2 TURINYS Psl. I. ESAMOS B ŪKL ĖS ANALIZĖ 1. ĮVADAS……………………………………………………………………………..... 5 2. MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI….……..... 6 3. GEOGRAFIN Ė TELŠI Ų APSKRITIES CHARAKTERISTIKA...... 6 3.1 Administracinis suskirstymas………...... …………...... 6 3.2 Apskrities gamtin ės, ekonomin ės ir socialin ės s ąlygos, infrastrukt ūra, gyventojai, žem ės ūkio ir pramon ės pl ėtros kryptys, medienos perdirbimo pramon ė...... 7 3.3. Mišk ų ūkio pl ėtros, miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys...... 12 3.4. Žem ės fondo sud ėtis...... 15 3.5. Saugomos teri torijos, gamtos ir kult ūros paveldo objektai, kertin ės miško buvein ės...... 16 4. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų CHARAKTERISTIKA...... 29 4.1 Mišk ų plotas ir miškingumas bei j ų kaita...... …..... 29 4.2 Medyn ų dendrometrin ė charakteristika………………………………...... 31 4.3 Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal nuosavyb ę, žem ės naudmenas ir funkcin ę paskirt į 33 4.4 Mišk ų sveikatingumas...... 40 5. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO TELŠI Ų APSKRITYJE CHARAKTERISTIKA...... 41 5.1 Patvirtintos miško kirtimo apimtys, j ų kaita...... 41 5.2 Miško atk ūrimo darb ų a pimtis pagal atk ūrimo b ūdus...... 41 5.3 Miško genetiniai ištekliai ir s ėklin ė baz ė...... 42 II DALIS. BENDR ŲJŲ SPRENDINI Ų FORMAVIMAS 6. TELŠIŲ APSKRITIES MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMO KRYPTYS, PL ĖTOJIMO PRIORITETAI IR TVARKYMO PRINCIPAI...... 47 6.1. Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos rengimo teisin ė aplinka...... 47 6.2. Teritorij ų planavimo dokument ų apžvalga. Mišk ų ūkio vystymas...... 52 6.3. Nacionalin ė mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012 -2020 met ų programa...... 60 6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės programos įgyvendini mo prioritetin ės priemon ės...... 62 6.5. Strategin ės veiklos planai, pl ėtros programos ir kiti strateginio planavimo dokumentai...... 63 6.6. Vidin ės miškotvarkos projektai...... 65 6.7. Darb ų apimtis ir tvarkymo principai...... 66 III DALIS. SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMAS 7. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS SPRENDINIAI...... 67 7.1. Bendrieji mišk ų ūkio pl ėtros aspektai...... 67 7.2. Miškingumo pl ėtros prognoz ė...... 68 7.3. Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis po reikis ...... 71 7.4. Pasi ūlymai miško priskyrimo mišk ų grupi ų tikslinimui...... 73 7.5. Mišk ų administravimo ir nuosavyb ės keitimo prognoz ė...... 81 7.6. Miško ištekli ų naudojimo ir atk ūrimo prognoz ė...... 82 7.7. Miškotvarkos darb ų gair ės...... 84 7.8. Miško ištekli ų kokyb ės gerinimas...... 85 7.9. Paveldosaugos reikalavimai...... 85 PRIEDAI ...... 87 1. Ekologiniu poži ūriu ypa č vertingos teritorijos, esan čios valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose...... 89 2. Rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose...... 91

3 3. Archeologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose...... 93 4. Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objektų s ąrašas……...... …...... 96 5. Gamtos paminkl ų s ąrašas...... …………………...... ………….. 102 6. Savivaldybi ų saugom ų gamtos paveldo objekt ų pagal savivaldybes s ąrašas...... 103 7. Kult ūros paveldo objekt ų s ąrašas miško žem ėje pagal savivaldybes ...... 103 8. Kertini ų miško buveini ų sąrašas pagal savivaldybes...... 114 9. Duomenys apie Telši ų apskrities nauding ųjų iškasen ų telkinius bei prognozini ų ištekli ų plotus ...... 135

4 I. ESAMOS B ŪKL ĖS ĮVERTINIMAS

1. ĮVADAS

Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schema (toliau – Schema) rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Mišk ų tvarkymo schem ų rengimo taisykl ėmis (toliau – Taisykl ės), 2017 m. rugs ėjo 14 d. Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos parengimo paslaug ų pirkimo sutartimi Nr. 35, kitais teis ės aktais, reglamentuojan čiais mišk ų ūkio organizavim ą, planavim ą, mišk ų atk ūrim ą, apsaug ą bei naudojim ą. Mišk ų tvarkymo schema – specialiojo teritorij ų planavimo dokumentas, skiriamas bendrajai miško žemi ų naudojimo politikai nustatyti, j ų tvarkymo koncepcijai parengti. Schemos objektas yra valstybin ės ir priva čios miško žem ės plotai. Planuojama teritorija: Telši ų apskritis apima Mažeiki ų r., Plung ės r., Telši ų r., Rietavo savivaldybes, bendras jos plotas – 434,9 tūkst. ha, miško žem ės plotas – 159,2 tūkst. ha (1 lentel ė).

1 lentel ė

TELŠI Ų APSKRITIES TERITORIJA PAGAL SAVIVALDYBES

Telši ų apskritis Apskritis,

savival- dybė

Telši ų r. Mažeiki ų r. Rietavo Iš viso: Plotas, Plung ės r. tūkst. ha

Bendras plotas 143,9 121,9 110,5 58,6 434,9 Miško žem ės plotas* 51,2 36,0 40,3 31,7 159,2 * šaltinis: Valstybin ė mišk ų apskaita, 2016.

Schemos rengimui panaudoti Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomenys apie buvusi ų Kurš ėnų, Mažeiki ų, Rietavo ir Telši ų mišk ų ur ėdij ų teritorijose esan čius miškus. Aktual ūs miškotvarkos duomenys gauti iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. R6-6337„D ėl duomen ų pateikimo“ ir 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. R6-543 „D ėl duomen ų pateikimo“. Sąlygos Telši ų apskrities MTS rengti išduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugs ėjo 28 d. raštu Nr. REG38575 „Prašymas išduoti teritorij ų planavimo s ąlygas“ ir 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. REG55284 „Prašymas išduoti teritorij ų planavimo s ąlygas“

5 2 lentel ė

ORGANIZACIJOS, KURI Ų IŠDUOTOMIS S ĄLYGOMIS BUS VADOVAUJAMASI RENGIANT MTS

Eil. Organizacijos pavadinimas Rašto/s ąlyg ų data Rašto/s ąlyg ų Nr. Nr. 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017-10-16 REG46516 2. Mažeiki ų rajono savivaldyb ės administracija 2017 -10 -19/2017 -10 -04 28 -2.32. -4618/AU8 -12 3. Plung ės rajono savivaldyb ės administracija 2018 -01 -09 REG5 5770 - 4. Rietavo savivaldyb ės administracija 2018-01-17 REG55587 5. Telši ų rajono savivaldyb ės administracija 2017-10-17 REG47966 6. Kult ūros paveldo departamento prie 2017-10-06 REG45784 Kult ūros ministerijos 7. Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie 2017-10-09/2017-10-17 (21)-14-3742/REG47922 Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos

2. MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI

Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos tikslas – sudaryti s ąlygas darniai mišk ų ūkio vystymo ir miško naudojimo politikai įgyvendinti ne trumpesniam kaip 20 met ų strateginiam laikotarpiui, atsižvelgiant į gamtosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus. Mišk ų tvarkymo schemos uždaviniai yra: - nustatyti mišk ų ūkio pl ėtros kryptis; - įvertinti mišk ų ploto didinimo galimybes; - įvertinti miško žemi ų pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes; - įvertinti esam ą mišk ų priskyrim ą mišk ų grupei, pateikti si ūlymus jam tobulinti; - įvertinti esam ą ūkin į ir administracin į mišk ų suskirstym ą ir pateikti si ūlymus jam tobulinti; - nustatyti miško ūkini ų priemoni ų projektavimo ypatumus; - įvertinti miško ištekli ų kokyb ę charakterizuojan čių rodikli ų dinamik ą.

3. GEOGRAFIN Ė TELŠI Ų APSKRITIES CHARAKTERISTIKA

3.1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS

Telši ų apskritis - valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaur ės vakar ų Lietuvoje. Plotas – 4 350 km² (6,7% Lietuvos ploto), gyventoj ų skai čius (2017-01-01) – 137769 vnt. (4,8 % Lietuvos gyventoj ų), tankis – 38,2 gyv./km². Tai mažiausia apskritis pagal plot ą iš dešimties Lietuvos apskri čių ir 9 vietoje pagal gyventoj ų skai čių. Telši ų apskritis šiaur ėje ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija, vakaruose su Klaip ėdos apskritimi, rytuose su Šiauli ų apskritimi, pietuose su Taurag ės apskritimi. Centras – Telši ų miestas. Telši ų apskrities teritorijoje yra 4 savivaldyb ės: Mažeiki ų r., Plung ės r., Rietavo ir Telši ų r. Mažeiki ų rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas šiaur ės vakar ų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos up ės. Šiaur ėje ribojasi su Latvija, rytuose– su Akmen ės, pietry čiuose – su Telši ų, pietvakariuose – su Plung ės, vakaruose – su Skuodo rajono savivaldyb ėmis. Administracinis centras – Mažeikiai. Rajone yra 9 seni ūnijos: Laižuvos, 6 Mažeiki ų, Mažeiki ų apylink ės, Reivy čių, Sedos, Šerkšn ėnų, Tirkšli ų, Viekšni ų, Židik ų. Plung ės rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaur ės vakaruose. Savivaldyb ės administracinis centras –Plung ė. Rajonui priskirta 11 seni ūnij ų: Als ėdži ų, Babrungo, Kuli ų, Nausodžio, Paukštaki ų, Plateli ų, Plung ės miesto, Stalg ėnų, Šateiki ų, Žemai čių Kalvarijos, Žlibin ų. Rietavo savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas vakar ų Lietuvoje.. Centras – Rietavas. Savivaldyb ė apima 5 seni ūnijas: Daug ėdų, Meding ėnų, Rietavo, Rietavo miesto, Tver ų. Telši ų rajono savivaldyb ė – administracinis teritorinis vienetas šiaur ės vakar ų Lietuvoje. Telši ų rajone yra 11 seni ūnij ų: Degai čių, Gad ūnavo, Luok ės, Nevar ėnų, Ryšk ėnų, Telši ų miesto, Tryški ų, Upynos, Varni ų, Viešv ėnų, Žar ėnų. Apskrityje yra 7 miestai ir 21 miestelis. Mažeiki ų rajono savivaldyb ėje yra 3 miestai, Telši ų rajono savivaldyb ėje 2 miestai ir po 1 miest ą kitose apskrities savivaldybėse. Didžiausi miestai pateikti 3 lentel ėje. 3 lentel ė

TELŠI Ų APSKRITIES MIESTAI IR J Ų ADMINISTRACINIS RANGAS

Eil. Nr. Miesto pavadinimas Savivaldyb ė Administracinis rangas, (s ąrašas pagal dyd į) savivaldyb ės centras 1. Mažeikiai Mažeiki ų rajono savivaldyb ės centras 2. Telšiai Telši ų rajono apskrities centras ir rajono savivaldyb ės centras 3. Plung ė Plung ės rajono savivaldyb ės centras 4. Rietavas Rietavo savivaldyb ės centras 5. Viekšniai Mažeiki ų rajono seni ūnijos centras 6. Varniai Telši ų rajono seni ūnijos centras 7. Seda Mažeiki ų rajono Seni ūnijos centras

Apskrities teritorijos miškus nuo 2018 m. sausio 8 d. administruoja valstyb ės įmon ė Valstybini ų mišk ų ur ėdija (iki tol miškus administravo buvusios valstyb ės įmon ės: Mažeiki ų, Telši ų mišk ų ur ėdijos, dal į mišk ų teritorijos - Kurš ėnų ir Rietavo (atitinkamai 11 % ir 48 % nuo viso ur ėdijos medyn ų ploto ir medyn ų ploto Telši ų apskrityje) mišk ų ur ėdijos), bei privat ūs miško savininkai.

3.2. APSKRITIES GAMTIN ĖS, EKONOMIN ĖS IR SOCIALIN ĖS S ĄLYGOS, INFRASTRUKT ŪRA, GYVENTOJAI, ŽEM ĖS ŪKIO IR PRAMON ĖS PL ĖTROS KRYPTYS, MEDIENOS PERDIRBIMO PRAMON Ė

Apskrities teritorija išsid ėsčiusi Nemuno ir Ventos baseinuose, Žemai čių aukštumoje, šiaur ėje pereina į Ventos vidurupio žemum ą. Tankus upi ų ir upeli ų tinklas, daug įvairaus dydžio vaizding ų ežer ų. Miškingumas 36,6 %, miškai tolygiai pasiskirst ę apskrities teritorijoje. Žem ės ūkio naudmenos užima 52 %, miškai – 36%, vandenys – 3%, užstatyta teritorija – 3 %, kita žem ė – 4% viso apskrities žem ės ploto.

7 Pagal Lietuvos klimato rajonavim ą Telši ų apskritis patenka į Žemai čių klimatinio rajono teritorij ą, kurioje išskirti 2 parajoniai - Žemai čių aukštumos ir Ventos vidurupio žemumos. Telši ų apskritis išsiskiria savo krašto istorija, kult ūros vertyb ėmis. Telši ų miesto, Žemaitijos sostin ės, Žemaitijos katalikyb ės centro, įsik ūrusio Žemai čių aukštumoje, ant septyni ų kalv ų, prie Mas čio ežero, centrin ė dalis yra urbanistikos paminklas. Vaizdingiausios regiono teritorijos priskirtos Žemaitijos nacionaliniam, Varni ų ir Ventos regioniniams parkams. Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijos didesn ė dalis yra Ventos vidurupio lygumoje, vakarin ė – Vakar ų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietin ė – Ryt ų Žemai čių plynaukšt ės pakraštyje (joje, prie Dagi ų, yra aukš čiausia vieta – 146,9 m). Sausio vidutin ė temperat ūra – 4,5 C, liepos 16,5 C. Per metus iškrinta 630–740 mm krituli ų. Savivaldyb ės teritorija teka up ė Venta su intakais: Šerkšne, Varduva, Vadakstimi. Telkšo 6 Mažeiki ų rajono ežerai, 27 tvenkiniai, didžiausi – Varduvos tvenkinys, Renavo HE tvenkinys, Tulnik ų tvenkinys. Didžiausi miškai savivaldyb ės teritorijoje yra Sedos giria, Žalgirio miškas, Bal ėnų miškas, Mažeiki ų miškas. Vyrauja eglynai, pušynai, beržynai. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, sm ėlžemiai, ypa č pietin ėje ir vidurin ėje dalyje, šiaur ėje ir rytuose – išplautžemiai, Didžlaukių pelk ėje – durpžemiai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, sm ėlis, durp ės. Savivaldyb ėje svarbiausia pramon ės šaka – naftos perdirbimas. Yra metalo apdirbimo, konditerijos gamini ų, maisto, bald ų, medicininio, techninio deguonies gamybos, statybos įmoni ų. Pramon ės įmoni ų daugiausia sutelkta Mažeikiuose. Savivaldyb ės teritorija eina geležinkelis Vilnius-Liepoja (Latvija). Yra Šerkšn ėnų oro uostas. (šaltinis “Vikipedija”). Plung ės rajono savivaldyb ės didžioji dalis yra Žemai čių aukštumoje, vakaruose paviršius leidžiasi link Paj ūrio žemumos. Aukš čiausia rajono vieta yra ties Vilkai čiais (199 m), o žemiausia (39 m) – Minijos pakrant ėje ties Kretingos rajono riba. Pro rajon ą teka up ė Minija su intakais Sausdravu, Babrungu. Telkšo 34 Plung ės rajono ežerai (tarp j ų – didžiausias Žemaitijoje Plateli ų ežeras), 8 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Peklin ės, Plokštin ės-Stirbai čių, Milašai čių. Būdingi eglynai, pušynai, yra mišri ųjų mišk ų. Rajono šiaur ėje yra dalis Žemaitijos nacionalinio parko. Kadangi rajonas yra vakariniuose Žemai čių aukštumos šlaituose, jis dr ėgniausias Lietuvoje (kartu su Mažeiki ų rajonu), bet d ėl didelio nuot ėkio telkšo mažai ežer ų ir pelki ų. Vidutin ė sausio m ėnesio temperat ūra -4,5 C, liepos +16,5 C. Vidutinis metinis krituli ų kiekis – 777–929 mm. Telši ų rajono savivaldyb ė yra kalvotoje Žemai čių aukštumoje. Svarbiausios kalvos yra Šatrija (228 m – aukš čiausia vieta), Girgžd ūtė, Žąsūgalas, šiaur ė patenka į Ventos vidurupio žemum ą (prie Virvyt ės yra žemiausia rajono vieta – 84 m). Pro rajon ą teka up ė Virvyt ė su intakais Rešketa, Upyna, Patekla (Ventos baseinas), išteka Minija. Telkšo 50 ežer ų (Telši ų rajono ežerai; didžiausi – Lūkstas, Mastis), 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai: Pareške čio, Als ėdži ų- Pagermant ės, Tryški ų. Šiaurin ėje dalyje yra nedidel ė Žemaitijos nacionalinio parko dalis, pietuose – Varni ų regioninis parkas. Vidutin ė sausio m ėnesio temperat ūra -4,8 C, liepos +16,5 C. Vidutinis metinis krituli ų kiekis 760–776 mm. Rietavo savivaldyb ės teritorija yra Žemai čių aukštumos vakarin ėje dalyje. Miškai užima 51 proc., žem ės ūkio naudmenos 37 proc., vandenys 1,53 proc. ploto. Svarbiausias mišk ų masyvas – Rietavo miškai. Yra Jūros aukštupys. Telkšo 6 Rietavo savivaldyb ės ežerai. (Šaltinis “Vikipedija”). Teritorij ą kerta 1-ojo rango automagistral ė Vilnius – Klaip ėda, tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius – Šiauliai – Klaip ėda), tarptautin ė geležinkelio linija Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaip ėda. Magistralini ų ir krašto keli ų tankumas yra didžiausias tarp vis ų apskri čių. Telši ų apskrities teritorij ą kerta ir svarbus geležinkelio IXB transporto koridorius, kuriuo vežami kroviniai į rytus ir vakarus. Apskri čiai taip pat svarbi geležinkelio linija Mažeikiai–Klaip ėda, pagreitinanti ir palengvinanti susisiekim ą su paj ūriu ir Klaip ėdos j ūrų uostu. Bendrajame apskrities plane numatyta atgaivinti traukini ų eism ą šia jungtimi.

8 Telši ų regiono tikslin ės teritorijos (miestai) pasižymi santykinai nedideliu apgyvendinimo tankumu: Telši ų miesto teritorijos gyventoj ų apgyvendinimo tankumas – 10,5 gyv./ha, Mažeiki ų miesto – 15,8 gyv./ha, Plung ės miesto – tik 6,4 gyv./ha ir Rietavo miesto – 7,4 gyv./ha. T. y. n ė viename iš regiono miest ų n ėra 30 gyv./ha tankumo, kuriam esant kuriama inžinerin ė ir socialin ė infrastrukt ūra finansiškai atsiperka. Pagal Telši ų regiono integruotoje teritorij ų vystymo program ą, patvirtint ą Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministro 2015 m. rugs ėjo 3 d. įsakymu Nr.1V-684 „D ėl Telši ų regiono integruotoje teritorij ų vystymo programos patvirtinimo“ didžiausi ą įtak ą socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos b ūklei, šiltnamio efekt ą sukelian čių duj ų išmetimams (klimato kaitai) Telši ų regione daro šie veiksniai: 1. Telši ų apskritis pasižymi maž ėjan čiu gyventoj ų skai čiumi, ta čiau santykinai gera demografine strukt ūra: 1.1. 2001–2014 m. laikotarpiu gyventoj ų skai čius Telši ų regione sumaž ėjo 19,1 proc. gyventoj ų, tokiu pa čiu dydžiu maž ėjo ir gyventoj ų tankumas miestuose (kuriuose gyvena 60 proc. regiono gyventoj ų); gyventoj ų skai čius apskrityje ypa č maž ėjo d ėl migracijos: 2013 metais iš Telši ų regiono išvyko 5,4 t ūkst. gyventoj ų daugiau, palyginti su 2007-aisiais, 2013 metais išvykusi ųjų skai čius sumaž ėjo 10,5 proc.; ta čiau neto migracija vis dar yra neigiama – 2013 metais iš regiono išvyko 1,7 t ūkst. gyventoj ų daugiau nei atvyko – tokios tendencijos mažina teritorijos ekonominio vystymo potencial ą, menkina darbo j ėgos pasi ūlą – regionas tampa nepatrauklus verslui ir investicijoms; 1.2. Telši ų regione vaik ų iki 15 met ų amžiaus dalis yra didžiausia Lietuvoje – 16,9 proc. vis ų regiono gyventoj ų yra vaikai iki 15 met ų, darbingo amžiaus gyventoj ų dalis – 61,7 proc.; Telši ų regiono demografin ės senatv ės koeficientas 2014 met ų pradžioje buvo vienas mažiausi ų Lietuvoje (113), mažesnis buvo tik Vilniaus regione (106). Tai reiškia, kad nepaisant gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo, Telši ų regione ir j į sudaran čiose savivaldyb ėse demografin ė strukt ūra yra gana palanki, tod ėl demografiniai procesai Telši ų regione gali b ūti iš dalies valdomi (kas b ūtų sunkiai įmanoma, jeigu gyventoj ų skai čius maž ėtų d ėl per ilg ą laikotarp į susiformavusios gyventoj ų amžiaus strukt ūros). Pašalinus gyventoj ų išvykim ą iš regiono lemian čias socialines ir ekonomines priežastis, padidinus miest ų patrauklum ą, geriau pritaikius jų aplink ą gyventoj ų poreikiams, skatinant vidaus investicijas, nukreiptas į nauj ų gerai apmokam ų darbo viet ų atsiradim ą, galima stabdyti gyventoj ų išvykim ą ir stabilizuoti demografin ę situacij ą regione; 2. Didel ės materialin ės investicijos, ta čiau nepakankamai diversifikuota j ų strukt ūra: 2.1. skai čiuojant vienam Telši ų regiono gyventojui, materialin ės investicijos 2013 metais buvo 1348 Eur; pagal š į rodikl į Telši ų regionas yra vienas pirmaujan čių šalyje; daugiau į ilgalaik į material ųjį turt ą investuojama tik Vilniaus ir Klaip ėdos regionuose. Daugiausia regione investuojama Mažeikiuose veikian čiose stambiose įmon ėse, tod ėl materialini ų investicij ų poky čiai Telši ų regione n ėra tvar ūs – pavyzdžiui, Mažeiki ų rajono savivaldyb ėje materialin ės investicijos 2013 m. siek ė 2143 Eur/gyv. (123 proc. šalies vidurkio), tuo tarpu 2010 m. (AB „Orlen Lietuva“ nevykdant didesni ų investicij ų) siek ė tik 855 Eur, arba apie 64 proc. šalies vidurkio. T. y., AB „Orlen Lietuva“ arba kitoms didžiosioms Telši ų regiono įmon ėms pristabdžius investicin ę veikl ą ar patiriant ekonomini ų sunkum ų, investicijos regiono savivaldyb ėse gali ženkliai (iki keli ų kart ų) sumaž ėti. Gyventoj ų skai čius apskrityje ir toliau maž ėja d ėl migracijos: iš Telši ų apskrities 2016 m. išvyko 7,3 t ūkst. gyventoj ų. Neto migracija yra neigiama – 2016 m. išvyko 3,1 t ūkst. gyventoj ų daugiau nei atvyko. Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrant ų skai čius, tenkantis 1 t ūkst. gyventoj ų) 2016 m. Lietuvoje buvo 17,5. Daugiausia 2016 m. emigrant ų 1 t ūkst.gyventoj ų teko Šiauli ų apskri čiai –21, o Telši ų apskrityje bendrasis emigracijos rodiklis - 19,4.

9 Viena svarbiausi ų makroekonomini ų problem ų Lietuvos Respublikoje yra nedarbas. Daugelis politik ų, įvertindami ekonomikos b ūkl ę ar ekonomin ės politikos efektyvum ą, nedarbo lyg į vertina kaip vien ą iš ekonomikos „sveikatos“ rodikli ų. Žvelgiant į Telši ų teritorin ės darbo biržos pateiktus duomenis, 2017 m. spalio 1 d. buvo įregistruota 6540 bedarbi ų (rugs ėjo 1 d. – 6515), tai sudar ė 7,7 proc. vis ų Telši ų apskrityje registruot ų darbingo amžiaus gyventoj ų. Nedarbas, lyginant su 2016 m. spalio 1 d. nepakito. Daugiausia, per 9 proc., užregistruota bedarbi ų Mažeiki ų rajono savivaldyb ėje. Didžiausiose Telši ų regiono tikslin ėse teritorijose (Telšiuose, Mažeikiuose ir Plung ėje) ir šalia j ų yra sutelkti stamb ūs ūkio subjektai, darantys didžiausi ą įtak ą ekonominiam regiono vystymui (lemiantys tiek galimybes, tiek gr ėsmes). Telši ų regione 2017 m. sausio 1 d. veik ė iš viso pagal darbuotoj ų skai čių 3610 ūkio subjektai, iš j ų tik 13 įmoni ų, kuriose darbuotoj ų skai čius – daugiau kaip 250 ir 2 veikian čios įmon ės regione, kur darbuotoj ų skai čius viršijo 1000. Dideli ų įmoni ų koncentracija lemia tai, kad regiono darbo rinka yra priklausoma nuo specifini ų sektori ų, labiausiai jai turi įtakos įmon ės, veikian čios naftos produkt ų gamybos ir prekybos, pieno perdirbimo, žuvies ir žuvies produkt ų perdirbimo, gamybos ir prekybos srityje, statyboje; ta čiau kartu toki ų įmoni ų veikla sudaro prielaidas regioninei ekonomikos specializacijai ir susijusi ų įmoni ų klasterizacijai pagal ūkio sektori ų arba prid ėtin ės vert ės grandin ę. Telši ų apskrities ekonomikos variklis - naftos perdirbimo įmon ė „ORLEN Lietuva“. Mažeikiuose įsik ūrusi bendrov ė yra didžiausia naftos produkt ų tiek ėja Baltijos šalyse. Naftos gavybos veikla apskrityje l ėmė metalo apdirbimo ir mašin ų gamybos pramon ės pl ėtr ą. Stambiausios ir pla čiau žinomos apskrities pramon ės įmon ės – AB „ORLEN Lietuva“ (naftos perdirbimas), AB „Žemaitijos pienas“ - tre čias pagal dyd į Lietuvos pieno perdirbimo koncernas, AB „Pieno žvaigžd ės“ filialas „Mažeiki ų pienin ė“, UAB „Unilever Lietuva led ų gamyba“ (pieno produkt ų gamyba), UAB „Vi čiūnai ir partneriai“ ir UAB „Plung ės kooperatin ė prekyba“ (žuvies produkcija), UAB „Mažeiki ų m ėsin ė“, UAB „Vigesta“ (m ėsos ir jos produkt ų gamyba), UAB „Plung ės duona“ (duonos gaminiai), UAB „Lyra group“, UAB „Eliuda“ ir UAB "TCH" (bald ų gamyba), UAB „Litnaglis“, UAB „Stronga“, UAB „Jubana“ (metalo gaminiai ir konstrukcijos), UAB „Rapsoila“ (biokuro gamyba). Dėl gamtini ų geografini ų s ąlyg ų Telši ų apskrities teritorija mažiau nei vidutiniškai šalyje naudojama žem ės ūkio veiklai ir turi ribotas ši ų teritorij ų pl ėtros perspektyvas. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Telši ų apskrities teritorija priskirta trims skirtingoms agrarinio potencialo zonoms: 1. Žemaitijos aukštum ų zona, į kuri ą įeina centrin ė, didžioji apskrities teritorijos dalis. Zona apib ūdinama vidutiniu teritorijos naudojimo žem ės ūkiui laipsniu, jautria erozijai ir nenašia žeme, palankiomis s ąlygomis suformuoti vidutinio dydžio ir smulkius ūkinink ų ūkius. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys – žolini ų pašar ų ir jav ų auginimas, m ėsini ų galvij ų auginimas, pagalbin ės šakos – pienininkyst ė ir kiaulininkyst ė. 2. Vakar ų Lietuvos zona, į kuri ą įeina Rietavo savivaldyb ė, šiaurin ė Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijos dalis ir pietin ė Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijos dalis. Zona pasižymi dideliu teritorijos naudojimo žem ės ūkiui laipsniu, vidutiniškai našia žeme, galimybe derinti įvairaus dydžio ir tipo ūkius. Rekomenduojamos pagrindin ės žem ės ūkio gamybos kryptys – jav ų auginimas ir pienininkyst ė. 3. Vidurio Lietuvos zona, į kuri ą įeina šiaurrytin ė Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijos dalis. Zonos dalis, įeinanti į Telši ų apskrities teritorij ą, apib ūdinama dideliu naudojimo žem ės ūkiui laipsniu, našia žeme, palankiomis s ąlygomis suformuoti stambius ūkinink ų ir žem ės ūkio įmoni ų ūkius. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys – jav ų, lin ų ir raps ų auginimas, kiaulininkyst ė ir pienininkyst ė. Bendrajam (generaliniame) plane Telši ų apskrities teritorijoje suformuotos 6 agrarini ų teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų (specializuotos žem ės ūkio pl ėtros) zonos,

10 kurios detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius. Si ūloma žem ės ūkio specializacija yra rekomenduojamojo pob ūdžio.

Lietuvos miškuose 2015 m. iškirsta 6,7 mln. m³ medienos, t. y. dešimtadaliu mažesnis kiekis nei 2014 m. Valstybiniuose miškuose kirtimo apimtys per pastaruosius ketverius metus keit ėsi nežymiai. 2015 m. juose paruošta 3,8 mln. m³ medienos. Buvusios mišk ų urėdijos ir kiti valdytojai valstybiniuose miškuose (savo j ėgomis ar samdant rangovus) iškirto 3,6 mln. m³ medienos, o 0,2 mln. m³ pardav ė nenukirstu mišku. Pagrindiniais kirtimais valstybiniuose miškuose paruoštas medienos kiekis per metus išaugo 2% ir siekė 2,7 mln. m³. Jais buvo paruošta 72% (2014 m. – 70%) medienos. Buvusios VĮ mišk ų ur ėdijos, kuri ų valdomi mišk ų plotai patenko į Telši ų apskrities teritorij ą, 2015 metais pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais valstybin ės reikšm ės miškuose iš viso iškirto: buv. Kurš ėnų m. u. – 93,8 tūkst. m³, buv. Mažeiki ų m.u. – 107,5 tūkst. m³, buv. Rietavo m.u. – 84,0 t ūkst. m³, buv. Telši ų m. u. – 84,9 t ūkst. m³. Pardav ė apvaliosios medienos iš viso: buv. Kurš ėnų m. u. – 90,9 tūkst. m³, buv. Mažeiki ų m.u. – 106,0 tūkst. m³, buv. Rietavo m.u. – 84,1 tūkst. m³, buv. Telši ų m. u. – 84,8 t ūkst. m³. (Šaltinis: „Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016“). Buvusi Kurš ėnų mišk ų ur ėdija per 2007-2016 me ų laikotarp į valstybin ės reikšm ės miškuose vis ų r ūši ų kirtimais kasmet paruoš ė vidutiniškai po 87,2 tūkst. m³ likvidin ės medienos. Pagrindinias ir tarpiniais kirtimais iš viso 2016 m. iškirsta 93,2 t ūkst. m³ likvidin ės medienos. Mišk ų ur ėdija 2016 m. pardav ė 92,9 tūkst. m 3 apvalios medienos, iš to kiekio 77,2 t ūkst. m³ padarin ės medienos. Buvusi urėdija taip pat vykd ė kirtimo atliek ų ruošim ą ar realizavim ą biokuro gamybai: 2014 m. 7,1 t ūkst. ktm. 2015m. - 7,1 t ūkst. ktm, 2016 m. - 7,1 t ūkst. ktm. 15 katilini ų naudoja medienos biokur ą 70 km atstumu. Buvusi urėdija gyventojams malk ų sta čiu mišku 2015 m. pardav ė 1646 m 3, 2016m. - 309 m 3. Buvusi Mažeiki ų mišk ų ur ėdija per 2007-2016 me ų laikotarp į valstybin ės reikšm ės miškuose vis ų r ūši ų kirtimais kasmet paruoš ė vidutiniškai po 108,5 tūkst. m³ likvidin ės medienos. Pagrindinias ir tarpiniais kirtimais iš viso 2016 m. iškirsta 101,9 tūkst. m³ likvidin ės medienos. Buvusi mišk ų ur ėdija 2016 m. pardav ė 101,5 tūkst. m 3 apvalios medienos, iš to kiekio 73,9 t ūkst. m³ padarin ės medienos. Kirtimo atliek ų ruošimas ir realizavimas biokuro gamybai: 2014 m.- 6548 ktm, 2015 m. - 8962 ktm, 2016 m. - 8093 ktm. Katilini ų, naudojan čių medienos biokur ą, buvusioje Mažeiki ų mišk ų ur ėdijos teritorijoje yra 2. Gyventojams nenukirstu mišku ur ėdija pardav ė: 2015 m – 3800 m 3 (iš j ų - 3600 m 3 malkin ės medienos); 2016 m – 2500 m 3 (2300 m 3 malk ų). Su buvusia ur ėdija medienos pirkimo – pardavimo sutartis 2016 metais sudar ė 50 įmoni ų. Stambiausi ur ėdijos apvaliosios medienos pirk ėjai 2016 m. metais buvo: UAB „Juodeliai“-11,81 t ūkst.m3, UAB „Valcetas“-10,18 t ūkst.m3, AB „Klaip ėdos mediena“-9,04 tūkst.m3, UAB „Sakuona“-5,22 t ūkst.m3, UAB „Datera“-4,90 t ūkst.m3, UAB „Babruna“-4,04 tūkst.m3. Buvusi Telši ų mišk ų ur ėdija per 2006-2015 met ų laikotarp į valstybin ės reikšm ės miškuose vis ų r ūši ų kirtimais kasmet paruoš ė vidutiniškai po 90,8 t ūkst. m³ likvidin ės medienos. Pagrindinias ir tarpiniais kirtimais iš viso 2015 m. iškirto 89,8 t ūkst. m³ likvidin ės medienos. Buvusi Rietavo mišk ų ur ėdija per 2006-2015 met ų laikotarp į valstybin ės reikšm ės miškuose vis ų r ūši ų kirtimais kasmet paruoš ė vidutiniškai po 84,3 t ūkst. m³ likvidin ės medienos. Pagrindinias ir tarpiniais kirtimais iš viso 2015 m. iškirto 84,0 t ūkst. m³ likvidin ės medienos. Pagal buvusios mišk ų ur ėdijos statistines ataskaitas 2006-2015 metais pagrindiniai miško kirtimai sudar ė 63 %, tarpiniai – 37 % viso iškertamo likvidin ės medienos kiekio. Per 2013- 2015 metus mišk ų ur ėdijos valstybin ės reikšm ės miškuose kasmet vidutiniškai realizuota 78,2 tūkst. m³ medienos. Buvusi mišk ų ur ėdija 2015 m. pardav ė 84,3 tūkst. m 3 apvalios medienos, iš

11 to kiekio 56,6 t ūkst. m³ padarin ės medienos. Ur ėdija taip pat vykdo kirtimo atliek ų ruošim ą ar realizavim ą biokuro gamybai: 2013 m. - 5941 ktm., 2014 m. - 6292. ktm., 2015 m. - 6421 ktm. Mišk ų ur ėdijos teritorijoje veikia 3 katilin ės naudojan čios biokur ą. Gyventojams malk ų sta čiu mišku mišk ų ur ėdija pardav ė 2015 m. - 3000 m 3. Kiekvienoje buvusioje mišk ų ur ėdijoje yra medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys. Vis ą pagamint ą malkin ę medien ą realizuoja įmon ėms pagal medienos pirkimo - pardavimo sutartis, mažmenin ėmis kainomis - vietos gyventojams, savivaldyb ėms, mokykloms, globos ir r ūpybos skyriams bei kitiems pirk ėjams. Oficialiosios statistikos portalo duomenis Medyn ų produktyvumas Telši ų apskrityje 2016 m. siek ė 221 m³/ha. Jis su kiekvienais metais did ėja, pvz.: 2014 m.- 204 m³/ha, 2015 m. – 219 m³/ha. Remiantis Telši ų apskrities bendruoju planu, apskrities ir savivaldybi ų centruose prioritetas teikiamas intensyvaus (sutankinto) užstatymo plot ų pl ėtrai, pl ėtojama susisiekimo sistema, renovuojami pastatai, pl ėtojama infrastrukt ūra, pramon ė ir komunalinis ūkis, valdymo infrastrukt ūra, palaikomas istorini ų miest ų dali ų urbanistinis architekt ūros savitumas, aktyviai remiamas esam ų nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų išsaugojimas, atk ūrimas ir naudojimas; skatinama formuoti apsaugini ų ir rekreacini ų želdyn ų sistem ą, pl ėtoti dvira čių transport ą, trumpalaikio poilsio ir sporto įrengini ų zonas.

3.3. MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTROS, MIŠKO ŽEM ĖS NAUDOJIMO IR TVARKYMO KRYPTYS

Telši ų apskrities mišk ų ūkio pl ėtros, miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys numatytos, išnagrin ėjus bendruosius planus. Apskrities teritorijoje esan čių savivaldybi ų bendr ųjų plan ų reng ėjai ir plan ų tvirtinimo data – 4 lentel ėje. 4 lentel ė BENDRIEJI PLANAI

Tvirtinimo Teritorija Data Nr. Plano reng ėjas Mažeiki ų r. savivaldyb ė 2009-03-27 Nr. T1-95 Klaip ėdos universitetas Regioninio planavimo centras Plung ės r. savivaldyb ė 2008-07-24 Nr. T1-139 VGTU Teritorij ų planavimo mokslo institutas Rietavo savivaldyb ė 2008 -11 -27 Nr. T1 -282 KTU Architekt ūros ir statybos institutas, Kraštotvarkos sektorius Telši ų r. savivaldyb ė 2008 -04 -24 Nr. T1 -165 VGTU Teritorij ų planavimo mokslo institutas Telši ų apskritis 2010-09-08 LRV nutarimo Nr. 1299 UAB „Urbanistika“

Telši ų apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2010 m. rugs ėjo 8 d. nutarimu Nr. 1299 „D ėl Telši ų apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Telši ų apskrities bendrasis planas), įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindin ės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Telši ų apskrityje – žem ės ūkis ir mišk ų ūkis.

12 Mišk ų ūkio pl ėtra reglamentuojama trimis punktais : 1. Telši ų apskrities miškininkyst ės pl ėtra bus vystoma vadovaujantis Nacionaline mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 „D ėl „Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos patvirtinimo“. 2. Mišk ų ūkio veikl ą numatoma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties žem ėje, taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Didinant bendr ą Telši ų apskrities miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. 3. Numatoma valstybinius miškus pritaikyti lankyti rekreaciniais ir pažintiniais tikslais, taip pat turiningam poilsiui gamtoje. Miškuose kuriama rekreacin ė infrastrukt ūra, pažintinio turizmo ir mokomieji objektai. Prioritetas teikiamas labiausiai pam ėgtiems ir lankomiems miško sklypams. Taip pat Telši ų apskrities miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindines kryptis ir strateginius tikslus, suformuluotus Lietuvos mišk ų ūkio politikoje ir jos įgyvendinimo strategijoje, t.y.: 1. bendroji mišk ų ūkio politikos kryptis (miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas; mišk ų nuosavyb ės form ų įvairov ės užtikrinimas); 2. ekonomin ė kryptis (racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas); 3. ekologin ė kryptis (miško ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; biologin ės įvairov ės išsaugojimas); 4. socialin ė kryptis (valstybinio ir privataus mišk ų ūkio pl ėtra bendrosios kaimo pl ėtros kontekste). Pagrindiniai Lietuvos mišk ų ūkio politikos tikslai: 1) daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas suderinant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas; 2) šalies teritorijos mi škingumo didinimas; 3) biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas; 4) šalies pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena.

Numatant miškininkyst ės pl ėtr ą, būtina atsižvelgti į pagrindinius mišk ų vystymo ir naudojimo tikslus: - svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio vystymo principus; - intensyviau miškus naudoti rekreacin ėms reikm ėms; - racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti auginamos medienos kokyb ę; - užtikrinti mišk ų ekosistem ų tvarum ą; - išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; - reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų tikslus ir uždavinius; - didinti apaugus į mišku (medyn ų) žem ės plot ą; - pl ėtoti miškingum ą; Telši ų apskrities teritorijoje svarbiausios miškotvarkinio planavimo tvaraus mišk ų ūkio kryptys būtų: 1. išlaikyti ir geriau naudoti mišk ų ūkio paskirties žem ę; 2. skatinti daugiatiksl į miško naudojim ą siekiant derinti įvairius visuomen ės poreikius; 3. skirti ypa č daug d ėmesio ekologiškai jautrioms vietoms, retoms saugomoms, reprezentacin ėms ekosistemoms, kertin ėms buvein ėms, nat ūraliems medynams su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis; 4. pl ėtoti miško apsaugines funkcijas, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos; 13 5. projektuoti miško atk ūrimo priemones, pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui ir vietin ėms medži ų r ūšims. Telši ų apskrities teritorijos bendrajame plane numatytos šios pagrindin ės miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys: 1. Mk – konservacin ė (rezervat ų miškai) kryptis. Šiai tvarkymo kryp čiai priskiriami rezervatiniai miškai – I grup ės miškai. Jiems priskirti Žemaitijos nacionalinio parko gamtinio rezervato miškai, valstybiniuose parkuose esan čių rezervat ų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus nat ūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatyme ir konkre čių rezervat ų nuostatuose numatytais atvejais. Rezervatiniai miškai Telši ų apskrityje užima 0,4 procento mišk ų ūkio paskirties žem ės. Šios grup ės miškai tur ėtų padid ėti nežymiai. 2. Ms – ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal ši ą krypt į tvarkomi daugiausia apsauginiai IIA ir III grupi ų miškai. Jie užims 24,6 procento apskrities mišk ų teritorij ų ir vyraus Plung ės rajono savivaldyb ėje, užimdami 32,7 procento mišk ų teritorij ų. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistem ų apsauga, biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal ši ą kryptį numatyta tvarkyti mišk ų plotus palei vandens telkinius, draustini ų, lauk ų apsauginius, valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškus. 3. Mr – rekreacijos kryptis. Ši mišk ų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistem ų tvarkymas, biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Ši ų mišk ų plotus numatyta didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. Jie užims 1,5 procento apskrities mišk ų teritorij ų, kurios vyraus Telši ų rajono savivaldyb ėje. 4. Mgk – ekstensyvios mišk ų ūkio pl ėtros kryptis. Ši veikla numatyta gamtinio karkaso teritorijose, kuriose vyrauja ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Jie sudarys 16,9 procento apskrities mišk ų žem ės. Ekstensyvi mišk ų ūkio pl ėtra (gamtinio karkaso teritorijose) vyraus Rietavo rajono savivaldyb ėje, jie užims 40,6 procento miško žem ės teritorijos. 5. Mū – intensyvios mišk ų ūkio veiklos kryptis. Ši veikla yra arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą ši ų mišk ų ištekli ų naudojim ą ir mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Tokie miškai sudarys 56,6 procento apskrities miško žem ės teritorijos ir vyraus Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijoje, užimdami 74,8 procento miško žem ės teritorijos. Apskrityje vyraujanti mišk ų teritorij ų naudojimo kryptis – intensyvi mišk ų ūkio veikla. Pagal ši ą tvarkymo krypt į numatyta naudoti 56,6 procento miško žem ės (5 lentel ė).

5 lentel ė

APSKRITIES TERITORIJOS PAGAL VYRAUJAN ČIAS MIŠK Ų TERITORIJ Ų NAUDOJIMO KRYPTIS

Miškingumas Si ūlomos vyraujan čios miško žem ės naudojimo ir (procentais) tvarkymo kryptys (teritorijos procentais) Savivaldyb ės Projektuoja- esamas Mk Ms Mr Mgk Mū mas Mažeiki ų rajono 29,5 32,4 0,1 18,1 1 6 74,8 Plung ės rajono 34,5 38,7 1 32,7 1,8 18,2 46,3 Rietavo 51,2 55,3 10,1 1,6 40,6 47,7 Telši ų rajono 31,4 35,4 0,5 29,9 1,9 12,5 55,2 Iš viso apskrityje 34,3 38 0,4 24,6 1,5 16,9 56,6

14 Telši ų apskrities teritorija pagal numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane strategines miškininkyst ės pl ėtros zonas ir pozones patenka į tris mišk ų pl ėtros zonas: vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišri ų eglyn ų zon ą, pietvakari ų Žemaitijos naši ų mišri ų eglyn ų ir vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių ir spygliuo čių mišk ų zon ą. Miškininkyst ės pl ėtr ą numatoma teritoriškai diferencijuoti atsižvelgiant į: 1) gamtin į žemi ų bei miškų našum ą, 2) esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą, 3) vyraujan čių medynus formuojan čių vietini ų medžių rūšių paplitim ą, 4) miškų apsaugin ę svarb ą. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino Nacionalin ę mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų program ą. Vieni svarbiausi ų numatyt ų tiksl ų ir uždavini ų programoje - didinti šalies miškingum ą, gausinti ąžuolynus, pl ėsti ugdom ųjų kirtim ų apimtis, daugiau miško kirtimo atliek ų panaudoti biokurui, pl ėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas, savanorišk ą mišk ų aplinkosaug ą, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą. Ši programa įpareigoja ne tik didinti šalies miškingum ą, bet ir veiksmingiau tvarkyti mišk ų ūkį, skatinti inovacijas, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą ir kt. Programos įgyvendinimo priemoni ų planas numato konkre čias priemones miškams ir j ų ištekliams išsaugoti bei gausinti. Viena iš j ų – veisti miško s ėklines plantacijas, padidinti s ėkl ų iš ši ų plantacij ų ruošos apimtis ir iš j ų išauginam ų miško sodmen ų kiek į. Taip pat bus atkuriami ir formuojami nauji ąžuolynai valstybiniuose miškuose, numatytos priemonės jiems gausinti priva čiuose miškuose. Racionaliau naudoti mišk ų išteklius pad ės planuojamos papildomos teisinio reguliavimo ir organizacin ės priemon ės, skirtos pl ėtoti medienos biokuro ruošos apimtis priva čiuose ir valstybiniuose miškuose. Numatyta ir visiškai nauja priemon ė – miško keli ų inventorizacija. Ji pad ės ateityje efektyviau atlikti miško keli ų prieži ūros ir remonto darbus.

3.4. ŽEM ĖS FONDO SUD ĖTIS

Telši ų apskrities žem ės fondas – apskrities teritorijoje esanti privati, valstybin ė ir savivaldybi ų žem ė. Apskrities teritorija užima 434924,1 ha plot ą. Žem ės fondo pasiskirstymas pagal naudmen ų plot ą parodytas 6 lentel ėje. 6 lentel ė

ŽEM ĖS FONDO SUD ĖTIS PAGAL SAVIVALDYBES, HA (Lietuvos Respublikos žem ės fondas 2017 m. sausio 1 d.)

Bendras Žem ės ūkio Miškai Užstatyta Savivaldyb ė Keliai Vandenys Kita žem ė plotas naudmenos (miško žem ė) teritorija Mažeiki ų rajono 121957,1 72697,4 36068,2 2042,7 5026,6 3348,5 2773,7 Plung ės rajono 110549,4 56497,9 39919,2 1675,1 3503,3 3889,8 5064,1 Rietavo 58560,9 22496,5 31543,3 747,4 1001,3 982,1 1790,4 Telši ų rajono 143856,7 75365,7 50344,3 2139,4 4193,1 5238,8 6575,3 Iš viso 434924,1 227057,5 157875,0 6604,6 13724,3 13459,2 16203,5 apskrityje:

15 Žem ės sklypai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, apskrityje užima 398597 ha teritorijos plot ą. Iš šio ploto mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 128721 ha, žem ės ūkio paskirties žem ė - 251734 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 1507 ha, kitos paskirties žem ė – 16508 ha. Priva čios nuosavyb ės teise įregistruota nekilnojamojo turto registre žem ė užima 307378 ha, iš jos mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 56908 ha teritorijos plot ą, žem ės ūkio paskirties žem ė - 242835 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 20 ha, kitos paskirties žem ė – 7519 ha. Valstyb ės nuosavyb ės teise įregistruota nekilnojamojo turto registre žem ė užima 91207 ha, iš jos mišk ų ūkio paskirties žem ė užima 71813 ha teritorijos plot ą, žem ės ūkio paskirties žem ė - 8895 ha plot ą, konservacin ės paskirties žem ė – 1487 ha, kitos paskirties žem ė – 8983 ha. Telši ų apskrities teritorijoje esan čiuose miestuose miškai (miško žem ė) užima 425,5 ha teritorijos plot ą. Daugiausia mišk ų yra Mažeiki ų mieste – 133,7 ha ir Telši ų mieste – 118,2 ha, mažiausiai – Varniuose – 17,1 ha ir Viekšniuose – 4,3 ha.

2% Miškai (miško žemė) 3% 3% Kita žemė 52% Žemės ūkio naudmenos Keliai Užstatyta teritorija 36% Vandenys 4%

1 pav. Telši ų apskrities žem ės fondo sud ėtis (Lietuvos Respublikos žem ės fondas 2017 m. sausio 1 d.)

