TAURAGĖS RAJONO Įvaizdžio Formavimo Ir Investicijų Pritraukimo Galimybių Studija Studijos Užsakovas: Tauragės Rajono Savivaldybės Administracija

TAURAGĖS RAJONO įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studija Studijos užsakovas: Tauragės rajono savivaldybės administracija

Studijos rengėjas: UAB “Lyderio akademija”

Nuotraukų autoriai: Gediminas Tamulynas, Jonas Sakalavičius, ir kt. Turinys

Įvadas...... 5

1. TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS APRAŠYMAS...... 7

1.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS...... 7 1.1.1. Bendroji informacija...... 7 1.1.2. Geografinės padėties pranašumai ir trūkumai...... 9 1.2 SUSISIEKIMO SISTEMA...... 10 1.2.1. Bendroji rajono susisiekimo sistemos informacija...... 10 1.2.2. Susisiekimo sistemos pranašumai ir trūkumai...... 12 1.3 EKONOMINĖ SISTEMA...... 13 1.3.1. Tauragės rajono ekonominiai rodikliai...... 13 1.3.2. Tauragės rajono pajamų struktūra, lėšos skiriamos verslui ir turizmui plėtoti...... 16 1.3.3. Tauragės rajono ekonominės sistemos problemos bei galimybės...... 17 1.4 DEMOGRAFINĖ SITUACIJA...... 18 1.4.1. Demografinės rajono tendencijos...... 18 1.4.2. Užimtumas ir nedarbas...... 21 1.4.3. Demografinės situacijos keliamos problemos bei galimybės...... 26 1.5 TURIZMO IŠTEKLIAI IR TURIZMO TRASŲ INFRASTRUKTŪRA...... 26 1.5.1. Gamtiniai, kultūros, pramogų, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų ištekliai...... 26 1.5.2. Vandens turizmo maršrutai ir infrastruktūra...... 28 1.5.3. Konferencijų turizmas ir jo infrastruktūra...... 31 1.5.4. Kultūrinis turizmas ir jo infrastruktūra...... 32 1.5.5. Pažintinio turizmo trasos, jų infrastruktūra...... 34 1.5.6. Pasyvaus turizmo infrastruktūra...... 37 1.5.7. Turizmo išteklių ir infrastruktūros problemos bei galimybės...... 37 1.6. INVESTICIJŲ APLINKA IR PASIRENGIMO PRITRAUKTI INVESTICIJAS INFRASTRUKTŪRA...... 38 1.6.1. Investicinis klimatas, verslo aplinkos samprata ir verslą įtakonatys veiksniai...... 38 1.6.2. Šalies verslo aplinkos ir konkurencingumo vertinimas...... 39 1.6.3. Esamos verslo aplinkos ir investicinio klimato Tauragės rajone analizė...... 44 1.6.4. Verslo rėmimo ir skatinimo organizacijos ir jų veikla...... 51 1.6.5. Turizmo informacijos sklaida...... 52 1.6.6. Investicinės aplinkos problemos bei galimybės...... 53

2. TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS SSGG...... 55

3. ESANČIŲ TURIZMO PASLAUGŲ, turizmo išteklių IR TURIZMO INFORMACIJOS PASLAUGŲ ANALIZĖ...... 59

3.1. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO IŠTEKLIŲ VERTINIMAS...... 59 3.1.1. Pirminiai turizmo ištekliai ir jų charakteristika...... 59 3.1.2. Antriniai turizmo ištekliai ir jų charakteristika...... 61 3.1.3. Jungtiniai turizmo ištekliai ir kompleksiniai turizmo produktai...... 64 3.2. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO SEKTORIAUS PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS...... 74 3.2.1. Turizmo infrastruktūros problemos...... 74 3.2.2. Turizmo traukos objektų pritaikymo turizmo poreikiams problemos...... 74 3.3. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO PLĖTROS ALTERNATYVŲ ANALIZĖ...... 75 3.3.1. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus plėtros alternatyvos...... 76 3.3.2. Konferencijų ir verslo turizmo sektoriaus plėtros alternatyvos...... 77 3.3.3. Sporto, pramogų ir laisvalaikio sektoriaus plėtros alternatyvos...... 78 3.3.4. Kompleksinių turizmo produktų plėtros alternatyvos...... 80 3.4. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO PLĖTROS KRYPTYS IR GAIRĖS...... 88

4. INVESTICIJŲ APLINKOS ANALIZĖ...... 91

4.1. Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai...... 91

5. TIKSLINIŲ GRUPIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ POREIKIŲ TYRIMAS...... 95

5.1. Tikslinių grupių identifikavimas...... 95 5.2. TIKSLINIŲ GRUPIŲ POREIKIŲ TYRIMAS...... 96 5.2.1. Tauragės rajono verslininkų poreikių ir nuomonės tyrimas...... 96 5.2.2. Tauragės jaunimo poreikių ir nuomonės tyrimas...... 103 5.2.3. Tauragės rajono gyventojų nuomonės tyrimas...... 103 6. TURIZMO INFORMACINIŲ, INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO ŽEMĖLAPIŲ BEI SCHEMŲ PARENGIMAS IR IŠDĖSTYMAS...... 107

6.1. Esama Tauragės rajono savivaldybės informacinės sistemos būklė...... 107 6.2. Probleminės situacijos sprendimo alternatyvos...... 108 6.3. Prioritetinių plėtros krypčių priemonės ir jų finansavimo šaltinių įvertinimas...... 108

7. Išvados...... 123

REKOMENDACIJOS TAURAGĖS RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2008-2013 M. KOREGAVIMUI...... 125

PRiedai...... 131 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Įvadas

Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studija“ yra parengta įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studijos parengimas“ (projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004). Projekto finansavimo sutartis pasirašyta 2010 m. vasario 26 d., projekto trukmė 12 mėnesių nuo finansavimo sutarties pasirašymo.

Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studijos parengimo paslaugų sutartis Nr. 51S-416 tarp Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Lyderio akademijos“ pasirašyta 2009 m. rugsėjo 25 d. Ši paslaugų sutartis teisiškai įsigaliojo 2009 m. gruodžio 18 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymui Nr. 1V-681.

Remiantis Tauragės įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studijos parengimo paslaugų technine specifikacija, galimybių studijos rengimo tikslas – įvertinti esamą rajono įvaizdį, pateikti pasiūlymus verslo ir turizmo įvaizdžiui formuoti. Studijos rengimo metu bus suformuluotos ilgalaikės ir trumpalaikės investicijų pritraukimo ir įvaizdžio formavimo strateginės kryptys rajone, išskirtos plėtros priemonės. Remiantis studijoje išskirtomis plėtros priemonėmis bus peržiūrėtas ir atnaujintas savivaldybės strateginis plėtros planas.

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1. TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS APRAŠYMAS

1.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS

1.1.1. Bendroji informacija

Tauragės apskritis, apimanti Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį bei Mažosios Lietuvos rytinę dalį, yra Lietuvos pietvakarinėje dalyje. Apskrities teritorija apima keturių savivaldybių teritorijas: Jurbarko rajono, Šilalės rajono, Tauragės rajono ir Pagėgių (1.1.1.1. pav.).

1.1.1.1. pav. Tauragės rajono bei Tauragės apskrities geografinė situacija Tauragės rajono savivaldybės teritorija apima centrinę Tauragės apskrities dalį ir beveik visa priklauso etnografiniam Žemaitijos regionui (1.1.1.2. pav.), išskyrus Lauksargių seniūniją, kuri priskiriama Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui. Didžioji Tauragės rajono savivaldybės teritorijos dalis yra Karšuvos žemumoje, o likusi apima Vilkyškių kalvagūbrio dalį bei Žemaičių aukštumos pietinę dalį. Tauragės rajono savivaldybė ribojasi su Šilutės rajono, Šilalės rajono, Kelmės rajono, Raseinių rajono, Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybėmis.

7 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Etnografiniai regionai pagal seniūnijų ribas:

Aukštaitija Dzūkija(Dainava) Mažoji Lietuva Suvalkija (Sūduva) Žemaitija

1.1.1.2. pav. Etnografinių regionų ribos Tauragės apskrityje Tauragės rajonas yra panašiu atstumu nutolęs nuo 3 didžiųjų Lietuvos miestų – 111 km nuo Klaipėdos, 127 km nuo Kauno ir 100 km nuo Šiaulių. Tauragės rajone yra 2 miestai – Skaudvilė ir Tauragė, 4 miesteliai - Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai ir 320 kaimų. Tauragės rajono savivaldybę sudaro 8 seniūnijos: Batakių, Gaurės, Lauksargių, Mažonų, Skaudvilės, Tauragės miesto, Tauragės, Žygaičių (1.1.1.3. pav.). Tauragės miestas yra Tauragės apskrities ir Tauragės rajono savivaldybės administracinis centras.

1.1.1.3. pav. Tauragės rajonas Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

Tauragės savivaldybė yra netoli sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, todėl jos geografinė padėtis patogi tranzitui. Gera kelių transporto infrastruktūra orientuota į Lietuvos regionus ir Via Hanzos koridoriumi (A12) į Kaliningrado sritį ir Latviją, yra vienas iš svarbiausių Tauragės rajono kaip tranzitinės teritorijos privalumų. Pagal dydį Tauragės rajonas priskiriamas vidutiniams Lietuvos rajonams. Tauragės rajono teritorija – 117.900 hektarų, iš kurių 52,75 proc. tenka žemės ūkio naudmenoms, 35.19 proc. užima miškai, 1,61 proc. - vandens telkiniai, 2.12 proc. - miestai ir gyvenvietės, 1,44 proc. - pramonės įmonės bei keliai, 6,89 proc. - kitos paskirties žemės. Vandens telkinių plotas Tauragės rajone vos viršija šalies ežeringumo vidurkį, ir užima tik nedidelę rajono teritorijos dalį. Rajono teritorijoje tyvuliuoja 9 maži ežerai, kurie pagal tinkamumą poilsiui patenka į intensyvaus (Draudenių ež.) ir riboto naudojimo kategorijas (Buveinių ež., Šilinio ež., Glitis ež.). Tauragės rajone yra 5 tvenkiniai iš kurių didžiausi yra Skaudvilės ir Balskų. Taip pat rajone yra daugiau kaip 130 upių ir upelių iš kurių didžiausios - Jūra, Šešuvis, Akmena, Ančia, Ežeruona. Tauragės rajone didžiausią saugomų teritorijų plotą užima regioniniai parkai. Rajono teritorijoje ypač

8 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

saugomas Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas. Rajone yra Pagramančio regioninis parkas, Vizbarų biosferos poligonas, ir 4 valstybiniai draustiniai ar jų dalys. Tauragės rajone yra įkurti Akmenos ir Ančios kraštovaizdžio draustiniai, yra ichtiologinių, geomorfologinių, hidrografinių bei telmologinių draustinių. Taip pat rajone yra keli gamtos paveldo objektai. Tauragės rajonas pasižymi gamtos požiūriu vertingais kraštovaizdžiais, įspūdingais upių slėniais su stačiais šlaitais, patvankomis, salomis, atodangomis ir rėvomis. Atodangos, skardžiai, rėvos ir kiti geologiniai dariniai yra svarbūs kraštovaizdį formuojantys objektai. Tauragės rajone taip pat yra dvi didelės pelkės – Laukesa ir Artoji. Tauragės rajono miškingumas yra didesnis už Lietuvos vidurkį ir siekia 34,16 proc. Didžiausi rajono miškų masyvai: Karšuvos giria, Tauragės-Batakių miškai, Norkiškės-Petkaitynės miškas, Tyrelių miškas, Ringių miškas, Gryblaukio miškas, Jovainės, Maldynalio, Treinauskinės, Pagramančio miškai ir Balskų miškai.

1.1.2. Geografinės padėties pranašumai ir trūkumai

Tauragės rajonas yra Tauragės apskrities centras. Patogi geografinė padėtis tranzitui bei gera kelių transporto infrastruktūra, orientuota tiek į Lietuvos regionus, tiek į Kaliningrado sritį (Rusija) ir Latviją Via Hanzos koridoriumi, yra vienas iš svarbiausių Tauragės rajono privalumų. Tauragės rajono teritorija, būdama gamtiniu požiūriu vidutiniškai heterogeniška, sudaro sąlygas formuotis skirtingo potencialo rekreaciniams arealams. Esamas Tauragės rajono gamtinių išteklių potencialas – vaizdingi upių ir upelių slėniai, miškai, savitas, palyginti menkai antropogeninės veiklos paveiktas kraštovaizdis. Tauragės rajonas yra lengvai pasiekiamas tik kelių transportu. Kitos transporto rūšys, rajone mažai išvystytos arba neišvystytos. Rajoną kertanti geležinkelio linija naudojama tik kroviniams gabenti. Kaip vieną iš rajono trūkumų, geografiniu - gamtiniu požiūriu, galima būtų įvardinti ežerų trūkumą. 1.1.2.1. lentelėje pateikiami išskirti pagrindiniai Tauragės rajono savivaldybės geografinės padėties pranašumai ir trūkumai.

1.1.2.1. lentelė. Tauragės rajono geografinės padėties pranašumai ir trūkumai

Pranašumai Trūkumai

• Tauragės rajonas yra Tauragės apskrities geografinis ir administracinis centras. • Rajonas beveik vienodu 100-120 km atstumu yra nutolęs nuo 3 didžiųjų Lietuvos miestų - Klaipėdos, • Tauragės rajono geografinė padėtis Kauno ir Šiaulių, kas iš dalies sudaro palankias galimybes minėtų didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos ir Tauragės rajono centrui –Tauragės miestui plėtotis kaip Šiaulių atžvilgiu, sudaro sąlygas Tauragės miestui vienam iš regioninių centrų. plėtotis kaip regioniniam centrui, tačiau valstybės • Tauragės rajono teritorija turi vertingų lygiu jie sudaro didelę konkurenciją pritraukiant gamtinių išteklių, kas užtikrina teritorijos gamtinį investicijas, turistų srautus ir pan. rekreacinį potencialą. • Rajonas pasiekiamas tik kelių transporto • Tauragės rajonas, dėl esamos kelių priemonėmis, nepakankamai išplėtotos kitos infrastruktūros bei esamos geografinės padėties, turi transporto rūšys. potencialą kaip tranzitinė teritorija. • Rajono teritorijoje kertasi du šalies etnografiniai regionai, kas sudaro kultūrinių – etnografinių bruožų (architektūros, papročių) įvairovę.

• Tauragės rajono įvaizdis geografiniu aspektu. Tauragės rajonas yra tranzitinis pasienio rajonas, esantis dviejų Lietuvos etnografinių regionų sandūroje, pasižymintis savitais gaminiais rekreaciniais ištekliais ir išplėtota kelių transporto infrastruktūra. Rajonas dėl savo geografinės padėties yra regioninis centras, turintis plėtros potencialą, tačiau stipriai įtakojamas gretimų regionų, turinčių ekonomiškai stiprius centrus, konkurencijos.

9 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.2 SUSISIEKIMO SISTEMA

1.2.1. Bendroji rajono susisiekimo sistemos informacija

Pagrindiniai Tauragės rajono susisiekimo sistemos elementai – automobilių kelių tinklas (1.2.1.1. pav.) bei geležinkelio linija. Oro uostų, vidaus vandens transporto infrastruktūros Tauragės rajone nėra, išskyrus aerodromą netoli Kęsčių kaimo, kuris yra naudojamas ultralengvųjų lėktuvų skrydžiams. Kelių transportas. Tauragės rajono susisiekimo sistemos pagrindą sudaro kelių transportas ir su juo susijusi infrastruktūra. Rajoną kerta magistralinis kelias A12 (Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius) kuris priklauso transeuropiniam transporto koridoriui (IA) vadinamu „Via Hanza“. Šis magistralinis kelis Tauragės miesto susisiekimo sistemai turi neigiamą įtaką, kadangi kelias kerta miesto centrą ir tęsiasi per visą miesto teritoriją, mieste susidaro intensyvus eismas. Tačiau ekonominės-socialinės plėtros atžvilgiu magistralė sudaro palankias sąlygas vystyti Tauragės miesto aptarnavimo infrastruktūrą, palaikyti bei plėtoti tarptautinius ryšius su Latvija bei Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritimi. Be to, šiuo magistraliniu keliu patogu susisiekti su aplinkiniais rajonais. Šiaurinėje rajono dalyje kelias A12 kertasi su svarbiausiu Lietuvos tarptautiniu transporto koridoriumi – magistraliniu keliu A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Tauragės rajoną taip pat kerta 4 krašto keliai: Nr.147 Tauragė – Pašventys, Nr.164 Mažeikiai – Plungė – Tauragė, Nr.198 Jurbarkas – Skaudvilė, Nr.199 Tauragė – Žygaičiai – Vainutas. Krašto kelių, minėtų magistralių ir vietinių kelių tinklas tenkina gyventojų susisiekimo poreikius ir yra pakankamas, todėl poreikio plėsti kelių tinklą, tiesiant naujus kelius, nėra (1.2.1.1. pav.).

1.2.1.1. pav. Tauragės rajono kelių tinklas ir kiti susisiekimo infrastruktūros elementai Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

Tauragės rajono valstybinės reikšmės kelių tinklo tankis yra 0,43 km/km2, asfaltuotų valstybinės reikšmės automobilių kelių yra tik 63,2 proc. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis yra 1522 km, iš jų kelių su danga tik apie 72 proc. Lyginant su šalies ir Tauragės apskritimi šis rodiklis yra blogesnis, nes Tauragės apskrityje ir šalyje kelių su danga yra apie 84 proc. Dėl šios priežasties kelių tinklo plėtra ateityje bus susijusi su esamų kelių būklės gerinimu.

10 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tauragės centro – Tauragės miesto susisiekimo sistemą sudaro gatvių tinklas. Šį tinklą suformavo senasis kelių tinklas. Pagrindinės Tauragės miesto arterijos yra Dariaus ir Girėno, Gedimino, Šilalės gatvės, sutampančios su magistraliniu keliu A12 ir krašto keliu 147. Vytauto, Pramonės, Stoties, Šlaito ir Melioratorių gatvės taip pat yra svarbūs miesto susisiekimo sistemos elementai jungiantys Tauragės miestą su rajoniniais keliais 4524, 4509 ir 4505. Tauragės miesto esamas gatvių tinklas yra pakankamas, tačiau trūksta techninių sprendimų gerinančių eismo sąlygas. Mieste aktualios gatvių važiuojamosios dalies būklės, viešojo transporto infrastruktūros būklės, šaligatvių, dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių, perėjų, atitvarų ir kitų transporto reguliavimo priemonių trūkumo problemos. Siekiant suamžinti „Via Hanza“ magistralės transporto srautus Tauragės mieste reikalingas pietinis miesto aplinkkelis. Svarbus indikatorius parodantis kelių transporto sektoriaus būklę rajone yra automobilizacijos lygis. Remiantis statistikos departamento duomenimis nuo 2003 metų Tauragės rajone stebimas automobilizacijos lygio didėjimas (1.2.1.2. pav.). Sparčiai didėjantis automobilizacijos lygis turi didelę įtaką automobilių transporto srautų augimui Tauragės rajono keliuose ir gatvėse. Dėl didėjančių transporto srautų ir augančio automobilizacijos lygio trūksta automobilių stovėjimo aikštelių ne tik Tauragės mieste, bet ir visame rajone. Ypač automobilių stovėjimo vietų ypač trūksta daugiabučių namų rajonuose ir Tauragės miesto centre, kur susitelkę daug įstaigų bei prie lankytinų rajono objektų.

vnt./1000 gyv. 500

480 473

460 444 438 440

420

400 395

380

360 343

340 329

320 2003 2004 2005 2006 2007 2008

1.2.1.2. pav. Automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų Tauragės rajone Esamas aukštas automobilizacijos lygis pakeitė ankstesnę gyventojų kelionių struktūrą. Rajone išvystytas susisiekimas visuomeniniu transportu. Tauragės autobusų parko autobusais galima susisiekti su Jurbarku, Šilute, Šilale, Raseiniais, Rietavu, Pagėgiais, Šiauliais, Kaunu, Vilniumi ir Klaipėda, taip pat yra tiesioginis susisiekimas su Ryga ir Kaliningradu. Pastaraisiais metais Tauragėje didėja visuomeninio transporto maršrutų skaičius. Lyginant su 2007 metais, 2008- aisiais maršrutų skaičius padidėjo 20 proc. ir pasiekė 59. Tauragės autobusų parkas taip pat turi apie 30 priemiesčio ir miesto maršrutų. Nepaisant didėjančio autobusų maršrutų skaičiaus, šiuo metu viešuoju transportu naudojasi tik ketvirtadalis gyventojų. Dėl šios priežasties Tauragės miesto strateginiame plėtros plane 2008-2013 m. numatyta vystyti viešąjį transportą Tauragėje, racionalizuoti ir plėsti dabar eksploatuojamus miesto autobusų maršrutus mažinant eismo intervalus ir kelionės trukmę, modernizuojant viešojo transporto priemones bei gerinant informacinę sistemą ir viešojo transporto infrastruktūrą. Geležinkelių transportas. Tauragės rajonas yra nepatogus keliaujantiems geležinkeliu, kadangi šiame rajone visai nutrauktas keleivių vežimas juo, o esama geležinkelio linija kursuoja tik krovininiai traukiniai (1.2.1.3. pav.).

11 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.2.1.3. pav. Lietuvos geležinkelių krovininės stotys Šaltinis: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Šalies bendrojo planavimo dokumentuose numatyta, kad geležinkelių transportas turi būti alternatyva automobilių transportui, siekiant spręsti aplinkosaugines ir ekologines problemas. Esanti tarptautinė geležinkelio linija Pagėgiai – Radviliškis kartu su keliu A12 sudaro integruotą transporto koridorių kertantį Tauragės miestą. Šalies teritorijos bendrajame plane numatyta įrengti krašto geležinkelio linija Tauragė – Pilviškiai. Įrengus šia geležinkelio atšaką, susidarys palankios susisiekimo sąlygos su pietiniu Lietuvos regionu.

1.2.2. Susisiekimo sistemos pranašumai ir trūkumai

Tauragės rajono susisiekimo sistema, kurios pagrindą sudaro kelių transporto infrastruktūra, yra pakankamai išvystyta. Gana tankus kelių tinklas, rajoną kertanti geležinkelio linija iš dalies tenkina rajono gyventojų ir verslo poreikius. Kelių tinklas jungia visas pagrindines rajono gyvenvietes, esama transporto infrastruktūra užtikrina susisiekimą su aplinkiniais rajonais bei kaimyninėmis šalimis. Kaip Tauragės rajono susisiekimo sistemos trūkumus būtų galima įvardinti tam tikrų susisiekimo sistemos elementų trūkumą. Tauragės mieste trūksta aplinkkelių, mieste ir rajono gyvenvietėse trūksta šaligatvių, dviračių maršrutų infrastruktūros, stovėjimo aikštelių. Mažėjantį naudojimąsi viešuoju transportu taip pat galima įvardinti kaip susisiekimo sistemos trūkumą. 1.2.2.1. lentelėje pateikiami išskirti pagrindiniai Tauragės rajono susisiekimo sistemos pranašumai ir trūkumai.

12 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Pranašumai Trūkumai • Didelę dalį rajono kelių sudaro žvyrkeliai, didžiąją dalį jų būtina gerinti. • Tauragės rajoną kerta tarptautinės • Tauragės mieste ir rajone trūksta reikšmės magistralės A12 ir A1 bei tarptautinės pėstiesiems ir dviratininkams skirtos reikšmės reikmės geležinkelio linija Pagėgiai – infrastruktūros, trūksta automobilių stovėjimo Radviliškis. aikštelių, eismo reguliavimą ir saugumą • Tankus automobilių kelių tinklas, užtikrinančių kelių elementų. užtikrinantis susisiekimą su visomis rajono • Tauragės mieste trūksta aplinkkelių. gyvenvietėmis, kitais Lietuvos miestais bei • Viešojo transporto infrastruktūra kaimyninėmis šalimis. neracionali ir pasenusi, dėl ko mažėja žmonių, • Vystomas susisiekimas visuomeniniu kurie naudojais viešuoju transportu, skaičius. transportu. • Nutrauktas keleivių vežimas traukiniais, neišvystytas susisiekimas geležinkeliu su rytiniais Lietuvos rajonais. • Tauragės rajono įvaizdis transporto infrastruktūros aspektu. Tauragės rajonas yra tranzitinis pasienio rajonas, turintis gerą susiekimą su kitais šalies regionais ir užsienio šalimis dėl išvystyto kelių tinklo ir tarptautinės geležinkelio linijos, tačiau su mažai išvystyta kitų transporto rūšių infrastruktūra.

1.2.2.1. lentelė. Tauragės rajono susisiekimo sistemos pranašumai ir trūkumai

1.3 EKONOMINĖ SISTEMA

Patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pagal nustatytas plėtros potencialo kategorijas 2 lygmens regioninių centrų B kategorijai priskiriamas Tauragės apskrities centras – Tauragės miestas. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje Tauragės regionas laikomas nepakankamo urbanizacijos lygio arealu, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį ir kuriems reikalinga esamo socialinio ir ekonominio potencialo renovacija bei stiprinimas. Dėl šios priežasties Tauragės rajonas priskiriamas ir prie vieno iš 7 regioninių ekonomikos augimo centrų. Šiame skyriuje nagrinėjami Tauragės apskrities ekonominiai rodikliai (BVP, pridėtinė vertė, veikiantys ūkio subjektai) ir aptariamos labiausiai išplėtotos ekonominės veiklos sritys, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę. Taip pat aptariama Tauragės rajono pajamų struktūra bei lėšos skiriamos verslo ir turizmo plėtojimui.

1.3.1. Tauragės rajono ekonominiai rodikliai

Bendrasis vidaus produktas. Bendrasis vidaus produktas yra vienas iš rodiklių, atspindinčių tam tikros teritorijos ekonomikos plėtros lygį ir raidos tendencijas. Bendrasis vidaus produktas apima galutinę prekių ir paslaugų sukurtų tam tikroje teritorijoje per tam tikto laiko tarpą rinkos vertę, t.y. pajamas gautas teritorijos viduje. Lietuvoje šis rodiklis yra analizuojamas tik regionų ir šalies lygiu. Lietuvos BVP nuo 2004 iki 2008 m. kasmet augo vidutiniškai po 15 proc. Per analizuojama laikotarpį Lietuvos BVP padidėjo nuo 62,697 mlrd. Lt iki 111,189 mlrd. Lt arba 77,3 proc. Šį augimą didele dalimi sąlygojo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) ir po jo sekęs ekonomikos pakilimas. Vienos svarbiausių šalies ekonominio pakilimo prielaidų – Europos Sąjungos struktūrinė parama, panaikinti prekybos barjerai bei aktyvesnė prekyba su ES šalimis. 2009 metais, prasidėjus globaliai ekonominei krizei, šalies BVP sumažėjo iki 91,525 mlrd. Lt, arba apie 17 proc., lyginant su 2008 metais. Tauragės apskrities BVP 2004-2008 m. kasmet vidutiniškai augo po 12 proc., arba 3 proc. punkto mažiau už Lietuvos BVP metinį augimo vidurkį, ir per analizuojamą laikotarpį padidėjo nuo 1,220 mlrd. Lt iki 1,915 mlrd. Lt. 2004-2008 m. laikotarpiu apskrities sukuriamas BVP sudarė 1,722-1,946 proc. bendro šalies BVP. 2009 metais prasidėjus ekonominiam sunkmečiui Tauragės BVP, kaip ir bendras šalies BVP, sumažėjo iki 1,686 mlrd. Lt arba 1,843 proc. šalies BVP. Pažymėtina, kad 2009 metais Tauragės apskrities sukuriamo BVP mažėjimas buvo ne toks intensyvus kaip šalies. BVP Tauragės apskrityje sumažėjo apie 12 proc., kai tuo tarpu šalies BVP sumažėjo 17,6 proc. Mažesnį nei šalies BVP sumažėjimą Tauragės apskrityje nulėmė mažiau nei vidutiniškai šalyje išvystyti statybų, finansų, nekilnojamojo turto sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo ekonominio sunkmečio metu, bei

13 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

35.00 31.05 30.00 25.00 23.22 25.00 22.14

20.00 18.90 17.98 16.12 15.00 12.39 12.78 8.85 10.00 7.63

5.00 3.82

0.00

i i

a o s

r r r n v ė i n b r i i n i o a t i a

l y o k t i g i s

t a s k r i š k a a y u i a i a m i l a o t e m k a e

r a č k l p n m S v m r i o n s s e

u i

i i s i f e , u ,

a ė v s b n s n n i v ė s s

n i a l a p n š

i a s a

i a ė

i v i r i , k š e l , e l o t i l s u š s e ė o s a

m m n i v i , s i ž i y a n a

d e n i

l r t r ž , v V a r r a n Ž a u e i a a d m i n a u

n v i k e y b t c

m s ė a

F y n t d a o r o , s i m l t k s

s i k o s a , a n t e y i k a s v r s k i m p e P m r n k a r j a ū t

Lietuvos Respublika Tauragės apskritis

1.3.1.2. pav. Pridėtinės vertės struktūra ( 2006-2009 m. vidurkis), proc. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Verslo subjektai. 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje veikė 1973 ūkio subjektai, arba 3,1 proc. mažiau nei 2009 m. Daugiausia veikiančių ūkio subjektų yra didžiausioje apskrities savivaldybėje, t.y. Tauragės rajono savivaldybėje, o mažiausiu veikiančių subjektų skaičiumi pasižymi Pagėgių savivaldybė. 2010 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybėje veikė 939 ūkio subjektai, t.y. 47,6 proc. apskrityje veikiančių subjektų bei 1,1 proc. šalies veikiančių ūkio subjektų. Tauragės apskrityje ir Tauragės rajone geriausiai išvystytas smulkaus ir vidutinio verslo sektorius, tačiau trūksta stambių įmonių, kuriančių naujas darbo vietas ir aukštą pridėtinę vertę. Tauragės rajonas turi didžiausią pramonės dalį apskrityje. Čia veikia apie 73 proc. visų apskrities pramonės įmonių. Nors Tauragės įmonių parduota pramonės produkcija auga, santykinę Tauragės apskrities pramonės įmonių produkcijos dalis šalies pramonės produkcijoje sudaro tik apie 0,5 proc. Taip yra todėl, kad Tauragės rajonui būdingos mažos ir vidutinės įmonės. Tauragės rajono savivaldybėje, lyginant su apskrities bei šalies įmonių pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis rodikliais, veikia santykinai daugiau transporto, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, pramonės (kasybos, apdirbamosios gamybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo) srities įmonių bei santykinai mažiau statybos sektoriaus įmonių (1.3.1.3. pav.).

2% 4% 14% 11% 20% 2% 9% 25% 20% 5% 4% 8%

12% Tauragės r. sav. Tauragės regionas Lietuva 12% 21%

43% 40% 48%

A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė BE Pramonė F Statyba GJ Prekyba; apgyvendinimas ir maitinimas, transportas ir saugojimas, ryšiai KR Finansinė ir draudimo veikla, nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla OS Viešasis valdymas ir gynyba; švietimas, sveikatos priežiūra, kita aptarnavimo veikla

1.3.1.3. pav. Įmonių pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis 2010 metų pradžioje Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

14 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

didesnis užimtumas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, kuriuos santykinai mažiau paveikė ekonominis sunkmetis. Tačiau lyginant su kitomis šalies apskritimis Tauragės apskrities generuojamas BPV tiek 2004-2008 metų laikotarpiu, tiek 2009 metais buvo mažiausias. Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, 2009 metais pirmavo Vilniaus apskritis, kur 1 gyventojui teko 41,934 tūkst. Lt BVP (1.3.1.1. pav.). BVP tenkantis vienam gyventojui Tauragės apskrityje 2009 metais, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, išliko mažiausias lyginant su kitų apskričių duomenimis. Mažiausias BVP, tenkantis 1 gyventojui, 2009 m. buvo Tauragės apskrityje - 13,451 tūkst. Lt, arba net 3,1 karto mažiau už atitinkamą rodiklį Vilniaus apskrityje.

45 41,934 40

35 29,613 30 27,407 25,97 22,807 25 21,38 19,303 19,306 20 17,523 16,916 15 13,451

0 s s s s s s s a s s s i i i s i i i s o s i t t t t t t u i ų s i ė ė i t i u i i i i i t i li ų t i a i s o do s g a i i š no s i u t un o l v ė a t e a i y r po l sk r a e sk r sk r sk r sk r sk r t u p i l sk r il n sk r t i evė ž sk r u p T p p p p p K U Š p m A e a p V a n a a a a a p a i l sk r a a a a T es pub li k L p K ij a P r a R a M

1.3.1.1. pav. BVP, tenkantis vienam gyventojui 2009 m., tūkst. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Tauragės apskrities lėtesnį ekonomikos vystymąsi sąlygoja investicijų stoka, menkos savivaldybių investicinės galimybės ir nepakankamas finansinis savarankiškumas, smulkiame ir vidutiniame versle dominuojančios paslaugos ir prekyba, kurios tradiciškai generuoja žemesnę pridėtinę vertę, didesnė nei vidutiniškai šalyje neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų dalis, mažesnis nei šalyje vidutinis darbo užmokestis. Sukuriama mažesnė nei kitose šalies regionuose BVP dalis tenkanti vienam gyventojui Tauragės apskritį charakterizuoja kaip ekonomiškai silpnesnį šalies regioną, pasižymintį ekonominės-socialinės atskirties augimu, žema vidaus paklausa, nepakankamu kapitalo kaupimo lygiu bei verslo subjektų investiciniu potencialu. Toks ekonomiškai silpnesnio regiono įvaizdis mažina Tauragės apskrities, kaip gyvenamosios bei verslo vietovės, patrauklumą. Remiantis įvairių šalies bei tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų prognozėmis, po ekonominio sunkmečio atsigaunanti ekonomika sąlygos nuosaikų šalies BVP augimą. Tauragės apskrities BVP šiuo atveju taip pat turėtų augti. Tačiau atsižvelgiant šio regiono ekonominį ir demografinį potencialą, BVP augimo tempas išliks santykinai mažesnis nei daugelyje kitų šalies regionų. Tauragės rajono savivaldybės sukuriamo BVP neįmanoma tiksliai įvertinti dėl statistinių duomenų stokos, nes duomenys reikalingi BVP savivaldybių lygiu apskaičiuoti nėra kaupiami. Tačiau Tauragės rajono savivaldybėje sukuriamo BVP sukuriamą preliminariai galima vertinti pagal rajono teritorijoje veikiančių įmonių skaičių. Kadangi Tauragės rajone veikia 47,6 proc. apskrities įmonių, Tauragės rajone, atmetus didžiausios regiono įmonės AB „Viklyškių pieninė“ veiklos rezultatus, gali būti sukuriama apie 43 proc. viso Tauragės apskrityje sukuriamo BVP, arba tai 2009 metų duomenimis sudarytų 0,7 mlrd. Lt. (apie 0,76 proc. šalies BVP). Atsižvelgiant į tai, kad Tauragės rajone gyvena apie 40 proc. apskrities gyventojų, BVP tenkančių 1 gyventojui rodiklis Tauragės rajone būtų tik šiek tiek geresnis už apskrities rodiklį, tačiau vis tiek dvigubai mažesnis už šalies vidurkį. Bendroji pridėtinė vertė. Tauragės apskrities pridėtinės vertės struktūra skiriasi nuo šalies rodiklių (1.3.1.2. pav.). Tauragės regione santykinai didesnė nei šalyje pridėtinė vertė sukuriama viešojo valdymo, paslaugų socialinei sferai ir komunalinės veiklos sektoriuje (apie 25 proc.) bei žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje (12,39 proc.). Mažesnė nei vidutiniškai šalyje sukuriama pridėtinė vertė statybų sektoriuje bei finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto sektoriuje rodo, kad šie sektoriai Tauragės apskrityje yra mažiau išvystyti nei kituose šalies regionuose.

15 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Iš statistinių verslo ir makroekonominių rodiklių matyti, kad sukuriamą pridėtinę vertę Tauragės apskrityje iš dalies nulemia atskiruose ūkio sektoriuose veikiančių verslo subjektų skaičius. Santykinai didesnis nei šalyje įmonių skaičius viešojo valdymo, paslaugų socialinei sferai ir komunalinės veiklos sektoriuje bei žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje lemia santykinai didesnę šių sektorių sukuriamą pridėtinę vertą Tauragės apskrityje. Mažesnis įmonių statybų sektoriuje bei finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto sektoriuje skaičius Tauragės regione rodo, kad šie sektoriai mažiau vystomi ir tai matyti pagal sukuriamos šių sektorių bendrosios pridėtinės vertės Tauragės apskrityje statistinius rodiklius.

1.3.2. Tauragės rajono pajamų struktūra, lėšos skiriamos verslui ir turizmui plėtoti

Tauragės rajono savivaldybės pajamų kitimo tendencijos panašios kaip Tauragės apskrities bei šalies atitinkamu laikotarpiu. Didelis pajamų kilimas buvo 2008 m., kai Tauragės rajono savivaldybės pajamos lyginant su 2007 m. padidėjo beveik 22 proc. (t.y. nuo 85.011,3 tūkst. Lt iki 103.660,5 tūkst. Lt). 2008 metais, lyginant su 2004 m., Tauragės rajono savivaldybės pajamos padidėjo beveik 62 proc. (t.y. nuo 64.086,8 tūkst. Lt iki 103.660,5 tūkst. Lt). 2009 metais biudžeto pajamos nežymiai sumažėjo iki 102.182,9 tūkst. Lt.

120000

103660.5 102183.6 100000 85011.2 80000

60000

40000

20000

0 2007 2008 2009

1.3.2.1. pav. Tauragės savivaldybės pajamų kitimas 2007-2008 m., tūkst. Lt. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

2009 m. Tauragės rajono savivaldybė daugiausia pajamų gavo iš mokesčių (iš viso 40,6 proc.) ir dotacijų (47,9 proc.). Didžiąją mokesčių dalį sudarė gyventojų pajamų mokestis.

1.3.2.2. pav. 2009 m. Tauragės rajono savivaldybės pajamų struktūra, tūkst. Lt. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

16 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.3.2.3. pav. Tauragės savivaldybės išlaidų kitimas 2007-2008 m., tūkst. Lt. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

2007-2009 metų laikotarpio Tauragės rajono savivaldybės išlaidų kitimo tendencijos buvo identiškos pajamų kitimo tendencijoms. Iki 2008 metų augusios savivaldybės išlaidos 2009 metais dėl ekonominio sunkmečio sumažėjo. 2008-2009 metais didžiausią dalį sudarė išlaidos švietimui (51,2- 55,7 proc.). Žymiai mažesnę dalį sudarė išlaidos bendroms valstybės paslaugoms (19,2 – 13,2 proc.) ir socialinei apsaugai (11,7- 14,7 proc.). Mažiausia dalis teko sportui ir kultūrai – 6,7-6 proc. visų savivaldybės išlaidų. Tauragės rajono savivaldybė yra įgyvendinusi bei šiuo metu įgyvendina įvairius tiesiogiai ir netiesiogiai su turizmo plėtra susijusius projektus. Šie projektai apima viešosios turizmo infrastruktūros, sporto infrastruktūros, laisvalaikio ir poilsio infrastruktūros sutvarkymo projektus. Galima paminėti tokius projektus kaip Tauragės pilies kompleksinis sutvarkymas ir pritaikymas kultūros bei turizmo reikmėms, parko prie Jūros upės sutvarkymas ir pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms, Vytauto stadiono sutvarkymas, skverų ir viešųjų erdvių Tauragėje sutvarkymo projektai. Šie projektai prisideda prie bendros turizmo plėtos Tauragės rajone. Be to, Tauragės rajono savivaldybė skiria finansavimą Tauragės turizmo informaciniam centrui. Įgyvendindama įvairius infrastruktūros (susisiekimo, inžinerinių tinklų, apšvietimo tinklų) projektus Tauragės rajono savivaldybė prisideda prie bendros verslo aplinkos gerinimo. Savivaldybės paramą verslui taip pat apima mokesčių lengvatos verslo subjektams, skiriamos lėšos Tauragės verslo informaciniam centrui. Dėl ribotų teisinių ir finansinių galimybių, kitų paramos verslui iniciatyvų, savivaldybėje nėra.

1.3.3. Tauragės rajono ekonominės sistemos problemos bei galimybės

Išanalizavus Tauragės apskrities bei rajono ekonominius rodiklius, labiausiai išplėtotas ekonominės veiklos sritis, sukuriančias didžiausią pridėtinę vertę, bei įvertinus Tauragės rajono savivaldybės pajamų struktūrą, galima išskirti šias pagrindines ekonomines problemas: • Sukuriamas mažiausias šalyje BVP tenantis vienam gyventojui; • Viešojo sektoriaus sukuriama santykinai didelė pridėtinė vertė; • Ekonominiu sunkmečiu sumažėjusios savivaldybės pajamos ir investicinės galimybės; • Per mažai savivaldybės remiamas ir skatinamas verslo sektorius bei ribotos verslo rėmimo finansinės bei teisinės galimybės.

17 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.3.3.1. lentelė. Ekonominės situacijos keliamos problemos ir galimybės

Problemos Galimybės

• Tauragės regionas yra silpniausias ekonomiškai • Remiant ir skatinant verslo sektorių, gerinant šalies regionas, kuriame sukuriamas santykinai verslo aplinką galima stiprinti Tauragės rajono mažiausias BVP. Tai rodo, kad regione yra silpniau ekonominį potencialą. išvystytos didele pridėtinę vertę kuriančios ūkio • Išnaudoti visas esamas finansines ir teisines šakos. galimybes verslui skatinti, sukuriant efektyvią • Tauragės rajono savivaldybės galimybės verslo paramos verslui sistemą. sektoriui remti bei skatinti yra ribotos.

1.4 DEMOGRAFINĖ SITUACIJA

1.4.1. Demografinės rajono tendencijos

Tauragės rajono savivaldybės teritorija sudaro 1,8 proc. visos Lietuvos teritorijos ir 26,7 proc. Tauragės apskrities teritorijos. Rajone gyvena apie 1,5 proc. visų Lietuvos gyventojų ir 40 proc. Tauragės apskrities gyventojų. Savivaldybės gyventojų tankumas 2009 m. pradžioje (42,7 žmonių/km2) buvo apie 17 proc. mažesnis nei visos šalies gyventojų tankis (51,3 žmonių/kv. km) ir beveik 1,5 karto didesnis, lyginant su Tauragės apskritimi (28,6 žmonių/kv. km). 2009 m. pradžioje 58,9 proc. Tauragės rajono savivaldybės gyventojų gyveno mieste (šalies urbanizacijos lygis 66,9 proc., o Tauragės apskrities – 41,1 proc., arba 25,8 proc. punkto žemesnis negu šalies urbanizacijos lygis). Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, Tauragės rajono savivaldybės miesto gyventojų dalis yra didžiausia, o kitose apskrities savivaldybėse daugiau gyventojų gyvena kaime.

1.4.1.1. lentelė. Teritorija ir gyventojų skaičius 2009 m. pradžioje

Tauragės Rodiklis Lietuvos Respublika Tauragės apskritis rajonas Bendra teritorija, km2 65.300 4.411 1.179 Gyventojų skaičius 3.349.872 126.056 50.326 Gyvenančių kaime 1.109.351 74.225 20.688 Gyvenančių mieste 2.240.521 51.831 29.638 Gyventojų tankis 1 kvadratiniame kilometre 51,3 28,6 42,7 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

53.000 52.732 52.604 52.525 52.500 52.330 51.878 52.000 51.401 51.500 51.049 51.000 50.690

50.500 50.326

50.000

49.500

49.000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

1.4.1.1. pav. Tauragės rajono gyventojų skaičiaus kitimas 2001-2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Pagal gyventojų skaičių, Tauragės rajonas yra tarp vidutinių Lietuvos rajonų. Statistikos departamento duomenimis 2009 metų pradžioje Tauragės rajone gyveno 50.326 gyventojai. Pastaraisiais metais stebima gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija (1.4.1.1. pav.). Rajone 2009 metais, lyginant su 2001 metais, gyventojų sumažėjo 4,6 proc. (nuo 52.732 iki 50.326), kuomet Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu gyventojų sumažėjo tik 3,9 proc. (nuo 3.486.998 iki 3.349.872). Gyventojų skaičiaus mažėjimą Tauragės rajone sąlygoja spartus gyventojų senėjimas, kuris yra būdingas Lietuvai ir daugumai išsivysčiusių Europos šalių, ir vidinė migracija į ekonomine- socialine prasme patrauklesnius šalies regionus. Nepaisant to, kad Tauragės rajono savivaldybė pagal įvairius statistinius ekonomikos rodiklius (pramonės išsivystymo, įmonių gyvybingumo ir kt.) yra geriausiai išsivysčiusi tarp visų apskrities savivaldybių, tačiau visos šalies kontekste jos konkurencingumas yra itin žemas. Prastėjanti demografinė situacija taip pat prisideda prie regiono konkurencingumo nuosmukio, žmogiškieji ištekliai yra vienas esminių tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo veiksnių. Atlikus gyventojų skaičiaus kitimo analizę pagal amžiaus grupes matyti, kad per 2005-2009 metų laikotarpį tiek šalyje, tiek Tauragės apskrityje bei Tauragės rajono savivaldybėje mažėjo 0-15 metų amžiaus gyventojų bei pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tačiau didėjo darbingo amžiaus gyventojų skaičius (1.4.1.2. lentelė). 2009 m. darbingo amžiaus žmonės Tauragės rajone sudarė 63,4 proc. visų rajono gyventojų. Neigiama tai, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimo tempai yra gerokai lėtesni nei likusių dviejų amžiaus grupių gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai (1.4.1.2. pav.). Gyventojų iki 15 m. amžiaus grupė yra pagrindinė grupė, turinti užtikrinti darbingo amžiaus žmonių grupės ir pensinio amžiaus grupės balansą, o kartu ir gyventojų skaičiaus stabilumą šalyje. Spartus gyventojų iki 15 m. amžiaus skaičiaus mažėjimas ateityje gali lemti spartų darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą, pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimą. Tokios tendencijos gali lemti dar spartesnį Lietuvos ir jos regionų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sukelti naujas demografines, ekonomines ir socialines problemas.

1.4.1.2. lentelė. Gyventojų skaičiaus pokyčiai 2005-2009 m. laikotarpiu

Darbingo amžiaus 0-15 m. amžiaus gyventojų Pensinio amžiaus Iš viso Teritorija gyventojų skaičiaus skaičiaus pokytis gyventojų pokytis gyventojų pokytis pokytis Lietuvos Respublika -87185 41707 -29974 -75452 Tauragės apskritis -5023 1538 -1940 -5425 Tauragės r. sav. -1835 815 -532 -1552 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

19 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.4.1.2. pav. Tauragės rajono gyventojų sudėties pagal amžių kitimas 2001-2009 m. Statistikos departamento prie LRV

Gimstamumo rodiklis Tauragės rajone 2004- 2007 metų laikotarpiu augo ir 2007 metais buvo vienas didžiausių šalyje. Tačiau nuo 2007 metų iki 2009 metų šis rodiklis sumažėjo 8,9 proc. ir buvo pats mažiausias tarp visų Tauragės apskrities savivaldybių. 2009 metais 1000-čiui Tauragės rajono gyventojų teko 9,2 gimusiųjų (1.4.1.3. pav.) ir šis rodiklis buvo mažesnis nei vidutinis gimstamumo rodiklis šalyje bei daugelyje šalies savivaldybių.

10,1 9,9 10 9,2 9,2 8,9 8,7 8,4 8,2 7,8 8

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

1.4.1.3. pav. Gimstamumo lygio dinamika Tauragės rajono savivaldybėje 2001–2009 m. (gimusieji/1000-čiui gyventojų) Statistikos departamento prie LRV

Mirtingumas Tauragės rajono savivaldybėje nuo 2006 metų sumažėjo ir 2009 metais buvo mažesnis nei kitose apskrities savivaldybėse, tačiau nežymiai didesnis už šalies vidurkį. Mirtingumo kitimo tendencijos Tauragės rajone panašios į stebimas tendencijas Lietuvoje. Mirusiųjų skaičius Tauragės rajono savivaldybėje pastaraisiais metais svyruoja tarp 640 ir 693 žmonių per metus. 2009 metų duomenimis 1000-čiui Tauragės rajono gyventojų teko 12,8 mirusiųjų (1.4.1.4. pav.).

20 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

16 13,9 13,6 14 13 13,2 13 12,2 12 12,8 12 11,3

10 8

6 4

2 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

1.4.1.4. pav. Mirtingumo lygio dinamika Tauragės rajono savivaldybėje 2001–2009 m. (mirusieji/1000-čiui gyventojų) Statistikos departamento prie LRV

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Tauragės rajono savivaldybėje ir Tauragės regione siejamas su mažėjančiu gimstamumu, didėjančiu mirtingumu bei didėjančia migracija. Vidinė ir tarptautinė gyventojų migracija – vienas iš svarbių gyventojų skaičiaus kitimui įtakos turinčių demografinių reiškinių. Migracijos saldo rodiklis, rodantis skirtumą tarp išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų, rodo esamas gyventojų skaičiaus kaitos, susijusios su migracijos reiškiniais tendencijas. 2005-2009 metų laikotarpiu vidinės ir tarptautinės migracijos saldo rodiklis tiek šalyje, tiek Tauragės apskrityje ir Tauragės rajono savivaldybėje buvo neigiamas ir nuo 2007 m. kasmet didėja (1.4.1.3. lentelė). Analizuojant vietinės ir tarptautinės migracijos saldo rodiklį, tenkantį 1000- čiui gyventojų, pastebėtina, kad 2009 metais Tauragės rajono savivaldybės šis rodiklis buvo neigiamas, tačiau geresnis nei šalyje ir Tauragės apskrityje (rajone (-4,4); apskrityje (-6,8); Lietuvoje (-4,7)). Pažymėtina, kad nuo 2007 m. mažėja į Tauragės rajoną atvykstančių gyventojų skaičius, o nuo 2008 m. mažėja ir iš rajono išvykstančiųjų skaičius. Remiantis tokiais demografiniais rodikliais bei regiono ekonominiais rodikliais, galima teigti, kad mažėjantį naujai atvykstančių gyventojų skaičių sąlygoja gana žemas rajono ekonominis konkurencingumas ir socialinis patrauklumas. Be to, yra tikimybė, kad dalis išvykstančių rajono gyventojų nedeklaruoja savo išvykimo, todėl išvykstančių iš rajono gyventojų skaičiaus rodiklis gali būti žymiai didesnis. Apskrities mastu daugiausia išvyksta kaimo gyventojų. Tikėtina, kad kaimo vietovių gyventojai daugiausia migruoja į ekonomiškai geriau išsivysčiusius Lietuvos regionus, didmiesčius, darbo tikslais – į ES šalis. Pastaroji tendencija ypač akivaizdi ekonominio sunkmečio metu.

1.4.1.3. lentelė. Migracijos saldo

Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 Lietuvos Respublika Migracijos saldo -8782 -4857 -5244 -7718 -15483 Migracijos saldo 1000-iui gyventojų -2,6 -1,4 -1,6 -2,3 -4,7 Tauragės apskritis Migracijos saldo -778 -508 -707 -869 -845 Migracijos saldo 1000-iui gyventojų -6,0 -3,9 -5,6 -6,9 -6,8 Tauragės r. sav. Migracijos saldo -198 -85 -180 -207 -222

Migracijos saldo 1000-iui gyventojų -3,9 -1,7 -3,6 -4,1 -4,4 Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

1.4.2. Užimtumas ir nedarbas

Užimtumas. Gyventojų statistikos pagal amžiaus grupes, analizė rodo, kad 2005-2009 metų laikotarpiu darbingo amžiaus gyventojų tiek šalyje, tiek Tauragės apskrityje bei Tauragės rajone vidutiniškai didėjo po 0,5 proc. per metus. Kartu augo ir darbingo amžiaus gyventojų dalis.

21 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Užimtumo lygis Lietuvoje nuo 2005 iki 2007 metų didėjo, o nuo 2008 metų, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui pradėjo mažėti. 2005 metais Lietuvos gyventojų užimtumas buvo 62,6 proc., 2009 m. – 60,1 proc. (1.4.2.1 pav.).

80 4 7 2 1 , , 2 , , 2 3 4 4 , 9 2 4 3 2 4 7 7 , , , , 6 6 6 7 7 , 5 3 1 3 1 4 4 2 4 , , , , , 6 , , , 6 2 5 6 , , , , , , , , , 6 6 5 5 5 5 3 5 4 4 6 6 5 5 4 , , , , 1 4 4 4 4 4 5 6 4 6 3 3 4 3 , , , , 1 3 3 3 3 3 3 3 3 3 , 6 6 6 6 6 , , , 6 6 6 2 2 2 2 , 7 5 7 6 6 6 6 6 6 , 3 6 6 6 6 1 1 1 70 1 8 6 6 6 6 6 6 6 6 6 1 , , , , 3 3 3 0 0 0 , 6 6 6 6 0 , 9 , , , 6 6 6 6 6 8 8 8 8 6 6 6 8 6 7 9 5 7 7 7 2 5 5 5 5 , 5 , 5 5 5 5 3 3

60 5 5 50 40 30 20 10 0 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuva Alytaus apskr. Kauno apskr. Klaipėdos apskr. Marijampolės apskr. Panevėžio apskr. Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis

1.4.2.1. pav. Užimtumo lygis 2005-2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

Užimtųjų skaičius nuo 2005 iki 2008 metų Tauragės apskrityje sumažėjo nuo 56,8 tūkst. iki 44,1 tūkst. 2009 metais, lyginant su 2008 metais, užimtųjų skaičius Tauragės apskrityje padidėjo 7,4 proc. – iki 47,4 tūkst. Tauragės apskrities gyventojų užimtumo lygis 2005 metais buvo vienas didžiausių (64,4 proc.), lyginant su kitomis apskritimis, o iki 2009 metų apskrities gyventojų užimtumas sumažėjo iki 57,3 proc. Tauragės apskrityje 2009 metais daugiausia gyventojų dirbo: paslaugų sferoje 24,4 tūkst. arba 51,3 proc., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 13,2 tūkst. arba 27,8 proc., pramonėje – 7,4 tūkst. arba 15,6 proc., statyboje – 2,5 tūkst. arba 5,3 proc. Tauragės rajono savivaldybėje 2005-2009 metų laikotarpiu užimtųjų skaičius taip pat keitėsi netolygiai: 2007 ir 2009 m. užimtųjų skaičius augo atitinkamai 6 ir 7 proc., 2006 ir 2008 m. užimtųjų savivaldybėje atitinkamai mažėjo 10 ir 5 proc. 2009 metais Tauragės rajono savivaldybėje užimtųjų skaičius siekė 19,6 tūkst. (1.4.2.2. pav.).

