EUROPOS S ĄJUNGA
LIETUVOS PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO PL ĖTROS STUDIJA
MOKSLINIS TIRIAMASIS DARBAS
Data 2007/08/29 Versija ORIGINALAS
Vykdytojas Užsakovas
UAB „Eurointegracijos projektai“ LR Ūkio ministerija
VILNIUS, 2007
Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija Turinys
ĮVADAS ...... 4 SANTRAUKA ...... 6 SUMMARY ...... 7 1. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO POTENCIALO ANALIZĖ...... 8 1.1. TURIZM Ą PAJ ŪRIO REGIONE REGLAMENTUOJAN ČIOS TEISIN ĖS IR STRATEGIN ĖS APLINKOS ANALIZ Ė...... 8 1.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO TRAUKOS CENTRAI ...... 15 1.3. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO IŠTEKLIAI ...... 17 1.3.1. Gamtiniai ištekliai...... 17 1.3.1.1 Saugomos teritorijos ...... 18 1.3.1.2 Miškai ir kitos gamtin ės teritorijos ...... 20 1.3.1.3 Vandens telkiniai ...... 20 1.3.2. Kult ūros paveldo ištekliai...... 22 1.3.2.1 Archeologinis paveldas...... 23 1.3.2.2 Urbanistinis ir architekt ūrinis paveldas ...... 24 1.3.2.3 Technikos paveldas...... 26 2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS INFRASTRUKT ŪROS IŠVYSTYMO IR PL ĖTROS GALIMYBI Ų ANALIZ Ė ...... 27 2.1. KELEIVINIO TRANSPORTO SISTEMA ...... 27 2.1.1. Sausumos transportas ...... 27 2.1.2. Oro transportas...... 29 2.1.3. Vandens transportas...... 31 2.2. TURISTINI Ų TRAS Ų INFRASTRUKT ŪRA ...... 33 2.2.1. Autoturizmo trasos ...... 33 2.2.2. Dvira čių turizmo trasos...... 34 2.2.3. Vandens turizmo trasos ...... 36 2.2.4. Pėsčiųjų turizmo trasos ...... 37 2.3. TURIZMO PASLAUGOS ...... 38 2.3.1. Apgyvendinimo paslaugos...... 38 2.3.2. Maitinimo paslaugos...... 39 2.3.3. Pramogos ...... 40 2.4. TIKSLIN ĖS GRUP ĖS ANALIZ Ė ...... 40 2.5. TURIZMO INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTROS PROBLEMATIKA ...... 42 3. TURIZMO R ŪŠI Ų POTENCIALO ANALIZ Ė ...... 43 3.1. TURIZMO R ŪŠI Ų PL ĖTROS PAJ ŪRIO REGIONE ĮVERTINIMAS ...... 43 3.2. KURORTINIO TURIZMO POTENCIALAS ...... 43 3.3. KAIMO TURIZMO POTENCIALAS ...... 44 3.4. DALYKINIO (KONFERENCIJ Ų) TURIZMO POTENCIALAS ...... 45 3.5. KULT ŪRINIO TURIZMO POTENCIALAS ...... 45 3.6. AKTYVAUS POILSIO TURIZMO POTENCIALAS ...... 46 3.7. EKOLOGINIO (GAMTINIO -PAŽINTINIO ) TURIZMO POTENCIALAS ...... 47 4. PAJ ŪRIO REGIONO RINKOS ĮVERTINIMAS UŽSIENIO VALSTYBI Ų KONTEKSTE ...... 48 4.1. ESAMA SITUACIJA ...... 48 4.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS IR TURIZMO R ŪŠI Ų ĮVERTINIMAS ...... 49 5. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO RINKOS RINKODARA IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS...... 53 5.1. ESAMA SITUACIJA ...... 53 5.1.1. Įvaizdis ...... 53 5.1.2. Rinkodara...... 54 5.1.2.1 Turizmo informacijos teikimas...... 55 5.1.2.2 Rinkos tyrimai ...... 58 5.1.2.3 Vietov ę identifikuojan čio prek ės ženklo k ūrimas ir palaikymas ...... 58 5.1.2.4 Leidyba ...... 59 5.1.2.5 Elektronin ė rinkodara ...... 60 5.1.2.6 Turizmo mug ės, verslo misijos bei pažintiniai turai ...... 61
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
5.1.2.7 Lauko reklama ...... 63 5.1.2.8 Viešieji ryšiai ir bendradarbiavimas ...... 64 5.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS RINKODAROS MODELIS ...... 66 5.2.1. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija ...... 66 5.2.2. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programa ...... 67 5.2.2.1 Reklama...... 67 5.2.2.2 Asmeninis pardavimas...... 69 5.2.2.3 Pardavim ų skatinimas...... 69 5.2.2.4 Ryši ų su visuomene palaikymas ir populiarinimas...... 70 6. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS ŽMOGIŠK ŲJŲ IŠTEKLI Ų ANALIZĖ ...... 72 6.1. ESAMA SITUACIJA ...... 72 6.2. ŽMOGIŠK ŲJŲ IŠTEKLI Ų TOBULINIMAS ...... 73 7. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS ...... 75 7.1. SSGG ANALIZ Ė...... 75 7.2. LĖŠŲ ŠALTINI Ų ANALIZ Ė...... 76 7.2.1. ES strukt ūriniai fondai ...... 76 7.2.2. Kiti finansavimo šaltiniai ...... 77 7.3. TURIZMO POTENCIALO PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMON ĖS ...... 78 7.3.1. Bendrosios Lietuvos Paj ūrio regiono pl ėtros tendencijos...... 78 7.3.2. Turizmo sektoriaus pl ėtros tikslai, uždaviniai ir priemon ės...... 79 8. PRIEDAI...... 92 8.1. PRIEDAS . TYRIMO ANKETA ...... 92 8.2. PRIEDAS . APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS ...... 94 8.3. PRIEDAS . MAITINIMO ĮSTAIGOS ...... 114 8.4. PRIEDAS . PRAMOG Ų ĮSTAIGOS ...... 126 8.5. PRIEDAS . TURIZMO IŠTEKLI Ų IR OBJEKT Ų TERITORINIO IŠD ĖSTYMO IR TURIZMO TERITORIN ĖS PL ĖTROS ŽEM ĖLAPIAI ...... 134
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 3 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
ĮVADAS
Paj ūrio regionas yra Lietuvos vakarin ėje dalyje, Paj ūrio žemumoje, ribojasi su Baltijos j ūra ir Kurši ų mariomis. Bendras Paj ūrio regiono plotas – 4298 km 2. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Paj ūrio regione gyveno 356069 gyventojai. Paj ūrio regionui priklauso šios savivaldyb ės: • Klaip ėdos miesto; • Klaip ėdos rajono; • Neringos; • Palangos miesto; • Kretingos rajono; • Šilut ės rajono.
Paj ūrio regiono žem ėlapis
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Iš kit ų Lietuvos region ų Paj ūrio regionas išsiskiria 2 pagrindiniais bruožais: • regionas yra šalia Baltijos j ūros, tod ėl čia nuo seno susiformavusi turizmo ir poilsio industrija; • regione gausu gamtini ų ir kult ūros paveldo ištekli ų, ir tai sudaro geras prielaidas turizmo sektoriaus vystymui. Darbo tikslas – išanalizuoti Paj ūrio regiono turizmo potencialo išnaudojimo efektyvum ą ir jo didinimo perspektyvas. Darbo objektas – Lietuvos Respublikos Paj ūrio regiono turizmo sektorius. Darbo uždaviniai: • ištirti ir apibendrinti Paj ūrio regiono turizmo potencial ą ir jo panaudojim ą; • išanalizuoti Paj ūrio regiono turizmo infrastrukt ūros panaudojim ą, poreikius ir pl ėtros
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 4 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija galimybes, siekiant mažinti sezoniškumo įtak ą turizmo sektoriui; • įvertinti atskir ų turizmo r ūši ų potencial ą Paj ūrio regione kiekybiniu ir kokybiniu aspektu; • įvertinti vietin ės turizmo rinkos ir atskir ų jos segment ų potencial ą bei ypatumus, lyginant su kaimynin ėmis ir kit ų užsienio valstybi ų rinkomis; • įvertinti Paj ūrio regione vykdomas rinkodaros ir įvaizdžio formavimo veiklas bei dalyvius, suformuojant Lietuvos Paj ūrio regiono turizmo rinkodaros model į, kuris atspind ėtų regiono išskirtinum ą, rinkodaros dalyvi ų poreikius bei turizmo pl ėtros perspektyvas; • ištirti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų potencial ą, jo panaudojimo efektyvum ą ir pateikti pasi ūlymus žmogišk ųjų ištekli ų geb ėjim ų tobulinimui; • atsižvelgiant į Paj ūrio regiono turizmo potencial ą, pateikti pasi ūlymus d ėl šio potencialo panaudojimo efektyvumo didinimo, išskiriant Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros prioritetus, privalumus, trukdžius, galimybes, galimas gr ėsmes, efektyviausias partneryst ės veiklos sritis ir formas bei suformuluoti Paj ūrio regiono pl ėtros tikslus ir uždavinius, pateikiant pl ėtros įgyvendinimo veikl ų bei priemoni ų modelius. Rengiant darb ą, dalyvavo: • UAB „Eurointegracijos projektai“ ekspert ų grup ė; • doc. dr. Petras Grecevi čius, Regionin ės pl ėtros centras prie Klaip ėdos universiteto; • dokt. Ramun ė Olšauskait ė-Urbonien ė, Regionin ės pl ėtros centras prie Klaip ėdos universiteto; • dokt. Akvil ė Kilijonien ė, Regionin ės pl ėtros centras prie Klaip ėdos universiteto; • Jonas Abromas, Regionin ės pl ėtros centras prie Klaip ėdos universiteto. Lietuvos Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija parengta remiantis 2007 m. geguž ės 24 d. paslaug ų teikimo sutartimi Nr. 8-137 tarp LR Ūkio ministerijos ir UAB „Eurointegracijos projektai“.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 5 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
SANTRAUKA
Lietuvos Respublikos Paj ūrio regionas apima 6 savivaldybes, įeinan čias į Klaip ėdos apskrities teritorij ą: Klaip ėdos miesto, Klaip ėdos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilut ės rajono bei Kretingos rajono. 2002 m. LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Paj ūrio regionas išskiriamas kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, įeinantis į nacionalin ės svarbos rekreacines sistemas. Moksliniame tiriamajame darbe atlikta Paj ūrio regiono turizmo ištekli ų, infrastrukt ūros ir produkt ų analiz ė, pateikiamas ekspertinis atskir ų turizmo r ūši ų potencialo vertinimas. Darbe atliktas Paj ūrio regiono rinkos vertinimas užsienio valstybi ų kontekste bei pateikti pasi ūlymai rinkodaros ir įvaizdžio formavimo ir žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros klausimais. Tarp svarbiausi ų Paj ūrio regiono stiprybi ų pamin ėtinos šios: gamtini ų ir kult ūrinio paveldo ištekli ų gausa, patogi geografin ė pad ėtis, gerai išvystyta sausumos transporto infrastrukt ūra, susiformavusi turizmo produkt ų strukt ūra, stiprus ūkio subjekt ų suinteresuotumas teikti konkurencingas turizmo paslaugas. Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus veiklai būdingas sezoniškumas, nepakankama turizmo sektoriaus rinkodaros veikla, nepakankamai išvystyta turizmo infrastrukt ūra, siauras produkt ų spektras, ryšk ėja turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų kiekyb ės ir kokyb ės problemos. Konstatuotina, kad pastar ųjų penkeri ų met ų laikotarpiu regione vykstantis urbanizacijos procesas turi labai didel ę įtak ą turizmo sektoriaus pl ėtrai. Šis procesas įvardijamas kaip Lietuvos jūrin ės metropolijos formavimasis. Ekspert ų vertinimu išskiriami šie Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros tendencij ų etapai: • trumpasis laikotarpis (2007 – 2013 m.) – turizmo sektoriaus pl ėtra orientuojama į Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio ir produkt ų gerinim ą Lietuvos ir aplinkini ų valstybi ų rinkoje; • ilgasis laikotarpis (2007 – 2020 m.) – turizmo sektoriaus pl ėtra orientuojama į Paj ūrio regiono pozicij ų stiprinim ą Lietuvos ir globalioje rinkoje; • perspektyvinis laikotarpis (iki 2030 met ų) – turizmo sektoriaus pl ėtra numatoma 20 m. trukm ės ir ilgesniam laikotarpiui. Konstatuotina, kad nustatant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros priemoni ų svarb ą ir eiliškum ą, prioritetas šiame regione privalo b ūti teikiamas priemon ėms, skatinan čioms: • turizmo sektoriaus produkto kokybin ę pl ėtr ą; • turizmo sektoriaus infrastrukt ūros gerinim ą; • turizmo sektoriaus rinkodaros priemoni ų pl ėtr ą. Išskiriamas Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus strategin ės pl ėtros tikslas: „Patrauklus ir konkurencingas, ekonomiškai stabilus, tausojan čiai naudojantis rekreacinius išteklius, operatyviai reaguojantis į rinkos poky čius turizmo arealas Baltijos regione“. Pl ėtros tikslai: • pagerinti regiono turizmo sistemos planavim ą ir valdym ą; • didinti regiono patrauklum ą ir prieinamum ą vietiniams ir užsienio turistams; • sudaryti s ąlygas turizmo r ūši ų pl ėtrai. Pateikiamos turizmo sektoriaus pl ėtros priemon ės, orientuotos į trump ąjį ir ilg ąjį laikotarpius. Pateikiami Paj ūrio regiono turistini ų ištekli ų ir objekt ų išsid ėstymo ir turizmo teritorin ės pl ėtros žem ėlapiai.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 6 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
SUMMARY
The strand region of the Republic of Lithuania includes 6 municipalities that belong to the Klaip ėda county territory: Klaip ėda city, Klaip ėda region, Palanga city, Neringa, Šilut ė, and Kretinga region. In the general plan of the territory, adopted by The Lithuanian parliament in the year 2002, strand region is distinguished as an areal that has very big and big potential for recreation and is included in the recreation systems of national importance. The scientific research performed involves strand region tourism resources, infrastructure, and product analysis, expert valuation of potential of some specific fields of tourism is provided.. In the work Strand region market valuation in the context of foreign countries is performed and suggestions on marketing, image formation, and human resource development are offered. Among the most important strengths of the strand region noteworthy are: abundance of natural and cultural heritage resources, convenient geographical location, well developed land transport infrastructure, the present tourism products infrastructure, strong interest of economic entities to provide competitive tourism product. It is noteworthy that seasonal effect is typical for the strand region tourism sector activity, marketing activities of the tourism sector are insufficient, so is the tourism infrastructure, small spectrum of product, increasing problems in the human resource quality and quantity aspects. It is worth stating that the region urbanization process that took place in the past five years has very large influence on the development of the tourism sector. This process is sometimes referred to as the formation of Lithuanian marine metropolis. In experts opinion these phases of the strand region tourism sector development trends could be distinguished: • short period (2007 – 2013) – tourism sector development actions are oriented to the Strand region image and product quality improvement in Lithuania and the neighbouring countries; • long period (2007 – 2020) – tourism sector development actions are oriented to the Strand regions positions strengthening in the Lithuanian and global markets; • prospective time period (till 2030) – tourism sector actions for time period of 20 and more years are foreseen. It is worth noting that determining the importance and sequence of actions for developing the strand region tourism sector, priority should be given to these matters of regional importance encouraging: • qualitative development of the tourism sector product; • improvement of tourism sector infrastructure; • development of marketing means in the tourism sector. The strand region tourism sector strategic development goal is to become: „Attractive and competitive, economically stable, carefully using the recreation resources, reacting to market changes with expedition areal in the Baltic region“. Development goals: • to improve planning and management of the regional tourism system; • to increase the attractiveness and availability of the region for local and foreign tourists; • to create conditions for development of different types of tourism. Tourism sector development means oriented for short term and long term are provided. Strand region tourism resources and objects allocation maps and tourism territorial development maps are provided.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 7 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
1. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO POTENCIALO ANALIZĖ
Šioje darbo dalyje atliekama turizmo sektoriaus veikl ą Paj ūrio regione reglamentuojan čios teisin ės ir strategin ės aplinkos analiz ė, išskiriami pagrindiniai regiono turizmo traukos centrai bei ištekliai.
1.1. TURIZM Ą PAJŪRIO REGIONE REGLAMENTUOJAN ČIOS TEISIN ĖS IR STRATEGIN ĖS APLINKOS ANALIZ Ė
Turizmo veikl ą Lietuvos Respublikoje koordinuoja ir turizmo politik ą formuoja LR Ūkio ministerija. Turizmo pl ėtr ą Paj ūrio regione reglamentuoja šie teisiniai ir strateginiai dokumentai:
1.1.1. lentel ė Teisiniai ir strateginiai dokumentai, reglamentuojantys turizmo pl ėtr ą Paj ūrio regione Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data Lietuvos Respublikos Plane pateikiamos funkcini ų prioritet ų sritys, apimančios dideles LR teritorijos bendrasis planas, dalis arba makroregionus, pasižymin čius savita gamtine bei ūkine patvirtintas Lietuvos sankloda ir besiklostan čiais skirtingais pagrindini ų funkcini ų prioritetų Respublikos Seimo 2002 m. kompleksais, tarp j ų – Paj ūrio region ą. Šis regionas patenka į spalio 29 d. nutarimu Nr. IX- sud ėtingiausi ų LR region ų kraštotvarkos poži ūriu s ąraš ą. 1154 Plane Paj ūrio regionas išskiriamas kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, įeinantis į nacionalin ės svarbos rekreacines sistemas. Pažym ėtina Paj ūrio regiono, kaip išskirtinio Lietuvos regiono, pl ėtra (išskiriamos trij ų pl ėtros tip ų zonos): 1. Konversinio tipo, reikalaujan čio dabartinio tradicinio naudojimo kryp čių ir prioritet ų pertvarkos bei ypatingo aplinkosaugos reglamentavimo (Kurši ų mari ų zona). 2. Palaikomojo tipo, kur reikalinga dabartinio naudojimo adaptacija bei atitinkama valstyb ės parama (Šilut ės–Pag ėgi ų zona). 3. Plėtojamojo tipo, reikalaujan čio dabartinio naudojimo kryp čių tolesnio pl ėtojimo ir intensyvinimo (Klaip ėdos miesto ir tarptautinio IX B transporto koridoriaus zona). Regiono rekreacini ų teritorij ų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatomas šis prioritetas: plėtoti rekreacin į Paj ūrio region ą, kuriant vidutinio ir aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą ir poilsio bei pramog ų bazę, nepriklausan čią nuo sezon ų ir didinan čią trauk ą, sprendžiant Klaip ėdos keleivinio uosto (terminalo) ir jacht ų prieplaukos Palangoje statyb ų klausimus bei pl ėtojant j ūrų keleivinius maršrutus į Skandinavijos šalis. Plane išskirta Paj ūrio regiono rekreacijos bei turizmo teritorijos vystymo tendencija, kuri numato: 1. Plėsti gamtin ėje aplinkoje rekreacijos specializuot ų teritorij ų tinkl ą ir pl ėtoti infrastrukt ūrą. 2. Intensyvinti turizmo, ypa č pažintinio–kult ūrinio, pl ėtr ą ir stiprinti potencial ą. 3. Stiprinti rekreacines funkcijas paj ūryje ir miškinguose ežeringuose rajonuose bei formuoti turizmo ir poilsio centrus tam palankias s ąlygas turin čiuose nedideliuose miestuose. 4. Užtikrinti gamtini ų ir kult ūrini ų rekreacini ų ištekli ų naudojimo ir apsaugos efektyvum ą bei optimalum ą. 5. Išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencial ą ekonomiškai silpn ų šalies rajon ų gaivinimui. 6. Perorientuoti įvažiuojam ąjį turizm ą ir atsižvelgiant į Vakar ų
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 8 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data šalis sukurti atitinkam ą rekreacin ės infrastrukt ūros kokyb ę. 7. Sukurti valstybin ę rekreacijos r ėmimo sistem ą ir užtikrinti jos regionin į diferencijavim ą. 8. Pasiekti, kad planuojamu laikotarpiu (iki 2020 m.) bendrosios pajamos iš turizmo išaugt ų iki 2,5 karto, o turizmo dalis šalies BVP padid ėtų iki 10 proc. Remtini rekreaciniai projektai, kurie: 1. Pritraukia tarptautini ų finans ų institucij ų, tarptautini ų fond ų ar užsienio valstybi ų kapital ą. 2. Spartina integracij ą į ES strukt ūras, sudaro s ąlygas įvažiuojamojo turizmo pl ėtrai. 3. Sudaro s ąlygas racionaliai naudoti rekreacinius išteklius. 4. Užtikrina teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Valstyb ės ilgalaik ės raidos Strategijoje tiesiogiai su Paj ūrio regiono turizmo sektoriumi siejasi šie strategija, patvirtinta Lietuvos pagrindiniai turizmo pl ėtros tikslai: Respublikos Seimo 2002 m. 1. Atgaivinti ir pl ėtoti kurortin į turizm ą Birštono, Druskinink ų, lapkri čio 12 d. nutarimu Nr. Neringos , Palangos kurortuose, Lik ėnuose ir kitose kurortin ėse IX-1187 vietov ėse. 2. Sukurti Lietuvos j ūrinio ir vidaus vanden ų turizmo infrastrukt ūrą. 3. Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialist ų rengim ą. 4. Išpl ėsti apgyvendinimo, turizmo paslaug ų ir pramog ų sektoriaus įvairov ę turizmo centruose ir rekreacin ėse vietov ėse. Lietuvos ūkio (ekonomikos) Turizmo pl ėtros strategijoje numatomos ilgalaik ės prioritetin ės turizmo pl ėtros iki 2015 met ų pl ėtros kryptys, b ūtinos šalies ir jos region ų (tarp j ų ir Paj ūrio regiono) ilgalaik ė strategija, patvirtinta turizmo verslo pl ėtotei skatinti ir efektyviai panaudoti šalies turistin į Lietuvos Respublikos potencial ą (gamtinius, kult ūrinius, rekreacinius, žmogiškuosius bei Vyriausyb ės 2002 m. birželio verslo infrastrukt ūros išteklius). Šio dokumento viena iš dali ų yra 12 d. nutarimu Nr. 853. Šio „Turizmo pl ėtros strategija iki 2015 met ų“, kurioje išskiriamas bendras dokumento viena iš dali ų yra strateginis tikslas: „Sukurti šiuolaikin ę, atitinkan čią pasaulio ir Europos „Turizmo pl ėtros strategija iki reikalavimus turizmo infrastrukt ūrą, leidžian čią kurti ir pateikti 2015 met ų“ tarptautinei turizmo rinkai kokybiškus ir konkurencingus turizmo produktus, užtikrinan čius vietini ų ir atvykstan čiųjų turistini ų sraut ų did ėjim ą bei pasiekti turizmo dalies bendrame vidaus produkte ES vidurk į (8 proc.)“. Nacionalin ė darnaus Analizuojamame dokumente turizmo bei rekreacijos vystymui numatyti vystymosi strategija, ilgalaikiai tikslai – pl ėtoti turizm ą ir rekreacij ą, drauge užtikrinti patvirtinta Lietuvos gamtini ų ir kult ūrini ų Lietuvos region ų ( tarp j ų ir Paj ūrio regiono) Respublikos Vyriausyb ės 2003 savitumo išsaugojim ą, kuo mažesn į neigiam ą poveik į aplinkai, teigiamus m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. ekonominius ir socialinius poky čius kaimiškose teritorijose, sudaryti 1160 sąlygas kuo geriau pažinti krašt ą, formuoti teigiam ą jo įvaizd į. Nacionalin ės turizmo pl ėtros Programos paskirtis – įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus ( taip pat ir 2007-2010 met ų programos Paj ūrio) raidos tendencijas ir atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius projektas bei savivaldybi ų lygmens turizmo sektoriaus planavimo dokumentus apibr ėžti Lietuvos turizmo pl ėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius bei nustatyti j ų įgyvendinimo priemones. Programoje išskiriami trys turizmo pl ėtros (laikotarpiui iki 2010) tikslai: 1. Tobulinti turizmo ištekli ų planavimo ir valdymo sistem ą. 2. Plėtoti vieš ąją turizmo infrastrukt ūrą, skatinan čią konkurencing ų turizmo produkt ų pl ėtr ą. 3. Stiprinti Lietuvos turizmo įvaizd į vidaus ir užsienio rinkose. Lietuvos kurort ų pl ėtros Paj ūrio regione kurortin į status ą turi Neringa ir Palangos miestas. Šioje įgyvendinimo 2005–2008 programoje numatoma tobulinti kurort ų pl ėtros teisin ę baz ę, pl ėtoti met ų priemon ės (patvirtinta kurort ų infrastrukt ūrą, užtikrinti vieš ąją tvark ą kurortuose, gerinti 2004 m. gruodžio 6 d. LRV kurort ų gamtin ės aplinkos kokyb ę, teikiam ų paslaug ų kokyb ę, diegti
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 9 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data nutarimu Nr. 1588) aukštus sveikatinimo ir medicinos paslaug ų standartus, gerinti rinkodar ą, įgyvendinti kurort ų pl ėtros politik ą. Lietuvos 2007 – 2013 m. 1. Parama turizmo sektoriaus pl ėtros projektams bus teikiama pagal Europos S ąjungos šios programos 3 prioritetin ę krypt į „Gyvenimo kokyb ė ir strukt ūrin ės paramos sanglauda“, siekiant geriau išnaudoti vietos potencial ą, teikti panaudojimo strategija kokybiškas ir prieinamas vieš ąsias paslaugas, siekti geresn ės aplinkos kokyb ės. 2. Parama turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtrai bus teikiama pagal šios programos 2 prioritetin ę krypt į „Produktyv ūs žmogiškieji ištekliai žmoni ų visuomenei“, siekiant pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, plėtoti aukš čiausios kvalifikacijos darbo j ėgą, gerinti vieš ąjį turizmo sektoriaus administravimą. 2007 – 2013 m. Sanglaudos Parama turizmo sektoriaus pl ėtros projektams bus teikiama pagal skatinimo veiksm ų programa programos 1 prioriteto „Vietin ė ir urbanistin ė pl ėtra, kult ūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo pl ėtrai“ priemones. 2007 – 2013 m. Žmogišk ųjų Pagal ši ą program ą bus teikiama parama turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros veiksm ų ištekli ų pl ėtros projektams viešajame ir priva čiame sektoriuose. Išskirtini programa šie prioritetai: 1. 1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialin ė apr ėptis“; 2. 4 prioritetas „Administracini ų geb ėjim ų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Uždaviniai, tiesiogiai orientuoti į turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtr ą. Lietuvos kaimo pl ėtros 2007 Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros projektai bus finansuojami – 2013 m. programa pagal šios programos III krypties „Gyvenimo kokyb ė kaimo vietov ėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones: 1. „Kaimo turizmo paslaug ų pl ėtra“, kurios bendrasis tikslas – pl ėtoti kaimo turizm ą, sukuriant į naujas darbo vietas, papildom ų pajam ų šaltin į kaimo vietov ėse bei remti stovyklavie čių kaime įkūrim ą, skatinant į rekreacini ų vietovių kaime infrastrukt ūros pl ėtr ą. 2. „Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amat ų pl ėtra“, kurios bendrasis tikslas – gaivinti ir puoselėti tradicinius amatus siekiant didinti kaimo gyventoj ų užimtumo ir pajam ų lyg į. 3. „Kaim ų atnaujinimas“, kurios bendrasis tikslas – kurti patraukli ą aplink ą gyventi ir dirbti kaimo vietov ėse. Lietuvos žuvininkyst ės Pagal š į dokument ą bus teikiama parama žuvininkyst ės region ų pl ėtrai. sektoriaus 2007 – 2013 met ų Su turizmo pl ėtra tiesiogiai susijusi 4 prioritetin ė kryptis „Tvari veiksm ų programa žuvininkyst ės region ų pl ėtra“. Pagrindinis tikslas: žuvininkyst ės region ų tvari pl ėtra ir gyvenimo kokyb ės juose gerinimas vietos iniciatyvos ir partneryst ės pagrindu. Bus teikiama parama maž ųjų prieplauk ų ir uost ų modernizavimui. Natura 2000 ES saugom ų teritorij ų tinklas, padengiantis didži ąją Europos saugom ų teritorij ų dal į. Tinklo veiklos tikslas - sustiprinti buveini ų ir laukin ės gyv ūnijos apsaug ą ES (kartu ir Lietuvoje). Paj ūrio regione į šio tinklo teritorij ą patenka Klaip ėdos m., Klaip ėdos r., Neringos, Palangos m., Kretingos r., Šilut ės r. teritorijos. Nacionalini ų dvira čių Paj ūrio regione suformuota nacionalin ė dvira čių trasa „Paj ūrio dvira čių turizmo tras ų specialiojo trasa“. Dvira čių trasos atkarpa Šilut ė – Kitai – Dreverna – Priekul ė – plano projektas Dituva – Kalviai – Klaip ėda yra suformuota įgyvendinant PHARE projekt ą Nr. 2002/000-620.03.01 „Dvira čių žiedo Vakar ų Lietuvoje pl ėtojimas“. Dalis šios trasos sutampa su pagrindin ės nacionalin ės dvira čių trasos Vilkyškiai – Kintai – Palanga – Šventoji – valstybin ė siena (B ūting ė) atkarpa ir yra nacionalin ės tranzitin ės paskirties dvira čių
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 10 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data trasos (T1) dalis. Nacionalini ų autoturizmo Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtra susijusi su Nacionalini ų tras ų specialiojo plano autoturizmo tras ų planavimo tiksluose nurodytomis nuostatomis: projektas 1. Plėtoti nacionalini ų autoturizmo tras ų tinkl ą ir atitinkam ą infrastrukt ūrą, siekiant sudaryti palankias s ąlygas kelioni ų organizavimui ir skatinti kult ūrinio, aktyvaus poilsio, savaitgalio keliones. 2. Skatinti teritorij ų ekonomin ę ir socialin ę raid ą aktyvinant turizmo veikl ą. Į Paj ūrio region ą patenka šios nacionalin ės autoturizmo trasos arba j ų dalys: 1. Nemuno kelias (Palanga – Klaip ėda – Jurbarkas – Kaunas – Rumšišk ės – Birštonas – Alytus – Merkin ė – Druskininkai – Veisiejai). 2. Gintaro kelias (Neringa – Klaip ėda – Palanga). 3. Žemaitijos keliai (Palanga – Kretinga – Plung ė (Plung ė – Rietavas – Kaltin ėnai) – Telšiai – Varniai – Kaltin ėnai - Kražiai – Kelm ė – Tytuv ėnai arba Kurtuv ėnai). Lietuvos Respublikos Įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo įstatymas ( įstatymo turizmo paslaug ų teikimui ir turist ų (vartotoj ų) teisi ų apsaugai bei pakeitimo įstatymas 2002 m. valstyb ės, savivaldybi ų institucij ų kompetencij ą turizmo reguliavimo, gruodžio 3 d. Nr. IX-1211) planavimo ir turizmo ištekli ų naudojimo srityse. Lietuvos Respublikos paj ūrio Įstatymas reglamentuoja paj ūrio juostos nustatymo tikslus, jos juostos įstatymas (2002 m. sudedam ąsias dalis, nustato paj ūrio kraštovaizdžio apsaug ą ir naudojim ą, liepos 2 d. Nr. IX-1016) žem ės ir j ūros akvatorijos naudojimo s ąlygas bei ūkin ės veiklos apribojimus. Lietuvos Respublikos Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorij ų planavim ą, teritorij ų planavimo fizini ų, juridini ų asmen ų, valstyb ės ir savivaldybi ų institucij ų teises ir įstatymas ( įstatymo pakeitimo pareigas šiame procese. Vienas iš teritorij ų planavimo tiksl ų yra įstatymas 2004 m. sausio 15 d. „Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir Nr. IX-1962) kult ūros paveldo vertybes, tarp j ų ir rekreacijos išteklius“. Turizmo ir rekreacijos Šios taisykl ės reglamentuoja nacionalinio, regiono, rajono teritorij ų schem ų ir plan ų (projekt ų) specialiojo planavimo, t.y. turizmo ir rekreacijos schem ų ir plan ų rengimo taisykl ės, patvirtintos (projekt ų) rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvark ą, turizmo ir rekreacijos Lietuvos Respublikos ūkio teritorij ų planavimo proceso dalyvi ų tarpusavio santykius šio proceso ministro ir LR aplinkos metu. ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 Lietuvos Respublikos Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis saugom ų teritorij ų įstatymas teritorijomis, saugom ų teritorij ų sistem ą, saugom ų teritorij ų steigimo, (įstatymo pakeitimo įstatymas apsaugos, tvarkymo ir kontrol ės teisinius pagrindus, taip pat 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX- reglamentuoja veikl ą jose. 628) Specialiosios žem ės ir miško Dokumentas nustato, kas yra draudžiama vykdyti regionini ų park ų bei naudojimo s ąlygos rekreacin ėse teritorijose, su kuo turi b ūti derinami klausimai, norint (patvirtintos LR Vyriausyb ės regioniniuose parkuose įrengti turistines trasas, poilsio ir transporto 1992 m. geguž ės 12 d. stov ėjimo aikšteles. nutarimu Nr. 343) Lietuvos Respublikos Įstatymas nustato nekilnojamojo kult ūros paveldo, esan čio Lietuvos nekilnojamojo kult ūros Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, paveldo apsaugos įstatymas paveldosaugos reikalavim ų laikymosi prieži ūros, kult ūros paveldo (Lietuvos Respublikos objekt ų b ūkl ės steb ėjimo teisinius pagrindus. nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 11 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data rugs ėjo 28 d. Nr. IX-2452) Paj ūrio regioninio parko Šiame teis ės akte reglamentuojami specialieji Paj ūrio regioninio parko apsaugos reglamentas , apsaugos, projektavimo ir statyb ų jo teritorijoje reikalavimai bei (patvirtintas LR AM ministro tvarkymo ir naudojimo ypatumai. 2002 m. rugpj ūč io 10 d. įsakymu Nr. 425) Dėl Dz ūkijos, Kurši ų nerijos, Šiuo nutarimu buvo įsteigti LR kompleksin ėje gamtos apsaugos Žemaitijos nacionalini ų schemoje numatyti nacionaliniai parkai ir valstybinis rezervatas, park ų, Trak ų istorinio patvirtinti j ų nuostatai ir apsaugin ės zonos ribos. nacionalinio parko ir Viešvil ės valstybinio rezervato įsteigimo (LR AT nutarimas 1991 m. balandžio 23 d. Nr. I-1244). Kurši ų nerijos nacionalinio Šiame teis ės akte reglamentuojami specialieji Kurši ų nerijos parko apsaugos reglamentas nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje (patvirtintas LR AM ministro reikalavimai bei tvarkymo ir naudojimo ypatumai. 2002 m. rugpj ūč io 10 d. įsakymu Nr. 439) Salant ų regioninio parko Šiame teis ės akte reglamentuojami specialieji Salant ų regioninio parko apsaugos reglamentas , apsaugos, projektavimo ir statyb ų jo teritorijoje reikalavimai bei (patvirtintas LR AM ministro tvarkymo ir naudojimo ypatumai. 2002 m. rugpj ūč io 10 d. įsakymu Nr. 427) 2003-2006 m. Klaip ėdos Paj ūrio regionas įeina į Klaip ėdos apskrities teritorij ą, tod ėl pl ėtojant regiono pl ėtros planas turizmo sektori ų 2007-2013 m. laikotarpiu, tikslinga remtis Klaip ėdos regiono pl ėtros planu, kurio sprendiniai orientuojami ir į 2007-2013 m. laikotarp į. 5 prioritetas „Rekreacijos ir turizmo sistemos pl ėtra bei paslaug ų kokyb ės gerinimas“. Tikslai: 1. Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavim ą ir valdym ą. 2. Didinti regiono patrauklum ą ir prieinamum ą vietiniams ir užsienio turistams. 3. Užtikrinti viešosios rekreacin ės ir turizmo infrastrukt ūros suk ūrim ą, prieži ūrą bei efektyv ų eksploatavim ą. Klaip ėdos apskrities Paj ūrio regionas įeina į Klaip ėdos apskrities teritorij ą, tod ėl pl ėtojant bendrojo plano koncepcija turizmo sektori ų tikslinga remtis Klaip ėdos apskrities bendrojo plano koncepcija, kurioje išskiriami šie prioritetai ir tikslai: II prioritetas „Turizmo infrastrukt ūros ir rekreacijos pl ėtra“. Tikslas: „Plėtoti vieš ąją turizmo infrastrukt ūrą ir paslaugas“. III prioritetas „Gyvenimo ir aplinkos kokyb ė“. Tikslas: „Tausojan čiai naudoti ir turtinti regiono gamtos išteklius:. Klaip ėdos miesto bendrasis Turizmo sektoriaus pl ėtr ą veikia: planas (Klaip ėdos miesto 1. Išorinės aplinkos dalies sprendiniai, kuriuose numatyta gerinti savivaldyb ės tarybos 2007 m. rekreacin ę aplink ą, susisiekimo tinkl ą, parengti detaliuosius balandžio 5 d. sprendimas planus. Nr.T2-110) 2. Urbanistiniai sprendiniai, kuriuose numatyta rengti teritorinio planavimo dokumentus, inicijuoti teritorin į pasiskirstym ą. 3. Susisiekimo dalies sprendiniai, kuriuose numatyta gerinti susisiekimo tinkl ą. 4. Gamtin ės dalies sprendiniai, kuriuose pateikta gamtini ų ištekli ų panaudojimo galimyb ės ir tvarka. 5. Kult ūros paveldo dalies sprendiniai, kuriuose numatyta kult ūros paveldo naudojimo galimyb ės ir tvarka.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 12 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data 6. Socialin ės aplinkos dalies sprendiniai, kuriuose apibr ėžta poilsio infrastrukt ūros pl ėtra. Klaip ėdos rajono pl ėtros Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtra bus vykdoma, remiantis I strateginis planas 2004-2012 prioriteto „Klaip ėdos rajono konkurencingumo didinimas“, 1.3 tikslo m. (Klaip ėdos rajono „Atskleisti ir išryškinti Klaip ėdos rajono kult ūrin į ir gamtin į savitum ą“ savivaldyb ės tarybos 2005 m. nuostatomis. geguž ės 29 d. sprendimas Nr.T11-256 d ėl Klaip ėdos rajono pl ėtros strateginio plano 2004-2012 metams naujos redakcijos tvirtinimo) Klaip ėdos rajono Turizmo sektoriaus pl ėtrai įtakos turi: savivaldyb ės bendrasis 1. Gamtin ės aplinkos dalies sprendiniai, kuriose numatyta išlaikyti planas (Klaip ėdos rajono ir išsaugoti esam ą nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdį. savivaldyb ės tarybos 2005 m. 2. Kult ūros paveldo dalies sprendiniai, kuriuose numatoma gruodžio 29 d. sprendimas išsaugoti ir turizmui pritaikyti kult ūros paveldo išteklius. Nr.T11-405) 3. Transporto dalies sprendiniai, apimantys turizmo sektoriaus infrastrukt ūros pl ėtr ą. 4. Urbanistin ės dalies sprendiniai, apibr ėžiantys teritorinio planavimo dokument ų, turin čių įtakos turizmo sektoriaus pl ėtrai, rengim ą. Šilut ės rajono strateginis Turizmo sektoriaus pl ėtra apibr ėžiama I prioritete „Turizmo sektoriaus pl ėtros planas (patvirtintas pl ėtra, panaudojant ir išsaugant Mažosios ir Didžiosios Lietuvos Šilut ės rajono savivaldyb ės sand ūroje susiformavus į kult ūrin į-istorin į paveld ą bei unikalius Pamario tarybos 2004 m. liepos 15 d. krašto gamtos išteklius“. Numatoma tobulinti susisiekimo infrastrukt ūrą, sprendimu Nr. T1-407) pritaikyti gamtin ę aplink ą turizmo reikm ėms ir užtikrinti jos išsaugojim ą, vystyti turizmo paslaugas, kurti naujus turizmo produktus panaudojant gamtos išteklius ir istorin į-kult ūrin į paveld ą, tobulinti turizmo valdym ą bei rinkodar ą ir formuoti Šilut ės krašto, kaip unikalaus turistinio regiono, įvaizd į. Šilut ės rajono bendrojo Turizmo sektoriaus pl ėtrai rajone įtakos turi: plano koncepcija 1. Apgyvendinimo sistemos dalies sprendiniai, kuriuose numatoma išstudijuoti bei suformuluoti rajono urbanizuoto ir gamtinio kraštovaizdžio skiriamuosius bruožus, gamtin ės aplinkos ir ištekli ų panaudojimo tvark ą. 2. Aplinkosaugos dalies sprendiniai, kuriuose apibr ėžiamos gamtini ų ištekli ų panaudojimo turizmo sektoriuje galimyb ės ir tvarka. 3. Kult ūros vertybi ų dalies sprendiniai, kuriuose apibr ėžiamos kult ūros paveldo ištekli ų panaudojimo turizmo sektoriuje galimyb ės ir tvarka. 4. Ekonomin ės raidos dalies sprendiniai, kuriuose identifikuojamos turizmo sektoriaus pl ėtros kryptys. 5. Susisiekimo, komunalin ės ir inžinerin ės infrastrukt ūros dalies sprendiniai, tur ėsiantys įtakos turizmo sektoriaus infrastrukt ūros išvystymui. 6. Teritorij ų planavimo ir žem ės naudojimo dalies sprendiniai, įtakosiantys teritorinio planavimo dokument ų rengim ą. Kretingos rajono 2007 – 2013 Turizmo pl ėtra rajone vykdoma, siekiant įgyvendinti plano III prioriteto m. pl ėtros planas (patvirtintas „Turizmo, verslo, pramon ės, infrastrukt ūros ir žem ės ūkio pl ėtra“ Kretingos rajono savivaldyb ės tikslus: tarybos 2007 m. kovo 29 d. 1. Sukurti informacin ę turizmo produkt ų baz ę, pl ėtoti turizmo sprendimu Nr.T2-74). rinkodar ą. 2. Sukurti vieš ąją infrastrukt ūrą, kuri skatint ų turistini ų paslaug ų pl ėtr ą, formuoti naujus turistinius traukos židinius, panaudojant
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 13 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pavadinimas, patvirtinimo Pastabos data gamtinius išteklius ir paveldo objektus. Kretingos rajono turizmo Programos prioritetai analogiški Kretingos rajono 2007 – 2013 m. pl ėtros 2004 – 2009 m. pl ėtros plane numatytiems prioritetams. programa (patvirtinta Kretingos rajono savivaldyb ės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-237) Palangos miesto pl ėtros iki Plane su turizmo sektoriaus pl ėtra siejasi prioritetas „Darni 2015 met ų strateginis planas gyvenamosios aplinkos pl ėtra“. Numatomi įgyvendinti šie tikslai: (patvirtintas Palangos miesto 1. Tausojan čiai naudoti ir turtinti Palangos kurorto kult ūros ir savivaldyb ės tarybos 2004 m. gamtos išteklius. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2. Subalansuotai pl ėtoti transporto ir inžinerinio apr ūpinimo bei 34, priemoni ų planas pakeistas tinkl ų sistem ą. Palangos miesto savivaldyb ės Plane su turizmo pl ėtra siejasi prioritetas „Konkurencingos rekreacijos, tarybos 2005 m. gruodžio 8 d. sporto, turizmo ir sanatorinio gydymo sistemos pl ėtra, paslaug ų kokyb ės sprendimu Nr. T2-235) gerinimas“. Numatomi įgyvendinti šie tikslai: 1. Didinti kurorto patrauklum ą ir prieinamum ą vietiniams ir užsienio turistams. 2. Tobulinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavim ą bei valdym ą, užtikrinti jos prieži ūrą ir efektyv ų eksploatavim ą. 3. Skatinti kurorto įmoni ų pl ėtr ą, stiprinant konkurencingum ą lemian čius veiksnius. Tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti plane numatyta eil ė priemoni ų. Palangos miesto bendrasis Prioritetinis plano koncepcijos tikslas – darnios pl ėtros tarptautinio planas iki 2015 met ų aktyvios rekreacijos ir reabilitacinio-sanatorinio gydymo paj ūrio kurorto (Palangos miesto bendrojo strukt ūros ir jos pl ėtros formavimas. plano koncepcija iki 2025 Plane numatoma išlaikyti gamtinius resursus kaip pagrindin ę kurorto met ų) ekonomin ės ir socialin ės pl ėtros baz ę, suderinti vidinius pl ėtros interesus su Klaip ėdos regiono integraciniais procesais bei šalies gyventoj ų atostog ų ir trumpalaikio poilsio tradicine funkcija, išlaikyti ir didinti konkurencin į paj ėgum ą vidaus bei Baltijos šali ų rinkoje. Tikslams įgyvendinti Palangos m. savivaldyb ės teritorijoje išskiriamos strukt ūrin ės dalys: poilsio ir pramog ų teritorijos, naujos pl ėtros teritorijos, kurorto žaliosios poilsio teritorijos. Neringos transporto ir Strategijoje išskiriami šie pagrindiniai transporto infrastrukt ūros pl ėtros rekreacijos ir turizmo prioritetai, tiesiogiai tur ėsiantys įtakos turizmo sektoriaus pl ėtrai: infrastrukt ūros pl ėtros 1. Turizmo objekt ų pasiekiamumo gerinimas. strategija 2007 – 2016 m. 2. Vandens transporto infrastrukt ūros tobulinimas. laikotarpiu 3. Dviratinink ų ir p ėsčiųjų tak ų pl ėtra, eismo saugumo didinimas. Strategijoje išskiriami šie pagrindiniai rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūros pl ėtros prioritetai (pl ėtros kryptys), tiesiogiai tur ėsiantys įtakos turizmo sektoriaus pl ėtrai: 1. Rekreacijos infrastrukt ūros kokyb ės gerinimas ir pl ėtra. 2. Turizmo infrastrukt ūros pl ėtra ir turizmo paslaug ų kokyb ės gerinimas. Šaltiniai: www.lrs.lt, www.tourism.lt, Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos
Atlikus teisini ų ir strategini ų dokument ų analiz ę, pažym ėtina, kad Paj ūrio regione turizmo pl ėtr ą reglamentuoja nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens dokumentai. Tai skatina turizmo sektoriaus pl ėtr ą racionaliai naudojant turizmo traukos objektus, tobulinant infrastrukt ūrą. Pagrindinis turizmo veikl ą Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas bei po įstatyminiai aktai, reikalingi šio įstatymo
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 14 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija įgyvendinimui. Konstatuotina, jog siekiant Paj ūrio regione pl ėtoti turizm ą, tikslinga remtis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Valstyb ės ilgalaik ės raidos strategija, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Kurort ų pl ėtros įgyvendinimo 2005 – 2008 m. priemoni ų planu, Lietuvos 2007 – 2013 m. Europos S ąjungos strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategija ir lydin čiosiomis programomis, Nacionaliniais turizmo tras ų projektais, Paj ūrio regiono savivaldybi ų bendraisiais ir strateginiais pl ėtros planais, LR teritorij ų planavimo įstatymu, regionini ų ir nacionalini ų park ų apsaugos reglamentais ir kitais teis ės aktais bei dokumentais.
1.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO TRAUKOS CENTRAI
Paj ūrio regione yra šie turizmo traukos centrai:
1.2.1. lentel ė Turizmo traukos centrai Turizmo Trumpas aprašymas traukos centras Klaip ėdos miesto savivaldyb ė Klaip ėdos Klaipėda – anks čiausiai gav ęs miesto teises Lietuvos miestas (1257 m.). Šiuo metu tai miestas svarbiausias Vakar ų Lietuvos regiono centras, kuriame gyvena apie 190 000 gyventoj ų. Tai spar čiai augantis uostamiestis, kuriame gausu muziej ų, meno galerij ų, pasilinksminimo įstaig ų. Klaip ėdoje įsik ūręs unikalus Baltijos šalyse J ūrų muziejus ir delfinariumas, veikia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaip ėdos piliaviet ės muziejus, Laikrodži ų muziejus. Kasmet birželio m ėn. mieste vyksta Tarptautinis Klaip ėdos pilies džiazo festivalis, liepos m ėn. – J ūros švent ė ir miesto gimtadienis. Klaip ėdos rajono savivaldyb ė Gargždai Gargždai – Klaip ėdos rajono centras. Tai sena žemai čių gyvenviet ė, minima nuo 1253 m. 1792 m. Gargždams suteiktos miesto teis ės ir herbas. Dreverna Kaimas prie Kurši ų mari ų. Ties kaimu į marias įteka upel ė Dreverna - buvusi Minijos deltos atšaka. Nuo Lankupi ų kaimo pro Drevern ą iki Klaip ėdos eina Karaliaus Vilhelmo kanalas. Kanalas jungia Minijos up ę su Kurši ų mariomis. Iškastas 1863- 1873 m. Dreverna XVII-XVIII a. gars ėjo dideliais žuv ų turgumis. Išlikusi pirmoji mokykla, pastatyta 1798 m. Veivirž ėnai Tai miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Miestelis išsid ėst ęs buvusio Trepkalnio dvaro teritorijoje. Agluon ėnai Gyvenviet ė, žinoma nuo 1540 m. Kaimo viduryje, senoje sodyboje įrengta etnografin ė ekspozicija, kurioje surinkti senieji lietuvinink ų krašto buities įrankiai. Rengiami klojimo teatro spektakliai. Dovilai Miestelis dešiniajame Minijos krante. Dovilų pilis minima nuo 1304 m. Stovi 1860 m. statyta evangelik ų liuteron ų bažny čia. Netoli Dovil ų yra Jurgi ų kaimelis, kuriame lankytina tautodailininko V.Majoro sodyba. Priekul ė Gyvenviet ė minima nuo 1540 m. Čia 1866 m. buvo įsteigta J. Šrederio spaustuv ė, kur buvo spausdinami lietuviški laikraš čiai ir knygos. 1587 m. įkurta seniausia Klaip ėdos krašto evangelik ų liuteron ų bažny čia.Iš šio krašto Vanag ų kaimo kilusi rašytoja I. Simonaityt ė. Centrin ėje miestelio aikšt ėje 1997 m. pastatytas paminklas I. Simonaitytei. Priekul ėje auga gamtos paminklas – Priekul ės ąžuolas. Skomantai Tai kaimas prie Veiviržo up ės. Prie kaimo st ūkso vienas įsp ūdingiausi ų Paj ūrio regiono piliakalni ų. Jis supiltas m ūsų eros pradžioje ir naudotas iki XIII a. Ant piliakalnio pastatytas paminklas Klaip ėdos krašto prijungimui prie Lietuvos. Ant Skomant ų piliakalnio pastatyta medin ė skulpt ūra “Žemaitis”, skirta šio krašto istorijai. Neringos savivaldyb ė Neringa Neringa – Kurši ų nerijos dalis nuo Smiltyn ės (priklauso Klaip ėdai) iki Nidos. Tai ir nacionalinio parko teritorija. Nida Nida – didžiausia ir seniausia Neringos gyvenviet ė žinoma nuo 1437 m. Sen ąją Nid ą
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 15 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
XVIII a. užpust ė sm ėlis. Šiandienos Nida – Neringos administracinis centras. Joje lankytini: Urbo kalnas - pirmoji apželdinta kopa, Parnidžo kopa - žymi tuo, kad 1520- 1730 m. per ėjo per sen ąją Nid ą, Sklandytoj ų kopa, kur 1933 m. Lietuvos aeroklubas buvo įreng ęs sklandytoj ų mokykl ą. Nidoje veikia Tomo Mano kult ūros centras, V. ir K. Mizgiri ų gintaro galerija, Neringos istorijos muziejus. Joje vyksta daug kult ūrini ų, sporto rengini ų. Nidoje nemažai Lietuvos paj ūriui b ūdingos architekt ūros pastat ų. Juodkrant ė Miestelis žinomas nuo 1509 m. Jame išliko 1885 m. statyta evangelik ų liuteron ų bažny čia. Lankytinas Ragan ų kalnas, kur nuo 1981 m. yra humoristini ų medžio skulpt ūrų ansamblis. V ėtrungi ų galerijoje galima susipažinti su šiam kraštui būdingomis drožin ėtomis ir tapytomis v ėtrung ėmis. Pervalka Gyvenviet ė žinoma nuo 1844 m. Ties Arklio ragu mariose yra nedidelis Žirgo švyturys, statytas 1900 m. Prie Pervalkos rago driekiasi apsodinta Skirpsto kopa, šalia kurios yra užpustytas Karvai čių kaimas – garsaus Mažosios Lietuvos poeto ir kult ūros veik ėjo Liudviko R ėzos gimtin ė. Preila Gyvenviet ę įkūrė užpustyto Nauj ųjų Nagli ų kaimo gyventojai 1836-1843 m. laikotarpiu. Gyvenviet ės teritorijoje st ūkso Nagli ų kalnas. Palangos miesto savivaldyb ė Palangos miestas Palanga – vienas seniausi ų ir populiariausi ų Lietuvos kurort ų, įsik ūręs prie pat Baltijos j ūros, jame gyvena 17,5 t ūkst. žmoni ų. Palangoje daug pasilinksminimo įstaig ų, veikia ir rekreacini ų įstaig ų tinklas. Pagrindiniai traukos objektai: Palangos botanikos parkas, Gintaro muziejus (grafo Tiškevi čiaus r ūmai), Birut ės kalnas, tiltas į jūrą, dr. Jono Šli ūpo memorialin ė sodyba, Žemai čių alkas, A. Mon čio namai- muziejus. Šventoji Šventoji – buv ęs uostas. Šventosios papl ūdim į puošia Z.Pranaityt ės skulpt ūra “Žvejo dukros”. Šventosios įvaizd į gadina ši ų laik ų reikalavim ų neatitinkantys poilsio nameliai, kurie baigia nusid ėvėti tiek fiziškai, tiek morališkai. Tolesn į gyvenviet ės pl ėtim ąsi teigiamai paveikt ų uosto atstatymo darbai. Būting ė Būting ė – sena gyvenviet ė su 1824 m. statyta evangelik ų liuteron ų bažny čia. Šalia bažny čios prasideda lankytinas Šventosios miško takas “Dideliems ir mažiems”. Nemirseta Iki 1993 m. šioje gyvenvietėje veik ė rus ų armijos karinis miestelis. Dabar čia planuojama kurti ramaus poilsio zonas. Prie Nemirsetos pastebimas ne įprastas Lietuvos paj ūrio peizažas – riedulynai j ūroje. Nuo apžvalgos aikštel ės atsiveria plati panorama. Tai peizažas, susiformav ęs prieš 10-12 t ūkst. met ų, kuomet iš šios teritorijos pasitrauk ė ledynas. Šilut ės rajono savivaldyb ė Šilut ė Šilut ė įsik ūrusi Paj ūrio žemumoje prie Šyšos upelio. Miestas k ūrėsi XV amžiuje apie kar čiam ą šile. Mieste yra evangelik ų liuteron ų bažny čia, statyta 1926 m., katalik ų bažny čia, statyta 1850 m., bei 1996 m. statyta nauj ųjų apaštal ų bažny čia. Veikia Šilut ės muziejus, kuriame sukaupta nemažai eksponat ų. Kintai Kintai – žvej ų gyvenviet ė, prigludusi prie Kurši ų mari ų. XVIII–XIX a. Kintai gars ėjo žuv ų turgumis, į kuriuos atplaukdavo ir Kurši ų nerijos žvejai. Išliko 1705 m. statyta evangelik ų bažny čia. Šalia tais pa čiais metais statytas buvusios mokyklos pastatas. Joje nuo 1888 m. mokytojavo Vyd ūnas. Veikia nedidelis Vyd ūno muziejus. Juknai čiai Kaimas Šilut ės rajone, įkurtas 1540 m. Įdomus tuo, kad sovietme čiu buvo pavyzdin ė gyvenviet ė. Gyvenviet ės parke yra skulptoriaus S.Kuzmos skulpt ūros “Žirgas ir sakalas”, “Egl ė ir Žilvinas”, “Draugyst ės liepsna”, “Jaunyst ė” ir kt. Parke žaliuoja “Vil čių girait ė”, kur ąžuoliukus ir liepaites sodina naujagimi ų t ėvai. Minijos kaimas Minijos kaimas – tai žvej ų gyvenviet ė, Lietuvos Venecija. Namai išsid ėst ę abipus Minijos up ės, kuri atlieka gatv ės funkcijas. Gyvenviet ė minima nuo XVII a. Dabartiniai pastatai statyti XIX pab. – XX a. pr. Architekt ūra b ūdinga visam Lietuvos pamariui, tik nam ų fasadai ir darželiai prie j ų atkreipti į up ę. Minijos kaimas – vietin ės reikšm ės architekt ūros paminklas. Rusn ė Miestelis įsik ūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvyt ę ir Atmat ą. Rusn ės sala, kurios plotas 43,5 km 2, yra Rusn ės miesto teritorija. Rusn ės miestelis saugomas aukšt ų pylim ų, nes pavasario potvynio vandenys pakyla maždaug 3 metrais aukš čiau negu vasar ą. Rusn ė – sena žvej ų gyvenviet ė, minima nuo XIV a. Rusn ėje lankytina
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 16 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
muziejumi tapusi pirmoji Uostadvario vandens k ėlimo stotis, pastatyta 1907 m. Pirmieji pylimai buvo supilti po katastrofiško 1888 m. potvynio. Restauruotas Uostadvario švyturys. Rusn ės saloje veikia etnografin ė žvejo sodyba. Įsik ūręs Nemuno deltos regioninio parko informacinis centras. Vent ė Senas žvej ų kaimas Kurši ų mari ų pakrant ėje, Vent ės rage. Vent ės pasididžiavimas – 1863 m. statytas švyturys pa čiame rago smaigalyje. Per Vent ę eina paukš čių kelias iš Europos šiaur ės į jos pietus ir net į Afrik ą. Nuo 1929 m. Vent ėje veikia ornitologijos stotis. Čia per sezon ą apžieduojama keliasdešimt t ūkstan čių paukš čių. Šv ėkšna Šv ėkšnos dvaras minimas nuo XV a., o miestelis nuo 1509 m. Parko tvenkinio saloje stovi Dianos skulpt ūra. Miestelyje stovi neogotikin ė bažny čia, statyta 1905 m. Aikšt ėje prie bažny čios – stogastulpis su miestelio istorijos datomis. Atstatytas (1990 m.) Lietuvos nepriklausomyb ės paminklas. Stovi Šv.Florijono – gaisrinink ų glob ėjo - skulpt ūra, statyta XX a. pradžioje. Kretingos rajono savivaldyb ė Kretinga Kretingos miestas pirm ąkart pamin ėtas 1253 m. 1617 m. pastatyta ir dabar stovinti Pranciškon ų vienuolyno bažny čia su vienuolynu. Veikia Kretingos muziejus ( įsik ūręs grafo Tiškevi čiaus r ūmuose), kurio fonduose sukaupta 46 t ūkst. eksponat ų. Muziejui priklauso unikalus Lietuvoje Žiemos sodas. R ūmų parkas – vienas gražiausi ų Žemaitijoje. Išlik ęs 1786 m. statytas Kretingos vandens mal ūnas. Darb ėnai Gyvenviet ė, įsik ūrusi 1566 m. Senoji miestelio dalis yra vietin ės reikšm ės urbanistikos paminklas. Klasikinio stiliaus bažny čia statyta 1838-1842 m. ir perstatyta 1936 m. Priešais bažny čią 1989 m. atstatytas Lietuvos nepriklausomyb ės dešimtme čio paminklas. 1997 m. pašventintas paminklas vienuoliui salezie čiui P. Perkumui. Užpelkiai Kaimas Kretingos rajone 5 km į šiaur ę nuo Palangos. Kaimo pietin ėje dalyje yra kapinynas – archeologijos paminklas. Jame randama V-VII a. archeologini ų radini ų (smeigtuk ų, segi ų, ietigali ų). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regione turizmo traukos centrai išsid ėst ę tolygiai, daugumoje j ų gausu įvairi ų turizmo traukos objekt ų. Toks turizmo traukos centr ų išsid ėstymas sudaro geras s ąlygas subalansuotai turizmo sektoriaus pl ėtrai regione, kurios metu b ūtų visiškai panaudojami regiono savivaldybi ų teritorijose esan čių turizmo traukos centr ų privalumai.
