KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Parengė: UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT grupė)
2011 04 21
UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” J. Jasinskio g. 16, LT – 01112, Vilnius, Lietuva Tel.: (+370 5) 25 26 225, faks.: (+370 5) 25 26 226 El. paštas: [email protected], http:// www.ekt.lt
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
TURINYS
ĮVADAS ...... 3 NAUDOJAMOS SĄVOKOS ...... 5 1. ESAMOS TURIZMO SITUACIJOS ANALIZĖ KLAIPĖDOS RAJONE ...... 6 2. TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ANALIZĖ ...... 10 2.1. TURIZMO SISTEMOS SUDĖTINGUMAS ...... 10 2.2. NACIONALINIO LYGMENS TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS ...... 10 2.3. RAJONO LYGMENS TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ANALIZĖ ...... 18 3. KONKURENCINĖS APLINKOS ANALIZĖ ...... 25 3.1. KEMPINGŲ TINKLAS EUROPOJE ...... 25 3.2. KEMPINGŲ TINKLAS KAIMYNINĖSE VALSTYBĖSE ...... 27 3.3. KEMPINGŲ TINKLAS IR KLASIFIKAVIMAS LIETUVOJE ...... 29 3.4. KEMPINGŲ IŠSIDĖSTYMAS LIETUVOS PAJŪRYJE IR KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTĖSE ...... 37 4. KEMPINGŲ ĮRENGIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ALTERNATYVŲ VERTINIMAS ..... 42 4.1. KEMPINGŲ TERITORIJŲ ATRANKA IR TINKAMUMO KRITERIJAI ...... 42 4.2. KEMPINGŲ IR STOVYKLAVIEČIŲ ĮRENGIMUI TINKAMŲ TERITORIJŲ PARINKIMAS ...... 44 4.3. KEMPINGŲ IR STOVYKLAVIEČIŲ ĮRENGIMUI PATRAUKLIAUSIŲ TERITORIJŲ KLAIPĖDOS RAJONE GALIMYBIŲ VERTINIMAS ...... 50 4.3.1. KEMPINGŲ ĮRENGIMUI TINKAMŲ SKLYPŲ IR TERITORIJŲ ANALIZĖ ...... 50 4.3.2. STOVYKLAVIEČIŲ ĮRENGIMUI TINKAMŲ SKLYPŲ IR TERITORIJŲ ANALIZĖ ...... 58 4.4. TERITORIJŲ TINKAMUMAS KEMPINGŲ IR STOVYKLAVIEČIŲ ĮRENGIMUI REKREACINIO IR TURISTINIO PATRAUKLUMO ATŢVILGIU ...... 62 5. KEMPINGŲ ĮRENGIMUI REIKALINGOS INVESTICIJOS IR VALDYMO GALIMYBĖS .. 64 5.1. INVESTICIJŲ POREIKIS TIPINIO KEMPINGO ĮRENGIMUI ...... 64 5.2. KEMPINGŲ VALDYMO GALIMYBĖS ...... 67 5.3. INVESTICIJŲ POREIKIS KEMPINGŲ ĮRENGIMUI KLAIPĖDOS RAJONE ...... 68
IŠVADOS...... 70
PRIEDAI ...... 73
NR. 1 ...... 73 NR. 2 ...... 76 NR. 3 ...... 77 NR. 4 ...... 86 NR. 5 ...... 88 NR. 6 ...... 89 NR. 7 ...... 93
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 2
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
ĮVADAS
Kodėl plėtojamas turizmas? Turizmas plėtojamas dėl įvairių prieţasčių – visų pirma, dėl ekonominės naudos, kuri pasireiškia gerovės ir darbo vietų kūrimu. Tai lemia bendruomenės vystymąsi, meno ir amatų plėtrą, gamtos bei kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Kita vertus, negali būti ignoruojamas ir neigiamas turizmo poveikis, kurį gali sąlygoti turizmo plėtra ar turistų gausa. Turizmo traukos vietovėse, kuriose turizmas dar nėra stipriai išvystytas, planavimas gali suteikti reikiamas gaires turizmo plėtrai, o tose vietovėse, kuriose turizmas yra išvystytas, planavimas reikalingas tam, kad pagyvintų turizmo sektorių ar palaikytų jo gyvybingumą. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje planavimo poreikį lėmė intensyvi plėtra turizmui patraukliose vietovėse – kurortuose ir kurortinėse teritorijose, pajūrio zonoje, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Turizmas, nors ir galėdamas daryti neigiamą įtaką, vis dėlto daţnai yra bene pagrindinė galimybė pagerinti aplinkos, ypač kultūros paveldo vertybių, būklę, išsaugoti vietovės savitumą ar regiono kultūrinį identitetą. Vis dėlto labai svarbu, kad turizmo plėtra tenkintų ne vien turistų, bet ir vietos gyventojų poreikius, todėl siekiant į turizmo traukos vietovę (šalį, regioną, miestą ar miestelį) pritraukti daugiau turistų ir suteikti jiems geresnes sąlygas, svarbu turėti viziją, kaip turizmas tenkins bendruomenės poreikius, įvertinti turizmo plėtros teigiamą ir neigiamą poveikį, atsiţvelgti į darnaus vystymosi principus. Kas lemia sėkmingą turizmo plėtros planavimą? Turizmas – tai veikla, kuri apima įvairių suinteresuotųjų šalių veiksmus įvairiais lygmenimis, nes jie tiesiogiai ir netiesiogiai turi įtakos turizmo plėtrai. Siekiant paskatinti darnią turizmo plėtrą būtinas dialogas ir partnerystė tarp turizmo sektoriaus dalyvių. Bendradarbiavimas turi vykti jau pradiniuose turizmo planavimo etapuose. Valdţios institucijos, verslas ar visuomenė planuodami bet kokią savo veiklą turi įvertinti jos galimą poveikį aplinkai, ţmogui, bendruomenei ir kultūrai. Todėl matydami turizmo veiklos teikiamą naudą, planavimo organizatoriai turi rengti turizmo plėtros planavimo dokumentus, o numatydami galimą ţalą – ieškoti būdų kaip sumaţinti neigiamą poveikį. Efektyvus turizmo planavimas ir valdymas yra pagrindas, lemiantis, kad darnaus vystymosi priemonėmis būtų padidinta teigiama turizmo nauda ir sumaţintas neigiamas poveikis. Netinkamai planuojama ir valdoma turizmo plėtra gali daryti ţalą, o tinkamai – būti ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas. Reikia pastebėti, kad vertingi tik tokie turizmo plėtros planavimo dokumentai, kurie gali būti įgyvendinti, todėl priemonių įgyvendinimui turi būti numatytas lėšų poreikis, finansavimo šaltiniai,
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 3
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
įgyvendinimo terminai, atsakingos institucijos. Galiausiai, tik pasiekti numatyti rezultatai sudarys sąlygas įgyvendinti apsibrėţtus turizmo plėtros planavimo dokumento tikslus. Kokie šio turizmo plėtros planavimo dokumento tikslai? Nacionaliniu lygmeniu pripaţįstama, kad Lietuvoje kempingų tinklas nėra pakankamai išvystytas. Kempingų infrastruktūra plėtojama gana vangiai, daţniausiai šios infrastruktūros plėtrai reikiamo dėmesio stokojama vietos savivaldos lygmeniu. Tai menkina Lietuvos patrauklumą turistams, todėl siekiant geriau tenkinti individualių turistų poreikius, maţinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio ir uţtikrinti paslaugų įvairovę, tikslinga skatinti kempingų tinklo plėtrą. Atsiţvelgdama į esamą situaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nustatė kempingų įrengimo poreikį pajūrio ir pamario zonoje, tačiau neturėdama aiškios kempingų tinklo išsidėstymo rajone vizijos, priėmė sprendimą inicijuoti planavimo procesus dėl kempingų įrengimo turizmo vystymui patraukliausiose zonose. Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos tikslas (toliau – galimybių studija) – įvertinti kempingų įrengimo Klaipėdos pajūrio ir pamario zonose poreikį bei numatyti prioritetines kempingų įrengimo vietas. Galimybių studijos uţdaviniai: 1. Įvertinti Klaipėdos rajono turistinį patrauklumą. 2. Įvertinti nacionalinio ir vietinio lygmens turizmo planavimo dokumentus. 3. Išanalizuoti kempingų konkurencinę aplinką. 4. Nustatyti nacionaliniu lygmeniu kempingams keliamus reikalavimus. 5. Išanalizuoti kempingų Klaipėdos pajūrio ir pamario zonose įrengimo galimybes. 6. Įvertinti prioritetinių kempingų įrengimo Klaipėdos rajone zonų patrauklumą. 7. Identifikuoti prioritetinių kempingų ir stovyklaviečių įrengimo vietas. Galimybių studija rengiama vadovaujantis 2006 m. gruodţio 1 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos įsakymu Nr. V-94 patvirtintomis Turizmo plėtros planavimo dokumentų, programų, galimybių studijų rengimo ir jų įgyvendinimo stebėsenos metodinėmis rekomendacijomis ir Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos technine uţduotimi. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pagal projektą „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009-2020 m. atnaujinimas su situacijos analize“ (projekto kodas VP1-4.2-VRM-02-R-31-002) atliko strateginio plėtros plano atnaujinimą, kurio vienas iš etapų – Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos parengimas (darbą atliko VšĮ „Turizmo plėtros institutas“).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 4
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Kempingas – tai aptverta aikštelė, kuri yra skirta palapinėms, stacionariems ir mobiliems nameliams, karavanams ir priekaboms. Kempingai gali būti naudojami nuolatiniam gyvenimui ir atostogoms. Europos turizmo statistikoje informacija pateikiama tik apie turistus, kurie nakvoja atostogoms skirtuose kempinguose. Lietuvos turizmo plėtros planavimo dokumentuose ir statistikos metraščiuose yra pateikiamas toks apgyvendinimo paslaugų, susijusių su kempingais ir stovyklavietėmis, apibūdinimas: Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta paţintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, maţieji kraštovaizdţio architektūros statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos). Kitos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos – poilsio namai (nameliai), kempingai, turizmo centrai, nakvynės namai. Kempingas – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, suplanuota aikštelėmis ir įrengta teritorija, kurioje turistai apgyvendinami mobiliuose ar stacionariuose nameliuose ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms ir palapinėms statyti. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami lauko baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, lauţavietės, tualetas, kiti maţieji kraštovaizdţio architektūros statiniai, automobiliu stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi būti sudarytos sąlygos lankytojų higienos poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga, pritaikyta palapinėms statyti. Joje gali būti įrengiami maţieji kraštovaizdţio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, lauţavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei poilsiui organizuoti. Šioje studijoje naudojamos kempingų ir stovyklaviečių sąvokos, nes vertinamas šių kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų poreikis ir įrengimo galimybės Klaipėdos rajone.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 5
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
1. ESAMOS TURIZMO SITUACIJOS ANALIZĖ KLAIPĖDOS RAJONE
Klaipėdos rajono geografinė padėtis ir išskirtinumas. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios plotas – 1370 km², gyvena apie 45 tūkst. gyventojų. Gargţdai – rajono administracinis centras, 17 km nutolęs nuo Klaipėdos ir 36 km – nuo Palangos kurorto. Klaipėdos rajono savivaldybė prieina prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Per teritoriją teka Minija su intakais Ţvelsa, Skinija, Agluona, Veivirţu ir Danė su intaku Ekete. Per teritoriją eina Klaipėdos (Vilhelmo) kanalas, yra Kalotės, Kapstato, Plazės eţerai, Agluonėnų, Plikių ir kt. tvenkiniai, Tyrų ir Svencelės pelkės. Klaipėdos rajonui priklauso Pajūrio regioninio parko, kuriame yra Plazės gamtinis rezervatas, Nemirsetos, Šaipių ir Olandų kepurės kraštovaizdţio, Karklės jūrinis, Kalotės botaninis-zoologinis ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, dalis. Turizmo išteklių ir paslaugų vertinimas. Vadovaujantis turizmo planavimo metodikomis, planavimo metu būtina išanalizuoti turizmo sektorių: 1. turizmo išteklius, kuriuos sudaro pagrindiniai turistų traukos objektai ir paslaugos; 2. turizmo vietovėse veikiančias turizmo organizacijos, kurios apjungia turizmo išteklius ir paslaugas bei turistams siūlo turizmo produktus; 3. turizmo rinkas ir turistų segmentus, kurie identifikuojami atlikus rinkų tyrimus ir nustačius konkurencingus turizmo produktus. Turizmo makroekonominiams rodikliams daugiausiai įtakos turi turizmo produktai, todėl turizmas yra priklausomas nuo konkrečios geografinės vietovės. Traukos objektai – pagrindinė prieţastis, dėl kurios ţmonės keliauja. Taigi, jei turizmo vietovėje nėra traukos objektų, tuomet nereikalingos ir turizmo paslaugos (apgyvendinimas, maitinimas ar turizmo informacija). Daţniausiai į vietovę turistą pritraukia ne vienas, bet keletas traukos objektų, pavyzdţiui, galimybės apţiūrėti miestą, apsipirkti, pasilinksminti, atsipalaiduoti ar susipaţinti su vietovės kultūra yra pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys turizmo vietovės konkurencingumą. Lankytini objektai daţnai apibrėţiami kaip turizmo vietovės pagrindas, kadangi turistus atvykti į tam tikrą teritoriją skatina būtent traukos objektai. Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės, kurių koncentracija turi įtakos turizmo plėtrai ir konkurencingumui. Aiškinamajame turizmo terminų ţodyne (2009) nurodoma, kad turizmo ištekliai yra tam tikros teritorijos, gamtos, kultūros, ūkio ir valdymo paskirties objektai turistų reikmėms tenkinti ir objektai, kurie domina turistus. LR Turizmo įstatyme (2006) turizmo ištekliai skirstomi į rekreacinius išteklius ir specialaus (dalykinio) intereso objektus.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 6
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Rekreaciniams ištekliams priskiriama:
gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių ţeldynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti ţmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai);
kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės);
turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortinėse teritorijose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apţvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos. Specialaus intereso objektams priskiriami pramogų centrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kiti turistinės traukos objektai.
1 lentelė. Traukos objektų rūšys Klaipėdos rajono savivaldybėje Rekreaciniai ištekliai Specialaus intereso objektai Muziejai, Kultūros paveldo Gamtos Infrastruktūros Maršrutai Pramogos konferencijų objektai ištekliai objektai Pajūrio RP centrai ir kt. Piliakalniai Jūra ir pajūris Vandens Paţintinis takas Ţvejyba Muziejai maršrutai Dvarai Kraštovaizdis Paukščių Nardymas Ekspozicijos Dviračių stebėjimas Baţnyčios Parkai Buriavimas Konferencijų maršrutai Bebrų stebėjimas salės Įvykių vietos Upės Pramoginiai Automobilių plaukiojimai Kultūros Kaimai Eţerai maršrutai centrai Gintaro Monumentai Geologiniai Pėsčiųjų gaudymas Kultūriniai paminklai maršrutai Mitologiniai renginiai Jodinėjimas akmenys Gamtos Prieplaukos paveldo Oreivystė Kapinės objektai Golfas
Tenisas
Vertinant Klaipėdos rajono rekreacinius išteklius, galima būtų išskirti kultūros paveldo objektus, iš kurių reikšmingiausi kultūriniam kraštovaizdţiui – piliakalniai, daugiausia jų yra prie Minijos ir Veivirţo upių. Rajono savitumą atspindi Priekulės miesto mūriniai pastatai, etnoarchitektūrinės sodybos, Karklės etnoarchitektūrinis draustinis, sodyba – S. Dariaus memorialinis parkas, technikos paveldo objektas – Karaliaus Vilhelmo kanalo kompleksas, Ablingos memorialinis skulptūrinis ansamblis, senosios evangelikų liuteronų kapinės. Šiuo metu bene patraukliausi turizmui yra Klaipėdos rajono gamtos ištekliai (jūra, upės, eţerai), Pajūrio regioninio parko objektai ir pramogos. Nustatyta, kad didţioji dalis Klaipėdos rajono turizmo traukos objektų yra būtent pajūrio ir pamario zonoje.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 7
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Aiškinamajame turizmo terminų ţodyne (2009) turizmo paslaugos apibrėţiamos kaip fizinių ir juridinių asmenų turistinės kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, veţiojimo, informacijos, pramogų ir kita veikla bei veikla, susijusi su turistų ir lankytojų poreikių tenkinimu. LR turizmo įstatyme turizmo paslauga apibrėţiama, kaip fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, veţimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. LR teisės aktuose išskiriamos kelionės organizavimo, turizmo informacijos paslaugos, apgyvendinimo, veţimo, maitinimo, pramogų ir kitos turizmo paslaugos. LR Turizmo įstatyme (2006) nurodoma, kad apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės ir higienos poreikiai, rezultatas. Kelionės organizavimo paslauga – veiklos, susijusios su organizuotų turistinių kelionių rengimu ir (ar) jų pardavimu, rezultatas. Šias paslaugas teikia kelionės organizatoriai ir kelionių agentūros. Turizmo informacijos paslaugoms priskiriamos gidų ir kelionių vadovų paslaugos bei turizmo informacijos centrų veikla. 2 lentelė. Turizmo paslaugų rūšys Klaipėdos rajono savivaldybėje Kelionės organizavimo Turizmo informacijos Apgyvendinimo paslaugos Maitinimo paslaugos paslaugos paslaugos Viešbutis Restoranai Kelionių agentūra TIC
Svečių namai Uţeigos Gidai
Poilsiavietės Kavinės-barai
Kaimo turizmo sodybos Parduotuvės Apgyvendinimo paslaugų rodikliai vertinami remiantis Statistikos departamento leidinyje „Turizmas Lietuvoje 2009“ pateiktais duomenimis. Statistikos departamentas išskiria šias apgyvendinimo įstaigų grupes:
viešbučiai ir moteliai (viešbučiai, svečių namai ir moteliai);
kitos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigos (poilsio namai (nameliai), kempingai, turizmo centrai ir nakvynės namai);
specializuotos apgyvendinimo įstaigos (sveikatinimo įstaigos, konferencijų centrai ir vaikų vasaros poilsio stovyklos);
privatus turistų apgyvendinimas. 3 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų rodikliai Klaipėdos rajono savivaldybėje 2009 m. Apgyvendinimo paslaugos Įstaigų skaičius Numerių skaičius Vietų skaičius Apgyvendinimo įstaigos, iš jų: 4 168 856 Poilsio nameliai 1 9 20 Vaikų vasaros poilsio stovyklos 3 159 836 Kaimo turizmo sodybos 25 n.d. n.d.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 8
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
2009 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje paslaugas teikė tik 4 apgyvendinimo įstaigos, kurios veikė vasaros sezono metu. Apgyvendinimo paslaugų nišą uţpildė kaimo turizmo paslaugų teikėjai ir 2009 m. paslaugas teikė 25 sodybos. Remiantis oficialia statistika, Klaipėdos rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigose 2009 m. buvo apgyvendinti 3663 turistai ir palyginti su 2007 m., turistų skaičius sumaţėjo daugiau kaip 50 proc. Daugiausia turistų (92 proc.) buvo apsistoję vaikų vasaros poilsio stovyklose. Apibendrinimas. Klaipėdos rajono turizmo sektorius išsiskiria gamtiniais ištekliais ir aktyvaus poilsio paslaugomis (vandens turizmas ir dviračių turizmas), tačiau reiktų pastebėti, kad šiuo metu viešoji turizmo infrastruktūra rajone išvystyta nepakankamai. Pirmiausia, rajone tikslinga vystyti aktyvaus turizmo infrastruktūros plėtros planavimo procesus, nes ES struktūrinių fondų paramos lėšomis ar privačiomis investicijomis įgyvendinti turizmo plėtros projektai sudarytų galimybes ateityje vystyti turizmo produktus ir didinti turizmo traukos vietovių pajūrio ir pamario zonose konkurencingumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nesant konkurencingų turizmo traukos objektų, nėra galimybės pritraukti turistų srautų, kurie generuotų pajamas turizmo paslaugų teikėjams (apgyvendinimas, maitinimas, turizmo informacija) bei duotų ekonominę – socialinę naudą ne tik verslui, bet ir vietos bendruomenei. Turizmo infrastruktūros plėtra ir kompleksiškai vystomi turizmo produktai skatina turizmo paslaugų plėtros planavimo procesų poreikį, todėl atsiţvelgiant į pajūrio ir pamario zonų gamtinių išteklių patrauklumą, aktyvaus poilsio galimybes, įgyvendinamus ir planuojamus įgyvendinti projektus, esamą apgyvendinimo paslaugų pasirinkimą ir kokybę, Klaipėdos rajono savivaldybėje rajone kempingų (stovyklaviečių) tinklo infrastruktūrą plėtoti tikslinga.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 9
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
2. TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ ANALIZĖ 2.1. Turizmo sistemos sudėtingumas
Turizmo vietovė turi veikti kaip integruota sistema, todėl planavimo procesuose turi būti suformuota bendra vietovės vizija ir tikslai. Darbo Verslas jėga Bendruomenė
Kultūriniai T U R I Z M O ištekliai Finansiniai SISTEMA ištekliai
Gamtos Konkurencija ištekliai Valdţios institucijų politika
1 pav. Turizmo planavimo sistemai įtaką darantys veiksniai
Rajono lygmens turizmo planavimo sistemos tikslai daţniausiai yra susiję su gyventojų pajamų ir dirbančiųjų skaičiaus turizmo sektoriuje augimu, sezoniškumo maţinimu, saugia, darnia ir kontroliuojama turizmo plėtra bei vartotojų pasitenkinimu. Klaipėdos rajono vizija galėtų būti siejama su tuo, kad ateityje turizmas taps viena iš alternatyvių Klaipėdos rajono gyventojų veiklų ir pajamų šaltinių. Rajono lygmeniu svarbu, kad turizmo planavimas ir plėtra tenkintų ne tik turistų, bet ir atitiktų vietos bendruomenės poreikius, todėl siekiant pritraukti daugiau turistų ir suteikti jiems geresnes sąlygas, svarbu turėti viziją, kaip turizmas tenkins bendruomenės poreikius, įvertinti turizmo plėtros teigiamą ir neigiamą poveikį. Turizmo plėtros planavimo procesuose būtina atsiţvelgti į ekonominius, aplinkosauginius, socialinius ir institucinius turizmo vystymo aspektus, nes turizmo išteklių ir paslaugų priklausomybė viena nuo kitos lemia bendradarbiavimo poreikį. Pavyzdţiui, kempingo įrengimas Pajūrio regioninio parko teritorijoje reikalauja atsiţvelgti į aplinkosauginius turizmo vystymo aspektus ir bendradarbiauti su Pajūrio regioninio parko administracija, bendruomene ir kitomis institucijomis.
2.2. Nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentų vertinimas Šioje dalyje atliekama su kempingų įrengimu susijusių nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentų analizė. Šiuo poţiūriu yra svarbūs nacionaliniu lygmeniu Klaipėdos rajone suformuoti rekreaciniai arealai, trasos ir maršrutai, išskirti gamtiniai ir kultūriniai objektai.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 10
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pirmiausia vertinami nacionalinio lygmens turizmo ir teritorijų planavimo dokumentai: • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – LR bendrasis planas); • Nacionalinė turizmo plėtros programa (toliau – NTPP); • Nacionalinio lygmens turizmo specialieji planai (toliau – Turizmo SP); • Valstybinio lygmens turizmo plėtros programos ir galimybių studijos (toliau – Programos ir studijos). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. IX-1154 (Ţin., 2002, Nr. 110-4852), yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Bendrasis prioritetas šalies rekreacinės sistemos raidoje teiktinas paţintinio turizmo ir poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje aplinkoje, plėtrai. Klaipėdos rajone numatyta rekreacijos (turizmo) teritorinė plėtra, rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatomi šie prioritetai: • plėtoti rekreacinį Pajūrio regioną, kuriant vidutinio ir aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą ir poilsio bei pramogų bazę; • atnaujinti esamus poilsio namus ir sukuriant kempingų tinklą, plėtojant poilsio kaime bei pramogų paslaugas; • plėtoti infrastruktūrą nacionalinio kultūrinio turizmo maršruto – „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ pajūrio zonoje nuo Klaipėdos iki Nidos ir Šventosios; • įrengti Eurovelo sistemos trasą. Remiantis LR bendrojo plano brėţiniais Klaipėdos rajone prioritetine laikoma paţintinė rekreacinė veikla, Pajūrio regione numatyta plėtoti apgyvendinimo infrastruktūrą, kultūrinio turizmo maršrutus ir dviračių trasas. Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 m. programos (NTPP nauja redakcija buvo patvirtinta 2010 m. liepos 14 d. Nr. 1051) nurodyta, kad Lietuvos gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių rekreacinis potencialas ir teritorinė sklaida nėra tolygi. Svarbiausių gamtinių rekreacinių išteklių ir patraukliausių turizmo objektų teritoriniai telkiniai, juose esanti ir plėtojama turizmo infrastruktūra formuoja turizmo traukos vietoves (angl. tourism destination), pasiţyminčias išskirtiniu turizmo potencialu. Tokių turizmo traukos vietovių sankaupos leidţia išskirti didţiausio turizmo potencialo teritorijas – regionus, kuriuose palankiausios sąlygos yra poilsio ir turizmo veiklos plėtrai, galimybės veiksmingiau panaudoti turizmo išteklius ir planuoti turizmą. Pagal gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių išskirtinumą ir gausą išskiriami prioritetiniai turizmo plėtros regionai (teritorijos). Pajūrio regione, kuris apima Palangos, Kretingos, Klaipėdos ir
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 11
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Neringos vietoves, prioritetas turi būti skiriamas kultūrinio, aktyvaus poilsio ir sveikatos turizmo plėtrai. NTPP akcentuojama, kad autoturizmo – populiariausios Europos individualaus turizmo rūšies – plėtrą Lietuvoje riboja maţas kempingų ir stovyklaviečių, kuriose galima sustoti nakvynei, tinklas, stinga informacinių stendų ir nuorodų, o keliuose – paslaugų kelio ţenklų. Opi problema – poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių bei higienos poreikių tenkinimo infrastruktūros stoka ne tik turistų lankomose vietovėse, bet ir miestuose ar kaimo vietovėse. 2009 metais šiek tiek pagausėjo kempingų ir šiuo metu šalyje apgyvendinimo paslaugas teikia 18 tokių stovyklaviečių (pavyzdţiui, Danijoje kempingų skaičius viršija – 400, Lenkijoje – 300). Siekiant geriau tenkinti individualių turistų poreikius, maţinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio ir uţtikrinti paslaugų įvairovę, tikslinga skatinti kempingų tinklo plėtrą. NTPP nurodoma, kad atskirų turizmo sektoriaus veiklos rūšių ir turizmo produktų sukūrimas bei plėtra priklauso nuo atitinkamos infrastruktūros, o šios planavimą ir statybas lemia ţemės naudojimą, teritorijų planavimo tvarką, veiklą saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų pritaikymo infrastruktūrai galimybes reguliuojantys teisės aktai. Atitinkamą sritį reglamentuojančios šių teisės aktų nuostatos nėra diferencijuotos ekonominės veiklos ir verslo atţvilgiu, o bendra reglamentavimo (draudimų ir ribojimų) sistema daţnai sukelia neigiamą poveikį turizmo infrastruktūros plėtrai ir suformuoja turizmo verslo plėtrai nepalankią teisinę aplinką. Todėl būtina atkreipti dėmesį į teisinio reguliavimo pasekmes turizmo infrastruktūros plėtrai ir parengti teisės aktų pataisas, kurios, atsiţvelgiant į šioje programoje įvardytas turizmo infrastruktūros plėtros problemas, suteiktų daugiau galimybių panaudoti turizmo išteklius ir plėsti turizmo paslaugas (kaimo turizmo infrastruktūros įrengimas privačiuose miškuose, turizmo infrastruktūros plėtojimas saugomose teritorijose, golfo laukų plėtros liberalizavimas ir panašiai), supaprastintų privačios ţemės paskirties keitimą, kai joje įrengiamos kaimo turizmo sodybos, kempingai, golfo laukai, leistų kultūros paveldo objektų apribojimus diferencijuotai taikyti atskiroms turizmo paslaugoms. Nacionalinės turizmo plėtros 2010-2013 metų programos įgyvendinimo priemonėse pirmajam tikslui (sukurti palankią aplinką konkurencingų turizmo produktų plėtrai) įgyvendinti numatytas uţdavinys – plėtoti paklausių turizmo produktų kūrimą skatinančią viešąją turizmo infrastruktūrą. 2010-2013 metų laikotarpiui numatyta priemonė – remti kempingų tinklo plėtrą skatinant privačią ir viešą partnerystę (savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas). Valstybinis turizmo departamentas nuo 2005 metų rengia nacionalinės svarbos viešosios turizmo infrastruktūros nacionalinės reikšmės specialiuosius planus: nacionalinių vandens turizmo
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 12
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA trasų specialųjį planą, nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą ir nacionalinių dviračių turizmo trasų specialųjį planą (nepatvirtintas). Nacionalinis vandens turizmo trasų specialusis planas patvirtintas Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano įgyvendinimas sudarytų galimybes rinktis įvairios trukmės ir sudėtingumo maršrutus, o turimi vandens ištekliai būtų tikslingai išnaudojami turizmui skatinti. Minijos nacionalinės vandens turizmo trasos dalis (Pikteikių-Lankupių atkarpa) yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Jos turistinio panaudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su rekreacinės infrastruktūros įrengimu. Specialiajame plane nurodoma, kad šiuo metu Vakarų Lietuvoje nėra išvystytos apgyvendinimo paslaugos ir turistams trūksta paslaugų pasirinkimo galimybių. Išanalizavus turistų traukos potencialą šiame rajone nustatyta, kad kempingai turėtų išspręsti turistų poilsio organizavimo problemas itin lankomose stovyklavietėse, pasiūlant jiems kokybiškesnes paslaugas. Kempingų įrengimas išplėstų siūlomų apgyvendinimo paslaugų asortimentą ir sumaţintų neigiamą turistų poveikį gamtai. Specialiojo plano sprendiniai skatina vandens turizmo plėtrą Lietuvoje ir skatina turistus rinktis aktyvaus poilsio būdus, plėtojant vandens turizmo trasų infrastruktūrą, gerinant turizmo sąlygas bei maţinant turistų daromą ţalą gamtai. Specialiojo plano sprendiniuose, nacionalinių vandens trasų tinklo infrastruktūros įgyvendinimo programos priemonėse laikotarpiui 2008-2010 m. (Programos įgyvendinimo priemonės 1 etapas) Minijos turistinei trasai Klaipėdos rajone buvo siūloma įrengti: 1 kempingą, 16 stovyklaviečių, 2 poilsiavietes, 2 atokvėpio vietas, 2 prieplaukas (Gargţduose ir Priekulėje). Atsakingos institucijos – savivaldybės administracija, privatūs asmenys. Tačiau kol kas numatytu laikotarpiu Minijos vandens turizmo trasos infrastruktūra nėra įrengta, nors šiuo metu Minija naudojama vandens turizmui (organizuojami ţygiai, nuomojamos baidarės, veikia kaimo turizmo sodybos). Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiajame plane, patvirtintame Ūkio ministro 2009 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-68, suformuotos nacionalinės autoturizmo trasos. Autoturizmo trasos – tai daugiadienėms kelionėms lengvaisiais automobiliais, turistiniais autobusais, kemperiais (nameliais ant ratų), motociklais poilsio ar turizmo tikslais suplanuotu maršrutu skirtas viešosios turizmo infrastruktūros kompleksas, paţenklintas vietovėje trasos ţenklais, susietas su valstybės saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, gamtos paveldo objektais, turinčiais paminklo statusą, išskirtiniais kraštovaizdţiais, reprezentuojančiais Lietuvos gamtinės aplinkos savitumą ir įvairovę.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 13
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Specialiajame plane nurodoma, kad autoturizmo plėtrai didţiausią įtaką turi du makro lygmens veiksniai – keliai ir kempingai. Geografiniu poţiūriu Klaipėdos rajonas yra palankioje geografinėje vietoje – jį kerta du tarptautiniai transporto koridoriai, svarbūs Europos transporto tinklų sistemoje – VIA Baltica ir Šiaurės-Pietų krypties koridoriai. Autoturizmo trasos tęsiasi per unikalius pajūrio regiono gamtos ir ţmogaus sukurtus traukos objektus, kiekviena jų orientuota į lankytojų supaţindinimą su regiono unikaliais elementais. Klaipėdos rajoną kerta 2 nacionalinio lygmens autoturizmo trasos: • Kuršių kelias (Šilutė – Klaipėda – Palanga – Senoji Įpiltis – Skuodas – Barstyčiai). Trasa reprezentuoja išlikusius Kuršių istorijos ir kultūros reliktus. • Gintaro kelias (Neringa – Klaipėda – Palanga – Šventoji). Trasa reprezentuoja Lietuvos pajūrio kraštovaizdţio įvairovę, gintaro gavybos ir apdirbimo istoriją.