21 20,4 20,5

20 19,6 19,5 19,4

18,5 18,3 18,3

17,5

17 2005 2006 2007 2008 2009

1.4.2.2. pav. Užimtųjų skaičius Tauragės rajono savivaldybėje, tūkst. Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

Nedarbas. 2005-2007 metų laikotarpiu šalyje ir visose šalies administracinėse nedarbo lygis mažėjo.

22 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Nuo 2007 metų darbo lygis tiek visoje šalyje, tiek Tauragės apskrityje, tiek Tauragės rajono savivaldybėje pradėjo didėti. Nedarbo lygio mažėjimą 2005-2007 m. lėmė laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje, o taip pat ekonominis pakilimas ir naujų darbo vietų kūrimas šalies viduje. Prasidėjusi ekonominė krizė ženkliai pakoregavo darbo rinkos struktūrą bei darbo jėgos paklausą šalyje. Esant ekonominiam sunkmečiui prasidėjo įmonių veiklos apimčių mažėjimo procesai, įmonių bankrotai, o kartu sumažėjo darbo vietų skaičius ir išaugo nedarbo lygis. Tokios pat tendencijos matyti ir analizuojant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį (1.4.2.3. pav.).

9,7 9,9 10 9,4

8 7,1

6 5,4 4,8 4,9 4,2 4,2 4 3,4 3,3 3,2 3,4 3,2 2,9

0 2005 2006 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika Tauragės regionas Tauragės r. sav.

1.4.2.3. pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2007-2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

Tauragės darbo biržos duomenimis bedarbių skaičius Tauragės rajone ženkliai pradėjo didėti 2009 m. pradžioje ir 2010 m. gale siekė 4922. Mažiausiai bedarbių Tauragės rajono savivaldybėje buvo 2008 m. viduryje – 0,776 tūkst. 1.4.2.4. paveiksle pateiktoje bedarbių skaičiaus kitimo kreivėje matyti, kad bedarbystei būdingas tam tikras sezoniškumas, kai vasaros laikotarpiu, dėl sezoninių darbų pasiūlos, sumažėja bedarbių skaičius.

6000

4953 5000 4922 4491 4742 4000

3000 2884

2000

1111 1196 1135 1000 1071 787 776

0 2007 2008 2009 2010

1.4.2.4. pav. Bedarbių skaičius Tauragės rajono savivaldybėje 2007-2010 m. Šaltinis: Tauragės darbo birža

23 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Darbo jėgos aktyvumas. Darbo jėgos aktyvumo lygio rodiklis, t.y. darbo jėgos ir visų gyventojų santykis, nuo 2007 metų Tauragės apskrityje yra blogesnis už šalies rodiklį. 2009 metais darbo jėgos aktyvumo lygis Tauragės apskrityje buvo 64,5 proc., kai šiuo laikotarpiu šalies rodiklis siekė net 69,8 proc. Šiuo atveju galima teigti, kad Tauragės apskritis išsiskiria didesne nei vidutiškai šalyje neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų dalimi. 2008-2009 metais Tauragės apskrityje neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo 15 proc. didesnė nei vidutinė šalyje (1.4.2.5 pav.).

16,00%

Tauragės apskritis

12,00%

8,00%

Telšių apskritis

Marijampolės apskritis 4,00%

Lyginant su šalies vidurkiu 0,00% 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Kauno apskritis Utenos apskritis

-4,00%

Vilniaus apskritis

-8,00%

Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Telšių apskritis 1.4.2.5. pav. Neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų dalis šalies apskrityse 2004-2009 metų laikotarpiu lyginant su šalies vidurkiu Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

24 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Gyventojų išsilavinimas. Didėjantį nedarbą ir mažėjantį užimtumą pastaraisiais metais lemia pasikeitusi situacija rinkoje. Didžiausias poreikis yra kvalifikuotos, išsilavinusios darbo jėgos, kurios Tauragės apskrityje yra santykinai mažiau nei kituose šalies regionuose (1.4.2.6. pav.). % 5 % % 2 7

90.00% 1 . 6 % % % 2 6 . % . 2 5 8 7 2 3 2 4 2 1 % 7 80.00% . . . 8 7 % . 9 6 6 6 2 % 4 2 6 6 6 1 . 8 6 .

70.00% % 9 3 8 . 0 5 5 4 2 . 5 60.00% % 9 8 4 % 9 . 8 % % 9

50.00% % 5 0 . 5 3 4 % 4 4 9 . 9 % % . . 5 3 % 0 7 2 9 40.00% % 8 2 % 1 . 3 5 5 2 9 % 2 . . 6 9 4 1 4 . 2 2 . % % 0 % 2 9 . 9

30.00% 2 2 9 . 3 7 9 7 1 % % % 1 % 5 4 3 % 5 % . . % 1 . 1 4 3 9 1 7 1 1 1 3 0 7 6 5

20.00% 0 . . 2 . 8 . 1 1 4 . 1 . . 8 8 8 8 7 6 10.00% 6 0.00%

Žemesnis (ISCED 0, 1, 2) Vidutinis (ISCED 3, 4) Aukščiausias (ISCED 5, 6)

1.4.2.6. Gyventojų (25-64 m. amžiaus) išsilavinimas 2009 m., proc. Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

Tauragės apskrityje 25-64 m. amžiaus gyventojų dalis pagal aukštąjį išsilavinimą yra mažiausia visoje šalyje, o žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų dalis didžiausia šalyje. Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalys yra dvigubai mažesnė nei vidutiniškai šalyje. Įvertinus 2005-2009 metų statistinius duomenis matyti, kad gyventojų turinčių aukštąjį ir žemesnįjį išsilavinimą dalis mažėja o turinčiųjų vidutinį išsilavinimą dalis didėja (1.4.2.7. pav.).

1.4.2.7. pav. Gyventojų (25-64 m. amžiaus) išsilavinimas dinamika 2005-2009 m. Tauragės apskrityje, proc. Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV

25 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.4.3. Demografinės situacijos keliamos problemos bei galimybės

Apibendrinant Tauragės regiono ir rajono demografines tendencijas, nedarbo ir užimtumo situaciją galima teigti, kad Tauragės rajono savivaldybę paveikė neigiami ekonominio sunkmečio padariniai, dėl kurių išaugo nedarbas neaktyvių darbingo amžiaus žmonių dalis, sumažėjo užimtųjų skaičius, išaugo bedarbystė. Nors bedarbystės lygis 2010 metais Tauragės rajone iš dalies stabilizavosi, atsižvelgiant į ekonomines prognozes jis dar kelis metus išliks panašus. Aukštas nedarbo lygis bei maža darbo vietų pasiūla ekonominiu sunkmečiu paskatino rajono gyventojų emigraciją, kas sumažino darbo jėgos, tame tarpe ir kvalifikuotos, pasiūlą. Todėl artimiausiais metais Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje yra labai svarbu skatinti verslo plėtrą, įgyvendinti įvairias užimtumo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas. Išanalizavus statistinius duomenis Tauragės rajone galima išskirti šias pagrindines demografines problemas: • Mažėjantis gyventojų skaičius; • Senėjanti visuomenė; • Didėjanti emigracija; • Augantis nedarbas ir mažėjantis gyventojų užimtumas; • Didelė neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų dalis; • Santykinai didelis gyventojų užimtumas žemės ūkyje; • Santykinai maža aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis; • Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas; • Mažas gimstamumas.

1.4.3.1. lentelė. Demografinės situacijos keliamos problemos ir galimybės

Problemos Galimybės • Senėjanti visuomenė, neigiamas gyventojų • Skatinti kaimo žmonių perorientavimą prieaugis bei didėjanti emigracija sąlygoja gyventojų prie alternatyvios veiklos. Kaimo turizmo sodybų skaičiaus mažėjimą. ar paslaugų sektoriaus vystymas kaimiškose • Mažėjantis demografinis potencialas Tauragės vietovėse, didintų kaimo žmonių užimtumą ir rajone mažina galimybes pritraukti investuotojus bei perėjimą prie nežemės ūkio veiklos. stabdo rajono ekonomikos augimą. • Ekonomikos skatinimas, verslo • Dėl didėjančio nedarbo bei menkų užimtumo aplinkos gerinimas, parama naujų darbo vietų galimybių, didėja gyventojų emigracija, ypač jaunų ir kūrimui, parama darbuotojų perkvalifikavimui ir išsilavinusių žmonių. kvalifikacijos kėlimui paskatintų verslo plėtrą ir • Santykinai didesnis nei vidutiniškai šalyje Tauragės rajono ekonominį vystymąsi, o kartu ir gyventojų užimtumas žemės ūkio sektoriuje, mažina rajono demografinės padėties gerėjimą. Tauragės rajono sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę.

1.5 TURIZMO IŠTEKLIAI IR TURIZMO TRASŲ INFRASTRUKTŪRA

1.5.1. Gamtiniai, kultūros, pramogų, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų ištekliai

Esamas Tauragės rajono gamtinių rekreacinių išteklių potencialas – vaizdingi upių ir upelių slėniai, miškai, natūralus gamtinis kraštovaizdis. Visus rajono rekreacinius gamtinius išteklius galima suskirstyti į kelias grupes: • Vandens telkiniai. Šiai išteklių grupei priskiriami natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai. Telšių rajone yra virš 130 upių, upelių ir vandentakių, yra 9 maži ežerai, nemažai tvenkinių, iš kurių didžiausi Balskų ir Skaudvilės. Iš ežerų didžiausią rekreacinę vertę turi didžiausias rajono ežeras –Draudenių ežeras. Didžiausios rajono teritorija tekančios upės – Jūra, Akmena, Ančia ir Šešuvis turi rekreacinį potencialą. • Miškai. Miškai kaip gamtinės teritorijos yra svarbūs rekreaciniai ištekliai. Šių išteklių Tauragės rajone yra daug, kadangi rajono miškingumas yra didesnis už šalies vidurkį ir siekia ir siekia 34,16 proc. Didžiausi rajono miškai: Karšuvos giria, Tauragės-Batakių miškai, Norkiškės-

26 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Petkaitynės miškas, Tyrelių miškas, Ringių miškas, Gryblaukio miškas, Jovainės, Maldynalio, Treinauskinės, Pagramančio miškai ir Balskų miškai. • Kraštovaizdžio kompleksai ir saugomos teritorijos. Šias teritorijas apima saugomos teritorijos, į kurias dažniausiai patenka ir aukščiau paminėtos gamtinių rekreacinių išteklių grupės. Didžiausią saugomų teritorijų plotą rajone sudaro Pagramančio regioninis parkas ir Viešvilės rezervatas. Rajone didelę rekreacinę vertę turi Akmenos ir Ančios kraštovaizdžio draustiniai, Jūros ichtiologinis draustinis, Vizbarų biosferos poligonas, Lylavos hidrografinis draustinis. Tauragės rajono kultūrinius išteklius sudaro archeologinio paveldo, urbanistinio ir architektūrinio paveldo (tame tarpe ir sakralinio paveldo) ir kiti kultūros objektai. • Archeologinio paveldo objektai. Tauragės rajonas pasižymi archeologinio paveldo objektų gausa. Rajono teritorijoje yra 23 piliakalniai ir senkapiai, gausu senų neveikiančių kapinių, kurios gali būti priskirtos tiek prie archeologinių objektų tiek prie sakralinio paveldo. • Urbanistinis ir architektūrinis paveldas. Tauragės rajone yra daug urbanistinio ir architektūrinio paveldo objektų. Gausiausią jų grupę sudaro mažosios architektūros objektai – paminklai, koplytstulpiai. Antrą pagal gausumą grupę sudaro fortifikacijos statiniai- Antrojo Pasaulinio karo laikų įtvirtinimai. Nemažai rajono teritorijoje yra ir saugotinų sakralinių pastatų – bažnyčių ir koplyčių. Sakralinio paveldo grupei priskyrus saugotinas kapines bei koplytstulpius sakralinis paveldas sudarytų didžiausią paveldo objektų grupę. Išskirtinę objektų grupę sudaro rajone esantys dvarai, dvarvietės, senoviniai kaimai. Didelį turistinį potencialą turi pastatų kompleksas vadinamas Tauragės pilimi. Be išvardintų objektų Tauragės rajone taip pat yra keletas saugotinų pastatų ir statinių. Tauragės konvencijai atminti yra pastatytas konvencijos paminklas, rajono pietinėje dalyje yra išlikę senosios valstybės sienos infrastruktūros fragmentai. • Kiti kultūros objektai. Šie objektai apima muziejus, kultūros įstaigas. Tauragės rajone veikia keletas muziejų, rajono miesteliuose ir didžiausiose gyvenvietėse veikia kultūros namai. Tauragės pilyje veikia krašto muziejus ir fotografijos meno galerija, Skaudvilėje veikia kraštotyros muziejus, Gaurėje veikia „Varpo“ muziejus ir kraštotyros muziejus. Tauragės mieste, buvusioje NKVD būstinėje yra įrengtas kančių muziejus. Tauragėje veikia kultūros centras, kultūros namai veikia Skaudvilėje, Eičių, Lauksargių, Kunigiškių, Batakių, Dauglaukio, Mažonų, Lomių, Dapkiškių, Pagramančio, Žygaičių, Gaurės, Baltrušaičių, Sartininkų, Pilsūdų, Adakavo, Kęsčių kaimuose. Tauragės rajono pramogų išteklius sudaro laisvalaikio įstaigos. Jas apima naktiniai klubai, boulingo ir biliardo klubai, sporto klubai, žirgynas, dažasvydžio klubas. Tauragėje periodiškai veikia du naktiniai klubai yra keltas biliardo klubų, veikia boulingo klubas. Antano Šadbaro komercinė firma Trakšeliškių kaime organizuoja dažasvydžio pramogas, o A. Bučinsko įmonė Dauglaukio kaime - jodinėjimą žirgais. Sporto klubai yra susitelkę Tauragės mieste, iš jų didžiausias sporto centras „Bastilija“ turintis mieste net kelis filialus. Apgyvendinimo infrastruktūros ištekių pagrindą Tauragės rajone sudaro kaimo sodybos ir nakvynės paslaugas teikiančios įstaigos. Rajone yra tik vienas viešbutis ir vienas motelis, 5 nakvynės paslaugas teikiančios įstaigos, 11 kaimo sodybų teikiančių apgyvendinimo paslaugas. Maitinimo įstaigų ištekliai rajone apima rajone esančias kavines, restoranus, picerijas, barus bei valgyklas. Tauragės rajone daugiausiai yra barų ir kavinių, taip pat yra keletas restoranų, užeigų bei valgyklų. Didžiausia maitinimo įstaigų koncentracija yra Tauragės miesto centrinėje dalyje. Čia įsikūrę apie 60 proc. visų Tauragės rajono maitinimo įstaigų. Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.2. Vandens turizmo maršrutai ir infrastruktūra

Tauragės rajone yra palankios sąlygos plėtoti vandens turizmą. Rajono teritoriją kerta Jūros upės nacionalinė vandens turizmo trasa- viena iš aštuonių Nacionaliniame vandens turizmo trasų specialiajame plane įvardintų turizmo trasų. Vandens turizmo organizatorių Žemaitijos regione duomenimis, vandens turizmui vystyti tinkami ir didžiausi rajono teritorijoje esantys Jūros upės intakai– Akmena, Šešuvis, Ančia (Šešuvies intakas) (1.5.2.3. pav.). Minėtuose Jūros intakuose vandens lygis per metus labai svyruoja. Dėl šios priežasties minėtomis upėmis, išskyrus Šešuvę, galima plaukti tik pavasarį arba vasara bei rudenį po liūčių. Šešuvimi, dėl didesnio jo gylio, galima plaukti ir vasarą, tačiau dėl mažesnio nuolydžio ši upė yra mažiau atraktyvi nei Ančia ar Akmena, kuriose nuolydis yra labai didelis 1,86-1,93 m/ km. Jūros upės vandens trasa. Tauragės rajone Jūros vandens turizmo trasa sudaro 70,7 km, nuo Stokaičių kaimo iki Oplankio ir Jūros upių santakos. Ji sudaro dalį 160 km ilgio turistinio maršruto kuris prasideda Rietave ir baigiasi Pagėgių savivaldybėje Vilkyškiuose. Šia trasa taip pat eina rajono lygmens 25 km ilgio turistinis maršrutas nuo Balskų užtvankos iki Tauragės miesto. Trasa galima plaukti nemotorizuotomis transporto priemonėmis (baidarėmis kanojomis ir pan.) visą šiltąjį sezoną, t.y. nuo gegužės iki spalio.

1.5.2.1. pav. Jūros upė ties Balskų užtvanka, ties Genių kaimu ir ties Reksčiais Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

Jūros vandens trasa labiausiai vystoma vandens turizmo trasa Tauragės rajone (1.5.2.4. pav.). Jūros trasoje yra daugiausiai maudyklų vietų, poilsiaviečių ir stovyklaviečių bei atokvėpio aikštelių. Jūros slėnyje nuo Balskų iki Tauragės taip pat gausu kultūros paveldo objektų – piliakalnių, atodangų ir vietų tinkamų apžvalgos aikštelėms. Nors vandens turizmo trasos infrastruktūrai tinkamų vietų Jūros pakrantėse yra nemažai, stovyklaviečių, poilsiaviečių, maudyklių ir apžvalgos aikštelių infrastruktūra yra neišvystyta, o pačioje trasoje trūksta trasos ženklinimo priemonių. Akmenos upės vandens trasa. Akmenos upė (1.5.2.2. pav.) yra kairysis Jūros upės intakas įtekanti į ją ties Ringių kaimu. Akmenos vandens maršrutas prasideda ties Kaltinėnais Šilalės rajone ir baigiasi Tauragės rajone žemiau Pagramančio, ties Jūros ir Akmenos santaka. Tauragės rajone yra tik apie ketvirtadalis minėto turistinio maršruto.

1.5.2.2. pav. Akmenos upė ir „Lakštingalų slėnis“ Šaltinis: Pagramančio regioninis parko direkcija

28 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Turistinė Akmenos vandens trasa rajono teritorijoje tęsiasi nuo Alijošiškių kaimo (Lakštingalų slėnio) iki Akmenos žiočių. Trasa plaukimui tinkamiausia anksti pavasarį arba po smarkių liūčių pakilus vandens lygiui. Akmenos upė srauni ir rėvėta. Vidutinis jos nuolydis 1,86 m/km. Upės slėnyje daug kultūros paveldo objektų – piliakalnių, taip pat atodangų. Ypač gražūs vietovaizdžiai yra Pagramančio regioninio parko teritorijos ribose. Poilsiavietė ir rekreacinė infrastruktūra šalia Akmenos yra įrengta Alijošiškėse esančiame „Lakštingalų slėnyje“ (1.5.2.2. pav.). Kitos infrastruktūros vandens trasos atkarpoje Tauragės rajone nėra.

1.5.2.3. pav. Vandens turizmo maršrutai ir rekreaciniai telkiniai Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

29 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.2.4. pav. Vandens turizmo maršrutų infrastruktūra Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

Ančios upės vandens trasa. Ančia (1.5.2.5. pav.) yra Šešuvies dešinysis intakas įtekantis į Šešuvę žemiau Lankininkų kaimo. Kaip vandens turizmo trasa Ančios upė dažniausiai naudojama nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių. Šioje upės atkarpoje yra įsteigtas Ančios kraštovaizdžio draustinis. Trasa plaukimui tinkamiausia anksti pavasarį arba po smarkių liūčių pakilus vandens lygiui. Ančios upės slėnis siauras, upėje daugybe akmenuotų rėvų, staigūs posūkiai, upė srauni vidutinis nuolydis - 1,93 m/km. Rekreacinė infrastruktūra trasoje nėra sukurta.

1.5.2.5. pav. Ančios upė Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

Šešuvies upės vandens trasa. Šešuvis didžiausias Jūros upės intakas (1.5.2.6. pav.). Aukštupyje upė labai srauni, ties žiotims srovė labai lėta. Vidutinis upės nuolydis 1,03 m/km. Aukštupyje nuolydis siekia iki 3 m/ km, žemupyje - 0,2 m/km. Dėl mažo baseino ežeringumo vandens lygis upėje per metus smarkiai kinta.

30 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.2.6. pav. Šešuvis Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

Tauragės rajone Šešuvies vandens trasa tęsiasi nuo Upynos upės iki Šešuvies žiočių. Upė šioje atkarpoje yra vandeningesnė (dėl įtekančių didžiausių intakų) ir gilesnė nei aukštupyje, todėl yra tinkama vandens turizmui ir sausesniais metų laikotarpiais. Poilsiavietės ir rekreacinė infrastruktūra šioje vandens trasoje neišvystyta. Rekreaciniai vandens telkiniai. Vandens turizmui taip pat galima priskirti rajone esančius vandens telkinius tinkamus rekreacijai. Tokių telkinių rajone teritorijoje nėra daug, o jų didžiąją dalį sudaro tvenkiniai. Iš rajone esančių ežerų rekreacijai labiausiai tinka du ežerai: didžiausias rajono ežeras –Draudenių ežeras ir Šilinio ežeras Karšuvos girioje (1.5.2.3. pav.). Prie šių ežerų yra tinkamos vietos poilsiavietėms ir maudykloms įrengti, tačiau rekreacinė infrastruktūra nėra sutvarkyta. Kiti rajone esantys ežerai yra sunkiau pritaikomi rekreacijai nes yra eutrofiniai, uždumblėjusiomis pakrantėmis. Juos tikslinga naudoti pažintiniais tikslais ir mėgėjiškai žūklei. Iš rajone esančių tvenkinių šiuo metu intensyviausiai rekreacijai naudojami didžiausi rajone Balskų ir Skaudvilės tvenkiniai (1.5.2.3. pav.). Šių telkinių pakrantės yra tinkamų vietų poilsiavietėms ir maudyklėms. Prie Balskų tvenkinio yra vietų tinamų stovyklavietėms įrengti. Nors šie telkiniai intensyviai naudojami rekreacijai, rekreacinė infrastruktūra prie jų nėra pakankama, trūksta poilsiavietėms ir stovyklavietėms būtinos infrastruktūros, maudyklių vietose - persirengimo kabinų. Kiti rajone esantys rekreacijai tinkami tvenkiniai (1.5.2.3. pav.) yra nedideli ir tinkamai nepritaikyti poilsiui. Jie dažniausiai naudojami mėgėjiškai žūklei, o taip pat vietinių gyventojų kaip laisvalaikio praleidimo vieta. Iš intensyviau gyventojų naudojamų tvenkinių būtų galima paminėti tvenkinius rytinėje Tauragės miesto dalyje (Keramikos tvenkiniai), kurie suformuoti sukultūrinus išeksploatuotus molio karjerus. Šiuo metu poilsio infrastruktūra prie šių tvenkinių plėtojama privačia iniciatyva. Skatinant rekreacijos infrastruktūros plėtrą bei privačius investuotojus, būtina gerinti privažiavimo prie tvenkinių infrastruktūrą.

1.5.3. Konferencijų turizmas ir jo infrastruktūra

Konferencijų arba susitikimų turizmas apima konferencijų, seminarų, mokymų, parodų ir dalykinių susitikimų organizavimą. Tai specifinė turizmo paslauga suteikianti minėtiems renginiams skirtą įrangą, patalpas, o taip pat dažnai ir apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio organizavimo paslaugas renginių dalyviams. Dėl šios priežasties dažniausiai konferencijų turizmo paslaugas organizuoja apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir konferencijų centrai. Tauragės rajone konferencijų, seminarų, mokymų, dalykinių susitikimų organizavimo paslaugas teikia dalis apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, o taip pat Tauragės verslo informavimo centras ir Tauragės kultūros centras. Atlikus apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų paslaugų analizę nustatyta, kad Tauragės rajone konferencijų organizavimo paslaugas teikia 11 apgyvendinimo įstaigų (1.5.3.1. lentelė.). Šios įstaigos sudaro galimybes organizuoti konferencijas ir seminarus, kurių dalyvių skaičius siekia nuo 30 iki 100 asmenų. Beveik visos šios įstaigos renginių organizavimui suteikia įrangą - ekranus, projektorius, DVD grotuvus, salėse užtikrina internetinį ryši.

31 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.3.1. lentelė. Konferencijų organizavimo pajėgumai Tauragės rajono apgyvendinimo įstaigose

Konferencijų organizavimo Apgyvendinimo įstaiga Konferencijų salės vietų skaičius galimybė Viešbutis „Tauragė“ yra 40 Nakvynės paslaugų namai “Banga” yra 100 Motelis „Banga“ yra 40 Nakvynės paslaugų namai “Bastilija” yra 30 Kaimo sodyba Taurų kaime yra n.d. Sodyba “Griežpelkiai” yra 100 Z. Jankausko sodyba yra n.d. V. Globio kaimo sodyba yra n.d. D. Užvalakienės kaimo sodyba yra 50 Kaimo sodyba „Medžioklės ragas“ yra n.d. V. Bamšo kaimo sodyba yra 50

Tauragės verslo informacinis centras teikia konferencijų, seminarų ir mokymų organizavimo ir rengimo paslaugas. Centras turi 60 vietų konferencijų salę su įranga, bei 15 vietų kompiuterių klasę su įranga mokymams. Tauragės kultūros centras gali išnuomoti konferencijų- renginių salę talpinančią iki 150 dalyvių. Bendrai vertinant esamus konferencijų organizavimo pajėgumus Tauragės rajone, galima teigti, kad jie, lyginant su kitais šalies rajonais, yra vidutiniai. Vertinant konferencijų turizmo vystymo galimybes Tauragės rajone, reikėtų įvertinti kitų šalies rajonų konferencijų organizavimo pajėgumus, jų galimą konkurenciją ir pranašumus organizuojant tarptautinius renginius, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę konferencijų turizmo sektoriuje. Šiuo atveju, įvertinus šalies didžiųjų mietų bei kurortinių miestų – Birštono ir Druskininkų galimybes organizuoti konferencijas, o taip pat jų patrauklumą tarptautinių konferencijų organizavimui, galima teigti, kad Tauragės rajonas turi labai mažai galimybių konkuruoti konferencijų turizmo sektoriuje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Tauragė yra regioninis ekonomikos augimo centras, jame tikslinga turėti bent vieną didelę (iki 200 vietų) ir modernią konferencijų salę. Šią salę būtų galima panaudoti ne tik regioninio ar nacionalinio lygio renginiams organizuoti, bet ir siekiant pritraukti tarptautinius renginius. Tauragės rajonas, esantis pasienietyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, galėtų išnaudoti savo geografinę padėtį pritraukiant Lietuvos ir Kaliningrado srities bendrai organizuojamus renginius (konferencijas, seminarus, verslo atstovų ar valdžios atstovų susitikimus).

1.5.4. Kultūrinis turizmas ir jo infrastruktūra

Kultūrinį turizmą galima apibūdinti kaip kultūros paveldo objektų, tradicijų (tame tarpe ir papročių) bei meno išteklių panaudojimą turizmo tikslais, kuris pasireiškia per kultūrinį-pažintinį turizmą bei įvairius regionui būdingus tradicinius ir netradicinius renginius. Tauragės rajonas turi gana gausius kultūros paveldo objektų ir istorinių objektų išteklius (1.5.1. poskyrį) (1.5.4.2. pav.). Iš jų didžiausias kultūros paveldo objektų grupes sudaro archeologinio paveldo objektai, sakralinio paveldo objektai, Antrojo Pasaulinio karo įtirtinimų statiniai. Šie objektai sudaro sąlygas vystyti atskirus kultūrinius-pažintinius turizmo maršrutus pagal objektų grupes, o taip pat ir mišrius kultūrinius pažintinius maršrutus. Plėtojami maršrutai turėtų būti susiję su plėtojamomis autoturizmo ir dviračių turizmo trasomis (1.5.5.1. pav.). Tačiau šiuo metu kultūrinio- pažintinio turizmo maršrutų kaip ir autoturizmo bei dviračių trasos yra neišplėtotos, trūkta nuorodų į kultūrinius objektus, trūksta įvairius kultūros paveldo objektus apjungiančios informacijos, nepakankamai išnaudojami vertingų kultūros paveldo objektų privalumai. Pagal kultūros paveldo objektų išsidėstymo zonas galima išskirti dvi pagrindines kultūrinio-pažintinio turizmo maršrutų kryptis: pietų- šiaurės kryptį ir pietų-šiaurės rytų kryptį (1.5.4.2. pav.). Pakankamai didelę reikšmę kultūrinio turizmo plėtojimui turi Tauragės mieste įkurti muziejai – Tauragės krašto muziejus, fotografijos meno galerija, kančių muziejus. Muziejai mažesniuose rajono miesteliuose ir gyvenvietėse šiuo metu turi mažesnį turistinį potencialą dėl mažiau išvystytos muziejų infrastruktūros, eksponatų kiekio ir veiklos apimčių. Jie dažniausiai įkuri mokyklose. Taip pat svarbia vietą kultūrinio turizmo plėtroje užima istoriniai kultūriniai ištekliai ir su jais susiję objektai. Vienas iš svarbiausių istorinių išteklių – Tauragės kaip pasienio regiono istorija. Pietinėje Tauragės rajono dalyje yra išlikę senosios Lietuvos sienos fragmentai, yra pastatytas paminklas istoriniam įvykiui – Tauragės konvencijai, kuri XIX a. turėjo didelės įtakos Europos istorinei raidai. Planuojama atstatyti paminklą toje vietoje,

32 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

kurioje stovėjusiame malūne minėta konvencija ir buvo pasirašyta. Kultūrinių renginių atžvilgiu didesnį potencialą turi Tauragės kultūros centro veikla apjungianti ir įvairių rajono meno kolektyvų veiklą. Centras organizuoja įvairius renginius ir kasmetines kalendorines šventes. Tačiau būtina pastebėti, kad tradicinėmis yra tapusios tik kalendorinės šventės. Nors kitų rengiamų švenčių spektras yra labai didelis - nuo rajoninio lygio iki tarptautinio lygio, nei vienas toks renginys nėra tapęs tradiciniu. Plėtojant kultūrinį turizmą Tauragėje ypač trūksta tradicinių respublikinių ir tarptautinių renginių. Tauragės rajone kultūrinių renginių organizavimo infrastruktūrą sudaro: Tauragės kultūros centro rūmai esantys Tauragėje, šio kultūros centro Skaudvilės, Eičių, Pagramančio, Baltrušaičių, Batakių, Dapkiškių, Dauglaukio, Gaurės, Kunigiškių, Lauksargių, Lomių, ir kitų filialų infrastruktūra. Be jų renginių organizavimui šiltuoju metų laiku yra tinkama Tauragės vasaros estrados, „Lakštingalų slėnio“ Pagramančio regioniniame parke infrastruktūra, Tauragės hipodromas (1.5.4.2. pav.). Didžiausią potencialą kultūrinio turizmo plėtojimui turi Tauragės kultūros centro rūmai, Tauragės vasaros estrada bei „Lakštingalų slėnio“ infrastruktūra. Tauragės hipodromas taip pat turi potencialą, tačiau dėl nesutvarkytos teritorijos jo galimybės yra neišnaudojamos. Kultūros centro filialų infrastruktūra turi nedidelį kultūrinio turizmo potencialą.

1.5.4.1. pav. Tauragės hipodromas Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.4.2. pav. Kultūros paveldas, ištekliai ir kultūrinio turizmo maršrutų pagrindinės kryptys Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

1.5.5. Pažintinio turizmo trasos, jų infrastruktūra

Dviračių turizmo trasos. Dviračių turizmas yra viena perspektyviausių turizmo šakų, sparčiai populiarėjanti visoje Europoje. Dviratis dėl šios transporto priemonės mobilumo ir ekologiškumo sudaro galimybes net ir paprastais takeliais pasiekti sunkiai autotransportu pasiekiamas lankytinas vietas. Todėl plėtojant dviračių turizmo trasas galima išnaudoti visus trasos ruože esančius kultūros paveldo objektus kitas lankytinas vietas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių dviračių turizmas yra perspektyvus ir Tauragės rajone, turinčiame didelius kultūros paveldo objektų bei gamtos išteklius. Tauragės rajone dviračių maršrutai yra susiformavę esamų autokelių, esančių šalia lankomiausių rajono objektų, pagrindu, t.y. dviračių trasos dažniausiai nutiestos autokeliais. Dėl gamtinės aplinkos ir lankytinų objektų gausos didžiausią perspektyvą Tauragės rajone turi Tauragės – Pagramančio- Balskų kryptis (1.5.5.1. pav.). Šia kryptimi susiformavę pagrindiniai dviračių maršrutai. Ne mažiau svarbios yra tarptautinė dviračių trasa Velo Hanza, kurios pagrindu yra susiformavusi dviračių trasa pietų – šiaurės rytų kryptimi, bei nacionalinė dviračių trasa Tauragė – Palanga, kurios pagrindu dviračių trasa susiformavusi pietryčių- šiaurės vakarų kryptimi. Pastarosios trasos kartu yra ir tranzitinės, tačiau jomis praeina ir keletas regioninių dviračių maršrutų. Tauragės rajone galima išskirti šiuos dviračių maršrutus: • Dviračių maršrutas Tauragė – Šilinės girininkija – Jurbarkas (arba Žukai – Vilkyškiai); • Dviračių maršrutas Ringiai − Balskai; • Dviračių maršrutas Pagramantis – Burkėtai – Indija – Biržų laukas – Šilalė; • Dviračių maršrutas Tauragė − Bikavėnai per Pagramančio regioninio parko teritoriją (maršruto Tauragė − Palanga dalis); • Dviračių maršrutas Tauragė − Požerūnai − Meldikviršiai – Kėsčiai – Būdviečiai – Aukštupiai − Žygaičiai − Bikavėnai – Pajūris – Teneniai – Šyliai – Gardamas – Eidaičiai – Grabupiai – Šilutė (maršruto Tauragė − Palanga dalis);

34 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

• Dviračių maršrutas (Velo Hanza atkarpa) Žukai – Dunokai -Tauragė – Kunigiškiai – Pasalupis – Traklaukas – Batakiai – Skaudvilė –Trepai – Bijotai; • Dviračių maršrutas Tauragė – Mažonai – Pagramantis – Tamošaičiai – Visbarai – Bikavėnai; • Dviračių maršrutas Skaudvilė – Upyna – Girdiškė – Bijotai – Kaltnėnai. Nors šiuose dviračių maršrutuose ir yra atkarpų pritaikytų dviračių turizmui, didžioji dalis trasų yra nutiestos autokeliais. Šiuose keliuose trūkstant atitvarų bei kitų saugumo priemonių, nėra pakankamai užtikrinamas jomis keliaujančių turistų saugumas. Kita problema yra autokelių, kuriais sudaryti dviračių turizmo maršrutai, techninė būklė. Miško kelių ir žvyrkelių techninė būklė dviračių trasose dažnai yra bloga, todėl būtinos investicijos į šių kelių dangos atnaujinimą. Taip pat trūksta poilsio-atokvėpio aikštelių, privažiavimų prie kai kurių lankytinų objektų. Tauragės rajone taip pat neišvystyta dviračių turizmo informacinė sistema, apjungianti visus rajono dviračių maršrutus, trasose trūksta nuorodų į lankytinus objektus bei informacijos apie juos. Vertinant dviračių maršrutuose esančią infrastruktūrą (1.5.5.1. pav.), matyti, kad poilsio aikštelių infrastruktūra daugeliu atvejų kartu yra ir autoturizmo ar vandens turizmo trasų infrastruktūra. Dviračių maršrutuose esančių poilsio bei atokvėpių aikštelių infrastruktūra nėra pakankamai sutvarkyta, aikštelėse trūksta lauko baldų, pavėsinių, viešųjų tualetų. Rajono atveju ypač rekomenduotina plėtoti vandens turizmo, autoturizmo, dviračių turizmo trasų sankirtose esančių stovyklaviečių ir poilsiaviečių infrastruktūrą, ją derinant su turizmo maršrutų informacijos infrastruktūra. Tokie universalūs poilsio taškai turėtų teigiamą įtaką bendrai turizmo plėtrai rajone, bei pagerintų rajono turistinį įvaizdį.

1.5.5.1. pav. Autoturizmo, dviračių turizmo ir pėsčiųjų maršrutai Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

Autoturizmo trasos. Kelionės automobiliu šiuo metu yra populiariausias keliavimo būdas Lietuvoje ir vienas populiariausių Europoje. Šiuo metu šalyje nėra įteisintų autoturizmo trasų, automobiliais keliaujama įvairiais regioniniais, nacionaliniais ir tarptautiniais maršrutais, o automobilių kelių tankus tinklas sudaro sąlygas kiekvienam keliaujančiajam pasikoreguoti kelionės trasą pagal savo poreikius. Išvystyta kelių infrastruktūra Tauragės rajone sudaro sąlygas plėtoti kelionių automobiliais infrastruktūrą. Tauragės rajone pagrindiniai atoturizmo maršrutai yra susiformavę esamais autokeliais jungiančiais lankomiausius rajono objektus. Pagrindinės kelionių automobiliu turizmo trasos rajone apima gražiais vietovaizdžiais nutiestus

35 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

autokelius, trumpiausiu atstumu bei patogiai leidžiančius aplankyti rajono lankomiausius objektus. Kaip ir dviračių turizmo trasų atveju, didžiausią perspektyvą Tauragės rajone turi Tauragės – Pagramančio – Balskų kryptis (1.5.5.1. pav.) bei Via Hanza kryptimi einančios kelionių automobiliu trasos. Tauragės rajone galima išskirti šiuos autoturizmo maršrutus, pagal rekomenduojamus aplankyti objektus ir gyvenvietes: • Autoturizmo trasa Tauragė – Pagramantis; • Autoturizmo trasa Tauragė – Dauglaukis – Meižiai – Sakalinė – Stragutė – Gaurė –Traklaukas – Batakiai – Norkiškė – Skaudvilė – Karšuva – Tauragė; • Autoturizmo trasa Tauragė – Pagramantis – Alijošiškės – Lylavėnai – Balskai – Dapkiškiai – Tauragė; • Autoturizmo trasa Tauragė – Tauragės dvaras – Požerūnai – Lauksargiai – Tauragė; • Autoturizmo trasa Tauragė – Skaudvilė – Bijotai – Girdiškė – Upyna – Vytogala – Šilalė –Pagramančio regioninis parkas („Lakštingalų slėnis“) – Pagramantis – Tauragė; • Autoturizmo trasa Tauragė – Sungailiškės – Pagramantis – Aljošiškės – Burkėnai – Andriejaičiai – Pūtvė – Vaičiai – Biržų laukas – Indija – Naujininkai – Lylavėnai – Balskai – Tyrelių miškas – Dapšiškai – Tauragė; • Autoturizmo trasa Tauragė –Pagramantis – Aljošiškės – Lylavėnai – Balskai – Dapšiškai – Tauragė. Vertinant įvardintų autoturizmo trasų infrastruktūrą galima teigti, kad ji rajone yra neišvystyta. Labiausiai šiose trasose trūksta poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių, ir informacinės infrastruktūros. Esami informaciniai stendai tam tikrose automobilių kelių vietose be konkrečių nuorodų į lankomas objektus neužtikrina lankytinų objektų vietų identifikavimo konkrečioje vietovėje. Taip pat nėra parengtos apibendrintos informacinės medžiagos apie teikiamas paslaugas (apgyvendinimą, maitinimą, automobilių nuomą ir pan.), esamą poilsio infrastruktūrą ir lankytinus objektus skirtos keliaujantiems automobiliais Tauragės rajone. Viena didžiausių problemų plėtojant autoturizmą – kempingų rajono teritorijoje nebuvimas. Šiuo atveju neišnaudojam galimybė į rajoną pritraukti tarptautiniu Via Hanza maršrutu automobiliu keliaujančius turistus. Taip pat būtina įvertinti pagrindinių autoturizmui naudojamų kelių techninių savybių gerinimo galimybes. Sutvarkyti prastos būklės kelių ruožai ir plėtojama informacinė bei poilsio bei stovėjimo aikštelių infrastruktūra padidintų kelionių automobiliais komfortą ir tokių kelionių patrauklumą.

Pėsčiųjų trasos ir pažintiniai takai. Tauragės rajone yra vos keletas turistinių maršrutų skirtų pėstiesiems. Visi jie yra pažintiniai, skirti susipažinti su tam tikros vietovės kultūros paveldo ir gamtos objektais. Rajone yra šie turizmo maršrutai pėstiesiems: • Pažintis maršrutas Pagramantis - Aljošiškės – Indija; • Pažintinis maršrutas Tauragė – Dapšiškiai – Plynosios pelkė; • Pažintinis maršrutas per senąją Tauragę. Be šių maršrutų rajone yra įrengta keletas pažintinių takų vertingose gamtinėse teritorijos: • Plynosios aukštapelkės pėsčiųjų pažintinis takas; • „Lakštingalų slėnio“ pažintinis takas; • Lylavos hidrografinio draustinio pažintinis takas; • Dabrupio pažintinis takas; • Viešvilės gamtinio rezervato pažintinis takas. Vertinant įvardintų trasų infrastruktūrą galima teigti, labiausiai išvystyta pažintinių takų gamtinėse teritorijose infrastruktūra. Šiuose takuose yra pakankama informacija apie saugotinus vertingus gamtinius kompleksus, jiems būdingas augalų ir gyvūnų rūšis. Tuo tarpu kituose pėsčiųjų maršrutuose trūksta tinkamos atokvėpių aikštelių infrastruktūros, nuorodų bei informacinių ženklų.

Aviaturizmo infrastruktūra. Tauragės aeroklubas oficialiai atidarytas 2009 metų pabaigoje, o Tauragės aerodromas (privatus aerodromas) Lietuvos civilinės aviacijos administracijoje įregistruotas 2010 metų pradžioje (1.5.5.2. pav.). Nors šis aerodromas Girininkų kaime netoli Kęsčių neoficialiai veikė ir anksčiau, tačiau tik infrastruktūros įteisinimas sudaro galimybes vystyti aviaturizmą, rengti įvairias aviacijos šventes, apžvalginius skrydžius Tauragės rajone ir regione. Atsiradus tinkamai infrastruktūrai ateityje aviaturizmas Tauragės rajone gali plėtotis.

36 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.5.5.2. pav. Tauragės aerodromas ir Tauragės aeroklubo pastatas Šaltinis: „Mano sparnai“

1.5.6. Pasyvaus turizmo infrastruktūra

Pasyvaus turizmo infrastruktūrai galima priskirti rekreacines zonas ir vietoves, kuriose įrengtos poilsiavietės, paplūdimiai ir stovyklavietės. Prie pasyvaus turizmo infrastruktūros galima priskirti ir Tauragės rajono kaimo sodybas naudojamas poilsio tikslais, tačiau jų rajone yra nedaug. 1998 m. Tauragės rajono taryba patvirtino 2 rekreacines zonas ir 12 rekreacinių vietovių esančių rajono teritorijoje. Rekreacinės zonos apima Alijošiškių kaimo Pagramančio regioniniame parke poilsio zoną bei Balskų užtvankos poilsio zoną. Šiose zonose yra pradėta kurti rekreacinė infrastruktūra. Kitos gana intensyviai naudojamos rekreacinės vietovės yra išsidėstę šalai pagrindinių rajono vandens telkinių: • Ringių rekreacinė zona su paplūdimiu ir laužavietėmis šalia Jūros upės Ringių kaime; • Poilsiavietė prie Skaudvilės tvenkinio; • Poilsio zona prie Draudenių ežero. Tauragės rajono gyventojų intensyviai naudojamos ir poilsiavietės prie Juodežerio, Meižio upės, Ežeruonos upės, Gaurės tvenkinio, Šilinės girininkijoje, Baltrušaičiuose, Balčios upelių, Batakių tvenkinio, Keramikos tvenkinių, Sungailiškėse. Remiantis Tauragės miškų urėdijos informacija daug poilsiavietėms skirtų vietų yra Tauragės rajono miškuose. Šias poilsiavietes daugiausiai prižiūri girininkijų darbuotojai. Daugiausiai tokių poilsiaviečių yra Šilinės girininkijoje. Lėkiškės rekreacinė zona apima Tauragės girininkijos 28 kvartalo pietinę dalį ir yra skirta gyventojų ir lankytojų savaitgalio poilsiui. Apibendrinant pasyvaus turizmo infrastruktūros būklę Tauragės rajone, galima teigti, kad poilsiavietėms ir stovyklavietėms naudojamų teritorijų, nepatenkančių į dviračių, autoturizmo ir vandens turizmo trasas, yra pakankamai, tačiau būtina gerinti daugelio poilsiaviečių infrastruktūrą, įrengti naujas laužavietes, lauko baldus, pavėsines, o taip pat persirengimo kabinas poilsiavietėse kuriose yra maudyklos.

1.5.7. Turizmo išteklių ir infrastruktūros problemos bei galimybės

Išanalizavus esamus turizmo išteklius bei infrastruktūrą Tauragės rajone galima išskirti šias pagrindines turizmo sektoriaus problemas: • Neišplėtota ir nesutvarkyta turizmo trasų (dviračių turizmo, autoturizmo, vandens turizmo) infrastruktūra (poilsio inventorius, informacinė infrastruktūra, susisiekimo, privažiavimo kelių); • Neišnaudojamos kultūrinių ir istorinių išteklių galimybės turizmui plėtoti, netvarkyti ir lankymui neparuošti kultūros paveldo ir istoriniai objektai; • Nesutvarkyta esamų rekreacijai tinkamų vandens telkinių pakrančių infrastruktūra; • Mažos konferencijų turizmo plėtros galimybės, nepakankama konferencijų turizmo infrastruktūra; • Maža apgyvendinimo ir pramogų paslaugų pasiūla; • Neišnaudojamos aviaturizmo plėtros galimybės. Apibendrinant turizmo sektoriaus Tauragės rajone galimybes, galima teigti, kad pagrindinius turizmo išteklius rajone sudaro pirminiai, arba natūraliai dėl gamtinių, kultūrinių, socialinių ir visuomeninių procesų susiformavę turizmo ištekliai. Daugelis jų yra neparuošti naudojimui turizmo tikslais. Antriniai, arba dirbtinai sukurti (suformuoti) turizmo ištekliai Tauragės rajone yra mažai išplėtoti. Taip pat būtina įvertinti tą aplinkybę,

37 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

kad didžioji dalis Tauragės rajono teritorijos, lyginant ją su kitomis šalies teritorijomis, yra priskinama mažo turistinio potencialo teritorijoms, o likusi dalis vidutinio turistinio potencialo teritorijoms.

1.5.7.1. lentelė. Turizmo išteklių ir infrastruktūros problemos ir galimybės

Problemos Galimybės • Tauragės rajonas yra priskiriamas žemo ir vidutinio turistinio potencialo teritorijoms. • Išnaudoti vidutinio turistinio potencialo • Didžiąją dalį rajono turistinių išteklių vertingiausias turistiniu požiūriu rajono teritorijas, sudaro pirminiai ištekliai. Jie dažnai nėra sutvarkyti skatinant juose turistinių maršrutų bei turizmo ir paruošti naudojimui turistiniais tikslais. Turizmo infrastruktūros plėtrą; trasų infrastruktūra neišplėtota, kultūriniai ir istoriniai • Skatinti antrinių turizmo išteklių objektai nepanaudojami turizmo plėtrai. plėtrą vertingiausiose turistiniu požiūriu rajono • Antriniai turizmo ištekliai – pramogų, teritorijose, skatinti naujų turizmo produktų plėtrą apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, kultūros ir rajono centre – Tauragės mieste. sporto įstaigos yra mažai išplėtoti, arba jų turistinis potencialas nėra išnaudojamos.

1.6. INVESTICIJŲ APLINKA IR PASIRENGIMO PRITRAUKTI INVESTICIJAS INFRASTRUKTŪRA

1.6.1. Investicinis klimatas, verslo aplinkos samprata ir verslą įtakojantys veiksniai

Verslo aplinka – tai kintančių teisinių, socialinių-kultūrinių, ekonominių, geografinių, demografinių, politinių, technologinių ir konkurencinių veiksnių, įtakojančių verslą, visuma. Vartotojai, tiekėjai, valdžia, specialiosios interesų grupės, žiniasklaida, profesinės sąjungos, finansų institucijos, konkurentai daro tiesioginę įtaką verslui. Taip pat verslui įtakos turi prekių ir paslaugų padėtis rinkoje, viešoji infrastruktūra, globalizacijos procesai, sparti technologijų kaita ir pan. Visi minėti veiksniai gali turėti tiesioginį ir netiesioginį poveikį verslui. Vertinant verslo aplinką, bendruoju atveju, kai kuriuos veiksnius priskirti tiesioginį ar netiesioginį poveikį turinčių veiksnių grupei yra sudėtinga dėl tam tikrų verslo sektorių specifikos. Dėl šios priežasties yra tikslingiau veiksnius skirstyti į vidinius ir išorinius verslą įtakojančius veiksnius. Vidiniai veiksniai – tai veiksniai, kurie yra betarpiškai tiesiogiai susiję su kiekvienu plėtojamu verslu ir priklauso nuo konkretaus verslo subjekto veiklos strategijos, verslo idėjos, verslumo įgūdžių. Tuo tarpu išoriniai veiksniai apima tam tikros vietovės aplinkos veiksnius, nepriklausančius nuo verslo subjekto. Palankią verslo aplinką lemia kelios veiksnių kategorijos. Kuo šioms kategorijoms priskirti veiksniai yra labiau išvystyti, tuo verslo aplinką galima laikyti palankesne. Galima išskiri šias veiksnių kategorijas: • Veiksniai lemiantys naujų įmonių kūrimą ir verslininkystės skatinimą; • Veiksniai lemiantys informacinių ir komunikacijų technologijų įsisavinimo galimybes; • Veiksniai skatinantys mokslo ir technologijų panaudojimą bei sklaidą; • Veiksniai lemiantys esamo žmogiškojo potencialo panaudojimą bei skatinantys žmogiškojo kapitalo tobulinimą; • Veiksniai lemiantys pakalnią verslui infrastruktūrą, • Veiksniai lemiantys verslo pažangumą. Investicinį klimatą galima apibūdinti kaip verslo aplinkos veiksnių, palankių investicijoms pritraukti, tam tikroje teritorijoje visumą. Tad verslo aplinka ir jos veiksniai yra glaudžiai susiję su teritorijos investicinio klimato sąvoka, o gerinamos tam tikros vietovės verslo plėtojimo sąlygos gerina ir šios teritorijos investicinį klimatą. Siekiant pritraukti į tam tikrą vietovę užsienio ir vietinius investuotojus, būtina sudaryti patrauklesnes nei kituose teritorijose investavimo sąlygas, t.y. palankesnę verslo aplinką. Tauragės rajono savivaldybė rengdama Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studiją siekia identifikuoti investicijų pritraukimo ir įvaizdžio formavimo šioje srityje kryptis. Kadangi nepagerinus rajono verslo aplinkos investicijų pritraukimo skatinimas neįmanomas, minėtos investicijų pritraukimo ir įvaizdžio formavimo kryptys turėtų apimti tam tikrus savivaldybės veiksmus verslo aplinkos veiksniams pagerinti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą verslo aplinkos veiksnių apibūdinimą, Tauragės rajono savivaldybės tikslas - prisitaikant prie esamos situacijos ir bendradarbiaujant su verslo aplinkos dalyviais, kiek įmanoma gerinti į aukščiau įvardintas verslo aplinkos veiksnių kategorijas patenkančius

38 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

išorinius verslą įtakojančius veiksnius, ypač tuos kurie yra silpniausiai išvystyti, labiausiai trukdo verslo plėtrai bei efektyviausi pritraukiant investuotojus. Tačiau gerinant juos būtina atsižvelgti į tai, kad rajono savivaldybės teritorijos ekonominio vystymosi kryptys turi formuotis iš dalies natūraliai, pagal jau susiformavusias rajono ūkio plėtros kryptis ir esamus verslo poreikius, t. y. plėtros kryptys rajone neturi būti kuriamos dirbtinai, o skatinamos turi būti ne tik naujos, bet ir esamos verslo šakos. Vertinant Tauragės rajono savivaldybės galimybes pagerinti verslo aplinką ir savivaldybės teritorijos investicinį klimatą, būtina pažymėti, kad savivaldybė laisvos rinkos sąlygomis negali įtakoti (reguliuoti) vidinių verslą įtakojančių veiksnių, o verslo aplinką ji gali pagerinti tik per išorinius verslą įtakojančius veiksnius. Tačiau ne visi verslą įtakojantys išoriniai veiksniai priklauso nuo savivaldybės veiklos. Šiuo atveju Tauragės rajono savivaldybės galimybės gerinti rajono investicinį klimatą yra labai ribotos. Rajono investicinis klimatas, kaip ir verslo aplinka, labiau priklauso nuo globalizacijos procesų, esamos bendros šalies verslo aplinkos, šalies konkurencingumo ir jų formavimo politikos. Tad nagrinėjant Tauragės rajono investicinio klimato gerinimo galimybes ir kryptis, būtina išanalizuoti bendrą šalies verslo aplinką bei šalies konkurencingumą apibūdinančius rodiklius. Šalies konkurencingumo ir verslo aplinkos vertinimas tarptautiniame kontekste ypač svarbus siekiant įvertinti užsienio investicijų pritraukimo galimybes į šalį ar jos regionus, tame tarpe ir Tauragės rajoną

1.6.2. Šalies verslo aplinkos ir konkurencingumo vertinimas

Vertinant bendrą šalies investicinį klimatą, nuo kurio priklauso ir Tauragės rajono investicinė aplinka, būtina išnagrinėti šalies investicinės ir verslo aplinkos tarptautinių vertinimų rezultatus. Šalių verslo aplinkai įvertinti pasaulyje vykdomi įvairūs tyrimai, kurių metu pagal įvairius indeksus lyginamas pasaulio šalių konkurencingumas, investicinė ir verslo aplinka. Pagrindiniais verslo sąlygas įvairiose šalyse apibūdinančiais pasauliniais tyrimais galima laikyti: • Pasaulio ekonomikos forumo atliekamą Pasaulio konkurencingumo tyrimą, kurio metu šalims apskaičiuojamas pasaulio konkurencingumo indeksas (Global Competitiveness Index); • Pasaulio banko verslo tyrimą (Doing Business), kurio metu apskaičiuojamas palankumo verslui indeksas; • Jungtinių Tautų prekybos ir ekonominės plėtros konferencijos (United Nations Conference on Trade and Development, UNCTAD) vertinami tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksai. Pasaulio konkurencingumo indeksas. Konkurencingumo indeksas apima 12 pagrindinių rodiklių grupių, pagal kurias yra vertinama verslo ir ekonominė aplinka, nulemianti šalies konkurencingumą kitų pasaulio šalių atžvilgiu. Šios rodiklių grupės apima tokias socialines-ekonomines sritis: 1. Institucijos; 2. Infrastruktūra; 3. Makroekonomikos stabilumas; 4. Sveikata ir pradinis išsilavinimas; 5. Aukštasis išsilavinimas ir mokymasis; 6. Prekių rinkos efektyvumas; 7. Darbo rinkos efektyvumas; 8. Finansų rinka; 9. Technologinis pasirengimas; 10. Rinkos dydis; 11. Verslas; 12. Inovacijos. Kiekviena iš šių sričių turi nuo 2 iki 19 rodiklių, pagal kuriuos apskaičiuojamas šalies konkurencingumo rodiklis. Lietuva pagal pasaulio konkurencingumo indeksą 2005-2009 metų laikotarpiu užėmė 34-53 vietą. Po 2006-2007 metų šio indekso kilimo, šalies konkurencingumas krito nuo 38 vietos 2007 metais iki 53 vietos 2009 metais. 2007-2008 metais konkurencingumo kritimas yra sietinas su kitų šalių konkurencingumo augimu bei naujų konkurencingų šalių įtraukimu į tyrimą. Atliekant pasaulio konkurencingumo indekso vertinimą taip pat vykdoma respondentų apklausa, kurios metu išskiriami patys problematiškiausi faktoriai trukdantys verslo plėtrai. Palyginus 2007-2009 metų apklausos duomenis matyti, kad yra 10 faktorių labiausiai trukdančių verslo plėtrai, tačiau atskirų metų vertinimu dalies jų svarba labai skiriasi. Labiausiai problematiškiausiu verslo plėtrą įtakojančiu faktoriumi iki 2009 metų tapo galimybės verslui gauti finansavimą, auganti infliacija, o taip pat mokesčių tarifai bei mokesčių reguliavimas. Kaip ir ankstesniais metais vienais iš problematiškiausių faktorių 2009 metais išliko valstybinė biurokratija ir korupcija, vykdomos politikos nestabilumas. Į faktorių, labiausiai trukdančių verslo plėtrai, dešimtuką taip pat

39 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

pateko tokie faktoriai kaip tinkamo išsilavinimo (tam tikrų profesijų) darbo jėgos trūkumas bei darbuotojų darbo etikos stoka (4.2.1. pav.).

