Tauragės Apskrities Gamtos Išteklių Panaudojimas Rekreacijai

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Žemėtvarkos katedra

Indrė Armonienė

TAURAGĖS APSKRITIES GAMTOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS REKREACIJAI

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis Technologijos mokslai Studijų kryptis Kraštotvarka Studijų programa Žemėtvarka

Akademija, 2009

Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija) (patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2009 04 08, Nr. 97-Kb)

Pirmininkas: prof., habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Mokslinis vadovas:...... (parašas) (doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Recenzentas:...... (parašas) (doc. dr. Alfonsas DARBUTAS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Katedros vedėjas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Oponentas: ...... (parašas) (doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

SANTRAUKA

TAURAGĖS APSKRITIES GAMTOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS REKREACIJAI

Indrė Armonienė

Tauragės apskritis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra mažiausia Lietuvoje. Ji apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Kraštovaizdžiai yra palankūs žemdirbystės ir miškų ūkio plėtrai, išskyrus pietinę apskrities dalį, kuri ribojasi su svarbiausia Lietuvos upe Nemunu. Magistro baigiamajame darbe analizuojama Tauragės apskrities žemės naudojimas bei rekreacinės teritorijos ir jų plėtros perspektyvos. Tema yra aktuali, kadangi rekreacija yra neatskiriama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Vienokiu ar kitokiu atveju, mes susiduriame su rekreacija, su gamtos ištekliais. Daugelis lietuvių net nežino kokių gražių vietų yra Lietuvoje, kur galima puikiai pailsėti, praleisti laiką su šeima, draugais. Išnagrinėtas apskrities teritorijos bendrasis planas. Nustatyta, kad labai svarbu gamtinių rekreacinių išteklių išsaugojimui bei racionaliam naudojimui skirti ypatingą dėmesį. Dėl to rekreacijos infrastruktūra Tauragės apskrityje turi būti plečiama, tačiau plėtojant rekreaciją, susiduriama su daug problemų. Tyrimo metu buvo atlikta anketinė apklausa, iš kurios išsiaiškinta gyventojų nuomonė apie Tauragės apskrities rekreacinių teritorijų naudojimą bei plėtrą. Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad žmonėms trūksta informacijos apie rekreacines teritorijas, jos tik dalinai yra pritaikytos naudojimui, trūksta stovyklaviečių, įrengtų paplūdimių, aikštelių. Svarbiausia plėtojant infrastruktūrą nepamiršti apie besibaigiančius gamtos išteklius, saugomų teritorijų svarbą ir kt. Darbo išvadose siūloma daugiau išleisti informacinių leidinių apie Tauragės apskrities lankomas teritorijas, suprojektuoti daugiau dviračių trasų, poilsiaviečių, daugiau dėmesio skirti vandens turizmui. Prasminiai žodžiai: saugomos teritorijos, turizmas, žemės ūkio plėtra, rekreacija.

SUMMARY

TAURAGĖS COUNTY NATURAL RESOURCES USE FOR RECREATION

Indrė Armonienė

Tauragės County is one the smallest in its area and population in Lithuania. It covers the south part of Žemaitijos ethnographic region. The country side is favorable for the development of agriculture and forestry, with the exception of the south part of the County which boundaries the most important river in Lithuania, the Nemunas. This work deals with the recreation territories, land use and their development prospects in Tauragės County. The subject is innovative as recreation is an inseparable part of our every day life. In one or another way we face the recreation, natural resources. Many Lithuanians even do not know what amazing places could be found in Lithuania where people can have a rest, spend free time with families and friends. Examined in the territory of the county general plan . Found that very important natural and recreational resources rational use of special attention. Therefore, recreation facilities Taurage county needs to be broadened, but the development of recreation, faced with many problems. Due to this, recreation infrastructure has to be developed in Tauragės County; however, while developing recreation, many problems occur. While developing the infrastructure, it is vitally important to keep in mind that the natural recourses are coming to an end, the importance of protected territories etc. A questionnaire survey was performed during the research, aiming to clear up how recreation territories are used and developed in Tauragės County. Analyzing the obtained results, it became evident that there is a lack of information on recreation territories, they are only partly adjusted to use; there are not enough campsites, equipped beaches, sites. The work author suggests publishing more informative publications on Tauragės County sightseeing territories, to equip more bicycle paths, campsites, pay more attention to water tourism.

Key words: protected territories, tourism, agricultural development, recreation.

TURINYS

ĮVADAS ...... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 9 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 14 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 15 4. TAURAGĖS APSKRITIES ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ ...... 16 5. TAURAGĖS APSKRITIES GAMTOS IŠTEKLIŲ APIBŪDINIMAS ...... 20 5.1. Tauragės apskrities žemės naudojimas ...... 20 5.2. Tauragės apskrities miškai, vandenys ir žemės gelmės ...... 22 5.3. Saugomos teritorijos Tauragės apskrityje ...... 29 6. TAURAGĖS APSKRITIES ŽEMĖS NAUDOJIMAS ...... 37 6.1. Tauragės apskrities bendrajame plane numatytos žemės naudojimo kryptys ...... 37 6.2. Rekreacinių išteklių ir kaimo turizmo planavimas Tauragės apskrityje ...... 40 7. REKREACINĖS TERITORIJOS IR JŲ PLANAVIMAS TAURAGĖS APSKRITYJE ...... 45 7.1. Rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentavimas ...... 45 7.2. Valstybės paramos priemonės kraštovaizdžio apsaugos ir kaimo turizmui ...... 47 7.3.Rekreacinių teritorijų plėtros perspektyvos Tauragės apskrityje ...... 49 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 57 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 58 PRIEDAI ......

ĮVADAS

Žemė yra visuotinė vertybė, tautos nacionalinis turtas, gamtos dalis, žmogaus gyvenimo bei veiklos pagrindas, taip pat – brangus nekilnojamasis turtas. Žmogaus veiklos požiūriu žemė yra pagrindinė gamybos priemonė žemės bei miškų ūkyje, teritorija kitoms ūkio šakoms plėtoti, urbanistikos, gyvenamųjų, infrastruktūros, rekreacijos ir sveikatos priežiūros objektams išdėstyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę ir jos gyventojus saugoti ir tausoti gamtos išteklius. Šie reikalavimai detalizuojami įstatymuose ir programiniuose bei strateginiuose dokumentuose. Tarpusavyje suderintų norminių teisės aktų sistema reglamentuoja aplinkos (ir gamtos išteklių apsaugą) arba nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką ir sąlygas. Kuriant regioninę plėtrą, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas, prognozes ir teritorijų planavimo dokumentų principus privaloma vadovautis bendruoju planu. Šiame darbe yra analizuojami keletas iš bendrojo plano uždavinių: formuoti miškų ir želdynų sistemas; nustatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, kiti valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Įgyvendinant bendrąjį planą, juose savo ruožtu turi būti numatytos atitinkamos priemonės (veiksmai). Bendrojo plano kompleksiškumas ir privalomumas užtikrina visų veiklos rūšių plėtros tvarumą ir pusiausvyrą teritorijoje, suteikia jai erdvinės raiškos kryptingumą bei pagrįstumą. Todėl į jo nuostatas būtina atsižvelgti rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus. Bendrajame plane daug dėmesio skiriama rekreaciniams ištekliams organizuoti. Rekreaciniai ištekliai – tai gamtinės ir kultūrinės savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Didžiausi rekreacijos ištekliai yra pajūryje, miškinguose, ežeringuose rajonuose, upių slėniuose ir priemestinėse zonose. Rekreaciniams ištekliams priskiriama: • gamtos ištekliai (vanduo, atmosferos oras, dirvožemis, miškai ir kita augalija, gyvūnija,naudingosios iškasenos, taip pat kraštovaizdžio estetinės vertybės, gamtos paveldo objektai); • kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės); • turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apžvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos. 7

Rekreacinį kraštovaizdį formuoja ne tik gamtiniai, bet ir antropogeniniai komponentai. Rekreacinę vertę ypač didina kultūros paveldo objektai – piliakalniai, dvarų ansambliai, seni kaimai, išlaikę etnokultūros bruožų, senamiesčiai ir kiti objektai ar kompleksai. Rekreacinių išteklių naudotojais visuomenės ir verslo tikslais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys poilsio, reabilitacines ir turizmo paslaugas. Visuomenės lankymui ar poilsio veiklai naudojamose rekreacinėse teritorijose privalo būti stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat teritorijos lankymui skirta informacija ir infrastruktūra (takai, poilsio aikštelės ir įrengimai). Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Pagal Lietuvoje vyraujančią rekreacijos sampratą, turizmas yra viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudėtinių dalių. Tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis, gamtinis, kultūrinis bei politinis reiškinys. Žodis “turizmas” reiškia keliavimą iš vienos vietos į kitą. Pagal 1998 m. priimtą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą jis apibrėžiamas taip: “Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje” (Lietuvos..., 1998). Kaimo turizmas turi didelį plėtros potencialą, nes auga poreikis poilsiauti kaimo turizmo sodybose, ir didėja kaimo gyventojų, ketinančių imtis šio ne žemės ūkio verslo, dalis. Nors kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu iš populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama (Lietuvos..., 2007). Tauragės apskrityje tikslinga skatinti investicijas ir plėsti alternatyvią veiklą, kaimo turizmą. Nes rajonas turi visas reikiamas sąlygas turizmui plėtoti: patogi geografinė padėtis, rekreacijai tinkančios gamtinės klimatinės sąlygos, patrauklūs kultūriniai ištekliai, gerėjantis Lietuvos šalies bei Lietuvos turizmo tarptautinis įvaizdis. Darbo atlikimui išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, kitų autorių atlikti darbai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys kaimo plėtrą ir teritorijų panaudojimą rekreaciniai veiklai. Išnagrinėti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Tauragės apskrities žemės fondo duomenys. Temos pasirinkimą lėmė noras išanalizuoti Tauragės apskrities gamtos išteklių ir jų panaudojimą rekreacijai. Daugelis lietuvių net nežino kokių gražių vietų yra Lietuvoje, kur 8 galima puikiai pailsėti. Dažniausiai jie renkasi keliones į užsienio valstybes, nors nėra savo gimtosios šalies apkeliavę. Šio baigiamojo darbo tikslas – atlikti Tauragės apskrities žemės fondo naudojimo ir rekreacinių išteklių analizę, siekiant numatyti priemones jų racionaliam naudojimui ir tvarkymui. Tyrimo objektu pasirinkta Tauragės apskrities žemės ūkio paskirties žemė, miškų ūkio paskirties žemė, rekreacinės teritorijos. Darbą sudaro įvadas ir 7 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 60 puslapiai, jame yra 4 lentelės ir 11 paveikslų. Bibliografinį aprašą sudaro 47 šaltiniai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Klaipėdos universiteto doc. dr. E. Vitkienė knygoje „Rekreacija“ nurodo, kad mokslinėje literatūroje rekreacijos samprata aiškinama skirtingai, nors nėra nauja. Vienur rekreacijos reiškinys suvokiamas kaip formalizuotas teorijos visumos elementas, kitur jis suprantamas tik kaip pramoga. Arba dėmesys akcentuojamas į gamtos, jos išteklių panaudojimą rekreacijai (Vitkienė, 2008, p. 8). K. Jankevičius, ir J. Stasėnas straipsnyje “Lietuvos aplinkos raida” didžiausią dėmesį skiria rekreacinio kraštovaizdžio naudojimui ir apsaugai. Rekreacinio kraštovaizdžio samprata nėra tiksliai apibrėžta nei teisės aktais, nei specialistų susitarimais, nors kraštovaizdžio tinkamumo rekreacijai tyrimai bei planavimo darbai Lietuvoje vykdomi gana ilgai ir išsamiai. Rekreacinių teritorijų naudojimo perspektyvos Lietuvoje glaudžiai susijusios su aplinkos apsauga (Jankevičius ir kt., 2000). Žodis „rekreacija“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „recreatio“ ir reiškia „atstatymas“. Medicininėje terminologijoje „rekreacija“ susieta su jėgų, sveikatos atgavimu. Anglų kalbos terminologija „rekreaciją“ aiškina dvejopai: pirma, rekreacija suvokiama kaip jėgų atgavimas; antra, rekreacija apibūdinama kaip poilsis ir pramogos. Mokslinėje literatūroje yra įvairių rekreacijos interpretacijų. Sąvoka „rekreacija“ yra minima su kitais formalizuotais mokslo teorijos elementais vienaip ar kitaip aiškinamų reiškinių visumoje (Vitkienė, 2008, p. 8). Rekreacijos ir turizmo apimtys daugelyje šalių nuosekliai didėjo nuo 1960 m. Tai sąlygoja du svarbesni veiksniai: ekonomikos augimas ir laisvalaikio ilgėjimas. Rekreacijos gamtoje apimtys priklauso nuo krašto ar regiono demografinės sitaucijos (gyventojų gausumo, amžiaus ir išsilavinimo, gyvenamosios aplinkos, urbanizacijos lygio), pragyvenimo lygio (pajamų ir apsirūpinimo), laiko balanso, komunikacijų ir rekreacinių paslaugų lygio. Pastarųjų metų vien tarptautinio turizmo apimtys, Pasaulio turizmo organizacijos (angl. WTO) duomenimis, sudaro 700 – 800 mln. žmonių, o pajamos iš turizmo verslo 500 – 600 mlrd. JAV dolerių. Turizmas yra didžiausia industrijos šaka, suteikianti darbą daugiau kaip 150 mln. žmonių ir akumuliuojanti daugiau kaip 10 proc. bendrųjų investicijų (Riepšas, 2007, p. 7). Sąvoka „rekreacija“ minima kaip papildoma pažymimoji sąvoka – rekreacinė aplinka, rekreaciniai ištekliai, rekreacinė sistema, rekreacinis taikymas, rekreacinės teritorijos ir kt. Žmogaus rekreaciją negalima sutapatinti ir su turizmo verslu, negalima jos prilyginti turizmui, pramogoms. Šios dvi sąvokos – „rekreacija“ ir „turizmas“ yra minimos su junginiu ir (Vitkienė, 2008, p. 8). 10

Pagrindiniai rekreacijos struktūros elementai (gamtinis landšaftas, kurortai, poilsio gyvenvietės ir aptarnavimo centrai, kitos gyvenvietės, turizmo objektai, bei trasos, saugomi gamtos ir kultūros draustiniai) skirtingai veikia kraštovaizdžio komponentus. Kai rekreacinės apkrovos neviršija leistinų ribų, jos neigiamas poveikis kraštovaizdžiui yra nepalyginti menkesnis, nei kitokios antropogeninės, konkrečiai, ūkinės veiklos. Tačiau intensyviausios rekreacijos vietose pasitaiko gana ryškių landšafto rekreacinio degradavimo. Pagal E. Vitkienę rekreacijos procesas – tai žmogaus ir aplinkos (darbo, būsto ar aplinkos, skirtos rekreacijai) sąveikos procesas, veikiamas tiek žmogaus asmeninų sąvybių, tiek individualios charakteristikos ir žmonų supančią aplinką apibūdinančių vidinių bei išorinių faktorių. Aukštos kokybės kraštovaizdžių neįmanoma sukurti be tam būtinų lėšų. Jei nėra suinteresuotumo naudoti kraštovaizdžio objektą, nebus realių galimybių ir jo kokybei gerinti. Rekreacinių kraštovaizdžių kokybinės ir kiekybinės plėtros apimtį lemia poreikis juos naudoti rekreacijai ir turizmui. Rekreacija ir turizmas yra laikomi aplinkos apsaugos, miesto ir kaimo vietovių regeneracijos ir tobulinimo katalizatoriumi ir ekonominės plėtros struktūrine ašimi. Turizmas yra labai svarbus formuojant prastai išvystytų sričių ekonomiką (Mikelis, 2002). J. Bučas teigia: „kad intensyvėjant antropogeninei veiklai, vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai ir gyvuotų vertingos ekologinės sistemos. Natūraliems gamtiniams procesams palaikyti ir ekologinėms sistemoms išsaugoti XX a. viduryje pradėtos steigti saugomos teritorijos. Saugomos gamtinės teritorijos užima didesnius plotus. Todėl, be gamtinių elementų, jose dažnai būna ir kultūros tvarinių. Tokios teritorijos reprezentuoja sukultūrintą kraštovaizdį, padeda išsaugoti ne tik gamtos, bet ir kultūros vertybės“. Rekreacinė infrastruktūra – apgyvendinimo, gydymo (sveikatingumo), maitinimo, poilsio, sporto, informacijos paskirties pastatai, kiti statiniai ir priklausiniai, statinių grupės ir kompleksai du jų užimamomis žemės plotais (taip pat ir poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, viešbučiai, kempingai, turizmo bazės, apžvalgos aikštelės, pliažai (paplūdimiai), poilsiavietės, stovyklavietės, turizmo trasos, pažintiniai takai ir kt.), sudarantys galimybes lankytojų apgyvendinimui, maitinimui, informacijai, poilsiui, turizmui, pramogoms, sveikatingumui didinti ir kitiems rekreaciniams poreikiams tenkinti, atskiroms turizmo paslaugoms teikti (Lietuvos..., 2004b). Rekreacinė infrastruktūra – rekreacinei veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastruktūros ir kiti aptarnavimo objektai. Rekreacinių teritorijų sistema – rekreacinių 11 teritorijų, lankytinų ir turizmo paslaugų objektų, siejamų turistinėmis trasomis ir (ar) kelių tinklų, apibrėžtas teritorinis junginys (Lietuvos..., 2002). Pasak E. Vitkienės „mokslinis metodologinis rekreacijos esmės apibūdinimas būtų toks: rekreacija – tai žmogaus sveikatos atgavimas, fizinių jėgų atkūrimas (susigąžinimas), teigiamos emocinės, dvasinės, kultūrinės psichoemocinės būsenos, malonių pojūčių, išgyvenimų atkūrimo, atnaujinimo procesas“ (Vitkienė, 2008, p.21). Anot P. Grecevičiaus, rekreacija – viena svarbiausių žmogaus gyvenamosios veiklos sričių, daranti didžiulę įtaką socialiniam, kultūriniam visuomenės gyvenimui ir šalies ekonomikai (Grecevičius, 2005). Pasak E. Vitkienės „žmogaus rekreacijos gamtos ištekliai: tai kuo nors ypatingi, išsiskiriantys medžiai, šaltiniai, miškai, ežerai, upės, upeliai, jūra, smėlio kopos, kraštovaizdis“. Rekreacijos ištekliai, priklausomai nuo esamos jų aplinkos, kilmės, funkcinės paskirties, gali būti įvairiai ir skirtingai įvardijami. Rekreacijos ištekliais dažnai esti ir pati rekreacijos aplinka yra išskiriama į natūralią gamtos – rekreacijos aplinką, tuo pačiu ir į natūralios rekreacijos išteklius, sukurtą rekreacijos aplinką, tai yra skirtingų civilizacijų žmonių įvairiais laikmečiais sukurtus rekreacijos išteklius. Rekreacijos ištekliais įvardijami gamtos ir kultūros paminklai, kurie išskiriami: archeologijos, architektūros, urbanistikos, istorijos, dailės bei natūralūs gamtos paminklai (Vitkienė, 2008, p. 120). K. Ėringis, ir P. Grecevičius savo straipsniuose didžiausią dėmesį skiria kraštovaizdžiui. Autoriai gvildena tą pačią problemą – kraštovaizdžio nykimo priežastis. Priežastimi jie laiko vis stiprėjančią globalinę ekonominę ir kultūrinę integraciją, kuri daro vis didesnę įtaką Lietuvos kraštovaizdžiui. P. Grecevičius pažymi, jog didelę žalą Lietuvos kraštovaizdžiui padarė 1945 – 1990 metų laikotarpiu vykdyta kolūkinė žemėnauda ir vykdyta žemės reforma 1991 – 2000 metais. Šiai dienai kraštovaizdis yra formuojamas stichiškai, neišnaudojant jo teikiamų privalumų. P. Grecevičiaus nuomone šalies kraštovaizdžio raidą ateityje lems modernios technologijos bei naujos funkcijos, pvz., kaimo turizmo plėtra (Grecevičius ir kt., 2002). Pasaulyje yra mažai teritorijų, atliekančių tik vieną funkciją. Pasikeitus visuomenės poreikiams, keičiasi ir vietovės funkcinė paskirtis. Gamtos ištekliai (žemės naudmenos, miškai, vandenys, klimatas) naudojami ne tik žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiuose, bet ir rekreacijai. Kaimo turizmas vyksta ne tik kaimo (t.y. iš dalies urbanizuotame), bet ir natūraliame kraštovaizdyje. Todėl gamtiniai ištekliai yra kaimo turizmo plėtros pagrindas (Vainienė, 2001). Lietuvoje yra daugybė didelę rekreacinę vertę ir turistinį patrauklumą turinčių vietovių ir objektų. Efektyviai veikia du svarbiausi šalies pajūrio kurortai su išsaugota svarbiausia 12 vertybe − dar neurbanizuotu ir neprivatizuotu pajūrio kopų ruožu. Vasarą Baltijos jūra ir jos pliažai tampa pagrindiniu turistų traukos centru Lietuvoje. 2013 m. vienu metu čia planuojama priimti iki 350 tūkst. svečių (poilsiautojų, turistų) (Skerstonienė, 2000). Kaimo turizmo stiprybė – tautos materialinio ir dvasinio paveldo panaudojimas, jo kūrybingas pritaikymas modernios visuomenės aplinkoje. Tokia linkme kaimo turizmo plėtrą orientuoja valstybės turizmo plėtros politika, išreikšta Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtros 2007-2013 metų programoje, tiek patrauklias kaimo turizmo perspektyvas matantys Lietuvos gyventojai (Euroūkis...., 2007). Pasak P. Aleknavičiaus „gamtos ištekliai – tai gyvosios ir negyvosios gamtos komponentai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti poreikiams tenkinti. Juos sudaro: vanduo, oras, dirvožemis, miškai ir kita augalija, gyvūnija, naudingosios iškasenos, taip pat kraštovaizdžio estetinės vertybės. Šių išteklių racionalus naudojimas yra būtina sąlyga išsaugoti gyvybei žemėje“ (Aleknavičius ir kt., 2008., p 125). Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – tai gamtinės aplinkos savybės, sudarančios prielaidas pilnaverčiam žmonių fiziniam ir psichiniam poilsiui. Šias savybes lemia kraštovaizdžio komponentų – paviršinių vandenų, miškų išsidėstymas, jų kokybė – technologinis tinkamumas įvairioms rekreacijos rūšima, švarumas, vaizdingumas ir pan. Rekreacinį kraštovaizdį formuoja ne tik gamtiniai, bet ir antropogeniniai komponentai (Jankevičius ir kt., 2000). Straipsnyje „Senaisiais pirklių keliais„ rašo, kad viena iš Hanzos pirklių kelionių krypčių ėjo iš Karaliaučiaus į Rygą per Tauragę. Pristatant turistinį maršrutą “Senaisiais pirklių takais“ buvo akcentuojamas aktyvus ir poilsinis turizmas, architektūros paminklai, gamtos ir kultūros paveldo objektai Tauragėje, Pagramančio regioniniame parke. Važiuojant Hanzos keliu pro Tauragę galima pamatyti visą kompleksą pastatų, kurie anuo metu priklausė muitinei. Dabar Pilies pastatuose veikia Moksleivių kūrybos centras, Fotogalerija, Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Pietų Žemaitijos turistinis maršrutas ėjo nuo Pagėgių Bitėnų link, per Vilkyškius, Tauragę, Šilalę, Vytogalą, Upyną, Skaudvilę, Bijotus (Krompalcienė, 2008). Rekreacija taip pat gali būti suvokiama kaip visuomenės socializacijos procesas. Tai sąlygos, kurių sąveika gali skatinti kūrybinius laimėjimus, tai aplinkybės – visuomeniniai santykiai, kurie skatina kūrybinius sugebėjimus arba priešingai, juos žlugdo. Rekreacija yra tiek valstybės, tiek individo, tiek visuomenės funkcijos (1.1 pav.) (Vitkienė, 2008, p.27).

