RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS 101

2 d. Pasandravio k. (Raseiniø r.). Mokësi Kaune, Evaldas Mikalauskas. Dailininkas grafikas. Gi- Vladas Morkus. Aviatorius, pirmasis lietuvis, Kijeve, Petrapilyje. Pirmoji ir þinomiausia jo poezijos më 1959 m. balandþio 17 d. Telðiuose. Gyvena ir atlikæs ðuolá su paraðiutu. Gimë 1897 m. Kasiulkø k. knyga – „Pavasario balsai“ (1895). Profesoriavo kuria Raseiniø rajone. (Raseiniø r.). 1941 m. birþelio 14 d. já suëmë, iðveþë Petrapilio dvasinëje akademijoje, buvo Kauno kuni- Vitalija Miklienë. Tautodailininkë, tekstilininkë. á Sibirà, Sevuralagà, (Sverdlovsko sr.). Ten ir mirë gø seminarijos rektorius. Eidamas ðias pareigas 1932 Gimë 1944 m. Kunkojø k. (Raseiniø r.). Gyvena ir 1944 m. m. birþelio 28 d. mirë (Kaune). kuria Raseiniuose. Aktyviai dalyvauja tautodailinin- Pranciðkus Narbutas. Spaudos darbuotojas. Gi- Algirdas Martinaitis. Kompozitorius. Gimë kø kûrybos parodose. më 1933 m. gruodþio 3 d. Liauriø k. (Raseiniø r.). 1950 m. geguþës 17 d. Paserbenèio k. (Raseiniø Gintautas Mikolaitis. LR Seimo narys. Gimë Dirbo Ðiauliø rajono laikraðèio redaktorium, buvo ak- r.). Daugelio dainø chorams, instrumentiniø pjesiø, 1959 m. gruodþio 19 d. Liepynø k. (Raseiniø r.). Iki tyvus „Þinijos“ draugijos lektorius, visuomenininkas, dramos spektakliø, filmø muzikos autorius. iðrinkimo á Lietuvos Respublikos Seimà (2000) dir- redagavo laikraðtá „Po pietø“. Marcelijus Martinaitis. Poetas, Nacionalinës bo specialiosios paskirties akcinës bendrovës „Ra- Birutë Marijona Navakauskienë. Kraðtotyrinin- premijos laureatas. Gimë 1936 m. balandþio 1 d. seiniø ðilumos tinklai“ direktoriumi. kë, literatë. Gimë 1941 m. Radviliðkio r. Nuo 1966 Paserbenèio k. (Raseiniø r.). Dirbo VU, ávairiose Birutë Mikulevièienë-Jociûtë. Skulptorë. Gimë m. gyvena Betygaloje (Raseiniu r.). Iðleido tris po- periodiniø leidiniø redakcijose. Pirmoji jo iðleista po- 1933 m. balandþio 5 d. Bartkiðkës k. (Raseiniø r.). ezijos knygeles, paraðë istorinæ dokumentinæ apy- ezijos knyga – „Balandþio sniegas“ (1962). Labiau- Èeslovas Mileris. Tapytojas. Gimë 1945 m. Sto- braiþà „Betygalos þemë“, surinko unikalià geologi- siai poetà iðgarsino „Kukuèio baladës“ (1977) ir nuose (Raseiniø r.). Mëgstamiausia kûrybos sritis jos eksponatø kolekcijà, kuri sudaro Betygalos mu- vëlesniø metø kûryba: „Atmintys“ (1986), „Papiru- – natiurmortai ir portretai. ziejaus ekspozicijos dalá. sai ið mirusiøjø kapø: Atgimimo ir vilties knyga“ Valë Miltenienë. Bibliotekininkë, literatë. Gimë Klaidas Navickas. Tautodailininkas, karpiniø (1992), „Atrakinta“ (1996), „Prilenktas prie savo gy- 1954 m. Kûryba publikuojama Raseiniø r. laikraðtyje meistras. Gimë 1962 m. lapkrièio 30 d. Raseiniuo- venimo“ (1998) ir kt. Aktyviai dalyvauja Lietuvos kul- „Naujas rytas“. Dirba Raseiniø VB Gruzdiðkës ir se. Gyvena Grigiðkëse. Jo karpiniai eksponuojami tûriniame ir politiniame gyvenime. Gyvena Vilniuje. Kaulakiø fililuose. zoninëse, respublikinëse, tarptautinëse parodose, Martynas Masalskis. Lietuviø muzikos instru- Steponas Miltenis. Pedagogas, literatas. Gimë skelbiami knygoje „Pasaulio popieriaus karpiniai“ mentø meistras (savamokslis). Gimë 1858 m. lap- 1939 m. Girdeniø k. (Skuodo r.). Jo kûryba publi- (1995), publikuojami daugelyje rankdarbiø þurnalø. krièio 27 d. Baukiuose (Raseiniø r.). Mirë 1954 m. kuota þemaitiðkos poezijos antologijoje „Sava muo- Eimuntas Nekroðius. Teatro reþisierius, akto- rugsëjo 27 d. Panevëþyje. Lietuvoje ir gretimuose tinas kalbo“, „Þemaièiø þemës“ þurnale, laikraðèiuose rius. Gimë 1952 m. lapkrièio 21 d. Paþobrio k. (Ra- kraðtuose pastatë apie 50 vargonø. Vertingiausi ið „A mon sakâ?“, „Mûsø þodis“ (Skuodo r.), „Naujas seiniø r.). Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino III jø – Kraþiuose, Pumpënuose, Skirsnemunëje, Ðven- rytas“ (Raseiniø r.), „Tëviðkës þiburiai“ (Kanada) ir laipsnio ordino kavalierius. Gyvena Vilniuje. èionyse, Vaðkuose. Pagamino mokykloms apie 500 kt. Gyvena Raseiniuose. Ipolitas Nekroðius. Teisininkas, socialiniø m. fisharmonijø. Bronius Minelga. Teisininkas, docentas. Gimë dr., VU profesorius. Gimë 1936 m. geguþës 7 d. Vytautas Juozas Matijoðaitis. LPS Raseiniø ta- 1911 m. lapkrièio 9 d. Padargupiuose (Raseiniø r.). Paliepiuose (Raseiniø r.). rybos sekretorius, keliø kadencijø Raseiniø rajono Mirë 1969 m. gruodþio 31 d. Kaune Juozas Nekroðius. Poetas, valstybës ir kultû- savivaldybës tarybos narys, 1992 m. apdovanotas Nijolë Mironèikaitë. Aktorë. Gimë 1941 m. Kau- ros veikëjas. Gimë 1935 m. gruodþio 21 d. Rimgailiø Sausio 13-osios atminimo medaliu. Gimë 1926 m. ne. 1959 m. baigë Ariogalos vidurinæ mokyklà (Ra- k. (Raseiniø r.). Savo kûrybà pradëjo spausdinti Pilviðkiuose (Vilkaviðkio r.). Nuo 1947 m. gyveno ir seiniø r.). Nuo 1964 m. dirba Ðiauliø dramos teatre. 1953 m. Pirmasis eilëraðèiø rinkinys – „Kaðtonai ir dirbo Raseiniø r. Mirë 1999 m. balandþio 9 d. Tadas Miþutavièius. Dailininkas grafikas. Gimë kaktusai“ (1970). Daugelá metø dirbo atsakingose Antanas Matijoðius (Muikas). Muzikos moky- 1778 m. Raseiniø apskrityje. Mirë 1826 m. balan- valstybinëse pareigose, 1992–1996 m. – Lietuvos tojas, chorvedys. Gimë 1881 m. spalio 1 d. Agelai- dþio 1 d. Vilniuje. kultûros ministru. èiø k. (Raseiniø r.). Vargoninkauti mokësi Rasei- Alfonsas Mockus. Viduklës Simono Sta- Danutë Nanartavièiûtë-Plonienë. Klaipëdos mu- niuose ir Kaune. Su savo suburtais chorais dalyva- nevièiaus vidurinës mokyklos geografijos mokytojas, zikinio teatro aktorë-solistë. Gimë 1968 m. gruodþio vo 1924, 1928, 1930 m. dainø ðventëse. Mirë ekspertas, mokyklos muziejaus vadovas, kraðto- 30 d. Ariogaloje (Raseiniø r.). 1957 m. gruodþio 31 d. Kaune. tyrininkas, 1997 m. iðleistos knygelës „Raseiniø Telesforas Neðukaitis. 1863 m. sukilimo daly- Stasë Mazilauskaitë-Þiaukienë. Mokslininkë ma- þemë. Gimtinës geografija“ autorius. Gimë 1942 m. vis, giesmiø vertëjas. Gimë 1841 m. sausio 5 d. tematikë. Gimë 1939 m. liepos 29 d. Nolieèiø k. Kazys Mockus. Pedagogas, spaudos darbuoto- Ðaukliuose (Raseiniø r.). Manoma, kad jis á lietuviø (Raseiniø r.). 1965–1968 m. buvo KPI Bendrosios jas. Gimë 1910 m. liepos 4 d. Rikantø k. (Kelmës kalbà iðvertë ir iðleido lenkiðkus himnus, nukreiptus matematikos katedros asistentë, 1972–1976 m. – r.). Mokësi Raseiniuose, Vytauto Didþiojo universi- prieð carinæ Rusijà. Dalyvavo 1863 m. sukilime, pa- vyr.dëstytoja, 1976–1979 m. – docentë, nuo 1979 m. tete, vëliau dirbo pedagoginá darbà Pagëgiuose. kliuvo á nelaisvæ ir 1864 m. kovo 3 d. Daugpilyje – KTU Fundamentaliøjø mokslø fakulteto Mate- 1934–1935 m. redagavo „Darbininko“ laikraðtá. buvo suðaudytas. matinës sistemotyros katedros docentë. Yra pa- 1941 m. Telðiuose ásteigë savaitraðtá „Þemaièiø þe- Anatolijus Neverauskas. Hab. m. dr. (1995), skelbusi apie 20 moksliniø darbø, ið jø daugiausia – mæ“ ir já iki 1944 m. redagavo. 1943 m. iðspausdino Kauno technologijos universiteto profesorius (1996). geometrijos ir topologijos temomis. knygelæ „Þemaièiø kankiniai“. 1944 m. pasitraukë ið Gimë 1936 m. Raseiniuose. Jis – dviejø Lietuvos Stanislava Medekðaitë-Paðkevièienë. Prozinin- Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje tæsë pedagoginá mokslo premijø laureatas. 1973–1995 m. paskelbë kë, publicistë, auðrininkë. Gimë 1846 m. geguþës darbà, aktyviai dalyvavo uþsienio lietuviø kultûrinia- 64 mokslo straipsnius. Yra monografijos bei 8 iðra- 8 d. Paliesyje (Raseiniø r.). Mirë 1933 m. balandþio me ir politiniame gyvenime, bendradarbiavo spau- dimø autorius. Mokslinës veiklos kryptys: akustoe- 18 d. tëviðkëje. doje, buvo „Lietuviø enciklopedijos“ bendradarbis. lektroniniø reiðkiniø tyrimas, pavirðiniø akustiniø ban- Danutë Merkienë. Dailininkë keramikë. Gimë Petras Mockus. Karininkas, partizanas. Gimë gø átaisø parametrø modeliavimas. Gyvena Kaune. 1950 m. kovo 26 d. Raseiniuose. Gyvena ir kuria 1906 m. Kaulakiø k. (Raseiniø r.). Mirë 1947 m. Fabijonas Neveravièius. Prozininkas, vertëjas, Vilniuje. Antanas Morkus. Hab. m. dr., profesorius. Gi- þurnalistas. Gimë 1900 m. liepos 19 d. Puþø k. (Ra- Nijolë Meðkytë-Urbonavièienë. Skulptorë. Gi- më 1941 m. Trepënuose (Raseiniø r.). seiniø r.). 1944 m. pasitraukë á Vakarus. Gyveno më 1933 m. Raseiniuose. Juozas Morkus. Mokytojas. 1908 m. Ariogaloje Anglijoje. 1950–1958 m. buvo „Santarvës“ þurnalo Osvaldas Mickûnas. Skulptorius. Gimë Girkal- (Raseiniø r.) ásteigtos lietuviðkos pradþios mokyk- redaktorius. Iðleido keletà romanø, apsakymø rink- nyje (Raseiniø r.). Emigravo á Kanadà. Uþsienio ða- los pirmasis mokytojas. tiniø, iðvertë S. Þeromskio, V. Reimonto, L. Tolsto- lyse (JAV, Kanada) rengiamose parodose dalyvau- Pranas Morkus. Teisininkas, poetas. Gimë jaus kûriniø. Mirë 1981 m. balandþio 17 d. Londone ja nuo 1960 m. 1893 m. Kasiulkø k. (Raseiniø r.). Jo avangardistinæ (Anglija). Vincentas Mieleðka. Kunigas, visuomenës vei- poezijà spausdino „Gairës“, „Krivulë“, „Keturi vë- Pðemislas Neveravièius. Vienas pirmøjø pripa- këjas. Gimë 1893 m. sausio 8 d. Paliepiuose (Ra- jai“. Sovietø valdþios iðtremtas ið Lietuvos. Mirë þintø Lietuvos iðradëjø – aðtuonraèio savaeigio ve- seiniø r.). Steigiamojo Seimo narys. Po Pirmojo 1946 m. Ðiaurës Dvinos Velso lageryje. 2001 m. þimo konstruktorius. Gimë XIX a. Puþø dvare (Ra- pasaulinio karo buvo iðtremtas. Á Lietuvà sugráþo rugsëjo mën. Kasiulkø k., buvusio dvarelio teritori- 1956 m. Mirë Kaune 1963 m. kovo 5 d. joje, jam atidengta paminklinë lenta. (Nukelta á 102 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 102 RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS

(Atkelta ið 101 p.) 1941 m. birþelio sukilimo dalyvis, Lietuvos laikino- docentë, daugelio iðradimø autorë. Gimë 1932 m. sios vyriausybës prekybos viceministras, VDU pro- spalio 2 d. Raseiniuose. Dirbo Ðilutëje, Kaune, 6 seiniø r.). fesorius. Gimë 1911 m. Ðikðniø k. (Raseiniø r.). metus buvo Kauno politechnikos instituto Bendro- Vytenis Neverdauskas. Þurnalistas. Gimë Ekonomikos mokslus studijavo Ciuricho, Sorbonos sios chemijos katedros vedëja. Moksliniø tyrinëjimø 1958 m. sausio 3 d. Girkalnyje (Raseiniø r.). Nuo universitetuose. 1944 m. pasitraukë á Vakarus. Pro- kryptis – metalø padengimas kitais metalais elektro- 1989 m. dirbo laikraðèio „Ûkininko patarëjas“ vyr. fesoriavo Detroito, Arizonos universitetuose. Mirë lizës bûdu apsaugant juos nuo korozijos. Kai kurie redaktorium. Iðleido eilëraðèiø knygà „Ðalia dienos“ 1971 m. geguþës 5 d. jos iðradimai plaèiai pritaikyti metalø pramonëje ir (1994). Irena Paulauskaitë-Bulotienë. Mokytoja, lite- uþpatentuoti Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje. Yra pa- Antanas Norkus. Raseiniø garbës pilietis, hab. ratë. Gimë 1937 m. Lauþø k. (Raseiniø r.). Jos kû- skelbusi daugiau kaip 140 publikacijø, kartu su ben- m. dr., profesorius, endokrinologas. Gimë 1941 m. ryba spausdinama Raseiniø r. laikraðtyje „Naujas draautoriais iðleidusi vadovëlá „Bendroji chemija“ balandþio 18 d. Trepënø k. (Raseiniø r.). Nuo 1978 m. kelias“. (1974), leidiná „Bendrosios chemijos laboratoriniai dirbo Kaune veikusiame Maskvos sàjunginio En- Þydrûnas Paulauskas. Kunigas, teologijos licen- darbai“ (1974), „Bendroji chemija“ (1997). dokrinologijos instituto filiale. Yra paskelbæs 6 mo- ciatas. Gimë 1971 m. rugpjûèio 3 d. Raseiniuose. Emilija Platuðaitë. Aktorë. Gimë 1906 m. rug- nografijas, daugiau kaip 250 moksliniø straipsniø, Studijuoja VDU doktorantûroje, dësto tame paèiame sëjo 18 d. Paluknyje (Raseiniø r.). Mirë 1989 m. keliasdeðimt praktiniø rekomendacijø, skaito pra- universitete, Kauno Aukðtesniojoje katechetø mo- spalio 26 d. Klaipëdoje. neðimus Lietuvos ir uþsienio mokslinëse konferen- kykloje. 2004 m. paskirtas Krakiø klebonu. Jurgis Pliateris. Literatûros istorikas, biblio- cijose, yra þurnalo „Lietuvos endokrinologija“ vyr. Danutë Stefanija Paulauskienë. Pedagogë, grafas, kalbininkas, lietuviø raðtijos tyrinëtojas. Gi- redaktorius, keliø tarptautiniø medicinos þurnalø red- literatë. Gimë 1931 m. Iðleido romanà „Nebaigta më 1810 m. liepos mën. netoli Ðvëkðnos. Mirë kolegijø narys, aktyviai dalyvauja visuomenës gy- pamoka“ (2003), kartu su kitomis autorëmis – 1836 m. vasario 5 d. Raseiniuose. Palaidotas Ðvëkð- venime. „Dovana mylimai mamai“ (2002), „Mokytojui ir apie noje. Kazys Norkus. Gydytojas, mokslininkas. Gimë mokytojà“ (2002). Gyvena Raseiniuose. Bronius Plokðtys. Advokatas, visuomenës vei- 1942 m. birþelio 15 d. Trepënø k. (Raseiniø r.). Nuo Danguolë Peckuvienë. Zootechnikë, literatë. Gi- këjas. Gimë 1895 m. birþelio 30 d. Ðunkepiø k. (Ra- 1971 m. iki mirties dirbo Kelmës rajono centrinëje më 1944 m. Vilniuje. Gyvena Viduklëje (Raseiniø seiniø r.). 1949 m. apsigyveno Australijoje. Buvo ligoninëje. 1978 m. Minsko medicinos institute ap- r.). Jos kûryba skelbiama Raseiniø r. laikraðtyje „Nau- Australijos Lietuviø teisininkø draugijos vadovas. gynë medicinos mokslø kandidato disertacijà. jas rytas“. 2000 m. iðleido poezijos knygà „Gervës Antanas Pocius. Kraðtotyrininkas, vienas ið 1990 m. jam suteikta aukðèiausia neuropatologo ðoka rudená“. S. Stanevièiaus bendrijos ásteigëjø (1989) ir vado- kvalifikacinë kategorija. 1989 m. liepos 29 d. ákûrus Irena Perminienë. Parolimpiniø þaidyniø èem- vø. Gimë 1931 m. geguþës 9 d. Vanagiðkiø k. (Ra- S. Stanevièiaus bendrijà, iðrinktas jos Tarybos na- pionë. Socialinë pedagogë. Gimë Viduklëje (Rasei- seiniø r.). Dirbo pedagoginá, muziejininko darbà ávai- riu. Þuvo autoavarijoje Ðiauliuose 1991 m. vasario niø r.). Dalyvauja rankø lenkimo varþybose. riose Lietuvos vietose, kûrë Sàjûdþio grupes Kaune, 11 d. Palaidotas Kelmëje. Juozas Petkevièius. Visuomenës veikëjas, trem- drauge su bendraminèiais ákûrë humanitarø klubà Valentinas Norkus. Pedagogas, meno kolekty- tinys. Gimë 1931 m. rugpjûèio 1 d. Kalniðkiø k. „Auðra“, buvo vienas ið Kauno þemaièiø bendrijos vø vadovas. Gimë 1923 m. rugpjûèio 31 d. Kavoliø (Raseiniø r.). Mokësi Ariogalos vidurinëje, VU Tei- steigëjø. Daugelá metø rûpinasi S. Stanevièiaus ben- k. (Jurbarko r.). Nuo 1959 m. Ariogalos vidurinëje sës fakultete, kur subûrë buvusius Ariogalos gim- drijos metraðèio „Aitvarai“ leidyba. Periodikoje pa- mokykloje dëstë muzikà, vadovavo chorui, vëliau nazijos mokinius (tuo metu jau studentus) á „Vienin- skelbë keliasdeðimt straipsniø istorijos ir kultûros dirbo Ariogalos kultûros namuose meno vadovu, gosios darbo sàjungos“ organizacijà. Vëliau jos na- paveldo temomis. Yra keliø kraðtotyriniø leidiniø ben- vadovavo chorams, ansambliams. Mirë 1987 m. riais tapo ir kai kuriø kitø aukðtøjø mokyklø studen- draautorius. Iðleido knygà „Viduklë. Kraðtas ir þmo- Palaidotas Ariogalos kapinëse. tai. Buvo iðrinktas ðios organizacijos pirmininku. nës“ (1993). Monografijos „Viduklë“ (2002) suda- Julija Norkutë. Mokytoja, muziejininkë, kraðto- 1952 m. suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. rytojas ir vienas ið autoriø. tyrininkë, S. Stanevièiaus bendrijos narë. Gimë tremties. Iðveþtas á Igarkà. Gráþo á Lietuvà 1961 m. Zigmantas Pocius. Filologas lituanistas, kultû- 1925 m. gruodþio 1 d. Palokvarèio k. (Kelmës r.). Viktoras Petkus. Spaudos darbuotojas, kultû- ros darbuotojas, buvæs LR Seimo narys, aktyvus 1967 m. pradëjusi dirbti lietuviø kalbos ir literatûros rologas, kovotojas uþ Lietuvos laisvæ ir þmogaus S. Stanevièiaus bendrijos narys. Gimë 1935 m. lap- mokytoja Viduklës vidurinëje mokykloje, ásijungë á teises. Gimë 1928 m. geguþës 17 d. Aleksandruose krièio 1 d. Didvëjo k. (Viduklës vls., Raseiniø r.). kraðtotyrinæ veiklà, ëmë rûpintis S. Stanevièiaus (Raseiniø r.). Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedi- Mirë 1997 m. lapkrièio 3 d. Palaidotas Viduklëje. gimtosios sodybos Kanopënø kaime iðsaugojimu. mino ordino ir Vyèio kryþiaus III laipsnio ordino kava- Dionizas Poðka (apie 1757–1830). Lietuviø kal- Vadovauja S. Stanevièiaus memorialinëje sodyboje lierius. bos, istorijos, etnografijos tyrinëtojas. Apie 1787– veikianèiam muziejui. Vidmantas Petraitis. Dailininkas, literatas. Gi- 1821 m. dirbo Raseiniø teismuose. Jonas Novelskis. Raseiniø rajono garbës pilie- më 1953 m. Klaipëdoje. Gyvena Raseiniuose. Karolis Poþëla. Politikos veikëjas, Raseiniuose tis. Gimë 1926 m. rugsëjo 30 d. Kaiðiadoriø vls. Zenonas Petrauskas. Teisininkas, valstybinin- 1919 m. pradëto leisti laikraðèio „Darbo þodis“ ir (Trakø apsk.). Nuo 1955 m. gyvena Raseiniuose. kas, keliø knygø autorius, socialiniø mokslø dakta- Komunistø partijos laikraðèio „Tiesa“ leidybos or- Dirbo Pramkombinato direktoriumi, Vietinio ûkio val- ras (1982). Gimë 1950 m. Dirbo Lietuvos mokslø ganizatorius. K. Poþela Raseiniuose valdþiai neþinant dybos virðininku, Tarpkolûkinës statybos organiza- akademijoje, VU Tarptautiniø santykiø ir politikos gyveno 1919 m. birþelio – 1920 m. balandþio mën. cijos pirmininku (27 m.). Jam vadovaujant rajone mokslø institute. 1995–1996 m. buvo Europos Sau- Kajetonas Pðeciðevskis. Filosofijos kandidatas, pastatytas 741 gyvenamasis namas, 27 mokyklos, gumo ir Bendradarbiavimo (ESBO) misijos Ukrai- poetas. Gimë apie 1790 m. Mokësi Raseiniuose ir 7 kultûros namai, nemaþai gamybinës paskirties noje teisës ekspertas. 1999–2001 m. – ESBO mi- Vilniaus universitete. Priklausë nelegaliai antikarinei pastatø. sijos Kosove teisës patarëjas. Nuo 1998 m. – ESBO Vilniaus universiteto studentø draugijai, veikusiai Juozas Oleðkevièius. Dailininkas. Gimë 1777 m. Susitaikymo ir arbitraþo teismo sutaikytojas. Mono- 1820–1824 m. 1823 m. susekus draugijà ir prasidëjus Ðiluvoje. Peterburgo dailës akademijos akademikas grafijos apie Lietuvos nacionalinio valstybingumo areð-tams, nusiðovë savo tëvo dvare Gruzdiðkëje, (nuo 1812). Mirë Peterburge 1830 m. spalio 5 d. atkûrimà 1918–1919 m. autorius. Knygos „Diplo- netoli Raseiniø. Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. Vienuolis, pamoks- matinë teisë“ bendraautorius. Aleksandras Puidokas. Pedagogas, keliø kny- lininkas, lietuviðkai raðæs botanikas. Gimë 1771 m. Alfonsas Petravièius. Raseiniø rajono garbës gø autorius, spaudos bendradarbis. Gimë 1928 m. sausio 15 d. Veèiø k. (Skuodo r.). 1796 m. áðventin- pilietis. Gimë 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose. Vozbutø k. (Jurbarko r.). 1950 m. baigë Ariogalos tas á kunigus. Vikaravo Ðiluvoje, Tveruose, Plungë- Nuo 1957 m. 6 metus dirbo Raseiniø ligoninës vi- vidurinæ, po to – Vilniaus dailës institutà. Iðleido je, klebonavo Raudënuose. Ið viso J. A. Pabrëþa daus ligø gydytoju, po to 30 metø – vyriausiojo keletà knygø, bendradarbiavo „Mûsø soduose“, paraðë apie 50 maþesniø ir didesniø knygø ið medi- gydytojo pavaduotoju. Nuo 1997 m. – Raseiniø sa- „Valstieèiø laikraðtyje“, „Giriose“, „Literatûroje ir me- cinos ir botanikos, kûrë eilëraðèius. Mirë 1849 m. vivaldybës gydytojas. ne“ ir daugelyje kitø leidiniø. lapkrièio 11 d. Kretingoje. Palaidotas senosiose Kre- Leonas Petravièius. Vertëjas. Gimë 1940 m. Nijolë Puiðytë-Sliþienë. Lietuviø kalbininkë, ha- tingos kapinëse. spalio 22 d. Juðkaièiuose (Raseiniø r.). bil. m. dr. (1994). Gimë 1932 m. lapkrièio 7 d. Rasei- Pranas Padalis-Padalskis. Ekonomistas, Ona Petroðevièiutë. Chemijos m. dr., KPI niuose. Uþ darbà, atliktà rengiant „Lietuviø kalbos RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS 103

