PeePa Ve KANGB.. Oo y RI Ors KLAUS IMAI, VI Patea UV OS. TUS R MOKSLY AKADEMIJA

SESUPES IR JIESIOS INTAKAI

J. SENKUS

I. Vardy apZvalga kalbos mokslo poditriu

SeSupé ir Jiesia jteka i8 kairés pusés ij Nemuna, pirmoji — netoli Ragainés, antroji— ties Kaunu. Se&upés vaga eina daugiausia per kapsu ir zanavyky tarmiy plota, o Jiesia — per kapsus antruosius, dalj jy skir- dama nuo vidurio auk8tai¢iu. SeSupés ir Jiesios, kaip ir kitu baseiny, intaky vardy tarpe pasitaiko nemazai tokiy, kurie yra labai jidomis kalbos mokslui. Nemagza dalis is ty vardy yra gana seni — baltiskos ar net indoeuropietiskos kilmés. IS idomesniy ar senesniy SeSupés ir Jiesios baseiny upévardziy paminétini, pvz.: Aistd, Gazdd, Jotija, Jaré, Kekl¥s, Kirsna, Nova, Orija, Penta, Pilvé, Sasnd, Siduonid (Sidudné), Seimend, Vilkauja ir kt. Prie tokiu vardy priklauso ir Sesipé su Jiesia. AukS¢iau minéti ir panaSis kai kurie kiti upévardziai, ivairiai uzra- Syti, sutinkami ir senuose dokumentuose, mokslo darbuose, zodynuose ir kitur. Pavyzdziui, Sesupés vardas randamas nscriptores rerum Prussi- carum" III t., 189, 274 psl. uzraSytas dvejopai, bitent: Szeszupe ir Suppe. 1422 m. Vytauto laiSke raSoma: ,,fluvium Schrevinta (toliau ten ra- Soma Schirwynta — J. S,) intrat in fluvium Schisschuppa"”, J. Sprogis ,,XVI a. senovés Zemaitiu geografinio zodyno" 332 psl. raSo Wenryna ir nurodo ji upelio varda IWeryms, kurio lizde vél pakartoja varda Ulemryna’. Pagal R. Smitleina, inventoriuose Sesupé yra rasoma net keleriopai, bitent: SeSupa, Sesupa, Sesupa, Seguv i Sesuv. Remdamasis paskutiniaja forma, Smitleinas mano, kad seniau vietoje Segupés turéjusi

19. A. Boarep, Cnuckn naceneunpix mect Cysaaxcxoli ryGepuifi, Canxrnerep6ypr, 1901, p. 4. Siame straipsnyje senieji dokumentai tik Siek tiek panaudojami, taip pat tik Siek tiek Palieciami ir hidronimy senumo kriterijai. Daugiau tai stengsimés padaryti ateityje. * Zr. U. A. Cuporuc, Feorpacuyeckuit CaOBapb ApeBHel x%xeMOliTcKOi semaH XVI cronetua, Bunbua, 1888. Kodeél Sprogis SeSupe deda viename lizde su Sétupe (Sétupiu) ir kuri cia yra Segupé— kairysis ar deSinysis Nemuno intakas — neaisku.

213- biti *SeSuva’. Gaila, kad autorius nenurodo, kuriuose bitent inventoriuose dabartinis SeSupés vardas kitaip yra ra3omas. Kyla jtarimas, ar Smitleinas Sios upés nesumaiso su kity upiu vardais, ir todél pats aiSkinimas, atrodo, nelabai patikimas. . ' Upévardzius, o ypa¢ senuosius, neretai savo darbuose mini ir jais remiasi K. Buga. Jo démesj yra atkreipes ne vienas SeSupés ar Jiesios baseiny upévardis. Pavyzdziui, jis taip raSo: ,.Lyginamuoju metodu nau- dodamiesi kalbininkai, reikia manyti, suras visa eile upiy vardy, kurie teks pripazinti esant paveldétais i§ indoeuropieciy prokalbés. Tokiais vardais, man rodos, gali biti laikomi ...liet. Nova". Reikia pabrézti, kad tokiais ypa¢ senais baltiskais ar indoeuropietiskais vardais kalbininky yra laikomi anks¢iau minéti: Jaré, Kekl¥s, Kirsnd, Orija, Penta, Siesartis, Seimenda, SeSdpé, Vilkauja ir kt.5 Pavyzdiiui, Siesartiés Saknis gretinama su senovés indy sisarti ,,jis teka, béga"®, Kirsna — su senovés prisy Zodziu Kirsnan ,,juodas", Sasna — su zodziu sasnis arba sasnas, senovés prisu kalboje reiSkusiu ,,ki8ki"’, o Kekl¥s pripazistamas kurSiy kalbos palaiku. Pastarasis vardas gali biti identiskas su Siaurés vakary Zemaiciu senosios srities pavadinimu, Saltiniuose rasomu dvejopai: Ceclis ir Cecklis, kurio Saknis, manoma, yra kek- (plg. kéké, kékulas ,,gniutulas, gumulas", kek- ta ,,burys, minia, keké") ir turi atitikmenu kitose indoeuropieciy kalbose’®. Kai kurie minimi upévardziai yra bendraSakniai ir su kitais vardais. Pavyzdziui, Siduonid tikriausiai yra neatskirtinas nuo Siduvés vardo. Su Novos upés vardu, kaip zZinome, yra susijes zanavyky tarmés pavadi- nimas, o su Joiij6s upés vardu, gal bit, sietinas jotvingiy (jdtvingy) pava- dinimas. K. Biga nurodo, kad jétvingas yra iSvestinis Zodis i8 pagrindinio vardo (upévardzio) *Jotva, o Jétvos upés vardas néra atskirtinas nuo upévardzio Jotija’. Yra zinoma, kad daugelis gyvenamuju vietu pavadinimy yra atsira- dusiy i§ upévardziy. Nemazai tokiy pavadinimy yra atsiradusiy ir i8 Ses- upés ar Jiesios intaky vardy. Kad taip i8 tikruju yra, galime isitikinti, palygine, pavyzdziui, Siuos gyvenamujy viety vardus su upévardiiais: a) priesaginius darinius: Alksnénai — Alksné, Gulbinai ir Gulbinigkiai — Gulbinas, Pilvi8kiai — Pilvé, Pentigkiai — Penta, — Sasna, Vil- kaviskis — Vilkauja; b) prieSdélinius, ypa¢ gausius su priesdéliu pa-, vardus: Pajevonys — Jevonis, Pajiesys — Jiesid, Parausiai — Raisvé, Pastiduonys — Suduonid, Pa’eimeniai — Seimend; c) nuo upévardziy te- * Zr. R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, t. 1, Toponymie litua- nienne, Hofstetten (Bade), 1948, p. 114—115. ‘Zr. K. Bi ga, Upiy vardy studijos ir aisciy bei slavény senové, ,,Tauta ir Zodis", kn. I, Kaunas, 1923, p. 14. 5 Pig. K. Baga, min. darbas, p. 17 ir kt, R. Schmittlein, min. darbas, p, 101, 109, 112, 114, 125, 127 ir kt, * Pilg. P. SkardZius, Lietuviu kalbos ZodzZiy daryba, Vilnius, 1941, p. 24. 7 Pig. K. Baga, Lietuviy kalbos zodynas, sas. II, Kaunas, 1924, p. LXX ir LXXIII. ® Plg. K. Bi ga, Lietuviy jsikirimas siy dieny Lietuvoje, ,,Tauta ir Zodis", kn. II, Kau- nas, 1924, p. 12; V. Grinaveckis, Dél kai kuriy vietovardziy kilmés, ,,Lietuviy kalbo- tyros klausimai", t, III, Vilnius, 1960, p. 322, 323. * Zr, K. Biiga, Lietuviy kalbos zodynas, sas. Il, p. LXXXVIII.