1.3. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO IŠTEKLIAI
Paj ūrio regionas pasižymi vertingais gamtiniais ir kultūriniais ištekliais – jame gaus ūs vandens ištekliai (Baltijos j ūra, Kurši ų marios, Minijos up ė ir kt.), miškingos teritorijos (Kurši ų nerijos pušynai, Kretingos, Šilut ės, Klaip ėdos rajono mišk ų masyvai), kult ūros paveldo objektai. Toki ų objekt ų gausa sukuria tinkamas s ąlygas vystyti įvairias turizmo r ūšis ir formas: kurortin į turizm ą, dalykin į (konferencij ų) turizm ą, gamtin į-pažintin į turizm ą, vandens turizm ą, kult ūrin į turizm ą, kaimo turizm ą, aktyvaus poilsio turizm ą, kurortin į turizm ą ir t.t.
1.3.1. Gamtiniai ištekliai Analizuojant gamtinius išteklius, formuojan čius Paj ūrio regiono rekreacin ės aplinkos patrauklum ą, išskiriamos šios gamtini ų ištekli ų grup ės: • saugomos teritorijos; • miškai ir kitos gamtin ės teritorijos; • vandens telkiniai; • gamtin ės vertyb ės.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 17 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 1.3.1.1 Saugomos teritorijos Saugomos teritorijos statusas, ribojantis ūkin ę veikl ą teritorijoje, padeda išsaugoti vertingus gamtinius (ir/ar kult ūrinio paveldo) išteklius. Įgyvendinant subalansuotos pl ėtros principus, saugomos teritorijos tampa labai svarbiu faktoriumi pl ėtojant kurortin į turizm ą, gamtin į-pažintin į turizm ą, aktyvaus poilsio turizm ą, kaimo turizm ą. Paj ūrio regione įkurtas Kurši ų nerijos nacionalinis parkas, Paj ūrio, Salant ų bei Nemuno deltos regioniniai parkai, draustiniai (Gr ūšlauk ės kraštovaizdžio draustinis, Kartenal ės entomologinis draustinis, Minijos sensl ėnio kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, L ūžijos botaninis draustinis, Klioši ų kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Svencel ės piev ų botaninis – zoologinis draustinis, Svencel ės telmologinis draustinis, Kint ų botaninis draustinis, Graumenos hidrografinis draustinis, Stempli ų kraštovaizdžio draustinis, Meškin ės pedologinis draustinis, Plein ės telmologinis draustinis). Saugom ų teritorij ų gausa Paj ūrio regione parodo gamtini ų ištekli ų potencial ą, kur į galima panaudoti turizmo sektoriaus vystymui.
1.3.1.1.1. lentel ė Saugom ų teritorij ų panaudojimo turizmo pl ėtroje galimybi ų analiz ė Objekto pavadiniams Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Vidutin į potencial ą turin čios saugomos teritorijos Gr ūšlauk ės kraštovaizdžio Tai gana perspektyv ūs objektai vystant gamtin į pažintin į turizm ą draustinis, Kartenal ės entomologinis bei edukacin ę veikl ą, įrengiant pažintinius takus bei kit ą draustinis, Minijos sensl ėnio reikaling ą infrastrukt ūrą. Dalyje pamin ėtų teritorij ų pagrindin ės kraštovaizdžio draustinis, Minijos rekreacin ės vertyb ės – kraštovaizdis bei vandens telkiniai. ichtiologinis draustinis, L ūžijos Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys – gamtinis pažintinis botaninis draustinis, Klioši ų turizmas, įvairios poilsio gamtoje formos, kaimo turizmas. kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Svencel ės piev ų botaninis – zoologinis draustinis, Svencel ės telmologinis draustinis, Kint ų botaninis draustinis, Graumenos hidrografinis draustinis, Stempli ų kraštovaizdžio draustinis, Meškin ės pedologinis draustinis, Plein ės telmologinis draustinis. Kitos saugomos teritorijos, ne įeinan čios į nacionalin į ar regioninius parkus. Didel į potencial ą turin čios saugomos teritorijos Paj ūrio regioninis parkas Paj ūrio regioninis parkas – LR paj ūrio teritorija nuo Klaip ėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas sudaro 5033 ha sausumoje ir 3000 ha Baltijos j ūros akvatorijoje. Paj ūrio regioniniame parke yra Placio gamtinis rezervatas bei keletas draustini ų: Olando kepur ės, Nemirsetos bei Šaipi ų kraštovaizdžio, Karkl ės botaninis, Kalot ės botaninis-zoologinis, Karkl ės talasologinis (j ūrinis), Karkl ės etnokult ūrinis. Dėl parke esan čių verting ų gamtini ų ir kult ūrini ų objekt ų bei d ėl didel ės kraštovaizdžio estetin ės vert ės ši teritorija yra labai patraukli turizmo vystymui. Čia galima vystyti gamtin į, pažintin į turizm ą, p ėsčiųjų ir dvira čių turizm ą, poils į gamtoje, stovyklavim ą, taip pat edukacin ę veikl ą. Nemuno deltos regioninis parkas Nemuno deltos regioninis parkas yra vakarin ėje Lietuvos dalyje, Šilut ės rajone, Kurši ų mari ų pakrant ėje. Parko teritorijos plotas 28800 ha. Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas Nemuno deltos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Nemuno deltos regioninio parko teritorija, išsiskirianti savo geomorfologine,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 18 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
hidrografine, botanine ir zoologine šlapžemi ų verte, nuo 1993 m. įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautin ės svarbos teritorij ų sąraš ą. Nemuno deltos regioniniame parke įsik ūrę Avandeltos gamtinis rezervatas, Rusn ės, Vent ės ir Žalgiri ų kraštovaizdžio draustiniai, Aukštumalos ir Medžiokl ės telmologiniai draustiniai, Žiogi ų hidrografinis draustinis, Kniaupo ir Krok ų Lankos zoologiniai draustiniai, Beršt ų, Galzdon ų, Minijos ir Raginink ų botaniniai-zoologiniai draustiniai, Minijos etnokult ūrinis draustinis bei Rusn ės urbanistinis draustinis. Parkas apima teritorijas, kur šiuo metu intensyviausiai yra vystomas vandens turizmas ir m ėgėjiška žvejyba. Parko teritorijoje nemažai vandens ištekli ų: Krok ų Lankos ežeras, Kniaupo įlanka, Skirvyt ė, Atmata, Pakaln ė, Kurši ų marios, Minijos up ė. Tai daugiausia žvej ų mėgėjų pritraukiantys vandens telkiniai, tod ėl šioje teritorijoje tikslinga vystyti m ėgėjišk ą žvejyb ą, propaguoti vandens turizmo trasas, kai kuriose vietose įrengti poilsio aikšteles. Salant ų regioninis parkas Salant ų regioninio parko plotas 13102 ha, miškai užima 22 proc. teritorijos. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Erlos-Salanto- Minijos sensl ėnio ir jo apylinki ų gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes. Parkas turi didel į rekreacin į potencial ą, čia yra pl ėtojamos tokios turizmo r ūšys kaip gamtinis pažintinis turizmas, poilsis gamtoje, vystoma edukacin ė veikla. Labai didel į potencial ą turin čios saugomos teritorijos Kurši ų nerijos nacionalinis parkas Kurši ų nerijos nacionalinis parkas – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugom ų gamtos bei kult ūros paveldo vertybi ų sistemoje. Nacionalinio parko plotas – 26400 ha (sausuma – 9700 ha, Kurši ų mari ų akvatorija – 4200 ha ir Baltijos j ūros akvatorija – 12500 ha). Apie 95 proc. sausumos ploto sudaro miškai ir sm ėlynai. Užstatyti plotai sudaro 1,5 proc., dirbama žem ė ir sodai – 0,07 proc. Apie 80 proc. vis ų mišk ų sudaro pušynai, turintys didžiausi ą rekreacin ę vert ę. Kurši ų nerijos nacionaliniame parke yra 16 saugom ų teritorij ų, iš j ų: 2 gamtos rezervatai, 4 kraštovaizdžio draustiniai, 4 etnokult ūriniai draustiniai, 6 kult ūrin ės vietov ės. Paj ūrio regione Kurši ų nerijos nacionalinis parkas turi didžiausi ą rekreacin ę vert ę ir kaip gamtinis, ir kaip kult ūrinis objektas. Parko teritorija yra puikiai panaudojama vystant turizm ą regione, ta čiau ji išlieka ir perspektyviausia pl ėtojant gamtin į - pažintin į turizm ą, poils į gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.), dvira čių, p ėsčiųjų turizm ą bei su šiomis veiklomis susijusias paslaugas. Šaltinis: www.vstt.lt
Įvertinus gamtos ištekli ų b ūkl ę, j ų išsid ėstym ą ir pasiekiamum ą nustatyta, kad didžiausi ą rekreacin į potencial ą turi Kurši ų nerijos nacionalinis parkas. Didel į rekreacin į potencial ą turi Paj ūrio, Nemuno deltos, Salant ų regioniniai parkai, Minijos sensl ėnio kraštovaizdžio draustinis, Svensel ės piev ų botaninis – zoologinis draustinis, Gr ūšlauk ės kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Klioši ų kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Stempli ų kraštovaizdžio draustinis. Šiose teritorijose tikslinga vystyti gamtin į-pažintin į bei kult ūrin į turizm ą.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 19 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 1.3.1.2 Miškai ir kitos gamtin ės teritorijos Miškai ne tik Paj ūrio regione, bet ir visoje Lietuvoje yra labai svarbus išteklius vystant turizmo sektori ų. Regiono mišk ų pagrind ą sudaro spygliuo čių miškai. Mišking ųjų plot ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtroje galimyb ės:
1.3.1.2.1. lentel ė Mišk ų masyv ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtroje galimyb ės Objekto pavadiniams Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Didel į potencial ą turin čios saugomos teritorijos Kukuliški ų miškas Šie miškai turi didel ę rekreacin ę vert ę Klaip ėdos m. savivaldyb ės Giruli ų – Klaip ėdos miško masyvas administruojamoje teritorijoje ir sudaro s ąlygas įvairioms turizmo Klioši ų miškas formoms gamtoje pl ėtoti. Pagrindin ės pl ėtros kryptys – poilsis Šern ų miškas gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas. Padumbl ės miškas Šakili ų – V ėžaitin ės – Viržint ų miško masyvas Rųdgalvi ų – Kelmyn ės – Liepai čių – Kalno – Pašil ės – Šilin ės mišk ų masyvas Beg ėdži ų – Joniškio – Parubežio – Kalkiški ų – Bilvie čio miško masyvas Pagrindin ės pl ėtros kryptys – poilsis gamtoje, stovyklavimas, Žalgirio – Pliki ų – Rubuli ų – grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas. Aukštalvi ų T ūbausini ų – Degimalio
mišk ų masyvas Vaineiki ų miškas Kalgrauži ų – Šventosios mišk ų masyvas Juoskaud ų – Daub ėnų – Varnišk ės – Baltojo kalno mišk ų masyvas Žemai čių Naumies čio miškas Rudyn ų – Lapyn ų mišk ų masyvas Gaideli ų – Juknai čių mišk ų masyvas Labai didel į potencialą turin čios saugomos teritorijos Kurši ų nerijos nacionalinio parko Šie miškai turi labai didel ę rekreacin ę vert ę ir kartu su kitais bei Paj ūrio, Nemuno deltos, Salant ų gamtiniais ištekliais sudaro puikias s ąlygas įvairioms turizmo regionini ų park ų mišk ų masyvai formoms gamtoje pl ėtoti. Pagrindin ės pl ėtros kryptys – poilsis gamtoje, stovyklavimas, pažintinis turizmas, edukacin ė veikla. Šaltinis: www.vstt.lt
Paj ūrio regiono mišk ų sud ėtis bei kitos gamtin ės s ąlygos yra ypa č palankios turizmo sektoriaus pl ėtrai, jos gerai papildo kit ų gamtini ų ištekli ų rekreacin į potencial ą. Nat ūralu, kad didžiausi ą rekreacin į potencial ą turi saugom ų teritorij ų mišk ų masyvai (Kurši ų nerijos nacionalinio parko, Paj ūrio, Nemuno deltos ir Salant ų regionini ų park ų), kurie kartu su Baltijos j ūros, Kurši ų mari ų vandens ištekliais sudaro palankias s ąlygas gamtinio-pažintinio turizmo pl ėtrai. Kit ų mišk ų masyv ų potencialas taip pat yra didelis, juos galima ir ateityje sėkmingai naudoti pl ėtojant gamtin į-pažintin į turizm ą Paj ūrio regione.
1.3.1.3 Vandens telkiniai Vienas iš svarbiausi ų rekreacini ų ištekli ų, traukian čių turistus, yra vandens telkiniai. Pagal turim ų vandens telkini ų kiek į Paj ūrio regionas yra vienas iš patraukliausi ų region ų Lietuvoje vandens turizmo vystymui. Vandens telkini ų panaudojimo galimyb ės turizmo sektoriaus plėtroje:
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 20 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 1.3.1.3.1. lentel ė Vandens telkini ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtroje galimyb ės Objekto pavadiniams Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Vidutin į potencial ą turintys vandens telkiniai Krok ų Lankos ežeras Tai pats didžiausias šio regiono ežeras, esantis saugomoje teritorijoje (Nemuno deltos regioniniame parke). Ežeras yra botaninis – zoologinis draustinis, tad jo vaidmuo vystant vandens turizm ą šiame regione yra menkas nedidelis. Kalot ės ežeras Pagrindin ė turizmo pl ėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos. Tikslinga j į panaudoti kaip resurs ą kaimo turizmo paslaug ų paketui didinti, t.y. pir čių, liept ų, prieplauk ų įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zon ų įrengimui priekrant ėje, poilsio zon ų gamtoje formavimui, maudyn ėms. Palž ės ežeras Pagrindin ė turizmo pl ėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos (stovyklavie čių, poilsiavie čių įrengimas). Tikslinga telkin į panaudoti kaip resurs ą edukacinei bei mokslo tiriamajai veiklai. Kapstatas Šis vandens telkinys yra svarbus tenkinant vietos gyventoj ų rekreacinius poreikius. J į galima išnaudoti vystant kaimo turizmo paslaugas, vandens pramogas ir t.t. Pagrindin ė turizmo pl ėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos. Tikslinga panaudoti vandens telkin į kaimo turizmo paslaug ų paketui didinti, t.y. pir čių, liept ų, prieplauk ų įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zon ų įrengimui priekrant ėje, maudyn ėms, m ėgėjiškai žvejybai. Dumbio, Ilgasis, Juodvalk ės bei Tai 5,5 – 14,6 ha ploto ežerai, sudarantys galimybes vystyti gamtin į Žiogio ežerai pažintin į turizm ą, įrengiant pažintinius takus bei kit ą reikaling ą infrastrukt ūrą. Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys: poilsio gamtoje organizavimas, maršrut ų pažintiniais takais numatymas, edukacin ės – pažintin ės veiklos organizavimas. Agluon ėnų, Darb ėnų, Kretingos, Šie tvenkiniai yra svarb ūs tenkinant vietos gyventoj ų bei kaimo Laukžem ės, Salant ų, Tuz ų, Šyli ų, turizmo sodyb ų lankytoj ų rekreacinius poreikius. Pagrindin ės tvenkiniai turizmo pl ėtros kryptys: licencijuota m ėgėjiška žvejyba, maudyn ės, Grei čiūnų, Juodup ėnų, Ramu čių, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas). Panaudojami kaimo Žemai čių Naumies čio tvenkiniai turizmo paslaug ų paketui didinti (pir čių, prieplauk ų, liept ų Šalp ė, Ais ė, Agluona įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zon ų įrengimui priekrant ėje bei kitoms rekreacin ėms paslaugoms pl ėtoti). Didel į potencial ą turintys vandens telkiniai Lazdinink ų, Patvari ų, T ūbausi ų, Šie tvenkiniai yra svarb ūs tenkinant vietos gyventoj ų (ypa č Laukžemi ų tvenkiniai Kretingos, Palangos miesto) bei teritorijos lankytoj ų rekreacinius poreikius. Pagrindin ės turizmo vystymo kryptys: irstymasis valtimis, m ėgėjiška žvejyba, maudyn ės, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas). Tikslinga didinti kaimo turizmo paslaug ų paket ą: įrengti pir čių, prieplauk ų lieptus, kaimo turizmo poilsio zonas priekrant ėje bei pl ėtoti kitas rekreacines paslaugas, vystyti gamtin į pažintin į turizm ą bei edukacin ę veikl ą, formuoti rekreacines erdves bei steb ėjimo punktus, rengti trumpalaikes poilsiavietes miestel ėnams bei regiono lankytojams. Minijos up ė Minijos up ė – viena gražiausi ų ir žinomiausi ų Paj ūrio regiono upi ų. Tai sudaro puikias s ąlygas išnaudoti j ą turizmo pl ėtrai, nes šia upe yra įrengtas vandens maršrutas, kuris prasideda nuo Raguviški ų ir tęsiasi iki Minijos kaimo. Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys: vandens maršrut ų formavimas, poilsio gamtoje (stovyklavie čių paslaugos) vystymas. Up ę tikslinga išnaudoti kaimo turizmo paslaug ų paketui didinti bei kaimo turizmo poilsio zonoms priekrant ėje įrengti, poilsio zonoms gamtoje formuoti, pl ėsti gamtin į – pažintin į turizm ą įrengiant steb ėjimo punktus. Skirvyt ė Upės, pritraukian čios daug žvej ų m ėgėjų, ta čiau j ų pasiekimo keliai,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 21 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Atmata privažiavimai ir pakrant ės n ėra sutvarkytos. Taip pat ne visur Aukštumala įrengtos trumpalaikio poilsio ir automobili ų stov ėjimo aikštel ės. Vystytinas vandens turizmas (reikalinga formuoti vandens maršrutus, organizuoti poils į gamtoje, teikiant stovyklavie čių paslaugas), tikslinga upes išnaudoti kaimo turizmo paslaug ų paketui didinti bei kaimo turizmo poilsio zonoms priekrant ėje įrengti, poilsio zonoms gamtoje formuoti, pl ėsti gamtin į – pažintin į turizm ą įrengiant steb ėjimo punktus. Dan ė (Akmena) Vandens telkiniai, svarb ūs tiek tenkinant vietos gyventoj ų Šventoji rekreacinius poreikius, tiek sudarantys geras galimybes vystyti Veiviržas tokias turizmo sritis, kaip kaimo turizmas, vandens pramogos ir pan. Pagrindin ė turizmo pl ėtros kryptis - poilsio gamtoje (stovyklavie čių) paslaugos. Tikslinga šiuos vandens telkinius išnaudoti kaimo turizmo paslaug ų paketui didinti bei poilsio zonoms gamtoje formuoti, pramogoms plaukiojant mažais laivais vystyti. Labai didel į potencial ą turintys vandens telkiniai Kurši ų marios Marios pritraukia didelius vandens turist ų bei žvej ų m ėgėjų srautus, tad pagrindin ė problema turi b ūti ne nauj ų poilsiautoj ų paieška, o racionalus mari ų išnaudojimas rekreacin ėms reikm ėms. Pagrindin ės turizmo vystymo kryptys: vandens turizmo pl ėtra (plaukiojimas mažaisiais laivais), vandens iškyl ų organizavimas, vandens tras ų priekrant ėje įrengimas, licencijuota m ėgėjiška žvejyba, nardymo paslaugos, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas) ir t.t. Baltijos j ūra Jūra turi didžiausi ą potencial ą vystant turizm ą regione. Paj ūryje yra įsik ūrę Palangos ir Neringos kurortai bei Smiltyn ės, Melnrag ės ir Giruli ų rekreacin ės zonos. Baltijos j ūroje galima įvairias pramogines ir sportines veiklas: iškylas j ūroje, kurioms priskiriamos tokios pramogos kaip plaukiojimas laivais, plaukim ą kanojomis, baidar ėmis, burlent ėmis, banglent ėmis, burvalt ėmis, vandens motociklais ir kitomis motorin ėmis transporto priemon ėmis, nardym ą, j ėgos aitvar ų naudojim ą, rekreacin ę žvejyb ą, vandens paukš čių steb ėjim ą, mobili ų pir čių naudojim ą ir t.t. Papl ūdimyje tikslinga vystyti aktyv ų ir pasyv ų poils į, o apsauginiame papl ūdimio kopag ūbryje tik pažintines – edukacines veiklas. Šaltinis: www.am.lt
Analizuojamame regione iš vandens telkini ų didžiausi ą rekreacin ę vert ę turi Baltijos jūra ir Kurši ų marios bei didesni regiono tvenkiniai. Turizmo plėtrai s ėkmingai naudojama Minijos up ė, potencialios yra ir Rusn ės salos up ės bei vietos tvenkiniai (Kretingos ir Klaip ėdos rajonai). Tikslinga vystyti vandens turizm ą.
1.3.2. Kult ūros paveldo ištekliai Kult ūros paveldo ištekliai sudaro puikias galimybes susipažinti su lankomos teritorijos istorija, tradicine gyvensena, papro čiais, tradiciniais amatais bei yra pagrindas įvairiai turizmo infrastrukt ūrai bei paslaugoms pl ėtoti. Paj ūrio regione daug įvairi ų kult ūros paveldo ištekli ų, kurie palankiai veikia turizmo plėtr ą analizuojamame regione: • Kretingos rajono savivaldyb ėje yra apie 750 istorin ę ir kult ūrin ę vert ę turin čių objekt ų, iš kuri ų Lietuvos Respublikos kult ūros vertybių s ąrašuose įrašyta 554; • Klaip ėdos rajono savivaldyb ėje yra apie 590 istorin ę ir kult ūrin ę vert ę turin čių objekt ų, iš kuri ų Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų s ąrašuose įrašyta 256; • Šilut ės rajono savivaldyb ės teritorijoje yra apie 310 istorin ę ir kult ūrin ę vert ę turin čių objekt ų, iš kuri ų Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų s ąrašuose įrašyta 215; • Neringos savivaldyb ės teritorijoje iš viso yra 219 istorin ę ir kult ūrin ę vert ę turin čių objekt ų;
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 22 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija • Klaip ėdos miesto savivaldyb ėje iš viso yra Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų sąrašui priklausan čių 216 kult ūrin ę ir istorin ę vert ę turin čių objekt ų; • Palangos miesto savivaldyb ėje fiksuojami 93 kult ūros paveldo objektai, įtraukti į Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų s ąraš ą. Analizuojant ir vertinant lankomus kult ūros paveldo išteklius išskiriami šie kult ūros paveldo objekt ų tipai: • archeologinis paveldas; • urbanistinis ir architekt ūrinis paveldas; • technikos paveldas.
1.3.2.1 Archeologinis paveldas Paj ūrio regione daugiausia ši ų archeologinio paveldo objekt ų: piliakalni ų, senovini ų gyvenvie čių viet ų, alkakalni ų. Dauguma ši ų objekt ų n ėra eksponuojami, nes nesutvarkytos prieigos, nepakanka informacini ų stend ų, apžvalgos bei trumpalaikio poilsio aikšteli ų, tad šie objektai nepritraukia daug lankytoj ų. Archeologinio paveldo objektai n ėra pateikiami kaip atskiri kult ūros paveldo objektai, bet tik kaip Paj ūrio regiono kraštovaizd į formuojantys elementai. Siekiant pritaikyti šiuos objektus turizmo pl ėtrai, b ūtina atlikti kraštovaizdžio formavimo darbus eksponuojant šiuos archeologinio paveldo objektus, sutvarkyti pri ėjimo bei įrengti informacin ę infrastrukt ūrą. Archeologinio paveldo objekt ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtroje galimyb ės pateikiamos:
1.3.2.1.1 lentel ė Archeologinio paveldo objekt ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtroje galimyb ės Objekto pavadinimas Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Vidutin į potencial ą turintys archeologijos paminklai Piliakalnis (Imbar ė, Kretingos r.), Alkakalnis (Alka, Kretingos Piliakalniai yra kraštovaizdžio r.), Legendinis Gaidžio kalnelis – pilkapynas, (Žvainiai, akcentai, pagyvinantys jo estetin ę Kretingos r.), Pagarbos piliakalnis (Kretingos r.), Piliakalnis vert ę ir galintys pritraukti nemažai (Ėgliškai, Kretingos r.), Piliakalnis (Kartena, Kretingos r.). turist ų. Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys piliakalniuose: pažintini ų tras ų įrengimas, rekreacini ų erdvi ų suformavimas, p ėsčiųjų, dvira čių tak ų bei informacin ės infrastrukt ūros pl ėtra, poilsiavie čių įrengimas, privažiavim ų ir automobili ų stov ėjimo viet ų įrengimas, kraštovaizdžio eksponavimo priemoni ų įgyvendinimas. Žvej ų kaimas (Minijos kaimas, Šilut ės r.), Skirvyt ės kaimas, Šiuos paminklus galima pritaikyti (Šilut ės r.), Žalgiri ų pelkinink ų kaimo liekanos (Žalgiri ų kaimas, pažintiniam turizmui, edukacinei Šilut ės r.), Pakaln ės kaimo liekanos (Šilut ės r.), Vorusn ės kaimo veiklai, taip pat įtraukti į pažintinius liekanos (Šilut ės r.), Senov ės gyvenviet ė (Neringa), Gyvenviet ė I maršrutus. Pagrindin ė turizmo pl ėtros (Neringa), Gyvenviet ė II (Neringa), Gyvenviet ė III (Neringa) kryptis – pritaikymas pažintiniam Gyvenviet ė IV (Neringa), Senov ės gyvenviet ė (Palangos m. sav. turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į teritorija), Piliakalnis su gyvenviete (Palangos m. sav. teritorija), pažintinius maršrutus. Piliakalnis (Palangos m. sav. teritorija), Gyvenviet ė (Palangos m. sav. teritorija), Senojo miesto vieta (Palangos m. sav. teritorija), Senov ės gyvenviet ė (Palangos m. sav. teritorija), Senov ės gyvenviet ė II, (Palangos m. sav. teritorija), Senov ės gyvenviet ė III (Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis (Palangos m. sav. teritorija), Senov ės gyvenviet ė (Palangos m. sav. teritorija), Senojo miesto vieta Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis su
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 23 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Objekto pavadinimas Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės gyvenviete (Klaip ėdos m.), Senojo miesto vieta su priemies čiais (Klaip ėdos m.), Gyvenviet ė (Šiauriausia Kurši ų nerijos dalis, priklausanti Klaip ėdos m.). Kiti archeologiniai paminklai Pagrindin ė turizmo pl ėtros kryptis – pritaikymas pažintiniam turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į pažintinius maršrutus. Šaltinis: www.kpc.lt
Paj ūrio regiono gamtin ės s ąlygos ir aplinka dar ė didel ę įtak ą šio regiono vystymuisi: sm ėlio užpustyti kaimai/gyvenviet ės, pavasario potvyniai suk ūrė tik šiam regionui b ūdingus ir unikalius archeologinio paveldo objektus, kuriuos vert ėtų eksponuoti pl ėtojant kult ūrin į turizm ą. Šiuos objektus tikslinga įtraukti į autoturizmo, dvira čių ir p ėsčiųjų tras ų maršrutus. Tai sumažint ų sezoniškumo poveik į Paj ūrio regiono turizmo sektoriui.
1.3.2.2 Urbanistinis ir architekt ūrinis paveldas Paj ūrio regione gausu urbanistinio ir architekt ūrinio paveldo objekt ų. Urbanistinio paveldo pagrind ą sudaro Klaip ėdos miestas ir jo prieigos, Neringa, Palangos miestas, Kretingos miestas bei nedideli amatinink ų miesteliai, žvej ų kaimai ir kt. Regiono urbanistinio ir architekt ūrinio paveldo objektai yra patraukl ūs kult ūrinio, aktyvaus poilsio, gamtinio-pažintinio, dalykinio (konferencij ų), kurortinio turizmo pl ėtrai: 1.3.2.2.1. lentel ė Urbanistinio ir architekt ūrinio paveldo objekt ų panaudojimo turizmo sektoriaus pl ėtrai galimyb ės Objekto pavadinimas Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Urbanistinio paveldo objektai Didel į potencial ą turintys urbanistinio paveldo objektai Neringa (Nidos, Preilos, Neringa yra Kurši ų nerijoje tarp Baltijos j ūros ir Kurši ų mari ų. Pervalkos, Juodkrant ės Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys – Neringos miesto kaip ilgalaikio gyvenviet ės) poilsio zonos formavimas čia ir toliau pl ėtojant atitinkamas svetingumo paslaugas. Neringos miesto, kaip vandens pramog ų (nardymo, pliažo pramogos, plaukimo j ūroje ir mariose paslaug ų pl ėtra), dalykinio (konferencij ų) turizmo centro formavimas, taip pat kaip gamtinio –pažintinio bei poilsio gamtoje turist ų centro formavimas, čia ir toliau pl ėtojant turizmo informacijos paslaugas. Turizmo pl ėtr ą planuoti siekiant ne tik pritraukti kuo daugiau turist ų, bet ir kuo ilgiau juos išlaikyti, t.y. aktyviai spręsti sezoniškumo problem ą. Kretingos miesto istorin ė dalis Kretingos mieste gausu sakralini ų architekt ūros paveldo objekt ų, lankytojus čia traukia religinis-kult ūrinis paveldas. Pagrindin ė turizmo vystymo kryptis – kult ūrinio turizmo centro formavimas, pl ėtojant religinio-kult ūrinio paveldo pažinimo ir turizmo informacijos paslaugas. Tikslinga atitinkamai formuoti rekreacines erdves, restauruoti ir priži ūrėti religin į-kult ūrin į paveld ą. Rusn ės miestelio istorin ė dalis Miestelis turi vietin ę reikšm ę regiono turizmo pl ėtroje. Turizmo (Rusn ė, Šilut ės rajonas) pl ėtros kryptys: lokalaus turizmo centro formavimas, siekiant išnaudoti Šilut ės rajono vakarin ės dalies rekreacin į potencial ą. Tikslinga formuoti gamtinio – pažintinio bei poilsio gamtoje turist ų centr ą, pl ėtoti bent minimalias turizmo informacijos paslaugas. Miestelyje formuoti rekreacijai patraukli ą aplink ą (želdyn ų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacin ės ir informacin ės infrastrukt ūros įrengimas, dvira čių stov ų, suol ų, šiukšliad ėži ų įrengimas).
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 24 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Ming ės (Minijos) kaimas Kaimas turi vietin ę reikšm ę regiono turizmo pl ėtroje. Tikslinga abipus Minijos up ės formuoti rekreacijai patraukli ą aplink ą (želdyn ų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacin ės ir informacin ės infrastrukt ūros įrengimas, automobili ų stov ėjimo aikšteli ų įrengimas, dvira čių stov ų, suol ų, šiukšliad ėži ų įrengimas). Šv ėkšnos miestelio istorin ė Miestelis turi didel į potencial ą vystant turizm ą Paj ūrio regione. dalis Turizmo pl ėtros kryptys: kult ūrinis turizmas, dvar ų kult ūros pažinimas, dalykinis (konferencij ų) turizmas, p ėsčiųjų ir dvira čių turizmas. Miestelio centre, Šv ėkšnos ir Vilk ėnų parkuose formuoti rekreacijai patraukli ą aplink ą (želdyn ų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacin ės ir informacin ės infrastrukt ūros įrengimas ir atnaujinimas, komforto įrengini ų: dvira čių stov ų, suol ų įrengimas). Labai didel į potencial ą turintys urbanistinio paveldo objektai Klaip ėdos miesto istorin ė dalis Klaip ėdos miestas yra Klaip ėdos apskrities administracinis centras. (Klaip ėdos miesto istorinė dalis Čia gerai išvystyta infrastrukt ūra, mieste yra nemažai kult ūrini ų ir išsid ėsčiusi dešiniajame Dan ės gamtini ų vertybi ų. Tikslingas Klaip ėdos miesto, kaip regiono turizmo krante) centro formavimas, jame koncentruojant turizmo informacijos Klaip ėdos senamiestis, (Dan ės valdymo centrą, atskiriant verslo ir turizmo informacijos valdymo upės krante prie Kurši ų mari ų) funkcijas. Mieste tikslinga pl ėtoti svetingumo paslaugas, kurios b ūtų nukreiptos tiek į vietos gyventoj ų, tiek ir į lankytoj ų, atvykstan čių į miest ą, tiek ir tranzitini ų turist ų poreikius (apgyvendinimo paslaugos, maitinimo paslaugos, pramog ų centrai). Palangos miesto istorin ė dalis Miestas turi didel ę reikšm ę vystant turizm ą Paj ūrio regione. Turizmo (Palangos m. centrin ė dalis) pl ėtros kryptys: kurortinis turizmas, vandens turizmas, p ėsčiųjų ir dvira čių turizmas, dalykinis (konferencij ų) turizmas. Miesto centre būtina formuoti rekreacijai patraukli ą aplink ą (želdyn ų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacin ės ir informacin ės infrastrukt ūros įrengimas, komforto įrengini ų: dvira čių stov ų, suol ų įrengimas). Architekt ūrinio paveldo objektai Vidutin į potencial ą turintys architekt ūrinio paveldo objektai Dvaro r ūmai (Laukžem ė, Šiuos objektus galima įtraukti į pažintinius maršrutus bei panaudoti Kretingos rajonas), buvusi organizuot ų turist ų ar moksleivi ų grupi ų aptarnavimui, edukacini ų dvaro sodyba (Dimitravas projekt ų rengimui, pritaikyti rajono literat ūrini ų rengini ų Kretingos rajonas), buvusi organizavimui. dvaro sodyba Jok ūbave (Kretingos rajonas), Vilk ėnų dvaras (Šilut ės rajone) Klaip ėdos miesto ir rajono, Tai religiniai pastatai ar j ų pastat ų kompleksai, kurie gali pritraukti Kretingos rajono, Šilut ės piligrim ų bei turist ų, besidomin čių sakraliniu paveldu, d ėmes į. rajono, Palangos savivaldyb ės Objektus galima įtraukti į pažintinius maršrutus. teritorijos ir Neringos sakraliniai pastatai Didel į potencial ą architekt ūrinio paveldo objektai Tiškevi čių r ūmai ir parkas Tai patraukliausi regiono architekt ūros paminklai, intensyviai lankomi (Palanga), Tiškevi čių dvaras, turist ų, nes juose yra įsik ūrusios kult ūros įstaigos („Gintaro muziejus“ parkas ir žiemos sodas Palangoje ir „Kretingos muziejus“ Kretingoje). Pagrindin ė turizmo (Kretinga) pl ėtros kryptis – kult ūrinio turizmo vystymas. Kiti regiono architekt ūros Objektai gali būti įtraukti (dauguma j ų jau yra įtraukti) į pažintinius paminklai, kurie didina šio maršrutus bei naudojami organizuot ų turist ų ar moksleivi ų grupi ų regiono patrauklum ą aptarnavimui. Pagrindin ės turizmo pl ėtros kryptys – įtraukti į pažintinius maršrutus, edukacini ų projekt ų rengim ą. Šaltinis: www.kpc.lt
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 25 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija Urbanistinio ir architekt ūrinio paveldo objektai Paj ūrio regione išsid ėst ę tolygiai tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose ar kaimuose. Šiuo atveju atsiveria unikalios galimyb ės kult ūrinio turizmo vystymui, įtraukiant šiuos objektus į autoturizmo, dvira čių ir p ėsčiųjų tras ų maršrutus. Kitos vystytinos turizmo r ūšys: aktyvaus poilsio, gamtinis-pažintinis, dalykinis (konferencij ų), kurortinis turizmas.
1.3.2.3 Technikos paveldas Paj ūrio regione gausu technikos paveldo objekt ų, daugiausia hidrotechnini ų statini ų (švyturi ų, tilt ų), fortifikacini ų įrengini ų (arsenal ų, baterij ų, fort ų liekan ų) ir t.t. Technikos paveldo objekt ų panaudojimo Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtrai galimyb ės:
1.3.2.3.1 lentel ė Technikos paveldo objekt ų panaudojimo Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtrai galimyb ės Objekto pavadiniams Panaudojimo turizmo pl ėtroje galimyb ės Technikos paveldo objektai Uostadvario ir Vent ės rago Švyturius galima panaudoti įrengiant vandens turizmo infrastrukt ūrą, švyturiai pritaikyti edukacini ų paslaug ų teikimui, kult ūriniam turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į turizmo tras ų maršrutus. Tiltai, Polderi ų muziejus, Šiuos hidrotechnikos objektus tikslinga panaudoti ne tik kaip vandens k ėlimo stotis ir t.t. pažintini ų maršrut ų objektus, bet ir vystant vandens turizm ą regione bei pritaikant informacini ų, edukacini ų paslaug ų teikimui. Fortifikaciniai įrenginiai: Šiuos fortifikacinius įrenginius galima panaudoti vystant kult ūrin į ir arsenalai, baterijos, vadaviet ės aktyv ųjį turizm ą regione bei pritaikant informacini ų, edukacini ų ir t.t. paslaug ų teikimui. Kiti technikos paminklai Šiuos objektus galima panaudoti vystant vandens bei kult ūrinio, aktyvaus turizmo infrastrukt ūrą, pritaikant svetingumo, informacini ų ir/ar edukacini ų paslaug ų teikimui. Šaltinis: www.kpc.lt
Paj ūrio regiono technikos paveldo objekt ų įtraukimas į autoturizmo, dvira čių ir pėsčiųjų tras ų maršrutus tikslingas pl ėtojant kult ūrin į turizm ą, vandens turizm ą, aktyvaus poilsio turizm ą. Konstatuotina, jog Paj ūrio regione, kurio dalis patenka į Mažosios Lietuvos teritorij ą, daug kult ūrini ų ir rekreacini ų ištekli ų. Čia glaudžiai persipynusios pr ūsų, vokie čių ir lietuvi ų kult ūrin ės sąsajos. Gamtiniai ištekliai, saviti tvarkingi miesteliai ir nemažai kult ūros paveldo objekt ų bei išskirtinis regiono klimatas sudaro puikias s ąlygas turizmo sektoriaus vystymui.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 26 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS INFRASTRUKT ŪROS IŠVYSTYMO IR PL ĖTROS GALIMYBI Ų ANALIZ Ė
Turizmo sektoriaus infrastrukt ūra – tarpusavyje susijusi ų strukt ūrini ų element ų visuma, įgalinanti ar palaikanti sektoriaus strukt ūrą bei užtikrinanti funkcionavim ą.
2.1. KELEIVINIO TRANSPORTO SISTEMA
Keleivinio transporto sistem ą sudaro sausumos (autokeliai, geležinkeliai), oro (oro uostai) ir vandens (j ūrų ir upi ų uostai) transporto priemon ės ir infrastrukt ūra.
2.1.1. Sausumos transportas Paj ūrio region ą su kitomis Lietuvos vietov ėmis jungia greitkelis A1: Klaip ėda – Kaunas (eismo intensyvumas – 5600 automobili ų per par ą). Per paskutiniuosius kelerius metus šalia greitkelio spar čiai auga paslaug ų infrastrukt ūros įmoni ų tinklas, statomos naujos degalin ės bei j ų aptarnavimo kompleksai. Tiesiama VIA BALTIKA magistral ės atkarpa, jungianti Šiaur ės (Suomija), Baltijos šalis (Estij ą, Latvij ą, Lietuv ą), Lenkij ą su Vakar ų Europa, dėl to padid ės motorizuot ų turist ų srautas iš min ėtų šali ų į Lietuv ą ir Paj ūrio region ą. Paj ūrio region ą su kitomis Lietuvos vietov ėmis jungia geležinkelio atšaka. Planuojama tiesti RAIL BALTIKA atkarpa, jungianti Šiaur ės (Suomija), Baltijos šalis (Estij ą, Latvij ą, Lietuv ą), Lenkij ą su Vakar ų Europa, dėl to padid ės geležinkeliais keliaujan čių turist ų srautas iš min ėtų šali ų į Lietuv ą ir Paj ūrio region ą. Paj ūrio region ą iš kit ų Lietuvos region ų patogiausia pasiekti: • automobiliu (išpl ėtotas magistralini ų, rajonini ų ir krašto keli ų tinklas); • autobusu (autobus ų stotys įsik ūrusios visose Paj ūrio regiono savivaldyb ėse); • traukiniu (geležinkelio stotys įsik ūrusios Klaip ėdos m., Klaip ėdos r., Kretingos r. ir Šilut ės r. savivaldyb ėse. Neringos savivaldyb ė neturi susisiekimo geležinkeliu galimybi ų d ėl jos geografin ės pad ėties, Palangos m. savivaldyb ės teritorijoje n ėra nutiestos geležinkelio atšakos). Įvertinus keli ų ir transporto infrastrukt ūrą Paj ūrio regione, galima teigti, kad keli ų ir transporto infrastrukt ūros b ūkl ė išvystyta pakankamai. Per region ą eina magistraliniai keliai (2.1.1.1 pav.) Palanga – Šiauliai, automagistral ė Klaip ėda – Kaunas, magistralinis kelias Klaip ėda – Liepoja (iki Šventosios seni ūnijos). Šis kelias t ęsiasi Latvijos Respublikoje, iš šio regiono per Šilut ės rajon ą ar Nering ą galima pasiekti Kaliningrado srit į (Rusijos Federacija). Per region ą eina dideli transporto srautai, tad ir bendras eismo intensyvumas yra aukštas (2.1.1.2 pav.). Regione pakankamai gerai išvystyta susisiekimo geležinkeliais infrastrukt ūra (2.1.1.3 pav.).
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 27 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 2.1.1.1. pav. Krašto ir rajoniniai keliai
Šaltinis: www.lra.lt
2.1.1.2. pav. Eismo intensyvumas Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose
Eismo intensyvumas
Eismo intensyvumas magistraliniuose keliuose Eismo intensyvumas krašto keliuose
tūkst. automobili ų per par ą Analizuojama teritorija Šaltinis: www.lra.lt
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 28 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2.1.1.3. pav. Geležinkelio infrastrukt ūra Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose
Šaltinis: www.litrail.lt
Vertinant anks čiau min ėtus faktus konstatuotina, kad sausumos transporto susisiekimo infrastrukt ūros sistema šiame regione yra palanki turizmo vystymui.
2.1.2. Oro transportas Paj ūrio regione veikia 5 oro uost ų tinklas (2.1.2.1 pav.). Keleivini ų orlaivi ų skrydžiai organizuojami tik tarptautiniame Palangos oro uoste, pritaikytame aptarnauti vidutin ės ir mažos klas ės orlaivius. Kiti 4 oro uostai (Kartenos, Klaip ėdos, Nidos ir Šilut ės) naudojami tik vietin ėms reikm ėms. Juose si ūlomas labai siauras paslaug ų spektras, visiškai neišvystyta orlaivi ų (tarp j ų ir maž ųjų) bei j ų keleivi ų aptarnavimo infrastrukt ūra, neorganizuojama oro uost ų rinkodaros veikla, dėl to sunku pritraukti orlaiviais atvykstan čių turist ų d ėmes į.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 29 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 2.1.2.1. pav. Paj ūrio regiono oro uostai
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Tarptautiniame Palangos oro uosto organizuojami reguliar ūs reisai į Kopenhag ą (Danija), Hamburg ą, Hanover į, Frankfurt ą prie Maino (Vokietija), Amsterdam ą (Olandija) bei Talin ą (Estija). Pradedant nuo 2003 m. keleivi ų skai čius kasmet augo: 2.1.2.2. pav. Tarptautiniame Palangos oro uoste aptarnaut ų keleivi ų skai čius, vnt.
Keleivi ų skai čius
2006 110828
2006 2005 94000 2005
Metai 2004 2004 76020 2003
2003 46666
0 20000 40000 60000 80000 100000 120000
Šaltinis: tarptautinio Palangos oro uosto administracija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 30 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija Tarptautinis Palangos oro uostas daugiausia aptarnauja tranzitiniais reisais skrendan čius keleivius. Keleivi ų, skrendan čių poilsiniais tikslais, skai čiaus oficiali statistika nevedama, ta čiau visumoje šis skai čius n ėra didelis. Pažym ėtina, kad Palangos oro uosto paslaugomis nesinaudoja pigi ų oro skrydži ų organizatoriai, kas stabdo turist ų, skrendan čių poilsio tikslais į Paj ūrio region ą, skai čiaus augim ą. Oro uosto tinklo pl ėtros Paj ūrio regione prioritetas turi b ūti skiriamas tarptautinio Palangos oro uosto (kaip didžiausio keleivinio oro uosto, veikian čio šalia regiono centro, turin čio patogi ą susisiekimo kitomis transporto r ūšimis infrastrukt ūrą) pl ėtrai. B ūtina pl ėtros s ąlyga – pigius skrydžius organizuojan čių aviakompanij ų pritraukimas. Kituose regiono oro uostuose tikslinga pl ėtoti aeropaslaug ų ir aeroklubų veikl ą.
2.1.3. Vandens transportas Paj ūrio regione yra tankus j ūros ir upi ų uost ų bei prieplauk ų tinklas:
2.1.3.1 pav. Paj ūrio regiono uost ų ir prieplauk ų tinklas
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, jog daugelio j ų infrastrukt ūra yra pasenusi, teikiam ų paslaug ų spektras gana siauras. Paj ūrio region ą galima pasiekti j ūra, Klaip ėdos mieste veikia j ūrų kelt ų terminalas, kruizini ų laiv ų terminalas. AB „Klaip ėdos laiv ų remontas“ teritorijoje įkurtas jacht ų ir pramogini ų
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 31 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija laiv ų uostas, šiuo metu galintis aptarnauti iki 70 pramogini ų laiv ų ir jacht ų (grimzle iki 2 m, plo čiu iki 6 m ir ilgiu ne didesniu nei 25 m). Jūrų kelt ų terminale organizuojami šie maršrutai: Klaip ėda – Kylis, Zasnicas (Vokietija), Klaip ėda – Karlshamnas (Švedija), Klaip ėda – Baltijskas (Kaliningrado sritis), Karlshamnas – Klaip ėda – Baltijskas. Klaip ėdos m. savivaldyb ėje įgyvendinamas jacht ų ir pramogini ų laiv ų uosto rekonstrukcijos projektas, modernizuojamas kruizini ų laiv ų terminalas. Šilut ės r. savivaldyb ė įgyvendina vandens turizmo (poilsio) infrastrukt ūros, prieplauk ų bei informavimo priemoni ų įrengimo ir pl ėtros Kurši ų mariose ir Nemuno deltoje projekt ą. Paj ūrio regionas gars ėja upi ų uost ų ir prieplauk ų gausa bei turi perspektyvias vandens turizmo vystymo galimybes: 2.1.3.1. lentel ė. Svarbiausi Paj ūrio regiono upi ų uostai Prieplaukos, Prieplaukos, uosto aprašymas uostai Pakrant ės Žvejybinis uostas. Savininkas: Nemuno deltos regioninis parkas. Talpumas: 15 viet ų. uostas Maksimalus laiv ų ilgis 13 m, grimzl ė 1 m. Sunkiai pasiekiamas, esant blogam orui bei ribotam matomumui. Uostas nutol ęs nuo urbanizuot ų vietovi ų, lengvai pasiekiamas autokeliu. Uosto teritorijoje įsik ūręs Nemuno deltos regioninio parko informacinis centras. Teikiamos įvairios paslaugos: dvira čių nuoma, paukš čių steb ėjimas, foto- medžiokl ė ir t.t. Uostadvario Savininkas: Lietuvos vidaus vandens direkcija. Talpumas: 15 viet ų. Maksimalus laiv ų uostas ilgis 25 m, grimzl ė 2 m. Gerai pasiekiamas esant bet kokioms oro sąlygoms. Įsik ūręs netoli Rusn ės gyvenviet ės, pasiekiamas autokeliu. Uoste veikia polderi ų muziejus, galima aplankyti sen ą švytur į. Minijos Įsik ūręs Nemuno deltoje. Prieplauka lengvai pasiekiama autokeliu. Minijos prieplauka (Ming ės) ateityje puikiai tarnaut ų vandens keliui Gdanskas - Kaliningradas - Klaip ėda. Gerai uostas pasiekiamas esant bet kokioms oro sąlygoms. Uostas skirtas j ūrini ų jacht ų švartavimuisi, bet dalis krantini ų naudojama kit ų priva čių asmen ų ir organizacij ų. Rusn ės uostas Žvejybinis uostas. Talpumas: 20 viet ų. Lengvai pasiekiamas esant bet kokioms oro (15) sąlygoms. Įsik ūręs Nemuno deltos Pakaln ės up ės atšakos pradžioje, Rusn ės miestelyje, lengvai pasiekiamas autokeliu. Prasta uosto estetinė išvaizda. Rusn ės Savininkas: Klaip ėdos aplinkos apsaugos departamento Šilut ės agent ūra. Talpumas: 6 inspekcijos vietos. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro s ąlygomis. Įsik ūręs Nemuno deltos uostas Atmatos atšakos pradžioje. Uostas lengvai pasiekiamas autokeliu. Pakaln ės Žvejybinis uostas. Įsik ūręs prie Pakaln ės up ės žio čių, vakarin ėje Rusn ės salos dalyje. uostas (13) Talpumas: 20 viet ų. Sunkiai pasiekiamas, esant blogam orui bei esant ribotam matomumui. Uostas įsik ūręs rytiniame Rusn ės gyvenviet ės pakraštyje. Šilut ės uostas Talpumas: 200 viet ų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Išsid ėst ęs Šilut ės (14) miestelio vakarin ėje dalyje, lengvai pasiekiamas autokeliu. Šio uosto paslaugomis dažniausiai naudojasi vietiniai gyventojai. Šturm ų uostas Žvejybinis uostas. Savininkas: Šturm ų žuvininkyst ės įmon ė “Šturmai”. Labai sunkiai (10) pasiekiamas blogomis oro s ąlygomis. Įsik ūręs prie Kurši ų mari ų, 3 km į šiaur ės vakarus nuo Nemuno žio čių. Šis uostas gana didelis ir netoli Vent ės rago, lengvai pasiekiamas autokeliu. Šalia uosto įrengtas viešbutis - restoranas, si ūlomos ekskursijos po vietoves ar kelion ės laivu po Kurši ų marias ir t.t. Drevernos Žvejybinis uostas. Talpumas: 20 viet ų. Uostas lengvai pasiekiamas sausumos keliu iš uostas (7) Priekul ės. Kint ų uostas Talpumas: 10 viet ų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro s ąlygomis. Uostas lengvai (9) pasiekiamas sausumos keliu iš Kint ų gyvenviet ės (iki 1 km) ir Šilut ės miesto, tinkamas pramoginiams ir žvejybiniams laivams. „Ventain ės“ Talpumas: 6 vietos. Prieplauka lengvai pasiekiama rajoniniu keliu Vent ė – Kintai. Į prieplauka prieplauk ą sud ėtinga įplaukti, kai pu čia stiprus vakar ų krypties v ėjas. Senasis pilies Talpumas: 70 viet ų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro s ąlygomis. Teikiamos uostas (4) paslaugos: 24 valand ų bud ėjimas, elektros, g ėlo vandens tiekimas, internetas, kuro pristatymas tiesiai į laiv ą pagal užsakym ą, smulkaus remonto paslaugos.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 32 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Juodkrant ės Uostas Juodkrant ėje tinkamas mažiesiems keleiviniams laivams, jachtoms aptarnauti. uostas (6) Sutvarkyta ir įrengta pakrant ė. Ąžuolyno Prieplauka Juodkrant ėje mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti. prieplauka Gintaro Buv ęs žvej ų uostas, prieplauka tik iš dalies tinkama mažiesiems keleiviniams laivams įlankos aptarnauti. prieplauka Tarptautinis Keleivini ų, krovinini ų ir pramogini ų laiv ų uostas. Talpumas: iki 100 laiv ų. Lengvai Nidos uostas pasiekiamas bet kokiomis oro s ąlygomis. Teikiamos paslaugos: laiv ų prieži ūra, (12) maitinimas, apgyvendinimas. Pervalkos Žvej ų uostas. Talpumas: iki 20 laiv ų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro s ąlygomis. uostas (8) Skirtas mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti. Preilos Žvej ų prieplauka. Talpumas: iki 15 laiv ų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro prieplauka sąlygomis. Skirtas mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti. (11) Klaip ėdos Talpumas: 100 viet ų. Įsik ūręs Klaip ėdos mieste, prie Senojo pilies uosto. Lengvai jachtklubas pasiekiamas esant, bet kokioms oro sąlygoms. Teikiamos paslaugos: laiv ų prieži ūra, degal ų pildymas, maitinimas, apgyvendinimas. Šaltinis: Šturmano žinynas 2007
Didelis uost ų ir prieplauk ų kiekis Paj ūrio regione parodo šio regiono potencial ą vandens turizmo vystymui. Pažym ėtina, kad dauguma uost ų ir prieplauk ų yra neparengtos saugiam vandens turizmo bei nekomercin ės ž ūkl ės m ėgėjų aptarnavimui, daugelyje prieplauk ų nėra įrengt ų mol ų, betonini ų krantini ų, mobilaus ar stacionaraus liepto, tik kai kuriose prieplaukose teikiami minimali ų paslaug ų paketai, tai savo ruožtu mažina potenciali ų vandens turist ų sraut ą. Si ūloma gerinti uost ų ir prieplauk ų infrastrukt ūrą, prioritet ą skiriant Kurši ų mari ų pakrant ėse veikiantiems uostams.
2.2. TURISTINI Ų TRAS Ų INFRASTRUKT ŪRA
Paj ūrio regione turistini ų tras ų infrastrukt ūrą sudaro autoturizmo, dvira čių turizmo, vandens turizmo, p ėsčiųjų turizmo trasos.
2.2.1. Autoturizmo trasos Šiuo metu regione suformuotos 3 nacionalin ės autoturizmo trasos, ta čiau n ėra parengt ų šių tras ų populiarinimo program ų, nevykdoma jų, kaip turizmo produkt ų, rinkodara. Pažym ėtina viena didesni ų problem ų – nepakankamas turizmo informacin ės infrastrukt ūros išvystymas.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 33 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2.2.1.1. pav. Nacionalini ų autoturizmo tras ų tinklas
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
2.2.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono autoturizmo trasos Pavadinimas Aprašas Nemuno kelias Maršrutas: Palanga – Veisiejai (Palanga-Klaip ėda-Šilut ė-Jurbarkas-Kaunas- Merkin ė-Druskininkai-Veisiejai). Žemaitijos kelias Maršrutas: ši autoturizmo trasa veda pro Palang ą; atšakos į Salantus (Kretingos raj.) bei Plung ę (per Klaip ėdos raj.). Gintaro kelias Maršrutas: B ūting ė – Nida (B ūting ė-Šventoji-Karkl ė-Klaip ėda-Juodkrant ė-Nida). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Min ėtos autoturizmo trasos veda per unikalius Paj ūrio regiono gamtos ir žmogaus sukurtus traukos objektus, kiekviena j ų orientuota į lankytoj ų supažindinim ą su regiono unikaliais elementais. LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas nacionalinių autoturizmo tras ų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono autoturizmo tras ų lankytin ų objekt ų sąrašas, nurodyti informacin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai. Tokiu b ūdu pager ės autoturizmo tras ų įvaizdis, padid ės autoturist ų skai čius.
2.2.2. Dvira čių turizmo trasos Konstatuotina, kad specializuot ų dvira čių tras ų tr ūkumas yra ne tik Paj ūrio regiono bet ir šalies problema. Siekiant spr ęsti dvira čių turizmo pl ėtros problemas Paj ūrio regione, bandoma
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 34 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija naudoti automobili ų keli ų tinkl ą, kuriant atitinkamus dvira čių m ėgėjams patrauklius maršrutus, įrengiant informacin ę infrastrukt ūrą bei įgyvendinant tam tikras rinkodaros priemones – maršrut ų pristatym ą turizmo parodose, įvairi ų leidini ų leidyb ą ir t.t. 2.2.2.1. pav. Dvira čių tras ų tinklas
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Palyginus su kitais Lietuvos regionais, Paj ūrio regiono dvira čių tras ų tinklo b ūkl ė kur kas geresn ė: tinklas yra tankus, susidedantis iš trij ų lygi ų tras ų (nacionalin ės, regionin ės, vietin ės), jame gaus ų turizmo traukos objekt ų. Tinklo silpnoji pus ė – dvira čių trasos nutiestos autokeliais, tod ėl n ėra pakankamai užtikrinamas jomis keliaujan čių turist ų saugumas, nepakankamai išvystyta turizmo informacin ė infrastrukt ūra. Paj ūrio regione dažniausiai keliaujama šiomis dvira čių trasomis:
2.2.2.1. lentel ė. Dvira čių trasos Pavadinimas Aprašas Eurovelo (10 kelias) Maršrutas: Kaliningrado sritis (Rusijos Federacija) – Latvija. Lietuvos teritorijos dvira čių trasos maršrutas: Nida-Klaip ėda-Palanga-Būting ė. Gintaro kelias Maršrutas: driekiasi apie 418 km Baltijos paj ūriu Latvijoje, Lietuvoje Kaliningrado srityje. Lietuvos teritorijos maršrutas: Šventoji-Palanga-Karkl ė-Klaip ėda- Juodkrant ė-Nida. Kurši ų kelias Maršrutas: tai 103 km ilgio turistinio maršruto aplink Baltijos j ūrą, atkarpa (Būting ė-Šventoji-Palanga-Klaip ėda-Vilhelmo kanalas-Svencel ė) Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas nacionalinių dvira čių tras ų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono dvira čių tras ų lankytin ų objekt ų s ąrašas, nurodyti
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 35 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija informacin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai. Tod ėl pager ės dvira čių tras ų įvaizdis, padid ės turist ų skai čius. Si ūloma pl ėtoti dviračių tras ų tinkl ą tiek tiesiant specialius, tik dvira čiams skirtus takus bei didinant dvira čiais keliaujan čių turist ų saugum ą autokeliais, tam tikslui nustatant specialias dvira čiais keliaujantiems turistams skirtas juostas.