gramatikà“, 1977 m. jai kartu su kitais autoriais paskirta Lietuvos valstybinë premija. Daugelio straipsniø, knygø autorë ir bendraautorë. Leonardas Pukinas. Literatas, gydytojas chirurgas. Gimë 1954 m. birþelio 4 d. Viduklëje (Raseiniø r.). Dirba Naujosios Akmenës ligoninëje. Eilëraðèius pradëjo raðyti mokydamasis Viduklëje. Lietuvos medikø poezijos pavasario laureatas. 1997 m. iðleido pirmàjà poezijos knygà – „Liûdnojo þodþio riteris“, 1998 m. – antràjà („Rasos laðais“). Aleksandras Raèkus. Numizmatas, visuomenës veikëjas, gydytojas, filantropas, spaudos bendradarbis. Gimë 1893 m. birþelio 7 d. Èekiðkëje (Rasei- niø apskr.). Numizmatika ir muziejininkyste pradëjo domëtis 1913 m. Èikagoje. Uþ nuopelnus Lietuvai 1935 m. apdovanotas Vytauto Didþiojo III laipsnio ordinu. Mirë 1965 m. Antanas Radavièius. Medicinos m. dr. (1972), urologas. Gimë 1929 m. gruodþio 17 d. Viduklëje (Raseiniø r.). Vienas ir kartu su bendraautoriais paskel- bë daugiau kaip 200 publikacijø, parengë nemaþai metodiniø rekomendacijø gydytojams, mokymo metodiniø priemoniø studentams. Keliø monografijø ir Lietuvos urologø leidiniø mokslinis redaktorius. Pranë Radzevièiûtë. Operos solistë. Gimë 1910 m. Þieveliðkliø k. (Ra- seiniø r.). Jeronimas Ralys. Visuomenës veikëjas, vertëjas. Gimë 1876 m. Antkapinyje (Raseiniø apskr.). Ariogaloje ásteigë „Saulës“ draugijà, pradinæ mokyklà. Iðvertë „Odisëjà“ ir pusæ „Iliados“, D. Defo „Robinzonà Kruzà“, „Robinzono gyvenimà ir Raseiniø elektrinës darbuotojai 1928 m. jo nelaimes“, H. Byèer-Stou „Dëdës Tomo trobelæ“. Paraðë apsakymà „Rykð- tës“. Mirë 1921 m. Jonavoje. Kazys Ralys. Visuomenës veikëjas, raðytojas. Gimë 1885 m. Þalpiø k. (Raseiniø apskr.). 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, 1920 m. buvo Steigiamojo seimo narys. Mirë 1958 m. Teresë Ramanauskaitë-Bukauskienë. Pedagogë, mokslininkë, keliø knygø autorë, redaktorë, leidëja. Gimë 1929 m. Ariogaloje. Mirë 2001 m. Vilniuje. Paskelbë daugiau kaip 180 straipsniø. Redagavo ir padëjo iðleisti knygà „Stu- dentø byla“. Pranciðkus Ramanauskas. Vyskupas. Gimë 1893 m. spalio 16 d. Betygalo- je (Raseiniø r.). Mirë 1959 m. Rièardas Ramanauskas. Tautodailininkas, medþio droþëjas. Gimë 1962 m. Vilniuje. Gyvena Raseiniuose. Gamina baldus, droþia kryþius. Kazys Rekevièius. Gamtos moklø daktaras. Gimë 1928 m. spalio 30 d. Ariogaloje (Raseiniø r.). Mykolas Rekys. Dainininkas. Gimë 1939 m. sausio 26 d. Ariogaloje (Rasei- niø r.). Nuo 1964 m. – Kauno muzikinio teatro solistas. Nijolë Rimkienë. Tautodailininkë tapytoja, karpiniø meistrë. Gimë 1954 m. Verëduvoje (Raseiniø r.). Gyvena ir dirba Raseiniuose. Yra surengusi parodø Kaune, Vilniuje, Këdainiuose, Kelmëje, Estijoje, Ðvedijoje. Respublikinio tauto- dailës parodos-konkurso, skirto poeto Maironio 135-osioms gimimo metinëms, laureatë (1997). Virðuje – Raseiniø kooperatyvo „Dubysa“ darbuotojai XX a. 3 deðimtmetyje Alfonsas Rimkus. Mokslininkas, inþinierius. Gimë 1924 m. birþelio 3 d. Apaèioje – Raseiniø mokytojø knygyne XX a. I p. Këdainiø apsk. 1933–1934 m. mokësi Ariogalos pradinëse mokyklose. 1953– Nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø 1957 m. – KPI dëstytojas, docentas. Arnas Rosenas. Aktorius. Gimë 1933 m. kovo 31 d. Ðiluvoje (Raseiniø r.). Kaip aktorius debiutavo Marijampolës dramos teatre, vëliau dirbo Lietuvos aka- deminiame dramos teatre, èia sukûrë keliasdeðimt ryðkiø vaidmenø. Nuo 1990 m. dirbo Vilniaus maþajame teatre. Tuo pat metu jis vaidino kine, radijo, televizijos spektakliuose, garsëjo kaip skaitovas. Mirë 2002 m. birþelio 29 d. Dionizas Rudzinskas. Agronomas, nusipelnæs mokslo veikëjas, vienas se- lekcijos mokslo pradininkø Rusijoje ir Lietuvoje. Gimë 1866 m. geguþës 12 d. Skapiðkiuose (Raseiniø r.). Mirë 1954 m. lapkrièio 25 d. Ariogaloje. Palaidotas Dotnuvoje. Zigmas Rumða. Kariðkis. Gimë 1897 m. rugpjûèio 28 d. Ardiðkiø k. (Rasei- niø apskr.). Dalyvavo kautynëse su bolðevikais, bermontininkais ir lenkais. 1940 m. buvo pëstininkø Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko intendantas. Ant- rojo pasaulinio karo metais pasitraukë á Vakarus. Ið pradþiø gyveno Vokietijoje, o nuo 1950 m. – JAV (Èikagoje). Bendradarbiavo „Karyje“, „Lietuviø enciklope- dijoje“, rengë spaudai atsiminimus apie tarnybà Lietuvos kariuomenëje. Mirë 1984 m. spalio 11 d. Jo palaikai perveþti á Lietuvà ir palaidoti Viduklës kapinëse. Zenë Sadauskaitë. Pedagogë, raðytoja. Gimë 1948 m. gruodþio 2 d. Pakark- liø k. (Raseiniø r.). Knygas pradëjo leisti 1976 m. Apdovanota Los Andþelo gydytojos Nijolës Bataitytës-Glaþe literatûrinio fondo premija uþ knygeles vai- kams. (Nukelta á 104 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 104 RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS

(Atkelta ið 103 p.) ûkio mokykloje, kurá laikà jai vadovavo. Mirë 1951 m. Antanas Stancevièius. Profesorius, Lietuvos Þe- gruodþio 12 d. mës ûkio rûmø garbës pirmininkas. Gimë 1920 m. Julija Sakalaitë. Aktorë. Gimë 1946 m. sausio Genovaitë Skaburskienë. Tautodailininkë audë- Lomiø k. (Tauragës apskr.). Mokësi Raseiniø gim- 26 d. Raseiniuose. Klaipëdos dramos teatro aktorë ja. Gimë 1926 m. Aleknavièiø k. Gyveno ir dirbo nazijoje. 1998 m. apdovanotas LDK Gedimino 5-ojo nuo 1966 m. Raseiniuose. Savo darbus yra eksponavusi Rasei- laipsnio ordinu Antanas Samuolis (Samulevièius). Dailininkas niuose, Jurbarke, Kelmëje surengtose parodose. Mirë Violeta Staneikienë. Dailininkë keramikë. Gimë tapytojas. Gimë 1899 m. birþelio 3 d. Puiðiuose 2004 m. 1939 m. Semoðiðkës k. (Raseiniø r.). Nuo studijø (Raseiniø r.). 1932 m. buvo vienas ið „Ars“ meni- Kæstutis Skamarakas. Politikas, verslininkas. laikø dalyvauja parodose. Jos kûrybos diapazonas ninkø grupës steigëjø. Mirë 1942 m. vasario 9 d. Gimë 1952 m. liepos 3 d. Ariogaloje (Raseiniø r.). platus: dekoratyviniø vazø, vazeliø grupës, pavie- Ðveicarijoje. LR Seimo narys 2000–2004 m. nës lëkðtës ir jø serijos, dekoratyvinë plastika, kau- Valdemaras Sarapinas. Kariðkis, valstybës vei- Antanas Skripkauskas. Raðytojas, þurnalistas. lo porceliano gaminiai. këjas. Gimë 1965 m. birþelio 29 d. 1980 m. baigë Gimë 1904 m. balandþio 13 d. Ritinëje (Maþeikiø r.). Ezechelis Stanevièius. 1831 m. Raseiniø ap- Ariogalos vidurinæ. 1994–1996 m. buvo LR Kraðto Nuo 1926 m. mokytojavo Telðiuose, Ariogaloje, Vil- skrities sukilëliø vadas. Gimë 1789 m. dabartinio apsaugos viceministras, 1996–1999 m. – LR gyny- niuje. Iðleido keletà romanø, kuriuose aukðtinama Kelmës rajono teritorijoje. Lyduvënø ir Padubysio bos ataðë JAV ir Kanadoje, 1999–2002 m. – LR kova uþ Lietuvos nepriklausomybæ ir tautiðkumà. dvarø savininkas. Baigë VU. 1820–1826 m. buvo Kraðto apsaugos viceministras, 2002–2004 m. – 1941 m. suimtas ir 1941 m. gruodþio 18 d. Gorkyje Raseiniø pilies teismo prezidentas, 1829 m. – Ra- LR Kraðto apsaugos ministerijos valstybës sekre- suðaudytas. seiniø apskrities bajorø marðalka. 1831 m. – sukili- torius. Antanas Slavickas. Poetas, daugelio knygø, dai- mo organizatorius Þemaitijoje, Raseiniø apskrities Jonas Sauraza. Tautodailininkas tapytojas. Gi- nø autorius. Gimë 1927 m. rugpjûèio 14 d. Kaunið- sukilëliø komiteto vadas, Þemaitijos centrinës suki- më 1928 m. sausio 28 d. Mauruèiø k. (Marijampo- kiuose (Marijampolës r.). Kurá laikà gyveno ir dirbo lëliø vyriausybës pirmininkas. Jo þmona – iðkilaus lës r.). Gyvena Raseiniuose. Dalyvauja respubliki- Raseiniø rajone. þemaièiø bajoro Bilevièiaus dukra Kunegunda. Du nëse, zoninëse, rajoninëse parodose, yra surengæs Saliamonas Mozerka Slavoèinskis. Kunigas, po- E. Stanevièiaus broliai – Ignotas ir Zenonas – buvo keletà personaliniø kûrybos parodø. Respublikinio etas, vertëjas, lietuviø raðtijos kûrëjas. Gimë prieð 1831 m. sukilimo pulkø vadai. tautodailës parodos-konkurso, skirto poeto Mairo- 1630 m., greièiausiai Lipkiðkëje (Raseiniø r.). Mirë Ignotas Stanevièius. 1831 m. sukilimo dalyvis. nio 140-osioms gimimo metinëms, laureatas. apie 1660 m. Þemaitijoje. Kunigavo Kraþiuose, Ðiau- Gimë 1806 m. Viduklëje (Raseiniø r.). Buvo Rasei- Jurgis Savickis. Raðytojas, diplomatas, „Ario- lënuose, Latvijoje. Iðleido pirmàjá Didþiojoje Lietuvos niø apskrities sukilëliø karinis organizatorius. Sukili- galos“ vilos Pietø Prancûzijoje ðeimininkas. Gimë Kunigaikðtijoje giesmynà – „Giesmes tikieimvy kat- mui pralaimëjus, emigravo á Prancûzijà. 1890 m. Pagausantyje (Raseiniø r.). Iki Antrojo pa- holickam pridiarancias“ (1646, fotografuotinis leidi- Jonas Stanevièius. 1863 m. sukilimo dalyvis, saulinio karo dirbo diplomatiná darbà Skandinavijoje, mas 1958). Leidinio kalba artima Viduklës ir Nemakð- 1848 m. Prancûzijos revoliucijos dalyvis. Gimë Ðveicarijoje. Iðleido noveliø rinktiniø, romanà, kelio- èiø apylinkiø kalbai. 1823 m. Lyduvënuose. Pralaimëjus 1863 m. sukili- niø apraðymø. Po mirties iðleistas jo beletrizuotas Jonas Sliburis. Prozininkas. Gimë 1883 m. sau- mui, pasitraukë á uþsiená. Paraðë atsiminimus. Mirë dienoraðtis „Þemë dega“ (1956 m.). Mirë 1952 m. sio 14 d. Kalnujuose. Mirë 1967 m. balandþio 4 d. 1904 m. Krokuvoje. Jo sûnus – dailininkas Augustinas Savickis. Baltimorëje (JAV). Modestas Stanevièius. Mokytojas pijoras. Kazimieras Semenavièius. Inþinierius, artileri- Antanas Smilga. Visuomenës veikëjas. Gimë 1816 m. mokytojavo Raseiniuose. Dëstë iðkalbà, jos specialistas. Gimë 1600 m. Mirë 1651 m. Gyve- 1865 m. rugsëjo 23 d. Panevëþyje. Dalyvavo lietu- teisæ, istorijà, rusø kalbà. Iðleido du rusø-lenkø kal- no Raseiniø apskrityje. viø draugijø veikloje. Bendravo su profesoriais P. Bû- bø þodynus. Edvardas Simaðka. Kunigas, Raseiniø garbës èiu, A. Dambrausku, Maironiu, daugeliu kitø iðkiliø Simonas Tadas Stanevièius. Lietuviø poetas, pilietis. Gimë 1909 m. Pasusienio k. (Ukmergës þmoniø. 1904–1906 m. leido „Lietuviø laikraðtá“. tautosakininkas, kultûros veikëjas. Gimë 1799 m. apsk.). 1986 m. eidamas 77-uosius metus, buvo 1905 m. iðleido „Pradþiamokslá, sudëtà Lietuvos jau- spalio 26 d. Kanopënø k. (Raseiniø r.). Paraðë odæ paskirtas Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo nuomenei“. Mirë 1920 m. sausio 30 d. Raseiniuose. „Ðlovë þemaièiø“ ir 6 pasakëèias. Iðleido lietuviø bazilikos altarista. 1990 m. lapkrièio mën. Jo Emi- Kazimiera Smilgevièienë. Tautodailininkë, po- liaudies dainø rinkiná „Daynas Þemaycziu“ (Vilnius, nencijos kardinolo V. Sladkevièiaus siûlymu Ðv. Të- etë. Gimë 1937 m. vasario 26 d. Iðleido knygas 1829) ir jø melodijø rinkiná „Paþimes þemaytyszkas vas Jonas Paulius II Eduardui Simaðkai suteikë mon- „Raseiniai“ (1979), „Byrantis laikas“ (1999) ir „Bry- gaydas“ (Ryga, 1833). Pakartotinai iðleido 1737 m. sinjoro titulà. dë dviese“ (2000). Kartu su vyru Kazimieru Smilge- lotyniðkà anoniminæ lietuviø kalbos gramatikà (Uni- Vytautas Sirtautas. Lietuviø kalbininkas, po- vièiumi gyvena Raseiniuose. versitas linguarum Litvaniae) – „Trumpas pamoki- liglotas, mokslø daktaras, daugelio moksliniø knygø Algirdas Smilgevièius. Hab. m. dr., VDU Auto- mas kalbos lituwyszkos, arba þemaytyszkos“ (Vil- autorius ir bendraautorius. Gimë 1921 m. birþelio matikos katedros profesorius, sklandymo sporto nius, 1829). Ið lotynø kalbos iðvertë Paryþiaus uni- 10 d. Aukðtaðlynyje (Raseiniø r.). Ðiauliø universi- meistras. Gimë 1936 m. balandþio 19 d. Mokësi versiteto prof. Charles Francois Lhomond’o „Histo- teto profesorius (1988), nuo 1957 m. – ðio univer- Viduklëje. Reikðmingiausias jo darbas – 1999 m. ryia szventa“ (Vilnius, 1823), kurios gale pridëjo siteto Filologijos fakulteto dekanas, 1960–1961 m. kartu su kitais autoriais iðleistas penkiakalbis „Elek- lietuviø-lenkø kalbø þodynëlá. Lietuviø kalbos fak- – Lietuviø kalbos katedros vedëjas. Vienas ir kartu trotechnikos terminø þodynas“ (buvo ðio leidinio ini- tais rëmësi lenkø kalba paraðytame veikale „Lietu- su bendraautoriais yra iðleidæs keletà knygø. Paskel- ciatorius, rengëjas bei mokslinis redaktorius). Pa- viø mitologijos aiðkinimas“ (paraðyta apie 1838 m., bë straipsniø ið lietuviø kalbos istorijos, sintaksës, skelbë daugiau kaip 100 moksliniø straipsniø, para- kartu su lietuviðku vertimu paskelbta 1967 m.). lietuviø kalbos dëstymo metodikos, kalbos kultûros. ðë monografijà, mokomosios literatûros leidiniø. Turima þiniø, jog yra raðæs didelá lietuviø-lenkø kalbø Antanas Siudikas. Raseiniø garbës pilietis (2005), Kazimieras Smilgevièius. Tautodailininkas, me- þodynà, lietuviø kalbos gramatikà. Mirë 1848 m. Raseiniø valst. melioracijos ámonës gen. direktorius dþio droþëjas. Gimë 1927 m. Girkalnyje (Raseiniø kovo 10 d. Stemplëse, palaidotas Ðvëkðnoje. (nuo 1990). Gimë 1934 m. liepos 26 d. Dirbo Balt- r.). Gyvena Raseiniuose. Stasys Stankus. Þurnalistas. Gimë 1933 m. spa- kûniðkio MTS vyr. inþinieriumi, Dotnuvos RTS vyr. Vytautas Smitrius. Politkalinys, tremtinys. Gi- lio 2 d. Kebiðkiø k. (Jurbarko r.). 1954 m. baigë inþinieriumi, Ariogalos MMS direktoriumi, Raseiniø më 1927 m. lapkrièio 18 d. Rimgailiø k. (Raseiniø Raseiniø vidurinæ mokyklà. 1959 m. pradëjo dirbti MSV virðininku. 1965 m. jam suteiktas nusipelniusio r.). Gyvena Ariogaloje. 1993 m. Vilniuje, prie KGB Raseiniø r. laikraðèio „Naujas rytas“ redaktoriu. melioratoriaus vardas. Apdovanotas keliais LÛPP rûmø pastatyto paminklo, Ariogalos, keliø kitø pa- Vladislava Stankutë-Variakuojienë. Cirko artis- aukso ir sidabro medaliais, kai kuriais kitais aukðtais minklø tremtiniams, politiniams kaliniams autorius. të. Gimë 1926 m. gruodþio 26 d. Nemakðèiuose apdovanojimais. Paraðë knygelæ „Ariogalos meliora- Arûnas Spraunius. Prozininkas, poetas, drama- (Raseiniø r.). toriai“ (1986). turgas. Gimë 1962 m. lapkrièio 8 d. Raseiniuose. Lygija Marija Stapulionienë. Architektë. Gimë Klemensas Skabeika. Agronomas, lietuviðkø ele- Iðleido romanà „Sulamita“ (1996). 1928 m. gruodþio 28 d. Ariogaloje. Pagal jos projek- mentoriø autorius. Gimë 1884 m. rugpjûèio 12 d. Albinas Stakauskas. Literatas, kultûros darbuo- tus pagaminta daug ávairiø buitiniø baldø, Vilniaus Knabiðkiø k.(Maþeikiø r.). Po 1918 m. apsigyveno tojas. Daugelio pastaraisiais metais Raseiniø rajone sporto rûmø salës baldai, Vilniaus operos ir baleto Mirkliø dvare prie Raseiniø, dirbo Raseiniø þemës vykusiø kultûros renginiø organizatorius. teatro I aukðto barai ir kt. Ji suprojektavo baldus ir RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS 105

