LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

Rasa Paukštytė-Šaknienė Vida Savoniakaitė Žilvytis Šaknys Irma Sidiškienė Lietuvos kultūra DZŪKIJOS IR SUVALKIJOS PAPROČIAI

Sudarytojas ŽILVYTIS ŠAKNYS

VILNIUS 2009 UDK 392(474.5) Li239

Tyrimus rėmė

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Knygos leidybąrėmė aO •

LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA

Recenzentai

dr. Petras Kalnius prof. habil. dr. Dalia Marcinkevičienė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė

ISBN 978-9955-847-17-5 © Lietuvos istorijos institutas, 2009 €> Straipsnių autoriai, 2009 TURINYS

ĮVADAS (Žilvytis Šaknys) 9

Foreword (Žilvytis Šaknys) 15

Rasa Paukštytė-Šaknienė VAIKO GIMTIES SOCIALINIO ĮTEISINIMO PAPROČIAI 17

Tyrimų metodika 18

Krikšto motyvacija 20

Krikšto laikas 21 Krikštatėvių parinkimas 23

Krikšto marškinėlių išvaizda ir apeiginė jų prasmė 26 Krikšto marškinėlių forma 26 Apeiginė krikšto marškinėlių reikšmė 27 Krikšto marškinėlių saugojimo laikas 28

Krikštynų apeigos 29

Apeigos iki krikšto 29 Krikštas bažnyčioje 30 Apeigos po krikšto: iki vaišių 30 Apeigos po krikšto: per vaišes 31 Apeigos po krikšto: krikštynų užbaigimas 32 Krikštynų vaišės ir jų mastas 33

Krikštavaikių ir krikštatėvių tarpusavio santykiai 34

Dzūkų ir suvalkiečių papročių savitumai 36

Išvados 37

Šaltiniai ir literatūra 38

Customs of Social Legitimisation of the Child's Birth (Summary) 40

5 Žilvytis Šaknys INICIACINIAI IR KALENDORINIAI JAUNIMO PAPROČIAI 63

Tyrimų metodika 64

Tradicinių kalendorinių švenčių populiarinimas ir tyrimai sovietmiečiu 66

Iniciaciniai papročiai 67

Tradicinių iniciacinių apeigų raiška. Merginų apeigos 68 Įrašymas į bernus, kompaniją. Naujokų „krikštynos" 68 Pirmasis pasas 69 Pirmasis atlyginimas 69

Advento ir gavėnios sambūriai 70

Kalendorinių Švenčių vakarėliai 71

Kalėdų vakarėliai 71 Naujųjų metų vakarėliai 72 Užgavėnių vakarėliai 72 Velykų vakarėliai 72 Sekminių vakarėliai 72 Joninių vakarėliai 73

Jaunimo vaikštynės 73

Tarpušvenčio persirengėliai 74 Užgavėnių persirengėliai 75 Verbos 76 Velykų vaikštynės 76

Margučiai 76

Laistymasis 77

Supimasis 77

Apeiginės ugnys 77

Laužai 77 Fejerverkai 77

Vedybų spėjimai. Priviliojimai 78

Vedybiniai spėjimai 78 Priviliojimai 79

6 Dzūkų ir suvalkiečių tradicijų kalendorinių švenčių savitumai 79

Išvados 81

Šaltiniai ir literatūra 81

Youth Initiation and Calendar Customs (Summary) 84

Irma Šidiškienė KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRĖS. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE 111

Tyrimų metodika 112

Vedybų būtis: siekiai ir sprendimai 113

Sutartuvės 113 Vestuvių apeigų pasirinkimas ir vertinimas 114 Santuokos pasirinkimas ir vertinimas 116 Vestuvių puotos vieta 117

Vestuvių apeigos: kontaktiniai simboliniai veiksmai 119

Vestuvių išvakarės 119 Jaunikio sutikimas 119 Tėvai išleidžia jaunuosius 120 Vykimas namo po santuokos 120 Kelio tvėrimas 120 Jauninu pasirengimo gyventi savarankiškai patikrinimas (išbandymai) 121

Tėvai pasitinka jaunuosius 121

Stalo išpirkimas 122

Šokiai grįžus po santuokos 122

Dovanojimas 122

Vestuvių pabaiga 123 Vestuvių apeigos: statusiniai simboliniai veiksmai 125

Jaunieji 125

Gnubtuvės 127

Pamergės ir pabroliai 128

Piršliai, svotai 128

Prietarai 129

Išvados 130

Šaltiniai ir literatūra 131

The Landmarks of Cultural Identity. Symbolic Actions at a Wedding (Summary) 132

7 Vida Savoniakaitė ŠIUOLAIKINAI DZŪKAI IR SUVALKIEČIAI 153

Apie etnografinio tyrimo metodologiją 154

Pateikėjai 155 Regioninė tapatybė 157 „Vietiniai" 160 Žiniasklaida 161 Turizmas 162 Kasdieninė būtis 162 Amatai ir pomėgiai 164 Papročiai ir tradicijos 165 Išvados 166 Šaltiniai ir literatūra 168

Dzūkians and Suvalkians in Present-Day (Summary) 169 ŽEMĖLAPIŲ RODYKLĖ / INDEX OF MAPS 189 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 191

8 KULTŪRINIO TAPATUMO GAIRES. SIMBOLINIAI VEIKSMAI VESTUVĖSE

IRMA ŠIDIŠKIENĖ

Kultūra ir jos bruožai yra dinamiški, jų kitimą lemia simboliniai veiksmai simbolio reikšmes dažnai sustipri­ ne tik ekonominiai, politiniai, socialiniai pokyčiai, bet na. Wendy Leeds-Hurwitz, tyrinėdama etniškai mišrių ir žmonių gyvensena, kuri iš dalies atskleidžiama ti­ sutuoktinių vestuves, pastebėjo, kad vestuvėse stipriausi riant tapatumus. Kultūroje, kaip gyvenamojoje individų simboliai yra tie, kurie sėkmingai nauju būdu sujungia aplinkoje, formuojasi įvairūs tapatumai ir funkcionuoja skirtingas (prasmingus prigimtose tradicijose simbolius) tiek veiksmuose, tiek mąstyme, tiek socialinėse prakti­ tradicijas (Leeds-Hurwitz 2002: 216). kose, tiek socialiniuose vaizdiniuose (Gunn 2006: 132). XX a. 8-9 dešimtmetyje Lietuvos etnologai pra­ Manome, kultūrinius tapatumus galima atskleisti tiriant dėjo tyrinėti dabarties liaudies kultūrą. XX a. antros gyvenamojoje individų aplinkoje naudojamus simbo­ pusės Dzūkijos ir Suvalkijos regioną vestuvių apeigas lius, veiksmus ir jų atlikimo prasmės suvokimą, nes jie tyrė keletas autorių. Pasirodė Angelės Vyšniauskaitės rodo kultūrinius individo orientyrus. Tarpdisciplininiai etnografinių regionų studija „Vestuvės Suvalkijos ko­ tyrimai rodo, kad bendriausia prasme simboliai yra vaiz­ lūkiniame kaime" (Vyšniauskaitė 1981: 100-159), taip diniai, žodžiai ir elgsena, kurie turi daugybę prasminių pat jos Pelesos (Baltarusija) (Vyšniauskaitė 2001) ir Ire­ lygmenų. Visų pirma jie yra komunikacija. Simboliai nos Čepienės (Čepienė 1971) Merkinės, Marcinkonių, yra religijos, magijos ir išraiškos kultūros kalba (Wo- Perlojos apylinkėms (visos Varėnos r.) skirti lokaliniai mack 2005: 1). Įvairialypės simbolių prasmės išryškėja tyrinėjimai. Dar kitų autorių tyrimuose buvo apibūdinti priklausomai nuo tyrimo būdo ir tiriamo konteksto, to­ XX a. pradžios - XX a. pirmos pusės atskirų vieto­ dėl kultūrinių tapatumų gaires mėginsime nustatyti na­ vių vestuvių papročiai1 ir tik trumpais komentarais už­ grinėdami vestuvėse atliekamus simbolinius veiksmus siminta apie to meto dabartines vestuves: I. Čepienės ir apeigoms naudojamus simbolius. Atskiri vestuvių (Kriokšlio k., Varėnos r. sav.) (Čepienė 1989), Vidos simboliniai veiksmai yra įsisavinti iš praeities (nulemti Kulikauskienės (Zcrvynos, Varėnos r.) (Kulikauskienė jų prigimtos) kultūros arba kuriami kaip naujos kultū­ 1964) ir Daivos Čcrvokienės-Žilytės (Sintautai, Šakių r. ros realija. Nauju būdu pritaikyti simboliai ar atliekami (Čcrvokienė-Žilytė 1996). XX a. antros pusės merki-

1 Čia minimi tik tie darbai apie XIX a. - XX a. pirmos pusės vestuvių papročius Dzūkijoje ir Suvalkijoje, kuriuose užsimenama apie šiuolaikinius papročius.

111 Irma Šidiškienė niškių (Varėnos r. sav.) (Šidiškienė 2002) ir punskie­ išryškėti tiek jau nustatytos, tiek naujos tendencijos, tik čių (Lenkija) (Šidiškienė 2006a), vilniečių (Šidiškienė neaišku, ilgalaikės ar trumpalaikės. 2008) vestuvės nagrinėtos mano straipsniuose, kurie šį Šios studijos tikslas - atskleisti kultūrinio tapatu­ tyrimą papildo. mo raiškos bruožus Dzūkijos ir Suvalkijos regionuose Kadangi ši studija yra kartografinis vestuvių apei­ XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje. Lyginda­ gų tyrimas, minėtinas ir mano straipsnis apie XIX a. ma naudojuosi minėtais mano atliktais Aukštaitijos ir pabaigos - XX a. pirmos pusės vestuvių simbolinius XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės Lietuvos vestu­ vių kartografiniais tyrimais, remiuosi ir kartografiniais veiksmus ir arealinę jų koreliaciją (Šidiškienė 2003). Lenkijos vestuvių duomenimis, tačiau išleisti du „Lenkų Buvo pastebėta, kad simbolinių veiksmų prasmė ir jos etnografinio atlaso komentarų" tomai, skirti apeigoms ir kaita išryškėja ne tik apeigų sekoje, bet ir kompleksi­ papročiams, atliekamiems iki vestuvių2. Suvalkijos ir nėse sąsajose. Simbolinių veiksmų analizė ir jų lokali­ Dzūkijos vestuvių tyrimui irgi keliami uždaviniai nu­ zavimas padėjo atskleisti tam tikrų simbolinių veiksmų statyti vestuvių simbolinių veiksmų naujoviškumui (jo sąryšius (pagal jų koreliaciją), kurie rodo prasminius jų savitumui ir plitimui), interpretacijoms ir arealinėms ryšius. Kitame kartografiniame tyrime nagrinėtos XX a. koreliacijoms. antros pusės vestuvių apeigos Aukštaitijoje (Šidiškienė 2007). Paaiškėjo, kad XX a. antroje pusėje visuomenės Tyrimo metodika kultūrinio tapatumo bruožu tapo pilietiniai aspektai, nors iš dalies jie išliko konfesiniai. Pilietiškumo as­ Šiame darbe remtasi lauko tyrimais, vykdytais pektas išryškėjo per atsiradusią naują pasirinkimo ga­ 2006-2007 m. Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Medžiaga su­ limybę (tuoktis Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau rinkta apie XX a. 8 dešimtmečio - XXI a. pradžios CM)). Įvedus naują privalomą iškilmingą santuokos vestuves pagal autorės sudarytą anketą „Vestuviniai 3 formą - civilinę metrikaciją, ji buvo įtraukta į vestu­ simboliai" (HES, b. 2327/1 - 45 ). Iš viso apklausta 36 lietuvių (90%), 5 lenkų (3%)4 ir 4 mišrios (7%) vių apeigas, tapo svarbia jų dalimi. Tikintieji tuokėsi šeimos. Iš mišrių santuokų dvi nuotakos lenkės (HES, bažnyčioje neviešai. Simbolinių veiksmų pokyčiai ves­ b. 2327/21 - Kalesninkai, 24 - Nemėžis), viena balta­ tuvių apeigose išryškino lygiavą visuomeniniuose vyrų rusė (HES, b. 2327/17 - Dieveniškės), vienas jaunikis ir moterų santykiuose. Atskleista, jog naujovės, nauji latvis (HES, b. 2327/31 - Garliava), o partneriai lietu­ simboliniai veiksmai plito netolygiai: vieni jų kurioje viai (I žemėlapis). nors vietovėje buvo populiaresni, o kitos naujovės čia 2006-2007 m. apklausti pateikėjai pagal mano suda­ buvo paplitusios mažiau. rytą anketą pasakojo apie savo vestuves, vykusias XX a. Tęsdami papročių tyrimus siekiame išsiaiškinti, ar 8 dešimtmetyje (2 atvejai), XX a. 9 dešimtmetyje vy­ Dzūkijoje ir Suvalkijoje tendencijos buvo panašios kaip kusių vestuvių aprašyta 15, 10 - 19, XXI a. pradžio­ ir Aukštaitijoje. Kadangi daugumos simbolinių veiksmų je (2006 m. imtinai) - 9 (II žemėlapis). Kadangi iš 8 pokyčiai išryškėjo ne arealiniu aspektu, o kaip tam ti­ dešimtmečio užfiksuoti tik 2 atvejai, statistinės anali­ kro meto išdava, todėl panašumai su Aukštaitijos ves­ zės tikslams jie sujungti su 9 dešimtmečio duomenimis; tuvių apeigų kaita a priori tikėtini. Tačiau šiame tyrime skirtingai nei Aukštaitijoje, surinkta daugiau duomenų iš daugiau akcentuojamas naujesnis laikotarpis - XX a. 9 XXI a. pradžioje vykusių vestuvių, todėl šis laikotarpis dešimtmetis - XXI a. pradžia, todėl tikėtina, kad gali taip pat išskirtas.

2 Pirma dalis apima: merginimą, piršlybas, sužieduotuves (Agnicszka Picnczak) ir svečių kvietimą, santuokos išvakares su mergvakariu ir bemvakariu ir civilinę santuoką (Anna Droždž); kita dalis skirta piršlio vaidmeniui sujungiant jaunuosius (A. Piciiczak). 3 Skaičiai rodo aprašo numerį. 4 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 16 - Medininkai, 19 - Bezdonys, 25 - Uutriinonys, 26 - Kalesninkai.

