NUO KLAIPĖDOS IKI LATVIJOS SIENOS – Meilės alėjos šnabždesį, atvers Gintaro 49 km muziejaus paslaptis. Išsimaudžius jūroje, pailsėjus Palangoje Keliaujant dviračiais šiuo maršrutu galima arba Šventojoje, nesunkiai galima pasiekti atrasti tikrąjį Lietuvos pajūrį, o Pajūrio regio- ir Būtingę. Trokštantys tolimesnių kelionių ninio parko, kuris driekiasi per buvusio galės aplankyti ir kaimynų latvių pajūrį arba sovietų karinio poligono teritoriją nuo Girulių Žemaitijos nacionalinį parką. iki Nemirsetos, kraštovaizdis dažnam paliks neišdildomų įspūdžių. Pasirinkus šį maršrutą, patogiais dviračių takais nuo Klaipėdos galima pasiekti net Šventąją, kur jus sužavės pajūrio kopose rymančios trys „Žvejo dukros“, „beždžionių tiltas“ per Šventosios upę ir Žemaičių alkos – pagoniška žemaičių šventvietė su paleoastronomine observatorija. Pakeliui į Šventąją aplankysite Pajūrio regioninio parko įžymybes: aukščiausią Lietuvos pajūrio skardį – Olando kepurę, seną- sias kuršių kapinaites Karklėje, ledyninės kilmės Plazės ežerėlį ir Nemirsetos pajūrio kopas, kurias maždaug prieš 8 tūkst. metų suformavo čia tyvuliavusi senovinė Litorinos jūra. Vasaros sostinė Palanga vilios jus savo paplūdimiais, dovanos nepamirš- tamų saulėlydžių ant jūros tilto, romantišką Skulptūra „Žvejo dukros“ Šventojoje. 40 Nuo Klaipėdos iki Palangos – 27 km siteto (KU) miestelio (45). Jeigu keliaujate link Vasaros koncertų estrados (VKE). sunkiai apkrautu dviračiu ir nenorite lipti Apvažiavę VKE ratu iš kairės arba dešinės Atgimimo aikštė – Liepų g. – 1,7 – arba leistis stačiais laiptais po geležinkelio pusės arba perkirtę tiesiai, sukate į naujai Klaipėdos universitetas / miesto parkas – viaduku, patariame H. Manto gatvės atkarpą rekonstruotą dviračių taką, vedantį per 0,8 – P. Lideikio g. – 0,5 – Vasaros koncertų nuo Lietuvininkų aikštės iki KU pravažiuoti Girulių mišką link jūros. Vasarotojų gatve estrada – 5 – geležinkelio pervaža gatve. Ties centriniu įvažiavimu į KU teritoriją privažiuojate geležinkelio pervažą. Giruliuose (8 km) sukate kairėn ir miesto parko taku važiuojate pro vokiečių karių kapines iki sankryžos su Pajūrio regioninio parko direkcija, Kelionę pradėję iš Klaipėdos Atgimimo P. Lideikio gatve. Kertate sankryžą ir H. Manto Vilties g. 6, tel. (8~46) 41 24 83, el. paštas aikštės (9), pradžioje važiuojate dviračių taku gatvės šaligatviu privažiuojate „Kuršių kelio“ [email protected], www.pajuris.info. palei H. Manto gatvę iki Klaipėdos univer- poilsio aikštelę šalia plataus tako, vedančio Lankytinos vietos Klaipėdoje [žem. nr. 1, 7]: (45) Klaipėdos universiteto (KU) pastatų kompleksas (H. Manto g. 84, www.ku.lt ) – tai restauruotos XIX a. neogo- tikinio stiliaus raudonų plytų vokiečių kareivinės. KU čia įkurtas 1991 m. sausio 1 d. Universitete yra 9 fakultetai ir insti- tutai: Gamtos ir matematikos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų, Tęstinių studijų insti- tutas, Jūreivystės institutas. (46) Vokiečių karių kapinės – tai bendro- sios Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Atgimimo aikštė Klaipėdoje. Dviračių takas į Girulius. karių kapinės, kurias Vokietijos vyriau- 41 sybės įgaliojimu sutvarkė Vokiečių karių tinėje Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos nimus, Giruliuose buvo įkurdinti artilerijos kapų globos tautinė sąjunga. 1915 m. leista apželdinti pušų plantacijomis. bazės kariai ir karininkai, čia veikė ir artile- šios kapinės tapo amžinojo poilsio vieta XIX a. pab. Prūsijos valdžia suteikė Klaipėdos rijos pajėgų sanatorija. beveik 100 karių. Čia stovėjo granitinis pirkliams teisę čia įrengti jūros maudykles, o paminklas, o pati vieta buvo vadinama vietiniams gyventojams – nuomoti svečiams Lankytinos vietos: didvyrių prieglobsčiu. vasarnamius. Apželdinus Girulių pajūrį, šiose – (47) Girulių dzotai – tai Antrojo pasau- vaizdingose vietovėse buvo sukurtas klaipė- linio karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, Giruliai [žem. nr. 7, 8] diečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įrengti prijungus Klaipėdos kraštą prie Tai viena iš jauniausių šiaurinės Lietuvos pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, Vokietijos, kuri ruošėsi puolimui į rytus. pajūrio dalies gyvenviečių, priklausanti kiti dekoratyviniai medžiai. Pajūryje įrengus Fortus prie Klaipėdos sudarė 9 gelžbe- Klaipėdos miestui. Prieš 200 metų dabar- Antrojo pasaulinio karo gynybinius įtvirti- toniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spyg- liuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais. Šiuo metu išlikusį karinių įtvirtinimų kompleksą sudaro trys pastatai, didžiausiojo plotas – 500 kv. m.

Dviračių takas į Girulius. Girulių dzotai. 42

Giruliai – 1,5 – Kukuliškiai – 1,5 – sankryža Prieš pasukdami dešinėn link Karklės, galite lavietės stadioną ir Karklės kapinaites (49) į Olandų kepurę – 1,5 – „Žiogelis“/ Karklė – pavažiuoti mišku 0,3 km tiesiai ir dar tiek pat galima lengvai išvažiuoti į paplūdimį. Nuo 1,5 – posūkis į dviračių taką – 2 – Plazės pasukę kairėn iki įspūdingiausios Lietuvos „Žiogelio“ toliau važiuojate pagrindiniu Karklės ežeras – 1 – Šaipiai (9 km) pajūrio vietos – Olando kepurės (48). Toliau keliu iki posūkio kairėn į buvusį sovietų karinį keliausite pagrindiniu keliu iki Karklės kaimo, poligoną. Čia prasideda naujai išasfaltuotas Giruliuose kertate geležinkelį, sukate kur galėsite užkąsti ir pailsėti karčemoje dviračių takas, vedantis Palangos link. Pakeliui dešinėn ir 0,5 km važiuojate Stoties gatve „Žvejo sodyba“, poilsio aikštelėje „Kuršių privažiuojate Plazės ežerėlį (50), kur galima iki Pajūrio regioninio parko pradžios. Toliau kelias“ arba kempingo „Žiogelis“ kavinėje. atsipūsti poilsio aikštelėje prie paukščių važiuojate naujai išasfaltuotu dviračių taku Pastarąją lengvai atpažinsite iš kairėje kelio stebėjimo namelio ir pasigrožėti nuostabia per Kukuliškių mišką ir to paties pavadinimo pusėje stovinčio kelių metrų aukščio dviračio pajūrio gamta, kur dar prieš 15 metų karaliavo kaimą iki sankryžos su pagrindiniu keliu. maketo. Šioje vietoje pro „Žilvičio“ stovyk- sovietinės armijos tankistai.

Pajūrio regioninis parkas (PRP) [žem. nr. 8, 9] Tai valstybės saugoma pajūrio terito- rija nuo Girulių iki Senosios Palangos. Jis įsteigtas siekiant išsaugoti pajūrio krašto- vaizdį, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kurios išliko sovietų kariuomenei pasitraukus iš buvusio karinio poligono. Kadangi daugiau kaip pusė PRP teritorijos yra Baltijos jūroje, gyvūnijos ir augalijos įvairovę didina žiemo- jantys paukščiai bei jūros dugno fauna – moliuskai ir dumbliai, kuriems „pagrindą po kojomis“ suteikia dideli rieduliai. Būtent todėl Dviračių takas Giruliuose. Olandų kepurė. šie pajūrio akmenys, kurie atrodo egzotiškai 44 daugeliui žmonių, pripratusių prie smėlėtų Bruzdeilynas, Dargužiai, Kalotė ir pietinė buvo nustatytos sienos tarp Kryžiuočių ordino paplūdimių, čia yra saugotina vertybė. Karklininkų (Karklės) dalis. ir Lietuvos. Siekiant užtikrinti Pajūrio kelio, Rudens ir pavasario migracijos metu parke einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos galima stebėti daugelio Lietuvoje aptinkamų Karklė [žem. nr. 8] link, normalų funkcionavimą ir apsaugą, rūšių paukščius, nes pajūriu driekiasi didysis Pajūrio regioninio parko lankytojų pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, Šiaurės–Pietų migracijos takas. PRP zonoje centras / kavinė-baras / kempingas kurios neretai tapdavo prekybiniais centrais. buvusios senosios gyvenvietės po sovietų „Žiogelis“, tel. (8~46) 46 30 80, Nuo XVI a. pradedama minėti Karklės okupacijos buvo beveik visiškai sunai- mob. 8~686 62 915, www.ziogelis.lt. karčiama. 1923–1938 m kaimas vadintas kintos. Išlikusios kelios sodybos Šaipiuose ir Karklininkais, o vokiškuose šaltiniuose – Nemirsetoje. Žymiai geriau išsilaikė kaimai, XV a. pr., po Žalgirio mūšio ir Melno taikos, Karkelbeck, kartais Karkelbeek. Vietovardis tiesiogiai nepriklausę karinei zonai: Grabiai, krašto gyvenimas tapo ramesnis, galutinai Karkelbeck sudarytas iš kuršių kilmės žodžių ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio. Tai buvo viena iš didžiausių gyvenviečių krašte. XIX a. pab. Karklės kaimas, kuriame gyveno apie 800 gyventojų, tęsėsi visu pajūriu nuo Girulių iki Nemirsetos (dabar čia – Pajūrio regioninis parkas). XX a. pr. kaime veikė 3 karčemos, kepykla, buvo pastatyta evangelikų liute- ronų bažnyčia, Karklei suteiktas kurorto statusas. Vėliau, įsteigus sovietų armijos poligoną, maldos namai buvo suniokoti, o vietiniai gyventojai iškeldinti kitur. Dabar Karklė yra etnokultūrinis draustinis, kurio tikslas – išsaugoti šiam kraštui būdingus Karčema „Žvejo sodyba“. „Žiogelio“ dviratis Karklėje. architektūros bruožus. 45 Lankytinos vietos PRP [žem. nr. 8]: skardžio buvo pastatyti perspėjamieji (medinių krikštų, kalto metalo, vėlyvesnių (48) Olando kepurė – nuolat Baltijos ženklai laivams, o pats kalnas pažymėtas cementinių). XX a. pr. jos buvo vadinamos jūros bangų mūšos ardomas 24 m jūrlapiuose. Šios vietos vardo kilmė susi- „liepų“ kapinėmis. aukščio skardis, dar vadinamas Olando jusiu su kranto reljefo panašumu į olan- (50) Plazė – tai prieš 10 tūkst. metų kepurės kalnu, kurį prieš 12–15 tūkst. dišką kepurę. Šlaito viršuje dabar įrengtos susiformavęs ledyninės kilmės ežerėlis, metų suformavo Lietuvos pajūryje stūk- regyklos, nuo kurių atsiveria puiki pano- tyvuliuojantis vos už 200 metrų nuo sojęs ledynas. Šis kalnas nuo seno buvo rama į jūrą. Čia prasideda pažintinis jūros. Sovietų armijos kareiviai šiame apaugęs pušų ir ąžuolų sengire ir sudarė takas „Litorina“. ežerėlyje plaudavo tankus, o dabar jis su ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo (49) Senosios Karklės kaimo sodybos apylinkėmis priklauso gamtos rezervatui, smėlio lygumai, todėl buvo geras orien- ir kapinaitės, kuriose yra išlikusių kur paukščių migracijos metu rudenį ir tyras jūreiviams ir žvejams. XIX a. pr. ant autentiškų įvairių antkapinių paminklų pavasarį galima pamatyti ir išgirsti daug vandens paukščių – gulbių giesmininkių, dryžgalvių kryklių, rudgalvių kryklių, cyplių, klykuolių, kuoduotųjų ančių ir net pilkųjų gervių. Čia įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis, o šalia – „Kuršių kelio“ poilsio aikštelė dviratininkams.

Kelias per Karklės kaimą. Plazės ežerėlis. 46

Šaipiai – 4 – Nemirseta – 2,5 – Vytauto g. – senovinį Litorinos jūros šlaitą (52) ir atsipūsti vardžio Nemirair ir priedėlio „seta“, kuršių 2 – Botanikos parkas – 0,5 – Meilės alėja – „Kuršių kelio“ poilsio aikštelėje. Tęsiate kelionę kalboje reiškusio kiemą. Po sovietų okupa- 1 – Palangos tiltas (10 km) dviračių taku per mišką iki Vytauto gatvės, cijos Nemirsetos centre įsikūrė karinis dalinys, sukate kairėn ir trinkelėmis grįstu pėsčiųjų ir vasarnamiai buvo nugriauti, kurhauzas rekons- Tęsiate kelionę dviračių taku per Pajūrio dviračių taku privažiuojate pagrindinį įėjimą į truotas, pastatytos kareivinės, gyvenamųjų regioninio parko pievas iki Šaipių kaimo, kur Palangos botanikos parką (57). Sukate kairėn ir namų kariškiams kompleksas. Iki šių dienų įsikūrusios Lietuvos kariuomenės pajėgos, o važiuojate S. Dariaus ir S. Girėno gatve iki vieš- pajūryje išlikusi gelbėjimo stotis ir išskirtinė šalia tako – „Kuršių kelio“ poilsio aikštelė su bučio „Voveraitė“, kur sukate dešinėn ir Meilės Nemirsetos apylinkių vertybė – gamtinė įvai- informaciniu stendu. Toliau važiuojate dviračių alėja privažiuojate garsiąją J. Basanavičiaus rovė: apsauginis pajūrio kopagūbris, senovinis taku palei jūrą iki Nemirsetos kraštovaizdžio gatvę (59) ir jūros tiltą (60). Litorinos jūros šlaitas, parabolinių kopų gūbrys, draustinio, kur galima pamatyti įspūdingą banguota smėlio lyguma (palvė), pajūrio pelkių Nemirseta [žem. nr. 9] ir ežerokšnių virtinė. Nemirsetos parabolinėse Tai viena iš seniausių pajūrio vietovių, jau kopose ir smiltpievėse auga nepaprasto grožio nuo seno priklausiusių Palangos prekybi- lietuviška orchidėja – tamsialapis skiautalūpis niam centrui. Nuo XIII a. ji perėjo Vokiečių (lot. epipactis atrorubens). ordino žinion, o 1422 m. tapo pasienio punktu, todėl čia įsikūrė pasienio sargybos Lankytinos vietos PRP [žem. nr. 9]: būstinė ir karčema, vėliau pradėjo veikti pašto (51) Bebrų stebėjimo namelis Šaipių įstaiga, vadinama Nimmersatt, įteigta pradinė žemapelkėje, kur galima iš arčiau pažinti mokykla, pastatytas vėjo malūnas. XIX a. čia bebrus, daugiau sužinoti apie šių žvėrelių pradėjo kurtis kurortas, jūros pakrantėje biologiją, jų įtaką aplinkai. buvo pastatyti vasarnamiai, prie pagrindinio (52) Senovinės Litorinos jūros, tyvuliavu- kelio veikė viešbutis su karčema, vadinamas sios prieš maždaug 8 tūkst. metų, kranto kurhauzu, pasienio muitinės punktas, gelbė- fragmentas ties Nemirseta. jimo stotis. XX a. pr. ši vietovė turėjo lietuvišką (53) Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis Nemirsetos draustinis. Nemerzatės pavadinimą, kilusį iš asmen- (XIX a. pab.). 48 Palanga [žem. nr. 9, 10] Palangos istorija mena senus laikus. išsilaipinimą XII a. vid. Vėliau šių žemių gvie- Palanga – populiariausias Lietuvos Ikikrikščioniško tikėjimo kulto paleoastrono- šėsi vikingai, normanai, ne kartą jas niokojo pajūrio kurortas, kurio didžiausias miniai įrenginiai, atrasti Šventosios apylin- kryžiuočiai. turtas – smulkaus, švelnaus smėlio kėse ir ant Birutės kalno, byloja apie sakralinę Palangos vardo kilmė taip pat susijusi su paplūdimiai su kopomis ir juos juosiantys šios vietos svarbą seniesiems baltams. XIII a. padavimais ir jūra. Pasakojama, kad žvejų pušynai. Palangos miestas kartu su prie- Palanga buvo gana svarbi prekybinė gyven- nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros miesčiais ir Šventosios gyvenviete sudaro vietė, todėl į šią Baltijos pakrantę išsilaipin- bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo Didžiąją Palangą. Dabar čia gyvena apie davo ne tik užjūrio pirkliai, bet ir užkariautojai. juos smėliu iki pat palangės. Dažniausiai 20 tūkst. žmonių, bet vasaros sezono metu Pirmasis Palangos vardo paminėjimas labiau Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose ir savaitgaliais žmonių skaičius Palangoje primena legendinį pasakojimą apie danų vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, išauga dešimteriopai. karaliaus Valdemaro Pirmojo kariuomenės pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas

Skulptūra “Eglė – žalčių karalienė”. Palangos botanikos parkas. Gulbės botanikos parke. 49 vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Ganyklų g. 18–4, tel. 32 590, sodyba, Vytauto g. 23, tel. 54 559, d. l. Alanga, Langa. mob. 8~650 73 023. birželį–rugpjūtį I–VII 12.00–19.00 val., Vėlesniais metais Palanga pamažu J. Janonio g. 23, tel. 51 295, rugsėjį–gegužę II–VI 10.00–17.00 val., pradėjo garsėti kaip poilsinė gyvenvietė. mob. 8~683 51 034. VII 10.00–15.00 val. J. Šliūpas buvo Ypač prie to prisidėjo išsilavinę turtingi grafai Vytauto g. prie „Fotocentro“, žymus visuomenės veikėjas ir pirmasis Tiškevičiai, kurie buvo matę ne vieną to mob. 8~687 73 350. Palangos burmistras, kurio dėka 1933 m. meto garsųjį Vakarų Europos kurortą, todėl Jūratės g. pradžioje ties Vytauto g., Palangai buvo suteiktos miesto teisės. nusprendė ir Palangą paversti moderniu mob. 8~687 73 350. (56) Antano Mončio namai-muziejus, madingu kurortu. XIX a. pab. buvo pasta- Kretingos g. 1, tel. 53 333. S. Daukanto g. 16, tel. 49 366, d. l. tytas kurhauzas – pirmasis Palangoje kuror- Liepojos g. 1, tel. 52 020, www.palanga- birželį–rugpjūtį II–VII 15.00–21.00 val., tinis viešbutis ir restoranas, vasarnamių airport.lt. rugsėjį–gegužę II–VII 12.00–17.00 val. kompleksai, įrengtos maudyklės su šiltu „Svetingas šeimininkas“, Vytauto g. 21, Čia eksponuojamos šio skulptoriaus vandeniu. Aplinkiniuose miško parkuose tel. 48 723, www.palangawelcomehost.lt. modernisto A. Mončio, gimusio Kretingos nutiesti pasivaikščiojimo takai, pastatytas (54) Gintaro muziejus, Vytauto g. 17, rajone, bet per Antrąjį pasaulinį karą senasis tiltas į jūrą, kuris, nors ir nevirto tel. 51 319, www.pgm.lt, d. l. birželį– pasitraukusio į Prancūziją, sukurtos didesniu uostu, tapo mėgstamiausia kurorto rugpjūtį II–VI 10.00–20.00 val., skulptūros iš medžio, piešiniai, grafikos svečių pasivaikščiojimo vieta. Iki šių dienų VII 10.00–19.00 val., rugsėjį–gegužę darbai, koliažai, moliniai švilpai, iš indus- išliko J. Tiškevičiaus sūnaus Felikso 1893 II–VI 11.00–17.00 val., VII 11.00– trinių atliekų padarytos kaukės. m. pastatyti įžymūs dvaro rūmai ir su pran- 16.00 val. Grafų Tiškevičių rūmuose cūzų architekto E. F. Andrė pagalba įrengtas įkurtas muziejus, garsėjantis pasau- nuostabus peizažinis parkas. lyje bene didžiausia gintaro inkliuzų ir unikumų kolekcija (4,5 tūkst. eksponatų). Palanga [žem. nr. 9, 10] Saulės akmuo – unikaliausias Lietuvoje Telefono kodas: 8~460, gintaro luitas, trečiasis pagal svorį Kretingos g. 1, tel. 48 811, el. paštas Europoje (3,526 kg). [email protected], www.palangatic.lt. (55) Dr. Jono Šliūpo memorialinė

50

Lankytinos vietos [žem. nr. 9, 10]: poilsiautojams įvairių pasilinksminimų ir (57) Palangos botanikos parkas – pramogų restoranuose, lauko kavinėse ir vienas iš gražiausių Rytų Europos land- atrakcionuose. šaftinių parkų, 1897 m. įkurtas grafo (60) Jūros tiltas, kurio istorija prasi- Felikso Tiškevičiaus pagal garsaus pran- dėjo XIX a. pab., kai grafo Tiškevičiaus cūzų kraštovaizdžio architekto, botaniko sumanymu buvo pastatyta prieplauka. Eduardo Fransua Andrė projektą. Tada tarp Liepojos ir Palangos pradėjo (58) Birutės kalnas – aukščiausia kursuoti prekybinis ir keleivinis laivas Palangos kopa, garsi savo romantiška „Phoenix“. Tačiau po audrų prieplauka legenda apie vaidilutės Birutės ir kuni- buvo užnešama smėliu ir po kelerių metų gaikščio Kęstučio meilę. Pasak legendos, laivybai nebetiko. Tiltas tapo mėgstama šioje vietoje buvusi pagoniška lietuvių šven- pasivaikščiojimų vieta. Po uraganų medi- tykla, kurioje šventą ugnį kūrenusi gražuolė niam tiltui pradėjus griūti, 1997 m. buvo vaidilutė, vardu Birutė. Kunigaikštis Kęstutis pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, ją prievarta išsivežęs ir vedęs. Pasakojama, kurio ilgis siekia 470 m. jog mirus Kęstučiui, Birutė grįžusi į šven- (61) „Jūratė ir Kastytis“ – tai netoli Palangos tyklą ir toliau tarnavusi dievams. Po mirties tilto esanti N. Gaigalaitės skulptūra, bylojanti ji buvusi palaidota kalne. XIX a. pab. ant apie vienos pajūrio legendos personažus. Birutės kalno pastatyta koplyčia su vitražais, Jūros deivė Jūratė pamilo paprastą žvejį o kalno papėdėje – kukli skulptūrėlė „Tau, Kastytį. Už bausmę rūstusis dievas Perkūnas Birute“ (dailininkė K. Petrikaitė-Tulienė). sudaužė gintarinius deivės rūmus. Į krantą – (59) Jono Basanavičiaus gatvė – iš naujo išmetami gintaro gabalėliai – povandeninės atgimusi populiariausia Palangos kurorto Jūratės buveinės liekanos. pėsčiųjų ir dviratininkų alėja (2 km ilgio), (62) „Eglė, žalčių karalienė“ – viena jungianti centrinę Vytauto gatvę su jūros iš žinomiausių skulptūrų Lietuvoje tiltu ir pagrindiniu paplūdimiu, siūlanti (R. Antinis, 1960 m.) prie pagrindinio tako Koplyčia ant Birutės kalno. 52 į Tiškevičiaus rūmus (Gintaro muziejų). (64) Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Ji byloja apie lietuvių liaudies legendą: dangų katalikų bažnyčia, Vytauto g. 51, mergina po maudynių marškiniuose tel. (8~460) 56 186. Tai neogotikinio radusi žaltį, norėdama juos atgauti, paža- stiliaus bažnyčia, pastatyta XX a. pr. pagal dėjusi žalčiui už jo tekėti. švedų architekto K. Strandmano projektą. – (63) Gintaro dirbtuvės (Vytauto g. 21 / Šis 76 m aukščio statinys ir šiandien yra S. Dariaus ir S. Girėno g. 27). Lankytojai aukščiausias Palangoje. gali stebėti visą gintaro apdirbimo (65) Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė procesą nuo žaliavos iki užbaigto papuo- (Sodų g. 52) – tai rusų stačiatikių maldos šalo, įsigyti gintaro dirbinių, pabendrauti namai ir pirmoji cerkvė, pastatyta po su gintaro meistrais. Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

Jūros tiltas Palangoje. Palangos rikšos. Lurdas Birutės kalne. 53 Nuo Palangos iki Šventosios – 14 km pro Naglio kalną (66) bei viešbutį ir pirčių dėjęs pro šalį tekantis upelis. XV–XVI a. kompleksą „Medūza“, kertate Kontininkų Naglio kalnas yra buvusi alka, šventvietė. Palangos tiltas – 1,7 – Naglio kalnas – 2 – gatvę ir važiuojate per Užkanavę iki Ošupio Šalia kalno buvo kuršių žvejų gyvenvietė „Medūza“ – 4 – Ošupis (7,7 km) „Kuršių kelio“ poilsio aikštelės. Senasis uostas.

Nuo Palangos tilto, kurio pradžioje stovi Lankytinos vietos [žem. nr. 10]: legendinė Jūratės ir Kastyčio skulptūra, (66) Naglio kalnas – 15 m aukščio vėl sukate į Meilės alėją ir važiuojate toliau Baltijos pakrantės kopa, supustyta ant dviračių taku Šventosios link. Pravažiavę senovinės Litorinos jūros terasos. Pasak Ražės upelį, ties Jūratės gatve sukate legendos, čia esąs milžino Naglio kapas, kairėn į Naglio alėją. Tęsiate kelionę pajūriu kurį supylusi jo žmona. Iš jos ašarų prasi-

J. Basanavičiaus gatvė. Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Kuršių kelio poilsio aikštelė. 54

Ošupis – 5 – Šventosios pradžia – 1,3 – konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų Šventosios turizmo informacijos centras pirkliai gavo privilegiją įrengti Šventojoje (6,3 km) uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybi- niai laivai. Todėl 1701 m. Šiaurės karo metu Prieš tęsdami kelionę Ošupio taku iki Šventosios uostas buvo sugriautas. Kadangi Šventosios, galite šioje vietoje lengvai išva- XV–XVIII a. Livonijos Kuršo ir Lietuvos žiuoti dviračiu į pajūrio paplūdimį ir išsimau- Didžiosios Kunigaikštystės siena ėjo ties dyti. Ošupio takas veda per mišką tarp jūros ir Šventąja, uostas nebuvo atstatinėjamas aerouosto, pro kempingą „Pas Juoni“ ir neįga- iki 1921 m., kai buvo išspręstas ginčas liųjų poilsiavietę iki pat Šventosios, kur baigiasi su Latvija dėl Šventosios teritorijų. Tačiau ties maisto prekių parduotuve. Per Šventąją didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo važiuojate Jūros gatve iki centrinės sankryžos įplaukti, nes smėlis užnešdavo uosto vartus. su Kopų ir Šventosios gatvėmis. Čia įsikūręs Dabar Šventoji jau 30 metų yra Palangos Šventosios turizmo informacijos centras (TIC), kurorto dalis. šalia „Kuršių kelio“ poilsio aikštelės siūlomos dviračių nuomos ir remonto paslaugos. Lankytinos vietos [žem. nr. 11]: (67) „Žvejo dukros“ – įspūdinga 4 m Šventoji [žem. nr. 11] aukščio skulptūrinė kompozicija (skulpt. Šventosios g. 1, tel. 45 005. Z. Pranaitytė, 1982 m.), kuri vaizduoja į Šventosios g. 1, mob. 8~687 73 350. jūrą žvelgiančias 3 merginas, laukiančias nesulaukiančias iš žvejybos grįžtančio Tai sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie tėvo žvejo. „Žvejo dukros“ laikomos upės žiočių ir pirmą kartą H. Celijaus žemė- Šventosios simboliu. lapyje pažymėta 1542 m. Vietiniai gyventojai (68) Švč. Mergelės Marijos Jūrų prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo žvaigždės bažnyčia (Šventosios g. 4). svečių šalių pirkliai. Šventoji sudarė rimtą Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčia. 56

