Download Download
PeePa Ve KANGB.. Oo y RI Ors KLAUS IMAI, VI Patea UV OS. TUS R MOKSLY AKADEMIJA SESUPES IR JIESIOS INTAKAI J. SENKUS I. Vardy apZvalga kalbos mokslo poditriu SeSupé ir Jiesia jteka i8 kairés pusés ij Nemuna, pirmoji — netoli Ragainés, antroji— ties Kaunu. Se&upés vaga eina daugiausia per kapsu ir zanavyky tarmiy plota, o Jiesia — per kapsus antruosius, dalj jy skir- dama nuo vidurio auk8tai¢iu. SeSupés ir Jiesios, kaip ir kitu baseiny, intaky vardy tarpe pasitaiko nemazai tokiy, kurie yra labai jidomis kalbos mokslui. Nemagza dalis is ty vardy yra gana seni — baltiskos ar net indoeuropietiskos kilmés. IS idomesniy ar senesniy SeSupés ir Jiesios baseiny upévardziy paminétini, pvz.: Aistd, Gazdd, Jotija, Jaré, Kekl¥s, Kirsna, Nova, Orija, Penta, Pilvé, Sasnd, Siduonid (Sidudné), Seimend, Vilkauja ir kt. Prie tokiu vardy priklauso ir Sesipé su Jiesia. AukS¢iau minéti ir panaSis kai kurie kiti upévardziai, ivairiai uzra- Syti, sutinkami ir senuose dokumentuose, mokslo darbuose, zodynuose ir kitur. Pavyzdziui, Sesupés vardas randamas nscriptores rerum Prussi- carum" III t., 189, 274 psl. uzraSytas dvejopai, bitent: Szeszupe ir Suppe. 1422 m. Vytauto laiSke raSoma: ,,fluvium Schrevinta (toliau ten ra- Soma Schirwynta — J. S,) intrat in fluvium Schisschuppa"”, J. Sprogis ,,XVI a. senovés Zemaitiu geografinio zodyno" 332 psl. raSo Wenryna ir nurodo ji upelio varda IWeryms, kurio lizde vél pakartoja varda Ulemryna’. Pagal R. Smitleina, inventoriuose Sesupé yra rasoma net keleriopai, bitent: SeSupa, Sesupa, Sesupa, Seguv i Sesuv. Remdamasis paskutiniaja forma, Smitleinas mano, kad seniau vietoje Segupés turéjusi 19. A. Boarep, Cnuckn naceneunpix mect Cysaaxcxoli ryGepuifi, Canxrnerep6ypr, 1901, p. 4. Siame straipsnyje senieji dokumentai tik Siek tiek panaudojami, taip pat tik Siek tiek Palieciami ir hidronimy senumo kriterijai.
[Show full text]