214 siskirian¢ius kamiengaliu ar niekuo nuo ju nesiskiriancius gyvenamyjy viety vardus: Gazdai — Gazda, Jairé — Jaré, Krosna — Krosna, Sla- vanta, Slavanéiai — Slavanta, Visakis — Vigakis'®, Darybos atzvilgiu didelé dalis SeSupés ir Jiesios baseinu upévardziu yra dvikamieniai. Kai kurie ju yra gana idomis, nors ir ne visada lengvai igaiskinami. IS idomesniy dvikamieniy upévardziy pamineétini Sie: Auk- spirta, Klusgiris, Leimantas, Mefictrakis, Mergutraké, Novaraistis, Sén- SeSupé, Surmiskis ir kt. Tarp ju pasitaiko ir labai keistu, pvz.: Striufigia- bruzis, Strumbagalve. Pasitaiko ir tokiy upévardziy, kaip ViSakis, kurie neijsigilinus kai kam gali atrodyti dvikamieniais. Todél Siuo atveju reikalingas gilesnis analizavimas. ViSakj K. Baga lygina su MerStakiu (Lielupés intaku ties Zeimeliu), Smalakiu ir Vdrlakiu (Varlak¥s ,,Betygalos apylinkés upelis"); jis, pavyzdziui, sako, kad ,,upés vardas Smalakis savo sudétim nieko ne- siskiria nuo Suvalky Zemés upévardzio Visakis"'' ir kad ,,Vdrlakis savo sudétim niekuo nesiskiria nuo kity upévardziy su galtine -akis"!*. P. Skar- dzius sudedamaja zodzio dalj -akis vadina iSpléstine priesaga, kuriq turi MerStakis ir Visakis'*. Bene daugiausia SeSupés ir Jiesios intaky vardy yra tokiu, kuriy pirmieji sandai yra ivairiy bendriniy zodziy ar (reciau) asmenvardziy Sak- nys, 0 antrieji — upé, upis (upys), upa, upelis (upélis, upaitis), pvz.: Ak- ménupis (Akmenupis), Bdltupis, Baftupé, Dainupis, Eglupis, Gédupelis, Gédupis (Gedup¥s), Girnupélis, Jétupis, Juodupé, Juodupelis, Kriokupys, Kumpupditis, Lankupa, Molupys, Nénupé, Ozkup¥s, Skriaiidupis, Sveft- upé, Vilkupis (Vilkupys) ir kt. Tokiy SeSupés ir Jiesios baseinu upé- vardziu yra apie 150. Daugiausia ju yra Zanavyky kraSte. Vien tik Novos intaky tokiy vardy yra daugiau kaip 10. Paminétini Sie: Alksnupis (t. Elksnupis), Bérzupis, Burliékupis, Kaféupis, Méckupis, Poskupis, Rég- upis, Sparvinupis, Silupé, TamOgupis, VinkSnupys. Sios darybos upévardziu gausu ir kitose Lietuvos TSR teritorijos vietose. IS Siu dvikamieniy SeSupés ir Jiesios intaky upévardZiy kai kurie tuo paciu vardu yra keli upeliai,

10 Pilg. IO. BaAbunKOHMC, HasBaHHaA AHMTOBCKHX HAaCCACHHEIX NYHKTOB OT Ha3Banuit pek w o3ep, ,,Lingua Posnaniensis", t. 7, Poznan, 1959, p. 240—252. Yra nemazai gyvenamyju viety vardy, kuriuos su panasios Saknies upévardziais rei- kia labai atsargiai gretinti, pavyzdziui, Kazly Ridos rajono Azuolu Bidos apylinkéje kaimo vardas Pejitupiai gali biti kiles ne i§ Pentds, pirma, kad tame rajone dabar néra upelio, vadinamo Penta (Pefitos yra tik Sakiy rajone, nuo Pentupiy apie 40 km), antra, Pentupiai gali biti fonetikos keliu atsirade is Penkupiy, nes i§ tikrujy toje apylinkéje yra arti vie- nas kito penki mazi upeliai. Vis délto, toks aiskinimas yra panaSus j liaudies etimologija, ir reikia manyti, kad Penkupiai yra atsirade kitaip: pavyzdziui, vienas iS ty penkiy mazu upeliy galéjo biti vadinamas Pentupe, i§ kurios galéjo atsirasti ir Pentupiai. Zr, K. Biga, Upiy vardy studijos ir aistiy bei slavény senové, ,,Tauta ir Zodis", kn. I, p. 37. 12 Zr. K. Biiga, ten pat, p. 43, be to, plg. p. 14. 8 Zr, P. SkardzZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, p. 125.

215 pvz.: Bérzupis, Kiaiilupé, Ridupis yra po 3, Juodupé, Méckupis — po 4, Vilkupis (Vilkupys) — 5'4, Siu sudurtiniy vardy jdomesnis yra pirmasis démuo; be to, savotikai idomios yra ir antrojo démens variacijos!®, 0 ypaé démens upa (Lankupd) kamiengalis. Galima manyti, kad Sie sudurtiniai upévardziai néra labai seni, tikriau sakant, néra Gia senas antrasis démuo. Kad taip i8 tikruju galéty buti, bent i§ dalies galima spresti ir is pradZioje minétojo Segupés pavyzdzio, kurio senoji forma, gal bit, yra buvusi Seguva. Upévardziy, sudaryty i8 zodziy junginiu, t.y. sudétiniy upévardziu, yra palyginti nedaug — galétume nurodyti tik Siuos: Barcig upélis, Bar- sukyno upélis, Maz6ji Aukspirta, Palaiciy upélis, Paukst¥niy upélis, Stre- petineés upélis. Tokie upévardiiai néra seni. Jy nedaugiausia yra ir kitose Lietuvos TSR vietose. Siek tiek daugiau Lietuvoje yra kilmininkinés da- rybos sudétiniy ezery vardu. Sudétiniy upévardziy, kuriy pirmuoju sandu eina ivardziuotinis bid- vardis, galima nurodyti bemaz tik: Maz6ji Aukspirta. SeSupés ar Jiesios intaky vardu tarpe nedaug téra prieSdéléty. Ais- kesni bei daznesni prieSdélinés darybos upévardiiai yra tik su priesdéliu pa-, pvz.: Pabaliskis, Pagrauzys, Pa@SiekStupis. Su kitais prieSdéliais, i8- skyrus vienintelius du vardus su at- ir uZ-, bitent: Atgsliété, Uzupis, Sio kraSto upévardziu, rodos, néra. : Vardas Afittupelis, nors ir kir¢iuojamas tvirtagaliskai, bet, gal bit, yra dviSaknis, panaSios darybos, kaip ir, pvz., Anéiupis. Atskirai minétini priesaginiai upévardiZiai. IS SeSupés ir Jiesios in- taku varduose pasitaikan¢iy priebalsiniy priesagu paminétinos Sios: -i ja (Jotija, Orija, Reketijd), -eika (J udréika), -eikis (Brideikis), -ukas, -uké (Jiesiiké, Judriiké, Lembidukas, Trumpukas, Zqsinikas), -iskis, -iské (Adverniske, Bagdziské, Dadi8kis, Kiadliiké, Pabaligkis), -k1é (Karklé), -lys (Kriokl¥s), -elis, -e1é (Graizélis, Novélé, Zarstélé, Zels- véelé), -élis (EZerélis, SeSupélis), -amas (Détamas), -imas (Lydimas), -ena (Bambend), -mena (Seimend), -inis, -iné (Eglinis, Doviné, Ker- muSinis, MeSkinis, Megkiné, Plauginé, Stirniné, Stumbriné, Sdrinis, Vilk- tinis, Zagarinis), -inas (Gulbinas), -ynas, -yné (Kermugynas, Kliokyné, Ruskynas), -ona (Liepond), -onis, -uonfs (Jevonis, Girmuonys), -ré (Judré), -oré (Kaln6ré), -sé (Bdlsé), -aSa (Lasaia), -yté (Vasakyté), -otas (Lauk8¢iotas), -uté (Pentdté), -anta (Slavanta), -anté (Kregi- dafité), -aitis (Keklditis, Kumpupditis, Népaitis), -(s)vé Ratisvé), -uva (Valéiuva). Pasitaiko tos patios Saknies vardy ir su mazybine priesaga, batent: Jiesia ir Jiesiiké, Judré ir Judridké, Kekl¥s ir Keklditis, Nova ir Novélé, Penta ir Pentuté, Se’upe ir Segupélis.

