VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Justina Markuckytė

PILIEČIŲ ŽURNALISTIKOS RAIŠKA NAUJŲJŲ MEDIJŲ AMŽIUJE

Magistro baigiamasis darbas

Žurnalistikos ir medijų analizės studijų programa, valstybinis kodas 621P50002

Žurnalistikos studijų kryptis

Vadovė Prof. dr. Kristina Juraitė ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Prof. dr. Šarūnas Liekis ______(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2016 TURINYS

SANTRAUKA……………………………………………………………………………………….3 SUMMARY………………………………………………………………………………………….4 ĮVADAS…..…………………………………………………………………………….……………6 1. PILIEČIŲ ŽURNALISTIKOS KONCEPCIJA………………………………………………….9 1.1. Piliečių žurnalistikos raidos istorija………………………………………..……..……10 1.2. Piliečių žurnalistikos principai ir jų kritika………………………………….…………14 1.3. Piliečių žurnalistikos formos……………………………………………….…………..17 1.4. Piliečių žurnalistikos transformacijų tyrimai..…………………………………………24 2. NAUJŲJŲ MEDIJŲ ĮTAKA PILIEČIŲ ŽURNALISTIKAI…………..…………….………..…28 2.1. Interaktyvių medijų vaidmuo piliečių žurnalistikos transformacijose…………………29 2.2. Alternatyvi žurnalistika.……………………………………………………….. ………36 3. PILIEČIŲ ŽURNALISTIKOS ATVEJŲ TYRIMAS.……………………………….…………..39 3.1. Tyrimo metodologija……………………………………………………..………….…39 3.2 Piliečių žurnalistikos portalo sirvis.lt atvejo analizė……………………………………40 3.3 Naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skilties atvejo analizė…………..……………..……43 3.4 Elektroninio žurnalo doxa.lt atvejo analizė…………………………..…………………46 3.5 Tyrimo apibendrinimas…………………………………………………………………49 IŠVADOS…………………………………………………………………………………………..53 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS…………………………...…………………………..55 PRIEDŲ SĄRAŠAS………………………………………………………………………………..60 PRIEDAI…………………………………………………………………………………..………..61

2 SANTRAUKA

Piliečių žurnalistika skaitmenizacijos ir naujųjų medijų amžiuje išgyvena savo populiaru- mo piką. Veikiama sparčios technologijų pažangos, piliečių žurnalistika sparčiai žengia į priekį ir tobulėja. Šiandien tokio tipo žiniasklaidos manifestacijas viešojoje erdvėje matome kone kasdien - tiek populiariuose piliečių tinklaraščiuose, tiek interneto komentaruose ar skunduose, tiek socialini- uose tinkluose ar tradicinių naujienų portalų piliečių žiniasklaidos skiltyse. Regis, piliečių žurnalistu šiandien gali tapti kiekvienas, turintis ką pasakyti ir noro tai daryti. Interaktyviosios medijos įgalina interneto vartotojus lengvai įsitraukti į viešąją komunikaciją, netgi papildyti profesionalių žurnalistų kuriamą naujienų turinį. Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjama mokslinė problema - kaip naujųjų medijų aplinkoje įgyvendinami piliečių žurnalistikos projektai? Darbo objektas - piliečių žurnalistikos formos naujųjų medijų aplinkoje. Darbo tikslas - aptarti piliečių žurnalistikos raišką naujųjų medijų amžiuje. Kokybiniam tyrimui atlikti naudoti tyrimo metodai buvo mokslinės literatūros šaltinių analizė, interneto svetainių turinio analizė, individualūs struktūruoti interviu su skirtingas piliečių žiniasklaidos formas reprezentuojančių svetainių atstovais ir lyginamoji gautų rezultatų analizė. Darbe nagrinėti trys skirtingi piliečių žurnalistikos atvejai: bendruomenę pagal gyvenamąją vietą vienijantis naujienų portalas sirvis.lt, tradicinio naujienų portalo delfi.lt piliečių žurnalistikos skiltis ir elektroninis žurnalas doxa.lt, vienijantis akademinę bendruomenę. Palyginus respondentų atsakymus bei nuomones, paaiškėjo, jog piliečiai imasi kurti alternatyvias žiniasklaidos formas jeigu jų netenkina esama žiniasklaidos situacija ir patys nedvejodami dalyvauja naujienų sklaidos procese, o skaitmenizacija, naujosios medijos ir viešosios erdvės prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su išaugusiu piliečių žiniasklaidos reiškinio populiarumu. Dėl naujųjų medijų suteikiamų galimybių kiekvienam norinčiam piliečiui tapti žurnalistu šiandien yra paprasta kaip niekada. Stipriausia mėgėjų žiniasklaidos puse respondentai laiko nepriklausomybę, o silpnosiomis - objektyvumo ir profesinių įgūdžių stoką. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog piliečių žurnalistika yra sudėtingas ir daug raiškos būdų api- mantis reiškinys, kuriam galima priskirti ne tik piliečių redaguojamus naujienų portalus, bet ir in- terneto komentarus, tinklaraščius ir idėjų sklaidą socialiniuose tinkluose. Kadangi šis fenomenas daugiausia reiškiasi interneto tinkle, piliečių žiniasklaidos raida neatsiejama nuo skaitmenizacijos proceso ir technologijų pažangos.

3 Markuckytė, J. (2016) Expression Forms of Citizen Journalism in the Age of New Media. Master thesis in Journalism and Media Analysis studies. Study Programme 621P50002. Su- pervisor Prof. dr. Kristina Juraitė. Kaunas: Faculty of Political Science and Diplomacy, Vytautas Magnus University, 85 p.

SUMMARY

Citizen journalism is experiencing a peak of its popularity in the age of digitization and new media. Influenced by rapid technological advances, citizen journalism is rapidly moving for- ward and progressing. Today we can this type of media manifestations almost every day in the pub- lic space - in popular citizen blogs, Internet comments or complaints as well as social networks or citizen media columns of traditional news portals. It seems that today anyone with something to say and a desire to do so can become a citizen journalist. Interactive media allows Internet users to easi- ly engage in public communication, even to add-up to news content created by professional journal- ists. This master thesis examines the scientific problem how citizen journalism projects are car- ried out in the new media environment. The object of this thesis is the forms of citizen journalism in the new media environment. The aim of this thesis is to discuss expression form of citizen journalism in the age of new media. To carry out the qualitative research, the following methods were used: scientific literature analysis, web content analysis, individual structured interviews with representatives of different cit- izen media sites and comparative analysis of the results. Three different cases of citizen media are examined in this paper: community news portal sirvis.lt, citizen journalism section of traditional news portal delfi.lt and electronic magazine doxa.lt uniting academic community. After comparing informants’ responses and opinions, it turned out that citizens take it to their own hand to develop alternative forms of media if they are not satisfied with the current situation with the media. They do not hesitate to participate in news dissemination process themselves while digitization, new media and public space availability are directly related to the high popularity of phenomenon of citizen media. The new media grants opportunities to every citizen to become a journalist. Today it is as easy as ever. The respondents consider indepen- dence the best quality of citizen journalism but think that lack of objectivity and professional skills is its downfall.

4 The investigation revealed that citizen journalism is a complex phenomenon that includes a lot of ways of expression which can be attributed not only to the news portals edited by citizens, but also Internet comments, blogs and sharing ideas on social networks. Since this phenomenon mani- fests itself mainly on the Web, citizen media evolution is inseparable from the digitization process and technology.

5 ĮVADAS

Temos aktualumas. Šio baigiamojo magistro darbo tema - piliečių žurnalistikos raiška naujųjų medijų amžiuje. Galima teigti, jog piliečių žurnalistika dabar išgyvena aukso amžių. Nors tokia žurnalistikos rūšis pradėjo gyvuoti kartu su spaudos istorijos pradžia, į akademinį diskursą ji įėjo palyginti neseniai - vos devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Technologijų pažangos padedama piliečių žurnalistika sparčiai tobulėja, šiandien nė vienas save gerbiantis naujienų porta- las neapsieina be piliečių žurnalistikos skilties, o socialiniuose tinkluose savo įžvalgas aktualiais nūdienos klausimais skelbti gali kiekvienas jaučiantis, jog turi ką pasakyti. Interaktyviosios medijos įgalina interneto vartotojus be kliūčių įsitraukti į viešąją komunikaciją, papildyti profesionalų pateiktą naujienų turinį. Regis, naujųjų medijų amžiuje riba tarp profesionalo ir piliečio žurnalisto labai plona, visi panorėję gali būti žurnalistais, tačiau piliečiams prieinama galimybė laisvai reikšti savo mintis viešojoje erdvėje dar negarantuoja skaitytojams objektyviai ir etiškai pateikto žurnalis- tinio turinio, o svarbiausia - tikros, teisingos informacijos ir neiškraipytų faktų. Būtent dėl to piliečių žurnalistikos tema ir aktuali komunikacijos tyrimų kontekste. Darbe kalbama apie naujųjų medijų daromą įtaką piliečių žurnalistikai ir atsakomybę prieš skaitytojus, ateinančią kartu su gal- imybe kiekvienam norinčiam reikšti savo mintis viešai. Darbo naujumas. Piliečių žiniasklaidos tema yra rašę Lietuvos ir užsienio autoriai, taip pat apginti keli magistro darbai didžiuosiuose šalies universitetuose, tačiau piliečių žurnalistikos raiška naujųjų medijų aplinkoje nagrinėta mažai, mat tai - nuolat kintantis ir evoliucionuojantis procesas. Rašant šį darbą remtasi Lietuvos komunikacijos tyrinėtojų Auksės Balčytienės, Rasos Baločkaitės, Laimos Nevinskaitės, Žyginto Pečiulio straipsniais ir įžvalgomis. Išskiriant piliečių žiniasklaidos formas, pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo J. D. Lasicos straipsnis „What is Par- ticipatory Journalism?” ir Steve’o Outingo publikacija „The 11 Layers of Citizen Journalism”. Taip pat remtasi Jurgeno Habermaso knyga „The Structural Transformation of the Public Sphere” kalbant apie mokslininko apibrėžtą viešosios erdvės ir jos pokyčių teoriją, o rašant antrąjį skyrių apie naujųjų medijų įtaką piliečių žurnalistikai naudingos informacijos suteikė Dano Gillmoro kny- ga „We the Media: Grassroots Journalism by the People, For the People”. Dar vienas autorius, na- grinėjęs piliečių ir alternatyvią žiniasklaidą ir cituotas šiame darbe - Johnas Downingas. Apie piliečių žiniasklaidą buvo rašyti ir keli magistro darbai, tačiau jų nėra daug ir daugiausia juose na- grinėtos piliečių žurnalistikos raiškos formos, o ne jų saveika su skaitmenizacijos procesu ir naujo-

6 siomis medijomis. Kaip pavyzdžius galima paminėti 2009-ais metais Vytauto Didžiojo universitete apgintą Agnės Taurinskaitės magistro darbą „Socialinė žiniasklaida Lietuvoje: prielaidos ir galimy- bės”, tais pačiais metais Vilniaus universitete Aušros Karklytės apgintą bakalauro darbą „Piliečių žurnalistika Lietuvoje: interneto dienoraščių analizė”, metais vėliau Vytauto Didžiojo universitete Almantės Grigaitės apgintą magistro darbą „Piliečių žurnalistikos raiškos formos Lietuvoje”. Minėti darbai buvo pristatyti jau prieš kelerius metus, o piliečių žurnalistika - itin greitai besivystantis ir kintantis fenomenas. Šio darbo naujumą lemia tai, jog jame nagrinėjamos ne tik piliečių žurnalis- tikos formos, bet ir jų raiška naujųjų medijų aplinkoje, siekiama nusatyti skaitmenizacijos daromą įtaką piliečių žiniasklaidai. Mokslinė problema. Kaip naujųjų medijų aplinkoje įgyvendinami piliečių žurnalistikos projektai? Darbo objektas. Piliečių žurnalistikos formos naujųjų medijų aplinkoje. Darbo tikslas. Aptarti piliečių žurnalistikos raišką naujųjų medijų amžiuje. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti piliečių žurnalistikos koncepciją, aptarti jos istorinę raidą. 2. Išskirti pagrindinius piliečių žurnalistikos principus ir aptarti jiems skiriamą kri- tiką. 3. Apžvelgti piliečių žurnalistikos formas ir jų funkcijas. 4. Nustatyti, kokią įtaką piliečių žurnalistikai daro naujosios medijos. 5. Išanalizuoti pasirinktus skirtingo pobūdžio piliečių žurnalistikos atvejus Lietuvoje ir juos palyginti. 6. Remiantis tyrimo duomenimis, įvertinti piliečių žurnalistikos Lietuvoje stipriąsias ir silpnąsias puses, iššūkius ir galimybes. Tyrimo klausimai: 1. Kas skatina tokių alternatyvių žiniasklaidos formų, kaip piliečių žurnalistika, at- siradimą? 2. Kaip naujosios medijos keičia piliečių žurnalistikos sampratą? Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros šaltinių analizė. 2. Interneto svetainių turinio analizė. 3. Individualūs struktūruoti interviu. 4. Lyginamoji analizė.

7 Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų dėstymo skyrių. Pirmi du skyriai yra teorinė apžvalga, trečiame aprašomas vykdytas tyrimas. Pirmame darbo skyriuje „Piliečių žurnalistikos koncepcija” pristatomi piliečių žurnalistikos esminiai principai, jos atsiradimas ir istorija. Taip pat aptariama tokio tipo žiniasklaidai skiriama kritika. Paminima, kuo minėta žurnalistika skiriasi nuo tradicinės, aptariama ir piliečių žurnalistikos raida Lietuvoje bei jos formos. Pirmąjį skyrių sudaro keturi poskyriai. Antrame skyriuje „Naujųjų medijų įtaka piliečių žurnalistikai” apžvelgiamas nau- jųjų medijų poveikis piliečių žurnalistikos raidai, piliečių įsitraukimas į viešąją komunikaciją nau- dojantis interaktyviųjų medijų kanalais. Antras skyrius suskirstytas į du poskyrius. Trečioji darbo dalis - tyrimas, kuriame analizuojami trys piliečių žurnalistikos atvejai Lietuvoje - interneto portalas sirvis.lt, naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skiltis ir elektroninis žurnalas doxa.lt. Šis skyrius suskirstytas į penkis poskyrius. Pirmajame aptariama tyrimo metodologija, trys kiti yra atvejų anal- izės, o paskutiniajame remiantis atliktu tyrimu nagrinėti atvejai palyginami, apžvelgiamos piliečių žurnalistikos stipriosios ir silpnosios pusės, iššūkiai ir galimybės. Darbas užbaigiamas apibendri- nančiomis išvadomis.

8 1. PILIEČIŲ ŽURNALISTIKOS KONCEPCIJA

Piliečių žurnalistika (angl. citizen journalism arba public journalism) - reiškinys, kai vi- suomenės nariai, žurnalistinio išsilavinimo neturintys piliečiai įsitraukia į naujienų ir informacijos rinkimą, apdorojimą, analizę ir sklaidą (Bowman, Willis, 2003). Kitaip tariant, tai yra žurnalistikos judėjimas, susikūręs esant alternatyvių žiniasklaidos formų ir objektyvios, piliečių piliečiams per- duodamos informacijos poreikiui. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbiausias piliečių žurnalistų įrankis informacijos sklaidai yra interneto tinklas, didžioji dalis tokio tipo žiniasklaidos manifestacijų vyks- ta būtent ten. Piliečių žurnalistika neretai painiojama su pilietine ž urnalistika, todėl vertėtų prieš pradedant gilintis į piliečių žiniasklaidos fenomeną išskirti šių dviejų žurnalistikos rūšių skirtumus. Piliečių žurnalistika (angl. citizen journalism), kaip jau buvo minėta, yra neprofesionalus žini- asklaidos judėjimas, neatsiejamas nuo naujųjų technologijų, kurios suteikia žmonėms, neturintiems oficialiai pripažįstamo žurnalistinio išsilavinimo, dalintis informacija viešojoje erdvėje, tuo tarpu pilietinės žiniasklaidos (angl. civic journalism) atstovai jau yra profesionalūs žurnalistai, siekiantys paversti žiniasklaidą demokratinio proceso dalimi ir savo kuriamu naujienų turiniu stiprinantys pili- etinę visuomenę (Glasser, 1999). Nors šios dvi sąvokos skamba labai panašiai ir kartais yra painio- jamos, tarp piliečių ir pilietinės žurnalistikos panašumų labai mažai. Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjama piliečių žurnalistikos tema. Piliečių žurnalistika dar kartais pavadinama dalyvaujamąja žurnalistika (angl. participatory journalism) arba mėgėjiška interneto žurnalistika. Žurnalistas ir medijų kritikas Jay’us Rosenas tokio tipo žurnalistus apibūdina kaip „žmones, prieš tai buvusius auditorijos dalimi, pasitelkusius turimus žinių sklaidos įrankius, kad vienas kitam perduotų informaciją” (Rosen, 2008). Taigi, piliečių žurnalistika yra specifinė interneto vartotojų kuriamo turinio (angl. user generated content) forma, kurią kuria žmonės, neturintys žurnalistinio išsilavinimo, tačiau turintys ką pasakyti ir norin- tys savo įžvalgomis dalintis viešojoje erdvėje. Mėgėjų žurnalistikos poreikis dažniausiai juntamas nedidelėse bendruomenėse ar tam tikrose sferose, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nesulaukia tradicinės žiniasklaidos dėmesio. Paprastai didžiosioms šalies visuomenės informavimo priemonėms mažų miestelių ar bendrijų naujienos neįdomios, nebent įvykiai būtų ne regioninio, o respublikinio ar pasaulinio masto svarbos. Dėl šios priežasties piliečiai imasi patys rinkti informaci- ją ir užsiimti jų bendruomenėms aktualių naujienų sklaida.

9 Mėgėjų žurnalistikos reiškinys dažniausiai neatsiejamas nuo demokratinių visuomenių, kur vyrauja žiniasklaidos ir žodžio laisvė, o siekis išreikšti savo nuomonę ar ieškoti kokybiškų informa- cijos gavimo ir sklaidos būdų valdžios ne slopinamas, o sveikintinas. Anot medijų žinovo Terry Flew (2005), sėkmingam piliečių žurnalistikos fenomeno for- mavimuisi ir iškilimui esminę įtaką padarė šie trys faktoriai: visiems viešai prieinama naujienų lei- dyba, galimybė bendrai jas redaguoti ir taip pat platinti. Šiandien, 2016-aisiais, šie faktoriai niekur nedingo - naujųjų medijų ir internetu lengvai prieinamos ir platinamos informacijos amžiuje jie matomi ryškiai kaip niekad. Tai piliečių žurnalistams - ne tik stimulas veikti, bet ir iššūkis virtualios informacijos pertekliaus laikais skaitytojams pateikti kokybišką ir įdomų naujienų turinį.

1.1. Piliečių žurnalistikos raidos istorija

Nors į akademinį diskursą piliečių žurnalistikos reiškinys įėjo palyginti neseniai, vos dev- intajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tokios žiniasklaidos formos užuomazgų Lietuvoje buvo galima pastebėti jau XIX amžiuje, nors tuo metu žurnalisto profesija dar nė nebuvo susiformavusi (Marčėnas, 1980). Amerikos spaudos instituto interneto svetainėje žurnalistika apibūdinama kaip naujienų ir informacijos rinkimas, vertinimas, kūrimas ir pristatymas, taip pat žurnalistika vadinamas šių veiklų rezultatas (1 priedas). Remiantis tokiu apibrėžimu, piliečių žurnalistika galima vadinti jau XIX amžiuje veikusių Lietuvos intelektualų draugijų nuveiktus darbus. Šios, dėl caro valdžios persekiojimo veikę slaptai, draugijos vienijo šviesaus proto žmones, kuriuos siejo noras pasipriešinti tuometinei carinei valdžiai, skatinti tautinę savimonę ir neleisti li- etuvių kalbai ir kultūrai nugrimzti užmarštin. Kaip žinomiausias ir daugiausiai Lietuvos labui nu- veikusias tokias draugijas būtų galima įvardyti Šubravcų organizaciją, Lietuvių tautinį sąjūdį, Filo- matų draugiją. Šubravcų (nenaudėlių) draugijai priklausė nemaža dalis XIX amžiaus Vilniaus miesto kultūros veikėjų. Ši organizacija 1816-ais metais pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje satyrinį laikraštį „Gatvės žinios”, kuriame atvirai tyčiojosi iš visuomenės ydų, dvarininkų, bajorų luomo. Taip pat laikraštyje aštriai kritikuota dvasininkų veikla. Anot Lietuvos istoriko Rimanto Marčėno (1980), šis šubravcų leidžiamas laikraštis padarė didelę įtaką Filomatų draugijos pasaulėžiūros formavimuisi. 1822-asiais, carinės valdžios pareigūnams įžvelgus draugijos veikloje santvarkai nepalankų pobūdį, laikraščio leidyba buvo sustabdyta, su ja baigėsi ir šubravcų draugijos gyvavimas.

10 Kita - filomatų (mokslo mylėtojų) - draugija susikūrė 1817-ais metais. Šios organizacijos tikslas iš pradžių buvo savišvieta ir moralinis tobulėjimas, tačiau vėliau draugijos veikla įgijo poli- tinių atspalvių - filomatams tapo nesvetimos šalies ekonomikos ir kultūros tobulinimo idėjos, revoliucijos siekis, noras panaikinti baudžiavą. Draugija leido ir žurnalą, pavadinimu „Lietuvos jaunuolis” (Skuodis, 2003). Jame buvo rašoma apie švietimo ir technikos pažangą, šlovinami moralės principai, didelis dėmesys skirtas valstiečių asmens laisvės ir buities gerinimo klausimams. Lietuvių tautinis sąjūdis, vykęs XIX amžiuje-XX amžiaus pradžioje - lietuvių modernios tautos formavimosi ir politinio išsivadavimo judėjimas, kuriame dalyvavo nemažai intelektualų, savo veiklos pobūdžiu primenančių piliečių žurnalistus. Vienas tokių žmonių - vyskupas Motiejus Valančius, laikomas knygnešystės pradininku (Žemaitytė-Narkevičienė, 2011). XIX amžiaus Lietu- vos istorijos fenomeną knygnešystę - lietuviškų leidinių kontrabandą, inicijuotą kaip pasipriešinimą caro valdžiai ir vykdomą nelegaliai gabenant knygas į Lietuvos teritoriją esant lietuviškos spaudos draudimui, taip pat galima vadinti tam tikra piliečių žiniasklaidos forma. Sąjūdis priešinosi lietu- viškos spaudos draudimui, todėl nieko keisto, jog jo metu pradėti leisti nelegalūs lietuviški perio- diniai leidiniai. Pirmasis toks leidinys buvo žurnalas „Aušra”, kuriame rašyta apie Lietuvos istoriją, kalbą ir kultūrą. Vėliau „Aušros” idėjas pratęsė „Varpas”, skirtas intelektualams, kuriame jau buvo juntamas ryškus politinis prieskonis ir ryškiai pasisakoma prieš carinės santvarkos režimą. Šalia „Varpo” buvo leidžiamas ir „Ūkininkas”, kurio tikslinė auditorija buvo liaudis, valstiečiai. Pagrind- inė sąlyga sąjūdžiui tinkamai funkcionuoti buvo liaudies įsitraukimas į sąjūdžio veiklą, o žmonės nedvejodami tai darė, palaikė tautinio judėjimo idėjas, noriai skaitė inteligentų leidžiamus perio- dinius leidinius ir netgi jiems patys rašė - nustatyta, jog vien kuriant „Varpo” turinį bendradarbiavo apie 150 autorių (Gaidamavičius). Tokių spaudos leidybos iniciatyvų būta ir sovietmečiu. Siekiant kovoti su nutautinimu, išsaugoti tautos vertybes klestėjo slapta nelegali rezistencinė spauda, tarnaujanti kaip politinio protesto tikslo įrankis. Puikus tokios spaudos pavyzdys - partizaniniai laikraščiai, kuriuose buvo aprašomi vietos įvykiai, partizanų kovos, pagerbiami už tautos laisvę žuvę vyrai, skatinamas tauti- nis sąmoningumas minint valstybines ir religines šventes. Partizanai netgi publikavo savo sukurtus eilėraščius, rašė dienoraščius. Anot Lietuvos istoriko Arvydo Anušausko, „okupaciniams laikrašči- ams skleidžiant melą ir propagandą, partizanų spauda tapo vieninteliu informacijos šaltiniu. Tačiau ilgainiui jai teko imtis vykdyti ir kitas, svarbesnes funkcijas: ne tik informuoti visuomenę, bet ir priešintis nutautinančios, nudvasinančios sovietinės literatūros ir žiniasklaidos srautui”. Kitokio pobūdžio rezistencinės sovietinio laikotarpio spaudos pavyzdys - žurnalas „Lietu- vos Katalikų Bažnyčios kronika”. Tuomet nelegalaus leidinio redaktoriumi buvo kunigas Sigitas 11 Tamkevičius, o žurnalas leistas siekiant parodyti tikrąją tikinčiųjų situaciją Lietuvoje ir pasipriešinti propagandinei sovietų valdžios visuomenės informavimo sistemai. Žurnalas gyvavo nuo 1972-ų iki 1989-ų metų, per šį laikotarpį išleistas 81 leidinio numeris. Nuostabu tai, jog per 17 „Lietuvos Kata- likų Bažnyčios kronikos” gyvavimo metų saugumiečiai nesugebėjo aptikti žurnalo leidimo vietos, o publikuojama informacija buvo tokia tiksli, jog sovietų valdžiai niekaip nepavyko sukompromituoti leidėjų (Navickas, 2015). „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika” - puikus religinės tematikos lei- dinio ir ankstyvosios piliečių žiniasklaidos pavyzdys. Rengdami šį žurnalą, jo autoriai puikiai atliko žurnalistinį darbą - tikrino šaltinius, rinko faktus ir sistemino jau turimą informaciją. Apie leidinio kokybę byloja informacijos patikimumas - ji buvusi tokia tiksli, kad net sovietų propagandistams nepavyko sukompromituoti žurnalo kūrėjų. Minėtus pavyzdžius galima laikyti ankstyvosios piliečių žiniasklaidos Lietuvoje užuomaz- gomis, mat slaptųjų bendrijų veikla skatino pilietiškumą, o jų publikuojamiems periodiniams lei- diniams rašė žmonės, dažnai studentai, nepatenkinti esama santvarka ir norintys ją pakeisti. Tai buvo žmonės, mąstantys kitaip nei dauguma, laužantys nusistovėjusias taisykles ir jaučiantys alter- natyvių žiniasklaidos formų poreikį - šiomis savybėmis pasižymi ir šiandienos piliečių žurnalistai. Šiuolaikinės piliečių žurnalistikos pradžia yra laikomas XX amžiaus devintasis dešimt- metis, kai profesionalūs JAV žurnalistai pradėjo manyti, jog reportažai apie oficialius renginius ir reiškinius, kurių iš jų tikimasi, darosi pernelyg nuspėjami. Šie specialistai tapo pradininkais judėji- mo, kuriuo buvo siekiama padidinti piliečių pasitikėjimą žiniasklaida ir sumažinti išaugusį žmonių nusivylimą to meto politiniais ir pilietiniais reiškiniais. Tuomet pirmą kartą ir buvo apsvarstyta teorija, jog kiekvienas pilietis norėdamas gali imtis žurnalistinių veiksmų. Anot medijų profesoriaus Tanio Haaso, „piliečių žurnalistikos samprata paremta manymu, jog žurnalistika ir demokratija yra jei ne vienas nuo kito priklausomi, tai bent jau glaudžiai susiję reiškiniai” (Haas, 2007, p. 2). Kitaip tariant, piliečių žurnalistikos atsiradimas buvo natūralus žmonijos ir civilizuoto pasaulio santvarkos evoliucijos rezultatas. Būtent JAV ir šiandien laikomos piliečių žurnalistikos centru. Valstijų politinė kultūra ir skatinama bei sveikintina žodžio laisvė sudaro puikias sąlygas piliečių žurnalistikai gyvuoti ir vystytis. Tuo tarpu Lietuva dar yra palyginti jauna valstybė ir dėl istorinių aplinkybių bei ilgai okupacijų metais vyravusios spaudos cenzūros ir žodžio laisvės slopinimo piliečių žiniasklaida šalyje dar tik formuojasi ir žengia pirmuosius žingsnius. Ankstyvoji piliečių žurnalistika buvo orientuota į trumpalaikius projektus, kurie dažnai dėl mėgėjų žurnalistų patirties stokos susidūrus su pirmomis kliūtimis nugrimzdavo užmarštin. Sėk- mingas piliečių žiniasklaidos funkcionavimas neatsiejamas nuo galimybės laisvai ir nepriklausomai publikuoti informaciją ir ją skleisti. Šiandien tam puikiausiai pasitarnaujantis įrankis - internetas, o 12 mėgėjų žurnalistų judėjimo pradžioje, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, jis dar nebuvo visiems taip laisvai prieinamas kaip šiandien. Dėl šių priežasčių tradicinės žiniasklaidos formos vis dar dominavo, o piliečių žurnalistika buvo tik protarpiais apie save primenantis reiškinys. Galima teigti, jog piliečių žiniasklaida, kokią ją žinome šiandien, atsirado tik interneto ir išpopuliarėjusios galimybės informacija dalintis viešai dėka, mat situacija ėmė iš esmės keistis, kai internetas tapo laisvai prieinamas didžiajai daliai visuomenės. Piliečių žurnalistikos manifestacijos vis dažnėjo ir tapo neatsiejama visuomenei aktualių reiškinių bei įvykių dalimi. 1999-ieji laikomi piliečių žiniasklaidos “aukso amžiaus” pradžia - būtent tuo metu veikiami besivystančių interneto technologijų ėmė sparčiai populiarėti interneto dienoraščiai ir tinklaraščiai, skaitmeniniai pokalbių kambariai, forumai. Mobili kompiuterija taip pat ėmė žengti pirmuosius žingsnius. Šiandien, 2016-aisiais, piliečių žurnalistika, nors vis dar besiformuojanti, jau nelaikoma eksperimentu. Tai - nuolat kintantis ir tobulėjantis reiškinys, į žurnalistų mėgėjų gretas įtraukiantis vis daugiau piliečių. Nenuostabu, nes kiekvienam, turinčiam prieigą prie interneto tinklo tapti žini- asklaidos dalimi dar niekada nebuvo taip paprasta. Piliečių žurnalistika sparčiai evoliucionuoja ir to pasekmė - naujos šios žiniasklaidos rūšies ir alternatyvios žiniasklaidos formos. Pavyzdžiui, viena įdomesnių populiarių piliečių žurnalistikos formų - hiperlokalioji žurnalistika (angl. hyper-local journalism), kai didieji interneto portalai kviečia nedidelių miestelių gyventojus atsiųsti į redakciją istorijas, kurios vyksta jų gyvenvietėse ir atrodo piliečiams aktualios. Toks bendradarbiavimas naudingas abiems pusėms: liaudies atstovai gauna proga būti išklausyti ir pasidalinti juos domi- nančiomis aktualijomis, o portalui taip atsiranda galimybė rasti naujų įdomių temų straipsniams ir jas plėtoti, kai įprastai mažuose miesteliuose vykstantys, nors įdomūs ir aktualūs, įvykiai dažnai yra pražiūrimi tradicinių visuomenės informavimo priemonių. Anot žurnalisto Marko Glasero (2004), viena svarbiausių piliečių žurnalistikos išdavų - pilietiškumo ugdymas žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių jautėsi atskirti nuo savo bendruomenės politinių reikalų ir žiniasklaidos. Gal- imybė pasireikšti ir kurti informacinį turinį patiems šiems žmonėms suteikia didesnį pasitikėjimą žiniasklaida, skatina jaustis reikalingiems. Žurnalistikos profesorius Clyde’as Bentley (Glaser, 2004) teigia, jog piliečių žurnalistai dažnai yra nepelnytai nuvertinami: „Dauguma mūsų, žurnalistų, nesupranta, kokie protingi žmonės iš tikrųjų yra. Dažniausiai atsimename tuos, kurie nemoka rašyti. Apskritai žmonės ne tik kad sugeba rašyti, bet ir gali papasakoti įdomių istorijų. Daug žmonių dega troškimu rašyti, tiesiog jie neturi žurnalistinio išsilavinimo”.