Nuo Šventosios iki Latvijos sienos – 8 km pavardės. XVII a. pab. tapęs valstybinis, bažnyčią pasukę dešinėn. Čia yra visa Būtingės dvaras suklestėjo, o pati gyven- įranga poilsiui gamtoje: pavėsinės, stalai, TIC – 1 – „beždžionių“ tiltas – 0,5 – vietė nustelbė Šventąją. Būtingėje išliko suolai, laužavietės, žaidimų kompleksas žemaičių šventvietė alka – 2 – Būtingės g. – veikianti XIX a. pr. evangelikų bažnytėlė. vaikams – supynės, lipynės, medinės 1 – kelias Palanga – Liepoja Miestas garsėja Lietuvos pajūrio ekologine skulptūros. (A13) – 3,5 – Lietuvos–Latvijos siena (8 km) bomba – naftos terminalu, pastatytu Rusijos naftos eksportui. Nuo Šventosios TIC važiuojate apie 1 km Kopų gatve pro kurorto restoranus „Paršelių Lankytinos vietos [žem. nr. 11]: rojus“ ir „Titanikas“ iki „beždžionių“ tilto. (69) Žemaičių alka – tai bandymas Kertate Šventosios upę šiuo ant lynų atkurti senąją žemaičių šventvietę su kabančiu tiltu ir važiuojate smėlėtu keliuku paleoastronomine observatorija, suda- iki pagoniškos žemaičių alkavietės (švent- ryta iš medinių stulpų, kurių kiekvienas vietės). Po to sukate į Kuršių taką ir pro atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių poilsio namus „Energetikas“ išvažiuojate į vardus (Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, asfaltuotą Jonpaparčio gatvę, kuria važiuo- Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, jate iki Būtingės gatvės. Čia sukate kairėn ir Velnias, Leda) bei dangaus kūnus Saulę smėlėta Būtingės gatve važiuojate iki pirmos ir Mėnulį. Saulei leidžiantis į jūrą, pagal sankryžos, sukate dešinėn ir netrukus išva- stulpus galima matyti visą iš pagonybės žiuojate į pagrindinį kelią Palanga–Liepoja laikų atėjusių kalendorinių švenčių seką: (A13). Sukate kairėn ir šiuo keliu per Būtingę Rasos šventę, Gandro dieną, Užgavėnes, pasiekiate Lietuvos–Latvijos sieną. Kalėdas ir kt. Čia švenčiamos pagoniškos šventės, traukiančios akį archaiškais Būtingė [žem. nr. 11] ritualais ir apeigomis. Būtingės pavadinimas kildinamas nuo (70) „Žaidimų takas mažiems ir dide- jos įkūrėjų Kuršo dvarininkų Budendickių liems“ – jį rasite priešais Būtingės „Beždžionių“ tiltas Šventojoje. 58 59 NUO KLAIPĖDOS PAMARIU IKI RUSNĖS rinktis alternatyvų nepaženklintą maršrutą SALOS – 115 km per Dituvos sodus. Trokštantys dar daugiau įspūdžių, iš Rusnės salos gali pratęsti savo Pasirinkus šį maršrutą pamariu, galima kelionę Nemuno dviračių trasa iki pat Kauno aplankyti daugelį kaimų ir miestelių, kuriems arba net Vilniaus, arba persikėlę laiveliu į būdinga pamario architektūra. Maršrutą Nidą – Kuršių nerija iki Klaipėdos. vainikuos savito grožio Nemuno deltos regioninio parko gamta – čia didžiausia vandens paukščių susitelkimo vieta Baltijos jūros regione. Per parko teritoriją driekiasi Arktikos–Europos–Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Nuo kitų maršrutų šis skiriasi ne tik gamta, augmenija, gyvūnija, bet ir žmogaus veikla. Nuolatiniai potvyniai ir gamtos stichijos vertė žmones gintis, todėl šios žemos teritorijos nuo vandens apsau- gotos polderių pylimais, kurių nerasite niekur kitur Lietuvoje. Neatsitiktinai čia atsirado Uostadvario vandens kėlimo stotis, karaliaus Vilhelmo kanalas ir „lietuviškoji Venecija“ – Minijos (Mingės) kaimas. Išskyrus Klaipėdos miestą, atskirų dviračių takų šiame maršrute beveik nėra, todėl didžioji jo dalis sutampa su automobilių keliais (daugiausia žvyrkeliais). Iki Priekulės galima važiuoti pagrindine nurodyta trasa arba Saulėlydis Kuršių mariose. 60 Nuo Klaipėdos iki Priekulės per Šernus – Pradėję kelionę Atgimimo aikštėje, kur prospektų žiedinės sankryžos. Pakeliui 28 km susitinka trys dviračių trasos atkarpos, perva- pravažiuosite prekybos centrus „Avitela“, žiuojate Klaipėdos senamiestį Tiltų gatve: „Aitvaras“ ir didžiausią Klaipėdoje prekybos (Alternatyvus maršrutas per Dituvos sodus – pradžioje kertate Danės gatvę ir važiuojate ir pramogų centrą „Akropolis“. Baltijos 26 km) Biržos tiltu per Danės upę, kertate sankryžą prospektą galėsite kirsti požeminėmis perė- su Turgaus gatve, kurioje įsikūręs Turizmo jomis (nešdami dviračius laiptais) arba už Per Klaipėdos miestą [6,6 km, žem. nr. 1]: ir kultūros informacijos centras, ir netrukus 100 metrų esančia gana pavojinga pėsčiųjų Atgimimo aikštė – 0,3 – Turgaus g. – 0,4 – pasiekiate Taikos prospektą. Pravažiavę perėja. Tada važiuojate šalutine gatve lygiag- Taikos pr. – 2,6 – Baltijos pr. – 0,5 – žiedinę sankryžą, ties „Švyturio“ alaus rečiai Baltijos prospekto iki naujai įrengtos žaliakelis – 2,8 – cerkvė prie Smiltelės g. darykla sukate kairėn į pėsčiųjų ir dviračių žaliakelio atkarpos. Sukate dešinėn į šį taką, kuriuo važiuojate iki Taikos ir Baltijos naujutėlaitį pėsčiųjų ir dviračių taką, vedantį

“Atgimimo” aikštė Klaipėdoje. Danės upė. Kavinė-baras Dituvos soduose. 61 per žaliuosius miesto plotus iki stačiatikių Lankytinos vietos: cerkvės Smiltelės gatvėje. Pakeliui kertate (71) Švč. Mergelės Marijos Taikos Debreceno gatvę ir Statybininkų prospektą. Karalienės bažnyčia (pastatyta prieš 50 metų), turinti 46,5 m aukščio bokštą Klaipėda [žem. nr. 1] su apžvalgos aikštele, kur rengiamos Telefono kodas: 8~46 ekskursijos. „Du ratai“, Taikos pr. 40, tel. 38 16 66, www.2ratai.lt (I–V 10.00–19.00 val., VI 10.00–15.00 val.). „Dviratis plius“, Taikos pr. 56, tel. 34 49 66, www.saginda.lt, (I–V 10.00–20.00 val., VI 10.00–19.00 val., VII 10.00–17.00 val.). „Sanifinas“, Šilutės pl. 79, tel. 49 69 22 (I–VI 10.00–19.00 val.). „Vaikų miestas“, Šilutės pl. 79, tel.: 30 04 38, 30 04 39 (I–VI 10.00– 19.00 val., VII 10.00–14.00 val.). „Viesulas“ (dviračių sporto klubas), Nidos g. 76, mob. 8~612 16 970. – Prekybos ir paslaugų centras „Akropolis“ (turizmo inventorius, maisto prekės, banko skyriai), Taikos pr. 61 (I–VII 8.00– 24.00 val.). – „Laisvės turas“ (turizmo inventorius), Naikupės g. 15, tel. 34 58 56. Klaipėdos senamiestis. Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. 62

Per Klaipėdos miestą [5,4 km, žem. nr. 12]: kiate šviesoforais reguliuojamas sankryžas karto sukate kairėn ir ties „Kuršių kelio“ su Laukininkų ir Vingio gatvėmis. Tada poilsio aikštele kertate Smiltelės gatvę. Cerkvė – 1,2 – Šilutės pl. – 1,2 – sukate dešinėn į dviračių taką, vedantį palei Toliau važiuojate į pietus dviračių taku šalia Jūrininkų pr. – 0,4 – Šilutės pl. – 0,1 – Šilutės plentą iki Jūrininkų prospekto, kurį Taikos prospekto, o nuo Jūrininkų prospekto geležinkelis (Rimkai) – 2,5 – Klaipėdos kertate ir iš karto pasukę kairėn, asfaltuotu bendrajame transporto sraute per geležin- pabaiga (viadukas) dviračių taku privažiuojate Rimkų geležin- kelio viaduką iki kitos „Kuršių kelio“ poilsio kelio pervažą. Pervažiavę geležinkelį tęsiate aikštelės. Sukate kairėn į Perkėlos gatvę, kuri Iš žaliakelio sukate kairėn ir pagal trasos kelionę per Rimkus bendrajame transporto galėtų jus nuvesti į tarptautinę jūrų perkėlą, rodykles važiuojate rytų kryptimi pėsčiųjų sraute arba kairėje gatvės pusėje esančiu bet, neprivažiavę 3-iosios Klaipėdos miesto ir dviračių taku palei Smiltelės gatvę nuo apleistu ir duobėtu pėsčiųjų ir dviračių taku vandenvietės, už 200 m nuo sankryžos dar cerkvės iki Šilutės plento, pakeliui įvei- iki Klaipėdos miesto pabaigos ties kelio į kartą pasukate kairėn į vieškelį. Važiuojate Šilutę viaduku. šiuo plačiu žvyrkeliu šalia vandenvietės apsauginės teritorijos tvoros iki Klaipėdos Alternatyvus nepaženklintas maršrutas miesto riboženklio T formos sankryžoje. nuo cerkvės iki Kliošių [11,5 km, Sukate kairėn ir siauresniu geresnės kokybės žem. nr. 12]: žvyrkeliu per kariškių valdomą mišką važiuo- jate iki Kliošių. Cerkvė – 0,5 – Taikos pr. – 1,1 – Jūrininkų pr. – 1,9 – Perkėlos g. – 0,2 – 3-oji vandenvietė – 3,8 – Klaipėdos riboženklis – 4 – Kliošiai

Nuo cerkvės važiuojate Klaipėdos uosto kryptimi pėsčiųjų ir dviračių taku palei Smiltelės gatvę ir prekybos centrą „Big“. „Kuršių“ kelio poilsio aikštelė Klaipėdoje. Pervažiavę Taikos prospekto sankryžą, iš 64

Klaipėda – 2 – Lėbartai – 1 – Ketvergiai – Dituva [žem. nr. 13] Alternatyvus nepaženklintas maršrutas 1,7 – Šernai – 2,9 – Traubiai – 2,9 – Dituva – Dituvos kaimas pirmą kartą istoriniuose nuo Kliošių iki Priekulės per Dituvos sodus 1 – Nibriai – 1 – Kuodžiai – 3,5 – Priekulė šaltiniuose paminėtas 1500 m. Kaimas suda- [8 km, žem. nr. 13]: [16 km, žem. nr. 13] rytas iš dviejų dalių – Senosios ir Naujosios Dituvos. Senojoje išlikusi viena iš seniausių Kliošiai – Dituvos sodai (Dituvos g. – 0,6 – Nuo Klaipėdos miesto pabaigos iki Šernų Klaipėdos krašto mokyklų (1736 m.), o Derceklių g. – 3,5 – Šarkuvos g. – 0,5 – važiuojate kairėje kelio pusėje įrengtu pėsčiųjų Naujojoje – įspūdingos Minijos pakrantės, Tilžės g. – 1,6 – sodų pabaiga) – 0,4 – ir dviračių taku, kuris atnaujintas tik iki Lėbartų. kurias galima apžvelgti nuo ant lynų kabančio Priekulės geležinkelio stotis – 0,3 – Tik įvažiavę į Šernus, prieš tiltą per Minijos upę, „beždžionių“ tilto. Netoli Dituvos didžiulį plotą Klaipėdos g. – 1,1 – Priekulės centras sukate dešinėn ir važiuojate palei upę iki Traubių: užima Klaipėdos sodų bendrija „Dituva“, dar pradžioje asfaltuotu keliuku pro Klaipėdos įmonių vadinama „Mažąja Klaipėda“. Kliošiuose sukate dešinėn į Dituvos sodus poilsiavietes (1,8 km) ir 750 m lauko keliuku per ir važiuojate asfaltuotomis sodų gatvėmis pievas, kuris gali būti sunkiai pravažiuojamas po Lankytinos vietos: beveik iki pat Priekulės geležinkelio stoties: lietaus. Nuo Traubių iki Dituvos važiuojate siauru (72) „Akmuo baravykas“ – tai geologinis Dituvos gatve – kairėn į Derceklių gatvę ir grublėtu žvyrkeliu, įrengtu ant aukšto pylimo palei paminklas, sukurtas ir nutašytas 1934 m. pro alaus barą „Dercekliai“ važiuojate iki upę. Dituvoje galite pasigrožėti įspūdingomis Kretingos rajono Bajorų kalėjimo kalinių Šarkuvos gatvės – vėl sukate kairėn, o ties T Minijos pakrantėmis nuo „beždžionių“ tilto. (dešinėje kelio pusėje Ketvergiuose). formos sankryža su Tilžės gatve – dešinėn ir Tada sukate kairėn Versmių kryptimi ir važiuo- (73) Šernų ąžuolas ir legendinis akmuo važiuojate palei geležinkelį iki sodų pabaigos. jate iki Priekulės smėlėtu vieškeliu pro apleistas Šernų miške (kitoje Minijos upės pusėje). Likusius 400 metrų iki istorinės Priekulės fermas ir kitus sovietinių kolūkių statinius Nibrių Vietos gyventojai teigia, kad šalia ąžuolo geležinkelio stoties važiuojate lauko keliuku ir Kuodžių kaimuose. Naująja gatve pasiekiate esantis akmuo pagonybės laikais buvo šalia geležinkelio. Dviračius persivarysite per miestelio centrą, kur ties karčema „Mingė“ keliai aukojimo vieta. bėgius ir važiuojate iki pagrindinės Priekulės išsišakoja keliomis kryptimis. Prieš pasukdami (74) Miško muziejus „Genys“, ant gatvės, ties degaline „Lukoil“ sukate dešinėn Šilutės, o už 100 m – Ventės kryptimi, galite pasi- kito Minijos upės kranto Šernų miške, ir Klaipėdos gatve pasiekiate miestelio stiprinti karčemoje, kuri garsėja skaniais patieka- tel. (8~46) 47 65 76. centrą. lais ir nedidelėmis kainomis.

66

Nuo Priekulės iki Ventės – 31 km lietuvių rašytojos kūrybos sąsajas su šio susprogdintos bažnyčios vietoje pastatė krašto istorija, buitimi ir etnografija. balto betono paminklą. J. F. Šrėderio spaus- Priekulė – 5 – Pjaulai (Klaipėdos kanalas) – (76) Paminklas Ievai Simonaitytei centri- tuvėje XIX a. pab. buvo spausdinami lietu- 2 – Dreverna (7 km) nėje Priekulės miestelio aikštėje (skulpt. viški laikraščiai ir knygos, kurios plito ne tik D. Matulaitė, 1997 m.). Klaipėdos krašte, bet ir visoje Lietuvoje, kur Priekulės centrinėje sankryžoje sukate (77) Priekulės šv. Antano Paduviečio lietuviška spauda buvo uždrausta Rusijos dešinėn Ventės kryptimi, pravažiuojate bažnyčia (1937 m.) ir evangelikų liute- caro įsakymu. „Kuršių kelio“ poilsio aikštelę ir bažnyčią, ronų bažnyčia (1903 m.). Iš šio krašto, Vanagų kaimo, kilusi rašytoja kertate geležinkelį ir vėl sukate dešinėn (78) Priekulės ąžuolas Vingio parke. Ieva Simonaitytė (1897–1978) labai mėgo Drevernos kryptimi. Važiuojate keliu bendra- (79) Geležinkelio stotis (1875 m.). Priekulę, čia dažnai vasarodavo. Rašytoja jame transporto sraute iki Pjaulų ties tiltu išgarsėjo savo romanu „Aukštujų Šimonių per Klaipėdos kanalą, kur įrengta kita Priekulės miestelis įsikūręs gražiame likimas“ (1935), kuriame vaizdavo Klaipėdos „Kuršių kelio“ poilsio aikštelė. Tiltais perkirtę Minijos vingyje, apaugusiame šimtame- krašto žmonių gyvenimą. Klaipėdos kanalą ir Drevernos upę, pasie- čiais ąžuolais. Miestukui būdinga pamario Manoma, jog netoli Priekulės, Kantvainių kiate senąjį Drevernos žvejų kaimą. krašto architektūra su įdomiai nutiesta kaime, glūdi klasikinės vokiečių filosofijos centrine gatve. Senovėje pro Priekulę vedė pradininko Imanuelio Kanto (1724–1804) Priekulė [žem. nr. 14] labai svarbūs keliai į Žemaitiją, Karšuvą ir giminės šaknys. Čia gyvenęs ir Klaipėdoje Telefono kodas: 8~46 Skalvą, nes čia buvusi brasta per sraunią ir balnium dirbęs R. Kantas, filosofo prosenis, Turistinių ir ūkinių prekių parduotuvė gilią Minijos upę. Istoriniais laikais vietovė kurio tėvai atsikėlę iš Kuršo. „Aisytė“, Žalgirio g. 6, tel. 45 44 53. vadinosi Paminijos vardu. Priekulė paminėta pirmą kartą 1540 m. čia gyvenusio dvari- Lankytinos vietos: ninko, Paminijos seniūno Luko Priekulio (75) Ievos Simonaitytės memorialinis (Lucas Precoll) vardu. XVI a. pab. Priekulėje muziejus, Vingio g. 11, tel. 45 42 47, įkurta evangelikų liuteronų parapija – pati d. l. II–VI 10.00–18.00 val. Čia įrengta seniausia Klaipėdos krašte. Miesto 450- ekspozicija išsamiau atskleidžia žymios mečio proga priekuliškiai pokario metais