112 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

DZŪKIJA

XX a. 9 deSimtm. XX a. ] 0 dešimtm. XXI a. pr.

didelės —B— vidutinės —A— mažos

SUVALKIJA

XX a. 9 deSimtm. XX a. 10 deSimtm. XXI a. pr.

j—•— didelės —B~~ vidutinės —A— mažos Į

1 pav. Vestuvių iškilmės Dzūkijoje ir Suvalkijoje pagal dydį (%) XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

Kaip matome 1 paveiksle, dauguma apklaustų patei­ sprendimą tuoktis, prašymą tam pritarti, jaunųjų ir jų kėjų per visą tyrimo laikotarpį kėlė dideles vestuves, o tėvų (artimųjų) susipažinimą ir pasitarimą dėl vedybų mažų ir vidutinių vestuvių nesparčiai daugėjo XX a. 9 (plačiau: Šidiškienė 2004). Suvalkijoje ir Dzūkijoje di­ dešimtmetyje - XXI a. pradžioje. Kartografuoti iš visų desnė apklaustųjų dalis atsiklausė tėvų nuomonės, prašė trijų pagal dydį vestuvių simboliniai veiksmai. leidimo arba tiesiog pranešė jiems apie savo sprendimą tuoktis. Vedybų būtis: siekiai ir sprendimai Tiriamu laikotarpiu nuolat daugėja sutartuvių nebu­ vimo atvejų, nes dažnai pateikėjai dar prieš vestuves XX a. antroje pusėje žinia apie vedybas ir pasitari­ gyveno kartu arba seniai draugavo ir nemanė tėvų atsi­ mas bei sprendimai dėl jų kėlimo rodo, kokią reikšmę klausti. Jau XX a. 8 dešimtmetyje pradėjo plisti mada įgyja ar sukuria šis gyvenimo simbolis (vedybos): asme­ pirma paduoti pareiškimus CM, paskui apie tai pranešti ninę, uždarą šeiminę, platesnę socialinę ar kitą. tėvams. Kaip rodo Aukštaitijos tyrimai, 8-9 dešimtme­ Sutartuvės. Kaip minėta Aukštaitijos tome, vestuvių tyje vyravo pareiškimų padavimas civilinės metrikacijos ciklo siaurėjimas XX a. pirmiausia palietė piršlybas. Iš biure prieš sutartuves, nepasitarus su tėvais ir neatsi­ lauko tyrimų matyti, jog pateikėjai kategoriškai teigė, kad klausus jų nuomonės. Mano atlikti etnografiniai lauko jų vedybose piršlybų nebuvo. Jas, galima sakyti, pakeitė tyrimai Dzūkijoje ir Suvalkijoje rodo, jog reiškinio pra­ sutartuvės, apimančios jaunųjų pranešimą tėvams apie nešti tėvams apie ketinimus tuoktis iš anksto ar jau pa-

113 Irma Š i d i š k i e n ė davus pareiškimus civilinei metrikacijai ryškūs pokyčiai vestuvių išlaidas. XX a. antroje pusėje keitėsi vestuvių matyti tik XX a. 10 dešimtmetyje (2 pav.). apeigų kėlimo sprendėjas ir pateikėjų požiūris į dideles Tyrimas atskleidė, kad Dzūkijoje ir Suvalkijoje atve­ vestuves. Mano etnografinių lauko tyrimų duomenimis, jų pranešti tėvams apie ketinimą tuoktis padavus pa­ Dzūkijoje ir Suvalkijoje tiriamu laikotarpiu dėl vestu­ reiškimus CM nuolat daugėjo Dzūkijoje, o Suvalkijoje vių kėlimo paprastai sprendė tėvai, o jaunųjų neklau­ tai matoma tik 10 dešimtmetyje. Dzūkijoje XXI a. pra­ sė (kartais pateikėjos sakėsi, kad jos net nesusimąstė, džioje užfiksuota tiek pat atvejų, kai pranešama tėvams kokių vestuvių norėtų), - užfiksuotas 21 atvejis (t. y. padavus pareiškimus, kaip ir tų, kurie pranešė anksčiau, 15 - dzūkų ir 6 - suvalkiečių). Iš jų daugumai teko pritarti tėvų sprendimui (tik 5 pateikėjos sakėsi, jog o Suvalkijoje atvejus, kai pranešama jau padavus pareiš­ tam nepritarė, bet su sprendimu sutiko). Jaunųjų bei kimus, „keičia" kartu gyvenančių ir dėl santuokos ne- tėvų norai kelti dideles ar vidutines vestuves sutapo beatsiklausiančiųjų jaunųjų skaičius, t. y. apie santuoką 24 atvejais (tiek pat dzūkių ir suvalkiečių), iš kurių 3 žinoma iš anksto (1 žemėlapis). atvejai, kai kėlėsi vestuves patys jaunieji (2 žemėla­ Vestuvių apeigų pasirinkimas ir vertinimas. Pa­ pis). Reiškinį, kai tėvų ir jaunųjų norai kelti vestuves sirinkimą kelti vestuves ar jų nekelti lėmė tėvų bei sutampa ir kai sprendimą lemia tėvai, galime vadinti jaunųjų norai ir galimybės (finansinės, mirties šeimo­ permanentiniu, nes tai tradicijos tėvams spręsti dėl je atvejis ar kitokios). Ilgą laiką svarbiausias veiksnys vestuvių kėlimo tąsa. Regioninio pobūdžio pasikeiti­ buvo tėvų žodis, sprendimas, nes paprastai jie mokėjo mai matyti nuo XX a. 10 dešimtmečio. Būtent nuo

DZŪKIJA

SUVALKIJA

2 pav. Jaunųjų, pasisakiusių apie ketinimą tuoktis prieš paduodant arba padavus pareiškimus, dinamika (%) Dzūkijoje ir Suvalkijoje XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

114 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse pastarojo dešimtmečio Suvalkijoje jau vyrauja atvejai, Mano atliktame tyrime nemažai pateikėjų sakė, jog kai patys jaunieji sprendė, kokios bus vestuvės, ir tik tiesiog norėjo didelių vestuvių, jos - prisiminimas vi­ Dzūkijoje tiek pat, kiek ir jaunieji, sprendė tėvai, kaip sam gyvenimui ar tokie papročiai5, kitos teigė, kad sa­ ir Aukštaitijoje, kur 10 dešimtmetyje tėvų žodis tiek vaime taip išėjo, nes didelė giminė6, ar „norisi su balta pat lėmė kaip ir jaunųjų norai (Šidiškienė 2007: 124). suknele pabūti" (HES, b. 2327/36 - Kriūkai). Kartais Taigi, pažvelgėme, kas priima sprendimus dėl vestuvių tėvai, lėmusieji sprendimą, įrodinėjo jauniesiems, kad kėlimo, tačiau yra kas kita, kokių vestuvių iš tiesų no­ „negražu, jei nedaug svečių" (IIES, b. 2327/11 - Se­ rėjo (ar dabar norėtų) jaunieji. meliškės), dar kitos manė, kad vestuvės reikalingos Pateikėjų, vestuves kėlusių XX a. antroje pusėje, po­ sveikinantiems svečiams atsidėkoti (IIES, b. 2327/33 - žiūris į apeigas išliko konservatyvus, palankus tradici­ Griškabūdis, 40 - Gižai). Nežymiai daugiau pateikėjų niams vestuvių papročiams palaikyti. A. Vyšniauskaitės pasisakė už vidutines ir mažas vestuves (16 atvejų), nes sudarytame etnografinių klausimų lape „Šiuolaikiniai toks buvo jaunųjų poreikis arba tiesiog nenorėjo išlai­ vestuvių papročiai" buvo klausiama, ar vestuvės vyko dauti ar atsispyrė tėvų spaudimui kelti dideles vestuvių su papročiais, ar pateikėjai(-ui) patiko jų vestuvės ir ar vaišes (IIES, b. 2327/39 - Pajevonys). Vis dėlto 9 de­ rengtų savo vaikams vestuves su papročiais? Išnagri­ šimtmetyje - XXI a. pradžioje Suvalkijoje ir Dzūkijoje nėjus Suvalkijoje atliktos apklausos duomenis nustaty­ vestuvės dažniausiai tapatintos su iškilminga ar kiek ta, kad didesnė dalis pateikėjų keltų dideles vestuves, kuklesne puota, rečiau linkstama jas pažymėti siaura­ tačiau, A. Vyšniauskaitės teigimu, 8 dešimtmetyje mo­ me rate. Panašios ir vilniečių vestuvės: nemaža dalis kęsi rečiau norėjo didelių vestuvių su papročiais, ypač jaunųjų taip pat pritarė tėvų norui palaikyti tradicijas iš labiau pasiturinčių šeimų (Vyšniauskaitė 1981: 117). (Šidiškienė 2008: 31). Iš A. Vyšniauskaitės anketų matyti (žr. lent. žemiau), Siekdami suprasti, kokią reikšmę suteikia vestuvėms Laikotarpis Mažos Vidutinės Didelės Iš viso dzūkės ir suvalkietės, išskyrėme tris skirtingus požiūrius | (iki 29) (30-49) (nuo 50) į vestuves su tradicijomis7: 7 dešimtm., % 31 18 51 100 8 dešimtm., % 14 12 74 100 a) jausmingas sakralizuotas požiūris į šios dienos svarbą - taip sakė 10% visų dzūkių ir 6% suvalkiečių8: kad vyravo suvalkiečių požiūris pritarti vestuvėms su svarbu dėl palaiminimo (IIES, b. 2327/24 - Nemėžis), tradicijomis, papročiais. Jie dažniausiai nurodė priežas­ sakėsi „laukė kažkokio stebuklo" (HES, b. 2327/17 - tis: „taip įdomiau", „yra ką prisiminti". Pateikėjų, nuro­ Dieveniškės), tai jausmas, kuris „labiau įpareigoja" džiusių, jog nenorėtų vestuvių su papročiais, buvo per­ (IIES, b. 2327/38 - Slavikai); pus ar dviem trečiosiomis mažiau (žr. lent, žemiau). b) vestuves kelti įdomiau9, jos svarbios kaip pri­

10 11 Rodiklis Buvo mažos Buvo vidutinės Buvo didelės siminimas , šias tradicijas reikia palaikyti . Dzūkėms Kelti tradicines, % 64 74 71 vestuvės svarbios dėl to, jog įdomiau ir dėl prisimini­ Nenorėtų kelti, % 27 21 27 mo (74% visų atsakiusių dzūkių, suvalkiečių - 31%), o Neatsakė, % 5 2 9 suvalkietės kiek dažniau nei dzūkės pabrėžė tradicijas,

5 IIES, b. 2327/15 - Seirijai, 25 - Butrimonys, 26 - Kalesninkai, 27 - Vievis, 28 - Igliauka, 35 - Kudirkos Naumiestis. 6 MUS, b. 2327/14 - Dubičiai, 18 - Marcinkonys, 20 - Dubičiai, 40 - Gižai, 42 - Virbalis. 7 Tai buvo parodyta ir vilniečių vestuvių tyrime. Žinoma, aiškių ribų tarp visų, ypač a ir b variantų, nėra, bet pateikėjos šiuos momentus skirtingai jaučia, išsako, todėl teko išskirti tris pagrindinius požiūrius (Šidiškienė 2008: 31). 8 Iš visų apklaustųjų neatsakė į klausimus 30% dzūkų, suvalkiečių 10%. 9 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 8 - Kučiūnai, 14 - Dubičiai, 15 - Seirijai, 19 - Bezdonys, 25 - Butrimonys, 28 - Igliauka, 32 - Gižai. 10 11US, b. 2327/1 - Simnas, 5 - Sangrūda, 12 - Daugai, 21 - Kalesninkai, 23 - Alovė, 26 - Kalesninkai, 27 - Vievis, 35 - Kudirkos Naumiestis. 40 Gižai, 42 - Virbalis. 11 HES, b. 2327/3 Jieznas, 7 - Seirijai, 31 - Garliava, 36 - Šakiai, 37 - Gelgaudiškis, 41 - Liudvinavas.

115 Irma Šidiškienė

„taip turi būti" (25%), o tai paminėjusių dzūkių tesu­ kų registravimo tą pačią dieną ir bažnytinių santuokų daro 11%; pakilimas (kartu padaugėjo atvejų priimti sakramentus, c) vestuvių nesureikšmino, vertino abejingiau, manė, jei anksčiau buvo susirašę tik CM), susijęs su tautiniu kad tai primestos tradicijos12, sakė, kad kitiems [sve­ atgimimu (Šidiškienė 2002: 201). čiams] svarbu, o jauniesiems - ne (HES, b. 2327/33 - XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje Dzūkijo­ Griškabūdis); dabar darytų kitaip, paprasčiau (HES, je ir Suvalkijoje abi santuokas registruodavo tą pačią b. 2327/43 - Balbieriškis) arba visai jų nedarytų (HES, dieną. Santuokos, sudarytos tik CM, užfiksuotos Suval­ b. 2327/45 - Liudvinavas). Taip manė 5% dzūkų ir 38% kijoje (2 atvejai), kai jaunasis buvo partinis (priklausė suvalkiečių. Taigi XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje Komunistų partijai) (HES, b. 2327/29 - Gražiškiai, 33 - vestuvės jaunųjų vis labiau vertinamos kaip svarbios pri­ Griškabūdis). Pagal tai, kur buvo sudaryta santuoka, 3 siminimo ir įdomumo bei tradicijos išlaikymo požiūriu. paveiksle išskirti santuokos sudarymo atvejai: tik CM, Santuokos pasirinkimas ir vertinimas. XX a. tik bažnyčioje ir abiejose institucijose. 8-10 dešimtmetyje santuokos Lietuvoje buvo regis­ Tyrimas rodo, kad akivaizdžiai vyrauja abi santuo­ truojamos dažniausiai tiek bažnyčioje, tiek Civilinės kos formos, sudaromos tą pačią dieną.

XX a. 9 dešimtm. XX a. 10 dešimtm. XXI a. pr.

civilinė —B— bažnytinė —A— abi

3 pav. Santuokos sudarymo formos dinamika (%) XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje Dzūkijoje ir Suvalkijoje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis) metrikacijos biure. Jei jos vyko ne tą pačią dieną, tai Aukštaitijoje tirtas ir ankstesnis laikotarpis, todėl iš­ vestuvės dažniausiai keltos po santuokos CM. Kaip ryškėjo, kad XX a. 8-9 dešimtmetyje maždaug trečdalis rodo Merkinės apylinkių (Varėnos r. sav.) vestuvių santuokų buvo registruojamos tik civilinės metrikacijos tyrimai, tik CM sudarytos santuokos dažniau pasitai­ biure, o bažnytinė santuoka nebuvo viešinama ir san­ kė XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje - 8 dešimtmetyje. tuokos Sakramentas dažniausiai teiktas neiškilmingai Nustatyta, jog apsiribojimas tik CM yra šio laikotar­ (Šidiškienė 2007: 125). Suvalkijoje ir Dzūkijoje XX a. pio realybė, susijusi su iškilmingos civilinės metrika­ 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje, kai santuokos regis­ cijos įvedimu Lietuvoje, kuri jaunuosius tąsyk tenkino truotos ne tą pačią dieną, vestuvės beveik visada keltos (Šidiškienė 2006b: 91), o etniškumo aspektas, galėjęs po CM13, iš jų dvi pastarosios keltos kartu su jų vaikų lemti jo pasirinkimą, neišryškėjo. Tarp tų merkiniškių, krikštynomis. Užrašytos tik vienerios vestuvės, keltos kurie neregistravo bažnytinės santuokos, 8% buvo lie­ 1988 m. po bažnytinės santuokos (HES, b. 2327/7 - tuvių ir 6% - mišrių šeimų (Šidiškienė 2002: 204). Po Seirijai) (3 žemėlapis). šio laikotarpio Merkinėje buvo pastebėtas abiejų santuo-

12 HES, b. 2327/13 - Veisiejai, 29 - Gražiškiai, 30 - Lukšiai, 39 - Pajevonys. 13 HES, b. 2327/9 - Perloja, 32 - Gižai, 39 - Pajevonys, 44 - Kazlų Rūda.

116 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

Nuomonė, kuri santuoka gražesnė ar priimtinesnė pa­ Buvo prisipažinusių, kad bažnyčioje tuokėsi tik dėl teikėjai, dažnai sakyta, jog gražios ir iškilmingos abi ap­ galimų šnekų - „kaip čia be šliūbo" (HES, b. 2327/8 - eigos - tiek CM, tiek bažnyčioje, tačiau daugumai, ypač Kučiūnai) ar dėl to, kad liepė motina (HES, b. 2327/28 - dzūkėms, svarbesnė bažnytinė. Pagrindinės priežastys: Igliauka, 30 - Lukšiai). Viena pateikėja kaip svarbiau­ jos yra tikinčios (11 atvejų), todėl bažnytinė santuoka sa­ sią veiksnį nurodė jaunavedžių tarpusavio susitarimą, vaime yra reikšmingesnė, dvasingesnė (HES, b. 2327/8 - o santuokos formos „ne tik nesvarbios, bet jų gali ir Kučiūnai, 35 - Kudirkos Naumiestis), bažnyčios aplinka nebūti" (HES, b. 2327/39 - Pajevonys). gražesnė (HES, b. 2327/4 - Senieji Trakai, 17 - Dieveniš­ Kaip matome, labiau imta vertinti bažnytinę santuo­ kės) ar jaukesnė, malonesnė (HES, b. 2327/5 - Sangrūda, ką, todėl galima sakyti, jog XX a. pabaigoje - XXI a. 11 - Semeliškės, 35 - Kudirkos Naumiestis)14, tikima, pradžioje išryškėjo konfesinio tapatumo aspektai, va­ kad bažnyčioje palaiminta santuoka yra stipresnė (HES, b. 2327/38 - Slavikai, 40 - Gižai), šis žingsnis siejamas dinasi, pateikėjas tapatinasi su išpažįstamos religijos su dora (HES, b. 2327/34 - Zapyškis). nuostatomis ir jos bendruomenės nariais. Bažnytinė Apklausus, kuri pateikėjams svarbesnė, reikšmingesnė santuoka svarbesnė dzūkėms XX a. 9 dešimtmetyje - santuokos dalis - ar bažnytinė, ar CM, atsakiusiųjų, kad XXI a. pradžioje, o suvalkietėms - vestuves kėlusioms bažnytinė buvo svarbesnė, daugiausia užfiksuota XX a. XX a. 10 dešimtmetyje. 10 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje. Vien CM svarba Vestuvių puotos vieta. XIX a. pabaigoje - XX a. paminėta XX a. 9 dešimtmetyje (4 pav.). pradžioje lietuviai vestuves kėlė abiejose pusėse, t. y.