2.2.3. Vandens turizmo trasos Paj ūrio regione daug resurs ų, leidžian čių pl ėtoti vandens turizm ą.
2.2.3.1. pav. Vandens turizmo trasa
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad vandens turizmui šiuo metu panaudojama Minijos up ė (joje suformuotas vandens turizmo trasos maršrutas), Kurši ų marios ir Baltijos j ūra. Minijos up ėje vandens turizmo maršrutas eina per vaizdingas Klaip ėdos bei Šilut ės r. savivaldybi ų teritorijas, ta čiau jis visiškai panaudojamas tik vasaros sezono metu. Siekiant prat ęsti plaukiojimo Minijos upe sezon ą, reik ėtų įrengti speciali ą infrastrukt ūrą bei naudoti modernias plaukiojimo priemones – mažos grimzl ės baidares ir t.t. Pažym ėtina, kad Kretingos r. savivaldyb ės administracija įvykd ė ES Phare ESS 2002 programos “Parama verslo pl ėtrai” finansuojamą projekt ą “Kretingos turizmo infrastrukt ūros pl ėtra Kretingos rajone. Poilsio zon ų įrengimas Kretingos mieste”. Projekto metu buvo suformuota vandens turizmo trasa Akmenos upe: pastatytos trys prieplaukos, įsigytos valtys ir vandens dvira čiai. Šiuo metu Klaip ėdos r. savivaldyb ės administracija įgyvendina turizmo pl ėtros Minijos žemupyje ir Kurši ų mari ų vandens trasose projekt ą, kurio metu 77 km atstumu bus prailginta vidaus vanden ų trasa Minijos upe, j ą sujungiant su Baltijos j ūra ir Kurši ų mariomis, bei sukurta
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 36 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija naujos atkarpos funkcionavimui užtikrinti reikiama infrastrukt ūra. Tokiu b ūdu atsiranda galimyb ės suformuoti vandens turizmo trasos maršrut ą, apimant į Minijos up ę, Kurši ų marias, Baltijos j ūrą. LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas vandens turizmo tras ų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono vandens turizmo tras ų lankytin ų objekt ų s ąrašas, nurodyti informacin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai. Taip siekiama padidinti turist ų skai čių, pagerinti vandens turizmo įvaizd į. Siekiant kuo efektyviau išnaudoti Baltijos j ūros potencial ą bei didinti ne tik Kurši ų nerijos, bet ir žemyninio Paj ūrio regiono patrauklum ą, b ūtina pl ėtoti vandens turizm ą Baltijos j ūroje, taip praple čiant rekreacijai naudojam ą teritorij ą. Įvertinus Lietuvos Paj ūrio regiono gamtin į, kult ūrin į potencial ą bei kit ų šali ų patirt į pl ėtojant pramogas j ūroje, galima išskirti šias pramog ų j ūroje formas, tinkamas pl ėtoti Baltijos j ūros Nidos – B ūting ės ruože: • iškylos j ūroje, kurioms priskiriamos tokios pramogos kaip plaukiojimas laivais, mobilios pirtys, maršrutai kanojomis ir baidar ėmis; • rekreacin ė žvejyba; • nardymas; • sporto pramogos j ūroje, kurioms priskiriamos tokios sporto pramogos kaip burlent ės, banglent ės, burvalt ės, vandens motociklai ir kitos motorin ės transporto priemon ės, jėgos aitvarai ir t.t.; • paukš čių steb ėjimas.
2.2.4. Pėsčiųjų turizmo trasos Pėsčiųjų turizmo trasos Paj ūrio regione yra vystomos pakankamai intensyviai, tam didel į dėmes į skiria Kurši ų nerijos nacionalinio parko, Paj ūrio regioninio parko, Nemuno Deltos regioninio parko, Salant ų regioninio parko administracijos. Parengti šie p ėsčiųjų turizmo tras ų maršrutai:
2.2.4.1. lentel ė Pėsčiųjų turizmo tras ų maršrutai Pavadinimas Aprašas Kurši ų nerijos nacionalinis parkas Pažintinis - Ilgis – 1600 m. Tak ą sudaro 16 stoteli ų. Skirtas susipažinti su Kurši ų nerijos dendrologinis takas augmenija. Parnidžio pažintinis Ilgis – 3000 m. Tak ą sudaro 13 stoteli ų. Skirtas susipažinti su Kurši ų nerijos takas gamtine aplinka. Pažintinis takas Ilgis – 1000 m. Skirtas susipažinti su Kurši ų nerijos gamtine aplinka. Nagli ų gamtos rezervate prie Pervalkos Nemuno deltos regioninis parkas Aukštumalos Ilgis į abi puses siekia 1740 m, takas įkurtas Aukštumalos telmologiniame pažintinis takas draustinyje. Tak ą, vingiuojant į buvusia k ūlgrinda, sudaro vienpusis 11 stoteli ų maršrutas. Žalgiri ų pažintinis Ilgis siekia 1860 m, įrengtas Žalgiri ų kaimo kraštovaizdžio draustinyje. takas Pakaln ės pažintinis Ilgis – 3500 m. Takas įrengtas tarp dviej ų upi ų: Pakaln ės ir Rusnait ės. Jis takas prasideda ir baigiasi, apsuk ęs lank ą, toje pa čioje vietoje, prie Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro. Paj ūrio regioninis parkas Litorina Tako ilgis – 2000 m, jis įrengtas senosios, prieš 7,5 t ūkst. met ų tyvuliavusios Litorinos j ūros krantu. Tak ą sudaro 15 stoteli ų. Nemirsetos botaninis Tako ilgis siekia 2000 m, įrengta 15 stoteli ų. Takas dengtas lent ų danga. pėsčiųjų pažintinis takas Salant ų regioninis parkas
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 37 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Gamtos takas Ilgis – 2000 m. Takas įrengtas Šaukli ų riedulyne. Kiti pažintiniai takai Miškas visiems Kretingos mišk ų ur ėdijos, Šventosios girininkijos parengtas gamtinis pažintinis takas. Paraplegik ų Priklauso Lietuvos paraplegik ų asociacijos landšafto terapijos centrui, įrengtas serpantininis takas Moncišk ėse, pritaikytas žmon ėms su negale. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Dauguma p ėsčiųjų turizmo tras ų įrengta saugomose teritorijose, pateikiama minimali oficiali informacija apie p ėsčiųjų takus kitose Paj ūrio regiono teritorijose (išskyrus dvar ų parkus bei Šventosios girininkijos teritorij ą). Konstatuotina, kad regiono gamtin ė aplinka palanki pėsčiųjų turizmo vystymui, ta čiau mišk ų potencialas pl ėtojant rekreacin ę infrastrukt ūrą gamtin ėse teritorijose neišnaudojamas. Pėsčiųjų takus rekomenduojama įrengti Paj ūrio regiono miškuose. Į šį proces ą b ūtina aktyviau įtraukti Kretingos mišk ų urėdij ą, girininkijas, kurios dal į gaunam ų pajam ų tur ėtų skirti ir rekreacin ės infrastrukt ūros įrengimui, taip pat ir pažintini ų tak ų įrengimui.
2.3. TURIZMO PASLAUGOS
Turizmo paslauga – fizini ų ir juridini ų asmen ų veikla, kuria tenkinami turist ų kelion ės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramog ų ir kiti poreikiai. 1
2.3.1. Apgyvendinimo paslaugos Apgyvendinimo paslaugos yra turizmo sektoriaus strukt ūrin ė dalis kiekviename regione, siekiant pritraukti ne tik vienadienius lankytojus, bet ir turistus, praleidžian čius šiame regione bent vien ą nakt į. Apgyvendinimo paslaug ų kokyb ė, j ų skai čius ir pasirinkimo galimyb ė atspindi bei turi įtakos lankytoj ų skai čiui regione. Turist ų išlaidos, skiriamos apsigyventi, nevienodos, jos priklauso nuo pasirinktos apgyvendinimo įstaigos tipo, rinkos bei kit ų faktori ų. Pažym ėtina, kad vidutiniškai apgyvendinimo išlaidoms tenka apie 30 proc. vis ų kelion ės išlaid ų. Paj ūrio regione veikia 326 apgyvendinimo įstaigos (nuo aukštos klas ės iki ekonomin ės klas ės viešbu čių, sve čių nam ų, poilsio nam ų ar kaimo turizmo sodyb ų) (8.2 priedas „Apgyvendinimo įstaigos“):
2.3.1.1. pav. Apgyvendinimo įstaigos Paj ūrio regione
Viešbu čiai
77 Poilsio namai 100
Sve čių namai
Sodybos (j ų tarpe ir kaimo 2 44 turizmo) Kempingai
62 43 Privataus apgyvendinimo sektoriaus objektai
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad dauguma apgyvendinimo įstaig ų susikoncentravusios Palangos m. (81
1 LR turizmo įstatymas ( įstatymo pakeitimo įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211)
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 38 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija apgyvendinimo įstaiga be privataus apgyvendinimo sektoriaus), Neringos (52 apgyvendinimo įstaigos be privataus apgyvendinimo sektoriaus), Klaip ėdos m. (30 apgyvendinimo įstaig ų be privataus apgyvendinimo sektoriaus) savivaldyb ėse. Dėl to šie turizmo traukos centrai sutraukia didžiausius turist ų srautus, o tai s ąlygoja regiono savivaldybi ų gaunam ų pajam ų iš turizmo sektoriaus dyd į. Beveik visos apgyvendinimo įstaigos si ūlo papildomas paslaugas – pirties paslaugas, maitinimo, konferencij ų sali ų nuomos ir t.t. Pažym ėtina tendencija – jei Neringoje ar Palangos mieste norima steigti aukštos klas ės viešbu čius, orientuotus į dideles pajamas gaunan čius klientus, tai aplinkini ų miest ų ir kaimišk ųjų teritorij ų apgyvendinimo įstaig ų paslaugos orientuojamos į vidutines pajamas gaunan čius gyventojus. Šiuo atveju regione atsiranda skirtingi apgyvendinimo įstaig ų teikiam ų paslaug ų tip ų ir kain ų arealai. Išryšk ėja apgyvendinimo įstaig ų tinklo bei j ų teikiam ų paslaug ų išvystymo netolygumai atskirose savivaldyb ėse. Siekiant juos sumažinti, būtina apgyvendinimo įstaig ų teikiam ų paslaug ų specializacija. Kita apgyvendinimo įstaig ų sektoriaus problema – kvalifikuoto personalo tr ūkumas bei didel ė darbuotoj ų kaita. Tai neigiamai veikia teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Siekiant to išvengti, būtina rengti kvalifikuotus apgyvendinimo paslaug ų sektoriaus darbuotojus, kurti ir diegti j ų lojalumo programas. Paj ūrio regione yra populiarios kaimo turizmo sodyb ų teikiamos paslaugos. Veikia 58 sodybos: Klaip ėdos rajone yra registruotos 23 kaimo turizmo sodybos (2 sodybos ruošia reikiam ą dokumentacij ą), Šilut ės rajone yra 18 registruot ų kaimo turizmo sodyb ų, Kretingos rajone veikia 6 kaimo turizmo sodybos, iš j ų 2 kaimo turizmo paslaug ų kompleksai („HBH Juozo alus“ ir „Vienkiemis“) bei unikali sodyba – muziejus - Orvydų kaimo sodyba. Konstatuotina, kad kaimo turizmo potencialas dar n ėra pakankamai išnaudojamas. Vis ų pirma, dauguma kaimo turizmo sodyb ų veikia Klaip ėdos rajone, bandant išnaudoti Minijos up ės rekreacin į potencial ą. Tuo tarpu kaimo turizmo sodyb ų Kretingos ir Šilut ės (išskyrus Rusn ės sal ą) rajonuose tr ūksta. Šiuose rajonuose steigiant kaimo turizmo sodybas, veikian čias ištisus metus, sumaž ėtų sezoniškumo įtaka Paj ūrio regiono turizmo sektoriuje.
2.3.2. Maitinimo paslaugos Paj ūrio regione veikia 291 maitinimo paslaugas teikianti įstaiga (8.3 priedas „Maitinimo įstaigos“), populiariausi j ų tipai: kavin ės, kavin ės-barai, picerijos, restoranai. Maitinimo įstaig ų tinklas regione išvystytas tolygiai (atsižvelgiant į turist ų sraut ų dyd į savivaldybi ų turizmo traukos centruose).
2.3.2.1. pav. Paj ūrio regione veikian čių maitinimo įstaig ų pasiskirstymas Paj ūrio regiono savivaldyb ėse, vnt.
25 20 Klaip ėdos m. 15 Palangos m. 139 Neringos 46 Šilut ės r. Klaip ėdos r. Kretingos r.
53
Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 39 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Dalis maitinimo įstaig ų si ūlo papildomas paslaugas – banket ų, konferencij ų organizavimo. Regione veikia įvairaus tipo maitino paslaugas teikian čios įstaigos (nuo aukštos klas ės restoran ų iki vidutin ės klas ės kavini ų, bar ų ar picerij ų). Daugelis aukštesn ės klas ės maitinimo įstaig ų veikia Klaip ėdos m., Palangos m. ir Neringos savivaldyb ėse. Maitinimo įstaig ų tinklo išvystymo netolygumai analogiški apgyvendinimo įstaig ų tinklui. Vienas iš netolygaus išsivystymo mažinimo būdų – specializacija, veiklos diversifikacija. Maitinimo paslaug ų sektoriaus problema tokia pati kaip ir apgyvendinimo įstaig ų – kvalifikuoto personalo tr ūkumas bei didel ė darbuotoj ų kaita. Tai neigiamai veikia teikiam ų paslaug ų kokyb ę. Siekiant to išvengti, b ūtina rengti kvalifikuotus apgyvendinimo paslaug ų sektoriaus darbuotojus, kurti ir diegti j ų lojalumo programas. Mažinant sezoniškumo įtak ą Paj ūrio regiono turizmo sektoriui maitinimo įstaig ų tinklo pl ėtra turi vykti adekva čiai kaimo turizmo sodyb ų tinklo pl ėtrai.
2.3.3. Pramogos Paj ūrio regione si ūlomos įvairios pramogos apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose, pramog ų ir prekybos centruose, kult ūros įstaigose (8.4 priedas „Pramog ų įstaigos“). Konstatuotina, kad Paj ūrio regione si ūlom ų pramog ų pasi ūla koncentruojasi didžiuosiuose regiono turizmo traukos centruose (Klaip ėdos m., Palangos m., Neringos savivaldyb ėse), likusiose regiono savivaldyb ėse si ūlomos tik pavien ės pramogos. Regione pramog ų sektoriaus tinklo išvystymo netolygumai adekvat ūs apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikian čių įstaig ų tinklams. Šios problemos sprendimo b ūdas analogiškas apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų sektori ų problem ų sprendimams. Pramog ų sektoriui ypa č b ūdingas sezoniškumas. Sezono ir ne sezono metu, daugiausia pramog ų si ūloma Klaip ėdos miesto pramog ų įstaigose. Kitose regiono savivaldyb ėse pramog ų sektorius orientuotas į veikl ą tik sezono metu. Demisezonin ės pramogos si ūlomos tik regiono teritorijoje veikian čiose kaimo turizmo sodybose. Mažinant sezoniškumo įtak ą pramog ų sektoriui, būtina jo pl ėtr ą orientuoti į kaimo turizmo sodyb ų pl ėtr ą regione.
2.4. TIKSLIN ĖS GRUP ĖS ANALIZ Ė
Paj ūrio regione sistemingi turist ų sraut ų tyrimai neatliekami, nevedama oficiali turist ų sraut ų statistika. Analizuojant lankytoj ų srautus Paj ūrio regione išskirtos šios svarbiausios lankytoj ų grup ės:
2.4.1. lentel ė. Tikslin ės grup ės Pavadinimas Aprašas Užsienio šali ų turistai bei Lietuvos gyventojai savaitgalio arba daliniam Svetingumo paslaug ų atostog ų praleidimui vasaros sezono (ir ne tik) metu atvykstantys į Paj ūrio mėgėjai region ą. Ne įgalieji iš Lietuvos ir užsienio šali ų, žmon ės, kuriems reikalinga reabilitacija, Kurortinio turizmo sveikatingumo program ų dalyviai, besigydantys ar stiprinantys sveikat ą šio mėgėjai regiono reabilitaciniuose centruose, sanatorijose ar/ir poilsio namuose. Vandens turizmo m ėgėjai (iš Lietuvos arba užsienio šali ų), savaitgalio arba Vandens turizmo daliniam atostog ų praleidimui vasaros sezonu plaukiantys Minijos vandens mėgėjai maršruto trasa. Vandens pramog ų m ėgėjai, aktyviai poilsiaujantys paj ūryje (paj ūrio ruože nuo Rusijos federacijos (Kaliningrado srities) – Lietuvos Respublikos sienos iki Lietuvos – Latvijos Respublikos sienos) ir užsiimantys pramogin ėmis iškylomis jūroje ir paj ūryje, rekreacine žvejyba, nardymu, sporto programomis j ūroje. Tai – užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostog ų praleidimui vasaros sezonui atvykstantys į Paj ūrio region ą. Vandens pramog ų m ėgėjai, aktyviai poilsiaujantys prie kit ų regiono vandens
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 40 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
telkini ų ir m ėgstantys iškylas (plaukiojim ą su motorin ėmis ar bemotor ėmis vandens transporto priemon ėmis) ir pramogas vandenyje bei rekreacin ę žvejyb ą. Tai – Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostog ų praleidimui vasaros sezonu atvykstantys į Paj ūrio region ą. Artimiausi ų miest ų ir miesteli ų papl ūdimio pramog ų m ėgėjai, vienadieniam poilsiui (be nakvyn ės) atvykstantys prie regiono vandens telkini ų. Žvejai m ėgėjai. Paj ūrio regiono teritorijoje juos traukia Baltijos j ūra, Kurši ų marios ir Klaip ėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas, Rusn ės salos up ės, Minijos up ė ir ežerai bei tvenkiniai. Užsienio šali ų ir Lietuvos organizacij ų konferencij ų, seminar ų ir mokym ų, įvairi ų prezentacij ų ir pristatym ų, oficiali ų pri ėmim ų bei min ėjim ų vienadieni ų Dalykinio ir dviej ų dien ų rengini ų dalyviai, kuriems teikiamos svetingumo paslaugos (konferencij ų) turizmo rengini ų metu. dalyviai Užsienio šali ų ir Lietuvos organizacij ų konferencij ų, seminar ų ir mokym ų, įvairi ų prezentacij ų ir pristatym ų, įvairi ų oficiali ų pri ėmim ų, min ėjim ų dalyviai, kuriems rengini ų metu (tris ir daugiau dien ų) teikiamos svetingumo paslaugos. Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostog ų praleidimui vasaros sezonu atvykstantys į regione veikian čias kaimo turizmo Kaimo turizmo sodybas. paslaug ų m ėgėjai Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, kitu laiku, t.y. tik savaitgaliais ir per šventes, atvykstantys į regione veikian čias kaimo turizmo sodybas. Lankytojai, m ėgstantys lankytis kult ūros paveldo objektuose. Šiems Kult ūrinio turizmo lankytojams tikslinga kurti pažintinius kult ūrinius maršrutus: religinio turizmo, mėgėjai dvar ų kult ūros pažinimo, edukacin ės veiklos, tradicij ų pažinimo. Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, sporto ir aktyvi ų pramog ų m ėgėjai, sportininkai – profesionalai, treniruo čių bei varžyb ų dalyviai. Regione veikian čių sporto kompleks ų, aktyvi ų vandens ir sportini ų pramog ų Aktyvaus poilsio mėgėjai (nardymo, dažasvydžio, žirg ų sporto ir t.t turizmo m ėgėjai Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, naktini ų bar ų, pramogini ų ir kt. šoki ų klub ų lankytojai bei m ėgėjai, m ėgstantys įvairius žaidimus (bouling ą, biliard ą, mini golf ą ir kt.). Gamtinio-pažintinio Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, besilankantys Paj ūrio regiono turizmo m ėgėjai saugotinose teritorijose. Nostalginio turizmo Tai buvusi ų išeivi ų iš šio regiono palikuonys, besidomintys regionu, dažniausiai mėgėjai besilankantys Šilut ės regione, Neringoje. Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, kertantys region ą ir čia praleidžiantys kelet ą dien ų (vasaros sezono metu). Autoturizmo bei Užsienio šali ų ir Lietuvos gyventojai, vasaros sezono metu automobiliais ir dvira čių ir p ėsčiųjų dvira čiais aplankantys regiono vietoves. turizmo m ėgėjai Saugom ų teritorij ų lankytojai, besidomintys teritorijoje esan čiomis p ėsčiųjų turizmo trasomis. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Remiantis turist ų sraut ų vertinimu bei preliminariais j ų poreikiais, išskirtinos atskir ų turizmo r ūši ų pl ėtros kryptys: kurortinio turizmo, vandens turizmo, dalykinio (konferencij ų) turizmo, kaimo turizmo, kult ūrinio turizmo, gamtinio-pažintinio turizmo, autoturizmo. Kryp čių pl ėtros prioritetai vienas kito bei atskir ų regiono savivaldybi ų atžvilgiu privalo b ūti nustatomi tik įvertinus turist ų sraut ų dydžius kiekvienoje turizmo r ūšyje. Būtinas turizmo infrastrukt ūros gerinimas Paj ūrio regiono turizmo traukos centruose. Rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtra pad ės ne tik tenkinti turist ų poreikius bei didinti poilsio kokyb ę, bet ir pad ės minimizuoti neigiam ą poveik į gamtiniams ir kult ūriniams ištekliams (tai ypa č svarbu vasaros sezono metu Palangos, Neringos ir Klaip ėdos miest ų papl ūdimiams). Turizmo infrastrukt ūros pl ėtra turi b ūti kompleksin ė ir vystoma kaip bendra sistema. Tai pad ės pagerinti šio regiono turizmo sektoriaus įvaizd į.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 41 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 2.5. TURIZMO INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTROS PROBLEMATIKA
Pažym ėtina, jog turizmo infrastrukt ūros pl ėtrai įtakos turi teisinis reguliavimas ir teritorij ų planavimas.
2.5.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo infrastrukt ūros pl ėtros problematika Problema Apib ūdinimas Komentaras Teritorij ų Regione bendruosius planus turi Tr ūkumai teritorij ų planavimo srityje kels planavimo parengusios tik Klaip ėdos m. ir daugyb ę problem ų bet kokiai tolimesnei dokument ų Klaip ėdos r. savivaldyb ės (dabar jau turizmo sektoriaus pl ėtrai šiame regione. tr ūkumas. Esami rengiamas bendrojo plano sprendini ų Tai sudarys juridines kli ūtis turizmo dokumentai patikslinimas), kit ų regiono savivaldybių sektoriaus infrastrukt ūros pl ėtrai, taip pat neatitinka ši ų bendrieji planai bus patvirtinti 2007 m. stabdys potencialias investicijas į region ą. dien ų realij ų. pabaigoje. Nėra paruoštas Salant ų regioninio parko ir daugumos regione esan čių draustini ų tvarkymo planas. Skubotai Ši ų proces ų metu buvo privatizuoti Neatsižvelgiant į regiono turizmo pl ėtr ą vykdoma žem ės žem ės sklypai prie didel į rekreacin į buvo suformuoti ir privatizuoti sklypai, reforma bei potencial ą turin čių objekt ų ar j ų kurie šiuo metu labai praverst ų žem ės artimiausioje aplinkoje. rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtrai. Gali privatizavimas kilti problemų bei konflikt ų su ši ų sklyp ų savininkais įrengiant turizmo infrastrukt ūrą ar vystant kai kurias turizmo r ūšis regione. Šiuo metu vienintelis šios problemos sprendimo būdas yra kokybiškas teritorij ų planavimo dokument ų rengimas bei priva čios iniciatyvos skatinimas. Esamos Ne visa esama infrastrukt ūra atitinka net Šiuo metu nesutvarkytos prieigos ir infrastrukt ūros minimaliausius analizuojamos teritorijos privažiavimai prie kai kuri ų regiono būkl ė bei pl ėtros pl ėtros poreikius, infrastrukt ūros pl ėtros teritorijoje esan čių vandens telkini ų. Tai trukdžiai galimyb ės yra labai ribotos ir ypa č aktualu Šilut ės r. savivaldyb ėje. komplikuotos. Esami privažiavimai blogos b ūkl ės, j ų gerinimo galimyb ės yra ribotos (Šilut ės r. esanti Rusn ės sala patenka į saugom ų teritorij ų s ąraš ą, Klaip ėdos Vilhelmo kanalas – militaristin ė zona ir t.t.). Susisiekimo infrastrukt ūra, vedanti link daugumos gamtini ų ir kult ūros paveldo objekt ų, nesutvarkyta. Neišpl ėtota inžinerini ų tinkl ų infrastrukt ūra neigiamai veikia turizmo sektoriaus pl ėtr ą. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad turizmo sektoriaus infrastrukt ūros vystymui regione neigiam ą įtak ą turi teritorij ų planavimo dokument ų tr ūkumas, esami dokumentai neatitinka šiandienos poreiki ų, skubotai vykdoma žem ės reforma bei žem ės privatizavimas, prasta dabartin ės infrastrukt ūros b ūkl ė ir jos vystymo trukdžiai.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 42 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
3. TURIZMO R ŪŠI Ų POTENCIALO ANALIZ Ė
3.1. TURIZMO R ŪŠI Ų PL ĖTROS PAJ ŪRIO REGIONE ĮVERTINIMAS
LR bendrajame plane2 Paj ūrio regionas priskiriamas prie labai didel į rekreacin į potencial ą turin čių teritorij ų, kurio vystymosi prioritetai – poilsio gamtoje, pažintinio turizmo, kurortinio turizmo pl ėtra. Palangos ir Klaip ėdos miestai įvardinti kaip nacionalin ės reikšm ės centrai, o Neringa ir Šilut ės rajonas – kaip regionin ės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrai. Pateikiamas turizmo sektoriaus pl ėtros regiono savivaldyb ėse vertinimas pagal LR bendrajame plane išskirtas prioritetines turizmo vystymo kryptis:
3.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros savivaldyb ėse vertinimas Savivaldyb ė Prioritetin ės Si ūlomi nacionalin ės Si ūlomi regionin ės Kita turizmo vystymo reikšm ės vystytini reikšm ės vystytini informacija kryptys maršrutai maršrutai Palangos m. Poilsis gamtoje, Bendrieji tranzitiniai, „Paj ūrio park ų - pažintinis turizmas, „Lietuvos istorijos ir žiedas“ kurortinis gydymas kult ūros v ėrinys“ Klaip ėdos m. Bendrasis turizmas, Bendrieji tranzitiniai, „Paj ūrio park ų Užsienio pažintinis turizmas, „Lietuvos istorijos ir žiedas“ turist ų poilsis gamtoje kult ūros v ėrinys“ terminalas Klaip ėdos r. Bendrasis turizmas, Bendrieji tranzitiniai, „Paj ūrio park ų - pažintinis turizmas, „Lietuvos istorijos ir žiedas“, „Žemaitijos poilsis gamtoje kult ūros v ėrinys“ park ų žiedas“ Šilut ės r. Pažintinis turizmas Bendrieji tranzitiniai, „Paj ūrio park ų - „Lietuvos istorijos ir žiedas“ kult ūros v ėrinys“ Kretingos r. Pažintinis turizmas, Bendrieji tranzitiniai, „Paj ūrio park ų - poilsis gamtoje, „Lietuvos istorijos ir žiedas“, „Žemaitijos kurortinis gydymas kult ūros v ėrinys“ park ų žiedas“ Neringos Pažintinis turizmas, „Lietuvos istorijos ir „Paj ūrio park ų Nidos m. poilsis gamtoje, kult ūros v ėrinys“ žiedas“ užsienio kurortinis gydymas turist ų terminalas Šaltinis: http://gis.am.lt/bp/
Konstatuotina, kad vystant plane išskirtas prioritetines turizmo kryptis, didel į d ėmes į būtina skirti sezoniškum ą mažinan čių turizmo r ūši ų pl ėtrai.
3.2. KURORTINIO TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas kurortinio turizmo potencialo vertinimas:
3.2.1. lentel ė Kurortinio turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Sanatorinis, Paj ūrio regione palanku vystyti sveikatingumo Žmon ės, kuriems reikalinga reabilitacinis paslaugas, susijusias su kitomis veiklomis: reabilitacija bei sanatorinis gydymas. hipoterapij ą, sveikos gyvensenos mokymus. gydymas, taip pat žmon ės
2 2002 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1154 „D ėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano„.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 43 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Sveikatingumo Turi b ūti sudarytos galimyb ės aktyviam ir turintys specifini ų poreiki ų bei programos: sveikos pasyviam poilsiui vystyti: statomi pir čių sveikatingumo program ų gyvensenos centrai, kompleksai su įrenginiais vandens proced ūroms, dalyviai, besidomintys sveika klubai, mokyklos. organizuojama sportin ė, relaksacin ė, gyvensena. sveikatingumo klub ų, mokykl ų veikla. Pagrindiniai kurortinio turizmo vystymo centrai: Palangos m. ir Neringos savivaldyb ės, tam tikr ą produkt ą tikslinga teikti ir Klaip ėdos m. savivaldyb ėje (Melnrag ės ir Giruli ų seni ūnij ų teritorijoje). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Siekiant sumažinti sezoniškumo poveik į Paj ūrio regiono turizmo sektoriui, kurortin į turizm ą tikslinga vystyti ir ne sezono metu, uždaruose kompleksuose organizuojant sveikatingumo veiklas.
3.3. KAIMO TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas kaimo turizmo potencialo vertinimas:
3.3.1. lentel ė Kaimo turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Svetingumo paslaug ų Regione palanku vystyti kaimo turizm ą Kaimo turizmo paslaug ų veiklos, Klaip ėdos m., Kretingos r., Šilut ės r. vartotojai (užsienio sve čiai ir sveikatingumo savivaldyb ėse. Būtina vystyti kulinarin į regiono visos Lietuvos gyventojai) (hipoterapija, paveld ą kaimo turizmo sodybose, teikiant savaitgalio arba daliniam vaistažolininkyst ė ir maitinimo paslaugas bei organizuojant atostog ų praleidimui vasaros t.t.) veiklos, pažintinius renginius (ekspozicijas) apie regiono sezonu, o kitu met ų laiku kulinarinio paveldo, kaimiškosios gyvensenos tradicijas, amatus, (savaitgaliais ir per šventes) tradicin ės papro čius. atvykstantys į regiono kaimo gyvensenos, Rekomenduojama kaimo turizmo paslaug ų turizmo sodybas. papro čių, amat ų paket ą papildyti tokiomis paslaugomis kaip pažinimo veiklos. vandens turizmas (sodybos, esan čios prie vandens telkini ų), ekologinis turizmas (sodybos, esan čios šalia mišk ų masyv ų ar saugomose teritorijose), kult ūrinis turizmas (sodybos, esan čios šalia kult ūros paveldo objekt ų). Vystyti sveikatingumo veiklas: gydym ą vaistiniais augalais, bi čių produktais ar tradicin ėmis vandens proced ūromis organizuoti mokymus (seminarus) šiomis temomis. Kaimo turizmo vystymo regionai: Minijos up ė ir jos pakrant ės, pamarys (Kurši ų marios), Nemuno up ė ir jos pakrant ėse esan čios gyvenviet ės, paj ūris (Baltijos j ūros pakrant ė). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Kaimo turizmo vystymas – viena iš tinkamiausi ų sezoniškumo poveikio Paj ūrio regiono turizmo sektoriui mažinimo priemoni ų. Turi b ūti si ūlomas platus demisezonini ų produkt ų spektras.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 44 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 3.4. DALYKINIO (KONFERENCIJŲ) TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas dalykinio (konferencij ų) turizmo potencialo vertinimas:
3.4.1. lentel ė. Dalykinio (konferencij ų) turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Konferencij ų Tikslinga vystyti dalykin į (konferencij ų) Lietuvos ir užsienio šali ų organizavimas, turizm ą, koncentruojantis ne tik Klaip ėdos m., įvairi ų organizacij ų seminar ų ir Palangos m., Neringos savivaldyb ėse, bet ir konferencij ų, seminar ų ir mokym ų, regiono kaimiškosiose vietov ėse veikian čiose mokym ų, pristatym ų, oficiali ų pristatym ų, specializuotose kaimo turizmo sodybose. pri ėmim ų, min ėjim ų dalyviai, pri ėmim ų ir kit ų Siekiant s ėkmingai konkuruoti rinkoje, b ūtina kuriems rengini ų metu (tris ir protokolini ų ypating ą d ėmes į skirti aukštai produkto kokybei daugiau dien ų) teikiamos ir rengini ų užtikrinti. Privaloma dalykinio (konferencij ų) svetingumo paslaugos bei organizavimas turizmo organizavim ą maksimaliai suderinti su organizuojamos įvairios svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu, pramogos. maitinimu, aptarnavimu ir kt.). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad šios turizmo r ūšies vystymas – viena efektyviausi ų sezoniškumo poveikio mažinimo priemoni ų, nes dalykinio (konferencij ų) turizmo produkt ų teikimui sezoniškumas įtakos nedaro.
3.5. KULT ŪRINIO TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas kult ūrinio turizmo potencialo vertinimas:
3.5.1. lentel ė Kult ūrinio turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Sakralini ų statini ų Tikslinga vystyti kult ūrinį turizm ą Regiono lankytojai, bei viet ų lankymas, koncentruojantis į regiono vietas, kuriose daug mėgstantys lankytis kult ūros dvar ų kult ūros kult ūrinio paveldo. Regione tikslinga formuoti paveldo objektuose, pažinimas, rengini ų specializuotus kult ūrinius-pažintinius maršrutus. organizuojamuose ir šven čių lankymas Tikslinga suformuoti specializuot ą sakralini ų edukaciniuose renginiuose, bei edukacin ė statini ų ir viet ų lankymo maršrut ą Kretingos r. švent ėse ir kt. veikla. savivaldyb ėje, gars ėjan čioje kult ūriniais- sakraliniais ištekliais. Regione esan čiuose dvaruose tikslinga organizuoti dvar ų kult ūros pažinim ą, čia įrengiant dvariški ų gyvensen ą iliustruojan čias ekspozicijas bei organizuojant gyvensen ą apib ūdinan čias veiklas (puotas, kauki ų balius, literat ūros skaitymo, tuometini ų kostium ų, šoki ų ir kitus renginius). Rašytoj ų ar kitoki ų literat ūros, istorijos veik ėjų gimimo ar gyvenimo vietose vystyti edukacin ę veikl ą, organizuojant įvairias pažintines ekskursijas, skaitov ų, istorik ų, literat ų klubus, konkursus. Tikslinga ir toliau regione vystyti tradicines regiono šventes: „J ūros švent ę“, „Stint ų švent ę“,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 45 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Pilies džiazo“ bei „Muzikinio rugpj ūč io paj ūryje“ festivalius ir kitus tradicinius renginius bei šventes, pritraukian čias nemažai lankytoj ų. Kult ūrinio turizmo organizavim ą būtina suderinti su svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu, maitinimu, aptarnavimu ir kt.). Kult ūrinio turizmo vystymo regionai: Klaip ėdos m., Klaip ėdos r., Palangos m., Neringos, Kretingos r., Šilut ės r. savivaldyb ės. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Kult ūrinio turizmo vystymas Paj ūrio regione, gars ėjan čiame kult ūros paveldo objekt ų gausa, turi labai geras perspektyvas. Tikslinga kult ūrinio turizmo pl ėtr ą susieti su dalykinio (konferencij ų) turizmo pl ėtra. Tokiu atveju padid ėtų ši ų turizmo r ūši ų patrauklumas, pager ėtų regiono įvaizdis.
3.6. AKTYVAUS POILSIO TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas aktyvaus poilsio turizmo potencialo vertinimas:
3.6.1. lentel ė Aktyvaus poilsio turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Aktyvios Aktyvaus turizmo produktus teikian čias įstaigas Lietuvos ir užsienio šali ų pramogin ės veiklos, - naktinius klubus, pramogini ų ar kitoki ų šoki ų gyventojai: aktyvi ų pramog ų ir sportin ės ir kitos klubus, aktyvi ų pramog ų klubus - tikslinga sporto m ėgėjai, sporto aktyvios veiklos, koncentruoti didžiuosiuose regiono turizmo entuziastai, sportininkai – sportiniai renginiai, traukos centruose. Aktyvaus turizmo produktus - profesionalai, treniruo čių, sporto stovyklos, aviapramogas, dažasvyd į, nardym ą, aktyvias varžyb ų dalyviai bei įvairi ų aktyvaus poilsio vandens pramogas (j ėgos aitvarai ir kt.) - sportini ų rengini ų ir varžyb ų stovyklos tikslinga teikti Klaip ėdos r., Kretingos r. ir ži ūrovai, sportini ų, naktini ų Šilut ės r. savivaldyb ėse. Didelius sporto bei įvairi ų pramogini ų klub ų renginius tikslinga organizuoti Klaip ėdos m. lankytojai, vasaros stovykl ų savivaldyb ėje esan čiuose t uždaruose lankytojai. baseinuose, lengvosios atletikos manieže, futbolo stadione, „Vasaros estradoje“ bei tam tikslui Klaip ėdoje planuojamoje statyti sporto arenoje. Sporto bei aktyvaus poilsio stovyklas suaugusiems, jaunimui bei vaikams ir toliau būtina pl ėtoti paj ūrio ruože tarp Giruli ų ir Šventosios, tam panaudojant jau esamas poilsio stovykl ų bazes (teritorijas) bei planuojant įdomias naujas veiklas ir įrenginius jose. Aktyvaus turizmo organizavim ą maksimaliai suderinti su svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu, maitinimu, aptarnavimu ir kt.). Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Aktyvaus poilsio turizm ą tikslinga vystyti visoje Paj ūrio regiono teritorijoje, koncentruojant atkirus jo segmentus tam geriausiai pritaikytose vietov ėse.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 46 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 3.7. EKOLOGINIO (GAMTINIO-PAŽINTINIO) TURIZMO POTENCIALAS
Pateikiamas ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo potencialo vertinimas:
3.7.1. lentel ė Ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo potencialo vertinimo aspektai Si ūlomos pl ėtoti Veikl ų aprašymai Tikslin ė grup ė veiklos Iškylos gamtoje, Paj ūrio regione geros s ąlygos ekologinio Ekoturistai (iškylavimo ir poilsis gamtoje, turizmo vystymui. Iškylas ir poils į gamtoje poilsio gamtoje, gamtinio – stovyklavimas, tikslinga vystyti regiono mišk ų masyvuose, pažintinio turizmo bei gamtos paminkl ų Kurši ų mari ų, upi ų, tvenkini ų neurbanizuotose ir saugom ų gamtini ų teritorij ų lankymas miškingose pakrant ėse įrengiant trumpalaikio lankytojai) iš aplinkini ų poilsio aikšteles, privažiavimus bei kit ą region ų, visos Lietuvos bei minimali ą infrastrukt ūrą. Vystyti pažintinius užsienio šali ų. gamtinius maršrutus dvira čiais, p ėsčiomis ir bemotor ėmis vandens transporto priemon ėmis po regiono archeologinius, geomorfologinius, gamtinius objektus bei saugomas teritorijas (Kurši ų nerijos nacionaliniame, Paj ūrio, Salant ų, Nemuno deltos regioniniuose parkuose bei kitose saugomose teritorijose sutvarkyti jau esamas arba įrengti naujas trumpalaikio poilsio aikšteles, pažintinius takus su informaciniais stendais, nuorodomis bei regyklomis). Ekologinio turizmo organizavim ą b ūtina maksimaliai suderinti su svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu, maitinimu, aptarnavimu ir t.t.). Ekologinio turizmo vystymo regionai: Klaip ėdos r., Neringos, Kretingos r. bei Šilut ės r. savivaldyb ės. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Konstatuotina, kad ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo veiklai didel ę įtak ą turi sezoniškumas. Siekiant sumažinti sezoniškumo įtak ą, tikslinga ekologinio (gamtinio- pažintinio) turizmo pl ėtr ą susieti su kult ūrinio turizmo pl ėtra. Įvertinus turizmo r ūši ų potencialo analiz ę, konstatuotina, kad: • siekiant sumažinti sezoniškumo poveik į Paj ūrio regiono turizmo sektoriui, tikslinga vystyti tokias turizmo r ūšis, kaip dalykin į (konferencij ų) turizm ą, kaimo turizm ą, aktyvaus poilsio turizm ą tam geriausiai pritaikytose regiono vietov ėse; • siekiant didesnio turizmo sektoriaus veiklos efektyvumo, si ūloma tarpusavyje susieti kelias skirtingas turizmo r ūšis (dalykin į (konferencij ų) turizm ą su kult ūriniu, kaimo, aktyvaus poilsio turizmo r ūšimis ir t.t.). Turizmo r ūši ų kompleksiškumas teigiamai veiktų ir Paj ūrio regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizd į.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 47 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
4. PAJ ŪRIO REGIONO RINKOS ĮVERTINIMAS UŽSIENIO VALSTYBI Ų KONTEKSTE
Paj ūrio regiono turizmo sektorius tarptautiniame kontekste suvokiamas kaip Ryt ų Europos šalies, esan čios Baltijos j ūros pakrant ėje, ekonomikos sektoriaus sritis, kurios teikiami turizmo produktai pasižymi nedidele kaina, nepatenka į paklausiausi ų maršrut ų s ąraš ą, ta čiau patraukl ūs turistams, siekiantiems įgyti kult ūrin ės patirties, saugaus poilsio bei nedideli ų kain ų.
4.1. ESAMA SITUACIJA
Vienas iš veiksni ų, veikian čių turist ų srautus ir vidutin ę turist ų buvimo šalyje trukm ę bei atvykstamojo turizmo pajamas, yra šalies turizmo produkt ų konkurencingumas, kur į b ūtina stiprinti skatinant viešos ir priva čios partneryst ės projektus, pl ėtojant turizmo infrastrukt ūrą, gerinant aktyvaus poilsio, laisvalaikio ir pramog ų paslaug ų kokyb ę ir galimybes. Teikiami šie konkurencingi turizmo produktai: aktyvus poilsis, dalykinis (konferencijų) turizmas, kult ūrinis turizmas, ekologinis turizmas ir kurortinis (sveikatingumo) turizmas. Būtina pl ėtoti tokius turizmo produktus, kaip dalykin į (konferencij ų) turizm ą, golf ą, aviaturizmą, ir t.t. Pagal geografin ę pad ėtį Paj ūrio regiono konkurentai yra kaimynini ų šali ų turizmo traukos objektai, esantys Baltijos j ūros pakrant ėje – Lenkijoje (Sopotas, Gdanskas, Gdyn ė, Ustka), Rusijos Kaliningrado srityje (Svetlogorskas), Latvijoje (J ūrmala, Liepoja) ir Estijoje (Piarnu, Sarema). Didel į d ėmes į turizmo sektoriaus pl ėtrai skiria Kaliningrado srities administracija, tačiau ši sritis, teikianti Paj ūrio regionui identiškus turizmo produktus, n ėra ES nar ė. Dėl to didelei daliai potenciali ų turist ų kyla viz ų gavimo problemos, teikiami turizmo produktai yra nekokybiški ir pervertinti. Šiuo metu Kaliningrado srities turizmo sektorius konkurencijos Paj ūrio regionui nesudaro, ta čiau ateityje, kei čiantis ES viz ų politikai, šis regionas gali tapti Paj ūrio regiono ir Lietuvos turizmo sektoriaus konkurentu. Svetlogorskas, naudojant įvairias rinkodaros priemones, pateikiamas kaip sveikatos kurortas, akcentuojant jūros or ą, mineralinio vandens šaltinius, medžiokl ės pramogas. Lenkijos kurortuose (Sopote, Ustkoje) ypatingas d ėmesys skiriamas sportui ir su juo susijusioms turizmo šakoms, sprendžian čioms sezoniškumo problem ą. Šiuose kurortuose pl ėtojamas kult ūrinis turizmas, kurio sezonas prasideda pavasar į ir t ęsiasi iki rudens pabaigos. Lenkijos turizmo sektoriaus produktas orientuotas į Vakar ų šali ų turistus, tad šioje srityje tiesiogiai konkuruojama su Paj ūrio regionu. Pagrindin ės Lietuvos ir Paj ūrio regiono konkurent ės yra Latvija ir Estija (Baltijos šalys d ėl istorini ų paraleli ų suvokiamos kaip vieningas Baltijos regionas), kurių turizmo produktai panaš ūs, tod ėl turistai paprastai lankosi tik vienoje iš j ų. Tai ypa č svarbu augant individuali ų kelioni ų, dalykinio (konferencij ų) bei atvykstamojo turizmo apimtims, kuomet ši ų turizmo produkt ų vartotojai orientuojasi tik į vien ą šal į. Pažym ėtina, jog dėl Baltijos regiono, kaip bendro vieneto sampratos, atsiranda bendradarbiavimo tarp šali ų galimyb ės vystant turizmo sektori ų. Tai ypa č svarbu organizuojant grupines ekskursijas Baltijos šalyse. Pažym ėtina, kad Latvijoje informacini ų centr ų tinklas yra tankesnis nei Lietuvoje, turizmo produktai teikiami profesionaliau. Jūrmaloje ypatingas d ėmesys skiriamas konferencij ų organizavimui, akcentuojamos ir kitos teikiamos paslaugos: kurortinis turizmas, ekoturizmas, kult ūrinis turizmas, vandens turizmas. Piarnu (Estija) kuriamas miesto, orientuoto į dalykin į (konferencin į) turizm ą, įvaizdis. Tuo tikslu mieste pastatyta nemažai konferencij ų sali ų, veikia Pärnu Convention Bureau organizacija. Lyginant su kaimyn ėmis Latvija ir Estija, Lietuvos paj ūrio regionas išsiskiria gausiais rekreaciniais ir kult ūros paveldo ištekliais. Kai kurie iš j ų – Kurši ų Nerija, Palangos botanikos parkas, Nemuno delta, gintaro kult ūra yra išskirtiniai Baltijos šali ų kontekste ir tuo patraukl ūs užsienie čiams. Patogi geografin ė pad ėtis dideli ų turizmo rink ų atžvilgiu –
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 48 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija artimas ir Vakar ų Europos, ir Rusijos, ir Skandinavijos rinkoms, Pajūrio regionas turi potencialo tapti ne tik tikslini ų kelioni ų regionu, bet ir turist ų tarpinio apsistojimo vieta tranzitinių kelioni ų metu.
4.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS IR TURIZMO R ŪŠI Ų ĮVERTINIMAS
Šiame skyriuje atliekama Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus ir turizmo r ūši ų konkurencingumo analiz ė:
4.2.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencini ų pranašumų ir tr ūkum ų įvertinimas Požymis Pranašumai Trūkumai Geografin ė 1. Patenka į du ES prioritetinius 1. Nepalankus viz ų režimas ne ES šali ų pad ėtis, transporto koridorius (Ryt ų–Vakar ų, pilie čiams. susisiekimas Šiaur ės–Piet ų). 2. Žemos kokyb ės keleivinio geležinkeli ų 2. Netoli regiono yra didel ės turizmo transporto paslaugos. rinkos – Vokietija, Skandinavijos 3. Neišpl ėtota vidaus vanden ų transporto šalys, Lenkija, Rusija. sistema bei maž ųjų uostų ir prieplauk ų 3. Pakankamai tankus vidaus autokeli ų infrastrukt ūra. tinklas. 4. Prasta aplinkini ų šali ų, ypa č Lenkijos keli ų b ūkl ė ir saugumas keliaujant jais. 5. Nenutiestas europin ės v ėžės geležinkelis Piet ų – Šiaur ės kryptimi. 6. Nebaigta Lietuvos pri ėmimo į Šengeno erdv ę proced ūra. Lietuva nepriklauso euro zonai. Turizmo 1. Išpl ėtotas apgyvendinimo ir 1. Nepakankamas turizmo infrastrukt ūros infrastrukt ūra maitinimo įstaig ų tinklas Klaip ėdoje, išvystymo lygis, ypa č j ūrinio turizmo, ir paslaugos Neringoje ir Palangoje. autoturizmo, dvira čių turizmo, 2. Prad ėti formuoti ar jau suformuoti sanatorinio turizmo ir t.t. sferose. tarptautin ės ir nacionalin ės reikšm ės 2. Tr ūksta kai kuri ų svarbi ų turizmo reprezentaciniai turizmo maršrutai. produkt ų (kemping ų, golfo aikštyn ų, pramog ų, aktyvios rekreacijos ir t.t.). 3. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramog ų įvairov ė. 4. Turizmo produktams b ūdingas sezoniškumas. 5. Nepakankamai išpl ėtota regiono turizmo informacijos sistema. Turizmo 1. Gaus ūs kult ūros paveldo ištekliai 1. Nepakankamai panaudojami ir parengti ištekliai (etnin ė kult ūra, architekt ūra, muziejai, turist ų lankymui kult ūros paveldo, senamies čiai). gamtiniai, rekreaciniai ir kiti ištekliai. 2. Gaus ūs gamtiniai gydomieji ištekliai. 2. Nepakankamai išpl ėtota turizmo 3. Gaus ūs rekreaciniai ištekliai (ežerai, traukos objekt ų ženklinimo sistema. up ės, Baltijos j ūra, miškai). 4. Kurši ų nerija – išskirtinis žmogaus ir gamtos k ūrinys, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo s ąraš ą. Paslaug ų 1. Palyginus su Vakar ų Europa 1. Nepakankama turizmo produkt ų kokyb ės ir santykinai nedidel ės turizmo produkt ų kokyb ė. kainos santykis kainos. Įvaizdis ir 1. Santykinai naujas turistinis regionas. 1. Nesukurtas Paj ūrio regiono įvaizdis, turizmo 2. Istoriniai ir kult ūriniai bei prek ės ženklas. informacija ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir 2. Informacijos užsienio kalbomis kit ų šali ų (Lenkijos, Latvijos, Rusijos, tr ūkumas.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 49 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Požymis Pranašumai Trūkumai Vokietijos, Izraelio, JAV). 3. Nekoordinuojami turizmo sektoriaus 3. Užsienyje veikia Paj ūrio regiono rinkodaros veiksniai. (Palangos turizmo informacijos centro 4. Nevykdoma turizmo sektoriaus atstovyb ė) informacijos teikimo rinkotyra. subjektas. Žmogiškieji 1. Regione rengiami aukštos ir 1. Didel ė personalo kaita turizmo ištekliai aukš čiausios kvalifikacijos turizmo sektoriuje. specialistai, suformuotas aukštas 2. Menkas vietos gyventoj ų verslumas ir mokslinis potencialas Klaip ėdos iniciatyvumas. universitete. 2. Svetingi gyventojai.
Vertinant Paj ūrio regiono konkurencingumo mast ą, teigtina, kad regionas įsik ūręs dviej ų ES prioritetini ų transporto koridori ų sankirtoje. Jame gerai išpl ėtotas autokeli ų bei maitinimo ir apgyvendinimo įstaig ų tinklas, regione daug turizmo ištekli ų, rengiami aukš čiausios kvalifikacijos turizmo specialistai. Tai sudaro geras s ąlygas turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui, kuriam neigiam ą įtak ą daro nepalankus viz ų režimas bei kitos politin ės priežastys, nepakankamai išpl ėtota turizmo infrastrukt ūra, informacijos tr ūkumas.
4.2.2. lentel ė Paj ūrio regione pl ėtojam ų turizmo r ūši ų konkurenciniai pranašumai ir tr ūkumai tarptautiniame kontekste Turizmo r ūšis Pranašumai Tr ūkumai Autoturizmas 1. Potencialios galimyb ės 1. Neparengtas autoturizmo tras ų autoturizmo pl ėtrai. planas. 2. Susikerta du ES prioritetiniai 2. Nepakankama ženklinimo kokyb ė. transporto koridoriai (Rytai– 3. Nepakankama keli ų kokyb ė. Vakarai, Šiaur ė–Piet ūs). 4. Neišvystyta kemping ų sistema. 3. Netoliese – didel ės turizmo 5. Problematiškas susisiekimas su rinkos (Vokietija, Skandinavijos Vakar ų šalimis (veikiamas prastos šalys, Lenkija, Rusija). Lenkijos keli ų b ūkl ės). 4. Pakankamai išpl ėtotas keli ų tinklas. Sportinis turizmas 1. Regioniniai dvira čių maršrutai 1. Neišvystyta kemping ų sistema ir Paj ūrio regione. sportinio turizmo (dvira čių tak ų, 2. Paj ūrio regionas patrauklus golfo ir t.t.) infrastrukt ūra. sportiniam turizmui gausiais 2. Didel ė sezoniškumo įtaka turizmo gamtos ir kult ūros ištekliais. srautams ir apyvartoms. 3. Palanki sportinio turizmo pl ėtrai 3. Tr ūksta specialist ų sporto turizmo geografin ė pad ėtis ir susisiekimo vystymo klausimais. infrastrukt ūra. 4. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramog ų įvairov ė. Ekologinis 1. Kurši ų nerija – išskirtinis 1. Ekologinio turizmo produktas mažai (gamtinis-pažintinis) žmogaus ir gamtos k ūrinys, į žinomas užsienio rinkose, tod ėl j į turizmas UNESCO pasaulio paveldo parduoti yra labai sud ėtinga. sąraš ą įrašytas 2000 m. 2. Saugom ų teritorij ų sistema n ėra 2. Gerai išpl ėtota saugom ų teritorij ų pritaikyta priimti ir aptarnauti sistema. didesn į skai čių turist ų. 3. Nauj ų subalansuoto turizmo form ų ir specialios viešosios infrastrukt ūros tr ūkumas. 4. Informacijos ir edukacin ės veiklos tr ūkumas ekologinio turizmo vystyme. Kaimo turizmas 1. Gaus ūs rekreaciniai ištekliai. 1. Nepakankamai panaudojami ir
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 50 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Turizmo r ūšis Pranašumai Tr ūkumai 2. Mažai urbanizuotas kaimo parengti turist ų lankymui kult ūros kraštovaizdis. paveldo, gamtiniai, rekreaciniai ir 3. Kult ūrinio paveldo objekt ų gausa. kiti ištekliai. 4. Kaimo gyventoj ų svetingumas. 2. Kaimo turizmo ir tradicini ų amat ų 5. Išlaikytos autentiškos tradicijos pl ėtrai nepalanki teisin ė aplinka. ir senieji tradiciniai amatai. 3. Kaimo turizmo paslaug ų 6. Geras kaimo turizmo paslaug ų sezoniškumas. kokyb ės ir kainos santykis. 4. Neišvystyta dvira čių, vandens 7. Išlaikyti stipr ūs Lietuvos ir kit ų turizmo ir autoturizmo tras ų valstybi ų (Lenkijos, Latvijos, infrastruktūra. Rusijos, Vokietijos, Izraelio, 5. Kaimo vietov ėse tr ūksta laisvalaikio JAV) istoriniai – kult ūriniai ir ir pramog ų įvairov ės. ekonominiai ryšiai. 6. Nepakankamas d ėmesys rinkodaros priemon ėms. Kult ūrinis turizmas 1. Pajūrio regionas – naujas, 1. Nepakankamai panaudojami ir pasaulyje vis dar mažai žinomas parengti turist ų lankymui kult ūros ir tuo patrauklus kraštas. paveldo ištekliai. 2. Paj ūrio regione yra UNESCO 2. Nepakankamai išpl ėtota turizmo paveldo šedevras – Kurši ų nerija. informacin ė sistema. 3. Gaus ūs kult ūros paveldo ištekliai. 3. Informacijos užsienio kalbomis 4. Parengti kult ūriniai maršrutai: tr ūkumas. Gintaro kelias, Kurši ų kelias ir t.t. Kurortinis turizmas 1. Paj ūrio regione yra 2 kurortin į 1. Nepalanki teisin ė aplinka. status ą turin čios vietov ės – 2. Nepakankamai išvystyta rekreacini ų Neringa ir Palangos miestas. paslaug ų infrastrukt ūra. 2. Realios galimyb ės vystyti 3. Neišvystyta papl ūdimi ų ekologin ę maitinimo sistem ą. infrastrukt ūra. 3. Kurortinio gydymo įstaig ų 4. Fiziškai ir moraliai pasen ęs koncentracija Palangos kurorte. rekreacini ų įstaig ų fondas. 4. Gaus ūs gamtiniai rekreaciniai 5. Žema teikiamo produkto kokyb ė. ištekliai. 6. Sud ėtingas Neringos kurorto 5. Apgyvendinimo ir maitinimo pasiekiamumas. įstaig ų tinklas paj ūrio kurortuose. 6. Palangos miesto savivaldyb ė yra Europos kurort ų asociacijos (angl. European Spas Association, ESPA) nar ė nuo 2005 m. Gamtinis-pažintinis 1. Santykinai naujas turistinis 1. Nepakankamai išvystyta turizmo turizmas regionas. informacijos sistema. 2. Aktyvi turizmo informacijos 2. Nepakankamai panaudojami ir centr ų veikla rengiant turistinius parengti turist ų lankymui kult ūros maršrutus, vedant ekskursijas bei paveldo, gamtiniai, rekreaciniai ir organizuojant pažintinius turus po kiti ištekliai. region ą. 3. Išpl ėtotas apgyvendinimo ir maitinimo įstaig ų tinklas Klaip ėdoje, Neringoje ir Palangoje. Vandens (j ūrinis) 1. Gaus ūs rekreaciniai ištekliai 1. Nepakankamai formuojamas turizmas (ežerai, up ės, Baltijos j ūra, Lietuvos, kaip j ūrin ės valstyb ės, miškai). įvaizdis. 2. Geros s ąlygos žvejybai vystyti. 2. Skurdi vandens pramog ų uždarose 3. Maž ųjų uost ų ir prieplauk ų pl ėtra patalpose pasi ūla. Kurši ų mariose ir Nemuno 3. Pramog ų kompleks ų tr ūkumas. deltoje. 4. Sezoniškumas.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 51 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Turizmo r ūšis Pranašumai Tr ūkumai 5. Neišpl ėtotas vidaus vanden ų transportas bei maž ųjų uost ų ir prieplauk ų infrastrukt ūra. 6. Dėl nedidelio paj ūrio ruožo mažai jacht ų uost ų, prieplauk ų Kurši ų mariose. 7. Kruizini ų laiv ų terminalo viešoji infrastrukt ūra Klaip ėdos uoste žymiai atsilieka nuo kaimynini ų šali ų uost ų. 8. Informacijos apie teikiamas paslaugas tr ūkumas. Dalykinis 1. Patrauklus kokyb ės ir kainos 1. Nepakankamai išpl ėtota (konferencij ų) balansas. konferencij ų turizmo infrastrukt ūra. turizmas 2. Paj ūrio regione veikl ą vykdo 2. Nėra galimybi ų organizuoti didelio nemažai profesionali ų, turin čių masto konferencijas. patirties konferencij ų 3. Konferencij ų turizmo produkt ą organizatori ų. papildan čių produkt ų tr ūkumas. 3. Pakankamai didelis 4 ir 5 žvaigždu čių viešbu čių pasirinkimas.
Norint didinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingum ą aplinkini ų užsienio valstybi ų kontekste, būtina gerinti turizmo sektoriaus produkt ų kokyb ę, tobulinti turizmo objekt ų veikl ą reglamentuojan čią teis ės akt ų baz ę, modernizuoti turizmo infrastrukt ūrą, gerinti informacijos sklaid ą, naudojant rinkodaros priemones, ypa č tarp užsienio turist ų. Dėl to Paj ūrio regione padidėtų turist ų srautai, gaunamos pajamos iš turizmo sektoriaus. Šiuo metu n ėra oficiali ų duomen ų ir rodikli ų, apib ūdinan čių regiono konkurencingumo mast ą užsienio valstybi ų kontekste. Rekomenduojama atlikti tyrim ą, kurio tikslas – įvertinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingum ą aplinkini ų užsienio valstybi ų kontekste. Tyrimo rezultatai identifikuot ų Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingumo lygmen į aplinkini ų užsienio valstybi ų kontekste, pagal tai būtų formuojama regiono konkurencingumo didinimo strategija.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 52 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
5. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO RINKOS RINKODARA IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS
Lietuvos turizmo sektoriaus rinkodara vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybi ų bei verslo subjekt ų lygmenyse. Nacionaliniame lygmenyje rinkodaros priemones planuoja ir kartu su valstyb ės, apskri čių, savivaldybi ų bei turizmo verslo atstovais bendromis jėgomis įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos pagal kasmet rengiam ą rinkodaros priemoni ų plan ą. Rinkodaros priemon ės finansuojamos kooperuojant biudžetines, savivaldybi ų bei priva čių verslo subjekt ų l ėšas. Finansin ę param ą teikia LR Ūkio ministerija, subsidijuodama atskiras rinkodaros priemones iš Eksporto pl ėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirt ų l ėšų.
5.1. ESAMA SITUACIJA
Paj ūrio regiono, kaip vienos iš svarbiausi ų bei perspektyviausi ų nacionalinio turizmo zon ų, rinkodar ą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vykdo Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, regioniniu mastu – Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybi ų administracijos arba ši ų savivaldybi ų teritorijoje veikiantys turizmo informacijos centrai, turizmo verslo įmon ės (viešbu čiai, turizmo agent ūros ir t.t.) ir kitos įstaigos, tiesiogiai susijusios su turizmo infrastrukt ūros objekt ų ir ištekli ų valdymu.
