 0,001 0,489 0,592 0,698 kapitalas užsienio (n = 110) 51 48,6 72 80,9 54 50,5 17 15,7 vyras (n = 204) 61 31,4 113 81,3 36 18,1 Lytis 0,001 0,526 0,871 moteris (n = 173) 81 48,5 122 84,1 30 17,4 21–40 (n = 182) 66 36,7 135 82,8 32 17,7 Amžius, m. 0,213 0,931 0,744 41–66 (n = 182) 73 43,2 109 83,2 29 16,4 pradinis, pagrindinis, 55 37,9 95 81,2 22 14,7 Išsilavini vidurinis (n = 152) 0,556 0,463 0,169 mas spec. vidurinis, aukštes 87 41,0 147 84,5 44 20,3 nysis, aukštasis (n = 221) fiksuotas (n = 144) 64 46,0 94 86,2 30 21,4 Darbo laikas 0,048 0,370 0,081 pamainomis (n = 224) 76 35,5 148 82,2 32 14,3 prasta ir vidutinė 37 34,6 64 75,3 21 19,3 Subjektyvus (n = 111) Pagal respondentų charakteristikas Pagal sveikatos 0,230 0,025 0,632 gera ir labai gera vertinimas 105 41,3 180 86,1 45 17,2 (n = 266) * Respondentų, atsakiusių į klausimą apie konkrečios profesinės sveikatos paslaugos gavimą, skaičius. ** Respondentų, kuriems per paskutinius 12 mėn. buvo profilaktiškai tikrinta sveikata, atsakiusių į klausimą apie šio sveikatos tikrinimo rezultatų žinojimą, skaičius.
74 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI veikloje – 6 (30 proc.), sveikos mitybos skatinimo vei- Pasiskiepijo 66 respondentai (32,8 proc. skie- kloje – 8 (40 proc.), streso darbe mažinimo veikloje – pijimą vykdžiusiose įmonėse dirbančių respon- 6 (30 proc.). Nė vienos iš analizuotų sveikatos stipri- dentų (n = 201), arba 17,5 proc. visų respondentų). nimo darbe veiklų nauda darbuotojams, lyginant pagal 60 (90,9 proc.) tyrimo dalyvių buvo paskiepyti nuo aukščiau išvardytas įmonių bei respondentų charakte- gripo, 6 (9,1 proc.) – nuo erkinio encefalito. ristikas, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbantys dar- buotojai buvo paskiepyti statistiškai reikšmingai Kitos profesinės sveikatos paslaugos dažniau (χ2 = 13,1; p < 0,05). Pagal kitas įmonių bei Pirmosios pagalbos mokymai. 166 (45,4 proc.) res- respondentų charakteristikas pasiskiepijimo apimtis pondentai (n = 366) nurodė, kad jų darbovietėse per statistiškai reikšmingai nesiskyrė (žr. 2 lentelę). paskutinius 12 mėn. buvo vykdyti pirmosios pagalbos mokymai. Šiuose mokymuose dalyvavo 142 tyrimo REZULTATŲ APTARIMAS dalyviai (89,3 proc. mokymus vykdžiusiose įmonėse Sveikatos stiprinimas darbe dirbančių respondentų (n = 159), arba 39,3 proc. visų Šiuo tyrimu nustatėme, jog fizinio aktyvumo skati- respondentų (n = 361)). 121 (87,1 proc.) darbuotojui nimo veiklose dalyvavo 13,3 proc. darbuotojų, ki- mokymai buvo naudingi (suteikė naudingų žinių ar tose veiklose – dar mažiau. Tokie skaičiai atitinka įgūdžių) (n = 139). ir Lenkijos tyrėjų, apklaususių vyresnio amžiaus Maisto produktų gamyboje (χ2 = 9,5; p < 0,05) ir Lenkijos darbuotojus, paskelbtus duomenis, jog tik užsienio kapitalo įmonėse (χ2 = 11,0; p < 0,05) dir- nedaugelio iš jų darbovietėse vykdomos sveikatos bantys respondentai pirmosios pagalbos mokymuo- stiprinimo veiklos [33]. Beveik pusė iš apklaustų se darbe per paskutinius 12 mėn. dalyvavo statistiš- 411 Lenkijos įmonių atsakė, kad jos vykdė darbuo- kai reikšmingai dažniau. Taip pat juose statistiškai tojų sveikatos stiprinimo veiklas: 27 proc. – fizinio reikšmingai dažniau dalyvavo moterys (χ2 = 10,9; aktyvumo skatinimo, 19 proc. – rūkymo mažinimo, p < 0,05) ir fiksuotą darbo laiką (ne pamainomis) dir- 8 proc. – sveikos mitybos skatinimo, 5 proc. – stre- bantys darbuotojai (χ2 = 3,9; p < 0,05) (žr. 2 lentelę). so darbe mažinimo. Mažos įmonės prevencines Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vykdytų programas diegė rečiau, ir tai daugiausia būdavo pirmosios pagalbos mokymų naudos darbuotojams, vienkartiniai veiksmai, nesiremiant nuoseklesniu lyginant tiek pagal įmonių, tiek pagal respondentų planavimu [34]. Tikėtina, kad ir dalies mūsų tyri- charakteristikas, nenustatyta. me dalyvavusių respondentų nurodytos sveikatos Supažindinimas su profilaktinio sveikatos tikri- stiprinimo veiklos, vykdytos darbo vietoje, galėjo nimo rezultatais. 304 respondentams per paskutinius būti vienkartiniai ar nereguliarūs veiksmai. 2012 m. 12 mėn. darbovietės siuntimu profilaktiškai buvo ti- apklausus 249 Lietuvos įmones (dalis jų buvo ap- krinta sveikata. Su šio profilaktinio sveikatos tikrini- dirbamosios gamybos įmonės), 34,1 proc. įmonių mo rezultatais buvo supažindinti 244 (83 proc.) res- nurodė, kad per paskutinius metus vykdė fizinio pondentai (n = 294). Tyrimo dalyviai, savo sveikatą aktyvumo skatinimo, 32,9 proc. – rūkymo preven- vertinantys gerai ir labai gerai, statistiškai reikšmin- cijos, 25,9 proc. – streso kontrolės ir psichologinio gai dažniau buvo supažindinti su minėtais rezultatais klimato gerinimo, 17,6 proc. – sveikos mitybos ska- (t. y. juos žinojo arba gerai žinojo) (χ2 = 5; p < 0,05). tinimo programas. Deja, trūko informacijos apie tai, Darbuotojų supažindinimo su profilaktinio sveikatos kokia įmonių darbuotojų dalis dalyvavo išvardytose tikrinimo rezultatais apimties statistiškai reikšmingų programose [28]. Tad iš esmės mūsų tyrimo rezulta- skirtumų pagal įmonių charakteristikas bei kitas res- tai neprieštarauja minėtiems rezultatams. pondentų charakteristikas nenustatyta (žr. 2 lentelę). Nors respondentų, dalyvavusių sveikatos stipri- Skiepijimas. 202 respondentai (54,5 proc.) nimo darbe veiklose, skaičius buvo nedidelis, šiuo (n = 371) nurodė, kad per paskutinius 12 mėn. jų tyrimu nustatyta nemažai statistiškai reikšmingų darbovietėse buvo vykdytas skiepijimas nuo užkre- skirtumų. Sveikatos stiprinimo darbe veiklose iš čiamųjų ligų, 25 (12,4 proc.) atvejais – darbuotojui esmės dažniau dalyvavo didžiųjų miestų, ne maisto prisidedant savo lėšomis. produktų gamybos, didesnių įmonių darbuotojai ir Statistiškai reikšmingai dažniau skiepijimą vykdė vienareikšmiškai dažniau – užsienio kapitalo įmonių didžiųjų miestų (χ2 = 37,1; p < 0,05), maisto produktų darbuotojai. gamybos (χ2 = 22,9; p < 0,05) ir didesnės (χ2 = 14,7; Didžiausią grupę sudarė 49 respondentai, daly- p < 0,05) įmonės (žr. 2 lentelę). vavę fizinio aktyvumo skatinimo darbe veiklose.
2016/3(74) 75 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Jose dažniau dalyvavo vyrai, jaunesni ir labiau išsi- veiklose. Jose per paskutinius 12 mėn. dalyvavo tik lavinę darbuotojai. Pažymėtina, kad fizinio aktyvu- 21 respondentas. 13 dalyvavusių šioje veikloje res- mo skatinimo veiklose sutikdavo dalyvauti mažiau pondentų dirbo vienoje įmonėje, 4 – kitoje, likę res- nei pusė (44,5 proc.) tyrimo dalyvių, nurodžiusių, pondentai dirbo skirtingose įmonėse. Neturime duo- jog jų darbovietės vykdė tokias veiklas. Dauguma menų apie vykdytų stresą darbe mažinančių veiklų atsisakiusiųjų „neturėjo laiko“, „nenorėjo“ spor- pobūdį. tuoti arba pasiūlyta fizinio aktyvumo veikla (pvz., Rečiausiai respondentai nurodė dalyvavę rū- krepšinis) jų nedomino. Vyrai, jaunesnio amžiaus kymo mažinimo darbe veiklose. Jose dalyvavo ir labiau išsilavinę asmenys fizinio aktyvumo ska- tik 14 respondentų. 9 respondentai dirbo vienoje tinimo darbe veiklose dalyvavo dažniau. Nors JAV įmonėje, likę – kiekvienas skirtingoje. Galima da- atliktu tyrimu nustatyta, kad darbininkai darbą pa- ryti prielaidą, kad respondentai rūkymo mažinimo mainomis nurodo kaip svarbiausią priežastį, kodėl veikla galėjo laikyti tiesiog rūkymo apribojimą ar jie nedalyvauja fizinio aktyvumo skatinimo darbe uždraudimą. Nustatėme, jog vyrai dažniau dalyva- veiklose [7], šiame tyrime nustatyta, jog skatinant vo rūkymo mažinimo veiklose, tačiau vyrai ir rūko fizinį aktyvumą dažniau dalyvavo pamainomis dir- dažniau nei moterys [37]. Gautas rezultatas, kad bantys darbuotojai. Tai neprieštarauja danų tyrėjų rūkymo mažinimo veiklose dažniau dalyvavo ne atlikto tyrimo rezultatui, jog pamainomis dirban- maisto produktų gamyboje dirbantys darbuotojai, tys darbuotojai iš esmės turi ne mažiau galimybių paaiškinamas tuo, jog šioje grupėje apie du treč- ir ne rečiau dalyvauja sveikatos stiprinimo darbe dalius respondentų sudarė vyrai (maisto produk- veiklose [35]. tų gamyboje, priešingai, maždaug du trečdaliai Neturime duomenų, kokio pobūdžio sveikos darbuotojų yra moterys). JAV tyrėjai, atlikę tyri- mitybos skatinimo veiklos buvo vykdomos mūsų mą įvairiose šalyse, nustatė, kad tiek darbuotojai, tyrime dalyvavusiose įmonėse. Danijoje atliktas ty- tiek darbdaviai vertina rūkymo mažinimo darbe rimas atskleidė, kad pakeitus darboviečių valgyklų veiklas, nors darbuotojai pasigenda daugiau savo valgiaraštį galima pasiekti, jog darbininkai suvarto- darbdavių paramos [17]. tų ne tik mažiau riebalų, bet ir mažiau miltinių ga- Nustatėme, jog daugeliui respondentų visos minių ir saldumynų, taip pat valgytų daugiau skai- sveikatos stiprinimo darbe veiklos, kuriose jie da- dulinių medžiagų ir vaisių [9]. Kadangi tik 23 res- lyvavo, buvo naudingos. Be to, svarbu nepamiršti, pondentai nurodė, jog jie per paskutinius 12 mėn. kad net ir mažas fizinio aktyvumo padidėjimas ir dalyvavo sveikos mitybos skatinimo darbe veiklose, suvartotų riebalų kiekio sumažėjimas per ilgesnį nepavyko nustatyti statistiškai reikšmingų dalyvavi- laikotarpį gali turėti didelę įtaką visuomenės svei- mo šiose veiklose apimties ar naudingumo skirtumų katai [9]. tarp įvairių respondentų, tačiau stebėta tendencija, jog sveikos mitybos skatinimą darbe labiau verti- Kitos profesinės sveikatos paslaugos na moterys, vyresnio amžiaus, labiau išsilavinę bei Kanados tyrėjai akcentuoja pirmosios pagalbos žinių pamainomis dirbantys asmenys. Danų tyrėjai taip ir įgūdžių atnaujinimo būtinumą teigdami, jog šios pat nustatė, jog darbininkų požiūris į sveikos mi- žinios ir įgūdžiai gana greitai (maždaug per 3 mėn.) tybos skatinimą ir diegimą iš esmės yra teigiamas, pamirštami [20]. Mūsų tyrime per paskutinius ypač moterų [10]. Kitas Danijoje atliktas tyrimas 12 mėn. pirmosios pagalbos mokymuose darbe daly- parodė, kad įmanoma padidinti vidutinį vaisių su- vavo mažiau nei pusė respondentų, maisto produktų vartojimą darbo vietose, tiesiog didinant vaisių pa- gamybos įmonėse dažniau nei ne maisto produktų siekiamumą: vaisių krepšelį pastatant darbuotojams gamybos įmonėse, o užsienio kapitalo įmonėse daž- pasiekiamoje vietoje. Šios programos metu vaisiai niau nei Lietuvos kapitalo įmonėse. Taip pat dažniau buvo siūlomi darbuotojams (bent 1 vaisius per die- dalyvavo moterys. Anksčiau minėjome, kad maisto ną) nemokamai, tačiau tyrime daugiausia dalyvavo produktų gamyboje daugiausia ir dirba moterys. tarnautojai [11]. Dauguma respondentų, kuriems per paskutinius Atlikę tyrimą danų tyrėjai atskleidė, jog bloges- 12 mėn. darbovietės siuntimu profilaktiškai tikrinta nės sveikatos darbuotojai rečiau dalyvauja sveikatos sveikata, buvo supažindinti su jų profilaktinio svei- stiprinimo darbe veiklose [36]. Mūsų tyrime gerai katos tikrinimo rezultatais. Japonijos tyrėjai nurodo, ir labai gerai savo sveikatą vertinantys respondentai jog tarp gamyklos darbininkų daugiau motyvacijos dažniau nurodė dalyvavę tik streso darbe mažinimo pasinaudoti savo profilaktinio sveikatos tikrinimo