VU rektoratui, Maþajai aulai, teatrui ir interjero me- Gimë 1775 m. Raseiniø apskrityje. Mokësi Vilniaus „Tour de France“ nugalëtojos Editos Puèinskaitës dþio dalá Gobelenø salei. ir Paryþiaus universitetuose, ásigijo medicinos, filo- treneris. Gimë 1938 m. rugsëjo 20 d. Sujainiuose Aloyzas Stasiulevièius. Dailininkas, nusipelnæs sofijos ir laisvøjø menø mokslo daktaro laipsná. Ið- (Raseiniø r.). meno veikëjas. Gimë 1931 m. birþelio 2 d. Ariogalo- rinktas Paryþiaus medicinos akademijos nariu ir VU Antanas Ðulskis. Raseiniø vieðosios bibliotekos je. 1956 m. baigë VDA. 1960–1976 m. dëstë garbës nariu. Lenkø kalba paraðë pirmàjá Lietuvos Pramedþiavos filialo vedëjas, kraðtotyrininkas. Gimë M. K. Èiurlionio vidurinëje meno mokykloje, 1976– chirurgijos vadovëlá – „teorinës ir praktinës chirurgi- 1942 m. spalio 6 d. Ðilininkø k. (Raseiniø r.). 2005 1979 m. – VDA. Pirmasis Lietuvoje pradëjo naudoti jos mokslas“ (1806), pirmàjá pediatrijos vadovëlá m. jam suteiktas Garbës kraðtotyrininko vardas. koliaþo technikà. Savo kûriniuose daugiausia vaiz- (1810). Bendradarbiavo su D. Poðka, daugeliu kitø Vytautas Ðulskis. Pedagogas, kraðtotyrininkas. duoja Vilniø. Gyvena Vilniuje. Raseiniø kraðto bajorø. Mirë 1818 m. Gimë 1927 m. Giþiemiø k. (Këdainiø apsk.). Mokësi Jonas Staðaitis. Poetas. Gimë 1921 m. sausio Pranciðkus Baltrus Ðivickis. Biologas, akade- Ariogalos gimnazijoje. 1995 m. iðleido knygà „Apie 8 d. Patolupyje (Kalnujø sen., Raseiniø r.). mikas, tautinio atgimimo veikëjas, kraðtotyrininkas. þmones. Linksmi ir rimti pasakojimai“, 2002 m. – Janina Steponaitytë-Navakauskienë. Prozinin- Gimë 1882 m. rugsëjo 30 d. Þalakiðkiuose (Rasei- poezijos knygelæ „Requiem“, 2004 m. – „Dubysos kë. Gimë 1927 m. spalio 9 d. Lyduvënuose (Rasei- niø r.). Mirë 1968 m. spalio 10 d. Vilniuje. ðaltinis“. Parengë ir 2005 m. iðleido „Maþàjà Arioga- niø r.). Iðleido romanus „Didþioji nuodëmë“ (1996), Mykolas Sleþevièius. Valstybës ir politikos vei- los enciklopedijà“ (ji paskelbta ir Ariogalos parapijos „Vilties ðviesa“ (1997), „Atstumtoji“ (1997), nema- këjas. Gimë 1882 m. vasario 21 d. Drembliø vien- el. leidinio puslapyje http://kaunas.lcn.lt/parapijos/ þai pjesiø vaikams ir kt. kiemyje (Viduklës vls., Raseiniø apskr.). 1905 m. ariogala/enciklopedija.php). Dominikas Sutkevièius. Lietuviø leksikografas, dalyvavo Vilniaus Didþiojo Seimo darbe. Redagavo Marija Ðveikauskaitë-Klevinskienë. Prozinin- vienuolis dominikonas (1798). Gimë 1782 m. Þe- „Lietuvos þinias“ ir „Lietuvos ûkininkà“. Pirmojo pa- kë. Gimë 1893 m. rugsëjo 19 d. Bartkiðkëje (Rasei- maitijoje, greièiausiai Raseiniø apylinkëse. Mirë saulinio karo metais rûpinosi nukentëjusiø nuo karo niø r.). Mirë 1934 m. kovo 3 d. Nemakðèiuose (Ra- 1849 m. sausio 16 d. Palëvenëje (Kupiðkio r.). reikalais. 1918 m. gruodþio 26 d. Valstybës tarybos seiniø r.). Salomonas Sverdiolas. Kultûros darbuotojas. prezidiumas patvirtino M. Sleþevièiaus sudarytà vy- Juozas Tallat-Kelpða. Kompozitorius, dirigen- Gimë 1923 m. gruodþio 28 d. Raseiniuose. 1944– riausybæ. M. Sleþevièiaus sudaryta antroji Lietuvos tas, pedagogas. Gimë 1888 m. sausio 1 d. Kalnujø 1954 m. – Lietuvos dainø ir ðokiø liaudies ansam- vyriausybë (1918 m. gruodþio 26–1919 m. kovo k. (Raseiniø r.). Mirë 1949 m. vasario 5 d. Kaune. blio ðokëjas. Daug prisidëjo prie dainø ðvenèiø orga- 5 d.) buvo vadinama vyriausybe, iðgelbëjusia Lie- Petras Tarvainis. Kunigas, panegirikø (pirma- nizavimo Lietuvoje. tuvos nepriklausomybæ. Vadovavo ir ketvirtajam Mi- sis, raðæs jas lietuviðkai) eiliuotojas. Gimë apie Aldona Svirbutavièienë. Þurnalistë. Gimë nistrø kabinetui. 1920 m. iðrinktas á Steigiamàjá Sei- 1580 m. Viduklës vls. (Raseiniø r.). 1600 m. mokë- 1953 m. sausio 10 d. Ariogaloje. 1988 m. sudarë ir mà, vëliau buvo perrenkamas á I, II, III Seimus. si Vilniaus akademijoje. Akademijos leidiniuose jo iðleido knygà „Ið kur atëjome“. 1926 m. birþelio 15 d. – 1926 m. gruodþio 17 d. taip eilëraðèiai 1600 m., 1604 m. spausdinti lotynø kal- Henrikas Ðablevièius. Kino reþisierius. Gimë pat vadovavo Ministrø kabinetui, kartu eidamas uþ- ba. Nuo 1613 m. dirbo Ðiauliø parapijos klebonu. 1930 m. gruodþio 20 d. Lyduvënuose (Raseiniø r.). sienio reikalø ir teisingumo ministro pareigas. 1926 m. 1626 m. jis jau buvo Ðiauliø dekanas. Pirmà kartà jo Dokumentiniø filmø autorius, LMA Kino ir televizijos pasiraðë Lietuvos–SSRS nepuolimo sutartá. Po lietuviðkas pasaulietinis eilëraðtis (14 eiluèiø apim- katedros vedëjas, docentas. Lietuvos nacionalinës 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo M. Sleþevièius ties pasveikinimas) iðspausdintas 1634 m. Ðiauliø premijos laureatas. 45 ávairaus þanro kino filmø au- atsistatydino. Po to jis daugiausia dirbo advokatû- baþnyèios paðventinimo proga Vilniuje iðleistame torius. ros srityje. Mirë 1939 m. lapkrièio 11 d. Palaidotas rinkinyje „Linksmas pasveikinimas“ („Przyvitanie ve- Algirdas Ðalkauskis. Architektas. Gimë Ario- Kauno Petraðiûnø kapinëse. sole“), skirtame Þemaièiø vyskupui Jurgiui Tiðkevi- galoje (Raseiniø r.) 1903 m. studijavo Vokietijoje. Nijolë Ðliaþienë. Kalbininkë, hab. m. dr. (1994). èiui pagerbti. Daugiau jo lietuviðkø eilëraðèiø neþi- 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, nuo 1948 m. gyveno Gimë 1932 m. Raseiniuose. Rengë spaudai „Lietu- noma. Mirë apie 1636 m. Ðiauliuose. Kanadoje. Suprojektavo Ðanèiø baþnyèià, nemaþai viø kalbos veiksmaþodþiø junglumo þodynà“ (pirmieji Alvydas Tautkus. „Rondo“ grupës muzikantas. kitø pastatø. 1939 m. pagal jo projektà árengtas du tomai iðëjo 1994, 1998 m.). Gimë 1954 m. sausio 2 d. Ðiluvoje (Raseiniø r.). Lietuvos paviljonas pasaulinëje parodoje Niujorke. Jonas Ðliburis. Prozininkas. Gimë 1883 m. sau- Gintautas Tautkus. „Rondo“ grupës muzikan- Kazys Ðalkauskis. Teisininkas, VDU profeso- sio 14 (2) d. Kalnujuose (Raseiniø r.). Nuo 1904 m. tas, ðios grupës vadovas (1977–1988). Gimë Ðilu- rius, knygø autorius. Gimë 1885 m. kovo 4 d. Ario- gyveno JAV. Knygos „Apuokas“ (1908) ir keliø kitø voje (Raseiniø r.). galoje (Raseiniø r.). Mirë 1960 m. vasario 26 d. leidiniø autorius. Mirë 1967 m. balandþio 4 d. Balti- Dalia Teiðerskytë. Poetë, publicistë, visuome- Vilniuje. morëje (JAV). nës ir politikos veikëja, LR Seimo narë. Gimë Stasys Ðalkauskis. Filosofas. Gimë 1886 m. Kazimieras Ðliogeris. Aktorius. Gimë apie 1944 m. lapkrièio 27 d. Leonavos k. (Ðiluvos sen., geguþës 16 d. Ariogaloje (Raseiniø r.). Mirë 1941 m. 1824 m. Juðkaièiuose (Raseiniø r.). Mirë 1877 m. Raseiniø r.). Daugelio groþinës literatûros knygø au- gruodþio 4 d. Ðiauliuose. rugpjûèio 16 d. netoli Polocko. torë. Stefanija Ðalûgaitë-Rûkienë. Mokytoja. Gimë Pranas Baltramiejus Ðnickis. Mokslø daktaras, Aloyzas Tenzegolskis. Prozininkas, pedagogas, 1906 m. gruodþio 25 d. Negirvos k. (Raseiniø r.). aktyvus kovotojas uþ lietuviðkos spaudos lotyniðkais spaudos darbuotojas. Gimë 1945 m. rugsëjo 10 d. 1941 m. iðtremta á Sibirà. 1956 m. gráþo á Lietuvà. raðmenimis atgavimà. Gimë 1882 m. Þalakiðkiø k. Kasiulkaimyje (Raseiniø r.). Dirbo Varënos r. laik- 1964 m. atvyko á JAV, iðleido du atsiminimø tomus. (Raseiniø r.). Buvo persekiojamas uþ ðià veiklà, todël raðèio „Raudonoji vëliava“ redakcijoje. Iðleido hu- Vladas Ðaulys. Poetas, spaudos darbuotojas. pasitraukë á JAV. Dëstë Manilos universitete, o po moreskø rinkiná „Jausmø sutramdymas“ (1980). Jo Gimë 1902 m. rugsëjo 27 d. Baltkarèiuose (Rasei- 1926 m., sugráþæs á Lietuvà, dëstytojavo Lietuvoje. aforizmø iðspausdinta humoro ir satyros almanache niø r.). Mokësi Sankt Peterburge. Iðleido eilëraðèiø Petras Ðniukðta. Generolas, teisininkas. Gimë „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmø rinkinyje „Mintys rinkiná „Dubysos saulëtekiai“ (1940). Mirë 1977 m. 1877 m. lapkrièio 12 d. Zapolskiø viensëdyje (Ra- minta mintimis“ (1983). rugsëjo 7 d. Vilniuje. seiniø r.). 1914–1934 m. buvo Lietuvos kariuome- Jonas Tiðkus. Ûkininkas, visuomenës veikëjas, Teklë Ðeðelgienë. Inþinierë architektë. Gimë nës teismo pirmininkas, 1934–1935 m. – kraðto knygneðiø pagalbininkas. Gimë 1851 m. Buniûnø k. 1925 m. spalio 5 d. Lyduvënuose (Raseiniø r.). Pa- apsaugos ministras, 1935–1936 m. – Valstybës Ta- (Raseiniø r.). Apdovanotas Vytauto Didþiojo ordinu. skelbë moksliniø straipsniø apie parkus ir maþàjà rybos narys. Mirë 1952 m. lapkrièio 22 d. Mirë 1939 m. rugpjûèio 1 d. Buniûnuose. architektûrà. Suprojektavo Klaipëdos, Ðiauliø, Pa- Pranas Ðniukðta. Kunigas, dailininkas. Gimë Vladas Tiðkus-Tiðkevièius. Agronomas, visuo- nevëþio, Trakø ir keletà kitø parkø. 1908 m. rugsëjo 26 d. Betygaloje (Raseiniø r.). Mirë menës veikëjas, spaudos bendradarbis, keliø kny- Èeslovas Ðidlauskas. Dirigentas, pedagogas, 1977 m. gø autorius. Gimë 1906 m. Bûdø viensëdyje (Bety- Lietuvos nusipelnæs artistas (1961). Gimë 1925 m. Tomas Ðniukðta. Profesorius, veterinarijos moks- galos vls., Raseiniø r.). 1937–1940 m. buvo Þemës liepos 1 d. Ðiluvoje (Raseiniø r.). Paskelbë straips- lø daktaras. Gimë 1914 m. Pakalniðkiø k., netoli ûkio ministerijos Þemës ûkio departamento direkto- niø muzikos pedagogikos tema. Betygalos (Raseiniø r.). rius. 1941 m. iðtremtas á Sibirà. Á Lietuvà sugráþo Jokûbas Ðimkevièius. Mokslininkas, kultûros Zigmuntas Ðniurevièius. Treneris, fizinës kultû- 1967 m. Mirë 1975 m. veikëjas, gydytojas, vienas ið þymiausiø XIX a. pr. ros mokytojas, 1999 m. pasaulio moterø dviraèiø Juozas Tomkus-Tomkûnas. Karininkas, teisinin- Lietuvos masonø, ðios organizacijos reformatorius. èempionës Dianos Þiliûtës ir dviratininkiø lenktyniø (Nukelta á 106 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 106 RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS

(Atkelta ið 105 p.) to ðachmatø pirmenybiø dalyvis ir prizininkas. sias B. Vilento darbas – verstinë knyga „Evangelias 1981 m. Klaipëdos miesto èempionas. bei epistolas“, iðleista 1579 m. kartu su „Enchiridio- kas, þurnalistas. Gimë 1896 m. kovo 25 d. Rasei- Antanas Valinèius. Technikos mokslø dak- nu“. Mirë 1587 m. Karaliauèiuje. niuose. Mirë 1940 m. taras (1972). Gimë 1932 m. birþelio 13 d. Uþume- Antanas Vilimas. 1926 m. Raseiniuose leisto Eduardas Trumpa. Pedagogas, daugelio knygø dþio k. (Raseiniø r.). Dirbo Vilniuje, KPI Vilniaus filia- laikraðèio „Raseiniø balsas“ redaktorius. Gimë autorius. Gimë 1906 m. spalio 31 d. Ariogalos sen. lo Radijo aparatûros technologijos katedros dësty- 1887 m. lapkrièio 29 d. Ðiauliø par. Dumðiðkiø k. Paliepiø k. (Raseiniø r.). 1947–1952 m. buvo Vil- toju. Nuo 1967 m. – docentas. Vadovavo Elektroni- (tëvai buvo kilæ ið Raseiniø). Kunigavo ávairiose Lie- niaus pedagoginio universiteto dëstytojas, 1952– kos fakulteto Radijo aparatûros konstravimo kated- tuvos vietose, steigë katalikiðkas organizacijas. Ðvei- 1958 m. mokytojavo. Iðleido keletà mokykloms skirtø rai, konstravimo biurui prie Vilniaus radijo kompo- carijoje kartu su kun. Viskanta iðleido 5 knygas apie leidiniø. Mirë 1985 m. rugsëjo 19 d. Vilniuje. nentø gamyklos. Lietuvà. 1918 m. Paryþiuje kartu su E. Galvanausku Vincas Trumpa. Istorikas, þurnalistas, bibliote- Jonas Valinèius. Laisvës kovø dalyvis, litera- ir O. Milaðiumi sudarë pirmàjà Lietuvos atstovybæ kininkas, knygø autorius. Gimë 1913 m. gruodþio tas. Gimë 1929 m. rugsëjo 8 d. Uþumedþio k. (Vi- Prancûzijoje. Kartu su latviais ir estais leido þurnalà 2 d. Paliepiø k. (Raseiniø r.). Antrojo pasaulinio karo duklës vls., Raseiniø apskr.). Aktyviai dalyvauja „Revue Baltique“. 1923 m. gráþo á Lietuvà, iðrinktas pabaigoje pasitraukë á Vakarus. 1949 m. persikëlë S. Stanevièiaus bendrijos veikloje. Seimo atstovu. 1926 m. atvyko á Raseinius ir pradëjo gyventi á JAV. Mokëjo daug kalbø. Dirbo JAV Kon- Silvestras Valiûnas. Poetas, 1831 m. sukilimo leisti rinkimø tikslams ákurtà laikraðtá. greso bibliotekoje (28 m.). 1982 m. ið Vaðingtono dalyvis. Gimë 1789 m. liepos 11 d. Paûnikiuose Vladas Vitkauskas. Alpinistas. Gimë 1953 m. persikëlë gyventi á Santa Monikà (ðalia Los Andþe- (Raseiniø vls.). Labiausiai já iðgarsino romantinë ba- geguþës 7 d. Viduklëje (Raseiniø r.). 1973 m. pradë- lo). Lietuviø kalba iðleista jo knyga „Napoleonas – ladë „Birutë“. Þuvo 1831 m. netoli Ðilutës, Auðbika- jo kopti á kalnus ir tapo aistringu alpinistu, sudëtingø Baltija – Amerika“. 1997 m. gráþo gyventi á Lietuvà. vo apylinkëse. sportiniø þygiø Kaukaze, Altajuje, Tianðanyje, Pa- Adomas Underavièius. Poetas, 1831 m. sukilimo Jonas Varnas. Dailininkas karikatûristas. Gimë myre organizatoriumi. Ákopë á beveik visas aukð- dalyvis. Gimë 1813 m. sausio 15 d. Nemarðioniuose 1936 liepos 6 d. Papuðinio k. (Raseiniø r.). èiausias tuometinës Sovietø Sàjungos virðukalnes: (Raseiniø r.). Paraðë 1831 m. sukilimo dainà „Giesmë Antanas Venskus. Gimë 1955 m. Galkaièiuose Komunizmo (7 495 m), Korþenevskajos (7 105 m), þemaièiø“. Mirë 1889 m. gruodþio 7 d. Prancûzijoje. (Raseiniø r.). Aktorius, Ðiauliø dramos teatro vado- Lenino (7 134 m), Chan Tengri (6 995 m). Pirmasis Arvydas Urba. NRTV laidos „Gimtoji þemë“ re- vas. Ðiauliø dramos teatre dirba nuo 1977 m. Èia jis ið Baltijos ðaliø alpinistø 1993 m. geguþës 10 d. daktorius.Gimë 1960 m. rugsëjo 25 d. Ariogaloje sukûrë daugiau kaip 60 vaidmenø. ákopë á aukðèiausià kalnà – Everestà (8 845 m). Be (Raseiniø r.). 1979 m. baigë Ariogalos vidurinæ, Èeslovas Venslovas. Chemijos mokslø daktaras. to, pirmasis pasaulyje iðkëlë Lietuvos vëliavà visø 1985 m. – LÞÛA. Gimë 1964 m. Nolieèiø k. (Raseiniø r.). 1982 m. bai- þemynø aukðèiausiø kalnø virðûnëse. 1988 m. pra- Pranas Jonas Urba. Muzikas. Gimë 1925 m. gë Ariogalos vidurinæ mokyklà. Lavrence Livermore dëjo dirbti Vilniaus keliautojø klube. 1996 m. vasario birþelio 4 d. Raseiniuose. Lietuvos muzikos ir teatro Nacionalinës laboratorijos Kalifornijoje ir Biotechno- 25 d. Þemaitijos vëliavà kartu su Lietuvos ir Tarp- akademijos Styginiø instrumentø katedros profeso- logijos instituto Vilniuje darbuotojas. Domisi kom- tautinio olimpinio komiteto vëliavomis uþneðë á aukð- rius, Lietuvos nusipelnæs artistas (1965). piuteriniu biologiniø molekuliø modeliavimu, bioinfor- èiausià Pietø Amerikos virðukalnæ – Akonkagvà. Eugenijus Urbonas. Pedagogas, keliø knygø au- matika. Yra paskelbæs nemaþai moksliniø straipsniø. Gyvena ir dirba Vilniuje. Apdovanotas CIFP (tarp- torius. Gimë 1935 m. Miðiûnø k. (Jurbarko r.). Bai- Steponas Algirdas Verba. Poetas. Gimë 1941 tautinio Fair Play judëjimo komisijos) Garbës diplo- gë Ariogalos vidurinæ. Paraðë knygà „Medekða“ m. spalio 1 d. Arglaièiuose (Raseiniø r.). Iðleido mu. Fotoalbumo „Aukðèiau pasaulio virðukalniø“ (1992), sudarë knygelæ vaikams „Panevëþio kraðto keletà eilëraðèiø rinkiniø. Mirë 2000 m. liepos 22 d. (1998), knygos „Everestas – manoji lemtis“ (2002) máslës ir skaièiuotës“ (1995), inicijavo knygø „Pa- Raseiniuose. Palaidotas Nemakðèiuose. autorius. nevëþiðkiai ðneka“ (1992) ir „Panevëþio mergaièiø Robertas Verba. Kino reþisierius, operatorius. Albertas Vitkus. Habil. biologijos m. dr. (1968). gimnazija“ (1992) leidimà. Gimë 1932 m. rugsëjo 13 d. Medekðinëje (Rasei- Gimë 1934 m. spalio 10 d. Ðienlaukio k. (Raseiniø Leonas Uvainis. Lietuviø filologas, kultûros vei- niø r.). Nuo 1960 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. r.). Dirbo Respublikinëje Kauno klinikinëje ligoninëje. këjas. Gimë 1753 m. balandþio 5 d. Mirë 1828 m. Albina Vanda Vertulienë. Skulptorë. Gimë Kaip mokslininkas specializuojasi eksperimentinës kovo 20 d. Palaidotas Nemakðèiuose (Raseiniø r.). 1937 m. vasario 12 d. Skirvainiø k. (Betygalos sen., kardiologijos srityje. 1979 m. uþ pasiekimus medici- Janina Vaièaitytë-Juknevièienë. Pedagogë, vi- Raseiniø r.). nos mokslo srityje jam suteiktas nusipelniusio moks- suomeninkë. Gimë 1920 m. rugpjûèio 20 d. Rasei- Kazimieras Vidikas (Vidikauskas)-Tauras. lo veikëjo vardas. niuose. Nuo 1976 m. – JAV Lietuviø mokytojø sà- Spaudos darbuotojas, poetas, vertëjas. Gimë Viktoras Vitkus. Kraðtotyrininkas, dailininkas, jungos pirmininkë. Iðleido knygà „Patarimai dirban- 1885 m. kovo 3 d. Kunigiðkiuose (Raseiniø r.). Re- Raseiniø kraðto kultûros paveldo tyrinëtojas, spau- tiems su ikimokyklinio amþiaus vaikais“ (1993). dagavo leidinius „Tëvynë“, „Kova“, „Naujoji gady- dos bendradarbis. Gimë 1953 m. Ukmergëje. Gyve- Eugenija Vaièiulaitytë-Rudþionienë. Literatë. Gi- në“, dirbo JAV laikraðèio „Laisvë“ redakcijoje, 1924– na Raseiniuose. Dailininkø draugijos „Pegasas“ na- më Daujotø k. (Raseiniø r.). 2000 m. iðleido poezijos 1934 m. já redagavo. JAV periodikoje paskelbë eilë- rys. Dalyvauja dailës parodose, rengiamose Lietu- knygelæ „Gimtinës ilgesys“. raðèiø, straipsniø, paraðë knygà „Bedarbë ir visuo- voje ir uþsienyje. Alfonsas Vaiðvila. Hab. socialiniø mokslø dak- tinë kapitalizmo krizë“ (1933). Vertë A. Barbiuso, Antanas Vizbaras. Nusipelnæs kultûros, ðvieti- taras, Lietuvos teisës universiteto profesorius, ke- H. Heinës, M. Lermontovo, A. Puðkino, Vitmeno ir mo darbuotojas. Tarptautinio tradicinio kasmetinio liø knygø autorius. Gimë 1942 m. spalio 10 d. Zbaro kt. autoriø kûrinius. Pasiraðinëjo V. Tauro slapyvar- sàskrydþio „Laisvës ugnis – ateities kartoms“ Du- k. (Raseiniø r.). dþiu. Mirë 1962 m. liepos 21 d. Niujorke. bysos slënyje Ariogaloje organizatorius. Gimë Jonas Vaitkus. Teatro reþisierius. Gimë 1944 m. Baltramiejus Vilentas. Vienas ið lietuviø raðti- 1948 m. birþelio 12 d. Igarkoje. 1990–1993 m. buvo geguþës 20 d. Armonø k. (Raseiniø r.). Nuo 1974 m. jos pradininkø, Martyno Maþvydo pusbrolis ið tëvo Raseiniø r. savivaldybës Kultûros skyriaus vedëjo dirbo Kauno dramos teatre, nuo 1981 m. dëstë Lie- pusës. Gimë apie 1525 m. Lietuvoje. Nuo 1550 m. pavaduotojas, 1997–2000 m. – Pagojukø seniûnas. tuvos konservatorijoje. iki mirties – Karaliauèiaus lietuviø evangelikø liute- Kazimieras Vizgirda. Kunigas, visuomenës vei- Juozas Vaitkus. Vertëjas. Gimë 1934 m. vasa- ronø parapijos klebonas. B. Vilento raðtø kalbos këjas, knygø autorius. Gimë 1788 m. Þemaitijoje. rio 21 d. Ramonuose (Raseiniø r.). Dirbdamas „Min- ypatybës rodytø, jog jis kilæs maþdaug nuo Jurbar- Buvo Ðiluvos altarista. 1849 m. Dotnuvos domini- ties“, „Mokslo“ leidyklose iðvertë A. Nekrasovo, B. ko, Ariogalos ar Tytuvënø. Bendradarbiavo su konø vienuolyne priëmë Dominiko vardà. Mirë Vilniuje Polevojaus, A. Rybakovo, È. Aitmatovo ir kitø auto- M. Maþvydu, paveldëjo jo rankraðèius. Iðleido 1861 m. Iðleido „Biblija diel vaiku lenkiszkai ir lietuvisz- riø kûriniø. M. Maþvydo parengtà giesmynà „Gesmes Chriksc- kai par K. K. Vizgirda (Vilniuje)“. Rankraðtyje liko: Bronë Vaitkutë-Naruðienë. Literatë. Gimë 1930 zoniskas“ (1–2, 1566–1570). Èia iðspausdintos ir „Givatas Iszganytojaus yr vieszpaties musu Jezaus m. Ramonø k. (Raseiniø r.). Jos kûryba skelbiama dvi B. Vilento verstos giesmës. Spëjama, kad Christaus Ant gala Historyja Kanczios J. Christaus Raseiniø r. laikraðtyje „Naujas rytas“. 1574 m. iðleido M. Maþvydo „Parafrazá“ (neiðliko). per K. K. Vizgirda, 1824“ ir keletà kitø knygø. Vytautas Zigmas Vaitonis. Lietuvos korespon- Iðleido Martyno Liuterio maþàjá katekizmà „Enchiri- Viktoras Vizgirda. Dailininkas. Gimë 1904 m. denciniø ðachmatø èempionas. Gimë 1942 m. rug- dion“ (1575; iðliko tik antrasis 1579 m. leidimas), á sausio 14 d. Dominikonø viensiedyje (Kauno ap- sëjo 10 d. Raseiniuose. Daugkartinis Klaipëdos mies- kurá ádëjo ir dalá M. Maþvydo „Katekizmo“. Svarbiau- sk.). Jaunystëje gyveno Viðakio Rûdoje. Nuo RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS 107