2 pav. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasos Klaipėdos rajono savivaldybėje
2 paveiksle geltona spalva paţymėta nacionalinio lygmens autoturizmo trasa „Gintaro kelias“, kuri eina per Pajūrio regioninį parką (Klaipėdos r. sav. ties Karkle) ir roţine spalva paţymėta trasa „Kuršių kelias“ Klaipėdos rajone (atkarpa Šilutė – Priekulė – Klaipėda). Nors Klaipėdos rajone suformuotos 2 nacionalinio lygmens autoturizmo trasos, tačiau kol kas nacionaliniu lygmeniu nėra parengtų šių trasų populiarinimo programų ir nevykdoma jų, kaip turizmo produktų, rinkodara. Specialiajame plane paţymima, kad kempingai pagal paklausą tarp automobiliu keliaujančių turistų yra trečioje vietoje po ekonominės klasės viešbučių ir kaimo turizmo sodybų. Tokio pobūdţio paslaugos pasiūla šiuo metu Lietuvoje yra labai maţa. Tačiau reiktų pastebėti, kad kaimo turizmo sodybų pasiūla Klaipėdos rajone yra ne maţa, ko negalima pasakyti apie kempingus ir ekonominės klasės viešbučius.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 14
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nacionalinio lygmens dviračių turizmo specialiojo plano projekte, nurodoma, kad specializuotų dviračių trasų trūkumas yra visos šalies problema. Nacionalinių dviračių trasų sistemą sudaro 3 tranzitinės dviračių trasos ir 4 grupės nacionalinių dviračių trasų sąlyginai suskirstytų regionais. Pajūrio regione, palyginus su kitais Lietuvos regionais, dviračių trasų tinklo būklė yra kur kas geresnė, nes įrengti dviračių takai, todėl trasų tinklas yra tankesnis. Pajūrio regione yra vienintelė Lietuvoje įrengta ištisinė Pajūrio dviračių turizmo trasa, jungianti Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės rajono ir Palangos miesto savivaldybes. 3 paveiksle paţymėta Pajūrio dviračių trasa, kurios didţioji dalis eina esamais dviračių takais. Dviračių trasų specialiojo plano projekte suformuota nauja nacionalinio lygmens 146 km dviračių trasa Vilkyškiai – Šilutė – Kintai – Palanga – Šventoji – Valstybinė siena: (1) Vilkyškiai – Šilutė; (2) Šilutė – Kintai – Ventės Ragas – Klaipėda; (3) 3 pav. Nacionalinio lygmens dviračių Klaipėda – Palanga – Šventoji – Valstybinė siena. turizmo trasos atkarpa Klaipėda – Pastaroji atkarpa sutampa su Pajūrio dviračių trasos Palanga (Pajūrio regioninis parkas) atkarpa. Antrosios dviračių trasos fragmentai pavaizduoti 4 paveiksle.
4 pav. Nacionalinio lygmens dviračių turizmo trasos atkarpa Klaipėda – Palanga (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija)
Didelė dalis nacionalinės dviračių trasos Šilutė – Klaipėda eina per Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją (Svencelė – Dreverna – Pjauliai – Priekulė – Kuodţiai – Nibrai – Traubiai (palei Miniją) – Kalviai). Specialiojo plano projekto techniniuose sprendiniuose poilsiaviečių ir atokvėpio vietos (aikštelės) dviratininkams numatytos įrengti valstybinio miško ţemėje arba parkuose, skveruose, taip pat savivaldybių viešo naudojimo paplūdimiuose. Šiuo planavimo dokumentu siekiama plėtoti dviračių trasų tinklą tiek tiesiant specialius dviratininkams skirtus takus, tiek ir didinant dviračiais
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 15
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA keliaujančių turistų saugumą keliais, tam tikslui nustatant specialias dviračiais keliaujantiems turistams skirtas juostas ir atokvėpio vietas. Siekiant spręsti dviračių turizmo plėtros problemas specialiajame plane rekomenduojama naudoti automobilių kelių tinklą, kuriant atitinkamus dviračių mėgėjams patrauklius maršrutus, įrengiant informacinę infrastruktūrą bei įgyvendinant tam tikras rinkodaros priemones. Lietuvos Pajūrio regiono turizmo plėtros studija parengta 2007 m. LR ūkio ministerijos uţsakymu. Darbe išanalizuotas Pajūrio regiono turizmo potencialo išnaudojimo efektyvumas ir jo didinimo perspektyvos. Šioje studijoje atlikta Pajūrio regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizė, pateikiamas ekspertinis atskirų turizmo rūšių potencialo vertinimas. Analizuojant Pajūrio regiono konkurencingumo mastą, nustatyta, kad regionas yra dviejų ES prioritetinių transporto koridorių sankirtoje, šiame regione išplėtotas autokelių, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų tinklas, regione daug turizmo išteklių. Tai sudaro geras sąlygas turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui, tačiau vertinama, kad turizmo infrastruktūra išplėtota nepakankamai: • nepakankamas turizmo infrastruktūros išvystymo lygis, ypač jūrinio turizmo, autoturizmo, dviračių turizmo, sanatorinio turizmo ir kitose sferose; • trūksta svarbių turizmo produktų (kempingų, golfo aikštynų, pramogų, aktyvios rekreacijos); • nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramogų įvairovė; • turizmo produktams būdingas sezoniškumas; • nepakankamai išplėtota regiono turizmo informacijos sistema. Vertinant Pajūrio regiono turizmo patrauklumą, nustatyti pagrindiniai turizmo traukos vietovės trūkumai – neišvystytas autoturizmas, neišplėtota kempingų ir aktyvaus poilsio (dviračių takų, golfo ir t.t.) infrastruktūra. Vakarų Lietuvos autokempingų plėtros galimybių studijos uţsakovas – Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos. Studijoje, kuri buvo rengta dar 2003 metais, buvo analizuojamas teritorinis kempingų išdėstymo poreikis iki 2006 m. Vertinant turizmo traukos objektus ir remiantis vietų analize, Vakarų Lietuvos savivaldybių teritorijoje buvo numatytos vietos kempingų įrengimui. Vadovaujantis šia studija Klaipėdos rajono savivaldybė seniūnijose buvo numačiusi šias kempingams patraukliausias vietas: • Kretingalės seniūnijoje – du kempingai Karklės k., kempingai Girkalių k., Kalotės k. (prie Kalotės eţ.), šalia Egliškių karjero ir Plikių k. (ant Eketės upės kranto); • Sendvario seniūnijoje – Slengų k. (prie uţtvankos šalia Eketės piliakalnio);
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 16
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
• Vėţaičių seniūnijoje – Lapių k. (prie tvenkinio), Gerduvėnų k. (ant Minijos kranto), Saulaţolių k. (ant Minijos kranto), du kempingai Macuičių k. (ant Minijos kranto prie malūno ir kaimo turizmo sodybos teritorijoje planuojamas kempingas ant Skinijos upės kranto) ir Vėţaičių k. (prie tvenkinio); • Endriejavo seniūnijoje – kempingas prie Kapstato eţero, prie automagistralės A1 ties sodyba į Veivirţėnus, prie automagistralės A1 271 km; • Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – Kvietinių k. (prie smėlio karjerų ir ant Minijos upės kranto); • Judrėnų seniūnijoje – Dariaus k. (muziejaus parko teritorijoje); Šalpėnų k., prie kelio Judrėnai – Veivirţėnai ant Šalpės upės kranto; • Veivirţėnų seniūnijoje – Veivirţėnai (prie piliakalnio ant Veivirţo upės kranto ir ant Šalpės upės kranto prie Graumenos hidrografinio draustinio), Skomantų k. ant Veivirţo upės kranto; • Agluonėnų seniūnijoje – Poškų k. planuoti du kempingai ir vienas – Juodikių k.; • Dovilų seniūnijoje – Baičių k., Jurgių k., Kalvių k. (ant Minijos upės kranto), prie Gargţdų karjero. • Priekulės seniūnijoje – Klišių k. (prie Vilhelmo kanalo), Priekulės – Kliošių parke (prie Gropiškių tilto ant Minijos upės kranto), Drevernos k. (Drevernos prieplaukos teritorijoje). Klaipėdos rajone, 2004–2006 m. laikotarpiu buvo siūloma įrengti prioritetinį kempingą Karklėje (Kretingalės seniūnijoje). Šiam kempingui buvo numatyta 3 ha privati teritorija, kurioje buvo galima įrengti 50 vietų kempingą. Perspektyvoje, t.y. po 2006 m., Klaipėdos rajone buvo rekomenduojama įrengti Juozapaičio kempingą prie Minijos upės, Ţvelsnėnų kaime (privati 4 ha teritorija, 50 vietų). Kempingų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje iki 2011 m. taip ir nebuvo įrengta. Apibendrinimas. Nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentuose Klaipėdos regione (tame tarpe ir Klaipėdos rajono savivaldybėje) numatyta nacionalinio lygmens autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo trasų plėtra. Šio regiono patrauklumą lėmė valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės, gamtos paveldo objektai, išskirtiniai kraštovaizdţiai, kurie reprezentuoja Lietuvos gamtinės aplinkos savitumą ir įvairovę. Beveik visuose nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentuose akcentuojamas kempingų trūkumas. Klaipėdos rajone išskiriama pajūrio ir pamario zona bei Minijos pakrantės, todėl planuojant kempingų tinklo plėtrą Klaipėdos rajono savivaldybėje, pirmiausia būtina numatyti kempingus įrengti pajūrio ir pamario zonoje, o kaip perspektyvinius – arealuose, kuriais praeina nacionalinio lygmens turizmo trasos.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 17
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
2.3. Rajono lygmens turizmo planavimo dokumentų analizė
Turizmo plėtros planavimo dokumentų, programų, galimybių studijų rengimo ir jų įgyvendinimo stebėsenos metodinėse rekomendacijose nurodyta, kad esamų planavimo dokumentų įvertinimas turi apimti visų svarbiausių ir tiesiogiai susijusių su turizmu, įgyvendintų planavimo dokumentų rezultatus ir jų poveikį turizmo raidai, todėl šiame skyriuje atliekama su turizmo planavimu susijusių dokumentų (Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, strateginio plano, specialiųjų planų ir kitų dokumentų) analizė, kuri padės nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės planuojamas plėtros kryptis ir turizmo prioritetus. Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas buvo patvirtintas 2005 m. gruodţio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-405, tačiau 2007 m. vasario 22 d. buvo priimtas sprendimas Nr.T11-75 dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo. Planavimo tikslas – optimizuoti planuojamas, plėtoti esamas, steigti naujas gyvenamąsias, komercines, pramonės, verslo, infrastruktūros, rekreacines ir kitas teritorijas, nustatant šių teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentus. Su šia studija yra susiję bendrojo plano rekreacijos vystymo tikslai: • plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą; • intensyvinti turizmo, ypač paţintinio-kultūrinio plėtrą ir stiprinti potencialą; • uţtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimalumą; • išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą. 2011 m. vasario 24 d. Nr. T11- 111 Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo. Bendrajame plane Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija pagal gamtinių išteklių ir kultūros paveldo turtingumą, rekreacinės aplinkos sveikumą bei ekologinį atsparumą suskirstyta į 43 rekreacinius resursinius arealus. Didţiausio rekreacinio potencialo arealams priskirti kontinentinio pajūrio arealai, vidutinio bei didesnio nei vidutinio potencialo kategorijoms – teritorijos palei Kuršių marias, Miniją, Dangę, Veivirţą, Agluonėnų bei šiaurinės Judrėnų apylinkės.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 18
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje didţiausias galimybes perspektyvinei rekreacijos ir turizmo plėtrai turi Karklės-Kukuliškių, Kuršių marių (ţr. 5 pav.), kiek maţesnes – Drevernos-Svencelės, Šernų, Gargţdų, Priekulės, Girkalių, Kretingalės, Vyskupiškių-Šarkiškiškių, Agluonėnų, Veivirţėnų ir kai kurie kiti resursiniai arealai. Daugiau nei pusė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos neturi bent kiek ţenklesnių rekreacijos vystymo perspektyvų ir teikia galimybes kurti tik pavienius lokalinės rekreacinės svarbos objektus. 5 paveiksle išskirti didţiausias galimybes perspektyvinei rekreacijos ir turizmo plėtrai turintys arealai – Karklės-Kukuliškių ir Kuršių 5 pav. Didţiausio potencialo rekreaciniai arealai marių. Karklės-Kukuliškių zona yra priskiriama prie aukšto rekreacinio potencialo arealų, kur yra galimybė kurti ir vystyti regioninės ir net nacionalinės svarbos rekreacinę infrastruktūrą, tuo tarpu Kuršių marių – vidutinio rekreacinio potencialo arealas, kuriame numatyta galimybė plėtoti vietinės ir regioninės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo išskirtos dvi teritorinės rekreacinės zonos: 1) Lietuvos kontinentinio rekreacinės srities pietinė dalis, apimanti visą pajūrinę savivaldybės dalį tarp Girulių ir Nemirsetos, kurią sudaro du rekreaciniai rajonai: Karklės-Girulių ir Šaipių-Nemirsetos. 2) Kuršių marių regiono rekreacinės srities šiaurinė dalis, apimanti savivaldybei priskirtą Kuršių marių dalį bei prie jų prieinančias teritorijas, kurią sudaro du rekreaciniai rajonai: Kairių-Smiltynės ir Drevernos-Juodkrantės. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje numatyta virš 130 rekreacinių vietovių, galimų panaudoti poilsiui bei pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtinėje aplinkoje organizuoti. Ypatingą vietą turėtų uţimti dabar eksploatuojamų ţvyro karjerų Agluonėnų rekreaciniame rajone rekultivacija pritaikant juose suformuotus vandens telkinius rekreaciniam naudojimui. Nepakankamas yra ir dabartinis Kuršių marių ir didţiųjų rajono upių (Minijos, Veivirţo, Dangės) pakrančių, taip pat turimų eţerų bei tvenkinių, rekreacinio potencialo panaudojimas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 19
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Klaipėdos rajono bendrajame plane nurodoma, kad rajono rekreacinėje sistemoje be tradicinių turizmo centrų, kuriais yra esamas savivaldybės centras (Gargţdai) bei Pajūrio regioninio parko centras (Karklė), svarbiais paţintinio turizmo centrais jau pradeda tapti Priekulė ir Dreverna. Kaip lokalinius turizmo aptarnavimo centrus tikslinga būtų vystyti Kretingalę, Agluonėnus, Veivirţėnus, Judrėnus, Vėţaičius, Svencelę. Remiantis teritorijų planavimo lygmenų ypatumais bei realiomis galimybėmis sklypinių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tikslingumo klausimus rekomenduojama spręsti atsiţvelgiant į bendrajame plane numatytų vystyti rekreacinių vietovių konkrečią specifiką: • Esamose ir numatytose poilsio vietovėse racionalus yra pliaţų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų-svetainių, kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas. • Esamuose ir numatytuose turizmo centruose tikslinga yra palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus • Perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse (Kukuliškės-Giruliai) tikslingas yra pliaţų, ţeldynų, miško parkų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų, SPA kompleksų, sporto aikštynų ir kitų panašaus pobūdţio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas. Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją kerta tarptautinių ir nacionalinių autoturizmo maršrutų atkarpos: • Tarptautinės „Gintaro kelio“ (Krantas – Rasytė – Nida – Klaipėda – Palanga – Liepoja) trasos dalis ruoţe Giruliai – Karklė – Darguţiai – Šaipiai – Nemirseta. • Nacionalinės „Kuršių kelio“ (Šilutė – Priekulė - Klaipėda – Palanga – Skuodas – Plateliai - Plungė) trasos dalis atkarpoje (Klaipėda) – Toleikiai – Agluonėnai – Veivirţėnai – (Švėkšna). • Nacionalinių maršrutų „Lietuvos kultūros-istorijos vėrinys“ bei „Lietuvos kurortų kelias“ (Druskininkai – Alytus – Birštonas – Kačerginė – Smalininkai – Šilutė – Klaipėda – Neringa – Palanga) dalys. Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją kerta tarptautinių ir nacionalinių dviračių turizmo maršrutų atkarpos: • Tarptautinės „Eurovelo 10“ (Krantas – Rasytė – Nida – Klaipėda – Palanga – Liepoja) trasos dalis ruoţe (Giruliai) – Karklė – Plazė – Šaipiai – (Nemirseta).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 20
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
• Nacionalinio „Pietų Ţemaitijos ir Aukštaitijos trakto“ maršruto (Klaipėda – Ukmergė – Švenčionys) dalis ruoţe (Klaipėda) – Toleikiai – Šernai – Agluonėnai – Veivirţėnai – (Švėkšna). • Nacionalinio „Didţiųjų miestų trakto“ maršruto (Klaipėda – Kaunas – Vilnius) dalis ruoţuose (Klaipėda) – Lankupiai – Dreverna – (Kintai). Vandens turizmo sistemos pagrindą Klaipėdos rajono savivaldybėje sudaro: • Nacionalinę svarbą turinčios vandens turizmo trasos – Minijos vandens kelio – dalis Pikteikių- Lankupių atkarpoje, kurio turistinio panaudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su rekreacinės infrastruktūros, įskaitant Gargţdų ir Priekulės prieplaukų, įrengimu pakrantėse bei marketingo suaktyvinimu. • Regioninės svarbos Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo vandens kelias Klaipėdos – Lankučių atkarpoje, išsiskiriantis savo unikalia istorine verte bei vieninteliu Lietuvoje šliuzu. • Regioninės svarbos Dangės ir Veivirţo vandens kelių, skirtų vandens turizmui baidarėmis/kanojomis, dalinai valtimis, atkarpos Kretingalės – Purmalių bei Antkopčio – Grumblių atkarpose. • Kuršių marių vandens kelių (turizmo trasų) sistema iš Drevernos ir Svencelės. Šiuo metu svarstant galimybę įrengti ţvejų prieplauką Karklės km. paplūdimio ruoţe, jos konkreti vieta bus nustatyta kitais, detalesniais teritorijų planavimo dokumentais. Bendrajame plane formuojant Klaipėdos rajono savivaldybės perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą prioritetais pripaţįstama: • Rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse, ypač dabar eksploatuojamų ţvyro karjerų Agluonėnų rekreaciniame rajone rekultivacija pritaikant juose suformuotus vandens telkinius rekreaciniam naudojimui. • Numatytų turizmo centrų formavimas ir stiprinimas. • Funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Karklės-Girulių, Drevernos-Juodkrantės, Judrėnų-Mataičių ir Veivirţėnų-Mockaičių rekreaciniuose rajonuose. • Svarbiausių regiono rekreacinių rajonų (Šernų, Drevernos-Juodkrantės, Priekulės- Lankupių), įskaitant priemiestinius (Gargţdų-Dovilų, Kretingalės-Kretingos, Kairių- Smiltynės) – naudojimo intensyvinimas. • Vandens turizmo Kuršių mariose aktyvinimas. • Kurortinės teritorijos statuso siekimas Kukuliškių-Girulių urbanistiniam kompleksui.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 21
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Vystant Klaipėdos rajono savivaldybės rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą prioritetinėmis kryptimis nustatoma: • Esamo Pajūrio regioninio parko bei kraštovaizdţio draustinių paţintinio turizmo infrastruktūros kūrimas. • Numatytų dviračių turizmo trasų sistemos ir jų infrastruktūros formavimas. • Poilsio kaime (kaimo turizmo) plėtojimas numatytose poilsio vietovėse. • Minijos ir Veivirţo vandens kelių trasų įsisavinimui reikalingos rekreacinės infrastruktūros sukūrimas. • Reprezentacinių rajoninės svarbos sportinės-pramoginės arba paţintinės-pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų ţenkliai įtakojančių viso rajono (netgi regiono) turistinį konkurentiškumą, kūrimo inicijavimas. Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas 2003-2012 m. rajono Taryboje patvirtintas 2003 m. lapkričio 27 d. ir su vėlesniais pakeitimais atnaujintas laikotarpiui 2004-2012 m. Strateginiame plane Klaipėdos rajonas įvardinamas kaip vienas iš sparčiausiai besiplečiančių Lietuvos regionų. Strateginiame plane nurodoma, kad ypatingas dėmesys skiriamas rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtrai Kuršių marių pakrantės regione ir pajūrio zonoje. Vieno iš tikslų, kuris yra susijęs su rajono rekreacijos plėtra – atskleisti ir išryškinti Klaipėdos rajono kultūrinį ir gamtinį savitumą, uţdavinys – plėtoti turizmo infrastruktūrą ir rekreaciją. Šiam uţdaviniui įgyvendinti numatytos priemonės, viena iš kurių – skatinti kempingų kūrimą rajone. Numatyta įrengti kempingus Dariaus k. (Judrėnų sen.), Pjaulių k. (Priekulės sen.), Priekulės sen. ir poilsiavietę prie Kapstatų eţero (Endriejavo sen.). Nors buvo parengtas teritorijų, skirtų kempingams įrengti planas, ir privatus sektorius informuotas apie šią verslo galimybę, tačiau dar ir šiandieną ši priemonė nėra įgyvendinta ir rajone nėra įrengtas nei vienas kempingas. Klaipėdos rajono strateginiame plėtros plane 2004-2012 m. numatyta skatinti aktyvų poilsį, vystant dviračių ir vandens turizmo infrastruktūrą, prioritetinėse zonose įrengiant paplūdimius ir kempingus. Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu įgyvendina su turizmu susijusius projektus („Aktyvaus turizmo plėtra pasienio regione (patalpų Gargţduose Kvietinių g. 5 rekonstravimas ir dviračių turizmo infrastruktūros plėtra)“, „Gargţdų viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimas“, „J. Giţo etnografinės ţvejo sodybos rekonstravimas ir pritaikymas kultūros bei kitoms viešoms reikmėms“ ir kiti). Šiame darbe analizuojami ir kiti, su turizmo infrastruktūros plėtra susiję turizmo ir teritorijų planavimo dokumentai – galimybių studijos ir specialieji planai.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 22
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Drevernos plėtros studijos uţsakovas – visuomeninė organizacija Drevernos bendruomenė. Šios studijos tikslas – rasti reikiamą bendruomenės institucinį veiklos modelį, identifikuoti bendruomenės turimus išteklius, nustatyti problemines situacijas, parengti plėtros koncepciją, strateginį bendruomenės stiprinimo ir jos teritorijos plėtros planą, apsvarstyti tai su bendruomene ir suinteresuotomis valdţios institucijomis. Įgyvendinus Drevernos teritorijos plėtros idėjas, patvirtinti detalieji planai (Svencelės gyvenamasis rekreacinis kvartalas, Klišupės rekreacinis kompleksas), gali ţenkliai padidinti gyventojų skaičių, išaugti viešųjų paslaugų, inţinerinės infrastruktūros ir rekreacinės veiklos vystymo poreikis. Pajūrio juostos ţemyninės dalies tvarkymo specialusis planas parengtas 2010 m., tačiau šiuo metu nepatvirtintas. Planavimo objektas – Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ţemyninė dalis (nuo Klaipėdos iki Latvijos Respublikos). Planuojamos teritorijos dydis sausumoje – plotas 1 297,66 ha. Pagal rekreacinio naudojimo intensyvumą išskiriamos ekstensyvaus ir intensyvaus rekreacinio naudojimo pajūrio juostos ruoţai. Klaipėdos rajone išskiriamas Karklės etnokultūrino draustinio ruoţas (intensyvaus rekreacinio naudojimo). Vandens telkinių (karjerų) teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai vystyti galimybių studija. Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba pritarė Gargţdų miesto karjerų teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai galimybių studijai. Parko viziją numatyta įgyvendinti 2012-2020 m., investicijos siekia apie 72,5 mln. litų. Studijoje karjerų teritorija (265 ha) suskaidyta į 5 zonas ir 14 pazonių pagal geografinę padėtį, ţemėnaudą arba funkcinį prioritetą, projektas numatytas įgyvendinti etapais. Karjerų teritorijoje siūloma nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus, įrengti paplūdimius, kempingus ir stovyklavietes, parką, paţintinį taką, administraciją/informacinį centrą. Viso šioje teritorijoje numatyta įrengti du kempingus, vienas iš jų 3 ha – vakarinėje teritorijos pusėje, kitas 1,4 ha – pietinėje pusėje. Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo taryba spręsdama rajonui aktualius turizmo plėtros, turistų pritraukimo, įvaizdţio gerinimo klausimus priima konkrečius sprendimus. 2010 m. kovo 19 d. Turizmo tarybos sprendimu Nr. A20-2 „Dėl prieplaukos Karklėje prie Rinkinės upelio“ nutarta, kad Klaipėdos rajono savivaldybei tikslinga kaip partneriams dalyvauti ţvejų prieplaukos įrengime prie Rinkinės upelio ţiočių Karklės kaime. 2010 m. geguţės 20 d. Turizmo tarybos sprendimu Nr. TA20-3 „Dėl kempingų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studijos atlikimo“ nutarta, iki sekančio Tarybos posėdţio pateikti Strateginio planavimo ir investicijų skyriui pastebėjimus ir siūlymus dėl kempingų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studijos techninės uţduoties.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 23