KULTŪRA

TAUTOS RAIDOS PERSPEKTYVA

VISUOMENĖ INDIVIDO VALSTYBĖS (VISUOMENĖS) REKREACIJA FUNKCIJA ELGSENA

VISUOMENĖS TOBULINIMAS

KULTŪRA

1.1 pav. Valstybė, visuomenės rekreacija ir tautos raidos perspektyva Apibendrinant galima konstatuoti keletą konceptualių rekreacijos sampratos parametrų: • Rekreacija – tai fizinių jėgų susigrąžinimas, sveikatos atgavimas, kultūrinės, dvasinės, psichoemocinės būsenos palaikymas, malonių pojučių, išgyvenimų atgaminimas (atkūrimas, atnaujinimas); • Rekreacija – valstybės visuomenės vystymo funkcijos įgyvendinimas; • Rekreacija – žmogaus ir aplinkos sąveikos procesas, o šios sąveikos rezultatas – žmogaus darbingumas, sveikatos būklė, ilgaamžiškumas; • Rekreacija – visuomenės socializacijos procesas; • Rekreacija – žmogaus socialinė kultūrinė, ekonominė veikla; • Rekreacija – dvasinis, socialinis, kultūrinis reiškinys kaip tautos raidos perspektyvos sąlyga. Rekreacija yra žmogaus veiklumo, energijos išsaugojimo galimybė, ir darbas, ir poilsis, ir pramogos, ir kaip tradicinė visuomenės iš kartos į kartą perduodama humanistinė, žmonių gyvenimo būdo filosofinė proceso schema, įgalinanti spręsti laikmečio problemas (Vitkienė, 2008, p. 29).

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – atlikti Tauragės apskrities teritorijų žemės fondo naudojimo ir rekreacinių išteklių analizę, siekiant numatyti priemones jų racionaliam naudojimui ir tvarkymui. Siekiant įgyvendinti tikslą, magistratūros studijų baigiamajame darbe suformuluoti šie pagrindiniai uždaviniai: 1. Išanalizuoti Tauragės apskrities esamą rekreacinių teritorijų situaciją, naudojimą ir esamas problemas. 2. Atlikti Tauragės apskrities rekreacinių teritorijų gyventojų, turistų anketinę apklausą ir jos analizę. 3. Nustatyti Tauragės apskrities žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimo perspektyvas.

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas – Tauragės apskrities žemės ūkio paskirties žemė, miškų ūkio paskirties žemė bei rekreacinės teritorijos. Tyrimas atliktas naudojant literatūros šaltinių, statistinių duomenų lyginamosios analizės. Darbo atlikimui išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, kitų autorių atlikti darbai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys kaimo plėtrą ir teritorijų panaudojimą rekreaciniai veiklai. Išnagrinėti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Tauragės apskrities žemės fondo duomenys. Norint nustatyti rekreacinės infrastruktūros poreikį Tauragės apskrityje, buvo atlikta anketinė apklausa (2 priedas). Buvo išplatinta 50 anketų, iš kurių 44 buvo grąžintos. Apklaustųjų amžius 18 – 62 metų. Jie Tauragės apskrities gyventojai. Iš jų 32 moterys ir 12 vyrai. Anketos duomenys susumuoti, apdoroti matematiniais metodais, atlikta galutinė analizė. Buvo naudojamasi MS Office programa „Excel“ ir „Word“.

4. TAURAGĖS APSKRITIES ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Tauragės apskritis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra mažiausia Lietuvoje. Ji apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Kraštovaizdžiai yra palankūs žemdirbystės ir miškų ūkio plėtrai, išskyrus pietinę apskrities dalį, kuri ribojasi su svarbiausia Lietuvos upe Nemunu. Būtent pietinė rajono dalis ir pasižymi unikaliu, pažintiniam turizmui ypač tinkamu, kraštovaizdžiu. Čia Jūs pamatysite didingas XIV–XIX a. pilis, senąsias gyvenvietes, įspūdingus piliakalnius, parkus, šlaitų ir pašlaičių miškus, nuostabius Nemuno slėnio peizažus, vaizdingus upelius ir pievas. Tauragės apskrities plotas – 4411,2km 2. Iš jų 96 km 2 užima miestai ir gyvenvietės, 75 km 2 pramonės įmonės ir keliai, 2480 km 2 žemdirbystės plotai, 1289 km 2 miškai, 103 km 2 vandenys, 368 km 2 kitos paskirties plotai. Gyventojų skaičius 1 km 2 sudaro 30,4. Vyrų gyvena 47,6 proc., moterų 52,4 proc. Apskritį sudaro Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų bei Pagėgių savivaldybių teritorijos. 2001m. gyventojų surašymo duomenimis apskrityje gyveno 134 273 gyventojai. Pagal gyventojų skaičių apskritis yra mažiausia šalyje, o pagal plotą priešpaskutinėje vietoje po Telšių apskrities. Apskrities administracijos centras – Tauragė. Tauragės apskritis yra žemės ūkio kraštas. Miškai sudaro apie trečdalį apskrities teritorijos. Gamybos ir eksporto apimčių požiūriu svarbiausios Tauragės apskrityje yra tekstilės ir drabužių siuvimo, maisto ir gėrimų pramonė, medžio dirbinių ir medienos apdirbimo pramonės šakos. Apskrities teritoriją kerta geležinkelio linija Radviliškis ( Šiauliai ) – Sovetskas ( Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis ). Šiauriniu apskrities paribiu eina Vilniaus – Klaipėdos greitkelis, pietine apskrities siena teka Nemuno upė, tinkanti upių laivininkystei vystyti. 1998 m. Tauragės apskritis priimta į Europos regionų asamblėją. Tauragės rajonas yra vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Tauragė. Ribojasi su Šilutės, Šilalės, Kelmės, Raseinių, Jurbarko rajonų ir Pagėgių savivaldybėmis. Bendras rajono plotas 1179 km², iš jų žemės ūkio naudmenos sudaro 592 km², miškai 452 km², keliai 26 km², 23 km² užstatytos teritorijos ir 24 km² vandens telkinių, kita žemė 63 km². Pro rajoną teka Jūra su intakais Akmena, Šunija, Šešuvimi, Ežeruona. Rajone yra 10 ežerų, 5 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Tyrelio, Tauragės-Batakių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio dalis. Rajone yra 2 miestai Skaudvilė ir Tauragė, 4 miesteliai Batakiai, Gaurė, Pagramantis ir Žygaičiai, 320 kaimų, 1 viensėdis. 17

2001 metų surašymo duomenimis Tauragės rajone gyveno 52 711 žmonių, iš jų 21 447 kaime (41 %). 2007 metais Tauragės rajone gyvena 51 000 žmonių, iš jų 23 000 kaime (45 %). Darbingo amžiaus gyventojų yra 63%, pensinio 20 %, 17 procentų jaunimas iki 14 metų. Etninė sudėtis: 97 % lietuviai, 1,80 % rusai,1,2 % kitų tautybių. Rajone yra 8 savivaldybės, autobusų stotis, geležinkelio stotis, 5 ikimokyklinės įstaigos, 22 pradinės, 12 pagrindinių, 11 vidurinių mokyklų, specialioji mokykla, žemės ūkio mokykla, 18 kultūros centrų, 11 katalikų bažnyčių, muziejus, sporto centras, 28 sveikatos apsaugos įstaigos, 25 akcinės bendrovės, daugiau kaip 110 uždarų akcinių bendrovių, per 40 žemės ūkio įmonių, apie 1100 individualių ir keliasdešimt kitų įmonių. Šilalės rajonas plyti vakarinėje Lietuvos dalyje, Tauragės apskrities šiaurinėje dalyje. Rajono teritorija 118800 hektarų. Iš jų 57,49 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 24,83 % užima miškai, 2,53 % vandens telkiniai, 2,1 % miestas ir gyvenvietės, 2,1 % pramonės įmonės bei keliai, 10,95 % kitos paskirties žemės Didžiausią plotą užima žemės ūkio naudmenos 67646,07 ha. Likusią dalį 30193,40 ha sudaro miškai. Vandenys užima 2983,53 ha, kita žemė 13058,09 ha. Mažiausiai ploto Šilalės rajone užima keliai. Jiems tenka 2569,90 ha teritorijos ploto. Didžiąją dalį miškų sudaro eglynai, yra beržynų ir pušynų. Didžiausi rajono miškai – Pagramančio, Barsukinės, Šventų. Šilalės rajone yra 33240 gyventojų: 19,84 % jų gyvena mieste ir 80,16 % kaime. Iš jų: 48,42 % vyrų ir 51,58 % moterų. Etninė sudėtis: 99 % lietuviai, 1 % kitų tautybių. Gyventojų tankumas 1 km 2 26,1 gyventojai. Rajoną sudaro 14 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės miesto, Šilalės kaimiškoji, Tenenių, Traksėdžio, Upynos ir Žadeikių. Iš viso rajone yra apie 33240 gyventojų. Rajono teritorijoje yra apie 300 vietinės bei respublikinės reikšmės kultūros ir istorijos paminklų, iš jų 100 valstybės saugomų paminklų: 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kulto akmenys, 4 kūlgrindos, 59 senkapiai bei pilkapiai. Dalis Šilalės rajono teritorijos priklauso Padievyčio (1450 ha), Bilionių (30,3 ha), Medvėgalio (37,3 ha) kraštovaizdžio draustiniams, Jūros botaniniam (18,2 ha) ir ichtiologiniam draustiniams, Varnių ir Pagramančio regioniniams parkams. Šilalės apylinkėse užfiksuota per 20 geologijos paminklų. Tai didžiuliai akmenys bei jų grupės. Rajone yra 14 pašto skyrių, motelis, autobusų stotis, viešbutis, 2 ikimokyklinės įstaigos, vaikų darželis-mokykla, 21 pradinė mokykla, 14 pagrindinių, 7 vidurinės mokyklos, gimnazija, žemės ūkio mokykla, 2 papildomo ugdymo įstaigos, evangelikų-liuteronų sekmadieninė mokykla, mokslinių tyrimų institutas, 52 kultūros centrai, 14 katalikų bažnyčių, 18 kitų religinių konfesijų maldos namai, 5 muziejai, 27 bibliotekos, 263 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklai, 34 sveikatos apsaugos įstaigos, 12 akcinių bendrovių, apie 80 uždarų akcinių bendrovių, 23 žemės ūkio įmonės, per 570 individualių įmonių ir kelios kitos įmonės. Jurbarko rajonas išsidėstęs pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Tauragės apskrityje. Centras – Jurbarkas. Rajono teritorija – 150700 hektarų. Iš jų 54,94 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 36,1 % užima miškai, 2,59 % vandens telkiniai, 2,32 % miestas ir gyvenvietės, 1,53 % pramonės įmonės bei keliai, 2,52 % kitos paskirties žemės. Iš viso rajone 40600 gyventojų, 37,2 % jų gyvena mieste ir 62,8 % kaime. Iš jų: 47,5 % vyrų ir 52,5 % moterų. Etninė sudėtis: 99 % lietuviai, 0,6 % rusai, 0,1 % lenkai, 0,3 % kitų tautybių. Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas. Rajone yra 11 seniūnijų, 21 pašto skyrius, autobusų stotis, 2 upės perkėlos, turistų informacijos centras, viešbutis, 7 ikimokyklinės įstaigos, 2 vaikų darželiai-mokyklos, 15 pradinių, 11 pagrindinių, 13 vidurinių mokyklų, gimnazija, jaunimo mokykla, speciali mokykla, žemės ūkio aukštesnioji mokykla, žemės ūkio mokykla, 59 kultūros centrai, 13 katalikų bažnyčių, 3 kitų religinių konfesijų maldos namai, 2 muziejai, 28 bibliotekos, 30 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, 31 sveikatos apsaugos įstaiga, 10 valstybinių įmonių, 19 akcinių bendrovių, apie 140 uždarų akcinių bendrovių, 30 žemės ūkio įmonių, per 1300 individualių įmonių ir keliasdešimt kitų įmonių. Pagėgių rajonas yra vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Pagėgiai. Tai mažiausias Tauragės apskrityje esantis rajonas. Rajono teritorija užima 537 kv. km plotą. Joje gyvena 12 208 gyventojai – 2 393 (22 proc.) Pagėgių miesto gyventojai ir 9 486 (78 proc.) kaimo gyventojai. Bendras Pagėgių savivaldybės gyventojų skaičius sudaro 0,35 proc. visų šalies gyventojų. 6 787 (55,59 proc.) iš jų yra darbingo amžiaus, o 2 583 (21,15 proc.) – pensinio. Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškosios teritorijos, nes šalies mastu kaimo gyventojų yra 31 proc. Gyventojų tankumas savivaldybėje – 22,8 žmogaus 1 kv. km, tai yra daug mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (53,2 žmogaus 1 kv. km). 19

Pagal naujausius gyventojų surašymo duomenis Pagėgių savivaldybėje gyvena 5 846 (47,9 proc.) vyrų ir 6 362 (52,1 proc.) moterų. Šis vyrų ir moterų santykis šiek tiek palankesnis negu visoje šalyje (46,8 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų). Apskritis labai turtinga savo vietovių istorine praeitimi, archeologiniais radiniais. Tai Batakių, Pagramančio piliakalniai Tauragės rajone, Karužiškės (Medvėgalio), Padievyčio (Kvėdarnos) piliakalniai Šilalės rajone. Reikšmingiausi kultūros paminklai – tai Raudones pilies ansamblis (16 – 19a) Jurbarko rajone, kuris įtrauktas į kultūrinio turizmo plėtros programą, Veliuonos bažnyčia (17 – 19a), rašytojo D. Poškos “Baubliai” Bijotuose, Šilalės rajone (čia 1812 m. buvo įkurtas pirmas Lietuvoje muziejus). Jurbarke veikia įžymaus Lietuvių skulptoriaus V. Grybo memorialinis muziejus, Vytogalos kaime (Šilalės rajone) – Atlanto vandenyną perskridusio S. Girėno gimtinė – muziejus.