13 1.2. Piliečių žurnalistikos principai ir jų kritika

Nors puikių piliečių žurnalistikos pavyzdžių ir norinčių rašyti netrūksta, mėgėjų žini- asklaidai tiek prieš dešimtmetį, tiek šiandien nestinga ir kritikos strėlių. Vienas labiausiai kritikuo- jamų piliečių žurnalistikos aspektų - objektyvumas arba jo trūkumas. Profesionaliems žurnalistams privaloma būti kuo objektyvesniems, nes tai - vienas pagrindinių reikalavimų ir sau keliamų as- meninių tikslų siekiant aukštos straipsnių kokybės ir pripažinimo profesinėje sferoje. Tuo tarpu mėgėjiškai rašantiems piliečiams toks reikalavimas nėra taikomas, o talpinti interneto tinkle jie gali kone bet ką, jei tai nenusižengia įstatymams. Ypač tai taikytina piliečių žurnalistikos atstovams, tur- intiems savo tinklaraščius, mat talpinant straipsnius įvairių naujienų portalų piliečių žiniasklaidos skiltyse, taikomi tam tikri apribojimai dėl publikacijų tematikos ar jose galimos rasti reklamos. Tin- klaraščiai ar nepriklausomi piliečių naujienų portalai kuriami, nes žmonės nori kalbėti apie jiems aktualias naujienas, kurios galbūt nėra įdomios plačiajai visuomenei, tačiau dėl tos pačios priežasties tokiems portalams gali stigti objektyvumo - kartais juose skelbiamos ne tik naujienos, bet pradedamos demonstruoti ir pažiūros, nuomonės bei įsitikinimai, ko neturėtų būti profesionalio- joje žurnalistikoje, mat skelbiant įvykio ar reiškinio vertinimą labai sunku, o kartais ir neįmanoma išlikti nešališkam. Nemažai profesionalių žurnalistų į mėgėjus žvelgia skeptiškai, manydami, jog tik specialų išsilavinimą turintys ar ilgai tradicinės žiniasklaidos sferoje dirbantys žmonės gali suprasti reporterių veiklos specifiką, darbo etiką ir niuansus. Anot žurnalistės Amel Guettatfi (2013), „nors piliečių žurnalistika į nešė į žiniasklaidos pasaulį naują visiškai nesuklastoto turinio bangą, lei- džiančią liaudies balsams būti išgirstiems, taip pat tapo akivaizdu, jog reikalingi nauji būdai patikrinti gaunamą informaciją, mat piliečių žurnalistai yra linkę įsitraukti į aprašomas problemas, jie gali netgi palaikyti vieną konflikto pusę”. Kritikos netrūksta ne tik piliečių žurnalistų objektyvumo stokai, bet ir jų publikuojamų straipsnių kokybei. Vienas stipriausių argumentų - vėlgi oficialaus žurnalistinio išsilavinimo sty- gius, tačiau ne ką mažiau svarbūs aspektai yra resursų ir finansavimo trūkumas arba nebuvimas. Neturint tinkamo žurnalistiniam darbui komunikacijos ar bent literatūros srities išsilavinimo, gali būti sudėtinga parašyti kokybišką, lengvai skaitomą ir auditorijąi nesunkiai suprantamą straipsnį, atrinkti vertus paminėti faktus, juos suskirstyti pagal svarbą. Nors yra nemažai žmonių, kurie geba valdyti žodžius ir juos tinkamai bei patraukliai suguldyti popieriun be didesnių pastangų, dideliai daliai piliečių reikia praktikuotis, kad savo straipsnių kokybe galėtų rungtis su profesionalais. Skep- tikų nuomone, mėgėjų darbo kokybę smukdo ir tai, jog jie dirba neatlygintinai, o kai kuriems rašy- mas tėra hobis, todėl jie esą turi mažiau motyvacijos tobulinti savo rašymo ir naujienų sklaidos 14 įgūdžius. Kokybiškam piliečių žiniasklaidos turiniui koją kiša ir tai, jog jiems dažnai trūksta profe- sionalios darbo įrangos ir naudingo pažįstamų respondentų ir specialistų rato, kurį turi profesionalūs žurnalistai. Retas mėgėjas nori ir gali investuoti į brangią filmavimo ir garso įrašymo įrangą, kurią specialistams dažniausiai suteikia juos įdarbinančios oficialios žiniasklaidos organizacijos. Nors šiandien išmaniaisiais telefonais galima padaryti ne ką prastesnes nuotraukas nei geros kokybės fo- toaparatais, vaizdo reportažus nufilmuoti ir sumontuoti jau nėra taip paprasta. Įprastomis nemokamomis montavimo programomis galima sukurpti paprastus, mėgėjiškus vaizdo reportažus, tačiau norint sumontuoti aukštesnio lygio galutinį produktą, kuriame būtų galima pritaikyti special- iuosius efektus, sumažinti vaizdo trikdžius ar tvarkyti garso takelius, jau reikės atsisiųsti profesiona- lias montažo programas, kurios nemažai kainuoja ir tik nedaugelis žurnalistikos aistruolių, neuždirbančių pinigų iš šio amato, ryžtasi išleisti programinei įrangai nemenkas sumas. Dėl šių priežasčių JAV internetinio žurnalo „The Digital Journalist” redaktorius Dirckas Halsteadas (2009) pasiūlė atsisakyti termino piliečių žurnalistas ir pakeisti jį kitu - pilietis žinių rinkėjas (angl. citizen news gatherer): „Profesionalai kasdien rašo apie gaisrus, potvynius, nusikaltimus, teisės aktus, Baltuosius Rūmus. Tokių įvykių vietose visada yra zona, į kurią žurnalistai gali patekti tik pateikę apsaugai ar policijai leidimą, jiems išduotą valdžios ar naujienų agentūros. Piliečių žurnalistas, mėgėjas, visada liks už saugomos linijos. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu kiekvienas norintis galėtų patekti į Baltųjų Rūmų prezidentinį renginį su savo mobiliojo telefono filmavimo kamera.” D. Halsteado (2009) pozicija suprantama, nes piliečių žurnalistai nuo piniginį atlygį už savo darbą gaunančių profesionalų išties skiriasi tuo, jog jiems nesuteikiamos oficialiai dirbančių žiniasklaidos atstovų privilegijos - jie nekviečiami į spaudos konferencijas, negauna prieigos prie duomenų bazių ir niekada negali būti tikri, jog pašnekovai sutiks bendradarbiauti rengiant straip- snius. Pavyzdžiui, valdžios institucijų atstovai privalo sutikti komentuoti visuomenei aktualius klausimus, tačiau jie gali atsisakyti tai daryti, jeigu oficialaus komentaro prašantis žmogus nėra žur- nalistas specialistas. Dar vienas aspektas, dėl kurio piliečių žurnalistika sulaukia kritikos, yra reguliacinio mechanizmo tokioje žiniasklaidoje nebuvimas. Šiandien Lietuvoje sklandžią profesionalių žurnal- istų veiklą užtikrina Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse numatytos taisyklės, o Lietuvos žurnalistų sąjungos nariais gali tapti tik asmenys, baigę komunikacijos krypties studijas oficialiai pripažįstamose šalies aukštosiose mokyklose ar dirbantys žurnalistais tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar pagal autorinę sutartį ne trumpiau kaip dvejus metus (Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatai, Nariai, jų teisės ir pareigos, 2006). Taip pat veikia Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos 15 komisija, kurioje patys žurnalistai vertina savo organizacijos narių etiką, rūpinasi profesionalių žur- nalistų profesinės etikos ugdymu ir nagrinėja skundus bei pareiškimus dėl Etikos kodekso pažei- dimų. Etikos kodekse rašoma, jog „žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios info- macijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių” (Lietu- vos visuomenės informavimo etikos kodeksas, Bendrosios nuostatos, 21 str., 2016). Tuo tarpu piliečiams žurnalistams Etikos kodekse profesionalams taikomi apribojimai negalioja. Kadangi li- audies balso atstovais gali tapti kas tik nori, piliečių publikacijų temų ir problemų amplitudė yra labai didelė ir skelbti galima kone bet ką, jei piliečių portaluose ar tinklaraščiuose talpinamas turinys nepažeidžia įstatymų ar straipsniuose minimų žmonių teisių. Kita vertus, nors piliečiams žurnalistams oficialiai negalioja profesionalams taikomos taisyklės, jie taip pat neturi ir specialis- tams suteikiamų teisių, pavyzdžiui, žurnalisto teisės į informacinio šaltinio slaptumą. Piliečiai gali neatskleisti anoniminiu norinčio likti informacijos šaltinio, tačiau teisėsaugos organams pareikalavus, jie privalės tą padaryti. Tuo tarpu profesionalai turi teisę išlaikyti šaltinio konfiden- cialumo paslaptį, nebent jos neatskleidus grėstų pavojus žmogaus gyvybei arba visuomenės intere- sams (Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, Informacijos laisvė ir jos apsauga, 8 str., 2006). Piliečių žurnalistikos nagrinėtojai remiasi ir vokiečių filosofo Jurgeno Habermaso veikalu „Struktūrinė viešosios sferos transformacija” (1989), kuris laikomas vienu svarbiausių publikuotų komunikacijos srities tyrimų. Jame mokslininkas apibrėžia viešąją sferą kaip socialinę erdvę, kurio- je formuojasi viešoji nuomonė ir privatūs asmenys kalbasi apie viešus klausimus (Habermas, 1989, psl. 2). Taip pat Habermasas (1989) savo veikale aprašo idealią buržuazinę viešąją sferą, susifor- mavusią XVIII amžiuje Vakarų Europos valstybėse, tačiau dėl žiniasklaidos komercializacijos mod- erniose valstybėse vėliau smarkiai pakitusią ir susiaurėjusią. Šiandien komunikacijos specialistai sutinka, jog moderni viešoji sfera dėl interneto tinklo prieinamumo yra pasiekiama kiekvienam nor- inčiam. Dėl šios priežasties piliečių žurnalistika XXI amžiuje yra tokia populiari. Anot naujųjų medijų tyrinėtojos Laimos Nevinskaitės, „vis didesnės auditorijos galimybės kurti interneto turinį keičia žurnalistikos sampratą. Tradicinės žurnalistikos dogmą „mes rašome, jūs skaitote” keičia paradigma „mes rašome, mes skaitome” (Nevinskaitė, 2009, psl. 122). Piliečių žur- nalistika, nors neretai tampa aršios kritikos objektu, atverė naujas galimybės žmonėms būti iš- girstiems ir jau tapo neatsiejama naujųjų medijų ir skaitmenizacijos proceso tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, dalimi.

16 1.3. Piliečių žurnalistikos formos

Siekiant geriau suvokti piliečių žurnalistikos koncepciją, derėtų aptarti šio reiškinio for- mas. Garsus žurnalistas J. D. Lasica 2003-aisiais išskyrė 6 piliečių žurnalistikos kategorijas teigdamas, jog „visi supranta, kas yra auditorijos dalyvavimas naujienų sklaidos procese, bet kada tai iš tiesų tampa žurnalistika?” (Lasica, 2003). Anot autoriaus, daugelis žmonių nelaiko žurnalistika atvejų, kai vietinės reikšmės naujienų portalai, kuriems rašo jų bendruomenės atstovai publikuoja naujienas apie miestelio įvykius, tačiau piliečiams prisidėjus prie didžiųjų žiniasklaidos portalų kuriamo visuomenės informavimo turinio, visuomenės požiūris neprofesionalių žurnalistų atžvilgiu jau darosi palankesnis. Bet ar tikrai piliečių žurnalistiką galima laikyti veiksminga žurnalistikos forma tik tada, kai neprofesionalai veikia padedami specialistų? J. D. Lasica (2003) pažymi, jog to- bulėjant skaitmeninėms technologijoms ir daugėjant aktyvių žmonių, siekiančių tiek gauti, tiek pub- likuoti kokybišką naujienų turinį, toks požiūris darosi atgyvenęs. Anot Lasicos (2003), piliečių žur- nalistika gali būti skirstoma į šias kategorijas: 1. Skaitytojų dalyvavimas kuriant naujienų turinį, publikuojamą tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse (angl. Audience participation at mainstreem news outlets). Šiuo atveju didžiuosiuose naujienų portaluose šalia profesionalų sukurto turinio publikuojamos nuotraukos, vaizdo reportažai ar reakcijos, atsiųstos skaitytojų. Tokiu būdu gautą informaciją publikuoja ir Li- etuvos naujienų portalai. Pavyzdžiui, profesionaliam žurnalistui rašant apie autoįvykį šiandien nebūtina vykti į įvykio vietą - nuotraukas ar filmuotą medžiagą į naujienų portalus piliečiai atsi- unčia net neprašomi. Dėl fotografijų kokybės taip pat nereikia sukti galvos - išmaniuosiuose tele- fonuose įmontuoti fotoaparatai vaizdo raiška gali varžytis su garsiausių pasaulio vaizdo aparatūros gamintojų fotoaparatais. Oficialioje BBC interneto svetainėje netgi yra skiltis, skirta vien nuo- traukoms, gautoms iš viso pasaulio skaitytojų (2 priedas). 2. Nepriklausomi naujienų ar informaciniai interneto portalai (angl. Independent news and information Web sites). Prie šios kategorijos galima priskirti tiek asmeninius tinklaraščius, tiek nepriklausomas piliečių sukurtas ir redaguojamas naujienų interneto svetaines. Kalbama gali būti įvairiomis temomis: nuo politikos, benduomenės naujienų iki aplinkosaugos ar piliečius vienijančių pomėgių. Kiek tokiuose portaluose talpinama informacija patikima ir kokybiška, priklauso nuo pub- likuotojų rašymo įgūdžių - vienose svetainėse pateikiamas nuo profesionalų sukurto mažai tesiskiri- antis turinys, kitose viso labo komentuojami profesionalių žurnalistų parašyti straipsniai. Pavyzdžiui, teminis interneto portalas gizmondo.com (3 priedas) vienija technologijų entuziastus iš

17 viso pasaulio - čia naujienas apie technologijų pažangą ar vaizdo žaidimus gali publikuoti visi, užsiregistravę interneto svetainėje. 3. Visateisis piliečių dalyvavimas žiniasklaidos portalo veikloje (angl. Full-fledged partici- patory news sites). Nuo pirmosios J. D. Lasicos (2003) pristatytos piliečių žurnalistikos formos ši skiriasi tuo, jog piliečiai portale publikuoja kur kas daugiau medžiagos, dažnu atveju - net daugiau už profesionalus. Tiesa, turinys visgi redaguojamas profesionalių redaktorių, tačiau skaitytojams, reguliariai pateikiantiems kokybišką turinį, gali būti netgi mokamas piniginis atlygis, kai paprastai piliečių žurnalistika yra savanoriška, neatlygintina. Tokį žiniasklaidos modelį praktikuoja portalas indymedia.org (4 priedas), publikuojantis politikos naujienas su subjektyviu prieskoniu ir aiškiai išsakoma žurnalisto nuomone. 4. Bendradarbiavimo žiniasklaidos interneto svetainės (angl. Collaborative and contribu- tory media sites). Ši terminą sunku tinkamai išversti iš anglų kalbos į lietuvių taip, kad jis neprarastų savo reikšmės. Tai - interneto bendruomenių portalai, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip tarpinį variantą tarp tinklaraščių ir interneto forumų. Vartotojai čia talpina autorinius straip- snius, nuorodas į profesionalių žurnalistų publikuotas naujienas ir reiškia savo nuomonę apie jas, diskutuoja su kitais svetainės lankytojais. Šios piliečių žurnalistikos formos apibūdinimą atitinka interneto bendruomeninis tinklaraštis metafilter.com (5 priedas), kuriame vartotojai dalinasi jiems aktualiu turiniu, rastu tinkle. 5. Kitos „smulkiosios” žiniasklaidos formos (angl. Other kinds of “thin” media). Į šį sąrašą papuola su piliečių žurnalistika susiję, ją reklamuojantys ir populiarinantys interneto naujienlaiškiai ir kitas panašus skaitmeninis turinys. 6. Asmeninės naujienų transliavimo svetainės (angl. Personal broadcasting sites). Tai - tarsi aukštesnis piliečių žurnalistikos tinklaraščio lygis. Šiose svetainėse transliuojami vaizdo ir gar- so reportažai, vėliau jose archyvuojami reportažų įrašai. Pavyzdžiui, 2000-aisiais savamokslio žur- nalisto Haroldo Kionkos įsteigta interneto televizija Daytona Beach Live (6 priedas) kurį laiką transliavo naujienas iš JAV, Floridos valstijoje esančio Daytonos paplūdimio. Reportažų temos buvo įvairios - nuo miestelyje vykusios baikerių savaitės renginių iki kasdienių Floridos jaunimo gyven- imo detalių. Kaip laisvalaikio užsiėmimas prasidėjusi iniciatyva buvo sėkminga - vaizdo reportažus internete kasdien žiūrėjo apie 17 tūkstančių žiūrovų (Nielsen). Šių Lasicos (2003) išskirtų piliečių žurnalistikos formų nederėtų laikyti nedalomais ir vienu nuo kito nutolusiais reiškiniais. Tokioje interaktyvioje terpėje kaip internetas, jie gali persip- inti vienas su kitu, sudarydami naujas, daugialypes ir interaktyvias, piliečių žurnalistikos formas. Jau 2003-aisiais J. D. Lasica spėjo, jog piliečių dalyvavimas naujienų sklaidos procese taps kur kas 18 paprastesnis ir lengviau prieinamas. Šiandien, 2016-aisiais, akivaizdu, jog žurnalisto prognozės pa- sitvirtino - skaimenizacijos amžiuje technologijoms tobulėjant riba tarp piliečių žurnalistų ir spe- cialistų nenumaldomai nyksta, mat kiekvienas gali prisidėti prie naujienų sklaidos vienu išmaniojo telefono mygtuko spustelėjimu. Kitas garsus žurnalistas ir medijų analitikas Steve’as Outingas (2005), dažnai pavadinamas medijų futuristu išskyrė 11 piliečių žurnalistikos veiklos platformų, kurias prilygino žingsniams nuo pačios primityviausios - komentarų - skilties iki ribos tarp žurnalisto ir piliečio pranykimo, kai pa- prastas, žurnalistinio išsilavinimo neturintis žmogus tampa naujienų redaktoriumi. Anot S. Outingo (2005), „piliečių žurnalistika nėra paprastas konceptas, kurį galima būtų taikyti universaliai - tai kur kas sudėtingesnis reiškinys su daugybe potencialių variacijų”. S. Outin- gas išskiria šias piliečių žiniasklaidos veiklos platformas: 1. Interneto vartotojų komentarai (angl. public comment). Tai - primityviausia piliečių žur- nalistikos forma, kai interneto vartotojams suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę apie tinkle patalpintą medžiagą parašant komentarą po straipsniu. Taip piliečiams suteikiama galimybė reaguoti į profesionalių žurnalistų internete patalpintą turinį, komentuoti galima kone viską, kas skelbiama tinkle. Dažniausiai komentarus galima rašyti anonimiškai, taigi neapsieinama ir be nepa- grįstos kritikos strėlių; kita vertus, piliečiai gali papildyti žurnalistų straipsnius detalėmis, kurių pro- fesionalas nežinojo ar galimai nepastebėjo, taigi komentarų pagalba skaitytojams suteikiama gal- imybė į aprašomą reiškinį pažvelgti iš skirtingų požiūrio taškų. 2. Piliečių informacija, papildanti profesionalių žurnalistų sukurtą turinį (angl. the citizen add-on reporter). Šia iniciatyva piliečiai turi jau didesnę galimybę dalyvauti informacijos rinkime ir sklaidoje - jų istorijos bei įžvalgos papildo tradicinės žiniasklaidos informacijos turinį. Šis būdas įtraukti bendruomenės narius į žiniasklaidos turinio kūrimą gali būti tinkamas ne visais atvejais, bet kai skelbiamą istoriją naudinga apžvelgti ir iš piliečių požiūrio taško, jis nepamainomas norint suteikti turiniui autentiškumo. 3. Atviro šaltinio reportažai (angl. open-source reporting), dar vadinami dalyvaujamąja (angl. participatory) žurnalistika. Tai - bendradarbiavimas tarp profesionalo žurnalisto ir jo skaity- tojų, kai aprašomą temą išmanantys piliečiai gali dalintis patirtimi, užduoti klausimus rašytojui ar komentuoti jo straipsnio juodraštinį variantą ir taip pakreipti žurnalistinio tyrimo eigą. Į šią kate- goriją patenka ir skaitytojų klausimai garsenybei ar ekspertui, iš kurio profesionalus žurnalistas ima interviu, taip pat skaitytojų apklausos ar interviu su skaitytojais viena ar kita tema. Kai kurios vi- suomenės informavimo priemonės turi skaitytojų sąrašus (angl. the reader panel), kuriuose saugo- ma piliečių, sutikusių komentuoti straipsnius, kontaktinė informacija. Esant komentaro iš tam tikros 19 srities eksperto piliečio poreikiui, žurnalistas gali tokį skaitytoją susirasti duomenų bazėje ir su juo susisiekti. Tokius skaitytojų sąrašus turi daugelis didžiųjų pasaulio dienraščių, o piliečiai įvairiais būdais skatinami dalyvauti informacijos sklaidoje. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų dien- raštis „Miami Herald” už dalyvavimą apklausose suteikia taškus, kuriuos vėliau galima iškeisti į dovanų kuponus (7 priedas). 4. Piliečių tinklaraščiai (angl. the citizen bloghouse). Šiandien asmeninius tinklaraščius turi tiek profesionalūs žurnalistai, tiek žurnalistinio išsilavinimo neturintys piliečiai. Žurnalistams tinklaraščiai yra būdas dalintis asmeniniais pastebėjimais apie pasaulio įvykius ir reiškinius, pub- likuoti tai, kas dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo skelbta tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, o piliečiams jie - įrankis užmegzti ryšiams su pasauliu, būti išgirstiems. Naujienų portalai, siekdami įtraukti piliečius į savo veiklą, netgi suteikia jiems galimybę rašyti tinklaraščius savo interneto sve- tainėje. Tai daroma ir Lietuvoje interneto portalų alfa.lt, delfi.lt ir kitų. Tiesa, tokių tinklaraščių au- toriai dažniausiai rašo neatlygintinai, savanoriškai, todėl neįmanoma prognozuoti kiek toks tin- klaraštis gyvuos ar kaip dažnai jis bus atnaujinamas. Kaip bebūtų, pasak medijų analitiko Ricko Edmondso (2005), „piliečių žurnalistikos tinklaraščiai išlieka svarbūs, net jeigu jie neveikia nau- jienų terpėje. Jie varžosi dėl žmonių laiko ir dėmesio bei daro įtaką skaitytojų lūkesčiams, kad būtų kalbama su jais o ne jiems”. Puikus tinklaraščių bendruomenės pavyzdys - JAV dienraščio “Lawrence Journal-World” internetinis portalas lawrence.com (8 priedas) - jame galimybės savo tinklaraščius publikuoti sudarytos tiek dienraščio darbuotojams, tiek jo skaitytojams. 5. Naujienų redakcijų „skaidrumo” tinklaraščiai, skirti piliečiams (angl. newsroom citizen „transparency” blogs). Tai - specifinis tinklaraščio tipas, skirtas naujienų redakcijų darbo speci- fikos dalijimuisi su piliečiais. Skaitytojai kviečiami tinklaraštyje palikti atsiliepimus apie žiniasklai- dos priemonės veiklą, taip visuomenė tarsi dirba ombusmeno darbą. Šiai kategorijai taip pat priskirtinas vyriausiojo redaktoriaus tinklaraštis, kuriame apibūdinama įmonės veikla ir priimami sprendimai, taip kuriant dialogą su skaitytojais. 6. Savarankiškas piliečių žurnalistikos interneto puslapis: redaguota versija (angl. the stand-alone citizen journalism site: edited version). Atskirai nuo tradicinių visuomenės informavi- mo priemonių veikianti interneto svetainė, kurioje skelbiami tik piliečių žurnalistų parašyti straips- niai. Dažniausiai toks interneto puslapis sukuriamas tam tikro regiono, miestelio bendruomenės ar bendrų pomėgių ar tikslo vienijamų žmonių, todėl svetainės turinys atspindi kūrėjų interesus, kurie nebūtinai domina likusią visuomenės dalį. Pasak S. Outingo (2005), tokio pobūdžio interneto pus- lapis jau laikomas tikrąją piliečių žurnalistika. Tokios interneto svetainės redaktoriaus pareiga - pasirūpinti, kad puslapyje talpinama informacija atitiktų bent jau minimalius kokybės reikalavimus: 20 tekstas turėtų būti be rašybos ir gramatinių klaidų, o turinys - patikrintas. Tokių interneto svetainių ir apskritai piliečių žurnalistikos privalumas yra tas, jog žmonės gali kalbėti apie savo ben- druomenei aktualias problemas, kurios tradicinei žiniasklaidai neįdomios arba yra jos ignoruo- jamos. Pavyzdys - portalas sirvis.lt. Šioje interneto svetainėje skelbiama Širvintų kraštui aktuali in- formacija, o ją renka ir publikuoja minėto krašto piliečiai. 7. Savarankiškas piliečių žurnalistikos interneto puslapis: neredaguota versija (angl. the stand-alone citize journalism site: unedited version). Šis modelis yra identiškas prieš tai aptartam piliečių žurnalistikos interneto puslapiui, skirtumas tik tas, jog šiuo atveju piliečių tinkle talpinama medžiaga yra visiškai neredaguojama. Kalba ir jos klaidos netaisomos, todėl tekste gali būti žar- gonų, gramatikos, skyrybos ar sintaksės klaidų. Tokiu atveju kyla nepadoraus turinio ar keiks- mažodžių publikavimo pavojus. Idealu būtų turėti interneto svetainės redaktorių, peržiūrintį joje patalpintus straipsnius, vos tik jie pasirodo puslapyje, tačiau piliečių žurnalistikos pasaulyje tai sudėtinga, nes dažniausiai tokie redaktoriai dirba neatlygintinai ir sunku sekti informaciją dvidešimt keturias valandas per parą. Čia gelbsti apie netinkamą turinį pranešantis mygtukas, kurį skaitytojai, pastebėję nepadorias publikacijas, gali spustelėti taip pranešdami redaktoriui, kad informaciją vertėtų patikrinti. Kai kurios interneto svetainės automatiškai blokuoja informaciją, apie kurią pranešama nurodytą skaičių kartų - ši funkcija ypač naudinga tamsiuoju paros metu, kai skubus publikacijų patikrinimas neįmanomas. Anot S. Outingo (2005), tokia piliečių žurnalistikos forma padeda išlaikyti piliečių publikacijų autentiškumą. Būtent dėl šios priežasties aptariamų interneto svetainių redaktoriai renkasi netaisyti klaidų, leisdami tekstų autoriams būti savimi vietoj to, kad stengtųsi juos paversti „mini žurnalistais”. Neredaguojamos piliečių žurnalistikos interneto sve- tainės pavyzdys - dailyheights.com (Prospect Heights kaimynystės Brukline, Niujorke piliečių žur- nalistikos portalas) (9 priedas). 8. Savarankiškas piliečių žurnalistikos interneto puslapis su spausdintu leidiniu (angl. add a print edition). Šiam modeliui būdingos redaguoto ar neredaguoto savarankiško piliečių žurnalis- tikos interneto puslapio charakteristikos, tačiau publikacijomis tinkle neapsiribojama - leidžiama ir spausdinta portalo versija. Dažniausiai tokių leidinių turinį sudaro geriausios publikacijos iš interne- to svetainės. Temos, kuriomis rašomi straipsniai, skirstomos į kategorijas, būdingas ir tradiciniams laikraščiams: aktualijos, verslas, sportas, žmonės, vestuvių, nekrologų skiltys ir pan. Spausdintose piliečių žurnalistikos portalų versijose labai svarbios nuotraukos - jos daro naujienų turinį įtiki- namesnį ir patrauklesnį skaitytojui. Dauguma piliečių žurnalistikos interneto portalų, net tie, kurie publikuoja neredaguotą turinį tinkle, daugiau ar mažiau redaguoja savo spausdintą versiją - spaudo- je gramatinių klaidų, keiksmažodžių ir žargonų jau vengiama, deramai pristatytas leidinio turinys 21 skatina skaitytojų pasitikėjimą visuomenės informavimo priemone. Tiesa, redaguojant stengiamasi nepamiršti, jog turinio autorius yra neprofesionalas, todėl išlaikomas kalbos autentiškumas ir teksto charakteris. Spausdinta piliečių žurnalistikos portalo versija gali padėti svetainei pritraukti rašytojus savanorius, atstovaujančius bendruomenės interesus: jaunuosius ž urnalistus, politikus, dvasinius lyderius. Tokia iniciatyva gali būti ypač naudinga portalui vos pradėjus gyvuoti, kad padidintų jo populiarumą skaitytojų tarpe. Kita vertus, anot S. Outingo (2005), yra manančių, jog tokia piliečių žurnalistikos forma yra minėto žiniasklaidos judėjimo žingsnis atgal, mat spaudinys neatspindi pa- grindinės piliečių žurnalistikos koncepto charakteristikos - interaktyvumo, žurnalisto ir skaitytojo samplaikos, kuriai reikštis tinkamiausia terpė yra internetas. Piliečių žurnalistikos interneto sve- tainės, leidžiančios spausdintą leidinį pavyzdys - denverpost.com JAV (10 priedas). 9. Profesionalios ir piliečių žurnalistikos hibridas (angl. Pro + citizen journalism). Ši for- ma pakelia piliečių žurnalistiką į aukštesnį lygį. Taip apibūdinama žiniasklaidos organizacija, kurio- je piliečių parašyti tekstai publikuojami šalią profesionalų sukurto turinio. Puikus tokios organizaci- jos pavyzdys buvo Pietų Korėjos naujienų portalas ohmynews.com (11 priedas). Anot S. Outingo (2005), šiam portalui tekstus rašė beveik 40 tūkst. piliečių žurnalistų, kurie savo sukurtą turinį per- duodavo redaktoriams peržiūrėti ir publikuoti. Taip pat portale dirbo nedidelė profesionalių repor- terių grupė, taip pat publikuojanti savo reportažus. Piliečių parašyti straipsniai sudarė apie 70 proc. portalo turinio. Įdomu tai, jog ohmynews.com kokybišką turinį jiems pateikiančius piliečius skatin- davo nedideliu piniginiu atlygiu, kai paprastai portalai neprofesionalams, juolab oficialiai jiems nedirbantiems, mokėti piniginį atlygį už straipsnius vengia. Šešerius metus aktyvus buvęs naujienų portalas 2010-aisiais nutraukė savo veiklą, bet jo archyvinę versiją vis dar galima rasti internete. 10. Piliečių ir profesionalios žurnalistikos integracija po vienu stogu (angl. integrating cit- izen and pro journalism under one roof). Šiuo atveju viename interneto portale talpinamas tiek pro- fesionalių žurnalistų, tiek piliečių sukurtas informacinis turinys. Šis modelis šiek tiek skiriasi nuo aukščiau aptarto, nes jame šalia piniginį atlygį už savo darbą gaunančių žurnalistų straipsnių pub- likuojami piliečių straipsniai, parašyti neatlygintinai. Šiuo atveju šalia straipsnio pažymima, jog tai - ne profesionalo sukurtas turinys, kad skaitytojai būtų tinkamai informuoti, kieno pranešimą skaito, ir galėtų rinktis. Profesionalų ir piliečių pateikta informacija čia nediferencijuojama patalpinant ne- profesionalų sukurtą turinį į atskirą „Piliečių žurnalistikos” skiltį, priešingai, piliečių straipsniai skelbiami šalia profesionalų parašytų. Pavyzdžiui, šalia specialisto patalpinto reportažo iš kokio nors renginio šalia gali būti skelbiamos dalyvavusių žiūrovų nuomonės arba prie kino kritiko paskelbtos filmo recenzijos taip pat yra kino pasaulio entuziastų neprofesionalų parašyti filmo įver- tinimai. Kaip pažymi žurnalistas Danas Gillmoras (2004), piliečių žurnalistikos judėjimui vis ak- 22 tyvėjant, naujienos tampa nebe paskaita, o pokalbiu, taigi profesionalų ir piliečių dalinimasis skait- menine erdve kaip naujienų publikavimo terpe skatina kokybiškesnį informacijos perdavimą audi- torijai. 11. Wiki žurnalistika: kai skaitytojai tampa redaktoriais (angl. Wiki journalism: Where the readers are editors). Turbūt šiandien nėra nė vieno interneto vartotojo negirdėjusio apie portalą wikipedia.org (12 priedas) - vieną lankomiausių interneto svetainių pasaulyje, laisvąją skaitmeninę enciklopediją, kurioje publikuoti turinį ar jį redaguoti gali redaguoti kiekvienas norintis. 2004-aisi- ais startavo dar vienas panašus projektas - wikinews.org (13 priedas). Šis portalas veikia tuo pačiu principu, kaip ir Wikipedia, skiriasi tik jo turinys - Wikinews interneto svetainėje talpinami interneto vartotojų savanorių sukurti naujienų pranešimai. Tiek Wikipedia, tiek Wikinews prasidėjo kaip eksperimentai, tačiau šiandien šie portalai puikiai iliustruoja, kiek daug gali padaryti žingeidžių, protingų ir motyvuotų žmonių grupė, ir kad piliečiai žurnalistai gali dalyvauti žiniasklaidos procese ir pateikti naujienų turinį ne prasčiau už profesionalus. Kita vertus, šioms interneto svetainėms netrūksta kritikos, žurnalistas Edwinas Blackas (2010) netgi pavadino Wikipedios praktiką “pasaulio žinių smukdymu”, teigdamas, jog šiandien kiekvienas gali tapti “ekspertu” su vienu kompiuterio pelės mygtuko spustelėjimu, o šiuolaikinė naujienų sklaida yra vienas didžiausių iššūkių moderniai civilizacijai. D. Gillmoras (2004) atremia tokią poziciją, teigdamas, jog laisvosios interneto encik- lopedijos kūrėjai savo publikuojamą naujienų turinį vertina rimtai: „Šiandien nepriimčiau svarbaus sprendimo remdamasis vien tuo, ką perskaitau vienoje ar kitoje enciklopedijoje. Visada patikrinčiau tą informaciją. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, jog Wikipedios bendruomenė atlieka savo namų darbus, bent jau rašydama straipsnius tomis temomis, apie kurias išmanau” (p. 150). Remiantis S. Outingo (2005) įžvalgomis, akivaizdu, jog piliečių žurnalistika nėra vien mažų miestelių aktyvūs atstovai, rašantys straipsnius regioninei spaudai. Tai - kur kas sudėtingesnis reiškinys, apimantis daug aktyvumo lygmenų - nuo anoniminių komentarų prie profesionalių žur- nalistų publikuotų straipsnių iki piliečių bendruomenių, kuriančių ir redaguojančių nepriklausomus naujienų portalus. Tiek Outingo (2005), tiek Lasicos (2003) požiūriu, internetas - ypač dinamiška ir greitai evoliucionuojanti terpė, todėl, apibendrinant abiejų specialistų įžvalgas, akivaizdu, jog piliečių žur- nalistika išmaniųjų technologijų dėka sparčiai transformuojasi. Jei prieš dešimtmetį neprofesionalų bandymai rašyti buvo vertinami tik kaip eksperimentas ar laisvo laiko praleidimas, šiandien pilieči- ai, kurių lūkesčių jau nepatenkina tradicinių visuomenės informavimo priemonių veikla, drąsiai imasi kurti savo turinį ir publikuoja istorijas, kurios, jų manymu, nusipelno visuomenės dėmesio.