3.5. SAUGOMOS TERITORIJOS, GAMTOS IR KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI, KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kult ūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą, gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą, sudaryti s ąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos b ūkl ės steb ėjimams, propaguoti gamtos ir kult ūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Veikla saugomose teritorijose turi b ūti vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, Saugom ų teritorij ų įstatymu, Nekilnojam ų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymu, pagal detalius reglamentus, numatytus kiekvienai saugomai teritorijai parengtuose planavimo dokumentuose. Saugomos teritorijos, išskyrus kult ūros paveldo objektus, registruojamos Saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastre (atsakingas tvarkytojas – Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos). Kult ūros paveldo objektai registruojami, įrašant juos į Nekilnojam ų

16 kult ūros vertybi ų registr ą (atsakingas tvarkytojas – Kult ūros ministerijos Kult ūros vertybi ų apsaugos departamentas). Schemoje nurodytos vis ų saugom ų teritorij ų ribos. Kai kurioms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, atkuriamiesiems sklypams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos poligonams, biosferos rezervatams) arba j ų dalims yra suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" statusas (paukš čių ir/ar buveini ų apsaugai svarbios teritorijos), t.y. šios teritorijos „persidengia". Be to, kartais „persidengia" ir draustiniai su biosferos poligonais, paukš čių apsaugai svarbios teritorijos - su buveini ų apsaugai svarbiomis teritorijomis. Valstybini ų draustini ų ribos ir plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1486 “D ėl nauj ų draustini ų įsteigimo ir draustini ų s ąrašo patvirtinimo”. Telši ų apskrities teritorijoje yra 24 valstybiniai draustiniai. Savivaldybi ų draustiniai steigiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 “Savivaldybi ų draustini ų steigimo ir savivaldybi ų gamtos paveldo objekt ų skelbimo tvarkos aprašu”. Telši ų apskrityje yra įsteigti 7 savivaldybi ų draustiniai. Ekologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, archeologiniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribos pagal Aplinkos ministerijos pateiktus rib ų planus, patvirtintos LRV 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583 „D ėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu poži ūriu ypa č verting ų teritorij ų, esan čių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, rib ų patvirtinimo“. Telši ų apskrities Saugom ų teritorij ų s ąrašas pateiktas 7 lentel ėje. 7 lentel ė

TELŠI Ų APSKRITIES TERITORIJOJE ESAN ČIOS SAUGOMOS TERITORIJOS

Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha Mažeiki ų rajono savivaldyb ė 1. Kaman ų valstybinis 2,18 Išsaugoti Kaman ų pelk ę - didžiausi ą Šiaur ės gamtinis rezervatas 3960,94 Lietuvoje pelkin į kompleks ą su vidaus sausm ėmis (salomis ir pusiasaliais), klampyni ų supamomis pelki ų akimis ir ežerokšniais bei pelk ę supant į Didmiškio mišk ą Ventos vidurupio žemumoje, taip pat b ūding ą ir ret ą augalij ą bei gyv ūnij ą. 2. Ventos regioninis parkas 3592,5 išsaugoti gamtiniu, kult ūriniu, rekreaciniu bei 9833,65 estetiniu poži ūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kult ūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti Lietuvos kraštovaizdžio įvairov ę bei ekologin ę pusiausvyr ą. Išsaugoti Ventos sl ėnio kraštovaizd į su raiškiais šlaitais, atodangas su juros periodo suakmen ėjusios faunos kompleksais, Ventos ir jos intak ų – Virvyt ės, Uogio, Avižlio, Dabikin ės upeli ų – nat ūral ų hidrografin į tinkl ą;

17 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 3. Plinkši ų miško biosferos 3591,65 išsaugoti Plinkši ų mišk ų ir j ų apylinki ų poligonas 6042,67 ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti vapsva ėdžio (Pernis apivorus ) ir pilkosios meletos ( Picus canus ) populiacijas teritorijoje 4. Šerkšn ės hidrografinis 219,7 išsaugoti negilaus salpinio sl ėnio vidutiniškai draustinis 219,7 vingiuot ą Šerkšn ės upelio atkarp ą 5. Pavirvy čių botaninis 39,3 išsaugoti užliejam ų piev ų ir miškapievi ų draustinis 64,48 augalijos kompleks ą Virvyt ės sl ėnyje su ret ų rūši ų augal ų augimviet ėmis. 6. Šernyn ės telmologinis 120,95 Šiaur ės Vakar ų Žemaitijos aukštapelk ės augal ų draustinis 120,95 kompleksas 7. Plinkši ų kraštovaizdžio 1008,84 raiškus Ryt ų Žemai čių morenin ės plynaukšt ės draustinis 1260,9 kraštovaizdis su Plinkši ų ežeru 8. Varduvos kraštovaizdžio 469,38 raiškus Varduvos up ės sl ėnio kraštovaizdis draustinis 469,38 9. Marijampol ės miško egl ės 7,33 skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų genetinis draustinis 7,33 populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui 10. Daugini ų kaimo apylink ės 39,3 9180 Griov ų ir šlait ų miškai (BAST) 64,48 11. Dautar ų miškas (BAST) 177,69 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 91D0, Pelkiniai 177,79 miškai 12. Kaman ų pelk ė (BAST) 518,09 3160, Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 6410, Melvenynai 6401,39 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7110, Aktyvios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7150, Plik ų durpi ų saidrynai; 7230, Šarmingos žemapelk ės; 9010, Vakar ų taiga; 9020, Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai; 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Auksuotoji šaškyt ė; Baltamarg ė šaškyt ė; Pla čialap ė klumpait ė; Skiauter ėtasis tritonas 13. Maig ų miškas (BAST) 120,95 9010 Vakar ų taiga; 91D0 Pelkiniai miškai 120,95 14. Purvi ų kaimo apylink ės 35,54 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvin ės pievos; 6510, (BAST) 148,60 Šienaujamos mezofit ų pievos; 9010, Vakar ų taiga; 9050, Žoli ų turtingi eglynai 15. Purvi ų miškas (BAST) 67,54 9010, Vakar ų taiga 121,32 16. Svirkan čių atodanga 0,15 8220, Silikatini ų uolien ų atodangos (BAST) 0,15 17. Varduvos up ė (BAST) 469,38 Ūdra 469,38 18. Ventos up ė (BAST) 56,32 Kartuol ė; Ovalioji geldut ė; Ūdra; Upin ė n ėgė; 177,64 Paprastasis kirtiklis 19. Vidgirio miškas (BAST) 33,23 Sta čioji dirvuol ė 33,43 20. Višet ės up ė (BAST) 1,59 Paprastasis k ūjagalvis 1,59 21. Šerkšn ės up ė (BAST) 229,89 Paprastasis k ūjagalvis; Ūdra 229,89

18 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 22. Kaman ų pelk ė (PAST) 518,12 pievin ės ling ės ( Circus pygargus ), tetervinai ( Tetrao LTAKMB001 6401,45 tetrix ), dirviniai s ėjikai ( Pluvialis apricaria ), tiku čiai (Tringa glareola ); žvirblin ės pel ėdos (Glaucidium passerinum) , migruojan čių baltakak čių ž ąsų (Anser albifrons) ir želmenini ų ž ąsų (Anser fabalis) sankaup ų vieta 23. Plinkši ų miškas (PAST) 3591,65 vapsva ėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos LTMAZB001 6042,67 (Picus canus) 24. Ventos up ės sl ėnis (PAST) 2173,92 griežl ės ( Crex crex ), tulžiai ( Alcedo atthis ) LTAKMB002 3355,73 Plung ės rajono savivaldyb ė 1. Žemaitijos nacionalinis 20786,9 išsaugoti didžiausi ą Žemaitijoje ežering ą parkas 21753,53 mišking ą gamtin į kompleks ą, Laumalenkos ir Šilin ės hidrografinius kompleksus, ret ų r ūši ų augalus ir gyv ūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti ypa č verting ą ir sud ėting ą Šiaur ės Žemaitijos archeologin į kompleks ą, išsaugoti Šiaurvakari ų Žemaitijos vandenskyros gamtin ės ekosistemos stabilum ą, biotos komponentus ir j ų įvairov ę ir kt. 2. Salant ų regioninis parkas 289,08 išsaugoti Erlos - Salanto - Minijos sensl ėnio ir jo 13263,79 apylinki ų kraštovaizd į, j ų gamtin ę ekosistem ą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. 3. Plinkši ų miško biosferos 10,2 išsaugoti Plinkši ų mišk ų ir j ų apylinki ų poligonas 6042,67 ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti vapsva ėdžio (Pernis apivorus ) ir pilkosios meletos ( Picus canus ) populiacijas teritorijoje. 4. Buož ėnų geomorfologinis 131,97 raiškus Žemai čių aukštumos ruožas draustinis 732,72 5. Vilkai čių geomorfologinis 845,69 moreninis kalvynas Žemai čių aukštumoje draustinis 845,75 6. Minijos ichtiologinis 1010,57 aukštieji žolynai, 6450 aliuvin ės pievos, 6510 draustinis 2020,92 šienaujamos mezofit ų pievos, 7230 šarmingos žemapelk ės, lašiš ų, šlaki ų, up ėtaki ų ir žiobri ų nerštaviet ės, saugomos r ūšys: raudonoji geg ūnė, baltijin ė geg ūnė, juodasis apolonas, baltajuostis melsvys, griežl ė, juodoji meleta, vapsva ėdis, ligut ė, paprastoji medšark ė bei Europos Bendrijos svarbos nat ūralios buvein ės: 6270 r ūši ų turtingi smilgynai, 9050 žoli ų turtingi eglynai 7. Abok ų botaninis-zoologinis 47,17

draustinis (sav.) 47,17 8. Kepur ėnų botaninis- 16,29 zoologinis draustinis (sav.) 16,29 9. Aukštojo tyro telmologinis 0,58 išsaugoti verting ą Žemai čių aukštumos draustinis 1294,51 takoskyrin į pelkin į kompleks ą 10. Reiski ų tyro telmologinis 3994,37 pelkinis kompleksas Žemai čių aukštumos draustinis 4045,74 vakariniame šlaite 19 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 11. Vainai čių tyro telmologinis 150,12 Saugomos r ūšys, augal ų bendrijos ir Europos draustinis 150,12 Bendrijos svarbos nat ūralios buvein ės: kupstin ė kūling ė (Trichophorum cespitosum);tikroji raudonpint ė (Picnoporus cinnabarinus);tetervinas (Tetrao tetrix), pilkoji gerv ė (Grus grus), vapsva ėdis (Pernis apivorus), jerub ė (Bonasa bonasia), juodoji meleta (Drycopus martius), ligut ė (Lulula arborea), šermuon ėlis (Mustela erminea), baltasis kiškis (Lepus timidus), smailiasnuk ė varl ė (Rana arvalis);švylinis k ūlingynas (Eriophoro- Trichophoretum cespitosi); 7110 *aktyvios aukštapelk ės, 91D0 *pelkiniai miškai, 9010 *vakar ų taiga 12. Gandingos kraštovaizdžio 255,35 raiškus Babrungo up ės sl ėnio kraštovaizdis su draustinis 255,35 Gandingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais 13. Minijos pralaužos 82,8 Minijos up ės prasiveržimo pro moreninius kraštovaizdžio draustinis 553,2 kalvag ūbrius kraštovaizdis 14. Milašai čių miško pušies 31,02 skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų genetinis draustinis 31,02 populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui 15. Tilvik ų miško juodalksnio 8,34 skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų genetinis draustinis 8,34 populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui 16. Gandingos apylink ės 255,35 Ūdra (BAST) 255,35 17. Kęstai čių kaimo apylink ės 131,97 6270 R ūši ų turtingi smilgynai; 6510 Šienaujamos (BAST) 732,72 mezofit ų pievos; 9020 Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai; 9010 Vakar ų taiga; 91D0 Pelkiniai miškai; 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 9050 Žoli ų turtingi eglynai; 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės; 7110 Aktyvios aukštapelk ės; 91E0 Aliuviniai miškai 18. Minijos up ė (BAST) 587,39 Kartuol ė; Ovalioji geldut ė; Paprastasis kirtiklis; 1869,95 Paprastasis k ūjagalvis; Pleištin ė sk ėtė; Ūdra; Upin ė nėgė 19. Minijos up ės sl ėnis ties 114,74 3260, Upi ų sraunumos su kurkli ų bendrijomis; 6210, Dyburiais (BAST) 753,62 Stepin ės pievos; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvin ės pievos; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 8220, Silikatini ų uolien ų atodangos; 9070, Medžiais apaugusios ganyklos; 9160, Skroblynai; 9180, Griov ų ir šlait ų miškai; 9190, Sausieji ąžuolynai; 91E0, Aliuviniai miškai; 91F0, Paupi ų guobynai 20. Rietavo miškai (BAST) 13339,38 3160, Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 6450, Aliuvin ės 30109,48 pievos; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7110, Aktyvios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7150, Plik ų durpi ų saidrynai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės; 9010, Vakar ų taiga; 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 9160, Skroblynai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Kraujalakinis melsvys; Lūšis; Ovalioji geldut ė; Pleištin ė sk ėtė

20 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 21. Salanto ir Blendžiavos up ės 44,26 Mažoji n ėgė (BAST) 241,28 22. Sausdravo up ė (BAST) 309,27 Mažoji n ėgė 309,57 23. Stalg ėnų pievos(BAST) 20,85 6270, R ūši ų turtingi smilgynai 20,85 6450, Aliuvin ės pievos 24. Vainai čių tyras (Stalgo 148,46 7110, Aktyvios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės pelk ė) (BAST) 148,46 ir li ūnai; 9010, Vakar ų taiga; 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 91D0, Pelkiniai miškai 25. Žemaitijos nacionalinis 16946,49 3140, Ežerai su menturdumbli ų bendrijomis; 3150, parkas (BAST) 17912,73 Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su pl ūdži ų arba aštri ų bendrijomis; 3160, Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 6230, R ūši ų turtingi briedgaurynai; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvin ės pievos; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7210, Žemapelk ės su šakot ąja ratainyte; 7230, Šarmingos žemapelk ės; 9010, Vakar ų taiga; 9020, Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai; 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Auksuotoji šaškyt ė; Didysis auksinukas; Dvijuost ė nendriadus ė; Dvilapis purvuolis; Keturdant ė sukten ė; Lūšis; Mažasis varpenis; Ovalioji geldut ė; Skiauter ėtasis tritonas; Šarvuotoji sk ėtė; Ūdra; Žvilgan čioji riest ūnė 26. Aukštojo tyro pelk ė (PAST) 0,58 dirviniai s ėjikai ( Pluvialis apricaria ), tiku čiai LTPLUB003 1294,51 (Tringa glareola ) 27. Minijos up ės sl ėnis (PAST) 179,16 griežl ės ( Crex crex ), tulžiai ( Alcedo atthis ) LTKLAB005 2175,37 28. Plinkši ų miškas (PAST) 10,2 vapsva ėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos LTMAZB001 6042,67 (Picus canus) 29. Reiski ų tyro pelk ė (PAST) 3994,37 dirviniai s ėjikai ( Pluvialis apricaria ), tiku čiai LTPLUB002 4045,74 (Tringa glareola ) 30. Žemaitijos nacionalinis 20222,86 gulb ės giesminink ės ( Cygnus cygnus ), jerub ės parkas (PAST) LTPLUB001 21189,1 (Bonasa bonasi a), griežl ės ( Crex crex ) Rietavo savivaldyb ė 1. Aitros hidrografinis 534,72 negilaus salpinio sl ėnio vingiuotas Aitros žemupys draustinis 582,26 bei vidurupis 2. Nataikos botaninis- 23,03 zoologinis draustinis (sav.) 23,03 3. Patverio botaninis- 5,07 zoologinis draustinis (sav.) 5,07 4. Vincentavo botaninis- 7,38 zoologinis draustinis (sav.) 7,38 5. Zor ūbėli ų botaninis- 6,85 zoologinis draustinis (sav.) 6,85 6.. Aukštojo tyro telmologinis 1293,61 išsaugoti verting ą Žemai čių aukštumos draustinis 1294,51 takoskyrin į pelkin į kompleks ą

21 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 7. Didžiosios girios (Aukštojo 58,66 Europos Bendrijos svarbos nat ūralios buvein ės: 7110 tyro I) telmologinis 58,66 *aktyvios aukštapelk ės, 91D0 *pelkiniai miškai; draustinis saugoma r ūšis – kupstin ė k ūling ė (Trichophorum cespitosum); saugoma augal ų bendrija – švylinis kūlingynas (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi) 8. Minijos pralaužos 70,76 Minijos up ės prasiveržimo pro moreninius kraštovaizdžio draustinis 553,2 kalvag ūbrius kraštovaizdis 9. Ruškio kraštovaizdžio 398,87 Vakar ų Žemai čių aukštumai b ūdingas pakraštini ų draustinis 398,87 morenini ų darini ų kraštovaizdis 10. Patyrio miško beržo 5,36 skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų genetinis draustinis 5,36 populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui 11. Aitros up ė (BAST) 534,72 Ovalioji geldut ė 582,26 Ūdra 12. Lopai čių miškas (BAST) 398,87 3160 Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 91D0 Pelkiniai 398,87 miškai; 9050 Žolių turtingi eglynai; 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 9080 Pelk ėti lapuo čių miškai 13. Natalkos ežero apylink ės 23,03 91D0 Pelkiniai miškai (BAST) 23,03 14. Rietavo miškai (BAST) 5702,78 3160, Nat ūral ūs distrofiniai ežerai; 6450, Aliuvin ės 30109,48 pievos; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7110, Aktyvios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7150, Plik ų durpi ų saidrynai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės; 9010, Vakar ų taiga; 9050, Žoli ų turtingi eglynai; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 9160, Skroblynai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Kraujalakinis melsvys; Lūšis; Ovalioji geldut ė; Pleištin ė sk ėtė 15. Sausdravo up ė (BAST) 0,31 Mažoji n ėgė 309,57 Aukštojo tyro pelk ė (PAST) 1293,61 dirviniai s ėjikai ( Pluvialis apricaria ), tiku čiai LTPLUB003 1294,51 (Tringa glareola ) Telši ų rajono savivaldyb ė 1. Varni ų regioninis parkas 25816,22 išsaugoti Žemai čių centrinio ežeruoto kalvyno 33731,74 kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti 2. Plinkši ų miško biosferos 2440,83 išsaugoti Plinkši ų mišk ų ir j ų apylinki ų poligonas 6042,67 ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti vapsva ėdžio (Pernis apivorus ) ir pilkosios meletos ( Picus canus ) populiacijas teritorijoje 3. Germanto kraštovaizdžio 923,89 Vidurio Žemai čių aukštumoms b ūdingas draustinis 923,89 kraštovaizdis su ežer ų kompleksu 4. Plinkši ų kraštovaizdžio 252,06 raiškus Ryt ų Žemai čių morenin ės plynaukšt ės draustinis 1260,9 kraštovaizdis su Plinkši ų ežeru 5. Minijos pralaužos 399,64 Minijos up ės prasiveržimo pro moreninius kraštovaizdžio draustinis 553,2 kalvag ūbrius kraštovaizdis 6. Buož ėnų geomorfologinis 600,76 raiškus Žemai čių aukštumos ruožas draustinis 732,72

22 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 7. Virvyt ės hidrografinis 348,3 gilaus salpinio sl ėnio smarkiai vingiuota Virvyt ės draustinis 348,3 vidurupio atkarpa 8. Lauko Sodos botaninis- 64,44 zoologinis draustinis (sav.) 64,44 9. Gelž ės botaninis-zoologinis 0,51 išsaugoti Gelž ės pelk ę su apypelkiu, turin čią draustinis 949,08 didel ę botanin ę ir zoologin ę vert ę 10. Pabalv ės miško pušies 7,34 skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų genetinis draustinis 7,34 populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui 11. Ankant ų pelk ė (BAST) 419,99 3150, Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su pl ūdži ų arba 419,99 aštri ų bendrijomis; 6230, R ūši ų turtingi briedgaurynai; 6410, Melvenynai; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai ; Skiauter ėtasis tritonas 12. Gelžio ežeras (BAST) 22,94 3140, Ežerai su menturdumbli ų bendrijomis 22,94 13. Gelž ės miškas (BAST) 0,51 91E0 Aliuviniai miškai; 9080 Pelk ėti lapuo čių 949,08 miškai; 9050 Žoli ų turtingi eglynai; 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 6270 R ūši ų turtingi smilgynai; 9020 Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai 14. Germanto ežeras (BAST) 164,37 3140, Ežerai su menturdumbli ų bendrijomis 164,37 15. Kęstai čių kaimo apylink ės 600,76 6270 R ūši ų turtingi smilgynai; 6510 Šienaujamos (BAST) 732,72 mezofit ų pievos; 9020 Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai; 9010 Vakar ų taiga; 91D0 Pelkiniai miškai; 7140 Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 9050 Žoli ų turtingi eglynai; 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk ės; 7110 Aktyvios aukštapelk ės; 91E0 Aliuviniai miškai 16. Moterai čio pievos (BAST) 16,16 6210, Stepin ės pievos 16,16 17. Pagirgžd ūč io miškas 142,54 9180, Griov ų ir šlait ų miškai (BAST) 144,28 18. Paršežerio-Lūksto pelki ų 1745,32 6230, R ūši ų turtingi briedgaurynai; 6410, kompleksas (BAST) 2866,78 Melvenynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7120, Degradavusios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7230, Šarmingos žemapelk ės; 9080, Pelk ėti lapuo čių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Auksuotoji šaškyt ė; Dvijuost ė nendriadus ė; Dvilapis purvuolis; Mažoji sukten ė; Paprastasis kirtiklis; Žvilgan čioji riest ūnė 19. Saloto ežeras ir jo apyežer ės 305,96 3130, Mažai mineralizuoti ežerai su b ūdmaini ų (BAST) 305,96 augal ų bendrijomis 20. Spr ūdės pievos (BAST) 12,39 6210, Stepin ės pievos 23,15

23 Plotas savi- Eil. Pavadinimas, valdyb ėje, ha Saugomi objektai, steigimo tikslai Nr. identifikavimo kodas Bendras plotas, ha 21. Sydeklio pelk ė (BAST) 157,21 3150, Nat ūral ūs eutrofiniai ežerai su pl ūdži ų arba 157,21 aštri ų bendrijomis; 6230, R ūši ų turtingi briedgaurynai; 6410, Melvenynai; 6510, Šienaujamos mezofit ų pievos; 7110, Aktyvios aukštapelk ės; 7140, Tarpin ės pelk ės ir li ūnai; 7230, Šarmingos žemapelk ės; 91D0, Pelkiniai miškai; Žvilgan čioji riest ūnė 22. Vidgirio miškas (BAST) 0,2 Sta čioji dirvuol ė 33,43 23. Virvyt ės up ė ir jos 348,3 9080 Pelk ėti lapuo čių miškai; 6510 Šienaujamos apylink ės (BAST) 348,3 mezofit ų pievos; 9180 Griov ų ir šlait ų miškai; 6210 Stepin ės pievos; 7230 Šarmingos žemapelk ės; 91E0 Aliuviniai miškai; 9020 Pla čialapi ų ir mišr ūs miškai; 6450 Aliuvin ės pievos; 9050 Žoli ų turtingi eglynai 24. Šatrijos pievos (BAST) 25,73 6210, Stepin ės pievos 25,73 25. Biržulio-Stervo pelki ų 3620,91 didieji baubliai ( Botaurus stellaris ), pievin ės ling ės kompleksas (PAST) 3620,91 (Circus pygargus ), švygždos ( Porzana porzana ), LTTELB001 plovin ės vištel ės ( Porzana parva ), juodosios žuv ėdros ( Chlidonias niger ), m ėlyngurkl ės ( Luscinia svecica ) 26. Plinkši ų miškas (PAST) 2440,83 vapsva ėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos LTMAZB001 6042,67 (Picus canus) Šaltinis: Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų Valstyb ės kadastras P.S. Lentel ėje bendras saugom ų teritorij ų plotas nenurodomas, nes kai kurioms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, atkuriamiesiems sklypams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos poligonams, biosferos rezervatams) arba j ų dalims yra suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" statusas, t. y. šios teritorijos „persidengia". Be to, kartais „persidengia" ir draustiniai su biosferos poligonais, paukš čių apsaugai svarbios teritorijos - su buveini ų apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Į Telši ų apskrities teritorij ą patenka Kaman ų valstybinis gamtinis rezervatas, Žemaitijos nacionalinis parkas, Varni ų regioninis parkas, Ventos regioninis parkas, Salant ų regioninio parkas, Plinkši ų mišk ų biosferos poligonas. Kaman ų valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas 1979 m. birželio 29 d. Kaman ų botaninio draustinio pagrindu, siekiant išsaugoti didžiausi ą ir vertingiausi ą Šiaur ės Lietuvos moling ųjų lygum ų pelkin ę ir mišri ų mišk ų ekosistem ą su jai b ūdinga augalija ir gyv ūnija. Aplink rezervat ą sudaryta apsaugin ė zona, kuri sumažina ūkin ės veiklos įtak ą rezervatui. Šiuo metu rezervato plotas yra 3935 ha, apsaugin ė zona – 2530 ha. 1993 m. Kamanos įtraukiamos į Ramsaro konvencijos teritorij ų s ąraš ą. Nuo 2004 m. – Natura 2000 teritorija. Rezervato steigimo tikslai yra šie: - išsaugoti Kaman ų pelk ę – didžiausi ą ir vertingiausi ą Šiaur ės Lietuvoje moling ųjų lygum ų pelkinį kompleks ą su vidaus sausm ėmis (salomis ir pusiasaliais), klampyni ų supamomis pelki ų akimis bei ežerokšniais ir pelk ę supan čius miškus, taip pat b ūding ą ir ret ą augalij ą, grybij ą ir gyv ūnij ą; - išsaugoti rezervato ekosistem ų stabilum ą ir nat ūrali ą j ų raid ą; - atkurti veiklos pažeistus teritorinius gamtos paveldo kompleksus ir objektus; - organizuoti nuolatinius gamtos mokslinius tyrimus ir steb ėjimus, kaupti informacij ą apie rezervato gamtin ės aplinkos komponent ų b ūkl ę ir poky čius;

24 - vykdyti ekologin į švietim ą, propaguoti teritorinius gamtos paveldo kompleksus ir objektus. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 "D ėl Dz ūkijos, Kurši ų nerijos, Žemaitijos nacionalini ų park ų, Trak ų istorinio nacionalinio parko ir Viešvil ės valstybinio rezervato įsteigimo" Plung ės ir Skuodo rajon ų savivaldybi ų administruojam ų teritorij ų dalyse ir skirtas nacionalin ės svarbos kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Žemaitijos etnokult ūrin ės srities gamtos ir kult ūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir j ų naudojimui reguliuoti. Nacionalinio parko plotas 21754 ha. Nacionalinio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m.lapkri čio 24 d. nutarimu Nr. 1273 „D ėl Aukštaitijos, Dz ūkijos ir Žemaitijos nacionalinių park ų nuostat ų patvirtinimo“, yra išsaugoti didžiausi ą Žemaitijoje ežering ą mišking ą gamtin į kompleks ą, mokslui ypa č vertingus miškingus Plokštin ės ir Rukundži ų pelkynus, Plateli ų ežero, Laumalenkos ir Šilin ės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikyt ų, Pu čkori ų) ir keiminio (Šarnel ės, Jazdauskiški ų, Grigai čių) kraštovaizdžio etalonus, Gard ų oz ą, Meds ėdži ų ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio sl ėnius, Paburg ės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelki ų, Ertenio ir Papar čių pelkes, savitas Paplatel ės, Šeir ės ir Pailgio mišk ų bei Juodupio pelk ėtų piev ų biocenozes, ret ų r ūši ų augalus ir gyv ūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti ypa č verting ą ir sud ėting ą Šiaur ės Žemaitijos archeologin į kompleks ą su Mikyt ų, Šarnel ės, Pu čkori ų, Gegr ėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais bei alkakalniais, Šventorkalnio senovin ę gyvenviet ę bei piliaviet ę, Žemai čių Kalvarijos (Gard ų) urbanistin į kompleks ą ir sakralin ės architekt ūros ansambl į, Plateli ų dvaro ir parko kompleks ą, etnokult ūrin ės vert ės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbai čių ir Visvaini ų kaimus, kitas kult ūros paveldo vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurvakari ų Žemaitijos vandenskyros gamtin ės ekosistemos stabilum ą, biotos komponentus ir j ų įvairov ę. Žemaitijos nacionaliniame parke svarbiausios gamtos vertyb ės b ūtų: Plateli ų ežero, Laumalenkos ir Šilin ės hidrografiniai kompleksai, miškingi Plokštin ės ir Rukundži ų pelkynai, Šarnel ės pelk ė, Babrungo ir Mergupio upi ų sl ėniai, Paburg ės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelki ų, Ertenio pelk ės, savitos Paplatel ės, Šeir ės ir Pailgio mišk ų bei Juodupio pelk ėtų piev ų ekosistemos. Parko teritorijoje yra patvirtinti 23 valstyb ės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš j ų turi ir gamtos paminklo status ą. Vienas įsp ūdingiausi ų - Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Nacionaliniame parke yra daugiau kaip 200 kult ūros paveldo vertybi ų. Daugiau kaip 30 archeologijos paminkl ų: akmens amžiaus stovykl ų p ėdsak ų, piliakalni ų, alkakalni ų, senkapi ų. Įdomiausi Žemai čių Kalvarijos, Grigai čių, Užpelki ų, Pu čkori ų, Gegr ėnų, Mikyt ų kaim ų piliakalniai, alkakalniai, esantys,Vilk ų, Godeli ų, Mikyt ų kaimuose. Plateli ų ežere yra išlik ę senovinio tilto, jungusio Plateli ų miestel į su pilimis saloje, poliai. Iš architekt ūros paminkl ų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro, Plateli ų, Žemai čių Kalvarijos bažny čios, senoviškos sodybos, Babrung ėnų mal ūnas. Žemai čių Kalvarijoje daug architekt ūros, dail ės, archeologijos, istorijos paminkl ų. Svarbiausias čia Kristaus Kan čios kelias su koply čiomis, pastatytomis 17 a. Nacionaliniame parke saugomi ir žemaitiški kryžiai, koplyt ėlės, koplytstulpiai su švent ųjų skulpt ūromis, kurie dar ir m ūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakel ėse ar tvirtinami prie medži ų. Varni ų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugs ėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „D ėl regionini ų park ų ir draustini ų įsteigimo“, siekiant išsaugoti Žemai čių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 33 732 ha. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1999 m.balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „D ėl regionini ų park ų nuostat ų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žemai čių ežeruoto kalvyno kraštovaizd į su aukštomis Medv ėgalio, Aukštagirės, Gaudkalnio,

25 Moterai čio, Spr ūdės viršukaln ėmis, raiškiais plokš čiakalvi ų kompleksais, L ūksto, Paršežerio, Stervo ežerais ir pelkiniais kompleksais, didel ės ornitologin ės vert ės Biržulio ežer ą su apyežeriu; išsaugoti kult ūros paveldo vertybes, iš j ų Pabiržulio akmens amžiaus stovyklavie čių kompleks ą, piliakalnius, Varni ų urbanistin į kompleks ą. Svarbiausios regioniniame parke randamos gamtos vertyb ės: Medv ėgalio, Šatrijos, Girgžd ūtės, Aukštagir ės, Gaudkalnio, Moterai čio, Spr ūdės, Ž ąsūgalos kalvos, raišk ūs plokš čiakalvi ų kompleksai. L ūksto ežeras didžiausias ne tik regioniniame parke, bet ir visoje Žemaitijoje. Unikalus jis dar ir tuo, kad išmeta gintar ą. Aklaežeris, esantis Jomant ų miške stebina savo vandens ištekliais: sausr ų metu b ūna sklidinas, lietingais metais – tuš čias. Regioniniame parke auga 77 raudonosios knygos r ūšys. Varni ų duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausi ų teritorij ų paukš čiams Lietuvoje. Biržulio botaniniame – zoologiniame draustinyje peri daugiau nei šimtas paukš čių r ūši ų. Netoli Varni ų telkšan čioje Debesn ų pelk ėje – tipiškoje kalkingoje žemapelk ėje auga dugiau nei 20 Raudonosios knygos augal ų r ūši ų. Parke st ūgso didingiausi Žemaitijos piliakalniai (j ų yra 13), menantys sunkius kov ų su kryžiuo čiais ir kalavijuo čiais laikus. Žymiausi j ų: Medv ėgalis, Girgžd ūtė, Šatrija, Moteraitis, Spr ūdė, Bilioniai, Vembutai. Biržulio ežero baseino zonoje rasta apie 50 akmens amžiaus gyvenvie čių, stovykl ų, kapinyn ų. Čia yra ir vienas seniausi ų kap ų visame Ryt ų Pabaltijyje (5000 m. prieš Krist ų). Ventos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugs ėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „D ėl regionini ų park ų ir draustini ų įsteigimo“, siekiant išsaugoti Ventos pasl ėni ų kraštovaizd į, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 9834 ha. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.490 „D ėl regionini ų park ų nuostat ų patvirtinimo“, yra išsaugoti Ventos sl ėnio kraštovaizd į su raiškiais šlaitais, atodangas su juros periodo suakmen ėjusios faunos kompleksais, Ventos ir jos intak ų - Virvyt ės, Uogio, Ažvilio, Dabikin ės upeli ų - nat ūral ų hidrografin į tinkl ą; išsaugoti kult ūros paveldo vertybes. Parko svarbiausios gamtos vertyb ės: Ventos, Virvyt ės, Dabikin ės, Uogio, Avižlio up ės ir upeliai, j ų nat ūralus hidrografinis tinklas, sl ėniai su retomis Lietuvoje nat ūraliomis pievomis, senomis giriomis ir girait ėmis. Up ėms b ūdingos didel ės išraiškingos kilpos, sl ėniams – stat ūs šlaitai su unikaliomis atodangomis. Europos mastu ypa č vertinga Papil ės atodanga, kurioje atidengti juros periodo suakmen ėjusios faunos kompleksai, buv ę žem ės paviršiuje prieš 155-130 milijon ų met ų. Tai unikalus geologinis paminklas. Papil ės seni ūnijoje auga 15-kamien ė liepa, Rudiki ų ąžuolas. Žibik ų pušyne st ūkso mitologinis Juodasis akmuo, dar vadinamas Meil ės akmeniu. Parko teritorijoje yra nemažai ir kult ūros paveldo vertybi ų, kaip kad Papil ės I ir II bei Gyvoli ų piliakalniai, yra daug senkapi ų. Įsp ūdingai atrodo bažny čios, keturi vandens mal ūnai, iš kuri ų įsp ūdingasis Augustai čių – veikiantis. Viekšni ų kapin ėse gausu 18-19 a. lietini ų ir kaltini ų kryži ų. Pamin ėtini Daubiški ų ir Pavirvyt ės dvarai su išlikusiais tradicin ės medin ės architekt ūros pastatais ir parkais. Salant ų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugs ėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „D ėl regionini ų park ų ir draustini ų įsteigimo“, siekiant išsaugoti Erlos - Salanto - Minijos sensl ėnio ir jo apylinki ų kraštovaizd į, j ų gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas 13264 ha. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „D ėl regionini ų park ų nuostat ų patvirtinimo“, yra išsaugoti sta čiašlait į, plokš čiadugn į fliuvioglacialin į Erlos - Salanto - Minijos sensl ėnį, raiškius Šaukli ų, Kulali ų, Igari ų bei Erl ėnų riedulynus, šiaurrytin ės parko dalies drumlinuot ą morenin į reljef ą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius, vingiuot ą Salanto žemup į ir erozin į vidurupio sl ėnį;

26 išsaugoti kult ūros paveldo vertybes, iš j ų piliakalnius, Salant ų miesto urbanistin ę strukt ūrą, Šilal ės archeologin į kompleks ą ir kita. Regioninio parko širdis – nuostabios Minijos, Salanto, Blendžiavos, Mišup ės, Kūlupio, Eišk ūno, Bartuvos up ės su vaizdingais sl ėniais, unikal ūs Šaukli ų, Kulali ų, Erl ėnų, Igari ų riedulynai, kuriuose savo pirmykšt ėje pad ėtyje sl ūgso 10-12 t ūkstan čių met ų senumo rieduliai. Įsp ūdingiausias Šaukli ų riedulynas – kadagynas – tundr ą primenantis kraštovaizdis su savitomis augal ų bei gyv ūnų bendrijomis, įvairiausi ų form ų, labai vešliais, siekian čiais 6 m kadagiai. Minija ypa č įsp ūdinga ties gatviniu Dyburi ų kaimu. Yra nemažai dideli ų pavieni ų rieduli ų. Vienas j ų – Šilal ės kaime sl ūgsantis penktas pagal dyd į Lietuvoje akmuo „Šilal ės k ūlis“ (aukštis-3,66, ilgis – 7,48, plotis-5,48, apimtis-18,33 m.). Salant ų miesto parke auga įsp ūdingas 28 m aukš čio, 1,53 m skersmens, 4.8 m apimties kaštonas. Šaukli ų kaime balt ųjų gandr ų kolonija. Svarbiausios kult ūros paveldo vertyb ės parko teritorijoje: Salanto sl ėnyje šalia Salant ų esan čiame Gaidžio kalne 8-1 a. prieš Kr. pilkapi ų grup ė, Bartuvos sl ėnyje prie Mos ėdžio pilkapyno vieta. Svarb ūs Imbar ės ir Mos ėdžio, Daugin čių, Gintar ų, Laivi ų, Martinai čių ir Sauseri ų piliakalniai ant kuri ų kadaise stov ėjo kurši ų pilys. Skaudali ų alka, Alkos kalnas ir Šilal ės, Šaukli ų, Imbar ės dubenuotieji akmenys mena čia buvus pagoni ų šventvietes. Plinkši ų mišk ų biosferos poligonas įsteigtas 2004 m. gruodžio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1– D1-629 „D ėl Adutiškio–Guntaunink ų mišk ų, Gedži ūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkši ų miško, R ūdnink ų girios, Šimoni ų girios, Tauj ėnų–Užul ėnio mišk ų ir Žaliosios girios biosferos poligon ų įsteigimo, j ų nuostat ų ir rib ų patvirtinimo“. Biosferos poligono paskirtis: būti sud ėtine nacionalin ės kompleksin ės ekologin ės bei specializuotos biologin ės įvairov ės b ūkl ės steb ėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtini ų sistem ų poky čiai, išsaugoti Plinkši ų mišk ų ir j ų apylinki ų ekosistem ą, ypa č siekiant išlaikyti vapsva ėdžio ( Pernis apivorus ) ir pilkosios meletos ( Picus canus ) populiacijas teritorijoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 22 „D ėl paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų kriterij ų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, vykdyti saugom ų r ūši ų, nurodyt ų Nuostat ų 3.2 punkte, steb ėsen ą (monitoring ą), mokslinius tyrimus, kaupti informacij ą apie r ūši ų įvairov ę, atlikti gamtosaugos eksperimentus nat ūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir j ų aplinkin ėse teritorijose, analizuoti žmogaus veiklos poveik į nat ūralioms ekosistemoms, užtikrinti gamtos ištekli ų subalansuot ą naudojim ą ir atk ūrim ą, propaguoti biologin ės įvairov ės 2 pav. Plinkši ų miško biosferos poligonas išsaugojimo id ėjas ir b ūdus.

Gamtos paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio elementai, kuriems d ėl j ų vert ės teis ės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. 1999 m. lapkri čio m ėn. 3 d aplinkos ministro įsakymu patvirtintas valstyb ės saugom ų gamtini ų kraštovaizdžio objekt ų s ąrašas. 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „D ėl valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstyb ės

27 saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašas yra tikslinamas kiekvienais metais (aktuali redakcija: 2017 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. D1-288 „D ėl nauj ų valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų paskelbimo, j ų rib ų plan ų patvirtinimo, sunykusi ų valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų išbraukimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 "D ėl Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašo patvirtinimo" pakeitimo"). Vertingiausius objektus LR Vyriausyb ė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „D ėl gamtos paminkl ų paskelbimo“ paskelb ė gamtos paminklais. Telši ų apskrities teritorijoje yra 16 gamtos paminkl ų ir 64 gamtos paveldo objektai (daugiausia botaniniai). Iš j ų – 4 savivaldybi ų saugom ų gamtos paveldo objektai. Gamtos paveldo objektai ir gamtos paminklai pateikti 3-5 prieduose. Informacija apie saugom ų ir Raudonosios knygos gryb ų, augal ų ir gyv ūnų r ūši ų radavietes pateikiama Saugom ų r ūši ų informacin ėje sistemoje (SRIS). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtint ų Miško kirtim ų taisykli ų I priedu, paukš čių apsaugai svarbioje teritorijoje gali b ūti nustatyti kitokie (papildomi) veisimosi vietos ir veisimosi vietos apsaugos zonos apsaugos reikalavimai, vadovaujantis individualiais šios teritorijos nuostatais ir/ar rib ų planais. Atkreipiame d ėmes į, kad miškotvarkos darbai, ūkin ės priemon ės tur ėtų b ūti projektuojamos ne tik atsižvelgiant į mišk ų sklypin ės inventorizacijos metu nustatytas saugom ų rūši ų augavietes ir radavietes, bet ir į Saugom ų r ūši ų informacin ėje sistemoje registruotas saugom ų r ūši ų augavietes ir radavietes, Natura 2000 buveini ų apsaugai svarbiose teritorijose inventorizuotas Europos Bendrijos svarbos nat ūralias buveines, j ų apsaugos reikalavimus. Nat ūrali buvein ė – tai sausumos arba vandens plotas, išlaik ęs visiškai nat ūralius ar pusiau nat ūralius jam b ūdingus geografinius, gyvosios ir negyvosios gamtos požymius. Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų apsauga – viena svarbiausi ų Europos S ąjungos aplinkosaugin ės teis ės įgyvendinimo užduo čių. Lietuvoje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos ši ų buveini ų tipai. Nat ūralios buvein ės užima apie 7 proc. šalies teritorijos. Buveini ų inventorizacijos metu buvo surinkti tiksl ūs j ų plot ų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos b ūkl ę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už j ų rib ų visoje šalyje. Inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos nat ūralios buvein ės n ėra oficialiai patvirtintos, tod ėl j ų s ąraš ų neteikiame. Buveini ų inventorizacijos duomenys skelbiami www.geoportal.lt. LR Vyriausyb ė 2000 m. rugpj ūč io 17 d. nutarimu Nr. 935 “D ėl Lietuvos Respublikos derybini ų pozicij ų derybose d ėl naryst ės Europos S ąjungoje patvirtinimo” šalies valdžios institucijos įsipareigojo įsteigti paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų (PAST) tinkl ą. Įgyvendinant ši ą priemon ę buvo žengtas svarbus žingsnis, gerokai pagerinsiantis paukš čių apsaug ą Lietuvoje. Šiuos darbus koordinavo Danijos bendradarbiavimo su Ryt ų Europa aplinkos srityje programos (DANCEE) finansuojamas ir dan ų konsultacini ų kompanij ų įgyvendinamas projektas, pavadintas “Europin ės svarbos saugom ų teritorij ų NATURA 2000 tinklo įgyvendinimas Lietuvoje”. Jo metu pirmiausia buvo apibendrinta visa turima informacija apie ret ų bei nykstan čių paukš čių paplitim ą bei gaus ą šalyje. Atrenkant europin ės reikšm ės paukš čiams svarbias teritorijas (PAST) Lietuvoje didžiausias d ėmesys skirtas: nykstan čių paukš čių r ūši ų gausai ir paplitimui, joms kylan čioms gr ėsm ėms ir rekomendacijoms, kaip sumažinti neigiam ą j ų poveik į, atrinkt ų teritorij ų žem ėnaud ą bei nuosavyb ės formas, j ų dabartin į gamtosaugin į status ą ir t.t. Tuo tikslu patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „D ėl Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nustatymo“ Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų s ąrašas. Telši ų apskrities teritorijoje įsteigtos 8 paukš čių apsaugai svarbios teritorijos 38046,2 ha plote. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 “D ėl vietovi ų, atitinkan čių gamtini ų buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterijus, s ąraš ą, skirt ą pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”, patvirtintas vietovi ų,

28 atitinkan čių gamtini ų buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterijus, s ąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai. Telši ų apskrities teritorijoje įsteigtos 37 buveini ų apsaugai svarbios teritorijos 44269,9 plote. Teritorijose aptiktos Europos S ąjungos svarbos r ūšys ir buvein ės yra saugomos remiantis patvirtintais Bendraisiais buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatais. Kult ūros paveldo objektams priskiriami pavieniai, kompleksiniai ar į kompleks ą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kult ūros vertyb ės, t. y. žem ės sklypuose, sklyp ų dalyse, vandens, miško plotuose ar j ų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi verting ųjų savybi ų ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktin ės teis ės objektai ar gali jais b ūti. Kult ūros paveldo objekt ų paskirtis – užtikrinti praeities kart ų pastatyt ų, įrengt ų, sukurt ų ar istorini ų įvyki ų sureikšmint ų kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, naudojant arba pritaikant naudoti jas pirminiu ar istoriškai susiklos čiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu b ūdu. Tokiu būdu kult ūros paveldo objektai tur ėtų b ūti naudingi naudotojams, kartu užtikrinant optimaliausi ą kult ūros vertybi ų panaudojim ą kult ūriniam turizmui. Kult ūros paveldo vietov ė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kult ūros paveldo objekt ų. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose planuojama bei vykdoma veikla reglamentuojama LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais, Saugom ų teritorij ų ir Teritorij ų planavimo įstatymais, pagal reglamentus, nustatan čius paveldosaugos reikalavimus kult ūros paveldo objektui ar vietovei. Kult ūros paveldo objektai ir vietov ės pagal Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registro duomenis, patenkantys į miško žem ės plotus, pateikiami lentel ėje 7 priede. Kertin ės miško buvein ės. Kertin ės miško buvein ė (KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didel ė tikimyb ė aptikti nykstan čių, pažeidžiam ų, ret ų ar saugotin ų specializuot ų buveini ų r ūši ų. KMB koncepcija buvo sukurta Švedijoje ir v ėliau pritaikyta kitose Europos šalyse. Potenciali kertin ė miško buvein ė (PKMB) – teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtme čius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes. Kertin ės ir potencialios kertin ės miško buvein ės papildo esam ą saugom ų teritorij ų tinkl ą užtikrinant į biologin ės įvairov ės išsaugojimo sistem ą. Telši ų apskrities kertini ų miško buveini ų s ąrašas pagal savivaldybes pateiktas 8 priede.

4. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų CHARAKTERISTIKA

4.1 MIŠK Ų PLOTAS, MIŠKINGUMAS, BEI J Ų KAITA

Valstybin ės mišk ų tarnybos duomenimis Telši ų apskrities teritorijoje esan čių mišk ų teritorijos plotas yra 163794,2 ha. Iš jo miško žemė užima 97 proc. arba 159337,1 ha plot ą. Mišk ų, miško žem ės ir medyn ų plotas, bei miškingumas pagal savivaldybes – 8 lentel ėje. Didžiausias mišk ų teritorijos plotas inventorizuotas Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijoje (52890,2 ha), mažiausias – Rietavo savivaldyb ės teritorijoje (32257,9 ha). Miškingumu išsiskiria Rietavo savivaldyb ė - 54,2 proc. Plung ės rajono ir Telši ų rajono savivaldybi ų miškingumas labai panašus - atitinkamai yra 36,4 proc. ir 35,6 proc. Mažiausias miškingumas yra Mažeiki ų rajono savivaldyb ėje (29,7 proc.). Telši ų apskrities miškingumas – 36,6 proc. Vidutinis miškingumas Lietuvoje yra 33,5 proc.

29 8 lentel ė

MIŠK Ų PLOTAS IR MIŠKINGUMAS PAGAL SAVIVALDYBES

Savivaldyb ės Mišk ų Miško žem ės Medyn ų Miškingumas, Savivaldyb ė teritorijos teritorijos plotas, ha plotas, ha proc. plotas, ha plotas, ha Mažeiki ų rajono 121957,1 36641,0 36195,2 33533,3 29,7 Plung ės rajono 110549,4 42005,1 40217,0 37463,8 36,4 Rietavo 58560,9 32257,9 31740,8 29433,3 54,2 Telši ų rajono 143856,7 52890,2 51184,1 466 17,6 35,6 Iš viso apskrityje: 434924,1 163794,2 159337,1 147048,0 36,6

19,7 %

32,3 % Mažeikių rajono sav. Plungės rajono sav. Rietavo sav. 25,6 % Telšių rajono sav. 22,4 %

3 pav. Mišk ų teritorijos ploto pasiskirstymas proc. apskrityje pagal savivaldybes

Miškingumo kaita per paskutinius 20-30 met ų analizuojama vadovaujantis apskrities teritorijoje esan čių buvusi ų mišk ų ur ėdij ų patvirtint ų miškotvarkos projekt ų duomenimis (9 lentel ė). Atskirose buvusi ų mišk ų ur ėdij ų teritorijose miškingumas skirtingas. Telši ų apskrities, kaip ir visos Lietuvos miškingumas didėja d ėl naujai įveisiam ų ir savaime atželian čių mišk ų plot ų.