5. TAURAGĖS APSKRITIES GAMTOS IŠTEKLIŲ APIBŪDINIMAS

5.1. Tauragės apskrities žemės naudojimas

Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą. Žemės išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato Vyriausybė (Lietuvos..., 2004d). Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę (naudojama žemės ūkio produkcijai auginti); 2) miškų ūkio paskirties žemę (apaugusi mišku arba naudojama miškų ūkio veiklai); 3) vandens ūkio paskirties žemę (užimta paviršinio vandens telkiniais); 4) konservacinės paskirties žemę (valstybės valdymo institucijų yra suteikta arba priskirta valstybiniams rezervatams, gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijoms, valstybinių parkų rezervatams ir kitiems saugomiems objektams); 5) kitos paskirties žemę (kitą specifinę naudojimo paskirtį turinčios teritorijos); 6) laisvos valstybinės žemės fondas (likusi valstybinė žemė, kuri nėra išnuomota ar suteikta naudotis). Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę. Žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos; 3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Žemės ūkio ministerija. 2000 m. pradžioje Tauragės apskrities teritorija pasikeitė nes įsikūrė nauja Pagėgių savivaldybė iš Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Tauragės apskričiai perdavus Pagėgių seniūniją (žr. 5.1.1 pav.). 21

5.1.1 pav. Tauragės apskrities žemėlapis Lyginant su Respublikos vidurkiu, Tauragės apskrityje yra santykinai mažiau urbanizuotų kitos paskirties žemių, mažiau vandens paskirties žemės, daugiau kaip vidutiniškai Respublikoje konservacinės paskirties žemės. Apskrityje yra didelė konservacinės paskirties teritorija – Viešvilės gamtinis rezervatas. Palankiausios sąlygos žemės ūkiui plėtoti yra Jurbarko rajono savivaldybėje. Be to, Jurbarko rajono savivaldybėje taip pat yra didžiausias plotas miškų ūkio paskirties žemių plotas, tai sudaro 36,6 % (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Tauragės apskrities žemės fondo naudotojai 2008 01 01

Rodikliai Mato Jurbarko Pagėgių Šilalės Tauragės Tauragės Lietuvos vnt. apskritis Respublika I. Žemės fondo sudėtis pagal žemės naudotojus Žemės ūkio ha 86716 41261 84915 65853 278744 3956071 paskirties žemė % 57,5 76,9 71,5 55,9 63,2 60,6 Miškų ūkio ha 55237 9044 28120 41723 134125 1970606 paskirties žemė % 36,6 16,8 23,7 35,4 30,4 30,2 Konservacinės ha 738 123 192 2592 3645 43056 paskirties žemė % 0,5 0,2 0,2 2,2 0,8 0,6 Kitos paskirties ha 5764 2229 3759 6910 18663 378968 žemė % 3,8 4,2 3,1 5,8 4,2 5,8 Valstybinio ha 2289 1043 1803 808 5943 175336 vandens fondo % 1,6 1,9 1,5 0,7 1,4 2,7 žemė Laisvos ha - - - - - 4865 valstybinės % - - - - - 0,1 žemės fondas Iš viso: ha 150744 53700 118789 117886 441120 6528902 22

Konservacinės paskirties žemę sudaro Viešvilės gamtinis rezervatas (jis Jurbarko rajono savivaldybės ribose užima 670,5 ha, Tauragės rajono savivaldybės ribose – 2545,3 ha), taip pat regioninių parkų rezervatų bei saugomų paminklų ir objektų teritorijos, kuriose draudžiama veikla, nesusijusi su šių teritorijų bei objektų tvarkymu ir priežiūra. Detalesni tyrimai rodo, jog įvairi ūkinė plėtra, nesusijusi su žemės ūkiu ir miškų ūkiu, apskrities teritorijoje nėra intensyvi ir jai daug kur galima panaudojant kitos paskirties žemės laisvus, neužstatytus plotus šalia miestų ir miestuose. Valstybinio vandenų fondo žemė daugiausia apima ežerus, upes ir tvenkinius. Bendras jos plotas apskrities teritorijoje – 5943 ha. Šilalės rajonas – vienas iš nedaugelio Lietuvos rajonų, kur gyvenimas sukasi tik apie vieną ašį – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienu ar kitu būdu susiję su pagrindiniu tikslu – kuo racionaliau ūkininkauti. Geri automobilių keliai, rajoną jungiantys su kitais šalies miestais bei vietovėmis, palankiai veikia ūkio plėtrą. Tai galėtų pasitarnauti ir pažintinio turizmo ir net kaimo turizmo plėtotei.

5.2. Tauragės apskrities miškai, vandenys ir žemės gelmės

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes: I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: 1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, 23 esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais; 2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. II, III ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Atskiros draustinių miškų dalys, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu (Lietuvos..., 2001a). Miškams tenka didžiausia rekreacijos gamtoje krūvio dalis, todėl svarbu nustatyti, kokia miškai pagal rūšinę sudėtį, erdvinę ir amžiaus struktūrą, hidrologines sąlygas ir reljefą yra lankomiausi. Reikia žinoti, kokio specialaus jų paruošimo ir rekreacinės infrastruktūros pageidauja lankytojai (Riepšas, 2007, p. 23). Rekreacinei veiklai miškai naudojami tiesiogiai. Didžiausią rekreacinę vertę turi miškai, esantys arčiausiai vandens telkinių: ežerų, upių, užtvankų, jūros. Miškai be vandens 24 telkinių yra labiausiai lankomi uogavimo, grybavimo, medžioklės sezono metu. Šios veiklos formos yra labai mėgstamos kaimo turizmo paslaugų vartotojų. Miškai vandens telkinių atžvilgiu skirstomi į: 1) miškus, esančius iki 0,5 km nuo vandens telkinių; 2) miškus, nutolusius 05–2km nuo vandens telkinių; 3) miškus, išsidėsčiusius toliau kaip 2 km nuo vandens telkinių. Pagrindiniai kriterijai, nusakantys miškų rekreacinę vertę turizmui: 1) medžių rūšis; 2) amžius; 3) miško tankumas; 4) miško flora ir fauna; 5) saulės energijos intensyvumas; 6) švelnus oro temperatūros svyravimas; 7) miško aplinkos ramybė; 8) aplinkos įvairovė ir estetiškumas; 9) miško pasiekiamumas. Lietuvos miškingumas – 32 %. Miškingumo optimalus procentas valstybei turi būti 30 %. Tačiau miškingiausios yra Baltijos aukštumos bei atskiri Žemaičių aukštumų rajonai. Pagal miškų našumą, Lietuvos miškai patenka į aukščiausią miškų klasę Europoje. Miškų našumas Lietuvoje kinta nuo 20 iki 27 metrų. Miškai su vyraujančia rekreacine funkcija sudaro 11,7 % viso Lietuvos miškų ploto. 60 - 70 % miškų yra tinkami rekreacijai (Vainienė, 2001). Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitinėti, laikydamiesi miškų įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos..., 2001a). Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą. Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai, tvirtinami Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai (Lietuvos..., 2001a). Poilsiautojai labiausiai mėgsta retus, sausus, natūralius ir vaizdingus miško pakraščius. Vasaros metu pirmenybė teikiama sausiems bei retiems miškams (dėl mažesnės drėgmės, 25 uodų bei erkių). Miškai, esantys toliau nei 2 km nuo vandens telkinių, daugiau naudojami grybavimui, uogavimui, medžioklei. Miško žemės plotas pagal valstybinę miškų apskaitą Tauragės apskrityje 2008 m. sudaro 131,0 tūkst. ha (Lietuvos Respublikoje – 2045,5 tūkst. ha), miškingumas Tauragės apskrityje – 29,7 % (Lietuvos Respublikoje – 31,3 %). Didžiausias miškingumas ir miško žemės plotas yra Jurbarko rajono savivaldybėje (54,4 tūkst. ha), vyrauja spygliuočių miškai. Lyginant Tauragės apskrities miškingumą su kitomis Lietuvos Respublikos apskritimis, ji užima 5 vietą iš dešimties apskričių (Alytaus apskrityje didžiausias – 47,8 %, o Marijampolės apskrityje mažiausias – 20,1 %). 1993 m. įkurtas Pagramančio regioninis parkas, norint išsaugoti mažai civilizacijos paliestų Jūros bei Akmenos pakrančių kraštovaizdį, natūralias upelių vagas, visą gamtinę ekosistemą (žr. 5.2.1 pav.). Taip pat čia gausu kultūros paveldo vertybių, atspindinčių istorinės Karšuvos žemės bei Žemaitijos etnokultūros regiono pietinės dalies ypatybės. Parko plotas – 14 420 ha, iš kurių miškai užima 58,1 proc. Parko teritorija apima Akmenos ir Jūros upių santaką su gretimomis teritorijomis (Akmenos upės ilgis parko teritorijoje 29 km, o Jūros upės – 38 km) ir priklauso Šilalės rajono (47 km²) ir Tauragės rajono (90 km²) savivaldybėms. Parko direkcija įsikūrusi Alijošiškėse.

5.2.1 pav . Pagramančio parkas Saugomos teritorijos branduolį sudaro šeši draustiniai: Tyrelių, Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdžio, Lylavos hidrografinis ir Plynosios telmologinis. Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdyje įspūdingai atrodo Pagramančio, Genių, Alangos, Jocių atodangos, jų skardingus šlaitus sukūrė dvi gamtos jėgos – upės srovė ir gravitacija. Draustinis įsteigtas siekiant apsaugoti į Raudonąją knygą įtrauktas drugių rūšis, retų paukščių – tulžio, didžiojo dančiasnapio, žaliosios meletos perėjimo vietas, upėtakių, šlakių ir žiobrių nerštavietes, ūdrų buveines. Globojamose paakmenės pievose auga į Raudonąją knygą 26

įtraukti augalai – mažosios ir vyriškosios gegužraibės, retažiedės miglės, svogūninės dantažolės, dėmėtosios gegūnės, meškiniai česnakai. Parke yra įrengti 3 pėsčiųjų pažintiniai takai – Lylavos hidrografinio draustinio, kuris saugo nepaliestą, natūralų Lylavos upelį ir jo slėniuose augančią augmeniją. Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis, gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės “Lakštingalų slėnis”, tai puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Plynosios aukštpelkės pažintinis takas garsėja kaip tipiškas aukštpelkės kompleksas su plynėmis, ežerokšniais ir apypelkio miškais. Pelkėje durpių sluoksnio storis 3 – 4 m, pelkės plotas – 357 ha. Šio pažintinio tako ilgis 1,8 km, kuriuo vaikščiojant patogu susipažinti su pelkės flora ir fauna. Jis įrengtas taip, kad galima žygiuoti be žemėlapio ir ypatingai nepasiruošus. Visa trasa pažymėta, per gilesnes griovas ir patį upelį permesti lieptai. Lankytoją laikas nuo laiko stabdo informaciniai stendai su žiniomis apie jį supančia įdomybes. Šiuo metu ruošiamas naujas Dabrupinės pažintinis takas. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės – Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Vaičių, Biržų lauko, Kuturių, Pagramančio piliakalniai, kryžiuočių karų laikotarpio, gynybinės grandinės Jūros ir Akmenos upių krantuose objektai, kurie apipinti įvairiomis legendomis ir padavimais. Pagramančio regioniniame parke gausu lankytinų vietų, tai Tamošaičių akmuo Milžinas, Akmenos upės didžioji rėva, Balskų tvenkinys, Vaičių vandens malūnas. Geriausia susipažinti su Pagramančio regioniniu parku plaukiant Jūros ir Akmenos upėmis baidare. Pagramančio regioniniame parke esančios senovinės gyvenvietės, dvaravietės, kapinaitės, Pagramančio miestelis ir bažnyčia sudaro vientisą lankytojų kultūros paveldo objektų kompleksą (Baubonis ir kt., 2006). Kaip ir visoje aukštumoje, Tauragės apskrityje labai dažnas mėlyninis kiškiakopūstinis eglynas, kitaip vadinamas mėlyngribis, kuriame tankiau auga ir pušynėliai, beržynėliai, drebulių ir ąžuolų giraitės. Tai tipingas krūmokšninis, pietinės taigos eglynas. Plikoki kiškiakopūstiniai eglynai čia retesni, užtat molingoje limnoglacialo lygumoje gana dažni mėlyniniai eglynai. Labai svarbios pakopinėms lygumoms sausgirės – žibuokliniai kiškiakopūstiniai ąžuolynai, kur, be eglynų, dar randama beržynų, drebulynų, uosynų, skroblynų, net liepynų giraičių, kalniau ir pušynėlių, pakraščiuose – baltalksnių. Be minėtų mišką tipizuojančių žolių, sausgirėms būdingi aviečių sąžalynai, kiškiagrikiai, krūmokšninės žliūgės, miškiniai lendrūnai, smilgos, įvairios plačialapės žolės. Botanikai per Bilionių, Rūtelių, Lauksargio ir Upynos vietoves veda ribą tarp dviejų augalijos rajonų: prieš žemdirbystės laikus buvusių krūmokšninių eglynų (vakaruose) ir 27

žolinių eglynų bei eglynų su plačialapiais (rytuose). Plačialapių gausėjimą ryčiau esančiose vietovėse lėmė mažesnis kritulių kiekis ir silpnesnis dirvožemio jaurėjimas (Šilalė, 2003). Visoje Žemėje yra 1386 mln. km 3 vandens, tačiau 97,5 proc. sūraus, o jeigu išlikusio kiekio atskaičiuoti ir poliarinius ledynus, gautume, kad tinkamo naudoti vandens yra 0,3 proc. visų hidrosferos atsargų. Vandens telkinių naudojimą poilsiui, sportui, žuvininkystei ir medžioklei reglamentuoja įstatymai. Lietuvos Respublikos Vandens įstatymas nurodo, kad privačių vandens telkinių savininkai savo telkinius gali naudoti organizuotam poilsiui ir sportui be atskiro leidimo. Tinkami rekreacijai vandens telkiniai skirstomi į tris grupes: 1) pajūris (dažniausiai naudojamas masiniam ir kurortiniam turizmui, kaimo turizmo vandens išteklius sudaro likusios dvi grupės); 2) ežerai ir kiti vandens telkiniai (bene didžiausią reikšmę kaimo turizmui Lietuvoje turi ežerai. Rekreacinės veiklos formos prie ežero priklauso nuo ežero tipo, dydžio, ryšio su upėmis ir kt.); 3) bei upės (dažniausiai vyksta vandens turizmas. Dėl srovės, sūkurių, didelių nuolydžių, užteršimo, sąlygos maudymuisi upėse yra nepalyginamai blogesnės). Šios grupės dar skirstomos į pogrupius, atsižvelgiant į jų naudojimo pobūdį (plotai, skirti žvejams, turistinėms trasoms, maudytis, plaukioti valtimis ir t.t.) (Vainienė, 2001). Vandens naudojimas – bet kokia veikla, daranti poveikį vandens telkinio ir jame esančio vandens būklei, pavyzdžiui, vandens telkinio naudojimas vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijai, laivybai, žuvininkystei, žvejybai bei kitiems tikslams. Vandens naudojimu taip pat laikoma hidrotechnikos statinių statyba ir naudojimas (Lietuvos..., 2003a). Vandens ūkio paskirtis nustatoma upėms, ežerams ir tvenkiniams, išskyrus žuvininkystės tvenkinius, kurie priskiriami žemės ūkio paskirties žemei. Taip pat rezervatų vandenys priskiriami ne vandens ūkių, o konservacinės paskirties žemei. Vandens ūkio paskirties naudojimo būdai: 1) ūkinei veiklai naudojami telkiniai; 2) rekreaciniai vandens telkiniai; 3) ekosistemas saugantys telkiniai; 4) bendro naudojimo vandens telkiniai (Aleknavičius, 2005). Aplinkos apsaugos požiūriu ypač svarbu išsaugoti gėlą vandenį (jis sudaro tik 2,5 proc. visų pasaulinių vandens išteklių) ir išsaugoti jo kokybę. Vandens telkiniai teršiami miestų ir pramonės įmonių nutekamaisiais vandenimis, taip pat žemės ūkio gamybai naudojamomis cheminėmis medžiagomis. 28

Vandens naudojimo reikalavimus nustato Vandens įstatymas. Jame nustatytos šios sąlygos: 1) vanduo gali būti naudojamas, jeigu yra nustatytos priemonės, užtikrinančios, kad vanduo bus naudojamas racionaliai, vandens telkiniai bus tinkamai apsaugoti nuo užterštumo ir nebus pablogintos vandens ekosistemų gyvenimo sąlygos; 2) planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitos veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti vandens telkinių būklę, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo, vandens telkinio hidromorfologinės ir biologinės būklės apsaugą bei vandens naudojimo aspektą; turi būti laikomasi pažangaus ūkininkavimo praktikos ir diegiamos švaresnės gamybos bei taršos mažinimo technologijos; 3) kad vandens telkinius būtų galima naudoti vandeniui išgauti, juose plaukioti plaukiojimo priemonėmis, žvejoti, reikalingas leidimas (išskyrus atvejus, kai vandens naudojimas daro nereikšmingą poveikį vandens telkinio fizinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms). Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtintos aplinkos ministro įsakymo. Vandens telkinių naudojimo žuvininkystei tvarką nustato žuvininkystės įstatymas, mėgėjiškos žūklės įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai . Apskrities teritorija gausiai išraižyta upių ir upelių, kurie priklauso mažų Nemuno intakų (Mituvos, Gegės ir Vilkos) ir pagrindinių Nemuno intakų (Jūros, Minijos, Dubysos) bei pagrindinių Ventos intakų ir Virvyčios baseinams. Natūralaus ežeringumo rodikliai apskrities rajonų savivaldybėse labai žemi. Dirbtinai suformuotų paviršinio vandens telkinių – tvenkinių plotas Jurbarko, Tauragės, Šilalės apskrities rajonų savivaldybėse didesnis nei natūralus ežeringumas. Tai sudaro palankias sąlygas vystyti verslinę ir mėgėjišką žuvininkystę. Didžioji Tauragės apskrities dalis yra dabartiniame praeivių žuvų paplitimo areale, todėl čia yra tinkamos sąlygos jų migracijai. Naudingosios iškasenos – tai žemės gelmėse esančių gamtinės mineralinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms – angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos ir vertingieji mineralai ( Aleknavičius, 2008, p.130). Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius išduoda Vyriausybė, Aplinkos ministerija arba Lietuvos geologijos tarnyba. Naudingosios iškasenos turi svarbią reikšmę kiekvienos šalies ekonomikai. Pasaulyje plačiausiai naudojamos naudingosios iškasenos yra statyboms ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, dujos, akmens anglis, durpės), klintis cemento gamybai, molis, akmens druska, geležies ir spalvotųjų metalų 29 rūdos ir kt. Lietuvoje yra nemažai labiausiai pasaulyje naudojamų vertingų žaliavų. Tai klintis, dolomitas, opoka, molis, žvyras, smėlis, durpės ir kt. Pagrindinės naudingosios iškasenos Tauragės apskrityje yra žvyras, smėlis, molis ir durpės. Spėjama, kad Šilalės rajone galima aptikti ir akmens druskos. Pagėgių savivaldybėje ir Jurbarko rajone 2 telkiniuose ir 2 perspektyviuose plotuose yra apskaičiuoti naftos bei joje ištirpusių dujų geologiniai ir išgaunami ištekliai. Apskrities gelmėse susikaupę nemaži geoterminės energijos ištekliai. Pastaraisiais metais naudingųjų iškasenų gavyba (išskyrus naftą) kaip Lietuvoje, taip ir Tauragės apskrityje, žymiai sumažėjo. Dabar ji sudaro vos keliolika procentų to lygio, kuris buvo prieš 10 – 12 metų. Tai lėmė bendra šalies ekonomikos pertvarka, energijos resursų pabrangimas, naujų rinkų stoka, lėšų stygius ir daugelis kitų priežasčių. Ši tendencija – keistina, apskrities žemės gelmėse esantys turtai turi teikti daugiau naudos. Tiesa, naudingųjų iškasenų gavyba neišvengiamai veikia aplinką, tačiau išsamios žinios apie gelmių sandarą, gavybos sąlygas, galimas gavybos pasekmes bei jų priežastis, šio poveikio padeda išvengti arba ženkliai jį sumažinti. Pagal Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją, kuri naudojama nuo 2000 m. sausio 1 d., visi naudingųjų iškasenų ištekliai kategorizuojami pagal jų ekonominę vertę, naudojimo galimybių bei geologinio tyrimo etapus ir identifikuojami triženkliu skaitiniu kodu. Šis skaitinis kodas atspindi kiekvieno telkinio išteklių vertinimo sistemą. Pirmas kodo ženklas rodo jų ekonominę vertę, o antras ir trečias – naudojimo galimybių ir geologinio tyrimo detalumą. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai sudarant Tauragės apskrities naudingųjų iškasenų žemėlapį, ištekliai buvo suskirstyti tik pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus.