23 Nors didžiausiu iššūkiu piliečiams vis dar išlieka profesionalumo klausimas, vis daugėja liaudies balso atstovų, pateikiamų naujienų turiniu nenusileidžiančių specialistams.

1.4. Piliečių žurnalistikos transformacijų tyrimai

Kaip jau buvo apžvelgta trečiame šio skyriaus poskyryje, piliečių žurnalistikos formų yra daug ir įvairių, jos skiriasi savo turiniu ir publikavimo būdais. Varijuoja ir piliečių publikacijų kokybė, kuri yra svarbiausias faktorius naujienų sklaidos procese ir siekiant įgyti skaitytojų pa- sitikėjimą. Pasukti į žurnalistiką komunikacinės krypties išsilavinimo neturinčius žmones dažniau- siai paskatina nepasitenkinimas tradicinės žiniasklaidos formomis arba tiesos paieškos, siekis pakeisti jų netenkinančią situaciją ir atkreipti į ją visuomenės dėmesį. Kitaip tariant, piliečių žurnal- istai yra žmonės, anksčiau buvę auditorijos dalimi ir siekiantys kalbėti apie temas, kuriomis tradicinė žiniasklaida dėl vienos ar kitos priežasties nelinkusi kalbėti. Šiame poskyryje minimi pasaulyje nuskambėję piliečių žurnalistikos atvejai parodo, kaip skaitmeninės technologijos ir nau- josios medijos transformuoja piliečių žurnalistiką ir paneigia skeptikų požiūrį, jog piliečiai - viso labo tinklaraštininkai, kuriems tiriamoji žurnalistika neįkandama. 2013-aisiais garsus žurnalistas Matthew Weaver publikavo straipsnį, kuriame pasakojama, kaip savamokslis britų žurnalistas Eliotas Higginsas pradėjo rašyti tinklaraštį, kuriame analizavo Sirijoje vykstantį karinį konfliktą ir šalyje naudojamą ginkluotę. Žurnalistinio ar militaristinio išsilavinimo neturintis britas ginklų ekspertu tapo žiūrėdamas naujų ginklų apžvalgas YouTube in- terneto svetainėje (Weaver, 2013). Pilietis ėmė sekti, kokie prieš tai nematyti ginklai naudojami kare ir buvo vienas pirmųjų, pranešęs apie Sirijos vyriausybės naudojamas uždraustas savadarbes vamzdines bombas (Higgins, 2012). Vėliau E. Higginsas atskleidė, jog Sirijoje naudojamos ir spiet- inės bombos, šį faktą prieš įrodymų paviešinimą Sirijos vyriausybė neigė. Sirijos konflikto analize E. Higginsas neapsiribojo - 2014-aisiais sukūrė interneto svetainę bellingcat.com (14 priedas), kurios tikslas - sekti Rusijos karinių pajėgų ir jų technikos judėjimą Ukrainoje ir šalia jos. Svetainėje veikia atvira duomenų bazė, kurioje talpinama informacija kada ir kur buvo pastebėta Rusijos kariuomenės įranga. Pildyti duomenų bazę gali kiekvienas norintis, o duomenų patikimumui užtikrinti vartotojų prašoma įkelti į svetainę nuotraukų ar filmuotos medžia- gos. Remiantis sukauptais duomenimis, Higginsas teigė turįs pakankamai svarių įrodymų, jog rusų kariuomenė leido raketas į Ukrainą iš Rusijos teritorijos, nors šalies valdžia ir prezidentas Vladimi- ras Putinas ne kartą neigė šį faktą (Burrell, 2015).

24 Kitas puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys - Rio de Žaneiro lūšnynų gyventojų grupelė „Papo Reto”, siekianti užkirsti kelią ten nuolat vykstančiam policijos smurtui. Papo reto išvertus iš portugalų kalbos reiškia tiesiai šviesiai. Piliečių žiniasklaidos kolektyvą susiburti paskatino per klaidą susišaudymo metu policijos nušauta niekuo dėta senolė, tiesiog išėjusi į gatvę netinkamu metu. Susišaudymai tarp narkotikų prekeivių ir policijos pareigūnų viename vargingiausių Brazili- jos lūšnynų Complexo de Alemao - jokia naujiena. Kasmet pareigūnai ten per klaidą nužudo apie du tūkstančius žmonių. Vieni nelaimėliai miršta gatvėje, kiti - nieko neįtardami ilsėdamiesi savo lovose, kulkoms susišaudymų metu perskrodus kartono storio sienas. Žiniasklaida tokių istorijų neviešina, nes žurnalistai kelti koją į lūšnynus tiesiog bijo, o susišaudymai tokie dažni, jog naujienų apie juos net nesivarginama publikuoti. „Jei vienu metu nušaunami keturi, penki, šeši žmonės, galbūt tai pateks į žinias. Vienas kū- nas? Niekada. Žiniasklaidai nerūpi, kas čia vyksta. Jiems tiesiog patogiau apie tai negalvoti”, - sakė Raullis, grupės “Papo Reto” lyderis (Shaer, 2015). Visgi minėtos senolės mirtis atkreipė visuomenės dėmesį - nuo policijos smurto pavargę lūšnyno gyventojai išėjo į gatves protestuoti, kilo riaušės, įvykiais pagaliau susidomėjo ir žiniasklaida. Tiesa, neilgam - po kelių dienų riaušės nurimo ir gyvenimas grįžo į senas vėžes, prie savo įpročių grįžo ir lūšnyne patruliuojantys policijos pareigū- nai, netyčiniai nužudymai vėl prasidėjo. Tuomet Raullis ir jo bendraminčiai, siekiantys užkirsti ke- lią policijos smurtui, nusprendė imtis veiksmų - ginkluoti tik mobiliaisias telefonais ir planšetiniais kompiuteriais jie ėmė filmuoti, lūšnyno gatvėse vykstančius įvykius ir talpinti vaizdo įrašus inter- nete. Neilgai trukus, „Papo Reto” pavyzdžio paskatinti, tai pradėjo daryti ir daugiau lūšnyne gyve- nančių žmonių. Bendruomenės pastangos nenuėjo veltui. 2015-aisiais pareigūnų pašauta ir į tarny- binės mašinos bagažinę įmesta moteris bevežama iškrito ir buvo velkama apie tris šimtus metrų, vėliau ligoninėje ji mirė dėl sunkių kūno sužalojimų. Šis įvykis buvo nufilmuotas praeivio ir trys policijos pareigūnai pagaliau stojo prieš teismą. Nors tai ir nedidelis žingsnis teisingumo link, „Papo Reto” įrodė, jog vieninga lūšnyno bendruomenė gali pakeisti tiek, atrodytų, beviltišką situaciją, tiek visuomenės požiūrį į juos. Piliečių žiniasklaidos grupė sulaukė ir profesionalų dėme- sio - žmonių teisių aktyvistė ir dokumentinių filmų kūrėja Priscilla Neri išreiškė norą prisidėti prie iniciatyvos, o 2015-ųjų vasarį „Papo Reto” istorija buvo išspausdinta JAV dienraštyje The New York Times (Shaer, 2015). Dar vienas piliečių žurnalistikos raiškos kanalas, kurį verta paminėti - tinklaraščiai. Šiuo atveju nagrinėtina aktyvistų tinklaraštininkų subkultūra, turinti politinį atspalvį. Tinklaraščiai ir so- cialinių medijų platformos pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo ir tapo puikiai erdve žmonėms reikšti savo pažiūras ir jomis pasidalinti su kitais. Šalyse, kuriose vyrauja diktatoriškas totalitarinis 25 režimas bet kokia kritika, adresuota valdžiai, gali baigtis tokiomis bausmėmis kaip įkalinimas ar netgi mirtis, tačiau piliečiai, kurių situacija netenkina, nebijo išreikšti savo nuomonės ir drąsiai pa- sitinka savo veiksmus lydinčias pasekmes. Vienas tokių atvejų - tragiškai pasibaigusi Ruqios Hassan istorija. Ši kurdų tautybės mo- teris patraukė visuomenės dėmesį Facebook socialiniame tinkle skelbdama savo nuomonę ir ko- mentarus apie Islamo valstybę ir jos valdymo sistemą Raqqoje - jos gimtajame mieste, tapusiame Islamo valstybės centru. Moteris rašė prisidengusi Nisamo Ibrahimo slapyvardžiu. Ruqios praneši- mai buvo niūrūs ir pašiepiantys Islamo valstybę, ji turėjo drąsos rašyti apie dalykus, kurių niekas nesiryžo viešai aptarinėti - uždarytas mokyklas, vienas po kito skelbiamus draudimus, nežmoniškas džihadistų vykdomas egzekucijas (Khaleeli, Gani, 2016). Praėjus kelioms savaitėms nuo pirmųjų moters pasisakymų interneto erdvėje, ji buvo suimta ir vėliau nužudyta, tačiau įėjo į istorija ir mirė didvyre, įkvėpusi Islamo valstybės užguitiems Raqqos gyventojams vilties ir skatinusi nebijoti tironiškos priespaudos. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau - paskutiniu metu visuomenės dėmesio sulaukė Raifo Badawio istorija. Šis iš Saudo Arabijos kilęs tinklaraštininkas šiuo metu kali Abu Dabyje už liber- alaus požiūrio propagavimą ir Islamo vertybių sistemos niekinimą, o jo šeima slepiasi nuo persekio- jimo Kanadoje, kur gavo politinį prieglobstį (Hussey, 2016). Akivaizdu, jog ne visų šalių politinės santvarkos pripažįsta piliečių teisę laisvai reikšti savo mintis ir kritiką, tačiau sveikintina tai, jog atsiranda žmonių, nepabūgstančių priespaudos ir drąsiai besinaudojančių savo prigimtine teise į žodžio laisvę. Piliečių žurnalistika, nors ir ne visada kokybe prilygsta profesionaliajai, reprezentuo- ja teisę laisvai reikšti mintis, o ši teisė yra viena sėkmingai funkcionuojančios šiuolaikinės vi- suomenės sąlygų. Iš šių pavyzdžių galima spręsti, jog piliečių žurnalistika nėra vien tik teorinis reiškinys, apie kurį nuolat girdime, bet nematome tikrų žurnalistų mėgėjų veiklos rezultatu. Netgi daugiau – aukščiau paminėtiems žmonėms pavyko tai, kas nepavyko profesionalams - atskleisti tiesą, kai tai atrodė sudėtinga, net neįmanoma. O tiesos siekis - vienas pagrindinių profesionalios žurnalistikos principų. Matthew Fraserio ir Soumitros Duttos knygoje „Mano virtualieji aš: Kaip socialiniai tin- klai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį” rašoma: „Web 2.0 žiniasklaida sukėlė e. proveržį, kurį gal- ime pavadinti mėgėjų kerštu. Šios galios poslinkis itin gerai matomas žurnalistikoje. Tinklas atidavė galią į „pilietinės žurnalistikos” atstovų rankas, kurie meta iššūkį apsišaukėlių žurnalistų profesion- alų monopolitinėms teisėms ir statuso apdovanojimams” (Fraser, Dutta, 2010, p. 51). Teigti, jog visi profesionalūs žurnalistai yra apsišaukėliai galbūt per drąsu, tačiau akivaizdu, jog technologijoms

26 tobulėjant mėgėjų tarpe atsiranda vis daugiau galinčių varžytis su profesionalais, o tam tikrais atve- jais netgi juos pranokti.

27 2. NAUJŲJŲ MEDIJŲ ĮTAKA PILIEČIŲ ŽURNALISTIKAI

Naujųjų medijų (angl. new media) sąvoka dažniausiai naudojama apibūdinant internete talpinamą turinį, prieinamą naudojantis skaitmeniniais prietaisais su interaktyvia galimybe tinklo vartotojams palikti atsiliepimus ar prisidėti prie turinio kūrimo. Kaip naujųjų medijų pavyzdžius galima paminėti tinklaraščius, socialinių medijų platformas, interneto naujienų portalus, vaizdo žaidimus ar tinklalaides (angl. podcasts) - vaizdo ar garso tinklaraščius. Esminė ir svarbiausia nau- jųjų medijų charakteristika - tinkamos sąlygos dialogui tarp kūrėjo ir auditorijos (Flew, 2005). Šiuo bruožu naujosios medijos ir skiriasi nuo iki jų atsiradimo sukurtų informacijos sklaidos kanalų - skaitmeninių technologijų pagalba jos suteikia galimybę žmonėms iš viso pasaulio realiu laiku dal- intis informacija ir nuomonėmis apie ją bei įgalina pačius vartotojus kurti jiems patrauklų turinį. Nenuostabu, jog skaitmeninės technologijos ir naujosios medijos tapo vienu populiariausių ir pato- giausių kanalų piliečių žurnalistams reikšti savo idėjas ir nuomones jiems aktualiomis temomis. Naująsias medijas dar galima apibūdinti kaip priešpriešą tradicinėms medijoms - televizijai, radijui, spaudai - medijoms, kurių apibūdinimuose nevartojama sąvoka interaktyvumas. Kita vertus, pernelyg diferencijuoti naujųjų ir tradicinių medijų nereikėtų, nes skaitmeninių medijų atsiradimas yra natūralus tradicinės žiniasklaidos formų raidos proceso rezultatas. Anot žurnalisto Žyginto Pečiulio, „medijų raida gali būti traktuojama kaip pažanga, kai nauja technologija pagerina ankstes- niąją (kinematografas išjudina statišką fotografiją, televizija suteikia radijui vaizdą). Tačiau galimi ir kiti požiūriai: nauja technologija nebūtinai yra pažangesnė, tiesiog kiekviena jų atlieka tam tikrą komunikacinę funkciją” (Pečiulis, 2012, p. 9). Remiantis šiuo požiūriu, akivaizdu, jog skiriasi tradicinių ir naujųjų medijų turinys, raiška, funkcijos, todėl skiriasi ir jų auditorija. Dėl šios priežasties internetas dar nepasiglemžė spausdintų periodinių leidinių gerbėjų ar televizijos žiūrovų ir naujosios bei tradicinės medijos vis dar koegzistuoja tarpusavyje. Naujosios medijos, nors ir eina koja kojon su technologijų pažanga, dėl nesutampančių skirtingų žmonių poreikių nebūtinai visiems bus patrauklesnės už tradicines, nors neginčytina, jog viešoji erdvė, kurioje dažniausiai naujosios medijos ir pasireiškia, yra pagrindinė piliečių žurnalistų veiklos platforma. Šiame skyriuje nagrinėjama naujųjų medijų raida ir jų poveikis piliečių žurnalistikos raiškos formoms, populiarumui ir pokyčiams. Taip pat aptariamos alternatyvios žurnalistikos for- mos, kurios neatsiejamos tiek nuo piliečių žurnalistikos, tiek nuo viešosios skaitmeninės erdvės

28 2.1. Interaktyvių medijų vaidmuo piliečių žurnalistikos raiškoje

Iki devintojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios medijos buvo suvokiamos ir egzistavo tik kaip šiandien tradiciniais laikomi informacijos sklaidos kanalai - spauda, radijas, televizija. Tačiau per palyginti trumpą laikotarapį nuo 1980-ųjų iki šių dienų, medijos transformavosi į žiniasklaidą, egzistuojančią skaitmeninių technologijų terpėje. Šiandien kiekvienas save gerbiantis dienraštis turi skaitmeninę versiją internete, radijas jau nėra vien tik garsas - tiesiogines laidų transliacijas iš įrašų studijos galima stebėti internetu, o tradicinę televiziją pakeitė išmanioji, kai žiūrovams nebereikia derintis prie rodomų laidų laiko ar jų įrašinėti - šiandien auditorijai suteikiama galimybė jas peržiūrėti kai tai yra patogu. Žiniasklaidos kanalų pokyčiai paveikė ir piliečių žurnalistiką - ne veltui ši žiniasklaidos rūšis ėmė sparčiai populiarėti ir vystytis būtent atsiradus visiems prieinamam interneto tinklui. Nau- jųjų medijų išpopuliarėjimas suteikė žmonėms iš viso pasaulio galimybę lengviau komunikuoti tar- pusavyje ir išreikšti savo nuomones bei idėjas viešojoje erdvėje rašant tinklaraščius, kuriant interne- to puslapius, tinkle talpinant vaizdo įrašus, nuotraukas ir kitą turinio kūrėjams aktualią informaciją. Toks vartotojų įgalinimas kurti savo turinį (angl. user-generated content) pasiekė savo populiarumo piką apie 2005-uosius metus, kartu su socialinių tinklų eros pradžia. Tačiau apie viską nuo pradžių: nors pirmieji asmeniniai kompiuteriai buvo sukurti devinto praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje, iki pat dešimtojo dešimtmečio jais naudojosi palyginti mažai žmonių. Tuomet, 1990-aisiais, britų mokslininkas Timas Bernersas-Lee sukūrė hipertekstual- ią technologiją, kuri tapo tuo, ką šiandien žinome kaip pasaulinį interneto tinklą (angl. the World Wide Web) (Gillmor, 2004, p. 11). Anot komunikacijos tyrimų Lietuvoje pradininkės profesorės Auksės Balčytienės, hipertekstualumas (angl. hypertext) yra internetinės aplinkos savybė, artima interaktyvumui, tačiau ja siekiama ne abipusės komunikacijos, bet išreiškiamas informacijos junglumas. Kitaip tariant, hipertekstualumo pagrindu tinkle aprašomam įvykiui ar reiškiniui galimi įvairūs informacijos papildymai ir daugialypės pateikimo formos (Balčytienė, 2002, p. 167). Hiperteksto principu ir šiandien kuriami interneto portalai, kai tinkle publikuojamas dokumentas, sudarytas iš tekstų ir piešinių, turi nuorodas į kitus interneto puslapius ar kitas sritis tame pačiame dokumente. Interneto tinklo sukūrimas paskatino ir HTML programavimo kalbos atsiradimą, kuria šiandien rašomi dauguma pasaulinio tinklo puslapių. Beje, sukūręs internetą, T. Bernesas-Lee savo išradimo neužpatentavo (Gillmor, 2004, p. 12). Galima teigti, jog taip jis padarė paslaugą pasauliui