76 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI rezultatais turi moterys bei vyresnio amžiaus as- instituto specialistų parengtomis rekomendacijo- menys [21], o blogesnės sveikatos bei pamainomis mis ir įvairaus pobūdžio informaciniais leidiniais, dirbantys darbuotojai pageidautų daugiau informa- skirtais padėti įmonėms stiprinti darbuotojų svei- cijos, profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatai katą [38–47], bei plačiau diegti sveikatos stip jiems turėtų būti aiškinami kruopščiau [22, 23]. Be rinimo darbe veiklas. Taip pat siūloma atkreipti to, japonų tyrėjai pastebėjo tendenciją, kad žemesnį dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė į mūsų tyrimą išsilavinimą turintys darbuotojai ne visai ar klaidin- įsitraukusių darbuotojų nedalyvavo jų darbovietė- gai supranta profilaktinio sveikatos tikrinimo rezul- se vykdomose fizinio aktyvumo skatinimo darbe tatus, jų neįsimena [24, 25]. Mūsų tyrime gauti re- veiklose. Įtakos darbuotojų dalyvavimui sveikatos zultatai rodo, jog subjektyvus Lietuvos gamyklose stiprinimo darbe veiklose turintys veiksniai, patei- dirbančių darbininkų vertinimas, kaip gerai jie žino kiami užsienio tyrėjų, apžvelgti ankstesnėje auto- savo profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus, rių publikacijoje [48]. nesiskiria nei pagal įmonių, nei pagal respondentų charakteristikas. IŠVADOS Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų nurodė, 1. Per paskutinius 12 mėn. tik nedidelė dalis Lie- jog per paskutinius 12 mėn. jų darbovietėse buvo tuvos apdirbamosios gamybos įmonių gamy- vykdomas skiepijimas ir dažniausiai nuo gripo. Dar- binių padalinių darbuotojų dalyvavo sveikatos bovietės iniciatyva skiepytis dažniau buvo pasiū- stiprinimo darbe veiklose (3,8–13,3 proc.). Svei- lyta didžiųjų miestų, maisto produktų gamybos bei katos stiprinimo darbe veiklos juose dalyvavu- didesnių įmonių darbuotojams. Pasiskiepyti sutiko siems darbuotojams dažniausiai buvo naudingos 66 respondentai, dažniau – dirbantys didžiuosiuose (71,4–91,3 proc.). miestuose. Kitose šalyse bandoma ieškoti būdų, kaip 2. Kitų profesinės sveikatos paslaugų teikimo apim- motyvuoti darbuotojus skiepytis. Pavyzdžiui, didelė- tis buvo didesnė nei sveikatos stiprinimo darbe: se JAV įmonėse dažnai taikoma priemonė tam tikslui pirmosios pagalbos mokymų – 39,3 proc., supa- pasiekti yra finansinė paskata [26, 27]. Taip siekiama žindinimo su profilaktinio sveikatos tikrinimo mažinti darbuotojų nedarbingumą dėl gripo. Priešin- rezultatais – 83 proc., paskiepijimo – 17,5 proc. gai, mūsų tyrime maždaug kas aštuntas respondentas Pirmosios pagalbos mokymai juose dalyvavu- teigė, jog, norėdamas pasiskiepyti darbe, dalį sumos siems darbuotojams dažniausiai buvo naudingi būtų turėjęs sumokėti pats. (87,1 proc.). Šio tyrimo privalumu galima nurodyti autorių 3. Sveikatos stiprinimo darbe veikloje iš esmės sta- pastangas pasiekti ir apklausti gamyboje dirbančius tistiškai reikšmingai dažniau dalyvavo didžiųjų darbuotojus, o ne įmonių, kuriose jie dirba, atstovus. miestų, ne maisto produktų gamybos, didesnių Šitaip autoriai tikėjosi išsiaiškinti pačių darbininkų, įmonių darbuotojai ir vienareikšmiškai dažniau – dažnai veikiamų įvairių profesinės rizikos veiksnių, užsienio kapitalo įmonių darbuotojai. vertinimą, kokios profesinės sveikatos paslaugos 4. Pirmosios pagalbos mokymuose statistiškai jiems teikiamos bei kiek jos jiems naudingos. Tyrimo reikšmingai dažniau dalyvavo moterys, maisto trūkumu autoriai įvardytų tiriamųjų užimtumą, daž- produktų gamybos bei užsienio kapitalo įmonių nai trukdžiusį atidžiai perskaityti klausimus ir į visus darbuotojai. juos atsakyti. 5. Darbuotojai, savo sveikatą vertinantys gerai ir la- Apibendrinant šio tyrimo rezultatus reikia pasa- bai gerai, statistiškai reikšmingai dažniau žinojo kyti, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių arba gerai žinojo savo profilaktinio sveikatos ti- gamybiniuose padaliniuose dirbančių darbuotojų krinimo rezultatus. sveikatos stiprinimo darbe vykdymo apimtis buvo 6. Darbuotojams pasiskiepyti statistiškai reikšmin- labai nedidelė. Kitų profesinės sveikatos paslaugų gai dažniau siūlyta didžiųjų miestų, maisto gamy- teikimo apimtis buvo didesnė. Didžioji dalis dar- bos įmonėse ir didesnėse įmonėse, tačiau lyginant buotojų pripažino, kad teiktos profesinės sveika- paskiepijimų dažnius statistiškai reikšmingas tos paslaugos jiems buvo naudingos. Šių paslau- skirtumas nustatytas tik tarp didžiuosiuose mies- gų naudos darbuotojams skirtumų, lyginant pagal tuose ir kitur dirbančių darbuotojų pasiskiepijimo įmonių bei respondentų charakteristikas, nenusta- dažnio. tyta. Atsižvelgdami į šio tyrimo rezultatus autoriai siūlytų Lietuvos įmonėms susipažinti su Higienos Straipsnis gautas 2016-08-19, priimtas 2016-09-16
2016/3(74) 77 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Literatūra 22. Kudo Y, Satoh T, Okada M, Shinohara S, Morita I, Miyajima E, 1. Jankauskas R. Nauji iššūkiai darbuotojų sveikatos priežiūrai Watanabe M, Miki T, Miwa Y, Aizawa Y. Survey of the degree Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2012;1:5-10. of examinees‘ satisfaction with instructions on how to read 2. Rantanen J, Fedotov IA. Standards, Principles and Approaches in results of general health checkups at a workplace. Ind Health. Occupational Health Services. 1995. 2007 Aug;45(4):503-11. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir 23. Inoue M, Minami Y, Masaki S, Kawashita T, Yoshioka K, Maeda M. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio Attitudes toward Reports on General Health Examination Results 2 d. įsakymas Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir by Age, Judgement of Findings and Work-Styles. J Occup Health. sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. 2001;43:281-283. 4. Robroek SJ, van de Vathorst S, Hilhorst MT, Burdorf A. Moral issues 24. Kudo Y, Satoh T, Kido S, Ishibashi M, Miyajima E, Watanabe M, in workplace health promotion. Int Arch Occup Environ Health. Miki T, Tsunoda M, Aizawa Y. The degree of workers‘ use of annual 2012 Apr;85(3):327-31. health checkup results among Japanese workers. Ind Health. 5. Kwak L, Hagströmer M, Jensen I, Karlsson ML, Alipour A, Elinder LS. 2008 Jul;46(3):223-32. Promoting physical activity and healthy dietary behavior: the role of 25. Kudo Y, Miwa Y, Mikami J, Ohata T, Satoh T, Kido S, Sugiura Y, the occupational health services: a scoping review. J Occup Environ Tsunoda M, Aizawa Y. Predictors of Japanese workers‘ satisfaction Med. 2014 Jan;56(1):35-46. with their annual health checkups. Ind Health. 2009 Jul;47(3): 6. Viester L, Verhagen EA, Proper KI, van Dongen JM, Bongers PM, 292-300. van der Beek AJ. VIP in construction: systematic development and 26. Graves MA, Harris JR, Hannon PA, Hammerback K, Ahmed F, evaluation of a multifaceted health programme aiming to improve Zhou C. Workplace-based influenza vaccination promotion physical activity levels and dietary patterns among construction practices among large employers in the United States. J Occup workers. BMC Public Health. 2012 Jan 30;12:89. Environ Med. 2014 Apr;56(4):397-402. 7. Fletcher GM, Behrens TK, Domina L. Barriers and enabling factors 27. Nowalk MP, Lin CJ, Toback SL, Rousculp MD, Eby C, Raymund M, for work-site physical activity programs: a qualitative examination. Zimmerman RK. Improving influenza vaccination rates in the J Phys Act Health. 2008 May;5(3):418-29. workplace: a randomized trial. Am J Prev Med. 2010 Mar;38(3): 8. Steyn NP, Parker W, Lambert EV, Mchiza Z. Nutrition interventions in the 237-46. workplace: Evidence of best practice. S Afr J Clin Nutr. 2009;22(3):111-117. 28. Kirilovas G, Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Gorobecienė D. 9. Lassen AD, Thorsen AV, Sommer HM, Fagt S, Trolle E, Biltoft- Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų Jensen A, Tetens I. Improving the diet of employees at blue-collar žmogiškieji ištekliai ir vykdoma profesinės sveikatos priežiūros worksites: results from the ‚Food at Work‘ intervention study. veikla. Visuomenės sveikata. 2014;1(64):33-39. Public Health Nutr. 2011 Jun;14(6):965-74. 29. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenų bazė. 10. Lassen A, Bruselius-Jensen M, Sommer HM, Thorsen AV, Trolle E. Gyventojai ir socialinė statistika. Prieiga per internetą:
78 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
41. Matevičiūtė T, Šidagytė R. Darbuotojų sveikos mitybos skatinimo 45. Testo formos rekomendacijos, kaip stiprinti sveikatą darbe. 2014. rekomendacijos. 2013. Prieiga per internetą:
The extent of providing occupational health services in Lithuanian manufacturing enterprises and their benefit to the workers
Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Institute of Hygiene
Summary enterprises. The extent of providing other occupational Aim. To assess the extent of providing occupational health services to the workers was the following: first- health services in Lithuanian manufacturing enterprises aid training – 39.3 percent, introducing the results of and their benefit to the workers. preventive periodic health examinations – 83.0 percent, Material and methods. A descriptive cross-sectional immunization – 17.5 percent. Most of the first-aid training study was performed involving blue-collar workers from participants claimed that the training was beneficial to 20 Lithuanian manufacturing enterprises. 2 instruments them (87.1 percent). Some enterprise and respondent were used: “Enterprise’s survey protocol” and “Worker’s characteristics had an impact on the extent of providing questionnaire”. 377 questionnaires suitable for analysis occupational health services, but they had no impact on the were returned. The nonparametric Pearson’s chi-square benefit of these services. test was applied. The nonparametric Mann–Whitney U test was used to calculate the average differences between Keywords: occupational health services, blue-collar two groups. workers, manufacturing enterprises. Results and conclusions. In the last 12 months, only a small percentage of the workers participated in occupational health promotion activities (3.8 to Correspondence to Lolita Pilipavičienė 13.3 percent). The workers who participated in these Institute of Hygiene activities mostly claimed that the activities were Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania beneficial to them (71.4 to 91.3 percent). The workers E-mail: [email protected] most often participated in physical activity promotion activities (13.3 percent). However, in these activities participated less than a half (44.5 percent) of workers who Received 19 August 2016, indicated that these activities were implemented in their accepted 16 September 2016
2016/3(74) 79 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
LIETUVOS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ PAGEIDAUJAMOS PROFESINĖS SVEIKATOS PASLAUGOS
Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Higienos institutas
Santrauka Tikslas. Išanalizuoti, kokių profesinės sveikatos paslaugų pageidauja Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojai. Medžiaga ir metodai. Atliktas aprašomasis momentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 20-ies Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojai, dirbantys gamybiniuose padaliniuose. Naudotas instrumentas – „Anketa darbuotojams“. Užpildytos 377 analizei tinkamos anketos. Taikyti neparametriniai Pirsono χ2 homogeniškumo bei Mantelio ir Henzelio χ2 testai. Rezultatai ir išvados. 69,7 proc. respondentų pageidavo, kad per artimiausius 12 mėn. darbe apskritai būtų vykdomos sveikatos stiprinimo veiklos. Dažniausiai jie pageidavo fizinio aktyvumo skatinimo (44,1 proc.) ir streso darbe mažinimo (42 proc.) veiklų. Didėjant respondentų amžiui, jie statistiškai reikšmingai rečiau pageidavo, kad darbe apskritai būtų vykdomos sveikatos stiprinimo veiklos (Mantelio ir Henzelio χ2 = 5,5; p < 0,05). 58,8 proc. respondentų pageidavo, kad jiems būtų teikiamos kitos profesinės sveikatos paslaugos apskritai, dažniausiai jie norėjo pirmosios pagalbos mokymų (24,7 proc.). Respondentų amžius neturėjo įtakos kitų profesinės sveikatos paslaugų pageidavimų dažniui.