5.3. Saugomos teritorijos Tauragės apskrityje

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo rėžimas. Svarbiausia tai, kad saugomos teritorijos – tai tikra neįkainojamų mūsų vertybių saugykla (Baškytė ir kt., 2006 ) Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip 30 pat sudaromos sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir etnokultūriniam švietimui. Pastaruoju laikotarpiu visame pasaulyje plačiai prabilta apie saugomų teritorijų teikiamą naudą. Šiai temai svarbi vieta buvo skirta IV pasauliniame nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų kongrese ir V pasauliniame parkų kongrese. Lietuvoje saugomos teritorijos užima apie 7500 km² ploto (apie 11,5 proc. visos šalies teritorijos): • draustiniai 164 018 ha; • regioniniai parkai 413 522 ha; • nacionaliniai parkai 152 294 ha; • rezervatai 24 004 ha. Tauragės apskrityje ypač saugomas teritorijas atstovauja: 1 valstybinis gamtinis rezervatas (Viešvilės, kuris kaip ir kiti gamtiniai rezervatai yra įrašytas į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos pelkių sąrašą), 4 regioniniai parkai (Varnių, Pagramančio, Panemunių, Rambyno), 10 valstybinių draustinių ir 24 gamtos paveldo objektai. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas jauniausias iš šiuo metu esančių keturių rezervatų Lietuvoje (5.3.1 pav.).

5.3.1 pav. Viešvilės rezervatas Rezervatas buvo įsteigtas 1991 metais. Šiaurinė ir didžioji jo dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje. Pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio. Dabartinis rezervato plotas – 3216 ha. Rezervatą juosia 2459 ha buferinės apsaugos zona. 31

Rezervato uždaviniai yra: 1. išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą ir

retą augaliją bei gyvūniją, ypač – margųjų upėtakių nerštavietes Viešvilės upėje; 2. išsaugoti rezervato teritorijos ekosistemos stabilumą, sudaryti sąlygas natūraliai

Karšuvos smėlingosios lygumos miškų ir pelkių bendrijų raidai;

3. atkurti ūkinės veiklos pažeistus gamtos kompleksus ir objektus; 4. tirti ir stebėti rezervato teritoriją, kaupti informaciją apie jos gamtinės aplinkos

komponentų būklę ir pokyčius;

5. vykdyti ekologinį švietimą, propaguoti gamtos apsaugos idėjas. Yra parengtas ir patvirtintas rezervato tvarkymo planas. Tvarkymo plane numatytos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato apsaugos bei tvarkymo kryptys: • rezervato ekosistemos renatūralizavimas, atkuriant natūralų hidrografinį tinklą bei hidrologinį režimą; atkurti žuvų migracijos kelius bei šlakio ir upinės nėgės populiacijas; • reintrodukuoti kurtinius; • palaikyti atviras žemapelkes ir tarpinio tipo pelkes, sausas miškapieves ir laukymes, termofilines buveines. Siekiant vystyti mokomąjį lankymą ir ekologinį švietimą, numatoma: • įrengti du mokomuosius takus: prie rezervato direkcijos pastato su stebėjimo bokšteliu ir išėjimu į Artosios aukštapelkės plynę (rezervato teritorijoje) bei prie Būgnelio ežero (apsaugos zonoje); • prie rezervato direkcijos pastato įrengti lankytojų centrą, gamtinę ekspoziciją bei lauko klasę. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas yra NATURA 2000 teritorija. 1993 metais įtrauktas į RAMSAR konvencijos šlapžemių teritorijų sąrašą. Valstybinių draustinių grupė yra palyginti negausi (10), ją sudaro gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų apsaugai skirti kraštovaizdžio – Ančios, Stemplių; tipiškų bei unikalių reljefo kompleksų apsaugai skirti geomorfologiniai – Upynos, Kaskalnio; atskirų hidrografinio tinklo elementų ar jų dalių apsaugai skirti hidrografiniai – Aitros, Mituvos; retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti skirti botaniniai – Jūros, Lapgirių; retoms ir nykstančioms žuvų rūšims saugoti skirti ichtiologiniai – Jūros, Dubysos draustiniai. Kol kas nei viena Tauragės apskrities rajonų savivaldybė nėra įsteigusi savivaldybės saugomų draustinių ir gamtos paveldo objektų. 32

Pilnas ypač saugomų gamtinių teritorijų ir gamtinių kraštovaizdžio objektų sąrašas, jų plotai ir apsaugos tikslai pateikiami 2 ir 3 lentelėse. 2. lentelė. Valstybės saugomos teritorijos Tauragės apskrityje

Eil. Kategorija Plotas Savivaldybė Apsaugos tikslai Nr . Pavadinimas (ha) V a l s t y b i n i a i r e z e r v a t a i 1. Viešvilės 3216 Tauragės, Išsaugoti vertingą gamtiniu požiūriu Jurbarko rajonų Viešvilės upės baseino ekosistemą, įskaitant aukštupyje esančius Artosios, Lūšnos, Gličio pelkynus ir juos supančias Karšuvos girias, miškus, ekosistemą R e g i o n i n i a i p a r k a i 2. Varnių 33800 Telšių, Kelmės, Išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto (buvęs Šilalės rajonų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą 16000) bei kultūros paveldo vertybes 3. Pagramančio 14420 Šilalės, Tauragės Išsaugoti Akmenos – Jūros santakos slėnių ir (buvęs rajonų miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą 13644) bei kultūros paveldo vertybes 4. Rambyno 4520 Pagėgių Išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes 5. Panemunių 11563 Jurbarko, Kauno, Išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo (buvęs Šakių rajonų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo 11368) vertybes K r a š t o v a i z d ž i o d r a u s t i n i a i 6. Ančios 309 Tauragės rajono Išsaugoti Ančios upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis 7. Stemplių 579 Šilalės, Šilutės Išsaugoti Vakarų Žemaičių pietinėms rajonų moreninėms lygumoms būdingą Ašvos – Stigrės upelių santakos kraštovaizdį G e o m o r f o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 8. Upynos 576 Šilalės rajono Išsaugoti būdingą Žemaičių Aukštumos pietinio šlaito reljefą 9. Kaskalnio 905 Jurbarko rajono Išsaugoti žemyninių parabolinių kopų masyvą H i d r o g r a f i n i a i d r a u s t i n i a i 10. Aitros 546 Šilalės, Plungės Išsaugoti negilaus salpinio slėnio vingiuotą rajonų Aitros žemupį bei vidurupį 11. Mituvos 138 Jurbarko rajono Išsaugoti Mituvos upės slėnio at karpą limnoglacialinėje lygumoje B o t a n i n i a i d r a u s t i n i a i 12. Jūros 18,2 Šilalės rajono Išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes 13. Lapgirių 139 Jurbarko rajono Išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes I c h t i o l o g i n i a i d r a u s t i n i a i 14. Jūros Ilgis – 114 Jurbarko, Šilalės, Išsaugoti upėtakių, lašišų, šlakių ir žiobrių km Tauragės rajonų, nerštavietes Pagėgių 15. Dubysos Ilgis –29,4 Jurbarko, Kauno, Išsaugoti žiobrių nerštavie tes km (buvęs Raseinių rajonų –14,9 km)

3 lentelė. Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

Eil.Nr. Savivaldybė, Vietovė, saugoma teritorija Pavadinimas Jurbarko rajono

Botaniniai objektai 1. Avietiškių ąžuolas Avietiškių k. 2. Ąžuolų alėja Vidkiemio k. 3. Baublio ąžuolas Stulgių k. 4. Globio ąžuolas Stulgių k. 5. Milaičių ąžuolas Milaičių k. 6. Žvirblaukio ąžuolai (2) Žvirblaukio k. Pagėgių Botaniniai objektai

7. Raganų eglė Rambyno g-ja, Vilkyškių miškas Rambyno regioniniame parke Šilalės rajono Geologiniai objektai

8. Didysis akmuo Keberkščių k. 9. Drobūkščių akmuo Pakoplyčio k. 10. Gerugynės akmuo Pakoplyčio k. 11. Gudirvių akmuo Gudirvių k. 12. Gūvainių akmuo Gūvainių k. 13. Ilgočio akmenys Pailgočio k. 14. Kunigiškių akmuo Kunigiškių k. 15. Lileikėnų akmuo Lileikėnų k. 16. Pabremenio akmuo Pabremenio k. 17. Pakoplyčio akmuo Pakoplyčio k. 18. Rauško akmuo Paežerio k. Hidrogeologiniai objektai 19. Grimzdų šaltinis Grimzdų k. Botaniniai objektai 20. Antininkų ąžuolas Košių k. 21. Ręsčių uosis Ręsčių k. 22. Visdžiaugų ąžuolas Visdžiaugų k. Tauragės rajono Geologiniai objektai 23. Akmuo ,,Milžinas” Tamošaičių k. Botaniniai objektai

24. Karklotės ąžuolas Karklotės k.

Šaltinis: Vertingiausi gamtos paveldo objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 ,,Dėl gamtos paminklų paskelbimo” (Žin., 2000, r. 24 – 621) paskelbti gamtos paminklais. 34

Tauragės apskrityje teritoriškai didžiausius plotus užima valstybiniai regioniniai parkai: Pagramančio (Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėse), Panemunių (dalis Jurbarko rajono savivaldybėje), Rambyno (Pagėgių savivaldybėje) ir Varnių (dalis Šilalės rajono savivaldybėje). Visų valstybinių parkų teritorijos pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes yra suskirstytos į funkcines zonas - konservacines (rezervatai, draustiniai), apsaugines, rekreacines ir ūkines. Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose), kurie yra svarbiausi šių saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojantys dokumentai, teisinis negatyvių procesų vyksmo galimybių pristabdymo garantas. Šiuo metu parengti ir Vyriausybės patvirtinti visų minėtų regioninių parkų ribų ir funkcinio zonavimo planai. Tuo tarpu šių regioninių parkų planavimo schemų rengimo ir jų tvirtinimo klausimai kol kas sprendžiami gana nesėkmingai. Vyriausybė yra patvirtinusi tik Pagramančio RP planavimo schemą. Rambyno RP planavimo schema rengiama, Varnių RP ir Panemunių RP planavimo schemos buvo parengtos, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nepatvirtintos. Be patvirtintos kraštovaizdžio tvarkymo strategijos esančiuose regioniniuose parkuose yra daug sudėtingiau užtikrinti reikiamą jų vertybių apsaugą. Visa eilė saugomų gamtinių teritorijų (ypač kompleksinių, užimančių didelius plotus) patenka į kelių savivaldybių ribas, kartais išeina ir už Tauragės apskrities ribų, todėl iki šiol nebuvo tiksliai žinoma, kokią apskrities savivaldybių ploto dalį užima ypač saugomos teritorijos. Rengiant šį darbą buvo atlikti orientaciniai, rajonų savivaldybių ribose esančių, ypač saugomų teritorijų plotų skaičiavimai (naudojantis Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos pateikta duomenų baze), todėl atsirado galimybė nustatyti šį palyginamajai analizei svarbų rodiklį. Tauragės apskrityje ypač saugomos teritorijos užima 7,6 % jos ploto; • Tauragės rajono savivaldybėje – 10,1 %; • Šilalės rajono savivaldybėje – 8,8 %; • Pagėgių savivaldybėje – 8,5 %; • Jurbarko rajono savivaldybėje – 4,3 %. Pateikti orientaciniai rodikliai atspindi nepakankamą ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą – Tauragės apskrityje ir jos sudėtyje esančių rajonų savivaldybėse ypač saugomų teritorijų ploto dalis nesiekia šalies vidurkio (12 %), o Jurbarko rajono savivaldybėje šis rodiklis yra beveik tris kartus mažesnis. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje saugomų teritorijų tinklo plėtojimas (iki 14 – 18 % krašto teritorijos) išskiriamas kaip vienas iš ilgalaikių uždavinių, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, todėl Tauragės apskrityje, įvertinant jos geroką atsilikimą, šio uždavinio įgyvendinimui turi būti skiriamas 35 ypatingas dėmesys. Šiuo metu vyksta eilės biologinio profilio saugomų teritorijų steigimo procesas, todėl situacija apskrities saugomų teritorijų tinkle neužilgo turėtų keistis. Saugomų teritorijų būklei labiausiai turi įtakos procesai, susiję su žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas, statybų invazija, administracinės tvarkos ir atsakomybės silpnėjimas, informacijos nepakankamumas. Aplinkos būklę saugomose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose lemia ir ateityje darys didelę įtaką valstybės tarnautojų, naujųjų žemės ir miško savininkų bei dalies visuomenės egoistiškas požiūris į gamtines vertybes, žemas ekologinės kultūros lygis. Valstybinių gamtosaugos institucijų veikla daugiausia susieta su realaus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo užtikrinimu. Tačiau dėl vykstančios žemės reformos tampa sudėtingesnė šių teritorijų kontrolė, nes didėja smulkių žemės ir miško savininkų skaičius. Priėmus pataisas Žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Lietuvos Respublikos piliečiams įstatyme, grąžinami žemės sklypai vaizdingiausiose vietovėse, kurios dažnai yra saugomose teritorijose arba ribojasi su jomis, o naujieji savininkai inicijuoja planavimo bei techninių projektų, dažnai nesiderinančių su saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo režimu, rengimą. Visi paminėtieji procesai nėra aplenkę ir Tauragės apskrities saugomų teritorijų, tačiau čia kol kas fiksuojama palyginti mažai pažeidimų, susijusių su savavališkomis statybomis ir rekonstrukcijomis. Aktualiausios problemos apskrities saugomose teritorijose (ypač regioniniuose parkuose) yra: vizualinė kraštovaizdžio tarša – ne vietoje pastatytų, apleistų gamybinių centrų, technikos kiemų ir kitų objektų liekanos, kurių nukėlimas labai komplikuotas juridine ir finansine prasme; nelegalūs sąvartynai; paviršinio vandens telkinių teršimas, nerekultivuoti mažieji karjerai; žolės deginimas; savavališki užtvėrimai prie vandens telkinių; neteisėti miško kirtimai ir kitos. Rambyno regioniniame parke, kaip specifinę problemą reikėtų išskirti dažnėjančius savavališkus senųjų pastatų (iki 1940 m. statybos) nugriovimo atvejus. Tauragės apskrityje, kaip ir visos šalies mastu, aktuali problema yra ta, kad iki šiol nėra sukurtas LR Saugomų teritorijų įstatymu numatytų biosferos monitoringo teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų tinklas. Tebėra didelė painiava ekologinės apsaugos zonų tinkluose. Apsaugos zonos dėl savo daugiaplaniškumo ir būdingo organizacinio žinybinio pobūdžio paprastai neturi netgi vieningos valstybinės statistikos, todėl apsauginių zonų tinklo bendros apimtys nežinomos. Pagal LR teritorijos bendrąjį planą gydomosios sanatorinės rekreacijos vystymo tikslu numatoma išplėsti kurortinių vietovių tinklą, įtraukiant į jį vietoves, turinčias tam tikslui didelį gamtinių kurortologinių išteklių potencialą, Tauragės apskrityje tai būtų Smalininkai. 36

Tauragės regiono gamtinių rekreacinių išteklių panaudojimas gali būti integruojamas turizmo rinkoje, derinant apskrities informacinę ir aptarnavimo infrastruktūrą. Jurbarko kraštas patrauklus poilsiui upe Nemunu. Svarbūs regiono kraštovaizdžiui vandens telkiniai: Mituvos upė, Dievyčio, Paršežerio, Draudenių ir kiti ežerai, Dubysos slėnis, Imsrės, Šaltuonos upės, Girdžių, Volungiškių, Goniūnų, Klausučių, Mituvos tvenkiniai, Karšuvos giria. Jūros ir Akmenos upės tinka žvejybai ir vandens turizmui, jos įeina į II sudėtingumo kategorijos vandens trasas. Pažintinio turizmo trasa Kaunas – Jurbarkas pagal reikšmingų kultūros vertybių koncentraciją ir jų svarbą nacionaliniu mastu yra sudėtinė reprezentacinio maršruto dalis. Ypač svarbu panaudoti kultūros paveldo objektus nacionaliniam bei tarptautiniam turizmui.

6. TAURAGĖS APSKRITIES ŽEMĖS NAUDOJIMAS

6.1. Tauragės apskrities bendrajame plane numatytos žemės naudojimo kryptys

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Tauragės apskrities teritorijos generaliniame plane keliami šie svarbiausi bioprodukcinio ūkio perspektyvinės raidos tikslai: žemės naudmenų struktūros optimizavimas; gamybos ir aplinkos interesų harmonizavimas; bioprodukcinio ūkio šakų raidos racionalus teritorinis balansas. Specialieji žemės ūkio teritorijų vystymo tikslai: • žemės ūkio ir kitų ūkio šakų specializavimas pagal vietos potencialo ir rinkos poreikio ypatumus, išsaugant tradicines bioprodukcinio ūkio kryptis ir didinant bendrąją veiklos įvairovę; • derlingų dirvožemių našumo išsaugojimo bei pagerinimo skatinimas; melioracijos sistemų rekonstrukcija; rūgščių dirvų kalkinimas; • žemės ūkio funkcionavimui būtinų infrastruktūros objektų vystymo skatinimas; • užtikrinti aplinkos apsaugą ir išsaugoti biologinę įvairovę; • žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemių apsodinimo mišku skatinimas; • alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų ne žemės ūkio verslų) skatinimas nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose. Apskrities teritorijos bendrajame plane numatoma įgyvendinti ir detalizuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pagrindinės šiuose sprendiniuose numatytos bioprodukcinio ūkio kryptys Tauragės apskrityje – žemės ūkis ir miškų ūkis. Tauragės apskrities bioprodukcinio ūkio vystymas atitinkas Tauragės regiono (apskrities) plėtros plano 2006 – 2013 m. prioritetinius tikslus: skatinti regiono įmonių plėtrą ir didinti jų konkurencingumą; skatinti žemės ūkio modernizavimą ir kaimiškųjų vietovių plėtrą. Nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė apskrities teritorijoje užima 278,7 tūkst. ha arba 63,2 proc. bendro apskrities ploto (žr. 1 lentelę). Iš to ploto ariamoji žemė sudaro 195,8 tūkst. ha, sodai – 2,1 tūkst. ha, pievos ir natūralios ganyklos – 42,8 tūkst. ha (iš viso žemės ūkio naudmenos sudaro 86,3 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto). Dauguma žemės ūkiui tinkamų teritorijų yra nusausintos, sudarant palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui. Jose sureguliuotas drėgmės režimas, sustambinti ir pritaikyti 38 mechanizuotiems žemės ūkio darbams laukai, nutiesti pagrindiniai vietinės reikšmės keliai su tvirta danga. Tauragės apskrities generaliniame plane numatomi žemės naudojimo pokyčiai pagrįsti dabartinėmis žemės ūkio ir urbanistinės plėtros tendencijomis. Pagal Žemės ūkio ministerijos komisijos duomenis nustatyta, kad Tauragės apskrityje iki 2004 m. 24,1 tūkst. ha (10 proc.) žemės ūkio naudmenų pavirto miškais ir krūmais arba nenaudojami dėl melioracijos sistemų gedimų ir kitų priežasčių. Atskiruose rajonuose vykstantys pokyčiai skirtingi. Įvertinus galimą apleistų žemių su derlingais dirvožemiais įsavinimą žemės ūkio veiklai, mažiau palankių ūkininkauti žemių apsodinimą mišku, žemių perdavimą pagal poreikį urbanistinei plėtrai ir naudingųjų iškasenų eksploatavimui bei nustačius tikslesnius žemės apskaitos duomenis, prognozuojami šie pagrindinių žemės naudmenų pokyčiai iki 2017 metų (žr. 2 lentelę) Tauragės apskrityje: • žemės ūkio naudmenų plotas sumažės apie 25 tūkst. ha (10,3 proc.) ir sudarys 217 tūkst. ha; • miškų plotas padidės apie 5 tūkst. ha (3,5 proc.) ir sudarys 147 tūkst. ha; bendras apskrities teritorijos miškingumas padidės nuo 32,2 proc. iki 33,3 proc.

