VILNIAUS UNIVERSITETAS FILOLOGIJOS FAKULTETAS LIETUVIŲ KALBOS KATEDRA Struktūrinės Funkcijos Raiška Vytauto Landsbergio Ir G
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS UNIVERSITETAS FILOLOGIJOS FAKULTETAS LIETUVIŲ KALBOS KATEDRA Ugnė Golcaitė lietuvių filologijos studijų programa Struktūrinės funkcijos raiška Vytauto Landsbergio ir Gabrieliaus Landsbergio tekstuose Bakalauro darbas Darbo vadovė — doc. dr. Nijolė Linkevičienė Vilnius, 2016 Anotacija Ugnė Golcaitė, Struktūrinės funkcijos raiška Vytauto Landsbergio ir Gabrieliaus Landsbergio tekstuose. Bakalauro darbas, vadovė doc. dr. Nijolė Linkevičienė, Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos katedra, 2016, 67 p. Raktažodžiai: Struktūrinė teksto funkcija, koherencija, informacinė teksto struktūra, kohezija, intertekstualumas. Darbe analizuojama struktūrinės funkcijos raiška Vytauto Landsbergio ir Gabrieliaus Landsbergio tekstuose. Didžiausias dėmesys skiriamas tekstualumui (kohezijai ir koherencijai) bei intertekstualumui. Analizuojama ir tai, kaip struktūrinė funkcija apima ir kitas dvi funkcijas – reprezentacinę bei tarpasmeninę. Tiriamąją medžiagą sudaro 13 V. Landsbergio ir 13 G. Landsbergio komentarų, 2014–2016 metais publikuotų oficialiuose interneto portaluose www.delfi.lt, www.pinigukarta.lt, www.lzinios.lt. Tyrimo tikslas – remiantis teorine medžiaga išanalizuoti ir palyginti struktūrinės funkcijos raišką dviejų politikų tekstuose bei aptarti raiškos priemonių vartojimo polinkius. Šiam tikslui pasiekti taikoma kokybinė ir kiekybinė tekstų analizė lyginamuoju metodu. Atlikus analizę pateikiamos tyrimo išvados. Turinys Anotacija ..................................................................................................................................... 2 Įvadas .......................................................................................................................................... 4 1. Struktūrinės teksto funkcijos teoriniai pagrindai .................................................................... 7 1.1. Koherencija .......................................................................................................................... 8 1.2. Kohezija ............................................................................................................................. 12 1.3. Intertekstualumas ............................................................................................................... 15 2. V. Landsbergio ir G. Landsbergio tekstų struktūrinės funkcijos analizė ............................. 18 2.1. Koherencijos analizė.......................................................................................................... 18 2.1.1. Kontekstinė koherencija ................................................................................................. 18 2.1.2 Informacinė tekstų struktūra ............................................................................................ 23 2.4. Kohezijos raiškos analizė .................................................................................................. 34 2.4.1. Gramatinė kohezija ......................................................................................................... 35 2.4.2. Leksinė kohezija ............................................................................................................. 44 2.4.3. Leksinė gramatinė kohezija ............................................................................................ 45 3. Intertekstualumo formos ....................................................................................................... 51 3.1. Tiesioginis citavimas ......................................................................................................... 52 3.2. Netiesioginis citavimas ...................................................................................................... 54 3.3. Menamoji tiesioginė kalba ................................................................................................ 55 3.4. Menamasis dialogas ........................................................................................................... 56 3.5. Frazeologijos atnaujinimas ................................................................................................ 56 3.6. Aliuzija .............................................................................................................................. 57 Išvados ...................................................................................................................................... 61 Literatūra .................................................................................................................................. 64 Šaltiniai ..................................................................................................................................... 