9 lentel ė

MIŠKINGUMO KAITA

Buvusi mišk ų ur ėdija Miškotvar- Miškingu- Miškotvar- Miškingu- Miškotvar- Miškingu- kos metai mas, proc. kos metai mas, proc. kos metai mas, proc. Mažeiki ų 2016 30,4 2006 30,3 1998 30,0 Telši ų 2015 35,0 2005 34,5 1991 32,8 Rietavo 2015 37,5 2005 37,0 1991 28,7 Kurš ėnų 2016 42,7 2006 42,0 1992 37,1

30 Telši ų apskrities - 36,6 proc. 80 70 54,2 60 36,4 35,6 50 29,7 40

proc. 30 20 10 0 Mažeiki ų r. sav. Plung ės r.sav. Rietavo sav. Telši ų r. sav.

4 pav. Miškingumas pagal savivaldybes

4.2. MEDYN Ų DENDROMETRIN Ė CHARAKTERISTIKA

Telši ų apskrities miškuose medynai inventorizuoti 147048,0 ha teritorijos plote. Spygliuo čiais apaug ę 53,0 proc. apskrities mišk ų ploto, minkštaisiais lapuo čiais – 43,6 proc., kietaisiais lapuo čiais – 3,4 proc. ploto. Apskrityje vyrauja egl ės medynai, užimantys 36,1 proc. bendro medyn ų ploto. Kiek mažiau užima beržynai – 24,4 proc. ir pušynai – 16,8 proc. Baltalksnynai užima 8,4 proc. Beveik vienodai yra paplit ę juodalksnynai ir drebulynai – 5,3 proc. ir 5,1 proc. Ąžuolynai užima 2,6 proc. bendro medyn ų ploto. Uosynai auga 0,4 proc. nuo bendro ploto, o klevynai – 0,3 proc, liepynai – 0,2 proc. Kiti medynai (guobynai ir blindynai po 0,1 proc.), maumedynai, tuopynai ir kt.) auga nedideliame plote. Bendras medyn ų t ūris yra 33,7 mln. m 3. III ir IV mišk ų grupi ų spygliuo čių medynuose sukaupta tūrio 62 proc., minkšt ųjų lapuo čių – 36 proc. ir kiet ųjų lapuo čių medynuose – 2 proc. Savaimin ės kilm ės medyn ų yra 72,4 proc., 12,6 proc. – sukult ūrint ų ir 15 proc. – kult ūrini ų medyn ų. III ir IV mišk ų grupi ų medynai pagal brandum ą pasiskirsto taip: jaunuolynai auga 10 proc. bendro medyn ų ploto, pusamžiai medynai- 37 proc., pribr ęstantys - 15 proc., brand ūs ir perbrend ę – 38 proc. ploto. Medynai brandumo grup ėmis suskirstyti pagal kirtimo amži ų. Vidutinis medyn ų amžius yra 53 metai, vidutinis bonitetas – 1,6 vidutinis skalsumas – 0,73 (10 lentel ė). Vidutinis bendras medyn ų t ūris – 227 m3/ha, brandži ų medyn ų – 286 m3/ha (Lietuvoje atitinkamai 254 m3 ir 329 m3 – “Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016 m”). Didžiausi ą bendr ą medyn ų t ūrį iš pagrindini ų medži ų r ūši ų yra sukaup ę pušynai (288 m3/ha), eglynai (254 m3/ha) ir liepynai (252 m3/ha). Kiek mažiau sukaup ę t ūrio yra juodalksnynai - 217 m3/ha, drebulynai - 208 m3/ha, ąžuolynai - 197 m3/ha ir beržynai - 178 m3/ha. Pakankamai didel į tūrį lyginant su kitomis medži ų r ūšimis turi sukaup ę vinkšnynai ir tuopynai, atitinkamai – 221 ir 273 m3/ha. Telši ų apskrityje nustatytas 7,47 m3/ha vidutinis einamasis medyn ų t ūrio prieaugis (Lietuvoje vidutinis bendras einamasis t ūrio prieaugis – 9,2 m3/ha; “Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016 m”).

31 Pušynai Eglynai Beržynai 24,4% 36,1% Drebulynai Juodalksnynai Baltalksnynai 5,1% Ąžuolynai Uosynai 5,3% Kiti medynai 16,8% 0,4% 8,4% 0,9% 2,6

5 pav. Medyn ų plotai pagal vyra ujan čią medži ų r ūšį 10 lentel ė MEDYN Ų VIDUTINIAI RODIKLIAI

Tūris (m3 / ha) Einamasis Medynai Plotas, ha Amžius, Bonitetas Skalsumas prieaugis vis ų brandži ų m (m 3/ha) medyn ų medyn ų Pušis 24766,9 77 2,1 0,73 288 331 7,07 Pušis kalnin ė 0,4 42 2,0 0,8 130 - 6,5 Egl ė 53107,9 52 2,0 0,7 5 25 4 334 8,44 Maumedis 59,2 22 1A,3 0,8 188 - 8,43 Ąžuolas 3895,8 76 1, 5 0,65 197 262 5,26 Ąžuolas 0,6 12 1A,0 1 63 - - raudonasis Uosis 551,2 69 1,3 0,52 148 159 4,38 Klevas 425,2 61 1,3 0,59 138 166 5,17 Skroblas 35,9 64 1,7 0,71 187 206 5,67 Guoba 81,2 67 1,8 0,66 184 240 5,07 Skirpstas 0,2 25 1,0 0,7 90 - 6,5 Vinkš na 25,2 77 1, 5 0,64 221 267 5,21 Beržas 35917,2 44 1A,9 0,73 178 267 6,98 Juodalksnis 7758,2 48 1,2 0,74 217 31 3 6,66 Drebul ė 7542,0 38 1A,4 0,73 208 318 7,7 Baltalksnis 12355,6 34 1,4 0,71 164 187 6,98 Liepa 329,2 69 1,2 0,67 252 284 5,3 Tuopa 5,9 56 1A,6 0,61 273 291 7,85 Blind ė 147,2 27 1,9 0,61 112 129 6,2 Gluosnis 43,0 35 2,4 0,47 87 97 3,74 Iš viso: 147048,0 53 1,6 0,73 227 286 7,47

32 4.3. MIŠK Ų PLOTO PASISKIRSTYMAS PAGAL NUOSAVYB Ę, ŽEM ĖS NAUDMENAS IR FUNKCIN Ę PASKIRT Į

Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal nuosavyb ę. Miškai pagal nuosavyb ę suskirstyti į dvi grupes: - valstybin ės reikšm ės miškai; - kiti miškai (privat ūs, nuosavyb ės teisi ų atk ūrimui skirti ir kiti miškai). Valstybin ės reikšm ės miškams priskirti miškai, kuri ų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „D ėl Valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo“. Šiuo nutarimu valstybin ės reikšm ės miškams Telši ų apskrities teritorijoje priskirta 72,5 tūkst. ha mišk ų teritorijos plotas (11 lentel ė).

11 lentel ė

VALSTYBIN ĖS REIKŠM ĖS MIŠK Ų PLOTAI PAGAL SAVIVALDYBES

Savivaldyb ė Valstybin ės reikšm ės mišk ų Valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo plotas, t ūkst. ha Data Nutarimo Nr. Mažeiki ų rajono 20,00 2017-08-30 Nr. 708 redakcija Plung ės rajono 18,86 2014-07-22 Nr. 733 redakcija Rietavo 15,13 2017-08-30 Nr. 708 redakcija Telši ų rajono 18,51 201 3-11 -13 Nr. 1046 redakcija Iš viso: 72,5

Priva čių ir nuosavyb ės teisi ų atk ūrimui skirt ų mišk ų plotai apskai čiuoti sutapatinus VĮ Registr ų centro pateiktus grafinius duomenis apie priva čias valdas ir valstyb ės mišk ų kadastro duomen ų sluoksn į apie mišk ų teritorijas. 2016 m. sausio 01 d. priva čios miško žem ės plotas Telši ų apskrities teritorijoje buvo 73607,7 ha (12 lentelė).

12 lentel ė

PRIVA ČIOS MIŠKO ŽEM ĖS PLOTAS, SAVININK Ų IR SKLYP Ų SKAI ČIUS PAGAL SAVIVALDYBES (“Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016”)

Savivaldyb ė Miško žem ės Savinink ų skai čius, vnt. Priva čių sklyp ų skai čius, plotas, ha vnt. Mažeiki ų rajono 14817,5 4034 5314 Plung ės rajono 18655,2 5388 7229 Rietavo 13829,6 2303 3431 Telši ų rajono 26305,4 5318 7327- Iš viso apskrityje: 73607,7 17043 23301

33 46% Valstybin ės reikšm ės miškai Privat ūs miškai 11% Rezervuoti nuosavyb ės teisei atkurti ir kiti miškai 43%

6 pav. Miško žem ės pasiskirstymas pagal nuosavyb ę Telši ų apskrityje (“Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016”)

Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal žem ės naudmenas. Bendras žem ės plotas naudmenomis paskirstytas prisilaikant žem ės kadastro reikalavim ų, o miško žem ė paskirstyta į naudmenas pagal mišk ų įstatym ą. Plot ų pasiskirstymas pagal naudmenas pateiktas 13 lentelėje.

13 lentel ė

PLOT Ų PASISKIRSTYMAS PAGAL ŽEM ĖS NAUDMENAS

Žem ės naudmen ų grup ė Žem ės naudmena Plotas, ha MIŠKO ŽEM Ė Apaugusi mišku miško žem ė Savaiminis medynas 112558,9 Miško želdiniai 34489,1 Iš viso 147048,0 Neapaugusi mišku miško žem ė Kirtaviet ė 3860,8 Žuv ęs medynas 967,7 Miško aikšt ė 1905,2 Žem ė, skirta miškui įveisti 304,7 Iš viso 7038,4 Miško dauginamosios medžiagos Medelynas 81,9 Sėklin ė plantacija 17,5 Iš viso 99,4

34 Žem ės naudmen ų grup ė Žem ės naudmena Plotas, ha Technologin ės paskirties miško žem ė Kvartalin ė linija 946,2 Technologin ė proskyna 118,9 Priešgaisrin ė juosta 8,0 Griovio trasa 422,4 Elektros trasa 78,9 Energetikos trasa 11,6 Ryši ų trasa 60,4 Takai 0,8 Elektros linija 34,2 Miško kelias 865,3 Priešgaisrinis barjeras 8,6 Miško griovys 1273,9 Iš viso 3829,2 Kitos paskirties miško žem ė Rekreaciniai želdiniai 1,7 Medienos sand ėlis 39,8 Miško poilsiaviet ė, miško stovyklaviet ė 22,6 Pašar ų aikštel ė 194,8 Miško laukym ė 935,5 Mažieji miško karjerai 9,6 Miško pelk ė 118,1 Iš viso 1322,1 Iš viso miško žem ės 159337,1 NE MIŠKO ŽEM Ė Keliai Kelias 1,5 Užstatyta teritorija Užstatyta teritorija 3,7 Vandenys Vandenys 701,9 Sumed ėjusia augmenija apauganti ne Žem ė, apauganti mišku 733,7 miško žem ė Kitos žem ės (nenaudojama žem ė) Kitos žem ės 135,1 Pelk ės Pelk ė 2879,0 Pažeista žem ė Karjeras 2,2 Iš viso ne miško žem ės 4457,1 Bendras plotas 163794,2

Mišk ų ploto pasiskirstymas pagal funkcin ę paskirt į. Miškai pagal funkcin ę paskirt į suskirstyti į pogrupius, o pagal nustatyt ą ūkin į režim ą pogrupiai priskiriami atitinkamoms mišk ų grup ėms. Planuojamos teritorijos esamas mišk ų priskyrimas mišk ų grup ėms ir pogrupiams vertintas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 “Dėl Alytaus, Klaip ėdos, Marijampol ės, Šiauli ų, Taurag ės, Telši ų, Utenos ir Vilniaus apskri čių mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms“. Telši ų apskrities teritorijoje I mišk ų grup ės mišk ų yra 1,1 proc., II – 10,4 proc., III – 19,1 proc. ir IV – 69,4 proc. viso miško žem ės ploto (14 lentel ė). Didžiausi ą plot ą II mišk ų grup ėje užima draustini ų miškai su II mišk ų grup ės režimu (8,2 proc.), III grup ės miškuose vyrauja vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai (8,3 proc.) ir draustini ų miškai su III mišk ų grup ės režimu miškai (3,4 proc.). Rezervatiniai miškai – miškai, esantys valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų gamtini ų rezervat ų, biosferos steb ėsenos (monitoringo) teritorij ų gamtini ų rezervat ų, rezervatini ų apyrubi ų teritorijose. Jų funkcin ė paskirtis – sudaryti s ąlygas miškams nat ūraliai

35 augti, naudoti juos moksliniams tyrimams ir mokymui. Telši ų apskrities teritorijoje I mišk ų grup ės miškams priskirtas 1781 ha miško žem ės plotas. Saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų miškai, buveini ų ir saugom ų gamtos ištekli ų sklyp ų miškai – miškai, esantys saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų teritorijose ir jų apsaugos zonose. Šiam pogrupiui yra priskirtas 608 ha miško žem ės teritorijos plotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublios Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ pakeitimo“, II mišk ų grup ės pogrupis „Saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų miškai, buveini ų ir saugom ų gamtos ištekli ų sklyp ų miškai“ yra panaikintas. Draustini ų miškai su II grup ės ūkiniu režimu – miškai, esantys telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, esan čiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio ir kit ų draustini ų dalyse, kuriose saugomos biologin ės vertyb ės. Draustini ų su II grup ės ūkiniu režimu apskrities miškuose yra 12871 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija patvirtintais Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, II mišk ų grup ės draustini ų mišk ų pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniams-zoologiniams draustiniams arba j ų dalims ar kit ų r ūši ų draustini ų dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertyb ės. Priešeroziniai miškai – miškai, esantys daub ų ir skardži ų šlaituose, sta čiuose 15 0 ir didesnio nuolydžio upi ų sl ėni ų, ežer ų ir kit ų vandens telkini ų šlaituose, raguvose, nuošliauž ų vietose, lengvai pustomuose atviruose ar rekultivuojamuose sm ėlynuose. Minimalus ši ų mišk ų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlait ų prijungiama ir 5-10 m. plo čio priešlaitin ė dalis. Priešeroziniai miškai apskrityje išskirti 1141 ha miško žem ės plote. Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastrukt ūra, jeigu juose yra masini ų rengini ų vieta arba stovyklaviet ė, arba ne mažiau kaip trys iš išvardyt ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų: poilsiaviet ės; papl ūdimiai; sporto, žaidim ų, apžvalgos, automobili ų stov ėjimo aikštel ės; pėsčiųjų, dvira čių, slidin ėjimo, jodin ėjimo takai (trasos) su atitinkama rekreacine įranga (informaciniais stendais, pav ėsin ėmis, apžvalgos bokšteliais, sanitariniais mazgais, suolais, laužaviet ėmis, žaidim ų ir sporto įranga, dekoratyviniais meniniais akcentais ir panašiai); teritorij ų planavimo dokumentuose pažym ėtos vandens turizmo trasos; ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto valstybini ų park ų miškai, kuriuose yra įrengtas pažintinis takas; ne mažesnio kaip 3 hektar ų ploto rekreaciniai miškai (išskyrus miest ų miškus) prie vieš ąsias paslaugas teikian čių rekreacini ų objekt ų (rekreacini ų centr ų, sporto kompleks ų, sanatorij ų, poilsio nam ų, kemping ų), priskiriami teritorij ų planavimo proceso metu atsižvelgiant į esam ą rekreacin ę įrang ą, infrastrukt ūrą ir lankytoj ų sraut ų intensyvum ą. Miško park ų apskrities miškuose yra 547 ha. Rekreaciniai miško sklypai – rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 hektar ų ploto miško sklypai su rekreacine infrastrukt ūra ir įranga (poilsiaviet ėmis, lauko baldais, maudykl ėmis, pav ėsin ėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai). Šio pogrupio miškai išskirti 919 ha plote. Miest ų miškai – miest ų teritorijose esantys miškai, išskyrus miest ų teritorijose esan čių draustini ų miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Miest ų miškai inventorizuoti 176 ha miško žem ės plote. Lauk ų apsauginiai miškai – agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys lauk ų apsaugines funkcijas. Šio pogrupio miškai išskirti 1848 ha miško žem ės plote. Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai – šiam pogrupiui buvo priskiriami esantys iki 100 metr ų nuotoliu nuo magistralini ų ir krašto keli ų miško sklypai, kuriuose yra: ąžuolyn ų, klevyn ų, liepyn ų ar maumedyn ų, augan čių visose augaviet ėse; pušyn ų, augan čių

36 sausose ir dr ėgnose (Š, N, L) augaviet ėse ir turin čių estetin ę vert ę; medyn ų, esan čių 50 metr ų nuotoliu nuo poilsio ar automobili ų stov ėjimo aikšteli ų. Šio pogrupio miškai išskirti 101 ha plote. Šiuo metu, vadovaujantis naujai patvirtintais mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, miškai, esantys magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zonose, priskiriami III mišk ų grupei apsaugos zon ų miškai pogrupiui. Draustiniai su III grup ės ūkiniu režimu – miškai, esantys geologiniuose, geomorfologiniuose, kult ūriniuose draustiniuose, ši ų r ūši ų draustiniuose, esan čiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, taip pat kraštovaizdžio draustini ų dalyse, kuriose n ėra biologini ų vertybi ų. III mišk ų grup ės draustiniai išskirti 5321 ha plote. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1249 redakcija, III grup ės draustini ų mišk ų pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kult ūriniams draustiniams ar j ų dalims arba kraštovaizdžio, telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų-zoologini ų draustini ų dalims, kuriose n ėra gyvosios gamtos vertybi ų arba kuriose esan čių gyvosios gamtos vertybi ų išsaugojimui pagal saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius tikslinga taikyti III grup ės režim ą. Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai – miškai, esantys valstybini ų park ų viduje nustatytose apsaugos zonose. Šio pogrupio apsaugini ų mišk ų yra 5109 ha. Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos (išorini ų) zon ų miškai – miškai, esantys valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų išorin ėse apsaugos zonose. J ų paskirtis – užtikrinti valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų artimiausios aplinkos gamtini ų vertybi ų ir kraštovaizdžio stabilum ą. Šio pogrupio mišk ų yra 4287 ha. Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai – esantys vandens telkini ų apsaugos zon ų teritorijose. Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai išskirti 13062 ha plote. Miško s ėkliniai medynai – sėkliniai medynai, priskirti selekcin ės s ėklininkyst ės objekt ų miškams. J ų paskirtis – išsaugoti verting ų medyn ų genofond ą, naudoti medynus miško selekcijos pl ėtrai, tinkam ų sodmen ų išauginimui. Planuojamoje teritorijoje miško s ėkliniai medynai užima 7,0 ha plot ą. Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai – miškai, esantys gamybini ų objekt ų (anks čiau buvo gamykl ų) sanitarin ės apsaugos zonose. Šio pogrupio mišk ų apskrityje yra 317 ha. Ūkiniai miškai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III mišk ų grup ėms, nepertraukiamai tiekiantys šalies ūkio ir gyventoj ų reikm ėms medien ą, laikantis aplinkosaugos reikalavim ų. Ūkiniams miškams priskiriami ir valstybini ų park ų ūkini ų zon ų miškai. Ūkini ų mišk ų apskrities miškuose yra 108843 ha.

1,1% 69,4% I mišk ų grup ė 10,4% II mišk ų grup ė III mišk ų grup ė IV mišk ų grup ė 19,1%

7 pav. Miško žem ė pagal mišk ų grupes

37 14 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Telši ų apskritis)

LRV nutarimas Nr. 1651, Grupi ų ir pogrupių pavadinimai 2002-10-21su pakeitimais Miško žem ės Proc. plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 1781,1 1,1 Rezervatiniai miškai 1781,1 1,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 16299,5 10,4 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 14619,5 9,3 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 12870,6 8,2 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 607,8 0,4 Priešeroziniai miškai 1141,1 0,7 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 1680,0 1,1 Miško parkai 546,6 0,3 Rekreaciniai miško sklypai 918,8 0,6 Miest ų miškai 176,4 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 38,2 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 30051,6 19,1 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 5320,8 3,4 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 100,6 0,1 Lauk ų apsauginiai miškai 1848,4 1,2 Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai 5109,2 3,2 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos (išorini ų) zon ų miškai 4286,8 2,7 Vanden s telkini ų apsaugos zon ų miškai 13061,6 8,3 Miško s ėkliniai medynai 7,0 - Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai 317,2 0,2 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 108843,1 69,4 Ūkiniai miškai 108843,1 69,4 Iš viso: 156975,3 100,0

15 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Rietavo savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro įsakymas Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2017-03-28 Nr. D1-256 Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1641,8 5,3 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1568,6 5,0 Draustini ų miškai 1458,9 4,7 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 1,5 - Priešeroziniai miškai 108,2 0,3 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 73,2 0,2 Rekreaciniai miško sklypai 73,2 0,2 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 2722,4 8,7 Draustini ų miškai 320,2 1,0 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 1,0 - Lauk ų apsauginiai miškai 70,5 0,2 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 2330,7 7,5 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 26888,6 86,0 Iš viso: 31252,8 100,0

38 16 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Mažeiki ų rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 645, Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 201 0-05-26 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 2676,6 7,4 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1870,0 5,2 Draustini ų miškai 1402,3 3,9 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 54,6 0,2 Priešeroziniai miškai 413,1 1,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 806,6 2,2 Miško parkai 221,7 0,6 Rekreaciniai miško sklypai 484,6 1,3 Miest ų miškai 62,1 0,2 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 38,2 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 5631,8 15,7 Draustini ų miškai 253,6 0,7 Lauk ų apsauginiai miškai 467,4 1,3 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 427,1 1,2 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 43,4 0,1 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 4116,1 11,5 Miško s ėkliniai medynai 7,0 - Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai 317,2 0,9 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 27652,0 76,9 Iš viso: 35960,4 100,0

17 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Plung ės rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 971, Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2015-09-10 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 1217,6 3,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 6856,0 17,2 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 6347,2 16,0 Draustini ų miškai 5364,2 13,5 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekl ių sklyp ų miškai 508,7 1,3 Priešeroziniai miškai 474,3 1,2 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 508,8 1,2 Miško parkai 324,9 0,8 Rekreaciniai miško sklypai 159,8 0,4 Miest ų miškai 24,1 - III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 10420,2 26,2 Draustin ių miškai 2578,8 6,5 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 19,4 - Lauk ų apsauginiai miškai 510,7 1,3 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 3326,4 8,4 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 1371,2 3,4 Vandens telkin ių apsaugos zon ų miškai 2613,7 6,6 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 21296,3 53,5 Iš viso: 39790,1 100,0 39 18 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Telši ų rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 645, Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2010-05-26 redakcija Miško žem ės Proc. plotas, ha I grup ė. Rezervatiniai miškai, iš viso: 563,5 1,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 5125,1 10,3 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 4833,7 9,7 Draustini ų miškai 4645,2 9,3 Priešeroziniai miškai 145,5 0,3 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai 43,0 0,1 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 291,4 0,6 Rekreaciniai miško sklypai 201,2 0,4 Miest ų miškai 90,2 0,2 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 11277,2 22,6 Draustini ų miškai 2168,2 4,3 Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai 80,2 0,2 Lauk ų apsauginiai miškai 799,8 1,6 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 1355,7 2,7 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškai 2872,2 5,8 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 4001,1 8,0 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 33006,2 66,0 Iš viso: 49972,0 100,0

4.4 MIŠK Ų SVEIKATINGUMAS

Telši ų apskrities mišk ų sveikatingumas įvertintas mišk ų inventorizacijos metu: medynuose fiksuotas sausuolių ir virt ėli ų t ūris (m 3/ha), aprašyti miško pažeidimai (pažeidim ų rūšys, pažeist ų medži ų skai čius procentais, pažeidimo intensyvumas). Vykdant valstybin ę sklypin ę mišk ų inventorizacij ą inventorizuota 142,4 tūkst. m 3 sausuoli ų ir virt ėli ų. Žuv ę ir pažeisti medynai inventorizuoti 6691 ha medyn ų plote arba 5 proc. bendro medyn ų ploto. Iš to kiekio pagal priežastis 58 proc. (3223 ha) vis ų pažeidim ų tenka šakn ų ligoms, 29 proc. (1655 ha) – žv ėri ų nulaupyt ų kamien ų pažeidimams, 5 proc. (304 ha) - ūgli ų nukandimams ir 4 proc. (249 ha) - bebr ų patvenkt ų medyn ų pažeidimams, 2 proc. (135 ha) – stelbimui lapuo čiais, 1 proc. (55 ha) – dirvos užmirkimui, 1 proc. (30 ha) – vėjovart ų pažeidimams. Kiti pažeidimai (agrotechniniai pažeidimai, sniegolaužos, šalnos poveikis, liemen ų kenk ėjai, laj ų ligos, stelbimas žoline augmenija ir kiti pažeidimai apima nedidel į plot ą. Pagal pažeidim ų intensyvum ą net 96 proc. (5467 ha) pažeist ų medyn ų įvertinti kaip stipriai pažeisti arba medžiai žuv ę, 4 proc. (239 ha) - vidutiniškai ir 16 ha plote - silpnai.

40 5. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO TELŠI Ų/* APSKRITYJE CHARAKTERISTIKA

5.1. PATVIRTINTOS MIŠKO KIRTIMO APIMTYS, J Ų KAITA

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 304 „D ėl metin ės pagrindini ų miško kirtim ų normos valstybiniuose miškuose 2014–2018 metams patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. rugpj ūč io 30 d. įsakymu Nr. D1-578 „D ėl 2017 met ų pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų normos valstybiniams mišk ų valdytojams patvirtinimo“ patvirtino metin ę pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norm ą 2017 metams. Pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norma buvusi ų Rietavo ir Telši ų mišk ų ur ėdij ų teritorijose paskai čiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. geguž ės 26 d. įsakymu Nr. D1-451 „D ėl valstyb ės įmoni ų Kretingos, Rietavo ir Telši ų mišk ų ur ėdij ų vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“ patvirtint ų mišk ų ur ėdij ų miškotvarkos projekt ų duomenimis. Pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų norma buvusi ų valstyb ės įmoni ų Kurš ėnų ir Mažeiki ų mišk ų ur ėdij ų teritorijose paskai čiuota vadovaujantis vidin ės miškotvarkos projekt ų, patvirtint ų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-529 „D ėl valstyb ės įmoni ų Joniškio mišk ų ur ėdijos, Kurš ėnų mišk ų ur ėdijos, Mažeiki ų mišk ų ur ėdijos, Šiauli ų mišk ų ur ėdijos ir Tytuv ėnų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų tvirtinimo“, duomenimis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkri čio 28 d. įsakymu Nr. D1-814 „D ėl valstyb ės įmoni ų Joniškio, Kurš ėnų, Mažeiki ų ir Tytuv ėnų mišk ų ur ėdij ų vidin ės miškotvarkos projekt ų galiojimo trukm ės prat ęsimo“ projekt ų galiojimo trukm ė prat ęsta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jei į apskrities teritorij ą patenka dalis buvusios VĮ mišk ų ur ėdijos teritorijos, kirtim ų apimtis paskai čiuota kaip santykis tarp viso ur ėdijos medyn ų ploto ir medyn ų ploto Telši ų apskrityje. Telši ų apskrities pagrindini ų ir tarpini ų miško kirtim ų apim čių pasiskirstymas pagal valdytojus valstybin ės reikšm ės miškuose pateiktas 19 lentel ėje.

19 lentel ė

PAGRINDINI Ų IR TARPINI Ų MIŠKO KIRTIM Ų METIN Ė KIRTIMO APIMTIS

Buvusi Pagr. miško kirtimai, Tarpiniai miš ko kirtimai, Iš viso Eil. mišk ų likv. t ūris, t ūkst.ktm likv. t ūris, t ūkst.ktm Nr. ur ėdija pagal pagal aplin - pagal pagal aplin - pagal pagal aplinkos miškotvarkos kos ministro miškotvarkos kos ministro miškotvarkos ministro projekt ą įsakym ą projekt ą įsakym ą projekt ą įsakym ą 1. Mažeiki ų 92,3 89,8 29,4 27,7 121,7 117,5 2. Kurš ėnų 8,0 8,1 2,4 2,3 10,4 10,4 3. Rietavo 30,8 30,8 12,1 11,1 42,9 41,9 4. Telši ų 71,0 70,5 26,7 22,4 97,7 92,9 Iš viso: 202,1 199,2 70,6 63,5 272,7 262,7

5.2. MIŠKO ATK ŪRIMO DARB Ų APIMTIS PAGAL ATK ŪRIMO B ŪDUS

Lietuvoje buvusios mišk ų ur ėdijos per 2015 m. atk ūrė 10,0 t ūkst. ha (2014 m. – 9,6 tūkst. ha) miško. Iš j ų 4,4 t ūkst. ha atkurta želdiniais, 2,6 t ūkst. ha – žėliniais, o 2,9 t ūkst. ha -

41 mišriu b ūdu. 2015 m. buvusios mišk ų ur ėdijos naujai įveis ė 0,8 t ūkst. ha miško (2014 m. – 0,7 tūkst. ha). Želdiniais įveista 620 ha, ž ėliniais – 27 ha ir 115 ha mišriu b ūdu. 2015 m. Nacionaline mok ėjimo agent ūra patvirtino 154 paramos gav ėjus norin čius savo žem ėje įveisti mišk ą. Numatyta įveisti 0,8 t ūkst. ha miško (“Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2016”).

Miško atk ūrimo darb ų apimtis paskai čiuota pagal aukš čiau min ėtus patvirtintus ir galiojan čius buvusi ų valstyb ės įmoni ų Mažeiki ų, Rietavo, Telši ų ir Kurš ėnų mišk ų ur ėdij ų vidin ės miškotvarkos projektus, juose valstybin ės reikšm ės miškams miškotvarkos projektuose projektuotas mišk ų atk ūrimo apimtis. Ši ų darb ų apimtis pagal atk ūrimo b ūdus - 20 lentel ėje. Jei į apskrities teritorij ą patenka dalis buvusios VĮ mišk ų ur ėdijos teritorijos, atk ūrimo apimtis paskai čiuota kaip santykis tarp viso urėdijos medyn ų ploto ir medyn ų ploto Telši ų apskrityje.

20 lentel ė

MIŠKO ATK ŪRIMO DARB Ų APIMTIS

Buvusi mišk ų Miško atk ūrimo darb ų metin ė apimtis, ha ur ėdija Metin ė želdinimo Metin ė ž ėlimo Mišrus Iš viso: apimtis apimtis atk ūrimas Kurš ėnų 23,1 12,1 0,2 35,4 Mažeiki ų 210,0 87,0 - 297,0 Rietavo 80,2 36,0 - 116,2 Telši ų 168,0 131,2 1,8 301,0 Iš viso: 481,3 266,3 2,0 749,6

21 lentel ė

MIŠKO ATK ŪRIMO PRIEMON ĖS VYKME ČIUI PAGAL SAVIVALDYBES

Miško atk ūrimo priemon ės vykme čiui Savivaldyb ė Želdinimas Žėlimas, įskaitant ž ėlim ą Mišrus atk ūrimo Viso plote, ha skatinan čias priemones plote, ha būdas plote, ha Mažeiki ų rajono 738,3 559,1 - 1297,4 Plung ės rajono 631,1 824,2 5,8 1461,1 Rietavo 736,1 457,3 4,4 1197,8 Telši ų rajono 1501,2 1304,3 20,9 2826,4 Iš viso: 3606,7 3144,9 31,1 6782,7

Telši ų apskrities teritorijoje per metus vidutiniškai projektuojama atkurti 749,6 ha mišk ų. Iš j ų 64,2 proc. projektuojama želdyti, 35,5 proc. – palikti savaiminiam ž ėlimui ir 0,3 proc. projektuojama mišrus mišk ų atkūrimas.

5.3. MIŠKO GENETINIAI IŠTEKLIAI IR S ĖKLIN Ė BAZ Ė

Lietuvos miškai išsid ėst ę šešiuose miško gamtiniuose regionuose (8 pav.). Telši ų apskrities miškai patenka į Žemai čių aukštumos miško sėklin į rajon ą (1). Lietuvos miško sėklinis rajonavimas sudarytas remiantis Lietuvos miško gamtiniu rajonavimu ir populiacij ų strukt ūrini ų požymi ų skirtumais.

42 Miško genetiniai ištekliai - tai miško medži ų biologin ė medžiaga (populiacijos, medynai, medži ų grup ės, pavieniai medžiai bei j ų dalys), turinti faktišk ą arba potencialiai verting ą (ekologine, selekcine, ekonomine ar kt. prasme) genetin ę informacij ą. Miško genetiniai ištekliai - tai kiekvienos šalies nacionalinis turtas, laiduojantis biologini ų ištekli ų tvarum ą, įvairi ų gyvyb ės form ų, tame tarpe ir žmogaus, pilnavert ę b ūtį ir t ęstinum ą. Ši ų ištekli ų išsaugojimas, gausinimas ir racionalus panaudojimas yra vienas iš svarbiausi ų šiuolaikin ės tvarios miškininkyst ės ir gamtosaugos komponent ų. Miško s ėklin ę baz ę sudaro įveist ų s ėklini ų plantacij ų, bandom ųjų želdini ų, išskirt ų sėklini ų medyn ų, aprobuot ų genetini ų draustini ų plotai, pliusiniai medžiai, klon ų archyvai, paruošti s ėkl ų, tarp j ų iš s ėklini ų plantacij ų, kiekiai, medyn ų pasiskirstymas pagal selekcin ės kokyb ės grupes.

8 pav. Lietuvos miško s ėkliniai rajonai (gamtiniai regionai)

Genetinis miško medži ų draustinis – apibr ėžta teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai verting ų medži ų populiacij ų ar j ų dali ų išsaugojimui. Lietuvos miško s ėklin ės baz ės s ąvado duomenimis Lietuvoje 2017 m. sausio 1 d. buvo 112 miško medži ų valstybini ų genetini ų draustini ų, 14 miško medži ų genetini ų draustini ų ir 34 miško medži ų genetiniai medynai (viso 3701 ha plote), 189 s ėkliniai medynai (1501 ha) ir 2750 rinktiniai medžiai. Met ų pradžioje buvo 180 s ėklini ų plantacij ų (891 ha). Miško medži ų klon ų rinkiniuose sukaupti 1308 klonai. Klon ų rinkiniai už ėmė 48 ha plot ą. Atrinkt ų medyn ų sėkl ų ruošai (anks čiau buvo vadinami I selekcin ės grup ės medynai) nuo 2017 m. sausio 1 d. yra sumažintas r ūši ų kiekis, paliekant tik paprastąjį ąžuol ą, mažalap ę liep ą, platanalap į klev ą, paprast ąjį uos į, skrobl ą, paprast ąją guob ą ir vinkšn ą. Bendras plotas ši ų medyn ų yra 1762,1 ha Telši ų apskrities teritorijoje išskirti 7 genetiniai miško medži ų draustiniai 308,9 ha mišk ų teritorijoje (22 lentel ė. Paprastosios pušies išskirti 3 genetiniai miško medži ų draustiniai, paprastosios egl ės – 2. (Duomenys iš Lietuvos s ėklin ės miško baz ės sąvado bei atnaujinti iš Genetini ų miško medži ų ištekli ų informacin ės sistemos 2017-09-29).

43 22 lentel ė

GENETINIAI MIŠKO MEDŽI Ų DRAUSTINIAI

Eil. Objekto Buvusi m išk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, Nr. kodas ur ėdija ha Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 1. 39PGD049 Telši ų Plung ės 25 3-5,13-16,20-22,25-27,29-33 31,0 2. 53PGD039 Kurš ėnų Tryški ų 61 57,58 7,3 Genetiniai draustiniai 3. 38PGD045 Mažeiki ų Kap ėnų 45 19 4,4 Paprastoji egl ė (Picea abies) Valstybiniai genetiniai draustiniai 4. 38EGD037 Mažeiki ų Ruzg ų 19 36 7,3 Genetiniai draustiniai 5. 39EGD033 Telši ų Varni ų 30,31,34,35, 8,9,12,13,20-24,29-32,34- 245,2 36 36,40-47; 20d.,21-39: 4- 10,17-80; 1-25; 1-25 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 6. 37 BGD 043 Rietavo Tver ų 42, 269 9d.,12,28; 18d. 5,4 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) Valstybiniai genetiniai draustiniai 7. 39JGD015 Telši ų Kuli ų 63 4 8,3 Iš viso: 308,9

Miško s ėkliniai medynai – tai labai produktyv ūs ir geros kokyb ės medynai, atrinkti iš vertingiausi ų medyn ų ir skirti dauginamajai medžiagai gauti, miško selekcijai bei vertingam genofondui išsaugoti. Telši ų apskrities teritorijoje miško s ėkliniai medynai išskirti 83,6 ha mišk ų teritorijos plote. Daugiausia paprastojo juodalksnio – 39,7 ha. (23 lentel ė).

23 lentel ė

MIŠKO S ĖKLINIAI MEDYNAI

Eil. Nr. Objekto kodas Buvusi mišk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha ur ėdija Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) 1. 38PSM038 Mažeiki ų N.Akmen ės 67 15,35,36 7,0 Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 2. 38 ESM0 24 Mažeiki ų Sedos 69 10 6,7 3. 39ESM023 Telši ų Plateli ų 33 28,29,31d. 4,5 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) 4. 38BSM020 Mažeiki ų Kairiški ų 51 44 5,1 5. 39BSM040 Telši ų Ubišk ės 27 8d.,9,13d. 5,8 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 6. 38 JSM03 6 Mažeiki ų Papil ės 34 8 4,1 7. 37 JSM 029 Rietavo Teneni ų 63 21 2,3 44 Eil. Nr. Objekto kodas Buvusi mišk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha ur ėdija 8. 37JSM051 Rietavo Judr ėnų 68 8,9 8,6 9. 39JSM011 Telši ų Kuli ų 26 29,30 4,2 10. 39JSM045 Telši ų Kuli ų 62 17,18 3,5 11. 39JSM046 Telši ų Kuli ų 63 13,28 7,5 12. 39JSM047 Telši ų Kuli ų 28 8,9,10,19 5,3 13 . 39JSM0 11 Telši ų Ku li ų 26 29,30 4,2 Paprastasis ąžuolas (Qercus robur L.) 14. 37ASM011 Rietavo Kaltin ėnų 24 19d. 8,6 15. 37ASM026 Rietavo Kaltin ėnų 28 18 6,2 Iš viso: 83,6

Sėklin ės miško medži ų plantacijos – tai atitinkamai sumišrint ų rinktini ų medži ų palikuoni ų želdiniai skirti miško dauginamajai medžiagai gauti bei miško selekcijai. Šiuo metu Telši ų apskrities teritorijoje yra įveista 79,14 ha miško s ėklini ų plantacij ų. Miško s ėklin ės plantacijos - 24 lentel ėje.

24 lentel ė

SĖKLIN ĖS MIŠKO MEDŽI Ų PLANTACIJOS

Eil. N r. Objekto kodas Buvusi m išk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha ur ėdija Miško dauginamosios medžiagos kategorija: I - išbandyta Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) 1. 38PSP033 Mažeiki ų Kairiški ų 39 33 7,37 Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 2. 37ESP046 Rietavo Teneni ų 31 14,43 5,24 3. 39ESP028 Telši ų Telši ų 68 15 4,19 4. 38ESP048 Mažeiki ų Kairiški ų 39 36d. 5,20 Miško dauginamosios medžiagos kategorija: R – atitinkanti (kokyb ės) reikalavimus Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 5. 38ESP021 Mažeiki ų Kairiški ų 39 36d.,46 39,40 6. 37ESP017 Rietavo Skrobl ės 96 15 5,90 7. 39ESP015 Telši ų Plateli ų 201 9,10,58 2,87 Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 8. 38JSP019 Mažeiki ų Kairiški ų 74 1d. 1,80 9. 37JSP026 Rietavo Tenen ių 33 1 2,37 10. 39JSP017 Telši ų Telši ų 19 10d.,15d. 2,30 Kitos medži ų r ūšys 11. 39LSP015 Telši ų Telši ų 41 17 2,00 12. 39KšSP003 Telši ų Telši ų 68 8d. 0,25 13. 39OSP003 Telši ų Telši ų 68 8d. 0,25 Iš viso: 79,14

Miško medži ų palikuoni ų bandomieji želdiniai – tos pa čios r ūšies s ėklin ės ar vegetatyvin ės kilm ės želdiniai, kuri ų įveisimo tikslas – nustatyti kintam ų selekcini ų požymi ų 45 paveldimas savybes. Palikuoni ų bandomieji želdiniai Telši ų apskrities teritorijoje įveisti 10,43 ha mišk ų teritorijos plote (25 lentel ė).

25 lentel ė

MIŠKO MEDŽI Ų PALIKUONI Ų BANDOMIEJI ŽELDINIAI

Eil. Objekto Buvusi mišk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Nr. kodas ur ėdija Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) 1. 38UBZ007 Mažeiki ų Kruopi ų 40 13d. 1,23 2. 39 BZ0 03 Telši ų Ubišk ės 15 7 3,00 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) 3. 37BBZ009 Rietavo Tver ų 52 19 3,00 Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) 4. 39PBZ002 Telši ų Ubišk ės 46 18d., 19d. 0,90 Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 5. 39EBZ007 Telši ų Žar ėnų 17 18 2,30 Iš viso: 10,43

Medžio klonas – vegetatyvini ų medžio palikuoni ų visuma, o medži ų klon ų rinkinys – nustatyt ų proporcij ų skirting ų žinomos kilm ės klon ų mišinys. Klon ų rinkiniai veisiami vertingoms medži ų genetin ėms savyb ėms išsaugoti. Klon ų rinkinyje turi b ūti ne mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai. Lietuvoje iš viso yra 14 miško medži ų klon ų rinkini ų. Vienas iš j ų yra Telši ų apskrityje.

26 lentel ė

MIŠKO MEDŽI Ų KLON Ų RINKINIAI

Eil. Objekto Buvusi mišk ų Girininkija Kvartalai Sklypai Plotas, ha Nr. kodas ur ėdija Paprastoji egl ė (Picea abies (L.) H. Karst) 1. 38EKR010 Mažeiki ų Renavo 62 15d. 0,68 Iš viso: 0,68

46 II. BENDR ŲJŲ SPRENDINI Ų FORMAVIMAS

6. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMO KRYPTYS, PL ĖTOJIMO PRIORITETAI IR TVARKYMO PRINCIPAI

6.1. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS RENGIMO TEISIN Ė APLINKA

Siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus ir uždavinius, Schema rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Mišk ų tvarkymo schem ų rengimo taisykl ėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugs ėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „D ėl Mišk ų tvarkymo schem ų ir Vidin ės miškotvarkos projekt ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“(toliau-Taisykl ės), Visuomen ės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo teritorij ų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1996 m. rugs ėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „D ėl Visuomen ės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus d ėl teritorij ų planavimo nuostat ų patvirtinimo“, Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ (toliau-Normatyvai), Miškotvarkos darb ų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „D ėl miškotvarkos darb ų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „D ėl Bendr ųjų buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostat ų patvirtinimo“ patvirtintais Bendraisiais buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-925 „D ėl mišk ų tvarkymo schem ų rengimo perspektyvinio plano 2016-2023 metams patvirtinimo“, 2017 m. rugs ėjo 14 d. Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos parengimo paslaug ų pirkimo sutartimi Nr. 35, Planavimo s ąlygomis Telši ų apskrities MTS rengti, išduotomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugs ėjo 28 d. pateiktu TPDRIS prašymu, dokumento registracijos Nr. REG38575 „Prašymas išduoti teritorij ų planavimo s ąlygas“, kitais teis ės aktais, reglamentuojan čiais mišk ų ūkio organizavim ą, planavim ą, mišk ų atk ūrim ą, apsaug ą bei naudojim ą. Įvertinant planavimo tikslus ir uždavinius, rengiant Telši ų apskrities mišk ų tvarkym ų schem ą, išnagrin ėti ir planuojamai teritorijai taikomi bei mišk ų ūkio plėtojimo prioritetais laikomi galiojan čių aukštesnio ir atitinkamo lygmens teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, vienos ar keli ų valdymo sri čių pl ėtros program ų, strategin ės veiklos plan ų ir kit ų strategini ų dokument ų nuostat ų reikalavimai, kuri ų laikantis pl ėtojama mišk ų ūkio veikla:

Telši ų apskrities teritorija 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, T00052507 (100002000075); 2) Telši ų apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2010 m. rugs ėjo 8 d. nutarimu Nr. 1299 „D ėl Telši ų apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“, T00053608 (200001000004). 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Telši ų apskrities nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos kult ūros ministro 2009 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ĮV-128 „D ėl 47 Marijampol ės, Taurag ės ir Telši ų apskrities nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schem ų patvirtinimo“, taip pat teritorijoje esan čių Kult ūros vertybi ų registre registruot ų, paskelbt ų ar skelbiam ų saugomomis nekilnojam ųjų kult ūrų vertybi ų teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų planai bei nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų specialieji planai, kiti Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai; 2) galiojantys atitinkam ų saugom ų teritorij ų rib ų ir (ar) funkcinio prioriteto zon ų rib ų planai; 3) atitinkam ų saugom ų teritorij ų planavimo schemos (rib ų ir tvarkymo planai); 4) atitinkam ų saugom ų teritorij ų tvarkymo planai; 5) Valstybini ų draustini ų tvarkymo planai (planavimo schemos); 6) Telši ų apskrities teritorijos ir j ą sudaran čių savivaldybi ų bendrieji planai, tinkl ų schemos. 7) Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703, T00068000 (SP-12-2). 8) Telši ų apskrities (Mažeiki ų, Plung ės, Telši ų rajon ų ir Rietavo savivaldybi ų) mišk ų tvarkymo schema, T00052661 (100002000317), 2009-08-10; 3. Programos, strategin ės veiklos planai ir kiti strateginio planavimo dokumentai: 1) Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160; 2) Lietuvos kraštovaizdžio politikos kryp čių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004-12-01 nutarimu Nr. 1526; 3) Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemoni ų, patvirtint ų Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2005-08-22 nutarimu Nr. 909 . 4) Nacionalin ė mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012-2020 met ų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 „D ėl nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012-2020 met ų programos patvirtinimo“; 5) Telši ų apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendini ų įgyvendinimo programa, patvirtinta 2011 m. liepos 15d. įsakymu Nr. 1.6-47 „D ėl Telši ų apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendini ų įgyvendinimo programos patvirtinimo“; 6) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemoni ų planas, patvirtintas 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 1568; 7) Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. rugpj ūčio 18 d. nutarimas Nr. 967 „D ėl Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 8) Valstybinio atliek ų tvarkymo 2014-2020 met ų plano, patvirtinto 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 519 „D ėl Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano patvirtinimo“ nuostatos. 4. Kiti planai, schemos ir dokumentai: 1) Rietavo savivaldyb ės mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-256 „D ėl Joniškio, Jurbarko, Utenos, Vilniaus, Zaras ų rajon ų ir Rietavo savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms plan ų patvirtinimo“. 2) Mažeiki ų, Plung ės, Telši ų rajon ų savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms s ąrašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „D ėl Alytaus, Klaip ėdos, Marijampol ės, Šiauli ų, Taurag ės, Telši ų, Utenos ir Vilniaus apskri čių mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms“; 3) Mažeiki ų, Plung ės, Telši ų rajon ų ir Rietavo savivaldybi ų valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „D ėl valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo“.