68

Pjaulai [žem. nr. 14] pirmą kartą bandyta kasti gintarą pramo- Dreverna [žem. nr. 14, 15] Pjaulų bendruomenei priklauso Pjaulų niniu būdu. Priekulės dvarininkas Šperberis „Kuršių marios“, Žemaičių g. 2, Dreverna, ir Klišių kaimai, išsidėstę abipus Karaliaus iškastą gintarą pardavė net už 2 000 talerių. tel. (8~46) 47 61 10, mob. 8~686 31 674. Vilhelmo kanalo. Šios vietos buvo vadinamos Išvykos laivu po Kuršių marias, valčių „Juoduoju Paryžiumi“, nes kanalo dalį nuo ir vandens dviračių nuoma, kitos Drevernos iki Klaipėdos kasė prancūzų belais- pramogos. viai. Anksčiau Klišių dvarą valdė garsūs škotų „Žvejo rojus“, Drevernos prieplauka, kilmės pirkliai Ogilviai. Šios pamario vietos mob. 8~698 37 242. Išvykos laivu po garsėja žuvingais kanalais. Dar XVII a. žemė- Kuršių marias. lapyje pažymėta, kad prie Klišių buvusi lašišų užtvara. Tarp Pjaulų ir Priekulės XIX a. vid.

Karaliaus Vilhelmo kanalas. Dreverna. „Kuršių kelio“ poilsio aikštelė. 70 Tai labai senas žvejų kaimas ir buvęs žuvų Nuo Lankupių kaimo pro Dreverną iki Lankytinos vietos: prekybos centras, žinomas nuo XIII a. Netoli Klaipėdos eina Karaliaus Vilhelmo kanalas. (80) Dailininko Lino Jankaus sodyba – Drevernos beveik 300 metų veikė žuvų Drevernoje gyveno garsus Kuršmarių laivų tipiška Klaipėdos krašto pradinė mokykla turgus, vadintas Strykiu. Kaimo vardas kildi- statytojas Jonas Gižas. Jis XX a. pr. statė ne (1900 m.), Pjaulų k. namas iš latviško žodžio „driva“ – „miško tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, (81) Bismarko ąžuolas prie Karaliaus bičių avilys“, seniausias užrašymas – Drivene. bet ir didžiausius lietuviškus prekybos Vilhelmo kanalo, Pjaulų k. Kaimas įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, laivus – vytines. Drevernos įžymybė – origina- (82) Klaipėdos kanalas, dar vadinamas prie gilios Drevernos upės – buvusios Minijos lios ir puošnios vėtrungės. Kai kur jų išliko iki Karaliaus Vilhelmo vardu, buvo kasamas deltos atšakos, todėl nuo seno čia buvo labai dabar. 1863–1873 m., kai šis kraštas priklausė patogus žvejų uostas, kuris mūsų dienomis Vokietijai. Kanalą kastuvais iškasė pran- vis dažniau naudojamas pramoginei laivybai. cūzai karo belaisviai, kuriems kanalo

Pamario pievos. Žvejai mariose. Poilsio aikštelė Kintų miške. 71 žiotyse Klaipėdoje yra pastatytas pamin- dunksančias Neringos Mirusias kopas. Iš nimą, kuršiškai reiškiantį „šventas kelias“, klas. 30 m pločio ir 24 km ilgio kanalas Svencelės toliau riedate medžiais apsodintu gavęs tuo metu, kai pro jį ėjo pagonis krikš- sujungė Minijos upę Nemuno deltoje vieškeliu iki „Kuršių kelio“ poilsio aikštelės tijantys švedai. Į pietvakarius nuo gyven- su Kuršių mariomis ties Malkų įlanka šalia naftos verslovės, kuri darko kraštovaizdį vietės, arčiau pelkės, buvo senas alkakalnis, Klaipėdoje. Jis turėjo 10 tiltų ir 1 šliuzą ir kelia vietinių žmonių nepasitenkinimą. Tada kur kūrenosi amžinoji ugnis, bet soviet- Lankupiuose. Kanalas buvo naudojamas sukate kairėn į smėlėtą miško keliuką, vedantį mečiu jis buvo nukastas. Sakoma, kad kalne tam, kad audrų metu upiniai to meto į Kintus per botaninį draustinį tarp Svencelės žiloj senovėj gyveno milžinas. Jis turėjo 7 laivai su mediena ir sieliais be pavojaus pelkės ir Kuršių marių. Pakelės poilsio aikš- kaimynus milžinus. Visi jie turėjo tik vieną iš Nemuno galėtų pasiekti Klaipėdą. telėse, įrengtose su stogeliais ir informaci- kirvį. Atlikęs darbą, vienas tų milžinų numes- Tarybiniais metais Klaipėdoje kanalas niais stendais, galėsite atsikvėpti ir sužinoti davo kirvį savo kaimynui, o šis toliau. Vėliau buvo užtvenktas ir paliktas kaip vandens daugiau apie kraštą, o jeigu praalksite, miške mūsų protėviai šią vietą pasirinko dievams rezervuaras. Dabar kanalas kaip susi- galėsite prisirinkti skanių uogų. Pro Kintų giri- garbinti. Gyvenvietę iš rytų pusės juosia viena siekimo magistralė nenaudojamas ir yra ninkiją, šalia kurios auga antroji pagal dydį iš didžiausių pamaryje Svencelės aukšta- žvejų mėgėjų bei brakonierių karalija. Europoje tuja, išvažiuojate į asfaltuotą kelią. pelkė, paskelbta Tyrų pelkių botaniniu draus- (83) Drevernos senosios kapinės, Pasukę dešinėn, už 0,8 km pasieksite gyven- tiniu. Jos viduryje telkšo per 100 ežerėlių, o kuriose išsaugoti senųjų lietuvininkų vietės centrą, kuria verta apsilankyti Vydūno aplink auga daug retųjų augalų. antkapiniai paminklai – krikštai. kultūros centre (87) ir apžiūrėti senąją Kintų bažnyčią. Atvykę į miestelio centrą, neprava- Lankytinos vietos: Dreverna – 4 – Svencelė – 3 – naftos žiuokite pro šalį ir užsukite į vietinę kepyk- (84) Senoji Svencelės mokykla – tai verslovė – 3 – Kintų piliakalnis – 3 – Kintų lėlę „Chibo“, kuri visame rajone garsėja savo 1890 m. statytas raudonų plytų pastatas, centras (13 km) skaniomis bandelėmis. kurio viduje išsaugota labai įdomi sieninė tapyba su pamario krašto vaizdais. Nuo Drevernos siauru ir vingiuotu asfal- Svencelė [žem. nr. 15] (85) Senosios Svencelės kapinaitės prie tuotu keliuku važiuojate per Pamario pievas į Tai gilią praeitį menanti žvejų gyvenvietė įvažiavimo į kaimą. kitą žvejų gyvenvietę – Svencelę. Pakeliui atsi- Kuršių marių pakrantėje. Pasak padavimo, vers nuostabūs vaizdai į kitoje marių pusėje tarp pelkių ir marių įsikūręs kaimas, pavadi-

72

Kintai – 1 – Povilai – 2,5 – Muižė – 2 – (viešbutis, kavinė ir transporto paslaugos jie atsimena, ir kas tą paminklą išardė bei sankryža į Stankiškius – 2,5 – Šturmai – laivu, žūklė tvenkiniuose ir turistinio sunaudojo gyvenamojo namo pamatams. 3 – Ventės ragas (11 km) inventoriaus nuoma), Kintai (prie Minijos 1988 m. šalia bažnyčios atidengtas pamin- upės), tel. 47 339, www.kintai.lt. klinis akmuo su užrašu: „1888–1892 m. Apsižvalgę po Kintus važiuojate toliau pietų Kintuose gyveno ir dirbo Vydūnas“. Baigęs kryptimi iki Povilų, kur kelias išsišakoja į Šilutę ir Miestelio pavadinimas kilęs nuo XVI a. čia Ragainės mokytojų seminariją, Vydūnas buvo Ventę. Nuo čia prasideda Nemuno deltos regio- gyvenusio ūkininko B. Kinto pavardės. Apie paskirtas Kintų pradinės mokyklos mokytoju. ninio parko valdos. Sukate dešiniau Ventės Kintų senumą liudija į šiaurę nuo miestelio Vėliau sunkiai susirgo, bet vietinės moterys jį link ir važiuojate Pamario kraštui būdingu buvęs piliakalnis, kuris po 1951 m. buvo išgydė žolelėmis. Nuo tada Vydūnas pradėjo medžių alėjomis apsodintu keliu. Pakeliui galė- nukastas. XVIII–XIX a. Kintai garsėjo gyvulių lietuviškosios kūrybos kelią. site apžiūrėti Muižės dvarvietę, o jeigu labai ir žuvų turgumis. Nors daugelis gražiausių pavargsite, užsukite pasistiprinti į Šturmuose pastatų Kintuose buvo sunaikinti po Antrojo Lankytinos vietos: įsikūrusį viešbutį restoraną. Čia galima ne tik pasaulinio karo. (86) Vydūno kultūros centras restau- užkąsti, bet ir užsisakyti laivelį iškylai po Kuršių Miestelio centre stovi evangelikų liuteronų ruotoje Kintų mokykloje (1705 m.), marias arba persikelti į Neringą kitame Kuršių bažnyčia, kurios istorija siekia XVIII a. Tuo tel. (8~441) 47 379, d. l. II–VI 10.00– marių krante. Dar už kelių kilometrų priva- metu Ventėje buvo paplauta bažnyčia, tarp 8.00 val. Čia įkurtas žymaus lietuvių žiuosite Lietuvos žemės kraštą – Ventės ragą. gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujieji rašytojo ir filosofo Vydūno memorialinis Kadangi kelias veda visiškai šalia Kuršių marių, maldos namai. Pasak legendos, iš kraštutinių muziejus, kuriame galima pagilinti žinias jus pakerės įspūdingi marių pakrantės vaizdai parapijos kaimų (Ventės ir Kiošių) vienu metu apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti ir tolumoje dunksančios Kuršių nerijos kopos. buvo išsiųsti 2 žygūnai. Nutarta – kur jie susi- unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Centre tiks, ten ir statys bažnyčią. Jie vienas kitam taip pat įsikūrusi Kintų vaikų dailės ir Kintai [žem. nr. 16] ranką paspaudė Kintuose. Sovietmečiu muzikos mokykla, čia rengiamos meno Telefono kodas: 8~441 bažnyčia restauruota, joje įkurta parodų ir parodos. – Bandelių kepykla ir parduotuvė „Chibo“, koncertų salė. Senieji gyventojai mena, kad (87) Didžioji tuja – tai antrasis pagal dydį Kintai, tel. 47 151. anksčiau šalia bažnyčios stovėjo paminklas (17 m aukščio) tokios rūšies medis Europoje, Turizmo paslaugų kompleksas „Kintai“ Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti, augantis prie Kintų girininkijos pastato.

74

Nemuno deltos regioninis parkas [žem. nr. 16] Povilai [žem. nr. 16] karališkuoju vyriausiuoju žvejybos meistru. Tai valstybės saugoma teritorija, užimanti Tai kaimas, kuriame gimė publicistas ir Jis sugalvojo ir įvedė žvejų kaimų skiriamuo- beveik 29 kv. km. Regioninis parkas apima kultūros veikėjas M. Ašmys, 1918 m. prisidėjęs sius ženklus – vėtrunges. Be to, prisidėjo prie Nemuno deltos dalį su Ventės ragu ir Rusnės sala, prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. lietuvių tautosakos rinkimo, rašė eiles, tapė, Krokų Lankos ežeru, Aukštumalos, Rupkalvių ir vykdė archeologinius tyrinėjimus, nuo savo Medžioklės pelkėmis, Berštų, Leitgirių ir Žalgirių Muižė [žem. nr. 16] namo stogo stebėjo žvaigždes. Šiandien dvaras miškais. Per parko teritoriją driekiasi Arktikos– Tai viena iš seniausių Pamario dvarviečių. visai sunykęs, vietoj jo veikia žuvies konservų Europos–Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Kai 1820 m. dvarą nupirko E. W. Berbomas, fabrikas. Šalia kelio prie didelio ąžuolo esan- Tai didžiausia vandens paukščių susitelkimo Muižė taip pasikeitė, kad gavo „Mažosios čiose kapinaitėse rasite E. W. Berbomo kapą vieta Baltijos jūros regione. Norintiems stebėti Italijos“ vardą. E. W. Berbomas dirbo Klaipėdos ir krikštą su informacija apie jį. paukščius parke įrengti 3 apžvalgos bokšteliai. burmistru, vėliau paskirtas visų Kuršių marių Šturmai [žem. nr. 16] Šturmų žuvininkystės įmonė (A. Pekarsko transporto paslaugos laivais „Perloja“, „Šturmai“, „Admirolas, „Pušis“, „Klevas“), Minijos ir Šturmų kaimų uostai, tel. 47 510, mob.: 8~687 87 294, 8~673 44 426.

Ventė [žem. nr. 16] Telefono kodas: 8~441 „Ventainė“ – turizmo kompleksas ant Kuršių marių kranto (kempingas, vieš- butis, restoranas, dviračių nuoma, iškylos kateriais ir kitos paslaugos), tel. 68 525, mob.: 8~686 70 490, 8~614 79 485, Kintų bažnyčia. „Ventainė“. www.ventaine.lt. 76 Lankytinos vietos: senųjų laikų žemėlapyje, o apie Ventę rašyta, švyturio dar 1880 m. buvo pastatyta vandens (88) Ventės rago ornitologijos stotis ir kad tai pati pavojingiausia vieta – „tikras visų matavimo stotis. 1929 m. Ventės rage profe- gamtos ekspozicija, kuriai daugiau kaip laivininkų siaubas“, nes palei Ventės ragą soriaus T. Ivanausko iniciatyva įsteigta ornito- 30 metų vadovauja L. Jezerskas, turis- nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Iš loginė stotis, nes kiekvieną pavasarį ir rudenį tams mielai pasakojantis apie paukščių tiesų, laivams ir sieliams ši vieta buvo ypač Ventėje nutupia pailsėti daugiau kaip 5 mln. keliones. Tel.: (8~441) 54 480, 44 516. pavojinga. Kol nebuvo iškastas Karaliaus paukščių. Stotyje yra muziejus, laboratorijos, (89) Ventės rago švyturys (1863 m.) – Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuną su tinklai paukščiams gaudyti. Čia sužieduoti tai 12 m aukščio technikos paminklas. Klaipėda, čia suduždavo daug laivų. paukščiai vėliau sutinkami Irane, Egipte ir Iš švyturyje įrengtos apžvalgos aikštelės Dėl to pačiame rage nuo seno stovi net Pietų Afrikoje. matyti ne tik mariose pastatytas bango- Ventės švyturys. Pirmasis dar buvo medinis laužis, saugantis Ventės ragą nuo irimo, ir apšviestas alyva kūrenama lempa. Šalia bet ir Neringos juosta bei Nida.