DZŪKIJA

XX a. 9 dešimtai. XX a. 10 dešimtai. XXI a. pr.

- bažnytinė - abi

SUVALKIJA

XX a. 9 dešimtai. XX a. 10 dešimtai. XXI a. pr.

>-iline - bažnytinė - abi

4 pav. Santuokos formos svarbos dinamika (%) Dzūkijoje ir Suvalkijoje XX a. 9 dešimtmetyje XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

14 Tai patvirtino ir analogiški vilniečių vestuvių tyrimų rezultatai (Šidiškienė 200S: 30).

117 Irma Šidiškienė nuotakos tėvų namuose (ji išleidžiama po santuokos joje vyrauja nuotakos tėvų namuose keliamos vestuvės, Sakramento iš tėvų namų) ir jaunojo tėvų namuose, o Dzūkijoje daugėja kitur keliamų ir išlieka abiejose kur priimama nuotaka (rečiau, jei jaunikis eina užku­ pusėse keliamų vestuvių. XX a. antroje pusėje Aukš­ riomis, tuomet būna jaunojo išleidimas jo namuose ir taitijoje vestuves kėlė dažniausiai vieno iš sutuoktinių priėmimas nuotakos pusėje). XX a. daugėjo vestuvių, pusėje, t. y. jų tėvų namuose, kartais abiejose pusėse keltų vienoje pusėje - nuotakos arba jaunojo bei kitur, ir rečiau kitur - kavinėje, salėje ar kitoje vietoje. Tam neutralioje vietoje (toliau - kitur). tikra niveliacija, t. y. susilyginimas (tiek nuotakos, tiek Vestuvių kėlimo vietos atžvilgiu išryškėjo tenden­ jaunikio tėvų namuose keliamų vestuvių skaičius) iš­ cijos, kai vestuvės dažniau keltos kitur, bet išlieka pa­ ryškėjo 9 dešimtmetyje (Šidiškienė 2007: 127). Dzū­ protys jas kelti nuotakos namuose. Anksčiau surinkti kijoje ir Suvalkijoje tiriamu laikotarpiu taip pat vyravo A. Vyšniauskaitės duomenys rodo šių tendencijų užuo­ vestuvės, keliamos nuotakos tėvų namuose, ir mažėjo mazgas: Suvalkijoje XX a. 7-8 dešimtmetyje vyravo vestuvių, keliamų abiejose pusėse. Pastarųjų, kaip ma­ kėlimas nuotakos tėvų namuose. 8-ajame kiek daugiau tyti 4 žemėlapyje, dar pasitaikė Dzūkijoje XX a. 8-9 nei 7-ajame jos keltos jaunikio tėvų namuose, o abie­ dešimtmetyje. Tuo metu taip pat užfiksuota jaunikio jų tėvų namuose mažėjo nuo 14,5% 7-ajame iki 8,5% tėvų namuose keliamų vestuvių dažniau Dzūkijoje nei 8-ajame. Kitur keltų vestuvių šiek tiek didėjo nuo 3,3 Suvalkijoje, ir atitinkamai jų kelta nuotakos tėvų na­ iki 4,3% atitinkamai 7 ir 8 dešimtmetyje (Vyšniauskaitė muose mažiau Dzūkijoje negu Suvalkijoje. Kitur kelta 1981: 122). vestuvių tik Vilniaus apskr. XX a. 10 dešimtmetyje - Mano tyrimų duomenimis, naujosios tendencijos XXI a. pradžioje (5 pav.). vestuvių vietos atžvilgiu išryškėjo XX a. 10 dešimtme­ Iš turimų duomenų matyti, kad Dzūkijoje ir Suval­ tyje, o XXI a. pradžioje jos tapo dar aiškesnės. Suvalki­ kijoje kaip ir Aukštaitijoje tiriamu laikotarpiu vestuvės

DZŪKIJA

XX a. 9 dcšimtm. XX a. 10 dcšimtm. XXI a. pr.

- jaunikio - abiejose - kitur

SUVALKIJA _____

4 O

A- - -^_{&^^~ e—— •==—r'"" 1 —A XX a. 9 dcšimtm. XX a. 10 dcšimtm. XXI a. pr.

-nuotakos —B—jaunikio —A—abiejose —Ö— kilur

5 pav. Vestuvių, keliamų vienoje ar abiejose jaunųjų pusėse Dzūkijoje ir Suvalkijoje, dinamika (%) XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

118 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

išliko platesnio socialinio rato švente, nes jos dažniau­ 21 - Kalesninkai), bet gerokai dažniau pateikėjos prisi­ siai keltos didelės arba vidutinės - sukviečiami gimi­ pažindavo, kad nežino, ar buvo bernvakaris15. nės, draugai, o vietos atžvilgiu jos tampa neutralesnės Dzūkijoje ir Punsko apylinkėse (Lenkija) ankstesniais ir labiau atsižvelgiama į abiejų jaunųjų sutikimą, negu laikais, t. y. XIX a. - XX a. pradžioje, atsisveikinimo kurio priėmimą į antrosios pusės namus. vakaras būdavo surengiamas iki vestuvių prieš savaitę Toliau panagrinėsime, kaip konkrečiai kito atskiri ar dvi (Vaicekauskienė 1995: 88). Tokio pobūdžio susi­ simboliniai veiksmai vestuvių apeigose Dzūkijoje ir Su­ būrimai žinomi ir punskiečių vestuvėse XX a. pabaigoje valkijoje. Nagrinėsime pagrindinius simbolinius veiks­ (Šidiškienė 2006a: 114). Mano tyrime užfiksuota tokių mus, kurie, kaip ir Aukštaitijos tome, sugrupuoti į dvi atvejų nebuvo. Užrašytas atvejis, kai mergvakarį ir ber- pagrindines grupes: kontaktinius ir statusinius. Kontak­ nvakarį šventė naujoviškai kavinėje Vilniuje su įvairiais žaidimais (HES, b. 2327/27 - Vievis) ir kitas atvejis - tai tiniai atliekami vestuvių dalyvių, kartais ir esančių šalia. vakarojimas namuose (HES, b. 2327/42 - Virbalis). Savo veiksmais jaunųjų pulkai ir kiti dalyviai užmezga, Jaunikio sutikimas. XIX a. pabaigoje - XX a. pra­ kuria naujus ryšius: susipažįsta, vienas kitą pamalonina džioje Lietuvoje vyravo „priešiškas" jaunikio sutikimas ar kitaip veikia savo dėmesiu, vieni išleidžia, kiti priima nuotakos namuose: pulkui reikėjo įveikti kamantinėjimą į savo erdvę ir kt. Statusiniai simbolizuoja pasikeitusius prie vartų. Kai kur nuotaka išeidavo jaunikio pasitikti jaunųjų statusus: iš jaunuolių pereinama į vedusiųjų gru­ (jaunojo pulką svečiams iškamantinėjus), kitur buvo at­ pę, suteikiamos naujos pareigos ir pan. (plačiau Šidiš- vedama kelis kartus netikra nuotaka, kol pasirodydavo kienė 2003 : 42-44 ir Šidiškienė 2007: 128). tikroji, arba reikėjo, išvadavus užsėstą stalą, nuotaką su­ rasti. Dzūkijoje bene anksčiausiai iš kirų regionų XX a. Vestuvių apeigos: kontaktiniai simboliniai veiksmai įsitvirtino draugiškas, svetingas jaunojo ir jo pulko su­ tikimas: juos pasitikdavo prie durų nuotakos tėvas su Vestuvių išvakarės. Jaunimo susibūrimas vestuvių duona ir druska (Vyšniauskaitė 1995: 312). Jis paplitęs išvakarėse vadintas mergvakariu, Suvalkijoje dar va- ir dabar Dzūkijoje bei Punske (Šidiškienė 2006a: 118). karynomis, o Dzūkijoje - vakaronėmis (Vyšniauskaitė XX a. antroje pusėje didesnėje Lietuvos dalyje įsivyravo 1995: 305). A. Vyšniauskaitės duomenimis, Suvalkijoje paprotys vestuvių dieną jaunikį sutikti svetingai. XX a, 7-8 dešimtmetyje užfiksuota vos 2% su papro­ XX a. antroje pusėje Suvalkijoje ir Dzūkijoje užra­ čiais vykusių vestuvių, kuriose buvo mergvakaris (Vyš­ šyti (nors ir netolygiai) visi trys sutikimo būdai. Pagal niauskaitė 1981: 115), Dzūkijoje dar 7 dešimtmetyje jų A. Vyšniauskaitės duomenis, Suvalkijoje jaunikio pul­ vyko 69%, o bernvakarių (didvakarių) 24% (Vyšniaus­ kui XX a. 7-8 dešimtmetyje užtvertas kelias 3% atve­ kaitė 1995: 386). Mano duomenimis, XX a. 9 dešim­ jų (Vyšniauskaitė 1981: 127). Dzūkijoje mano fiksuota tmetyje - XXI a. pradžioje Dzūkijoje ir Suvalkijoje jau­ pora atvejų (HES, b. 2327/13 Veisiejuose (1993 m.) ir nimas (draugai, artimieji) kartais sueidavo ten, kur vyks HES, b. 2327/7 Seirijuose (1988 m.)), kur jaunikiui buvo vestuvės, ir puošdavo namus, salę, apipindavo vartus, užtvertas kelias (įėjimas), jo pulkas klausinėtas (5 že­ duris (6 atvejai). Nuotakos draugės dažniausiai padėda­ mėlapis). Simboliniais „priešiško" sutikimo veiksmais vo pasiruošti vestuvių puotai. Šio susibūrimo tiesiogiai laikytini nuotakos slėpimas arba netikros nuotakos atve­ mergvakariu nevadindavo. Dauguma pateikėjų sakėsi dimas. Nuotakos slėpimas labiau paplitęs Aukštaitijoje išvakarėse nieko nedarančios (33 atvejai), kai kurios to­ negu Dzūkijoje. Mano tyrime jis aptiktas tik pietinėje kio susibūrimo prasmės nežinojo. Vis dėlto bernvakaris Dzūkijos dalyje (6 žemėlapis). Suvalkijoje ypač mėgs­ kartais buvo daromas (HES, b. 2327/11 - Semeliškės, tamas simbolinis veiksmas atvesti netikrą nuotaką16.

15 HES, b. 2.127/3 - Jieznas, 22 - Onuškis, 23 - Alovė, 31 - Garliava, 42 - Virbalis. 16 Šiuo atveju vis dėlto keblu tvirtinti, kaip sutiktas jaunikis, nes nuotaka jį pasitinka svetingai, jau po „priešiško" sutikimo (t. y. kitos nuotakos atvedimo).

119 Irma Šidiškienė

Pastarąjį mini 47% pateikėjų XX a. 7-8 dešimtmetyje dauguma atsisveikino stovėdami (Vyšniauskaitė 1981: (Vyšniauskaitė 1981: 127). 129). Dzūkijoje, atsisveikinus su tėvais, nuotaka dar Kaip nauja praktika galima įvardyti A. Vyšniauskai­ XX a. 8 dešimtmetyje kartais buvo tris kartus apveda­ tės užrašytą veiksmą, kai jaunikis atsiveža Jaunikiu" ma apie stalą (Kriokšlys, Varėnos r.) (Čepienė 1989: aprengtą žmogų, kuris eina pasitikti netikros nuotakos 180). Paminėtas ir simbolinis veiksmas, kai nuotaka (Vyšniauskaitė 1995: 390). Šį paprotį galima laikyti meta per namo stogą kilimėlį, ant kurio klūpojo atsi­ tam tikra simbolinio veiksmo atsvara netikros nuotakos sveikindama su tėvais. Šis atvejis pateikėjos pasako­ personažui (simbolinių veiksmų, atliekamų tiek vyrui, tas kaip lietuviams nebūdingas, nes taip darė nuotaka tiek moteriai, lygiava). Dauguma mano apklaustųjų (1996 m.), kurios motina baltarusė, o daugiau tokių pasakojo, jog Suvalkijoje jaunikis pasitiktas netikros atvejų pateikėja nežinanti (HES, b. 2327/20, 1. 155 - Dubičiai, Varėnos r.). nuotakos ir kartais atvežamas netikrai nuotakai pasi­ tikti netikras jaunikis, o svetingas jaunikio pasitikimas Vykimas namo po santuokos. Po santuokos namo (be kamantinėjimo) Suvalkijoje mano užfiksuotas tik vestuvininkai neskubėjo. Pagal mano ir A. Vyšniaus­ kaitės surinktą medžiagą, XX a. antroje pusėje po CM Zapyškyje ir Igliaukoje, o A. Vyšniauskaitės duome­ (ir bažnyčios) Dzūkijoje ir Suvalkijoje namo paprastai nimis, jis paminėtas 40% apklaustųjų (Vyšniauskaitė vykdavo tik tie vestuvininkai, kurie nekėlė vestuvių ar 1981: 127). jas darė mažas. XX a. antroje pusėje Lietuvoje (taip Tėvai išleidžia jaunuosius. Išvykstančius tuoktis pat Dzūkijoje ir Suvalkijoje) vykta fotografuotis, ves­ jaunuosius tėvai laimino. XX a. antroje pusėje visoje tuvininkai važiuodavo per tiltus ir nuotaką nešdavo per Dzūkijoje dažniausiai jaunieji klaupėsi prieš tėvus ant juos ar į piliakalnį (HES, b. 2327/3 - Jieznas, 26 - Ka­ kilimėlio (kartais bučiuodavo rankas)17, jie jaunuosius lesninkai). Tokių simbolinių veiksmų nepasitaikė tik ke­ laimino, t. y. peržegnojo, sakė linkėjimus ir davė bu­ 18 liose apklaustų vestuvių, būtent mažose (8 žemėlapis). čiuoti kryžių (Čepienė 1971: 257, Vyšniauskaitė 2001: Jaunieji, jei vienas iš jaunųjų tėvų buvo miręs, ant kapo 62, Šidiškienė 2006a: 119). Mano tyrime apklaustose padėdavo krepšelį gėlių19. Dalis apklaustųjų apsiribojo lenkų šeimose buvo duodamas bučiuoti šventojo pa­ tik fotoateljė paslaugomis - jų vestuvės buvo mažos veikslėlis (iš šešių lenkų šeimų taip darė keturios, o iš ar sutrukdė prastas oras20. Nuo XX a. 10 dešimtmečio keturių mišrių - viena. Kitos iš pastarųjų šeimų darė vis dažniau nevykdavo į fotoateljė, o samdė fotografą- taip pat, kaip ir minėtos lietuvių šeimos). Tai patvirtina jis darydavo tiek reportažines, tiek fotosesijas gamtoje, ir lenkų, gyvenančių Vilniaus ir Šalčininkų r., apklausa istorinėje vietovėje, parke, rūmuose ir kitur; tai išplito (Tomaševič, Mardosa 2007a: 19). Lietuvių vestuvėse ir visoje Lietuvoje (Šidiškienė 2005, 2006a). Būdami atsisveikinant kryžius kartais nebuvo bučiuojamas; jau­ gamtoje ne tik fotografuojasi, bet ir žaidžia įvairius žai­ nieji atsistodavo, pasibučiuodavo su tėvais, artimaisiais dimus, užkandžiauja. Tokie simboliniai veiksmai, kaip ir svečiais, atsisveikindavo ir išvykdavo. Suvalkijoje važiavimas per tiltus, į gamtą, vaišės kavinėje, pateikėjų buvo daug atvejų, kai jaunieji prieš tėvus nesiklaupė: manymu, skirti laikui pratęsti, kad šeimininkės spėtų paprastai gražiai atsisveikino, pasibučiavo, tėvai palin­ padengti stalą. kėjo geros kloties (7 žemėlapis). Su kitais artimaisiais, Kelio tvėrimas. XX a. antroje pusėje vestuvinin­ svečiais jaunieji atsisveikindavo paduodami ranką, pa­ kams, grįžtantiems iš santuokos, kaime, miestelyje pa­ sibučiuodami. A. Vyšniauskaitės duomenimis, XX a. kely ar prie namų kelią tvėrė jaunimas, kaimynai, vaikai, 7-8 dešimtmetyje jaunieji taip pat klaupėsi (tik 2%), o o kieme - svečiai. Jei užtvaros, vartai buvo suaugusiųjų,

17 Klaupimasis prieš tėvus, rankų bučiavimas ir tėvų laiminimas šlakstant jaunuosius šv. vandeniu, bučiuojant į kaktą bei uždedant jaunie­ siems ant galvų rankas, žinomas tradicinėse lenkų vestuvėse (Lciiska-Bąk 1999: 164, 166). 18 HES, b. 2327/44 - Kazlų Rūda, 10 - Kapčiamiestis, 9 - Perloja. 19 HES, b. 2327/5 - Sangrūda, 6 - Perloja, 7 - Seirijai, 8 - Kučiūnai, 12 - Daugai, 16 - Medininkai, 25 - Butrimonys, 30 - Lukšiai, 31 - Garliava, 33 - Griškabūdis, 34 - Zapyškis, 41 - Liudvinavas. 20 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 31 - Garliava, 28 - Virbalis, 44 - Kazlų Rūda, 45 - Liudvinavas.