2007 metai 2008 metai 2009 metai Finansavimo šaltinių prieinamumas Mokesčių tarifai Neefektyvi valstybinė biurokratija Mokesčių teisinė bazė Infliacija Korupcija Politikos nestabilumas Darbo teisės apribojimai Nepakankamai išsilavinusi darbo jėga Darbuotojų darbo etikos stoka Napakankama infrastruktūra Užsienio valiutos apribojimai Vyriausybės nestabilumas Nusikaltimai ir vagystės Prasta visuomenės sveikata

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Proc. nuo visų respondentų

1.6.2.1. pav. Problematiškiausi faktoriai, labiausiai trukdantys verslo plėtrai Lietuvoje Duomenų šaltinis: The Global Competitiveness Report 2009-2010, The Global Competitiveness Report 2008-2009, The Global Competitiveness Report 2007-2008

Iš tokių respondentų apklausos rezultatų matyti, kad be minėtų priežasčių, šalies konkurencingumo kritimui įtakos turėjo ir pasaulinė ekonominė krizė, nulėmusi verslo kreditavimo sąlygų neigiamus pokyčius ir šalies vyriausybės sprendimus susijusius su mokesčių tarifų bei mokesčių teisinės bazės pasikeitimais. Šie pasikeitimai ir ekonominis nuosmukis nulėmė ir vykdomos politikos mažesnį stabilumą šalyje. Remiantis 2009 metais atliktu pasaulio konkurencingumo tyrimu pagrindiniai šalies konkurenciniai pranašumai yra: saugumas šalyje (maža terorizmo tikimybė, gana žemas smurto bei nusikalstamumo lygis), efektyvi verslo vadyba, galiojantys stiprūs audito ir atskaitomybės standartai, gera inžinerinė šalies infrastruktūra (uostai, keliai, geležinkeliai, elektros teikimo infrastruktūra), santykinai nedidelė valstybės skola, neblogi sveikatos rodikliai, aukštas gyventojų išsilavinimo lygis, maži prekybos apribojimai, paprastos muitų procedūros, lanksti darbo užmokesčio nustatymo tvarka, didelė dirbančių moterų dalis, naujausių technologijų prieinamumas, informacines ir ryšių technologijas reglamentuojanti teisinė bazė, mobilaus ryšio ir interneto prieinamumas, gana aukštas informacinių technologijų naudojimo lygis, palankios tarptautinės prekybos sąlygos, geri mokslinių tyrimų centrai, augantis universitetų ir pramonės bendradarbiavimas, gana aukštas intelektinės nuosavybės apsaugos lygis. Palankumo verslui indeksas. Pasaulio banko vertinamas Palankumo verslui indeksas apima 10 pagrindinių šalies verslo aplinkos aspektų: 1. Verslo pradėjimo sąlygas (procedūrų skaičių, laiką, kainą); 2. Statybos leidimų gavimo sąlygas (procedūrų skaičių, laiką, kainą); 3. Darbuotojų samdymo sąlygas (įdarbinimą, atleidimą iš darbo, darbo valandas, atleidimo kaštus); 4. Turto registravimo sąlygas (procedūrų skaičių, laiką, kainą); 5. Kredito gavimo sąlygas (juridines teises, kreditų informacijos išsamumą, registrų duomenų aprėptį); 6. Investuotojų apsaugos sąlygas (privačios informacijos apsaugą, investuotojų apsaugą, atsakomybę); 7. Mokesčių mokėjimo sąlygas (mokėjimus, sugaištą laiką, mokesčių dydį); 8. Užsienio prekybos sąlygas (eksporto ir importo dokumentų skaičių, laiką, kainą); 9. Sutarčių vykdymo užtikrinimo sąlygos (procedūrų skaičių, laiką, kainą); 10. Verslo nutraukimo sąlygas (laiką, kainą, grąžos rodiklį). Iš 183 vertintų šalių Lietuva pagal palankumo verslui indeksą 2009 m. buvo 26 vietoje. 2006-2009 metų laikotarpiu Lietuva pagal minėtą indeksą užėmė 16-28 vietas tarp visų vertinamų šalių. Iš visų aukščiau išvardintų verslo aplinkos aspektų blogiausiai yra vertinamos verslo pradėjimo, darbuotojų samdymo sąlygos bei investuotojų apsaugos sąlygos, geriausiai – turto registravimo sąlygos, sutarčių užtikrinimo sąlygos ir užsienio prekybos sąlygos. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksai. Šie rodikliai tarptautiniu mastu įvertina investicijų pritraukiamų į šalį apimtis bei pritrauktų investicijų efektyvumą. Dėl šios priežasties indeksai gerai apibūdina šalies verslo sąlygas bei konkurencingumą. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas skaičiuojamas kaip šalies dalies pasauliniame

40 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

tiesioginių užsienio investicijų sraute bei jos BVP įnašo į pasaulinio bendrojo vidaus produkto santykis. Tuo tarpu užsienio investicijų potencialo indeksas įvertina 12 šalies ekonominių rodiklių tokių kaip BVP 1 gyventojui, eksporto sukuriamas BVP, telefonų linijų ir mobiliųjų telefonų skaičius 1000 gyventojų, energijos sunaudojimas 1 gyventojui, BVP dalis skiriama MTEP, studentų dalis nuo visų gyventojų, investavimo šalyje rizika (pagal makroekonominius rodiklius), gamtinių žaliavų eksporto dalį pasaulinėje rinkoje, automobilių ir elektronikos produktų bei jų dalių importo dalį pasaulinėje rinkoje, paslaugų eksporto dalį pasaulinėje rinkoje, pritraukiamų į šalį tiesioginių užsienio investicijų dalis nuo visų pasaulyje pritraukiamų TUI. Šie rodikliai lyginami su vertinamų šalių didžiausiais ir mažiausiais rodiklių įverčiais. Pagal tiesioginių investicijų pritraukimo indeksą 2006-2007 metais iš 141 šalies Lietuvos ekonomika užėmė 52-53 vietas, o pagal tiesioginių investicijų potencialo indeksą – 40-38 vietas. Pagal tokius rodiklius Lietuva priskiriama šalims, kuriose yra aukštas TUI pritraukimo indeksas ir aukštas TUI potencialo indeksas. Šiai šalių grupei taip pat priskiriama daugelis kaimyninių valstybių (Lenkija, Latvija, Estija, Švedija). Šalies konkurencingumas ir verslo aplinkos problemos. Siekiant įvertinti aukščiau išvardintų tarptautinių verslo aplinkos ir konkurencingumo vertinimų atitikimą realiai šalies situacijai būtina palyginti minėtų tyrimų rezultatus su šalies verslo atstovų apklausos rezultatais. Vienas iš išsamesnių tyrimų, paremtų šalies verslo atstovų apklausa, buvo atliktas 2007 metais rengiant taikomąjį mokslinį tiriamąjį darbą „Verslo sąlygos ir jų gerinimas Lietuvoje“ (Taikomasis mokslinis tyrimas„Verslo sąlygos ir jų gerinimas Lietuvoje“, Vilnius 2007). Šiame tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarptautiniuose tyrimuose naudojami apklausų rezultatai ir statistiniai duomenys dėl didelės duomenų apimties ir jų susisteminimo sudėtingumo kelis metus vėluoja, todėl konkurencingumo ir verslo aplinkos sąlygų tyrimų rezultatai, ypač įvertinat tai, kad dalis verslo aplinką apibūdinančių rodiklių pasižymi dideliu dinamiškumu, dažnai neatitinka realios nagrinėjamų metų situacijos. Be to, pvz. pasaulio konkurencingumo indekso tyrimas kritikuojamas dėl ekspertinių vertinimų rezultatų įtraukimo į tyrimo duomenis, nes manoma kad šie vertinimai dažnai yra subjektyvūs. 2007 metų tyrimo metu atliktos analizės rezultatai parodė, kad šalies verslo atstovai prioritetiniais faktoriais, labiausiai trukdančiais verslo plėtrai, išskiria kitokius faktorius nei tarptautiniuose tyrimuose. Tačiau šie verslo atstovų apklausos rezultatai taip pat yra dalinai subjektyvūs dėl santykinai mažo apklaustųjų skaičiaus ir tyrimui panaudoto „Sniego gniūžtės“ tyrimo metodo1. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad net 6 iš 10 apklausos dalyvių išskirtų kliūčių verslui patenka į pasaulio konkurencingumo tyrimo išskirtą dešimtuką problematiškiausių faktorių, labiausiai trukdančių verslo plėtrai Lietuvoje. Be to, viena iš kliūčių – sudėtingos procedūros verslui pradėti yra įvardinta kaip viena iš didžiausių verslo aplinkos problemų tarptautiniame tyrime „Doing business“. Tai rodo, kad minėti tarptautiniai tyrimai, nors ir su galimais vėlavimais, pakankamai apibūdina verslo aplinkos ir šalies konkurencingumo kaitą, verslo aplinkos problemas. Pagal tarptautinių tyrimų sudarytų reitingų bendrą vertinimą, Lietuva patenka į konkurencingiausių ir verslui patraukliausių šalių keturiasdešimtuką (1.6.2.1. lentelė).

1.6.2.1. lentelė. Lietuvos konkurencingumo ir verslo aplinkos reitingas lyginant su kitomis šalimis2

Lietuvos reitingas lyginant su kitomis šalimis

2004 2005 2006 2007 2008

Tarptautinių tyrimų įvertinimas Palankumo verslui indeksas 15 16 26 28 26 Pasaulio konkurencingumo indeksas 34 40 38 44 53 Tiesioginių užsienio investicijų 68 68 48 53 n.d. pritraukimo indeksas

Tiesioginių užsienio investicijų 38 39 38 38 n.d. potencialo indeksas

12007 m. buvo apklaustos 78 įmonės arba 0,1 proc. visų šalies įmonių, todėl tikėtina, kad dėl per mažo imties skaičiaus rezultatai gali nevisiškai atitikti tikrąją šalies verslo subjektų nuomonę apie verslo sąlygas Lietuvoje. Tyrimui pritaikytas „Sniego gniūžtės“ metodas vykdomas atsitiktine tvarka apklausus 1 respondentą, kuris po apklausos siūlo apklausti kitą dažniausiai jam pažįstamą respondentą, o pastarasis - jam pažystamą respondentą. Nors vienas respondentas gali ir nepažinoti kitų respondentų, išskyrus, tą kurį jis pats pasiūlė apklausti, yra tikimybė, kad didžioji dalis respondentų yra tarpusavyje susiję (nors jų veiklos sritys gali ir skirtis). Todėl siekiant tyrimo tikslumo apklausos imtis turėtų būti didesnė (nors teoriškai imties reikalavimų šiam apklausos metodui nėra). Mažas imties skaičius didina tyrimo subjektyvumą. 2Naudoti „The Global Competitiveness Report, 2005-2006“, „The Global Competitiveness Report 2006-2007“, „The Global Competitiveness Report 2007-2008“, „The Global Competitiveness Report 2008-2009“, The Global Competitiveness Report 2009-2010“, „Doing Business 2006“, „Doing Business 2007“, „Doing Business 2008“, „Doing Business 2009“, „Doing business 2010“, „World Investment Report 2006“, „World Investment Report 2007“, ir „World Investment Report 2008“ vertinimuose pateikti duomenys.

41 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Lietuvos reitingas lyginant su kitomis šalimis

2004 2005 2006 2007 2008

Patikslinti reitingai įvertinus reitinguojamų šalių skaičių skirtingais metais

Palankumo verslui indeksas 18 17 27 28 26

Pasaulio konkurencingumo indeksas 39 43 39 44 53

Tiesioginių užsienio investicijų 68 68 48 53 n.d. pritraukimo indeksas

Tiesioginių užsienio investicijų 38 39 38 38 n.d. potencialo indeksas

Bendras šalies konkurencingumo ir verslo aplinkos reitingas, įvertinus 40-41 41-42 38 40-41 39-40* tarptautinių tyrimų rezultatus

*- preliminarius reitingas, dėl trūkstamų duomenų neįvertinti tiesioginių užsienio investicijų indeksai

Įvertinus tarptautiniuose ir nacionaliniuose tyrimuose įvardintas pagrindines šalies verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, galima išskirti 10 pagrindinių faktorių labiausiai stabdančių verslo plėtrą Lietuvoje: 1. Darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų apribojimai; 2. Mokesčių tarifai; 3. Neužtikrintos verslo/ nuosavybės teisių saugumas (investuotojų apsauga); 4. Valstybinė biurokratija; 5. Mokesčių teisinė bazė ir mokesčių mokėjimo sąlygos; 6. Finansavimo šaltinių prieinamumas (kreditų gavimo sąlygos); 7. Sudėtingos procedūros verslui pradėti; 8. Korupcija; 9. Leidimų (tame tarpe ir statybos) susijusių su verslu gavimas; 10. Infliacija. Šie faktoriai nustatyti pagal tarptautinių ir nacionalinių tyrimų vertinimus bei pasikartojimo tarptautiniuose tyrimuose dažnumą. Šalies verslo aplinkos probleminių sričių vertinimas pateiktas 1.6.2.2. lentelėje 3.

3Buvo vertinama tik po 6 svarbiausius atskiruose tarptautiniuose ir nacionaliniuose tyrimuose įvardintus faktorius. Atrinktų faktorių bendras reitingas nustatytas įvertinus tyrimuose nustatytą faktorių svarbą bei pasikartojimo atskiruose tyrimuose dažnumą.

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

s a g n i t i e r

5 5 m u k š i t a m e l b o r p

1 1

0 1 2 3 - -

2 7 3 8 1 5 9 6 4 s u a i r o t k a F 1 1 1 1 4 4 1 1

s a m i n i t r e v į

0 0 7 0 0 0 0

8 0 0 0 9 0 4 0

0 0 6 0 0 0 0 s u a i r o t k a F , , , , , , , 0 5 0 0 8 0 4 5 , , , , , , , ,

2 8 0 4 4 2 8

4 6 4 8 2 6 6 4

1 4 1 2 2 3 4

s a t n e i c e o k

e s o u m i r y t 5 3 8 0 8 5 0 0 5 0 3 3 5 0 3

2 1 8 5 3 2 5 5 7 5 1 1 7 5 1

, , , , , , , , , , , , , , , o m i j o t r a k i s a

P 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

s i k r u d i v

ų i č r e v į s o b r a v s 0 0 7 5 0 0 0 0 7 0 0 0 3 5 0

0 0 5 2 0 0 0 0 1 0 0 0 8 2 0

, , , , , , , , , , , , , , ,

s u a i r o t k a

F 3 6 3 3 4 6 2 4 2 3 3 4 4 2 6

7 0 0 2

a , e j o v u t e i L

s a m i n i r e a g

ų j r i s o g y l ą s s 2 3 3 4 5 1 6

o l s r e m V e l b o r

0 1 0 u 2

i 5 6 2 4 3 1 s s e n i s u r b

t g n i o k D a f

a t y

o 9 0 0 r 2

5 3 6 4 2 1 s s e n i s u n b

g n i o s D o u m i r y t

o 8 0 0 2

3 5 6 4 2 1 s s e n i s u

u b

g n i o n D i c n e r u

7 0 0 o 2

6 4 3 5 1 2 s s e n i s u r b

s g n i o o D k n i

0 1 0 2 - 9 0 0 a 2

t r o p e R s s e s n

6 5 2 4 1 3 e v i t i t e p m o e C

l a b o l G e h e T s o u i

l 9 0 0 2 - 8 0 0

a 2

t r o p e R s s e o n

c 4 1 5 6 2 3 e v i t i t e p m o

a C

n l a b o l G e h T r i

e s

u 8 0 0 2 - 7 0 0 i 2

i t r o p e R s s e t n

4 1 2 6 3 5 e v i t i t e p m o a C

p l a b o l G e h r T a T

s ų ų s

j j u ų

i s t s o

o o a i ė r

r ė o t a t

z / o o ų ū n a o b o t u i a o i j ė g e d m l

s y j m k u u r n

i b s s u i t c i ų a k

b i t ų y o f

o k ė

l c e d i e k r

ė j i s t s /

e r

r s e s

b i s s ū g

a n a a k o e n y s v i r i l s r s f v r r e i š a o t y p o u i o d

s l a

j t a a s

r n

u k i p g n ė t

ą i / o

v s m d a s a i e i k ( m

m m n a

s ė s s a d ė s t m

i l y i i a j i t t

o j ė s a u a l

m s s i a o n

v v ą n u ų k i t u s o i i ) i r t i b a i p

ų ų

o a

s y a g t j u v m r n a

e i a ) č ė g a y a a i a k t k p m r ų t j

m a č i č i

j j k g s s r n a u n o

v c i m i

g i i i a a s s y o m a k k o t e s o o t a o o c i l t u m v e k p u t n a e s e s n y i a m d ž 1.6.2.2. lentelė. Lietuvos konkurencingumo ir verslo aplinkos tyrimuose įvardintų pagrindinių Lietuvos verslo aplinkos problemų įvertinimas problemų aplinkos verslo pagrindinių Lietuvos tyrimuose įvardintų aplinkos ir verslo konkurencingumo Lietuvos 1.6.2.2. lentelė. l u l u o k s s ė b g g a i b b t e l ė a g u i r k k i s s p r a l a d r r o e š e i o r r d s v i r a d i i m u l y l y o o u e n n a a i t s i r r i u a o i u a p p e r e r e i a ą a ą V e m n s š a D s M N e u N e f M ( F S K L I N e p D V į D T a b s v i p n s s p v g

43 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.6.3. Esamos verslo aplinkos ir investicinio klimato Tauragės rajone analizė

Investicinis klimatas bei verslo aplinka savivaldybės teritorijoje yra neatsiejami nuo savivaldybės ekonomikos raidos ir tam tikrų demografinių pokyčių tendencijų.V erslo aplinkos sąlygas charakterizuoja finansiniai-ekonominiai ir demografiniai rodikliai. Išskirtini šie tiesioginiai rodikliai, apibūdinantys investicinę aplinką ir verslo plėtrą Tauragės rajone: • Bendras vidaus produktas; • Tiesioginės užsienio investicijos; • Įmonių materialinės investicijos; • Verslo subjektų skaičius; • Įmonių bankrotų skaičius (apibūdina tik iš dalies). Taip pat galima išskirti ir netiesioginius investicinę aplinką bei verslo plėtrą apibūdinančius demografinius rodiklius, pagal kuriuos galima spręsti apie ekonominės, o kartu ir verslo aplinkos, pokyčius savivaldybės teritorijoje. Jiems priskirtini šie rodikliai: • Nedarbas; • Užimtųjų skaičius; • Vidaus ir tarptautinės migracijos rodikliai. Kaip netiesioginį verslo aplinkos rodiklį specifiniame turizmo sektoriuje galima išskirti į rajoną pritrauktų turistų skaičių. Šis rodiklis netiesiogiai apibūdina esamą turizmo sektoriaus verslų situaciją ir su turizmu susijusios verslo aplinkos plėtros tendencijas. Bendrasis vidaus produktas. Lyginant su kitų apskričių duomenimis Tauragės regione sukuriamas mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui. Šis rodiklis net 3,1 karto yra mažesnis už atitinkamą rodiklį Vilniaus apskrityje. Sukuriama mažesnė nei kitose šalies regionuose BVP dalis tenkanti vienam gyventojui Tauragės apskritį charakterizuoja kaip ekonomiškai silpnesnį šalies regioną, pasižymintį ekonominės-socialinės atskirties augimu, žemesne vidaus paklausa, nepakankamu kapitalo kaupimo lygiu bei verslo subjektų investiciniu potencialu. Toks ekonomiškai silpnesnio regiono įvaizdis mažina Tauragės apskrities, kaip gyvenamosios bei verslo vietovės, patrauklumą, o verslo aplinką charakterizuoja kaip mažiau palankią investicijoms ir verslo plėtrai. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Remiantis Jungtinių Tautų atliktais vertinimais „World Investment Report 2006“, „World Investment Report 2007“ ir „World Investment Report 2008“, Pabaltijo regiono šalys priskiriamos šalių grupei kurios turi aukštą TUI pritraukimo indeksą ir aukštą TUI potencialo indeksą. Pagal tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksą Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija yra panašioje situacijoje, tačiau pagal TUI pritraukimo indeksą šių šalių ekonomikos ženkliai skiriasi. Pagal minėtą indeksą gerokai aukštesnį reitingą turi Estija, o Latvijos ekonomika, nors ir dvigubai atsilikdama nuo Estijos rodiklių, du kartus viršija Lietuvos ir Lenkijos rodiklius. Tai leidžia teigti, kad pagal TUI pritraukimo apimtis Lietuva ir Lenkija gerokai atsilieka nuo Pabaltijo kaimynių Latvijos bei Estijos. Šiuo atveju Lietuva, siekdama pritraukti didesnes TUI, neišvengiamai susiduria su kaimyninių šalių konkurencija, todėl atskirų Lietuvos regionų galimybės pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, nevertinant atskirų geografinių šalies regionų tarpusavio konkurencinių pranašumų, tarptautiniame kontekste, yra panašios. Remiantis Jungtinių Tautų paskelbtais vertinimais („World Investment Report 2009“), 2008 m. pabaigoje, prasidėjus globaliai ekonominei krizei, tiesioginių užsienio investicijų srautai į kai kurias Rytų Europos šalis, įskaitant Bulgariją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sumažėjo. Tikėtina, kad minėtiems pokyčiams ypač didelę reikšmę turėjo dėl išaugusios finansinės rizikos bei recesijos poveikio atšaukti tarptautinių kompanijų plėtros ir prekybos ekspansijos planai. Remiantis 2006-2010 m. statistiniais duomenimis, Tauragės apskritis pritraukia vidutiniškai apie 0,15 proc. visų šalies pritraukiamų tiesioginių užsienio investicijų. Tai mažiausiai investicijų pritraukianti Lietuvos apskritis. Pagal pritraukiamų TUI metinį vidurkį 2006-2010 metų laikotarpiu pirmavo Vilniaus apskritis (apie 61 proc. TUI), antroje vietoje – Telšių apskritis, kuriai vidutiniškai tenka apie 14 proc. TUI. Pritaikius Jungtinių Tautų TUI pritraukimo indekso skaičiavimo metodiką atskirų šalies regionų TUI vertinimui pastebėtina, kad, pagal apskaičiuotą regiono TUI pritraukimo indeksą, Tauragės apskritis yra paskutinėje vietoje (1.6.3.1 lentelė).

44 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.6.3.1 lentelė. Šalies regionų TUI pritraukimo indeksai

Regionai Telšių apskritis Kauno apskritis Šiaulių apskritis U tenos apskritis A lytaus apskritis V ilniaus apskritis Tauragės apskritis Klaipėdos apskritis Panevėžio apskritis Marijampolės apskritis

Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas1 (2006-2008 0,419 0,526 0,717 0,103 0,347 0,166 0,078 4,269 0,233 1,472 metų rodiklių vidurkis)

Remiantis 1.6.3.2 lentelėje pateiktais statistiniais duomenimis, galima pastebėti, kad tiesioginių užsienio investicijų apimtys 2006-2010 metų laikotarpiu šalyje turėjo augimo tendenciją (mažėjo tik 2009 m.). Tauragės apskrityje tiesioginių užsienio investicijų apimtys nuo 2009 m. ėmė mažėti. TUI Tauragės apskrityje 2010 metų pradžioje sudarė 47,5 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m. (56,8 mln. Lt), sumažėjo apie 16 proc. Pažymėtina, kad 2010 m. pradžioje vienam Tauragės apskrities gyventojui teko 381 Lt TUI, t.y. 16 proc. mažiau nei 2009 m. Pagal TUI/ vienam gyventojui rodiklį, Tauragės apskritis net 26 kartus atsilieka nuo šalies vidurkio (9997 Lt/gyventojui). Remiantis Statistikos departamento 2010 metų pradžios duomenimis, Tauragės apskrityje daugiausiai investavo Norvegijos ir Švedijos investuotojai. Pagrindinė investicijų kryptis – apdirbamoji gamyba.

1.6.3.2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos

2006 2007 2008 2009 2010 Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt Lietuvos Respublika 23895,8 28924,6 35503,9 31591,3 33281,0 Tauragės apskritis 27,0 32,4 63,5 56,8 47,5 Jurbarko r. sav. 2,6 4 10,4 14,7 8,2 Pagėgių sav. - - - 0,3 0,2 Šilalės r. sav. - 0,1 0,1 0,3 0,2 Tauragės r. sav. 24,4 28,3 53 41,5 38,9 Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, Lt Lietuvos Respublika 7022 8545 10547 9431 9997 Tauragės apskritis 208 252 499 451 381 Jurbarko r. sav. 71 112 295 427 239 Pagėgių sav. - - 4 28 18 Šilalės r. sav. 1 2 4 9 9 Tauragės r. sav. 474 555 1046 824 779 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Bendras Tauragės apskrities TUI apimtis ir rodiklius labiausiai sąlygoja didžiausios apskrities savivaldybės - Tauragės rajono savivaldybės rodikliai. Tauragės rajono savivaldybė vidutiniškai pritraukia 83 proc. visų apskrities TUI. Iki 2008 m. TUI Tauragės rajone didėjo, o 2009 -2010 m. laikotarpiu mažėjo. Pagal TUI rodiklį, tenkantį 1 gyventojui, Tauragės rajono savivaldybė pirmauja tarp kitų Tauragės apskrities savivaldybių, tačiau gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. 2010 m. pradžioje vienam Tauragės rajono gyventojui teko 779 Lt TUI, arba net 13 kartų mažiau nei šalies vidurkis (1.6.3.2 lentelė). 2006-2009 metų laikotarpiu pagal TUI, tenkančių 1 gyventojui, rodiklį Tauragės rajono savivaldybė tarp visų šalies savivaldybių užėmė: 2006 m. – 26 vietą, 2007 m. – 31 vietą, 2008 m. – 24 vietą, 2009 m. – 25 vietą . Tai leidžia teigti, jog Tauragės rajono savivaldybės konkurencingumas kitų savivaldybių atžvilgiu mažai pakito, o Tauragės rajono potencialas ir pastangos pritraukti investuotojus vis dar yra nepakankami. Tauragės rajono savivaldybė, siekdama paskatinti TUI pritraukimą bei pagerinti savo konkurencingumą kitų Lietuvos administracinių teritorijų kontekste, privalo išryškinti konkurencinius rajono pranašumus, pagerinti investicinį mikroklimatą. Įmonių materialinės investicijos. Įmonių materialinės investicijos – tai įmonių investicijos ilgalaikiam

45 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Šis rodiklis iš dalies parodo tam tikros teritorijos ekonominį potencialą ir joje teritorijoje įsikūrusių įmonių plėtros potencialą. Materialinių įmonių investicijų apimtys, kaip ir tiesioginės užsienio investicijos, rodo ir tam tikros teritorijos verslo aplinkos būklę. Remiantis 2004-2008 m. statistiniais duomenimis, Tauragės apskrities įmonių materialinės investicijos vidutiniškai sudarė apie 1,3 proc. visų šalies įmonių materialinių investicijų. Lyginant su kitomis apskritimis, Tauragės apskritis pagal materialines investicijas užėmė paskutinę vietą. 2004-2008 metų laikotarpiu pagal materialinių investicijų vidurkį pirmavo Vilniaus apskritis (apie 40 proc. visų materialinių investicijų), antroje vietoje buvo Kauno apskritis, kuriai vidutiniškai teko apie 16 proc. visų šalies įmonių materialinių investicijų. Pagal 1.6.3.3 lentelėje pateiktus statistinius duomenis, matyti, kad materialinių investicijų apimtys šalyje 2004-2008 metų laikotarpiu turėjo augimo tendenciją (apie 1,5 proc. mažėjo tik 2008 m.). Materialinių investicijų apimtys 2004-2008 metų laikotarpiu taip pat augo ir Tauragės apskrityje: nuo 150055 tūkst. Lt 2004 m. iki 365781 tūkst. Lt 2008 m. (per analizuojamą laikotarpį išaugo 143,8 proc.). Materialinių investicijų, tenkančių 1 gyventojui, rodiklis Tauragės apskrityje 2004-2008 m. laikotarpiu taip pat didėjo. 2008 m. vienam Tauragės apskrities gyventojui teko 2887 litai materialinių investicijų. Tačiau pagal šį rodiklį Tauragės apskritis nuo šalies vidurkio (7779 Lt/gyventojui) atsiliko apie 2,7 karto. Tad nepaisant pozityvių, augimą rodančių skaičių, materialinių investicijų lygis Tauragės apskrityje išliko žemiausias tarp visų šalies regionų.

1.6.3.3 lentelė. Materialinės įmonių investicijos

2004 2005 2006 2007 2008

Materialinės investicijos, tūkst. Lt Lietuvos Respublika 12104806 15501046 19893325 26533580 26123516 Tauragės apskritis 150055 165731 266856 343562 365781 Jurbarko r. sav. 25318 27791 55335 73453 84807 Pagėgių sav. 23587 17059 27763 62358 62475 Šilalės r. sav. 41518 40589 45343 45837 78256 Tauragės r. sav. 59632 80292 138415 161914 140243 Materialinės investicijos, tenkančios 1 gyventojui, Lt Lietuvos Respublika 3523 4540 5861 7860 7779 Tauragės apskritis 1136 1268 2063 2683 2887 Jurbarko r. sav. 687 765 1544 2076 2427 Pagėgių sav. 1964 1439 2379 5428 5523 Šilalės r. sav. 1332 1314 1482 1514 2613 Tauragės r. sav. 1144 1555 2702 3183 2777 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Kaip ir TUI atveju, materialinių įmonių investicijų apimtis Tauragės apskrityje labiausiai lemia Tauragės rajono savivaldybės rodikliai. Tauragės rajono savivaldybėje veikia beveik pusė (48 proc.) visų apskrities įmonių, o savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių materialinės investicijos vidutiniškai sudaro apie 45 proc. visų Tauragės apskrities įmonių materialinių investicijų. Nuo 2004 m. iki 2007 m. materialinių investicijų apimtys Tauragės rajono savivaldybėje didėjo, tačiau 2008 m. rajone veikiančių įmonių materialinės investicijos sumažėjo 13,4 proc., iki 140243 tūkst. Lt. Lyginant materialinių investicijų apimtis savivaldybėje su apskrities ar šalies rodikliais, informatyvesnis yra materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklis. Analizuojant Tauragės apskrities savivaldybes pagal materialinių investicijų, tenkančių 1 gyventojui, rodiklį (1.6.3.3 lentelė), matyti, kad apskrityje 2007- 2008 m. pagal šį rodiklį pirmavo Pagėgių savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė liko antroje vietoje. 2008 metais vienam Tauragės rajono gyventojui teko 2777 Lt materialinių investicijų, t.y. 4 proc. mažiau nei Tauragės apskrities vidurkis (2887 Lt/gyventojui) ir 2,8 karto mažiau nei šalies vidurkis (7779 Lt/gyventojui). Lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis 2004-2008 m. laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybė pagal įmonių materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, užėmė 26 iki 47 vietas tarp 60 šalies savivaldybių. Po 2007-2008 metų materialinių investicijų lygio, kitų šalies savivaldybių atžvilgiu, kilimo, 2009 metais Tauragės rajono savivaldybė pagal materialines investicijas 1 gyventojui nukrito iš 31 į 42 vietą tarp 60 šalies savivaldybių. Apibendrinant tokius Tauragės apskrities rodiklius galima teigti, kad apskrityje veikiančių įmonių bendras vystymosi potencialas, susijęs su materialinės (fizinės) bazės plėtra, yra santykinai žemas, o Tauragės

46 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių plėtros galimybės yra vidutinės. Materialinių įmonių investicijų rodiklių kaitos tendencijos, rodo kad Tauragės rajono įmones labai paveikė ekonominis sunkmetis, o Tauragės rajono ūkio struktūra ekonomiškai jautri globaliniams ekonominiams pokyčiams. Verslo subjektų skaičius. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2006-2009 metų laikotarpiu Lietuvoje didėjo nuo 73344 iki 84574. Tik 2010 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje sumažėjo iki 83201, arba 1,6 proc., lyginant su 2009 m. Iki 2009 m Tauragės apskrityje, kaip ir visoje šalyje, veikiančių ūkio subjektų skaičius taip pat didėjo. 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje veikė 1973 ūkio subjektai, arba 3,1 proc. mažiau nei 2009 m. Analizuojant 4.3.4. lentelėje pateiktus Tauragės apskrities savivaldybių statistinius duomenis, matyti, kad daugiausia veikiančių ūkio subjektų yra Tauragės rajono savivaldybėje, o mažiausias veikiančių subjektų skaičius yra Pagėgių savivaldybėje. 2010 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybėje veikė 939 ūkio subjektai ir tai sudarė 47,6 proc. apskrityje veikiančių ūkio subjektų arba 1,1 proc. šalyje veikiančių ūkio subjektų.

1.6.3.4. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius

2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 73344 76516 81376 84574 83201 Tauragės apskritis 1823 1863 1994 2037 1973 Jurbarko r. sav. 576 535 554 555 523 Pagėgių sav. 99 103 116 117 109 Šilalės r. sav. 361 380 401 417 402 Tauragės r. sav. 787 845 923 948 939 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Tauragės apskrityje yra įsikūrę apie 2,4 proc. visų šalies veikiančių įmonių. Apskrityje, kaip ir šalyje, vyrauja mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Didelės įmonės apskrityje sudaro tik 0,3 proc. visų apskrityje veikiančių įmonių (1.6.3.1 pav.).

1600 1430 1400 1200 1000 800 600 400 137 400 6 200 0 Labai mažos Mažos Vidutinės Didelės įmonės įmonės įmonės įmonės

1.6.3.1. pav. Tauragės apskrityje veikiančios įmonės Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Didžiausią įmonių dalį tiek Lietuvoje, tiek Tauragės apskrityje sudaro labai mažos įmonės (mikroįmonės). Įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir kurių metinės pajamos siekia iki 7 mln. Lt, Tauragės rajone 2006-2010 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 73,0 proc. visų veikiančių įmonių (šalyje – 74,6 proc.). Vertinant įmonių dydžio statistinius duomenis nagrinėjamoje apskrityje, pastebimas tam tikras įmonių stambėjimo procesas. Lyginant su 2006 metais, 2010 m. apskrityje labai mažų įmonių padidėjo tik 7 proc., mažų įmonių – apie 14 proc. Mažos įmonės 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje sudarė apie 20,3 proc., vidutinės – 6,9 proc. visų veikiančių įmonių. Lyginant šiuos rodiklius su šalies rodikliais, matyti, kad, 2010 metų duomenimis, mažų ir vidutinių dydžio įmonių dalis apskrityje buvo didesnė nei šalyje, o labai mažų ir didelių įmonių dalis – mažesnė nei šalyje (1.6.3.2, 1.6.3.3, 1.6.3.4, 1.6.3.5 pav.). 2010 m. pradžioje didelių ūkio subjektų dalis nuo visų veikiančių įmonių Tauragės rajone buvo tik 0,3 proc. Apibendrinant šiuos duomenis, galima teigti, kad Tauragės apskrityje ir rajone geriausiai išvystytas smulkaus ir vidutinio verslo sektorius.

47 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

90,0 74,474,6 76,577,1 80,0 72,573,0 72,171,7 71,471,8 66,7 70,0 64,2 60,0 .

c 50,0 o r

P 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 Lietuvos Tauragės Jurbarko r. Pagėgių sav. Šilalės r. Tauragės r. Respublika apskritis sav. sav. sav.

2010 m. pradžioje Vidutiniškai 2006-2010 m. lakotarpiu

1.6.3.2. pav. Veikiančių labai mažų įmonių dalis nuo visų nagrinėjamoje teritorijoje veikiančių įmonių

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

30,0 26,6 25,0 23,0 21,4 20,3 20,5 20,820,3 19,318,9 19,5 20,0 17,216,8 . c o

r 15,0 P 10,0

5,0

0,0 Lietuvos Tauragės Jurbarko r. Pagėgių Šilalės r. Tauragės r. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav.

2010 m. pradžioje Vidutiniškai per 2006-2010 m. laikotarpį 1.6.3.3. pav. Veikiančių mažų įmonių dalis nuo visų nagrinėjamoje teritorijoje veikiančių įmonių Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

9,0 8,3 8,5 7,7 8,0 7,6 7,6 6,9 7,2 7,0 6,5 5,6 5,7 5,9 5,9 6,0 .

c 5,0 o r

P 4,0 3,0 2,0 1,0 0,0 Lietuvos Tauragės Jurbarko r. Pagėgių Šilalės r. Tauragės r. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav.

2010 m. pradžioje Vidutiniškai per 2006-2010 m. laikotarpį

1.6.3.4. pav. Veikiančių vidutinių įmonių dalis nuo visų nagrinėjamoje teritorijoje veikiančių įmonių Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

48 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

2,0 1,8 1,8 1,6 1,4

. 1,2 c

o 0,9

r 1,0 P 0,8 0,7 0,7 0,6 0,4 0,3 0,3 0,3 0,3 0,4 0,2 0,1 0,2 0,0 0,0 Lietuvos Tauragės Jurbarko r. Pagėgių Šilalės r. Tauragės r. Respublika apskritis sav. sav. sav. sav.

2010 m. pradžioje Vidutiniškai per 2006-2010 m. laikotarpį

1.6.3.5. pav. Veikiančių didelių įmonių dalis nuo visų nagrinėjamoje teritorijoje veikiančių įmonių

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, 2005-2009 m. laikotarpiu apie bankrotą paskelbė 135 Tauragės apskrityje registruotos įmonės. Tai sudaro apie 2,7 proc. visų minėtu laikotarpiu apie bankrotą paskelbusių įmonių šalyje. Pagal paskelbtų bankrotų ir įregistruotų įmonių skaičiaus santykį Tauragės regionui santykinai tenka daugiau įmonių bankrotų nei kituose regionuose. Pagal šį rodiklį Tauragės apskritis lenkia tik Telšių ir Klaipėdos apskritis (1.6.3.5 lentelė). Augantį įmonių bankrotų skaičių visoje Lietuvoje sąlygoja dėl ekonominio sunkmečio pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, sumažėję įmonių pardavimai, išaugę įmonių įsipareigojimai. Šios problemos ypač aktualios ekonomiškai silpnesniame Tauragės regione.

1.6.3.5 lentelė. Šalies regionuose registruotų įmonių ir paskelbtų bankrotų skaičius

Lietuvos apskritis apskritis Panevėžio R espublika Marijampolės Telšių apskritis Kauno apskritis Šiaulių apskritis U tenos apskritis A lytaus apskritis V ilniaus apskritis Tauragės apskritis Klaipėdos apskritis 2005-2009 metais pradėtų 214 1058 797 110 334 485 135 263 211 1330 4937 bankrotų skaičius 2005-2009 metų laikotarpio vidutinis metinis 6138 34265 20146 5408 11672 13183 3449 5911 5623 60766 164830 registruotų įmonių skaičius Teritorijai tenkanti įmonių 4,3 21,4 16,1 2,2 6,8 9,8 2,7 5,3 4,3 26,9 100 bankrotų dalis, proc. Teritorijai tenkanti 3,7 20,8 12,2 3,3 7,1 8,0 2,1 3,6 3,4 36,9 100 registruotų įmonių dalis

Teritorijoje bankrutavusių ir registruotų įmonių dalies 1,16 1,02 1,32 0,67 0,96 1,23 1,29 1,47 1,26 0,73 1 santykis

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas

Išvestinis registruotų įmonių, tenkančių 1000-iui gyventojų, rodiklis iš dalies apibūdina tam tikros teritorijos gyventojų verslumą ir teritorijos patrauklumą verslui plėtoti. Lyginant Tauragės rajono savivaldybės rodiklius su kitų apskrities savivaldybių bei šalies rodikliais (1.6.3.6 lentelė) matyti, kad įmonių, tenkančių 1000- iui gyventojų, rodiklis Tauragės rajone yra mažesnis nei šalyje, bet didesnis nei Tauragės apskrityje. Tauragės rajone vidutinis registruotų įmonių skaičius, tenkantis 1000-ui gyventojų, 2006-2010 m. laikotarpiu siekė 30,6, apskrityje – 27,4, o šalyje – 50,4. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Tauragės rajono savivaldybė yra patrauklesnė verslui nei kitos Tauragės apskrities savivaldybės, bet yra mažiau patraukli nei daugelis kitų šalies savivaldybių.

49 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

1.6.3.6 lentelė. Registruotų įmonių, tenkančių 1000-iui gyventojų, skaičius

2006 2007 2008 2009 2010 Vidutinis 2006-2010 metų Lietuvos Respublika 48,0 48,9 50,2 51,8 53,2 50,4 Tauragės apskritis 26,2 26,5 27,2 28,1 28,8 27,4 Jurbarko r. sav. 28,9 29,1 29,5 30,3 30,6 29,7 Pagėgių sav. 18,5 18,5 19,7 21,3 21,7 19,9 Šilalės r. sav. 20,9 21,1 22,2 22,7 23,5 22,1 Tauragės r. sav. 29,3 29,6 30,2 31,3 32,3 30,6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Turistų skaičius. Turizmo sektorių, kaip ir daugelį ekonominių, socialinių ir demografinių sričių šalyje, neigiamai paveikė pasaulio ekonominė krizė bei ekonominis šalies nuosmukis. Statistikos departamento duomenimis Tauragės apskrities apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų svečių skaičius iki 2008 metų augęs, 2008-2009 metais sumažėjo iki 2005-2006 metų lygio. Tačiau nagrinėjant atskirų savivaldybių duomenis, matyti, kad Tauragės rajono savivaldybėje svečių skaičiaus apgyvendinimo įstaigose sumažėjimas lyginant su kitomis savivaldybėmis buvo didžiausias. 2009 metais Tauragės rajono apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 33 proc. mažiau svečių nei 2008 metais, kai tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse svečių skaičius sumažėjo 21-22 proc. (1.6.3.6 pav.).

16000

14000

12000

10000

8000

6000

4000

2000

0 2005 2006 2007 2008 2009

Tauragės apskritis Jurbarko r. sav. Pagėgių sav. Šilalės r. sav. Tauragės r. sav.

1.6.3.6. pav. Apgyvendintų svečių skaičius Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2009 metų laikotarpiu Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Turistų ir vienadienių lankytojų skaičiaus tendencijos Tauragės apskrities teritorijoje panašios į apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų svečių skaičiaus tendencijas. 2009 metais apskrityje žymiai (apie 25 proc.) sumažėjo iki tol augęs turistų skaičius. Labiausiai apie 40-60 proc. sumažėjo verslo profesinis ir laisvalaikio tikslais atvykstančių turistų skaičius. Nuo 2006 metų Tauragės apskrityje nuolat mažėja vienadienių lankytojų skaičius. Tačiau būtina pažymėti, kad didžiausią jų dalį sudarė Tauragės apskrities vienadieniai lankytojai. t.y. asmenys iš vienos Tauragės apskrities savivaldybės vykstantys į kitas tos pačios apskrities savivaldybės. Bendrame vienadienių lankytojų sraute šie lankytojai sudarė 80-90 proc. 2009 metų duomenimis daugiausiai kelionių vienadieniai lankytojai atliko draugų ir giminių lankymo bei apsipirkimo tikslais. Taip pat nemaža dalis vienadienių lankytojų Tauragės apskrityje keliavo sveikatingumo tikslais. Svarbus turizmo sektoriaus būklės indikatorius yra apsilankiusiųjų turizmo informacijos centruose skaičius. Apsilankiusieji Tauragės apskrities turizmo informacijos centruose 2006-2009 metų laikotarpiu sudarė apie 0,8-0,9 proc. visų apsilankiusiųjų šalies turizmo informacijos centruose. Didžiąją dalį Tauragės apskrityje įkurtų turizmo centrų lankytojų sudarė Lietuvos piliečiai, o užsienio šalių piliečiai sudarė apie 10-20 proc. visų apsilankiusiųjų turizmo informacijos centruose. Tuo tarpu bendrai šalies turizmo informacijos centruose

50 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

apsilankiusiųjų užsieniečių dalis sudaro apie 50 proc. viso informacijos centrų lankytojų srauto. Panašios tendencijos pastebimos ir apgyvendinimo sektoriuje. Tauragės regiono apgyvendinimo įstaigose užsieniečiai sudaro apie 35 proc. visų svečių kai tuo tarpu bendrai šalies apgyvendinimo įstaigose užsieniečiai sudaro apie 50 proc. visų svečių. Didžiausius turistų srautus Tauragės apskrityje pritraukia Jurbarko turizmo informacijos centras. Apsilankiusieji jame 2006-2009 metais sudarė apie 22-60 proc. visų apsilankiusiųjų Tauragės apskrityje. Tauragės turizmo informacijos centre lankytojų srautas sudaro 30-40 proc. visų apsilankiusiųjų Tauragės apskrities turizmo informacijos centruose. Tačiau kaip ir visoje apskrityje, šiame centre lankytojai iš Lietuvos sudarė apie 80 proc. viso lankytojų srauto. Iš užsienio šalių minėtame turizmo informacijos centre daugiausiai apsilankė lankytojų iš Rusijos, Lenkijos, JAV, Latvijos, Baltarusijos ir Vokietijos. Vertinant bendrą apsilankiusiųjų Tauragės turizmo informaciniame centre (TIC) skaičių matyti, kad apsilankiusiųjų skaičius 2009 metais lyginant su 2008 metais sumažėjo trečdaliu (1.6.3.7 pav.), kai tuo tarpu bendras apsilankiusiųjų šalies turizmo informacijos centruose skaičius nagrinėjamu laikotarpiu augo.

5000

4500

4000

3500

3000

2500

2000

1500

1000 515 454 500 353 302

0 2006 2007 2008 2009

Lankytojų skaičius, iš viso Lietuvių lankytojų skaičius Užsieniečių lankytojų skaičius

1.6.3.7. pav. Tauragės turizmo informacijos centro lankytojų skaičius 2006-2009 metų laikotarpiu Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Lankytojų Tauragės apskrities TIC skaičiaus mažėjimas 2007-2009 m. sietinas su rajono patrauklumo mažėjimu. Vertinant bendrą Tauragės regiono bei Tauragės rajono turizmo sektoriaus tendencijas ir statistinę informaciją galima teigti, kad Tauragės rajonas pritraukia mažiau užsienio turistų ir labiau patrauklus šalies piliečiams.

Rajono demografinė padėtis. Mažėjantis natūralus gyventojų prieaugis ir neigiami migracijos rodikliai lemia Tauragės rajono gyventojų skaičiaus mažėjimą bei intensyvesnį visuomenės senėjimo procesą. Aukštas nedarbo lygis, mažas gyventojų užimtumas bei maža darbo vietų pasiūla ekonominiu sunkmečiu paskatino rajono gyventojų emigraciją, kas sumažino darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, pasiūlą. Pasižyminti neigiamomis migracijos tendencijomis ir mažėjančiu demografiniu potencialu Tauragės rajono savivaldybė ateityje susidurs su sunkumais užtikrinant darbo jėgos pasiūlą o kartu ir ekonomikos augimą. Tokie rajono demografiniai procesai neigiamai įtakoja rajono verslo ir investicinę aplinką. Detalesnė demografinių rodiklių analizė pateikta 1.4. skyriuje.

1.6.4. Verslo rėmimo ir skatinimo organizacijos ir jų veikla

Verslo rėmimo ir skatinimo organizacijas Tauragės rajone apima: • Tauragės verslo informacinis centras; • Tauragės apskrities verslininkų asociacija; • Klaipės prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

51 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tauragės verslo informacinis centras (TVIC). Tauragės verslo informacinis centras yra viešoji įstaiga kurios veiklos tikslas teikti informacinę ir praktinę pagalbą verslo subjektams, dalyvauti formuojant teigiamą verslo aplinką Tauragės regione, skatinti naujų įmonių kūrimąsi, padėti įmonėms plėtoti savo veiklą, didinti įmonių konkurencingumą. Pagrindinės centro veiklos kryptys apima verslininkų konsultavimą ir mokymą, verslo informacijos sklaidos renginių organizavimą, verslo informacijos sklaidą, Tauragės rajono gyventojų ir atskirų visuomenės grupių verslumo skatinimą. Verslo informaciją (komercinius verslo subjektų pasiūlymus, parodų, verslo misijų, seminarų informaciją, ieškančiųjų darbo gyvenimo aprašymus ir pan.) informacinis centras skelbia savo internetiniame tinklapyje bei pageidaujant informaciją platina elektroniniu paštu. TVIC skatindamas verslumą daug dėmesio skiria bedarbiams, jaunimo verslumo ugdymui bei asmenis besidominčiais galimybėmis pradėti savo verslą. TVIC skatindamas įmones teikia pagalbą įmonėms, ieškančioms naujų rinkų, verslo partnerių tiek Lietuvoje ir užsienyje, teikia pirminę informaciją apie bendradarbiavimo galimybes, verslo plėtros galimybes, verslo aplinkos ir sąlygų pasikeitimus, organizuoja įmonėms tikslinius mokymus. Vykdydamas veiklą TVIC palaiko ryšius su verslo įmonėmis, bendradarbiauja su Ūkio ministerijos specialistais, komercijos atašė, ambasadomis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Eksportuojanti Lietuva“ ir kitomis institucijomis. TVIC yra Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. Tauragės apskrities verslininkų asociacija. Tauragės apskrities verslininkų asociacija yra pelno nesiekianti organizacija atstovaujanti verslininkus, ir investuotojus šalies valstybinėse ir savivaldybių institucijose, siekiant sukurti palankią aplinką verslui Tauragės regione ir šalyje. Organizacijos vienas iš tikslų – plėtoti ryšius su šalies regionų bei tarptautinėmis verslo vystymo organizacijomis, tokiu būdu Tauragės regiono verslą integruojant į šalies ir pasaulio ekonominę veiklą. Tauragės verslininkų asociacija taip pat organizuoja asociacijos narių kvalifikacijos kėlimą. Šiuo metu asociacija vienija beveik 100 asociacijos narių iš Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR). Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra Tarptautinių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos narys. Minėtos tarptautinės ir šalies asociacijos vienija tūkstančius kompanijų įvairiose pasaulio šalyse, todėl KPPAR turi galimybes keistis ir gauti įvairių pasaulio šalių verslo subjektų informaciją apie bendradarbiavimo galimybes, teikti konsultacijas eksporto-importo klausimais, organizuoti verslo misijas padėti užmegzti naujus verslo kontaktus, teikti informacija apie užsienio šalių investicinį klimatą, verslo politiką. Šiuo metu KPPAR nariais yra 4 Tauragės rajono įmonės ar organizacijos. Vienas rūmų narių yra Tauragės verslo informacinis centras, teikiantis paslaugas ir paramą Tauragės verslo subjektams. Tauragės TVIC aktyvus dalyvavimas KPPAR veikloje užtikrina verslo informacijos iš užsienio ir kitų šalies regionų sklaidą Tauragės verslininkams.