Reikšminiai žodžiai: profesinės sveikatos paslaugos, darbininkai, apdirbamosios gamybos įmonės.
ĮVADAS Lietuvos Respublikos Šešioliktosios Vyriausybės Apdirbamosios gamybos įmonėse dirba 15,3 proc. 2012–2016 m. programoje pažymima, kad „joks tau- Lietuvos užimtų gyventojų (2016 m. II ketv. duome- pymas dirbančiųjų sveikatos ir gyvybės sąskaita ne- nimis) [1]. Švedijos tyrėjai paskelbė, jog gamyboje gali būti leistinas“ [7], o 2014–2020 m. nacionalinės dirbantys darbininkai, palyginti su administracijos pažangos programoje numatyta „siekti darbo vietų darbuotojais, mažiau nerimauja, tačiau daugiau rūko, saugos ir kokybės, stiprinti profesinės sveikatos prie- pasižymi didesniu liemens ir klubų santykiu, didesne žiūrą įmonėse ir įstaigose“ [8]. Lietuvos Respublikos trigliceridų koncentracija kraujyje, blogesne emoci- teisės aktai reglamentuoja, jog profesinės sveikatos ne savikontrole, blogiau vertina savo sveikatą [2]. specialistas įmonėje organizuoja pirmosios pagalbos Prancūzijos ir Šveicarijos tyrėjai pritaria, jog darbi- teikimą bei teikia kitas profesinės sveikatos paslau- ninkai savo sveikatą vertina blogiau ir daugiau dienų gas, pavyzdžiui, konsultuoja dėl darbo procesų pri- per metus būna nedarbingi dėl ligos nei tarnautojai taikymo darbuotojų galimybėms, rengia darbuotojų [3, 4]. Olandijos tyrėjai nustatė, jog 78 proc. gamy- sveikatos stiprinimo programas [9]. Tačiau pastebė- bos įmonių darbuotojų skundžiasi skausmais kaulų ta, jog darbuotojų dalyvavimui sveikatos stiprinimo ir raumenų sistemoje [5]. Psichosocialinių rizikos veiklose (programose) įtakos turi tai, ar jos atitinka veiksnių (pvz., didelių darbo reikalavimų, nepakan- konkrečių darbuotojų pageidavimus. Pagal poreikius kamos bendradarbių paramos) poveikis siejamas su pritaikytos sveikatos stiprinimo darbe veiklos gali didesne gamyboje dirbančių darbuotojų susižalojimo sumažinti darbuotojų kaitą ir padidinti įmonės pro- rizika [6]. duktyvumą [10]. Tyrimo, atlikto 4 Europos šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje), metu Adresas susirašinėti: Lolita Pilipavičienė tyrėjai padarė išvadą: jei nebus atsižvelgiama į že- Higienos institutas mesnio išsilavinimo (neturinčių vidurinio išsilavini- Didžioji g. 22, 01128 Vilnius mo) darbuotojų sveikatos stiprinimo darbe poreikius, El. p. [email protected] tai gali turėti įtakos sveikatos netolygumų didėjimui
80 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI tarp skirtingo išsilavinimo asmenų [11]. Japonijos [9] bei 2011–2012 m. Higienos instituto Profesinės tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, jog didesnis darbuo- sveikatos centre atlikto tyrimo rezultatus [16]. Jos tojų pasitenkinimas darbdavio iniciatyva vykdomais suskirstytos į 2 grupes: (1) sveikatos stiprinimas dar- profilaktiniais sveikatos tikrinimais sustiprina jų do- be (fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimas, mėjimąsi savo sveikatos būkle ir rūpinimąsi ja [12, streso darbe, rūkymo mažinimas, profesinių ligų, šir- 13]. Trūksta duomenų, kokių sveikatos stiprinimo dies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologi- darbe veiklų ar kitų profesinės sveikatos paslaugų nių ir alerginių ligų profilaktika); (2) kitos profesinės pageidautų Lietuvos darbuotojai. sveikatos paslaugos (pirmosios pagalbos mokymai, Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokių profe- supažindinimas su profilaktinio darbuotojų sveikatos sinės sveikatos paslaugų pageidauja Lietuvos apdir- tikrinimo rezultatais, konsultacija dėl darbo procesų bamosios gamybos įmonių darbuotojai. pritaikymo darbuotojo galimybėms, konsultacija dėl asmens apsaugos priemonių panaudojimo, skiepiji- TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI mas bei psichologo konsultacija dėl bendradarbiavi- Atliktas aprašomasis momentinis tyrimas, kuriame mo ir tarpusavio santykių darbe gerinimo). dalyvavo Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių Laikyta, kad respondentas apskritai pageidauja darbuotojai, dirbantys gamybiniuose padaliniuose. sveikatą stiprinti darbe, jei jis nurodė, jog norėtų bent Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto vienos iš aukščiau išvardytų sveikatos stiprinimo dar- leidimas. Tiriamoji populiacija, tyrime dalyvavusių be veiklų. Analogiškai laikyta, kad respondentas aps- įmonių atranka, imties dydžio nustatymas ir respon- kritai pageidauja kitų profesinės sveikatos paslaugų, dentų demografinės charakteristikos smulkiau apra- jei jis nurodė, jog norėtų bent vienos iš aukščiau iš- šyti ankstesnėje publikacijoje [14]. vardytų kitų profesinės sveikatos paslaugų. Skaičiuo- Tyrime naudoti du tyrėjų parengti instrumentai: ti minėtų pageidavimų dažniai (nepateikti lentelėse) „Anketa darbuotojams“ ir „Įmonės apklausos proto- bei atskirų sveikatos stiprinimo veiklų ir atskirų kitų kolas“, tačiau duomenys, gauti iš „Įmonės apklausos profesinės sveikatos paslaugų pageidavimo dažniai protokolų“, šiame straipsnyje neanalizuojami. Ga- (lyginant pagal respondentų charakteristikas – pa- myboje dirbantiems respondentams (darbininkams) teikti lentelėse, kitais atvejais – nepateikti lentelėse). iš viso išdalyta 500 anketų, grąžintos 475 anketos Analizuotos šios respondentų charakteristikos: ly- (95 proc.), atmestos 98 anketos (20,6 proc. grąžintų tis, amžius, išsilavinimas (pradinis, pagrindinis, vidu- anketų), analizuotos 377 anketos. „Anketoje darbuo- rinis / spec. vidurinis, aukštesnysis, aukštasis), darbo tojams“, be kitų socialinių ir demografinių klausimų, laikas (fiksuotas / pamainomis), nedarbingumas dėl respondento prašyta pažymėti, kaip jis vertina savo ligos (neturėjo / turėjo), subjektyvus sveikatos ver- sveikatos būklę (pateikta 5 balų skalė), kaip jis verti- tinimas (prasta ir vidutinė / gera ir labai gera). Res- na savo santykius su bendradarbiais (pateikta 5 balų pondentų amžius sugrupuotas pagal SPSS programa skalė) bei kiek dienų (prašyta įrašyti skaičių) per apskaičiuotus tercilius (pagal respondentų amžiaus paskutinius 12 mėn. jis buvo nedarbingas dėl ligos. reikšmes imtis padalyta į tris maždaug lygias dalis). Respondento prašyta nurodyti, ar per artimiausius Duomenų analizei naudotas statistinis paketas 12 mėn. jis pageidautų išvardytų profesinės sveika- SPSS for Windows (v. 17.0). Skirtumai tarp dvinarių tos paslaugų, taip pat palikta galimybė įrašyti kitas rodiklių vertinti neparametriniu Pirsono (angl. Pear pageidaujamas profesinės sveikatos paslaugas. Šia- son’s) χ2 homogeniškumo testu. Sudarant lenteles me straipsnyje analizei (grupėms palyginti) taip pat 2x3, kai vienas iš parametrų (amžiaus grupė) pa- panaudoti duomenys, gauti iš respondentų atsakymų, teiktas ordinalia skale, taikytas Mantelio ir Henzelio kokios profesinės sveikatos paslaugos jiems buvo su- (angl. Mantel-Haenszel) χ2 testas. Skirtumai laikyti teiktos per paskutinius 12 mėn. statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05. Profesinės sveikatos paslaugomis laikytos vei- klos, organizuojamos darbo vietoje siekiant apsaugo- REZULTATAI ti ir stiprinti darbuotojų saugą, sveikatą ir gerovę, taip Darbuotojų pageidavimai dėl sveikatos pat gerinti darbo sąlygas ir darbo aplinką [15]. Šiame stiprinimo darbe tyrime analizuotos pageidaujamos profesinės sveika- 262 (69,7 proc.) respondentai (n = 376) pageidavo, tos paslaugos pasirinktos ir įtrauktos į „Anketą dar- kad jų darbovietėje apskritai būtų stiprinama svei- buotojams“ atsižvelgus į Įmonių darbuotojų saugos ir kata (mokymai, mankštos, prevencinės programos sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų reikalavimus ar pan.).