120 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

jaunieji išlipdavo21, bet dažniausiai, ypač Suvalkijoje - mažosiose vestuvėse (9 žemėlapis). Jaunųjų išbandymų nelipo. Prie bromo jaunuosius kartais sveikindavo drau­ dinamika pagal dešimtmečius parodyta 6 paveiksle. gai, teikdavo jiems dovanas22. Vaikams piršliai ir pulko Jaunųjų išbandymai lietuvių vestuvėse atliekami di­ pabroliai išmesdavo saldainių pro langą. Vestuvininkai, delėse vestuvėse: spartus išbandymų mažėjimas rodo sužinoję, kad bus daug bromų, stengdavosi „pabėgti nuo mažų ir vidutinių vestuvių daugėjimą (6 pav.) (Suvalki­ jų", t. y. apvažiuoti kitu keliu. XX a. antroje pusėje joje XXI a. pradžioje išbandymų neužrašyta: taip sutapo, Suvalkijoje ir Dzūkijoje kaip ir Aukštaitijoje dažniausiai kad apklaustos mažas vestuves kėlusios pateikėjos, kur vartų paskirtis buvo jauniesiems pasveikinti ir išpirkai šie simboliniai veiksmai nebuvo atliekami). iš jų pulko išprašyti. Tėvai pasitinka jaunuosius. Tirtose vietovėse į Jaunųjų pasirengimo gyventi savarankiškai pati­ santuokos apeigas tėvai paprastai nevyko - „negalima, krinimas (išbandymai). XX a. antros pusės vestuvėse nes vaikams nelaimingas gyvenimas, nesiseks" (HES, paplito jaunųjų išbandymai, ką jie geba dirbti - t. y. b. 2327/22 - Onuškis), išskyrus septynis atvejus Dzū­ įėjusiems į kiemą jauniesiems duodama atlikti įvairius kijoje23 (iš jų penki atvejai kitų etninių grupių šeimos), namų ruošos darbus. Šie išbandymai yra vieni iš tradi­ kai į bažnyčią važiavo. Tėvai sutikdavo jaunuosius prie cinių nuotakos priėmimo į vyro namus, ūkį simbolinių namų durų su duona, druska ir gėrimu, stikliukai bū­ veiksmų transformacija. XX a. antroje pusėje jie ne tik davo apipinti rūtomis. Išgerti duodavo degtinės, rečiau pakito, bet ir buvo įtrauktas jaunikis. Lietuvoje nuo vyno ar šampano, kartais - vandens. Šis tėvų sutiki­ XX a. 8 dešimtmečio didesnė pateikėjų dalis, mano su­ mas jauniesiems grįžtant po santuokos (kaip ir jaunųjų rinktais duomenimis, išbandymus atliko: Dzūkijoje 59, išleidimas) yra simboliniai veiksmai, išlikę kaip vieni o Suvalkijoje 67%. Tarp neatlikusiųjų Dzūkijoje didesnė iš pastoviausių vestuvių apeigose ir labiausiai šiandien dalis buvo iš kirų etninių grupių ar mišrių šeimų ves­ pateikėjų vertinamų. tuvėse (t. y. 64% tokių šeimų neatliko išbandymų tiek XIX a. antroje pusėje - XX a. pirmoje pusėje su­ didelėse, tiek mažose vestuvėse). Tai byloja, jog šiuo tuoktiems jauniesiems grįžus namo (dažniau pas jauni­ aspektu formuojasi lokalus etninio tapatumo išskirtinu­ kį), nuotaka (jaunieji) buvo svečių apibarstoma grūdais mas. Lenkijos lenkų vestuvėse tokie veiksmai plačiai ži­ (dažniausiai avižomis), rečiau gėlėmis. Šis simbolinis nomi ir atliekami vykstant pakeliui iš bažnyčios (Ganc- veiksmas Aukštaitijoje buvo atliekamas retai kur, o kaia 1986: 108). Suvalkijoje jų nebuvo dažniausiai tik Dzūkijoje (lietuvių šeimose) buvo paplitęs (Gervėčiai

100 -i

80

60 Į ]

40 ==—

20

0 \ ^ 1 ' ' 1 1 ' ' DZŪKIJA SUVALKIJA

QXXa.9dcSimtm. • XX a. ludciimtm. DXXIa.pr. I

6 pav. Jaunųjų išbandymų atlikimo Dzūkijoje ir Suvalkijoje dinamika (%) XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

21 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 4 - Senieji Trakai, 11 - Semeliškės, 16 - Medininkai, 17 - Dieveniškės, 19 - Bezdonys, 25 - Butrimonys, 31 - Garliava. 22 MES, b. 2327/11 - Semeliškės, 17 - Dieveniškės, 19 - Bezdonys, tai paplito Punsko (Lenkija) lietuvių vestuvėse (ŠidiSkicnė 2006: 119). 25 HES, b. 2327/4 - Senieji Trakai, 20 - Dubičiai, 16 - Medininkai, 17 - Dieveniškės, 19 - Bezdonys, 24 - Ncmėžis, 25 - Butrimonys.

121 Irma Šidiškienė

(Baltarusija), Merkinė (Varėnos r. sav.), Alytus, Daugai, jaunieji Jaunųjų valsu" (Vyšniauskaitė 1981: 136). Ki­ Vėžionys (abu Alytaus r. sav.), Trakai, Lieponys (abu tas šio papročio variantas - šokius pradeda kas nors iš Trakų r. sav.). XX a. antroje pusėje jis dar labiau retėjo vedusiųjų (jaunųjų tėvai, svotai, piršliai ar piršlys su (Šidiškienė 2007: 13 žemėlapis), o mano Suvalkijos ir svočia). Dzūkijoje žinomas paprotys piršliui ar vyres­ Dzūkijos vestuvių tyrimuose jis užfiksuotas tik Dzūki­ niajam pabroliui pirmajam šokdinti nuotaką, o už tai ji joje dviejose vietovėse: Nemėžyje (HES, b. 2327/24) dovanoja piršliui ir visiems kitiems, šokdinusiems ją, ir Dieveniškėse (HES, b. 2327/17) mišriose šeimose. po rankšluostį. Toks paprotys dar buvo gyvas Peleso­ Punsko (Lenkija) lietuviai šį simbolinį veiksmą linkę je (Baltarusijoje) XX a. 6 dešimtmetyje (Vyšniauskaitė laikyti būdingu lenkų vestuvių papročiams (Šidiškienė 2001: 64); Kriokšlyje (Čepienė 1989: 181), Merkinė­ 2006a: 131). Tiesa, jis buvo žinomas XIX a. - XX a. je, Perlojoje, Marcinkonių apylinkėse (visos Varėnos r. pradžioje įvairių Vakarų Europos šalių ir rusų (Šidiškie­ sav.) dar 8 dešimtmečio pradžioje (Čepienė 1971: 262). nė 2007: 134) vestuvėse. Mano tyrimai rodo, kad šokius pradėjo nejaunieji pusė­ je atvejų visų apklaustųjų. Palyginę kiek iš visų lietuvių Stalo išpirkimas. Iki šių dienų išliko populiarus sta­ ir kiek iš visų lenkų ir mišrių šeimų šokius pradėjo ne lo arba sodo (Dzūkijoje žinomas sodas daromas puo­ jaunieji, matysime, kad: lietuvių šeimose25 tokių atvejų šiant eglutę) išpirkimas. XIX a. antroje pusėje - XX a. buvo 20, o lenkų ar mišrių šeimų26 - 67%. Tai rodo, kad pirmoje pusėje stalą išpirkdavo iš moterų kai kuriose pirmas šokis pradedamas vyresnių porų ar nuotakos su Dzūkijos ir Aukštaitijos vietose. Visur kitur buvo įsiga­ vyresniais vyrais, XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje lėjęs simbolinis veiksmas tiek minėtu ankstesniu metu, taip pat tampa lokalaus tapatumo bruožu. tiek XX a. antroje pusėje išsipirkti stalą ar sodą grįžus iš santuokos, kai rasdavo užsėstą stalą „kitos vestuvės", Kaip minėta Aukštaitijos papročių atlaso tome, simbo­ linius dovanojimo veiksmus priskyrėme kontaktiniams. su Jaunaisiais ir pulku". Netikrais jaunaisiais apsireng­ Juos galima sugrupuoti pagal tai, kam dovanos teikiamos: davo svečiai. Tokį stalą beveik visada išpirkdavo piršlys a) simbolių įteikimas - t. y. statusų suteikimas, jaunasis (svotai) kartu su pabroliais. Pasak A. Vyšniauskaitės, nuotakai įteikia vainikėlį, nuotaka jam prisega puokštelę, šis simbolinis veiksmas, lyginant XX a. 7 dešimtmečio piršliui užriša juostą, pamergės pabroliams įsega gėlytes ir pradžią ir 8 dešimtmečio pabaigą, plito (Vyšniauskaitė pan.; b) apdovanojimai už paramą, pagalbą-1, y. apdova­ 1981: 133). Mano tyrimai parodė, kad paprastai tik ma­ noja tėvus, muzikantus, vairuotojus (seniau kraičvežius), žose lietuvių vestuvėse stalų užsėdimo nedarė: Dzūkijoje šeimininkes ir kitus; c) jaunuosius apdovanoja linkėdami, fiksuoti trys (XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje), sveikindami svečiai, susirinkusieji. XX a. antroje pusėje Suvalkijoje - keturi tokie atvejai (10 dešimtmetyje - jauniesiems buvo įteikiami statusiniai simboliai (plačiau XXI a. pradžioje), kiti atvejai - mišrių ar lenkų šeimų apie tai - kitame skyriuje), jaunikis dar dovanodavo ba­ vestuvėse (po du atvejus XX a. 9-10 dešimtmetyje), iš telius nuotakai, jos motinai ir krikštamotei (Vyšniauskaitė kurių lenkų šeimose nebuvo užsėsto stalo ir didelėse, 1995: 314-315). Dar 8 dešimtmetyje užrašyta atvejų, kai 24 ir vidutinėse vestuvėse (10 žemėlapis). Taigi, čia taip jaunikis atveždavo dovanų batelius nuotakos motinai bei pat matyti lokalaus etninio tapatumo išraiška. krikštamotei (Kulikauskienė 1964: 119) ir nuotakai (Vyš­ Šokiai grįžus po santuokos. Prie simbolinių veiks­ niauskaitė 1995: 386). mų priskirtinas pirmasis šokis grįžus po santuokos. Kone Kad ką nors jaunieji dovanotų vienas kitam, dar visur šokius pradėdavo jaunieji, vidutiniškai 51% visų nėra įprasta. XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje apklaustųjų Dzūkijoje ir Suvalkijoje. A. Vyšniauskaitės Dzūkijoje ir Suvalkijoje jaunieji vienas kitam paprastai tyrimas taip pat rodo, jog XX a. 7-8 dešimtmetyje Su­ nedovanodavo nieko, nors kelios pateikėjos įvardijo to­ valkijoje 95,5% apklaustųjų šokius vestuvėse pradėjo kias dovanas: nuotaka dovanojo laikrodį, o jaunasis jai

24 HES, b. 2327/16 - Medininkai, 19 - Bezdonys, 24 - Ncmėžis, 25 - Butrimonys. 23 HES, b. 2327/4 - Senieji Trakai, 13 - Veisiejai, 22 - Onuškis, 31 - Garliava, 34 - Zapyškis, 36 - Kriūkai, 38 - Slavikai, 42 - Virbalis. 26 HES, b. 2327/17 - Dieveniškės, 19 - Bezdonys, 21 - Kalesninkai, 24 - Ncmėžis, 25 - Butrimonys, 26 - Kalesninkai.