29 ir tolesniam technologijų vystymuisi suteikdamas žmonijai galimybę ant jau sukurto žiniatinklio pamato plėtoti naujas idėjas ir inovacijas. Atsiradus internetui, žiniasklaidai buvo suteikta nauja naujienų publikavimo platforma. Žinoma, žiniatinklio galimybes suvokti ir jomis pasinaudoti reikėjo laiko. Visų pirma, technologi- jos, reikalingos piliečiams pasiekti tinklą ir kasdien juo naudotis, dar nebuvo prieinamos kiekvien- am. Antra, pokyčiai turėjo įvykti ir žmonių galvose - suvokimas, jog tradicinės medijos gali staiga persikelti į virtualią erdvę, kur prie naujienų turinio kūrimo interaktyvumo dėka prisidėti galėtų kone kiekvienas panorėjęs, neatėjo paprastai. Tuo tarpu technologijos sparčiai vystėsi. Vienas pirmųjų žingsnių į interaktyvumą ir vartotojų įgalinimą prisidėti prie kuriamo in- formacinio turinio buvo atviro kodo programų (angl. open-source software) sukūrimas. Atviro kodo programos - tai programinė įranga, kurią įsigijusieji kartu gauna ir teisę analizuoti, keisti ir platinti įrangą visiems norintiems (Laurent, 2004). Šis fenomenas vėliau persikėlė ir į žiniasklaidą - tapo atviro kodo reportažais, jau aptartais pirmame šio darbo skyriuje, kai žmonės, skaitantys naujienas internete, gali prisidėti prie profesionalių žurnalistų kuriamo turinio pasiūlydami idėjų, klausimų informantams ar naujų tyrimo krypčių bei būdų. Anot D. Gillmoro (2004, p. 23), naujosios medijos yra „technologija, kuri daro piliečių žurnalistiką įmanomą”. Žurnalistas teigia, jog tokio tipo žiniasklaidai didelę įtaką padarė viso pasaulio žmonių atmintin įsirėžusi 2001-ųjų rugsėjo 11-a diena, kai islamo ekstremistų užgrobti lėk- tuvai rėžėsi į Pasaulio Prekybos Centro bokštus dvynius. 2001-aisiais interneto technologijos tinklui pasiekti ir kiekvienam piliečiui juo naudotis jau buvo pakankamai pažengusios, tačiau žmonės dar nesuvokė, kokias neaprėpiamas galimybes reikšti savo mintis jiems suteikia prieiga prie žiniatin- klio. „Mums reikėjo katalizatoriaus, kuris parodytų, kaip toli nuėjome. 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją tą katalizatorių gavome siaubingu būdu”, - rašė D. Gillmoras (2004, p. 18). Po atakų viešojoje erdvėje kaip iš gausybės rago pasipylė įvykio liudijimai, nuotraukos, pilietiškos iniciatyvos, užuojautos aukų šeimos nariams kupinos žinutės - žmonės pagaliau atrado, koks galingas saviraiškos įrankis gali būti internetas. Pasauliniam žiniatinkliui tapus nuomonių ir idėjų raiškos platforma, piliečių žurnalistikos manifestacijos jame ėmė atsirasti įvairiausiomis formomis. Pirmosios ir paprasčiausios buvo nau- jienlaiškiai ir forumai. Naujienlaiškiai, nors juos galima vadinti pačia primityviausia piliečių žini- asklaidos forma, svarbūs dėl to, jog jungia tų pačių interesų vienijamos bendruomenės narius ir padeda jiems nepraleisti svarbių naujienų ar aktualios informacijos, perduodamos siuntėjų pernu- meratoriams. Nors dauguma naujienlaiškių turi mažą skaitytojų ratą, nes nėra prieinami plačiajai visuomenei, adresatams jų turinys yra labai svarbus ir visada laukiamas. Priešingai, nei naujien- 30 laiškiai, forumai yra atviri visiems interneto vartotojams, juose aktyvistai viešina įdomias proble- mas, sužino atsakymus į juos dominančius klausimus, diskutuoja visuomenei aktualiomis temos. Anot D. Gillmoro (2004, p. 28), žvelgiant iš žurnalistinės perspektyvos, naujienlaiškiai ir forumai gali padidinti naujienos suvokimo lauką ar pasitarnauti kaip prielaidos, ir jų niekada nereikėtų nu- vertinti. Neilgai trukus forumai evoliucionavo į asmeninius tinklaraščius (angl. weblogs) - interne- tinius žurnalus, kuriuose vartotojo talpinami įrašai skaitytojams demonstruojami atvirkštine chronologine tvarka pagal patalpinimo tinkle datą. Tinklaraščių autoriai savo paskyrose dalinasi nuomone, jiems aktualiomis temomis ir nuorodomis į kitus interneto tinklalapius, o skaitytojai kviečiami prisijungti prie diskusijos išreiškiant savo nuomonę komentaruose, taip skatinamas dialo- gas. Kita vertus, šią interaktyvumo galimybę reguliuoja tinklaraščių autoriai - tik nuo jų priklauso, ar lankytojų komentarus leidžianti funkcija bus įjungta. D. Gillmoras (2004, p. 29) teigia, jog indi- vidualius tinklaraščius vienija „publikos balso” faktas - visi jie yra rašomi autorių, vedamų nuoširdžios žmogiškos aistros kalbėti apie jiems aktualias problemas ir temas. Kitas žurnalistas Jay’us Rosenas (2004), tinklaraščius pavadino „ekstremaliai demokratiška žurnalistikos forma” ir pabrėžė, jog su jų pagalba valdžia žiniasklaidoje kinta. Anot jo, „žurnalistika iki šiol buvo profe- sionalų sfera į kurią mėgėjai buvo įleidžiami tik retkarčiais. Su tinklaraščiais yra atvirkščiai - šis domenas priklauso mėgėjams, o profesionalai jame yra tik svečiai” (Rosen, 2004). Technologijoms sparčiai tobulėjant, rašytinis žodis jau nebėra pagrindinė ir vienintelė minčių raiškos priemonė vir- tualiuose tinklaraščiuose - interneto žurnaluose pritaikomos vaizdo, garso, animacijos medijos su- formavo naujas tinklaraščių rūšis tinklalaides (angl. podcasts), kai informacija auditorijai pateikia- ma jau ne žodžiu, o keliant į interneto tinklą vaizdo ar garso rinkmenas, kurias vartotojai gali at- sisiųsti ir į savo asmeninius kompiuterius. Šiandien vaizdo tinklaraščiai (angl. videocasting) labai populiarūs interneto portale youtube.com, kur autoriai kuria savo kanalus, kuriais lengvai pasiekia susidomėjusius žiūrovus. Tinklaraščių atsiradimas laikomas ir RSS (angl. Really Simple Syndication) technologijos gyvavimo pradžia. Ankstyvosiose tinklaraščių programų kūrimo stadijose kompiuterių specialistai joms pritaikė turinio sisteminimo formatą RSS. Ši technologija šiandien plačiai naudojama interne- to tinkle ir leidžia vartotojams iš įvairių tinklo šaltinių surinkti ir susisteminti naujausius įrašus jiems aktualiomis temomis neužsukant į interneto svetaines (Libby, 1999). Vartotojui tereikia užsiprenumeruoti vienos ar kitos kategorijos naujienas, o tolesnį darbą atlieka interneto naršyklė, kurioje instaliuota RSS technologija - ji nuolat tikrina interneto portalus ir praneša vartotojui, jeigu juose patalpinama nauja jį dominančio pobūdžio informacija. Technologija naudinga ir tinklaraščių 31 populiarinimui - interneto naudotojams užsisakius tam tikros kategorijos naujienas, jiems pateiki- amos ir tos, kurias savo interneto žurnaluose aprašo piliečiai žurnalistai. Dar viena naujųjų medijų pažangos dėka atsiradusi piliečių žurnalistikos raiškos platforma - Wiki žurnalistika. Kaip jau buvo minėta šio darbo pirmojo skyriaus trečiame poskyryje, S. Outin- gas (2005) šią žiniasklaidos rūšį vadina aukščiausiu piliečių žurnalistikos raiškos lygmeniu, kai kiekvienas auditorijos narys gali tapti interneto portalo redaktoriumi. Wiki žurnalistika, prasidėjusi kaip Wikipedia, laisvoji interneto enciklopedija, šiandien yra gerokai evoliucionavęs reiškinys - sukurtos WikiTravel, WikiNews svetainės, egzistuoja netgi tokie portalai, kaip Game of Thrones Wiki, kur televizijos serialo “Sostų karai” gerbėjai gali kurti puslapius, aprašančius kūrinio veikėjus ar siužeto posūkius. Ir šie pavyzdžiai tėra maža Wiki žurnalistikos dalis. Šis projektas unikalus tuo, jog įgalina vartotojus kurti ne tik dalį svetainės turinio ar prisidėti prie jo publikavimo - čia skaity- tojai tampa redaktoriais, auditorija - kūrėjais, kuriems suteikiama visiška laisvė publikuoti tai, kas jiems atrodo svarbu ir įdomu. Nors Wikipedia dažnai kritikuojama dėl savo neva nepatikimo turinio, oficialių šaltinių ir patikimų argumentų trūkumo, neįmanoma ignoruoti fakto, jog šis porta- las - vienas lankomiausių pasaulyje, todėl drąsiai gali būti vadinamas netgi labai nusisekusia piliečių iniciatyva. Progą prisidėti prie profesionalų kuriamo naujienų turinio ar jį papildyti skaitytojams suteikia ir skaitomiausi interneto naujienų portalai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Šiandien, vartotojų kuriamo turinio laikais, jau nieko nestebina profesionalaus žurnalisto parašytas straipsnis apie kokį nors įvykį, renginį ar reiškinį ir šalia teksto publikuojamos mėgėjo darytos ir į naujienų redakciją atsiųstos nuotraukos ar vaizdo įrašai. Ši galimybė ypač naudinga žurnalistams rašant apie netikėtus ar toli vykstančius įvykius, kai greitai nuvykti į vietą ir gauti vaizdinės medžiagos nėra galimybės. Tuomet piliečių žurnalistų atsiųsta medžiaga puikiai papildo specialisto parašytą straipsnį. Rinktis taip pat dažniausiai būna iš ko - jeigu įvykis aktualus, paprastai medžiagos atsiunčia keletas ar net kelios dešimtys žmonių. Dėl nuotraukų ar vaizdo įrašų kokybės taip pat nekyla problemų - šian- dienos moderniuose išmaniuosiuose telefonuose imontuotos nedidelės kameros savo kokybe mažai nusileidžia skaitmeniniams visame pasaulyje ž inomų gamintojų fotoaparatams. 2004-aisiais D. Gillmor rašė, jog „rytojaus mobilieji telefonai turės fukciją siųsti informaciją ir nuotraukas virtu- alioje erdvėje savo pašnekovams ir jų grupėms ir talpinti jas interneto puslapiuose kone realiuoju laiku” (p. 35). Šiandien akivaizdu, jog autorius buvo teisus ir šiuos jo žodžius galima vadinti sėk- mingu ateities spėjimu - mobiliosios skaitmeninės technologijos taip ištobulėjo, jog telefonai, kadaise buvę tiesiog būtinomis susisiekimo priemonėmis, dabar turi ne tik fotoaparato funkciją, bet ir yra tarsi mažas langas į pasaulį mūsų kišenėse. Būtent išmaniųjų telefonų padedami naršydami 32 internete sužinome karščiausias naujienas, bendraujame su artimais žmonėmis socialiniuose tinklu- ose, pažinčių portaluose netgi randame antrąsias puses. Tokios pat palankios sąlygos yra ne tik in- fomaciją gauti, bet ir ją platinti. Interneto naujienų portalai skaitytojams suteikia galimybe ne tik prisidėti prie profesionalų publikuojamo turinio kūrimo, bet ir patiems publikuoti aktualias naujienas. Pavyzdžiui, lietu- viškame naujienų portale delfi.lt tam yra skirta „Piliečio” skiltis, kurioje skaitytojai gali pateikti savo tekstus publikavimui. Tekstų šioje skiltyje yra įvairaus pobūdžio: nuo respublikinės ar netgi pasaulinės reikšmės įvykių komentarų ar fotoreportažų iš įvairių Lietuvos kampelių iki skelbimų apie gyvūnus, ieškančius namų, atvirų skaitytojų laiškų redakcijai ar spėlionių apie paranormalių reiškinių egzistavimą. Taip suteikiant galimybę piliečiams tapti dalimi profesionalių žurnalistų kuri- amo naujienų turinio, skatinamas auditorijos ir specialistų dialogas, kontaktas. Tam tikra piliečių žiniasklaidos forma galima laikyti ir interneto komentarus ar žmonėms šiandien suteikiamą galimybę viešojoje erdvėje talpinti atsiliepimus apie įmones, renginius ar, pavyzdžiui, kino filmus. Dažnas pilietis, prieš eidamas į kiną, naują restoraną ar darbo pokalbį, pa- naršys internete ieškodamas atsiliepimų ir pasirinks būsimą veiklą jais remdamasis. Ne visi at- siliepimai ir komentarai yra objektyvūs ir nešališki, tačiau, jei didžioji dalis įrašų apie įmonę, kurio- je planuojama įsidarbinti, yra neigiami, verta pagalvoti, ar tikrai šioje firmoje bus maloni darbo at- mosfera. Taip pat, tai, apie ką parašys naujame restorane apsilankęs pilietis, galbūt skirtis nuo pro- fesionalo žurnalisto gurmano atsiliepimo, tačiau liaudies atstovo įžvalgos gali pasirodyti artimesnės jas skaitančiam kitam piliečiui, o aprašomi aspektai - aktualesni. Dar viena piliečių žurnalistikai palankia platforma naujųjų medijų amžiuje tapo socialiniai tinklai. Tokių tinklų yra daug ir įvairių, jie skiriasi tiek savo vartotojais, tiek raiškos galimybėmis. Tūkstančiai ž monių kasdien dalijasi savo mintimis Facebooke, nuotraukomis ir įspūdžiais Insta- grame ar reaguoja į pasaulio įvykius Twitteryje. Šiandien socialiniai tinklai yra ne tik bendravimo ar saviraiškos priemonė, bet ir detalių antropologijos, socialinės psichologijos, statistikos ir sociologi- jos mokslinių tyrimų objektas, padedantis suvokti šiuolaikinės visuomenės poreikius, identifikuoti vietinės ar pasaulinio masto reikšmės bendruomenių elgesio bei veiklos modelius ar nustatyti, kas ir kaip veikia žmonijos socialinę raidą (Wasserman, Faust, 2004). Šiandien socialiniai tinklai ne veltui vadinami virtualiąja realybe, mat interneto vartotojai, turintys socialinių tinklų profilius, juose praleidžia vidutiniškai vieną valandą per dieną (D’Onfro, 2016). Nuolatinio skubėjimo ir greito gyvenimo tempo laikais valanda per dieną, skirta naršymui interneto platybėse, nėra mažai. Kita vertus, tai jau nieko nestebina, nes šiandien pagrindinis virtu- alaus bendravimo įrankis yra jau ne telefoninės žinutės ar skambučiai, bet socialinių tinklų platfor- 33 mos, ypatingai jaunų žmonių tarpe. Toks socialinių tinklų populiarumas padarė įtaką ir kitoms in- terneto svetainėms ir naujienų portalams - dabar daugelis tinklapių prie talpinamo turinio turi funkciją ne tik publikuojamus tekstus ar kitą informaciją komentuoti, bet ir susieti komentarą su socialiniu tinklo paskyra ir, pasidalinus publikacija, savo nuomonę pareikšti tiesiogiai Facebooko, Twitterio ar kito socialinio tinklo profilyje. Šis įgalinimą komentuoti naujienas, reiškinius ar įvykius galima traktuoti kaip tam tikrą piliečių žurnalistikos formą, mat taip išreiškiama nuomonė, kuri, su interneto tinklo pagalba, pasiekia vartotojo draugų ir sekėjų ratą, ja tampa labai patogu, greita ir pa- prasta toliau dalintis tinkle. Naujosios medijos į piliečių žurnalistikos pasaulį įnešė ir dar vieną naujovę - galimybę sėkmingai rašantiems ir platų skaitytojų ratą turintiems tinklaraštininkams uždirbti iš jų puslapyje talpinamos internetinės reklamos. Kaip žinia, paprastai piliečiai žurnalistai dirba neatlygintinai, tad ši galimybė ne tik padeda gauti papildomų lėšų, bet ir motyvuoja stengtis dirbti toliau, nes reklamos užsakovai ją talpina tik lankomuose ir populiariuose tinklapiuose, kad ši atsipirktų ir duotų pelno. Anot D. Gillmoro (2004), tokie „intriguojantys verslo modeliai atsiranda kartu su atviro kodo meto- do variacijomis, su kurių pagalba žmonės, norintys būti piliečių balso atstovais, įgyvendina šią sva- jonę ne dėl komercinių priežasčių” (p. 152). Visgi tokiems žurnalistams dažniausiai geresnis atlygis yra ne pinigai, mat ne siekiant jų įgyti buvo pradėta rašyti, o profesionalesnės, patikimos reputacijos kūrimas ir pripažinimas. Kalbant apie tolesnę naujųjų medijų raidą, o tuo pačiu ir piliečių žurnalistikos ateitį, mat šie du reiškiniai yra tiesiogiai susiję, akivaizdu, jog skaitmenizacija suvaidino pagrindinį vaidmenį piliečių žiniasklaidos evoliucijoje, o technologijos žengia į priekį geometrine progresija, tad interne- to tinklas ir toliau išliks pagrindine piliečių žurnalistikos raiškos erdve. Dar visai neseniai, dešimta- jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, pasauliniam žiniatinkliui tik populiarėjant, niekas neįsivaiz- davo, jog netrukus turėsime Google sistemą, į kurią suvedę raktinius žodžius vos per kelias sekun- des gausime dešimtis tūkstančių paieškos rezultatų. Šiandien ne tik galime per akimirksnį internete rasti dominančią informaciją, bet ir nevaržomai reikšti mintis ir stebėti pažįstamų žmonių gyven- imus socialiniuose tinkluose, dėstyti savo poziciją vienu ar kitu klausimu asmeniniuose tinklarašči- uose, netgi prisidėti prie didžiausios pasaulyje virtualios enciklopedijos kūrimo. Nuomonės reiški- mas virtualioje erdvėje jau tapo populiaria tendencija, o informacijos rinkimo ir sklaidos įrankiai sparčiai paprastėja - šiandien piliečiai gali fiksuoti įvykius, rašyti naujienų tekstą ir patalpinti jį in- ternete išmaniaisiais telefonais, kurie jau tapo prieinami kiekvienam iš mūsų. Darydamas prielaidas apie piliečių žurnalistikos naujųjų medijų aplinkoje ateitį, D. Gill- moras (2004) remiasi dviem principais: tikėjimu tokiomis žurnalistinėmis vertybėmis kaip tik- 34 slumas, sąžiningumas bei etikos principai ir nesustabdoma technologijų raida. Anot jo, pokyčiams vienodai svarbūs bus tiek žmonės, tiek mašinos. Žurnalisto vaidmuo dėl technologijų pažangos, ži- noma, keisis, tačiau niekur nedings, o automatizuotų informacijos rinkimo ir sklaidos įrankių svarba augs (p. 158-164). Dar 2004-aisias D. Gillmoras savo knygoje „We the Media” pristatė ir iššūkius bei kritiką, su kuria susidurs piliečių žurnalistika naujųjų medijų amžiuje. Tarp jo paminėtų sunkumų buvo in- formacijos patikimumo, galimybės anonomiškai portalams teikti informacinį turinį ir autorių teisių klausimai (Gillmor, 2004, p. 180). Nors šie aspektai - jokia naujiena, nes piliečių žurnalistika su jais buvo siejama nuo pat jos atsiradimo pradžios, naujųjų technologijų pažanga suteikia piliečių žini- asklaidos kritikai naują prasmę. Atsiradus galimybei neribotai naršyti bei publikuoti tekstus ir kitą medžiagą internete, iškilo ir autorinių teisių problema - tapo kaip niekad paprasta pavogti intelekt- inę nuosavybę, tad neaišku kiek tinkle publikuojama informacija yra autentiška ir patikima, iš kur autorius sužinojo skelbiamus faktus ir kaip juos tikrino. Beje, Lietuvoje autorinių teisių pažeidimai baudžiami nuo 289 iki 868 eurų baudomis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas, 214 str., 2014). Taip pat virtualiosios erdvės prieinamumas ir technologijų raida sudarė sąlygas dažnėti kibernetiniams nusikaltimams. D. Gill- moras (2004) savo knygoje primena apie atvejį, kai 1998-aisiais buvo „nulaužta” amerikiečių dien- raščio “The New York Times” interneto svetainė (p. 189). Tąkart padaryta žala nebuvo didelė, pakeistas vos pradinis portalo puslapis, kibernetiniams nusikaltėliams siekiant pademonstruoti priešingą dienraščiui poziciją ir vertybes, tačiau faktas, kad į, manyta, puikiai apsaugotą interneto svetainę buvo įsilaužta, liudija apie sparčiai progresuojančios technologijų raidos galimybes, kuri- omis, deja, gali pasinaudoti ir nusikaltėliai, veikiantys virtualioje erdvėje - pavyzdžiui, radikalios aktyvistų grupės, turinčios prieigą prie nelegalios programinės įrangos ir turinčios įgūdžių įsilaužti į norimas interneto svetaines, kurių ideologijai priešinasi ir skelbti jų portaluose savo idėjas. Tokia, nors ekstremistinė veikla, taip pat gali būti pavadinta piliečių žiniasklaidos raiškos forma. Apibendrinant šį poskyrį, galima teigti jog naujųjų medijų tiesioginė įtaka piliečių žurnal- istikai yra neginčijama, tačiau atsiradus interneto tinklo prieinamumui, interaktyvumo faktoriui, naujienų portalams įgalinus skaitytojus teikti jiems informaciją, atsirado ir daug publikacijų, kurių autentiškumu ir patikimumu galima pagrįstai abejoti. Skaitmenizacijos amžiuje technologijos sparčiai žengia į priekį, prie jų prisitaiko ir piliečių žurnalistika bei jos raiškos formos, taigi, aki- vaizdu, jog ji artimiausiu metu niekur nedings. Visgi pasitikėti tokia žiniasklaidos forma ar ne, paliekama pačiam skaitytojui. Naujienas ir jų turinį kuriame mes patys, tad piliečių žurnalistikos ateitis priklauso ir nuo skaitytojų grįžtamojo ryšio, o naujųjų medijų eroje auditorija ne tik komen- 35 tuoja, bet ir pati tampa žiniasklaidos dalimi. Anot D. Gillmoro (2004), internetas šiandien yra svar- biausia medija nuo spaudos atsiradimo, o žurnalistikos ir technologijų susidūrimas jau padarė didži- ulę įtaką visoms žiniasklaidos terpės pusėms - žurnalistams, naujienų kūrėjams ir auditorijai (p. 237). Laikui bėgant tobulėja ne tik technologijos - kinta ir auditorijos požiūris bei lūkesčiai, o kai žmonių poreikių nebeatliepia tradicinė žurnalistika, atsiranda alternatyvios žiniasklaidos formos.

2.2. Alternatyvi žurnalistika

Bendrinis alternatyviosios žiniasklaidos apibrėžimas būtų toks: tai yra žiniasklaida, kuri skiriasi nuo tradicinės ar dominuojančios žiniasklaidos formų savo turiniu, jo kūrimo ir sklaidos būdais ir turi galybę raiškos formų. Alternatyvi gali būti spauda, interneto žiniasklaida, garso ar vaizdo įrašai, idėjos gali būti išreiškiamos net gatvės menu (Downing, 2001). Tuo tarpu iš Kolumbi- jos kilusi komunikacijos tyrinėtoja Clemencia Rodriguez (2001) buvo konkretesnė - ji alternatyviąja žiniasklaida vadina būtent piliečių žurnalistiką, pabrėždama šį apibūdinimą kaip žurnalistikos filosofiją, ideologiją ir praktikas, kai naujienų turinys yra kuriamas ir platinamas komunikacijos krypties išsilavinimo neturinčių piliečių. Jei žvelgsime į alternatyvią žiniasklaidą iš šio požiūrio taško, tokia žurnalistikos rūšis gali būti suprantama kaip priešprieša ir iššūkis profesionaliems žur- nalistams ir tradicinėms visuomenės informavimo priemonėms. Nagrinėjant alternatyvių žiniasklaidos formų poreikį vėl galime prisiminti filosofo Jurgeno Habermaso (1989) viešosios erdvės teoriją, kurioje mokslininkas teigia, jog normaliam demokrat- inės visuomenės funcionavimui reikalinga erdvė, kur racionaliais debatais galėtų užsiimti tuo suin- teresuoti piliečiai, o šio dialogo niekaip nekontroliuotų valdžios organai. Remiantis šia teorija, gal- ima daryti išvadą, jog šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse, kaip natūralus evoliucijos rezul- tatas, atsiranda žodžio laisvės ir valdžios nekontroliuojamos žiniasklaidos poreikis. Svarbų vaidmenį alternatyvios žiniasklaidos kontekste vaidina dalyvaujamoji kultūra (angl. participatory culture), o tarp jos ir piliečių žurnalistikos neretai dedamas lygybės ženklas, nes abe- jais atvejais siekiama demokratiškesnio ž iniasklaidos modelio ir tiek dalyvaujamojoje kultūroje, tiek piliečių žurnalistikos atveju auditorija nebėra tik vartotojai - jie tampa kūrėjais (Fuchs, San- doval, 2010). Dalyvaujamoji kultūra aprėpia kone visas sferas, kur auditorija gali pati kurti origi- nalų turinį ir taip išreikšti savo idėjas - tai gali būti radijo laidos, meniniai projektai, tinklaraščiai, vaizdo ar garso montažai ir t.t. Nors interneto toli gražu negalima pavadinti pagrindine dalyvau-

36 jamosios kultūros raiškos platforma, šiuolaikinės skaitmeninės technologijos ir paprastas dalijimasis informacija tinkle padarė idėjų sklaidą kur kas paprastesnę. Alternatyvi žiniasklaida glaudžiai susijusi ir su bendruomenių žurnalistika (angl. communi- ty media), kuri vėlgi apibrėžimu panaši į piliečių žiniasklaidą. Bendruomenių žurnalistai siekia išvengti komercinės žiniasklaidos, tradicinių jos priemonių, o juos vienyti gali tiek bendri interesai, tiek gyvenamoji vieta (Rennie, 2006). Bendruomenių žiniasklaida orientuojasi į tam tikros ben- druomenės, vienijamos geografinių, kultūrinių, socialinių ar ekonominių panašumų, interesų apž- valgą. Tokie interesai dažnai būna aktualūs vien minėtai bendruomenei, tad tradicinių žiniasklaidos priemonių dėmesio nepatraukia. Tai - viena priežasčių, kodėl atsiranda bendruomenių žurnalistikos poreikis. Dažniausiai alternatyvios žiniasklaidos formos pasireiškia kaip priešprieša jau egzistuo- jančioms tradicinėms. Pavyzdžiui, alternatyvios spaudos publikacijose demonstruojamas priešingas didiesiems šalies dienraščiams ir žurnalams požiūris. Vienas alternatyvios spaudos pavyzdžių - pogrindinė spauda. Vieno tokio periodinio leidinio „Factsheet Five” Amerikoje redaktorius Mike’as Gunderloy’us savo atstovaujamos žiniasklaidos temas apibūdino kaip „tikras“ prieš tai, kai jos tam- pa „slidžiomis” ir pelningomis. Pogrindinė spauda leidžiama mažais tiražais, vaikšto peilio aš- menimis kalbėdama apie temas, kurių minėti nevalia ir joje nerasite dizainerių džinsų reklamų” (1991). Radijas dėl palyginti nebrangios eksploatacijos, paprasto naudojimo ir turinio pateikimo auditorijai taip pat tapo populiaria alternatyvios žurnalistikos medija. Transliuojamas turinys skiriasi priklausomai nuo radijo įkūrėjų ideologijos - tai gali būti bendruomenės radijas, politinių ir radikalių idėjų raiškos erdvė arba tiesiog muzikinė radijo stotis, kurioje grojamos alternatyvių, nepriklausomų muzikos grupių dainos, kurios nepatinka plačiosioms masėms ir kurių negroja komercinės radijo stotys (Waltz, 2005). Internetą taip pat galima laikyti alternatyvios žiniasklaidos raiškos platforma, nors jis ir nebuvo sukurtas tokiu tikslu. Atsiradus galimybei vartotojams talpinti pasauliniame tinkle savo tur- inį, o tinklapiams sukūrus sąsajas su socialiniais tinklais, tinklaraščiai, socialinės medijos tapo in- formacijos sklaidos erdvėmis, leidžiančiomis piliečiams dalintis naujienomis ir apžvelgti jas iš savo perspektyvos. Alternatyvia žiniasklaidos forma galima vadinti ir interneto komentarų kultūrą. Anot Rasos Baločkaitės, su komentatorių pagalba internete publikuojami tekstai ir autoriai yra vertinami ir kritikuojami, o komentarai „parodo skirtingas skaitymo strategijas ir aktyvų skaitytojo vaidmenį kuriant prasmę, parodo, kaip prasmė gimsta ties gamybos ir vartojimo riba” (2009, p. 62). Jai antri- na ir Inga Vinogradnaitė, teigdama, jog nors interneto komentarų negalima pavadinti naratyvu tikrą- 37 ja šio termino prasme, jie dalyvauja kuriant naratyvą, mat „komentarų autoriai geba glaustai paro- dyti, kaip jie mato istoriją, o ne vien tai, ką jaučia.” (2009, p. 106). Apibendrinant alternatyvios žiniasklaidos reiškinį neišvengiamai grįžtama prie klausimo, kuris buvo keliamas šio poskyrio pradžioje - ar piliečių žurnalistiką galima laikyti alternatyvia? Nors C. Rodriguez (2001) šiuos du reiškinius sugretina, ž velgiant iš platesnio, bendrinio alter- natyvios žurnalistikos suvokimo požiūrio kampo, atsakymas varijuoja priklausomai nuo nagrinė- jamų aspektų. Piliečių žurnalistika neabejotinai yra alternatyvi savo kūrėjais - žmonėmis, neturinči- ais oficialaus žurnalistinio išsilavinimo, bet norinčiais prisidėti prie naujienų rinkimo ir sklaidos proceso, ir kuriančiais žiniasklaidą tokią, kokią jie nori matyti. Visa kita priklauso jau nuo pačių piliečių žurnalistų - savo idėjoms išreikšti jie gali pasirinkti tiek tradicinį, tiek alternatyvų pateikimo būdą.

