PeePa Ve KANGB.. Oo y RI Ors KLAUS IMAI, VI Patea UV OS. TUS R MOKSLY AKADEMIJA SESUPES IR JIESIOS INTAKAI J. SENKUS I. Vardy apZvalga kalbos mokslo poditriu SeSupé ir Jiesia jteka i8 kairés pusés ij Nemuna, pirmoji — netoli Ragainés, antroji— ties Kaunu. Se&upés vaga eina daugiausia per kapsu ir zanavyky tarmiy plota, o Jiesia — per kapsus antruosius, dalj jy skir- dama nuo vidurio auk8tai¢iu. SeSupés ir Jiesios, kaip ir kitu baseiny, intaky vardy tarpe pasitaiko nemazai tokiy, kurie yra labai jidomis kalbos mokslui. Nemagza dalis is ty vardy yra gana seni — baltiskos ar net indoeuropietiskos kilmés. IS idomesniy ar senesniy SeSupés ir Jiesios baseiny upévardziy paminétini, pvz.: Aistd, Gazdd, Jotija, Jaré, Kekl¥s, Kirsna, Nova, Orija, Penta, Pilvé, Sasnd, Siduonid (Sidudné), Seimend, Vilkauja ir kt. Prie tokiu vardy priklauso ir Sesipé su Jiesia. AukS¢iau minéti ir panaSis kai kurie kiti upévardziai, ivairiai uzra- Syti, sutinkami ir senuose dokumentuose, mokslo darbuose, zodynuose ir kitur. Pavyzdziui, Sesupés vardas randamas nscriptores rerum Prussi- carum" III t., 189, 274 psl. uzraSytas dvejopai, bitent: Szeszupe ir Suppe. 1422 m. Vytauto laiSke raSoma: ,,fluvium Schrevinta (toliau ten ra- Soma Schirwynta — J. S,) intrat in fluvium Schisschuppa"”, J. Sprogis ,,XVI a. senovés Zemaitiu geografinio zodyno" 332 psl. raSo Wenryna ir nurodo ji upelio varda IWeryms, kurio lizde vél pakartoja varda Ulemryna’. Pagal R. Smitleina, inventoriuose Sesupé yra rasoma net keleriopai, bitent: SeSupa, Sesupa, Sesupa, Seguv i Sesuv. Remdamasis paskutiniaja forma, Smitleinas mano, kad seniau vietoje Segupés turéjusi 19. A. Boarep, Cnuckn naceneunpix mect Cysaaxcxoli ryGepuifi, Canxrnerep6ypr, 1901, p. 4. Siame straipsnyje senieji dokumentai tik Siek tiek panaudojami, taip pat tik Siek tiek Palieciami ir hidronimy senumo kriterijai. Daugiau tai stengsimés padaryti ateityje. * Zr. U. A. Cuporuc, Feorpacuyeckuit CaOBapb ApeBHel x%xeMOliTcKOi semaH XVI cronetua, Bunbua, 1888. Kodeél Sprogis SeSupe deda viename lizde su Sétupe (Sétupiu) ir kuri cia yra Segupé— kairysis ar deSinysis Nemuno intakas — neaisku. 213- biti *SeSuva’. Gaila, kad autorius nenurodo, kuriuose bitent inventoriuose dabartinis SeSupés vardas kitaip yra ra3omas. Kyla jtarimas, ar Smitleinas Sios upés nesumaiso su kity upiu vardais, ir todél pats aiSkinimas, atrodo, nelabai patikimas. ' Upévardzius, o ypa¢ senuosius, neretai savo darbuose mini ir jais remiasi K. Buga. Jo démesj yra atkreipes ne vienas SeSupés ar Jiesios baseiny upévardis. Pavyzdziui, jis taip raSo: ,.Lyginamuoju metodu nau- dodamiesi kalbininkai, reikia manyti, suras visa eile upiy vardy, kurie teks pripazinti esant paveldétais i§ indoeuropieciy prokalbés. Tokiais vardais, man rodos, gali biti laikomi ...liet. Nova". Reikia pabrézti, kad tokiais ypa¢ senais baltiskais ar indoeuropietiskais vardais kalbininky yra laikomi anks¢iau minéti: Jaré, Kekl¥s, Kirsnd, Orija, Penta, Siesartis, Seimenda, SeSdpé, Vilkauja ir kt.5 Pavyzdiiui, Siesartiés Saknis gretinama su senovés indy sisarti ,,jis teka, béga"®, Kirsna — su senovés prisy Zodziu Kirsnan ,,juodas", Sasna — su zodziu sasnis arba sasnas, senovés prisu kalboje reiSkusiu ,,ki8ki"’, o