1928 m. keletà metø mokytojavo Raseiniø gimnazijoje. Studijavo Kaune, Prancûzijoje. Gráþæs ið Paryþiaus, ásidarbino pieðimo mokytoju Raseiniø gimna- zijoje, tapo Nepriklausomøjø dailininkø draugijos nariu, vëliau kartu su A. Gudai- èiu, J. Mikënu, A. Samuoliu subûrë „Ars“ grupæ, dalyvavo pirmoje ir antroje arsininkø kûrybos parodoje Kaune. Tuo metu ákûrus Lietuvos dailininkø sàjungà, tapo jos pirmininku. Nuo 1940 m. gyveno Vilniuje, vadovavo Vilniaus dailës akademijai. 1944 m. pasitraukë á uþsiená. Èia gyveno ir kûrë iki mirties (1993). Angelina Zalatorienë. Astrologë, raðytoja, gamtos mokslø daktarë. Tadas Zaleckis. Ekonomistas, ekonomikos mokslø kandidatas (1967), VU Kauno vakarinio fakulteto dëstytojas, docentas (1970). Paskelbë mokslo darbø, iðvertë á lietuviø kalbà groþinës literatûros kûriniø. Mirë 1982 m. gruodþio 23 d. Alfonsas Zdanavièius. Vertëjas. Gimë 1934 m. liepos 15 d. Sauslaukiuose (Raseiniø r.). Dirbo „Minties“, „Mokslo“ leidyklose. Iðvertë knygø ið daugelio kalbø, paskelbë straipsniø. Pranas Zdanavièius. Þurnalistas, visuomenës veikëjas. Gimë 1894 m. lap- krièio 24 d. Raseiniuose. 1896–1931 m. gyveno JAV. 1924–1930 m. redagavo „Vytá“. Gráþæs á Lietuvà, kurá laikà dirbo Lietuvos banke. 1945–1946 m. praleido tremtyje. Mirë 1968 m. vasario 19 d. Vilniuje. Jonas Zenkevièius. Dailininkas tapytojas. Gimë 1825 m. Raseiniø apskr. Tapybà studijavo Lietuvoje, Peterburge, Vokietijoje, Prancûzijoje, Italijoje. Yra nu- tapæs daug portretø, tarp jø ir S. Daukanto. Mirë 1888 m. gruodþio 21 d. Vilniuje. Antanas Zokas. Visuomenës veikëjas, þurnalistas. Gimë 1902 m. rugpjûèio Raseiniuose 1935 m. vykusios Pavasarininkø konferencijos dalyviai 4 d. Pikèiûnø k. (Raseiniø r.). 1927–1956 m. gyveno Brazilijoje, Urugvajuje, bendradarbiavo spaudoje. 1956 m. gráþo á Lietuvà ir iki 1962 m. dirbo „Tiesos“ spaustuvëje. Paraðë atsiminimø knygà „Nuo Dubysos iki La Platos“ (1972). Mirë Vilniuje 1994 m. birþelio 22 d. Narimantas Titas Þdankus. Hab. mokslø daktaras. Gimë 1937 m. Lyduvë- nuose (Raseiniø r.). Romanas Þebenka. Agronomas, galvijø veislininkystës specialistas, pirma- sis Lietuvos gyvulininkystës ir veterinarijos instituto direktorius. Gimë 1906 m. lapkrièio 12 d. Raseiniuose. Iðleido keletà knygø þemës ûkio tema. Mirë 1964 m. birþelio 10 d. Petras Þelvys. Literatas, þurnalistas, vertëjas. Gimë 1925 m. spalio 8 d. Ðiluvoje (Raseiniø r.). Nuo 1965 m. redagavo „Tarybiná mokytojà“. Paraðë pje- siø, pedagoginiø apybraiþø, iðvertë rusø raðytojø kûriniø. Jonas Þemaitis. Raseiniø rajono garbës pilietis. Gimë 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1936–1938 m. studijavo Prancûzijos Fonteblo artilerijos mokykloje. Gavæs kapitono laipsná, vadovavo Lietuvos kariuomenës 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukë ið tarnybos, atsisakæs bendradarbiauti su sovietine ir vokieèiø armijomis. Iðëjæs á atsargà, gyveno Kaune, vëliau – Kiaulininkø k. (Ðiluvos vls.). 1945 m. tapo partizaninës „Þebenkðties“ rinktinës ðtabo virðininku, 1947 m. – Jungtinës Kæstuèio apygardos (Raseiniø apskr.) vadu, 1948 m. ákûrë „Jûros“ (Vakarø Lietuvos) partizanø sritá, tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime, sukûrus Lietuvos laisvës Virðuje – Raseiniø savanoriai ugnegesiai 1930 m. Apaèioje – Raseiniø Þemes ûkio mokykla. kovos sàjûdá, J. Þemaitis iðrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, ëjo Nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø Gynybos pajëgø vado pareigas, jam buvo suteiktas aukðèiausias – partizanø generolo laipsnis. 1951 m., iðtikus insultui, atsisakë ðiø pareigø. Slapstësi bunkeryje Jurbarko rajone (Ðimkaièiø miðke). 1953 m. geguþës 30 d. suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkø kalëjime, kur 1954 m. lapkrièio 26 d. buvo suðau- dytas. Kapas neþinomas. 1997 m. apdovanotas pirmojo laipsnio Vyèio kryþiumi (po mirties). Jam suteiktas kario savanorio statusas. Petras Þemkauskas. Poetas, prozininkas. Gimë 1928 m. spalio 6 d. Gruz- diðkëje (Raseiniø r.). Iðleido keletà knygø. Henrikas Algis Þiûraitis. Dirigentas, pianistas. Gimë 1928 m. liepos 27 d. Raseiniuose. Nuo 1950 m. – LTSR operos ir baleto teatro koncertmeisteris, 1951– 1954 m. – LTSR operos ir baleto teatro dirigentas, 1955–1960 m. – sàjunginio radijo ir televizijos Didþiojo simfoninio orkestro dirigentas, 1960–1998 m. – Maskvos didþiojo teatro dirigentas, 1968 m. – tarptautinio dirigentø konkurso Ðv. Cecilijos muzikos akademijoje (Romoje) laureatas. Mirë 1998 m. spalio 25 d. Kazimieras Kastytis Þiûraitis. Pianistas, dirigentas. Gimë 1930 m. Rasei- niuose. Antanas Þivatkauskas. JAV lietuviø veikëjas. Gimë 1870 m. gruodþio 8 d. Latakø k. (Raseiniø r.). JAV ásikûrë 1893 m. Dalyvavo lietuviø visuomeninëje veikloje, bendradarbiavo spaudoje. Mirë Skrantone (JAV) 1961 m. liepos 27 d. Povilas Þivatkauskas. 1941 m. birþelio sukilimo dalyvis. Gimë 1922 m. Viduklëje (Raseiniø r.). 1944 m. lapkrièio 5 d. suimtas ir iðtremtas. Gráþæs ið tremties dirbo kraðtotyros srityje, rinko þinias apie partizanus. Mirë 1992 m. rugsëjo 4 d.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 108 PAÞINTINIS TURIZMAS

Betygala–Ugioniai–Ariogalos ðaltinëlis–Raseiniai“ po visà parkà. Apie 100 km, 5–6 val. automobiliais, dviraèiais. Vandens turizmo marðrutas „Lyduvënai–Ariogala“. Apie 46 km, 1–2 dienos. Marðrutas „Raseiniai–Bernotai–Pasandravys–Raseiniai“ po Maironio gimtinæ ir tëviðkæ. 1–3 val. Dël ekskursijø tartis su Rita Paðkauskiene (tel. 8 611 16390). Marðrutas „Raseiniai–Lyduvënai–Ðiluva–Pasandravys– Bernotai–Betygala–Ðaltinëlis–Raseiniai. 5–6 val. automobiliais, dviraèiais. Dviraèiø marðrutas „Raseiniai–Velpesiai–Godlaukis– Lyduvënai–Raseiniai“. 32 km, 2–4 val. Marðrutas „Betygala–Àþuolytës–Pakalniðkiai–Ugioniai– R. Baranausko nuotrauka ið Dubysos regioninio parko direkcijos Rociðkës piliakalnis–Liktinai–Betygala“ pësèiomis ir dviraèiais. archyvo 16 km, 3–4 val.

APÞVALGINIS MARÐRUTAS PO DUBYSOS DUBYSOS REGIONINÁ PARKÀ Apvaþiuojamas visas parkas, aplankoma Ðiluva, esanti Tytuvënø regioninio parko teritorijoje. Marðruto ilgis – apie 100–103 km., regioninis parkas trukmë 5–6 val. Adresas: Raseiniai, Vilniaus g. 99 a. Raseiniai – Lyduvënai, 18 km. Tel/faksas (8~428) 70330. El. paðtas [email protected] 1 sustojimas: Lyduvënai (Lyduvënø tiltas, Lyduvënø ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, Lyduvënø pagrindinë mokykla, koplytstylpis prie Parkas ásteigtas 1992 m. Jo misija – iðsaugoti Dubysos mokyklos (atstatytà koplytstulpá sukûrë R. Ramanauskas), Lydu- erozinio slënio kraðtovaizdá, jo gamtinæ ekosistemà bei kultûros vënø (Danutës) piliakalnis. paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Viena parko Lyduvënai – Ðiluva, 11 km. paskirèiø – iðsaugoti raiðkø Dubysos senslëná, iðraiþytà intakø 2 sustojimas: Ðiluva (pakely, Þalpiø kaime, prie Lapiðës upelio, – Dubenuotasis akmuo, Ðiluvos baþnyèia (1760–1775), koplyèia slëniø ir raguvø, ir ypaè didelës geomorfologinës, hidrografinës, „Ligoniø sveikata“ (1924), Popieþiaus Jono Pauliaus II namai, pra- botaninës, kultûrinës vertës kraðtovaizdá. Parko teritorija apima dþios mokykla (XIX a.). 10 571 ha. Ið jø 5 651 ha sudaro miðkai. Ðiluva – Maslauskiðkës k. (Betygalos sen.), 26 km. 3 sustojimas: istorijos-technikos paminklas – vandens malû- TRADICINIAI RENGINIAI REGIONINIAME PARKE: nas (1895), medþio skulptûrø parkas E. Bodendorf kaimo turizmo sodyboje (lankoma ið anksto susitarus su sodybà priþiûrinèiais Turistiniai sàskrydþiai Lakðtingalos stovyklavietëje; gyventojais, tel. (8~428) 78 111). Þygiai dviraèiais marðutu Raseiniai–Dubysa (Daugodø Maslauskiðkës k. – Betygala, 6 km. miðkas) – Raseiniai (liepos mën.); 4 sustojimas: urbanistinë Betygalos dalis: tautos kryþius, katali- Naujametinis bëgimas Raseiniai–Dubysa (gruodþio mën.); kø baþnyèia, paminklas Vytautui Didþiajam, Betygalos kraðto mu- Poezijos pavasarëlis (birþelio treèiàjá ðeðtadiená); ziejus, Ðv. Jono ðaltinëlis (Gaivutis) pakely á Dubysà. Maironio atminimo dienos (geguþës–lapkrièio mën.). Betygala – Pilkalnio kaimo kapinës, 2 km. 5 sustojimas: poeto Maironio tëvø kapai, kapiniø koplyèia, Bety- POILSIAVIETËS DUBYSOS REGIONINIAME PARKE: galos I, II piliakalniai, Aukaimio koplyèia. Lyduvënuose, Kalniðkiø kaime (Ðiluvos sen.); Bralinskiø Pilkalnio kapinës – Ugioniø kaimas, 8 km. kaime, Àþuolytës kaime (Betygalos sen.). 6 sustojimas: Ugioniø baþnyèia (liaudies klasicizmo stiliaus) ir koplyèia (su ðaltiniu viduje), pësèiøjø tiltas per Dubysà. STOVYKLAVIETË DUBYSOS REGIONINIAME PARKE Ugioniø kaimas – Darbutø piliakalnis, 8,5 km. „Lakðtingala“ (Padubysio–Daugodø miðke). 7 sustojimas: Darbutø piliakalnis (Bielskio kalnas). Darbutø piliakalnis – Ariogalos ðaltinëlis, 4 km. 8 sustojimas: ðaltinëlis senajame Þemaièiø plente, Gediminai- SIÛLOMI MARÐRUTAI DUBYSOS èiø stulpai, S. Laþinsko kryþius. REGIONINIAME PARKE Ðaltinëlis – Raseiniai, 27 km. Apþvalginis marðrutas „Raseiniai–Lyduvënai–Ðiluva– 9 marðruto pabaiga: Raseiniai (vaþiuojama Þemaièiø plentu 27 km.).

