VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Ir LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS VILNIUS ACADEMY of ARTS and LITHUANIAN CULTURE RESEARCH INSTITUTE
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA ir LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS VILNIUS ACADEMY OF ARTS and LITHUANIAN CULTURE RESEARCH INSTITUTE RASA ANTANAVIČIŪTĖ POLITINĖS GALIOS SIMBOLIAI VILNIAUS VIEŠOJOJE ERDVĖJE 1895–1953 METAIS SYMBOLS OF POLITICAL POWER IN VILNIUS PUBLIC SPACES IN 1895-1953 Daktaro disertacija Doctoral Thesis Humanitariniai mokslai, Menotyra (03 H) Meno istorija (H 310) Humanities, Art Criticism (03H) Art History (H310) Vilnius, 2015 Disertacija rengta 2009–2015 metais Vilniaus dailės akademijoje Mokslinė vadovė: Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H) Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijoje Menotyros mokslo krypties taryboje: PIRMININKĖ: Dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H) NARIAI: Prof. dr. Adomas Butrimas (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, istorija 05H) Doc. dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H) Dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05H) Dr. (hp) Laima Surgailienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H) OPONENTAI: Doc. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H) Dr. Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija 05H) Disertacija ginama viešame Vilniaus dailės akademijos Menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje 2015 m. gruodžio 18 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre, 112 auditorijoje, Maironio g. 3, LT-01124 Vilnius. Disertacija ir jos santrauka išsiųsta 2015 m. lapkričio 18 d. Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos bibliotekose. 2 The doctoral thesis was written at Vilnius Academy of Arts in 2009-2015 Scientific supervisor: Prof. Dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Lithuanian Culture Research Institute, Humanities, Art Criticism 03H) The doctoral thesis will be defended at the Academic Board of Art Criticism at Vilnius Academy of Arts: CHAIR: Dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilnius Academy of Arts, Humanities, Art Criticism, 03H MEMBERS: Prof. Dr. Adomas Butrimas (Vilnius Academy of Arts, Humanities, History 05H) Assoc. Prof. Dr. Vaidas Petrulis (Kaunas University of Technology, Humanities, Art Criticism, 03H) Dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėda University, Humanities, History 05H) Dr. (hp) Laima Surgailienė (Lithuanian Culture Research Institute, Humanities, Art Criticism, 03H) OPPONENTS: Assoc. Prof. Dr. Marija Drėmaitė (Vilnius University, Humanities, Art Criticism, 03H) Dr. Dangiras Mačiulis (Lithuanian Institute of History, Humanities, History 05H) The public defense of the doctoral thesis will be held on December 18, 2015, 2 p.m., at the Design Innovations Centre of Vilnius Academy of Arts, Room 112, Maironio Str. 3, 01124 Vilnius. The doctoral thesis and its summary were sent out on November 18, 2015. The doctoral thesis is available at Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, and the libraries of Vilnius Academy of Arts and Lithuanian Culture Research Institute. 3 POLITINĖS GALIOS SIMBOLIAI VILNIAUS VIEŠOJOJE ERDVĖJE 1895–1953 metais Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atsiradus galimybei revizuoti šalies istoriją, formuoti naują jos įvaizdį, institucijos ir piliečiai natūraliai ėmė orientuotis į tai, kas buvo prarasta / atimta – į nepriklausomą tarpukario Lietuvos Respubliką, sukurtą pagal tautinės valstybės modelį. Iki tol marginalizuojama ir slepiama istorinė atmintis buvo reabilituota ir ėmė radikaliai ir greitai keisti sovietinį istorinį pasakojimą. Siekiant kolektyvinę bendruomenės atmintį bei idealus išreikšti visiems tos bendruomenės nariams perskaitomais vaizdais ir įtvirtinti tautinį istorinį naratyvą, kilo poreikis pašalinti sovietinio didžiojo pasakojimo ženklus, pagerbti ir įvaizdinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK), XX a. pradžios Nepriklausomybės kovų ir pokario partizaninio judėjimo įvykius bei herojus. Pirmieji bandymai naujai įamžinti atkurtos valstybės istorinį pasakojimą kėlė gyvą visuomenės susidomėjimą ir rimtas diskusijas. Tačiau netrukus įamžinimo projektai ėmė strigti, atsivėrė neperžengiamas plyšys tarp profesionalų kuriamų vizijų ir užsakovų lūkesčių. Kuriant šiuolaikinius simbolinius ženklus kylančios problemos paskatino gilintis į jų užsakovų bei vykdytojų intencijas, aiškintis, kas sudaro įamžinimo objektų tikslinę auditoriją, kokiais motyvais ir kriterijais remiantis formuojamos simbolinės atminties vietos, kokiais būdais idėjos yra įvaizdinamos viešojoje erdvėje. Disertacijoje atsakymų į šiuos klausimus ieškoma atsigręžiant į praeitį – aiškinantis, kodėl XIX