Ventės kaimo apylinkėse žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų. Kryžiuočiai, gerai supratę Nemuno žiočių reikšmę, apie 1360 m. Ventės rage pastatė pilį, kuri saugojo uostą ir vandens kelius Nemunu. Manoma, kad panašiu metu pastatyta pirmoji šiose apylin- kėse smuklė ir bažnyčia, kuri vėliau ne kartą buvo paplauta ir iš naujo atstatyta. Ilgainiui visas kaimas perkeltas toliau nuo marių, į dabartinę jo vietą. Ventės pilis taip pat buvo paplauta Kuršių marių bangų ir nugriuvo į vandenį. Tačiau ir po vandeniu ji liko garsi, pažymėta ne viename Ventės rago švyturys. Ventės rago švyturys iš vidaus. 77 Nuo Ventės iki Šilutės – 27 km upę, nuo kurio Aukštumalos pelkės pakraščiu pakeis asfaltuota gatvė. Šia gatve važiuokite iki Šilutės driekiasi platus vingiuotas žvyr- iki T formos sankryžos šalia miesto pieninės, Ventė – 10 – Povilai – 2,2 – tiltas per kelis (13 km). Užvažiavus ant tilto dešinėje kur pasuksite dešinėn Rusnės kryptimi ir, Minijos upę – 5 – Aukštumalos botaninis pusėje tolumoje bus matyti Krokų Lankos pravažiavę turgaus aikštę, atsiremsite į takas – 9,8 – Šilutė (27 km) ežeras, o abipus tilto – spindintys Kintų žuvi- centrinę miesto gatvę (Lietuvininkų). ninkystės tvenkinių plotai. Pakeliui į Šilutę Norėdami nuvažiuoti artimiausiu keliu iš abiejose kelio pusėse pamatysite informa- Ventės į Šilutę, turite sugrįžti pagal maršrutą cinius stendus, kviečiančius pasivaikščioti tuo pačiu keliu per Šturmus–Muižę iki Povilų Aukštumalos botaniniu taku, kuris vingiuoja ir, pagal rodyklę pasukę Šilutės kryptimi, buvusia kūlgrinda. Įvažiavę į Šilutę iš karto važiuoti asfaltuotu keliu iki tilto per Minijos pajusite palengvėjimą, nes duobėtą žvyrkelį

Ventės ragas. Žvejų tinklai. Pamario kelias, vedantis į Ventės ragą. 78

Nuo Ventės iki Šilutės per Minijos Apsidairę Lietuvos Venecijoje, grįšite tuo gyveno apie 60 žmonių ir bent dvi privilegi- kaimą – 33 km pačiu keliu iki Bložių ir toliau palei Kintų juotų vokiečių šeimos. Beveik visos kaimo tvenkinius pasieksite asfaltuotą kelią (6 km). sodybos buvo pritaikytos žvejybai, šalia gyve- Alternatyvus maršrutas: Ventė – 6,5 – Pasukę į dešinę, netrukus pasieksite tiltą per namųjų namų stovėjo valtys, žvejybos įran- Stankiškiai – 4,5 – Minija (Mingė) – 6 – Minijos upę. Toliau iki Šilutės važiuosite žvyr- kiai, bukinės (žuvų rūkyklos). Tai suformavo Suvernai – 1,2 – tiltas per Minijos keliu Aukštumalos pelkės pakraščiu pagal ir savitą Minijos urbanistiką – visos kaimo upę – 5 – Aukštumalos botaninis takas – ankstesnį aprašymą. sodybos fasadais atgręžtos į pagrindinę 9,8 – Šilutė kaimo „gatvę“ – Minijos upę. Gyvenimas čia, Minija (Mingė) [žem. nr 17] dėl nuolat kylančių potvynių, visuomet buvo Norėdami pamatyti vieną iš unikaliausių Buriuotojų klubas „Marių burės“, mažųjų sudėtingas. XVIII a. Minija stipriai nukentėjo Lietuvos kampelių – Minijos (Mingės) kaimą, laivų prieplauka, mob. 8~652 72 600. nuo nuolatinių karų ir maro. Kaimas atsigavo dar vadinamą Lietuvos Venecija, pusiaukelėje J. Bulavino transporto paslaugos laivu tik XIX a., kai buvo įsteigta burių siuvykla, tarp Ventės ir Kintų (5,5 km) turėsite pasukti „Viktorija“ (20 vietų), mob. 8~685 33 211. burinių valčių dirbtuvė, vandens matavimo į dešinę pagal nuorodą „Stankiškiai 1“. Per šį J. Gečo garinė pirtis, transporto paslaugos stotis. Jau tuomet turizmą skatino čia susto- kaimelį veda asfaltuotas kelias, kurio pabai- laivu (11 vietų), mob. 8~614 25 630. jantys upiniai garlaiviai, reguliariai plaukioję goje, neprivažiavę ženklo „Mingė 4“, pasuk- S. Petrošiaus kaimo turizmo sodyba, kavinė Nemuno ir Karaliaus Vilhelmo kanalu tarp site dešinėn. Netrukus kelias vėl išsišakos, ir transporto paslaugos laivu „Neptūnas“ Tilžės ir Klaipėdos. Kaimo gyvenimas stip- važiuosite kairiau siauru vieškeliu per laukus (47 vietos), mob.: 8~686 66 600, riai pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. (0,5 km) iki T formos sankryžos su pagrin- 8~616 96 866. Kairiajame krante buvo įrengtas galingas diniu žvyrkeliu, vedančiu iki Minijos kaimo žolės miltų gaminimo aparatas, dešiniajame (2,8 km). Tokiu būdu sutrumpinsite kelią Tai Lietuvos Venecija, kur vietoj gatvės įkurta galvijų ferma. Pastatytas niekur neve- ir išvengsite prastesnės kokybės vieškelio teka Minijos upė, o pagrindinė susisiekimo dantis tiltas. Suniokota daugelis unikalių per Bložius. Minijos kaime galima užsisakyti priemonė – valtis. Abipus Minijos upės sodybų ir pastatų. laivelį arba didesnį laivą iškylai po Kuršių įsikūręs Minijos žvejų kaimas, vietinių iki Šiuo metu Minijoje skatinamas vandens marias arba persikelti į Nidą kitame marių šiol vadinamas Mine arba Minge. Pirmą turizmas, pastatyta moderni jachtų ir mažųjų krante ar Uostadvarį Rusnės saloje. kartą Minija paminėta 1540 m. Tuomet čia laivų prieplauka, kaimas sparčiai keičiasi,

80 pastatai rekonstruojami. Čia galite sutikti Šilutė [žem. nr. 18, 19] buvo pradėta vadinti Šilokarčemos vardu. retų paukščių ir pamatyti įvairiausių, tik šiai Telefono kodas: 8~441 Panašios karčemos veikė ir Verdainėje. vietovei būdingų vandens augalų, įrašytų į Lietuvininkų g. 10/2, Viena iš Verdainės karčemų priklausė Lietuvos raudonąją knygą. Jus gali pradžiu- tel. 77 795, el. paštas [email protected], garsaus filosofo Imanuelio Kanto prose- ginti jūrinis erelis arba gracingoji gervė. www.siluteinfo.lt. neliui. Prieš karą Šilutėje buvo I. Kanto Šilutės muziejus (H. Šojaus dvaras), gatvė. Vėliau jos pavadinimas pakeistas, Lankytinos vietos: Lietuvininkų g. 4, tel. 62 207, dabar vėl atnaujintas. Miesto augimą (90) Aukštumalos pažintinis takas – tai www.silute.lt/tic. lėmė patogi geografinė padėtis – kelio 1740 m ilgio buvusia kūlgrinda vingiuo- Nemuno deltos regioninio parko adminis- vidurys tarp Klaipėdos ir Tilžės. Šilutę jantis maršrutas su 11 informacinių tracija, Lietuvininkų g. 10, tel. 75 050, buvo galima pasiekti vandens ir sausumos stotelių. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, www.nemunodelta.lt. keliais. kai skersai pelkės buvo nutiestas kelias, Dviračiai, detalės, nuoma ir remontas, Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių Lietuvininkų g. 18, tel. 75 789, teises, tačiau tam vis pasipriešindavo konku- pelkininkų kaimų. mob.: 8~686 48 597, 8~608 12 867. rentai – Klaipėdos ir Tilžės miestai. XVIII a. pr. Geležinkelio g. 1, tel. 77 779. Šilokarčemoje įkuriamas valsčiaus centras, Geležinkelio g. 4, tel. 62 257. o po 100 metų – apskrities centras. Tačiau Laivas „Neringa“, tel. 77 777, tik dar po 100 metų, sujungus 3 kaimus – mob. 8~670 90 739. Verdainę, Žibus ir Šilokarčiamą, – Šilutė tapo miestu. Pirmosios žinios apie Šilutę siekia XVI a. Dabar Šilutė yra penkioliktas pagal dydį 1511 m. Klaipėdos komtūras Michaelis Lietuvos miestas. Jos centrą puošia evange- von Švabas (Michael von Schwabe) suteikė likų liuteronų bažnyčia (1926 m.), daug senų, Jurgiui Talaičiui (Georg Talat) privilegiją paminklinių pastatų: paštas (1905 m.), gais- „laikyti šile karčemą“ su laukais, miškais, rinė (1911 m.), teismas ir kalėjimas (1848 m.), įdirbtomis dirvomis, su teise laisvai tiltas per Šyšą (1914 m.), H. Šojaus dvaro Kaimo turizmo sodyba Minijos kaime. žvejoti Kuršių mariose. Ilgainiui ši vieta kompleksas, dvi senos turgaus aikštės, Šyšos 81 uostas, geležinkelio stotis ir tiltas (1875 m.), laikrodis, kas ketvirtį mušantis laiką, ir (94) H. Zudermanno ir Macikų Šilutės gimnazijos pastatas (1924 m.). paminklas vokiečių rašytojui Hermannui lagerio karceris-muziejus, Macikų Zudermannui, pastatytas skvere prie kaimas, tel. (8~441) 62 209, Lankytinos vietos Šilutėje ir apylinkėse: bažnyčios. www.silute.lt/holokaustas. (91) Dr. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) (93) Šilutės muziejus, Lietuvininkų g. 36, (95) Lietuvos Prezidento K. Griniaus dvaras su paminklu šiam miesto mece- tel. (8~441) 62 209, d. l. II–V 9.00– tiltas, nutiestas per potvynių užliejamas natui (Lietuvininkų g. 4), www.silute.lt/ 17.00 val., VI 9.00–16.00 val. Čia atrasite pievas. dvaras. vertingus H. Šojaus archeologijos, kartog- (96) Žalgirių pažintinis takas, kuris veda (92) Evangelikų liuteronų bažnyčia rafijos ir etnografijos rinkinius (XVIII a. per buvusios didžiausios pelkininkų kolo- (1926 m., Lietuvininkų g. 9), kurios 50 m lietuvininkų baldai, audiniai, drabužiai, nijos kaimą. Nemuno deltos regioninio aukščio bokšte yra trys varpai ir miesto įvairūs buities daiktai, senoviniai raštai). parko teritorijoje buvo 4 pelkininkų kolo- nijos, kurios kūrėsi didžiųjų aukštapelkių pakraščiuose, grioviais nusausintuose durpynuose.

Šilutė. Šilutės senamiestis. 82

Nuo Šilutės iki Rusnės – 8 km Rusnės kryptimi ir senoviniu metaliniu tiltu per Šyšos upę išvažiuosite į Rusnės gatvę. Norėdami apžiūrėti Šilutės miestą, iš Anksčiau patekti į Rusnės salą buvo sudė- Klaipėdos gatvės T formos sankryžoje tinga, nebuvo tiltų, žmonės galėjo pasiekti pasuksite kairėn į Lietuvininkų gatvę centro Rusnės gyvenvietę tik keltais. Dabar į salą link. Prie šios sankryžos atrasite H. Šojaus veda asfaltuotas kelias, kuris dėl intensyvaus dvarą, kuriame įkurtas Šilutės muziejus ir automobilių eismo yra gana pavojingas dvira- turizmo informacijos centras, o netoliese – ir tininkams. Ties Žalgirių mišku pervažiuosite dviračių remonto dirbtuves. Norėdami trum- pirmąjį tiltą, pavadintą Lietuvos Prezidento piausiu atstumu nuvažiuoti iki Rusnės salos, K. Griniaus vardu. Jis veda per pavasario toje pačioje sankryžoje pasukite dešinėn potvynių užliejamas pievas. Važiuojant toliau miško pakraščiu, verta sustoti ir pasivaikš- čioti Žalgirių pažintiniu taku, kuris veda per buvusios didžiausios pelkininkų kolonijos kaimą. Dažnas, pasiekęs Nemuno vandenis plukdančią Atmatą, nustemba, jog pirmąkart tiltas į Rusnės salą atsirado tik 1914 m. Tai buvo gražus dviejų arkų Peterso vardu pava- dintas tiltas, kurio liekanas galima apžiūrėti ir šiandien. Tik po 60 metų pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas (333 m ilgio, 10 m pločio), kuriuo ir atvyksite į Rusnės salą. Nusileidę nuo šio tilto, kairėje kelio pusėje pamaty- site naują pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris jus nuves į miestelio centrą ir toliau iki etnogra- Rusnė. finės žvejo sodybos. Rusnės bažnyčia. 84

Po Rusnės salą (Rusnė–Uostadvaris) – nuo kytu laivu į Nidą Kuršių nerijoje arba Minijos prasideda ir baigiasi Pakalnės pažintinis 10 km iki 21 km kaimą, o galbūt tik paiškylauti po Kuršių takas (99). marias ir sugrįžti atgal, rinkitės vieną iš dviejų Naujas 2 km ilgio dviračių takas nuo tilto per paženklintų kelių: Nemuno upę nuves jus iki pat Rusnės etnog- rafinės sodybos-muziejaus (98). Šis takas Rusnė – 4 – Pakalnė – 4,5 – paukščių praeina parkeliu pro liuteronų bažnyčią, kerta stebėjimo bokštelis – 2,5 – Švyturys Pakalnės upę ir, pasukęs dešinėn, pasiekia (11 km, iš kurių tik 7 km – žvyrkeliai, muziejų kairiuoju upės kranto pylimu. vedantys skersai Rusnės salos) Norėdami iš Rusnės pasiekti Uostadvario švyturį (100), nuo kurio galima išplaukti užsa- Rusnė – 3 – Šyškrantė – 5 – Uostadvaris – 2 – Švyturys (10 km, iš kurių tik 4 km – žvyrkeliai; ši trasa eina kairiuoju Atmatos krantu pro nusausintus Rusnės žuvininkystės tvenkinius)