5.1.1. Įvaizdis Lietuvos turizmo rinkodaros priemoni ų plane (2004 m.) teigiama: „...kuriant Lietuvos turizmo įvaizd į, b ūtina parodyti šalies išskirtinum ą ir patrauklum ą, išryškinti b ūdingiausius šalies savitumo akcentus. Turizmo įvaizdis, kur į Lietuvai reikia sukurti, – tai naujai atgimusi ir spar čiai modern ėjanti Europos šalis su turtingu istoriniu ir kult ūriniu paveldu, architekt ūros įvairove, išsaugota švaria gamta, gausybe ežer ų ir unikaliu Neringos paj ūriu bei draugiškais ir svetingais žmon ėmis...“. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus reikšm ė neišvengiamai peržengia LR teritorijos sienas, šiuo atveju Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdis ir reikšm ė turi b ūti vertinami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus teigiamo įvaizdžio formavimas, kaip rinkodaros priemon ė, apima vis ą kompleks ą veiksm ų: visuomen ės nuomon ės formavim ą, ryši ų su šalies ir tarptautin ėmis organizacijomis užmezgim ą ir palaikym ą, dalyvavim ą tarptautini ų projekt ų įgyvendinime, profesionalios rinkodaros veiksm ų programos įgyvendinim ą ir t.t. Paj ūrio regiono, kaip individualaus ir savito turistinio arealo, įvaizdis prad ėtas formuoti neseniai. Pažym ėtina, jog kompleksin ė Paj ūrio regiono turizmo rinkos įvaizdžio k ūrimo ir įgyvendinimo programa tiek nacionaliniame, tiek ir tarptautiniame kontekste neparengta. Lietuvos paj ūris d ėl susiklos čiusi ų gamtini ų, geografini ų ir istorini ų s ąlyg ų turizmo poži ūriu yra vienas iš turtingiausi ų Lietuvos region ų, nes čia, nedidelėje teritorijoje, yra gana daug gamtos ir kult ūros paveldo ištekli ų. Šiuo atveju Paj ūrio regiono turizmo rinkos įvaizdis gali b ūti formuojamas akcentuojant pritaikyt ų turizmui gamtini ų ir kult ūrini ų ištekli ų potencial ą. Paj ūrio regiono turizmo sektorius, kaip nacionalinio turizmo sektoriaus dalis, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu yra populiarinamas įgyvendinant turizmo sektoriaus pl ėtros projektus:
5.1.1.1 lentel ė Turizmo sektoriaus pl ėtros projekt ų pavyzdžiai Pavadinimas Aprašas Baltijos gintaro Projekto metu suformuotas turistinis maršrutas „Baltijos gintaro kelias“ ir parengta kelias: paveldas, maršruto rinkodaros strategija, maršruto objektuose įrengti informaciniai stendai ir
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 53 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
turizmas, amatai nuorodos, sukurta daugiakalb ė turistinio maršruto interneto svetain ė ir t.t. Projektas apima turistinius objektus, esan čius Lietuvos (Palangos, Neringos, Klaip ėdos miesto ir rajono), Latvijos ir Kaliningrado srities Baltijos paj ūrio juostoje. Kurši ų kelias Projekto metu suformuotas turistinis maršrutas Vakar ų Lietuvoje, skirtas pl ėtoti pažintin į turizm ą dvira čiais ir automobiliais Klaip ėdos apskrityje. Turistinio maršruto, kuris atspindi Vakar ų Lietuvos istorij ą, papro čius ir gamt ą, bendras ilgis – 103 km. „Kurši ų kelias“ driekiasi Palangos m., Klaip ėdos r. ir Klaip ėdos m. savivaldybi ų teritorijomis. Vieningos Projekte dalyvauja Palangos m., Klaip ėdos m., Neringos savivaldyb ės, Liepojos papl ūdimi ų savivaldyb ė (Latvija), Saulkrasti savivaldyb ė (Latvija). Projekto tikslas – užtikrinti prieži ūros sistemos poilsiautoj ų saugum ą Baltijos j ūros regiono papl ūdimiuose, sukurti vieningus suk ūrimas Baltijos gelb ėjimo sistemos standartus, pagerinti gelb ėjimo sto čių infrastrukt ūrą. jūros regione Tradiciniai amatai ir Projekte dalyvauja 4 partneriai: Ventspilio m. savivaldyb ė (pagrindinis partneris), menai, skatinantys Ventspilio amatinink ų s ąjunga, Klaip ėdos m. savivaldyb ė, Klaip ėdos miesto verslininkyst ę ir kult ūrų ir komunikacij ų centras. Projekto tikslas – skatinti amat ų vystym ąsi Kurši ų turizm ą Baltijos žem ėje ir Klaip ėdos regione, skatinti turizmo pl ėtr ą bei kult ūrinio paveldo jūros Kurši ų išsaugojim ą. Klaip ėdos mieste planuojama įkurti amat ų ir men ų kvartal ą. pakrant ėje Kult ūrinio turizmo Projekte dalyvauja Šilut ės r. savivaldyb ė, Palangos m. savivaldyb ė bei partneriai iš objekt ų Lenkijos. Projekto tikslas – stiprinti ilgalaik į bendradarbiavim ą tarp šali ų ir pasiekiamumo bendruomeni ų, skatinant dviej ų tarpusavyje susijusi ų veikl ų - kult ūros paveldo stiprinimas Baltijos apsaugos ir turizmo - sanglaud ą Baltijos paj ūrio pasienio regione. paj ūrio pasienio regione Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Konstatuotina, kad Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus, kaip nacionalinio turizmo sektoriaus dalies, įvaizdis šiuo metu neakcentuojamas, nors potenciali ų galimybi ų esama. Bendra turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo programa Paj ūrio regione neparengta, įvaizdžio formavimu užsiima tik Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, regiono savivaldybi ų administracijos ir turizmo bei kult ūros informacijos centrai, dėl to šis regionas nėra pateikiamas kaip unikalus vienetas. Si ūloma parengti bendr ą turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo program ą. Tikslinga Paj ūrio regiono turizmo rinkos įvaizd į tarptautiniu mastu formuoti vykdant bendr ą nacionalin ę turizmo pl ėtros program ą. Tokiu atveju kryptingiau bus panaudojamos l ėšos, pasiekiami geresni rezultatai. Pažym ėtina, kad pl ėtojant turizmo sektori ų Paj ūrio regione turi būti skiriamas ypatingas dėmesys regiono įvaizdžio formavimui, nes turizmo rinka labai priklausoma nuo teikiamos informacijos kokyb ės. Paj ūrio regiono turizmo rinkos įvaizdžio formavimas turi b ūti vienas iš esmini ų uždavini ų pl ėtojant turizmo infrastrukt ūrą, panaudojant kult ūros paveldo objektus ir gamtinius išteklius.
5.1.2. Rinkodara Vykdant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodar ą, naudojamos šios pagrindin ės rinkodaros priemon ės: • turizmo informacijos teikimas; • rinkos tyrimai; • objekt ą identifikuojan čio prek ės ženklo k ūrimas ir palaikymas; • leidyba; • elektronin ė rinkodara; • turizmo mug ės, verslo misijos bei pažintiniai turai; • lauko reklama;
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 54 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija • viešieji ryšiai ir bendradarbiavimo skatinimas. Siekiant įvertinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodar ą, UAB „Eurointegracijos projektai“ 2007 m. liepos-rugpj ūč io m ėn. buvo atliktas tyrimas regiono savivaldyb ėse ir turizmo informacijos centruose. Tyrimo tikslas – įvertinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodar ą. Tyrimo rezultatai pateikiami žemiau esan čiuose skyreliuose. Tyrimo anketa pateikiama 8.1 priede. Pateikiami duomenys apie turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokument ų rengim ą.
5.1.2.1. lentel ė Turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokument ų rengimas Paj ūrio regiono savivaldyb ėse Dokumento Šilut ės Klaip ėdos Klaip ėdos Palangos Neringos Kretingos pavadinimas r. sav. m. sav. r. sav. m. sav. sav. r. sav. Įvaizdžio formavimo n.d. Parengta Neparengta Neparengta Rengiama n.d. strategija 2005 m. Turizmo informacijos n.d. Neparengta Neparengta Parengta Rengiama n.d. sistemos išvystymo galimybi ų studija Rinkodaros n.d. Neparengta Neparengta Parengta Parengtas n.d. (marketingo) strategija, priemoni ų planas Vieš ųjų ryši ų programa n.d. Neparengta Neparengta Rengiama Neparengta n.d. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono savivaldyb ės jau yra parengusios, šiuo metu rengia arba planuoja 2007–2008 m. periodu parengti 5.1.2.1 lentel ėje minimus dokumentus. Klaip ėdos r. savivaldyb ė n ėra parengusi n ė vieno turizmo rinkodaros planavimo dokumento (remiantis tyrimo duomenimis, jie šiuo metu nerengiami). 2005 m. parengta Klaip ėdos m. savivaldyb ės įvaizdžio formavimo strategija daugiau orientuota į strukt ūrini ų prekinio ženklo element ų analiz ę, nepakankamai nukreipta į užsienio rinkas. Konstatuotina, kad šiuo metu nėra rengiamas bendras Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentas. Tikslinga parengti bendr ą Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokument ą. Remiantis jame išd ėstytomis nuostatomis b ūtų rengiami atskir ų regiono savivaldybi ų turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentai.
5.1.2.1 Turizmo informacijos teikimas Turizmo informacijos teikimas yra pagrindin ė priemon ė, skatinanti atvykusius turistus ilgiau pasilikti vietov ėje bei naudotis joje teikiamomis paslaugomis. Pagal turizmo paslaug ų r ūši ų klasifikacij ą, pateiktą LR turizmo įstatyme 3, turizmo informacijos paslaugos sudaro ypating ą svarb ą turizmo pl ėtroje. Lietuvoje turizmo informacijos paslaugas teikia dvi teik ėjų grup ės: • gidai ir kelioni ų vadovai; • turizmo informacijos centrai. Paj ūrio regione veikia Klaip ėdos apskrities gid ų gildija, kurios nariai (47 nariai) veda ekskursijas LR teritorijoje ir užsienio šalyse. Pajūrio regiono turizmo informacijos teik ėjai:
3 LR turizmo įstatymas ( įstatymo pakeitimo įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211)
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 55 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 5.1.2.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo informacijos teik ėjai Savivaldyb ė Turizmo informacij ą teikian čios Veiklos analiz ė institucijos Šilut ės r. 1. Vš Į Šilut ės turizmo ir verslo Šilut ės r. savivaldyb ėje veikia 2 informaciniai informacijos centras centrai: Šilut ės kult ūrinio turizmo ir Šilut ės (Lietuvinink ų g. 10/2, LT-99185 turizmo ir verslo informaciniai centrai. Šilut ė). Pažym ėtina, kad turizmo informacijos teikimo 2. Šilut ės kult ūrinio turizmo veiksmai b ūtų efektyvesni, jeigu centrai informacinis centras susijungt ų arba veikt ų išvien. Nemuno deltos (Lietuvinink ų g. 4, Šilut ė LT- regioniniame parke veikia lankytoj ų centras, 99179). kuris lankytojams suteikia juos dominan čią 3. Nemuno deltos regioninio parko informacij ą apie park ą. Lankytoj ų centre lankytoj ų centras (Pakaln ės 40A, įrengti dvivie čiai ir trivie čiai sve čių kambariai, Rusn ė, Šilut ės r.). teikiamos dvira čių nuomos, ekskursij ų po 4. Vent ės turizmo centras ( Šturm ų Nemuno deltos regioninio parko teritorij ą k., Kint ų pašt., Šilut ės r.). paslaugos. Klaip ėdos m. 1. Vš Į Klaip ėdos turizmo ir kult ūros Vš Į Klaip ėdos turizmo ir kult ūros informacijos informacijos centras (Turgaus g. centro (toliau – KTKIC) veikla kasmet 7, LT-91247 Klaip ėda). ple čiasi, tai įrodo ir personalo did ėjimo 2. Kurši ų Nerijos nacionalinio parko dinamika: 2006 m. 8,25 et., o 2003 m. 2,5 et. lankytoj ų centras (Smiltyn ės 11, KTKIC veikl ą apib ūdina ir vykdom ų LT-93100 Klaip ėda). rinkodaros priemoni ų skai čius: parengt ų ir išleist ų leidini ų apie Klaip ėdos turizmo galimybes skai čius, dalyvavimo tarptautin ėse turizmo parodose (2006 m. – 9 , 2003 m. – 2), verslo misijose (2006 m. – 2 , 2003 m. – 0), augantis suorganizuot ų ekskursij ų skai čius ir t.t. Ple čiasi ir KTKIC funkcijos: 2005 m. gruodžio m ėn. prie KTKIC buvo įkurtas gid ų metodinis kabinetas, prad ėta koordinuoti gid ų bei gid ų gildijos veikla, gid ų kurs ų organizavimas. Klaip ėdos r. 1. Vš Į Gargžd ų turizmo Vš Į Gargžd ų turizmo informacijos centro informacijos centras (Klaip ėdos (toliau – GTIC) veikla – turistin ės informacijos st. 15, LT-96135 Gargždai). kaupimas ir teikimas, reklamini ų lankstinuk ų, buklet ų turistine tema bei žem ėlapi ų leidyba, paslaug ų teik ėjų mokym ų ir konsultavimo organizavimas, kambari ų viešbu čiuose ir kaimo turizmo sodybose rezervavimas ir t.t. Neringos 1. Nidos kult ūros ir turizmo Neringos savivaldyb ėje pagrindinis turizmo informacijos centras „Agila“ informacijos paslaug ų teik ėjas yra Nidos (Taikos g. 4, LT-93121 Nida). kult ūros ir turizmo informacijos centras 2. Kurši ų Nerijos nacionalinio parko “Agila”. Centro darbuotoj ų nuomone, centro lankytoj ų centras (Nagli ų g. 8, “Agila” technin ė – informacin ė baz ė n ėra LT-93123, Neringa). pakankama, j ą b ūtina tobulinti. Be šio centro 3. Juodkrant ės turizmo informacijos turizmo informacijos paslaugas teikia centras (L. R ėzos g.54, LT-93101 Juodkrant ės turizmo informacijos centras bei Juodkrant ė). Kurši ų nerijos nacionalinio parko lankytoj ų centras. Palangos m. 1. Vš Į Palangos turizmo Vš Į Palangos turizmo informacijos centras informacijos centras (Kretingos (toliau – PTIC) vykdo ne tik turizmo g.1, LT-00132 Palanga). informacijos veikl ą, ta čiau kasmet atlieka ir didži ąją dal į Palangos kurorto marketingo veiklos. PTIC – vienintelis Lietuvoje turizmo informacijos centras, vykdantis originali ą, ta čiau nevienareikšmiškai vertinam ą
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 56 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Savivaldyb ė Turizmo informacij ą teikian čios Veiklos analiz ė institucijos marketingin ę priemon ę - atstovybi ų užsienio šalyse steigim ą. Šiuo metu jau veikia 5 Palangos turizmo informacijos centro atstovyb ės užsienyje (Minske, Rygoje, Taline, Kaliningrade, Sankt Peterburge). 2007 m. planuojama atidaryti PTIC atstovyb ę Kijeve. Kretingos r. 1. Vš Į Kretingos turizmo ir verslo Vš Į Kretingos turizmo ir verslo informacijos informacijos centras (Vilniaus g. centras (toliau KTVIC) įsteigtas 2007 m. 18, LT- 97104 Kretinga). liepos m ėn. Funkcijos analogiškos kitiems Lietuvoje veikiantiems TVIC. Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūūkio ministerijos, Paj ūrio regiono savivaldybi ų, Turizmo informacijos centr ų bei lankytoj ų centr ų interneto svetain ės
Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos ir turizmo informacijos centrai bendradarbiauja teikdami vieni kitiems turizmo informacij ą. Konstatuotina, kad daugumos informacijos teik ėjų paslaugos panašios, pažym ėtinas turizmo informacijos teikimo veiksmus koordinuojan čios organizacijos tr ūkumas, tod ėl maž ėja informacijos teikimo proceso efektyvumas. Valstybinio turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos turizmo informacijos centruose (be nacionalini ų ir regionini ų park ų informacijos centr ų) 2006 m. apsilank ė 456,5 t ūkst. lankytoj ų. Palyginus su 2005 m., bendras lankytoj ų skai čius informacijos centruose išaugo 34,0 proc., Lietuvos pilie čių, apsilankiusi ų informacijos centruose, skai čius siek ė 238,7 t ūkst., tai 34,0 proc. daugiau nei 2005 m. 2006 m. užsienio šali ų turistai informacijos centruose apsilank ė 217,8 t ūkst. kart ų, arba 34,0 proc. dažniau nei 2005 m. Turist ų sraut ų Paj ūrio regiono turizmo informacijos centruose kaitos dinamika:
5.1.2.1.2. lentel ė Turist ų sraut ų Paj ūrio regiono turizmo informacijos centruose dinamika, vnt. Savivaldyb ė 2004 m. 2005 m. 2006 m. Iš Lietuvos Užsienio Iš Lietuvos Užsienio Iš Lietuvos Užsienio viso šali ų viso šali ų viso šali ų Šilut ės r. 2038 1116 922 5219 3121 2098 5660 4320 1340 Klaip ėdos 31060 n.d. n.d. 46556 2959 43597 55087 3786 51301 m. Klaip ėdos r. 4126 4000 126 4036 4025 11 5484 5034 450 Palangos m. 16535 4085 12450 20465 5475 14990 25022 7901 17121 Neringos 21030 5811 15219 21887 7791 14106 28561 11914 16647 Kretingos r. 2261 1247 1014 2071 1387 684 2282 1494 792 Šaltinis: Paj ūrio regiono turizmo informacijos centr ų informacija
Remiantis duomenimis, TIC paslaugomis dažniau naudojasi užsienio turistai, tod ėl svarbu jiems suteikti kokybiškas paslaugas. Informacijos teikimas „iš l ūpų į l ūpas“ turizmo sektoriuje labai efektyvus. Pažym ėtina, kad tiesiogin į ryš į su turistais turin čios turizmo verslo įmon ės (viešbu čiai, pramog ų kompleksai ir t.t.) taip pat yra turizmo informacijos teik ėjai. Šiuo metu Lietuvos turizmo verslo įmon ės informacijos teikimo veiksm ų nekoordinuoja, dėl to nuken čia teikiamos informacijos kokyb ė. Siekiant turizmo iformacijos teikimo efektyvumo, būtina užtikrinti bendradarbiavim ą ir informacijos mainus tarp turizmo informacijos teik ėjų, veikl ą vykdan čių tiek priva čiame, tiek viešajame sektoriuose. Tuomet pager ės teikiamos informacijos pasiekiamumas ir kokyb ė.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 57 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 5.1.2.2 Rinkos tyrimai Rinkos tyrimai – tai galimyb ė gauti išsami ą ir patikim ą informacij ą apie turizmo sektoriaus produkt ų pasi ūlą bei paklaus ą rinkoje, konkurentus, populiariausias ir veiksmingiausias rinkodaros priemones ir t.t. Ši informacija padeda s ėkmingai konkuruoti, išryškinti regiono pranašumus ir išsiaiškinti tr ūkumus bei priimti teisingus sprendimus, susijusius su turizmo sektoriaus pl ėtros program ų rengimu. Paj ūrio regiono savivaldyb ėse vykdomus rinkos tyrimus galima suskirstyti į kelias kategorijas: • rinkos; • vartotoj ų; • konkurent ų; • kokyb ės.
5.1.2.2.1. lentel ė Paj ūrio regiono savivaldyb ėse vykdomi rinkos tyrimai Tyrim ų Šilut ės r. Klaip ėdos m. Klaip ėdos r. Palangos m. Neringos Kretingos r. objektas sav. sav. sav. sav. sav. sav. Rinka n.d. - - + + n.d. Vartotojai n.d. - + - + n.d. Konkurentai n.d. - - + - n.d. Kokyb ė n.d. - - + + n.d. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Remiantis pateikiamais duomenimis, daugumoje Paj ūrio regiono savivaldybi ų turizmo rinkos tyrimai n ėra vykdomi arba yra vykdomi tik individualiai. Šiame kontekste išsiskiria Neringos ir Palangos m. savivaldyb ės, kuriose vykdomi turizmo rinkos, vartotoj ų ir kokyb ės tyrimai. Pažym ėtina, kad min ėtiems tyrimams vykdyti didžiausios kli ūtys yra atsaking ų asmen ų d ėmesio ir finansini ų l ėšų stoka. Konstatuotina, kad Paj ūrio regiono mastu turizmo rinkos tyrimas neatliekamas. Tikslinga organizuoti turizmo rinkos tyrim ą viso regiono mastu.
5.1.2.3 Vietov ę identifikuojan čio prek ės ženklo k ūrimas ir palaikymas Turizmo prek ės ženklas – tai simbolis, kuris padeda atskirti vienos vietov ės turizmo produktus nuo kit ų vietovi ų. Išskiriamos trys prek ės ženklo funkcijos: • nustato preki ų ir paslaug ų kilm ės tapatyb ę; • garantuoja pastovi ą j ų kokyb ę; • yra komunikacijos forma (rinkodaros priemon ė, užtikrinanti rinkos niš ą naujai pasirodžiusiems turizmo produktams). Pažym ėtina, kad suk ūrus ir tinkamai naudojant tiksliai vietov ę identifikuojant į prek ės ženkl ą, lengviau pritraukti turist ų d ėmes į. 2007 m. Vš Į Lietuvos turizmo pl ėtros agent ūra, kartu su partneriu Vš Į Lietuvos ekonomin ės pl ėtros agent ūra, įgyvendina ES paramos l ėšomis finansuojam ą projekt ą “Lietuvos turizmo ir verslo prek ės ženklo suk ūrimas”, kurio tikslas – pagerinti Lietuvos kaip turizmui ir verslui palankios šalies įvaizd į, sukuriant Lietuvos turizmo bei verslo prek ės ženkl ą bei jo naudojimo studij ą. Šio projekto metu sukurtas ženklas pad ės atskleisti šalies išskirtinum ą, didins jos atpaž įstamum ą pasaulyje, pad ės atskleisti šalies išskirtinum ą, lengviau pritraukti investuotoj ų, strategini ų partneri ų ir žiniasklaidos d ėmes į. Pažym ėtina, kad iš Paj ūrio regiono savivaldybi ų tik Klaip ėdos m. savivaldyb ė yra suk ūrusi original ų turizmo prek ės ženkl ą. Šiuo metu turizmo prek ės ženkl ą kuria ir Neringos savivaldyb ė. Konstatuotina, kad šiuo metu n ėra kuriamas bendras Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus prek ės ženklas. Dėl to regiono turizmo sektorius nepristatomas kaip unikalus
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 58 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija vienetas. Tikslinga parengti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus prek ės ženklo koncepcij ą (joje išd ėstytomis nuostatomis būtų remiamasi kuriant regiono savivaldybi ų prek ės ženklus) bei sukurti regiono prek ės ženkl ą.
5.1.2.4 Leidyba Leidybos priemon ės įgalina susipažinti su vietov ės ypatyb ėmis, turizmo traukos objektais bei produktais. Apie Paj ūrio region ą sukurt ų filmuot ų ir spausdint ų informacini ų leidini ų s ąrašas pakankamai ilgas. Pažym ėtinas vienas iš naujausi ų leidini ų (užsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos) - „Lietuva. Baltijos paj ūris“, kuriame pristatytos Lietuvos, kaip j ūrin ės valstyb ės, turizmo, susisiekimo, poilsio ir pramog ų galimyb ės. Paj ūrio regione spausdintini ų leidini ų, film ų ir t.t. leidyba užsiima vietos savivaldybi ų administracijos, turizmo informacijos teik ėjai (TIC, TVIC). Šie leidiniai - tai lankstinukai, skrajut ės, broši ūros, žem ėlapiai, turistiniai gidai ir t.t. Svarbesni leidiniai:
5.1.2.4.1. lentel ė Leidiniai Savivaldyb ė Leidinio aprašas Dviratininko gidas „Nemuno dvira čių kelias Šilut ės rajone”, išleistas lietuvi ų, rus ų, angl ų, vokie čių kalbomis. Šilut ės r. Leidinys „Nemuno delta – paukš čių rojus”, išleistas lietuvi ų, angl ų kalbomis. Knygos: „Šilut ės muziejus ir jo kolekcijos”, „Žvejyba pamaryje XVI-XX a.”, „Šilut ės spaustuv ės”. Informacinis leidinys „Klaipeda – the jewel in the Amber crown”, išleistas angl ų ir vokie čių kalbomis. Informacinis leidinys „Atrask Klaip ėdą naujai”, išleistas angl ų ir vokie čių Klaip ėdos m. kalbomis. Informacinis leidinys „Klaip ėda laisvu stiliumi”, išleistas lietuvi ų, angl ų, vokie čių, rus ų, ital ų, ispan ų, pranc ūzų, lenk ų kalbomis. „Lankytinos vietos“, išleistos lietuvi ų, rus ų, angl ų, vokie čių, ital ų, pranc ūzų kalbomis. Neringos „Kvie čia Neringa“ (su CD), išleistas lietuvi ų, rus ų, angl ų, vokie čių, ital ų, pranc ūzų kalbomis. Leidinys apie kurorto sanatorin į gydym ą ir reabilitacij ą „Palanga – sveikatos šaltinis“. Reklaminis leidinys „Gintarin ė Palanga“, išleistas 8 kalbomis. Palangos m. Dviratininko gidas „Važiuok su draugu – dvira čių keliu“. Apgyvendinimo paslaug ų katalogas „Be our guest in Palanga“. Leidinys „Palanga – visais met ų laikais“ (su CD), išleistas angl ų, rus ų ir lietuvi ų kalbomis. Reprezentacinis fotoalbumas „Mes čia gyvename“. Klaip ėdos r. Fotoalbumas apie Klaip ėdos rajono kult ūros paveld ą. Kretingos r. n.d. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad daugelyje regiono savivaldybi ų turizmo informaciniai leidiniai orientuojami ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio šali ų turistus. Konstatuotina, kad šiuo metu n ėra parengtas ir išleistas bendras Paj ūrio regiono turizmo informacinis leidinys, d ėl to regiono turizmo sektorius nepristatomas kaip unikalus vienetas. Tikslinga parengti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus informacinio leidinio koncepcij ą (joje išd ėstytomis nuostatomis b ūtų remiamasi kuriant regiono savivaldybi ų informacinius leidinius) bei sukurti bendr ą informacin į leidin į.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 59 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 5.1.2.5 Elektronin ė rinkodara Internetin ė svetain ė – populiariausia elektronin ės rinkodaros priemon ė. Ji suteikia galimyb ę suformuoti ger ą įvaizd į, informuoti lankytojus apie vietov ėje si ūlomus potencialius turizmo produktus ir t.t., pateikti papildom ą informacij ą uždaroje svetain ėje – ekstranete. Vieningos specializuotos viso Pajūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes reprezentuojan čios internetin ės svetain ės šiuo metu n ėra. Tokio tipo svetain ė buvo sukurta 2004 m. (www.vakarulietuva.lt), ta čiau šiuo metu ji jau neveikia. Ši situacija susidarė d ėl netinkamos įgyvendinto elektronin ės rinkodaros projekto prieži ūros sistemos suformavimo, funkcij ų bei atsakomyb ės paskirstymo. Pateikiami Paj ūrio regiono turizmo sektori ų reprezentuojan čių internetini ų svetaini ų analiz ės duomenys:
5.1.2.5.1. lentel ė Internetini ų svetaini ų, reprezentuojan čių Paj ūrio regiono savivaldybi ų turizmo sektoriaus galimybes, analiz ė Svetain ės savyb ės ir nuorodos
turizmo ą į Svetain ė
ą veikl bendrauti su ę ė katalogas ų lomus lomus turizmo ū Informacija Informacija bent viena užsienio kalba Aiški nuoroda informacij Informacija projektin Informacija apie si ir paslaugasproduktus apie Papildoma informacija potencialiems partneriams verslo Galimyb potencialiaislankytojais: forumai,diskusijos Naujienos, rengini akcijos, Apie Šilut ės r. sav. www.silute.lt http://silute.kryptis.lt + - + + - + + www.pamarys.lt www.silute.lt/tic + + - + - - - www.siluteinfo.lt + + + + - + + www.nemunodelta.lt + + - + - - + Apie Klaip ėdos m. ir r. sav. www.klaipeda.lt + + + + + + + www.klaipedainfo.lt + + + + - - + www.klaipedos-r.lt + + + + - + + www.klaipedos-r.lt/turizmas/ - + - + - - + www.balticsail.lt + + - + - - + www.svente.lt + + + - + Apie Palangos m. sav. www.palanga.lt + + + + + + + www.palangatic.lt + + + + - - + www.ntpalanga.lt + + - + + - - Apie Neringos sav. www.kursiunerija.lt - + - + - - + www.nerija.lt + + + + - - + www.neringa.lt + + + + - + + www.vasaraneringoje.lt + + - + - - + www.visitneringa.lt + + - + - - + Apie Kretingos r. sav. www.kretinga.lt - - + - - - + www.kretingosmuziejus.lt + + - + - + -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 60 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Kita www.klaipeda.aps.lt + - + + - + - www.pajuris.info/lt + + + + - - + www.bangos.lt - + - + - - - www.kopos.lt + + - + - - + www.balticamberroad.net + + - + - - - Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, jog daugiau kaip 20 internetini ų svetaini ų reprezentuoja Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes. Apibendrinant galima teigti, kad visos j ų pateikia pagrindin ę turizmo informacij ą, t.y. informacij ą apie si ūlomus turizmo produktus bei naujienas. Internetin ėse svetain ėse neišnaudojamos galimyb ės potenciali ų verslo partneri ų pritraukimui bei bendravimui su svetaini ų lankytojais (gr įžtamojo ryšio užtikrinimas). Internetin ės svetain ės gana statiškos, kai kuriose j ų informacija retai atnaujinama. Pateikiama turizmo sektoriaus informacija užsienio kalbomis yra gana epizodiška, dažnai netiksliai išversta. Tai blogina Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizd į. Kita elektronin ės rinkodaros priemon ė – turizmo informacinis terminalas (infoterminalas.) 2003-2005 m. laikotarpiu įgyvendinant projekt ą „Nacionalin ės turizmo informacin ės sistemos (NTIS) suk ūrimas“ buvo įrengti 6 infoterminalai turistiniu poži ūriu strategin ėse vietose, iš j ų 2 – Paj ūrio regione: Klaip ėdos TIC ir Palangos TIC. Infoterminaluose įdiegta NTIS. Pasinaudojant infoterminalais galima rezervuoti apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Infoterminalai veikia Juodkrant ės parod ų namuose bei Preilos-Pervalkos seni ūnijoje. Infoterminalai ir viešosios interneto prieigos gali s ėkmingai prat ęsti turizmo informacijos teik ėjo veikl ą tiek geografine, tiek laiko prasm ėmis: jie gali b ūti įrengti nuo teik ėjo nutolusiose regiono vietose ir teikti informaciją ištis ą par ą. Kitos elektronin ės rinkodaros priemon ės (reklamos publikavimas internete kita forma (reklamos talpinimas į internetinius įmoni ų katalogus, pramoninius portalus, verslo pasi ūlym ų duomen ų bazes, reklaminiai skydeliai ir t.t.), elektroninis paštas, diskusij ų, naujien ų grup ės ir forumai bei mobilusis internetas populiar ėja tiek tarp lietuvi ų, tiek tarp užsienie čių turist ų. Pažym ėtina, kad pagrindin ę informacij ą apie Paj ūrio regiono turizmo sektori ų arba nuorodas į vietini ų turizmo informacijos įmoni ų svetaines galima rasti pagrindiniuose Lietuvos turizmo portaluose. Tokiu b ūdu šias svetaines gali pasiekti ir j ų paslaugomis pasinaudoti didesnis turist ų ratas. Tikslinga sukurti ir palaikyti specializuot ą viso Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes reprezentuojan čią internetin ę svetain ę lietuvi ų ir užsienio šali ų kalbomis.
5.1.2.6 Turizmo mug ės, verslo misijos bei pažintiniai turai Vienas iš pagrindini ų įranki ų atkreipti tiek potenciali ų turist ų, tiek ir kelioni ų organizatori ų, atvežan čių turistus į vietov ę, d ėmes į – dalyvavimas tarptautin ėse turizmo mug ėse (parodose), verslo misij ų organizavimas bei pažintini ų tur ų (turizmo atstovams, žurnalistams) organizavimas. Paj ūrio regione šias veiklas įgyvendina TIC. Pažym ėtina, kad TIC veiksmai organizuojant min ėtas veiklas tarpusavyje derinami n ėra. Dėl to Paj ūrio regionas nepristatomas kaip unikalus vienetas. Pateikiami duomenys apie Paj ūrio regiono savivaldybi ų dalyvavim ą tarptautiniuose turizmo renginiuose pagal šalis (remiamasi Statistikos departamento duomenimis apie apgyvendint ų sve čių apgyvendinimo įstaigose skai čių pagal šalis Klaip ėdos apskrityje), kuri ų gyventojai yra pagrindiniai Paj ūrio regiono turizmo rinkos vartotojai.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 61 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 5.1.2.6.1. lentel ė Paj ūrio regiono savivaldybi ų dalyvavimas tarptautin ėse turizmo parodose, verslo misijose 2006 m. Šalis Šilut ės r. Klaip ėdos Klaip ėdos Palangos m. sav. Neringos Kretingos sav. m. sav. r. sav. sav. r. sav. Lietuva VIVATTUR VIVATTUR VIVATTUR VIVATTUR VIVATTUR n.d. (Vilnius) (Vilnius) (Vilnius) (Vilnius) (Vilnius) Vokietija - ITB ITB SPA&WELNESS - n.d. (Berlynas) (Berlynas) (Kelnas) - „Riugana“ – „Riugana“ – - - n.d. verslo misija verslo (Riugenas) misija (Riugenas) Latvija - - - BALTTOUR BALTTOUR n.d. (Ryga) (Ryga) Estija - TOUREST - TOUREST TOUREST n.d. (Talinas) (Talinas) (Talinas) Rusija MITT - MITT (Maskva) CIS n.d. (Maskva) MARKET (Sankt Peterburgas) - - - MITF (Maskva) - n.d. - - - OTDYKH BEZ - n.d. GRANIC (Sankt Peterburgas) Lenkija Gdansko Klaip ėdos Tarptautin ė TOUR SALON - n.d. turizmo dienos smulkaus ir (Poznan ė) mug ė Gdyn ėje vidutinio verslo paroda (Ilawa) Baltarusija - - - LEISURE - n.d. (Minskas) Pranc ūzija - Salon - - SALON n.d. Mondial Tur MONDIAL (Paryžius) DU TORISME (Paryžius) Švedija - TUR - TUR - n.d. (Geteborgas) (Geteborgas) Italija - - - BIT (Milanas) - n.d. Ukraina - - - UITT (Kijevas) - n.d. Suomija - - MATKA MATKA MATKA n.d. (Helsinkis) (Helsinkis) (Helsinkis) Šaltinis. Paj ūrio regiono savivaldybi ų, Turizmo informacijos centr ų bei lankytoj ų centr ų interneto svetain ės, apklausos duomenys
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono savivaldyb ės didel į d ėmes į skiria Baltijos šali ų, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Skandinavijos šali ų turizmo parodoms. Šis d ėmesys tiesiogiai proporcingas regione apsilankan čių turist ų iš min ėtų šali ų skai čiui. Konstatuotina, jog regiono savivaldybi ų veiksmai, dalyvaujant turizmo parodose, n ėra koordinuojami, dėl to regionas n ėra pristatomas kaip unikalus vienetas. Tikslinga koordinuoti regiono savivaldybi ų veiksmus, dalyvaujant turizmo parodose. Daugelis Paj ūrio regiono savivaldybi ų dalyvauja verslo misijose, išskyrus Neringos.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 62 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija Klaip ėdos mieste 2006 m. surengtos dvi išvažiuojamosios (Vokietija, Kinija) ir keturios įvažiuojamosios (Rusija, Estija, Belgija, Norvegija) verslo misijos. Dalyvavim ą verslo misijose neigiamai veikia finansini ų l ėšų stoka, tam skiriamas nepakankamas d ėmesys. Tikslinga verslo misijas organizuoti šalyse, galin čiose pasi ūlyti didžiausius turist ų srautus Paj ūrio regionui (Skandinavijos šalys, Centrin ės ir Ryt ų Europos šalys, Baltijos šalys). Pažym ėtina, kad pažintiniai turai Paj ūrio regione organizuojami beveik visose savivaldyb ėse (išskyrus Kretingos r.). Palangos TIC jau kelet ą met ų rengia pažintinius turus žiniasklaidos atstovams bei turizmo operatoriams, kuri ų tikslas – supažindinti viešosios nuomon ės formuotojus bei verslo partnerius su savivaldyb ės turizmo galimyb ėmis. J ų metu pristatoma Palangos miesto turizmo infrastrukt ūra, nauji turizmo objektai, organizuojamos ekskursijos naujai sukurtais maršrutais. Pamin ėtini ir Klaip ėdos TIC organizuoti pažintiniai turai: „Alaus turas“, turai į Bažny čios bokšt ą bei „City“ turas. 2007 m. Klaip ėdos r. TIC organizuoja informacin į pažintin į tur ą po rajon ą. Šilut ės r. TIC 2006 m. organizavo reprezentacin į tur ą po Šilut ės rajon ą, organizuotas pažintinis turas kartu su Trak ų r. TIC. Konstatuotina, kad savivaldybi ų veiksmai organizuojant pažintinius turus koordinuojami n ėra. Juos koordinuoti tikslinga, kad pažintini ų tur ų organizavimas tapt ų labiau koncentruotas į viso Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pristatym ą, o suinteresuotoms pus ėms būtų teikiama labiau koncentruota informacija.
5.1.2.7 Lauko reklama Ši rinkodaros priemon ė turi didel ę svarb ą ir poveik į pirm ąkart vietov ėje besilankan čio turisto arba potencialaus turisto sprendimui dėl toje vietov ėje si ūlom ų turizmo produkt ų panaudojimo. Pažym ėtina, kad vis ų Paj ūrio regiono savivaldybi ų ilgalaikiuose strateginiuose pl ėtros planuose numatyta turizmo informacin ės sistemos pl ėtra (turizmo objekt ų ženklinimo, stend ų, nuorod ų ir t.t. pl ėtra), ta čiau jos įgyvendinimas vyksta gana l ėtai d ėl ribot ų savivaldybi ų biudžet ų galimybi ų. Paj ūrio regiono savivaldyb ėse naudojama lauko reklama:
5.1.2.7.1. lentel ė Paj ūrio regiono savivaldyb ėse naudojama lauko reklama Savivaldyb ė Apib ūdinimas Pastatyti informaciniai stendai su aprašymais, nuorodomis, informuojantys apie Šilut ės r. turizmo traukos objektus. Parengta NDRP turistin ė schema, kurioje sužym ėti visi lankytini objektai, apžvalgos vietos, keliai ir takai. Klaip ėdos m. savivaldyb ės turizmo informacin ės sistemos pl ėtra prad ėta vykdyti įgyvendinant PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos iniciatyvin ės programos Baltijos j ūros regionui projekt ą „Turizmo informacin ės sistemos pl ėtojimas Klaip ėdoje ir Liepojoje“. Įgyvendinus projekt ą Klaip ėdos m. savivaldyb ėje buvo naujai įrengta daugiau kaip 300 įvairaus tipo informacini ų Klaip ėdos m. ženkl ų. Šie ženklai Klaip ėdos m. savivaldyb ėje sudaro bendr ą informacin ę sistem ą, apiman čią informacines kolonas (su apšvietimu ir be apšvietimo), keleto tip ų informacinius stendus, krypties nuorod ų stulpus p ėstiesiems ir transportui. Numatytos ir preliminarios informacini ų ženkl ų išd ėstymo vietos – tai įvažiavimo į miest ą taškai, senamies čio zona, papl ūdimi ų ir poilsio zonos, pirmoji ir antroji perk ėlos, jachtklubas ir t.t. Sukurta gera informacin ė sistema. Prie įdomiausi ų objektų nutiesti pažintiniai takai, stovi informaciniai stendai su aprašymais, nuorodomis. Parengta KNNP turistin ė schema, kurioje aiškiai sužym ėti visi lankytini objektai, apžvalgos vietos, keliai ir takai. Neži ūrint į tai, turizmo specialist ų vertinimu, ši informacin ė sistema Neringos nepakankamai informatyvi, tr ūksta turistini ų (p ėsčiųjų, dvira čių tak ų) schem ų, žem ėlapi ų, informacini ų leidini ų, ženkl ų bei nuorod ų į objektus. Neringos savivaldyb ės administracija iki 2007 m. pabaigos, įgyvendindama ES strukt ūrini ų fond ų finansuojam ą projekt ą „Neringos turizmo informacini ų paslaug ų sistemos pl ėtra“, planuoja parengti informacini ų stend ų poreikio, įrengimo ir geografinio
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 63 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
išd ėstymo galimybi ų studij ą, sukurti virtual ų Neringos turizmo informacijos žem ėlap į, parengti ir aštuoniomis kalbomis išleisti turizmo informacinius leidinius- žem ėlapius ir t.t.
Šioje savivaldyb ėje dal į turizmo ženklinimo veiklos atlieka Palangos m. savivaldyb ės administracija, dal į – priva čios įmon ės. Tai neleidžia nuosekliai informuoti turistų apie lankytinus objektus, ženklinimui naudojami skirtingi dizaino sprendiniai, neatspindintys savivaldyb ės specifikos, n ėra vieningo stiliaus. Palangoje ir Šventojoje įrengti informaciniai stendai su turistine miesto schema. Palangos m. Palangos m. savivaldyb ės administracija 2003 – 2004 m. laikotarpiu įgyvendino projekt ą ,,Baltijos gintaro kelias: paveldas, turizmas ir amatai“. Projekto metu maršruto objektuose įrengta po 5 informacinius stendus ir nuorodas. Palangos m. savivaldyb ę reklamuojantys skydai pastatyti Minske (Baltarusija), Rygoje (Latvija), Sankt Peterburge (Rusija), Taline (Estija). Šioje savivaldyb ėje nepakankamas d ėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos įrengimui ir pl ėtrai. Pažym ėtinas vizualin ės informacijos tr ūkumas. Prie įvažiavim ų į rajon ą pastatyti Klaip ėdos r. informaciniai stendai su žem ėlapiu. Klaip ėdos r. Įrengtas informacinis stendas su Gargžd ų miesto schema. Tobulinant turizmo informacijos sistem ą, informacinius stendus su schemomis planuojama įrengti ir visose rajono seni ūnijose, degalin ėse, prie pagrindini ų keli ų pastatyti ženklus, su nuorodomis į turizmo traukos objektus. Kretingos r. Šioje savivaldyb ėje nepakankamas d ėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos įrengimui ir pl ėtrai. Trūksta informacini ų nuorod ų, rodykli ų į turizmo objektus. Šiuo metu daugel į objekt ų galima rasti su vietini ų gyventoj ų pagalba. Kretingos mieste pastatyti du informaciniai stendai. Kretingos rajone turistinius- informacinius stendus (iš viso 5 vnt.) yra įrengusi Salant ų regioninio parko direkcija. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono savivaldyb ėse turizmo informacijos sistema (lauko reklamos stendai) išvystyta netolygiai, dėl to turistams n ėra pateikiama tolygi informacija apie turizmo traukos objektus, esan čius atskirose savivaldyb ėse. Tikslinga sukurti bendr ą Paj ūrio regiono turizmo informacijos sistemos (lauko reklamos stend ų) koncepcij ą. Joje išd ėstytomis nuostatomis b ūtų remiamasi kuriant regiono savivaldybi ų informacinius leidinius.
5.1.2.8 Viešieji ryšiai ir bendradarbiavimas Paj ūrio regiono savivaldyb ėse nepakankamas d ėmesys skiriamas vieš ųjų ryši ų kampanij ų vykdymui ir pl ėtrai. Konstatuotina, kad regiono savivaldybi ų administracijos, turizmo informacijos centrai palaiko savaiminius, neplaningus, atsitiktinius, kartais – ne įsis ąmonintus ryšius su visuomene. Dėl to nekuriamas tiek atskir ų savivaldybi ų, tiek viso regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdis. Paj ūrio regione šioje srityje pirmauja Palangos miesto savivaldyb ės administracija, nusprendusi pirkti profesionali ą vieš ųjų ryši ų programos parengimo ir įgyvendinimo paslaug ą. Klaip ėdos apskrities viršininko administracija yra pasirašiusi dvišales bendradarbiavimo sutartis turizmo pl ėtros srityje su Švedijos Karalyst ės Bleking ės apskritimi, Ukrainos Respublikos Nikolajevo sritimi, Odesos sritimi, Vakar ų Pomeranijos vaivadija (Lenkija). Regiono savivaldybi ų partneryst ės ryšiai su užsienio partneriais bei dalyvavimas tarptautini ų turizmo organizacij ų veikloje suteikia tam tikr ą kokybin į vertinim ą ir status ą. Pateikiami duomenys apie Paj ūrio regiono savivaldybi ų partneryst ės ryšius.
5.1.2.8.1. lentel ė Paj ūrio regiono savivaldybi ų partneryst ės ryšiai Savivaldyb ė Aprašymas Savivaldyb ės administracija dalyvauja „Baltijos“ euroregiono (Lietuva, Latvija, Šilut ės r. Lenkija, Danija, Švedija) veikloje, palaiko draugiškus ryšius su Lenkijos, Rusijos,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 64 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kit ų valstybi ų miestais. Už aktyv ų tarptautin į bendradarbiavim ą ir Europos vienyb ės id ėjų sklaid ą Klaip ėdos miestas yra apdovanotas aukš čiausiais Europos Tarybos, jungian čios 45 šalis, apdovanojimais: 1999 metais Europos Tarybos Garb ės v ėliava, 2001 metais – Europos Tarybos Garb ės ženklu ir 2003 metais – Europos Prizu. Tai pats Klaip ėdos m. aukš čiausias įvertinimas, kuris už tarptautin ę veikl ą gali b ūti skiriamas miestui. Juo kasmet apdovanojamas vienas miestas iš 45 Europos valstybi ų. Klaip ėda nuo 1992 m. yra Baltijos miest ų s ąjungos ir nuo 2001 m. EUROCITIES nar ė. Klaip ėdos miestas bendradarbiauja su beveik dviem dešimtimis pasaulio miestų. Savivaldyb ės administracija užmezga ir palaiko ryšius daugiausiai įgyvendindama bendrus su užsienio partneriais projektus bei organizuodama bendrus tarptautinius renginius: TACIS projekto „Vandens turizmo infrastrukt ūros išvystymas Rusijos ir Lietuvos pasienio Kurši ų mari ų regione“ įgyvendinimas, INTERREG III B Neringos projekt ų „Gamtos ir kult ūros paveldas pietin ėje Baltijos dalyje – išš ūkiai ir perspektyvos regioninei pl ėtrai „LAGOMAR“, „Bendradarbiavimo abipus sienos palaikymas, stiprinimas ir r ėmimas pl ėtojant jacht ų turizm ą“, „Turistinio vandens transporto maršruto Kurši ų mariose įdiegimas: Klaip ėda – Kaliningradas (Ryba čij)“ įgyvendinimas. Pl ėtojami ryšiai su Latvija (Jurmala), Estija ( Piarnu ), Rusija (Kaliningradas). Palangos m. savivaldyb ė dalyvauja Baltijos miest ų s ąjungos veikloje, Palangos m. mikroeuroregiono „Bartuva“ veikloje (kasmet organizuojami kult ūriniai ir sporto renginiai, vykdomi bendri projektai). Palangos miestas 2005 m. tapo Europos kurort ų asociacijos nariu. Savivaldyb ės administracija palaiko ryšius su Eigersundo savivaldybe (Norvegija), (Karjaa) miestu (Suomija), Iława miestu (Lenkija). Šiuo metu įgyvendinamas Klaip ėdos r. projektas pagal INTERREG III A program ą „Turizmo produkto suk ūrimo galimyb ės siekiant įtraukti vietos bendruomenes Ylavos ežero rajone, Drevcos up ės baseino bei Klaip ėdos rajono teritorijose“. Kretingos r. n.d. Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono savivaldyb ės palaiko ryšius su visa eile užsienio partneri ų turizmo sektoriaus vystymo srityje, tod ėl užmezgami tarptautiniai ryšiai, lemiantys turist ų sraut ų kait ą atskirose savivaldyb ėse. Paj ūrio regionui, kaip visumai, šiuo atveju atstovauja Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, bendradarbiaujanti su siauru partneri ų ratu. Tikslinga sukurti koncentruot ą vieš ųjų ryši ų ir bendradarbiavimo program ą, leisian čią j ą įgyvendinti Paj ūrio regiono mastu. Ši ą program ą tur ėtų koordinuoti įsteigta speciali organizacija arba Klaip ėdos apskrities viršininko administracija. Apibendrinant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo ir rinkodaros veikl ą, konstatuotina, kad: • turi b ūti sukurta speciali organizacija, atliksianti ir koordinuosianti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo ir rinkodaros proces ą; • Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdis tur ėtų b ūti formuojamas vieningai (kaip viena destinacija) akcentuojant bei išryškinant patraukliausius ir būdingiausius Paj ūrio regiono bruožus. Įvaizdžio formavimas turi vykti visais lygmenimis (nuo rajoninio iki tarptautinio); • siekiant didesnio rinkodaros priemoni ų efektyvumo, labai svarbu gerai suplanuoti rinkodaros priemoni ų kiek į bei pob ūdį; • kiekvieno turizmo sezono pradžioje tikslinga išleisti visapusišk ą ir informatyv ų gid ą-vadov ą po Paj ūrio region ą. Jame b ūtų pateikiama visa turistams b ūtina informacija; • svarbu ypating ą d ėmes į skirti Paj ūrio regiono internetin ės svetain ės suk ūrimui bei nuolatiniam palaikymui. Būtina pateikti kuo daugiau informacijos apie turizmo
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 65 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija sektoriaus produktus įvairiomis kalbomis, kokybiškai ir tinkamai reprezentuoti region ą; • planuojant rinkodaros veikl ą svarbu apsibr ėžti tikslin ę grup ę bei išsiaiškinti jos poreikius ir l ūkes čius. Rinkodaros kampanija turi tur ėti aišk ų adresat ą ir tiksl ą.
5.2. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS RINKODAROS MODELIS
Siekiant padidinti turist ų srautus Paj ūrio regione, pagerinti turizmo sektoriaus įvaizd į, būtina parengti ir įgyvendinti Paj ūrio turizmo sektoriaus rinkodaros program ą. Šios programos rengimui ir įgyvendinimui rekomenduojama sukurti specialią sistem ą.
5.2.1. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos įgyvendinimo sistema turi b ūti suprantama kaip integrali rinkodaros veiklos dalis. Norint efektyviai vystyti ši ą veikl ą, tikslinga sukurti regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacij ą, kurioje b ūtų aiškiai pasidalinta veiklos funkcijomis ir atsakomybe, užtikrinta partneryst ė tarp verslo ir vietos valdžios institucij ų.
5.2.1.1. pav. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija
Turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos komunikacinę strukt ūrą sudaro duomen ų ir informacijos šaltiniai, informacijos koordinatoriai ir vartotojai, siejami abipusio ryšio. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos lygmenys:
5.2.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos lygmenys Lygmuo Aprašymas Sudaro TIC ar atstovyb ės užsienyje, kitos Lietuvos atstovyb ės, konsulatai, ambasados, kuri ų turimi duomenys turi b ūti operatyviai perduodami rinkodaros Tarptautinis organizatoriui, be to, jie gal ėtų prisid ėti prie turizmo rinkodaros programos įgyvendinimo tarptautinime lygmenyje.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 66 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Sudaro Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, kuris vykdo Nacionalinis rinkodaros veikl ą nacionaliniame lygmenyje. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodara yra dalis nacionalin ės turizmo sektoriaus rinkodaros. Sudaro Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, regiono TIC. Regiono lygmenyje tur ėtų b ūti įkurta jungianti institucija (pvz., Paj ūrio regiono turizmo Regioninis informacijos centras), kuri b ūtų pagrindin ė turizmo sektoriaus rinkodaros planuotoja, organizator ė ir vykdytoja. Sudaro regiono savivaldybi ų administracijos, TIC, lankytoj ų centrai – tai rinkodaros organizatoriai savivaldos lygmenyje, atsakingi už turizmo planavim ą, produkt ų pl ėtr ą bei kokyb ės kontrol ę. Kitos organizacijos, tarnybos (pvz., policija, sveikatos apsaugos tarnybos, gelb ėtoj ų tarnyba, meteorologin ė tarnyba, priešgaisrin ės apsaugos tarnyba, aplinkosaugos tarnyba, kult ūros centrai ir t.t.) bendradarbiauja su rinkodaros organizatoriumi informacijos main ų ir kitose srityse. Sudaro viešosios turizmo infrastrukt ūros objekt ų operatoriai: muziejai, meno Savivaldos galerijos ir kiti lankomi objektai – turizmo rinkodaros programos vykdytojai, bendradarbiaujantys su rinkodaros organizatoriumi informacijos main ų ir kitose srityse. Sudaro turizmo sektoriaus verslo organizacijos: kelioni ų agent ūros, turizmo verslo asociacijos, liaudies amatinink ų gildijos, kitos verslo įmon ės (apgyvendinimo, maitinimo, kelioni ų organizavimo paslaug ų teik ėjai, laisvalaikio, pramog ų, rengini ų organizatoriai ir kit ų lankom ų objekt ų atstovai) turizmo rinkodaros programos vykdytojai, bendradarbiaujantys su rinkodaros organizatoriumi informacijos main ų ir kitose srityse.
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos veikla tur ėtų b ūti vykdoma tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmenimis. Esminis organizacijos veikimo principas – partneryst ės tarp suinteresuot ųjų šali ų užtikrinimas. Pagrindinis veiklos uždavinys – Paj ūrio turizmo sektoriaus rinkodaros programos formavimas ir įgyvendinimas.
5.2.2. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programa Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos tikslai turi b ūti įgyvendinami tenkinant vartotoj ų (turist ų) poreikius, kartu puosel ėjant visuomen ės interesus (aplinkosaug ą, kult ūros paveldo išsaugojim ą, sveik ą gyvenimo b ūdą ir t.t.). Rinkodaroje komunikacinis procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus keturias rinkodaros r ėmimo veiksm ų r ūšis: • reklam ą; • asmenin į pardavim ą; • pardavim ų skatinim ą; • ryši ų su visuomene palaikym ą ir populiarinim ą. Kiekvienam r ėmimo elementui b ūdingi saviti bruožai, ta čiau visi jie nukreipti į vien ą tiksl ą – rinkodaros koncepcijos realizavim ą. Tikslingai naudojami ir derinami min ėti 4 r ėmimo elementai garantuoja s ėkming ą turizmo sektoriaus rinkodaros veikl ą.
5.2.2.1 Reklama Tinkama reklama – veiksmingas instrumentas turizmo sektoriaus rinkodaros veiklai įgyvendinti, siekiant paskleisti informacij ą klientams, keisti j ų elges į ir atkreipti d ėmes į į si ūlom ą produkt ą, sukurti ger ą įvaizd į:
5.2.2.1.1. lentel ė Reklamin ė kampanija Reklamos r ūšis Įgyvendinimo veiksmai Pastabos Spausdinta Informaciniai – Didel į poveik į reklaminiam skelbimui ar straipsniui turi reklama reklaminiai straipsniai dizainas, šriftas ir jo dydis. Rengiant straipsnio turin į
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 67 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
prasminga praturtinti esamos ir planuojamos situacijos nuotraukomis. visuomeniniuose ir Pagrindiniai vietin ės, regionin ės ir respublikin ės specializuotuose reikšm ės visuomeniniai leidiniai: „Klaip ėda”, „Vakar ų vietiniuose, regioniniuose, ekspresas”, „Lietuvos rytas”, „Respublika” ir t.t. šalies ir tarptautiniuose Pagrindiniai specializuoti leidiniai apie Lietuvos leidiniuose turizm ą, kult ūrin į paveld ą: „Kelion ės ir pramogos”, „Kelioni ų magija“, „Liaudies kult ūra”, „Lithuanian Heritage Magazine” ir t.t. Informacij ą apie region ą galima talpinti į specializuotus įmoni ų katalogus: „Visa Lietuva”, „Viskas turizmui”, „Lietuvos turizmas” ir t.t. Reklaminiai leidiniai: Informacij ą apie Paj ūrio region ą ir si ūlomas paslaugas katalogai, broši ūros, galima skleisti dalijant apsilankiusiems sve čiams, bukletai, plakatai, broši ūras, bukletus, reklaminius lapelius. Šiuos reklaminiai lapeliai, reklaminius leidinius prasminga platinti turizmo kalendoriai agent ūrose, turizmo informacijos centruose, viešbu čiuose ir kitose rekreacijos bei turizmo įstaigose, kurios tiesiogiai bendrauja su vietiniais ir užsienio turistais. Reklama per televizij ą yra viena galingiausi ų ir brangiausi ų reklamos priemoni ų. Geriausias laikas parengtus reklaminius klipus transliuoti prieš žinias ir po jų. Prasminga sukurti Paj ūrio regiono turizmo produkt ų pasi ūlos vaizdo klip ą. Pagrindiniai televizijos kanalai: Reklama televizijoje „LTV“, „LNK“, „TV3“ ir t.t. Populiar ėja autorini ų laid ų filmavimas reklamuojamoje vietov ėje. Pagrindiniai tarptautini ų televizij ų kanalai: „BBC“, „CNN“, Transliacin ė „Travel“, „RTL“, „RTR“ ir t.t. reklama Šio tipo reklamos tr ūkumas – ji yra trumpalaik ė ir epizodin ė. Šio tipo reklama turi dideles galimybes apimti įvairias vartotoj ų grupes įvairiu laiku. Pagrindin ės Lietuvos ir kit ų užsienio šali ų radijo stotys: Lietuvos radijas, „M-1”, Reklama radijuje „Radiocentras”, „Kelyje”, „ РУССКОЕ РАДИО “, kit ų šali ų nacionalin ės radijo stotys. Radijo reklamai svarbu balsas, intonacija, muzikinis fonas. Pakankamai efektyvi informacijos apie turizmo Viešoji (išorin ė) Informacija stacionariuose paslaugas sklaidos priemon ė, nes skiriama platesniems reklama stenduose, skyduose visuomen ės sluoksniams. Tai nebrangi ir ilgo poveikio reklama. Paslaug ų išd ėstymas, Tai svarbus turizmo sektoriaus stiliaus elementas. Visos interjeras, rodykl ės, išvardintos dalys turi b ūti suderintos tarpusavyje, nes Reklama iškabos, darbuotoj ų vartotojas pagal jas susikuria pirm ąjį įsp ūdį. vietov ėje apranga, aptarnavimo kokyb ė Reklaminiai suvenyrai Šios nebrangios ir ilgalaik ės reklamos priemon ės (rašikliai, užraš ų knygut ės, naudojamos reprezentacijai, ryšiams užmegzti ir Speciali reklama kalendoriai, aprangos palaikyti. aksesuarai, rakt ų pakabukai ir t.t.) Šios vaizdo priemon ės dažnai naudojamos parodose, Demonstracin ė konferencijose bei prezentacijose. Klipai apie Paj ūrio reklama Vaizdo klipai, region ą tur ėtų b ūti skirti daugiausiai užsienio turistams. dokumentiniai filmai Nesunku perduoti ši ą vaizdin ę medžiag ą internetiniu
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 68 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
ryšiu. Bendroje Paj ūrio regiono internetin ėje svetain ėje turi Internetin ės svetain ės būti teikiam ų produkt ų, nuotrauk ų, preliminari ų kain ų, suk ūrimas ir prieži ūra paslaug ų užsakymo ir kitos svarbios informacijos aprašymas. Ši demonstracin ės reklamos priemon ė teikia turizmo informacij ą vis ą par ą. Įrenginiai tur ėtų b ūti pastatyti prie Infoterminalai seni ūnij ų ir miest ų centruose bei kitose turist ų lankomose vietose. Pagrindiniai informacijos puslapiai: 1. www.tourism.lt 2. www.turizmas.lt 3. www.travel.lt Informacin ės nuorodos 4. www.on.lt kit ų institucij ų internetin ėse svetain ėse 5. www.atostogoskaime.lt 6. www.tourism.com; 7. www.tourism.org 8. http://en.lt.leisureguide.info 9. www.lithuania.net ir t.t.