1.6.5. Turizmo informacijos sklaida

Tauragės turizmo informacinis centras. Tauragės turizmo informacijos centras (TIC) yra pelno nesiekianti įstaiga, įsikūrusi Tauragės mieste, kurios tikslas – nemokamai teikti informaciją apie turizmo galimybes Tauragės ir kituose šalies rajonuose. Tauragės TIC taip pat rengia, leidžia bei platina turizmo informacinius (maršrutų ir lankytinų objektų aprašymus) ir kartografinius leidinius (maršrutų, lankytinų objektų schemas), padeda organizuoti pažintines turistines ekskursijas rajone ir kituose šalies rajonuose, konsultuoja verslininkus turizmo vystymo klausimais. Tauragės TIC, kaip pagrindinė rajono turizmo informacijos sklaidos įstaiga, dažnai dalyvauja ir parodose bei viešinimo renginiuose pristatydamas turizmo galimybes Tauragės rajone. Tai rodo aktyvią šios įstaigos vykdomą turizmo informacijos sklaidos veiklą. Apibūdinant Tauragės TIC veiklą šalies lygiu, galima teigti, kad pagal veiklos apimtis Tauragės TIC priskiriamas prie mažesnių šalies turizmo informacijos centrų. Pagramančio regioninio parko direkcija. Pagramančio regioninio parko direkcija yra viena iš Tauragės rajone esančių įstaigų teikiančių informaciją apie turizmo galimybes rajono teritorijoje esančiame regioniniame parke. Direkcijos lankytojų centras teikia informaciją apie vandens turizmo maršrutus Jūros ir Akmenos upėmis, poilsiavietes ir stovyklavietes regioninio parko teritorijoje, parko teritorijoje esančius pažintinius takus, kultūros paveldą, gamtos paveldą, saugomas parko vertybes. Pagramančio regioninio parko direkcija įsikūrusi Alijošiškių kaime, o lankytojų centras – Pagramančio miestelyje. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija teikia informaciją ir organizuoja pažintines ekskursijas rezervato teritorijoje, išduoda šios saugomos teritorijos

52 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

lankymo leidimus, teikia informaciją apie saugomas rezervato vertybes. Rezervato direkcija įsikūrusi Eičių kaime.

1.6.6. Investicinės aplinkos problemos bei galimybės

Išanalizavus esamą Tauragės rajono verslo aplinką ir informaciją apie esamas verslo ir turizmo sektoriaus paramos įstaigas galima išskirti šias pagrindines investicinės aplinkos problemas: • Didelė kaimyninių šalių konkurencija tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srityje, o taip pat didelė konkurencija šioje srityje su kitomis šalies savivaldybėmis; • Sukuriamas mažas BVP, pritraukiamos mažos tiesioginių užsienio investicijų ir įmonių materialių investicijų apimtys blogina rajono investicinę aplinką ir verslo įvaizdį; • Didesnė nei vidutiniškai šalyje bankrutuojančių įmonių dalis; • Žemesnis nei vidutiniškai šalyje gyventojų verslumo lygis; • Mažėjantys turistų srautai (apsilankiusiųjų TIC srautai, apgyvendintų turistų srautai), bloginantys investicijų į turizmo sektorių sąlygas; • Blogėjantys demografiniai ir darbo rinkos rodikliai; • Riboti pagrindinių turizmo ir verslo paramos įstaigų – Tauragės TIC ir Tauragės VIC finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bei jų paramos verslui galimybės.

1.6.6.1. lentelė. Investicinės aplinkos problemos ir galimybės

Problemos Galimybės

• Silpnesnis nei kiti šalies regionai, Tauragės regionas susiduria su didele kitų šalies ir kaimyninių šalių regionų • Kryptingai gerinti verslo aplinką, skatinti konkurencija tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo verslą panaudojat efektyvias paramos verslui kontekste; priemones bei gerinant verslui reikalingą viešąją • Žemesni bei vidutiniai šalyje ekonominiai, TUI, įmonių infrastruktūrą, ir tokiu būdu pritraukti užsienio ir materialinių investicijų rodikliai, blogesni įmonių šalies investuotojus; bankrotų, demografiniai rodikliai, rodo, kad Tauragės • Stiprinant turizmo informacinio centro ir verslo regione verslo ir investicinė aplinka nėra palanki. informacinio centro veiklą prisidėti prie verslo • Riboti pagrindinių turizmo ir verslo paramos įstaigų aplinkos Tauragės rajone gerinimo. ištekliai bei jų teikiamos paramos verslui galimybės.

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

2. TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS SSGG

2.2.1. lentelė. SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės Geografinė aplinka Geografinė aplinka • Tauragės rajonas yra administracinis ir geografinis • Tauragės rajono geografinė lemia tai, kad apskrities centras; Tauragės miestas yra neigiamai veikiamas didelės šalies • Geografinė Tauragės rajono padėtis šalies didžiųjų miestų konkurencijos pritraukiant investicijas, didžiųjų miestų atžvilgiu sudaro sąlygas Tauragės miestui turistų srautus ir pan. plėtotis kaip vienam iš regioninių centrų; • Rajonas pasiekiamas tik kelių transporto • Rajono gamtiniai ištekliai užtikrina pakankamą jo priemonėmis, nepakankamai išplėtotos kitos transporto gamtinį rekreacinį potencialą; rūšys. • Geografinė rajono padėtis lemia rajono teritorijos Susisiekimo sistema tranzitinį potencialą; • Didelė dalis rajono kelių yra žvyrkeliai; • Rajono teritorijoje kertasi du šalies etnografiniai • Rajone trūksta pėstiesiems ir dviratininkams regionai, kas sudaro kultūrinių – etnografinių bruožų skirtos infrastruktūros, trūksta automobilių stovėjimo (architektūros, papročių) įvairovę rajone. aikštelių, eismo reguliavimą ir saugumą užtikrinančių kelių Susisiekimo sistema elementų; • Tauragės rajoną kerta dvi tarptautinės reikšmės • Tauragės mieste trūksta aplinkkelių; magistralės A12 ir A1 bei tarptautinės reikšmės reikmės • Sparčiai didėjantis automobilizacijos lygis, geležinkelio linija Pagėgiai – Radviliškis; mažinantis viešojo transporto patrauklumą; • Rajone yra tankus automobilių kelių tinklas, • Rajono viešojo transporto infrastruktūra bei užtikrinantis susisiekimą su visomis rajono gyvenvietėmis, technika yra pasenusi, kas mažina viešojo transporto kitais Lietuvos miestais bei kaimyninėmis šalimis; patrauklumą. • Rajone plėtojamas susisiekimas visuomeniniu • Nutrauktas keleivių vežimas traukiniais, transportu; neišvystytas susisiekimas geležinkeliu su rytiniais Lietuvos • Rajone įkurtas aerodromas, sudarantis sąlygas rajonais. plėtoti aviacijos tradicijas. Ekonominė situacija Ekonominė situacija • Tauragės regionas – silpniausias ekonomiškai • Tauragės apskrityje sukuriamas BVP auga. šalies regionas sukuriantis mažiausią šalies BVP dalį; • Tauragės apskrityje BVP struktūra pagal ūkio • Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios sektorius gana ryškiai skiriasi nuo šalies BVP struktūros, kas vienam gyventojui (TUI) Tauragės rajone, nors ir dvigubai rodo Tauragės regiono tam tikrą išskirtinumą; didesnės nei apskrities vidurkis, vos viršija Marijampolės • Tauragėje veikia didžioji dalis apskrities ūkio apskrities vidurkį, kas rodo, kad TUI srautas kituose subjektų, sukuriama didžioji apskrities BVP dalis; regionuose auga sparčiau nei Tauragės regione; • Tauragės regione didėja tiesioginės užsienio • Materialinės įmonių investicijos vienam investicijos; gyventojui Tauragės rajone beveik 3 kartus mažesnės • Tauragėje didėja įmonių materialinių investicijų už šalies vidurkį, kas rodo, kad kituose šalies regionuose apimtys. materialinės investicijų apimtys auga sparčiau. Socialinė demografinė aplinka Socialinė demografinė aplinka • Socialinės ir demografinės (darbo, gyventojų • Senėjanti visuomenė, neigiamas gyventojų struktūros, migracijos) tendencijos yra panašios kaip ir prieaugis bei didėjanti emigracija sąlygoja gyventojų visoje šalyje. skaičiaus mažėjimą. Turizmo ištekliai • Tauragės regione yra mažiausia užimtųjų dalis • Nacionalinio ir rajoninio lygio vandens turizmo lyginant su kitais šalies regionais, sparčiau nei vidutiniškai trasos; šalyje didėjantis nedarbas, daug žemesnį išsilavinimą • Identifikuotos dviračių, automobilių turizmo turinčių žmonių; trasos, plėtojami pažintiniai takai; • Dėl didėjančio nedarbo bei menkų užimtumo galimybių, didėja gyventojų emigracija, ypač jaunų ir išsilavinusių žmonių.

55 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Stiprybės Silpnybės • Gausūs kultūros paveldo ištekliai (archeologiniai, • Santykinai didesnis nei vidutiniškai šalyje urbanistiniai, architektūriniai, istoriniai); gyventojų užimtumas žemės ūkio sektoriuje, mažina • Miškai; Tauragės rajono sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę; • Vertingos saugomos gamtinės teritorijos ir • Mažėjantis demografinis potencialas Tauragės kraštovaizdžio kompleksai (regioninis parkas, rezervatas, rajone mažina galimybes pritraukti investuotojus bei draustiniai); stabdo rajono ekonomikos augimą. Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai Turizmo ištekliai • Rajone yra numatytos 4 logistikos centrams • Tauragės rajonas yra priskiriamas žemo ir vidutinio plėtoti skirtos teritorijos; turistinio potencialo teritorijoms. • Tauragės miesto bendrajame plane yra numatyta • Didžiąją dalį rajono turistinių išteklių sudaro daug laisvų teritorijų pramonės, sandėliavimo ir komercinių pirminiai ištekliai. Jie dažnai nėra sutvarkyti ir paruošti objektų plėtrai; naudojimui turistiniais tikslais. Turizmo trasų infrastruktūra • Tauragės mieste yra keletas nesutvarkytų arba neišplėtota, kultūriniai ir istoriniai objektai nepanaudojami laisvų teritorijų, kurios turi didelį potencialą jose plėtoti turizmo plėtrai. pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą, pritraukiant privataus • Antriniai turizmo ištekliai – pramogų, kapitalo investicijas. apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, kultūros ir sporto Verslo rėmimo įstaigos ir organizacijos įstaigos yra mažai išplėtoti, arba jų turistinis potencialas • Rajone verslui informaciją ir pagalbą teikia viešoji nėra išnaudojamos. įstaiga Tauragės informacinis centras, kuris yra aktyvus Turizmo sklaida Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys; • Mažai išplėtota turizmo trasų infrastruktūra, • Tauragėje veikia beveik 100 narių vienijanti kempingo trūkumas ir teikiamos neregistruotos turizmo Tauragės apskrities verslininkų asociacija. (apgyvendinimo, pramogų organizavimo) paslaugos Investicijų aplinka mažina atvykstančių turistų informavimo galimybes apie • Tauragės apskrityje Tauragės rajonas yra rajone teikiamas turizmo paslaugas. stipriausias ekonomiškai, ir turintis geresnes nei kitos Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai apskrities savivaldybės plėtros galimybes; • Daugelyje pramonės ir komercinių objektų • Didesnė bei vidutiniškai šalyje ir apskrityje plėtrai skirtų neužstatytų teritorijų nėra išplėtota inžinerinė veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis. infrastruktūra ir komunikacijos. Verslo rėmimo įstaigos ir organizacijos • Rajone trūksta verslo inkubatoriaus. Investicijų aplinka • Silpnesnis nei kiti šalies regionai, Tauragės regionas susiduria su didele kitų šalies ir kaimyninių šalių regionų konkurencija tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo kontekste; • Žemesni bei vidutiniai šalyje ekonominiai, TUI, įmonių materialinių investicijų rodikliai, blogesni įmonių bankrotų, demografiniai rodikliai, rodo, kad Tauragės regione verslo ir investicinė aplinka nėra palanki. • Riboti pagrindinių turizmo ir verslo paramos įstaigų ištekliai bei jų teikiamos paramos verslui galimybės.

56 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Galimybės Grėsmės Geografinė aplinka • Nenustačius perspektyviausių Tauragės rajono • Tauragės rajonas, pasinaudodamas savo ekonominės ir turizmo plėtros krypčių, ekonomiškai geografine situacija ir išvystyta susisiekimo infrastruktūra stipresni ir/ar turizmui patrauklūs aplinkiniai regionai bei gamtiniais ištekliais gali vystyti turizmo sektorių kaip (rajonai) įgytų didelį konkurencinį pranašumą investicijų ir/ vieną iš prioritetinių rajono plėtros krypčių; ar turistų pritraukimo srityse. Susisiekimo sistema Susisiekimo sistema • Tobulinant susisiekimo infrastruktūrą Tauragės • Nevystoma transporto infrastruktūra gali tapti rajone galėtų vystytis logistikos verslai; viena iš problemų, stabdančių rajono ekonominę plėtrą. • Atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra ir Ekonominė, socialinė, demografinė situacija technika, bei transporto maršrutų optimizavimas padidintų • Nesivystanti rajono ekonomika ir toliau didins viešojo transporto patrauklumą; nedarbą, skatins emigracija ir migraciją į kitas šalies vietoves. • Geležinkelio plėtra rytų kryptimi pagerintų Turizmo ištekliai Tauragės rajono ekonominio vystymosi galimybes. • Kompleksiškai neplėtojami rajono turizmo • Gerinama susisiekimo infrastruktūra gerintų maršrutai bei infrastruktūra gali suformuoti neigiamą bendrą Tauragės rajono verslo aplinką. rajono turizmo įvaizdį ir stabdyti turizmo sektoriaus rajone Ekonominė situacija plėtrą. • Remiant ir skatinant verslo sektorių, gerinant Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai verslo aplinką galima stiprinti Tauragės rajono ekonominį • Plėtojamos mažiau perspektyvios Tauragės potencialą; rajono pramonines ir ekonomines zonos gali neduoti tokio • Išnaudoti visas esamas finansines ir teisines ekonominio efekto, kokio tikimasi. galimybes verslui skatinti, sukuriant efektyvią paramos verslui sistemą; • Atrinkus tinkamiausias verslo ir pramonės plėtrai teritorijas, sukuriant arba pagerinant jose patrauklią verslo aplinką, Tauragės rajonas papildomai pritrauktų tiesiogines užsienio ir materialines investicijas, kas prisidėtų prie rajono ekonominių rodiklių augimo; • Plėtojama viešoji turizmo infrastruktūra skatintų privataus sektoriaus investicijas į turizmo paslaugų teikimo infrastruktūrą, kas prisidėtų prie rajono ekonomikos augimo. Socialinė demografinė aplinka • Į rajoną pritraukiamos investicijos užtikrintų darbo vietų kūrimą, nedarbo ir emigracijos mažėjimą, o pritraukiamos investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančius produktus ir paslaugas, paskatintų kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą į regioną (arba esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą).

57 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Galimybės Grėsmės • Skatinti kaimo žmonių perorientavimą prie alternatyvios veiklos. Kaimo turizmo sodybų ar paslaugų sektoriaus vystymas kaimiškose vietovėse, didintų kaimo žmonių užimtumą ir perėjimą prie nežemės ūkio veiklos. • Ekonomikos skatinimas, verslo aplinkos gerinimas, parama naujų darbo vietų kūrimui, parama darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui paskatintų verslo plėtrą ir Tauragės rajono ekonominį vystymąsi, o kartu ir rajono demografinės padėties gerėjimą. Turizmo ištekliai ir turizmo sklaida • Išnaudoti vidutinio turistinio potencialo vertingiausias turistiniu požiūriu rajono teritorijas, skatinant juose turistinių maršrutų bei turizmo infrastruktūros plėtrą; • Skatinti antrinių turizmo išteklių plėtrą vertingiausiose turistiniu požiūriu rajono teritorijose, skatinti naujų turizmo produktų plėtrą rajono centre – Tauragės mieste. • Plėtojamos turizmo trasos ir jų infrastruktūra sudarytų sąlygas teikti išsamesnę ir platesnę informaciją į rajoną atvykstantiems turistams ir gerinti rajono turizmo įvaizdį. Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai • Tik plėtojant perspektyviausias Tauragės rajono pramonines ir ekonomines zonas atsiras galimybės pritraukti didesnes užsienio ir šalies įmonių investicijas. Verslo rėmimo įstaigos ir organizacijos • Verslo inkubatoriaus įkūrimas galėtų paskatinti smulkaus verslo plėtrą Tauragės rajone. Investicinė aplinka • Kryptingai gerinti verslo aplinką, skatinti verslą panaudojat efektyvias paramos verslui priemones bei gerinant verslui reikalingą viešąją infrastruktūrą, ir tokiu būdu pritraukti užsienio ir šalies investuotojus; • Stiprinant turizmo informacinio centro ir verslo informacinio centro veiklą prisidėti prie verslo aplinkos Tauragės rajone gerinimo.

58 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3. ESANČIŲ TURIZMO PASLAUGŲ, turizmo išteklių IR TURIZMO INFORMACIJOS PASLAUGŲ ANALIZĖ

3.1. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

3.1.1. Pirminiai turizmo ištekliai ir jų charakteristika

Šioje studijos dalyje analizuojami pirminiai, arba natūraliai dėl gamtinių, kultūrinių, socialinių ir visuomeninių procesų susiformavę Tauragės rajono turizmo ištekliai. Juos sudaro: • Gamtiniai ir rekreaciniai ištekliai (klimatas, kraštovaizdis, ekosistemos ir kt.); • Kultūros ištekliai (urbanistinis paveldas, archeologijos paminklai, meno vertybės ir kt.); • Socialiniai ištekliai (vietos bendruomenė, tradicijos, vertybės, subkultūros ir kt.).

3.1.1.1. pav. Tauragės rajono gamtiniai ir rekreaciniai ištekliai Šaltinis: V. Šliogeris, 2010

Tauragės rajono pirminiai turizmo ištekliai užtikrina gana patrauklią turizmui aplinką. Rajonas pasižymi vaizdingais upių slėniais, natūraliu landšaftu, patraukliu gamtiniu kraštovaizdžiu (3.1.1.1. pav.), meno (dailės, skulptūros, architektūros) ir sakraliniu paveldu, savita etnokultūra, urbanistikos, archeologijos bei istoriniais- memorialiniais paminklais. Žemiau analizuojamos pagrindinės pirminių turizmo išteklių kategorijos ir jų specifika Tauragės rajono teritorijoje (3.1.1.1. lentelė).

Gamtiniai ir rekreaciniai ištekliai: - Vandens telkiniai;

59 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

- Miškai; - Kraštovaizdžio kompleksai, saugomos teritorijos;

3.1.1.1. lentelė. Tauragės rajono pirminių turizmo išteklių kategorijos ir jų specifika

Išteklių kategorijos Išteklių aprašymas Didžiausio turistinio potencialo ištekliai Gamtiniai ir rekreaciniai

Draudenių ežeras Šešuvies upė Pagramančio regioninis parkas Vandens telkiniai • >130 upių, upelių ir vandentakių • Draudenių ežeras • 10 ežerų; 5tvenkiniai • Jūros, Akmenos, Ančios ir Šešuvies upės Miškai • Rajono miškingumas – 35,2% • Pagramančio ir Balskų miškai • 4 draustiniai • Pagramančio regioninis parkas Kraštovaizdžio kompleksai ir • 1 regioninis parkas • Akmenos kraštovaizdžio draustinis saugomos teritorijos • 1 biosferos poligonas • Vizbarų biosferos poligonas • 1 rezervatas • Lylavos hidrografinis draustinis Kultūros ir socialiniai

Pagramančio piliakalnis Tauragės pilis Pužų pašto stotis • 23 piliakalniai ir senkapiai • Pagramančio piliakalnis Archeologinis paveldas • Senos (neveikiančios) kapinės • Batakių piliakalnis

• Mažosios architektūros objektai • Tauragės pilies kompleksas Urbanistinis ir architektūrinis • Fortifikacijos statiniai • II Pasaulinio karo laikų įtvirtinimai paveldas • Sakraliniai pastatai ir statiniai • Skaudvilės ir Batakių gyvenvietės • Dvarvietės, senoviniai kaimai • Tūkstantmečio parkas

Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

Kultūros ir socialiniai ištekliai Archeologinis paveldas. Tauragės rajonas pasižymi archeologinio paveldo objektų įvairove. Jo teritorijoje yra 23 piliakalniai, senkapiai, gausu senų neveikiančių kapinių, kurios gali būti priskirtos tiek prie archeologinių objektų, tiek prie sakralinio paveldo. Urbanistinis ir architektūrinis paveldas. Rajone yra daug urbanistikos ir architektūros paveldo vertybių. Gausiausią jų grupę sudaro sakraliniai mažosios architektūros objektai – koplytstulpiai bei paminklai. Antrą pagal gausumą grupę sudaro fortifikacijos statiniai – Antrojo Pasaulinio karo laikų įtvirtinimai. Rajono teritorijoje taip pat yra daug saugotinų sakralinių pastatų (bažnyčių, koplyčių) ir jų priklausinių kompleksų. Pažymėtina, jog, sakralinio paveldo grupei priskyrus saugotinas kapines, koplytstulpius ir susijusią architektūrą, minėtas paveldas sudarytų didžiausią paveldo objektų grupę. Išskirtinei objektų grupei priklauso Tauragės rajone esantys dvarai, senosios dvarvietės bei istoriniai kaimai. Didelį turistinį potencialą turi pastatų kompleksas vadinamas Tauragės pilimi. Be išvardintų objektų Tauragės rajone taip pat yra keliolika saugotinų pastatų ir statinių.

60 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.2. Antriniai turizmo ištekliai ir jų charakteristika

Šioje studijos dalyje analizuojami antriniai, arba dirbtinai sukurti (suformuoti) Tauragės rajono turizmo ištekliai. Juos sudaro: • Apgyvendinimo įstaigos (viešbučiai, moteliai, hosteliai, kempingai, svečių namai ir kt.); • Maitinimo įstaigos (kavinės, restoranai, užkandinės, bistro, valgyklos, barai ir kt.); • Kelionių organizatoriai (agentūros, kelionių operatoriai, ekskursijų organizatoriai ir kt.); • Kultūros įstaigos (kultūros centrai, kultūros namai, muziejai, koncertų salės, teatrai ir kt.); • Pramogų, sporto ir laisvalaikio įstaigos (sporto klubai, naktiniai klubai, žirgynai ir kt.). Žemiau analizuojamos svarbiausios antrinių turizmo išteklių kategorijos bei jų charakteristikos Tauragės rajono teritorijoje.

3.1.2.1. lentelė. Pagrindiniai apgyvendinimo paslaugų teikėjai Tauragės mieste

Įstaiga (adresas) Vietų/kambarių sk. Papildomos paslaugos ir infrastruktūra Maitinimo paslaugos Viešbutis „Tauragė“ 29/14 Banketinės (pobūvių) salės (adresas: Vytauto g. 83, Tauragė) Konferencijų salės Restoranas Motelis „Banga“ 9/7 Automobilių stovėjimo aikštelė (adresas: Kranto g. 3A, Tauragė) Nuoma: baidarės, kanojos ir kt. Kavinė; vaikų žaidimo aikštelė Nakvynės paslaugų namai „Banga“ 20/10 Automobilių stovėjimo aikštelė (adresas: Kranto g. 3, Tauragė) Nuoma: baidarės, kanojos ir kt. Nakvynės paslaugų namai „Bastilija“ Kavinė-baras n.d. (adresas: Gaurės g. 27A, Tauragė) Konferencijų salė Nakvynės paslaugų namai „Deizė“ Kavinė-restoranas 10/3 (adresas: Aerodromo g. 8, Tauragė) Automobilių stovėjimo aikštelė Nakvynės paslaugų namai „Mergelių užeiga“ Banketinė salė, baras, kavinė 50/5 (adresas: Pramonės g. 28, Tauragė) Automobilių stovėjimo aikštelė Nakvynės paslaugų namai „Atlantas“ Maitinimo paslaugos 21/7 (adresas: Pramonės g. 2d, Tauragė) Automobilių stovėjimo aikštelė Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos

Apgyvendinimo įstaigos. Rajono apgyvendinimo įstaigų infrastruktūros pagrindą sudaro kaimo sodybos ir nakvynės paslaugas teikiančios įstaigos. Apgyvendinimo įstaigų tinklas nėra išplėtotas, kadangi trūksta ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūros. Rajone veikia tik vienas viešbutis („Tauragė“**), vienas motelis, 5 nakvynės paslaugas teikiančių įmonių ir 11 kaimo sodybų, teikiančių apgyvendinimo, turizmo, laisvalaikio organizavimo bei susijusias paslaugas. Didžiausios rajono kaimo sodybos: „Medžioklės ragas“ (Mažonų k., Mažonų sen.), Danutės Užvalakienės kaimo sodyba (Dunokų k., Tauragės sen.), Anos Valčiukienės kaimo sodyba (Griežpelkių II k., Lauksargių sen.), „Griežpelkiai“ (Griežpelkių I k., Lauksargių sen.), Vytauto Bamšo kaimo sodyba (Bernotiškės k., Gaurės sen.) bei Vaidoto Globio kaimo sodyba (Antšunijų k., Mažonų sen.). 5 iš šių sodybų turi susitikimų, konferencijų, seminarų ir mokymų organizavimui pritaikytas patalpas, infrastruktūrą. Bendra informacija apie apgyvendinimo paslaugas Tauragės mieste teikiančias įstaigas pateikta 3.1.2.1. lentelėje. Geografinis paslaugų teikėjų išsidėstymas pateiktas 3.1.2.1. paveiksle.

61 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.2.1. Apgyvendinimo įstaigų tinklas Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

62 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.2.2 pav. Maitinimo įstaigų tinklas Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

Maitinimo įstaigos. Maitinimo įstaigų infrastruktūra apima rajone esančias kavines, valgyklas, picerijas, restoranus, barus ir užeigas. Daugiausiai yra barų ir kavinių, veikia keli restoranai, užeigos ir valgyklos. Tauragės miesto maitinimo įstaigų skaičius siekia ~30. Didžiausia šio pobūdžio įstaigų koncentracija yra Tauragės miesto centrinėje dalyje. Centre įsikūrę iki 60 proc. visų Tauragės rajono maitinimo įstaigų (3.1.2.2. paveikslas). Kelionių organizatoriai. Tauragės rajone veikia 6 kelionių agentūros, kelionių organizatoriai ir jų filialai: UAB „Smaragdas travel“, UAB „Sraunuma“, UAB „TauragėsV ika“, UAB „Baltic tours“ (Tauragės filialas), J. Šveikauskienės IĮ „Aproba“, S. Janelionio IĮ „Akordų gama“. Informacija apie kelionių agentūras ir organizatorius, veikiančius Tauragės rajone, pateikta 3.1.2.2. lentelėje.

3.1.2.2. lentelė. Kelionių agentūros ir organizatoriai, veikiantys Tauragės rajone

Įmonė (adresas) Veiklos sritis Turizmo kryptis Kelionių agentūra, Išvykstamasis turizmas, UAB „Smaragdas travel“ (adresas: Vytauto g. 66-2, Tauragė) kelionių organizatorius vidaus turizmas S. Janelionio IĮ „Akordų gama“ (adresas: Gedimino g. 24-45, Kelionių agentūra Išvykstamasis turizmas Tauragė) Išvykstamasis turizmas, J. Šveikauskienės IĮ „Aproba“ (adresas: Vytauto g. 77, Tauragė) Kelionių agentūra vidaus turizmas UAB „Sraunuma“ (adresas: Vytauto g. 14A, Tauragė) Kelionių organizatorius Vidaus turizmas UAB „Tauragės Vika“ (adresas: Vaižganto g. 127-27, Tauragė) Kelionių agentūra Išvykstamasis turizmas UAB „Baltic tours“ Kelionių agentūra, Atvykstamasis turizmas, (adresas: Vaižganto g. 127-27, Tauragė) kelionių organizatorius išvykstamasis turizmas

Šaltinis: UAB „Saulės spektras“

63 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

UAB „Smaragdas travel“ organizuoja pažintines keliones ir ekskursijas po Žemaitijos regioną. Siūlomas vienos dienos turistinis maršrutas – Bijotai-Girdiškė-Upyna-Vytogala-Šilalė-Pagramantis-Pagėgiai-Rambyno kalnas-Bitėnai – apima ir Tauragės rajono lankytinas vietoves bei turistų traukos objektus – Lakštingalų slėnį, Pagramančio bažnyčią, Pagramančio atodangą ir piliakalnį. Kultūros įstaigos. Tauragės rajone yra keli muziejai, bendruomenių centrai bei kultūros namai. Tauragės miesto pilyje veikia krašto muziejus ir fotomeno galerija, Gaurėje – „Varpo“ ir kraštotyros muziejai, Skaudvilėje – kraštotyros muziejus. Tauragės mieste, buvusioje NKVD būstinėje, įrengtas Kančių muziejus. Tauragės mieste veikia kultūros centras; Skaudvilės gyvenvietėje, Gaurės, Lomių, Kęsčių, Pilsūdų, Eičių, Adakavo, Mažonų, Sartininkų, Dauglaukio, Dapkiškių, Lauksargių, Batakių, Žygaičių, Kunigiškių, Pagramančio ir Baltrušaičių kaimuose – kultūros namai. Pramogų, sporto ir laisvalaikio įstaigos. Šių įstaigų infrastruktūrą rajone sudaro sporto klubai, boulingo ir biliardo klubai, žirgynai, dažasvydžio pramogų centrai. Tauragės mieste veikia boulingo klubas, yra keli biliardo klubai, periodiškai veikia 2 naktiniai klubai. A. Šadbaro įmonė Trakšeliškių kaime organizuoja dažasvydį, A. Bučinsko įmonė Dauglaukio kaime – jodinėjimą žirgais. Didžiausi sporto klubai yra susitelkę Tauragės mieste. Sporto centras „Bastilija“ mieste turi kelis filialus.

3.1.3. Jungtiniai turizmo ištekliai ir kompleksiniai turizmo produktai

Vandens turizmo trasos ir rekreaciniai vandens telkiniai Tauragės rajone yra palankios sąlygos plėtoti vandens turizmą, aktyvaus poilsio bei rekreacijos veiklas. Jo teritoriją kerta nacionalinės reikšmės Jūros upės trasa – viena iš aštuonių Nacionaliniame vandens turizmo trasų specialiajame plane įvardintų turizmo trasų. Vandens turizmui vystyti tinka ir didžiausi rajono teritorijoje esantys Jūros upės intakai: Akmena, Šešuvis ir Ančia (Šešuvies intakas). Jūros intakuose vandens lygis per metus itin ženkliai svyruoja, todėl šiomis upėmis, išskyrus Šešuvę, galima plaukti tik pavasarį, vasarą ar rudenį po liūčių. Šešuvimi (dėl didesnio jo gylio) galima plaukti ir vasaros sezono laikotarpiu, tačiau dėl mažesnio nuolydžio ši upė yra mažiau atraktyvi nei Ančia ar Akmena. Vandens turizmui galima priskirti ir rekreacijai tinkamus vandens telkinius. Tokių telkinių Tauragės rajone teritorijoje nėra daug, didžiąją jų dalį sudaro tvenkiniai. Jūros upės vandens turizmo trasa. Vandens trasos ilgis Tauragės rajono teritorijoje siekia 70,7 km (nuo Stokaičių kaimo iki Oplankio ir Jūros upių santakos). Ši trasa įeina į 160 km ilgio turistinio maršruto, kuris prasideda Rietavo mieste ir baigiasi Vilkyškiuose, Pagėgių savivaldybėje, sudėtį. Be to, pagal Jūros upės trasą eina rajono lygmens 25 km ilgio turistinis maršrutas nuo Balskų užtvankos iki Tauragės miesto. Šia trasa galima plaukti nemotorizuotomis transporto priemonėmis (kanojomis, baidarėmis ir kt.) visą šiltąjį sezoną, t.y. nuo gegužės iki spalio mėnesio. Jūros upės trasa yra labiausiai vystoma vandens turizmo trasa rajone (3.1.3.1. pav.): šioje trasoje yra daugiausiai rekreacinei infrastruktūrai (maudyklėms, poilsiavietėms ir kt.) įrengti tinkamų vietų. Būtina pažymėti, jog Jūros upės slėnyje nuo Balskų kaimo iki Tauragės miesto gausu urbanistikos ir archeologijos paveldo objektų (piliakalnių, atodangų ir kt.), vaizdingų kraštovaizdžių. Nors vandens turizmo infrastruktūrai sukurti patrauklių zonų upės pakrantėse yra daug, maudyklių, stovyklaviečių ir apžvalgos aikštelių infrastruktūra yra neišvystyta. Be to, trasoje trūksta ženklinimo priemonių.

3.1.3.1. pav. Jūros upės vandens turizmo trasa Šaltinis: Wikipedia.org. ir Turistauk.lt

Akmenos upės vandens turizmo trasa. Akmena (3.1.3.2. pav.) – kairysis Jūros intakas, įtekantis į ją

64 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

ties Ringių kaimu. Akmenos upės maršrutas prasideda ties Kaltinėnais, Šilalės rajone, ir baigiasi į pietus nuo Pagramančio, Tauragės rajone (ties Jūros ir Akmenos santaka). Į rajono teritoriją patenka tik apie ketvirtadalį viso maršruto. Pažymėtina, kad Akmenos upės trasa Tauragės rajono teritorijoje tęsiasi nuo Alijošiškių kaimo (Lakštingalų slėnio) iki Akmenos upės žiočių. Akmenos upės vandens trasa plaukimui tinkamiausia anksti pavasarį arba po intensyvių liūčių pakilus vandens lygiui.

3.1.3.2. pav. Akmenos upės vandens turizmo trasa Šaltinis: Wikipedia.org. ir Turistauk.lt, 2010

Akmenos upė srauni ir rėvėta. Jos vidutinis nuolydis siekia 1,86 m/km. Akmenos slėnyje daug urbanistikos ir archeologijos paveldo objektų (piliakalnių, atodangų), vaizdingų landšaftų. Įspūdingi vietovaizdžiai būdingi Pagramančio regioninio parko teritorijai. Būtina pabrėžti, jog poilsiavietė bei susijusi rekreacinė infrastruktūra šalia Akmenos upės įrengta tik Alijošiškėse esančiame Lakštingalų slėnyje, kitos infrastruktūros vandens trasos atkarpoje, patenkančioje į Tauragės rajoną, nėra. Ančios upės vandens turizmo trasa. Ančia (3.1.3.3. pav.) – dešinysis Šešuvies intakas, įtekantis į Šešuvies upę žemiau Lankininkų kaimo. Vandens turizmo tikslais Ančia naudojama nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių. Šioje atkarpoje yra įkurtas Ančios kraštovaizdžio draustinis. Trasa plaukimui tinkamiausia anksti pavasarį arba po intensyvių liūčių pakilus vandens lygiui. Ančios upė srauni, jos vidutinis nuolydis sudaro 1,93 m/km. Upėje daug akmenuotų rėvų, būdingi staigūs posūkiai. Ančios slėnis siauras. Rekreacinė infrastruktūra šioje vandens trasoje nėra sukurta.

3.1.3.3. pav. Ančios upės vandens turizmo trasa Šaltinis: Wikipedia.org. ir Lyduvenu-baidares.lt

Šešuvies upės vandens turizmo trasa. Šešuvis (3.1.3.4. pav.) – kairysis didžiausias Jūros intakas. Tauragės rajone Šešuvies upės vandens turizmo trasa tęsiasi nuo Upynos iki Šešuvies žiočių. Būtina pabrėžti, jog minėtoje atkarpoje upė yra vandeningesnė dėl įtekančių didžiausių intakų ir gilesnė nei aukštupyje, todėl yra tinkama vandens turizmui ir sausesniais metų laikotarpiais.

65 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.3.4. pav. Šešuvies upės vandens turizmo trasa Šaltinis: Lyduvenu-baidares.lt, 2010

Aukštupyje upė labai srauni; ties žiotims srovė lėta. Vidutinis upės nuolydis sudaro 1,03 m/km (aukštupyje nuolydis siekia iki 3 m/km, žemupyje – 0,2 m/km). Šešuvis yra vidutiniškai pritaikomas vandens turizmo poreikiams, kadangi (dėl mažo baseino ežeringumo) vandens lygis upėje per metus ženkliai kinta. Rekreacinė infrastruktūra šioje vandens trasoje neišvystyta. Rekreaciniai vandens telkiniai. Iš Tauragės rajone esančių ežerų rekreacijai labiausiai tinka du ežerai: didžiausias rajone Draudenių ežeras ir Karšuvos girioje telkšantis Šilinio ežeras. Pažymėtina, jog prie šių ežerų yra poilsiavietėms ir maudyklėms įrengti tinkamų vietų, tačiau turizmo-rekreacinė infrastruktūra jų pakrantėse (3.1.3.5. pav.) visai nesutvarkyta. Kiti rajono ežerai sunkiau pritaikomi turizmo poreikiams, kadangi jie yra eutrofiniai, uždumblėjusiomis pakrantėmis. Šiuos ežerus žymiai tikslingiau naudoti pažintiniais tikslais ir mėgėjiškai žūklei.

3.1.3.5. pav. Draudenių ir Šilinio ežerai Šaltinis: Panoramio.com ir Picasa.google.com

Iš tvenkinių šiuo metu aktyviausiai turizmo tikslais naudojami Balskų ir Skaudvilės tvenkiniai, kurie yra didžiausi rajone. Prie šių tvenkinių yra tinkamų vietų poilsiavietėms ir maudyklėms įrengti arba papildomai rekreacinei infrastruktūrai sukurti: pvz., Balskų tvenkinio pakrantės yra patrauklios stovyklavietėms. Nors abu telkiniai intensyviai naudojami poilsiui ir rekreacijai, aplinka prie jų nėra sutvarkyta, trūksta poilsiavietėms ir stovyklavietėms reikiamos infrastruktūros, maudyklių vietose – persirengimo kabinų. Kiti rajone esantys tvenkiniai, kurie tinka rekreacijai, yra nedideli, nepritaikyti poilsiui. Jie dažniausiai naudojami mėgėjiškai žūklei ir vietinių gyventojų laisvalaikio poreikiams. Iš intensyviau gyventojų naudojamų poilsiui tvenkinių Tauragės mieste galima būtų paminėti Keramikos tvenkinius. Tauragės rajono vandens turizmo trasų, rekreacinių telkinių ir susijusios infrastruktūros tinklas pateiktas 1.5.2.3 ir 1.5.2.4 paveiksluose. Dviračių turizmo trasos Tauragės rajono dviračių trasos yra susiformavę esamų autokelių, esančių prie lankomų rajono objektų, pagrindu, t.y. dviračių trasos dažniausiai nutiestos autokeliais. Dėl itin patrauklios gamtinės aplinkos, lankytinų etnokultūros objektų gausos didžiausią plėtros perspektyvą rajone turi Tauragės-Pagramančio-Balskų kryptis

66 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

(1.5.5.1. pav.). Šia kryptimi yra susiformavę pagrindiniai dviračių trasų maršrutai. Būtina pabrėžti, kad ne mažiau svarbios yra tarptautinė dviračių trasa Velo Hanza, kurios pagrindu susiformavo Tauragės rajono dviračių maršrutas pietų-šiaurės rytų kryptimi, ir nacionalinė dviračių trasa Tauragė-Palanga, kurios pagrindu susiformavo dviračių trasa pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi. Šios trasos yra tranzitinės, tačiau jomis praeina ir keli regioniniai dviračių maršrutai. (Tauragės rajono pagrindiniai dviračių maršrutai įvardinti 1.5.5. skyriuje). Nors išskirtuose dviuračių maršrutuose yra atkarpų, pritaikytų dviračių turizmui, didžioji dalis dviračių trasų nutiesta autokeliais. Keliuose trūksta atitvarų ar kitų saugumo priemonių, todėl neužtikrinamas jomis keliaujančių asmenų saugumas. Kita problema yra autokelių, kuriais sudaryti dviračių turizmo maršrutai, techninė būklė. Miško kelių ir žvyrkelių techninė būklė dviračių trasose dažnai yra bloga, todėl būtinos investicijos į jų dangos atnaujinimą; trūksta poilsio (atokvėpio) aikštelių, privažiavimų prie kai kurių lankytinų objektų. Tauragės rajone neišplėtota dviračių turizmo informacinė sistema, kuri sujungtų visus dviračių maršrutus. Trasose trūksta nuorodų į lankytinus objektus, informacinių stendų ir kt. Vertinant rajono dviračių maršrutuose esančią infrastruktūrą, pastebėtina, jog poilsio aikštelių infrastruktūra daugeliu atvejų yra ir autoturizmo ar vandens turizmo trasų infrastruktūra. Dviračių trasose įrengtų atokvėpio (poilsio) aikštelių infrastruktūra nėra pakankamai sutvarkyta: trūksta lauko baldų, pavėsinių, viešųjų tualetų. Tauragės rajono atveju ypač rekomenduotina plėtoti vandens turizmo, autoturizmo, dviračių turizmo trasų sankirtose esančių stovyklaviečių ir poilsiaviečių infrastruktūrą, derinant ją su turizmo maršrutų informacine infrastruktūra. Tokie universalūs poilsio taškai turėtų teigiamą poveikį bendrai turizmo plėtrai rajone bei pagerintų rajono turistinį įvaizdį. Autoturizmo trasos Lietuvoje nėra įteisintų oficialių autoturizmo trasų, todėl automobiliu keliaujama įvairiais regioniniais, nacionaliniais ir tarptautiniais maršrutais. Tankus ir gerai išplėtotas šalies kelių tinklas sudaro sąlygas kiekvienam keliaujančiajam pasikoreguoti kelionės trasą pagal individualius poreikius. Išvystyta kelių infrastruktūra sudaro sąlygas plėtoti autoturizmą ir Tauragės rajone. Kaip ir dviračių turizmo atveju, geriausias plėtros perspektyvas Tauragės rajone turi Tauragės-Pagramančio-Balskų bei Via Hanza maršrutų kryptimis einančios kelionių automobiliu trasos. (Tauragės rajono pagrindinės autoturizmo trasos įvardintos 1.5.5. skyriuje). Pažymėtina, jog Tauragės rajono autoturizmo sektoriaus materialinė bazė yra prastai išvystyta. Trasose labiausiai trūksta poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių, informacinės infrastruktūros. Tam tikrose kelių vietose įrengti informaciniai stendai, kuriuose nepateiktos aiškios, konkrečios nuorodos į lankytinus objektus, neužtikrina jų geografinės padėties identifikavimo, todėl kai kurie dėmesio verti paveldo objektai ir unikalūs gamtos paminklai gali likti neaplankyti. Taip pat trūksta autoturistams skirtos bendro pobūdžio informacinės medžiagos apie teikiamas apgyvendinimo, maitinimo, automobilių nuomos ir kitas paslaugas, esamą rekreacinę infrastruktūrą, lankytinas vietoves ir turistų traukos objektus. Siekiant užtikrinti kokybišką ir tikslingą informacijos sklaidą, reikėtų įrengti nemokamos turizmo informacijos dalijimo punktus. Viena iš pagrindinių autoturizmo sektoriaus problemų – kempingų nebuvimas Tauragės rajono teritorijoje. Šiuo atveju neišnaudojama puiki galimybė pritraukti ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūrai pirmenybe teikiančius keliautojus; ypač tarptautiniu Via Hanza maršrutu vykstančius turistus. Taip pat būtina įvertinti pagrindinių autoturizmo tikslais naudojamų kelių techninių savybių gerinimo galimybes. Būtina pažymėti, kad sutvarkyti prastos būklės kelių ruožai, aktyviai plėtojama informacinė, turistinė-rekreacinė ir pagalbinė (pvz., automobilių stovėjimo aikštelių, viešųjų tualetų) infrastruktūra reikšmingai padidintų kelionių automobiliu komfortą ir patrauklumą. Pėsčiųjų turizmo trasos ir pažintiniai takai

Tauragės rajone yra suformuotos kelios turistinės trasos pėstiesiems, skirtos susipažinti su tam tikros vietovės kultūros paveldo ir gamtos objektais bei yra įrengti pažintiniai takai vertingose gamtinėse teritorijos. Jie įvardinti 1.5.5. skyriuje. Vertinant minėtų pėsčiųjų trasų infrastruktūrą, galima teigti, kad labiausiai išvystyta gamtinėse teritorijose suformuotų pažintinių takų fizinė-informacinė bazė. Šiuose takuose įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikta pakankamai naudingos bei turistams įdomios informacijos apie saugotinus vertingus gamtinius kompleksus, jiems būdingas floros ir faunos rūšis (3.1.3.6. pav.).

67 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.3.6. pav. Pažintinių takų informacinė infrastruktūra

Kituose rajono pėsčiųjų maršrutuose trūksta nuorodų, informacinių ženklų, poilsio (atokvėpio) aikštelių, viešųjų tualetų.

Kultūrinio-pažintinio turizmo maršrutai Kultūrinį-pažintinį turizmą galima apibrėžti kaip kultūros paveldo objektų, tradicijų (papročių) ir meno vertybių išteklių panaudojimą turizmo tikslais, kuris pasireiškia per įvairių regionui būdingų tradicinių bei netradicinių renginių organizavimą, kultūrinio-pažintinio turizmo plėtrą. Galima teigti, jog Tauragės rajonas turi gausius kultūros paveldo objektų išteklius. Didžiausias paveldo objektų grupes sudaro: archeologinio paveldo objektai, sakralinio paveldo objektai, Antrojo Pasaulinio karo įtvirtinimų statiniai. Pagrindiniai rajono kultūros, istorijos ir architektūros paminklai išvardinti 3.1.3.1. lentelėje.

3.1.3.1. lentelė. Tauragės rajono kultūros, istorijos ir architektūros paveldo ištekliai

Tauragės miesto kultūrinio-pažintinio turizmo ištekliai

Istorijos (memorialiniai, kultūros) paminklai Vieta (adresas)

Buvusi Tauragės NKVD būstinė, Kančių muziejus Prezidento g. 38, Tauragė I-ojo Pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Dariaus ir Girėno g., Tauragė Paminklas Vincui Kudirkai M. Mažvydo al., Tauragė Paminklas Vladui Putvinskiui Dariaus ir Girėno g., Tauragė Paminklas žuvusiems Tarybiniams kariams atminti Dariaus ir Girėno g., Tauragė Pastatų ansamblis ,,Tauragės pilis“ Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė Tauragės miesto senosios kapinės Pramonės/Sandėlių g., Tauragė Architektūros (sakraliniai, urbanistikos) paminklai Vieta (adresas) Banko rūmai, 1935 m. Vytauto g. 81/7, Tauragė Jūros upės krantinės skulptūrų ansamblis, vasaros estrada Vymerio g., Tauragė Martyno Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčia, 19 a. vid. M. Mažvydo al., Tauragė Tauragės geležinkelio stotis, 1927 m., architektas A. E. Frykas Tremtinių kelias, Tauragė Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčia, 20 a. pr. Bažnyčių g., Tauragė Vienas seniausių Tauragės miesto pašto komplekso pastatų Dariaus ir Girėno g. 12, Tauragė Tauragės rajono kultūrinio-pažintinio turizmo ištekliai Istorijos (memorialiniai, kultūros) paminklai Vieta (adresas) 1812 m. Tauragės konvencijos pasirašymo vieta Požerūnų k., Tauragės raj. Atminimo ženklas 1947 m. žuvusiems partizanams Zaltriškių k., Tauragės raj. Atminimo ženklas 1949 m. žuvusiems partizanams) Kavadonių k., Tauragės raj. Atminimo ženklas 1950 m. žuvusiems partizanams Eičių km., Tauragės raj.

68 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tauragės miesto kultūrinio-pažintinio turizmo ištekliai

Istorijos (memorialiniai, kultūros) paminklai Vieta (adresas)

Atminimo ženklas 1952 m. žuvusiems partizanams Eičių miškas, Tauragės raj. Buvusi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sienos linija Plikiškės k., Tauragės raj. II-ojo Pasaulinio karo vokiečių belaisvių kapavietė ir paminklas Visbutų k., Tauragės raj. I-ojo Pasaulinio karo karių kapinės Lauksargių k., Tauragės raj. Kęstučio apygardos vadavietė, paminklas žuvusiems partizanams Antegluonio k., Tauragės raj. Kryžius žuvusiems Jūros būrio partizanams Stirbaičių k., Tauragės raj. NKVD būstinė, memorialas rezistentams Tauragės g., Skaudvilė Paminklas bermontininkų sušaudytiems šauliams Vilniaus g., Skaudvilė Paminklas žuvusiems partizanams Santakų k., Tauragės raj. Paminklinis akmuo žuvusiems partizanams Mažintų k., Tauragės raj. Tūkstantmečio parkas Naujininkų k., Tauragės raj. Žydų genocido aukų kapavietė Antšunijos k., Tauragės raj. Žydų genocido aukų kapavietė Gryblaukio/Mažintų k. Žuvusių Saturno būrio partizanų kapavietė Batakių k., Tauragės raj. Architektūros (sakraliniai, urbanistikos) paminklai Vieta (adresas) Batakiai – urbanistikos paminklas Batakių k., Tauragės raj. Betoninė koplytėlė Žygaičių k., Tauragės raj. Gaurės varpinė Gaurės k., Tauragės raj. Gimbutų giminės koplyčia, 18 a. Visbarų k., Tauragės raj. Lomių dvarvietė ir parkas Lomių k., Tauragės raj. Pagramančio bažnyčios klebonijos ansamblis Pagramančio k., Tauragės raj. Pužų pašto stotis Pužų k., Tauragės raj. Skaudvilė – urbanistikos paminklas Skaudvilės k., Tauragės raj. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia Žygaičių k., Tauragės raj. Šv. Florijono stogastulpis Milgaudžių k., Tauragės raj. Šv. Jurgio bažnyčia ir varpinė Sartininkų k., Tauragės raj. Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčia Pagramančio k., Tauragės raj. Tauragės dvarvietė, senasis traktas ir parkas Taurų k., Tauragės raj. Trepų dvarvietė ir parkas Trepų k., Tauragės raj. Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

Šie objektai formuoja prielaidas plėtoti atskirus turistinius maršrutus pagal objektų kilmę, arba grupes, taip pat kurti mišrius kultūrinius-pažintinius maršrutus. Plėtojami turistiniai maršrutai turėtų būti susiję su perpektyviausiomis autoturizmo ir dviračių turizmo trasomis. Šiuo metu kultūrinio-pažintinio turizmo maršrutai, kaip ir autoturizmo ar dviračių turizmo trasos, yra iš esmės neišplėtoti, trūksta nuorodų į turistų traukos objektus, kompleksinės informacijos apie lankytinas vietoves bei jų infrastruktūrą, nepakankamai išnaudojami kultūros paveldo objektų privalumai, estetinė vertė. Pagal objektų geografinio išsidėstymo zonas sąlyginai galima išskirti dvi pagrindines kultūrinio-pažintinio turizmo maršrutų kryptis: pietų-šiaurės kryptį ir pietų-šiaurės rytų kryptį (1.5.4.2 pav.). Gana didelę reikšmę kultūrinio turizmo plėtrai turi Tauragės mieste įkurti muziejai – Tauragės krašto muziejus, Tauragės pilies komplekso fotografijos meno galerija ir Kančių muziejus. Tauragės rajono miesteliuose bei kaimo vietovėse veikiantys muziejai šiuo metu pasižymi mažesniu turistiniu potencialu dėl prasčiau išvystytos infrastruktūros, riboto eksponatų kiekio ir veiklos apimčių. Vietos muziejai dažniausiai įrengti mokyklose. Kultūrinių, visuomeninių ir pramoginių renginių organizavimo kontekste didžiausią potencialą turi Tauragės kultūros centras, kuris integruoja viso rajono meno mėgėjų kolektyvų kultūrinę veiklą. Centras organizuoja įvairius renginius (minėjimus, vakarones, šokių vakarus, koncertus ir kt.), be to, rengia kasmetines kalendorines šventes. Tačiau pabrėžtina, jog tradicinėmis yra tapusios tik įprastos kalendorinės šventės. Tauragėje ypač trūksta tradicinių respublikinio ir tarptautinio lygio renginių. Tauragės rajono kultūrinių renginių organizavimo infrastruktūrą sudaro Tauragės mieste įkurti

69 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

kultūros centro rūmai, šio kultūros centro Skaudvilės, Eičių, Pagramančio, Baltrušaičių, Lauksargių, Batakių, Dapkiškių, Dauglaukio, Gaurės, Kunigiškių, Lomių ir kitų filialų pastatai (statiniai). Be šių kultūros įstaigų renginių organizavimui šiltuoju metų laiku yra tinkama Tauragės vasaros estrados ir Pagramančio regioniniame parke esančio Lakštingalų slėnio infrastruktūra bei Tauragės hipodromas (3.1.3.7. pav.). Pastarasis infrastruktūros objektas, nors ir pasižymi neblogu pritaikomumu renginių organizavimo veiklai, šiuo metu yra nesutvarkytas, todėl jo potencialas nėra išnaudojamas. Kultūros centro filialų infrastruktūra turi nedidelę vertę kultūrinio turizmo plėtros kontekste dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių, techninės ir estetinės pastatų būklės bei erdvės sąlygojamų apribojimų.