Kekl¥s pripazistamas kurSiy kalbos palaiku. Pastarasis vardas gali biti identiskas su Siaurés vakary Zemaiciu senosios srities pavadinimu, Saltiniuose rasomu dvejopai: Ceclis ir Cecklis, kurio Saknis, manoma, yra kek- (plg. kéké, kékulas ,,gniutulas, gumulas", kek- ta ,,burys, minia, keké") ir turi atitikmenu kitose indoeuropieciy kalbose’®. Kai kurie minimi upévardziai yra bendraSakniai ir su kitais vardais. Pavyzdziui, Siduonid tikriausiai yra neatskirtinas nuo Siduvés vardo. Su Novos upés vardu, kaip zZinome, yra susijes zanavyky tarmés pavadi- nimas, o su Joiij6s upés vardu, gal bit, sietinas jotvingiy (jdtvingy) pava- dinimas. K. Biga nurodo, kad jétvingas yra iSvestinis Zodis i8 pagrindinio vardo (upévardzio) *Jotva, o Jétvos upés vardas néra atskirtinas nuo upévardzio Jotija’. Yra zinoma, kad daugelis gyvenamuju vietu pavadinimy yra atsira- dusiy i§ upévardziy. Nemazai tokiy pavadinimy yra atsiradusiy ir i8 Ses- upés ar Jiesios intaky vardy. Kad taip i8 tikruju yra, galime isitikinti, palygine, pavyzdziui, Siuos gyvenamujy viety vardus su upévardiiais: a) priesaginius darinius: Alksnénai — Alksné, Gulbinai ir Gulbinigkiai — Gulbinas, Pilvi8kiai — Pilvé, Pentigkiai — Penta, Sasnava — Sasna, Vil- kaviskis — Vilkauja; b) prieSdélinius, ypa¢ gausius su priesdéliu pa-, vardus: Pajevonys — Jevonis, Pajiesys — Jiesid, Parausiai — Raisvé, Pastiduonys — Suduonid, Pa’eimeniai — Seimend; c) nuo upévardziy te- * Zr. R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, t. 1, Toponymie litua- nienne, Hofstetten (Bade), 1948, p. 114—115. ‘Zr. K. Bi ga, Upiy vardy studijos ir aisciy bei slavény senové, ,,Tauta ir Zodis", kn. I, Kaunas, 1923, p. 14. 5 Pig. K. Baga, min. darbas, p. 17 ir kt, R. Schmittlein, min. darbas, p, 101, 109, 112, 114, 125, 127 ir kt, * Pilg. P. SkardZius, Lietuviu kalbos ZodzZiy daryba, Vilnius, 1941, p. 24. 7 Pig. K. Baga, Lietuviy kalbos zodynas, sas. II, Kaunas, 1924, p. LXX ir LXXIII. ® Plg. K. Bi ga, Lietuviy jsikirimas siy dieny Lietuvoje, ,,Tauta ir Zodis", kn. II, Kau- nas, 1924, p. 12; V. Grinaveckis, Dél kai kuriy vietovardziy kilmés, ,,Lietuviy kalbo- tyros klausimai", t, III, Vilnius, 1960, p. 322, 323. * Zr, K. Biiga, Lietuviy kalbos zodynas, sas. Il, p. LXXXVIII. 214 siskirian¢ius kamiengaliu ar niekuo nuo ju nesiskiriancius gyvenamyjy viety vardus: Gazdai — Gazda, Jairé — Jaré, Krosna — Krosna, Sla- vanta, Slavanéiai — Slavanta, Visakis — Vigakis'®, Darybos atzvilgiu didelé dalis SeSupés ir Jiesios baseinu upévardziu yra dvikamieniai. Kai kurie ju yra gana idomis, nors ir ne visada lengvai igaiskinami. IS idomesniy dvikamieniy upévardziy pamineétini Sie: Auk- spirta, Klusgiris, Leimantas, Mefictrakis, Mergutraké, Novaraistis, Sén- SeSupé, Surmiskis ir kt. Tarp ju pasitaiko ir labai keistu, pvz.: Striufigia- bruzis, Strumbagalve. Pasitaiko ir tokiy upévardziy, kaip ViSakis, kurie neijsigilinus kai kam gali atrodyti dvikamieniais. Todél Siuo atveju reikalingas gilesnis analizavimas. ViSakj K. Baga lygina su MerStakiu (Lielupés intaku ties Zeimeliu), Smalakiu ir Vdrlakiu (Varlak¥s ,,Betygalos apylinkés upelis"); jis, pavyzdziui, sako, kad ,,upés vardas Smalakis savo sudétim nieko ne- siskiria nuo Suvalky Zemés upévardzio Visakis"'' ir kad ,,Vdrlakis savo sudétim niekuo nesiskiria nuo kity upévardziy su galtine -akis"!