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
2010 m. liepos 7 d. Turizmo tarybos sprendimu Nr. A20-4 „Dėl pastebėjimų ir siūlymų kempingų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studijos techninės uţduočiai“ taryba pasiūlė išnagrinėti šias teritorijas: Svencelė, Dreverna, Kairiai, Kukuliškių k., Karklė. Papildomai išnagrinėti Judrėnų teritoriją, Minijos pakrantes ties Gargţdais, teritoriją ties Veivirţėnais. 2011 m. sausio 18 d. Nr. Turizmo tarybos sprendimu „Dėl turizmo priemonių įtraukimo Klaipėdos rajono savivaldybės strateginį planą“ (viena iš priemonių „Kempingų galimybių studijos rengimas“) – nutarta pritarti pasiūlymams dėl lėšų planavimo turizmo priemonėms 2011 metais. Apibendrinimas. Rajono bendrajame plane, kuris yra pagrindas rengiamam turizmo planavimo dokumentui (galimybių studijai), išskiriamos dvi rekreacinės sritys, kurios sutampa su galimybių studijoje išskirtomis pajūrio ir pamario zonomis, tai pajūrinė savivaldybės dalis tarp Girulių ir Nemirsetos (du rekreaciniai arealai: Karklė – Giruliai ir Šaipiai – Nemirseta) bei savivaldybei priskirta Kuršių marių dalis (du rekreaciniai rajonai: Kairių-Smiltynės ir Drevernos-Juodkrantės). Šios dvi zonos ir keturi rekreaciniai arealai išskirti kaip prioritetiniai, ieškant potencialių kempingų įrengimo vietų Klaipėdos rajone. Kadangi bendrajame plane didţiausio rekreacinio potencialo arealams priskirti kontinentinio pajūrio arealai, didţiausias prioritetas bus skiriamas teritorijos, tinkamos kempingo įrengimui, paieškai pajūrinėje savivaldybės dalyje tarp Girulių ir Nemirsetos. Perspektyvinei rekreacijos ir turizmo plėtrai didţiausias galimybes turi ir Kuršių marių rekreacinio potencialo teritorija, todėl kaip antrojo prioriteto zona bus analizuojamos kempingo įrengimo galimybės Drevernos-Svencelės areale. Vidutinio bei didesnio nei vidutinio potencialo kategorijoms priskiriamos teritorijos ne tik palei Kuršių marias, bet ir Miniją, Dangę, Veivirţą, Agluonėnų bei šiaurinės Judrėnų apylinkės, todėl kempingų rengimas minėtose teritorijose bus analizuojamas ir vertinamas kaip perspektyvinio potencialo kempingų zonos.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 24
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
3. KONKURENCINĖS APLINKOS ANALIZĖ 3.1. Kempingų tinklas Europoje
Kadangi NTPP akcentuojama, jog neţiūrint į tai, kad kempingų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje padidėjo, tačiau šalis vis dar atsilieka nuo ES apgyvendinimo paslaugų vidurkio, šiame skyriuje pateikiame Europos kempingų išskirtinumo vertinimą. Kempingas – svarbus Europos turizmo paslaugų rinkos segmentas, nes remiantis Eurostato statistika, 2008 metais kempingams teko daugiau kaip 15 proc. visų turistų nakvynių kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose ir tai sudarė 353 mln. nakvynių. ES gyventojų, kurie nakvojo kempinguose, kelionės sudarė daugiau kaip 23 mln., iš kurių beveik du trečdalius sudarė kelionės šalyje, kurioje jie gyvena. Daugiausia nakvynių kempinguose tenka tokioms šalims kaip Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Švedija. Apgyvendinimo pajėgumai ES šalių kempinguose pastarąjį dešimtmetį išliko gana stabilūs ir skaičiuojama, kad Europos kempinguose yra daugiau nei 10 mln. vietų. Analizuojant 2008 metų Europos kempingų statistiką nustatyta, kad daugiausia kempingų yra Prancūzijoje (7981), Jungtinėje Karalystėje (4701), Vokietijoje (2718), Italijoje (2595), Olandijoje (2358) ir Švedijoje (1056), maţiausiai – Bulgarijoje (13) ir Lietuvoje (11). Pavyzdţiui, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje esantys kempingai sudarė daugiau kaip pusė visų ES kempingų apgyvendinimo pajėgumų. Vokietijos automobilių klubas ADAC atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirta 12 daugiausiai kempingų turinčių Europos šalių ir nustatyta, kad 2010 metais vidutinės vienos nakvynės išlaidos, sudarančios 2 suaugusiųjų ir 1 vaiko nakvynės bei papildomus (pavyzdţiui, elektra, dušas ir kt.) mokesčius, didţiausi buvo Italijoje (41 EUR), Ispanijoje (37 EUR), Danijoje (35 EUR), Olandijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje (34 EUR), Šveicarijoje (32 EUR), Austrijoje (30 EUR), maţiausi – Švedijoje (25 EUR) ir Lenkijoje (20 EUR). Šio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad didţiausi nakvynės kempinguose kainų skirtumai yra Italijoje, kur brangiausias kempingas kainuoja 70 EUR, pigiausias 20 EUR bei Lenkijoje – atitinkamai 35 EUR ir 10 EUR. Kokius būtų galima išskirti Europos kempingams būdingus bruoţus? Pirmiausia, Europos šalyse kempingų tinklas yra labai tankus, tai lemia vietinio turizmo srautai, nes didţiąją nakvynių kempinguose dalį sudaro atostogų tikslais po savo šalį karavanais keliaujančių turistų nakvynės. Antra, reiktų išskirti kraštovaizdţio svarbą kempingams, nes uţsienyje turistai pasirenka nakvynę
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 25
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA kempinguose ar stovyklavietėse ne dėl to, kad tai yra pigesnės apgyvendinimo paslaugos, o dėl to, kad tai yra galimybė būti arčiau gamtos (grynas oras, kalnų papėdė ar jūros krantas). Trečia, kempingų patrauklumui ypatingai svarbią vietą uţima aplinka (peizaţai ir vandens telkiniai), tradiciniai kaimai ir istorija, kultūrų įvairovė. Ketvirta, pagrindiniai vartotojai (tikslinės grupės) – jaunos šeimos, jaunimas ir pensininkai. Penkta, kempingai itin paklausūs keliaujančiųjų dviračiais tarpe. Kaip jau buvo minėta, Europos šalyse kempingų pasirinkimo galimybės yra didţiulės. Pavyzdţiui, šiuo metu Danijoje siūloma apsistoti beveik 500 kempingų, kuriuose nakvynės paslaugos siūlomos stacionariuose nameliuose, galima atvykti su savo palapine ar mobiliuoju karavanu. Dauguma Danijos kempingų yra išsidėstę šalia vandens telkinių (daţniausiai arti jūros), todėl labai daţnai svečiams siūlomos ţvejybos paslaugos. Beveik kiekvienas kempingas turistams siūlo apsilankyti netoliese esančiuose atrakcionų parkuose, muziejuose, kitose lankytinose vietose ar uţsisakyti ekskursijas. Kadangi kempingų pasirinkimas Danijoje yra didţiulis, siekiant informuoti vartotoją (turistą) apie apgyvendinimo paslaugų kokybę ir siūlomas papildomas paslaugas kempingai skirstomi pagal dvi grupes: • pagal ţvaigţdutes (Danijoje kempingai klasifikuojami nuo 1 iki 5 ţvaigţdučių (priklausomai nuo galimybių ir paslaugų kokybės)); • pagal kempingo tematiką (pavyzdţiui, karavanų, miesto, dviračių, veiklų lauke, golfo, nardymo, ţvejybos, vandens sporto, baidarių, sveikatingumo kempingai ar stovyklavietės, ţr. 6 pav.). Toks kempingų klasifikavimas sudaro puikias sąlygas atvykstantiems turistams pasirinkti tinkamiausią kempingą pagal jo specializaciją ar paslaugų kokybę, atsiţvelgiant į 6 pav. Danijos kempingų išskirtinumas turisto poreikius. http://www.visitdenmark.com
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 26
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
3.2. Kempingų tinklas kaimyninėse valstybėse
Konkurencija Europos turizmo rinkose vis didėja, nes naujosios ES šalys vis didesnį dėmesį skiria turizmo infrastruktūros plėtrai ir rinkodaros priemonių įgyvendinimui, siekdamos pritraukti atvykstamojo turizmo srautus. Kaimyninės šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – turėtų bendradarbiauti, siekdamos sustiprinti Baltijos šalių turizmo sektoriaus konkurencingumą plėtodamos turizmo infrastruktūrą ir vystydamos bendrus turizmo produktus. Pavyzdţiui, Euromonitor duomenimis, artimiausiais metais turėtų didėti Vakarų Europos šalių, ypatingai prancūzų susidomėjimas Baltijos valstybėmis, kai atostogų metu būtų keliaujama per 3 Baltijos valstybes karavanais ir apsistojama kokybiškas paslaugas teikiančiuose kempinguose. Remiantis Eurostat duomenimis, tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje kempingų tinklas yra tankesnis nei Lietuvoje. Todėl kyla būtinybė paanalizuoti kaimyninių šalių patirtį plėtojant kempingų infrastruktūrą. Latvijos kempingų asociacijos duomenimis, daugiausia kempingų yra Baltijos pajūryje (7 pav.). Ţemiau pateikiame keletą Latvijos kempingų, kurie įsikūrę Ventspilyje, Jūrmaloje ir Limbazi rajone, pavyzdţių. Ventspilyje esantis „Pajūrio kempingas“ yra įsikūręs 3 km nuo Ventspilio centro ir tik 200 m nuo Baltijos jūros. Šalia kempingo yra keletas turizmo traukos objektų – vandens parkas, muziejus po atviru 7 pav. Latvijos kempingų išsidėstymas dangumi, parkas, vaikų miestas. http://www.camping.lv Bendra kempingo teritorija – daugiau kaip 8 ha. “Pajūrio kempingas“ veikia ištisus metus, jame įrengti 43 stacionarūs nameliai, 70 vietų karavanams, vietos palapinėms, pastogė piknikams, automobilių stovėjimo aikštelė, administracinės patalpos, aktyvaus poilsio zonos, pirtys, siūlomos automobilių nuomos paslaugos. Sėkmingą kempingo veiklą uţtikrina narystė Latvijos kempingų asociacijoje, bendradarbiavimas su 8 pav. „Pajūrio kempingas“ schema automobilių klubu ADAC ir planuojama partnerystė http://www.camping.ventspils.lv su Vokietijos kempingų asociacija.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 27
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Kitas Baltijos pajūryje veikiantis kempingas yra Jūrmaloje – „Nemo“ kempingas. Šis kempingas yra įsikūręs 5 ha teritorijoje ir jame veika vandens atrakcionų parkas. Kempingas yra apie 35 km nuo Rygos. Kempingas paslaugas teikia geguţės – spalio mėnesiais. Šiame kempinge yra įrengti nameliai, vietos karavanams ir palapinėms, restoranas, automobilių stovėjimo aikštelė, pliaţas, baseinas, pirtis ir aktyvaus poilsio pramogos. Kempingas „Rakari“ yra įsikūręs pajūryje, Limbazi rajone. Atstumas nuo šio kempingas iki Rygos yra 82 km, nuo Via Baltica – 800 m. Kempingo teritorijoje, kuri apima 6,5 ha, yra įrengti stacionarūs nameliai, 24 vietos karavanams ir 300 vietų palapinėms, paslaugas teikia restoranas, kavinė, yra pokylių / konferencijų salė, automobilių stovėjimo aikštelė, baseinas, pirtis, pliaţas, ţaidimų aikštelė, valčių ir vandens dviračių nuoma. Paslaugos čia teikiamos ištisus metus. Estijoje kempingai klasifikuojami pagal ţvaigţdutes. Vienos ţvaigţdutės kempinguose teikiamos tik būtiniausios paslaugos, o penkių ţvaigţdučių – aukščiausios kokybės. 1* kempingams keliami minimalūs reikalavimai dėl vietų palapinėms ir karavanams skaičiaus, maţiausiai turi būti 25 vietos, kurių minimalus plotas – 60-100 kv. metrų. Kempinge turi būti įrengti tualetai, dušai, maisto gaminimo patalpos su indų plovimo įranga, 9 pav. Estijos kempingų išsidėstymas http://www.camping-estonia.ee pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos turi būti apšviesti, aikštelė turi būti priţiūrima dienos metu, suteikta galimybė pasinaudoti telefonu. 2* kempingams be minėtų reikalavimų, turi būti suţenklinti keliai, 20 proc. karavanų aikštelių turi turėti elektros tiekimą, turi būti įrengta palapinių aikštelė, priimamasis, dušuose turi būti uţtikrintas šilto vandens tiekimas, skalbimo įranga, kioskas, lauko kepsninė, vaikų ţaidimo aikštelė, kempingo aikštelės prieţiūra uţtikrinama nuo 7 val. iki 23 val. 3* kempingams be minėtų reikalavimų, turi būti uţtikrinamas kelių apšvietimas, 50 proc. karavanų aikštelių ir 100 proc. karavanų aikštelių, skirtų ţiemos sezonui, elektros tiekimas ir atliekų šalinimo sistema, atskira palapinių zona, turizmo informacija ir išankstinė rezervacija, aikštelė turi būti priţiūrima dieną ir naktį, įrengtas kambarys kūdikiams, valgomasis, pirtis, kavinė ir maisto produktų parduotuvė, bendrosios patalpos, maudimosi įranga, telefonas, pašto paslaugos, teritorijos ţemėlapis, papildomai turi būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos stacionariuose nameliuose, vasarnamiuose ar apgyvendinimo kambariuose.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 28
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
4* kempingams be minėtų reikalavimų, turi būti uţtikrinama, kad 75 proc. karavanų aikštelių bus elektros tiekimas, suformuota atskira, tik karavanams skirta aikštelė, rezervacija galima ištisus metus, puikūs personalo bendravimo įgūdţiai, teritorijos prieţiūra visą parą, paslaugų pastatai turi būti šildomi, bendrose patalpose turi būti televizorius, atliekų rūšiavimo punktas, kavinė. 5* kempingams be minėtų reikalavimų, turi būti įrengta sanitarinių tinklų šiluminė izoliacija, aikštelė turi būti apšviesta, teikiamos kūdikių prieţiūros paslaugos, veikti restoranas, siūlomas platus paslaugų pasirinkimas, stacionarūs nameliai ar kambariai turi būti su tualetu, dušu, virtuvėle ir televizija. Kempingas “Tehumardi” (4*) yra Sarema saloje, jį supa graţi aplinka, įrengtas paplūdimys. Šiame kempinge teikiamos apgyvendinimo ir poilsio paslaugos. Įrengti 5 dviviečiai kambariai (su dušas, WC, TV), 18 keturviečių poilsio namelių, 50 vietų karavanams ir atskira zona palapinėms, dušas ir pirtis (10 pav.). Šis kempingas yra mėgstamas šeimų su maţais vaikais ir karavanais keliaujančių turistų. Karavaną čia galima greitai ir patogiai prijungti prie elektros 10 pav. Kempingas “Tehumardi” tiekimo, nuotėkos nuleidţiamos į specialią http://www.tehumardi.ee kanalizacijos sistemą. “Tehumardi” kempinge didelė zona yra skirta aktyviam poilsiui, įrengtas baseinas, teikiamos dviračių nuomos paslaugos.
3.3. Kempingų tinklas ir klasifikavimas Lietuvoje
Lietuva kol kas neišnaudoja turizmo galimybių, negalėdama turistams pasiūlyti kokybiškų apgyvendinimo paslaugų gamtoje (pavyzdţiui, nakvynė kempinguose ar stovyklavietėse). Kaip jau ir buvo minėta kituose šios studijos skyriuose, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos šalių, kuriose nakvynės paslaugos kempinguose yra ţenkliai geriau išvystytos. Pavyzdţiui, Lietuvos pajūryje vasaros sezono metu veikia kelios dešimtys stovyklaviečių, siūlančių apsistoti mediniuose nameliuose ir palapinėse, tačiau daugelyje jų nėra net elementarių patogumų – vandens, elektros, dušų ir WC. Lietuvos kempingų asociacija vienija 16 kempingų ir 5 stovyklaviečių, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas, veiklą. 11 pav. matyti, kad didţiausia kempingų ir stovyklaviečių koncentracija yra Aukštaitijoje šalia vandens telkinių – Molėtų r., Utenos r., Zarasų ir Ignalinos r. Dzūkijoje (Lazdijų r., Druskininkuose) yra 2 kempingai ir 1 stovyklavietė, pajūryje – 3 kempingai, Vilniaus regione – 2 kempingai ir 1 stovyklavietė, Vilkaviškio r. šalia Vištyčio eţero – 2 kempingai.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 29
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Lietuvoje 2009 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 16 kempingų, palyginti su 2004 metais, jų skaičius išaugo beveik 3 kartus, tačiau vertinant rodiklius matyti, kad kempingų veikla yra labai sezoniška, nes tik pusė visų kempingų veikia ištisus metus. Kempingų sezoniškumą problematiką dar labiau iliustruoja kempingų ir numerių rodikliai – 15 proc. numerių ir vietų prieinami ištisus 11 pav. Lietuvos kempingų išsidėstymas http://www.camping.lt metus ir net 85 proc. – tik vasaros sezono metu.
4 lentelė. Kempingų rodikliai 2004 – 2009 metais Kolektyvinio apgyvendinimo paslaugos 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Kempingų skaičius 6 7 8 10 11 16 dirba visus metus 2 4 5 6 6 8 sezoniniai 4 3 3 4 5 8 Numerių skaičius 283 326 304 373 480 660 dirba visus metus 40 55 58 64 61 104 sezoniniai 243 271 246 309 419 556 Vietų skaičius 820 963 887 1113 1496 2184 dirba visus metus 113 153 159 182 172 304 sezoniniai 707 810 728 931 1324 1880 Apgyvendinta svečių 16947 31316 31745 36348 35739 34980 uţsieniečių 7612 9308 9021 9288 10747 11341 Suteikta nakvynių 28562 62527 65017 72765 70124 65205 uţsieniečiams 12773 17281 17852 17313 19955 19983 Numerių uţimtumo koeficientas, proc. 23,8 39,6 40,5 40,2 40,2 25,2 Vietų uţimtumo koeficientas, proc. 21,7 40,1 42,4 37,9 29,7 19,6 Dirbančiųjų skaičius 37 76 92 107 96 111 Šaltinis: www.stat.gov.lt
Nors pastaraisiais metais turistų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose ţenkliai sumaţėjo, tačiau svečių, apsistojusių nakvynei kempinguose, skaičius išliko beveik nepakitęs (nuo 2008 m. kasmet maţėjo apie 2 proc.). Tuo tarpu, uţsieniečių ir jų nakvynių skaičius pastaraisiais metais didėjo. Šie rodikliai rodo kempingų paklausą ir populiarumą uţsienio turistų tarpe.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 30
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Daugiausia svečių apgyvendinama Vilkaviškio r., Molėtų r., Utenos r., Trakų ir Druskininkų kempinguose, daugiausia uţsieniečių – Trakų ir Druskininkų kempinguose. Geriausi kempingų vietų uţimtumo rodikliai yra Vilkaviškio r., Molėtų r., Utenos r., Trakų ir Druskininkų kempinguose. Klasifikavimo reikalavimų sistema, kurią sudaro atitinkami rodikliai (kriterijai) ir keturių ţvaigţdučių vertinimo skalė: 4*, 3*, 2*, 1*, yra patvirtinta Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 21-V. Lietuvoje kempingai klasifikuojami 4 ţvaigţdučių (4*) klasifikavimo sistema, ţemiausiai klasei suteikiant vieną ţvaigţdutę. Apgyvendinimo paslaugų teikėjų klasifikavimas vykdomas siekiant informuoti turistus (paslaugų vartotojus) apie apgyvendinimo paslaugų kokybę, sudaryti galimybes pasirinkti ir gauti pageidaujamo lygio paslaugas. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje buvo klasifikuota 16 kempingų. Daugiausia Lietuvoje yra 2 ţvaigţdutes turinčių kempingų – 7, 4 ţvaigţdučių kempingai yra 4 – Druskininkuose, Trakuose, Molėtų r. ir Vilkaviškio r. Klasifikavimo reikalavimus sudaro rodikliai (kriterijai) ir atitinkamos jų charakteristikos nustatančios: • kempingo teritorijos suplanavimą; • priėmimo ir saugumo sąlygas; • apgyvendinimo ir poilsio sąlygas; • įrangos kiekį bei kokybę; • teikiamų paslaugų pasirinkimą ir aptarnavimo kokybę. Kempingo apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas atliekamas dviem etapais. Pirmajame klasifikavimo etape atliekama teritorijos suplanavimo ir visų patalpų bei įrangos inventorizacija. Šiame etape nustatoma ar teritorijos suplanavimas, patalpos ir įranga bei paslaugos atitinka reikalavimus. Antrame klasifikavimo etape remiantis atlikta inventorizacija ir vadovaujantis klasifikavimo reikalavimais, vertinama patalpų, įrangos ir aptarnavimo kokybė. Vertinant aptarnavimo bei patalpų ir įrangos kokybę pagrindinis dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijai, techninėms galimybėms ir patalpų būklei, įrangos būklei ir jų kokybės standartams. Jeigu bendra patalpų, įrangos, o taip pat aptarnavimo kokybė priimtina, atitinkamai rodiklių vertinimo skalei pagal ţvaigţdučių skaičių, suteikiama kempingo įvertinimo klasė, kurią patvirtina išduodamas kempingo klasifikavimo paţymėjimas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 31
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Kempingų klasifikavimo reikalavimus galima sugrupuoti į 5 grupes, kurių kiekvieną detalizuoja tam tikrų rodiklių grupės, priklausomai nuo rodiklio reikšmės, kempingas priskiriamas vienai ar kitai klasei.
5 lentelė. Kempingų klasifikavimo grupės Patalpos ir bendro Kempingo teritorija Inţinerinė įranga Paslaugos bei saugumas Darbuotojai naudojimo įrenginiai Teritorijos Vandens Įvaţiavimo Inventoriaus nuoma Skaičius suplanavimas tiekimas išvaţiavimo postas Kultūriniai renginiai Prekyba būtiniausiais Kvalifikacija Aikštelių plotai Kanalizacija Bendro naudojimo higienos, buities reikmenimis patalpos bei įranga Organizuojamas kempingo Transporto Šiukšlių svečių maitinimas priemonių tvarkymas Maisto gaminimo Skalbimas, lyginimas stovėjimo vieta Patalpa Elektros Speciali aikštelė ir Teritorijos ribų instaliacija Sanitarinės įranga, skirta karavanams paţenklinimas higieninės patalpos plauti Apšvietimas Telefoninis ryšis Sandėliavimo Svečių ir jų daiktų Speciali įranga patalpos saugumas autopriekaboms Informacijos (karavanams) Patalpų vėdinimas teikimas prisijungti Poilsio (ţaidimų) Pirmos medicinos aikštelės pagalbos priemonės Priešgaisrinės Nameliai, įrengti apsaugos priemonės nakvynei ir poilsiui Speciali saugumo zona Šaltinis: www.tourism.lt
Kempingų darbuotojams, nepriklausomai nuo kempingo klasės, taikomi vienodi reikalavimai. Jų skaičius turi būti pakankamas priėmimo, paslaugų, prieţiūros ir saugos funkcijoms vykdyti bei garantuoti greitą svečių aptarnavimą. Kiti reikalavimai skiriasi priklausomai nuo kempingo klasės. Paţymėtina, kad tarpusavyje neţymiai skiriasi tik pirmos ir antros, atitinkamai trečios ir ketvirtos klasės kempingams keliami reikalavimai (6 lentelė).
6 lentelė. Pagrindiniai kempingams keliami reikalavimai priklausomai nuo ţvaigţdučių skaičiaus Rodikliai 1* 2* 3* 4* Minimali kempingo teritorija, ha 1,0 1,8 2,1 3,6 Minimalus aikštelių skaičius, vnt. 10 15 15 20 Minimalus namelių skaičius, vnt. - - 3 6 Atstumas nuo kelio, m 50 50 100 100 Šaltinis: www.tourism.lt
Aukštesnės klasės kempingams aukštesni reikalavimai keliami teritorijos dydţiui, apgyvendinimo paslaugų infrastruktūrai, bendro naudojimo patalpoms ir įrangai, tokiuose
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 32
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA kempinguose turi būti paslaugoms ir poilsio veiklai organizuoti skirtos patalpos. Pavyzdţiui, 4* minimalus aikštelių skaičius yra 20, vidutinis vienai aikštelei tenkantis viso kempingo teritorijos plotas (įskaitant kelius, takelius, ţeldinius, bendro naudojimo pastatus ir įrenginius) turi būti 180 kvadratinių metrų. Maţiausias aikštelės su vieta lengvajam automobiliui plotas yra 100 kvadratinių metrų, o aikštelės be vietos lengvajam automobiliui – 90 kvadratinių metrų. 4* kempinge maţiausiai 30 proc. aikštelių turi būti pritaikytos karavanams statyti, be to, turi būti papildoma, saugi automobilių stovėjimo aikštelė vėlyviems svečiams prie įvaţiavimo/išvaţiavimo posto, leidţianti uţtikrinti ramybę nakties metu. 4* kempinge maisto gaminimo patalpose turi būti pilnai įrengta virtuvė su individualiam naudojimui pritaikytais šaldytuvais, atitinkanti kempingo svečių poreikius. Maţiausiai dvi dušo kabinos turi būti įrengtos ne dvidešimčiai, o penkiolikai aikštelių, karštas vanduo turi būti tiekiamas nuolat. Maţiausias namelių, įrengtų nakvynei ir poilsiui, skaičius (proc. nuo aikštelių skaičiaus) 30 proc., kitaip tariant 20 aikštelių turinčiame kempinge turi būti maţiausiai 6 nameliai. Nameliai turi būti valomi, ne maţiau kaip pusė namelių turi būti su virtuvės įranga, televizoriais, higienos įranga. Kitaip nei ţemesnės klasės kempinguose, 4* kempinguose turi būti: • nuomojama ne tik palapinės, čiuţiniai, patalynė, miegmaišiai, bet ir plaukų dţiovintuvai, sporto inventorius; • kempingo svečiams turi būti rengiamas bent vienas kultūrinis renginys per savaitę; • papildomai turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir lyginti; • turi būti speciali aikštelė ir įranga, skirta karavanams plauti. Turi būti ne tik telefoninis ryšys, kuriuo gali naudotis visi kempingo svečiai, bet ir faksimilinis ryšys administracijoje; • svečių ir daiktų saugumui uţtikrinti keliami tie patys reikalavimai kaip ir 3* kempinguose; • kalbant apie informacijos paslaugas, be visos kitos informacijos turi būti teikiama informacija apie lankytinas vietas ir ekskursijų paslaugas bei informaciniai leidiniai. 7 lentelėje pateikiama detali informacija apie Lietuvoje įrengtų kempingų, kuriems suteikta 4 ţvaigţdučių klasifikacija, teritorijos dydį, karavanams skirtų aikštelių skaičių, kempinguose teikiamų paslaugų įkainius.