122 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse papuošalą (HES, b. 2327/3 - Jieznas, 9 - Perloja) ar tik Punsko lietuviai: jie dovanodavo tiems tėvams, į kurių nuotakai papuošalą (HES, b. 2327/18 - Marcinkonys, namus nutekėdavo marti ar ateidavo žentas (Šidiškienė 20 - Dubičiai, 34 - Zapyškis), nors kitos pateikėjos 2006a: 124). Dzūkijoje lenkų ir mišriose šeimose di­ dovanomis įvardijo vestuvinius žiedus ir pačias vestuves desnė dalis dovanojo tik jaunojo tėvams (trijose lenkų (HES, b. 2327/19 - Bezdonys, 28 - Igliauka). ir dviejose mišriose šeimose28) - tai žinomas tradicinis Pagrindiniu simboliniu XIX a. - XX a. pirmos pusės lietuvių paprotys, o kitos šeimos (dvi lenkų ir viena veiksmu laikytinas dovanojimas, kai nuotaka apdova­ mišri29) dovanų neteikė niekam - tai nauja ir lietuvių nodavo jaunojo tėvus, artimuosius. Svečiai jaunuosius šeimose dabar žinoma praktika. Dzūkijoje, iš dalies apdovanodavo prieš santuoką (išleidžiant (-ys) jaunuo­ ir Suvalkijoje, 9 dešimtmetyje, o 10-ajame ypač, pa­ sius iš namų) ar po jos. XX a. antroje pusėje svečiai plito paprotys, kai susitarę dovanų nedovanodavo nei dovanas dažniau teikdavo tam skirtu metu viešai: grįžus vienai pusei (nereikalingos išlaidos). Taip sutardavo, iš jungtuvių antrą dieną po pirmo stalo užsėdimo arba nors buvo keltos didelės ar vidutinės vestuvės30, tada vestuvių pabaigoje. Taip darė 81% visų apklaustų dzū­ XXI a. pradžioje netgi užfiksuotas vienas pateikėjos kų, o suvalkiečių 44%, vadinasi, suvalkiečiai jaunuosius teiginys, kad „nebuvo tokios mados" [dovanoti tėvams dažniau apdovanojo neviešai. Sis simbolinis veiksmas dovanas] (HES, b. 2327/45 - Liudvinavas) - tai rodo nepriklausė nuo vestuvių dydžio. Baigiantis vestuvėms, naujos praktikos įsitvirtinimą. Kitų jaunųjų, nedova­ ne tik apdovanojami jaunieji, bet ir jie patys apdovanoja nojusių artimiesiems dovanų, vestuvės buvo mažos ar artimuosius, piršlius, svotus, šeimininkes ir kitus, ką yra nebuvo tėvų31. Panaši tendencija įsivyravo ir vilniečių numatę, atsidėkoja jiems įvairiais suvenyrais. vestuvėse - XX a. pabaigoje dovanų dažnai taip pat Kaip ir Aukštaitijoje, Dzūkijos ir Suvalkijos vietovėse nebedovanodavo tėvams (Šidiškienė 2008: 33). 8-9 dešimtmetyje labai paplito paprotys dalyti dovanas Palyginus analogiškus mano tiek Dzūkijos, Suvalki­ abiejų sutuoktinių tėvams ir artimiesiems. Daugeliu atvejų jos ir Aukštaitijos surinktus duomenis matyti, kad suval­ stengtasi abiejų tėvams, artimiesiems dovanoti vienodas ar kiečių ir aukštaičių dovanojimo artimiesiems papročių panašias dovanas27. A. Vyšniauskaitė teigė, kad Suvalkijo­ kaita panaši (7 pav.). je XX a. 7-8 dešimtmetyje nuotaka apdovanodavo abiejų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje lūžį tarp tradicijos ir nau­ jaunųjų tėvus, piršlius, svotus, vyresnę porą, šeimininkes, jos praktikos matome 9 dešimtmetyje, nors Dzūkijoje muzikantus, paskui svečiai jaunuosius (Vyšniauskaitė tradicija „grįžo" 10-ajame, o Suvalkijoje 9-ajame dar 1981: 147). Kai jaunikis nuotakos pusei nedovanodavo, vyrauja tradicija, tik 10-ajame prasidėjo ir XXI a. pra­ dažnai jis apdovanodavo šeimininkes, muzikantus ir kitus. džioje įsitvirtino nauja praktika. Anketiniai A. Vyšniauskaitės duomenys rodo, jog minėtu Vestuvių pabaiga XIX-XX a. buvo piršlio korimas. metu Suvalkijoje daugėjo atvejų, kai dovanojama abiejų Be piršlio korimo, dar buvo minimas nuotakos vogimas tėvams, o dovanojimo tik jaunojo tėvams atvejų mažėjo. (atvogimas). XX a. antroje pusėje šis simbolinis veiks­ Kad nebūtų dovanojama tėvams, A. Vyšniauskaitės an­ mas išsiplėtė ir buvo vagiama ne tik nuotaka, bet ir ketose iš Suvalkijos nebuvo užfiksuota. pamergės, svočia, siekiant išpirkos ir jų antrųjų pusių. Mano tyrimai parodė, kad paprastai didelėse ir vi­ Plačiau apie tai bus rašoma kituose skyriuose. dutinio dydžio vestuvėse tiriamu laikotarpiu Dzūkijoje Apibendrinant galima pasakyti, kad simboliniai iš­ vyravo tiek abiejų, tiek jaunojo tėvų apdovanojimas, o lydėjimo/sutikimo veiksmai (mergvakaris, jaunojo suti­ Suvalkijoje - abiejų. Paprasčiau šį klausimą sprendė kimas, išleidimas iš namų ir sutikimas) pakito nelabai,

"Tokia praktika žinoma 8-9 dešimtmetyje Sintautuose (Čcrvokicnė-Žilytė 1996: 311), Merkinėje vestuvėse (Šidiškienė 2002: 209). :s I1L-S, b. 2327/2 - Jašiūnai, 19 - Bezdonys, 25 - Butrimonys, 17 - Dieveniškės, 21 - Kalesninkai. :'' IlliS, b. 2327/16 - Medininkai, 26 - Kalesninkai, 24 - Ncmėžis (XX a. pab. - XXI a. pr.). 30 IlliS, b. 2327/4 - Senieji Trakai, 16 - Medininkai, 23 - Alovė, 26 - Kalesninkai, 45 - Liudvinavas. 31 IlliS, b. 2327/24 - Ncmėžis, 43 - Balbieriškis, 44 - Kazlų Rūda.

123 Irma Šidiškienė

DZŪKIJA

XX a. 9 dešimtai. XX a. 10 dešimtm. XXI a. pr.

—•—abiejų tėvams —B—tik jaunojo tėvams —A—nei vieniems

SUVALKIJA

XX a. 9 dešimtm. XX a. 10 dešimtm. XXI a. pr.

—•—abiejų tėvams —B—tik jaunojo tėvams —A—nei vieniems

AUKŠTAITIJA

XX a. 6 dešimtm. XX a. 7 dešimtm. XX a. 8 dešimtm. XX a. 9 dešimtm. XX a. 10 dešimtm. XXI a. pr.

• abiejų tėvams —II—tik jaunojo tėvams —A—nei vieniems

7 pav. Dovanų, dovanojamų artimiesiems Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Aukštaitijoje, santykis (%) XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje vestuvėse (2004-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

abiejuose regionuose tolygiai. Kaip rodo Suvalkijos krinama", ar jaunieji pasirengę santuokiniam gyvenimui tyrimas, išlieka, įsitvirtina provokaciniai apgaulės (ne­ (o ne atsisveikinimo su jaunimu vakarą). tikros nuotakos) veiksmai, o Dzūkijoje, kaip ir Aukštai­ Prisistatymo/priėmimo veiksmai (kelio tvėrimai, tijoje, slėpimosi, kaip ir „priešiško" sutikimo atgarsiai. išbandymai, stalo vadavimas, pirmasis šokis, apdova­ Išleidimo ar atsisveikinimo/linkėjimo veiksmų prasmė nojimas), atliekami po santuokos, skirti, kaip ir buvo, nepakito, nors iš visų jų mergvakaris ir bernvakaris „patikrinti" jauniesiems, ar pasirengę gyventi savarankiš­ įgauna naujovišką išbandymų/žaidimų pobūdį - „pati­ kai - šeimininkauti, ūkininkauti, vaikus auginti ir pan.

124 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

Vestuvių apeigos: statusiniai simboliniai veiksmai „vestuvės - tai balta suknelė" (HES, b. 2327/26 - Ka­ lesninkai). Kitos sakėsi, kad tokia tradicija (3 atvejai)33 Statusiniai veiksmai simbolizuoja pasikeitusius jau­ arba buvo mada ir taip reikėjo - nebuvo kito pasirin­ nųjų statusus: iš jaunuolių pereinama į vedusiųjų grupę, kimo (5 atvejai)34. Pastebėta, jog lietuvės dažniausiai suteikiamos naujos pareigos. Prie pastarųjų priskirtini neakcentuoja baltos nuotakos suknelės kaip skaistumo simboliniai veiksmai, susiję ne tik su jaunaisiais: tai simbolio35, matyt, todėl, kad šis simbolis yra gana nau­ piršlio „korimas", svočios „išvežimas", „skandinimas" jas lietuvių kultūroje, be to, šią prasmę rodė galvos pa­ ar vogimas, pamergės (kartais ir pabrolio) pakėlimas į puošimai. Prie baltos suknelės dažniausiai prie plaukų galinčių tekėti/vesti statusą (Šidiškienė 2007: 141). segė nuotakos šydą ar baltas gėlytes. Vyresnės moterys Jaunieji. XX a. antroje pusėje - XXI a. pradžioje nuotakos puošimąsi be šydo vertino neigiamai: vienai pagrindiniais santuokos simboliais tapo balta nuota­ pateikėjai senelė sakė, kad „be veliumo negerai, reikia, kos suknelė ir vestuviniai žiedai, išliko nuotakos rūtų kad jis būtų" (HES, b. 2327/11 - Semeliškės), o štai vainikėlis. Vestuviniai žiedai kartu su rūtų vainikėliu mano seseriai, kuri tekėjo 1980 m., senelė neleido tekėti nuotakai įteikiami vis rečiau, todėl lauko tyrime buvo be šydo; vienplaukei - gėda (Strielčiai, Alytaus r.). Šis atkreiptas dėmesys į vestuvinių žiedų ir suknelės įsigi­ simbolis itin greitai perėmė rūtų vainiko ar karūnėlės jimo aplinkybes. Žiedus Dzūkijoje, Suvalkijoje (8 pav.), prasmę, kuriomis XIX a. - XX a. pradžioje turėjo teisę kaip ir Aukštaitijoje, jauniesiems dažniausiai pirkdavo puoštis ir būti vienplaukės (ar išleistais plaukais) per jaunikis, o juos išsirinkdavo abu kartu32. Pasitaikė už­ vestuves tik skaisčios merginos (Šidiškienė 2002: 76, fiksuoti atvejį, kai jaunieji 1993 m. gavo dovanų iš 77, 87, 88). Įėjęs į madą nuotakos šydas dėvėtas kartu motinos žiedą ir sau pasidarė iš jo vestuvinius (HES, su rūtų (ar kitu visžaliu) vainiku, karūna ar girliandomis. b. 2327/38 - Slavikai). Lietuvoje XX a. antroje pusėje nuotakos šydas puoštas Balta nuotakos suknelė Lietuvoje plačiai paplito mažu rūtų vainikėliu36. XX a. antroje pusėje (Šidiškienė 2002: 205) - jauno­ Analogiškai Lenkijoje kai kur (Rudeko apyl. (Pienc- sios taip norėjo ir „taip yra labai gražu" (8 atvejai), zak i Droždž 2004: 330)) išlikęs paprotys nuotakos šydu

1 1 —1—i™—,— 1 w///M DZŪKIJA SUVALKIJA

|ll jaunikis B tėvai • abu bendrai H neatsakė [

8 pav. Vestuvinių žiedų įsigijimas (%) Dzūkijoje ir Suvalkijoje XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

32 Kaip parodė vestuvių Merkinės apyl. (Varėnos r. sav.) tyrimas, nuo 9 dešimtmečio žiedus išsirinkdavo abu jaunieji kartu (Šidiškienė 2002: 205). 33HES, b. 2327/5 - Sangrūda, 15 - Seirijai, 25 - Butrimonys. 34 HES, b. 2327/1 - Simnas, 2 - Jašiūnai, 12 - Daugai, 18 - Marcinkonys, 29 - Gražiškiai. 35 Daugumoje krikščioniškųjų tradicinių kultūrų balta nuotakos suknelė buvo siejama su jos skaistumu (Lobačiova 1995: 59). 36 Lenkijoje taip pat pradėtas pinti mažas mirtų vainikėlis, kai įsitvirtino mada segėti šydą. Tai matyti iŠ pateiktų duomenų „Etnografiniame lenkų atlase" (Piene/ak i Dro/dž 2004: 330-331).

125 Irma Šidiškienė

puoštis tik skaisčiai merginai, kitu atveju ji turėjo ryšėti davo pati jaunoji ar kartu su motina ir tik kitų etninių skarele. Žinoma, vienu svarbiausių skaistumo simbolių grupių nuotakoms suknelę pirko jaunasis (Šidiškienė Lenkijoje buvo laikomas mirtų vainikas: įėjus į madą 2008: 33). Merkinės apylinkėse būsimasis vyras už nuotakos šydui, dėtas mažas ar jomis iškaišomas šydas. suknelę mokėjo tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje Tiesa, rūtų vainikai Lenkijoje, matyt, tam tikru laiku (Šidiškienė 2002: 206). Kaip ir kitose tirtose Lietuvos turėjo ne mažesnę analogišką kaip Lietuvoje reikšmę, vietovėse, iki XX a. pabaigos suknele nuotaka dažniau­ tačiau, kaip ir visoje Europoje (Šidiškienė 2002), rūtas siai pasirūpindavo pati ar kartu su motina už savo ar keitė mirtos. Taip manyti skatina tai, kad 44-ame žemė­ tėvų, bet ne už jaunikio pinigus (Šidiškienė 2002: 93). lapyje „Augalai, iš kurių nupintas nuotakos vainikas" rūtos pažymėtos visoje Lenkijos teritorijoje (kiek ma­ Šios tendencijos panašios Dzūkijoje ir Suvalkijoje, nors žiau vakarinėje dalyje), kaimuose, kur gyveno autoch­ palyginti nemažai atvejų, ypač Suvalkijoje, kai už ją tonai (Piehczak i Droždž 2004: 326)37. sumokėjo jaunikis.

50

40

30

20

10

DZŪKIJA SUVALKIJA

n jaunikis • nuotaka skolinosi • abu bendrai Q neatsakė

9 pav. Vestuvinės suknelės įsigijimas (%) Dzūkijoje ir Suvalkijoje XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

Tiriamu laikotarpiu Dzūkijoje ir Suvalkijoje užfik­ Lietuvoje rūtų vainikėlį XIX a. pabaigoje - XX a. suota, kad kitaip puošėsi tik šešios nuotakos. Jų suknelės pirmoje pusėje nupindavo pamergės (ar motina) nuo­ buvo trumpos ar kitos spalvos arba jos buvo apsivilku­ takos namuose, kitą - jaunojo namuose. Pastarąjį rūtų sios kostiumėliu: kelios taip rengėsi mažose vestuvėse, vainikėlį jaunikis atveždavo nuotakai. Jo įteikimas buvo pora pateikėjų taip siekė išsiskirti iš kitų nuotakų. palydimas atitinkama forma, kuri smulkiai aprašyta gau­ Kaip ir kitur Lietuvoje, jaunikis vilkėjo madingu sioje etnografinėje literatūroje. Nuotaka (ar pamergė) už tuo metu kostiumu, pasipuošdavo kaklaraiščiu, varlyte tai jam prisegdavo kaspinėlį su rūta, rūtų ar gėlyčių ar pan., o atlape būtinai būdavo baltas kaspinėlis su puokštelę prie švarko atlapo. Šis paprotys, kai jaunikis rūtos šakele arba balta dirbtinė gėlytė; XX a. pabaigo­ atveža rūtų vainikėlį ir įteikia nuotakai, XX a. antro­ je vis dažniau puoštasi skinta balta gėlyte. Jaunikiui ją je pusėje retai kur Lietuvoje žinomas. Dzūkijos ir Su­ prisegdavo nuotaka. valkijos vestuvių tyrime bene didžiausias „atradimas" Nuotakos suknelės įsigijimas lietuvių papročiuose man buvo tai, jog dar išlikęs Dzūkijoje rūtų vainikėlio mažiau reglamentuotas nei vestuvinių žiedų. Vilniečių atvežimas ir įteikimas ar tai, kad jį prisega kitos pu­ vestuvių tyrime išryškėjo, jog suknelę dažniausiai pirk- sės atstovai, pvz., anyta (HES, b. 2327/20 - Dubičiai)

37 Mados keitė žolynų vartojimą nuotakos vainikams pinti ir kitimo metu stengtasi pabrėžti naujo žolyno „negarbę", pvz., mirtas keičiant į žiemę ar asparagus, laikyta, kad tik skaisti gali dėvėti mirtas, o jau praradusi skaistumą - žiemes, kitą žalumą ar pirktinius vainikus (l'ienczak i Droždž 2004: 330).