4 lentelė . Prognozuojami žemės naudmenų plotų pokyčiai Tauragės apskrityje 2007 – 2017 m. (tūkst.ha)

Rajonai Iš viso Nr. Rodikliai Jurbarko Pagėgių Šilalės Tauragės apskrityje 1. Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. (žemės ūkio paskirties 79,8 37,6 64,9 58,1 240,4 žemėje, be sodininkų bendrijų sodų) 2. Žemės ūkio naudmenų plotų pokyčiai (sumažėjimas) : 1) dėl paskirties pakeitimo į 0,2 - 0,2 0,2 0,6 kitą paskirtį 2) dėl apsodinimo mišku 0,5 0,2 1,1 1,7 3,5 3) dėl savaiminės apleistų žemių transformacijos į natūralias žemės naudmenas 6,1 4,4 3,6 5,2 19,3

Iš viso: 6,8 4,6 4,9 7,1 23,4 3. Prognozuojamas plotas 73,0 33,0 60,0 51,0 217,0

Priimta, kad įvykus žemės naudojimo pokyčiams, atitinkamai pakis ir žemės ūkio paskirties žemės, miškų ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės plotai. Tačiau žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas žymesnės įtakos žemės ūkio gamybos plėtrai neturės: 39 likusiame plote bus sudarytos geresnės sąlygos intensyviai ūkinei veiklai, užtikrinant subalansuotą tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, reikiamas agrotechnines priemones, dirvožemio savybes atitinkantį pasėlių struktūros optimizavimą. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Tauragės apskrities teritorija priskirta keturioms skirtingoms agrarinio potencialo zonoms. Tai: • Vidurio Lietuvos zona, į kurią įeina Jurbarko rajonas. Zona apibūdinama dideliu teritorijos įsavinimo žemės ūkiui laipsniu ir našiomis žemėmis bei palankiomis sąlygomis suformuoti stambius ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ūkius; • Žemaitijos plynaukščių zona, į kurią įeina didžioji Tauragės rajono dalis ir vakarinė Šilalės rajono dalis. Zona pasižymi santykinai dideliu teritorijos įsavinimu žemės ūkiui ir vidutinio našumo žemėmis; • Žemaitijos kalvyno zona, į kurią įeina rytinė Šilalės rajono dalis. Zona pasižymi vidutiniu teritorijos įsavinimu žemės ūkio veiklai, erozijai jautriais dirvožemiais ir mažo našumo žemėmis, joje esančią ariamąją žemę bei nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti, tačiau galimas didesnių plotų apsodinimas mišku; • Nemuno žemupio ir Pajūrio žemumos zona, į kurią įeina didžioji Pagėgių savivaldybės teritorijos dalis. Zona pasižymi dideliu teritorijos įsavinimu žemės ūkio veiklai, vidutinio našumo žemėmis ir dideliais užliejamų pievų plotais. Žemės ūkio specializacijos zonų sprendiniai. Konkretizuojant šalies teritorijos bendrojo plano sprendinius, išnagrinėta kartografinė projektavimo, tyrinėjimo ir statistinė medžiaga, apibūdinanti dirvožemių savybes, reljefą, žemės naudmenų sudėtį, gyvenamųjų vietovių išsidėstymą, kelių tinką, saugomas teritorijas, žemės melioracinę būklę, žemės naudojimo intensyvumą. Taip pat įvertinti apskrities teritorijos vystymo koncepcijoje numatomi teritorijos raidos aspektai, susiję su žemės naudmenų sudėčiai ar žemės ūkio gamybos intensyvumui turinčiais įtakos sprendiniais – ūkinės veiklos reguliavimu, gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtra. Analizės pagrindu Tauragės apskrities teritorijoje suformuotos 6 agrarinių teritorijų naudojimo funkcinių prioritetų (specializuotos žemės ūkio plėtros) zonos, kurios iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius. Žemės naudojimo zonos suformuotos derinant jų ribas su numatomais apskrities generalinio plano sprendiniais plėtoti urbanistinį karkasą ir formuoti gamtinį karkasą. Tai: priemiestinio ūkininkavimo zona; prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkių zona; mišrios specializacijos ūkių zona; prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkių zona; ūkininkavimo kalvotose dirvose zona; valstybinių parkų zona. 40

Nurodytomis agrarinių teritorijų žemės naudojimo funkcinių prioritetų zonomis būtina vadovautis teikiant planavimo sąlygas savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimui ir savivaldybių lygmens specialiųjų planų rengimui.

6.2. Rekreacinių išteklių ir kaimo turizmo planavimas Tauragės apskrityje

Rekreacija apibūdinama taip: 1) veikla, kuria užsiima laisvalaikio metu; 2) veikla, skirta malonumui, pomėgiams, asmenybės ugdymui; 3) veikla, kuri gali būti tiek aktyvi, tiek pasyvi; 4) lauko, švenčių ir atostogų veikla, į kurią įeina ir turizmas (Vainienė, 2001). Rekreacija skirstoma į keturias rūšis: kasdienę; savaitgalio; švenčių; atostogų. Rekreaciją sudaro, pramogos, ramus poilsis, bendravimas, fizinis lavinimas, keliavimas, miegas ir kt. Plačiausia prasme, rekreaciniais ištekliais reikėtų laikyti kraštovaizdį, kuris sujungia daugelį gamtinių – antropogeninių komponentų. Pagal antropogeninio poveikio laipsnį galima skirti tris pagrindinius kraštovaizdžio tipus: 1) natūralus kraštovaizdis. Mažai žmogaus ūkinės veiklos pakeistas kraštovaizdis. Lietuvoje šiam tipui priklauso miškai, ežerai ir kt.; 2) vidutiniškai žmogaus ūkinės veiklos pakeistas kraštovaizdis. Tai kaimo (agrarinis) kraštovaizdis. Kaimo kraštovaizdis visuomenės gyvenime atlieka tris pagrindines funkcijas – gyvenamąją, ūkinę, rekreacinę; 3) stipriausiai antropogenizuotas kraštovaizdis – tai urbanistinis (miesto) kraštovaizdis (Vainienė, 2001). Lietuvoje nėra tikslios rekreacinių išteklių apskaitos. Pagal tyrimus, atliktus pirmąją Lietuvos Respublikos poilsio zonų schemą (1967 m.), Lietuvoje yra 488 tūkst. ha rekreacijai tinkamų teritorijų. Iš jų 236 tūkst. ha užima miškingų ežerų pakrantės, nutolusios nuo ežerų iki 2 km, miškingos upių pakrantės – 150 tūkst. ha ir 14 tūkst. ha pajūrio miškų. Be to, dar priskaičiuota 88 tūkst. ha 0,5 km pločio pakrančių juostų be miško prie rekreacijai tinkamų vandens telkinių. Šio darbo korektūroje (1979 m.) suskaičiuota 438 tūkst. ha rekreacijai tinkamų teritorijų ir nustatyta, kad yra galimybių padidinti Lietuvos rekreacinius išteklius iki 746 tūkst. ha (Jankevičius ir kt., 2000). Skaičiuojant rekreacinius išteklius pagal jų lankomumą, jie sudaro apie 33 % Lietuvos ploto. Pagal šią metodiką rekreacinėms priskiriamos teritorijos, kuriose lankymo 41 intensyvumas viršija penkias žmogaus dienas per metus. Jos sudaro daugiau nei 2 mln. ha, arba trečdalį šalies ploto. Labiausiai lankomos teritorijos yra Pajūryje, Rytų Lietuvoje bei didžiųjų miestų apylinkėse. Pažymėtina, kad Baltijos pajūriui, užimančiam tik 0,8 % rekreacinių teritorijų ploto, tenka daugiau kaip 15 % viso lankomumo. Apskritai didžioji dalis rekreacinių teritorijų ploto (75 %) priklauso ekstensyviai lankomoms (5 – 10 lankymų per metus) ir tik nedidelė dalis (mažiau nei 1 %) – labai intensyviai lankomoms (daugiau kaip 1000 lankymų per metus) teritorijoms. Vertinant teritoriją rekreaciniu požiūriu, reikia atsižvelgti į tai, kiek ji tinka rekreacijos procesui ar atskirai rekreacinei veiklai. Todėl rekreacinių išteklių vertinimo objektą sudaro rekreaciniai ištekliai rajonuose. Nagrinėjant rekreacinių išteklių vertinimo objektą, būtina nustatyti kiekvieno ištekliaus plotą toje teritorijoje. Rekreacijos vertinimo kriterijus yra nauda, kurią įsigyja poilsiautojas rekreacijos metu. Ji gali būti išreikšta bendravimo su gamta dažnumu, t.y. lankomumu. Naudos dydį nulemia: 1) poilsiautojų skaičius; 2) rekreacinių teritorijų pasiekiamumas; 3) patrauklumas. Rekreaciniai ištekliai gali būti vertinami pagal jų kiekybę ir kokybę. Kiekybė – tai lankomumo dažnumas: kiek dienų žmogus atvyksta į 1 ha per metus. Kokybė – tai rekreacinių išteklių atraktyvumas. Rekreacinių išteklių kiekybė ir kokybė tarpusavyje labai susijusios: kuo aukštesnė objekto kokybė, tuo didesnis lankomumas (Vainienė, 2001). Rekreacinė teritorija – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatytas, rekreacinio naudojimo prioritetas suteiktas teritorijų planavimo dokumentais ar teisės aktais. Rekreacinių teritorijų samprata ir rūšys (rekreacinė sritis, rekreacinis rajonas, rekreacinė vietovė, rekreacinis žemės sklypas), šių teritorijų išskyrimas priklauso nuo teritorijų planavimo lygmens. Rekreacinėse teritorijose draudžiama: • kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti lankyti rekreacijai naudojamas teritorijas bei objektus, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose; • teršti aplinką, žaloti ar naikinti rekreacinę infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, sodinti želdinius, užstosiančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias teritorijas; • užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedančius prie rekreacinių miškų ir vandens telkinių, pliažų (paplūdimių), lankytinų gamtos ir kultūros 42 paveldo teritorinių kompleksų bei objektų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių, kitų rekreacinės infrastruktūros objektų (Lietuvos..., 2004b). Rekreacinės teritorijos gali būti nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, apskričių ir savivaldybių teritorijų bendruosiuose planavimo dokumentuose, taip pat specialiuosiuose planavimo dokumentuose. Rekreacinėms teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasižyminčios rekreaciniais ištekliais, taip pat teritorijos, turinčios turizmo paslaugų arba poilsio infrastruktūrą. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai. Detaliaisiais ar specialiaisiais teritorijų planais suformuotose rekreacinėse teritorijose gali būti statomi turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai; apgyvendinimo, pramogų ir gydyklų statiniai bei įranga, turistinių trasų, stovyklaviečių, gyvenamųjų vietovių parkų, paplūdimių ir prieplaukų bei informavimo įranga. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą vykdo savivaldybių institucijos, vadovaudamosi įstatymais bei Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose išvardytais atvejais gali būti nustatomi ūkinės veiklos reguliavimo rekreacinėse teritorijose reglamentai, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams, aplinkai ir žmonių sveikatai (Lietuvos..., 2002). Rekreacinėse teritorijose bei valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra. Rekreacinės teritorijos Lietuvoje užima apie 500 tūkst. ha iš jų apie 84 tūkst. ha yra rekreacijai naudojami vandens telkiniai. Didžiausi rekreaciniai ištekliai yra pajūryje, miškinguose, ežeringuose rajonuose, upių slėniuose ir priemiestinėse zonose. Svarbiausios rekreacinių teritorijų tvarkymo problemos yra šių gamtos išteklių kokybės išsaugojimas – jų apsauga nuo kitokios ūkinės veiklos arba per daug intensyvaus rekreacinio naudojimo. Rekreacinių išteklių kokybę blogina vandens telkinių užteršimas, nereguliuojamos statybos, mažinančios rekreacinės vietovės natūralumą ir vaizdingumą, gamtos niokojimas, nesaugus poilsiavimas. Rekreacinės teritorijos gali būti tiek valstybinės, tiek privačios nuosavybės formos žemėje. Jos gali būti nustatomos miškų, vandenų, žemės ūkio ir kitos tikslinės paskirties 43

žemės sklypuose ar jų grupėse, išskyrus konservacinės ir kitos paskirties sklypus, skirtus krašto apsaugai bei teritorijas, kuriose rekreacinė veikla draudžiama įstatymų ir kitų teisės aktų. Rekreacinės sritys , rajonai išskiriami nustatant bendrus rekreacinio naudojimo interesus valstybės ir regionų lygmens bendruosiuose ir atitinkamos rūšies specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, remiantis rekreacinių išteklių pobūdžiu pagal gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumą, atsižvelgiant į aplinkos ekologinį atsparumą bei sveikumą, socialinės aplinkos saugumo, rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygį bei rekreacinio aptarnavimo tradicijas. Rekreacinės vietovės – tai rekreacinės teritorijos (žemės sklypų grupės), pasižyminčios rekreacinių išteklių koncentracija ir didelėmis rekreacinės plėtros galimybėmis, kurioms valstybės, regionų, savivaldybės (miesto ar rajono) lygmens bendruosiuose ir atitinkamos rūšies specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose (valstybinių parkų, biosferos rezervatų tvarkymo planuose (planavimo schemose)) nustatytas rekreacinio naudojimo prioritetas. Rekreacinėse vietovėse, atsižvelgiant į planavimo lygmenį, žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, teritorijų tvarkymo reglamento ar naudojimo ir tvarkymo režimo ypatumus (žemės naudojimo būdus, pobūdžius ir kt.), skiriamos viena ar keletas atskirų tvarkymo zonų. Rekreacinis žemės sklypas – teritorijų planavimo dokumentais suformuotas kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypas, skirtas rekreacijai, – kuriam nustatytose naudojimo sąlygose yra reikalavimai, kurie yra susiję su rekreacinių išteklių naudojimu ir apsauga, rekreacinių želdinių įveisimu, rekreacinės infrastruktūros įrengimu, ir kt. Privačiuose žemės sklypuose, esančiuose kaimo gyvenamosiose vietovėse, nerengiant detaliųjų planų ir nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, gali būti vykdoma naujų statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti ir esamų individualių gyvenamųjų pastatų bei sodybų rekonstrukcija ir jų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka, parengtus ir patvirtintus projektus. Turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros objektų statybai detalieji planai nerengiami tais atvejais, kai nekeičiama sklypo žemės naudojimo paskirtis, planuojamiems ar rekonstruojamiems turizmo ir poilsio paslaugų statiniams nereikalingas leidimas statybai. Rekreacinis sklypas neformuojamas kaimo turizmo ir turistinės stovyklos objektams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti (Lietuvos..., 2002). Be rekreacinių teritorijų gamtos ištekliams priskiriamas visas šalies kraštovaizdis, kaip visuma (teritorinis kompleksas) Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių komponentų, 44 vienas su kitu susijusių vertikaliais ir horizontaliais medžiaginiais, energetiniais bei informaciniais ryšiais. Gamtos išteklių racionalaus naudojimo požiūriu būtina išsaugoti natūralų kraštovaizdį, taip pat optimizuoti kaimiškąjį ir miestiškąjį kraštovaizdį. Šiam tikslui teritorijų planavimo dokumentuose formuojamas gamtinis karkasas, kuriame numatomos atitinkamos priemonės kraštovaizdžio ekologiniams stabilumui ir natūralumui didinti. Rekreacija, kaip ir bet kokia žmonių veikla, naudoja įvairius išteklius, kurie ir sudaro tos rekreacinės veiklos aplinką. Rekreacinių išteklių naudojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Turizmo įstatymas, aplinkos ministro patvirtinti Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai bei kiti teisės aktai. Rekreacinių teritorijų apsaugos, naudojimo, tvarkymo ir planavimo priežiūrą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją vykdo Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos, aplinkos apsaugos regionų departamentai, miškų urėdijos, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

7. REKREACINĖS TERITORIJOS IR JŲ PLANAVIMAS TAURAGĖS APSKRITYJE

7.1. Rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentavimas

Modernios ekonomikos šalyse jau senokai suvokta visuomenės rekreacijos svarba. Tai vertinama kaip viena iš kiekvienos valstybės funkcijų. Greta apsaugos, gamybinių, komercinių, finansų, administravimo funkcijų, būtino rūpinimosi švietimu, mokslu, kultūra, skiriamas tinkamas nuolatinis dėmesys žmonių rekreacijai. Rekreacija suprantama kaip aktyvus žmogaus sveikatos atgavimas, jėgų atkūrimas, teigiamos emocinės dvasinės būsenos formavimas. Visuomenės rekreacija užsiimančios, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, verslininkystės formos, rūšies, paskirties naudojasi šalies ištekliais – žeme, kraštovaizdžiu, įvairių profesijų žmonių darbu, kapitalu, technologijomis, mokslu ir technine pažanga, statiniais, investicijomis, sukuria ir teikia vienokias ar kitokias rekreacijos paslaugas. Be to, rekreacijai skirta socialinė ir ekonominė ūkinė veikla pasireiškia keleriopa nauda žmogui bei svarbiomis visuomenei ir valstybei funkcijomis: visuomenės rekreacijos, žmonių sveikatos, darbingumo, žmogaus gyvenimo trukmės pailginimo užtikrinimo, psichoemocinės būsenos gerinimo galimybės, žmonių suinteresuotumo rekreacija didinimas, darbo vietų darbo rinkoje kūrimas yra kaip nors naujos darbo pasiūlos ir paklausos reguliavimo priemonės, gyventojų užimtumo problemos vienas iš galimų sprendimo būdų, papildomomis įplaukomis už teikiamas rekreacijos paslaugas tiek valstybinio sektoriaus, tiek privataus sektoriaus bendroje šalies pajamų struktūroje didinimu, turimos rekreacijos infrastruktūros gerinimu, racionalios rekreacijos socialinės ekonominės veiklos planavimu, jos įgyvendinimu, išlaikant pusiausvyrą tarp rekreacijos aplinkos, rekreacijos išteklių harmonijos ir ekonominio produktyvumo (Vitkienė, 2008, p. 67). Rekreacinių teritorijų naudojimą būtina reguliuoti pagal parengtus šių teritorijų planavimo dokumentus. Juose planuojama: • išskirti ekstensyvaus pritaikymo ir intensyvaus pritaikymo zonas: ekstensyvaus pritaikymo zonose leidžiama įrengti poilsiavietes su minimalia infrastruktūra, išsaugant gamtinę aplinką ir natūralų kraštovaizdį; intensyvaus pritaikymo zonose leidžiama įrengti vasarvietes, rekreacinių įstaigų kompleksus; • rekreacinį aptarnavimą sieti su nuolatinių gyventojų aptarnavimo infrastruktūros įstaigomis; 46