7 lentelė. Aukščiausios klasifikacijos kempingai Lietuvoje Karavanų Pavadinimas, Teritorijos Kaina, Lt uţ parą aikštelių Papildomos paslaugos vietovė dydis, ha skaičius Palapinė Karavanas Namelis Konferencijų salė, pirtys, Kempingas kavinė, parduotuvė, 230 ,,Obuolių sala“, 14 24 10-15 35 restoranas, lauko tenisas, (4 asm.) Molėtų r. mini golfas, dviračiai,
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 33
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Karavanų Pavadinimas, Teritorijos Kaina, Lt uţ parą aikštelių Papildomos paslaugos vietovė dydis, ha skaičius Palapinė Karavanas Namelis baidarės, valtys. Dviračiai, baidarės, paplūdimio tinklinis, „Kempingas smėlėta pakrantė, slėnyje“, 5,6 100 kioskas, kavinė, 9 25 - Trakų r. parduotuvė, restoranas, lauko tenisas, stalo tenisas. Vaikų ţaidimų aikštelė, aikštelės ţaidimams su „Druskininkų kamuoliu, lauko tenisas. 165 kempingas“, 3,6 45 Virtuvė, skalbykla, 10 31 (4 asm.) Druskininkai motinos ir vaiko kambarys, seifai, bevielis internetas. Baseinas, mašinų Kempingas stovėjimo aikštelė, pirtis, 140 "Viktorija“, 7,5 30 valčių, kambarių, 7 35 (4 asm.) Vilkaviškio r. dviračių, baidarių nuoma, kavinė. Išanalizavus aukščiausios kategorijos 4* kempingų lokaciją, teritorijos dydį ir teikiamas paslaugas, galima būtų išskirti keletą kempingams būdingų poţymių. Pirmiausia, kempingai yra įrengti šalia vandens telkinių (išskyrus Druskininkų) ir dideliuose ţemės sklypuose, kurie apima nuo 3,6 iki 14 ha. Antra, nors 4* reikalavimuose numatyta, kad aikštelių skaičius turi būti ne maţiau kaip 20, tačiau Trakų ir Druskininkų kempinguose aikštelių skaičius yra ţenkliai didesnis atitinkamai 100 ir 45. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, pajūrio ar pamario zonoje nėra nei vieno aukščiausios kokybės paslaugas teikiančio kempingo. Toliau pateikiama vieno geriausiai vertinamų Lietuvos kempingų „Obuolių sala“, kuris klasifikuojamas 4 ţvaigţdutėmis, infrastruktūros ir paslaugų analizė. Kempingų „Obuolių sala“ įrengtas Molėtų rajone, eţero saloje. Turistams nakvynės paslaugos teikiamos stacionariuose nameliuose (4 vietų su 12 pav. Kempingas „Obuolių sala“ http://www.appleisland.lt/lt
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 34
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA patogumais skirtos šeimoms ir 2 vietų su bendrais dušais ir WC), svečiai priimami su savo karavanais ir palapinėmis. Kempinge įrengtos aikštelės, kuriose yra visi karavanams reikalingi prisijungimais. Dalis salos teritorijos skirta palapinėms. Kempinge yra restoranas, konferencijų / pobūvių salė, pirtis, vaikų ţaidimo aikštelė ir aktyvaus poilsio infrastruktūra – dvi teniso kortų aikštelės, mini golfo aikštynas, tinklinio aikštelė ir petankė. Kempinge galima išsinuomoti dviračius ir valtis ţvejybai, uţsisakyti pasivaţinėjimo keturračiais ir visureigiais, skraidymu oro balionu, daţasvydţio ir kitas pramogas. Apibendrinimas. Apibendrinant kempingų klasifikavimo reikalavimus galima teigti, kad skirtingoms kempingų klasėms numatyti reikalavimai daugiausiai skiriasi teritorijai keliamais reikalavimais. Į didesnį ţvaigţdučių skaičių pretenduojantys kempingai turi turėti daugiau aikštelių, jos turi būti didesnės, turi turėti tam tikrą aikštelių, pritaikytų karavanams statyti, skaičių. Skiriasi reikalavimai privaţiavimo ir vidaus kelių dangai, teritorijos ribų ţenklinimui, minimaliam atstumui nuo kelio. Aukštesnės klasės kempingų kanalizacijos tinklai turi būti prijungti prie centrinių ar vietinių valymo įrengimų. Juose turi būti tam tikras kiekis specialių elektros įvadų aikštelėse, skirtose karavanams statyti, bei tam tikras kiekis įvadų, skirtų karavanams prisijungti vandens tiekimo, kanalizacijos tinklų. Aukštesnės klasės kempinguose daugiau reikalavimų keliama bendro naudojimo patalpoms ir įrangai. Turi būti patalpos paslaugoms ir poilsio veiklai organizuoti, darbuotojų darbo ir higienos poreikiams tenkinti. Aukštesnės kategorijos kempinguose turi būti įrengtos dušo kabinos, tiekiamas karštas vanduo, turi buti santykinai daugiau praustuvių, tualetų, sanitarinėse higieninėse patalpose turi būti veidrodţiai su tualeto reikmenų lentynėlėmis, elektros įvadai, rankšluosčiai arba elektriniai dţiovintuvai. 3* ir 4* kempinguose turi būti įrengtas tam tikras skaičius namelių, pritaikytų nakvynei ir poilsiui, 4* kempinguose nameliai turi būti aprūpinti ne tik higienos įranga (dušu, tualetu), bet ir virtuvės įranga, televizoriais. 3* ir 4* kempinguose teikiama daugiau ir aukštesnės kokybės paslaugų, tenkinami grieţtesni svečių ir jų daiktų saugumo uţtikrinimo reikalavimai, privaloma informaciją teikti ir uţsienio kalba. Remiantis uţsienio patirtimi, kempingai gali būti specializuojami priklausomai nuo vietovės, kurioje jie įrengiami, specifikos. Viena iš labiausiai tikėtų ir neabejotinai populiarių specializacijų pajūrio ir pamario zonose galėtų būti dviratininkams skirti kempingai (arba stovyklavietės). Dviratininkai daţnai keliauja su palapinėmis. Jei autotransporto priemonėmis keliaujantys ir kempinguose apsistojantys turistai savo daiktus laiko automobilyje, tai dviratininkams reikalinga speciali įranga. Dviratininkams, kurie nakvoja kempinguose ar stovyklavietėse palapinėms statyti skirta vieta turi būti lygi, turi būti patalpos drabuţiams dţiovinti, dviračių remontui reikalingų įrankių ir detalių komplektas, turi būti įrengtos dviračių trasos (ar takai), kuriais negali vaţinėti kitas
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 35
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA transportas ir pan. Kempinguose turėtų būti teikiama informacija apie artimiausią dviračio remonto vietą, darbo laiką ir telefono numerį, parduodami dviračių trasų ţemėlapiai, nurodyti traukinių, autobusų tvarkaraščiai ir kitos susisiekimo galimybės. Kempinge ar stovyklavietėje, kuri skirta dviratininkams galėtų būti specialūs stovai (jei yra galimybė, su stogeliu) dviračiams statyti, nuomojamos palapinės, nameliai, prie stovyklos ar palapinės turi stovėti stalas ir suolai (pageidautina su stogu), patalpa su virykle maisto gaminimui, galimybė nusipirkti maisto, higieninių reikmenų, teikiama informacija apie kitus artimiausius kempingus, skirtus dviratininkams, apšviestas kelias į kempingą nakties metu. Pabrėţiant Lietuvos kempingų išskirtinumą, galime akcentuoti šiuos veiksnius: • skirtingai nuo uţsienio valstybių, vietiniai turistai Lietuvoje karavanais beveik nekeliauja; • didėja uţsienio turistų, kurie keliauja karavanais Lietuvoje, skaičius; • vietiniai turistai poilsiaudami gamtoje ar prie vandens telkinių daţniausiai apsistoja stovyklavietėse; • pastaraisiais metais daugiausia karavanais į Lietuvą atvyksta vokiečiai, danai, olandai, suomiai, prancūzai; • prognozuojama, kad ateityje turėtų didėti uţsienio turistų, kurie keliauja Baltijos pajūriu ir apsistoja kempinguose, skaičius; • dauguma Lietuvos kempingų įrengta šalia vandens telkinių (jūros, eţerų, upių ir kt.); • kempingų tinklas Lietuvoje nėra išplėtotas ir tai sąlygoja maţą konkurenciją šiame turizmo paslaugų sektoriuje; • Lietuvoje nėra specializuotų kempingų ar stovyklaviečių; • atostogų gamtoje sezonas Lietuvoje yra labai trumpas; • vangiai plėtojami turizmo sezoniškumą maţinantys turizmo produktai; • pajūryje vasaros sezono metu veikia kelios dešimtys poilsiaviečių, siūlančių apsistoti mediniuose nameliuose ir palapinėse, tačiau daugelyje jų nėra net elementarių patogumų; • pajūryje ir pamaryje nėra 4* kempingų; • 4* kempingai turi būti įrengti ne maţesnėse kaip 3,6 ha sklypuose, kur ne maţiau kaip 30 proc. teritorijos turi būti skiriama karavanams.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 36
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
3.4. Kempingų išsidėstymas Lietuvos pajūryje ir Kuršių marių pakrantėse
Turizmo rinkoje kiekviena turistinė vietovė konkuruoja dėl potencialių turistų dėmesio. Siekiant įvertinti turizmo traukos vietovės konkurencingumą, būtina atlikti konkurencinės aplinkos analizę ir išanalizuoti konkuruojančių vietovių pagrindinius turizmo produktus, kurie pritraukia turistus. Tik atlikus vertinamos turistinės vietovės, šiuo atveju Klaipėdos rajono, konkurencingumo vertinimą analizę, galima įvertinti ar tiriamoji turistinė vietovė gali pritraukti turistus, panaudodama savo turimą pagrindinį produktą (pagrindinius traukos objektus). Renkantis konkuruojančias turistines vietoves analizei, svarbu išsiaiškinti į kokį turistų segmentą vietovės yra orientuotos, jei konkuruojančios turistinės vietovės orientuotos į tą patį turistų segmentą, tuomet reikia išanalizuoti vertinamos vietovės konkurencinius pranašumus. Jei konkuruojančios turistinės vietovės orientuotos į skirtingus turistų segmentus, tuomet galima svarstyti ar šį segmentą įmanoma pritraukti. Prieš pradedant konkuruojančių turistinių vietovių analizę pirmiausia turi būti nuspręsta, kurios vietovės turėtų būti traktuojamos kaip konkuruojančios. Vadovaujantis metodika, gali būti tiriami du konkuruojančių turistinių vietovių tipai: konkuruojančios vietovės, siūlančios panašų pagrindinį produktą ir yra orientuotos į tą patį turistų segmentą ir šalia esančios konkuruojančios vietovės, siūlančios panašų pagrindinį produktą ir papildomus produktus (paslaugas) bei besiorientuojančios į tuos pačius turistų segmentus. Kadangi analizuojama Lietuvos pajūrio (įskaitant pamario) zona, todėl vertinama, kad pagrindinės su Klaipėdos r. sav. konkuruojančios turistinės vietovės yra Neringos sav., Šilutės r. sav., Klaipėdos m. sav. ir Palangos m. sav., nes visos šios turistinės vietovės, kurios sutampa su administracinėmis ribomis, yra šalia ir siūlo panašų pagrindinį produktą. Pagrindinis minėtų konkuruojančių turistinių vietovių turizmo produktas – poilsis šalia vandens telkinių vasaros sezono metu, aktyvaus poilsis (dviračių ir vandens turizmas), pramogos (ţvejyba, jėgos aitvarai, pramoginiai plaukiojimai ir kita). Papildomo produkto pagrindas – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Apgyvendinimo paslaugos analizuojamos pagal Statistikos departamento pateiktus rodiklius (8 lentelė). 8 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų skaičius pagal savivaldybes Klaipėdos regione, 2009 m. Savivaldybė Įstaigų skaičius Numerių skaičius Vietų skaičius Klaipėdos m. sav. 44 1310 3009 Klaipėdos r. sav. 4 168 856 Neringos sav. 64 1161 2794 Palangos m. sav. 159 3994 10235 Šilutės r. sav. 8 128 400
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 37
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Lietuvos pajūryje 2009 metais daugiausia turistų buvo apgyvendinta Palangos ir Klaipėdos miesto savivaldybėse, atitinkamai 158 062 ir 113 297. Klaipėdos rajone savivaldybės apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinti 3 663 turistai. Toliau analizuojami konkuruojančiose turistinėse vietovėse apgyvendinimo paslaugas teikiantys kempingai. Šiuo metu Lietuvoje pajūrio ir pamario zonose paslaugas teikia tik du klasifikuoti 2 kempingai – tai kempingas Nidoje ir kempingas Ventėje (9 lentelė).
9 lentelė. Lietuvos pajūrio ir pamario zonose esantys klasifikuoti kempingai Karavanų Teritorijos Kaina, Lt uţ parą Pavadinimas Savivaldybė Ţvaigţdutė aikštelių dydis, ha skaičius Palapinė Karavanas Namelis Nidos Neringos 3 1,8 100 17 72 n.d kempingas Kempingas Šilutės r. 2 4,0 30 10 n.d. n.d. „Ventainė“ Nidos kempingas atitinka 3 ţvaigţdučių kempingams keliamus reikalavimus ir turi 100 vietų karavanams, tuo tarpu kempingas „Ventainė“ atitinka 2 ţvaigţdučių kategoriją, nors šio kempingo teritorija yra daugiau kaip du kartus didesnė, tačiau joje įrengta tik 30 vietų karavanams. Detalizuojant Nidos kempingo teikiamas paslaugas, galima būtų išskirti: • nuomojamos vietos karavanams ir palapinėms; • teikiamos poilsio apartamentuose paslaugos; • įrengtos prausyklos, dušai, savitarnos virtuvė ir skalbykla; • nuomojamas inventorius; • įrengta vaikams skirta ţaidimo aikštelė; • sudarytos galimybės laisvalaikiui (teniso kortai, krepšinio aikštelė, sauna ir baseinas ir kita); • veikia restoranas; • organizuojamos konferencijos ir pramogų (pavyzdţiui, kelionė laivais ar jachtomis į Nemuno ţemupį, ţvejyba Kuršių mariose, jodinėjimas ţirgyne Klaipėdoje). Nidos kempingo konkurenciniai pranašumai – teigiamas turistinės vietovės įvaizdis ir ţinomumas, unikali gamtinė aplinka, kokybiški paplūdimiai, vystomi turizmo produktai, esami turistų srautai, kokybiškos paslaugos. Nidos kempingo trūkumai – nedidelė kempingo teritorija, turistai vykdami į Nidą, palyginti su kitomis turistinėmis vietovėmis, patiria didesnes transporto išlaidas. Ventainės kempingo konkurenciniai pranašumai – turistinės vietovės gamtinė aplinka ir vystomi turizmo produktai (buriavimas, paukščių stebėjimas), maţa konkurencija apgyvendinimo paslaugų srityje, kempinge teikiamas platus nakvynės paslaugų spektras (viešbutis, kaimo sodyba,
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 38
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA aikštelės karavanams ir palapinėms). Trūkumai – maţas turistinės vietovės ţinomumas, vangiai vystoma viešoji turizmo infrastruktūra (pavyzdţiui, trasų), maţi turistų srautai, nėra paplūdimių. Be minėtų klasifikuotų kempingų, pajūrio ir pamario zonoje, apgyvendinimo paslaugos teikiamos stovyklavietėse. Gargţdų turizmo informacijos centro duomenimis, Klaipėdos rajone yra 10 turistinių stovyklų (stovyklaviečių), kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, pavyzdţiui, „Ţiogelis“ (Karklės k.), „Jūros pakrantė“ (Karklės k.), „Karklės kopos“ (Karklės k.), „Nendrių paslaptis“ (Drevernos k.) ir kiti. Šilutės rajone yra 3 stovyklavietės, iš jų 2 stovyklavietės yra Kintuose – „Minija“ ir „Vėtrungė“. Palangoje nakvynės paslaugas teikia 6 stovyklavietės, iš kurių 3 yra Šventojoje – „Elektronas“, „Šventosios turistinė stovyklavietė“ ir „Vienybė“. Stovyklavietės Lietuvos pajūryje veikia vasaros sezono metu ir daugelis negali uţtikrinti turistams būtinų patogumų ir higienos sąlygų. Artimiausiu metu nakvynės paslaugų, kurios teikiamos aukštos kategorijos kempinguose, konkurencija Lietuvos pajūryje turėtų sustiprėti, nes šiuo metu jau baigiamas įrengti „Pajūrio“ kempingas Giruliuose (kol kas jis nėra klasifikuotas). Be to, planuojama įrengti modernų kempingą Nemirsetoje (10 lentelė). 10 lentelė. Nauji kempingai Lietuvos pajūryje Aikštelių Teritorijos dydis, Palapinių Namelių Pavadinimas Savivaldybė karavanams ha skaičius skaičius skaičius Pajūrio kempingas Klaipėdos m. 2,8 15 50 - Kempingas Palangos m. 4,6 60 60 30 Nemirsetoje* * planuojamas
Klaipėdos miesto savivaldybėje naujai įrengtame Pajūrio kempinge yra 50 vietų palapinėms, 15 vietų karavanams, sporto aikštynai, vaikų ţaidimo aikštelė, pirtys, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Papildomai teikiamos paslaugos – pirčių, šašlykinės, dviračių nuoma, interneto prieiga, skalbinių skalbimas ir dţiovinimas. 2011 m. kovo 14 d. buvo paskelbtas konkursas dėl stacionarių namelių poilsiui Girulių kempinge įrengimo darbų atlikimo. Kadangi rangovas per 4 mėnesius turi rekonstruoti lauko inţinerinius tinklus (elektra, nuotekos, vandentiekis), įrengti lauko takelius, pastatyti ir įrengti 10 kempingo namelių ir 1 sublokuotą kempingo namelį, šiam vasaros sezonui nakvynės paslaugos poilsio nameliuose greičiausiai nebus teikiamos. Pajūrio kempingo Giruliuose konkurenciniai pranašumai – gamtinė aplinka, nes kempingas įrengtas greta Pajūrio regioninio parko ir 500 m iki Baltijos jūros.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 39
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Trūkumai – kempingas kol kas nėra klasifikuotas ir įvertinus vykdomą kempingo plėtrą (poilsio namelių statybą), pagal teritorijos dydį, esamą aikštelių karavanams ir palapinėms skaičių, kempingas atitiktų maksimaliai galėtų būti klasifikuotas 3*. Pajūrio kempingams 4* keliamus reikalavimus atitiktų tik tuo atveju, jei būtų numatyta tolimesnė teritorinė kempingo plėtra. Palangos miesto savivaldybė planuoja įrengti kempingą Nemirsetoje. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-261 buvo patvirtintas ţemės sklypo pajūrio kempingo įrengimo Nemirsetoje detalusis planas. Ţemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane kempingui numatytas sklypas priskiriamas rekreacinio prioriteto zonai. Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plane teritorija priskiriama prie lankomiausių vietų ir kempingo teritorijai.
13 pav. Pajūrio juostos ţemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (projektas) http://www.am.lt/VI/files/0.754130001299505010.jpg
Suformuotas 46 032 m2 ţemės sklypas Nemirsetoje yra patrauklus kempingo įrengimui dėl gamtinės aplinkos, pasiekiamumo ir techninių sklypo charakteristikų. Teritorija yra Palangos miesto pietvakarinėje dalyje, iš visų pusių ribojasi su miško masyvais, rytinėje pusėje driekiasi rajoninės reikšmės kelias Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudušiai, vakarinėje pusėje (apie 450 m atstumu) – kopos ir Baltijos jūra. Netoliese nutiestas dviračių takas Klaipėda–Šventoji, kuriuo galės naudotis ir kempingo svečiai, o turistai, keliaujantys dviračiais, galės atvykti į kempingą ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis. Kempingui numatyta teritorija patenka į nacionalinio lygmens autoturizmo trasas – Kuršių kelias ir Gintaro kelias. Šiuo projektu planuojama įrengti Europos standartus atitinkantį kempingą pajūryje, kuriame turistai galėtų gauti apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio organizavimo bei kitas aktyvaus poilsio paslaugas. Planuojama projekto vertė apie 8 mln. Lt, projekto pradţia – 2011 m. spalis. Projektą numatoma įgyvendinti su ES finansine parama.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 40
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Projekto įgyvendinimo metu planuojama sukurti visą reikalingą inţinerinių tinklų infrastruktūrą: nutiesti elektros kabelius, ryšio tinklus, vandentiekį, ūkinių ir lietaus nuotekų kanalizaciją, susisiekimo komunikacijas ir įrengti: • 60 vietų karavanams; • 60 aikštelių palapinėms statyti (su vieta automobiliui); • 30 vieno aukšto 50 m2 poilsio namelių (prie kiekvieno numatyta vieta automobiliui); • bendro naudojimo patalpų plotas 828 m2 su 10 parkavimo vietų; • sanitarinės-higienos patalpos, kurių plotas 626 m2; • įvaţiavimo-išvaţiavimo postas, kurio plotas 168 m2; • kiekvienoje zonoje planuojama įrengti maisto gaminimo patalpas (palapinių aikštelių zonoje – 149 m2; poilsio namelių zonoje – 185 m2; karavanų aikštelių zonoje – 228 m2). • kiekvienoje zonoje planuojama įrengti vaikų ţaidimo bei sporto aikšteles (vieno krepšio krepšinio aikšteles, teniso aikšteles, vaikų ţaidimo aikšteles, paplūdimio tinklinio aikšteles). Apibendrinimas: • Lietuvos turistinių vietovių pajūryje konkurencingumą sustiprins naujų kempingų atsiradimas pajūrio zonoje; • atsiţvelgiant į Europos ir kaimyninių šalių patirtį, būtina ir toliau vystyti kempingų tinklą pajūrio zonoje, įrengiant ne ţemesnės kaip 3* ir 4* reikalavimus atitinkančius kempingus; • Klaipėdos rajone šiai dienai nėra įrengto ar suprojektuoto nei vieno, nacionalinius klasifikavimo standartus atitinkančio, kempingo; • siekiant, kad investicijos į kempingus atsipirktų, būtina ţinoti turizmo sezoniškumo Lietuvos pajūryje problemas ir vystyti turizmo produktus, pritraukiant investicijas į turizmo traukos objektų plėtrą (pavyzdţiui, vandens pramogos, teminiai parkai ir t.t.); • pamario zona yra maţiau patraukli turizmui, todėl čia gali būti įrengiami ţemesnės klasės kempingai ir kokybiškas paslaugas teikiančios stovyklavietės; • kempingai ir stovyklavietės, pirmiausia, turėtų būti įrengiamos didţiausio patrauklumo rekreacinėse zonose ir šalia nacionalinio lygmens turizmo trasų; • pajūrio ir pamario zonose esančios savivaldybės turėtų ne tik konkuruoti dėl potencialių turistų dėmesio, bet ir bendradarbiauti, siekdamos suformuoti turistinių vietovių, kurios skirtos atostogauti gamtoje įvaizdį (rinkodaros priemonės gali būti kuriamos bendradarbiaujant ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūrio savivaldybėms).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 41
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
4. KEMPINGŲ ĮRENGIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ IR ALTERNATYVŲ VERTINIMAS 4.1. Kempingų teritorijų atranka ir tinkamumo kriterijai Ši galimybių studija rengiama vadovaujantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – Klaipėdos rajono teritorijos bendruoju planu (patvirtintas 2011 m. vasario 24 d.) ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu (patvirtintas 2005 m. birţelio 2 d.). Kempingų įrengimui potencialių teritorijų pajūrio ir pamario zonose turistinio patrauklumo vertinamas atliekamas vadovaujantis aukščiausio lygmens turizmo planavimo dokumentais – NTPP, turizmo trasų specialiaisiais planais ir galimybių studijomis. Šiame skyriuje vertinamos didţiausią potencialą kempingų įrengimui turinčios teritorijos, kurios buvo atrinktos, atsiţvelgiant į: • aukštesnio lygmens teritorijų ir turizmo planavimo dokumentus; • pasiūlymus, kurie buvo išsakyti susitikimuose su suinteresuotomis grupėmis metu (susitikimai idėjų generavimui su Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo tarybos nariais, savivaldybės administracijos ir seniūnijų atstovais, verslininkais ir potencialiais investuotojais) (ţr. Priedą Nr. 1); • išvadas, gautas diskusijose su atsakingais asmenimis dėl kempingų vietų parinkimo (susitikimai su savivaldybės administracijos atstovais, ţemės savininkais, potencialiais investuotojais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis (ţr. Priedą Nr.2)). Kempingų įrengimui patraukliausios teritorijos vertinamos pagal studijos rengėjų išskirtus tinkamumo kriterijus, kurie pasirinkti siekiant įvertinti pasirinktas teritorijas, išskirti prioritetines ir perspektyvines vietas kempingų įrengimui. Pasirinkti šie teritorijų tinkamumo kempingams vertinimo kriterijai: • Teritorijos plotas (remiantis sėkmingai Lietuvoje veikiančių kempingų patirtimi) – 2* kempingui turėtų būti numatyta ne maţiau kaip 2 ha, 3* kempingui – apie 2,5 ha, 4* kempingui – apie 4 ha. • Dabartinė teritorijos paskirtis – kempingai gali būti įrengiami tik kitos paskirties ţemėje (pagal pagrindinę tikslinę ţemės naudojimo paskirtį), t.y. rekreacinės paskirties, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų /gyvenamos, visuomeninės/ teritorijos ir pan. • Teritorijos pasiekiamumas – teritorija turi būti pasiekiama geros kokybės (asfaltbetonio ar ţvyro dangos) vietinės reikšmės keliu, taip pat turėtų būti nutolusi ne daugiau kaip 30 km nuo magistralinės reikšmės kelių;
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 42
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
• Esantys inţineriniai tinklai – teritorijoje turi būti arba turi būti galimybė sukurti ir uţtikrinti atitinkamo galingumo elektros, telekomunikacijų, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus; • Traukos objektai – siekiant pritraukti turistus, būtina įvertinti esančius turizmo objektus – turizmui pritaikytus gamtinius ir kultūrinius objektus, įrengtą aktyvaus poilsio infrastruktūrą ir pan. Šie kriterijai pasirinkti atsiţvelgiant į kempingų klasifikavimo sistemos reikalavimus, jų aktualumą kempingų plėtrai ir galimos kempingo paskirties nustatymus. Rekomendacijos dėl galimos kempingo klasės kiekvienai siūlomai teritorijai suformuluotos remiantis kempingo teritorijai keliamais reikalavimais (maţiausias aikštelių skaičius atitinkamai kempingo klasei, vidutiniškai vienai aikštelei tenkantis viso kempingo teritorijos plotas, maţiausias aikštelės su vieta/be vietos lengvajam automobiliui plotas) pagal kempingų klasifikavimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 21-V. Remiantis minėtais reikalavimais: • 1* kempingo įrengimui maţiausias reikalingas teritorijos plotas – 1 ha (10 aikštelių 100 m2 vidutinis vienai aikštelei tenkantis kempingo teritorijos plotas); • 2* kempingo įrengimui – 1,8 ha (15 120 m2); • 3* kempingo įrengimui – 2,1 ha (15 140 m2); • 4* kempingo įrengimui – 3,6 ha (20 180 m2). Taip pat svarbu atsiţvelgti į kempingo atstumą nuo kelio (transporto magistralės). Pavyzdţiui, 1* ir 2* kempingai turi būti įrengti ne maţiau kaip 50 m nuo kelio, o 3* ir 4* kempingai ne maţiau kaip 100 m. Galima būsimų kempingų specializacija nustatoma remiantis teritorijoje ir jos apylinkėse esančiais gamtiniais ir kultūriniais ištekliais, jų pritaikymu turistų lankymui ir poilsiui, ekonominės veiklos ir gamtinės intervencijos apribojimais, galima kempingo plėtra teritorijos atţvilgiu. Įrengiant kempingą bei įvertinant jo veiklos apimtis, pelningumą ir kitus ekonominiu kempingo gyvybingumo rodiklius, svarbu įvertinti sekančius veiksnius: • Sezoniškumas (turizmo sezonas, atsiţvelgiant į klimatines sąlygas, Lietuvoje trunka 4-5 mėn.); • Nepakankamai išvystyti inţineriniai tinklai (ne visur yra vienodos galimybės įrengti reikiamo galingumo ir pajėgumo inţinerinius tinklus, kurie yra būtini kempingo veiklai vystyti); • Nepakankamai išvystyta viešoji turizmo infrastruktūra (neįrengtos dviračių, vandens ir autoturizmo trasos, turizmui nepritaikyti gamtos ir kultūros paveldo objektai);
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 43
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
• Nepakankamas informacinių ţenklų įrengimas (neįrengti ir nepriţiūrimi ţenklai valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose) • Nepakankamas informacinių priemonių išnaudojimas rinkodaros tikslams (nepakankamai išnaudojamos ţiniasklaidos priemonės rinkodaros veiklai). Danijos patirtis rodo, kad kempingo įrengimui labai svarbus kempingo teritorijos plotas. Pavyzdţiui, pagal Danijoje galiojančius įstatymus, kempingo teritorija turi būti ne maţesnė kaip 2 ha ir tai atitinka 100 karavanams ir palapinėms skirtų vietų, o tam, kad atsipirktų investicijos ir veiklos administravimo išlaidos 5-6 ha teritorijoje įrengiama apie 250-300 vietų karavanams ir palapinėms. Uţsienio šalių patirtis rodo, kad kempingo veiklos sėkmei svarbūs kriterijai: • atstumas (iki pagrindinio kelio, miesto (miestelio), jūros arba eţero, puikaus kraštovaizdţio, lankytinų vietų); • sklypo tinkamumas; • gretutinių teritorijų patrauklumas. Esminis klausimas, kalbant apie kempingą konkrečioje teritorijoje ar mieste – kokios yra galimybės pritraukti pakankamą skaičių turistų ir kaip išlaikyti juos kaip galima ilgesnį laiką, kad kempingas dirbtų pelningai?