Formuojant ir įgyvendinant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus reklamin ę kampanij ą pagrindin į d ėmes į tikslinga skirti regiono unikalum ą atspindin čių produkt ų r ėmimui, tai prisid ės ir prie teigiamo regiono įvaizdžio formavimo.
5.2.2.2 Asmeninis pardavimas Ši priemon ė orientuota į vartotoj ų poreiki ų pažinim ą, j ų tenkinim ą ir turizmo produkt ų pardavim ą. Asmeninis pardavimas suprantamas dviem aspektais: • potenciali ų santyki ų su vartotojais užmezgimas; • tiesioginis realizavimo operacijos atlikimas. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros modelis skirtas tiek Lietuvos, tiek užsienio šali ų turistams, tod ėl ši ą priemon ę įgyvendinantis personalas privalo mok ėti teikti informacij ą ne tik lietuvi ų, bet ir užsienio šali ų (angl ų, rus ų, pranc ūzų, vokie čių ir t.t.) kalbomis. Didel ę reikšm ę turi personalo organizaciniai geb ėjimai, d ėmesys klientui.
5.2.2.2.1. lentel ė Asmeninio pardavimo priemon ės Priemon ė Aprašymas Poreiki ų nustatymas, Kartotekos tikslas – įvertinti turist ų poreikius. Ši informacija labai svarbi vedant kartotek ą tolesniuose asmeninio pardavimo etapuose. Ši priemon ė yra viena iš efektyviausi ų. Paskatinti reklam ą „iš l ūpų į l ūpas” galima Reklama „iš l ūpų į tikslingai kontaktuojant su turistais, dovanojant suvenyrus, vedant atsiliepim ų lūpas“ knyg ą ir t.t.
Tikslinga efektyv ų asmeninio pardavimo proces ą organizuoti naudojantis Paj ūrio regiono TIC tinklo paslaugomis. Šiuo atveju TIC tinklas ne tik surinks ir apdoros pirmin ę informacij ą, bet ir prisid ės prie teigimo Paj ūrio regiono įvaizdžio formavimo, jo produkt ų pristatymo interesantams (turistams).
5.2.2.3 Pardavim ų skatinimas Šios rinkodaros priemon ės naudojimas orientuotas į interesant ų (turist ų) noro įsigyti Paj ūrio regione si ūlomus turizmo produktus padidinim ą. Rekomenduojamos naudoti pardavim ų skatinimo priemon ės:
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 69 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 5.2.2.3.1. lentel ė Pardavim ų skatinimo priemon ės Priemon ė Aprašymas Šiuo atveju interesantui (turistui) sudaromos s ąlygos trumpam Galimyb ės nemokamai pasinaudoti laikotarpiui nemokamai pasinaudoti regione si ūlomu turizmo produktu suteikimas produktu. Šiuo atveju interesantas (turistas), įsigij ęs turizmo produkt ą, gauna Priedo prie įsigyto turizmo dovan ą arba jam suteikiama galimyb ė pigiau įsigyti papildom ą produkto suteikimas. produkt ą. Ši priemon ė naudojama kartu su reklama. Rekomenduojama j ą Laikinas kainos sumažinimas naudoti, siekiant paskatinti pirkim ą ypatingomis progomis (pvz., šven čių dienomis ir t.t.), sezoniškumui mažinti. Nuolaidos suteikimas interesantui Šiuo atveju suteikiama nuolaida interesantui (turistui), perkan čiam perkant didesn į produkto kiek į ar didesn į kiek į turizmo produkto arba tą pat į produkt ą užsisakant iš užsakant iš anksto anksto.
Tikslingas pardavim ų skatinimo priemoni ų naudojimas sudaro s ąlygas įsigyti didesn į regione teikiam ų produkt ų kiek į patraukliomis s ąlygomis bei įvairiais met ų laikais didesniam turist ų skai čiui. Tai leidžia mažinti sezoniškumo poveik į Paj ūrio regiono turizmo sektoriui.
5.2.2.4 Ryši ų su visuomene palaikymas ir populiarinimas Tai neapmokamas ir neasmeninis informacijos, žini ų ir komercin ės informacijos platinimo būdas. Ši rinkodaros priemon ė yra itin svarbi populiarinant turizmo sektori ų ir jo produktus. Svarbiausi Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus populiarinimo instrumentai:
5.2.2.4.1. lentel ė Ryši ų su visuomene palaikymo ir populiarinimo instrumentai Instrumentas Aprašymas Organizuojamos spaudos konferencijos, interviu, laidos Bendradarbiavimas su visuomen ės apie Paj ūrio region ą per radij ą ir televizij ą, redakciniai informavimo priemon ėmis straipsniai, reportažai ir t.t. Organizuojamos konferencijos, seminarai, jubiliejinės švent ės, apdovanojimai, fotokonkursai, aukcionai, Populiarinimo kampanijos socialin ės kampanijos. Dalyvavimas verslo misijose, turizmo parodose, j ų organizavimas. Dalyvavimas tarptautini ų turizmo Dalyvavimas Baltic Sea Tourism Commision, ESPA ir kit ų organizacij ų veikloje organizacij ų veikloje. Tarptautini ų turizmo sektoriaus pl ėtros Dalyvavimas INTERREG iniciatyvos ir kituose projekt ų rengimas ir įgyvendinimas tarptautiniuose projektuose.
Tikslinga ryši ų su visuomene palaikymo ir populiarinimo instrumentus naudoti visu Paj ūrio regiono mastu. Tokiu atveju padid ėtų j ų efektyvumas, Paj ūrio regionas b ūtų pristatomas kaip unikalus vienetas. Apibendrinant Paj ūrio regiono turizmo rinkodaros model į, konstatuotina, kad: • norint s ėkmingai suformuoti ir įgyvendinti rinkodaros program ą, b ūtina Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos veiklas suderinti su rinkodaros komplekso elementais (prek ės, kainos, paskirstymo ir r ėmimo); • tikslingai įgyvendinama turizmo sektoriaus rinkodaros programa gali prailginti turizmo sezon ą, padidinti produkto paklaus ą ir kokyb ę. Norint tai pasiekti, b ūtina įgyvendinti reklamos kampaniją, palaikyti nuolatinius ryšius su visuomene bei taikyti kitas r ėmimo priemones, padedan čias užtikrinti tinkam ą Paj ūrio regiono
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 70 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija turizmo sektoriaus rinkodaros programos rezultat ą. Šis procesas turi vykti kuo nuosekliau ir nenutrūkstamai (sezono ir ne sezono metu).
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 71 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
6. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS ŽMOGIŠK ŲJŲ IŠTEKLI Ų ANALIZ Ė
Skyriuje analizuojami Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškieji ištekliai, pateikiamos jų gerinimo priemon ės.
6.1. ESAMA SITUACIJA
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Paj ūrio regione gyvena 0,35 mln. gyventoj ų, paslaug ų sektoriuje dirba 56 proc. dirban čiųjų. Užimtumo rodiklis pagal atskirus ekonomikos sektorius Paj ūrio regione atitinka šalies vidurk į. Pažym ėtina, kad šiuo metu n ėra vieningos nuomon ės d ėl dirban čiųjų turizmo sektoriuje statuso- šiuo metu jais laikomi dirbantys viešbu čiuose ir restoranuose, ta čiau iš tikr ųjų turizmo sektoriuje dirban čių asmen ų yra žymiai daugiau. Daugelis investuotoj ų regione nurodo, kad pagrindinis regiono privalumas yra kvalifikuota darbo j ėga. Gyventoj ų surašymo duomenimis, daugiau nei 11 proc. regiono gyventoj ų turi aukšt ąjį ir 20 proc. aukštesn įjį arba profesin į išsilavinim ą. Tai vieni geriausi ų rodikli ų Lietuvoje. Dauguma regiono darbdavi ų geriau ieško tinkam ą kvalifikacij ą turin čių darbuotoj ų darbo rinkoje, nei juos apmoko, tod ėl dauguma gyventoj ų darbo rinkoje turi patys įgyti pakankam ą kvalifikacij ą prieš įsidarbindami. Paj ūrio regiono turizmo sektorius pasižymi aukštu sezoniniu užimtumo lygio svyravimu, susijusiu su sezoniškumo įtaka turizmo sektoriaus veiklai. Pažym ėtinos aukštos darbuotoj ų perviliojimo tendencijos sezono metu. Prognozuojama, kad aukštos kvalifikacijos darbo j ėgos poreikis turizmo sektoriuje spar čiai did ės. Remiantis prognoz ėmis, bendras nekvalifikuotos darbo j ėgos poreikis tur ėtų maž ėti, ta čiau turizmo sektoriuje žemiausio ir vidutinio profesinio lygmens specialist ų poreikis labai didelis. Kartu su kvalifikuotos darbo j ėgos poreikio did ėjimu, atitinkamai tur ėtų išaugti darbo rinkos mokymo ir kvalifikacijos keitimo paslaug ų poreikis. Paj ūrio regione veikia turizmo švietimo ir mokymo įstaigos, rengian čios turizmo sektoriaus specialistus:
6.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus specialist ų rengimo įstaig ų tinklas Pavadinimas Statusas Klaip ėdos universitetas Universitetas Klaip ėdos verslo ir technologij ų kolegija Kolegija Vš Į Vakar ų Lietuvos verslo kolegija Kolegija Klaip ėdos turizmo mokykla Profesin ė mokykla Šilut ės statybos, turizmo ir paslaug ų mokykla Profesin ė mokykla Vš Į Kretingos technologijos ir verslo mokykla Profesinė mokykla Šaltinis: www.aikos.smm.lt
Konstatuotina, kad regiono specialist ų rengimo įstaig ų tinklas susideda iš keli ų pakop ų institucij ų, tai sudaro geras s ąlygas įvairaus išsilavinimo ir profilio specialist ų rengimui. Mokymo program ų s ąrašas:
6.1.2. lentel ė Turizmo sektoriaus specialist ų mokymo programos Mokymo tipas Programa Profesinis mokymas Vir ėjo ir barmeno mokymo programa Viešbu čio ir turizmo paslaug ų teik ėjo mokymo programa Mokymas kolegijose Rekreacijos ir turizmo verslo vadyba
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 72 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Kult ūrin ės veiklos vadyba Kaimo turizmo vadyba Turizmo administravimas Želdiniai ir dizainas Universitetinis mokymas Rekreacija ir turizmas Rekreacinė architekt ūra ir kraštotvarka Šaltinis: www.aikos.smm.lt
Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono mokymo įstaigose turizmo sektoriaus darbuotojai rengiami pagal įvairias mokymo programas. Šiuo metu d ėl duomen ų tr ūkumo ne įmanoma įvertinti, ar mokymo programos atitinka rinkos poreikius. Rekomenduojama atlikti Lietuvos ir Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų tyrim ą.
6.1.3. lentel ė Kasmetinis turizmo sektoriaus specialist ų rengimas Paj ūrio regiono mokymo įstaigose Savivaldyb ė Mokykl ų sk. Rengiama specialist ų sk. Profesinis mokyma s Klaip ėdos m. sav. 1 60 Kretingos r. sav. 1 30 Šilut ės r. sav. 1 40 Iš viso 3 130 Mokymas kolegijose Klaip ėdos m. sav. 4 2 70 Iš viso 2 70 Universitetinis mokymas Klaip ėdos m. sav. 1 125 Iš viso 1 125 Iš viso 6 225 Šaltinis: Statistikos departamentas
Pažym ėtina, kad profesinio mokymo paslaugas teikian čiose įstaigose kasmetinis parengt ų specialist ų skai čius šiuo metu neatliepia Paj ūrio regiono turizmo rinkos poreiki ų (specialist ų parengiama per mažai), dėl to ken čia turizmo produkt ų kokyb ė. Kolegijose ir universitete parengiam ų specialist ų skai čius visiškai patenkina turizmo rinkos poreikius. Rekomenduojama, atsižvelgus į Lietuvos ir Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų tyrimo rezultatus, įvertinti, ar regiono profesini ų mokykl ų ruošiam ų specialist ų (bei specialybi ų) skaičius atitinka rinkos poreikius ir esant reikalaui situacij ą koreguoti. Pažym ėtina, kad Paj ūrio regiono turizmo profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaig ų tinklas, n ėra optimalus. Labai mažas specialybi ų pasirinkimas, įstaig ų technin ė baz ė neatitinka šiuolaikini ų poreiki ų. Konstatuotina, kad d ėl specialist ų tr ūkumo bei nepakankamos j ų kvalifikacijos Paj ūrio regiono turizmo sektorius teikiam ų produkt ų kokybe atsilieka nuo Europos kurortuose teikiam ų produkt ų kokyb ės.
6.2. ŽMOGIŠK ŲJŲ IŠTEKLI Ų TOBULINIMAS
Remiantis Lietuvos darbo biržos atlikt ų tyrim ų duomenimis, pagrindin ės Paj ūrio regiono darbdavi ų rekomendacijos institucijoms, rengian čioms darbuotojus turizmo sektoriui, yra šios: • mokymo kokyb ės užtikrinimas (47 proc. respondent ų teigimu); • didesnio dėmesio skyrimas praktiniam mokymui ir įgūdži ų ugdymui (30 proc. respondent ų teigimu);
4 Filialas veikia ir Kretingos r. savivaldyb ėje.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 73 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija • prisiderinimas prie rinkos poky čių (25 proc. respondent ų teigimu); • bendradarbiavimas su darbdaviais, analizuojant mokymo poreikius ir teikiant mokymo paslaugas (16 proc. respondent ų teigimu). Remiantis min ėtomis rekomendacijomis išskiriamos šios priemon ės, prisid ėsian čios prie Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros:
6.2.1. lentel ė Turizmo sektoriaus žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros priemon ės Priemon ė Aprašas Mokymo įstaig ų infrastrukt ūros ir Skiriamos investicijos į Paj ūrio regiono turizmo profesinio mokymo priemoni ų atnaujinimas mokymo, aukštojo ir universitetinio mokslo įstaig ų infrastrukt ūros gerinim ą, mokymo priemoni ų atnaujinim ą, student ų gyvenamosios infrastrukt ūros atnaujinim ą. Mokymo program ų gerinimas Skiriamos investicijos mokym ų program ų atnaujinimui, nauj ų kūrimui, atsižvelgiant į turizmo rinkos poreikius. Partneryst ės tarp mokymo įstaig ų, Investicijos, orientuotos į bendradarbiavimo tarp turizmo sektoriaus darbdavi ų užtikrinimas ir pl ėtra darbdavi ų ir mokymo įstaig ų užtikrinim ą ir pl ėtr ą. Mokymo įstaig ų personalo Skiriamos investicijos mokymo įstaig ų personalo mokymams kompetencijos gerinimas rengti, kuri ų tikslas – kompetencijos gerinimas.
Pažym ėtina, kad gerinant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius, būtina koncentruoti mokymo įstaig ų, Darbo biržos, darbdavi ų pastangas. Tikslinga atlikti tyrim ą, leisiant į įvertinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius bei pasi ūlyti efektyviausius j ų tobulinimo b ūdus. Apibendrinant Paj ūrio regiono žmogiškuosius išteklius, konstatuotina, kad: • darbuotoj ų tr ūkumas ir nepakankamas j ų kompetencijos lygis neigiamai veikia turizmo sektoriaus produkto kokyb ę; • regione veikian čio mokymo įstaig ų tinklo infrastrukt ūra pasenusi, si ūlomas skurdus mokymo program ų paketas; • gerinant regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius, b ūtina koncentruoti mokymo įstaig ų, Darbo biržos, darbdavi ų pastangas.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 74 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
7. PAJ ŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS
Šioje darbo dalyje atliekama Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros SSGG, finansavimo šaltini ų, analiz ė. Nurodomi regiono turizmo sektoriaus pl ėtros tikslai, uždaviniai ir priemon ės.
7.1. SSGG ANALIZ Ė
SSGG analiz ės d ėka, galima kompleksiškai įvertinti regiono vidin ės aplinkos stiprybes ir silpnybes bei išorin ės aplinkos suteikiamas galimyb ės ir jos keliamas gr ėsmes:
7.1.1. lentel ė SSGG analiz ė Stipryb ės Silpnyb ės 1. Paj ūrio regione daug gamtini ų ir kult ūrinio 1. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus veiklai paveldo ištekli ų. būdingas ryškus sezoniškumas. 2. Patogi regiono geografin ė pad ėtis turist ų 2. Nepakankamai vykdoma regiono turizmo sraut ų tranzitui Ryt ų – Vakar ų ir Šiaur ės – sektoriaus rinkodaros veikla, n ėra organizacijos, Piet ų kryptimis. Netoliese – stiprios kompleksiškai vykdan čios rinkodaros veikl ą tradicin ės turizmo rinkos (Vokietija, Rusija, Paj ūrio regiono mastu. Baltijos ir Skandinavijos šalys, Lenkija,
Baltarusija). 3. Nepakankamas turizmo infrastrukt ūros išvystymo lygis, ypa č vandens turizmo, 3. Gerai išvystyta sausumos transporto autoturizmo, dvira čių turizmo, kurortinio infrastrukt ūra. turizmo sferose ir t.t. 4. Prad ėti ar jau suformuoti tarptautin ės ir 4. Teikiam ų turizmo produkt ų kokyb ė ne visada nacionalin ės reikšm ės reprezentaciniai adekvati j ų kainai. turizmo maršrutai. Iš dalies įrengtas dvira čių
takas Eurovelo Nr.10. 5. Nepakankamai išvystyta turizmo sektoriaus specialist ų profesinio rengimo ir nuolatinio 5. Regione gili investicini ų projekt ų rengimo kvalifikacijos k ėlimo sistema. Labai prasta bei s ėkmingo realizavimo patirtis. mokymo įstaig ų materialin ė baz ė. 6. Regione rengiami aukštos ir aukš čiausios 6. Darbo j ėgos tr ūkumas turizmo sektoriuje. kvalifikacijos turizmo specialistai.
Suformuotas aukštas mokslinis potencialas 7. Nepakankamas turizmo sektoriaus Klaip ėdos universitete. administravimo lygis Klaip ėdos apskrities viršininko administracijoje, Klaip ėdos miesto, 7. Savivaldybi ų administracijose ir turizmo Kretingos rajono, Klaip ėdos rajono informacijos centruose dirba kompetentingi savivaldyb ėse, stabdantis ar net komplikuojantis specialistai. šio sektoriaus pl ėtr ą regione. 8. Susiformavusi turizmo produkt ų strukt ūra, 8. Konkurencing ų turizmo sektoriaus produkt ų stiprus ūkio subjekt ų interesas tr ūkumas (kemping ų, golfo aikštyn ų, pramog ų, konkurencingo turizmo produkto teikime. aktyvios rekreacijos ir kt.). Skurdus turizmo produkt ų pasi ūlos spektras regiono kaimiškosiose gyvenviet ėse. 9. Menkai išnaudojami regiono gamtiniai ir kult ūriniai ištekliai. Kai kurie j ų negr įžtamai sunaikinti. Galimyb ės Grėsm ės 1. Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus 1. Maž ėjantis Lietuvos ir Paj ūrio regiono įsiliejimas į ES rekreacijos ir turizmo rink ą. konkurencingumas Baltijos regiono ir turizmo
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 75 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2. Tranzitini ų ir tikslini ų turist ų sraut ų augimas rinkose. Baltijos j ūros regione. 2. Nepakankamai koordinuojami, nepamatuoti ar 3. Nauj ų nacionalini ų ir transregionini ų nesubalansuoti valstyb ės ir savivaldybi ų turistini ų maršrut ų formavimas panaudojant institucij ų veiksmai turizmo sektoriaus ir Paj ūrio regiono išteklius. vystyme. Nenuoseklumas bazini ų turizmo strukt ūrų formavimo procese. 4. Paj ūrio regiono įvaizdžio formavimas ir jo gerinimas naudojant rinkodaros priemoni ų 3. Pernelyg l ėtai ir neefektyviai formuojama ir kompleks ą. įgyvendinama Lietuvos turizmo sektoriaus rinkodaros programa. 5. Galimyb ės pritraukti ES SF bei kit ų šaltini ų lėšas turizmo sektoriaus pl ėtros projektams 4. Tolimesnis Klaip ėdos miesto senamies čio, kaip įgyvendinti. labai svarbaus turizmo traukos centro, nykimas. 6. Nacionalinio prioriteto suteikimas vandens 5. Blog ėjanti Baltijos j ūros ekologin ė b ūkl ė. turizmo pl ėtrai Lietuvoje. 6. Chaotiškas urbanizacijos procesas Paj ūrio 7. Turizmo specialist ų rengimo įstaig ų sistemos regione, ignoruojant unikalias gamtines stiprinimas. vertybes, naikinant svarbiausius regiono reprezentacinio kraštovaizdžio karkaso
8. Lietuvos ir kaimynini ų šali ų gyventoj ų elementus. Architekt ūrin ės aplinkos unikalumo turistinio aktyvumo did ėjimas. praradimas. 7. Turizmo ištekli ų lankymo bei naudojimo galimybi ų apribojimas, vykdant yding ą teritorij ų privatizacij ą.
7.2. LĖŠŲ ŠALTINI Ų ANALIZ Ė
Šiame skyriuje analizuojamos l ėšų pritraukimo galimyb ės turizmo sektoriaus potencialo didinimui iš įvairi ų alternatyvi ų finansavimo šaltini ų. Išskiriami šie pagrindiniai finansavimo šaltiniai: • ES strukt ūriniai fondai (ESF, ERPF, UŽ ŪFKP); • kiti finansavimo šaltiniai (Europos ekonomin ės erdv ės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, INTERREG iniciatyvos).
7.2.1. ES strukt ūriniai fondai Remiantis Lietuvos 2007-2013 m. ES strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategija, kitais 2007-2013 m. laikotarpio ES SF paramos teikim ą ir panaudojim ą reglamentuojan čiais dokumentais, Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybių administracijos ir kiti subjektai, siekdami gauti ES SF param ą, kaip pareišk ėjai gal ės teikti paraiškas pagal nurodytas priemones:
7.2.1.1. lentel ė Priemon ės ES SF paramai gauti Eil. Nr. Priemon ės aprašymas 1 2007 – 2013 m. ES strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategijos 1 veiksm ų programos „Žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros programa“ 1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialin ė apr ėptis“ ir 4 prioritetas „Administracini ų geb ėjim ų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Paramos l ėšų fondas – Europos socialinis fondas (ESF). 2 2007 – 2013 m. ES strukt ūrin ės paramos panaudojimo strategijos 3 veiksm ų programos „Sanglaudos skatinimo veiksm ų programa“ 1 prioritetas „Vietin ė ir urbanistin ė pl ėtra, kult ūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo pl ėtrai“. Paramos l ėšų fondas – Europos regionin ės pl ėtros fondas (ERPF). 3 Lietuvos kaimo pl ėtros 2007 – 2013 m. programos III krypties „Gyvenimo kokyb ė kaimo vietov ėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemon ė „Kaimo turizmo paslaug ų pl ėtra“,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 76 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų pl ėtra“, „Kaim ų atnaujinimas“. Paramos l ėšų fondas – Europos žem ės ūkio fondas kaimo pl ėtrai (EŽ ŪFKP). 4 Lietuvos žuvininkyst ės sektoriaus 2007 – 2013 met ų veiksm ų programos 4 prioritetin ė kryptis „Tvari žuvininkyst ės region ų pl ėtra“ (su turizmo sektoriaus pl ėtra siejasi 2 uždaviniu „Saugoti ir stiprinti gamtos ir architektūros paveld ą“). Paramos l ėšų fondas – Europos žuvininkyst ės fondas (EŽF). Šaltinis: www.esparama.lt
Tikslinga prioritetinius turizmo sektoriaus pl ėtros projektus, kuri ų įgyvendinimui būtina ES SF parama, įtraukti į 2007-2013 m. Klaip ėdos regiono pl ėtros plan ą, Paj ūrio regiono savivaldybi ų pl ėtros planus.
7.2.2. Kiti finansavimo šaltiniai Išskiriami šie finansavimo šaltiniai:
7.2.2.1. lentel ė Finansavimo šaltiniai Eil. Nr. Šaltinio aprašymas 1 EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Paj ūrio regiono ūkio subjektai gal ės teikti paraiškas turizmo sektoriaus pl ėtros projektams vystyti pagal Norvegijos Karalyst ės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandume d ėl 2004-2009 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalyst ės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandume d ėl 2004–2009 met ų EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo nustatytos šios remiamos sritys nustatyt ą remiam ą srit į „Europos kult ūros paveldo išsaugojimas, įskaitant vieš ąjį transport ą ir miest ų atnaujinim ą“. 2 INTERREG IV A (buv. INTERREG III A bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – pasienio bendradarbiavimas. Šio INTERREG III skyriaus tikslas yra kelti ekonomin į ir socialin į pasienio centr ų lyg į diegiant bendr ąsias strategijas. Turizmo pl ėtros projektams parama bus teikiama pagal programos prioritet ą „Miesto, kaimo ir paj ūrio pl ėtra: kult ūriniam sektoriui gali b ūti naudingos priemon ės, įgalinan čios atnaujinti istorinius urbanistinius centrus, remti turistin ę ir amat ų veikl ą, atnaujinti ir pl ėsti miestelius bei išsaugoti kaimo paveld ą; garsinti ir priži ūrėti saugomas pasienio erdves“. 3 2007 – 2013 m. Baltijos j ūros regiono INTERREG (buv. INTERREG III B bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – programa, skatinanti regionin į/erdvin į (teritorin į) šali ų bendradarbiavim ą. Pagal ši ą program ą finansuojami projektai, kuri ų partneriai yra iš ES šali ų bei priklauso Baltijos j ūros regionui. Turizmo sektoriaus pl ėtros projektai bus remiami pagal š į programos prioritet ą „Promoting attractive and competitive cities and regions“. 5 4 INTERREG IV C (buv. INTERREG III C bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – tarpregioninis bendradarbiavimas. Tikslas: skatinti tarpusavyje nesiribojan čių region ų bendradarbiavimą, siekiant sanglaudos ir region ų konkurencingumo augimo. Turizmo sektoriaus pl ėtros projektams parama bus skiriama pagal šios programos prioritet ą „Environment and risk management“. 6 5 Valstyb ės kapitalo investicij ų programa. Programa, pagal kuri ą skiriamos LR l ėšos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti valstyb ės institucijoms, įstaigoms ir įmon ėms, savivaldybi ų įstaigoms ir įmon ėms, taip pat kitiems ūkio subjektams. Šaltinis: CPVA, INTERREG technini ų sekretoriat ų duomenys
Siekiant padidinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus projekt ų galimybes gauti finansavim ą iš 7.2.2.1 lentel ėje nurodytų šaltini ų, rekomenduojama Paj ūrio regiono teritorij ą atrankos kriterij ų sistemoje, vertinant turizmo pl ėtros projektus, išskirti kaip prioritet ą.
5 Tekstas pateikiamas originalo kalba. Oficialaus vertimo į lietuvi ų kalba n ėra (2007 07 30). 6 Tekstas pateikiamas originalo kalba. Oficialaus vertimo į lietuvi ų kalba n ėra (2007 07 30).
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 77 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 7.3. TURIZMO POTENCIALO PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMON ĖS
Skyriuje pateikiami Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus potencialo pl ėtros tikslai, uždaviniai ir priemon ės.
7.3.1. Bendrosios Lietuvos Paj ūrio regiono pl ėtros tendencijos Konstatuotina, kad pastar ųjų penkeri ų met ų laikotarpiu regione vykstantis urbanizacijos procesas turi labai didel ę įtak ą turizmo sektoriaus pl ėtrai. Šis procesas įvardijamas kaip Lietuvos jūrin ės metropolijos formavimasis. 7 Šiame moksliniame tiriamajame darbe Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros sprendiniai pateikiami remiantis 2003 m. Klaip ėdos apskrities regiono pl ėtros tarybos patvirtintame 2003 – 2006 m. Klaip ėdos regiono pl ėtros plane išskiriamais sprendiniais (mokslinio tiriamojo darbo rengimo metu dar n ėra parengta 2007 – 2013 m. Klaip ėdos regiono pl ėtros plano koncepcija), įvertinant jau parengtus projektus, naujas id ėjas, savivaldybi ų administracij ų pasi ūlymus. 2003 – 2006 m. Klaip ėdos regiono pl ėtros plane patvirtinta strategin ė nuostata: Klaip ėdos regionas – tai pagrindinis Lietuvos j ūros ir sausumos „tiltas” ekonominiams bei kult ūriniams mainams Ryt ų – Vakar ų ir Šiaur ės – Piet ų kryptimis prie Baltijos j ūros. 2003 – 2006 m. Klaip ėdos regiono pl ėtros plane išskiriami šie pl ėtros prioritetai: • I prioritetas „Žmogišk ųjų ištekli ų ir žini ų visuomen ės pl ėtra“; • II prioritetas „Gyvenimo kokyb ės gerinimas“; • III prioritetas „Konkurencingo verslo, pramon ės ir žem ės ūkio pl ėtra“; • IV prioritetas „Jūrų, vidaus vanden ų, sausumos ir oro transporto sistemos subalansuota pl ėtra“; • V prioritetas „Rekreacijos ir turizmo sistemos pl ėtra bei paslaug ų kokyb ės gerinimas“. V prioritete išskiriamas regiono patrauklumo ir prieinamumo didinimas vidaus, tranzitiniais ir turizmo tikslais į region ą atvykstantiems užsienio turistams, turizmo sektoriaus pl ėtros galimybi ų regione gerinimas, orientuojantis į ES standartus. Vienas iš prioriteto tiksl ų – rekreacijos ir turizmo paslaug ų kokyb ės pl ėtra, maksimaliai išnaudojant turtingus regiono gamtinius ir kult ūrinius išteklius, tuo pat metu gerinant vietos bendruomeni ų gyvenimo kokyb ę. Papildomi Paj ūrio regiono rekreacijos ir turizmo b ūkl ės bei tendencij ų 2004 – 2006 met ų laikotarpiu tyrimai patvirtino, kad V pl ėtros prioriteto „Rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaug ų kokyb ės gerinimas“ pagrindiniai tikslai buvo įgyvendinti. Šiuo metu vykstantis turizmo sektoriaus pl ėtros procesas kai kuriais aspektais lenkia ankstesnes rekreacijos ir turizmo teritorin ės pl ėtros prognozes. Pažym ėtina, kad Paj ūrio regionas išlieka ir artimiausiu 25 met ų laikotarpiu išliks vienu iš dviej ų svarbiausi ų Lietuvos rekreacini ų region ų, kurio turizmo sektoriaus pl ėtros rodikliai priklausys nuo: • bendr ų urbanistin ės pl ėtros tendencij ų; • centrin ės ir vietos valdžios institucij ų, verslo ir mokslo subjekt ų skiriamo dėmesio šiai veiklos sri čiai regione; • ES SF ir kit ų šaltini ų teikiamos paramos dydžio bei jos panaudojimo efektyvumo. Išskiriami šie Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros tendencij ų etapai:
7.3.1.1. lentel ė Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros tendencij ų etapai Laikotarpis Aprašymas Trumpasis laikotarpis (2007 – 2013 m.) Turizmo sektoriaus pl ėtra orientuojama į Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio ir produkto gerinim ą Lietuvos ir aplinkini ų valstybi ų rinkoje.
7 Grecevi čius P. 2004
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 78 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Ilgasis laikotarpis (2007 – 2020 m.) Turizmo sektoriaus pl ėtra orientuojama į Paj ūrio regiono pozicij ų stiprinim ą Lietuvos ir globalioje rinkoje. Perspektyvinis laikotarpis (iki 2030 met ų) Numatoma turizmo sektoriaus pl ėtra 20 m. trukm ės ir ilgesniam laikotarpiui.
Konstatuotina, kad nustatant Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros priemoni ų svarb ą ir eiliškum ą prioritetas privalo b ūti teikiamas šioms regiono masto svarbos priemon ėms, skatinan čioms: • turizmo sektoriaus produkto kokybin ę pl ėtr ą; • turizmo sektoriaus infrastrukt ūros gerinim ą; • turizmo sektoriaus rinkodaros priemoni ų pl ėtr ą.
7.3.2. Turizmo sektoriaus pl ėtros tikslai, uždaviniai ir priemon ės Šiame mokslinio tiriamojo darbo skyriuje pateikiami Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus pl ėtros tikslai ir uždaviniai. Strateginis tikslas: „Patrauklus ir konkurencingas, ekonomiškai stabilus, tausojan čiai naudojantis rekreacinius išteklius, operatyviai reaguojantis į rinkos poky čius Baltijos regione turizmo arealas“.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 79 8.3.2.1. lentel ė Tiksl ų ir uždavini ų matrica 1-as tikslas: „Pagerinti regiono turizmo sistemos planavim ą ir valdym ą“ Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai Finansini ų ištekli ų Planuojamas poreikis, mln. Lt įgyvendinimo laikas, m. 1.1. Suformuoti veiksming ą rekreacijos ir turizmo • Įsteigti rekreacijos ir turizmo skyriai savivaldybi ų 0,64 ir 0,54 kasmet 2007-2020 administravim ą bei teisin ę ir ekonomin ę aplink ą, administracijose užtikrinan čią darni ą ir efektyvi ą regiono turizmo • Kvalifikuot ų turizmo darbuotoj ų skai čius sistemos veikl ą. • Įsteigtas rekreacijos ir turizmo administravimo skyrius Klaip ėdos apskrities viršininko administracijoje • Efektyvus pasikeitimas informacija ir veiksm ų koordinavimas 1.2. Rengti turizmo planavimo dokumentus, • Parengt ų program ų, speciali ųjų ir detali ųjų plan ų 0,24 ir 1,56 kasmet 2007-2020 inicijuoti j ų įgyvendinim ą. skai čius 1.3. Pagerinti rekreacijos ir turizmo, rekreacin ės • Tęstinio mokymo program ų skai čius 33,19 ir 0,03 kasmet 2007-2020 kraštotvarkos ir architekt ūros, kraštovaizdžio • Parengt ų specialist ų skai čius architekt ūros sektoriaus specialist ų rengim ą ir • Stažuo čių užsienio mokymo ir mokslo įstaigose kvalifikacijos k ėlim ą. skai čius
2-as tikslas: „Didinti regiono patrauklum ą ir prieinamum ą vietiniams ir užsienio turistams“ Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai Finansini ų ištekli ų Planuojamas poreikis, mln. Lt įgyvendinimo laikas, m. 2.1. Formuoti Paj ūrio regiono (Vakar ų Lietuvos) • Leidini ų skai čius 1,20 ir 0,46 kasmet 2007-2013 turizmo įvaizd į, dalyvauti tarptautin ėse turizmo • Tarptautini ų rengini ų skai čius mug ėse. • Dalyvavimo tarptautin ėse turizmo mug ėse skai čius 2.2. Sukurti ir palaikyti regiono turizmo • Besikreipian čių į regiono TIC turist ų skai čius 31,85 ir 0,46 kasmet 2007-2020 informacijos sistem ą. Didinti vidaus ir užsienio • Lankytoj ų skai čius regiono turizmo informacijai turist ų informuotum ą apie turizmo galimybes skirtuose interneto puslapiuose regione. 2.3. Didinti turizmo produkt ų įvairov ę ir • Turizmo produkt ų teik ėjų skai čius regione 390,3 2007-2020 pasirinkim ą, gerinti kokyb ę. • Turist ų, įsigijusi ų produktus, statistika
Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2.4. Vystyti regiono turizmo infrastrukt ūrą • Infrastrukt ūros pl ėtros projekt ų skai čius 277,7 2007-2020 2.5. Uždavinys: Stiprinti vietini ų ir užsienio turist ų • Sumaž ėjęs nusikalstam ų veikl ų skai čius pieš turistus 0,1 kasmet 2007-2009 saugum ą regione. 3-as tikslas: Sudaryti s ąlygas turizmo r ūši ų pl ėtrai Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo rodikliai Finansini ų ištekli ų Planuojamas poreikis, mln. Lt įgyvendinimo laikas, m. 3.1. Uždavinys. Pl ėtoti kult ūrin į-pažintin į turizm ą. • Turizmo sraut ų pokytis 140,50 ir 15,00 kasmet 2007-2020 • Objekt ų skai čius 3.2. Uždavinys: Pl ėtoti vandens ir aviaturizm ą • Turizmo sraut ų pokytis 157,51 ir 5,00 kasmet 2007-2020 • Objekt ų skai čius 3.3. Pl ėtoti aktyviosios rekreacijos ir dalykin į • Turizmo sraut ų pokytis 247,5 2007-2013 turizm ą • Objekt ų skai čius 3.4. Uždavinys: Pl ėtoti kurortin į turizm ą • Turizmo sraut ų pokytis 50,8 2007-2013 • Objekt ų skai čius 3.4. Uždavinys: Remti kaimo turizmo, ekoturizmo • Turizmo sraut ų pokytis 16,30 ir 0,70 kasmet 2007-2013 pl ėtr ą • Objekt ų skai čius
7.3.2.2 lentel ė. Priemoni ų aprašymas Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 1-as tikslas: Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavim ą ir valdym ą 1. Uždavinys. Suformuoti veiksming ą rekreacijos ir turizmo administravim ą bei teisin ę ir ekonomin ę aplink ą, užtikrinan čią darni ą ir efektyvi ą sistemos veikl ą 1.1.1. Įsteigti Klaip ėdos, Palangos ir Neringos savivaldyb ėse • Įsteigti padaliniai 2007-2010 Klaip ėdos, apskrities 0,50 rekreacijos ir turizmo padalinius ir užtikrinti j ų darb ą. viršininko administracija, kasmet Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos 1.1.2. Parengti regiono saugom ų teritorij ų ir kurort ų • Parengti ir teisiškai patvirtinti 2007-2010 LR Aplinkos ministerija 0,32 architekt ūrin į reglament ą. reglamentai 1.1.3. Parengti regiono kult ūros paveldo objekt ų renovavimo • Parengta programa 2007-2009 LR Aplinkos ministerija 0,12 kašt ų atlyginimo savininkams program ą. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 81 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 1.1.4. Parengti Vakar ų Lietuvos regiono aviaturizmo • Parengta studija 2007-2010 Klaip ėdos apskrities 0,20 infrastrukt ūros galimybi ų ir poreiki ų studij ą (Palangos- viršininko administracija, Klaip ėdos tarptautinio aerouosto, Klaip ėdos oro uosto pl ėtra, Palangos tarptautinio oro Nidos pakilimo nusileidimo tako tikslingumo studijos uosto administracija parengimas) 1.1.5. Įsteigti Klaip ėdos apskrities administracijoje • Įsteigtas padalinys 2007-2009 Klaip ėdos apskrities 0,04 rekreacijos ir turizmo pl ėtros padalin į. Užtikrinti efektyvi ą • Efektyviai veikianti regiono viršininko administracija kasmet apskrities turizmo tarybos veikl ą turizmo taryba 1.2. Uždavinys. Rengti turizmo planavimo dokumentus, inicijuoti j ų įgyvendinim ą 1.2.1. Parengti vis ų regiono savivaldybi ų rekreacijos ir • Parengtos ar atnaujintos 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 0,24 turizmo pl ėtros programas programos administracijos, Klaip ėdos universitetas, LR Aplinkos ministerija 1.2.2. Vykdyti kasmetin į paramos ir investicij ų į rekreacijos • Vertinimo ataskaitos 2007-2013 Klaip ėdos apskrities 0,01 ir turizmo sektori ų l ėšų panaudojimo vertinim ą viršininko administracija kasmet 1.2.3. Skatinti, remti ir parengti rekreacijos ir turizmo verslo • Parengti ir įgyvendinti 2007-2013 Klaip ėdos apskrities 1,45 projektus, finansuojamus iš ES strukt ūrini ų fond ų projektai viršininko administracija kasmet
1.2.4. Vykdyti kasmetin į regiono pl ėtros plano ir • Pakoreguoti planai 2007-2020 Klaip ėdos apskrities 0,10 savivaldybi ų strategini ų plan ų sprendini ų patikslinim ą viršininko administracija, kasmet Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos 1.3. Uždavinys. Pagerinti rekreacijos ir turizmo bei rekreacin ės architekt ūros ir kraštotvarkos sektoriaus specialist ų rengim ą ir kvalifikacijos k ėlim ą 1.3.1. Atlikti rekreacijos ir turizmo, kraštovaizdžio • Atlikti tyrimai 2007-2009 LR Švietimo ir mokslo 0,03 architekt ūros, kraštotvarkos specialist ų poreikio tyrim ą • Parengta strategija ministerija, Vakar ų Lietuvoje ir parengti žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtros Klaip ėdos universitetas strategij ą
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 82 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 1.3.2. Pl ėtoti mokymo programas pritaikant jas prie • Atnaujint ų program ų skai čius 2007-2013 LR Švietimo ir mokslo 0,03 europini ų standart ų. • Nauj ų program ų skai čius ministerija, kasmet 1.Atnaujinti KU Rekreacijos ir turizmo studij ų programas. Klaip ėdos universitetas 2.Parengti nauj ą turizmo studij ų program ą VLVK. 3.Parengti naujas turizmo profesinio mokymo programas Klaip ėdos, Kretingos ir Šilut ės profesinio mokymo institucijose. 4. Parengti kasmetini ų įvairios trukm ės turizmo specialist ų kvalifikacijos k ėlimo kurs ų programas. 5. Pagerinti rekreacin ės kraštotvarkos ir architekt ūros, kraštovaizdžio architekt ūros sektoriaus specialist ų rengim ą ir jų kvalifikacijos k ėlim ą atnaujinant mokymo programas. 1.3.3. Suformuoti rekreacijos ir turizmo specialistų t ęstinio • Veikianti t ęstinio mokymo 2007-2013 LR Švietimo ir mokslo 1,16 mokymo (kvalifikacijos k ėlimo) sistem ą sistema ministerija, Paj ūrio regiono mokymo įstaigos 1.3.4. Atnaujinti mokymo įstaig ų infrastrukt ūrą ir mokymo • Nauj ų infrastrukt ūros objekt ų 2007-2013 Klaip ėdos universitetas 32,00 priemones. skai čius 1.Pastatyti ir įrengti KU pavyzdin į turizmo informacijos centr ą. 2.Pastatyti ir įrengti KU J ūrin ės kraštotvarkos laboratorij ą. 3.Pastatyti ir įrengti KU Paj ūrio kurortologijos laboratorij ą. 2-as tikslas: Didinti regiono patrauklum ą ir prieinamum ą vietiniams ir užsienio turistams 2.1. Uždavinys. Formuoti Klaip ėdos regiono (Vakar ų Lietuvos) turizmo įvaizd į, dalyvauti tarptautin ėse turizmo mug ėse 2.1.1. Vakar ų Lietuvos turistinio žem ėlapio parengimas ir • Leidini ų skai čius 2007-2009 Klaip ėdos apskrities 0,05 išleidimas. • Informacijos prieinamumas ir viršininko administracija kasmet detalumas 2.1.2. Paj ūrio regiono (Vakar ų Lietuvos), kaip turistams • Rinkodaros priemoni ų planas 2007-2009 Klaip ėdos apskrities 1,20 patrauklaus regiono, įvaizdžio suk ūrimo ir rinkodaros viršininko administracija, priemoni ų plano parengimas ir įgyvendinimas (preliminarus Paj ūrio regiono savivaldybi ų pavadinimas). administracijos, turizmo informacijos centrai
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 83 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 2.1.3. Dalyvavimas šalies ir tarptautini ų asociacij ų • Organizacij ų skai čius 2007-2013 Klaip ėdos apskrities turizmo 0,20 strukt ūrose (PTO, LTA, EKA ir t.t.). taryba kasmet 2.1.4. Regiono vertybi ų mokslini ų studij ų parengimas ir • Publikacij ų skai čius 2007-2013 Paj ūrio regiono mokslo 0,15 išleidimas. įstaigos kasmet 2.1.5. Užsienio žurnalist ų, rašan čių apie Klaip ėdos region ą, • Atvykusi ų žurnalist ų ir 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 0,01 vizit ų į Vakar ų Lietuv ą organizavimas. publikacij ų skai čius administracijos kasmet 2.1.6. Dalyvavimas tarptautin ėse turizmo mug ėse. • Dalyvavimo tarptautin ėse 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 0,05 turizmo mug ėse skai čius administracijos kasmet 2.2 Uždavinys: Sukurti ir palaikyti regiono turizmo informacin ę sistem ą (didinti vietini ų ir užsienio turist ų informuotum ą apie turizmo galimybes regione) 2.2.1. Rengti ir platinti informacij ą apie turistiniu poži ūriu • Išleist ų ir išplatint ų 2007-2020 Klaip ėdos apskrities 1,35 ir įdomius regiono objektus. informacini ų leidini ų tiražai viršininko administracija, 0,40 • Įgyvendint ų informacini ų Paj ūrio regiono savivaldybi ų kasmet priemoni ų skai čius administracijos, TIC 2.2.2. Stiprinti ir pl ėtoti turizmo informacini ų centr ų sistem ą, • Įgyvendint ų projekt ų skai čius 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybių 2,00 pl ėsti teikiam ų paslaug ų pasirinkim ą. ir j ų rezultatai administracijos, TIC 2.2.3. Sukurti bendr ą regionin ę turizmo informacijos ženkl ų • Įrengt ų ženkl ų skai čius 2007-2010 Klaip ėdos apskrities 0,20 sistem ą. viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos 2.2.4. Sukurti Klaip ėdos regiono (Vakar ų Lietuvos) • Informacijos kiekis 2007-2009 RPC prie Klaip ėdos 5,30 ir rekreacijos ir turizmo informacin į bank ą ir ištekli ų • Suformuota informacijos universiteto, Klaip ėdos 0,06 monitoringo sistem ą. teikimo sistema koordinacinis centras kasmet 2.2.5. Kretingos rajono turizmo informacin ės sistemos • Sukurta informacin ė sistema 2007-2013 Kretingos r. savivaldyb ės 0,27 kūrimas. administracija, TIC 2.2.6. Turizmo informacini ų paslaug ų pl ėtra ir rinkodaros • Sukurta informacin ė sistema 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 1,33 parengiam ųjų darb ų skatinimas Šilut ės rajone. administracija, TIC
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 84 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 2.2.7. Paj ūrio regiono viešosios autoturizmo infrastrukt ūros • Pastatyt ų informacini ų 2007-2020 Valstybinis turizmo 7,00 pl ėtros ir ženklinimo projekto parengimas ir įgyvendinimas. objekt ų skai čius departamentas, Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos 2.2.8. Šilut ės rajono k ūrybini ų industrij ų pritaikymas • Suformuotas k ūrybini ų 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 14,40 viešiems turizmo poreikiams. industrij ų tinklas administracija, TIC 2.3. Uždavinys: Didinti turizmo paslaug ų įvairov ę ir pasirinkim ą, gerinti kokyb ę 2.3.1. Atnaujinti, renovuoti svarbiausius regiono kult ūros • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2020 LR Kult ūros ministerija, 213,05 (skatinant miest ų ir miesteli ų senamies čių regeneravimo objekt ų skai čius Paj ūrio regiono savivaldybių program ų k ūrim ą) ir gamtos paveldo objektus bei gerinti j ų administracijos, kult ūros prieinamum ą lankytojams. objektų valdytojai 2.3.2 Atnaujinti Priekul ės miesto centr ą kaip urbanistin į • Atnaujint ų objekt ų skai čius 2007-2013 Klaip ėdos r. savivaldyb ės 2,70 istorin į paminkl ą. administracija 2.3.3. Formuoti naujus tarptautinius ir respublikinius • Suformuot ų temini ų maršrut ų 2007-2020 LR Kult ūros ministerija, 26,00 teminius turizmo kelius. skai čius Turizmo departamentas, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos 2.3.4. Turistinio maršruto Kretinga-Mos ėdis steigimas. • Suformuotas maršrutas 2007-2010 Kretingos r. savivaldyb ės 0,30 administracija 2.3.5 Kurti edukacines programas muziejuose, skirtas • Parengt ų edukacini ų 2007-2013 Muziejai 0,10 turistin ėms grup ėms. program ų skai čius 2.3.6 Kretingos dvaro sodybos pastat ų renovavimas ir • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Kretingos r. savivaldyb ės 8,10 pritaikymas turizmui. objekt ų skai čius administracija 2.3.7. Renovuoti, modernizuoti, steigti naujus aktyviam • Renovuot ų, modernizuot ų ar 2007-2020 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 30,00 poilsiui skirtus objektus. įsteigt ų nauj ų objekt ų administracijos, skai čius suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.3.8. Remti priva čią iniciatyv ą pl ėtojant turizmo paslaugas. • Įgyvendintos priemon ės, 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 26,00 suteiktos paramos apimtys administracijos
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 85 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 2.3.9. Rengti mokslinius tyrimus, programas rekreacin ės • Parengti tyrimai, programos 2007-2020 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 5,00 aplinkos planavimo, rekreacijos ir turizmo organizavimo, administracijos, Klaip ėdos laisvalaikio ir t.t. srityse. universitetas, kitos mokymo įstaigos 2.3.10. Alternatyvi ų turizmo paslaug ų paket ų k ūrimas • Paruošt ų paslaug ų paket ų 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 0,10 (grybavimas, uogavimas, žvejyba, parašiut ų sportas, skai čius administracijos pažintinis nardymas, turai po amatinink ų ir dailinink ų dirbtuves ir t.t ). 2.3.11 Rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtra rytin ėje Smiltyn ės • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 17,5 dalyje (laiv ų kapin ės). objekt ų skai čius administracija 2.3.12 Basein ų komplekso įrengimas, naudojant • Įrengt ų kompleks ų skai čius 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 35,0 atsinaujinan čius energijos šaltinius. administracija 2.3.13. J. Gižo etnografin ės žvejo sodybos rekonstravimas ir • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 2,7 pritaikymas kult ūros bei kitoms viešoms reikm ėms. objekt ų skai čius administracija 2.3.14. Aktyvaus turizmo infrastrukt ūros k ūrimas Svencel ės • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Klaip ėdos r. savivaldyb ės 23,75 kaime. objekt ų skai čius administracija 2.4. Uždavinys: Vystyti regiono turizmo infrastruktūrą 2.4.1. Renovuoti, modernizuoti, įrengti naujas turizmo trasas • Renovuotos, modernizuotos, 2007-2020 Turizmo departamentas, 70,00 (vandens, jojimo, p ėsčiųjų, dvira čių, slidin ėjimo). įrengtos trasos Paj ūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.2. Palangos miesto stadiono rekonstrukcija ir • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Palangos m. savivaldyb ės 11,00 daugiafunkcinio sporto, kult ūros ir pramog ų komplekso su objekt ų skai čius administracija konferencij ų centru statyba. • Nauj ų objekt ų skai čius 2.4.3. Dvira čių tako Kretinga-Vydmantai nutiesimas. • Nutiestos trasos ilgis, km 2007-2013 Kretingos r. savivaldyb ės 0,30 administracija 2.4.4. Nidos tarptautinio keleivinio uosto modernizacija ir • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Neringos savivaldyb ės 8,00 Juodkrant ės jacht ų uosto statyba. objekt ų skai čius administracija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 86 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 2.4.5. Vykdyti turistiniu poži ūriu įdomi ų gamtos objekt ų • Įgyvendint ų projekt ų skai čius 2007-2020 LR Kult ūros ministerija, 3,00 vystym ą, prieži ūrą ir apsaug ą bei tvarkym ą. ir j ų rezultatai Turizmo departamentas, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.6. Sutvarkyti vieš ąją infrastrukt ūrą turist ų labiausiai • Įgyvendint ų projekt ų skai čius 2007-2013 LR Kult ūros ministerija, 125,00 lankomose vietose ir maršrutuose. ir j ų rezultatai Turizmo departamentas, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.7. Minijos up ės pritaikymas turizmui (krantini ų • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Turizmo departamentas, 18,00 sutvarkymas, pažintin ės vandens turizmo trasos ir objekt ų skai čius Klaip ėdos apskrities prieplaukos įrengimas. • Nauj ų objekt ų skai čius viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.8. Akmenos ir Dang ės up ės pritaikymas turizmui • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Turizmo departamentas, 17,00 (krantini ų sutvarkymas, pažintin ės vandens turizmo trasos ir objekt ų skai čius Klaip ėdos apskrities prieplauk ų įrengimas). viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.9. Šventosios up ės pritaikymas turizmui (krantini ų • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Turizmo departamentas, 5,00 sutvarkymas, pažintin ės turizmo trasos įrengimas). objekt ų skai čius Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 87 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 2.4.10. Įrengti papl ūdimius Karkl ės kaime prie j ūros ir • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Klaip ėdos r. savivaldyb ės 2,7 pritaikyti aplink ą turistiniams ir rekreaciniams poreikiams. objekt ų skai čius administracija 2.4.11. Pl ėtoti turizmo informacijos sistem ą ir poilsiui • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2020 Turizmo departamentas, 2,7 reikaling ą infrastrukt ūrą. objekt ų skai čius Klaip ėdos apskrities viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos, suinteresuotos įmon ės ir įstaigos 2.4.12. Palangos papl ūdimi ų kompleksinis sutvarkymas • Sutvarkytų papl ūdimi ų plotas 2007-2013 Palangos m. savivaldyb ės 15,0 • Atnaujint ų ir renovuot ų administracija objekt ų skai čius 2.5. Uždavinys: Stiprinti vietini ų ir užsienio turist ų saugum ą regione 2.5.1. Parengti saugaus elgesio atmintines turistui (lietuvi ų, • Paruošt ų atmintini ų skai čius 2007-2009 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 0,10 vokie čių, angl ų, rus ų ir pranc ūzų kalbomis) ir sukurti j ų administracijos, TIC, policija kasmet platinimo sistem ą. 3-as tikslas: Sudaryti s ąlygas turizmo r ūši ų pl ėtrai 3.1. Uždavinys. Pl ėtoti kult ūrin į-pažintin į turizm ą. 3.1.1. Parengti ir įgyvendinti regiono kult ūrinio turizmo • Renovuoti dvarai, 2007-2013 LR Kult ūros ministerija, 31,35 ir traukos centr ų projektus. memorialin ės sodybos Paj ūrio regiono savivaldybi ų 7,00 • Įrengtos vasaros etnokult ūros administracijos, kasmet stovyklos Klaip ėdos universitetas 3.1.2.Palangos botanikos parko rekonstrukcija ir turizmo • Renovuota Palangos parko 2007-2013 Palangos m. savivaldyb ės 31,50 pl ėtra Palangos dvaro sodyboje. oranžerija su metodiniu administracija centru 3.1.3. Parengti ir įgyvendinti ar užbaigti Via Hanziatikos, • Veikiantys teminiai turizmo 2007-2020 Valstybinis turizmo 5,00 Europos gintaro kelio, „EuroVelo“ dvira čių turizmo trasos, keliai departamentas, kasmet Kurši ų kelio, Mažosios Lietuvos kult ūros kelio, Nemuno • Turist ų sraut ų augimas Klaip ėdos apskrities kelio ir kt. infrastrukt ūros schemas ir projektus. viršininko administracija, Paj ūrio regiono savivaldybi ų administracijos
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 88 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 3.1.4. Gynybin ės sistemos atk ūrimas ir pritaikymas • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 60,00 kult ūriniam turizmui. objekt ų skai čius administracija 3.1.5. Šilut ės H. Šojaus dvaro pastat ų komplekso • Atnaujintų ir renovuot ų 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 17,65 restauravimas ir teritorijos sutvarkymas bei pritaikymas objekt ų skai čius administracija viešiems turizmo poreikiams. 3.1.6. Parengti turizmo infrastrukt ūros investicinius • Parengt ų ir įgyvendint ų 2007-2013 Aplinkos ministerija ir 3,00 projektus regiono saugom ų teritorij ų gamtos ir kult ūros projekt ų skai čius Saugom ų teritorij ų kasmet paveldo (tarp j ų senamies čiai) objektuose. administracijos 3.2.Uždavinys: Pl ėtoti vandens ir aviaturizm ą 3.2.1. Klaip ėdos kruizini ų laiv ų terminalo statybos • Visiškai suformuotas 2007-2010 VĮ “Klaip ėdos valstybinio 15,00 užbaigimas. terminalas jūrų uosto direkcija”, Klaip ėdos m. savivaldyb ės administracija 3.2.2. Šventosios uosto infrastrukt ūros įrengimas • Įrengtas jacht ų uostas 2007-2009 Palangos m. savivaldyb ės 15,00 (Pilnas uosto rekonstrukcijos projektas numatytas ketvirtame administracija, V Į “Klaip ėdos prioritete). valstybinio j ūrų uosto direkcija” 3.2.3. Klaip ėdos jacht ų uosto įrengimas piliaviet ėje, • Įrengtas jacht ų uostas 2007-2009 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 70,00 rekonstrukcija Smiltyn ėje. administracija 3.2.4. Rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtra rytin ėje Smiltyn ės • Atnaujint ų ir renovuot ų 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 17.50 dalyje (laiv ų kapin ės). objekt ų skai čius administracija 3.2.5. Maž ųjų uost ų ir prieplauk ų sistemos suformavimas • Įrengti uostai, prieplaukos 2007-2020 Valstybinis turizmo 5,00 (tarp jų moderni ų laivybos priemoni ų įsigijimas) Kurši ų • Suteikt ų produkt ų skai čius departamentas, Paj ūrio kasmet mariose, Nemuno up ėje, Palangoje ir Karkl ėje. • Įsigyta laivybos priemoni ų regiono savivaldybi ų administracijos 3.2.6. Vandens turizmo (poilsio) infrastrukt ūros, Kint ų, • Įrengti uostai, prieplaukos 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 2,40 Pakaln ės, Povil ų ir Minijos prieplauk ų bei informavimo • Suteikt ų produkt ų skai čius administracija priemoni ų įrengimas ir pl ėtra" II etapas. • Įsigyta laivybos priemoni ų 3.2.7. Kartenos Aerodromo pritaikymas kuriant aviaturizmo • Modernizuot ų objekt ų 2007-2013 Kretingos r. savivaldyb ės 5,00 infrastrukt ūrą, gerinant paslaug ų kokyb ę ir įvairov ę. skai čius administracija Oreivyst ės paslaug ų ir pramog ų pl ėtra regione. • Suteiktų produkt ų skai čius
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 89 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 3.2.8. Kempingo įrengimas Nemirsetoje. • Įrengtas kempingas 2007-2013 Palangos m. savivaldyb ės 2,50 administracija 3.4.9. Įdiegti “M ėlynosios v ėliavos” papl ūdimiuose, • “M ėlynosios v ėliavos” 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 30,11 marinose ir jachtklubuose program ų reikalavimus. suteikti sertifikatai administracijos 3.3. Uždavinys: Pl ėtoti aktyviosios rekreacijos ir dalykin į turizm ą 3.3.1. Klaip ėdos universalios arenos statyba. • Daugiafunkcini ų sporto 2007-2010 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 80,00 objekt ų skai čius administracija 3.3.2. Tarptautinio konferencij ų centro Klaip ėdos • Konferencijos centr ų skai čius 2007-2011 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 65,00 piliaviet ėje statyba. administracija 3.3.3. J ūros teikiam ų pramog ų poilsio ir sveikatingumo • Sveikatingumo kompleks ų 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 41,50 komplekso Kopgalyje statyba. skai čius administracija 3.3.4. Klaip ėdos miesto poilsio parko sutvarkymas. • Sutvarkyt ų park ų skai čius 2007-2013 Klaip ėdos m. savivaldyb ės 9,00 administracija 3.4.5. Konferencij ų centro Nidoje steigimas. • Įsteigt ų konferencijos centr ų 2007-2013 Neringos savivaldyb ės 2,50 skai čius administracija 3.4.6. Vandens sporto ir pramog ų komplekso Nidoje • Įrengt ų kompleks ų skai čius 2007-2013 Neringos savivaldyb ės 31,50 įrengimas. administracija 3.3.7. Šilut ės m. pramog ų ir sporto centro įkūrimas bei parko • Įkurt ų pramog ų centr ų 2007-2013 Šilut ės r. savivaldyb ės 18,00 teritorijos sutvarkymas. skai čius administracija 3.4. Uždavinys: Pl ėtoti kurortin į turizm ą 3.4.1. Įsteigti sveikatos reabilitacijos mokslin į centr ą • Įsteigt ų sveikatos 2007-2020 LR Sveikatos apsaugos 17,00 Klaip ėdoje, Klaip ėdos universiteto miestelyje. reabilitacijos mokslini ų ministerija, Klaip ėdos centr ų skai čius universitetas 3.4.2. Balneologijos gydykl ų statyba Palangoje. • Balneologijos gydykl ų 2007-2013 LR Sveikatos apsaugos 14,00 skai čius ministerija, Palangos m. savivaldyb ės administracija 3.4.3. Laisvalaikio, pramog ų ir sveikatingumo teminio • Sveikatingumo kompleks ų 2007-2013 Palangos m. savivaldyb ės 10,00 komplekso įrengimas Šventojoje. skai čius administracija 3.4.4. Palangos kurorto centrin ės dalies želdini ų • Rekonstruot ų želdini ų 2007-2013 Palangos m. savivaldybės 1,80 rekonstrukcija. skai čius administracija 3.4.5. Gydomojo - reabilitacinio centro įrengimas Neringoje. • Reabilitacini ų centr ų skai čius 2007-2013 Neringos savivaldyb ės 8,00 administracija Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 90 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Priemon ė Pasiekimo indikatorius Pasiekimo Atsakinga institucija Lėšų laikas, m. poreikis, mln. Lt. 3.5. Uždavinys: Remti kaimo turizmo, ekoturizmo pl ėtr ą 3.5.1.Rekreacijos ir turizmo centr ų k ūrimas kaimiškose • Objekt ų skai čius 2007-2013 Paj ūrio regiono savivaldybi ų 16,30 vietov ėse. administracijos 3.5.2.Ekoturizmo tak ų įrengimas. • Tak ų ilgis km 2007-2013 Valstybinis Turizmo 0,70 departamentas, kasmet LR Aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 91 8. PRIEDAI
8.1. PRIEDAS. TYRIMO ANKETA
UAB “Eurointegracijos projektai” LR Ūkio ministerijos užsakymu rengia Paj ūrio turizmo pl ėtros galimybi ų studij ą. Siekiant įvertinti Paj ūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodar ą, atliekama turizmo informacijos teik ėjų apklausa. Maloniai prašome Jus atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.