2016/3(74) 81 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
1 lentelėje pateikti duomenys apie atskirų sveika- stiprinimo darbe veiklų pageidavimus nustatyta, jog tos stiprinimo darbe veiklų pageidavimo dažnius ir jų didėjant amžiui respondentai statistiškai reikšmingai skirtumus. Atsižvelgiant į respondentų charakteristi- labiau pageidauja stresą darbe mažinančių veiklų kas analizuota, kokių sveikatos stiprinimo darbe vei- (Mantelio ir Henzelio χ2 = 4,0; p < 0,05), bet statis- klų pageidauja respondentai. Nustatyta, jog moterys tiškai reikšmingai mažiau pageidauja rūkymo maži- statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai norėtų, kad nimo veiklų (Mantelio ir Henzelio χ2 = 4,2; p < 0,05). jų darbovietėse būtų vykdomos stresą darbe maži- Kad pageidaujantys apskritai sveikatą stiprin- nančios veiklos (χ2 = 6,7; p < 0,05), vyrai statistiškai ti darbe, nurodė 64,5 proc. žemesnio išsilavinimo ir reikšmingai labiau nei moterys pageidautų rūkymą 73,2 proc. aukštesnio išsilavinimo respondentų, o tai mažinančių veiklų (χ2 = 19,6; p < 0,05). statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau aukštesnio Didėjant amžiui respondentai statistiškai reikš- išsilavinimo darbuotojai išreiškė didesnį susidomėjimą mingai rečiau pageidauja, kad jų darbovietėje aps- fizinio aktyvumo skatinimo (χ2 = 8,9; p < 0,05), profe- kritai būtų stiprinama sveikata (Mantelio ir Henze- sinių ligų profilaktikos (χ2 = 8,5; p < 0,05) bei alerginių lio χ2 = 5,5; p < 0,05). Analizuojant atskirų sveikatos ligų profilaktikos (χ2 = 4,3; p < 0,05) veiklomis.
1 lentelė. Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų sveikatos stiprinimo darbe veiklų pageidavimo dažniai ir jų skirtumai
Pageidaujamos sveikatos stiprinimo darbe veiklos (n = 376) Širdies ir Cukrinio Onkolo Fizinio Sveikos Streso Profesinių Alerginių Respondentų Rūkymo krauja diabeto ginių ligų aktyvumo mitybos darbe ma ligų profi ligų profi charakteristikos mažinimas gyslių ligų profilak profilak skatinimas skatinimas žinimas laktika laktika profilaktika tika tika abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. p p p p p p p p p (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) 166 99 158 63 127 111 66 131 99 Visi respondentai (44,1) (26,3) (42,0) (16,8) (33,8) (29,5) (17,6) (34,8) (26,3) vyras 83 52 73 50 69 65 40 74 48 (n = 204) (40,9) (25,6) (36,0) (24,6) (34,0) (32,0) (19,7) (36,5) (23,6) Lytis 0,168 0,733 0,924 0,250 0,235 0,477 0,200 moteris 83 47 85 0,010 0,000 58 46 26 57 51 13 (7,5) (n = 173) (48,0) (27,2) (49,1) (33,5) (26,6) (15,0) (32,9) (29,5) 21–34 61 35 44 30 41 33 20 44 34 (n = 126) (48,8) (28,0) (35,2) (24,0) (32,8) (26,4) (16,0) (35,2) (27,2) 35–44 56 35 51 14 36 31 17 37 28 Amžius 0,114 0,355 0,588 0,170 0,235 0,583 0,948 (n = 119) (47,1) (29,4) (42,9) 0,044 (11,8) 0,040 (30,3) (26,1) (14,3) (31,1) (23,5) 45–66 46 37 57 17 43 41 26 46 32 (n = 119) (37,7) (22,7) (47,9) (14,3) (36,1) (34,5) (21,8) (38,7) (26,9) pradinis, pagrindinis, 53 35 56 20 38 37 22 47 31 vidurinis (34,9) (23,0) (36,8) (13,2) (25,0) (24,3) (14,5) (30,9) (20,4) Išsilavi (n = 152) 0,266 0,117 0,161 0,081 0,205 0,206 nimas spec. vidurinis, 0,003 0,004 0,038 aukštesnysis, 111 62 99 41 87 72 43 82 66 aukštasis (50,5) (28,2) (45,0) (18,6) (39,5) (32,7) (19,5) (37,3) (30,0) (n = 221) fiksuotas 61 36 60 25 38 35 21 49 37 Darbo (n = 144) (42,4) (25,0) (41,7) (17,4) (26,4) (24,3) (14,6) (34,0) (25,7) 0,581 0,617 0,794 0,937 0,100 0,343 0,852 0,946 laikas pamainomis 101 61 96 38 86 0,016 72 41 78 58 (n = 224) (45,3) (27,4) (43,0) (17,0) (38,6) (32,3) (18,4) (35,0) (26,0) Nedar neturėjo 109 59 95 38 73 68 43 80 61 bingu (n = 224) (48,9) (26,5) (42,6) (17,0) (32,7) (30,5) (19,3) (35,9) (27,4)
mas dėl turėjo 49 0,120 36 0,544 53 0,880 21 0,967 45 0,437 32 0,404 19 0,391 45 0,852 62 0,822 ligos (n = 122) (40,2) (29,5) (43,4) (17,2) (36,9) (26,2) (15,6) (36,9) (26,2) prasta ir Subjek 50 34 52 16 45 35 24 47 35 vidutinė tyvus (45,0) (30,6) (46,8) (14,4) (40,5) (31,5) (21,6) (42,3) (31,5) svei (n = 111) 0,821 0,220 0,220 0,432 0,073 0,580 0,180 0,138 katos gera ir labai 0,048 116 65 106 47 82 76 42 84 64 vertini gera (43,8) (24,5) (40,0) (17,7) (30,9) (28,7) (15,8) (31,7) (24,2) mas (n = 266)
82 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Sveikatą stiprinti darbe vienodai pageidauja tiek vertino gerai ir labai gerai, statistiškai reikšmingai fiksuotu darbo laiku, tiek pamainomis gamyboje dažniau pageidavo onkologinių ligų profilaktikos dirbantys darbuotojai. Tačiau pamainomis dirbantys veiklų (χ2 = 3,9; p < 0,05). respondentai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė Dažniausiai respondentai pageidavo fizinio akty- pageidaujantys veiklų, susijusių su profesinių ligų vumo skatinimo (44,1 proc.) ir streso darbe mažini- profilaktika (χ2 = 5,8; p < 0,05). mo (42 proc.) veiklų (1 lentelė). 49 tyrimo dalyviai Per paskutinius 12 mėn. 122 (35,3 proc.) tyrimo da- nurodė per paskutinius 12 mėn. jau dalyvavę fizinio lyviai turėjo nedarbingumo lapelį dėl ligos (n = 346). aktyvumo skatinimo darbe veiklose. Jie statistiškai Turėję nedarbingumo lapelį respondentai nurodė, kad reikšmingai dažniau nei nedalyvavę tokiose veiklose per paskutinius 12 mėn. jų nedarbingumas dėl ligos respondentai pageidavo ir toliau dalyvauti fizinio ak- truko 1–120 dienų, vidutiniškai 16,7 dienos (media- tyvumo skatinimo veiklose (χ2 = 5,4; p < 0,05). Streso na – 10 dienų). Tiek nedarbingumo lapelį turėję, tiek darbe mažinimo veiklose per paskutinius 12 mėn. da- jo neturėję darbuotojai vienodai dažnai pageidavo da- lyvavo tik 21 respondentas. Šie tyrimo dalyviai daž- lyvauti visose sveikatos stiprinimo darbe veiklose. niau nei nedalyvavę tokiose veiklose respondentai Prastai ir vidutiniškai savo sveikatą vertinantys pageidavo streso darbe mažinimo veiklų ir ateityje, darbuotojai, palyginti su tais, kurie savo sveikatą tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
2 lentelė. Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų kitų profesinės sveikatos paslaugų pageidavimo dažniai ir jų skirtumai
Kitos pageidaujamos profesinės sveikatos paslaugos (n = 376) Psichologo Supažindinimas Konsultacija Konsultacija konsultacija dėl Pirmosios su profilaktinio dėl darbo pro dėl asmens Respondentų bendradarbiavi pagalbos mo darbuotojų svei cesų pritaiky apsaugos Skiepijimas charakteristikos mo ir tarpusavio kymai katos tikrinimo mo darbuotojo priemonių santykių darbe rezultatais galimybėms panaudojimo gerinimo abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. abs. sk. p p p p p p (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) 93 81 78 49 81 66 Visi respondentai – – – – – – (24,7) (21,5) (20,7) (13,0) (21,5) (17,6) vyras 51 45 45 30 34 40 (n = 204) (25,1) (22,2) (22,2) (14,8) (16,7) (19,7) Lytis 0,850 0,750 0,461 0,276 0,235 moteris 42 36 33 19 47 0,014 26 (n = 173) (24,3) (20,8) (19,1) (11,0) (27,2) (15,0) 21–34 35 30 28 21 27 28 (n = 126) (28,0) (24,0) (22,4) (16,8) (21,6) (22,4) 35–44 24 20 29 11 22 15 Amžius
(n = 119) (20,2) 0,498 (16,8) 0,912 (24,4) 0,224 (9,2) 0,230 (18,5) 0,609 (12,6) 0,319 45–66 29 28 19 14 29 21 (n = 119) (24,4) (23,5) (16,0) (11,8) (24,4) (17,6) pradinis, pa 30 28 31 18 29 19 grindinis, vidu (19,7) (18,4) (20,4) (11,8) (19,1) (12,5) Išsilavini rinis (n = 152) 0,078 0,270 0,904 0,612 0,398 mas spec. vidurinis, 0,036 61 51 46 30 50 46 aukštesnysis, (27,7) (23,2) (20,9) (13,6) (22,7) (20,9) aukštasis (n = 221) fiksuotas 37 28 32 21 34 26 Darbo (n = 144) (25,7) (19,4) (22,2) (14,6) (23,6) (18,1)
laikas pamainomis 54 0,749 52 0,380 45 0,639 27 0,492 47 0,567 39 0,890 (n = 224) (24,2) (23,3) (20,2) (12,1) (21,1) (17,5) neturėjo 55 49 46 26 49 43 Nedarbin (n = 224) (24,7) (22,0) (20,6) (11,7) (22,0) (19,3) gumas dėl ligos turėjo 31 0,878 26 0,887 29 0,499 18 0,410 28 0,835 22 0,777 (n = 122) (25,4) (21,3) (23,8) (14,8) (23,0) (18,0) Subjek prasta ir viduti 23 22 24 15 26 17 tyvus nė (n = 111) (20,7) (19,8) (21,6) (13,5) (23,4) (15,3)
sveikatos gera ir labai 70 0,243 59 0,599 54 0,786 34 0,858 55 0,566 49 0,460 vertinimas gera (n = 266) (26,4) (22,3) (20,4) (12,8) (20,8) (18,5)
2016/3(74) 83 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
Darbuotojų pageidavimai dėl kitų profesinės REZULTATŲ APTARIMAS sveikatos paslaugų Darbuotojų pageidavimai dėl sveikatos 221 (58,8 proc.) respondentas (n = 376) per artimiau- stiprinimo darbe sius 12 mėn. darbe pageidavo, kad jų darbovietėje Kiek daugiau nei du trečdaliai respondentų pageida- apskritai būtų teikiamos kitos profesinės sveikatos vo, kad per artimiausius 12 mėn. darbe būtų vykdo- paslaugos. mos sveikatos stiprinimo veiklos (mokymai, mankš- 76 proc. tyrimo dalyvių, kurie pageidavo sveikatos tos, prevencinės programos ir pan.). Dažniausiai jie stiprinimo darbe apskritai, taip pat nurodė norintys, norėjo fizinio aktyvumo skatinimo ir streso darbe kad darbovietėje būtų teikiamos ir kitos profesinės mažinimo veiklų. Šio tyrimo rezultatai atitinka Olan- sveikatos paslaugos. Tad respondentai, pageidaujan- dijoje atlikto tyrimo rezultatus, kai apklausus gamy- tys sveikatą stiprinti darbe, statistiškai reikšmingai binių įmonių darbuotojus paaiškėjo, jog 55 proc. iš jų dažniau pageidavo gauti ir kitas profesinės sveikatos pageidauja fizinio aktyvumo skatinimo, o 39 proc. – paslaugas (χ2 = 105,2; p < 0,05). streso vadybos veiklų [17]. Suomijos darbo medici- Atskirų kitų profesinės sveikatos paslaugų pagei- nos gydytojų nuomone, norėdamos nuolat ir efekty- davimo dažniai ir jų skirtumai pateikti 2 lentelėje. viai spręsti su darbu susijusio streso problemas, įmo- Analizuojant jas pagal respondentų charakteristikas nės turėtų patvirtinti standartizuotus streso vadybos nustatyta, jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau protokolus [18]. Fizinio aktyvumo skatinimo darbe nei vyrai norėtų psichologo konsultacijos dėl bendra- bei darbuotojų sveikatą ir gerovę stiprinančios inter- darbiavimo ir tarpusavio santykių darbe gerinimo (χ2 = vencijos, taikytos įvairiose šalyse, plačiau aptartos 6,0; p < 0,05). Tokios konsultacijos taip pat statistiškai ankstesnėse publikacijose [19, 20]. reikšmingai dažniau pageidavo ir respondentai, kurie Nedidelėse Lietuvos reabilitacijos ir socialinės savo santykius su bendradarbiais vertino labai prastai, globos įstaigose