• riboti rekreacinių gamtos išteklių naudojimą ten, kur jie saugomi kitais tikslais (Aleknavičius ir kt., 2008., p 137). Veiklą rekreacinėse teritorijose, jų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą, šių teritorijų planavimą reglamentuoja Saugomų teritorijų, Žemės, Miškų, Turizmo, Teritorijų planavimo įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr. 22- 652; 2003, Nr. 105-4709), saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai, kiti teisės aktai bei kiti nuostatai. Rekreacinės teritorijos, kuriose lankymo intensyvumas viršija 5 žmogaus dienas per metus, sudaro apie 2,2 mln. ha arba trečdalį viso Lietuvos ploto, o Tauragės apskrityje daugiau nei 140 tūkst. ha arba 33 % jos teritorijos ploto, t. y. atitinka šalies vidurkį. Apskrities viduje rekreacinių teritorijų plotai gerokai skiriasi – daugiausiai tokių teritorijų Jurbarko (apie 38 % ploto), kiek mažiau Tauragės (35 %) ir mažiausiai Šilalės (25 %) rajonų savivaldybėse. Tikėtino rekreacinio lankomumo požiūriu taip pat aukščiausiai vertinamas Jurbarko, iš dalies Pagėgių, Tauragės, o žemiausiai – Šilalės rajono savivaldybių kraštovaizdis. Lyginant apskrities rajonų savivaldybes su šalyje didžiausius rekreacinių naudmenų plotus turinčiais ir tikėtino rekreacinio lankomumo požiūriu aukščiausiai vertinamais Rytų Lietuvos ir Baltijos pajūrio rajonais, išryškėja nemažas atotrūkis. Apskrities rajonų tarpe didelio potencialo gamtiniais rekreaciniais ištekliais, palankiais rekreacijos ir turizmo vystymui, išsiskiria Jurbarko rajono savivaldybė. Jurbarko kraštas žymus tik jam būdingais kraštovaizdžio kompleksais, kurių svarbiausias elementas yra daugiau kaip 70 km rajono teritorija vingiuojanti didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Patrauklūs poilsiavimui ir kiti rajono vandens telkiniai – Mituvos upė, gamtos mylėtojus viliojantis Dubysos slėnis, Imsrės, Šaltuonos ir kt. upės, Girdžių, Volungiškių, Goniūnų, Klausučių, Mituvos tvenkiniai. Aktyviam ir ramiam poilsiavimui tinkama didelė dalis rajono miškų, kurių tarpe garsiausia Karšuvos giria. Kitų apskrities rajonų savivaldybių teritorijos, nors ir nepasižymi labai gausiais gamtiniais rekreaciniais ištekliais, tačiau kiekvienoje iš jų yra patrauklių, rekreacijai tinkamų vietovių ir lankytinų gamtinių vertybių. Šiuose rajonuose mažiau pasireiškia poilsiautojų koncentracija, tuo pačiu yra daugiau galimybių pilnaverčiam poilsiautojų kontaktui su natūralia gamta. Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėse paminėtinos Akmenos ir Jūros upės, kurios yra svarbios ne tik trumpalaikiam poilsiui, mėgėjiškai žvejybai bet ir vandens turizmui (įeina į II sudėtingumo kategorijos vandens trasas), Dievyčio, Paršežerio, Draudenių ir kt ežerai. Didelė dalis apskrities gamtinių rekreacinių išteklių yra sutelkta saugomose teritorijose - Panemunių, Pagramančio, Varnių ir Rambyno regioniniuose parkuose, kur jų 47 naudojimas yra griežčiau reguliuojamas bei turi būti vykdomas remiantis šių parkų planavimo schemų sprendiniais.

7.2. Valstybės paramos priemonės kraštovaizdžio apsaugos ir kaimo turizmui

Lietuvos rekreacinis potencialas, tinkamas kaimo turizmo plėtrai, yra itin įvairus – jį sudaro gausūs miškai, tankus vidaus vandenų tinklas, kultūros paveldo objektai ir tradiciniai amatai, kurių išsidėstymas išskiria prioritetinius teritorinius kaimo turizmo plėtros regionus – Rytų Aukštaitijos ežerų ir miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų, Žemaitijos aukštumų ir Pamario. Daugelis rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ypač tinkamose alternatyviosios – kaimo turizmo veiklos – plėtrai. Tad ir Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje (KPP) numatyta didelį dėmesį skirti šios veiklos skatinimui, siekiant puoselėti kultūros paveldą, skatinti lietuviškų tradicijų laikymąsi. Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdžiui, tiekti poilsiautojams šviežius, ūkyje užaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas (vandens sporto, jodinėjimo ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai galėtų užsitikrinti ilgalaikių darbo vietų ir papildomų pajamų. Nors kaimo turizmas yra vienas populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, turintis didžiulį augimo potencialą, šių paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė vis dar nėra pakankama. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos sausio 8 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-13. Taisyklėse yra nustatytos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškėjai, norintys teikti paraiškas pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ . Pagal šią priemonę remiamos kelios veiklos sritys: • kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose; • stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse). Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete. Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, o finansuojama iki 50 proc. visų šių išlaidų. Paramos suma vienam projektui priklauso nuo veiklos srities: pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ skiriama iki 690 48

560 Lt paramos; pagal veiklos sritį „Stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ – iki 138 112 Lt. Pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 Lt, iš jų paramos suma stovyklavietės įkūrimui arba plėtrai negali viršyti 138 112 Lt. Paramos pagal priemonę gali kreiptis ūkininkai ir kaimo gyventojai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Paramos paraiškos su partneriais neteikiamos. Parama neteikiama tuo atveju, jeigu pareiškėjas paraiškoje, pridedamuose ar pagal užklausimą pateiktuose dokumentuose pateikė neteisingą informaciją. Jei dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjas nevykdo ankstesnio projekto verslo plane užsibrėžtų tikslų ir priežiūros rodiklių, jis taip pat negali tikėtis paramos pagal investicines priemones iki tol, kol nebus pašalinti konkretūs veiklos trūkumai. Taisyklėse numatyta eilė tinkamumo kriterijų paramai gauti, tarp jų – reikalavimas pareiškėjams turėti reikiamą kaimo turizmo ar stovyklavietės paslaugų teikimo kvalifikaciją, neturėti įsiskolinimų LR biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, tvarkyti arba įsipareigoti tvarkyti buhalterinę apskaitą, įgyvendinti projektą kaimo vietovėje. Nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui arba jo sutuoktiniui nuosavybės teise. Taip pat apibrėžti pagrindiniai kriterijai naujai kuriamai sodybai – jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha, atstumas iki magistralinių kelių Vilnius – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys, Saločiai – Kalvarija turi būti ne mažesnis negu 0,5 km. Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis (1 priedas), taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Tuo atveju, kai paramos paraiškose prašoma bendra paramos suma didesnė nei kvietimui teikti paramos paraiškas skirti planuojama paramos suma, atliekamas projektų atitikimo prioritetiniams kriterijams vertinimas. Projektų atitikimo prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimą atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Yra išskiriami prioritetiniai projektų atrankos kriterijai: 1. pareiškėjas nėra gavęs Europos Bendrijos investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal SAPARD, Bendrojo programavimo dokumentą, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą); 49

2. pareiškėjas vykdo ekonominę ar profesinę veiklą kaimo vietovėje ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo; 3. pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų; 4. projekte numatyta tradicinė sodyba (tradicine laikoma kaimo turizmo sodyba, atitinkanti Valstybinio turizmo departamento prie LR direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-106 kaimo turizmo sodybai nustatytus reikalavimus), kurioje puoselėjama tradicinė kaimo architektūra, tautinis paveldas arba sukuriama stovyklavietė mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje; 5. projektas, kurio vidinė grąžos norma yra didesnė. Jeigu paramos paraiškoje ir jos prieduose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti pareiškėjo atitiktį prioritetiniam atrankos kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka.

7.3. Rekreacinių teritorijų plėtros perpektyvos Tauragės apskrityje

Siekiant ištirti Tauragės apskrities teritorijos naudojimo rekreacijai poreikį, buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausta 44 asmenys. Iš jų 32 moterys ir 12 vyrų. Jų amžius nuo 18 iki 62 m. Puiki apskrities geografinė padėtis: apskritį kerta Radviliškio, Sovetsko (Rusijos Federacija) geležinkelis, geras susisiekimas su Latvija, tik 230 km iki jos sostinės Rygos, 180 km iki Kaliningrado. Šiauriniu apskrities paribiu eina Vilniaus – Klaipėdos greitkelis, pietiniu apskrities paribiu teka Nemunas, tinkantis vystyti upių laivininkystę, šiaurės-pietvakarių kryptimi apskrities centrą, Tauragę kerta automobilių kelias Sankt–Peterburgas – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas, turintis ne tik svarbią reikšmę susisiekimui, bet ir istorinę reikšmę, kaip prekybinis "Hanzos" kelias. Pagal anketinę apkausą ir gautus rezultatus matosi, kad net 88 proc. apklaustųjų sutinka, kad Tauragės apskritis susisiekimo atžvilgiu yra patogioje geografinėje padėtyje (7.3.1 pav.).

88%

7% 5%

Taip Ne Nežinau

7.3.1 pav. Tauragės apskrities georgafinės padėties palankumas

Išanalizavus anketinės apklausos (7.3.2 pav.) duomenis paaiškėjo, kad informacijos turistams apie rekreacines, lankomas vietoves nepakanka, tai pažymėjo 75 proc. respondentų. Apklaustųjų nuomone labai trūksta informacijos užsienio turistams, mažai leidinių užsienio kalba, mažai reklaminių stendų ir t.t.

14%

11%

75%

Taip Ne Nežinau

7.3.2 pav. Informacijos pakankamumas turistams

Išnagrinėjus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė aplaustųjų teigia, kad jiems trūksta dviračio trasų, o 18 proc. respondentų neturėjo savo nuomonės (7.3.3 pav.).

18%

57% 25%

Taip Ne Nežinau

7.3.3 pav. Dviračių trasų poreikis

Anketoje buvo užduoti klausimai: ar dažnai naudojasi dviračių trasomis, ar naudojasi vandens trasomis. Didesnė respondentų dalis naudojasi dviračių trasomis (65 proc.), ir tik mažesnė turistų dalis (36 proc.) teigia, kad naudojasi vandens trasomis (7.3.4 pav.).

36% 45%

18%

Taip Ne Kartais

7.3.4 pav. Vandens naudojimosi poreikis

Išanalizavus anketos rezultatus 70 proc. teigia, kad dažnai yra susiduriama su vandens pakrančių privatizavimu (7.3.5 pav.), kai nėra galimybės prie vandens prieiti, ar šiaip pabūti gamtoje, pailsėti. Nors 7 proc. tiriamųjų savo nuomonės neturėjo. 52

23%

7% 70%

Taip Ne Nežinau

7.3.5 pav. Vandens pakrančių privatizavimo problema

Kadangi Tauragės apskritis įsikūrusi patogioje geografinėje padėtyje, nemažą dalį sudaro vandens telkiniai, gražūs kraštovaizdžiai, tai vis daugiau yra kuriama kaimo sodybų. Iš apklaustų respondentų, 55 proc. teigia, kad naudojasi kaimo sodybomis, 34 proc. nesinaudoja jomis. O 11 proc. iš apklaustųjų nieko net nežinojo apie tas kaimo sodybas (7.3.6 pav.).

11%

34% 55%

Taip Ne Nieko nežinau apie jas

7.3.6 pav. Kaimo turizmo paklausa Tauragės apskrityje

Išanalizavus pateiktus tyrimo rezultatus 7.3.7 pav. ir juos apibendrinus galima teigti, kad Tauragės apskrityje respondentų nuomone yra didžiulis trūkumas (77 proc.): nuorodų į viešuosius tualetus, automobilių stovejimo aikštelių, turistinio inventoriaus nuomos punktų. Nors 16 proc. respondentų buvo visiškai priešingos nuomonės, jiems visko pakanka. 53

7% 16%

77%

Taip Ne Nežinau

7.3.7 pav. Nuorodų pakankamumas

Bendra išvada – kad apskrities gyventojai neturi pakankamai informacijos apie gamtos vertybes ir rekreacinius išteklius, lankomas vietoves. Respondentų nuomone trūksta dviračio trasų, susiduriama su neteisėtais vandens pakrančių privatizavimo atvejais, kai nėra galimybės prie vandens prieiti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66 – 1987) 13 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir Tauragės regiono plėtros tarybos nuostatų III dalies 7 punktu, Tauragės regiono plėtros taryba nusprendė: patvirtinti Tauragės regiono 2006 – 2013 metų papildytą ir patikslintą plėtros planą. Tauragės apskrities regioninės plėtros planas suteiks pagrindą, pagal kurį gali vystytis šio įvairialypio regiono ekonomika. Sėkmingos politikos pagrindas yra inovacinis vietos privalumų išnaudojimas, siekiant užtikrinti regiono konkurencingumą ir subalansuotą ekonominį augimą. Šiame plėtros plane, mums aktualiausias penktasis prioritetas – rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas. Pagal šį prioritetą siekiama tokių tikslų: transregioninių turistinių srautų (kelių) funkcionavimo užtikrinimo, atvykstamo ir vietinio turizmo plėtotės, regiono kultūrinių ir gamtinių savitumo stiprinimo, regiono turizmo produkto kokybės ir prieinamumo stiprinimo, profesionalumo rekreacijos ir turizmo sektoriau gerinimo. Vienas svarbiausių tikslų – rekreacijos ir turizmo paslaugų kokybės pagerinimas, paslaugų plėtra maksimaliai išnaudojant turtingus regiono gamtinius ir kultūrinius išteklius tuo pačiu sustiprinant vietos bendruomenių ekonomiką, gyvenimo kokybę. Tikslai ir uždaviniai: 1 tikslas : Užtikrinti tradicinių bei naujų transregioninių, atvykstamojo ir vietinio turizmo kelių funkcionavimą ir plėtotę. 54

Uždavinys – užtikrinti vykdomų ir naujų tematinių transregioninių, nacionalinių ir tarptautinių turizmo kelių plėtrą. Planuojama: 1. Plėtoti Jūros vandens marštutą; 2. Įgyvendinti ir plėtoti tarptautinį Via – Hanseatikos maršrutą; 3. Vykdyti Nemuno kelio turistinio koridoriaus formavimo darbus; 4. Plėtoti autoturizmo trasos „Žemaitijos kelias“ infrastrukūrą. 2 tikslas : Gerinti regiono, kaip svarbaus Lietuvos turizmo regiono įvaizdį, ir prieinamumą vietiniams bei užsienio turistams. 2.1. Uždavinys – didinti regiono turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse rinkose. Planuojama: 2.1.1. Rengti ir platinti informaciją apie turistiniu požiūriu įdomius regiono objektus bei maršrutus, teikiamas turizmo paslauga; 2.1.2. Stiprinti turizmo informacinių centrų sistemą, plėsti teikiamų paslaugų kokybę modernizuojant turizmo centrų infrastruktūrą. 2.2. Uždavinys – vykdyti pastovias vietines ir regionines informacines marketingo priemones skatinančias privačias investicijas į rekreacijos ir turizmo sistemos plėtrą. 2.3. Uždavinys – suformuoti nuolat veikiančią Tauragės regiono rekreacijos ir turizmo paslaugų bei išteklių duomenų banko efektyvaus naudojimo, atnaujinimo ir teikimo klientams sistemą. Planuojamas regiono rekreacinių išteklių duomenų banko ir monitoringo sistemos sukūrimas: 2.3.1. Parengti metodiką ir sukurti struktūrą; 2.3.2. Parengti ir išleisti leidinių, katalogą, schemų, žemėlapių ir renginių; 2.3.3. Sukurti regiono turizmo internetines svetaines užsienio kalbomis; 2.3.4. Įrengti infoterminalus. 3 tikslas : Didinti regiono rekreacijos ir turizmo paslaugų kokybę ir konkurencingumą. 3.1. Uždavinys – didinti turizmo paslaugų pasirinkimą ir gerinti kokybę. Planuojama: 3.1.1. Nekilnojamų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo poreikiams; 3.1.2. Renovuoti, modernizuoti, steigti naujus aktyviam poilsiui ir rekreacijai skirtus objektus; 3.1.3. Remti privačią iniciatyvą plėtojant turizmo paslaugas; 55