1. Ar J ūsų savivaldyb ėje vykdomi šie tyrimai: Taip Ne Komentaras (Pvz., nurodyti priežastis, kod ėl tokie tyrimai neatliekami. Nurodyti, ar tokie tyrimai b ūtų reikalingi, kod ėl? Jei tyrimai atliekami, apib ūdinti j ų vykdymo sąlygas (sezonas, laikotarpis, imtis, respondentai, organizatorius, vykdytojas, dažnumas ir pan.), kokie j ų rezultatai? a. Turist ų sraut ų vertinimas b. Turizmo rinkos konkurencingumo analiz ė užsienio valstybi ų kontekste c. Pagrindini ų turizmo rink ų analiz ė ir tikslini ų rink ų nustatymas
d. Tikslini ų rink ų poreiki ų apklausa ir rezultat ų analiz ė
2. Ar J ūsų savivaldyb ėje yra parengti arba šiuo metu rengiami: Taip (įrašyti Ne Planuojama Komentaras parengimo rengti arba šiuo (Pvz., Nurodyti priežastis, kod ėl min ėti metus) metu rengiama dokumentai nerengiami. (įrašyti rengimo Nurodyti parengt ų dokument ų laikotarp į) įgyvendinimo privalumus ir problemas) a. Įvaizdžio formavimo strategija b. Turizmo informacijos sistemos išvystymo galimybi ų studija c. Rinkodaros (marketingo) strategija, priemoni ų planas d. Vieš ųjų ryši ų programa
Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija 3. Kaip nurodytos rinkodaros priemon ės yra įgyvendinamos J ūsų savivaldyb ėje: Yra Nėra Planuojama Komentaras rengti arba šiuo (Pvz., nurodyti priežastis, kod ėl minėtos metu rengiama priemon ės ne įgyvendinamos. (įrašyti rengimo Nurodyti, ar įgyvendinama priemon ė laikotarp į) tur ėjo konkre čios reikšm ės viešinant savivaldyb ės turizmo objektus) a. Vietov ę Apib ūdinti identifikuojantis prek ės ženklas b. Leidyba Išvardinti 2006–2007 m. išleistus leidinius (nurodyti, kurie yra nuolat atnaujinami, kurie yra kurie pirm ą kart ą išleisti) c. Internetas Nurodyti naudojamas internetin ės rinkodaros priemones: pvz., internetin ės svetain ės, reklaminiai skydeliai, infoterminalai, reklamos publikavimas internete kita forma, elektroninis paštas, diskusij ų, naujien ų grup ės ir forumai, straipsniai, „Mobilusis internetas“: WAP, SMS ir t.t. d. Dalyvavimas turizmo Išvardinti turizmo muges, kuriose mug ėse dalyvauta 2006–2007 m. e. Verslo misijos Išvardinti verslo misijas, kuriose dalyvauta (kurios organizuotos) 2006– 2007 m. f. Pažintiniai turai Išvardinti organizuotus pažintinius turus arba kuriuose dalyvauta 2006–2007 m. g. Reklama Apib ūdinti žiniasklaidos priemon ėse ir lauko reklama (stendai) h. Viešieji ryšiai Apib ūdinti i. Turizmo informacija Apib ūdinti turizmo informacijos centro paj ėgumus, gid ų skai čių, turizmo informacijos teikimo problemas ir pl ėtros galimybes
4. Jūsų pasi ūlymai galimybi ų studijos reng ėjams d ėl įvaizdžio formavimo ir rinkodaros gerinimo bei savivaldyb ės turizmo rinkos konkurencingumo didinimo. ______
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 93 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
8.2. PRIEDAS. APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS
PAVADINIMAS KONTAKTAI PASLAUGOS VIEŠBU ČIAI, Klaip ėdos miestas 50 kambari ų, iš viso 97 vietos. Žvej ų 21, Tel. (8 46) 404 444, Faks. Numerio kaina 310 - 1035 Lt. 1 Europa Royale**** (8 46) 404 445, http://www.hoteleuropa.lt/
23 kambariai, iš viso 41 vieta. Darž ų 9/Aukštoji 15, Tel. (8 46) 474 Numerio kaina 200 - 480 Lt. Profesionalus 2 Euterp ė**** 703, (8 46) 474 704, Faks. (8 46) 474 masažas, mini sporto sal ė, restoranas, mini 705, http://www.euterpe.lt/ baras, kabelin ė televizija, internetas, telefonas, ekskursij ų užsakymas. 307 kambariai, iš viso apie 600 viet ų. Numerio kaina 280 - 1000 Lt. Panoraminis N. Sodo 1, Tel. (8 46) 404 372, Faks. Klaip ėda baras-restoranas „XII“, sporto kompleksas 3 (8 46) 404 373, **** „Central Gym“ (treniruokli ų sal ės, http://www.klaipedahotel.lt/ baseinas, sauna ir garin ė pirtis, stalo tenisas, soliariumas, vaik ų žaidimo kambarys). 28 kambariai, iš viso 35 vietos. Numerio H. Manto 23, Tel. (8 46) 404 200, kaina 380 - 800 Lt. Konferencij ų sal ės, 4 Natalis**** Faks. (8 46) 404 200, pirtis su baseinu, pokyli ų sal ė, kavin ė ir http://www.navalis.lt/ restoranas, žiemos sodas. Šauli ų 28, Tel. (8 46) 490 800, Faks. 75 kambariai, iš viso 150 viet ų. Numerio 5 Radisson SAS**** (8 46) 490 815, kaina 431 - 811 Lt. SPA grožio ir sveikatos http://www.klaipeda.radissonsas.com/ centras, golfas, internetas. Jūros 23, Tel. (8 46) 301 002, Faks. 23 kambariai, iš viso 45 vietos. Numerio Vecekrug 6 (8 46) 312 262, kaina 300 - 500 Lt. Konferencij ų sal ė, **** http://www.vecekrug.lt/ restoranas, pirtys, baseinas. Sportinink ų 46, Tel. (8 46) 410 066, 14 kambari ų, 26 vietos. Numerio kaina 120 Atlantas 7 Faks. (8 46) 410 077, - 300 Lt. Restoranas, sporto sal ė, sauna su *** http://www.viesbutisatlantas.lt/ baseinu. Bang ų 17a, Tel. (8 46) 490 940, 21 kambarys, iš viso 30 viet ų. Numerio 8 Arib ė*** Faks. (8 46) 490 942, kaina 140 - 260 Lt. Mini baras, internetas, http://www.aribe.lt/ aktyvaus poilsio organizavimas. Galinio pylimo 16, Tel. (8 46) 411 49 kambariai, apie 100 vietų. Numerio 9 Lugn ė*** 884, Faks. (8 46) 411 884, kaina 170 - 290 Lt. Restoranas, http://www.lugne.com/ konferencij ų sal ė, sauna. J. Janonio 11, Tel. (8 46) 310 901, Maginsima 17 kambari ų, 25 vietos. Numerio kaina 200 10 Faks. (8 46) 310 901, *** - 700 Lt. Konferencij ų sal ė, pirtis, kazino. http://www.magnisima.lt/ 26 kambariai, apie 50 viet ų. Numerio kaina Audros 8a, Tel. (8 46) 351 314, Faks. 120 - 200 Lt. Sauna, masažas, žvejyba 11 Morena*** (8 46) 401 905, jūroje, automašin ų, autobus ų, laiv ų, http://www.morenahotel.lt dvira čių nuoma. 17 kambari ų, 40 viet ų. Numerio kaina 140 - Smiltyn ės 19, Tel. (8 46) 931 155, 170 Lt. Kavin ė-baras, internetas, 12 Palva*** Faks. (8 46) 391 155, konferencij ų sal ė, sauna, baseinas, dvira čių http://www.palva.lt/ nuoma. Liepojos 3, Tel. (8 46) 385 283, Faks. 28 kambariai, 60 viet ų. Numerio kaina 130 13 Parkas*** (8 46) 385 280, - 260 Lt. Konferencij ų sal ė, pokyli ų sal ė, http://www.hotelparkas.com/ kavin ė-baras, sauna, baseinas. Šauli ų 41, Tel. (8 46) 403020, Faks. 22 kambariai, 40 viet ų. Numerio kaina 180 14 Promenada*** (8 46) 403 021, - 330 Lt. Restoranas, poilsio organizavimas, http://www.promenada.lt/ internetas. Minijos 119, Tel. (8 46) 380 803, 84 kambariai, 168 vietos. Numerio kaina 15 Reval inn*** Faks. (8 46) 482 030, 186 - 319 Lt. Kavin ė-baras, konferencij ų http://www.revalinn.com/ sal ė, internetas. Taikos pr. 80a, Tel. (8 46) 348 002, 17 kambari ų, 34 vietos. Numerio kaina 140 16 Vėtra*** Faks. (8 46) 346 063, - 300 Lt. Automobili ų nuoma, vert ėjo-gido
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 94 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
http://www.vetra.aplink.lt/ paslaugos. Pilies 2, Tel. (8 46) 313 849, Faks. (8 14 kambari ų, 30 viet ų. Numerio kaina 130 - 17 Astra** 46) 216 420 150 Lt. 45 kambariai, apie 100 viet ų. Numerio kaina 100 – 260 Lt. Didžioji ir mažoji Šlaito 18a, Giruliai, Tel. (8 46) 490 konferencij ų sal ės, kavin ė-baras, pirtis su 18 Paj ūris** 154, Faks. (8 46) 490 142, baseinu ir banketine sale, šildomas baseinas http://www.pajurishotel.lt/ su kaskadomis ir povandenin ėmis srov ėmis, biliardas, internetas, SPA grožio ir sveikatos centras. 22 kambariai, apie 46 vietos. Numerio 19 Jūragis Debreceno 27, Tel. (8 46) 343 142 kaina apie 80 Lt. S. Šimkaus 6, Tel. (8 46) 412 081, 11 kambari ų, 25 vietos. Numerio kaina 100 20 Prūsija Faks. (8 46) 412 078, – 250 Lt. http://www.prusijahotel.lt/ Debreceno 11, Tel. (8 46) 343 341, 9 kambariai, 24 vietos. Numerio kaina 80 - 21 Rūta Faks. (8 46) 346 596, 150 Lt. 33 kambariai, 60 viet ų. Numerio kaina 45 - 22 Viktorija S. Šimkaus 2, Tel. (8 46) 412188 135 Lt. SVE ČIŲ NAMAI, Klaip ėdos miestas Utenos 26, Tel. (8 46) 350 404, Faks. 5 kambariai, 12 viet ų. Numerio kaina 80 - 1 Avada (8 46) 350 404 100 Lt. Poilsio 64, Tel. (8 46) 348 028, Faks. 8 kambariai, 15 viet ų. Numerio kaina 85 - 2 Fort ūna (8 46) 360 174, http://www.fortuna.lt/ 190 Lt. Puodži ų 17, Tel. (8 46) 410 644, 19 kambari ų, 40 viet ų. Numerio kaina 70- 3 Litinterp Faks. (8 46) 420 176, 210 Lt. http://www.litinterp.lt/ Gr įžgatvio 6a, Tel. (8 46) 420 627, 6 kambariai, 12 viet ų. Numerio kaina 200 - 4 Paulkus Faks. (8 46) 412 901 700 Lt. Kep ėjų 7, Tel. (8 46) 310 077, 6 kambariai, 12 viet ų. Numerio kaina 173 - 5 Preliudija http://www.preliudija.com 280 Lt. Jūros 7, Tel. (8 46) 311 481, 2 apartamentai, 6 vietos. Apartament ų kaina 6 Simono Dacho namai http://www.vdd.lt/ 100 Lt. 7 kambariai, 10 viet ų. Numerio kaina 80 – 7 Sve čių namai Varn ėnų 7, Mob. 8 615 12 839 160 Lt. Klaip ėda traveler‘s 3 kambariai, 20 viet ų. Kaina asmeniui 44 8 Butk ų Juz ės 7-4, Tel. (8 46) 211 879, guesthouse Lt. PRIVATUS APGYVENDINIMAS, Klaip ėdos miestas Trumpalaik ė but ų ir Tomas Grimalis 1 apartament ų nuoma Mob. 8 659 09 099, 8 602 90 095 - Klaip ėdos senamiestyje www.rentaflat.lt Molo 71, Melnrag ė, Mob. 8 698 46 2 Jukunda But ų, kotedž ų nuoma. 161, http://www.jukunda.lt/ VIEŠBU ČIAI, Klaip ėdos rajonas Kaina ne sezono metu nuo 100 Lt, sezono metu nuo 150 lt. 3 vienvie čiai kambariai 1 Karkl ės kopos Karkl ė, Mob. 8 687 49 456 (kaina 135 Lt), 2 dvivie čiai kambariai (kaina 120 Lt). SODYBOS (kaimo turizmo sodybos ir t.t.) Klaip ėdos rajonas Karkl ės k., Tel. (8 46) 44 6626, Mob. 18 viet ų. 15-20 Lt. šalia veikia kavin ė- 1 Aivaras Eidinas 8 676 11 226 baras,yra sporto aikštel ė. 2 Ar ūnas Tarvydas Karkl ės k., Mob. 8 699 25 033; 6 kambariai. Pirtis. Šil ėnai Endriejavo sen. Klaip ėdos r., 4 vietos. Pirtis, baseinas, val čių, dvira čių 3 A. ir P. Jocevi čiai Tel. (8 46) 44 5470 nuoma. Šiuo metu sustabdžiusi savo veikl ą. Meds ėdži ų km. Klaip ėdos r., (8 46) 4 D. ir V. Buivydai 4 vietos/ 25-30 Lt. Žvejyba, dvira čių 440 624, Mob. 8 682 33 872 nuoma. Kojeliai Agluon ėnų sen., (8 46) 232 4 vietos/ 40-50 Lt. Žvejyba, dvira čių 5 Z. Tikuisien ė 356, Mob. 8 699 65 665 nuoma. Dituva Priekul ės sen. Klaip ėdos r., 20 viet ų/ 30-60 Lt. Dvira čių,valties nuoma, 6 Budreckai Tel. (8 46) 478 225, Mob. 8 698 49 pirtis, žvejyba, biliardas. 912
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 95 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Gerduv ėnų k., V ėžai čių sen., Tel. (8 7 D. ir A. Bartk ėnai - 46) 458 537 Puiki vieta poilsiui, pob ūviams ir įvairioms Žvels ėnų k., Tel. (8 46) 446 930, švent ėms. Yra tvenkinys, kubilas. 6 8 N. ir G. Juozapai čiai Mob. 8 686 71 596 kambariai, apie 20 viet ų. Kambario kaina 80-100 Lt. Vienos vietos kaina 30-50 Lt. Loreta Biliartien ė, Karkl ė, Klaip ėdos 9 Žvejo sodyba - r., Tel. (8 46) 486 205 Karkl ės k., Kretingal ės sen., 10 Karklyn ė - Klaip ėdos r., Mob. 8 683 91 681 Kar čema, pokyli ų sal ė, pirtys su akmenimis ir cirkuliaciniais baseinais, 5 kambariai (20 viet ų), vaik ų žaidimo aikštel ė, sporto Jono Čepo „Kar čemos Agluon ėnai, tel. (8 46) 442 277, Mob. aikštynai, kempingas, baseinas, židinys, 11 kompleksas“ 8 686 44 224 vandens pramogos tvenkinyje. Įrengta sal ė verslo renginiams bei šeimos švent ėms. Vienos vietos kaina 50 Lt. Kambario kaina 100-150 Lt. Yra pirtis, kubilas. Penki dvivie čiai Sėlen ų kaimas, Mob. 8 620 47 979, kambariai (kaina nuo 80 iki 100 Lt). Vienos el. paštas: [email protected], vietos kaina 40-50 Lt. Pokyli ų sal ė (60 žmoni ų). Seminar ų, konferencij ų 12 Gaspada www.gaspada.lt. organizavimas (iki 40 žmoni ų). Daugialyp ės terp ės projektorius, DVD grotuvas, įgarsinimas. 10 kambari ų, 60 viet ų. Netoli miškas. Tinka aktyviam ir ramiam Šil ėnų k., Tel. (8 46) 445 470, Mob. 8 poilsiui vienai arba dviem šeimoms. 13 Juozas Pocius 671 30 642 Kambari ų skai čius - 2 (viet ų sk. – 4). Kambario kaina 40-60 Lt. Žvejyba, pirtis, 60 ir 30 viet ų pokyli ų sal ės. Kieme daug judan čių skulpt ūrų. Kambari ų Jurgi ų k., Tel. (8 46) 444 393, Mob. 8 14 Birut ė Majorien ė skai čius - 4 (viet ų skai čius - 40). Numerio 688 48 771 kaina 70-100 Lt. (vienos vietos kaina 25 Lt). Tvenkinys, 2 pirtys su čiuožykla į upel į, Kontvaini ų k., Tel. (8 46) 442 200, baseinas su povandeniniu masažu, Mob. 8 698 47 208, el.paštas: kempingas, sporto aikštynas. Nauji atskiri 3 15 Petrut ė Ra čkauskien ė [email protected] nameliai poilsiautojams. Kambari ų skai čius - 11 (viet ų sk. – 23), kambario kaina 140 Lt. Vienos vietos kaina 70 Lt. Sodyboje gali apsistoti 34 žmon ės (12 kambari ų). Yra paveiksl ų galerija. Taip pat sal ė susitikimams. Yra sauna, biliardin ė, Stanislovo Budrecko Dituva, Tel. (8 46) 478 225, Mob. 8 valtis bei dvira čiai sodybos sve čiams 16 sodyba „Pakrant ė“ 698 49 912 nemokamai. Šalia sodybos yra unikalus pakabinamas tiltas per Minijos up ę. Kambario kaina 80-160 Lt. Vienos vietos kaina 40-80 Lt. Čia gali apsistoti iki 19 poilsiautoj ų, yra 7 dvivie čiai kambariai. Pirtis, masažin ės vonios, svetain ė su židiniu, sal ė, kuri tinka 17 Nijol ė ir Antanas Jaugeliai Daupar ų k., Mob. 8 688 10 513 švent ėms ir verslo renginiams. Pramogos: krepšinio ir futbolo aikšt ės. Kambario kaina 60-80 Lt. Vienos vietos kaina 30-40 Lt. Ekologinis vaistažoli ų ūkis, gydytojo Kojeli ų k., Tel. (8 46) 232 356, Mob. Zojos ir Roberto Tikuiši ų nat ūropato rekomendacijos. Nat ūralios 8 612 96 079, 8 686 32 469, 8 699 65 18 eko sodyba „Gandr ų sveikatinimo priemon ės. Infraraudon ųjų 665 dvaras“ spinduli ų pirtel ė „Saunarium“. 4 vietos.
Kaina 150-200 Lt. Teniso aikštynas, kempingas, poilsio 19 Leonardas Šarnauskas Parko g. 5a, Priekul ė, Tel. (8 46) 454 kambariai, kavin ė, pirtis. Organizuojamos
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 96 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
811, Mob. 8 686 84 833 vaik ų sporto ir poilsio stovyklos, treniruot ės, sveikatingumo takas po Kliošio park ą. Kambari ų skai čius - 8 (viet ų sk. – 20). Kambario kaina 40–120 Lt. Vienos vietos kaina 30-60 Lt. Žirgai sportui ir turizmui, karietos, dvira čiai, žvejyba, sveikatingumo takas iki jūros (5 km). Suaugusiems ir vaikams organizuojamos jojimo pamokos. Priimami, Darguži ų k., Tel. (8 46) 300 583, 20 Jurgis Lenartas išlaikomi ir treniruojami privat ūs žirgai. Mob. 8 699 29 065 Konferencijos, gimtadieni ų švent ės netradicin ėje aplinkoje. Kambari ų skai čius - 2, viet ų skai čius - 4. Vienos vietos kaina 50-70 Lt. 2 garin ės pirtys, tvenkinys, 5 pav ėsin ės, krepšinio, lauko teniso, tinklinio, futbolo, vandensvydžio, mini golfo aikštel ės. Galima organizuoti s ąskrydžius, sportinius renginius, susitikimus, pob ūvius. Sve čių Gedmin ų k., Tel. (8 46) 444 214, 21 Jolanta Gervaitien ė pageidavimu organizuojamos išvykos Mob. 8 687 93 332 baidar ėmis Minijos upe. Galima grybauti, uogauti. Yra galimyb ė pasistatyti palapines. Nameli ų – 5; numeri ų – 9 . Viet ų – 42. Vienos vietos kaina nuo 20-60 Lt. Namelis nuo 200-700 Lt. Ūkininko sodyba si ūlo poils į ir pramogas žirg ų m ėgėjams. Teikiamos kvalifikuoto trenerio paslaugos. Veikia sporto ir jojimo klubas „Žemai čiai“. Organizuojamos jojimo pamokos vaikams. Rengiamos 22 Saulius Baniulis Ši ūpari ų k., Mob. 8 687 71 518 varžybos, pasivažin ėjimas karietomis po apylinkes, miškus. Yra poilsio kambariai, pirtis, 60 viet ų pokyli ų sal ė. Kambari ų skai čius - 5, viet ų skai čius - 15. Kambario kaina 40-70 Lt. Vienos vietos kaina 25-50 Lt. Zigmo Stion čai čio sodyba Pliažas, pirtis, 30 viet ų sal ė. 23 Kretingal ės k., Mob. 8 687 55 749 „Padang ė“ Si ūlomas ramus poilsis šeimoms. Sodybos Antano Bu čio etnografin ė Žvels ėnų k., Mob. 8 650 85 845 24 sve čiams organizuojamos išvykos sodyba „Sena troba“ baidar ėmis Minijos upe. Pirtis, krepšinio aikštel ė, vaik ų žaidimo aikštel ė, s ūpynės, dvira čiai, stalo žaidimai. 25 Paj ūrio kiemas Karkl ės k., Mob. 8 618 78 676 Kambari ų skai čius - 5 (viet ų sk. - 12). Kambario kaina 130-200 Lt. Vienos vietos kaina 65- 90 Lt. Pirtis, pratekan čio šaltinio baseinas, židinys, 25 viet ų sal ė, miegamieji kambariai. Organizuojami turistiniai žygiai Lapi ų k., Tel. (8 46) 446 943, Mob. 8 26 Prie šaltinio pėsčiomis Minijos ir Žvelsos sl ėniais. 610 32 237 Pirties kaina 1 val. - 35 Lt. Visos sodybos kaina 500-1000 Lt. Yra 3 kambariai (viet ų sk. - 25). Pirtis, tvenkinys, konferencij ų sal ė, vaik ų žaidimo aikštel ė, uogavimas, grybavimas. Radaili ų k., Mob. 8 652 55 666, Faks. Kambari ų sk. - 4 (viet ų sk. - 22). Kambario 27 Radaili ų dvaras (8 46) 241 030 kaina 100-120 Lt. Sodyboje gaminamas maistas ( pury čiai 15 Lt). Pirtis, baseinas, pokyli ų sal ė 40 žmoni ų, 28 Strykis Dreverna, Mob. 8 699 40 747 baras, židinys. 3 kambariai (6 vietos). Sodyboje ruošiamas maistas furšetui,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 97 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
pokyliams. Sodyba tinka verslo ir pramog ų renginiams. Tvenkinyje galima žvejoti ir maudytis. Yra Šakini ų kaimas., Tel. (8 46) 486 842, pirtis, baseinas, s ūkurin ė vonia, pokyli ų 29 Meksikana mob. 8 687 71 827, sal ė su židiniu 35 žmon ėms, 3 kambariai, www.meksikana.ten.lt virtuv ė. Lauke yra vaik ų žaidimo ir sporto aikštel ės. Kambario kaina 50-70Lt. Sportini ų žaidim ų aikštel ė, žvejyba, pasivažin ėjimas dvira čiais. Kambari ų 30 Algirdas Ūsas Stan čių k., Mob. 8 688 88 729 skai čius 2 (4 vietos). Kambario kaina 100 Lt. Specializuotas pirties kompleksas, 8 miegamos vietos. 1 kamb. su atskiru WC ir dušu, 3 – su bendrais sanitariniais Gargždai, Mob. 8 687 36 884, 8 615 patogumais. Pirtis: 40 Lt/val, virš 10 31 Kuli ų dvarelis 10 777 žmoni ų 60 Lt/val. Miegamasis 100 Lt.Visa sodyba parai (iki kitos dienos 15 val.) 1000 Lt. Japoniškas kubilas 200 Lt.Vantos po 5 Lt, rankšluos čiai po 7 Lt. Atskiras namelis (5 miegamos vietos), pav ėsin ė (30 žmoni ų), sporto aikštel ės Gražinos ir Jono Vaitk ų tinkliniui, futbolui, tvenkinys su dirbtiniu 32 Gedmin ų k., Mob. 8 656 64 438 sodyba „Akmenyt ė“ kriokliu. Poilsiautojai gali paplaukioti vandens dvira čiais. Kambario kaina 70- 90 Lt ( vienos vietos kaina 30-35 Lt). 2 kambariai ( 4 vietos). Kambario kaina Karkl ės k., Tel. (8 46) 422 073, Faks. 33 Valdemaras Vai čekauskas 100 Lt. (8-46) 422 072
Etnografin ė sodyba pob ūviams rengti. Restoranas, tvenkinys su pav ėsin ėmis, 70 Alfredo Norkaus sodyba Kisini ų k., Mob. 8 686 12 777 viet ų pokyli ų sal ė, 30 viet ų restoranas, 15 34 „Šaulys“ viet ų pirtis. Kambari ų skai čius - 2. Kambario kaina 80-100 Lt. Sodyboje yra baseinas, 30 viet ų sal ė, 4 Vėžai čių k., Tel. (8 46) 458 120, dvivie čiai kambariai, pirtis. Kambario kaina 35 Stanislovas Macys Mob. 8 699 90 729, 8 685 31 809 60 Lt (pusry čiai 50 Lt). Pirties kaina 1 val. - 35 Lt. SVE ČIŲ NAMAI, Klaip ėdos rajonas Galima pajodin ėti žirgais, pasidžiaugti laukini ų paukš čių įvairove, organizuojamos 1 Aglaura Karkl ės k., Tel. (8 46) 463 033 išvykos pasigrož ėti elni ų banda. Yra 3 dvivie čiai kambariai. Kambario kaina nuo 60 iki 70 Lt. Priekul ė, Klaip ėdos g. 9. Tel. (8 46) 2 Ming ė - 454 238 POILSIAVIETĖS, Klaip ėdos rajonas Puiki vieta aktyviam poilsiui, pramogoms ir sportui, patogu rengti organizacij ų sąskrydžius, sportinius renginius, Paj ūrio regioninio parko susitikimus. 150 viet ų lauko kavin ė, 30 lankytojų centro Karkl ės k., Tel. (8 46) 463 080, Faks. 1 viet ų pav ėsin ė, pirtis, organizuojama poilsiaviet ė „Žiogelis“ (8 46) 463 080, Mob. 8 686 62 915 žvejyba Baltijos j ūroje. Šalia įrengtas
stadionas, automobili ų stov ėjimo aikštel ė, paj ūrio vaistažoli ų ekspozicija. Kambari ų skai čius - 8, viet ų skai čius - 16. VIEŠBU ČIAI,SVE ČIŲ NAMAI, Šilut ės rajonas Bendrov ė „Kintai“ be kit ų su žvejyba bei UAB „Kintai“ viešbutis poilsiu susijusiomis paslaugomis pramog ų Kintai, Šilut ės r., Tel. (8 441) 473 39, „Pelikanas“ ir sve čių ir paslaug ų komplekse si ūlo ir nakvyn ės 1 Mob. 8620 69 057 namai “Žvej ų užeiga“ paslaugas, tai sve čių namai „Žvej ų užeiga“ , www.kintai.lt čia v ienu metu gali apsistoti 25 sve čiai. Greta ši ų sve čių nam ų, Minijos up ėje,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 98 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
įrengtas 10 numeri ų, 26 viet ų viešbutis „Pelikanas“ (antrame aukšte yra konferencij ų sal ė, kuri tinka banket ų, pob ūvi ų bei pasitarim ų organizavimui). Šv ėkšna, Šilut ės raj., Mob. 8 699 83 2 Vilk ėnų mal ūnas - 325 Lietuvinink ų g. 70, Šilut ė, Tel. (8 3 Nemunas - 441) 52 345, Faks. (8 441) 62 480 Viešbutis „Juknai čiai“ teikia Juknai čiai viešbutis- Berž ų g. 3, Tel. (8 441) 58 863, Faks. 4 apgyvendinimo, maitinimo bei sanatorines sanatorija (8 441) 58 963 paslaugas. 16 dvivie čių kambari ų, trys sal ės (15, 20 ir 70 viet ų). Visose sal ėse įrengti židiniai, sauna, baseinas. Šalia esantis Šusties tvenkinys suteikia puikias galimybes Žemai čių Naumiestis; Tel. (8 441) 59 paplaukioti valtimis, vandens dvira čiais, 690, Faks. (8 441) 59 661, el.paštas: pažvejoti. Pakrant ėse įrengtos pav ėsin ės, 5 Laimut ės sve čių namai [email protected] , grilio vietos. 90 viet ų „amfiteatras“, http://www.siltec.lt/laimute sūpyn ės, tinklinio, krepšinio aikštel ės, galimyb ė šaudyti iš lank ų, taikinys šaudymui iš „ragatki ų“, šachmat ų žaidimo vieta, pasivaikš čiojimo takai. Puiki galimyb ė poilsiui su palapin ėmis. Tai jauki poilsiaviet ė ant Kurši ų mari ų kranto: 27 kambariai, 8 nameliai, 2 konferencij ų sal ės, restoranas, Romos pir čių kompleksas, lietuviška pirtis, Ventain ė poilsio ir Vent ės k., Kint ų sen., Šilutės r., Tel. biliardin ė, krepšinio ir teniso aikštel ės, 6 laisvalaikio centras (8 441) 68 525, Faks. (8 441) 47 422 kempingo aikštel ės ir prieplauka su www.ventaine.lt kateriais ir vandens motociklais. Tarptautinis kempingas įsik ūręs 4 ha teritorijoje, vaizdingame Vent ės rago pusiasalyje. 7 Poilsiaviet ė Minija Kintai, Šilut ės r., Tel. (8 441) 47 375 - SODYBOS (kaimo turizmo sodybos ir t.t.) Šilut ės rajonas Yra tvenkinys, kuriame galima maudytis, plaukioti, žvejoti. Sodyboje yra sauna, baseinas, pob ūvi ų sal ė. Galima išsinuomoti V. Vetrinien ės Macik ų k., (8 441) 56 551, Mob. 8 1 dvirat į, pažaisti tenis ą, biliard ą, pajodin ėti „Jotovila“ 685 71 920 arkliais, paplaukioti Kurši ų mariose. Organizuojamos ekskursijas po istorines apylinkes. Sodyba įsik ūrusi Rusn ės miestelio Lakštingal ų g. 2, Rusn ė, Tel. (8 441) pakraštyje, netoli Pakaln ės ir Vorusn ės 2 D. ir A. Drobiniai 58 189 upi ų. Šeimininkai augina naminius gyvulius www.poilsisrusneje.lt ir vaišina sve čius ekologiškais produktais. Rami vieta poilsiui. Yra erdvi pav ėsin ė. Sodyboje daug g ėli ų. Organizuojamos Lakštingal ų g. 1, Rusn ė, (8 441) 58 išvykas laivu į Kurši ų marias. Yra pirtis, 3 Gen ė Ge čien ė 174, Mob. 8 682 67 827 nuomojami dvira čiai, sporto, vandens sporto ir žaidim ų inventorius. Galima žvejoti. Minijos kaimas, Kint ų sen., Mob. 8 4 Jonas Bulavinas 685 33 211 - www.siltec.lt/minge Simas Kanapkis Skirvyt ėlės g. 9, Rusn ė, Tel. (8 441) 5 Etnografin ė sodyba. „Upeivio“ sodyba 58 142, Mob. 8 610 99 803 Sodyba įkurta netoli Pakaln ės up ės. Tinka Pylimo g. 4, Rusn ė, Tel. (8 441) 58 mėgstantiems ram ų poils į. 6 Emilija Pužien ė 230, Mob. 8 651 77 898
7 Rolandas Grigaitis Us ėnų k.; Tel./Faks. (8 441) 40 370, -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 99 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Senoli ų pastog ė“ Mob. 8 608 74 993 Sodyba ant up ės kranto, 2 km iki Kurši ų mari ų. Sodyboje yra sodas, tinklinio, Živil ė Skirkevi čien ė Pakaln ės g. 48, Pakaln ės k., Mob. 8 8 krepšinio aikštel ės. Vieta laužavietei. „Pakaln ė“ 612 80 584 Atskirame name - kaimiška pirtis. Galima užsisakyti kelion ę laivu. Jolitos Mazgeikien ės Šyšos k., Rusn ės sen., Mob. 8 686 86 9 Žvej ų sodyba 599, 8 698 78 887 Sodyba ant up ės kranto. Aktyvaus poilsio mėgėjams si ūloma žvejyba prie up ės ir Pakaln ės k., Rusn ės sen., Mob. 8 686 Raimondas Plikšnys mariose, plaukiojim ą baidar ėmis ir 10 30 530 „Pakaln ės vingis“ pramoginiais laisvais, turistines dvira čių www.pakalnesvingis.lt trasas. Nuomojamas žiemos sporto inventorius. Yra atskiras namelis. Netoli up ė, šalia Macik ų k., Tel. (8 441) 56 433, Mob. miškas, yra daug vietos palapin ėms. 11 Emilija Petravi čien ė 8 614 11 804 Organizuojame plaukiojimus po Kurši ų marias. 3 kambariai. Neringos g. 57c, Rusn ė, Mob. 8 614 12 Ilona Kulvietien ė 57 436 - 8-614-57426 Vilky čių k., Saug ų sen., Mob. 8 699 13 Kazimieras Gudži ūnas - 33 916, Tel./Faks. 8-44-44651 Skirvyt ėlės g. 17, Rusn ė, Tel. (8 441) Sodyba šalia upelio. Yra pirtis, nuomojami Romualda Vasiliauskien ė 14 50 062, Mob. 8 615 52 763, 8 686 dvira čiai, žaidimo inventorius, vandens ir „Vorusnėlė“ 23920 žiemos sporto inventorius. Lakštingal ų g. 5, Rusn ė, Tel. (8 441) Dainora ir K ęstutis 15 34 193, Mob. 8 699 34 193, 8 685 03 - Laukevi čiai 137 Grabupi ų k., Tel. (8 441) 43 900, 16 Daiva ir Ringaudas Pauliai - Mob. 8 699 955 59 Minijos k., Kint ų sen., Tel./Faks. (8 17 Stasys Petrošius - 441) 69 526, Mob. 8 686 66 600 XIX amžiaus pabaigos etnografin ė sodyba. Vasar ą organizuojamos iškylos laivais, vandens turizmas, pasivažin ėjimas dvira čiais, žiem ą si ūloma poledin ė ž ūkl ė, rog ės, slid ės ir pa čiūžos. Sodyboje įrengta Inga ir Žygimantas Minijos k., Kint ų sen., Mob. 8 616 50 18 biblioteka, paveiksl ų galerija, lietuvinink ų Šarakauskai 640 buities ekspozicija, organizuojami įvair ūs žaidimai, yra valtys, sauna. Sodyboje patogu rengti konferencijas, stovyklauti su palapin ėmis, galima užsisakyti maisto, gido paslaugas, nusipirkti unikali ų suvenyr ų. Lakštingal ų g. 3, Rusn ė, Šilut ės r., 19 L. ir A. Šalkauskai - Tel. (8 441) 58 328 Vent ės k., Kint ų sen., Šilut ės r., Tel. 20 B. Laužikien ė - (8 441) 68 525 VIEŠBU ČIAI, Neringa Viešbutis miesto centre, turintis 37 vietas. Taikos g. 26, Nida, Tel. (8 469) 52 Yra 25 viet ų kavin ė, biliardas, sauna ir 1 Parnidžio kopa 631 turkiška pirtis su baseinu, sporto kambarys, saugoma automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Viešbu čio kompleks ą sudaro trys vilos: „Vaiva“, „Svajon ė“ bei „Kregždut ė“. Skruzdyn ės g. 2, Nida, Tel. (8 469) Organizuojamos ekskursijos po Kurši ų 2 Nidos smilt ė 52 221 marias, žvejyba, nuomojami dvira čiai. Yra restoranas, lauko kavin ė ir konferencij ų sal ė. Viešbutis įsik ūręs kurorto centre. Jame yra Taikos g. 18, Nida, Tel. (8 469) 52 3 Lin ėja 66 vietos, restoranas, baras, biliardas, 390 kėgliai, sauna, kirpykla.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 100 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Viešbutyje vienu metu gali gyventi apie 60 sve čių. Jiems si ūlomi 24 dvivie čiai numeriai iš dviej ų kambari ų - svetain ės ir G.D. Kuverto g. 15, Nida, Tel. (8 4 Nidus miegamojo, 2 liuksai iš dviej ų kambari ų, 1 469) 52 001 vienvietis kambarys. Yra restoranas, konferencij ų sal ė. Organizuojamos kelion ės laivu, nuomojami dvira čiai. Viešbu čio si ūlomi kambariai: apartamentai, G.D.Kuverto g. 17, Nida, Tel. (8 469) dvivie čiai kambariai, liuksai. Įsik ūręs ant 5 Auksin ės kopos* 52 387 jūros kranto. Yra sauna, biliardas, batutas, lauko tenisas, nuomojami dvira čiai. Viloje „Kaspal ėja“ yra 4 dvivie čiai Taikos g. 16, Nida, Tel. (8 469) 51 6 Vila Kaspal ėja* numeriai ir 5 apartamentai per du aukštus, 121 sauna, baseinas. „J ūrat ė“ yra pa čiame Nidos gyvenviet ės centre prie Kurši ų mari ų. Jame apie 200 viet ų, dauguma kambari ų dvivie čiai, yra Pamario g. 3, Nida, Tel. (8 469) 52 7 Jūrat ė* visi patogumai. Viešbutis veikia ištisus 618 metus. Viešbutyje veikia kavin ė, sauna su baseinu ir mankštos sale ir kt. Kambari ų nuomos kainos nuo 75 iki 315 Lt. Nagli ų g. 20, Nida, Tel. (8 469) 52 8 Zunda* - 835 Viešbutis įsik ūręs Juodkrant ės centre, turi 140 viet ų. Yra restoranas, teniso kortai, krepšinio aikštel ė, sporto kambarys, L.R ėzos g. 54, Juodkrant ė, Tel. (8 9 Ąžuolynas biliardas, stalo tenisas, soliariumas, sauna 469) 53 318 su baseinu, vandens atrakcionai, konferencij ų sal ė (70 viet ų) ir banketin ė sal ė (24 vietos). Kalno g. 36, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 10 Santauta - 53 348 Modernus viešbutis Juodkrant ėje, įsik ūręs vakariniame Kurši ų mari ų krante. Iki j ūros Ievos kalno g. 28, Juodkrant ė, Tel. (8 – 15 min., Kurši ų mari ų - 150 m. Yra 22 11 Egli ų sl ėnis 469) 53 170 liukso klas ės apartamentai, kuriuose įrengtos mini virtuv ėlės, SAT TV, telefonai, baras. 35 viet ų viešbutis miestelio centre. Yra 55 Kalno g. 7a, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 12 Vila flora viet ų restoranas, teniso kortai, automobili ų 53 024 stov ėjimo aikštel ė, konferencij ų sal ė. L. R ėzos g. 10, Juodkrant ė, Tel. (8 13 Kur ėnas - 469) 53 101 Dviejuose XIX a. fachverkinio stiliaus pastatuose yra 20 kambari ų. Nemokamai Miško g. 11, Juodkrant ė, Tel. (8 469) sve čiams si ūloma treniruokli ų sal ė. 14 Kurši ų kiemas 53 004 Nuomojami dvira čiai, žvejybos įranga. Yra sauna su hidromasažiniu baseinu, biliardas, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Kalno g.24, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 15 Pušynas* - 53 237 Kalno g.14, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 16 Pilkop ė* - 53 290 POILSIO NAMAI, Neringa 60 viet ų poilsio namai įsik ūrę atokiau nuo miestelio centro, miške prie Baltijos j ūros. G. D. Kuverto g. 18, Nida, Tel. (8 1 Litorina Yra baras, sauna, sporto kambarys, 469) 52 528 biliardas, dvira čių nuoma, teniso kortai, 30 viet ų sal ė. Tai trij ų žvaigždu čių sve čių namai, kuriuos Purvyn ės g. 3, Nida, Tel. (8 469) 51 2 Nidos pušynas sudaro kelios jaukios vilos, statytos pagal 131 savit ą, šiam kraštui b ūding ą architekt ūros
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 101 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
stili ų. Yra 54 kambariai su 108 vietom, restoranas, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Įsik ūręs miestelio centre, turi 82 vietas. Yra Taikos g. 15, Nida, Tel. (8 469) 52 3 Palv ė sauna, garin ė pirtis su baseinu, biliardas, 824 konferencij ų sal ės. G. D. Kuverto g. 14, Nida, Tel. (8 4 Medikas - 469) 52 985 Lotmiškio g. 11, Nida, Tel. (8 469) 5 Rasyt ė - 52 280 Centre, ramioje vietoje šalia pušyno. 57 vietos. Dauguma kambari ų yra su balkonais. III aukšte yra terasa, šalia Pamario g. 13, Nida, Tel. (8 469) 52 6 Nerija viešbu čio yra naujai įrengti teniso kortai, 777 krepšinio aikštel ė, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Veikia restoranas, konferencij ų sal ė. Poilsio namai „Žuv ėdra“ įsik ūrę šalia Nidos G. D. Kuverto g. 10, Nida, Tel. (8 7 Žuv ėdra centro. Kambariai - su bendrais ir atskirais 469) 52 497 patogumais numeriuose. Iš viso 90 viet ų. Vila „Poilsis Nidoje“ yra įsik ūrusi Nidos centre, netoli Kurši ų mari ų. Viloje yra 8 jauk ūs su visais patogumais kambariai (5 Nagli ų g. 11, Nida, Tel. (8 469) 51 8 Poilsis Nidoje dvivie čiai kambariai ir 3 dviej ų kambari ų 174 apartamentai). Dvejuose apartamentuose yra židiniai. Prie vilos yra jaukus sve čiams skirtas kiemelis, lauko židinys, garin ė pirtis. Invalid ų draugijos Taikos g. 13-15, Nida, Tel. (8 469) 52 9 - reabilitacinis centras 726 Taikos g. 32, Nida, Tel. (8 469) 52 95 viet ų poilsio namai. Yra 2 sal ės, kuriose 10 Urbo kalnas 428 yra nuo 45 iki 50 viet ų, kitoje – 20 viet ų. AB „Lietuvos energija“ filialas Klaipedos elektros G. D. Kuverto g. 18, Nida, Tel. (8 11 - tinklai Nidos poilsio 469) 52 528 namai AB „Lietuvos dujos“ Purvyn ės g. 51, Nida, Tel. (8 469) 52 12 Kvalifikacijos k ėlimo - 175 centras Kalno g. 18, Juodkrant ė, Mob. 8 686 Poilsio namuose yra 26 kambariai su visais 13 Smilga 31 698, Tel. (8 469) 201 920 patogumais. Dauguma kambari ų yra naujai Faks. (8 469) 224 400 restauruoti. Virtuv ė bendra. Yra kavin ė. Pamario g. 6, Nida, Mob. 8 612 12 14 Gija* - 785 G. D. Kuverto g. 9, Nida, Tel. (8 469) 15 Vilnel ė* - 52 854 Purvyn ės g. 19, Nida, Tel. (8 469) 52 16 Skalva* - 501 Pamario g. 47, Nida, Tel. (8 469) 17 Kastytis* - 52042 Lotmiškio g. 19, Nida, Mob. 8 698 17 18 Artva* - 493 Skruzdyn ės g. 8, Nida, Tel. (8 469) 19 Statybininkas* - 52 629 Kalno g. 36, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 20 Santauta - 53 348 L. R ėzos g. 54a, Juodkrant ė, Tel. (8 21 Undin ė* - 469) 53 189 Kalno g. 5a, Juodkrant ė, Tel. (8 469) 22 Nendr ė - 53 298 Preilos g. 9, Preila, Tel. (8 469) 55 23 Gelm ė* - 109 Pervalkos g. 29, Pervalka, Tel. (8 24 Pervalka* - 469) 55 266
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 102 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pervalkos g.13, Pervalka, Tel. (8 469) 25 Nemunas* - 55 282 SVE ČIŲ NAMAI, Neringa 30 viet ų sve čių namai, esantys netoli centro. Yra galimyb ė užsisakyti ekskursij ą, Kop ų g. 15-4, Nida, Tel. (8 469) 52 1 Pas Just ę pirt į ar basein ą, dvira čių nuoma. 354 Automobili ų stov ėjimo aikštel ė, banketin ė sal ė. 1,5 km (15-20 min. p ėsčiomis) iki j ūros, G. D. Kuverto g 8-5, Nida, Tel. (8 300 m iki Nidos centro, 150 m iki Kurši ų 2 Pas Vid ą 469) 52 327 mari ų. Modern ūs, visiškai įrengti kambariai kotedžo tipo bute per tris aukštus. Pamario g. 11, Nida, Tel. (8 469) 52 3 Miško namas - 290 Pamario g. 35-7, Nida, Tel. (8 469) 4 Pas Aušr ą - 52 135 Purvyn ės g. 9-1, Nida, Tel. (8 469) 52 Ant Kurši ų mari ų kranto. Nuomojami 5 Sve čių namai „Prie mari ų“ 489 dvivie čiai kambariai, yra židinys, terasa. Nuomojami visiškai įrengti dvivie čiai - G. D. Kuverto 1 a-1, Nida, Tel. (8 trivie čiai kambariai kotedžo tipo name. Yra 6 Pas Joan ą 469) 52 299 kiemas su lauko baldais, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Etnografin ė žvejo sodyba. 3 jauk ūs ir Pamario g. 21-1, Nida, Tel. (8 469) šiuolaikiškai įrengti kambariai. Yra kiemas 7 Žvejo namas 52 991 su lauko baldais, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. G. D. Kuverto g. 1 a-3, Nida, Tel. (8 8 Nakvyn ė pas Algird ą - 469) 52 610 50 m iki miestelio centro, 10-15 min. Nagli ų g. 26-1, Nida, Tel. (8 469) 52 pėsčiomis iki j ūros. Tradiciniame žvej ų 9 Inkaro namas 123 namelyje nuomojami modern ūs kambariai: dvivietis, keturvietis ir apartamentai. G. D. Kuverto g. 7-5, Nida, Tel. (8 10 Simona - 469) 52 720 Pervalkos g. 29, Pervalka, Tel. (8 11 Nendr ė - 469) 55 236 Parnidžio kopos pap ėdėje, netoli j ūros. Taikos g.45 A, Neringa, Organizuojami furšetai, gimtadieniai, 12 Nidos Kempingas Tel./Faks. (8 469) 52 045, Mob.8 682 banketai, sporto rungtyn ės, parodos. Yra 41 150 konferencij ų sal ė (50 viet ų). PRIVATUS APGYVENDINIMO SEKTORIUS, Neringa Žvejo tipo namas miestelio centre. Nida, Tel. (8 469) 52 232, Mob. 8 1 Nidos rojus Išnuomojami du atskiri butai namo 698 34 358, 8 686 56 758 mansardoje. Butas – apartamentai su dviem miegamaisiais ir erdvia svetaine Nidos centre, etnografiniame mediniame name, Pamario 10-7, Neringa (Nida), Mob. pirmame aukšte, pro kurio langus matosi 2 Pamario gatv ė 8 688 11 781 marios. Vidiniame kieme yra atskiras įė jimas, lauko baldai bei galimybe naudotis lauko kepsnine. Vieta automobiliui ir atskira patalpa dvira čių saugojimui. Naujai įrengti butai su visais patogumais. Butai yra pirmame - antrame aukštuose, su jaukiom verandom, atskirais įė jimais. Šalia yra privati ir miesto automobili ų stov ėjimo L. R ėzos g. 54, Juodkrant ė, Mob. 8 3 Prie ąžuolo aikštel ės. Galima užsisakyti švediškus 698 00 345 pusry čius, vakarien ę, naudotis greta esan čio viešbu čio teikiamomis paslaugomis, baseinais, vandens atrakcionais, pirtimi, restoranais. 4 Vasar ėlė Pervalkoje Pervalka, Mob. 8 615 80 776 Nuomojami kambariai, 2 kambari ų butai su
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 103 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
nuostabiu vaizdu į marias. Butuose gali gyventi nuo 2 iki 6 žmoni ų. Yra aikštel ė automobiliams, valtis, rūkykla laimikiui, biliardas, šašlykin ė. VIEŠBU ČIAI, Palangos miestas 11 kambari ų su mini šaldytuvu, šildoma vonia, seifu, individualiai reguliuojama šildymo sistema, TV, satelitine televizija 1 Info hotel*** Kretingos g. 52, bei nemokamas prisijungimas prie interneto. Loby baras ir kontinentiniai pusry čiai. Konferencij ų organizavimo ir biuro Vytauto 116, Palanga, Tel./Faks. (8 2 Tauras*** paslaugos, sauna, dvira čių nuoma, 460) 49 111 ekskursij ų užsakymas, „Felikso“ virtuv ė. Viešbutyje - 10 apartament ų, 50 ir 60 viet ų konferencij ų sal ės, baseinas su pašildytu Vytauto g. 11, Tel. (8 460) 49 083, jūros vandeniu ir vaizdu į j ūrą, sauna, baras, 3 Auska***** Faks. (8 460) 49 087 biliardin ė, stalo tenisas, teniso kortai, www.baltijahotel.lt treniruokli ų sal ė, gydomosios vonios ir masažas. 40 dvivie čių, ekstra klas ės, liukso numeri ų, vieno ir dviej ų kambari ų apartamentai. Viešbutyje rūpinamasi alergiškais Birut ės al ėja 60, Tel. (8 460) 41 414, žmon ėmis ir ne įgali ųjų poreikiais. Veikia 4 Palanga***** Mob. 8 610 06 666, Faks. (8 460) 41 lauko baseinas su šildomu vandeniu ir 415 viešbu čio SPA kompleksas su sauna, garine pirtimi, s ūkurine vonia, sroviniu dušu ir baseinu. Viešbutis turi pir čių kompleks ą, konferencij ų sal ę. 56 įvairaus tipo kambariai, 30 viet ų S. Daukanto g. 21, Tel. (8 460) 41 5 Alka**** konferencij ų sal ė, automobili ų stov ėjimo 433 www.alka.lt aikštel ė. Jūrat ės 28a, Tel. (8 460) 48 581 8 kambariai, įrengti anglišku klasikiniu 6 Mama Rosa**** www.mamarosa.lt stiliumi. Viešbutis turi 31 kambar į, erdvius ir S. Daukanto 35, Tel. (8 460) 53579 šviesius vienvie čius, dvivie čius, liuksus, 7 Palangos v ėtra**** www.vetra.lt apartamentus bei 2 visiškai įrengtas konferencij ų sales. Kotedžai (2, 3,4 kambari ų) ramioje, visiškai uždaroje elegantiškoje vietoje pušyne. Iki jūros – 200m. Iki miesto centro – apie 2km. 8 Vanagas**** Vanagup ės g. 31, Tel. (8 460) 41 199 Atviras šildomas baseinas, vietos mašinoms statyti, žaidim ų aikštel ė vaikams, kiekviename apartamente visiškai įrengta virtuv ė bei daugyb ė kit ų patogum ų. 14 apartament ų. Iki j ūros - 200m, iki Dariaus ir Gir ėno g. 25, Tel. (8 460) centro - 300m. Šalia Palangos Botanikos 9 Puš ų paunksn ėje**** 49080 parko ir Gintaro muziejaus, puš ų paunksn ėje. 7 liukso klas ės kambariai, kelios minut ės J.Simpsono 13, Tel. (8 460) 52 238 10 Rivastar**** iki miesto centro. Konferencij ų sal ės, Faks. (8 460) 48 356 restoranas ir kavin ė. 600 m iki j ūros, šalia pagrindin ės Vytauto gatv ės. Viešbutis turi 34 erdvius kambarius, 11 Žydroji liepsna**** Gintaro g. 36, Tel. (8 460) 52 441 2 konferencij ų sales, pirt į, basein ą, uždar ą automobili ų stov ėjimo aikštel ę. 48 kambariai, iš j ų 29 dvivie čiai, 12 dvivie čių liuks ų, 7 apartamentai. Kai S. N ėries g. 14, Tel./ Faks. (8 460) 49 kuriuose įrengtos mini virtuv ės. Turkiška 12 Alanga*** 215 garin ė pirtis, sauna, 30 m² baseinas su povandenin ėmis bei masažin ėmis srov ėmis. 3min iki centro, 70 m iki j ūros.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 104 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
100 m iki j ūros. Šalia dvira čių takas. Viešbutyje yra trij ų kategorij ų dvivie čiai Kontinink ų 9a, Tel. (8 460) 56450 kambariai: 8 standartiniai, 15 liuks ų, 2 www.pkmeduza.lt apartamentai. Iš j ų 2 numeriai skirti ner ūkantiems, vienas - ne įgaliesiems. Visi 13 Med ūza*** kambariai yra su vaizdu į j ūrą arba pušyn ą.