3.1.3.7. pav. Renginių organizavimo infrastruktūra Tauragės mieste ir rajone Šaltinis: Miestai.net

Apibendrinant galima pažymėti, jog turizmą Tauragės rajone tikslinga vystyti dviem kryptimis – kultūrinio- pažintinio turizmo ir gamtinio-rekreacinio turizmo, kadangi rajonas pasižymi unikaliais gamtinio paveldo objektais (rezervatais, draustiniais, įspūdingais kraštovaizdžiais ir kt.) bei kultūros vertybėmis (dvarvietėmis, bažnyčių kompleksais, memorialiniais paminklais ir kt.). Būtina pabrėžti, kad atskiri kultūrinio paveldo elementai (pvz., koplytstulpiai, paminklai) patys savaime nėra įdomūs ir patrauklūs, kaip turizmo plėtros objektas. Jų etnokultūrinį potencialą galima išnaudoti, formuojant teminius maršrutus, pvz., „Tauragės rajono sakralinis paveldas“, „Tauragės rajono parkai ir senosios dvarvietės“. Taip pat būtina sutvarkyti (įrengti) turizmo bei susijusią viešąją infrastruktūrą. Esminės Tauragės rajono turizmo sektoriaus problemos ir plėtros apribojimai analizuojami 3.2 poskyryje.

70 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.2. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO SEKTORIAUS PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

3.2.1. Turizmo infrastruktūros problemos

Pagrindinės Tauragės rajono turizmo infrastruktūros problemos atsispindi 3.2.1.1. paveiksle.

Kategorijos Pagrindinės infrastruktūros problemos

• Trūksta informacinių kelio ženklų, rodyklių (nuorodų) į lankytinas vietoves ir objektus Informacinė • Trūksta autoturizmo, pėsčiųjų ir dviračių turizmo maršrutų ir vandens trasų ženklinimo infrastruktūra • Trūksta nemokamos turizmo informacijos (brošiūrų, žemėlapių) dalijimo vietų (punktų)

Sanitarinė ir • Trūksta viešųjų tualetų ir higienos infrastruktūros šalia pagrindinių turizmo trasų, kelių • rekreacinė Trūksta apžvalgos aikštelių ir automobilių stovėjimo aikštelių poilsiui skirtose vietose • Trūksta vandens telkinių rekreacinės infrastruktūros: maudyklių vietų, prieplaukų ir kt. infrastruktūra

• Trūksta bazinės maitinimo įstaigų infrastruktūros šalia pagrindinių turizmo trasų, kelių Apgyvendinim • Trūksta ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūros: viešbučių, motelių, hostelių o ir maitinimo • Trūksta aktyvaus poilsio infrastruktūros: kempingų, stovyklaviečių, palapinių miestelių ir kt. infrastruktūra

Pramogų ir • Trūksta pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros objektų, įrengtų turistų traukos centruose laisvalaikio • Trūksta nesezoninių pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros objektų: kino teatro, baseino ir kt. infrastruktūra

3.2.1.1. pav. Pagrindinės Tauragės rajono turizmo infrastruktūros problemos

Informacinės infrastruktūros problemos Informacinės infrastruktūros problemos yra susijusios su aiškių nuorodų (rodyklių, žemėlapių) į lankytinus objektus stoka, ribota turizmo informacijos sklaida, nepakankamu pėsčiųjų, dviračių bei autoturizmo maršrutų ir vandens turizmo trasų ženklinimu. Konkrečių nuorodų ir informacinių kelio ženklų trūkumo problema iš esmės būdinga visiems turizmo maršrutams ir trasoms, kurių aprašymai pateikti 3.1.3. poskyryje, tačiau būtina pažymėti, jog šiek tiek geresnė situacija yra susiklosčiusi gamtos paveldo turizmo sektoriuje: Pagramančio regioninio parko, Viešvilės rezervato bei rajono draustinių informacinė infrastruktūra neblogai išplėtota, dažniausiai turistų lankomose vietose įrengti estetiškai apipavidalinti ir informatyvūs stendai. Vis dėlto, šios informacijos nepakanka, jog lankytini objektai ir turistų traukos vietovės būtų lengvai randami ir aktyviai lankomi. Būtina suformuoti holistinį, arba sisteminį, požiūrį į turizmo informacinę infrastruktūrą, kaip į kompleksą tarpusavyje susijusių informacijos sklaidos priemonių ir procesų, pvz., nuoseklus trasų ir maršrutų ženklinimas, papildomų nuorodų įrengimas privalo būti derinamas su nemokamos turizmo informacijos dalijimo punktų įkūrimu pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo maršrutų, pažintinių takų bei vandens turizmo trasų susikirtimo vietose. Šiuo metu rajone veikia tik trys informaciniai centrai – iš jų vienas Tauragės mieste, likę du – Pagramančio regioniniame parke, Viešvilės rezervate. Tai rodo, kad didžiojoje rajono dalyje keliaujantiems turistams ir poilsiautojams informacija apie laisvalaikio, rekreacijos ir apgyvendinimo paslaugas, lankytinas vietoves bei objektus yra tik ribotai prieinama ar visai neprieinama.

71 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Sanitarinės ir rekreacinės infrastruktūros problemos Sanitarinės infrastruktūros problemos yra susijusios su viešųjų tualetų stoka turistų lankomose Tauragės rajono vietovėse, prie pagrindinių turizmo maršrutų, trasų ir kelių. Minėtos infrastruktūros trūkumas reikšmingai mažina turistinių kelionių komfortą ir patrauklumą. Tauragės rajono rekreacinė infrastruktūra taip pat yra prastai išplėtota: trūksta poilsio aikštelių bei automobilių stovėjimo infrastruktūros poilsiui skirtose vietose. Neįrengta pakankamai apžvalgos aikštelių vaizdingose gamtinėse vietovėse, todėl mažėja unikalių landšafto elementų, kraštovaizdžių ir vietovaizdžių prieinamumas turistams. Greta Tauragės rajono rekreacinių vandens telkinių trūksta rekreacinės infrastruktūros – įrengtų maudyklių vietų, persirengimo kabinų, prieplaukų ir lieptelių. Sanitarinę infrastruktūrą ir poilsio aikšteles būtina įrengti šalia pagrindinių turizmo trasų, kelių ir maršrutų (ypač aktualu kompleksiškai plėtoti aukščiausiu turizmo potencialu pasižyminčias pietų-šiaurės ir pietų-šiaurės rytų kryptis). Būtina pabrėžti, kad pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo maršrutų, pažintinių takų ir vandens turizmo trasų susikirtimo vietose, kuriose rekomenduojama įkurti turizmo informacijos sklaidos punktus, tikslinga įrengti ir rekreacinės bei higienos infrastruktūros objektus – poilsio aikšteles, viešuosius tualetus. Būtina užtikrinti apžvalgos aikštelių infrastruktūros sukūrimą parkuose, draustiniuose ir kitose aukštą estetinį-vizualinį bei pažintinį potencialą turinčiose gamtinėse vietovėse. Prioritetinė vandens telkinių pakrančių infrastruktūros plėtros sritis – rekreacinės paskirties infrastruktūros objektų, pvz., maudyklių vietų, persirengimo kabinų, įrengimas prie dažniausiai poilsio tikslais lankomų Tauragės rajono ežerų (Draudenių, Šilinio) bei tvenkinių (Balskų, Skaudvilės, keramikos). Apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros problemos Pagrindinė maitinimo infrastruktūros problema – prastai išvystytas Tauragės rajono maitinimo įstaigų tinklas. Būtina pažymėti, jog didžioji dalis restoranų, barų, valgyklų ir užeigų koncentruojasi Tauragės mieste (net apie 60 proc. visų rajono maitinimo įstaigų sutelkta centrinėje miesto dalyje) ir tarptautinio Via Hanza maršruto kryptimi. Kitose Tauragės rajono teritorijose nėra jokios maitinimo infrastruktūros. Šių įstaigų stoka ypač akivaizdi, keliaujant Tauragės-Pagramančio-Balskų kryptimi, kuria išsidėstęs vienas iš pagrindinių Tauragės rajono dviračių ir autoturizmo maršrutų. Apgyvendinimo infrastruktūros problemos yra susijusios su aktyvaus poilsio taškų (kempingų, palapinių miestelių ir kt.) bei ekonominės klasės apgyvendinimo įstaigų stoka Tauragės rajone. Šiuo metu veikiančios apgyvendinimo įstaigos, kaip ir maitinimo paslaugų teikėjai, telkiasi Tauragėje ir į pietryčius nuo Tauragės miesto, šalia tarptautinio Via Hanza transporto koridoriaus. Rekreacinėse ir poilsio zonose nėra įrengta pakankamai poilsiaviečių ir stovyklaviečių. Dalį apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros problemų išspręstų kempingų plėtojimas Via Hanza (Velo Hanza) maršruto kryptimi ir ekonominės klasės viešbučio-restorano įkūrimas Tauragės mieste. Minėta apgyvendinimo infrastruktūra yra būtina, siekiant pritraukti ir Tauragės rajone ilgiau išlaikyti tarptautiniu maršrutu keliaujančius turistus. Pietų-šiaurės ir pietų-šiaurės rytų kryptimis taip pat tikslinga vystyti stovyklavietes, poilsiavietes ir palapinių miestelius. Apgyvendinimo ir aktyvaus poilsio infrastruktūra turėtų būti kuriama vandens turizmo, autoturizmo, pėsčiųjų ir dviračių turizmo trasų sankirtose. Pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros problemos Esamas rajono pramogų ir laisvalaikio paslaugų teikėjų tinklas matyti 3.2.1.2. paveiksle. Pažymėtina, jog didžiosios šių paslaugų dalies bazė – veikiančios apgyvendinimo įstaigos (pvz., viešbutis, kaimo sodybos). Dėl minėtos priežasties, visa pramogų ir laisvalaikio infrastruktūra koncentruota Tauragės mieste ir į pietus nuo Tauragės, tarptautinio Via Hanza maršruto areale. Galima teigti, kad Tauragės rajonui ypač trūksta nuo sezoniškumo nepriklausančių pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros objektų – pvz., kino teatro, baseino, naktinių klubų ir laisvalaikio centrų, kurie veiktų tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Tikėtina, kad tokio pobūdžio įstaigų egzistavimas reikšmingai padidintų vietos gyventojų (ypač vaikų, paauglių, jaunimo) užimtumą ir turėtų teigiamą poveikį nesezoninio turizmo plėtrai. Minėtą pramogų bei laisvalaikio infrastruktūrą tikslinga sukurti Tauragės miesto ribose. Taip pat pastebėtina, jog Tauragės rajone yra per mažai pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros objektų, įrengtų turistų lankomose teritorijose. Pažintinių takų bei turizmo trasų areale, netoli turistų traukos centrų turėtų būti įrengtos vaikų žaidimo aikštelės (supynės, lipynės, čiuožynės ir kt.); be to, privačios iniciatyvos pagrindu tikslinga plėtoti ir suaugusiems skirtą aktyvaus poilsio infrastruktūrą, pvz., įrengti virvinius atrakcionus medžiuose, pritaikytus organizuoti ekstremalioms pramogoms. Apibendrinant galima pažymėti, jog pagrindiniai turizmo plėtros trukdžiai Tauragės rajone yra susiję su nepakankamai išvystytos (ar nesukurtos) informacinės, sanitarinės, rekreacinės, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros sąlygojamais apribojimais. Tauragės rajonas apima nemažai vaizdingų gamtinių vietovių, turistų traukos objektų, tačiau jų pasiekiamumą mažina neišplėtota informacinė bazė –

72 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

nepakankamas turizmo trasų ženklinimas, informacinių stendų stoka, menkas turizmo informacijos centrų skaičius, ribotas turizmo informacijos prieinamumas ir kt. Šalia dažnai naudojamų turizmo trasų taip pat trūksta sanitarinės bei rekreacinės infrastruktūros objektų – viešųjų tualetų, apžvalgos ir poilsio aikštelių, automobilių stovėjimo infrastruktūros poilsiui skirtose vietose. Jų nebuvimas mažina keliavimo Tauragės rajone komfortą ir patrauklumą. Apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio infrastruktūra prastai išplėtota, jos objektai pernelyg koncentruoti Tauragės mieste.

3.2.1.2. pav. Laisvalaikio ir pramogų bei turizmo informacijos infrastruktūra Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

73 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Pagrindinės Tauragės rajono turistų traukos objektų pritaikymo turizmo poreikiams problemos atsispindi 3.2.2.1. paveiksle.

3.2.2. Turizmo traukos objektų pritaikymo turizmo poreikiams problemos

Kategorijos Pagrindinės turistų traukos objektų pritaikymo problemos

Techninė ir • Nesutvarkyti lankytini objektai (piliakalniai, saugotini kapai ir kt.) atrodo neestetiškai estetinė būklė • Nykstantys ir apleisti lankytini objektai (dvarvietės ir kt.) yra nesaugūs ir nepatrauklūs

Pagalbinės • Prie lankytinų objektų trūksta išvystytos pagalbinės infrastruktūros (apšvietimo ir kt.) infrastruktūros • Esama pagalbinė infrastruktūra prie lankytinų objektų dažnai yra ziškai nusidėvėjusi kokybė

• Trūksta privažiavimų ir pėsčiųjų takų, įgalinančių lengvai pasiekti lankytinus objektus Prieinamumas • Trūksta specialiųjų poreikių asmenims (neįgaliesiems) skirtos infrastruktūros: pandusų ir kt. ir pasiekiamumas

3.2.2.1. pav. Pagrindinės Tauragės rajono turistų traukos objektų pritaikymo problemos

Turistų traukos objektų techninės ir estetinės būklės problemos Kai kurie Tauragės rajono turistų traukos objektai yra itin prastos techninės būklės: nykstantys dėl aplinkos poveikio, nesutvarkyti, apleisti, kas atitinkamai riboja jų estetinį patrauklumą, saugumą ir turistinę vertę. Nykstančiam vertingam kultūros paveldui priskirtinos Adakavo, Lomių, Norkiškės (Vilkelių), Oplankio dvaro sodybos bei jų statiniai ( 3.2.2.2. pav.).

3.2.2.2. pav. Nykstantys Tauragės rajono kultūros paveldo objektai (Oplankio dvaras ir Lomių dvarvietė) Šaltinis: Musupaveldas.lt ir Miestai.net, 2010

Tikslinga sutvarkyti ir turizmo poreikiams pritaikyti kultūros paveldo objektus, esančius netoli pagrindinių rajono turizmo maršrutų, pvz., apleistą Oplankio dvaro sodybą, įsikūrusią Jūros baseine, prie Jūros upės vandens turizmo trasos ir netoli Oplankio tvenkinio – vieno iš seniausiai suformuotų (I-II a.) Žemaitijos dirbtinių vandens telkinių, arba nykstančią Lomių dvarvietę, esančią šalia Lomių tvenkinio, netoli Batakių ir Gryblaukio miškų, tik 3-4 km nuo tarptautinio Via Hanza autotransporto koridoriaus.

74 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Turistų traukos objektų pagalbinės infrastruktūros kokybės problemos

Ne visi Tauragės rajono turistų traukos objektai ar lankytinos vietovės pasižymi gerai išplėtota pagalbine infrastruktūra: prie viešosios paskirties objektų (bažnyčių, kultūros namų ir kt.) ir aikštėse neretai trūksta apšvietimo. Kartais pagalbinė infrastruktūra, pvz., piliakalnių laipteliai, yra fiziškai ir morališkai nusidėvėjusi, netenkinanti minimalių visuomeninių standartų ir saugumo reikalavimų (3.2.2.3. pav.).

3.2.2.3. pav. Tauragės rajono turistų traukos objektų pagalbinė infrastruktūra (Pagramančio ir Batakių piliakalniai) Šaltinis: Musupaveldas.lt ir Miestai.net

Būtina sutvarkyti pagrindinių Tauragės rajono lankytinų objektų, pvz., Pagramančio ir Batakių piliakalnių, ant kurių vyksta aplinkinių kaimo vietovių etnokultūriniai renginiai ir tradicinės šventės, pagalbinę infrastruktūrą, ypač susijusią su renginių dalyvių ir turistų saugumu (laiptelius, turėklus ir kt.). Pasirinktinai tikslinga sutvarkyti ir kitų turistų traukos objektų, esančių greta pagrindinių rajono turizmo trasų, pagalbinę infrastruktūrą.

Turistų traukos objektų prieinamumo ir pasiekiamumo problemos Kai kurie Tauragės rajono turistų traukos objektai yra mažiau patrauklūs rekreacijos ir turizmo kontekste dėl prasto prieinamumo: ne visur įrengti privažiavimai (arba jų būklė yra nepatenkinama), suformuoti dviračių ir pėsčiųjų takai, kurie įgalintų lengviau pasiekti šiuos objektus. Būtina pažymėti, kad didžioji dalis Tauragės rajono lankytinų objektų yra visiškai nepritaikyta specialiųjų poreikių asmenų (neįgaliųjų, senjorų ir kt.) reikmėms. Minėti asmenys negali apžiūrėti ir (ar) aplankyti kai kurių turistų traukos objektų dėl riboto mobilumo, todėl prie pagrindinių Tauragės rajono sakralinių pastatų, dvaro sodybų, muziejų, kultūros namų bei kitose turistų dažnai lankomose vietose būtina įrengti specialius privažiavimus, pandusus ir kitą infrastruktūrą. Apibendrinant galima teigti, jog turizmo plėtrą Tauragės rajone riboja nepakankamas dėmesys kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir pritaikymui turizmo reikmėms. Nykstantis ir nesutvarkytas kultūros paveldas, pvz., senųjų dvarviečių pastatai ir statiniai, ne tik tampa estetiškai nepatrauklus ir nesaugus lankytojams ar turistams (dėl apleistos infrastruktūros, avarinės būklės konstrukcijų ir kt.), bet ir praranda savo vertingas istorines, architektūrines bei menines savybes, turistinį potencialą. Tai mažina rajono atraktyvumą kultūrinio- pažintinio turizmo plėtros kontekste. Tačiau reikia atsižvelgti ir į turistų traukos objektų prieinamumo problemas – netgi sutvarkyti objektai ar lankytinos vietovės nerealizuos savo aukšto turistinio potencialo, jei nebus įrengta visuomeninius ir saugumo standartus atitinkanti pagalbinė infrastruktūra (turėklai, laipteliai ir kt.), suformuoti dviračių ir pėsčiųjų takai ar patogūs privažiavimai. Turistų traukos objektų prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims ženkliai padidintų įrengti pandusai ir kita specifinė infrastruktūra.

3.3. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO PLĖTROS ALTERNATYVŲ ANALIZĖ

Šioje studijos dalyje atliekamas Tauragės rajono kompleksinių turizmo produktų (maršrutų bei trasų) ir susijusių sektorių plėtros perspektyvų vertinimas. Kiekvieno turizmo produkto ir sektoriaus atveju analizuojamos dvi alternatyvos: prioritetinė, arba rekomenduojama įgyvendinti alternatyva, ir kita, arba antra pagal prioritetą, plėtros alternatyva.

75 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3.1. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus plėtros alternatyvos

Pagal rajono apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus plėtros alternatyvas, Tauragės rajono teritorijoje rekomenduojama suformuoti papildomą infrastruktūrą ir nurodytose vietovėse įrengti naujus apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros objektus. Prioritetinė alternatyva Remiantis prioritetine alternatyva, siūloma įkurti palapinių miestelius-stovyklavietes prie ypač aukšta rekreacine verte pasižyminčių Balskų ir Skaudvilės tvenkinių, bei Jūros upės Rekstukų kaime. Minėtų telkinių pakrantėse yra nemažai vietų, tinkamų poilsio ir turizmo bazei sukurti. Nors šalia Balskų tvenkinio jau įrengta vieta stovyklautojams, tačiau jos infrastruktūra nepakankamai neišplėtota, todėl siūlytina patogesnėje vietoje įrengti naują palapinių miestelį-stovyklavietę. Be to, Balskų ir Skaudvilės tvenkiniai yra netoli pagrindinių Tauragės rajono vandens turizmo trasų (Jūros ir Ančios), todėl naujos stovyklavietės būtų naudingos ir šiais maršrutais keliaujantiems turistams. Paminėtina, kad prie Pagramančio regioninio parko informacinio centro rekomenduojama įkurti naują užkandinę, kuri bent iš dalies kompensuotų maitinimo įstaigų poreikį šiame regione. Plėtojant kempingų infrastruktūrą, siūlytina įrengti kempingą prie Jūros upės šalia Tauragės hipodromo (3.3.1.1. pav.). Paminėtina, kad visos pasirinktos vietos pasižymi strategine reikšme turizmo vystymui kempingas veiktų prie aktyviausiai turizmo tikslais naudojamos Jūros upės trasos bei Via Hanza magistralės, tad jame galėtų apsistoti tiek vandens turistai tiek tranzitiniai turistai, keliaujantys tarptautiniu maršrutu.

3.3.1.1. pav. Galima turizmo infrastruktūros plėtra Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

Vystant ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūrą, šiuo metu nenaudojamoje Tauragės miesto teritorijoje, viename iš buvusių kareivinių pastatų rekomenduojama įrengti viešbutį. Esama pastatų būklė pateikta 3.3.1.2. paveiksle. Kitame to paties komplekso pastate siūlytina įrengti restoraną arba kavinę. Minėtos infrastruktūros sukūrimas, tikslingai išnaudojant esamą materialinę (žemės sklypo, kareivinių pastatų ir statinių) bazę, kuri šiuo metu neatlieka jokios paskirties, turėtų reikšmės, siekiant pritraukti Via Hanza maršrutu vykstančius tranzitinius turistus bei paskatinti konferencijų turizmo plėtrą Tauragės mieste. Būtina pažymėti, jog apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros sukūrimas užtikrintų papildomą pridėtinę vertę, jei būtų kompleksiškai sutvarkyta visa buvusių kareivinių teritorija, įrengiant laisvalaikio, sporto ir pramogų infrastruktūros objektus (3.3.3. poskyris).

76 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3.1.2. pav. Buvusių kareivinių komplekso pastatai Tauragės mieste

Schematiniame inventorinės bylos plane ekonominės klasės viešbučiui įrengti siūlytinas pastatas pažymėtas 30²p, restoranui-kavinei įrengti rekomenduojamas pastatas – 4M’p.

Kita alternatyva Antros pagal patrauklumą, t.y. prioritetinę eilę, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus plėtros alternatyvos pasirinkimo atveju rekomenduojama įrengti visus prioritetinėje alternatyvoje nurodytus objektus, išskyrus ekonominės klasės viešbutį ir restoraną (kavinę), kurių vieta numatyta buvusiame kareivinių komplekse, Tauragėje. Vietoje minėtų objektų siūlytina įkurti du kempingus: Tauragėje ir Skaudvilėje. Šios alternatyvos patrauklumą mažina tai, kad kempingai, kaip apgyvendinimo infrastruktūros forma, tenkina tik specifinio keliautojų segmento poreikius: jie yra susiję su aktyviu poilsiu gamtoje ir minimaliais patogumais. Galima pastebėti, kad, siekiant aprėpti kuo įvairesnius turistų segmentus, pasiūlyti diversifikuotas apgyvendinimo paslaugas, užtikrinti adekvačią alternatyvą aktyvaus poilsio (kempingų, palapinių miestelių- stovyklaviečių) infrastruktūrai, tikslingiau įsteigti naują ekonominės klasės viešbutį – juo labiau, kad visame Tauragės rajone yra tik vienas dviejų žvaigždučių viešbutis. Apibendrinant pabrėžtina, kad Tauragės rajono apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus plėtros tikslais rekomenduojama įgyvendinti prioritetinę alternatyvą.

3.3.2. Konferencijų ir verslo turizmo sektoriaus plėtros alternatyvos

Remiantis konferencijų ir verslo turizmo sektoriaus plėtros alternatyvomis, siūloma racionaliai išnaudoti esamą ir (arba) rekomenduojamą sukurti Tauragės rajono apgyvendinimo infrastruktūrą. Prioritetinė alternatyva Pagal prioritetinę alternatyvą, ekonominės klasės viešbutyje, kurį siūloma įsteigti rekonstravus buvusius kareivinių komplekso pastatus Tauragės mieste, reikėtų įrengti 150-200 vietų konferencijų salę. Esami konferencijų organizavimo pajėgumai Tauragės rajone vertinami kaip vidutiniai: 11 apgyvendinimo įstaigų sudaro galimybes organizuoti konferencijas ir seminarus, kurių dalyvių skaičius siekia nuo 30 iki 100 asmenų. Tauragė yra regioninis ekonomikos augimo centras, todėl mieste rekomenduojama turėti vieną didelę (iki 200 vietų) ir modernią konferencijų salę. Šią salę būtų galima panaudoti ne tik regioninio bei nacionalinio lygio renginiams organizuoti, bet ir tarptautinio masto renginiams pritraukti. Būtina pabrėžti, kad Tauragės rajonas,

77 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

esantis pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, galėtų efektyviai išnaudoti savo patogią geografinę padėtį ir tapti potencialia baze Lietuvos ir Kaliningrado srities bendrų renginių (konferencijų, seminarų, verslo ir valdžios atstovų susitikimų) organizavimui ir bendradarbiavimo abipus sienos stiprinimui. Kita alternatyva Remiantis antra pagal patrauklumą alternatyva, rekomenduojama racionaliai išnaudoti turimus konferencijų organizavimo išteklius bei esamas konferencijų ir verslo turizmo plėtros galimybės. Dalykinių renginių (konferencijų, seminarų, mokymų ir kt.) organizavimo paslaugas Tauragės rajone teikia dalis apgyvendinimo įstaigų, Tauragės verslo informacinis centras ir Tauragės kultūros centras (3.3.2.1. lentelė). Beveik visos šios įstaigos renginių organizavimui suteikia būtiną įrangą – ekranus, projektorius, DVD grotuvus; salėse užtikrina internetinį ryšį. Dvi Tauragės rajono apgyvendinimo įstaigos – Tauragės mieste veikiantys nakvynės paslaugų namai „Banga“ ir kaimo sodyba „Griežpelkiai“ – turi 100 vietų konferencijų sales, motelis „Banga“ ir viešbutis „Tauragė“ – 40 vietų konferencijų sales, nakvynės paslaugų namai „Bastilija“ – 30 vietų konferencijų salę, D. Užvalakienės, V. Bamšo ir Z. Jankausko kaimo sodybos, įsikūrusios iki 20 km spinduliu nuo Tauragės miesto, atitinkamai turi 50, 50 ir 65 vietų konferencijų sales. 3.3.2.1. lentelė. Konferencijų salių vietų skaičius Tauragės rajono apgyvendinimo įstaigose

Salės vietų Įstaiga Adresas skaičius

Viešbutis „Tauragė“ Vytauto g. 83, Tauragė 40 Nakvynės paslaugų namai „Banga“ Kranto g. 3, Tauragė 100 Motelis „Banga“ Kranto g. 3A, Tauragė 40 Nakvynės paslaugų namai „Bastilija“ Gaurės g. 27A, Tauragė 30 A. Valinčiaus kaimo sodyba Ežeruonos g. 7, Taurų k., Tauragės sen. n.d. Kaimo sodyba „Griežpelkiai“ Griežpelkių I k., Lauksargių sen. 100 Z. Jankausko kaimo sodyba Norkaičių k., Mažonų sen. 65 V. Globio kaimo sodyba Antšunijų k., Mažonų sen. n.d. D. Užvalakienės kaimo sodyba Dunokų k., Tauragės sen. 50 Kaimo sodyba „Medžioklės ragas“ Mažonų k., Mažonų sen. n.d. V. Bamšo kaimo sodyba Bernotiškės k., Gaurės sen. 50 Šaltinis: Tauragės rajono savivaldybės administracija

Tauragės verslo informacinis centras, veikiantis Tauragės mieste, teikia dalykinių susitikimų ir įvairių renginių (konferencijų, seminarų, mokymų ir kt.) organizavimo paslaugas. Centras turi iki 60 vietų konferencijų salę su įranga ir mokymams skirtą 15 vietų kompiuterių klasę su įranga. Tauragės kultūros centras gali išnuomoti konferencijų salę, talpinančią iki 150 dalyvių. Tikslingai išnaudojant turimus pajėgumus, būtų galima pagerinti konferencijų ir verslo turizmo plėtros galimybes Tauragės rajone. Tačiau esamos konferencijų salės skiriasi savo įrengimo kokybe, modernumu, disponuojama įranga, todėl jos nebūtų adekvačiai pritaikomos didesnės apimties nacionalinio bei tarptautinio lygio renginiams. Apibendrinant galima pažymėti, kad Tauragės rajono konferencijų ir verslo turizmo sektoriaus plėtros tikslais rekomenduojama įgyvendinti prioritetinę alternatyvą.

3.3.3. Sporto, pramogų ir laisvalaikio sektoriaus plėtros alternatyvos

Pagal sporto, pramogų ir laisvalaikio sektoriaus plėtros alternatyvas, rekomenduojama stiprinti šių paslaugų bazę Tauragės mieste ir įrengti pavienius aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros objektus Tauragės rajono teritorijoje, prie svarbiausių lankytinų vietovių. Prioritetinė alternatyva

Remiantis patraukliausia alternatyva, siūloma įrengti vaikų žaidimo aikšteles, aktyvaus poilsio zonas ir suaugusiems skirtą ekstremalių pramogų gamtoje infrastruktūrą: pvz., virvinius atrakcionus miškų masyvuose šalia Balskų stovyklavietės. Minėta vietovė yra labai patraukli šios infrastruktūros sukūrimui, kadangi čia telkšo turistų ir vietos gyventojų mėgiamas vandens telkinys, šalia yra vaizdingų gamtinių vietovių ir lankytinų objektų

78 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

– piliakalnių, atodangų, koplytstulpių, etnokultūros paminklų ir kt. Iki vietovės įmanoma paprastai nukeliauti regioniniais autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutais. Balskų stovyklavietė taip pat yra susijusi su Jūros trasa. Taigi ši vietovė yra nesunkiai pasiekiama, patraukli turistine-rekreacine prasme. Taip pat siūloma kompleksiškai sutvarkyti buvusių Tauragės miesto kareivinių teritoriją ir joje esančius nenaudojamus pastatus bei statinius (schematinis invesntorinės bylos planas: 1C²p; 70’p; 80’p; 90’p; 100’p; 110’p; 206’p; 210’p; 250’p), įrengiant vietos gyventojams ir lankytojams aktualius aktyvaus poilsio, pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros objektus. Rekomenduojamą sukurti infrastruktūrą sudaro: • Kino teatras (1C²p), esantis šalia pastatų, kuriuose siūloma įkurti viešbutį ir restoraną. • Fotostudija (100’p; 110’p), meno studija-inkubatorius (90’p) ir dirbtuvės (70’p; 80’p). • Uždari teniso kortai (210’p) ir atviri (lauko) teniso kortai, esantys šalia pastato 210’p. • Kartingai arba BMX dviračių trasos (tarp pastatų 196’p ir 186’p); čiuožykla (tarp pastatų 166’p ir 150’p-140’p). • Baseinas (206’p); tiras (250’p); rogučių trasa (laisvoje zonoje už pastatų 196’p-166’p). Siūlomų įrengti infrastruktūros objektų vizualiniai sprendimai atsispindi 3.3.3.1. paveiksle. Siekiant užtikrinti viso komplekso patrauklumą, būtina sutvarkyti buvusių kareivinių teritoriją, įrengti privažiavimus, pėsčiųjų takus, apšvietimą ir mažosios architektūros objektus: gazonus, vejas, šiukšlių dėžes, suoliukus ir kt.

3.3.3.1. pav. Modernių sporto, pramogų ir laisvalaikio objektų pavyzdžiai Šaltinis: Sika.lt, Tenisonamai.lt, Luize.lt ir Viss.lt

Kita alternatyva Remiantis antra pagal patrauklumą alternatyva, vietoje buvusių kareivinių statinių ir teritorijos komplekso siūlytina sutvarkyti Tauragės miesto hipodromą, sukuriant lauko renginių organizavimui pritaikytą infrastruktūrą. Šiuo metu minėtas hipodromas yra visiškai apleistas ir netinkamas naudoti. Rekomenduojama atlikti hipodromo aikštės sutvarkymo darbus, įrengti privažiavimo kelius, takus ir asfaltuotą aikštelę lankytojų automobiliams, užtikrinti teritorijos aptvėrimą bei modernų apšvietimą. Be to, būtina įrengti žiūrovų tribūnas, pastatyti pagalbines arklides su technikos laikymo patalpomis (iki 1.000 m²), žirgų apžiūros aikštelę. Modernios hipodromų infrastruktūros vizualiniai sprendimai pateikti 3.3.3.2. pav.

79 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3.3.2. pav. Modernių hipodromų infrastruktūros pavyzdžiai Šaltinis: Britishracecourses.org

LR ūkio ministerijos užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) parengtoje Lietuvos hipodromų plėtros studijoje (2008) akcentuojama, jog pasaulyje hipodromai yra populiarūs ir dažnai atlieka multifunkcinę paskirtį kaip turistų traukos centrai: šalia žirgų bėgimo tako, varžybų aikštelės yra kuriami pramogų ir laisvalaikio objektai, vystoma viešojo maitinimo ir apgyvendinimo infrastruktūra. Nepaisant didelio populiarumo visame pasaulyje (kai kuriose šalyse 1 mln. gyventojų tenka 1-3 hipodromai), Lietuvoje hipodromų ir susijusių paslaugų infrastruktūra yra menkai išplėtota. Be to, Nacionalinėje turizmo plėtros 2007-2010 m. programoje pažymima, jog hipodromų „infrastruktūros plėtros skatinimo politikos valstybė nevykdo“, todėl ji didele dalimi priklauso nuo pavienių privačių iniciatyvų. Lietuvos žirgų sporto entuziastai susiduria su nepakankamu hipodromų infrastruktūros ir materialinės (fizinės) bazės išvystymu, o esama hipodromų infrastruktūra dažnai apsiriboja tik žirgų bėgimo taku plyname lauke. Galima teigti, jog Tauragės miesto hipodromo infrastruktūros plėtra – rizikingesnė alternatyva nei buvusių kareivinių pastatų sutvarkymas. Visų pirma todėl, kad hipodrome tradiciškai vykstantys renginiai pasižymi tam tikru sezoniškumu, specifika ir ribotomis diversifikavimo galimybėmis – t.y. hipodromo materialinė (fizinė) bazė iš esmės pritaikoma tik žirgų lenktynėms, varžyboms ir kitiems sporto renginiams, organizuojamiems lauke. Vadinasi, minėtos alternatyvos pasirinkimo atveju būtų generuojama mažesnė pridėtinė vertė nei kompleksiškai sutvarkius buvusius kareivinių pastatus. Be to, minėti pastatai gali būti plačiau pritaikyti įvairaus pobūdžio infrastruktūrai sukurti: nuo restorano iki meno galerijos, tiro ir uždarų teniso kortų. Diversifikuota infrastruktūra žymiai geriau patenkintų skirtingų tikslinių grupių (sporto profesionalų ir mėgėjų; vietos gyventojų ir turistų; paauglių, šeimų su vaikais, senjorų ir kt.) poreikius. Apibendrinant pažymėtina, jog Tauragės rajono sporto, pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros plėtros tikslais rekomenduojama įgyvendinti prioritetinę alternatyvą.

3.3.4. Kompleksinių turizmo produktų plėtros alternatyvos

I. Vandens turizmo trasų ir vandens telkinių infrastruktūros plėtros alternatyvos

Pagal vandens turizmo trasų bei vandens telkinių infrastruktūros plėtros alternatyvas, siūlytina išplėsti kelio ženklų, nuorodų ir rodyklių sistemą, sukurti unikalų trasų žymėjimą ir atnaujinti esamą rekreacinę infrastruktūrą. Vandens turizmo trasas siūloma žymėti, kas 3-5 km įrengiant informacinius ženklus (3.4.4.1. pav.) ir atitinkamose vandens turizmo trasų vietose pastatant nuorodas į lankytinas vietoves, kuriose būtų matomas atstumas iki turistų traukos objektų. Orientacinė informacinių ženklų spalva – mėlyna.

80 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3.4.1. pav. Vandens turizmo trasų ženklinimo pavyzdžiai (kairėje -vandens turizmo trasa, dešinėje -pavojinga vieta trasoje)

Prioritetinė alternatyva Pagrindinės alternatyvos pasirinkimo atveju rekomenduojama vystyti Akmenos-Jūros vandens turizmo trasą, kadangi šia trasa, išskyrus Akmenos upės dalį, galima plaukti visą šiltąjį sezoną – nuo gegužės iki spalio mėnesio. Galima paminėti, kad Jūros upės trasa yra populiariausia bei dažniausiai naudojama vandens turizmo trasa Tauragės rajone. Minėtos upės slėnyje nuo Balskų gyvenvietės iki Tauragės miesto gausu urbanistikos ir archeologijos paveldo objektų, vaizdingų kraštovaizdžių. Tauragės rajono teritorijai priklausančios Akmenos upės trasos pradžioje, į šiaurę nuo Mažonų seniūnijos Pagramančio miestelio, veikia Pagramančio regioninio parko informacinis centras. Netoli šio centro siūloma įrengti užkandinę ir viešąjį tualetą. Prie Pagramančio piliakalnio įrengta apžvalgos aikštelė, kurią būtina renovuoti. Ties Akmenos ir Jūros upių santaka, greta Ringių kaimo, veikia poilsiavietė „13 kilometras“. Jos infrastruktūra (ypač mažosios architektūros objektai: suoliukai, pavėsinės, šiukšlių dėžės ir kt.) yra nuniokota neatsakingų poilsiautojų. Siekiant, jog trasa taptų patrauklesnė, būtina sutvarkyti šios poilsiavietės aplinką, vietoje sulaužytų suoliukų, pavėsinių ir šiukšlių dėžių įrengti naujas. Akmenos upės trasoje, ties Alijošiškių kaimu būtina įrengti informacinę nuorodą į Lakštingalų slėnį, ties Pagramančio gyvenviete – į Pagramančio piliakalnį ir Naujininkų (Kuturių) piliakalnį. Jūros upės trasa Tauragės rajone prasideda nuo Balskų užtvankos. Balskų tvenkinio pakrantėje vietoje esamos poilsiavietės ir stovyklavietės, kurios yra nepakankamai patrauklios poilsiautojams ir netenkina moderniai aktyvaus poilsio infrastruktūrai keliamų kriterijų, siūloma įrengti vieną didelę stovyklavietę, turinčią ne tik visą būtiną rekreacinę infrastruktūrą (persirengimo kabinas, maudyklių vietas, prieplauką, lieptelius, šiukšlių dėžes, pavėsines, stacionarius lauko baldus, laužavietes), bet ir pagalbinę, sanitarinę bei aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą – automobilių stovėjimo aikštelę, vaikų žaidimo aikštelę, tualetą. Populiarios vandens turizmo trasos „Balskų užtvanka-Tauragė“ 1,2 kilometre, kairiajame upės krante įsikūręs Lylavėnų (anksčiau – Litavėnų) kaimas, kryžiuočių kronikose pirmą kartą paminėtas 1384 m. Už 2,3 km nuo šios vietovės yra vaizdinga Genių atodanga, siekianti iki 25 m. Netoli trasos yra Genių atodangos apžvalgos aikštelė, kurią būtina atnaujinti ir sutvarkyti. Be to, palei trasą reikia įrengti nuorodas į Lylavėnų senkapį ir Genių atodangą. Apie 2,5 km nuo Jūros ir Ringės santakos, šalia Jūros upės vingio yra poilsiui ir stovyklavimui tinkamų vietų. Rekomenduojama atnaujinti esamų poilsiaviečių infrastruktūrą, įrengti viešąjį tualetą ir nemokamos turizmo informacijos (brošiūrų, žemėlapių ir kt.) sklaidos punktą (žr. 8 priedas). Už 1 km nuo šių vietovių įsikūręs Sungailiškių kaimas, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a., dar už 3 km, Jūros upės kairiajame krante, – Šaukėnų gyvenvietė ir istorinis II-IV a. kapinynas. Siūloma įrengti nuorodą į istorinę Šaukėnų kaimo kapavietę. Praplaukus Šaukėnų-Matiškių brastą, Jūros dešiniajame krante stūkso Matiškių piliakalnis, yra senovės gyvenvietė. Šioje vietovėje įkurta vieta stovyklai ir poilsio aikštelei, todėl rekomenduojama atnaujinti esamą infrastruktūrą: sutvarkyti poilsiui skirtą aikštelę, įrengti stacionarius lauko baldus ir laužavietes. Taip pat siūlytina prieš Šaukėnų-Matiškių brastą pastatyti nuorodą į Matiškių piliakalnį, kurioje būtų pažymėtas atstumas iki šio lankytino objekto. 1,2 km nuo stovyklos vietos upės krantus jungia Šaukėnų-Jocių lieptas. Dar už 0,5 km prasideda Reksčių kilpa, kuri tęsiasi ~5 km. Nuplaukus 1,3 km, atsiveria įspūdinga Reksčių atodanga, kurios aukštis vietomis siekia 50 m. Rekomenduotina sutvarkyti esamą Reksčių atodangos apžvalgos aikštelę, pastatyti

81 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

suoliuką. Reksčių kilpos pabaigoje siūloma įrengti informacinę nuorodą į atodangą. 2,6 km nuo šios vietovės yra Dapkiškių griūtis bei to paties pavadinimo kaimas; už Dapkiškių kilpos stūkso piliakalnis, senovės gyvenvietė. Dapkiškių piliakalnis yra įtvirtintas Jūros ir Daubos santakoje, 5 km nuo Tauragės. Palei trasą rekomenduojama įrengti nuorodas į Dapkiškių griūtį ir piliakalnį. 3,5 km nuo minėtos vietos yra Tarailių mikrorajono vandenvietė. Už 1 km – Tauragės miestas. Kita alternatyva Antra pagal patrauklumą alternatyva – Ančios-Šešuvies vandens turizmo trasos plėtra. Galima pabrėžti, jog Ančios upe geriausia plaukti anksti pavasarį ir po intensyvių liūčių, kai pakyla vandens lygis. Vandens turizmo tikslais Ančia daugiausiai naudojama nuo Skaudvilės užtvankos iki Batakių. Šešuvies upės vandens turizmo trasa tęsiasi nuo Upynos iki Šešuvies žiočių. Minėtoje atkarpoje upė yra vandeningesnė dėl įtekančių didesnių upių bei gilesnė nei aukštupyje, todėl yra tinkama vandens turizmui ir sausesniais metų laikotarpiais. Ančios upės trasos pradžioje, prie Skaudvilės tvenkinio siūloma įrengti bazinę infrastruktūrą – modernią stovyklavietę su automobilių stovėjimo aikštele ir vaikų žaidimo aikštele, viešąjį tualetą ir nemokamos turizmo informacijos sklaidos punktą. Ančios upės atkarpoje tarp Skaudvilės užtvankos ir Batakių yra Ančios kraštovaizdžio draustinis. Batakiai – turizmo prasme atraktyvus miestelis ir urbanistikos paminklas. Šalia stūkso Batakių piliakalnis (vadinamas Pilaite). Prieš Batakius, palei Ančios upės trasą būtina pastatyti informacines nuorodas į istorinį miestelį ir Pilaitę, taip pat rodyklę, kurioje būtų pažymėta kryptis bei atstumas iki turistų lankomo etnokultūros objekto – Ožnugario Alkos. Plaukiant Šešuvies upės trasa nuo Upynos iki Šešuvies žiočių, keliaujama pro Gaurės miestelį. Palei Šešuvies upės trasą būtina pastatyti rodykles į netoli Gaurės gyvenvietės stūksantį Kiukiškių piliakalnį. Akmenos-Jūros trasa yra patrauklesnė nei Ančios-Šešuvies trasa, nes pastaroji vandens turizmo tikslais gali būti naudojama tik ankstyvą pavasarį, kai upės patvinsta, bei po intensyvių liūčių. Be to, šalia Jūros upės trasos yra išsidėstę daugiau lankytinų vietovių, archeologijos paveldo paminklų, kitų turistų traukos objektų. Jūros upės pakrantėse yra nemažai vietų, tinkamų rekreacinei infrastruktūrai sukurti arba turinčių tam tikrą infrastruktūrą, kurią galima atnaujinti. Apibendrinant pabrėžtina, kad Tauragės rajono vandens turizmo trasų infrastruktūros vystymo tikslais rekomenduojama įgyvendinti prioritetinę alternatyvą. Taip pat siūloma atnaujinti maudyklių ir poilsiaviečių infrastruktūrą šalia didžiausią rekreacinę vertę Tauragės rajone turinčių Draudenių ir Šilinio ežerų, t.y. įrengti persirengimo kabinas, prieplaukas, žvejybos vietas, sutvarkyti aplinką, įrengti privažiavimą prie Keramikos tvenkinių Tauragėje. II. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasų infrastruktūros plėtros alternatyvos Pagal autoturizmo ir veloturizmo trasų infrastruktūros vystymo alternatyvas, rekomenduojama papildyti kelio ženklų, informacinių nuorodų ir rodyklių sistemą, sukurti unikalų trasų žymėjimą bei atnaujinti esamą rekreacinę infrastruktūrą. Autoturizmo ir veloturizmo trasas siūloma žymėti, kas 3-5 km įrengiant informacinius ženklus (3.3.4.2. pav.) ir atitinkamose trasų vietose pastatant informacinės nuorodas į lankytinas vietoves ir turistų traukos objektus, kuriose atsispindėtų atstumas iki objektų. Galima pažymėti, kad orientacinė veloturizmo informacinių ženklų spalva – žalia, autoturizmo informacinių ženklų spalva – juoda.

3.3.4.2. pav. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasų ženklinimo pavyzdžiai

82 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Prioritetinė alternatyva Pagal prioritetinę alternatyvą, rekomenduojama plėtoti Tauragės-Pagramančio-Balskų krypties autoturizmo ir dviračių turizmo trasas. Šios trasos išsidėstę lygiagrečiai, kadangi pagrindiniai Tauragės rajono dviračių maršrutai yra susiformavę esamų autokelių pagrindu. Siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą, būtina įrengti atitvarus ar kitas saugumo priemones, investuoti į dviračių trasų ir autokelių dangos atnaujinimą. Tauragės-Pagramančio-Balskų krypties autoturizmo ir veloturizmo trasos prasideda Tauragėje ir užsibaigia ties Balskų gyvenviete. Tauragės mieste koncentruojasi daugiausiai apgyvendinimo bei maitinimo įstaigų, kultūros ir istorijos paveldo objektų, pramogų ir laisvalaikio paslaugų teikėjų (3.1.2. skyrius). Tarp pagrindinių lankytinų objektų paminėtini: • Tauragės pilies kompleksas; • Paminklas Tauragės konvencijai; • Banko rūmai; • Pašto pastatų kompleksas; • Tauragės geležinkelio stotis; • Tauragės stačiatikių cerkvė; • Martyno Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčia; • Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčia; • Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės; • Jūros upės krantinės skulptūrų ansamblis; • Paminklas Vincui Kudirkai; • Paminklas Vladui Putvinskiui; • Paminklas žuvusiems tarybiniams kariams atminti; Sutvarkius šiuo metu apleistą ir jokios paskirties neatliekantį kareivinių pastatų kompleksą (3.3.1-3.3.3. poskyriai), ženkliai pagerėtų Tauragės turistinis-rekreacinis įvaizdis bei išaugtų miesto patrauklumas vietos gyventojams, vienadieniams lankytojams ir turistams. Siekiant užtikrinti aukštą turizmo paslaugų kokybę, visų pirma būtina išvystyti pagalbinę infrastruktūrą. Šiuo tikslu Tauragėje rekomenduojama įrengti viešąjį tualetą išvystyti nuorodų ir maršrutų krypčių informacinę infrastruktūrą. Tauragės-Pagramančio-Balskų kryptimi yra išsidėstę šie pagrindiniai autoturizmo bei dviračių turizmo maršrutų objektai: • Papušynės pušis; • Dapkiškių piliakalnis; • Rekstukų piliakalnis; • Matiškių piliakalnis; • Naujininkų (Kuturių) piliakalnis; • Pagramančio piliakalnis; • Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia; • Balskų senkapiai ir tvenkinys. Senoji Papušynės pušis stovi to paties pavadinimo kaime, ~2 km į šiaurę nuo Tauragės miesto. Ją galima pamatyti kairėje kelio link Mažonų gyvenvietės pusėje. Siekiant, jog pušis, kaip išskirtinis gamtos paveldo objektas, taptų labiau pastebima, ją tikslinga pažymėti informacine lentele. Dapkiškių piliakalnis yra pasiekiamas plentu Tauragė-Dapkiškiai, pervažiavus Daubos upelį ir pasukus į dešinę rytų-pietryčių kryptimi (300 m nuo posūkio). Piliakalnis stūkso ~5 km atstumu nuo Tauragės miesto, netoli yra Dapkiškių gyvenvietė ir Dapkiškių griūtis. Autoturizmo bei veloturizmo trasose, 1 km iki posūkio būtina įrengti nuorodas į minėtus turistų traukos objektus. Rekstukų piliakalnis (vadinamas Maskolkapiu) stūkso Jūros ir Krioklio upių santakoje, 8-9 km nuo Tauragės miesto. Tai yra neseniai, 2008 m. atrastas 4-tas Mažonų seniūnijoje ir 15-tas Tauragės rajone stūksantis piliakalnis. 100 m į vakarus nuo jo yra Reksčių kapinaitės. Jūros upėje, ties minėtu piliakalniu susidariusi sala – lankytinas gamtos objektas. Autoturizmo bei veloturizmo trasose, 1 km iki posūkio link Rekstukų piliakalnio būtina įrengti rodykles į turistų traukos objektus. Matiškių piliakalnis stūkso į pietus nuo Matiškių gyvenvietės, 12-13 km nuo Tauragės miesto. Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kuri paskutinį kartą sutvirtinta buvo dar 1311-1314 m., žemaičių krašto didiko Mažono. Į šiaurę nuo Matiškių piliakalnio yra 1,2 ha ploto papėdės gyvenvietė. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasose, 1 km iki posūkio link piliakalnio būtina įrengti rodykles į turistų traukos objektus. Naujininkų (Kuturių) piliakalnis stūkso Pagramančio miestelyje, šalia Naujininkų gatvės, ~14-15 km nuo Tauragės miesto. Piliakalnio šlaitai apaugę senais medžiais, o aikštelėje auga daug jaunų krūmokšnių ir kitokios augalijos. Minėtą piliakalnį galima pamatyti važiuojant to paties pavadinimo gatve, prieiti prie jo – tik

83 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

iš kitos pusės per ganyklas. Pagramančio Naujininkų gatvėje būtina įrengti nuorodą į piliakalnį ir rodyklę į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Ši bažnyčia yra liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Ji stovi prie Šilalės-Tauragės kelio. Būtina pažymėti, jog Pagramančio gyvenvietė ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia sudaro vientisą kultūros paveldo objektų kompleksą. Bažnyčioje yra vertingų meno, dailės paminklų, sukurtų XVIII-XIX a. Išlikęs ir vertingas 1773 m. statytas centrinis altorius su keturiomis skulptūromis. Bažnyčioje saugomas XVIII-XIX a. arnotas su Sluckio juosta. Pagramančio piliakalnis, kuris priskiriamas respublikinės reikšmės archeologijos paminklams, taip pat stūkso Pagramantyje, ~14-15 km nuo Tauragės miesto, šalia Akmenos bei Gramančios upių santakos. Ant piliakalnio stovėjusios gynybinės pilies istoriškumą rodo išlikusi senovinė gyvenvietė ir kitapus slėnio buvęs III-V a. Ringių kapinynas, taip pat šalia gyvenvietės ir piliakalnio praeinantis kelias į senąsias Lietuvos gyvenvietes – Pūtvę ir Kreivius. 1 km iki Pagramančio gyvenvietės būtina įrengti informacinę nuorodą į Pagramančio piliakalnį. Balskų kapinynas yra Pagramančio regioniniame parke, Balskų kaimo gyvenvietėje, 5 km nuo Pagramančio miestelio. Netoli Balskų gyvenvietės yra Balskų tvenkinys. 1 km iki vietovės tikslinga įrengti nuorodą į Balskų senkapius. Tauragės-Pagramančio-Balskų krypties autoturizmo bei dviračių turizmo trasų rekreacinę-poilsinę, sanitarinę, informacinę, apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūrą sudaro šie pagrindiniai objektai: • Esami Tauragės miesto turizmo infrastruktūros objektai (3.1.2. poskyris); • Siūlomi įkurti Tauragės miesto turizmo infrastruktūros objektai (3.3.1.-3.3.3. poskyriai); • Šaukėnų-Matiškių poilsiavietė (esama); • Reksčių atodangos apžvalgos aikštelė (esama); • Jūros-Ringės poilsiavietė (esama); • Jūros-Ringės poilsiavietės informacinis punktas ir viešasis tualetas (siūlomi įkurti); • Genių atodangos apžvalgos aikštelė (esama); • Ringių poilsiavietė „13 kilometras“ (esama); • Pagramančio regioninio parko informacinis centras (esamas); • Pagramančio regioninio parko užkandinė ir viešasis tualetas (siūlomi įkurti); • Balskų stovyklavietė (siūloma įkurti). Kita alternatyva Antros pagal patrauklumą alternatyvos pasirinkimo atveju rekomenduojama plėtoti Via Hanza ir Velo Hanza turizmo trasas. Via Hanza ir Velo Hanza trasų pradžioje (Tauragės rajone) yra urbanistinio paveldo objektas –istorinė Skaudvilės gyvenvietė. Mieste stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.) ir XIX a. varpinė, medinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Šiaurės rytinėje gyvenvietės dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau į šiaurės rytus, jau už miesto stūkso du Ivangėnų, arba Karšuvos, piliakalniai. Rytuose yra Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis. Pietvakarinis Skaudvilės gyvenvietės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu. Greta miesto yra 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys. Via Hanza ir Velo Hanza trasose, prieš Skaudvilę būtina įrengti nuorodas ar rodykles į atitinkamus lankytinus objektus – bažnyčias, piliakalnius, draustinį. Už 9-10 km nuo Skaudvilės miesto, važiuojant tarptautine Via Hanza ir Velo Hanza trasomis, yra posūkiai į Lomius ir Batakius. Lomiai garsūs buvusia dvarviete, kurią tikslinga restauruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Batakiai žymūs Batakių piliakalniu ir unikaliu gyvenvietės išplanavimu, dėl kurio miestelis laikytinas urbanistikos paveldo objektu. 1 km iki posūkio į gyvenvietes būtina įrengti rodykles į turistų traukos objektus. 26 km nuo Skaudvilės yra Tauragės miestas – rajono centras. Lankytini etnokultūros, istorijos, architektūros ir sakralinio paveldo objektai, esantys Tauragėje, detalizuoti 3.1.3. skyriuje. Iš Tauragės regioniniais ir vietiniais keliais galima patekti į už ~13-14 km esantį Gaurės miestelį. Jame stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1971 m.) ir jos varpinė, paminklas partizanams (nuo 1990 m.), įspūdingas gamtos paminklas – senasis Gaurės ąžuolas. Netoli miestelio stūkso Kiukiškių piliakalnis. 1 km iki posūkio į Gaurę būtina įrengti informacines nuorodas į turistų traukos objektus. Via Hanza ir Velo Hanza trasų atkarpoje tarp Tauragės ir Griežpelkių II kaimo, kuri sudaro 17 km, yra nemažai lankytinų objektų ir vietovių: prie Taurų gyvenvietės yra senoji Tauragės dvarvietė ir išlikę kai kurie senieji statiniai, šalia Taurų esanti Tauragės konvencijos pasirašymo vieta (joje planuojama atstatyta paminklą), netoli Skirgailų ir Dauglaukio – senkapiai, gynybiniai įtvirtinimai, prie Oplankio kaimo – buvusi Oplankio dvaro sodyba, Greižėnų, Gilandžių piliakalniai. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasose, ties posūkiais į atitinkamas kaimo gyvenvietes bei jų areale išsidėsčiusius turistų traukos objektus tikslinga įrengti informacines nuorodas. Via Hanza ir Velo Hanza turizmo trasų rekreacinę-poilsinę, informacinę, sanitarinę, apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūrą sudaro šie pagrindiniai objektai: • Skaudvilės stovyklavietė, informacinis punktas ir viešasis tualetas ir/arba kempingas (siūlomi įkurti);

84 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

• Esami Tauragės miesto turizmo infrastruktūros objektai (3 1.2. poskyris); • Siūlomi įkurti Tauragės miesto turizmo infrastruktūros objektai (3.3.1.-3.3.3. poskyriai); • Griežpelkių II informacinis punktas ir viešasis tualetas (siūlomi įkurti). Apibendrinant galima teigti, jog patrauklesnė yra prioritetinė autoturizmo bei dviračių turizmo trasų plėtros alternatyva, kadangi Tauragės-Pagramančio-Balskų maršrutas apima daugiau lankytinų objektų, kurie yra nesunkiai pasiekiami regioniniais ir vietiniais keliais.