44 Zinoma, pasikartojanciy yra ir kitokios darybos upévardziy, pvz.: Gulbinas, Orija, Penta, Rudé. 4% Neretai net tas pats upelis turi dvi gretimines antrojo démens formas: ta pacia gimine, bet skirtingus kamiengalio balsius, arba skirtingas gimines, pvz.: Gédupis ir Gedupfs, Oikupis ir Ozkupys, Skriatidupé ir Skriaiidupis,

216 Tai tik dalis SeSupés ir Jiesios intaky vardy bidingesniy priesagu. Zinoma, pasitaiko ir, upévardziy, pvz.: Amalvé, Seimend, kuriy priesaga yra reta ar gali biti nevienodai suprantama bei aigkinama. Kai kuriuose Saltiniuose yra ir Pentalé — deSinysis Pentos II, kuri jteka j Pefita I, o 8i — i Nova, intakas'®. Zinome, kad priesaga -alé, i8- skyrus substantivum mobile Zodzius, pvz., dreiskGlius, -é, yra zemaiti3ka. Todel zanavyky upévardis Pentalé, jei néra kokia korektiros klaida, gali -biti jdomus kalbos faktas, rodantis zemai¢iy ir zanavyky tarmiy buvusie artimumo liekanas. Reikéty atskirai dar paminéti kapsy (Pajevonys) upévardzio Smai- liditis priesaga -(iitis, kuri bendriniuose zodZiuose atitikmeny Siame kraS- te visikai neturi. Neteko ¢ia jos girdéti ir pavardése. ; Pazymétina, kad SeSupés ir Jiesios baseiny upévardziy Saknys ir prie- sagos su labai nedidelémis igimtimis yra lietuviskos ar baltiSkos. Nauju svetimos kilmés vardy ar juos sudaran¢iujy elementu tik vienas kitas pasitaiko ir tai tik paprastai mazam ar nedaug kieno zinomam upeliui vadinti, pvz.: Brazaméskas, Brokinis, Reketka (ret.) Salia Reketijos, Ute- linka, Kaip jau minéta, dalis Sio ploto upévardziy yra indoeuropietiskos kilmés, nors kai kuriu, pavyzdziui, Seimenos, etimologija gali biti ir ne- vienodai aiskinama!?. Nemazai upévardziy yra ir naujesnés kilmés. Tokiu, gal bit, daugiausia yra anks¢iau minéty dviSakniy upévardziy su antruoju déemeniu -up-. ‘ NemaiZa dalis SeSupés ir Jiesios baseinu upiu bei upeliy vardy savo reiksme ar kilme yra susijusi su ivairiomis vagos, kranty ar vandens savy- bémis, pagal kurias zmonés vienaip ar kitaip yra pramine tas upes. Tos savybés bei ypatybés ir pagal jas praminti upévardziai yra, pvz.: a) vandens spalva: Juiodupé, Juiodupis, Raudenycia, Ratisvé, Rudé, Skdistis; Gia priskirtina ir Kirsnd, senovés priisy kalboje reiskusi ,,Juode, Juodupe"; b) upés (vandens) srové bei tekmé — tekéjimo biidas: Judré, Judrit- ké, Grduzé, Gratizupis, Kriokl¥s, Kriokupys; c) upés dydis, gylis ar, apskritai, pavidalas: Didupis, Ezerélis, Priid- upelis, Smailiéitis, Trumpukas; d) upés dugnas: Akménupis, Gelezynupis, Gelezipis, Klampupis, Mé6lé, Molupys, Pufvé, Ridupis, Zvifgzdé, Zvirgzdikas; e) vandens temperatira: Sdltupis. Zinoma, Sios ypatybés, pavyzdziui, vandens spalva, gali priklausyti ir nuo upés dugno, taigi, ir upévardziy atsiradimo nuo Cia minétujy ypa- tybiy kartais negalima grieZtai tik su viena kuria ju sieti, pvz., upévardzio

416 Pyz,, ir, M. Lasinskas, J. Maceviéius ir J. Jablonskis, Lietuvos TSR upiy kadastras, d. 1, Vilnius, 1959, p. 188. Siame Jeidinyje pasitaiko ir daugiau vardy, ne- atitinkanéiy Siy dieny liaudies kalbos duomenis, pvz., Rokupé. 17 Zr, Die altpreussischen Ortsnamen gesammelt und sprachlich behandelt von G. Ge- rullis, Berlin und Leipzig, 1922, p. 251; P, SkardZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, p. 233; A. Vanagas, Akmena, LaSmuo ir kiti panasios darybos upévardziai, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 4, Vilnius, 1961.