nustatyta, kad apie 60 proc. darbuo- prastai ar vidutiniškai, palyginti su vertinančiais gerai tojų pageidauja sveikos mitybos programų ir norėtų ar labai gerai (χ2 = 4,1; p < 0,05). įsitraukti į aktyvią laisvalaikio veiklą kartu su šeimo- Didėjant amžiui respondentų noras, kad jų darbo- mis [21]. Mūsų tyrime sveikos mitybos skatinimo vietėse apskritai būtų teikiamos kitos profesinės svei- veiklos darbe pageidavo 26,3 proc. respondentų. katos paslaugos, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Trečdalį mūsų tyrimo dalyvių domino profesinių Amžius, išsilavinimas ir kitos respondentų charakte- ligų profilaktika. Teisės aktai numato, kad įmonėje ristikos neturėjo įtakos jų pageidavimams dėl atskirų tiek profesinės sveikatos specialistas, tiek ir darbuo- kitų profesinės sveikatos paslaugų, išskyrus tai, jog tojų saugos ir sveikatos specialistas turi dalyvauti at- labiau išsilavinę tyrimo dalyviai dažniau pageidavo liekant profesinių ligų tyrimą ir analizuoti jų priežas- būti darbe paskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų (χ2 = 4,4; tis [9]. Lietuvoje vyrauja jungiamojo audinio bei rau- p < 0,05). menų ir skeleto sistemos profesinės ligos [22], tačiau Respondentai, kuriems per paskutinius 12 mėn. užsienio autoriai aprašo ir kitų profesinių ligų atvejus darbovietės siuntimu buvo profilaktiškai tikrinta apdirbamosios gamybos įmonėse. Pavyzdžiui, kepė- sveikata, bet jie nežinojo ar nepakankamai žinojo jams kyla didesnė rizika susirgti profesiniu plaštakų apie šio tikrinimo rezultatus, statistiškai reikšmingai dermatitu. Škotijos kepykloje nustatyta, kad 16 proc. dažniau nei šio tikrinimo rezultatus žinantys tyrimo darbuotojų per paskutinius 12 mėn. bent 1 kartą buvo dalyviai pageidavo būti supažindinti su profilaktinio pasireiškęs plaštakų dermatitas. Tyrėjai rizikos veiks- darbuotojų sveikatos tikrinimo rezultatais (χ2 = 9,7; niu laiko dažną (daugiau nei 20 kartų per dieną) ran- p < 0,05). kų plovimą [23]. Respondentai, kurie per paskutinius 12 mėn. dar- Širdies ir kraujagyslių ligos susijusios su dides- be buvo paskiepyti, statistiškai reikšmingai dažniau niu kūno svoriu ir kūno riebalų mase, padidėjusiu pageidavo ir ateityje darbe būti skiepijami nuo užkre- kraujospūdžiu, pakitusia gliukozės koncentracija čiamųjų ligų (χ2 = 11,3; p < 0,05). kraujyje ir lipidų santykiu kraujo serume. Sisteminės Iš kitų profesinės sveikatos paslaugų dažniausiai literatūros apžvalgos autoriai nustatė, jog yra tvirtų respondentai pageidavo pirmosios pagalbos moky- įrodymų, kad sveiko gyvenimo būdo skatinimo in- mų (24,7 proc.) (2 lentelė). Jų statistiškai reikšmin- tervencijos darbo vietoje efektyvios mažinant širdies gai dažniau pageidavo tie darbuotojai, kurie per pa- ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimą [24]. skutinius 12 mėn. tokiuose mokymuose nedalyvavo Mūsų tyrime išskirta sveikatos stiprinimo darbe vei- (χ2 = 15,1; p < 0,05). kla, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų arba
84 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI jas anksti nustatyti, domino beveik trečdalį respon- Danijos tyrėjai teigia, kad darbininkus dažnai var- dentų. Taip pat 44,1 proc. tyrimo dalyvių nurodė no- gina kontaktinė alergija [31]. Olandų tyrėjai pasiūlė rintys, kad darbo vietoje būtų skatinamas jų fizinis kepyklų darbuotojams numatyti galimą įjautrinimą aktyvumas, o tai irgi susiję su širdies ir kraujagyslių miltais, profilaktinio darbuotojų sveikatos tikrinimo ligų profilaktika. Jungtinės Karalystės tyrėjai nusta- metu naudojant paprasto klausimyno ir taškų skaičia- tė, jog sunkiojoje pramonėje dirbantys vyrai, nors jų vimo metodą, kuris, jų nuomone, net efektyvesnis nei darbe reikia daug fizinių pastangų, turi slaptų širdies serologiniai testai [32]. Tai alerginių ligų profilakti- ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tyrėjai pasiūlė kos darbe pavyzdys. Pageidaujantys alerginių ligų profilaktiškai tikrinant gamyboje dirbančių darbuoto- profilaktikos veiklų nurodė daugiau nei ketvirtadalis jų sveikatą kartu vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų mūsų tyrimo respondentų. bei II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių (pvz., Mūsų tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad aukštes- centrinio tipo nutukimo) paplitimo nustatymo pro- nio išsilavinimo darbuotojai dažniau domisi fizinio gramas. Tai leistų tikslingai atrinkti asmenis, kuriems aktyvumo didinimo veikla, jiems labiau rūpi profe- būtų galima pasiūlyti dalyvauti sveikos gyvensenos sinių ir alerginių ligų profilaktika. Šis rezultatas ati- skatinimo programose [25, 26]. tinka Europos šalių tyrėjų pastebėjimą, jog mažiau Nors tik mažiau nei kas penktas respondentas išsilavinę darbuotojai rečiau mąsto apie sveikatą ir pageidavo dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose, rūpinasi, kokį poveikį jai turi gyvensena. Nebrangios susijusiose su cukrinio diabeto profilaktika, cukrinis dovanėlės (pvz., užkandžiai fizinio aktyvumo užsi- diabetas yra viena iš dažniausių ir daugiausiai visuo- ėmimų metu, loterijos, nedidelis užmokestis už da- menei kainuojančių lėtinių ligų. Be to, daug šios ligos lyvavimą) gali gerokai paskatinti tokius darbuotojus atvejų diagnozuojama vėlai ar lieka nediagnozuoti dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose [11]. [27]. JAV, vykdant Diabeto prevencijos programą, 16,8 proc. mūsų tyrimo respondentų pageidavo gamybinėje įmonėje įdiegta intervencija, skirta nutu- dalyvauti rūkymo mažinimo veiklose. Tai atitinka kimui ir antsvoriui mažinti, skatinant sveiką gyven- Japonijoje atlikto tyrimo rezultatus, kai 16,6 proc. rū- seną. Statistiškai reikšmingai sumažėjo tiek interven- kančių didelės Japonijos automobilių gamybos įmo- cijos dalyvių kūno svoris, tiek kūno masės indeksas. nės darbuotojų nurodė, kad jie labai nori mesti rūkyti Tyrėjai teigė, kad tokią programą įmonėse pajėgtų [33]. Nustatėme, jog vyrai bei jaunesnio amžiaus dar- įdiegti daugelis sveikatos priežiūros specialistų [28]. buotojai dažniau nei moterys ir vyresni darbuotojai Vokietijoje, per 24 mėn. ištyrus apie 13 tūkst. įvai- norėtų, jog darbe jiems būtų suteikta pagalba mesti rių specialybių darbuotojų, gauti netikėti rezultatai: rūkyti. Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Švedijos nustatyta nemažai priešdiabetinės būklės ar net anks- tyrėjų teigimu, tvirtai įrodyta, kad kai kurios inter- čiau nediagnozuoto cukrinio diabeto atvejų (pavyz- vencijos, nukreiptos į individualius rūkančiuosius, džiui, 50-ties ir daugiau metų amžiaus grupėje tokių padidina metimo rūkyti tikimybę. Pavyzdžiui, tai in- atvejų buvo net 11,4 proc.) [27]. dividualus ir grupinis konsultavimas bei farmakolo- Daugiau nei trečdalis respondentų pageidavo, kad ginis gydymas [34–38]. darbovietėje būtų vykdoma onkologinių ligų pro- Beveik kas trečias respondentas mūsų tyrime buvo filaktika. Ji labiau rūpėjo tiems tyrimo dalyviams, 45 metų ar vyresnis. Vyresni tyrimo dalyviai dažniau kurie savo sveikatą vertina prasčiau. Žemiau pa- nei jaunesnieji pageidavo dalyvauti streso bei rūkymo teikti tyrimai yra onkologinių ligų profilaktikos dar- mažinimo darbe veiklose. Tačiau vertindami respon- be pavyzdžiai. Jungtinės Karalystės tyrėjai skatina dentų norą dalyvauti sveikatos stiprinimo darbe vei- darbovietėse taikyti prostatos vėžio prevenciją, vy- klose apskritai nustatėme, jog jaunesni darbuotojai to rams suteikiant informaciją ir paraginant juos esant labiau norėtų. Tad iš esmės galime teigti, jog vyres- reikalui kreiptis į specialistus. Vyrai iš esmės palan- niems gamyboje dirbantiems darbuotojams sveikatos kiai vertina sveikatos stiprinimo darbe kampanijas, stiprinimas darbe rūpi mažiau. Olandijos tyrėjai taip skirtas jiems, tačiau vyriškuose darbo kolektyvuose pat pastebėjo, kad vyresni darbuotojai labiau linkę vyrauja kultūra, kurioje įprasta daugiau juokauti dėl priešintis darbdavio kišimuisi į jų sveikatos reikalus sveikatos problemų, nei rimtai kalbėti apie jas [29]. [39]. Suomijoje, siekiant pagerinti vyresnių (55 metų Vokietijos tyrėjai, atlikdami patikrą dėl odos vėžio, ir daugiau) maisto produktų gamyboje dirbančių dar- dermatologiškai ištyrė beveik 91 tūkst. įvairių Vokie- buotojų gerovę darbe ir darbingumą, vykdyta Senjo- tijos įmonių darbuotojų ir 26,8 proc. jų nustatė odos rų programa. Šios programos dalyviams buvo pasiū- ligų, kurias reikėjo išsamiau tirti ar gydyti [30]. lyta: (1) įvairios saugumo dėl atlyginimo galimybės
2016/3(74) 85 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
(pvz., atlyginimas nemažinamas, jei darbas pakeičia- procesų pritaikymo darbuotojų galimybėms klausi- mas į reikalaujantį mažiau pastangų); (2) atleidimas mais [9]. Tokios profesinės sveikatos paslaugos pa- nuo naktinio darbo ar darbo trimis pamainomis; (3) geidavo apie penktadalis respondentų. Lenkų tyrėjai, galimybė gydytis nemokamai ar subsidijavimo būdu, atkreipdami dėmesį į gamybinių įmonių darbuoto- gavus įmonės gydytojo siuntimą; (4) galimybė priedą jų išankstinio išėjimo į pensiją prevenciją, ragina prie atlyginimo pakeisti laisvu laiku. Suomių tyrėjai įmones kreipti daugiau dėmesio į tai, kad vyresnių padarė išvadą, jog tokios programos gali sumažinti il- darbuotojų (nuo 45 m. amžiaus) darbo sąlygos būtų galaikį (daugiau nei 21 d. trukmės) vyresnio amžiaus pritaikytos jų galimybėms [45]. Mūsų tyrime respon- darbuotojų nedarbingumą dėl ligos ir šitaip kartu dentų pageidavimo gauti konsultaciją dėl darbo pro- sumažinti priešlaikinio išėjimo į pensiją riziką [40]. cesų pritaikymo pagal jų galimybes dažnis nepriklau- Panašius rezultatus patvirtino ir sisteminė mokslinės sė nuo tiriamųjų amžiaus. literatūros apžvalga [41]. Kad darbe būtų pasiūlyta skiepytis nuo užkrečia- mosios ligos (gripo arba erkinio encefalito), pageida- Darbuotojų pageidavimai dėl kitų profesinės vo 17,6 proc. respondentų. Tai neblogas rezultatas, sveikatos paslaugų nes apskritai Lietuvos suaugusių gyventojų populia- Kitų profesinės sveikatos paslaugų pageidavo kiek cijoje vyrauja neigiamos nuostatos dėl skiepijimosi, daugiau nei pusė mūsų tyrimo respondentų. Tyrimo ypač tarp vyrų ir vyresnio amžiaus žmonių [46]. Mūsų dalyvių amžius neturėjo įtakos šių paslaugų pageida- tyrime pageidavimo skiepytis dažnis tarp vyrų ir mo- vimų dažniui. terų bei tarp skirtingų amžiaus grupių respondentų Kas ketvirtas respondentas pageidavo, kad darbo- nesiskyrė. Tačiau ateityje pasiskiepyti darbe dažniau vietėje vyktų pirmosios pagalbos mokymai, ypač to norėjo aukštesnio išsilavinimo tyrimo dalyviai bei tie norėjo darbuotojai, per paskutinius 12 mėn. tokiuose respondentai, kurie per paskutinius 12 mėn. jau buvo mokymuose nedalyvavę. Pirmosios pagalbos moky- pasiskiepiję darbe. mų poreikį atskleidė ir Graikijoje atliktas tyrimas, ku- Apibendrinant šio tyrimo rezultatus reikia pažy- rio metu nustatyta, jog dauguma gamyboje dirbančių mėti, kad dauguma Lietuvos apdirbamosios gamy- darbuotojų nesugebėtų tinkamai suteikti pirmosios bos įmonių gamybiniuose padaliniuose dirbančių pagalbos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe [42]. darbuotojų pageidauja vienokių ar kitokių sveikatos Daugelis respondentų nurodė, kad su bendradar- stiprinimo darbe veiklų ar kitų profesinės sveikatos biais jie sutaria gerai ar labai gerai. Vis dėlto daugiau paslaugų, taigi domisi saugos, sveikatos ir gerovės nei kas ketvirtas tyrimo dalyvis pageidavo psicholo- darbe gerinimu. go konsultacijos dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių darbo vietoje gerinimo. Dažniau tokios kon- IŠVADOS sultacijos pageidavo darbuotojai, kurie su bendradar- 1. 