III. Pėsčiųjų turizmo trasų ir pažintinių takų infrastruktūros plėtros alternatyvos Remiantis pėsčiųjų turizmo maršrutų infrastruktūros plėtros alternatyvomis, tikslinga papildyti kelio ženklų, nuorodų ir rodyklių sistemą, sukurti unikalų turizmo trasų ir pažintinių takų žymėjimą, atnaujinti esamą rekreacinę infrastruktūrą. Pėsčiųjų turizmo trasas ir takus siūlytina ženklinti, kas 1-3 km įrengiant informacinius ženklus (3.3.4.3. pav.) ir atitinkamose trasų vietose pastatant informacinės nuorodas į lankytinas vietoves ir turistų traukos objektus, kuriose atsispindėtų atstumas iki objektų. Orientacinė pėsčiųjų trasų ženklų spalva yra ruda.

3.3.4.3. pav. Pėsčiųjų turizmo trasų ženklinimo pavyzdžiai

Prioritetinė alternatyva Pagal prioritetinę pėsčiųjų turizmo maršrutų infrastruktūros plėtros alternatyvą, siūloma plėtoti Pagramančio-Alijošiškių pėsčiųjų trasą bei Lakštingalų slėnio pažintinį taką. Alijošiškių gyvenvietėje veikia Pagramančio regioninio parko direkcija, Pagramantyje – lankytojų informacinis centras. Prie šių objektų papildomai siūloma įkurti užkandinę ir įrengti viešąjį tualetą, kadangi minėtoje vietovėje lankosi nemažai pėsčiųjų trasa, autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutais keliaujančių asmenų. Bazinės informacinės, maitinimo ir pagalbinės infrastruktūros koncentravimas vienoje vietoje įgalintų patenkinti svarbiausius keliautojų poreikius. Pagramančio regioninio parko teritorijoje, greta Alijošiškių gyvenvietės yra Lakštingalų slėnis (3.3.4.4. pav.) – rekreacinė zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Slėnyje įrengtos pavėsinės, estrada, nutiesti asfaltuoti takai, kuriuos juosia gyvatvorės, yra nedidelis tvenkinys su salele. Šioje turizmo ir rekreacijos prasme patrauklioje teritorijoje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai-visuomeniniai Šilalės ir Tauragės rajonų renginiai.

85 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3.4.4. pav. Lakštingalų slėnio infrastruktūra Šioje teritorijoje esantis Akmenos kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas įrengtas kairiajame Akmenos upės krante 2004 m., siekiant parodyti Akmenos upės slėnio kraštovaizdį. Tako ilgis – 0,6 km. Jis prasideda ir baigiasi poilsio komplekse-stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“. Keliaujant taku pėsčiomis, laipteliais užkopiama ant aukšto stataus skardžio-atodangos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Lakštingalų slėnį. Ant atodangos yra įrengta poilsiavietė. Siekiant padidinti rekreacinį, turistinį bei estetinį slėnio patrauklumą, tikslinga atnaujinti labiau nusidėvėjusius poilsiaviečių infrastruktūros ir mažosios architektūros objektus – suoliukus, laiptelius ir šiukšlių dėžes. Šalia pažintinio tako būtina pastatyti nuorodas, ženklinančias maršrutą, atnaujinti informacines lentas. Kita alternatyva Antros pagal prioritetą alternatyvos pasirinkimo atveju siūloma vystyti Plynosios aukštapelkės pažintinį taką bei Tauragės-Dapkiškių-Plynosios aukštapelkės pėsčiųjų trasą. Plynosios aukštapelkė yra Mažonų bei Žygaičių seniūnijose, Pagramančio regioniniame parke, Tyrelio miške (3.3.4.5. pav.). Atstumas nuo Dapkiškių gyvenvietės iki Plynosios aukštapelkės – 9-10 km.

3.3.4.5. pav. Plynosios aukštapelkės infrastruktūra Pažintinis takas po Plynosios aukštapelkę įrengtas 2003 m., siekiant supažindinti lankytojus su Plynosios telmologiniu draustiniu. Pažintinis takas įdomus kaip tipiškas aukštapelkės kompleksas su plynėmis, ežerokšniais, apypelkio miškais. Pelkėje durpių sluoksnio storis sudaro iki 3-4 m, bendras pelkės plotas – 357 ha. Pažintinio tako ilgis yra 1,6 km. Vaikščiojant minėtu taku (3.3.4.5. pav.), patogu susipažinti su pelkės flora,

86 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

fauna. Plynosios aukštapelkėje gausu retų augalų ir gyvūnų rūšių. Sutinkamos dvi rūšys saulašarių (apskritalapė, ilgalapė). Teritorijoje peri dirviniai sėjikai, tetervinai. Takas veda į centrinę aukštapelkės dalį, kurioje atsiveria plynė. Tako pabaigoje įrengtas bokštelis, iš kurio galima apžvelgti visą aukštapelkę. Siekiant padidinti turistinį- pažintinį Plynosios aukštapelkės patrauklumą, būtina atnaujinti medinėmis lentomis išgrįsto tako infrastruktūrą, poilsio bei apžvalgos aikštelėse įrengti suoliukų. Taip pat tikslinga pastatyti minėtą pėsčiųjų trasą ženklinančias nuorodas, atnaujinti informacines lentas. Būtina pažymėti, kad Tauragės-Dapkiškių-Plynosios aukštapelkės pėsčiųjų trasos pusiaukelėje rekomenduojama įkurti Kelmynės-Rekstukų stovyklavietę ir nemokamos turizmo informacijos sklaidos punktą. Ši infrastruktūra būtų naudinga Pagramančio-Tauragės kryptimi vykstantiems keliautojams, besinaudojantiems tiek vandens ir pėsčiųjų, tiek dviračių ir autoturizmo trasomis. Turizmo sektoriaus plėtros prasme perspektyvesnė yra Pagramančio-Alijošiškių pėsčiųjų trasa ir Lakštingalų slėnio pažintinis takas. Lakštingalų slėnio infrastruktūra įgalina diversifikuoti veiklas: šiame regione yra ne tik įdomus pažintinis takas, bet ir renginiams pritaikyta vasaros estrada, poilsio kompleksas-stovyklavietė. Šalia esantis Pagramančio miestelis yra patrauklus archeologijos paveldo objektais, kultūros vertybėmis; be to, jis yra atskaitos taškas, keliaujantiems Tauragės kryptimi. Nuo Pagramančio prasideda pagrindiniai vandens, veloturizmo ir autoturizmo maršrutai, todėl Tauragės-Pagramančio kryptimi tikslingiausia plėtoti turizmo infrastruktūrą. Būtina paminėti, jog ir šiuo metu pietų-šiaurės krypties turizmo maršrutų materialinė bazė yra geriausiai išvystyta. Kai kurias atvejais užtenka ją tik atnaujinti ir papildyti. Apibendrinant galima pabrėžti, kad Tauragės rajono pėsčiųjų turizmo trasų bei pažintinių takų infrastruktūros plėtros tikslais rekomenduojama įgyvendinti abi alternatyvas.

3.3.4.6. pav. Sanitarinės ir informacinės infrastruktūros plėtros sprendimai Tauragės rajone Šaltinis: Tauragės r. sav. administracija, duomenų tiekėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

87 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.4. TAURAGĖS RAJONO TURIZMO PLĖTROS KRYPTYS IR GAIRĖS

Pagrindinės Tauragės rajono turizmo sektoriaus plėtros kryptys pateiktos 3.4.1. paveiksle.

Tauragės rajono turizmo ir rekreacijos sektoriaus plėtra

Apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros vystymas pagrindinių turizmo maršrutų kryptimis

Rekreacinės ir sanitarinės infrastruktūros vystymas Infrastruktūros ir materialinės bazės Informacinės ir turizmo rinkodaros infrastruktūros vystymas stiprinimas pagrindinių prioritetinių Sporto, pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros vystymas maršrutų kryptimis

Lankytinų objektų techninės būklės ir prieinamumo gerinimas

Vandens turizmo trasų koncepcinė-materialinė plėtra Prioritetas: Akmenos-Jūros vandens turizmo trasa

Autoturizmo ir veloturizmo trasų koncepcinė-materialinė plėtra Kompleksinių Prioritetas: Tauragės-Pagramančio-Balskų trasa turizmo produktų bazės stiprinimas Pėsčiųjų turizmo trasų koncepcinė-materialinė plėtra Prioritetas: Pagramančio-Alijošiškių pėsčiųjų trasa

Kombinuotų teminių turizmo maršrutų kūrimas ir plėtra Pavyzdys: maršrutas „Senosios Tauragės rajono dvarvietės“

3.4.1. pav. Tauragės rajono turizmo ir rekreacijos sektoriaus plėtros kryptys Siekiant užtikrinti efektyvią vidaus ir atvykstamojo turizmo plėtrą Tauragės rajone, visų pirma siūlytina išspręsti turizmo ir susijusios, arba pagalbinės, infrastruktūros išvystymo lygio bei kokybės problemas. Šiuo tikslu rekomenduojama įsteigti papildomus apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus objektus keliautojų dažniausiai lankomose turistinėse vietovėse, plėtoti rekreacinę ir sanitarinę bazę, kiekybiškai ir kokybiškai vystyti nemokamos turizmo informacijos sklaidos punktų tinklą, atnaujinti esamus ir įrengti naujus sporto, pramogų bei laisvalaikio infrastruktūros objektus. Galima pažymėti, jog naujos infrastruktūros sukūrimo sąnaudas sumažintų racionalus šiuo metu nenaudojamų pastatų, statinių pritaikymas turizmo poreikiams, pvz., buvusių kareivinių komplekso sutvarkymas Tauragės miesto teritorijoje. Kita reikšminga sritis turizmo sektoriaus plėtros kontekste yra kompleksinių turizmo produktų bei paslaugų koncepcinės-materialinės bazės stiprinimas. Koncepcinis aspektas reiškia, jog siūlytina išvystyti pačią maršrutų idėją, ieškant ne tik geografinių, bei ir loginių sąsajų tarp lankytinų objektų, turistų traukos vietovių, peržiūrint esamus ir formuojant naujus maršrutus istorinio, archeologinio ar kultūrinio paveldo pagrindu. Tai sudaro sąlygas kurti kombinuotus (pvz., dalis maršruto – autoturizmo trasomis, kita dalis – pėsčiųjų turizmo trasomis) teminius maršrutus. Potencialių maršrutų pavyzdžiai – „Senųjų Tauragės rajono dvarų kultūra ir paveldas“, „Tauragės rajono sakralinis paveldas“. Pirmasis teminis maršrutas galėtų apimti su istorinėmis, nykstančiomis dvarvietėmis susijusius Oplankio-Tauragės-Lankininkų-Lomių-Adakavo krypties objektus; antrasis maršrutas – lankytinus sakralinius Žygaičių-Lauksargių-Tauragės-Gaurės-Skaudvilės krypties objektus. Galima pažymėti, kad į šių maršrutų sudėtį tikslinga įtraukti ir veikiančias kultūros įstaigas – muziejus; pvz., trasa

88 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

„Tauragės rajono sakralinis paveldas“, apimanti Tauragės, Gaurės, Skaudvilės gyvenvietes, kuriose veikia Tauragės rajono krašto muziejai, taptų patrauklesnė, jei muziejuose būtų organizuojamos teminės parodos bei renginiai, susiję su šiuo turizmo maršrutu ir jo lankytinais objektais. Turizmo maršrutų materialinės bazės stiprinimas sietinas su turizmo, rekreacinės ir pagalbinės infrastruktūros objektų įrengimu, atnaujinimu, aplinkos sutvarkymu atitinkamose vandens, pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo trasų vietose. Būtina pabrėžti, kad bendro pobūdžio infrastruktūros plėtros ir lankytinų vietovių, objektų pritaikymo turizmo reikmėms rekomendacijos, detalizuotos šios studijos 3.2 poskyryje, turi būti suderinti su prioritetinių turizmo trasų vystymo poreikiais. Apibendrinant galima teigti, jog Tauragės rajonas pasižymi gana aukštu pažintinio vidaus turizmo plėtros potencialu, tačiau nėra išskirtinis atvykstamojo turizmo plėtros kontekste. Pagrindinė rajono tikslinė rinka – aplinkinių rajonų gyventojai, gamtos bei archeologinio paveldo turizmo entuziastai, kitų šalies regionų gyventojai.

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

4. INVESTICIJŲ APLINKOS ANALIZĖ

Administracinės teritorijos investicinis patrauklumas yra vienas iš pagrindinių teritorijos įvaizdžio formavimo veiksnių. Investuotojams ir verslo plėtrai patrauklios sąlygos užtikrina ne tik ekonominę rajono plėtrą, bet ir gerina rajono įvaizdį. Esant patrauklioms verslo aplinkos sąlygoms į rajoną pritraukiami investuotojai, ypač užsienio, formuoja teigiamą rajono įvaizdį šalies ir tarptautiniame kontekste, skatina ekonominę, o kartu ir socialinę rajono plėtrą. Tauragės rajono, kaip ir bet kurios kitos šalies administracinės teritorijos investicijų aplinka yra susijusi su bendru šalies investiciniu patrauklumu, šalies ekonominiu ir politiniu įvaizdžiu bei nagrinėjamos teritorijos palankiomis verslo aplinkos sąlygomis, formuojančiomis tam tikros teritorijos investicinį mikroklimatą. Detalesnis investicinės ir verslo aplinkos Tauragės rajone vertinimas yra pateiktas studijos 1.6. poskyryje. Todėl šioje studijos dalyje yra nagrinėjamos pramoninės, komercinės paskirties Tauragės rajono zonos.

4.1. Pramoninių ir ekonominių zonų ištekliai

Pramoninės ir ekonominės zonos bei jų plėtra Tauragės rajone geriausiai matomos rajono teritorijos ir Tauragės miesto teritorijos bendruosiuose planuose. Tauragės rajono bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje yra numatyti Tauragės rajono teritorijos naudojimo funkciniais prioritetai. Šiame brėžinyje, matyti, kad savivaldybės teritorijoje yra daug ūkinių miškų grupei priskirtinų miškų, pakankami daug žemės ūkio veiklai skirtų teritorijų. Dėl šios priežasties žemės ir miškų ūkis užima svarbią vietą tarp visų rajone vykdomų ekonominių veiklų, ir lemia gana didelį žmonių užimtumą šiame sektoriuje. Nors užimtųjų žemės ūkyje skaičius Tauragės rajone yra santykinai per didelis, tačiau vystomas žemės ūkis ir miškų ūkis sudaro geras sąlygas plėtoti maisto pramonę ir medienos pramonę. Minėtame brėžinyje taip pat yra išskirtos visuomenės poreikiams rezervuojamos teritorijos, t.y. svarbiems visuomenei ir rajonui projektams įgyvendinti skirtos teritorijos. Iš 31 -os tokios teritorijos tik keturios teritorijos yra susijusios su ekonominės infrastruktūros plėtra. Jas sudaro keturios rezervuotos teritorijos logistikos centrams įrengti, išsidėsčiusios prie planuojamo Tauragės pietinio aplinkkelio šalia Lauksargių ir Dacijonų, prie magistralės A12 šalia Trakšeliškių kaimo bei magistralių A1 ir A12 sankirtos. Didžiausią pramonės ir ekonominių zonų plėtros potencialą rajone turi Tauragė ir Skaudvilė. Tačiau Skaudvilėje daugiausiai vyrauja prekybos, medžio apdirbimo, transporto ir kitų paslaugų įmonės, todėl ateityje čia labiau tikėtina komercinių objektų plėtra. Tauragės miestas yra apskrities administracinis, pramonės ir ekonomikos centras turintis didžiausias pramonės ir ekonominės infrastruktūros plėtros perspektyvas. Tauragės miesto teritorijos bendrajame plane (4.1.1. pav.) galima išskirti tris miesto zonas kurių funkcinė paskirtis pramonės-sandėliavimo bei komercinių objektų plėtra. Išskirtose zonose yra laisvos žemės sklypų skirtų komerciniams ir pramonės objektams. Šios zonos yra išsidėstę vakarinėje, rytinėje ir pietinėje miesto dalyse. Komercinės paskirties objektai taip pat yra išsidėstę šalia miesto susisiekimo arterijų – Dariaus ir Girėno gatvės, Tilžės plento, Gedimino gatvės ir Šilalės gatvės, tačiau atsižvelgiant į plėtros perspektyvas šios gatvių zonos turi mažesnes plėtros perspektyvas, nes yra užstatytos. Didžioji dalis komercinių ir pramonės objektų plėtrai tinkamų laisvų teritorijų yra Tauragės miesto pietuose esančiame pramoniniame rajone. Jame veikia ir Tauragės industrinis parkas (4.1.2. pav.). Kita miesto ekonominė zona vystoma vakariniame Tauragės miesto pakraštyje tarp Tarailų ir Mąsčių. Komercinės paskirties objektų plėtrai yra numatyta teritorijos, apribotos Dariaus ir Girėno, Bernotiškių ir Pūtvės gatvių, dalis. Apibendrinant informaciją apie pramoninių ir ekonominių zonų išteklius Tauragės rajone, galima teigti,

91 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

kad teritorinių išteklių yra pakankamai. Tačiau siekiant išplėtoti įvardintas teritorijas, būtina detaliau nagrinėti inžinerinių tinklų, komunikacijų poreikį, kitus su teritorijų paruošimu investicijų pritraukimui susijusius klausimus.

4.1.1. pav. Tauragės mieto teritorijos bendrojo plano sprendiniai ir vystomos pramoninės bei ekonominės zonos

92 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

4.1.2. pav. Laisvos pramonės ir komercinės paskirties teritorijos, intensyviai naudojamos pramoninės paskirties teritorijos, bei kitos nagrinėtinos, visuomeninės paskirties, turizmo ir laisvalaikio infrastruktūrai tinkamos teritorijos Tauragės mieste

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

5. TIKSLINIŲ GRUPIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ POREIKIŲ TYRIMAS

5.1. Tikslinių grupių identifikavimas

Rengdama Tauragės rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo galimybių studiją, Tauragės rajono savivaldybė siekia identifikuoti investicijų pritraukimo ir įvaizdžio formavimo kryptis rajone. Kadangi studijos rezultatų pagrindu bus atnaujinamas Tauragės rajono strateginis plėtros planas 2008-2013 metams, studijos rezultatai ir pasiūlymai turi ne tik leisti formuoti teigiamą rajono įvaizdį turizmo ir investicijų pritraukimo srityje, bet tenkinti su šiomis sritimis susijusių tikslinių grupių poreikius. Siekiant išsiaiškinti šiuos galimus poreikius bei aktualiausias nagrinėjamų sričių problemas būtina identifikuoti tikslines grupes bei atlikti šių grupių tyrimus. Identifikuojant tikslines grupes buvo atsižvelgta į studijoje nagrinėjamų sričių specifiką ir galimybės studijos rengimo tikslus. Studijoje yra išskirtos trys pagrindinės tikslinės grupės: 1. Tauragės rajono verslininkai; 2. Tauragės rajono jaunimas; 3. Tauragės rajono gyventojai; Tauragės rajono verslininkai. Šios tikslinės grupės pasirinkimą sąlygojo iškelti studijos rengimo tikslai. Kadangi rengiant studiją siekiama pagerinti Tauragės rajono investicinės aplinkos įvaizdį bei paskatinti investicijas, verslo problemų ir verslui palankios aplinkos veiksnių identifikavimas galimas tik įvertinus rajone veikiančių verslo subjektų nuomonę bei pasiūlymus. Dėl šios priežasties Tauragės verslininkai pasirinkti kaip viena iš pagrindinių tikslinių grupių. Tauragės rajono jaunimas. Siekiant pagerinti Tauragės rajono įvaizdį ir numatyti Tauragės rajono verslo ir turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo kryptis yra labai svarbu išsiaiškinti Tauragės jaunimo poziciją minėtose srityse. Jaunimas – tai visuomenės grupė, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja Tauragės rajono, kaip gyvenamosios teritorijos įvaizdį. Ši grupė turi didelę įtaką rajono kultūros formavimui, pramogų ir paslaugų, įvairių turizmo produktų vartojimui bei paklausai, nuo dabartinio jaunimo veiklos tikslų ateityje priklausys ar Tauragėje bus plėtojami tam tikri verslai, ar bus užtikrinta kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Tad Tauragės jaunimas pasirinkti kaip viena iš pagrindinių tikslinių grupių. Tauragės rajono gyventojai. Tauragės rajono savivaldybės gyventojų nuomonė labai gerai apibūdina savivaldybės teritorijoje vykstančius socialinius, ekonominius, demografinius procesus ir jų tendencijas. Šiuo atveju gyventojų nuomonė leistų identifikuoti pagrindines rajono vystymosi kryptis, o taip pat, kartu su kitų tikslinių grupių nuomone, leistų išskirti problematiškiausius tobulintinus veiksnius, trukdančius verslo ir turizmo įvaizdžio formavimui. Rengiant galimybių studiją buvo atliktas šių identifikuotų tikslinių grupių poreikių tyrimas ir jų keliamų problemų analizė.

95 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

5.2. Tikslinių grupių poreikių tyrimas

5.2.1. Tauragės rajono verslininkų poreikių ir nuomonės tyrimas

Atliekant šios tikslinės grupės poreikių ir nuomonės tyrimą buvo organizuojama verslo subjektų anketinė apklausa organizuojami susitikimai su verslo atstovais. Anketinės apklausos organizavimas. 2010 m. birželio 28 d. įvykusio darbinio susitikimo su Tauragės apskrities verslininkų asociacijos, Tauragės verslininkų, Tauragės verslo informacinio centro atstovais metu buvo aptartos pagrindinės Tauragės verslo aplinkos ir rajono įvaizdžio problemos. Jų atžvilgiu buvo pakoreguota ir galutinai suderinta verslo subjektų apklausos anketa (anketos forma pateikta studijos prieduose). Ši anketa 2008-07-21 buvo išplatinta verslininkams elektroniniu paštu per Tauragės apskrities verslininkų asociacijos ir Tauragės verslo informacinio centro duomenų bazę. 2010 metų rugsėjo mėnesį ši anketa buvo pakartotinai išplatinta Tauragės apskrities verslininkų asociacijos nariams bei telefonu atliktas respondentų pasiekiamumo tyrimas (telefonu buvo paklausta ar respondentai gavo anketą). Anketinės apklausos imties nustatymas. Siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą tyrimo imtis buvo nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie Tauragės rajone veikiančių ūkio subjektų skaičių. Minėtos įstaigos duomenimis Tauragės rajone 2010 metais veikė 939 ūkio subjektai. Reprezentatyvios imties dydžiui nustatyti buvo naudojama Piniott formulė: n=1/(Δ2+1/N); n- imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ- leidžiamos imties paklaidos dydis; N- generalinė visumas ( tiriamoji visuma). Anketos buvo išplatintos 80 respondentų, 17 iš jų pateikė pilnaverčius atsakymus į anketoje pateiktus klausimus. Tad apklaustų verslininkų skaičius viršijo tyrimo patikimumui reikalingą minimalų respondentų skaičių, o atliktą apklausą galima laikyti reprezentatyvia. Anketinio tyrimo rezultatai. Parenkant anketinės apklausos klausimus, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Tauragės verslo sektorius vertina verslui teikiamų viešųjų paslaugų pasiūlą savivaldybėje, kokie pagrindiniai veiksniai labiausiai stabdo investicijų pritraukimą į savivaldybės teritoriją, kokių viešųjų paslaugų trūksta savivaldybėje ir kokios viešosios paslaugos yra efektyviausios skatinant verslo plėtrą savivaldybėje. Taip pat anketoje pateiktais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kokia fizinė infrastruktūra yra nepakankama verslo plėtrai ir investicijoms pritraukti bei kokie infrastruktūriniai projektai būtų prioritetiniai. Taip pat respondentų buvo klausiama ar jie per ateinančius 5 metus numato investuoti į verslą ir jo plėtrą. Tyrimo rezultatai pateikiami žemiau esančiuose grafikuose ir diagramose.

45.00% 41.18% 41.18% 40.00%

35.00%

30.00%

25.00%

20.00% 17.65%

15.00%

10.00%

5.00%

0.00% Viešųjų paslaugų lygis yra pakankamas ir Teikiamų viešųjų paslaugų yra per mažai Yra didelė viešųjų paslaugų pasiūla, tačiau atitinka verslo poreikius jų dalis neatitinka verslo poreikių

5.2.1.1 pav. Viešųjų paslaugų pakankamumo vertinimas

96 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

8.000

7.000

6.000

5.000

4.000

3.000

2.000 a j c i p u r o K 1.000

0.000

i i i

r s s a s s e o a ų s s i ų ų

i i e ą i u j i j a i b s

o s t l i ė i

o r e b s ų o a a s o s č s

, l t i n o i m r a o p o s ė c b č k

b l b t i j y t s l g m a n r o e s i s a ė o g m t s j r y i s a d l k y i n a p s i n i ė m a ė a e a g ė g i l i y m ū a r r j a d e m

l a e p s v i u

p m l e r r l m i i n v

m a l

v m į k ė p m r

e o i t u i d

a ė a m

p o v v e m i t

a ė l

i r u t

o š o k ų i a s

p s v i l o o a

j o i r o n

o v

b v y u n t a ų

a s v b v k ė r i l s m s r i a o o s s s o u m o r l n u K l a b e ė

k r g o s ė g o m u e u n e v g

n a r a i a l

l , i

s ė ų a t i r u i i o b ū m o e i s f

e n b m b a s l l m r ų j n

i a ū a s f o i d o p b

n e c

i j n e m s t

t r u

a v e n n

e s i o s e o e v a ą s k

č i t ų r k s v a ę ė u ė s e r k ų r r n s

m u n t i v s a

a a s į s i d

d t g i

n l n

i u o

m b v k n v m e ū i l č t t t n

v m n ( ų r u o s o m g ė p p o r y s a a a ų ų e

i l

ū t i v e r i a o i s t d p o a o i a ą o v o k ) e r e s d o n š k t k g s t s č v r i v p t o Ž o l i r d k y u b k i

y n j i s m f o i i i š g i s š r ė ė N a t n y i i

p a t k a t k i a l t f u v ė o r a m i e e i n e k t k a s l o f R v l š v e i r f I m k a a s A p o i i t L j i v s e s n o n n l o g į e p f e s a i v n r i d A f n r t š i a o e i p Ž a e k j e e m a e s v e s i t y V a e k n o K a N v V s e R N

5.2.1.2 pav. Veiksnių, labiausiai stabddančių investicijų pritraukimą į savivaldybės teritoriją,vertinimas

97 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 iešųjų paslaugų trūkumas ir tobulintinų viešųjų paslaugų išskyrimas ir tobulintinų iešųjų paslaugų trūkumas V 5.2.1.3 pav. 5.2.1.3 pav.

98 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 iešosios infrastruktūros nepakankamumas ir infrastruktūros plėtojimo prioritetų nustatymas prioritetų plėtojimo nepakankamumas ir infrastruktūros iešosios infrastruktūros V 5.2.1.4 pav. 5.2.1.4 pav.

99 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

80.00% 70.59% 70.00%

60.00%

50.00%

40.00% 29.41% 30.00%

20.00%

10.00%

0.00% Taip Ne

5.2.1.5. pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar per ateinančius 5 metus planuojate (arba galvojate) investuoti į verslą ar verslo plėtrą?“

80.00%

66.67% 66.67%

58.33% 60.00% 50.00% 50.00%

40.00%

20.00% 16.67%

8.33%

0.00%

į į

r s s ą

s į į i

ą r

ų u a j s s ė

s j s i į s ū

į i a a d n

a a t c j j o ą u s j j i i s g t s o o l i i k a s t g c c a o a o o k c c k i i j u u j l e i i i m i n t t i r t u į n t t f m

o t c i a s s i c e i n m s s l b i r s r

s n e e t į r t ž e e e a

s a o ū v v s t h a s j v v r v s k o e a c f n n e d k u n n I I ė v b I e I p v n a k t i y n n I e N I d r a p v

5.2.1.6. pav. Respondentų numatomų investicijų pasiskirstymas pagal investavimo sritis

100 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

70.00%

60.00% 58.33%

50.00%

40.00% 33.33%

30.00%

20.00% 16.67% 16.67%

10.00% 8.33%

0.00% Pramonė Prekyba Paslaugos Turizmo paslaugos ir Statyba infrastruktūra

5.2.1.7. pav. Respondentų numatomų investicijų pasiskirstymas pagal verslo sritis

Anketinio tyrimo rezultatų apibendrinimas. Apibendrinus visų apklausos dalyvių pateiktus duomenis apie viešųjų paslaugų teikiamų verslui pakankamumą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, galima teigti, kad didžioji dalis apklaustųjų verslininkų mano, kad verslui teikiamų viešųjų paslaugų nepakanka arba teikiamos paslaugos neatitinka verslo poreikių (5.2.1.1. pav.). Šiuo atveju remiantis apklausos rezultatais galima įvardinti 2 prioritetų tobulintinas viešąsias paslaugas4 (5.2.1.3 pav.):

• I prioritetas. Didelio efekto viešosios paslaugos, kurių poreikis savivaldybės teritorijoje yra didžiausias: - Palūkanų kompensavimas; - Parama naujų įmonių steigimui; - Parama naujų darbo vietų kūrimui; - Lengvatinių paskolų teikimas verslo sektoriui; - Lengvatos įmonėms investuojančioms į darbuotojų kvalifikaciją; - Kompensacijos arba subsidijos verslo nuomojamoms patalpoms; - Prezentacijos skirtos užsienio investuotojams; - Internetinės svetainės apie verslo galimybes Tauragės rajone; - Lengvatos įmonėms investuojančioms į darbuotojų kvalifikaciją; - Investicijų žemėlapių parengimas - Konsultacijos ES paramos verslui klausimais - Verslo mugių bei parodų organizavimas - Verslininkų konsultavimas; - Informacijos (verslo, turizmo) centro (-ų) veikla - Verslo konferencijos; - Verslo ir savivaldybės atstovų delegacijos užsienyje - Mokymai verslininkams; - Verslo inkubavimas. • II prioritetas. Mažo efekto viešosios paslaugos, kurių poreikis savivaldybės teritorijoje didelis: - Seminarai verslininkams. Pirmo prioriteto viešųjų paslaugų kūrimo ir plėtojimo sprendiniai turėtų būti įgyvendinti siekiant užtikrinti geresnes verslo aplinkos sąlygas Tauragės rajone. Su šių sprendinių įgyvendinimu susijusios priemonės pagal galimybes turėtų būti įtrauktos į savivaldybės strateginius dokumentus, o savivaldybės biudžete turėtų

4Viešosios paslaugos yra išskirtos pagal prioritetus, įvertinant paslaugų tobulinimo poreikį ir paslaugų efektą.

101 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

būti numatytos lėšos toms priemonėms įgyvendinti. Antro prioriteto viešųjų paslaugų gerinimo priemonės pagal poreikį ir finansines šių priemonių įgyvendinimo galimybes gali būti įtraukiamos į strateginius dokumentus, tačiau, remiantis analizės rezultatais, šių paslaugų efektas yra mažas.

Apibendrinus visų apklausos dalyvių pateiktus duomenis apie Tauragės rajono viešąją infrastruktūrą ir jos plėtojimo poreikį (5.2.1.4. pav.) galima įvardinti 3 infrastruktūros plėtojimo prioritetus: • I prioritetas. Infrastruktūra, kurios Tauragės rajone nepakanka ir kurios plėtra prioritetinė: - Baseinas; - Kino teatras; - Dviračių ir pėsčiųjų takai; - Dujų skirstomieji tinklai; - Kempingai; - Plyno lauko investicijų teritorijos; - Privažiavimo keliai; - Aplinkkeliai; - Vandens turizmo infrastruktūra; - Parkavimosi aikštelės; - ; - II prioritetas. Gana išplėtota infrastruktūra, kurios plėtra Tauragės rajone neprioritetinė: - Verslo parkai; - Turizmo informacijos infrastruktūra; - Laisvalaikio aikštelės; - Pramoniniai parkai; - Šaligatviai; - Apgyvendinimo įstaigų infrastruktūra; - Gatvės; - Verslo inkubavimo infrastruktūra; - Geležinkelio infrastruktūra; - Atliekų šalinimo ir utilizavimo infrastruktūra; - Lietaus nuotekų valymo įrenginiai;

- Magistralinės gatvės; - Interneto infrastruktūra; • III prioritetas. Išplėtota ir neplėtotina infrastruktūra; - Universalios sporto aikštelės; - Lietaus nuotekų šalinimo tinklai; - Eismo reguliavimo infrastruktūra; - Verslo informacijos infrastruktūra; - Parkai ir skverai; - Teatrų salės; - Sporto salės; - Sporto aikštynai; - Kultūros paveldo objektų infrastruktūra; - Auto ir moto trasos; - Maitinimo įstaigų infrastruktūra; - Stadionai; - Magistralinės gatvės; - Kultūros įstaigų infrastruktūra; - Interneto infrastruktūra; - Katilinės; - Pramoninių ir pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūra; - Elektros perdavimo linijos; - Šilumos tinklai; - Koncertų salės; - Elektros pastotės; - Vandens tiekimo tinklai; - Buitinių nuotekų valyklos;

102 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

- Buitinių nuotekų šalinimo tinklai. Pirmo prioriteto viešosios infrastruktūros plėtros sprendiniai turėtų būti įgyvendinti siekiant užtikrinti geresnes verslo aplinkos sąlygas Tauragės rajone. Su šių sprendinių įgyvendinimu susijusios priemonės turėtų būti įtrauktos į savivaldybės strateginius dokumentus, savivaldybės biudžete turėtų būti numatytos lėšos toms priemonėms įgyvendinti. Antro prioriteto viešosios infrastruktūros gerinimo priemonės pagal poreikį ir finansines šių priemonių įgyvendinimo galimybes gali būti įtraukiamos į strateginius dokumentus. Trečio prioriteto infrastruktūros plėtra yra neprioritetinė.

5.2.2. Tauragės jaunimo poreikių ir nuomonės tyrimas

Tauragės jaunimo nuomonių tyrimui buvo pasirinktas interviu metodas. 2010 metų rugsėjo mėnesį Tauragėje įvyko susitikimas su Jaunųjų verslininkų klubo atstovais ir Sąjungos „Tauragės apskritasis stalas“ prezidentas prezidentu. Interviu metu buvo nagrinėti šie klausimai: 1. Tauragės rajono jaunimo verslo kūrimo ir plėtros galimybės Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje; 2. Tauragės rajono laisvalaikio ir pramogų pasiūla bei turizmo plėtros perspektyvos; 3. Tauragės rajono jaunimui aktualūs laisvalaikio ir užimtumo klausimai; 4. Jaunimo požiūris į turizmo galimybes Tauragės rajone bei pasiūlymai šiai sričiai gerinti; 5. Esamas Tauragės miesto įvaizdis. Įvykus interviu buvo pasirašyti susitikimo protokolai (pateikti prieduose). Apibendrinant susitikime įvardintas aspektus, galima išskirti šiuos Tauragės jaunųjų verslininkų poreikius ir pasiūlymus: • Siekiant skatinti jaunimo verslumą būtina išskirti aiškias Tauragės rajono strategines ūkines- ekonomines plėtros kryptis; • Būtina įsteigti išsamią ir plačią verslo informacijos duomenų bazę norintiems kurti verslą Tauragės rajone; • Reikalinga sukurti smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondą Tauragėje; • Reikalinga sukurti verslo inkubavimo infrastruktūrą Tauragėje; • Reikalinga sukurti aiškią tvarką bei priemones sprendimams priimti dėl jaunimo teikiamų vietinei valdžiai pasiūlymų gerinti gyvenamąją ir verslo aplinką. • Būtina išplėtoti laisvalaikio, pramogų ir kultūrinę infrastruktūrą Vytauto gatvėje esančių kareivinių teritorijoje; • Būtina plėtoti kultūrinio turizmo produktus Tauragėje; • Būtina tobulinti verslo informacinio centro ir turizmo informacinio centro veiklą bei gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Apibendrinant susitikime įvardintas pozicijas, galima išskirti šias Tauragės rajono problemas ir Tauragės jaunimo poreikius: • Tauragėje yra laisvalaikio ir pramogų infrastruktūros stoka, todėl būtina tokios infrastruktūros plėtra (numatant tokios infrastruktūros plėtros galimybes ir Vytauto gatvėje esančių kareivinių teritorijoje); • Jaunimas dėl esamos aplinkos situacijos yra gana apatiškas tiek laisvalaikio, tiek verslumo srityje, tad reikalingos jaunimo skatinimo priemonės. Šios priemonės turėtų apimti jaunimo informavimo, konsultavimo bei mokymo verslumo srityje priemones, bendruomeninės veiklos skatinimo priemones; • Turizmo srityje didžiausi jaunimo poreikiai yra susiję su kultūriniu turizmu, kitos turizmo sritys jaunimo nuomone yra mažiau perspektyvios; • Tauragės jaunimui yra reikalinga verslo informacinė ir konsultacinė sistema skirta siekiantiems pradėti verslą Tauragės rajone; • Siekiant pagerinti Tauragės rajono įvaizdį būtina numatyti papildomas gyventojų saugumo priemones, leidžiančias gyventojams ir rajono svečiams jaustis saugiau Tauragės viešosiose vietose.

5.2.3. Tauragės rajono gyventojų nuomonės tyrimas

Gyventojų tyrimo tikslas – kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuomonę apie verslo plėtros galimybes ir prioritetus Tauragės rajone. Plėtros prioritetai suprantami kaip strateginės plėtros kryptys kuriomis, gyventojų nuomone, turėtų vadovautis savo veikloje Tauragės savivaldybė. Šio tyrimo metu taip pat buvo vertinamas gyventojų požiūris į kai kurių Tauragės miesto objektų rekonstrukcijos svarbą ir prioritetus. Tyrimo metu atskira klausimų grupė buvo skirta gyventojų nuomonės apie turizmo sektoriaus būklę Tauragės rajone vertinimui bei turizmo vystymo perspektyvų vertinimui. Taip pat buvo vertinamos kai kurios

103 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

galimos Savivaldybės veiklos sritys, atsižvelgiant į tai, kiek gyventojai patenkinti ar nepatenkinti esama situacija. Buvo atlikta anoniminė telefoninė apklausa. Informacija buvo renkama 1 savaitę. Respondentų atranka pagal turimus telefonų numerių sąrašus buvo atsitiktinė. Siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą imtis buvo formuojama atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie Tauragės apskrities gyventojų pasiskirstymą pagal pagrindinius demografinius požymius. Reprezentatyvios imties dydžiui apskaičiuoti buvo panaudota Piniott formulė. Apskaičiuota reprezentatyvi imtis - 399 respondentų, o tyrimo pasikliaujamasis lygmuo 0,95. Buvo apklausta 400 respondentų, pateikusių pilnaverčius atsakymus į anketuotojų klausimus. Respondentai, negalėję (ar nenorėję) pateikti savo vertinimų, taip pat nutraukę apklausą anksčiau laiko, pateikę nepakankamai atsakymų, nebuvo traukiami į apklausos protokolus. Buvo vertinami tik pilnamečių (18 ir daugiau metų) respondentų atsakymai. Kiti demografiniai rodikliai (šeimos pajamų dydis, amžiaus grupė, socialinė padėtis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) buvo panaudoti kaip filtruojantys klausimai, detaliau analizuojant kai kuriuos esamos situacijos vertinimus. Apklausos duomenis buvo apdoroti Microsoft EXCEL ir statistine SPSS programomis. Santykinai mažas procentas rajono gyventojų atsisakė dalyvauti apklausoje, kas rodytų gyventojų suinteresuotumą gerinti padėtį Tauragės rajone. Vertinant galimas Tauragės miesto ir rajono vystymosi perspektyvas, didesnę reikšmę turi statistinės išvados (gyventojų daugumos nuomonė) o ne atskirų respondentų pasisakymai. Gauti apklausos rezultatai pateikiami grafine- skaitine gautų rezultatų išraiška. Tyrimo apribojimai. Tyrime surinkta informacija apibūdina tik projekto metu pateiktą respondentų nuomonę. Keičiantis ekonominei, demografinei situacijai, veikiant kitiems išorės veiksniams, gyventojų vertinimai gali kisti. Tyrimo išvados taikytinos tik apibendrinant Tauragės rajono gyventojų nuomonę ir netaikytinos vertinant kitų rajonų gyventojų požiūrius. Respondentų demografinės charakteristikos. Pagrindinis gautų duomenų palyginimo kriterijus šiame tyrime – tai miesto ir kaimo vietovių gyventojų nuomonių skirtumai. Atskirais atvejais buvo analizuojami požiūrių skirtumai amžiaus grupėse, nuo socialinio statuso, išsilavinimo, šeimos pajamų. Respondentų demografinės charakteristikos pateikiamos žemiau esančiuose grafikuose.

5.2.3.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupes, pagal šeimos (savo, jei gyvena vienas) pajamas, socialinę padėtį, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą

104 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Daugiau buvo apklausta miestų gyventojų. Didesnę dalį apklaustųjų (apie 85 proc.) sudarė 36 metų ir vyresni respondentai, todėl jų vertinimai yra pakankamai pagrįsti asmenine patirtimi ir žiniomis apie realią padėtį Tauragės rajone. Tarp apklaustųjų daugiausia buvo moterų. Didžioji dalis apklaustųjų savo šeimos pajamas įvardino kaip žemas arba vidutines ir tai atitinka realią padėtį rajone šiuo laikotarpiu. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą iš dalies atitinka gyventojų pasiskirstymą pagal išsilavinimą Tauragės apskrityje. Virš pusės respondentų turėjo vidurinį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, maždaug po ketvirtadalį apklaustųjų – nebaigtą vidurinį arba aukštąjį (nebaigtą aukštąjį) išsilavinimą. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį tolygiai apėmė visas socialines grupes: dirbančiuosius, besimokančiuosius, namų šeimininkes, pensininkus ir bedarbius.

Apklausos rezultatų apibendrinimas. Remiantis apklausos duomenimis Tauragės rajonas gali būti patrauklus investuotojams. Tarp prioritetinių investicijoms sričių išskiriama: miškininkystės ir medienos apdirbimo įmonės, ūkininkų veikla ir maisto pramonės įmonės, gal būt kitos pramonės įmonės (išskyrus statybos pramonę). Didžiausia priežastis, dėl kurios Tauragės rajonas nepakankamai pritraukia investicijas, respondentų nuomone, yra vietinės valdžios iniciatyvos ribotos galimybės. Priežastys, labiausiai trukdančios Tauragės rajone didinti gyventojų verslumą, naujų įmonių ar mikroįmonių steigimą, siejamos su finansinės paramos pradedant kurti verslą stoka.

Apklausos duomenimis Tauragės pramoniniame rajone reikėtų pagerinti apšvietimą ir sutvarkyti šaligatvius, o Tauragės miesto gatves būtina tvarkyti.

Tauragės karinio miestelio teritorijoje respondentai labiausiai norėtų matyti sporto klubus, kino teatrą ar dviračių/riedučių trasas, o Tauragės hipodromo teritorijoje - dviračių/riedučių trasos. Be to, gyventojų nuomone būtina rekonstruoti Tauragės lauko estradą bei plėsti pramogų ir laisvalaikio praleidimo įstaigų tinklą.

Apklausos duomenimis, informacija apie lankytinas regiono vietas nėra pakankama, o Savivaldybė turėtų skirti didesnį dėmesį rajono turistinio įvaizdžio formavimui. Tai turėtų būti padaryta plėtojant rajono turistinius maršrutus (pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis) vertingiausiuose gamtinių išteklių arealuose, įrengiant privažiavimus, tualetus, informacinius stendus lankytinose vietose. Šiuo metu respondentams tik sunku atsakyti, ar yra tikslinga Tauragės rajone plėsti apgyvendinimo, maitinimo įstaigų tinklą.

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

6. TURIZMO INFORMACINIŲ, INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO ŽEMĖLAPIŲ BEI SCHEMŲ PARENGIMAS IR IŠDĖSTYMAS

Šios studijos dalies tikslas – parengti Tauragės rajono turizmo informacinius, investicijų pritraukimo žemėlapius bei schemas. Rengiant juos numatoma remtis ankstesniuose galimybių studijos skyriuose atliktomis esamos situacijos, SSGG, turizmo paslaugų ir informacijos, investicijų aplinkos analizėmis, atliktų tikslinių grupių tyrimų rezultatais. Rengiant minėtus žemėlapius ir schemas yra labai svarbu įvertinti esamas rajono ilgalaikės plėtros strategines kryptis numatytas šiuo metu galiojančiuose rajono strateginiuose bei plėtros dokumentuose. Studijos rengimo proceso metu nustatyta, kad vien tik minėtų žemėlapių ir schemų parengimas neleis pasiekti pagrindinio vykdomo projekto tikslo „Suformuoti palankų rajono įvaizdį siekiant padidinti rajono vertę ir skatinti investicijų pritraukimą“, nes jų parengimas yra tik viena iš rajono įvaizdį gerinančių ir investicijas skatinančių priemonių. Siekiant pagerinti Tauragės rajono įvaizdį ir paskatinti investicijų pritraukimą į rajoną, būtina įvertinti esamų strategines rajono plėtros krypčių tikslinimo poreikį, nustatyti problemines, plėtotinas sritis bei, įvertinus iškilusius poreikius, numatyti kompleksinių priemonių rajone įgyvendinimo planą. Pažymėtina, kad tik įvairių verslo ir gyvenamąją aplinką gerinančių priemonių kompleksiškas įgyvendinimas gali duoti teigiamų rezultatų formuojant rajono įvaizdį bei pritraukiant investicijas.

6.1. Esama Tauragės rajono savivaldybės informacinės sistemos būklė Remiantis atliktomis Tauragės rajono verslininkų, Tauragės jaunimo ir Tauragės rajono gyventojų apklausų rezultatais vienas iš problematiškiausių Tauragės rajono investicijų pritraukimo ir turizmo įvaizdžio formavimo veiksnių – informacijos apie verslo plėtros ir turizmo galimybes stoka. Esamos Tauragės rajono verslo ir turizmo informacinės sistemos pagrindą sudaro keltas internetinių svetainių, pateikiančių informaciją apie verslo ir turizmo galimybes Tauragės rajone, Tauragės verslo informacinis centras, Tauragės turizmo informacinis centras ir turizmo informacijos infrastruktūra – informaciniai stendai įrengti atskirose rajono vietovėse bei nuorodos į lankytinus objektus. Aukščiau minėtos internetines svetaines apima Tauragės rajono savivaldybės internetinė svetainę, Tauragės verslo informacinio centro svetainę, Tauragės kultūros centro internetinė svetainę, Pagramančio regioninio parko internetinė svetainė. Pažymėtina kad šiose svetainėse galima rasti informaciją skirtą verslininkams, turistams. Verslo ir turizmo informaciniuose centruose galima gauti informaciją apie verslo ir turizmo galimybes rajone, atskirose vietovėse išdėstytų informacinių stendų ir nuorodų pagalba galima susipažinti su lankytinais rajono objektais. Pagrindinė problema su kuria susiduriama ieškant informacijos apie verslo galimybes, verslo plėtrą, investicinius ir turistinius objektus Tauragės rajone yra ta, kad minėta informacija yra pateikiama skirtinga forma, skirtinguose informaciniuose šaltiniuose, kurie dažniausiai nėra tarpusavyje susiję. Taigi šiuo atveju susiduriama su vieningos informacinės sistemos nebuvimu, kas apsunkina reikalingos informacijos radimą. Pažymėtina, kad esama Tauragės rajono savivaldybės informacinė sistema, 2010 m. atnaujinus Tauragės rajono savivaldybės internetinės svetainės puslapį, tapo šiek tiek funkcionalesnė. Lietuvių kalba šioje svetainėje galima rasti pagrindinę informaciją ir nuorodas skirtas verslininkams, turistams. Tačiau detalesnė informacija ir informacija užsienio kalbomis informacija apie verslo ir turizmo galimybes tinklapyje yra ribota. Šiuo atveju siekiant paskatinti investicijas ir turizmo plėtrą bei pagerinti rajono įvaizdį, būtina išspręsti minėtas rajono informacinės sistemos problemas ir Tauragės rajono savivaldybėje sukurti tinkamą funkcionalią Tauragės rajono verslo ir turizmo informacinę sistemą, kurioje būtų galima rasti visą su verslu, investicijomis ir turizmo sektoriumi susijusią informaciją.

107 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

6.2. Probleminės situacijos sprendimo alternatyvos Iškilusioms Tauragės rajono savivaldybės informacinės sistemos problemoms spręsti, nagrinėjamos kelios informacinės sistemos tobulinimo alternatyvos. 1 alternatyva. Šia alternatyva siūloma tobulinti Tauragės rajono savivaldybės internetinę svetainę ir šią svetainę plėtoti kaip pagrindinį turizmo ir verslo informacijos šaltinį. Svetainėje siūloma gerinti pateikiamos verslo ir turizmo informacijos kokybę ir funkcionalumą, pateikiant visas tiesiogines nuorodas į susijusią informaciją. Informacinės sistemos tobulinimas siūlos alternatyvos atveju yra susijęs su esamos informacijos išplėtimu ir nėra susijęs su naujų produktų ar informacijos pateikimo formų kūrimu. 2 alternatyva. Šia alternatyva siūloma tobulinti Tauragės rajono savivaldybės internetinę svetainę ir šią svetainę plėtoti kaip pagrindinį turizmo ir verslo informacijos šaltinį. Informacinės sistemos tobulinimas siūlos alternatyvos atveju yra susijęs ne tik su esamos informacijos išplėtimu bet ir su investicijų ir turizmo informacinių skaitmeninių žemėlapių kūrimu. Svetainėje siūloma pateikti skaitmeninius investicinius ir turizmo informacinius žemėlapius su nuolat atnaujinama informacija apie investicinius objektus, lankytinus objektus ir turizmo maršrutus. Informacija skaitmeniniuose žemėlapiuose būtų pateikiama atributų lentelėmis, kuriose pagal kintančią objektų būklę būtų nuolat atnaujinama informacija. Šiuo atveju informacinės sistemos tobulinimas yra susijęs su naujų informacijos pateikimo formų kūrimu. 3. alternatyva. Šia alternatyva siūloma sukurti atskirą internetinę svetainę skirtą turizmo ir verslo informacijai pateikti. Tokios svetainės sukūrimas galėtų pakeisti Tauragės rajono savivaldybės, Tauragės verslo informacinio centro, Tauragės kultūros centro internetinė svetainės funkcijas susijusias su verslo ir turizmo informacijos pateikimu. Verslo informacinis centras, turizmo informacinis centras ir kitos su turizmo verslo plėtra susijusios institucijos galėtų šioje svetainėje talpinti aktualią verslo ir turizmo informaciją. Atsižvelgiant į siekimus Tauragės rajono savivaldybės informacinės sistemos tobulinimo poreikius iš visų išskirtų informacinės sutemos tobulinimo alternatyvų funkcionaliausia ir finansiškai optimaliausia būtų 2 alternatyva. Skirtingai nei 1 alternatyvos atveju, nauja informacijos pateikimo skaitmeniniais žemėlapiais forma užtikrintų vieningą turizmo ir verslo informacijos sistemą, o informacijos surinkimo ir patalpinimo kaštai būtų mažesni nei 3 alternatyvos atveju.