217 Radupis atsiradima galétume susieti ne tik su jo dugno ypatybe, bet ir su vandens spalva, Gelezynupis, Gelezupis — ne tik su upés dugnu, bet ir su vandens temperatiira, arba, pavyzdziui, upévardiiai Kriokl¥s, Kriok- upys laikytini garsazodiniais, neatskiriamai susijusiais ir su srovés bei tekmés stiprumu. ' Taip pat yra nemazai upévardziy, atsiradusiy nuo ivairiy medziy, bei augaly, paukStiu, zvériu, gyvuliu, zuvy, vabzdziu ir kity gyviu var- du, pvz.: a) medziy: Alksné, BérzZupis, Eglinis, Eglupis, Karklé, Liepond, Obel- upis, Uosupelis, VinkSnupys; b) augaly: Miézbalé, Raskynas, Samanipis, Z6lupis; c) paukstiy: Andéiupis, Gafnupelis, Gulbinas, Kék8tupis, Sakalupis, Strdzdupis, Sarkyéia, Varnupelis; qd) gyvuliu ir zvériy: Aviniské, Barsukynas, Briedupis, Kiaulyéia, Kiai- li8ké, Kiatilupé, Kumélupis, MeSkiné, Ozkupys, Ozupis, Ozupelis, Stirniné, Stumbriné, Sérnupis, Odrupis, Udrup¥s, Vilkupis, Voverupelis; e) vabzdziy ir kitu gyviy: Blusupis, Diélupis, Varliaupis, Vézupis. Kalbant apie upévardziy atsiradima, susijusi su upés ir upelio fizi- nemis ar kitomis ypatybemis, reikia pasakyti, kad gali pasitaikyti upiy ir upeliy, kuriy vardo reikSmé Siandien gali neatitikti ju fizinés ar panagios tikrovés arba net jai visi8kai priestarauti, pavyzdziui, Novos ir Pilvés intakai Didupis ir Didzupis yra visi&kai mazi upeliai. Arba, pavyzdiziui, Blusupis tikriausiai taip vadinamas dél to, kad yra mazas. Pasitaiko SeSupés ir Jiesios intaky, gavusiu pavadinimus ir nuo as- menvardziy (dazniausiai pavardziy) ar gyvenamuju vietu (kaimy ir kt.) vardy, pvz.: Méckupis, Prafickupis, Svedupys, Tamésupis. Is Siy keliy pa- vyzdziu jau matome, kad jie yra dvigakniai, kuriy antruoju sandu eina Sak- nis up-. Sios kilmés upévardziy yra nedaugiausia, ir jie tikriausiai néra seni. Reikia pabrézti, kad SeSupés ir Jiesios baseinu upévardziy tarpe yra apie 50 tokiy, kuriy kitose Lietuvos TSR vietose bei tarp kity baseiny in- taky vardy nepasitaiko. Didesne ju dali bei svarbesniuosius ¢ia suminé- sime, bitent: Aistaé, Aukspirta, Doviné, Gazda, Yglé, Jevénis, Jotija, J6t- upis, Keklys, Keklditis, Krosnd, Laukséiotas* Nénupé, Néva, Novélé, Pdi- kis, Penta, Pentuté, Pilvé, Sasna, Stiduonia, Sedvyga, Seimend, Siulé, Téir- upis, Vafidupé, Vasakyté, Viemuonid, Visakis, Zarstélé. Dar Cia galima bity pridéti ir tokius darybiniu atzvilgiu idomesnius vienintelius Lietuvos TSR upévardzius, kaip Vabalkgné, Vilkaujad, nors ju Saknys gali kartotis ir kituose toponimuose. Is maziau idomiy upévardziy paminétini tokie SeSupés baseino as- menvardiniai upévardziai, kaip: Milupé, Noreikupé, Tamégupis ir kt., kurie irgi niekur kitur nepasitaiko. Kita didelé grupé upévardziy yra tokie, kuriais vadinami ne tik Sei- upés ir Jiesios baseiny intakai, bet ir kity Lietuvos TSR upiy intakai. I tokiy Lietuvos TSR teritorijoje pasikartojanciy po du, tris ar daugiau upevardziy jdomesni, pavyzdziui, yra: Bdlsé, Gulbinas, Jadré, Jtiré (: Ja- ta — Tauragés raj.), Juodupé, Orijd, Siesartis, Sdltupis, Sirvinta, Sveft- 218 upé (Svefitupis), Vézupis (Vézapis), VinkSnupis, (Vinksnupis, Vinksn- upYs). IS Siy bene gausiausi (po kelias deSimtis) yra Jtiodupé (Juodupis) ir Sdltupis. Yra nuomoniy!’, kad vandeny vardai, kurie daznai pasikartoja, turi senumo pozymij, ta¢iau si nuomoné ne visiems, ypaé SeSupés ir Jiesios baseiny intaku, vardams tinka. Galima manyti, kad daugelis SeSupés ir Jiesios intaky varduy, kaip tik niekur kitur Lietuvos TSR teritorijoje nepa- sikartojanciy (nors, Zinoma, kai kurie i$ tokiy upévardziy gali tureti pa- nasiy atitikmeny kitose balty kalbose), yra.vieni iS seniausiy. Palyginkime aukSciau minétus upévardzius, pvz.: Aista, Gazda, Jotija, Keklys, Penta, Suduonia, Seimend ir kt. Kad yra nemazai upévardziu, pazistamy ne viename kuriame Lietuvos TSR plote, tuo, kaip sako K. Biiga, iS tikrujyu néra ko stebétis: tokie var- dai, nors ir ne visi, dar tebéra sykiu arba bendriniai zodziai, arba iSvesti- niai i§ bendriniy'’. Be to, dalis upévardziu gali biti ir atsineStiniai. K. Bu- ga tokiais, pavyzdziui, laiko Suvalky kraSto Sifvirta ir Siesartj. Pagal ji Siu upévardziu senoji téviské esanti Rytu Lietuva, kaip jis sako — Vil- niaus Zemé, kur iki Siai dienai tebéra Sirvintd ir Siesartis”. Atkreiptinas démesys ir j upévardziy kirciavima. Upévardziy kir¢iavime daugiau, negu bendriniu Zodziu, iSlaikyti kai kurie senoviskumai. Pavyzdziui, islaikyta senovine tvirtapradé priegaidé mazybinése upévardziu priesagose -aitis ir -yté; bendriniuose zodziuose Sios priesagos kirciuojamos Siame kraSte paprastai jau tvirtagaliSkai; pa- lyginkime, pavyzdziui, upévardZius Keklditis, Kumpupditis, Vasakyté ir bendrinius zodzius kepalaitis, vezimaitis, mergyté, zuvyté. Upévardziu senovinis kirciavimas matyti ir i8 to, kad kai kurie i8 ju, pavyzdziui, su priesaga -iné, kaip Déviné, Zvikiné, kirciuojami Saknyje, 0 ne priesagoje. Senesni zmonés visada tvirtapradiskai kirciuoja tokius upévardzius, kaip Grduzé, Pdikis, Pilvé, Vdili3kas, o jaunesnieji kartais jau taria tvir- tagaliskai, pvz., Pilvé?'. Upévardziuose pasitaiko ne tik formy, bet ir kirciavimo dvejopumu bei gretimybiy. Stai, pavyzdziui, sudurtiniai upévardZiai, sudaryti su ant- ruoju démeniu bei zodziu upis, kirciuojami dvejaip: pirmame ir antrame démenyje, tiksliau — a) pirmojo ZodZio Saknyje ar priesagoje, b) antrojo zodzio Saknyje. IS kirciuojamu pirmojo zodzio Saknyje ar kartais prie- sagoje paminétini, pvz.: GradiZupis, Girnupis, Klampupis, Skriaidupis, Sparvinupis, SiekStupis, Tamé3upis, Térupis, Vilkupis, VyZupis. Kirciuo- jamy antrojo zodzio Saknyje upévardziy yra maziau; paminétini, pvz.:

18 Pilg. R. Schmittlein, min. veik, p. 76. 19 Zr. K. Biga, Upiy vardy studijos ir aisciy bei slavény senové, ,,Tautg ir Zodis", kn. I, p. 16, Taip pat galima manyti,.kad visi vietovardziai yra atsirade i8 bendriniy Zodziy arba asmenvardziu. % Zr, K. Biiga, ten pat. Ryty krasto Sirvintés i8taka yra Nemenéinés rajone, Siesartiés— Moléty rajone, o jte- ka abidvi j Sventaja. *1 Zinoma, yra ir i8 senovés tvirtagaliskai kir¢iuojamy panasiy upévardziy, pvz., Gralzé.

219 Gelezupis, Grazupis, Obelipis, Sakalipis, Samanipis. Aiskaus pagrindo Sitam dvejopam kirciavimui, atrodo, negalima nustatyti. Pasitaiko net ir ty paciy upévardziy (to paties ar kito tuo pa¢iu vardu upelio) kiréiuojamy dvejaip, pvz.: Akménupis ir Akmenupis, Vézupis ir Vézupis. Pirmasis kir- ciavimas, atrodo, turéty biti senesnis. Be to, kirtiavimas, gal bit, yra susi- jes ir su daryba. 4 Gretiminiy kirciavimo pavyzdziy pasitaiko ir kitais atvejais, pavyz- dziui: a) skirtinga kircio vieta bei kirciuoté: Judré ir Judré, Orija — kilm. Orijos ir Orijés (plg. Jotija, Jotijés); b) skirtinga priegaidé, pvz.: Nadisupé ir Ndusupé (ret.). Tvirtapradé priegaidé ¢ia, galima manyti, yra naujesné, atsiradusi, gal bit, dél tarmiskumo ar kity priezasciy. SeSupés ir Jiesios intaky varduose vienas is sunkiausiy bei painiausiu klausimy yra tarminiy elementy a ir e Zodzio pradzioje santykis. Sis klau- simas ypa¢ yra aktualus vietovardzius ir vandenvardzius norminant, todél Cia reikalingas nemazas apdairumas. Pavyzdziui, zanavyky upévardizio Alnupio negalima atstatyti i Elnupj todél, kad: pirma, zanavykai lk. zo- dzio pradzios a vercia i e — jie taria, pvz., ekécios, ekmué, o su Siuo upévardziu taip nesielgia; antra, jie neturi ZodzZio elnias, o ji vadina brie- dziu; trecia, Siame upévardyje i§ tikruju gali buti ir senoviné Saknis al-, kuria paliudija ir kiti upévardziai ar ezery vardai, pvz.: Alna (Lazdiju rajono upelis), ten pat eZeras Alnas”; be to, plg. Alnis (Moléty rajono ezeras), ten pat Alnés upélis. Kad ir aiSkiais atvejais su a ir e zodzio pradiioje painiavos pasitaiko, akivaizdziai rodo kartais dvejaip raSomi du to paties vardo intakai, butent, kai kurie norminamieji Zodynai, atsizvelgdami j tarme, raSo, pvz., Alksné ir Elksné*, Nors kapsy tarméje, kur Zinomi tiedu upévardiiai, i8 tikryju yra dvejaip tariama, bitent: kapsy II (Kapsukas ir kt.) — Alksné, o kapsy I kai kur, pavyzdiziui, apie Pilviskius, — Elksné, taciau, rodos, aiSku, kad lk. turéty biti tik Alksné. Idomus yra kapsy upévardis Aistd. Jo Siandien nedrjstama versti j Eistq, todél ir i& jo kilusio kaimo pavadinimo Ai&tiSkiy nereikéty atstatyti i Eisti8kius, kaip kad kai kurie leidiniai daro**. Nors toje kapsu tarmés dalyje, kur daugiausia pazjstama Aistd, Ik. e yra verciamas j a, taciau Sios Saknies vietovardziuose a ir e santykio klausima ne taip lengva iSspresti, todél negalima laikyti tarmine forma tiek Aist6és, tiek tuo paciu ir Aisti8kiy. Plg., pvz., dar Aisé (Kretingos rajono upelis), Aisetas (Laba- noro apylinkés ezeras) ir kt.”.