3.1.4. Rengti mokslinius tyrimus, programas rekreacinės aplinkos planavimo, rekreacijos ir turizmo organizavimo, laisvalaikio ir kt. srityse. 3.2. Uždavinys: Vystyti regiono turizmo infrastruktūrą. Planuojama: 3.2.1. Renovuoti, modernizuoti, įrengti naujas vietines turizmo trasas (vandens, jojimo, pėsčiųjų, dviračių, auto, slidinėjimo); 3.2.2. Kempingų įrengimas; 3.2.3. Vykdyti turistiniu požiūriu įdomių gamtos objektų vystymą, priežiūrą ir apsaugą; 3.2.4. Sutvarkyti viešąją infrastruktūrą turistų labiausiai lankomose vietose; 3.2.5. Sukurti apskrities atostogų turizmo maršrutą. Šioje strategijoje numatoma ženkliai sustiprinti rekreacijos ir turizmo sistemos veiką efektyviai išnaudojant jau suformuotą infrastruktūrą atsižvelgiant į kaimyninių šalių ir regionų interesus. Rekreacija ir turizmas kaip struktūrinis ekonominės plėtros polius. Rekreacija ir turizmas yra laikomas aplinkos apsaugos, miesto ir kaimo vietovių regeneracijos ir tobulinimo katalizatoriumi ir ekonominės plėtros struktūrinia ašimi. Turizmas vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant prastai išvystytų sričių ekonomiką. Svarbu išsiaiškinti visus pajamų šaltinius, strategiškai investuoti turimas lėšas, kad investicijos optimaliai skatintų vietinį turizmo verslą, kuris savo ruožtu skatins investicijų pritraukimą. Bus bendradarbiaujama su pagrindiniais veikėjais, veikiančiais regiono plėtros procese ir siekiančiais bendrų tikslų. Regiono institucijos bendradarbiaus su Valstybės valdymo institucijomis ir privačiu sektoriumi, partnerystės, strateginio mąstymo, valdžios ir atsakomybės pasidalinimo principais. Visa Lietuva ir tame tarpe Vakarų Lietuva bei Tauragės regionas, yra ideali jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų Europos rinkų. Integruota viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra efektyviausias būdas skatinti investicijas, kurti pridedamąją vertę ir kurti naujas darbo vietas. Artimiausiam laikotarpiui turizmo strategija turi fokusuotis į jo produkto ir turizmo paslaugų tiekimo šalies rinkai stiprinimą. Tai apims visos eilės santykinai mažos apimties veiksmų įgyvendinimą. Ilgesniam laikotarpiui gali būti planuojami didesnės apimties veiksmai, kurie sustiprins regiono pozicijas ne tik šalies, bet ir tarptautinėje rinkoje. Bus stiprinami ryšiai tarp pagrindinių turizmo struktūrų. Siekiant stiprinti produkto tiekimą, bus plėtojami tinklai ir telkiniai Baltijos ir šalies lygmenyse bei regiono ir vietiniame lygmenyse. Turizmo plėtra, kur įmanoma, taip pat tenkins vietos gyventojų rekreacinius poreikius. Tai vienas iš būdų, padedančių sušvelninti santykinai trumpo sezono neigiamą poveikį ir 56 paskirstyti pajamas ilgesniam laikotarpiui. Sutelkiant veiklas į vieną vietą, produkto patrauklumas didėja. Bus plėtojamas gydymasis sanatorijoje, kultūrinis turizmas. Investicijos į infrastruktūrą ar paslaugų plėtrą nebūtinai turi būti didelės apimties. Geresnis koordinavimas sektoriuje padidins mažos apimties investicijų efektyvumą. Dėl sektoriaus fragmentiškumo efektyvus koordinavimas tarp žmonių, organizacijų ir verslininkų yra ypatingai svarbus. Aukštas profesionalumo lygis bus pasiektas, investuojant į jau dirbančių žmonių ir naujų darbuotojų mokymus. Turizmo produktas bus plėtojamas ir investicijos koncentruojamos į įvairias produktų sritis, kas optimizuos šios srities charakteristikas ir galimybes. Gamtinės aplinkos kokybė gali būti išnaudota aktyviam poilsiui, gamtinei žūklei ir medžioklei, rekreacijai, dviračių turizmui, ir t.t. Norint pilnai išnaudoti visas sektoriaus galimybes, būtina tobulinti produkto kokybę ir paslaugų standartus visame ūkyje. Plėtojant stipresnius ryšius tarp turizmo verslo ir vietinių prekių ir paslaugų tiekėjų, vietinis ekonominis turizmo poveikis bus optimizuotas ir ekonominė nauda išaugs. To rezultate didesnė iš turizmo gaunamų pajamų dalis liks vietos ekonomikoje. Bus suvienytos pastangos turizmo sezonui pailginti, plėtojant specifinius sektorius ir užpildant nišas rinkose (verslo atostogos, trumpos pertraukėlės, atostogos gamtoje, ir t.t.), kad būtų sukurta paklausa laisvalaikio metu. Vietos bendruomenei, ypatingai kaimo vietovėse, bus išaiškinta turizmo plėtros nauda ir gauta bendruomenės parama plėtojant turizmo kultūrą. Turizmas padės išlaikyti tradicijas ir kultūrinę veiklą, o taip pat rems vietines paslaugas, parduotuves ir kitus bendruomenės patogumus, kurie kitu atveju būtų ekonomiškai nuostolingi.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Tauragės apskritis yra patogioje geografinėje vietovėje. Ji ribojasi su didžiausia Lietuvos upe Nemunu, apskritį kerta Radviliškio, Sovetsko geležinkelis, šiauriniu apskrities paribiu eina Vilniaus Klaipėdos greitkelis, taip pat labai svarbią reikšmę susisiekimui turi kelias Sankt–Peterburgas – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas. 2. Lyginant Rytų Lietuvos ir Vakarų Lietuvos zonomis, Tauragės apskritis rekreacinių išteklių gausa nepasižymi. Svarbiausius rekreacinius išteklius sudaro: gamtos ištekliai, kultūros paveldo objektai bei turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai. 3. Tauragės apskrityje esantys kultūrinio turizmo ištekliai, tokie kaip Raudonės, Panemunės pilys, Belvederio, Veliuonos, Jurbarko dvarai ir jų parkai, neišnaudojami turizmo paslaugų ir pramogų infrastruktūrai. 4. Aktualiausios problemos apskrities saugomose teritorijose (ypač regioniniuose parkuose) yra ne vietoje pastatytų.apleistų gamybinių centrų, nelegalūs sąvartynai, paviršinio vandens telkinių teršimas, žolės deginimas, neteisėti miško kirtimai ir t.t. 5. Atlikus Tauragės apskrities gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad Tauragės apskrities gyventojai neturi pakankamai informacijos apie rekreacinius išteklius, lankomas vietoves. Respondentų nuomone, trūksta dviračio trasų, pėsčiųjų takų, susiduriama su rekreacinių išteklių privatizavimu.

Pasiūlymai: 1. Tauragės apskrities rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami vadovaujantis apskrities ir rajonų savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais. Esamas gamtinių rekreacinių išteklių potencialas – vaizdingi upių ir upelių slėniai, miškai, švarus oras, natūralus ir savitas, palyginti menkai antropogeninės veiklos sudarkytas kraštovaizdis, turėtų tapti vienu iš pagrindinių veiksnių, skatinančių įvairių formų vidaus ir atvykstamojo turizmo (pažintinio pėsčiųjų, dviračių, automobilių, vandens turizmo, kaimo turizmo ir kt.) plėtrą. 2. Pasinaudoti parama „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, kurios pagalba būtų galima padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, įkurti daugiau kaimo turizmo sodybų. 3. Išnaudoti turizmo paslaugų ir pramogų infrastruktūrai Raudonės, Panemunės pilis, Belvederio, Veliuonos, Jurbarko dvarus ir jų parkus.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė: paskaitų konspektas žemėtvarkos specialybės studentams. Vilnius: Jandrija, 2005. 2. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė. – Kaunas, 2007, p. 209. 3. ALMONAITIS, V., ALMONAITIENĖ, J. Karšuva 2: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas. Kaunas: Voruta, 2006, p. 10–235. 4. ARMATIENĖ, A., GRECEVIČIUS, P., URBIS, A. ir kt. Kaimo turizmas . Vilnius: UAB Valstiečių laikraštis, 1999, p. 14–155. 5. ARMAITIENĖ, A., POVILAUSKAS, R. Darnios krantonaudos ir turizmo kompleksinės raidos prielaidos Kuršių Nerijoje . Iš Tiltai: : mokslo darbai. KU, 2004, T.3 (28), p. 45–55. 6. ATKOCEVIČIENĖ, V., GURSKIENĖ, V. Analysis on the use of the land – ownerships of the estates . Iš: Rural development 2005: The second internacional scientific conference. Kaunas–Akademija, 2005, p. 135–137. 7. BAUBONIS, Z., ZABIELA, G. Šilalės krašto piliakalnių atlasas. Vilnius: Briedis, 2006, p. 7–5. 8. BAŠKYTE, R., BEZARAS, V., KAVALIAUSKAS, P., ir kt. Lietuvos Saugomos teritorijos. Kaunas: Lututė, 2006, p.16–49. 9. BUČAS, J. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas, 2001, p. 45–47. 10. ĖRINGIS, K. Kraštovaizdžio paveldas ir aktualijos. Vilnius: Liaudies kultūra, Nr. 1, 1999. 11. Europos Sąjungos struktūriniai fondai – Lietuvai. Vertinimo informacijos ir dokumentacijos centras, Vilnius, 2004,p. 43. 12. Euroūkis. ES parama – kas antrai kaimo turizmo sodybai [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-11 26]. Prieiga per internetą: . 13. GRECEVIČIUS, P., MARČIUS, R. Istorinių parkų rekreacinio potencialo plėtros uždaviniai formuojant pajūrio kraštovaizdį. Iš : Urbanistika ir architektūra : mokslo darbai. KU, Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas. 2006, XXX Nr.3, p.125–133. 14. GRECEVICIUS, P. Kraštovaizdžio planavimo strategija Lietuvos kaimo ūkinės veiklos integracijos procese. Iš: Tiltai: mokslo darbai. KU, 2002, T.l (18), p. 23–26. 15. GRECEVICIUS, P. Rekreacijos specialistų rengimo sistemos optimizavimo Klaipėdos regione strategijos metmenys. Iš: Tiltai: mokslo darbai. KU, 2005, T.4 (33), p. 59–63. 16. GRECEVIČIUS, P. Kultūrinių ir meninių vertybių įtaka miesto rekreacinės aplinkos kokybei. Iš: Urbanistika ir architektūra : mokslo darbai. KU, Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas. 2007, XXXI Nr.1, p.18–28. 59

17. GURSKIENĖ, V., IVAVIČIŪTĖ, G. Rekreacinė kraštotvarka. Akademija, 2007. p. 11−2. 18. JANKEVIČIUS, K., STASĖNAS, J. Lietuvos aplinkosaugos raida . Vilnius, 2000. 19. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2004a, Nr. 60- 2121. 20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas “Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios , 2004b, Nr.18-555. 21. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos bendrasis planas. - Vilnius, 2004c. 22. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001b, Nr. 35-1161. 23. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 200l, Nr . 108–3902. 24. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. Dl–341. 25. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas. Iš: Valstybės žinios , 2003a, Nr. 36–1544. 26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V–2 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 118:2002” Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai” patvirtinimo”. Iš: Valstybės žinios , 2003b, Nr. 13–531. 27. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios , 2004c, Nr. 21–617. 28. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios , 2004d, Nr. 28–868. 29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2003c, Nr. 124–5642. 30. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D–13 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „ Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklės, 2008. 31. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004 01 01 – 2008 01 01 [interaktyvus], [žiūrėta 2009-02-17]. Prieiga per internetą: . 32. KROMPALCIENĖ, L. „ Senaisiais pirklių keliais “. [interaktyvus], [žiūrėta 2009–03– 16]. Priega per internetą: . 33. LIUTIKAS, D. “Kaip pasinaudoti parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo 4 prioriteto “Kaimo plėtra ir žuvininkystė” priemonę “Miškų ūkis”. Baltijos miškai ir mediena , 2004 m. Nr. 3.

34. MIKELIS, D. Europos sąjungos veikla turizmo srityje. Iš: Tiltai: mokslo darbai. KTU, 2002,T.1 (18), p. 129-133.

35. Pažintis su Lietuva . Antroji knyga. Verslas. Informacinis šaltinis. Kraštotvarka. Kaunas, 1996, p. 238. 36. RIEPŠAS, E. Rekreacinė miškininkystė . Mokomoji knyga (I dalis). Kauno r. Akademija: Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybinis centras, 2007, p. 5–23.

37. SAPRUNOVA, Y. Turizm: evoliucija, struktūra, marketing. Moskva: Os 89–98, ISBN 5–86894–141–1. 38. SKERSTONIENĖ, A. Lietuvos turizmo ištekliai .Vilnius, 2000 39. Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šilalės rajono savivaldybė. Šilalės rajonas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2003, p. 1–15. 40. Tauragės apskritis [interaktyvus]. [žiūrėta 2009–01–20]. Prieiga per intemetą: http://www.taurage.aps.lt/ava/. 41. Vadovėlis. Aplinkos politika ir valdymas. – Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2008, p. 100-231. 42. Vadovėlis. Gamtos apsauga . Vilnius: Mintis, 1988, p. 227. 43. VAINIENĖ, I. Kaimo turizmo organizavimas . Vilnius: Eugrimas, 2001, p.12-81. 44. VIDMANTAS, E., AUKSORIŪTĖ, A., KORZONAITĖ, E. Šilalės kraštas VII . Vilnius: Margi raštai, 2006, p 34. 45. VITKIENĖ, E. Rekreacija Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. 46. VENCKUS, Z . Aplinkos apsaugos politika ir teisė: mokomoji knyga. 2-oji pataisyta laida. Vilnius: VGTU leidykla Technika, 2007, p. 136-167. 47. JVorld Tourism in 2002: Better than Expected [interaktyvus]. [žiūrėta 2008-11-20]. Prieiga per intemetą: < http://www.worldttourism.org/Releases/2003/ian/numbers2 >.

PRIEDAI

1 priedas

Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos priemonės

,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (Paramos paraiškos forma) (labai mažos įmonės steigimas)

PARAMOS PARAIŠKA NR. 1 PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI” ĮGYVENDINIMO TAISYKLES (LABAI MAŽOS ĮMONĖS STEIGIMAS) ∗∗∗

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS KONTROLĖS DEPARTAMENTO |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| TERITORINIS SKYRIUS **

|__|__|__|__| |__|__| |__|__| |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|_ |__|__| (paramos paraiškos registracijos data ir registracijos numeris)

(paramos paraišką užregistravusio tarnautojo pareigos) (vardas, pavardė) (parašas)

Paramos paraiška priimta Paramos paraiška atmesta

|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| (pareiškėjo vardas, pavardė)

Adresas (Nurodoma pareiškėjo gyvenamoji vieta ) Savivaldybės pavadinimas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Seniūnijos pavadinimas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Gyvenamosios vietovės pavadinimas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Gatvės pavadinimas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Namo Nr. |__|__|__| Buto Nr. |__|__|__| Pašto indeksas |__|__|__|__|__|__|__| Telefono Nr. |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Fakso Nr. |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| El. paštas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Kokiu būdu norite gauti informaciją apie paramos paraiškos administravimo eigą?

∗ Pildydami rašykite didžiosiomis raidėmis ir aiškiu šriftu (rekomenduojama naudoti Times New Roman šriftą, kurio dydis yra ne mažesnis kaip 10 punktų). ** Pildo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritorinio skyriaus tarnautojas.

Paštu Elektroniniu paštu I. INFORMACIJA APIE PAREIŠKĖJĄ

1. Informacija apie fizinį asmenį, steigiantį labai mažą įmonę

1.1. Asmens kodas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| (fizinio asmens kodas) 1.2. Duomenys apie sutuoktinį:

Vardas, pavardė Asmens kodas (sutuoktinis) |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

1.3. Pareiškėjo dalyvavimas kito (-ų) ūkio subjekto (-ų) valdyme (nurodomas (-i) subjekto (-ų), kurio (-ų) valdyme pareiškėjas dalyvauja (turi akcijų (pajaus), balsavimo teisių ar turto dalį), Taip pavadinimas (-ai), kodas (-ai), pareiškėjo turimų akcijų (pajaus), Ne balsavimo teisių ar turto dalies, proc.) .

Turimų akcijų ir (arba) pajaus, arba balsavimo Pavadinimas Juridinio asmens kodas teisių, turimo turto dalis, proc. |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| |__|__|,__|__| |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| |__|__|,__|__| 1.4. Įmonių partnerių duomenys (pildoma, jei 1.3 eilutėje nurodytas bent vienas subjektas. Nurodomas (-i) subjekto (-ų), kurio (-ų) valdyme pareiškėjas Taip dalyvauja (turi akcijų (pajaus), balsavimo teisių ar turto dalį), Ne pavadinimas (-ai), kodas (-ai), pareiškėjo turimų akcijų (pajaus), balsavimo teisių ar turto dalies, proc.) Turimų akcijų ir (arba) pajaus, arba balsavimo Pavadinimas Juridinio asmens kodas teisių, turimo turto dalis, proc. |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| |__|__|,__|__| |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| |__|__|,__|__|

II. INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ, KURIAM PRAŠOMA PARAMOS

1. Lietuvos kaimo | 3 | 1 | 2 | plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) priemonės kodas

2. Programos priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai (labai mažos įmonės steigimas) pavadinimas

3. Remiama veiklos Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą sritis (pelno siekiantiems projektams)

4. Projekte numatyta 1. Tradiciniai amatai ( nurodyti ): veikla 1.1. (Nurodoma ūkio veiklos rūšis 1 (pažymima ženklu 2. Produktų, nepatenkančių į Europos Bendrijos steigimo sutarties I priedą , „X“) arba įrašomas nedidelės apimties gamyba ( nurodyti ): ne žemės ūkio veiklos 2.1. pavadinimas)

3. Paslaugos ( nurodyti veiklos pavadinimą ir jos vietą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 119 -4877) ): 3.1.

4. Kita ne žemės ūkio veikla (nurodyti veiklos pavadinimą ir jos vietą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 119-4877)): 4.1.

5. Projekto pavadinimas (Projekto, kuriam prašoma paramos, pavadinimas)

6. Projekto Savivaldybės pavadinimas įgyvendinimo vieta |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| (Nurodoma vieta, Gyvenamosios vietovės pavadinimas kurioje bus |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| įgyvendinamas Gatvės pavadinimas projektas ) |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| Namo Nr. |__|__|__| Buto Nr. |__|__|__|

7. Bendra projekto vertė |__|__|__|__|__|__|__|__| Lt su PVM (Nurodoma bendra projekto vertė su tinkamomis ir netinkamomis finansuoti išlaidomis su PVM, litais. Suma turi sutapti su V lentelės „Projekto įgyvendinimo planas“ pirkimo suma su PVM ir VIII lentelės „Projekto finansavimo šaltiniai“ 4 punkte nurodyta suma )

8. Bendra projekto vertė |__|__|__|__|__|__|__|__| Lt be PVM (Nurodoma bendra projekto vertė su tinkamomis ir netinkamomis finansuoti išlaidomis be PVM, litais. Suma turi sutapti su V lentelės „Projekto įgyvendinimo planas“ suma be PVM)

Europos Bendrijos steigimo sutarties (konsoliduota redakcija) I priedas (OL C 321E, 2006 12 29, p. 183-185). 65

9. Prašoma paramos |__|__|__|__|__|__|__|__| Lt suma (Nurodoma bendra prašoma paramos suma, litais (nuo tinkamų (Nurodoma prašoma finansuoti išlaidų) paramos suma, litais. Suma turi sutapti su VI lentelės „Tinkamų išlaidų sąrašas“ prašoma paramos suma)

10. Planuojama projekto |__|__|__|__| |__|__| |__|__| pradžia: (Nurodoma projekto įgyvendinimo pradžia po paramos paraiškos pateikimo, kaip nurodyta verslo plane ir (arba) projekto aprašyme, išskyrus prieš paraiškos pateikimą patirtas bendrąsias i šlaidas (metai, mėnuo, diena))

11. Planuojama projekto |__|__|__|__| |__|__| |__|__| pabaiga: (Nurodoma planuojama paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo Agentūrai data (metai, mėnuo, diena))

12. Asmuo, atsakingas Vardas, pavardė, pareigos už projekto |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| administravimą (Pildoma, jei yra Kontaktinis tel. Nr. pareiškėjo įgaliotas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| asmuo, kuris bus atsakingas už projekto įgyvendinimo priežiūrą ir projekto įgyvendinimo ataskaitų rengimą projekto įgyvendinimo metu )

13. Konsultavimo Konsultanto vardas ir pavardė įstaiga, konsultantas, |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| kurio paslaugomis Konsultavimo įstaigos pavadinimas naudojosi pareiškėjas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| ruošdamas ir (ar) Telefono ir fakso Nr. administruodamas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__| projektą (pildoma, jeigu Konsultavimo įstaigos, konsultanto akreditacija Žemės ūkio ministerijos pareiškėjas naudojosi nustatyta tvarka šiomis paslaugomis (pateikiama akreditacijos pažymėjimo kopija, jeigu šios išlaidos rengdamas projektą įtrauktos į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą) ir (ar) jį administruodamas)

III. PROJEKTO SANTRAUKA Trumpas projekto esmės aprašymas Trumpai (ne daugiau kaip 1/2 psl.) paaiškinama: - pradinė padėtis, konkretūs svarbiausi projekto veiklos ir jos plėtros etapai ir uždaviniai; - vieta, kurioje bus įgyvendinamas projektas; - projekto aktualumas (kokioms problemoms spręsti reikalingas projektas, kodėl ir kam reikalingi projekto rezultatai); - duomenys apie numatomas investicijas, mokymą, konsultavimą ir bet kokią kitą veiklą, susijusią su projekte numatyta vykdyti veikla; - projekto veiklos ir (arba) įgyvendinimo etapai ir uždaviniai (seka ir terminai); - kokios įtakos projekto rezultatai turės steigiamai pelno siekiančiai labai mažai įmonei ir kaip šis projektas prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo kaime; - kaip pareiškėjas yra susijęs su spręstina problema ir kodėl būtent šis pareiškėjas teikia paramos paraišką; - kodėl pasirinktas būtent toks problemos sprendimo būdas; - projekto pagrindiniai tikslai, planuojama veikla ir (arba) veiksmai tikslui pasiekti (sąsaja su Programos priemonės tikslais, paramos paraiškos 5 skyriaus lentelėje nurodomais duomenimis); - kokie projekto parengimo darbai jau atlikti; - kas bus atsakingas už projekto įgyvendinimą, kaip bus organizuojamas projekto įgyvendinimas; -kokios paramos viešinimo priemones bus naudojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-191 „Dėl Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 48-1868). Nurodoma kita informacija.