* Parko teritorijoje apsistoti nakvynei, stovyklauti, kurti lauþus galima tik tam skirtose vietose. PAÞINTINIS TURIZMAS 109

BAIDARËMIS DUBYSOS UPE

LAIMUTË PEÈKAITIENË

Dubysa regioninio parko teritorijoje tæsiasi apie 46 km, á jà suteka 13 vidutiniø ir maþø upeliø, be to nuo slënio ðlaitø suteka dar apie 50 nedideliø (1–3 km ilgio), vasarà daþniausiai iðdþiûstanèiø upokðniø. Du- Baidarëmis Dubysa. A. Ramono nuotrauka ið Dubysos regioninio parko bysos slënio lyguminëje dalyje yra apie 12 neilgø (100– archyvo 200 m) senvagës atkarpø. Á parkà áeina penki drausti- niai: Lyduvënø kraðtovaizdþio, Betygalos kraðtovaiz- krantu, kur tæsiasi miðkø masyvas iki pat Lyduvënø (4032 ha). dþio, Plauginiø botaninis-zoologinis, Kaulakiø geomor- Vertëtø paminëti ið kur kilæs poeto Jono Maèiulio-Maironio pseudo- fologinis, Pasandravio memorialinis. nimas: gráþdamas á tëviðkæ, jaunasis poetas nuo Tytuvënø geleþin- kelio stoties vaþiuodavo veþimaièiu pro Maironius, kurie jam pali- Èia ádomu keliauti dviraèiais, pësèiomis. Dubysa – ko neiðdildomà áspûdá. Taip ðios vietovës pavadinimas liko áamþin- tikra vandens turistø viliokë, ji – viena ið graþiausiø ir tas gimtojo kraðto groþá apdainavusio poeto slapyvardyje. populiariausiø Lietuvos upiø. Labai áspûdingas plaèia- Tuoj uþ Kelmës–Tytuvënø plento tilto prasidedantis liepynas tæ- dugnis, staèiaðlaitis Dubysos senslënis, iðraiþytas in- siasi Dubysos senvagës, tekanèios upës paslëne. Vidurvasará nuo takø, slëniø ir raguvø. Upës kilpos ir senvagës, mið- liepø þiedø pakvimpa visas Dubysos slënis, tarp liepyno þiedø gir- kais apaugæ ðlaitai, salpinës pievos, vandeningi ir srau- dëti bièiø dûzgimas. Apsukusi vingá ties Bulavënais, upë priartëja nûs intakai, tekantys giliais slëniais, sudaro savità eko- prie kairiojo kranto, kur baltuoja plati atodanga. Prie Bulavënø pilia- sistemà, turtingà augalø ir gyvûnø rûðiø. kalnio upës ðlaitas status, ið deðinës – Þvërinèiaus miðkas, gili raguva, virvena vanduo ið ðaltiniø, kurie, pasak vietiniø gyventojø, seniau buvæ bedugniai. Ið tolo girdëti prie Zakeliðkiø vandens malû- Jûsø pasirinkimas lems, ar praplauksite Dubysos upe groþëda- no liekanø gaudþianti upë. miesi kraðtovaizdþiu, ar apsistosite ilgesniam laikui èia árengtose Artëjant prie Lyduvënø, kur prasideda Dubysos regioninis par- stovyklavietëse, kur galësite lauþavietëse gaminti valgá, statyti pa- kas, daugëja àþuolø. Stovi jie èia kaip kokia þalia paupio siena. lapines, ásigyti kaimiðkø maisto produktø. Vietiniai gyventojai pa- Miðko atspalviai kuo ávairiausi: ryðkiausia þaluma ðvieèia uosiai, slaugiai suteiks informacijà, kaip patogiai pasiekti netoli esanèius net mëlyni nuo þalumos – àþuolai, gelsvai pilki – þilvièiai, o alks- lankytinus objektus, parduotuves ir kitus Jus dominanèius objek- niai ðalia kitø medþiø lapijos atrodo pilkiausi. Ðiame ruoþe Dubysa tus. itin graþi, srauni, smëlëtais krantais. Pasakojama, kad vienoje ið Vos pradëjæ kelionæ, Dubysos aukðtupyje pastebësite, koks ryð- upës sukamø kilpø, vandeniui paplovus krantus, buvo surasti tau- kus upës slënis. Dubysa plukdo savo vandenis per morenø gûbrius ro ragai ir kaukolë. XVII a. Lietuvoje taurai jau buvo iðnykæ. Radinys ledyno tirpsmo jau nuþymëta vaga. Upë dubdama bëga tarp raguvo- patvirtino spëjimà, kad senovëje padubysio giriose gyveno taurai. tø ðlaitø (ið þodþiø „dubti“, „dubus“, „duburys“ ir kildinamas Duby- Lyduvënai – deðiniajame Dubysos krante. Miestelis suformuotas sos vardas). Duburiuota ir pati upës vaga, ásigrauþianti á molá, vidu- þemutinëje slënio terasoje (iðsamiau apie já þr. p. 46). Lyduvënuose rupyje – á smëlá ir þvyrà, ðniokðèianti per akmenis, þemupyje vin- patogu aplankyti parduotuvæ, nes toliau plaukiantiems teks palikti giuojanti tarp molingø arba smëlingø ðlaitø. Vietomis ji gili, upës baidares ir kilti á slënio virðø (Katauskiuose, toliau – Betygaloje, seklumas keièia sietuvos. Ariogaloje). Pradëdama tekëti ið plaèiai iðsiliejusio tvenkinio, esanèio netoli Tarpuslëniø lankose kilpinëjanti Dubysa greitai nutolsta nuo Ly- Bubiø, Dubysa iki Lyduvënø vandenis neða pietø kryptimi, paskui duvënø. Ið kairës á jà atiteka Lapinë. Upës dugnas graþus, ðvieèian- pasuka á pietryèius, o nuo Ariogalos – á pietvakarius. Ðia linkme tekëdama ji savo kelià baigia ties Seredþiumi ásiliedama á Nemunà. (Nukelta á 110 p.) Vandens turizmo mëgëjai pataria pradëti plaukti baidarëmis ne aukð- Lyduvënø tiltas. L. Peèkaitienës nuotrauka ið Dubysos regioninio parko èiau Maironiø (Kelmës r.). Èia þvilgsnis slysta kairiuoju Dubysos archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 110 PAÞINTINIS TURIZMAS

rûsius, yra devyniø sàramø, staèiakampis. Pastaraisiais metais naujasis dvaro savininkas ëmësi dvarà tvarkyti, perdengë stogà, bet trûksta lëðø, tad darbai kiek ástrigo. Èia yra iðlikusios trys ûks- mingos senojo parko alëjos, tvenkinys, kuris buvo padarytas uþ- tvenkus per dvaro teritorijà tekëjusius Tvarkantës ir Dumbulës upe- lius. Dar ir dabar, vietomis uþakæs ir apaugæs þolëmis, jis labai tapybiðkas. Iðlikæ kai kurie uþtvankos ir senojo malûno fragmentai. Á dvaro teritorijà kaþkada buvo vaþiuojama karietomis pro vartus nuo Dubysos pusës. Dabar ðá kelià þymi tik ûksminga pietinë parko alëja, vienu galu tarsi atsiremianti á laukus, kitu – á dvaro vartus, kuriø vietà parodo du apgriuvæ stulpai. Pirmojo pasaulinio karo metais palei Skaraitiðkæ ëjo fronto linija. Tada I. Kontrimas turëjo pasitraukti. Vëliau jo brolis P. Kontrimas dvarà atstatë. 1922 m. vy- kusi þemës reforma pakirto daugelio Lietuvos dvarø ekonomikà. Skaraitiðkës dvaras, kuriame buvo paþangiai ûkininkaujama, tais laikais didesniø neigiamø padariniø neturëjo. P. Kontrimo laikais buvo pastatyta mûrinë pieninë, duodavusi dvarui nemaþai pajamø. Pieninës pastatas, nors ir apgriuvæs, dar tebestovi, o kitø buvusiø statiniø tik pamatai iðliko. 1940 m. dvaras, turëjæs 142,32 ha þe- mës, ir visi jo pastatai buvo nacionalizuoti. Tø paèiø metø rudená sovietinës kultûros paminklø apsaugos ástaigos inspektoriai, sura- ðinëjæ dvaruose buvusias meno vertybes, uþsukæ á Skaraitiðkæ, susiþavëjo vienà rûmø menës sienà puoðusiu neþinomo XVIII a. dailininko tapytu Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës iþdininko Ig- noto Kontrimo portretu, puikiais senoviniais baldais, o ypaè dvaro biblioteka, kurià vëlesnëse savo ataskaitose jie priskyrë prie ver- tingesniø Raseiniø apskrities bibliotekø. Yra þinoma, kad dvaro savininkæ ir dukteris iðtrëmus á Sibirà, ðios vertybës buvo suveþtos á Tytuvënø bazæ, ið kurios vëliau turëjo bûti nugabentos á Telðiø „Alkos“ ir Ðiauliø „Auðros“ muziejus. Á kurá ið jø pateko (ir ið viso ar pateko), galëtø pasakyti tik muziejininkai. „Juos reikia apsaugoti“. D. Linikienës nuotrauka Uþ poros Dubysos kilpø, kairiajame jos krante, plyti graþiai tvar- komi „Padubysio“ bendrijos sodai. Èia ir vandenvietë, tiekianti gilu- (Atkelta ið 109 p.) miná vandená Raseiniø miestui. Priartëjus prie Liolingos, netoli kai- tis smëliu. Uþ 1,5 km – kitas intakas – Þyzdrë. Spëjama, kad jos riojo Dubysos kranto, þioèiø upës vagoje viena uþ kitos þaliuoja dvi pavadinimas kilæs ið primirðto þodþio „þizdras“ (seniau taip vadin- salos. Ði upës vieta vietiniø praminta Triðake, nes, apþiojusi salas, davo þvirgþdà). Kalniðkiuose esanti stovyklavietë – kairiajame Du- upë ðakojasi, iðsidalindama á tris srautus. Dubysos intako Liolingos bysos krante (prieð tiltà per Dubysà, kelyje Raseiniai–Ðiluva). Èia vardas siejamas su primirðtu þodþiu „liolis“ (dumblas, purvas). patogu apsistoti trumpesniam poilsiui, nakvynei. Praplaukæ tiltà, Kelià pastojusios Bralinskiø kaimo vandens malûno liekanos iðvysite iðlikusius betoninius buvusios Kuðeliðkës hidroelektrinës nebus kliûtis patyrusiems baidarininkams. Èia nuo seno mëgsta- pamatus. Nuðokusi nuo uþtvankos liekanø, Dubysa gaudþia, taðko- ma raseiniðkiø maudyniø, poilsio vieta. Perplaukus Raseiniø– si lyg kalnø upokðnis. Ties Rainiðkiø kaimu upë susiaurëja, pagilë- Baisogalos tiltà, deðiniajame Dubysos krante pamatysite Padubysio ja – vietiniai tà vietà vadina Skendene. Ties Tvarkantës þiotimis miðko („Lakðtingalos“) poilsiavietæ. Èia daþnai vyksta turistø sà- (kairysis intakas) – akmenimis grástas dugnas, paèiame tëkmës skrydþiai, ávairûs festivaliai. Ðioje vietoje galima apsistoti ir nakèiai. viduryje du akmenys skaido srovæ. Ði vieta dar vadinama Burbuly- Apie 5 km Baisogalos pusën vedanèiu plentu galima nuvykti á ne. Pakilæ prieð Tvarkantës srovæ, uþ puskilometrio pamatysite Bernotus, Pasandravá, Maironio numylëtas, iðvaikðèiotas vietas. buvusio Skaraitiðkës dvaro pastatus. Pasak legendos, ðá dvarà ákû- Gamtinei ir kultûrinei poeto gimtinës aplinkai saugoti ir tvarkyti rë þemaièiø bajorai Skaraièiai, kurie Vytauto Didþiojo laikais valdë ákurtas Pasandravio memorialinis draustinis. didþiulius LDK þemës plotus. Ðis þemës kompleksas istoriniuose Pailsëjæ Padubysio miðko poilsiavietëje, pësèiomis galite nu- ðaltiniuose minimas Skaraitiðkës raktu. Jis apëmë iðtisus miðkø ir eiti prie vieno ið daugelio padubysio piliakalniø (apie 2 km). Pa- þemiø plotus tarp Ðiluvos ir Dubysos. Spëjama, kad po 1831 m. kely pastebësite tik per didþiausius karðèius iðdþiûstanèias sen- sukilimo èia slapstësi ir 1836 m. mirë garsus ðvietëjas ir publicis- vagës atkarpas. Piliakalnis taip ir vadinamas – Padubysio. Didin- tas, Vilniaus universiteto Lietuviø kalbos katedros steigimo inicia- gai atrodo piliakalnis prie upës vingio, kuriame gausu spalvingø, torius, slaptos „Nenaudëliø“ draugijos ákûrëjas Kazimieras Kontri- slëná puoðianèiø augalø. Nuo piliakalnio atsiveria puikus kraðto- mas (1776–1836). Dabartiniai mûriniai Skaraitiðkës dvaro rûmai vaizdis, kuris tarsi praðo, kad já nufotografuotum, nupieðtum ar pastatyti 1838 m. vietoje anksèiau stovëjusiø mediniø. Pastatas kitaip áamþintum. Vietiniai gyventojai piliakalná daþniausiai vadi- klasicizmo stiliaus, turi aukðtus pamatus, áspûdingus skliautuotus na Kaukaru. Sakoma, kad senovëje jo virðuje buvusi kiaurymë. PAÞINTINIS TURIZMAS 111