*. P. Skar- dzius sudedamaja zodzio dalj -akis vadina iSpléstine priesaga, kuriq turi MerStakis ir Visakis'*. Bene daugiausia SeSupés ir Jiesios intaky vardy yra tokiu, kuriy pirmieji sandai yra ivairiy bendriniy zodziy ar (reciau) asmenvardziy Sak- nys, 0 antrieji — upé, upis (upys), upa, upelis (upélis, upaitis), pvz.: Ak- ménupis (Akmenupis), Bdltupis, Baftupé, Dainupis, Eglupis, Gédupelis, Gédupis (Gedup¥s), Girnupélis, Jétupis, Juodupé, Juodupelis, Kriokupys, Kumpupditis, Lankupa, Molupys, Nénupé, Ozkup¥s, Skriaiidupis, Sveft- upé, Vilkupis (Vilkupys) ir kt. Tokiy SeSupés ir Jiesios baseinu upé- vardziu yra apie 150. Daugiausia ju yra Zanavyky kraSte. Vien tik Novos intaky tokiy vardy yra daugiau kaip 10. Paminétini Sie: Alksnupis (t. Elksnupis), Bérzupis, Burliékupis, Kaféupis, Méckupis, Poskupis, Rég- upis, Sparvinupis, Silupé, TamOgupis, VinkSnupys. Sios darybos upévardziu gausu ir kitose Lietuvos TSR teritorijos vietose. IS Siu dvikamieniy SeSupés ir Jiesios intaky upévardZiy kai kurie tuo paciu vardu yra keli upeliai, 10 Pilg. IO. BaAbunKOHMC, HasBaHHaA AHMTOBCKHX HAaCCACHHEIX NYHKTOB OT Ha3Banuit pek w o3ep, ,,Lingua Posnaniensis", t. 7, Poznan, 1959, p. 240—252. Yra nemazai gyvenamyju viety vardy, kuriuos su panasios Saknies upévardziais rei- kia labai atsargiai gretinti, pavyzdziui, Kazly Ridos rajono Azuolu Bidos apylinkéje kaimo vardas Pejitupiai gali biti kiles ne i§ Pentds, pirma, kad tame rajone dabar néra upelio, vadinamo Penta (Pefitos yra tik Sakiy rajone, nuo Pentupiy apie 40 km), antra, Pentupiai gali biti fonetikos keliu atsirade is Penkupiy, nes i§ tikrujy toje apylinkéje yra arti vie- nas kito penki mazi upeliai. Vis délto, toks aiskinimas yra panaSus j liaudies etimologija, ir reikia manyti, kad Penkupiai yra atsirade kitaip: pavyzdziui, vienas iS ty penkiy mazu upeliy galéjo biti vadinamas Pentupe, i§ kurios galéjo atsirasti ir Pentupiai. Zr, K. Biga, Upiy vardy studijos ir aistiy bei slavény senové, ,,Tauta ir Zodis", kn. I, p. 37. 12 Zr. K. Biiga, ten pat, p. 43, be to, plg. p. 14. 8 Zr, P. SkardzZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, p. 125. 215 pvz.: Bérzupis, Kiaiilupé, Ridupis yra po 3, Juodupé, Méckupis — po 4, Vilkupis (Vilkupys) — 5'4, Siu sudurtiniy vardy jdomesnis yra pirmasis démuo; be to, savotikai idomios yra ir antrojo démens variacijos!®, 0 ypaé démens upa (Lankupd) kamiengalis. Galima manyti, kad Sie sudurtiniai upévardziai néra labai seni, tikriau sakant, néra Gia senas antrasis démuo. Kad taip i8 tikruju galéty buti, bent i§ dalies galima spresti ir is pradZioje minétojo Segupés pavyzdzio, kurio senoji forma, gal bit, yra buvusi Seguva. Upévardziy, sudaryty i8 zodziy junginiu, t.y. sudétiniy upévardziu, yra palyginti nedaug — galétume nurodyti tik Siuos: Barcig upélis, Bar- sukyno upélis, Maz6ji Aukspirta, Palaiciy upélis, Paukst¥niy upélis, Stre- petineés upélis. Tokie upévardiiai néra seni. Jy nedaugiausia yra ir kitose Lietuvos TSR vietose. Siek tiek daugiau Lietuvoje yra kilmininkinés da- rybos sudétiniy ezery vardu. Sudétiniy upévardziy, kuriy pirmuoju sandu eina ivardziuotinis bid- vardis,