Lietuvos Maţųjų Ţolinukų (Lepidoptera, Elachistidae) Morfologija, Mitybiniai Ryšiai Ir Paplitimas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS BIOLOGIJOS KATEDRA Augustė Matvijenkaitė LIETUVOS MAŢŲJŲ ŢOLINUKŲ (LEPIDOPTERA, ELACHISTIDAE) MORFOLOGIJA, MITYBINIAI RYŠIAI IR PAPLITIMAS Magistro darbas (Biologija) Darbo vadovai: prof. dr. V. Sruoga lekt. dr. A. Rocienė Vilnius, 2015 TURINYS Įvadas .................................................................................................................................................. 4 1. Literatūros apţvalga ..................................................................................................................... 6 2. Darbo tikslas ir uţdaviniai ............................................................................................................ 8 3. Tyrimų metodika ir medţiaga ...................................................................................................... 9 3.1. Genitalinių struktūrų nuolatinių preparatų paruošimas ir tyrimas ................................................ 9 3.2. Morfometriniai matavimai .......................................................................................................... 10 4. Darbo rezultatai ........................................................................................................................... 11 4.1. Patinų genitalijos kaip požymių kompleksas.............................................................................. 11 4.2. Patinų genitalijų struktūrų įvairovė ............................................................................................ 13 4.3. Patelių genitalijos kaip požymių kompleksas ............................................................................. 30 4.4. Patelių genitalijų struktūrų įvairovė ........................................................................................... 31 4.5. Elachista albifrontella, E. pollinariella ir E. canapennella patinų genitalinių struktūrų kintamumo analizė ............................................................................................................................. 47 4.6. Chorologinis Lietuvos mažųjų žolinukų faunos įvertinimas ...................................................... 55 4.6.1. Euronemoralinė chorologinė grupė ................................................................................ 57 4.6.2. Eurosubmediteraninė chorologinė grupė ........................................................................ 57 4.6.3. Euromediteraninė chorologinė grupė ............................................................................. 58 4.6.4. Vakarų palearktinė chorologinė grupė ........................................................................... 58 4.6.5. Eurosibirinė chorologinė grupė ...................................................................................... 59 4.6.6. Amfipalearktinė chorologinė grupė ................................................................................ 59 4.6.7. Transpalearktinė chorologinė grupė ............................................................................... 59 4.6.8. Holarktinė chorologinė grupė ......................................................................................... 60 4.7. Lietuvos mažųjų žolinukų regioninis paplitimas ........................................................................ 60 4.7.1.Kuršių nerijos regionas .................................................................................................... 62 4.7.2. Pajūrio regionas .............................................................................................................. 62 4.7.3. Šiaurės vakarų regionas .................................................................................................. 63 4.7.4. Šiaurės vidurio regionas ................................................................................................. 64 4.7.5. Pietvakarių regionas ....................................................................................................... 65 4.7.6. Pietų regionas ................................................................................................................. 65 4.7.7. Pietryčių regionas ........................................................................................................... 66 4.7.8. Šiaurės rytų regionas ...................................................................................................... 66 2 4.8. Lietuvos mažųjų žolinukų mitybinė specializacija ..................................................................... 68 5. Išvados .......................................................................................................................................... 73 Literatūros sąrašas .......................................................................................................................... 