4.2. Kempingų ir stovyklaviečių įrengimui tinkamų teritorijų parinkimas 2011 m. vasario 14 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko susitikimas dėl idėjų generavimo dėl kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose prioritetinių teritorijų nustatymo, kurio metu buvo identifikuotos potencialios teritorijos, kurios galėtų būti tinkamos kempingų ir stovyklaviečių įrengimui: 1) Karklės kaime, 2) Kukuliškių kaime, 3) Kairių kaime, 4) Drevernos kaime, 5) Svencelės kaime, 6) Dariaus kaime, 7) Pjaulių kaime, 8) Gargţdų karjerų prieigose. Studijos rengėjai išanalizavo suinteresuotų šalių pateiktus pasiūlymus, atrinko kempingų įrengimui turistiniu aspektu patraukliausias teritorijas ir jas įvertino teritorijų planavimo aspektu. Šis vertinimas buvo atliktas vadovaujantis visų lygių teritorijų ir nacionalinio lygmens turizmo planavimo
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 44
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA dokumentais, konsultuojantis su atitinkamų institucijų atstovais bei konkrečių ţemės sklypų valdytojais. Šios analizės metu papildomai buvo atrinktos ir įvertintos kempingų ir stovyklaviečių įrengimo vietos – Klišiuose, Agluonėnuose, Vėţaičiuose ir Endriejavo kaime. Kadangi kempingų įrengimui tinkamiausios teritorijos buvo vertinamos teritorijų planavimo aspektu, todėl teritorijos detaliai buvo analizuojamos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Ţemiau aprašyti tik tie teritorijų planavimo dokumentai, kuriais naudotasi konkretizuojant prioriteto zonų vietas. Konkrečių teritorijų analizei naudojamas Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano Ţemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėţinys. Kiti naudojami dokumentai aprašyti atskirų vietovių analizėse (ţr. Priedas Nr. 3). 1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (bazinės prioriteto zonos pagrindimas). Teritorijos funkcinių prioritetų brėţinyje pajūrio ir pamario teritorija (14 pav.) išskirta kaip Pajūrio funkcinio prioriteto sritis, kurioje numatytas intensyvios rekreacijos (R) polifunkcinio zonavimo indeksas. Toliau, į rytus, esančios Klaipėdos rajono teritorijos priimamos kaip Vakarų ţemaičių funkcinio prioriteto sritis, kurioje numatyta ekstensyvi rekreacija. Išvada (bazinė prioriteto zona). Pajūrio ir pamario zonoje numatoma intensyvi rekreacinė veikla, todėl pagal šį analizuotą dokumentą pamarys ir pajūris priimamas kaip patraukliausia ir tinkamiausia naujų kempingų ir stovyklaviečių atsiradimo vieta Klaipėdos rajono teritorijoje. 14 pav. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano brėţinių fragmentai
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 45
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Rekreacinių teritorijų brėţinyje pietinė Klaipėdos rajonui priklausančios pamario teritorijos dalis išskirta kaip vidutinio rekreacinio potencialo arealas, kuriame numatytas vidutinis rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo (P2) (plėtojamos regioninės reikšmės rekreacinės sistemos). Čia numatoma verslinė, paţintinė, pramoginė ir sportinė rekreacija bei poilsis gamtoje. Ši zona nuo minėto pietinio pamario arealo tęsiasi šiaurės kryptimi, sulig Minijos upe, pro Salantų miestą. Šiaurinis pamario arealas, iki pat Klaipėdos mieto ribos ir pajūrio zona nuo Klaipėdos iki Palangos miesto išskiriama kaip labai didelio rekreacinio potencialo arealas, kuriame numatytas aukščiausias rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo (P1) (plėtojamos nacionalinės reikšmės rekreacinės sistemos). Kitos Klaipėdos rajono teritorijos vertinamos kaip gana ţemo rekreacinio potencialo arealai, kuriuose numatomas ţemiausias rekreacijos perspektyvinės plėtros ţymuo (P3) (kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos bei pavieniai rekreacijos objektai). Išvada. Pamarys, pajūris ir Minijos upės apylinkės priimami kaip patraukliausia ir perspektyviausia rekreacinė erdvė Klaipėdos rajono teritorijoje. 2. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėţinyje matyti (15 pav.), kad kultūros paveldo sankaupų arealai susiklostę tik neţymioje Pamario dalyje (Svencelė, Dreverna, Kairiai) bei pajūrio dalyje nuo Klaipėdos miesto šiaurinės ribos iki Kukuliškių kaimo. Rytinėje Klaipėdos rajono dalyje reikšmingiausiais kultūros paveldo sankaupų arealais pripaţįstamos Priekulės, Agluonėnų, Veivirţėnų, Gargţdų miesto ir Minijos upės apylinkės.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 46
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Rekreacinėmis teritorijomis pamario zonoje išskiriami Svencelės, Drevernos, Klišių, Pjaulių bei Kairių arealai, kurių tarpe rekreacinio uţstatymo teritorijomis priimamos atitinkamos Svencelės, Drevernos ir Kairių kaimų zonos (Kairių prieigose numatomas prieplaukos įrengimas). Pajūrio areale, Kukuliškių apylinkėse numatomas kurortinės teritorijos vystymas. Numatoma, kad po 2018 metų Pamario ir pajūrio zonomis drieksis greitojo viešojo susisiekimo linija; teritorijas kerta arba jų prieigomis driekiasi nacionalinio ir regioninio lygmens automobilių bei dviračių turizmo trasos. Kitos aktualios Klaipėdos rajono rekreacinės teritorijos: Minijos ir Dangės upės apylinkės, Agluonėnai (esamas turizmo paslaugų centras), Gargţdų karjerai (numatytas pramogų kompleksas, driekiasi regioninė dviračių trasa), Vėţaičiai (numatyta rekreacinės statybos zona); Karklėje numatomas įrengti lankytojų centras bei viešosios infrastruktūros teritorijos; Endriejavas ir Judrėnai nepriimami kaip rekreacinės teritorijos (pro Judrėnus driekiasi regioninė dviračių trasa). Išvada. Pamarys, pajūris, Minijos bei Dangės upių apylinkės yra reikšmingiausios ir perspektyviausios rekreacinių ir turistinių resursų teritorijos Klaipėdos rajono teritorijoje. 15 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos BP rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėţinys
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 47
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
3. Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas (potencialiausių zonų lygmenų pajūrio ir pamario arealuose pagrindimas) Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėţinyje išskirti rekreacijos vystymo lygmenys (16 pav.). Aukščiausio rekreacinio potencialo pajūrio ir pamario zonose geriausiai įvertinta aukštu (R3) rekreacijos vystymo lygmeniu (galimybė kurti regioninės ir net nacionalinės svarbos rekreacinę infrastruktūrą) išskirta pajūrio zona. Laipsniu ţemiau įvertintos teritorijos pamaryje: Kairiai, Klišiai, Dreverna, Svencelė ir Pjauliai ţymimi kaip vidutinio rekreacijos vystymo lygmens teritorijos (galimybė kurti vietinės ir regioninės svarbos rekreacinę infrastruktūrą). Vidutiniu lygmeniu taip pat išskirtos kai kurios Minijos upės apylinkės. 16 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėţinys
Išvada (potencialiausių zonų lygmenų pajūrio ir pamario arealuose pagrindimas). Aukščiausias rekreacijos vystymo prioritetas yra pajūryje, laipsniu ţemesnis pamaryje (Kairių ir Drevernos apylinkėse), taip pat išskirtos kai kurios Minijos atkarpos. Atsiţvelgiant į esamą Drevernos arealo rekreacinę reikšmę (esama Drevernos prieplauka, suplanuota Svencelės prieplauka, esami ir numatyti nauji vandens keliai Kuršių mariomis bei Karaliaus Vilhelmo kanalu, dviračių ir autoturizmo trasos, Svencelėje suplanuota 28,7 ha ploto rekreacinė gyvenvietė, esamas Svencelės jėgos aitvarų ir burlenčių paplūdimys) pastarajai suteikiamas vidutinis potencialiausių kempingų ir stovyklaviečių įrengimo zonų prioriteto lygmuo.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 48
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Ţemesnis suteikiamas Kairiams, aukščiausias – Pajūrio arealui. Klaipėdos rajono bendrasis planas numato visų reikšmingesnių urbanistinių vienetų plėtrą (17 pav.). Tokie arealai yra tinkami kempingų ir stovyklaviečių įrengimui su sąlyga, kad teritorija atitinka rekreacinio patrauklumo kriterijų. Analizuotame rajono ir apskrities bendrajame plane nustatyta, jog daugiausia tokių urbanistinių centrų susiklostę pajūrio ir pamario zonose. Šis brėţinys taip pat numato konkrečias zonas, kuriose, galėtų būti steigiami kempingai – tokios zonos ţymimos indeksu R3.2. Atsiţvelgiant į aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų analizės metu nustatytas didţiausio rekreacinio patrauklumo Klaipėdos rajono teritorijoje vietas, čia indeksu R3.2 ţymimi reikšmingiausi arealai yra Svencelės, Pjaulių, Kairių kaimai, Karklės kaimo rytinė dalis, Minijos upės apylinkės.
17 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano ţemės naudojimo ir apsaugos reglamentai
Išvada. Tinkamiausios kempingų ir stovyklaviečių steigimo vietos yra rekreacinio ir turistinio atraktyvumo prasmėmis patraukliose gyvenvietėse bei jų prieigose, kuriose numatoma urbanistinė plėtra arba išskirta atitinkamu indeksu (R3.2) ţymima zona. Akcentuojamas dėmesys į aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais nustatytas aukščiausio rekreacinio potencialo zonas pajūrio ir pamario arealuose.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 49
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
4.3. Kempingų ir stovyklaviečių įrengimui patraukliausių teritorijų Klaipėdos rajone galimybių vertinimas 4.3.1. Kempingų įrengimui tinkamų sklypų ir teritorijų analizė 1. Kukuliškių kaimas (teritorija prie dzotų). Teritorija yra rekreacine ir turistine prasme ypač atraktyvioje ir perspektyvioje vietoje (jūros prieigos, kopos, miškas, dzotai (kultūros paveldas), greta driekiasi reikšmingas automobilių ir dviračių turizmo kelias Nr. 2217). Teritorija yra pajūrio regioniniame parke ir patenka į pajūrio juostą, kurioje 100 metrų atstumu nuo jūros nauja statyba negalima. Tolimesniu atstumu yra valstybinės reikšmės miškas. Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose). Nors Klaipėdos rajono teritorijos bendruoju planu zona įvertinta aukštu (R3) rekreacijos vystymo lygmeniu (galimybė kurti regioninės ir net nacionalinės svarbos rekreacinę infrastruktūrą), tačiau tas pats dokumentas reglamentuoja, kad šioje vietoje galimas tik minimalios rekreacinės infrastruktūros įrengimas (poilsio namų statyba negalima). Kempingo steigimui galimai tinkama teritorija, susiklosčiusi 2-3 ha plote, ~300 metrų atstumu nuo jūros. Vieta yra miškinga (kempingo įrengimui ir privaţiavimo keliui įrengti, tektų iškirsti dalį valstybinio miško) iš rytų pusės ribojasi su šlaitu. Iki Klaipėdos miesto yra ~7 km. Teritorija yra tinkama kempingo ar stovyklavietės įrengimui, tačiau dėl galiojančių teisės normų kempingo ar stovyklavietės įrengimo galimybė šiuo metu yra ribota ir gali būti vertinama kaip tolimesnės perspektyvos galimybė. Ţiūrėti sekančius dokumentus: • Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas; • Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas; • Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema; • Miškų įstatymas; • Pajūrio juostos įstatymas; • Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas; • LRV nutarimas „Dėl specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; • Saugomų teritorijų įstatymas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 50
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Teritorijos plotas: 2 – 3 ha. Teritorijos naudojimo paskirtis: rekreacinė. Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: sklypas yra 7 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Teritorija lengvai pasiekiama populiaria automobilių ir dviračių turizmo trasa – rajoniniu keliu Nr.2217. Teritorija išsidėsčiusi 150 metrų atstumu nuo minimo rajoninio kelio. Šį ruoţą tektų iškirsti privaţiavimo kelio įrengimui. Inţinerinė įranga: nėra. Ekonominis pagrįstumas: esamas turistinis atraktyvumas bei populiarumas sudaro prielaidas teritoriją vertinti kaip ekonomiškai pagrįstą bei tikslingą. Išvada. Teritorija yra ypač patraukli rekreacine, turistine bei ekonominio atsiperkamumo prasmėmis bei tinkama kempingo įrengimui, tačiau tam gali būti reikalingas įstatymų keitimas bei vyriausybės pritarimas. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama pirmu numeriu (dėl rekreacinio mikroklimato). Tačiau atsiţvelgiant į teisinius niuansus teritorija vertinama kaip tolimesnės perspektyvos galima kempingo įrengimo vieta. 2. Karklės kaimas (rytinė rajoninio kelio Nr. 2217 pusė). Analizuojamoje teritorija pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia analizuojamoje teritorijoje „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu šioje teritorijoje išskirtas indeksas GRi (intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 51
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Aukščiau minimi teritorijų planavimo dokumentai reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių rengimui. Teritorijoje yra maţai ţeldinių, todėl gali tekti įveisti apsauginių ţeldynų juostas. Teritorijos plotas: kempingo arba stovyklavietės įrengimas galimas ~100 ha teritorijoje, kurioje turėtų būti konkretizuota potencialiai suinteresuoto, ne maţesnio kaip 2 ha ploto, sklypo ar sklypų vieta. Teritorijos naudojimo paskirtis: rekreacinė. Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: sklypas yra 10 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Teritorija lengvai pasiekiama populiaria automobilių ir dviračių turizmo trasa – rajoniniu keliu Nr.2217. Teritorija išsidėsčiusi iki 500 metrų atstumu nuo minimo rajoninio kelio. Inţinerinė įranga: teritorijoje yra elektra, vandentiekis ir buitinių nuotekų sistema. Ekonominis pagrįstumas: esamas turistinis atraktyvumas bei populiarumas sudaro prielaidas teritoriją vertinti kaip ekonomiškai pagrįstą bei tikslingą. Išvada. Teritorija yra tinkama kempingo įrengimui, nes analizuotose teritorijų planavimo dokumentuose teritorijai nustatyti reglamentai suteikia galimybę šioje vietoje steigti kempingą; teritorija atitinka rekreacinio atraktyvumo kriterijų; vyrauja rekreacinio/komercinio pobūdţio uţstatymas bei suplanavimas. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo ar stovyklavietės įrengimo vieta ir reitinguojama antru numeriu, po Kukuliškių kaimo (dėl rekreacinio mikroklimato (atstumas iki jūros)). 3. Kairių kaimas. Analizuojamoje teritorijoje pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia analizuojamoje teritorijoje „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 52
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Rekreacinio atraktyvumo kriterijų vertinama teritorija atitinka (menkai antropogenizuota gamtinė aplinka; ţeldynai; Kuršių marių gretimybė). Klaipėdos miesto gretimybė vertinama kaip teigiamas kriterijus kempingo atsiradimui Kairių kaime. Kadangi šiuo metu nuo pietinės miesto dalies ribos artimiausia yra uţ 20 km Drevernos kaime esanti nedidelė stovyklavietė, todėl šioje vietoje naujo kempingo įrengimas būtų strategiškai pagrįstas. Teritorijoje planuojamas rekreacinis kompleksas (15,7 ha). Šioje teritorijoje galėtų būti įrengtas kempingas, tačiau jo įrengimui gali tekti įveisti apsauginių ţeldinių juostas nuo marių pusės. Paţymėtina, jog naujus statinius statyti galima ne maţesniu kaip 50 m atstumu nuo marių kranto (Pajūrio juostos įstatymas). Greta Klaipėdos miesto ribos esančio miško masyvo vakarinė dalis esanti valstybinėje ţemėje (~2,5 ha) galėtų būti tinkama kempingo įrengimui. Atstumas iki marių – 100 metrų. Miškas yra vietinio kelio rytinė gretimybė. Miške yra ~30 arų proskyna, likusioje teritorijoje tektų atlikti retinamuosius (erdvę atlaisvinančius) kirtimus. Teritorijai galiojantys teritorijų planavimo dokumentais nustatyti reglamentai aprašyti bendroje Kairių k. charakteristikoje (kempingų steigimas galimas). Miškas yra valstybinės reikšmės. Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Kuršių marių draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose). Ši aplinkybė gali įtakoti kempingo infrastruktūros įrengimą. Kempingo steigimo atveju, galimai tektų uţtikrinti priėjimo prie Kuršių marių galimybę per privačius ţemės sklypus (marių prieigose įrengti atitinkamą rekreacinė infrastruktūrą). 2 km atstumu nuo Kairių numatoma įrengti prieplauka, priimtina kaip reikšminga Kuršių marių vandens kelių stotelė bei turistinis traukos centras. Teritorijos plotas: kempingo arba stovyklavietės įrengimas galimas ~25 ha teritorijoje, kurioje turėtų būti konkretizuota potencialiai suinteresuoto, ne maţesnio kaip 2 ha ploto, sklypo ar sklypų vieta.
Teritorijos naudojimo paskirtis: rekreacinė.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 53
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: teritorija yra Klaipėdos miesto prieigose. Teritorija lengvai pasiekiama nuo Kairių gatvės besidriekiančiu vietinės reikšmės 1,2 km ilgio keliu. Inţinerinė įranga: teritorijoje yra elektra. Ekonominis pagrįstumas: esami rekreaciniai ištekliai, turistinis potencialas bei urbanistinis reikšmingumas sudaro prielaidas teritoriją vertinti kaip ekonomiškai pagrįstą bei tikslingą. Išvada. Vertinama teritorija yra tinkama kempingo įrengimui. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama trečiu numeriu (dėl urbanistinės reikmės bei rekreacinio mikroklimato). 4. Svencelės kaimas. Svencelės kaimas ir jo apylinkės yra rekreaciniais resursais turtingoje vietovėje (Kuršių marios, tarptautinės reikšmės jėgos aitvarų ir burlenčių paplūdimys, saugomų gamtinių teritorijų prieigos, automobilių ir dviračių turizmo trasos, suplanuota 28,7 ha ploto rekreacinė gyvenvietė). Iki Klaipėdos miesto Svencelė nutolusi 27 km. Šioje zonoje nėra nei vieno kempingo. Analizuojamoje teritorijoje, pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą, nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Remiantis visų lygių teritorijų planavimo dokumentais galima daryti išvada, jog Svencelė formuojasi kaip rekreacinio pobūdţio gyvenvietė. Kempingo ar stovyklavietės įrengimui gali tekti įveisti apsauginių ţeldinių (nuo vyraujančių stiprių vakarų vėjų) juostas.
Teritorijos plotas: potenciali zona: ~150 ha (kurioje turėtų būti atrinkta vieta ne maţesnio kaip 2 ha ploto kempingo įrengimui). Teritorijos naudojimo paskirtis: ţemės ūkio/rekreacinė/gyvenamoji.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 54
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: teritoriją kerta rajoninis kelis Nr.2206, kuriuo Svencelė lengvai pasiekiama. Inţinerinė įranga: elektra, vandentiekis, fekalinė kanalizacija. Ekonominis pagrįstumas: Svencelė yra rekreacine ir turistine prasmėmis atraktyvi ir perspektyvi vietovė, su populiariu jėgos aitvarų paplūdimiu, sezono metu garantuojančiu nuolatinius turistų srautus bei suplanuota rekreacine gyvenviete su prieplauka; uţ 3 km esančiose Drevernoje esanti prieplauka taip pat vertintina kaip Svencelės privalumas. Šios aplinkybės leidţia daryti prielaidą dėl ekonominio pagrįstumo ir tikslingumo. Išvada. Teritorija yra tinkama kempingo įrengimui. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama ketvirtu numeriu, prieš Dreverną (dėl bendruoju planu Svencelėje numatytos kempingams tinkamos zonos (indeksas R3.2), Svencelės jėgos aitvarų paplūdimio, suplanuotos rekreacinės gyvenvietės bei prieplaukos perspektyvų; ţemiau uţ Kairius, dėl Kairių, kaip pietinių Klaipėdos miesto prieigų, urbanistinės reikšmės). 5. Drevernos kaimas. Drevernos kaimas susiklostęs rekreaciniais resursais turtingoje vietoje, prie Kuršių marių, Drevernos ir Klišupės upių. Drevernoje yra prieplauka, netoliese yra Lietuvoje populiariausias Svencelės jėgos aitvarų paplūdimys. Drevernoje jaučiamas ţeldynų trūkumas, todėl, priklausomai nuo vietos, dėl krašte vyraujančių stiprių vakarų vėjų, kempingo įrengimui gali tekti įveisti apsauginių ţeldinių juostas. Pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą teritorija yra kitos paskirties ţemėje, kurioje kempingo įrengimas yra galimas, šis dokumentas taip pat paţymi vietą, kaip patrauklų rekreacinio vystymo arealą. Iki Klaipėdos miesto Dreverna nutolusi apie 24 km. Šiame ruoţe kempingų ar stovyklaviečių nėra. Teritorijos plotas: kempingo arba stovyklavietės įrengimas galimas ~400 ha teritorijoje, kurioje turėtų būti atrinkta vieta ne maţesnio kaip 2 ha ploto kempingo įrengimui. Greta naujosios Drevernos prieplaukos esanti 2 ha laisvos valstybinės ţemės ploto teritorija, galėtų būti tinkama kempingo arba stovyklavietės įrengimui, kadangi atitinka turistinio atraktyvumo kriterijų, tačiau sekančios aplinkybės gali įtakoti teritorijos įsisavinimą: 1) teritorija yra ant Kuršių marių kranto, kur vyrauja stiprūs vakarų vėjai; 2) teritorija išsidėsčiusi siaurame ţemės ruoţe (plotis: 30-50 m; ilgis: 280 m; teritorija yra perskirta vandens telkiniu, kurio rytinėje dalyje driekiasi apsauginis pylimas (nuo potvynių)). 3) teritorijoje nėra nei rekreacinių nei apsauginių ţeldinių, o jų įveisimo galimybę riboja teritorijos plotis; 4) prieplauka yra pagrindinė Drevernos bendruomenės vieša erdvė, o, dėl jos prieigose esančios pakrantės perspektyvų, reikėtų išsiaiškinti vietos gyventojų nuomonę (atlikti apklausą).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 55
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
5) naujų pastatų statybą teritorijoje riboja Pajūrio juostos įstatymas (draudţiama statyti statinius 50 metrų nuo Kuršių marių kranto). 6) Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas numato, jog teritorijoje galima tik minimali rekreacinė infrastruktūra: poilsiavietės, maudyklės, sustojimo aikštelės (poilsio pastatų statyba negalima). 7) Kempingo įrengimas šiame valstybinės ţemės plote galimas panaudojant suprojektuotų Drevernos prieplaukos pastatų dalį, tačiau tokiu atveju, priklausomai nuo kempingo kategorijos, tektų aptverti kempingo funkcijai tarnaujančių pastatų dalį tvora, kas sąlygotų reikšmingos Drevernos kaimo viešosios erdvės praradimą. Teritorijos naudojimo paskirtis: gyvenamoji, komercinė, rekreacinė. Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: teritorija nuo Klaipėdos miesto nutolusi 24 km, lengvai privaţiuojama. Inţinerinė įranga: teritorijoje yra elektra, vandentiekis, fekalinės nuotekos. Ekonominis pagrįstumas: Dreverna yra rekreacine ir turistine prasmėmis atraktyvi ir perspektyvi vietovė, su prieplauka bei netoliese esančiu populiariu jėgos aitvarų paplūdimiu, sezono metu garantuojančiu nuolatinius turistų srautus. Šios aplinkybės leidţia daryti prielaidą dėl ekonominio pagrįstumo ir tikslingumo. Išvada. Dėl išvardintų prieţasčių galimybė šioje zonoje įrengti kempingą ar stovyklavietę vertinama palankiai. Konkrečios vietos tinkamumo koeficientas pagrindinai priklauso nuo esminių vietos rekreacinės kokybės indikatorių – artumo iki Kuršių marių, Drevernos ar Klišupės upių, ţeldynų, taip pat, nuo kelių bei privačių interesų bei iniciatyvų. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama penktu numeriu, po Svencelės dėl bendruoju planu Svencelėje numatytos kempingams tinkamos zonos (indeksas R3.2), Svencelės jėgos aitvarų paplūdimio, suplanuotos rekreacinės gyvenvietės bei prieplaukos perspektyvų. 6. Gargţdų karjerai. Gargţdai nutolę nuo Klaipėdos apie 19 km. Greta nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, o pati teritorija nepatenka į rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą. Gargţdų karjerai išsidėstę tarp Gargţdų miesto ir Dovilų miestelio. Greta driekiasi rajoninis kelias Nr.227. Teritorija yra populiari rekreacinė vietovė vietos gyventojų tarpe. Analizuojamoje teritorijoje, pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą, nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 56
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Atlikta Gargţdų karjerų galimybių studija nustatė tris potencialias apie 2 ha ploto vietas, kuriose galėtų būti steigiamas kempingas. Karjerų teritoriją numatoma vystyti kaip intensyvios rekreacijos zoną. Nors gretimoje aplinkoje nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, atsiţvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, kempingo įrengimo galimybė, vertinama teigiamai, o pati teritorija reitinguojama šeštu numeriu, po aukšto rekreacinio potencialo pamario zonoje esančios Drevernos, tačiau aukščiau uţ ţemesnio rekreacinio mikroklimato ir potencialo Pjaulius. Kempingas arba stovyklavietė turėtų būti orientuoti į vietos gyventojų ir autoturistų rekreacinių vartotojų sektorių. Ekonomiškai kempingo steigimas galėtų būti vertinamas palankiai, inţineriškai išvystytoje intensyvaus rekreacinio naudojimo karjerų teritorijoje. Pirmame etape argumentuotas galėtų būti stovyklavietės steigimas. 7. Pjaulių kaimas. Pjaulių kaimas yra greta reikšmingų rekreacinių turistinių traukos centrų (Dreverna, Svencelė). Patys Pjauliai išsidėstę greta Karaliaus Vilhelmo kanalo (regioninės svarbos vandens turizmo kelio). Vietovėje jaučiamas ţeldynų trūkumas, todėl kempingo įrengimo atveju, priklausomai nuo vietovės tektų įveisti apsauginių ţeldynų juostas. Teritorija nuo Klaipėdos miesto nutolusi 22 km. Šiame ruoţe kempingų nėra. Analizuojamoje teritorijoje, pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą, nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Teritorijos plotas: potenciali zona: ~50 ha (kurioje turėtų būti atrinkta vieta ne maţesnio kaip 2 ha ploto kempingo įrengimui). Teritorijos naudojimo paskirtis: ţemės ūkio/rekreacinė/gyvenamoji. Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: teritoriją kerta rajoninis kelis Nr.2206, kuriuo Pjauliai lengvai pasiekiami. Inţinerinė įranga: elektra. Ekonominis pagrįstumas: teritorija yra atokiau nuo reikšmingų turistinių rekreacinių traukos centrų, tačiau patenka į aukščiausio rekreacinio patrauklumo pamario teritoriją, todėl stovyklavietės ar kempingo steigimas (rekomenduojamas stovyklavietės steigimas) gali būti priimamas kaip pagrįstas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 57
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Išvada. Teritorija yra tinkama kempingo ar stovyklavietės įrengimui. Teritorija priimama ţemesnio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama septintu numeriu. 8. Vėţaičių miestelis (suplanuoto kempingo vieta). Vėţaičiai nuo Klaipėdos miesto nutolę apie 21 km. Greta nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, o pati teritorija nepatenka į rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą. Tačiau dėl santykinai nedidelio atstumo iki Klaipėdos miesto ir automagistralės gretimybės, taip pat atsiţvelgiant į vietos rekreacinį patrauklumą (ţeldynai, Skinijos upė) – kempingo įrengimo galimybė, su ţemesnio prioriteto išlyga, vertinama teigiamai. Galima kempingo įrengimo vieta – greta automagistralės suplanuotas 8 ha ploto kempingas. Nuo rajoninio kelio Nr.197 iki šio sklypo yra apie 1,4 km. Pagal prioriteto lygmenį, Vėţaičiai vertinami prasčiausiai kempingų grupėje dėl ţemesnio ţemyninės dalies rekreacinio patrauklumo uţ aukščiau reitinguojamas pajūrio pamario bei Minijos arealo teritorijas.
