Raseinių Krašto Žmonės
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS 101 2 d. Pasandravio k. (Raseiniø r.). Mokësi Kaune, Evaldas Mikalauskas. Dailininkas grafikas. Gi- Vladas Morkus. Aviatorius, pirmasis lietuvis, Kijeve, Petrapilyje. Pirmoji ir þinomiausia jo poezijos më 1959 m. balandþio 17 d. Telðiuose. Gyvena ir atlikæs ðuolá su paraðiutu. Gimë 1897 m. Kasiulkø k. knyga – „Pavasario balsai“ (1895). Profesoriavo kuria Raseiniø rajone. (Raseiniø r.). 1941 m. birþelio 14 d. já suëmë, iðveþë Petrapilio dvasinëje akademijoje, buvo Kauno kuni- Vitalija Miklienë. Tautodailininkë, tekstilininkë. á Sibirà, Sevuralagà, (Sverdlovsko sr.). Ten ir mirë gø seminarijos rektorius. Eidamas ðias pareigas 1932 Gimë 1944 m. Kunkojø k. (Raseiniø r.). Gyvena ir 1944 m. m. birþelio 28 d. mirë (Kaune). kuria Raseiniuose. Aktyviai dalyvauja tautodailinin- Pranciðkus Narbutas. Spaudos darbuotojas. Gi- Algirdas Martinaitis. Kompozitorius. Gimë kø kûrybos parodose. më 1933 m. gruodþio 3 d. Liauriø k. (Raseiniø r.). 1950 m. geguþës 17 d. Paserbenèio k. (Raseiniø Gintautas Mikolaitis. LR Seimo narys. Gimë Dirbo Ðiauliø rajono laikraðèio redaktorium, buvo ak- r.). Daugelio dainø chorams, instrumentiniø pjesiø, 1959 m. gruodþio 19 d. Liepynø k. (Raseiniø r.). Iki tyvus „Þinijos“ draugijos lektorius, visuomenininkas, dramos spektakliø, filmø muzikos autorius. iðrinkimo á Lietuvos Respublikos Seimà (2000) dir- redagavo laikraðtá „Po pietø“. Marcelijus Martinaitis. Poetas, Nacionalinës bo specialiosios paskirties akcinës bendrovës „Ra- Birutë Marijona Navakauskienë. Kraðtotyrinin- premijos laureatas. Gimë 1936 m. balandþio 1 d. seiniø ðilumos tinklai“ direktoriumi. kë, literatë. Gimë 1941 m. Radviliðkio r. Nuo 1966 Paserbenèio k. (Raseiniø r.). Dirbo VU, ávairiose Birutë Mikulevièienë-Jociûtë. Skulptorë. Gimë m. gyvena Betygaloje (Raseiniu r.). Iðleido tris po- periodiniø leidiniø redakcijose. Pirmoji jo iðleista po- 1933 m. balandþio 5 d. Bartkiðkës k. (Raseiniø r.). ezijos knygeles, paraðë istorinæ dokumentinæ apy- ezijos knyga – „Balandþio sniegas“ (1962). Labiau- Èeslovas Mileris. Tapytojas. Gimë 1945 m. Sto- braiþà „Betygalos þemë“, surinko unikalià geologi- siai poetà iðgarsino „Kukuèio baladës“ (1977) ir nuose (Raseiniø r.). Mëgstamiausia kûrybos sritis jos eksponatø kolekcijà, kuri sudaro Betygalos mu- vëlesniø metø kûryba: „Atmintys“ (1986), „Papiru- – natiurmortai ir portretai. ziejaus ekspozicijos dalá. sai ið mirusiøjø kapø: Atgimimo ir vilties knyga“ Valë Miltenienë. Bibliotekininkë, literatë. Gimë Klaidas Navickas. Tautodailininkas, karpiniø (1992), „Atrakinta“ (1996), „Prilenktas prie savo gy- 1954 m. Kûryba publikuojama Raseiniø r. laikraðtyje meistras. Gimë 1962 m. lapkrièio 30 d. Raseiniuo- venimo“ (1998) ir kt. Aktyviai dalyvauja Lietuvos kul- „Naujas rytas“. Dirba Raseiniø VB Gruzdiðkës ir se. Gyvena Grigiðkëse. Jo karpiniai eksponuojami tûriniame ir politiniame gyvenime. Gyvena Vilniuje. Kaulakiø fililuose. zoninëse, respublikinëse, tarptautinëse parodose, Martynas Masalskis. Lietuviø muzikos instru- Steponas Miltenis. Pedagogas, literatas. Gimë skelbiami knygoje „Pasaulio popieriaus karpiniai“ mentø meistras (savamokslis). Gimë 1858 m. lap- 1939 m. Girdeniø k. (Skuodo r.). Jo kûryba publi- (1995), publikuojami daugelyje rankdarbiø þurnalø. krièio 27 d. Baukiuose (Raseiniø r.). Mirë 1954 m. kuota þemaitiðkos poezijos antologijoje „Sava muo- Eimuntas Nekroðius. Teatro reþisierius, akto- rugsëjo 27 d. Panevëþyje. Lietuvoje ir gretimuose tinas kalbo“, „Þemaièiø þemës“ þurnale, laikraðèiuose rius. Gimë 1952 m. lapkrièio 21 d. Paþobrio k. (Ra- kraðtuose pastatë apie 50 vargonø. Vertingiausi ið „A mon sakâ?