48 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Mažeiki ų rajono teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2009 m. kovo 27 d. Mažeiki ų rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu Nr. T1-95 „D ėl Mažeiki ų rajono teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, T00031083; 2) Mažeiki ų miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Mažeiki ų rajono savivaldyb ės tarybos 2009 m. kovo 27 d sprendimu Nr. T1-94 „D ėl Mažeiki ų miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, T00031082; 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Mažeiki ų rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas, patvirtintas Mažeiki ų rajono savivaldyb ės tarybos 2009 m. sausio 30 d sprendimu Nr. T1-14 „D ėl Mažeiki ų rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano patvirtinimo“, T00030887; 2) Mažeiki ų rajono vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymo specialusis planas, patvirtintas Mažeiki ų rajono savivaldyb ės tarybos 2015 m. rugpj ūč io 21 d sprendimu Nr. T1-213 „D ėl Mažeiki ų rajono vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“, T00076856; 3. Specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai, schemos: 1) Mažeiki ų rajono savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos kult ūros ministro 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-171 „D ėl Marijampolės, Taurag ės ir Telši ų apskri čių teritorijas sudaran čių savivaldybi ų teritorij ų nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schem ų patvirtinimo“ 2) Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijos vietin ės reikšm ės keli ų tinklo išdėstymo žem ėtvarkos schema, patvirtinta Mažeiki ų rajono tarybos 2009 m. kovo 27 d sprendimu Nr. T1-96, T00033783; 3) Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo schemos, patvirtintos Mažeiki ų rajono tarybos 2006 m. gruodžio 28 d sprendimu Nr. T1-363, T00033654;

Plung ės rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Kuli ų miestelio bendrasis planas, T00074606, 2015-01-09; 2) Plateli ų miestelio bendrasis planas, T00074601, 2015-01-08; 3) Plung ės rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, T00079381, 2016- 11-11; 4) Plung ės miesto teritorijos bendrasis planas, 2008-07-24. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Plung ės miesto ir jo prieig ų transporto sraut ų infrastrukt ūros specialusis planas, 2010-11-25; 2) Plung ės rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas, 000682000225; 3) Plung ės rajono vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymo specialusis planas, T00065544 (000682000107), 2013-07-02; 6) Plung ės rajono savivaldyb ės kaim ų ir Plung ės miesto rib ų pakoregavimo (nustatymo) specialusis planas, T00033427 (000682000079), 2013-02-05. 3. Specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai, schemos: 1) Plung ės rajono savivaldyb ės vietini ų keli ų išd ėstymo schema, 000682000171; 2) Plung ės rajono savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, T00053918, (100002000251), 2009-05-06; 4. Vienos ar keli ų valdymo sri čių pl ėtros programos, strategin ės veiklos planai ir kiti strateginio planavimo dokumentai: Plung ės rajono savivaldyb ės 2017-2019 met ų strateginis veiklos planas, 2017-02-15. 49 Rietavo savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Rietavo savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano pakeitimas Nr. 1, T00068975 (000741000067), 2013-11-11; 2) Rietavo savivaldyb ės bendrasis planas, T00068977 (100001000069), 2013- 12-20. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) Rietavo savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros specialusis planas, T00041659 (000742000002), 2011-07-07; 2) Rietavo miesto teritorijos šiaurin ės dalies rib ų pakeitimo specialusis planas, T00041658, (000742000001), 2011-07-07; 3) Magistralinio dujotiekio Klaip ėda-Kurš ėnai specialusis planas, T00072150, 2014-07-09; 3. Specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai, schemos: 1) Rietavo savivaldyb ės teritorijos vietin ės reikšm ės vieš ųjų keli ų tinklo išd ėstymo žem ėtvarkos schema, T00068976 (000742000068), 2013-11-14; 2) Rietavo dvaro sodybos (unikalus kodas Kult ūros vertybi ų registre 449, buv ęs kodas G364K), Rietavas, nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų plano bei paveldotvarkos projekto, T00072600, 2015-02-12; 3) Rietavo savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo tinkl ų schema, T00053919, (100002000252), 2009-05-06; 4) Rietavo savivaldyb ės valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2017 m. rugpj ūč io 30 d. nutarimu Nr. 708 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „D ėl valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų patvirtinimo“ pakeitimo“;

Telši ų rajono savivaldyb ė 1. Bendr ųjų plan ų: 1) Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, T00045093, (000781000234), 2008-05-06; 2) Telši ų miesto teritorijos bendrasis planas, T00045495, (00781000246), 2008- 10-02. 2. Speciali ųjų plan ų: 1) P ėsčiųjų-dvira čių tak ų išvystymo Telši ų rajone ir Telši ų mieste su priemiestin ėmis gyvenviet ėmis specialusis planas, T00045631, (000782000520), 2013-01-08; 2) Lietaus tinkl ų išvystymo Varni ų ir Telši ų miestuose su priemiestin ėmis gyvenviet ėmis specialusis planas, T00043807, (000782000543), 2013-06-04; 3) Šilumos tinkl ų išvystymo Telši ų mieste ir priemiestin ėse gyvenviet ėse specialusis planas, T00045645, (000782000534), 2013-03-13; 4) Geležinkelio antrojo kelio statybos ruože Telšiai – Lieplaukiai specialusis planas, T00045027, (000782000374), 2011-05-02; 5) Didži ųjų prekybos įmoni ų išd ėstymo Telši ų mieste specialiojo plano keitimo specialusis planas, T00045646, (000782000535), 2013-03-13; 6) UAB „Tele 2“ mobiliojo ryšio bazini ų sto čių išd ėstymo Telši ų r. sav. teritorijoje, specialusis planas, T00044171, (000783000185); 7) AB „Žemaitijos pienas“ g ėlo ir mineralinio vandens vandenviet ės Telšiuose sanitarin ės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas, T00044175, (000783000189); 8) Magistralinio dujotiekio Klaip ėda - Kurš ėnai specialusis planas, T00072150, 2014-07-09;

50 9) Gyvenamosios urbanistin ės infrastrukt ūros išvystymo Telši ų mieste ir priemies čio zonose specialusis planas, T00047222 (000782000242), 2008-09-04; 10) Vietin ės reikšm ės vandens turizmo tras ų Mas čio ežere, Telši ų mieste, specialusis planas, T00045626, (000782000515), 2012-12-03; 11) Telši ų rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas, T00045514, (000782000265), 2009-03-03; 12) Telši ų miesto vakarin ės intensyvaus eismo gatv ės 0,0-7,1 km specialusis planas, T00045505 (000782000256), 2009-02-06; 13) Teritorijos, esan čios Degai čių, Eigirdži ų, Patausal ės, Dirmeiki ų, Tryški ų, Ubišk ės, D ūseiki ų kadastrin ėse vietov ėse, Telši ų rajone, specialusis planas, T00045625 (000782000514), 2012-12-03; 3. Specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai: 1) Telši ų rajono Brizg ų telkinio sm ėlio ir žvyro ištekli ų naudojimo planas, T00079588, 2016-12-21; 2) Telši ų rajono Gelž ės žvyro telkinio ištekli ų dalies žem ės gelmi ų naudojimo planas, T00080477, 2017-07-12; 3) Telši ų rajono Vigantiški ų VI žvyro telkinio ištekli ų naudojimo planas, T00079836, 2017-02-20; 4) Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijos vietin ės reikšm ės keli ų tinklo išd ėstymo žem ėtvarkos schema, T00045515 (000782000266), 2009-03-30; 5) Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, T00044182 (000783000196); 6) Varni ų regioninio parko tvarkymo planas, T00079455, 2016-11-29; 7) Varni ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, T00079324, 2016-11-07.

Telši ų apskrityje planuojant miško pl ėtr ą bei didinant miško plotus Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje, b ūtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimo Nr. 343 „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ LIV skyriaus „Valstyb ės sienos apsaugos objekt ų, įrengini ų veikimo ir apsaugos zonos“ nuostatomis ir atsižvelgti į: 1) Valstyb ės sienos apsaugai užtikrinti reikaling ų žem ės plotus ir ribas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2000-01-12 nutarimu Nr. 31 „D ėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstyb ės sienos apsaugai skirt ų žem ės plot ų ir j ų rib ų patvirtinimo“; 2) Pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zon ų rib ų plan ą, patvirtint ą 2007-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 548 „D ėl pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos zon ų rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo patvirtinimo“. Telši ų apskrities mišk ų tvarkym ų schema rengiama vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimo Nr. 343 „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ XIX skyriaus nuostatomis. Planuojamai teritorijai taikomi Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo objekt ų apibr ėžt ų teritorij ų ir apsaugos zon ų rib ų planai, specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai. Planuojant miško pl ėtr ą atsižvelgta ir į kitus aktualius specialiuosius planus, įregistruotus Lietuvos Respublikos Teritorij ų planavimo dokument ų registre.

Rengiant Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schem ą miškai grup ėms ir pogrupiams priskiriami vadovaujantis Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, taip pat šiais patvirtintais specialiaisiais planais: 1. Ventos regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Ventos regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plano patvirtinimo“; 51 2. Ventos regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-330 „D ėl Ventos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 3. Varni ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1055 „D ėl Varni ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plano patvirtinimo“; 4. Varni ų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkri čio 11 d. įsakymu Nr. D1-759 „D ėl Varni ų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 5. Salant ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 735 „D ėl Salant ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plano patvirtinimo“; 6. Salant ų regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-84 „D ėl Salant ų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“; 7. Kaman ų valstybinio gamtinio rezervato tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. geguž ės 18 d. įsakymu Nr. D1-244 „D ėl Kaman ų valstybinio gamtinio rezervato tvarkymo plano patvirtinimo“; 8. Valstybini ų telmologini ų draustini ų Didžiosios girios (Aukštojo tyro I) ir Aukštojo tyro rib ų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 351 „D ėl valstybini ų Ali ų, Didžiosios girios (Aukštojo tyro I), Diržameni ų, Gegužin ės, Geidukoni ų, Kazimieravos telmologini ų draustini ų įsteigimo, j ų rib ų plan ų, nuostat ų ir valstybinio Aukštojo tyro telmologinio draustinio rib ų plano ir nuostat ų patvirtinimo“. 9. Minijos valstybinio ichtiologinio draustinio rib ų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2016 m. lapkri čio 30 d. nutarimu Nr. 1181 „ D ėl Barduvos, Dubysos, Jūros, Minijos, Šventosios, Veiviržo ir Žeimenos valstybini ų ichtiologini ų draustini ų rib ų plan ų patvirtinimo“. 10. Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, rib ų ir tvarkymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2014-10-22 nutarimu „D ėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (rib ų ir tvarkymo plan ų) patvirtinimo“.

6.2. TERITORIJ Ų PLANAVIMO DOKUMENT Ų APŽVALGA. MIŠK Ų ŪKIO VYSTYMAS

Didžioji Telši ų apskrities dalis patenka į Vidurio Žemai čių ir Aukštum ų srit į, su vyraujan čiais tausojan čio mišk ų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos prioritetais. Šioje zonoje paplit ę menkos ūkin ės vert ės dirvožemiai, sud ėtingos ūkininkavimo s ąlygos, d ėl to joje planuojama didinti mišk ų ūkio paskirties žem ės plotus – sodinti mišk ą miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Apskrities mažesnioji teritorija patenka į Šiaur ės ir Vidurio Lietuvos srit į, kuriai b ūdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žem ės ir miško ūkis, taip pat transportas. Telši ų apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindin ės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Telši ų apskrityje – žem ės ūkis ir mišk ų ūkis. Bendrajame (generaliniame) plane (2 br ėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“) išskirti 6 rajonai pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (9 pav.).

52

9 pav. Telši ų apskrities teritorijos bendrasis planas. Teritorijos funkciniai prioritetai

Tai gana stambios teritorijos, pasižymin čios panašiomis gamtin ėmis, urbanistin ėmis ir ūkin ėmis s ąlygomis ir besikartojan čiais savitais funkcini ų prioritet ų kompleksais. Funkcini ų prioritet ų rajonai išskirti į smulkesnius vienetus – porajonius, apiman čius gana nedideles teritorijas, pasižymin čias panašiomis ūkin ėmis ir apsaugin ėmis funkcijomis, sujungtomis į 7 funkcini ų prioritet ų kompleksus. Jie pateikti 27 lentel ėje.

27 lentel ė Funkcini ų prioritet ų kompleksai Telši ų apskrities savivaldyb ėse (t ūkst. hektar ų, procentais)

Mažeiki ų Plung ės Funkcini ų prioritet ų Iš viso Rietavo Telši ų rajono rajono rajono kompleksai apskrityje savivaldyb ėje savivaldyb ėje savivaldyb ėje savivaldyb ėje Ia Cm 2,6 2,6 (instituciškai

organizuota – – –

konservacija ir 0,6 2,1 tausojantis mišk ų ūkis) II a-b 109,1 12,2 0,1 35,5 61,4 Crm (instituciškai organizuota ekstensyvi 25,1 10 0,2 32,1 42,7 53 Mažeiki ų Plung ės Funkcini ų prioritet ų Iš viso Rietavo Telši ų rajono rajono rajono kompleksai apskrityje savivaldyb ėje savivaldyb ėje savivaldyb ėje savivaldyb ėje konservacija ir rekreacija bei tausojantis mišk ų ūkis) III a-c žmc

(tausojantis žem ės ir 81 10,2 20,7 31,6 18,5 mišk ų ūkis ir 18,6 8,4 35,4 28,6 12,9 įstatymiškai

organizuota konservacija) IV a-b žcmr (tausojantis žem ės ir 13,9 11,7 2,2 mišk ų ūkis, – – ekstensyvi rekreacija ir įstatymiškai 3,2 9,6 1,5 organizuota konservacija) V a-c M(m)ž 100,2 35,3 22,8 42,3 (įvairaus pob ūdžio – mišk ų ir tausojantis 23 60,3 20,6 29,4 žem ės ūkis) VI a-c M(m)Ž(ž)u 87,3 69,4 – 12,5 5,4 (įvairaus pob ūdžio mišk ų ir žem ės ūkis, dispersiška 20,1 56,9 – 11,3 3,8 urbanizacija) VIIa-d U(u)R(r)mž 40,9 15,9 2,4 8,2 14,1 (įvairaus pob ūdžio urbanizacija ir rekreacija, tausojantis 9,4 13 4,1 7,4 9,8 mišk ų ir žem ės ūkis) Iš viso 435 122 58,5 110,6 143,9 100 100 100 100 100

Bendrajame (generaliniame) plane pagal susiklos čiusias veiklos s ąlygas ir galimos pl ėtros savitumus, siejant tai su nustatytais teritorijos vystymo tipais (1 br ėžinys „Teritorijos vystymo erdvin ė strukt ūra“), nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principin ės nuostatos (10 pav.). Keletas iš j ų, reglamentuojan čių mišk ų ūkį: 1. Esamo bioprodukcinio naudojimo intensyvinimo arealuose (2 tipas): 1.1. prioritetas teikiamas mišk ų ūkio arba žem ės ūkio pl ėtrai; 1.2. pl ėtojamas intensyvus mišk ų ūkis ir intensyvus žem ės ūkis; 1.3. ribojamas mišk ų ūkio paskirties žem ės keitimas į kit ą paskirt į (gyvenam ąja, pramon ės, nauding ųjų iškasen ų); 1.4. gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas valstyb ės remiamas teritorijos miškingumo didinimas, agroželdini ų sistemos, tausojan čio žem ės ūkio pl ėtra;

54 2. tausojan čio bioprodukcinio naudojimo vystymo arealuose (3 tipas) – esamo naudojimo kryptys pertvarkomos siekiant pl ėtoti veikl ą, labiausiai atitinkan čią gamtinio-kult ūrinio komplekso specifik ą ir paj ėgum ą: 2.1. žem ės ūkio naudmenos kei čiamos į mišk ų ūkio naudmenas ir agroželdinius, pirmiausiai gamtinio karkaso teritorijose, intensyvus žem ės ūkis pertvarkomas į tausojant į ūkį, sodininkyst ę arba kaimo turizm ą, pl ėtojami namudiniai verslai, ypa č daug d ėmesio skiriama speciali ų socialini ų-ekonomini ų program ų rengimui ir įgyvendinimui, veiklos konversijai teiktina valstyb ės parama;

10 pav. Telši ų apskrities teritorijos bendrasis planas. Teritorijos vystymo erdvin ė strukt ūra

Bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose numatyti Mišk ų ūkio teritorij ų vystymo tikslai: 1. svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti miško išteklius ir gausinti pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio principus; 2. intensyvinti mišk ų naudojim ą rekreacin ėms reikm ėms; 3. racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti medienos kokyb ę; 4. didinti mišk ų ūkio ekonomin į efektyvum ą; 5. užtikrinti ekosistem ų tvarum ą; 6. išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; 7. reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų tikslus ir uždavinius; 8. didinti apaugusios mišku (medyn ų) žem ės plotus, pl ėtoti miškingum ą; 9. tenkinti apskrities mastu visuomen ės reikmes, susijusias su mišk ų naudojimu.

55 Telši ų apskrities teritorija pagal numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane strategines miškininkyst ės pl ėtros zonas ir pozones patenka į tris mišk ų pl ėtros zonas: Vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišri ų eglyn ų zon ą, Pietvakari ų Žemaitijos naši ų mišri ų eglyn ų ir Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių ir spygliuo čių mišk ų zon ą. Mišk ų teritorij ų vystymo tendencijos teritoriškai diferencijuotos atsižvelgiant į: 1. gamtin į žem ės ir mišk ų našum ą; 2. esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą; 3. vyraujan čių medynus formuojan čių medži ų r ūši ų paplitim ą; 4. mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą; 5. miškotvarkos duomen ų analiz ę.

Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios pagrindin ės miško žem ės naudojimo ir tvarkymo kryptys: 1. Mk – konservacin ė (rezervat ų miškai) kryptis. Šiai tvarkymo kryp čiai priskiriami rezervatiniai miškai – I grup ės miškai. Jiems priskirti Žemaitijos nacionalinio parko gamtinio rezervato miškai, valstybiniuose parkuose esan čių rezervat ų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus nat ūraliai augti. Galimi miško kirtimai tik Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatyme ir konkre čių rezervat ų nuostatuose numatytais atvejais. Rezervatiniai miškai Telši ų apskrityje užima 0,4 procento mišk ų ūkio paskirties žem ės. Šios grup ės miškai tur ėtų padid ėti nežymiai. 2. Ms – ekosistem ų ir aplinkos apsaugos kryptis. Pagal ši ą krypt į tvarkomi daugiausia apsauginiai IIA ir III grupi ų miškai. Jie užims 24,6 procento apskrities mišk ų teritorij ų ir vyraus Plung ės rajono savivaldyb ėje, užimdami 32,7 procento mišk ų teritorij ų. Šiuose miškuose užtikrinama ekosistem ų apsauga, biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Pagal ši ą krypt į numatyta tvarkyti mišk ų plotus palei vandens telkinius, draustini ų, lauk ų apsauginius, valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškus. 3. Mr – rekreacijos kryptis. Ši mišk ų tvarkymo kryptis numatyta projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose. Šiuose miškuose užtikrinamas ekosistem ų tvarkymas, biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas. Ši ų mišk ų plotus numatyta didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. Jie užims 1,5 procento apskrities mišk ų teritorij ų, kurios vyraus Telši ų rajono savivaldyb ėje. 4. Mgk – ekstensyvios mišk ų ūkio pl ėtros kryptis. Ši veikla numatyta gamtinio karkaso teritorijose, kuriose vyrauja ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Jie sudarys 16,9 procento apskrities mišk ų žem ės. Ekstensyvi mišk ų ūkio pl ėtra (gamtinio karkaso teritorijose) vyraus Rietavo rajono savivaldyb ėje, jie užims 40,6 procento miško žem ės teritorijos. 5. Mū – intensyvios mišk ų ūkio veiklos kryptis. Ši veikla yra arealuose, kuriuose vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Būtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą ši ų mišk ų ištekli ų naudojim ą ir mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą. Tokie miškai sudarys 56,6 procento apskrities miško žem ės teritorijos ir vyraus Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijoje, užimdami 74,8 procento miško žem ės teritorijos. Apskrityje vyraujanti mišk ų teritorij ų naudojimo kryptis – intensyvi mišk ų ūkio veikla. Pagal ši ą tvarkymo krypt į numatyta naudoti 56,6 procento miško žem ės (28 lentel ė).

56 28 lentel ė

Apskrities teritorijos pagal vyraujan čias mišk ų teritorij ų naudojimo kryptis

Si ūlomos vyraujan čios miško žem ės naudojimo ir Miškingumas (procentais) Savivaldyb ės tvarkymo kryptys (teritorijos procentais) esamas projektuojamas Mk Ms Mr Mgk Mū Mažeiki ų rajono 29,5 32,4 0,1 18,1 1 6 74,8 Plung ės rajono 34,5 38,7 1 32,7 1,8 18,2 46,3 Rietavo 51,2 55,3 10,1 1,6 40,6 47,7 Telši ų rajono 31,4 35,4 0,5 29,9 1,9 12,5 55,2 Iš viso apskrityje 34,3 38 0,4 24,6 1,5 16,9 56,6

11 pav. Telši ų apskrities teritorijos bendrasis planas. Mišk ų ūkio teritorijos

Bendrajame (generaliniame) plane numatyti Mišk ų teritorij ų vystymo sprendini ų įgyvendinimo prioritetai: 1. Padidinti miško plotus nacionalin ės svarbos Vakar ų Lietuvos geoekologin ės takoskyros ruože Spraudžio–Aukštojo Tyro–Bub ėnų–Giliogirio–Girkantišk ės–Keg ų–Brazdeiki ų– Lieplauk ės–Grumbli ų–Plateli ų–Pūč kori ų–Gr ūst ės–Petrai čių–Pal ūšės atkarpoje, nacionalin ės svarbos Šiaur ės Lietuvos geoekologin ės takoskyros ruože Tauravo–Drob ūkš čių–Didžiojo 57 Pal ūks čio–Pavanden ės–Viekšnali ų atkarpoje ir projektuojamose naujose rekreacinio naudojimo teritorijose; 2. Remiantis numatomu teritorini ų žem ės naudmen ų pertvarkymo nuostatomis, mišk ų ūkio paskirties žem ės plote teritorijos naudojimo ir nauj ų mišk ų sodinimo klausimus spr ęsti miškotvarkos projektuose; įveisiant ir ugdant miškus, užtikrinti medienos ištekli ų eksporto ir vidaus poreik į; 3. Sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui); skatinti efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą; 4. Tobulinti ūkininkavimo sistem ą, kad mišk ų valdytojai mišk ą naudot ų efektyviai ir racionaliai; siekti priva čių mišk ų ūki ų stamb ėjimo, gerinti priva čių mišk ų tvarkym ą – remti mišk ų valdytoj ų kooperatyv ų steigim ą ir veikl ą.

Šiuo metu Telši ų apskrities teritorijos prioritetais laikytina: tausojamasis mišk ų ūkis, rekreacija bei konservacija. Siūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ų gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą. Mišk ų ūkio pl ėtra reglamentuojama: 1. Telši ų apskrities miškininkyst ės pl ėtra bus vystoma vadovaujantis Nacionaline mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 „D ėl „Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos patvirtinimo“. 2. Mišk ų ūkio veikl ą numatoma pl ėtoti mišk ų ūkio paskirties žem ėje, taip pat miškuose, esan čiuose žem ės ūkio paskirties žem ėje. Didinant bendr ą Telši ų apskrities miškingumo rodikl į, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Apskrities teritorij ų apželdinim ą mišku numatoma vykdyti pagal patvirtintas Mažeiki ų rajono, Plung ės rajono, Telši ų rajono ir Rietavo savivaldybi ų mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas. Schemose suprojektuoti miškai išskirti kaip prioritetiniai plotai, kuriuose miško įveisimas skatintinas, o j ų sprendiniai gali b ūti įgyvendinami tiek, kiek neprieštaraus galiojan čių Telši ų apskrities teritorijos bendr ųjų plan ų sprendiniams. 3. Siekiant sureguliuoti miško lankytoj ų srautus, nukreipti poilsiautojus į priešgaisriniu poži ūriu saugius miško sklypus, numatoma valstybinius miškus pritaikyti lankyti rekreaciniais ir pažintiniais tikslais, taip pat turiningam poilsiui gamtoje. Miškuose kuriama rekreacin ė infrastrukt ūra, pažintinio turizmo ir mokomieji objektai. Prioritetas teikiamas labiausiai pam ėgtiems ir lankomiems miško sklypams. Atsižvelgiant į aukš čiau išd ėstytas nuostatas, pirmiausia miškas turi b ūti naujai sodinamas greta mišk ų, saugan čių dirvožem į nuo erozijos, paviršinio vandens telkinius nuo taršos. Naujai įveisiant mišk ą nenašiose žem ėse, miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduojama pirmaeil į miško sodinim ą planuoti formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose. Savivaldybi ų bendruosiuose planuose miškininkyst ės pl ėtra numatoma, atsižvelgiant į pagrindines kryptis ir strateginius tikslus, suformuluotus Lietuvos mišk ų ūkio politikoje ir jos gyvendinimo strategijoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2002 m. rugs ėjo 17 d. įsakymu Nr. 484. Lietuvos mišk ų ūkio politika formuojama ir įgyvendinama pagal keturias kryptis, t.y.: • 1) bendroji mišk ų ūkio politikos kryptis; 2) ekonomin ė kryptis; 3) ekologin ė kryptis;

58 4) socialin ė kryptis. Atsižvelgiant į bendruosiuose planuose išd ėstytas nuostatas, galima numatyti šiuos mišk ų ūkio teritorij ų vystymo ir naudojimo tikslus: 1. Svarbiausias mišk ų teritorij ų naudojimo tikslas – išsaugoti ir gausinti miško išteklius pagal visuotinai pripažintus tvaraus ir darnaus mišk ų ūkio vystymo principus; 2. Intensyviau miškus naudoti rekreacin ėms reikm ėms; racionaliai, tolygiai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, didinti mišk ų produktyvum ą, gerinti auginamos medienos kokyb ę; 3. Užtikrinti mišk ų ekosistem ų tvarum ą; 4. Išsaugoti ir gausinti biologin ę įvairov ę, gerinti mišk ų sanitarin ę ir priešgaisrin ę apsaug ą; 5. Reglamentuoti ūkininkavim ą saugom ų teritorij ų miškuose pagal ši ų teritorij ų tikslus ir uždavinius; 6. Didinti apaugus į mišku (medyn ų) žem ės plot ą; 7. Pl ėtoti miškingum ą. Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemoje, siekiant padidinti bendr ą apskrities teritorijos miškingum ą, numatomi mišk ų ūkio teritorij ų tvarkymo ir vystymo sprendini ų įgyvendinimo prioritetai: 1. Didinti mišk ų plotus – apsodinti bemišk ę mišk ų ūkio paskirties žem ę ir žem ės ūkiui ekonomiškai netikslingus naudoti žem ės sklypus, kur miškingumas šiuo metu labai mažas; 2. Sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui, bei kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti; 3. Skatinti efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacinio mišk ų potencialo didinim ą, tobulinti ūkininkavimo sistem ą; 4. Teritorijos naudojimo ir nauj ų mišk ų sodinimo mišk ų ūkio paskirties žem ės plotuose klausimus spr ęsti miškotvarkos projektuose; 5. Įveisiant ir ugdant miškus, užtikrinti medienos ištekli ų eksporto ir vidaus poreik į; Teritorijos, kuriose miško įveisimas negalimas, apima kult ūros vertybi ų teritorijas, kult ūros vertybi ų vizualin ės apsaugos zonas, detaliai išžvalgytus nauding ųjų iškasen ų telkinius, nat ūralias pievas ar ganyklas, žem ės sklypus, pagal patvirtintus detaliuosius planus numatytus ne žem ės ir ne mišk ų ūkio veiklai, „Natura 2000“ teritorijas (tai yra žemės plotai, įtraukti į paukš čių ar buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų s ąrašus). Savivaldybi ų teritorij ų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtas V Į Valstybinio žem ėtvarkos instituto mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas, kuri ų sprendiniai yra integruojami į mišk ų tvarkymo schemas. Miško ūkin ė veikla saugomose teritorijose numatoma atsižvelgiant į Saugom ų teritorij ų įstatym ą, esamus saugom ų teritorij ų nuostatus, funkcin į zonavim ą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin ės veiklos reglamentavimo dokumentuose. Helsinkio tvaraus mišk ų ūkio ir Lisabonos rezoliucijose nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios: 1) miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas; 2) daugiatikslio miško naudojimo skatinimas, siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų; 3) ypatingas d ėmesys ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugom ų, reprezentatyvi ų ekosistem ų, kertini ų buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis išskyrimas; 4) miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos pl ėtojimas; 5) projektuojant miško atk ūrimo priemones pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, bei vietin ėms medži ų r ūšims. Bendr ųjų plan ų sprendinius įgyvendinantys bei mišk ų ūkio paskirties žem ės ir mišk ų naudojim ą planuojantys dokumentai – mišk ų tvarkymo schemos ir vidin ės miškotvarkos projektai.

59 Mišk ų teritorij ų vystymo tendencija numatoma teritoriškai diferencijuoti, atsižvelgiant į gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą, esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą bei vyraujan čių medynus formuojan čių medži ų r ūši ų paplitimą, mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą. Vis ų nuosavyb ės form ų miškai turi b ūti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą. Siekiant stiprinti ekosistem ų apsaugos funkcijas Žemaitijos nacionalinio parko miškuose, rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinio parko planavimo schemoje ir tvarkymo plane numatytus sprendinius: 1) atkuriant mišk ą formuoti nat ūraliam miškui artimos r ūšin ės sud ėties mišrius medynus, pirmenyb ę teikti savaiminiam atž ėlimui, o ekosistemas saugan čių mišk ų (M(P)Ek, MEk, MEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonose taikyti tik savaiminį atž ėlim ą; želdymui naudoti tik vietin ės kilm ės medži ų r ūši ų sodinukus; 2) ekosistemas saugan čių mišk ų (M(P)Ek, Mek, MEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonose egl ės ir pušies monokult ūrinius medynus ugdomaisiais ir specialiaisiais kirtimais versti mišriais medynais, artimais nat ūraliai r ūšinei sud ėč iai; 3) atkurian čio ūkininkavimo ekosistem ų apsaugos mišk ų (MEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje atkurti ūkin ės veiklos pažeist ą Paplatel ės miško dalies ekosistem ą – formuoti artimos nat ūraliam miškui r ūšin ės sud ėties ir vertikaliosios strukt ūros medynus, saugoto kertines ir Europos Bendrijos svarbos miško buveines; 4) reguliuojamos apsaugos rezervatini ų miškų (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, gamtiniuose, etnokult ūriniuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir ekologin ės apsaugos funkcinio prioriteto zonose išlaikyti atvirus pelki ų, nat ūrali ų piev ų ir miškapievi ų plotus – šalinti savaime plintan čią sumed ėjusi ą augmenij ą ir nendres ir ekstensyviai juos naudoti (ganyti ir šienauti); 5) mažinti vandens telkini ų pakran čių užž ėlim ą menkaver čiais medžiais ir kr ūmais – vykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus; 6) paukš čių apsaugai svarbiai teritorijai ir vietov ėms, atitinkan čioms gamtini ų buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų atrankos kriterijus, taikomas Bendr ųjų buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatuose nustatytas veiklos reglamentavimas.

6.3. NACIONALIN Ė MIŠK Ų ŪKIO SEKTORIAUS PL ĖTROS 2012-2020 MET Ų PROGRAMA

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008–2012 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų, patvirtint ų Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 ,,D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008–2012 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo“, 3 lentel ės „Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008– 2012 met ų veiklos strategijos nuostat ų įgyvendinimo priemon ės“ priemon ę Nr. 969, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino Nacionalin ę mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų program ą (toliau - Programa). Vieni svarbiausi ų numatyt ų tiksl ų ir uždavini ų programoje - didinti šalies miškingum ą, gausinti ąžuolynus, pl ėsti ugdom ųjų kirtim ų apimtis, daugiau miško kirtimo atliek ų panaudoti biokurui, pl ėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas, savanorišk ą mišk ų aplinkosaug ą, tobulinti miškotvark ą, gerinti sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos priemones, rekreacin ę miško infrastrukt ūrą. Ši Programa parengta atsižvelgiant į tai, kad mišk ų reikšm ė nuolat did ėja d ėl j ų teikiamos įvairiapus ės naudos valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Programoje numatytas strateginis mišk ų ūkio pl ėtros tikslas, kiti mišk ų ūkio pl ėtros tikslai, uždaviniai šiems tikslams pasiekti, taip pat j ų vertinimo kriterijai. Į Program ą įtrauktos esmin ės aktualios Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos, patvirtintos aplinkos ministro

60 2002 m. rugs ėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 „D ėl Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos patvirtinimo“, nuostatos. Pagal Program ą mišk ų ūkio pl ėtros strateginis tikslas – didinti mišk ų teikiam ą įvairiapus ę naud ą visuomenei atsižvelgiant į ilg ą miško augimo trukm ę ir nuosavyb ės formų skirtumus bei sąveik ą, taip pat užtikrinant darnaus mišk ų ūkio princip ų įgyvendinim ą visuose šalies miškuose. Šiam tikslui pasiekti įgyvendinant Program ą nustatyti 4 mišk ų ūkio pl ėtros tikslai: - Išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir j ų išteklius. - Užtikrinti racional ų Lietuvos mišk ų ištekli ų naudojim ą ir didinti medyn ų produktyvum ą. - Didinti mišk ų ūkio ekonomin į efektyvum ą ir konkurencingum ą. - Išsaugoti ir didinti miško ekosistem ų tvarum ą atsižvelgiant į j ų ekologin į ir socialin į vaidmen į, klimato kaitos įtak ą. Programoje nustatytiems tikslams pasiekti reikia įgyvendinti šiuos uždavinius: Pirmam tikslui: a) didinti šalies miškingum ą – įveisti mišk ą nenaudojamoje ir žem ės ūkiui netinkamoje žem ėje, taip pat finansiškai skatinti įveisti miškus priva čioje ir valstybin ėje žem ėje. b) pl ėtoti mišk ų atk ūrim ą genetiniu-ekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginam ąja medžiaga, optimizuoti miško dauginamosios medžiagos auginim ą, siekiant ilgalaik ėje perspektyvoje apr ūpinti rink ą kokybiškais miško sodmenimis. c) didinti šalies ąžuolyn ų plotus. d) užtikrinti tinkam ą mišk ų apsaug ą nuo lig ų, kenk ėjų ir gaisr ų išplitimo – tobulinti miško sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos sistemas. Antram tikslui: a) atnaujinti ūkin ę-komercin ę veikl ą visuose nuosavyb ės teis ėms į žem ę atkurti rezervuotuose ir šiam tikslui nepanaudotuose miškuose, juos pardavus aukcionuose arba priskyrus valstybin ės reikšm ės miškams. b) suderinti miško ugdom ųjų, sanitarini ų ir pagrindini ų kirtim ų apimt į, padidinti smulkios nelikvidin ės medienos ir miško kirtimo atliek ų panaudojimo biokurui gaminti apimt į. c) sudaryti prielaidas įgyvendinti nepertraukiam ą miškotvark ą – sklypin ės mišk ų inventorizacijos organizavim ą perduoti miško savininkams ir valdytojams. Tre čiam tikslui: a) skatinti investicijas į miškus ir mišk ų ūkį, ypa č inovacijas. b) siekti didinti mišk ų ur ėdij ų veiklos efektyvum ą – užtikrinti stabil ų valstybini ų mišk ų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningum ą. c) į bendr ųjų mišk ų ūkio reikmi ų finansavim ą įtraukti atskaitymus iš priva čių mišk ų ūkio ir ne mišk ų ur ėdij ų valdom ų valstybini ų mišk ų ūkio medienos pardavimo pajam ų. Ketvirtam tikslui: a) didinti miško ekosistem ų ekologin į ir kraštovaizdžio stabilum ą. b) skatinti rekreacini ų miško funkcij ų pl ėtr ą, rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų miškuose įrengim ą ir tvarkym ą. c) sudaryti prielaidas kult ūros paveldo objekt ų ir j ų paminklin ės aplinkos išsaugojimui miškuose. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23d. nutarimu Nr. 569 „D ėl Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos patvirtinimo“, 9 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-209 patvirtino Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programos įgyvendinimo priemoni ų 2015–2017 met ų plan ą. VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos, organizuojan čios bei koordinuojan čios jai priskirt ų valstybini ų mišk ų atk ūrim ą, prieži ūrą, apsaug ą ir miško ištekli ų naudojim ą, vienas iš

61 pagrindini ų ilgalaiki ų veiklos prioritet ų - dalyvavimas Nacionalin ės mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros programos priemoni ų plano rengime ir patvirtinto plano vykdymas.

6.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB ĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETIN ĖS PRIEMON ĖS

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės programos“ patvirtino Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės program ą, kurioje numatoma vykdyti darni ą mišk ų politik ą. Vyriausyb ė, siekdama užtikrinti miško ekosistem ų tvarum ą, biologin ę įvairov ę bei racional ų ir tvar ų miško ištekli ų naudojim ą, įvertinusi miškinink ų, mišk ų savinink ų, gamtinink ų, bendruomeni ų, kaimų, miesteli ų ir miest ų gyventoj ų poreikius, siekdama subalansuoti aplinkosaugines ir ekonomines veiklas miškuose ir saugomose teritorijose, įsipareigoja nuosekliai vykdyti tvari ą ir subalansuot ą mišk ų ūkio politik ą, vienod ą d ėmes į skirti ekologini ų, ekonomini ų ir socialini ų mišk ų funkcij ų užtikrinimui ir suderinamumui, o miškus vertinti kaip valstyb ės turt ą ir ištekli ų, kuris privalo b ūti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas. Tam pasiekti Vyriausyb ė numato šias priemones: 1) tobulinsime miškininkyst ę ir miškotvark ą reglamentuojan čią teisin ę baz ę. Svarbiausiais darbais šioje srityje laikome mišk ų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos institucin ės strukt ūros, funkcij ų ir apimties, ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo perži ūrą, administracin ės naštos mažinim ą, aišk ų atskir ų įstaig ų kompetencijos rib ų apibr ėžim ą, dubliuojan čių funkcij ų ir veikl ų mišk ų sistemoje panaikinim ą, mišk ų politikos, aplinkosaugini ų ir gamybini ų funkcij ų atskyrim ą, taip pat toki ų klausim ų kaip savaime apželian čių ir naujai įveist ų mišk ų plot ų pripažinimo miškais ir miško žem ės paskirties keitimo tvarkos tikslinim ą; 2) tobulinsime ir racionalizuosime valstybini ų ir priva čių mišk ų valdymo model į, sudarysime s ąlygas konsoliduoti priva čius miškus, valdytojams kooperuotis bendroms veikloms ir bendriems vienetams kurti. Sukursime bendr ą mišk ų ir žem ės kadastro sistem ą, skatinsime priva čių miško savinink ų kooperacij ą ir asocijavim ąsi, švietim ą ir konsultavim ą; 3) stiprinsime vieš ųjų interes ų atstovavim ą valstybini ų mišk ų įmon ėse, siekdami, kad gr ąža už valstyb ės naudojam ą turt ą b ūtų adekvati sukuriamoms viešosioms geryb ėms; 4) siekdami sudaryti s ąlygas optimaliai mišk ų valdymo politikai, baig ę žem ės reform ą, rezervinius miškus, esan čius prie valstybini ų mišk ų masyv ų, perimsime į valstyb ės turto balans ą, kitus miško plotus parduosime viešame aukcione. Kartu sudarysime teisin ę galimyb ę lanks čiai traktuoti mišk ų prieži ūros aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgdami į regioninius ypatumus, socialin ę ir ekonomin ę pad ėtį; 5) sieksime įgyvendinti tausojan čios medžiokl ės principus, sprendžiant racionalaus medžiokl ės plot ų naudojimo ir medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdymo klausimus, daugiau teisi ų suteiksime žem ės ir mišk ų savininkams; 6) sieksime tiesiogini ų ES išmok ų mišk ų savininkams už miško prieži ūrą ar reglamentuot ą naudojim ą; 7) d ėsime pastangas išsaugoti ir puosel ėti miškuose esan čias istorines ir atmintinas vietas; 8) sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkyst ėje ir medienos pramon ėje; 9) teiksime prioritet ą investicij ų į moderni ą Lietuvos medienos ir biotechnologij ų pramon ę bei biomas ės energetik ą skatinimui, taip praktiškai prisid ėdami prie ciklin ės (žiedin ės) ekonomikos pl ėtros, kartu skatinsime žem ės ūkio veiklas, alternatyvias energetin ės fitomas ės išauginimui ir (ar) perdirbimui į kur ą;

62 10) sieksime, kad valstybin ės reikšm ės miškai b ūtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. D ėl valstybini ų mišk ų naudojimo b ūdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldyb ėms ir bendruomen ėms, kuri ų gyvenamojoje aplinkoje yra konkret ūs miškai; 11) sieksime, kad neapdirbt ų žaliav ų (pvz., žaliavin ės medienos) eksport ą visiškai pakeist ų didesn ę prid ėtin ę vert ę ir darbo vietas Lietuvoje kuriantis apdirbt ų žaliav ų ir gamini ų eksportas; 12) tolygiai mažinsime plyn ųjų kirtim ų apimt į ir mišk ų monokult ūrų (vienaamži ų ir vienar ūši ų medyn ų) plotus. Įgyvendinsime nuostat ą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkin ės paskirties (IV grup ės) miškuose ir vykdomi taip, kad b ūtų padaroma kuo mažesn ė žala žmoni ų gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei); 13) sieksime įstatymais įtvirtinti princip ą, kad didžioji baudos dalis už miško paklotei, gyvajai gamtai padaryt ą žal ą b ūtų išmokama miško savininkui ir išskirtinai naudojama padarytai žalai sumažinti; 14) aplinkosaugines išmokas mišk ų sektoriuje susiesime su ilgalaikiais įsipareigojimais, pvz., nustatant reikalavim ą, kad b ūtų gr ąžinamos visos gautos ir išmok ėtos išmokos (nenumatant senaties termino), jeigu iškertamas kertini ų miško buveini ų kategorijai priskirtas miškas ar kitaip kompetenting ų institucij ų vertingu įvardytas ir atitinkamai pažym ėtas miškas, įtvirtinsime nuostat ą, kad valstyb ė nerems miško sausinimo darb ų, jeigu miško ekologin ė vert ė pripažinta išskirtine.

6.5. STRATEGIN ĖS VEIKLOS PLANAI, PL ĖTROS PROGRAMOS IR KITI STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTAI

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „D ėl Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtino Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą (toliau - Strategija), kurioje Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitum ą, atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus, kit ų programini ų dokument ų nuostatas. Atnaujintoje Strategijoje pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis išlieka tas pats – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, ištekli ų naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 met ų pasiekti 2003 met ų ES valstybi ų nari ų vidurk į, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistin ų normatyv ų, laikytis tarptautini ų konvencij ų, ribojan čių aplinkos tarš ą ir poveik į pasaulio klimatui, reikalavim ų. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryp čių aprašas, 2005 m. rugpj ūč io 22 d. nutarimu Nr. 909 – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemon ės. Atliekant strategin ę analiz ę, išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai – aplinkos kokyb ė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant aplinkos kokyb ės poky čių stiprybes ir silpnybes, opiausi ų aplinkos problem ų sprendimo galimybes ir tik ėtinas gr ėsmes, daugiausia d ėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, analizuotos klimato kaitos, kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės problemos. Viena iš didesni ų problem ų išsaugant kraštovaizdžio ir biologin ę įvairovę - netolygus teritorinis mišk ų išsid ėstymas d ėl pavieniuose regionuose susiformavusi ų žem ės naudojimo tradicij ų. Tai neleidžia užtikrinti, kad šalies miškai b ūtų pasiskirst ę tolygiai, tod ėl būtina kai kur apželdinti mišku ir derlingesnius dirvožemius, b ūtina skatinti priva čių žemi ų savininkus pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų teikiamomis galimyb ėmis gauti finansin ę param ą, skiriam ą naujiems miškams įveisti. B ūtina ekonomin ėmis ir administracin ėmis priemon ėmis

63 pasiekti, kad b ūtų s ėkmingai atkuriami išnaudoti karjerai, durpynai, sutvarkyti apleisti seni ūkiniai pastatai. Vienas iš strategijos pagrindini ų ilgalaiki ų uždavini ų išsaugant kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę yra - per Strategijos galiojimo laik ą (iki 2020 met ų) padidinti 3 procentais Lietuvos miškingum ą, pl ėsti kitos nat ūralios daugiamet ės augmenijos plotus, sumažinti teritorin į mišk ų išsid ėstymo netolygum ą, ypa č daug d ėmesio skirti mažiausiai mišking ų rajon ų miškingumo didinimui. Taip pat pl ėtoti saugom ų teritorij ų tinkl ą ir gamtin į karkas ą, derinti juos prie Europos ekologini ų tinkl ų, padidinti Lietuvos saugom ų teritorij ų plot ą iki 16–18 procent ų šalies teritorijos, bei užtikrinti rekreacini ų ištekli ų apsaug ą ir racional ų naudojim ą, padidinti saugom ų teritorij ų atvirum ą visuomenei, skleisti informacij ą apie saugom ų teritorij ų svarb ą ir tikslus. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, Nacionalin ės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemoni ų plane numatytos tokios priemon ės: 1) parengti mišk ų atk ūrimo ir įveisimo ekologiniu-genetiniu pagrindu projektus, derinti miško želdinim ą su savaiminiu atž ėlimu; 2) skatinti medelyn ų pl ėtr ą siekiant užtikrinti miško sodmen ų kokyb ę ir asortiment ą. Įgyvendindama Valstyb ės pažangos strategij ą „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtint ą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. geguž ės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė 2012 m. lapkri čio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „D ėl 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos programos patvirtinimo“ patvirtino 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos program ą. Vienas iš šios programos uždavini ų – „Tausoti gamtos išteklius, išsaugoti biologin ę įvairov ę ir kraštovaizd į“. Įgyvendinant š į uždavin į, siekiama didinti ir Lietuvos miškingum ą, mišk ų medyn ų produktyvum ą, atkurti ir gausinti verting ų žuv ų išteklius, užtikrinti optimal ų medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdym ą. Siekiant išsaugoti krašto išskirtinum ą, kraštovaizdžio ir biologin ę įvairov ę, užtikrinti ekosistem ų gyvybingum ą, b ūtina sustabdyti biologin ės įvairov ės nykim ą, ekosistem ų ir j ų teikiam ų paslaug ų kokyb ės blog ėjim ą, kur įmanoma, jas atkurti, siekti, kad kuriamas kraštovaizdis b ūtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus ir ekonomiškas. Siekiama užtikrinti, kad požeminis vanduo, vidaus paviršiniai vandens telkiniai ir Baltijos j ūra b ūtų geros ekologin ės ir chemin ės b ūkl ės. Ne mažiau svarbu tobulinti žem ės gelmi ų ištekli ų ir dirvožemio valdym ą, gerinti geologin ės aplinkos kokyb ę, tvarkyti pažeistas ir užterštas teritorijas. Programoje numatomos svarbiausios šio uždavinio įgyvendinimo kryptys: 1) vandens ištekli ų (taip pat Baltijos j ūros) valdymas, apsauga ir potvyni ų rizikos mažinimas; 2) mišk ų ir j ų ištekli ų išsaugojimas, gausinimas ir tausus naudojimas; 3) žem ės gelmi ų ištekli ų ir dirvožemio valdymas ir užteršt ų teritorij ų tvarkymas; 4) biologin ės įvairov ės (buveini ų, r ūši ų, veisli ų, genetini ų ištekli ų ir kitko) išsaugojimas ir atk ūrimas, invazini ų r ūši ų populiacij ų valdymas, ekosistem ų fragmentacijos mažinimas; 5) tvaraus ir tausaus žuv ų ištekli ų naudojimo užtikrinimas; 6) medžiojam ųjų gyv ūnų populiacij ų valdymas; 7) įvairaus teritorinio lygmens nat ūralaus kraštovaizdžio areal ų ir urbanizuot ų teritorij ų tyrimas, planavimas, tvarkymas ir darnus naudojimas; 8) saugom ų teritorij ų monitoringas, planavimas ir tvarkymas, tinklo pl ėtra ir integravimas į tarptautinius saugom ų teritorij ų tinklus; 9) aplinkos kokyb ės, teritorij ų planavimo ir urbanistin ės pl ėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrol ės sistemos stiprinimas. Taip pat 2014–2020 met ų nacionalin ės pažangos programos 2 priede „Programos vertinimo kriterij ų s ąrašas“ numatoma Lietuvos miškingum ą (miško žem ės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) padidinti nuo 33,3 iki 34,2 proc.

64 6.6. VIDIN ĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAI

Vidin ės miškotvarkos projektas yra mišk ų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybini ų mišk ų valdytoj ų ir priva čioms mišk ų valdoms arba ne mišk ų ūkio paskirties žem ės sklype esan čiai miško žemei ir skiriamas konkre čių tvarkymo priemoni ų sistemai jose nustatyti. Jis turi užtikrinti nepertraukiam ą miško ištekli ų ir miško žem ės daugiatiksl į naudojim ą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kult ūrines dabartin ės ir ateinan čių kart ų reikmes. Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schema yra rengiama Lietuvos Respublikos miškų valstyb ės kadastro duomen ų pagrindu, taip pat įvertinant po sklypini ų mišk ų inventorizacij ų atsiradusius saugom ų teritorij ų, j ų funkcini ų ir tvarkymo bei buferini ų apsaugos zon ų rib ų poky čius bei poky čius teis ės aktuose, reglamentuojan čiuose toki ų teritorij ų bei j ų apsaugos zon ų skyrim ą, taip pat atsižvelgiant į patvirtintus ir galiojan čius vidin ės miškotvarkos projektus, juose numatyt ą mišk ų ūkin ę veikl ą, naudojim ą ir tvarkym ą: 1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. geguž ės 26 d. įsakymu Nr. D1- 451 „D ėl valstyb ės įmoni ų Kretingos, Rietavo ir Telši ų mišk ų ur ėdij ų vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“ patvirtintus ir galiojan čius Rietavo ir Telši ų regionini ų padalini ų vidin ės miškotvarkos projektus. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1- 529 „D ėl valstyb ės įmoni ų Joniškio mišk ų ur ėdijos, Kurš ėnų mišk ų ur ėdijos, Mažeiki ų mišk ų ur ėdijos, Šiauli ų mišk ų ur ėdijos ir Tytuv ėnų mišk ų ur ėdijos vidin ės miškotvarkos projekt ų tvirtinimo“, patvirtintus ir galiojan čius Mažeiki ų ir Kurš ėnų regionini ų padalini ų vidin ės miškotvarkos projektus. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-181 „D ėl valstyb ės įmon ės Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Mažeiki ų, Joniškio, Šiauli ų, Tytuv ėnų regionini ų padalini ų vidin ės miškotvarkos projekt ų patvirtinimo“, patvirtint ą ir galiojantį Mažeiki ų regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą.

Pagrindin ės rekreacijos infrastrukt ūros pl ėtros kryptys ur ėdijoms nustatomos rekreacijos schemose, kurios yra miškotvarkos projekt ų sud ėtin ė dalis. Mišk ų ūkio tikslai pagal Mažeiki ų, Telši ų, Rietavo ir Kurš ėnų regionini ų padalini ų vidin ės miškotvarkos projektus: 1) mišk ų naudojimo rekreacin ėms reikm ėms intensyvinimas; 2) racionalus tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokyb ės gerinimas; 3) mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miško auginimo s ąnaud ų mažinimas; 4) mišk ų ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; 5) biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas bei mišk ų sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos gerinimas; 6) ūkininkavimo saugom ų teritorij ų miškuose reglamentavimas pagal ši ų teritorij ų tikslus bei uždavinius; 7) pažangiausi ų šalies bei užsienio technologij ų ir technini ų priemoni ų bei mišk ų mokslo pasiekim ų diegimas į mišk ų ūkio gamyb ą ir miškininkyst ę; 8) apaugusios mišku (medyn ų) žem ės ploto didinimas; 9) miškingumo pl ėtra; 10) visuomen ės bendrij ų su miškais susijusi ų reikmi ų tenkinimas apskrities ir šalies mastu.