4.3.2. Stovyklaviečių įrengimui tinkamų sklypų ir teritorijų analizė
1. Karklės kaimas (vakarinė pagrindinio kelio Nr. 2217 pusė). Analizuota teritorija pagal Klaipėdos rajono teritorijos planą patenka į U2.1 indeksu paţymėtą zoną, kurioje „išlaikomas esamas uţstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, vykdomos priemonės (daugiausia renovacijos), padedančios gerinti poilsio sąlygas, skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas. Saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose nustatytus individualius reglamentus. Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu šioje teritorijoje išskirtų zonų indeksai (MAs: Specializuoto apsauginio ūkininkavimo zona; ŢAs: Specializuoto apsauginio ūkininkavimo; GEk: Kraštovaizdţio išsaugančiojo tvarkymo zona) sąlygoja, jog kempingų arba stovyklaviečių įrengimas galimas tik atitinkamai rekonstruojant susiklosčiusio uţstatymo teritorijas arba formuojant uţstatymą buvusių sodybų vietoje, tačiau ne vykdant naujas statybas natūralioje gamtinėje aplinkoje. Galimybė, greta Rikinės upelio numatomos ţvejų prieplaukos, įrengti kempingą: 1) Teritorijai galioja aukščiau aprašyti teritorijų planavimo dokumentais nustatyti reglamentai. 2) Teritorija yra pajūrio juostoje, kurioje 100 m atstumu iki jūros nauja statyba negalima. 3) Tolesniu atstumu naują statybą riboja valstybinės reikšmės miškas bei Karklės etnografiniame draustinyje galiojantys reglamentai draudţiantys naują statybą (išskyrus atkūrimą). 4) Teritorija miškinga, laisvų, kempingo steigimui pakankamo ploto nemiškingų laukymių, kuriose nebūtų miško kirtimo poreikio – nėra. Dominuoja laisva valstybinė ţemė (~10 ha), yra viena privati ~0,5 ha ploto sodyba; šiaurėje ribojasi su Plazės gamtiniu rezervatu.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 58
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
5) Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose). Ţiūrėti sekančius dokumentus: • Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas; • Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas; • Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema; • Miškų įstatymas; • Pajūrio juostos įstatymas; • Saugomų teritorijų įstatymas; • LRV nutarimas „Dėl specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Įvertinus analizuotos teritorijos ţemėvaldų struktūrą nustatyta, jog tinkamiausios sąlygos kempingo įrengimui galėtų būti esamos Moksleivių stovyklos “Ţilvitis” Karklėje ţemės sklype, tačiau šios ţemės valdytojai nėra suinteresuoti kempingo ar stovyklavietės steigimu. Kiti vietoje esantys sklypai pagal plotą galėtų tenkinti tik stovyklavietės kategoriją. Ypač aukšto rekreacinio ir turistinio potencialo valstybinės ţemės, kuri visa yra priskiriama valstybinės reikšmės miškų kategorijai bei saugoma kaip Karklės etnokultūrinis draustinis, įsisavinimas kempingo įrengimui, galėtų pereikalauti įstatymų keitimo bei vyriausybės pritarimo. Teritorijos naudojimo paskirtis: rekreacinė/gyvenamoji. Teritorijos pasiekimo galimybės: teritorija yra 10 km atstumu nuo Klaipėdos miesto. Vieta lengvai pasiekiama populiaria automobilių ir dviračių turizmo trasa – rajoniniu keliu Nr.2217. Inţinerinė įranga: elektra, vandentiekis, buitinių nuotekų sistema. Išvada. Karklės kaimo teritorija (vakarinėje kelio Nr. 2217 pusėje) įskaitant teritoriją greta numatomos ţvejų prieplaukos nėra tinkama kempingo įrengimui, tačiau esamose sodybose gali būti steigiamos stovyklavietės, kurioms, šioje vietoje yra ypač aukštas poreikis ir ekonominis pagrįstumas. 2. Minijos upės pakrantė (ties Gargţdais). Minijos upė yra mėgstama vandens turistų trasa. Santykinai nedidelis upės atstumas iki automagistralės ir Klaipėdos miesto, taip pat Gargţdų gretimybė yra teigiami turistinės traukos faktoriai. Analizuojamoje teritorijoje, pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą, nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 59
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Išvada. Vandens turistų srautai bei poreikiai negalėtų uţtikrinti ekonominio kempingo atsiperkamumo bei veiksnumo, todėl šioje, rekreacine prasme, patrauklioje vietoje siūloma įrengti stovyklavietę. 3. Klišių kaimas. Pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą nustatytas indeksas R3.1 (neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona), nenumato galimybės kempingo įrengimui, tačiau teritorijoje yra parengtas detalusis planas, kuriuo 29 ha ploto teritorijoje suplanuotas rekreacinis kompleksas. Didţiojoje teritorijos dalyje išlaikomas pirminis ţemės ūkio ţemės naudojimo būdas ir pobūdis. Suplanuoti medţiotojų, ţvejų, poilsio nameliai, arklidės, saunos, vandens telkiniai, ţaidimo aikšteles ir kita (iš viso 8 pastatai). Teritorija išsidėsčiusi rekreacine prasme vertingoje vietoje, greta reikšmingų turistinių traukos centrų (Dreverna, Svencelė, Priekulė, Automobilių ir dviračių turizmo trasos). Dalis teritorijos yra uţliejamos pievos. Iki Klaipėdos miesto Klišiai nutolę apie 22 km. Šiame ruoţe kempingų ar stovyklaviečių nėra. Teritorijos plotas: stovyklavietės įrengimas galimas šiuo metu suplanuoto ~29 ha ploto rekreacinio komplekso teritorijoje. Teritorijos naudojimo paskirtis: ţemės ūkio/rekreacinė. Numatomo kempingo pasiekimo galimybės: teritorija lengvai pasiekiama nuo uţ 600 metrų esančio rajoninio kelio Nr.2206. Inţinerinė įranga: neišvystyta. Ekonominis pagrįstumas: teritorija yra atokiau nuo reikšmingų turistinių rekreacinių traukos centrų, tačiau patenka į aukščiausio rekreacinio patrauklumo pamario teritoriją, todėl stovyklavietės steigimas gali būti priimamas kaip pagrįstas. Išvada. Teritorija yra tinkama potencialios stovyklavietės steigimui. Pagal tinkamumą įsteigti stovyklavietę teritorija reitinguojama trečiu numeriu, po Karklės ir Minijos upės, kurios teritorijų planavimo dokumentais vertinamos, atitinkamai, aukščiau ir taip pat kaip Klišiai, tačiau Minijos upės ties Gargţdų gyvenviete potencialas vertintinas aukščiau nei riboto rekreacinio mikroklimato Klišių kaimas. 4. Agluonėnų karjerai. Agluonėnai nutolę nuo Klaipėdos apie 23 km. Greta nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, ir nors pati teritorija vertinama kaip rekreaciškai atraktyvi, tačiau ji nepatenka į rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą. Agluonėnų tvenkinio teritorija galėtų būti tinkama stovyklavietės steigimui, tačiau šioje vietoje vyrauja privačios nuosavybės bei visuomeninės paskirties ţemė. Vietoje yra suformuota kokybiška
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 60
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA rekreacinių paslaugų infrastruktūra, o teikiamos kaimo turizmo paslaugos suformavo atitinkamus rekreantų srautus. Visgi, atsiţvelgiant į tai, jog Agluonėnai yra atokiai nuo reikšmingų turistinių traukos centrų, o tvenkinio zonoje vyrauja privati ir visuomeninė teritorija, vieta vertinama kaip netinkama kempingo ar stovyklavietės įrengimui. 5. Stovyklavietė prie Kapstato eţero (Endriejavas). Endriejavas nutolę nuo Klaipėdos apie 38 km. Greta nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, o pati teritorija toli nutolusi nuo rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą. Teritorija yra populiari rekreacinė vietovė vietos gyventojų tarpe. Analizuojamoje teritorijoje, pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą, nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Šis dokumentas reglamentuoja, jog teritorija yra tinkama kempingų arba stovyklaviečių įrengimui. Atsiţvelgiant į aukščiau minimus argumentus daroma išvada, kad vietovė yra tinkama stovyklavietės įrengimui, tačiau pagal prioriteto lygmenį, Endriejavas vertinamas ţemesniu balu, dėl atstumo iki urbanistinio centro – Klaipėdos. 6. Dariaus kaimas (Judrėnų sen.). Pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą vietoje nustatytas indeksas R3.1 (neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona), nenumato galimybės kempingo įrengimui; greta nėra reikšmingų turistinių traukos centrų, o pati teritorija toli nutolusi nuo rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą, nuo Klaipėdos nutolusi 50 km; nuo automagistralės – 10 km; greta nėra jokių reikšmingų urbanistinių ar turistinių traukos centrų, kurie galėtų uţtikrinti atitinkamus sėkmingam kempingo gyvavimui būtinus turistų srautus. Tačiau, paţymėtina, jog teritorijoje veikia muziejus, kuris yra populiarus vietos gyventojų tarpe, o esami ţmogiškieji ištekliai galėtų būti panaudoti vystant alternatyvią rekreacinę veiklą. Dėl šių prieţasčių teritorija vertinama kaip tinkama stovyklavietės (orientuotos į vietinių apylinkių ir gyvenviečių klientūrą) steigimui. 7. Ketvergių kaimas (prie Minijos upės). Pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą vietoje nustatytas indeksas R3.2 (urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona). Šis indeksas reglamentuoja, kad čia „statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis“. Tačiau teritorija yra uţliejama, todėl daroma išvada, kad kempingų arba stovyklaviečių steigimas teritorijoje nėra galimas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 61
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
4.4. Teritorijų tinkamumas kempingų ir stovyklaviečių įrengimui rekreacinio ir turistinio patrauklumo atţvilgiu
18 paveiksle pateikiama studijos rengėjų parengta schema (detalesnė informacija pateikiama Priede Nr. 5).
18 pav. Kempingų ir stovyklaviečių įrengimui patraukliausios Klaipėdos rajono teritorijos (parengė A. Kilišausko IĮ) 1. Teritorijų tinkamumas kempingų ir stovyklaviečių steigimui (rekreacinio ir turistinio patrauklumo atţvilgiu): Galimos kempingų vietos (išdėstyta prioriteto tvarka): 1. Kukuliškių kaimas (prie dzotų), 2. Karklės kaimas (rytinė kelio Nr.2217 pusė), 3. Kairių kaimas, 4. Svencelės kaimas, 5. Drevernos kaimas, 6. Gargţdų karjero prieigos, 7. Pjaulių kaimas, 8. Vėţaičių miestelis.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 62
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Galimos stovyklaviečių vietos (išdėstyta prioriteto tvarka): 1. Karklės kaimas (vakarinė kelio Nr.2217 pusė), 2. Minijos upė (ties Gargţdais), 3. Klišių kaimas, 4. Stovyklavietė prie Kapstato eţero (Endriejavas), 5. Dariaus kaimas (Judrėnų sen.). 2. Remiantis teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų reglamentais, potencialias vietas rekomenduojamas įsisavinti sekančio eiliškumo tvarka: Kempingai (išdėstyta prioriteto tvarka): 1. Drevernos kaimas, 2. Gargţdų karjero prieigos, 3. Karklės kaimas (rytinė kelio Nr.2217 pusė), 4. Kairių kaimas, 5. Svencelės kaimas, 6. Kukuliškių kaimas (prie dzotų), 7. Pjaulių kaimas, 8. Vėţaičių miestelis. Stovyklavietės (išdėstyta prioriteto tvarka): 1. Karklės kaimas (vakarinė kelio Nr.2217 pusė), 2. Minijos upė (ties Gargţdais), 3. Klišių kaimas, 4. Dariaus kaimas (Judrėnų sen.), 5. Stovyklavietė prie Kapstato eţero (Endriejavas).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 63
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
5. KEMPINGŲ ĮRENGIMUI REIKALINGOS INVESTICIJOS IR VALDYMO GALIMYBĖS 5.1. Investicijų poreikis tipinio kempingo įrengimui
Šioje dalyje skaičiavimai atlikti pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius ir pagal analogus (tipinė kempingo schema pateikiama 19 pav.).
19 pav. Tipinė kempingo schema
Pateikiame investicijų poreikį, kai 2 ţvaigţdučių kempingas įrengiamas 2 ha teritorijoje. Teritorija turi būti aptveriama tvora ir įrengiami ţenklai – nuorodos. Atsiţvelgiant į turistinį sezoną ir investicijų atsiperkamumą, rekomenduojame įrengti apie 30 aikštelių, iš kurių 10 aikštelių būtų pritaikytos karavanams. Atstumas nuo kelio – >50 m. Teritorijoje turi būti numatyti konteineriai atliekoms, elektros prievadai 25% aikštelių (8), bendro naudojimo vietų apšvietimas. Kempinge turi būti planuojamas pastatas su kontrolės postu, patalpomis svečiams priimti ir registruoti bei svečių asmeniniams daiktams saugoti, sandėliavimo patalpos, savitarnos virtuvėlė, sanitarinės patalpos (WC ir dušai).
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 64
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Turi būti suplanuoti vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros, apšvietimo tinklai, artezinis gręţinys, vietinis vandens valymo įrenginys ir priešgaisrinis vandens tvenkinys. Vidaus pravaţiavimai ir aikštelės gali būti suplanuotos, kai 50 proc. yra skaldos, 50 proc. – kieta danga. Teritorijoje turėtų būti įrengiama vaikų ţaidimų ir bendro naudojimo poilsio aikštelės (be specialios įrangos).
11 lentelė. Preliminarus investicijų poreikis įrengiant 2* kempingą
Infrastruktūra Investicijų poreikis (tūkst. Lt) Lauko inţinerinių tinklų įrengimas ~300 Pastatų statyba ir įrengimas ~700 Teritorijos sutvarkymas ~900 Baldai ir įranga ~100 Viso ~2000 Pateikiame investicijų poreikį, kai 3 ţvaigţdučių kempingas įrengiamas 3 ha teritorijoje. Teritorija aptveriama tvora ir ţeldiniais, įrengiami ţenklai – nuorodos. Rekomenduojame įrengti apie 40 aikštelių, iš jų apie 20 aikštelių turėtų būti pritaikytos karavanams. Atstumas nuo kelio – >100 m. Numatomi konteineriai atliekoms, elektros prievadai ne maţiau kaip 30% aikštelių (15), bendro naudojimo vietų ir vidaus pravaţiavimų apšvietimas. Teritorijoje turėtų būti pastatas su kontrolės postu, patalpomis, skirtomis svečiams priimti ir registruoti bei svečių asmeniniams daiktams saugoti, sandėliavimo patalpomis, savitarnos virtuvėle (su įranga), sanitarinės patalpos (WC ir dušai). Turi būti numatyta pastovi administracijos kontrolė arba galimybė svečiams patekti su raktu, patalpos paslaugoms ir poilsio veiklai organizuoti, darbuotojų buitinės patalpos. Teritorijoje turi būti įrengtos vaikų ţaidimų ir bendro naudojimo poilsio aikštelės su specialia įranga. 3* kempingo teritorijoje turėtų būti pastatyti ne maţiau kaip 6 nameliai, kuriuose įrengiama dušai, tualetai ir praustuvai. Numatoma apsaugos sistema, saugi 3 m pločio juosta perimetru gaisriniams automobiliams. Planuojami vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros, apšvietimo, ryšių tinklai, artezinis gręţinys, vietinis vandens valymo įrenginys, priešgaisrinis vandens tvenkinys. Pravaţiavimai ir aikštelės gali būti suplanuotos, kai 25 proc. yra skaldos, 75 proc. – kieta danga.
12 lentelė. Preliminarus investicijų poreikis įrengiant 3* kempingą
Infrastruktūra Investicijų poreikis (tūkst. Lt) Lauko inţinerinių tinklų įrengimas ~600 Pastatų statyba ir įrengimas ~1700 Teritorijos sutvarkymas ~1300 Baldai ir įranga ~200 Viso ~3800
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 65
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pateikiame investicijų poreikį, kai 4 ţvaigţdučių kempingo įrengiamas 4 ha teritorijoje. Teritorija taipogi turi būti aptveriama tvora ir ţeldiniais, įrengiami ţenklai – nuorodos. Teritorijoje šalia įvaţiavimo turi būti numatoma aikštelė vėlyviems svečiams ir kemperių aptarnavimo vieta. Rekomenduojam numatyti ne maţiau kaip 60 aikštelių, iš jų 30 aikštelių turėtų būti pritaikytos karavanams. Atstumas nuo kelio turėtų būti >100 m. Teritorijoje turi būti suplanuoti konteineriai atliekoms, atliekų rūšiavimas, elektros prievadai ne maţiau kaip 50 proc. aikštelių (30), turi būti numatytas bendro naudojimo vietų ir vidaus pravaţiavimų apšvietimas. Teritorijoje turi būti pastatas su kontrolės postu, patalpomis svečiams priimti ir registruoti bei svečių asmeniniams daiktams saugoti, sandėliavimo patalpos, pilnai įrengta savitarnos virtuvėlė su virimo ir kepimo įranga, individualiam naudojimui pritaikytais šaldytuvais, sanitarinės patalpos (WC ir dušai). 4* kempinge numatoma pastovi administracijos kontrolė arba galimybė svečiams patekti su raktu, patalpos paslaugoms ir poilsio veiklai organizuoti, darbuotojų buitinės patalpos. Teritorijoje turi būti įrengtos vaikų ţaidimų ir bendro naudojimo poilsio aikštelės su specialia įranga, teikiamos aktyvaus poilsio ir kitos paslaugos (pavyzdţiui, pirtis ir baseinas). Kempinge turėtų būti suplanuota apie 18 namelių, kuriuose įrengiami dušai, tualetai ir praustuvai. Numatoma apsaugos sistema, saugi 3 m pločio juosta perimetru gaisriniams automobiliams. Planuojami vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros, apšvietimo, ryšių tinklai, artezinis gręţinys, vietinis vandens valymo įrenginys, priešgaisrinis vandens tvenkinys. Vidaus pravaţiavimai ir aikštelės gali būti suplanuotos, kai 25 proc. yra skaldos, 75 proc. – kieta danga.
13 lentelė. Preliminarus investicijų poreikis įrengiant 4* kempingą
Infrastruktūra Investicijų poreikis (tūkst. Lt) Lauko inţinerinių tinklų įrengimas ~900 Pastatų statyba ir įrengimas ~2500 Teritorijos sutvarkymas ~1300 Baldai ir įranga ~300 Viso ~5000 Kempingų įrengimo projektus (toliau – projektai) rekomenduojame įgyvendinti teikiant paraiškas ES paramai gauti arba pritraukiant privačias investicijas. Projekto vertė priklausytų nuo planuojamo įrengti kempingo infrastruktūros (lauko inţineriniai tinklai, pastatai, privaţiavimas, teritorijos sutvarkymas) ir planuojamų teikti paslaugų. Pajūrio ir pamario zonoje rekomenduojame įrengti Europos standartus atitinkančius kempingus, kuriuose turistai galėtų gauti apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio organizavimo bei kitas aktyvaus poilsio paslaugas. 3-4* kempingo įrengimo projekto veiklos: • lauko inţinerinių tinklų įrengimas;
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 66
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
• vietų karavanams įrengimas; • aikštelių palapinėms statyti (su vieta automobiliui) įrengimas; • poilsio namelių statyba; • bendro naudojimo patalpų statyba; • sanitarinių-higienos patalpų įrengimas; • įvaţiavimo-išvaţiavimo posto įrengimas; • vaikų ţaidimo bei sporto aikštelių įrengimas. Parengus techninę dokumentaciją, projekto veiklų preliminarus įgyvendinimo terminas – apie 24 mėnesius. Tipiniai kempingo veiklos skaičiavimai pateikiami priede Nr. 6.
5.2. Kempingų valdymo galimybės
Galima būtų išskirti dvi valdymo situacijas – viena, kai kempingo įrengimas planuojamas valstybinėje ţemėje ir kai kempingas įrengiamas privačioje ţemėje ir privačiomis investicijomis. Kai kempingas įrengiamas valstybinėje ţemėje, jo valdymas gali būti uţtikrintas keletu būdų: • Kempingą savo lėšomis įrengia ir valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo, atrinkta konkurso keliu, kuriai yra panaudos pagrindais išnuomojamas valstybei priklausantis ţemės sklypas. Šiuo atveju privatus verslas savarankiškai valdo kempingą. • Kempingą savo lėšomis įrengia savivaldybės administracija, o jo valdymą perleidţia fiziniam ar juridiniam asmeniui, išnuomodama jai kempingą su sukurta viešąja infrastruktūra koncesijos pagrindais, mokant pastovų nuomos mokestį. Atsipirkus savivaldybės administracijos investicijoms, gali būti sudaryta galimybė kempingą privatizuoti. • Kempingą savo lėšomis įrengia savivaldybės administracija, o jo valdymą paveda jau esančiai ir šioje turizmo srityje veikiančiai savivaldybės įsteigtai (viena iš steigėjų) viešajai įstaigai, pavyzdţiui Turizmo informacijos centrui. • Kempingą savo lėšomis įrengia savivaldybės administracija, o jo valdymui įsteigia naują viešąją įstaigą. Danijoje ir daugelyje kitų Europos šalių, sėkmingiausiai veikiantys yra visiškai privatūs kempingai. Valstybinėms institucijoms ir savivaldybės administracijai kempingo valdymas yra sudėtingas ir neefektyvus. Pavyzdţiui, „Pajūrio kempingas“ Giruliuose yra valdomas VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“, tačiau Lietuvoje įrengti ir veiklą vykdantys kempingai daţniausiai yra valdomi privačių subjektų.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 67
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Remiantis Danijos patirtimi, anksčiau daugelio kempingų steigėjai buvo valstybinės ar vietos valdţios institucijos, kadangi buvo manoma, kad kempingo įsteigimas atneš ekonominę naudą. Laikas ir patirtis parodė, kad šie kempingai, lyginant juos su privačiais, labai retai būna konkurencingi ir praranda vartotojų palankumą (Lietuvoje „Palūšės“ kempingo pavyzdys). Todėl šiandien Danijoje tik nedaugelis kempingų liko valstybinės ar visuomeninės nuosavybės, o ir šie yra išnuomoti. Vienas iš geriausių Lietuvoje veikiančių kempingų, kuris buvo pristatytas 3.3 skyriuje – kempingas „Obuolių sala“ taip pat yra privatus.
5.3. Investicijų poreikis kempingų įrengimui Klaipėdos rajone
Pagrindinis Klaipėdos rajono savivaldybės tikslas – pasiekti, kad Klaipėdos rajonas taptų populiari ir ţinoma turizmo traukos vietove, kurioje turizmas būtų viena iš alternatyvių Klaipėdos rajono gyventojų veiklų ir pajamų šaltinių. Savivaldybė gali tai pasiekti sutelkdama ţmogiškuosius ir finansinius išteklius, veiksmingiau panaudodama turizmo išteklius, įrengdama viešąją turizmo infrastruktūrą ar pritaikydama turizmui kultūros paveldo objektus. Turizmo infrastruktūra, pirmiausia, turi būti plėtojama gamtos ir kultūros turizmo išteklių turtingose rajono vietovėse. Nuosekli ir kompleksiška turizmo plėtra padės spręsti gyventojų pajamų ir uţimtumo didinimo, naujų verslo nišų kūrimo, privačių investicijų pritraukimo, ekonominės ir socialinės raidos klausimus. Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos tikslas – įvertinti kempingų įrengimo Klaipėdos pajūrio ir pamario zonose poreikį bei numatyti prioritetines kempingų įrengimo vietas. Visų numatytų prioritetinių kempingų ir stovyklaviečių įrengti vienu metu savivaldybė neturi galimybių, nes lėšų poreikis kempingų ir stovyklaviečių įrengimui yra didelis, todėl studijos rengėjai išskyrė kempingus, kurie galėtų būti įrengiami valstybinėje ţemėje ir apskaičiavo preliminarių investicijų poreikį kempingų, įgyvendinimo terminus bei atsakingas institucijas / asmenis. Galimi finansavimo šaltiniai – Klaipėdos rajono savivaldybės biudţeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir privačių fizinių / juridinių asmenų lėšos.
14 lentelė. Preliminarus lėšų poreikis kempingų įrengimui valstybinėje ţemėje Preliminarus lėšų Vykdymo terminas Kempingo įrengimas Atsakingi asmenys poreikis, mln. Lt (metai) Drevernos kaimas ~ 2 2011-2013 Savivaldybė, privatūs fiziniai / juridiniai asmenys Gargţdų karjero ~ 2 2012-2014 Savivaldybė, privatūs fiziniai / juridiniai prieigos asmenys Kairių kaimas ~ 4 2013-2015 Savivaldybė, privatūs fiziniai / juridiniai asmenys Kukuliškių kaimas ~ 5 2014-2016 Savivaldybė, privatūs fiziniai / juridiniai asmenys
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 68
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pagal atliktą kempingo įrengimui tinkamos teritorijos Drevernos kaime vertinimą (ţr. 57 psl.), turistinį patrauklumą ir veiklos atsiperkamumą, rekomenduojame kempingą įrengti greta naujosios Drevernos prieplaukos esančiame 2 ha laisvos valstybinės ţemės ploto teritorijoje. Šioje teritorijoje galėtų būti įrengiamas 2* kempingas, kurio specializacija – vandens sportas. Pagal atliktą kempingui numatytos teritorijos vertinimą šalia Gargţdų karjerų (ţr. 58 psl.) rekomenduojame įrengti 2* kempingą. Nors šioje teritorijoje nėra reikšmingų turistinių traukos objektų ir teritorija nepatenka į rekreacinio ir turistinio patrauklumo prasme aukščiausiai vertinamą pajūrio ir pamario arealą, tačiau ši teritorija yra populiari rekreacinė vietovė vietos gyventojų tarpe. Kempingas Gargţdų karjeruose būtų orientuotas į vietos gyventojų ir autoturistų tikslines grupes. Pirmame etape rekomenduojame įrengti stovyklavietę. Atlikus Kairių kaime kempingų įrengimui tinkamos teritorijos vertinimą (ţr. 54 psl.), nustatyta, kad greta Klaipėdos miesto ribos esančio miško masyvo vakarinė dalis esanti valstybinėje ţemėje (~2,5 ha) galėtų būti tinkama kempingo įrengimui, tačiau paţymėtina, kad naujus statinius statyti galima ne maţesniu kaip 50 m atstumu nuo marių kranto. 2 km atstumu nuo Kairių numatoma įrengti prieplauka, kuri būtų reikšminga Kuršių marių vandens kelių stotelė bei turistinis traukos objektas. Atsiţvelgiant į turistinį teritorijos patrauklumą, turistinį potencialą ir teritorijos dydį, rekomenduojame įrengti 3* kempingą. Pagal atliktą kempingui tinkamos teritorijos vertinimą Kukuliškių kaime (ţr. 52 psl.), teritorija rekreacine ir turistine prasme yra pačioje patraukliausioje vietoje – jūros prieigos, kopos, miškas, dzotai (kultūros paveldas), išvystytos dviračių turizmo trasos. Tačiau ši teritorija yra pajūrio regioniniame parke ir patenka į pajūrio juostą, kurioje 100 metrų atstumu nuo jūros nauja statyba negalima. Tolimesniu atstumu yra valstybinės reikšmės miškas. Kempingo steigimui galimai tinkama teritorija, susiklosčiusi 2-3 ha plote, ~300 metrų atstumu nuo jūros. Vieta yra miškinga (kempingo įrengimui ir privaţiavimo keliui įrengti, tektų iškirsti dalį valstybinio miško) iš rytų pusės ribojasi su šlaitu. Teritorija yra tinkama kempingo įrengimui, tačiau dėl galiojančių teisės normų kempingo ar stovyklavietės įrengimo galimybė šiuo metu yra ribota ir gali būti vertinama kaip tolimesnės perspektyvos galimybė. Ši teritorija yra ypač patraukli rekreacine, turistine bei ekonominio atsiperkamumo prasmėmis bei tinkama kempingo įrengimui, tačiau tam gali būti reikalingas įstatymų keitimas bei vyriausybės pritarimas. Teritorija priimama kaip aukščiausio prioriteto galima kempingo įrengimo vieta ir reitinguojama pirmu numeriu (dėl rekreacinio mikroklimato). Tačiau atsiţvelgiant į teisinius niuansus teritorija vertinama kaip tolimesnės perspektyvos galima kempingo įrengimo vieta. Atsiţvelgiant į turistinį teritorijos patrauklumą ir esamus turistų srautus, rekomenduojame įrengti 3- 4* kempingą, kurio specializacija – dviračių turizmas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 69
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
IŠVADOS
• Nacionaliniu lygmeniu pripaţįstama, kad Lietuvoje kempingų tinklas nėra pakankamai išvystytas, nes kempingų infrastruktūra plėtojama gana vangiai ir daţniausiai šios infrastruktūros plėtrai reikiamo dėmesio stokojama vietos savivaldos lygmeniu. Tokia situacija menkina Lietuvos patrauklumą turistams, todėl siekiant geriau tenkinti individualių turistų poreikius, maţinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio ir uţtikrinti paslaugų įvairovę, tikslinga skatinti kempingų tinklo plėtrą. • Įvertinus Klaipėdos rajono turistinį patrauklumą, nacionalinio ir vietinio lygmens turizmo planavimo dokumentus, išanalizavus kempingų konkurencinę aplinką ir nacionaliniu lygmeniu kempingams keliamus reikalavimus, buvo identifikuotas poreikis kempingų ir stovyklaviečių tinklo plėtrai Klaipėdos rajone. • Ši galimybių studija buvo parengta vadovaujantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (bendraisiais, specialiaisiais ir tvarkymo planais) bei aukščiausio lygmens turizmo planavimo dokumentais (NTPP, turizmo trasų specialiaisiais planais ir galimybių studijomis). Studijoje buvo įvertintos didţiausią potencialą kempingų įrengimui turinčios teritorijos, kurios buvo atrinktos, ne tik atsiţvelgiant į aukštesnio lygmens teritorijų ir turizmo planavimo dokumentus, bet ir pasiūlymus, kurie buvo išsakyti susitikimuose su suinteresuotomis grupėmis metu. • Klaipėdos rajono bendrajame plane išskiriamos dvi rekreacinės sritys, kurios sutampa su galimybių studijoje išskirtomis pajūrio ir pamario zonomis, tai pajūrinė savivaldybės dalis tarp Girulių ir Nemirsetos (du rekreaciniai arealai: Karklė – Giruliai ir Šaipiai – Nemirseta) bei savivaldybei priskirta Kuršių marių dalis (du rekreaciniai rajonai: Kairių-Smiltynės ir Drevernos-Juodkrantės). Šios dvi zonos ir keturi rekreaciniai arealai išskirti kaip prioritetiniai, ieškant potencialių kempingų įrengimo vietų Klaipėdos rajone. Kadangi bendrajame plane didţiausio rekreacinio potencialo arealams priskirti kontinentinio pajūrio arealai, didţiausias prioritetas buvo skiriamas teritorijų, tinkamų kempingo įrengimui, paieškai pajūrio dalyje tarp Girulių ir Nemirsetos. • Studijos rengėjų vertinimu, pirmiausia kempingai turėtų būti įrengiami didţiausio patrauklumo rekreacinėse zonose ir šalia nacionalinio lygmens turizmo trasų. Todėl atsiţvelgiant į Europos ir kaimyninių šalių patirtį, būtina ir vystyti kempingų tinklą pajūrio zonoje, įrengiant ne ţemesnės kaip 3* ir 4* reikalavimus atitinkančius kempingus. Pamario
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 70
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
zona yra patraukli turizmui, tačiau čia rekomenduojame įrengti maţiau investicijų reikalaujančius ţemesnės klasės kempingus. • Kempingų įrengimui patraukliausios teritorijos vertinamos pagal studijos rengėjų išskirtus tinkamumo kriterijus, kurie pasirinkti siekiant įvertinti pasirinktas teritorijas ir išskirti prioritetines vietas kempingų įrengimui. Pasirinkti teritorijų tinkamumo kempingams vertinimo kriterijai – plotas, paskirtis, pasiekiamumas, inţineriniai tinklai ir turizmo traukos objektai. Remiantis uţsienio patirtimi kempingo veiklos sėkmei svarbūs kriterijai – atstumas, sklypo tinkamumas ir gretutinių teritorijų patrauklumas. • Remiantis teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų reglamentais, rekomenduojame kempingus Klaipėdos rajone įrengti sekančiu eiliškumu: Drevernos kaimas, Gargţdų karjero prieigos, Karklės kaimas (rytinė kelio Nr. 2217 pusė), Kairių kaimas, Svencelės kaimas, Kukuliškių kaimas (prie dzotų), Pjaulių kaimas ir Vėţaičių miestelis. • Remiantis teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teisės aktų reglamentais, rekomenduojame stovyklavietes Klaipėdos rajone įrengti sekančiu eiliškumu: Karklės kaimas (vakarinė kelio Nr. 2217 pusė), Minijos upė (ties Gargţdais), Klišių kaimas, Dariaus kaimas, stovyklavietė prie Kapstato eţero (Endriejavas). • Parengus kempingo ar stovyklavietės teritorijų planavimo dokumentus, kiekvienu atveju atskirai turi būti skaičiuojamos investicijos, vertinamos veiklos apimtys, pelningumas, atsiperkamumas ir kiti ekonominiai kempingo gyvybingumo rodikliai. • Kad investicijos į kempingus atsipirktų, būtina įvertinti turizmo sezoniškumą ir vystyti turizmo produktus, pritraukiant investicijas į turizmo traukos objektų plėtrą (pavyzdţiui, vandens pramogos, teminiai parkai ir t.t.). • Tik kompleksiškai planuojama ir įgyvendinama turizmo infrastruktūra, gali uţtikrinti sėkmingą turizmo plėtrą Klaipėdos rajone. Todėl vystant kempingų tinklą rajone, būtina plėtoti aktyvaus poilsio infrastruktūrą ir įgyvendinti aktyvias rinkodaros priemones. • Remiantis kitų šalių patirtimi siūlome įrengtus kempingus klasifikuoti ne tik pagal ţvaigţdutes, bet ir kempingus suskirstyti pagal tam tikrą tematiką (vandens sporto, dviračių ar baidarių kempingai ar stovyklavietės). Toks kempingų klasifikavimas pajūrio ir pamario zonoje sudarytų puikias sąlygas atvykstantiems turistams pasirinkti tinkamiausią kempingą pagal specializaciją, paslaugų kokybę ir turisto poreikius. • Pajūrio ir pamario zonose esančios savivaldybės turėtų ne tik konkuruoti dėl potencialių turistų dėmesio, bet ir bendradarbiauti, siekdamos suformuoti turistinių vietovių, kurios
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 71
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
skirtos atostogauti gamtoje įvaizdį (rinkodaros priemonės gali būti kuriamos bendradarbiaujant ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūrio savivaldybėms). • Įgyvendinti turizmo plėtros projektai sudarytų galimybes ateityje vystyti turizmo produktus ir didinti turizmo vietovių pajūrio ir pamario zonose konkurencingumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nesant konkurencingų turizmo traukos objektų, nėra galimybės pritraukti turistų srautų, kurie generuotų pajamas turizmo paslaugų teikėjams (apgyvendinimas, maitinimas, turizmo informacija) bei duotų ekonominę – socialinę naudą ne tik verslui, bet ir vietos bendruomenei.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 72
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
PRIEDAI Nr. 1
SUSITIKIMO PROTOKOLAS
IDĖJŲ GENERAVIMAS DĖL KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ VIETŲ BEI PRIORITETINIŲ ZONŲ NUSTATYMO
2011-02-14 Nr. 1 Gargţdai
Susitikimas įvyko 2011-02-14 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdţių salėje 13.00–15.30 val. Posėdţio pirmininkė Rasuolė Andrulienė Posėdţio sekretorė Asta Vaitkevičienė Dalyvavo 21 dalyvis (sąrašas pridedamas).