38 PILIEČIŲ ŽURNALISTIKOS ATVEJŲ TYRIMAS

3.1. Empirinio tyrimo metodologija

Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjami trys piliečių žurnalistikos Lietuvoje atve- jai siekiant nustatyti, kaip naujųjų medijų amžiuje plėtojami piliečių žiniasklaidos projektai, kodėl jie atsiranda ir kaip jų raidą veikia skaitmenizacijos procesas. Tyrimui pasirinktos skirtingos piliečių žurnalistikos formos: bendruomenę pagal gyvenamąją vietą vienijantis Širvintų krašto naujienų por- talas sirvis.lt, tradicinio naujienų portalo delfi.lt piliečių žurnalistams reikštis skirta skiltis ir akademinės bendruomenės sukurtas elektroninis žurnalas doxa.lt, kuriam rašančius autorius jungia bendri interesai. Tyrimo informantai buvo po vieną atstovą iš paminėtų interneto svetainių: nau- jienų portalo sirvis.lt vyriausioji redaktorė Andželika Bagočiūnienė, „DELFI Piliečio” skilties redaktorė Kamilė Baubinaitė ir elektroninio žurnalo doxa.lt redaktorius bei komunikacijos koordi- natorius Ugnius Babinskas. Skirtingas piliečių žurnalistikos formas atstovaujančios interneto sve- tainės buvo pasirinktos, kad būtų galima palyginti skirtingas nuomones apie piliečių žiniasklaidos reiškinį ir naujųjų medijų įtaką skirtingoms minėtos žurnalistikos rūšies raiškos platformoms. Prieš pradedant rašyti darbą, buvo išsikelta mokslinė problema - kaip naujųjų medijų aplinkoje įgyvendinami piliečių žurnalistikos projektai? Remiantis problema, buvo nustatyti ir tyrimo klausimai: 1.Kas skatina tokių alternatyvių žiniasklaidos formų, kaip piliečių žurnalistika, atsiradimą? 2.Kaip naujosios medijos keičia piliečių žurnalistikos sampratą? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, pasirinkta kokybinė tyrimo metodologija, o tyrimo strategija - trijų skirtingų atvejų tyrimai, nagrinėjant tris piliečių žurnalistikos reiškinį atstovau- jančias aktyvias interneto svetaines. Tyrimas vykdytas 2016-04-09 - 2016-05-03 dienomis ir jam įgyvendinti pasirinkti keli metodai: kokybinė turinio analizė, individualūs struktūruoti interviu ir lyginamoji analizė. Tyrimas vykdytas nuosekliai etapais. Pirmiausia buvo atlikti interviu su informantais. Klausimai responden- tams užduoti elektroniniu paštu ir telefonu, patiems informantams pasirinkus jiems priimtiniausią interviu būdą. Iš piliečių žiniasklaidos iniciatyvų atstovų gauti interviu tyrimo rezultatų analizei labai svarbūs, nes padeda aiškiau suvokti interneto svetainėms rašančių piliečių tikslus, auditoriją, kuriai skirtas turinys ir piešiamą ateities viziją. Interviu klausimai kiekvienam respondentui buvo užduodami šiek tiek kitokie, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį. Klausimai apie piliečių žiniasklaidos

39 situaciją ir naujųjų medijų poveikį jos raidai visiems užduoti vienodi, siekiant palyginti nuomones. Gavus ir išanalizavus interviu būdu gautą informaciją ir remiantis ja, atlikta interneto svetainių turinio analizė. Taikant šį metodą, analizuota pagal tam tikrus kriterijus: nagrinėtos svetainėse skaitytojams pateikiamas rubrikos, joms rašančių autorių skaičių, aiškinamasi ar tikrai iniciatyvos atitinka piliečių žiniasklaidos apibrėžimą ir autoriams už publikuotus tekstus nemokamas piniginis atlygis, nustatoma, kaip sąveikaujama su socialiniais tinklais ir kitomis svetainėmis, kaip gaunamas grįžtamasis ryšys iš skaitytojų. Remiantis teorinėje darbo dalyje atlikta mokslinių šaltinių analize, pagal S. Outingo (2005) ir J. D. Lasicos (2003) įžvalgas nustatoma, kokią piliečių žurnalistikos rūšį atstovauja minėti portalai. Nepamirštama remiantis interviu būdu gauta medžiaga pažymėti, kaip piliečių žiniasklaidos iniciatyvų atstovai vertina piliečių žurnalistikos padėtį Lietuvoje, kokią prog- nozuoja jos ateitį, kokias stipriąsias ir silpnąsiais tokio tipo žiniasklaidos puses išskiria ir su kokiais iššūkiais susiduria savo veikloje. Atlikus turinio analizę, rezultatai susisteminami ir palyginami ly- ginamosios analizės būdu. Svarbiausias tyrimo tikslas - atliekant interneto svetainėse pateikiamo turinio ir gautų in- terviu analizę atsakyti į išsikeltus tyrimo klausimus ir nustatyti, kaip piliečių žurnalistikos formos reiškiasi naujųjų medijų amžiuje. Rezultatai pristatomi paskutiniame šio skyriaus poskyryje pateiki- amoje lentelėje, kurioje trumpai nusakyta, kas buvo išsiaiškinta tyrimo metu. Remiantis lentelėje susistemintais duomenimis, apibendrinami tyrimo rezultatai.

3.2 Piliečių žurnalistikos portalo sirvis.lt turinio analizė

Nepriklausomas Širvintų krašto piliečių žiniasklaidos portalas sirvis.lt įkurtas 2015-ų metų rugpjūčio 31-ą dieną, tądien portale patalpintas ir pirmasis straipsnis. Anot „Širvio” vyriausiosios redaktorės Andželikos Bagočiūnienės, mintis įkurti portalą gimė esant nepasitenkinimui politine situacija apylinkėje ir jaučiant objektyvios, nuo politinių galių nepriklausomos žiniasklaidos trūkumą. Siekta sukurti piliečių žiniasklaidos priemonę, kuri rašytų apie tai, kas aktualu krašto gyventojams nepriklausomai nuo to, ar publikacijos kaip nors veikia valdančiąją daugumą (Bagočiūnienė, 15 priedas). Toks vyriausiosios redaktorės požiūris liudija, jog tradicinė žiniasklaida nepateisina visuomenės lūkesčių ir piliečiai imasi kurti alternatyvias žini- askalaidos formas, naujienų turinį ir pateikimo būdus tam, kad galėtų dalyvauti jų poreikius patenk- inančiame naujienų sklaidos procese. Akivaizdu, jog Širvintų krašte būtent taip ir atsitiko, o sirvis.lt yra nepriklausoma piliečių iniciatyva ir pirmas žingsnis kuriant jų lūkesčius ir poreikius atstovau- jančią visuomenės informavimo priemonę. 40 Remiantis J. D. Lasicos (2003) išskirtomis piliečių žurnalistikos formomis, bendruomenės naujienų portalą sirvis.lt galima būtų priskirti prie nepriklausomų naujienų ar informacinių interneto portalų, o anot S. Outingo (2005), ši iniciatyva yra redaguotas savarankiškas piliečių žurnalistikos interneto puslapis su spausdintu leidiniu. Spausdintą portalo versiją, savaitraštį „Širvis” galima užsiprenumeruoti pašte, apie tokią galimybę leidėjai skelbia ir savo interneto puslapyje. Laikraštis leidžiamas nuo 2015-ųjų gruodžio mėnesio. Portalas sirvis.lt maloniai stebina nagrinėjamų temų įvairove - jame kalbama kone apie viską, kas gali būti aktualu krašto piliečiams. Kaip ir tradiciniuose naujienų portaluose, „Širvyje” galima rasti tokias rubrikas kaip „Kultūra”, „Politika”, „Sveikata” ar „Sportas”, skirtumas tik tas, kad apžvelgiamos būtent Širvintų krašto naujienos ir aktualijos. Interneto svetainėje netgi galima rasti iš orų portalo „Gismeteo” įterptą programėlę, nurodančią 2 savaičių orų prognozę Širvintose. Kitos portalo skiltys „Iš bendruomenių gyvenimo”, „Aplinkosauga”, „Gera daryti gera”, „Jauni- mas”, „Renginiai” skatina pilietiškumą, jose rašoma apie bendruomenės organizuojamus renginius ir projektus, jaunimo iniciatyvas, o rubrikoje „Religija” publikuojami mišių grafikai per didžiąsias šventes. Portale yra ir „Virtuvės vilionių” skiltis, kurioje skaitytojai ir redakcijos nariai dalinasi mėgstamų valgių receptais. Skaitytojams suteikiama galimybė išreikšti savo požiūrį ir rubrikoje „Nuomonė”, kurioje publikuojamos tiek skaitytojų, tiek politikų, tiek pačių „Širvio” komandos nar- ių nuomonės aktualiais klausimais. Neaplenkiami ir ūkininkų interesai - jiems skirta skiltis „Žemės ūkis”, kurioje talpinami interviu su Širvintų krašto ūkininkais, naujienos iš Žemės Ūkio Ministeri- jos, vyriausybės sprendimai, aktualūs ūkininkams. Kitoje rubrikoje „Ūkis” skelbiamos namų ūkio aktualijos - šildymo, vandens ir dujų kainų pokyčiai, susijusios su namų ūkiu naujienos. Krimi- nalams ir teisiniams aspektams skirtos skiltys „Policijos pranešimai” ir „Teisėtvarka”. Taigi, aki- vaizdu, jog sirvis.lt savo turinio gausa gali varžytis su tradiciniais naujienų portalais, kuriems turinį rašo profesionalūs žurnalistai, tik orientuojasi „Širvio” redakcija ne į plačiąją visuomenę, o į Širvin- tų krašto žmones ir jų poreikius. Anot A. Bagočiūnienės, žmonės iki šiol stebisi, jog portalo redakcija dirba be užmokesčio, daro tai „visuomeniniais pagrindais ir dar dedasi iš savo lėšų” (Bagočiūnienė, 15 priedas). Tokią situaciją vyriausioji portalo redaktorė įvardina ir kaip vieną iššūkių, su kuriuo susiduriama tvarkant interneto svetainę ir kuriant joje talpinamą turinį. A. Bagočiūnienė teigia, jog viena silpnųjų piliečių žurnalistikos pusių – „nuolatinis lėšų trūkumas kurui, priemonėms, leidybai” (Bagočiūnienė, 15 priedas). Taip pat sunku rasti gabių, darbščių ir motyvuotų žmonių, kurie užsiimtų informacijos rinkimu, sisteminimu ir sklaida netlygintinai, nes tokiai veiklai reikia paskirti nemažai laiko. Iš aš- tuonių „Širvio” komandos narių šiuo metu portalui rašo tik trys. Tiesa, pradėjus leisti spausdintą 41 portalo versiją, laikraštyje galima už tam tikrą mokestį talpinti reklamą, kurios kaina priklauso nuo pageidaujamos reklamos dydžio, pobūdžio, spalvų. Taip „Širvio” komanda padengia nors dalį lei- dybos išlaidų. Taip pat prašoma neabejingų iniciatyvai žmonių paremti projektą pervedant lėšų pa- gal išgales į portalo sirvis.lt banko sąskaitą. Vyriausioji redaktorė neslepia, jog skaitmenizacijos procesas, didėjantis interneto vartotojų skaičius ir vis augantis socialinių tinklų populiarumas daro teigiamą įtaką portalo sirvis.lt lanko- mumui. Siekiant atliepti augančio socialinių tinklų populiarumo visuomenėje tendenciją, prie straipsnių yra galimybė vienu mygtuko paspaudimu jais pasidalinti Facebook, Twitter ar Google+ platformose. Pagrindiniame portalo puslapyje yra ir nuoroda į “Širvio” paskyrą Facebooke. Spustelėjus nuorodą ir panagrinėjus portalo paskyrą socialiniame tinkle akivaizdu, jog ji prižiūrima ir atnaujinama kelis kartus per dieną vis talpinant naujienų sraute aktualias naujienas. Tiesa, Face- book tinkle trūksta detalesnio „Širvio” portalo apibūdinimo - atsižvelgiant į tai, jog Facebook gali būti puikiu įrankiu siekiant pritraukti kuo daugiau skaitytojų, šią skiltį vertėtų patobulinti. Kaip ir prie socialiniame tinkle publikuojamų tekstų, taip ir prie portale talpinamų publikaci- jų skaitytojams suteikiama galimybė straipsnius komentuoti. Kaip ten bebūtų, nei socialinėje plat- formoje, nei interneto svetainėje sirvis.lt funkcija komentuoti skaitytojai, regis, beveik nesinaudoja. Tik prie vieno kito straipsnio naujienų portale pavyko rasti auditorijos pastebėjimų. Daugiausia tai buvo politinio pobūdžio apžvalginiai straipsniai, kuriuose nagrinėjama tema aktuali krašto ben- druomenei. Pagal tai galima spėti, kokios temos domina Širvintų rajono gyventojus ir kokias prob- lemas jie norėtų matyti išspręstas. Sirvis.lt bendradarbiauja ne tik su „Gismeteo”, iš kurio skolinasi informaciją apie Širvintų krašto orus, bet ir su jaunoms bei besilaukiančioms mamos skirtu tinklapiu sumanimama.lt. „Širvio” portale publikuojami straipsniai iš minėto tinklapio, tiksliau, jų įžanga. Jeigu straipsnis su- domina, teks apsilankyti portale sumanimama.lt tam, kad perskaitytum likusią jo dalį. Taip sumani- mama.lt didina savo skaitytojų ir pelės paspaudimų skaičių. Lankytojų skaičių fiksuoja ir portalas sirvis.lt - dešinėje pagrindinio puslapio pusėje ekrano apačioje galima matyti, kiek žmonių jau aplankė svetainę ir kaip šis skaičius auga. Vyriausioji redaktorė A. Bagočiūnienė lankytojų skaičiu- mi labai patenkinta - anot jos, per dviejų mėnesių laikotarpį nuo sausio iki kovo apsilankiusiųjų por- tale kiekis padidėjo beveik dukart (Bagočiūnienė, 15 priedas), taigi akivaizdu, jog „Širvio” popu- liarumas auga. Nors „Širvį” galima įvardyti kaip vieną geriausių piliečių žurnalistikos portalų Lietuvoje pavyzdžių, A. Bagočiūnienė tokios žiniasklaidos padėtį šalyje visgi įvardina kaip prastą. Anot mot- ers, akivaizdu, jog dėl sparčios technologijų pažangos tokių iniciatyvų ateityje tik daugės, tačiau 42 iššūkiai niekur nesitrauks - išliks aktualus materialinių resursų trūkumo klausimas, tekstų autorių profesionalumo stoka, o nepriklausomybę, kurią A. Bagočiūnienė laiko stipriąja piliečių žurnalis- tikos puse, lydi ir apsaugos liaudies balso atstovams nebuvimas (Bagočiūnienė, 15 priedas).

3.3 Naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skilties turinio analizė

Naujienų portalas delfi.lt - vienas lankomiausių informacinių portalų Lietuvoje, veikiantis jau nuo 1999-ų metų. Šiandien „DELFI” yra neabejotinas lyderis siekiant jį skaitančiai auditorijai pranešti greitas, patikimas ir objektyvias naujienas, o be delfi.lt „DELFI” portalų grupei priklauso ir tokios interneto svetainės kaip klubas.lt, cosmopolitan.lt ar tavovaikas.lt. Akivaizdu, jog į savo darbo kokybę ir siekį skaitytojams pateikti geriausią galutinį žurnal- istinio darbo produktą portalo komanda žiūri labai rimtai – „DELFI” buvo pirmasis žiniasklaidos kanalas Lietuvoje, viešai paskelbęs savo įmonės Etikos kodeksą ir juo reglamentuojantis žurnal- istinę ir įmonės veiklą (Etikos kodeksas, 2013). Kaip ir kiekvienas tradicinis žiniasklaidos portalas, delfi.lt savo temas talpina skirtingose rubrikose, tokiose kaip „Sportas”, „Pasaulis”, „Mokslas” ar „Verslas”. Šio tyrimo objektas - portalo delfi.lt skiltis „Pilietis”, kurioje skaitytojams suteikiama galimybė tapti žurnalistais ir, atsiuntus į „DELFI” redakciją jiems aktualų turinį, išvysti savo tekstą patalpintą portale. Tiesa, piliečių pateik- tiems tekstams dar reikia praeiti tam tikrą atranką - melaginga informacija, reklaminės žinutės, šmeižtas ir trumpi, skaitytojams neaktualūs tekstai nėra publikuojami. „DELFI” portale skaitytojai taip pat dalyvauja pildant naujienų turinį, publikuojamą profe- sionalų. Tokią piliečių žurnalistų veiklos rūšį išskyrė tiek S. Outingas (2005), tiek J. D. Lasica (2003) savo minėtos žiniasklaidos raiškos formų klasifikacijose. Anot „DELFI Piliečio” skilties redaktorės Kamilės Baubinaitės, skaitytojų atsiųsta informacija gali būti redakcijai labai naudinga rengiant naujienas, suteikti idėjų žurnalistų temoms, kartais tie patys skaitytojai tampa pašnekovais naujiems žurnalistų straipsniams (Baubinaitė, 16 priedas). K. Baubinaitė teigia, jog “Piliečio” rubrika delfi.lt portale atsirado siekiant sužinoti, kas svarbu patiems skaitytojams ir suteikti jiems galimybę išsakyti savo nuomonę, integruoti požiūrį į viso portalo turinį. Tokia iniciatyva naudinga ir portalui. Anot redaktorės, ji padeda „lengviau aprėpti įvykius ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, net užsienyje” (Baubinaitė, 16 priedas), taip pat vaizdine piliečių atsiųsta medžiaga dažnai papildomi profesionalų parašyti straips- niai. Ypač portalui aktualios temos, kuriomis rašo ir informaciją pildo piliečiai, yra kriminalai, eis- mo įvykiai, renginiai regionuose, netgi užsienyje. Akivaizdu, jog tradicinių žiniasklaidos portalų 43 siekis integruoti visuomenę į naujienų kūrimo ir sklaidos procesą susiformavo kaip žmonių noro viešojoje erdvėje reikšti savo idėjas pasekmė, kuri taip pat atnešė naudos profesionaliems žurnalis- tams. Šiandien, nepavykus nuvažiuoti į įvykio vietą, nereikia sukti galvos, kokia vaizdine medžiaga iliustruoti tekstą - jeigu renginys ar įvykis plačiai nuskambėjo, belieka laukti piliečių siunčiamų fo- tografijų, užtvindysiančių elektroninio pašto dėžutę. Dėl teikiamos medžiagos kokybės problemų nekyla - dėl spartaus technologijų progreso šiandien į išmaniuosius telefonus montuojamos vaizdo ir fotokameros nuotraukas ir vaizdo įrašus daro ne prastesnius, nei profesionalų naudojama vaizdo įrašymo technika, o peržiūrint piliečių atsiųstą medžiagą galima pastebėti svarbias detales, prasprū- dusias pro akis ar rasti naujų įdomių pašnekovų straipsniui. Žmonių atsiųsti straipsniai, patalpinti “Piliečio” skiltyje, labai įvairaus pobūdžio. Tinkle talpinamos publikacijos, kaip ir delfi.lt portale, suskirstytos į rubrikas. „Piliečio” rubrikos: „Piliečių naujienos”; „Vox Populi”, kurioje talpinami skaitytojų laiškai, nuomonės ir komentarai apie aktual- ius įvykius; „Ieškau namų” - jautri iniciatyva, šioje skiltyje publikuojamos beglobių gyvūnų nuo- traukos, ieškoma jiems globėjų, taip pat prašoma padėti surasti dingusius be žinios augintinius; „Yra ką veikti” - čia skaitytojai kviečiami dalyvauti renginiuose, prisidėti prie pilietinių iniciatyvų, akcijų. Atskiroje skiltyje išskirtos „DELFI Piliečio” naudojomosi sąlygos, primenančios portalo Etikos kodeksą. Piliečių žurnalistikos skiltį delfi.lt reglamentuoja pagal nustatytas taisykles - naudo- jimosi sąlygose skelbiami reikalavimai, kuriuos piliečių siunčiama medžiaga turi atitikti, kad būtų publikuota, autorių teisių perdavimas portalui, autoriaus asmens duomenų naudojimas, pabrėžiama, jog piniginis atlygis už straipsnius piliečiams nemokamas (DELFI PILIETIS naudojimosi sąlygos). Siekdamas dar labiau skatinti piliečių įsitraukimą į naujienų sklaidos procesą, portalas delfi.lt nuolat skelbia konkursus, kviečiančius skaitytojus rašyti straipsnius ar pareikšti nuomones aktualiomis temomis, o geriausiems skiriama prizų. Šalia jau paskelbtų piliečių straipsnių pažymi- ma, kokia tema skaitytojas rašė ir kiek laiko kitiems tema suinteresuotiems portalo lankytojams liko pateikti konkurse dalyvausiančius straipsnius. Duotam laikui pa- sibaigus, iš jau publikuotų straipsnių išrenkama daugiausia dėmesio, atsiliepimų ir komentarų sulaukusi publikacija. Portale piliečių ir profesionalių žurnalistų sukurtas informacinis turinys diferencijuojamas pažymint mėgėjų parašytus straipsnius spe- cialiu ženkliuku (1 pav.). Tai daroma siekiant informuoti skaity- tojus, jog pažymėtą straipsnį parašė ne delfi.lt portalui dirbantis 1 pav. Ženklas “DELFI PILIETIS” žurnalistas ir visuomenės informavimo priemonė neatsako už skelbiamą informaciją ir negarantuoja jos objektyvumo bei patikimumo. 44 Kaip vieną įsimintiniausių piliečių žiniasklados raiškos atvejų pastaruoju metu galima paminėti „Kalafioro skandalą”. 2016-ų metų balandžio mėnesį Lietuvos internautai ėmė dalintis nuotrauka, kurioje užfiksuotas viename didžiųjų prekybos centrų parduodamas kalafioras, kurio kaina siekė beveik keturis eurus. Nuotrauka internete pirmą kartą buvo patalpinta būtent piliečio, nepatenkinto ženkliai po euro įvedimo Lietuvoje išaugusiomis maisto produktų kainomis. Skaičiai šiuo atveju kalba patys už save: kadaise kainavęs 3,5 lito, pakeitus šalies valiutą, kalafioras dabar kainuoja 3,5 euro, taigi, apie 12 litų. Viešojoje erdvėje publikavus faktą apie taip smarkiai pakilu- sias kainas, užvirė arši diskusija, į kurią įsitraukė ne tik piliečiai, bet ir vieši asmenys - pramogų pasaulio atstovai, ekonomistai ir, žinoma, politikai. Savo nuomonę apie kainų kaitą Lietuvoje viešai išsakė dainininkas ir žurnalistas Marijonas Mikutavičius, „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir daugelis kitų. Lietuvos Respublikos Seimo narys, ministras pirmininkas Algir- das Butkevičius teigė, jog antkainius maisto produktams mažmeninėje prekyboje užsikėlė patys prekybininkai, tačiau tokia premjero pozicija interneto vartotojų buvo pa- sitikta neigiamai, pradėti kurti ir so- cialiniuose tinkluose platinti netgi memai (angl. meme) - vizualūs inter- neto juokeliai, kuriami tinklo vartoto- jų, dažnai atsipindintys visuomenės aktualijas, kuriais lengva dalintis (Dawkins, 1976), šiuo atveju pa-

2 pav. Interneto memas, atspindintis visuomenės nepasitenkinimą juokiantys A. Butkevičių ir „Kalafioro politine Lietuvos situacija ir maisto prekių kainų kaita atvejį” (2 pav.). Anot piliečių, jie nepatenkinti ne tik pačiu maisto prekių pabrangimo faktu, bet ir informacijos apie antkainius stoka. Taigi, svarbiausia šioje istorijoje ne kalafioras, o, anot Lietuvos piliečių, ydinga politinė sistema, kai valdžia stokoja įgaliojimų kontroliuoti prekybininkų veiklą. Ne ką mažiau svarbi ir piliečių reakcija į situaciją - tai gali būti laikoma piliečių žiniasklaidos raiškos forma, mat esama padėtis žmonių netenkina ir jie ieško būdų būti išgirsti. Šiuo atveju tai - nuomonių reiškimas socialiniuose tinklu- ose, reagavimas į žinomų žmonių pasisakymus, internetinių memų kūrimas ar straipsnių rašymas tradicinių žiniasklaidos portalų piliečių skiltims. Po „Kalafioro skandalo” Lietuvoje, „DELFI Piliečio” skiltyje pasirodė daugybė pranešimų ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Jie rašo apie kalafiorų kainas Kalifornijoje, Anglijoje, Norvegijoje, užsimindami ir apie pragyvenimo lygį bei

45 gaunamus atlyginimus minėtose vietovėse, taip palygindami savo situaciją su dabartine padėtimi Lietuvoje. Apžvelgti skirtingų piliečių nuomonių spektrą galima ir delfi.lt portalo straipsnių komen- taruose. Gausiai komentuojami ne tik profesialių žurnalistų, bet ir piliečių parašyti straipsniai. Ko- mentuoti publikacijas galima tiek anonimiškai, tiek prisijungus prie portalo su savo Facebook ar kito socialinio tinklo paskyra. Tokiu atveju straipsniais bei komentarais galima ir pasidalinti so- cialinių tinklų platformose, taip įžiebiant tolesnę diskusiją ir dalyvaujant naujienų sklaidos procese. Kalbant apie socialinius tinklus, paskyrą Facebook tinkle turi ne tik „DELFI” portalas, bet ir „DELFI Piliečio” skiltis. Jos naujienų srautas nuolat atnaujinamas, pasidalinama net keliais naujais straipsniais per dieną. Atsako iš Facebook vartotojų publikacijos taip pat sulaukia - po straipsniais, kuriais dalinamasi, netrūksta komentaruose reiškiamų nuomonių. Taip pat „DELFI Pilietis” turi savo paskyrą socialiniame tinkle „Instagram”. Siekiant neatsilikti nuo technologijų amžiaus naujovių bei atliepiant skaitmenizacijos reiškinį, patogesniam delfi.lt pasiekimui mobiliaisiais įrenginiais sukurta mobilioji programėlė iš- maniesiems telefonams ir mobilioji portalo versija. Pastangos nenuėjo veltui – „DELFI” turinio tin- klalapių grupė yra dažniausiai mobiliuosiuose įrenginiuose skaitoma portalų grupė Lietuvoje. Grįžtant prie piliečių žurnalistikos reiškinio, „DELFI Piliečio” skilties redaktorė Kamilė Baubinaitė pabrėžia, jog tokio tipo žiniasklaida - aktualus nūdienos fenomenas ir svarbi „DELFI” portalo skiltis, tačiau, žvelgdama iš profesionalios žurnalistės perspektyvos, teigia, jog piliečių at- siųsti tekstai ne visada atitinka profesionalios žiniasklaidos principus, aprašant įvykį ar problemą trūksta antrosios pusės komentaro, objektyvumo, tekste pateikiami faktai ne visuomet patikrinami rašančiųjų. Kitaip tariant, piliečių žurnalistams, anot K. Baubinaitės, koją kiša įgūdžių stoka. Kita vertus, „Piliečio” redaktorė nenuvertina skaitytojų rašomų tekstų svarbos ir žmonių noro dalintis informacija bei patirtimi (Baubinaitė, 16 priedas).