2 Upévardj Alna K. Biga (Zr. jo Lietuviy kalbos Zodyna, sas. I, p. 63) laiko jotvingisku. % Zr, Lietuviy kalbos raSybos Zodynas, Kaunas, 1948, P. 384, 393, Be to, ypaé nevykusiai daroma, ra’ant upévardj Elksné, o is jo kilusj ten pat esantj gyvenamosios vietos varda — Alksnénai. *4 Zr, pvz., Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959 m., p. 687. % Platiau Zr. K. Big a, Lietuviy kalbos Zodynas, sas. I, p. 24, 25; B. Savukynas, Ezery vardai, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 3, p. 292.

220 Yra ir kity sunkiau iSaiSkinamy, gal bit, su tarme susijusiy, dalyku, pavyzdziui, tariama ir rasoma visada Yglé (Kapsuko rajono upelis), bet — Igliduka ir Igli8kéliai (ten pat esantieji gyvenamuju vietu vardai)”. Cia apzvelgti upévardziai yra tik vienaskaitiniai. Apskritai, upévar- dziuose daugiskaita yra gana retas dalykas. Daugiau ji pasitaiko ezery varduose. Galima bity ir, Zinoma, reikéty daug placiau ir dar kai kuriais kitais atzvilgiais Cia pateikiamus upévardzius apzvelgti bei nagrinéti, taciau autorius pirmiausia nori, kiek buvo jmanoma, smulkiau bei pilniau pa- skelbti bent pacia medzZiaga. Tam reikalui cia pridedamas SeSupés ir Jie- sios intaky alfabetinis saraSas — Zodynélis. Pradéjus skelbti tokia ar panaSaus pobidzio vandenvardziy mediZia- ga, o ypaé iSspausdinus upiy ir eZery vardyna, susidarys gera bazé vertin- giems bei reikSmingiems aiskinimamsir pla¢ioms isvadoms. Tokia, reikia manyti, yra racionali toponimikos darbo bei tyrinéjimo eiga. Zodynélyjeyra duota daugiau kaip 400 upiy ir upeliy vardy. Apie 50 upiy bei upeliy yra su pasikartojan¢iais vardais, pvz.: Juodupé, Riid-- upis, Skriaidupis, Vilkupis ir kt.; taigi skirtingomis Saknimis vardy yra apie 350, i kuriy didziausia dalis yra SeSupés baseino, o tik maza dalis — apie 30 vardy priklauso Jiesios baseino upéms bei upeliams. Sis Zodynélis sudarytas, remiantis daugiausia Lietuviy kalbos ir lite- ratiros institute esama vietovardziy medziaga (kartoteka ir saraSais), su- rinkta i8 liaudies kalbos. NemazZai Sios medziagos yra uzraSes pats zody- nélio sudarytojas, pradéjes ja rinkti prieS 25 metus. Zodynélyje duodamy upiy ir upeliy itekéjimo j didesne (vyresne) upe nurodymas nustatytas, remiantis daugiausia minimos medziagos duomenimis ir ,,Lietuvos TSR upiy kadastru”?’. Dalies, ypa¢ smulkiyju, upeliu itekéjimo nustatyti ar Siaip lokalizuoti nepasiseké. Zodynélyje stengtasi, kiek buvo imanoma, nurodyti kircio vieta ir priegaidé ar kir¢iuoté, ta¢iau ne visy vardy pavyko suzinoti bei nustatyti kirciavima ar kt., nors paskutiniu laiku ir klausinéta vieno kito tarmiy atstovo ar naudotasi kitais jvairiais Saltiniais®®, Kai kurie smulkesni upeliai, kuriy vardai seniau uzraSyti, dabar dél melio- racijos ar panasiy priezasciy yra isnyke. Jau nebezinomi dazniausiai ir ju vardai, todél dabar juos patikslinti is tarmés atstovu beveik nejmanoma. Cia apsiribojama tik Lietuvos TSR teritorijoje esamy ir buvusiy upiu bei upeliy vardais. SeSupés baseino upiu ir upeliu, esanciu Kaliningrado srityje ir Lenkijos Liaudies Respublikos teritorijoje, vardai i zodynélj ne- itraukti. Zinomesnieji i8 jy paminétini, pvz., Kaliningrado srities: Alksn- upé, Balupé, Bidupé, Dirvénupé, Ezerdpé, Liepond, Liepupé, Préidupé,

*6 Apie kai kuriuos kitus tarmiskumus Zr. Gia pridedamo Zodynélio pastabose. 7 Pilg. M. Lasinskas, J. Maceviéius ir J. Jablonskis, Lietuvos TSR upiy kadastras, Vilnius, 1959, d. I. %8 Pyz,, M. Paskeviéitté, Kalvarijos rajono vietovardziai, diplominis darbas, 1960 (rankragtis Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Lietuviy kalbos katedroje). Darbe upiy bei upeliy vardy visai nedaug ir tie patys uZraSyti nepergeriausiai.

221 Ratisvé, Skurupé, VézZupé; Lenkijos Liaudies Respublikos: Juodupé, Pei- sé, Vizaind. Zinoma, Zodynélis nepretenduoja j visiskai pilna ir tiksly apimamo ploto upiy bei upeliy sarasq. Kai kurie ¢ia pateiktieji vardai néra, kaip jau minéta, galutinai isaiskinti. Dalis esamujy. Lietuviy kalbos ir litera- turos instituto toponimikos kartotekoje upévardziy, pvz., Arklinyké (Si- lavotas), j Zodynélj nejtraukta, kaip kelianti vienokiy ar kitokiy abe- joniy. Sis zodynélis bei sqaragas ateityje bus galima didinti ir tikslinti. Papildomos medziagos .galétume rasti ypa¢ nuogalesnése vietose. Kad taip i$ tikrujy gali biti, matyti ir i8 spaudoje neseniausiai buvusios infor- macijos apie Kazly Rudos rajono Azuolu Bidos girininkijos Mikolavos misko upelius;.éia rasoma: ,,Nesumaiso jy (t. y. upeliy — J.S.) vietiniai zmonés. Visi vardus turi: Saltinbalis, Kleveliu, Sirvintos, Alksnés, Luko3- baliy, Gyles, VabalkSnés ir kiti upeliai"”%, Zodynélyje pirmiausia (I-oje skiltyje) duodamas vardininko linksnyje upés bei upelio vardas, kuris paprastai sukir¢iuojamas ir nurodoma (II-oje . Skiltyje) jo kirtiuoté. Kaip jau minéta, kirtis bei kirciuoté nepavyko i8- aiskinti kai kuriy, ypa¢ smulkesniyjy, vardy. Toliau, kiek buvo jmano- ma, nurodoma upés bei upelio lokalizacija: a) i8 kurios pusés (d. — de- Sinés, k. — kairés) ir i kuria didesne (stambesne, vyresne) upe iteka (III, IV skiltys), b) kuri nors artimesné vietové (miestas, miestelis, apylinké, kaimas), pro kuriqa upé bei upelis teka arba kur jos vardas labiau Zinomas, girdétas ir uzraSytas. Sutrumpinimais, kuriy sara8as duodamas atskirai, pazymima paprastai stambesné vietové, o prie kai kuriy, ypaé smulkesniy upeliu, vardy dar pridedamas ir kaimo pavadinimas. Didelio tikslumo ar vienodumo ¢ia nepavyko pasiekti. Paskutinéje (VI) skiltyje kartais duodama viena kita jvairaus po- budzio pastaba (jy, Zinoma, reikéty duoti daugiau). Be to, jei vardas pla- Ciai liaudyje yra isigaléjes su maziau literatiroje zinoma tarmine forma, tai zodynélyje kartais ir ji jraSoma, tik pastabose (VI skiltis) prie jos dedama nuoroda j literatiirinés kalbos forma, pvz.: Overupelis zr. Vover- upelis, Taciau i Zodynéli nedeéti: a) labai aisktis, désningi ir pla¢iai Zinomi fonetiniai tarmiskumai, pvz.. Aglinis, Ekmenupé, Elksné; b) formy ‘ir kir¢iavimo kai kurie iSkraipymai, pvz.: Suduonia, Sa- du6nia. Pasitaikancios gretiminés formos paprastai raSomos atskirais antras- tiniais zodziais. Siauriau vartojamos ar literatirinei kalbai neteiktinos formos dazniausiai nurodomos i pagrindines formas, ta¢iau grieztesnio norminimo Cia nesiekta — stengtasi tik vienaip ar kitaip uzZfiksuoti pa- ¢ius faktus.