65 6.7. DARBŲ APIMTIS IR TVARKYMO PRINCIPAI

Specialiojo teritorij ų dokumento rengimo etap ą sudaro: Telši ų apskrities mišk ų ūkio sektoriaus esamos b ūkl ės analiz ė, mišk ų ūkio pl ėtojimo prioritet ų ir tvarkymo princip ų nustatymas, sprendini ų konkretizavimas, kartografinės medžiagos parengimas ir baigiamieji darbai. Koncepcijos rengimo stadijoje nustatomi planuojamos teritorijos mišk ų ūkio pl ėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai, esant reikalui, atliekamas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Vadovaujantis Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos planavimo darb ų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. liepos 27 d., 4 punktu - Strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas neatliekamas, nes kei čiamoje Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemoje planuojama mišk ų ūkio pl ėtra netur ės reikšming ų neigiam ų pasekmi ų aplinkai, jos komponentams. Pagal darb ų programos 5 punkt ą - Teritorijos vystymo koncepcija taip pat nerengiama Vienas iš pagrindini ų prioritet ų rengiant mišk ų tvarkymo schem ą yra esamo mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms ir pogrupiams įvertinimas, bei, vadovaujantis Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašu ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „D ėl Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“, pateikimas si ūlym ų jam tobulinti. Telši ų apskrities teritorijoje esantys miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. spalio 21 d. nutarim ą Nr. 1651 “Dėl Alytaus, Klaip ėdos, Marijampol ės, Šiauli ų, Taurag ės, Telši ų, Utenos ir Vilniaus apskri čių mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms“ ir Rietavo savivaldyb ės mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms plan ą, patvirtint ą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-256 „D ėl Joniškio, Jurbarko, Utenos, Vilniaus, Zaras ų rajon ų ir Rietavo savivaldybi ų mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms plan ų patvirtinimo“. Remiantis gautais iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. R6-543 „D ėl duomen ų pateikimo“ duomenimis, šiuo metu Telši ų apskrityje miško žem ė užima 159,3 t ūkst. ha ploto. Šiame plote reikalinga įvertinti esam ą b ūkl ę, t.y. atlikti planuojamos teritorijos mišk ų ūkio b ūkl ės, raidos analizę ir įvertinim ą, nustatyti ir įvertinti problem ų ir problemini ų situacij ų, esam ų tendencij ų ir pl ėtros galimybes, įvertinti mišk ų priskyrim ą mišk ų grup ėms ir pogrupiams. Vadovaujantis esamos b ūkl ės įvertinimu, nustatomos planuojamos teritorijos mišk ų ūkio vystymo kryptys, pl ėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai – atliekamas bendr ųjų sprendini ų formavimas. Šiems prioritetams pasiekti bei teritorijos tvarkymui organizuoti rengiami sprendiniai, atliekamas j ų konkretizavimas, parengiama kartografin ė medžiaga. Pagal LRV nutarimais patvirtintus Telši ų apskrities mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms ir pogrupiams duomenis, Telši ų apskrities teritorijoje miško parkai užima 546,6 ha, rekreaciniai miško sklypai – 918,8 ha. J ų atitikim ą normatyvuose keliamiems reikalavimams reikalinga įvertinti nat ūroje, viso 1465,4 ha. Taip pat numatoma išnagrin ėti institucij ų bei priva čių asmen ų teikiamus pasi ūlymus.

Strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas – tam tikr ų plan ų ir program ų įgyvendinimo galim ų pasekmi ų aplinkai nustatymo, apib ūdinimo ir vertinimo procesas, per kur į rengiami strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacij ų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant plan ą ar program ą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu d ėl plano ar programos pri ėmimo ir (arba) tvirtinimo.

66 Kad išsiaiškinti ar reikalinga vykdyti š į vertinim ą, vadovaujantis Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. rugpj ūč io 18 d. nutarimu Nr. 967 „D ėl Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Plan ų ir program ų atrankos d ėl strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpj ūč io 27 d. įsakymu Nr. D1-456, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pareng ė ir 2017-06-20 raštu Nr. (12-2)-D8-4421 „D ėl kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos atrankos d ėl strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo“ teik ė kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginiam pasekmi ų aplinkai vertinimui atlikti atrankos dokument ą. Atsakydami į min ėtą Aplinkos ministerijos rašt ą, kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo subjektai (toliau – vertinimo subjektai) pateik ė išvadas ir pasi ūlymus d ėl kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos atrankos strateginiam pasekmi ų aplinkai vertinimui atlikti: Lietuvos Respublikos kult ūros ministerija 2017- 07-24 raštu Nr. S2-1952, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2017-06-26 raštu Nr. (10.2.2.7-411)10-5362, Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba 2017-07-11 raštu Nr. (4)-V3- 992(7.23). Taip pat Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba 2017-07-05 raštu Nr. (4)-V3-984(7.23), atsakydama į Aplinkos ministerijos 2017-06-20 rašt ą Nr. (12-2)-D8-4422, pateik ė išvad ą d ėl kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo. Vertinimo subjektai, išskyrus Lietuvos Respublikos kult ūros ministerij ą, pateik ė išvadas, kad kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas neprivalomas/netikslinga atlikti ir netur ėtų b ūti atliekamas. Kult ūros ministerijos pateikta nuomone, šios schemos strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimas tur ėtų b ūti atliekamas nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojimo aspektu. Aplinkos ministerija, įvertinusi galimas neigiamas pasekmes aplinkai, mano, kad min ėtos schemos įgyvendinimas netur ės reikšming ų neigiam ų pasekmi ų, tod ėl netikslinga atlikti strategin į pasekmi ų aplinkai vertinim ą. Vadovaudamiesi Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 15 ir 16 p., įvertinus vertinimo subjekt ų pateiktas išvadas ir pasi ūlymus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pareng ė vertinimo subjekt ų išvad ų įvertinimo pažym ą ir 2017- 07-27 raštu Nr. (12-2)-D8-5223 „D ėl kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo neatlikimo“ informuoja apie priimt ą sprendim ą, kad kei čiamos Telši ų apskrities mišk ų tvarkymo schemos strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas nebus atliekamas.

III. SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMAS

7. TELŠI Ų APSKRITIES MIŠK Ų TVARKYMO SCHEMOS SPRENDINIAI

7.1. BENDRIEJI MIŠK Ų ŪKIO PL ĖTROS ASPEKTAI

Bendruosius mišk ų ūkio pl ėtros aspektus apsprendžia mišk ų priskyrimas mišk ų grup ėms ir pogrupiams, miško daugiatikslio naudojimo kryptys, bioenergetini ų ištekli ų panaudojimas, rekreacini ų, medžiokl ės ir kit ų paslaugų teikimas visuomenei, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimas, ekologinio stabilumo didinimo, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimas ir kt. Ateities kartos turi teis ę naudotis sveika ir neužteršta (kokybiška) aplinka, kuri, kalbant apie miškus, turi b ūti išreikšta ekologin ėmis, ekonomin ėmis ir socialin ėmis s ąlygomis, atsispindin čiomis tvariame ir daugiatiksliame mišk ų ūkyje. Tvarus mišk ų ūkis reiškia mišk ų ir miško žemi ų prieži ūrą bei naudojim ą tokiu b ūdu ir tokiu laipsniu, kurie palaikyt ų j ų biologin ę įvairov ę, produktyvum ą, geb ėjim ą atsikurti, gyvybingum ą ir j ų paj ėgum ą atlikti dabar ir ateityje 67 atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu, globaliniu lygiais ir kurie nedaryt ų žalos kitoms ekosistemoms. Helsinkio (1993) tvaraus mišk ų ūkio rezoliucijos (H1) 3-12 punktuose ir Lisabonos (1998) rezoliucijos (L2) 2-ame priede nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios: - miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas, apimant visus resursus ir patikslinant planavim ą, įvertinus miško ūkio veiklos rezultatus; - skatinimas daugiatikslio miško naudojimo siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų; - projektavimas priemoni ų didinančių miško sveikatingum ą, gyvybingum ą, stabilum ą, generacin į paj ėgum ą, tarp j ų apsaugos nuo gaisr ų, kenk ėjų ir lig ų; - išskyrimas ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugotin ų, reprezantyvi ų ekosistem ų, kertini ų miško buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis; - vystymas miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugai; - projektuojant miško atk ūrimo priemones pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, vietin ėms medži ų r ūšims, varietetams, ekotipams. Siekiant įgyvendinti aukš čiau numatytus tvaraus mišk ų ūkio ir biologin ės įvairov ės išsaugojimo tikslus, miškotvarkinis projektavimas remiasi įstatymin ėmis nuostatomis (Mišk ų įstatymu, Saugojim ų teritorij ų įstatymu, Biologin ės įvairov ės išsaugojimo strategija ir veiksm ų planu) atitinkamais po įstatyminiais aktais, nuostatomis bei normatyvais. Mišk ų išsaugojimas, nauj ų tvari ų mišk ų veisimas ir subalansuotas, tausojantis j ų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetin ė miško ūkio pl ėtros strategin ė nuostata. Vienas iš mišk ų ūkio pl ėtros strategini ų tiksl ų, įvardint ų Lietuvos mišk ų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, yra visuomen ės bendr ųjų su miškais susijusi ų reikmi ų tenkinimas. Ši s ąvoka apima: lankymosi miškuose reglamentavimo suderinim ą, atsižvelgiant į miškų savinink ų ir visuomen ės poreikius, pažintin ės rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūros pl ėtr ą miškuose, kult ūros paveldo objekt ų apasaugos ir išsaugojimo miškuose užtikrinim ą. Taigi, did ėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško nat ūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja pl ėsti mišk ų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miest ų, kai kuri ų vandens telkini ų, keli ų, gerinant kult ūros vertybi ų apsaug ą ir naudojim ą. Miškas yra vienas iš svarbiausi ų kraštovaizdžio komponent ų, lemian čių biologin ės įvairov ės, tvari ų ekosistem ų, kraštovaizdžio formavim ą ir išsaugojim ą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr ėgm ės naudojimu garantuoja stabili ą gruntini ų ir požemini ų vanden ų mityb ą, išsaugo ši ų vanden ų ger ą kokyb ę, reguliuoja upi ų nuot ėkį ir oro sud ėtį. Miško konservacin ės, apsaugin ės, rekreacin ės ir įvairios socialin ės-kult ūrin ės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Ta čiau ir medienos poreikiai nuolat did ėja. Taip pat reikalinga koordinuoti Telši ų apskrities teritorijoje esan čius mišk ų valdytojus į biokuro gamyb ą iš miško atliek ų ir malkin ės medienos bei kontroliuoti pagamintos skiedros pardavim ą per Biokuro birž ą BALTPOOL. Vykdant Telši ų apskrityje mišk ų ūkio pl ėtr ą, reikalinga atsižvelgti į aukš čiau min ėtas nuostatas. Mišk ų ūkio pl ėtra, jos tikslai numatomi ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2012 m. geguž ės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtintoje Nacionalin ėje mišk ų ūkio sektoriaus pl ėtros 2012–2020 met ų programoje (žr. 6.3 skyrius).

7.2. MIŠKINGUMO PL ĖTROS PROGNOZ Ė

Telši ų apskrities miškingumo pl ėtros galimybi ų vertinimas atliktas remiantis mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemomis, saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų, Raudonosios knygos augalų ir gyv ūnų buveini ų, kertini ų miško buveini ų inventorizavimo ir tyrimo medžiaga, mišk ų žem ėlapiais pagal nuosavyb ės formas, (valstybin ės reikšm ės miškai, privat ūs ir kiti miškai), mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms ir

68 pogrupiams žem ėlapiais, miškotvarkos projektais, valstybin ės mišk ų inventorizacijos medžiaga ir kitais dokumentais. Miškingumo didinimui svarb ūs yra demografiniai poky čiai atskirose vietov ėse (gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas ir didelis nedarbo lygis). Norint efektyviai vykdyti miškingumo pl ėtr ą, reikalinga organizuoti laisvos valstybin ės žem ės fonde esan čių ir nepanaudot ų nuosavyb ės teis ėms atkurti valstybini ų miško sklyp ų, kurie yra įsiterp ę į valstybin ės reikšm ės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektar ų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, suformavim ą žem ės reformos žem ėtvarkos projektuose, priskyrim ą valstybin ės reikšm ės mišk ų plotams ir perdavim ą patik ėjimo teise valdyti V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijai. Vykdant miškingumo pl ėtr ą svarbu numatyti nederlingas žemes apželdinti mišku. Telši ų apskrityje pagal patvirtintas Mažeiki ų rajono, Plung ės rajono, Telši ų rajono, Rietavo savivaldybi ų mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas, prioritetinis plotas miškui įveisti: Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijoje yra 14670 ha, Plung ės rajono savivaldyb ės teritorijoje – 15333 ha, Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijoje – 23149 ha ir Rietavo savivaldyb ės teriritorijoje – 5972 ha. Didinant bendr ą Telši ų apskrities miškingumo rodikl į, reikalinga atsižvelgti į laisv ą valstybin ės žem ės fond ą (žr. 29 lentel ė), kr ūmynus, įvertinti infrastrukt ūrą, medienos perdirbimo pramon ę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad apželdinus žem ės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas gal ėtų padid ėti iki 38 . Žem ės ūkio naudmen ų, įvertint ų 32 ir mažiau žem ės našumo bal ų, pažeist ų žemi ų, kuriose gal ėtų augti miškas, Telši ų apskrityje yra s ąlyginai mažai. Mažeiki ų rajono savivaldyb ė patenka į III dirvožemi ų grup ę, t.y. vidutiniškos ūkin ės vert ės žem ės. Vidutinis našumo balas yra 41,8 (žr. 12 pav.). Rietavo savivaldyb ės, Telši ų rajono ir Plung ės rajono savivaldybi ų vidutinis našumo balas yra mažesnis, atitinkamai – 33,8, 33,6, 32,3. Ši ų savivaldybi ų teritorijos patenka į IV grup ę. Minimaliausi našumo balai nustatyti Lieplauk ės (25,8), Didvie čių (26,1), Keg ų (26,7), Plateli ų (26,8), Dagi ų (30,6) ir Užežer ės (32,0) kadastrin ėse vietov ėse. (Šaltinis:Mano ūkis 2015/01). Tod ėl šiose vietov ėse susidaro palankios s ąlygos miškingumui didinti.

29 lentel ė

Duomenys apie laisvos žem ės fondo žem ę ir neprivatizuojam ą Nacionalin ės žem ės tarnybos prie žem ės ūkio ministerijos patik ėjimo teise valdom ą valstybin ę žem ę Telši ų apskrityje (2018 m. sausio 1 d.)

Neprivatizuojama Nacionalin ės žem ės tarnybos Laisvos žem ės fondo žem ė, Apskritis, savivaldyb ė prie žem ės ūkio ministerijos ha patik ėjimo teise valdoma valstybin ė žem ė, ha Telši ų apskritis 11935,62 22997,95 Mažeiki ų r. sav. 2672,95 6864,66 Plung ės r.sav. 3172,64 5391,72 Rietavo sav. 1586,20 2955,87 Telši ų r. sav. 4503,82 7785,71

Šaltinis. 2018, Nacionalinė žem ės tarnyba prie žem ės ūkio ministerijos

69 Apskrities bendrajame plane numatomas regiono miškingumo didinimas, tr ūkstam ų jo dali ų atk ūrimas, žali ųjų jung čių tarp vis ų lygmen ų gamtinio karkaso element ų formavimas pagerins ir apskrities gamtinio karkaso b ūkl ę. Didžioji apskrities dalis patenka į Vidurio Žemai čių ir Aukštum ų srit į, su vyraujan čiais tausojan čio mišk ų ūkio, instituciškai organizuotos konservacijos ir intensyvios rekreacijos prioritetais. Šioje zonoje paplit ę menkos ūkin ės vert ės dirvožemiai, sud ėtingos ūkininkavimo s ąlygos, d ėl to joje planuojama didinti mišk ų ūkio paskirties žem ės plotus – sodinti mišk ą miškotvarkos projektuose numatytuose, pirmiausia gamtinio karkaso, plotuose. Apskrities mažesnioji teritorija patenka į Šiaur ės ir Vidurio Lietuvos srit į, kuriai b ūdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žem ės ir miško ūkis, taip pat transportas. Vykdant miškingumo pl ėtr ą, mišku tikslinga sodinti didesnius apleist ų, toliau nuo keli ų esan čių žemi ų plotus, taip pat išeksploatuot ų žvyro ir sm ėlio telkini ų rekultivuotus plotus.

12 pav. Žem ės našumo žem ėlapis

Miško įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje turi b ūti vykdomas teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis bei vadovaujantis Žem ės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymais, nustatan čiais miško įveisimo ne miško žem ėje tvark ą ir pagrindines nuostatas Lietuvos miškingumo didinimui bei miško sklyp ų išd ėstymui. Mišk ų įveisimas ne miško žem ėje sprendžiamas vadovaujantis specialiojo planavimo dokumentais – rajono savivaldyb ės teritorijos mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema, kuri rengiama ir tikslinama vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Žem ės ūkio ministerijos įsakymais (1999 04 07 Nr. 139/89 ir 2004 09 15 Nr. 3D-518/D1-490). Ši ų schem ų įgyvendinimas, įveisiant mišk ą žem ės ūkio naudmenose, galimas laikantis bendrojo plano tekstin ėje dalyje nustatyt ų reglament ų ir rekomendacij ų nemažinti nusausintos žem ės plot ų ir verting ų dirbamos žem ės plot ų bei racionaliai naudoti žem ės ūkio paskirties žem ę. Išduodant leidimus miško įveisimui, prioritetas turi b ūti teikiamas gamtinio karkaso teritorijoje esantiems nenaudojam ų žemi ų ir erozijos paveikt ų žem ės ūkio

70 naudmen ų dirvožemi ų plotams. Nusausint ą žem ę, kitus naši ų dirvožemi ų ariamosios žem ės plotus b ūtina panaudoti žem ės ūkio veiklai, vadovaujantis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimais. Vertingos nat ūralios pievos, ganyklos ir šlapžem ės turi b ūti panaudojamos tradicinei, ekstensyviai žem ės ūkio veiklai. Miškai turi b ūti projektuojami atsižvelgiant į biologiškai vertingas teritorijas bei „Natura 2000“ teritorijas, į kraštovaizdžio estetin ę vert ę, į valstyb ės saugomus gamtos paveldo objektus, į kult ūros paveldo objektus ir vietoves, j ų apsaugos zonas bei apžvelgiamum ą, taip pat vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant nustatyt ų kult ūros vertybi ų verting ųjų savybi ų. Miško įveisimo ne miško žem ėje taisykli ų, patvirtint ų žem ės ūkio ir aplinkos ministr ų 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ir nustatan čių miško įveisimo ne miško žem ėje tvark ą ir s ąlygas, 3.2 p. numatyta, kad miškus įveisti draudžiama į Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą įrašyt ų ar saugom ų objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško įveisim ą suderina Kult ūros vertybi ų apsaugos departamentas prie Kult ūros ministerijos. Mišk ų įveisimas draudžiamas kai kuriuose draustiniuose bei daugelyje „Natura 2000“ teritorij ų. Išduodant leidimus miško įveisimui ne miško žem ėje, turi b ūti vadovaujamasi specialiaisiais teritorij ų planavimo dokumentais (mišk ų išd ėstymo schemomis ir kt.), teikiant prioritet ą mišk ų įveisimui gamtinio karkaso teritorijose. Mišk ų įveisimo s ąlygos turi atitikti Saugom ų teritorij ų įstatym ą, apsaugos reglamentus, Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo sąlyg ų reikalavimus, o „Natura 2000“ teritorijose – Bendrųjų buveini ų nuostatus ar Paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatus. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų planuojamas priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose.

7.3. MIŠKO ŽEM ĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS POREIKIS

Pagrindin ės mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo paskirties ir b ūdo keitimo bei miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą reglamentuoja LR žem ės įstatymas, LR mišk ų įstatymas, LR teritorij ų planavimo įstatymas, Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas. LR mišk ų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta: „1. Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą nustato Vyriausyb ė. Miško žem ė gali b ūti paver čiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerin ės infrastrukt ūros teritorijoms, apiman čioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomenin ės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskir ųjų želdyn ų teritorijoms formuoti; 4) nauding ųjų iškasen ų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai n ėra galimyb ės ši ų iškasen ų eksploatuoti ne miško žem ėje savivaldyb ės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti prad ėtas naudoti telkinys ar jo dalis, d ėl kuri ų yra išduotas leidimas naudoti nauding ąsias iškasenas; 5) teritorijose, skirtose valstyb ės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams; 6) atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimyb ės toki ų teritorij ų formuoti ne miško žem ėje; 7) buvusioms sodyboms priva čioje miško žem ėje atstatyti Vyriausyb ės nustatyta tvarka. Teis ę atstatyti neišlikusi ą sodyb ą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius

71 dokumentus, o jeigu jie neišlik ę, – nustatant juridin į fakt ą, turi tik šios sodybos buv ę savininkai ir (ar) j ų pirmos, antros ir tre čios eil ės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatym ą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldyb ės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procent ų ir kurioje n ėra galimyb ės ši ų teritorij ų formuoti ne miško žem ėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldyb ę; 9) teis ėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. 2. Paversti miško žem ę kitomis naudmenomis draudžiama: 1) I grup ės miškuose; 2 II grup ės – ekosistem ų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus; 3) III grup ės – draustini ų miškuose ir valstybini ų rezervat ų apsaugos zon ų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus ; 4) kituose miškuose, esan čiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos j ūros ir Kurši ų mari ų, II grup ės rekreaciniuose miškuose ir III grup ės vandens telkini ų apsaugos zon ų, lauk ų apsauginiuose ir valstybini ų park ų apsaugos zon ų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkam ų objekt ų statyba ar atitinkam ų teritorij ų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbi ų projekt ų teritorij ų planavimo dokumentuose arba ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žem ę paver čiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, d ėl kurios yra išduotas leidimas naudoti nauding ąsias iškasenas, ir n ėra galimyb ės t ęsti telkinio eksploatavimo ne miško žem ėje. 3. Valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esan čią miško žem ę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikm ėms, susijusioms su: 1) ši ų saugom ų teritorij ų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomen ės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja ši ų saugom ų teritorij ų nuostatams; 2) valstybei svarbi ų projekt ų įgyvendinimu; 3) ši ų saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatyt ų visuomenin ės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskir ųjų želdyn ų teritorij ų formavimu; 4) šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žem ę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projekt ų teritorij ų planavimo dokumentuose. 5. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žem ė paver čiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyt ų reikalavim ų, kai Vyriausyb ė priima nutarim ą d ėl tam tikr ų valstybin ės miško žem ės plot ų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybin ės reikšm ės miškai, – ir nutarim ą d ėl tam tikr ų valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų išbraukimo iš valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų. 6. Miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis turi b ūti suplanuotas vietov ės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorij ų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žem ės valdos projektuose.“ Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis tvark ą, kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis b ūdus ir j ų taikymo tvark ą, pinigini ų kompensacij ų

72 apskai čiavimo ir mok ėjimo tvark ą nustato Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2011 m. rugs ėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „D ėl Miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žem ės pavertim ą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarim ų pripažinimo netekusiais galios“. Šios tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta: „Miško žem ė paver čiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietov ės lygmens bendruosius planus, arba žem ės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorij ų planavimo dokumentai. Valstybin ės reikšm ės miškuose miško žem ė paver čiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietov ės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žem ės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorij ų planavimo dokumentai ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė priima nutarim ą d ėl tam tikr ų valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų išbraukimo iš valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų.“ Schemoje, vadovaujantis Taisykli ų reikalavimais, yra nagrin ėjama tik miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis galimyb ė. Schemoje neplanuojamos ir neatliekamos miško žem ės pavertimo kitomis naudmenomis proced ūros.

7.4. PASI ŪLYMAI MIŠKO PRISKYRIMO MIŠK Ų GRUPI Ų TIKSLINIMUI

Miškai priskirti mišk ų grup ėms ir pogrupiams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171. Miškai, esantys saugomose teritorijose, į pogrupius suskirstyti vadovaujantis regionini ų ir nacionalini ų park ų bei valstybini ų rezervat ų direkcij ų teiktais pasi ūlymais d ėl grupi ų ir pogrupi ų tikslinimo, saugom ų teritorij ų rib ų ir j ų zon ų planais, tvarkymo planais, planavimo schemomis. Nat ūroje patikrintas miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų atitikimas jiems keliamiems reikalavimams. Pasi ūlymai mišk ų grupi ų ir pogrupi ų tikslinimui parengti, naudojant Lietuvos Respublikos mišk ų valstyb ės kadastro duomenis, gautus iš Valstybin ės mišk ų tarnybos 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. R6-543 „D ėl duomen ų pateikimo“. Pagal si ūlomas mišk ų grupes, Telši ų apskrities teritorijoje miško žem ės plotas (apskai čiuotas geografiškai GIS) pasiskirsto: I grup ės (rezervatiniai) miškai – 1,1 proc. II grup ės (spec. paskirties) miškai – 9,2 proc. III grup ės (apsauginiai) miškai – 14,3 proc. IV grup ės ( ūkiniai) miškai – 75,4 proc. Rezervatiniams miškams si ūloma priskirti 1799,2 ha miško žem ės plot ą, specialios paskirties miškams – 14772,2 ha, apsauginiams miškams – 22916,3 ha, ūkiniams miškams – 120458,8 ha miško žem ės plot ą. Lyginant LRV nutarimais patvirtint ų miško grupi ų plotus su Schemos sprendiniuose si ūlomais mišk ų grupi ų plotais, matomi gana ryšk ūs pasikeitimai, ypa č III-IV mišk ų grup ėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1249 „D ėl Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. rugs ėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „D ėl mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms tvarkos aprašo ir mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyv ų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais Mišk ų priskyrimo mišk ų grup ėms normatyvais, saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų mišk ų nebeliko, nes šiems miškams klaidingai buvo priskirti kult ūros paveldo objekt ų ir j ų

73 apsaugos zon ų miškai. Miškai, esantys nekilnojamojo kult ūros paveldo objekto ar vietov ės teritorijose su j ų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grup ės specialiosios paskirties miškams, priskiriami III mišk ų grupei apsauginiams miškams. Tokie miškai apskrityje užima 908,0 ha plot ą. Rezervatini ų mišk ų plotas procentaliai išliko nepakit ęs - 1,1 proc. Priešerozini ų mišk ų plotas procentaliai sumaž ėjo 0,3 proc., nuo 0,7 iki 0,4 proc. Draustini ų mišk ų su II grup ės ūkiniu režimu miško žemi ų plotas sumaž ėjo 96,8 ha, procentaliai - 0,2 proc. Šiam pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniams-zoologiniams draustiniams arba j ų dalims ar kit ų r ūši ų draustini ų dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertyb ės. Per laikotarp į po miško grupi ų ir pogrupi ų patvirtinimo buvo pakeisti daugumos regionini ų park ų bei valstybinio rezervato rib ų ir j ų zon ų planai bei tvarkymo planai. D ėl ši ų priežas čių, bei patvirtinus naujai normatyvus, draustini ų mišk ų su III grup ės ūkiniu režimu plotas padid ėjo 1143,6 ha, procentaliai nuo 3,4 iki 4,0 proc. bendro apskrities miško žemi ų ploto. Šiam pogrupiui priskiriami miškai, kurie saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kult ūriniams draustiniams ar jų dalims arba kraštovaizdžio, telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų-zoologini ų draustini ų dalims, kuriose n ėra gyvosios gamtos vertybi ų arba kuriose esan čių gyvosios gamtos vertybi ų išsaugojimui pagal saugom ų teritorij ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius tikslinga taikyti III grup ės režim ą. Įvertinus miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų atitikim ą jiems keliamiems reikalavimams, kurie išliko tokie patys, nustatyta, kad dalis j ų neatitinka miško parkams ir rekreaciniams miško sklypams keliam ų reikalavim ų. Miško park ų plotas sumaž ėjo 97,3 ha. Rekreacini ų miško sklyp ų plotas sumaž ėjo 479,0 ha, procentaliai nuo 0,6 iki 0,3 proc. Miest ų mišk ų plotas padid ėjo 62,4 ha ir procentaliai išliko toks pat 0,1 proc. Ne mažai miško park ų ir rekreacini ų miško sklyp ų, neatitinkan čių jiems keliam ų reikalavim ų ir esan čių valstybini ų park ų teritorijose, pagal galiojan čius j ų tvarkymo planus, buvo priskirti valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškams. Ši ų mišk ų plotas padid ėjo iki 145,1 ha. Lauk ų apsaugini ų mišk ų plotas sumaž ėjo beveik dvigubai procentaliai nuo 1,2 iki 0,6 proc proc. Miško s ėklini ų medyni ų, kuriems priskiriami s ėkliniai medynai, įtraukti į Lietuvos miško s ėklin ės baz ės s ąraš ą, plotas padid ėjo iki 29,9 ha. Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų mišk ų (ankstesnis pogrupio pavadinimas - Keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai) plotas padid ėjo 575,8 ha, procentaliai iki 0,4 proc., d ėl pasikeitusi ų keliam ų reikalavim ų. Dabar šiam pogrupiui priskiriami miškai, esantys magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zonose, apskrityje užima 676,4 ha plot ą. Valstybini ų park ų apsaugos zon ų mišk ų plotas padid ėjo 829,5 ha (procentaliai padid ėjo 0,5 proc.), o Valstybini ų gamtini ų rezervat ų, valstybini ų park ų, valstybini ų draustini ų, gamtos paveldo buferini ų apsaugos zon ų mišk ų plotas padid ėjo 132,3 ha (procentaliai 0,1 proc.). Pasikeitus vandens telkini ų apsaugos zon ų mišk ų normatyvams, ši ų mišk ų plotas ženkliai sumaž ėjo – nuo 8,3 iki 2,0 proc. Gamykl ų sanitarini ų zon ų mišk ų procentaliai išliko toks pat – 0,2 proc. Ūkini ų mišk ų plotas padid ėja 6,0 proc. ir sudaro 75,4 proc. nuo bendro apskrities miško žemi ų ploto.

74

13 pav. Telši ų apskrities Mišk ų grupi ų ir pogrupi ų žem ėlapis M 1:200000

75 30 lentel ė MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Telši ų apskritis)

LRV nutarimas Nr. Telši ų apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 1651, 2002-10-21su si ūlomas plotas, ha pakeitimais Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 1781,1 1,1 1799,2 1,1 Rezervatiniai miškai 1781,1 1,1 1799,2 1,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 16299,5 10,4 14772,2 9,2 A. Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 14619,5 9,3 13499,2 8,4 Draustini ų miškai su II gr. ūkiniu režimu 12870,6 8,2 12773,8 8,0 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 607,8 0,4 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 1141,1 0,7 725,4 0,4 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 1680,0 1,1 1273,0 0,8 Miško parkai 546,6 0,3 449,3 0,3 Rekreaciniai miško sklypai 918,8 0,6 439,8 0,3 Miest ų miškai 176,4 0,1 238,8 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 38,2 0,1 145,1 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 30051,6 19,1 22916,3 14,3 Draustini ų miškai su III gr. ūkiniu režimu 5320,8 3,4 6464,4 4,0 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 909,7 0,6 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 100,6 0,1 676,4 0,4 Lauk ų apsauginiai miškai 1848,4 1,2 982,6 0,6 Valstybini ų park ų apsaugini ų (vidini ų) zon ų miškai 5109,2 3,2 5938,7 3,7 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų apsaugos 4286,8 2,7 4419,1 2,8 (išorini ų) zon ų miškai Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 13061,6 8,3 3244,5 2,0 Miško s ėkliniai medynai 7,0 - 29,9 - Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai 317,2 0,2 251,0 0,2 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 108843,1 69,4 120458,8 75,4 Ūkiniai miškai 108843,1 69,4 120458,8 75,4 Iš viso: 156975,3 100,0 159946,5 100,0

80 70 60 I grupė. Rezervatiniai miškai 50 40 II grupė. Specialios 30 paskirties miškai 20 III grupė. Apsauginiai miškai 10 0 IV grupė. Ūkiniai miškai LRV nutarimais Telšių apskrities MTS patvirtintas plotas, siūlomas plotas, proc. proc.

14 pav. Telši ų apskrities teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas 76 31 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Mažeiki ų rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 645, Telši ų apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2010 -05 -26 redakcija si ūlomas plotas, ha Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: - - 0,3 - II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 2676,6 7,4 2100,6 5,7 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1870,0 5,2 1645,2 4,5 Draustini ų miškai 1402,3 3,9 1419,9 3,9 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 54,6 0,2 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 413,1 1,1 225,3 0,6 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 806,6 2,2 455,4 1,2 Miško parkai 221,7 0,6 121,8 0,3 Rekreaciniai miško sklypai 484,6 1,3 154,4 0,4 Miest ų miškai 62,1 0,2 139,8 0,4 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai 38,2 0,1 39,4 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 5631,8 15,7 2859,2 7,9 Draustini ų miškai 253,6 0,7 269,0 0,7 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 125,4 0,4 apsaugos zon ų miškai Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 427,1 1,2 433,2 1,2 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų 43,4 0,1 44,1 0,1 apsaugos zon ų miškai Lauk ų apsauginiai miškai 467,4 1,3 271,9 0,7 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 4116,1 11,5 1330,2 3,7 Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai - - 128,0 0,4 Miško s ėkliniai medynai 7,0 - 6,4 - Gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai 317,2 0,9 251,0 0,7 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 27652,0 76,9 31451,3 86,4 Iš viso: 35960,4 100,0 36411,4 100,0

90 80 70 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai 50 40 30 III grupė. Apsauginiai miškai 20 10 0 IV grupė. Ūkiniai miškai LRV nutarimais Telšių apskrities MTS patvirtintas plotas, siūlomas plotas, proc. proc.

15 pav. Mažeiki ų rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

77 32 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Plung ės rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 971, Telši ų apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2015-09-10 redakcija si ūlomas plotas, ha Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ės. Rezervatiniai miškai, iš viso: 1217,6 3,1 1234,1 3,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 6856,0 17,2 6398,8 15,9 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 6347,2 16,0 5920,3 14,7 Draustini ų miškai 5364,2 13,5 5564,5 13,8 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 508,7 1,3 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 474,3 1,2 355,8 0,9 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 508,8 1,2 478,5 1,2 Miško parkai 324,9 0,8 327,5 0,8 Rekreaciniai miško sklypai 159,8 0,4 90,5 0,2 Miest ų miškai 24,1 - 25,9 0,1 Valstybini ų park ų rekreacini ų zon ų miškai - - 34,6 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 10420,2 26,2 9271,0 22,9 Draustini ų miškai 2578,8 6,5 2731,9 6,8 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 137,4 0,3 apsaugos zon ų miškai Lauk ų apsauginiai miškai 510,7 1,3 276,8 0,7 Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 19,4 - 134,8 0,3 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 3326,4 8,4 3939,6 9,8 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų 1371,2 3,4 1425,0 3,5 apsaugos zon ų miškai Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 2613,7 6,6 608,2 1,5 Miško s ėkliniai medynai - - 17,3 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 21296,3 53,5 23482,6 58,1 Iš viso: 39790,1 100,0 40386,5 100,0

60 50 I grupė. Rezervatiniai miškai 40 30 II grupė. Specialios paskirties miškai 20 III grupė. Apsauginiai miškai 10 0 IV grupė. Ūkiniai miškai LRV nutarimais Telšių apskrities MTS patvirtintas plotas, siūlomas plotas, proc. proc.

16 pav. Plung ės rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas 78 33 lentel ė

MIŠK Ų GRUP ĖS IR POGRUPIAI (Rietavo savivaldyb ė)

LR aplinkos ministro Telši ų apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai įsakymas 2017-03-28 si ūlomas plotas, ha Nr. D1-256 Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 1641,8 5,3 1632,0 5,1 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 1568,6 5,0 1575,9 4,9 Draustini ų miškai 1458,9 4,7 1517,7 4,7 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 1,5 - - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai Priešeroziniai miškai 108,2 0,3 58,2 0,2 B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 73,2 0,2 56,1 0,2 Rekreaciniai miško sklypai 73,2 0,2 55,7 0,2 Miest ų miškai - - 0,4 - III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 2722,4 8,7 1321,9 4,2 Draustini ų miškai 320,2 1,0 363,4 1,2 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir 57,4 0,2 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zon ų miškai 1,0 - 245,1 0,8 Lauk ų apsauginiai miškai 70,5 0,2 45,6 0,1 Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 2330,7 7,5 610,4 1,9 IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 26888,6 86,0 28877,7 90,7 Iš viso: 31252,8 100,0 31831,6 100,0

100

80 II grupė. Specialios paskirties 60 miškai

40 III grupė. Apsauginiai miškai

20 IV grupė. Ūkiniai miškai 0 LRV nutarimais Telšių apskrities MTS patvirtintas plotas, siūlomas plotas, proc. proc.

17 pav. Rietavo savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

79 34 lentel ė

MIŠK Ų GRUPĖS IR POGRUPIAI (Telši ų rajono savivaldyb ė)

LRV nutarimo Nr. 645, Telši ų apskrities MTS Grupi ų ir pogrupi ų pavadinimai 2010-05-26 redakcija si ūlomas plotas, ha Miško žem ės Proc. Miško žem ės Proc. plotas, ha plotas, ha I grup ė. Rezervatiniai miškai, iš viso: 563,5 1,1 564,8 1,1 II grup ė. Specialios paskirties miškai, iš viso: 5125,1 10,3 4640,8 9,0 A) Ekosistem ų apsaugos miškai, iš viso: 4833,7 9,7 4357,8 8,5 Draustini ų miškai 4645,2 9,3 4271,7 8,3 Priešeroziniai miškai 145,5 0,3 86,1 0,2 Saugom ų gamtinio kraštov. objekt ų, buveini ų ir 43,0 0,1 - - gamtos ištekli ų sklyp ų miškai B) Rekreaciniai miškai, iš viso: 291,4 0,6 283,0 0,5 Rekreaciniai miško sklypai 201,2 0,4 139,2 0,3 Miest ų miškai 90,2 0,2 72,7 0,1 Valstybini ų park ų rekreacinių zon ų miškai - - 71,1 0,1 III grup ė. Apsauginiai miškai, iš viso: 11277,2 22,6 9464,2 18,5 Draustini ų miškai 2168,2 4,3 3100,1 6,0 Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų ir - - 589,5 1,1 apsaugos zon ų miškai Magistralini ų ir krašto keli ų apsaugos zonų miškai 80,2 0,2 168,5 0,3 Lauk ų apsauginiai miškai 799,8 1,6 388,3 0,8 Valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai 1355,7 2,7 1565,9 3,1 Valstybini ų rezervat ų ir valstybini ų park ų 2872,2 5,8 2950,0 5,8 apsaugos zon ų miškai Vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai 4001,1 8,0 695,7 1,4 Miško s ėkliniai medynai - - 6,2 - IV grup ė. Ūkiniai miškai, iš viso: 33006,2 66,0 36647,2 71,4 Iš viso: 49972,0 100,0 51317,0 100,0

80 70 I grupė. Rezervatiniai miškai 60 50 II grupė. Specialios paskirties 40 miškai 30 III grupė. Apsauginiai miškai 20 10 IV grupė. Ūkiniai miškai 0 LRV nutarimais Telšių apskrities MTS patvirtintas plotas, proc. siūlomas plotas, proc.

18 pav. Telši ų rajono savivaldyb ės teritorijoje si ūlom ų mišk ų grupi ų pasiskirstymas

80 7.5. MIŠK Ų ADMINISTRAVIMO IR NUOSAVYB ĖS KEITIMO PROGNOZ Ė

Schemos rengimo metu Telši ų apskrities teritorijoje esantys miškai buvo priskirti administruoti valstyb ės įmon ėms: Mažeiki ų, Telši ų, dalis Rietavo ir Kurš ėnų mišk ų ur ėdijoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 „D ėl valstyb ės įmoni ų Alytaus, Anykš čių, Birž ų, Druskinink ų, Dubravos eksperimentin ės- mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadori ų, Kauno, Kazl ų R ūdos mokomosios, K ėdaini ų, Kretingos, Kupiškio, Kurš ėnų, Marijampol ės, Mažeiki ų, Nemen čin ės, Pakruojo, Panev ėžio, Prien ų, Radviliškio, Raseini ų, Rietavo, Rokiškio, Šaki ų, Šal činink ų, Šiauli ų, Šilut ės, Šven čion ėli ų, Taurag ės, Telši ų, Tytuv ėnų, Trak ų, Ukmerg ės, Utenos, Valkinink ų, Var ėnos, Veisiej ų, Vilniaus, Zaras ų mišk ų ur ėdij ų reorganizavimo“, mišk ų ur ėdijos jungimo b ūdu buvo prijungtos prie valstyb ės įmon ės Valstybinio miškotvarkos instituto, kuriai po reorganizavimo per ėjo visos reorganizuojam ų 42 valstyb ės įmoni ų mišk ų ur ėdij ų teis ės ir pareigos. Valstyb ės įmon ė Valstybinis miškotvarkos institutas t ęsia veikl ą pavadinimu valstyb ės įmon ė Valstybini ų mišk ų ur ėdija. Reorganizavimo tikslas – optimizuojant vis ų 42 valstyb ės įmoni ų mišk ų ur ėdij ų ir valstyb ės įmon ės Valstybinio miškotvarkos instituto veikl ą ir valdym ą reikšmingai padidinti valstybini ų mišk ų valdymo efektyvum ą ir ekonomin į potencial ą. Taigi, nuo 2018 m. sausio 8 d. Telši ų apskrities teritorijoje esan čius valstybin ės reikšm ės miškus administruoja naujai Registr ų centre įregistruota valstyb ės įmon ė Valstybini ų mišk ų ur ėdija (toliau - VĮ VMU). Pagal VĮ VMU Mažeiki ų regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą ur ėdijos valdomi valstybin ės reikšm ės miškai (32522,8 ha), suskirstyti į dešimt girininkij ų: Ruzg ų, Mažeiki ų, N. Akmen ės, Renavo, Sedos, Bal ėnų, Kap ėnų, Kairiški ų, Papil ės ir Kruopi ų. Girininkijose valstybin ės reikšm ės plotai svyruoja nuo 2,4 tūkst. ha (Kruopi ų girininkija) iki 3,8 tūkst. ha (Ruzg ų girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,25 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 716 kvartalus, o kvartalai – į 20620 taksacini ų sklyp ų. Vidutinis kvartalo plotas – 45,4 ha, taksacinio sklypo plotas – 1,6 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas Nerijus Pivori ūnas). Pagal VĮ VMU Telši ų regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą ur ėdijos valdomi miškai suskirstyti į aštuonias girininkijas: Telši ų, Ubišk ės, Žar ėnų, Varni ų, Kuli ų, Mostai čių, Plung ės, Plateli ų. Vidutinis girininkijos plotas – 11564 ha, valstybin ės reikšm ės mišk ų – 4473 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 48,3 ha, valstybin ės reikšm ės mišk ų – 40,6 ha, taksacinio sklypo – 1,3 ha. VĮ VMU Telši ų regioninio padalinio administruojamos teritorijos miškai (miško žem ė) yra išsid ėst ę Telši ų (53,0 %), Plung ės (44,8 %), Skuodo (0,7 %) rajon ų ir Rietavo (1,5 %) savivaldybi ų teritorijose. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas Vidmantas Di čkalnis). Pagal V Į VMU Rietavo regioninio padalinio vidin ės miškotvarkos projekt ą mišk ų ur ėdijos valdom ų mišk ų plotas paskirstytas aštuonioms girininkijoms: Gir ėnų, Labardži ų, Skrobl ės, Tver ų, Žadvaini ų, Judr ėnų, Kaltin ėnų, Teneni ų. Judr ėnų girininkijos didesn ė dalis ploto, Žadvaini ų ir Skrobl ės girininkij ų mažesn ės ploto dalys patenka ir į Klaip ėdos apskrit į. Vidutinis girininkijos plotas – 2,9 t ūkst. ha. Miškai suskirstyti į 641 kvartal ą, o juose – į 16,9 tūkst. miško sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 36,5 ha, taksacinio sklypo – 1,4 ha. (Vidin ės miškotvarkos projekto vadovas Darius Džiaugys). Mišk ų tvarkymo schemos rengimo metu negavus iš mišk ų valdytoj ų pasi ūlym ų bei šiuo metu neesant poreikio, mišk ų administravimo ir nuosavyb ės keitimo prognoz ė objektui nerengiama.

81 7.6. MIŠKO IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO IR ATK ŪRIMO PROGNOZ Ė

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane įvertinus perspektyvin į mišk ų naudojimo intensyvum ą ir teritorij ų miškingum ą, buvo nustatytos strategin ės miškininkyst ės plėtros zonos ir pozoniai (žr. 19 pav.). Telši ų apskrities teritorija patenka į: 1. Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių-spygliuo čių mišk ų zon ą (Nr. 4); 1.1. Šiaur ės Ryt ų Žemaitijos našių mišri ų spygliuo čių-lapuo čių mišk ų pozon į (Nr. 4.1.), kuriame vyrauja kiek mažesnio už vidutin į našumo miško augaviet ės. Skiriant didesn į dėmes į atspari ų eglyn ų auginimui, šio pozonio miškuose gali b ūti pasiektas palyginti aukštas miško naudojimo intensyvumas, viršijantis šalies vidurk į. Kasmet III-IV mišk ų grup ės miškuose galima gauti 4,9-5,2 m³/ha likvidin ės medienos per metus. Pozonio miškingum ą tikslinga padidinti 5 %. 2. Vidurio Žemaitijos vidutinio našumo mišri ų eglyn ų zon ą (Nr. 2), kur vyrauja eglyn ų augaviet ės. Eglynai pasiekia vidutin į našum ą, artim ą šalies vidurkiui. Visuose III-IV mišk ų grupi ų miškuose, išskyrus Žemaitijos nacionalinio parko miškus, gali b ūti pasiektas vidutinis miško naudojimo intensyvumas – 4,7-5,1 m³/ha likvidin ės medienos per metus. Zonoje vyraujantis kalvotas reljefas n ėra palankus žemdirbystei. Miškai zonoje atlieka labai svarb ų ekologinio stabilumo išsaugojimo vaidmen į. Teritorijos miškingum ą, atsižvelgiant į žemdirbyst ės galimybes, tikslinga padidinti 12 %. Nelabai derlingas kalvas, šlaitus, lomas tikslinga apželdinti pušies, egl ės, beržo medynais. 3. Pietvakari ų Žemaitijos naši ų mišri ų eglyn ų zon ą (Nr. 3). Tik pietin ė Telši ų apskrities teritorijos dalis - Rietavo savivaldyb ės teritorija patenka į ši ą zon ą, kuri išsiskiria didžiausiu Lietuvoje našumu – 6,4 kub. metro iš hektaro Didesn į d ėmes į skiriant stabili ų, atspari ų eglyn ų auginimui, šioje zonoje jie gali pasiekti didel į našum ą. Zonoje prognozuojamas intensyviausias Lietuvoje miško naudojimas - 5,0 - 5,5 m³/ha likvidin ės medienos per metus. Labai svarbus zonoje yra eglyn ų plot ų pl ėtimas, j ų atsparumo, stabilumo didinimas siekiant išnaudoti potencines augavie čių galimybes. Planuojamas gana ribotas (iki 5 proc.) miškingumo didinimas apsodinant mišk ų tarpumiškes, užmirkusias, mažiausiai žemdirbystei tinkamas vietas. Beveik visi Lietuvos miškai, nepaisant didel ės j ų ekologin ės ir socialin ės svarbos, yra naudojami medienai gauti ir turi didžiul ės ekonomin ės reikšm ės. Ta čiau kai kuriose zonose ar pozoniuose, kaip Pietvakarių Žemaitijos naši ų mišri ų eglyn ų zonos dalyje, į kuri ą patenka ir Telši ų apskrities teritorija, tikslinga orientuotis ir į intensyvesn į rekreacin į miško naudojim ą bei apsaugines mišk ų funkcijas. Kitose zonose ir pozoniuose tikt ų intensyvinti mišk ų ūkį ir didinti medienos naudojim ą užtikrinant ir kit ų funkcij ų vykdym ą. Bendrajame apskrities plane si ūlomas tausojantis ir intensyvus daugiatikslis miško naudojimas, kuris užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą.