6.3. Prioritetinių plėtros krypčių priemonės ir jų finansavimo šaltinių įvertinimas

Siekiant išskirti Tauragės rajono prioritetines plėtros kryptis investicijų pritraukimo, verslo plėtros ir turizmo plėtros srityse, būtina nustatyti probleminius šių sričių aspektus, labiausiai stabdančius minėtų sričių plėtrą. Šiuo tikslu rengiant galimybių studiją buvo atlikti tikslinių grupių tyrimai. Remiantis verslo sektoriaus, Tauragės jaunimo apklausos rezultatais bei pasiūlymais, o taip pat Tauragės rajono gyventojų apklausos rezultatais buvo atliktas probleminių sričių ir plėtotinų priemonių vertinimas. Šis vertinimas apima: • Tikslinių grupių tyrimų bendrų rezultatų suvestinės sudarymą; • Probleminių sričių pagal suvestinius tyrimų rezultatus išskyrimą ir jų svarbos nustatymą; • Plėtotinų priemonių probleminės sritims priskyrimą; • Tauragės rajono savivaldybės galimybių įgyvendinti plėtotinas priemones įvertinimą; • Plėtotinų priemonių priskyrimą Tauragės rajono strateginio plėtros plane 2008-2013 m. išskirtiems prioritetams; • Plėtotinų priemonių vertinimą esamų Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 priemonių atžvilgiu; • Plėtotinų priemonių įgyvendinimo tikslingumo įvertinimą ir pasiūlymų dėl plėtotinų priemonių įgyvendinimo parengimą. Atliekant šiuos vertinimus probleminėms sritims buvo nustatyti prioritetai, pagal atskirų tikslinių grupių vertinimus. Aukščiausio prioriteto plėtotinoms sritims buvo priskirtos probleminės sritys, kurios atitiko šiuos požymius: • bent vienos tikslinės grupės buvo įvardintos kaip aukščiausio prioriteto probleminės sritys; • buvo įvertintos visų tikslinių grupių kaip probleminės ir dviejų iš jų buvo įvertintos kaip aukšto prioriteto, o vienos - ne mažesnio kaip vidutinio prioriteto. Aukšto prioriteto plėtotinoms sritims buvo priskirtos probleminės sritys, kurios atitiko šiuos požymius:

108 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

• dviejų tikslinių grupių buvo įvertintos kaip aukšto prioriteto probleminės sritys, o vienos – buvo neįvertintos arba priskirtos žemo prioriteto kategorijai.

Vidutinio prioriteto plėtotinoms sritims buvo priskirtos likusios probleminės sritys, kurios buvo vertintos kaip probleminės bent dviejų tikslinių grupių. Šioms plėtotinoms sritims buvo priskirtos plėtotinos priemonės, kurių įgyvendinimas tikslinių grupių vertinimais yra tikslingiausias. Probleminių sričių ir plėtotinų priemonių vertinimo rezultatai pateikti 6.5.1. ir 6.5.2. lentelėse. Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

e s

- ė s n 8 o e g i l a

n i

p s 0 i r a

a s r i s 2 a s a s a s t a s a s a s g u ų

s m t t t t t t

e e a m a e s e e t e e e t n i i T e t t t t t t t

n o r i i i i i i i o e r r r r s r r r a n ė o t l a r t i t i a o o o o o o m i r i i i i i i s r i p r

r r r r r

e k m p m o

s p p p p p p s I

r i

I r i I I l e I I I I š r i n o I I I I I I I i p y r o I I I I I I ,

b p o I t k j 3 s r o l ė 1 r a r i P p 0 p 2

i i i . i i ą a ą ą a a a a ų ų ų o t t t o ų o s s s a i a , ų . i l r t t i i

i i l g g o o o i g e t s b ą j ą j

v ū r ū r v m o t t t r

g e n ū r š š n n ė i ą . d n n t t t a m i i

l t ė ė i ė t a r e j o l l o e e l l l e n o š s s ė i i i

i p v s s u . r i p ū r i d l o s k p p p u k u k v v

s t t t t m k k u k k d

p r r m p i i e

r m o a s o t t i o

ė a i ų e i t t n e

t i l i c i t s s i t e u k ė o

s r e e e š r m r p e y

n a a J a i a i a i K k k i a b i v i i i i t p n n r r

i i ( a u j p

n r d r

k f f

t . a u d a u d y t t y i i g g g f o n k s

i p a s n n o n n d ų g ų . e

o o o n r r i i r a s y i e t k i t i i i a t ū t s

ą t

a a a l v s s s y i i b ė n

b n y a i a p t t

l v o i i i e e e i ų t y ( a a m

o i i i i

i i a t o o s a m n p a l t t t a a t a l a a a l j a l

u . i ū r t t o k k o m ų y m v e e t e a v i s a . g g o e g r t ė ė p k o o s a r l l e m m s t m n ž n n ė

i u m e e ė T T a l r c i p u m r o o z p p

ė a s a i u k a s i a a b i n n n l

l ų g r s

i p u r t b

p b i y t . .

r r r o p

( į s

i t o ū r i r a n a n i ū r i s u r n i l

t t t a r t o a i a i

u i

ų m p a a i a

o e , i o l

ū r i m m ą , a i a i

r t s p u r s b į į i i t l i t r s f

s t r n u k u k m ė ū r t r s a i e e a i n a i u s i ū t ė g g a r

ė r n a m a m i i t e i a l a k i e t t t n e b o e n n s u k

o o b i a u g g k k g g n g d s i i a t

p r v r y a k s

d o o s s u k t

a s s y a s t v o

o c e ė d p s i i i i r i i u r r

r n e a č i e e

ė ų s i g t t f

f s s s s s i i s a i m m o a n i e a s s t v

a l t i o s t t ų b i n r o e ą ą o e n e n t e e v e ė n o v i i r i i t i i f o t

g a j i t e y r t ų , t t t n n t m ž r l y

m m p n ė o a m f

i i i l a n u i ė s e a a j j l d a r

ų j l i s s a v t i s i

u s s k a t a c i p t a r i i ū d r i š s š s a o o s s e e p p o

e č i t a i a i

i i p b a u j e e e

v p d d s a k m b b s

s . . o t s i s i i a n č i č i s i t r

r o b u m b ė b y y t i y ė y

o ė o . s . b v ž a ) e e e e o y y y y a u a u p n t p t š ų b o f b e a v v m m

m i b p d a r i i n n į y e ū r

s s s n y , , m ž m m a č i l b i ū d e y ų j i

i i t i k i i i d r

t d

a l a l v

y t e t

. . b

y i a d

č i r

m r r a l s s a l a l n s s s i g g r o r n a l ū d n i i s i ė v o s a l u k i n o l i o m i i g g

g e e e r o o i v i d p t s b v ė t b p t i i i

a l o t

i r s

a t i s n n n n a u g j

n s o y p a l

i i g

e k e e o a i a i o o o i u r u r i i e a s o D a v a l ų r d c i a n p i j j g

a v s v i i k i r

k r a i r k k

s s u r u r b

i f g i n s o o m m m

u r a l u r u r o o t t e s t t ų

t e t

ų . ų m n a č i u r e o e e v – c i a l j i u r i i

i i ė r n n t š r e n d m m m i t r r r ą . a ) ą , ą , a ) g r

c i e e g

e e

a č i v u i o p i p p a l a v ė ė r ė ė ė ė ė ė k v v

ė ū r ū r ū r ū r ū r k i a p a p d i a i r V S r a m y y t t t t t b b m b b b b b b i

b v

i a v n . a s a s a s s o y y u g g y y y y y y u n g y a t i t t t d f p a i a i k c i u k u k u k u k u k t a d d d d d d d d u i ū r i i e o d y y y

r r r r r r i i i i ų ų t T k t t t t t r g g j ų j a l a l s a l a l a l a l a l a l o o t t e a l a i a t a t a t s s s s s a n

j o v o o v o o g v v v v v v i e ų n n v i i i i i i i i i i

i t a a a a a i š š m m m o t r s s r t r r r i i r o o a i k m e f e f f f f o e n t e e e u m u m i u m i e a v a v i a v a v a v a v a v a v i e a v i i a j a j e s n n n n n K S S n p v į n s V n S S a p r a p r i V k n i s S S S S i i t t i r

e . a s j y a s m i n m g e

i i

; n ; s

a . n s

; i r ž e s

s r u i t s y i u e

a s e

a r ė r t : : : : a m l s b a i j g * * * *

p o

m r i

; p y o s s s s t i ; o : : : : :

s j s

s k s ė ė : * * * * * ė ė n i

o a s š m i s s s s s s s *

l a

e i n n n n o a ; r

j a s a ; a c i s ė ė ė ė ė k i

o u o m s r o o o o

m i e

a l l ė i t g ū r ū r n n n n n a u s ; g

n o s o

e o ū r g l a . s ; t g t i n l ;

e m m m m r

o o o o o t o v a p l t n ė k e l s a v s a s

č i

o e e e e e o u i

r ū r

r e i i i i z

v l a s o o u k ; u k o m m m m m o i ; t i v r r r r u k l e r

r t s m ų )

u i s d m n e e e e e r m n a n i l t a ; r

t - i s k p p v i i i i i p p m i m j ų a t u i r

e (

i s s i s r r r r r l ė u k a n e

o r e

ų r o ū r ū r e a a c h j g v ū r p p p p p i g p m m o a s s s s s t

i a s r t e

u o i i k v r i

r r . r e p f n k f

a m ; n t ;

o o o o v d e f t t o s a . o r g

s p o i i

e s m s s s s s s n n a o i e t

ū r n n n n u k t ų i s n i i n s i r r . g

o i i i i a s t a s i r e o o o o o o s t e m f k ; ų a ; k t s e a r s t t t t a s o

t i t o ė a p v ų ų i s e n n n n n n t ž o l n

s d c e ų n r ū r m m a t i s o o o o i i i i i i p e i u b

v i ū r n i s t

t t t t t t t t t t a s u n o p r i t p

o i v o g s s p t s

a k a k

y ; r s a m ų ė ų

a m ė ė ė ė o o o o o o c e s i t t f i o a m . t o s l l l l s ė

a l a v a v a i ų ų a o k t t t t t t a r o j n ū r u k l i s a t ų , k t o j t n s n u k a r o o r p p p p b r i t l ų ų ė ė ė ė ė ė n i b b p

j t m a s r s a t l l l l l l v k o

t i t

o a i n a p o n y į r p e t p i j i u l l ;

ė o o o o i

a c i k p o ų j ų j p p p p p p t c i n o a r a r e s a c i s d u k m

t t t t

a r e

l ė i ė e n S a s k e o m š n i c i r o l n n i s a d s į r p č i č i n v e e e e s o o o o o o i i m a s l t b v P E k n a l m s r f a o

t t t

t s t s e r t t t t t t m s o f s m s s r o

i z r i i i v s s p a v r ų ų o

j m i s n m r i ė ė a i ų i r r r r e e e e e e e o j a i k e n m m

u o s i r o o f

e t t t t t t o i o n e r į o ž r ų o j f o o p o p a m i i i i i i f v i

j f ė a o i

g i i i i u

o ų v r n k r r r r r r u b a v i i a c i s m o a u j a u j

r n r r r r r ų i o n t d r ų n i n f n s i

i i u k

s k j č o o o o o o k s i i

a i

i o n n ų p a m g p p

i i i i i i p o a c i n s a c i a i č i t r

š o n

n n j n ė a t r r r r r r t o m ų ų i c i t i i a i i k m n o e a n a

a r

e i a t a t

o k e o o o o i e g p p p p p p n ė m i i i a n i n t m v n

e v v a n t o o n a l u l n m r o o o i p i a p

s i l y e l i z

l l l l y n r n n n a č i a č i s m o o o o o o z d v i g g i i i i s s z e s s s s r r k e i o a m a m g A u t t t t t t o ū k e g s r i i r n m r r r r m l m n n e š š š š š š v t o e n u r v v e s e p u t u t r u t u t e e e e a u r u o i o a n o i e a s a r a l a r e u r e e a i n n r T V I I T P V d d d d M V V K V V K n L L d S L T A K D K V P B P D P

u k u k u k u k u k u k i i i e i

- - V - - - V - - - - V ------V A A A A A A V ------

s a t e t i r o i r P - s a t š k u A s a t š k u A s a t š k u A s a t š k u A -

a t š k u A n ė e m

u e N p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T e N s a m u l a u t k s A i V

j s

s a t e t i r o i r P

s a t š k u A s a t š k u A s a t š k u A s a t š k u A s a m e Ž

c -

a t š k u a A z n i a r g o

p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T e N s a m u l a u t k m A n i u

s a i s u a i č š k u A s a i s u a i č š k u A s i n i t u d i V s i n i t u d i V s a t š k u A a i s u a i s a t e t i r o i r P

a t š k u A

s č š k u A l a

r s

s a m u l a u t k p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T V A

s a a

r r

s o t t y s o j o

o l t

ė ė ė s s l l a m e r r i n i ė a c i i d p p s

a m o n

s s s r m v a i m s o

l a p r a ė o o o m

s k

s o k

e ) p m o s ė f i n ė

ū r ū r o s o i o r e s i t t n j s a r l n i m o i s r k p ė s i

e v

m r t e u k u k n p o o b a c i ( a i o

i e r r v a v l e a y a m s t t t v y a a l m m r m u i s m s b d s t i l i r k z z v m g a a i i s k a n i e k s a i r o r r o r o l š m a r f f v f e n i r a l f u r i u r a i e k v ė P n n n n g i A t p E r L T s I i F T i v

...... N r .

1 2 3 4 5 6 7 l . i E 6.5.1. lentelė. Probleminių sričių ir plėtotinų priemonių vertinimas sričių ir plėtotinų Probleminių 6.5.1. lentelė. nustatyta pagal tikslinių grupių tyrimus - priemonių svarba

110 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3 s

s 1

m ė s 0

a o e g 2 t i

- t

e n e n i

i r a 8 t a a s r i l 0 a s a s g u t a s a s r i s t t

t t e e a 0 p o

s e e t t e e T 2 i t t

t t ų r i r i i i i s r r r a r r n ė o p t

i i n i a o o o o n o r i i s s i i o

r r r r m p m l a

p p m I p p

r i

I p l e I I I n o I e I

I I e I I y i I I , b s o I r i k j r t s i r o p r o r a t k r i P s p l ė š i p

i i i ) r s s s e B a a o ų u ų B t i s ų , e i i i a s s t ė o j o

l b ū t n A š A t

i r t v o b i ė s e r t s ū d c i y b , m a i a a r i n k a t ė y u ū r a t b i t ų l u , r t b a t m n ų n e k u “ s g

k s n i i g s t p r e a p s s a i e o ž u t a r

o j e o ė i

n u k a l i

e v e ą , ų , i n r t a s u m o n k l a i m g n t t n t a l u r i n o o e o v e a r t ū r a m m o n a m c e n g t ū r

r t r a s

a r i t p ų t m ū r e s a t r t m p ė o p

, t f s o p v e ė g ą , o

s e u k i ,

i u t b e n u k i y t r r r b s i s s a r m o i r y

k t u k b a u d ū r r g ė a l t y p a

r i y o s l a u k

p t t a i d o š i s t l

j ū r d o k a s

e b p š ė o i t a r

u a l l

o a s m

o r n f i a l u k a s a č i k a s n a r t t ų , f a r v t d r r o p t t i i o v n v f v o a i u k y t l i i n i a i e

n i y n a p o t r i r i n e s

u o a d t m t n a j y r g i a v a l a t t a s r t l r p r a v a t k o s e r ė ų š i a i a s

o v

i s d f P l e i a s i i i t k s k r

( a g r t e o ą

s s ū r n n k g

p f i r e u m i s

p i t v p n a i u m i a i e a ) e

t o o i v l t l i n m s n o

i a n (

i i n

t ė T i i

b i i

i o ų s l ė

u k s ū r a s i s s a t t e t t t e r

s t t ū r . e t i ų p b

ė a v i o o t

ė k g l n o

t r y t l o z t y š s s a i t o a i s a i

k i e

s t i l p u k l j m r p e a ė o n o a t i

r i i s y n u k i

ė l u n g r m . i

l J r a r t r j f

o a č i i t o V o p i t s l i ū r e e u t u b g p i a v n s a i v t a s

a i i i a i s g a i s ų . v u m n

i n k m ų

r r i r a s g i i r t e g

e a i a i g f s r n l i g

r i i i r

u k y p i b p f ų a r ų s ų j i o

t n r

t s i

o a i g g y a v i t n ū s s i t k p s ą l i e č i e i s ė i r n o m s

s i p o o o s i ė t . i i n m

a i r e a n ų t

b e a o i i i a i s a ž

s s g s i e m g ų , a n r k t p

ė t o i y i s i t v f v e m i l e e

i n o l s a l a n į i i

i i , m l t

k n

o r ž a r n r n p t t i e e i s s g

i l d r s i e

k ė i

i r a l i p o k p r e e i į k s s s a a t e t a l

d t a u r

k s e ū d a č i

e e e š b i v o b

. m , o T

u r a s i v t v n u r b l o y “ i b y b b „ i i t o e e ų s v l r k o r i s i

o a i a s y y y ų s ų i m r e t i r m m l ž a m p p s B u j i p k i o a u d a i e n o s į ė y g s p m m m i

a p l

e i i i A l v i n

a l i o a l ū d

i t a l

s e p l i ų a u g e a n o o

U t l a l g a l a l u i g t e s v i v i b o ų , o l k n o z i ų ,

i i

g , t g g g

a t a ė s e r m n l i o i

n s k a s “ i a l į o o r i i i ė i o P ų j e t s l p , a l c i o m p t e g e ž u r u r u n a r k k r s e š m o s

u r u r u r j g p t t o v n e

r a

t e t t e z p a l o ą . n

i s

s i i t s i u j o i ū l e s s ė ė ė ė ė

o i ė ė r m V ų ū r o ū r ū r d i m ė s u r g i s ą m t m t t b b b b b

o b b p

u o a z t i n

n i g s s y y y y y s k y y

i n t m n a m c i u . o o u k s i u k u k ė d d d d d d a t d a v

j u r r r r r r a i i o a m o p g t t t t j j a r o p a n a l a l a l a l a l j o e a l a l u u v u v

s s s a

o c i v v v o v v

m a ž n p t t v v a i i i i i

a i a a i a u s t i š m p v e e n r r e e r r r a s t T i i i i a m i i ė f e f f o t r r r e r l r a u d i e a v a u r a i a v a v e i a v a v a v a v L L n i n n K p p i n V „ „ S s g p

T l i k T p S S p p i s S S p

r s o o i i o

o l : ž j m s * i ų d r

s j : z

e a c i ė * o : a v

v u s t s a i *

n z m i s r k a ; ė v n r i o į š

ė e n o

ū r e a n f n m v a i o

t o

g y n e ų o

i i i ų r s

. m

a n a ; g a ; r l u k s n s o ų m e e č i r i a m

p i ų

p a s i i t y e ū r i ū r n ė

s r p

g i r s t o t t

a . s o g k r o o y p i m

n s o

k a l u

i r n y o r i

p t r m e s m e

r o

k u k i u i k f s v m a ; e

a ; t i r t

s r į r r

a į

s n a v e n

t s s t r e i s ė , e o i z ū r a v ė l s ū r ų t i t v o o a ; s ų g r i i o t a . t n z

r a a s b p

ų o i

i n o r

o . n l t r n o p . r l

ų t t j i m

ū r i e i i r f ; j s f u s s ū r a i

u k k ė u k t t ė t j t s y o a m s a ; t l r l n i ė p a s r ė n g i s c i t n

i o l t i u t

ė t ų o r i i i p

a l n p

a n t g s ė

ū r u k t t t e i r v m i l u k u s o

e n o ų v ų r t i i ė o s t p a i m i r a s o i

s o l g t e i j l p r s š k r l ė b t t e t a t

t u ų f

s n f o e p e e k a v

u k

v p e i o g o k m e a a r o n

n r

r a s k c e a m z t t t i r i ų , m

s n o a t i a i r i e t a . a ; ė a ;

s f j

p i i o k e r t f i m o r a j ; e t u m

i o o t ų r ė r o t l ė r

n t n p m e s c i n o o i a s ū r ū r ų ū r o i i i k s s i a i i l k e i t i n

t p r p

P r t t t i

m t i o ų i

r u o f t l ė s i e s i a l ų r n a r o a k o a r r i i a u g p o ų n p n a s i e š k n a l a r i i t n i

m v o i u k u k u k s r v i r a u k i p i n k o a v

t š r r r n k

l e o o i t

t r ų m m i

ų p s t t t m k i s ų i o i

s i i o a t n i ų a c i ž k e s s o s r i p i a v o l o n n r

d a u s t s a ž ą . , o n v n e i ų g i e a a a s i k p k i t n i i l i t l a v e m o r r v m r r n

r d l t i a m i š f f a g t f r y e n d e a t u j t p c e e e a r u t r l r i a l o i o e m a i m n n n n o r l i i t o l L i A i P G A G P Š m I P i V P M D r d f l r a r u k

r e i i š p k

ė o

v n P Ž - V ------į r - - - - f A I P a p S p s - - k

s s s

A u a

- s a t š k u A s a t e t i r o i r P

i n i t u d i V i n i t u d i V t š k u A n ė e

p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T s a m u l a u t k u A s i V

s a t š k u A - s a t š k u A s a t š k u A - s a t e t i r o i r o P j i c a z n i a r g o

s a m u l a u t k A p i a T e N p i a T p i a T e N n i u

s a

s a t š k u A s a t š k u A s a m e Ž s a m e Ž s a t e t i r o i r P

t š k u A

s l a r s

s a m u l a u t k A p i a T p i a T p i a T p i a T p i a T

ų s

y r č i s s o t i t

ė r o

ė l r i s ų l n o

a s i k s l r i

u m o p i ę s n s , , e m i r b i s m ų v e g

n a s o n ė v i s č i e a u g

d i r g u o s ė s p ū r

e y a t

a l n a s t y b m o s r ų

s g r v j t ą l

y s i a a č i m k s l e s s o u k

d o t r i s ė b m s a v m o t i s a n a l i n s o b a v r o s n

l o v r n e n r o y y i a i i t š e o k m v r r i k k i P ė r d f e y s l i i e a j a v o e o n š d R I V G S p i g a p k v f

. . . . . N r .

1 2 3 4 5 l . i E * - priemonių svarba nustatyta pagal tikslinių grupių tyrimus * - priemonių svarba

111 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

e 3

r o t

n e

n o

s t a s s 0 a r i s o t l a s a s a a s a s a s a s j l ė s 2 m t t

e t t t t - p m t a

p s e e m e e e

i e r a 8 t e t t

r t t t t ų i i i i i i i o r i e 0 s r r o r r r r n ė t i y r t i n i 0 ė o o r o o o n i o i i i i i i i k i r i 2 o g r r r r

r r p k m s

g o p I p s p p p p

m I r a

r i

e I l e I I š r i I I I I I I n o t e i I I I I u , I p I b p I I r i a l a r a T r o p t p s P

i i

a t

s ž o o r t a s a i a s a s a s a s t i t t t t t ė ė b š l y l

y y y y

i p o p

t a t

a t a t a t a t b o a i r a i i t i a u m g ė u m u m u m u m g l d n o n n n n o

i p i i i i i u

s s t t t t t s s e e o i o o o o i ė t a t t t t t t b ė e ė ė ė ė e l

m l l l l y n s n p a

p p p p

r e r m i i

a i n

a i a i a i a i l i i i i i i o a u d a i a

g a i g g g g

i i i s s s s s s g o m o o o o g

b i g i i i i e e e e e s e s o s s s s o i i a r n e n n n n n i ė e r e e e e s i s i i i i d o o o o o o b t p t t t t e

i y r m m m m m s s t s s m t s

a s d e e e e e e e e e e s e s l d i i i i i t n r r r r r b b b b e r i b e y a e y y y y p p p p p y b p v b a t i b y y

m m m m m v i i i i s i m a m e i i a l a l a l a l u m a l s

n g g g g a l n g a l

o i i i i i g g

n o i i m u r u r u r u r u r o t t t t e t j

u r

i u r t r t ė ė ė ė

r a p b b b b ė

b ė

s y y y y y b b ė a s d d d d y d y t g d d a l a l a l a l y a l v v v v v a l a l i i r a i i i a t v v u i i a v a v a v a v a v a S S S S S u m a v a v T S n S

. s ų

j o

a s s j i o i o t e l m g i r b k

i ; u o e s r e a v n b ė e a s v r d

e n p š i a s i m , i ė n d

ą n e : : : a s n į ų i i

* * * s ū r č i s n m s s m

u l i t

a s , ė e ė ė b s m s n a n n i n n m o u k ė o m i

n o r o o t i i

n n ė a t

t n č i i s i e s k m m m o

a . s o a b e

e e ū r l a t a n a u j

r i i i j t a . m f s k r ū r r r k ų n i l e t i s ė n p u l p p

s ū r i e s

u o r r i

n k e

v t i

u k s

e s

a t p s s s s r

ų s v o o y s u k t o e ū r o o s r v t r e k t o y

i v t n i n n t y r r t š a s i i i n t i n n r t s u l t t k n o i

o f i e r i a s a t i

k o o o r s t n s g

s c e t t t f

c i r i

m m r s i

i o o s ė ė ė n s l e l l l

e m i t o n o i ų .

o ų i k r n p ė p p j i i b

o l ė n o m e p n a s ų n i y e i c i o

o o

i i P a m t i t o t t m v i a

m t n g m z

u i o e i e e i a v i

l s m o n t t t t a u r r m s į n n i i i t r i ė

e ą ; r r r r g k u e j l ė u b ė r s

o n t e l o o o

f i a t k ų i i i p o

v m j ų

s p r r r

k n a s i n n s a c i i i s o s o n p p p a t

e n k

o t ų t i m u o o e j v o o i ų i r o o o n e l l i m i d g t t t m n t s s ū r g d e i i n š š š r r r t n a l i a m v n r i d u o t e a n e e e v i y a t e u l s o u k u k u k a r V L V k V n i e k a l

G B K r i p v s - - - š E A A A L - p o n i

t - s a t š k u A s a t š k u A - - - s i n i t u d i V s a t e t i r o i r u P d i

V n ė e m o u s

V s a m u l a u t k A e N p i a T p i a T e N e N e N p i a T * - priemonių svarba nustatyta pagal tikslinių grupių tyrimus

s a t e t i r o i r P s a t š k u - s i n i t u d i V - s a t š k u A s a t š k u A s a t š k u A o A j i c a z n i a r g o

o m

n i s a m u l a u t k A p i a T e N p i a T e N p i a T p i a T p i a T u

s a t e t i r o i r P s i n i t u d i V s i n i t u d i V - s a t š k u A s i n i t u d i V - -

s l a

r s

s a m u l a u t k V A p i a T p i a T e N p i a T p i a T e N e N

r o i s ų

i y l ų

a o t r a s a u s s k

a s g u m t v r i ė l e m ė m

a i t s y s m z l i n

t r i i

š t i a i n s s p s r

e n

i į n t i ą u r s o v s a k

r e i t ė ų u l , a s

o t n ė l o a t v ų i ė m o b j o g k a s a s č i k p y l i i i m

s i ė o o t m

j n n p m m t t o

a t

i i n s u o

a n i i e

i t r l e n o n o a o o n n n g m l r l i i i r ū r n e d r b u l b z i s b t t k i e v r e n i b a t a t a t t ė a r y l r o l e a r e u l a ž n e k k k u r o P V s s d s p D P A G B K t e t v

...... l . i 1 2 3 4 5 6 7 E N r . 112 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 adangi paramos verslui sistema kol kas Tauragės rajono rajono Tauragės kol kas sistema verslui paramos adangi Pasiūlymai įgyvendinant plėtotinas priemones plėtotinas įgyvendinant Pasiūlymai K sukurta, nėra savivaldybėje aiškias siūloma kuriant ją parengti tvarkas, gavimo paramos aiškias sąlygas, gavimo paramos bei numatyti aiškius suteikimo dėl paramos sprendimų būtina numatyti pat Smulkaus ir vidutinio Taip mechanizmus. šaltinius. finansavimo kūrimą, šio fondo fondo paramos verslo sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos finansinė galėtų apimti naujų įmonių steigimui Parama dalis. ir pan. įvairios lengvatos parama, sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos naujų darbo vietų kūrimui galėtų būti teikiamos Parama dalis. įmonėms Tokioms tiek jau veikiančioms įmonėms. tiek naujoms, mokesčiai. sumažinti pvz., galėtų būti taikomos įvairios lengvatos, ors tokios paslaugos poreikis yra dėl teisinių savivaldybės N ors tokios savivaldybės paslaugos poreikis dėl teisinių yra veiklos apribojimų paskolų teikimo priemonės negali būti verslui nagrinėjamos. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos galėtų būti teikiamatiek jau tiek naujoms, Parama dalis. įmonėms galėtų būti taikomos Tokioms veikiančioms įmonėms. mokesčiai, teikiama sumažinti pvz., parama įvairios lengvatos, perkvalifikavimuidarbuotojų ar pan. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos teikiamabūti galėtų jau tiek naujoms tiek Parama dalis. įmonėms galėtų būti taikomas Tokioms veikiančioms įmonėms. dalinis konsultacijų finansavimas. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos sklaidos kaip o taip pat informacijos dalis, priemonė. verslo dalinį organizavimo renginių ne tik verslo apimti turėtų Priemonė verslo bet ir dalyvavimo rengiamuose finansavimą kitų šalių teikiama galėtų būti Parama tiek dalinį finansavimą. renginiuose naujoms tiek jau veikiančioms įmonėms. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos teikiamabūti galėtų jau tiek naujoms tiek Parama dalis. įmonėms galėtų būti taikomas Tokioms veikiančioms įmonėms. nemokamas konsultavimas. dalinis konsultacijų finansavimas, sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos sklaidos kaipdalis o taip pat informacijos priemonė. verslo dalinį organizavimo renginių ne tik verslo apimti turėtų Priemonė verslo bet ir dalyvavimo rengiamuose finansavimą kitų šalių teikiama galėtų būti Parama tiek dalinį finansavimą. renginiuose naujoms tiek jau veikiančioms įmonėms. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos teikiamabūti galėtų jau tiek naujoms tiek Parama dalis. įmonėms galėtų būti taikomas Tokioms veikiančioms įmonėms. dalinis mokymų finansavimas. ir poreikius numatyti verslo į galimybes Atsižvelgiant arba centro, informacinio įkūrimąinkubatoriaus šalia verslo iniciatyvųpaskatinti inkubavimo N umatyti privačių verslo plėtrą. kaštų inkubavimo galimą dalinį verslo finansavimą. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos kaštųorganizavimo dalinį renginių apimti turėtų Parama dalis. techninę pagalbą ar pan.. finansavimą, Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių plane išskirtų su kuriomis susijusios priemonių, studijoje išskirtos įgyvendinimo priemonės, plėtotinos būklė Priemonės įgyvendinimo2010–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2012, priemonė terminai neįgyvendinta Priemonės įgyvendinimo2010–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - Priemonės įgyvendinimo2010–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama engti, dalyvauti informaciniuose engti, dalyvauti informaciniuose engti, dalyvauti informaciniuose ystyti Tauragės verslo informacinio informacinio verslo Tauragės ystyti informacinio verslo Tauragės ystyti ystyti Tauragės verslo informacinio informacinio verslo Tauragės ystyti informacinio verslo Tauragės ystyti R R V V V V ukščiausio prioriteto plėtotinų sričių priemonės plėtotinų ukščiausio prioriteto A Priemonės strateginio rajono Tauragės sąsają su plano 2008-2013 priemonių plane plėtros išskirtomis priemonėmis 3.1.1.2. Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės ir verslo pramonės sąlygų 3.1.1.1. Palankių ir tvarkant sukūrimasplėtrai regeneruojant teritorijas miesto Tauragės apleistas ir užterštas Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės Skleisti2.6.1.1. užimtumo apie informaciją įgyvendinti rajone, bei galimybes formas aktyvias darbo rinkos politikos priemones - veiklą centro veiklą centro 3.1.2.2. pristatančiuose investavimo projektuose, rajone galimybes 3.1.2.3. 3.1.2.2. pristatančiuose investavimo projektuose, rajone galimybes 3.1.2.3. - 3.1.1.2. Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės 3.1.2.3. veiklą centro 3.1.2.3. veiklą centro Priemonės rajono priskyrimas Tauragės plano plėtros strateginio 2008-2013 priemonių plane išskirtiems prioritetams III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas 6.5.2. lentelė. Plėtotinų priemonių vertinimas esamų Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 priemonių atžvilgiu plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių vertinimas Plėtotinų esamų 6.5.2. lentelė. okymai verslininkams erslo rėmimo tvarkų, programų ir aprašų ir aprašų tvarkų, programų erslo rėmimo erslo mugių bei parodų organizavimas bei parodų erslo mugių erslininkų konsultavimas erslo konferencijos erslo inkubavimas Plėtotinos priemonės Plėtotinos V naujų įmonių steigimui Parama parengimas parengimas naujų darbo vietų kūrimui; Parama Lengvatinių paskolų teikimas sektoriui; verslo Lengvatinių Lengvatos įmonėms investuojančioms įmonėms investuojančioms Lengvatos inovatyvias diegiančioms technologijas klausimais verslui K onsultacijos E S paramos V V V M V Seminarai verslininkams Probleminės sritys Probleminės Aiški verslo rėmimo Aiški rėmimo verslo tvarka (tvarkos programos) verslo E fektyvesnės priemonės rėmimo 1. 2. Eil. Nr. Eil. 113 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 nvesticijos į baseino nvesticijos nvesticijos į kino teatro į kino teatro nvesticijos iešosios investicijos galėtų būti iešosios investicijos iešosios investicijos galėtų būti iešosios investicijos V V adangi toks objektas yra iš dalies komercinis, jo įkūrimą iš dalies komercinis, objektas yra toks adangi adangi toks objektas yra iš dalies komercinis, jo įkūrimą iš dalies komercinis, objektas yra toks adangi adangi iš esamų išskirtų Tauragės rajono strateginio plėtros plėtros strateginio rajono iš esamų išskirtųTauragės adangi plėtros strateginio rajono iš esamų išskirtųTauragės adangi Pasiūlymai įgyvendinant plėtotinas priemones plėtotinas įgyvendinant Pasiūlymai K derinti su buvusio karinio reikėtų teritorijos miestelio Tauragėje numatytu iki įgyvendinti projektu 2012 m. regeneracijos m. 2008-2013 plano plėtros strateginio rajono (Tauragės priemonė 3.1.1.1 priemonė). numatytos reikiamų magistralinių inžinerinių reikiamųtinklų,numatytos magistralinių susisiekimo I komunikacijų, apšvietimo įrengimui. taikant būti numatomos viešosios ir turėtų infrastruktūrą privačios partnerystės į Š ia priemonę siūloma įtraukti principus. projekto kompleksinę karinio regeneracijos teritorijos miestelio priemonę. K derinti su buvusio karinio reikėtų teritorijos miestelio Tauragėje numatytu iki įgyvendinti projektu 2012 m. regeneracijos m. 2008-2013 plano plėtros strateginio rajono (Tauragės priemonė 3.1.1.1priemonė). inžinerinių reikiamųtinklų,numatytos magistralinių susisiekimo I komunikacijų, apšvietimo įrengimui. taikant būti numatomos viešosios ir turėtų infrastruktūrą privačios partnerystės į Š ia priemonę siūloma įtraukti principus. projekto kompleksinę karinio regeneracijos teritorijos miestelio priemonę. K yra Tauragėje matyti, kadpriemonių, m. 2008-2013 plano kurių įgyvendinimonumatyta bus metu projektų nemažai ir pėsčiųjų takai, dviračių tik siūloma išnagrinėti įrenginėjami Tauragės takų tik poreikįpapildomų dviračių ir koreguoti, plano 2008-2013 m. priemonės 1.1.2.1. plėtros strateginio rajono rodiklius ir finansinius išteklius. K numatyta yra Tauragėje matyti,plano 2008-2013 priemonių, kad kurių įgyvendinimo metu bus įrenginėjamos nemažai projektų, šią priemonę siūloma laisvalaikio ir vaikų žaidimo aikštelės, kariniokompleksine su sieti regeneracijos teritorijos miestelio karinio siūloma dalį zoną miestelio Tvarkant priemone. projekto skirtiteritorijos laisvalaikio įrengimui. aikštelių plane numatytų turizmosusijusių priemonių, Siūloma be plėtros numatyti priemones nuolatiniam centru, su turizmo informacijos kvalifikacijosT IC darbuotojų tobulinimui. plane numatytų turizmosusijusių priemonių, Siūloma be plėtros numatyti plėtra, infrastruktūros su turizmo informacijos zonose prioritetinių trasų ir ženklų stendų įrengimą informacinių esančiuose lankytinuose objektuose. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių plane išskirtų su kuriomis susijusios priemonių, studijoje išskirtos įgyvendinimo priemonės, plėtotinos būklė - - Priemonės įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2011–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama aižganto g. apimant visas apimant g. aižganto visas apimant g. aižganto V V iešosios turizmo infrastruktūros iešosios turizmo infrastruktūros ytauto g. atkarposg. nuo D ariaus ytauto ariaus ir Girėno (nuo D ariaus ir Girėno centro iesto (nuo D ariaus ir Girėno centro iesto V ormuoti nuolat veikiančią Tauragės Tauragės ormuoti veikiančią nuolat Tauragės ormuoti veikiančią nuolat ystyti Tauragės turizmo informacijos turizmo informacijos Tauragės ystyti ajono turizmo galimybių pristatymas ajono turizmo galimybių V V Priemonės strateginio rajono Tauragės sąsają su plano 2008-2013 priemonių plane plėtros išskirtomis priemonėmis - - 1.1.2.1. Pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dviračių ir plėtra Pėsčiųjų 1.1.2.1. (šaligatviųtakų, rajone ir dviračių Tauragės bei mieste Tauragės apšvietimo įrengimas rajone) 2.1.1.7. M Tumo- iki g. J. esančias tarp g.) Bernotiškės ir Jūros gatves, šaligatvių gatvių, ir apšvietimo fasadų, pastatų takų įrengimas, dviračių rekonstrukcija, bei vaikų žaidimo stovėjimo automobilių paviršinių sutvarkymas/įrengimas, aikštelių tinklųnuotekų įrengimas 2.1.1.8. teritorijos g. iki g. Aerodromo ir Girėno dviračių sutvarkymas šaligatvius, įrengiant apšvietimą takus, 2.1.1.7. M Tumo- iki g. J. esančias tarp g.) Bernotiškės ir Jūros gatves, šaligatvių gatvių, ir apšvietimo fasadų, pastatų takų įrengimas, dviračių rekonstrukcija, bei vaikų žaidimo stovėjimo automobilių paviršinių sutvarkymas/įrengimas, aikštelių tinklųnuotekų įrengimas ir sveikatingumo parko 2.1.3.5. Poilsio sukūrimas mikrorajone Žalgirių infrastruktūros veiklą centro 3.3.3.2. R vidaus ir tarptautinėse rinkos 3.3.3.3. F sistemą turizmo informacinę rajono 3.3.3.3. F sistemą turizmo informacinę rajono 3.3.3.4. sutvarkymas,turistųlankomose vietose modernizavimas 3.3.3.1. Priemonės rajono priskyrimas Tauragės plano plėtros strateginio 2008-2013 priemonių plane išskirtiems prioritetams III prioritetas III prioritetas I prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas viračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros ir pėsčiųjų takų infrastruktūros viračių ino teatro infrastruktūros kūrimas infrastruktūros ino teatro Plėtotinos priemonės Plėtotinos kūrimas Baseino infrastruktūros K D plėtra Laisvalaikio plėtra aikštelių infrastruktūra informacijos Turizmo Turizmo informacijos centro (-ų) veiklos centro informacijos Turizmo gerinimas Laisvalaikio infrastruktūros plėtra Probleminės sritys Probleminės Turizmo Turizmo sklaidainformacijos 3. 4. Eil. Nr. Eil. 114 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 darbuotojų VIC darbuotojų ra keletas atskirtųra kurios priemonių, numato Y adangi iš esamų išskirtų Tauragės rajono strateginio plėtros plėtros strateginio rajono iš esamų išskirtųTauragės adangi adangi paramos verslui sistema kol kas Tauragės rajono rajono Tauragės kol kas sistema verslui paramos adangi Pasiūlymai įgyvendinant plėtotinas priemones plėtotinas įgyvendinant Pasiūlymai plane Siūloma ne tik vykdyti numatytas strateginiame bei fizinę infrastruktūrą centro verslo bet ir tobulinti priemones, ištekliųžmogiškųjų kvalifikaciją. bei verslui paramos D iegiant būtina numatyti centre verslo sistemas, informacines verslo numatyti nuolatinį papildomus specialistų etatus, kvalifikacijostobulinimą. plane kaipSiūloma numatyti plėtros papildomos verslo kūrimo sistemos priemonės dalį. informacinės ir teritorijų plane numatytą investicinių Siūloma bei plėtros priemonęskaitmeniniais papildyti plano parengimo pastatų ir informacija atnaujinama su nuolat žemėlapiais, informaciniais numatyti lėšas tokios priemonės palaikymui. Siūloma priemonę plane kaipnumatyti informacinės plėtros papildomos verslo kūrimosistemos priemonės dalį. plane kaipSiūloma numatyti plėtros papildomos verslo kūrimo sistemos priemonės dalį. informacinės sistemos sudėtinė kuriamosŠ ios priemonės verslui yra paramos ir kompensacijos galėtų kompensavimas Palūkanų dalis. būti teikiamos tiek naujoms jau veikiančioms įmonėms. numatytas būti iš kuriamo turėtų finansavimas Priemonių smulkaus fondo. paramos ir vidutinio verslo K yra Tauragėje matyti, kadpriemonių, m. 2008-2013 plano kurių įgyvendinimonumatyta bus metu projektų nemažai ir pėsčiųjų takai, dviračių tik siūloma išnagrinėti įrenginėjami Tauragės takų tik poreikįpapildomų dviračių ir koreguoti, m. priemonės plano 2008-2013 1.1.2.1. plėtros strateginio rajono rodiklius ir finansinius išteklius. rajono Tauragės K empingų kūrimo numatyta priemonė yra siūloma kempingų Tačiau plane 2008-2013. plėtros strateginiame turėtų Priemonė ne vien viešosiomis lėšomis. įgyvendinti plėtrą viešosios ir privačios partnerystės vadovaujantis būti įgyvendinta būtų nukreiptos į viešosios investicijos Š iuo atveju principu. inžinerinių tinklų tinklų, kelių, elektros į privažiavimo atvedimą o kempingo infrastruktūros kempingų teritorijas, numatomas lėšų. būti finansuojamas iš privačių investuotojų kūrimas turėtų kuri priemonės, numatytos apimtų plane nėra Strateginiame kompleksinės infrastruktūros trasų vandens pagrindinių darbus. plėtros sutvarkymą, turizmo vandens trasų šalia pagrindinių poilsiaviečių ir slėnio sutvarkymą. upės vagos dalies Jūros siūloma į Š iuo atveju turizmo vandens pagrindinio įtraukti papildomai planą strateginį sutvarkymo (Ji upės infrastruktūros priemonę. – Jūros maršruto žymėjimo trasos ženklųapimtų informacinių įrengimo darbus, stovyklaviečių aikštelių pagrindinių ir atokvėpio darbus, sutvarkymo darbus) ią priemonę siūloma įgyvendinti per kuriamą paramos verslui Š ią priemonę per kuriamą siūloma įgyvendinti verslui paramos būti numatyta turėtų įstaigų plėtra Apgyvendinimo sistemą. kaip sistemoje minėtoje prioritetinė skatinama veiklos sritis. K sukurta, nėra savivaldybėje gavimo siūloma, kuriant jos paramos ir turizmo prioritetines aiškiai verslo tvarkas, įvardinti programas, kryptisplėtros šių krypčių bei remiamas rajone, Š i priemonė sritis. sistemos įgyvendinamakuriamosbūtų per verslui paramos priemonę. Priemonės įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių plane išskirtų su kuriomis susijusios priemonių, studijoje išskirtos įgyvendinimo priemonės, plėtotinos būklė įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2010–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - - aižganto g. apimant visas apimant g. aižganto V ytauto g. atkarposg. nuo D ariaus ytauto ariaus ir Girėno (nuo D ariaus ir Girėno centro iesto ystyti Tauragės verslo informacinio informacinio verslo Tauragės ystyti ukšto prioriteto plėtotinų sričių priemonės plėtotinų prioriteto ukšto V V A centro veiklą centro 3.1.2.3. Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės Priemonės strateginio rajono Tauragės sąsają su plano 2008-2013 priemonių plane plėtros išskirtomis priemonėmis investicinių 3.1.2.1. I dentifikuoti ir parengti informuoti bei planą pastatų ir teritorijų rajone galimybes apie verslo investuotojus - investicinių 3.1.2.1. I dentifikuoti ir parengti informuoti bei planą pastatų ir teritorijų rajone galimybes apie verslo investuotojus - Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės 1.1.2.1. Pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dviračių ir plėtra Pėsčiųjų 1.1.2.1. (šaligatviųtakų, rajone ir dviračių Tauragės bei mieste Tauragės apšvietimo įrengimas rajone) 2.1.1.7. M Tumo- iki g. J. esančias tarp g.) Bernotiškės ir Jūros gatves, šaligatvių gatvių, ir apšvietimo fasadų, pastatų takų įrengimas, dviračių rekonstrukcija, bei vaikų žaidimo stovėjimo automobilių paviršinių sutvarkymas/įrengimas, aikštelių tinklųnuotekų įrengimas 2.1.1.8. teritorijos g. iki g. Aerodromo ir Girėno dviračių sutvarkymas šaligatvius, įrengiant apšvietimą takus, 3.3.1.4. K empingų įrengimas 3.3.1.1. Aktyvaus turizmo (poilsio) Tauragės plėtra kompleksinė infrastruktūros rajone - - III prioritetas III prioritetas Priemonės rajono priskyrimas Tauragės plano plėtros strateginio 2008-2013 priemonių plane išskirtiems prioritetams III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas viračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra viračių erslo informacijos centro veiklos gerinimas centro erslo informacijos erslo ir savivaldybės atstovų delegacijos atstovų erslo ir savivaldybės andens turizmo infrastruktūra nternetinės svetainės apie verslo galimybes galimybes apie verslo svetainės nternetinės parengimas; žemėlapių nvesticijų V kompensavimas; Palūkanų Plėtotinos priemonės Plėtotinos skirtos užsienio investuotojams Prezentacijos I rajone Tauragės I V užsienyje K ompensacijos arba subsidijos verslo nuomojamoms patalpoms. D K empingų infrastruktūra V įstaigų infrastruktūra Apgyvendinimo Prioritetinių rajono plėtros krypčių plėtros rajono Prioritetinių aiškus plane ir verslo plėtros strateginės įvardinimas turizmo tvarkose bei programose, rėmimo dokumentuose bei programose plėtros ajono strateginių ajono strateginių inansinės paramos inansinės paramos nformacijos nformacijos I apie investavimo sklaidagalimybes F priemonės verslui Probleminės sritys Probleminės Turizmo Turizmo infrastruktūros plėtra R krypčiųplėtros ir sričių išskyrimas 5. 6. 7. 1. Eil. Nr. Eil. 115 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 adangi šiuo metu Tauragėje yra parengtas tik magistralinio magistralinio tik parengtas yra Tauragėje metu šiuo adangi rytinio aplinkkelio poreikis didėjant Tauragės adangi plėtros strateginio rajono iš esamų išskirtųTauragės adangi erslo parkų būti vykdomas kūrimas turėtų privačių investuotojų. Pasiūlymai įgyvendinant plėtotinas priemones plėtotinas įgyvendinant Pasiūlymai K dujotiekio o dujotiekis specialusis planas, bus dar tik tiesiamas, dujotiekio darbamssiūloma vykstant magistralinio įrengimo mieste Tauragės dujų skirstomųjų rengti tinklų lygiagrečiai darbams siūloma numatyti specialųjį planą. Š io plano parengimo plane. plėtros atskirą priemonę strateginiame planą kaip plėtros į strateginį Siūloma šią priemonę įtraukti ir numatyti plyno lauko investicijų papildomą priemonę, darbų pritraukti paruošimo investuotojams teritorijos finansavimą. planą kartu plėtros į strateginį Siūloma šią priemonę įtraukti su skirtapapildoma priemone, teritorijos plyno lauko investicijų gerinant turizmotaip o pritraukti., investuotojams paruošimui veiklos sąlygas. verslų K plėtros strateginiame didėja, nuolat lygiui automobilizacijos plane siūloma numatyti priemonę šio aplinkkelio įrengimui kelis etapus: specialiojo plano apimti (priemonė turėtų aplinkkelio dokumentacijos parengimą techninės parengimą, darbus) įrengimo K rajone Tauragės matyti, kadpriemonių, m. 2008-2013 plano projektus, aikštelių stovėjimo automobilių įgyvendint numatoma poreikį tik papildomų aikštelių ir koreguoti, siūloma išnagrinėti m. plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės tik priemonės 1.1.1.5. rodiklius ir finansinius išteklius. kaipplaną į priemonėsšios Siūloma netraukti atskiros priemonės. V industrinis parkas yra Tauragės veikiantis rajone Tauragės būti nukreiptos turėtų jame viešos investicijos todėl privatus, inžinerinių tinklųį magistralinių susisiekimo atvedimą, rajono Tauragės įrengimą. infrastruktūros ir apšvietimo plane 2008-2013 m. Susisiekimo plėtros ir strateginiame inžinerinių tinklų numatyta priemonė (3.1.1.3.) jau yra plėtros priemonęšią siūloma papildyti todėl plane, plėtros strateginiame apšvietimo tinklų ir numatyti papildomas lėšas šios įrengimu įgyvendinimui. infrastruktūros plane jau numatytų susijusių priemonių, plėtros Be strateginiame numatyti būtina šaligatvių su šaligatvių plėtrą infrastruktūra, priemonę plėtotiną Š iuo atveju rajone. miesto pramoniniame plano 3.1.1.3 priemonę ir į strateginio siūloma integruoti atitinkamai įvertinti priemonei reikalingas lėšas. įgyvendinti gatvių su žvyro miesto danga Tauragės Siūloma numatyti bei šios programos parengimą ilgalaikės programos asfaltavimo planą kaip plėtros į strateginį ir įgyvendinimą įtraukti parengimą papildomą priemonę. poreikį plėtros geležinkelio infrastruktūros Siūloma išnagrinėti plėtros poreikiuiį strateginį ir esant įtraukti rajone, Tauragės ir geležinkelio infrastruktūros galėtų apimti planą. Priemonė studijos parengimą. poreikių galimybių plėtros plane. plėtros numatyta priemonėstrateginiame Š i yra jau Siūloma įvertinti tik lėšų poreikio galimus pokyčius. įrenginių valymo susijusi su lietaus nuotekų Š i priemonė yra Siūloma šią rajone. miesto Tauragės pramoniniame įrengimu partnerystėsprivačios ir priemonęviešosios įgyvendinti principu, tiek privatus statybą finansuotų tiek savivaldybė įrenginių t.y. plano priemonę Š ią kaipsiūloma įgyvendinti strateginio verslas. atitinkamąpriemonėsnumatant dalį, 3.1.1.3. papildomų lėšų poreikį.. planą . plėtros į strateginį Š ios priemonės siūloma netraukti planą. plėtros į strateginį Š ios priemonės siūloma netraukti planą kaip plėtros į strateginį Š ia priemonę siūloma įtraukti papildomą priemonę. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių plane išskirtų su kuriomis susijusios priemonių, studijoje išskirtos įgyvendinimo priemonės, plėtotinos būklė Priemonės įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinta Priemonės - įgyvendinimo2009–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2010, priemonė terminai įgyvendinama Priemonės - Priemonės įgyvendinimo2009–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2009–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - ytauto g. atkarposg. nuo D ariaus ytauto V Priemonės strateginio rajono Tauragės sąsają su plano 2008-2013 priemonių plane plėtros išskirtomis priemonėmis 1.2.1.1. Pasiruošti magistralinio dujotiekiomagistralinio Pasiruošti 1.2.1.1. tiesimui - vystymas, zonos miesto 3.1.1.3. Pramoninės sukūrimas infrastruktūros 2.1.1.8. teritorijos g. iki g. Aerodromo ir Girėno dviračių sutvarkymas šaligatvius, įrengiant apšvietimą takus, - 3.1.1.3. Pramoninės miesto zonos vystymas, zonos miesto 3.1.1.3. Pramoninės sukūrimas infrastruktūros gyvenviečių ir rajono miesto Tauragės 1.1.1.1. privažiuojamųjų kelių rekonstrukcija gatvių, - aikštelių stovėjimo 1.1.1.5. Automobilių rekonstrukcija įrengimas, takų tinklo dviračių ir plėtra Pėsčiųjų 1.1.2.1. (šaligatviųtakų, rajone ir dviračių Tauragės bei mieste Tauragės apšvietimo įrengimas rajone) 1.1.1.2. N aujų gatvių įrengimas - rūšiavimo, surinkimo, atliekų Tobulinti 1.2.3.1. sistemą perdirbimo nuotakyno1.2.2.4. Lietaus vandens sistemos rajone Tauragės plėtra - Priemonės rajono priskyrimas Tauragės plano plėtros strateginio 2008-2013 priemonių plane išskirtiems prioritetams I prioritetas III prioritetas III prioritetas III prioritetas I prioritetas III prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas I prioritetas agistralinės gatvės agistralinės ujų skirstomųjų tinklų plėtra infrastruktūros erslo parkų infrastruktūra aligatvių infrastruktūra nformacinės kampanijos, teigiamo įvaizdžio įvaizdžio kampanijos, teigiamo nformacinės nterneto infrastruktūra nterneto Plėtotinos priemonės Plėtotinos D parkų infrastruktūra Pramoninių I įvykių per teigiamų formavimas informacijos sklaidą., stebėsena. šio proceso Plyno lauko investicijų teritorijų teritorijų lauko investicijų Plyno plėtra infrastruktūros plėtra kelių infrastruktūros Privažiavimo Aplinkkelių infrastruktūra plėtra infrastruktūros aikštelių Parkavimosi V Š Gatvių infrastruktūra Geležinkelio infrastruktūra infrastruktūra šalinimo ir utilizavimo Atliekų įrenginių valymo Lietaus nuotekų infrastruktūra M I iešosios nfrastruktūros, nfrastruktūros, Probleminės sritys Probleminės I gerinančios verslo veiklos sąlygas, plėtra V nuomonės apie savivaldybę formavimas 2. 3. Eil. Nr. Eil. 116 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004 darbuotojų VIC darbuotojų ra keletas atskirtųra kurios priemonių, numato Y poilsiaviečių šalia pagrindinių vandens turizmo trasų sutvarkymą, turizmo vandens trasų šalia pagrindinių poilsiaviečių ir slėnio sutvarkymą. upės vagos dalies Jūros siūloma į Š iuo atveju turizmo vandens pagrindinio įtraukti papildomai planą strateginį sutvarkymo (Ji upės infrastruktūros priemonę. – Jūros maršruto žymėjimo trasos ženklųapimtų informacinių įrengimo darbus, stovyklaviečių aikštelių pagrindinių ir atokvėpio darbus, sutvarkymo darbus) plane numatyta priemonė iš dalies atitinka Strateginiame priemonėje siūloma tik Š iuo atveju priemonę. plėtotiną įgyvendinimosusijusią su rodiklius ir informaciją koreguoti (išskirti vaidmeniu savivaldybės lėšas kuriasplėtrai energetikos alternatyviossiūloma iš pat energetikos Taip skirs savivaldybė). dokumentuose ir plėtros šaltinių plėtrą energijos atsinaujinančių numatyti pritraukimo skatinimo bei verslo programose investicijų kaip sričių. prioritetinių plėtros dalis. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos Tokioms galėtų būti teikiama naujoms mikroįmonėms. Parama sumažinti pvz., įmonėms galėtų būti taikomos įvairios lengvatos, mokesčiai, teikiama įmonės dokumentų registracijai, parama klausimais ir pan. plėtros dalinis finansavimas konsultacijų verslo planą kaip plėtros į strateginį Š ia priemonę siūloma įtraukti papildomą priemonę. planą kaip plėtros į strateginį Š ia priemonę siūloma įtraukti papildomą priemonę. Pasiūlymai įgyvendinant plėtotinas priemones plėtotinas įgyvendinant Pasiūlymai planą kaip plėtros į strateginį Š ia priemonę siūloma įtraukti papildomą priemonę. plano priemones numatytasSiūloma įgyvendinant strateginio sritį atsižvelgtiįvardintas 2.6.2.5. ir ir 2.6.2.6 probleminę į priėmimų ir veiklos sprendimų Š iuo atveju priemones. plėtotinas greitesnį apimti turėtų optimizavimas procesų organizavimo pritraukimu, susijusių su stambių investuotojų sprendimų priėmimą ir tokio plėtra priėmimo proceso verslo sprendimų užtikrinimo reglamentavimą. teisinį plane Siūloma ne tik vykdyti numatytas strateginiame bei fizinę infrastruktūrą centro verslo bet ir tobulinti priemones, ištekliųžmogiškųjų kvalifikaciją. bei verslui paramos D iegiant būtina numatyti centre verslo sistemas, informacines verslo numatyti nuolatinį papildomus specialistų etatus, kvalifikacijostobulinimą. ir poreikius numatyti verslo į galimybes Atsižvelgiant arba centro, informacinio įkūrimąinkubatoriaus šalia verslo iniciatyvųpaskatinti inkubavimo N umatyti privačių verslo plėtrą. kaštų inkubavimo galimą dalinį verslo finansavimą. sistemos sudėtinė kuriamosŠ i priemonė verslui yra paramos galėtų būti teikiamatiek jau tiek naujoms, Parama dalis. įmonėms galėtų būti taikomos Tokioms veikiančioms įmonėms. mokesčiai, teikiama sumažinti pvz., parama įvairios lengvatos, perkvalifikavimuidarbuotojų ar pan. kuri priemonės, numatytos apimtų plane nėra Strateginiame kompleksinės infrastruktūros trasų vandens pagrindinių darbus. plėtros 2008–2013, priemonė įgyvendinama 2009–2013, priemonė įgyvendinama - - Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 plėtros strateginio rajono Tauragės priemonių plane išskirtų su kuriomis susijusios priemonių, studijoje išskirtos įgyvendinimo priemonės, plėtotinos būklė Priemonės įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2009–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama įgyvendinimo2010–2011, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama - įgyvendinimo2010–2013, priemonė terminai Priemonės neįgyvendinta įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama Priemonės įgyvendinimo2008–2013, priemonė terminai Priemonės įgyvendinama ystyti Tauragės verslo informacinio informacinio verslo Tauragės ystyti iešųjų paslaugų teikimo kokybės idutinio prioriteto plėtotinų sričių priemonės plėtotinų idutinio prioriteto V V 1.2.1.3. Alternatyvių ir atsinaujinančių Tauragės šaltinių jėgainių statyba energijos rajone mobilumą verslumą, 3.2.1.4. Ugdyti gyventojų - - Priemonės strateginio rajono Tauragės sąsają su plano 2008-2013 priemonių plane plėtros išskirtomis priemonėmis 2.1.2.6. Užtikrinti gyventojų bei miesto svečių svečių 2.1.2.6. Užtikrinti bei miesto gyventojų saugumą savivaldybės rajono „Tauragės Projekto 2.6.2.4. tobulinimas“ sistemos vidaus administravimo įgyvendinimas 2.6.2.5. V Tauragės gerinimas bei infrastruktūros ir jos administracijoje savivaldybės rajono padaliniuose (seniūnijose) teritoriniuose - Sukurti3.1.1.2. efektyvią ir finansinės sistemą verslo paramos nefinansinės 3.3.1.1. Aktyvaus turizmo (poilsio) Tauragės plėtra kompleksinė infrastruktūros rajone 3.1.2.3. veiklą centro II prioritetas II prioritetas II prioritetas III prioritetas Priemonės rajono priskyrimas Tauragės plano plėtros strateginio 2008-2013 priemonių plane išskirtiems prioritetams II , III prioritetas II prioritetas II prioritetas III prioritetas II prioritetas III prioritetas ultūrinių renginių ir kultūrinės bei meninės ultūrinių renginių andens turizmo infrastruktūra erslo informacijos centro veiklos centro erslo informacijos infrastruktūra erslo inkubavimo Leidimų plėtoti energetikos infrastruktūrą infrastruktūrą energetikos plėtoti Leidimų iš gamybos E nergijos išdavimas. šaltinių skatinimas. energijos atsinaujinančių skatinimas, kuriamų Gyventojų mikroverslų priemones verslui per paramos Bendruomeninių iniciatyvų kultūrinės, meninės bei visuomeninės veiklos srityse skatinimas K veiklos skatinimas Plėtotinos priemonės Plėtotinos Pilietinių akcijų, susijusių su gyventojų ir susijusių su gyventojų akcijų, Pilietinių aplinkos saugumu organizavimas. priėmimų ir veiklosSprendimų optimizavimas. procesų organizavimo į įmonėms investuojančioms Lengvatos kvalifikacijądarbuotojų V V tobulinimas V ultūrinio turizmo erslo plėtrą erslo plėtrą Alternatyvios plėtra energetikos verslumo Gyventojų skatinimas Bendruomeninės veiklos skatinimas K plėtra Probleminės sritys Probleminės Gyventojų Gyventojų saugumo didinimas Savivaldybės veiklos kokybės gerinimas D arbo jėgos išteklių tobulinimas aktyvaus Pažintinio, turizmo plėtra V skatinančių įstaigų darbo tobulinimas ir skatinimas 4. 5. 6. 7. 4. 5. 2. 3. 1. Eil. Nr. Eil. 117 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Apibendrinant šias plėtotinas sritis galima išskirti šias Tauragės rajono strategines plėtros kryptis: • Fizinės infrastruktūros, susijusios su verslo aplinkos gerinimu, vystymas; • Skatinti gyventojų saugumo užtikrinimo iniciatyvas ir gerinti savivaldybės veiklą; • Skatinti bendruomenių iniciatyvas; • Įdiegti aiškią ir efektyvią, verslo poreikius atitinkančią paramos verslui sistemą; • Įdiegti investicijų pritraukimo informacinę sistemą ir tobulinti verslo informacinio centro veiklą; • Gerinti verslui ir pramonei plėtoti skirtų teritorijų infrastruktūrą; • Šalies ir regiono mastu formuoti teigiamą viešąją nuomonę apie Tauragės rajono savivaldybę; • Plėtoti fizinę ir informacinę viešąją turizmo infrastruktūrą išskirtuose prioritetiniuose turizmo maršrutuose; • Gerinti turizmo informacinio centro veiklą; • Skatinti kultūrinį turizmą rajone.