*®G. Isokas, yTiesa", 1961, IIL. 1,

222

II. SESUPES IR JIESIOS BASEINY UPIU BEI UPELI VARDY ZODYNELIS

s eh PP | Tteké-P| pn | | aaah tas 1 fe2o i) eee ue we 5 6

Advefniské - Sk, Slidai Aista ee dy Sirvinta I Brt. Akméntpis 1,2 Nova Gré., Taria Ekménupis Akmenupfs - 34b _ Slavanta Gdl., Graziskiai Alksné I 2 k. Sesupé Alk. Senesni taria Elksné Alksné II 2 k. Vabalksné AZB., Alksniskiai Alksnupis 1 d. Nova Gré. Taria Elksnupis Alnupis t d. Segupé Zvr. Plg. ez. Alnas (Lazdijai), Alnis (Molétai) Amalvé ae kas Doviné Dks. Is Amalvo ez. Anéiupis k. Jiesia Sil. Afiskupis 1 Nova Snt., Zaltynai Anélaukiné Zanyla Pjv., Eglupiai Anélaukiné? Ajfitupelis 1 d. Sirvinta I Kbr., Stanai¢iai Apylankos upé Pilvé KzR., Kajackiské Asinis ze k. Vabalksné Ss. Plg. vandenvardzius Asys, Asupis Aégmon{ upélis Kps., ASmonai Atsliéte 2 Stduonia Ldvn. Aukspirta I 1 d. SeSupé Snt., Rukéniai Aukspirta I 1 d. AukspirtaI Snt., Pliorigkiai Aukspirta Zr. Mazoji Aukspirta Maz6ji Aitikstazis 1 Zr. Aukstazys Aukstaz¥s gb k. Jiesia Gri. Bagdziske 2 Dks. Pig. pvd. BagdZius; be to, Bagdziské< Bagdziské< Bag- diské Balsé 1 d. Rausvé I Kps. Baltsupis 1 d. Visakis Br., Pabalsupiai Taria ir Bdlcupis Baltupis 1 Siesartis Sk., Baltkojai Bambena 3b - Zuvinto ez. Smn. Dovinés aukstupys (i Simno ez.) Baréiq upélis KzR., Jiré Barsukyno Jiré KzR., Vasiliaucizna upélis BarStupis 1 Pjv., Uzupiai Baftupé 1 da. Pilvé Vv. Bérzupis I a d. Nova Lks. Bérzupis II 4 Jiesia Grl., Pajiesys Bérgupis III t 6: Noreikupé Jnk., Berzupiai Blisupis 1 id. Segupé Snt., Ju&kakaimis Braukrytupis 1 Sk. Brazam6skas 2 KzR., Juré Brazamaskas? Bredeikis 2 Zr, Brideikis

223 Lentelés tesinys 1 2 ec|o 4 5 6

Brideikis 2 k. Sirvinta I Alvt., Kaukakalnis Briciskis : Zr. Gridiskis Briedupis 1 Siesartis Sk. Briedupys 3a i Zr. Briedupis Brékinis 1 k. Koké Skrd. Buréiokiné 4 k. Sesupé Kivr., Kumeciai Burliokiné 2 k. Pilvé AzB., Oznugariai Burlidkupis 1 d. Nova Grs. ; Cedra 4 k. Segupé Lbv. Ceratibidis 1 Siesartis Lks., Liepalotai Ciufi¢ius 2 Vv. Dainupis 1 d. Bartupé Grl., Padainupys Dauba 4 k, Sirvinta I Alvt., Mazutiai Didupis 1 k. Nova Zvr., Zégliai Didzgrabé 1 Zr. Kalnoré Didzupis 1 k, Pilvé Vv., Beleviciai Diélupis 1 Penta I Snt., Starkai Détamas 1 ad. Sirvinta I Gr, Dotamai Déoviné 1 d. Sesupé Ldvn., Padovinys Drebuliné 2 d. Pilvé KzR. Duburys 3b Gz., Dapkigkiai Diidiskis 1 Doviné Kps., Neti¢kampis Eglinis 2 Ig., Mergaiilis Taria Aglinis Eglinis 2 Brt., Vartai Eglupis I 1 a. . Sedupé Slv, Zidriai Eglupis II KzR., Eglupis Eglupys 3b k. SirvintaI —Pjv.,’ Eglupiai Eierélis 2 k, Nova Ink., Vinksnupiai Ezupis 1 Siesartis Sk., M, Gotlybiskiai Garantupis 1 Siesartis Snt., Juskakaimis Gafnupelis 1 k. SeSupé Kps., Kumelionys Gazda 4 k. Kirsna Klvr., Gazdai Gééupis 1 d. Jotija Sdr., Getiai Gédupelis J Orija I Sk., Kerutiskée Gédupis 1 d. SeSupé Slv., Zitriai Gedupys 3b Zr. Gedupis Gelezynupis 1 Rausvé I Plv., Paurausiai Gelezipis az k, Nova Babl., Blitikiskiai Gylée AzB., Mikolavos m5. Girmué 3a Zr. Girmuonys Girmuonys 3a d, Jiesia Is., Pagirmuonys Girnupélis 2 Zr. Girnupis Girnupis 1 k. Vigakis Bgt., Girnupiai _Gyvupis 1 Snt., Kuodziai Goréika 1 Jiré KzR., Kazli8kiai Vadina ir: Go- rija, Gorupis Graizé 2 k, Jiesia Skrd., Graizbadé Graizélis 2 k, Eglupys Kbr., Kybeikiai ez. Grauzé 1 k. Segupé Lbv., Skaistiai Per Grauzelio Gratizupis i Pjv., Stolaukis Grazupis 2 Graz,, Grazupiai