3.4 Elektroninio žurnalo doxa.lt turinio analizė

Elektroninis žurnalas doxa.lt gyvuoja nuo 2015-ų metų balandžio mėnesio. Ši svetainė gimė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete kaip alternatyvi viešoji erdvė dalintis nuomonėmis ir požiūriais akademinėje bendruomenėje. Iš pradžių daugiausia rašančiųjų tekstus žurnalui buvo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai, vėliau prisijungė ir kitų fakultetų bei univer- sitetų bendruomenių nariai, o šiandien doxa.lt bendradarbiauja ir skelbia netgi autorių iš užsienio tekstus. 46 Svetainę doxa.lt, galima laikyti nepriklausomu naujienų ar informaciniu interneto portalu (Lasica, 2003) arba savarankišku piliečių žurnalistikos interneto puslapiu: redaguota versija (Out- ing, 2005). Remiantis doxa.lt svetainėje pateiktais duomenimis, šiuo metu portalo redakcinę kolegi- ją sudaro 10 žmonių, bet žurnalui rašo ir kiti autoriai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat svetainėje talpinami iš kitų kalbų versti tekstai. Vieno svetainės redaktorių ir komunikacijos koordinatoriaus Ugniaus Babinsko teigimu, doxa.lt save laiko elektroniniu žurnalu dėl ganėtinai nedidelio tekstų periodiškumo. Norėta sukurti išskirtinai viešajai erdvei skirtą leidinį, alternatyvią žiniasklaidos priemonę, sudaryti sąlygas jau- niems akademinės bendruomenės nariams reikšti savo idėjas, kad jos neliktų pamirštos vien tik spausdintose mokslinėse publikacijose, kurios, deja, dažniausiai lieka tik akademijos archyvuose (Babinskas, 17 priedas). Žurnale daugiausia talpinami analitinio komentaro pobūdžio tekstai, plėtojama kultūrinė ir pilietinė tematika. Tekstai, talpinami svetainėje, skirstomi į keturias skiltis: „Idėjos”, „Polemika”, „Pokalbiai” ir „Atspindžiai”. Taip pat interneto saite yra skiltis „Redaktorių tema”, kurios tema nuo- lat atnaujinama ir skaitytojai bei žurnalui rašantys autoriai yra kviečiami pareikšti nuomonę apie aktualijas. Anot, U. Babinsko, grįžtamasis ryšys iš skaitytojų yra teigiamas. Žinoma, kaip ir bet kuri kita žiniasklaidos priemonė, doxa.lt sulaukia pasiūlymų, kaip patobulėti, pagerinti turinį ar svetainės dizainą. Skaitytojai siunčia žurnalo redakcijai ir savo parašytus tekstus, norėdami, kad šie būtų pub- likuoti (Babinskas, 17 priedas). Domisi šia piliečių iniciatyva ir tradicinės žiniasklaidos priemonės, tiek nišiniai, tiek didieji šalies interneto portalai. Šiuo metu doxa.lt derasi su naujienų portalu 15min.lt dėl galimybės perpublikuoti „Doxos” turinį jų kultūros naujienų skiltyje. Toks įvertinimas akivaizdžiai liudija apie kokybišką doxa.lt turinį, kuris tiesiogiai prisideda prie piliečių žurnalistikos Lietuvoje situacijos gerinimo. Gimusi kaip elektroninis žurnalas, bendruomeninės žiniasklaidos priemonė, šiandien dox- a.lt yra ir viešoji įmonė, bendradarbiaujanti su užsienio autoriais, dalyvaujanti projektuose. Nors svetainės įkūrėjai nuolat ieško finansavimo šaltinių žurnalui išlaikyti ir projektams remti, tai - ne pelno siekianti organizacija, o autoriai, rašantys šiai iniciatyvai, daro tai savanorystės principu, be mokamo piniginio atlygio. Su savo skaitytojais doxa.lt bendrauja ir socialiniame tinkle Facebook. Socialinio tinklo naujienų sraute nuolat dalinamasi žurnale publikuojamais tekstais, žymių autorių mintimis, fo- tografijomis, poezija. Po įrašais esantys komentarai ir diskusijos liudija, jog „Doxai” sekasi įgyend- inti savo tikslą - jungti norinčius bei turinčius ką pasakyti asmenis ir skatinti juos reikšti kritiškas, argumentuotas, pagrįstas nuomones siekiant konstruktyvaus dialogo. Kaip ir dauguma technologijos 47 amžiaus tendencijas sekančių interneto svetainių, doxa.lt suteikia savo skaitytojams galimybę dalin- tis ir komentuoti žurnale publikuojamus tekstus socialiniuose tinkluose Facebook, Twitter ir Google +. Kalbant apie svetainės sąveiką su skaitmenizacijos procesu ir išaugusiu naujųjų medijų populiarumu, galima pasakyti, jog doxa.lt atsirado kaip šių reiškiniu pasekmė, reakcija į juos. Inter- neto svetainės kūrėjai siekė atliepti visuomenės ir žiniasklaidos pokyčius, atsiradusius išpopu- liarėjus interneto tinklui ir išaugus jo prieinamumui, todėl sukūrė išskirtinai virtualiajai erdvei skirtą elektroninį žurnalą. Anot U. Babinsko, doxa.lt atsiradimo iniciatoriai padarė tai, kas iki šiol nepavyko Lietuvos kultūrinėms žiniasklaidos priemonėms, mat didžioji jų dalis yra pirmiausia spausdinti leidiniai, o jų interneto svetainės - antraeilės perpublikuotų tekstų talpyklos, kuriose pub- likuojami žurnaluose jau paskelbti ir susidomėjusių skaitytojų peržvelgti tekstai, todėl minėtas sve- taines galima vadinti archyvinėmis (Babinskas, 17 priedas). Tuo tarpu doxa.lt veikia vien tik inter- neto tinkle ir nauji autorių tekstai talpinami virtualioje erdvėje, kas daro juos prieinamesnius ir greičiau pasiekiamus skaitytojams. Paklaustas apie bendrą piliečių žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, U. Babinskas atsakė jau ne kaip šiame darbe nagrinėjamo elektroninio žurnalo atstovas, o kaip žmogus, turintis komunikacijos krypties išsilavinimą ir gebantis objektyviai žvelgti į žiniasklaidos sferoje vykstančius procesus. Anot jo, interneto atsiradimas ir skaitmenizacijos procesai turėjo didžiulę įtaką piliečių žiniasklai- dos raidai, o patį piliečių žurnalistikos reiškinį šiandien reikėtų vertinti iš kaip labai platų, daug žiniasklaidos formų ir raiškos priemonių apimantį fenomeną, apimantį ir socialinių tinklų paskyras, ir straipsnių komentarus internete, ir tinklaraščių įrašus. Pažymėta ir tai, jog piliečių žiniasklaida daro įtaką ir sąveikauja su tradicine žurnalistika (Babinskas, 17 priedas). Pavyzdžiui, šiandien jau nieko nestebina profesionalaus žurnalisto straipsnyje kaip naudingas šaltinis naudojamas įrašas kieno nors Facebook paskyroje, kas prieš penkerius metus būtų buvę sutikta mažų mažiausiai skep- tiškai. Taip pat U. Babinskas pažymėjo, jog piliečių žurnalistikos skiltys didžiuosiuose šalies nau- jienų portaluose yra ne kas kita, kaip komercinės žiniasklaidos naudojimasis piliečių žiniasklaidos fenomeno populiarumu siekiant pritraukti daugiau auditorijos (Babinskas, 17 priedas). Atsižvelgiant į tokį specialisto požiūrį, galima teigti, jog piliečių žurnalistikos padėtis Lietuvoje yra nebloga, o skaitytojų naujienų portalams pateiktų tekstų didelis skaičius liudija, jog tokio tipo žiniasklaida net nesiruošia užleisti savo pozicijų. Visgi kalbėdamas apie piliečių publikacijų kokybę, doxa.lt komunikacijos koordinatorius pažymėjo, jog, jo nuomone, piliečių žiniasklaida su tradicine varžytis negali, mat „profesionalų, 48 darbo patirtį turinčių komunikacijos specialistų parengtas leidinys yra kokybiškesnis bei atitinka tam tikrus standartus, profesinės etikos principus” (Babinskas, 17 priedas). Anot jo, piliečiams stin- ga operatyvumo ir įgūdžių, tačiau stiprioji tokio tipo žiniasklaidos atstovų pusė yra ta, jog tekstų kūrėjai yra nepriklausomi nuo komercinių ineteresų ir redakcinių apribojimų. Baigdamas pokalbį, U. Babinskas prognozavo, jog piliečių žiniasklaidos iniciatyvų laikui bėgant tik daugės, o naujųjų medijų transformacijos ir skaitmenizacijos procesas tiesiogiai veiks tokio tipo žiniasklaidos raidą (Babinskas, 17 priedas). Žvelgiant atgal į praeitį, į pirmąsias piliečių žurnalistikos užuomazgas partizaninės, rezistencinės spaudos pavidalu ir lyginant jas su šiandienine tokio tipo žiniasklaidos padėtimi akivaizdu, jog atsiradus naujoms galimybėms, naujoms raiškos platformoms ir būdams, žmonės šias galimybes išnaudoja ir pritaiko savo poreikiams. Ne išimtis ir piliečių žurnalistika - kol bus idėjų, ir noro jas įgyvendinti, tol žmonija, ypatingai naujųjų medijų amžiuje, nepritrūks būdų joms realizuoti.

3.5 Tyrimo rezultatų apibendrinimas

49

1 lentelė. Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Tyrimo metu analizuojant atskirus piliečių žurnalistikos atvejus ir iš interneto svetainių at- stovų gautus interviu, siekta apibrėžti piliečių žurnalistikos situaciją Lietuvoje ir nustatyti naujųjų medijų ir skaitmenizacijos poveikį šio reiškinio raidai. Iš informantų buvo gauta daug naudingos informacijos, padedančios aiškiau suvokti šiandieninę piliečių žurnalistikos situaciją ir galimai prognozuoti tolesnę jos raidą. Respondentų nuomonės kai kuriais klausimais sutapo, kai kuriais iš- siskyrė, o jų požiūrio taškai skyrėsi priklausomai nuo turimo išsilavinimo ir atstovaujamo portalo pobūdžio. Aukščiau esančioje lentelėje pateikiami susisteminti kokybinio tyrimo rezultatai (1 lent.). Palyginus respondentų atsakymus darosi aišku, jog piliečių žiniasklaidos raida žengia koja kojon su naujųjų medijų ir technologijų pažanga. Nors nagrinėti piliečių žurnalistikos atvejai skiri- asi vienas nuo kito savo specifika, skaitmenizacijos piliečių žiniasklaidai daromą tiesioginę įtaką pripažino visi apklaustieji. Atsakant į pirmąjį tyrimo klausimą kas skatina tokių alternatyvių žiniasklaidos formų, kaip piliečių žurnalistika, atsiradimą, vertėtų pažiūrėti į nagrinėtų piliečių žiniasklaidos interneto sve- tainių įkūrimo priežastis. Sirvis.lt buvo įkurtas esant piliečių nepasitenkinimui Širvintų krašte veikiančioms visuomenės informavimo priemonėms, kurioms įtaką daro politinės jėgos, taigi 50 piliečiai norėjo alternatyvios, jų interesus atstovaujančios, nuo politinių partijų nepriklausomos, nešališkos žiniasklaidos priemonės. Naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skiltis atsirado atliepiant į išpopuliarėjusį piliečių žiniasklaidos reiškinį, žmonių norą dalintis jiems aktualiomis temomis, problemomis ir nuomonėmis. Doxa.lt atveju, elektroninio žurnalo įkūrimas buvo skaitmenizacijos pasekmė, svetainės kūrėjai siekė užpildyti tuščią žiniasklaidos nišą ir padaryti tai, ko nepavyko ki- tiems kultūros temomis rašantiems leidiniams - sukurti kultūros ir pilietines temas plėtojantį elek- troninį žurnalą, viešąją erdvę akademinės bendruomenės ir ne tik nariams būti išgirstiems. Taigi, sukurta alternatyvi žiniasklaidos priemonė, atliepianti kūrėjų poreikius. Remiantis tiek šiais trimis pavyzdžiais, tiek tinklaraščių, komentarų ir socialinių tinklų profilių gausa, galima atsakyti į pirmąjį tyrimo klausimą, teigiant, jog piliečiai nedvejodami imasi kurti alternatyvias žiniasklaidos formas, ieškoti naujų naujienų pateikimo ir sklaidos būdų, jeigu jų netenkina esama žiniasklaidos situacija tam, kad patys galėtų dalyvauti jiems priimtiname naujienų sklaidos procese. Atsakant į antrą klausimą kaip naujosios medijos keičia piliečių žurnalistikos sampratą, remiantis gautais tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, jog skaitmenizacija, naujosios medijos ir interneto prieinamumas yra tiesiogiai susiję su šiandien pastebimu piliečių žiniasklaidos populiaru- mo piku. Anot respondentų, atsiradusios sąsajos su socialiniais tinklais padeda pritraukti daugiau skaitytojų ir netgi prie piliečių žiniasklaidos iniciatyvų prisidėti norinčių asmenų, visiems prieinami išmanieji telefonai padeda kaip niekada greitai ir paprastai dalintis informacija. Kitaip tariant, dėl naujųjų medijų suteikiamų galimybių šiais laikais kiekvienas panorėjęs gali būti piliečių žurnalistu - skelbti nuomonę socialiniuose tinkluose, komentuoti ir diskutuoti su profesionaliais žurnalistais ar susikurti asmeninį tinklaraštį dar niekada nebuvo taip paprasta. Žinoma, tyrimo rezultatų negalima absoliutinti ir teigti, jog išnagrinėjus tris piliečių žurnal- istikos atvejus, jau žinome viską apie šį reiškinį Lietuvoje ir jo raidą ar galimus tolesnio vystymosi kelius, tačiau verta pažymėti, jog du iš trijų respondentų - tiek Ugnius Babinskas, tiek Kamilė Baubinaitė - yra ne tik piliečių žiniasklaida užsiimančių portalų atstovai, bet ir profesionalūs žurnal- istai, turintys komunikacijos krypties išsilavinimą ir gebantys vertinti žiniasklaidos situaciją bei reiškinius iš specialisto perspektyvos. Kalbant apie piliečių žiniasklaidos ateitį, negalima nepaminėti iššūkių su kuriais susiduria tokio tipo žurnalistikos atstovai. Pagrindinės tekstų autorių problemos - patirties bei žurnalistinio darbo įgūdžių stoka, subjektyvumas, kas labai kenkia publikacijų kokybei. Taip pat aktualus lėšų ir kokybiškam žurnalistiniam tyrimui atlikti reikalingo laiko trūkumas. Tikėtina, kad šios kliūtys dėl oficialaus žurnalistinio išsilavinimo ir darbo patirties trūkumo ir toliau išliks aktualios piliečių žini- asklaidos atstovams. 51 Apibendrinant tyrimo rezultatus ir atliepiant šiame darbe išsikeltą mokslinę problemą kaip naujųjų medijų aplinkoje įgyvendinami piliečių žurnalistikos projektai, galima paminėti, jog nau- jųjų medijų amžiuje tokio tipo žiniasklaidai didelę įtaką daro skaitmenizacija, o piliečių žiniasklai- dos būdų, raiškos formų ir platformų yra kaip niekada daug. Čia vertėtų prisiminti šio baigiamojo darbo pirmojo skyriaus trečiame poskyryje nagrinėtas J. D. Lasicos (2003) ir S. Outingo (2005) publikacijas, kuriose šie mokslininkai išskyrė daugybę skaitmenizacijos laikais pasitaikančių piliečių žiniasklaidos kategorijų ir raiškos platformų. Akivaizdu, jog virtualiosios realybės amžiuje tokio tipo žiniasklaidos galimybės yra didžiulės, tą pabrėžė ir kalbinti portalų atstovai. Anot jų, ate- ityje dalintis informacija bus dar paprasčiau, o sparti naujųjų medijų pažanga ir toliau liks reišmin- gas faktorius, darantis tiesioginę įtaką piliečių žurnalistikos raidai.

52 IŠVADOS

1. Piliečių žurnalistika vadinamas reiškinys, kai naujienų rinkimo, apdorojimo ir sklaidos imasi žurnalistinio išsilavinimo ir tokio darbo patirties neturintys žmonės. Tokio tipo žiniasklaida atsirado esant žmonių nepasitenkinimui jau egzistuojančiomis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, siekiant nevaržomai reikšti savo nuomonę viešojoje erdvėje ir dalyvauti naujienų sklaidos procese. Reiškinys dažniausiai pasireiškia demokratinėse visuomenėse, o jo formavimuisi esminę įtaką padarė visiems viešai prieinama naujienų leidyba, galimybė bendrai jas redaguoti ir platinti. 2. Naujųjų medijų amžiuje piliečių žurnalistikos samprata kinta, ji atsiskyrė nuo tradicinės žiniasklaidos apibrėžimo ir, dėl plačių raiškos virtualioje erdvėje galimybių, tapo sudėtingu ir plačiu reiškiniu, apimančiu daugybę aktyvumo lygmenų bei galinčių įgauti daug skirtingų formų - nuo anoniminių komentarų prie profesionalių žurnalistų publikuotų straipsnių ar interneto tinkle patalpinto skundo apie vienas ar kitas paslaugas iki piliečių bendruomenių, kuriančių ir redaguo- jančių nepriklausomus naujienų portalus. 3. Išpopuliarėjus interneto tinklui piliečiams dalyvauti naujienų rinkimo ir sklaidos procese tapo labai paprasta. Virtualiąją erdvę užkariavo vartotojų kuriamas turinys, mėgėjai įgalinti prisidėti prie profesionalių žurnalistų rašomų straipsnių, juos papildyti naujais svarbiais faktais ar vaizdo, garso medžiaga. Dialogą tarp naujienų portalų ir interneto vartotojų spartina visiems prieinamos mobiliosios technologijos, puiki išmaniaisiais telefonais daromų nuotraukų kokybė įgalina vartoto- jus realiuoju laiku fiksuoti įvykius ir apie juos pranešinėti tinkle. Populiaria piliečių žurnalistikos raiškos platforma tapo ir socialiniai tinklai dėl didelio prieinamumo ir galimybės juose lengvai dal- intis informacija. 4. Apklausus respondentus paaiškėjo, jog pagrindiniais iššūkiais, kylančiais piliečių žini- asklaidos iniciatyvoms, galima įvardyti autorių patirties, įgūdžių stoką, subjektyvumą. Buvo paste- bėta, jog piliečių žiniasklaidai dėl minėtų priežasčių gali būti labai sunku ar net neįmanoma konku- ruoti su tradiciniais komerciniais žiniasklaidos kanalais, kuriuose dirba žurnalistikos subtilybes iš- manantys profesionalai. 5. Piliečių žiniasklaidos stiprybė - nepriklausomybė, laisvė publikuoti tai, kas norima. Tokios laisvės dažnai neturi ž urnalistai profesionalai, dirbantys tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, mat juos gali varžyti tam tikri redakciniai apribojimai.

53 6. Piliečių žurnalistikos iniciatyvų atstovai sutaria, jog mėgėjų žiniasklaidos padėtis Lietu- voje yra nebloga, o žmonės noriai dalijasi informacija. Visi apklaustieji spėjo, jog ateityje tokių ini- ciatyvų, piliečių žiniasklaidos temų ir jų pateikimo būdų tik daugės, o dėl technologijų pažangos rinkti ir dalintis informacija bus dar paprasčiau. 7. Atsakant į pirmąjį tyrimo klausimą - kas skatina tokių alternatyvių žiniasklaidos formų, kaip piliečių žurnalistika, atsiradimą? - iš informantų atsakymų tapo aišku, jog naujos žiniasklaidos formos imamos kurti, kai piliečiai jaučia nepasitenkinimą esama žiniasklaidos sistema bei padėtimi ir imasi iniciatyvos situaciją keisti, kad galėtų patys dalyvauti jų poreikius atitinkančiame naujienų rinkimo bei sklaidos procese. 8. Atsakydami į antrąjį tyrimo klausimą - kaip naujosios medijos keičia piliečių žurnalis- tikos sampratą? - respondentai buvo vieningi ir sutiko, jog naujųjų medijų pažanga ir skaitmenizaci- jos procesas yra tiesiogiai susiję su piliečių žiniasklaidos raida - atsiradus naujai, potencialiai raiškos platformai, žmonės ją pritaiko ir panaudoja savo reikmėms. Ši tendencija ypač pastebima piliečių žiniasklaidos sferoje - juk tiek tinklaraščiai, tiek socialiniai tinklai ar kitos raiškos platfor- mos tapo mėgėjų žunalistų idėjų raiškos erdve ieškant naujų saviraiškos būdų ir formų. Šiandien technologijų pažanga juda į priekį geometrine progresija, kartu su skaitmenizacijos procesu tobulėja ir piliečių žiniasklaida. 9. Piliečių žiniasklaidos sąveikos su naujosiomis medijomis tema Lietuvoje dar mažai tyrinėta, todėl erdvės moksliniams tyrimams tikrai daug. Ateityje būtų įdomu patyrinėti kokius bū- tent visuomenės pokyčius ir procesus atliepia nepasitenkinimas jau egzistuojančiomis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis ir siekis kurti alternatyvias. Taip pat būtų galima išsamiau patyrinėti piliečių žiniasklaidos formų ir raiškos būdų kaitą laikui bėgant, gilinantis į tai, kada būtent kuri piliečių žurnalistikos raiškos forma ar atšaka atsirado ir kokie įvykiai ar reiškiniai jos atsiradimui galėjo daryti įtaką.

54 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Literatūros sąrašas

1. Anušauskas, A. Pogrindinės bei alternatyviosios spaudos raida ir vaidmuo (1944-1987 m.) Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga per internetą: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr1/Is- torija_Anusauskas.htm#[3] Žiūrėta: 2016 kovo 29 d. 2. Apie kūrinį: Jonas Gaidamavičius - Naujas laikraštis (“Varpas”). Prieiga per internetą: http://antologija.lt/about_text/jonas-gaidamavicius-naujas-laikrastis-varpas Žiūrėta: 2016 kovo 24 d. 3. Balčytienė, A. (2002). Technikos perversmai ir žurnalistika. Darbai ir dienos. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J. 04~2002~1367180873075/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content Žiūrėta: 2016 balandžio 23 d. 4. Baločkaitė, R. (2009) Interneto komentarai Lietuvoje: semiotinis partizanavimas diskur- so paraštėse. Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje. Vilnius: Versus Au- reus. 5. Bowman, S., Willis, C. (2003). We Media: How Audiences are Shaping the Future of News and Information. The Media Center at the American Press Institute. Prieiga per internetą: http://www.hypergene.net/wemedia/weblog.php Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 6. Black, E. (2010-4-19) Wikipedia - The Dumbing Down of World Knowledge. Prieiga per internetą: http://historynewsnetwork.org/article/125437 Žiūrėta: 2016 kovo 29 d. 7. Burrell, I. (2015-01-18) With Isis, Assad and Putin exposed, who’s next on citizen jour- nalist Eliot Higgins’ list? Independent. Prieiga per internetą: http://www.independent.co.uk/news/ people/profiles/with-isis-assad-and-putin-exposed-whos-next-on-citizen-journalist-eliot-higgins- list-9983831.html Žiūrėta: 2016 kovo 27 d. 8. Dawkins, R. (1976) The Selfish Gene. Oxford: Oxford University Press. 9. D’Onfro, J. (2016) Here’s how much time people spend on Facebook, Instagram, and Messenger every day. Business Insider. Prieiga per internetą: http://www.businessinsider.com/how- much-time-do-people-spend-on-facebook-per-day-2016-4 Žiūrėta: 2016 balandžio 29 d. 10. Downing, J. (2001) Radical Media: Rebellious Communication and Social Movements. Thousand Oaks: Sage Publications.

55 11. Edmonds, R. (2005). As Blogs and Citizen Journalism Grow, Where’s the News? Prieiga per internetą: http://www.poynter.org/2005/as-blogs-and-citizen-journalism-grow-wheres- the-news/71962/ Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 12. Flew, T. (2005). New Media: An Introduction. Oxford: Oxford University Press. 13. Fraser, M. Dutta, S. (2010). Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičia gyven- imą, darbą ir pasaulį. Vilnius: Eugrimas. 14. Fuchs, C., Sandoval, M. (2010-05) Towards a critical theory of alternative media. Telematics and Informatics. Prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/ S0736585309000410 Žiūrėta: 2016 balandžio 30 d. 15. Gillmor, D. (2004). We the Media: Grassroots Journalism by the People, For the Peo- ple. Sebastopol: O’Reilly Media, Inc. 16. Glaser, M. (2004-11-17) The New Voices: Hyperlocal Citizen Media Sites Want You (to Write)! Online Journalism Review. Prieiga per internetą: http://ojr.org/ojr/glaser/ 1098833871.php Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 17. Glasser, T. (1999). The Idea of Public Journalism. New York: The Guilford Press. 18. Guettatfi, A. (2013-05-31)Does Citizen Journalism Need to be Objective? Huffington Post. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.co.uk/amel-guettatfi/how-realistic-is-objec- tiv_b_3351603.html Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 19. Gunderloy, M. (1991-08) Glossary. Factsheet Five. Prieiga per internetą: http://www.- gyrofrog.com/glossary-ff44.php Žiūrėta: 2016 balandžio 30 d. 20. Haas, T. (2007) The Pursuit of Public Journalism. Theory, Practice and Criticism. London: Routledge. 21. Habermas, J. (1989) The Structural Transformation of the Public Sphere. (T. Burger vertimas) Cambridge: Massachusetts Institute of Technology. (Originalus darbas publikuotas 1962 m.). 22. Halstead, D. (2009-12) Let’s Abolish the Term “Citizen Journalism”. The Digital Jour- nal. Prieiga per internetą: http://digitaljournalist.org/issue0912/lets-abolish-citizen-journalists.html Žiūrėta: 2016 kovo 27 d. 23. Higgins, E. (2012-08-30) The Mystery of Syrian Barrel Bombs. Prieiga per internetą: http://brown-moses.blogspot.lt/2012/08/the-mystery-of-syrian-barrel-bombs.html Žiūrėta: 2016 kovo 27 d.

56 24. Hussey, M. (2016) Saudi blogger Raif Badawi in poor health after hunger strike. Prieiga per internetą: http://thenextweb.com/insider/2016/01/02/saudi-blogger-raif-badawi-in-poor- health-after-hunger-strike/#gref Žiūrėta: 2016 kovo 30 d. 25. Khaleeli, H., Gani, A. (2016-01-13) Ruqia Hassan: the woman who was killed for telling the truth about Isis. The Guardian. Prieiga per internetą: http://www.theguardian.com/world/ 2016/jan/13/ruqia-hassan-killed-for-telling-truth-about-isis-facebook Žiūrėta: 2016 kovo 29 d. 26. Lasica, J. D. (2003) What is Participatory Journalism? Online Journalism Review. Prieiga per internetą: http://www.ojr.org/ojr/workplace/1060217106.php Žiūrėta: 2016 kovo 27 d. 27. Laurent, A. (2004) Understanding Open Source and Free Software Licensing. Se- bastopol: O’Reilly Media, Inc. 28. Libby, D. (1999-07-10) RSS 0.91 Spec, revision 3. Netscape Communications. Prieiga per internetą: http://web.archive.org/web/20001204093600/http://my.netscape.com/publish/formats/ rss-spec-0.91.html Žiūrėta: 2016 balandžio 24 d. 29. Marčėnas, R. (1980) Pirmasis satyrinis laikraštis LIetuvoje - pozityvių socialinių idėjų reiškėjas. Istorija XX (1 sąsiuvinis). Vilnius: Mokslas. Prieiga per internetą: http://www.anarchija.lt/ component/content/article/81-istorija/38336-r-marcenas-pirmasis-satyrinis-laikrastis-lietuvoje- pozytiviu-socialiniu-ideju-reiskejas Žiūrėta: 2016 balandžio 12 d. 30. Navickas, A. (2015-03-17) Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos stebuklas. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-03-19-lietuvis-kataliku-baznycios-kronika-fak- tai/78856 Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 31. Nevinskaitė, L. (2009) Virtualios diskusijos kaip alterantyvios informacijos šaltinis. Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus. 32. Nielsen, K. In citizen reporting, the reader is the writer. New Media Gazette. Prieiga per internetą: https://www.newmediajournalism.aut.ac.nz/archive/2004/seminars/rqp4512.htm Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 33. Outing, S. (2005). The 11 Layers of Citizen Journalism. Prieiga per internetą: http:// www.poynter.org/2005/the-11-layers-of-citizen-journalism/69328/ Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 34. Pečiulis, Ž. (2012) Medijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos vi- suomenėje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 35. Rennie, E. (2006). Community Media: A Global Introduction (Critical Media Studies). Lanham: Rowman & Littlefield. 36. Rodriguez, C. (2001) Fissures in the Mediascape: An International Study of Citizens’ Media. Cresskill: Hampton. 57 37. Rosen, J. (2008-07-14). A Most Useful Definition of Citizen Journalism. Prieiga per internetą: http://archive.pressthink.org/2008/07/14/a_most_useful_d.html Žiūrėta: 2016 kovo 30 d. 38. Rosen, J. (2004-04-08) The Weblog: An Extremely Democratic Form in Journalism. Prieiga per internetą: http://archive.pressthink.org/2004/03/08/weblog_demos.html Žiūrėta: 2016 balandžio 24 d. 39. Shaer, M. (2015-02-18) “The Media Doesn’t Care What Happens Here”. Can amateur journalism bring justice to Rio’s favelas? The New York Times. Prieiga per internetą: http://www.ny- times.com/2015/02/22/magazine/the-media-doesnt-care-what-happens-here.html Žiūrėta: 2016 kovo 29 d. 40. Skuodis, V. (2003) Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai. Vilnius: Vilni- aus universiteto leidykla. Prieiga per internetą: http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LG00/Vytau- tas_Skuodis._Vilniaus_universiteto_filomatai_ir_filaretai.LG4801B.pdf Žiūrėta: 2016 kovo 29 d. 41. Vinogradnaitė, I. (2009) Politinio kalbėjimo strategijos “nedisciplinuotose” erdvėse. Kalbėjimas paraštėse: alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus. 42. Waltz, M. (2005) Alternative and Activist Media. Edinburgh: Edinburgh University Press. 43. Wasserman, S., Faust, K. (2004). Social Network Analysis in the Social and Behavioral Sciences. Social Network Analysis: Methods and Applications. Cambridge: Cambridge University Press. 44. Weaver, M. (2013-04-18) How Brown Moses exposed Syrian arms trafficking from his front room. The Guardian. Prieiga per internetą: http://www.theguardian.com/world/2013/mar/21/ frontroom-blogger-analyses-weapons-syria-frontline Žiūrėta: 2016 kovo 22 d. 45. Žemaitytė-Narkevičienė, O. (2011) Vyskupas Motiejus Valančius knygnešystės pra- dininkas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Šaltinių sąrašas

1. DELFI. DELFI PILIETIS naudojimosi sąlygos. Vilnius: DELFI redakcija. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pilietis/salygos/ Žiūrėta: 2016 gegužės 6 d. 2. DELFI (2013-09-18). Etikos kodeksas. Vilnius: DELFI redakcija. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/apie/?wid=7268 Žiūrėta: 2016 gegužės 5 d.