Ant viešbu čio stogo įrengtos 2 terasos, padengtos nat ūralia sm ėlio danga. 60 viet ų konferencij ų sal ė. Šalia viešbu čio stovi pir čių kompleksas - kavin ė „Med ūza, baseinas. Iki j ūros 400 m. Viešbutyje yra 12 liukso numeri ų, kavin ė-baras, vasaros lauko Vytauto 97, Tel. (8 460) 51231 14 Žalias namas*** terasa, vyksta įvair ūs muzikiniai renginiai, www.zaliasnamas.lt yra sauna ir garo pirtis, baseinas su šildomu vandeniu, masažas. Specializuota daugiaprofilin ė gydymo įstaiga, teikianti reabilitacinio, sanatorinio 15 Palangos Linas*** Vytauto g. 155, Tel. (8 460) 56 204 gydymo bei poilsio paslaugas. Veikia uždaras bei atviras baseinas. Apie 200 m iki jūros, 2,5km iki miesto centro. Galima ils ėtis dvivie čiuose bei trivie čiuose J. Basanavi čiaus 45, Tel. (8 460) 51 liuksuose arba dvivie čiuose 16 Šachmatin ė*** 655 apartamentuose. Veikia picerija, naktinis klubas. Birut ės al. 47, Tel. (8 460) 53 530, 17 Vandenis*** Faks. (8 460) 53584 150 m nuo paj ūrio. 60 viet ų. www.vandenis.lt Erdv ūs vieno, dviej ų kambari ų apartamentai. Iki Palangos centro – apie 2 18 Perliukas*** Vanagup ės 20, Tel. (8 460) 52 922 km, iki j ūros – keli žingsniai. Šalia yra dvira čių takas. Restoranas, SPA centras, dvira čių nuoma, rengiamos individualios ir grupin ės jojimo Vanagup ės g. 31, Tel. (8 460) 41 199 pamokos, organizuojamos išvykos prie 19 Vanagup ė***** Faks. (8 460) 31199 Plateli ų ežero tiems, kas nardo. Yra www.vanagupe.lt Ajurvedos centras „Shanti“ (masažai, organizmo valymas, joga). Šalia Botanikos parko, j ūros, Basanavi čiaus Birut ės al. 24, Tel. (8 460) 40038, (8 gatv ės. Dvivie čiai ir trivie čiai kambariai bei 20 Vilija* 460) 40039 apartamentai. Organizuojamos ekskursijos www.vilijahotel.lt ir pramogin ės išvykos. Sauna, biliardas, stalo tenisas, ekskursijos, 21 Aust ėja*** Smil čių 31, Tel. (8 460) 56101 SPA grožio ir sveikatos centras. 11 numeri ų viešbutis, įsik ūręs paj ūrio Gintaro 1a, Tel. (8 460) 53 272 kopose – papl ūdimys tik už 50 m. Iki 22 Bella Villa www.bellavila.lt miesto centro 800 m, iki J.Basanavi čiaus g. - 400 m. Gydymas ir reabilitacija, sauna su baseinu Žvej ų g. 1, Tel. (8 460) 41 371, (8 ir vandens kaskada, patalp ų nuoma: 23 Pušynas*** 460) 41370 Faks. (8 460) 41374 banketin ė, valgyklos ir konferencij ų sal ės, www.palangapusynas.lt valgyklos virtuv ė su įranga, sporto aikštyno nuoma. 3 jauk ūs kambariai, retro stiliaus baras, restoranas „Ponios Liusi buduaras“, dvi Plyt ų g. 7, Tel. (8 460) 48 885 Faks. klasikin ės 50 kv. m ir 80 kv. m (8 460) 48 889 konferencij ų sal ės, vasaros g ėli ų terasa 24 Gamanta www.gamanta.lt poilsiui, sauna su baseinu, kaskadomis ir povandeniniu masažu. Profesional ūs restorano darbuotojai puikiai rengia banketus, furšetus bei kitas šventes. 25 Medžiotoj ų namelis Smil čių 61, Tel. (8 460) 52 614 -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 105 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Voverait ė vardu Meil ės al. 24, Tel. (8 460) 53 422, (8 26 - Salvadoras 460) 53 852 Kęstu čio g. 26, Tel. (8 460) 49 136, 10 numeri ų su vienu, 8 su dviem ir 3 27 Žilvinas*** (8 460) 49 146, Faks. (8 460) 49197 numeriai su trim miegamaisiais. Arti j ūros. www.baltijahotel.lt Vytauto 74, Tel. (8 460) 48265 28 Rąžė*** - El. p. [email protected] S.Dariaus ir S.Gir ėno g. 11, Tel. (8 29 Tulp ė*** 460) 51 175 - www.tulpehotel.lt 28 vienvie čiai, 101 dvivietis ir 16 trivie čių Dariaus ir Gir ėno g. 20, Tel. (8 460) kambari ų, 11 liukso kambari ų. Veikia 30 Vyturys 49 147, Faks. (8 460) 49 198 baras, restoranas, kirpykla, sauna su [email protected] baseinu, reabilitacijos centras. S. Daukanto g. 33, Mob. 8 675 02 300 m nuo Baltijos j ūros, šalia Palangos 31 Bohema 044, 8 606 05 083 botanikos parko ir Gintaro www.palanga.puikiai.lt muziejaus. Konferencij ų sal ė, kavin ė. Konferencij ų sal ės, restoranas, Vytauto g. 40/S.Dariaus S.Gir ėno g. sveikatingumo centras (treniruokli ų sal ė, 32 Gabija**** 2, Tel. (8 460) 48251, Faks. (8 460) soliariumas, pirtys, s ūkurin ės vonios, 57591. baseinas, sul čių baras). Vytauto g. 76, Tel. (8 460) 52 379, Konferencij ų sal ės, baras-restoranas, SPA 33 Kerp ė*** Faks. (8 460) 52349 centras, organizuojamos ekskursijos po www.kerpehotel.lt Baltijos j ūrą. Vytauto g. 93a, Tel. (8 460) 52 521 34 Liukrena*** - Faks. (8 460) 48053 SVE ČIŲ NAMAI, Palangos miestas Šeimyninis viešbutis miesto centre, 170 m iki j ūros. Arti Botanikos parko, 1 Po Kaštonu*** Maironio g. 34, Tel. (8 460) 49 484 Basanavi čiaus gatv ės. Erdv ūs liuksai ir apartamentai. Birut ės al ėja 56, Tel./Fax (8 460) 51 Atviras lauko baseinas ir sauna, ekskursijos, 071 2 Paj ūrio sve čių namai biliet ų užsakymas į teatr ą ir koncertus, Mob. 8 619 32 168 dvira čių nuoma. www.sveciunamai.lt S. Dariaus ir S. Gir ėno g. 5, Tel. (8 Ant j ūros kranto. 11 apartament ų iš 2-3 460) 51 329 kambari ų. Kotedžai puikiai tinka tiek 3 Corrona maris verslui, tiek poilsiui. Įsik ūrę šalia Botanikos parko. Kretingos g. 54, Tel. (8 460) 48 199 4 Alita Yra picerija. www.feliksas.lt Smil čių 40, Netoli miesto centro ir arti Baltijos j ūros. 8 Tel. (8 460) 48109, Mob. 8 615 16 5 Comfort inn**** kambariai su visais patogumais, kuriuose 994 vienu metu gali apsistoti 21 žmogus. www.comfort-inn.lt Vytauto 160, Tel. (8 460) 40 040, (8 Visi kambariai skirtingai dekoruoti, 6 Du broliai**** 460) 52 889, Faks. (8 460) 52889 stengiantis panaudoti kuo daugiau nat ūrali ų www.dubroliai.lt medžiag ų. Yra restoranas. Vytauto 31, Tel./ Faks. (8 460) 48 7 Egli ų paunksn ė*** 186, Mob. 8 699 11 197 16 kambari ų su 50 viet ų, pirtis. www.grudoteka.lt Vytauto g. 54, Tel. (8 460) 54 124, Baras, gyvos džiazo muzikos vakarai, 8 Ramyb ė*** Mob. 8 699 19 913 rengiamos parodos. www.vilaramybe.lt Žvej ų 29, Tel. (8 460) 54 064 Faks. 9 Simris** - (8 460) 54 565 Kęstu čio 2a, Tel. (8 460) 54 592 10 Šilelelis** - Faks. (8 460) 54 592 400 m iki j ūros. Yra restoranas , baras, Valan čiaus 1, Tel. (8 460) 48839, (8 11 Mėguva soliariumas, 12 metr ų baseinas, kirpykla, 460) 27548, Faks. (8 460) 48 819 veido kosmetikos salonas. 12 Antano vila Neringos gatv ė 22a, Tel. (8 460) 48 10 numeri ų (apartamentai) su visais
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 106 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
767, Faks. (8 460) 32 965, Mob. 8 patogumais. Yra sauna, baseinas, 698 22 463 nuomojami dvira čiai. Netoli j ūros. Iki autobuso stoties 5 min. Arti Kasty čio g. 31-2 / Vytauto g. 128a centras. 13 Pear Tel. (8 460) 51 374, Mob.8 604 66 378
Jūrat ės g. 15/Maironio g. 2, Tel. (8 14 Palangos Agila* TV, baras, biliardas, konferencij ų sal ė. 460) 52709 15 Ema Jūrat ės g. 32, Mob. 8 698 35 681 - 16 Senoji Palanga Smil čių g. 19, Mob. 8 687 99 432 - Žvej ų g. 18A/G ėli ų g. 11, Tel. (8 17 Dviese - 460) 57 228 18 Kungis Užkanav ės g. 32, Tel. (8 460) 56 310 - Kortininkų 10, Mob. 8 698 19 901 19 Prie j ūros - www.priejuros.tik.lt 20 Lag ūna Meil ės al. 16, Tel. (8 460) 49 191 - 21 Smelt ė Vanagup ės g. 11, Tel. (8 460) 51 237 - 22 Akmuo ant akmens Kop ų g. 5b, Tel. (8 460) 45 471 - POILSIO NAMAI, Palangos miestas 50 m nuo j ūros, šalia Botanikos parko ir Meil ės al. 11, Tel. (8 460) 53 253, unikalaus Gintaro muziejaus. 135 jauk ūs Mob. 8 655 40 083 Faks. (8 460) 53 kambariai. Yra baras, konferencij ų sal ė 1 Palangos žuv ėdra 852 (200 viet ų), grožio ir sveikatingumo www.palangos-zuvedra.lt centras, biliardas, stalo tenisas, sporto sal ė, nuomojami dvira čiai. Poilsio namai įsik ūrę pa čiame Palangos J. Bili ūno g. 8, Tel. (8 460) 51 560, centre; šalia maisto parduotuv ės, bankai, 2 Aitvaras Mob. 8 676 05 991 autobus ų stotis, paštas, boulingas, 600 m www.aitvaras-palanga.com nuo j ūros. 17 kambari ų, iš j ų 16 su mini virtuve. S. Dariaus ir S. Gir ėno 1, Tel. (8 460) 3 Baltoji žuv ėdra 53253, Faks. (8 460) 53850 - www.palangos-zuvedra.lt S. Dariaus ir S. Gir ėno 37, Tel. (8 4 Politechnika*** - 460) 51 258, (8 460) 53 558 Ganyklu g. 30, Tel. (8 460) 48 332, 5 Baltija Faks. (8 460) 49 226 - El.pastas: [email protected] Gėli ų a. 1, Tel. (8 460) 51 290, (8 6 Tenisas** - 460) 52 828 Faks. (8 460) 51 290 7 Banga I Į Kop ų g. 25, Tel. (8 460) 45 185 - J.Basanavi čiaus g. 28, Tel. (8 460) 52 8 Denote - 962 9 Jūros Vilnis Vytauto 32, Tel. (8 460) 52 229 - 10 Kvapnioji r ūta Mokyklos g. 53, Tel. (8 460) 45 403 - J.Basanavi čiaus g. 28, Tel. (8 460) 51 11 Lakštingala - 494 12 Marios Užkanav ės g. 15, Tel. (8 460) 56 371 - 13 Medikas Plyt ų g. 46a, Tel. (8 460) 52 916 - 3 min iki j ūros,šalia yra Botanikos parkas ir Gintaro muziejus. Poilsio namuose – vienvie čiai, dvivie čiai, šeimyniniai 14 Neringos kopos S.Daukanto g. 10, Tel. (8 460) 53 842 kambariai ir dviej ų kambari ų liuksai. Kambariai su visais patogumais. Yra valgykla, kavin ė, baras, žaidim ų automatai ir biliardas. VĮ „Palangos pašto poilsio 15 Vytauto g. 53, Tel. (8 460) 48 394 - namai“ VĮ „Romuva“ Vilniaus 16 Birut ės al. 37a, Tel. (8 460) 52 760 - universiteto poilsio namai 17 Svidr ė Tylos takas 9, Tel. (8 460) 53 279 -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 107 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
18 Šviesa S.Daukanto g. 17, Mob. 8 698 37 363 - 19 Vilnis I Į Ronž ės g. 12a, Tel. (8 460) 57 520 - POILSIAVIET ĖS, Palangos miestas Vytauto 8, Tel./Faks. (8 460) 53 533, 1 Palangos kempingas - Mob. 8 687 96 359 A. Grinevi čien ės privati 2 Jūrat ės g. 33-21, Tel. (8 460) 54295 - valda, poilsiaviet ė A. Gutauskien ės privati Draugyst ės takas 9, Tel. (8 460) 53 3 - valda, poilsiaviet ė, I Į 068 Birut ės Zitos Buivydien ės L.Vaineikio g. 17/3, Tel. (8 460) 57 4 privati valda, poilsiaviet ė, - 057 IĮ V. Ličkaus privati valda, 5 Birut ės al. 2-2, Tel. (8 460) 51 658 - poilsiaviet ė Vidos Galdikien ės privati 6 Smil čių g. 45, Tel. (8 460) 53 009 - valda, poilsiaviet ė PRIVATUS APGYVENDINIMO SEKTORIUS, Palangos miestas
Visuomenin ė Mob. 8 680 48 735, 8 620 67 646 1 organizacija „Svetingas - www.svetingas.lt šeimininkas“ J. Basanavi čiaus g. 11, Mob. 8 634 52 5 dvivie čiai kambariai. Kaina nuo 120 iki 2 21 199, 8 682 45 575 200 Lt už par ą. 3 Adomo rojus J. Piktuižio g. 5, Mob. 8 683 66 567 Kotedžas skirtas daugiausia 5 asmenims. 4 Alfa S. Neries g. 28, Mob. 8 650 90 808 Privatus medinis namas Modern ūs ir erdv ūs 3 apartamentai su nepakartojamu vaizdu į j ūrą. Iki j ūros - apie 400 m, o iki miesto centro – apie 1 km. Vytauto 155/ Vanagup ės 1, Mob. 8 656 5 Algio linas Šalia įsik ūręs „Lino“ baseinas su pir čių 44 390, Faks. (8 460) 63 455 kompleksu bei sanatorija, kurioje teikiamos gydymo, maitinimo paslaugos, veikia dvira čių nuoma. Privatus namas su uždaru, saugiu kiemu Alyv ų takas 77, Tel. (8 460) 53249, 6 Alyv ų takas AS 77 automobiliui. Šalia parduotuv ė. Iki j ūros Mob. 8 674 74 335 apie 2 km. 8 vietos Keturi 1 kambario numeriai (dvivie čiai, Klev ų g. 16, Dobilas, Mob. 8 615 23 trivie čiai, keturvie čiai) su WC, dušu, TV. 7 Anna 566, 8 618 30 556 Yra virtuv ė, centrinis šildymas, mašin ų www.anna.lt stov ėjimo aikštel ė. 2 kambari ų apartamentai su visais patogumais. Iki j ūros - 800 m. Apartamentai 4 asmenims, puikioje vietoje, 8 Ar ūnė S. N ėries g. 9, Mob. 8 639 72 121 Palangos centre. Tik 250m iki j ūros, 30 m iki J.Basanavi čiaus gatv ės. Apartamentai įsik ūrę prie pat j ūros. Iki jūros tilto - tik 300 metr ų. Visi 7 Naglio al. 10, Mob. 8 698 25 757, 8 9 Naglis apartamentai turi atskirus įė jimus, lauko 687 75 385 terasas, mini virtuves.Uždaras kiemelis, pieva, lauko kepsnin ė. Vanagup ės g. 12, Mob. 8 615 64 764, Kotedžuose yra 2-3 kambari ų 10 Verbena 8 612 13 541, 8 617 43 527 apartamentai. www.vilaverbena.com Valan čiaus g. 17-11, Tel. (8 460) Šiuolaikiškai įrengtas apartamentas 4 52740, Mob. 8 685 71 490, 8 685 71 11 Vita asmenims miesto centre, netoli J. 491 Basanavi čiaus g. http://vita.w3.lt Yra pirtis. Prie namo yra uždaras vidinis Ronž ės g. 14, Tel. (8 460) 52 917, Mob. kiemelis su žydin čiais augalais, lauko Atostog ų namas 12 8 695 57 443 baldais, skirtas poilsiui.Yra lauko kepsnin ė „Dovilas“ www.viladovilas.com ir beržini ų malk ų. Gr įstas kiemas automobiliui. Vaikams įrengta sm ėlio d ėžė. Vytauto g. 128a-2, Tel. (8 460) 57 257, Vila yra centrin ėje miesto dalyje, iki j ūros 13 Astos vila Mob. 8 620 67 646 600 m. Įrengti 8 jauk ūs numeriai -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 108 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
www.astos-vila.lt dvivie čiai, trivie čiai bei keturvie čiai. Visi numeriai pritaikyti puikiam poilsiui. 14 Augusta Maironio g. 37a, Mob. 8 685 41 110 - Įrengti 8 jauk ūs numeriai - dvivie čiai, Kęstu čio g. 18/ S.Daukanto g. 25a, 15 Aurelija trivie čiai bei keturvie čiai. Visi numeriai Mob. 8 698 78 725, 8 682 55 164 pritaikyti puikiam poilsiui. Dvivie čiai kambariai, liuksai, apartamentai Baltijos a. 18, Tel. (8 460) 52501, 16 Baltijos aikšt ė 18 (du miegamieji, valgomasis, erdvus vonios Mob. 8 688 52 008 kambarys). Viloje yra 5 apartamentai: dvivietis, trivietis, 2 keturvie čiai ir penkiavietis. Yra Ošupio takas 14 a, Tel. (8 460) 685 45 židinys, automobili ų stov ėjimo aikštel ė. 17 Balt ų burlaivis 235 Yra pirtis, biliardas, stalo tenisas, www.baltuburlaivis.lt laužaviet ė, dvira čiai, baidari ų, jacht ų nuoma. Palangos centre, ramioje vietoje, nuosavo Dz ūkų g. 11, II a., Mob. 8 620 55 281, 8 namo antrame aukšte nuomojami numeriai, 18 Zita Barkauskien ė 685 67 238 susidedantys iš 1, 2, 3 kambari ų, su patogumais (dušas, WC). Yra virtuv ė. 2 apartamentai. Kaina - 300-350 Lt. Bart ų g. 8, Mob. 8 615 67 746, 8 698 39 Sodyboje yra didelis kiemas, automobili ų 19 Bart ų 8 388 stov ėjimo aikštel ė, dvira čiai, lauko Tel./Faks. (8 460) 40 344. kepsnin ės. 20 Berž ų takas Berž ų takas 4, Mob. 8 687 38 508 - 4 apartamentai, kuriuose gali poilsiauti 4 21 Bordo Kretingos 40, Mob. 8 675 02 044 asmen ų šeimos. Yra automobili ų stov ėjimo aikštel ė, vieta lauko kepsninei. Apartamentai pirmame aukšte su svetaine, mini virtuve, miegamuoju, su atskirais 22 Claudia S.Daukanto g. 25, Mob. 8 682 55 164 iš ėjimais į teras ą arba į kiem ą. 2 vieno kambario dvivie čiai numeriai tre čiame mansardiniame aukšte. Palangos centre, nuosavame name, poilsiui nuomojamas 1 kambario butas su atskiru įė jimu pirmame aukšte 4 asmenims. 23 Draugyst ės takas 8 Draugyst ės takas 8, Mob. 8 611 48 986 Nuomojami vienvie čiai, dvivie čiai, trivie čiai, penkiavie čiai kambariai. Yra didelis uždaras kiemas, pav ėsin ė, lauko židinys, vieta automobili ų parkavimui. Druskinink ų g. 7 b-19, Mob. 8 670 76 Naujai įrengti apartamentai per 3 aukštus 2- 24 Druskinink ų 7B-19 666, 8 600 49 378, 8 610 97 533 6 asmenims. Kasty čio 31 – 1, Tel. (8 460) 51963, 11 numeri ų – dvivie čiai, trivie čiai bei 25 Eduardo sve čių namai Mob. 8 684 75 004 apartamentai. www.eduardosveciunamai.lt Vytauto g. 106, Tel. (8 460) 53832, 26 Eligija - Mob. 8 687 76 963 J. Basanavi čiaus g. 25, Tel. (8 460) 53 Kambariai poilsiui naujai statytame name 27 Elnio ragas 505, (8 460) 48 009, Mob. 8 687 53 505 (5 dvivie čiai, 1 trivietis). Gintaro g. 14a, Tel./Faks. (8 460) 48 9 kambariai su patogumais. Iki j ūros 10 min 28 Gintaro 14a 019, Mob. 8 613 71 052, 8 682 41 776 kelio, iki centro 2 min. www.spygliukas.lt Vanagup ės g. 33, Mob. 8 600 37 237, 8 3 apartamentai su atskirais įė jimais( iki 5 29 Goda 672 08 478 žm). Netoli j ūra, „Lino“ baseinas. Lauko baldai, kepsnin ė. Iki j ūros 600 m, nuosavame name nuomojami kambariai visus metus. Yra 30 Igno vila Vytauto g. 145b, Mob. 8 686 71 734 automobili ų stov ėjimo aikštel ė, pav ėsin ė, šašlykin ė. Miesto centre, iki j ūros 300 m. Dvivie čiai, Žvej ų g. 14, Tel. (8 460) 57150, Mob. 8 trivie čiai, keturvie čiai numeriai su 31 Inkaras 659 65 667 patogumais ir liuksai. Organizuojamos http://www.inkaras.com ekskursijos.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 109 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
J.Janonio g. 26, Tel. (8 460) 51 257, 32 Irenos svetain ė Mob. 8 699 52 958 - www.geocities.com/palanga_irena Dviej ų kambari ų (4 viet ų) apartamentai su Jūrat ės g. 14, Mob. 8 682 33 878, 8 614 atskiru įė jimu. Didelis kiemas su įrengta 33 Jūrat ės 14 81 605 vaik ų žaidim ų aikštele, pav ėsine, lauko kepsnine. Vasaros sezonui išnuomojamas erdvus 2 Janonio g. Janonio gatv ė, Tel. (8 460) 32732 kambari ų butas su visais patogumais iki 34 jūros - 10 min kelio. Iki lauko teniso aikštyno - 400 m. Kaps ų g. 11-5, Mob. 8 620 88 091, 8 Vieno kambario su balkonu bei dviej ų 35 Kaps ų 11-5 686 94 638 kambari ų poilsiui skirti butai miesto centre. www.poilsis.w3.lt Kasty čio g. 16, Tel. (8 460) 48 432, Kambariai miesto centre su visais 36 Kasty čio g. 16 Mob. 8 687 96 181 patogumais. 37 Kęstu čio g. Kęstu čio g. 9, Mob. 8 670 20 600 Nuosavas 2 aukšt ų namas poilsiui. Ši jauki kavin ė ir kambari ų nuoma įsik ūrusi Kasty čio g. 1a, Mob. 8 612 77 610 38 Krantas Palangos paj ūrio kopose, Baltijos j ūra vos www.kavinekrantas.puslapiai.lt už 50 m. 5 jauk ūs apartamentai atskirame kotedže 39 Kretingos 7 Kretingos g. 7, Tel. 8 687 36 777 pa čiame miesto centre. Nuosavo namo pirmame aukšte išnuomojamas 2 kambari ų butas su atskiru 40 Kretingos 34 Kretingos g. 34, Tel. 8 676 41 278 įė jimu, WC, dušo kabina, mini virtuve, televizoriumi. Žvej ų g. 29a-6, Mob. 8 686 09 552, 8 3-jų kambari ų apartamentai. Iki Palangos 41 Kubas 682 41 080 centro - 500 m; Iki j ūros - 400 m Užkanav ės g. 32, Tel. (8 460) 56310 42 Kungis inn www.kungis.lt 2 kambari ų liukso klas ės apartamentai įsik ūrę sanatorin ėje zonoje, šalia „Lino“ baseino su pir čių kompleksu bei sanatorija, Vanagup ės g. 1-307, Mob. 8 680 53 170 kurioje teikiamos gydymo, maitinimo 43 Lidijos apartamentai paslaugos, veikia dvira čių nuoma. Apartamentai įrengti tre čiame aukšte, su atskiru įė jimu nuo bendro koridoriaus, veikia liftai. Maironio g. 48/ Žvej ų Maironio g. 48/ Žvej ų g. 26, Mob. 8 616 44 Dvira čių nuoma. 26 80 383, 8 620 50 303, 8 687 70 419 Cokoliniame aukšte: sauna, svetain ė su Vanagup ės g. 11, Tel. (8 460) 51 237, 45 Marta židiniu, baseinas. I, II, III aukštuose Mob. 8 699 49 908, 8 650 31 508 miegamasis, svetain ė, virtuv ė. Uždaras kiemas, saugi aplinka, vaik ų žaidimo aikštel ė, vieta lauko kepsninei, gražiai sutvarkyta aplinka, aikštel ė automobiliui. 2 kambariai, svetain ė. SPA: Žiogupio g. 24, Mob. 8 650 88 588, kieme hidromasažinis baseinas su 46 Mini vila Faks. (8 460) 48 888 pašildomu vandeniu ištisus metus, http://www.vila.puslapiai.lt infraraudon ųjų spinduli ų sauna, garinis dušas. Laisvalaikiui dvira čių nuoma, žvejyba ir pramoginis pasiplaukiojimas jūriniu kateriu. Iki j ūros 600 m. Namas yra ramioje vietoje, pa čiame Palangos centrin ės dalies Vanagup ės g. 19, Tel./Faks. (8 460) pakraštyje. Šalia plaukimo baseinas, pir čių 48005, Mob. 8 689 74 289, 8 676 36 kompleksas. Kaimynyst ėje sanatorija, 47 Montika 144 kurioje teikiamos sanatorin ės gydymo www.montika.service.lt paslaugos. Teikiamos įvairios paslaugos: dvira čių nuoma, skalbimas, ekskursijos, automobili ų nuoma ir t.t. 48 Montvidai Našlai čių takas 146, Tel. (8 460) Namas 5 asmen ų šeimai.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 110 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
43153, Mob. 8 615 89 205 Naujos statybos namas labai ramioje vietoje, netoli j ūros ( 400 metr ų) ir iki centro bei Basanavi čiaus gatv ės p ėsčiomis 49 Namas prie j ūros Kasty čio g. 3, Mob. 8 684 70 914 10 min kelio. Name gyvena šeimininkai ir atskirame 2 aukšt ų fligelyje yra 2 liukso numeriai (po 4 vietas kiekviename). Galima gyventi ištisus metus. Išnuomojamas naujai pastatytas 60 kv.m namas Palangos senamiestyje, netoli j ūros 50 Namukas poilsiui Žvej ų g. 28, Mob. 8 674 32424 (400 m.), iki centro 400 m. Namas pritaikytas komfortabiliam vienos šeimos poilsiui. Šeimininkai si ūlo dvejus apartamentus. Kiekviename numeryje yra po du Neringos g. 34, Mob. 8 618 45 252, 8 51 Neringos 34 kambarius (svetain ė ir miegamasis), mini 606 05102 virtuv ėlė, dušai, TV. Iš kambari ų su balkonais atsiveria vaizdas į pušyn ą. Meil ės al. 12, Tel. (8 460) 48 588, (8 52 Paj ūrio al ėja - 460) 49 190, Faks. (8 460) 51 523 Nuomojami 2 ir 3 kambari ų butai Palangos S. N ėries g. 1, Vytauto g. 120, Mob. 8 53 Pas Liucij ą centre. Abu puikiai įrengti - su visais 680 30 186 patogumais ir buitine technika. 54 Plyt ų gatv ė Plyt ų gatv ė, Mob. 8 670 20 600 Nuomojamas kotedžo II aukštas. 110 kv. m dviej ų kambari ų butas (2-3 žm.), 55 Plyt ų 55/1-22 Plyt ų g. 55/1-22, Mob. 8 617 03 004 4 aukštas. Miegamasis, svetain ė. Butas per du aukštus. Nedidelis, septyni ų numeri ų privatus 56 Roko vila Kasty čio g. 19a, Tel. (8 460) 57 216 viešbutis Senosios Palangos centre. Iki jūros - 300 m, šalia yra teniso kortai. Ronž ės g. 15, Tel. (8 460) 56 155, 57 Ronž ės 11 - Mob. 8 682 04 593 „Saul ė“, arti j ūros (apie 300 m). Kambariai Kęstu čio g. 3, Tel. (8 460) 48330, Mob. su visais patogumais poilsiui, 58 Saul ė 8 670 84 944 komandiruot ėms, konferencijoms ar atvažiavusiems padirb ėti. Trys mini kotedžai uždaroje teritorijoje. Vasario 16-osios g. 27a , Faks. (8 460) Kiekvieno plotas 35 m 2. Kotedžas yra 59 Palangos saul ėgr ąža 48 239, Mob. 8 686 01 934 skirtas 4 asmen ų šeimai. Prie kiekvieno www.palangossaulegraza.lt kotedžo - terasa. Kieme - lauko baseinas, gultai ir lauko kepsnin ė. Užkanav ės g. 60, Kunigiškiai, Tel/ Faks. (8 460) 56 381, Mob. 8 631 65 60 Saul ės vila - 353 www.saulesvila.lt Nuomojami kambariai centin ėje miesto dalyje, šalia parko. Šiuolaikinis interjeras, lodžijos, yra virtuv ės su įranga. Dviej ų 61 S. Daukanto 17 S. Daukanto g. 17, Mob. 8 698 48 886 kambari ų apartamentuose - židinin ė krosnel ė, k ūrenama malkomis. 400 m iki jūros. Nuosavo namo antrame aukšte, netoli j ūros (200 m), išnuomojami jaukiai ir gražiai 62 Sėklyt ėlė Jūrat ės g. 18, Mob. 8 684 74 710 įrengti kambariai. Yra kavin ė. Kambariai nuomojami ištisus metus. Sermies čio g. 3, Mob. 8 620 16 035, 8 Namas Palangoje, ramioje vietoje, netoli 63 Sermies čio 3 698 71 853 jūros. Yra erdvus kiemas, vieta http://www.butas.projektas.lt automobiliams. Apartamentai įrengti naujos statybos individualiame name su atskiru įė jimu, 64 Sermies čio 20 Sermies čio g. 20, Tel. (8 460) 32589 netoli centrin ės Vytauto gatv ės, ramioje vietoje. Dviej ų kambari ų apartamentuose
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 111 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
gali apsigyventi 4-5 asmenys. Yra uždaras kiemas, vieta automobiliui. 600 m iki j ūros. Naglio al. 17, Tel. (8 460) 20 026, Faks. 65 Sm ėlio takas (8 460) 20 026, Mob. 8 614 39 919 - www.smeliotakas.lt Tel. (8 460) 8851, Mob. 8 618 41 193, 8 66 S. N ėries - 618 41 175 Atskiras kambarys 4 asmenims. 20 m 2. 4 67 S. N ėries 18-2 S. N ėries g. 18-2, Mob. 8 676 31 023 sofos lovos, virtuv ė. Centre, netoli j ūros. Nuomojamas 3 kambari ų su visais S. N ėries g. 20-3, Mob. 8 699 16 668, 8 patogumais butas Palangos centre, 7 min iki 68 S. N ėries 20-3 699 92 983 jūros. Bute yra du miegamieji ir svetain ė. www.nuomojamasbutas.lt Nuomojama ištisus metus. Išnuomojami 3 kambari ų apartamentai S. Nėries gatv ėje. 600 m iki j ūros, netoli S. N ėries g. 20-6, Mob. 8 611 30 892, 8 69 S. N ėries 20-6 miesto centras bei J. Basanavi čiaus gatv ė. 685 04 820 Apartamentuose patogiai gali įsikurti 4 - 5 žmon ės. Išnuomojamas 2 kambari ų apartamentai ramioje S. N ėries gatv ėje. Netoli miesto centras bei J. Basanavi čiaus gatv ė, šalia S. N ėries g. 37, Mob. 8 604 02 408 70 S. N ėries 37 įsik ūręs pramog ų centras „Fortas“. www.apartamentai.ot.lt Apartamentuose patogiai gali įsikurti 4 žmon ės. Yra lauko kepsnin ė, kiemas su lauko baldais. S. N ėries 37 – 37, Tel. (8 460) 48 155, 71 S. N ėries 37-37 - Mob. 8 623 44 467 Poilsiui skirti du nameliai, yra lauko pirtis, 72 Sodyba „M“ Vytauto g. 111, Mob. 8 686 62 560 lauko kepsnin ė, dvira čiai, žaidimai vaikams. 5 dvivie čiai kambariai vasarrnamyje, 3 apartamentai pagrindiniame pastate. Užkanav ė g. 58, Mob.8 698 23 738 Automobili ų stov ėjimo aikštel ė, gatv ės 73 Sodyba prie j ūros krepšinio aikštel ė, mini golfas, vaik ų žaidimo aikštel ė. Sporto inventorius, dvira čiai. 74 Sod ų 14B-29 Sod ų g. 14b-29, Mob. 8 635 41 829 - 3 apartament ų namas. Iki j ūros 5 min kelio 75 Sonatos apartamentai Žvej ų g. 18b, Mob. 8 606 72 911 pėsčiomis. Nuomojamas nuosavas namas (miegamasis 76 Šli ūpo gatv ė Šli ūpo g. 13, Mob. 8 670 20 600 + sve čių kambarys). Maironio g. 34, Tel. (8 460) 57 184, (8 77 Šoblickai 460) 49484 - www.po.kastonu.lt Ramyb ės g. 3, Tel. (8 460) 53 155, 78 Tarp tuj ų Mob. 8 650 94 231 - http://www1.omnitel.net/palanga/ Išnuomojamas atskiras kotedžas su visais patogumais (J. Janonio g. 25) 3 asmenims. 79 Tau čiai J. Janonio g. 25, Tel. (8 460) 52 379 Yra kiemas su poilsio aikštele. Nuomojami dvira čiai. Ramioje vietoje, Palangos pietin ėje dalyje, ištisus metus nuomojami 2 atskiri namai arba juose esantys kambariai. Uždaras L. Vaineikio g. 36, Tel. (8 460) 48 236, 80 Tautrimo poilsin ė kiemas, saugi ir gražiai sutvarkyta aplinka, Mob. 8 687 71 552 vieta lauko kepsninei. Greta stadionas ir Palangos Botanikos parkas. Organizuojamos išvykos po Kurši ų marias. Atskiras vieno kambario butas privačiame 81 Tylos takas 3 Tylos takas g. 3, Mob. 8 687 85 005 name netoli j ūros (5 min kelio). Nuomojami kambariai: Palangos centre, 82 L. Vaneikio 13 L. Vaineikio g. 13, Mob. 8 698 35 141 ramioje vietoje, nuosavame name numeriai,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 112 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
susidedantys iš 1, 2 ir 3 kambari ų su atskirais įė jimais. Namas arti j ūros – 10 min kelio. 83 L. Vaneikio 5 L. Vaineikio g. 5, Mob. 8 670 20 600 - Apartamentuose patogiai gali apsigyventi 4 asmenys. Yra automobili ų aikštel ė, 84 Vanagup ės 33-26 Vanagup ės 33-26, Mob. 8 610 98 472 kiemelis su terasa bei lauko baldais ir lauko kepsnine. 85 Vasaros ambasada Meil ės al. 16, Mob. 8 698 08 333 Kambari ų nuoma ištisus metus. Apartamentai „Vila Elegancija“ – tai puš ų S. Dariaus ir S. Gir ėno g. 12b apsuptas trij ų moderni ų kotedž ų Tel. /Faks. (8 460) 53 026, Mob.tel. 86 Vila Elegancija kompleksas. Kiekvien ą 160 kv. m kotedž ą +370 686 33 973 sudaro du aukštai, kuriuose įrengta terasa, www.elegancija.lt balkonas ir garažas. Vienu metu poilsio apartamentuose galima Vanagup ės g. 10, Tel. (8 460) 57 470, priimti iki 32 poilsiautoj ų. Nuomojami 87 Vila Elvina Mob. 8 616 35 508, 8 616 35 509, dvira čiai, yra lauko kepsnin ė, šalia www.vilaelvina.lt reabilitacijos centrai. 88 Vila Kajus S. N ėries g. - 89 Vila Karolina J. Simpsono g. 4, Mob. 8 670 79 990 - Šalia plaukiojimo baseinas, pir čių Vanagup ės g. 29a, Mob. 8 611 88 070, 90 Vila Renata kompleksas, sanatorija, kurioje teikiamos 8 645 08 050 gydymo paslaugos. Ramyb ės g. 25, Tel. (8 460) 57 190, 5 liukso klas ės butai šalia miesto centro, 91 Vila Romantika Mob. 8 689 03 189 reabilitacijos centro. www.vilaromantika.lt Dviej ų aukšt ų naujas kotedžas ramioje vietoje, netoli j ūros (300 m), šalia vandens Plauš ės g. 9, Mob. 8 611 15 376, Faks. tvenkinys. Kiekvienas numeris turi atskir ą 92 Vila Vitalija (8 460) 12 497 įė jim ą, balkon ą. Kieme baseinas, uždaras kiemas su žaidimu aikštele vaikams, vieta lauko kepsninei. Yra bendra virtuv ė. Virbališk ės sve čių Virbališk ės takas 3d, Mob. 8 675 07 408 93 - namai http://palanga.avita.lt Ramioje vietoje, centrin ėje miesto dalyje, nuosavame name, ištisus metus nuomojami 94 Vytauto 68A Vytauto 68a, Mob. 8 698 44 196 dvivie čiai, trivie čiai ir keturvie čiai kambariai su visais patogumais. Tai didelis (virš 30 m), gerai įrengtas vieno Žvej ų g. 37, Mob. 8 687 55 419, 8 614 95 Žvej ų 37 kambario butas naujame name II aukšte. Iki 01 828 jūros 10 min kelio p ėsčiomis. Butas penki ų aukšt ų name. DVD, TV, du 96 Žvej ų 37-35 Žvej ų g. 37-35, Mob. 8 675 58 888 balkonai, virtuv ė, dušas, WC, IV aukštas, vieta automobiliui. VIEŠBU ČIAI, SVE ČIŲ NAMAI Kretingos rajonas Numeri ų skai čius-7 (dvivie čiai), viet ų Žemai čių g. 3, Tel. (8 445) 76 931, 1 „Gelm ė“ sve čių namai skai čius-14, kavin ė-baras, pob ūvi ų sal ė (30 Faks. (8 445) 76 930 viet ų), mašin ų stov ėjimo aikštel ė. Vaik ų žaidim ų kambarys, įvair ūs žaidimai lauke, viešbutis, kavin ė, baras, restoranas, Virkštinink ų dvaro kavin ė veikia ištisus metus, veikia alaus Liep ų g. 6, Kretingos r. 2 darykla. Europietiška virtuv ė, yra pokyli ų užeiga sal ė, konferencij ų sal ė iki 150 žmoni ų, pokyli ų sal ė iki 50 žmoni ų, groja gyva muzika. SODYBOS (kaimo turizmo sodybos ir t.t.) Kretingos rajonas Sodyba gražiame Akmenos up ės sl ėnyje, Jolandos Šoblinskien ės prie Kurmai čių tvenkinio, šalia Kretingos. sodyba „Vienkiemis“ Numeri ų – 16, viet ų – 50. Veikia kavin ė, 3 1 Kaimo turizmo Patvari ų k., Kretingos sen., Kretingos r. pirtys (2 senoviškos su čiuožykla į up ę, 1 paslaug ų kompleksas pirtis su baseinu), patalpos renginiams,
sporto, vaik ų žaidim ų aikštel ės, žvejyba,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 113 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
biliardas, teniso kortai, val čių, vandens dvira čių, dvira čių nuoma, mini zoologijos sodas. Sen ų buities rakand ų muziejus. Kompleksas ir alaus darykla „HBH Juozo alus“ įsik ūrę 14 km nuo Kretingos, 3 km nuo Palangos. Viešbutyje – 11 numeri ų, viet ų - 30. Kavin ė – iki 1100 viet ų (žemaitiška virtuv ė), lietuviška ir garin ė HBH Juozo alus pirtys, baseinas, sporto ir vaik ų žaidim ų 2 Kaimo turizmo Žibininkai, Kretingos raj., aikštel ės, žaidim ų automatai, banketin ė paslaug ų kompleksas sal ė, patalpa renginiams. Žirg ų nuoma. Rengiami koncertai, sporto švent ės, organizuojamos iškylos laivu, žvejyba jūroje, Kurši ų mariose, ekskursijos po alaus darykl ą. Muziejaus plotas 3 ha. Kaimo turizmui - 3 Orvyd ų kaimo sodyba - Gargždel ės k., Imbar ės sen., Kretingos kambariai, 7 vietos atskirame namelyje su 3 muziejus r. Mob. 8 613 28 624. patogumais. Veikia pirtis, aikštel ė
palapin ėms, laužaviet ė, žvejyba tvenkinyje. Vienkiemis ant Minijos kranto, 26 km iki Cigonali ų k., Kartenos sen., Kretingos Kretingos. 4 kambariai name, 3 – kl ėtyje, 2 Laimos Paulauskien ės 4 r., Mob. 8 656 66 316, 8 656 66 308 – virš pirties (visi patogumai). Baidari ų kaimo turizmo sodyba nuoma, sportini ų žaidim ų aikštel ė, laužaviet ė, pirtis. Gedimino Mikutos Nauj ųjų Gintar ų g., Kartena, Kretingos 6 viet ų namelis apsigyventi, 20 viet ų pirtis, 5 sodyba r., Tel. (8 445) 47 397, Mob. 8 612 08 120 viet ų banketin ė sal ė, žvejyba Minijos 101 up ėje. Nakvyn ė 2 kambari ų, 4 viet ų Virginijos Pes čių k., Imbar ės sen., Kretingos r., gyvenamajame name. Pob ūvi ų sal ė (25 6 Vitkauskien ės kaimo Mob. 8 689 45 226. vietos), pirtis, baseinas. turizmo sodyba
KITOS APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS Kretingos rajonas 1 Delfai Vydmantai, Kretingos r. Motelis Numeri ų skai čius - 6, viet ų skai čius -14. Veikia kavin ė, 14 ir 60 viet ų banket ų sal ės, M. Daujoto g. 6, (šalia kelio Šiauliai- sauna su 14 viet ų sve čių kambariu prie 2 „Smagratis“, motelis Palanga), Tel. (8 445) 76 257, Mob. 8 židinio, garin ė pirtis, saugoma automobili ų 686 64 830, Faks. (8 445) 77 267. aikštel ė, autoservisas, automobili ų dali ų parduotuv ė.
8.3. PRIEDAS. MAITINIMO ĮSTAIGOS
PAVADINIMAS KONTAKTAI PASLAUGOS RESTORANAI, Klaipėdos miestas 2 sal ės su 54 vietom. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, Friedricho Tilt ų g. 26a, Tel. (8 46) maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai. Aptarnaujama 1 restoranas 301070 iki 50 asmen ų. Minimali kaina vienam asmeniui (be alkoholio) – 60 Lt. Didžioji vandens g. Šveicar ų virtuv ė. 30 viet ų pob ūvi ų sal ė, 28 viet ų lauko 2 Haemmerli 13/Galin ė g. 16, Tel. (8 kavin ė, restorane 32 vietos. Rengiami pob ūviai, banketai, 46) 311 209 furšetai, maistas išsinešti. Europietiška virtuv ė. 80 viet ų restoranas, yra 3 sal ės, 1 I. Kanto g. 44, Tel. (8 46) 3 Skandalas pob ūvi ų sal ė, veikia 40 viet ų lauko kavin ė. Rengiami 411 585 pob ūviai, banketai, furšetai, vestuv ės, groja gyva muzika. 320 viet ų restoranas, yra 80 viet ų pob ūvi ų sal ė, lauko kavin ė. Žvej ų g. 4, Tel. (8 46) 4 Memelis Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti, 403 040 vestuv ės, šokiai, karaok ė. 50 viet ų restoranas, 3 sal ės. Rengiami pob ūviai, banketai, Sukil ėli ų g. 6, Tel. (8 46) 5 Anik ės Kinai furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 314 469 vestuv ės. Sukil ėli ų g. 8, Tel. (8 46) 20 viet ų restoranas. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, 6 Anik ės Kuršiai 314 470 maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, vestuv ės.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 114 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Sukil ėli ų g. 8, Tel. (8 46) 70 viet ų restoranas. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, 7 Anik ės teatras 314 471 maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, vestuv ės. 74 viet ų restoranas. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki Liep ų g. 48a, Tel. (8 46) 8 Ararat 100 viet ų, minimali kaina vienam asmeniui be alkoholio nuo 410 001 30 Lt, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai. Darž ų g. 1/Šaltkalvi ų g. 3, 9 Auksinis li ūtas 40 viet ų restoranas, 2 sal ės. Tel. (8 46) 21 0021 H. Manto g. 11, Tel. (8 10 Čili kaimas 126 viet ų restoranas, 1 sal ė. 46) 310 953 Taikos pr. 61 (p.c. 11 Čili kaimas „Akropolis“), Tel. (8 46) - 236 629 50 viet ų restoranas, lauko kavin ė/ 20 viet ų. Rengiami Taikos pr. 28, Tel. (8 46) 12 Feniksas pob ūviai, banketai, furšetai iki 20 asmen ų, minimali kaina 495 924 vienam asmeniui (be alkoholio) nuo 15 Lt, maistas išsinešti. 70 viet ų restoranas, 1 sal ė. Rengiami pob ūviai, banketai, Taikos pr. 101, Mob. 8 13 Harbid furšetai, aptarnaujama iki 65 asmen ų, minimali kaina be 606 14 747 alkoholio 15 Lt vienam asmeniui. Kinietiška virtuv ė. 40 viet ų restoranas, 1 sal ė, pob ūvi ų sal ė/ Turgaus g. 23, Tel. (8 46) 14 Jin Bin Lou 20 viet ų. Rengiami pob ūviai, banketai iki 20 asmen ų, kaina 257 937 vienam asmeniui nuo 50 Lt, maistas išsinešti. Statybinink ų g. 18, Tel. 84 viet ų restoranas, 1 sal ė, 100 viet ų lauko kavin ė. Rengiami 15 Juodasis Vilkas (8 46) 341 271, Mob. 8 pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti. 620 38 235 45 viet ų restoranas, yra pob ūvi ų sal ės. Groja rytietiška Žvej ų g. 1/ Tilt ų g. 2, Karavan saraj muzika. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas Mob. 8 652 87 393 išsinešti. 17 Katp ėdėle pirkia H. Manto g. 84 146 viet ų restoranas. Kinietiška virtuv ė. 40 viet ų restoranas, 1 sal ė, 25 viet ų Tilt ų g. 26a, Tel. (8 46) 18 Kin ų restoranas pob ūvi ų sal ė, 24 viet ų lauko kavin ė. Rengiami pob ūviai, 411 661 banketai, furšetai. 220 viet ų restoranas, 2 sal ės, pob ūvi ų sal ės I aukštas - 38 Naujojo sodo g. 1, Tel. (8 vietos, II aukštas - 30 viet ų, rengiami pob ūviai, banketai, 19 Livonija 46) 228 822 furšetai, maistas išsinešti, gedulingi piet ūs. Aptarnaujama iki 200 asmen ų. Taikos pr. 15, Mob. 8 614 51 viet ų restoranas, 1 sal ė, banketai, furšetai: minimali kaina 20 Mažoji Azija 68 888 vienam asmeniui - 30 Lt. Ruošiamas maistas išsinešti. 96 viet ų restoranas laive, yra 20 viet ų pob ūvi ų sal ė, 114 viet ų Dan ės krantin ė, Tel. (8 21 Meridianas lauko kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 46) 310 601 išsinešti, gedulingi piet ūs. 100 viet ų restoranas, 2 sal ės, 1 pob ūvi ų sal ė. Pob ūviai, Šilut ės pl. 40, Tel. (8 46) banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji 22 Neringa 341 372 maitinimai, vestuv ės, gedulingi piet ūs. Organizuojamos švent ės vaikams. Žvej ų g. 4a, Tel. (8 46) 200 viet ų restoranas, 2 sal ės (130 ir 70 viet ų), 70 viet ų 23 Petit Marseille 430 472 pob ūvi ų sal ė. Rengiami koncertai, gyva muzika, degustacijos. Šauli ų g. 41, Tel. (8 46) 55 viet ų restoranas, 20 viet ų lauko kavin ė. Rengiami 24 Promenada 403 020 pob ūviai, banketai iki 15 asmen ų, furšetai iki 30 asmen ų. H.Manto g. 5, Tel. (8 46) 100 viet ų restoranas, yra lauko kavin ė. Rengiami pob ūviai, 25 Boogie Woogie 411 844 banketai, furšetai. Žvej ų g. 5, Mob. 8 610 41 60 viet ų restoranas, 16 viet ų pob ūvi ų sal ė. Rengiami 26 Senoji vynin ė 204, 8 698 35 052 pob ūviai, banketai, furšetai. 60 viet ų restoranas, yra pob ūvi ų sal ė. Rengiami banketai, Didžiojo vandens g. 20, 27 Simbado Oaz ė furšetai, vestuv ės, konferencijos, maistas išsinešti. Kitos Tel. (8 46) 211 786 paslaugos: kaljano r ūkymas. Tilt ų g. 6, Tel. (8 46) 49 26 vietų restoranas, dvi sal ės, 12 viet ų pob ūvi ų sal ė, 16 viet ų 28 Stora Antis 3910 lauko kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai. KAVIN ĖS, Klaip ėdos miestas Žvej ų g. 21/Teatro g. 1, 80 viet ų smukl ė, 2 sal ės, 28 viet ų pob ūvi ų sal ė. Rengiami Juodojo Katino 1 Tel. (8 46) 411 167, pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji smukl ė 2 Mob. 8 698 80 033 maitinimai, gedulingi piet ūs - viskas užsakius. 2 12 k ėdži ų I. Kanto g. 21, Tel. (8 46) 32 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, furšetai, banketai,
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 115 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
219 343, Mob. 8 657 92 maistas išsinešti, gedulingi piet ūs, vestuv ės. 301 Naikup ės g. 13, Tel. (8 3 3+ 40 viet ų kavin ė. Biliardas, žaidim ų automatai. 46) 367 023 Taikos pr. 119b, Mob. 8 4 Arabeska 16 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai iki 14 asmen ų. 687 54 320 30 viet ų kavin ė. Kavin ėje ruošiami banketai, furšetai, Dubysos g. 58, Tel. (8 5 Artv ė maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai iki 50 asmen ų, 46) 340 609 yra pirtis, baseinas. Minijos g. 180, Tel. (8 6 Auksinis aštunkojis 32 viet ų kavin ė, 12 viet ų pob ūvi ų sal ė. 46) 469 817 Šilut ės pl. 16a, Tel. (8 7 Bandeli ų namai 15 viet ų kavin ė. 46) 381 395 Šauli ų g. 36, Tel. (8 46) 40 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 50 8 Bis 256 421 asmen ų. S. Daukanto g. 22, Tel. 3 sali ų 56 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai 9 Brizas (8 46) 314 108 iki 30 asmen ų. H. Manto g. 40a, Tel. (8 50 viet ų baras. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 15 10 Centras 46) 493 987 asmen ų. Taikos pr. 101, Tel. (8 11 Čebur ėkin ė 40 viet ų kavin ė. 46) 378 133 12 Čebur ėkin ė Taikos pr. 115 19 viet ų kavin ė. Sausio 15 g. 5-3, Tel. (8 16 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 20 13 Dagilis 46) 217 374 asmen ų. Birutės g. 8, Mob. 8 699 14 Dar pab ūki 2 sal ės (16 ir 40 viet ų). 78 639 Lietuvinink ų a. 2, Tel. (8 15 Eldorado 50 viet ų. 46) 421 010 Tilt ų g. 13, Tel. (8 46) 16 Europa 48 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai. 412 059 H. Manto g. 38, Tel. (8 32 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, 17 Flamingo 46) 310 650 maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, gedulingi piet ūs. 16 viet ų kavin ė, 25 viet ų pob ūvi ų sal ė, 40 viet ų lauko kavin ė. Audros g. 8, Tel. (8 46) 18 Florina Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 25 asmen ų, 38 5363 gedulingi piet ūs. Poilsio g. 64, Tel. (8 46) 19 Fort ūna 3 sal ės: 20, 10 ir 6 viet ų. 348 028 Tomo g. 7, Tel. (8 46) 15 viet ų kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 20 20 Galerija 310 032 asmen ų. 20 viet ų kavin ė. Rengiami banketai, maistas išsinešti, Mažojo Kaimelio g. 1, 21 Geležin ė Mergel ė gedulingi piet ūs, išvažiuojamieji maitinimai. Aptarnaujama Mob. 8 611 46 892 iki 20 asmen ų. Giruli ų lauko Stoties g. 6, Tel. (8 46) 22 40 viet ų lauko kavin ė. kavin ė 411 360 Kurpi ų g. 6, Tel. (8 46) 23 Glaja 30 lauko kavin ė, rengiami banketai, furšetai, maistas išsinešti. 411 440 Šilut ės pl. 16, Tel. (8 46) 24 Gubernija - 412 252 Sinagog ų g. 7, Tel. (8 46) 25 Gund ė 24 viet ų kavin ė. 493 753 40 viet ų kavin ė, yra lauko kavin ė. Specializuotos arbatos ir Gurman‘s skonio Tilt ų g. 26a, Tel. (8 46) 26 kavos parduotuv ės-kavin ės. Kavin ėje vyksta degustacijos. namai 411 659 Rengiami banketai, furšetai, vestuv ės, gedulingi piet ūs. Dan ės g. 15, Tel. (8 46) 50 viet ų kavin ė su 2 sal ėm. Rengiami pob ūviai, banketai, 27 Jogund ė 412 332, Mob. 8 612 46 furšetai iki 30 asmen ų. 883 Mažvydo al. 9, Tel. (8 28 Jola - 46) 411 313 Taikos pr. 4, Tel. (8 46) 29 Junga 20 viet ų kavin ė. Ruošiami banketai. 251 228 Šviesos g. 3, Mob. 8 612 30 Juodasis varnas 60 viet ų. Ruošiami banketai, pob ūviai, furšetai. 36 075
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 116 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Juodojo katino Mažvydo al. 1, Tel. (8 31 - smukl ė 46) 210 155 Audros g. 2a, Mob. 8 677 40 viet ų kavin ė + 80 viet ų lauko kavin ė. Pob ūviai, banketai, 32 Jūros Deiv ė 80788 furšetai, gedulingi piet ūs. Taikos pr. 115, Tel. (8 100 viet ų kar čiama. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 33 Trys Mylimos 46) 341 626 60 asmen ų. Vingio g. 14, Tel. (8 46) 34 Karolina 50 viet ų kavin ė. 324 561 Žvej ų g. 7, Tel. (8 46) 56 viet ų kavin ė su 2 sal ėm (16 ir 50 viet ų). Ruošiami Kavaledis 493 970 pob ūviai, banketai, furšetai, gedulingi piet ūs. Taikos pr. 15/Sausio 15- 36 Kavin ė-baras osios g. 11, Tel. (8 46) - 422 080 Kavin ė Minijos 37 - 80 viet ų kavin ė. Bald ų centre Kavos ir arbatos Šiauli ų g. 8, Mažvydo al., 38 20 viet ų kavin ė. namai Tel. (8 46) 311 148 60 viet ų kavin ė su 12 sali ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, Naikup ės g. 14-3, Tel. (8 39 Kinrož ė furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 46) 366 649 gedulingi piet ūs, vestuv ės. M. Mažvydo al. 8, Mob. 8 60 viet ų kavin ė su 2 sal ėm, 25 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami 40 Kyt ė 687 26 108 pob ūviai, banketai, furšetai iki 40 asmen ų. Koliziejus (šoki ų Naikup ės g. 10, Tel. (8 60 viet ų baras, 30 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami pob ūviai, 41 bar) 46) 235 800 banketai, furšetai, maistas išsinešti. Laukinink ų g. 17a, Mob. 42 Kubas 36 viet ų kavin ė. 8 615 31 026 Janonio g. 19, Tel. (8 46) 68 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 43 Kur ėnas 311 183 išsinešti. Turgaus g. 3, Tel. (8 46) 30 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 30 44 Laikraštis 410 669 asmen ų. 3 sali ų kavin ė su 100 viet ų, 30 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami Taikos pr. 66a, Mob. 8 45 Lazy pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji 685 55 098 maitinimai. Biliardas. Liep ų g. 34, Tel. (8 46) 46 Liepžiedis 70 viet ų kavin ė, 3 sal ės (11, 30 ir 28 viet ų), yra lauko kavin ė. 411 715 Naujoji sodo g. 1, Tel. (8 44 vietos. Yra bare spec. meniu ir energetiniai kokteliai 47 Lobby 46) 404 374, Faks. ( 8 sportininkams. Kitos paslaugos: nakvyn ė. 46) 404 373 Naikup ės g. 7, Tel. (8 46) 48 Mano uostas 20 viet ų lauko kavin ė. 366 391 Taikos pr. 78, Tel. (8 46) 60 vietos, 2 sal ės (20 ir 40 viet ų), ruošiami pob ūviai, 49 Mari ų v ėjas 236 521 banketai, furšetai iki 40 asmen ų. Taikos pr. 97b, Tel. (8 100 viet ų. Gyva muzika kiekvien ą vakar ą, nuo 21 iki 24 h. 50 Medinava 46) 340 779 Pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti. Taikos g. 115a, Tel. (8 51 Metro(kokteiliu b) 50 viet ų kokteili ų baras. Yra lošimo automatai. 46) 430 397 Tilt ų g. 26a, Tel. (8 46) 63 vietos, 2 sal ės, ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, 52 Miesto smukl ė 315 117 maistas išsinešti. 45 vietos, 2 sal ės, lauko kavin ė. Ruošiami pob ūviai, banketai, Tilž ės g. 6, Tel. (8 46) 53 Muitin ė furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 382 230 gedulingi piet ūs, vestuv ės. H. Manto g. 8, Tel. (8 46) 54 Nepraeik pro šal į 24 vietos. 311 577 Kretingos g. 123, Tel. (8 35 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 55 Otard‘o 46) 497 379, Mob. 8 616 išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, gedulingi piet ūs. 37 747 Liepojos g. 3, Tel. (8 46) 2 sal ės (50 ir 60 viet ų), 50 viet ų pob ūvi ų sal ė, 20 viet ų lauko 56 Parkas 385 283 kavin ė. Debreceno g. 19, Mob. 8 57 Pas Šveik ą Galima pažaisti biliard ą, savaitgaliais groja gyva muzika. 612 90 027 S.Dariaus ir S.Gir ėno g. 58 Pasimatymas 40 viet ų lauko kavin ė, yra šoki ų sal ė. 8b, Tel. (8 46) 217282
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 117 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
2 sal ės, 80 viet ų, yra pob ūvi ų sal ė, šoki ų aikštel ė, lauko Tilt ų g. 6, Tel. (8 46) kavin ė. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 59 Paš ėlusi Rasyt ė 412 112 išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, gedulingi piet ūs, vestuv ės. Kurpi ų g. 6, Mob. 8 672 7 sal ės, 30 viet ų. Ruošiami banketai ir furšetai, aptarnaujama 60 Patriko kavin ė 81 671 iki 30 asmen ų. Turgaus g. 10, Tel. (8 46) 64 vietos, 2 salės (24 ir 40 viet ų), yra lauko kavin ė, šoki ų 61 Pėda 410 710 aikštel ė, ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 60 asmen ų. Minijos g. 136, Tel. (8 62 Pinta - 46) 365 856 Minijos g. 180, Mob. 8 Kavin ė yra Vakar ų laiv ų gamyklos teritorijoje. Ruošiami 63 Prie mari ų 687 90 791 banketai. 64 Prie šaltinio S.Šimkaus g. 14 2 sal ės, 27 vietos. 26 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas Jūros g. 5, Tel. (8 46) Prie židinio išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai. Aptarnaujama iki 25 214 637 asmen ų. Taikos pr. 101, Tel. (8 40 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 40 asmen ų, 66 Rodil ė 46) 378 133 kaina vienam asmeniui be alkoholio nuo 35 Lt. 67 Romen Taikos pr. 119a - 68 Romeo Sulup ės g. 14 - 20 viet ų kavin ė, yra 30 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami Turist ų g. 8a, Tel. (8 46) 69 Sakal ų svetain ė banketai, furšetai, maistas išsinešti, nuomojami kambariai, 490 186 organizuojami renginiai pagal pageidavim ą. Liepojos g. 26, Tel. (8 70 Saldusis biskvitas 40 viet ų kavin ė. 46) 385 350 Piev ų takas 6, Tel. (8 46) 71 Samarija 40 viet ų kavin ė. 310 322 30 viet ų, yra lauko kavin ė. Ruošiami pob ūviai,banketai, Bažny čių g. 4, Tel. (8 46) 72 Senamiestis furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 412 237 gedulingi piet ūs, vestuv ės. Kurpi ų g. 1, Tel. (8 46) 60 viet ų kavin ė. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 30 73 Senoji Hansa 400 056 asmen ų. 150 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, H.Manto g. 27, Tel. (8 74 Senoji Hansa išvažiuojamieji maitinimai, vestuv ės iki 150 asmen ų. Yra 46) 310 472 TV, didelis ekranas, biliardo stalai, boulingo takeliai. H.Manto g. 21, Tel. (8 75 Senoji Hansa 80 viet ų. 46) 300 171 Birut ės g. 2, Tel. (8 46) 76 Signalas 22 vietos. 411 102 S. Daukanto g. 19, Tel. 36 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 40 77 Storuliukas (8 46) 410 677 asmen ų. Minijos g. 132, Mob. 8 78 Šaltukas 18 viet ų. 684 439 165 2 sal ės, 61 vieta. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 30 Šauli ų g. 42-2, Tel. (8 79 Šiaur ės ratas asmen ų, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 46) 210 358 gedulingi piet ūs. 230 viet ų. Yra 4 sal ės, 50 viet ų pob ūvi ų sal ė, lauko kavin ė 40 viet ų. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas Šikšnosparnio Tilt ų g. 5, Tel. (8 46) 313 80 išsinešti, išvažiuojamasis maitinimas, vestuv ės, furšetai lizdas 412, (8 46) 420 032 išvažiuojamam maitinimui iki 1000 asmen ų., lauko renginiui iki 10000 asm., yra TV, didelis ekranas, konferencijos. Švyturys-Utenos Kuli ų vart ų g. 7, Tel. (8 34 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, gedulingi 81 alus 46) 381 991 piet ūs. Šlaki ų g. 4, Tel. (8 46) 30 viet ų kavin ė. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 30 82 Tako baras 350 200 asmen ų. Dan ės g. 5, Tel. (8 46) 50 viet ų, yra 16 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami pob ūviai, 83 Tian fu 219 155 banketai, furšetai iki 50 asmen ų. 3 sal ės, 40 viet ų, yra šoki ų aikštel ė. Ruošiami pob ūviai, Vilties g. 12, Tel. (8 46) 84 Trio banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji 311 378 maitinimai. Aptarnaujama iki 30 asm. Taikos pr. 23, Tel. (8 46) 180 viet ų, 3 sal ės (80, 40 ir 60 viet ų), 40 viet ų lauko kavin ė, 85 Trys mylimos 411 479 yra vaik ų žaidim ų zona. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 118 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
iki 120 asmen ų, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, gedulingi piet ūs, vestuv ės. 70 viet ų, 2 sal ės (30 ir 40 viet ų), 2 pob ūvi ų sal ės (100 ir 20 Debreceno g. 61a, Tel. (8 86 Troba vietos), 40 viet ų lauko kavin ė, yra šoki ų aikštel ė. 46) 300 855 Organizuojami pob ūviai, furšetai iki 100 asmen ų. S. Šimkaus g. 2, Tel. (8 87 Viktorija 10 viet ų lauko kavin ė. 46) 400 035 Puodži ų g. 3-3, Tel. (8 88 Viskas lietuviškai 40 viet ų. 46) 216 402 Viskio namas M.Mažvydo al. 3, Tel. (8 32 vietos. Grojama gyva muzika, šokiai. Ruošiami pob ūviai, 89 Jorkas 46) 314 590 banketai, furšetai iki 15 asmen ų. Taikos pr. 115, Tel. (8 90 Žardija 80 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 55 asmen ų. 46) 361 313 Sod ų g. 4, Tel. (8 46) 410 91 Židinys 44 vietos, 2 sal ės. 536 19 viet ų baras. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 22 Taikos pr. 48a, Mob. 8 92 Žilvino baras asmen ų, maistas išsinešti, išvažiuojamieji maitinimai, 689 60 528 gedulingi piet ūs. Kurpi ų g. 8, Tel. (8 46) 65 vietos, 2 sal ės, yra 2 pob ūvi ų sal ės (50 ir 15 viet ų). 93 Žvej ų baras 413 060 Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai. PICERIJOS, Klaip ėdos miestas Taikos pr. 119b, Mob. 8 1 Arabeska 16 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai iki 14 asmen ų. 687 54 320 H. Manto g. 1, Tel. (8 46) 2 Bambola 60 viet ų. 433 333 40 viet ų restoranas, 2 sal ės, 1 pob ūvi ų sal ė, 24 viet ų lauko Tilt ų g. 6, Tel. (8 46) 257 kavin ė. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 3 Bella Italia 766 išsinešti. Aptarnaujama iki 70 asmen ų. Minimali kaina vienam asmen ų (be alkoholio) 50 Lt. Boogie Woogie Taikos pr. 119, Tel. (8 140 viet ų. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 50 4 Pica 46) 360 133 asmen ų. Taikos pr. 28, Tel. (8 46) 150 viet ų, 5 sal ės, yra lauko kavin ė. Yra spalvinimo kampelis 5 Čili pica 382 607 vaikams,vaikiškas laikraštis, rengiami gimtadieniai. Taikos pr. 139, Tel. (8 6 Čili pica 160 viet ų, 3 sal ės. 46) 277 468 H. Manto g. 31, Tel. (8 7 Čili pica 130 viet ų. 46) 314 129 Priestoties g. 9, Tel. (8 120 viet ų. Ruošiami pobūviai, banketai, furšetai iki 120 8 Dolce Vita 46) 486 061 asmen ų. H. Manto g. 84, Tel. (8 9 Katp ėdėlė pica 132 vietos. 46) 216 502 Saul ėtasis Liepojos g. 12 „Rimi“, 10 44 vietos. sunmarinas Mob. 8 657 98 657 Šilut ės pl. 40a, Tel. (8 11 Solo pica - 46) 341 996 Tilt ų g. 18, Tel. (8 800) 12 Submarine 109 vietos. Grojama muzika. 23 323 UŽEIGOS, Klaip ėdos miestas Jono g. 6, Tel. (8 46) 218 1 Jon ų užeiga 40 viet ų užeiga. Transliuojamos sporto varžybos, koncertai. 086 Molo g. 29a, Tel. (8 46) 50 viet ų, 2 sal ės (16 ir 34 viet ų). Ruošiami pob ūviai, 2 Molo užeiga 311 677 banketai, furšetai iki 30 asmen ų. Mal ūninink ų Tilž ės g. 4, Tel. (8 46) 3 36 vietos, 1 sal ė. Banketai, furšetai, maistas išsinešti. užeiga 412 440 25 viet ų užeiga, yra vaik ų žaidimo aikštel ė. Koncertuoja Tilž ės g. 9, Tel. (8 46) Mažosios Lietuvos etnografiniai ansambliai. Ruošiami 4 Vilius Karalius 314 720 pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti. Kieme yra didelis ekranas. Šilut ės pl. 16a, Tel. (8 5 Pirkli ų užeiga - 46) 382 815 Taikos pr. 61c, Tel. (8 6 McDonald‘s - 46) 345 353
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 119 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
KAVIN ĖS, Klaip ėdos rajonas Vilnius-Klaip ėda 272 km, 1 Trevena Pyktišk ės k., Klaip ėdos r., 40 viet ų. Šalia degalin ė, dujos, WC, dušas, taksofonas, TV. Mob. 8 614 54 427 150 viet ų, yra lauko kavin ė, šoki ų aikštel ė. Rengiami įvair ūs Pėžai čiai, Klaip ėdos raj., 2 Šlakis renginiai, diskotekos, pob ūviai, banketai, furšetai. Yra pirtis, Tel. (8 46) 441 481 baseinas. Kisini ų km., Dovil ų sen., 3 Šaulys Klaip ėdos raj. Šernai, Tel. - (8 46) 444 324 Klaip ėda-Vilnius 32 km, 26 vietos, 1 pob ūvi ų sal ė, yra žaidim ų zona. Ruošiami 4 Milita Antkop čio k., Klaip ėdos pob ūviai, banketai, furšetai. r., Mob. 8 688 40 087 Met ų g. 2, Jakai, Mob. 8 40 viet ų baras, yra 2 pob ūvi ų sal ės, lauko kavin ė, vaik ų 5 Korys 676 36 512 žaidimo zona. Rengiami pob ūviai, banketai, furšetai. Vilnius-Klaip ėda 293 km, 6 Kilena Saulažoli ų k., Klaip ėdos Yra pirtis, baseinas, kaskados. r., Tel. (8 46) 473 317 Klaip ėda-Vilnius 15 km, 7 Imperija Saulažoli ų k., Klaip ėdos - r., Tel. (8 46) 470 094 Kisiniai, Dovil ų sen., Tel. 8 Dovil ė - (8 46) 444 463 Kretingal ė, Tel. (8 46) 9 Kukudra - 446 736 Sodo g. 5, Gargžai, Tel. 10 Astorija 120 viet ų. (8 46) 453 210 Kvietini ų g. 15, Gargždai, 11 Bastilija Tel. (8 46) 471 840 -
Klaip ėdos g. 9, Priekul ė, Restorane Ming ė yra 80 viet ų. Rengiami pob ūviai, banketai, 12 Ming ė Tel. (8 46) 454 238 furšetai. Klaip ėdos g. 66, 13 Kinu drakonas Gargždai, Mob. 8 699 36 - 442 Agluon ėnai, Tel. (8 46) Užeiga „Kryžkel ė“ 442 280. Kavin ė–baras, vasar ą-50 viet ų pav ėsin ė, 14 - pirtis su baseinu ir lauko židiniu. Vaik ų žaidimo aikštel ė. Klaip ėdos g. 72, Kepykl ėlė-picerija 15 Gargždai, Tel. (8 46) 470 - „Ievos skan ėstai“ 637 Agluon ėnai, Tel. (8 46) 16 Kar čema - 442 277 Kavin ė-baras Karkl ė, Tel. (8 46) 486 17 - „Žvejo sodyba“ 205, Mob. 8 698 09 125 Blynin ė „Mona“ Klaip ėdos g. 28, 18 Gargždai, Mob. 8 612 75 - 129 Kvietini ų g. 9, Gargždai, 19 Valgykla „Bulv ė“ - tel: (8 46) 452 409 Gamyklos g. 27, Valgykla 20 Gargždai, Tel. (8 46) 455 - „Kuršlaukis“ 160 KAVIN ĖS, Šilut ės rajonas Nemuno g. 1, Us ėnai, 1 Pla čo V. I Į - Mob. 8 614 73 721 Rengiamos švent ės, pob ūviai ir banketai neribotam kiekiui Baras Similina, IĮ Vilky čiai, Saug ų sen., 2 asmen ų. Nuomojamos palapin ės pob ūviams, banketams, „Aisyt ė“ Tel. (8 441) 44 821 švent ėms.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 120 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Pergal ės a. 13, Žemai čių 3 Užeiga Skambalin ė Naumiestis Tel. (8 441) Yra 8 viet ų pob ūvi ų sal ė. 59 993 Grabupiai, Šilut ės sen., 4 Baras Sodžius - Tel. (8 441) 45 532 Motelis- kavin ė Us ėnų k. Tel. (8 441) 40 5 - Senoli ų pastog ė 370 Vilk ėno g. 8, Šv ėkšna, 6 Baras Viesulas - Mob. 8 682 20 267 Povil ų km. Šilut ės r. Tel./ 7 Kintai - Faks. (8 441) 69 510 Šilut ės r., Mob. 8 613 51 8 Užeiga Šturmai - 436 Vent ė, Šilut ės r., Tel. (8 9 Vila „Ventain ė“ - 441) 68 525 Svetain ė Lietuvinink ų g. 31, Tel. 10 - „Magnolija” (8 441) 76 030 Kavin ė Žibintas Lietuvinink ų g. 70, Tel. 11 - (8 441) 62 482 Kavin ė Gojus Tilž ės g. 25-1, Tel. (8 12 - 441) 51 356 Kavin ė Šilag ėlė Kovo g. 24, Tel. (8 441) 13 - 52 210 Kavin ė Gilija Vytauto g. 17, Tel. (8 14 - 441) 52 572 Kavin ė Astra, Tilž ės g. 17, Tel. (8 441) 15 - 75 600 RESTORANAI, Neringa Nagli ų g. 29a, Tel. (8 100 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 1 Pr ūsų r ūmai 469) 52 578 išsinešti. Nagli ų g. 2, Tel. (8 469) 70 viet ų restoranas. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, 2 Ešerin ė 52 757 išvažiuojamieji maitinimai, maistas išsinešti. Pamario g. 1, Nida, Tel. 3 Nida - (8 469) 52 725 74 viet ų restoranas su 4 sal ėmis. Ruošiami pob ūviai, Lotmiškio g. 1, Nida, Tel. banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamasis 4 Sekly čia (8 469) 50 000 maitinimas. Yra sve čių nam ų apartamentai, 6 dvivie čiai kambariai. KAVIN ĖS-BARAI, Neringa 28 vietos, 40 viet ų pob ūvi ų sal ė. Ruošiami banketai, furšetai, Taikos g. 4, Mob. 8 610 1 Agila maistas išsinešti, išvažiuojamasis maitinimas, gedulingi 11 805 piet ūs. Taikos g. 32a, Mob. 8 2 Atokv ėpis 24 vietos. 686 72 707 40 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 3 Faksas Taikos g. 32a, išsinešti. Nagli ų g. 5, Mob. 8 682 4 Bangom ūša 25 vietos. Kiekvien ą vakar ą grojama muzika. 17 873 Smiltyn ės pl. 13a, Mob. 8 5 Cunami - 698 17 659 6 Kablys Preilos g. 69 30 viet ų. Nagli ų 14a, Tel. (8 469) 12 viet ų. Moksleivi ų ir ne įgali ųjų grup ėms taikomos 7 Kolibris 52 557 nuolaidos. Nagli ų g. 29, Tel. (8 469) 60 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 8 Kuršis 52 804 išsinešti. Nagli ų 29, Mob. 8 698 32 9 Lag ūna - 722 Pamario g. 24-3a, Tel. (8 10 Laum ė 20 viet ų. 469) 52 335 Pamario g. 3, Tel. (8 469) 11 Luiza - 52 300
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 121 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
120 viet ų baras nuo terasos matosi ir marios, ir j ūra. Yra 12 In vino In nido Taikos g. 32, Nida pob ūvi ų sal ė. Rengiami poezijos vakarai, film ų perži ūros, pob ūviai, banketai, aptarnaujama iki 60 asmen ų. Taikos g. 26, Nida, Tel. 13 Parnidžio kopa - (8 469) 52 631 Kuverto g. 2, Tel. (8 469) 14 Pastog ė 60 viet ų. Ruošiami banketai, furšetai, maistas išsinešti. 51 149 Nagli ų g. 20, Tel. (8 469) 15 Paši ūrė 30 viet ų. 52 843 Nagli ų g. 10, Tel. (8 469) 16 Po vyšniom 13 viet ų. 52 592 Nagli ų g. 20, Tel. (8 469) 17 Rasyt ė - 52 592 Smiltyn ės pl., Mob. 8 18 Senas žvejas 16 viet ų. Yra s ūpyn ės vaikams. 699 55 841 Nagli ų g. 18a, Mob. 8 55 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 19 Senasis uostas 699 38 980 išsinešti. 60 lauko kavin ė. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, 20 Žaliasi baras Nagli ų g. 14a maistas išsinešti, organizuojami plaukiojimai laivu mariomis. Nagli ų g. 14a, Mob. 8 21 Vizitas - 685 51 111 Preilos g. 15-1, Tel. (8 22 Lyras 64 viet ų lauko kavin ė. 469) 51 055 Preilos 39, Mob. 8 656 12 23 Rast ėja - 325 Pervalkos g., Mob. 8 654 24 Baras - 44 685 Pervalkos g. 19, Mob. 8 25 Vėjopatis 22 vietos. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai. 611 15 627 Pervalkos g. 13, Mob. 8 26 Nemunas - 612 12 099 Pervalkos g. 12, Mob. 8 27 Baltija - 698 23 690 Pervalkos g. 4, Tel. (8 28 Adon ė - 469) 55 205 L.R ėzos g. 6a, Tel. (8 29 Dil ė 30 viet ų lauko kavin ė. 469) 53 403 Ievos kalno g. 28, Tel. (8 30 Egli ų sl ėnis 28 vietos. 469) 53 170 Kalno g. 36, Tel. (8 469) 31 Santauta - 53 346 Ievos kalno g. 22, Tel. (8 12 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas 32 Juodasis kalnas 469) 53425 išsinešti. L.R ėzos g. 12-3, Tel. (8 33 Kavin ė - 469) 53 130 Kavin ė gelb ėjimo Juodkrant ė, Tel. (8 469) 34 60 viet ų. stotyje 53 455 L.R ėzos g. 42, Tel. (8 35 Pamario takas - 469) 53 388 36 Legenda Pamario g. 3 Nida 40 viet ų. Ruošiami pob ūviai, banketai, maistas išsinešti. L. R ėzos g. 30, Tel. (8 37 Žvejon ė 18 viet ų. 469) 53 280 PICERIJOS, Neringa Kuverto g. 9, Tel. (8 469) 1 Čili pica 20103, mob. 8 682 50 - 300 Nagli ų g. 16, Mob. 8 615 2 Čili pica - 69 665 Nidos prieplauka Nagli ų g. 16 Tel. (8 469) 3 - (sez.) 51 104 UŽEIGOS, Neringa
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 122 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Žuvel ė“ – žvejo Adresas: L. R ėzos g. 1-2, 1 užeiga. Mob. 8 684 78 707 46 lauko kavin ė.