224 Lentelés tesinys 1 ea ales 4 5 6

Griéiskis 1 Raigupelis Igl., Raigupiai Lk galéty biti ir Griciskis Gudélupis 1 Graz., Gudupelis 1 Ldvn., Gudupiai Gulbinas I 3b k. SeSupé Plv., Gulbiniskiai Gulbinas II 3b k. Stduonia Ldvn., Gulbinigkiai Ygle . 2 d. Slavanta Ig. Dél y plg. Igliau- ka, Igliskéliai Jevonis I 4 k. Zanyla Pjv. Jevénis II 1 d. Sesupé Kps. Jiesia 4 k. Nemunas Grl. Jiesitké 7) Jiesia Sil, Sitrupys Jotija 4,30 d. — Segupe Kdl. Jétupis I 1 Jotija GL. Jotupis 1 k. Orija Sk., Zajosiai Judré 2,4 k. Visakis VsR., Runkiai Judréika 1 : Jairé VER., Kajackai Judritke 2 Zr. Judreika Juodupé I 1,38 k. SeSupé Nm., PuodiSkiai Juodupé Il 1 Seimena Kbr., Kurmiskiai Juodupé III 1 Jiesia Sil, Pajuodupis Juodupé IV ‘ Balsé Kps., Balsupiai Juodupelis I 1 Skarlupis VsrR. Juodupelis II 1 Nendrupis Graz. Juodupis I 1 d. Siesartis Slv., Juodupénai Juodupis I 1 d. Jotija GL, Albertigkiai Juodupis IIT 1 Orija 1 LkS., Biidvieciai Juodupis IV 1 Rausvé I Plv., Baziliai Juodupis V 1 Brt., Ozkabaliai Jtré 1 x Visakis KzR., Juré Jurgupis 1 k. Siesartis LkS., Jurbidziai Jurgupys 3a Zr. Jurgupis Kalkutis 1 Selmenta Lbv., Kovai Kalnoreé | 2 Skriaudupé Gs. IS baigiancio uz- akti Pracapolés ez. Karaliq’ upélis Gdl., Miknoniai Kafé(i)upis 1 d. Nova Jnk., Karéradé Karklée 2 d. Liepona Pjv., Karklupénai Karklupé 1 Zr. Karklé Karpééius 2 d. Sedvyga Jnk., ‘ Baznytgiris Kastiné 2 PaeZeriy eZ. Alvt., Vaitlaukis IS Sirvintos I Kausupis 1 Vandupé Br. Kavoliské 1 Kps., Meskuéiai Keklaitis 1 Jiesia I5., Pajiesys Keklys 2 k. Rudé I Vv., Grabava LKRZ klaidingai rasoma Kelkys Kékstupis 1 d. Nova GrS., Bliuviskiai Kelnoré 3a Zr. Kalnoré Kermusynas iz LaSasa Sil., Naujasodis Kermusinis 2 Valéiuval Kps., Beraginé Kiaiilycia 1,2 k. Bambena Krsn.

15, Kalbotyros klausimai VI. 225

Lentelés tesinys 1 | 2 3 ae Beat 6

Liatisupis 1 k, Jotija Kdl., Liauégiai Lydimas KzR., Sena Rida Liepona 2 k, Sirvinta I Kbr. Lyge 1 AZ, Lopé 1 d. Vabalksné Ss., Subatigké e Maisys 4 k. Jiesia Gr, Rinkinai Maiikupis 1 Jotija GL, Jotyskiai MarSalkupis 1 y Vv., Pazérai Martisiske 1 Jotija Pik., Martisiskiai Maz6ji Aukspirta d. Aukspirtal Snt., Valakbidziai Mélnyébalis 1 Jotija Sk., Bedaliai Meiiétrakis 1 Jiesia Ig., Men¢trakis Meifikupé 1 k. Segsupé Kivr., Menkupiai Meijikupiy upélis Zr. Menkupé Mefgupelis 1 Sirvinta I. Alvt., Lnkl. Mefgupis I 1 k, Segupé Plv., Sausbaliai Mefgupis II 1 d. — Sesupe Bubl., Meistai , Mefgupis Ill 1 Paezeriy eZ. Alvt., Patunkiskiai Mergitrakée 1 k. Gazda Kivr., Mergutrakis Plg. Mergutra- kio ez. Pns. Méskaupis 1 Zr. Meskupis MeSkiné 2 k. Pilvé Vv. MeSkinis 2 Orija I Pik., Meskiné Méskupis 1 k. Juré K2R., Trakiské Meskupys gb AukspirtaIl Snt., Kiaulupiai Mielaisupis 1 Sil. MieSbalé 1 Gz., Bardauskai Milupé 1 d. Sesupé Br., Zardeliai Myzupis 1 k, Tamosupis Gré., PatamoSupiai Mockavélé 2 Kirsna Kivr., Mockava Mockupis I 1 Siesartis LkS., Girniai Mockupis II 1 Seimena Kt., Mockabudiiai Mockupis IH] 1 d. Nopaitys Zvr., Mockupiai Mockupis IV 1 d. Nova Snt., Mockupiai Molbedis 1 Juodupé I Zal. Mole 1 AGB. Mol¥né 2 Zr. Molé Molupys 3a Brt., Molinigkiai MuStinis 2 Orija I Sk., ASmuéiai Nalisupé 1 Doviné igl., Panausupys Natisupelis Zr. Nausupé Néndrupis 1 Graz., Duonelai¢iai Nénupe 1 d. Segupé GrS., Panenupiai Nifikas 2 Visakis VSR., Brazitikai Nopaitis 1 Zr. Nopaitys Nopait¥s 3b k. Nova Bubl. Noreikupé 1 d, Visakis Jnk., Bida Néva 1 dé. SeSupé Grs. Noévaraistis 1 Jnk., Kuryné Novos istaka

227

Lentelés tesinys 1 | 2 3 Ais 5 6

Priidupelis HW 1 Viemuonia Vv., Kalveliskiai Priidy upélis SeSupé Graz. Puknupis 1 Jotija Kdl., Pukniai Purupis 1 Blusupis Snt., Silgaliai Purve 2 d. Siesartis Snt., Silgaliai Dotamai Pistezeris if Graz., Pastingiris 1 Jiré Grs., Antabiidis Ragaisupis 1 Nenupé KzR., Kazliskiai Zr, Raigupelis ‘Raigupé Kad. Raisupelis 1 Valéiuva Igl., RaiSupiai Raigupis 1 Rimie¢io ez. Lzd. Kirsnos aukétupys 18 Raudenio ez. Raudenyéia a Klvr. Raudénupis 1 a. Graizée Sil., Raudonupis Raiisve I» = 2 k, Sesupée Plv., Gz. Ratisvé II 2 k, Sirvinta I = Vrb, ez. Reketija 2 d. Selmenta Lbv., Reketija Is Reketijos Rytupis 1 Sesupé Kps., ASmonai Zr. Rytupis Rytupélis 2 Régupis } 1 d. Nova Grs. Régupis Il 1 d. Penta I Grs., Pentiskiai Régupis IT 1 d. Penta I Lks., Bartkai Ridé I 2 k. Jiesia GrL, Pajiesys Rude Il 2 Smn., Drinkiskiai Ridynas 1 Sesupé Kps., Kuktiskiai Rudigkis 2 Kps., Narteliai Riidupelis 1 Sil, Rada’ Ridupis 1 Jotija Sdr., Iltrakiai Riidupis 1 1 Siesartis Lk&., Miliskiai Riidupis I 1 Jiesia Sil, Raudonupis Ridupis II 1 d. Pilvé K2R., S. Rida Rigkynas 1 Nova JInk., Sunkariai Sakalupis 2 Brt., Silbaliei Samanipis a k. Siesartis Lks., Kerai Sanaga 3a° k. Jiesia Grl., Ireniskiai Santaka 3p k. Sasna Igl. Sasna 4 d. Sesupe Se. Taria ir Sesna Sabiné 2 Zvikiné Lks., Sabiné Savinée 2 Zr. Sabiné Senagirvinté 1 Zr. Sirvinta I Senasirvintis 1 Zr. SenaSirvinié Senaupé 1 k. Amalvé Dks. Vadina ir Sentke Sénpilvis 1 K@R., Griesiai Pilvés senasis vingis SénSeSupé 1 k. Sesupé Plv., Gulbiniskiai GulbinoI pabaiga Taria Sénéiasupe SénSeSupis 1 Br., Miknaidiai Senoji SeSupés vaga Zr. Senaupé Seniké 2 Sénupé T 1 d. Sirvinta I Kbr., Stanaiciai Sénupé I 1 Klvr., Lakinskai Sénupis 1 Jaré Kz. Sesna 4 Zr. Sasna Siesartis,-iés 3a d. Sesupé Sk., Snt.