“, „Mûsø þodis“ (Skuodo r.), „Naujas seiniø r.). Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino III jø – Kraþiuose, Pumpënuose, Skirsnemunëje, Ðven- rytas“ (Raseiniø r.), „Tëviðkës þiburiai“ (Kanada) ir laipsnio ordino kavalierius. Gyvena Vilniuje. èionyse, Vaðkuose. Pagamino mokykloms apie 500 kt. Gyvena Raseiniuose. Ipolitas Nekroðius. Teisininkas, socialiniø m. fisharmonijø. Bronius Minelga. Teisininkas, docentas. Gimë dr., VU profesorius. Gimë 1936 m. geguþës 7 d. Vytautas Juozas Matijoðaitis. LPS Raseiniø ta- 1911 m. lapkrièio 9 d. Padargupiuose (Raseiniø r.). Paliepiuose (Raseiniø r.). rybos sekretorius, keliø kadencijø Raseiniø rajono Mirë 1969 m. gruodþio 31 d. Kaune Juozas Nekroðius. Poetas, valstybës ir kultû- savivaldybës tarybos narys, 1992 m. apdovanotas Nijolë Mironèikaitë. Aktorë. Gimë 1941 m. Kau- ros veikëjas. Gimë 1935 m. gruodþio 21 d. Rimgailiø Sausio 13-osios atminimo medaliu. Gimë 1926 m. ne. 1959 m. baigë Ariogalos vidurinæ mokyklà (Ra- k. (Raseiniø r.). Savo kûrybà pradëjo spausdinti Pilviðkiuose (Vilkaviðkio r.). Nuo 1947 m. gyveno ir seiniø r.). Nuo 1964 m. dirba Ðiauliø dramos teatre. 1953 m. Pirmasis eilëraðèiø rinkinys – „Kaðtonai ir dirbo Raseiniø r. Mirë 1999 m. balandþio 9 d. Tadas Miþutavièius. Dailininkas grafikas. Gimë kaktusai“ (1970). Daugelá metø dirbo atsakingose Antanas Matijoðius (Muikas). Muzikos moky- 1778 m. Raseiniø apskrityje. Mirë 1826 m. balan- valstybinëse pareigose, 1992–1996 m. – Lietuvos tojas, chorvedys. Gimë 1881 m. spalio 1 d. Agelai- dþio 1 d. Vilniuje. kultûros ministru. èiø k. (Raseiniø r.). Vargoninkauti mokësi Rasei- Alfonsas Mockus. Viduklës Simono Sta- Danutë Nanartavièiûtë-Plonienë. Klaipëdos mu- niuose ir Kaune. Su savo suburtais chorais dalyva- nevièiaus vidurinës mokyklos geografijos mokytojas, zikinio teatro aktorë-solistë. Gimë 1968 m. gruodþio vo 1924, 1928, 1930 m. dainø ðventëse. Mirë ekspertas, mokyklos muziejaus vadovas, kraðto- 30 d. Ariogaloje (Raseiniø r.). 1957 m. gruodþio 31 d. Kaune. tyrininkas, 1997 m. iðleistos knygelës „Raseiniø Telesforas Neðukaitis. 1863 m. sukilimo daly- Stasë Mazilauskaitë-Þiaukienë. Mokslininkë ma- þemë. Gimtinës geografija“ autorius. Gimë 1942 m. vis, giesmiø vertëjas. Gimë 1841 m. sausio 5 d. tematikë. Gimë 1939 m. liepos 29 d. Nolieèiø k. Kazys Mockus. Pedagogas, spaudos darbuoto- Ðaukliuose (Raseiniø r.). Manoma, kad jis á lietuviø (Raseiniø r.). 1965–1968 m. buvo KPI Bendrosios jas. Gimë 1910 m. liepos 4 d. Rikantø k. (Kelmës kalbà iðvertë ir iðleido lenkiðkus himnus, nukreiptus matematikos katedros asistentë, 1972–1976 m. – r.). Mokësi Raseiniuose, Vytauto Didþiojo universi- prieð carinæ Rusijà. Dalyvavo 1863 m. sukilime, pa- vyr.dëstytoja, 1976–1979 m. – docentë, nuo 1979 m. tete, vëliau dirbo pedagoginá darbà Pagëgiuose. kliuvo á nelaisvæ ir 1864 m. kovo 3 d. Daugpilyje – KTU Fundamentaliøjø mokslø fakulteto Mate- 1934–1935 m. redagavo „Darbininko“ laikraðtá. buvo suðaudytas. matinës sistemotyros katedros docentë. Yra pa- 1941 m. Telðiuose ásteigë savaitraðtá „Þemaièiø þe- Anatolijus Neverauskas. Hab. m. dr. (1995), skelbusi apie 20 moksliniø darbø, ið jø daugiausia – mæ“ ir já iki 1944 m. redagavo. 