Taikos 58, Mob. 8 616 30 viet ų. Yra 50 vietų pob ūvi ų sal ė, 60 viet ų lauko kavin ė. 2 Felikso užeiga* 15 062 Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai, maistas išsinešti. KAVIN ĖS-BARAI, Kretingos rajonas 250 viet ų, 3 sal ės. Yra lauko kavin ė, šoki ų aikštel ė. Mokyklos g. 24, Mob. (8 Rengiama karok ė, šokiai, varjet ė, gyvos muzikos koncertai, 1 Bajor ų g ūžta 620) 77 500 go-go, banketai, furšetai, išvažiuojamieji maitinimai, gedulingi piet ūs, vestuv ės, žvejyba. 300 viet ų. Yra 50 viet ų pob ūvi ų sal ė. Žaidim ų aikštel ė lauke, sekmadieniais organizuojama programa su klounais. Padvari ų k., Tel. (8 445) 2 Vienkiemis Rengiami gyvos muzikos koncertai, pob ūviai, banketai, 78 425 furšetai, maistas išsinešti. Aptarnaujama iki 400 asmen ų. Yra nakvyn ė, TV, biliardas, didelis ekranas. 390 viet ų, 2 sal ės. Yra vaik ų meniu, uždaras vaik ų žaidimo kambarys bei kiemas su daugybe sūpyni ų ir kitomis Liep ų g. 6, Vydmantai, pramogomis. Rengiami gyvos muzikos koncertai ir teminiai Virkštinink ų dvaro 3 Tel. (8 445) 72 133, Mob. vakar ėliai. Konferencij ų sal ė iki 150 asmen ų, pokyli ų sal ė iki užeiga 8 600 23 235 50 asmen ų, furšet ų rengimas iki 250 asmen ų. Yra pirtis, baseinas, viešbutis, WC, dušas, kabelin ė televizija ir SAT TV, alaus darykla. 1500 viet ų, 10 sali ų, 2 pob ūvi ų sal ės, yra lauko kavin ė. Vaikams atskiras meniu, žaidim ų kambarys bare, žaidim ų aikštel ės ir s ūpyn ės kieme. Organizuojami šokiai, gyva muzika, koncertai, karaok ė, kalendorin ės švent ės, Klaip ėda-Palanga- prezentacijos, kult ūrin ės ir sportin ės pramogos, pob ūviai, HBH „Juozo 4 Būting ės PKP (Latvija) banketai, furšetai, maistas išsinešti, išvažiuojamieji Alaus“ varykla 29 km, Žibinink ų k., maitinimai iki 300 asmen ų. Yra viešbutis, biliardas, pirtis, TV ekranas, žirgynas, suvenyr ų parduotuv ė, dvira čių nuoma. HBH „Juozo alaus“ darykla leidžia savo laikrašt į „HBH`aš“, baro sve čiams pageidaujant organizuojamos ekskursijos po alaus darykl ą ir virtuv ę. Kavin ė-restoranas Vilniaus g. 20, Tel./Faks. 5 - „Pas graf ą“ (8 445) 51 366 Kavin ė-baras Vilniaus g. 37, Tel. (8 6 - „Nemiga“ 445) 53 419 Vilniaus g. 3, Tel. (8 7 Arbatin ė „Špitol ė“ - 445) 55 107 Rotuš ės a. 17, Tel. (8 8 Kavin ė „Nida“ - 445) 76 223 Kavin ė-baras Rotuš ės a. 14, Tel. (8 9 - „Grifas“ 445) 78 759 10 Kavin ė „R ūsys“ Rotuš ės a.1 - Žemai čių g. 3, Tel. (8 Kavin ė-baras 11 445) 76 931, Tel./Faks. (8 - „Gelm ė“ 445) 76 930 Rotuš ės a. 2, Tel. (8 445) 12 Vynin ė - 52 546 Kavin ė-baras Vytauto g. 6a, Tel. (8 13 - „Promenada“ 445) 54 594 Kavin ė-baras Vytauto g. 26a, Tel. (8 14 - „Britanija“ 445) 55 305 J. Basanavi čiaus g. 61, 15 Kavin ė „Pas Sigit ą“ - Tel. (8 445) 76 761 Kavin ė-baras J. Basanavi čiaus g. 93, 16 - „Airovita“ Tel. (8 445) 55 487 Kavin ė-baras Šventosios g. 52a, Tel. (8 17 - „Kryžkel ė“ 445) 76 494 Kavin ė-baras Šventosios g. 23, Tel. (8 18 - „Kaštono žiedas“ 445) 55 530 19 Kavin ė-baras Birut ės g. 17, Tel. (8 445) -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 123 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Vienaragio 79 389 mal ūnas“ Baras-kavin ė Turgaus a. 3, Mob. 8 698 20 - „Mistika“ 76 740 Lazdyn ų g. 6-33, Tel. (8 21 Kavin ė „Retro“ - 445) 54 820 Daujoto g. 6, Tel. (8 445) 76 225, Faks. (8 445) 77 22 Kavin ė „Smagratis“ - 267, www.smagratis.lt M. Valan čiaus g. 3, Kavin ė-baras 23 Salantai, Tel. (8 445) 58 - „Pakalnut ė“ 703 Plung ės g. 7a, Kartena, 24 Užkandin ė - Mob.. 8 616 83 465 Turgaus a., Darb ėnai, 25 Valiaus baras - Tel. (8 445) 56 224 RESTORANAI, Palangos miestas J. Basanavi čiaus g. 8, Tel. 100 viet ų, yra pob ūvi ų sal ė, ruošiami pob ūviai, banketai, 1 Molinis ąsotis (8 460) 40 208 furšetai, maistas išsinešimui. J. Basanavi čiaus g. 37a, 80 viet ų specializuotas žuvies restoranas, yra šoki ų aikštel ė. 2 Žuvin ė Tel. (8 460) 48 070 Ruošiami banketai, furšetai iki 50 asmen ų. 70 viet ų restoranas. Yra vaik ų žaidimo zona, meniu. Grojama J. Basanavi čiaus g. 14a, 3 Čagino restoranas rusiška muzika. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 200 Tel. (8 460) 53 555 asmen ų. J. Basanavi čiaus g. 28, 4 De Cuba 100 viet ų, ruošiami pob ūviai banketai, furšetai. Tel. (8 460) 51 011 J. Basanavi čiaus g. 14, 54 viet ų restoranas. Ruošiami pob ūviai, banketai, furšetai iki 5 Devintam danguj Tel. (8 460) 83 298 50 asmen ų. S. Dariaus ir S. Gir ėno g. 6 Edgesta - 37, Tel. (8 460) 49 150 Vytauto g. 116, Tel. (8 7 Feliksas 130 viet ų. 460) 48 421 Birut ės al. 22, Mob. 8 40 vietos, yra žaidim ų aikštel ė vaikams. Ruošiami pob ūviai 8 Flora Simfonija 687 88 880 banketai, furšetai iki 400 asmen ų. J. Basanavi čiaus g. 38, 9 Meilut ė - Mob. 8 698 09 125 J. Basanavi čiaus g. 38, 10 Senas tiltas - Tel. (8 460) 52 745 S. Daukanto g. 6, Tel. (8 11 Žvaigžd ė - 460) 49012 KAVIN ĖS-BARAI, Palangos miestas 1 Akimirka Vytauto g. 64 24 vietos. Organizuojami furšetai, banketai. J. Basanavi čiaus g. 27, 200 viet ų lauko kavin ė.rengiami koncertai, gyva muzika, 2 Arm ėniški šašlykai Mb. 8 670 64 700 šokiai. Organizuojami banketai, furšetai iki 200 asmen ų. Smil čių g. 31, Tel. (8 3 Aust ėja 16 viet ų. 460) 54 350 J.Basanavi čiaus g. 11, 4 Baras 21 - Mob.; 8 673 77 626 Vytauto g. 64, Tel. (8 100 viet ų. Yra 50 viet ų pob ūvi ų sal ė. Organizuojami 5 Birut ė 460) 49 510 banketai, furšetai iki 100 asmen ų. J.Basanavi čiaus g. 14, 6 Bulvinuk ė 60 viet ų lauko kavin ė. Tel. (8 460) 52 740 Vytauto g. 80, Tel. (8 7 Dvitakis 250 viet ų kavin ė. 600) 23 771 J. Basanavi čiaus g. 48, Klaip ėdos viešbu čio „Vecekrug“ padalinys. 120 viet ų, 2 8 Fontanas Mob. 8 658 00 960 sal ės. Organizuojami banketai, furšetai iki 100 asmen ų. Vytauto g. 74, Tel. (8 9 Gelm ė 24 vietos. Pirtis, nakvyn ė. 460) 48 265 Ronž ės g. 3a. Tel. (8 600) 10 Ieva 17 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 50 asmen ų. 26 470
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 124 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
J. Basanavi čiaus g. 19, 11 Jimmy‘s cafe 20 viet ų, 2 sal ės. Tel. (8 460) 54 178 Vytauto g. 96, Tel. (8 12 Juova - 460) 54 143 Gintaro g. 43, Tel. (8 13 Kampas 34 vietos. Yra vaik ų žaidimo aikštel ė. 460) 57 585 J. Janonio g. 1, Mob. 8 14 Katino kiemelis 12 viet ų. Rengiami gyvos muzikos koncertai. 604 10 913 Žvej ų g. 29, mob. 8 610 15 Kavin ė 16 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 20 asmen ų. 42 408 150 viet ų, yra 150 lauko kavin ė. Organizuojami koncertai, Dariaus ir Gir ėno g. 13, 16 Kupeta gyva muzika, šokiai, karaok ė, banketai, furšetai iki 400 Mob. 8 671 50 809 asmen ų. 17 Londonas Vytauto g. 106 35 vietos. 150 viet ų, yra pob ūvi ų sal ė. Organizuojami gyvos muzikos 18 Luiza Virbališk ės tk. 3 koncertai, banketai, furšetai iki 150 asmen ų. J. Basanavi čiaus g. 37a, 19 Mažasis golfas 60 viet ų lauko kavin ė. Yra vaik ų žaidim ų aikštel ė. Mob. 8 686 61 837 Vytauto g. 61, Tel. (8 20 Mūza 20 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 20 asmen ų. 460) 52 512 Ronž ės g. 8, Tel. (8 460) 30 viet ų +40 viet ų lauko kavin ė. Organizuojami banketai, 21 Našl ė 53 005 furšetai iki 30 asmen ų. Vytauto g. 112, Tel. (8 40 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 30 asmen ų, 22 Omira 460) 52 171 gimtadieniai. 23 Paj ūrio žibintas J.Basanavi čiaus g. 36 35 vietos. Yra vaik ų žaidim ų zona. 24 Palangos vandenys Aust ėjos g. 36 80 viet ų, yra pob ūvi ų sal ė. 25 Po liepom Vytauto g. 37 24 vietos. Vytauto g. 98, Tel. (8 26 Rifas 30 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 30 asmen ų. 460) 48 171 Vytauto g. 94, Tel. (8 27 Rūta 50 viet ų. Organizuojami banketai, furšetai iki 50 asmen ų. 460) 51 604 85 viet ų lauko kavin ė, yra šoki ų aikštel ė. Organizuojami 28 Safari J. Basanavi čiaus g. 15 koncertai, gyva muzika, šokiai, banketai iki 85 asmen ų. Yra TV, biliardas, nakvyn ė. 29 Sagra Vytauto g. 58 20 viet ų. Mal ūno g. 4, Tel. (8 460) 30 Senas ratas 36 vietos. 49 498 31 Senas židinys Vytauto g. 142 40 viet ų. Vytauto g. 97, Mob. 8 70 viet ų. Kin ų virtuv ė. Transliuojamos sporto varžybos. Yra 32 Sporto baras 617 78 961 pirtis, baseinas, nakvyn ė, viešbutis. J. Basanavi čiaus g. 37, 150 viet ų lauko kavin ė. Organizuojami koncertai, grojama 33 Sutema Mob. 8 684 05 563 gyva muzika, šokiai, banketai, furšetai iki 150 asmen ų. Jūrat ės g. 24, Mob. 8 611 150 viet ų lauko kavin ė. Organizuojama karaok ė, banketai, 34 Trobel ė 40 455 furšetai iki 150 asmen ų. Yra vaik ų žaidimo aikštel ė. Ukrainietiška S.Daukanto g. 6, Tel. (8 50 viet ų. Organizuojami banketai iki 30 asmen ų. Yra atviras 35 virtuv ė 460) 49 012 baseinas. 36 Užkandin ė Žirnis Jūrat ės g. 38; 24 vietos. Žvej ų g. 25, Mob. 8 698 37 Vėjopatis 20 viet ų. 26 319 Virbališk ės tk. 3, Tel. (8 38 Volung ėlė 36 vietos. Organizuojami banketai iki 45 asmen ų. 600) 67 229 J. Basanavi čiaus g. 12, 3 sali ų kavin ė su 60 viet ų lauko kavine. Ruošiami pob ūviai, 39 Monika Tel. (8 460) 40 201 banketai, furšetai, maistas išsinešti. PICERIJOS, Palangos miestas Vytauto g. 91, Mob. 8 1 Bona Pica 10 viet ų. 680 87 532 Jūrat ės g. 1a, Tel. (8 460) 2 Kakadu 16 viet ų. 59 685 J. Basanavi čiaus g. 38, 3 Jūros užeiga 25 vietos. Rengiami gyvos muzikos koncertai. Tel. (8 460) 52 127
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 125 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
8.4. PRIEDAS. PRAMOG Ų ĮSTAIGOS
PAVADINIMAS KONTAKTAI PASLAUGOS KLUBAI - Klaip ėdos miestas Global, naktinis J.Janonio g. 27, Tel. (8 46) 399 579 - klubas Pramog ų bankas Teatro a., Tel. (8 700) 55 555 - Turgaus g. 1, H.Manto g. 11a, Nes ė Casino H.Manto g.13, Taikos pr. 105, - www.nesecasino.lt Kurpiai, džiazo Kurpi ų g. 1a, Tel. (8 46) 410 555 - klubas Honolulu, naktinis Naujojo sodo g. 1, Tel. (8 46) 404 372 - klubas Metelica, naktinis Taikos pr. 105, Mob. 8 655 05 959 - klubas Kalifornija, naktinis Laukinink ų g. 17, Tel. (8 46) 229 735 - klubas Piteris, restoranas- Taikos pr. 39, Tel. (8 46) 411 712 - naktinis klubas Plius minus Taikos pr. 78, Tel. (8 46) 342 313 - Prieplauka, Žvej ų g. 8, Tel. (8 46) 314 258 - muzikinis klubas Klubas „El calor“ Kep ėjų g. 10, Tel. (8 46) 256 186 - Kalista, naktinis Minijos g. 2, Tel. (8 46) 496 800 - klubas Magnolija, naktinis Tilž ės g. 52, Tel. (8 46) 411 476 - baras Musonas, naktinis Audros g. 1a, Mob. 8 656 491 66 - klubas Pempininkai, restoranas-naktinis Taikos pr. 81, Tel. (8 46) 341 828 - klubas Šikšnosparnio lizdas Tilt ų g. 5, Tel. (8 46) 313412 Pramog ų centras. Eroticenbar Jono g. 3, Mob. 8 688 58 585 - Žvej ų g. 4. Tel. (8 46) 403 040 Alaus darykla – restoranas, diskotekos, koncertai, Memelis www.memelis.lt banketai, furšetai. Sodžius Šilut ės pl. 14, Tel. (8 46) 382 738 Disko klubas. PIRTYS, BASEINAI - Klaip ėdos miestas Pokyli ų sal ė, pirtis, Liepojos 7, Klaip ėda - baseinas, bilijardas. Kaina: vaikams iki 10 m.- 3 Lt, nuo 10 m. - 11 Lt, Viešoji pirtis Trilapio g. 6, Tel. (8 46) 412 046 invalidams ir pensininkams 6 Lt. KULT ŪROS ĮSTAIGOS - Klaip ėdos miestas Jūrat ė ir Kastytis Taikos pr. 105, Tel. (8 46) 342 857 - kino teatras Klaip ėdos dramos Teatro a.2, Tel. (8 46) 314 453 - teatras Klaip ėdos valstybinis Dan ės g. 19, Tel. (8 46) 397 402 - muzikinis teatras Klaip ėdos koncert ų Šauli ų g. 36, Tel. (8 46) 410 566 - sal ė Kult ūros centras Taikos pr. 70, Tel. (8 46) 410565 - „Žvej ų r ūmai“ Mažosios Lietuvos - - istorijos muziejus Kalvyst ės muziejus - - Pilies muziejus - - Prano Domšai čio - -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 126 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija galerija SPORTO KLUBAI - Klaip ėdos miestas Skraidymai mal ūnsparniais, sklandytuvais, UAB „Klaip ėdos Dirvupi ų k., Tel. (8 46) 411 568 nusileidimai parašiutu, pramoginiai skraidymai, avialinijos“ http://www.airklaipeda.lt/ šuoliai parašiutu, oro taksi. Skrydžiai oro Mob. 8 611 20 911, Skrydžiai organizuojami visoje Lietuvoje, kaina balionu http://www.orobalionai.lt/ asmeniui nuo 450 Lt. Mob. 8 615 30 646 Dažasvydis organizuojamas Klaip ėdoje ir apskrityje, Dažasvydis http://www.brigada.lt/ kaina asmeniui nuo 30 Lt. Nemuno 143a, Mob. 8 671 35 404 Dažasvydis - www.hotshot.lt Nardymo klubas Šilut ės pl. 79, Tel. (8 46) 381 850 Pramoginiai nardymai, apmokymai, kelion ės. “Oktopusas” www.godive.lt Baseinas „Dinamo“ Gulbi ų g. 8, Tel. (8 46) 313 805 - N. Sodo g. 1, Tel. (8 46) 404371 Central gym - www.klaipedahotel.lt Smiltyn ės 25, Klaip ėdos Tel./ Faks. (8 46) 391 107 - jachtklubas http://jachtklubas.w3.lt Puodži ų 1, Klubas „Budys“ - Tel./Faks. (8 46) 300 400 Klaip ėdos m. Klaip ėdos m. buriavimo klubas „V ėjas“ priima buriavimo klubas Smiltyn ės g. 25, Mob. 8 673 83 026 buriuoti vaikus nuo 11 met ų amžiaus „Optimist“ ir „V ėjas“ „Cadet“ klasi ų jachtomis. Klaip ėdos jojimo Kretingos g. 78, Tel. (8 46) 385 500 - centras PRAMOGINIAI LAIVAI, JACHTOS VANDENS PRAMOG Ų INVENTORIUS - Klaip ėdos miestas „Aira“, „Bendis“, Mob. 8 698 44 605, Tel. (8 46) 325 30, 50, 60 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Baltijos „Nadija“ 857 jūroje, Kurši ų mariose, žvejyba, nardymas. „Gunda“ Mob. 8 698 08 721, Tel. (8 46) 341 12, 30 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Baltijos j ūroje, „Gundija“ 214 Kurši ų mariose, žvejyba.
Mob. 8 684 75 593, Tel. (8 46) 363 12 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Baltijos j ūroje, „Mindaugas“ 535 Kurši ų mariose, žvejyba. 70 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Baltijos j ūroje, „Egl ė“ Mob. 8 688 53 058 Kurši ų mariose, žvejyba. „Delvis“ Mob. 8 687 52 818 66 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Kurši ų mariose. „Nept ūnas“ 45, 12 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Kurši ų Mob. 8 686 66 600 „Minija“ mariose, Nemuno deltoje, žvejyba. 80 viet ų. Reguliar ūs pramoginiai plaukiojimai Mob. 8 650 20 450, Mob. 8 698 17 „Forelle“ Klaip ėda-Nida-Ming ė-Klaip ėda. Užsakomieji 744 plaukimai. Tel. (8 46) 300 700, Mob. 8 620 15 300 viet ų. Pramoginiai plaukiojimai Kurši ų mariose, Mecklenburg 456, banketai. www.jukunda.lt „Ostamarina“ Mob. 8 652 83 221 Jacht ų nuoma. Tel./Faks. (8 46) 481 509, Mob. 8 686 Pramoginiai plaukiojimai Baltijos j ūroje ir Kurši ų „Jūrų li ūtas“ 83 765 mariose. Keltas „Nida” plaukia nuo Senosios perk ėlos (Klaip ėda) – j ūros vartai (saul ėlydis) – mariomis link Muzikinis keltas - Juodkrant ės – Klaip ėda. Groja gyva muzika, yra baras. Teniso kortai Donelai čio g. 6a, Tel. (8 46) 412 102 - Ping - Pong, stalo S. Daukanto g. 24, Tel. (8 46) 410905 - teniso sporto klubas Kinas „CINAMON“ Taikos pr. 61, Tel. (8 700) 70 111 - Kino teatras „Jūrat ė Taikos pr. Tel. (8 46) 342 857, Kino sal ėje „Jūrat ė“ 100 viet ų. ir Kastytis“ Tel./Faks. (8 46) 341 394. „Piet ų žem ė“ H. Manto g. 11a Biliardin ė. A&G biliardin ė Laukinink ų g. 15a, Tel. (8 46) 320 143 Biliardin ė. Baras – biliardin ė Naikup ės g. 18, Tel. (8 46) 345 971 Biliardin ė.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 127 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
H. Manto 27, Tel. (8 46) 310 472, Kapitolijus Faks. (8 46) 400273, Biliardin ė, boulingas. www.kapitolijus.lt Kauno g. 9a, Tel. (8 46) 411 011 Boulingas, biliardas, dvi pirtys (sauna ir turkiška), Smūgis Taikos pr. 39, Tel. (8 46) 30 5305 baseinas. Faks. (8 46) 383 408 Broadway bowling Taikos pr. 119, Tel. (8 46) 360 661 - Taikos pr. 12, Tel. (8 46) 312 122, Luxor - www.luxor.lt Šilut ės pl. 79, Klaip ėda, Tel. (8 46) Forumas - 390301 SPA CENTRAI - Klaip ėdos miestas SPA centras Mažosios Smilties g.2, Tel. (8 46) 315 Veido, k ūno odos prieži ūros proced ūros, pirtis, Sothys 063, Mob. 8 699 26 769 baseinas ir kt. PRAMOG Ų IR PREKYBOS CENTRAI - Klaip ėdos miestas Prekybos ir pramog ų centras. Maisto preki ų, rūbų, Akropolis, BIG, avalyn ės, konditerijos, aksesuar ų, zoopreki ų, dovan ų - Studlendas, ArenaA parduotuv ės, boulingas, biliardas, mini golfas, kino teatras, kavin ės, restoranai, vaistin ė, bankai. Pramog ų bankas, Laisvalaikio - - centras, Nes ė PIRTYS, BASEINAI - Klaip ėdos rajonas Gru čeiki ų km., Klaip ėdos raj. (už Dumpi ų pirtys „Dumpi ų kol. sod ų), Mob. 8 685 63 Garin ės pirtys, „Turkiška pirtis“, „Japoniška pirtis“. 743 Dituvos sodai, Klaip ėdos raj., Mob. Kaina: Pirtis - 30 Lt/val. Visas namelis - 300 Lt Dituvos sod ų pirtis 8 686 92 480, nak čiai. Tilviku km., Viešv ėnų sen., Žvelsos pirtis Kaina: Iki 6 asm. 40 Lt/val. Klaip ėdos raj., Mob. 8 615 79 212. Sauna, baseinas, Tiesioji g. 5 Rimkai, Mob. 8 614 46 - židinys 857 KULT ŪRIN ĖS ĮSTAIGOS - Klaip ėdos rajonas Jonuš ų kaimas, Klaip ėdos rajonas. Gamtinink ų centras Tel. (8 46) 475 063, Mob. 8 687 10 - „Mini Zoo“. 283 Kult ūros namai ir j ų filialai visose - Klaip ėdos rajono seni ūnijose Jono Lanku čio viešoji biblioteka Klaip ėdos g. 15, Tel. (8 46) 452 452, Mob. 8 615 91 - Gargždai ir jo 705 filialai visose rajono seni ūnijose Vaik ų literat ūros sk. Tel. (8 46) 452 113, Mob. 8 618 85 Žemait ės g. 5, - 905 Gargždai Gargžd ų kino - teatras KITOS PRAMOG Ų ĮSTAIGOS - Klaip ėdos rajonas Tel. (8 46) 411 567, (8 46) 219 146, Pakylama iš Klaip ėdos oro uosto (nuo autostrados Aero pramogos Mob. 8 699 57 960, 8 698 36186 Klaip ėda–Kaunas - 7 km). Lauko teniso klubas Parko g. 5a, Priekul ė. Tel. (8 46) 454 - „Kliošys“. 811 Vyturi ų g. 29, Gargždai, Mob. 8 684 Dažasvydis žaidžiamas buvusiuose karjeruose 88 835, Tel. (8 46) 451 733 Dažasvydis įrengtoje specialioje aikštel ėje. http://minigolfas.transer.net,
http://dazasvydis.transer.net Žirgynas Dreverna, Mob. 8 698 26 379, 8 612 15 žirgų, organizuojamos jojimo pamokos, išvykos
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 128 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
75 138 žirgais pamariu. Ši ūpariai, Klaip ėdos r., Tel. (8 46) „Žemai čiai“ Sporto- 486 008 Mob. 8 687 71 518, 8 613 Jodin ėjimo pamokos, kariet ų nuoma. jojimo klubas 49 462, Vandens turizmo inventoriaus nuoma, Lapi ų k., Mob. 8 610 32 237 Nuomojami plaustai ( 10 viet ų), plastikin ės baidar ės, pardavimas, organizuojami kelioni ų maršrutai. pervežimo paslaugos. Įvair ūs maršrutai Minijos upe. Galimi maršrutai ir Kanoj ų nuoma Mob. 8 698 09 597, 8 611 10 799. kitomis Lietuvos up ėmis. Baidari ų, kanoj ų, plaust ų nuoma vandens kelion ėms Valtys egzotiškam Vakar ų Lietuvos up ėmis ir ežerais. Padedama Klaip ėda Mob. 8 698 82 700;, laisvalaikiui. pasirinkti maršrut ą, atvežti valtis, apr ūpinti b ūtiniausiu www.baidare.com Militos kelion ės inventoriumi. Parduodamos plastikin ės
Val čiukien ės įmon ė baidar ės ir kanojos, irklai, kitas vandens turizmo inventorius. Nuomojamos baidar ės, dvira čiai, keturračiai Butk ų k, (8 46) 482 161, Mob. 8 657 „Minijos krantas“ motociklai. Pagal poreik į sudaromi turistiniai 98 649 maršrutai. Skrydžiai Dirvupi ų km., Klaip ėdos r., Tel. (8 sraigtasparniu Apžvalginiai skrydžiai virš Kuši ų nerijos nacionalinio 46) 411 568, Mob. 8 699 57 960, 8 „Klaip ėdos parko, Klaip ėdos, Palangos miest ų. 685 36 186 aviaeskadril ė” KLUBAI - Palangos miestas Laukini ų Vakar ų J. Basanavi čiaus g. 16, Tel. (8 460) 52 - Sal ūnas 831, Mob. 8 670 08 888 Birut ė Vytauto g. 64, Tel. (8 460) 49 510 - J.Basanavi čiaus g. 9, Mob. 8 602 79 Diablo - 666 Dariaus ir Gir ėno g. 13, Mob. 8 671 Kupeta - 50 809 J. Basanavi čiaus g. 9, Mob. 8 686 65 Velvet (sezoninis) - 346 Kazino Daukanto g. 35 - Automobil ų sporto klubas Miško takas 7, Mob. 8 676 42 709 Šiuo metu klube yra 22 nariai. „Turbožiedas“ Mažasis golfas J. Basanavi čiaus g. 37a, Mob. 8 686 - (sezoninis) 618 37 J. Basanavi čiaus g. 24a, Tel. (8 700) Pramog ų bankas - 55 555 Vytauto g. 91, Mob. 8 688 54 033, 8 „Antika” Pramog ų ir poilsio kompleksas. 680 87 532 KITOS PRAMOG Ų ĮSTAIGOS - Palangos miestas S. Daukanto g. 21, Tel. (8 460) 41 Alka biliardin ė - 433 Dariaus ir Gir ėno g. 13, Mob. 8 671 Kupeta biliardin ė - 50 809 Palangos žuv ėdra Meil ės al. 11, Tel. (8 460) 53 253 - biliardin ė Pušynas biliardin ė Žvej ų g. 1, Tel. (8 460) 41 376 - Zeli ūga biliardin ė Žvej ų g. 32, Tel. (8 460) 48 131 - Mob. 8 615 30 646 Žaidžiama specialiai įrengtoje aikštel ėje, miške arba Dažasvydis žaid ėjų pasirinktoje vietoje. Boulingas „Cactus“, Vytauto g. 98 - biliardas Mini golfas J. Basanavi čiaus g. 37 - Teniso kortai Gėli ų 1a. - Prie j ūros, 6 km nuo Palangos link Burlent ės - Šventosios (pirmoji sodyba). Vandens motocikl ų Vienos minut ės kaina 15 lit ų, trumpiausias laikas
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 129 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija klubas. Gelb ėjimo pasivažin ėti per j ūros bangas - penkios minut ės. Su stotis nuosavu vandens motociklu pasivažin ėjimas tam skirtoje teritorijoje j ūroje kainuos 50 lit ų. Yra įvairi ų form ų plastikin ėmis pripu čiamomis valtel ėmis, vandens slid ės. Pakilimas parašiutu, tempiamu katerio. Pirtis ant rat ų. Palangos žirgynas Klaip ėdos pl. 16, Tel .(8460) 54 209 - KULT ŪRIN ĖS ĮSTAIGOS - Palangos miestas Palangos kult ūros Birut ės al. 34a, Tel. (8 460) 48 547 - centras Palangos miesto Vytauto g. 61, Tel. (8 460) 49 445, - viešoji biblioteka http://www.palanga.mvb.lt/ Palangos koncert ų Vytauto g. 45, Tel. (8 460) 52 323 - sal ė Basanavi čiaus g. 9, Mob. 8 652 56 4 D teatras - 200 Kino teatras Vytauto g. 82, Tel. (8 460) 57 575 - „Naglis” Įkurtas 1963 m. rugpj ūč io 3 d. buvusiuose grafo Felikso Tiškevi čiaus r ūmuose parko centre. Galima Gintaro muziejus. Vytauto g. 17, Tel. (8 460) 51 319 susipažinti su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mon čys. Ekspozicijoje virš 200 A. Mon čio darb ų: A.Mon čio namai - Adresas: S. Daukanto g. 16, Tel. (8 skulpt ūros, piešiniai, grafikos darbai, koliažai, muziejus 460) 49 366 švilpiai, kauk ės ir kt. Vykdant menininko vali ą lankytojai skulpt ūras gali liesti rankomis. Sodyboje 1989 m. liepos m ėn. atidaryta J. Šli ūpo Dr. Jono Šli ūpo Adresas: Vytauto 23 a, Tel. (8 460) memorialin ė ekspozicija, Palangos miesto, apylinki ų memorialin ė sodyba 54 559 istorijos ir etnografijos fragmentai, „Aušros“ ir „Varpo“ gadyn ė. PRAMOGINIAI LAIVAI, JACHTOS VANDENS PRAMOG Ų INVENTORIUS - Šilut ės rajonas Rusn ė, Šilut ės r., Tel. (8 441) 43 900, Ringaudas Paulius 20- 25 viet ų laivas. 12 viet ų 2 pramoginiai laivai. Mob. 8 699 95 559 Kęstu čio g. 20, Tel. (8 441) 53 621, Jonas Zdanys Mob. 8 699 16 281 Du pramoginiai - žvejybiniai laivai po 12 viet ų.
Minijos k., Šilut ės r., Mob. 8 685 33 Jonas Bulavinas Laivas „Viktorija“ - 20 viet ų. 211 Neringos g. 55, Rusn ė, Mob. 8 685 Plaukiojimas žvejybiniu botu - iki 12 žmoni ų. Algimantas Dirs ė 79 637 Plaustas - iki 12 žmoni ų. „Nept ūnas“ - 45 vietos, „Ventv ėjas“ - 35 vietos, Kintai, Šilut ės r., Tel. (8 441) 69 510, UAB „Kintai“ „Kintai“ - 14 viet ų, „Amur“ - 5 vietos, „Nemo“ - 8 Mob. 8 616 72 402 vietos. UAB „Neringos Pramon ės g. 5b, Šilut ė, Tel. Tel. (8 Verslo klas ės pramoginis laivas „Neringa“ - iki 45 laivas“ 441) 62481, Mob. 8-656 28 170 viet ų. Verslo klas ės pramoginis laivas - iki 75 viet ų. Minijos k., Šilut ės r., Tel. (8 441) 47 Laivas „Perloja“ - 45 vietos. Laivas „Admirolas“ - 22 Alfonsas Pekarskas 400, Mob. 8 687 87 294 vietos. Laivas “Šturmai“ - 50 viet ų. Minijos k., Šilut ės r., Mob. 8 686 66 Laivas „Minija“ - 12 viet ų. Laivas „Nept ūnas – 1“ - Stasys Petrošius 600 50 viet ų. Kateriai - 4,6,8, viet ų. ŽIRGYNAI - Šilut ės rajonas Nemuno žirgynas Juknai čiai, Šilut ės raj. - KULT ŪROS ĮSTAIGOS - Šilut ės rajonas Hermano Zudermano Muziejus įsik ūręs 3 km į š. r. nuo Šilut ės, buvusiame Macik ų km., Šilut ės seni ūnija, memorialinis Macik ų dvare. Nuolatin ėje ekspozicijoje yra 90 Šilut ės raj., Tel./Faks. (8 441) 62 207 muziejus eksponat ų – fotografij ų, knyg ų, dokument ų. Muziejus yra 3 km į š.v. nuo Šilut ės, kairiajame Šyšos krante įsik ūrusiame Macik ų kaime. Tai buvo Macik ų lagerio Macik ų km., Šilut ės seni ūnija, vienas didžiausi ų lageri ų Lietuvoje, kuriame gal ėjo karceris-muziejus Šilut ės raj., Tel./Faks. (8 441) 62 207 kal ėti apie 3 t ūkst. kalini ų. 1995 m. čia buvo įrengta muziejin ė ekspozicija, kuri supažindina su skirtingais lagerio istorijos laikotarpiais.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 130 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
Muziejus įsik ūręs viename iš Šv ėkšnos dvaro pastat ų. Parko g. 1, Šv ėkšna, Šilut ės raj. Tel. Šv ėkšnos muziejus Saugomi 2245 eksponatai. Didelis senosios raštijos (8 441) 62 207, Mob. (8 657) 79 778 palikimas. Kult ūros centro eksponatai, susij ę su rašytoju, filosofu Vyd ūnu (1868–1953), eksponuojami jo Kint ų Vyd ūno Adresas Kintai, Šilut ės raj. Tel. (8 asmeniniai daiktai, fotografijos, atsiminimai, knygos, kult ūros centras 441) 47 379 jo leisti žurnalai. Muziejus taip pat kaupia
eksponatus, susijusius su Kint ų, pamario ir Mažosios Lietuvos pagrindiniais istorijos etapais. Muziejuje sukaupti archeologijos, etnografijos, istorijos, ikonografijos, tautodail ės, numizmatikos ir Žemai čių krašto Pergal ės g. 17, Žemai čių Naumiestis, kt. eksponatai, supažindinantys su Žemai čių etnokult ūros centro Šilut ės raj., Mob. 8 612 534 22, Tel. Naumies čio krašto istorija, kult ūra, verslais, buitimi muziejus (8 441) 79227, (8 441) 79325 nuo akmens amžiaus iki ši ų dien ų. Muziejuje
eksponuojamos parodos, rengiamos edukacin ės programos. Muziejuje veikia biologini ų preparat ų dirbtuv ės, kuri ų darbuotojai gali paruošti medžiokl ės ir ž ūkl ės trof ėjus, pagaminti iškamšas, įrengti biologijos Tado Ivanausko kabinetus. Muziejaus akt ų sal ėje nemokamai zoologijos muziejaus - demonstruojami filmai apie gamt ą. Muziejaus padalinys rinkinyje daugiau nei 175 000 eksponat ų. Tai iškamšos, skeletai, šlapi preparatai, kailiai, odelės, anatominiai preparatai ir t.t. Šilut ės MSV istorijos Šilut ės melioracijos statybos valdybos istorijos muziejus Vilniaus g. 24, Tel. (8 441) 52 783 ekspozicija.
Polderi ų muziejus Uostadvario km., Rusn ė, Šilut ės raj., Rodomi senosios technikos eksponatai. Tel. (8 441) 62 230. Nemuno deltos Nemuno deltos formavimosi, jos iškasen ų, floros ir Lietuvinink ų g. 10, Šilut ė, Tel. (8 regioninio parko faunos ekspozicija. Organizuojami edukaciniai 441) 75 050 gamtos muziejus užsi ėmimai, ekskursijos užsienio kalba. Etnografin ė sodyba Skirvyt ėlės g. 8, Rusn ė, Šilut ės raj., Pamario krašto interjero ekspozicija. Organizuojamos (Privati) Tel. (8 441 58 169 ekskursijos, etnografiniai renginiai, įvairios švent ės. Ekspozicijoje yra t ūkstan čiai sen ų bei pa čių Angel ės Buities ir margu čių Bal čių km., Šilut ės raj., Mob. 8 650 ir Vytauto Rauk čių sukurt ų tautodail ės rakand ų. pal ėpė (Privati) 96 658 Gaminami mediniai suvenyrai, suvenyrines krai čio skrynios. KULT ŪROS ĮSTAIGOS - Kretingos rajonas J.Pabr ėžos g. 1, Kretinga, Tel. (8 Kretingos rajono 445) 52 082, (8 445) 51 104, Faks. (8 - kult ūros centras 445) 51 341 Salant ų kult ūros A.Salio g. 4, Salantai, Kretingos r., - centras www.skcentras.projektas.lt Kretingos rajono savivaldyb ės Vilniaus g.8, Kretinga, Tel. (8 445) M.Valan čiaus viešoji 78 980, (8 445) 78 981, - biblioteka ir jos www.kretvb.lt filialai rajono seni ūnijose Vilniaus g. 20, Kretinga, Tel./Faks. Kretingos muziejus (8 445) 77 323, - www.kretingosmuziejus.lt Vyskupo Motiejaus Nasr ėnų k., K ūlup ėnų k., Kretingos Valan čiaus gimtin ės - r., Tel. (8 445) 48 722 muziejus KITOS PRAMOGOS - Kretingos rajonas Rotuš ės a. 10, Kretinga, Mob. 8 686 „Deleksas“ - 10 024 Savanori ų g. 23a, Kretinga, Mob. 8 BK „Baltija“ - 681 25 354 FK „Minija“ Gėli ų g. 7, Kretinga, Mob. 8 685 52 -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 131 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
364 Turgaus a. 2-1, Salantai, Mob. 8 682 FK „Salantas“ - 11 324 Žalgirio g. 22, Kretinga, Mob. 8 606 FK „Veteranas“ - 13 514 Kretingos krepšinio Savanori ų g. 23a, Kretinga, Mob. 8 - klubas 698 01 365 Kretingos motobolo Tiek ėjų g. 34, Kretinga, Mob. 8 686 - klubas „Milda“ 37 465 Sveikatingumo Palangos g. 37, Kretinga, Mob. 8 698 - centras 23 137 Kult ūrizmo klubas Savanori ų g. 60, Kretinga, Mob. 8 - „Ąžuolas“ 682 42 081 Rankinio klubas Lazdyn ų g. 8-28, Kretinga, Mob. 8 - „Žemaitija“ 684 29 599 Mokyklos g. 2, K ūlup ėnai, Mob. 8 SK „Kūlup ėnai“ - 610 03 932 SK „Baubliai“ Baubliai, Mob. 8 612 12 140 - Palydov ų g. 2, Kretinga, Mob. 8 602 SK „Bikapas“ - 13 016 Laukžem ės g .9, Darb ėnai, Mob. 8 SK „Darba“ - 610 60 692 M.Valan čiaus g. 5, Salantai, Mob. 8 SK „Imbar ė“ - 686 06 935 Mokyklos g.16, Kartena, Mob. 8 686 SK „Kartena“ - 00 923 SK „Jok ūbavas“ Jok ūbavas - SK „Kurmai čiai“ Kurmai čiai, Mob. 8 610 38 473 - SK „Laukžem ė“ Laukžem ė - Nidos g. 33, Kretinga, Mob. 8 674 29 SK „Paupis“ - 837 Turgaus a. 22, Darb ėnai, Mob. 8 613 SK „Piliakalnis“ - 29 096 Mokyklos g. 25, R ūdai čiai, Mob. 8 SK „Rūdai čiai“ - 601 47 491 Mokyklos g. 4, Vydmantai, Mob. 8 SK „Vydmantai“ - 672 01 827 Savanori ų g. 23a, Kretinga, Mob. 8 SK „Žalgiris“ - 687 22 480 Sportin ės aerobikos J.Pabr ėžos g. 4, Kretinga, Mob. 8 603 - klubas 84 475 Tiek ėjų g.27, Kretinga, Mob. 8 676 Stalo teniso klubas - 32 700 Kretingos sveikuoli ų Rotuš ės a. 17, Kretinga, Tel (8 445) - klubas 78 570 Šaški ų-šachmat ų Rotuš ės a. 17, Kretinga, Mob. 8 610 - klubas 47 085 Kitos pramogos - Neringa Mob. 8 603 00 755, „Blokart” v ėjara čiai http://www.aktyviospramogos.lt/categ - ory/blokart-vejaraciai/nida/ Mob. 8 603 00 755, „SEGWAY” http://www.aktyviospramogos.lt/2007/ (elektronini ų 01/29/segway-elektroniniu-dviraciu- - dvira čių transporto transporto-priemoniu-nuoma-vilniuje- priemoni ų) nuoma druskininkuose-nidoje/ Baseinai, saunos, pirtys ir kitos pramogos Neringoje G. D. Kuverto g. 17, Tel. (8 469) 52 „Auksin ės kopos“ Baseinai, saunos pirtys. 387 „Ąžuolynas“ L. R ėzos g. 54, Tel. (8 469) 53 310, Vandens atrakcionai, treniruokliai. (8 649) 53 318
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 132 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
„Palv ė“ Taikos g. 15, Tel. (8 469) 52 824, (8 Uždari baseinai, saunos pirtys. 469) 52 702, Faks. (8 469) 52 824 „Kaspal ėja“ Taikos g. 16, Tel. (8 469) 51 121, (8 Uždari baseinai. 469) 52 062 „Lin ėja“ Taikos g. 18, Tel. (8 469) 52 390 Uždari baseinai, saunos pirtys, k ėgliai „Litorina“ G. D Kuverto g. 18, Tel. (8 469) 52 Uždari baseinai, saunos pirtys, treniruokliai. 528 „Poilsis Nidoje“ Nagli ų g. 11, Tel. (8 469) 51 174 Uždari baseinai, saunos pirtys. „Vilnel ė“ G. D. Kuverto g. 9 Uždari baseinai, saunos pirtys. Tel. (8 469) 5 28 54, Nida „Jūrat ė“ Pamario g. 3, Tel. (8 469) 52 300, (8 Uždari baseinai, saunos pirtys. 469) 52 618 Sporto mokykla Lotmiškio g. 2, Tel. (8 469) 52 828 Uždari baseinai, saunos pirtys, treniruokliai. Vandens turizmas, žvejyba Neringoje Kruizas kurši ų Naujas kruizas Kurši ų mariomis Klaip ėda-Nida Tel. (8 46) 300 700. mariomis aplankant Juodkrant ę. „Forelle“ – kelion ės Mob. 8 615 44 689, Faks. (8 469) 52 - laivu 742 Vienos valandos trukm ės apžvalgin ės kelion ės po Jachta „Neringa“ Mob. 8 685 46 171 Kurši ų marias. Jachta „Monte“ Mob. 8 687 81 179 Trij ų maršrut ų kelion ės.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 133 Paj ūrio regiono turizmo pl ėtros studija
8.5. PRIEDAS. TURIZMO IŠTEKLI Ų IR OBJEKT Ų TERITORINIO IŠD ĖSTYMO IR TURIZMO TERITORIN ĖS PL ĖTROS ŽEM ĖLAPIAI
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 134