65 Summary ................................................................................................................................... 67 3 Įvadas Darbo naujumas ir aktualumas. Politika yra viena aktualiausių gyvenimo sričių, o politikai – vieši asmenys, labai stebimi visuomenės, tad jų retorikai skiriamas didelis dėmesys. Bėgant metams vyksta natūrali kaita – senus politikos veidus keičia nauji, į politiką ateina jaunesnė karta, tad aktualu palyginti, kaip jaunoji karta keičia politinę retoriką, ką ji atsineša naujo, o ką perima iš vyresniosios kartos. Šiame darbe nauja tai, kad analizuojamų tekstų autoriai – ne tik vyresniosios ir jaunosios kartos atstovai, tačiau ir tos pačios šeimos nariai. Šeimos, kuri šiuo metu labai domina visuomenę – Gabrielius Landsbergis viešojoje erdvėje kartais pavadinamas tiesiog anūku, o jo senelis Vytautas Landsbergis dažniau pagarbiai – profesoriumi. Žinoma, skiriasi nuveiktų darbų mastas, tad ir pagarbos lygis. G. Landsbergis dar tik pradeda savo, kaip politiko, kelią, tad įdomu įvertinti, ar jo kalbėjimas skiriasi nuo žymiojo senelio, o jei taip – kuo. Analizuojamų tekstų autoriai iš pirmo žvilgsnio labai panašūs – abu priklauso politikos sričiai, juos sieja giminystės ryšys, atstovauja tai pačiai partijai. V. Landsbergis – atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės pirmasis vadovas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, profesorius. Nepaisant to, kad dalis visuomenės šį politiką vertina nepalankiai, jo tekstai ir pasisakymai šiandien tampa vis aktualesni. Interneto portaluose sparčiai daugėja ir V. Landsbergio anūko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko G. Landsbergio tekstų. V. Landsbergio savitas rašymo / kalbėjimo būdas daugumai jau pažįstamas, o G. Landsbergį galima vadinti politikos naujoku, jo kalbėjimą dar tik pradedame girdėti. Galima daryti prielaidą, kad jų tekstų tematika bei problematika bus panaši, tačiau norint atsakyti į klausimą, ar jie skiriasi struktūriškai, reikalinga struktūrinės teksto funkcijos analizė, kuri šiam darbui ir pasirinkta. Struktūrinės funkcijos analize lietuvių lingvistikoje domimasi vis labiau. Šios funkcijos tyrimams svarbūs Rūtos Marcinkevičienės vadovėliai Spaudos tekstų žanrai (2007) ir Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys (2008), kuriuose į teksto funkcijas žvelgiama žanriniu aspektu. Koheziją lietuvių kalboje išsamiausiai ištyrusi yra Vida Česnulienė, parašiusi disertaciją Gramatinė ir leksinė gramatinė kohezija mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstuose (2012), įvairias kohezijos raiškos priemones nagrinėjusi straipsniuose. Koherencija yra sunkiau apčiuopiama, labiau nuo skaitytojo interpretacijos priklausanti kategorija, lietuvių kalbininkų darbuose ji nėra plačiai tiriama. V. Česnulienė prie koherencijos prisiliečia straipsnyje Sakinių siejimo priemonės lietuvių ir užsienio kalbininkų darbuose (2002), šią sąvoką aiškina ir Janina Buitkienė (2005). Intertekstualumo analizė lietuvių kalbininkų darbuose sulaukia kiek daugiau susidomėjimo. Svarbų indėlį į intertekstualumo tyrimus publicistikoje yra įdėjusi Regina 4 Koženiauskienė. Jos monografijoje Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė (2013) išsamiai aprašytos ir suklasifikuotos intertekstualumo formos, pateikta daug lietuviškos medžiagos. Ši autorė yra publikavusi ir straipsnių, skirtų publicistinių tekstų intertekstualumui aptarti (2007, 2013). Prie intertertekstualumo žiniasklaidos tekstuose tyrimų prisideda ir Audrius Valotka, 2016 metais paskelbęs straipsnį Intertekstų suvokimas ir kultūrinio rato atpažinimas Rimvydo Valatkos publicistikoje. Šiuo darbu siekiama prisidėti prie struktūrinės funkcijos raiškos publicistiniuose tekstuose tyrimų. Darbo objektas – struktūrinės funkcijos raiška Vytauto Landsbergio ir Gabrieliaus Landsbergio tekstuose. Struktūrinė funkcija yra viena iš trijų teksto funkcijų, kurias išsamiausiai aprašė Michaelis Halliday’us ir Ruqaiya Hasan (Marcinkevičienė, 2008, 33). Tekstas visada turi tam tikrą turinį, autorių ir tikslą bei struktūrą, taigi jame veikia trys funkcijos: reprezentacinė, tarpasmeninė ir struktūrinė. Tekstui suvokti reikalingos jos visos, tačiau būtent struktūrinė funkcija formuoja tekstą kaip vientisą vienetą, kuria bendrą teksto prasmę. Analizuojant struktūrinę funkciją didžiausias dėmesys skiriamas tekstualumui (kohezijai ir koherencijai) bei intertekstualumui. Struktūrinė funkcija suteikia tekstui pavidalą ir leidžia jame reikštis kitoms funkcijoms – reprezentacinei ir tarpasmeninei. Visų šių funkcijų sąsajos atsispindės informacinės tekstų struktūros, adresanto ir adresato vaidmenų bei autoriaus pozicijos raiškos žymiklių, atliekančių teksto struktūravimo funkciją, analizėje. Darbo tikslas – ištirti, kuo skiriasi ar yra panašūs V. Landsbergio ir G. Landsbergio tekstai struktūrinės funkcijos raiškos aspektu. Šiam tikslui pasiekti taikoma kokybinė tekstų analizė lyginamuoju