DARBOTVARKĖ: Pranešimą skaitė Rasuolė Andrulienė. Pristatyti klausimai: • Kempingų plėtros poreikio pagrindimas; • Konkurencinės aplinkos vertinimas; • Nacionaliniu lygmeniu kempingams keliami reikalavimai; • Turizmo planavimo dokumentų analizė; • Kempingų atsiradimo galimybės pajūrio ir pamario zonose. SVARSTYTA: Kempingų (stovyklaviečių) atsiradimo poreikis ir prioritetinių bei kitų vietų numatymas.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 73
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Kalbėjo Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis, apibūdindamas Turizmo tarybos analizuotas idėjas dėl kempingų galimų vietų ir pasiūlė išanalizuoti kempingams tinkamas vietas pajūrio ir pamario zonoje: (1) Karklė; (2) Kukuliškių k. (šalia Dzotų); (3) Kairių k. (valstybinis miškas); (4) Dreverna (šalia prieplaukos); (5) Svencelės k. Kalbėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojas Gytis Kasperavičius, informuodamas, kad šiuo metu baigiamas rengti Klaipėdos rajono bendrasis planas, kurį planuojama patvirtinti artimiausiu metu, tikslinant rekreacines zonas. Kalbėjo tarybos narys Vaidas Molotokas, pasiūlydamas vadovautis Turizmo taryboje svarstytu “Pajūrio zonos specialiuoju planu”.
NUTARTA: Išanalizuoti pasiūlytas vietas, atsiţvelgiant į teritorijų planavimo aspektus ir kempingams keliamus reikalavimus, ir nuspręsti dėl pasiūlytų vietų tinkamumo.
Posėdţio pirmininkė Rasuolė Andrulienė Posėdţio sekretorė Asta Vaitkevičienė
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 74
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
SUSITIKIMO PROTOKOLAS DISKUSIJA SU SENIŪNIJŲ, POTENCIALIŲ KEMPINGŲ ĮRENGĖJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ATSTOVAIS
2011-02-14 Nr. 2 Gargţdai
Susitikimas įvyko 2011-02-14 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdţių salėje 15.30–17.00 val. Posėdţio pirmininkė Rasuolė Andrulienė Posėdţio sekretorė Asta Vaitkevičienė Dalyvavo 21 dalyvis (sąrašas pridedamas).
DARBOTVARKĖ: Išsiaiškinti seniūnijų ir suinteresuotų šalių kempingų įrengimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje poreikius.
SVARSTYTA: Kempingų ir stovyklaviečių įrengimas prioritetinėse rajono zonose ir visoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kalbėjęs Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis, pasiūlė išanalizuoti kempingo įrengimo Gargţdų karjeruose galimybėmis. Seniūnijų atstovai pageidavo, kad būtų išanalizuotos kempingų įrengimo galimybės Dariaus k., Pjaulių k., Judrėnų k.
NUTARTA: Pateikti pasiūlymai dėl prioritetinių kempingų zonų išsidėstymo ir išanalizuotos galimos kempingų įrengimo galimybės valstybinėse ir privačiose ţemėvaldose.
Posėdţio pirmininkė Rasuolė Andrulienė Posėdţio sekretorė Asta Vaitkevičienė
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 75
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 2 Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos darbų ataskaita
Eil. Susitikimo Analizuojama Atstovo vardas, Kas svarstyta Nuspręsta Nr. data vietovė pavarė ir pareigos 1 Vasario 8d. Dovilų seniūnija Nijolė Ilgininė, Dovilų Kempingo įrengimo Potencialiausia karjerų seniūnė galimybė Dovilų teritorija seniūnijoje 2 Vasario 14 d. Klaipėdos rajonas Idėjų generavimo susitikimas 3 Vasario 21 d. Klaipėdos rajonas Vyr spec. Inesa Kempingo įrengimo Pateikti planavimo Kudriavceva galimybė Klaipėdos dokumentai rajone, planavimo dokumentai 4 Vasario 22d. Šalia Vėţaičių Savininkas Arūnas Kempingo įrengimo Yra parengti planavimo Batkevičius galimybė prie Vėţaičių dokumentai 5 Vasario 23d. Kairiai Projekto vadovė Kempingo įrengimo Pradėtos procedūros Jolanta Kitra galimybė Kairiuose teritorijos paskirties keitimui, reikalinga įvertinti sklypo savininkų planus 6 Vasario 25d. Karklė PRP direktorius Kempingo įrengimo Abejotina Darius Nicius galimybė prie planuojamo uostelio Karklėje 7 Vasario 28d. Karklė Architektūros ir Kempingo įrengimo Uostelio įrengimo urbanistikos skyriaus galimybė prie galimybė abejotina vedėja Vida Vytienė planuojamo uostelio Karklėje 8 Kovo 8d. Klaipėdos rajonas Architektūros ir Kempingo įrengimo Reikalinga atidţiau įvertinti urbanistikos skyriaus galimybė Klaipėdos visas galimybes, parinkti vedėjos pavaduotojas rajone kriterijus Gytis Kasperavičius 9 Kovo 8d. Klaipėdos rajonas Vyr spec. Inesa Kempingo įrengimo Reikalinga atidţiau įvertinti Kudriavceva galimybė Klaipėdos visas galimybes, parinkti rajone kriterijus 10 Kovo 8d. Klaipėdos rajonas Architektūros ir Kempingo įrengimo Reikalinga atidţiau įvertinti Pajūrio juosta urbanistikos skyriaus galimybė Klaipėdos visas galimybes, parinkti vedėjos pavaduotoja rajone kriterijus Vaida Boreišienė 11 Kovo 9d. Kairiai Projekto vadovė Kempingo įrengimo Pradėtos procedūros Jolanta Kitra galimybė Kairiuose teritorijos paskirties keitimui, savininkai nėra nusprendę dėl teritorijos vystymo, yra įsiterpę kitų savininkų sklypai, kurie kol kas jokios veiklos nenori vystyti. 12 Kovo 9-10d. Pajūrio regioninis PRP direktorius Kempingo įrengimo Yra keletas potencialių parkas Darius Nicius galimybė Pajūrio vietų, nepriimtina regioniniame parke kempingo įrengimas prie karinių įtvirtinimų.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 76
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 3 Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybės Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) Pajūris Karklės k. KRBP*1: Kitos paskirties ţemė. Pajūrio regioninis Klaipėda: 10 km Esami: ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: (vakarinė pagr. kelio Indeksai: U2.1. ekstensyvaus parkas; Etnografinis Kelias: 280 m Fekalinė kanalizacija; 1) Lankytojų centras 1) Šioje zonoje kempingų įrengimas galimas Nr.2217 pusė) tvarkymo*5; Karklės kaimas; Jūra: 150 m Vandentiekis Elektra; „Ţiogelis“; Moksleivių tik panaudojant esamų antropogenizuotų PRPTP*2: MAs: Specializuoto Stovyklavietės. Suprojektuoti: stovykla „Ţilvitis“ teritorijų urbanistinę infrastruktūrą (pvz.: apsauginio ūkininkavimo zona; lietaus nuotekų tinklai; 2) Baltijos jūra moksleivių poilsiavietės „Ţilvitis“ teritorijos ŢAs: Specializuoto apsauginio dujotiekis 3) Greta esantis kelias yra dalis (tačiau „Ţilvičio“ valdytojai ūkininkavimo; GEk: reikšminga autoturizmo ir nesuinteresuoti kempingo steigimu)). Kraštovaizdţio išsaugančiojo dviračių turizmo trasa 2) Natūralių gamtinių teritorijų įsisavinimas tvarkymo zona. kempingų steigimui – negalimas. 3) Galimybė, greta Rikinės upelio numatomos ţvejų prieplaukos, įrengti kempingą: 3.1. Teritorija yra pajūrio juostoje, kurioje 100 m atstumu iki jūros nauja statyba negalima. 3.2. Tolesniu atstumu naują statybą riboja valstybinės reikšmės miškas bei Karklės etnografiniame draustinyje galiojantys reglamentai draudţiantys naują statybą (išskyrus atkūrimą). 3.3. Teritorija miškinga, dominuoja laisva valstybinė ţemė (~10 ha), yra viena privati ~0,5 ha ploto sodyba; šiaurėje ribojasi su Plazės gamtiniu rezervatu. 3.4. Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose). Ţiūrėti sekančius dokumentus: Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas. Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema; Miškų įstatymas; Pajūrio juostos įstatymas; Saugomų teritorijų įstatymas; LRV Nutarimas Dėl specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. IŠVADA: Dėl įstatymais bei teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reglamentų ir esamų ţemėvaldų ploto nepakankamumo kempingo įrengimas negalimas. Esamose sodybose rekomenduojama steigti stovyklavietes. Karklės k. (Rytinė KRBP*1: Miškų ūkio ir kitos Pajūrio regioninis Klaipėda: 10 km Esami: Potenciali zona: Privatūs Nr.476: Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: pagr. kelio Nr.2217 paskirties ţemė (prioritetinė parkas Kelias: 10-500 m Fekalinė kanalizacija; ~100 ha (kurioje Parduotuvė su kavine; 100 vietų 1) Poilsiavietės /rekreaciniai 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 ir PRPTP*2 pusė) pirma paskirtis). Indeksai: R3.2.: Jūra: 400-1200 m Vandentiekis Elektra; turėtų būti aut. stov. aikštelė; kompleksai nustatyta zona GRi suteikia galimybę šioje Urbanizuojamos aplinkos*4; Suprojektuoti: atrinkta vieta ne Nr.151: 2) Baltijos jūra teritorijoje įrengti kempingą. M2.1.: Ekstensyvaus lietaus nuotekų tinklai; maţesnio kaip 2 Plotas – 1.5 ha. 3) Greta esantis kelias yra 2) Rekreacinio atraktyvumo kriterijų pritaikymo*11 dujotiekis ha ploto Rekreaciniai pastatai; kavinė; reikšminga autoturizmo ir vertinama teritorija atitinka. PRPTP*2: GRi: Intensyvaus kempingo ţaidimų aikštelės dviračių turizmo trasa. 3) Teritorijoje dominuoja rekreacinio (formuojančiojo) tvarkymo įrengimui) Nr.2900: pobūdţio suplanavimas Plotas – 2,1 ha. IŠVADA: vertinama teritorija yra tinkama Sporto aikštelės; 8 poilsio namai potencialaus kempingo įrengimui. Nr. 2495: Plotas – 2,1 ha. Rekreacinis sklypas Nr. 2429: EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 77
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) Plotas – 2,5 ha. 15 ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų Nr.1835: Plotas – 2,4 ha. 12 rekreacinių statinių. Nr.427: Plotas – 1,4 ha. 7 poilsio namai. Kukuliškių k.(Dzotai) KRBP*1: Kitos ir miškų ūkio Dzotai; Klaipėda: 7 km --- 2-3 ha ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: paskirties ţemė (tolygios Pajūrio regioninis Kelias: 150 m (sklypas 1) Stovyklavietė „Ţuvėdra“ IŠVADA: Teritorija yra rekreacine ir turistine paskirtys). Indeksai: R3.1.: parkas Jūra: 300 m nesuformuota 2) Kukuliškių moksleivių prasme ypač atraktyvioje ir perspektyvioje Subnatūralios s) stovykla vietoje (jūros prieigos, kopos, miškas, dzotai (neurbanizuojamos) aplinkos*3; 3) Baltijos jūra (kultūros paveldas), reikšmingas automobilių M2.2.: Intensyvaus pritaikymo*12; 4) Miškas ir dviračių turizmo kelias Nr.2217), Klaipėdos U3.1. Ekologinio reguliavimo*7 5) Dzotai miesto prieigos, garantuoti turistų ir lankytojų PRPTP*2: NRn: Subnatūralios 6) Greta esantis kelias yra srautai, todėl priimama, kad teritorija yra (neurbanizuojamos) rekreacinės reikšminga autoturizmo ir tinkama kempingo ar stovyklavietės aplinkos. dviračių turizmo trasa steigimui, tačiau dėl galiojančių teisės normų kempingo ar stovyklavietės įrengimo galimybė šiuo metu yra ribota ir gali būti vertinama kaip tolimesnės perspektyvos galimybė. Teritorija patenka į pajūrio juostą, kurioje 100 metrų atstumu nuo jūros nauja statyba negalima. Tolesniu atstumu yra valstybinės reikšmės miškas. Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos nustato, jog miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros draudţiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose). Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas reglamentuoja, kad šioje vietoje galimas tik minimalios rekreacinės infrastruktūros įrengimas (poilsio namų statyba negalima). Ţiūrėti sekančius dokumentus: 1) Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas; 2) Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas; 3) Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema; 4) Miškų įstatymas; 5) Pajūrio juostos įstatymas; 6) Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas); 7) LRV Nutarimas Dėl specialiųjų ţemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo; 8) Saugomų teritorijų įstatymas. Pamarys Kairių k. KRBP*1: Miškų ūkio paskirties ir Uţ 2 km šiaurės Klaipėda: 1,5 km Elektra Potenciali zona Privatus 1) 15,7 ha plote išsidėsčiusiems Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: kitos paskirties ţemės, kryptimi numatoma Kelias: 900 m ~25 ha (galimas ţemės sklypams atliktas PAV; 1) Klaipėdos miestas 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia urbanizuotos rekreacinės įrengti prieplauka Klaipėdos kanalas: 600 kempingo Rengiamas detalusis planas 2) Kuršių marios galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą. teritorijos (prioritetinė pirma maţiesiems m įrengimas šiuo (planuojama rekreacinė teritorija 3) Klaipėdos kanalas 2) Rekreacinio atraktyvumo kriterijų paskirtis). Indeksai: M1.1.: pramoginiams laivams Kuršių marios: 300 m metu su ilgalaikio stacionaraus poilsio 4) Uţ 2 km šiaurės kryptimi vertinama teritorija atitinka (menkai Išsaugančios apsaugos*10; R3.2.: planuojamoje 15,7 pastatais). numatoma įrengti prieplauka antropogenizuota gamtinė aplinka; ţeldynai; Urbanizuojamos aplinkos*4; ha teritorijoje; maţiesiems pramoginiams Kuršių marių gretimybė). U3.1. Ekologinio reguliavimo*7 2) Uţ 2 km šiaurės kryptimi laivams 3) Klaipėdos miesto gretimybė vertinama 2,5 ha valstybinės parengtas prieplaukos maţiesiems kaip teigiamas kriterijus kempingo atsiradimui reikšmės miško pramoginiams laivams techninis Neigiamos: Kairių kaime, kadangi šiuo metu nuo pietinės (laisvoje projektas ir atlikta jo ekspertizė. 1) Klaipėdos III vandenvietė miesto dalies ribos artimiausia yra uţ 20 km valstybinėje 2) Kairių karinis poligonas Drevernos kaime esanti nedidelė ţemėje) stovyklavietė. Todėl šioje vietoje naujo kempingo įrengimas būtų strategiškai tinkamoje vietoje. 4) Teritorijoje planuojamas rekreacinis
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 78
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) kompleksas (15,7 ha). Šioje teritorijoje galėtų būti išskirtas ţemės plotas kempingo įrengimui. 5) Naujus statinius statyti galima ne maţesniu kaip 50 m atstumu nuo marių kranto (Pajūrio juostos įstatymas). 6) 2 km atstumu nuo šios teritorijos numatoma įrengti prieplauka, priimtina kaip reikšminga Kuršių marių vandens kelių stotelė bei turistinis traukos centras. Greta Klaipėdos miesto ribos esančio miško masyvo vakarinė dalis esanti valstybinėje ţemėje (~2,5 ha) yra tinkama kempingo įrengimui. Su kempingo steigimu šioje vietoje susijusios aplinkybės aprašytos aiškinamajame rašte. IŠVADA: teritorija yra tinkama potencialaus kempingo įrengimui. Dreverna KRBP*1: 1) Kitos paskirties Drevernos prieplauka; Drevernos upė: -; Fekalinė kanalizacija Potenciali zona: --- Dominuoja vienbučių Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: ţemė. Indeksai: U2.2. Drevernos kapinaitės; Kuršių marios: -; Vandentiekis Elektra; ~400 ha gyvenamųjų pastatų paskirties 1) Prieplauka; 1) Pagal KRBP*1, kitos paskirties ţemėje Intensyvaus pritaikymo*6; U4.1 Klaipėdos kanalas; Klaipėdos kanalas: -; Prieplauka. (kurioje turėtų suplanavimas. 2) Drevernos upė; kempingo įrengimas yra galimas. Ekstensyvaus (kompaktiško) Svencelės jėgos aitvarų Priekulė: 7 km būti atrinkta vieta 3) Kuršių marios; IŠVADA: Atsiţvelgiant į atraktyvius vietos uţstatymo*8 paplūdimys Klaipėda: 24 km ne maţesnio kaip 4) Svencelė rekreacinius išteklius galimybė šioje zonoje 2) Ţemės ūkio ir kitos paskirties Kelias: -. 2 ha ploto 5) Pagrindinis Drevernos įrengti stovyklavietę arba kempingą ţemė (prioritetinė pirma kempingo kelias yra reikšminga vertinama teigiamai. Konkrečios vietos paskirtis). Indeksai: Ţ3.1. įrengimui) Greta autoturizmo ir dviračių tinkamumo koeficientas pagrindinai priklauso Bendrosios ekologinės prieplaukos yra 2 turizmo trasa. nuo esminių vietos rekreacinės kokybės apsaugos*16; U3.1. Ekologinio ha ploto laisvos indikatorių – artumo iki Kuršių marių, reguliavimo*7; R3.1.: valstybinės ţemės Drevernos ar Klišupės upių, ţeldynų, taip Subnatūralios teritorija pat, nuo kelių bei privačių interesų bei (neurbanizuojamos) aplinkos*3; iniciatyvų. 3) Ţemės ūkio paskirties ţemė. Greta naujosios Drevernos prieplaukos Indeksai: Ţ2.2. Intensyvaus esanti 2 ha laisvos valstybinės ţemės ploto pritaikymo*15; U3.1. Ekologinio teritorija, galėtų būti tinkama kempingo arba reguliavimo*7; stovyklavietės įrengimui, kadangi atitinka turistinio atraktyvumo kriterijų, tačiau sekančios aplinkybės gali įtakoti teritorijos įsisavinimą: 1) teritorija yra ant Kuršių marių kranto, kur vyrauja stiprūs vakarų vėjai; 2) teritorija išsidėsčiusi siaurame ţemės ruoţe (plotis: 30-50 m; ilgis: 280 m; teritorija yra perskirta vandens telkiniu, kurio rytinėje dalyje driekiasi apsauginis pylimas (nuo potvynių)). 3) teritorijoje nėra nei rekreacinių nei apsauginių ţeldinių, o jų įveisimo galimybę riboja teritorijos plotis; 4) prieplauka yra pagrindinė Drevernos bendruomenės vieša erdvė, o, dėl jos prieigose esančios pakrantės perspektyvų, reikėtų išsiaiškinti vietos gyventojų nuomonę (atlikti apklausą). 5) naujų pastatų statybą teritorijoje riboja Pajūrio juostos įstatymas (draudţiama statyti statinius 50 metrų nuo Kuršių marių kranto). 6) Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas numato, jog teritorijoje galima tik minimali rekreacinė infrastruktūra: poilsiavietės, maudyklės, sustojimo aikštelės (poilsio pastatų statyba negalima). 7) Kempingo įrengimas šiame valstybinės ţemės plote galimas panaudojant suprojektuotų Drevernos prieplaukos
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 79
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) pastatų dalį, tačiau tokiu atveju, priklausomai nuo kempingo kategorijos, tektų aptverti kempingo funkcijai tarnaujančių pastatų dalį tvora, kas sąlygotų reikšmingos Drevernos kaimo viešosios erdvės praradimą. 2) Antroje šios lentelės grafoje aprašytose antroje ir trečioje zonose, kempingo įrengimo galimybę riboja indeksas R3.1*3. Klišiai KRBP*1: Ţemės ūkio paskirties Drevernos prieplauka Dreverna: 2,5 km --- 29,0 ha Privatūs Nr.442: Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: ţemė. Indeksai: Ţ2.1.: Priekulė: 5 km Plotas – 29 ha. 1) Drevernos kaimas 1) KRBP*1 numatyta zona R3.1*4 Ekstensyvaus pritaikymo*14; Klaipėda: 22 km Rekreacinis kompleksas. 2) Drevernos prieplauka komplikuoja galimybę naujų teritorijų R3.1.: Subnatūralios Kelias: 600 m Didţiojoje planuojamo ţemės 3) Klišupės upė įsisavinimui kempingo įrengimo tikslu, tačiau (neurbanizuojamos) aplinkos*3; Kuršių marios: 1,4 km sklypo dalyje išlaikomas pirminis 4) Kuršių marios detaliaisiais planais jau suplanuotose U3.1. Ekologinio reguliavimo*7 Klišupė: 0-650 m ţemės ūkio ţemės naudojimo 5) Svencelė rekreaciniuose kompleksuose galima ir būtų būdas ir pobūdis. Suplanuoti 6) Greta esantis kelias yra tikslinga numatyti stovyklavietės įrengimo medţiotojų, ţvejų, poilsio reikšminga autoturizmo ir galimybę. nameliai, arklidės, saunos, dviračių turizmo trasa. 2) Paţymėtina galimai tinkama vieta – 29 ha vandens telkiniai, ţaidimo ploto teritorija, esanti rekreacine ir aikšteles ir kita (iš viso 8 pastatai). urbanistine prasmėmis palankioje vietoje Nr.1895: (rekreacinė prasmė: Klišupė, Kuršių marios; Plotas – 3 ha. Drevernos prieplauka; Svencelės jėgos aitvarų Rekreacinis kompleksas. Motelis, paplūdimys (uţ 6 km). poilsio nameliai, vandens telkinys. Urbanistinė prasmė: iki Drevernos – 2,5 km; iki Priekulės – 5 km; iki Klaipėdos – 22 km (šioje zonoje nėra nei vieno kempingo)); 3) Dalis teritorijos yra uţliejamos pievos, todėl kempingo įrengimo galimybė atmetama. IŠVADA: vertinama teritorija yra tinkama stovyklavietės įrengimui. Svencelė KRBP*1: Kitos paskirties ţemės, Svencelės jėgos aitvarų Dreverna: 3 km; Fekalinė kanalizacija Potenciali zona: Privatus Nr. 1948: Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: urbanizuotos rekreacijos paplūdimys; Priekulė: 10 km; Vandentiekis Elektra ~150 ha Plotas – 28,7 ha; 1) Dreverna; 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia teritorijos. Indeksai: R3.2.: Drevernos prieplauka; Klaipėda: 27 km.; (kurioje turėtų Gyvenamųjų, rekreacinių ir 2) Svencelę kertantis kelias yra galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą. Urbanizuojamos aplinkos*4; suplanuota gyvenvietė Kuršių marios: 0-1 km; būti atrinkta vieta komercinių pastatų kompleksas reikšminga autoturizmo ir 2) Rekreacinio atraktyvumo kriterijų U3.1. Ekologinio reguliavimo*7. (potencialiai) Kelias: 0-500 m ne maţesnio kaip sudalintas kanalų sistema, dviračių turizmo trasa. vertinama teritorija atitinka (Kuršių marios; 2 ha ploto prieplauka ir tiesioginiu išėjimu į Neigiamos: Kuršių nerijos panorama; Ţeldynai; Saugomų kempingo Kuršių marias. 1) Naftos gavybos teritorija gamtinių teritorijų gretimybės; auto ir įrengimui) (uţ 3 km) dviračių turizmo trasa). 3) Remiantis visų lygių teritorijų planavimo dokumentais galima daryti išvada, jog Svencelė formuojasi kaip rekreacinio pobūdţio gyvenvietė. 4) Svencelėje esantis jėgos aitvarų paplūdimys, kempingų sezono metu pritraukia į kaimą didelį kiekį šio sporto entuziastų, kurių apgyvendinimo poreikio vietos infrastruktūra netenkina. IŠVADA: vertinama teritorija yra tinkama potencialaus kempingo įrengimui.
Kitos teritorijos Dariaus k. KRBP*1: Miškų ūkio ir ţemės Lankytina vieta Judrėnai: 3,5 km; Elektra ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: (Judrėnų sen.) ūkio paskirties ţemė (tolygios (Stepono Dariaus Klaipėda: 50 km; 1) Maţai antropogenizuota 1) KRBP*1 numatyta zona R3.1*3 paskirtys). Indeksai: M4.1. gimtinė); pro Judrėnus Automagistralė: 10 km; gamtinė aplinka komplikuoja galimybę naujų teritorijų Intensyvaus tradicinio driekiasi regioninė 2) Muziejus įsisavinimui kempingo įrengimo tikslu. ūkininkavimo*13; Ţ3.1. dviračių trasa 2) Vertinama teritorija yra per toli nuo Bendrosios ekologinės reikšmintų urbanistinių centrų ar turistinių apsaugos*16; U3.1. Ekologinio traukos centrų, kad būtų galima tikėtis reguliavimo*7. pakankamo nuolatinio lankytojų srauto. 3) Teritorijoje veikia muziejus, vieta populiari vietos gyventojų tarpe, o esami ţmogiškieji ištekliai galėtų būti panaudoti vystant alternatyvią rekreacinę veiklą. IŠVADA: teritorija yra tinkama
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 80
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) stovyklavietės įrengimui.
Pjaulių k. KRBP*1: Miškų ūkio paskirties ir --- Priekulė: 5 km Elektra Potenciali zona --- Vyrauja vienbučių pastatų, Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: (Priekulės sen.) kitos paskirties ţemės, Klaipėda: 22 km ~50 ha komercinio ir rekreacinio 1) Klaipėdos kanalas; 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia urbanizuotos rekreacijos Klaipėdos kanalas: 0- (kurioje turėtų pobūdţio suplanavimas 2) Dreverna galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą.. teritorijos (prioritetinė pirma 500 m būti atrinkta vieta 2) Pagal KRBP*1 Rekreacinis teritorijos paskirtis). Indeksai: M2.2.: Kuršių marios: 3,5 km ne maţesnio kaip potencialas gana ţemas. Intensyvaus pritaikymo*12; R3.2.: Kelias: 0-500 m 2 ha ploto 3) Teritorija yra nutolusi apie 22 km nuo Urbanizuojamos aplinkos*4. kempingo Klaipėdos. Šioje zonoje kempingų nėra. įrengimui) 4) Pjauliai gali būti vertinami kaip automobilių ir dviračių turizmo trasos, palei Kuršių marias, pradţios taškas, todėl kempingo atsiradimo galimybė vertinama teigiamai. IŠVADA: teritorija yra tinkama kempingo įrengimui. Vėţaičių mstl. KRBP*1: Kitos paskirties ţemė. Vėţaičių dvaro sodyba; Klaipėda: 21 km --- 8 ha Privatus 8 ha teritorijoje suplanuotas Teigiamos: IŠVADA: Indeksai: U4.1 Ekstensyvaus uţtvanka. Gargţdai: 5 km; „Vėţaičių kempingas“. 1) Uţtvanka Nors greta nėra reikšmingų turistinių traukos (kompaktiško) uţstatymo*8; U4.2. Skinijos upė (uţtvanka): Neigiamos: centrų, dėl santykinai nedidelio atstumo iki Intensyvaus (kompaktiško) 0-100 m; 1) Automagistralė (0-600 m) Klaipėdos miesto ir automagistralės uţstatymo*9 Kelias: 1,4 km. gretimybės, taip pat atsiţvelgiant į vietos rekreacinį patrauklumą (ţeldynai, Skinijos upė ir uţtvanka) – kempingo įrengimo galimybė vertinama teigiamai.