58 3. Lietuvos Respublikos Seimas (2014-10-16). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarija. Prieiga per internetą: http:// www.infolex.lt/ta/103787:str214-10 Žiūrėta: 2016 balandžio 29 d. 4. Lietuvos Respublikos Seimas (2016-07-11). Lietuvos Respublikos Visuomenės informav- imo įstatymo pakeitimo įstatymas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarija. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280580&p_query=&p_tr2= Žiūrėta: 2016 balandžio 4 d. 5. Lietuvos žurnalistų sąjunga (2006-11-25). Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatai. Vilnius: Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavimas. Prieiga per internetą: http://www.lzs.lt/lt/teises_aktai/ lietuvos_zurnalistu_sajungos_istatai.html?backlink=%252Flt%252Fpaieska%252Fresults %252Fp0.html%253Fsquery%253D%2525C4%2525AFstatai Žiūrėta: 2016 balandžio 7 d. 6. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacija (2016-02-29). Lietuvos visuomenės infomavimo etikos kodeksas. Vilnius: Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas. Prieiga per internetą: http://www.etikoskomisija.lt/teisine-informacija/etikos-kodeksas/item/69-lietuvos-vi- suomenes-informavimo-etikos-kodeksas Žiūrėta: 2016 balandžio 11 d.

59 PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas. Žurnalistikos apibrėžimas Amerikos spaudos instituto interneto svetainėje. 2 priedas. BBC interneto svetainės skiltis, skirta nuotraukoms, gautoms iš viso pasaulio skaitytojų. 3 priedas. Technologijų entuziastus vienijantis portalas. Pavyzdys. 4 priedas. Portalas, publikuojantis politikos naujienas subjektyviai. Pavyzdys. 5 priedas. Interneto bendruomeninis tinklaraštis. Pavyzdys. 6 priedas. Interneto televizijos interneto svetainė. Pavyzdys. 7 priedas. Dienraščio “Miami Herald” kvietimas skaitytojams dalyvauti apklausose. 8 priedas. Tinklaraščių bendruomenės internetinis portalas. Pavyzdys. 9 priedas. Neredaguojama piliečių žurnalistikos interneto svetainė. Pavyzdys. 10 priedas. Piliečių žurnalistikos interneto svetainė, leidžianti spausdintą leidinį. Pavyzdys 11 priedas. Profesionalios ir piliečių žurnalistikos hibridas. Pavyzdys. 12 priedas. Laisvoji interneto enciklopedija wikipedia.org. 13 priedas. Projektas wikinews.org. 14 priedas. Interneto svetainė bellingcat.com. 15 priedas. Interviu su piliečių žurnalistikos portalo sirvis.lt vyriausiąja redaktore Andže- lika Bagočiūniene. 16 priedas. Interviu su naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skilties redaktore Kamile Baubi- naite. 17 priedas. Interviu su portalo doxa.lt redaktoriumi ir komunikacijos koordinatoriumi Ug- niumi Babinsku.

60 PRIEDAI

1 priedas. Žurnalistikos apibrėžimas Amerikos spaudos instituto interneto sve- tainėje. https://www.americanpressinstitute.org/journalism-essentials/what-is-journalism/

2 priedas. BBC interneto svetainės skiltis, skirta nuotraukoms, gautoms iš viso pasaulio skaitytojų. http://www.bbc.com/news/in_pictures

61 3 priedas. Technologijų entuziastus vienijantis portalas gizmondo.com. http://gizmodo.com

4 priedas. Portalas, publikuojantis politikos naujienas subjektyviai. https://www.indymedia.org/or/index.shtml

62 5 priedas. Interneto bendruomeninis tinklaraštis. http://www.metafilter.com

6 priedas. Interneto televizijos interneto svetainė. http://daytonabeach-live.com

63 7 priedas. Dienraščio “Miami Herald” kvietimas skaitytojams dalyvauti apklau- sose. http://www.miamiherald.com/site-services/reader-panel/

8 priedas. Tinklaraščių bendruomenės internetinis portalas. http://www.lawrence.com/weblogs/

64 9 priedas. Neredaguojama piliečių žurnalistikos interneto svetainė. http://www.dailyheights.com

10 priedas. Piliečių žurnalistikos interneto svetainė, leidžianti spausdintą leidinį. http://www.denverpost.com/yourhub

65 11 priedas. Profesionalios ir piliečių žurnalistikos hibridas. http://international.ohmynews.com

12 priedas. Laisvoji interneto enciklopedija wikipedia.org. https://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page

66 13 priedas. Projektas wikinews.org. https://en.wikinews.org/wiki/Main_Page

14 priedas. Interneto svetainė bellingcat.com. https://www.bellingcat.com

67 15 priedas. Interviu su piliečių žurnalistikos portalo sirvis.lt vyriausiąja redaktore Andželika Bagočiūniene

1. Papasakokite apie savo portalą. Kokio pobūdžio turinys jame talpinamas? Talpiname įvairaus pobūdžio informaciją. Turime rubrikas: * „Apie mus”, kurioje rašome visas naujienas apie Širvį, jo komandos pokyčius, taip pat apie pamokas ir susitikimus su profesionaliais žurnalistais; * „Iš bendruomenių gyvenimo”, kurioje rašome apie Širvintų rajone veikiančių ben- druomenių veiklas, renginius, talkas, įgyvendinamus projektus ir pan.; * „Iš mano varpinės”. Tai - išskirtinė rubrika, kurioje yra rašomas Varpininko feljetonas kiekvieną savaitę vis kita aktualia tema. Dažniausiai humoro forma aprašomi valdžios sprendimai. Čia turėjome ir šaržą, kol kas jau antra savaitė mūsų dailininkė išsikvėpė ir šaržo neturime; * „Aplinkosauga” - visos žinios susijusios su aplinkos apsauga, ministerijos naujienos, departamento naujienos, visos žinios, kurios aktualios bet kuriam Lietuvos piliečiui; * „Fotoklajonės” - kartą per savaitę gamtos fotografo Mariaus Čepulio pildoma rubrika su jo nuostabiomis nuotrakomis ir jų aprašymais; * „Gera daryti gera”. Čia galite rasti informaciją apie gerų žmonių gerus darbus, pagal- bas, paramas, pamokymus ir kita; * „Jaunimas”. Jaunimo naujienos, renginiai, veiklos; * „Kelionės ir laisvalaikis”; * „Kultūra ir švietimas”. Visos naujienos apie tai. Taip pat kalbiname Širvintų rajono saviveiklininkus, mokytojus, uždarytų ir veikiančių mokyklų vadovus; * „Politika”. Savivaldos sprendimai, vyriausybės ir seimo naujienos. Filmuojame Širv- intų rajono savivaldybės tarybos posėdžius, juos karpome klausimais, gaminame vaizdo ir garso medžiagą su aprašymu ir aktyviomis nuorodomis į dokumentus ar įs- tatymus; * „Religija”. Pildome retai, bet žinių pasitaiko. Labai laukiami mišių grafikai per didžiąsias šventes; * „Renginiai”. Skelbiami mėnesio renginiai vykstantys Širvintų rajone; * „Šeima”; * „Sveikata”;

68 * „Ūkis” - skelbiami Širvintų šilumos ir karšto vandens kainų pokyčiai, dujų kainos ir visos naujienos susijusios su ūkiu; * „Virtuvės vilionės” – receptai. Atsiunčia skaitytojai ir gaminame patys; * „Nuomonė”. Čia rasite tiek skaitytojų, tiek politikų nuomones, kartais talpiname ir mūsų pačių nuomones; * „Policijos pranešimai”. Rubrika skirta tik gautoms naujienoms iš policijos komisaria- to ir departamento; * „Redakcijos skiltis”. Rašome bendras mintis apie praėjusią savaitę. Dažniausiai švel- niai „traukiame per dantį“ Tarybą ir jos veiklą. Kliūna tiek pozicijai, tiek opozicijai; * „Sportas”. Skelbiame tik mūsų rajono sportininkų pasiekimus; * „Sumani Mama”. Bendradarbiaujame su tinklapiu sumanimama.lt ir keliame įvairius straipsnius jaunoms mamoms bei besilaukiančioms su aktyvia nuoroda į sumanima- ma.lt; * „Teisėtvarka”. Teismai, priešgaisrinė ir panašiai; * „Žemės ūkis”. Pakalbiname Širvintų rajono ūkininkus, skelbiame naujienas iš ŽŪM, vyriausybės sprendimus ar savivaldos sprendimus, kurie aktualūs ūkininkams.

2. Kokia jūsų tikslinė auditorija? Turime įvairių skaitytojų, bet mes orientuojamės į Širvintų krašto gyventojus ar besidom- inčius šiuo kraštu. Daugelis rubrikų gali būti įdomios ir bet kuriam skaitančiam lietuviškai. Turime nuolatinį skaitytoją iš Latvijos Jazeps Širvis. Jis mūsų užrašą pamatė derliaus šventės metu. Jis buvo išpieštas ant gražios lentos ir nuo tada jis yra mūsų nuolatinis skaitytojas, matyt jo pavardė sutampa su mūsų pavadinimu Širvis (Širvis - tai briedis, kuris atėjo į upelį atsigerti ir tas upelis buvo pavadintas Širvinta, o miestas - Širvintos).

3. Kas paskatino įkurti portalą? Kodėl manėte, jog toks portalas reikalingas? Mūsų įsikūrimo istorija tikrai įdomi. Pasiruoškite ilgai skaityti. Dauguma portalo įkūrėjų yra vaikų globėjai ar jų draugai. Liepos mėnesį, kai Širvintų ra- joną pradėjo valdyti Darbo partijos dauguma su Živile Pinskuviene priešaky, valdančioji dauguma, tai yra Tarybos nariai Irena Vasiliauskienė, Zenonas Miselis ir Alfredas Astikas, sugalvojo patikrinti tris rajono globėjus, kaip jie išleidžia buvusios tarybos paskirtus 38 eurus, paramą globėjui. Deja, šie tarybos nariai padarė daugybę klaidų: nepasikvietė į tikrinimus nė vieno vaiko teisių atstovo ir kalbino patikrinimuose vaikus, nepasidomėjo, kad 38 eurai buvo skirti ne vaikui, o globėjui ir 69 globėją tardė kur jis juos išleidžia ir nepasiteiravo, kad vienas iš pasirinktų tikrinti jau gegužės mė- nesį neteko globėjo statuso dėl suaugusių vaikų (globotiniams sukako 18 metų). Irena Vasiliauskienė kaip tik partijos viduje susikivirčijo su Valda Patinskiene, Zenonas Miselis apjuodino mane Andželiką Bagočiūnienę, nes aš norėjau pakeisti jį kaip bendruomenės pirmininką. Žinoma, nepavyko, nes bendruomenėje yra didelė dalis jo darbuotojų ar susijusių su jo valdoma žeme (gano gyvulius, šienauja jo žemes karvių pašarui). Jis liko pirmininku ir keršto vedamas sumanė mane patikrinti. Alfredas Astikas tuo metu bylinėjosi su Sigitu Kirtikliu dėl šmeižto viešoje internetinėje erdvėje ir todėl, gavęs valdžią, A. Astikas sumanė taip paspausti Sigitą atsiimti skundą. Vėliau Astikas pralaimėjo bylą ir buvo pašalintas iš tarybos narių. Būtent Sigito šeima tikrinimo metu globojamų vaikų nebeturėjo. Aš tuo metu gulėjau ligoninėje ir pas mane įsibrauti nepavyko, o tuo tarpu aš kreipiausi į visas žiniasklaidos priemones: „Lietuvos rytą”, 15min.lt, delfi.lt, LRT radiją ir prašiau viešinti šį puolimą. Vyrausybės atstovas vėliau liepė atšaukti įsakymą tikrinti globėjus kaip neteisėtą, bet tai buvo padaryta tik respublikinės žiniasklaidos dėka. Dėkoju tikrai sąžiningiems žurnalistams. Tada aš supratau, kad žiniasklaida - didesnė jėga, nei politikas. Viename Lietuvos ryto sraipsnyje, kai žurnalistė pakalbino merę, klausdama, kodėl tai daroma, merės atstovė spaudai parašė, kad savi- valdybė gauna daug skundų, jog globėjai prageria ir prarūko šiuos 38 eurus. Noriu pabrėžti, kad nė vienas tikrintas globėjas nėra rūkantis ir niekada tokiu nebuvo, nepiknaudžiauja alkoholiu, bet yra aktyvūs politiniame gyvenime ir garsiai pasisakydavo prieš Darbo partijos valdymo metodus. Mes šį įžeidžiantį teiginį norėjome paneigti, mūsų rašto tuo metu vienintelis laikraštis ra- jone „Širvintų kraštas“, priklausantis dabartinei merei kaip nuosavybė, neišspausdino, taip pat neišspausdino Vileikiškių kaimo bendruomenės moterų kreipimosi ir paneigimo dėl neteisingų neigiamų atsiliepimų. Supratome, kad žiniasklaida mūsų rajone priklauso vienam žmogui ir rašo tik tai, kas jam paranku. Todėl aš su drauge pradėjome galvoti apie kitą laisvą portalą ir jau beveik bu- vome sukirtę rankomis su „Krašto naujienų” vardo savininku Kęstučiu Pakalniu (politiku), bet dabar be galo esame dėkingi Audrai Čepkauskaitei (“LRT Klasika" radijo žurnalistei), kuri labai mandagiai ir kantriai išaiškino, kodėl politiko laikraštis nėra gerai. Mes piliečiai visiškai to nesureikšmindavome ir nesuvokėme, kas gali būti blogai. Dabar mes jau tai žinome. Taigi krikšto mama „Širvio” yra Audra Čepkauskaitė. O aš po pokalbio su ja sėdau prie telefono ir ėmiau kalbinti mūsų globėjus ir savo gerus pažįstamus imtis tokio „crazy” plano - kurti savo portalą. Taip gimė sirvis.lt, kurio nė vienas narys nepriklauso jokiai politinei partijai. Dabar mūsų partija – Širvis, o mes vienas kitą vadiname širviečiais. 70 Vytenis Dapkevičius, IT specialistas, priglaudė mus į savo nuosavą serverį, nemokama programa sukūrė pats portalo dizainą ir rugpjūčio 31 dieną paleido Širvį iš gardo į interneto platybes. Po to jis mus apmokė, kaip dirbti sistemoje. Ir dabar mes jau keliame straipsnius ir nuo- traukas patys.

4. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate portalo veikloje, rengiant straipsnius? Pirmieji iššūkiai buvo iš savivaldos, ypač merės laikraščio, kuriame mūsų pirmasis reklaminis popierinis laikraštis buvo pavadintas tualetiniu popieriumi su abėcėle, taip pat nuolatos pabrėžiama, kad jame rašo žurnalistai kabutėse ir pagrindinis, sunkiausias dalykas – merė uždraudė su Širvio žurnalistais bendrauti visiems savivaldybės pavaldžių įstaigų vadovams ir visiems savi- valdybės darbuotojams. Be to, pradžioje niekada nė į vieną laišką raštu mums taip pat nebuvo at- sakoma, o mūsų el. paštas [email protected] padarytas spaminiu. Po kelių kreipimuisi į Seimo kon- trolierių į laiškus pradėta atsakyti, bet į konkrečius klausimus - ne visuomet. Visi mes neturėjome jokios, net menkiausios patirties žurnalistikoje, pradžia buvo tikrai labai sunki. Didelį ačiū turime sakyti Audrai Čepkauskaitei, Ingai Janiulytei, Džinai Donauskaitei už nuolatines pamokas, taisytus straipsnius, pastabas ir pamokymus kaip tikrinti informaciją, kaip ją rinkti, kaip sukurti antraštes. Beje, antraštės vis dar yra mūsų silpnoji vieta. Skaudus išgyvenimas, kai dėl savivaldos politikų grasinimų ir spaudimo iš mūsų gretų pa- sitraukė biudžetinėse įstaigose dirbę nariai. O kai politikai pradėjo daryti įtaką ir mūsų klebonui, o jis paprašė rinktis ar Širvis, ar darbas parapijos namuose, dar dviejų labai svarbių narių netekome. Širvis buvo sužeistas „iki kraujo“. Šiuo metu keli nariai dirba pogrindyje. Todėl nevardinu nei vardų, nei pavardžių.

5. Kaip pasikeitė jūsų portalas nuo jo įkūrimo pradžios? Kokią įtaką jo raidai turėjo skaitmenizacija, išaugęs naujųjų medijų ir socialinių tinklų populiarumas? Pirmai klausimo daliai galiu atsakyti, kad kai susikūrėme 2015 metų rugpjūčio 31 dieną, įkėlėme pirmą straipsnį ir visą rugsėjį naujų įkėlimų nebuvo daug ir ne kiekvieną dieną. Rašėme apie Širvintų rajono savivaldybės Tarybos sprendimus, apie prasidėjusias blogybes. Todėl sunku buvo pritraukti naujų skaitytojų. Pasitarę, nusprendėme rašyti ne tik apie politiką ir savivaldą, bet įvairiomis temomis, kas galėtų dominti skaitytoją. Paklausėme vienas kito, draugų, artimųjų kas būtų jiems įdomu skaityti ir pradėjome intensyviau ieškoti informacijos. Užsiprenumeravome min- isterijų žinias, Prezidentūros naujienas, stebėjome Seimo pranešimus žiniasklaidai. Susitarėme su Širvintų policijos komisariatu dėl pranešimų spaudai, susitarėme su portalu sumanimama.lt, taip pat 71 pasikvietėme į svečius garbingą svečią Andrių Navicką, kuris suteikė leidimą imti mus dominančius straipsnius iš bernardinai.lt ir publikuoti mūsų portale. Facebook padarė didelę įtaką portalo viešinimui, nes tuoj paskleidėme žinią apie naują žiniasklaidos piemonę savo Facebook draugams. Taip kasdien vis daugėjo unikalių skaitytojų. Spalio mėnesį sulaukdavome apie 500 skaitytojų per dieną, šiuo metų jų sulaukiame daugiau kaip tūkstančio. Priklauso nuo patalpintos informacijos.

6. Kokių atsiliepimų sulaukiate apie savo veiklą? Ar piliečių ir specialistų (žurnalistų) reakcijos labai skiriasi? Taip, skiriasi, net labai. Žurnalistai žavisi, kaip eiliniai piliečiai „iš oro“, kaip išsireiškė vienas žinomas žurnalistas, atsiradome ir štai jau nuo gruodžio 2 dienos leidžiame popierinį laikraštį ir pildome partalą. Juos stebina ir tai, kad mes visa tai darome visuomeniniais pagrindais ir dar dedamės iš savo lėšų. Piliečiai ir dabar ne visi tiki, kad mes tai darome savanoriškais pagrindais, daug nuomonių teko išgirsti, kad mus išlaiko Konservatoriai, vėliau, kad Katalikų bažnyčia, dar vėliau, kad turime tikrai įtakingą „stogą“. Bet kai pasakome, kad nieko panašaus – žiūri nepatikliai. Mūsų rajone įpras- ta, kad žiniasklaidos priemonę valdo politikai. „Krašto naujienas“ valdo opozicija (Lietuvos laisvės sąjunga ir Lietuvos žaliųjų sąjunga), o „Širvintų kraštas“ – merės laikraštis (Darbo partija). Susi- laukiame ir padėkos skambučų, ypač mėgsta paskambinti ir padėkoti už mūsų buvimą buvę peda- gogai ir buvę politikai. Šiuo metu dirbantys biudžetininkai vengia su mumis bendrauti, nes bijo prarasti darbą. Opozicija taip pat neteikia jokių žinių, nes mano, kad esame jų portalo konkurentai. Bu- vome sulaukę iš opozicijos pasiūlymo jungtis į vieną, bet su sąlyga, kad neviešinsime blogų žinių apie opoziciją ir nieko gero nerašysime apie Darbo partiją. Nesutikome. Tai dabar abiejų pusių esame nemylimi.

7. Kaip manote, kokia piliečių žurnalistikos padėtis Lietuvoje šiandien? Manau, prasta. Pirmiausia nėra niekur apibrėžta, kas gali dirbti žurnalistu ir kas gali leisti laikraštį. Kodėl leidžiama laikraštį turėti įtakingam politikui tame pačiame rajone, kuriame jis valdo ir dar jo laikraštis finansuojamas spaudos rėmimo fondo pinigais ir dar jame už pinigus platinama savivaldybės informacija ir skelbimai, ir niekas nieko nemato tame blogo! Tuo tarpu piliečių žini- asklaida (tikra piliečių) neturi materialinio atspirties taško. Įsivaizduokite, kaip mes būtumę įkūrę portalą, jei tarp mūsų nebūtų IT specialisto, kuris viską padarė nemokamai? Tuomet darbas, kuras, 72 automobiliai, fotoaparatai, diktofonai. Viską turi pilietis turėti šiam darbui savo. Gaila, kad nėra jokio fondo, kuris paremtų besikuriančias piliečių žiniasklaidos priemones, portalus, laikraščius, radijo stotis. Manau, kad tokių atsirastų bent jau po vieną visose „užgrobtose“ savivaldybėse.

8. Kaip manote, kokia bus tolesnė piliečių žurnalistikos raida, kaip ją veiks naujosios medijos ir skaitmeninės technologijos? Manau, iniciatyvų vis daugės. Bet, jei nebus ieškoma priemonių, kaip paremti tokių piliečių žiniasklaidos portalų ar laikraščių, ar ko kito atsiradimą ir išlaikymą, net ir susikūrusios jos ilgai negalėtų gyvuoti, stumiamos vien idėjos. Pirmiausia žmogus turi maitintis ir išmaitinti šeimą, o darbas žiniasklaidoje, kad ir piliečių, atima daug laiko ir energijos. Todėl jau kito darbo imtis nelabai galima arba portale turi dirbti apie 8 savanorius, kurie ruoštų straipsnius ir pildytų pasirink- tas rubrikas. Tuomet galima atlikti tokį darbą ir po tiesioginio darbo laiko. Deja, savanorių, atsak- ingų ir gabių, rasti nelengva. Šiuo metu mūsų Širvyje rašančių yra tik 3, ir kai kurie kiti atsiunčia straipsnius karts nuo karto.

9. Jūsų nuomone, ar gali piliečių žurnalistika varžytis su profesionaliąja žurnalistika savo turinio kokybe? Manau, kad iš vienos pusės gali, nes jiems niekas nediktuoja sąlygų, ką rašyti ir kaip tai turi būti pateikiama. Pavyzdžiui, antraštės neatitinka turinio, arba kalbinami ką tik netektį patyrę tėvai, seneliai. Mes galime pasirinkti to nedaryti. Galime pasirinkti nekelti alkoholio, greitųjų kred- itų reklamos. Galime pasirinkti rašyti daugiau pozityvių straipsnių, nei negatyvių. Galime rašyti apie mažai žinomo paprasto žmogaus gyvenimo istoriją, nuomonę. Mes patys kuriame turinį. Redaktorius gal ir turi svarų balsą, bet sprendžia visi Širvio kūrėjai. Kita medalio pusė - straipsnio kokybė. Tai nėra eilinio piliečio „arkliukas”. Straipsnis gim- sta labai lėtai, nemokame sklandžiai ir trumpai išsakyti esmės. Nemokame kurti trumpų ir patrauk- lių antraščių. Tikimės išmokti, bet kol kas varžybas pralaimime.

10. Kokias įvardytumėte piliečių žurnalistikos stipriąsias ir silpnąsias puses? Stiprioji - NEPRIKLAUSOMYBĖ. Niekas neišlaiko, niekas nediktuoja, niekas nevaldo, niekas nereguliuoja. Silpnoji – nuolatinis lėšų trūkumas kurui, priemonėms, leidybai. Niekas neapsaugo ir negi- na. Jei pažeidžiami įstatymai mūsų atžvilgiu, neturime kur greitai pasiskųsti ir gauti atsakymą ar apgynimą. Seimo kontrolierius dirba labai lėtai ir jo sprendimai užtrunka iki 3 mėnesių.

73 11. Jeigu turite dar ką nors pridurti apie piliečių žurnalistiką, portalą, arba ko nors nepaklausiau, kas jums atrodo svarbu, pasidalinkite mintimis. Norime pasigirti, kad laimėjome Spaudos rėmimo fondo paramą portalui - 5000 eurų! Ir dar laukiame rezultatų popieriniam laikraščiui. Sausio mėnesį turėjome 4400 unikalių lankytojų per mėnesį, praėjusį kovo mėnesį jau 7800. Širvio skaitomumas auga. Turime sunkumų, nes neturime patalpų redakcijai, neturime tam lėšų, o tada nesulaukiame skelbimų, nes mūsų rajone vis dar labai daug žmonių teikia skelbimus ne internetu. Reklamos taip pat nesulaukiame. Iš Širvio pasitraukė 3 nariai, 2 pasitraukė į pogrindį, atėjo 2 nauji nariai. Tikiuosi, kad 5000 eurų tik pradžia, manau, gausime ir popieriniam laikraščiui, kad galė- tume pasamdyti profesionalų žurnalistą, kuris rašytų analitinius straipsnius. Atsiprašau, kad Širviui nededu kabučių. Jis - mūsų vaikas, o kai gimė kalbos stilistei dukra lapkričio mėnesį, tai ją tarpusavyje vadiname Širvyte (ji - Morta).

74 16 priedas. Interviu su naujienų portalo delfi.lt “Piliečio” skilties redaktore Kamile Baubinaite

1. Kaip atsirado „DELFI Pilietis”? Kodėl buvo manyta, jog tokia skiltis portale reikalinga? „DELFI Piliečio” rubrika atsirado siekiant suteikti galimybę skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti svarbia informacija, leisti papasakoti apie jiems aktualius dalykus. Be to, “DELFI Piliečio” rubrika padeda lengviau aprėpti įvykius ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, net užsienyje, sužinoti, kas svarbu patiems skaitytojams. „DELFI Piliečio” rubrika vienija „DELFI” skaitytojus, taip pat norinčius tapti portalo dal- imi, teikiančia svarbią ir aktualią informaciją. Tokią, pačių skaitytojų kuriamą rubriką turi ir reikšmingi užsienio portalai, pavyzdžiui, „CNN”. Tai rodo, kad skaitytojų balsas iš tiesų svarbus ir turi būti išgirstas, jie gali suteikti informaciją, kurios vertė prilygsta tam, kurią sukuria ir žurnalis- tas. Dėl šių priežasčių rubrika ir buvo įkurta. Pagrindinis „DELFI Piliečio” uždavinys yra suteikti galimybę patiems skaitytojams tapti reporteriais, leisti pasidalinti mintimis ir taip jų nuomonę, informaciją, požiūrį integruoti į viso por- talo turinį. Portalui itin aktuali skaitytojų pagalba informuojant apie eismo įvykius, įvykius region- uose, užsienyje.

2. Kokio pobūdžio turinys talpinamas „Piliečio” skiltyje? Kaip atrenkate, kurie at- siųsti straipsniai bus publikuojami? „DELFI Piliečio” rubrikoje publikuojami tekstai – tam tikras skaitytojams svarbių temų, aktualijų atspindys. Skaitytojai dalijasi įvairiausia informacija. Nors ne paslaptis, kad sulaukiame nemažai skundų įvairiausiomis paslaugomis, prekėmis, žmonės taip pat dalijasi ir savo asmeninėmis istorijomis (skirtomis tiek įvairiems „DELFI Pilietyje” skelbiamiems konkursams, tiek norėdami pasidalyti jomis su skaitytojais), nuomonėmis apie aktualius įvykius, siunčia padėkas ar informaciją apie juos nustebinusius, pradžiuginusius dalykus (tarkime, netikėtai jų sode rastas išaugęs jiems nematytas augalas) ar aktualią, operatyvią informaciją apie įvykius (pavyzdžiui, pirmasis sniegas, vaizdo įrašas su nedrausmingu vairuotoju ir pan.). Publikuojamas turinys – tiek skaitytojų tekstai, tiek nuotraukos (pavyzdžiui, atėjusio pavasario proga skelbiamas kvietimas siųsti žydinčių augalų nuotraukas – jos gali būti publikuo- jamos bendroje galerijoje), tiek vaizdo įrašai. Taip pat turime skiltį, kuriose talpiname informaciją apie namų ieškančius gyvūnus. 75 Kaip atrenkame, kurie tekstai bus publikuoti? Pirmiausiai publikuojame aktualius tekstus, kurie „negali laukti“ – tiek su aktualijomis susijusios nuomonės, tiek skaitytojų atsiųsta informacija apie įvykius. Vis dėlto, „DELFI Pilietyje” vykdome tekstų atranką – norime nebūti apgauti ir kad skaitytojų vardu mums nebūtų atsiųsti ir vėliau publikuoti reklaminiai ar šmeižiantys tekstai, tad kilus klausimams, susisiekiame su jų autoriais, kalbiname antrąją pusę apie atsiųstą skundą. Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad siekiama nepublikuoti melagingos informacijos, reklaminių komercinių tekstų, šmeižto, itin trumpų, skaitytojams neaktualių tekstų, kurių taip pat gauname, informacijos apie itin smulkias, tik rašančiajam aktualias problemas.