126 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

nuotakai. Rūtų vainikėlio atvežimas nuotakai XX a. šimtmečio simboliniai gaubtuvių veiksmai populiarėjo. 8 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje užfiksuotas Dzū­ Į juos įtraukiamos ir jaunikio „gaubtuvės" - ant galvos kijoje: atvežė iš Druskininkų, vestuvės vyko Jiezne jam uždėdavo kepurę41, nusegdavo nuo jaunikio švar­ (HES, b. 2327/3), atvežė iš Varėnos sen., vestuvės ko atlapo gėlytę ir prisegdavo vyriausiajam pabroliui vyko Dubičiuose (HES, b. 2327/20), kiti atvejai - arba jaunikis metė į pulką savo kaklo papuošimą (pvz., vestuvės Senuosiuose Trakuose (HES, b. 2327/4), „varlytę"). Tokiu būdu tarsi įvesta jaunųjų lygiava sim­ Onuškyje (HES, b. 2327/22), Kalesninkuose (HES, bolinių veiksmų atžvilgiu. b. 2327/26), Dauguose (HES, b. 2327/12), Seirijuose Kartu su nuotakos šydu buvo nuimamas ir rūtų (HES, b. 2327/7), Vilniuje (Šidiškienė 2008: 33)38, vainikėlis. Jį dažniausiai padėdavo saugoti dėžutėje ar Kriokšlyje (Čepienė 1989: 178), Merkinėje, Marcin­ degino per vestuves (13 žemėlapis). Daugiausia vaini­ konyse, Perlojoje (Čepienė 1971: 257). XX a. antroje kėlio deginimo atvejų užfiksuota 8 dešimtmetyje. Nuo pusėje visoje Lietuvoje paplito naujas paprotys nuo­ 9-ojo vėl daugėja atvejų, kai vainikėlis saugomas suve­ takai atvežti puokštę gėlių (11 žemėlapis). Dažnai su nyrinėje dėžutėje - skrynelėje. Buvo atvejų, kai vaini­ tomis gėlėmis nuotaka vykdavo tuoktis, rečiau turėjo kėlį tik truputį apdegino, o kas liko - saugojo ((HES, tai progai kitą puokštę. b. 2327/3 - Jieznas, BES, b. 2327/17 - Dieveniškės, Gaubtuvės. Tai apeigos, kurios XIX-XX a. pradžio­ BES, b. 2327/12 - Daugai), panašiai kaip ir Aukštaiti­ je buvo jaunamartės įvedimo į moterystę kulminacija. joje (Šidiškienė 2007: 139). Merkinės apylinkėse XX a. Jos plačiai aprašytos etnografinėje literatūroje; ne tik antroje pusėje tik 24% apklaustųjų vainikėlį saugojo, o daugelyje Lietuvos vietų, bet ir Europoje39 jos labai kitos degino (Šidiškienė 2002: 207). Iš pastarųjų atvejų panašios. XX a. vestuvėse taip pat buvo nuimamas taip pat užfiksuoti du, kai buvo kitas vainikėlis deginti, nuotakos galvos papuošimas (vainikas ar šydas) kartu o šventintas saugomas (HES, b. 2164/11 - Merkinės su rūtų vainikėliu ir uždedamas vyriausiajai pamergei, apyl.; 15 - Margionys, Puvočiai, visi iš Varėnos r. sav.). o nuotakai laikinai užrišama skarelė, skirtingai nei se­ Man kaip tyrinėtojai teko išgirsti apie nežinomą prak­ niau, kai skarelė nebuvo nurišama - ji buvo neatskiria­ tiką, jog vainikėlį saugo ne pati nuotaka, o jos anyta: ma jaunamartės, moters aprangos dalis. Šių simbolinių „taip ji padarė, man nieko neaiškino ir vainikėlio neda­ veiksmų visumą vadinsime gaubtuvėlius, nors pateikė­ vė", - sakėsi pateikėja (Purplių k. Merkinės apyl., HES, jos šio žodžio nevartoja. Galvos papuošimą, nuotakos b. 2164/11, vestuvės vyko 1991 m.), ir taip pat retas šydą ir rūtų vainikėlį nuotakai dažniausiai nuimdavo atvejis, kai svočia atiduoda vainikėlį saugoti vyrui svočia, šydą dėdavo ant vyresniosios pamergės galvos, (BES, b. 2327/19 - Bezdonys). o nuotakai užrišdavo skarelę arba užgobdavo jos pečius Aukštaitijoje vainikėlio saugojimo paprotys mažai (12 žemėlapis). prisimintas XX a. 8 dešimtmetyje (nuo 73% 6-7 dešim­ Dzūkijoje nuotaka uždėdavo savo šydą pamergei ir tmetyje iki ll%o) (žr. lcnt. žemiau), o jau maždaug nuo su ja pašokdavo, taip darė su visomis pamergėmis40. 1985 m. pradėjo vėl gyvuoti ir 10 dešimtmetyje išaugo iki

Toks simbolinis veiksmas - šokimas su pamergėmis, Rodiklis 6-7 dešimtm. 8 dešimtm. 9 dešimtm. 10 dešimtm. uždedant joms nuotakos šydą, - mano užfiksuotas Ja­ Saugo vainikė­ 73 11 69 73 šiūnuose (II ES, b. 2327/2) ir Kalesninkuose (HES, lį, % b. 2327/26). Gaubluvių pabaigoje XX a. antroje pusėje 70%. Kadangi tiek Dzūkijoje, tiek Suvalkijoje sutam­ nuotakai įteikdavo šeimininkės įrankius ir rišo prijuostę, pa vainikėlio deginimo ir saugojimo dinamika, galime o jaunajam - pypkę arba irgi darbo įrankį. Nuo 9 de­ teigti, kad šis tapatumas yra to laikotarpio išraiška.

38 LenktĮ vestuvėse tokio atvejo neužfiksuota (Tomaševiė, Mardosa 2007b: 230). 39 Šis simbolinis veiksmas žinomas ir Azijos šalyse (Lobaėiova 1995: 59). 40 Čepienė 1971: 263, Vyšniauskaitė 2001: 64. 41 Tai rodo ir Merkinės apyl. vestuvių tyrimai (Šidiškienė 2002: 207).

127 Irma Šidiškienė

Nepastebėta ir lokalaus etninio tapatumo skirtumų, nauja praktika šiose vietovėse. Jie ir didesnėje Lietuvos atvirkščiai, lenkų šeimoje užrašyta labai intymi šio sim­ dalyje turi tą pačią prasmę kaip ir nuotakos šydo dė­ bolio reikšmės interpretacija: rūtų vainikėlį pateikėja va­ jimas vyresniajai pamergei. Simboliniai naujos formos dina jųdviejų meilės simboliu ir sakė: „Esame kalbėję, veiksmai, įtraukiami į kitų etninių ar mišrių šeimų ves­ kad kas pirmas mirs, tas vainikėlį paims į karstą" (HES, tuves, rodo, jog šios šeimos taip pat priima naujoves, b. 2327/19 - Bezdonys). kurios ypač populiarios kitų tautų apeigose.

XX a. 9 dciimim. XX a. lOdcSimtm. XXI a. pr.

- saugo Dzūkijoje - degina Dzūkijoje • neturėjo Dzūkijoje • saugo Suvalkijoje 0~ — degina Suvalkijoje • — neturėjo Suvalkijoje

10 pav. Vainikėlio likimas vestuvėse (%) Dzūkijoje ir Suvalkijoje XX a. 9 dešimtmetyje - XXI a. pradžioje (2006-2007 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis)

Pamergės ir pabroliai. Pamergių suknelės atitiko to Piršliai, svotai. Visoms vestuvių apeigoms namie meto madas. 7 dešimtmetyje pamergės dažnai rengėsi dažniausiai vadovaudavo piršlių, arba svotų, pora, o iš baltai (Čepienė 1989: 177), 8-ojo pabaigoje - 9-ajame jų neretai aktyvesnė (vedančioji) buvo moteris (pirš- dar stengėsi puoštis panašių spalvų suknelėmis arba bent lienė, ar svočia). Dažnai jų pora vedė vestuves kartu vienodomis gėlytėmis, o nuo 9-ojo derintas tik suknelių su muzikantais. Kad visas vestuves vestų tik muzikan­ ilgis. Vėliau pradėta nebederinti suknelių ar kostiumėlių tai, pasitaikė užfiksuoti nedidelėje Dzūkijos (35%) nei pagal spalvas, nei pagal ilgį42. XXI a. pradžioje nuo­ ir Suvalkijos (25%) dalyje (14 žemėlapis). Piršliais, ar svotais, stengtasi kviesti giminaičius: tetas, dėdes, takos kartais pasirūpina, kad pamergės puoštųsi vienos krikštamotę(-tėvį) su savo sutuoktiniais (bet nebūtinai) spalvos suknelėmis ar kostiumėliais. Pamergės plaukus arba mišriai. 9 dešimtmetyje piršliais dažnai kviesti jau­ ar suknelę puošdavo dirbtine gėlyte, o XX a. pabaigoje nesni (maždaug iki 40 m.) giminaičiai: seserys (broliai), jas pamažu keičia skintų gėlyčių papuošimai. pusseserės (pusbroliai) su savo antrosiomis pusėmis ar 43 Simbolinis nuotakos šydo dėjimas Suvalkijoje, kaip maišytos poros. Tokių jaunesnių dzūkų ir suvalkiečių ir Aukštaitijoje, vyriausiajai pamergei, o Dzūkijoje dažnai vestuvėse matome tiek pat kiek ir vyresnių porų. XX a. visoms pamergėms siejamas su pamergės(-ių) pakėlimu į 10 dešimtmetyje Dzūkijoje padvigubėjo jaunesnių pirš­ merginas, kurioms laikas tekėti. Mano tyrime užfiksuotas lių, svotų, o Suvalkijoje tuo metu jų išliko tolygiai su ir nuotakos puokštės (lenkų šeimos)44, ir rūtų vainikėlio vyresnio amžiaus poromis. metimas (HES, b. 2327/17 - Dieveniškės mišri su bal­ Piršliai (svotai) dažniausiai puošdavosi specialiais taruse šeima). Šie simboliniai veiksmai vertintini kaip ženklais45: „piršlio juosta ir įsegta švarko atlape rau-

42 Plačiau: Šidiškienė 2002: 208, Šidiškienė 2007: 139. 43 Svarbu pažymėti (pasirodo, šis veiksmas kartais suprantamas tiesiogiai), kad nuotakos šydo (ar anksčiau vainiko) uždėjimas pamergei yra simbolinis plačiąja prasme: laikinumo prasme, t. y. po apeigos jis grąžinamas nuotakai (saugoti) ir reiškia pamergės statuso pakėlimą. 44 HES, b. 2327/25 - Butrimonys, 26 - Kalesninkai. 45 Jie buvo visuotinai įvesti per civilinės metrikacijos ceremonialo kūrimą ir buitinių kombinatų produkcijos platinimą (Vyšniauskaitė 1995: 385).

128 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

dona gėle (rože), kartais balta ar kitos spalvos pagal išveždavo, kaip „nebereikalingą", ratukais. Pastarasis piršlienės suknelę. Etniškai mišrioje ar monoetninėje simbolinis veiksmas atitinka tradicinį anytos „išvežimą lenkų šeimoje dažnai piršliai būna be „piršlio" juos­ iš namų" XIX a. - XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje, tos per petį"46 (15 žemėlapis). Juostos dažnai neryšėjo kuris buvo sudedamoji nuotakos pakėlimo į šeimininkes ir liudininkai lietuvių vestuvėse47. Svočios (piršlienės) simbolinių veiksmų dalis. Manyčiau, XX a. antros pusės paprastai puošdavosi tamsiomis vienspalvėmis suknelė­ svočios išvežimas/skandinimas, kaip ir jos vogimas, yra mis, prisisegdavo prie suknelės dešinėje pusėje raudoną nauja XX a. antros pusės praktika ir atitinka piršlio kori­ (rečiau baltą ar prie suknelės priderintą) gėlę (rožę). mo prasmę. Kaip matyti iš A. Vyšniauskaitės anketų, tik Lenkų ir mišriose šeimose svotai dažniau segdavosi 21% vestuvių svočia buvo vežama: vežiojama po kiemą, mėlynas ar baltas gėles (HES, b. 2327/19 - Bezdonys, pas kaimynus ar prie kūdros „skandinti", kartais ją slė­ 21 - Kalesninkai, 24 - Nemėžis). pė ir reikėjo surasti. Tai patvirtina simbolinio veiksmo XX a. antroje pusėje piršlys dažniausiai buvo ka­ (abiejų „kaltininkų" - piršlio ir svočios - baudimas) riamas. Piršlio pasigailėti prašydavo pamergės, o jį transformacijas. išvaduodavo, „išpirkdavo" nuotaka, dovanodama jam Dzūkijoje ir Suvalkijoje, kaip ir Aukštaitijoje, nuo­ rankšluostį. Nuo XX a. 9 dešimtmečio tokiai išpirkai/ taka buvo vagiama antrą vestuvių dieną. XX a. antroje apdovanojimui vartojamas naujas elementas - jaunoji pusėje kartu plito paprotys vogti ir pamerges arba/ir dovanoja piršliui juostą48 (16 žemėlapis). XIX-XX a. svočią, dažniausiai visas kartu. XX a. 10 dešimtmetyje, (praktiškai iki XX a. pabaigos) rankšluostis buvo pa­ ypač XXI a., Dzūkijoje svočia buvo vagiama rečiau, o grindinė dovana piršliui, nors maždaug nuo XX a. 8 Suvalkijoje tuo metu dažniausiai vogė jas visas (17 že­ dešimtmečio piršlys nustojo per petį persijuosti rankš­ mėlapis). luosčiu, tačiau jo dovanojimas „išvaduojant" išliko Prietarai. Dauguma pateikėjų nežinojo jokių prieta­ ilgiau (kaimo kultūroje rankšluostis buvo laikomas rų. Keletas (t. y. dvi lenkės) vardijo, kuriuos išgirdo jau garbingesne, solidesne dovana nei juosta), o specia­ po savo vestuvių ir tai tokius, kurie daugiau paremti pa­ lios juostos dovanojimas - nauja praktika. Tik 9-10 tirtimi: „juodai rengtis negalima - jaunieji mirė" (HES, dešimtmetyje padaugėjo atvejų, kai piršlio nebekaria b. 2327/24 - Nemėžis), arba „svotai juodai negali - 49 50 mažose ir lenkų bei mišriose vestuvėse . Aukštai­ laidotuvės" (HES, b. 2327/25 - Butrimonys). Girdėjo tijos vestuvių tyrime taip pat buvo apklausta keletas ir tokį: „Raudona spalva negerai - kraujas, išskiria" kitų etninių grupių šeimų, kuriose dažnai piršlio nekorė (HES, b. 2327/31 - Garliava). Lenkė, gyvenanti Ka­ (Šidiškienė 2007: 167)51, todėl atsiribojimą nuo piršlio lesninkuose, sakėsi iš motinos sužinojusi, kad negalima korimo galime įvardyti kaip naują lokalaus kultūrinio „užsėsti" likusių merginų namuose, kad jos neliktų ne­ tapatumo kūrimą. tekėjusios, į santuoką reikia važiuoti nuotakai nesėdint XX a. antroje pusėje paplito nauja praktika „teisti", (HES, b. 2327/26 - Kalesninkai). Kaip žinome, stovinti „bausti" ir svočią - t. y. simbolinis veiksmas vogti, so­ iš namų išvažiuodavo dažna dzūkė dar 8 dešimtmety­ dinti į ratukus (vonelę, geldą) ir išvežti svočią į mišką ar je Perlojoje (Čepienė 1971: 259), Kriokšlyje (Čepienė skandinti. Svočią dažniausiai „vaduodavo" piršlys arba 1989: 180), kur ir siūlų kamuolio galą prisirišdavo prie jaunieji. Suvalkijoje svočią atsiveždavo keltuvių rytą transporto priemonės. Užrašyta ir prietaras apie vestu­ (į svočios pietus) (Vyšniauskaitė 1995: 388) ir paskui vinius žiedus. Manyta, jei seneliai dovanoja „šliūbinį"

46 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 19 - Bezdonys, 21 - Kalesninkai, 24 - Nemėžis, 25 - Butrimonys. 47 HES, b. 2327/9 - Perloja, 10 - Kapčiamiestis, 16 - Medininkai, 22 - Onuškis, 34 - Zapyškis, 39 - Pajevonys, 44 - Kazlų Rūda, 45 - Liudvinavas. 48 HES, b. 2327/3 - Jieznas, 6 - Perloja, 8 - Kučiūnai, 15 - Seirijai, 36 - Šakiai, 38 - Slavikai, 41 - Liudvinavas. 49 HES, b. 2327/9 - Perloja, 10 - Kapčiamiestis, 43 - Balbieriškis, 44 - Kazlų Rūda, 45 - Liudvinavas. 50 HES, b. 2327/2 - Jašiūnai, 16 - Medininkai, 19 - Bezdonys, 21 - Kalesninkai, 24 - Nemėžis, 25 - Butrimonys, 26 - Kalesninkai, 27 - Vievis. 51 Į tai buvo atkreiptas dėmesys ir Punsko krašto tyrime (Šidiškienė 2006a: 133).