69,7 proc. Lietuvos apdirbamosios gamybos įmo- biais sutaria blogiau. nėse dirbančių darbuotojų pageidavo, kad per arti- Daugiau nei kas penktas mūsų tyrimo respon- miausius 12 mėn. darbe apskritai būtų vykdomos dentas nurodė, jog jis norėtų būti supažindintas su sveikatos stiprinimo veiklos. Dažniausiai jie pa- profilaktinių sveikatos tikrinimų, vykdomų darb- geidavo fizinio aktyvumo skatinimo (44,1 proc.) davio iniciatyva, rezultatais. Japonijoje atliktais ir streso darbe mažinimo (42 proc.) veiklų. tyrimais nustatyta, kad gamyklose dirbantys dar- 2. 58,8 proc. Lietuvos apdirbamosios gamybos įmo- buotojai pageidauja supažindinant juos su profilak- nių darbuotojų pageidavo, kad apskritai jiems tinio sveikatos tikrinimo rezultatais gauti ir prak- būtų teikiamos kitos profesinės sveikatos paslau- tinių patarimų dėl gyvensenos pokyčių. Tam, kad gos. Dažniausiai jie pageidavo pirmosios pagal- profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai būtų bos mokymų (24,7 proc.). veiksmingi, nepakanka tik anksti aptikti sveikatos 3. Didėjant amžiui darbuotojai statistiškai reikšmin- sutrikimus. Darbuotojų pasitenkinimui profilakti- gai rečiau pageidavo, kad darbe apskritai būtų niais jų sveikatos tikrinimais turi įtakos pasitikėji- vykdomos sveikatos stiprinimo veiklos (Mantelio mas sveikatą tikrinančių specialistų kvalifikacija, ir Henzelio χ2 = 5,5; p < 0,05). Amžius neturėjo naudingų rekomendacijų gavimas bei įsitikinimas, įtakos kitų profesinės sveikatos paslaugų pageida- kad bus užtikrintas privatumas [12, 43, 44]. vimų dažniui. Teisės aktai reglamentuoja, kad profesinės svei- katos specialistas įmonėje privalo konsultuoti darbo Straipsnis gautas 2016-08-19, priimtas 2016-09-16
86 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” ORIGINALŪS STRAIPSNIAI
Literatūra 21. Bulotaitė L, Šorytė D, Šidagytė R, Vičaitė S. Sveikatos stiprinimo 1. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenų bazė. darbe veiklos, jų poreikis ir profesinės rizikos veiksniai Gyventojai ir socialinė statistika. Prieiga per internetą:
2016/3(74) 87 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
41. Crawford JO, Graveling RA, Cowie HA, Dixon K. The health safety 44. Kudo Y, Okada M, Tsunoda M, Satoh T, Aizawa Y. Predictors of and health promotion needs of older workers. Occup Med (Lond). Japanese workers‘ motivation to use the results of worksite health 2010 May;60(3):184-92. checkups in their daily health management. Tohoku J Exp Med. 42. Hatzakis KD, Kritsotakis EI, Angelaki HP, Tzanoudaki IK, 2009 Nov;219(3):231-41. Androulaki ZD. FirstAid knowledge among industry workers in 45. Szubert Z, Sobala W. Current determinants of early retirement Greece. Ind Health. 2005 Apr;43(2):327-32. among blue collar workers in Poland. Int J Occup Med Environ 43. Kudo Y, Satoh T, Kido S, Ishibashi M, Miyajima E, Watanabe M, Health. 2005;18(2):177-84. Miki T, Tsunoda M, Aizawa Y. The degree of workers‘ use of annual 46. Kuprevičienė N, Žagminas K. Lietuvos suaugusių gyventojų health checkup results among Japanese workers. Ind Health. ketinimas skiepytis ir jį lemiantys veiksniai. Visuomenės sveikata. 2008 Jul;46(3):223-32. 2014;3(66):56-67.
Occupational health services wished by blue-collar workers of Lithuanian manufacturing enterprises
Lolita Pilipavičienė, Saulius Vainauskas Institute of Hygiene
Summary promotion activities generally (Mantel-Haenszel χ2=5,5; Aim. To analyze which occupational health services p<0,05). 58.8 percent of the respondents wished other are mostly wished by blue-collar workers of Lithuanian occupational health services generally, most often – first- manufacturing enterprises. aid training (24.7 percent). The age of the respondents did Material and methods. A descriptive cross-sectional not affect the frequency of their need for other occupational study was performed, involving blue-collar workers health services. of 20 Lithuanian manufacturing enterprises. The used instrument was called “Worker’s questionnaire”. Keywords: occupational health services, blue-collar 377 questionnaires suitable for analysis were returned. The workers, manufacturing enterprises. nonparametric Pearson’s chi-square and Mantel-Haenszel chi-square tests were used. Correspondence to Lolita Pilipavičienė Results and conclusions. 69.7 percent of the Institute of Hygiene respondents wished occupational health promotion Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania activities generally in the next 12 months. Most often E-mail: [email protected] they wished physical activity promotion activities (44.1 percent) and work-related stress reduction activities (42.0 percent). With increasing age, the respondents Received 19 August 2016, were significantly less likely to wish occupational health accepted 16 September 2016
88 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” VISUOMENĖS SVEIKATOS PRAKTIKAI
SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS
Įgyvendindamas projektą „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas, NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001“, Higie- nos institutas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų uni- versitetu parengė ir išleido metodines rekomendacijas „Sveikatos netolygumų stebėsena ir vertinimas“. Lei- dinyje pateikiama informacijos apie sveikatos netoly- gumų (SN) stebėseną, analizavimą, vertinimą ir vaiz- davimą, taip pat pridedamas sveikatos netolygumų rodiklių sąrašas, sudarytas remiantis oficialia serga- mumo, mirtingumo, sveikatos priežiūros sistemos pri- einamumo, poreikio, teisingumo ir vartojimo tinkamu- mo statistika bei gyvensenos apklausų duomenimis. SN egzistuoja globaliai, Europos Sąjungoje (ES), tarp šalių ir pačiose šalyse. Sergamumo, mirtingumo, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VTGT) skir- pat pasižymi ir vienais didžiausių vyrų ir moterų tumai stebimi tarp šalies gyventojų, lyčių, skirtingo mirtingumo bei VTGT skirtumais3. išsilavinimo ir nevienodas pajamas gaunančių žmo- 2016–2023 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos nių. Šiuos skirtumus galima apibrėžti sveikatos SN priežiūros plėtros programos tikslai taip pat orientuoti (angl. health inequalities). SN – sveikatos skirtumai, į Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo metų pailgini- susiję su atsitiktinumu ar asmeniniu pasirinkimu ir mą, fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimą, sveikos nebūtinai atspindintys nelygybę1. SN atsiradimas sie- gyvensenos ir jos kultūros formavimą, sveikatos raš- jamas su netolygiu socialinių, aplinkos ir ekonominių tingumo skatinimą. Norint pasiekti numatytus tiks- sąlygų pasiskirstymu, kuris nulemia susirgimų riziką, lus, būtina įvardyti ir taikyti šalyje reikiamas specifi- žmonių gebėjimus išvengti ligų ar galimybes gauti nes priemones, o tam reikalinga objektyvi situacijos reikiamas paslaugas. analizė. Daugelis demografinių SN, tokių kaip lytis ir SN yra aktuali problema ir Lietuvoje. 2014–2025 m. amžius, laikomi dėsningais ir neišvengiamais, tačiau Lietuvos sveikatos strategijoje keliami tikslai: il- tokie SN, kaip, pavyzdžiui, netolygus sveikatos prie- ginti VTGT, gerinti sveikatos santykių teisumą ir žiūros paslaugų prieinamumas, gali būti sumažinti. gyvenimo kokybę, gyventojų sveikatą, mažinti SN, Metodinių rekomendacijų „Sveikatos netolygumų tačiau gilėjanti gyventojų socialinė nelygybė turi stebėsena ir vertinimas“ tikslas – padėti visuomenės neigiamos įtakos šių tikslų įgyvendinimo proce- sveikatos stebėsenos specialistams, dirbantiems įvai- sui. Lietuva yra viena iš ES valstybių narių, kurioje riuose sektoriuose, rinkti, stebėti ir vertinti pagrindinius stebimi vieni didžiausių pajamų nelygybės rodik SN rodiklius. Tikimasi, kad šis leidinys bus pagalbinė liai ir jų augimo tendencijos. Lietuvos statistikos priemonė nustatant pagrindines SN problemas savival- departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos dybėse, tikslingai planuojant ir taikant sveikatos gerini- gyventojas, kas antras bedarbis, kas trečias kaimo mo ir SN mažinimo intervencijas. El. metodinių reko- gyventojas ar daugiavaikė šeima ir kas ketvirtas mendacijų versiją galima atsisiųsti iš Higienos instituto 65 metų ar vyresnis asmuo patiria skurdo riziką. interneto tinklalapio adresu: http://goo.gl/U12F2n. Tokie žmonės neturi galimybės skirti pakankamai pajamų kokybiškoms gyvenimo sąlygoms sudaryti Vincentas Liuima ir sveikatai gerinti2. Lietuva ES šalių kontekste taip Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras
1 Kawachi I. A glossary for health inequalities. Journal of Epidemiology and Community Health. 2002;56(9):647. 3 Kalėdienė R, Starkuvienė S, Petrauskienė J ir kt. Lietuvos vyrų ir moterų 2 Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2011. Lietuvos sveikatos vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės netolygumai bei juos lemiančios mirties programa: rezultatai ir išvados. Vilnius, 2011. priežastys. Medicina. 2010;46(11):77480.