a. pradžioje Vakarų pasaulyje ir XIX a. pabaigoje Vilniuje kilo poreikis statyti paminklus, kaip tai siejasi su modernios visuomenės valdymo mechanizmų raida, analizuojant modernaus Vilniaus viešosios erdvės transformacijas 1895–1953 m. ir tiriant jų priežastis. Intensyvi politinių valdžių kaita – 1895–1953 m. pasikeitė devyni politiniai režimai – sąlygojo dažnus miesto istorijos perrašymus ir viešosios erdvės simbolinius perprasminimus. Naujos reikšmės buvo perteikiamos vykdant urbanistinius miesto pertvarkymus, perkeliant centrą, statant paminklus, memorialus ir ideologiškai reikšmingus pastatus. Jas įtvirtinti buvo bandoma rengiant politinius ritualus, keičiant miesto gatvių pavadinimus ir dekoruojant jas politine simbolika. TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS IR SVARBIAUSIOS SĄVOKOS Disertacijos teoriniai instrumentai yra perimti iš Ernesto Gellnerio, Benedicto Andersono, Paulo Ricoeuro nacionalizmo ir atminties studijų. Pasak jų, simbolinio viešosios erdvės ženklinimo praktikos sietinos su modernių nacionalinių valstybių raida. Nacionalizmas, kaip politinis 4 principas, remiasi prielaida, kad bendra kultūra yra pagrindinė socialinė (simbolinė) jungtis tarp vienos nacionalinės valstybės piliečių. Tad nacionalinė valstybė imasi savikūros – tautinės kultūros ir istorijos formuotojos arba įsivaizduojamos nacionalinės bendruomenės konsolidatorės vaidmens. Jos sukurtas istorinis pasakojimas legitimuoja esamą valdžią ir ideologiją, o naujos tradicijos, įamžinimo ženklai, politiniai ritualai ir švietimas formuoja unifikuotą daugiatautės valstybės piliečių tapatybę. Vakarų nacionalinių valstybių politinės raidos tyrėjų suformuluota atminties politikos tyrimo metodika tinka visoms modernių laikų imperijoms, taip pat Rusijos imperijai ir Sovietų sąjungai. Tyrime istorija suprantama kaip dinamiškas, dominuojančios galios poreikius atliepiantis ir jos konstruojamas bei rekonstruojamas pasakojimas (Haydenas White‘as). Kiekvienas politinis režimas siekia sukurti savo didįjį pasakojimą, kuris demonstruotų visuomenei jos egzistavimą legitimuojantį didį sumanymą (Jeanas-François Lyotardʼas). Greta didžiojo tyrime vartojamas mažojo pasakojimo terminas, kuris suprantamas kaip galios atžvilgiu nedominuojančiai nacionalinei grupei svarbus istorinis naratyvas. Istorija tyrime suvokiama kaip pagrindinė atminties politikos įgyvendinimo priemonė, padedanti prisiminti arba užmiršti tam tikrus praeities įvykius. Tuo tarpu atminties politika suprantama kaip instrumentas, kuris padeda galia disponuojantiems politikams formuoti didžiojo pasakojimo turinį ir kolektyvinę gyventojų atmintį bei tapatybę, arba manipuliuoti jų atmintimi. Galios terminas disertacijoje naudojamas kaip hierarchiškai aukštesnė (politinė) valdžia ir kontrolė, kaip primetamos tiesos diskursas arba brutalus dominavimas. Valstybės institucijų inicijuojamas, jų finansuojamas ir / arba su jų žinia vykdomas miesto erdvių įprasminimas tyrime vadinamas miesto viešosios erdvės politiniu ženklinimu (Claude’as Lévi- Straussas), o vietos, kuriose vykdomos arba planuojamos vykdyti politinio ženklinimo praktikos, – simbolinėmis vietomis. Ženklas (angl. marker) disertacijoje suprantamas kaip viešosios erdvės priklausomybę demonstruojantis indikatorius. Viešosios erdvės priklausomybė, arba viešosios erdvės kolonizavimas, tai miesto vietos pasisavinimas per ideologizuotą ženklinimą. Viešosios erdvės priklausomybę demonstruojantys ženklai apibūdinami kaip inkliuzyviniai arba ekskliuzyviniai. Inkliuzyviniai ženklai yra atpažįstami ir nesukelia „kitiems individams“ tapatinimosi problemų, tuo tarpu ekskliuzyviniai ženklai apriboja „kitų“ tapatinimosi galimybes, yra jiems nesuprantami, neprieinami arba atmestini. Atminties vietų (pranc. les lieux de mémoire, Pierre‘as Nora) sąvoka disertacijoje naudojama su išlygomis. Atminties vieta įprastai vadinama vieta, su kuria tapatinasi dauguma valstybės gyventojų. Tiriamojo laikotarpio Vilniuje kolektyvinė miestiečių atmintis ir vyraujantis didysis pasakojimas dažniausiai nesutapdavo. Didįjį pasakojimą formuodavo politinės valdžios atstovai, 5 kurie paisydavo šiam miestui istoriškai svetimų, Vilnių inkorporavusių valstybių ideologijos ir politinių interesų. TYRIMO OBJEKTAS Tyrimo objektas yra Vilniaus viešosios erdvės modernaus politinio ženklinimo istorija 1895– 1953 m. Laikotarpis apima tris ilgesnius periodus, kurių metu dominavę politiniai režimai paliko giliai į miesto audinį įsispaudusių ženklų – tai vėlyvoji Rusijos imperija (1895–1915), tarpukario Lenkijos Respublika (1919–1939) ir pokario Sovietų Sąjunga (1944–1953), – bei šešis trumpus tranzitinius periodus, kurių metu planuotų stambesnių pertvarkymų nebuvo spėta įgyvendinti – tai kaizerinė Vokietija (1915–1919), Lietuvos Sovietų Respublika ir Litbelas (1920), Lietuvos Respublika (1920 ir