1943 m. iðspausdino Kauno technologijos universiteto profesorius (1996). geometrijos ir topologijos temomis. knygelæ „Þemaièiø kankiniai“. 1944 m. pasitraukë ið Gimë 1936 m. Raseiniuose. Jis – dviejø Lietuvos Stanislava Medekðaitë-Paðkevièienë. Prozinin- Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje tæsë pedagoginá mokslo premijø laureatas. 1973–1995 m. paskelbë kë, publicistë, auðrininkë. Gimë 1846 m. geguþës darbà, aktyviai dalyvavo uþsienio lietuviø kultûrinia- 64 mokslo straipsnius. Yra monografijos bei 8 iðra- 8 d. Paliesyje (Raseiniø r.). Mirë 1933 m. balandþio me ir politiniame gyvenime, bendradarbiavo spau- dimø autorius. Mokslinës veiklos kryptys: akustoe- 18 d. tëviðkëje. doje, buvo „Lietuviø enciklopedijos“ bendradarbis. lektroniniø reiðkiniø tyrimas, pavirðiniø akustiniø ban- Danutë Merkienë. Dailininkë keramikë. Gimë Petras Mockus. Karininkas, partizanas. Gimë gø átaisø parametrø modeliavimas. Gyvena Kaune. 1950 m. kovo 26 d. Raseiniuose. Gyvena ir kuria 1906 m. Kaulakiø k. (Raseiniø r.). Mirë 1947 m. Fabijonas Neveravièius. Prozininkas, vertëjas, Vilniuje. Antanas Morkus. Hab. m. dr., profesorius. Gi- þurnalistas. Gimë 1900 m. liepos 19 d. Puþø k. (Ra- Nijolë Meðkytë-Urbonavièienë. Skulptorë. Gi- më 1941 m. Trepënuose (Raseiniø r.). seiniø r.). 1944 m. pasitraukë á Vakarus. Gyveno më 1933 m. Raseiniuose. Juozas Morkus. Mokytojas. 1908 m. Ariogaloje Anglijoje. 1950–1958 m. buvo „Santarvës“ þurnalo Osvaldas Mickûnas. Skulptorius. Gimë Girkal- (Raseiniø r.) ásteigtos lietuviðkos pradþios mokyk- redaktorius. Iðleido keletà romanø, apsakymø rink- nyje (Raseiniø r.). Emigravo á Kanadà. Uþsienio ða- los pirmasis mokytojas. tiniø, iðvertë S. Þeromskio, V. Reimonto, L. Tolsto- lyse (JAV, Kanada) rengiamose parodose dalyvau- Pranas Morkus. Teisininkas, poetas. Gimë jaus kûriniø. Mirë 1981 m. balandþio 17 d. Londone ja nuo 1960 m. 1893 m. Kasiulkø k. (Raseiniø r.). Jo avangardistinæ (Anglija). Vincentas Mieleðka. Kunigas, visuomenës vei- poezijà spausdino „Gairës“, „Krivulë“, „Keturi vë- Pðemislas Neveravièius. Vienas pirmøjø pripa- këjas. Gimë 1893 m. sausio 8 d. Paliepiuose (Ra- jai“. Sovietø valdþios iðtremtas ið Lietuvos. Mirë þintø Lietuvos iðradëjø – aðtuonraèio savaeigio ve- seiniø r.). Steigiamojo Seimo narys. Po Pirmojo 1946 m. Ðiaurës Dvinos Velso lageryje. 2001 m. þimo konstruktorius. Gimë XIX a. Puþø dvare (Ra- pasaulinio karo buvo iðtremtas. Á Lietuvà sugráþo rugsëjo mën. Kasiulkø k., buvusio dvarelio teritori- 1956 m. Mirë Kaune 1963 m. kovo 5 d. joje, jam atidengta paminklinë lenta. (Nukelta á 102 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 102 RASEINIØ KRAÐTO ÞMONËS (Atkelta ið 101 p.) 1941 m. birþelio sukilimo dalyvis, Lietuvos laikino- docentë, daugelio iðradimø autorë. Gimë 1932 m. sios vyriausybës prekybos viceministras, VDU pro- spalio 2 d. Raseiniuose. Dirbo Ðilutëje, Kaune, 6 seiniø