74 Santrauka ......................................................................................................................................... 77 3 ĮVADAS Vabzdžiai – tai viena svarbiausių eukariotinių organizmų klasių, kurioje drugių būrys yra vienas gausiausių ir geriausiai ištirtų (Harrison, 2011). Šio būrio atstovai aptinkami beveik visuose regionuose ir įvairiose buveinėse. Šiuo metu pasaulyje yra aprašyta 160 000 drugių rūšių, nors manoma, kad jų yra apie pusė milijono. Aprašytų rūšių skaičius didesnis tik vabalų būryje (Kristensen et al., 2007). Didelę dalį drugių būryje sudaro mažieji drugiai (Microlepidoptera) (Sruoga, Ivinskis, 2005). Mažieji žolinukai – tai kosmopolitinė drugių šeima, kurioje šiuo metu yra žinoma apie 750 rūšių (Kaila, 2011). Šie drugiai priskiriami Gelechioidea antšeimiui, kuris priskiriamas Ditrysia grupei. (Kaila, 2004). Mažieji žolinukai - tai maži drugiai, kurių išskleistų sparnų ilgis yra vos apie 5-14 mm. Ramybės būsenoje jiem būdinga išskirtinė laikysena – antenos nukreiptos atgal palei kostalinį priekinio sparno kraštą, kuris yra pakilęs virš nugarinio paviršiaus (Sruoga, Ivinskis, 2011). Sparnai dažniausiai tamsių spalvų su nesudėtingu šviesiu piešiniu arba balti su nedidelėmis, tamsiomis dėmelėmis. Tačiau vis dėlto pagal išorės požymius drugių rūšys sunkiai atskiriamos. Rūšių identifikavimui naudojami genitalinių struktūrų preparatai ir dažniausiai apibūdinimui tinkamesnės yra patinų genitalijos. Šiems drugiams būdingas minuojantis gyvenimo būdas – jų vikšrai gyvena augalų asimiliaciniuose audiniuose. Trofiškai šie drugiai susiję tik su keliomis augalų šeimomis: Poaceae, Cyperaceae ir Junaceae, tačiau gali minuoti Caprifolaceae bei Boraginaceae augalų lapus (Sruoga, Ivinskis, 2005). Mažieji žolinukai, kaip ir kiti mikro drugiai, turi didelę praktinę ir teorinę reikšmę, kadangi charakterizuoja tiriamo biomo biologinės įvairovės gausą, kilmę, ryšius ir filogeografijos ypatumus (Puplesis, Diškus, 2003). Tačiau duomenų apie šiuos drugius yra nepakankamai, dauguma rūšių žinomos iš šiaurinio pusrutulio, išsamiausiai ištyrinėta Europos bei Šiaurės Amerikos fauna, o beveik visiškai netirti yra atogrąžų regionai. Ir nors paskutiniu metu susidomėjimas šiais drugiais labai išaugo, tačiau ištirtumas vis dar menkas, o stabilumo ir aiškumo jų morfologijoje, apibūdinant rūšis vis dar trūksta (Sruoga, Ivinskis, 2005). 4 Dėkoju darbo vadovui LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanui prof. dr. V. Sruogai už galimybę atlikti tyrimus su mažaisiais žolinukais bei nuolatinę pagalbą rašant šį darbą. Už patarimus dėkoju vadovei LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto prodekanei lekt. dr. A. Rocienei, o taip pat dėstytojui dr. G. Vaitoniui už pagalbą ir profesionalias pastabas, ruošiant Elachista albifrontella, E. pollinariella ir E. canapennella patinų atskirų genitalinių struktūrų kintamumo analizę. 5 1. LITERATŪROS APŢVALGA Mažųjų žolinukų tyrimo epocha prasidėjo XIX amžiuje, kai keliuose darbuose pasirodė informacija apie jų biologiją (Stainton, 1858, 1878; Warren, 1878, Fletcher, 1887). Tačiau išsamesni darbai pasirodė tik XX amžiaus pirmoje pusėje (Hering, 1925, 1927, 1935, 1951). Šių drugių tyrimai dar labiau suaktyvėjo šio amžiaus antroje pusėje, kai pasirodė H. Steuer darbai (Steuer, 1973, 1976). Netrukus didelį indėlį įnešė E. Traugott-Olsen ir E. S. Nielsen 1977 m. išleidę monografiją, kurioje apibendrino duomenis apie Europos mažuosius žolinukus (Traugott- Olsen, Nielsen, 1977). Po šio veikalo išleidimo, buvo publikuota nemažai darbų apie šiuos mikro drugius (Steuer, 1980, 1987; Traugott-Olsen, Nielsen, 1981; Whitebread, 1984). Lietuvoje pirmi duomenys apie mažuosius žolinukus buvo paskelbti A. Palionio monografijoje, kurioje nurodyta virš 900 drugių rūšių, iš kurių dvi priklauso, mažiesiems žolinukams – tai Elachista magnificella, kuri dabar įvardijama kaip E. regificella, ir Elachista cerusella – dabar E. monosemiella (Palionis, 1932). Vėliau pasirodė kito autoriaus monografija, kurioje publikuoti duomenys apie 7 mažųjų žolinukų rūšis (Prüffer, 1947). Šių mikro drugių tyrimai suaktyvėjo tik paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais. 1985 m. išleista knyga „Augalus minuojantys vabzdžiai“, kurioje pateikta daug duomenų apie Lietuvos mažuosius žolinukus (Ivinskis et al., 1985). Kiekvienai rūšiai nurodytas minavimo ir skraidymo laikas, paplitimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mitybiniai augalai ir net kai kurių rūšių minų tipai. Vėliau P. Ivinskis publikavo straipsnius, kuriuose paskelbtos 2 Lietuvos faunai naujos rūšys – tai Elachista subalbidella ir Mendesia farinella (Ivinskis, 1989; 1991). Tas pats autorius 1993 m. įtraukė 28 mažųjų žolinukų rūšis į „Lietuvos drugių sąrašą“ (Ivinskis, 1993), o 1996m. su