229

Lentelés tesinys 1 | 2 ee 5 6

Seimena 3b d. Sirvinta I Vikv., PaSeimeniai Selmenta 4 d. Segupé Lbv. Pig. ez. Selmentas Sérnupis I 1 Tamogupis Jnk., Balgudziai Sérnupis I 1 Kt, Valaviciai Sesupe 2 k. Nemunas Segupélis 52 ; Lbv., Aguonélis Siekstupis 1 d. Milupé Br., Skardupis Sikupis I t d. Segupé Bubl., Matarnai Sikupis II 1 k. Nova Zvr., Zégliai Ju yra ir daugiau Silupe I 1 k. Nova Jnk., Uzarai Silupeé II 1 d. Sedvyga LkS., Peleniai | Silapé I 2 d. Liepona——s«Kbr., _Kybeikiai Sirvinta I 3b k, Sesupé Kbr. Sirvinta II 3b k, Seimena Zal., Bilidinai Sirvinta Il 3b AZB., Mikolavos mé. Siulé 4 Aista Brt. Slapakéna 4 Jiesia Grl., Ilgakiemis Slavanta 3b Amalvo ez. Igl., Slavanéiai - Slavafite 2 Zr. Slavanta Svédupelis 1 Zr. Svedupys Svedup¥s 3b d. Sesupé Babl., Gluobiai Svefitupée 1 d. Jiesia 15. Sveiitupis 1 Jnk., Ardzijauskai Tam6supis 1 k. Nova Jnk., PatamoSupiai Tiltupis 1 ‘Nova 2vr., Zégliai TriduGniy " upélis Graz., Duoniskiai Tr¥dupis f d. Nenupé Gr., Leliokiskée Ju yra ir daugiau Trumpikas uz d. Judré KzR., Runkiai Tarpis’ 1 Zr. Tarupis Tarupis 1 d. Siduonia Ldvn., Turupis Tatupis 1 d. Sesupé Kdl., Zitriai Udrupis 1 Zr. Odrupys Udrupys 3a Sesupé Ldvn., Azuolynas Uosio upélis Asinis Ss., Pentupiai Uosupelis 1 k. SeSupé Kps., Uosupis Utelinka 1 Ss., Utalinka (Utalina) Plg. Utelyné Kad. Uzupis 1 Pjv., Bidvietiai Vabalksné 2 k. Pilvé AZB. Plg. Vabalksné- Pavobelké Kad. Viailiskas 1 Zal. Taip vad. Sirvin- ta Il ties Vailiskiy k. Vaiponé 2 Zr. Vaiponia Vaiponia 4 Kk. Gazda Kivr., Vaiponiskiai Vaitiékupis 1 d. —_ AukspirtaI Snt., Vaitickupiai Vaitupée 1 d, Vandupé Grs., Kubiliske Vaitupis 1 Zr. Vaitupé Valéiuva I 3b Ki Sasna Ss., Tautkaigiai Valéiuva II 3b d. Segupé Igl., Kuktai Valkupis 1 d. Lenkupys _LkS., Zypliabidis Vafidupé 1 d. ~ Sesupe Br.

231 Lentelés tesinys

1 5 Sayeed 5 6

Vafliaupis 1 Pjv., Eglupiai Varnupelis 1 k. Doviné Ldvn., Varnupis Vasakytée 1 Slavanta Ss., Pavasaké Pig. Kad. Vasaké Vasakuté 2 : Zr. Vasakyt¢ Velniadaubé 1 Sirvinta | Alvt., Dailuéiai Velnupis 1 d. SeSupe Kadl., Slv. Vembré 2 ii Seimena Vikv., Pavembriai Vefsné 2 k. Sirvinta I Alvitas, Versnupiai Versnipée 2 Zr. Versné Vérupis 1 a Visakis KzR., Bagauskai Vezupis I 2 d. Rausvé I Kt., Navininkai Vézupis II 1 d. Milupe Zvr., Pavengrupiai V¥éits 4,2 ad. Jiesia Grl,, Margininkai Viemu6né 2 Zr. Viemuonia Viemuonia 3a k, Jiesia Skrd. Vijinupis 1 d Sirvinta I Kbr., Slibinai Vikérupis 1 Orija I Sk., Priseliai Vilkauja I 3b a. Seimena Vikv. Vilkauja II 3b" d. Seimena Vikv., D. Selviai Teka pro gelezin- kelio stotj Vilkabalé 1 _Juodupé I Zal. Vilktinis 2 k. Penta Il Snt., Pavilktiniai Vilkupis I 1 k. Siesartis LkS., Vilkupis Vilkupis II 1 k, Penta I Gr5., Pentiskiai Vilkupis II 1 Silupé I Lké., Akeéiai Vilkupis IV 1 k. Seimena Zal., Vilkupiai Vilkupys 3b Zr. Vilkupis IV Vingelupis Snt., Kiaulupiai Vingré ie SeSupé Kad. Pig. Vingrupis Vifigrupis I 1 d. Seimena Zal., Vilkupiai Vifigrupis II 1 4. Milupé Zvr., Pavingrupis Taria ir Vefigrupis, Pavengripiai Vinkgnupys 3a k. Nova Jnk., Vinksnupiai Virsupridé 1 ‘ Visakis KzR., Kardokai Visakis 1 d. —- SeSupé VaR. - Visakitis (2) Plv., Jurkgai V¥zupis 1 k, SeSupe Kivr., Akmenynai Vo6verupelis 1 Sasna Ss., Barsukiné Taria Overupelis: : overé Zalburgis 1 Nova Gré., Mureikai Zanyla a k. Sirvinta I Pjv., Klétkininkai Zebrys 4 Slavanta Gdl., Skesbaliai Zomé(ia)upelis 4 Jiesia Igl., Zoméiné 2 Zagarinis 2 Brt., DaukSai¢iai , Zarstéle 2 d. —_ Jiesia Sil. Plg. Zorstrata Kad. Zasinikas 2 Anéiupis Sil, Liepalotas Zelsvélé 2 d. Segupe Ldvn., Pazelsviai Z¥dgrabe 1 Sesupe Kps. Zilupis 1 Rausvé I Gi. Ziogas d. Bartupé Kad. Ziogys 4 Vikv., Kisiniskiai

232 Lentelés tesinys Ried oe Peis poe 6

Zélupis 1 Lenkupys _—LkS., Aké¢iai Zvikiné 1 k. Siesartis ——-Lk&., Zvikiniai Zvirblupis i Visakis Jnk., Karaliske Zvitgide 2 k. SeSupe Sn., Bebrininkai Zvirgzdukas 2 k. Zvirgizde Sn., OZeliai

SANTRUMPOS

Alk. — Alksnénai, Vilkaviskio raj.% Alvt. — Alvitas, Vilkaviskio. AZB. — Azuoly Buda, Kazly Ridos. Bg. — K. Baga. Bgt. — Bagotoji, Kazly Rios, Br. — , Vilkaviskio. Bri. — , Vilkaviskio. Bubl. — Bubleliai, Sakiy. d. — deginys, deginé. Dks. — Daukéiai, Kapsuko. Gy — buv. dvaras. ee — ezeras. Gal. — Gudeliai, Prienu. ee — Gelgaudiskis, Sakiu. Graz. — Graiiékiai, Vilkaviskio. Gri. — Garliava, Kauno. Grs. — Griskabidis, Sakiy. Gs. — Geistarai (DidvyiZiai), Vilkaviskio. Ig. — , Kapsuko. Igl. — Igliskéliai, Kapsuko. Is. — Islauzas, Prieny. Jnk. — Jankai, Kazly Riidos. k. — kairys, kairé. Kad. — Lietuvos TSR upiy kadastras, 1 d., Vilnius, 1959. Kbr. — , Vilkavi8kio. Kal. — Kiduliai, Sakiy. Kivr. — Kalvarija. km. — kaimas, Kps. — Kapsukas (Marijampole). Krsn. — Krosna. Kte — , Vilkaviskio. gna he — Kazly Rida. Lbv. — Liubavas, Kalvarijos. Ldvn. — , Kapsuko. Lks. — LukSiai, Sakiy. Lzd, — Lazdijai. ms. *— miskas. Nm. — , Sakiy. Pjv. — Pajevonys, Vilkaviskio. Plk. — Ploks¢iai, Sakiy. Ply. — Pilviskiai, Vilkaviskio. pvd. — pavarde,

% Toliau sutrumpinimy sarage i santrumpa neraSoma. 233