3. Kokiai auditorijai skirtos „DELFI Pilietyje” talpinamos publikacijos? Manau, kad „DELFI Piliečio” auditorijos atskirti nuo „DELFI” portalo auditorijos nepavyktų – tai tie patys skaitytojai, kuriems įdomios portalo naujienos.

4. Kokią naudą skiltis duoda „DELFI” portalui? Ar būna, jog piliečių atsiųsti faktai ir istorijos papildo profesionalių žurnalistų rengiamus straipsnius? Kaip minėjau, „DELFI Piliečio” rubrika svarbi tuo, kad ji yra erdvė, kurioje gali pasisakyti portalo skaitytojai: manau, viena vertus, tai svarbu, nes žmonėms suteikiama saviraškos galimybė, leidžiama išsakyti savo mintis – tokios rubrikos egzistavimas rodo, kad jų nuomonė yra svarbi, por- talas tampa interaktyvesnis. Kita vertus, skaitytojų atsiųsta informacija redakcijai gali būti labai naudinga rengiant nau- jienas: gana dažnai skaitytojai siunčia avarijų, gaisrų nuotraukas, jei įvykis – daugeliui pasiekiamo- je vietoje (kaip pavyzdžiui, kažkada, kai degė Karaliaus Mindaugo apartamentai), tuomet nuo- traukos siunčiamos itin gausiai. Tokia informacija gali būti publikuojama tiek kaip atskira naujiena, tiek papildyti žurnalisto informaciją (pavyzdžiui, jam parašius apie nelaimę, skaitytojas atsiunčia jos iliustraciją). Taip pat, kai skaitytojai dalijasi tuo, kas jiems aktualu, savo pasidalytomis gyvenimo istori- jomis suteikia idėjų žurnalistų tekstams (pavyzdžiui, su specialistu išnagrinėti tam tikrą santykių temą), kartais taip atsirada ir pašnekovų straipsniams – jais tampa tie patys skaitytojai. Kitas atvejis - kai skaitytojas duoda pagrindą temai, įvardydamas tikslią problemą, skundą, su kuriu susiduria, tai vėliau tampa, pavyzdžiui, „Verslo“ rubrikoje publikuojamo teksto tema.

76 5. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate rengdami „Piliečio” skiltį? Vienas iš iššūkių – tas, kad žmonės kartais siunčia informaciją anonimiškai, todėl tampa daug sunkiau ją patikrinti, nėra aiškus siuntėjo patikimumas. Kitas – tai, kad vis dėlto nebūdami žurnalistais, kai kurie skaitytojai mėgsta pateikti vien- pusę nuomonę, situaciją mato tik iš savo pusės arba net siekia dalintis informacija, norėdami „su- vesti sąskaitas“, ką nors pareklamuoti ar pan. – dėl to gautą informaciją reikia nuolat ir atidžiai tikrinti.

6. Kaip pasikeitė skiltis nuo jos atsiradimo pradžios? Kokią įtaką jos raidai turėjo skaitmenizacija, išaugęs naujųjų medijų ir socialinių tinklų populiarumas? Manau, kad anksčiau „DELFI Piliečio” rubrika buvo aktualiausia žmonėms, kurie norėda- vo pareikšti nuomonę tam tikru klausimu – dabar, manau, ja besinaudojančių ratas išsiplėtė: dažniau rašo ir tie, kurie nori pranešti apie įvykį, ir tie, kurie nori sudalyvauti konkurse ir pelnyti puikių prizų, ar tiesiog pasidalyti savo gyvenimo istorija, smagiu pastebėtų vaizdeliu ar pan. Apskritai, rubrika natūraliai po truputį keičiasi, nors rubrikos naudojimas kaip ir anksčiau išlieka toks pats: skaitytojų atsiųsti tekstai publikuojami, atsiųsta informacija taip pat naudojama žurnalistų parengtiems tekstams (pavyzdžiui, „Kriminalų ir nelaimių” rubrikoje avarijoms ilius- truoti), inicijuoja žurnalistų straipsnius – pavyzdžiui, „DELFI” atsirado konkursinių temų blokas (http://www.delfi.lt/pilietis/), kuriuo siekiama skaitytojus paskatinti dalytis informacija apie aktual- ius dalykus. Kalbant apie technologijų įtaką, manau, kad norą dalintis informacija žmonėms didina tob- ulinamos mobiliosios programėles, su kuriomis paprasčiau atsiųsti „DELFI” informaciją, gerė- jančios telefono kameros, nes dėl nuotraukų kokybės, atsidūrus įvykių centre, norisi fotografijomis dalintis su kitais. Žinoma, ir socialiniai tinklai – jų dėka, žmonės vis labiau įpranta viešai fiksuoti savo gyvenimo įvykius, pastebėtas įdomybes, tad jomis dalinasi ir, pavyzdžiui, su „DELFI” portalu.

7. Kaip manote, kokia piliečių žiniasklaidos padėtis Lietuvoje šiandien? Kokia bus tolesnė piliečių žurnalistikos raida, kaip ją veiks naujosios medijos ir skaitmeninės technologi- jos? Manau, žmonės Lietuvoje noriai dalijasi informacija, yra linkę pranešti apie pastebėtus įvykius, ar, jų manymu, neteisybę. Spėčiau, kad ateityje tik daugės besidalijančių informacija – dėl besikeisiančių technologijų ir galimybių žmonės noriau siųs nuotraukas, vaizdo įrašus iš įvykio vi- etos, dažniau viešins, pavyzdžiui, KET pažeidimus bei kitus pastebėtus, jų netenkinančius dalykus. 77 8. Jūsų nuomone, ar gali piliečių žurnalistika varžytis su profesionaliąja žurnalistika savo turinio kokybe? Manau, piliečių žurnalistiką galima būtų vadinti žurnalistikos atšaka, tam tikru jos papildu. Vis dėlto skaitytojai žurnalistams dažnai suteikia itin naudingos informacijos – praneša apie jiems nežinomus faktus, jų reportažus papildo nuotraukomis ar vaizdo įrašais, liudininkų pasakojimais. Kalbant apie pačių skaitytojų parašytus tekstus, jie, žinoma, ne visada atitinka profesion- alios žurnalistikos principus – trūksta antrosios pusės komentaro (ja skaitytojų tekstus papildo žur- nalistai), objektyvumo, pačių rašančiųjų ne visuomet tikrinami tekste pateikiami faktai, be to, at- siųstas straipsnis dažnai būna tiesiog pasidalinimas numone ar istorija. Tačiau svarbu įvertinti tai, kad žmonės noriai dalijasi savo mintimis, patirtimi, tad tikrai nereiktų nuvertinti jų padaryto darbo – trūkumus šiuo atveju gali ištaisyti profesionalus žurnalistas.

9. Kokias įvardytumėte piliečių žurnalistikos stipriąsias ir silpnąsias puses? Stipriosios pusės: galimybė pranešti itin operatyviai, betarpiškai, esant situacijos liudininku informuoti apie dalykus, kurie gali būti nepastebimi kitiems (nes, pavyzdžiui, rašantysis gyvena ne sostinėje, o provincijoje, dirba ar turi itin specifinį užsiėmimą), tačiau yra svarbūs. Silpnosios: objektyvumo trūkumas, įgūdžių stoka perteikti informaciją (pavyzdžiui, pamirštama parašyti vieta, kur įvyko įvykis, laikas ar pan., pamirštama pasikalbinti antrąją pusę).

78 17 priedas. Interviu su portalo doxa.lt redaktoriumi ir komunikacijos koordinatoriumi Ugniumi Babinsku

1. Trumpai pristatykite portalą doxa.lt. Kokio pobūdžio turinys jame talpinamas? Portalo kūrimo metu mes galvojome, kaip reikėtų pozicionuoti portalą. Kuo toliau, tuo labiau save laikome elektroniniu žurnalu, kadangi mūsų teksų periodiškumas yra gan nedidelis ir tekstų kol kas neskelbiame tiek daug. Jeigu portalą siejame su žiniasklaidos priemone, kuri pub- likuoja dažniausiai informacinio pobūdžio straipsnius ir daro tai labai reguliariai, tai doxa.lt atvirkščiai - orientuojasi ne į informacinio pobūdžio turinį, bet į analitinį, komentarus, eseistiką, grožinę literatūrą ir tai daro mažesniu reguliarumu. Taigi, mes laikytume save pirmiausia žurnalu. Dėl atsiradimo aplinkybių, idėja sukurti tokį leidinį užgimė akademijoje, Vilniaus univer- siteto Filosofijos fakultete. Mintis kilo iš entuziazmo ir noro sukurti erdvę, kuri išsiskirtų iš vyrau- jančios komercinės žiniasklaidos. Pirminė idėja buvo sukurti alternatyvią žiniasklaidos priemonę, erdvę pasireikšti žmonėms, kurie dažnai nebūna išgirsti. Puikiai žinome situaciją, kai akademinėje erdvėje jaunieji mokslininkai turi labai įdomių įžvalgų ir gali kalbėti apie labai įdomius dalykus, tačiau dažniausiai tai daro savo mokslinėse publikacijose, kurios nugula elektroniniuose ar spausd- intuose žurnaluose, kurių dauguma neskaito. Tačiau reikėtų turėti omenyje, jog mes kuriame ne akademikams, o plačiajai visuomenei, tad mūsų tikslas ir koncepcija yra nutiesti tiltus tarp akademi- jos ir plačiosios visuomenės, o tai savo ruožtu reiškia tai, kad žmonės, rašantys mums, tai turėtų daryti publicistiniu stiliumi, ne tik teorinėmis temomis, taip stengiamės skatinti turinio įvairovę. Idėja gimė universitete, prie jos didžiąja dalimi prisijungė Filosofijos fakulteto studentai, ilgainiui ir žmonės, studijuojantys kituose fakultetuose, kitose aukštosiose mokyklose. Mes visi norėjome sukurti kokybę, o jeigu kalbant apie pozicionavimą, pirmiausia norėjome pasiūlyti kažką naujo, kokybiško, alternatyvą šiuo metu esantiems kultūros leidiniams, kaip „Šiaurės Atėnai”, „Kultūros barai” ir aibė kitų leidinių. Mūsų nuomone, šie leidiniai ne visai tinkamai išgyveno skaitmeninę transformaciją, virsmą, interneto atėjimą, nes jeigu pažiūrėsime į šių leidinių interneto svetaines, pamatysime, kad jos yra plėtojamos pagal archyvo koncepciją. Vaizdžiai tariant, tokias svetaines galima vadinti spausdintų tekstų kapinynais. Tai yra svetainės, kuriose publikuojamas jau spausdintas turinys, jos yra plėtojamos kaip antraeilės. Tuo tarpu mūsų idėja buvo būti būtent elek- troniu žurnalu, nebūti dublikatu, orientuotis į elektroninę, internetinę erdvę. Tai yra kultūros ir poli- tikos tematikai skirta internetinė žiniasklaidos priemonė. Mes daug laiko skiriame socialiniams tin- klams, komunikacijai juose, dėl to plėtojame svetainę kaip tam tikrą internetinį darinį, ko kitos žini-

79 asklaidos priemonės nedaro. Tik neseniai atsirado tokių alternatyvų. Iš esmės mūsų svetainė yra akademijoje gimusi idėja, kuri yra skirta ne akademikams, orientacijai į kokybinę žiniasklaidą, kokybinį turinį, kuris yra analitinio komentaro pobūdžio, ne informacinis, elektroninis žurnalas, glaudi intergacija su socialiniais tinklais.

2. Kas rašo jūsų portalui? Ar tai yra žmonės iš akademinio pasaulio, studentai? Mums rašo toli gražu ne vien tik akademikai. Rašo žmonės, kurie studijuoja, priklauso akademinei bendruomenei kaip akademinis jaunimas, taip pat žmonės, kurie yra seniai baigę studi- jas ir užsiima visai kita veikla. Mes taip pat turime verstinių autorių tekstų, užsienio autoriai mums rašo. Taigi, mums rašo žmonės ne vien iš akademinės aplinkos, o su autoriais mes bendradarbiau- jame ne pelno siekiančiu, nekomerciniu principu - turime tam tikrą autorių tinklą, kuris veikia kaip bendruomenė. Nors doxa.lt - bendruomeninės žiniasklaidos pavyzdys, tai nėra virtuali ben- druomenė, nesame susiję socialiniais tinklais, tai - tam tikras tinklas, su kuriuo mūsų redaktoriai palaiko ryšius. Su autoriais bendraudami, sekdami jų veiklą siūlome parašyti tekstus, o jie, jeigu turi ir nori ką pasakyti, su mumis tekstais dalinasi ir mes juos skelbiame. Viskas veikia nekomerciniu modeliu. Organizacija doxa.lt veikia kaip viešoji įmonė, teikiame projektus, ieškome finansavimo šaltinių, bet esame ne pelno siekianti organizacija.

3. Jūsų autoriai dirba savanorystės principu ar gauna piniginį atlygį už savo pub- likacijas? Kol kas visas turinys, talpintas doxa.lt portale, buvo parašytas nemokant autoriams hono- rarų. Autoriai tiesiog sutiko pasidalinti savo mintimis, turiniu su mumis ir su skaitytojų auditorija, kurią mes esame sukūrę. Rašome ne vienas kitam, reikėtų nepamiršti, kad turime ir skaitytojų audi- toriją. Tačiau nereikėtų doxa.lt veiklos sieti su savanorystės ideologija ir idėja, kuri plačiai paplitusi ir gali įgauti įvairias skirtingas formas. Mes nesiūlome autoriams tapti doxa.lt savanoriais. Komu- nikacija ir palaikomi ryšiai su autoriais yra visai kitokie, dėl to mūsų veiklą galima vadinti sa- vanoryste, tik jeigu savanorystę suprantame kaip neatlygintiną darbą. Autorius mes traktuojame kaip partnerius, bendraminčius.

4. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate portalo veikloje, rengiant straipsnius? Su iššūkiais susiduria bet kokia žiniasklaidos priemonė, šiuo požiūriu mes nesame išskir- tiniai. Visų pirma, tai būtų, kaip ir kiekvienos redakcijos, nerimas dėl turinio, kokį jį pasiūlyti. Taip pat, redakcinės politikos formavimas pradiniuose projektų etapuose, tekstų atranka, diskusija, nesu- 80 tarimai dėl tekstų. Kartais būna diskusijų su autoriais, jie nesutinka su kai kuriais mūsų siūlomais pasiūlymais, ieškome kompromiso. Mūsų portalo turinys gana fragmentiškas, sudarytas iš keturių rubrikų, o skirtingų autorių, mums rašančių pastoviai, nėra daug, tad tematinę liniją sukuria mūsų “Redaktorių temos” rubrika. Iššūkis būtų ir šių temų svarstymas, kokią tematiką pasirinkti, į kokias realijas reaguoti. Net ne- sakyčiau, kad tai yra sunkumai, tiesiog tokia kiekvienos žiniasklaidos priemonės kasdienybė - nus- pręsti, kokį turinį pasiūlyti, o kai siūlome turinį - kaip jį pateikti. Einamieji sunkumai yra dėl formos - diskutuojame su savo dizaineriais, programuotojais, kaip mums reikėtų kurti puslapį, kokį daryti multimedijos dizainą. Čia jau yra techniniai, ne redakciniai sprendimai.

5. Kokių atsiliepimų sulaukiate apie savo veiklą? Ar piliečių ir specialistų (žurnalistų) reakcijos labai skiriasi? Reakcijų sulaukiame nemažai ir įvairių. Didžioji dalis žmonių vertina mūsų svetainę teigiamai. Žinoma, gauname pastabų, kaip galėtume patobulinti svetainę - tiek dizaino, technine prasme, tiek dėl turinio. Žmonės susisiekia su mumis ir domisi mūsų svetaine, nori mums rašyti, gauname rašinių, kuriuos skaitytojai nori, kad paskelbtume. Didžioji dalis grįžtamojo ryšio yra teigiama, žmonės yra labai patenkinti, kad mes esame išskirtiniai, siūlome įdomesnį turinį. Tarkim, vienas žmogus džiaugėsi galįs bet kada atsidaręs tekstus juos skaityti nuo seniausio iki naujausio, nes jie nepraranda aktualumo. Mums tai patinka. Tiesioginio grįžtamojo ryšio iš žurnalistų, vertinančių mūsų tinklapį, nesulaukiame. Žino- ma, kaip komunikacijos koordinatorius, aš bendravau su nemažai žiniasklaidos priemonių ir klausi- au, ką jos mano apie mano atstovaujamą svetainę. Jie dažniausiai vertino doxa.lt iš galutinio varto- tojo perspektyvos ir dalykiškai neatsakydavo, taigi iš pačių žurnalistų profesionalios analitine prasme tiek kritikos, tiek pastabų mes nesulaukiame, bet bendraujame ir žurnalistų, kaip galutinių vartotojų, pastabos nelabai skiriasi nuo piliečių. Šiaip į mus kreipiasi žiniasklaidos priemonių atstovai, kurie tiesiog domisi mūsų turiniu, nes mes bendradarbiaujame su kai kuriomis kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Pavyzdžiui, dabar derames su portalu 15min.lt dėl partnerystės, susijusios su informaciniu turiniu. Žiniasklaidos priemonės domisi mūsų turiniu, taigi tą galima traktuoti kaip pozityvų mūsų darbo įvertinimą. Su 15min.lt deramės dėl galimybės perpublikuoti mūsų turinį jų kultūros naujienų skiltyje. Mums buvo pasakyta, kad mūsų turinys puikus ir 15min.lt nori jį skelbti, tai mums - tikras įvertinimas. Tokių pasiūlymų sulaukiame ir iš kitų smulkesnių, nišinių leidinių. 81 6. Kaip pasikeitė jūsų portalas nuo jo atsiradimo pradžios? Kokią įtaką jo raidai turėjo skaitmenizacija, išaugęs naujųjų medijų ir socialinių tinklų populiarumas? Čia reikėtų prisiminti pokalbio pradžią ir aplinkybes, kuriomis mes atsiradome. Mūsų por- talas gyvuoja dar neilgai - apie metus laiko. Per tą laiką mes pasikeitėme nežymiai, jeigu kalbėtume apie techninio dizaino pasikeitimą. Taip pat nepasikeitė portalo sąveiką su socialiniais tinklais. Mes lygiai taip pat diferencijuojame turinį vienai ar kitai medijai, taigi keičiantis internetui, šiuo požiūriu pokyčių neįvyko. Turinys, žinoma, keitėsi, nes mes visą laiką stengiamės pasiūlyti kažkokį naują turinį. Dabar siūlome didesnę turinio įvairovę negu siūlėme prieš tai. Jeigu prieš tai mūsų tekstai buvo labiau akademinio stiliaus, tai šiandien mes norime tiesti tiltus ir siūlyti ne vien tik akademinį turinį, kokybę, po truputėlį keičiame savo turinį, pateikiame įvairesnių formų. Pasiūlėme daugiau poezijos, literatūros, statistinio pobūdžio turinį, kuriame daugiau kalbama ne vien tik apie teorines problemas, bet ir apie aktualijas. Vienas mūsų redaktorių Ruslanas Baranovas, reaguodamas į tam tikras realijas iš viešosios erdvės, parašė netgi komentarą. Taigi, keitėsi temų įvairovė, stiliaus prasme keitėsi turinys, techninio dizaino prasme pokyčių neįvyko. Kokią įtaką raidai turėjo skaitmenizacija, išaugęs naujųjų medijų ir socialinių tinklų popu- liarumas? Į šį klausimą atsakyti sudėtinga, nes mes ir įsikūrėme reaguodami į skaitmenizacijos pro- cesus, siekdami atliepti šį reiškinį, kaip to nepadarė kiti portalai arba neįgyvendino to taip, kaip mes norėtume įgyvendinti. Mes į sikūrėme jau kaip elektroninis leidinys, taigi įtaka buvo tokia, kad skaitmenizacija buvo mūsų atsiradimo pagrindas.

7. Kaip manote, kokia piliečių žiniasklaidos padėtis Lietuvoje šiandien? Į klausimus apie bendrą piliečių žiniasklaidos padėtį norėčiau atsakyti ne kaip portalo at- stovas, bet kaip komunikacijos specialistas, mat redakcijos poziciją šiais klausimais gali būti kiek kitokia - daugelis mano kolegų yra Filosofijos fakulteto studentai, galimai nesusipažinę su ž ini- asklaidos reiškiniais ir padėtimi. Kalbant apie piliečių žiniasklaidos situaciją Lietuvoje, dėl interneto atsiradimo ji pakito. Anksčiau žmonės, neturėjo tokių palankių galimybių leisti savo leidinius ir užsiimti šia veikla, tad ja užsiėmė nedaug žmonių, nors ir anksčiau buvo aktyvistų. Atsiradus internetui, tą daryti pasidarė daug lengviau, tad piliečių žurnalistika labai plačiai išplito, taigi atsirado ir piliečių žiniasklaida. Piliečių žiniasklaidos, kuriai priskirtume žiniasklaidos priemones, kuriose dirba neprofesionalūs žurnalistai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms, paprasti piliečiai; socialinių tinklų profilius; tinklaraščius padėtis šiandien yra labai teigiama, nes didžioji dalis, ypač jaunesnio amžiaus, žmonių 82 turi socialinius tinklus, priklausomai nuo savo išsilavinimo ir interesų juose reaguoja į aktualijas, dalinasi informacija, nusiskundimais ir, manau, kad padėtis yra labai panaši kaip ir visame pasauly- je - šis dalykas yra plačiai išplitęs. Taip pat piliečių žurnalistikai galima priskirti ir tradicinių žini- asklaidos portalų piliečių žurnalistikai skirtas platformas, kaip delfi.lt. Tai - viena iš reakcijų, atsir- adus internetui ir išplitus galimybei skelbti savo turinį. Komercinė žiniasklaida šitą reiškinį išnaudo- ja, sukurdama tam tikras platformas, pažymėdama, kad už turinį neatsako, arba atsako tik iš dalies, siekdama sau sukurti papildomo turinio ir palaikyti papildomą ryšį su savo auditorija. Šitų portalų išplitimas rodo, kad piliečių žiniasklaidos padėtis yra ganėtinai nebloga.

8. Kaip manote, kokia bus tolesnė piliečių žiniasklaidos iniciatyvų raida, kaip ją veiks naujosios medijos ir skaitmeninės technologijos? Manau, kad tokių iniciatyvų daugės. Tiek tematikos, tiek pateikimo būdų įvairovė taip pat turėtų plėstis. Galėčiau prognozuoti, jog naujųjų medijų transformacijos ir skaitmeninės technologijos tiesiogiai veiks piliečių žiniasklaidos raidą, nes jeigu atsiranda kokia nors nauja medija, nauja plat- forma, žmogus, ją įvaldęs, galės pritaikyti ir panaudoti savo tikslams.

9. Jūsų nuomone, ar gali piliečių žurnalistika varžytis su profesionaliąja žurnalistika savo turinio kokybe? Manau, kad tai priklauso nuo požiūrio mastelio. Jeigu mes žiūrime į piliečių žurnalistikos priemones ar piliečių žurnalistų sukurtus produktus, galime kalbėti apie kažkokią konkureciją su tradicinėmis ž iniasklaidos priemonėmis, tačiau tik vykdomo palyginimo prasme. Jeigu mes kalbame apie piliečių žurnalistikos visumą, laikausi nuomonės, jog varžytis negali. Vis dėlto profesionalų, darbo patirtį turinčių komunikacijos specialistų parengtas leidinys yra kokybiškesnis bei atitinka tam tikrus standartus, profesinės etikos principus. Piliečių žurnalis- tikos produktai ir piliečių žiniasklaidos priemonės, kaip atskiros nuo komercinės žiniasklaidos, tikrai negeba konkuruoti turinio kokybe, o kartu ir operatyvumu. Kadaise buvo teigta, jog piliečių žurnalistika - revoliucija, kuri pakeis komercinę žiniasklaidą, žurnalistų nebereikės, piliečiai patys rašys naujienas. Tas dalykas neįvyko. Informacinė žiniasklaida yra valdoma didžiųjų komercinių instucializuotų žiniasklaidos priemonių, kur dirba profesionalai. Kokybės ir operatyvumo požiūriu piliečiai, manau, su komercine žiniasklaida konkuruoti negali.

83 10. Kokias įvardytumėte piliečių žurnalistikos stipriąsias ir silpnąsias puses? Silnąsias minėjau aptardamas konkurencijos niuansą. Taip pat būtų kokybės, operatyvumo, etikos normų laikymosi stygius. Dėl teigiamų pusių, didelė nauda yra tai, kad piliečių žurnalistika užsiėmantys žmonės, jeigu tam randa laiko, nori atlikti žurnalistinę misiją ir atstovauti viešąjį interesą, jie pranašesni už profesionalius žurnalistus tuo požiūriu, kad jie yra nepriklausomi nuo tam tikrų komercinių in- teresų, nuo redakcinių apribojimų. Kitas dalykas - žmonės gali nutekinti informaciją profesionaliems žurnalistams, kurie atlieka informacijos parengimo darbą, kas liudija, jog piliečių žurnalistika nėra taip labai nustel- bianti komercinę. Informaciją nutekinti gali ir patys piliečiai, parašydami tekstus, užsiimdami piliečių žurnalistika. Pavyzdžiui, žmogus parašo tekstą apie savo darbovietę, kuriame kritiškai apie ją atsiliepia, paviešina kokią nors problemą.

11. Jeigu turite ką nors pridurti apie piliečių žurnalistiką, savo portalą, arba ko nors nepaklausiau, kas jums atrodo svarbu ir verta paminėti, pasidalinkite mintimis. Piliečių žurnalistika, kaip reiškinys, nėra išskirtinai nauja, postmoderni, šiuolaikiška, būdinga informacijos amžiui, nes ja žmonės užsiiminėdavo ir anksčiau. Ji egzistavo dar XIX-ame amžiuje. Prisiminkime sukilimus caro valdžios metu, kuomet buvo platinami atsišaukimai. Nors jie atliko ir loginę funkciją, kai kurie žmonės dalinosi ir informacija. Tas pats ir su XX-o amžiaus oku- pacija - partizaninis judėjimas, kuomet partizanai, leisdami savivaldos spaudą, kviesdami į savo tarpą žmones ne su ginklu, o su plunksna prisidėti prie rezistencijos. Jie užsiėmė ne kuo kitu, o piliečių žurnalistika. Taip pat aš būčiau linkęs piliečių žurnalistiką suprasti labai dideliame abstrakcijos lygyje, kitaip, negu yra suprantama profesionalioji žurnalistika. Pati sąvoka tai sako - piliečių žurnalistai yra žmonės, kurie neturi žurnalisto pažymėjimo, dažnai ir išsilavinimo ir kurie nedirba žiniasklaidos priemonėms, o kuria kažką patys. Mano supratimu, jeigu interpretuojame šią sąvoką taip plačiai ir žurnalistika laikome ne tik pagal tam tikrą standartą „iškeptą” žinutę ar straipsnį, piliečių žurnalis- tikos forma laikyčiau netgi skundų skelbime parašytą komentarą, kurie dažnai būna labai išsamūs ir labai primenantys straipsnius, apie įmonę, kai žmogus skundžiasi kokiomis nors paslaugomis. Piliečių žurnalistika, kalbant ne istoriniu žvilgsniu, žvelgiant į praeitį, o aptariant dabartį, analizuojant jos raidą, būtų vaisinga šią sąvoką kilstelėti į gana didelį abstrakcijos lygmenį ir susieti su tuo, jog šiandien informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos operacijas šiuolaikinėje tin- klaveikos informacinėje visuomenėje atlieka kiekvienas iš mūsų. Žiūrint tokiu plačiu žvilgsniu, 84 mums atsiveria labai didelė mozaika, labai didelis fragmentiškas paveikslas su įvairiomis skirtin- gomis piliečių žurnalistikos formomis. Tada ir socialinių tinklų komentarus, ir tinklaraščių įrašus, ir skelbimus, ir nusiskundimų komentarus vertiname kaip piliečių žurnalistikos produktus, tam tikrą piliečių žurnalistikos formą. Svarbiausia, jog tai daro įtaką įprastam žurnalistiniam darbui, straip- sniuose cituojami ištisi piliečių įrašai, atsiranda sąveikos aspektas.

85