Pagal 6.5.2. lentelėje pateiktus plėtotinių priemonių įgyvendinimo siūlymus yra išskiriamos priemonės kurios bus įtraukiamos į atnaujintą Tauragės rajono strateginį planą 2008-2013 m. (6.5.3. lentelė.). 6.5.3. lentelė. Priemonių Tauragės rajono strateginio plano 2008-2013 m. atnaujinimui formulavimas

Priemonė: Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, rekonstrukcija Parkavimosi aikštelių infrastruktūros plėtra yra aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Kadangi iš esamų išskirtų Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių, matyti, kad Tauragės rajone numatoma įgyvendint automobilių stovėjimo aikštelių projektus, siūloma koreguoti Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. 1.1.1.5. priemonės rodiklius ir finansinius išteklius. Papildomai siūloma įgyvendinti automobilių stovėjimo aikštelių projektų už 0,5 mln. Lt. Už šias lėšas būtų įrengtos 6 apie 300 kv.m. ploto aikštelės su valymo įrenginiais (naftos produktų gaudyklės). Aikštelių įrengimo 100 kv. m . skaičiuojamoji kaina siekia apie 19,6 tūkst. Lt su PVM, o vidutinė 1 valymo įrenginio (naftos produktų gaudyklės) kaina siekia apie 24 tūkst. Lt. Priemonė: Tauragės miesto Aplinkkelio įrengimas

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Kadangi Tauragės rytinio aplinkkelio poreikis didėjant automobilizacijos lygiui nuolat didėja, strateginiame plėtros plane siūloma numatyti priemonę šio aplinkkelio įrengimui. Priemonė turėtų apimti kelis etapus: specialiojo plano parengimą, techninės dokumentacijos parengimą aplinkkelio įrengimo darbus. Specialiojo plano parengimo kaštai remiantis analogiškų planų rengimo kaštais siekia apie 250 tūkst. Lt. Aplinkkelio įrengimo kaštus sudaro kelio tiesimo ir dviejų tiltų statybos kaštai. Aplinkkelio įrengimo darbų kaštai nustatyti remiantis analogais: magistralinio AII kelio 1 km statybos vidutinė kaina – 2 mln. Lt, beveik 300 m. ilgio 20 m. pločio tilto statybos kaina siekia apie 107 mln. Lt (analogas Panemunės tilto Kaune statybos skaičiuojamoji kaina). Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas aplinkkelio ilgis siekia apie 20 km, numatytų tiltų bendras ilgis 350 m, o plotis 12 m. aplinkkelio įrengimo darbų preliminarūs skaičiuojamieji kaštai siekia 100 mln. Lt. Techninės dokumentacijos parengimo kaštai apskaičiuoti pagal inžinerinių paslaugų skaičiuojamosios kainos rekomendacijas atsižvelgiant į aplinkkelio statybos darbų vertę. Naujai statomų objektų, kurių statybos darbų vertė siekia daugiau kaip 5 mln. Lt, inžinerinių paslaugų kaina sudaro 5 proc. statybos darbų vertės. Šiuo atveju su aplinkkelio teisimu susijusių inžinerinių paslaugų kaštai sudarys 5 mln. Lt.

Priemonė: Gatvių asfaltavimo programos parengimas ir įgyvendinimas Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Atsižvelgiant į tikslinių grupių įvardintus problemas bei esamą Tauragės gatvių būklę, siūloma numatyti Tauragės miesto gatvių su žvyro danga asfaltavimo ilgalaikės programos parengimą bei šios programos įgyvendinimą Programos parengimui numatyta lėšų suma siekia 0,05mln. Lt. Įgyvendinant programą 2013-2018 m. laikotarpiu numatyta išasfaltuoti apie 7 km rajoninių ir pagrindinių kvartalinių gatvių su žvyro danga. 1 km gatvės asfalto įengimo skaičiuojamoji kaina siekia apie 1 mln. Lt. Iš viso planuojama išasfaltuoti ne mažiau kaip 7,5 km gatvių su žvyro danga. Vykdant šią priemonę būtina taip pat būtina gerinti privažiavimų prie laisvalaikio ir pramogų bei kitas turizmo paslaugas teikiančių subjektų infrastruktūrą,gerinant turizmo verslų veiklos sąlygas. Priemonė: Geležinkelio infrastruktūros plėtros studijos parengimas Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Siekiant įvertinti geležinkelio infrastruktūros plėtros galimybes ir poreikius rekomenduojama parengti geležinkelio infrastruktūros plėtros Tauragės rajone studiją. Preliminarūs studijos parengimo kaštai siekia apie 80 tūkst. Lt. Priemonė: Pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra Tauragės rajone (šaligatvių ir dviračių takų, apšvietimo įrengimas Tauragės mieste bei rajone)

118 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Atsižvelgiant į tikslinių grupių įvardintus problemas bei esamą dviračių ir pėsčiųjų takų plėtros poreikį, siūloma plėtoti šią infrastruktūrą. numatyti Kadangi iš esamų išskirtų Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių, matyti, kad Tauragėje yra numatyta nemažai projektų kurių įgyvendinimo metu bus įrenginėjami dviračių ir pėsčiųjų takai, siūloma išnagrinėti tik papildomų dviračių takų poreikį ir koreguoti, tik Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonės 1.1.2.1. rodiklius ir finansinius išteklius. Koreguojant šią priemonę numatyta papildomai įtraukti 10 km naujų dviračių takų Tauragės rajone įrengimą. Preliminarūs 1 km dviračio tako įrengimo kaštai – 400 tūkst. Lt.

Priemonė: Alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių energetikos plėtros skatinimas Tauragės rajone

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Atsižvelgiant į tikslinių grupių įvardintus problemas bei esamas alternatyvios energetikos plėtros galimybes, siūloma skatinti šią sritį. Siūloma koreguoti strateginiame plėtros plane išskirtą 1.2.1.3. priemonę, numatant savivaldybės vaidmenį šios srities plėtroje.

Priemonė: Dujų skirstomųjų tinklų infrastruktūros plėtra Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė apimati tikslinių grupių išskirtą probleminę plėtotiną infrastruktūrą. Kadangi šiuo metu Tauragėje yra parengtas tik magistralinio dujotiekio specialusis planas, o dujotiekis bus dar tik tiesiamas, siūloma vykstant magistralinio dujotiekio įrengimo darbams lygiagrečiai rengti dujų skirstomųjų tinklų Tauragės mieste specialųjį planą. Specialiojo plano parengimo kaštai nustatyti remiantis analogiškų planų parengimo kaštais ir preliminariai siekia 250 tūkst. Lt. Priemonė: Tobulinti atliekų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo sistemą Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė apimati tikslinių grupių išskirtą probleminę plėtotiną infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tikslinių grupių vertinimus, siūloma papildomai skatinti šią sritį. Siūloma koreguoti strateginiame plėtros plane išskirtą 1.2.3.1. priemonę, numatant dvigubai didesnes investicija į atliekų šalinimo ir utilizavimo infrastruktūros plėtrą. Priemonė: Užtikrinti gyventojų bei miesto svečių saugumą

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės mieste saugumas nėra užtikrintas, o įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nėra nuolat prižiūrimos, kas sudaro sąlygas tik išaiškinti asmenis įvykdžiusius nusikalstamas veikas. Šiuo atveju siūloma koreguoti strateginiame plane numatytą priemonę 2.1.2.6. papildomai įtraukiant į ją pilietinės akcijų, susijusių su gyventojų ir aplinkos saugumu organizavimą. Preliminari lėšų suma tokioms akcijoms siektų 100 tūkst. Lt, o į veiklą turėtų būti įtrauktas Tauragės apskrities VPK.

Priemonė: Projekto „Tauragės rajono savivaldybės vidaus administravimo sistemos tobulinimas“ įgyvendinimas

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajono savivaldybės sprendimų dėl investuotojų pritraukimo priėmimo procesas nėra optimalus. Siūloma įgyvendinant numatytą strateginio plano priemonę 2.6.2.5. įtraukti į ją veiksmus susijusius greitesniu sprendimų, dėl stambių investuotojų pritraukimo, verslo plėtros, priėmimu. Taip pat būtina numatyti tokio sprendimų priėmimo proceso užtikrinimo teisinį reglamentavimą.

Priemonė: Viešųjų paslaugų teikimo kokybės bei infrastruktūros gerinimas Tauragės rajono savivaldybės administracijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose (seniūnijose)

Priemonė: Remti bendruomenių iniciatyvas susijusias su kultūrine, menine, visuomenine veikla Tai vidutinio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis dalies tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone bendruomenių iniciatyvos ir projektai yra per mažai remiami. Siūloma į strateginį įtraukti papildomą priemonę, susijusią su bendruomeninių renginių (kultūrinių, meno, aplinkos tvarkymo projektų, akcijų) organizavimo rėmimu. Per 2011- 2013 m. laikotarpį būtų paremta apie 20 tokių renginių ir projektų. Preliminarus lėšų poreikis šiai priemonei įgyvendinti siekia 100 tūkst. Lt. Priemonė: Palankių sąlygų pramonės ir verslo plėtrai sukūrimas regeneruojant ir tvarkant apleistas ir užterštas Tauragės miesto teritorijas

119 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė, apjungianti dalį tikslinių grupių išskirtų plėtotinų priemonių, tokių kaip baseino įrengimas, kino teatro įrengimas, laisvalaikio aikštelių plėtra. Priemonė yra susijusi su apleistos buvusio karinio miestelio teritorijos Vytauto g. regeneravimu, pritaikant ją komercinės paskirties ir viešiesiems objektams statyti. Viešosios investicijos galėtų būti numatytos reikiamų magistralinių inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, apšvietimo, žalųjų zonų įrengimui, o investicijos į viešąją-komercinę infrastruktūrą turėtų būti numatomos taikant viešosios ir privačios partnerystės principus. Šiuo atveju investiciniai priemonės įgyvendinimo kaštai Tauragės rajono savivaldybei siektų 4,0 mln. Lt: • 11000 kv. m. privažiavimo kelių ir stovėjimo aikštelių įrengimas – 1,354 mln. Lt (2010 m. kainomis); • 0,720 km nuotekų tinklų įrengimas - 0,460 mln. Lt (2010 m. kainomis); • 0,950 km vandentiekio tinklų įrengimas – 0,473 mln. Lt (2010 m. kainomis); • 0,860 km lietaus nuotekų tinklų įrengimas – 0,61 mln. Lt (2010 m. kainomis); • 1 km apšvietimo tinklų įrengimas - 0,19 mln. Lt (2010 m. kainomis); • Menų inkubatoriaus pastato rekonstrukcija (apie 580 kv. m.) – 0,58 mln. Lt (1000 Lt/ kv. m.); • Apie 3 ha parkų ir žaliųjų zonų sutvarkymas – 0,33 mln. Lt (0,11 tūkst. Lt / ha); Priemonė: Paramos verslui sistemos sukūrimas ir paramos verslui teikimas

Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė, apjungianti tikslinių grupių išskirtas (1.2 lentelė) plėtotinų verslo paramos priemonių priemones. Įgyvendinant ją siūloma atnaujinti plėtros plano 3.1.1.2. priemonę ją suformuluojant: „Paramos verslui sistemos sukūrimas ir paramos verslui teikimas“. Į priemonę turėtų būti papildomai įtraukta smulkaus ir vidutinio verslo parmos fondo sukūrimas ir finansavimo šaltiniai. Fondas būtų skirtas finansuoti įvairias paramos verslui priemones. Preliminarus kasmetinis fondo lėšų poreikis – 0,3 mln. (parama 1 subjektui galėtų siekti iki 50000 Lt/metus, vidutinė paramos suma vienam gavėjui 20 tūkst. Lt, vidutinis metinis naudos gavėjų skaičius –15 subjektų/asmenų).

Priemonė: Pramoninių miesto zonų vystymas, infrastruktūros sukūrimas

Tai vidutinio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė, išskirta atsižvelgiant į tikslinių grupių probleminių sričių vertinimus. Įgyvendinant ją siūloma atnaujinti plėtros plano 3.1.1.3. priemonę „Pramoninių miesto zonų vystymas, infrastruktūros sukūrimas“. Į priemonę turėtų būti papildomai įtraukti tokie veiksmai kaip lietaus nuotekų valymo įrenginių įrengimas, gatvių apšvietimo įrengimas, šaligatvių įrengimas: Lietaus nuotekų valymo įrenginių įrengimas – 1 mln. Lt; • 3,5 km apšvietimo tinklų įrengimas - 1,75 mln. Lt (analogas projektai numatyti įgyvendinti Mažeikių rajone, kur 1 km apšvietimo tinklų vidutinė kaina siekia 500 tūkst. Lt) • 3,5 km šaligatvių įrengimas – 0,945 mln. Lt (iš viso apie 5250 kv.m. po 180 Lt/ kv. m.); Priemonė: Parengti laisvas pramonines teritorijas investicijų pritraukimui

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone yra poreikis plėtoti plyno laiko investicijų bei investicines teritorijas. Siūloma parengti tokias teritoriją pramoninėse miesto zonose Tauragės miesto rajone arba Tauruose, įrengiant privažiavimo kelius, atvedant pagrindines komunikacijas (vandentiekį, nuotekų tinklus, elektros tinklus, ryšių tinklus, įrengiant apšvietimo infrastruktūrą). Numatomas parengtų plyno lauko investicijų teritorijų plotas siektų 20 ha, o jos paruošimo preliminari darbų kaina – 5 mln. Lt (paremta analogu – Klaipėdos LEZ sklypo paruošimo plyno lauko investicijoms kaina – 11 mln. Lt). Taip pat būtina identifikuoti ir parengti investicijų pritraukimui laisvus pavienius komercinės ir pramoninės paskirties sklypus isidėsčiusius įvairiose Tauragės miesto teritorijose. Jų kadastrinių matavimų ir registravimo darbai gali siekti apie 0,15 mln. Lt. Priemonė: Identifikuoti ir parengti investicinių teritorijų ir pastatų planą bei informuoti investuotojus apie verslo galimybes rajone Atsižvelgiant į siūlomą naują priemonę „Sukurti investicijų skatinimo informacinę sistemą“ siūloma strateginiame plane numatytą 3.1.2.1. priemonę „Identifikuoti ir parengti investicinių teritorijų ir pastatų planą bei informuoti investuotojus apie verslo galimybes rajone“ koreguoti, atsižvelgiant į numatytas naujos priemones veiksmų pobūdį. Šiuo atveju minėtos priemonės yra susijusios. Kadangi identifikuotos investicinės teritorijos ir pastatai bus pažymėti skaitmeniniame investicijų pritraukimo žemėlapyje, o informaciją bus nuolat atnaujinama, siūloma skirti papildomai lėšų investicinių teritorijų ir pastatų identifikavimui. Papildomas lėšų poreikis siekia 50 tūkst. Lt.

Priemonė: Rengti, dalyvauti informaciniuose projektuose, pristatančiuose investavimo galimybes rajone Atsižvelgiant į siūlomą naują priemonę „Sukurti investicijų skatinimo informacinę sistemą“ siūloma strateginiame plane numatytą 3.1.2.2. priemonę suderinti su naujoje priemonėje numatytais veiksmais. Šiuo atveju minėtos priemonės yra susijusios. Atsižvelgiant į numatomų sukurti naujų informacinių priemonių sklaidos poreikį siūloma skirti papildomai dalyvavimui verslo mugėse. Papildomas lėšų poreikis siekia 50 tūkst. Lt. Priemonė: Vystyti Tauragės verslo informacinio centro veiklą Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone būtina gerinti verslo informacinio centro veiklą. Siūloma į strateginio plano 3.1.2.3 priemonę įtraukti papildomą veiklą susijusią su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei naujų etatų įsteigimu. Šios veiklos papildomas finansavimas siektų 50 tūkst. Lt / metus. Priemonė: Įkurti verslo inkubatorių prie VšĮ Tauragės verslo informacijos centro

120 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone yra verslo inkubatoriaus poreikis. Siūloma į strateginį planą įtraukti papildomą priemonę susijusią verslo inkubatoriaus patalpų įkūrimu. Prognozuojamas verslo inkubatoriaus patalpų poreikis siekia 100 kv. m. patalpų pritaikymo verslo inkubatoriaus veiklai finansavimo poreikis 2000 Lt / kv.m. Priemonė: Sukurti investicijų skatinimo informacinę sistemą Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone yra didelis verslo informacijos sklaidos poreikis. Pajungiant atskas su verslo plėtra ir investicijų pritraukimu susijusias informacines priemones siūloma sukurti verslo informacinę sistemą. Šios sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštai siektų apie 100 tūkst. Lt per metus: Prezentacijų užsienio investuotojams parengimas/atnaujinimas - 0,01 mln. Lt /metus; Įkurta internetinė svetainė investuotojams/ parengta medžiaga internetinei svetainei/ svetainės palaikymas - 0,03 mln. Lt /metus; Investicijų pritraukimo skaitmeninio žemėlapio parengimas/ palaikymas - 0,02 mln. Lt /metus; Savivaldybės vadovų ir verslininkų delegacijų užsienyje organizavimas - 0,04 mln. Lt /metus. Priemonė: Viešosios nuomonės apie Tauragės rajono savivaldybę formavimas

Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais yra didelis poreikis viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje) formuoti teigiamą nuomonę apie Tauragę ir Tauragės rajoną. Tad Tauragės rajono savivaldybėje būtina organizuoti informacines kompanijas viešinant teigiamus įvykius rajone, rajono pasiekimus. Šiam tikslui pasiekti būtina numatyti informacinių kampanijų organizavimo ir jų poveikio vertinimo (monitoringo) veiklas. Taip pat būtina sukurti Tauragės rajono ženklą. Šių veiklų įgyvendinimo kaštai 2011-2013 m. laikotarpiui siektų 0,1 mln. Lt.

Priemonė:Kempingų įrengimas

Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone yra didelis kempingų poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad kempingas yra viešosios-komercinės paskirties objektas, siūloma jų plėtrą įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės principu. Šiuo atveju strateginiame plėtros plane išskirtą priemonę 3.3.1.4. „Kempingų įrengimas“ siūloma koreguoti sumažinant lėšų poreikį iki 1,5 mln. Lt. Priemonė: Vandens turizmo trasų infrastruktūros plėtra Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone yra didelis pagrindinės rajono vandens turizmo trasos – Jūros turistinio maršruto infrastruktūros plėtros poreikis. Atsižvelgiant į plėtros poreikius, būtina atlikti šios turizmo trasos ženklinimo darbus, sutvarkyti ir pagerinti esamų stovyklaviečių ir atokvėpių aikštelių infrastruktūrą. Lėšų poreikis priemonei įgyvendinti siekia apie 0,8 mln. Lt. Priemonė: Vystyti Tauragės turizmo informacijos centro veiklą Tai aukščiausio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė. Remiantis tikslinių grupių vertinimais Tauragės rajone būtina gerinti turizmo informacinio centro veiklą. Siūloma į strateginio plano 3.3.3.1 priemonę įtraukti papildomą veiklą susijusią su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, veiklos tobulinimu. Šios veiklos papildomas finansavimas siektų 150 tūkst. Lt / metus. Priemonė: Viešosios turizmo infrastruktūros prioritetinių turizmo trasų zonose esančiuose lankytinuose objektuose sutvarkymas ir modernizavimas Tai aukšto įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė susijusi su plėtotinomis turizmo trasomis. Remiantis tikslinių grupių vertinimais pažintinio – kultūrinio turizmo plėtra Tauragės rajone turėtų būti prioritetinė. Atsižvelgiant į tai, siūloma sutvarkyti lankytinų objektų, esančių prioritetinių turimo trasų zonose, infrastruktūrą, paruošti juos lankymui. Planuojama, kad infrastruktūros tvarkymo darbai apims privažiavimo kelių, informacinių stendų, nuorodų, mažosios architektūros elementų (suoliukų, šiukšliadėžių ir pan.) įrengimą, stovėjimo aikštelių dviračių stovų įrengimą. Planuojamas sutvarkyti objektų skaičius - 30. Lėšų poreikis priemonei įgyvendinti siekia apie 6 mln. Lt. Priemonė: Kultūrinio turizmo plėtra

Tai vidutinio įgyvendinimo prioriteto plėtros priemonė susijusi su kultūrinių renginių reginių plėtrą ir turizmo skatinimu per turizmo renginius. Remiantis dalies tikslinių grupių vertinimais pažintinio – kultūrinio turizmo plėtra Tauragės rajone turėtų būti prioritetinė. Atsižvelgiant į tai, siūloma remti tradicinių masinių kultūrinių renginių organizavimą, tokiu būdu siekiant pritraukti turistų srautus. Planuojamų renginių skaičius siekia 1-2 per metus. Lėšų poreikis vienam renginiui rengti siekia 50 tūkst. Lt.

121

Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

7. Išvados

• Tranzitinę reikšmę turintis Tauragės rajonas yra administracinis ir geografinis apskrities centras, kurio geografinė padėtis šalies didžiųjų miestų atžvilgiu sudaro sąlygas Tauragės miestui plėtotis kaip vienam iš regioninių centrų. Tačiau Tauragės mietas kartu yra neigiamai veikiamas didelės šalies didžiųjų miestų konkurencijos pritraukiant investicijas, turistų srautus ir pan.

• Tauragės rajone yra tankus automobilių kelių tinklas, užtikrinantis susisiekimą su visomis rajono gyvenvietėmis, kitais Lietuvos miestais bei kaimyninėmis šalimis, tačiau techninė kelių ir gatvių būklė ir parametrai, dėl investicijų stokos ir augančio automobilizacijos lygio neatitinka esamų poreikių. Rajone trūksta pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, eismo reguliavimą ir saugumą užtikrinančių kelių elementų, Tauragės mieste trūksta aplinkkelių, didelė rajoninių kelių dalis yra žvyrkeliai.

• Ekonominiai, demografiniai ir verslo statistiniai rodikliai rodo kad Tauragės regionas – silpniausias ekonomiškai šalies regionas. Nepaisant augančių ekonominių rodiklių reikšmių, Tauragės rajonas ir regionas atsilieka nuo kitų šalies regionų.

• Mažėjantis demografinis Tauragės rajono potencialas, intensyviau nei kitose šalies vietovėse blogėjantys migracijos, užimtumo ir gyventojų skaičiaus rodikliai mažina galimybes pritraukti investuotojus bei stabdo rajono ekonomikos augimą.

• Nors Tauragės rajonas bendruoju atveju yra priskiriamas žemo ir vidutinio turistinio potencialo teritorijoms, esami pirminiai gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro sąlygas rajone plėtoti pažintinį ir kultūrinį turizmą. Labiausiai stabdantys turizmo plėtrą yra antriniai turizmo ištekliai – turizmo informacijos infrastruktūra, pramogų, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, kultūros ir sporto įstaigos. Jie yra mažai išplėtoti, arba jų turistinis potencialas nėra išnaudojamas. Teikiamos neregistruotos turizmo (apgyvendinimo, pramogų organizavimo) paslaugos mažina atvykstančių turistų informavimo galimybes apie rajone teikiamas turizmo paslaugas.

• Tauragės mieste yra laisvų, neužstatytų ir plėtotinų užstatytų teritorijų kuriose yra galimybės plėtoti pramonę, paslaugas. Taip pat yra keletas teritorijų kurios turi pramogų ir laisvalaikio infrastruktūros plėtros potencialą.

• Tauragės apskrityje Tauragės rajonas yra stipriausias ekonomiškai, ir turintis geresnes nei kitos apskrities savivaldybės plėtros galimybes. Tačiau žemesni bei vidutiniai šalyje ekonominiai, TUI, įmonių materialinių investicijų rodikliai, blogesni įmonių bankrotų, demografiniai rodikliai, rodo, kad Tauragės regione verslo ir investicinė aplinka nėra pakankama.

• Tauragės rajonas, pasinaudodamas savo geografine situacija ir išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei gamtiniais ir kultūriniais ištekliais gali vystyti turizmo sektorių kaip vieną iš prioritetinių rajono plėtros krypčių;

• Remiantis studijoje išskirtomis rajono turizmo sektoriaus vystymo kryptimis ir gairėmis, siūloma stiprinti materialinės bazės ir infrastruktūros plėtros lygį, atnaujinant ir (ar) įrengiant naujus maitinimo, apgyvendinimo, sporto ir ypač pramogų, laisvalaikio, rekreacijos, informacijos sklaidos ir sanitarinės infrastruktūros objektus dažniausiai lankomose rajono vietovėse. Rekomenduojama nuosekliai vystyti aukštą plėtros potencialą, pozityviausias perspektyvas turinčius kompleksinius turizmo produktus – pietų-šiaurės krypties vandens,

123 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

pėsčiųjų, dviračių ir autoturizmo maršrutus, trasas.

• Verslo sektoriaus apklausa parodė, kad Tauragės rajone yra aktualios efektyvių paramos verslui priemonių, informacijos apie investavimo galimybes problemos. Apklausos metu išryškėjo laisvalaikio ir pramogų įstaigų plėtros Tauragėje poreikis.

• Jaunimo organizacijų vertinimu, Tauragėje yra laisvalaikio ir pramogų infrastruktūros stoka, todėl būtina šios infrastruktūros plėtra. Didžiausi jaunimo poreikiai yra susiję su kultūrinio turizmo produktais. Skatinant Tauragės jaunimo verslumą turėtų būti plėtojamos jaunimo informavimo, konsultavimo bei mokymo verslumo srityje priemonės, įsteigtas smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondas. Jaunimo organizacijų nuomone siekiant pagerinti Tauragės rajono verslo ir turizmo įvaizdį būtina tobulinti verslo informacinio centro ir turizmo informacinio centro veiklą bei gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Gerinant bendra Tauragės rajono įvaizdį būtina numatyti papildomas gyventojų saugumo priemones, leidžiančias gyventojams ir rajono svečiams jaustis saugiau Tauragės viešosiose vietose

• Remiantis gyventojų apklausos rezultatais, Tauragės rajonas gali būti patrauklus investuotojams. Tarp prioritetinių investicijoms sričių išskiriama: miškininkystės ir medienos apdirbimo įmonės, ūkininkų veikla ir maisto pramonės įmonės, gal būt kitos pramonės įmonės (išskyrus statybos pramonę).

• Didžiausia priežastis, dėl kurios Tauragės rajonas nepakankamai pritraukia investicijas, gyventojų nuomone, yra vietinės valdžios iniciatyvos ribotos galimybės. Priežastys, labiausiai trukdančios Tauragės rajone didinti gyventojų verslumą, naujų įmonių ar mikroįmonių steigimą, siejamos su finansinės paramos pradedant kurti verslą stoka.

• Remiantis gyventojų apklausa Tauragės karinio miestelio teritoriją siūloma plėtoti kaip laisvalaikio ir sporto įstaigoms skirtą teritoriją.

• Gyventojų apklausos duomenimis, informacija apie lankytinas regiono vietas nėra pakankama, o savivaldybė turėtų skirti didesnį dėmesį rajono turistinio įvaizdžio formavimui. Tai turėtų būti padaryta plėtojant rajono turistinius maršrutus (pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis) vertingiausiuose gamtinių išteklių arealuose, įrengiant privažiavimus, tualetus, informacinius stendus lankytinose vietose.

• Plėtojant turizmo informacijos sistemą, siūloma ją tobulinti remiantis siūloma antra informacinės sistemos tobulinimo alternatyva. Pagal ją siūloma tobulinti Tauragės rajono savivaldybės internetinę svetainę ir šią svetainę plėtoti kaip pagrindinį turizmo ir verslo informacijos šaltinį. Informacinės sistemos tobulinimas siūlos alternatyvos atveju yra susijęs ne tik su esamos informacijos išplėtimu bet ir su investicijų ir turizmo informacinių skaitmeninių žemėlapių kūrimu. Svetainėje siūloma pateikti skaitmeninius investicinius ir turizmo informacinius žemėlapius su nuolat atnaujinama informacija apie investicinius objektus, lankytinus objektus ir turizmo maršrutus. Informacija skaitmeniniuose žemėlapiuose būtų pateikiama atributų lentelėmis, kuriose pagal kintančią objektų būklę būtų nuolat atnaujinama informacija.

• Apibendrinant studijos rezultatus galima išskirti šias plėtotinas Tauragės rajono strategines plėtros kryptis, remiantis kuriomis yra rengiamos Tauragės rajono savivaldybės strateginio plėtros plano 2008-2013 m. rekomendacijos : • Fizinės infrastruktūros, susijusios su verslo aplinkos gerinimu, vystymas; • gyventojų saugumo užtikrinimo iniciatyvų skatinimas ir savivaldybės veiklos gerinimas; • Bendruomenių iniciatyvų skatinimas; • Aiškią ir efektyvios, verslo poreikius atitinkančios paramos verslui sistemos kūrimas; • Investicijų pritraukimo informacinę sistemos kūrimas ir verslo informacinio centro veiklos tobulinimas; • Verslui ir pramonei bei turizmui skirtų teritorijų infrastruktūros gerinimas • Teigiamos viešosios nuomonės apie Tauragės rajono savivaldybę formavimas šalies ir regiono mastu; • Fizinės ir informacinės viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimas išskirtuose prioritetiniuose turizmo maršrutuose; • Turizmo informacinio centro veiklos gerinimas; • Kultūrinio turizmo rajone skatinimas.

124 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

REKOMENDACIJOS TAURAGĖS RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO 2008-2013 M. KOREGAVIMUI

Bendrosios strateginio plano koregavimo rekomendacijos. Atnaujinant Tauragės rajono strateginį plėtros planą 2008-2013 m. rekomenduojama atsižvelgti į šias pastabas: 1. Atnaujinant strateginį planą ir strateginio plano priemonių planą, rekomenduojam pateikti prioritetinių sričių aprašymus atitinkančius priemonių plane išskirtas priemones. Šiuo atveju strateginiame plane esančiuose prioritetų aprašymuose yra išskirtos plėtotinos sritys, kurioms priemonės buvo numatytos ankstesnės redakcijos priemonių plane. 2. Dalyje esamų plėtros priemonių numatytos atsakingos institucijos yra visiškai nesusijusios su Tauragės rajono savivaldybe. Tuo atveju, kai už priemonės įgyvendinimą yra atsakinga Tauragės rajono savivaldybei nepavaldi arba su savivaldybe nesusijusi institucija (pvz. investuotojai), numatytos priemonės įgyvendinimas nėra užtikrintas, nes savivaldybė neturi jokių svertų priversti minėtas institucijas vykdyti priemonėse numatytus veiksmus. Tad rekomenduojama į strateginį planą netraukti tokių nekontroliuojamų priemonių, arba numatyti savivaldybės ar jai pavaldžios institucijos dalyvavimą tokių priemonių įgyvendinime. 3. Priemonių plane, planuojant lėšų poreikį priemonėms įgyvendinti, rekomenduojama numatyti tik Tauragės rajono savivaldybės skiriamas lėšas priemonėms įgyvendinti. 4. Atsižvelgiant į strateginio plano priemonių įgyvendinimo stebėsenos duomenis pakoreguoti esamų priemonių įgyvendinimo terminus. Rekomendacijos strateginio plano priemonių koregavimui. Tauragės rajono strateginio plėtros plano 2008-2013 m. priemonių planą, siūloma koreguoti atsižvelgiant į galimybių studijoje atliktą probleminių sričių ir plėtotinių priemonių analizę. Atlikus plėtotinių priemonių vertinimą rekomenduojama atnaujinti arba papildomai į strateginį planą įtraukti šias priemones pagal išskirtus strateginio plano prioritetus: 1 prioritetas. Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra 1.1 tikslas. Vystyti subalansuotą Tauragės miesto ir rajono susisiekimo sistemą

1.1.1 uždavinys. Gerinti Tauragės miesto ir miestelių transporto infrastruktūros būklę rekonstruojant gatves ir užtikrinant saugaus eismo organizavimą.

Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis, Priemonė Pasiekimo indikatorius laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 1.1.1.5. Automobilių Parengta aikštelių schema; stovėjimo aikštelių įrengimas, Įrengtų/rekonstruotų 2009–2013 Tauragės r. sav. 2,5 rekonstrukcija (atnaujinta aikštelių plotas priemonė)

125 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Parengtas specialusis planas; Tauragės r. sav.; 2011-2012 VĮ „Tauragės 0,25 regiono keliai“; 1.1.1.9. Tauragės miesto Parengta aplinkkelio 2012-2014 5,0 Aplinkkelio įrengimas (nauja įrengimo techninė Lietuvos priemonė) dokumentacija; automobilių kelių direkcija 2015-2018 prie susisiekimo 100,0 Įrengtas aplinkkelis ministerijos 1.1.1.10 Gatvių asfaltavimo Parengta gatvių 2011-2012 0,05 programos parengimas asfaltavimo programa Tauragės r. sav. ir įgyvendinimas (nauja priemonė) Išasfaltuotų gatvių ilgis 2013-2018 7,5 Tauragės r. sav., 1.1.1.11. Geležinkelio AB „Lietuvos Parengta geležinkelio infrastruktūros plėtros geležinkeliai“, infrastruktūros plėtros 2012-2013 0,08 studijos parengimas (nauja LR Susisiekimo studija priemonė) ministerija

1.1.2 uždavinys. Vykdyti transporto sistemos ir viešojo transporto plėtros politiką pirmenybę teikiant pėstiesiems, dviratininkams ir visuomeniniam transportui bei gerinant rajono ekologinę būklę.

Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis, Priemonė Pasiekimo indikatorius laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 1.1.2.1. Pėsčiųjų ir dviračių Įrengtų pėsčiųjų ir dviračių 2008-2013 Tauragės r. sav. 6,0 takų tinklo plėtra Tauragės takų ilgis rajone (šaligatvių ir dviračių takų, apšvietimo įrengimas Tauragės mieste bei rajone) (atnaujinta priemonė)

1.2 tikslas. Efektyviai naudoti, atnaujinti ir plėtoti inžinerinio aprūpinimo sistemas

1.2.1 uždavinys. Centralizuoto šilumos bei dujų tiekimo infrastruktūros vystymas.

Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis, Priemonė Pasiekimo indikatorius laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 1.2.1.3. Alternatyvių ir Pastatytų vėjo jėgainių 2008–2013 Tauragės r. sav.; 30,0 atsinaujinančių energijos skaičius Privatūs šaltinių energetikos plėtros Instaliuota naujų jėgainių investuotojai skatinimas Tauragės rajone galia (atnaujinta priemonė) Pritrauktos investuotojų investicijos 1.2.1.5. Pasiruošimas dujų Parengtas dujotiekio 2013-2014 Tauragės r. sav., 0,25 skirstomojo tinklo plėtrai skirstomųjų tinklų plėtros AB „Lietuvos Tauragės mieste (nauja specialusis planas dujos“ priemonė)

1.2.3 uždavinys. Tobulinti komunalinių paslaugų teikimo sistemą.

Pasiekimo Atsakinga Lėšų poreikis, Priemonė Pasiekimo indikatorius laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 Tauragės r. sav.; Įgyvendintų priemonių Tauragės 1.2.3.1. Tobulinti atliekų skaičius; regiono atliekų surinkimo, rūšiavimo, Surinktų antrinių žaliavų 2008–2013 tvarkymo 1,0 perdirbimo sistemą (atnaujinta kiekis; centras, atliekas priemonė) Perdirbtų žaliavų kiekis surenkanti įmonė

126 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

2 PRIORITETAS. GYVENAMOSIOS APLINKOS GERINIMAS IR SOCIALINIO SAUGUMO STIPRINIMAS

2.1. tikslas. Didinti Tauragės miesto vizualinį patrauklumą gerinant būsto bei gyvenamosios aplinkos kokybę

2.1.2. uždavinys. Gerinti ir plėtoti būsto bei gyvenamosios aplinkos kokybę.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 Stebėjimo kamerų tinklo Tauragės r. sav.; priežiūra ir plėtra 2008–2013 0,5 2.1.2.6. Užtikrinti gyventojų Tauragės miesto bei miesto svečių saugumą seniūnija, Suorganizuotos pilietinės (atnaujinta priemonė) Tauragės akcijos, susijusių su gyventojų 2008–2013 apskrities VPK 0,1 ir aplinkos saugumu

2.6. tikslas. Didinti gyventojų užimtumą ir tobulinti darbo jėgos kompetenciją bei sugebėjimą prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių

2.6.2 uždavinys. Gerinti Savivaldybės administracijos, įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus bei viešųjų paslaugų teikimo kokybę išplėtojant elektroninių paslaugų spektrą ir tobulinant darbo organizavimą.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5

Sukurta ir pritaikyta strateginio planavimo 2.6.2.4. Projekto „Tauragės procesui geoinformaciniu rajono savivaldybės vidaus duomenų informacinė administravimo sistemos sistema; 2010–2012 Tauragės r. sav. 1,8 tobulinimas“ įgyvendinimas Optimizuota strateginio (atnaujinta priemonė) planavimo sistema; Įdiegta finansų apskaitos valdymo

2.6.2.5.Viešųjų paslaugų Įgyvendintas projektas „Vieno teikimo kokybės bei langelio“ principu veikiančios infrastruktūros gerinimas piliečių aptarnavimo ir Tauragės rajono savivaldybės 2010–2011 Tauragės r. sav. 0,8 paslaugų teikimo sistemos administracijoje ir jos sukūrimas Tauragės rajono teritoriniuose padaliniuose savivaldybėje (seniūnijose)

2.7. tikslas. Skatinti bendruomenines iniciatyvas (naujas tikslas)

2.7.1 uždavinys. Skatinti bendruomenių kultūrinę, meninę bei visuomeninę veiklą (naujas uždavinys)

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5

127 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

Surengtų bendruomeninių 2. 7.1. Remti bendruomenių renginių (kultūrinių, meno, iniciatyvas susijusias su aplinkos tvarkymo) skaičius 2011–2013 Tauragės r. sav. 0,1 kultūrine, menine, visuomenine Bendruomenių įgyvendintų veikla. (nauja priemonė) projektų skaičius

3 prioritetas. APLINKOS, PALANKIOS PRAMONEI, VERSLUI IR TURIZMUI PLĖTOTI, KŪRIMAS

3.1. tikslas. Kurti investicijoms palankią aplinką

3.1.1 uždavinys. Gerinti fizinę miesto aplinką ir didinti Tauragės investicinį patrauklumą.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 3.1.1.1. Palankių sąlygų Apleistos buvusio karinio pramonės ir verslo plėtrai miestelio teritorijos sukūrimas regeneruojant ir (Vytauto g.) regeneravimas 2011-2013 Tauragės r. sav., 4,0 tvarkant apleistas ir užterštas pritaikant ją komercinės Tauragės miesto teritorijas paskirties objektams statyti (atnaujinta priemonė) Sukurta ir įdiegta paramos verslui sistema; Įkurtas Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondas; Tauragės r. sav.; Parengtos verslo rėmimo Tauragės verslo 3.1.1.2. Paramos verslui tvarkos, programos ir aprašai; 2010–2012 informacijos 0,3 (kasmet sistemos sukūrimas ir paramos Įmonių, gavusių paramą centras; po fondo verslui teikimas pagal įdiegtą paramos verslo Tauragės sukūrimo) (atnaujinta priemonė) sistemą, skaičius; 2011-2013 apskrities Konsultuotų ES paramos verslininkų ir verslo laušimais įmonių/ asociacija verslininkų skaičius; Surengtų verslo reginių skaičius Įrengtos inžinerinės komunikacijos; Rekonstruotų gatvių Tauragės r. sav.; 3.1.1.3. Pramoninių miesto pramoniniame miesto rajone Tauragės zonų vystymas, infrastruktūros ilgis; 2009–2013 apskrities 5,0 sukūrimas (atnaujinta Įrengtų lietaus nuotekų verslininkų priemonė) valymo įrenginių skaičius asociacija Apšviestų gatvių ilgis; Įrengtų šaligatvių pramoninio rajono gatvėse ilgis; Neužstatytų laisvų sklypų, kuriems bus atlikti kadastriniai 3.1.1.4. Parengti laisvas Tauragės r. sav.; matavimai plotas; 0,150 pramonines teritorijas plyno Tauragės Parengtų plyno lauko 2011–2013 lauko investicijų pritraukimui apskrities investicijų teritorijų plotas verslininkų Įrengtų privažiavimo kelių 2015-2018 5,0 (nauja priemonė) asociacija į plyno lauko investicijų teritorijas ilgis

128 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.1.2 uždavinys. Pritraukiant investicijas plėtoti rinkodaros veiklą.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 Parengtas investicinių 3.1.2.1. Identifikuoti ir parengti teritorijų ir pastatų planas; investicinių teritorijų ir Tauragės r. sav.; Parengtų plotų investicijoms pastatų planą bei informuoti Tauragės verslo skaičius; 2008–2013 0,2 investuotojus apie verslo informacijos Informacinės sistemos galimybes rajone centras sukūrimas; (atnaujinta priemonė) Investicijų apimtys Tauragės r. sav.; Tauragės verslo 3.1.2.2. Rengti, dalyvauti Parodų, seminarų, informacijos informaciniuose projektuose, informacinių straipsnių centras; pristatančiuose investavimo skaičius; 2008–2013 0,25 galimybes rajone (atnaujinta Dalyvavimas verslo mugėse Tauragės priemonė) apskrities verslininkų asociacija Parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius; Tauragės r. sav.; Konsultuotų asmenų skaičius; 3.1.2.3. Vystyti Tauragės verslo Tauragės verslo Naujai įsikūrusių įmonių informacinio centro veiklą 2008–2013 informacijos 0,40 skaičius; (atnaujinta priemonė) centras; Informacinių leidinių skaičius; Ūkio ministerija ES paramos įsisavinimo rodikliai rajone Tauragės r. sav.; Tauragės verslo 3.1.2.4 Įkurti verslo inkubatorių informacijos prie VšĮ Tauragės verslo Įkurtų verslo inkubatoriaus centras; 2012-2013 0,2 informacijos centro patalpų plotas Tauragės (nauja priemonė) apskrities verslininkų asociacija Parengtų prezentacijų užsienio investuotojams skaičius. Tauragės r. sav.; Įkurta internetinė svetainė Tauragės verslo investuotojams/ parengta informacijos 3.1.2.5 Sukurti investicijų medžiaga internetinei centras; skatinimo informacinę sistemą svetainei 2011-2013 0,1 Tauragės (nauja priemonė) Parengtas investicijų apskrities pritraukimo skaitmeninis verslininkų žemėlapis asociacija Surengtų savivaldybės vadovų ir verslininkų delegacijų užsienyje skaičius Informacinių kampanijų organizavimas 3.1.2.6. Viešosios nuomonės Viešosios nuomonės 0,1 apie Tauragės rajono formavimo proceso 2011-2013 Tauragės r. sav.; savivaldybę formavimas monitoringas (periodinės visuomenės ir miesto svečių (nauja priemonė) apklausos). Tauragės rajono ženklo sukūrimas

129 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

3.3. tikslas. Plėtoti ir modernizuoti rekreacijos, aktyvaus turizmo ir sporto infrastruktūrą sudarant sąlygas paslaugų ir pramogų plėtrai rajone

3.3.1 uždavinys. Rekreacijos, turizmo bei sporto infrastruktūros vystymas.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 Tauragės r. sav.; 3.3.1.4. Kempingų įrengimas Įrengtų kempingų skaičius 2012–2013 Privatūs 1,5 (atnaujinta priemonė) investuotojai; Jūros upės vandens turizmo 3.3.1.9 Vandens turizmo trasų trasos ženklinimas infrastruktūros plėtra 2011-2013 Tauragės r. sav.; 0,8 Aikštelių ir poilsiaviečių (nauja priemonė) sutvarkymas

3.3.3 uždavinys. Kurti patrauklaus turizmui rajono įvaizdį didinant paslaugų įvairovę bei užtikrinant kokybę.

Lėšų Pasiekimo Atsakinga Priemonė Pasiekimo indikatorius poreikis, laikas institucija mln. Lt 1 2 3 4 5 Tauragės r. sav.; 3.3.3.1. Vystyti Tauragės turizmo informacijos centro Apsilankiusių turistų skaičius Tauragės 2008–2013 0,35 veiklą turizmo informacijos (atnaujinta priemonė) centras Tauragės r. sav.; 3.3.3.7 Viešosios turizmo infrastruktūros prioritetinių Sutvarkytų lankytinų objektų Tauragės turizmo trasų zonose skaičius turizmo informacijos esančiuose lankytinuose 2013-2015 6,0 centras; objektuose sutvarkymas ir Įrengtų nuorodų į lankytinus Pagramančio modernizavimas objektus skaičius regioninio parko (nauja priemonė) direkcija 3.3.3.8. Kultūrinio turizmo Surengtų masinių kultūrinių plėtra 2011-2013 Tauragės r. sav.; 0,15 turistinių renginių skaičius (nauja priemonė)

130 Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-71-004

PRIEDAI

131