82

19 pav. Lietuvos Respublikos bendrasis planas. Miškų teritorijos

Didžiausi ą medienos dal į, kaip Lietuvoje, taip ir Telši ų apskrityje prognozuojama gauti iš pagrindinio naudojimo (35 lentel ė). Iš lentel ės matyti, kad per du dešimtme čius nuolat išlaikomas did ėjantis pagrindinis ir tarpinis naudojimas. Didžiausi ą likvidin ės medienos dal į visais kirtimais prognozuojama gauti 2011- 2020 met ų laikotarpyje buvusiose Mažeiki ų ir Rietavo mišk ų ur ėdijose, atitinkamai 222,5 t ūkst. m ³ ir 219,5 tūkst. m ³, bei buv. Telši ų m.u. – 217,9 t ūkst. m ³, 2021-2030 metais – buv. Mažeiki ų mišk ų ur ėdijoje – 263,9 tūkst. m ³ ir buv. Telši ų mišk ų ur ėdijoje – 253,4 tūkst. m ³. Buvusioje Rietavo mišk ų ur ėdijoje likvidin ės medienos prognozuojama iškirsti mažiau – 251,2 tūkst. m ³. Miško atk ūrimas yra projektuojamas pagal Miško atk ūrimo ir įveisimo nuostatus (toliau – Nuostatai), parenkant miško atk ūrimo ir įveisimo b ūdą, atsižvelgiant į miško funkcin ę paskirt į:  rezervatiniai (I gr.) atkuriami jiems nat ūraliai atželiant, ekosistem ų apsaugos (IIA gr.), rekreaciniai (IIB gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai miškai (IV gr.) - nat ūraliai atželiant ar želdinant;  saugomose teritorijose, esan čiose bet kurios funkcin ės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis ši ų Nuostat ų ir kit ų teis ės akt ų, reglamentuojan čių veikl ą saugomose teritorijose, reikalavimais;  plantaciniai miško želdiniai ir ž ėliniai priskiriami IVB grup ės miškams ir jiems taikomi Nuostat ų reikalavimai.  miško r ūšin ė sud ėtis parenkama atsižvelgiant į augaviet ės s ąlygas ir miško funkcin ę paskirt į, laikantis Nuostatuose išd ėstyt ų reikalavim ų. Miško atk ūrimo darb ų apimtis paskai čiuota pagal LR aplinkos ministro patvirtintuose vidin ės miškotvarkos projektuose suprojektuotas miško atkūrimo apimtis. Telši ų apskrities miškai yra naudojami įvairiapusiškai: tai medienos ištekli ų naudojimas pramonei ir gyventojams bei biomas ės iš atsinaujinan čių energijos šaltini ų gamybos 83 didinimas. Taip pat miškai intensyviai naudojami rekreacijai, turizmui, medžioklei bei gamtos ir kult ūros vertybi ų išsaugojimui. 35 lentel ė

PROGNOZUOJAMAS IŠKIRSTI VISUOSE III-IV GRUPI Ų (VALSTYBIN ĖS REIKŠM ĖS, PRIVA ČIUOSE IR KITUOSE MIŠKUOSE ) MEDIENOS KIEKIS („Lietuvos miško naudojimo XXI amžiuje prognoz ė“, 2000)

Buvusi mišk ų Pagrindiniai kirtimai Ugdomieji kirtimai Visi kirtimai ur ėdija 2011-2020 2021-2030 2011-2020 2021-2030 2011-2020 2021-2030 Stieb ų mediena (100m³) Mažeiki ų 1820 2094 722 926 2542 3020 Rietavo 1896 2130 625 763 2521 2893 Telši ų 1790 2078 716 831 2506 2909 Kurš ėnų 1191 1268 472 612 1663 1880 Iš viso: 6697 7570 2535 3132 9232 10702 Likvidin ė mediena (100 m³) Mažeiki ų 1597 1849 628 790 2225 2639 Rietavo 1664 1872 531 640 2195 2512 Telši ų 1571 1830 608 704 2179 2534 Kurš ėnų 1040 1117 411 519 1451 1636 Iš viso: 5872 6668 2178 2653 8050 9321 Padarin ė mediena (100 m³) Mažeiki ų 1353 1576 516 654 1869 2230 Rietavo 1424 1624 442 531 1866 2155 Telši ų 1378 1625 525 604 1903 2229 Kurš ėnų 883 961 340 425 1223 1386 Iš viso: 5038 5786 1823 2214 6861 8000

7.7. MIŠKOTVARKOS DARB Ų GAIR ĖS

Miškotvarkos darbai vykdomi vadovaujantis instrukcija, patvirtinta Valstybin ės mišk ų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V. Pagrindin ės rekreacijos infrastrukt ūros pl ėtros kryptys nustatomos rekreacijos schemose, kurios yra vidin ės miškotvarkos projekt ų sud ėtin ė dalis. Vidin ės miškotvarkos projektai parengti VĮ Valstybin ės mišk ų ur ėdijos patik ėjimo teise valdomiems valstybin ės reikšm ės miškams, panaudojant 2015-2016 met ų valstybin ės mišk ų (sklypin ės) inventorizacijos duomenis, 2010 met ų spalvotus ortofotografinius žem ėlapius, 2014-2015 met ų gamybos spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Miškotvarkos darb ų metu bei projektuojant, yra parengti duomenys apie VĮ Valstybin ės mišk ų ur ėdijos regionini ų padalini ų miško išteklius, j ų našum ą bei produktyvum ą, funkcin ę, erdvin ę, amžiaus ir r ūšin ę strukt ūrą, miško įrenginius ir technin į apr ūpinim ą, saugomas teritorijas, saugom ų gyv ūnų, augal ų ir gryb ų r ūši ų (Raudonosios knygos objekt ų) augavietes ir radavietes, gamtos ir kult ūros paveldo objektus, vykdytas ūkines priemones. Projektuojant panaudota Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų ir kertini ų miško buveini ų inventorizavimo ir tyrim ų medžiaga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu 2015-2016 metais inventorizuota: 1) VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Telši ų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2015 m. inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas yra

84 92,5 tūkst. ha, iš jo 35,8 tūkst. ha (38,7 %) patik ėjimo teise valdom ų valstybin ės reikšm ės mišk ų. 2) VĮ Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Mažeiki ų regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2016 m. inventorizuotas bendras vis ų nuosavyb ės ir valdymo form ų mišk ų plotas yra 62,4 tūkst. ha, iš jo 32,5 t ūkst. ha patik ėjimo teise valdomas valstybin ės reikšm ės mišk ų plotas arba 52 % bendro inventorizuoto ploto. 3) V Į Valstybini ų mišk ų ur ėdijos Rietavo regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje 2015 metais inventorizuotas 64,2 t ūkst. ha miško plotas. Patik ėjimo teise valdomi valstybin ės reikšm ės miškai užima 23,4 t ūkst. ha (35,8 %). Schemos rengimo metu negavus iš mišk ų valdytoj ų bei mišk ų inventorizacijos vykdytoj ų ir užsakov ų pasi ūlym ų dėl mišk ų inventorizacijos darb ų planavimo, naudotin ų mišk ų inventorizacijos metod ų, tikslumo reikalavim ų, normatyv ų koregavimo ar nauj ų rengimo, tyrin ėjimo darb ų atlikimo, miškotvarkos projekto, pasi ūlymai d ėl miškotvarkos darb ų tobulinimo schemoje neteikiami.

7.8. MIŠKO IŠTEKLI Ų KOKYB ĖS GERINIMAS

Miško ištekli ų išsaugojimas, gausinimas bei gerinimas turi b ūti vykdomas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principais. Svarbiausi ūkininkavimo tikslai ir priemon ės, atsižvelgiant į 4.4 skyriuje aprašyt ą mišk ų sveikatingum ą: 1) racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas; 2) auginamos medienos kokyb ės gerinimas; 3) mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, mišk ų ekosistem ų tvarumo užtikrinimas; 4) biologin ės įvairov ės išsaugojimas ir gausinimas; 5) savalaikis miško kirtim ų (ugdymo, pagrindini ų, sanitarini ų kirtim ų) vykdymas, perbrendusi ų medyn ų netoleruotinas kaupimas; 5) mišk ų sanitarin ės ir priešgaisrin ės apsaugos gerinimas; 6) s ėklininkyst ės baz ės gerinimas, mišk ų atk ūrimas, naudojant tikslines medži ų rūšis; 7) žv ėri ų skai čiaus reguliavimas, apsaugos priemoni ų naudojimas ir gerinimas.

7.9. PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI

Nekilnojamojo kult ūros paveldo, esan čio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kit ų teis ės akt ų nustatyt ų paveldosaugos reikalavim ų laikymosi prieži ūros, kult ūros paveldo objekt ų b ūkl ės steb ėjimo teisinius pagrindus, nustato LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas. Įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojam ąjį kult ūros paveld ą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti s ąlygas visuomenei j į pažinti ir juo naudotis. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose planuojama bei vykdoma veikla reglamentuojama LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ XIX s ąlyga „Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų teritorija ir apsaugos zonos“ ir kitais kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais, Saugom ų teritorij ų ir Teritorij ų planavimo įstatymais, pagal reglamentus, nustatan čius paveldosaugos reikalavimus kult ūros paveldo objektui ar vietovei.

85 Nekilnojamasis kult ūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo ir Saugom ų teritorij ų įstatymo reikalavimus. Kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų rengimo taisykl ėmis. Nekilnojamosios kult ūros vertyb ės, j ų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose pl ėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorij ų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo ir Teritorij ų planavimo įstatymo nuostatomis. Kult ūros paveldo objektai, j ų teritorijos, kult ūros paveldo vietov ės ir j ų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose pl ėtojama: 1) kult ūros paveldo objektai, j ų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kult ūros paveldo objekt ų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausyb ės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kult ūros ministro nustatyta tvarka; 2) kult ūros paveldo vietov ės ir j ų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo teritorij ų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kult ūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali b ūti rengiami ir kompleksiniams kult ūros paveldo objektams. Kompleksini ų kult ūros paveldo objekt ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai prilyginami kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pa čia tvarka kaip ir kult ūros paveldo vietovi ų ir j ų apsaugos zon ų tvarkymo planai.

86

PRIEDAI

87

88 1 priedas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583

EKOLOGINIU POŽI ŪRIU YPA Č VERTINGOS TERITORIJOS, ESAN ČIOS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

Eil. Saugoma teritorija, Plotas, Teritorija, vietov ė Nr. administracinis vienetas ha 1. Žemaitijos nacionalinis parkas: 311,5 1.1 Telši ų apskritis Pakastuvos pelki ų kompleksas 14,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Paežer ės R ūdai čių k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.2. Telši ų apskritis pelk ėta pieva 0,9 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų k., Plateli ų seni ūnija 1.3. Telši ų apskritis pelk ė prie Plateli ų dvaro sodo 1,3 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.4. Telši ų apskritis pelk ėta loma 0,5 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.5. Telši ų apskritis Vaivad ės pelkynai 5 Plung ės rajono savivaldyb ė Paplatel ės k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.6. Telši ų apskritis bevardžio upelio sl ėnis (2 sklypai) 1,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.7. Telši ų apskritis Vilk ų pelk ė ir sm ėlynas 11 Plung ės rajono savivaldyb ė Vilk ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.8. Telši ų apskritis Pailgio pelk ė su mišku 1,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Grigai čių k., Babrungo seni ūnija 1.9 Telši ų apskritis Les čio pelkinis kompleksas 3,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 23 kv. 1, 4 skl. Plateli ų seni ūnija 1.10. Telši ų apskritis Mažrimo pelkinis kompleksas 2,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Als ėdži ų girininkija, 17 kv. 21 skl. Skirps čių k., Als ėdži ų seni ūnija 1.11. Telši ų apskritis Aklaežeri ų pelkinis kompleksas 4,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 51 kv. 24, 25 skl. Žemai čių Kalvarijos seni ūnija Als ėdži ų girininkija, 20 kv. 7, 8 skl. Paukštaki ų seni ūnija 1.12 . Telši ų apskritis Piktežerio pelkinis kompleksas 16 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro girininkija, 12 kv. 29 skl. Plateli ų seni ūnija 1.13 . Telši ų apskritis Sidabrin ė pelk ė 5,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Grigai čių k., Babrungo seni ūnija 1.14 . Telši ų apskritis Sultekio pelkinis kompleksas 2,1 Plung ės rajono savivaldyb ė Paplatel ės k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.1 5. Telši ų apskritis Paburg ės pelkinis kompleksas 34 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro girininkija, 21 kv. 13, 14 skl., 89 Eil. Saugoma teritorija, Plotas, Teritorija, vietov ė Nr. administracinis vienetas ha 28 kv. 58 skl., 35 kv. 39 skl., 36 kv. 7 skl. Paburg ės k., Paukštaki ų seni ūnija 1.16. Telši ų apskritis Tyro pelk ė 8,6 Plung ės rajono savivaldybė Beržoro girininkija, 38 kv. 8,10,12 skl., 39 kv. 6 skl. Stirbai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.17. Telši ų apskritis Liepto pelk ė 2,6 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro girininkija, 39 kv. 7 skl. Stirbai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.18 . Te lši ų apskritis Dumblij ų pelk ė 7 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro girininkija, 9 kv. 8, 20, 21, 23 skl., 26 kv. 8, 9, 20 skl. Stirbai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.19 . Telši ų apskritis Pakryžin ės pelk ė 8,6 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro girininkija, 38 kv. 8, 10, 12 skl., 39 kv. 6 skl. Stirbai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.20. Telši ų apskritis Šeir ės pelkinis kompleksas 25,6 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 33 kv. 33, 34, 35, 49 skl., 34 kv. 1–6, 10–12 skl. Meds ėdži ų k., Plateli ų seni ūnija 1.21. Telši ų apskritis Siberijos pelkinis kompleksas 66 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 61 kv. 2–9, 14–18, 21–26, 28–40 skl. Beržoro k., Plateli ų k., Plateli ų seni ūnija 1.22. Telši ų apskritis Pakastuvos pelkinis kompleksas 18,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 30 kv. 33, 34, 36, 39, 40, 42, 43, 44 skl. Paežer ės R ūdai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.23. Telši ų apskritis Briedin ės pelki ų kompleksas 15 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 37 kv. 2–5, 11 skl. Paežer ės R ūdai čių k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.24. Telši ų apskritis Juodupio pelkinis kompleksas 42,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų girininkija, 38 kv. 19, 20, 30–34 skl., 39 kv. 12–21, 30, 35–41, 43–47 skl., 40 kv. 9, 10, 12–14, 16 skl. Paplatel ės k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.25 . Telši ų apskritis Vel ėnijos pelkinis kompleksas 5,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Stirbai čių k., Plateli ų seni ūnija 2. Varni ų regioninis parkas: 186 2.1. Telši ų apskritis Debesn ų pelk ė 186 Telši ų rajono savivaldyb ė Grauž ų k., Varni ų seni ūnija Iš viso: 497,5

90 2 priedas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583

REKREACINIU POŽI ŪRIU YPA Č VERTINGOS TERITORIJOS, ESAN ČIOS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1. Žemaitijos nacionalinis parkas: 1.1. Telši ų apskritis Plateli ų rekreacin ė teritorija (masini ų 3,34 Plung ės rajono savivaldyb ė rengini ų vieta) Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.2. Telši ų apskritis Plateli ų miestelio pliažas 0,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.3. Telši ų apskritis Plateli ų apžvalgos aikštel ė 0,25 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.4. Telši ų apskritis stovyklaviet ė Plateli ų ežero šiaurin ėje 2,2 Plung ės rajono savivaldyb ė pakrant ėje; Užpelki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.5. Telši ų apskritis rekreacin ė teritorija „Svirnelis“ 8,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Meds ėdži ų k., Plateli ų seni ūnija 1.6. Telši ų apskritis Beržoro stovyklaviet ė 2,5 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro k., Plateli ų seni ūnija 1.7. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė 0,3 Plung ės rajono savivaldyb ė Pauošni ų k., Babrungo seni ūnija 1.8. Telši ų apskritis Gegr ėnų ežero stovyklaviet ė 1,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.9. Telši ų apskritis Luokos ežero stovyklaviet ė 0,54 Plung ės rajono savivaldyb ė Jogaud ų k., Paukštaki ų seni ūnija 1.10. Telši ų apskritis Rotin ėnų rekreacin ė teritorija 3,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Rotin ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.11. Telši ų apskritis Rotin ėnų kaimo maudykla 1,8 Plung ės rajono savivaldyb ė Rotin ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.12. Telši ų apskritis Virkš ų kaimo maudykla 0,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Virkš ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.13. Telši ų apskritis Beržoro kaimo maudykla 0,03 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro k., Plateli ų seni ūnija 1.14. Telši ų apskritis Siberijos telmologinio draustinio 0,11 Plung ės rajono savivaldyb ė apžvalgos aikštel ė ir gamtos takas Plateli ų k., Plateli ų seni ūnija 1.15. Telši ų apskritis Plateli ų dvaro sodybos teritorija 17,3 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.16. Telši ų apskritis Žvyrin ėlio kalva – poeto Vytauto 0,43 Plung ės rajono savivaldyb ė Ma černio kapaviet ė 91 Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas Šarnel ės k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.17. Telši ų apskritis skveras-dendroparkas 0,33 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.18. Telši ų apskritis Atmintin ų dat ų skveras 0,7 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.19. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė prie Mikyt ų 0,22 Plung ės rajono savivaldyb ė alkakalnio Mikyt ų k., Plateli ų seni ūnija 1.20. Telši ų apskritis val čių laikymo vieta Plateli ų ež. 0,2 Plung ės rajono savivaldyb ė vakarin ėje pakrant ėje Beržoro k., Plateli ų seni ūnija 1.21. Telši ų apskritis Beržoro k. II maudykla 0,26 Plung ės rajono savivaldyb ė Beržoro k., Plateli ų seni ūnija 1.22. Telši ų apskritis Luokos ežero apžvalgos vieta 1,5 Plung ės rajono savivaldyb ė Paluok ės k., Paukštaki ų seni ūnija 1.23. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė prie Gegr ėnų 0,8 Plung ės rajono savivaldyb ė piliakalnio Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 2. Varni ų regioninis parkas: 2.1. Telši ų apskritis Varnel ės ištak ų atokv ėpio aikštel ė 0,95 Telši ų rajono savivaldyb ė Didžiojo Pal ūks čio k.,Varni ų seni ūnija 2.2. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė prie Moterai čio 0,2 Telši ų rajono savivaldyb ė piliakalnio M.Burbiški ų k., Varni ų seni ūnija 2.3. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė prie Spr ūdės 0,3 Telši ų rajono savivaldyb ė piliakalnio Šaukštelio k.,Varni ų seni ūnija 2.4. Telši ų apskritis stov ėjimo (0,12 ha) ir apžvalgos 2,52 Telši ų rajono savivaldyb ė (2,4 ha) aikštel ės prie Ž ąsūgalos kalno Kurš ų k., Luok ės seni ūnija 2.5. Telši ų apskritis stovyklaviet ė L ūksto ežero šiaurin ėje 17 Telši ų rajono savivaldyb ė pakrant ėje Grauž ų k.,Varni ų seni ūnija 2.6. Telši ų apskritis stovyklaviet ė L ūksto ežero rytin ėje 1,7 Telši ų rajono savivaldyb ė pakrant ėje Didžiojo Pal ūks čio k.,Varni ų seni ūnija 2.7. Telši ų apskritis sustojimo aikštel ė prie Šatrijos kalno 0,35 Telši ų rajono savivaldyb ė Pašatrijos k., Luok ės seni ūnija 2.8. Telši ų apskritis Laum ės p ėdos rekreacin ė teritorija 5,5 Telši ų rajono savivaldyb ė Biržuv ėnų k., Luok ės seni ūnija 3. Ventos regioninis parkas: 3.1. Telši ų apskritis Pavirvyt ės stovyklaviet ės (2 sklypai 5,5 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė 2,3 ir 3,2 ha) Pavirvyt ės k.,Viekšni ų seni ūnija 3.2. Telši ų apskritis Gud ų stovyklaviet ė 0,7 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė Gud ų k., Viekšni ų seni ūnija

92 Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 3.3. Telši ų apskritis Viekšni ų mstl. rekreacin ė teritorija 23,3 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė Užvent ės, Padvari ų kaimai, Viekšni ų seni ūnija 3.4. Telši ų apskritis Santekli ų stovyklavietė 1 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė Santekli ų k., Viekšni ų seni ūnija 3.5. Telši ų apskritis režisieriaus J.Miltinio t ėvišk ės 2,5 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė sodybviet ė Ramonišk ės k., Viekšni ų seni ūnija 3.6. Telši ų apskritis Dainori ų stovyklaviet ė 3,5 Mažeiki ų rajono savivaldyb ė Dainori ų k., Viekšni ų seni ūnija 4. Reiski ų tyro telmologinis draustinis 4.1. Telši ų apskritis apžvalgos vieta 2,3 Plung ės rajono savivaldyb ė Reiski ų k., Kuli ų seni ūnija Iš viso: 114,23

3 priedas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. geguž ės 14 d. nutarimu Nr. 583

ARCHEOLOGINIU POŽI ŪRIU YPA Č VERTINGOS TERITORIJOS, ESAN ČIOS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE IR VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1. Žemaitijos nacionalinis parkas: 1.1. Telši ų apskritis Šventorkalnio archeologinis draustinis – 7,9 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų dvarviet ės, vad. Dvaro kalva, Šventorkalniu, teritorija su apsaugos zona Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.2. Telši ų apskritis Mikyt ų alkakalnio, vad. Alkos kalnu, 11,5 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Mikyt ų k., Plateli ų seni ūnija 1.3. Telši ų apskritis Ma čiūki ų kapinyno teritorija 0,1 Plung ės rajono savivaldyb ė Ma čiūki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.4. Telši ų apskritis Užpelki ų kapinyno, vad. Ubago kapu, 0,2 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Užpelki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.5. Telši ų apskritis Gilai čių alkakalnio, vad. Aukos kalnu, 5,9 Plung ės rajono savivaldyb ė Papile, teritorija su apsaugos zona Gilai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.6. Telši ų apskritis Užpelki ų piliakalnio, vad. Pilale, 0,4 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Užpelki ų k., Plateli ų seni ūnija

93 Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1.7. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų (Girkont ės) piliakalnio 1,4 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija su apsaugos zona Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.8. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų II kapinyno, vad. 1 Plung ės rajono savivaldyb ė Karalien ės (Šermukšni ų) kalnu, teritorija Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.9. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų kapinyno teritorija 1,6 Plung ės rajono savivaldyb ė Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.10. Telši ų apskritis Vilk ų alkakalnio, vad. Alkos kalnu, 1,3 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija su apsaugos zona Vilk ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.11. Telši ų apskritis Gegr ėnų senov ės gyvenviet ės teritorija 0,87 Plung ės rajono savivaldyb ė Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.12. Telši ų apskritis Šventorkalnio archeologinis draustinis – 7,9 Plung ės rajono savivaldyb ė Plateli ų dvarviet ės, vad. Dvaro kalva, Šventorkalniu, teritorija su apsaugos zona Plateli ų mstl., Plateli ų seni ūnija 1.13 Telši ų apskritis Mikyt ų alkakalnio, vad. Alkos kalnu, 11,5 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Mikyt ų k., Plateli ų seni ūnija 1.14. Telši ų apskritis Ma čiūki ų kapinyno teritorija 0,1 Plung ės rajono savivaldyb ė Ma čiūki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.15. Telši ų apskritis Užpelki ų kapinyno, vad. Ubago kapu, 0,2 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Užpelki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.16. Telši ų apskritis Gilai čių alkakalnio, vad. Aukos kalnu, 5,9 Plung ės rajono savivaldyb ė Papile, teritorija su apsaugos zona Gilai čių k., Plateli ų seni ūnija 1.16. Telši ų apskritis Užpelki ų piliakalnio, vad. Pilale, 0,4 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Užpelki ų k., Plateli ų seni ūnija 1.17. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų (Girkont ės) piliakalnio 1,4 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija su apsaugos zona Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.18. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų II kapinyno, vad. 1 Plung ės rajono savivaldyb ė Karalien ės (Šermukšni ų) kalnu, teritorija Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.19. Telši ų apskritis Jazdauskiški ų kapinyno teritorija 1,6 Plung ės rajono savivaldyb ė Jazdauskiški ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.20. Telši ų apskritis Vilk ų alkakalnio, vad. Alkos kalnu, 1,3 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija su apsaugos zona Vilk ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 94 Eil. Saugoma teritorija, Teritorija, vietov ė Plotas, ha Nr. administracinis vienetas 1.21. Telši ų apskritis Gegr ėnų senov ės gyvenviet ės teritorija 0,87 Plung ės rajono savivaldyb ė Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.22. Telši ų apskritis Gegr ėnų kapinyno II teritorija 0,85 Plung ės rajono savivaldyb ė Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.23. Telši ų apskritis Paežer ės R ūdai čių (Uogu čių) kapinyno 0,5 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Uogu čių k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.24. Telši ų apskritis Pūč kori ų kapinyno teritorija 0,4 Plung ės rajono savivaldyb ė Pūč kori ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.25. Telši ų apskritis Pūč kori ų piliakalni o I, vad. Pile, teritorija 1,2 Plung ės rajono savivaldyb ė Pūč kori ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.26. Telši ų apskritis Pūč kori ų piliakalnio II, vad. Pilies kalnu, 6,3 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Pūč kori ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.27. Telši ų apskritis Pūč kori ų (Getaut ės) III piliakalnio, vad. 2 Plung ės rajono savivaldyb ė Pile, teritorija su apsaugos zona Pūč kori ų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.28. Telši ų apskritis Šarnel ės piliakalnio, vad. Šved ų 6,4 Plung ės rajono savivaldyb ė piliakalniu, ir senov ės gyvenviet ės teritorija su apsaugos zona Šarnel ės k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.29. Telši ų apskritis Gegr ėnų II piliakalnio ir pilkapi ų 7,7 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija su apsaugos zona Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.30. Telši ų apskritis Gegr ėnų piliakalnio, vad. Peliakalniu, ir 1,64 Plung ės rajono savivaldyb ė kapinyno teritorija su apsaugos zona Gegr ėnų k., Žemai čių Kalvarijos seni ūnija 1.31. Telši ų apskritis Grigai čių piliakalnio, vad. Pilale, 1 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Grigai čių k., Babrungo seni ūnija 1.32. Telši ų apskritis Babrung ėnų I kapinyno teritorija 1 Plung ės rajono savivaldyb ė Babrung ėnų k., Babrungo seni ūnija 1.33. Telši ų apskritis Siurbli ų kapinyno, vad. Vari ų kalva, 1,5 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Siurbli ų k., Babrungo seni ūnija 1.34. Telši ų apskritis Žvirblai čių kapinyno, vad. Kap ų kalnu, 2,6 Plung ės rajono savivaldyb ė teritorija Žvirblai čių k., Babrungo seni ūnija Iš viso: 97,43 95 4 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio m ėn. 20 d. įsakymu Nr. 652 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. D1-288 redakcija)

VALSTYB ĖS SAUGOM Ų GAMTOS PAVELDO OBJEKT Ų S ĄRAŠAS

Geologiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma objekto gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija pavadinimas objekto r ūšiai 1. Geidži ų akmuo rieduliai Mažeiki ų r. Geidži ų k., buv. sav. Mažeiki ų m. u. Bal ėnų Tirkšli ų sen. g-jos (165 kv., 10 skl.) teritorija 2. Juodasis akmuo rieduliai Mažeiki ų r. Žibik ų k., buv. Ventos sav. Mažeiki ų m. u. Kap ėnų regioninis Viekšni ų sen. g-jos (38 kv., 2 skl.) parkas teritorija, Žibik ų miškas 3. Skleipi ų akmuo rieduliai Mažeiki ų r. Skleipi ų k. Ventos sav. regioninis Viekšni ų sen. parkas, Virvyt ės kraštovaizdžio draustinis 4. Akmuo Dievo rieduliai Plung ės r. sav. Pliki ų k., buv. Telši ų Stalas Žlibin ų sen. m.u. Žar ėnų g-jos (7 kv., 15 skl. ir 8 kv., 9 skl. riba) teritorija, Keturaki ų miškas 5. Akmuo rieduliai Plung ės r. sav. Pliki ų k., buv. Telši ų Gal ąstuvas Žlibin ų sen. mišk ų ur ėdijos Žar ėnų g-jos (8 kv., 5 skl.) teritorija 6. Dyburi ų atodangos Plung ės r. sav. Dyburi ų k., buv. Telši ų Salant ų atodanga Šateiki ų sen. mišk ų ur ėdijos Plateli ų regioninis g-jos (4037 kv., 41 skl.) parkas, teritorija Minijos gamtinis rezervatas 7. Ubag ų kalno rieduliai Plung ės r. sav. Plateli ų k. Žemaitijos akmuo Plateli ų sen. nacionalinis parkas 8. Didysis rieduliai Telši ų r. sav. Jomant ų k., buv. Telši ų Varni ų Jomant ų akmuo Viešv ėnų sen. m. u. Varni ų g-jos regioninis (25 kv., 30 skl.) terito- parkas rija, Jomant ų miškas 9. Tryški ų akmuo rieduliai Telši ų r. sav. Tryški ų mstl. Tryški ų sen. 96 Hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma objekto gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija pavadinimas objekto r ūšiai 10 . Knygneši ų šaltiniai, Plung ės r. Vilk ų k., buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos šaltinis versm ės sav. ur ėdijos Plateli ų g-jos nacionalinis Paukštaki ų (2022 kv., 9 skl.) teritorija parkas sen. 11 . Koiskalnio šaltiniai, Plung ės r. Paburg ės k., buv. Telši ų Žemaitijos šaltinis versm ės sav. mišk ų ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis Paukštaki ų jos (3035 kv., 3, 4, 7, 8 parkas, sen. skl.) teritorija Plokštin ės gamtinis rezervatas 12. Pilelio šaltiniai, Plung ės r. Plokš čių k., Paplatel ės k., Žemaitijos šaltinis versm ės sav. buv. Telši ų mišk ų ur ėdijos nacionalinis Plateli ų sen., Plateli ų g-jos (57 kv., 11, parkas Žemai čių 15-19, 22 skl.) teritorija, Kalvarijos Paplatel ės miškas sen. 13. Plokš čių šaltiniai, Plung ės r. Plokš čių k., Paburg ės k., Žemaitijos šaltinis versm ės sav. buv. Telši ų mišk ų ur ėdijos nacionalinis Plateli ų sen., Plateli ų g- jos (3032 kv., parkas, Paukštaki ų 27, 35 skl.; 3033 kv., 45, Plokštin ės sen. 46, 48-50 skl.; 3046 kv., 6 gamtinis skl.; 3047 kv., 3-5 skl.) rezervatas teritorija, Plokštin ės miškas 14. Lopai čių šaltiniai, Rietavo sav. Kermuš ės k., buv. Rietavo Ruškio šaltinis versm ės Tver ų sen. mišk ų ur ėdijos Tver ų g-jos valstybinis (35 kv., 45 skl.) teritorija kraštovaizdžio draustinis 15. Šaltinis šaltiniai, Telši ų r. sav. Biržuv ėnų k., buv. Telši ų Varni ų Laum ės p ėda versm ės Luok ės sen. mišk ų ur ėdijos Varni ų g- regioninis jos (6 kv., 17 skl.) teritorija parkas, Biržuv ėnų kraštovaizdžio draustinis

Geomorfologiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma teritorija objekto gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo vieta pavadinimas objekto r ūšiai 16. Prarajos daubos Plung ės r. sav. Babrung ėnų k., buv. Žemaitijos duob ė Babrungo sen. Telši ų mišk ų nacionalinis parkas ur ėdijos Plateli ų g- jos (3322 kv., 45 skl.) teritorija

97 Hidrografiniai gamtos paveldo objektai

Gamtos paveldo Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo Saugoma teritorija objekto gamtos paveldo Seni ūnija objekto buvimo vieta pavadinimas objekto r ūšiai 17. Auksal ės pusiasaliai Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos pusiasalis Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3012 kv.) Laumalenk ų teritorija, Plateli ų kraštovaizdžio ežeras draustinis 18. Beržoro salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos ežero sala Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3009 kv., 2, Beržoro 3 skl.) teritorija, kraštovaizdžio Beržoro ežeras draustinis 19. Gaidsal ė salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3012 kv., Laumalenk ų 43 skl.) teritorija, kraštovaizdžio Plateli ų ežeras draustinis 20 . Ilgio ežero salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos salos (2) Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3026 kv., Ilgio botaninis- 29 skl.) teritorija, zoologinis Ilgio ežeras draustinis 21. Kreiviški ų pusiasaliai Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos pusiasalis Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3012 kv., 1-12, Laumalenk ų 18 skl.) teritorija, kraštovaizdžio Plateli ų ežeras draustinis 22 . Plateli ų salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų m .u. Žemaitijos ežero salos: Plateli ų sen. Plateli ų g-jos (36 kv., nacionalinis parkas, Briedsal ė, 1-6 skl.; 43 kv., 1-2 Plateli ų Veršio, Pilies skl.; 44 kv., 1-4 skl.) kraštovaizdžio teritorija, Plateli ų draustinis ežeras 23. Pliksal ė salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų mišk ų Žemaitijos Plateli ų sen. ur ėdijos Plateli ų g- nacionalinis parkas, jos (3011 kv., 1 skl.) Plateli ų teritorija, Plateli ų kraštovaizdžio ežeras draustinis 24. Šon čelio salos Plung ės r. sav. Plateli ų ežeras Žemaitijos sala Plateli ų sen. nacionalinis parkas, Plateli ų kraštovaizdžio draustinis 25. Ubagsal ė salos Plung ės r. sav. Buv. Telši ų m.u. Žemaitijos Plateli ų sen. Plateli ų g-jos (33 kv., nacionalinis parkas, 5 skl.) teritorija, Plateli ų Plateli ų ežeras kraštovaizdžio draustinis 98 26. Aklažeris ežerai Telši ų r. sav. Jomant ų k., Survil ų Varni ų regioninis Vokštelis Viešv ėnų sen. k., buv. Telši ų mišk ų parkas ur ėdijos Varni ų g-jos (24 kv., 31 skl.; 25 kv., 32 skl.) teritorija

Botaniniai gamtos paveldo objektai

Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 27. Pumpur ų medžiai Mažeiki ų r. Pumpur ų k., buv. ąžuolas sav. Mažeiki ų mišk ų Mažeiki ų ur ėdijos Ruzg ų g-jos apylink ės sen. (131 kv., 26 skl.) teritorija 28. Renavo medžiai Mažeiki ų r. Renavo k., buv. Varduvos egl ė (storiausia sav. Mažeiki ų mišk ų valstybinis Lietuvos egl ė) Sedos sen. ur ėdijos Renavo g-jos kraštovaizdžio (260 kv., 38 skl.) draustinis teritorija 29. Santeklin ės medžiai Mažeiki ų r. Santekli ų k., buv. Ventos regioninis pušis sav. Mažeiki ų mišk ų parkas Viekšni ų sen. ur ėdijos Kap ėnų g-jos (44 kv., 24 skl.) teritorija, Santekli ų miškas 30. Santekli ų medžiai Mažeiki ų r. Santekli ų k., buv. Ventos regioninis pušis sav. Mažeiki ų mišk ų parkas Viekšni ų sen. ur ėdijos Kap ėnų g-jos (45 kv., 11 skl.) teritorija, Santekli ų miškas 31 . Storasis medžiai Mažeiki ų r. Gargžd ų k. Gargžd ų sav. ąžuolas Mažeiki ų apylink ės sen. 32 . Žibik ų medžiai Mažeiki ų r. Žibik ų k. ąžuolas sav. Viekšni ų sen. 33 . Ąžuolai medžiai Plung ės r. sav. Getau čių k., buv. Telši ų Žemaitijos Dvyniai Žemai čių mišk ų ur ėdijos Plateli ų nacionalinis Kalvarijos sen. g-jos (2237 kv., 1 skl.) parkas teritorija 34 . Birškaus medžiai Plung ės r. sav. Beržoro k. Žemaitijos bukas Plateli ų sen. nacionalinis parkas, Beržoro kraštovaizdžio draustinis 99 Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 35 . Egl ė Boba medžiai Plung ės r. sav. Stirbai čių k., buv. Žemaitijos Plateli ų sen. Telši ų mišk ų ur ėdijos nacionalinis Plateli ų g-jos (3307 kv., parkas 10 skl.) teritorija 36 .Laikrodin ės medžiai Plung ės r. sav. Pl ung ės m., Plung ės ąžuolas Plung ės miesto dvaro (M. Oginskio) sen. parkas 37 . Ming ėlos medžiai Plung ės r. sav. Vieštov ėnų k. ąžuolas Nausodžio sen. 38. Mykolo medžiai Plung ės r. sav. Plung ės m., Plung ės Oginskio liepa Plung ės miesto dvaro (M. Oginskio) sen. parkas 39. Perk ūno medžiai Plung ės r. sav. Plung ės m., Plung ės ąžuolas Plung ės miesto dvaro (M. Oginskio) sen. parkas 40. Plateli ų medžiai Plung ės r. sav. Plateli ų mstl. Žemaitijos liepa Plateli ų sen. nacionalinis parkas, Plateli ų urbanistinis draustinis 41. Plateli ų medžiai Plung ės r. sav. Plateli ų mstl. Žemaitijos vinkšna Plateli ų sen. nacionalinis parkas, Plateli ų urbanistinis draustinis 42. Plokš čių medžiai Plung ės r. sav. Plokš čių k., buv. Telši ų Žemaitijos miško egl ė Plateli ų sen. mišk ų ur ėdijos, Plateli ų nacionalinis g-jos (3013 kv., 14 skl.) parkas, teritorija, Plokš čių Laumalenk ų miškas kraštovaizdžio draustinis 43 . Plung ės medžiai Plung ės r. sav. Plung ės m., Plung ės dvaro parko Plung ės miesto dvaro (M. Oginskio) aukštasis sen. parkas ąžuolas 44 . Raganos medžiai Plung ės r. sav. Plateli ų mstl. Žemaitijos nacio - uosis Plateli ų sen. nalinis parkas, Plateli ų urba- nistinis draustinis 45 . Stirbai čių medžiai Plung ės r. sav. Stirbai čių k., buv. Žemaitijos ąžuolas Plateli ų sen. Telši ų m. u. Plateli ų g- nacionalinis jos (3004 kv., 17 skl.) parkas teritorija, Stirbai čių miškas 46. Lenkai čių I medžiai Rietavo sav. Lenkai čių k. ąžuolas Meding ėnų sen. 100 Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 47. Lenkai čių medžiai Rietavo sav. Lenkai čių k. II ąžuolas Meding ėnų sen. 48. Lenkai čių medžiai Riet avo sav. Lenkai čių k., buv. III ąžuolas Meding ėnų Rietavo mišk ų ur ėdijos sen. Tver ų g-jos (297 kv., 20 skl.) teritorija 49 . Lenkai čių medžiai Rietavo sav. Lenkai čių k. IV ąžuolas Meding ėnų sen. 50 . L ėgų medžiai Rietavo sav. Buv. Rietavo mišk ų ąžuolas Rietavo sen. ur ėdijos Žadvaini ų g- jos (57 kv., 49 skl.) teritorija (40 m į P nuo Lėgų k. ribos) 51 . Montrim ų medžiai Rietavo sav. Akmenskin ės k., buv. ąžuolas Meding ėnų Rietavo mišk ų ur ėdijos sen. Tver ų g-jos (291 kv., 51 skl.) teritorija 52 . Skabor ų I medžiai Rietavo sav. Skabor ų k. ąžuolas Tver ų sen. 53. Skabor ų II medžiai Rietavo sav. Skabor ų k. ąžuolas Tver ų sen. 54. Degai čių dendrologin ę Telši ų r. sav. Degai čių k. dvaro vert ę turintys Degai čių sen. dendrologin ę parkai vert ę turintis parkas 55. Pavirvyčio medžiai Telši ų r. sav. Juod ėjų k. (prie Virvyt ės al ėjos ąžuolas Tryški ų sen. Pavirvy čio k. ribos), valstybinis buv. Telši ų m. u. hidrografinis Ūbišk ės g-jos (1243 draustinis kv.. 4 skl.) teritorija 56 . Pavirvy čio medžiai Telši ų r. sav. Juod ėjų k. (prie beržas Tryškių sen. Pavirvy čio k. ribos), buv. Telši ų m.u. Ūbišk ės g-jos (1243 kv. 1 skl.) teritorija 57 . Pavirvy čio medžiai Telši ų r. sav. Pavirvy čio k., buv. dvaro ąžuolas Tryški ų sen. Telši ų mišk ų ur ėdijos Ūbišk ės g-jos (1259 kv.. 5 skl.) teritorija 58 . Saloto medžiai Telši ų r. sav. Kliok ų k., buv. Telši ų Varni ų regioninis dvikamien ės Žar ėnų sen. mišk ų ur ėdijos Žar ėnų parkas, Minijos liepos (2) g-jos (1479 kv., 13 skl.) ištak ų hidrogra- teritorija finis draustinis

101 Gamtos Priklausomyb ė Savivaldyb ė Gamtos paveldo objekto Saugoma paveldo gamtos paveldo Seni ūnija buvimo vieta teritorija objekto objekto r ūšiai pavadinimas 59 . Skliaus čių medži ai Telši ų r. sav. Skliaus čių k. Varni ų regioninis ąžuolas Luok ės sen. parkas

60 . Tado medžiai Telši ų r. sav. Kin čiuli ų k., buv. Telši ų Blindos pušis Luok ės sen. mišk ų ur ėdijos Ūbišk ės g-jos (74 kv.. 36 skl.) teritorija, Byvain ės miškas

5 priedas

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2000 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 311

GAMTOS PAMINKLAI

Saugomo kraštovaizdžio Miesto (rajono) Vietov ės pavadinimas objekto pavadinimas pavadinimas I. Geologiniai paminklai Geidži ų akmuo Mažeiki ų r. Spurgan ų km. Akmuo „Dievo s talas“ Plung ės r. Purvai čių girininkija, Keturaki ų miškas Didysis akmuo Telši ų r. Survil ų girininkija, Jomant ų miškas II. Hidrogeologiniai paminklai Pilelio šaltinis Plung ės r. Paplatel ės miškas Plokš čių šaltinis Plung ės r. Plokštin ės miškas III. Hidrografiniai paminklai Auksal ės pusiasalis Plung ės r. Plateli ų ežeras Kreiviški ų pusiasalis Plung ės r. Plateli ų ežeras Plateli ų ežero salos: Plung ės r. Plateli ų ežeras Briedsal ė, Veršio, Pilies Aklaežeris „Vokštelis“ Telši ų r. Sydeklio km. IV. Botaniniai paminklai Storasis ąžuolas Mažeiki ų r. Gargžd ų km. Ming ėlos ąžuolas Plung ės r. Vieštov ėnų km. Perk ūno ąžuolas Plung ės m. Plung ės m. Plateli ų liepa Plung ės r. Plateli ų mstl. Plateli ų vinkšna Plung ės r. Plateli ų mstl. Raganos uosis Plung ės r. Plateli ų mstl. Stirbai čių ąžuolas Plung ės r. Stirbai čių km., Stirbai čių miškas

102 6 priedas

SAVIVALDYBI Ų SAUGOM Ų GAMTOS PAVELDO OBJEKT Ų PAGAL SAVIVALDYBES SĄRAŠAS

Pavadinimas Savivaldyb ė Botaniniai 1. Medžialenk ės ąžuolas Mažeiki ų r. 2. Buiši ų augaviet ė Telši ų r. 3. Jomant ų ąžuolas Telši ų r. 4. Triliemenis ąžuolas Telši ų r.

7 priedas

KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI MIŠKO ŽEM ĖJE PAGAL SAVIVALDYBES (Kult ūros vertybi ų registro duomenys 2018-02-21)

Eil. Nr. Unikalus Pavadinimas Statusas Adresas Nr. Mažeiki ų rajono savivaldyb ė Plinkši ų k., Šerkšn ėnų sen., 1. 6394 Senkapis Registrinis Mažeiki ų r. sav. Renavo dvaro sodybos Renavo k., Sedos sen., 2. 24791 oranžerijos liekanos Paminklas Mažeiki ų r. sav. Renavo k., Sedos sen., 3. 24790 Renavo dvaro sodybos r ūsys Paminklas Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Dapši ų k., Židik ų sen., 4. 9684 Sodybos koplyt ėlė saugomas Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Ra čių k., Šerkšn ėnų sen., 5. 23150 Kalnas ir šaltinis saugomas Mažeiki ų r. sav. 20661 Rašytojos Marijos Pe čkauskait ės - Birut ės g. 34, Mažeikiai, 6. Šatrijos Raganos paminklas Registrinis Mažeiki ų sen., Mažeiki ų r. sav. Pavent ės pilkapynas, vad. Pavent ės k., Tirkšli ų sen., 7. 6401 Milžinkapiais Paminklas Mažeiki ų r. sav. Viekšniai, Viekšni ų sen., 8. 31793 Viekšni ų miesto istorin ė dalis Registrinis Mažeiki ų r. sav. Purpli ų k., Laižuvos sen., 9. 2395 Senkapiai Registrinis Mažeiki ų r. sav. Jautaki ų k., Tirkšli ų sen., 10. 23957 Jautaki ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Mažeiki ų rajono sav. Palnos ų, Santekli ų kaimo Valstyb ės Palnos ų k., Viekšni ų sen., 11. 4354 senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Žibik ų kaimo antrosios senosios Žibik ų k., Viekšni ų sen., 12. 4364 kapin ės Registrinis Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Geidži ų k., Tirkšli ų sen., 13. 20908 Geidži ų kapinynas saugomas Mažeiki ų r. sav.

103 Kap ėnų k., Viekšni ų sen., 14. 29 Buv. dvaro sodybos fragmentai Registrinis Mažeiki ų r. sav. Griež ės k., Židik ų sen., 15. 16135 Griež ės pilkapynas Paminklas Mažeiki ų r. sav. Dapši ų k., Židik ų sen., 16. 23947 Dapši ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Mažeiki ų rajono sav. Geidži ų akmuo, vad. Trobele, Valstyb ės Geidži ų k., Tirkšli ų sen., 17. 5339 Pirtele saugomas Mažeiki ų r. sav. Purv ėnų akmuo su p ėda, vad. Purv ėnų k., Mažeiki ų 18. 16258 "Dievo p ėdele" Registrinis apylink ės sen., Mažeiki ų r. sav. Tulniki ų senosios kapin ės, vad. Tulniki ų k., Reivy čių sen., 19. 6386 Kušl ėnų senkapiais Registrinis Mažeiki ų r. sav. Laižuvos mstl., Laižuvos sen., 20. 6373 Laižuvos senosios kapin ės Registrinis Mažeiki ų rajono sav. Valstyb ės Gud ų k., Viekšni ų sen., 21. 4350 Gud ų senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Leckavos piliakalnis su Leckavos mstl., Reivy čių sen., 22. 23959 gyvenviete Paminklas Mažeiki ų rajono sav.

23. 20662 Kunigo, poeto Antano Birut ės g. 34, Mažeikiai, Vienažindžio Vienužio paminklas Registrinis Mažeiki ų sen., Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Dapši ų k., Židik ų sen., 24. 12299 Sodyba saugomas Mažeiki ų r. sav. Renavo k., Sedos sen., 25. 273 Renavo dvaro sodyba Paminklas Mažeiki ų r. sav. Kaln ėnų k., Mažeiki ų 26. 6380 Kaln ėnų senosios kapin ės Registrinis apylink ės sen., Mažeiki ų r. sav. Kaln ėnų k., Mažeiki ų 27. 6382 Kaln ėnų kapinynas Registrinis apylink ės sen., Mažeiki ų r. sav. Griež ės k. , Židik ų sen., 28. 23953 Griež ės piliakalnis su gyvenviete Paminklas Mažeiki ų r. sav. Naiki ų kaimo senosios kapin ės, Naiki ų k., Mažeiki ų apylink ės 29. 2393 vad. Milžino kapeliais Registrinis sen., Mažeiki ų r. sav. Mantvyd ų k., Reivy čių sen., 30. 5334 Mantvyd ų piliakalnis, vad. Pilale Registrinis Mažeiki ų r. sav. Mantvyd ų akmuo su Mantvyd ų k., Reivy čių sen., 31. 35066 plokš čiadugniu dubeniu Registrinis Mažeiki ų r. sav. Kabaldik ų senosios kapin ės, vad. Kabaldik ų k., Reivy čių sen., 32. 6379 Šlausto kapeliais Registrinis Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Kap ėnų k., Viekšni ų sen., 33. 4351 Kap ėnų senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Renavo k., Sedos sen., 34. 5341 Renavo piliakalnis, vad. Pilale Paminklas Mažeiki ų rajono sav. Valstyb ės Dautar ų k., Židik ų sen., 35. 3751 Dautar ų dvaro sodyba saugomas Mažeiki ų r. sav. Santekli ų k., Viekšni ų sen., 36. 21184 Santekli ų kaimo senosios kapin ės Registrinis Mažeiki ų rajono sav.

Griež ės piliakalnis II su priešpiliu Paminklas Griež ės k., Židik ų sen., 37. 23955 ir gyvenviete Mažeiki ų r. sav.