129 Irma Šidiškienė

žiedą, tai tuo pačiu galima imti „šliūbą" - seksis (HES, tiriamose vietovėse tapo įprasta nuotakai puoštis ilga b. 2327/22 - Onuškis). balta suknele ir nuotakos šydu; neatsiejamas nuotakos Tiriant, kultūrinis ar lenkų ir mišrių šeimų tapatumas simbolis - rūtų vainikėlis, jaunikio - balta dirbtinė gė­ savitas, pastebėta, kad jie, kaip ir Aukštaitijos regione, lytė atlape. Moderniose visuomenėse balta nuotakos su­ Dzūkijoje: a) geriau žino kai kuriuos tradicinius lokalius knelė nors ir yra skaistumo simbolis, dabar vartojamas lietuviškus (jie anksčiau buvo užrašyti iš lietuvių patei­ ne tiek prisipažinti skaistumą, kiek jį deklaruoti. Iš tiesų kėjų) prietarus, tikėjimus, b) išsiskiria svotai/piršliai - nuotaka gali būti neskaisti, besilaukianti ir pan., kaip neturi piršlio juostos, jų gėlytės dažnai mėlynos, baltos, tai rodo tyrimas Kanadoje (Foster 2003: 14). Panašiai kartais jie „nekaria" piršlio; c) tėvai jaunuosius išleidžia atsitiko ir rūtų vainikėliui Lietuvoje - jis šiandien dažnai į bažnyčią su šv. paveikslėliu, žvake rankoje. Tai rodo, įvardijamas ne tik kaip nuotakos skaistumo, bet ir kaip kad minėtos šeimos labiau linkusios saugoti turimą kon­ prabėgusios jaunystės (ar jųdviejų draugystės) simbolis. fesinį ir kurti naują lokalų kultūrinį tapatumą. Dzūkijoje vietomis išlikęs simbolinis veiksmas - jauni­ kis atveža nuotakai rūtų vainikėlį. Pamergės, pabroliai Išvados tradiciškai rengėsi iškilminga apranga, taip, kaip tuo XX a. 9 dešimtmečio - XXI a. pradžios vestuvių metu madinga. Skiriamieji jų ženklai - gėlytės. Pirš­ tyrimai parodė, kad dauguma Dzūkijos ir Suvalkijos lio juosta išlieka pagrindiniu piršlio simboliu, o jo ir pateikėjų teigiamai vertino, puoselėjo vestuvių apeigas. svočios gėlių, segamų prie drabužių, raudonas spalvas Dažniausiai kėlė dideles ar vidutines vestuves, todėl tolydžiai keičia kitos. galima teigti, kad vestuvės yra ne uždara šeimos, o Statusiniai simboliniai veiksmai išplėsti lygiavos platesnė giminės, bendruomenės šventė. XX a. 9 de­ principu - nauju būdu pritaikyti simboliai ir simboliniai šimtmetyje išryškėjo konfesiniai tapatumo aspektai, veiksmai jų reikšmę sustiprino. Tai gaubtuvės - į jas kurie atskleidžia pateikėjo tapatinimąsi su išpažįstamos įtrauktas ir jaunikis: jam dedamas vyriškumo simbolis - religijos bendruomene, nes dauguma pateikėjų pastarą­ kepurė, abiem įteikiami šeimininkų įrankiai (kartu su ją santuoką laikė prasmingesne. Pilietiškumo aspektas, gaubtuvėmis įtrauktas šeimininkavimo perdavimas) ir kuris rodo tapatinimąsi su valstybės piliečiais, išryškėjęs piršlio korimas su svočios išvežimu ar jos vogimu (kartu XX a. 8 dešimtmetyje ankstesniuose Merkinės apylin­ su pamergėmis bei nuotaka). Pusiausvyros išlaikymo, ar kių, Aukštaitijos regiono vestuvių tyrimuose, būdingas lygiavos, taikymu abiem jaunųjų pulko pusėms, ir ypač ir kitoms Dzūkijos bei Suvalkijos vietovėms, nes san­ statusų simboliniuose veiksmuose įsigalėjimas, akivaiz­ tuokos ne tik atliekamos tą pačią dieną, skirtingai, pvz., džiai matyti Suvalkijoje, kur buvo išvežama ar vagia­ nei Lenkijoje, kur metrikacija buvo atliekama kitą dieną ma svočia (kaip ir piršlys „kariamas"). Šie simboliniai (Pienczak, Droždž 2004: 382), bet dažna pateikėja abi veiksmai įsitvirtino naujų laikų vestuvėse ir sustiprino santuokas laikė gražiomis ir prasmingomis. tradicinius simbolinius gaubtuvių veiksmus apeigose. Kontaktinių simbolinių veiksmų dinamika panaši Dzūkijoje ir Suvalkijoje, kaip ir anksčiau tirtoje Aukš­ Sugretinus žemėlapius galima įžvelgti tris arealų ko­ taitijoje. Vestuvių išvakarėse ar kelias dienas prieš šven­ reliacijas Suvalkijoje ir Dzūkijoje. čiamas mergvakaris ir bernvakaris naujoviškai, o kiti Pirmoji: jaunieji pareiškimus pirma nuneša CM, vė­ simboliniai veiksmai išskirtiniais pasikeitimais nepasi­ liau praneša apie sprendimą tėvams (1 žemėlapis) ir žymi. Areališkai savitu išlieka netikros nuotakos atve­ daugumos (tų pačių) vestuvių apeigas vedė piršliai ar dimas sutinkant jaunikį Suvalkijoje. Po truputį XX a. svotai (15 žemėlapis). Šiuos veiksmus galima susieti pabaigoje ryškėja tendencija nedovanoti dovanų arti­ prasmės aspektu - jie rodo, kad daugėja jaunųjų ini­ miesiems, bet keistis dovanomis tarp jaunųjų. ciatyvos, o piršlių, svotų vaidmenyse išlieka tradicijos Statusiniai simboliniai veiksmai, kaip ir patys sim­ perėmimas, vadinasi, derinama naujos praktikos ir se­ boliai, areališkai nėra saviti, kaip ir Aukštaitijos regione: nosios tradicijos.

130 Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse

Antroji: saviti simboliniai suvalkiečių veiksmai, vadinasi, svarbu tradiciškai saugoti savo jaunystės sim­ kurie kitose vietose aptinkami retai: netikros nuotakos bolį kaip prisiminimą ar suteikiantį stiprybės. Išban­ atvedimas (5 žemėlapis) ir išleidžiami jaunieji su tėvais dymai yra naujos praktikos virsmas tradicija, kai abu atsisveikina paprastai, atsistoję (7 žemėlapis). jaunieji įtraukiami į šeimininkų pripažinimo apeigas. Jų Trečioje koreliacijoje išryškėja moteriškosios pusės paskirtis - patikrinti, išbandyti jaunuosius - „nustatyti", akcentai ir didelių vestuvių kėlimo paprotys: nuota­ „skatinti" galimą sėkmingą tolesnį jųdviejų gyvenimą. kos pusėje keliamos vestuvės (4 žemėlapis) siejamos Pastarieji simboliniai veiksmai sietini su tradicija kelti su vainikėlio saugojimo papročiu (13 žemėlapis) ir su dideles vestuves. įvairių išbandymų gausa sutinkant jaunuosius namie Tyrimas parodė, kad vestuvių apeigose lokaliniai are­ (9 žemėlapis). Kadangi vestuvės vyksta nuotakos pu­ alai išryškėjo tik kai kuriuose epizoduose, todėl galima sėje (tradicija), grįžta vainikėlio saugojimo paprotys, teigti, kad kultūrinio tapatumo savitumai vienodėja.

Šaltiniai ir literatūra

Vestuviniai simboliai. Suvalkijos ir Dzūkijos regio­ New Jersey, London: Lawrence Erlbaum Associates, nai, užr. I. Šidiškienė, 2006-2007, vad. I. Šidiškienė, Publishers. R. Šaknienė, HES, b. 2327/1^5, 359 1. Lenska-Bąk Katarzyna. 1999. Zapraszamy na wesele... *** Krakow: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagielloriskiego. Čepienė Irena. 1971. Šiuolaikinės dzūkų vestuvės, Lobachiova N. P. 1995. Chto takoie svadebnyi Kraštotyra: 255-264. obriad?, Etnograficheskoie obozrenie 4: 55-64. Čepienė Irena. 1977. Lietuvių liaudies vestuvių vei­ Pienczak Agnieszka i Droždž Anna. 2004. Komen- kėjai. Vilnius: Mokslas. tarze do Atlasu Etnograficznego. Tom 8. Zwyczaje i ob- rzędy weselne częšč I: Od zalotöw do šlubu cywilnego. Čepienė Irena. 1989. Kriokšlio kaimo vestuvių pa­ Wroclaw-Cieszyn: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze pročiai, Dubičiai: 174-182. Vilnius: Mintis. Wydawnictwo, Uniwersytet Šląski Filia w Cieszynie. Červokienė-Žilytė Daiva. 1996. Likit sveikos, žalio­ Pienczak Agnieszka. 2007. Komentarze do Atlasu sios rūtelės, Sintautai. Žvirgždaičiai: 301-312. Vilnius: Etnograficznego. Tom 8111. Zwyczaje i obrzędy weselne Vakarinės naujienos. częšč H: Rola i znaczenie swata w kojarzeniu malzenstw. Ganckaia O. A. 1986. Pol'skaia sem'ia: 95-138. Wroclaw-Cieszyn: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Moskva: Nauka. Wydawnictwo, Uniwersytet Šląski Filia vv Cieszynie. Gunn Simon. 2006. History and Cultural Theory. Šidiškienė Irma. 2002. Lietuvės nuotakos simboliai Harlow, England, London [...]: Pearson Longman. Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX- Foster Helen Bradley and Johnson Donald Clay XX a., Lituanistica 4(52): 69-97. (edited). 2003. Wedding Dress across Cultures. Oxford, Šidiškienė Irma. 2003. Simboliniai veiksmai lietuvių New York: Berg. XIX a. II pusės - XX a. I pusės vestuvių apeigose. Kulikauskienė Vida. 1964. Vestuvių papročiai, Zer- Kartografinis tyrimas. Lietuvos etnologija 3(12): 33-60. vynos. Kraštotyros bruožai: 109-120. Vilnius: Lietuvos Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. TSR kraštotyros draugija. Šidiškienė Irma. 2004. Lietuvių tradicinių piršlybų Leeds-Ilurwitz, Wendy. 2002. Wedding as Text. Com­ struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica 1 (57): municating Cultural Identities through Ritual. Mahwah, 54-66. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija.

131 Irma Šidiškienė

Šidiškienė Irma. 2005. Vizualinis dokumentas kaip Miliuvienė M., Vyšniauskaitė A. Šiuolaikinis Suvalkijos vestuvių apeigų įprasminimas, Liaudies kultūra 5: 40-44. kaimas. Lietuvos socialistinio kaimo kultūra ir buitis: Šidiškienė Irma. 2006a. Lietuvių vestuvės XX a. an­ 100-155. Vilnius: Mokslas. trojoje pusėje - XXI a. pradžioje: etniškumo diskursas, Vyšniauskaitė Angelė. 1995. Vedybos, Vyšniauskaitė Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai: tapatumo bruožai: 106-137. Punskas: Aušra. 271-394. Vilnius: Mintis. Šidiškienė Irma 2006b. Institucinės santuokos apei­ Vyšniauskaitė Angelė. 2001. Pelesiškių dzūkų ves­ gos: socialinės tvarkos įteisinimas Lietuvoje XIX a. II tuvės, Dainava 1(2): 60-64. pusėje - XXI a. pradžioje, Lituanistica 4: 84—99. Womack Mari. 2005. Symbols and Meaning. A Con- Šidiškienė Irma. 2007. Kultūrinio tapatumo gairės. cise Introduction. Walnut Creek, Lanham, New York, Simboliniai veiksmai vestuvėse. Rasa Paukštytė-Šaknie- Toronto, Oxford: AltaMira Press. nė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Tomaševič Alina, Mardosa Jonas. 2007a. Pietryčių Lie­ Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai: 117-168. Vil­ tuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje: nius: LII leidykla. tarpkultūrinio tyrimo aspektai, Istorija LXVI/66: 12-28. Šidiškienė Irma. 2008. Miesto liaudiškosios kultūros Tomaševič Alina, Mardosa Jonas. 2007b. Jaunosios kūrimas: vilniečių vestuvės, Liaudies kultūra 4: 28-37. vainikėlis pietryčių Lietuvos lenkų vestuvėse XX a. pa­ Vaicekauskienė Aldona. 1995. Punsko ir Seinų kraš­ baigoje - XXI a. pradžioje. Baltijos regiono istorija ir to vestuviniai papročiai. Punskas: Aušra. kultūra: Lietuva ir Lenkija. Acta Histórica Universitatis Vyšniauskaitė Angelė. 1981. Vestuvės Suvalkijos Klaipedensis XV: 227-240. Klaipėda: Klaipėdos universi­ kolūkiniame kaime, Butkevičius L, Kulikauskienė V, teto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

THE LANDMARKS OF CULTURAL IDENTITY. SYMBOLIC ACTIONS AT A WEDDING

lrma Sidiskiene

Summary

Cultural similarities may be revealed through the analy­ tury by analyzing symbolic actions and symbols used sis of symbols, actions and perceptions of their meaning for rituals at a wedding. Individual symbolic actions of as used by individuals in their life since they indicate weddings show which of them were inherited from the cultural landmarks of the individual. A survey of various past culture and which of them are actualities of the subjects indicates that in the most general sense sym­ new culture. Symbols or symbolic actions applied in bols are images, words and behaviours with multi-level a new manner often intensify meanings of the symbol. meanings. Furthermore, symbols are the language of Therefore, certain tasks are set: to establish innovation religion, magic and expression culture (Womack 2005: of wedding symbols (its uniqueness and spread), inter­ 1). Multifaceted meanings of symbols are disclosed by a pretations and area-based correlations. The key source certain method of enquiry and the context under the sur­ of the study is the field material accumulated over vey. The aim of the present study is to reveal features of 2006-2007. It was collected based on the questionnai­ expressing cultural identity in the region of Dzūkija and re 'Wedding Symbols' I had developed for that purpose Suvalkija from the 1990s to the early twenty-first cen­ focusing on pcrformance/non-pcrformance of symbolic

132 Summary

actions, application/non-application of various symbols and the groom and both of their PULKAI (similarly to without documenting the course of a wedding or a story Aukštaitija). about a wedding. A comparison of the maps indicates three correlations The fact that most of the respondents highly posi­ of areas in Suvalkija and Dzūkija. The first correlation is tively viewed and observed wedding rituals allows us to that the young couple at first placed their applications for claim that a wedding is not a festive occasion reserved marriage registration at the Register Office and only then strictly for the family members. Such claim is supported informed their parents of that decision (Map 1) and the by the nature of arranging a wedding. The research into majority oftheirweddings were conductedby matchmakers the weddings held from the 1990s to the early twenty- or matrons of honour (Map 15). Such actions may be linked first century indicates that the majority of respondents in based on their meaning: the initiative of the young couple Dzūkija and Suvalkija positively viewed and observed is increasing whereas the role of matchmakers (PIRŠLIAI/ wedding rituals. They mostly arranged large or medium- SVOTAI) is continued as a tradition. Thus, innovation and old traditions have been combined. sized wedding parties indicating that such events were not a close family festivals but rather broader events for The second correlation refers to unique symbolic actions the whole extended family and community. In the 1990s of Suvalkija, rarely identified in other locations, for confessional aspects of the identity emerged. It is like­ instance, bringing a fake bride (Map 5) and when the young couple leaves home for the ceremony they bid farewell to ly that the civic sense observed in the earlier wedding their parents in a simple manner, standing (Map 7). research of Merkinė districts, Aukštaitija region of the The third correlation reveals the focus on the female 1970s was typical of other localities of Dzūkija and side and a custom to arrange full-scale weddings: a Suvalkija as well. wedding party held on the bride's side (Map 4) correlates Symbolic actions at a wedding in the present study are with a custom of keeping the bride's rue wreath (Map 13) divided into two main groups: contact-based and status- and with a great number of tests when the young couple giving actions. Contact-based actions are performed by is welcomed home (Map 9). The fact that the wedding those who participate in a wedding, sometimes those, who is held on the bride's side (a tradition) and that a custom are nearby. By their actions PULKAI (companies) of the of preserving the wreath has revived indicates that it bride and the groom as well as other wedding participants is important to traditionally keep the symbol of one's establish and form new relations: get acquainted, show youth as reminiscence or a source for strength. Tests as a respect or consideration for each other, one company new practice in the second half of the twentieth century releasing, the other accepting into their space, etc. Status- became a tradition in the late twentieth century: both the giving actions symbolize the altered states of the young bride and the groom were involved into rites of accepting couple: they pass from the youth to a group of married them as hosts. The purpose was to test and try the young adults, are attributed new responsibilities, etc. Similarly couple, to 'promote' their mutual successful life. Such to the study of Aukštaitija, contact-based symbolic actions symbolic actions are to be associated with the tradition in the two regions in question exhibit features of flattery of holding a large wedding. to each other (which is prevailing in Dzūkija) rather than The study has shown that local areas in wedding competition. Suvalkija has preserved symbolic actions of customs were distinguished only in certain episodes. 'deception' (Map 8). A principle of equality is observed Thus it might be concluded that peculiarities of the in status-giving symbolic actions concerning the bride cultural identity arc levelled.