Jei pro jà ámesdavai akmenukà, kaþkur giliai suskambëdavo… Praplaukus piliakalná, paþvelkite á já ið apaèios – vaizdas nepa- kartojamas... Nublyksëjusi tarp pakrantës miðkø, Dubysa kairiaja- me krante pasitinka Luknæ, neðanèià vandená ið Pravirðulio tyrelio, kilpinëjusià po Maironio gimtinës aplinkà saugantá Pasandravio memorialiná draustiná. Paèiame þemupyje Luknë itin graþi, gobiasi medþiais, stabteli duburiuose, Dubyson ásilieja tyliai, ramiai, delto- je apnuoginusi krantus. Uþ keliø ðimtø metrø – dar vienas ið daugelio Dubysos kairiøjø intakø. Tai nedidelis upokðnis, vadinamas Kurantu (Kurandu). Links- mai klegëdamas jis tarsi ðoka nuo kranto á Dubysà. Vietomis upë ardo atodangomis ðvieèianèius krantus. Ðiose vietose ypaè daþnai kaitaliojasi upës nuotaika: èia ji rami, pasiaurëjusi, èia srauni, pla- tëjanti, ðniokðèianti per akmenynus, rëvas. Reikia bûti atsargiems, kad laivelis neuþðoktø ant pasislëpusio po raibuliais akmens, þvy- ruotos seklumos. Kengiai, Navininkai, Paliepiukai, Zaroslë... Deðinia- jame krante – Pakapurnio, Burgelio miðkai. Sulëtinusi tëkmæ, Dubysa artëja prie Maslauskiðkiø kaimo, kurá garsina vandens malûnas, bene Joninës (Rasos) Maslauskiðkiø kaime, prie malûno. D. Linikienës nuotrauka áspûdingiausias ið padubysio malûnø (iðsamiau apie já þr. p. 49). Nuo èia – vos 4 km iki Betygalos (iðsamiau apie jà þr. p. 21–24), (Kirðnovë), ið deðinës – Platupis, Perkûnravis, Plienupis (Plieniu- vieno graþiausiø ir ádomià istorijà turinèiø Lietuvos miesteliø. Jo kas). Prie Kirkðnovës ir Dubysos santakos – medþiais apaugæs papëdëje, Dubysos slënyje, prie pësèiøjø tilto árengtoje poilsio aikð- Darbutø piliakalnis, dar vadinamas Bielskio kalnu, nes ant jo palai- telëje galima apsistoti nakvynei. dotas netoliese gyvenæs dvarininkas, Bielskis, pagarsëjæs savo rûs- Plaukiant link Ugioniø (anksèiau vadintø Ugnioniais), ið kairës á tumu. Piliakalnio aikðtelëje stovi paminklas. Darbutø piliakalná Dubysà ásilieja Þvërinèius (Þvërintë), ið deðinës – Lukðtinë, Ðven- 1886 m. T. Daugirdas tyrinëjo vienas, o 1911 m. – kartu su lenkø tupis. Toliau plaukdami vingiuojanèia Dubysa, pamatysite iðkilià archeologu L. Kðivickiu. Piliakalnio kultûriniame sluoksnyje, ypaè Ugioniø kaimo baþnyèià. Ugioniai ásikûræ Dubysos slënio virðuje, aikðtelës pakraðèiuose, rasta akmeniniø grindiniø, buvusiø piliakal- pilname srauniø ðaltiniø. Jie teikia ugionieèiams tyrà vandená. Ne- nio átvirtinimuose ir pastatuose su atvirais þidiniais. Kasinëjant pilia- didelio kaimelio puoðmena – liaudies klasicizmo stiliaus akmens kalná aptikta þalvariniø raktø, plokðteliniø segiø, þiestos keramikos. mûro baþnyèia (1836), anksèiau garsëjusi Þolinës atlaidais (rug- Piliakalnio papëdëje, prie Dubysos, árengta poilsio aikðtelë su pjûèio 15 d.). Anot legendos, viename ið ðaltiniø pasirodæs Ðvè. lauko baldais, lauþaviete. Turistai, apsistojæ R. Aniulio kaimo turiz- Dievo Motinos paveikslas. Po to èia pradëjæ lankytis maldininkai. mo sodyboje prie Kirkðnovës, galës uþtvankoje paþvejoti, pasinau- doti pirtimi ir kitomis ðioje sodyboje teikiamomis paslaugomis. Ðaltinio vandeniu jie plovæ skaudanèias akis, kitas sopanèias vie- Uþ Kirkðnovës þioèiø Dubysa staiga sulëtëja ir netrukus iðsilieja á tas ir kai kurie nuo to vandens iðgydavæ. Dabartinë mûro baþnyèia dirbtiná eþerà (jis susidarë iðsëmus èia buvusias gausias þvyro at- pastatyta uþ teisëjo Dirdos skirtus pinigus. Dirda èia ir palaidotas. sargas). Tai vadinamieji Plembergo tvenkiniai. Perplaukus juos sker- Statant baþnyèià, dirbo vietiniai baudþiauninkai.1883 m. ant stebuk- sai, Dubysa atrodo siaura. Uþ keliø vingiø matyti senojo Þemaièiø lais pagarsëjusio ðaltinio, vadinamo „Marijos aðaromis“, pastatyta plento Ariogalos tiltas, per Antràjá pasauliná karà subomborduoto tilto koplytëlë. Èia visada bûna padëta indeliø ðaltinio vandeniui pasi- liekanos. Èia – Dubysos regioninio parko riba. Daugelá metø tie, semti. Ádomios koplyèios altoriaus polichromuotos skulptûros „Ðv. kurie keliaudavo ar keliauja link jûros senuoju Þemaièiø plentu, su- Elena“ ir „Vyskupas“. Áspûdingos Ugioniø apylinkës vilioja pasi- stoja atsigaivinti nuo ðlaito atitekanèio Ariogalos ðaltinëlio vandeniu. vaikðèioti, pailsëti; èia galima uþmirðti miesto sumaiðtá. Iðsilaipinæ deðiniajame Dubysos krante, galite pamankðtinti kojas Kitame Dubysos krante, prieð Ugioniø baþnyèià, – kalnas, vadi- lipdami link V. Laþinsko kryþiaus, pastatyto 1972 m. pagal regëjimà namas Kaukazu. Ðioje vietoje – pësèiøjø tiltas, deðiniajame Duby- ir sapnà, ðnektelti su ratuotais pakeleiviais. Tiesiant Þemaièiø plen- sos krante – kelias, kuriuo pasiekiama Verëduva, Þemaièiø plen- tà, èia pat ðlaite, prie kelio, buvo pastatytas paminklas – Gediminai- tas. Jei jau aplankëte Ugionius, plaukite toliau. Nusiyræ apie 1,5 km èiø stulpai. Jie baltuoja ir ðiandien. Tiesa, paminklo kurá laikà so- upe þemyn, kairiajame krante pamatysite Rociðkës piliakalná, vie- vietmeèiu pravaþiuojantys neturëdavo galimybës pamatyti, bet já tiniø vadinamà Aukðtuonos kalnu. Tai didelis trijø aikðteliø piliakal- 1989 m. Ariogalos melioratoriai atstatë. nis. Nuo jo atsiveria graþus, tipiðkas padubysiø kraðtovaizdis, sau- Èia pat, kairiajame Dubysos krante – Ariogala, antras pagal dydá lëje raibuliuojanti vingri Dubysa. Aplinkui þaliuoja miðku apaugu- Raseiniø rajono miestas (iðsamiau apie já þr. p. 13–16). Nuostabios sios kalvos, spalvomis persilieja þydinèios lankos. Kitoje Dubysos Ariogalos apylinkës, o Dubysos slënis labai tinka masinëms ðven- pusëje – Daugirdënai (Daugirdava). Èia, kaimo kapinaitëse, ilsisi tëms, sàskrydþiams rengti. Lankantys T. Daugirdo kapà, turës þymiojo archeologo, piliakalniø, pilkapiø tyrinëtojo Tado Daugirdo galimybæ pamatyti ir koplytëlæ, pastatytà kovotojams uþ Lietuvos artimieji, kurie gyveno netoli esanèiame Plembergo dvare (dar yra laisvæ atminti. iðlikusiø dvaro statiniø). T. Daugirdas þinomas kaip pirmasis lietuviø Labiau savimi ir vandens transportu pasitikintys vandens turiz- archeologas. Jis palaidotas Ariogalos kapinëse, ant Dubysos kranto. mo mëgëjai Dubysa keliauja iki Nemuno, aplanko Seredþiø, Veliuo- Tarpukalvëmis vingiuojanti Dubysa toliau renka intakus. Ið kai- nà, Raudonæ, Skirsnemunæ, Jurbarkà, kitas panemunës gyvenvietes. rës á jà áteka Cibravis, dar vadinamas Turkðliu, Upytë, Kirkðnovë Maloniø Jums áspûdþiø!

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 112 GAMTOS APSAUGA

GAMTOSAUGOS AKTUALIJOS DUBYSOS REGIONINIAME PARKE RAIMONDA KUNCIENË

Dubysos regioninio parko direkcijoje veikia informacinis Dubysa regioninio parko teritorijoje. L. Peèkaitienës nuotrauka ið Dubysos centras. Èia suteikiama informacija apie parko teritorijoje regioninio parko archyvo esanèias gamtos ir kultûros vertybes, lankytinus objektus, paþintinius takus, marðrutus, stovyklavietes, kaimo turizmo kiant iðsaugoti Europos Bendrijos mastu nykstanèias ir retas rûðis sodybas, veiklos pobûdá parke, aplinkosauginio ðvietimo bei jø buveines, garantuoti tinkamà apsaugos bûklæ. Natura 2000 projektus, renginius, parko lankymo taisykles. teritorijø tinklas kuriamas maksimaliai integruojant já á esamø sau- Turistus po parkà gali lydëti gidas, kuris, Jûsø pageidavimu, gomø teritorijø sistemà. Dubysos regioninio parko teritorijoje taip pagal esamus poreikius sudarys ir kelionës marðrutà. pat yra iðskirtos Natura 2000 teritorijos. Dubysos upës slënis – Informacijà apie þvejybos leidimø iðdavimà teikia Raseiniø paukðèiø (grieþlës ir tulþio) apsaugai svarbi teritorija (direktyva dël medþiotojø ir þvejø draugija. Adresas: Raseiniai, Þemaitës g. 1- laukiniø paukðèiø apsaugos 79/409/EEB). Dubysos upë þemiau Ly- 2, tel. (8~428) 70271. Asmuo kontaktams – medþioklës duvënø iðskirta kaip teritorija, svarbi retø ir nykstanèiø gyvûnø þinovas A. Ulinskis. rûðiø (Baltijos laðiðos, kartuolës, ûdros) apsaugai ir jø gyvenamøjø vietø prieþiûrai (direktyva dël natûraliø buveiniø ir laukinës faunos Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. vasario 7 d. nutari- bei floros apsaugos 92/43/EEB). mu Nr. 130 patvirtinta Valstybinë aplinkos monitoringo 2005–2010 Kaip ir kiekvienais metais, pagal Þuvø áveisimo valstybinës m. programa nustato, kad speciali ðios programos priemoniø gru- reikðmës vandens telkiniuose planà 2005 m. pavasará Lietuvos pë skirta ypatingos svarbos teritorijø bûklei stebëti ir vertinti, turë- Valstybinis þuvivaisos ir þuvininkystës tyrimø centras á Dubysos tø teikti esminæ informacijà, leidþianèià garantuoti saugomø ver- upæ ir jos intakus iðleido laðiðø ir ðlakiø rituoliø bei jaunikliø. tin-giausiø kraðtovaizdþio kompleksø darnià plëtotæ ir racionalø Valstybinæ aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programà su- naudojimà, laiku parinkti jiems aplinkosaugos priemones. daro priemonës, skirtos gyvosios gamtos bûklei vertinti, stebëji- Ágyvendindama ðià programà, Dubysos regioninio parko direk- mai, skirti Europos Bendrijai svarbiø rûðiø, buveiniø ir paukðèiø cija, kaip ir visos kitos Lietuvoje ákurtos nacionaliniø, regioniniø migracijos susitelkimo vietø bûklei vertinti. Ðioje programos da- parkø, rezervatø direkcijos, parko teritorijoje vykdo kraðtovaizdþio lyjen numatyta sukaupti informacijà, kuri sudarys sàlygas identi- monitoringà (kartojami matavimai, stebimi ir fiksuojami laikui ei- fikuoti jautriausias Europos biologinës ávairovës sritis ir uþkirsti nant atsirandantys pokyèiai). Kraðtovaizdþio bûklës stebëjimo tiks- kelià jos nykimui. Bûdingøjø organizmø ávairovës, gausumo, bu- las – gauti duomenis, kurie leistø parinkti tinkamas priemones, veiniø ploto ir specifiniø savybiø, buveiniø bûklæ sàlygojanèiø stabdanèias gamtinio kraðtovaizdþio nykimà parke. Ðio tikslo ágy- veiksniø pokyèiø stebëjimø duomenys leis parinkti atitinkamas vendinimui Dubysos regioniniame parke atliekama kraðtovaizdþio aplinkosaugos priemones, uþtikrinti tinkamà natûraliø buveiniø ir erdviø (bûdingà ir unikalø parko kraðtovaizdá reprezentuojanèiø eta- rûðiø apsaugos bûklæ. lonø, panoramø) foto fiksacija, skaièiuojama teritorijos lankymo 2005 m. pavasará daugelyje Lietuvos saugomø teritorijø buvo apkrova bei parko lankytojø poveikis kraðtovaizdþiui ekologiniu pradëtas Europos Bendrijos svarbos paukðèiø monitoringas. Paukð- poþiûriu jautriausiose parko dalyse. èiø apskaità atliko saugomø teritorijø specialistai. Dubysos regio- Gamtos apsaugos svarba vis didëja. Nors Lietuva gali didþiuotis ninio parko teritorijoje taip pat buvo atliekami ðie tyrimai. Remian- turinti didelá gamtos vertybiø paveldà, vis dëlto nerimauti yra dël tis Valstybinës saugomø teritorijø tarnybos patvirtintais Europos ko. Neapgalvotai ûkininkaujant gamta neiðvengiamai þalojama ir, bendrijos svarbos perinèiø paukðèiø rûðiø monitoringo laikinaisiais deja, daþnai nebepataisomai. Nyksta rûðiø populiacijos, sunai-ki- bendraisiais reikalavimais ir perinèiø paukðèiø rûðiø monitoringo namos iðtisos gamtinës buveinës. Savininkai savo þemëse daþnai laikinosiomis metodikomis, 2005 m. geguþës–birþelio mën. vyk- ðeimininkauja neatsiþvelgdami á tai, kad tose teritorijose yra ne tik dytas grieþliø monitoringas, kurio metu buvo registruojami patinø Lietuvoje, bet ir visoje Europoje retø paukðèiø, gyvûnø, augalø na- balsai. Pagal patinø skaièiø vertinta grieþlës populiacijos gausa mai. Naikinant natûralø kraðtovaizdá, nesusimàstoma, kad daþnai Dubysos upës slënyje. jis prarandamas negráþtamai. Norint uþtikrinti tinkamà gamtos vertybiø apsaugos bûklæ Na- Dubysos regioniniame parke didelis dëmesys skiriamas gam- tura 2000 teritorijoms, reikalingi gamtotvarkiniai planai. Natura 2000 tinës ekosistemos stabilumo, biotos komponentø, savitos augali- vietoviø tvarkymas – vienas ið svarbiausiø direktyvø reikalavimø. jos ir gyvûnijos, natûraliø þuvø migracijos keliø ir nerðtavieèiø Lietuvoje pradëti rengti paukðèiø ir buveiniø apsaugai svarbiø teri- iðsaugojimui. Ðiuo metu ypaè rûpinamasi Europinës svarbos rûðiø torijø gamtotvarkos planai. Toks planas bus parengtas ir Dubysos apsauga. Saugomø teritorijø sistema Natura 2000 yra sukurta sie- upës slëniui.