104 Aktoriaus, režisieriaus, lietuvi ų Birut ės g. 34, Mažeikiai, 38. 20660 teatro k ūrėjo Juozo Vai čkaus Registrinis Mažeiki ų sen., Mažeiki ų r. sav. paminklas Rimoli ų piliakalnis su priešpiliu ir Rimoli ų k., Sedos sen., 39. 23961 gyvenviete Paminklas Mažeiki ų r. sav. Tirkšli ų, Mažeiki ų žyd ų sen ųjų 40. 38303 kapini ų bei žudyni ų vietos ir kap ų Registrinis Sedos g., Mažeikiai, Mažeiki ų kompleksas sen., Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Ček ų k., Viekšni ų sen., 41. 4347 Ček ų pirmosios senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Palnos ų, Santekli ų kaim ų Valstyb ės Palnos ų k., Viekšni ų sen., 42. 4355 vokie čių senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Pavirvyt ės dvaro sodybos piet ų Valstyb ės Pavirvyt ės k., Viekšni ų sen., 43. 36 dalis saugomas Mažeiki ų r. sav. Skuodiški ų akmuo su Skuodiški ų k., Šerkšn ėnų sen., 44. 20968 plokš čiadugniu dubeniu Registrinis Mažeiki ų r. sav. Santekli ų, Daubiški ų kaimo Valstyb ės Santekli ų k., Viekšni ų sen., 45. 4353 senosios kapin ės saugomas Mažeiki ų r. sav. Gyvoli ų piliakalnis, vad. Gyvoli ų k., Viekšni ų sen., 46. 1825 Švedkalniu Paminklas Mažeiki ų rajono sav. Asteiki ų k., Židik ų sen., 47. 6405 Pakvis čio senosios kapin ės Registrinis Mažeiki ų r. sav. Batai čių k., Židik ų sen., 48. 6365 Batai čių senosios kapin ės Registrinis Mažeiki ų r. sav. Tirkšli ų, Mažeiki ų žyd ų sen ųjų 49. 11021 kapini ų bei žudyni ų vietos ir kap ų Registrinis Sedos g., Mažeikiai, Mažeiki ų komplekso žudyni ų vieta ir kapai sen., Mažeiki ų r. sav. Leckavos senosios kapin ės, vad. Leckava, Reivy čių sen., 50. 5333 Šventor ėliu Registrinis Mažeiki ų r. sav. Daubari ų k., Tirkšli ų sen., 51. 6397 Daubari ų kaimo senosios kapin ės Registrinis Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Ritin ės k., Židik ų sen., 52. 16259 Ritin ės piliakalnis vad. Švedkapiu saugomas Mažeiki ų r. sav. Ček ų kaimo antrosios senosios Valstyb ės Ček ų k., Viekšni ų sen., 53. 4348 kapin ės saugomas Mažeiki ų rajono sav. Miškas vad. Gojais, kitaip Valstyb ės Daubari ų k., Tirkšli ų sen., 54. 6396 Šventuoju mišku saugomas Mažeiki ų r. sav. Ruzg ų k., Mažeiki ų apylink ės 55. 21161 Senosios kapin ės Registrinis sen., Mažeiki ų r. sav. Pauliankos viln ų karšyklos Valstyb ės Kraki ų k., Mažeiki ų apylink ės 56. 22053 pastatas saugomas sen., Mažeiki ų r. sav. Pirmojo pasaulinio karo Kalnij ų k., S edos sen., 57. 12397 Vokietijos imperijos kari ų kapai Registrinis Mažeiki ų rajono sav. Knabik ų, Buknai čių kaim ų sen ųjų 58. 27512 kapini ų ir Kazimiero Jagmino Valstyb ės Knabik ų k., Reivy čių sen., kapo kompleksas saugomas Mažeiki ų r. sav. Daubari ų piliakalnis II su Daubari ų k. , Tirkšli ų sen., 59. 23951 gyvenviete Paminklas Mažeiki ų r. sav. Vadagi ų k., Sedos sen., 60. 23964 Vadagi ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Mažeiki ų rajono sav.

105 61. Mažeiki ų senosios kapin ės, vad. Mažeiki ų m., Mažeiki ų sen., 21132 Skurvydo kapeliais Registrinis Mažeiki ų rajono sav. Kaln ėnų k., Mažeiki ų 62. 6383 Kaln ėnų kapinynas II Registrinis apylink ės sen., Mažeiki ų r. sav. Plinkši ų k., Šerkšn ėnų sen., 63. 985 Plinkši ų dvaro sodyba Paminklas Mažeiki ų r. sav. Sedos m., Sedos sen., 64. 17105 Sedos miesto istorin ė dalis Registrinis Mažeiki ų rajono sav. Griež ės k., Židik ų sen., 65. 6367 Griež ės kapinynas Registrinis Mažeiki ų r. sav. Žibinink ų akmuo su Juodeiki ų k., Židik ų sen., 66. 13078 plokš čiadugniu dubeniu Registrinis Mažeiki ų r. sav. Purpli ų k., Laižuvos sen., 67. 5331 Senkapis su gr. ir dg. kp. Registrinis Mažeiki ų r. sav. Daubari ų k., Tirkšli ų sen., 68. 16256 Daubari ų kapinynas Paminklas Mažeiki ų r. sav. Daubari ų piliakalnis su Daubari ų k., Tirkšli ų sen., 69. 23949 gyvenviete Paminklas Mažeiki ų r. sav. Dom ėnų k., Sedos sen., 70. 20844 Neveikian čios kapin ės Registrinis Mažeiki ų r. sav. Plinkši ų k., Šerkšn ėnų sen., 71. 6394 Senkapis Registrinis Mažeiki ų r. sav. Renavo dvaro sodybos Renavo k., Sedos sen., 72. 24791 oranžerijos liekanos Paminklas Mažeiki ų r. sav. Renavo k., Sedos sen., 73. 24790 Renavo dvaro sodybos r ūsys Paminklas Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Dapši ų k., Židik ų sen., 74. 9684 Sodybos koplyt ėlė saugomas Mažeiki ų r. sav. Valstyb ės Ra čių k., Šerkšn ėnų sen., 75. 23150 Kalnas ir šaltinis saugomas Mažeiki ų r. sav. Plung ės rajono savivaldyb ė Valstyb ės Šašai čių k., Žlibin ų sen., 76. 6676 Akmuo, vad. Dievo stalu saugomas Plung ės r. sav. Valstyb ės Šarnel ės k., Žemai čių 77. 5498 Šarnel ės senov ės gyvenviet ė saugomas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Paker ų k., Babrungo sen., 78. 32390 Paker ų senosios kapin ės Registrinis Plung ės r. sav. Gintališk ės Šv. evangelisto Mato 79. 36699 bažny čios ir dvaro pastat ų Registrinis Plateli ų g., Gintališk ės k., kompleksas Plateli ų sen., Plung ės r. sav. Valstyb ės Ma čiūki ų k., Plateli ų sen., 80. 2492 Ma čiūki ų kapinynas saugomas Plung ės r. sav. Žemai čių Kalvarija, Žemai čių 81. 17119 Žemai čių Kalvarija Registrinis Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Jogaud ų k., Paukštaki ų sen., 82. 36491 Jogaud ų, Lankos lauko kapinynas Registrinis Plung ės r. sav. Nausodžio, Mardos ų kapinynas, Nausodžio k., Nausodžio sen., 83. 5473 vad. Kapkalniu, Kapukalniu Paminklas Plung ės r. sav. Rotin ėnų piliakalnis, vad. Pilale, Rotin ėnų k., Žemai čių 84. 33599 Juodkalniu Registrinis Kalvarijos sen., Plung ės r. sav.

106 Kalnas vad. Alkos, kitaip Aukos Valstyb ės Vydeiki ų k., Šateiki ų sen., 85. 21124 kalnu saugomas Plung ės r. sav. Glaudži ų k., Babrungo sen., 86. 33724 Glaudži ų kapinynas Registrinis Plung ės rajono sav. Gintališk ės k., Plateli ų sen., 87. 5478 Gintališk ės piliakalnis, vad. Pile Paminklas Plung ės r. sav. Gandingos k., Nausodžio sen., 88. 5470 Gandingos kapinynas Paminklas Plung ės r. sav. Kepur ėnų k., Žlibin ų sen., 89. 2498 Senkapiai Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Vydeiki ų k., Šateiki ų sen., 90. 21125 Kalnas vad. Čerauninkalniu saugomas Plung ės r. sav. Valstyb ės 91. 5481 Akmuo vad. Velnio akmeniu saugomas Plateli ų sen., Plung ės r. sav. Dovaini ų, Dvarvie čių, Užpelki ų Valstyb ės Dovaini ų k., Plateli ų sen., 92. 5476 kapinynas saugomas Plung ės r. sav. Babrung ėnų k., Babrungo sen., 93. 16187 Senkapis Registrinis Plung ės r. sav. Staneli ų k., Paukštaki ų sen., 94. 5474 Staneli ų piliakalnis, vad. Senpiliu Paminklas Plung ės r. sav. Kalnas vad. Alkokalniu, kitaip Valstyb ės Vieštov ėnų k., Nausodžio sen., 95. 5502 Alkvos kalnu saugomas Plung ės r. sav. Gandingos k., Nausodžio sen., 96. 37193 Gandingos dvarviet ė Registrinis Plung ės r. sav. Grigai čių k., Babrungo sen., 97. 6641 Grigai čių piliakalnis, vad. Pilale Paminklas Plung ės r. sav. Jazdauskiški ų, Girkant ės, 98. 16311 Užmedži ų kapinynas, vad. Paminklas Jazdauskiški ų k., Žemai čių Karalien ės, Šermukšni ų kalnu Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Valstyb ės Tėvišk ės g. 2, Vydeiki ų k., 99. 1553 Bukant ės koply čia saugomas Šateiki ų sen., Plung ės r. sav. Nausodžio, Varkali ų piliakalnis su Varkali ų k., Nausodžio sen., 100. 23971 gyvenviete Paminklas Plung ės r. sav. Gandingos k., Nausodžio sen., 101. 34585 Gandingos senov ės gyvenviet ė Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Vaištar ų k., Paukštaki ų sen., 102. 2488 Vaištar ų pilkapis saugomas Plung ės r. sav. Gelind ėnų piliakalnis su Gelind ėnų k., Paukštaki ų sen., 103. 34590 gyvenviete Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Plateli ų mstl., Plateli ų sen., 104. 27101 Plateli ų senov ės tiltas saugomas Plung ės rajono sav. Parko g., Plung ė, Plung ės 105. 988 Plung ės dvaro sodyba Paminklas miesto sen., Plung ės r. sav. Plateli ų mstl., Plateli ų sen., 106. 5483 Plateli ų piliaviet ė, vad. Pilies sala Paminklas Plung ės rajono sav. Gandingos kalnas, vad. Apieros Valstyb ės Gandingos k., Nausodžio sen., 107. 5469 kalnu saugomas Plung ės r. sav. Vieštov ėnų k., Nausodžio sen., 108. 16284 Vieštov ėnų piliakalnis Paminklas Plung ės r. sav.

107 Eivyd ų k., Als ėdži ų sen., 109. 31754 Eivyd ų kalnas, vad. Alkos kalnu Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Vieštov ėnų k., Nausodžio sen., 110. 11085 Kuli ų žyd ų žudyni ų vieta ir kapas saugomas Plung ės r. sav. Gandingos piliakalnis su papiliu Gandingos k., Nausodžio sen., 111. 23967 ir gyvenviete Paminklas Plung ės r. sav. Surbli ų, Jod ėnų piliakalnis, vad. Surbli ų k., Babrungo sen., 112. 5462 Pilimi Paminklas Plung ės r. sav. Kalnas vad. Alkos, kitaip Aukos Valstyb ės Gudali ų k., Barsty čių sen., 113. 3240 kalnu saugomas Skuodo rajono sav. Gandingos piliakalnis II, vad. Gandingos k., Nausodžio sen., 114. 36124 Ožkupriu Registrinis Plung ės r. sav. Pūč kori ų k., Žemai čių 115. 5495 Pūč kori ų piliakalnis, vad. Pile Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Pakutuv ėnų piliakalnis, vad. Pakutuv ėnų k., Šateiki ų sen., 116. 5454 Pilale Paminklas Plung ės r. sav. Babrung ėnų k., Babrungo sen., 117. 16308 Senkapis II, vad. Milžinkapiu Registrinis Plung ės r. sav. Gegr ėnų k., Žemai čių 118. 17181 Gegr ėnų kapinynas Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Nausodžio, Varkali ų piliakalnis II, Varkali ų k., Nausodžio sen., 119. 5472 vad. Pilale Registrinis Plung ės r. sav. Beržoro etnoarchitekt ūrinis Valstyb ės Beržoro k., Plateli ų sen., 120. 21324 kaimas saugomas Plung ės r. sav. Gintališk ės k., Plateli ų sen., 121. 5479 Gintališk ės kapinynas Paminklas Plung ės r. sav. Plung ė, Plung ės miesto sen., 122. 5452 Plung ės piliakalnis II, vad. Pilale Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Plateliai, Plateli ų sen., Plung ės 123. 447 Plateli ų dvaro sodyba saugomas r. sav. Lieplaukal ės k., Babrungo 124. 5460 Piliakalnis, vad. Pilale Registrinis sen., Plung ės r. sav. Gegr ėnų piliakalnis II, vad. Gegr ėnų k., Žemai čių 125. 5493 Pelekalniu Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Vilk ų alkakalnis, vad. Alkos Valstyb ės Vilk ų k., Žemai čių Kalvarijos 126. 5457 kalnu saugomas sen., Plung ės r. sav. Plateli ų žyd ų žudyni ų vieta ir Beržoro k., Plateli ų sen., 127. 33577 kapai Registrinis Plung ės r. sav. Visvaini ų kalnas, vad. Alkos Valstyb ės Visvaini ų k., Plateli ų sen., 128. 21126 kalnu saugomas Plung ės r. sav. Valstyb ės Mikyt ų k., Plateli ų sen., 129. 5480 Kalnas vad. Alkos kalnu saugomas Plung ės r. sav. Šarnel ės k., Žemai čių 130. 23973 Šarnel ės piliakalnis su gyvenviete Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Kalnas vad. Alkše, kitaip Valstyb ės Paker ų k., Babrungo sen., 131. 21506 Žaltakalniu saugomas Plung ės r. sav. Plateli ų dvarviet ė, vad. Dvaro Plateli ų mstl., Plateli ų sen., 132. 16208 kalva, Šventorkalniu Paminklas Plung ės rajono sav. Als ėdži ų piliakalnis, vad. Valstyb ės Als ėdži ų mstl., Als ėdži ų sen., 133. 16307 Žv ėriny čia saugomas Plung ės rajono sav.

108 Bukant ės dvaro sodybos Godeli ų k., Šateiki ų sen., 134. 440 fragmentai Paminklas Plung ės r. sav. Jazdauskiški ų k., Žemai čių 135. 5494 Piliakalnis, vad. Pilale Registrinis Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Žerni ų k., Žemai čių Kalvarijos 136. 33598 Žerni ų piliakalnis Registrinis sen., Plung ės r. sav. Varkali ų k., Nausodžio sen., 137. 24011 Varkali ų piliakalnis su gyvenviete Paminklas Plung ės r. sav. Plateli ų žyd ų žudyni ų vieta ir Plateli ų k., Plateli ų sen., 138. 37973 kapas Registrinis Plung ės r. sav. Jazdauskiški ų k., Žemai čių 139. 2497 Senkapiai II Registrinis Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Gegr ėnų k., Žemai čių 140. 17180 Gegr ėnų piliakalnis Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Gintališk ės Šv. evangelisto Mato Rėžgali ų g., Gintališk ės k., 141. 442 bažny čios ir dvaro pastat ų Registrinis Plateli ų sen., Plung ės rajono komplekso klebonija sav. Plung ės žyd ų žudyni ų vieta ir Valstybės Kauš ėnų k., Nausodžio sen., 142. 11084 kapai saugomas Plung ės r. sav. Plung ės žyd ų žudyni ų vieta ir Milašai čių k., Stalg ėnų sen., 143. 33526 kapas Registrinis Plung ės r. sav. Šarnel ės k., Žemai čių 144. 11090 Poeto Vytauto Ma černio kapas Paminklas Kalvarijos sen., Plung ės r. sav. Žvirblai čių k., Babrungo sen., 145. 2499 Senkapiai Registrinis Plung ės r. sav. Valstyb ės Šateiki ų k., Šateiki ų sen., 146. 16189 Šateiki ų kapinynas saugomas Plung ės r. sav. Kalnas vad. Alkos, kitaip Aukos Valstyb ės Gilai čių k., Plateli ų sen., 147. 5477 kalnu saugomas Plung ės r. sav. Salant ų žyd ų žudyni ų vieta ir Šateiki ų R ūdai čių k., Plateli ų 148. 11089 kapas Registrinis sen., Plung ės rajono sav. Stalg ėnų k., Stalg ėnų sen., 149. 5486 Stalg ėnų piliakalnis Paminklas Plung ės r. sav. Nugari ų k., Paukštaki ų sen., 150. 5461 Nugari ų piliakalnis, vad. Pilale Registrinis Plung ės r. sav. Lekem ės piliakalnis su Lekem ės k., Stalg ėnų sen., 151. 23969 gyvenviete Paminklas Plung ės r. sav. Meds ėdži ų piliakalnis su Plateli ų k., Plateli ų sen., 152. 39366 priešpiliu Registrinis Plung ės r. sav. Žemai čių Kalvarijos mstl., 153. 1558 Žemai čių Kalvarijos sakralini ų Paminklas Žemai čių Kalvarijos sen., statini ų ansamblis Plung ės rajono sav. Babrung ėnų k., Babrungo sen. , 154. 5458 Senkapis Registrinis Plung ės r. sav. Rietavo savivaldyb ė Lietuvos partizan ų kautyni ų ir Gir ėnų k., Rietavo sen., 155. 38835 žūties vieta Registrinis Rietavo sav. Valstyb ės Užupi ų k., Rietavo sen., 156. 5466 Kalnas vad. Alkos kalnu saugomas Rietavo sav.

109 Valstyb ės Pupžiubi ų k., Tver ų sen., 157. 21221 Akmuo, vad. Velnio akmeniu saugomas Rietavo sav. Pauški ų k., Rietavo sen., 158. 5465 Piliakalnis Registrinis Rietavo sav. Valstyb ės Spraudžio k., Rietavo sen., 159. 2493 Spraudžio, Meški ų pilkapynas saugomas Rietavo sav. Rietavo žyd ų žudyni ų vieta ir Paminij ų k., Meding ėnų sen., 160. 33525 kapas Registrinis Rietavo sav. Lopai čių k., Tver ų sen., 161. 5488 Lopai čių piliakalnis Paminklas Rietavo sav. Šiurai čių k., Tver ų sen., 162. 33887 Šiurai čių piliakalnis II Registrinis Rietavo sav. Skroblio k., Rietavo sen., 163. 5464 Piliakalnis Registrinis Rietavo sav. Lietuvos partizan ų kautyni ų ir Žadvain ų k., Rietavo sen., 164. 40467 žūties vieta Registrinis Rietavo sav. Šiurai čių piliakalnis su Šiurai čių k., Tver ų sen., 165. 23975 gyvenviete Paminklas Rietavo sav. Lopai čių akmuo su Lopai čių k., Tver ų sen., 166. 38401 plokš čiadugniu dubeniu Registrinis Rietavo sav. Telši ų rajono savivaldyb ė Koplyt ėlė su ornamentuotu Pasruoj ės k., Gad ūnavo sen., 167. 14208 kryželiu Registrinis Telši ų r. sav. Biržuv ėnų dvaro sodybos Gorski ų Biržuv ėnų k., Luok ės sen., 168. 25433 šeimos senosios kapin ės Paminklas Telši ų rajono sav. Džiugin ėnų dvaro sodybos parko Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 169. 27012 fragmentai saugomas Telši ų r. sav. Raini ų žudyni ų vietos ir Raini ų k., Viešv ėnų sen., 170. 21867 koply čios komplekso žudyni ų Paminklas Telši ų r. sav. vieta Petrai čių k., Luok ės sen., 171. 11268 Kapas Registrinis Telši ų r. sav. Luok ės žyd ų žudyni ų vieta ir Valstyb ės Gudišk ės k., Luok ės sen., 172. 21740 kapai saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Vydmant ų k., Varni ų sen., 173. 3486 Vydmant ų, Vemb ūtų piliakalnis saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Geruli ų k., Degai čių sen., 174. 21738 Telši ų žyd ų žudyni ų vieta ir kapas saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Karkliški ų k., Varni ų sen., 175. 16439 Karkliški ų senov ės gyvenviet ė VI saugomas Telši ų r. sav. Tryški ų mstl., Tryški ų sen., 176. 17115 Tryški ų miestelio istorin ė dalis Registrinis Telši ų rajono sav. Valstyb ės Skirmantišk ės k., Varni ų sen., 177. 16233 Skirmantišk ės senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Užgiri ų k., Ryšk ėnų sen., 178. 6937 Senkapis, vad. Ukrino kapeliais Registrinis Telši ų r. sav. Valstyb ės Patumši ų k., U pynos sen., 179. 16431 Patumši ų kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Karkliški ų k., Varni ų sen., 180. 16436 Karkliški ų senov ės gyvenviet ė III saugomas Telši ų r. sav.

110 Valstyb ės Tryškiai, Tryški ų sen., Telši ų r. 181. 21748 Tryški ų žyd ų senosios kapin ės saugomas sav. Valstyb ės Karkliški ų k., Varni ų sen., 182. 16435 Karkliški ų senov ės gyvenviet ė II saugomas Telši ų r. sav. Pupini ų k., Varni ų sen., Telši ų 183. 6923 Senkapis, vad. Kapukais Registrinis r. sav. Kęsų kapinynas, vad. Didvyri ų Valstyb ės Kęsų k., Varni ų sen., Telši ų r. 184. 4299 kapais saugomas sav. Valstyb ės Panaka čio k., Varni ų sen., 185. 16440 Panaka čio senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Sirai čių k., Gad ūnavo sen., 186. 742 Sirai čių dvaro sodyba saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Kveili ų k., Viešv ėnų sen., 187. 16445 Kveili ų, Ruiš ėnų kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Užmarkijos k., Gad ūnavo sen., 188. 16427 Pagudon ės kapinynas saugomas Telši ų rajono sav. Pavirvy čio k., Tryški ų sen., 189. 740 Pavirvy čio dvaro sodyba Paminklas Telši ų r. sav. Valstyb ės Virm ėnų k., Nevar ėnų sen., 190. 21454 Kalnas vad. Paontšvest ės kalnu saugomas Telši ų r. sav. Nevar ėnų žyd ų žudyni ų vieta ir Valstyb ės Šiliški ų k., Nevar ėnų sen., 191. 21746 kapas II saugomas Telši ų r. sav. Varni ų senov ės gyvenviet ė vad. Valstyb ės Varniai, Varni ų sen., Telši ų r. 192. 16444 Vaišnoriaus sala saugomas sav. Valstyb ės Sakal ų I k., Viešv ėnų sen., 193. 21742 Žyd ų žudyni ų vieta ir kapai saugomas Telši ų r. sav. Šiliški ų k., Nevar ėnų sen., 194. 14234 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Valstyb ės Mileiki ų k., Ryšk ėnų sen., 195. 6933 Kalnas vad. Skleny čkalniu saugomas Telši ų r. sav. Užmarkijos k., Gad ūnavo sen., 196. 2526 Senov ės gyvenviet ė Registrinis Telši ų rajono sav. Visgini ų k., Upynos se n., 197. 2525 Senkapiai Registrinis Telši ų r. sav. Valstyb ės Karkliški ų k., Varni ų sen., 198. 16434 Karkliški ų senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Senkapis su XV -XVI m.e.a. gr. Pagerman čio k., Gad ūnavo 199. 3471 kp. Registrinis sen., Telši ų r. sav. Valstyb ės Patumšali ų k., Viešv ėnų sen., 200. 16234 Patumšali ų kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Padvari ų etnoarchitekt ūrin ė Valstyb ės Padvari ų k., Varni ų sen., Telši ų 201. 28245 sodyba saugomas r. sav. Valstyb ės Muitai čių k., Ryšk ėnų sen., 202. 16430 Muitai čių kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Pagerman čio k., Gad ūnavo 203. 14206 Koplyt ėlė Registrinis sen., Telši ų r. sav. Kalnas vad. Pan ų kalnu, kitaip Valstyb ės Pasruoj ės k., Gad ūnavo sen., 204. 3472 Mergakalniu saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Mažojo Pal ūks čio k., Varni ų 205. 3483 Alkviet ė vad. Alkos kakta saugomas sen., Telši ų r. sav.

111 Valstyb ės Br ėviki ų k., Gad ūnavo sen., 206. 26998 Br ėviki ų dvaro sodyba saugomas Telši ų r. sav. Raini ų k., Viešv ėnų sen., 207. 11272 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta I Registrinis Telši ų r. sav. Paplienijos piliakalnis su Valstyb ės Paplienijos k., Žar ėnų sen., 208. 24529 gyvenviete saugomas Telši ų r. sav. Eivyd ų pilkapynas, vad. Milžin ų Valstyb ės Irkini ų k., Als ėdži ų sen., 209. 16317 kapais saugomas Plung ės rajono sav. Didži ųjų Burbiški ų piliakalnis Valstyb ės Didži ųjų Burbiški ų k., Varni ų 210. 3478 vad. Moterai čiu saugomas sen., Telši ų r. sav. Biržuv ėnų piliakalnis su Valstyb ės Biržuv ėnų k., Luok ės sen., 211. 24523 gyvenviete saugomas Telši ų r. sav. Žvejelišk ės akmens a. Pabiržulio k., Varni ų sen., 212. 17345 gyvenviet ė I Registrinis Telši ų rajono sav. Nevar ėnų žyd ų žudyni ų vieta ir Valstyb ės Šiliški ų k., Nevar ėnų sen., 213. 21747 kapas saugomas Telši ų r. sav. Skliaus čių k., Luok ės sen., 214. 14212 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Kin čiuli ų k., Luok ės sen., 215. 14214 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Kalnas vad. Garb ės kalneliu, Valstyb ės Pakapi ų k., Viešv ėnų sen., 216. 3489 kitaip Sterbl ės kalneliu saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Sakal ų I k., Viešv ėnų sen., 217. 3491 Kalnas vad. Alkos kalnu saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Karkliški ų k., Varni ų sen., 218. 16438 Karkliški ų senov ės gyvenviet ė V saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 219. 733 Džiugin ėnų dvaro sodyba saugomas Telši ų r. sav. Pasruoj ės k., Gad ūnavo sen., 220. 14207 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Biržuv ėnų k., Luok ės sen., 221. 730 Biržuv ėnų dvaro sodyba Paminklas Telši ų rajono sav. Valstyb ės Pabiržulio k., Varni ų sen., 222. 3474 Kalnas vad. Alkos kalnu saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 223. 2565 Džiugin ėnų, Sirai čių kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 224. 30347 Džiugin ėnų senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Raini ų žudyni ų vietos ir Raini ų k., Viešv ėnų sen., 225. 21854 koply čios kompleksas Paminklas Telši ų r. sav. Valstyb ės Biržuv ėnų k., Luok ės sen., 226. 2528 Biržuv ėnų senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Muitai čių k., Ryšk ėnų sen., 227. 3480 Kalnas vad. Alka saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Tryškiai, Tryški ų sen., Telši ų r. 228. 743 Tryški ų dvaro sodyba saugomas sav. Pagirgžd ūč io piliakalnis II su Valstyb ės Pagirgžd ūč io k., Varni ų sen., 229. 24521 gyvenviete saugomas Telši ų r. sav. Džiugin ėnų piliakalnis su Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 230. 24527 gyvenviete saugomas Telši ų r. sav.

112 Valstyb ės Vilk ų k., Ryšk ėnų sen., Telši ų 231. 21457 Kalnas, vad. Dievo kr ėslo kalnu saugomas rajono sav. Valstyb ės Daktarišk ės k., Varni ų sen., 232. 16432 Daktarišk ės senov ės gyvenviet ė saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Buož ėnų k., Gad ūnavo sen., 233. 24517 Buož ėnų piliakalnis su gyvenviete saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Raini ų k., Viešv ėnų sen., 234. 21739 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta II saugomas Telši ų r. sav. Pagirgžd ūč io piliakalnis, vad. Pagirgžd ūč io k., Varni ų sen., 235. 3484 Girgžd ūtės kalnu Paminklas Telši ų r. sav. Buiši ų, Taurag ėnų piliakalnis su Valstyb ės Buiš ų k., Tryški ų sen., Telši ų r. 236. 24525 gyvenviete saugomas sav. Skurvydišk ės piliakalnis, vad. Degai čių k., Degai čių sen., 237. 33886 Pilies kalva Registrinis Telši ų r. sav. Žaduv ėnų k., Luok ės sen., 238. 13031 Pilkapiai Registrinis Telši ų r. sav. Širm ės piliakalnis ir senov ės Janapol ės mstl., Varni ų sen., 239. 17341 gyvenviet ė Registrinis Telši ų rajono sav. Pervaini ų k., Upynos sen., 240. 14191 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Valstyb ės Sėbų k., Varni ų sen., Telši ų r. 241. 24519 Sėbų piliakalnis su gyvenviete saugomas sav. Pakapi ų k., Viešv ėnų sen., 242. 14295 Koplyt ėlė Registrinis Telši ų r. sav. Vemb ūtų k., Viešv ėnų sen., 243. 4305 Senkapis, vad. Koply čkalniu Registrinis Telši ų r. sav. Kalnas vad. Alkos, kitaip Aukos Valstyb ės Rubežai čių k., Ryšk ėnų sen., 244. 21455 kalnu saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Vemb ūtų k., Viešv ėnų sen., 245. 16448 Vemb ūtų kapinynas saugomas Telši ų r. sav. Mažojo Pal ūks čio k., Varni ų 246. 16230 Akmens a. gyvenviet ė Registrinis sen., Telši ų r. sav. Sakal ų II k. etnoarchitekt ūrin ė Valstyb ės Sakal ų II k., Viešv ėnų se n., 247. 1684 sodyba saugomas Telši ų r. sav. Šaukštelio piliakalnis vad. Šaukštelio k., Varni ų sen., 248. 3479 Spr ūdės kalnu Paminklas Telši ų r. sav. Pašatrijos piliakalnis su Pašatrijos k., Luok ės sen., 249. 24531 gyvenviete Paminklas Telši ų r. sav. Getaut ės piliak alnis, vad. Valstyb ės Getaut ės k., Viešv ėnų sen., 250. 3487 Getaut ės pilimi saugomas Telši ų r. sav. Valstyb ės Kurš ų k., Luok ės sen., Telši ų r. 251. 16428 Kurš ų kapinynas saugomas sav. Kuodži ų alkakalnis vad. Valstyb ės Kuodži ų k., Ryškėnų sen., 252. 6932 Vorkalniu saugomas Telši ų r. sav. Biržulio S ąsmaukos 3-čia akmens Karkliški ų k., Varni ų sen., 253. 21456 a. gyvenviet ė Registrinis Telši ų r. sav. Koplyt ėlė su ornamentuotu Pasruoj ės k., Gad ūnavo sen., 254. 14208 kryželiu Registrinis Telši ų r. sav. Biržuv ėnų dvaro sodybos Gorski ų Biržuv ėnų k., Luok ės sen., 255. 25433 šeimos senosios kapin ės Paminklas Telši ų rajono sav.

113 Džiugin ėnų dvaro sodybos parko Valstyb ės Džiugin ėnų k., Gad ūnavo sen., 256. 27012 fragmentai saugomas Telši ų r. sav. Raini ų žudyni ų vietos ir koply- Paminklas Raini ų k., Viešv ėnų sen., 257. 21867 čios komplekso žudyni ų vieta Telši ų r. sav. Petrai čių k., Luok ės sen., 258. 11268 Kapas Registrinis Telši ų r. sav.

8 priedas

KERTINI Ų MIŠKO BUVEINI Ų (KMB) SĄRAŠAS PAGAL SAVIVALDYBES

Buvusi mišk ų KMB - KMB Nr. ur ėdija Girininkija KMB tipas Potencialios Plotas, ha Mažeiki ų rajono savivaldyb ė 426606 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 2,44 426605 Mažeiki ų Mažeiki ų K2 0,12 396802 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 3,37 366710 Mažeiki ų Renavo B1 3,07 366502 Mažeiki ų Renavo B1 0,48 386620 Mažeiki ų Renavo D3 3,39 386621 Mažeiki ų Renavo B1 1,39 416703 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 0,72 416802 Mažeiki ų Mažeiki ų K1 0,02 417003 Mažeiki ų Mažeiki ų B1 1,87 417002 Mažeiki ų Mažeiki ų K1 0,02 417001 Mažeiki ų Mažeiki ų L 0,37 406719 Mažeiki ų Mažeiki ų D3 0,24 406718 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 5,18 406717 Mažeiki ų Mažeiki ų A2 0,42 377008 Mažeiki ų Ruzg ų D1 1,44 377009 Mažeiki ų Ruzg ų D1 0,33 376901 Mažeiki ų Ruzg ų D1 1,23 387002 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 1,18 387001 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 4,23 397001 Mažeiki ų Mažeiki ų B1 1,31 356612 Mažeiki ų Renavo B1 16,18 416901 Mažeiki ų Mažeiki ų B1 0,93 407001 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 0,57 357003 Mažeiki ų Ruzg ų C2 5,14 426505 Mažeiki ų Kap ėnų C1 6,06 376410 Mažeiki ų Sedos C3 1,34 376412 Mažeiki ų Sedos C1 4,09 376413 Mažeiki ų Sedos C2 4,54