2016/3(74) 89 VISUOMENĖS SVEIKATOS PRAKTIKAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
PARENGTOS METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖL DARBUOTOJŲ GEROVĖS STIPRINIMO KURIANT DARBUI IR ASMENINIAM GYVENIMUI DERINTI PALANKIĄ DARBO APLINKĄ
Higienos institutas išleido metodines rekomenda- cijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į darbuoto- jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą bei padėti Lietuvos įmonėms ir įstaigoms kurti dar- bui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką, kuri stiprintų darbuotojų gerovę. Darbuotojų gerovė yra vienas pagrindinių veiks- nių, taikomų apibūdinant ilgalaikį organizacijų veiks- mingumą, o pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gy- venimo yra reikšminga jų gerovės patyrimo sąlyga. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą jaučiantys darbuotojai pasižymi mažesniu patiriamu stresu, di- desne motyvacija dirbti ir darbingumu, geresne fizine ir psichikos sveikata, didesniu pasitenkinimu darbu ir bendrai gyvenimu. Rekomendacijos parengtos remiantis Higienos institute atlikto tyrimo „Gerovės patyrimas derinant srityse dirbančių specialistų ir darbuotojų mokymų darbą ir asmeninį gyvenimą darbuotojams grįžus iš organizavimą. Nurodoma, kodėl tai svarbu ir kaip vaiko priežiūros atostogų“ (2014–2015 m.) ir kitų tai įgyvendinti. Rekomenduojamas veiklos kryptis Lietuvoje bei užsienyje atliktų tyrimų rezultatais, taip iliustruoja pateikiami Lietuvoje ir užsienio šalyse pat su darbuotojų sveikata ir gerove susijusių tarptau- veikiančių įmonių gerosios patirties pavyzdžiai. tinių organizacijų ir institucijų pateikiama informa- Metodinės rekomendacijos skiriamos Lietuvos cija, įmonių gerąja patirtimi. Stiprinant darbuotojų įmonių ir įstaigų darbdaviams ir vadovams, taip pat gerovę ir kuriant darbui bei asmeniniam gyvenimui profesinės sveikatos ir žmogiškųjų išteklių valdymo derinti palankią darbo aplinką, organizacijose reika- srityse dirbantiems specialistams. lingas sistemiškas požiūris. Todėl rekomendacijos Daugiau informacijos galite rasti Higienos institu- apima įvairias veiklos kryptis: darbui ir asmeniniam to tinklalapio skiltyje „Leidiniai“. gyvenimui derinti palankios organizacijos kultūros kūrimą, darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti pa- Dovilė Šorytė lankių darbo sąlygų diegimą, darbdavių / vadovų, Higienos instituto profesinės sveikatos / žmogiškųjų išteklių valdymo Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyrius
90 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA” VISUOMENĖS SVEIKATOS PRAKTIKAI
INOVACINIAI JAUNIMO ŠVIETIMO METODAI, SKIRTI SVEIKAI GYVENSENAI IR PROFESINEI SVEIKATAI UGDYTI
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro akcentuojantis holistinį požiūrį į savo sveikatą. LSS (PSC) specialistai dalyvavo tarptautiniame projekte kartu su LPSA organizavo jaunimo seminarus ir sto- „Inovaciniai jaunimo švietimo metodai, skirti sveikai vyklas, tam panaudodami LSS 25 metų patirtį ir kitų gyvensenai ir profesinei sveikatai ugdyti“ (toliau – šalių ekspertų rekomendacijas. Pristatant inovacinius Projektas). Projektas buvo vykdomas 2015–2016 m. švietimo metodus ir siekiant išsiaiškinti jų patrauklu- Jo koordinatorius – Lietuvos sveikuolių sąjunga mą jaunimui, buvo taikomos įvairios fizinio aktyvu- (LSS), partneriai: Higienos institutas, Lietuvos pro- mo formos, atsipalaidavimo sesijos, organizuojamos fesinės sveikatos asociacija (LPSA), Islandijos, Suo- sveikatingumo mugės ir parodos. mijos tyrimo institutai, Latvijos Liepojos rajono mo- II etapas. Parengti apklausos įrankį, taikant kykla. Projektas finansuotas Šiaurės ministrų tarybos gerosios praktikos pavyzdžius projekto partnerių remiamos programos „NordPlus Horizontal“, skirtos organizacijose, ir atlikti apklausą, siekiant išsiaiš- bendradarbiavimui švietimo srityje skatinti, lėšomis. kinti jaunimo gyvensenos įpročius, jų žinias apie Juo siekta taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrau- profesinę sveikatą. Pagrindinis poveiklės vykdyto- klius švietimo metodus, naudojamus projekto partne- jas – Higienos instituto PSC. 2015 m. rugsėjo mėn. rių šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Islandijoje ir Suo- Vilniuje organizuotas Projekto partnerių susitikimas. mijoje, didinti suinteresuotų organizacijų gebėjimus Jaunimo apklausai parengta ir bandomojo tyrimo diegti sveikos gyvensenos principus ir teikti žinias metu išbandyta anketa, apimanti bendrą demografinę jaunimui apie profesinę sveikatą. Tikslinė grupė – vi- informaciją, fizinį aktyvumą, mitybą, stresą / emoci- suomenės sveikatos biurų (VSB) specialistai, jauni- nę sveikatą, mokymosi vietą. Apklausti 359 mokslei- mo organizacijų, mokyklų, darbdavių, nevyriausybi- viai iš 13-os Lietuvos mokyklų. Paaiškėjo, kad dau- nių organizacijų (NVO) atstovai, savivaldybių gydy- guma moksleivių savo sveikatą vertina gerai, nors tojai, policijos komisariatų specialistai, dirbantys su didelė dalis jų turi sveikatos nusiskundimų, iš kurių bendruomene, jaunimu. dažniausi – sutrikęs miegas, nugaros ir (ar) kaklo bei Projekto veiklos vykdytos etapais. I etapas. Su- pasikartojantys galvos skausmai. Paaugliai norėtų rinkti informaciją apie jaunimui ugdyti taikomus dalyvauti sveikatingumo, fizinio aktyvumo progra- švietimo metodus ir gerosios praktikos pavyzdžius mose, jie pageidauja daugiau žinių apie sveiką mity- partnerių organizacijose bei šalyse. Dalyvaujant bą, psichikos sveikatą. susitikimuose su jaunimu ir suinteresuotomis orga- Šioje srityje ypač reikšminga projekto partnerių iš nizacijomis, švietimui ir informacijai apie sveiką Islandijos patirtis. Islandijos socialinių tyrimų centras gyvenseną ir profesinę sveikatą pateikti išbandytos (ICSRA) pristatė programą „Jaunimas Europoje – įro- įvairios mokymo metodikos: stalo žaidimai, testai, dymais pagrįsta pirminė prevencija“ (The Youth in Eu diskusijos, viktorinos, judrieji žaidimai. Partneriai iš rope – Evidence Based Primary Prevention Program). Latvijos jaunimo ugdymui sėkmingai taiko progra- Tai tarptautinė programa, skirta miestų savivaldybėms mą „Paparčio žiedas“, kurioje mokymai vaikams ir ir vietos bendruomenėms – mokykloms, kolegijoms, paaugliams vedami naudojant keturias „sveikatinimo NVO ir kt. Ji taikoma siekiant sumažinti vaikų, pa- stoteles“ – kalbama apie kūną ir fizinę sveikatą, mity- auglių ir jaunimo svaigalų vartojimą. Įgyvendinant bą, tarpusavio santykius, žalingus įpročius. Partneriai Islandijos mokslininkų sukurtos prevencinės progra- iš Suomijos pristatė šioje šalyje taikomas jaunimui mos priemones pasiekta ypač gerų rezultatų: 1998– skirtas sveikos gyvensenos skatinimo rekomendaci- 2015 m. 15–16 metų amžiaus grupės jaunuolių alko- jas ir inovacinius vertinimo testus. Tarp patrauklių holio vartojimas sumažėjo nuo 42 iki 5 proc., kanapių naujų metodų paminėtas RaPatti metodas – dirbant vartojimas – nuo 17 iki 5 proc., rūkymas – nuo 23 iki porose ar grupėse taikomas žaidimas, skatinantis 3 proc. Islandijos mokslininkai pastebi, kad reikšmin- jaunuolių motyvaciją keisti gyvensenos įpročius, gai mažiau alkoholio vartoja ir rūko jaunuoliai, kurie
2016/3(74) 91 VISUOMENĖS SVEIKATOS PRAKTIKAI „VISUOMENĖS SVEIKATA”
daugiau laiko praleidžia su tėvais ir turi bendrų pomė- 2016 m. rugpjūčio 22 d. Trakuose vyko tarptautinis gių, taip pat tie jauni žmonės, kurių draugai nevartoja seminaras „Inovaciniai sveikatinimo metodai jaunimo alkoholio, sportuoja ir pan. Tyrimą patariama atlikti ugdymui“. Seminarą organizavo LPSA kartu su Higie konkrečioje bendruomenėje (mokykloje, seniūnijoje, nos instituto PSC, Sveikatos mokymo ir ligų preven- NVO ir pan.), o ne pateikti vidutines reikšmes šalyje cijos centru. Seminare dalyvavo 55 VSB specialistai ar regione; stengtis kuo anksčiau pristatyti rezultatus ir iš Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Kauno, Vilniaus, bendrai su tėvais, politikais, mokyklų vadovais ieškoti Vilkaviškio, Druskininkų ir kitų Lietuvos miestų. Re- prevencinių priemonių. Jau 10 metų ši programa sėk komendacijose bus pateikiama testų ir žaidimų, pa- mingai vykdoma įvairiose Europos šalyse. Lietuvoje dedančių jaunuoliams patiems įvertinti savo elgsenos taikoma nuo 2014 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įpročius, taip pat Suomijos instituto pasiūlytas testas savivaldybėse. Programos rezultatai pristatyti 2016 m. fiziniam aktyvumui vertinti. Atsakymai pateikiami rugsėjo 22 d. konferencijoje Bukarešte, Rumunijo- interaktyvia forma arba pridėtame erdviniame žaidi- je. Daugiau informacijos apie programą ir pasiektus me. Higienos instituto PSC specialistai teikė siūlymus rezultatus galima rasti interneto tinklalapyje www. projekto koordinatoriams dėl inovacinių švietimo me- youthineurope.org. todų „Sveikas Alijas“, „Centimetras: sveikas matas“, III etapas. Dalyvaujant projekto šalių eksper- „Domino–akių gimnastika“. Kuriant žaidimus kartu tams, parengti inovatyvaus pobūdžio rekomendaci- su jaunimu kūrybinėse dirbtuvėse ypatingą smalsumą jas, kurias galėtų naudoti įvairių sričių specialistai, sukėlė fizinių pratimų kompleksas, atliekamas naudo- asmenys, suinteresuoti jaunimo švietimu ir žinių jant „Thera-band“ juostas, ir žaidimas „Domino: akių stiprinimu šioje srityje. Poveiklės koordinatorius – gimnastika“. Suomijos profesinės sveikatos slaugytojų asociaci- Baigiamasis partnerių susitikimas vyko 2016 m. ja. Parengtos inovatyvaus pobūdžio rekomendacijos, rugsėjo 5–7 d. Reikjaviko universitete, Islandijoje. skirtos naudoti įvairių sričių specialistams, asmenims, Diskutuodami apie tolesnį bendradarbiavimą, partne- suinteresuotiems jaunimo švietimu ir žinių stiprinimu riai nutarė rekomenduoti Islandijoje ICSRA parengtą šioje srityje. Įvertinant tyrimo metu išaiškintus jauni- programą taikyti ir kituose Lietuvos ir Latvijos mies- mo gyvensenos įpročius ir jų išsakytą susidomėjimą tuose, pristatyti Suomijoje. Rekomendacijas pasiūly- dalyvauti sveikatinimo programose, rengiant reko- ta įtraukti į prevencines jaunimo švietimo apie sveiką mendacijas parinkta keletas temų: fizinis aktyvumas, gyvenseną ir profesinę sveikatą programas. Taip pat mityba, žalingi įpročiai, psichikos sveikata, ergono- pasiūlyta remiantis islandų gerąja patirtimi parengti mika ir rizikos veiksnių prevencija prie kompiuterio. specialią programą, skirtą žalingiems įpročiams dir- Paskutiniųjų metų Suomijos mokslininkų patirtis rodo, bančio jaunimo kolektyvuose vertinti, ir išbandyti kad žinios sėkmingiau įsisavinamos ir labiau patrau- bandomąjį modelį. kia klausytojo dėmesį, kai jos pateikiamos naudojant inovacinius švietimo metodus – per diskusijas, inte- Raimonda Eičinaitė-Lingienė raktyvius testus, žaidimus, pokalbius su konsultantais. Higienos instituto Profesinės sveikatos centras