IV. PROJEKTO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (Pildoma atsižvelgiant į projekto pobūdį. Lentelės 1 eilutėje nurodoma, kiek bus sukurta naujų darbo vietų kiekvienais planuojamojo laikotarpio metais. 2 eilutėje nurodomas numatomas naujai įsteigtos pelno siekiančios labai mažos įmonės vykdomos veiklos pelnas kiekvienais planuojamo laikotarpio metais) Matavimo Prognozė pamečiui Rodikliai vnt. 20___ 20___ 20__ 20__ 20__ 1. Darbo vietų skaičius, iš jų: vnt. sukurtų nuolatinių darbo vietų 1.1. vnt. skaičius sukurtų nenuolatinių 1.2. (sezoninių) darbo vietų vnt. skaičius 2. Grynasis pelnas Lt

3. Kiti rodikliai

V. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAS (Projekte nurodomos planuojamų visų išlaidų kategorijos, jų pirkimo suma be PVM, pirkimo suma su PVM ir šių išlaidų darymo trukmė mėnesiais.) Išlaidų pavadinimas Pirkimo suma be Pirkimo suma su Įgyvendinimo Nr. PVM, Lt PVM, Lt trukmė, (metai, mėn.)

Iš viso:

VI. TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ SĄRAŠAS (Šioje lentelėje nurodomos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: išlaidų pavadinimas, vieneto kaina be PVM, vienetų skaičius, bendra suna be PVM, bendra suma su PVM ir prašoma paramos suma (Lt)) Nr. Išlaidų pavadinimas Numatoma Vienetų Bendra Bendra Prašoma (pagal išlaidų vieneto kaina skaičius suma be suma su paramos kategorijas) be PVM, Lt PVM, Lt PVM, Lt suma, Lt 1. Pastatų, statinių, patalpų statyba ir rekonstrukcija 1.1. 2. Technika ir įranga, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą 2.1. 3. Verslo infrastruktūra projekto įgyvendinimo vietoje 3.1. 4. Interneto svetainės sukūrimas 4.1. 5. Bendrosios išlaidos 5.1. 6. Projekto viešinimo išlaidos 6.1. Iš viso:

VII. TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PAGRINDIMAS (Šioje lentelėje trumpai pagrįskite, kodėl šios išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti ir kaip jos prisidės prie Priemonės ir projekto tikslų bei uždavinių įgyvendinimo. Pildykite atidžiai, argumentuokite pagrįstai, kad paramos paraiškos vertintojams nekiltų abejonių dėl išlaidų pagrįstumo. Nepagrįstos, abejotinos ir nebūtinos projektui įgyvendinti išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis, o tinkamų finansuoti išlaidų bendra suma ir atitinkamai paramos dydis sumažinami) Investicijos ar išlaidų pavadinimas (pagal išlaidų Pagrindimas kategorijas) 1. Pastatų, statinių, patalpų

statyba ir rekonstrukcija 1.1. 2. Technika ir įranga, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą 2.1. 3. Verslo infrastruktūra projekto įgyvendinimo vietoje 3.1. 68

4. Interneto svetainės

sukūrimas 4.1. 5. Bendrosios išlaidos 5.1. 6. Projekto viešinimo išlaidos 6.1.

VIII. PROJEKTO FINANSAVIMO ŠALTINIAI (Nurodoma, kaip pareiškėjas numato finansuoti projektą iki paramos gavimo. Jeigu projekte numatytos investicijos netinkamos finansuoti paramos lėšomis, tačiau būtinos projektui įgyvendinti, jos turi būti įskaičiuotos į projekto vertę ir turi būti užtikrintas jų finansavimas. Projekto finansavimo šaltiniai turi atitikti projekto vertę su PVM . Nurodomi preliminarūs finansavimo šaltiniai ) Nuoroda į patvirtinantį Šaltinis Suma, Lt dokumentą arba informacijos šaltinį Paramos lėšos (nurodoma, kai projektas numatytas įgyvendinti daugiau nei vienu etapu ir kai projekto dalį planuojama finansuoti iš 1. |__|__|__|__|__|__| ankstesnio etapo gauta paramos dalimi, t. y. nurodomos paramos lėšos, nukreiptos kitam projekto etapui finansuoti ) Pareiškėjo lėšos ( jų pagrįstumas įrodomas verslo plano preliminarių 2. |__|__|__|__|__|__| finansinių ataskaitų (ūkinės veikos pradžios balanso) duomenimis) 2.1. Privačios pareiškėjo lėšos |__|__|__|__|__|__|

Projekto vykdymo laikotarpiu iš veiklos gautinos lėšos, skirtos projektui finansuoti 2.2 . (projekto vykdymo laikotarpiu |__|__|__|__|__|__| iš veiklos planuojamos gauti lėšos, kurios bus skirtos projektui finansuoti) Paskola (pagrįsta kredito įstaigos 3. |__|__|__|__|__|__| numatoma galimybe suteikti paskolą) Bendra projekto vertė (1+2+3) (eilučių 1–3 suma, kuri turi būti lygi II lentelės „Informacija 4. |__|__|__|__|__|__| apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 7 eilutėje nurodytai bendrai projekto vertė s sumai 69

su PVM)

IX. INFORMACIJA APIE EB PARAMĄ (Atsakymas „Taip“ žymimas ženklu „X“ , jei pareiškėjas (fizinis asmuo, siekiantis įsteigti pelno siekiančią labai mažą įmonę) yra gavęs EB paramą pagal investicines žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones (SAPARD, BPD ar Programos investicines priemones). Atsakymas „Ne“ žymimas, jei pareiškėjas dar nėra gavęs minėtos paramos. Jeigu atsakymas teigiamas, pareiškėjas turi užpildyti lentelę, nurodydamas priemonių, pagal kurias gavo paramą, pavadinimus, jam skirtos paramos sumą ir paramos skyrimo datą, išmokėtos paramos sumą ir projekto, už kurį skirta parama, įgyvendinimo pabaigą, t. y. paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo Agentūros KDTS datą )

Ar esate gavęs EB investicinę paramą žemės ū kiui ir kaimo plėtrai? Taip Ne

Jei taip, užpildykite šią lentelę: Priemonės Paramos suma, Paramos skyrimo Išmokėta paramos Projekto pavadinimas Lt data suma, Lt įgyvendinimo pabaiga

Iš viso

X. INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ (Atsakymas „Taip“ žymimas ženklu „X“, jei pareiškėjui (fiziniam asmeniui, siekiančiam įsteigti pelno siekiančią labai mažą įmonę) per trejus fiskalinius metus iki paramos paraiškos pateikimo buvo suteikta valstybės pagalba. Atsakymas „Ne“ žymimas, jei valstybės pagalba nebuvo suteikta. Jeigu atsakymas teigiamas, pareiškėjas turi užpildyti lentelę, nurodydamas institucijos, kuri suteikė valstybės pagalbą, pavadinimą, pagalbos formą, paramos sumą, skyrimo datą, išmokėtos paramos iki paramos paraiškos pateikimo sumą ir datą )

Ar per pastaruosius trejus metus buvo suteikta valstybės pagalba? Taip Ne

Jei taip, užpildykite šią lentelę: Valstybės Pagalbos forma Paramos Paramos Išmokėta Pinigų pagalbą (finansinė parama, suma, Lt skyrimo data paramos gavimo data suteikusi dotuojama paskola) suma, Lt institucija

Iš viso

XI. KITA INFORMACIJA (Šioje lentelėje pareiškėjas atsako į pateiktus klausimus, pažymėdamas ženklu „X“ langelį ties žodžiu „Taip“ arba „Ne“)

Ar patvirtinate, kad projekte numatyta veikla nepatenka į pagal šią priemonę neremiamų veiklų 1. Taip Ne sąrašą?

Ar patvirtinate, kad įsteigtas pelno siekiantis privatus juridinis asmuo atitiks labai mažai įmonei 2. Taip Ne keliamus reikalavimus?

Ar patvirtinate, kad projekte numatytos ir pagal šią priemonę finansuojamos išlaidos nebuvo, nėra ir 3. nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų Taip Ne ir EB fondų?

Ar esate įgyvendinęs ankstesnį investicinį projektą? (taikoma, jei paramos prašoma pakartotinai) 4. Taip Ne

Ar pateiktas verslo planas parengtas atsižvelgiant į 5. Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles 2? Taip Ne

Ar patvirtinate, kad projektas bus įgyvendinamas 6. kaimo vietovėje 3? Taip Ne

Ar patvirtinate, kad pelno siekianti labai maža 7. įmonė bus įregistruota ir veiks kaimo vietovėje? Taip Ne

Ar įsipareigojate, kad ne mažiau kaip penkerius metus po paramos sutarties pasirašymo įsteigta 8. pelno siekianti labai maža įmonė išliks Taip Ne savarankiška?

Ar Jūs, kaip pelno siekiančios labai mažos įmonės steigėjas, įsipareigojate ne mažiau kaip penkerius metus po paramos sutarties pasirašymo neparduoti, 9. nedovanoti ar kitaip neperduoti daugiau kaip 25 Taip Ne proc. įsteigtos labai mažos įmonės akcijų ir (arba) pajaus, arba balsavimo teisių ar turto?

Ar įsipareigojate, kad visos investicijos atitiks EB 10. darbo saugos reikalavimus? Taip Ne

Pirmumo reikalavimai Ar esate ankščiau gavęs EB investicinę paramą Taip Ne 11. žemės ūkio ir kaimo plėtrai (skirtą pagal SAPARD, BPD ar Programos investicines priemones)? Taip Ne 12. Ar paramos prašoma tradicinių amatų plėtrai? Kiek iki projekto įgyvendinimo pabaigos numatyta 13. įsteigti nuolatinių darbo vietų? ______vnt.

Ar projektas įgyvendinamas mažiau palankioje Taip Ne 14. ūkininkauti vietovėje 4 arba probleminiame

2 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 3D-349 „Dėl Verslo plano finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 81-3345). 3 Vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. Projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. 71

regione 5?

15. Kokia yra projekto vidinės grąžos norma? ______proc. Ar esate kaimo gyventojas 6? 16. Taip Ne

XII. PATEIKIAMI DOKUMENTAI (Šioje lentelėje Pareiškėjas pasitikrina, ar Jo pateikiama paramos paraiška yra visiškai sukomplektuota, ir pažymi ženklu „X“, kuriuos dokumentus pateikia, nurodydamas pateikiamų dokumentų puslapių skaičių)

Pažymėti Puslapių Eil.Nr. Dokumento pavadinimas X skaičius Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas 1. (pasas ar asmens tapatybės kortelė) |__|__|

Sutuoktinio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas 2. |__|__|

3. Verslo planas 7 |__|__| Preliminarus ūkinės veiklos pradžios balansas 8 4. |__|__|

Prekių tiekėjų, darbų ar paslaugų teikėjų komerciniai pasiūlymai arba 5. kiti dokumentai, pagrindžiantys numatytų bendrųjų investicijų vertę |__|__|

Gyventojų registro tarnybos pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą 9 6. |__|__| (pateikiama pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą) Kiti dokumentai (pareiškėjas gali pateikti kitus dokumentus, galinčius turėti 7. |__|__| įtakos projekto vertinimui)

XV. PAREIŠKĖJO DEKLARACIJA Aš, pretenduodamas gauti paramą pagal šią Priemonę, pasirašydamas šioje paramos paraiškoje patvirtinu, kad : 1. esu susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis; 2. visa šioje paramos paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose pateikta informacija, mano

4 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ (Žin., 2004, Nr. 34-1111;). 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). 6 Kaimo gyventojas – fizinis asmuo, kurio ne mažiau kaip 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kaimo vietovė ir kuris yra įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 7 Jei projektas bus pripažintas tinkamu antrajam projektų vertinimo etapui, verslo plano dalys, susiję su projekto ekonominio gyvybingumo įrodymu, tinkamų finansavimo šaltinių pagrindimu ir kitais po labai mažos įmonės įregistravimo pakitusiais duomenimis, turės būti tikslinamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 3D–349 „Dėl Verslo plano finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 81-3345) 8 Jei projektas bus pripažintas tinkamu antrajam projektų vertinimo etapui, įregistravus pelno siekiančią labai mažą įmonę, kartu su kitais antrajam vertinimo etapui pateikiamais dokumentais ir (arba) duomenimis, Agentūrai pristatomas įmonės vykdomos ir projekte numatytos ūkinės veiklos pradžios balansas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516). 9 Pažymoje turi būti nurodomos visos deklaruotos gyvenamosios vietos per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo datos. 72

žiniomis ir įsitikinimu yra teisinga; 3. prašoma parama yra minimali projektui įgyvendinti reikalinga suma; 4. nesu pažeidęs jokios kitos sutarties dėl investicinės paramos skyrimo iš EB arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų sąlygų; 5. man nežinomos kitos šiame dokumente nenurodytos priežastys, dėl kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas ar jo įgyvendinimas būtų atidedamas, arba dėl kurių projektas nebūtų įgyvendintas nustatytu laikotarpiu; 6. žinau, kad paramos paraiška gali būti atmesta, jeigu joje pateikti ne visi prašomi duomenys (įskaitant šią deklaraciją); 7. sutinku, kad paramos paraiškoje pateikti duomenys būtų apdorojami ir saugomi informacinėje sistemoje; 8. sutinku, kad mano tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal mano pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis; 9. sutinku, kad informacija apie mano pateiktą Paramos paraišką, nurodant pareiškėjo pavadinimą, projekto pavadinimą, Paramos paraiškos kodą ir prašomą paramos sumą, būtų skelbiama Agentūros interneto svetainėje ir visa su šiuo projektu susijusi informacija būtų naudojama statistikos, vertinimo bei tyrimų tikslais; 10. įsipareigoju klaidingai apskaičiuotą ir į atsiskaitomąją sąskaitą pervestą paramos sumą grąžinti Agentūrai; 11. įsipareigoju vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrinčiau projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paramos paraiškoje; 12. žinau ir sutinku, kad Agentūra gali patikrinti pateiktus duomenis bei atlikti patikrą vietoje ir gauti papildomos informacijos apie vykdomą ūkinę veiklą. Pateiktus duomenis kontrolės tikslams gali panaudoti ir kitos susijusios Lietuvos Respublikos ir EB institucijos; 13. sutinku, kad visi mano prisiimti įsipareigojimai bus patikrinti Agentūros nustatytais terminais; 14. įsipareigoju informuoti Agentūrą apie suteiktą Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantiją ir pateikti dokumentus įrodančius kredito įstaigai sumokėtų palūkanų kompensavimą, jei projektui įgyvendinti bus naudojamas banko kreditas; 15. įgaliotai institucijai pareikalavus, įsipareigoju grąžinti gautą paramą, jei projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta Priede ir nebuvo tinkamai įforminti pakeitimai, arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės; 16. esu informuotas, kad duomenys apie gaunamą (gautą) paramą bus viešinami visuomenės informavimo tikslais, taip pat gali būti perduoti audito ir tyrimų institucijoms siekiant apsaugoti EB finansinius interesus, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka; 17. esu informuotas, kad turiu teisę žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų; 18. sutinku, kad visa su šiuo projektu susijusi informacija būtų naudojama statistikos tikslais, vertinimo bei tyrimų tikslais.

Pareiškėjo vardas pavardė

Pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, pareigos, parašas

Data, vieta, anspaudas (jei tokį turi)

PASTABA. Pareiškėjo pateikti duomenys bus apdoroti elektroniniu būdu, juos kontrolės tikslais gali panaudoti Agentūra, kitos susijusios Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijos.

2 priedas ANKETA

Gerbiami Tauragės apskrities gyventojai ir jų svečiai,

Lietuvos žemės ūkio universiteto studentė Indrė Armonienė rengia magistrantūros baigiamąjį darbą tema – Tauragės apskrities gamtos išteklių panaudojimas rekreacijai. Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie Tauragės apskrities rekreacinių teritorijų naudojimą, jų tinkamumą poilsiui, turizmui ir pan. Sudariau anketą norėdama sužinoti Jūsų nuomonę apie esamą rekreacinę plėtrą bei Jūsų pasiūlymus šia tema. Jūsų atsakymai suteiks naudingos informacijos rašant baigiamąjį darbą. Atsakykit į Jums užduotą klausimą. 1. Koks Jūsų amžius?......

Pasirinktą atsakymo variantą prašau apibraukti.

2. Kokia Jūsų lytis? a) Moteris b) Vyras

3. Ar Tauragės apskritis susisiekimo atžvilgiu yra palankioje geografinėje padėtyje? a) Taip b) Ne c) Nežinau

4. Ar trūksta informacijos apie lankomas vietoves Tauragės apskrityje? a) Taip b) Ne c) Nežinau

5. Ar naudojatės dviračių trasomis? a) Taip b) Ne c) Kartais

6. Ar trūksta Tauragės apskrityje dviračių trasų? a) Taip b) Ne c) Nežinau

7. Ar naudojatės vandens maršrutų trasomis? a) Taip b) Ne c) Kartais 74

8. Ar susiduriate su vandens pakrančių privatizavimu, kai negalima prie jų prieiti? a) Taip b) Ne c) Nežinau

9. Kaip manote, ar pakanka informacijos užsienio turistams? a) Taip b) Ne c) Nežinau

10. Ar trūksta viešųjų WC, automobilių stovėjimo aikštelių, turistinio inventoriaus nuomos punktų? a) Taip b) Ne c) Nežinau

11. Ar rekreacinės teritorijos (parkai, draustiniai, dvarai) Tauragės apskrityje pakankamai išplėtotos? a) Taip b) Ne c) Nežinau

12. Ar naudojatės kaimo sodybų paslaugomis Tauragės apskrityje? a) Taip b) Ne c) Nieko nežinau apie jas

13. Kaip manote, ar atvykstantys turistai dažnai naudojasi kaimo turizmo paslaugomis Tauragės apskrityje? a) Taip b) Ne c) Nežinau

14. Jūsų nuomone, ko dar trūksta Tauragės apskrityje (gal pramogų centro, golfo aikštyno ar lauko teniso ir kt.) Pateikite savo pasiūlymus.?

______

Ačiū už atsakymus!

3 priedas Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:

ARMONIENĖ I. Tauragės apskrities žemės fondo naudojimas. Iš: Studentų mokslinės konferencijos. – LŽŪU. Kaunas – Akademija, 2009.