133 I. 2006-2007 M. APKLAUSOSE UŽFIKSUOTA VESTUVIŲ ATSKIRAIS DEŠIMTMEČIAIS WEDDINGS RECORDED DURING 2006-2007 SURVEYS BY DECADES

O Gelgaudiški \ o. Kriūkai

V Slavikai Lukšiai H.

Zapvžkis Kaln, IS .O / Bezdonys J Jo Griškabūdis ^ |« Garlia va Kudirkos Naumiestis Kazlų Rūda Vievis VILNIUS O. ® Semeliškės 0 • Nemė is \ } *° on M. m. • Jieznas Senieji Trakai / Virbalis Gižai Igliauka ^ £ O / vonys ^ /Medininkai ( O'Pajq Balbieriškis Q Jašiūnai 9 g i • • •u. s Onuškis ^ Gražiš . . Liudvinave (131 Simnas O • O .B Alo'vė DaU93i ^.Sangrūda

OB. B' jtrimonys/ ^O^ Seirijai Perloja •O. B B f • Dieveniškės • Kučiūnai Kalesninkaj^ \ .O O. Marcinkonys 1 ^ Veisiejai Kapčiamiestis O Dubičiai L E N K 1 J A B A L T A R U S 1 J A

Į

• XX a. 8 dešimto. | 1970s B XX a. 9 dešimtm. | 1980s • XX a. 10 dešimtm. | 1990s O XXI a. pr. | Early 21st c.

134 II. JAUNŲJŲ TAUTYBĖ YOUNG COUPLE'S ETHNICITY

• Lietuviai I Lithuanians • Nuotaka lenkė | A Polish bride H Lenkai | Poles A Nuotaka baltarusė | A Byelorussian bride • Jaunikis latvis | A Latvian groom

135 1. VEDYBŲ PLANAVIMAS PLANNING A WEDDING • Gelgaudiški : 0. Kriūkai

\, Slavikai •O Lukšiai 0. Zapy5kis Kam S .O / .9 Bezdonys J Q O* Garlia va Griškabūdis .M S* Kudirkos Rūda VILNIUS Naumiestis Kazlų Vievis ® > -O Nemė is \ / Virbalis •O • O Semeliškės Gižai M' Jieznas Frakai 9) Igliauka ^ • . ( "'^'° nys nm Senieji /Medininkai 1 \_^m%m 1 Balbieriškis —.O Jašiūnai . Q Liudvinavą s Onuškis l O- 1oai O- 0 S Gražiš Simnas • - .D "o*vė Dau9ai ^Sangrūda • O 0. • 8 utrimonys/

Kapčiamiestis L E N K 1 J A B A L T A R U S 1 J A

1

O Pirma pranešė tėvams | Parents notified first 9 Apie vedybas tėvai žinojo | Parents aware of the wedding B Pirma nunešė pareiškimus j CM | Applications placed at the Register Office first

136 2. VESTUVIŲ IŠKILMINGUMAS SOLEMNITY OF A WEDDING

• Gelgaudiški š #. Kriūkai \rT^— Q. ^Slavikai Lukšiai A. .© № Kaunč S .© / Bezdonys J Griškabūdis A ^ • Garliav a .© f* Kudiiko Vievis VILNIUS ® Rūda ©. Naumiestis Kazli J •© Semeliškės A* Nemė is \ / Virbalis Jieznas ©. frakai Senieji ( A* Paje ©. ^'/Medininkai Gižai Balbieriškis •• L © • i i Liudvinav; Igliauka ^ Jašiūnai, £ ( a s ^» GražiS vonys Onuškis ©• Simnas Alo'vė DaU93' ^Sangrūda ©• ^ A4- ©. f*~^ B Jtnmonyy Seirijai Perloja ©. s* • Oieveniškės # Kalesninkai— • Kučiūnai .# \ ©•„•••• Marcinkonys 0 Dubičiai ^/ Veisiejai Kapčiamiestis L E N K 1 J A B A L T A R U S 1 J A

• Didelės | Orand scale • Vidutinės | Medium scale A Mažos | Small scale

137 3. SANTUOKOS FORMA TYPE OF MARRIAGE • Gelgaudiški s Q. Kriūkai

v, Slavikai Lukšiai #. Zapyškis „ • .9 / • B Kaun IS Bezdonys J Garlia va J 9 Griškabūdis © .# S* Kudirko Rūda Vievis Naumiestis Kazlų VILNIUS #. ® Semeliškės 0 • Nemė is \ / Virbalis Jieznas Gižai • • #. Trakai ( •*Paje vonys Igliauka .0 Senieji w /Medininkai Į •. Balbieriškis • • Jašiūnai. © . o s Onuškis S Gražiš Liudvinave

9 Registruotos abi santuokos | Both marriages registered • Registruota tik CM | Only Register Office marriage registered

138 4. VESTUVIŲ PUOTA VYKO WEDDING FEAST HELD

• Nuotakos pusėje | On the bride's side • Jaunojo pusėje Į On the groom's side • Abiejose jaunųjų pusėse | On both sides A Kitur j Elsewhere

139 5. JAUNOJO SUTIKIMAS PAS NUOTAKĄ (PRIEŠ SANTUOKĄ) GROOM'S RECEPTION AT THE BRIDE'S PLACE (BEFORE MARRIAGE)

• Paprastai | Simple • Svetingai | Hospitable A Klausinėjo atvykusių | Questions asked Tvėrė kelią | Way barred • Nesutiko, buvo kartu | No reception

140 6. NUOTAKOS SLĖPIMAS BRIDE'S HIDING

@ A Gelgaudiški ; a, Kriūkai

\ Slavikai m Lukšiai • Zapyškis • Kaune IS • / #^ Griškabūdis • Garliav a Ja « (f^ Kudirkos Maumiestis Kazlų Rūda Vievis VILNIUS • ® Bezdonys _J ,A Semeliškės • • Nemė } • įA Jieznas Gižai • Senieji Trakai / Virbalis Igliauka vonys is \ A • # Balbieriškis (l A *Paį• e . . Liudvinave Jašiūnai . s Onuškis • / ^1 • Gražiš

t

A Atvesta netikra nuotaka | A fake bride brought • Slėpėsi atvykus jaunikiui | The bride hid on the groom's arrival

141 7. TĖVAI IŠLEIDŽIA JAUNUOSIUS Į JUNGTUVES PARENTS SHOW THE YOUNG COUPLE OFF TO CHURCH MARRIAGE

• Gelgaudišk " #. Kriūkai

V, Slavikai Lukšiai A. Zapyškis .. • Kaun IS . m /

Garlia Bezdonys J Griškabūdis % • * va .A Rūda S* Kudirkos Naumiestis Kazlt Vievis VILNIUS A. ® X .• A© Semeliškės A' Nemė zis \ / Virbalis • Jieznas A. Trakai Gižai Igliauka ^ Senieji / ••Paje ^/Medininkai vonys A. I #• A^. Balbieriškis .A Jašiūnai ^ > S Graziš Liudvinave Onuškis

Kapčiamiestis A Dubičiai L E N K 1 J A Į ^ Veisiejai MaTcinkonys B A L T A R U S 1 J A

• Paprastai | Simply A Jaunieji klaupėsi, bučiavo kryžių, juos laimino | Young couple kneels down, kisses the cross, receives a blessing • Jaunieji klaupėsi, tėvai laimino | Young couple kneels down, parents bless them • Jaunieji klaupėsi, bučiavo šv. paveikslėlį, juos laimino | Young couple kneels down, kisses a picture of a saint, receives a blessing

142 8. JAUNIEJI PO SANTUOKOS VYKSTA SU PULKU MARRIAGE SOLEMNISED, THE YOUNG COUPLE ACCOMPANIED BY THEIR TEAM GOES

O Gelgaudiški j • Kriūkai

\L Slavikai A. Lukštai o. Zapyškis „ • Kaune S .•' / o* Bezdonys J _ •• Garlia va Griškabūdis Kudirkos • Vievis VILNIUS Naumiestis KazJų Rūda •. ® Semeliškės Nemė is \ > .* • • O Jieznas Gižai *• #. Trakai *) f Virbalis Senieji Igliauka # ^ /Medininkai V 1Š?» } • *Paju Balbieriškis . O Jašiūnai, ^ L . . Liudvinavą

• Namo | Home • Fotografuotis | To have their photos taken A Fotografuotis ir važiavo per tiltus Į To have their photos taken and cross bridges by car • Fotografuotis ir į gamtą Į To have their photos taken and have a ride out of town • Fotografuotis, važiavo per tiltus ir j gamtą Į To have their photos taken, cross bridges by car and have a ride out of town if Važiavo per tiltus ir į kavinę | Cross bridges by car and go to a cafe

143 9. JAUNŲJŲ IŠBANDYMAI TESTING THE YOUNG COUPLE

• Visokius „darbus dirbo" | Did all kinds of work Nieko nedarė | Did nothing A Kiti žaidimai | Other

144 10. UŽSĖSTO STALO IŠPIRKIMAS HOLDING A TABLE TO RANSOM

0 Gelgaudiški s •. Kriūkai

Slavikai Lukšiai Zapyškis .. • Kaun IS .# Bezdonys J Griškabūdis ^ 0» Garlia va .# S* Kudirko* Naumiestis Kazli Rūda Vievis VILNIUS m } .® Semeliškės iff.. Nemė is \ y Virbalis . 0 e. Jieznas Gižai Senieji Trakai Igliauka ^ ^ №nys ^ "^F /Medininkai Balbieriškis . . Liudvinave .@ Jašiūnai . Q L

.# B jtnmonyy Seirijai Perloja #. > • Dieveniškės Kalesninkai — • Kučiūnai

\ .• Marcinkonys 0 Dubičiai I o, Veisiejai ' TKapčiamiestiT - s L E N K 1 J A B A L T A R U S 1 J A 1

• Iš netikrų „vestuvininkų" | Ransom paid to fake wedding guests Užsėsto stalo nebuvo | The table was not seated by fake guests

145 11. JAUNIKIS NUOTAKAI ATVEŽĖ GROOM BROUGHT TO THE BRIDE

• Gėlių I A bouquet of flowers • Vainikėlį I A wreath • Nieko I Nothing A Pati pasirūpino gėlėmis | The bride procured the flowers herself

146 12. GAUBTUVĖS GAUBTUVĖS

• Nuotakos šydą dėjo vyr. pamergei | The bride's veil is put on the maid of honour • Nuotakai rišo skarelę | A shawl is put on the bride's head O Šydą nusiėmė paprastai Į The veil taken off simply • Jaunikiui dėjo kepurę | A cap is put on the groom's head A Skarelės nerišo | A shawl is not put on the bride's head • Metė puokštę ir jaunikio kaklo papuošalą | The couple threw the bride's bouquet and the groom's neck decoration • Nuotaka šoko su pamergėmis | The bride's dance with bridesmaids

147 13. VAINIKĖLIO LIKIMAS WREATH'S FATE

A Sudeginamas | Burned down • Laikomas dėžutėje | Kept in a box • Apdeginamas ir laikomas | Parched and kept

148 14. VESTUVIŲ APEIGAS VEDĖ WEDDING RITES CONDUCTED

0 Gelgaudiški S O- Kriūkai

Slavikai #. Lukšiai B.

Zapy5kis #. Kaun< IS •• / # • Garlia va Griškabūdis Bezdonys J S* Kudirkos Rūda Vievis Naumiestis Kazli VILNIUS ® Semeliškės ^ • Nemė Ss \ f Virbalis Jieznas ©. Gižai Senieji Trakai Igliauka g ± J ( * Pajc vonys 9 /Medininkai L #• 9 • Balbieriškis .• Jašiūnai .4 Liudvinave s Onuškis S Gražiš tai . • 4. .# . # Simnas Sang rūda Alo'vė DaU9ai .©.(^~^ Seirijai B jtnmonys/ B. f • Dieveniškės • Perloja • Kučiūnai D. Kalesninkai — \ .• Marcinkonys į Q Veisiejai Kapčiamiestis A Oubičiai L E N K 1 J A / V" B A L T A R U S 1 J A -T* f

• Piršliai/svotai | By matchmakers or / and svotai (another couple of matchmakers) • Piršliai/svotai ir muzikantai | By matchmakers and musicians B Muzikantai | Musicians A Kiti I Others

149 15. PIRŠLIO (SVOTO) SIMBOLIAI MALE MATCHMAKER'S SYMBOLS

® Piršlio juosta ir gėlė | The matchmaker's woven sash and flower A Gėlė I A flower • Nieko I Nothing

150 16. PIRŠLIO „KORIMAS" MALE MATCHMAKER'S 'EXECUTION BY HANGING'

Gelgaudiški > • Kriūkai Oū \- Slavikai 1 Lukšiai 9. Zapyškis ,, • Kaune S .A / .#• Bezdonys J • •) Griškabūdis Gailia va .A S* Kudirkos Naumiestis Kazk VILNIUS <#• Vievis 0| Rūda A. Nemė is \ f • Semeliškės Jieznas Gižai Trakai / Virbalis vonys ©•. A /Medininkai AO<> Senieji ( " Raje Balbieriškis Jašiūnai \ #• . • —-%M # A Igliauka j^^ Onuškis \ Gražiš . . Liudvinave ©B

©m A. f^~^ • •> 9 Seirijai Perloja A. B utrimonys/ f < S • Dieveniškės • Kučiūnai \ .•• ••• Kalesninkai — J ^ Veisiejai Marcinkonys Kapčiamiestis ©H Dubičiai L E N K 1 J A B A L T A R U S 1 J A

Į

• „Korė" | 'Executed by hanging' • „Išvadavo" rankšluosčiu | 'Saved' by a towel • „Išvadavo" juosta | 'Saved' by a sash A Nekorė | Was not executed by hanging

151 17. PULKO MERGINŲ, MOTERŲ VOGIMAS KIDNAPPING THE PARTY GIRLS OR WOMEN

A Vogė nuotaką | Bride kidnapped • Vogė pamerges | Maids kidnapped B Vogė ar „kankino" svočią | Matron of honour kidnapped or 'tortured' • Vogė visas I All females kidnapped if- Simbolinio veiksmo neatliko | The symbolic action absent

152