92 2016/3(74) „VISUOMENĖS SVEIKATA”
INFORMACIJA STRAIPSNIŲ AUTORIAMS
„Visuomenės sveikata“ yra periodinis mokslinis žurnalas, STRAIPSNIO TEKSTO SKYRIAI: leidžiamas keturis kartus per metus nuo 1996 m. Žurnalo • struktūruota santrauka lietuvių kalba (straipsnio pava- steigėjas ir leidėjas – Higienos institutas. dinimas, autoriai, jų įstaigos, tikslas, tyrimo medžiaga 1997-11-10 Lietuvos mokslo tarybos nutarimu žurnalas ir metodai, tyrimo rezultatai, išvados, reikšminiai žo- įtrauktas į Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą recenzuo- džiai, iš viso 300 žodžių), jamų mokslo žurnalų sąrašą. • 1–6 reikšminiai žodžiai (paminėti santraukoje), Nuo 2005 m. žurnalas indeksuojamas tarptautinėje In- • įvadas, kuris baigiasi darbo tikslo suformulavimu, dex Copernicus duomenų bazėje (http://www.indexcoper- • tyrimo medžiaga ir metodai, nicus.com/). • rezultatai, Žurnalas skirtas mokslininkams, studentams, sveika- • rezultatų aptarimas, tos apsaugos organizatoriams ir administratoriams, visuo- • išvados arba apibendrinimas, menės sveikatos specialistams, edukologams, gydytojams • literatūra, ir kitiems skaitytojams, besidomintiems visų šalies gyven- • struktūruota santrauka anglų kalba (straipsnio pavadi- tojų ar atskirų jos grupių sveikatos ir ją veikiančių veiksnių nimas, autoriai, jų įstaigos, tikslas, tyrimo medžiaga ir problemomis. metodai, rezultatai, išvados, reikšminiai žodžiai, iš viso Žurnale lietuvių ir anglų kalbomis spausdinami re- iki 300 žodžių). cenzuojami originalūs biomedicinos mokslų srities visuo- menės sveikatos krypties ir artimų jai krypčių straipsniai. INFORMUOJAME Taip pat spausdinami nerecenzuojami trumpi pranešimai Lentelės, schemos, brėžiniai ir pan., pateikiami tekste, turi (tezės), atvejų aprašymai, mokslinės diskusijos. Ne moks- turėti atskirą numeraciją. Iliustracijos ir paveikslai turi linėse žurnalo rubrikose („Aktualijos“, „Visuomenės svei- būti nespalvoti, kompaktiški, ryškūs, tekstas juose aiškiai katos praktikai“, „Metodinė medžiaga“) pristatoma in- įskaitomas; grafikus ir paveikslus pageidautina pateikti formacija apie svarbiausius politinius įvykius visuomenės Excel formatu. sveikatos srityje, geros praktikos pavyzdžius, išleistas me- Pirmą kartą tekste minimi sutrumpinimai turi būti todines ir praktines rekomendacijas. paaiškinti. Už straipsnių spausdinimą iš kiekvieno autoriaus ima- Skaičių trupmeninė dalis skiriama kableliu (pavyz- mas 15 Eur mokestis. džiui, 2,15, ne 2.15). Literatūros šaltiniai sąraše pateikiami ta kalba, kuria REIKALAVIMAI RANKRAŠČIUI buvo išspausdinti, straipsnyje jie nurodomi laužtiniuose Redakcijai pristatomi 2 straipsnio egzemplioriai, vienas skliaustuose, pradedant citavimą nuo [1]. Literatūros sąra- jų – pasirašytas visų autorių, arba turi būti atskiras raštiš- šas sudaromas remiantis Vankuverio sistema ir vienodais kas visų autorių leidimas jį spausdinti. Pasirašydami au- reikalavimais biomedicinos mokslo žurnalų rankraščiams toriai garantuoja, kad straipsnis yra originalus, nepažei- („Uniform requirements for manuscripts submitted to bio džia kitų asmenų autorinių teisių ir nėra anksčiau skelbtas medical journals“ JAMA. 1997;277:927-34). spaudoje, o autoriai perduoda visas straipsnio autorines teises leidėjui, jeigu straipsnis bus spausdinamas. Straips- Straipsniai, parengti neatsižvelgus į minėtus reikalavi- nio elektroninė versija pateikiama kompaktiniame diske mus, nepriimami. arba atsiunčiama elektroniniu paštu. Rankraščiai siunčiami adresu: Higienos institutas, Di- Tituliniame lape turi būti nurodyti visi straipsnio au- džioji g. 22, LT-01128 Vilnius. toriai. Atskirai lietuvių ir anglų kalbomis nurodomas at- sakingas autorius (kontaktinis asmuo), jo įstaiga, įstaigos Rankraščiai negrąžinami. adresas, miestas, pašto kodas, el. paštas ir telefonas. Straipsnio tekstas turi būti išspausdintas vienoje Informacija teikiama: A4 formato popieriaus lapo pusėje 12 raidžių dydžiu, pla- tel. (8 ~ 5) 262 5479, faks. (8 ~ 5) 262 4663, čiomis paraštėmis (3 cm), tarp eilučių paliekami dvigubi el. paštas [email protected]. tarpai. Bendroji (su visais priedais) straipsnio apimtis – ne Žurnalo svetainė internete www.hi.lt daugiau kaip 30 puslapių. Puslapiai turi būti numeruoti. Žurnalą „Visuomenės sveikata“ įsigyti arba užsiprenu- STRAIPSNIO STRUKTŪRA: meruoti galima žurnalo redakcijoje. Vieno numerio kai- • straipsnio pavadinimas (iki 150 ženklų, įskaitant tarpus na – 6 Eur. Metinės prenumeratos kaina – 23 Eur. Kaina ir skyrybos ženklus), su pristatymu – 30 Eur. Apmokėti už prenumeratą galima • autorių vardai ir pavardės, internetu arba siunčiant čekį į redakciją (smulkesnė infor- • įstaigų, kuriose atliktas darbas, pavadinimai. macija apie prenumeratą interneto svetainėje www.hi.lt).
2016/3(74) 93 „VISUOMENĖS SVEIKATA”
INFORMATION TO AUTHORS
The journal “Public Health” was established by the Insti- • Introduction, where the purpose of the work is stated, tute of Hygiene, Lithuania in 1996. It is a unique scientif- • Objectives and methods of the study, ic journal in the country, specialized purely in the public • Results, health. It is intended for researchers, public health man- • Discussion, agers and administrators, experts working in the field of • Conclusions epidemiology, biostatistics, occupational health, health • References, promotion, environmental health as well as other readers • Summary in the other language up to 300 words interested in health status of population and factors effect- (Lithuanian, if the article is in English) including ing. The journal is published quarterly. Electronic version the title, authors, institutions, objective, methods, of each issue is placed on the website http://www.hi.lt/ short presentation of the findings, main conclu- Each issue includes pier-reviewed section with origi- sions, keywords. nal papers, including topic related reviews, and non- pier- reviewed sections: editorial and information for public ADDITIONAL INFORMATION health practice, presenting important health policy news, • tables, figures, diagrams, etc, presented in the text good practice examples, guidelines and recommendations. must have a separate enumeration. Illustrations Since 1996 the journal is on the official list of scien- must be of good quality, text of the illustrations tific journals recognized by the Academy of Science of should be clear; Lithuania and it is in Index Copernicus database since • abbreviations mentioned in the text for the first 2005 (http://journals.indexcopernicus.com). time must be explained; A fee of 15 Eur is taken from each author of the accept- • the fractional part of the number in Lithuanian is ed article since 2002. separated by a comma (i. e. 2,16 instead of 2.16); • references to other works should be consecutive- MANUSCRIPT PREPARATION ly numbered in the text using square brackets and The text must be typed with doubled line spacing and wide listed in the original language by number in the margins on the one side numbered sheets. The size of the reference list. List of references should be based on original papers must be restricted to 22 pages (includ- Vancouver system and on “Uniform requirements ing all the supplements), review articles – up to 24 pages, for manuscripts submitted to biomedical journals” guideliness and recommendations - 4 pages, other - no (JAMA 1997; 277:927-34). more than 2 pages, Manuscript and one copy should be sent to the edito- Papers not meeting these requirements are not accepted. rial office (address is given below). Electronic copy of man- All the manuscripts (accepted or rejected) are not uscript on CD shoud be attached or sent by e-mail.The returned. original article must be signed by all the authors or the separate permission signed by all authors must be attached. The manuscripts should be sent to the following ad- Authors’ signatures should guarantee that their article is dress: Institute of Hygiene, Didzioji str. 22, LT-11028 Vil- original, does not interfere with copyright regulations and nius, Lithuania; e-mail: [email protected]. is not previously published, handed or planed for handing to other journals, except in form of thesis or presentation. For more information: Postal and e-mail addresses, telephone and fax num- Phone +370 5 262 4583; Fax +370 5 262 4663. bers of the corresponding author must be enclosed. Subscription rate for subscribers in Europe (postage in- STRUCTURE OF THE ARTICLE cluded): 1 year – 60 Eur. • Title (up to 150 marks, including interval and Payments shoud me made by transfer to bank account: punctuation); • Authors; • Institution(s) to which the work should be attributed. AB SWEDBANK SWIFT code HABALT22 THE TEXT MUST BE DIVIDED INTO for Institute of Hygiene, THE FOLLOWING SECTIONS: Didzioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania • Summary in the same language as the article should not Account number: LT427300010002458929 exceed 300 words), IBAN LT427300010002458929 • Keywords (mentioned in the summary),
94 2016/3(74) UŽRAŠAMS
2016/3(74) 95 UŽRAŠAMS
96 2016/3(74)