Karjerai /tvenkiniai Gargţdų karjerai KRBP*1: Vandens ūkio ir kitos Gargţdų karjerai Dovilai: 1 km; --- 3 potencialios ~2 ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: paskirties ţemės urbanizuotos Gargţdai: 3 km; ha ploto 1) Gargţdų karjeras; 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia rekreacijos teritorijos: R3.2.: Klaipėda: 19 km; teritorijos 2) Dovilų mstl.; galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą Urbanizuojamos aplinkos*4; Karjeras: 0-200 m; (numatytos 3) Gargţdai; arba stovyklavietę. H2.2.: Intensyvaus pritaikymo*17. Kelias: 25-270 m; Gargţdų karjerų 4) Vyrauja sodybinio 2) Gargţdų karjerai yra gausiai lankomi vietos Gargţdų karjerų galimybių Automagistralė: 6 km. galimybių uţstatymo gretimybinė gyventojų. studijoje buvo parinktos 3 studijoje) aplinka 3) Santykinai nedidelis atstumas iki galimos kempingų įrengimo automagistralės ir Klaipėdos miesto. vietos. 4) Teritoriją numatoma vystyti kaip intensyvios rekreacijos zoną. IŠVADA: kempingo įrengimo galimybė vertinama teigiamai. Prioritetinės įrengimo vietos nustatytos Gargţdų karjerų galimybių studijoje. Minijos upė (ties KRBP*1: Miškų ūkio paskirties ir Gargţdai; Minijos ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: Gargţdais) kitos paskirties ţemės, slėnis, Minijos upė, kaip Natūrali gamtinė aplinka; 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia urbanizuotos rekreacinės vandens turizmo trasa Gretimybėse vyrauja galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą teritorijos (prioritetinė pirma sodybinio pobūdţio arba stovyklavietę. paskirties): R3.2.: uţstatymas. 2) Minijos upė yra mėgstama vandens turistų Urbanizuojamos aplinkos*4 trasa. 3) Santykinai nedidelis atstumas iki automagistralės ir Klaipėdos miesto, taip pat Gargţdų gretimybė yra teigiami turistinės traukos faktoriai. IŠVADA: vandens turistų srautai bei poreikiai negalėtų uţtikrinti ekonominio kempingo atsiperkamumo bei veiksnumo, todėl šioje, rekreacine prasme, patrauklioje
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 81
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pasiekiamumas Dabartinė teritorijos paskirtis Plotas Kriterijai (atstumai iki miesto, Inţinieriniai tinklai Ţemės Gretutinės teritorijos (pagal teritorijų planavimo Traukos objektai (potencialiai Detalieji planai Išvados pagrindinio kelio, ir infrastruktūra savininkai (teigiamos/neigiamos) dokumentus) galimas) Vietovės vandens telkinio) vietoje siūloma steigti stovyklavietę. Agluonėnų tvenkinys KRBP*1: Kitos paskirties ţemė. Agluonėnų tvenkinys; Agluonėnai: 1 km; Fekalinė kanalizacija ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: Indeksai: U4.1 Ekstensyvaus Rekreacinis kaimo Klaipėda: 23 km; Vandentiekis Elektra 1) Agluonėnų tvenkinys 1) Analizuota teritorija yra estetiškai (kompaktiško) uţstatymo*8. turizmo kompleksas Karjeras: 200 m 2) Vyrauja sodybinio patrauklioje gamtinėje aplinkoje; „Čepų sodyba“ Kelias: 450 m. uţstatymo gretimybinė 2) Vietoje yra suformuota kokybiška aplinka. Ir menkai rekreacinių paslaugų infrastruktūra, o antropogenizuota rekreacine teikiamos kaimo turizmo paslaugos prasme atraktyvi gamtinė suformavo atitinkamus turistų aplinka srautus. IŠVADA: Agluonėnai yra atokiai nuo reikšmingų turistinių traukos centrų, o tvenkinio zonoje vyrauja privati ir visuomeninė teritorija, vieta vertinama kaip netinkama kempingo ar stovyklavietės įrengimui. Stovyklavietė, prie KRBP*1: Miškų ūkio paskirties ir Kapsto eţeras Endriejavas: 800 m; --- ~3 ha ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: Kapstato eţero kitos paskirties ţemės, Klaipėda: 38 km 1) Kapsto eţeras; 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia (Endriejavas) urbanizuotos rekreacijos Kapsto eţeras: 0-150 m 2) Ţeldynai; galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą.. teritorijos (prioritetinė pirma Kelias: 100 m; 3) Vyrauja menkai 2) Rekreacine prasme atraktyvi gamtinė paskirtis). Indeksai: M2.1.: Automagistralė: 3,3 m. antropogenizuota gamtinė aplinka (Kapsto eţeras, ţeldynai) Ekstensyvaus pritaikymo*11; aplinka. IŠVADA: Nors teritorijoje nėra reikšmingų R3.2.: Urbanizuojamos turistinių traukos centrų, o pati vieta yra aplinkos*4. nutolusi nuo didesnių urbanistinių centrų, tačiau atsiţvelgiant į aukščiau aprašytus privalumus, bei įvertinant tai, jog vos uţ 3 km yra automagistralė – stovyklavietės įrengimo galimybė vertinama teigiamai. Ketvergiai (prie KRBP*1: Miškų ūkio paskirties ir Minijos upė Klaipėda: 10 km ------Teigiamos: Kempingo įrengimo galimybės: Minijos upės) kitos paskirties ţemės, Minijos upė: prieigos 1) Minijos upė 1) KRBP*1 nustatyta zona R3.2*4 suteikia urbanizuotos rekreacinės Kelias: 50 m; galimybę šioje teritorijoje įrengti kempingą. teritorijos (prioritetinė pirma 2) Teritorija uţliejama. paskirties): M2.2.: Intensyvaus IŠVADA: Teritorija nėra tinkama kempingo pritaikymo*12; R3.2.: arba stovyklavietės steigimui, kadangi yra Urbanizuojamos aplinkos*4. uţliejama.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 82
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
PAAIŠKINIMAI: *1 KRBP – Klaipėdos rajono teritorijos bendrasis planas. *2 PRPTP – Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas K KITOS PASKIRTIES ŢEMĖ R3 – SPECIALIZUOTŲ REKREACINIŲ TERITORIJŲ SKLYPAI *3 R3.1. Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona draudţiama statyti poilsio pastatus; leidţiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles; leidţiama formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį; *4 R3.2. urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdţio tvarkymo zona. Joje: statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inţinerinė infrastruktūra; rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis.
U2 – EKSTENSYVAUS TVARKYMO *5 U2.1. Šiai kategorijai priskiriami Karklės ir Kalotės kaimai. Juose išlaikomas esamas uţstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, vykdomos priemonės (daugiausia renovacijos), padedančios gerinti poilsio sąlygas, skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas. Saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose nustatytus individualius reglamentus *6 U2.2. Intensyvaus pritaikymo. Šiai kategorijai priskiriama Dreverna ir kitos gyvenamosios vietovės, kuriose rekreacinės aplinkos kokybės uţtikrinimas yra prioritetinis jų kraštovaizdţio formavimo uţdavinys. Šiose teritorijose naujos statybos ir tvarkymo priemonės (daugiausia transformacijos ir renovacijos) turi iš esmės gerinti poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę. Galima tikslingai keisti esamo uţstatymo pobūdį, tvarkyti ţeldinius taip, kad nebūtų paţeidţiamos estetinės kraštovaizdţio vertybės ir nebūtų daroma vizualinė įtaka artimoje aplinkoje esančioms vertybėms. Plėtojamas intensyvus rekreacinis naudojimas, sodybos pertvarkomos į vasarnamius ar į kaimo turizmo sodybas. Kompaktiškai formuojamose gyvenamosiose vietovėse leidţiama komercinių ir smulkaus bei vidutinio verslo objektų statyba.
U3 – DRAUSTINIŲ, APSAUGINIŲ JUOSTŲ IR ZONŲ GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ AR JŲ DALIŲ SKLYPAS *7 U3.1. Ekologinio reguliavimo. Šiai kategorijai priskiriamos gamtiniame karkase ir ekologinės apsaugos zonose esančios kompaktinės gyvenamosios vietovės, taip pat atskiros sodybos ir sodybų grupės. Šiose teritorijose vykdomos priemonės, uţtikrinančios gyvenamosios aplinkos ekologinę kokybę ir jos gerinimą, bendrą aplinkos geoekologinio stabilumo išsaugojimą ir palaikymą. Saugomi ir plečiami gyvenamųjų vietovių ir jų artimosios aplinkos ţeldiniai, gerinama pritaikant rekreacijos reikmėms jų rūšinė sudėtis. Urbanistinė plėtra šiose teritorijose reguliuojama Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. D1-624. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane numatytose uţstatyti teritorijose rengiant detaliuosius planus ţemės ūkio naudojimo paskirtis gali būti keičiama į kitą paskirtį maţaaukščių gyvenamųjų namų statybai. U4 – BENDROJO TVARKYMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ AR JŲ DALIŲ SKLYPAI *8 U4.1. Ekstensyvaus kompaktiško uţstatymo. Šiai kategorijai priskiriamos esamų miestų, miestelių ir kaimų uţstatytos bei kompaktiškos plėtros teritorijos ir jų dalys, kur vyrauja sodybinis ir maţaaukštis uţstatymas, o taip pat atskiros sodybos ar jų grupės ţemės ūkio paskirties teritorijose. Kompaktiškai uţstatytose teritorijose prioritetas
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 83
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA teikiamas kitai ţemės naudojimo paskirčiai. Teritorijose, priskiriamose gamtiniam karkasui, prioritetas teikiamas ţeldynų formavimui, tame tarpe atskirųjų ţeldynų – kapinių. Leidţiamas ribotas uţstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, susiklosčiusios planinės struktūros transformavimas. Kompaktiško uţstatymo teritorijose galimi visi kitos paskirties ţemės naudojimo būdai ir pobūdţiai (t. t. komercinių, smulkaus ir vidutinio verslo gamybinių ir sandėliavimo objektų statyba), išskyrus daugiaaukščių pastatų statybą. *9 U4.2. Šiai kategorijai priskiriamos miestų uţstatytos ir kompaktiškos plėtros teritorijos bei jų dalys, kur vyrauja daugiaaukštis uţstatymas. Prioritetas teikiamas kitai ţemės naudojimo paskirčiai. Galimi visi kitos paskirties ţemės naudojimo būdai ir pobūdţiai. Leidţiama iš esmės keisti uţstatymo pobūdį (uţstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, esamos planinės struktūros transformavimas, urbanistinės aplinkos keitimas). Skatinamas miesto ţeldynų ir viešųjų erdvių formavimas, tame tarpe atskirųjų ţeldynų – kapinių. Prioritetas teikiamas socialinės infrastruktūros ir paslaugų objektų plėtrai. M MIŠKŲ ŪKIŲ PASKIRTIES ŢEMĖ M1 – EKOSISTEMŲ APSAUGOS MIŠKAI *10 M1.1 – Išsaugančios apsaugos. Šis miškų naudojimo būdas numatytas miškuose kur vyrauja ekosistemų apsaugos II A grupės (draustinių miškai; saugomų gamtinio kraštovaizdţio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai) Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.) M2 – REKREACINIŲ MIŠKŲ (MIŠKŲ PARKŲ) SKLYPAI *11 M2.1 – Ekstensyvaus pritaikymo. Šis miškų naudojimo būdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miškuose (miško parkų miškuose; miestų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.) *12 M2.2 – Intensyvaus pritaikymo. Šis miškų naudojimo būdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miškuose (miško parkų miškuose; miestų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.) M4 – ŪKINIŲ MIŠKŲ SKLYPAI *13 M4.1 – Intensyvaus tradicinio ūkininkavimo. Intensyvaus ūkinio pritaikymo reglamentų subnatūralus kraštovaizdis. Šis miškų naudojimo būdas numatoma teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miškų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, šiuose miškuose būtina uţtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą miško išteklių naudojimą bei miškų produktyvumo didinimą, auginamos medienos kokybės gerinimą. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas, str.) Z ŢEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŢEMĖ Ţ2 – REKREACINIŲ AGRARINIŲ TERITORIJŲ (AGROPARKŲ) SKLYPAI *14 Ţ2.1. – Ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdţio tvarkymo zona. Joje: leidţiama vykdyti darbus, didinančius vietovės estetinį potencialą (patrauklumą), kraštovaizdį formuoti specialiomis kraštovaizdţio architektūros priemonėmis; gerinamos vietovių paţintinio eksponavimo sąlygos; didinami ţeldinių plotai; laikomasi bendrųjų ekologinės apsaugos principų; skatinama kaimo turizmo plėtra. *15 Ţ2.2. – Intensyvaus pritaikymo kraštovaizdţio tvarkymo zona – specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos - agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai. Ţ3 – DRAUSTINIŲ, APSAUGINIŲ JUOSTŲ IR ZONŲ AGRARINIŲ NAUDMENŲ SKLYPAI *16 Ţ3.1. – Bendrosios ekologinės apsaugos. Apsauginės agrarinės teritorijos (įsiterpusios miškuose) – tai apsauginėse draustinių zonose esančios agrarinės ţemės. Bendrosios ekologinės apsaugos ūkininkavimo kraštovaizdţio tvarkymo
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 84
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA zona. Ji išskiriama nuo stambesnių vandens telkinių nutolusiose apsaugines (ypač buferines) funkcijas atliekančiose agrarinėse teritorijose, daţniausiai esančiose takoskyrinėse juostose, kuriose ūkininkaujama nepaţeidţiant bendrųjų gamtinio karkaso teritorijų apsaugos interesų, taip pat vizualinės apsaugos zonose. Pagrindinė tvarkymo kryptis – sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, uţtikrinant gamtinio kraštovaizdţio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. H VANDENS ŪKIO PASKIRTIES ŢEMĖ H2 – REKREACINIŲ MAUDYKLIŲ IR HIDROPARKŲ VANDENŲ SKLYPAI *17 H2.2. Intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdţio tvarkymo zona, kurioje: kuriama komfortiška numatytų rūšių vandens rekreacijos aplinka; akvatorijos pritaikomos ypač intensyviai naudoti; pakrantėse gali būti sukurta intensyvi rekreacinė inţinerinė infrastruktūra.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 85
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 4
SUSITIKIMO PROTOKOLAS
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJOS PROJEKTO PRISTATYMAS
2011 m. kovo 29 d., Nr. 3 Gargţdai
Susitikimas įvyko 2011 m. kovo 29 d., 11.00 val., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdţių salėje.
Susitikime dalyvavo Klaipėdos rajono Turizmo tarybos nariai, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, VšĮ „Turizmo plėtros institutas“ ir A. Kilišausko IĮ atstovai (dalyvių sąrašas pridedamas). Susitikimo pirmininkė – Rasuolė Andrulienė. Susitikimo sekretorė – Asta Vaitkevičienė.
Susitikimo pirmininkė pristatė susitikimo darbotvarkę.
Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos projekto pristatymo metu pristatyti klausimai: 1. Turizmo planavimo dokumentų, esamos Klaipėdos rajono turizmo situacijos ir konkurencinės aplinkos vertinimas. 2. Potencialios kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose teritorijos ir įrengimo galimybės vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. 3. Prioritetinių kempingų ir stovyklaviečių vietų pristatymas.
1. SVARSTYTA. D. Radvilavičiūtė pristatė turizmo planavimo dokumentus ir esamą turizmo situaciją Klaipėdos rajone bei konkurencinę aplinką.
Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis pritarė studijos rengėjų išvadoms dėl kempingų įrengimo poreikio Klaipėdos rajono pajūrio ir pamario zonose.
NUTARTA. Pritarti atliktai esamos situacijos analizei, vadovaujantis atlikta turizmo planavimo dokumentų analize, esamos situacijos ir konkurencinės aplinkos vertinimu, dėl kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose.
2. SVARSTYTA. V. Jencius pristatė potencialias kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose teritorijas bei jų įrengimo galimybes vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 86
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
NUTARTA. Pritarti išskirtoms potencialioms kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose teritorijoms.
3. SVARSTYTA. A. Kilišauskas pristatė prioritetines kempingų ir stovyklaviečių įrengimo vietas. Buvo atliktas išsamus kempingų teritorijų atrankos ir vertinimo kriterijų bei aukščiausio, vidutinio ir ţemesnio prioriteto kempingų bei stovyklaviečių įrengimui tinkamų vietų vertinimo pristatymas.
Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis pasiteiravo ar pajūrio zonoje, t.y. be siūlomų aukščiausio prioriteto teritorijų Karklės k. (rytinė kelio pusė) ir Kukuliškių k. (šalia dzotų), buvo analizuota galimybė kempingą įrengti šalia Ţvejų prieplaukos. A. Kilišauskas atsakė, kad galimybės šioje teritorijoje įrengti kempingą nėra, nes kempingo ar stovyklavietės įrengimą riboja teritorijų planavimo dokumentai. Klaipėdos rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas G. Kasperavičius paprašė patikslinti su Kukuliškių k. teritorija susijusių teritorijų planavimo dokumentų galiojimo terminus. A. Kilišauskas nurodė, kad šiuo metu kempingų įrengimą Kukuliškių k. ribojantys teritorijų planavimo dokumentai galioja iki 2015 m. bei rekomendavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai atlikti korekcijas rengiamuose pajūrio zonos specialiuosiuose planuose. A. Liaudanskis ir G. Kasperavičius pasiūlė vidutinio prioriteto potencialioje kempingų ir stovyklaviečių įrengimo zonoje, Drevernos prieplaukos teritoriją (valstybinė ţemė) priskirti kaip kempingų ir stovyklaviečių numatyti kaip vietą, kuri numatant įgyvendinimo laikotarpį būtų numatyta kaip prioritetinė. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas V. Pučkorius ir Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis pasiūlė detaliau pasidomėti ţemesnio prioriteto lygmens teritorija Kairių k. šalia valstybinio miško. Taip pat pasiūlė pasidomėti galimybe valstybinėje ţemėje prie Minijos upės, Ketvergių kaime, buvusioje stovyklaviete ir pateikti galimybes stovyklavietes įrengimui. Tarybos narys J. Dromantas pasiūlė pirmiausia įrengti kempingą ar stovyklavietę šalia Gargţdų karjerų. R. Andrulienė atsakė, kad vadovaujantis turizmo ir teritorijų planavimo dokumentais Gargţdų karjero teritorija nėra priskiriama prie aukščiausio ar vidutiniškai aukščiausio rekreacinio potencialo arealų. Tarybos narys M. Raštikis pateikė pasiūlymą stovyklavietes įrengti ne tik pajūrio ir pamario zonose, bet ir kitose Klaipėdos rajono savivaldybės vietovėse. A. Kilišauskas nurodė, kad kempingų ir stovyklaviečių vietos yra numatytos Vėţaičiuose, prie Kapstato eţero, Agluonėnų k. ir šalia Gargţdų karjero. Turizmo tarybos pirmininkas A. Liaudanskis sutiko raštu pateikti Turizmo tarybos poziciją dėl kempingų ir stovyklaviečių įrengimo laikotarpio.
NUTARTA. Sukonkretinti išvadas ir pasiūlymus dėl ţemesnio prioriteto teritorijų valstybinėje ţemėje Kairių k. (teritorijos dydis ir prieinamumas iki Kuršių marių, aplinkos apsaugos priemonės) ir įvertinti kempingo ar stovyklavietės įrengimo galimybes valstybinėje ţemėje Svencelėje, pateikti konkrečias išvadas dėl vidutinio prioriteto teritorijoje kempingo ar stovyklavietės įrengimo Drevernoje (teritorija, aplinkos apsaugos priemonės).
Susitikimo pirmininkė Rasuolė Andrulienė
Susitikimo sekretorė Asta Vaitkevičienė
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 87
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 5
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 88
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 6 Kempingo veiklos tipiniai skaičiavimai Planuojamos išlaidos 1 lentelė. Numatomos kempingo išlaikymo išlaidos, Lt Sąnaudos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Elektros energija 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 Pastatų šildymo 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 sąnaudos Kitos komunalinės 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 sąnaudos ir šiukšlių išveţimas Einamasis remontas 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 Darbuotojų atlyginimai 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 Viso sąnaudų 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 1 lentelės tęsinys. Numatomos kempingo išlaikymo išlaidos, Lt Sąnaudos N + 8 N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai metai Elektros energija 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 Pastatų šildymo 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000 sąnaudos Kitos komunalinės 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 6.000 sąnaudos ir šiukšlių išveţimas Einamasis remontas 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000 Darbuotojų atlyginimai 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 92.700 Viso sąnaudų 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 128.700 Planuojamos pajamos. Įvertinus numatomas išlaikymo išlaidas, prognozuojamos ir galimos kempingo pajamos. Kempingo galimos pajamos prognozuojamos pagal atskiras veiklas: numatoma gauti pajamos iš karavanų vietų nuomos, namelių nuomos ir palapinių vietų nuomos. Be to, bus gaunamos pajamos uţ transporto priemonių stovėjimo, aktyvaus poilsio organizavimo ir kitas paslaugas. Apibendrinti pajamų grafikai pateikiami ţemiau esančiose lentelėse. Kadangi Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost – benefit analysis) rekomenduojama netaikyti pajamų augimo koeficiento, todėl kiekvienais metais pajamos yra vienodos. Prognozavimas pradedamas nuo tos datos, kai baigiami kempingo įrengimo darbai. 2 lentelė. Numatomos pajamos iš kempingo veiklos, Lt Pajamos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Karavanų aikštelių 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 nuoma Stacionarių namelių 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 nuoma
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 89
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Pajamos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Palapinių vietų nuoma 7.070 7.071 7.071 7.071 7.071 7.071 7.071 7.071 Kitos 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 Viso pajamų 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 2 lentelės tęsinys. Numatomos pajamos iš kempingo veiklos, Lt Pajamos N + 8 N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai metai Karavanų aikštelių 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 45.140 nuoma Stacionarių namelių 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 69.540 nuoma Palapinių vietų nuoma 7.070 7.070 7.070 7.070 7.070 7.070 7.070 Kitos 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 2.500 Viso pajamų 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Prognozuojami pinigų srautai. Bendras pinigų srautas, kuriame įvertintos pajamos ir išlaidos pateikiamas ţemiau esančioje lentelėje. Kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų, gaunamų pajamų daţnai nepakanka padengti numatomas išlaidas, todėl trūkstamų lėšas gali tekti dengti savivaldybės administracijai.
3 lentelė. Prognozuojami pinigų srautai, Lt Sąnaudos ir pajamos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Viso sąnaudų -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Viso pajamų 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Pinigų srautai -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 3 lentelės tęsinys. Prognozuojami pinigų srautai, Lt Sąnaudos ir pajamos N + 8 N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai metai Viso sąnaudų -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Viso pajamų 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Pinigų srautai -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 Planuojamos investicijos. Visos investicijos gali būti suskirstytos į 3 grupes – statybos darbai, įrangos įsigijimas ir projektavimo darbai. Tarkime, bendras projekto biudţetas – 5 mln. Lt ir projektas įgyvendinamas 24 mėn.
4 lentelė. Numatomos investicijos (su PVM), Lt Bendros investicijos N metai N + 1 metai Pastatų statyba ir infrastruktūros įrengimas 1.454.166 3.148.544 Įranga 0 264.070 Kitos paslaugos 90.220 43.000 Bendras lėšų poreikis 1.544.386 3.455.614
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 90
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Jei projektas būtų finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, kiekvienais metais savivaldybė turėtų skirti dalį lėšų sąnaudų padengimui.
5 lentelė. Projekto finansavimo šaltiniai, Lt Šaltiniai N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai ES lėšos 5.000.000 0 0 0 0 0 0 0 Savivaldybės lėšos 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 Bendras finansinis 5.004.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 srautas 5 lentelės tęsinys. Projekto finansavimo šaltiniai, Lt Šaltiniai N + 8 metai N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai ES lėšos 0 0 0 0 0 0 0 Savivaldybės lėšos 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 Bendras finansinis 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 4.450 srautas Projekto vertinimas. Įvertinus reikiamas investicijas ir planuojamas kempingo veiklos išlaidas, galima apskaičiuoti ir grynąją dabartinę vertę (GDV) bei vidinę grąţos normą (VGN), pajamų/kaštų santykį (B/C ratio). Kitos svarbios projekto vertinimo prielaidos: kapitalo kaštai – 5 proc., vertinimo laikotarpis – 15 metų (įvertinant tai, kad toks yra maksimalus, turto sukurto projekto metu, nusidėvėjimo laikotarpis), vertinami diskontuoti srautai, likutinė turto vertė 15 metais – 1 Lt, skaičiavimuose įtraukiami tik pinigų srautai, t.y., neįtraukiami nepiniginiai apskaitos straipsniai kaip nusidėvėjimas ar rezervai nenumatytiems atvejams – kaip numatyta Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost – benefit analysis). Vertinimas atliekamas pagal 2 scenarijus – su ES parama ir be ES paramos. Šiuo atveju savivaldybė turėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių (pavyzdţiui, pritraukti privačias investicijas).
6 lentelė. GDV ir VGN skaičiavimas (be ES paramos) Kaštai ir pajamos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Bendros pajamos 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Veiklos sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Investicijos -5.000.000 0 0 0 0 0 0 0 Bendros sąnaudos -5.128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Laisvasis pinigų -5.004.444 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 srautas 6 lentelės tęsinys. GDV ir VGN skaičiavimas (be ES paramos)
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 91
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Kaštai ir pajamos N + 8 N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai metai Bendros pajamos 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Veiklos sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Investicijos 0 0 0 0 0 0 0 Bendros sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Laisvasis pinigų -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 srautas Finansinė grynoji dabartinė vertė - FGDV -4.809.300 Pajamų/kaštų santykis (B/C ratio) 0,96 7 lentelė. GDV ir VGN skaičiavimas (su ES parama) Kaštai ir pajamos N metai N +1 N + 2 N + 3 N + 4 N + 5 N + 6 N + 7 metai metai metai metai metai metai metai Bendros pajamos 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Veiklos sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Bendros sąnaudos - -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 5.128.700 Laisvasis pinigų - -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 srautas 5.004.444
7 lentelės tęsinys. GDV ir VGN skaičiavimas (su ES parama) Kaštai ir pajamos N + 8 N + 9 N + 10 N + 11 N + 12 N + 13 N + 14 metai metai metai metai metai metai metai Bendros pajamos 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 124.250 Veiklos sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Bendros sąnaudos -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 -128.700 Laisvasis pinigų -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 -4.450 srautas Finansinė grynoji dabartinė vertė - FGDV -47.396 Pajamų/kaštų santykis (B/C ratio) 0,96 Įvertinus gautus rodiklius, galima teigti, kad kempingų įrengimo projektai finansiškai yra negyvybingi, todėl su ES parama šie rodikliai yra geresni. Tačiau papildomai reiktų vertinti ekonominę projekto naudą, tai yra pridėtinės vertės mokestis, kuris bus sumokėtas į LR biudţetą, Socialinio fondo ir pajamų mokesčiai, kuriuos sumokės netiesioginėse darbo vietose dirbantys asmenys (manoma, kad sukūrus kempingo infrastruktūrą, atsiras kitų paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų poreikis, padidės maitinimo įstaigų uţimtumas). Projektas leidţia tikėtis ekonominės naudos per netiesiogines investicijos (numatoma, kad turėtų įsisteigti papildomas paslaugas teikiančios įmonės, į kurias investuos privatūs asmenys). Ekonominio vertinimo rodikliai rodo, kad projektas ekonomiškai yra naudingas ir pritrauks papildomų investicijų į LR valstybės ir savivaldybės biudţetą. Todėl ekonominiu vertinimu kempingo plėtros projektus įgyvendinti tikslinga.
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 92
KEMPINGŲ ĮRENGIMO PAJŪRIO IR PAMARIO ZONOSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Nr. 7 Galimų stovyklaviečių sąrašas
Eil. Nr. Stovyklaviečių preliminarios vietos Seniūnija
1 Agluonėnuose prie tvenkinio Agluonėnų seniūnija 2 Doviluose link Baičių prie Minijos upės Dovilų seniūnija 3 Kvietinių kaimo gale prie Minijos upės Dauparų – Kvietinių seniūnija 4 Veivirţėnų slėnyje prie Veivirţos upės Veivirţėnų seniūnija 5 Lapių kaime prie tvenkinio Vėţaičių seniūnija 6 Prie Eketės piliakalnio šalia tvenkinio Sendvario seniūnija 7 Prie Palangos kelio šalia Danės upės tilto Sendvario seniūnija
EKT grupė, J. Jasinskio g. 16, Vilnius, LT – 01112, Lietuva, tel.: +370 5 25 26 225, faks.: +370 5 2526226, el.paštas: [email protected], http: www.ekt.lt 93