Uostadvario švyturį pasiekus vienu iš nuro- dytų kelių, sugrįžti į Rusnę bus įdomiau kitu keliu. Tokiu būdu susidaro žiedinis 21 km ilgio maršrutas, kurio 11 km – žvyrkeliai. Atvykę į Pakalnę, nepatingėkite numinti dviračiais papildomai 1 km asfaltuotu keliu iki Nemuno deltos regioninio parko infor- macinio centro, įkurto buvusioje sovietinės valdžios viloje, kur galima daugiau sužinoti Vandens kėlimo stotis – polderių muziejus. apie Rusnės salos gamtą ir žmones. Čia Senojo žvejų kaimo sodyba. 86

Rusnė [žem. nr. 19, 20] kose. Karčema čia veikė anksčiau negu pijiečių buvo lietuviai. Tad pamaldos ryte Telefono kodas: 8~441 Šilokarčemoje – nuo XV a. vid. Bažnyčios vykdavo vokiečių, po pietų – lietuvių kalba. Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) bokšto vėjarodė žymi 1419 m. Aplinkui Senieji vietiniai gyventojai save vadino lietu- informacijos centras, Pakalnės g. 40A, nebuvo dirbamos žemės, tačiau gyven- vininkais ir prūsais. tel.: 61 685, 58 154, www.nemunodelta. tojų čia nuolat daugėjo. Daugelis jų dirbo Šiuo metu Rusnė – tai vienintelis Lietuvos lt. Vietinių žmonių pasakojimai byloja, kad lentpjūvėse, malūnuose, alaus darykloje, miestelis, esantis saloje. Rusnės centras šio centro pastatas buvo statomas kaip degtinės varykloje, gamino krovinines valtis įdomus savo XIX a. pab.–XX a. pr. staty- sovietinės valdžios vila LKP CK pirmojo arba žvejojo. Dar XIX a. Rusnė dydžiu lenkė tais mediniais gyvenamaisiais ir ūkiniais sekretoriaus A. Sniečkaus nurodymu, Šilokarčemą ir buvo didžiausia apskrities pastatais, kurie puošti tik šiam kraštui nes jis medžiodamas neva toje vietoje gyvenvietė. Dėl Prūsijos valstybės vykdytos būdingais pjaustiniais. Rusnė taip pat yra buvo nušovęs stirnaitę. Statant šią vilą kolonizacijos, XIX a. vos pusė Rusnės para- pasienio miestelis, nes kitoje Skirvytės Pakalnė buvo atitverta nuo pagrindinės vagos ir tapo senvage. Salos etnokultūros ir informacijos centras, K. Donelaičio g. 2, tel. 50 010, el. paštas [email protected], d. l. I–V 8.00–12.00 val., 13.00–17.00 val. Laivas „Medeinė“ (10 vietų), Pakalnės uostas, mob. 8~670 88 140.

Manoma, jog Rusnės pavadinimas atsi- rado nuo žodžio „rusnoti“ – lėtai tekėti. Taip buvo pavadinta Nemuno dešinioji atšaka, vėliau sala ir gyvenvietė. Rusnė – viena iš seniausių pamario žvejų gyvenviečių. Žinių apie ją randama Kryžiuočių ordino kroni- Etnografinė sodyba. Liaudies menas. 88 pusėje – Rusijos Federacijos Kaliningrado sužinoti, kaip nuo seno kovota su vandens (98) Rusnės etnografinė sodyba- sritis. Dabar Rusnės sala užima 45 kv. km, pertekliumi. muziejus, įkurta ir globojama Kazimiero bet dėl Nemuno sąnašų ji kasmet auga. Ta Banio, Skirvytės g. 8, Rusnė, tel. 58 169. lyguma yra tik 1 m pakilusi virš jūros lygio Lankytinos vietos Rusnės saloje: Muziejaus eksponatai supažindina su ir todėl pavasarį gyvenvietei iškyla pavojai. Telefono kodas: 8~441 XIX–XX a. pr. vietos gyventojų buitimi, Beje, čia yra žemumų, įgrimzdusių 1,3 m (97) Rusnės bažnyčia, kuri veikė nuo žvejybos įrankiais. Po stogu čia saugomas žemiau jūros lygio! Per Atmatą nutiestas tiltas 1419 m. Dabartinė rekonstruota evange- autentiškiausias eksponatas – dūminės su aukštu pylimu ne visada gelbsti vietos likų liuteronų bažnyčia pastatyta 1809 m. pirkios kaminas – rūkykla. gyventojus. Rusniškius nuo potvynių saugo Šiandien prie šiaurinės bažnyčios sienos (99) Pakalnės pažintinis takas (3,5 km pylimai. Saloje įrengta polderių sistema su galima apžiūrėti Rusnės salos patriarchu ilgio) įrengtas tarp dviejų upių – Pakalnės 20 vandens kėlimo stočių. vadinamo E. Ankerio (1848–1935) ir jo ir Rusnaitės. Jis prasideda ir baigiasi prie senelio antkapinius paminklus. Bažnyčios Nemuno deltos regioninio parko lanky- Uostadvaris [žem. nr. 20] šventoriuje buvo palaidotas Mažosios tojų centro. Kairiajame Atmatos krante įsikūrusiame Lietuvos tautosakos rinkėjas, spaudos (100) Uostadvario vandens kėlimo stotis Uostadvaryje dar XVIII a. buvo dvaras. darbuotojas, kalbininkas K. Jurkšaitis ir polderių muziejus (dėl lankymo kreiptis Įdomu, jog 1939 m. dvaras buvo padova- (1825–1915). Jo parengtas pamokslų į šalia esančios sodybos gyventojus arba notas Klaipėdos nacionalsocialistų vadui rinkinys „Aš bei mano namai norim tel.: (8~441) 58 359, 52 290. Tai pirmoji E. Neumannui. Tačiau šiandien iš dvaro likę Viešpačiui šlužyti“ iki šiol laikoma puoš- vandens kėlimo stotis Klaipėdos krašte, tik prisiminimai. Čia rasite XIX a. pab. statytą niausia Mažosios Lietuvos knyga. pastatyta 1907 m. ir per 53 veikimo Uostadvario švyturį (100). Jame įrengta Didvyrių giraitė ir paminklas Pirmajame metus aptarnavusi didžiąją dalį salos apžvalgos aikštelė, iš kurios malonu pasi- pasauliniame kare žuvusiems Rusnės (20 kv. km). Netoliese, ant Atmatos upės dairyti po neaprėpiamas vandens platybes. parapijiečiams (pastatytas 1919 m. seno- kranto, stovi 1876 m. pastatytas švyturys, Čia pat galėsite apžiūrėti vandens kėlimo siose Rusnės kapinėse greta bažnyčios, kuris dabar nebeveikia, bet tarnauja kaip stoties kompleksą, pastatytą 1907 m. ant kurios sienos buvo įtaisyta marmu- apžvalgos aikštelė. Šiame technikos paminkle įrengtas Šilutės rinė plokštė, kurioje iškaltos 186 žuvu- polderių muziejus (100), kuriame galėsite siųjų pavardės).

89 PATARIMAI DVIRATININKAMS Mažesni ratai (26 colių) su storomis padan- Dviračio paruošimas ir eismo saugumas gomis patogesni keliaujant laukų ir miškų Jeigu neišmanote, kaip remontuoti dviratį, Parengta remiantis patyrusių dviratininkų keliukais, vieškeliais, ypač smėlėtais patikėkite tai patyrusiems meistrams. patarimais. Daugiau informacijos rasite pajūrio takais ir net suplūktu paplūdimio Šiuolaikiniai dviračiai yra sudėtingi mecha- internete www.dviratis.lt arba turistams smėliu. Kuo patogesnė sėdynė – plati, su nizmai, kurių remontas reikalauja specialių skirtoje literatūroje. spyruoklėmis ir grioveliu per vidurį. Vairas žinių, įgūdžių ir prietaisų. Dviratis visada su plačiomis, švelniomis rankenėlėmis. privalo būti techniškai tvarkingas ir švarus, Tinkamiausias metas keliauti dviračiais po Vasaros Lietuvoje lietingos, todėl purva- sutepti visi mazgai, grandinė. Lietuvą – nuo gegužės iki rugsėjo (priklau- sargiai apsaugos nuo taškymo ant nugaros Dviratininkams galioja visos Kelių eismo somai nuo orų, vyraujančių sezono metu). ir veido. Atšvaitai – baltos spalvos prie- taisyklės, jie yra visateisiai eismo daly- kyje ir raudonos spalvos gale bei oran- viai. Dalis trasos eina esamais automo- Kokį dviratį pasirinkti kelionei? žinės spalvos ratuose – yra privalomi pagal bilių keliais, todėl laikykitės saugaus eismo Kelionei paruoštas dviratis turi būti tvar- Kelių eismo taisykles. Važiuojant tamsiuoju taisyklių ir reikalavimų, nevažiuokite dvira- kingas, kad juo važiuoti būtų patogu ir paros metu priekinis šviestuvas ir raudonai čiais neblaivūs, tamsiuoju paros metu nepa- malonu. Nuolat gendantis dviratis gadins šviečiantis galinis žibintas būtini jūsų pačių mirškite šviesų. kelionės planus ir nuotaiką. Rinkdamiesi saugumui. Tvarkingos priekinių ir galinių Suaugusysis gali vežti dviračiu daugiausia dviratį atkreipkite dėmesį į svarbiausias stabdžių sistemos, gerai veikiantys pavarų iki dviejų vaikų, ne vyresnių kaip 6 metai. dalis: stiprus, jūsų ūgį atitinkantis rėmas, jungikliai. Gertuvės laikiklis – labai patogu Dviratyje su prikabinta priekaba vaikams turi tvirti, dvigubomis sienelėmis ratlankiai. ir praktiška ilgose kelionėse. būti du savarankiški stabdžiai. Vaikai nuo 6 Priekinė ir galinė bagažinės – svorio metų dviračiu gali važiuoti savarankiškai, bet paskirstymas tausoja dviratį. Specialūs Apsauga važiuojant keliais rekomenduojama naudoti neperšlampami krepšiai – jie tvirtinami Dviračiui apsaugoti nuo ilgapirščių įsigy- tandeminę priekabą. prie bagažinių ir ant vairo. Geros, nesuskel- kite geras spynas. Nepagailėkite joms pinigų, dėjusios ir nesuplyšusios padangos, patar- jeigu branginate savo turtą. VISUR rakin- Smulkus remontas kelionėje tina – atsparios dūriams. Didesni ratai kite dviratį dviem spynomis. Viena – storas Ilgesnei kelionei būtinai pasiimkite įrankių (28 colių) tinkamesni kelionėms asfaltu. trosas, kita – „U“ formos, ištiso metalo. komplektą, priemones kamerų skylėms

90 klijuoti, grandinės tepalo, skudurų, pompą, medžiaginius maišelius, kad lengvai pasiek- virvė skalbiniams džiauti, kelionei skirta atsarginę kamerą, varžtų, veržlių, vielos, tumėte, ir jie liktų sausi, švarūs. literatūra, žemėlapiai, dienoraščiai atski- virvučių. Kartais kelionėje atsilaisvina arba rame segtuve). pasimeta įvairūs tvirtinamieji varžtai ir Rekomenduojamų daiktų sąrašas: 3. Ant bagažinės: miegmaišis (gerai apsau- veržlės. Smulkius gedimus pašalinsite patys, 1. Priekiniai krepšiai: lietpaltis, asmeninės gotas nuo lietaus), palapinė ir kilimėlis. o esant rimtesniam gedimui, pagalbos ieško- higienos reikmenys, dviračio remonto Jie dedami į specialų neperšlampamą kite kelyje arba bandykite išsikviesti dviračių komplektas, žibintas, puodai, indai (lėkštė, krepšį arba timpomis tvirtinami virš galinių meistrą. puodelis, šauktas, šakutė) ir viryklė maistui krepšių. ruošti, sausai supakuoti degtukai ir sausas 4. Krepšyje ant vairo siūlome laikyti vertingiau- Ką pasiimti į kelionę? spiritas laužui kurti, indų plovimo prie- sius daiktus, šį krepšį visada pasiimkite su Ruošdamiesi ilgesnei kelionei dviračiu, monės, muilas skalbti. Galima pasiimti ir savimi, net trumpam palikę dviratį kelionės imkite tik būtiniausius daiktus, kuriuos sulankstomą sodininko kastuvėlį lauža- metu arba nakvynės vietoje. Šiame krep- pajėgsite pavežti. Daiktai turi būti kuo leng- vietei paruošti bei kirvuką malkoms. šyje gali būti tualetinis popierius, vaistinėlė, vesni, tvarkingai supakuoti. Drabužius ir 2. Galiniai krepšiai: maistas, arbatos/kavos skystis nuo uodų, fotoaparatas, užrašų avalynę rinkitės pagal sezoną, žygio trukmę ir termosas, plastikiniai buteliai su vandeniu, knygutė, tai dienai skirti žemėlapiai, rašymo maršrutą. Tolesni patarimai padės keliautojui staltiesėlė. Jeigu maistą kelionėje gamin- priemonės, prožektorius, siūlai, adatos, būti nepriklausomam nuo kitų, kad, kelyje site patys, patartina turėti duonos, cukraus, akiniai, kiti asmeniniai daiktai. atsiskyręs nuo grupės, jis galėtų bet kokiomis kavos/arbatos, druskos, prieskonių, sūrio, sąlygomis susikurti laužą, pasigaminti valgį, sausainių, kruopų, riebalų, rūkytos dešros Dviratininko apranga šiltai išsimiegoti ir kt. Rekomenduojamas ant arba lašinių, medaus, saldainių. Atskirai Šiltuoju metų laiku dviratininkas vilkti dviračio vežamo bagažo svoris – 20–25 kg. susidėkite „greitus užkandžius“. Maistą trumpą aprangą (šortus, marškinėlius). Kraudamiesi daiktus, svorį paskirstykite geriausia laikyti viename krepšyje. Kitame Tinkamiausia avalynė – „kvėpuojantys“ spor- tolygiai (kairė, dešinė, priekis, galas). Geriau krepšyje gali būti drabužiai (šilta striukė ar tiniai bateliai arba sandalai storesniu padu. daugiau pustuščių krepšių, negu mažiau, bet liemenė, megztinis, kepurė, ilgos kelnės, Būtinas galvos apdangalas nuo žalingo visiškai prikimštų. Daiktus patogiausia dėti apatinių baltinių komplektas, kojinės, saulės poveikio, geriausia – kepurė su atskirai (pagal paskirtį) į polietileninius arba miegui skirti drabužiai, sportiniai bateliai, snapeliu, kuri dengtų ir ausis. Taip pat akiniai

