Download Download
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2011. T. 18. Nr. 1. P. 9–14 © Lietuvos mokslų akademija, 2011 VDU Kauno botanikos sodo sukulentų kolekcijos sistematinis įvertinimas Judita Varkulevičienė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo oranžerijoje suku len tų kolekcija kaupiama nuo 1923 m. iki šiol. Remiantis 1995–2010 m. atliktų ty ri mų ir ste Vytauto Didžiojo universiteto bė jimų duomenimis, įvertinta oranžerijoje auginamų sukulentų kolekcija. Iš jos sis te Kauno botanikos sodas, ma tinio įvertinimo matyti, kad VDU Kauno botanikos sode auginami sukulen tai nė ra Ž. E. Žilibero g. 6, sis te matinė augalų grupė, o priklauso skirtingoms, visai negiminingoms šeimoms. Su ku LT-46324 Kaunas len tų kolekcijoje ekspozicijoje auginama 485 rūšys augalų, kurie priklauso 117 gen čių iš El. paštas: [email protected] 20 šeimų. Iš jų 59 rūšims gresia išnykimas, šios rūšys saugomos oranžerijoje, daugi na mos bei platinamos visuomenei. Buvo įvertintos sukulentų auginimo sąlygos botanikos sodo oran žerijos sausųjų atogrąžų skyriuje, išmatuoti pagrindiniai aplinkos veiks niai žiemą ir pa vasarį. Raktažodžiai: oranžerija, sukulentiniai augalai, kolekcijos sistematinis įvertinimas ĮVADAS „kurioms išnykimas galbūt dabar negresia, bet gali grėsti, jei tokioms rūšims priklausančių egzempliorių prekyba Sukulentas – sausų vietų, paprastai labai savitos iš vaiz nebus griežtai kontroliuojama ir nebus siekiama uždrausti dos, sultingus, nepaprastai sustorėjusius, mėsingus la pus su tokių rūšių išlikimu nesuderinamo jų naudojimo“. ar stiebus turintis augalas, gebantis pakitusiuose ve ge ta Taip pat ir tos rūšys, „kurias būtina reguliuoti, kad būtų ty viniuose organuose kaupti vandens atsargas (Naujalis galima veiksmingai kontroliuoti tam tikroms (Marinelli, ir kt., 2009). Sausros periodais šie augalai minimaliai 2006) rūšims priklausančių egzempliorių prekybą“ (http:// garina vandenį ir sulėtina medžiagų apykaitą. Natūraliose www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.929.html). augavietėse sausros periodai tęsiasi nuo 5 iki 10 mėnesių, Pažymėtina, kad visa kaktusinių (Cactaceae) šeima todėl šie augalai pasižymi lėtu augimu (Snieškienė ir įra šy ta į konvencijos II priedą. Kai kurių rūšių augalai kt., 2006). Tipiški sukulentai, kilę iš Amerikos, yra Aga- iš likę tik bo taniniuose draustiniuose. Tarptautinė su ku va ceae, Cactaceae šeimų augalai. Morfologiškai ar ti mi lentų tyrimų or ganizacija (IOS) sukūrė sukulentų ty ri mų Asphodelaceae, Aloaceae, Asteraceae, Crassulaceae, Bro- ir apsaugos ko deksą (Marinelli, 2006). Greta trijų prie dų me lia ceae, Euphorbiaceae, Liliaceae ir kt. šeimų auga lai, yra sąrašas D priedas, kurį yra priėmusi Europos Są jun ga. ku rių kilmės vietos – Pietų Afrikos pusdykumės (Ja cob Importuojamus į Europos Sąjungą augalus būtina už re gis sen, 1981). truoti (www.cites.org./eng/rsources/species.html; Ma ri Sukulentams priskiriama apie 10 000 augalų rūšių, dau nelli, 2006). gelis jų paplitę nedidelėje teritorijoje ir dėl to kyla grės mė Lietuvoje gausias sukulentų kolekcijas uždarame iš nykti. Nemažai kaktusų ir kitų sukulentų rūšių įra šytos į grun te turi Vilniaus universiteto botanikos sodas (per Nyks tančiųjų laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės 300 taksonų), o Vilniaus pedagoginio universiteto oran pre kybos (CITES) konvencijos I priedą. Į šį kon vencijos že rijoje sukaupta 153 taksonai. Labai gausią sukulentų prie dą įrašomos visos rūšys, kurioms „gresia iš nykimas ir ko lekciją turi Minsko nacionalinis botanikos sodas, čia ku rioms turi ar gali turėti įtakos prekyba. Šioms rūšims su kaupta 83 gentys, 336 rūšys kaktusų. Gausiausios gen prik lausančių egzempliorių prekyba privalo būti ypač tys – Mammillaria – 40 %, Gymnocalycium – 24 %, No- griež tai reguliuojama, kad jų išlikimui nekiltų dar didesnė to cac tus – 15 %, Opuntia – 14 %, o 36 gentys kolekci grės mė, ir gali būti leidžiama tik išimtiniais atvejais“. jo je tu ri po 1 rūšį (Soroka, 2007). Kijevo A. V. Fomi no Į konvencijos II priedą įrašomos visos augalų rūšys, bo ta ni kos sode auginama per 2 500 rūšių augalų iš 32 10 Judita Varkulevičienė šeimų. Gausiausios šeimos – Cactaceae – 80 %, Crassu- TYRIMO REZULTATAI la ceae – 70 %, Euphorbiaceae – 70 %, Aizoaceae – 35 %, As pho delaceae – 55 %. Čia tiriamos biologinės auga lų sa VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje 1995–2010 m. vy bės bei jų vystymasis ir perspektyvos (Gaidarzhy et al., tyrėme sukulentinius augalus. Atlikus sukulentinių augalų 2008; Gaidarzhy, 2010). Kitame Kijevo M. M. Griško MA taksonominę analizę nustatyta, kad augalai išdėstyti pagal jų na cionaliniame botanikos sode taip pat sukaupta gau si su mor fologiją ir biologiją bei ekologines savybes. Sausųjų ato kulentų kolekcija, nustatomas sėklų daigumas, ti ria ma su grą žų skyriuje auginama 485 rūšys, priklausančios 117 gen ku lentinių augalų vystymosi ciklai (Баглай, 2010). čių, 20 šeimų, 8 poklasiams, 2 klasėms ir 2 skyriams. Tai VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje sukulentų su da ro 32,3 % visų oranžerijoje auginamų augalų. kolekcija kaupiama nuo 1923 m. iki šiol. Kaupiant ir pildant Tirta sukulentinių augalų galimybė augti ir būti de ko ra sukulentų kolekciją pagal geografinius bei morfologinius tyviais auginant oranžerijoje. Nustatyta, kad šie augalai oran principus svarbus ir sistematinis įvertinimas. Mokslinę že rijoje gerai augo, o didžiausią įtaką augalams augti turėjo vertę turi kolekcija, kai yra maksimaliai surinkta genčių, tem peratūra ir šviesos spinduliuotė, todėl būtina augalams kurios visiškai atspindi genotipo įvairovę. Didelę vertę su da ryti šiltą (10–15 °C) ir labai šviesią aplinką (1 000– turi kolekcija, kai joje yra endeminės, reliktinės rūšys, 5 000 lx). Pateikiama sukulentinių augalų taksonominė ekonomiškai svarbūs augalai, dekoratyvinės formos. struk tūra ir jų asortimentas (1 lentelė). Sėkmingam darbui kolekcijoje būtina sistematiškai įvertinti Lentelėje matyti, kad Magnoliophyta skyrius yra gau ją, stebėti augalų bio ritmą, fenologiją ir fitosanitarinę siau sias sukulentinių augalų skaičiumi: 1 klasė, 7 poklasiai, būklę. 