114 376414 Mažeiki ų Sedos C2 1,67 366711 Mažeiki ų Renavo A1 0,76 357101 Mažeiki ų Ruzg ų D1 2,82 367101 Mažeiki ų Ruzg ų D3 2,5 357102 Mažeiki ų Ruzg ų H2 0,55 367102 Mažeiki ų Ruzg ų K1 0,02 367104 Mažeiki ų Ruzg ų D1 3,54 406505 Mažeiki ų Kap ėnų B1 0,74 406504 Mažeiki ų Kap ėnų K1 0,03 416405 Mažeiki ų Kap ėnų B2 1,89 416404 Mažeiki ų Kap ėnų D3 1,6 406406 Mažeiki ų Kap ėnų B1 1,13 406405 Mažeiki ų Kap ėnų B1 0,2 406404 Mažeiki ų Kap ėnų K1 0,04 406403 Mažeiki ų Kap ėnų L 0,46 416504 Mažeiki ų Kap ėnų D3 1,46 416503 Mažeiki ų Kap ėnų D3 1,23 416502 Mažeiki ų Kap ėnų D1 1,87 406615 Mažeiki ų Kap ėnų D1 3,03 416601 Mažeiki ų Kap ėnų D1 1,59 357002 Mažeiki ų Ruzg ų L 3,8 376501 Mažeiki ų Bal ėnų B2 2,16 376603 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,13 386507 Mažeiki ų Bal ėnų B2 0,46 386512 Mažeiki ų Bal ėnų J2 1,23 386506 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,1 386504 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,13 386503 Mažeiki ų Bal ėnų C4 0,53 386509 Mažeiki ų Bal ėnų B2 0,54 386602 Mažeiki ų Bal ėnų J1 1,2 386608 Mažeiki ų Bal ėnų B1 0,36 386605 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,13 386604 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,16 386603 Mažeiki ų Bal ėnų J1 1,09 386606 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,47 386609 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,99 386607 Mažeiki ų Bal ėnų J1 1,09 386612 Mažei ki ų Bal ėnų J4 0,24 386610 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,47 386611 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,08 386617 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 386615 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 386613 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,16 386614 Mažeiki ų Bal ėnų C4 1,27 386618 Mažeiki ų Bal ėnų F4 2,69 386619 Mažeiki ų Bal ėnų F4 2,81 115 386704 Mažeiki ų Bal ėnų J2 0,82 386702 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,4 386703 Mažeiki ų Bal ėnų J1 1,46 396504 Mažeiki ų Bal ėnų C2 1,05 396503 Mažeiki ų Bal ėnų C4 0,6 396501 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 396502 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,08 396618 Mažeiki ų Bal ėnų C2 1,77 396617 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,9 396622 Mažeiki ų Bal ėnų C4 2,27 396620 Mažeiki ų Bal ėnų B1 0,82 396627 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,31 396621 Mažeiki ų Bal ėnų A1 1,14 396623 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,7 396624 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,07 396625 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,43 406601 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,11 396616 Mažeiki ų Bal ėnų J2 1,25 396630 Mažeiki ų Bal ėnų B1 0,7 396629 Mažeiki ų Bal ėnų B2 0,29 396631 Mažeiki ų Bal ėnų B1 0,63 396632 Mažeiki ų Bal ėnų B2 1,1 396634 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,13 396633 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,06 396605 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,11 396604 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,12 396606 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,08 396608 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,12 396607 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,25 396609 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,15 396610 Mažeiki ų Bal ėnų C4 1,31 396611 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,64 396612 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,14 396614 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 396613 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 396615 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,18 396619 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,06 396703 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 396702 Mažeiki ų Bal ėnų C2 0,33 396701 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,13 396801 Mažeiki ų Bal ėnų H1 1,01 406605 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,13 406604 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,1 406607 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,07 406606 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,2 406609 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,64 116 406610 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,11 406613 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,95 406611 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,58 406612 Mažeiki ų Bal ėnų B2 0,52 406602 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,16 406603 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,07 406716 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,27 406714 Mažeiki ų Bal ėnų L 1,33 406715 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,15 406712 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,07 406713 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,11 406710 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 406711 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,33 406708 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,13 406709 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,04 406704 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 406705 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,11 406706 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,1 406703 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,11 406702 Mažeiki ų Bal ėnų H1 1,52 406701 Mažeiki ų Bal ėnų D3 1,31 416701 Mažeiki ų Bal ėnų J1 0,61 416702 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,12 426604 Mažeiki ų Mažeiki ų D1 3,51 356902 Mažeiki ų Ruzg ų C1 2,11 356903 Mažeiki ų Ruzg ų A1 1,63 357001 Mažeiki ų Ruzg ų A1 0,81 366901 Mažeiki ų Ruzg ų B2 2,58 377007 Mažeiki ų Ruzg ų C1 1,02 406402 Mažeiki ų Kap ėnų C4 0,6 406503 Mažeiki ų Kap ėnų K1 0,08 406502 Mažeiki ų Kap ėnų K1 0,07 406501 Mažeiki ų Kap ėnų B1 2,63 406801 Mažeiki ų Mažeiki ų K1 0,1 416401 Mažeiki ų Kap ėnų B2 1,22 416402 Mažeiki ų Kap ėnų C1 2,38 416403 Mažeiki ų Kap ėnų D3 2,03 416501 Mažeiki ų Kap ėnų B2 3,85 416801 Mažeiki ų Mažeiki ų A1 0,66 426901 Mažeiki ų Mažeiki ų K1 0,07 406401 Mažeiki ų Kap ėnų C1 1,82 376401 Mažeiki ų Sedos B2 2,26 356801 Mažeiki ų Renavo D3 2,13 366604 Mažeiki ų Renavo D1 0,65 366605 Mažeiki ų Renavo C1 1,27 366703 Mažeiki ų Renavo C2 1,67 117 386501 Mažeiki ų Bal ėnų B2 1,29 386801 Mažeiki ų Bal ėnų D3 0,67 386805 Mažeiki ų Bal ėnų D1 2,32 386804 Mažeiki ų Bal ėnų D1 0,42 386803 Mažeiki ų Bal ėnų D3 3,37 386802 Mažeiki ų Bal ėnų B2 1,76 396601 Mažeiki ų Bal ėnų C1 0,78 396603 Mažeiki ų Bal ėnų K2 0,09 376602 Mažeiki ų Renavo J1 0,58 376601 Mažeiki ų Renavo D3 1,56 366606 Mažeiki ų Renavo B1 1,64 366607 Mažeiki ų Renavo C4 0,68 366709 Mažeiki ų Renavo D3 1,18 366705 Mažeiki ų Renavo D1 1,12 366706 Mažeiki ų Renavo D1 1,89 366707 Mažeiki ų Renavo D1 1,57 366708 Mažeiki ų Renavo D1 2,65 366704 Mažeiki ų Renavo D1 2,49 356501 Mažeiki ų Sedos K1 0,04 356601 Mažeiki ų Sedos D1 0,51 366402 Mažeiki ų Sedos C1 1,15 366501 Mažeiki ų Sedos B1 0,75 376403 Mažeiki ų Sedos C1 0,47 376402 Mažeiki ų Sedos C1 1,22 366802 Mažeiki ų Ruzg ų D3 0,6 366803 Mažeiki ų Ruzg ų D1 1,55 366804 Mažeiki ų Ruzg ų D1 1,3 366801 Mažeiki ų Renavo D1 1,93 377001 Mažeiki ų Ruzg ų D1 0,87 377002 Mažeiki ų Ruzg ų D3 0,97 377003 Mažeiki ų Ruzg ų K2 0,09 426510 Mažeiki ų Kap ėnų A1 1,01 426502 Mažeiki ų Kap ėnų B2 0,56 426501 Mažeiki ų Kap ėnų C1 2,96 426503 Mažeiki ų Kap ėnų C1 1,6 426504 Mažeiki ų Kap ėnų A2 0,78 426603 Mažeiki ų Kap ėnų D1 1,05 426601 Mažeiki ų Kap ėnų C1 1,78 426602 Mažeiki ų Kap ėnų C1 3,51 356611 Mažeiki ų Renavo D1 0,64 356602 Mažeiki ų Renavo D1 0,71 356603 Mažeiki ų Renavo D1 1,2 356604 Mažeiki ų Renavo D1 1,49 356608 Mažeiki ų Renavo E1 0,55 356605 Mažeiki ų Renavo D1 0,81 356607 Mažeiki ų Renavo D1 0,87 118 356609 Mažeiki ų Renavo D1 0,47 356610 Mažeiki ų Re navo K1 0,03 366601 Mažeiki ų Renavo D2 0,41 366602 Mažeiki ų Renavo D1 0,38 366603 Mažeiki ų Renavo D1 0,54 366701 Mažeiki ų Renavo D1 0,37 366702 Mažeiki ų Renavo D1 0,54 377004 Mažeiki ų Ruzg ų H1 0,66 376801 Mažeiki ų Ruzg ų H1 0,82 377005 Mažei ki ų Ruzg ų D1 0,9 377006 Mažeiki ų Ruzg ų D1 0,64 386701 Mažeiki ų Bal ėnų D2 0,23 386901 Mažeiki ų Ruzg ų D1 2,1 356606 Mažeiki ų Renavo D1 0,24 367103 Mažeiki ų Ruzg ų D1 1,39 396635 Mažeiki ų Bal ėnų K1 0,09 356901 Mažeiki ų Ruzg ų C1 5,31 356905 Maže iki ų Ruzg ų C1 0,93 366401 Mažeiki ų Sedos K2 0,28 377010 Mažeiki ų Ruzg ų K1 0,03 426607 Mažeiki ų Mažeiki ų K1 0,09 Plung ės rajono savivaldyb ė 335805 Telši ų Plung ės C1 2,23 305901 Telši ų Kuli ų B2 0,52 295715 Telši ų Kuli ų C1 1,12 295810 Telši ų Kuli ų C1 2,39 295809 Telši ų Kuli ų K1 0,03 305601 Telši ų Mostai čių C3 1,17 305605 Telši ų Mostai čių B1 0,78 345905 Telši ų Plung ės K2 0,26 345904 Telši ų Plung ės A1 0,29 345903 Telši ų Plung ės A1 0,18 326101 Telši ų Plateli ų K1 0,09 326102 Telši ų Plateli ų K1 0,14 326207 Telši ų Plateli ų K1 0,02 326208 Telši ų Plateli ų K1 0,03 326209 Telši ų Plateli ų K1 0,03 326210 Telši ų Plateli ų K1 0,06 326211 Telši ų Plateli ų K2 1,58 326212 Telši ų Plateli ų K1 0,02 326213 Telši ų Plateli ų K1 0,03 326246 Telši ų Plateli ų K2 0,33 326312 Telši ų Plateli ų K1 0,05 336102 Telši ų Plateli ų C1 1,42 336103 Telši ų Plateli ų A1 1,35 336104 Telši ų Plateli ų A1 1,27 119 336142 Telši ų Plateli ų A1 11,41 336141 Telši ų Plateli ų A1 7,55 336114 Telši ų Plateli ų C1 2,19 336139 Telši ų Plateli ų D3 3,6 336146 Telši ų Plateli ų C3 3,57 336115 Telši ų Plateli ų G 2,3 336116 Telši ų Plateli ų C3 1,52 336107 Telši ų Plateli ų C3 0,38 336108 Telši ų Plateli ų C2 2,64 336110 Telši ų Plateli ų A1 2,42 336109 Telši ų Plateli ų C1 2,39 336148 Telši ų Plateli ų A1 6,6 336150 Telši ų Plateli ų C1 1,44 336140 Telši ų Plateli ų E2 11,85 336149 Telši ų Plateli ų D2 5,76 336143 Telši ų Plateli ų A1 5,79 336136 Telši ų Plateli ų D2 3,46 336119 Telši ų Plateli ų G 1,44 336120 Telši ų Plateli ų G 1,27 336117 Telši ų Plateli ų G 2,43 336145 Telši ų Plateli ų A1 10,19 336144 Telši ų Plateli ų A2 6,04 336224 Telši ų Plateli ų C2 0,84 336225 Telši ų Plateli ų C1 7,63 336266 Telši ų Plateli ų A1 7,19 336226 Telši ų Plateli ų C2 7,78 336265 Telši ų Plateli ų C3 0,94 336264 Telši ų Plateli ų C3 0,95 336274 Telši ų Plateli ų A1 1,45 336275 Telši ų Plateli ų F2 2 336276 Telši ų Plateli ų C3 3,87 336271 Telši ų Plateli ų A1 18,36 336272 Telši ų Plateli ų C3 0,88 336273 Telši ų Plateli ų A1 1,38 336278 Telši ų Plateli ų A2 1,67 336279 Telši ų Plateli ų C1 1,92 336268 Telši ų Plateli ų A1 6,28 336285 Telši ų Plateli ų E2 7,01 336283 Telši ų Plateli ų E2 5,11 336280 Telši ų Plateli ų A2 15,58 336284 Telši ų Plateli ų A1 3,54 336282 Telši ų Plateli ų A2 1,62 336293 Telši ų Plateli ų A1 1,88 336290 Telši ų Plateli ų E2 1,1 336291 Telši ų Plateli ų A1 0,98 336138 Telši ų Plateli ų A1 21,41 120 336287 Telši ų Plateli ų C3 9,02 336289 Telši ų Plateli ų D3 7,29 336286 Telši ų Plateli ų A1 9,27 336205 Telši ų Plateli ų C1 1,12 336269 Telši ų Plateli ų A1 5,78 336270 Telši ų Plateli ų F2 0,85 336281 Telši ų Plateli ų E2 1,67 336297 Telši ų Plateli ų D2 13,33 336151 Telši ų Plateli ų D3 2,34 336319 Telši ų Plateli ų K1 0,05 346255 Telši ų Plateli ų A1 3,82 346252 Telši ų Plateli ų G 0,26 346211 Telši ų Plateli ų C3 1,97 346266 Telši ų Plateli ų A1 6,45 346258 Telši ų Plateli ų G 0,4 346253 Telši ų Plateli ų C3 7,88 346254 Telši ų Plateli ų G 0,43 346256 Telši ų Plateli ų A1 5,93 346251 Telši ų Plateli ų A1 12,74 346221 Telši ų Plateli ų A1 2,66 346202 Telši ų Plateli ų A1 5,69 346244 Telši ų Plateli ų G 0,27 346248 Telši ų Plateli ų C3 8,94 346246 Telši ų Plateli ų A1 7,32 336292 Telši ų Plateli ų A2 3,39 326401 Telši ų Plateli ų K1 0,09 315607 Telši ų Mostai čių C3 3,56 336414 Telši ų Plateli ų C2 1,14 336413 Telši ų Plateli ų A1 0,67 336410 Telši ų Plateli ų K2 0,03 336416 Telši ų Plateli ų C3 0,67 336409 Telši ų Plateli ų B1 0,55 346219 Telši ų Plateli ų C3 2,13 346286 Telši ų Plateli ų A1 0,34 346289 Telši ų Plateli ų A1 2,63 346213 Telši ų Plateli ų C1 0,88 346313 Telši ų Plateli ų H1 0,15 346301 Telši ų Plateli ų B2 0,71 346307 Telši ų Plateli ų K1 0,07 346310 Telši ų Plateli ų B2 0,25 346305 Telši ų Plateli ų A1 0,59 346318 Telši ų Plateli ų B2 0,65 346316 Telši ų Plateli ų B2 0,38 346315 Telši ų Plateli ų J1 0,5 346312 Telši ų Plateli ų A1 0,37 346323 Telši ų Plateli ų A1 0,51 121 346314 Telši ų Plateli ų B1 1,21 346304 Telši ų Plateli ų B1 2,82 346306 Telši ų Plateli ų B2 1,06 346327 Telši ų Plateli ų C1 0,5 346308 Telšių Plateli ų C2 0,55 346309 Telši ų Plateli ų C3 2,08 346311 Telši ų Plateli ų C2 0,19 346322 Telši ų Plateli ų A1 0,63 346404 Telši ų Plateli ų C3 0,49 346402 Telši ų Plateli ų L 0,33 346401 Telši ų Plateli ų L 0,96 346409 Telši ų Plateli ų A1 1,56 346408 Telši ų Plateli ų H2 0,26 346405 Telši ų Plateli ų C3 1,58 326295 Telši ų Plateli ų K1 0,05 326293 Telši ų Plateli ų K1 0,04 326292 Telši ų Plateli ų K1 0,04 326294 Telši ų Plateli ų K1 0,04 326239 Telši ų Plateli ų A1 1,26 326205 Telši ų Plateli ų D2 1 326242 Telši ų Plateli ų B1 1,71 326259 Telši ų Plateli ų J1 0,98 326261 Telši ų Plateli ų B1 5,1 326282 Telši ų Plateli ų K1 0,13 326291 Telši ų Plateli ų B1 2,74 326268 Telši ų Plateli ų A1 3,76 346101 Telši ų Plateli ų A1 1,11 346107 Telši ų Plateli ų K1 0,02 346278 Telši ų Plateli ų K1 0,07 346262 Telši ų Plateli ų C2 1,47 346264 Telši ų Plateli ų C3 0,6 346267 Telši ų Plateli ų C3 2,46 346118 Telši ų Plateli ų D3 1,51 346268 Telši ų Plateli ų C3 1,76 346228 Telši ų Plateli ų A1 1,26 346250 Telši ų Plateli ų J2 0,35 356205 Telši ų Plateli ų B2 1,05 356206 Telši ų Plateli ų B1 0,62 356209 Telši ų Plateli ų B2 2,34 356208 Telši ų Plateli ų M 0,16 356207 Telši ų Plateli ų H1 0,52 356103 Telši ų Plateli ų C1 0,45 356104 Telši ų Plateli ų C1 1,13 356117 Telši ų Plateli ų M 0,09 356113 Telši ų Plateli ų C1 0,62 336234 Telši ų Plateli ų A1 0,88 122 336246 Telši ų Plateli ų A1 0,4 336223 Telši ų Plateli ų A1 0,56 336262 Telši ų Plateli ų C2 1,06 336229 Telši ų Plateli ų A1 0,92 336230 Telši ų Plateli ų A1 0,62 336219 Telši ų Plateli ų A1 2,47 336336 Telši ų Plateli ų K1 0,04 336339 Telši ų Plateli ų A1 0,74 336306 Telši ų Plateli ų B1 1,16 326150 Telši ų Plateli ų B1 1,5 326157 Telši ų Plateli ų L 0,64 336121 Telši ų Plateli ų A1 4,03 336123 Telši ų Plateli ų K1 0,03 336135 Telši ų Plateli ų B1 1,71 336134 Telši ų Plateli ų B1 4,56 336133 Telši ų Plateli ų B1 1,05 336124 Telši ų Plateli ų C1 0,41 336131 Telši ų Plateli ų A1 0,35 336129 Telši ų Plateli ų A1 0,74 336132 Telši ų Plateli ų B1 0,69 316389 Telši ų Plateli ų L 0,28 356309 Telši ų Plateli ų B2 0,34 356311 Telši ų Plateli ų D3 0,3 356310 Telši ų Plateli ų K1 0,03 356320 Telši ų Plateli ų B2 0,48 356313 Telši ų Plateli ų B2 1,1 356312 Telši ų Plateli ų C1 1,64 356317 Telši ų Plateli ų M 0,21 356318 Telši ų Plateli ų B2 0,38 356316 Telši ų Plateli ų M 0,32 356304 Telši ų Plateli ų B2 0,95 326387 Telši ų Plateli ų B1 1,85 326388 Telši ų Plateli ų B1 0,75 326396 Telši ų Plateli ų J1 0,25 326311 Telši ų Plateli ų K2 0,14 326399 Telši ų Plateli ų A1 2,99 356420 Telši ų Plateli ų C3 0,67 356416 Telši ų Plateli ų B2 0,8 356408 Telši ų Plateli ų C1 0,93 356406 Telši ų Plateli ų M 0,58 356407 Telši ų Plateli ų B2 0,92 366202 Telši ų Plateli ų B2 0,87 366201 Telši ų Plateli ų K1 0,06 366204 Telši ų Plateli ų A1 0,84 366203 Telši ų Plateli ų K1 0,06 326151 Telši ų Plateli ų K1 0,05 123 315902 Telši ų Plung ės D1 0,46 315906 Telši ų Kuli ų B1 3,96 315907 Telši ų Kuli ų B2 1,77 315901 Telši ų Plung ės B1 1,04 315903 Telši ų Plung ės D1 0,5 315908 Telši ų Kuli ų B1 0,76 315905 Telši ų Plung ės D1 2,5 315904 Telši ų Plung ės D1 5,63 315909 Telši ų Kuli ų D1 4,11 325910 Telši ų Plung ės D1 8,71 325911 Telši ų Plung ės D1 1,64 325903 Telši ų Plung ės C3 2,41 325909 Telši ų Plung ės A2 3 325901 Telši ų Plung ės H2 1,13 325902 Telši ų Plung ės H2 2,66 296001 Telši ų Plateli ų D1 0,72 296002 Telši ų Plateli ų B1 2,93 306001 Telši ų Plateli ų B1 3,61 306002 Telši ų Plateli ų B1 5,12 306010 Telši ų Plateli ų D1 1,28 306004 Telši ų Kuli ų B1 2,5 306003 Telši ų Kuli ų B1 2,23 306005 Telši ų Kuli ų D1 0,69 306009 Telši ų Plateli ų H2 4,08 306006 Telši ų Kuli ų D1 3,75 306007 Telši ų Kuli ų B1 5,58 306101 Telši ų Plateli ų D3 2,37 306201 Telši ų Plateli ų B1 2,78 315801 Telši ų Kuli ų B1 0,27 315911 Telši ų Plung ės D1 0,56 335801 Telši ų Plung ės C3 3,1 335803 Telši ų Plung ės B2 2,56 335901 Telši ų Plung ės B1 2,84 345901 Telši ų Plung ės B1 4,03 346001 Telši ų Plung ės B1 2,94 356003 Telši ų Plung ės A1 1,66 356001 Telši ų Plung ės A1 2,32 356006 Telši ų Plung ės B1 1,91 356010 Telši ų Plung ės B1 0,81 356007 Telši ų Plung ės B1 3,01 356008 Telši ų Plung ės B1 1,74 356005 Telši ų Plung ės B1 0,97 356011 Telši ų Žar ėnų K1 0,07 365901 Telši ų Žar ėnų B1 1,78 316201 Telši ų Plateli ų A1 1,5 316205 Telši ų Plateli ų D3 2,77 124 316203 Telši ų Plateli ų B1 1,18 316302 Telši ų Plateli ų B1 0,55 316301 Telši ų Plateli ų B1 1,12 316303 Telši ų Plateli ų B1 4,94 346115 Telši ų Plateli ų B1 0,32 346116 Telši ų Plateli ų B1 1,13 356109 Telši ų Plung ės B1 2,05 356108 Telši ų Plung ės B1 1,45 356110 Telši ų Plung ės B1 2,41 305701 Telši ų Kuli ų C1 4,07 305802 Telši ų Kuli ų C1 2,05 305801 Telši ų Kuli ų B1 0,49 315603 Telši ų Mostai čių B2 2,21 305803 Telši ų Kuli ų C1 1,18 315703 Telši ų Kuli ų A1 0,93 315708 Telši ų Mostai čių C2 0,73 315704 Telši ų Mostai čių D2 3,91 325801 Telši ų Plung ės H1 2,14 325802 Telši ų Plung ės B1 0,4 325803 Telši ų Plung ės H2 0,98 346257 Telši ų Plateli ų A1 1,68 336227 Telši ų Plateli ų A1 22,12 336118 Telši ų Plateli ų C3 19,34 336156 Telši ų Plateli ų A1 17,29 336263 Telši ų Plateli ų A1 17,85 336206 Telši ų Plateli ų A1 1,25 336267 Telši ų Plateli ų E2 1,61 335808 Telši ų Plung ės D3 2,62 335807 Telši ų Plung ės D1 4,46 305608 Telši ų Mostai čių C1 1,62 305609 Telši ų Mostai čių A1 2,28 326391 Telši ų Plateli ų K2 0,06 345906 Telši ų Plung ės A1 1,43 345907 Telši ų Plung ės A1 1,92 325610 Rietavo Skrobl ės K1 0,03 325611 Rietavo Skrobl ės C3 1,75 285701 Telši ų Kuli ų C3 7,69 285702 Telši ų Kuli ų C3 2,43 285703 Telši ų Kuli ų B1 2,28 285704 Telši ų Kuli ų C3 1,15 295701 Telši ų Kuli ų C3 5,92 295702 Telši ų Kuli ų C1 1,83 295703 Telši ų Kuli ų C3 0,95 295704 Telši ų Kuli ų C2 0,74 295705 Telši ų Kuli ų C1 5,34 295706 Telši ų Kuli ų C3 6,29 125 295707 Telši ų Kuli ų C3 2 295708 Telši ų Kuli ų C1 1,18 295709 Telši ų Kuli ų C3 3,8 295710 Telši ų Kuli ų C3 1,7 295711 Telši ų Kuli ų C3 0,99 295712 Telši ų Kuli ų C3 1,14 295713 Telši ų Kuli ų C1 1,66 295714 Telši ų Kuli ų C3 2,09 295716 Telši ų Kuli ų K1 0,05 295717 Telši ų Kuli ų K1 0,07 295718 Telši ų Kuli ų K2 0,11 295801 Telši ų Kuli ų C3 1,5 295802 Telši ų Kuli ų C3 6,42 295803 Telši ų Kuli ų C2 6,07 295804 Telši ų Kuli ų C3 2,64 295805 Telši ų Kuli ų C2 2,11 295806 Telši ų Kuli ų C3 2,05 295807 Telši ų Kuli ų C2 5,25 295808 Telši ų Kuli ų C3 2,41 305602 Telši ų Mostai čių C1 0,8 305606 Telši ų Mostai čių C1 1,08 305607 Telši ų Mostai čių B2 0,73 305702 Telši ų Mostai čių C1 0,94 305703 Telši ų Mostai čių C1 1,36 305704 Telši ų Mostai čių C1 1,91 315601 Telši ų Mostai čių C2 1,36 315602 Telši ų Mostai čių C3 0,71 315604 Telši ų Mostai čių C3 1,23 315605 Telši ų Mostai čių C3 2,99 315606 Telši ų Mostai čių C2 0,69 315702 Telši ų Kuli ų C1 1,4 315705 Telši ų Mostai čių B2 1,93 315706 Telši ų Mostai čių C3 1,44 315707 Telši ų Mostai čių C3 2 315709 Telši ų Mostai čių K2 0,89 315710 Telši ų Mostai čių C1 0,93 315711 Telši ų Mostai čių A2 1,32 315712 Telši ų Mostai čių C2 1,69 316202 Telši ų Plateli ų B1 3,11 316204 Telši ų Plateli ų B1 1,49 325701 Telši ų Mostai čių A1 2,65 325702 Telši ų Mostai čių A2 0,55 325703 Telši ų Mostai čių A2 0,84 325904 Telši ų Plung ės A2 7,23 325905 Telši ų Plung ės A2 6,43 325906 Telši ų Plung ės A2 8,67 126 325907 Telši ų Plung ės C3 1,46 325908 Telši ų Plung ės C3 3,63 326117 Telši ų Plateli ų G 1,11 326118 Telši ų Plateli ų G 1,81 326148 Telši ų Plateli ų B1 2,47 326201 Telši ų Plateli ų A1 0,54 326202 Telši ų Plateli ų A1 2,99 326203 Telši ų Plateli ų D2 1,47 326206 Telši ų Plateli ų A1 0,91 326214 Telši ų Plateli ų A1 0,3 326215 Telši ų Plateli ų G 0,48 326216 Telši ų Plateli ų G 0,38 326217 Telši ų Plateli ų G 0,36 326252 Telši ų Plateli ų A1 2,65 326253 Telši ų Plateli ų A1 3,13 326254 Telši ų Plateli ų A2 0,59 326255 Telši ų Plateli ų A1 1,98 326260 Telši ų Plateli ų J1 2,19 326265 Telši ų Plateli ų B1 3,7 326266 Telši ų Plateli ų B1 1,81 326267 Telši ų Plateli ų B1 0,72 326204 Telši ų Plateli ų K1 0,01 326269 Telši ų Plateli ų B1 1,01 326280 Telši ų Plateli ų B1 1,18 326281 Telši ų Plateli ų B1 7,52 326285 Telši ų Plateli ų B1 13,74 326286 Telši ų Plateli ų B1 3,01 326303 Telši ų Plateli ų G 0,43 326304 Telši ų Plateli ų G 0,42 335802 Telši ų Plung ės C2 9 335804 Telši ų Plung ės C3 13,67 336101 Telši ų Plateli ų E1 1,21 336111 Telši ų Plateli ų A1 0,8 336112 Telši ų Plateli ų K1 0,14 336122 Telši ų Plateli ų C2 1,14 336125 Telši ų Plateli ų C2 0,39 336126 Telšių Plateli ų C3 0,46 336127 Telši ų Plateli ų C3 5,76 336128 Telši ų Plateli ų D3 3,53 336130 Telši ų Plateli ų C1 2,44 336201 Telši ų Plateli ų C2 1,51 336202 Telši ų Plateli ų A1 0,59 336203 Telši ų Plateli ų C2 0,72 336204 Telši ų Plateli ų A1 2,68 336207 Telši ų Plateli ų K1 0,07 336208 Telši ų Plateli ų B1 2,74 127 336209 Telši ų Plateli ų B1 11,59 336210 Telši ų Plateli ų G 1,69 336211 Telši ų Plateli ų B1 1,92 336212 Telši ų Plateli ų B1 5,14 336213 Telši ų Plateli ų A1 3,61 336214 Telši ų Plateli ų B1 2,6 336215 Telši ų Plateli ų C3 1,81 336216 Telši ų Plateli ų A1 1,15 336217 Telši ų Plateli ų A2 3,57 336218 Telši ų Plateli ų C3 6,91 336220 Telši ų Plateli ų A1 2,66 336221 Telši ų Plateli ų C1 1,07 336222 Telši ų Plateli ų A1 1,19 336231 Telši ų Plateli ų A1 0,54 336232 Telši ų Plateli ų A1 0,67 336233 Telši ų Plateli ų A1 0,9 336235 Telši ų Plateli ų A2 10,24 336236 Telši ų Plateli ų A2 1,66 336237 Telši ų Plateli ų A1 16,77 336238 Telši ų Plateli ų A1 2,46 336239 Telši ų Plateli ų C3 0,79 336240 Telši ų Plateli ų C3 0,72 336241 Telši ų Plateli ų A1 5,42 336242 Telši ų Plateli ų C3 2,57 336243 Telši ų Plateli ų C3 1,31 336244 Telši ų Plateli ų A1 2,26 336245 Telši ų Plateli ų C3 5,52 336247 Telši ų Plateli ų A1 0,71 336248 Telši ų Plateli ų C3 1,41 336249 Telši ų Plateli ų C3 14,29 336250 Telši ų Plateli ų C2 0,39 336251 Telši ų Plateli ų C3 1,45 336252 Telši ų Plateli ų A1 0,65 336253 Telši ų Plateli ų A2 1,01 336255 Telši ų Plateli ų C3 6,93 336256 Telši ų Plateli ų C3 1,29 336257 Telši ų Plateli ų D3 4,49 336258 Telši ų Plateli ų A1 1,37 336259 Telši ų Plateli ų A1 3,68 336260 Telši ų Plateli ų A1 2,91 336261 Telši ų Plateli ų A1 3,55 336277 Telši ų Plateli ų C2 2,96 336294 Telši ų Plateli ų D2 1,91 336295 Telši ų Plateli ų A1 1,58 336296 Telši ų Platelių A2 1,65 336298 Telši ų Plateli ų K2 0,23 128 336299 Telši ų Plateli ų A2 2,72 345803 Telši ų Plung ės C3 0,66 346108 Telši ų Plateli ų C3 2,17 346109 Telši ų Plateli ų C3 0,72 346110 Telši ų Plateli ų C1 1,65 346112 Telši ų Plateli ų C3 4,22 346113 Telši ų Plateli ų C1 0,95 346201 Telši ų Plateli ų C3 0,81 346204 Telši ų Plateli ų C3 1,01 346205 Telši ų Plateli ų A1 3,65 346206 Telši ų Plateli ų C1 2,58 346207 Telši ų Plateli ų C3 1,06 346210 Telši ų Plateli ų C2 0,8 346214 Telši ų Plateli ų C3 3,18 346216 Telši ų Plateli ų C3 0,36 346218 Telši ų Plateli ų C3 5,48 346220 Telši ų Plateli ų C2 0,75 346223 Telši ų Plateli ų C3 4,85 346224 Telši ų Plateli ų C1 1,06 346225 Telši ų Plateli ų C3 0,64 346226 Telši ų Plateli ų C3 1,37 346227 Telši ų Plateli ų A2 1,75 346229 Telši ų Plateli ų C3 0,68 346230 Telši ų Plateli ų C1 2,35 346232 Telši ų Plateli ų C3 4,06 346233 Telši ų Plateli ų A2 0,28 346234 Telši ų Plateli ų C1 0,42 346236 Telši ų Plateli ų C3 4,21 346237 Telši ų Plateli ų A1 0,2 346238 Telši ų Plateli ų C3 1,44 346239 Telši ų Plateli ų A2 0,94 346240 Telši ų Plateli ų C2 1,83 346241 Telši ų Plateli ų A1 0,47 346242 Telši ų Plateli ų C1 1,77 346243 Telši ų Plateli ų D3 0,82 346247 Telši ų Plateli ų A1 1,38 346249 Telši ų Plateli ų C1 0,77 346259 Telši ų Plateli ų C1 0,83 346260 Telši ų Plateli ų C3 5,73 346261 Telši ų Plateli ų C3 3,14 346263 Telši ų Plateli ų C3 3,45 346265 Telši ų Plateli ų C2 0,9 346270 Telši ų Plateli ų C3 0,99 346271 Telši ų Plateli ų C1 0,59 346272 Telši ų Plateli ų C2 0,98 346273 Te lši ų Plateli ų C2 1,94 129 346274 Telši ų Plateli ų C2 1,55 346275 Telši ų Plateli ų C3 3,27 346276 Telši ų Plateli ų C3 8,92 346277 Telši ų Plateli ų C2 0,75 346280 Telši ų Plateli ų A1 1,05 346281 Telši ų Plateli ų C3 0,64 346282 Telši ų Plateli ų C3 1,19 346283 Telši ų Plateli ų C2 0,41 346285 Telši ų Plateli ų C3 0,99 346287 Telši ų Plateli ų C1 0,68 346288 Telši ų Plateli ų C3 4,16 346290 Telši ų Plateli ų B2 0,35 346292 Telši ų Plateli ų B2 1,16 346293 Telši ų Plateli ų C3 0,57 346294 Telši ų Plateli ų C3 0,82 346296 Telši ų Plateli ų A1 3,79 346299 Telši ų Plateli ų C1 0,78 346302 Telši ų Plateli ų B2 4,1 346303 Telši ų Plateli ų K1 0,68 346324 Telši ų Plateli ų A1 4,09 356105 Telši ų Plateli ų C3 0,47 356106 Telši ų Plateli ų C1 0,65 356107 Telši ų Plateli ų C3 4,36 356211 Telši ų Plateli ų A1 4,28 356246 Telši ų Plateli ų C1 6,36 336309 Telši ų Plateli ų B1 1,27 336314 Telši ų Plateli ų C3 4,72 356202 Telši ų Plateli ų A1 0,5 Rietavo savivaldyb ė 325539 Rietavo Skrobl ės C1 1,01 335505 Rietavo Gir ėnų A1 0,29 315509 Rietavo Skrobl ės C3 4,08 365702 Rietavo Tver ų K2 0,25 365703 Rietavo Tver ų K1 0,08 365704 Rietavo Tver ų K1 0,09 365701 Rietavo Tver ų K1 0,07 325502 Rietavo Skrobl ės C1 0,66 325523 Rietavo Skrobl ės B2 0,41 325408 Rietavo Žadvaini ų C1 1,36 325401 Rietavo Žadvaini ų C1 1,26 325410 Rietavo Žadvaini ų K2 0,4 325409 Rietavo Žadvaini ų K2 0,59 335411 Rietavo Žadvaini ų A1 0,85 345501 Rietavo Tver ų A1 6,36 345602 Rietavo Skrobl ės C3 4,19 335305 Rietavo Žadvaini ų C1 0,75 130 335306 Rietavo Žadvaini ų A1 1,32 335307 Rietavo Žadvaini ų B2 0,67 335301 Rietavo Žadvaini ų K1 0,06 315501 Rietavo Skrobl ės A1 0,71 315507 Rietavo Skrobl ės A2 0,8 315502 Rietavo Skrobl ės C1 4,21 315503 Rietavo Skrobl ės A2 3,71 315506 Rietavo Skrobl ės C1 1,13 315508 Rietavo Skrobl ės A2 2,67 325542 Rietavo Skrobl ės A2 2,41 325302 Rietavo Žadvaini ų C3 1,12 315511 Rietavo Skrobl ės C1 0,09 345701 Telši ų Plung ės B1 3,77 345702 Telši ų Plung ės C3 1,75 345404 Rietavo Gir ėnų A1 3,46 335605 Rietavo Skrobl ės C3 3,46 325525 Rietavo Skrobl ės A1 0,8 325549 Rietavo Skrobl ės C1 0,25 335503 Rietavo Gir ėnų A1 2,39 315505 Rietavo Skrobl ės C3 3,2 315510 Rietavo Skrobl ės C3 0,89 325506 Rietavo Skrobl ės C1 2,15 355505 Rietavo Tver ų C1 2,07 335310 Rietavo Žadvaini ų K2 0,35 335311 Rietavo Žadvaini ų D3 0,52 345305 Rietavo Gir ėnų C2 0,59 345402 Rietavo Gir ėnų C1 1,89 345401 Rietavo Gir ėnų C1 0,73 355607 Rietavo Tver ų C3 1,78 355606 Rietavo Tver ų A1 0,61 355604 Rietavo Tver ų C3 12,24 355605 Rietavo Tver ų C3 2,74 355608 Rietavo Tver ų C2 0,88 375601 Rietavo Tver ų C3 1,77 345403 Rietavo Gir ėnų C3 2,06 375602 Rietavo Tver ų C3 2,61 325521 Rietavo Skrobl ės C1 2,11 325509 Rietavo Skrobl ės C1 1,61 325520 Rietavo Skrobl ės A1 2,23 325519 Rietavo Skrobl ės C1 0,43 325518 Rietavo Skrobl ės B2 1,41 325515 Rietavo Skrobl ės A1 3,13 325513 Rietavo Skrobl ės A1 1,32 325508 Rietavo Skrobl ės C1 0,61 325512 Rietavo Skrobl ės A2 0,5 325511 Rietavo Skrobl ės C2 6,58 131 325516 Rietavo Skrobl ės C3 1,12 325517 Rietavo Skrobl ės C3 2,5 325510 Rietavo Skrobl ės C1 1,59 325514 Rietavo Skrobl ės C3 1,93 325532 Rietavo Skrobl ės A1 1,35 325533 Rietavo Skrobl ės C2 1,68 325505 Rietavo Skrobl ės K2 0,12 325504 Rietavo Skrobl ės C3 2,2 325507 Rietavo Skrobl ės C1 1,49 335504 Rietavo Skrobl ės A1 3,46 335502 Rietavo Gir ėnų A1 0,26 325602 Rietavo Skrobl ės K1 0,06 325601 Rietavo Skrobl ės A1 3,12 325605 Rietavo Skrobl ės C3 0,95 325604 Rietavo Skrobl ės C3 0,17 325608 Rietavo Skrobl ės C3 0,39 325609 Rietavo Skrobl ės C2 5,9 335601 Rietavo Skrobl ės D3 0,55 325406 Rietavo Žadvaini ų C1 3,83 325403 Rietavo Žadvaini ų A1 2,31 325404 Rietavo Žadvaini ų A2 0,69 325405 Rietavo Žadvaini ų A2 0,75 325407 Rietavo Žadvaini ų C3 8,5 345502 Rietavo Tver ų C3 3,16 345601 Rietavo Skrobl ės A2 0,41 355501 Rietavo Tver ų C3 15,32 355502 Rietavo Tver ų C3 0,42 355504 Rietavo Tver ų B2 3,05 355503 Rietavo Tver ų C3 11,64 355601 Rietavo Skrobl ės C3 1,68 355603 Rietavo Skrobl ės C3 13,17 315504 Rietavo Skrobl ės A2 2,98 325543 Rietavo Skrobl ės C1 0,27 325541 Rietavo Skrobl ės K1 0,02 325540 Rietavo Skrobl ės K1 0,03 325301 Rietavo Žadvaini ų C2 1,21 325303 Rietavo Žadvaini ų C2 1,02 325304 Rietavo Žadvaini ų C2 2,01 325305 Rietavo Žadvaini ų A1 1,76 335410 Rietavo Žadvaini ų A1 0,59 335405 Rietavo Žadvaini ų C2 0,49 335408 Rietavo Žadvaini ų A1 1,27 335402 Rietavo Žadvaini ų A1 0,94 335604 Rietavo Skrobl ės C3 2,64 335603 Rietavo Skrobl ės A2 2,53 335602 Rietavo Skrobl ės C3 6,63 132 325607 Rietavo Skrobl ės C2 1,96 325606 Rietavo Skrobl ės C2 4,08 325531 Rietavo Skrobl ės C3 2,1 325529 Rietavo Skrobl ės C2 3,05 325526 Rietavo Skrobl ės C1 1,37 325503 Rietavo Skrobl ės A2 1,12 325528 Rietavo Skrobl ės C1 3,64 325535 Rietavo Skrobl ės A1 2,64 325536 Rietavo Skrobl ės C3 2,78 325538 Rietavo Skrobl ės C3 1,84 325537 Rietavo Skrobl ės C3 1,23 325530 Rietavo Skrobl ės C3 7,72 Telši ų rajono savivaldyb ė 436202 Kurš ėnų Tryški ų A1 2,4 436201 Kurš ėnų Tryški ų C1 1,49 436301 Kurš ėnų Tryški ų A2 4,86 436302 Kurš ėnų Tryški ų C1 2,52 436305 Kurš ėnų Tryški ų F4 1,04 385701 Telši ų Žar ėnų C1 0,5 395601 Telši ų Varni ų B2 0,78 365801 Telši ų Žar ėnų A1 3,82 365803 Telši ų Žar ėnų K1 0,05 405901 Telši ų Varni ų A2 1,75 405902 Telši ų Varni ų C3 0,5 406302 Telši ų Ubišk ės A1 0,99 426201 Telši ų Ubišk ės B1 0,96 426202 Telši ų Ubišk ės K2 0,81 376302 Telši ų Telši ų A1 1,39 376404 Telši ų Telši ų C3 0,85 386402 Telši ų Telši ų K1 0,05 386401 Telši ų Telši ų B1 1,98 386502 Telšių Telši ų B1 0,6 396401 Telši ų Telši ų B2 1,57 396402 Telši ų Telši ų C1 0,82 396403 Telši ų Telši ų B1 4,18 396405 Telši ų Telši ų A1 1,96 406201 Telši ų Ubišk ės B1 1,51 406202 Telši ų Ubišk ės C3 1,99 416301 Telši ų Ubišk ės C1 1,07 356101 Telši ų Telši ų C3 8,25 366002 Telši ų Telši ų B1 2,17 366001 Telši ų Telši ų C2 2,37 366103 Telši ų Telši ų B2 1,22 366104 Telši ų Telši ų K1 0,12 376104 Telši ų Telši ų C2 2,73 376101 Telši ų Telši ų A1 0,99 133 376102 Telši ų Telši ų B2 1,05 376103 Telši ų Telši ų B2 1,79 376105 Telši ų Telši ų A1 0,75 376107 Telši ų Telši ų B1 0,42 376108 Telši ų Telši ų B1 1,55 366206 Telši ų Telši ų B1 1,3 366207 Telši ų Telši ų B2 1,5 366205 Telši ų Telši ų A1 1,69 366303 Telši ų Telši ų A2 1,55 366301 Telši ų Telši ų B1 0,21 365802 Telši ų Žar ėnų K2 0,07 365902 Telši ų Žar ėnų C3 0,84 365903 Telši ų Žar ėnų C1 0,85 365904 Telši ų Žar ėnų C3 1,07 366102 Telši ų Telši ų C2 0,78 366302 Telši ų Telši ų C3 13,59 375901 Telši ų Žar ėnų C3 1,5 375902 Telši ų Žar ėnų C3 1,4 375903 Telši ų Žar ėnų A1 2,89 376001 Telši ų Telši ų B1 6,21 376106 Telši ų Telši ų B1 0,56 376301 Telši ų Telši ų C3 1,87 385801 Telši ų Žar ėnų C3 0,86 405801 Telši ų Varni ų C3 1,11 405903 Telši ų Varni ų C3 0,9 406001 Telši ų Ubišk ės B2 1,38 406301 Telši ų Ubišk ės B1 2,69 416001 Telši ų Ubišk ės K1 0,22

Sutrumpinim ų paaiškinimai: PAGRINDINIAI KERTINI Ų MIŠKO BUVEINI Ų TIPAI A. SAUSI IR VIDUTINIO DR ĖKINIMO SPYGLIUO ČIŲ IR MIŠR ŪS MIŠKAI A.1. Eglynai ir mišr ūs miškai su egl ėmis A.2. Pušynai ir mišr ūs miškai su pušimis B. SAUSI IR VIDUTINIO DR ĖKINIMO LAPUO ČIŲ MIŠKAI B.1. Pla čialapi ų miškai B.2. Kiti lapuo čių miškai C. ŠLAPIEJI MIŠKAI C.1. Šlapieji juodalksnynai ir beržynai C.2. Šlapieji eglynai ir mišr ūs miškai su egl ėmis C.3. Pelkiniai pušynai ir beržynai C.4. Šlapieji pla čialapi ų miškai KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS, SUSIJUSIOS SU KRAŠTOVAIZDŽIO ELEMENTAIS D. VANDENS TELKINI Ų PAKRAN ČIŲ ŠLAITAI D.1. Up ės šlaitas D.2. Ežero arba šlapyn ės šlaitas D.3. Upelio šlaitas E. L ĖKŠTI VANDENS TELKINI Ų KRANTAI (UŽLIEJAMI MIŠKAI) E.1. Upės salpa E.2. Upelio salpa E.3. Ežero krantas 134 F. KITOS VANDENS VEIKIAMOS KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS F.1. Išdži ūstan čio vandens telkinio krantas F.2. Šaltiniuota vieta F.3. Karbonatingos žemapelk ės arba dr ėgnos pievos pakraštys F.4. Bebraviet ė G. NEDIDEL ĖS SALOS IR PUSIASALIAI VANDENS TELKINIUOSE BEI ŠLAPŽEM ĖSE H. STAT ŪS ŠLAITAI H.1. Šlaitas H.2. Raguva KERTIN ĖS MIŠKO BUVEIN ĖS, SUSIJUSIOS SU PAŽAIDOMIS IR MIŠKO SUKCESIJA I. GAISRAVIET Ė

J. MEDŽIAIS APAUGUSIOS NAUDOJAMOS ARBA APLEISTOS PIEVOS IR GANYKLOS J.1. Seniai užž ėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla J.2. Neseniai užž ėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla J.3. Tebešienaujama medžiais apaugusi pieva J.4. Tebeganoma medžiais apaugusi ganykla K. MEDŽIAI MILŽINAI K1. Pavienis medis milžinas K2. Medži ų milžin ų grup ė L. SENAS PARKAS M. MIŠKO SALA DIRBAMUOSE LAUKUOSE

9 priedas

Nauding ųjų iškasen ų telkini ų ir prognozini ų ištekli ų plot ų, patenkan čių į Telši ų apskrities teritorij ą, sąrašas (2017-11-16 b ūklei)

Geologinio Eil. Telkinio Telkinio Naudingoji tyrimo Būkl ė Adresas Nr. Nr. pavadinimas iškasena etapas Kietosios naudingosios iškasenos Telši ų apskr., Telši ų r. 2196 Aklasis ežeras Dž Durp ės Naudojamas sav., Tryški ų sen. 1 Telši ų apskr., Telši ų r. 2196 Aklasis ežeras Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Tryški ų sen. Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 2 2155 Alkai Pž Sm ėlis Nenaudojamas Kalvarijos. sen. Telši ų apskr., Plung ės 3 2169 Alksn ėnai Dž Žvyras Naudojamas r. sav., Šateiki ų sen. Telši ų apskr., Plung ės 4 4635 Alksn ėnai II Dž Sm ėlis Naudojamas r. sav., Šateiki ų sen. Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 5 969 Alksnos lanka Pž Durp ės Nenaudojamas Kalvarijos sen. Telši ų apskr., Plung ės 6 2175 Als ėdžiai Dž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Als ėdži ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 7 1047 Als ėdži ų tyrai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 8 973 Aukštamiškiai Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Kuli ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 9 965 Aukštasis tyras Dž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen Babrungio Telši ų apskr., Telši ų r. 10 1038 pieva Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. 135 Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 11 2116 Bal ėnai I Dž Žvyras Naudojamas Tirkšli ų sen. Telši ų apskr., 12 3096 Bal ėnai III P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 13 2108 Bal ėnos Dž Sm ėlis Nenaudoj amas Tirkšli ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 14 2134 Baltlaukis Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 15 986 Baužišk ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 16 308 Bernotavas Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Žlibin ų sen. Telši ų apskr., 17 3094 Brandumas P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r. 2149 Brazdeikiai Dž žvyras Naudojamas sav., Ryšk ėnų sen. 18 Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r. 2149 Brazdeikiai Pž žvyras Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 19 1043 Brazdeikiai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r. 20 4768 Brizgai Dž žvyras Naudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 21 1037 Budriai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 22 2128 Buož ėnai Pž Molis Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 23 968 Burgis Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Paukštaki ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 1030 Butkai Dž Durp ės Naudojamas sav., Žar ėnų sen. 24 Telši ų apskr., Telši ų r. 1030 Butkai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 25 1850 Čekai - Žibikai Dž Molis Nenaudojamas Viekšni ų sen. Telši ų apskr., Čekai (I Mažeiki ų r. sav., 26 1853 sklypas) Dž Molis Nenaudojamas Viekšni ų sen. Telši ų apskr., Čekai (II Mažeiki ų r. sav., 27 1852 sklypas) Dž Molis Nenaudojamas Viekšni ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 28 962 Dausynai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 29 1014 Debesnas Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Deg ėsiai Telši ų apskr., Telši ų r. 30 1013 (Pabiržulis) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Deg ėsiai Telši ų apskr., Telši ų r. 31 1005 (Vartuva) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 32 993 Derkintai Dž Durp ės Naudojamas sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 33 972 Dievo kr ėslas Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Žlibin ų sen. 136 Telši ų apskr., Telši ų r. 34 2141 Dirvon ėnai Dž Žvyras Naudojamas sav., Upynos sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 35 2136 Domantas Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 36 2130 Drujos plotas P Žvyras Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., 37 2121 Dūmai čiai Dž Sm ėlis Naudojamas Mažeiki ų r. sav., Sedos sen. Telši ų apskr., Plung ės 38 988 Dvarlaukis Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Plateli ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 39 2131 Eidintai čiai Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Endriuškai čių Telši ų apskr., Plung ės 40 970 tyrai Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Plateli ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 41 959 Ežerupis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., 42 3097 Gauryliai P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 43 1050 Ge čkalnis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 2159 Gegr ėnai Dž Molis Nenaudojamas Kalvarijos sen. 44 Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 2159 Gegr ėnai Pž Molis Nenaudojamas Kalvarijos sen. Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 45 2170 Gegr ėnai Dž Žvyras Nenaudojamas Kalvarijos sen. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 46 2113 Geidžiai Dž Sm ėlis Nenaudojamas Tirkšli ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 47 2145 Gelž ė Dž Žvyras Naudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 48 2129 Geruliai Dž Molis užleistas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 49 2133 Gervainis Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Getaut ė (3 Telši ų apskr., Telši ų r. 50 2146 sklypai) Dž Žvyras Naudojamas sav., Viešv ėnų sen. Getaut ė II (I Telši ų apskr., Telši ų r. 51 2143 sklypas) Dž Žvyras Naudojamas sav., Viešv ėnų sen. Getaut ė II (II Telši ų apskr., Telši ų r. 52 2142 sklypas) Dž Sm ėlis Naudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 53 2138 Girel ės plotas P Žvyras Nenaudojamas sav., Luok ės sen. Telši ų apskr., Rietavo 54 2179 Gir ėnai Dž Žvyras Nenaudojamas sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Telši ų r. 55 1036 Gražul ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. 56 Griež ė I Dž Sm ėlis Naudojamas Telši ų apskr., Mažei- 2114 ki ų r. sa v., Židik ų sen. Telši ų apskr., Mažei- 2114 Griež ė I Pž Sm ėlis Nenaudojamas ki ų r. sav., Židik ų sen. 137 Telši ų apskr., Mažei- 57 2115 Griež ė III Pž Žvyras Nenaudojamas ki ų r. sav., Židik ų sen. Telši ų apskr., 58 3093 Gr ūst ės miškas P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 59 1871 Gudai Pž Žvyras Nenaudojamas Viekšni ų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Rietavo 2172 Jaup ėnai Dž žvyras Naudojamas sav., Rietavo sen 60 Sm ėlis ir Telši ų apskr., Rietavo 2172 Jaup ėnai Pž žvyras Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 2152 Jod ėnai Dž Žvyras Naudojamas r. sav., Babrungo sen. 61 Telši ų apskr., Plung ės 2152 Jod ėnai Pž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Babrungo sen. Jogaudai (II Telši ų apskr., Plung ės 62 2180 sklypas) Dž Žvyras užleistas r. sav., Paukštaki ų sen. Jogaudai III (I Telši ų apskr., Plung ės 63 2154 sklypas) Pž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Paukštaki ų sen. Jogaudai III (II Telši ų apskr., Plung ės 64 2153 sklypas) Pž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Paukštaki ų sen. Telši ų apskr., Plung ės 65 310 Jomun čių tyras Dž Durp ės Naudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 66 1019 Judr ėnai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 67 971 Juodasis tyras Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Als ėdži ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 68 1007 Juod ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 69 976 Juodeikiai I Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Paukštaki ų sen. Telši ų apskr., Plung ės 70 981 Juodpelk ė Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Platelių sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 71 1323 Kag ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. Kalakutišk ė Telši ų apskr., Rietavo 72 978 (Kaugalis) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 2195 Kalniškiai Dž Sm ėlis Naudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. 73 Telši ų apskr., Plung ės 2195 Kalniškiai P Sm ėlis Nenaudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 74 307 Kalniškiai Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Žlibin ų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 75 2151 Kauš ėnai Dž žvyras Naudojamas r. sav., Nausodžio sen. Telši ų apskr., Mažei- 76 1861 Kegriai Dž Žvyras Naudojamas ki ų r. sav., Viekšni ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 77 400 Kermušija Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 78 1017 Kęstai čiai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Mažei- 79 2119 Kirkai Dž Žvyras Nenaudojamas ki ų r. sav., Reivy čių sen. 138 Telši ų apskr., Telši ų r. 80 1010 Kirkliai Dž Durp ės Nenaudojamas sav., Upynos sen. Kyvai čiai - Telši ų apskr., Telši ų r. 998 Šil ų tyras Dž Durp ės Naudojamas sav., Varni ų sen. 81 Kyvai čiai - Telši ų apskr., Telši ų r. 998 Šil ų tyras Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 82 4485 Krapštikiai Dž žvyras Naudojamas r. sav., Als ėdži ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 83 304 Kungiai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Daug ėdų sen. Telši ų apskr., 84 3081 Kuodžiai I P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Sm ėlis ir Telši ų apskr., 85 2120 Kušl ėnai Dž žvyras Naudojamas Mažeiki ų r. sav., Reivy čių sen. Telši ų apskr., Rietavo 86 2178 Labardžiai Dž Žvyras Naudojamas sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Rietavo 87 2166 Labardžiai II Dž Sm ėlis Nenaudojamas sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Telši ų r. 88 1024 Lauksod ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 89 1046 Laukst ėnai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Degai čių sen. Telši ų apskr., Rietavo 90 967 Letausas Dž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Telši ų r. 91 2125 Lieplauk ė Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Rietavo 92 2294 Lioliai Dž Žvyras Nenaudojamas sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Rietavo 93 301 Lioliai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 94 1040 Lūkstas Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., 95 3084 Mantvidžiai P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 96 1020 Mastupis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., 97 3083 Mažeikiai P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Mažieji Telši ų apskr., Plung ės 98 300 Mostai čiai Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Kuli ų sen. 99 960 Meding ėnų Dž Durp ės Naudojamas Telši ų apskr., Rietavo tyras sav., Rietavo sen Telši ų apskr., Telši ų r. 100 2132 Medsodis Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 101 1015 Medsodis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. (Lelai) Telši ų apskr., 102 2441 Medžialenk ė Dž Sapropelis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., 103 2117 Meinoriai Pž Žvyras Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., Tirkšli ų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 104 3969 Milašai čiai II Dž žvyras Naudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. 139 Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 105 4512 Milašai čiai III Dž žvyras Naudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 106 2167 Naru čiai Dž Sm ėlis ir Naudojamas r. sav., Žlibin ų sen. žvyras Telši ų apskr., Rietavo 107 977 Paaitr ės tyras Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 108 3210 Pabalv ė Dž Žvyras Naudojamas sav., Tryški ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 109 992 Pabalv ė Dž Durp ės Naudojamas sav., Tryški ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 110 1016 Paežeriai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Nevar ėnų sen. 4132 Pagermantis Dž Sm ėlis ir Naudojamas Telši ų apskr., Telši ų r. 111 žvyras sav., Gad ūnavo sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r.

4132 Pagermantis P žvyras Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 112 1042 Pagiral ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Luok ės sen. Telši ų apskr., Plung ės 113 2157 Paišiotai Pž Molis Nenaudojamas r. sav., Paukštaki ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 114 1018 Pakalniškiai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Pakastuvos Telši ų apskr., Plung ės 115 983 pr ūdas Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Plateli ų sen. Telši ų apskr., 116 3075 Pal ūšė P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Parakalnio Mažeiki ų r. sav., 117 21 11 plotas P Sm ėlis Nenaudojamas Židik ų sen. Telši ų apskr., Parakalnis Mažeiki ų r. sav., 928 (Dautarai) Dž Durp ės Nenaudojamas Židik ų sen. 118 Telši ų apskr., Parakalnis Mažeiki ų r. sav., 928 (Dautarai) Pž Durp ės Nenaudojamas Židik ų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 119 2137 Patekl ėnai Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Tryški ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 120 305 Pempyn ė I Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Rietavo 121 1352 Pempyn ė II Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 122 980 Pempyn ė III Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Kuli ų sen.

Telši ų apskr., Telši ų r. 123 1009 Piešta Dž Durp ės Nenaudojamas sav., Upynos sen.

Telši ų apskr., 124 936 Piev ėnai Pž Durp ės Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., Tirkšli ų sen. Telši ų apskr., 125 3091 Pievis P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., 126 3077 Pikeliai P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. 140 Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Žemai čių 127 2158 Platakiai Dž Molis Nenaudojamas Kalvarijos sen. 128 2176 Plateliai Dž Sm ėlis Naudojamas Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Plateli ų sen. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 934 Plinkš ės Dž Durp ės Naudojamas Šerkšn ėnų sen. 129 Telšių apskr., Mažeiki ų r. sav., 934 Plinkš ės Pž Durp ės Nenaudojamas Šerkšn ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 2140 Plinkšiai Dž Sm ėlis Naudojamas sav., Gad ūnavo 130 2140 Plinkšiai P Sm ėlis Nenaudojamas Telši ų apskr., Telši ų r. sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 2163 Plung ė Dž Sm ėlis Nenaudojamas r. sav., Babrungo 131 Telši ų apskr., Plung ės 2163 Plung ė P Sm ėlis Nenaudojamas r. sav., Babrungo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 132 1032 Pluotin ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 133 1035 Pupiniai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 134 974 Raistinis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Telši ų apskr., Plung ės 135 3416 Raišai čiai Dž Žvyras Naudojamas r. sav., Paukštak Telši ų apskr., Plung ės 136 299 Rapšai čiai Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. Telši ų apskr., Raudonbal ė Mažeiki ų r. sav., 137 932 (Žadeikiai) Dž Durp ės Naudojamas Sedos s Telši ų apskr., 138 930 Raudonoji Dž Durp ės Naudojamas Mažeiki ų r. sav., Sedos s Telši ų apskr., Plung ės 139 963 Reiski ų tyras Dž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Kuli ų sen. Telši ų apskr., 140 3076 Ritin ė P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 141 2139 Rubežai čiai Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r. 142 4486 Ruiš ėnai Dž žvyras Naudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., 143 290 Rup ėkiai Pž Durp ės Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., Šerkšn ėnų sen. Seda (ežere, Telši ų apskr., 144 2442 nemastelinis) Pž Sapropelis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. 145 3082 Senmiest ė P Sm ėlis Nenaudojamas Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 146 1029 Sydeklis Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 147 1856 Skleipiai Dž Žvyras Naudojamas Viekšni ų sen. 141 Telši ų apskr., 148 3088 Spurganai P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Plung ės 149 302 Stalgas Pž Durp ės Nenaudojamas r. sav., Stalg ėnų sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 150 2148 Stanišk ė Dž Žvyras Naudojamas sav., Luok ės sen. Telši ų apskr., Rietavo 151 2177 Stumbr ė Dž Žvyras Naudojamas sav., Rietavo sen 2147 Survilai Dž Sm ėlis ir Naudojamas Telši ų apskr., Telši ų r. 152 žvyras sav., Viešv ėnų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Telši ų r. 2147 Survilai Pž žvyras Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., 153 3095 Šarkupis P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 154 401 Šašai čiai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Degai čių sen. Šėmai Telši ų apskr., Telši ų r. 155 403 (Klimba) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Telši ų apskr., 156 3092 Terasa P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Tirkšli ų Telši ų apskr., 157 3090 miškas I P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Tirkšli ų Telši ų apskr., 158 3089 miškas II P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Ut ėlė Telši ų apskr., Telši ų r. 159 1012 (Pastervis) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Užkulis Telši ų apskr., Telši ų r. 160 1045 (Užgiriai) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Varni ų sen. Telši ų apskr., 162 2110 Užliekn ės P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., plotas Tirkšli ų sen. 162 935 Užmarkija Pž Durp ės Nenaudojamas Telši ų apskr., Mažei- ki ų r. sav., Sedos sen. Telši ų apskr., Rietavo 163 4136 Užpeliai Dž Sm ėlis Naudojamas sav., Meding ėnų sen. 164 309 Užupio Tyras Pž Durp ės Nenaudojamas Telši ų apskr., Plung ės r. sav., Paukštaki ų sen. Vadaksties Telši ų apskr., 165 929 pelk ė Pž Durp ės Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., Laižuvos sen. 3078 Varduva Dž Sm ėlis ir Naudojamas Telši ų apskr., Mažei- žvyras ki ų r. sav., Židik ų sen. 166 Telši ų apskr., 3078 Varduva P Sm ėlis ir Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., žvyras Židik ų sen.

Telši ų apskr., 167 3079 Varduva I P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., 168 3080 Varduva II P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 169 2118 Vebris Dž Žvyras Nenaudojamas Tirkšli ų sen. 170 2123 Venta Dž Molis Užleistas Telši ų apskr., Mažei- ki ų r. sav., Židik ų sen. 142 Telši ų apskr., 171 1857 Viekšni ų P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav., plotas Viekšni ų sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 172 4767 Vieštov ėnai Dž žvyras Naudojamas r. sav., Nausodžio sen. Viešv ėnai I (2 Telši ų apskr., Telši ų r. 173 2135 sklypai) Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Viešv ėnų sen. Vigantiškiai Telši ų apskr., Telši ų r. 2144 IV Dž Žvyras Naudojamas sav., Gad ūnavo sen. 174 Vigantiškiai Telši ų apskr., Telši ų r. 2144 IV Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Telši ų apskr., Telši ų r. 2126 Vigantiškiai V Dž Žvyras Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. 175 Telši ų apskr., Telši ų r.

2126 Vigantiškiai V Pž Žvyras Nenaudojamas sav., Gad ūnavo sen. Vigantiškiai Telši ų apskr., Telši ų r. 176 4879 VI Dž Žvyras Naudojamas sav., Gad ūnavo sen. Vilkai čiai Telši ų apskr., Telši ų r. 177 1023 (Katinas) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Ryšk ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 2171 Visvainiai Dž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Plateli ų sen. 178 Telši ų apskr., Plung ės 2171 Visvainiai Pž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Plateli ų sen. Telši ų apskr., Rietavo 179 979 Vitkiliai Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen. Sm ėlis ir Telši ų apskr., Plung ės 180 2168 Vydeikiai Dž žvyras Naudojamas r. sav., Šateiki ų sen. Telši ų apskr., Plung ės 181 2150 Vydeikiai III Pž Žvyras Nenaudojamas r. sav., Šateiki ų sen. Žali ūkės pieva Telši ų apskr., Telši ų r. 182 396 (Girkantišk ės) Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., Plung ės 183 2174 Žalnierkalnis Dž Žvyras Naudojamas r. sav., Babrungo sen. 184 2127 Žar ėnai Pž Žvyras Nenaudojamas Telši ų apskr., Telši ų r. sav., Žar ėnų sen. Telši ų apskr., 2109 Žemal ė Dž Sm ėlis Naudojamas Mažeiki ų r. sav., 185 Šerkšn ėnų sen. Telši ų apskr.,

Mažeiki ų r. sav., 2109 Žemal ė Pž Sm ėlis Nenaudojamas Šerkšn ėnų sen. Telši ų apskr., 186 3085 Žemal ė I P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., 187 3086 Žemal ė II P Sm ėlis Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav. 188 3087 Žemal ė III P Sm ėlis Nenaudojamas Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav. Telši ų apskr., Mažeiki ų r. sav., 189 2112 Žemalupis Dž Sm ėlis užleistas Šerkšn ėnų sen.

Telši ų apskr., Rietavo 190 975 Žydpelk ė Pž Durp ės Nenaudojamas sav., Rietavo sen.

143 Angliavandeniliai Telši ų apskr., Plung ės 1 1851 Ablinga Dž Nafta Naudojamas r. sav. Telši ų apskr., Telši ų r. 2 2184 Nr8 P Nafta Nenaudojamas sav., Telši ų apskr., 3 2164 Pl ėnaki ų P Nafta Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav Telši ų apskr., Plung ės 4 1928 Plung ė Pž Nafta Nenaudojamas r. sav. Telši ų apskr., Plung ės 5 2183 Svirpli ų P Nafta Nenaudojamas r. sav. Telši ų apskr., 6 2161 Viekšniai P Nafta Nenaudojamas Mažeiki ų r. sav Telši ų apskr., Plung ės 7 2182 Žlibin ų P Nafta Nenaudojamas r. sav.

Paaiškinimai: Dž detaliai išžvalgyti ištekliai parengtiniai išžvalgyti Pž ištekliai prognozini P ai ištekliai

Pareng ė J. Gudonyt ė, 2017-11-17

144