91 nuo saulės, kritulių ir vabzdžių. Įsigykite Pinigai Sveikata specialius dviratininko akinius. Turėkite Daugelyje vietų galima atsiskaityti kreditinėmis Važiuojant dviračiu dirba visi kūno laikrodį, lenktinį peiliuką, piniginę, asmens kortelėmis („Visa“, „Master“ ir kt.). Dažniausiai raumenys – stiprėja širdies ir kraujagyslių dokumentą, nosinaičių. Šiems daiktams korteles priima viešbučiai, didieji prekybos sistemos veikla, kvėpavimas, gerėja medžiagų tinkamiausios yra kelioninės dėtuvės prie centrai ir degalinės. Beveik visose kaimo turizmo apykaita. Reguliariai važinėjant dviračiu, diržo arba ant kaklo. Visada turėkite atskirus sodybose, kaimo parduotuvėse ir pakelės ugdoma ištvermė, mažėja nervinė įtampa. drabužius kelionei (labiau prakaituojama) ir baruose atsiskaityti galima tik grynaisiais. Važiuojant sėdėsena turi būti patogi. Nugarą, persirengti vakare, miegui. Dviratininkams sprandą ir rankas laikykite kuo tiesiau. patariama važiuoti su apsauginiais šalmais, Maitinimasis kelionėje Sėdynės aukštis turi būti toks, kad ištiestos kurie padeda išvengti sunkių galvos traumų Keliaujant dviračiu patariama vartoti kojos kulnu siektumėte paminą apatinėje stiprių griuvimų atvejais. lengvai virškinamus kaloringus produktus, padėtyje. Kas valandą, o pavargę ir dažniau, kuriuose gausu angliavandenių, baltymų, sustokite trumpam pailsėti, pasimankštinkite. Vaistinėlė vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tiks milti- Dienos viduryje padarykite ilgesnę pertrauką. Jeigu turite sveikatos sutrikimų ir nuolat niai, bulviniai, mėsos, daržovių patiekalai iš vartojate vaistus, nepamirškite jų ir kelio- tradicinės lietuviškos virtuvės. Niekada neva- Važiavimo tempas ir atstumai nėje. Dėl būtiniausių priemonių ir jų naudo- žiuokite iškart sočiai pavalgę, palaukite bent Vidutinio pajėgumo dviratininkas važiuoja jimo pasitarkite su šeimos gydytoju arba 30–40 minučių, geriausia valandą. Žygio 10–12 km/h greičiu, iki 5–7 valandų per vaistininku. Vaistinėlę laikykite steriliai. Joje metu patartina valgyti džiovintus vaisius, dieną. Labiau patyrę, fiziškai stipresni dvira- turi būti tvarsčiai, baktericidiniai pleistrai, riešutus, daigintus grūdus, razinas. Vartokite tininkai važiuoja 15–25 km/h greičiu. Kai dezinfekuojamasis skystis, jodo tirpalas, tik šviežią maistą. Mėsos gaminius (dešras, grupėje yra vaikų, jų fizinė ištvermė lemia vaistai nuo virškinimo sutrikimų, galvos kumpius, lašinius) naudokite tik šaltai visos grupės nuvažiuojamą atstumą. Vienai skausmo, tepalai skaudantiems raume- rūkytus, supakuokite, kad nepelytų. Greitai dienai siūlytume pasirinkti nuo 25 iki 50 nims ir raiščiams, nuo vabzdžių įkandimo, gendančių produktų galėsite nusipirkti žygio kilometrų atstumą, atsižvelgiant į norimas nedidelėms žaizdelėms ar įsipjovimams. metu, nesistenkite visko pasiimti iš namų. Kai aplankyti vietas, oro sąlygas, nenumatytas Saugokite sveikatą žygio metu, kad vaisti- prakaituojama, reikia gerti daugiau skysčių. aplinkybes. Važiavimo tempą ir atstumą nėlės neprireiktų. Geriausia pirkti mineralinį vandenį, sultis. derinkite pagal savo savijautą.

92 PASLAUGŲ RODYKLĖ pasirinkimas yra labai didelis, todėl čia pateikiamos HKvBr „Morena“ (3*), Audros g. 8A, Melnragė, tik arčiausiai prie trasos esančios maitinimo įstaigos, tel. 35 13 14, www.morenahotel.lt (apgyvendinimas, maitinimas, turistinė prie kurių patogu privažiuoti dviračiais ir saugiai juos informacija, internetas, medicinos pagalba) HRs „Navalis“ (4*), H. Manto g. 23, tel. 40 42 00, statyti. www.navalis.lt Apgyvendinimo įstaigos, kurios labiausiai pritaikytos dviratininkų poreikiams, yra pažymėtos dviratuko žen- HRs „Nesė“ (3*), Sportininkų g. 46, tel. 41 00 77, Turistinių paslaugų pavadinimų sutrumpinimai, kurie klu „�“. Tai nakvynės vietos, iš dalies atitinkančios www.nese.lt naudojami prieš kiekvieną paslaugos objektą: H – šiuos minimalius kriterijus: HKvBr � „Parkas“ (3*), Liepojos g. 3, tel. 38 52 83, viešbutis, Hs – jaunimo nakvynės namai, Gh – svečių • galimybė apsistoti vienai nakčiai; www.hotelparkas.com namai, Pn – poilsio namai, Pk – privatūs kambariai, • saugus dviračių statymas; HRs „Promenada“ (3*), Šaulių g. 4, tel. 40 30 20, C – kempingas, K – kaimo turizmo sodyba (K-XX, kur • drabužių džiovykla; www.promenada.lt XX – kaimo turizmo sodybos numeris kataloge „Atostogos Lietuvos kaime“ www.atostogoskaime.lt), • įrankiai paprastam dviračių remontui. HRs „Radisson SAS“ (4*), Šaulių g. 28, Mt – motelis, Rs – restoranas, Br – baras, Kv – kavinė, tel. 49 08 00, www.Radisson.com/klaipedalt TIC – turizmo informacijos centras, @ – interneto HRs „Vecekrug“ (4*), Jūros g. 23, tel. 30 10 02, kavinė, Md – medicinos pagalba (greitoji pagalba, ligo- KLAIPĖDA www.vecekrug.lt ninė, vaistinė). Telefono kodas: 8~46 Hs Klaipėdos keliautojų namai, Butkų Juzės g. 7–4, Jeigu vienoje vietoje teikiamos kelios paslaugos, TIC@ Turgaus g. 7, tel. 41 21 86, www.klaipedainfo.lt tel. 21 18 79, www.lithuanianhostels.org galima kelių raidžių kombinacija, pvz., viešbutis su TIC@ Minijos g. 119, tel. 38 08 03, www.baltpark.com Gh „Avada“, Utenos g. 26, tel. 35 04 04 restoranu – HRs, poilsio namai su kavine – PnKv. HBr „Aribė“ (3*), Bangų g. 17A, tel. 49 09 40, Vietovės šiame sąraše išdėstytos ne pagal abėcėlę, www.aribe.lt Gh „Litinterp“, Puodžių g. 17, tel.: 41 06 44, bet pagal šių vietovių aprašymo kelionių vadovo tekste HRs@ � „Baltpark“ (3*), Minijos g. 119, mob.: 8~656 18 817, www.litinterp.com eiliškumą: tel. 38 08 03, www.baltpark.com Gh „Preliudija“, Kepėjų g. 7, tel. 31 00 77, 1. Klaipėda; HRs „Europa Royal“ (4*), Žvejų g. 21 / Teatro a. 1, www.preliudija.com 2. Kuršių nerija (Klaipėda–Nida); tel. 40 44 44, www.hoteleuropa.lt 3. Klaipėda–Palanga; Rs „Čili kaimas“, H. Manto g. 11, tel. 31 09 53, HRs@ „Klaipėda“ (4*), Naujojo sodo g. 1, www.cili.lt 4. Klaipėda–Rusnė. tel. 40 43 72, www.klaipedahotel.lt Rs „Trys mylimos“ (karčema), Taikos pr. 23, Ruošiant paslaugų rodyklę nebuvo tikslo pateikti visus HRs „Lūgnė“ (3*), Galinio pylimo g. 16, tel. 41 14 79 esamus paslaugų teikėjus, bet tuo pačiu šis paslaugų tel. 41 18 84, www.lugne.com sąrašas neturėtų būti traktuojamas kaip rekomenda- HRs „Magnisima“ (3*), J. Janonio g. 11, RsBr „Kurpiai“ (džiazo klubas), Kurpių g. 1, cinis. Pavyzdžiui, Klaipėdoje restoranų, kavinių ir barų tel. 310901, www.magnisima.lt tel. 41 05 55, www.jazz.lt

93 RsBr „Memelis“ (alaus darykla), Žvejų g. 4, Pn „Pilkopė“, Kalno g. 14, tel. 53 290 TIC Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų tel. 40 30 40, www.memelis.lt Pn „Smilga“, Kalno g. 18, mob. 8~686 31 698, centras, Naglių g. 8, tel. 51 256, www.nerija.lt www.neringahotels.lt CKv Nidos kempingas (3*), Taikos g. 45A, tel. 52 045, SMILTYNĖ (KLAIPĖDA) Pn „Užmaris“, Žaliasis kelias g. 8, mob. 8~682 41 150, www.kempingas.lt Telefono kodas: 8~46 mob. 8~698 54 046 HRs „Auksinės kopos“, G. D. Kuverto g. 17, TIC Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų Br „Žvejonė“, L. Rėzos g. 30, tel. 53 280 tel.: 52 387, 52 212, www.auksineskopos.com centras, Smiltynės g. 11, tel. 40 22 56, Rs „Sorrento“, L. Rėzos g. 1A, tel. 53 100, HBrKv � „Jelita“ (3*), G. D. Kuverto g. 7F, 7D, www.nerija.lt mob. 8~656 11 457 tel.: 51 150, mob. 8~614 04 451, www.jelita.lt HKv � „Palva“ (3*), Smiltynės g. 19, tel. 39 11 55, Md Greitoji pagalba, tel.: 53 282, 03, 112 HBr „Jūratė“ (2*), Pamario g. 3, tel.: 52 300, 52 618 www.palva.lt HRs � „Nerija“ (3*), G. D. Kuverto g. 13, MtKvBr Klaipėdos jachtklubas, Smiltynės g. 25, tel. 52 777, www.neringahotels.lt tel. 391107, http://jachtklubas.w3.lt PERVALKA (NERINGA) Telefono kodas: 8~469 HRsBr � „Nidos smiltė“ (3*), Skruzdynės g. 2, Kv „Nerija“, Smiltynės g. 15, tel. 39 11 21 PkKv „Karalienė Luizė“ (vila), Pervalkos g. 29E, tel.: 52 221, 52 219, www.smilte.lt HRs „Nidus“ (3*), G. D. Kuverto g. 15, tel. 52 001, JUODKRANTĖ (NERINGA) tel. 55 191, mob. 8~613 76 054, Telefono kodas: 8~469 www.vila-luize.lt www.nidus.lt TIC L. Rėzos g. 54, tel. 53 490, www.visitneringa.com PnKv „Žvejo sodyba“, Pervalkos g. 4, tel. 55 205, HRs „Parnidžio kopa“ (3*), Taikos g. 26A, HRsBr � „Ąžuolynas“ (4*), L. Rėzos g. 54, mob. 8~612 21695 tel. 52 631, www.parnidziokopa.lt tel.: 53 310, 53 318 PnBr „Baltija“, Pervalkos g. 12, tel. 55 250, Pn „Kastytis“, Pamario g. 47, tel. 52 042, HBr „Eglių slėnis“ (3*), Ievos kalno g. 28, 8~698 23 690 mob. 8~698 50 993 tel.: 53 170, 53 364, www.egliuslenis.lt PnRs „Linėja“ (3*), Taikos g. 18, tel. 52 390 H „Kuršių kiemas“, Miško g. 11, tel. 53 004, PREILA (NERINGA) PnKv „Litorina“ (4*), Smiltynės pl. 19, tel.: 52 528, mob. 8~682 17 095, www.neringatravel.lt Telefono kodas: 8~469 52 527, www.litorina-dubingiai.lt HRsBr „Vila flora“, Kalno g.7A, tel.: 53 024, 53 421 Pn „Gelmė“, Preilos g. 9, tel. 55 109 PnKv „Medikas“, G. D. Kuverto g. 14, tel. 52 985 GhBr „Kurėnas“ (3*), L. Rėzos g.10, tel. 53 101, Pn „Vėtra“ (2*), Preilos g. 67, tel. 55 129 PnKv „Nidos skalva“ (3*), Purvynės g. 19, mob. 8~698 20 549 Kv „Lyra“, Preilos g. 15–1, tel. 55 105 tel. 52501, 52346, www.skalva-nida.lt GhKv „Vilavita“ (4*), L. Rėzos g. 25, tel.: 53 009, Pn „Poilsis nidoje“, Naglių g. 11, tel. 51 174, 8~687 30212, www.vilavita.lt NIDA (NERINGA) mob. 8~686 31 698, www.neringahotels.lt PkGh www.kopos.lt (Neringos miesto butų, kotedžų Telefono kodas: 8~469 PnKv „Vilnelė“, G. D. Kuverto g. 9, tel.: 52 854 ir svečių namų duomenų bazė ir rezervacijos TIC@ „Agila“, Taikos g. 4, tel. 52 345, Gh „Nidos pušynas“ (3*), Purvynės g. 3, sistema) www.visitneringa.com tel. 52 221, 51 131, www.smilte.lt

94 Gh „Palvė“ (3*), Taikos g. 13, tel. 52 702, Gh „Aglaura“, tel. 46 30 33, www.aglaura.lt HRs „Palanga“ (5*), Birutės al. 60, tel. 41 414, mob. 8~616 81 600, www.lucanica.lt K-285 Eidinas A. (1*), mob.: 8~676 11226 www.palangahotel.lt GhBr „Urbo kalnas“ (2*), Taikos g. 32, tel. 52 428, Pn-364 „Karklynė“ (3*), mob.: 8~683 91 681, HRs � „Palangos tauras“ (3*), Vytauto g. 116, tel.: www.urbokalnas.lt 8~671 06 239, www.karklyne.lt 49 111, www.feliksas.lt PkGh www.kopos.lt (Neringos miesto butų, kotedžų K-315 „Pajūrio kiemas“ (4*), mob. 8~618 78 676 HRs „Palangos vėtra“ (4*), S. Daukanto g. 35, ir svečių namų duomenų bazė ir rezervacijos Kv „Žvejo sodyba“ (karčema), tel. 48 62 05, tel.: 53 579, 53 032, www.vetra.lt sistema) mob. 8~698 09 125 HRs „Pušų paunksnėje“ (4*), S. Dariaus ir Rs „Ešerinė“, Naglių g. 2, tel. 52 757 S. Girėno g. 25, tel. 49 080, Rs „Prūsų rūmai“, Naglių g. 29A, tel. 52 578 ŠAIPIŲ KAIMAS (KLAIPĖDOS RAJ.) www.pusupaunksneje.lt RsGh „Seklyčia“, Lotmiškio g. 1, tel.: 50 000, K „PerAlėja“, mob. 8~618 62 232 HKv „Ražė“ (3*), Vytauto g. 74, www.robala.w3.lt tel.: (8~460) 48 265, 48 462 Kv „Kuršis“, Naglių g. 29, tel. 52804 PALANGA HKv „Šachmatinė“ (3*), J. Basanavičiaus g. 45, Kv „Laumė“, Pamario g. 24, tel. 52 335 Telefono kodas: 8~460 tel.: 51 655, 48 431, www.sachmatine.lt Kv „Pašiūrė“, Naglių g. 20, tel. 52 843 TIC Kretingos g. 1, tel. 48 811, www.palangatic.lt HKv „Tulpė“ (3*), S. Dariaus ir S. Girėno g. 11, Kv „Senasis uostas“, Naglių g. 18, tel. 52663, HRs � „Alanga“ (3*), S. Nėries g. 14, tel. 49 215, tel.: 52 342, 51 175 mob.: 8~699 38980 www.alanga.lt HRs „Vanagupė“ (5*), Vanagupės g. 31, Br „Agila“, Taikos g. 4, mob.: 8~610 11805 HRs „Alka“ (4*), S. Daukanto g. 21, tel. 41 433, tel. 41 199, www.vanagupe.lt Md Taikos g. 11, tel.: 51 203, 52 138, 03, 112 www.alka.lt HRs „Vandenis“ (3*), Birutės al. 47, tel. 52 987, HRs „Auska“ (5*), Vytauto g. 11, tel.: 49 083, www.vandenis.lt GIRULIAI (KLAIPĖDA) 49 084, www.baltijahotel.lt HRsBr „Vyturys“ (2*), S. Dariaus ir S. Girėno g. 20, HKvBr „Pajūris“ (2*), Šlaito g. 18A, Giruliai, HKv „Austėja“ (3*), Smilčių g. 31, tel.: 56 101, tel. 49 147, www.baltijahotel.lt tel. (8~46) 49 01 54, www.pajurishotel.lt 54 350, www.vetra.lt/austeja.html H “Tenisas” (2*), Gėlių a. 1, tel. 52828 HRs „Du broliai“ (3*), Kretingos g. 36, tel. 48 108 HKv „Žalias namas“ (3*), Vytauto g. 97, KARKLĖS KAIMAS (KLAIPĖDOS RAJ.) HRs „Gamanta“ (3*), Plytų g. 7, tel.: 48 885, tel. 51 231, www.zaliasnamas.lt Telefono kodas: 8~46 www.gamanta.lt HRs „Žilvinas“ (3*), Kęstučio g. 26, tel.: 49 136, C Karklės SOS stovykla, tel. 46 30 41, HKvBr � „Kerpė“ (3*), Vytauto 76, tel. 52 379, mob. 49 146, www.baltijahotel.lt mob. 8~684 25 985, www.karkle.lt 8~601 04 766 HRs „Žydroji liepsna“ (3*), Gintaro g. 36, CKv-328 � “Žiogelis” (1*), tel. 46 30 80, HRs „Linas“ (3*), Vytauto g. 155, tel.: 56 204, tel.: 52 441, www.zydrojiliepsna.lt mob. 8~686 62 915, www.ziogelis.lt www.palangoslinas.com Hs „Baltija“, Ganyklų g. 30, tel.: 49 184, 48 331, HRs „Karklės kopos“, tel. 46 31 01, 8~687 49 456 HKv „Liukrena“ (3*), Vytauto 93a, tel. 52 521 www.baltijahotel.lt