20 šeimų, 117 genčių ir 485 rūšys. Nustatyta, kad didžiausia Tyrimo objektas – VDU Kauno botanikos sodo oran ir gausiausia šeima – Cactaceae Juss. (48 gentys ir 180 rūšių). že ri joje, sausųjų atogrąžų skyriuje, auginami su ku len ti niai Vi dutinio dydžio šeimos – Crassulaceae DC. (15 genčių ir 71 augalai. rū šis), Agavaceae Endl. (9 gentys ir 62 rūšys). Mažiausios 9 Darbo tikslas – sistematiškai įvertinti VDU Kauno bo šei mos, turinčios po 1 gentį: Ephedraceae Dumort. (1 gentis ta ni kos sodo oranžerijoje auginamų sukulentų kolekciją. ir 3 rūšys), Piperaceae Agardh. (1 ir 2), Portulacaceae Juss. (1 ir 3), Cucurbitaceae (1 ir 1), Geraniaceae Juss. (1 TYRIMO METODIKA ir 3), Apocynaceae Juss. (3 ir 2), Liliaceae Juss. (1 ir 2), Amaryllidaceae J. St.Hil (1 ir 1) ir Commelinaceae R. Br. (1 Tyrimai atlikti 1995–2010 m. VDU Kauno botanikos ir 2) (l pav.). sodo oranžerijoje. Sukulentai auginami sausųjų atogrąžų VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama skyriuje (dykumų ir pusdykumių augalai), kurio plotas 27 rūšys pluoštinių sukulentinių augalų, kurie auga sausųjų 75 m2. Šiame skyriuje nuo 1995 m. dalis kaktusų auginama atogrąžų skyriuje, gausiausios 2 šeimos: Agavaceae Endl. grunte, kita dalis – vazonuose ant stelažų. Dirvožemis turi (4 gentys ir 8 rūšys) ir Cactaceae Juss. (2 gentys ir 3 rūšys). būti mažo rūgštumo (pH 5,5–6,5), derlingas ir laidus orui Pagal geografinę augalų kilmę daugiausia pluoštinių augalų (Широбокова и др., 2003). yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos – 22 % (Agave, Furcrea, Aplinkos sąlygos. Oranžerijoje sausų jų ato grą žų sky Echinops, Yucca ir kt.), o iš Afrikos – 10 % (Sansevieria, Aloe, riu je au ga lams augti sukurtos mikroklimato – ekologi Stapelia ir kt.). nės są lygos, bū dingos ir artimos šių augalų kil mės vie Daugiausia vaistinių savybių turinti šeima – Agavaceae toms: tem peratūra žie mą palaikoma 8–10 °C, o vasarą Endl. (3 gentys ir 7 rūšys), vidutinį – Asphodelaceae Juss. (bir želį–rug pjūtį) – 18–35 °C; santykinė oro drėgmė (1 gentis ir 4 rūšys), Cactaceae Juss. (3 gentys ir 4 rūšys), žie mą 20–40 %, vasarą 40–50 %; spinduliuotė žiemą o mažiausiai Crassulaceae DC. (1 gentis ir 2 rūšys) ir 800–1 000 lx apsiniaukusią dieną ir vasarą 1 000–5 000 lx Ephedraceae Dumort. (1 gentis ir 1 rūšis). Jų kilmės arealas (10 000 lx) – saulėtą dieną. Augalai, augantys grunte, lais yra atogrąžų Amerika. to mi kartą per mėnesį, o vazonuose kas 7–10 dienų (Var VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje sausųjų ku levičienė ir kt., 2006; Šlapakauskas, 2006; Дяченко и др., atogrąžų skyriuje auginami reti ir nykstantys sukulentiniai 2010). Dirvožemis sukulentams ruošiamas iš velėni nės, augalai, kurie yra priskirti I ir II priedams pagal Vašingtono kom postinės žemės ir smė lio (1 : 1 : 0,5) pride dant mo lio (CITES) ir D priedui pagal Europos Sąjungos konvencijas gur vuolių, medžio ang lies gabaliukų, o vazonuose įren (2 lentelė). giamas tinkamas drenažas (Cherevchenko i dr., 1988). Pagal „Nykstančiųjų laukinės faunos ir floros rūšių tarp Augalų sistematinė charakteristika pateikta pagal tau ti nės prekybos (CITES) konvencijos“ priedus nustatyta, flo ristinius-fitocenologinius klasifikavimo principus, kad Kauno botanikos sodo oranžerijoje auginama 4 gentys au galų vardų sąvadus (Cronquist, 1981; Takhtajan, 1997; ir 4 rūšys, kurios įrašytos į CITES konvencijos I priedą, ypač Griffiths, 1997; APG, 2003). Sukulentinių retų ir nyks- šiems augalams gresia išnykimas. Daugiausia auginama au tan čių augalų rūšių įvairovė oranžerijoje apibūdinta pa-