95 Gh „Alita“ (3*), Kretingos g. 54, tel. 48 199, Rs „Voveraitė vardu Salvadoras“, Meilės al. 24, MONCIŠKĖS (PALANGA) www.feliksas.lt tel.: 53 422, 53 852 Telefono kodas: 8~460 Gh „Astoma“, J. Simpsono g. 9, Kv „Cactus“ (boulingas), Vytauto g. 98, tel. 53 288 K-86 „Baltų burlaivis“ (3*), Ošupio takas 14A, mob. 8~615 49 843, www.astoma.lt Kv “Fortas” (pramogų centras), S. Neries 39, tel. 45 722, mob. 8~685 45 235, Gh “Comfort Inn” (4*), Smilčių g. 40, tel. 48 109, tel. 51555 www.baltuburlaivis.lt mob. 8~681 36 216 Kv „Kupeta“, S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, tel. 40 014 Pk „Sodyba ant jūros kranto“, Ošupio takas 5, GhRs „Du broliai“ (4*), Vytauto g. 160, tel. 40 040, Kv “Ramybė“ (muzikos klubas), Vytauto 54, tel. 45 817 www.dubroliai.lt tel. 54124 Kv “Vandenis” (muzikos klubas), Birutės al. 47, ŠVENTOJI (PALANGA) GhRs „Mama Rosa“ (4*), Jūratės g. 28A, Telefono kodas: 8~460 tel. 48 581, www.mamarosa.lt tel. 52987 Md Klaipėdos pl. 76, tel.: 51 151, 03, 112 K-90 „Nendrinė patogė“, Survila V. (4*), Miško Gh „Pajūrio svečių namai“, Birutės al. 56, takas 24, tel. 45 748, mob. 8~686 20 098 tel. 51 071, www.sveciunamai.lt @ „Game star“, Kretingos g. 12, Sodų g. 14, tel. 48 316 Pn „Auksinės kopos“ (2*), Jūros 30, tel.: 45 365, Gh „Po kaštonu“ (3*), Maironio g. 34, tel. 49 484, www.akopos.lt mob. 8~698 89 277, www.Po.Kastonu.lt VYDMANTAI (KRETINGOS RAJ.) Pn „Energetikas“, Kuršių takas 1, tel.: 45 531, GhBr „Ramybė“ (3*, vila), Vytauto g. 54, tel. 54 124, HKv Virkštininkų dvaro užeiga, Liepų g. 6, www.energetikas.lt www.vilaramybe.lt tel. (8~445) 72 133, mob. 8~600 23 235, C „Pas Juoni“, Ošupio takas 1A, GhKvBr „Rivastar“ (4*), J. Simpsono g. 13, www.virkstininkudvaras.lt mob. 8~680 84 332 tel. 52 238, www.rivastar.lt Kv „Akmuo ant akmens“, Kopų g. 5B, tel. 45 471 Gh „Simris“ (3*), Žvejų g. 29, tel. 54064 KONTININKAI (PALANGA) Telefono kodas: 8~460 Rs „Paršelio rojus“, Kopų g. 5, tel. 45 307 PnKvBr „Palangos žuvėdra“, Meilės al. 11, HKv „Medūza“ (3*), Kontininkų g. 9A, tel.: 56 450, Rs „Titanikas“, Kopų g. 7, tel. 45 900 tel. 53 253, mob. 8~655 40 083, 56 412, www.pkmeduza.lt www.palangos-zuvedra.lt ŠERNŲ KAIMAS (KLAIPĖDOS RAJ.) Kv „Prie jūros“, Kontininkų g. 10, Pn “Pušynas” (3*), Žvejų g.1, tel. 41 374, mob. 8~698 19 901 C Gyniotas Petras, tel. (8~46) 47 65 15 www.palangapusynas.lt Pk „Svetingas šeimininkas“ (apgyvendinimo pri- UŽKANAVĖ (PALANGA) DITUVOS KAIMAS (KLAIPĖDOS RAJ.) vačiajame sektoriuje duomenų bazė ir rezerva- Telefono kodas: 8~460 Telefono kodas: 8~46 cijos sistema), Vytauto g. 21, tel. 48 723, Pn „Du gandrai“, Užkanavės g. 9, K-84 „Pakrantė“, Budreckai V. ir S. (4*), www.svetingas.lt mob. 8~610 74 503, www.dugandrai.com tel. 47 82 25, mob. 8~698 49 912, Rs „Molinis ąsotis“, J. Basanavičiaus g. 8, Pn „Kungis inn“, Užkanavės g. 32, tel. 56 310, www.kompasas.lt/pakrante/ tel. 40 208 www.kungis.com KvBr „Dercekliai“, Dituvos sodai, tel. 47 76 86

96 PRIEKULĖ (KLAIPĖDOS RAJ.) K Rimkuvienė L., mob. 8~615 91 356, K-150 Drobniai D. ir A. (2*), Lakštingalų g. 2, Telefono kodas: 8~46 www.mingeskaimas.lt tel. 58 189, mob. 8~687 74 687, K-254 Šarnauskas L. (3*), Parko g. 5B, tel. 45 48 11, 8~611 29 594 mob. 8~686 84 833 ŠILUTĖ K-152 Gečai G. ir D. (2*), Lakštingalų g. 1, KvBr „Mingė“ (karčema), Klaipėdos g. 9, Telefono kodas: 8~441 tel. 58 174, mob. 8~682 67 827 tel. 45 42 38, mob. 8~650 17 780 TIC Lietuvininkų g. 4 (H. Šojaus dvaras), K Laukevičius K., tel. 58 348, tel. 62 207, www.silute.lt/tic mob. 8~699 34 193 SVENCELĖS KAIMAS (KLAIPĖDOS RAJ.) TIC Lietuvininkų g. 10/2, tel. 77 795, K „Pakalnės vingis“, mob. 8~686 81 919, K Vaičekauskas V., mob. 8~698 41 190 www.siluteinfo.lt www.pakalnesvingis.lt KINTAI (ŠILUTĖS RAJ.) H „Nemunas“, Lietuvininkų g. 70, tel.: 52 345, K-318 Pužienė E. (2*), Pylimo g. 4, tel. 58 230 Telefono kodas: 8~441 62 480, www.hotelnemunas.lt K-154 Šalkauskienė L. (2*), Lakštingalų g. 3, HKv „Kintai“/„Pelikanas“, tel.: 69 510, 47 339, Hs Lietuvininkų g. 72, tel.: 51 804, 51 806 tel. 58 328, mob. 8~614 45 933 47 479, www.kintai.lt Gh Šilutės turizmo draugija, tel. 56 433, K „Upeivis“, Knapkis S., Skirvytės g. 9, K Povilaičiai J. ir V., mob. 8~616 51 706 mob. 8~614 11 804 tel. 58 142, mob. 8~612 31 881 C „Minija“, tel. 47 375, mob. 8~673 44 426 K „Plauškinė“ (prie Krokų Lankos), K-330 „Vorusnėlė“, Vasiliauskai (2*), C „Vėtrungė“, tel.: 47 123, 47 128, mob.: 8~698 39 932, 8~682 77 969 Skirvytėlės g. 17, tel. 50 062, mob. 8~686 36 861 Kv „Gilija“ , Vytauto g. 17, tel. 52 572 mob.: 8~686 23 920, 8~615 52 763 Kv „Magnolija“, Lietuvininkų g. 29, tel. 76 030 ŠTURMŲ KAIMAS (ŠILUTĖS RAJ.) Md Rusnės g. 1, tel.: 03, 112 PAKALNĖS KAIMAS (ŠILUTĖS RAJ.) HRs „Šturmų švyturys“, mob. 8~650 29 420 Telefono kodas: 8~441 TIC Nemuno deltos regioninio parko lankytojų cen- VENTĖS KAIMAS (ŠILUTĖS RAJ.) MACIKŲ KAIMAS (ŠILUTĖS RAJ.) Telefono kodas: 8~441 tras, Pakalnės g. 40A, Rusnė, tel.: 61 685, HKC@ � „Ventainė“, tel. (8~441) 68 525, 58 154, www.nemunodelta.lt mob. 8~686 70 490, www.ventaine.lt K-151 Petravičienė E. (3*), tel. 56 433, mob. 8~614 11 804 K-389 „Pakalnė“ (2*), Skirkevičienė Ž., Pakalnės g. 48, mob. 8~612 80 584 MINIJOS (MINGĖS) KAIMAS (ŠILUTĖS RAJ.) K-158 „Jotovila“ (3*), Vėtrinienė V., tel. 56 551, K-411 Plikšnys R. (2*), Pakalnės km., tel. 68 190, K Bulavinas J., mob. 8~685 33 211 mob. 8~685 71 920 mob. 686 30 530 K-362 „Ėvė“ (2*), mob. 8~616 50 640, www.eve.lietuvoje.net RUSNĖ (ŠILUTĖS RAJ.) KKv Petrošius S., tel. (8~441) 69 526, Telefono kodas: 8~441 mob.: 8~686 66 600, 8~616 96 866 C „Poilsis Rusnėje“, mob. 8~652 72 821

97 VIETOVIŲ RODYKLĖ Sutrumpinimų skliaustuose reikšmės: Kr - Klaipėdos rajonas, K – Klaipėdos mies- Prie kiekvienos vietovės pateikti puslapių numeriai, kur jos aprašytos ar pažymėtos tas, Krr – Kretingos rajonas, Šr – Šilutės rajonas, P – Palangos miestas, N – Neringos žemėlapyje, o taip pat paslaugų rodyklėje pateikti duomenys apie tose vietovėse miestas. esančias turistines paslaugas (apgyvendinimo, maitinimo, interneto, medicinos).

A P Alksnynė (N) 24 Kliošiai (Kr) 66 Pajūrio reg. parkas (Kr, P) 44 Šyšgiriai (Šr) 83 Kontininkai (P) 54, 96 Pakalnė (Šr) 87, 97 Šyškrantė (Šr) 86 B Kopgalis (K) 22 Palanga 49, 95 Šturmai (Šr) 76, 97 Bložiai (Šr) 79 Kukuliškiai (Kr) 44 Pervalka (N) 30, 94 Šventoji (P) 56, 96 Būtingė (P) 58 Kuodžiai (Kr) 66 Pjaulai (Kr) 70 Kuršių nerijos nac. parkas (K, N) 20 Povilai (Šr) 78 T D Preila (N) 32, 94 Traubiai (Kr) 66 Dercekliai (Kr) 66 L Priekulė (Kr) 68, 97 Dituva (Kr) 66, 97 Lėbartai (Kr) 66 U Dreverna (Kr) 70 R Uostadvaris (Šr) 89 M Rimkai (K) 64 Užkanavės (P) 55, 96 G Macikai (Šr) 82, 97 Ruguliai (Šr) 79 Giruliai (Kr) 42, 95 Manciškė (P) 55, 96 Rusnė (Šr) 88, 97 V Melnragė (K) 43 Vanagupė (P) 55 J Minija / Mingė (Šr) 80, 97 S Ventė (Šr) 76, 97 Juodkrantė (N) 26, 93 Muižė (Šr) 76 Smiltynė (K) 22, 93 Vydmantai (Krr) 51, 96 Stankiškiai (Šr) 80 Vorusnė (Šr) 87 K N Svencelė (Kr) 72, 97 Kalgraužiai (Krr) 57 Nemirseta (P) 48 Ž Karklė (Kr) 45, 95 Nemuno deltos reg. parkas (Šr) 76 Š Žalgiriai (Šr) 84 Ketvergiai (Kr) 66 Neringa 24 Šaipiai (Kr) 48, 95 Kintai (Šr) 74, 97 Nibriai (Kr) 66 Šernai (Kr) 66, 96 Klaipėda 10, 41, 93 Nida (N) 34, 94 Šilutė 81, 97

98 UDK

Pajūrio dviračių trasa Žemėlapių sudarymas: Kelionių dviračiais vadovas Vš.Į. „Du ratai“ Pirmas leidimas, 2005 © Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Dizainas ir maketavimas: A.Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius UAB „Lukrecijos reklama“, 2005 El. paštas [email protected] Topografinė informacija LTDBK500000-V www.tourism.lt, www.travel.lt www.bicycle.lt/pajuriotrasa/ Leidykla: S.Jokužio leidykla-spaustuvė Sudarytojas: Saulius Ružinskas Tiražas: 45 000 (po 15 000 lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis) Teksto autoriai: Saulius Ružinskas ISBN .... Ingrida Veliūtė (Vakarų Lietuvos regionas ir Klaipėda) Šis leidinys išleistas ES PHARE 2002 programos lėšomis, įgyvendinant Nuotraukų autoriai: projektą „Vakarų Lietuvos dviračių trasos rinkodara ir vadovo Saulius Ružinskas, Erlandas Paplauskis, Audrius Drungilas dviratininkams leidyba“. Pajūrio dviračių trasa Nemuno dviračių žiedas Suvalkijos dviračių žiedas Europinė dviračių trasa „EuroVelo“